MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Roma Jusienë, Alfredas Laurinavièius

PSICHOLOGIJA

Vilnius 2007

1

UDK 159.9(075.8) Ju248

2006 m. gruodþio 15 d. Nr. 06-324 Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos Aukðtøjø mokyklø bendrøjø vadovëliø leidybos komisijos rekomenduota

Iðleista parëmus Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijai

Recenzavo: Klaipëdos universiteto Pedagogikos fakulteto Psichologijos katedros vedëjas doc. dr. Mindaugas Rugevièius; Vytauto Didþiojo universiteto Socialiniø mokslø fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedëja doc. dr. Auksë Endriulaitienë

Vadovëlis apsvarstytas Mykolo Romerio universiteto Socialinës politikos fakulteto Psichologijos katedros 2006 m. balandþio 26 d. posëdyje (protokolo Nr. 1PSK-8) ir rekomenduotas spausdinti.

Mykolo Romerio universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø, metodiniø bei kitø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2007 m.kovo 6 d. posëdyje (protokolas Nr. 2L-1) vadovëlá patvirtino spausdinti.

Visos leidinio leidybos teisës saugomos. Ðis leidinys arba kuri nors jo dalis negali bûti dauginami, taisomi arba kitu bûdu platinami be leidëjo sutikimo.

ISBN 978-9955-19-069-1

 Mykolo Romerio universitetas, 2007.  Roma Jusienë, Alfredas Laurinavièius, 2007.

2

Turinys Autoriø þodis Psichologijos raida Biologiniai elgesio pagrindai Jutimai ir suvokimas Sàmonë ir jos bûsenos Išmoktas elgesys Atmintis Kalba, màstymas ir intelektas Motyvacija Emocijos Psichosocialinë raida Asmenybës teorijos Stresas ir jo áveika Psichikos sutrikimai Socialinë psichologija Sàvokø þodynas Literatûra Atsakymai á pasitikrinimo klausimus 5 7 29 47 67 93 115 137 173 193 213 245 279 297 327 345 357 359
3

4

Autoriø þodis
Psichologija – tai mokslas apie tai, kaip mes jauèiamës, kaip elgiamës, kaip màstome… Nors dabar populiaru remtis psichologinëmis þiniomis arba klausti psichologø patarimø þiniasklaidoje, nors kiekvienas mûsø galime laikyti save savotiðkais psichologais, vis dëlto tai, kà mes siûlome jums, – tai psichologijos mokslas. Todël skaitydami ðá vadovëlá jûs suþinosite daugybæ ádomiø dalykø, paremtø kruopðèiais tyrimais ir daugiau nei ðimtmetá gyvuojanèiomis teorijomis apie atrodytø toká gerai paþástamà ir vis dar paslaptingà dalykà – þmogø bei kasdieninius jo gyvenimo reiškinius. Taigi mokydamiesi psichologijos jûs turësite galimybæ paþinti ir atrasti save, suprasti, kodël elgiatës, jauèiate ar màstote bûtent taip, o ne kitaip. Psichologijos dalyko studijos palengvins ir kitø dalykø studijas, pavyzdþiui, þiniomis apie atmintá ir jos gerinimo galimybes, kûrybiná màstymà, bendravimà su dëstytojais ir bendramoksliais. Neabejotina, kad psichologijos þinios gali pagerinti jûsø kasdienio gyvenimo kokybæ – jûs suþinosite ir tai, kaip jaustis geriau arba elgtis tinkamiau… Psichologinës þinios pravers jûsø profesinëje veikloje – nesvarbu, kokia ji bûtø. Juk vis tiek pirmiausia tenka dirbti su þmonëmis, þmonëms arba tarp þmoniø… Be to, jûs atrasite, kuo psichologijos mokslas yra vertingas sprendþiant kitø mokslo ðakø teorines ar praktines problemas. Ðiame vadovëlyje medþiaga pateikiama taip, kad bûtø iðlaikyta optimali moksliðkumo ir suprantamumo pusiausvyra. Kiekviena tema yra skirta atskiram psichologijos reiškiniui arba reiðkiniø grupei. Medþiaga dëstoma pradedant paprastais psichikos reiškiniais ir procesais ir baigiant bendresniais ir sudëtingesniais. Pateiktas temas rekomenduojama studijuoti viena po kitos, nes norint geriau suprasti vëlesnes temas paprastai reikia iðmokti prieð tai pateiktà temà. Be to, tekste yra patei-

5

kiamos nuorodos á kitus skyrius, kuriuose jau buvo arba dar bus aptariami vieni arba kiti psichologijos reiškiniai. Kiekvienas vadovëlio skyrius pradedamas rubrika „Atsakyk taip arba ne“, kurie ið dalies supaþindina jus su tuo, kas bus dëstoma skyriuje. Mes nepateikiame teisingø atsakymø á ðiuos klausimus, nes manome, kad skaitydami tekstà jûs galite patys juos rasti. Tikimës, jog tai padës jums geriau ásiminti vadovëlio medþiagà. Kiekvienas vadovëlio skyrius baigiamas rubrika „Suþinok daugiau“. Joje pateikiamos iðtraukos ið svarbiø psichologijos mokslo veikalø. Viena, jos prasmingai papildo skyriuje iðdëstytà medþiagà. Antra, jûs suþinote, kokioje literatûroje galite ieðkoti papildomø psichologijos þiniø jums rûpimais klausimais. Ðioje rubrikoje pateikiamas iðtraukas arba paèius veikalus, ið kuriø paimtos iðtraukos, galite naudoti studijø procese rengdami praneðimus psichologijos seminarams. Pagaliau kiekvienas vadovëlio skyriaus pabaigoje pateikiamos „Savitikros uþduotys“. Jos yra skirtos jûsø ágytoms þinioms savarankiðkai ávertinti. Atliktos uþduotys suteikia jums gráþtamàjá ryðá apie mokymosi paþangà, o tai padeda tobulinti mokymosi procesà. Teisingus atsakymus á vadovëlyje pateiktas savitikros uþduotis galite rasti vadovëlio pabaigoje. Linkime ádomios kelionës link savæs ir kitø paþinimo drauge su „Psichologija“!
Roma Jusienë, Alfredas Laurinavièius

6

Psichologijos raida

Atsakykite

taip a r b a ne:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Ar psichologas gali numatyti þmogaus ateitá? Ar psichologas gydo vaistais? Ar visi psichologai gali uþsiimti psichoterapija? Ar psichologija yra medicinos mokslas? Ar pirmasis psichologas buvo Sigmundas Freudas? Ar galima nustatyti, kaip miegas veikia þmogaus gebëjimà atsiminti vakar iðmoktus þodþius? Ar apklausæ ðimtà tam tikro miesto þmoniø apie tai, ar jie naudojasi mobiliojo ryðio telefonu, galime daryti iðvadà apie naudojimosi juo paplitimà mieste? Ar norëdami ávertinti, kaip TV þiûrëjimo trukmë susijusi su mokymosi rezultatais, turime atlikti eksperimentà? Ar vien tik stebëdami þmones galime sukurti patikimas teorijas apie þmoniø elgesio dësningumus? Ar psichiatras ir psichologas – ta pati specialybë?

8. 9. 10.

7

Pavyzdþiui. o vëliau pasakë mums tai. Skrendame toliau. po to ilgai tylëjo. jie pamatë. . – Aèiû. gerbiamasis. – Ið kur jûs tai þinote. kad jûs esate oro baliono lopðyje. o kokias – ágyjame dël aplinkos poveikio? Kà ir kaip suvokia kûdikis? Ko galima iðmokyti gyvûnus? Kà ir kaip galime atsiminti apie savo ankstyvàjà vaikystæ? Kaip pasiekti. kokie veiksniai lemia vienoká ar kitoká tyrinëjamà reiðkiná. tiriantis elgesá ir psichikos procesus. þinokite. kokiu bûdu?“. O po to Šerlokas kreipësi á Vatsonà: – Vatsonai. Psichologija tiria psichikos reiðkinius. Kitaip tariant. Ðerlokai? – Tai akivaizdu. raiðkos formas ir mechanizmus. jis nutaisë protingà veidà. Jiems beskrendant pakilo tirštas rûkas ir jie prarado orientacijà erdvëje. psichologijos moksle klausimas „kodël?“ daþniau yra pakeièiamas klausimais „kas arba „kà?“ bei „kaip. Vatsonai. kokias asmenybës savybes paveldime. paaiðkinti. Pamatæs þvejà Šerlokas kreipësi á já: – Gerbiamasis. iðtirti. Kai rûkas iðsisklaidë. kad darbuotojø darbo rezultatai bûtø geresni? Kas ir kaip keièia mûsø nuotaikà. apibrëþiamas tyrimo objektas – kà bûtent tyrinëja. psichologija siekia atsakyti á aibæ klausimø. Psichologija – mokslas apie þmogaus elgesá ir psichikos procesus. prašom. raidà. Tas þvejys yra psichologas. kartais labai nesunku yra nuspëti þmogaus profesijà. mes pasiklydome ir negalime susiorientuoti. jûs mums labai padëjote. susijusiø su þmogumi. kur mes esame? Þvejys atsakë: – Að manau. aiðkina psichologijos mokslas – ir ieškoma bûdø.Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas skrido oro balionu. kà mes ir patys þinojome. Pasakykite mums. jog kabo virð eþero. t. kaip tai apraðyti. emocinæ bûsenà? Kaip atsiranda stereotipai ir kaip juos keisti? Pagrindinës sàvokos: Psichologija 8 Mokslas. Kodël þmogus taip elgiasi? Tiesa. Vatsonai. jø kilmæ. y. Kai mes papraðëme jo pagalbos.

tapo vienu svarbiausiø psichologijos tyrimø objektø (þr. kaip þmogaus kûno sandara gali bûti susijusi su jo bûdo bruoþais. medicinos mokslø. metodai bei atradimai.Taigi psichologija imasi sudarinëti sàvokø ir teorijø sistemà. teigæs. o þmogaus aiðkinimo bûdus skolinosi ið biologijos. pabrëþë tyrimø svarbà. juntanti ir màstanti sielos). kad visas mûsø paþinimas atsiranda materialiems daiktams veikiant þmogaus jusles. Psichologijos atsiradimas Filosofija laikoma visø mokslø motina. ta sistema nëra pats þmogus. Teorijos teisingomis gali bûti laikomos tol. Kritiðkai vertinant. numatyti. labiausiai rûpinosi tinkamu þmogaus auklëjimu. Praëjus dviem tûkstanèiams metø mëginimai atsakyti á klausimus. Jau pirmøjø filosofø darbuose ne tik svarstoma apie þmogø. psichologija atrodo esanti spëjimø mokslas. ið kokiø daliø sudaryta þmogaus siela (maitinanti. kol nepaneigiamos. gamtos. bet nëra nieko paslaptingesnio uþ þmogø. kuri uþfiksuotø ir apibûdintø þmogø. jog pasaulyje daug paslapèiø. bet ir bandoma sudaryti aiðkias þmogø apibûdinanèias sistemas. juos lemianèius veiksnius. Taigi psichologija nuo pat savo iðtakø pradþios glaudþiai siejama ir su gamtos bei medicinos mokslais. kitaip sakant. mûsø pojûèiuose tam tikru bûdu atsispindi pats objektyvus pasaulis. jø veikimo mechanizmus. nes savo teorijoms pagrásti taiko mokslinius tyrimus. Aristotelis teigë. Aristotelis. sociologijos. skyriø „Jutimai ir suvokimas“). jo elgesá bei sielà. Ir vis dëlto psichologija – mokslas. Protagoras. O garsusis Aristotelio kûrinys „Apie sielà“ laikomas vienu svarbiausiø psichologijos darbø pirmtaku. kitø mokslø þinios. keisti. o daþnai ir fizikos. bet ir labai konkreèiø pastabø apie tai. Ðio graikø filosofo darbuose galima rasti ne tik svarstymø apie tai. kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovëje. kaip bûtent mes paþástame pasaulá ir kaip suvokiame pojûèius. susidedantis ið hipoteziø. 9 . Taigi ir psichologijos ryðá su ðiuo mokslu paneigti tikrai sunku. ávardijæs þmogø visø daiktø matu. kontroliuoti. o tik pastangos dël jo gerovës – siekimas geriau já paþinti ir jam padëti. savo iðvadas stengësi grásti empiriniais faktais: nuo stebëjimo prie apibendrinimø. beje. noras perprasti. kuriems atlikti pasitelkiamos matematinës statistikos. Aiðku. Ðtai Sofoklis.

skyriø „Asmenybës teorijos“) ir neprieštarauja rusø fiziologo Ivano Pavlovo (1849–1936) teigimui. svarbiausiu laikomas tikëjimas. pripaþástama. turintis pusiausvyrà. Hipokrato aprašytieji keturi temperamento tipai puikiai papildo anglø psichologø Eysenckø (1963) asmenybës bruoþø teorijà (þr. þmogus. bet ne itin stipriø. ir slopinimas vienodai stiprûs – tai bûdinga sangvinikui). be to. chole). kokie mes tampame ir kokie esame. 4) silpnà (melancholiko) nervø sistemos tipà. turintá pusiausvyrà. ramaus. sanguis) – pertekliø turintá þmogø. Bûtent ðaltakraujiðku niekaip nepavadinsi ketvirtojo skysèio – kraujo (lot. kad visus þmones pagal jø nervø sistemos veikimà irgi galima suskirstyti á keturis tipus: 1) stiprø. t. kitaip nei Antikos laikais. kurio organizme daugiausia yra geltonosios tulþies (lot. Tik Renesanso laikais vël gráþtama prie þmogaus kaip prie Dievo kûrinio. jo atvaizdo ar tiesiog gyvo organizmo. atvirkðèiai. bet lëtà (tai paprastai bûdinga flegmatiðkiems þmonëms). judrø (ir jaudinimas. Vieno ið jø perteklius ir lemia atitinkamà tipà. iðlaikantá pusiausvyrà. prislëgto bûdo. O tai. net šaltakraujiškas. Juodosios tulþies (lot. bet ir nuo daugybës kitø dalykø. Tai staigiø. Þmogus. lemia ramias ir silpnas. phlegma) perteklius irgi lemia ramias. Gleiviø (lot. atrodo susitvardæs.Ðtai garsus graikø gydytojas Hipokratas dar IV a. yra ûmaus bûdo. bet irgi ilgai iðliekanèias reakcijas. kurio organizme daugiausia yra gleiviø. Nors ðiuo metu psichologija teigia. Viduramþiais. 2) stiprø. Jis reaguoja stipriai ir staigiai. greitai kintanèiø reakcijø þmogus. y. Toks þmogus yra lëto. 3) stiprø. Vis dëlto vien kûno ar fiziologiniø sistemø sandara viso þmogaus elgesio ir juo labiau jo psichiniø procesø nepaaiðkina. uþdaro. kad þmogaus bûdas bei elgesys priklauso nuo keturiø skysèiø organizme santykio. priklauso ne tik nuo temperamento. bet neturintá pusiausvyros (jaudinimas stipresnis uþ slopinimà – tai panaðu á cholerikà). prieð Kristø teigë. kad tam tikri prigimtiniai dalykai nusako þmogaus temperamentà. o ne màstymas ir nuo þmogaus atsigræþiama á Dievà. daug dëmesio skiriama ir socialinio gyvenimo tyrinëjimams. kiek niûraus. jog þmogaus bûdas tikrai nepriklauso vien nuo skysèiø santykio jo organizme. Pavyzdþiui. valdingas. melanos chole) perteklius organizme. XVI a. silpnas ir trumpai trunkanèias reakcijas á aplinkà. šios reakcijos išlieka gana ilgai. kurá galima tyrinëti ir suprasti. ne tik 10 . impulsyvus.

irgi turëjæs nemaþai átakos vëlesniems psichologø atradimams. Dar XIX a. ágimtø instinktø. R. kad visos þmogaus asmenybës 11 . psichiniø procesø. Volfui paskelbus veikalus „Empirinë psichologija“ (1732) ir „Racionalistinë psichologija“ (1734). Protas yra sielos buveinë ir sàveikauja su kûnu tik per smegenis. neturëdamas nieko prigimtinio. kaip þmogus jauèia. suvokiame pasaulá. Kûnas funkcionuoja atskirai ir yra valdomas automatiðkai. manoma. Tuo tarpu filosofas J. kad „proto reiðkiniai“ niekuomet nebus prieinami ištirti moksliniais metodais ir jie liks tik filosofijos sritis.. Terminas „psichologija“. XVIII ir XIX a. ir kitas filosofas bandë suprasti ir net empiriðkai tyrinëti tai. sunkiai apèiuopiama ir iðmatuojama. pradëtas vartoti jau XVI a. patiria ir supranta aplinkiná pasaulá ir kaip tas patyrimas bei supratimas lemia vienoká ar kitoká þmogaus elgesá. fiziologinius procesus atskirai nuo jo proto. kas. XVII–XVIII a. atrodytø. kuris dar vadinamas „ikimoksline“ psichologija. bet medicinoje ar biologijoje dar galima rasti mëginimø aiðkinti þmogaus kûnà. F. XIX a. Spurzheimas. ávedæ frenologijos (mokslo apie protà) sàvokà. susieti su iðmatuojamais dalykais – kûno sandara. Jis gimsta tarsi „tuðèia lenta“ (tabula rasa). o ne dualistinio (dvilypës prigimties) poþiûrio á þmogaus elgesá ir psichikos procesus. Pavyzdþiui. kad þmogus visas þinias. filosofai nusprendë. fiziologiniais organizmo ypatumais. Šiuo laikotarpiu. ir vienas. K. kad þmogus sudarytas tarsi ið kûno ir sielos (proto) – dviejø atskirø sistemø. Þinoma. kurios yra kûno dalis. – ir dël jutiminiø procesø – kà ir kaip mes jauèiame. Lockeÿas. kas nutinka fiziniam kûnui. Descartesas aiškino. net instinktø. filosofai ëmë aktyviai svarstyti ir diskutuoti dël þmogaus sàmonës – kà ir kodël mes þinome.þmogaus. J. C. visus mokëjimus ir gebëjimus gauna per patyrimus. teigë. Taèiau kai kurie fiziologai ir vël pamëgino tai. itin atgyja svarstymai apie þmogaus elgesá. Taèiau protas maþai veikiamas to. vieni svarbesniø buvo Rene Descarteso ir Johno Lockeÿo darbai. pojûèius ir jø suvokimà. Gallas ir J. bet ir þmoniø tarpusavio santykiø supratimui. taèiau iðplito XVIII a. pavyzdþiui. kaip þinome. Štai. kaip paþástame. kaip mûsø idëjos bei mintys susijusios viena su kita mûsø prote ir pan. teigë. Ðiuo metu psichologijoje laikomasi holistinio (visuminio).

Jau XIX a. be kita ko. G. „gimimo“ data laikomi 1879 m. kaip tik jis mokslo istorijoje laikomas akademinës bei eksperimentinës psichologijos pradininku. jie tapatino su sàmone. ir humanitarinius mokslus. kaip þmogus jutimais suvokia pasaulá. kuri kaukolës dalis su kokia savybe yra susijusi. taikydami savistabos (introspekcijos) metodà. Taèiau ádomiausia. Nors jø teorija netrukus buvo sukritikuota. Psichikà. studijavæs ir medicinà. Weberio. E. kà ir kokiu bûdu jis atsimena. XIX a. antroje pusëje teigë.savybës ir paþintiniai gebëjimai susijæ su kaukolës forma. arba sielà. Francis Galtonas. H. bei laikomas eksperimentinës psichologijos pradininku. Jame fiziologas ir filosofas W. kitø jutimo organø sandaros bei veikimo principø tyrinëjimai galutinai paneigë filosofø ásitikinimus. kaip ir fiziniai bruoþai. ir pan. kas trukdo atsiminti arba iðlaikyti atmintyje informacijà. kad protas ir temperamentas. S. o ádubimas – trûkumà. klausos. Ðis mokslininkas. o 1885 m. Mullerio. regëjimo. buvo linkæs viskà matuoti – net kiek graþiø merginø gatvëse arba kiek þiovaujanèiø studentø auditorijose. Psichologijos mokslas ëmë sparèiai vystytis. Jau 1883 m. Hallas ásteigë pirmàjà psichologijos laboratorijà Jungtinëse Valstijose. Galtonas pasiûlë intelekto galimybiø matavimo priemones „visuomenei pagerinti“. kad þmogaus psichikos procesø neámanoma moksliðkai tyrinëti. Fechnerio) nervinio impulso.. Helmholtzo. Nors pagrindinis W. Garsiø Vokietijos fiziologø ir fizikø (J. kai Leipcige (Vokietija) Wilhelmas Wundtas ásteigë pirmàjá Eksperimentinës psichologijos institutà. Psichologijos. 12 . kurios vëliau turëjo átakos kuriant pirmuosius intelekto testus. tikëjosi rasti bei apraðyti pagrindines þmogaus sàmonës sudedamàsias dalis. yra paveldimi. kaip savarankiško mokslo. Wundto tyrimo metodas buvo greitai sukritikuotas. ðie tyrinëjimai buvo itin svarbiø þmogaus elgesio biologiniø pagrindø atradimø pradþia (apie tai þiûrëkite skyriuje „Biologiniai elgesio pagrindai“). pabaigoje buvo paskelbta nemaþai darbø apie tai. Kaukolës iðkilumas toje srityje rodo tos savybës iðreikðtumà. bei siûlë idëjas apie plaèiai ðiuolaikinëje psichologijoje taikomus asmenybës ávertinimo bûdus. H. Wundtas su kolegomis bei studentais. kad „paveldimumas daug stipresnis þmogaus raidos veiksnys negu auklëjimas“. kad jau 1884 m. Stebëjæ daugybæ þmoniø ir iðmatavæ jø kaukoles ðie mokslininkai sudarë þmogaus galvos „þemëlapá“ ir nurodë.

Psichologijos. itin susirûpino psichologijos moksliðkumu. manë jis. kokie jo prigimtiniai gebëjimai: galime padaryti já bailiu. Ebbinghauso atradimai „Apie þmogaus atmintá ir jos veikimà“. paremti gebëjimø ásiminti ir prisiminti ávairià informacijà tyrimais. Vienintelis objektyvus objektas gali bûti þmogaus elgesys ir fiziologinës reakcijos. pradþioje gimë ir dvi svarbiausios. teigë jis. „dëmesys“ ir psichologijà vadino elgesio psichologija. 1890 m. J. vidiniø skatuliø ir pasàmoniniø konfliktø svarba. Ðis mokslininkas uþsibrëþë ne tik apraðyti þmogaus elgesá lemianèius dësnius. þmogaus elgesá aiðkinanti ankstyvøjø vaikystës patyrimø. Pagrindinës sàvokos: Biheiviorizmas Psichoanalizë Psichoanalitinë psichologija Psichologijos kryptis. objektas turi bûti objektyvus. parinkæ reikiamus dirgiklius galime þmogø iðmokyti visokiø dalykø. kad vien tik aplinkos poveikiais ir iðmokimu neámanoma paaiðkinti visko apie þmo- 13 . Psichologijos kryptis. bet visiðkai skirtingos aiðkinimu apie þmogaus elgesá ir jo prieþastis psichologijos mokyklos – biheiviorizmas ir psichoanalizë. Psichologiniø sutrikimø aiðkinimo ir gydymo bûdas. W. aplinkà. B. XX a. iðoriðkai pasireiðkiantá elgesá. pûkuoto þaisliuko. pradþioje Johnas B. Nors gana greitai paaiðkëjo. Jamesas paraðë vienà pirmøjø psichologijos vadovëliø studentams „Psichologijos pagrindai“. Watsonas ir kiti to meto biheivioristai visiðkai atsisakë tokiø sàvokø kaip „sàmonë“. kaip ir bet kokio kito mokslo. O paèioje XX a. Þmogaus elgesio ávairovæ bei naujai atsiradusá elgesá arba elgesio pokyèius J. galime iðauginti puikø golfo þaidëjà ir pan. Watsonas. nesvarbu. tyrinëjanti tik matomà.pasirodë iki ðiol svarbûs ir vertingi H. Taigi sudaræ atitinkamas sàlygas. Watsonas apraðë kaip grandinæ organizmo reakcijø á tam tikrus dirgiklius. bijanèiu net. „suvokimas“. valdyti þmogaus elgesá. behaviour – elgesys) pradininkas. biheiviorizmo (angl. bet ir numatyti bei kontroliuoti. pavyzdþiui. Kruopðèiai parinkæ pirmuosius galime kontroliuoti antruosius.

Watsono darbams didelæ átakà turëjo rusø fiziologo Ivano Pavlovo paèioje XX a. psichoanalitinë psichologija turëjo ir tebeturi daug pasekëjø. Sigmundas Freudas pradëjo skelbti idëjas apie pasàmonæ ir jos reikðmæ þmogaus elgesiui (daugiau apie tai þr. ypaè neuroziø. skyriø „Išmoktas elgesys“). Koffka) pabrëþë. kuri yra daugiau nei atskirø komponentø 14 . Be to. Gestalt – forma. Antra. E. Kohleris. pradþia. Kai J. Jungas). Freudas ypaè didelæ reikðmæ savo darbuose skyrë þmogaus psichikos sutrikimø atsiradimui ir gydymui aiðkinti. Ehrenfelsas. skyriuose „Sàmonë ir jos bûsenos“ bei „Asmenybës teorijos“). figûra. gyvavæs psichologijoje nuo pat jos gimimo pradþios. Þinomiausi šios psichologijos mokyklos atstovai (Ch. sukûrimas irgi yra S. Freudo mokiniai buvo ir tokie þinomi psichologijos klasikai kaip Ërichas Frommas. Freudo bei jo mokiniø ir pirmtakø nuopelnas. Jie tapo vienu didþiausiø psichologijos mokslo atradimø. S. metais. Bendrai psichoterapijos. gydymo metodø. ji apraðë ir paaiðkino þmogaus mokymosi procesus. Banduros socialinio išmokimo teorijos arba J. Dar vienas svarbus poþiûris. Watsonas skatino atsisakyti „sàmonës“ ir tyrinëti tik elgesá. kad svarbiausia yra visybë. y. O þmogaus elgesá S. visuma. jo asmenybæ. o biheiviorizmo idëjos ir elgesio tyrinëjimai greitai paplito ir Europoje. Savo gydymo metodà jis vadino psichoanalize. – tai geðtaltinë psichologija (vok. Dollardo ir N. Tuo paèiu metu. vidiniø skatuliø ir pasàmoniniø norø svarba. pirmaisiais XX a. raidà. K. Freudas aiðkino ankstyvøjø vaikystës patyrimø. pavyzdþiui. gydyti. Pirmiausia ji skatino taikyti mokslinius tyrimo metodus – eksperimentà ir stebëjimà. Millerio psichoanalizës ir biheiviorizmo sintezës teorijos. Adleris). dabar plaèiai taikomos ávairiems psichikos sutrikimams. pradþioje atlikti eksperimentai su gyvûnais. Be to. W. S. Freudo idëjos sudarë prielaidas atsirasti ir daugybei kitø psichologijos mokyklø – individualiosios psichologijos (A. pavidalas). Karen Horney ir kt. M. ði mokykla buvo elgesio terapijos. ir Jungtinëse Valstijose. pasirodë gydytojo neurofiziologo Sigmundo Freudo darbai. ypaè fobijoms ar panikos priepuoliams. biheiviorizmas buvo ir kitø psichologijos mokyklø.gø. G. kaip vieno svarbiausiø psichikos sutrikimø. Wertheimeris. pradþia. biheiviorizmo mokykla turëjo didelæ átakà psichologijos mokslui. Treèia. analitinës psichologijos (C. t. A. iðmokimo dësningumus (þr. J. Kaip ir biheiviorizmas.

laisvæ rinktis. koks yra þmogus. Humanistinë psichologija. didëjo poreikis suprasti ir paaiðkinti þmogaus màstymo procesus. Ði mokykla radosi ið dviejø svarbiø ðaltiniø – praktiniø tyrinëjimø ir pastabø apie tai. kaip jis elgiasi (daugiau apie tai þr. kaip jis apdoroja informacijà ir sprendþia uþdavinius. arba kognityvus ávertinimas (angl. vidurá atsirado dar viena psichologijos kryptis – humanistinë psichologija. nors þinoma ir populiari iki ðiol. Antra. o labiau iðliko kaip egzistencinis filosofinis poþiûris á þmogø kaip psichologijos tyrimo objektà. jo struktûra. kad màstymas arba apskritai paþintinis. priima. Jie atsisakë skaidyti þmogaus elgesá. reaguoja á aplinkà. Kaip savotiðkas geðtaltinës psichologijos tæsinys ir kaip visiðka biheiviorizmo. lemianèiø psichinæ þmogaus bûsenà. siekianti padëti þmogui priimti save toká. nepretendavo á mokslinius tyrimus ir mëginimus pagrásti savo idëjas. Tai buvo daroma kartu tyrinëjant þmogaus bei kompiuterio informacijos apdorojimo analogijas. skyriuje „Asmenybës teorijos“). Viskas priklauso tik nuo jo laisvo apsisprendimo. viduryje. ir skatinti asmeniná augimà. Rogersas) aukðtino þmogø kaip vientisà organizmà pabrëþdami þmogaus unikalumà. Šios mokyklos atstovai (A. Mëginimai moksliðkai pagrásti. saviraiðkà. cognition – paþinimas. aiðkinti. suvokimà. jo nuotaikà. Maslow. Paþintinës psichologijos atstovø (pvz. Pagaliau viena naujausiø psichologijos mokslo raidoje laikoma kognityvios psichologijos mokykla. tai. Nei nuo aplinkos ar jos poveikiø. kad bûtina „uþbaigti“. skyriø „Jutimai ir suvokimas“). Tai. koks esi. sieká save aktualizuoti ir orientuotis á asmeniná augimà. C. susiformavusi XX a. U. lemia visas geðtaltas. patirti. ið dalies – ir psichoanalizës priešprieša apie XX a.suma. gebëjimas paþinti) yra vienas ið svarbiausiø dalykø. Aaronas Beckas. Humanistinës psichologijos idëjomis pagrásta ir humanistinë bei egzistencinë terapija. neuþbaigtà patyrimà. Ðá poþiûrá plëtojo Albertas Ellis.. kaip þmogus suvokia. nei nuo prigimtiniø dalykø ar pasàmonës reiðkiniø nepriklauso tai. kad lemiamà reikðmæ individo elgesiui turi þinios. nagrinëti þmogaus 15 . psichinius reiðkinius á atskirus elementus. O geðtaltinës psichologijos idëjos buvo labai naudingos aiðkinant. Bûtent idëja. iðgyvenimus. kaip þmogus sujungia suvokinius á vienà visumà (þr. svarbiausias psichologijos uþdavinys yra árodyti. pagrásta ir dabartinë geðtaltterapijos mokykla. pasirinkimo ir atsakomybës. Neisserio) teigimu. iki galo iðjausti. supratimas.

sieká save aktualizuoti ir orientuotis á asmeniná augimà. formuluojamos hipotezës apie vienà ar kità reiðkiná. kurdami savitas socialinio aiðkinimo teorijas. Ið tiesø stebëjimà taikome kiekvienas ið mûsø kasdieniame gyvenime – mëgindami numatyti. Apraðomiesiems tyrimams priskiriami metodai yra stebëjimas. aiškinanti. jau minëjome. sudarytas ið teiginiø. pabrëþianti þmogaus unikalumà. Pagrindinës sàvokos: Geðtaltinë psichologija Humanistinë psichologija Kognityvi psichologija Psichologijos kryptis. pabrëþianti þmogaus polinká informacijos dalis jungti á prasmingà visumà. aktualiausiø ir dabartiniam psichologijos mokslui. jog lemiamà reikðmæ þmogaus elgesiui turi þinios. reakcijø. kasdienëje aplinkoje) arba laboratorinëmis sàlygomis (specialioje aplinkoje. remiantis aprašomaisiais tyrimais. saviraiðkà. apraðymas. atlikus eksperimentà arba koreliaciná tyrimà bei pasitelkus statistinës duomenø analizës metodus. apibûdinimas. pagrástø vienokiais arba kitokiais tyrimo metodais. kurioje galima kontroliuoti kai kuriuos poveikius). o kognityvi terapija – kaip praktinë taikomoji kognityvios psichologijos sritis – laikoma viena populiariausiø ir veiksmingiausiø psichikos sutrikimø gydymo sistemø. Nuodugniai tirdami pavienius atvejus (ana- 16 . Visais šiais tyrimo metodais kuriamos psichologijos mokslo teorijos. apklausa. Jos. Psichologijos kryptis. laisvæ rinktis. Stebëjimas gali vykti natûraliomis sàlygomis (stebimam þmogui áprastoje.paþinimo procesus yra vieni intensyviausiø. Pirmiausia. Stebëjimas – tai elgesio. atvejo analizë. Psichologijos kryptis. kitø þmogaus matomø psichinës veiklos apraiðkø fiksavimas. suprasti savo arba kitø elgesá. yra patvirtinamos arba atmetamos. aiðkinanèios þmogaus elgesá bei jo psichikos procesus. Moksliniai psichologijos tyrimo metodai Psichologijos mokslas.

y. jo elgesio apraiðkø atsiradimà. o nepastebëti kitø dalykø. o ne paaiðkinti þmogaus elgesá. aprašomieji metodai yra maþai objektyvûs: stebëdami tyrëjai gali kryptingai matyti vienus. Be to. jie gali netinkamai suformuluoti klausimus ir gauti klaidingus atsakymus. tiksliai atsakyti neámanoma. kad: „Tikëtina. stebëjimas NUMATYMAS Koreliaciniai prielaidø tikrinimo tyrimai AIÐKINIMAS Teorijø kûrimas TIKRINIMAS Hipoteziø formulavimas. remdamiesi šiais metodais psichologai gali teigti. mobiliøjø telefonø naudojimà susipaþinti su prieðingos lyties atstovais) bus klausinëjami tik jauno amþiaus þmonës. APRAÐYMAS Apklausos. kuriuos atliekant buvo taikomi apra- 17 .) psichologai irgi mëgina apraðyti þmoniø elgesá ir (arba) psichinius procesus. Tai jie daro ir taikydami apklausà. apibûdinti. Pavyzdþiui. klausdami (þodþiu arba raðtu pateikæ anketas) jau ne vieno. o daugelio þmoniø nuomonës vienu ar kitu nagrinëjamu klausimu. tyrimo iðvadomis tikrai nebus galima remtis aiškinant skirtingo amþiaus þmoniø elgesá. jog tokiomis sàlygomis tokie þmonës elgiasi. Psichologiniø teorijø kûrimas taikant ávairius tyrimø metodus Bendrai apraðomieji tyrimo metodai gali tik apraðyti. t.lizuodami vieno þmogaus gyvenimo istorijà. Taèiau kodël taip. o ne kitaip ir ar tikrai tai tinka daugumai þmoniø. Tai vadinamoji atvejo analizë. t. apklausus net kelis ðimtus þmoniø kartais negalima atsakymø apibendrinti visø þmoniø poelgiams aprašyti. Todël skaitant apie psichologinius tyrimus. jei apie tam tikrà elgesá (pvz. keitimàsi ir pan. y. hipoteziø tikrinimo eksperimentas 1 pav. màsto tokiu bûdu“. jauèiasi. Be to.. atvejø analizës.

bûtina atsiminti. bet negali patikimai teigti. Pavyzdþiui. iðmatuojamu elgesiu ar psichinës veiklos apraiðka. kad daugëjant valandø. matomu. kokie yra tyrimo dalyviai. sudaro sàlygas ávertinti vieno ar keliø veiksniø átakà. psichologai labai kruopðèiai turi suplanuoti eksperimentiná tyrimà. kitaip nei minëti psichologijos tyrimo metodai. pasitelkæ apraðomuosius tyrimus (stebëjimà. tarkime. visuomet svarbu atkreipti dëmesá á tai. lytimi ir kitais kintamaisiais (nes jei vaikø grupës jau 18 . ar siaubo filmas lemia vaikø agresyvumà. gali tik pasakyti. apklausæ mokyklinio amþiaus vaikus. kiek tam tikras poelgis. praleistø þiûrint televizoriø. Eksperimentas. tikrina dviejø reiðkiniø ryðá. correlation – tarpusavio santykis. Psichologai. uþsiimti kita veikla? O gal yra dar treèias svarbus veiksnys. kuriuos toliau aiðkinsime pasitelkdami kitus psichologijos tyrimo metodus. Be to.ðomieji metodai. o ne. remdamiesi tokiu koreliaciniu tyrimu. Tada. reikðmingai didëja ir elgesio sunkumus apibûdinantis ávertis. kaip sukelia. Taèiau prieþastingumo – t. kas kà lemia – koreliaciniai tyrimai atskleisti negali. kaip glaudþiai tarpusavyje susijæ du reiðkiniai ir kaip ið vieno galime numatyti kità. didelis tëvø uþimtumas ir menkas dëmesys vaiko ugdymui. ir vaiko elgesio sunkumus? Á tokius klausimus galima atsakyti tik atlikus eksperimentà. kiek laiko per dienà jie praleidþia þiûrëdami televizoriø. t. tuo daugiau elgesio sunkumø turi. reakcija ir t. tarpusavyje susijæ. ryðys) – tai statistinis ryðio matas. kas ir kokiu bûdu buvo stebima arba klausiama. Tarkime. apklausas. pavyzdþiui. kaip jie buvo atrinkti. atvejo tyrimus). tikëtina. psichologai matuoja tam tikrà þmoniø elgesá. taikydami specialius matematinës statistikos metodus. anketas. susijæs su kitu stebimu. Galbût elgesio sunkumø turëjimas ir lemia tai. panašios elgesiu. bet ir gali padëti numatyti. psichologai nustato. Pirmiausia surenkamos dvi vaikø grupës. lemia. Koreliaciniai tyrimai ne tik apraðo elgesá. y. kad apraðomieji tyrimai gali padëti formuluoti hipotezes. amþiumi. kas ir kà. kuris vienodai lemia ir televizoriaus þiûrëjimo trukmæ. parodantis. Pirmiausia. apraðyti dalykus. Taigi šie du reiškiniai (televizoriaus þiûrëjimo trukmë ir elgesio sunkumai). kiek ir kokiø vaikai turi elgesio sunkumø. kad kuo vaikai ilgiau þiûri televizoriø. norëdami nustatyti. Koreliacija (angl. kad vaikas renkasi ilgiau þiûrëti televizoriø. ir pagal specialius klausimynus ávertinæ. kad bûtent televizoriaus þiûrëjimas ir lemia elgesio sunkumus. paaiðkinti.

Uþfiksuoti duomenys apibendrinami ir atliekama statistinë jø analizë. fiksuojamas ir apraðomas abiejø grupiø vaikø elgesys. galima teigti. Pagrindinës sàvokos: Stebëjimas Apklausa Atvejo analizë Tikslingas reiškinio arba objekto suvokimas sutelkiant á já dëmesá ir apraðant já. Kitai grupei – vadinamajai kontrolinei grupei – tokio poveikio nëra (pvz.. Vëliau vaikams liepiama atlikti sudëtingà uþduotá ir tuo pat metu jiems trukdoma arba kitokiu bûdu keliamas jø nepasitenkinimas (abiem grupëms – bûtinai vienodai).prieð atliekant eksperimentà skirsis. Savistaba paremtø nuostatø ir elgesio nustatymas apklausiant atskirus asmenis arba jø grupes. Tada formuluojamos naujos hipotezës. Tyrimo bûdas. kad eksperimentinës grupës vaikai statistiðkai reikšmingai daþniau atlikdami uþduotá elgiasi agresyviai. tikrai nebus aiðki tiriamo poveikio reikðmë). Dviejø ar daugiau veiksniø tyrimas sistemingai juos keièiant ir nustatant átakà kitiems reiðkiniams arba savybëms. Tai vadinamoji eksperimentinë grupë. labiausiai – agresyvus. Nuodugnus ir išsamus vieno asmens ar asmenø grupës iðtyrimas mëginant apraðyti elgesio ir psichikos procesø dësningumus. jie þiûri neutralaus turinio filmà). Stebimas. kai nustatomas dviejø ar daugiau veiksniø ryšys. Jeigu ne. tikrinamos jau atliekant kità eksperimentà. Jeigu paaiðkëja. kad þiûrëtas siaubo filmas ir lëmë jø agresyvumà. Tada vienai grupei daromas poveikis (šiuo atveju – rodomas siaubo filmas). Koreliaciniai tyrimai Eksperimentas 19 . kaip jie kinta drauge arba kaip vienas jø numato kità. hipotezë atmetama.

labiau pabrëþia individualias þmoniø savybes. jø unikalumà. dirba tam tikroje psichologijos srityje arba yra tam tikros psichologijos ðakos atstovas. vis labiau plëtësi apimdama ávairias þmogaus gyvenimo sritis bei reiðkinius.Psichologijos sritys Kiekvienas tiriamas reiškinys arba faktas interpretuojami tam tikru poþiûriu. màstymo raida. • Biologinë (fiziologinë) psichologija nagrinëja elgesio ir biologiniø procesø ryðá. metodus ir rezultatø pritaikymo sritis. aiðkinasi asmenybæ apraðanèias savybes bei jos formavimàsi lemianèius veiksnius. Psichologija. kuri smegenø þievës dalis uþ kà atsakinga. kitaip nei raidos psichologija. susiformuoto ið atitinkamos psichologijos mokyklos. pakraipos. Raidos psichologija labiau domisi visiems þmonëms bendrais elgesio ir psichikos procesø keitimosi gyvenime dësningumais. kalbos raida. þmoniø skirtumus. • Eksperimentinë psichologija (sàlyginis pavadinimas. nes eksperimentus daro ir kitø psichologijos srièiø atstovai) nagrinëja þmoniø reakcijà á jutiminius dirgiklius. Ði psichologijos kryptis kuria asmenybës teorijas. Pavyzdþiui. paprastai pagal tai. 20 . atsiradusios vystantis psichologijos mokslui. kokie veiksniai lemia elgesá skirtingais amþiaus tarpsniais. kiek ir kaip þmogaus elgesá ar individualias savybes lemia aplinkos ir prigimties sàveika ir kt. kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas. Taèiau kiekvienas psichologas. Skirstymas á jas yra gana sàlyginis. • Raidos psichologija nagrinëja þmogaus raidà. • Asmenybës psichologija. màstymà ir kt. iðmokimà. socialinio elgesio raida ir kt. Pavyzdþiui. kaip seksualiniai hormonai veikia elgesá. kokios psichologijos mokyklos ar pakraipos paþiûrø laikytøsi. kaip daugiau ar maþiau objektyvus mokslas. Taigi ir kiekvienas psichologas teoretikas arba praktikas laikosi tam tikro poþiûrio. pasaulio suvokimà. taip pat pagal tyrimo uþdavinius. atmintá. Taigi dabar yra daugybë specialiosios psichologijos srièiø arba ðakø. nesvarbu. kaip narkotikø vartojimas veikia atmintá ir kt.

liudytojø parodymø patikimumà ir naudingumà ir pan. þmogiðkøjø veiksniø analizei gamybos procese ir pan. Pavyzdþiui. vadovavimo tyrimais ir t. socialinës psichologijos (Mykolo Romerio universitete). sëkmingo organizacijos gyvavimo prielaidas ir sàlygas. ar darbas atliktas veiksmingai. sveikatos psicho- 21 . • Industrinë (arba inþinerinë) psichologija. derybomis. pedagoginës ar mokyklinës psichologijos (Klaipëdos universitete. eigos aiðkinimasis bei galimi psichologinës pagalbos bûdai þmonëms. Vilniaus pedagoginiame universitete. konfliktai. daugiau dëmesio skiria darbo aplinkai. mokymosi sunkumus. nuostatos. y.) yra rengiami klinikinës psichologijos (Vilniaus universitete). prieþasèiø. taip pat mokiniø ir mokytojø tarpusavio santykius. verslo psichologija. komandinio ir individualaus darbo veiksmingumo gerinimu. 2006/2007 m. • Klinikinë psichologija – tai emociniø ir elgesio problemø diagnozavimas ir gydymas. stereotipai. jø pasireiðkimo bûdø. þmogaus elgesá grupëje. personalo tyrimais. • Teisinë psichologija nagrinëja nusikalstamo elgesio prieþastis. t. • Organizacinë psichologija tiria. bendravimas. psichikos sutrikimø. m. bendrø sprendimø priëmimas ir kt. tiriama. Socialinës psichologijos atstovus domina poþiûriai. • Pedagoginë psichologija nagrinëja mokiniø adaptacijà mokykloje. • Kitos specialiosios psichologijos sritys: sporto. Šios srities psichologai uþsiima darbuotojø atranka. kad darbas bûtø kuo našesnis. kitaip nei organizacinë. savæs vertinimas. turintiems psichikos sutrikimø. bendrai mokymo ir iðmokimo dësningumus bei jø pritaikymà mokymosi procese. organizacinës psichologijos (Vilniaus universitete ir Vytauto Didþiojo universitete). Lietuvoje šiuo metu (t. tarp kitø þmoniø. reklamos. þmogaus elgesio pagal iðorinius pasireiðkimus paþinimà ir numatymà.• Socialinë psichologija nagrinëja þmoniø tarpusavio santykius. kaip turëtø bûti iðdëstyti mygtukai sudëtingame valdymo pulte. Vilniaus universitete ir Vytauto Didþiojo universitete).

22 . baigiamos magistro ar jam prilyginamu mokslo laipsniu. y. ðiuo atveju neretai psichologijos þinios perteikiamos pernelyg supaprastintai. iðkreiptai arba vienpusiðkai ir tai tampa vadinamøjø mitø apie gyvenimiðkus reiðkinius ðaltiniu. Á psichologà kreipiasi ir tarpusavyje nesutariantys sutuoktiniai arba tëvai su vaikais. Domëjimàsi psichologijos mokslu atskleidþia ir tai. Vis daugiau þmoniø nesibaimina þodþio „psichologas“ ir susidûræ su bendravimo sunkumais. Televizijos laidos bei straipsniai populiarioje spaudoje taip pat paprastai neapsieina be psichologo komentaro. Mitai kuriami ir apie paèius psichologus. O svarbiausia – jie nuolat painiojami su kitø. Lietuvoje ir daugelyje Europos ðaliø norint ágyti psichologo specialybæ ir tapti savarankiðkai praktikuojanèiu psichologu bûtinos ðeðeriø metø nuoseklios studijos. slegiami prastos nuotaikos. Turintis psichologijos bakalauro diplomà (t. kad maþiausiai porà deðimtmeèiø psichologijos specialybë yra viena populiariausiø renkantis studijas universitete.). Dar jis gali tæsti studijas pagal kitas socialiniø mokslø magistratûros programas ir tapti kitos specialybës atstovu. Tiesa. ketveri metai nuosekliø studijø Lietuvoje arba treji metai nuosekliø studijø kitose Vakarø Europos ðalyse) asmuo gali dirbti tik psichologo asistentu arba atlikti praktikà priþiûrimas profesionalaus psichologo. ne psichologijos mokslo sritis arba siekiant karjeros ne psichologijos praktinëje veikloje. Vis daugiau þmoniø ávertina psichologijos þiniø svarbà studijuojant kitas. teisës psichologo. Arba gali tæsti studijas pagal psichologijos magistrantûros programà ir ágyti atitinkamos krypties psichologijos profesijà (klinikinio psichologo. verslo psichologo ir pan. teisës psichologijos (Mykolo Romerio universitete). verslo psichologijos (Mykolo Romerio universitete) srièiø specialistai. neturinèiø medicininës prieþasties. kamuojami fiziniø negalavimø. kreipiasi á psichologà pagalbos. Psichologija kaip profesija Pastaraisiais deðimtmeèiais susidomëjimas psichologijos mokslu ir psichologø praktine veikla yra didelis.logijos (Vytauto Didþiojo universitete). panaðiø specialybiø atstovais. jo konsultacijos prašoma neapsisprendþiant reikšmingais gyvenimo momentais.

nustatyti vadinamàjá intelekto koeficientà ir pan. kuris turi ir psichologijos bakalauro. Taigi tikrasis psichologas yra tik tas. ir magistro diplomus. kad á psichologijos magistrantûrà priimami tik psichologijos bakalauro laipsná turintys asmenys. Pavyzdþiui. kartais ir socialinë þmogaus gerovë – psichologams yra suteikiama labai asmeniška informacija. yra baigæs gana ilgas. bet ádomias psichologijos mokslo studijas. ) atlikti mokslinius tyrimus taikydamas psichologijos mokslo metodus. Taèiau psichologas negali 2 pav. Ðios studijos. sunkias. Kà gali psichologas? Psichologas gali – tai priklauso nuo jo specializacijos krypties – atlikti psichologiná ávertinimà. atminties. ) gebëjimus. ar asmuo gali uþsiimti viena ar kita profesine veikla. Taigi dar viena psichologo praktinës veiklos sritis yra psichologinis švietimas. atlikti psichologiná konsultavimà. konfliktus. sociologais. be kitø bendrø ir specialiø dalykø. ávertinti vyraujanèias asmenybës savybes. Psichologas gali konsultuoti þmones padëdamas spræsti psichologinius sunkumus. Nes daugeliu atvejø nuo psichologø priklauso ne tik psichologinë. t. nustatyti galimus psichikos sutrikimus. kuria nesidalijama su kitais asmenimis. mokymosi negalias. ávairûs mokymai. Psichologai vis dar painiojami su kitø specialybiø atstovais 23 . biologais ir t. suvokimo ir pan. dëmesio. y. pasitelkæs specialius psichologinius testus ir kitokiais psichologinio ávertinimo bûdais nustatyti. teisininkais. Pagaliau psichologas gali ðviesti visuomenæ mokydamas juos rûpintis savo psichine sveikata. Psichologas taip pat gali savarankiðkai arba drauge su kitø specialybiø atstovais (medikais. moko didelës atsakomybës bei profesinës etikos.Paþymëtina. problemas. t. paþintinius (màstymo.

Imdamiesi psichologiškai kon- 24 . gali atlikti ir psichologo funkcijas (pvz. kai vaistai reikalingi jø psichikos sutrikimams gydyti. skirti gydymà medikamentais). jie mokosi þmones „gydyti pokalbiais“. Psichiatrai – tai nuoseklias ne maþiau kaip devyneriø metø medicinos mokslø studijas baigæ specialistai. be papildomø ketveriø metø studijø psichiatrai negali taikyti psichoterapijos ir vadinti save psichoterapeutais. Psichoterapeutais tapti gali tik psichologo arba psichiatro iðsilavinimà (paprastai jiems irgi reikalingos ketveriø metø trukmës psichoterapijos studijos) bei gydytojo arba socialinio darbuotojo iðsilavinimà turintys asmenys (paprastai bûtinos ne trumpesnës nei penkeriø metø trukmës psichoterapijos studijos). gydytojai. Psichologas be papildomo. psichiatrai (ir jokie kiti specialistai. pasiskaitæ populiariosios psichologijos knygø. kuriø metu. O štai spaudoje ir net kai kuriose ástaigose „psichologais“ kartais pasivadina ir psichologø darbo imasi psichiatrai. skirta tam. priþiûrimi profesionalaus psichoterapeuto. kurie þmoniø psichikos sutrikimams gydyti... išskyrus psichologus) negali atlikti psichologinio testavimo ar psichologinio ávertinimo. edukologai. galintys nustatyti ir vaistais gydyti psichikos sutrikimus. kad jau gali „psichologiðkai“ komentuoti ir aiðkinti kitø þmoniø elgesá. psichologiná ávertinimà taikant psichologinius testus). geriausiu atveju – iðklausæ keletà psichologijos dalykø arba dalyvavæ psichologijos seminare ir manantys. Psichoterapeutai yra tie specialistai. socialiniai darbuotojai. Be to. þmogaus savianalizei gali taikyti psichoterapijà. specialaus pasirengimo (t. kad studentai kuo geriau save paþintø. Kaip ir psichologai. Psichoterapeutas. kurie rengiami šiek tiek kitaip nei Europoje). specialieji pedagogai arba tiesiog personalo vadybininkai. suprastø savo vidinius konfliktus. bei supervizijos. supratimui. Šias funkcijas (skiria vaistus. elgesio ar psichologinëms problemoms spræsti arba tiesiog geresniam savæs paþinimui. gydo psichikos sutrikimus) atlieka psichiatrai ir psichoterapeutai (Jungtinëse Valstijose – ir klinikiniai psichologai. prieð tai ágijæs psichologo specialybæ. Psichiatrai ir psichoterapeutai – daþniausiai su psichologais painiojami specialistai. ágijæs psichiatro – ir jo funkcijas (pvz. paprastai dar be ketveriø metø nuosekliø studijø) negali taikyti ir psichoterapijos. y. Viena svarbiausiø psichoterapeutø rengimo daliø – asmeninë jø terapija. Kitàsyk „psichologais“ tampa visai kitø profesijø ar net profesijos neturintys þmonës.gydyti þmoniø vaistais net tuomet.

2004. su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Taigi psichologija. metodas naudojamas paprastø psichiniø procesø analizei. emocijø) gydymas. Þmogaus psichikos procesø (màstymo. 25 . pagrástas bendravimu su psichoterapeutu. antrasis. reiktø ásitikinti. Jei reikalinga psichoterapija. savimonës. Psichologijos pagrindai.sultuoti kitus þmones. galioms ar sunkumams atskleisti atsiþvelgiant á asmens gyvenimo situacijà ir raidos istorijà. Psichologinis konsultavimas Psichoterapija Suþinokite daugiau! Apie psichologijos metodus Wundt W. Taigi jei reikalingas psichologinis ávertinimas arba psichologo konsultacija. Psichologo profesinë veikla. disponuoja dviem tiksliais metodais: pirmasis. eksperimentinis. metodas naudojamas aukðtesniøjø psichiniø procesø tyrimui. kreipkitës á diplomuotà psichologà. savybëms. Vilnius: Alma littera. panaðiai kaip ir gamtos mokslas. visuotinai galiojanèiø dvasios produktø stebëjimo. Pagrindinës sàvokos: Psichologinis ávertinimas Psichologo profesinë veikla. suprasti ir spræsti asmeninius arba tarpasmeninius. skirta padëti þmonëms iðsiaiðkinti. ar specialistas turi psichoterapeuto kvalifikacijà ir jà liudijantá paþymëjimà. skirta asmens unikaliems bruoþams. nustatyti jø problemas ar sutrikimus arba atlikdami jø psichologiná ávertinimà tokie psichologinio iðsilavinimo neturintys þmonës daþnai pridaro daugiau þalos nei naudos.

È. kurios paèios savaime.).Vabalas-Gudaitis). Ðveicarijos. turint galvoje anksèiau mûsø nustatytà gamtamokslinio ir psichologinio patyrimo santyká. tai toks jø atribojimas turi bûti atmestas kaip nepamatuotas. pabaigoje ir XX a. Todël jeigu kai kada mëginama pabrëþti skirtumà tarp tikrosios psichologijos ir fiziologinës psichologijos. 19. studijuojanèiø psichologijà Europos (V.Bytautas. 26 . þinoma. ið principo sutampa su „eksperimentine psichologija“ anksèiau minëta reikðme. taèiau jø traktavimas. V. Psichologø draugija ir jos átaka psichologijos raidai Lietuvoje // Psichologija. Psichologus ruoðë ir Lietuvos universitetas Kaune (nuo 1930 m. ðiam bûdui.Pankauskas ir kt.Vabalas-Gudaitis).Guèas. J. kuri taèiau (kaip rodo jos pavadinimas) ið esmës yra psichologija ir kuri. Kau kurie buvo ne tik þymûs psichologai. kuris ypaè atsiþvelgia á psichologijos interesus. ypaè ið fiziologijoje naudojamø jutimo organø ir nervø sistemos tyrimo bûdø. tariant. XIX a. Á ðios psichologijos dëstymà paprastai dar átraukiamos tos pagalbinës fiziologinës þinios ið nervø sistemos ir jutimo organø fiziologijos. J.Eksperimentinio metodo taikymas psichologijoje kilo ið fiziologijos. Vokietijos univeritetuose (A. tiesa. Apie psichologijos mokslo raidà Lietuvoje: Lapë J. Já baigæ ne vienas savo þinias gilino Austrijos. J. priklauso fiziologijai. kuris yra sudëtingesniø psichiniø procesø aiðkinimas paprastesniais.Lazersonas. todël eksperimentinë psichologija dar kitaip vadinama „fiziologine psichologija“.Storosta-Vydûnas. Taigi „fiziologinë psichologija“ yra tarpinio pobûdþio disciplina. kad tik pirmoji uþsiima vidinio patyrimo psichologine interpretacija. turi bûti toks. Nr.Reinys) ir Rusijos universitetuose (R. 1999. tarpinës fiziologinës grandys visuomet gali bûti tik pagalbinë priemonë. bet ir aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos universitetà (J. Egzistuoja tiktai vienas prieþastinio psichologinio aiðkinimo bûdas. – Vytauto Didþiojo universitetas).Lauþikas. pradþioje jau buvo lietuviø. nepaisant joje naudojamø pagalbiniø fiziologiniø þiniø. o antrosios uþdavinys yra tà patyrimà aiðkinti fiziologiniais procesais.

sudariusi galimybæ vëliau ruoðti pedagoginës ir klinikinës psichologijos specialistus.) 1969 metais. tirianèiu sunkiai materialistiðkai paaiðkinamus reiðkinius. teik atskirose profesinio mokymo. (. metodø ir priemoniø. 27 . ieðkoti ávairiems darbams atlikti tobuliausiø bûdø. kad bûtina plësti tyrimus tiek bendrojoje. Neigiamà poþiûrá dar labiau stiprino klaidos profesinës atrankos srityje.. Psichologai buvo rengiami tik kai kuriø universitetø filosofijos fakultetuose.) Draugijos tikslas buvo „padëti jaunuomenei surasti savo paðaukimà. sudëtingø techniniø sistemø kûrimui. Iðkilo bûtinumas ne tik iðmokyti þmogø dirbti su sudëtinga technika. nekompetetingø asmenø. (.) Tolesnë psichologijos raida turi bûti analizuojama ir vertinama okupacijos sàlygø kontekste. Vilniaus universitetas ágijo teisæ ruoðti darbo ir inþinierinës psichologijos specialistus. socialinës psichologijos ðakose. Mokslo ir technikos raida sudarë prielaidas darbo automatizavimui.. laikoma beveik pseudomokslu. koordinuoti grupës þmoniø veiklà sudëtingos bendros veiklos sàlygojimas. inþinierinës. ásteigtà Lietuvos psichotechnikos ir profesinës orientacijos draugijà.. Dauguma ðià specialybæ baigusiø ir dirbo lietuviø kalbos mokytojais. darbams ir mokykloms. atsilikëlius ir nenormalius vaikus ir duoti patarimø.. bet ir kuriant naujas technines sistemas atsiþvelgti á þmogaus galimybes.) Psichologø rengimas Vilniaus universitete 1946 metais likviduotas.. atrinkti kandidatus ávairioms profesijoms. kur dirbo daug tinkamai nepasirengusiø. Tarybø Sàjungoje po Spalio revoliucijos psichologija nebuvo populiari. susidarius palankioms sàlygoms.. tirti ávairiø veiksniø átakà darbo naðumui“ (Guèas. kaip specialiai juos mokyti ir auklëti. Psichologijos specialybæ buvo galima ásigyti tik Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute kartu su lietuviø kalbos mokytojo specialybe. darbo. (. Tapo akivaizdu... Taèiau Tarybø Sàjungoje poþiûris á psichologijà pamaþu pradëjo keistis. atrinkti gabiuosius. (. Tai buvo pradþia.Pirmuoju Lietuvos psichologø bandymu vienytis galima bûtø laikyti 1931 m. 1937).

b) stebëjimà. Kuriø a) b) c) d) mokslø iðtakose glûdi psichologijos mokslo ðaknys: humanitariniø. d) apraðomàjá. c) asmenybës. c) eksperimentà. Kurá psichologijos tyrimo metodà geriausia taikyti: a) koreliaciná. d) S. placebas ir atsipalaidavimo pratimai. 4. Paprastai psichologo magistro diplomà turintis specialistas negali: a) atlikti psichologinio ávertinimo. 5. kaip þmogaus savijautà veikia raminamieji vaistai. Kuri ið nurodytøjø psichologijos srièiø nagrinëja þmogaus paþintiniø procesø kaità þmogaus gyvenime bei tà kaità lemianèius veiksnius: a) raidos. filosofijos. sociologijos ir astrologijos. 2. c) F. c) skirti vaistø psichikos sutrikimui gydyti. fiziologijos ir medicinos. 28 . Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. b) W. Norime iðtirti. Wundtas. Galtonas. d) mokyti þmones psichinës sveikatos prieþiûros. Psichologijos mokslo pradininkas yra: a) Hipokratas. b) atlikti psichologiniø tyrimø. b) išmokimo. Freudas. 3. matematikos ir fizikos. d) socialinë.Pasitikrinimo klausimai 1.

Ar paþeidus kairiàjà galvos smegenø dalá sutriks deðinës organizmo pusës veikla? 7. Ar receptoriai yra psichikos dalis. kad signalas tarp atskirtø neuronø perduodamas cheminiu bûdu? 3. kad nervais teka elektra? 2. Ar akies vyzdþio susitraukimas paðvietus á aká þibintuvëliu yra refleksas? 10. Ar kairysis galvos smegenø pusrutulis yra vadinamas „moteriðkuoju“ pusrutuliu. atsakinga uþ þmogaus sveikatà? 4. Ar tiesa. Ar simpatinë nervø sistema palaiko organizmo budrumà ir aktyvumà? 29 . o deðinysis – „vyriðkuoju“? 8.Biologiniai elgesio pagrindai Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar sinapsë yra du atskirus neuronus jungiantis elementas? 5. Ar baltàjà galvos smegenø dalá sudaro neuronø kûnai? 9. Ar þmogaus organizmas gamina narkotines medþiagas? 6. Ar tiesa.

kurie keliauja nervais ir yra tvarkomi smegenyse – sudëtingiausiame biologiniame kompiuteryje. neuronas. po to rezultatai bandomi pritaikyti ir aiškinant þmoniø psichikos reiškinius. kad juda vëjas. Kà reiðkia „elektrocheminë komunikacijos sistema?“ O gi tai. Nors visø psichiniø reiðkiniø dar neámanoma paaiðkinti tiktai biologiniais procesais. kuriuos patiriame. nuotaikos. kad nervai yra sujungti á sistemà. kaip biologija veikia mûsø elgesá ir psichikà. Mintys. Nervø sistemos vienetas yra nervø làstelë. Tai juda protas. Emocijos. nekelia abejoniø. prisiminimai ir potraukiai. Dël ðio panaðumo daþnai naudojamasi gyvûnø nervø ir smegenø tyrimais. kad jie lemia labai didelá jø skaièiø. vykstanèiø organizme. Kitas atsako: – Að manau. idëjos. jausti ir veikti. y. ir ginèijasi. Vienas sako: – Að manau. Þmoniø ir gyvûnø nervø sistemà sudaranèios làstelës. Šia sistema sklinda impulsai. kuri ágalina màstyti. kuriuo làstelës yra sujungtos á visumà. kad juda vëliava. nuo elektrocheminiø signalø. t. Nervø sistema Mûsø nervø sistema yra þmogaus organizmo elektrocheminë komunikacijos sistema. bûdas. yra labai panašios. nei vëliava. judëjimas priklauso nuo procesø.Du jauni vienuoliai stovi prie stiebo. panaðios yra ir nervø sistemos. 30 . kuriuos perduoti padeda elektros krûviai ir cheminës medþiagos. Ið rytø iðminties lobyno Mûsø psichika ir organizmas yra glaudþiai susijæ. Pastaruoju metu atrandama vis daugiau faktø ir dësniø. paaiðkinanèiø. taèiau tai. màstymas. ið esmës yra biologiniai reiðkiniai. ant kurio plazda vëliava. neuronai. Priëjæs vyresnis vienuolis pasiklauso jø ginèo ir sako: – Nei vëjas.

akyje esantys á ðviesà reaguojantys kûneliai). Neuronai tarpusavyje yra sujungti tarsi grandinëmis. Judinamojo neurono (juo impulsas sklinda ið smegenø á raumená) làstelës kûnà ir jo aksonà apytikriai galima palyginti su krepðinio kamuoliu ir prie jo pririðta 6. o perduodanti signalà yra viena. Aksonu signalai keliauja á kitus neuronus.Dendritai Neurono branduolys Aksonas Galinës aksono ataugos (terminalës) Mielino dangalas Neurono kûnas 3 pav. Aksonà dengia baltas mielino dangalas. Signalai ið smegenø. ið centrinës nervø sistemos. t. rankos ir kt. Informacija nervø sistema keliauja trijø rûðiø neuronais. daug maþø ataugø ir viena didesnë. Signalà ið juntamojo á ju- 31 .. Maþosios ataugos yra vadinamos dendritais. jais ateina signalai ið kitø neuronø ir juntamøjø receptoriø (làsteliø. o aksonai gali bûti net vieno metro ilgio. á raumenis eina judinamaisiais („iðëjimo“) neuronais. ) ir siunèia informacijà á nugaros arba galvos smegenis. Neurono sandaros schema Kiekvienà neuronà sudaro làstelës kûnas. liaukas arba raumenis. kuriomis keliauja nervinis impulsas. y. Juntamieji („áëjimo“) neuronai priima dirginimà ið jutimo organø (akies.5 km virve. Taigi priimanèiø signalus ataugø yra daug. kurios priima iðorinius ir vidinius dirgiklius. jis apsaugo aksonà ir padeda sklisti nerviniam impulsui. Dendritai yra trumpi. ilgesnë atauga. pvz.

Jeigu palietæ karðtà daiktà nudegame rankà. Automatiðka nervø sistemos reakcija á dirgiklius. Paprasèiausià reflekso lankà. ar laidu neteka elektros srovë. sugniauþtas delnas laiko elektros laidà. esant tam tikro intensyvumo šviesai. Juntamuosiuose neuronuose (receptoriuose). kyla elektros impulsas. áterptinis ir judinamasis neuronai. regos. kad esant elektros srovei delnas automatiškai susigniauþia. Pagrindinës sàvokos: Nervø sistema Refleksas Þmogaus organizmo elektrocheminë komunikacijos sistema. Taip daroma todël. jais impulsas keliauja á nugaros smegenø áterptinius neuronus. Refleksas nepriklauso nuo þmogaus valios. tai ið pradþiø atitraukiame rankà.dinamàjá neuronà gali perduoti galvos ir nugaros smegenyse esantys áterptiniai neuronai. Á ðá ateina impulsai ið daugelio juntamøjø receptoriø ir jeigu 32 . sudaro juntamasis. Jeigu þmogui yra paþeistas stuburas ir signalai nepasiekia galvos smegenø. jausti ir veikti. o skausmà suvokiame tada. Taèiau tikrinama išorine plaštakos puse. einantis á kità neuronà. o skausmo pojûtis ateina vëliau. Reflekso sukeltas judesys yra atliekamas greièiau. kas ávyko. Paprasèiausi nervø takai (takai. taèiau skausmo nejauèiama. tarkime. ðiluma veikia juntamuosius neuronus. kuriuo ir toliau teka srovë. refleksas palietus karðtà daiktà yra (renka atitraukiama). kai signalas ateina á galvos smegenis. kuri ágalina màstyti. Kai pirðtu prisilieèiame prie karðto lygintuvo. kad signalà atitraukti rankà siunèia stubure esantys áterptiniai neuronai. Paliesdamas laidà iðorine delno puse elektrikas nerizikuoja sugniauþti pavojø keliantá laidà. Taip yra todël. vadinasi elektra yra. takà. Jeigu prilietus laidà pajauèiamas elektros smûgis. o šie duoda komandà sutraukti raumenis ir komanda pasiekia raumenis judinamaisiais neuronais. kuriais sklinda impulsas) atsispindi refleksuose – automatiðkose nervø sistemos reakcijose á dirgiklius. Kartais elektrikai (nesilaikydami darbo saugumo reikalavimø) patikrina ranka. Tai pavojinga gyvybei. Dar vienas pavyzdys susijæs su elektra. negu þmogus supranta tai.

kad signalas bûtø perduotas.bendras impulsas yra ganëtinai stiprus. pavyzdþiui. Taip yra todël. kai pastebime prieð automobilá iððokusá vaikà ir kai nuspaudþiame stabdá. Todël visada yra tam tikras laiko tarpas tarp dirgiklio ir reakcijos. jis laikinai iš elektros impulso virsta cheminiu. kartø lëèiau nei tekanti elektros srovë. greitis priklauso nuo aksono storumo. o tarp siunèianèio ir priimanèio neurono yra 0. kurios padeda perduoti signalà ið vieno neurono á kità. taèiau pastebëta.00000025 cm tarpas. tai perþengiamas tam tikras slenkstis ir impulsas aksonu iðkeliauja á kità neuronà. kad tarp neuronø yra ryðys. yra apie 0.25 s. reakcijos laikas. jungtis. tai reiðkia. kad reakcijos laikas bûna daug ilgesnis. Impulso sklidimo greitis gali bûti nuo 2 iki 320 km/h. yra vadinamos neuromediatoriais. Jungtis tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito vadinasi sinapse. Tam. Kadangi signalas yra perduodamas toliau. Cheminës medþiagos. Nervinio signalo perdavimas sinapsëje Nors elektros impulsas sklinda greièiausiai 320 km/h. nei impulsas turëtø sklisti. Net sklisdamas didþiausiu greièiu impulsas skaidula slenka 3 mln. Neuromediatoriai yra aksono (siunèianèios ataugos) galûnëlëse esanèiose pûslelëse. kad neuronai tiesiogiai nesusijungæ tarpusavyje. Neu- 33 . Aksonas Pûslelës su neuromediatoriais Perduodamas elektrinis signalas Sinapsinis plyðys Dendritas Neuromediatoriai Toliau keliaujantis elektrinis signalas 4 pav. Atëjæs elektros krûvis iðlaisvina ðias chemines medþiagas ið pûsleliø.

Dël to raumuo labai stipriai suaktyvinamas. ðie blokuoja receptoriuose esanèias jungties vietas. Ðá procesà galima ásivaizduoti pasitelkus rakto ir spynos analogijà. tai á jà negalime ákiðti ir tikrojo rakto. Jei ACh negali pereiti plyšio. Tai priklauso nuo jo formos ir dydþio. Tik tinkamo dydþio ir formos raktas gali patekti á spynos plyðá. pro kurias patenka mediatoriai. Cheminis signalas vël virsta elektros signalu ir keliauja toliau. sukelia impulsà. Botulinas neleidþia mediatoriams iðsiskirti ið pûsleliø. taèiau ne visus. Ne kiekvienas raktas gali tilpti á spynà. Tik tam tikri neuromediatoriai gali patekti á dendrito pavirðiuje esanèià angà ir sukelti naujà elektros impulsà. kad raktas pagal dydá ir formà tinka. ACh yra tarpininkas tarp judinamojo neurono ir raumens. Iðsiskiriantys neuromediatoriai yra dviejø rûðiø – vieni jaudina. mediatoriai nepatenka á raumená ir þmogus arba gyvûnas paralyþiuojamas. kad neuromediatorius nepasiektø raumens ir raumuo liktø neveiklus. jungiantys neuronus smegenø cen- 34 . Jeigu adresatas buvo raumuo. o deðimtys rûðiø.romediatoriai per 0. tai mediatoriai pasiekia raumená ir ðis susitraukia. Ši medþiaga yra vadinama antagonistu. raumuo nesusitraukia. ji blokuoja perduodamà signalà. Neuromediatoriø yra ne viena. já sutraukia mëðlungis. Tai galima padaryti keliais bûdais: neleisti jam iðsiskirti ið aksone esanèiø pûsleliø arba blokuoti priëjimà prie tø vietø raumenyje. Paminësime du: acetilcholinà (ACh) ir endorfinus. kiti slopina. reikia blokuoti ðio mediatoriaus darbà. taèiau spynos nerakina. Patekæs á raumens làsteles jis priverèia jas susitraukti. Priimanèio neurono dendritas yra pasiruoðæs priimti iðmetamus neuromediatorius. Jeigu toks raktas yra spynoje. Pietø Amerikos indënai patepa strëliø smaigalius kuraros nuodais. jo gali pasitaikyti mësos konservuose. Tam.0001s pereina sinapsiná plyðá ir pasiekia priimanèio neurono dendrità. Vieno neurono aksonu keliaujantis elektros impulsas negali bûti perduotas kitam neuronui. Jeigu panaði á neuromediatoriø medþiaga patenka á sinapses. Kitas nuodas – botulinas. Endorfinai (endogeniø morfinø sutrumpinimas – organizmo pagaminti morfinai) yra mediatoriai. Tas pat pasakytina apie neuromediatorius ir juos priimanèius dendritus. nes signalas per sinapsæ neperduodamas. nes neleidþia neuromediatoriams perduoti impulsus. Juodojo voro atsiskyrëlio nuodai veikia prieðingai – jie skatina išsiskirti acetilcholinà. Taèiau gali bûti taip.

sukelia daug stipresnius pojûèius negu savaime gaminamos medþiagos. malonumo. atsipalaidavimo. Narkotinës medþiagos. yra maþai. smegenyse malonumà sukelianèios medþiagos yra daug. jo iðsiskyrimas padidëja po fizinio krûvio. kiti – daugiau. Jø funkcijas atlieka narkotikai. Tai reiškia. Vartojant narkotikus organizme. susijusiuose su nuotaika ir skausmo jutimu. kad neuromediatoriø kiekis ið dalies yra ágimtas. atsipalaiduoti. Þmonëms. Taip pakinta organizmo savireguliacijos procesai. þmogus gali jaustis prastai. taigi já vartojant jauèiamas jëgø antplûdis. opioidui. Pagrindinës sàvokos: Neuromediatoriai Cheminës medþiagos. padedanèiø jausti malonumà. bejëgiðkumas. narkotikus. nepavyksta natûraliai jausti pakilimo. Manoma. todël pasportavæs. 35 . Jeigu endorfinø. Endorfinas natûraliai iðsiskiria organizme. ilgai trunkanti depresija. Ið dalies tuo galima paaiðkinti alkoholikus tëvus turëjusiø asmenø polinká vartoti alkoholá arba pasirinkti aktyvø gyvenimo bûdà (plaèiau apie psichoaktyviø medþiagø poveiká þiûrëkite skyriuje „Sàmonë ir jos bûsenos“). Kad gerai jaustøsi. Tai daroma vartojant alkoholá. kad vieni þmonës jø turi maþiau. jis turi didinti neuromediatoriø arba jø pakaitalø kieká. Dël to liovusis vartoti narkotikà apima apatija. Smegenys nustoja juos gaminti. o patekusios ið iðorës. nes jie tampa nereikalingi. pabëgiojæs. skyriø „Sàmonë ir jos bûsenos“). be to. ðokoladà arba uþsiimant aktyvia sportine veikla. smegenys pripranta prie padidëjusio medþiagos kiekio. Endorfinai savo sudëtimi yra analogiðki narkotikui morfinui. paèios nustoja gaminti ðias medþiagas. Taip yra todël. kad jø gaunama daug daugiau. kuriomis perduodamas signalas iš vieno neurono á kità. heroinas veikia kaip jaudinamøjø neuromediatoriø pakaitalas. Pavyzdþiui. paþaidæs futbolà arba tenisà þmogus jauèiasi gerai. gerinanèiam nuotaikà ir maþinanèiam skausmà (apie psichoaktyviø medþiagø poveiká psichikai þr. Ilgà laikà vartojus heroinà ir staiga já nutraukus organizme nelieka jaudinamøjø mediatoriø. nustojusiems vartoti narkotines medþiagas. nepagamintos organizme.truose.

Periferinë nervø sistema (PNS) jungia CNS su raumenimis. Autonominë (save reguliuojanti) Periferinë Simpatinë (aktyvinamoji) Nervø sistema Centrinë (galvos ir nugaros smegenys) Somatinë (valingoji) Parasimpatinë (slopinamoji) 5 pav. girdimieji signalai somatine nervø sistema ið ausies ateina á CNS. Tai tie procesai. kurios þmogus valingai nekontroliuoja. virškinimas). parasimpatinë – slopina. galvos smegenis – èia garsai ágauna prasmæ. Funkcinë þmogaus nervø sistemos sandara (pagal Myers. Daugelá organø veikia abi dalys.Nervø sistemos sandara Tarpusavyje susijungæ neuronai sudaro didelius nervø darinius. kurie paprastai vyksta savaime (širdies. sistemas. Somatinë nervø sistema perduoda signalus á CNS ið jutimo organø. liaukomis ir receptoriais. PNS sudaro dvi dalys – somatinë (valingoji) ir autonominë (save reguliuojanti) nervø sistemos. Autonominæ nervø sistemà sudaro dvi dalys: simpatinë ir parasimpatinë. liaukø veikla. Ið CNS vël somatine nervø sistema signalai siunèiami á rankà ir ši atlieka kryptingus judesius. Pavyzdþiui. 2000) Centrinæ nervø sistemà (CNS) sudaro galvos ir nugaros smegenø neuronai. Ji tvarko tà veiklà. simpatinis dirginimas daþ- 36 . o ið CNS – á raumenis. Autonominë nervø sistema tvarko liaukas ir vidaus organø raumenis. Dabar trumpai apþvelgsime jas. vadinamus rašymu. Simpatinë dalis aktyvina organø veiklà. Pavyzdþiui.

pagausëja prakaitavimas. Pusrutuliø pavirðiø dengia 3 mm storio þievë. vadinama pilkàja smegenø medþiaga. Tyrinëdami smegenis mokslininkai dirgindavo silpna elektros srove tam tikras smegenø dalis. taèiau galima iðskirti atskiras vietas. Tam tikri smegenø veiklos dësningumai bûdavo pastebimi po nelaimingø atsitikimø. Smegenys yra didþiulës. kai gresia pavojus. pozitroninis emisinis tomografas ir kt. Parasimpatinë nervø sistema praëjus pavojui atpalaiduoja suaktyvintus organus. esanti kaukolëje. nes aksonus dengiantis mielino dangalas yra baltas. kai reikia intensyviai veikti. Galvos smegenis sudaro du pusrutuliai. slopinanti organø veiklà. Pilkoji smegenø medþiaga yra neuronø kûnai. Vëliau atsirado ir ðiuolaikiniø smegenø tyrimo bûdø: kompiuterinë tomografija. Pagrindinës sàvokos: Simpatinë nervø sistema. jais neuronai palaiko tarpusavyje ryðá. kad paþeidus tà paèià galvos smegenø dalá atsiranda panaðiø sutrikimø. padidëja kraujospûdis. Smegenys bûdavo tiriamos paèiais ávairiausiais bûdais ir remiantis tyrimø duomenimis kuriamas smegenø funkcijø þemëlapis. kurios yra atsakingos uþ tam tikras skirtingas funkcijas.nina ðirdies darbà. aktyvinanti organø veiklà. Galvos smegenys Galvos smegenys yra centrinës nervø sistemos dalis. Nustatyta. galvos traumø. Po þieve yra baltoji smegenø medþiaga – tai neuronø aksonai. Simpatinë sistema pradeda veikti. Sme- 37 . Tuomet daþniau ima plakti ðirdis. o parasimpatinis lëtina. Ši medþiaga yra baltos spalvos. sustoja skrandis. Tai pati didþiausia neuronø sankaupa. Autonominës nervø sistemos dalis. Po ne vienà ðimtmetá trukusiø galvos smegenø tyrimø kai kuriø smegenø srièiø ryðys su gyvybinëmis funkcijomis tapo labai aiðkus. Parasimpatinë nervø sistema Autonominës nervø sistemos dalis. padidëja organizmo fizinis pasirengimas. sudaranti 1014 sinapsiø.

ateinanèià ið mûsø kûno. Jeigu dirgintume elektra judinamosios þievës neuronus. o 38 . Šias sritis paþeidus kyla klausos arba garsinës informacijos supratimo problemø. kad tam tikrose kûno vietose esantys raumenys susitraukia arba atsipalaiduoja. Galvos smegenø dalys genëlëse esantys neuronai atsakingi uþ þmogaus judesiø koordinacijà. Šioje srityje tvarkomi ið mûsø akiø gaunami impulsai.Kaktos skiltis Momens skiltis Kairysis pusrutulis Pakauðio skiltis Smegenëlës Smilkiniø skiltis Nugaros smegenys Smegenø kamienas 6 pav. jog jam „ið akiø pasipylë þvaigþdës“. Taip yra todël. Taip pat pastebëtume. kad kairës smegenø dalies dirginimas veikia deðinæ kûno dalá. Nenuostabu. pusiausvyros palaikymà. kad gavæs smûgá á pakauðá þmogus sako. tai pastebëtume. Smilkiniø skiltyje esantys neuronai apdoroja akustinæ informacijà. judëdavo deðinës pusës organai. Tas pats dësningumas buvo pastebëtas dirginant gyvûnø judinamàjà þievæ elektra: dirginant centrus. Smegenëliø paþeidimas sutrikdo judesiø koordinacijà. Ðie neuronai ausis pasiekianèius virpesius verèia þmogui suprantamais garsais. Todël deðinæ kûno pusæ valdo kairysis smegenø pusrutulis. Pakauðio skiltyje esantys neuronai apdoroja vaizdinæ informacijà. taip pat siunèia signalus kûne esantiems raumenims. ið kito þmogaus gerklës iðeinanèius oro virpesius paverèia suprantamais þodþiais. esanèius kairiajame pusrutulyje. Momens srityje esantys neuronai apdoroja informacijà. kad pailgosiose smegenyse nervø takai susikryþiuoja.

nei su judëjimu.kairiàjà – Liemuo dešinysis pusrutulis. jie nëra susijæ nei su jutimu. Tokios bûtø þmogaus kûno daliø proporcijos. vertina jà. sutrinka sudëtinga protinë veikla. jos sujungia informacijà. Þmogui gali bûti sunku planuoti veiklà. Pieðinyje matome. Apskritai sudëtingos protinës 39 . kuLieþuvis ir ryklë riame pavaizduotø kûno daliø dydþiai 7 pav. Tada jautriam organui skirtos þievës plotas yra didesnis. spræsti logines uþduotis. Taèiau didþiausiame smegenø þievës plote yra neuronai. Þiurkiø smegenyse dideli plotai yra skirti ûsø pojûèiams. Šalia judinamosios þievës momens skiltyje yra juntamoji þievë. o pelëdø – klausos. Juntamojoje srityje galima pastebëti tà patá dësningumà: kuo jautresnis organas. Delnas Koja K u o tikslesnius juVeidas desius turi atlikti organas. Juos dirgindami mes nieko nepajudiname ir nieko nepajuntame. jeigu jos atitiktø jas valdanèios smegenø þievës ploto dydá yra proporcingi jas valdanèiø smegenø þievës plotø dydþiui. tuo daugiau neuronø já aptarnauja. kad delnà valdanèiø neuronø plotas yra didesnis uþ kojà valdantá plotà. atpaþinti veidus. Tai yra asociacinës sritys. Jeigu paþeidþiame šios skilties neuronus. Todël ið lûpø priimanèiø signalus neuronø plotas yra daug didesnis uþ liemens plotà. Kaktos skilties þievës neuronai padeda vertinti ir planuoti veiklà. Jø daugiausia yra kaktos skiltyje. Þemiau yra pateikiamas pieðinys. tuo didesnis judinamosios þievës plotas já aptarnauja. kurie neturi aiškiai išskiriamos vienos funkcijos. á jà ateina signalai ið organizmo.

o ðis darinys juos tarsi rûðiuoja ir siunèia á skirtingas smegenø þievës dalis toliau apdoroti. taèiau mûsø smegenyse yra ir kitø neuronø dariniø. Tinklinis darinys. Galvos smegenø schema (pjûvis) migdolas. Dauguma ðiø dariniø yra iðsidëstæ po smegenø þieve ir þmogui evoliucijonuojant susiformavo anksèiau uþ smegenø þievæ. pogumburis. greitosios pagalbos gydytojai veþa nukentëjusá Vardená Pavardená á ligoninæ. garsø. nes ði smegenø dalis reguliuoja kvëpavimà ir ðirdies darbà. vaizdø). Tai reiškia. jis kvëpuoja. kad gali bûti paþeistos galvos smegenys. o gal net ir neprabusdamas miegoti. Svarbø vaidmená þmogaus atminties procesams vaidina vadinamasis Amono ragas. Paþeidus ðià dalá sutrinka naujos informacijos ásiminimas. Kiekvienas jø uþtikrina organizmui labai svarbiø gyvybiniø funkcijø vykdymà. kad ávyko avarija. kad pailgosios smegenys yra nepaþeistos. 40 . Jie átaria. gumburas. 8 pav. Amono ragas. taip pat padeda sutelkti dëmesá á kurià nors veiklà ir atsiriboti nuo paðaliniø dirgikliø (kvapø. Nors smegenø þievës funkcijos yra labai svarbios. Jeigu bûtø paþeistas gumburas. Þmogus negali prisiminti to. tokiø kaip pailgosios smegenys. Pacientas yra be sàmonës. palaiko smegenø veiklos aktyvumà. kas ávyko prieð keliolika minuèiø. Visi ið jutimo organø keliaujantys impulsai patenka á gumburà. Ásivaizduokime. jis gali bûti nuolat mieguistas. taèiau jo ðirdis plaka. Vardeniui gali sutrikti gebëjimas sutelkti dëmesá. Jeigu paþeista ði smegenø dalis. tai sutriktø þmogaus gebëjimas suvokti jutimais gaunamà informacijà. reguliuoja bûdravimo ir miego kaità.funkcijos neturi kokio nors vieno nervø centro. jas aptarnauja po visà þievæ iðsidëstæ neuronai. esantis ðalia pailgøjø smegenø. tinklinis darinys.

antroje pusëje buvo netgi bandymø ðalinant migdolà gydyti þmones nuo ánirðio priepuoliø. ar skiriasi kairiojo ir deðiniojo pusrutuliø funkcijos. kurá jiems norëtøsi patirti vis ið naujo. Kitas smegenø darinys. pogumburis. vaidina labai svarbø vaidmená kylant agresijos ir baimës emocijoms. Pusrutuliø specializacija Þmogaus smegenis sudaro du simetriðki smegenø pusrutuliai – kairysis ir dešinysis. kad jeigu pogumburis paþeistas. skyriø „Atmintis“). stipresnis ar tiesiog aktyvesnis uþ kità? Mokslininkai tyrinëjo. kad dauguma þmoniø yra deðiniarankiai. daþniausiai tragiškos. Pogumburis þymus tuo. ir atrado skirtumus. antinksèiø. Galvos smegenys reguliuoja þmogaus organizmo veiklà ne tik elektros signalais. malonumo jutimu. Daþniausiai kuri nors viena organizmo pusë yra stipresnë ir vyraujanti. XX a. taip pat su alkio. ir gyvûnai. Kairysis pusrutulis.Jeigu bûtø paþeista ði dalis. troðkulio. Palinkëkime Vardeniui Pavardeniui. todël já paþeidus šios emocijos gali labai sumaþëti. kiauðidþiø ir sëklidþiø) aktyvumà. kad skirtingø smegenø daliø paþeidimø pasekmës gali bûti skirtingos. taèiau jø buvo atsisakyta dël etiniø prieþasèiø ir dël nenuspëjamø chirurginio kišimosi á smegenø veiklà padariniø. tai Vardenis toliau gyvendamas nieko neprisimintø. bet ir iðskirdamos á kraujà chemines medþiagas – hormonus. bet skatina ir kitø organizmo liaukø (skydliaukës. jog smegenys per avarijà nebuvo paþeistos. Nors daþnai šios operacijos pateisino lûkesèius. migdolas. Dar vienas smegenø darinys. gali iðnykti ir galimybë jausti malonumà. ir þmonës jaustø didelá malonumà. Suprantama. Þinome. valdantis deðinæ or- 41 . Galvos smegenyse yra pati svarbiausia organizmo hormonus gaminanti liauka – hipofizë. kad jame buvo atrastas „malonumo centras“. kad vienas pusrutulis yra didesnis. kad ligoninëje atlikti tyrimai parodytø. Jeigu silpna elektros srove dirgintume tam tikrus pogumburio neuronus. Galbût taip yra todël. jeigu bûtø sutrikdyta hipofizës veikla? Matome. jo atmintyje iðliktø tik iki avarijos prabëgæs gyvenimas (þr. yra susijæs su kûno temperatûros reguliavimu. Ko galima tikëtis. Ði liauka ne tik iðskiria þmogaus augimà skatinantá hormonà.

vadinasi. pasiekë ðiø laikø moters smegenis. Loginis mokslinis màstymas tapo labiau vertinamas uþ meniná pasaulio suvokimà. Jeigu paþeista deðinioji smegenø pusë. Pavyzdþiui. supranta þodþius. Suþinokite daugiau! Apie smegenø vystymàsi ir signalø sinapsëse perdavimà: Sergejevas B. kalba. Jeigu paþeista kairioji smegenø pusë. jis kalba. Seniausio þmogaus protëvio. o sinantropo padidëjo iki 915–1225 kubiniø centimetrø. smegeninës talpa padidëjo iki 900 kubiniø centimetrø. Taip pat daþnai sakoma. o Europos – 1610 kubiniø centimet- 42 . suvokti poezijos ir meno. kurio likuèiø aptiko E. Vidutinio neandertalieèio smegenys daþnai buvo didesnës negu ðiø laikø europieèio. kad pastaraisiais amþiais kairysis (vyriðkasis) pusrutulis kaip niekada anksèiau tapo vyraujanèiu. Jeigu dar reikëtø patvirtinti vienà ið materialistinës dialektikos dësniø – kiekybës perëjimo á kokybæ – geresnio pavyzdþio nesugalvosi. taèiau negeba iðgyventi jausmø. yra susijæs su màstymu. objektø tarpusavio iðsidëstymas. þmogui sunkiau kalbëti bei suprasti þodþiø prasmæ. Afrikos neandertalieèio smegeninë pasiekë 1325. Vilnius: Mokslas. skaitydami knygà kairiojo pusrutulio dëka suprantame þodþius ir sakiniø prasmæ. Smegenys labai padidëjo labiausiai iðsivysèiusiai beþdþionei pereinant á primityvø þmogø. Atminties paslaptys. juos jungia daugelio aksonø pluoðtas. Toliau smegenys didëjo sparèiau: pitekantropo svyravo nuo 750 iki 900.ganizmo pusæ. Abu pusrutuliai yra tarpusavyje susijæ. o deðiniojo – iðgyvename tekste apraðytus jausmus. loginiais veiksmais. aprëpiama situacijos visuma. Diubua Javos saloje.1983. Deðinysis pusrutulis yra labiau susijæs su jausmais. Daþnai kairysis ir dešinysis pusrutuliai yra vadinami vyriškuoju ir moteriškuoju pusrutuliais. jame suvokiami erdviniai ryšiai. Sudëtinga protinë veikla yra ámanoma tiktai glaudþiai bendradarbiaujant abiem pusrutuliams.

ir planetos. Ðiaurës baltojo delfino – 2350. o eilinio banginio 5 kilogramai – beveik 100 kartø didesná ûká. Juk viskà reikëjo suvokti savo protu. o dabartinio europieèio – 1446 kubiniø centimetrø. kad gerëjo jø sàranga ir nesiaurëjo intelektas. delfino afalinos – 1735 gramus. t. Dramblys sveria apie 3000. ankstyvojo paleolito þmogaus – 1505. y. Vëliau smegenys ëmë maþëti. baltasis delfinas – 300. maþdaug po kubini centimetrà kas 100 metø. taigi sumaþëjo 125 kubiniais centimetrais! Gailima sakyti. Egiptieèiø kaukolës talpa per 2–3 tûkstanèius metø (nuo Egipto faraonø pirmosios dinastijos iki 18-osios) sumaþëjo nuo 1414 iki 1379 kubiniø centimetrø. Kaip matote. turëjo vienà nuostabø privalumà: jam nereikëjo daug laiko.. maþdaug penkiskart daugiau negu þmogaus. Ið gyvuliø didþiausias smegenis turi banginiai. Indijos dramblio smegenys sveria apie 5000. Mëlynojo banginio smegenys sveria 6800 gramø. Spyna ir raktas Jaudinimo perdavimo ið neurono á neuronà. Europieèiams jos labai „sudþiûvo“ per pastaruosius 10–20 tûkstanèiø metø. ypaè jei neþinomas joms pavaldaus ûkio dydis. kartais pasitaikanèiø vandenyne. Mokytis nebuvo ið ko. sverianèiø 100– 150 tonø. Pagaliau krornanjonai buvo visai galvoti vyrukai – jø smegenys iðaugo iki 1880 kubiniø centimetrø. Galbût senovës þmonës buvo uþ mus protingesni? Vargu. taip pat jos vandenynø platybiø ðeimininkas yra þmogus. Reikia manyti. Normalus banginis – tai 30 tonø riebalø. smegenø masë maþai kà sako. Taèiau reliatyvumo teorijà sukûrë A. kaulø ir mësos. smegenys tirpte tirpsta. Elektrinis jaudinimo perdavimo bûdas. O jis nemaþas. naudotas ankstyvosiose evoliucijos stadijose. jog smegenys maþëjo dël to. Che- 43 .. Lyginimo rezultatai – ne þmogaus naudai. o ne Indijos dramblys. ið nervinës skaidulos á raumená problema atsirado vos susiformavus nervø sistemai. o þmogus – maþdaug 75 kilogramus. vienas gramas smegenø tvarko daugiau kaip 20 kilogramø kûno – didþiulë nerviniø làsteliø apkrova. Einðteinas. Vienas gramas þmogaus smegenø valdo 50 gramø kûno. viskà iðrasti patiems. o visai ne delfinai ir kaðalotai. Kromanjono kaukolës talpa vidutiniðkai buvo 1570. Milþiniðkø banginiø. nors jiems vertëjo bûti þymiais màstytojais.rø.

Šis mediatorius gaminamas iš cholino. smegenø ásakymai periferijai perduodami per gliutamino rûgðtá. 44 . nes pûslelës nuolat teka á sinapsiø plyðá po vienà per sekundæ.minis bûdas – ilga procedûra. matyt. Acetilcholinas greièiausiai buvo pirmasis gamtos sukurtas mediatorius. ir organizmui niekad netrûksta reikiamos þaliavos. kad svarbiausias tarpininkas yra acetilcholinas. ir tai yra vienas ið elektrinio bûdo skirtingumø. mokslui dar neþinomas mediatorius. o á smegenis informacija ateina ir centrinëje nervø sistemoje cirkuliuoja. Mokslininkai dar ne iki galo paþásta jaudinimo perdavimo paslaptis. Ásakymas turi bûti svaresnis. vartojamas kaþkoks kitas. Jis plaèiai vartojamas dël to. Aukðtesnieji þinduoliai jo turi nervø galûniø sinapsëse. atrakinæs gretimos làstelës duris. atvirkðèiai. praleidþiantis srovæ ið vienos nervinës skaidulos á kità daug lengviau negu atvirkðèia kryptimi. kiek reikia. Jaudinimas gali bûti ir dvipusis. Mûsø planetoje nëra tokiø bûtybiø. Nervø galûnëse. perduodanèiose ásakymus. kuriomis informacija bëga á smegenis. gaiðatis labai juntama. ir ið acto rûgðties – paprasto angliavandeniø apykaitos produkto. Jei reikia skubëti. perduodanèiose ásakymus raumenims. kuriose telpa po keletà tûkstanèiø mediatoriaus molekuliø. kad bûtø atrakinta tiek durø. Tada iðmetamas gerokas raktø ryðulys. kai kurios durys làsteliø apvalkalëlyje uþdarytos nesandariai. kad neturëtø acetilcholino. Ji trunka nuo 0. Ji veikia kaip lygintuvas. jei plyðys tarp làsteliø nedidelis. kuriø nervø sistema vartoja chemines sinapses. acetilcholinas ápakuotas sinapsinëse pûslelëse. ir jo pakanka. bet jau dabar aiðku.5 iki 2 milisekundþiø. Matyt. jis per 1 milisekundæ iðleidþia 200–300 pûsleliø. Elektrinë sinapsë gerai funkcionuoja. Vabzdþiø organizme. lengvai sintetinasi. Iðsivysèiusios smegenys vartoja chemines sinapses ir ávairius mediatorius. Skaidulose. Kai pirmas impulsas ateina á nervo galûnæ. kad sudarytas labai paprastai. Tokia menka raktø porcija negali atrakinti prieðingo fasado durø. raktas. per acetilcholinà. kuris susidaro natûralios apykaitos procese yrant á riebalus panaðioms medþiagoms – lipidams.

c) ágimtas polinkis vartoti alkoholá. 45 . d) teisingi visi trys anksèiau pateikti atsakymai. b) somatinë nervø sistema. Endorfinai yra: a) raumenis sutraukiantys neuromediatoriai. Kuri nervø sistema pradeda veikti kilus pavojui ir paruoðia organizmà aktyviai kovoti: a) centrinë nervø sistema. b) rakto ir spynos principu veikiantis signalo perdavimo bûdas. b) dendritas.Pasitikrinimo klausimai 1. 4. c) neuronas. d) sinapsë. kuriuo keliauja signalas ið vieno neurono á kità. d) skausmà slopinantys ir atsipalaidavimo jausmà keliantys neuromediatoriai. d) simpatinë nervø sistema. c) aksono pabaigoje esanèios pûslelës su neuromediatoriais. 3. Kas yra sinapsë: a) nedidelis tarpas tarp dviejø neuronø. b) þmogaus organizme gaminama analogiška heroinui medþiaga. Kas yra nervø sistemos vienetas: a) aksonas. 2. c) automatinë nervø sistema.

Þmoniø ir gyvûnø nervø sistema yra: a) elektrocheminë. d) biopsichologinë. c) biomedicininë.5. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. b) elektromechaninë. 46 .

kuriame viskas apvirtæ aukðtyn kojomis? 10. po kuriuo – praraja? 7. kokio dydþio yra daiktas? 3. galime pasakyti. kas uþrašyta ant popieriaus lapo.Jutimai ir suvokimas Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar þmogus gali pajusti musës sparnelio kritimà ant jo skruosto ið vieno centimetro aukðèio? 5. Ar neturëdami galimybës ávertinti atstumo iki daikto. Ar tiktai viena akimi regintis þmogus suvokia erdviná vaizdà? 6. Ar galima suvokti. Ar kûdikiai bijo šliauþti per stiklà. Ar þmogus turi skausmo jutimo organà? 8. kad vienas svarelis yra sunkesnis uþ kità. kaip mes suvokiame beformæ dëmæ. Ar tai. Ar þmogus gali prisitaikyti gyventi pasaulyje. Ar galime atskirti ir pasakyti. gali priklausyti nuo mûsø nepatenkintø poreikiø? 47 . jei jø svoriai skiriasi tik 12 gramø? 4. Ar palietæ sûdytà maistà tiktai lieþuvio galiuku pajusime sûrumà? 9. jei mes to lapo visiškai nematome? 2.

galvos smegenø þievëje esanèius neuronus.Amerikieèiø dailininkas Samuelis Morzë. odoje ar akyje. – Man atrodo. smegenys atskiria garsà ir ðviesà? Ar informacija koduojama kaip nors skirtingai. á centrinæ nervø sistemà. rankomis galime paliesti. ausimis girdime. Kaip mes paþástame pasaulá? Atrodo. kuriais ir aptinkame ávairiausius iðorëje esanèius dirgiklius. tai ið kur þinome. y. nors neturime skausmo jutimo organo? Psichologijos mokslo pradininkas W. prieð Kristø) samprotavo. kuris sukûrë morzës abëcëlæ. ið kur sklinda garsas? Kaip jauèiame skausmà. Jutimo organø paslaptis Pradëkime nuo jutimø. ar tai priklauso nuo receptoriø (jutimo organuose esanèiø neuronø) tipo? Kaip jutimo organai „aptinka“ dirgiklius. atëjo kartà pas savo gydytojà ir parodë jam kà tik baigtà paveikslà „Þmogus mirties patale“. pavyzdþiui. pavyzdþiui. kà pasakysit? – paklausë dailininkas. Wundtas savo psichologijos laboratorijoje ir mëgino atsakyti á klausimus. uþkoduoja juos nervø impulsais ir perduoda ðià uþkoduotà informacijà smegenims? Pavyzdþiui.. esanèiø. Taèiau kaip sukeliami pojûèiai ir kaip mes juos organizuojame á tvarkingà visumà? Kaip atsirenkame.. Jos patenka á 48 . Tos kopijos perduodamos nuo objekto mums. kaip suvokiame. Bet jeigu visa informacija apie iðoriná pasaulá perduodama tais paèiais nervø impulsais. labai paprastai – akimis matome. turime jutimo organus. nors atvaizdas akies tinklainëje yra dvimatis? Kaip suþinome. Jau ankstesniame skyriuje („Biologiniai elgesio pagrindai“) suþinojote. Demokritas (IV a. koks bûtent dirgiklis mus veikia? Kaip. kaip þmogus paþásta – jauèia ir suvokia – aplinkiná pasaulá. á kà reaguoti. T. kad iðoriná pasaulá mums padeda jausti maþytës silpnos (neryðkios) objekto kopijos. kad tai karðtinë. Ðiuo metu psichologijos mokslas jau gali atskleisti daug ádomiø dalykø apie pasaulio suvokimà ir net pasiûlyti ðias þinias pritaikyti labai praktiðkai – kad ir kuriant namo interjerà. – atsakë gydytojas. – Na. kad matome erdviná vaizdà. kas yra nervai ir kaip nervø impulsai keliauja ið periferinës nervø sistemos – neuronø. tas pats.

ir treèiu atveju regësime ðviesà. lieþuvyje yra kelios skirtingø receptoriø grupës. Pagrindinës sàvokos: Jutimas Tai procesas. bet ir kitaip dirginamos vidurinëje ausyje esanèios neuronø grupës. Ir vienu. dirgina atitinkamus nervus (neuronø grupes). manë J. Atrodo absurdiška ar ne? Taèiau tik 1825 m. kokius bûtent receptorius. tam tikrà pojûtá lemia ne pats iðorëje esantis dirgiklis. Pojûtis J. Dirgikliai. jauèiame atitinkamà skoná. y. kai mûsø receptoriai ir nervø sistema fiziðkai priima ir pateikia aplinkos dirgikliø energijà. tø neuronø grupës suþadinimas sukels ðviesos pojûtá. Skirtingø tipø energijos (ðviesa. suþadina tas dirgiklis. ar dirgindami tuos neuronus elektros srove. Taigi. o tai. bus juntamas kaip ðviesa.. Johanas Mülleris pasiûlë kità idëjà.mûsø jutimo organus ir tuðèiaviduriais vamzdeliais keliauja á smegenø þievæ. Priklausomai nuo to. T. veikiantys mûsø jutimo organus. pavyzdþiui. pavyzdþiui. Skirtingi pojûèiai keliauja skirtingais vamzdeliais. Beje. akyje esanèiø neuronø suþadinimas. Müllerio aprašytu specifinës pojûèiø energijos dësniu vadovaujamasi ir dabar. garsas) dirgina skirtingus nervus. o ðie sukelia skirtingø tipø pojûèius. Dirgindami lieþuvio gale esanèius receptorius jauèiame saldumà. Klausos pojûtá gali lemti ne tik atitinkamas bangas skleidþiantis daiktas. o dirginamø receptoriø rûðis. juntamuosius neuronus. Tai iðorës pasaulio objektø savybiø ir organizmo vidaus reiðkiniø atspindëjimas psichikoje. nors tik vienu ið tø atvejø iðorëje ið tiesø bus ðviesà skleidþiantis objektas. tai galima padaryti ne tik paragavus atitinkamo maisto. Pavyzdþiui. ar stipriai spausdami aká. ir antru. ar tai darysime naudodami stiprias ðviesos bangas skleidþiantá objektà (pvz. kur tie objektai kaþkokiu bûdu suvokiami. lempà ar saulæ). lieþuvio galiuku prilietus þiemà ðaltà metaliná daiktà (tikriausiai esate tai patyræ vaikystëje) arba 49 . Panaðiai gali bûti ir su garsu. Jis skamba ðitaip: pojûèiø kokybæ lemia ne dirgiklis. bet ir. nesvarbu. kokia receptoriø grupë dirginama. Ðtai. Mülleris.

Gali bûti. þmogui yra svarbûs ir kiti – kinestezijos. beje. Lieþuvio ðonuose yra sûrumà ir rûgðtumà „atpaþástantys“ receptoriai. ðaltis ar karðtis. temperatûros jutimai. regime geltonà. Mûsø judëjimui ir aplinkinio pasaulio suvokimui labai svarbu jausti ir pusiausvyrà. maistas tampa „beskonis“. itin svarbu suþadinti nosyje esanèius receptorius. ðalèio ir ðilumos. kad jaustume skoná. net paþeidus audinius. sausgyslëse. Jame esanèiø skysèiø spaudimo pokyèiai dirgina tam tikrus receptorius – taip reguliuojama mûsø kûno pusiausvyra. Manoma. skausmas 50 . jog spaudimo pojûtá geriausiai koduoja aplink odos plaukeliø ðaknelæ esantys folikulai bei vadinamieji Meissnerio kûneliai. Ádomu. matome baltà. sànariuose. Pastarieji.kitaip sudirginus lieþuvio gale esanèius receptorius. Arèiau lieþuvio ðaknies esanti receptoriø grupë koduoja kartumo pojûtá. Iki galo neaiðku ir tai. Pavyzdþiui. þalia ir mëlyna. skausmo. klausos. o keliø nervø. uþ kurià „atsakingiausias“ yra vidinëje ausyje esantis vestibiuliarinis aparatas. kai vienu metu dirginami ir ðalèiui. jø deriniø suþadinimas. ir ðilumai jautrûs receptoriai. Akies dugne yra trijø rûðiø receptoriai. Jei vienodai veikiami þalià ir raudonà spalvà koduojantys receptoriai. su konkreèiais jutimø organais. spaudimo. Taèiau kaip paaiðkinti tai. kad skausmà jauèiame paþeidus kûno audinius (nesvarbu. esantys raumenyse. vestibiuliariniai (pusiausvyros). kad kartais. Šie receptoriai mums ne tik padeda suvokti. nëra taip aiðkiai susieti. Kinestezijos pojûèius sukelia receptoriai. kaip rega ar klausa. skausmo pojûèius. Todël kai sloguojame arba spaustuku stipriai uþspaudþiame nosá. kuriuos). Iš pradþiø manyta. Be jau minëtø regos. uoslës jutimø. kad ir regos. Skausmas vienareikšmiškai signalizuoja apie nepageidautinus pokyèius organizme. skonio. Be jo negalëtume þengti në þingsnio. ir kitø pojûèiø kokybæ lemia ne kokio nors vieno. Ne tik psichologai. Visoje þmogaus odoje esantys receptoriai teikia spaudimo (lietimosi). kurià galûnæ judiname. kad karðtá jauèiame. kodël. kurias bûtent neuronø grupes dirginant jauèiama ðiluma. bet ir fiziologai ypaè stengiasi iðsiaiðkinti. Jei visi šie receptoriai veikiami vienodai intensyviai. bet ir kitus aplink mus esanèius dirgiklius. kuriuos suþadinus koduojamos skirtingos spalvos: raudona. jei neveikiamas në vienas – juodà spalvà. kaip ir kada juntame skausmà.

nors nesilaukia kûdikio). kurio reikia konkreèiam dirgikliui aptikti. R. arba amplitude. skausmas juntamas beveik visame kûne. kurios praleidþia kitø pojûèiø (ðilumos. nors tam nëra jokios fiziologinës prieþasties (pvz. jauèiame prisilietimà ir pan. Dirginant tam tikrà jutiminá nervà tas jutimas koduojamas. Tai tarsi ta riba. pavyzdþiui. Taigi pojûèio kodavimas – tai dirgiklio fiziniø savybiø pavertimas nervinio aktyvumo tipu. Nors mëginama nustatyti ávairius daugeliui þmoniø bûdingus absoliuèius pojûèiø slenksèius (þr. kai audinys paþeistas.. net nuo prieð tai buvusio dirginimo). arba. Psichologo R. isterija serganti moteris gali jausti stiprius gimdymo skausmus. Melzacko ir P. taigi „skausmo receptoriai“ turëtø bûti labai iðplitæ. Tai paaiškina nevienodà þmoniø jautrumà skausmui ir atvejus. kuriomis sklinda dauguma skausmo signalø. kad tai turi bûti skausminga ir kad tai atrodo labai pavojinga. ið tiesø jie gali bûti gana individualûs. ir didesniø skaidulø. lûkesèiø. ir mechaninis spaudimas. patirties. Be to.nejuntamas (pvz. 1 lentelæ). Melzackas. be to. R. Kai suþadinamos stambiosios skaidulos. trinant sumuðtà vietà arba dedant ledo ant þaizdos skausmas atlëgsta. yra vadinamas absoliuèiu slenksèiu. ir cheminës medþiagos. skausmo „vartai“ uþsidaro. Pavyzdþiui. jo nejauèiame net ir tuomet.) signalus. kai skausmas juntamas be aiðkios prieþasties. skausmo jutimui svarbûs yra tam tikri nugaros smegenyse esantys nervø „vartai“. jauèiamas didþiulis skausmas. Wallio ásitikinimu. kai jau regime maþiausià ðviesà. Skausmà gali sukelti daugybë skirtingø dirgikliø – ir karðtas vanduo. kad net gimdymas mûsø yra skausmingas ið dalies dël to. ir elektros srovë. jog mes ásitikinæ. Maþiausias dirginimas. Ðtai dël ko to paties garsumo dainà vie- 51 . Ir tik ið dalies pojûèiai priklauso nuo realaus dirgiklio stiprumo. prisilietimo ir pan. Melzacko ir biologo P. priklausyti nuo psichikos bûsenos (nuovargio. Kai kuriose tautose gimdymas moterims visai neatrodo skausmingas arba keliantis nemalonius pojûèius procesas. girdime garsà. daugeliu atvejø organizmo audiniuose susiformavus augliui skausmo bent jau ankstyvose stadijose nejauèiama).. specifiðkai nustatanèiu tas fizines savybes. Wallio manymu. atvirkðèiai. pastebëjo. Nugaros smegenyse yra smulkiø nerviniø skaidulø. skausmo „vartus“ gali uþdaryti ar atidaryti ir ið galvos smegenø atëjusi informacija. O pojûèio intensyvumas (stiprus arba silpnas pojûtis) yra koduojamas nervø skaidulos vibravimo daþniu.

kitiems – pritildyti. kad pajustume skirtumà. jei prie 100 gramø svarelio pridësime 1 gramà? Ne. 1994) Jutimas Regëjimas Klausa Skonis Uoslë Lytëjimas Absoliutus pojûèio slenkstis Þvakës liepsna matoma uþ 45 kilometrø tamsià giedrà naktá Rankinio laikrodþio tiksëjimas girdimas uþ 6. kurá gebama aptikti. svorá reikia padidinti maþiausiai deðimèia gramø. kad pokytis bûtø jauèiamas. Svarbu aptikti ir pajusti ne tik patá dirgiklá. kad 52 . Taip jau sudaryta mûsø nervø sistema. Psichologas G.5 metro tyloje Vienas šaukštelis cukraus juntamas 7. jog pojûèio pasikeitimas atitinka logaritminæ funkcijà: pojûtis stiprëja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Weberis. arba tam paèiam þmogui vienoje situacijoje ar vienokios bûsenos ta pati daina yra per garsi. pasirodo. y. vëliau tyræs ir apraðæs skirtingø jutimø slenksèius. nagrinëjamas psichologø. jo stiprumu. Ðiuo atveju. pabaigoje apraðë E. t. jei prie 10 gramø svarelio pridësime 1 gramà? Pasirodo. galime. Ar galime pajusti svorio skirtumà. teigë. yra jutimø adaptacija.5 litruose vandens Vienas laðas kvepalø uþuodþiamas trijuose kambariuose Musës sparnelio kritimas ant skruosto juntamas ið 1 cm aukðèio Dar vienas ádomus ir svarbus su jutimais susijæs reiðkinys. maþëjantis jautrumas nekintantiems dirgikliams. O ar pajusime skirtumà. yra vadinamas skirtumo slenksèiu.niems norisi gerokai pagarsinti. 1 lentelë. todël ðis reiðkinys vadinamas Weberio dësniu: kuo stipresnis dirgiklis. Tai dar XIX a. kitu atveju – labai tyli. H. Þmogaus absoliutûs slenksèiai (pagal Davidoff. Fechneris. Taigi pojûèiø skirtumo slenkstis labai susijæs su paèiu dirgikliu. tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti. Maþiausias dviejø dirgikliø skirtumas. bet ir gebëti skirti skirtingo intensyvumo dirgiklius.

Suvokimas Psichologijoje kalbëti apie jutimus atsietai nuo suvokimo beveik neámanoma. Fiziologiškai jutimai susijæ su jutimo organais ir periferine nervø sistema. kurio reikia dirgikliui aptikti. uþsisegæ ant rankos laikrodá po keleto minuèiø jo nebejauèiame (nebent apyrankë imtø spausti – o tai reiškia. tai po kurio laiko ðis irgi iðnyktø. Dirginimas receptoriuose paverèiamas nervø impulsu. Pavyzdþiui.. po keliolikos minuèiø nebejauèia jø kvapo. kai á tà patá kambará ateiname ið saulës nutvieksto balkono. ir gana blausi. 53 . visai išnyksta. lygiai tokio paties ryðkumo ðviesa kambaryje atrodo itin ryðki. jei prieð tai rankas bûsime mirkæ á karðtà vandená. bet tas pats drungnas vanduo atrodys ðiltas. o suvokimas – su aukðtesniais nervø sistemos lygiais. Jutimø adaptacija ið dalies paaiðkina ir tai. kurá þmogus aptinka. Ðtai kodël moterys. Be to. Taigi þmogaus jautrumas nëra statiðka bûsena. kai ateiname ið tamsaus rûsio. kodël tas pats þmogus skirtingai junta tà patá dirgiklá. taigi pojûèio intensyvumà koduojantis nervø skaidulos vibravimo daþnis maþëja. Jeigu visiðkai nemirksëdami ir në kiek nejudindami akiø sugebëtume kurá laikà þiûrëti á tà patá vaizdà. vadinamojo fiziologinio nulio. o jo jutimas. Skirtumo slenkstis Maþiausias pasikeitimas tarp dviejø dirgikliø....nuolat dirginamos tos paèios nervø làstelës (receptoriai) pradeda reèiau reaguoti. kad keièiasi dirginimo stiprumas ir/arba pobûdis). kada tai – tik pojûtis. pasakyti. Tiksliau iðnyktø ne pats dirgiklis. jei rankas prieð tai mirkysime ðaltame vandenyje. pasikvëpinusios kvepalais. Suvokimas daþniau apibûdinamas kaip pojûèiø integracija. Pagrindinës sàvokos: Absoliutus slenkstis Maþiausias dirginimas. nëra kokio nors objektyvaus dydþio jam išmatuoti. kol. Jutimø atskaitos taðku daþniausiai tampa prieð tai buvæs dirgiklis. Drungnas vanduo atrodys ðaltas. o kada – pojûèio suvokimas. Beveik neámanoma ir aiðkiai atskirti. Pojûtis silpnëja.

struktûriðkumas. 1998) 54 . taèiau suvokimas padeda juos áprasminti. atpaþinimas. padeda orientuotis joje. 9 pav. Geðtaltinës psichologijos. Kodël juodai baltas linijas suvokiame kaip prasmingà figûrà? (Furst. veikianèio jutimø organus. susikûrusios XX a. Suvokimas – tai psichinis pojûèiais gaunamos informacijos tvarkymas ir áprasminimas. sujungia skirtingais pojûèiais gaunamà informacijà. tai dirgiklio. Èia jau prasideda suvokimas. kodël pasaulá suvokiame kaip tvarkingà. pirmoje pusëje Vokietijoje (þr. o ne chaotiðkà atskirø objektø rinkiná. vietos erdvëje. atstovai kaip tik ir mëgino paaiðkinti. Pagrindinës sàvokos: Suvokimas Psichinis pojûèiais gaunamos informacijos tvarkymas ir áprasminimas. Geðtaltinës psichologijos idëjas pritaikius eksperimentiniam suvokimo (daugiausia regimojo suvokimo) tyrimui buvo nustatyti svarbûs suvokimo ypatumai: suvokimo pastovumas. Kitaip tariant. skyriø „Psichologijos mokslo raida“).toliau elektrocheminiu bûdu jis perduodamas atitinkamiems smegenø centrams. daikto vaizdo (figûros) priklausomybë nuo jo aplinkos (fono) ir kt. laike nustatymas: kas tai per daiktas ir kur jis yra? Jutimai tarsi informuoja þmogø apie já supanèius dirgiklius.

formà. Figûra visuomet atrodo labiau struktûruota nei fonas. aiðkiai atskirtus nuo kitø elementus jungiame á bendrà visumà. jei jos yra kelios ar daugiau. vazos nebesuvokiame. judëjimà) panašius elementus paprastai suvokiame kaip priklausanèius tai paèiai figûrai. Kaip mes tai darome? Pirmiausia iðskiriame figûrà. Kà matote? Arklá. Figûra ar fonas? (Furst. • Teisingas tæstinumas. • Uþdarumas: árëmintus. kad gebame organizuoti atskirus pojûèius á prasmingà visumà. ðuná. Be to. o gal zebrà? Mes akimirksniu suvokiame paprasèiausiø juodø ir baltø juosteliø visumà kaip prasmingà objektà. visa kita yra tiesiog juodas fonas. kontekstu. 1998) Figûrà mes suvokiame todël. 55 . Kodël? Todël. arba visumos organizavimo dësniais: • Artumas: arti vienas kito esanèius (tuoj vienas po kito einanèius) elementus jungiame á grupes arba suvokiame kaip tam tikrà figûrà. 10 pav. Geriausiai tai galime pamatyti þiûrëdami á 9 paveikslëlyje pavaizduotà figûrà (ar figûras). Kol matome baltà vazà. jei tos linijos kertasi. figûrà. ji tampa tik baltu fonu. kai figûra tampa du juodi veidai. kad jà sudarantys atskiri elementai (suvokiami pojûèiai) grupuojami remiantis ðiais pagrindiniais principais.Paþiûrëkite á 9 paveikslëlá. o ne atskiras jø atkarpëles. tuoj pat prasmingai grupuojamos. arba sklandi eiga: esame linkæ suvokti iðtisas linijas. • Panaðumas: pagal tam tikrà poþymá (spalvà. paèios figûros. Visa kita tuo metu tampa fonu. stiprumà.

11 pav. ). kad suvokdami mes ið karto áprasminame tai. kad pimra ir paksunitë rdaië btûø svao vitejoe – vis teik tkestas yra piukiai skamitoas.• Paprastumas: suvokdami visumà stengiamës suteikti jai mums þinomà paprastà formà. rodo ir ðis pavyzdys. jog yra visiðkai nsevbru. Tai yra dël to.. kad skaitiymadi mes þirûim ne keikveinà rdaiæ ið eliës. Pavyzdþiui. savbru tik. tokie grupavimo principai svarbûs ne tik regimajam. bet ir esamomis þiniomis (schemomis) arba tam tikromis turimomis kategorijomis („tai gyvûnas“. 56 . Ðtai kodël vaikas. Baltas trikampis ar juodi skrituliukai su iðpjovomis? Tai priklauso nuo to. suvokiant atskirø garsø rinkiná kaip vientisà melodijà. kà suvokiame. Vineo Diþdsioios Biratnjios uinvretetio moskinliknai nsutatë. kioka travka riadës iðsëdtytos þoþdusioe. niekuomet nematæs arklio ar zebro. bet vsià radiþiø rikniná ikðrat. kaip grupuojame jutimais gaunamà informacijà Suvokimas pagrástas ne tik jutimais.. bet ir girdimajam suvokimui. akivaizdûs? Beje. Tai. padedantys suvokti paveikslëlá kaip prasmingà objektà. „þmogaus balsas“ ir pan. Taigi gráþkime prie dryþuoto paveikslëlio: kokie èia grupavimo principai. O tai ágyjame su patirtimi. Tiesiog perskaitykite ðá tekstà. figûrà 9 paveikslëlyje gali suvokti kaip ðuná.

kad suvokdami apsigauname. Pirmiausia paþiûrëkite á prieðais jus esantá baltà popieriaus lapà.. kaip mes suvokiame daikto dydá. o tam tikru greièiu keièiasi paveikslëliai. toks suvokimo santykinumas gali turëti ir neigiamø padariniø. Kodël? Juk tinklainëje susidaræs atvaizdas (ir atitinkamai dirgintø receptoriø skaièius. atsiþvelgiama ir á kitus dalykus (smegenys tai daro automatiðkai). Suvokiant dydá svarbu trys dalykai: dydþio suvokimas. padaugintam ið suvokiamo atstumo. Pasirodo. Maþa to. Maþdaug per tiek laiko jûsø akies tinklainëje sudaromas atvaizdas. Ði savybë ágyjama nuo pat kûdikystës aktyviai „praktikuojantis“. Pamëginkite atlikti nedidelá eksperimentà: 30 sekundþiø þiûrëkite á lempà arba koká kità ryðkø daiktà. Suvokiamas objekto dydis yra lygus atvaizdui tinklainëje. þaislais. kad mûsø suvokimas yra santykinis: mes automatiðkai jungiame. regëdami neaiðkø vaizdà arba girdëdami neaiðkø garsà. nes jis „padauginamas“ iš didesnio atstumo. mes nemanome. galime apsirikti vertindami mums nepaþástamo. kad keièiasi tik daikto pozicija mûsø atþvilgiu. atspindëtas dydis tinklainëje ir atstumo suvokimas. Suvokiame vienà daiktà kaip didesná nei kitas. taigi pojûtis) nepasikeitë. kad suvokimas yra santykinis. Taèiau kartais atsitinka taip. Ðitai ypaè akivaizdu analizuojant. Taip yra dël to. kitokiais daiktais. erdvæ arba judëjimà. Suvokiame pavaizduotà þmogeliukà kaip judantá.Mûsø suvokimas taip pat turi visybiðkumo (matomo ðiame pavyzdyje su tekstu) ir numatymo savybæ. Pastebëjote? To ryðkaus daikto (lempos) atvaizdas ant sienos gerokai didesnis nei prieð jus esanèiame lape. daikto dydþio suvokimas visada derinamas su atstumo suvokimu. kai keièiasi daikto forma arba dydis (pvz. Þinoma. o nukreipæ akis á ðonà matysite vadinamàjá povaizdá. ne- 57 . eksperimentuojant su savo paties kûnu (rankomis ar kojomis). net tuomet. kas tai galëtø bûti. mûsø akies tinklainëje keièiasi atidaromø kambario durø forma). Tada þvilgsná nukreipkite á uþ keliø metrø esanèià baltà sienà. Nukreipus akis á toli esanèià sienà atvaizdas bus daug didesnis. kad keièiasi pats daiktas. Dar net neturëdami visos informacijos. Suvokiame. Tai árodo. Pavyzdþiui. o suvokiame daiktà kaip nekintantá. lyginame ir atsiþvelgiame á vienu metu skirtingais pojûèiais gaunamà informacijà. nors ið tiesø juda ne nupieðtas objektas. nors ið tiesø jie vienodo dydþio. Tai suvokimo pastovumas. regëdami neiðbaigtà formà mes hipotetiðkai spëjame. y. t.

atvaizdai tinklainëje skiriasi labiau. Dar vienas svarbus binokulinis signalas regimajam suvokimui yra pojûèiai. Walko tyrimai atskleidþia.þinomo daikto dydá ir tik spëdami atstumà iki jo. abiejose akiø tinklainëse susidaro šiek kiek skirtingi vaizdai. Gibsono ir R. nemoka ávertinti atstumo arba nesuvokia erdvinio vaizdo? Iš dalies. O kaip mes suvokiame ir ávertiname atstumà? Pagaliau jei aplinkos atvaizdas tinklainëje yra dvimatis. Dabar uþmerkite vienà aká. bet ásivaizduojame. Ar tai reiðkia. regintys tik viena akimi. o kita þiûrëkite á pieðtukà. vadinasi. Panašiai abiem ausimis galime nustatyti. kaip mes já „paverèiame“ trimaèiu vaizdu? Psichologø E. kad iš dalies nuotolio (gylio) suvokimas yra ágimtas. Kaip tai atsitinka? Kadangi akys yra keletà centimetrø nutolæ viena nuo kitos. kad kaip tik dël to neáprastai maþos maðinos patiria daugiau avarijø (vairuotojams atrodo. ateinantys ið akis sukiojanèiø raumenø: kokiu laipsniu yra pasukamos akys á vidø (konverguojamos) þiûrint á objektà. koks yra atvaizdø skirtumas tinklainëse) ið karto smegenyse yra analizuojama ir vertinama – taip suvokiamas atstumas iki daikto. ið kurios pusës ir ið kaip toli sklinda garsas. nei kai þiûrime á toli esantá daiktà. Svarbu ir akies læðiukø akomodacija (prisiderinimas) – tai signalai ið akies apie læðiuko suplokðtëjimà. kai þiûrime á toli esanèius daiktus. mes galime neteisingai ávertinti mums neáprastai maþø arba dideliø daiktø. smegenys vël vertina turimà informacijà ir suvokiame teisingai. yra daiktas. Manoma. o atmerktàjà uþmerkite. Tai jie parodë tyrimais su maþais kûdikiais ir gyvûnais: ðie bijo ðliauþti tvirtu stiklu virð vienodos tekstûros medþiaga padengto griovio. dydá. kaip tas daiktas atrodo tikrovëje. Atlikite dar vienà nedidelá eksperimentà: laikykite prieð save pieðtukà. keièianèiø atstumà iki mûsø. kad þmonës. Kai þiûrime á arti esantá daiktà. kad pieðtukas „juda“ – pasislenka ið vienos pusës á kità. nes silpnai re- 58 . kad jos dar toli). Taèiau dvimaèius atvaizdus tinklainëje paversti trimaèiais suvokiniais padeda ir kitokie – vadinamieji binokuliniai („dviejø akiø“) ir monokuliniai („vienos akies“) signalai. Taigi ði informacija (apie tai. Po to uþmerktàjà atmerkite ir þiûrëkite á pieðtukà. Ðitaip pakartojæ keletà kartø pamatysite. Kartais dël to. ir sustorëjimà. þinome. Kuo labiau pasukamos – tuo arèiau. jog dydþio suvokimas visada susijæs su atstumo suvokimu. Ir atvirkðèiai. kai neturime galimybës ávertinti atstumà iki suvokiamo daikto. Nes tuo atveju. kai þiûrime á arti esanèius daiktus.

taèiau tai patikima tik tuomet. Didelæ reikðmæ. juda link jûsø? 59 . Jokiø galimybiø ávertinti atstumà iki to. t. kas naudojama dailëje erdvei pavaizduoti plokðtumoje. jø tikràjà formà ir dydá. kad jus supa prietema ir rûkas. kaip jau supratote. nei arti esantys). kad suvoktume erdviná vaizdà ir iš dalies nuotolá. kaip tik padeda mums suvokti erdviðkumà. keisti savo paties vietà kitø daiktø atþvilgiu. Atsiþvelgiama á daugelá dalykø: • santykiná dydá (toliau esantys objektai maþesni uþ arèiau esanèius. Prieðais jus esantis objektas staiga ima tolygiai didëti. lygiagreèios linijos tolumoje artëja viena prie kitos). tolimesni beveik nejuda arba juda drauge su mumis). motinos veido. iðmokstame labai anksti. • persidengimà (paprastai arèiau esantys daiktai uþdengia tolimesnius).. naudojamës ir kitais signalais.gintys arba viena akimi visai neregintys þmonës bent jau kurá laikà ið tiesø sunkiau ávertina atstumà iki daiktø (ir dël to daþniau uþkliûva uþ ko nors arba netyèia numeta daiktus). pripuèiamas kamuolys)? O gal tas objektas nekeièia savo dydþio. galimybë paþinti ávairius realius objektus. jie atspindi maþiau ðviesos. kà matote. o tik artëja. • sumaþëjusá aiðkumà (tolimesni daiktai ne tokie ryðkûs. • ðviesos ir ðeðëliø þaismà. • struktûros gradientus (arti esanèiø vienodø daiktø á tà patá tinklainës plotà telpa maþiau nei toli esanèiø tokiø pat daiktø). • judesio gradientus (arti esantys daiktai greitai lekia pro ðalá prieðinga nei mes kryptimi. kai siekiame prie lovytës pakabintø þaislø. kûdikystëje. Kà tai reiðkia? Kad tas objektas ið tiesø didëja (pvz. • aukðtá regëjimo lauke (kuo aukðèiau. Taèiau. Vëliau dar vienu svarbiu dalyku tampa gebëjimas savarankiðkai nutolti arba priartëti. Tai. nëra. kai þinome tikràjá daikto dydá). Remtis binokuliniais ir monokuliniais signalais suvokiant atstumà iki daikto. turi ir patirtis. tuo toliau). daikto dydá ir jo pastovumà. tëèio nosies ar tiesiog eksperimentuodami su savo paties rankyte. O dabar ásivaizduokite. • linijø konvergavimà (perspektyvà. y. tikëtina.

lyginame su baltu. galvos ir akiø judesiø (kinesteziniai pojûèiai). kad mes tebestovime vietoje. girdint. Apskritai suvokiant. bet gerokai maþesniø daiktø. Dël ðiø prieþasèiø ir dël to. gradientø. kad tà patá daiktà tarp labai panaðiø. pamatyti. kai já reikia sekti akimis. mes kartais patiriame ávairiø suvokimo iliuzijø. kad jûs arba pasaulis juda. pagaliau vestibiuliariniø (pusiausvyros) ir taktiliniø (lytos) pojûèiø. uodþiant ar kitaip atpaþástant juntamà daiktà ir nustatant jo vietà labai daug átakos turi ávairûs þmogaus psichinës veiklos ypatumai: laukimas (kà tikiuosi pajusti. kad suvokimas yra santykinis. Daiktà suvokiame kaip judantá. tarp kokiø kitø dalykø yra suvokiamas daiktas). bet gerokai didesniø daiktø suvokiame kaip maþesná nei tokio paties dydþio daiktà tarp panaðiø. kad daiktas didëja arba maþëja (nebent mes tiksliai þinome. nes vienur jas tingø atspalviø pilkumà. kas tai galëtø bûti. suvokiame. kai sëdëdamas jau pasirengusiame vaþiuoti traukinyje. Pavyzdþiui. taip ir vien judindami galvà arba akis nemanome. kontekstas lemia. kad vaþiuojate jûs. Konteksto átaka suvokimui: labai šviesiame ir labai tamsiavienodo pilkumo juosteles me fone suvokiame kaip skirsuvokiame skirtingai. regint. tik kai smegenis pasiekia informacija ið vestibiuliarinio aparato. kitur – su juodu fonu 60 . motyvacija (kà noriu pajusti). Tikriausiai esate patyræ. kad visas pasaulis aplink juda.Taigi judëjimo suvokimui irgi svarbi skirtingais jutimais gaunama informacija ir galimybë atsiþvelgti á keletà dalykø. pajudëjus ðalimais stovinèiam traukiniui. kai jis keièia vietà kitø daiktø atþvilgiu. Nes kaip judesio suvokimui neuþtenka vien tik to. remiantis patirtimi) ir pan. kai jis staigiai didëja arba maþëja. iðgirsti). kad ðis daiktas negali be jokios prieþasties keisti savo dydþio). judinti galvà. Arba kad tokio paties pilkumo juosteles 12 pav. akimirksná pamanëte. kontekstas (kokioje aplinkoje. priklauso nuo sudëtinës informacijos ið: akiø tinklainës. sugebëjimas uþpildyti spragas (hipotetiðkai spëti. Visà informacijà smegenys analizuoja ir sintetina. Suvokimas.

neaiðkaus kvapo arba skonio daiktà.. Greitkelyje vairuotojai. Pavyzdþiui. nemaþindavo greièio. Kuo didesnio nominalo moneta ir kuo vaikui labiau rûpi pinigai (pvz. Avarijø sumaþëmas ið suvokiamo atstumo jo nuo 14 iki 2 per metus. jeigu tà laikraðtá laiko juodaodis. o ne baltaodis. jos greièiau. Taèiau parinkti tokio paties dydþio skrituliukà kaip parodytoji moneta jiems pavyksta sunkiau. jaunesná. neaiðkaus garso. 14 paveikslëlyje galite pamatyti keletà populiariø. pateikiant þmogø kaip aukðtesná. todël automatiðkai susuvokiamas ilgis automatiðkai dauginamaþindavo greitá. Tam tikros nuostatos arba troðkimai gali lemti net aiðkiai matomø dalykø neteisingà suvokimà.. kà jis mato. vienas ið psichologijos praktikoje naudojamø bûdø tirti þmogaus pasàmoninius norus. 61 . nei jis ið tikrøjø yra). gali turëti átakos tam. Tai vadinamosios suvokimo iliuzijos. Dydþio ir atstumo suvokimo susietumas ir santykinumas lemia tai.Laukimas ir motyvacija. Beje. neturtingø ðeimø vaikai). suvoksime kaip skirtingo ilgio (þr. optiðkai platinant siaurà kambará) ar socialiná ávaizdá (pvz. jau seniai þinomø ir mëginamø paaiðkinti regimojo suvokimo iliuzijø. Ar dvi horizontalios atkarpos intervalais tarp jø vairuotojams atyra vienodo ilgio? Kadangi virðutinë rodydavo. 13 paveikslëlá). Neretai tokios suvokimo iliuzijos yra sëkmingai iðnaudojamos kuriant interjerà (pvz. kaip mes suvoksime neaiðkios formos ar struktûros. vaizduojanèiame perspektyvà. Tokio paties dydþio kaip ir ekrane skrituliukà vaikai parenka nesunkiai. pavyzdþiui. tuo didesná skrituliukà jie parenka. Nupiešus skersines linijas su vis maþëjanèiais 13 pav. esanèias skirtinguose aukðèiuose paveikslëlyje. á tûtelæ susuktà laikraðtá juodaodþio þmogaus rankoje baltaodþiai amerikieèiai gerokai daþniau suvokia kaip peilá. protingesná. kad dvi tokio paties ilgio atkarpas.. lûkesèius ar motyvacijà ir yra dviprasmiðkø. artëdami prie pavojingø kryþkeliø ar þiedø. O štai Didþiojoje Britanijoje suvokimo iliuzijomis buvo pasinaudota siekiant sumaþinti autoavarijø skaièiø. neaiðkiø paveikslëliø arba tam tikrø dëmiø pateikimas praðant pasakyti. kad jie pradëjo vaþiuoti tiesë suvokiama kaip esanti toliau.

kai juntamiems dirgikliams suteikiama visai kitokia prasmë. Pavyzdþiui. Kartais mes tiesiog atsiribojame (ar esame atriboti) nuo iðorinës aplinkos dirgikliø ir kreipiame dëmesá ar patiriame tik vidinius dirgiklius laikydami juos tikroviškais. Haliucinacijos – tai suvokimo sutrikimas. pavyzdþiui. vadinamàsias agnozijas (iðvertus ið graikø kalbos reiðkia „nëra suvokimo“). didelio emocionalumo. Pavyzdþiui. arba kai mato tai. vëjo plaikstoma uþuolaida karðèiuojanèiam þmogui gali atrodyti ðokanti mergina. kai þmogus girdi (ir suvokia kaip 14 pav. ko tuo metu nëra regëjimo lauke. nors apgaulës: kuri A ar B atkarpa yra ilgesnë? Kurios – A ar B – figûros centrinis tuo metu ið tikrøjø niekas neapskritimas yra didesnis? kalba ir net nieko nëra netolieO gal vienodo dydþio? se. Kelio þenklas pavargusiam vairuotojui gali atrodyti stovintis þmogus. skyriuje „Sàmonë ir jos bûsenos“). negalëjimas atpaþinti daikto. Suvokimo sutrikimus. tikroviškus) balsus. gali lemti ávairûs smegenø paþeidimai arba neurologiniai trûkumai. Pavyzdþiui. bet ir dël didelio fizinio ar emocinio pervargimo. sensorinës deprivacijos (kai aplinkui ilgà laikà nëra jokiø iðorës dirgikliø. Nuolatiná stresà. 62 . arba optinës realius. þmogus uþdarytas visiðkai izoliuotoje patalpoje) ar dël psichoaktyviø medþiagø poveikio. Faktiðkai visais ðiais atvejais patiriama pakitusi sàmonës bûsena (daugiau apie tai þr.Suvokimo iliuzijomis vadinami ir tie atvejai. Haliucinacijos gali atsirasti ne tik þmogui susirgus psichikos liga. kai juntami ir suvokiami ið tiesø neegzistuojantys dirgikliai. Suvokimo iliuzijos. átampà patiriantis arba labai ábaugintas þmogus netoliese ðmëkðtelëjusá katinà gali palaikyti uþpuoliku ir pan.

mokslo neárodytø arba paneigtø. sutrikdomas þmogaus gebëjimas suvokti pojûèiais gaunamà informacijà. Dar vienas psichologus. Ar galima suvokti be jutimo. kiti deðimt arba šimtas nesugeba pajusti ir suvokti). Antra vertus. viena vertus. kad. o jø paèiø apraðyti nejutiminiø gebëjimø turintys þmonës vëliau paaiðkëdavo esà puikûs fokusininkai arba apsukrûs apsiðaukëliai. 63 . nors klausa nesutrikusi. kà norime matyti. t. kurá pirðtà kà tik palietë. kuo mus sumaniai átikina). dominantis dalykas yra nejutiminis (ekstrasensorinis) suvokimas. kuriø sàmoningai nefiksuojame. girdi ir suvokia vienas þmogus. egzistuoja vadinamieji ikislenkstiniai pojûèiai. Pagrindinës sàvokos: Iliuzija Haliucinacija Netinkamas. Pojûèiø suvokimo sutrikimas. negalëjimas atpaþinti kalbos garsø. psichikos reiðkimosi faktø tyrimo ir aiðkinimo sritis). kaip visai nerealiø. Maþa to. tiksliai ir teisingai pasakyti. kas pavaizduota paveikslëlyje. funkcija ar nervø jungtis yra paþeista. Kai kà paaiðkina ir mûsø ikisàmoninga ar pasàmoninga psichikos veikla. þmonës ganëtinai skiriasi savo jautrumu skirtingiems dirgikliams (kartais to. y. kà jauèia. Be to. apie kurià galite suþinoti kitame skyriuje. kuo norime tikëti. tikrovës neatitinkantis suvokiamo daikto arba reiðkinio ir jo savybiø atspindëjimas. nors ranka nëra paralyþiuota. kai to paveikslëlio nematai ir nesi matæs? Suvokti arba ávardyti dalykus. arba tai. kurie dar tik ávyks arba kurie vyksta toli nuo suvokianèiojo? Judinti daiktus jø nelieèiant? Kol kas parapsichologø mëginimai paaiðkinti ðiuos reiðkinius neatneðë apèiuopiamø rezultatø. kai juntami ir suvokiami ið tiesø neegzistuojantys dirgikliai. Priklausomai nuo to. ypaè parapsichologus (parapsichologija – keistø. negalëjimas atpaþinti paþástamø (daug kartø matytø) veidø.nors þmogus já mato. net negalëjimas atpaþinti savo paties veido ir panašiai. nereiktø pamirðti ir to. kokia bûtent galvos smegenø sritis. negalëjimas pasakyti. mato. psichologija daugelá panaðiø atvejø aiðkina tiesiog dideliu þmogaus átaigumu (tikime ir matome tai.

Apie paþintis su ðiuolaikinës psichologijos sàvokomis: Köhler W. veikiausiai gautume visiðkai skirtingus atsakymus. Vilnius: Vaga. Kaip minëta. Jutimo organø pateikiami iðoriniai áspûdþiai ir dirginimai suþadina signalà smegenyse. kaip reikalauja jo savitumas. Taèiau dabartinë mano reakcija á ðià Vagnerio uvertiûrà visai kitokia. kà þmogus suvokia ir kaip jis tai daro. Kitø pasaulëvaizdyje vyraus klausos áspûdþiai. kaip ir kà þmogus suvokia. ir ið to. galime padaryti iðsamias iðvadas apie jo vidiná pasaulá. Pavyzdþiui. Ðis ypatingas þmogaus savitumas atsiskleidþia per tai. kà mato.. Suvokimas nëra vien fizinis procesas. prieð daugelá metø „Tristano ir Izoldos“ uvertiûra padarë man didþiulá áspûdá. kas dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø dera su jo anksèiau susiformavusiu savitumu. Taèiau suvokimas nëra gryna tikrovës nuotrauka. Bûsiu atviras – ði muzika man atsibodo.) 64 . Sàlytá su iðoriniu pasauliu þmogus sugeba tvarkyti taip. 2003. kà jie suvokë. Vaikas savo aplinkoje irgi suvokia tik tai. Anuomet savo susiþavëjimà bûèiau apibûdinæs kaip tiesioginá ir suprantamà ðios muzikos padariná. Ið ðiø pëdsakø formuojasi vaizdiniø ir prisiminimø pasaulis.Suþinokite daugiau! Apie iðorinio pasaulio áspûdþius: Adleris A. suvokimas nëra grieþtai identiðkas tikrovei. jo suvokimas bus ið esmës vizualaus pobûdþio. 2005. Dabar jau nepasitenkinimas man atrodo visiðkai áprastas atsakas (. já visada kaþkiek lemia kiekvieno þmogaus savitumas. paklausæ dviejø tà patá vaizdà maèiusiø þmoniø. Þmogaus paþinimas. Þmogus suvokia ne viskà.. kai kuriuos ðio signalo pëdsakus galima iðsaugoti. Geðtaltpsichologija. Jei labiausiai iðlavinta vaiko rega. kaip tik tai bûdinga daugeliui þmoniø. tai psichikos funkcija. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.

65 . kad vienintelis tinkamas atsakas – pasigërëjimas. c) savo jutimo organais lengviau uþ kitus þmones aptinkame dirgiklá.. o kità dienà. kaip geriausius anekdotus ir pokðtus. kodël muzika. justi pasiðlykðtëjimà. Taigi atsakø pokyèiai. kokios buvo ið pradþiø. Poveikis priklauso ne tik nuo iðorinës situacijos. kai jutimo organai nëra dirginami. kaip objektyvios sàlygos nekinta. Þemas jutimo slenkstis reiškia. Kaip galime tikëtis. Pasitikrinimo klausimai 1. (. Patiriamam prieþastingumui bûdinga lygiai tas pat. kad (paþymëkite teisingà atsakymà): a) suvokiame daugiau informacijos. kaip fizinius faktus. ir melodijas. girdëdamas tà paèià kompozicijà. b) savo jutimo organais sunkiau uþ kitus þmones aptinkame dirgiklá. kas prieþastingumui fizikoje. kad egzistuoja suprantamas ryðys tarp patiriamø faktø ir patiriamø vidiniø atsakø. bet ir nuo sistemos. Melodijas daþnas kartojimas veikia lygiai taip pat. tarsi savastis nebûtø pasikeitusi. kaþin ar galime tikëtis.. dabar nebeteikia jokio malonumo. Jei esant tiems patiems dirgikliams potyriø medþiaga keièiasi. ypatybiø. Paprasèiausias bûdas sukelti tokià permainà – duoti þmonëms klausytis tos paèios garsø sekos ðimtus kartø per dienà. kad pasikeitusiai savasèiai tam tikros kompozicijos poveikis bus toks pat. gali bûti ðtai tokia: smarkiai pasikeièiau aš. patirdamas lygiai tokias paèias garso bangas þmogus vienà dienà gali manyti. kaip girdimuosius potyrius. Bet kas tokiomis aplinkybëmis atsitinka? Reikia atskirti melodijas. kurioje tie poveikiai vyksta.) Dar viena prieþastis. visiðkai neprieðtarauja pagrindinei mûsø tezei. Dabar jos skambës tuðèiai ir banaliai.Esant tai paèiai fizinei situacijai. kad ankstesni atsakai atrodys áprasti ir tinkami. d) gebame nejusti daugelio dirgikliø. kuri man prieð daugelá metø patiko. Po keliø ðimtø pakartojimø daugumos melodijø kaip potyriø savybës nebebus tokios.

kai vienos rûðies dirgiklá skiriame nuo kitos rûðies dirgiklio. Suvokiamà daikto dydá lemia: a) atvaizdas tinklainëje ir suvokiamas atstumas iki daikto.2. b) signalai ið akies tinklainës ir gebëjimas matyti abiem akimis. maistas atrodys saldesnis nei ið tiesø. c) gylio suvokimas. b) gebëjimà aptikti dirgiklá savo jutimo organais. Kokios a) b) c) d) átakos maisto skonio jutimui gali turëti uoslës praradimas: geriau jaus maisto skoná. Kuris ið suvokimø yra ágimtas: a) atstumo tarp daiktø suvokimas. b) judesio suvokimas. 4. 3. prasèiau jaus maisto skoná. d) daikto formos suvokimas. d) daikto formos suvokimas ir patirtis. Pojûèiø skirtumo slenkstis þymi: a) gebëjimà skirtingai suvokti tà patá dirgiklá skirtingoje situacijoje. c) reiðkiná. d) suvokimà. 66 . skonio jutimas niekaip nepasikeis. 5. kad anksèiau pateiktas dirgiklis skiriasi nuo dabar pateikiamo. c) daikto padëties nustatymas kitø daiktø atþvilgiu. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p.

màsto? 9. y. Ar miego metu smegenys irgi „miega“. jø aktyvumas visiðkai sumaþëja? 4. kas yra mûsø pasàmonëje? 7. t. Ar galime suþinoti tai. Ar visi þmonës sapnuoja? 2. nei keliaujant ið vakarø á rytus? 10. Ar sapnai trukdo miegoti? 67 . Ar miego trûkumas visuomet kenkia psichinei ir fizinei sveikatai? 6. kà jauèia. Ar kiekvienas gali tuo pat metu miegoti ir kvëpuoti? 3.Sàmonë ir jos bûsenos Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar galima vaistais visiðkai iðgydyti nemigà? 5. veikia. Ar visada þmogus þino tai. Ar visi þmonës pasiduoda hipnozei? 8. Ar keliaujant ið rytø á vakarus (pagal laiko juostas) prisitaikyti prie pasikeitusio dienos ir nakties reþimo lengviau.

Vienas Rytø ðaliø valdovas susapnavo baisø sapnà. Sapne vienas po kito jam iškrito visi dantys. Susijaudinæs valdovas pasikvietë sapnø aiðkintojà. Tas iðklausë sapnà ir susirûpinæs tarë: – O, mano valdove, turiu pasakyti jums liûdnà þinià. Jûs prarasite visus savo artimuosius. Ðie þodþiai ásiutino valdovà. Jis liepë ámesti ðá sapnø aiðkintojà á belangæ ir pakviesti kità aiðkintojà. Šis, iðklausæs valdovo sapnà, pasakë: – Esu laimingas, galëdamas praneðti jums dþiugià þinià. Jûs pragyvensite visus savo artimus þmones. Valdovas dosniai apdovanojo sapnø aiðkintojà, o nustebæ dvariðkiai klausë jo: – Tu juk pasakei lygiai tà patá, kaip ir vargðas pirmasis sapnø aiðkintojas. Kodël jis buvo nubaustas, o tu – apdovanotas? – Mes abu vienodai iðaiðkinom sapnà, – atsakë ðis. – Taèiau viskas priklauso nuo to, kaip tai pasakysi, o ne kà pasakysi.

Sàmonë apibrëþiama labai paprastai – tai savo minèiø, jausmø, suvokimo þinojimas. Ðis þinojimas gali bûti: • pasyvus – tai tiesiog savæs ir aplinkos stebëjimas ásisàmoninant pojûèius, mintis, prisiminimus; • aktyvus – tai tarsi kontroliavimas to, kà veiki, màstai, jauti. Dël aktyvaus þinojimo galima pradëti, nukreipti savo veiklà, mintis ir pan. Taigi sàmonë jums šiuo metu leidþia pasakyti ne tik tai, kà dabar veikiate, bet ir kontroliuoti savo elgesá, rinktis atitinkamus veiksmus. Ar visada ir visi þmonës tai gali? Ne. Štai kartais kà nors tikrai veikëme, bet niekaip negalëtume pasakyti, kà bûtent, – mes to neþinome. O kartais, atvirkðèiai, þinome, kà veikiame, bet niekaip negalime keisti tø veiksmø, rinktis veikti kà nors kita… Bet apie tai, kas tai yra ir kodël taip vyksta, vëliau. Dabartinëje psichologijoje, atrodo, kyla maþiausiai ginèø dël sàmonës buvimo ir apibrëþimo. Taèiau pati sàmonë ið tiesø yra labai sunkiai apèiuopiama, iðmatuojama, taigi jos tyrinëjimas ir nagrinëjimas pakrinka tarp suvokimo, atminties ir kitø mentaliniø procesø tyrimo. Sà-

68

monë tampa tarsi fonas, kontekstas. Pavyzdþiui, atmintis gali bûti sàmoninga, t. y. „að þinau, kà atsimenu“, bet sàmonë nëra atmintis. Arba suvokimas gali bûti sàmoningas („að þinau, kà matau“), bet sàmonë nëra tik suvokimas. Be to, sàmonës samprata apima ir dar dvi svarbias psichologijos sàvokas – tai dëmesys ir valia. Ásisàmonindami savo pojûèius, mintis, jausmus mes atkreipiame á juos dëmesá. Dëmesiu vadinamas susitelkimas ties tuo, kà veiki, suvoki, apie kà samprotauji. Ir W. Wundtas, ir kai kurie ðiuolaikiniai psichologai mëgina atskirai apibrëþti dëmesá ir sàmonæ, taèiau ið esmës dëmesys ir yra ásisàmoninimas. Tuo tarpu valia – tai sàmoningas savo veiklos ir elgesio reguliavimas siekiant kokio nors tikslo. Faktiškai valios samprata išpleèia sàmonës aktyvaus þinojimo funkcijà. Kita vertus, valia taip pat glaudþiai siejama ir su emocine þmogaus bûsena, afektø reguliavimu. Psichologija, kaip mokslas, kaip tik ir prasidëjo nuo sàmonës tyrinëjimø. Tiesa, sàmonë tuomet buvo tapatinama su protu. Pirmieji psichologai (pvz., W. Wundtas) mëgino pasitelkæ savo sàmonæ jà ir tyrinëti. Ðá metodà jie vadino introspekcija, viduje vykstanèiø procesø stebëjimu. Biheivioristai (pvz., J. Watsonas) bandë iðsiversti be sàmonës. Vidinius psichikos procesus jie traktavo kaip „juodàjà dëþæ“, á kurià negalima pasiþiûrëti. Todël jie tyrë tik tai, kas yra matoma – dirgiklius ir þmogaus atsakus, reakcijà á tuos dirgiklius. O psichoanalitikai tyrinëjo ne tik sàmonæ, bet ir pasàmonæ bei ikisàmonæ. Sàmonë – tai þinojimas to, kà þinau arba darau, o pasàmonë – ko mes apie save neþinome. Mes neþinome apie kai kuriuos savo jausmus, prisiminimus, jutimus, bet vis dëlto jie daro átakà mûsø poelgiams, màstymui, savijautai. Ar galime suþinoti apie tai, ko neþinome, bet kas vis dëlto yra mûsø paèiø psichinkos procesai? Psichoanalitikai atsakytø, kad taip. Tai, kas yra pasàmonëje, galime suþinoti analizuodami savo sapnus, netyèia padarytus poelgius, klaidas. Bet koks mëginimas atsakyti á klausimà „Kodël að taip pasielgiau, pagalvojau, pasijauèiau?“ yra ir mëginimas paþinti pasàmonæ. Yra vienas „bet“: pats S. Freudas manë, o jam iki ðiol pritaria visi jo pasekëjai, kad paèiam – be kito þmogaus pagalbos – paþinti savo pasàmonæ yra beveik neámanoma. Tai bûtø tas pats, kaip be veidrodþio mëgintume pamatyti savo paèiø pakauðá… Psichoanalitikai ir psichote-

69

rapeutai tampa tokiais „veidrodþiais“ atskleisdami þmonëms jø paèiø pasàmonæ (daugiau apie tai þr. skyriuje „Asmenybës teorijos“). Ikisàmonë – tai tarsi tarpinë sàmonës ir pasàmonës sritis, kartais ji dar vadinama „sàmonës prieangiu“. Ikisàmonë – tai, ko mes neþinome apie save, savo psichinæ veiklà, taèiau kas gali tapti prieinama mûsø sàmoningam þinojimui nedidelëmis pastangomis.

Pagrindinës sàvokos:
Sàmonë Pasàmonë Savo minèiø, veiksmø, suvokimo, màstymo þinojimas. Psichikos dalis, kurioje slypi þmogaus sàmoningam þinojimui neprieinamas psichikos turinys ir kuri turi átakos þmogaus elgesiui. Informacija, kuri nëra ásisàmoninta, bet prieinama sàmoningam þinojimui nedidelëmis pastangomis.

Ikisàmonë

Šitie terminai – „ikisàmonë“, „pasàmonë“ ar „nesàmonë“ – vartojami ir dabar. Pavyzdþiui, paþinimo procesus ir jø veikimà tyrinëjantys mokslininkai kalba apie „paþintinæ pasàmonæ“. Juk mûsø sàmonë ribota. Vienu metu mes galime ásisàmoninti tik dalá informacijos. Ðtai paþiûrëkite á kubà 14 paveikslëlyje. Dešiniajame viršutiniame kampe kryþiuku paþymëta siena yra priekinë. Taèiau ji gali tapti ir galine siena. Taip atsitiks tuo atveju, jeigu mes ásivaizduotume kryþiukà ant kitos sienos centre. Tuomet iki tol buvusi priekinë siena taps galine. Matote?

X
15 pav. Sàmoningo þinojimo ribotumà iliustruojantis kubas. Kur yra kryþiukas: priekinës sienos virðutiniame kampe ar priekinës sienos centre? (pagal Davidoff, 1994)

70

Daug kas mûsø gyvenime vyksta mums net nespëjus ásisàmoninti, neþinant apie tai. Sàmonë tuo momentu kaþkuo uþimta, taèiau ir kiti dalykai, á kuriuos ðiuo metu nesame atkreipæ dëmesio, daro átakà sàmonei. Nesàmoningai nusprendþiame daugelá dalykø (kad vienas objektas didesnis uþ kità arba yra arèiau). Daþnai kà nors darome automatiðkai. Pavyzdþiui, iðeidami ið kambario iðjungiame ðviesà. Taèiau jei kas paklaustø, ar tikrai tai padarëte, ko gera, turëtumëte gráþti, kad ásitikintumëte. Kol mokomës vairuoti, niekaip negalime perjungti pavaros apie tai negalvodami, sàmoningai nekontroliuodami šio veiksmo. O po keleto mënesiø arba metø vairavimo pavaras perjunginëjame nesàmoningai… Maþa to, pasirodo, kai kurie þmonës, galintys matyti, nes turi sveikas akis, vis dëlto yra akli… t. y. jie neþino, negali ásisàmoninti to, kà mato. Štai, pavyzdþiui, galvos smegenø sritis, esanti apatinëje pakauðio dalyje (vadinamoji Striate cortex), yra atsakinga uþ tai, kad ið akies tinklainës gaunama regimoji informacija bûtø suvokiama ir galëtø tapti ásisàmoninama. Paþeidþus šià galvos smegenø sritá, þmogus nemato. Bet tik sàmoningai nemato, t. y. negali pasakyti, kà jis mato, kas priešais já yra. Taèiau paskatintas „spëlioti“ (kà matytø, jei regëtø), jis kai kà ið tiesø „pamato“: teisingai nurodo formas, kryptá, judëjimà. Net sàmoningai neþinodamas, kà mato, á kà bûtent reaguoja, paskatintas veikti, jis teisingai reaguoja, aptinka dirgiklius. Panaðiø tyrimø atlikta ir tais atvejais, kai buvo paþeistos kitose galvos smegenø sritys, atsakingos uþ tam tikras mûsø funkcijas. Pavyzdþiui, atitinkamos sensorinës-motorinës srities galvos smegenyse paþeidimai lemia negalëjimà ásisàmoninti lytëjimo pojûèiø: þmogus negali pasakyti, ar yra lieèiamas ir kuri bûtent kûno vieta yra lieèiama. Taèiau paskatintas spëti daug tiksliau, nei tai bûtø atsitiktinis spëjimas, prisilietimus gali apibûdinti. Pagaliau amnezijà patyræ þmonës, negalintys sàmoningai ásiminti naujos informacijos, vis dëlto atlieka atminties reikalaujanèias uþduotis – tol, kol tai nereikalauja ið jø ásisàmoninimo, þinojimo, kà jie ásiminë. Kai kurie dalykai yra tiesiogiai neprieinami mûsø sàmoningam þinojimui. Pavyzdþiui, kraujo apytaka, cukraus kiekio kraujyje pokyèiai, molekuliø judëjimas, làsteliø dalijimasis. Taèiau, pasirodo, kai specialiais prietaisais tai tampa prieinama – nors ir netiesiogiai – mûsø sàmoningam þinojimui, mes galime tai kontroliuoti, keisti. Tarkime, prijun-

71

gus þmogø prie aparato, nuolat rodanèio jo kraujospûdá bei jo pokyèius, þmogus sàmoningomis pastangomis gali já atitinkamai maþinti arba didinti. Psichologijos mokslininkas G. Sommerhoffas (1996) mano, kad mûsø sàmonæ sudaro integruotos globalios pasaulio reprezentacijos. Tai tarsi funkcinis pasaulio modelis, kuris leidþia mums reaguoti tinkamu toje situacijoje bûdu, net jei situacija nëra nuspëjama arba netikëta. Ið tiesø sàmonë, arba integruotos globalios pasaulio reprezentacijos, tuo ir pasireiðkia: mes nekreipiame dëmesio á tuos aplinkos aspektus, kurie yra tiksliai tokie, kokiø mes tikëjomës. Bet jei tik kas nors yra skirtinga, nei tikëjomës, ið karto atkreipiame dëmesá ir ásisàmoniname tai. Pavyzdþiui, mums nereikia nuolat ásisàmoninti bato teikiamus pojûèius, kol tas batas neima spausti…

Sàmonës bûsenos
Ir aktyvus, ir pasyvus þinojimas (apimantis ir savæs arba savo pojûèiø, minèiø stebëjimà, ir galëjimà tai kontroliuoti, keisti) yra budri sàmonës bûsena. Taèiau yra vadinamosios ypatingos (pakitusios, iðkreiptos, neáprastos) sàmonës bûsenos. Kartais ðios bûsenos dar vadinamos miglotu þinojimu. Nors neretai þinojimas, patiriamas ypatingos sàmonës bûsenos metu, tampa itin aiškus. Galima sakyti, kad ypatingos sàmonës bûsenos pasiþymi tuo, kad viena sàmonës funkcija – atrankinis dëmesys, patiriamø dalykø ásisàmoninimas – iðlieka; o kita sàmonës funkcija – valingas kontroliavimas yra pakitusi, gerokai prislopinta arba iš viso neveikli. Vienas ið apèiuopiamø bûdø iðtirti sàmonæ ir jos bûsenas yra elektroencefalografija (EEG) – galvos smegenø bioelektriniø potencialø uþraðymas. Skirtingø sàmonës bûsenø metu matomas vis kitoks galvos smegenø elektromagnetinis aktyvumas. Pavyzdþiui, esant normalios budrumo bûsenos matomi gana nereguliarûs ritmai, o esant atsipalaidavimo ir svajojimo bûsenos matomi vadinamieji alpha ritmai. Esant susikaupimo bûsenos, kai labai sutelkus dëmesá ir valios pastangas reikia kà nors spræsti, smegenø aktyvumas reiðkiasi vël kitokiais – theta – ritmais. Ypatingas sàmonës bûsenas mes patiriame miegodami, sapnuodami, svajodami, medituodami, paveikti hipnozës arba narkotiniø medþiagø. Taigi visas jas aptarkime ið eilës.

72

Miegojimas – irgi sàmonës bûsena. Tiksliau miegodami patiriame keletà skirtingø sàmonës bûsenø. Iðlieka tam tikras þinojimas (stebëjimas ir net dalinis kontroliavimas): stebime ir ásisàmoniname sapnus, atsibundame iš karto, vos tiktai ima veikti koks nors reikšmingas dirgiklis. Pavyzdþiui, kûdiká þindanti moteris tuoj pat atsibunda, vos tik suniurzga jos kûdikis, bet gali negirdëti beldimo á duris, o naktinis sargas tuoj pat iðgirsta krebþdesá á duris, bet nereaguoja á verkianèio vaiko garsà. Dauguma mûsø galime net neþadinami atsibusti tam tikru laiku. Miegas yra svarbus jau vien tuo, kad maþdaug treèdalá savo gyvenimo praleidþiame miegodami. Ir be miego niekaip negalime. Mokslininkai iðtyrë, kad mûsø organizmas turi biologiná laikrodá, veikiantá maþdaug 25 val. ritmu (ðtai kodël mums vis pritrûksta kokios valandëlës dienos ar nakties metu). Šis biologinis laikrodis, kitaip dar vadinamas cirkadiniu ritmu, reguliuoja ne tik smegenø, bet ir viso organizmo veiklà. Beje, dël to, kad mûsø biologinis laikrodis veikia 25, o ne 24 val. ritmu, mums lengviau prisitaikyti prie laikrodþio atsukimo atgal, t. y. dienos pailgëjimo, o ne sutrumpëjimo. Taip pat lengviau adaptuotis ir tuomet, kai tenka skristi á vakarus (nes vël diena pailgëja), o ne á rytus. Cirkadinis organizmo ritmas iðlieka net tuomet, kai þmogus negali matyti, koks ið tiesø tuo metu yra paros laikas. Kita vertus, iðoriniai paros þymenys, prie kuriø priprantame, irgi yra labai svarbûs reguliuojant mûsø biologiná laikrodá. Todël, pavyzdþiui, pamaininá darbà dirbantiems þmonëms prisitaikyti sunkiau nei tiems, kurie keliauja laiko juostomis. Nes pastariesiems biologiná laikrodá, taigi ir miego ciklà, „pareguliuoti“ padeda bûtent iðoriniai þymenys: dienos ðviesa arba nakties tamsa. Tuo tarpu pamaininá darbà dirbantiesiems tenka prisiversti miegoti dienà arba, atvirkðèiai, iðlikti darbingiems naktá.

Pagrindinës sàvokos:
Cirkadinis ritmas Taisyklingi organizmo fiziologinës veiklos ritmai, sudarantys maþdaug 24 val. ciklà, vadinamasis biologinis laikrodis. Galvos smegenø bioelektriniø potencialø uþraðymas.

Elektroencefalografija

73

Pamaininá darbà dirbantys þmonës ne tik „sugadina“ savo biologiná laikrodá ir nuolat patiria sunkumø prisitaikydami vis prie naujo ritmo. Jie ir miega maþiau, nei áprastai turëtø, o tai ilgainiui neigiamai atsiliepia jø fizinei ir psichinei sveikatai. Tas pats neretai atsitinka ir studentams, dël mokslo ir (arba) pramogø sutrikdþiusiems savo cirkadinio ritmo veiklà. Kas atsitiktø, jei ið viso nemiegotume? Ið pradþiø tik patiriame bendrà nuovargá ir mieguistumà, o po dviejø ar trijø nemigos parø pradeda trikti kaip tik mûsø sàmonës veikla. Nemiegojæs þmogus gali atlikti daugelá atminties, màstymo, ágûdþiø reikalaujanèiø uþduoèiø, taèiau jam vis sunkiau darosi þinoti tai, kà jis daro. Be to, þinojimas darosi iškreiptas. Tris keturias paras nemiegojæs þmogus pradeda regëti arba girdëti haliucinacijas, tampa itin irzlus, nervingas arba prislëgtas. Panašu, kad net ir nemiegodamas þmogus pradeda „sapnuoti“ atmerktomis akimis. Vëliau matysime, kad kaip tik ta miego stadija, kai sapnuojame, ir yra svarbiausia mûsø darbingumui ir psichinei sveikatai. Nustatyta, kad þmogus gali iðbûti nemiegojæs apie 200 valandø. Pamiegojus keliolika valandø psichinë ir fizinë veikla atsinaujina. Taigi vienkartinës ir labai retos nemigo naktys nëra tokios þalingos kaip nuolatinis miego trûkumas arba miego ritmo keitimas. Tam tikri smegenø paþeidimai gali taip sutrikdyti biologiná þmogaus laikrodá, kad ðis negali uþmigti. Neiðmokæs bent keletà valandø atsipalaiduoti taip, kad pasiektø á miegà panaðià bûsenà, þmogus miršta. Pastebëta, jog daugiausia nelaimingø atsitikimø pramonëje ir keliuose ávyksta ir klaidø daugiausia daroma bûtent nakties metu. Tyrinëdami ávykiø aplinkybes, automobiliø apdauþymo pobûdá ir panaðiai mokslininkai nustatë, kad taip atsitinka dël to, jog þmogus, nors ir kelias sekundes, tampa visiškai nesàmoningas, t. y. dingsta ir pasyvus, ir aktyvus þinojimas. Kaip tik tokie „atsijungimai“ ir yra bûdingi þmonëms, kuriems trûksta miego. Ir sàmonës veikla, ir viso organizmo veikla miego metu labai kinta. Pagal EEG, akiø judesius, raumenø aktyvumà, vidaus organø veiklà bei jø pokyèius miegas skirstomas á ðeðias stadijas. Vadinamoji nulinë miego stadija – esame atsipalaidavæ, akys uþmerktos, bet dar nemiegame, akys juda normaliai, raumenø tonusas dar gana aukštas. Smegenø aktyvumas pasiþymi vadinamosiomis alpha bangomis.

74

Budrus, atsipalaidavæs Per pirmàjà miego stadijà smegenø aktyvumà rodanèios elektrinës bangos lëPirmoji miego fazë tëja, taèiau yra gana nevienodos; akys juda lëtai, vartosi; miegas negilus, ið jo lengva Antroji miego fazë paþadinti; ðios stadijos metu kyla ávairiø vaizdiniø ir pojûèiø, primenanèiø haliuciVerpstë nacijas: galime „pamatyti“ Treèioji miego fazë koká aiðkø vaizdà, „pajusti“ skrydá ar krytá. Ši miego stadija trunka tik porà minuèiø. Ketvirtoji miego fazë Antroji miego stadija trunka apie dvideðimt minuèiø, kûnas dar labiau atsipaDelta bangos laiduoja; taèiau smegenø akREM miegas tyvumui kartais bûdingi þymûs sustiprëjimai, vadinamosios miego verpstës. Šios sta16 pav. Smegenø aktyvumas skirtingø dijos metu mes jau tikrai miemiego stadijø metu (Myers, 2000) game, nors paþadinti mus nesunku. Treèioji miego stadija trunka vos keletà minuèiø, jos metu vël rimsta smegenø aktyvumas. Aktyvumà rodanèios bangos tampa lëtos ir gilios. Ketvirtosios miego stadijos metu EEG fiksuoja vadinamuosius delta ritmus, itin lëtà ir gilø bangavimà. Ði stadija trunka apie pusvalandá, miegas pats giliausias. Paþadinti þmogø šios miego stadijos metu yra sunkiausia. Taèiau kaip tik giliausio miego metu, kai smegenys visiðkai „miega“, o sàmonës veikla sumaþëjusi iki minimumo, atsitinka labai ádomus dalykas: þmogus gali vaikðèioti, kalbëti, atlikti ávairius judesius. Paprastai tai vadiname „lunatikavimu“. Þinoma, kaip tik dël to, kad mûsø smegenys ir sàmonë tame nedalyvauja, ir judesiai, ir kalba bûna betiksliai, neriðlûs. Paþadintas (o tai labai sunku) þmogus apie tai, kà darë ar sakë, nieko neprisimena. Nes jis to negalëjo ásisàmoninti. Ir vis

75

REM 4
Miego fazë

3 2 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8

Miego laikas valandomis
17 pav. Miego faziø kitimas nakties miego metu, vadinamosios „miego kopëèios“ (Weddings, 2001)

dëlto net ir giliausio miego metu iðlieka tam tikras kontroliavimas – dël to mes net ir vartydamiesi neiðkrentame ið lovos, o vaikðèiodami neatsitrenkiame á sienà, nenukrentame nuo laiptø ir pan. Ið ketvirtosios miego stadijos, praëjus maþdaug valandai nuo uþmigimo, gráþtame atgal á treèiàjà, po to – á antràjà, pirmàjà. O èia atsitinka dar ádomesnis dalykas: uþuot atsibudæ mes patenkame á dar vienà – vadinamà greitø akiø judesiø – miego stadijà, kitaip dar vadinamà paradoksaliuoju miegu. Jau pats miego stadijos pavadinimas (áprastai trumpinamas REM stadija, angl. rapid–eye–movement) nurodo, kad po uþmerktais, o kartais – pravirais vokais galime matyti labai greitus akiø judesius. Atrodo, tarsi þmogus stebëtø staigiai besikeièianèius vaizdus. Keisèiausia, kad visi vidaus organai, taip pat ir smegenys veikia kaip dienà, taèiau visiðkai sumaþëjæs raumenø tonusas (kaip paralyþiaus metu), todël stebimi nevalingi veido, rankø, kitø kûno daliø raumenø trûkèiojimai, spazmai. Net 80 proc. miego tyrimuose dalyvavusiø þmoniø, paþadinti iš paradoksaliojo miego, sakë kà nors sapnavæ. Paþadinti kitø stadijø metu sapnavæ sakë tik 7–10 procentø tiriamøjø. Be to, ðios stadijos sapnai yra emocionalûs, primenantys ávairias istorijas, kitø miego stadijø sapnai – konkretûs, paprasti vaizdiniai. Po paradoksaliojo miego, trunkanèio nuo keleto iki keliolikos minuèiø, vël keliaujame „miego kopëèiomis“ iki ketvirtosios miego stadijos. Viso nakties miego metu ketvirtoji miego stadija pasiekiama tik pir-

76

màsias tris keturias valandas, vëliau miegas tampa pavirðutiniðkesnis – pasiekiama tik antroji miego stadija, o REM miego stadija vis ilgëja ir sudaro beveik ketvirtadalá viso nakties miego. Gal tai reiškia, kad geram poilsiui uþtenka tik keliø valandø miego, nes vëliau jis tampa menkavertis? Anaiptol. Ðiuolaikiniai gausûs psichologiniai ir fiziologiniai tyrimai atskleidþia, kad viena svarbiausiø ir bûtiniausiø mûsø darbingumui ir gerai savijautai yra kaip tik REM miego stadija. Pavyzdþiui, þmogus naktá nuolat þadinamas tuomet, kai tik pasiekia ðià miego stadijà, prasèiau atsimena tai, kà vakar iðmoko, nei neþadinamas. Vadinasi, prieð egzaminà ar þiniø patikrinimà ið tiesø labai svarbu pamiegoti. Tuomet geriau nei po bemiegës ar vos keliø valandø miego nakties atsiminsite tai, kà iðmokote. O ðtai pamaininá darbà dirbanèiø þmoniø sveikata prastëja arba darbingumas maþëja dar ir dël to, kad REM miego stadija miegant dienà trunka trumpiau. Taigi REM miego stadijoje vyksta svarbi smegenø veikla, kurios metu apdorojami, sutvarkomi dienos potyriai, ávairi informacija, átvirtinami naujai iðmokti dalykai. Tikriausiai tai viena ið prieþasèiø, kodël maþø vaikø ir jaunø þmoniø REM miego stadija trunka ilgiau nei senyvo amþiaus þmoniø.

Pagrindinës sàvokos:
REM miegas Miego stadija, kai matomi greiti akiø judesiai. Jos metu daþniausiai sapnuojama. Vidaus organai ðios miego stadijos metu aktyvûs, o raumenys visiðkai atsipalaidavæ. Kitaip dar vadinamas paradoksaliuoju miegu.

Kiek valandø reikia miegoti, kad jaustumës þvalûs ir sveiki? Mokslininkas E. Hartmannas (1984) aðtuonias naktis fiksavo ilgai mieganèiø (vidutiniðkai 8,5 valandas) ir trumpai mieganèiø (vidutiniðkai 5,5 val.) þmoniø EEG bei kitus fiziologinius duomenis. Be to, buvo atliktas psichologinis jø ávertinimas. Paaiðkëjo, kad visø þmoniø ketvirtoji miego stadija, kuriai bûdingos smegenø aktyvumo delta bangos, trukdavo vienodà laiko tarpà. Taèiau ilgai miegoti mëgstanèiø þmoniø nulinë, antra ir REM miego stadijos trukdavo ilgiau – pastaroji dvigubai ilgiau nei

77

mëgstanèiø trumpai miegoti. Ir vieni, ir kiti fiziðkai ir psichologiðkai jautësi gerai. Iðtyrus jø asmenybës ypatumus paaiðkëjo, kad trumpai miegantys yra energingesni, agresyvesni, daugiau siekiantys ir labiau pasitikintys savimi. Ilgiau miegantys þmonës buvo drovesni, labiau nerimaujantys, daþniau prislëgti, menkiau pasitikintys savo jëgomis. E. Hartmannas mano, kad kaip tik ðiems þmonëms ir reikia ilgesnio REM miego, kurio metu sapnuojant mëginama „susitvarkyti“ su savo asmeninëmis problemomis. Kiti psichologiniai bei fiziologiniai tyrimai irgi patvirtina, kad REM miego stadija pailgëja – taigi ir daugiau sapnuojama – po streso, intensyvaus mokymosi, susirgus depresija. Daugelis sveikatos prieþiûros specialistø pataria suaugusiam þmogui miegoti ne ilgiau kaip 8 valandas per parà. Taèiau yra þmoniø, kuriems uþtenka 5–6 valandø miego, kad gerai jaustøsi, bûtø þvalûs ir darbingi, ir yra þmoniø, kurie jauèiasi turá miegoti 10 ir daugiau valandø. Medikai iðtyrë, kad á kraštutinumus linkusiø þmoniø, mieganèiø daugiau nei 10 valandø ir maþiau nei 4 valandas (bet neserganèiø kokiomis nors lëtinëmis ligomis), per ðeðetà stebimø metø mirtingumas buvo maþdaug du kartus didesnis nei vidutiniškai mieganèiø þmoniø. Tiesa, bëgant metams keièiasi ne tik miego poreikis, bet ir miego stadijø santykis. Pavyzdþiui, kûdikiø ir maþø vaikø gerokai ilgiau trunka ketvirtoji – gilaus miego stadija. Kaip tik šio miego metu gaminami augimo hormonai. Pagyvenusiø þmoniø gilaus miego stadija trumpiausia. Jø gerokai ilgiau nei kitø trunka nulinë, bûdravimo, stadija. Daþni pabudimai ir bûdravimai vyresniame amþiuje yra normalus reiðkinys, dël to nereikëtø nerimauti arba griebtis gydymo (ypaè vaistais).

Miego sutrikimai
Kas ið mûsø nëra bent kartà gyvenime patyræs kankinamos nemigos, kai vartaisi nuo ðono ant ðono, mëgini atsipalaiduoti, taèiau nei pirmoji, nei antroji, juolab kitos miego stadijos niekaip neateina... Insomnija, arba nemiga, – tai pasikartojantys sunkumai uþmigti arba miegoti uþmigus. Tai vienas daþniausiø miego sutrikimø, ja skundþiasi apie 10–15 proc. þmoniø. Tikrosios nemigos nereikëtø painioti su atsitiktiniu negalëjimu uþmigti, kuris pasitaiko labai susijaudinus,

78

sunerimus ar susidûrus su svarbiais gyvenimo pokyèiais: stresinëms situacijoms bûdinga organizmo reakcija iðlikti budriam, pasirengusiam greitai veikti. Nemiga, arba miego sutrikimas, paprastai diagnozuojama tuomet, kai þmogus ilgiau nei tris savaites daugiau nei tris kartus per savaitæ neuþmiega per 45 minutes ar ilgiau. Nemiga taip pat laikomas ir daþnas atsibudimas naktá bei atsibudimas ir negalëjimas uþmigti paryèiais. Tikroji nemiga paprastai susijusi su nuolatine átampa, pervargimu, nerimo sutrikimais arba depresija. Nemiga daþnai kamuoja þmones po didelës krizes, iðgyvenimo. Apskritai prastai miegantys þmonës yra nuolat padidëjusio sujaudinimo bûsenos. Taigi nors realaus pavojaus nëra – vadinasi, nëra ir bûtinybës iðlikti budriam, pasirengusiam greitai veikti – þmogus jauèia nerimà arba átampà dël ásivaizduojamo arba galimo pavojaus. Visuomet, kai þmogø kamuoja nemiga, pirmiausia reikia ieðkoti jà sukëlusios prieþasties. Daþnai nemiga yra kitø psichinës ar fizinës sveikatos sutrikimø padarinys. Todël ir gydymas vaistais, veikiantis tik nemigos paðalinimà, turi trumpalaiká poveiká, lemia tik laikinà palengvëjimà. Nemiga nekamuos tol, kol bus geriami vaistai. Jeigu vaistai nuo nemigos nutraukiami vartoti, nemiga tik sustiprëja. Nemigos kamuojamiems þmonëms daþniausiai reikalinga psichoterapeutø pagalba (jei atmetama galimybë, kad nemigà lemia fizinë liga arba kitokios aiðkiai fiziologinës prieþastys). Kartais tiesiog uþtenka sureguliuoti dienotvarkæ, miego reþimà bei miego higienà: gal miegama tvankioje, þmoniø pilnoje patalpoje, nepatogioje lovoje, netinkamu metu ir pan. Miego trûkumo sindromas, padidëjæs mieguistumas, arba somnolencija, – tai, atrodo, priešingas nemigai miego sutrikimas. Tai atvejai, kai þmogus miega ne maþiau kaip 8 valandas naktá, taèiau dienà vis tiek jauèiasi mieguistas, nepailsëjæs. Toks miego trûkumas daþnai slepia kur kas sunkesnius miego sutrikimus. Vienas ið jø – miego apnëja. Miego apnëja – tai toks miego sutrikimas, kai miegant nustojama kvëpuoti. Þmogus turi prabusti, sàmoningai atnaujinti kvëpavimà ir tik tada gali miegoti toliau. Tai gali nutikti net iki 100 kartø per naktá. Ryte to neprisimenama, bet jauèiamas nuovargis, miego trûkumas, mieguistumas. Tai greièiausiai susijæ su smegenø kamieno srities trûkumais (bûtent ði sritis kontroliuoja refleksiná kvëpavimà). Gali bûti, kad stai-

79

gios kûdikiø mirties sindromas (dar vadinamas „mirtimi lovytëje“) yra panaðios prigimties: sàmoningas kvëpavimas arba gebëjimas sàmoningai atnaujinti kvëpavimà dar nëra pakankamai tobulas, taigi sutrikus refleksiniam kvëpavimui kûdikis tiesiog uþdûsta. Miego apnëja diagnozuojama maþdaug 5 procentams visø þmoniø. Paprastai daþniausiai ji kamuoja vyrus (85 proc. atvejø), be to, turinèius virðsvorá. Sutuoktiniai arba kiti šeimos nariai daþnai miego apnëjà turinèius þmones gali atpaþinti ið garsaus bei keisto knarkimo: þmogus miegodamas pradeda knarkti, paskui nutyla, net nustoja ðnopavæs, kvëpavæs, pagaliau garsiai gargtelëjæs ir pasimuistæs, apsivertæs ant ðono arba kitaip prasibudinæs vël ima kvëpuoti ir miega toliau. Miego apnëjos kamuojamiems þmonëms daþniausiai reikalinga medikø, net chirurgø pagalba. Taèiau kartais uþtenka pakeisti miegojimo pozà (atprasti miegoti ant nugaros), numesti svorio, daugiau sportuoti, maþinti kraujospûdá, maþiau vartoti alkoholio. Narkolepsija – dar vienas su padidëjusiu mieguistumu susijæs miego sutrikimas. Jam bûdinga tai, kad uþmiegama aktyvios veiklos metu. Pavyzdþiui, nieko nuostabaus, jei studentas, klausydamasis paskaitos, uþmiega, bet jei dëstytojas prieð auditorijà skaitydamas paskaità uþmiega – tai jau ne kas... Sergantis narkolepsija þmogus staiga praranda raumenø tonusà, já tarsi iðtinka paralyþius. Atrodo, tarsi þmogus ið karto „krenta“ á REM miego stadijà. Ðá miego sutrikimà atskleidþia EEG, padarytas miego metu. Jis ir parodo bûtent REM miego stadijos sutrikimus. Manoma, jog yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Narkolepsija vienodai bûdinga ir moterims, ir vyrams, prasideda daþniausiai jauname amþiuje arba paauglystëje. Gydoma vaistais, labai kruopðèiai priþiûrint ir konsultuojant patyrusiems specialistams. Be to, narkolepsija sergantys þmonës turi imtis papildomø atsargumo priemoniø, nes uþmigti jie gali jiems patiems netikëtu metu. Tai gali tapti nelaimingø atsitikimø darbe ar vairuojant prieþastimi. Treèioji miego sutrikimø grupë – vadinamosios parasomnijos. Daþniausiai jos prasideda ankstyvoje vaikystëje arba paauglystëje ir dingsta suaugus. Jiems priskiriama naktinis ðlapinimasis, vaikðèiojimas miegant, naktiniai siaubai. Naktiniai siaubai – tai jokiu bûdu ne tas pats, kas tiesiog blogi sapnai, arba košmarai. Ir vieni, ir kiti trikdo miegà, taèiau koðmarai arba

80

kas sapnuota. þyniai. taèiau prisiðlapina á lovà. sapnà sukûrusio galios. Manoma. nereaguoja á aplinkà. paþadinti naktinio siaubo iðtiktà þmogø sunku. kad turi iðsipildyti tai. vaikðèioti. taigi ir jos metu pasirodantis šis miego sutrikimas paprastai išnyksta. taèiau nieko nemato. kad raumenys neatsipalaidavæ. net 4–6 kartus per naktá. todël þmogus daro tai. bet nereguliarus. jø paslaptys labai seniai domina þmonijà. Tik ne visi atsimena sapnavæ ar tai. kad sapnuoja visi þmonës. Kadangi tai giliausio miego stadija. bet ir fiziologai. kà bûtent sapnavo. pulsas labai padaþnëja. Labai retais atvejais pasitaiko dar vienas – REM miego – sutrikimas. Sapnais ir sapnavimu domëjosi iðminèiai. Ðio sutrikimo esmë ta. Kiti vaikai tos paèios giliausio miego stadijos metu nepatiria naktinio siaubo. daugiau psichologiniø prieþasèiø sukelti. Sapnai ir svajonës Sapnavimo prasmë. bûdingas vyresnio amþiaus vyrams. kà sapnuoja. Ðiø miego sutrikimø prieþastys paprastai yra biologinës ir su psichopatologija nëra susijusios. imti garsiai verkti arba rëkti. Retkarèiais jau suaugus ar vyresniame amþiuje naktinis siaubas gali atsinaujinti patyrus stiprø stresà. kvëpavimas greitas. ðnekëti. gali iðtikti bet koká þmogø. Naktinio siaubo kamuojamas þmogus paprastai bûna atsimerkæs. Tuo tarpu naktiniai siaubai vyksta giliausio miego metu. Bëgant metams trumpëja giliausio miego stadija. psichologai.blogi sapnai. o ne nuo sapnavusiojo átikëjimo. sapnø reikðmës. neparalyþiuoti. Bet daugiau kaip ðimtmetá trunkantys fiziologiniai ir psichologiniai sàmonës bûsenø tyrimai vis labiau sklaido sapnus gaubianèià mistikos miglà. Ið tiesø jokio baisaus sapno arba koðmaro tuo metu nesapnuojama. kad 81 . o dabar – ne tik bûrëjos arba ekstrasensai. Daþniausiai já iðpila prakaitas. taèiau vaikas gali atsisësti lovoje. kad rytojaus ar netolimos ateities ávykiai priklauso tik nuo paties sapno ir ko nors antgamtiðko. Dabar aišku. Šie sapnai paprastai sapnuojami bûtent REM miego metu. turintiems neurologiniø sutrikimø. daþniausiai bûdingi berniukams. kaip tai bûdinga REM miego metu. Dar ir dabar nemaþai þmoniø tiki tuo.

nes turintis svarbià. Be to. iðradingai ápinami á sapnà ir ðitaip leidþia dar bent sekundæ ar minutæ nepabusti. beje. o psichiniai trukdþiai. kad naujausi fiziologiniai ir psichologiniai miego ir sapnavimo tyrimai patvirtina sapnø (ir bendrai greitø akiø judesiø – vadinamosios REM – miego stadijos) reikalingumà. neturi jokios reikðmës. naktá. kà ið tiesø sapnas sako apie mus. mûsø neásisàmonintus jausmus. sapnà visuomet sudaro jo akivaizdusis (matomas arba tas. O ið kur imasi sapnas? Ar jis iðties nëra prasmingas? Kokia sapnavimo reikðmë? Jau minëjome. bet ir vidiniai organiniai (skaudantis pilvas. pavyzdþiui. jø manymu. miego metu paverèiami spalvingais. kylantis kraujospûdis) arba grynai psichiniai dirgikliai (kamuojantis nerimas. Greièiausiai tuo metu apdorojama per dienà sukaupta informacija: sapnai gali padëti atsijoti. potraukius. bet uþmaskuotas. pradþioje S. kurá prisimename ir pasakojame nubudæ) ir slaptasis (tikrasis. kai sàmoninga kontrolë gerokai sumaþëja. kad sapnuoti imama dël nervø sistemos aktyvumo. o sapnuojama dël smegenø pastangø tà aktyvumà áprasminti. tai.paprastai sapnø neatsimena tie þmonës. skambant þadintuvui spëjame susapnuoti iðtisà istorijà (nors pabudus mums atrodo. Taip. neprieðtarauja ir Sigmundo Freudo prieð gerà ðimtmetá atskleistam sapnø aiðkinimui. kas trikdo mûsø sielos ramybæ. norus. ko mes nenorime þinoti apie save ar savo patirtá. ima verþtis á sàmonës laukà. Taèiau S. Freudà labiausiai domino ne fiziniai. Ðis nervø sistemos aktyvumas atsitiktinis. Akivaizdøjá sapno turiná daþniausiai kuriame remdamiesi praëjusios dienos áspûdþiais. praeitá. purtymas uþ peties). y. surûðiuoti ir átvirtinti atmintyje mûsø potyrius. neiðsipildæs troðkimas. Ne tik iðoriniai fiziniai dirgikliai (skambantis laikrodis. kuriems dël vienø ar kitø prieþasèiø neádomu arba nesvarbu sapno turinys. 82 . miego metu plintanèio ið smegenø kamieno á kitus galvos smegenø centrus. Freudas sapnus ir vadino „karaliðku keliu á pasàmonës paþinimà“. Nes kaip tik tai. Slaptàjá turiná (t. Anot jo. Todël S. Ði teorija. Freudas apibendrino ir apraðë jau anksèiau pastebëtà svarbià sapnø funkcijà: sapnas saugo sapnuojanèiojo miegà. neiðspræsta problema). trikdantys mûsø miegà. keistais. bet nepageidautinà prasmæ) turinys. kad kaip tik þadintuvas nutraukë visos nakties sapnà). XX a. neretai koðmariðkais sapnais. keldami nerimà dienos metu. sapnai. ir tai. Naujausia Robsono ir McCarley hipotezë teigia.

vaikas. tuo labiau slepiamas sapnuojant. atsiskleidþia mûsø slapti troðkimai? 83 . Jungas manë. Vis dël to visi sapnais ir jø reikðme domëjæsi psichologijos klasikai pripaþino. Taigi sapnas drauge atspindi þmogaus poþiûrá á gyvenimà. jo gyvenimo stiliø. naktá sapnuoja juos visus godþiai suvalgantis. Adlerio teigimu. pusëje atlikta keleto tûkstanèiø sapnø apraðymo analizë parodë. ir kartu rodo jo nuomonæ šiuo klausimu. Freudo pasekëjai. kuo pavaldiniui didesná nerimà kelia mintis apie pyktá virðininkui. O A. baimës. naktá pavaldinys gali sapnuoti kerðijantis vadovui. Taèiau kuo tas noras atrodo pavojingesnis ir nepriimtinesnis mûsø sàmoningam þinojimui.. tuo labiau sapnuojant teks paslëpti tà pyktá. ypaè C. G. Taèiau.. Kitas svarbus S. Adleris. Jungas bei A. jog sapnuose du kartus daugiau prieðiðkø veiksmø. o ne teigiamø emocijø arba geranoriðkø poelgiø. daþniausiai menkai mums paþástamas asmenybës dalis. Ðis paprastai irgi yra pasàmoningas. Supykæs ant savo vadovo. kas ateina á galvà. mums patiems menkai þinomas. G. C. Ar sapnuose ið tiesø teikia svarbiø galimybiø. Taigi gali atsitikti. bet savo pyktá nurijæs ir nuolankiai priëmæs vadovo kritikà. bet ir kolektyvinæ – visai þmonijai bûdingà. kad sapnai atskleidþia ne tik asmeninæ.norus arba mintis) galime suþinoti leisdami sau laisvai ir nevarþomai sakyti viskà. kad sapnuojantysis sprendþia gyvenimo problemà. Freudo atskleistas dalykas apie sapnus tas. þmonijos istorijà apimanèià pasàmonæ. kad dar antroje XX a.. neteisingai ávertinusio darbà. pykèio. jog vienaip ar kitaip sapnai atskleidþia mûsø bûdà. Taigi tuo keistesnis ir neaiškesnis tampa sapnas. kad sapnas visuomet yra tikrovëje nepatenkinto noro iðpildymas. Sapnais bei jø prasme domëjosi ir kiti S. Ádomu. sapnas liudija. jog ðis sapnuos tiesiog kovojantis su ðlykðèia pabaisa. Pavyzdþiui.. Todël tiriant psichikos gyvenimà sapnai 18 pav. dienos metu turëjæs atiduoti tetulei saldainius.

vis dar gaubia paslaptingumo skraistë. kaip nuvaþiuoti á kità miesto galà. Taigi ásisàmoninamos tik mintys. Kûnas miega. tikrovës tikrinimas. màstymas.Svajojimas (arba sapnavimas atmerktomis akimis) – irgi pakitusi sàmonës bûsena. jausmai.. kartais gimsta net kûrybiniø idëjø. Freudo. Be to. Tai gali bûti kartais þalinga (galima praþiopsoti svarbius dalykus arba net padaryti klaidø). kà liepiamas. norø. bet kartais – naudinga. Hipnozë (gr. kad svajojame beveik visuomet. svajonës. iðsprendþiame sunkø uþdaviná uþsiimdami kitais dalykais. o protas budrus. Atvirumas hipnozei labiausiai priklauso nuo ryšio su hipnotizuotoju (ypaè pasitikëjimo juo: todël pirmiausia hipnotizuotojai mëgins pelnyti jûsø pasitikëjimà arba kitaip apeis jûsø pasiprieðinimà norinèio uþhipnotizuoti valiai) ir nuo paties 84 .. Dabar net manoma. pavyzdþiui. taigi daþniausiai patys apie tai neþinome. Prievartos daryti tai. Svajojant atsipalaiduojama. taèiau labai átaigus. kad apie 10–15 procentø þmonës visai nepasiduoda hipnozei. kai staiga atsakome á klausimà apie tai nemàstydami (arba tiesiog neásisàmonindami savo màstymo). Itin sumaþëja (arba visai iðnyksta) iniciatyva. pasirinkimas. kad tai obuolys. hypnos – miegas) – dar viena ypatinga sàmonës bûsena.. Manoma. bet ir nemato prieþasties atsisakyti. tik tai vyksta ikisàmoniniu lygiu. planavimas. kuriai bûdingas sàmonës susiaurëjimas ir stiprus susitelkimas á átaigos turiná. – pasàmoniniø jausmø. Tai paaiškina atvejus. Hipnozæ. jeigu jiems pasakyta. Todël parodomosiose hipnozëse ir kelia juokà þmonës. kaip ir sapnus. svarstydami. ir aktyvus þinojimas (savikontrolë). labai sumaþëja aktyvus þinojimas – kontroliavimas. Ði pakitusi sàmonës bûsena yra artimiausia normalios sàmonës bûsenai. su pasigardþiavimu valgantys svogûnus. uþhipnotizuotas þmogus nejauèia. Pasak S. O þmoniø noru tikëti stebuklais neretai sumaniai pasinaudoja mëgstantys manipuliuoti kitais ir siekiantys naudos ðarlatanai. Ið tiesø hipnozei – ðiai didelio átaigumo ir savotiðko miego bûsenai – pasiduoda ne visi þmonës. paskatø išraiška. kaip ir sapnai. Pasikeièia visos psichinës veiklos sritys (suvokimas. iðvengiama nemaloniø arba nuobodþiø situacijø. atmintis). Kiti – didþioji dalis þmoniø – hipnozei pasiduoda lengviau arba sunkiau – tai priklauso nuo aplinkybiø. Hipnozës metu pakinta ir pasyvus þinojimas (savimonë). o ne iðorinë aplinka. kai dëmesys nukreipiamas nuo iðoriniø dirgikliø á vidinius ávykius.. apie 5–10 procentø þmoniø uþhipnotizuojami labai lengvai.

ko praðomas? Ið tiesø uþhipnotizuotas þmogus áteigtas gali atlikti gana keistus arba jam nesuprantamus dalykus – nes pats neþino. Kartais uþhipnotizuotas þmogus iðties prisimena svarbius dalykus. lakios vaizduotës. sunkiai fizinei ar psichinei bûklei laikinai palengvinti. þmogus gali pasiekti ir pats. Taèiau prisiminti tas aplinkybes þmogus gali ir be hipnozës. apibû- 85 . bet pamirðtà. atskleisti nusikaltimo aplinkybes. tarkime. Freudas pastebëjo. kodël juos daro. Imlumas hipnozei priklauso ir nuo amþiaus. þinoti ir norëti padëti sau. jo savybiø.asmens. jog hipnoze iðgydyti simptomai labai greitai sugráþta arba juos pakeièia nauji. Sunkiai hipnozei pasiduoda þmonës.. jis to nedarys ir já uþhipnotizavusio asmens liepiamas. iðmokæs savitaigos arba savihipnozës. Anksèiau bûdavo pernelyg sureikšminama hipnozës galia iðgaunant ið þmogaus jam þinomà. neásisàmonintà informacijà.. vaikai iki 10 metø hipnozei pasiduoda labai lengvai. Taèiau dar S. Taèiau dabartiniai tyrimai atskleidþia prieðtaringus dalykus. Jomis taip pat galime keisti savo bûsenà. Jei tam tikras poelgis (pvz. padëjusius. Hipnozë buvo ir yra taikoma kai kurioms ligoms ir psichikos sutrikimams gydyti. yra nenuolankûs. manoma. pakenkti kitam þmogui arba suplëðyti valstybës vëliavà) þmogui ið esmës yra nepriimtinas ir nesuderinamas su jo vertybiø sistema. pomëgio fantazuoti. savijautà. Meditacija – dar viena pakitusios sàmonës bûsenos rûðis. ne tik atsiduoti kito þmogaus valiai ir pastangoms mus pagydyti. išlieka. galima sakyti. Taèiau tam tikras pasirinkimas daryti tai ar ne. iðkreipti arba áteigti paties hipnotizuotojo. Šiuo metu pagalbos arba gydymo tikslais hipnozë yra taikoma tik skausmui pašalinti arba malðinti. naujoviø arba kitoniškumo siekio. kad hipnozës bûsena gali atskleisti konkretaus þmogaus galimybiø ribas. Pavyzdþiui. Panaðiø rezultatø. Tam reikia sàmoningai juos suprasti. daugeliu atvejø hipnozës metu iðkilæ prisiminimai gali bûti netikroviðki. maþinti patiriamà skausmà. Iðspræsti psichologines problemas arba išgydyti psichikos sutrikimus hipnoze negalima. Ar uþhipnotizuotas þmogus ið tiesø gali padaryti arba prisiminti viskà. kuriems sunku susikaupti ir kurie nenoriai paklûsta autoritetui. Taigi. kaip ir hipnozës metu. y. kà kitàsyk vangiai darytume. Kita vertus. priversti save daryti tai.. t.

Meditacijos metu kûnas visiðkai atsipalaiduoja. medþiagø. koks yra vienos ar kitos medþiagos poveikis nervø sistemai. ypatingos sàmonës bûsenos patiriamos ir tuomet. Cheminës medþiagos. veikdamos neuronø lygiu. – tinkamai ávaldyti ir tinkamai taikomi – yra vertingi nerimui. • fiziná jautrumà maþinanèias (skausmà malðinanèias). migdomàsias). Labai didelio susikaupimo sàmonës bûsena. Pakitusios. 86 . skyriuje „Biologiniai elgesio pagrindai“). kita. suvokimà. kai mûsø nervø sistema yra veikiama tam tikrø. keièianèios sàmonës bûsenà. pakinta net fiziologinës organizmo reakcijos: sulëtëja ðirdies veikla.dinama kaip didelio susikaupimo bûsena. plaukti pasroviui. viena. • skatinamàsias (stimuliuojanèias). turime labai susitelkti ties kuo nors. arba atsipalaidavimas. gilëja kvëpavimas. Pagrindinës sàvokos: Hipnozë Meditacija Psichoaktyvios medþiagos Sàmonës susiaurëjimas ir sustiprëjæs pasidavimas átaigai. atsparumui stresui didinti. kurie nëra dëmesio centre. Visos šios medþiagos vienaip arba kitaip trikdo áprastinæ nervø sistemos veiklà. o sàmoningam þinojimui tampa neprieinami pojûèiai. slopindamos vienø arba skatindamos kitø neuromediatoriø gamybà arba jø perdavimà nerviniais takais (þr. maþëja kraujospûdis. Paradoksalu. taèiau medituodami. taigi stengtis. Ðiuo poþiûriu meditacija. Bendriausia prasme visos psichoaktyvios (nervø sistemà veikianèios) medþiagos skirstomos á: • slopinamàsias (raminamàsias. Psichoaktyviø medþiagø paveikta sàmonë arba atitinkama sàmonës bûsena gali reikðtis skirtingai – tai priklauso nuo to. átampai maþinti. mintys. • suvokimà iðkreipianèiàsias (haliucinacijas sukelianèias). dël nieko nesistengti. viskà leisti. nuotaikà. vadinamøjø psichoaktyviø. Dëmesys ðiuo atveju iðimtinai sutelkiamas á tam tikrus dirgiklius arba vidinius pojûèius. • periferinæ nervø sistemà veikianèias (motoriná arba jutiminá aktyvumà blokuojanèias).

didelës ar netinkamos raminamøjø. bûdingà gilaus miego stadijai). Þinomiausios nervø sistemos aktyvumà skatinanèios medþiagos yra amfetaminai. insekticidai (naikinti vabzdþiams medþiagos) ir nikotinas. migdomøjø ir alkoholio dozës gali sukelti atminties sutrikimus (dël neuromediatoriø veiklos blokavimo. Nors nikotino poveikis. ramina nervø sistemos aktyvumà. kofeinas ir kokainas. sumaþëjæs raminamaisiais. Pastarosioms priskiriamos šios medþiagos: botulino toksinas (vartojamas kaip specialus preparatas traukuliams gydyti ir aptinkamas kaip nuodinga medþiaga uþkrëstoje mësoje). visiðkai jà blokuoja arba sukelia nekontroliuojamus judesius. judinti raumenis ir tikslingai atlikti veiksmus. að esu ypatingas“). Kita vertus. bet ir alkoholis. letarginá miegà (visiðkà smegenø aktyvumo sumaþëjimà. skyriuje „Psichikos sutrikimai“). kurioms priskiriama ne tik raminamàjá ir migdomàjá poveiká turintys vaistai. antidepresantais gydomo þmogaus kritiškumas ir pasikeitusi savimonë palengvina jo bûsenà. Visos jos didina mûsø sàmoningà 87 . Visos jos daugiau ar maþiau labiausiai veikia mûsø gebëjimà sàmoningai kontroliuoti judesius – atpalaiduoja raumenø veiklà. Dël pakitusio sàmoningo savæs ir kitø paþinimo keièiasi ir jo elgesys.Slopinamosios medþiagos. informacija ið trumpalaikës atminties neperkeliama á ilgalaikæ). Deja. todël gali bûti vartojamas kaip vietinis anestetikas. nervus paralyþiuojanèios dujos (naudojamos kariniais tikslais arba maištui slopinti). gebëjimà judinti raumenis. lëtina jos veiklà. Periferinæ nervø sistemà veikianèios medþiagos gali stipriai paveikti jautrumà (taigi nejauèiama skausmo. Slopinamàjá poveiká turinèioms medþiagoms priskiriama ir þinoma narkotinë medþiaga marihuana. pakitusi savimonë. bendrai susilpnëjæs kritinis màstymas. skausmà maþinantis vaistas) arba motoriná þmogaus aktyvumà. vis dëlto rûkant patiriamas atsipalaidavimas irgi susijæs su sumaþëjusia galimybe kontroliuoti. atrodo. manoma. Ðtai kodël alkoholio pavartojæs þmogus gali netinkamai vertinti aplinkybes („jûra sumaþëja iki keliø“) arba savo galimybes („að galiu viskà. Depresija sergantis þmogus dël antidepresantø poveikio tampa maþiau kritiškas sau ir aplinkiniams (daugiau apie depresijà þr. nëra toks aiðkus ir dramatiðkas. Aiðkiausias ðiø medþiagø poveikis sàmonei – stipriai sumaþëjæs savikritiðkumas. paveikti sàmonës bûsenà iki visiðko aktyvaus ir pasyvaus þinojimo bei kontrolës praradimo.

gali padëti þmonëms pasiekti tokias sàmonës bûsenas. Galimos net haliucinacijos ir ðizofrenijà primenanti bûsena. ilgai ar átemptai dirbant. o natûraliøjø gamybai jau sutrikus. kad haliucinogenai ir jø vartojimas atskleidþia dar neþinomas þmogaus sàmonës sritis. labai greitai pripranta prie ðiø medþiagø. Haliucinogenai labai sustiprina arba iðkreipia iðoriniø ir vidiniø dirgikliø suvokimà. sukelia laikinà ir apgaulingà laimës.gebëjimà susitelkti ir aktyviai dirbti. lengvumo pojûtá. be kita ko. o Antrojo pasaulinio karo metais jø bûdavo duodama pilotams ir radarø veiklà stebintiems kariðkiams. skyriuje „Biologiniai elgesio pagrindai“). jie blokuoja mûsø organizmo gebëjimà paèiam pasigaminti toká patá poveiká turinèià natûralià medþiagà endorfinà – pavyzdþiui. kokios bûdingos meditacijos metu. Dramatiðkiausià poveiká mûsø sàmonës bûsenai. Deja. Mat opiatai. Dël ðios prieþasties jas ilgà laikà vartojo aktyvûs (ypaè átemptà protiná darbà dirbantys) þmonës. Leary ir jo kolegos) mano. todël dopingà vartojantys þmonës rizikuoja išsekti dël maisto medþiagø ir miego trûkumo. bet ir vadinamàjá „prochologiná skausmà“. nepailsinèios smegenys ilgainiui reaguoja panaðiai kaip keletà parø nemiegojusio þmogaus. Taèiau daugeliu atvejø haliucinogenø vartojimo padariniai bûna tragiðki: suvokimo iðkraipymai.. Kai kurie ið jø yra sintetiniai (vadinamasis LSD). dël to pirmiausia ir buvo taikyti medicinoje kaip skausmà maþinantis vaistas. kad opiatai maþina ne tik fiziná skausmà. kai kurie – natûralûs (jø yra tam tikros rûðies kaktusuose arba grybuose). kad šie galëtø ilgai išlikti budrûs. bet ir kitas fiziologines funkcijas. Nustatyta. Nuolat aktyvios. jos veikia ne tik mûsø sàmonæ. Kofeino ir kokaino turinèius produktus vartoja ir dabar dauguma aktyvia veikla uþsiimanèiø þmoniø. sàmoningam suvokimui turi haliucinogenai. maþina apetità ir leidþia þmonëms kurá laikà iðlikti darbingiems nemiegojus. vartojamos atsakingai ir uþtikrinus saugià aplinkà. Dël ðios prieþasties. Ilgainiui þmonës. sportuojant (apie tai þr. tam tikros haliucinogenø dozës. taigi ir pakitæs aplinkos bei savæs sàmoningas su- 88 . Kai kurie mokslininkai (pvz. Pavyzdþiui. Þmogus gali tapti irzlus. Fiziná jautrumà maþinanèios medþiagos – opiatai – stipriai sumaþina smegenø reakcijà á iðorinius dirgiklius. vengdami fizinio ar psichologinio skausmo. Antra vertus. nustojus vartoti sintetinius ar iðorinius opiatus. paranojiðkai átarus. Be to. skausmas ir nelaimingumo jausmas gráþta keleriopai intensyvesni.

nes atitinkamos paties organizmo galimybës gamintis kai kurias medþiagas jau sutrikdytos). ypaè dël dar labiau prastëjanèio gebëjimo dirbti ir mylëti. jungiantis elementus á vienà visumà. Todël sàmonës sàvoka nereiðkia nieko. Formuojasi ir psichologinë priklausomybë nuo psichoaktyviø medþiagø („geriau eiti greièiausiu. nors ir ne taip glaudþiai. lengviausiu. tai sàryðis. kurie visi kartu negali prasidëti ir baigtis tuo paèiu momentu. Pavyzdþiui.vokimas lemia suþalojimus arba þûtá. ir fizinë priklausomybë (organizmas nebegali toleruoti medþiagos trûkumo. kasdienio gyvenimo sunkumø arba iðgydyti daugumos ligø.. bet ir þmogaus fizinei arba psichinei sveikatai. nors ir neþinia kur vedanèiu keliu“). apskirtai visuomet iðeina uþ tos visumos ribø. haliucinogenø pavartojæs þmogus gali suvokti save kaip galintá skraidyti ir ðokti nuo daugiaaukðèio namo stogo. Taèiau visuomet jos turi ir nepageidaujamà. Vilnius: Alma littera. plaèiai iðskleidæs tariamus sparnus. Psichoaktyvios medþiagos paprastai taikomos arba pradedamos vartoti dël vienokio arba kitokio pageidaujamo poveikio sàmonës bûsenai. kuri nepriklausytø nuo tø elementø savitarpio santykio. Ðá tolesná psichiniø procesø sàryðá vadiname sàmone. Kadangi kiekvienas psichinis darinys susideda ið daugybës elementariø procesø. Galiausiai psichoaktyviø medþiagø vartojimas – be laikino palengvëjimo – ne tik nepadeda iðspræsti psichologiniø problemø. daþnai itin kenksmingà – poveiká ne tik paèiai sàmonei. todël ávairûs vienalaikiai ir sukcesyvûs dariniai savo ruoþtu yra vienas su kitu susijæ.. Suþinokite daugiau! Apie sàmonæ: Wundt W. Taèiau ta sàvoka jokiu bûdu nëra vien tik psichiniø procesø suma. bet ir sukelia papildomø rûpesèiø. Psichologijos pagrindai. 2004. Sà- 89 . kas egzistuotø ðalia psichiniø procesø.

todël gali giliau atskleisti prasmæ. Kai kalbama apie saugojimà.. sapnas papildo arba kompensuoja Ego vienpusiðkumà ir leidþia pamatyti visumà. G. Sapnas. taip pat mini pusiausvyros atkûrimà. 1999. Freudas. kalbëdamas apie sapnø funkcijas. apalpimas). 42). pasakose. vadiname nesàmoninga. Freudo. p. Viskas funkcionuoja pagal visumos ekonomijà. Kitaip tariant. Jungas. (. G. Bendriausia sapno funkcija yra asmenybës visybiðkumo siekimas. pagrindinë sapno funkcija – saugoti miegà. be tradicinës ateities numatymo. tik ðios funkcijos veikimà aiðkina kitaip negu S.monës sàvokos reikðmë yra ta. Apie sapnø funkcijas: Gudaitë G. kuriame simboliðkai atsispindi ir iðsipildo slapti norai. „Gyvybinëje psichikos struktûroje niekas nevyksta mechaniðkai. kai psichiniø dariniø ryðiuose ávyksta nenormaliø pokyèiø. Vilnius: Tyto alba.) C. skiria ir kitas sapno funkcijas. Jung.. kyla natûralus klausimas. (1948) 1974. mituose. ir kalbame apie „sàmonës sutrikimus“. Sapnas yra bûdas formuoti tinkamus Ego ir pasàmonës santykius. Jungas ávardija ðià funkcijà kaip kompensacinæ ir jos veikimà apraðo kur kas plaèiau. Bet sàmonë niekada negali pamatyti visos visumos. todël ji negali iki galo suprasti prasmës“ (C. Psichologijos teorijos. Sapnuodamas þmogus tarsi pailsi nuo savo prigimties prieðtaringumo. Anot S. kurioje ðis sàryðis nutrûksta (gilus miegas. Taigi viskas yra tikslinga ir turi prasmæ. lyg ir nuslopina konfliktà ir to konflikto sukeliamus padarinius: nerimà ar kitus jausmus. ið kurio iðsiskiria atskiri dariniai kaip glaudþiau tarp savæs susijæ. Todël bûsenà. 90 . nors paèiø ðiø dariniø ir nebûtø palietæ kokie nors þymesni pokyèiai. Asmenybës transformacija sapnuose. C. G. kad ji iðreiðkia visuotiná sielos iðgyvenimø ryðá. nuo ko saugoti? Bene tiesiausias atsakymas – nuo konflikto.

kito þmogaus organu. o pats viskà apsvarstyti. Mediumas tarsi virsta hipnotizuotojo rankos tæsiniu. Normalø miegà èia teprimena savotiðkas sàmonës aptemimas. uþmingama tik kitam ásakius. Daugelis þmoniø. tai tiesiog mediumo polinkis paklusti ar daugiø daugiausia hipnotizuotojo sugebëjimas dumti akis. ypatinga jëga. Tik tokiam þmogui. daug labiau nei áprastas miegas panaikinanèià sugebëjimà judëti tokiu mastu. 2004.Apie þmogaus poveiká kitam þmogui (hipnozæ ir átaigà): Adleris A. ir toks þmogus niekada nedemonstruos keistø telepatijos reiðkiniø. (. kuria jie tariamai disponuoja. tai ne magiðka mediumà veikianti galia. kuris ápratæs ne tiesiog priimti kito sprendimus. 91 . Pasitikrinimo klausimai 1. turinèiø polinká veikti kitus. viskà lemia mediumo bûdas ir jo asmenybës raida. Kas vadinama paradoksaliuoju miegu: a) giliausio miego fazë.. kurià tariamës matà veikianèià. Psichikos organas praranda sugebëjimà. kuris funkcionuoja tik pagal ásakymà. bûtent kritiðkumà. Ásakymas veiksmingas. Tai tëra aklo paklusnumo apraiðkos. Vilnius: Vaga. b) miegojimas atmerktomis akimis. ámanoma sukelti ðià savotiðkà miego bûsenà. kas vyko per hipnozës seansà. kad neámanoma uþhipnotizuoti þmogaus. kuris be jokios kritikos pasiduoda kito átakai. Akivaizdu. jei jis skiriamas tam. kuris pasirengæs já priimti. Ji máslinga tik todël. Kaip minëjome. nëra hipnotizuotojo galia. kad ðá miegà pirmiausia reikia sukelti.. Hipnozë yra savotiðka miego bûsena. Þmogaus paþinimas. tik hipnotizuotojui panorëjus mediumas gali prisiminti tai. ðá sugebëjimà ir apskritai bet kokià poveikio galimybæ sieja su paslaptingu fluidu. kad hipnotizuotojo komanda gali mobilizuoti net ir judëjimo centrus. reikðmingiausià mûsø kultûroje.) Taèiau jëga. kurios metu galime vaikðèioti („lunatikuoti“).

o kûno raumenys visai atsipalaidavæ. d) miego fazë. 3. 2. uþdavinio sprendimas. svajojimas. bet kurie daro átakà mûsø elgesiui. kurios metu stebimos smegenø elektriniam aktyvumui bûdingos verpstës. d) pasyviu suradimu. nes ilgà laikà ir reguliariai pavartojus vaistus nebekamuoja nemiga. apie kuriuos neþinome. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. b) trumpalaikis. nes visiðkai paðalina nemigà. d) ilgalaikis. Ar galima visiðkai pasikliauti liudytojo prisiminimais. nes iðsprendþia nemigà lëmusias problemas. Mentaliniai procesai. kurie buvo atgaivinti hipnozës metu: a) taip. veiksmams. kurios metu smegenys ir vidaus organai labai aktyvûs. nes nutraukus vaistø vartojimà nemiga gali sustiprëti. b) pasàmone. nes iðlieka prisiminimø iðkraipymo tikimybë. c) ne. Kuri ið a) b) c) d) nurodytøjø yra normali budrios sàmonës bûsena: sapnavimas. 92 . mintims. nes hipnozës metu þmogus atsimena tik ankstyviausius ávykius. meditavimas. c) suvokimu. 5. Migdomøjø tableèiø nemigai gydyti poveikis daþniausiai yra: a) veiksmingas. c) ilgalaikis. nes tik uþhipnotizuotas þmogus pasako visà tiesà.c) miego fazë. d) ne. yra vadinami: a) pakitusia sàmonës bûsena. nes jie yra labai tikslûs. b) taip. 4.

Iðmoktas elgesys Atsakykite taip a r b a ne: 1. negu skatindami uþ kiekvienà teisingai iðtartà þodá? 3. Ar bausdami studentà uþ kiekvienà neteisingai iðtartà þodá greièiau iðmokysime kalbëti angliðkai. gali tikëtis didesnës sëkmës per rinkimus? 8. Ar vaikas maþiau bijos gydytojo. pamaèiusius jûroje skæstantá þmogø. kuriam labai patinka jo darbas. rinkimø ðûkius papuoðia patraukliø merginø portretais. atlikimo kokybë suprastës. jeigu uþ darbà bus mokamas labai didelis atlyginimas? 7. Ar galima išmokyti balandþius. Ar mokytis bûtø ádomiau. Ar darbuotojo. jei tai darytumëte ne dël paþymio ar diplomo? 93 . Ar þmogus. jei ðis nevilkës balto chalato? 5. gali iðmokti jø nebijoti? 4. Ar grasinimas bausme yra veiksmingesnis bûdas mokyti tinkamo elgesio nei pati bausmë? 10. Ar galime þiurkæ iðmokyti paniškai bijoti šviesos? O þmogø? 6. Ar politikai. paspausti snapu aliarmo mygtukà? 2. kurie perrinkimø agitacijà surengia vaišes. kuris labai bijo ðunø. Ar galima iðmokti bejëgiðkumo? 9.

kvepiantá maistà jums ima gamintis seilës ir suaktyvëja skrandþio sekrecija? Net tuomet.. regis. Juk negimëte mokëdami atsiliepti telefonu. net mëgdþiodami juos. kai gydytojas stovëjo tarpduryje ir kankinosi.Sovietiniais laikais gydant alkoholizmà labai plaèiai buvo remiamasi I. Pajutæ kaþkieno þvilgsná prie stalo sëdëjæ þmonës atsisuko. Kalbama.. nëra. nuspaudþiate reikalingà mygtukà ir sakote „klausau“ arba „alio“. Pakeliate ragelá. 94 . Alkoholikams bûdavo áðvirkðèiama specialiø vaistø. refleksø. kodël ir kaip mes iðmokstame? Šitai psichologus domino nuo pat psichologijos. O ðtai kodël pamaèius skaniai atrodantá. Watsonas net manë. Po 10 tokiø seansø turëdavo susidaryti vëmimo refleksas – pacientai turëdavo pradëti vemti vos tik pamatæ degtinës butelá. „Tai katastrofa! – su siaubu pamanë jis. ir yra þmogaus elgesys.. “ Taèiau tuo metu. po to jis gaudavo trokðtamo alkoholio. kad svarbiausias dalykas. Skaitote dabar tekstà ir suskamba telefonas. Iš kur þinote. atsiradimo pradþios.. Vienas pirmøjø psichologijos mokslininkø J. vëmimà. jis vadino ágûdþiais. kad vienos tokiø klinikø gydytojas kartà uþsuko á vietos restoranà ir ten pamatë uþ vieno stalo sëdinèius ir gerianèius degtinæ kelis neseniai baigusius gydymà pacientus. Seanso metu pacientui suleisdavo vaistø. kad reikia elgtis bûtent taip? Abejoniø nekyla. kuriø sàlytis su alkoholiu sukeldavo labai nemalonias pasekmes: pykinimà. virtusiomis aversine (pasiðlykðtëjimo) terapija. skyriø „Psichologijos mokslo raida“). jog iðmokote: ið pradþiø stebëdami kitus þmones (tëvus). o psichologijà jis vadino elgesio (biheivioristine) psichologija (þr.. Pavlovo idëjomis. Refleksas nesusidarë. o vëliau labai ilgai kamuodavosi ir vemdavo. kaip jie atsiliepia suskambus telefonui. ðirdies veiklos sutrikimus. ágimto elgesio (instinktø. negana to – jeigu apie já tik pagalvojame. šnekame arba mëginame ásivaizduoti? Ar tai ágimta? O gal irgi iðmokta? Kà. apsivëmë. pamatë savo gydytojà ir. kuris atsiranda jau turimo. emocijø) pagrindu. Iðmoktà arba ágytà elgesá. atsitiko keistas dalykas. – Mano metodas visiðkai neveiksmingas! Mano pacientai geria degtinæ ir nejauèia jokio pasiðlykðtëjimo. Gydymo kurso intensyvumas priklausë nuo gydytojo paskirtø seansø skaièiaus. kaip mokslo.. Tokio reflekso ar ágimtos reakcijos. kurá turime tyrinëti. kai maistà matome tiktai televizoriaus ekrane.

Gimdami mes turime refleksus. instinktus. net atlikdamos sudëtingiausius veiksmus. o ne bûdingas visai rûðiai arba atsiradæs dël tai gyvûnø rûðiai arba þmogui bûdingo brendimo. uþtenka. Taèiau net ir ðiuos gyvûnus galime kai ko iðmokyti.. Panašiai tà patá galima pasakyti ir apie þmogø: visi tam tikro amþiaus kûdikiai (jei neturi dideliø fiziologiniø arba neurologiniø trûkumø) ima kelti galvytæ. kai atidarysite ðaldytuvà ir ið jo kà nors iðimsite. pirmuonys „išmoksta“. Iðmokimo apibrëþimas Bendriausia prasme išmokimas apibrëþiamas kaip þmogui arba gyvûnui bûdingas individualios patirties ágijimas. Þemesnës gyvûnø rûðys (vabzdþiai. nors tikrai negalëtø to padaryti tik gimæ. Tarkime. Ðis apibrëþimas apima keletà svarbiø dalykø. jei pastarajame yra tam tikrø cheminiø medþiagø. ir jø pagrindu matomà ágimtà elgesá. kai tik pradarote ðaldytuvà. t... kurios vëliau irgi tampa ágimtos. kuris ir skatino arba palaikë bûtent toká elgesá). nervø sistemos nulemtas atsakomàsias organizmo reakcijas á dirgiklius. Pagaliau áprastai visi 12–14 metø amþiaus vaikai ima suprasti abstrakèias sàvokas. nors 95 . kad bent kelis kartus katinas gaus ësti tuoj pat po to. prisitaikyti ir iðgyventi padedantys instinktai. Pirmiausia elgesio pasikeitimas bûtinai yra individualus. kà garsusis biologas Ch. kai jie neatneða jokios matomos naudos arba neturi reikðmës konkreèioje situacijoje. taèiau puikiausiai tai atlieka susiporavæs. Pavyzdþiui. o ne kitu labirinto keliu. tik iðsiritæs paukðèiukas nemoka sukti lizdo. paprastai atsirandantis dël pastiprinimo (kokio nors veiksnio. kirmëlës). o tiksliau – pripranta plaukti vienu. Taigi keièiantis aplinkai átvirtinamos naujos veiksmø grandinës. Ilgainiui jis iðmoks atbëgti prie jûsø kiekvienà kartà.. Tai nëra iðmokimas – tiesiog taip elgtis pradeda atitinkamai subrendæ visi tos rûðies gyvûnai. Darwinas pavadino natûralia atranka: iðlieka tik adaptyvûs. kuris pasireiðkia kaip santykinai nuolatinis elgesio pasikeitimas. jos sàlygoms vyksta prisitaikymas ir tai. „vadovaujasi“ genetiðkai uþprogramuota veiksmø seka. Pavyzdþiui. Dar daugiau gali iðmokti paukðèiai ir þinduoliai. y. Taèiau keièiantis aplinkai. Ðie gyvûnai atlieka tuos veiksmus net tuomet.

Kita vertus. fizinës galimybës. Iðmokimas yra sistemingas elgesio pasikeitimas. bûdingas tik tam tikram individui. dël tam tikrø laikinø fiziologiniø pokyèiø – nuovargio ar psichoaktyviø medþiagø poveikio – atsiradæs kitoks elgesys dar nëra iðmokimas. Dël smegenø paþeidimo arba kitokio funkcinio sutrikimo atsiradæs elgesio pasikeitimas – nors ir individualus.iki tol jie uþdavinius sprendë. Dar Aristotelio iðsakytus asociacijø (idëjø siejimo) dësnius XVIII–XIX a. Atsitiktinis. Be to. pagaliau atitinkamo elgesio pastiprinimas irgi labai svarbus. T. ne visai. net ir bûdami dvejø arba trejø metø. Pagrindinës sàvokos: Instinktas Išmokimas Gyvûnø ir þmogaus ágimtø elgesio ir psichikos sudedamøjø daliø visuma.. idëjø. elgesys tam tikromis aplinkybëmis pasikeis visada arba beveik visada. Asociatyvumas (susiejimas dviejø ar daugiau bûsenø. Galimybë praktikuotis. y. kol nebus fiziologiškai subrendusios atitinkamos šiam veiksmui atlikti reikalingos funkcijos. Ar tai reiðkia. pavyzdþiui. Þmogui arba gyvûnui bûdingas individualios patirties ágijimas. y. irgi nëra iðmokimas. – pastovumas. filosofai ir 96 . skyriø „Psichosocialinë raida“). skiriantis iðmoktà elgesá nuo atsitiktinio. vaikðèioti nemokëjo. paèiam tai daryti arba matyti darant kitus ir mëgdþioti. bet neiðliekantis. o socialiai apleisti kûdikiai. laukiniø þvëriø uþauginti vaikai vaikðto keturiomis. elgesio pasikeitimai paprastai turi bûti susijæ asociatyviais ryðiais su atitinkamomis sritimis centrinëje nervø sistemoje. daiktus ar situacijas lygino remdamiesi konkreèiomis sàvokomis (þr. tam tikro elgesio (pvz. Dël ðios prieþasties. atsirandantis kartojantis tai paèiai situacijai. Antras svarbus dalykas. daugiau niekuomet nepasikartojantis veiksmas arba elgesys irgi nëra iðmokimas. kad vaikðèioti iðmokstame irgi tik bræsdami? Pasirodo. kuriems niekuomet nebuvo leidþiama keltis ið lovytës arba pasitraukti nuo jos daugiau kaip per metrà (nes bûdavo pririðami). t. ëjimo staèiomis ant dviejø kojø) net ir lavindami arba treniruodami neišmokysime. Pavyzdþiui. objektø ar ávykiø) yra viena ið svarbiausiø iðmokimo sàlygø.

pradþioje J. pasikeitæs elgesys turi bûti padedantis prisitaikyti. teigiamai. uþdegus ðviesà. Keletà. Beje. H. skyriø „Psichikos sutrikimai“).psichologai iðplëtë ir pritaikë aiðkindami þmogaus màstymà. kuris. skyriø „Psichikos sutrikimai“). jie iðmoksta rûkyti. t. Ásivaizduokite þiurkæ. Nes. ji gaudavo skausmingà elektros srovës dozæ. Dar viena iðmoktam elgesiui priskiriama savybë yra adaptyvumas – t. tyrinëjo asociacijø susidarymà. atlyginant uþ toká elgesá maistu. tikslinga – veikla. apibrëþæs psichologijos tyrimo objektà kaip elgesá. Kita þiurkë kaskart. iðgyventi. Ji atrodo maþø maþiausia „pamiðusi?“ Taèiau þinant. arba asociacija. pradëjusià blaðkytis narvelyje arba bëganèià slëptis á pridengtà narvelio kampà kaskart. Paprasti pojûèiai ir jø teikiamos idëjos (suvokiniai) formuojami á sudëtingas idëjas irgi pasitelkus asociacijas. y. uþdegus ðviesà kambaryje. pastiprinimas yra dar viena svarbi iðmokimo sàlyga. kaip jau supratote skaitydami iðmokimo apibrëþimà. o ne neigiamai. kai kambaryje uþdegama ðviesa. y. þr. kad prieð tai kaskart. kurios iðvengdavo tik nubëgusi á tamsøjá narvelio kampà. lietuviø kalboje mokymasis. kad iðmokimas visuomet susijæs su elgesio pagerëjimu. Taèiau tai nebûtinai reiðkia. atrodo. kartais keliolika ar keliasdeðimt kartø tam tikru dirgikliu iðgavæ atitinkamà 97 . Juk þmonës neretai iðmoksta elgesio. XX a. susidaro ganëtinai daug kartø drauge pasirodant tam tikram dirgikliui ir reakcijai. Ðitaip ji iðvengdavo nemaloniø potyriø. Watsonas. pasiekti tam tikrø rezultatø. galbût sëkmingiau veikti. kad toks jos elgesys bûdavo pastiprinamas – ðákart. atlikdamas eksperimentus. pirmasis ávardijo treniravimo dësná ir jo reikðmæ iðmokimui: iðmoktas ryðys. þr. kitaip nei iðmokimas. iðmoksta iðbëgti ið savo namelio prie narvelio durø irgi dël to. prieðingai nei pirmuoju atveju. Taèiau kad ir kaip bûtø keista. pavyzdþiui. kuris moksliðkai. atmintá ir elgesá. siejamas tik su þmogaus – aktyvia. Ebbinghausas buvo pirmasis. vengti þmoniø susibûrimo vietø (socialinë fobija. apie mokymàsi: nors anglø kalboje iðmokimas ir mokymasis apibûdinamas tuo paèiu þodþiu (learning). þiurkës elgesys nebeatrodo toks keistas. kuria uþsiimant ágyjama socialinë patirtis. ðis elgesys paprastai irgi padeda prisitaikyti tam tikromis sàlygomis. daugiau þalingas nei naudingas jø iðlikimui. kilus dideliam nerimui. atminties veikimà bei jø reikðmæ mokymosi procese. dëlioti pasiansà bent deðimt kartø per dienà prieð atlikdami bet koká svarbø veiksmà (obsesinis-kompulsinis sutrikimas. kurá galime stebëti. Pavyzdþiui.

Pavlovas tyrinëjo skrandþio sekrecijos (virðkinimo sulèiø iðsiskyrimo) fiziologijà. jam uþ nugaros suskambëdavo aiþus garsas. kad þmogaus þingsniai skatintø seilëteká? Ne. Vëlesniø kitø mokslininkø eksperimentø su gyvûnais rezultatai buvo panaðûs. Klasikinis sàlygojimas I. kad ðunims imdavo skirtis seilës vos tik koridoriuje pasigirsdavo ðëriko þingsniai. suskambus varpeliui. J. Tokie pat buvo ir I. vaikas iðsigàsdavo ir imdavo verkti. Tuo paèiu metu tik jau Rusijoje iðmokimu bei jo dësniais domëjosi ir fiziologas Ivanas Pavlovas. Seiliø iðsiskyrimas pajutus burnoje maistà yra nesàlyginis refleksas (nesàlyginë reakcija á nesàlyginá dirgiklá). tik pamatæs já. kai maþasis Albertas (toks buvo kûdikio vardas) siekdavo gyvûnëlio. Pavlovo tyrimø pasitelkus kitokius dirgiklius – garsà arba ðviesà – rezultatai. kaskart. ðuo gaudavo ësti. Taigi ðiuo atveju seiliø iðsiskyrimas suskambus varpeliui vël tapo sàlyginë reakcija. ðuniui seilës neiðsiskirdavo. Tuo tikslu jis eksperimentavo su ðunimis. Tai natûrali. Pavyzdþiui. seksualiai susijaudina. kuriems á seiles ir skrandþio sultis iðskirianèias liaukas bûdavo ákiðami vamzdeliai – kad bûtø patogiau stebëti ir iðmatuoti seiliø iðsiskyrimà. Juose apraðyta viena ið iðmokimo formø – klasikinis sàlygojimas. Susiejæs garsà su minkðtu gyvûnu netrukus maþasis eksperimento dalyvis imdavo verkti kaskart. prigimtinë organizmo reakcija (refleksas): maistas skatina seiliø iðsiskyrimà. Ðtai putpelës patinas. Gavusiems maisto ir já ëdantiems ðunims skirdavosi seilës. seilës imdavo skirtis vos tik pasigirdus varpeliui. Tai irgi natûralu? Argi ágimta tai. pamatæs patelæ. suskambus varpeliui. Taèiau kai po kurio laiko. ilgainiui patinas susi- 98 . o seiliø iðsiskyrimas iðgirdus ðëriko þingsnius yra sàlyginis refleksas (sàlyginë reakcija á sàlyginá dirgiklá). Taèiau jei kurá laikà prieð pasirodant patelei bus uþdegama raudona ðviesa. Watsonas ðitai pademonstravo iðmokydamas deðimties mënesiø kûdiká verksmu reaguoti á mielà triuðiukà arba þiurkënà. Psichologijos moksle ir istorijoje jo darbai liko kaip vieni svarbiausiø. Kiekvienàsyk. Taèiau ilgainiui eksperimentuotojas pastebëjo.reakcijà mes iðmokysime nuolat ta paèia reakcija reaguoti á atitinkamà dirgiklá. o varpelis – sàlyginiu dirgikliu.

kai nesàlyginis pa- 99 . jei sergate ðienlige. Taip susidariusios sàlyginës reakcijos nemaþai paaiðkina mûsø kartais netgi beprasmá elgesá. kad bûtent ði daina grojo tuomet. kodël mus apima nemalonus jausmas vos tik áeiname á odontologo kabinetà? Nes prieð tai bent kartà arba keletà kartø tokiame kabinete patyrëme skausmà arba nemalonius pojûèius. atsitiks ir kitas. kad jos yra tik plastmasinës. ðleikðtulys kyla kaskart.. Sàlygojimo dësningumai Ir I. Jei du dalykai atsitinka drauge (laike ar erdvëje). kad atsitikus vienam.. Jei jus stipriai pykino persivalgius jautienos su razinomis. Pavyzdþiui. O kodël iðgirdus tam tikrà dainà ima stipriau plakti ðirdis ir mes jauèiame malonø susijaudinimà. Pagrindinës sàvokos: Klasikinis sàlygojimas Iðmokimo bûdas. Pavlovas.jaudins. kai tam tikras dirgiklis ir atsakas susiejami asociatyviniais ryðiais. nors tokios reakcijos nesukelia deðimt kitø dainø? Ogi todël. atsakà) ir sàlyginis dirgiklis (kuris pats savaime nesukelia tokios reakcijos) pasirodytø arti vienas kito laiko atþvilgiu. èiaudite iðkart pamatæ gëles. Pirmiausia. kad nesàlyginis dirgiklis (savaime sukeliantis reakcijà. mes juos susiejame ir tikimës. Watsonas pastebëjo ir apraðë keletà svarbiø sàlygojimo dësningumø. Jau turimomis. vos tik iðvydæs raudonà ðviesà. sàlyginei reakcijai susidaryti bûtina. kai patyrëme stiprø susijaudinimà glamonëjama (-as) mylimo þmogaus. kol ásitikinate. susiejant. natûraliomis organizmo reakcijomis mes galime iðmokti reaguoti á dirgiklius. Geriausia. Pavyzdþiui. Ið esmës klasikinis sàlygojimas ir taip susidaranèios sàlyginës reakcijos yra iðmokimas sudarant asociacijà. kai tik apie jà pagalvojate ar uþuodþiate tokio patiekalo kvapà. ir J. nors tikrosios pykinimo prieþasties nëra. teigë jie. kurie anksèiau mums tokiø reakcijø nesukeldavo. Ar panaðiai atsitinka ir þmonëms? Daugeliu atvejø – taip.

kuris kadaise tà reakcijà sukeldavo. daugeliu atvejø. iðgàsèiu ir baime ëmë reaguoti á kiekvienà virð jo galvos skrendantá daiktà: lëktuvà. Kartais tokia generalizacija tiktai apsunkina mûsø gyvenimà. kartais prireikia sudaryti naujà sàlyginæ reakcijà. taip ir I. Maþa to. mamos kailiniø. jog ið tiesø susidariusi sàlyginë reakcija ne iðnyksta. kai paplûdymyje ant jo nukrito besileidþiantis paraðiutas. Ðie mokslininkai pastebëjo ir sàlyginiø reakcijø generalizacijà. net paukðtá.. Ðis sàlygojimo reiðkinys vadinamas generalizacija. Pavlovo ðunys seiliø iðsiskyrimu reaguodavo ne tik á konkretø. Dël ðios prieþasties ðunys seiliø iðsiskyrimu nereaguodavo á bet koká skambëjimà arba garsà (pvz. Kita vertus. tuo sunkiau ðià reakcijà „uþgesinti“. eksperimentø su vaikais. pûkuotø daiktø (pvz. staiga ðuo vël ima „varvinti seiles“ vos iðgirdæs ðá garsà. iðmoks nebereaguoti á dirgiklá. Maþa to. Taèiau kartais pasitaiko ir savaiminis atsinaujinimas: nors jau kurá laikà varpelio skambëjimas nesukeldavo seiliø iðsiskyrimo. O kas atsitiks.. norint iðmokyti vaikà nebebijoti skrendanèiø daiktø. T. svarbu. bet ir pasakius þodá „metronomas“. Kaip maþasis J. arba atskyrimas. Pirmieji sàlygojimà tyrinëjæ mokslininkai pastebëjo ir tai. kurie buvo iðmokyti mirksëjimu reaguoti á metronomo tiksëjimà. treèià kartà? Sàlyginë reakcija ims blësti. oro balionà. o tiktai susilpnëja. jei ðuo suskambus varpeliui negaus maisto? Vienà. bet ir visø kitø minkðtø. Watsono apraðytas kûdikis iðmoko bijoti ne tik pûkuotø gyvûnëliø. laikrodþio arba visai kitokiø daþniø varpelio). norint panaikinti klasikinio sàlygojimo bûdu iðmoktà elgesá.sirodo tuoj pat po sàlyginio. patyræs didþiulá iðgàstá. nors ir ne tokius paèius dirgiklius. kad kuo daugiau pastangø reikia sudarant sàlyginæ reakcijà ir kuo ji stipresnë (intensyvesnë). ketveriø metø berniukas. Antra. parasparná. bet ir á panaðø varpelio skambëjimà. kol susidarys sàlyginë reakcija. arba apibendrinimu. reikia 100 . Panaðiai. metu vaikai imdavo mirksëti ne tik paleidus metronomà. antrà. iðlieka ir tam tikra dirgikliø diskriminacija. Pavyzdþiui. pliuðinio þaislo). – iðmokimu ta paèia reakcija reaguoti á labai panaðius. y. Ilgainiui ðuo nebereaguos seiliø sekrecija á varpelio skambëjimà. diskriminacijà bei blësimà. Savaiminis reakcijos atsinaujinimas leidþia manyti. kad toks sutapimas laiko atþvilgiu bûtø kartojamas.

aiðku. numatymo vertë. y. Susiejæ avienà su ðleikðtuliu. jog sàlyginei reakcijai susidaryti. Seligmanas. Pavyzdþiui. Klasikinis sàlygojimas. deðimtmetyje atlikti R. R. Jungtiniø Valstijø ûkininkai avis nuolat pjaunanèius kojotus priðeria pykinimà kelianèiais vaistais apnuodyta aviena. turi ir plaèià pritaikomàjà vertæ. blogumu pasireiðkianèia organizmo reakcija kojotai „iðmoksta“ neësti avienos. ðis.keletà ar net keliolika kartø skrendanèio daikto vaizdà susieti su kitokia – malonia – reakcija. net ir suaugæs þmogus. Ðis iðmokimas pasireiðkia tuomet. nes suprastø. kai dirgiklis. kad net klasikinio sàlygojimo bûdu iðmoktame elgesyje reikðmingi ir paþintiniai procesai. gerokai svarbesnës kitos prielaidos. ávykius ir pan. á kurá reaguojame atitinkama reakcija. jei paraðiutas bûtø nukritæs ant suaugusio þmogaus. kad daug svarbiau yra nuspëjamumas. kitaip nei pirmieji biheivioristai. XX a. vargu ar iðsigàstø ir kitø virð galvos skrendanèiø daiktø. reaguoti atitinkama reakcija svarbà iðmokimui klasikinio sàlygojimo bûdu. Kitaip sakant. arba vidinio pasirengimo. Svarbu. kartà patyræs didþiulá iðgàstá autoavarijoje. Dël ðitos prieþasties. dël geresniø paþintiniø gebëjimø. net ir gyvûnai ne ðiaip sau aklai reaguoja á du atsitiktinai panaðiu metu pasirodþiusius dirgiklius. kiek vieno pasirodymas tarsi numato kito pasirodymà. Toká vadinamàjá vieno bandymo iðmokimà apraðë psichologijos mokslininkas M. kai ðis bûdavo pateikiamas drauge su pykinimà kelianèiais vaistais. 7–8-ojo deðimtmeèiø psichologiniai tyrimai atskleidë ir biologinio polinkio. labai stipriai susiejamas su iðlikimu. Ðtai septintame XX a. kad greièiau. kad ir kaip bûtø iðsigandæs ant galvos staiga uþkritusio didelio audeklo. veiksmingiau ir patikimiau susidaro tokios sàlyginës reakcijos. Be to. Ðio mokslininko manymu. be apraðytø sutapimo laiko atþvilgiu ir kartojimo. Rescorlos tyrimai parodë. kurá laikà gali bijoti vaþiuoti automobiliu dël gebëjimo numatyti. Rescorla atkreipë dëmesá á tai. jog jie negali kaip paraðiutas uþkristi jam ant galvos. iðtroðkusios þiurkës greièiau iðmokdavo negerti sûdyto vandens. o ne su elektros smûgiu. Panaðiu principu kartais gydomi nuo alkoholio 101 . Taigi. kurios turi naudingà adaptyvià reikðmæ organizmui. didele grësme gyvybei. visi ðie vëlesni klasikinio sàlygojimo tyrimai apibendrina. t. kad ir kitàkart gali nesuvaldyti automobilio. Pavyzdþiui. O maþam vaikui dël jo dar neiðlavëjusiø paþintiniø gebëjimø atrodo kitaip. Vëlesni psichologø tyrinëjimai atskleidë.

kad ir atsitiktinis veiksmas linkæs ásitvirtinti. Tam tikras. bûdu: mokant sudëtingos visai naujos elgsenos pastiprinimu (pvz. Thorndikeas irgi tyrinëjo gyvûnø iðmokimà. kaip gauti maisto. sàlygojimà. netyèia nuspaudë svertelæ. arba instrumentinis. Kitais kartais iðalkusi katë jau greièiau sugalvodavo sprendimà. Labiausiai já domino tai. kuris anksèiau niekuomet nesukeldavo tokios reakcijos. Po keleto tokiø sëkmingø bandymø katë iðmoko kaskart. refleksiniu elgesiu á naujà dirgiklá. maistu) buvo atlyginama gyvûnui ið 102 . iðlieka. jei yra „apdovanojami“ (veiksmingi). veiksmo ar judesio iðmokimas. Thorndikeo pagamintos dëþës.. kai I. paspausti svirtelæ. Jà nuspaudus ekperimentuotojo sumanymu á narvelá patekdavo maisto. Ðá sàlygojimo bûdà jis pavadino operantiniu. blaðkydamasi po narvelá. paties E. Klasikinis sàlygojimas – tai tik iðmokimas reaguoti jau esama organizmo reakcija ar prigimtiniu. kad spontaniðka reakcija dël efektyvumo (pastiprinimo) virsta sàlygine reakcija. arba operantiná. E. Pavlovas eksperimentavo su ðunimis apraðydamas klasikinio sàlygojimo dësningumus. kad iðmokimà lemia efekto dësnis: jei kokie nors veiksmai. Ji vël paspausdavo svirtelæ. taip pat eksperimentuodamas ir su panaðiose á Thorndike’o ar sudëtingesnës konstrukcijos dëþëse uþdarytais gyvûnais. jei yra apdovanojamas (pastiprinamas). „protingesná“. Klasikinis sàlygojimas taikomas ir mokant þmones nereaguoti á tam tikras situacijas susijaudinimu. E. baime. arba operantinis. Thorndikeas apibendrino. sàlygojimas – visai naujo. taèiau kur kas sudëtingesná. kaip gyvûnai iðmoksta pabëgti ið sudëtingos. norëdama ësti. Gyvûnus B. Ðie tyrimai paskatino apraðyti dar vienà svarbià iðmokimo sàlygojimo bûdu formà – instrumentiná. F. Thorndikeo katë. Skinneris patvirtino. kitokio elgesio. sàlygojimas Panaðiai tuo metu. Ávairiais tyrimais. Pavyzdþiui. Tai pastebëjæs E. Skinneris (1938). Labai iðsamiai iðmokimà sàlygojimo bûdu iðtyrinëjo amerikieèiø psichologas B. Instrumentinis. arba nuoseklaus artëjimo.priklausomi þmonës. o operantinis. o jo pagrindu susidariusias sàlygines reakcijas – instrumentinëmis. Skinneris mokydavo formavimo.

jei norime iðmokyti ðuná graþiai sëdëti ant uþpakaliniø kojø. Be to. o pritupia ant jø. sunkiau blëstanèios. balandþiai daug lengviau iðmoksta kapoti snapu mygtukà norëdami gauti lesalo. nes snukuèio prausimas natûraliai nëra siejamas su alkiu). blësimas. o nepageidaujamas arba netinkamas elgesys susilpninamas bausme. Pavyzdþiui. yra stipresnës. Jei daug kartø nuspaudæs svirtelæ gyvûnas ësti negaus. manoma. kai naujas pageidaujamas elgesys arba atsakas yra átvirtinamas pastiprinimø. Dar vëliau – tik tada.pradþiø uþ bent ðiek tiek panaðø á norimà elgesá arba uþ artëjimà link pageidaujamo elgesio. iðmokusi viename narve nuspausti svirtelæ katë arba þiurkë bandys nuspausti svirtelæ (arba kà nors á jà panaðaus) ir uþdaryta kitame narve. þiurkënà lengviau iðmokyti stovëti ant dviejø kojø pastiprinant maistu. pastiprinama tik uþ tiksliai toká elgesá. Ilgainiui kuo gyvûnas labiau artëja link pageidaujamo. taip ir esant operantiniam sàlygojimui veikia panaðûs sàlygojimo dësniai: generalizavimas (apibendrinimas). Tokio iðmokimo pavyzdþiø gausu ir gamtoje: klysdami ir mëgindami kà nors gyvûnai iðmoksta naujø dalykø. greièiau tikimybinis. kokio norima. kai jis ne ðiaip sau stovi ant kojø. Ðá principà. Pagrindinës sàvokos: Operantinis sàlygojimas Iðmokimo bûdas. tai ir susidariusios sàlyginës reakcijos. 103 . Pavyzdþiui. Ar tas pats galioja ir þmonëms? Ar ir þmonës visko iðmoksta tik dël to. ið pradþiø pastipriname bet koká jo mëginimà atsistoti ant jø.. diskriminavimas (skyrimas). taiko visi gyvûnø dresuotojai. o ne prausti snukutá norint gauti maisto. beje. atitinkanèio arba lengviau susiejamo su prigimtiniu elgesiu (pvz. kad vienoks jø elgesys yra pastiprinamas (jie uþ já gauna atlygá). negu plasnoti sparnais. Kadangi natûralioje aplinkoje pastiprinimas ne visada garantuotas. ir esant operantiniam sàlygojimui svarbu biologiniai polinkiai: daug lengviau iðmokstama elgesio. toks elgesys silpnës. Kaip ir kylant klasikinëms sàlyginëms reakcijoms. Paskui atlygá ðuo gauna tik uþ stovëjimà ant uþpakaliniø kojø ilgiau nei keletà sekundþiø.

kai laimëjo pirmà vietà. Köhleris. kurios to buvo mokomos pastiprinimu. Panaðiai loðëjas visada papuèia kauliukus prieð risdamas juos. Pavyzdþiui. Panaðiai. B. Skinneris aptiko vadinamàjá prietaringà iðmokimà. Taèiau kiti mokslininkai (pvz. Prieð atlikdami veiksmà. Ðie papildomi veiksmai greièiausiai atsirado klasikinio sàlygojimo bûdu susiejant dirgiklá. nematomas) iðmokimas. ko nori (tarkime. kad net gyvûnai turi galvose paþintinius þemëlapius ir operuoja ne su realia aplinka. Tiesa. kad bet koká þmogaus iðmokimà lemia sàlygojimo bûdu. net atlikus svarbius paþintinius gebëjimø tyrimus ir pasirodþius psichiniø procesø reikðmæ atskleidþianèioms studijoms. nes kartà taip padarius jie atneðë sëkmæ. lygiai taip pat tiksliai nubëgdavo juo prie padëto maisto kaip ir tos þiurkës. susidariusios reakcijos arba ásitvirtinæs elgesys. Tokio iðmokimo pavyzdþiø dar daugiau þmoniø elgesyje. Skinneris vëliau ir kritikuotas dël aplinkos sureikðminimo iðmokimui. kuriuos dëvëjo. atlieka visiðkai naujà efektyvø veiksmà. kai kurie gyvûnai atlikdavo ir koká nors papildomà veiksmà. atrodo. beþdþionës. Nors B. atrodo. pavyzdþiui. kad pasiektø bananà). uþ kurá gaunamas atlygis. jo ir kitø biheivioristø arba iðmoktos elgsenos tyrinëtojø indëlis psichologijos mokslui yra neginèijamas. kad egzistuoja vadinamas latentinis (slaptas. pasirodo. Sportininkas per svarbias varþybas bûtinai dëvi batelius. Taigi viskà lemia bûtent iðoriniai veiksniai (tiek. geðtaltpsichologas W. daugiausia tyrinëjæs beþdþioniø elgesá ir naujø dalykø iðmokimà). o balandis mostelëdavo sparnu prieð paspausdamas snapu mygtukà. kad gautø tai. tyrinëdamas gyvûnø iðmokimà. atlikdavo reikiamà veiksmà. þiurkës. Paþintinio poþiûrio ðalininkai teigia. Skinneris yra teisus sakydamas.. pastebëjo. pasitelkæ kokià nors áþvalgà. Skinneris iki pat savo mirties. veikiant pastiprinimui. slaptà supratimà. su kitu atsitiktiniu dirgikliu. kurá laikà laisvai tyrinëjusios labirintà. kurá laikà tyrinëjusios aplinkà arba kitø gyvûnø elgesá. vëliau tiksliai. teikiantá pastiprinimà. teigë. kad pastiprinimas labai svarbus dalykas þmoniø mokymuisi 104 . kiek jie pastiprina elgesá arba veikia slopinamai. Net ir gyvûnai kartais. neretai pasitaikantá ir þmoniø elgesyje. B. o su mentaline tos aplinkos reprezentacija. be mëginimø ir papildomø pastiprinimø. jei uþ tà elgesá baudþiama). þiurkë tam tikru bûdu pakreipdavo galvà prieð nuspausdama svirtelæ.o uþ kitoká baudþiama arba tiesiog negaunama atlygio? B.

pritarimas. norëdami pernelyg aktyvius vaikus iðmokyti ramiai atlikti uþduotis pirmiausia praðome jø deðimt minuèiø ramiai sëdëti ir klausytis mokytojos. kurie paraðo geresná paþymá verkðlenanèiam arba maldaujanèiam studentui. kurie nusileidþia rëkianèiam vaikui. o mokëjimà manipuliuoti kitais þmonëmis arba mokëjimà nusiþeminti. pinigai. Atminkite. kad po to jie iðgauna ið jo paþadà niekuomet taip nesielgti? O jei tëvai patenkintø vaiko ágeidá tuomet. Kas ið to. Þmonëms tai ne tik maisto gavimas ar kokios nemalonios fiziologinës átampos iðvengimas.ir vienokio ar kitokio elgesio formavimuisi. Pavyzdþiui. D. Pirmiausia reikia aiðkiai þinoti ir apibrëþti. Pavyzdþiui. o ne prieð já! Teikiant pastiprinimà – ar tai bûtø materialus. Premacko principas. kad norint iðmokyti pageidaujamo elgesio pastiprinimas. ar mëgstama veikla – labai svarbu dar keli principai. 105 . visuomet turi bûti suteikiamas po norimo elgesio. savaime malonumà teikianèia veikla. po kuriø jis eina. kad pastiprinimas gali bûti ir malonumà teikianti arba mëgstama veikla. Pastiprinimu jis laikë bet koká ávyká. tëvai. Norëdami netvarkingà vaikà iðmokyti tvarkytis liepiame susidëlioti daiktus. pastiprina ne jo norà mokytis. kad tà vakarà motina ant jo nerëkë. pastiprina bûtent toká jo elgesá – rëkimà. dabar daþnai taikomas vaikams ugdyti. Beje. padaþninantá reakcijas. labiau patinkanèia. jie pastiprintø jo tinkamà elgesá. Taigi neigiamo dirgiklio paðalinimas sustiprino jo elgesá (norëdamas iðvengti motinos priekaiðtø jis plaudavo indus). skamba taip: bet kokià veiklà. Skinneris iðplëtë ir paèià pastiprinimo sampratà. nemalonius dirgiklius. Premackas (1959) pastebëjo. ar socialinis atlygis. paskui leidþiame penkias minutes nevarþomiems lakstyti. kartà iðplovæs indus paauglys pastebëjo. koká elgesá mes pastipriname. tada leidþiame paþaisti kompiuteriu. B. arba atlygis. Tai gali bûti ir rodomas dëmesys. Maþa to. ðypsena. kai ðis bûtø jau nusiraminæs arba blogiausiu atveju dar nespëjæs pradëti rëkti. Pavyzdþiui. kurios norime iðmokyti. pritarimas. Dëstytojai. galima pastiprinti kita. Neigiamas pastiprinimas – kai reakcija arba elgesys sustiprinamas paðalinant neigiamus. Reakcija sustiprinama pateikiant po jos teigiamus dirgiklius. Apskritai pastiprinimas yra skiriamas á teigiamà ir neigiamà. Teigiamas pastiprinimas – tai atlygis tikràja to þodþio prasme: maistas.

negalima 106 . o tas pats atlygis pasiturinèiam þmogui tikrai tokio poveikio neturës. nemoko elgtis kitaip. Be pastiprinimo. ilgainiui praras susidomëjimà darbu ir atliks já atmestinai. didesná pastiprinimà. kad esamas elgesys bus pakeièiamas kitu. teikiantis pastiprinimà. kad gautø atlygá. kai ji yra greita ir tikra. Deja. Bausmë ðiuo atveju yra veiksminga tik tuomet.Antra. t. mokant bei sudarant sàlygines reakcijas naudojamos ir bausmës. mes galime iðmokyti visai kito – nepageidaujamo – elgesio. kitaip nei pastiprinimas. o suaugusiems þmonëms pastiprinimas gali bûti teikiamas ir vëliau. taèiau þmogus. jis vis maþiau domësis þaidimu ir stengsis kuo greièiau suþaisti. jo motyvacijà (daugiau apie tai þr. bausmë tik slopina elgesá. tik tam. Antra. Be to. jei jam bus mokamas labai didelis atlygis. nauju elgesiu. tuoj pat einantis pastiprinimas yra visuomet veiksmingesnis uþ uþdelstà. kuriam jo darbas labai ádomus ir teikia vidinio pasitenkinimo. ne sustiprina tam tikrà elgesá. Kas vienam yra atlygis arba pastiprinimas. Pagaliau teikdami pastiprinimus uþ naujà elgesá arba veiksmà tuomet. Pavyzdþiui. o slopina jau esamà. kad gautø atlygá. nemoko. jà taikant tikimasi. o ne visiðkai já panaikina. nors ir stipresná. þmogus gali visà savaitæ atlikti tam tikrà veiklà ir tik po to gauti atlygá. kai jis pats yra malonus. skyriuje „Motyvacija“). Taip gali atsitikti dël keleto prieþasèiø. paþaidusiam koká nors jam patinkantá þaidimà duosime dovanø. Bausmë. ne kiekvienas ávykis arba dirgiklis vienodai pastiprinamai visus veikia. Apskritai teikiamas pastiprinimas. y. jo tinkamumas ir veiksmingas poveikis turi atitikti vidinius þmogaus poreikius. kaip kitaip reikia elgtis. Gyvûnams ir maþiems vaikams pastiprinimas turi bûti teikiamas tuoj pat arba gana greitai po pageidaujamo elgesio. Saldainis uþ sutvarkytà kambará saldumynø nemëgstanèiam vaikui irgi nebus pastiprinantis veiksnys. kad mokantis arba átvirtinant tam tikrà elgesá tiesioginis. kartais net ir ganëtinai didelës bausmës nëra veiksmingos. Nors apskritai pastebima. kitam tokio poveikio gali neturëti. ji nenurodo. matomà elgesá. deðimties litø atlygis skurdþiai gyvenantá þmogø gali paskatinti eiti balsuoti per rinkimus. Paradoksalu. Pavyzdþiui. Arba jei vaikui. o moko tik ko nereikia. palietæs lygintuvà ir nusideginæs pirðtà vaikas iðkart iðmoksta taip nesielgti – iðmoksta neliesti lygintuvo. Pirma. Pavyzdþiui.

kuris apima greitai lekiant automobiliu. Kaip tik jis ir pastiprina elgesá. pavyzdþiui. Pavyzdþiui. O gal vidiniai poreikiai. Deja. O vaikø ugdymo veikloje jø gausu: „Jei blogai mokysiesi. „Jei muði brolá. bus blogai“. jog teigiami pastiprinimai padeda veiksmingiau iðmokti tinkamai elgtis Dar maþiau veiksmingi mokymo ir iðmokimo procese yra grasinimai bausmëmis. kai bausmës tikimybë didelë.daryti. bet ir toliau elgiamasi netinkamai tuomet. mokant arba dresuojant gyvûnus grasinimai taikomi itin retai – ðie dar nesugeba suvokti numatomos bausmës. kuria grasinama. 19 pav. o su baudëju. kuriose ðie stovi. kai bausmë negresia. verèiantys elgtis bûtent taip. Pagaliau bausmë ir jos taikymas yra susijæ su nemaloniomis emocijomis. Dël ðiø dviejø prieþasèiø. beje. veiksmingiau 107 . yra stipresni uþ bausmës poveiká? Pavyzdþiui. o vairuotojai ima niekinti ir piktintis keliø policijos pareigûnais. iðkarðiu kailá“ ir pan. kurios neretai susiejamos ne su paèia bausme. Manoma. vaikas ima nekæsti já baudþianèiø tëvø. bet toliau sëkmingai lekia kitose vietose (nors ir gerokai pavojingesnëse jø paèiø arba kitø þmoniø saugumui). Treèia. galbût elgesá. Beje. daþniausiai – baime ir pykèiu. kurá norime nuslopinti bausme. gali bûti iðmokstama nesielgti tik tam tikrose situacijose. gerokai labiau pastiprina kiti dalykai. galbût bauda uþ greièio virðijimà yra gerokai menkesnë bausmë negu tas jausmas. Ðitaip. taikanèiais nuobaudas uþ greièio virðijimà. mieste pastaèius stacionarius greièio matuoklius greitá mëgstantys vairuotojai iðmoksta pristabdyti automobilá tik tose vietose.

Jau nuo maþens vaikai stebi ir mëgdþioja ne tik savo tëvus. o mëgdþiojimo bûdu. á kà reaguoti. geriausiai paaiðkinanèià þmogaus mokymàsi bei sudëtingø veiksmø (o ne konkreèios reakcijos ar poelgio) iðmokimà. y. taèiau ne sàlygojimo bûdu. tai. á kà – ne. Konkretaus elgesio stebëjimas ir mëgdþiojimas dar vadinamas modeliavimu. net per televizoriø matomus personaþus. Kalbëdamas apie pastiprinimo reikðmæ A. Be to. bet ir jis veikia aplinkà aktyviai rinkdamasis.bûtø. kai svarbiausià vaidmená atlieka treniravimasis (kartojimas) bei pastiprinimas (atlygis arba bausmë). Skinnerio iðmokimo teorijà teigdami. Bûtinos tokio iðmokimo stebint sàlygos yra: • dëmesys (reikia atkreipti dëmesá ir pastebëti elgesá). t. Besimokantysis tiesiog stebi modelá ir iðlaiko atmintyje tai. kà ðis daro. kai prireiks). Tai vadinamasis mokymasis stebint ir mëgdþiojant. stebëjo. „Tu puikiai þaidi su broliu. o prireikus elgiasi taip. jei pastiprintume tinkamà elgesá arba nurodytume numatomà pastiprinimà: „Kai gausi gerà paþymá. Stebint modelá iðmokstama ne tik konkreèiø veiksmø ar- 108 . eisime drauge á kinà“. kad save pastiprinantis elgesys neretai yra stipresnis uþ iðoriná skatinimà. Bandura pabrëþë jø veiksmingumà: atlygis. Bandura ir jo pasekëjai taip pat manë. • galimybës (fizinës) atlikti elgesá. F. Mokymasis stebint Taigi praëjus daugiau nei pusei amþiaus po pirmøjø sàlygojimo tyrinëjimø psichologas A. y. kad didþioji dalis þmogaus elgesio yra iðmokta. jie pastebëjo. Bandura (1963) su savo kolegomis vienas pirmøjø sukritikavo B. kaip bûtent reikia elgtis). • sugebëjimas atsiminti (iðlaikyti atmintyje visà veiksmø sekà ir jà pakartoti. Taigi A. dþiaugiuosi tavimi“. turi bûti motyvuojantis (skatinantis ir palaikantis pageidaujamà elgesá) ir informuojantis (nurodantis. bet ir kitus vaikus. Bandura pasiûlë naujà – socialinio iðmokimo teorijà. Psichologas A. bûtent taip elgtis). kaip matë. • motyvacija (t. kad ne tik aplinka ir joje esantys iðoriniai dirgikliai veikia asmená. kad jis bûtø veiksmingas. kas skatina stebëti ir mëgdþioti bûtent toká elgesá. o atitinkamose situacijose já demonstruoti.

mëgdþioja tëvø elgesá. Banduros manymu. vaikai daþniau elgiasi agresyviai kartodami modelio veiksmus. Vaikai. kurio efektas. Deja. nesvarbu. vaikai maþiau linkæ mëgdþioti. imdavo dauþyti lëlæ Bobo. A. Banduros pasiûlyta teorija paaiðkina ir tai. kurie nebuvo matæ tokio elgesio. Antra ir treèia grupë vaikø matë toká pat elgesá. imdavo dauþyti lëlæ Bobo. tam tikros charakterio savybës. nors patys elgiasi kitaip. agresyvaus elgesio formavimàsi tai patvirtindamas ádomiais eksperimentais. suirzæs dël nesëkmës. jei modelis lieka nenubaustas arba net jo agresyvus elgesys pastiprinamas. Po kurio laiko vaikams. yra svarbiausia vaiko socializacijos dalis. kaip liepiu“. Todël vaikai gana imlûs mokytis elgesio. A. tik rodomà nufilmuotà arba pateiktà kaip animaciná filmukà. kad vaikai labiau linkæ pamëgdþioti gyvai matomus bei á juos panaðius modelius. kodël vaikai „neklauso“. A. Ketvirta grupë vaikø nematë tokio agresyvaus suaugusiøjø elgesio. Viena grupë trimeèiø ir ðeðiameèiø vaikø. Bandura ðá reiðkiná pavadino netiesioginiu mokymusi. Faktiðkai toks mokymasis stebint ir mëgdþiojant modelá. kaip kitame kambaryje suaugæs þmogus. A. Be to. jam sunkiau atsirinkti. Pagaliau socialinio iðmokimo teorija paaiðkina ir didþiulæ televizijos átakà iðmokimui. situacijos aiðkinimasis) nëra iðlavëjæ. pasirodo. þaidþiantiems kambaryje. atvirkðèiai. kad po kurio laiko atsiskleidþia neigiami tokio elgesio padariniai. o ne daro tai. Bandura su kitais kolegomis psichologais atliko daugiau tokiø eksperimentø parodydami. per TV matomo elgesio mëgdþiojimà (daugiau apie A. koks yra ryðys tarp stebimo elgesio bei to elgesio padariniø. kol vaikas maþas ir jo paþintiniai gebëjimai (màstymas. Bandura aiðkino vaiko socialaus. poþiûriai. skyriuje „Asmenybës teorijos“). kurie buvo matæ agresyvø suaugusiøjø elgesá. kas jiems yra sakoma: daugeliu atvejø tëvai sako: „Daryk. supratingumas. stebëdami jie atkreipia dëmesá ir á modelio elgesio padarinius: jei modelis uþ savo elgesá susilaukia bausmës. Vaikai. gerokai daþniau. bûna efektyvus tuoj pat. kuriame buvo lëlë Bobo. bet perimamos ir modelio idëjos. suprasti. Banduros idëjas ir socialinæ kognityvià kryptá þr. altruistiðko arba.ba motorinio elgesio. kà liepiami. nei tie. nors ir nedidelis. 109 . þiûrëdami á veidrodinæ sienà galëjo matyti. Bûtent modeliavimu A. eksperimentuotojai sukeldavo nepasitenkinimà atimdami þaislus ar iðneðdami ið kambario mëgstamus þaidimus.

kad ið tikrøjø galima panaikinti dalá reakcijos modelio dël dirgikliui suteikiamø pokyèiø. tikrai apalptume ir nukristume. nors ðunims tai visiðkai instinktyvi funkcija. Einantis geleþine sija 20-ies aukðtø aukðtyje darbininkas. Jeigu staiga patys bûtume priversti pirmà kartà eiti per tokià sijà. Tas 110 .) Kai kurie vaikai nuo gimimo instinktyviai èiulpia pirðtus. pipirais ir t.). ko gera. kad iðvengtø skausmo dirginimo. Psichologija biheivioristo poþiûriu... ðitai gali tæstis pernelyg ilgai. Ðunys ir katës daþnai iðèiulpia kiauðinius. kadangi veiksmo negalima atlikti. Jà galima paðalinti uþpildant kiauðiná chininu ar raudonaisiais pipirais. 2004. Medþioklinis ðuo.. arba padaryti veikimà neámanomà. Paprasèiausias bûdas suardyti instinktà yra padengti pirðtus kuo nors. Paprasèiausias pavyzdys to. kas sukeltø kità reakcijà (chininu. (. Jeigu nebus taisoma. Instinktas iðnyksta. uþdedant ant rankos kartoniná vamzdelá taip. þvelgiant nuo þemës. kaip ágimtos). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.Suþinokite daugiau! Apie instinkto slopinimà ir valdymà: Watson J. netrukus pavyksta taip pat sëkmingai.. gali bûti pateiktas ið gyvûnø pasaulio. mums kelia baimës reakcijas. smaigaliai duria ir jam neðant paukðtá bûtina susièiaupti ið tiesø labai nesmarkiai. ypaè paðalinant instinktyvius baimës polinkius (net jeigu daugelis tokiø reakcijø yra sàlyginës. o kartais – pykinimà. kaip ir bet kuris kitas veiksmas. kuriam liepiama atneðti laimiká. t. Tai galima padaryti prismaigstant negyvà paukðtá smeigtukø. B. (.) Suaugusiojo gyvenime „pripratimo“ procesas turbût yra stipriausias veiksnys. Jeigu ðuo tuomet smarkiai sukanda paukðtá. Daþnai sunku paðalinti ðià modelio dalá. jos daþnai yra tokios pat stiprios. sugriebæs já pirmiausia instinktyviai sukanda paukðtá. Ðie pavyzdþiai rodo. Jeigu tai daroma laipsniðkai. ypaè jeigu jis suþeistas ir plasnoja. kaip ámanu pakeisti modelá. kad nebûtø galima sulenkti alkûnës.

t. kurie kartà buvo plakti arba iðjuokti („Tai buvo man á naudà!“). ir paþanga darant tai savaime yra pastiprinanti. yra iðplëtotas daryti kuo greitesná pokytá. ir iki ðiol dauguma koledþo studentø.. – sakykim. ir kai kà iðties galima pasakyti já remiant. o taip visada negali bûti. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. taèiau ávertinimas nëra veiksmingai sàlygotas elgesio. kuriuo vienas asmuo gali naudotis kito patyrimu. mokosi koledþe norëdamas „ágyti iðsilavinimà“. Studentas. Kadaise ðvietimas buvo daugiausia baudþiamojo pobûdþio.. pavyzdþiui. skaitys. kadangi ji dabar nedomina. rykðtë ir smaili popierinë kepurë buvo mokytojo árankiai. Apmàstymai apie biheiviorizmà ir visuomenæ. matyt. kas vadinama vadovëliu. Lazda. Tradicinë „apdovanojimo“ sàvoka numano kaþkà iðorinio elgesio atþvilgiu. buvo pridëtos baudþiamosios priemonës. yra knyga. Dël baudþiamøjø priemoniø daugelis mokiniø ágyja savikontrolës bûdus. skubëjimu á deganèius pastatus. Taèiau kodël studentas turi skaityti knygà arba studijuoti vadovëlá? Á ðià galimybæ verta atsiþvelgti svarstant. ir iðties galime apdovanoti teisingus atsakus á knygos iðtraukas. kurie perkeliami á aukðtàjá mokslà. Reikia sugalvoti daug daugiau betarpiðkø teigiamø pasekmiø. 2006. o tai. kokiu lygmeniu jis supranta.) Tradicinis instrumentas. F. (. liûtø ir tigrø tramdymu ir t. Mokinys mokësi arba kentëjo nuo pasekmiø. pinigais. (. jeigu apskritai skaitys. Taèiau nieko tokio grubaus nereikia. tik norëdamas iðvengti atgrasiø þemo ávertinimo pasekmiø. atleisdami nuo dalies sumokëto kurso pradþioje mokesèio.) Kai universitetai ëmë mokyti. Jeigu medþiaga pati savaime nëra pastiprinanti. ar toks elgesys yra paprasta aiðkumo ir pastiprinamøjø pasekmiø daþnio funkcija. vaikðto á paskaitas ir skaito vadovëlius daugiausia norëdami iðvengti ðito nedarymo pasekmiø.pats su kopimu á aukðtumas.. kà perskaito. jis. nors ir kokiø turëtø ambicijø arba ilgalaikiø tikslø. Ágûdis laipsniðkai visa tai padaro ámanoma.. tikëtina. Ðá modelá dar daþnai gina net tie. Apie aukðtojo mokslo plëtojimà: Skinner B. Taèiau kokios tos pasekmës? Tradiciðkai studentas ið gauto uþ testà ávertinimo suþino. Vienintelis reikalavimas – kad pa- 111 .

jeigu – 1. Tai. taèiau netenka jø vis daugiau. kas tinka skaitymui. kuriø elgesys nëra ðitaip pastiprinamas. 3. Asmeninio þengimo dësná galima taikyti ir aukðtajam mokslui. padëtø jam þengti kità þingsná. kuriuo studentas dirba. taèiau yra uþlaikomas. Didëjanèios galios þenklai yra svarbios pastipros. kad jis vis geriau gali atlikti ir iðreikðti dalykus. jis turi atliepti. Studentas. taèiau apskritai juos galima paskatinti skaityti – dëmesingai ir su malonumu – átikinus. 112 . Greièio. jeigu studentas áveikia kiekvienà etapà prieð judëdamas toliau. kad sëkmingi atsakai bûtø pastiprinti. arba mokymo programos. kad jis þengia knygos ar dalyko. Studentas neturi tiktai „ásisavinti informacijà“. ir mokymui pirmoje klasëje. Studentas turi nagrinëti medþiagà tokiu bûdu. bûtina rasti kitas pastipras. kad pasekmës yra tiesioginës. kuris yra kurso dalis. Studentams. netenka daug pastiprinanèiø pasekmiø. ko jis kà tik iðmoko. kuris gali þengti greièiau. susijusiø su greièiu. kad tai. o jø keliamø uþdaviniø sprendimas. kurios dalis yra kursas. Taèiau svarbus ne skirtumø ðaltinis. Studentas þengia savarankiðkai.þanga bûtø pastebima. ir jo atsakus reikia tuètuojau ávertinti taip. kuris verèiamas þengti per greitai. kad jis patiria reikðmingà pokytá. negauna pastiprinimø. skirtumai gali bûti genetiniai arba aplinkos. Studentas. o galbût ir abu. aiðkiai iðskirtos ir daþnos. tinka ir kitoms mokymosi uþduoèiø dalims. Bûtinos sàlygos gali bûti sudaromos lengviausiai. Studentas toliau skaitys knygà. Pastiprinimas bus didþiausias. kai atsilieka vis labiau ir labiau. 2. jeigu yra patvirtinimas. baigimo link.

3. d) perdëtà skatinimà. Tëvas. Klasikinis sàlygojimas nuo operantinio skiriasi tuo. antrajam – kad bûtø teikiamas ir pastiprinimas. b) teigiamà pastiprinimà. kad pastiprinimas bûtø teikiamas daug kartø ir daþnai. d) pirmojo metu naudojama tik bausmës. uþ kiekvienà pieðiná ëmë gauti po saldainá. kad taip atsitiko dël: a) neigiamo pastiprinimo. d) klasikiná sàlygojimà. Graþiai pieðiantis vaikas. b) modeliavimà. Ðiuo atveju tëvas taiko: a) neigiamà pastiprinimà. kad: a) pirmajam atsirasti bûtina. Jo pieðiniø kokybë ëmë prastëti. Norëdami iðmokyti ðuná stovëti ant dviejø kojø taikome: a) operantiná sàlygojimà. Labiausiai tikëtina. o antrojo – ir grasinimai bausmëmis.Pasitikrinimo klausimai 1. ir bausmës. c) mokymà stebint. norëdamas iðmokyti savo tingø sûnø tvarkos ir darbðtumo. sako jam: „Jei susitvarkysi kambará. 113 . 4. b) pirmojo metu iðmokstama jau esama reakcija reaguoti á naujà dirgiklá. c) pirmojo metu iðmokstama visiðkai naujo veiksmo. galësi paþaisti kompiuteriu“. 2. o antrojo – iðmokstama naujo veiksmo. c) bausmæ. o antrojo – tik naujos reakcijos. kuriam pieðti patinka ir ádomu.

Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. o sujaudinimas – sàlyginis.b) teigiamo pastiprinimo. c) perdëto skatinimo. d) daina – nesàlyginis dirgiklis. jà uþlieja malonus susijaudinimas. o sujaudinimas – nesàlyginis. 114 . kai mergina pirmàkart buvo apkabinta ir pabuèiuota. 5. o kas – nesàlyginis dirgiklis? a) buèinys – nesàlyginis dirgiklis. b) daina – sàlyginis dirgiklis. o buèinys – nesàlyginis. Vos iðgirdus dainà. d) modeliavimo. o sujaudinimas – sàlyginis. kuri grojo tuomet. Kas èia yra sàlyginis. c) daina – sàlyginis dirgiklis.

Atmintis Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar þmogus gali prisiminti ávykius. kad geriausiai prisimename tà informacijà. Ar tiesa. informacija geriau ásimenama negu esant neapsvaigus? 115 . kuri yra pateikiama paèioje pabaigoje? 8. Ar tiesa. kuriø tikrovëje nebuvo patyræs? 7. kad esant lengvos apsvaigimo nuo alkoholio bûsenos. Ar dauguma atmintyje laikomos informacijos yra ásiminta nevalingai? 6. Ar tiesa. kad ilgalaikë þmogaus atmintis yra neribotos „talpos”? 5. Ar tiesa. tai ji tuos vardus pamirðtø? 9. Ar dauguma þmoniø galëtø atkartoti iðgirstà 10 skaièiø sekà? 4. kad jeigu motina kasdien nekartotø savo vaikø vardø. Ar galima teigti. Ar þmonës gali prisiminti savo kûdikystæ? 2. Ar þmogaus prisiminimas apie ávyká iðlieka toks pats ir nesikeièia? 3. kad mes skaièius ásimename geriau negu raides? 10.

kad vieni mokiniai greièiau iðmoksta eilëraðtá. ir atminties sutrikimai bei itin geros atminties fenomenai. vaþiuodamas aplankyti savo mamos á kità miestà nepamena. kiti ne taip greitai. Jis prisimena visus ávykius. tikras siaubas. Retai kas sau uþduoda klausimà. kur vaþiuoja ir kur šiuo metu yra. daugumai þmoniø bûdingi atminties reiðkiniai. Toks atminties sutrikimas yra labai retas. kiti labai greitai uþmirðta. eidamas á parduotuvæ ásiraðydavo tekstà „einu á parduotuvæ pirkti duonos“ ir kas 2–3 minutes iðklausydavo áraðà. tapo uþmirðta? Tad kaip rasti tà vietà. kas vyksta. O kaip yra su egzaminø medþiaga? Prieð egzaminà studentai jà daug kartø kartoja. Dokumentiniame filme „Smegenys – mûsø vidinë visata: atmintis“ (1998) rodomas þmogus. gal galëtum man paskolinti ðiek tiek pinigø? Atminties reiðkinys atrodo paprastas. kuris po smegenø paþeidimo neprisimena nieko. kur ji „padëta“. per egzaminà atkartoja. vieni atsimena ilgiau. o kas yra ta mano atmintis. vis lëèiau formuojasi nauji ágûdþiai. o tiksliau jis prisimena viskà. Ar ta medþiaga yra negráþtamai pamirðta. Jis man praneðë liûdnà þinià – man gresia visiðkas atminties praradimas. kurie ávyko iki nelaimës. kas buvo ne seniau kaip prieð 2–3 minutes. taèiau neprisimena nieko. kas ávyko po jos. kaip prisiminti? Psichologai tyrinëja atmintá kaip vienà ið psichikos reiðkiniø. kità informacijà. taèiau laikinai neprieinamoje vietoje? Galbût todël. Daþniausiai atmintis sutrinka þmogui senstant.Susitinka du draugai. toká. 116 . Tam. Senyvame amþiuje darosi vis sunkiau ásiminti naujà informacijà. pavyzdþiui. kol apie já nesusimàstai. vis sunkiau prisiminti vardus. pavardes. taip pats sau primindamas. kad ja buvo nesinaudota. Tiriami ir normalûs. kad galëtø savarankiðkai gyventi ir pabaigti pradëtus darbus. jam reikëjo rasti savo bûdà. – Vaje vaje. Klausyk. kà ðiuo metu daro. ko iðëjo ið namø. o po savaitës kai kurie jos visiškai nebeatsimena. iðtrinta tarsi ið kompiuterio duomenø bazës? O gal visa informacija taip ir liko atmintyje. Jau mokykloje besimokydami mes pastebime. Jaunuolis nuolat su savimi neðiojosi diktofonà. Eidamas á parduotuvæ duonos jis uþmirðta. kokio daugumai þmoniø nereikia. Vienas sako: – Šiandien buvau pas gydytojà.

Iš aplinkos mus pasiekianti informacija pirmiausia atsispindi jutimo organuose. tyrinëdami atmintá. Kartà kavinëje perskaitæs vardà bei pavardæ padavëjos kortelëje pasakë jos telefono numerá ir jà labai iðgàsdino. jis skaitydavo telefonø knygà ir jà ásimindavo. ar ásimenama viskas. Psichologai. ar jis kinta? • Kaip pagerinti atmintá? • Kokiu pavidalu yra kaupiama informacija? Atminties etapai Atmintis yra individo sugebëjimas ásiminti. Psichologas A. Atmintá galimà suprasti kaip procesà. kuris galëjo ásiminti labai daug informacijos apie kiekvienà gyvenimo momentà. Taèiau toks sugebëjimas kaupti informacijà taip pat trukdë kitiems psichikos procesams. iðlaikyti ir prireikus vël gràþinti informacijà á sàmonæ.Taèiau gali bûti ir visai kitokiø atvejø: kai kuriems þmonëms bûdinga labai gera atmintis. Greièiausiai daugeliui teko matyti meniná filmà „Lietaus þmogus“. jie gali ásiminti labai ilgas skaièiø. telefonø numeriø sekas. Lurija apraðo þmogø. Tie etapai yra jutiminë (sensorinë) atmintis. perskaitæ kelis lapus teksto gali neklysdami viskà tiksliai atkartoti. kuris vyksta keliais etapais. Hofmanas vaidina autizmu segantá herojø. pasiþymintá labai gera atmintimi. Kaip pamenate. pavyzdþiui. Toliau pateikta þmogaus atminties proceso etapø schema. ar tik svarbiausi dalykai? • Ar uþmirðdami mes netenkame informacijos. ieðko atsakymø á daugelá klausimø: • Jeigu atmintis yra ávykiø uþraðymas. tai ar tai panaðu á vaizdo áraðà. labai komplikuodavo màstymo procesus. 117 . Dalis trumpalaikëje atmintyje buvusios informacijos pereina á ilgalaikæ atmintá. ar ji lieka. po to dalá jos mes iðskiriame ir iðlaikome trumpalaikëje atmintyje. trumpalaikë atmintis ir ilgalaikë atmintis. taèiau tampa mums neprieinama? • Kokiu laipsniu prisiminimas apie ávyká ir pats ávykis sutampa? • Ar prisiminimas yra nuolatinis. kuriame aktorius D. ar á konspektà.

maþiau negu sekundei. Atminties procesas taip pat prasideda nuo mûsø jutimo organø. Trumpalaikë atmintis (7±2 vienetai) Dalis informacijos patenka á ilgalaikæ atmintá. pasidëkite sau ant stalo ir uþsimerkite.Jutiminë (sensorinë) atmintis Energija sudirgina jutimo organuose esanèius receptorius Dalis informacijos ið jutimo organø patenka á trumpalaikæ atmintá. Prieð toliau skaitydami ðá skyriø atlikite nedidelá bandymà. ko nepamatëte þiûrëdami á já pirmà kartà. Skyreliuose „Biologiniai elgesio pagrindai“ ir „Jutimai ir suvokimas“ buvo kalbama apie tai. garsà. Tada vël uþsimerkite. kà atsimenate. Dabar jûsø uþduotis – ásiminti kuo daugiau paveikslo detaliø. uþverskite albumà. atsimerkite ir uþraðykite viskà. Prireikus ji gali bûti atkuriama. Atvertæ vël tà patá paveikslà pasistenkite pamatyti jame tai. 20 pav. Paimkite koká nors meno albumà. Didþioji informacijos dalis nepatenka. taèiau atsimerkti galësite labai trumpam. ðilumà ar kita) paverèia nerviniu signalu. kad aplinkos suvokimas prasideda nuo to. Supaprastintas þmogaus atminties modelis Pagrindinës sàvokos: Atmintis Individo sugebëjimas ásiminti. jog jutimo organai ið aplinkos ateinanèià energijà (ðviesà. 118 Ilgalaikë atmintis Iðoriniai ávykiai . Bûdami uþsimerkæ atverskite kurá nors puslapá. iðlaikyti ir prireikus vël gràþinti informacijà á sàmonæ.

mes atkreipiame dëmesá ir panaudojame tik labai nedidelæ mums svarbiausià informacijos apie aplinkà dalá. Girdimoji informacija iðlaikoma ðiek tiek ilgiau. Ið viso to. Sperlingo eksperimente 119 . vidutinio ar 21 pav. kà pamatëte? Atminties tyrinëtojai á antrà klausimà atsakë „taip“.1s) pamatydavo 12 trijose eilutëse iðdëstytø raidþiø. jûs galëtumëte paðnekovui apie já papasakoti viskà. Tiriamieji daþniausiai galëdavo pasakyti tik kai kurias raides.Atlikæ ðá bandymà greièiausiai atrasite. paprastai pirmosios eilutës. Sperlingo atlikto eksperimento rezultatais. Raidës. vidurinæ arba apatinæ). G. Taèiau tokiam pokalbiui reikëtø keliolikos minuèiø. bet ir pamirðti tai. kuriø nepastebëjote ádëmiai apþiûrinëdami antrà kartà. taèiau maþiau negu sekundæ. kad per trumpà akimirkà jums pavyko pamatyti tik kai kurias paveikslo dalis. Taip trumpai pateikus vaizdà neámanoma prisiminti ir atkartoti visø pateiktø raidþiø. maþiau negu pusæ sekundës. á kà reaguoja mûsø jutimo organai. Ðis trumpai iðliekantis jutiminis vaizdas yra vadinamas jutimine atmintimi. Nedidelá laiko tarpà. visas smulkiausias detales. ji yra vadinama atvaizdþio atmintimi. reiðkianG. Jeigu bûtø ámanoma per pusæ sekundës pasikalbëti apie jûsø vienà akimirkà regëtà paveikslà. o jutiminë atmintis trunka labai trumpai. þmogus „mato“ visà vaizdà. Regimoji informacija jutiminëje atmintyje iðlaikoma apie 0. Ji yra vadinama atgarsio atmintimi. Sperlingo eksperimento metu tiriamieji labai trumpai (0. Taèiau ar taip yra ið tiesø? O galbût jûs per tà akimirkà spëjote ne tik apþiûrëti visà paveikslà. akimirkà blykstelëdavusios þemo tono signalas. tai gal jie galëtø tai padaryti? Ið karto po raidþiø pateikimo nuskambëdavo aukðto. Anksèiau pateiktas mintis galima pagrásti 1960 m. Taèiau jeigu tiriamieji ið karto po raidþiø pateikimo bûtø papraðyti atkartoti kurià nors vienà eilutæ (virðutinæ. netgi tas detales.25 sekundës.

kiek jø þmogus atgamins ið karto po pateikimo. Skaièiai ásimenami geriau negu raidës. á kurià eilutæ reikia atkreipti dëmesá. Paskambinæ á informacijà ir suþinojæ jums reikiamà telefono numerá greièiausiai já prisiminsite tol. kad jutiminëje atmintyje labai trumpà laikà yra iðlaikomas visas paveikslo vaizdas. kuriuos teisingai atkartos þmogus. Informacija joje yra iðsaugoma ilgai (valandas. skaièiø ar þodþiø. Èia labai svarbø vaidmená vaidina galvos smegenø dalis. kad reikia atkartoti virðutinæ. psichologø vadinamoje sàmonëje. Tiriamieji ið anksto neþinojo. Ilgalaikë atmintis yra santykinai nekintanti ir neribotos apimties informacijos saugykla. uþfiksuoti ilgalaikëje atmintyje. kol juo neprisiskambinsite. Dalis ðios informacijos atsispindi mûsø psichikos ekrane. Taèiau jis labai greitai iðnyksta ir tik nedidelë informacijos dalis patenka á trumpalaikæ atmintá. Atliktas eksperimentas patvirtina tai.tis. vadinama Amono ragu (hipokampu). Informacija á ilgalaikæ atmintá visada patenka ið trumpalaikës atminties. girdimoji informacija geriau iðlaikoma negu regimoji. jums reikëtø já kartoti keliolika kartø prieð skambinant. Trumpalaikës atminties ribos siekia septynis informacijos vienetus. skaièiø ar þodþiø sekà ir paþiûrëti. Trumpalaikëje atmintyje laikoma ta informacija. Dauguma þmoniø neprisimena savo ankstyvosios 120 . Jeigu nekartosite – greièiausiai uþmirðite. taèiau ðis skaièius gali bûti ir truputá didesnis arba truputá maþesnis. o kitø eiluèiø raidþiø – ne. Jeigu tà numerá norëtumëte ásiminti. y. Á Amono ragà patenkantys signalai yra tarsi sustiprinami ir siunèiami á smegenø þievëje esanèius neuronus. t. ir bus laikomas trumpalaikës atminties apimtimi. kuri yra reikalinga tik ðiuo momentu. Taèiau ne visi informacijos vienetai vienodai gerai iðlaikomi trumpalaikëje atmintyje. deðimtmeèius). Kaip galima iðmatuoti trumpalaikës atminties apimtá? Reikia pateikti keliø raidþiø. jie tos eilutës raides prisimindavo. Ðis prisiminimo gebëjimas psichologijoje vadinamas magiðkuoju septynetu plius minus du (7±2). Didþiausias skaièius raidþiø. Paskambinæ juo ir pasikalbëjæ jau bûsite já pamirðæ. Vartodami þodá „atmintis“ þmonës omenyje paprastai turi ilgalaikæ atmintá. vidurinæ arba apatinæ eilutæ. metus. taèiau iðgirdæ eilutæ nurodantá signalà. Trumpalaikë atmintis iðlaiko ið jutimo organø arba ilgalaikës atminties gautà ir esamu metu naudojamà informacijà.

Ið dalies tai yra susijæ su tuo. Pirmoji teorija aiðkina. elektros impulsas eina tais paèiais keliais ir sinapsëse ávyksta pokyèiai. Kyla klausimas. ávardyti. tam tikro pobûdþio elektros signalas. Taip alkoholis suardo serotonino aktyvumà. kad þmogaus ilgalaikës atminties. joje atsiranda daug daugiau neuromediatoriaus. kad atminties mechanizmas yra susijæs su pokyèiais neuronø viduje. Natûralûs skatinamieji hormonai. Teigiama. Jeigu kaip nors sutrukdoma iðsiskirti serotoninui. kad kiekvienas ásiminimas. Taip làstelëje sintezuojamas 121 . Biocheminiø teorijø ðalininkai teigia. kuriuos jis gali pavadinti. pirmieji prisiminimai daþniausiai siekia trejø metø amþiø. Jaudinimas ir slopinimas sukelia neuronø DNR ar RNR pokyèius.vaikystës. nes esant tokioms bûsenoms iðsiskiria daugiau serotonino. todël po stipriø iðgertuviø atsikëlæs þmogus gali neprisiminti praëjusio vakaro. naujos medþiagos iðmokimas pakeièia neuronø sudëtá arba jø tarpusavio ryðius. kurie vis lengviau praleidþia signalà tuo keliu. apimtis yra beribë. sinapsiø laidumas nepakinta ir informacija ið trumpalaikës atminties nekeliauja á ilgalaikæ. Slopinamosios ir raminamosios medþiagos kenkia atminèiai. Galima paminëti „tako praminimo“ ir biocheminës ilgalaikës atminties teorijas. kodël mes ilgai prisimename jaudinanèius arba baisius ávykius. Þmogui daug lengviau prisiminti dalykus. Amono ragas. kad trumpalaikës atminties pagrindas yra elektrinis aktyvumas. Kas gi yra tas atminties pëdsakas? Manoma. tai tas kelias tampa taku ir juo eiti kaskart tampa paprasèiau. kuriø gyvûnams ir þmonëms iðsiskiria susijaudinus arba iðtikus stresui. Dël ðios prieþasties informacija á ilgalaikæ atmintá negali patekti. padeda mokytis ir iðlaikyti informacijà. Ið tiesø. Taèiau mes nepamename savo ankstyvosios vaikystës ir todël. kad iki to laiko dar nëra iðmokta kalba. Tai reiðkia. Emocijø sukelti hormonø pokyèiai padeda paaiðkinti. vadinamo serotoninu. kokiu pavidalu visa informacija yra laikoma atmintyje. Daþnai kartojami veiksmai arba vaizdai dirgina tuos paèius neuronus smegenyse. kitaip nei trumpalaikës. ratu keliaujantis per kelis tarpusavyje susijungusius neuronus. jeigu sinapse daþnai perduodamas signalas. kad ilgalaikë atmintis gali bûti palyginama su miðke pramintu taku: jeigu kuriuo nors keliu daþnai vaikðtoma. kad tuomet dar nëra visiðkai susiformavusi anksèiau minëta smegenø dalis. O ilgalaikës atminties pagrindas yra biocheminiai pokyèiai smegenyse.

yra veikianèioje. dar kitiems – dainos. atmintis Trumpalaikë atmintis Ilgalaikë atmintis Ið jutimo organø arba ilgalaikës atminties gautos ir esamu metu naudojamos informacijos iðlaikymas. Mes skirtingai suvokiame aplinkoje esanèià informacijà. kitiems – þvaigþdëtas dangus. kuri atsispindi ekrane. Daþnai. Informacijos apdorojimas: uþkodavimas.specifinis baltymas. uþmirðimas ir prisiminimas Savo atmintyje mes laikome tikrovës atvaizdus. Pagrindinës sàvokos: Jutiminë (sensorinë) Trumpà laikà iðliekantis jutiminis vaizdas. kuris vëliau reaguoja á panaðø jaudinimà. Dirbdami kompiuteriu mes ið pradþiø informacijà áraðome nuspausdami klaviðus. informacija. Þmogus taip pat turi trumpalaikæ atmintá. signalà. Pamatæs pelæ katinas jà atpaþástà kaip pelæ. remiamasi analogija su kompiuteriu. arba operatyvinëje. t. kitaip sakant. atmintyje. kitaip sakant. Prireikus informacija ið kietojo disko iðtraukiama ir atsiranda operatyvinëje atmintyje. y. Vieniems iðvykà gamtoje geriausiai primins lauþo dûmo kvapas. kai kalbama apie þmogaus atminties procesus. Santykinai nekintama ir neribotos apimties informacijos saugykla. Paspaudus klaviðà signalas paverèiamas tikra elektronine kalba. nes tam tikri neuronai tarsi saugo pelës atvaizdà. Analogiðkai þmogus kà nors 122 . Ðie impulsai. skirtingai jà uþkoduojame (pakeièiame suvokiniais) ir tokià jà laikome atmintyje. yra uþkoduojamas. Vëliau informacija ið trumpalaikës atminties gali bûti perkleiama á ilgalaikæ atmintá arba kietàjá (kompiuterio) diskà. Panaðiai smegenys ið aplinkos gaunamus impulsus peverèia nervø impulsø kalba. Vienu metu mes dirbame tik su tam tikra ribota informacijos apimtimi. Tà patá daiktà arba reiðkiná skirtingi þmonës gali prisiminti skirtingai. suvokinius.

konkretûs daiktavardþiai ásimenami ir semantiniu. debesis). uþkoduojama. garsinis (akustinis) arba prasminis (semantinis). kuriais vadinami konkretûs daiktai ar gyviai. Bransfordo ir M. kurá tiriamieji studentai turëjo ásiminti J. tai priklauso nuo to. màstymas. avis. reikia kuo maþiau vartoti abstrakèiø sàvokø arba jas kuo daþniau sieti su konkreèiais vaizdiniais. kas vyksta aplinkoje. lengviau ásiminti negu abstrakèius þodþius. Tada jos gali bûti sudedamos á joms skirtas atitin- 123 . o abstraktûs daiktavardþiai ásimenami tik semantiniu bûdu (polinkis. Jeigu þmogus vaizdà arba garsà gali uþkoduoti prasmingai. esmë. kiek yra darbo… Paskui medþiagos surûðiuojamos á skirtingas grupes. Studentai greièiausiai prisimena iðklausytos paskaitos esmæ.prisimena. nëra tiesiogiai áraðoma. kol nemoka kalbëti. teisingumas). Johnsono eksperimento metu: Ið tikrøjø tai atlikti visiðkai nesunku. Informacija gali bûti ásimenama automatiðkai. nevalingai arba dedant pastangas. uþkuoduoti vaizdiniais. Kiekvienas sakiná „virë virë koðæ“ gali geriau ásiminti uþkoduodamas jam tinkamesniu bûdu. Taip yra todël. atmintá kaupia vaizdiniais: vaikas pradeda skirti savo motinos veidà nuo kitø veidø. Kokiu pavidalu informacija yra uþkoduojama. taèiau apibûdinti negali. ir vaizdiniu bûdu (batas. tai ásimenama daug sëkmingiau. o tik informacijos prasmë. þodþius. Informacijà galima ásiminti. kad vyksta dvejopas kodavimas. Pirmiausia viskà suskirstome á atskiras grupes. Kaip pavyzdá galima pateikti tekstà. Kodavimas vaizdiniais bûdingas ir suaugusiems þmonëms. Savo konspektuose jie daþniausiai daro tam tikrus apibendrinimus. o ne visà jà paþodþiui. tokiu ji patenka á trumpalaikæ ir ilgalaikæ atmintá. Labai daþnai uþkoduojama ir perkeliama á ilgalaikæ atmintá ne tai. Mûsø atmintis nëra panaði á magnetofono juostelæ ir tai. Taip vaikai. gali uþtekti vienos krûvos. kas pamatoma arba iðgirstama. ásimindamas garsus arba prasmæ. matydamas paraðytus þodþius. Be to. Kodavimas gali bûti regimasis (vaizdiniais). Þinoma. Todël jeigu norite. Jutimais gaunama informacija yra sutvarkoma. Dailininkams geriau negu kitiems pavyksta prisiminti matytus vaizdus. kad jûsø pasakojimà geriau ásimintø klausytojas. perkelia informacijà ið ilgalaikës atminties á trumpalaikæ. jis atpaþásta jà nuotraukoje. koduoja informacijà sau priimtinu bûdu ir suteikia jai prasmæ. o ne vien ásiminti. valingai.

kamas vietas. Turbût paprasèiausia tai iliustruoti gimtàja ir neþinoma kalba. Ta pati sàvoka uþraðyta skirtingomis kalbomis 124 . negu tie. kad ðie bûdvardþiai apibûdina kità þmogø. Jau þinome. Iðklausæ ðià iðtraukà ir neturëdami prasmingo konteksto studentai maþai kà ásiminë. Ðis tyrimas rodo. jie atsiminë gerokai daugiau. Kad ir kà sakytumëte. Taigi pateikus bûdvardþiø sàraðà ir papraðius ásiminti. palyginti su neprasminga medþiaga. o nesuprantamos kalbos þodþius – maþiau. o mums nesuprantamus garsus. kad ðiais bûdvardþiais juos apibûdino kiti þmonës. kad tiriant trumpalaikæ atmintá buvo nustatyta jos apimtis 7±2 informacijos vienetai. Þmonëms bûdinga geriau ásiminti su savimi susijusià informacijà. kitam gali bûti keli vienetai. kas vienam þmogui yra informacijos vienetas. kuriø nesuprantame. kuriems bus pasakyta. kurie manys. kad ðis tekstas yra apie skalbimà (taip tekstui buvo suteikta prasmë). Tai. Prasmingai medþiagai ásiminti reikia tik deðimtadalio pastangø. Atskirus savo gimtosios kalbos þodþius galime atkartoti maþdaug septynis. Norint atkartoti svetimos kalbos septynis þodþius mums reikia ásiminti daug daugiau negu septynis informacijos vienetus. Galø gale jos bus dar kartà panaudotos ir visà ciklà vël reikës kartoti. daugiau þodþiø prisimins tie. kas yra informacijos vienetas. tai gyvenimo dalis. Kai jiems buvo pasakyta. ir kad prasminga informacija ásimenama daug lengviau. kad labai sunku prisiminti þodþius. kuriø kiekviename þodyje yra keli. Svetimos kalbos atveju mums reikës ásiminti ne atskirus prasmingus þodþius. Kurià informacijà mes greièiau ásiminsime ir galësime teisingai uþraðyti? GYVYBINË JËGA 22 pav. Taèiau kartais labai sunku pasakyti.

Tai jau XIX a. tai norint jà ásiminti reikia suteikti jai paþástamesná vaizdà. taip japonui sunku atkartoti lietuviø kalba paraðytà uþraðà. ásimenama daug geriau. jeigu reikia ásiminti atskirus þodþius. Taèiau kaip mums sunku ásiminti japoniðkà uþraðà. lengviau ásiminsime jei kartu bus nurodyti gyvûnø pavadinimai (nuo didþiausio iki maþiausio). taip pat iðmokstame be pastangø. kai medþiaga mums yra paþástama. kurio reikðmë yra „gyvybinë jëga“. Mes atsimename veidus.Paimkime þodþiø junginá „gyvybinë jëga“. vienas hieroglifas taps vienetu. ypaè mums jau ðiek tiek paþástamos. o ðtai svetimos kalbos þodþius mes turime mokytis valingai. Gimtàjà kalbà. Jis suraðë daugybæ beprasmiø skiemenø. Taip pat jeigu pavyksta medþiagà sugrupuoti hierarchiðkai. pabaigoje árodë vokieèiø filosofas ir tyrinëtojas H. Valinga informacija ásimenama ðiek tiek kitaip. vietas net to nenorëdami. Mokydamiesi svetimos kalbos þodþius mes turime daug kartø kartoti tà patá þodá. Taip sutvarkius informacijà bus ásimenama daug daugiau. Pavyzdþiui. Atskiras þodis nebus informacijos vienetas. O jeigu mums bûtø pateiktas hieroglifas. Labai daug informacijos. Mes labai greitai ásimename ðá þodá ir galime ið karto já atkartoti. koduojame nevalingai. Ebbinghausas tyrinëjo þmogaus atminties ypatumus. Ebbinghausas. Taigi informacija susiejama á prasminius vienetus labai paprastai ir natûraliai. vardus. kurià girdime nuo pat kûdikystës. paranku juos grupuoti pagal pasirinktus kriterijus: tarkime. susidedanèiø ið 125 . Tam reikia pastangø ir dëmesio. Ir jeigu medþiaga nëra paþástama. ar mes taip pat sëkmingai ásimintume ir atkartotume já? Ne. Valingam ásiminimui labai svarbus kartojimø skaièius. Mokydamiesi eilëraðtá mintinai vaikai ne vienà kartà já kartoja. juo bus atskiros raidës. nes ten mums yra labai daug informacijos vienetø – tai atskiros pagal prasmæ nesusijusios linijos ir brûkðneliai. þmogaus gebëjimà ásiminti ir iðlaikyti informacijà savo atmintyje ir uþmirðimo procesà. tada augalø ir galiausiai mineralø. daug kartø susieti já su gimtosios kalbos þodþiu. teisingai paraðyti. be jokiø pastangø. Mes ið karto galime atkartoti ðiuos du pagal prasmæ susijusius þodþius (juk mûsø trumpalaikëje atmintyje juos iðlaikyti nesunku). Jeigu iðmoksime japonø kalbà. H.

Be to. tuo daugiau jos yra atsimenama. DAX. Tyrëjas nustatë. GEK. – 58% 1 val. SUJ. taèiau jau ne tiek daug kartø kaip pirmà kartà. YOX. LEC. Uþmirðimas yra negalëjimas prisiminti to. kuo daugiau kartø buvo kartojama pirmà dienà. TUV. Po to jis balsu skaitydavo juos tol. jeigu nekartojama iðmokta informacija. Ebbinghauso uþmirðimo kreivë Anksèiau pateiktoje schemoje y aðyje nurodytos prisimenamos informacijos kiekis procentais. HIV. kasdien jos prisimenama vis maþiau. kuo daugiau laiko praeina. praëjæs nuo ásiminimo. kad vël prisimintø. o x aðyje – laikas. reikëjo mokytis ið naujo. kas buvo ásiminta arba iðmokta. Kai kuriuos jø jis uþmirðo. ZOF. Tam. VUM. Skiemenø pavyzdþiai: BAZ. Tai labai akivaizdþiai vaizduoja H. – 36% 6 paros – 25% 1 para – 33% 1 2 31 para – 21% 2 paros – 28% 6 Laikas dienomis 23 pav. kità dienà H. WAV. Pasirodo. FUB. JIH. kol ásimindavo. KEL. Nors ir iðmokæs visà raidþiø deriniø eilæ. tuo maþiau informacijos gali- 126 . XIR. Ebbinghausas dalies deriniø jau negalëjo prisiminti. PID. – 44% 9 val. kad kuo daugiau kartø informacija kartojama. H.dviejø priebalsiø ir balsës tarp jø. Kaip matome. Ebbinghauso uþmirðimo kreivë: 100 Atgamintos informacijos kiekis procentais 90 80 70 60 50 40 30 20 10 20 min. tuo maþiau uþmirðtama ir tuo maþiau reikia laiko viskà prisiminti. tuo daugiau informacijos atsimenama antrà dienà.

yra ásimenama geriau. 127 . kad eilës viduryje bus jûsø draugo arba paþástamo vardas. Televizijos debatø laidos dalyviai stengiasi kalbëti pirmieji (pradmës efektas – pirmoji informacija bus ásimenamas geriausiai) ir paskutinieji (baigmës efektas – paskutinë pateikta informacija bus ásimenami geriausiai). net po 25 metø prisimindavo – galëdavo pasakyti jø vardus ir atpaþinti veidus nuotraukose. Tam. Romas. kuriems þodis bus suteiktas laidos viduryje. kad ið karto po medþiagos pateikimo didþiausia tikimybë yra atsiminti pirmuosius ir paskutiniuosius paeiliui iðdëstytus informacijos elementus. Rytis. Mantas. kad labai svarbi yra vietos eilëje átaka. Ðiuo efektu gali bûti naudojamasi bandant paveikti auditorijà. Saulius. Jis nustatë. Justas. Taèiau studentus. Paþiûrëkite. kaip ir bet kokia kita asmeniðkai reikðminga informacija. Vytas. Bahrickas 1984 m. Tadas. pradmës ir baigmës efektas akivaizdus. Taip pat eksperimentai rodo. Blogiausiai prisimenama viduryje esanti informacija. kuriuos jie mokydavo ketverius metus. Pabandykime tuo ásitikinti patys. O tø. prieð tai papraðæ jo arba jos ásiminti kuo daugiau vardø: Vaidas. Pasibaigus televizijos debatø laidai geriausiai prisiminsime. Retkarèiais pakartojama medþiaga neuþmirðtama. Pasibaigus paskaitai geriausiai prisiminsime jos pradþioje ir pabaigoje iðdëstytà medþiagà. Tomas. Psichologijoje ðis dësningumas yra vadinamas pradmës ir baigmës efektu. kuriuos jie mato tik vienà semestrà. mintys neiðliks televizijos þiûrovø atmintyje (nebent bûtø pasakyta jiems reikðminga informacija). Taip H. kad universiteto dëstytojai greitai pamirðta pavardes ir veidus savo buvusiø studentø. Paprastai pirmieji ir paskutinieji sàraðo elementai yra ásimenami geriau negu vidurinieji. ir tada jûs tikrai já atsiminsite. kiek ir kokiø vardø jis arba ji atsimena. Ebbinghauso dësná. Reikðmingi vardai. Aidas.ma atgaminti. Linas. Ignas. Perskaitæ ið karto paklauskite savo draugo. ar tikrai daugiausia bus prisiminta pradþioje ir pabaigoje pateiktø vardø? Atlikti eksperimentai rodo. Taèiau gali bûti ir taip. kad informacija nebûtø pamirðtama. Jeigu visi vardai yra vienodai reikðmingi. kà kalbëjo pirmieji ir paskutinieji kalbëjusieji. reikia jà nuolat kartoti. Vidas. Lëtai perskaitykite savo draugui èia pateiktus vardus. patvirtino H. Algis. klausytojus.

Dauguma þmoniø atmintimi laiko prisiminimà. juk mes pamename. Su kokiu uþdaru uþsisakëte salotø? 2. Ið tikrøjø padavëjas galëjo paduoti meniu. iðtraukæ bilietà. ar ilgalaikëje atmintyje tebëra ásiminta informacija. kad yra materialaus atminties pagrindo teorijos. Po keliø minuèiø padavëjas jums atneða salotø. kad informacija buvo ilgalaikëje atmintyje? Taip. tikrai ávyko. Taip per egzaminà. keptø bulviø su rûgðèiu padaþu ir salotø su mëlynojo sûrio uþdaru. ko neparaðëte? O jeigu prisiminsite po keliø dienø arba atsivertæ konspektus? Ar tai rodo. Taèiau ðia nuomone pradëta abejoti po praëjusio amþiaus aðtuntojo deðimtmeèio metu atliktø tyrimø. atpaþástama arba greièiau iðmokstama ið naujo. kad pirmiausia norite vidutiniðkai apskrudintø ðonkauliø. kurie jums labai patinka. kad prisiminsite didþiàjà dalá teksto smulkmenø. jeigu tai gali bûti prisimenama. kad valgiaraðtá jam padavë padavëjas. Vëliau atneða kitus uþsakytus patiekalus. Ar stalas buvo dengtas raudona staltiese? 3. taèiau kyla klausimai. kuriose sakoma. jus pasodina prie balta staltiese dengto stalo. Pabandykite ásiminti tekstà: Nusprendëte nueiti á savo mëgstamà restoranà papietauti. bet jis galëjo gulëti ir ant stalo 128 . kaip nustatyti. Pavyzdþiui. kuris pasakys tai. jûs bandysite prisiminti ir atkurti per paskaità iðgirstà ir ásimintà informacijà. Pasakote padavëjui. Labai ilgai psichologijoje buvo laikomasi nuomonës. taèiau tai. kad atsiras þmogus. kad atmintyje yra viskas. Be to. Ið karto tikrinant greièiausiai paaiðkëtø. gebëjimà atkurti kadaise ásimintà informacijà. kad prisiminimai iðlaikomi dël RNR ir DNR pokyèiø. kas yra jûsø ilgalaikës atminties talpykloje. Jûs paraðote viskà. todël neámanoma prisiminti to. Ar padavëjas padavë jums valgiaraðtá? Galima spëti. psichologai mano. Áeinate. Ar taip yra? O jeigu iðëjæ ið auditorijos jûs prisiminsite tai. Kokiø gërimø uþsisakëte? 4. nors ðonkauliai per daug sukepæ. Atsakykite á klausimus: 1. Taip pat uþsisakote ðiek tiek raudonojo vyno. ko nebuvo tekste. ko nebuvo. Visko prisiminti negalime. pasakys. kad prisimenama tik tai. Perskaitote valgiaraðtá. kas ið tiesø ávyko. kà prisimename.Informacija laikoma ilgalaikëje atmintyje.

Jeigu trûksta kokios nors informacijos. kai jis atsirado ant stalo. kuris ne kartà bandë paklausti. kad viskas vyko mums áprastu bûdu. tai galite bûti nubausti. Nuo liudininko parodymo. E. Loftus suabejojo á pasàmonæ iðstumtø skaudþiø iðgyvenimø. kuriame susidûrë du automobiliai. mes buvome tualete. kaip jos tëvas arba patëvis praðydavo jà nusirengti. Ar tikrai galima teigti. kad tëvai su jais vaikystëje elgësi tik labai gerai? Ar gali ávykti taip. Vëliau visi tiriamieji buvo praðomi atsakyti á klausimus apie tai. jog vis dëlto absoliuèiai pasitikëti prisiminimø tikrumu negalima. atlikdami tyrimà tiriamiesiems rodë filmà apie eismo ávyká. jog ðie prisiminimai atspindi tai. ypaè jeigu tai – vienintelis liudininkas. liesti jo lytinius organus. o jûs neturite alibi. tai vis vien manome. Jeigu restoranuose paprastai padavëjas atneða valgiaraðtá ir mums tai áprasta. ar vaikystëje tëvas kaip nors nebandë seksualiai priekabiauti? Kas mano. tai prisiminsime. kà matë. skyriø „Jutimai ir suvokimas“). mes stengiamës suteikti tai aplinkai iðbaigtà ir prasmingà pavidalà. tarkime. Palmeris 1974 m. Vienø paklausdavo: „Kokiu grei- 129 . Moteris psichoterapijos metu prisimena. kas vyksta aplinkoje. kad bûtent padavëjas padavë jam valgiaraðtá. Kodël? Kodël prisimenamas faktas. kuris nebuvo paminëtas? Atsakant á ðá klausimà galime prisiminti geðtaltpsichologijos atstovø atradimus (þr. o galbût tai bus jûsø kûrybos vaisius. Mes galime prisiminti padavëjà. gali priklausyti kito þmogaus likimas. mes automatiðkai jà „sukuriame“.arba kitas lankytojas galëjo já atneðti nuo baro. kad po ilgø pokalbiø su patyrusiais prievartà vaikystëje ir jûs pradësite prisiminti. JAV psichologë Elizabeth Loftus ilgai ir vaisingai tyrinëjo liudininkø parodymø tikslumà ir galimybæ juos iðkreipti. kad jus matë kokio nors ávykio vietoje. ir jeigu staiga paaiðkëtø. seksualinës prievartos vaikystëje arba paauglystëje. jog buvote skaudþiai baudþiami? Ar tai bus realûs prisiminimai. Taèiau þmogus prisimena. Loftus ir J. prisiminimø tikrumu. árodanèius. kad ir pastaruoju atveju valgiaraðtá atneðë padavëjas. mandagiai paduodantá mums valgiaraðtá net ir tuo atveju. Suvokdami tai. kuriuo besàlygiðkai átikësite? Aptarkime kai kuriuos tyrimus. kas buvo ávykæ tikrovëje? O galbût jie yra fantazijos vaisius? O gal prisiminimai yra áteigti psichologo. suþadinti asociacijø. Taip pat E. Jeigu ko ir neprisimename. jeigu tuo metu.

kai norisi pagerinti savo atmintá. kurie labiausiai tiki savo prisiminimø tikrumu. ir antrieji. ne taip greitai uþmirðti. Pirmieji. pasireiðkia atminties sutrikimai. Sustojæs vienoje vietoje jis kartodavo áþanginæ kalbos dalá. Cice- 130 . labiausiai ir átikina kitus. kad tie. Atlikti eksperimentai su liudininkø parodymais árodo. kas yra prisimenama. Taigi labai aiðkiai pastebima. kurie teigë. Nuëjæs takeliu tolyn jis repetuodavo antrà kalbos dalá. kai jos kliudë viena kità?“ Iðaiðkëjo. kitø: „Kokiu greièiu vaþiavo maðinos. Netikri prisiminimai yra iðgyvenami kaip ir tikri. kad automobiliai trenkësi ir vaþiavo didesniu greièiu. kad ir pirmieji. prisiminæ teisingai. Po savaitës jiems buvo uþduotas klausimas. kai prisimenama tai. Galime daryti iðvadà. yra vadinami mnemoninëmis technikomis. sakydamas kalbà. Bûdai. Pagrindinës sàvokos: Prisiminimas Gebëjimas atkurti kadaise ásimintà informacijà. dukart daþniau matë suduþusius stiklus (ið tiesø jokiø stiklø ten nebuvo). kai jos trenkësi viena á kità?“. taèiau daþnai atsiduriama tokiose situacijose. Labai daþnai þmonëms. kuriais yra didinamas asmens gebëjimas ásiminti ir atgaminti ásimintà medþiagà. Ja naudojosi oratorius Ciceronas. Pasiraðæs savo kalbà Ciceronas jà repetuodavo vaikðèiodamas po parkà. todël savo kalbas reikëdavo iðmokti mintinai. Ypaè aiðkiai tai matoma patologijos atvejais. kad klausimai gali turëti átakos tam. vadinami konfabuliacijomis. kad þmogus ásimena ir gali atgaminti daug informacijos. Vëliau. ar suduþo maðinø stiklai. kad pirmieji nurodë didesnius greièius. kurie nëra tikri savo parodymø tikslumu. iðkreipæ savo prisiminimus. daugiau ásiminti. Nors ir teigiama. Ádomiausia. Viena ið tokiø technikø yra þinoma dar nuo senovës romënø laikø. kad þmogaus atminties galimybës yra beribës. kuries paþeista CNS. buvo vienodai ásitikinæ savo teisumu. Taip jis susiedavo kiekvienà kalbos dalá su tam tikra sodo vieta. jog besàlygiðkai pasitikëti savo ir kitø prisiminimais negalima.èiu vaþiavo maðinos. taèiau jø parodymai tikslûs maþdaug tiek pat. Tais laikais nebuvo priimta sakyti kalbø naudojantis uþraðais. kiek ir tø. ko ið tikrøjø nebuvo.

Taip nustojusiems vartoti alkoholá patariama nesilankyti tose vietose. kurioje jis sëdëjo. Taèiau nemalonûs jaus- 131 . Ðis reiðkinys vadinamas asociacija. Todël norëdami prisiminti savo bendraklasio jau primirðtà vardà mes lengviau tai padarysime prisimindami su tais laikais ir su tuo klasës draugu susijusius faktus: galima paþiûrëti senas nuotraukas. kad mokymosi proceso metu atskiros kalbos dalys buvo susiejamos su geografine vieta. malonius vaikystës prisiminimus. Jeigu þmogus atsiranda toje paèioje aplinkoje. kurioje jis kà nors veikë arba mokësi. susijusioje su tam tikra jo kalbos dalimi. Asociacijas padeda suþadinti ir kontekstas. tai reiðkia. pavyzdþiui. kûno bûsenos. nes tos vietos suþadina malonius priminimus ir taip padidina galimybæ vël pradëti gerti. kurie vyko iðgyvenant tokias paèias bûsenas. kvapai. prisiminti vietà. Ir atvirkðèiai – sakydamas tam tikrus þodþius jis gali prisiminti tam tikrà parko vietà. þodþiai. Pagalvojæ apie kà nors vienà tuoj pat pagalvojame ir apie su tuo reiðkiniu (þmogumi. sporto salëje. Kitas þmogus mums gali padëti kà nors prisiminti teikdamas uþuominas.) susijusius dalykus. kad laikydami egzaminà jûs daugiau informacijos atsiminsite. kurios kaip nors yra susijusios su norima atsiminti informacija. Prisiminti gali padëti vaizdai. kokia buvo pravardë ir panaðiai. kuriose pavaizduotas tas þmogus. Toks ásivaizduojamas pasivaikðèiojimas padëdavo geriau prisiminti ir pasakyti parengtà kalbà. pakilios nuotaikos mes prisimename dþiaugsmingus praeities ávykius. Asociacija – tai ryðys tarp psichikos reiðkiniø: kai vienas jø suvokiamas. kad yra tam tikroje sodo vietoje. jeigu vyks. Uþuodæ ðieno kvapà mes ið karto galime prisiminti kaimà. jam lengviau pavyks atsiminti buvusià veiklà negu kitoje aplinkoje. tam tikrø kvepalø aromatas gali priminti seniai pamirðtà þmogø. iðkyla ir kitas. Tai reiðkia. ásivaizduojamas arba ásisàmoninamas. Ðis bûdas yra veiksmingas todël. kad prisiminæs tam tikrà parko dalá oratorius prisimena ir tam tikrà kalbos dalá. kuriose jie gërë ir jautë malonumà. Tuo paèiu metu pasikartojantys reiðkiniai (kalbos dalis ir parko dalis) þmogaus atmintyje tampa tarpusavyje susijæ. kurioje klausëtës paskaitø. daiktu ar kt. Organizmo bûsena. Atmintá galima ásivaizduoti kaip daug atskirø tarpusavyje sujungtø prisiminimø sankaupà.ronas mintyse ásivaizduodavo. nuotaikos taip pat gali priminti ávykius. jeigu egzaminas vyks toje auditorijoje. ir maþiau. Taip bûdami geros. Pavyzdþiui. jeigu mûsø to papraðo.

kur juos paslëpë. geriausiai atsimenama ir atkartojama esant tai paèiai organizmo bûsenai. Jei ligonis neprisimena. rodantis. Jos daþniausiai „kompensuoja” amnezijas. árodanèiø motyvacijos svarbà prisiminimui bei informacijos iðlaikymui. Alekna ir kt. taèiau iðgëræs gali prisiminti. Yra tyrimø. Muzikantas. gr.mai. Vilnius: UAB „Vaistø þinios“. 2003. Taip buvo atskleistas nebaigtø veiksmø prisiminimo fenomenas. Greièiausiai ið jo ilgalaikës atminties iðkils prisiminimai apie situacijas. Kokybiniai atminties sutrikimai vadinami paramnezijomis (atminties apgaulëmis. Pseudoreminiscencijos (lot. kuri buvo ásiminta apsvaigus. para – greta. Tiriamiesiems buvo siûloma atlikti keletà paprastø darbø: paraðyti eilëraðtá. kai jam nesisekë. sudëlioti figûras ið atskirø daliø ir t. konfabuliacijos ir kriptomnezijos. kai mokykloje gavo prastà paþymá arba buvo baramas tëvo. t. Vëliau praðydavo iðvardyti atliktus darbus. nupieðti vazà. uþpildantys jos spragas. Prisiminimams turi átakos ir apsvaigimas alkoholiu arba narkotikais: informacija. kad þmogus neiðlaikë egzamino arba jam nepavyko ásidarbinti. ápratæs groti ðiek tiek apsvaigæs. R. Kai kuriø darbø tiriamiesiems uþbaigti neleisdavo. Prie ðiø atminties sutrikimø grupës priklauso pseudoreminiscencijos. iðkirpti geometrinæ figûrà. kada buvo jo gyvenime tam 132 . tai papraðytas prisiminti vaikystæ jis daþniau prisimins linksmas ir laimingas akimirkas. Suþinokite daugiau! Apie kai kuriuos atminties sutrikimus: Psichiatrija. Taèiau jeigu tas pats þmogus bus patyræs sëkmæ. reminiscentia – prisiminimas) – tai atminties sutrikimai. pradeda prastai groti bûdamas blaivus. Ásivaizduokime. liûdesys arba pyktis suþadina mumyse prisiminimus tø situacijø. kuriø nepavyko uþbaigti. ðalia). kuriose buvo iðgyvenami panaðûs jausmai. Girtas paslëpæs pinigus nuo þmonos vyras ryte gali neprisiminti. kad geriausiai prisimenami tie darbai.

pasitaiko parafreninio sindromo. y. nenorëdamas ko nors apgauti. Pseudoreminiscencijos ir konfabuliacijos daþniausiai pasireiðkia Korsakovo sindromo metu: Konfabuliacijos gali bûti ir be atminties sutrikimø. Pseudoreminiscencijø metu ligonis pasakoja apie tikrus ávykius. Paprastai jos esti fantastinio turinio. nebûtais ávykiais. kartais – egzogeniniø (pvz. kurie norá su juo pasitarti. kad vakar. jis perteikia tai kaip savo mintis. kino filme matytus ávykius priskiria sau. Kà nors suþinojæs.tikri ávykiai. senatvinei silpnaprotystei. Konfabuliacijos pasiþymi nenuoseklumu. Konfabuliacijos (lot. po traumos) psichoziø metu. Ligoninës personalà ji suvokia kaip savo artimuosius. atminties spragas. o paklaustas. 133 . t. Prie atminties sutrikimo patologijos priskiriamas ir Korsakovo sindromas. atsako. Pvz. lyg jis pats bûtø jø dalyvis. matyta... statybininkas. Kai kurie autoriai iðskiria ekmnezijà (gr. kryptos – paslëptas) metu ligonis nesugeba atskirti. kad ligonis tai daro netyèia. nors ið tikrøjø paskutiná kartà ji buvo atëjusi prieð 3 dienas. ligonis visà mënesá gydosi ligoninëje. skaityta. greitai keièiasi – kità dienà atsakymai á tuos paèius klausimus jau bûna kitokie. Pvz.. reikalais. confabulari – plepëti. kad vakar buvo miðke. Pvz. o ið tikro jis jau keli mënesiai guli ligoninëje. todël rûpinasi jø. kad su ðeima buvo nuëjæs á teatrà arba á sveèius. kurios bûna dël amnezijos. pasakoti) – tai sunkesnë negu pseudoreminiscencijos (kai kurie autoriai pseudoreminiscencijø neskiria ir traktuoja kaip vienà ið konfabuliacijø variantø) paramnezijos forma. be to. daug metø serganti silpnaprotyste ligonë jauèiasi lyg jaunystëje. Jos dar vadinamos konfabulioze.. kas yra jo paties sugalvota. ligonis pasakoja. kur vyko karinës pratybos. faktai. sakosi gavæs kvietimà ið vyriausybës nariø. kada já lankë þmona. o kas iðgirsta. Kriptomnezija nëra plagiatas. Jos metu ligonis gyvena praeityje. Bûdinga jø savybë ta. atsako. Seniau ðis reiðkinys buvo vadinamas senatvine ekmnezija. Kriptomnezijos (gr. bet paklaustas. dël ligos niekad nëra buvæs karo prievolininkas. kaip savo ðeimos. Kitas ligonis. jis nurodo klaidingà jø datà. pats tuo tvirtai tiki. Esant konfabuliacijoms. tik nesilaiko chronologijos. nes ligonis tai daro nesàmoningai. ek – uþ ribø) – savotiðkà konfabuliacijos raiðkos formà. Taip bûna esant organinei demencijai. kà veikë prieð kelias dienas. ligonis uþpildo prasimanymais.

Atmetus polineurità. ar ðiandien valgë pietus. kad rytà valgë pusryèius. kad jau keletà kartø já buvo sutikæs. jie mëgina juokauti. Jie negali tiksliai nustatyti. mënuo. Paprastai ligoniams gëda dël savo uþmarðumo ir jie stengiasi nuslëpti nuo aplinkiniø ðá defektà. Jø pagrindas – atminties sutrikimas. prasimano ávairiausiø istorijø. Viskas kaþkada tikrai jam arba jo artimiesiems yra 134 . Dël to prisiminimai natûraliai susipainioja. kad skaitë dukters mokykliná raðiná. savaitës diena. negali atsiminti ligoniø. atlikta kruopðti analizë. Ligonis neprisimena net neseniai buvusiø ávykiø. kurie dabar metai. kuriuos persekioja haliucinacijos. Vilnius: Mokslas. kad vakar buvo koncerte. Korsakovo psichoze serganèio ligonio melas neturi nieko bendro su prasimanymais þmoniø. Ligoniui galima áteigti. negali net apytikriai nusakyti. Ligonis negali atsiminti net visai paprastø dalykø. kad jis turi paskambinti telefonu. Paþeistas tik laiko paþinimas (gnosis). Èia nëra nieko nenatûralaus. Paskutinis simptomas – prasimanymai – taip pat susijæs su atminties sutrikimu. kada ávyko vienas ar kitas ávykis. ima meluoti.Apie Korsakovo sindromui bûdingus atminties sutrikimus: Sergejevas B. Uþhipnotizavus ligoná. bet juos suvokti ligoniams sunkiau. já iðtinka polineuritas. prasimano nebûtø dalykø. mus èia domins tik pirmieji trys simptomai. Svarbiausi Korsakovo psichozës simptomai: sutrinka atmintis. valanda. nes uþmirðæs vakar dienà ir kiek rodë laikrodis. kad pati laiko ataskaita nepaþeista. esanèiø su juo vienoje palatoje. Atminties paslaptys. apie kà kalbëta kà tik matytame filme. ligonis nesuvokia laiko. nes uþmirðo. Ligonis gali papasakoti gydytojui. praëjus pusvalandþiui po hipnozës seanso – ir jis atliks hipnotizuotojo ásakymà. Dël tokio uþmarðumo ligoniui sunku sekti laiko tëkmæ. Jis neþino. pagamintus þmonos. negu kà tik buvæ. Sugauti nusikaltimo vietoje. o priremti prie sienos. kuri parodë. Jie aiðkiai tarpusavyje susijæ. nors pats jau daug mënesiø neiðeina ið klinikos. vardø. Jis neþino. Seniai praëjæ ávykiai prisimenami geriau. Dël melo kalta ta pati atmintis. daug kartø sveikinasi su gydytoju. kai jis á já þiûrëjo paskutiná kartà. 1983.

kada. 135 . Korsakovo psichoze serganèiam ligoniui yra paþeista daugelis ávairiø smegenø skyriø nerviniø làsteliø. Daug iðgëræs þmogus nepamena vakarykðèiø ávykiø. 3. b) 6–8 informacijos vienetai. Daþniausiai trumpalaikës atminties apimtis yra: a) 3–5 informacijos vienetai. Tatai rodo deðimtys tyrimø. nes alkoholis: a) sustiprina gëdos ir savimonës jausmà. kad: a) gebëjimas atgaminti ásimintà informacijà priklauso nuo jos kartojimo siekiant ásiminti skaièiaus.buvæ. Ypaè stipriai sutrinka hipokampas. 2. d) 13–15 informacijos vienetø. Pasitikrinimo klausimai 1. d) trukdo perkelti informacijà ið trumpalaikës atminties á ilgalaikæ. Jis tiesiog painioja. kad jis yra smegenø sandëlis. H. b) sutrikdo informacijos iðlaikymà trumpalaikëje atmintyje. kam. c) labai sumaþina reakcijos greitá ir trikdo koordinacijà. vargais negalais atgaivinti jo silpstanèios atminties. b) nekartojama ásiminta informacija pamaþu uþmirðtama. d) visi trys anksèiau iðvardyti. Dël to laikoma. tyrinëdamas atmintá. c) 9–12 informacijos vienetø. c) iðmokta bet pamirðta informacija lengviau iðmokstama negu nauja informacija. nustatë. kokia seka buvo ávykiai. Ebbinghausas.

nes: a) tada dar nëra subrendæs Amono ragas. E. 5. d) Edipo konfliktas yra iðstumiamas á pasàmonæ. Loftus atminties tyrimai parodë. 136 . Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. c) pirmøjø dvejø metø laikotarpiu didelæ laiko dalá vaikas praleidþia miegodamas. Þmonës neprisimena savo pirmøjø trijø gyvenimo metø ávykiø.4. c) ryðkiausi vaikystës prisiminimai iðlieka nepakitæ. b) vëlesni ir ryðkesni áspûdþiai uþgoþia pirmøjø metø prisiminimus. kad: a) þmoniø prisiminimai apie stebëtà arba patirtà ávyká gali keistis. kurie daþnai kartojasi þmogaus gyvenime. d) nemalonûs prisiminimai yra greièiau pamirðtami negu malonûs. b) geriau yra prisimenami ávykiai.

Ar galima tirti þmogaus màstymà praðant spræsti sunkius galvosûkius? 7. Ar tiesa yra tai. Ar tinkamai parinkti akiniai padeda pasiekti áþvalgà? 8.Kalba. kad miegodamas þmogus gali rasti jam aktualios problemos sprendimo bûdà? 6. Ar prastà mokymàsi mokykloje lemia þemas mokinio intelektas? 137 . Ar tiesa. màstymas ir intelektas Atsakykite taip a r b a ne: 1. kad pirmieji penkeri metai yra patys svarbiausi mokantis kalbos? 5. Ar ámanoma iðmokti kûrybiðkai màstyti? 9. Ar tiesa. Ar þmonës yra linkæ pervertinti savo nuomonës teisingumà? 10. kad màstymas yra neámanomas be kalbos? 2. Ar visais amþiaus tarpsniais yra vienodai greitai mokomasi kalbos? 3. Ar galima išmokyti ðimpanzæ kalbëti þmogaus kalba? 4.

ir stebimu. o tai lietuviø kalba reiðkia „màstantis þmogus“. Taèiau visi ðie tyrimo metodai nëra tobuli. tai ðis stebëjimas trukdo spræsti problemà. psichologai daro iðvadas apie to gyvûno màstymà. – màstymà. Tik áveikæs kliûtá. arba paþinimas. ir subjektu. Dikenso ir kitø autoriø kûrinius. Stebëdami elgesá arba klausydamiesi garsiai màstanèio þmogaus mes vis vien turime spëti. mes galime stebëti tik tam tikras iðorines ðios veiklos apraiðkas ir spëlioti. Ankstesniuose skyriuose buvo aptarta mûsø smegenø sandara bei funkcijos. sprendþianèio problemà. iðsprendæs problemà gyvûnas gauna tai. Màstymo procesas yra nematomas. Dostojevskio. Ðiame skyriuje bus kalbama apie sudëtingiausià veiklà. kaip šis procesas vyksta. Ið visø atsakymø iðsiskyrë vienas: „Tokiu atveju pati geriausia knyga yra laivø statybos vadovas“. Ankstyvajame psichologijos mokslo raidos etape daþnai bûdavo taikomas intraspekcijos metodas. Jie áraðo galvojanèio þmogaus kalbà ir vëliau jà klausydami daro iðvadas apie to þmogaus minèiø eigà. Jeigu þmogus pradeda save stebëti.Leidyklos vadovai padarë savo klientø apklausà. kokie procesai slypi po išgirstais þodþiais. elgesá. Màstymas. Ðekspyro. daugiausiai siejamà su centrine nervø sistema. susijusi su informacijos supratimu. ypaè su galvos smegenimis. Visiems buvo uþduotas tas pats klausimas: kokias knygas Jûs norëtumëte pasiimti á negyvenamà salà. Atsakymai buvo patys ávairiausi: Biblijà. Ði problema labai aiškiai iliustruojama Marcelijaus Martinaièio eilëraðtyje „Eksperimentas“: 138 . Tyrinëdami þmones psichologai taip pat pateikia galvosûkius ir praðo balsu tuos galvosûkius spræsti. Ðiuo atveju pats þmogus yra praðomas stebëti savo minèiø eigà ir vëliau papasakoti psichologui apie tai. Stebëdami gyvûno. Tuo pat metu neámanoma bûti ir stebinèiuoju. Tyrinëdami gyvûnø màstymà jie sukuria kliûtis gyvûnø poreikiams patenkinti. Filosofijoje tai vadinama subjekto ir objekto problema. ko nori. kaip màstoma. ir objektu. Juk pamename. yra protinë veikla. Tyrinëdami màstymà psichologai taiko ávairiausius tyrimo metodus. Màstymà daugiausia tiria kognityvi psichologija. apdorojimu bei perteikimu. kad þmogus lotyniškai vadinamas homo sapiens. Yra pagrástø abejoniø ir dël intraspekcijos bûdu gautø duomenø patikimumo.

. dëmesys. Màstymas yra glaudþiai susijæs ir su kitais psichiniais procesais. Bûtent kalbos vartojimas màstymo procese ir skiria þmogø nuo kitø aukðtesniøjø gyvûnø. Mes nuolat permàstome savo patirtá. vartojame þodþius.. mintys keièia viena kità. susijusi su informacijos supratimu. Pagrindinës sàvokos: Màstymas Protinë veikla. sprendþiame gyvenime iðkilusias problemas. apdorojimu bei perteikimu. Màstydami mes operuojame ilgalaikëje atmintyje esanèiais vaizdiniais. kalba. Neámanoma màstyti. galvojame apie savo sëkmes ir nesëkmes. 139 . tokiais kaip atmintis. Dauguma psichologø mano. negalime sukaupti dëmesio ties màstymo objektu ir operacijomis. y. jog þmonës màsto nuolat. juk neámanoma pasidaryti tokiam koks savaime esi – o kada stengiesi bûti toks koks savaime esi tada ne savaime esi toks koks jau savaime esi Ir ko tik jis nedarë kad tik pasidarytø toks koks savaime yra – tada jis bûdavo savaime toks koks ne savaime yra“. Nors màstymas ir nëra tiesiogiai stebimas procesas.„. jeigu negalime iðlaikyti minèiø objekto savo trumpalaikëje atmintyje. kalbà. taèiau jis gali bûti suprantamas ir kaip tam tikra iðmokto elgesio forma. t.

buvo išrasti raštiški garsø atitikmenys. Iðgirdæs þodá „arkliukas“ ðuo nereaguos. povas. Kitiems gyvûnams (nepamirðkime. ðie garsai reiðkia tà patá. vadinama kalba. Ðtai keli panaðiai skambantys þodþiai: ponas. pienas. ar tik þmogui yra bûdinga kalba. kas kitiems gyvûnams yra tik garsai. Ið pradþiø eksperimentuotojai klasikinio sàlygojimo bûdu (þr. perduoti sudëtingas mintis ir þinias. Skirtingi garsø dariniai buvo pradëti sieti su tam tikromis reikðmëmis. o ðuo reaguos taip pat. pavyzdþiui. galbût ir gyvûnai turi savo kalbà. Taèiau kyla klausimas. Tai. tik mes jos nesuprantame? Nuo tada. skyriø „Iðmoktas elgesys“) išmoko ðuná ir þmogø bijoti kokio nors þodþio. padedanti perduoti ir suvokti informacijà. poras. puma ir pan. iðlavëjus rankai atsirado ir raðytinë kalba. reikalingos kelios sudedamosios dalys. susigûð laukdami skausmo. kai kalbos aparatas iðlavëjo ir tapo ámanoma skleisti ávairius garsus. maþiausi skiriamieji þodinës kalbos vienetai. Tai daroma vienu metu iðtariant þodá „ponis“ ir supurtant tiriamuosius (þmones ir gyvûnus) nedidele elektros iðkrova. Þmonës nuo seno didþiuodamiesi skelbia. kad bûtø ámanoma sakytinë kalba. ir ðuo. Be to. Fonemø dariniai tampa þodþiais. Tokio pobûdþio eksperimentai rodo. „ponis“. Ðá veiksmà pakartojus keletà kartø ir þmogus. kuriuos mes ta- 140 . raðytinë arba gestø kalba padeda þmonëms keistis informacija. Tai patvirtina atlikti klasikiniai psichologiniai eksperimentai. Sakytinë. raidës arba simboliai. Pirmiausia reikalingos fonemos. o þmogus reaguos. kaip ir á þodá „ponis“.Kalba Aiškiausiai þmogaus màstymo galià rodo kalba – þenklø sistema. popas. galima buvo ir tuos garsus kaip nors áprasminti. Kalbos sandara Tam. þmonëms yra sudëtinga reikðmiø sistema. kad kalba juos iðkelia virð kitø gyvûnø. balsius ir priebalsius. ponis. Nedaug besiskiriantys savo skambesiu þodþiai ágavo skirtingà reikðmæ. vos iðgirdæ þodá „ponis“. kad þmogus irgi yra gyvûnas). O jeigu iðtarsime þodá „ponas“? Þmogus á ðá þodá nereaguos. kad þmonës nedaug besiskirianèius garsø sàskambius sieja su skirtingomis reikðmëmis. tokiems kaip beþdþionë arba ðuo.

tai galima tikëtis.riame ir girdime. kitos – tik þodþiø dalys. nes nesutampa fonemos ir kalbos aparatas nëra pratæs iðgauti tam tikrus garsus bei jø derinius. bet jau nuo 2–3 metø sugebame ben- 141 . Lietuviø kalboje bûdvardþiai eina prieð daiktavardþius. pasas. Semantika – kalbos þenklø reikðmës ir prasmës. pavyzdþiui: kaita. ir kiekvienas þmogus savo gyvenime geriau ar blogiau iðmoksta savo kalbà. Morfemoms priklauso prieðdëliai ir priesagos. pagal kurias þodþius jungiame á gramatiðkai teisingus sakinius. Kita sudedamoji kalbos dalis yra morfema. Kalbos raida Kalbà sudaro labai daug þodþiø. yra atvirkðèiai. o ne „namas baltas“. Anglø kalboje yra 40 skirtingø garsø. Kai kurios fonemos gali bûti ir morfemos. Taigi lietuviø kalboje „o“ yra ir jungtukas. Sintaksë susideda ið taisykliø. Taigi fonemos yra smulkiausia akustinë kalbos dalis. kad prie þodþio „mesti“ pridëjæ prieðdëlá „á“ gausime þodá. Kitose kalbose. a. Taip semantikos taisyklë mus moko. pavyzdþiui. Kadangi lietuviø kalboje fonemø yra daugiau negu anglø kalboje. kita. t. kalba pratæs kalbëti þmogus kita kalba kalba su akcentu. Skirtingos kalbos turi skirtingà fonemø skaièiø. Tai. Kalba taip pat turi savo gramatikà. ispanø. lietuviø – 56. i. Taèiau dauguma morfemø yra dviejø arba daugiau fonemø derinys. Vokieèiø kalboje neiginys eina sakinio gale todël lietuviškai skambantis sakinys „Man nepatinka labai daug mokytis” vokiškai skamba „Man patinka labai daug mokytis ne“. todël sakome „baltas namas“. kuri yra kalbos taisykliø. taisykliø. Já sudaro tokie atskiri garsai (fonemos) kaip p. dalelë. k. taika. kitoje kalboje yra áprasta. Mes ne tik mokomës gimtosios kalbos mokykloje. kad lietuviai angliðkai kalbës su maþesniu akcentu negu anglai lietuviðkai. rinkinys. þodis „paskaita“. skiriasi ir paèios fonemos. kas mums atrodo keistai. leidþianèiø ðnekëti ir suprasti kitus. s. ir garsas. Viena kokia nors. Tarkime. Gramatikai svarbûs du aspektai – semantika ir sintaksë. Kai kurios morfemos yra ir þodþiai. daþniausiai gimtàja. nurodantá veiksmo kryptá. smulkiausias prasmingas kalbos vienetas. Tas paèias fonemas galima paversti kitais þodþiais. be to.

susidurdami su lietuviø kalboje nevartojamais garsais. Tuo paèiu metu kûdikiai pradeda „guguoti“. koks garsas tinka. jei tardami vienà garsà duodame pieno. Jis mëgsta þiûrëti á veidà. „mama“. 10 mënesiø kûdikio tariamuose garsuose jau galima iðskirti gimtojoje kalboje vyraujanèius garsus. kà gaus). kodël taip yra? Antraisiais gyvenimo metais vaikas paprastai vartoja vis daugiau pavieniø þodþiø.. spontaniðkai tarti ávairiausius neáprastus garsus. Artimieji gana greitai iðmoksta suprasti. „noriu“. Jau tada pradeda formuotis supratimas apie tai. sudurtiniais sakiniais. o kità – þaislà. jø neskirtume ir tartume mums áprastu bûdu. kurie nëra vartojami jo aplinkoje. su kuriais norima þaisti (ðuo. o Laima – Raima. Japonai neskiria „L“ ir „R“ garsø. Pradedama bandyti vienu þodþiu nurodyti daiktà arba veiksmà. da. 142 . Dauguma þodþiø reiðkia judanèius daiktus arba tuos. vëliau lieka tik atsirinkti tas. kà girdi. kad be mokslo iðmokstame tokio sudëtingo reiðkinio? Kalbos pradedama mokytis jau nuo kûdikystës. Ávairiose kalbinëse aplinkose augantys kûdikiai taria tuos paèius garsus. kûdikis pagal garsus spëja. „duok“. Ðios stadijos kalbai bûdinga vadinamoji telegramø arba telegrafinë kalba. „imk“. Galima bûtø pamanyti. Gugavimas – tai ávairiausi kûdikio tariami spontaniðki garsai. Kiti garsai nyksta. Kaip manote.drauti pasitelkæ kalbà. Kalbos aparatas gali iðgauti paèias ávairiausias fonemas. Pamaþu kûdikis nustoja tarti tuos garsus. Sulaukæ vieneriø metø daugelis vaikø pradeda vieno þodþio stadijà. kai mimika sutampa su garsu. kad kûdikiai bando mëgdþioti tai. todël vardà Alfredas jie taria Arfredas. kamuolys. kurios yra reikalingos konkreèioje kalboje. 6 mënesiø kûdikis skiria visas fonemas (pvz. Taèiau lygiai taip pat ir mes. Joje daugiausia daiktavardþiø ir veiksmaþodþiø. Pamaþu garsai susilieja á prasminius vienetus. Pirmieji þodþiai paprastai bûna vienskiemeniai: ma. o ne stalas arba këdë). Kaip tai ávyksta. taèiau taip nëra. kà nori pasakyti kûdikis. Pasibaigus ðiais stadijai pereinama prie vis ilgesniø sakiniø. Jau keturiø mënesiø kûdikis mëgsta stebëti lûpø judesius ir skiria kalbos garsus. kokiai lûpø padëèiai esant koks garsas yra bûdingas ir tikëtinas. o pradëjæs lankyti mokyklà vaikas iðmoksta suprasti ir kalbëti ilgais. o sulaukæs dvejø pradeda kalbëti sakiniais ið dviejø þodþiø. jie neturi fonemos „L“. nemaþa dalis kuriø nebûdinga gimtajai kalbai. o 12 mënesiø jau neskiria.

kaip išmokstamas ir visas kitas elgesys. Pastiprinimas padeda átvirtinti sàvokas. Biheivioristas B. Jis bando pamëgdþioti savo tëvus. kad tëvai duoda vaikui þaisliná ðuniukà ir sako jam „au au“. pradeda ðypsotis. o kaip gi ta kalba formuojasi. kad jo psichika yra ganëtinai sudëtinga ir geba išmokti tokius sudëtingus reiðkinius.2 lentelë. èia yra au au“. F. tëvai sako: „Ne. kaip išmokstama. ðuniukas yra ðtai èia. Vieno poþiûrio ðalininkai teigia. Taèiau jeigu jis taria ðiuos garsus rodydamas á knygà arba á kità þaislà. kad kalbos raidà galima aiðkinti visais iðmokimo proceso dësniais. kad kalba iðmokstama ankstyvame amþiuje. Skinneris 1957 m. èia ne ðuniukas. Aplinka pastiprina besimokantá kalbos tada. Iðmokimo teorijø poþiûriu tai vadinama pastiprinimu. Skine- 143 . Panagrinëkime ðá poþiûrá išsamiau. kad tave suprato. girti. Þmogus iðmoksta kalbà todël. du poþiûriai. ávyksta malonus stebuklas. Iðsiskiriamos dvi pagrindinës srovës. bent jau tokia forma. todël irgi taria „au au“. tyrinëjantys kalbos raidà. susilaukiama pastiprinimo. kelia klausimus. Prigimties ir patirties ginèas vyksta ir toliau. Bendros nuomonës šiuo klausimu nëra. iki ðiol vyksta mokslinës diskusijos. kalba tam tikra prasme yra ágimta. kai jis teisingai pavartoja þodá. Jei sakinys pasakomas teisingai. Tëvai be galo nudþiunga. Kito poþiûrio ðalininkø teigimu. asociacijos tarp vaizdo ir garso). Kalbos raidos stadijos Amþius mënesiais 4 10 12 24 24+ Kalbos raidos stadijos Guguojant skiriami kalbos garsai Gugavimas atitinka gimtàjà kalbà Vieno þodþio stadija Dviejø þodþiø stadija Pradeda kalbëti sakiniais Kalbos teorijos Mokslininkai. kelti ant rankø ir pan. Gramatika taip pat iðmokstama mëgdþiojant kitø kalbanèiøjø þodþiø tvarkà. O jeigu vaikas per televizoriø pamato ðuniukà ir iðtaria garsus „au au“. glostyti. tokiais kaip asociacijos ir pastiprinimas. Tai daroma ne vienà kartà. maþyli. teigë. Vaikas susieja þaisliuko vaizdà su garsu „au au“ (susidaro ryðiai. individas jau gimsta pasirengæs iðmokti kalbà. Ásivaizduokime.

kiek ir girdintis vaikas. kuriuo intensyviai mokomasi kalbos. kalbëti jis jau neiðmoks. kokiu iðmoko gimtàjà kalbà. Kurèias vaikas išmoksta gestø kalbà. prigalvoja tokiø sakiniø. Pagrindinës sàvokos: Kalba Þenklø sistema. Jeigu vaikas tuo laikotarpiu negirdi kalbos. jog verbalinë elgsena prasidëjo tada.ris teigë. kai þmonijos evoliucijoje balso raumenys pasidarë jautrûs operantiniam sàlygojimui. Taip yra todël. jis nustoja lingvistiðkai tobulëti. prideda prie þodþiø galûnes. taip ir neiðmoksta gerai kalbëti (þr. Yra daug faktø. uþaugti kalbinëje aplinkoje. Jie pradeda vartoti morfemas numatoma tvarka. kad svarbiausiu kalbos raidos laikotarpiu jie neturëjo galimybës jos išmokti. kaip mokame gimtàjà. neiðmokæ vaikystëje kurèiøjø gestø kalbos. taèiau vis vien svetimos kalbos nemokësime taip gerai. Lingvistas Noamas Chomsky biheivioristiná poþiûrá á kalbos mokymàsi laiko naiviu. ir vëliau labai prastai ja kalba. Tam tikra universali gramatika yra ágimta. Chomsky teigimu. uþaugæ kalbanèiø tëvø ðeimoje. kuriø nëra girdëjæ. jos yra panašiai sudarytos. Vaikui išgirdus kalbos garsus pradeda reikštis tam tikros kalbos gramatika. Konkretûs pavyzdþiai rodo. Yra tam tikras þmogaus raidos jautrusis laikotarpis. kad vaikai. Ðtai kitas pavyzdys – kurèiøjø ðeimyna. Tai árodo. nepavyks. kalba yra ágimta. kurioje bendraujama gestø kalba. tiesiog reikia leisti jai iðsiskleisti. Jei per tà laikotarpá vaikas negirdi jokios ðnekamosios kalbos. Reikës dëti labai daug pastangø. Visos þemës rutulio kalbos paklûsta kokiai nors bendrai gramatikai. Per tam tikrà laiko tarpà jis išmoksta tiek pat þodþiø. Kaip matote. patys iðmoksta gramatikos ir þodþiø. bet kokià konkreèià girdimà kalbà. patvirtinanèiø. Kritiniu kalbos formavimosi laikotarpiu laikomas tarpsnis iki 5 metø amþiaus. kalbos jis mokosi tiek pat laiko. vartoja prielinksnius. padedanti perduoti ir suvokti informacijà. kad kalba išmokstama ankstyvoje vaikystëje. Jo manymu. Taèiau kurtieji vaikai. biheiviorizmas kalbà vadina verbaline elgsena. Suaugusiam þmogui iðmokti svetimà kalbà tokiu pat bûdu (savaiminiu). ji leidþia išmokti bet kokià pasaulio kalbà. kad vaikai nemokomi labai sparèiai mokosi kalbos. augæ nekalbinëje aplinkoje. 144 . skyriø „Psichosocialinë raida“). kalba yra ágimtas dalykas.

þmonës. kurios padeda perduoti informacijà. kad bièiø kalba yra ðokio kalba. jeigu vietoj bitës bûtø þmogus. kuriø mes nesuprantame? Panagrinëkime tai. po to ratu sugráþta atgal ir vël juda zigzagais ta paèia kryptimi. Jeigu viena bitë randa vietà. kaip þmonës turi lietuviø. Vokieèiø mokslininkas Karlas von Frischas tyrinëjo bièiø kalbà. Mes. tai netrukus á tà vietà atskrenda ir kitos to avilio bitës. beþdþioniø ir kitos kalbos. Bitë atradëja tam tikru bûdu perduoda informacijà kitoms bitëms. Taèiau. taèiau šiek tiek kitaip tai padaro bitës. nurodo atstumà iki nektaro. Nesunku ásivaizduoti. jis nustatë. bitës turi savo kalbà. Atrodytø. anglø. kai medaus arba nektaro radusiai bitei neleidþiama skristi á tà vietà. „kalbëtøsi“. Taèiau bendrauja ne tik þmonës. kurá bitë juda zigzagais. Tas þmogus pasakytø kitiems savo ðeimos nariams. kad darniai veikianèiai didelei bièiø ðeimynai kalba nereikalinga. Laikas. Kartu su skruzdëlëmis bitës buvo pavyzdys. nepastebime. pasirodo. Gyvûnai irgi turi savo tam tikras þenklø sistemas. Panaðiai. drambliø. Jeigu bitë juda aukðtyn. jeigu þemyn – nuo saulës. kuria kryptimi nuo namø ir kiek laiko reikia eiti iki skanaus maisto turtingos vietos. Ji zigzagais juda á virðø arba á apaèià tam tikru kampu. Viena sekundë apytiksliai reiðkia vienà kilometrà. kad tik þmogui yra bûdinga kalba. Kilimo ar leidimosi kampas nurodo kampà saulës atþvilgiu. kaip galima organizuoti þmoniø visuomenæ. Nurodant atstumà 145 . ðiø vabzdþiø gyvenimo organizacijos ypatumai turëjo átakos utopinëms socialinëms teorijoms atsirasti. Bièiø gyvenimà þmonës tyrinëjo nuo seno. rusø ir kitas kalbas? Galbût egzistuoja vilkø. kad yra tam tikra bièiø kalba. Galbût ir gyvûnai turi savo skirtingas kalbas. 1950 m. kad bitës bendrautø. kad reikia skristi á saulæ. Bitës. kitos bitës jà randa paèios. Tai reiðkia. kurioje yra daug nektaro. Kiekviena bitë renka medø ir neða já á avilá. Parskridusi ið nektaro kupino lauko bitë savo kvapu prisivilioja kitas bites ir pradeda savo ðoká. kas yra þinoma apie tam tikrø gyvûnø bendravimo ypatumus. tai reiðkia. Karlas von Frischas nustatë. kaip bûtø perduodama informacija. Zigzago amplitudë nurodo nektaro kieká. kuria perduoda tam tikrà informacijà viena kitai. kad netgi tais atvejais. Kitos bitës seka jos pavyzdþiu.Gyvûnø kalba Mes išskiriame save ið kitø gyvûnø teigdami. kad informacija kaþkaip perduodama. bièiø.

Jeigu bitës turi tam tikrà savo kalbà. Þmogbeþdþionës. tai þmogbeþdþionë ir taptø þmogumi. taèiau jie parodë. Amerikieèiai Allenas ir Beatrice Gardneriai 1969 m. Gardneriai pasirinko ðimpanzes savo eksperimentui. 146 . nes buvo ásitikinæ. Jei reikia skristi prieð vëjà arba á kalnà. tokie kaip beþdþionës. kad tai vieni protingiausiø ir socialiausiø gyvûnø. O jeigu pabandytume iðmokyti beþdþiones nebyliø kalbos? Galbût jos iðmoktø kalbëti? Juk manipuliuoti rankomis beþdþionës moka ne kà prasèiau negu þmonës. Taigi jeigu neámanoma iðgauti garso. kur ir kiek laiko teks skristi. gali iðmokti kalbëti ir þmogui áprastesne þodþiø kalba. Galbût jeigu imtume auginti ðimpanzæ nuo pat pirmø dienø ir elgtumës su ja kaip su þmogumi. Tokiø bandymø buvo atlikta. 1973 m. toks pats atstumas nurodomas kaip ilgesnis. Beþdþioniø burnos ertmës sandara neleidþia iðgauti tokios garsø ávairovës. Þmogaus kûdikis „gugavimo“ stadijoje iðgauna daugiau garsø. Taèiau beþdþionës labai gerai moka valdyti rankas ir pirðtus. tai neámanoma ir iðmokti kalbëti. Iðskridusios ið avilio jos keliauja tiksliai á nurodytà vietà.papildomai atsiþvelgiama á kelio sunkumà. uþ bièiø informacijos perdavimo sistemos iððifra24 pav. iðmoktø kalbëti ir elgtis taip kaip ir mes. pamëgino iðmokyti ðimpanzæ Washoe kurènebyliø kalbos. Atstumo ir krypties nurodymas bièiø ðokio kalba vimà Karlui von Frischui buvo suteikta Nobelio premija. negu vëliau reikia vartojant kalbà. Ásitraukusios á ðoká bitës greitai supranta. kad beþdþionës kalbos aparatas nëra pritaikytas þmoniø kalbos garsams atkartoti. tai galbût þmogui artimesni gyvûnai.

„mama“. Ji pati sukûrë kelias sàvokas.Washoe buvo mokoma nuo 11 mënesiø iki 51 mënesio. Galbût tyrëjø tikëjimas paskatino pamatyti daugiau Washoe gabumø. kuriø dauguma bûdavo su ávardþiais „að“ ir „tu“. Washoe galëjo iðreikðti savo mintá trumpais sakiniais. Ðie faktai paskatino manyti. „televizorius“. Ar ðie ir tolesni gyvûnø kalbos tyrimai leidþia teigti. Sàvokos gali labai bûti konkreèios. kaip ir vaikø kûdikiai. Lieka neaiðku. Vienas ádomiausiø dalykø buvo tas. jog noras bendrauti paskatino Washoe naudoti ðá þenklà. pleèia savo þodynà. ar tik mëgdþioja. kad ðimpanzë galëdavo pavadinti kà nors neþinodama to daikto pavadinimo. Vienà vakarà ðimpanzë prieð dantø valymà jau pati parodë ðá þenklà. o Pinoká – „dramblio vaiku“. Pavyzdþiui. Dël gyvûnø galimybës iðmokti kalbà diskutuojama ir dabar. kad þmogbeþdþionës gali iðmokti þmoniø kalbos. per savaitæ iðmoksta daug daugiau þodþiø. pavyzdþiui. Pastebëta. nors ir ne tokiø kaip þmogus. mëgdþioja suaugusiuosius. kad beþdþionë. kiekvienà vakarà Washoe buvo valomi dantys ir rodomas þenklas „dantø ðepetukas“. atkartoja jø vartojamos kalbos þenklus. Sàvoka yra prasminis vienetas. Su ðimpanze buvo elgiamasi kaip su savo vaiku: su ja buvo þaidþiama. Paèià ávairiausià mums paþástamà tikrovæ galime paversti sàvoka – tam tikru prasminiu vienetu. „pieðtukas“. nurodanèios daiktà arba reiðkiná. Greièiausiai beþdþionës turi tam tikrø sugebëjimø. nors jø sugebëjimai kalbëti ir yra dvejø metø amþiaus þmogaus lygio. ji buvo maudoma. negu jø buvo ið tikrøjø. Vis dëlto þmonës. maitinama ir pan. tikrovës áprasminimo pasitelkus kalbà rezultatas. kalbamasi (gestø kalba). ar tikrai beþdþionës supranta þodþiø reikðmes. þmogaus màstymo procesas yra glaudþiai susijæs su sàvokomis. tinkanèios apibûdinti daugy- 147 . Màstymas ir sàvokos Kaip jau minëta. o þenklø kalbos iðmokytos beþdþionës iðmoksta kitø þenklø ir juos naudodamos geriau bendrauja. arba abstrakèios. Þinodama þenklus „vanduo“ ir „paukðtis“. Per tuos 4 metus ðimpanzë iðmoko apie 150 þenklø. ji gulbæ pavadino „vandens paukðèiu“. Taèiau jos gali màstyti. jog kalba nëra tik þmonëms bûdingas keitimosi informacija bûdas? Á ðá klausimà vienareikðmiðkai atsakyti sunku. vystydamiesi daug sparèiau. Gardneriai teigë.

Ásivaizduokime. Þmonës skiriasi pagal savo gebëjimà vartoti ir suprasti abstraktesnes sàvokas. Vaikai. tuo labiau ji tinka tik bandelei. o ne „Nupirk man praðau maisto produktà“. „þmogaus dariniu“ ir pan. „virsmas“. tikrovës áprasminimo pasitelkus kalbà rezultatas. taèiau skirtingo abstraktumo lygio. þemesnio intelekto þmonës nesugeba suprasti abstrakèiø. mësa. kad sàvokos þmogaus psichikoje yra sutvarkytos. Ðiems priklauso dþiûvësiai. duona. kas matoma ir patiriama. Tokia sàvoka kaip „þmogaus darinys“ apima labai daug daiktø ir reiðkiniø. psichologai tyrinëja þmogaus màstymà bei màstymo sutrikimus. Toks þmogus sugeba teisingai apibendrinti skirtingas sàvokas. bandelæ galime pavadinti „bandele“.bei reiðkiniø arba daiktø. Tà patá daiktà arba reiðkiná galima apibrëþti skirtingo abstraktumo laipsnio sàvokomis. Manoma. pavyzdþiui. kad jums rodomas 148 . „teisingumas“. taip pat ir maisto produktus. Kità þmogø geriau suprasime. Visi ðie ávardijimai yra teisingi. „maisto produktu“. Sveiko. „þmonës“. tuo daugiau daiktø arba reiðkiniø ji apima. fizinio atitikmens neturinèius reiðkinius. o ne vardyti kiekvienà pabrangusá gaminá. paprasèiau vartoti abstraktesnæ sàvokà „maisto produktai“. apibrëþianèiø labai abstrakèius. suskirstytos tam tikra tvarka. „baldai“. yra ávardijama ir klasifikuojama. „atmaina“ ir kt. visuotinai priimtinà hierarchinæ sàvokø struktûrà. o maisto produktai yra bulvës. jeigu jis pasakys: „Nupirk man. iðskirti esminius bruoþus ir suklasifikuoti pateiktus objektus. praðau. su konkreèiu daiktu nesusijusiø sàvokø. pavyzdþiui. „duonos gaminiu“. „kompiuterinë áranga“. bandelæ“. màstymo sutrikimø neturinèio þmogaus sàvokø sistema turi ganëtinai logiðkà. Pavyzdþiui. yra sàvokø. „kepiniu“. Kuo konkretesnë sàvoka. Kuo abstraktesnë sàvoka. Pateikdami uþduotis. Taèiau jeigu kalbame apie daugelio maisto produktø pabrangimà. Ta tvarka atspindi þmoniø poreiká ir gebëjimà prasmingai sutvarkyti gaunamà informacijà. Be to. konkreèiam daiktui nurodyti. makaronai ir duonos gaminiai. pyragas. Viskas. bandelës ir kt. kurios reikalauja apibendrinti turimà informacijà. Pagrindinës sàvokos: Sàvoka Prasminis vienetas.

kad netinka automobilis. turintis ausis ir uodegà. arklys. 149 . kad èia netinka triuðis. Pavyzdþiui. o triuðis nepaneð þmogaus. atliekant bendrà veiklà. staèiakampis. nes jis yra transporto priemonë. Jis gali pasakyti. o þuvims. kas yra trikampis.paveikslas. Jûsø praðoma pasakyti. Paþiûrëkite á toliau pateiktø ligø sàraðà. Kai kurias abstrakèias sàvokas suprantame jas apibrëþdami. turintis kailiukà. Taip galima apibûdinti bet koká daiktà arba reiðkiná. o kiti trys yra gyvûnai. bet tikrai ne nykðtukinis taksas) labiausiai atitinka ðuns sàvokà. ir buldogà. Taip pat sunku kokià nors ligà priskirti ligoms. esame linkæ delfinus priskirti ne þinduoliams. kuris neatitinka mûsø prototipo. arkliu arba karve galima vaþiuoti arba joti. neiðvengiami nesusipratimai bendraujant. Viena sàvoka yra paaiðkinta kitomis. tarnaujantis þmogui. labiausiai sàvokà atitinkantys atstovai. pavyzdþiui. Mintis. taèiau daugumai atrodys. b) depresija. gali bûti sunku priskirti atitinkamai kategorijai. tobuli sàvokø atstovai. Tà. Jeigu þmogaus psichikoje sàvokos yra sutvarkytos kitaip negu daugumos þmoniø. keturkampis. kad bûtent aviganis (o gal buldogas. kad ðuo yra keturkojis gyvûnas. saugantis namus. kuriame vyrauja tobulos formos. a) bulimija (persivalgymas). Jis kalba apie idëjø pasaulá. Taip mes neskubame priskirti paukðèiams neskraidanèiø pingvinø. karvë ir triuðis. kuriame þodþiø reikðmës iðaiðkintos kitomis sàvokomis. kuris vienas ið paveiksle nupieðtø daiktø ar gyvûnø nedera prie kitø. pirmà kartà pateikta Platono filosofiniuose veikaluose. nes automobiliu. namas – tai statinys. kad yra tam tikri konkretûs. tad turime aiðkinamøjø terminø þodynà. Ar visos jø yra suvokiamos kaip ligos? Pabandykite jas iðrikiuoti nuo labiausiai atitinkanèios ligos prototipà iki maþiausiai atitinkanèios. Galima ir konkreèius reiðkinius nurodanèias sàvokas sudaryti apibûdinant tuos reiðkinius. jeigu jos poþymiai neatitinka ligos prototipo. lojantis. skirtas þmogui gyventi. Taip mes þinome. Taèiau daþniau þmonës sudaro sàvokas iðskirdami prototipus – bûdingiausius tam tikros kategorijos atstovus. Dauguma þmoniø pasakytø. kuriame nupieðtas automobilis. Taigi labai keistas dalykas: sàvokas mes aiðkiname kitomis sàvokomis. Taèiau màstymo sutrikimø turintis þmogus (sergantis psichikos liga) ðias sàvokas gali suklasifikuoti kitaip nei dauguma þmoniø. Taigi sàvokai „ðuo“ galima priskirti ir vokiðkà aviganá.

f) alkoholizmas. kad visos kitos nugriuvo. Kiek obuoliø suvalgë Petras? Mokydamiesi atimties vaikai gali naudoti pagaliukus arba tikrus obuolius. Ið kur tai þinome? Gal bandëme tai padaryti? Greièiausiai ne. Màstymas kaip problemø sprendimas Mes mokame sudaryti sàvokas. Paþiûrëkite á savo naujai sudarytà sàraðà. kad këdës grius? Pasitelkæ sàvokas ir vaizdinius mes savo mintyse pastatëme këdes. t. 7 atidavë Birutei. iðbandydami visus ámanomus variantus. kur paimti pinigø susimokëti uþ studijas. alkoholizmà ir bulimijà – sàraðo gale. Tai kodël taip nusprendëme. jas vartoti ir jomis manipuliuoti. kad visos kitos nuvirto. Ásivaizduokite. mums reikëtø sustatyti këdes. kà nupirkti tëvams padëti po Kalëdø eglute. e) plauèiø uþdegimas. problemas. þingsnis po þingsnio. Kognityvios psichologijos atstovai daug dëmesio skiria tam. tai jos nukris patraukus þemutinæ këdæ. kaip þmogus sprendþia gyvenimo pateikiamas uþduotis. o kitus suvalgë pats. kaip apsirengti einant á sveèius ir pan. Þmogaus gyvenime kasdien iðkyla daugybë didesniø ar maþesniø uþdaviniø: kaip gauti reikalingà egzaminui pasirengti knygà. Tikëtina. patraukëme apatinæ ir pamatëme. kaip valios stokà arba nevalyvumà. nei Petro. taèiau suaugæs þmogus ðá nesunkø uþdaviná sugeba iðspræsti mintyse. t. Kai kurias problemas ir uþdavinius sprendþiame klaidø ir bandymø bûdu. kad jûs tas ligas suvokiate kaip „maþiausiai tikras“. Birutës ar Angelës. Jei nebûtø sàvokø. o nieþus. d) nieþai. patraukti apatinæ ir tik tada ásitikinti. Nereikia nei obuoliø. Vartodami sàvokas fizinæ tikrovæ galime pakeisti psichine. y. Prisiminkime paprastà aritmetikos uþdaviná: Petras turëjo 20 obuoliø. kad atvykote á sveèius pas turtingus þmones.c) vëþys. To mokomasi laipsniškai. y. sàvokomis ir tuomet spræsti problemas bei uþdavinius savo mintyse. 3 padovanojo Angelei. Namas 150 . Greièiausiai jûs tokias ligas kaip vëþys arba plauèiø uþdegimas suvokëte kaip „tikresnes“ ir nurodëte jas sàraðo pradþioje. kad jeigu pastatysime 10 këdþiø vienà ant kitos. Galime numatyti.

tai mes ið karto jam ir skambinsime. sprendþiame. ar negalima to paties padovanoti ir dabar. Jeigu spræstume ðià problemà klaidø ir bandymø bûdu. Jeigu uþdavinys yra svarbus. Ðis bûdas yra greitas ir veiksmingas. kà dovanojome kitam þmogui. tai jis ir toliau sprendþiamas. kad ieðkome þmogaus. Jeigu netinka anksèiau naudoti bûdai. Ðis problemø sprendimo bûdas reikalauja daug energijos ir laiko sànaudø. antrame aukšte yra net 6 sveèiø kambariai. nors jo telefono numeris yra sàraðo pabaigoje. Taip problemas sprendþiame labai retai. tik þmogus to nepastebi. Taèiau tokiu atveju sugaištume daug laiko skambindami ir kalbëdami su þmonëmis. Ðeimininkai jums paskyrë kambará ir davë raktø ryðulá. ir praðytume paskolinti pinigø. apgalvoti galimus sprendimus. kai sprendþiant problemas remiamasi savo patirtimi. Descartesas teigë. Uþdaviná sprendþiantis asmuo tarsi nustoja galvoti apie sprendimà. Chemikas Michailas Lomonosovas sapnuodamas iðsprendë ilgai kankinusià problemà. greitesniais – euristiniais sprendimo bûdais. kuriø telefonus turime. uþdavinys iðsprendþiamas áþvalgos (angl. daþniausiai naudojamasi paprastesniais. Þmonës savo kasdieniame gyvenime daþniausiai vadovaujasi euristikomis. seka neveiklumo. ið kurio galëtume trumpam ir greitai pasiskolinti pinigø. bet tinka tik vienas ið jø. Daþnai sprendimas ateina miegant. ið karto prisimename. kartais – sapnuojant. jei sprendimas nepriimamas. Jeigu mums reikia nupirkti gimtadienio proga dovanà. tai euristinis problemos sprendimo bûdas gali bûti neveiksmingas. þmogus susiduria su jo kûrybiðko màstymo reikalaujanèia problema. taèiau standartiðkai. daþniausiai stengiamës jas áveikti greièiau ir paprasèiau. pirmiausia á galvà atëjusiais sprendimais problemà áveikiame greitai. Sprendþiant tokius uþdavinius ið pradþiø tenka geriau ásigilinti á uþdaviná. Vadovaudamiesi euristikomis. kaip 151 . Jei problema nenauja. Filosofas R. inkubacijos fazë. Vëliau. Jeigu atsiduriame mums nepaþástamoje situacijoje arba su tokia problema susiduriame pirmà kartà. Ásivaizduokime. kurie gyvena kitame mieste arba kurie nëra linkæ pasitikëti mumis. Taèiau ði ramybë yra apgaulinga. Euristinis uþdavinio sprendimo bûdas yra toks. jei su ja buvo susidurta. kad labai daug idëjø jam kilo miegant. jei problema paþástama.didþiulis. Kaip atrakinti duris? Bandydami kiekvienu ið raktø atrakinti duris problemà sprendþiate klaidø ir bandymø bûdu. insight) bûdu. Jeigu anksèiau pinigø mums paskolino Petras. ið eilës skambintume visiems þmonëms.

Jis tyrinëjo beþdþioniø màstymà. árodanèiø. Jeigu jis teisingas. Kohleris pastebëjo. 25 pav. Ðá iðgyvenimà Kohleris ir pavadino áþvalga. Kohleris atliko daug skirtingø eksperimentø. be valingø þmogaus pastangø. pasididþiavimà savimi. Taip beþdþionë prisitraukdavo bananà ir já suvalgydavo. beþdþionës turëjo sukrauti vienà ant kitos narve besimëtanèias dëþes. nesëkmingai bandë pasitraukti bananus lazdomis. Uþdavinio sprendimas patikrinamas. Yra ir daugiau pavyzdþiø. ji permàstoma ir naujai ávertinama pasàmoningai. Narve esantys 2 pagaliai buvo per trumpi. susijaudinimà. dþiaugsmà. Þmoniø gyvenime áþvalgos momentai yra gana daþni 152 . Dar po kurio laiko beþdþionë paëmë abu pagalius ir juos sujungë. Ið pradþiø beþdþionë bandë pasiekti kekæ ranka. Šis reiškinys yra vadinamas áþvalga. Terminà áþvalga 1925 m. Taèiau ir tai nepadëjo. Kito eksperimento metu bananus padëjo uþ narvo. kad uþdavinys arba problema yra iðspræsta. Kad jà pasiektø. Beþdþionëms tekdavo spræsti iki tol jø gyvenime neiðkilusius uþdavinius. kad to padaryti nepavyks. Vëliau.iðdëstyti visus cheminius elementus lentelëje. tapdavo aktyvesnis. suradusi lazdas. kad á situacijà ásigilinama. kad bûtø galima pasiekti bananus. tai reiškia. jog sëkmingai spræsdamas problemà gyvûnas susijaudindavo. taèiau po keliø bandymø suprato. Ilgai spræsto uþdavinio sprendimas ateina staiga ir suþadina stiprius malonius jausmus – pasitenkinimà. sukûrë vokieèiø psichologas Wolfgangas Kohleris. todël reikëdavo gerokai pasistengti siekiant rasti naujà sprendimà. Vieno ið jø metu aukðtai palubëje pakabino bananø kekæ.

Þmogaus gyvenime áþvalgos momentai yra gana daþni. noro bûti teisiam átakà màstymui. Taèiau ðiø klaidø iðvengdamas þmogus galëtø racionaliau tvarkyti savo gyvenimà. Taèiau psichologai taip pat nurodo. kai patys áveikia sunkumus. Iðsprendæs uþdaviná mokinys dþiaugiasi. tai nëra màstymo sutrikimas. kad þmogus gali labai ávairiai spræsti iškilusias uþdavinius ir taip geriau prisitaikyti prie aplinkos. Sujunkite taðkus trimis ko – teisingà atsakymà galite rasti 29 tiesiomis linijomis. stebëti viktorinas per televizijà. euristinio màstymo klaidas. Pagrindinës sàvokos: Áþvalga Staiga atëjæs ilgai spræsto uþdavinio sprendimas. kad þmonës gana daþnai klysta. Kodël? Bûtent fiksacija ðiuo atvelinijà tame paèiame taðke. Jie yra linkæ daryti tam tikros rûðies klaidas. neáprastai. Atlikus uþduotá jauèiamas ne tik pasitenkinimas. Mes esa- 153 . Nemaþa dalis þmoniø mëgsta spræsti galvosûkius. Bet kokiu atveju atlikti neatitraukdami pieðtuko nuo ðià uþduotá daugumai þmoniø nelengpopieriaus ir uþbaikite paskutinæ va. Màstymo klaidø rûðys Anksèiau iðvardyti kai kurie uþdaviniø sprendimo bûdai rodo. bet ir padidëja pasitikëjimas savo jëgomis. Ðios klaidos yra bûdingos daugumai þmoniø. Viena didþiausiø kliûèiø spræsti problemas yra fiksacija – nesugebëjimas paþvelgti á problemà naujai. sukeliantis stiprius malonius jausmus. Jeigu nepavy26 pav. Ar ámanoma sujungti tuos 4 taškus trimis tiesiomis linijomis? Jeigu jums pavyko atlikti ðià uþduotá – sveikiname. nuo kurio pradëjote ju trukdo rasti sprendimà. Þmonës jauèiasi laimingi. Brëþkite paveikslëlyje. Pabandykite atlikti uþduotá. Panagrinësime kelias psichologø iðskirtas màstymo klaidø rûðis: fiksacijà. Pateiktame paveikslëlyje yra 4 taðkai.

me ápratæ jungti taðkus kuo trumpesnëmis linijomis. kûrybiðko sprendimo. Polinkis kartoti anksèiau tikusius sprendimus yra tam tikra fiksacijos atmaina. Dunkerio dar 1945 m. atspindi þmoniø polinká matyti tik áprastas aplinkoje esanèiø daiktø funkcijas. kurià reikia spræsti visiðkai kitaip. Yra þinomas atvejis. kai Korëjos karo metu amerikieèiø paraðiutininkas gavo paskutiná paraðiutà. taèiau jie taip pat gali trukdyti naujai paþvelgti á problemà. O buvæs kitoje pusëje þiedas liko net nepaliestas. o kad tyrëjas sugeba pamatyti visø matytà reiðkiná naujai. kad didþiuosius mokslo atradimus lemia ne tai. pabandykite iðspræsti klasikiná K. kuris buvo skirtas kairiarankiui. A. geresnio bûdo. Daþniausiai þmonës tenkinasi tik jiems áprastu uþdavinio arba problemos sprendimo bûdu ir neieðko kitokio. neperþengti mums nubrëþtø ribø. kad ta uniformos pusë. kai tik kyla konfliktas. Visi paraðiutininkai iððoko ið lëktuvo ir sëkmingai nusileido. Fiksacijos yra keliø rûðiø – sprendimo bûdø fiksacija ir funkcijø fiksacija. taèiau labai didelis susijaudinimas màstymà padaro stereotipiná. Þmonës daro prielaidà. Tyrinëtojas gali ðimtus valandø praleisti þiûrëdamas á mikroskopà. kurioje paprastai bûdavo þiedas. atliktø tyrimø uþdavi- 154 . Tam. Badavimu iðsigydæs vienà ligà þmogus gali bandyti taip iðsigydyti visas ligas. Kitas fiksacijos tipas. Vienà kartà jëga konfliktà iðsprendæs vaikinas gali bandyti grasinimus ir smurtà naudoti kaskart. kokie pragaištingi kartais gali bûti sprendimo bûdo fiksacijos padariniai. Ankstesni sëkmingi sprendimai gali padëti iðspræsti dabartines problemas. Kareiviui apie tai buvo pranešta. kaip jam teks leistis. panaudojimo bûdus. Nedidelis susijaudinimas padeda geriau atlikti veiklà. ði màstymo fiksacija ir neleidþia rasti naujo. Ðis dramatiškas pavyzdys rodo. buvo sudraskyta iki pat krûtinës. kuri vadinama proto nuostata. Maslow teigë. taèiau tik naujai pamatæs tûkstanèius kartø stebëtà objektà jis tampa atradimo autoriumi. kad tobulëja technika. kad ankstesnës problemos sprendimo bûdas tinka ir naujai problemai spræsti. o minëtasis paraðiutininkas þuvo. Stresas ir átampa taip pat trukdo lanksèiai ir racionaliai màstyti. Ðio paraðiuto iðskleidimo þiedas buvo kitoje nei áprasta pusëje. kad geriau suprastumëte ðá reiðkiná. funkcijø arba funkcinë fiksacija. Iðtyrus atvejá buvo nustatyta. Taèiau ðie áproèiai. Sprendimo bûdø fiksacija yra þmoniø polinkis naudoti tà patá bûdà naujai problemai spræsti. jis suprato.

ant kurios reikia pastatyti þvakæ. taèiau net nenumanome. kad reikia atrasti naujà. kad pieštukas yra raðymo priemonë. ir kartais. Kaip pritvirtinti þvakæ prie durø staktos taip. Jiems nebûdinga aiški funkcinë fiksacija. Þinome.ná. 155 . kad já galima panaudoti kaip ginklà arba kaip elektros izoliatoriø. kad konkretûs daiktai yra skirti bûtent tam tikroms funkcijoms atlikti. Mums gali prireikti atsuktuvo. tai mums trukdo. Mes esame pratæ prie to. kad bûtø galima jà uþdegti? Jeigu jums pavyko atlikti ðià uþduotá – sveikiname. ne tik tam. kà turi po ranka. Jeigu ne – teisingà atsakymà galite rasti 31 paveiksle. o kaip lentyna. Kaip tai padaryti? 27 pav. kai reikia spræsti problemà. taèiau á galvà gali neateiti. Dëþutë ðiuo atveju turi bûti panaudota ne kaip talpa kam nors sudëti. kam mes já naudojame. ne itin áprastà dëþutës panaudojimo bûdà. kad galima pasinaudoti 1 cento moneta varþteliui atsukti. Ðá uþdaviná gali bûti sunku atlikti todël. Naudojantis 27 paveikslëlyje pavaizduotais daiktais reikia pritvirtinti þvakæ prie durø staktos ir jà uþdegti. Mes nepagalvojame. todël jie daþnai randa iðeitá pasinaudodami tuo. kad tas pats daiktas tinka labai daug kam. Kûrybiðkø þmoniø fantazija yra laki.

neáprastai. 6. kuri patvirtintø kilusias prielaidas. pirmà á galvà atëjusá sprendimà svarsto rimèiau ir ilgiau negu kitus sprendimus. susidarydami nuomonæ apie kà nors þmonës daþnai pirminei gaunamai informacijai suteikia daugiau reikðmës negu vëlesnei. kad jø ásitikinimai yra klaidingi. atliktas eksperimentas. Remiantis ðia taisykle galima iðdëstyti ir kitokius skaièius. kad ðie skaièiai yra iðdëstyti pagal tam tikrà taisyklæ. 4. ir kitiems. panaudojimo bûdus. kuri galëtø árodyti. Þmoniø polinkis tuo paèiu bûdu spræsti naujà problemà. 2. pavyzdþiui. kad patikrintø. Galima sakyti. Noras bûti teisiam akivaizdþiai atsispindi tokiuose reiškiniuose kaip polinkis ieškoti patvirtinimo ir ásitikinimø tvarumas. Tiriamieji turëjo spëti galimas skaièiø sudarymo taisykles ir sudaryti ávairias skaièiø sekas tam. Ðis noras skatina þmones ieðkoti argumentø savo nuomonei patvirtinti. Þmoniø polinkis matyti tik áprastas aplinkoje esanèiø daiktø funkcijas. ar jø sudarytos sekos atitinka jo taisyklæ. Tiria- 156 . Watsono 1960 m. Tyrimà atliekantis psichologas pasakydavo tiriamiesiems. kad jie màsto teisingai. Jis pateikë tiriamiesiems skaièiø sekà. árodyti ir sau. Tiriamiesiems buvo pasakyta. kad þmonës tarsi stengiasi sudaryti sau alibi. yra vadinamas polinkiu ieškoti patvirtinimo. kitas prielaidas.Pagrindinës sàvokos: Fiksacija Funkcijø (funkcinë) fiksacija Sprendimo bûdø fiksacija Nesugebëjimas paþvelgti á problemà naujai. Ðis polinkis ieðkoti informacijos. patvirtinantá. árodantis þmonëms bûdingà nenorà siekti informacijos. kad padëtá jie supranta ir vertina teisingai. C. nekeisti savo ásitikinimø ir perdëtai pasikliauti savo nuomonës teisingumu. kuri patvirtintø kylanèias prielaidas. Nors ir turëdami galimybæ bandyti kitaip paþvelgti á padëtá þmonës daþnai stengiasi ieðkoti tik tos informacijos. Spræsdami koká nors gyvenimo uþdaviná arba problemà. Daugumai þmoniø bûdingas noras bûti teisiam. ar ta taisyklë yra teisinga. Já akivaizdþiai atskleidþia P.

kad pirmas áspûdis yra teisingiausias. kokias bûdo savybes turi turëti gaisrininkai. Tai patvirtina daug atliktø eksperimentø. kas rodo. Mes ieðkome ir randame patvirtinimus to. jie nenoriai keièia savo susidarytà nuomonæ. Ta pati tendencija išlieka net tada. 14 arba 128. kad buvome neteisûs. kad jø spëjimas yra teisingas. o tik árodymø. Jie pateikdavo tokias sekas kaip 10. galite skaityti toliau. y. apie kuriuos turi susidaryti nuomonæ. Tyrimo dalyviai. Daþnai sakoma. Kuris þmogus geriau tinka ðiam darbui – mëgstantis rizikà ar atsargus? Atsakykite á ðá klausimà prieð skaitydami toliau. Ásitikinimø tvarumo reiðkinys yra polinkis laikytis jau susidariusios nuomonës neatsiþvelgiant á naujà tai nuomonei prieðtaraujanèià informacijà. nëra jokio ryðio tarp polinkio rizikuoti ir tinkamai atliekamo gaisrininko darbo. Taèiau Watsono taisyklë buvo kita. kad kiekvienas kitas skaièius yra didesnis uþ kità 2 vienetais. stengiamës iðsaugoti savo ásitikinimus nepaliestus. Jeigu atsakëte. kad skaièiø iðsidëstymas atitinka aritmetinæ progresijà. Ðiuo poþiûriu þmonës yra ganëtinai konservatyvûs. Ðis màstymo ypatumas skatina þmones vadovautis pirmais á galvà atëjusiais sprendimais ir trukdo ieðkoti geresniø sprendimo bûdø. Argumentuokite savo atsakymà. Tokioje situacijoje labai svarbus pirmas áspûdis. skaièiai buvo iðdëstyti bet kokia didëjimo tvarka. Þmonës savo gyvenime kartais susiduria su jiems naujais dalykais.mieji. nusprendæ. kad jie jau gali pasakyti taisyklæ. kad gerai atliktø savo darbà. kai paneigiama pirminë informacija. Jeigu suþinome kà nors. ieškojo ne kitø variantø. Taèiau tiriamieji to neþinojo ir turëjo pasvarstyti bei pateikti savo nuomonæ ðiuo klausimu. 130. kad jø pateikti skaièiai atitinka taisyklæ. kodël taip manote. Ar tikrai taip yra? Jeigu taip. Vieni jø nuspren- 157 . radæ vienà sprendimo variantà. t. priimti tam tikrà sprendimà. sustodavo ir pasakydavo jà. kad pirmas áspûdis buvo teisingas. O dabar atsakykite. Ðis reiðkinys labai glaudþiai susijæs su polinkiu ieðkoti patvirtinimo. Tiesà sakant. tai kodël? Pirmas áspûdis gali „tapti“ teisingas dël þmoniø poreikio ieðkoti patvirtinimo. Panaðià uþduotá gavo Craigo Andersono ir Lee Rosso eksperimento dalyviai. Turbût niekada nesusimàstëte. kurios pagrindu nuomonë susidarë. Kokie buvo tyrimo rezultatai? Dauguma tiriamøjø ið karto nuspræsdavo. 132 ir gaudavo patvirtinimà. 12.

Jeigu tà ásitikinimà bandoma pakeisti. Á klausimà „Kas iðrado geleþinkelá?“ praeiviai atsako. pagrindusiems savo nuomones. Prieð atiduodami balsà kuriam nors kandidatui mes ávertiname ir teigiamas. Naujas ásitikinimas. tai já palaikanèios mintys tai daryti trukdo. kuris gali bûti ir klaidingas. sukuria já palaikanèiø minèiø ir argumentø. Þmogus. Visus kandidatus. o jos sostinë yra Ryga. Todël daþnai priimto sprendimo negali pakeisti jo klaidingumà árodanti informacija. kad ji yra Amerikoje. kad laidoje paprastai rodomi klaidingai atsakiusieji). Mergina. bûdavo pasakoma. Á klausimà „Kas yra ciklonas?“ praeiviai atsako. „Ar tikrai Ispanijos sostinë yra Ryga?“ – „Tikrai“. kad pasirinkimas klaidingas. ji vertina kaip turinèius ir teigiamø. pareiškæs savo nuomonæ. kad polinkis rizikuoti nëra svarbus gaisrininko darbui. Taèiau eksperimento organizatoriø paaiðkinimai jau negalëdavo pakeisti susidariusios nuomonës. kad geriau ðiam darbui tinka rizikuoti linkæ asmenys. o neigiamas – pamirðti. kiti – kad atsargûs. Taèiau pabalsavæ jau esame linkæ matyti daugiau teigiamø savybiø. kad tikrai taip ir yra. kad tyrimai rodo. 158 . Tas pats pasakytina ir apie kasdienëse situacijose priimamus sprendimus. jog tai padarë Vytautas Didysis. jog skirtingi ðiuo poþiûriu asmenys vienodai gerai gesina gaisrus. rinkdamasi kam atiduoti savo rankà ir ðirdá. nustoja abejoti jos teisingumu. Taèiau perdëtos savikliovos reiðkinys pasireiðkia tuo. Ðis þmoniø polinkis yra vadinamas perdëta savikliova. Iš tiesø þmogui labai sunku pasirinkti. jie trumpai pamàsto ir klaidingai atsako (nepamirškime. Anksèiau iðdëstytos informacijos apdorojimo tendencijos yra susijusios su dar vienu reiðkiniu – perdëtu pasitikëjimu savo nuomonës ir sprendimø teisingumu. kad jie tikrai neklysta. Priëmæ sprendimà bet kokiu klausimu þmonës yra linkæ pervertinti savo nuomonës teisingumà. lygina kelis vaikinus. kad tai yra Seimo narys. jog paklausti apie savo atsakymo teisingumà klaidingai atsakiusieji teigia. kad jo vardas – Petras.dë. Televizijos laidose þmonëms uþduodami klausimai. Á klausimà „Kur yra Ispanija?“ galima iðgirsti atsakymà. prieš priimdama sprendimà. o pasirinkus pripaþinti. ir neigiamø savybiø. Taèiau atidavusi kuriam nors pirmenybæ mergina nustoja matyti išrinktojo neigiamas savybes ir pabrëþia tik teigiamas. ir neigiamas jo savybes. Tyrimo dalyviams.

o norime nusipirkti geresnæ. Paþvelkite á toliau pateiktà pieðiná ir pasakykite. kai sprendimas yra priimamas remiantis tuo. kaip gerai daiktas arba reiškinys atitinka tam tikrà prototipà. Manau. ilgai nesamprotaujant. jûsø manymu. valstybës tarnautojas. Euristiná màstymà tyrinëjo Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas. Jie iðskyrë daþniausiai pasitaikanèias tipiškumo ir pasiekiamumo euristikas. Tipiškumo euristika yra greitas ir paprastas sprendimo priëmimo bûdas. perkame brangesnæ. euristinis sprendimas priimamas automatiškai. kuris ið ðiø dviejø vaikinø yra gabesnis mokslams. o ne vagis arba sukèius.Euristinio màstymo klaidos Kaip pamename. Taèiau kuo pagrástas jûsø priimtas sprendimas? Ar tikrai neklystate? 28 pav. Toks màstymo bûdas labai veiksmingas ir padeda sutaupyti daug laiko kasdienëse situacijose. Pamatæ baltais marðkiniais ir kostiumu apsirengusá vyrà esame linkæ galvoti. Prekës kokybæ nustatome remdamiesi jos kaina. kad atsakymà jau þinote. geriau sprendþia matematikos uþdavinius? Mes turime sudarytus stereotipus ir jais vadovaudamiesi priimame sprendimus. kad tai iðsilavinæs þmogus. Subjektyviai vertindami protinius sugebëjimus þmonës 159 . Juk „kokybë kainuoja“. Kuris ið vaikinø. Tai darome labai daþnai net nesusimàstydami. Jeigu turime dvi panaðias prekes.

Kà atsakysite? Kodël sulaukëte bûtent tokio. kad tai bus skaièiavimo mintyse uþdavinys. mokosi geriau. parodyti já savo klausinëtam þmogui. kad màstome teisingai. – kart du? (sulaukite greito atsakymo). Prisiminkime patarlæ: „Sutinkama pagal drabuþá. runkelis. pomidoras. kopûstas. – kart du? (sulaukite greito atsakymo). kad graþûs þmonës turi daugiau gerø bûdo savybiø negu negraþûs. ridikas. Uþsiraðykite ant lapelio þodá morka ir ásidëkite á kiðenæ. Sutikæ aukðtà þmogø mes galime manyti. Tik tada mes galime pasitikëti tuo. jo arba jos patarimu verta pasitikëti. svogûnas. kai sprendimus grindþiame atmintyje laikoma ir tuo momentu lengviausiai pasiekiama informacija. Papraðykite paþástamo suaugusio þmogaus greitai atsakyti á jam pateikiamus klausimus. kad jûsø kartojami þodþiai „kart du“ turi bûti kaip nors susi- 160 . o ne kitokio atsakymo? Dabar prisiminkite visas darþoves. Gydytojo stomatologo iðsakyta nuomonë apie naujà dantø pastà mums nekelia abejoniø. Tai burokas. agurkas. Pasiekiamumo euristika – greitas ir paprastas sprendimo priëmimo bûdas. „Ið kur tu þinojai?“ – paklaus jûsø. – kart du? (sulaukite greito atsakymo). – kart du? (sulaukite greito atsakymo). kurie toliau pateikti: – kiek yra vienas kart du? (sulaukite greito atsakymo). kad akinius dëvintis vyras arba moteris yra protingesnis uþ akiniø nedëvintá.daþniausiai mano. kalafioras. agurotis ir kt. Jûs galite iðtraukti ið kiðenës lapelá su uþraðu morka. Pabandykite atlikti vienà nedidelá eksperimentà. kad jis arba ji labai nustebs. Pirmas áspûdis arba pirmas á galvà atëjæs sprendimas turi bûti patikrintas. Taèiau jis gali bûti ir klaidingas. kad jûs sakytumëte tuos apèius þodþius. Esame linkæ manyti. kuriø pavadinimus þinote ir kurias daþniausiai vartojate. Tikëtina. Tam átakos turi tuo metu suþadintos asociacijos. Greièiausiai á paskutiná pateiktà klausimà jûs iðgirsite atsakymà morka. morka. bulvë. – kart du? (sulaukite greito atsakymo). Akivaizdu. o iðlydima pagal protà“. Labai svarbu. Toks màstymo bûdas labai palengvina priimti kasdienius gyvenimo sprendimus. kad jis mëgsta þaisti krepðiná. Pasakykite. taèiau jeigu tà patá komentarà girdime ið automobiliø këbulø remontininko. – pasakykite darþovës pavadinimà (sulaukite greito atsakymo). mes juo nepasitikime.

kurios pavadinimas bûtø panaðiausias á „kart du“. o karvë yra susijusi su pienu. O kokià darþovæ prisimintø paðnekovas. kuriuo galima iðspræsti medþiagos mums pateikia televi26 paveikslëlyje pateiktà uþduotá. kad balta spalva yra ir pieno spalva. Gal jums pavyktø rasti kità? do universiteto absolventø. Jûsø kartojamas garsø junginys „kart du“ paskatino atsakantájá á klausimus prisiminti morkà. Ypaè daug vaizdingos nelaimiø ir katastrofø 29 pav. zija. Uþduodami 4–5 klausimai. Tai gali bûti reportaþas per televizijà. á kuriuos teisingas atsakymas yra „balta“ (pvz. Yra ir daugiau þaidimø. o pasiekiamumo euristika lems sprendimà. taigi ieðkokime dviskiemeniø darþoviø pavadinimø. Draudimo agentui yra daugiau galimybiø ásiûlyti gyvenamo bûsto draudimo sutartá tais atvejais. jie atrodo labiau paplitæ ir daþniau pasitaikantys negu ið tikrøjø.: „Kokia yra ðios sienos spalva?“. „Kokios spalvos yra ðaldytuvas?“). Ne nuodugni finansinë analizë. „Kokios spalvos yra nuotakos suknelë?“. kurie parodo veikianèià pasiekiamumo euristikà. Tokiu atveju klientas pervertina nelaimingo ávykio tikimybæ.jæ su darþovës pavadinimu. Kadangi ryðkûs gyvi ávykiai lengviau prisimenami. „a“. o tada klausiama „Kà labiausiai mëgsta gerti karvës?“. jeigu vietoj „kart du“ klaustumëte „plius devyni?“ Jeigu nenumanote – pabandykite. Labai daþnas atsakymas bus „pienà“. Pirmiausia „kart du“ yra du vienskiemeniai þodþiai. „r“. jo sprendimas apsidrausti bus paremtas pasiekiamumo euristika. Kaip pasiekiamumo euristika veikia suaugusius þmones sprendimø priëmimo proceso metu? Ogi taip. Þinoma. nuotraukø demonstravimas ar pan. Jo ty- 161 . kad sprendimai daþnai priklauso nuo to. Be to. kokios tuo momentu yra suþadinamos asociacijos. kad morka skamba panaðiau negu bulvë. yra tie patys garsai „k“. Taip yra todël. Bûdas. Tversky iðtyrë 120 StandforTaèiau tai nëra vienintelis bûdas. kai prieð tai jo potencialiam klientui suþadinamos su gaisru susijusios asociacijos. tai turi bûti darþovë. Ið anksèiau iðvardytø tinka tik bulvë ir morka.

2005) 162 . Mes vadovaujamës stereotipais. Abiejuose pieðiniuose yra pavaizduotas smauglys. Þmogus pateikia nestandartinius. Jie yra geriau ásimenami ir vëliau jais remiamasi priimant klaidingus sprendimus. daugiau negu 6 kartus – galimybæ þûti autoavarijoje. kiekviena problema pradeda atrodyti panaði á viná“. Taip pat kûrybiniam màstymui bûdingas lankstumas. bandome spræsti visas problemas tik mums þinomais bûdais. Màstymo originalumà puikiai parodo pavyzdys ið A. prarijæs dramblá. taèiau jam prieðingo kûrybinio màstymo apraiðkø taip pat yra. A. Suaugæ þmonës A pieðinyje mato tik skrybëlæ. Konkretûs matomi pavyzdþiai stipriau paveikia þmogaus màstymà negu moksliniai árodymai. prarijusá smauglá. o ðeðiametis knygos autorius – dramblá.rimo duomenimis. (pagal Saint-Exupery. de Sent Egziuperi knygos „Maþasis princas“. netradicinius atsakymus. kad þmonës daþnai daro paèiø ávairiausiø màstymo klaidø ir to net nepastebi. Taèiau tik nedaugelis sugeba tai „pamatyti“ A pieðinyje. Kûrybinis màstymas Prieð tai pateikta medþiaga atskleidþia. Be to. Nors toks problemø sprendimo bûdas gana daþnas. studentai 10 kartø pervertina galimybes bûti nuþudytiems. daugiau negu 6 kartus – galimybæ þûti nenatûralia mirtimi. A B 30 pav. Maslow yra pasakæs: „Kai vienintelis turimas árankis yra plaktukas. Kiti þmonës apsiriboja vienu arba dviem bûdais. Taip màstantis þmogus labai lengvai gali pereiti nuo vieno problemos elemento prie kito. jo sprendimai nëra tiesioginis kitø elgesio atkartojimas. pakeisti poþiûrá á spræstinà problemà. Kokie yra kûrybinio màstymo ypatumai? Kûrybiðkam màstymui bûdingas gausumas. Kûrybiðki þmonës gali pateikti daug ávairiø tos paèios problemos sprendimo bûdø. kûrybiniam màstymui bûdingas originalumas.

þmoniø yra kûrëjai. kad vienas svarbiausiø kûrybiðkumui átakos turinèiø veiksniø yra tam tikri þmogaus gebëjimai. Kiekvienas þinome. kad mokykloje ne visiems vienodai gerai sekësi. greitai orientuotis probleminëje situacijoje. kad tik 5 proc. nestereotipiðkai. Ieðkokite dar geresnio varianto ir jûs já rasite. ar su ðia nuomone galima sutikti. motorolerá). kaip tà ðaukðtà galima patobulinti. Paimkite koká nors áprastà kasdien naudojamà daiktà. ðaukðtà. lengvai rasti netipiðkus sprendimus. Intelektas Nuo ko priklauso þmoniø kûrybiðkumas? Manoma. prisiminkime mokyklos laikus. labai greitai jie pagerindavo savo paþymiø vidurká. Kodël taip yra? Kas lemia ðiuos þmoniø skirtumus? 163 .Kûrybiðkumas yra sugebëjimas kelti naujas idëjas. taèiau vos tik tëvai uþ gerus trimestro paþymius jiems paþadëdavo kà nors nupirkti (pvz. paþymiai bûdavo puikûs. pavyzdþiui. kurie mokësi labai daug. kurie mokydavosi prastai. Vargu. intelektas. taèiau jø paþymiai bûdavo vidutiniai arba prasti. Kaip pavyzdá galima pateikti pratipaveikslëlyje pateiktà uþduotá mà. – tik mëgdþiotojai. taèiau viskà iðmokdavo labai greitai. o kiti 95 proc. skirtà funkcijø fiksacijai maþinti. O kas yra intelektas? Kad bûtø lengviau atsakyti á ðá klausimà.. Vëliau sugalvokite bûdø. Bûdas. Galbût klasëje buvo tokiø. Mokslinëje ir populiarioje psichologinëje literatûroje pateikiama nema31 pav. originalus. iðradëjai. O kiti mokymuisi ir namø darbø ruoðai skirdavo nedaug laiko. Neapsistokite ties jau pasirinktu sprendimo bûdu. ugdyti kûrybiná màstymà. Bûdavo ir tokiø. kuriuo þai kûrybiná màstymà skatinanèiø pratigalima iðspræsti 27 mø. Taèiau tam reikia atskleisti savo galimybes. màstyti savarankiðkai. Kartais galima aptikti teiginius. Kiekvienas þmogus gali bûti kûrybiðkas. Sugalvokite kuo daugiau jo panaudojimo bûdø.

bendràjá intelektà. ir uþsienio kalba. tai sekasi ir lietuviø kalba. gebëjimai atlikti aritmetines operacijas. naudotis tinkamais þodþiais. Kiekvienas þmogus yra gabus. Jeigu matematika sekasi. kuriuos kelia intelektà tyrinëjantys psichologai. Jo nuomone. puikiai sekësi kalbos. susivokti naujose situacijose. gebëjimas iðreikðti mintá þodþiu. general) gabumà. Tai patvirtintø. L. Psichologø poþiûris á intelektà nevienodas. Iðnagrinëjæs skirtingø testø rezultatus jis teigë. pagrindiná (angl. galbût yra labai daug skirtingø gebëjimø. Kaip paaiðkinti ðá reiðkiná g veiksniu? Galbût þmogus nëra vienodai gabus viskam. Jeigu prasti geografijos paþymiai. Vienas svarbiausiø klausimø. y. Taèiau galbût jums patiems arba jûsø paþástamiems vieni dalykai sekësi puikiai. pasirinkæs stomatologo profesijà bus geresnis stomatologas ir pan. kad mes pritariame Charlesui Spearmanui (1863– 1945). o kiti – prasèiau.Ieðkodami atsakymo á ðá ir panaðius klausimus psichologai ðiø skirtumø prieþastá pavadino intelektu. tai prasti ir kitø dalykø paþymiai. Ar jûsø patirtis mokykloje patvirtina egzistuojant g veiksná? Greièiausiai jûs be vargo prisiminsite labai gabius ir negabius mokinius. 2) verbalinis (þodinis) sklandumas. t. kad g veiksnys egzistuoja. Skirtingi dalykai bûtø skirtingai vertinami tik dël to. atskleisti reiðkiniø ryðá. t. Gabus þmogus bet koká darbà atliks geriau uþ maþiau gabø. ir visi kiti dalykai. pavadino g veiksniu. yra tam tikras bendras gebëjimas. jog þmogaus intelektà sudaro keli skirtingi gebëjimai: 1) skaièiavimo gebëjimai. Pavyzdþiui. vienam þymiausiø intelekto tyrinëtojø. o labai prastai – geometrija ir fizika. Intelektas yra sugebëjimas mokytis ir iðmokti. Thurstonas buvo vienas pirmøjø Spearmano kritikø. 164 . pagal kurá þmonës skiriasi vienas nuo kito. Spearmanas ðá bendràjá. kuriø sankaupa ir sudaro bendràjá intelektà? L. kuriems viskas sekësi arba viskas nesisekë. kad jiems nevienodai buvo skirta laiko ir dëmesio. Vadovaujantis ðia teorija to paties mokinio skirtingø dalykø paþymiai turëtø bûti panaðûs. taèiau jis gabus ne kam nors konkreèiai. Ásivaizduokime. istorija. Pasirinkæs statybininko profesijà bus geresnis statybininkas. y. yra ðis: ar intelektas yra vienas bendras gebëjimas. ar tai keletas tarpusavyje maþai susijusiø atskirø gebëjimø? Pabandykime panagrinëti ðá klausimà. o apskritai.

gebëjimas ásivaizduoti skirtingus objektus ir formas erdvëje. 165 . t. teigianèiø. susivokti naujose situacijose. Skirtinga intelekto samprata taip pat numato ir skirtingà intelekto matavimà. þmogus nëra gabus viskam. Jums dabar reikia parinkti tinkamas uþduotis. Pagrindinës sàvokos: Intelektas Sugebëjimas mokytis ir iðmokti. J. Turëdami didesnius vienus gabumus daugiau pasieksime mokydamiesi ir dirbdami programuotojais. kad jums reikia sukurti intelekto testà. atskleisti reiðkiniø ryðá. P. tai reikia parinkti tokias uþduotis. turëdami kitus – vadybininkais ir t. Pabandykime ásivaizduoti. todël vieni þmonës efektyviau veikia vienose gyvenimo srityse ar situacijose. 7) greitas objektø panaðumø ir skirtumø suvokimas. Testas – tai uþduoèiø rinkinys. ið kuriø atlikimo galima spræsti apie g veiksná.3) verbalinis suvokimas. ar daug skirtingø tarpusavyje nesusijusiø gebëjimø? Jeigu jûs pritariate Spearmano nuomonei. 6) gebëjimas samprotauti. Intelektas yra matuojamas specialiais intelekto testais. Guilfordas (1987–1988) struktûrinio intelekto teorijoje iðskyrë net 120 skirtingø intelektà sudaranèiø gebëjimø. kad intelektà sudaro atskiri gebëjimai. gebëjimas suprasti kalbà. Kokiu poþiûriu jûs esate linkæ vadovautis? Ar egzistuoja vienas bendras intelekto veiksnys. nuomone. 5) atmintis. 4) erdvinis suvokimas. Ðiø ir kitø autoriø. kiti – kitose. Kiekvienas þmogus turi skirtingà geriausiai ir blogiausiai iðlavëjusiø gebëjimø rinkiná. t. o ávertinamas – intelekto koeficientu. t. Tokias uþduotis parinko Spearmano mokinys Johnas Ravenas. y. y. Pagal jø atlikimà galima lyginti þmogaus gabumus su kitø testà atlikusiø þmoniø gabumais.

reikia parinkti skirtingas uþduotis. Tiriamieji turi pasirinkti vienintelá teisingà atsakymà ið keliø pateiktø. uþduotis atminèiai. Uþduoèiø tipø skaièius priklausys nuo to. Kà reiðkia gautas skaièius? Kaip já suprasti? 166 .1 2 3 4 5 6 7 8 32 pav. loginiam samprotavimui ávertinti ir kt. kad intelektas yra skirtingø gabumø visuma. J. Vienas þymiausiø tokio tipo testø pasaulyje (naudojamas ir Lietuvoje) yra Davido Wechslerio sudarytas intelekto testas. Pagal teisingø atsakymø skaièiø nustatomas bendrasis þmogaus intelektas. Reikia parinkti matematikos uþdavinius. mûsø matavimas baigsis tam tikra skaitine iðraiðka – intelekto koeficientu (IQ). o kuri stiprioji asmens intelekto dalis. Bendras intelekto koeficientas gaunamas apskaièiuojant skirtingø uþduoèiø vertinimø vidurká. Raveno teste uþduotys pateiktos sunkëjimo tvarka. Kad ir kokiu testu matuotume intelektà. Raveno uþduoties pavyzdys. kiek sudedamøjø intelekto daliø jûs iðskirsite. kur yra silpnoji. Taèiau jeigu manote. Vëliau vertinant kiekvienà asmená bus galima pasakyti. Kuris atsakymas yra teisingas? J. sudaryti klausimus bendram iðprusimui patikrinti. kad g veiksnio nëra.

Ðie þmonës yra paèiame mûsø eilës viduryje ir jø yra daugiausia. kuriø ðis koeficientas yra pats þemiausias. Ásivaizduokime. 2 proc. Neaiðku tik. kaip sëkmingai jie atliko intelekto testà. kad turinèiø aukðtesná ir þemesná intelekto koeficientà þmoniø yra panaðiai po lygiai. ir kita. turintys lengvesná arba sunkesná protiná atsilikimo laipsná. kartu ir pagal jø intelekto koeficiento áverèius. juos gyvenime daþniau uþ kitus þmones lydi profesinë sëkmë. sudaro asmenys. Geriausiai ir blogiausiai ávertintø þmoniø labai nedaug – apie 4 proc. Paprastai jiems yra reikalingos specialiojo lavinimo programos. 167 . Norma yra laikomas skaièius 100. jie negali iðmokti nemaþos dalies mokyklos kurso. yra pajëgûs iðmokti mokyklos programà tik iki 6 klasës. Ypaè daug intelekto lygio paveldëjimo patvirtinimø suteikia dvyniø ir ávaikintø vaikø tyrimai. kad geriau suprastume. Vaikø intelekto lygis daþniausiai yra panaðus á jø tëvø. kuriø intelekto koeficientas 50–70. ar aplinka? Mokslininkai teigia. Asmenys. kad visus jûsø amþiaus þmones iðrikiavome á vienà eilæ pagal tai. 35–49 – tik iki antros klasës lygio. atsidûrë kairëje eilës pusëje. kà reiðkia intelekto koeficientas. kad paveldimumas yra labai svarbus veiksnys. Kitus 2 proc. kiek moka 2–3 metø vaikas. kuriø IQ > 130. kuriø didþiausias – deðinëje eilës pusëje. Taèiau þinome. kad intelekto lygá lemia ir viena. iðlavinamas? ar intelekto lygá lemia genai.Tam. jø gebëjimas lengvai spræsti sudëtingiausias uþduotis gali stebinti aplinkinius. dauguma jø baigia aukðtàjá mokslà. Tie. o tie. Dvyniø intelekto áverèiai bûna panaðûs net jeigu jie yra auginami atskirai. kiek átakos turi kiekvienas veiksnys. þemesnis negu 35 – gali iðmoti tiek. Vieni daþniausiai su intelektu susijusiø klausimø yra ðie: nuo ko priklauso intelekto lygis? ar jis yra ágimtas. Jø intelekto koeficientas maþesnis nei 70 (IQ < 70). kad aplinkos sàlygos turi didelæ átakà þmogaus raidai. Jie yra ne blogiau uþ kitus socialiai prisitaikæ. ar iðvystomas. pasinaudokime pavyzdþiu. Kà reiðkia bûti paèiame eilës viduryje? Tai reiðkia. Daugelis tyrimø árodo. Tai ypaè gabûs þmonës. Ávaikintø vaikø intelekto áverèiai bûna panaðesni á jø biologiniø. Ðiø asmenø gebëjimo mokytis sunkumai greièiausiai pastebimi dar ikimokykliniame amþiuje. visø þmoniø sudaro asmenys. o ne á juos auginanèiais tëvø intelekto áverèius.

tiek kiti gyvûnai skiriasi vienas nuo kito ne tik fizinëmis savybëmis. darantys átakà intelekto gebëjimø raidai.Aplaidus auklëjimas. Jau labai seniai pastebëta. Intelekto teorijø ir jo tyrimo problemø apþvalga // Psichologija. nes jos kinta. paklausite. Ðiais laikais spaudoje ir internete galima rasti paèiø ávairiausiø pasiûlymø ávertinti savo savybes testais. 14. charakterio arba kitos savybës. kad þmonës skiriasi 168 . Reikia tik atsakyti á keliolika klausimø. Normos taip pat kas tam tikrà laikà turi bûti perþiûrimos. gali reikëti teisingai iðspræsti 65 uþdavinius ið 100. Lietuvoje tai turëtø reikðti. kad teisingai iðsprendæs tam tikrà skaièiø uþduoèiø ir uþ tai vidutiniðkai ávertintas IQ = 100. Taèiau daugumos ðiø testø rezultatai nëra teisingi. Taèiau daþniausiai masiðkai platinami ávairûs testai neturi Lietuvai pritaikytø normø. charakteriu. Tarkime. koks yra tavo intelektas. o kitoje – 75. Juk ðie testai yra pateikti knygoje. 1995. kà reiðkia vidutinis intelekto koeficientas (IQ = 100). Vienoje ðalyje tam. Iðvada: nereikia aklai pasitikëti daugelio testø rezultatais. Kasdieniniai stebëjimai rodo. Ðios normos kiekvienoje ðalyje skiriasi. Nr. teisingai atlikusio 65 uþduotis ið 100 þmogaus intelekto koeficientas yra ávertinamas 100 balø. kad tiek þmonës. su kietais virðeliais. skurdi aplinka. taèiau tas pats teisingai atliktø uþduoèiø skaièius prieð deðimt metø greièiausiai bûtø ávertintas daug geriau. bet ir áproèiais. sugebëjimais. iðspræsti keliolika uþduoèiø ir suþinoti. Kodël. Suþinokite daugiau! Apie intelekto sampratà: Paulauskas Þ. graþiai iliustruotoje. kad atsidurtume eilës viduryje. Pasitikëti galima tik Lietuvai adaptuotais ir Lietuvos psichologø sàjungos pripaþintais diagnostiniais instrumentais. asmuo yra atsidûræs paèiame mûsø anksèiau aptartos lietuviø eilës viduryje. dëmesio stoka – tai tik keli veiksniai. Norint atsakyti á ðá klausimà reikia prisiminti.

ávairiø problemø (buitiniø. Romënai senovës graikø sàvokà nus („protas“) pagal Aristotelio ir Platono mokymà – aukðèiausià. kuris veikia nuolat ir yra sàlyga informacijai gauti. 169 . Sàvoka intelligentia priskiriama Ciceronui.. intelektiniø galimybiø) atþvilgiu þmonës tarpusavyje labai skinasi nuo protinio atsilikimo iki itin aukðto intelekto. kad egzistuoja per 70 intelekto apibrëþimø. „Intelektas – tai kiekvienam þmogui bûdingas psichofiziologinis mechanizmas. ir tai perëmë Hëgelis: jis vartojo intelekto sàvokà nusakyti abstraktø analitinio skaidymo sugebëjimà. Taigi matome. kuris yra tik sàlyga aukðtesniam. visø pripaþinto jo apibrëþimo. geriau ir efektyviau. iðskyrë protà. konkreèiam dialektiniam suvokimui („ratio”). Intelektas scholastikoje buvo vartojamas aukðèiausiam paþintiniam sugebëjimui nusakyti – dvasiniø esybiø suvokimui. Ðià gana neaiðkià padëtá atspindi ir tas faktas.. vartojami kaip sinonimai.) sprendimo greièiu ir kokybe. Zinèenko teigia. valià ir emocijas (ir tuo padëjo pagrindus tradicinei psichiniø savybiø klasifikacijai). kad intelektas ir protas nuo seno arba neskiriami. Vëlgi praktika sudaro sàlygas pastebëti. profesiniø. Ðio skirtumo prieþastys þmonijà domina nuo senøjø amþiø (bent jau nuo tada tai uþfiksuota raðtiðkai). apdoroti ir panaudoti“.(. situaciniø etc. P. reiðkianèiu màstymo sugebëjimà. palyginti su kitais (èia buitinis proto suvokimas maþai skiriasi nuo vartojamo psichologø). apibûdindamas þmogaus psichines funkcijas. Jau Platonas savo veikale „Fajdros“. virðindividualià þmogaus sielos dalá. Tokiø sprendiniø efektyvumui ávertinti daþnai vartojama terminas „protas“. V.). arba intelektas traktuojamas kaip sudëtinë proto dalis. racionalaus paþinimo sugebëjimà. daþnai sutapatinamas intelektas ir màstymas: màstymo operacijos ir intelektinës operacijos sàvokos traktuojamos kaip tapaèios. gana besiskirianèiø. kad nëra tikslios intelekto definicijos. kartais net prieðtaraujanèiø vienas kitam. Be to. I. Ðtai keletas jø: „Intelektas – integralinë subjekto protiniø galimybiø visuma“. Ði termino reikðmë buvo priimta ir viduramþiø scholastikos (kaip prieðprieða ratio – kaip þemesniam paþinimo gebëjimui). kurie uþduotis ir problemas sprendþia greièiau. Kantas ratio ir intellectus vartojo atvirkðèiai. tebedomina ligi ðiol. Protingesniais laikome tuos individus. kad proto (arba kaip sinonimas. iðvertë intellectus.

tam individui bûdingu uþduoties atlikimo efektyvumu“. „Intelektas – psichinë savybë. „Intelektas (angl. Kliksas (F. „Intelektas – sugebëjimas spræsti naujas uþduotis veiksmingiausiu bûdu ir per trumpiausià laikà“. kurios lemia veiklos. racionalaus paþinimo sugebëjimas“. kai kalba iðmokstama greièiausiai: a) kalbos iðmokimo laikotarpis. intelligence) – protas. „Intelektas – bendras sugebëjimas adaptuotis naujomis sàlygomis ir spræsti naujai iðkylanèias problemas (arba: intelektas – visuminis prisitaikymo prie besikeièianèiø aplinkybiø sugebëjimas)“. c) esminis ir pats svarbiausias laikotarpis. aplinkos ir savo aktyvumo tarpusavio sàveikos“. atskleisti reiðkiniø ryðius“. b) kalbà iðmokstame dël to. Noamas Chomsky savo kalbos teorijoje teigë. d) ypatingasis kalbos laikotarpis. sugebëjimas mokytis ir iðmokti. „Intelektas – tai sugebëjimas mokytis“. susivokti naujose situacijose. Ðios sàlygos formuojasi dël genotipo. tai intelektas – to proceso kokybæ“. 2. Originaliai ir paprastai intelektà apibûdino F. „Intelektas – tai teorinis konstruktas. kad: a) kalbà iðmokstame sugretindami garsus su stebimais objektais.„Intelektas – màstymo sugebëjimas. Kaip vadinamas laikotarpis. Klix): „Jei þodis màstymas reiðkia procesà. efektyvumà. b) kritinis laikotarpis. Pasitikrinimo klausimai 1. 170 . reikalaujanèios tipiðkai þmogiðkø paþinimo procesø. pasireiðkianti sàlygiðkai pastoviu. kad uþ teisingà kalbos vartojimà esame pastiprinami. apimantis sàlygiðkai pastovias þmogaus vidines sàlygas.

L. d) 0. kad kartojame jau kalbanèiøjø elgesá. kad intelektà lemia tam tikras bendras þmogaus gabumas: a) L. Kà kognityvioje psichologijoje reiðkia terminas „fiksacija“: a) savo nuomonës laikymàsi. Spearmanas. 3. P. 5. kad turime ágimtas gramatines struktûras.kalbà iðmokstame dël to. c) D. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. nors pateikiami átikinami kontrargumentai.. c) 2 proc. Thurstonas. Wechsleris. Guilfordas. b) problemos iðsprendimà miego metu. 4. Kurie ið toliau pateiktø autoriø teigë. b) 5 proc.3 proc. d) kalbà iðmokstame dël to. Kiek kiekvienoje visuomenëje yra protiðkai atsilikusiø þmoniø: a) 9 proc. b) J. d) negalëjimà atsikratyti áprasto poþiûrio á problemos sprendimà arba daikto funkcijà. c) kai sprendimas priimamas remiantis pirma á galvà atëjusia mintimi.. c) 171 .. d) C.

172 .

10. 7. 5. 4. 3. Ar þmonës visada supranta savo elgesio prieþastis? Ar homeostazë bûdinga tik þmogui? Ar biologiniai poreikiai yra ágimti? Ar socialiniai poreikiai silpnëja juos tenkinant? Ar vyrams laimëjimø baimë yra bûdingesnë negu moterims? Ar ámanoma. kad þmogus tuo paèiu metu ir trokðtø. ir vengtø to paties dalyko? Ar S. 2. 9. kad jeigu pradësime vaikui mokëti pinigus uþ gerus paþymius.Motyvacija Atsakykite taip a r b a ne: 1. mokymosi dalykai jam taps neádomûs? Ar siekis iðplësti savo galimybes yra pagrindinis þmogaus veiklos motyvas? Ar saviaktualizacijos poreikis yra bûdingas visiems þmonëms? 173 . Freudas sukûrë motyvø hierarchijos teorijà? Ar tiesa. 8. 6.

Elgesá vienu metu lemia daug ávairiø veiksniø. kalbëdami apie elgesio motyvacijà psichologai kalba apie tai. O nustatyti. Kità dienà bendradarbiai kalbasi: – Kai pamaèiau. geriau suprasti. galbût jai patinka kuris nors aktorius (motyvas Nr. Kodël ji visa tai darë? Gal ji yra meniðka natûra ir menas jà traukia (motyvas Nr. Taèiau kaskart pataisydama man kaklaraiðtá ji uþverþdavo já vis stipriau. reþisierius (motyvas Nr. Þmogaus elgesá lemianèiø veiksniø visuma psichologijoje vadinama motyvacija. rengësi. vaikas iðpraðë ið namø. gal tai ir meilë. kad meilë laikui bëgant gali ir neiðblësti. Pamatæs. 7). net pavydu pasidarë. – Galbût tu teisus.Darbovietëje buvo surengtas Kalëdø vakarëlis su antromis pusëmis. 4). 3). puoðësi. norisi pasipuikuoti savo nauja suknele (motyvas Nr. kad jie visi kartu paskatino nueiti mûsø ásivaizduojamà asmená á teatrà. atëjo á spektaklio premjerà. supratau. gal jà kamuoja nuobodulys (motyvas Nr. be ilgo nuoširdaus pokalbio neámanoma. 2). kaip tavimi rûpinasi tavo þmona. kaip ir kiti aplinkiniai? Jeigu paklaustume mûsø ásivaizduojamos moters. 5). pirko gëliø. Nesàmoningai þinome. 1). nes ðvenèia gimtadiená (motyvas Nr. O pašaliniam þmogui gali atrodyti. kuris ið jø yra stipriausias. Kiekvienas atskiras ir suvoktas elgesá lemiantis veiksnys vadinamas motyvu. kad elgesys neatsiranda ið niekur. 6). o vienà kartà net muilà atsineðë. Ji pirko bilietus. kodël þmogus pasielgë vienaip ar kitaip. . lemiamas. norisi susipaþinti su kultûringu vyru (motyvas Nr. Paþvelkime á teatrà atëjusià vieniðà moterá. kad moteris atëjo á teatrà norëdama padarytø áspûdá èia susirinkusiems vyrams ir moterims (motyvas Nr. todël siekiame já paaiðkinti sau. . Kartais gali bûti labai sunku iðsiaiðkinti vyraujanèius motyvus. 6). kad menas jà traukia ir uþburia (motyvas Nr. Norëdami suprasti koká nors mums nesuprantamà elgesá paprastai klausiame: „Kas vertë tave tai daryti?“ arba „Kodël tu taip pasielgei?“ Suþinojæ elgesio prieþastis ir elgesio tikslà nusiraminame. Ar þmonës visada supranta savo elgesio prieþastis? Ar supranta jas teisingai? Ar supranta jas taip pat. Kitaip sakant. Èia pateikti tik keli galimi motyvai ir gali bûti taip. kaip daþnai ji á tave atsisuka ir pataiso kaklaraiðtá. 1). kad jis turi savo prieþastis. To paties siekia ir psichologai. tai galbût iðgirstume. Kuris yra teisus šiuo atveju? 174 .

Logiðkai savo elgesá pagrás ir prie alaus bokalo sëdintis vyriðkis. motyvø nesupranta (jis tai gali pastebëti. kad ir kitas konflikto dalyvis savo netinkamà elgesá mato kaip atsakà á oponento veiksmus. Kiekvienas atskiras ir suvoktas elgesá lemiantis veiksnys. neiðtesëjo paþado ir pan. kad kaltos ne aplinkybës. Jei þmogus savo elgesio prieþasèiø. nurodo: „Jis pirmas pradëjo“. Suprantama. kad tinginiauja. o pats asmuo. negraþiai apkalba paþástamà þmogø (kodël kalbëjai tik apie negeras savybes?). iðsikrovë telefono baterija ir pan. kad tokiais atvejais elgesys irgi yra motyvuotas. motyvacija yra nesàmoninga (pasàmoninga).). Jie mano. nusikeikë. arba uþmirðta pasà iðvykdami á kelionæ á uþsiená (kodël uþmirðai?). taèiau daþniausiai to nepastebi). Jis savo elgesá paaiðkins kaip uþtarnautà poilsá. Visà savaitgalá praleidæs lovoje þmogus nepasakys. Ávardydamas savo elgesio motyvus þmogus daþnai stengiasi neprisiimti atsakomybës. aiðkindamas savo netinkamo elgesio prieþastis. vaikðto ið kampo á kampà (kodël taip darai?). pavyzdþiui. aiðkinti savo veiksmus kaip nulemtus iðoriniø prieþasèiø (buvo sunki diena. elgesio prieþastys turi bûti logiðkos. t. jog þmonëms bûdinga tendencija savo elgesio motyvus pateikti socialiai priimtina forma. Psichoanalitikai (Freudas ir jo pasekëjai) teigia. Nagrinëjant ne tik vaikø. Panagrinëkime pavyzdá: mote- 175 . y.) savo elgesio prieþasèiø ieðko aplinkoje. Psichologai pastebëjo. jo bûdo savybës. kodël elgiasi vienaip ar kitaip. Taèiau kartais þmonës negali paaiðkinti. tikslingos. taèiau pats þmogus tø motyvø neþino. bet ir suaugusiøjø konfliktus labai daþnai kiekvienas konflikto dalyvis. nesupranta. Netinkamai pasielgæs þmogus (pasakë ðiurkðtø þodá. o miegà – kaip geros sveikatos ðaltiná. Kitaip ðá elgesá supranta aplinkiniai þmonës. ir teniso korte sportuojantis þmogus.Pagrindinës sàvokos: Motyvacija Motyvas Þmogaus elgesá lemianèiø veiksniø visuma. kodël tiek daug valgiau per vakarienæ (buvau alkanas) arba kodël visà naktá mokiausi (rytoj egzaminas). protingos. Šiuo atveju motyvacija yra sàmoninga. Labai paprasta paaiðkinti.

pokalbis kuriam laikui nutrûksta. Kai keli motyvai nesutampa arba yra priešingi. pasireiškia Amerikos psichologo Kurto Lewino ávardyti motyvø konfliktai. kurià laimi stipriausias. Iðsprendæs siekimo ir siekimo konfliktà þmogus visada kà nors gauna. dël to. kitaip negu kitais atvejais. Protingieji turëjo pasitraukti á kairæ nuo tako. taèiau moteris pati to neþino. Þmoguje gali vykti tikra motyvø kova. Siekimo ir siekimo konfliktas. Pavyzdþiui. taèiau kà nors praranda. Abu variantai nemalonûs. Vengimo ir vengimo konfliktas. Tarkime. elgesá lems stipresnis motyvas. á sveèius tà patá vakarà jûs pakviesti á dvi skirtingas vietas. Esant siekimo ir siekimo motyvø konfliktui turime du tikslus. susirinkimas tæsiamas. Motyvø konfliktai Elgesá daþniausiai lemia ne vienas. galbût tai pasàmoningas tokio elgesio motyvas. kas mums nepatinka. nes norëjo bûti ir graþi. padaroma arba nepadaroma pastaba. Tenka pasirinkti vienà ið dviejø nenorimø tikslø. dvi norimas alternatyvas. alternatyvø. Norisi nuvykti ir ten. o keli motyvai. taèiau reikia pasirinkti tik vienà. prieþastis. Tai paprastai yra didþiausià diskomfortà kelianti konflikto rûðis. o graþieji – á deðinæ. Visi iðsiskirstë á ðalis ir tik beþdþionë liko stovëti viduryje tako. jeigu þmogus turi nedaug pinigø. Kilus vengimo ir vengimo motyvø konfliktui. ir ten. o nori ir nueiti á kinà ir nusipirkti naujà knygà. taèiau bûtina. vengimo ir vengimo bei siekimo ir vengimo. Tarkime. nors ir kelia maþiausià diskomfortà ið visø konfliktø. Ji áeina. kol ji atsisës. bet kà nors pasirinkti reikës. bet vis vien gali bûti sunkiai išgyvenamas. Siekimo ir siekimo konfliktas. Labai daþnai esame priversti daryti tai. nesinori mokytis. bet taip pat nesinori gauti blogà paþymá. laukia. kaip liûtas – giriø karalius liepë þvërims susiskirstyti á dvi grupes. Taèiau pasirinkti galima tik vienà ið variantø. Tokià padëtá iliustruoja anekdotas apie tai. ir protinga. kad ji vëluoja. ruoštis egzaminui. Galbût pasàmoninga vëlavimo prieþastis yra noras bûti pastebëtai? Juk kiekvienà kartà pavëlavæs tu atkreipi visø dëmesá. visi á jà þiûri. patiriamos ir iðgyvenamos tik neigiamos 176 .ris nuolat vëluoja á susirinkimus darbe. Jie yra trijø rûðiø: siekimo ir siekimo.

savybiø. didesnës transporto iðlaidos. pradedant maisto pasirinkimu (valgyti ar ne). bet kokia kita emocijas slopinanèia veikla. Tokio tipo konfliktai gali bûti ávairaus intensyvumo ir reikšmingumo. Siekimo tendencija stipresnë – yra didelis ryþtas siekti tikslo. taèiau bilietai labai brangûs. Norisi á koncertà. kaip pasielgti. Išgyvenant tokias emocijas sunku nuspræsti. yra monotoniðkas. senas darbas jam jau pabodo. Norisi gerai iðlaikyti egzaminà. Nepatenkinti poreikiai gali bûti þmogaus elgesio prieþastis. vedybomis. matoma tik gera pusë. ir neigiamø bruoþø. Paprastai kiekvienas pasirinkimas turi ir teigiamø. nerimas. skyrybomis arba kitais svarbiais klausimais. Pabëgimo bûdai gali bûti ávairûs. kai konfliktas yra intensyvus. bandyti iðvengti nemalonaus pasirinkimo. Taèiau po kurio laiko á sàmonës pavirðiø pradeda kilti naujo pasiûlymo trûkumai – nutrûksiantys ryðiai. jis pasirenka vienà ið dviejø nemaloniø dalykø.emocijos: baimë. Jeigu þmogus yra ganëtinai atsparus tokio pasirinkimo sukeliamai átampai arba jeigu nëra galimybës pabëgti. anestezija alkoholiu. bet nesinori visà naktá mokytis. loðimu. taèiau juos skanaujant galima priaugti svorio. Kilus ðio tipo konfliktams daþniau negu kitais atvejais þmogus natûraliai gali pradëti ieðkoti pabëgimo bûdø. pradedant realiu fiziniu pabëgimu. ar tikrai verta siekti šito tikslo. prarastos atostogos ir pan. poreikio patenkinimas gali bûti elgesio motyvas. Tai daþniausiai pasitaikantis konflikto tipas. Lemiamu momentu þmogus gali atsisakyti ágyvendinti tikslà. Atsiranda abejoniø. taèiau po to susilpnëti. baigiant nuolatiniu televizijos þiûrëjimu. neperspektyvus. baigiant profesijos pasirinkimu. Daugumai ði bûsena gerai paþástama ir kiekvienas rastø pavyzdþiø. Toks þmogus labai entuziastingai priima naujà darbo pasiûlymà. apatija. Siekimo ir vengimo konfliktas. prislëgtumas ir kt. Poreikis – tai individo bûse- 177 . þmogus nori pakeisti darbà. Motyvacija ir poreikiai Elgesio motyvacija yra labai glaudþiai siejama su þmogaus poreikiais. Pavyzdþiui. Moterims galbût labai patinka desertai. Siekimo ir vengimo konfliktø metu kuri nors tendencija gali bûti stipresnë. kai ko nors atsisakë paskutinæ minutæ.

kad bûtø toks pat. Kitaip nei biologiniai poreikiai. jie nëra tiesiogiai susijæ su fiziniu iðlikimu. apima snaudulys. þaidëjus. Jeigu organizmui nieko netrûktø. y. Sumaþindami átampà. Poreikiai gali bûti biologinës ir socialinës kilmës. Kuo didesnis alkis. biologinio. Biologinis poreikis – tai ko nors trûkumas organizme. Veiksmai. Socialiniai poreikiai metam bëgant plëtojasi. nulemti alkio numalšinimo. Biologiniai poreikiai yra ágimti. Mûsø susidomëjimas kokia nors sritimi didëja kartu su tai srièiai skiriamu laiku ir pastangomis. Pavyzdþiui. nebûtø jokiø biologiniø poreikiø. Ðis trûkumas suvokiamas kaip nemalonus ir nukreipia elgesá á ðio trûkumo ðalinimà. Meilës. bûti aktyviam. numalðinæ troðkulá mes aptingstame. t. Po tam tikro laiko maistas suvirškinamas. motyvo. patenkindami poreiká mes palaikome tam tikrà pusiausvyrà. paauglys eina á tatuiruoèiø salonà pasidaryti tokios paèios tatuiruotës. nieko netrûksta. Socialiniai poreikiai nëra ágimti. emocinis nepasitenkinimas paðalinami tik patenkinus poreiká. alká ir bûtent alkis skatina ieðkoti maisto. tuo geriau jis paþásta þaidimo subtilybes. atsiranda poreikiai. kuriuos atlieka alkanas þmogus. Átampa.na. susijæ su kitais. laimëjimø. kai patiriamas ko nors reikiamo trûkumas ir dël to jauèiama psichinë átampa. Maþam vaikui ádomu ir jis stengiasi suþinoti. socialiniø poreikiø tenkinimas labai daþnai juos stiprina. trumpai priartëjame prie vidinës bûsenos. padëtá turnyrinëje lentelëje ir tuo didesnis poreikis nepraleisti kitø varþybø. priklausymo grupei. alkanas þmogus jauèia psichinæ átampà. Soèiai pavalgæ. vyras pasilieka darbe. kokie garsai sklinda ið kito kambario. pagarbos ir kiti poreikiai yra neatsiejami nuo kitø þmoniø. tuo didesnis postûmis ieðkoti maisto. kaip ir jo geriausi draugai. todël jie yra socialiniai. Ði organizmo vidinës terpës ir funkcijø santykiðkas pastovumas/ pusiausvirumas yra vadinamas homeostaze. tuo didesnë átampa. skatinantys aktyvumà. Tai biologinë elgesio motyvacija. nebûtø ir jokios prieþasties veikti. o ne silpnina. nes jo papraðë virðininkas. Socialinës kilmës poreikius daþnai vadiname norais. kai nieko nereikia. 178 . organizmui reikia naujo maisto. Kuo daþniau sporto sirgalius eina á varþybas.

A. Saviaktualizacijos poreikiai. Poreikis ágyvendinti savo unikalias galimybes. sportuoti. Fiziologiniai poreikiai. Savigarbos. tas ir lemia elgesá.Pagrindinës sàvokos: Poreikis Norai Individo bûsena. pripaþinimo ir kitø pagarbos poreikis. poreikis iðvengti vienatvës ir vieniðumo. poreikis jausti saugumà ir pastovumà. tas ir svarbiausias. kas turi átakos mûsø elgesiui. Maslow poreikiø hierarchijos piramidë (Myers. Poreikis mylëti ir bûti mylimam. Jei jûsø poreikis pavalgyti yra patenkintas. Jis pateikë poreikiø hierarchijos teorijà – poreikius suskirstë pagal svarbà ir patenkinimo eiliðkumà. Šis pavyzdys rodo. Poreikis numalðinti alká ir troðkulá. kai patiriamas ko nors reikalingo trûkumas ir dël to jauèiama psichinë átampa. Pagarbos poreikis. 33 pav. Poreikis jausti. Kuris poreikis nepatenkintas. laimëjimø. pavyzdþiui. Socialinës kilmës poreikiai. priklausyti ir bûti priimtam. seksualiniai poreikiai. Motyvø hierarchija Tam tikri poreikiai tam tikru metu gali bûti svarbesni uþ kitus. 2000) 179 . jog tai. Vienas ið þymiausiø þmogaus motyvacijos tyrëjø buvo amerikietis Abrahamas Maslow. Saugumo poreikiai. kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas. Paþaidæs krepðiná pasijusite vël iðalkæs ir nueisite uþkàsti. iðmanymo ir savarankiðkumo poreikis. priklauso nuo tuo momentu nepatenkintø poreikiø. gali atsirasti kitos veiklos poreikis. Priklausymo ir meilës poreikiai.

gerti). kad tave mylëtø ir tu mylëtum. kad bûtum su jais. atskleisti visus savo gabumus. patenkinus ðiuos poreikius iðkyla aukðèiausi poreikiai. y. Be to. Neilgai galima ištverti be vandens. kad poreikiams bûdinga tam tikra hierarchija. Maslow teigimu. Noras uþimti tam tikrà garbingà vietà tarp kitø. kad nepatenkinus pagrindiniø poreikiø neiðkyla aukðtesni poreikiai. kad kiti tave laiko savo grupës nariu ir pageidauja. noras. pasiþyminèiu tik tau bûdingomis savybëmis. þinoti. t. kur iðkyla aukðèiausi poreikiai. Pagrindinës sàvokos: Poreikiø hierarchija Maslow teorija. Taèiau tik nedaugelis pasiekia jos virðûnæ. Tik patenkinus visus minëtus poreikius iðkyla saviaktualizacijos poreikis. darnos. tavo ðeimos. Patenkinus fiziologinius poreikius kyla saugumo poreikiai: rûpinimasis rytojumi. ilgiau – be maisto. Tada ateina pagarbos poreikis. kam buvo sutvertas. y. Tai panaðu á piramidæ. visose srityse siekiama groþio. kartu kyla ir smalsumo poreikis. þmonës visà savo gyvenimà kopia ðia poreikiø piramide aukštyn. Neilgai þmogus liktø gyvas be oro. Jø nepatenkinæs þmogus numirtø. Patenkinus šiuos poreikius atsiranda priklausymo ir meilës poreikiai. ilgiau iðbûtø be miego. Tai reiškia. kad bûtø galima numatyti ateitá. kurti unikalø gyvenimà. noras. Fiziologiniai poreikiai uþtikrina gyvybines organizmo funkcijas. noras patirti kà nors nauja. Ágyvendindamas ðiuos aukðèiausius poreikius þmogus jauèiasi tapæs tuo. kad nepatenkinus pagrindiniø poreikiø neiðkyla aukðtesni poreikiai. tavo grupës gyvenimas bûtø uþtikrintas. Kam nors visà gyvenimà yra svarbiausia uþsitikrinti kasdienës duonos kàsná. manytø esant tave kaþkuo ypatingu. Pasak Maslow. kad norima kuo daugiau suþinoti. valgyti. Suaugusiam tai noras bûti priimtam á kokià nors grupæ. meilës ir tvarkos. kurios apaèioje yra fizinæ gyvybæ palaikantys poreikiai (kvëpuoti. Vaikui tai tëvø meilës poreikis. kad tavo. Tuomet karjera gali tapti vieninteliu svarbiu dalyku þmogaus gyvenime. t. skatinantys þmogø gyventi visavertiðkesná gyvenimà. Jeigu fiziologiniai poreikiai 180 . kad kiti tave pripaþintø ir gerbtø. teigianti. bûtum artimai susijæs su kitu þmogumi.Maslow teigë. Kiti visà laikà rûpinasi patenkinti pagarbos poreiká.

neiðnyks. nejauèia skausmo – visi poreikiai patenkinti. ar ne. Kiekvienam þmogui reikia bûti tikram. tai suaugusiam þmogui gali bûti bûdingas didesnis saugumo jausmo poreikis. vaikas turi jausti. kad visa tai. kiti – maþà ðuniukà. jam reikia saugumo ir paramos. Skyrybos yra labai nesaugi situacija vaikui. Jeigu saugumo poreikis yra patenkintas. o naktimis já sapnuodavo. þmogus be perstojo ima galvoti apie maistà. kad apsaugotø save ir savo artimuosius nuo galimo pavojaus. jis nëra uþtikrintas dël savo ateities. kiti – nuo visko. kad jaustøsi saugûs. Èia nekalbama. Patenkinus fiziologinius poreikius iškyla saugumo poreikis. reikia dëti daug daugiau pastangø. Vieni apsidraudæ nuo vagystës. Kà tik gimusiø kûdikiø poreikiai yra A. vieni laiko agresyvø koviná ðuná. nes kelia grësmæ saugumui. reikia bûti atsargiems tam tikrose situacijose. kuris savo 181 . kai tarsi išnyksta pamatas po kojomis. keisdamas darbà. Saugumo poreikis. suþinoti kà nors neþinomo. uþtikrinanèiame tam tikrà saugumo jausmà. gali kilti haliucinacijos. Karo metu koncentracijos stovyklose. kad juo rûpinamasi. pamatæs koká nors nepaþástamà sveèià? Bëga pas motinà. kaliniai. ar reikia saugotis. Maslow hierarchijos piramidës apaèioje. gyvendami pusbadþiu. Pokyèiai visada kelia nerimà. nerimauja. kyla átampa. Kalbame apie þmogaus poreiká. atsigëræs. Vaikams saugumo buveinë yra ðeima. kitø – 4. labai daþnai kalbëdavosi apie maistà. savo ir savo artimøjø gyvybës. Kà daro vaikas. kad jam negresia pavojus. net nuo þemës drebëjimo. Þmogus. ar ne. Jeigu vaikystëje saugumo poreikis nebûna patenkintas. ieðko saugumo ir nurimsta ásitaisæs motinai ant keliø. mëgstamus patiekalus. Jeigu vaikystëje nebuvo uþtikrintas saugumo jausmas. kûdikiams – ryšys su motina. yra ramioje aplinkoje. Kiekvienas þmogus gyvena savo bute. Vaikui. Ilgai be miego iðbuvusá þmogø apima stiprus nerimas. Atsiranda stimuliacijos poreikis – pamatyti kà nors nematyto.tenkinami nepakankamai. Motina turi bûti ðalia. Taèiau vienø þmoniø bute ant durø – 10 spynø. kas yra aplinkui. apima nuobodulys – viskas þinoma. tai þmogus visà gyvenimà gali rûpintis tuo. jog kai kuriems þmonëms tam. viskas nuspëjama. Jeigu kûdikis pavalgæs. receptus. apie tai. Karo metu þmogus jauèiasi nesaugiausias. kûdikiams bûdingi fiziologiniai poreikiai.

kad visø palankumo pasiekti neámanoma. kurie tave priimtø toká. kiti siekia tik tam tikrø asmenø palankumo. neðiojamus þenkliukus. Tai poreikis turëti draugø. koks esi. bet ir priklausymo bei meilës poreikius. Pavyzdþiui. nori bûti mylimi. þmonës jauèiasi priklausantys bendraminèiø grupei. negerti. Taèiau aiðku. taèiau pavirðutiniðkø ryðiø. Bûnant grupëje. Þmonës skiriasi pagal tai. koks stiprus yra tas noras. nueiti á kaimynø kiemà. pleiskanos. norëjosi bûti kartu su kitais. kam nors priklausyti bûdingas visiems. Paaugliai labai daþnai rengiasi vienodai – kaip jø grupës nariai. kurios gali bûti prosocialios arba asocialios. atstumiantis kitus þmones: blogas kvapas ið burnos. Paaugliai buriasi á grupeles. Kartais apie priklausymà kokiai nors grupei galima spræsti pagal drabuþius. ávyks stebuklas: mylimasis 182 . Priklausymo ir meilës poreikiai dar vadinami afiliaciniais poreikiais. Þmonës nori kitø pritarimo. norisi pereiti á kità gatvës pusæ. kad þmonës jaustøsi priklausà tam tikrai ðeimai – kolektyvui. kuriose jauèiasi suprasti. nuðiuræ plaukai arba kas nors kita. kaip stipriai jis yra išreikštas. draugø nori turëti. kuriam viskas yra paþástama. Priklausymo ir meilës poreikiai daþnai yra naudojami manipuliuojant þmonëmis. Eidami po paskaitø su savo draugu iðgerti kavos arba arbatos. Poreikis burtis á grupes. þenkliukais. Anoniminiø alkoholikø grupës suburia alkoholio atsisakiusius þmones. Kitokiø problemø turintys þmonës irgi buriasi á grupes. pasiþvalgyti po nepaþástamà teritorijà. išsivaduoti iš rutinos. kalendoriais). draugiðka aplinka. kitiems svarbiau turëti daug. Jø susirinkimuose bûna ðilta. Tai vyro ir moters. troðkote artimo ryðio. Kai kurie þmonës uþmezga nedaug. kitiems tai nëra taip svarbu. lengviau spræsti gyvenimo keliamus uþdavinius. Kai kuriems svarbu patikti visiems. Taèiau jeigu vartosite reklamuojamà prekæ. simpatijos þenklø. Vieniems daug reikalingesnis kitø þmoniø pritarimas ir dëmesys. kiek artimø þmoniø. Bendrovës aprûpina savo darbuotojus atributika (tuðinukais. taip pat pagal tai. bet tvirtø ryðiø. jûs tenkinate ne tik fiziologinius. Jeigu jûs jautëtës vieniðas. Suaugæ þmonës taip pat gali norëti pokyèiø. reklamoje pabrëþiamas koks nors trûkumas. jie stengiasi atitikti kitø nariø lûkesèius. marðkinëlius su ávairiais uþraðais („Þalgiris“ ar „Lietuvos Rytas“). jauèiant grupës nariø palaikymà. tëvø ir vaikø ar ðiaip artimi ir ðilti þmogiški santykiai.kieme jauèiasi saugiai. tai tuo metu jums buvo svarbûs bûtent ðie poreikiai.

Nors darboholikai gali bûti gerbiami bendradarbiø. Kodël kai kuriems þmonëms bûdingas toks stiprus pripaþinimo poreikis? McClellandas (1961) nustatë. Vaikams anksèiau tenka bûti savarankiðkesniems. Jeigu kiti gerbia tave uþ laimëjimus. Jeigu esi geras krepšinio komandos þaidëjas arba geras darbuotojas. kad šis poreikis daþnai ateina ið tëvø nuostatø. Kaip galima patenkinti ðá poreiká? Daþniausiai kokie nors laimëjimai gali suteikti þmogui didesná statusà. panaðus á þodá alkoholikas. dirbama per atostogas. Kiekvienam þmogui kartais tenka padirbëti ilgiau. Mokykloje paþymiai skatina konkurencijà. atsiranda kitas poreikis – kitø pagarbos ir savigarbos poreikis.arba mylimoji glostys tavo plaukus. naktá ruoštis egzaminui. pavyzdþiui. Taèiau darboholikui tiek dirbti yra kasdienybë. Taèiau darboholikas daþniausiai suvokiamas teigiamai. o gal net ir aplinkiniø pavydo. kuriø pagarbos ir savigarbos poreikis yra labai stiprus. 183 . visi tai þino ir gerbia. šeimai ir vaikams neskiriama reikiamo dëmesio. dirba 14–15 valandø per dienà. prestiþà. tai kartu ir pats pradedi save gerbti. konkuruoti. Darboholikas yra daugiau buitinis. ypaè darbdaviø. buèiuos ir t. A. taip pat ir savaitgaliais. pagarbos poreikis kartais gali pasireikšti darboholizmu. Darboholikai tiesiog visa galva pasineria á darbà. Daþnai visi tokio asmens interesai apsiriboja tik darbu. meistras. Perdëtai stiprus laimëjimø. kad tëvai patys yra tokie ir to paties reikalauja ið savo vaikø. Daþnai ið skurdþiø ðeimø kilæ asmenys labiau stengiasi uþkopti profesinës karjeros laiptais. Jeigu esi mylimas ir priklausai kokiai nors grupei. t. mûrininkas. neretai šioje srityje jie pasiekia daugiau nei kiti. Þavëjimasis yra svarbiau uþ pinigus. aktyviai siekia pagarbos ir pagyrimo. kad produktas padës patenkinti meilës ir priklausymo poreikius. o ne psichologinis terminas. tarpusavio kovà. Adleris teigë. Pagarbos poreikis. kai jais þavimasi. taèiau ðeimos paprastai nëra patenkintos tokia aistra dirbti. patiems nuo vaikystës stengtis dël savæs. Tai kelia savigarbà. Labai daþnai laimëjimø pasiekiama konkurencinëje kovoje: tai gali bûti varþybos arba keliø kandidatø varþymasis dël tos paèios darbo vietos. Taigi þadama. kad vaikystëje patiriamas menkavertiðkumas gali skatinti stipresná negu kitø asmenø norà pirmauti. Gali bûti. Tokiems þmonëms patinka. Þmonës.

kad labai daþnai galima atsidurti „uþburtame rate“. Tai savo ruoþtu didina tendencijas vengti šeimos ir dar labiau pasinerti á darbà. tai kartu ir išsiskiri ið kitø. imtis papildomø uþduoèiø. bûtent – meilës ir priklausymo. padedanèios ágyvendinti aukštesnius poreikius. kà galima bûtø pavadinti laimëjimø baime. kai kiti juo þavisi. Tokiu atveju jis labai nesmagiai jauèiasi kà nors pasiekæs. Taèiau toks domëjimasis darbu nepaisant šeimos poreikiø gali didinti sutuoktinio nepasitenkinimà ir padëtis namuose gali ir toliau blogëti. atðalæ santykiai gali tapti susvetimëjimo ðeimoje ir skyrybø prieþastimi. 34 pav. Psichologai mano. Juk jeigu tu pasieki daugiau negu kiti. Maslow hierarchijoje esanèiais þemesniais poreikiais. turëti geresná darbà.Kalbant apie darboholizmo prieþastis ir pasekmes paþymëtina. kad ði baimë susijusi su nepatenkintais A. Nepalanki padëtis šeimoje gali skatinti asmená kuo ilgiau bûti darbe. Perdëtas dëmesys darbui. kad þmogus atsisako veiklos. Kartais matome tai. tampi svetimas. Dideli laimëjimai gali bûti gàsdinantys dël suvokiamo iðsiskyrimo ir atsiskyrimo nuo áprastos socialinës grupës 184 . Dël to dar labiau didëja namiðkiø nepasitenkinimas. pasireiðkianèia tuo. daþniau iðvykti á komandiruotes. Þmogus gali nenorëti arba bijoti bûti paaukðtintas.

kuriame vietoj vyro Dþono buvo moteris Ana. M. apgavikë. • savæs priëmimas – priima save tokius. Taèiau jeigu nëra patenkinti kiti paprastesni ir labiau iðgyvenimui reikalingi poreikiai. Tarp jø buvo tokie þmonës kaip Albertas Einšteinas. kad jo paþymiai yra patys geriausi iš viso medicinos mokyklos kurso“. kad vakarietiðkoje visuomenëje moterys labiau bijo laimëjimø. Moterims Ana atrodë nelaiminga. Williamas Jamesas ir kt. mokslininkai. darbininkai. Horner pradëjo tyrinëti laimëjimø baimæ.). jiems teikia dþiaugsmà naujumas. kokie yra. Saviaktualizacijos poreikis yra A. Jis teigë. kiekvienas þmogus turi talentø ir sugebëjimø. Jie taip pat daþnai nerimauja. Taèiau tokios paèios baimës bûdingos ir vyrams. labai aiškiai iðsiskiria ið kitø. Šis poreikis iškyla tik patenkinus visus iki tol minëtus poreikius. Tyrimas rodo. Toliau pateikiamos kelios Maslow iðskirtos save aktualizavusiems þmonëms bûdingos savybës: • sàþiningumas – objektyvûs ir nesavanaudþiai. atstumta. kuriuos galëtø panaudoti ir tobulinti. taèiau visiems jiems yra bûdingi tie patys bruoþai. kad ðie þmonës maksimaliai iðtobulino prigimtines savo galimybes. kad socialinius laimëjimus moterys suvokia kaip maþiau pageidaujamus negu vyrai.1968 m. paaukštinti pareigomis gali prarasti draugus. aplinkiniai gali vertinti tokià moterá maþiau palankiai nei vyrà. tai moterys labiau negu vyrai turëtø bijoti profesinës sëkmës ir karjeros. • kûrybiðkumas – spontaniðki ir natûralûs. vyras buvo ávertintas geriau. kad abu veikëjai buvo ávertinti skirtingai. Tai poreikis ágyvendinti savo unikalias galimybes. Jo nuomone. mokytojai ir kt. Nors ðie þmonës gali uþsiimti paèia ávairiausia veikla (menininkai. su visais savo 185 . save aktualizavusiø þmoniø tyrimu. Kiti tyrimai patvirtino. tos paèios savybës. Reikëjo apibûdinti personaþus. Maslow rëmësi 49. Vieniems studentams buvo pateikiamas sakinys „Po pirmo semestro Dþonas pastebëjo. Kitiems – sakinys. Jeigu ypaè geras merginø mokymasis yra siejamas su blogu prisitaikymu. A. Pastebëta. Maslow teigë. Maslow poreikiø piramidës virðûnëje. gali nutrûkti artimi ryðiai. Formuluodamas savo teorijà A. Savo tyrimuose ji praðë studentø uþbaigti istorijà. Abrahamas Linkolnas. saviaktualizacjos poreikis gali ir neiðkilti. jo manymu. kad nëra paprasta vienareikðmiðkai apibrëþti saviaktualizacijos poreiká.

Tarp vyresniø þmoniø pasitaiko daþniau. rodantys asmeniui. Pasak A. Jeigu asmuo pasirenka prieðingà jo polinkiams veiklà. A. taèiau save aktualizuojantys asmenys juos patiria daþniau. tai akimirkos. savæs aktualizavimo link augantis þmogus patiria ypatingus iðgyvenimus. Kulminaciniai potyriai motyvuoja þmogø tobulinti savo galimybes. Ðie potyriai vertinami kaip didþiausia vertybë. ásitraukti á veiklà. Pagrindinës sàvokos: Saviaktualizacijos poreikis Aukðèiausias poreikis Maslow hierarchijoje. „kulminacinius potyrius“. taèiau greitai praeina. Jeigu þmogus nusprendþia tobulinti savo prigimtines galimybes. Maslow. tai gali atsitikti stebint saulëlydá. kad jis juda savæs aktualizavimo link. netgi paèià paprasèiausià. Kulminaciniai potyriai yra intensyvesni teigiami iðgyvenimai. dël kuriø verta gyventi. Ji suteikia tikro gyvenimo dþiaugsmo pojûtá. laikant vaikà ant rankø. 186 . kad kulminaciniai potyriai yra tarsi þenklai. • humoro jausmas – lengvai pamato juokingas situacijø puses. taip pat jie vertina ir aplinkinius. jø metu jauèiama ypatinga palaimos bûsena. Kodël taip yra? A. ðiuos iðgyvenimus jis patiria reèiau. kà nors kuriant. taip yra todël. turintis ðiø bruoþø. Tokia bûsena trunka kelias sekundes arba minutes. Poreikis ágyvendinti savo unikalias galimybes. save aktualizavusiø þmoniø yra gana nedaug. • ásitraukimas – sugeba ásijausti. ásivaizduojama esant pasaulio dalimi.trûkumais. taèiau daugumai þmoniø nepavyksta pakilti aukðèiau pagarbos ir savigarbos poreikio. ásimylëjus. Maslow teigimu. Kulminacinius potyrius gali patirti visi þmonës. Maslow teigimu. ðias palaimos bûsenas jis išgyvens daþnai. • jautrumas – išgyvena stiprius uþuojautos ir kitø supratimo jausmus. Jis apklausë 3000 studentø – tarp jø buvo tik vienas.

lakûnø bei sportininkø motyvacijà ir laimëjimus J. padarë iðvadà. noras turëti gerai mokamà darbà) daþnai laimëjimø nelemia. Esant iðorinei motyvacijai þmogus veikia todël. o tai teikia malonumà? Ar eitø studentai á paskaità. Vidinë motyvacija yra motyvacijos rûðis. kad vis daugiau suþino. mokslininkø. Spence ir R. jeigu jau bûtø iðlaikæ to dalyko áskaità? Jeigu taip. tai toká elgesá veikia vidiniai motyvai. Iðorinë motyvacija yra motyvacijos rûðis. 35 pav. kai þmogus imasi naujos veiklos. Iðstudijavæ studentø. O galbût studentams to kurso medþiaga yra ádomi? Galbût jie jauèia. Toká patá skirtingø asmenø elgesá gali lemti skirtingos motyvacijos. kai veiklà lemia noras bûti veiksmingam ir veikti dël paèios veiklos. kad tikisi pastiprinimø (ko nors malonaus) arba stengiasi iðvengti bausmës (ko nors nemalonaus) Kodël studentai lanko paskaitas ir konspektuoja dëstytojo mintis? Galbût nori gauti geresná paþymá? Galbût bijo. 187 . kad vidinë motyvacija lemia didelius laimëjimus. jam nelabai sekasi ir yra galimybë gráþti prie ankstesnës.Vidiniai ir išoriniai motyvai Skirtingu pagrindu klasifikuodami motyvus psichologai iðskiria vidinæ ir iðorinæ motyvacijà. kad nelankant paskaitø galima susilaukti neigiamø pasekmiø? Galbût nori pagaliau gauti stipendijà? Visi šie motyvai yra išoriniai. Vidinæ motyvacijà lemia trys reiškiniai: meistriškumo siekis. o iðorinë (pvz. Helmreichas 1983 m.. kai veiklà lemia išorinio atlygio siekis arba noras iðvengti bausmës.

Tam. Pagrindinës sàvokos: Vidinë motyvacija Iðorinë motyvacija Motyvacijos rûðis. kurio jie trokðta. kurie yra linkæ daugiau rungtyniauti. reikia skirti daugiau dëmesio. kur kaip ðeimoje vieni kitais pasitiki ir kartu viskà spendþia. Ne maþiau svarbu perdëtu iðoriniu atlygiu nesuþlugdyti þmogaus vidinës motyvacijos ir laisvo apsisprendimo jausmo. viršininkams.ja nesinaudoja. noras dirbti. kam svarbus pripaþinimas. tai rungtyniavimas trukdo. 188 . turi gerai paþinti savo darbuotojus. darbe. Ypaè turi bûti rûpinamasi vidinës motyvacijos ugdymu. Pavyzdþiui. norëdamas sustiprinti darbuotojø motyvacijà. kai veiklà lemia išorinio atlygio siekis arba noras iðvengti bausmës. Vertinanèius bendrumà reikëtø paskirti dirbti á grupæ. šeimoje ir kitur. Laimëjusius vertinanèius darbuotojus reikia skatinti iðmëginti naujoves. reikia skirti ganëtinai sudëtingas ir þadinanèias smalsumà uþduotis. bûti geresniam uþ kitus. parodyti savo meistriðkumà. kai þmogui patinka rungtyniauti su kitais. Vidinë motyvacija padeda siekti laimëjimø. kai þmogus nebijo sunkaus darbo. ypaè savarankiškai dirbantiems. Taèiau pastebëta. rungtyniavimas. Darbdaviams. mokytojams ypaè svarbu sugebëti motyvuoti darbuotojus arba mokinius atlikti jiems priklausanèià veiklà. tai rungtyniavimas daro teigiamà átakà. daþnai pasiekia maþiau. imasi sunkiø uþduoèiø. kad taip bûtø. Jeigu nepatinka meistriškumas ir sunkus darbas. mokykloje. þinoti. laimëti. kai veiklà lemia noras bûti veiksmingam ir veikti dël paèios veiklos. darbdavys. Bûdami panaðiø gabumø paprastai daugiau laimi siekiantys meistriðkumo ir mëgstantys sunkø darbà þmonës (studijuodami jie gauna geresnius paþymius. Vertinantiems pergales reikia sukurti konkurencines sàlygas. baigæ studijas daugiau uþdirba). o jeigu patinka pats darbas ir dþiugina tobulëjimas. kokie paskatinimai kuriam yra svarbiausi. Tiems. Skatinti motyvacijà yra labai svarbus uþdavinys paèiuose ávairiausiuose baruose: darþelyje. o tobulina savo naujus ágûdþius. kad tie. Motyvacijos rûðis.

Juos galima laikyti trûkumais. Psichologijos duomenys ir vertybiø teorija. iðkeliami gana sunkûs uþdaviniai. Ðiuo metu yra pakankamai átikinamai árodyta. Jiems reikia paprastø uþduoèiø. juos reikia motyvuoti iðoriðkai – paskatinimais ir bausmëmis. jø nereikia raginti ir skatinti. kaip elgiasi darbuotojai. 2. juos bûtina grieþtai kontroliuoti ir raginti. 3.Tai. þmogus iðreiðkia save. Juos patenkinti galima terapiðkai. jiems darbas svarbus pats savaime. kad bûtø iðvengta ligos arba subjektyvaus nesveikumo. Douglas McGregor apraðë du skirtingus vadovø poþiûrius. Juos galima pavadinti baziniais arba biologiniais poreikiais ir lyginti su druskos. 1989. kuriuos pavadino X ir Y teorijomis. Darbdavio arba virðininko poþiûris turi átakos jo elgesiui su pavaldiniais. jie patys siekia bûti kûrybiðki ir sëkmingai dirba savarankiðkai. Suþinokite daugiau! Apie hierarchinio poreikiø tenkinimo teorijà: A. kuriuos turi optimaliai kompensuoti aplinka. priklauso ir nuo to. Gërio kontûrai. kuriems suteikiama daugiau laisvës. kad þmogiðkosios bûtybës kaip dalá ágimtos struktûros turi ne tik fiziologiniø. klystantys. Darbuotojams. sudaro galimybes bendrauti. 189 . kad darbuotojai ið esmës yra tingûs. kaip ir gydant „trûkumo” ligas. Jis didina savigarbos jausmà. X teorija pagrásta prielaida. kalcio arba vitamino D poreikiu. koks yra viršininko arba darbdavio poþiûris á juos. bet ir grynai psichologiniø poreikiø. Maslow. Þmogus atkakliai siekia juos patenkinti. Jø suvarþymas daro þmogø nesveikà ir silpnà arba stabdo jo augimà. ágyvendina savo galimybes. nes: 1. nepriþiûrimi. Vilnius: Mintis. Y teorija pagrásta priešinga prielaida – þmonës yra motyvuoti dirbti ne vien dël pinigø. o tai keièia ir pavaldiniø elgesá.

skubesnis. kà jis þino. kitaip sakant. Bet ðie poreikiai. O dël jo paties. Tiesa. – tiesa. Vienas dalykas. kad jis þûtbûtinai trokðta meilës ir mano. ir taip pat tiesa yra tai. psichine sveikata. 5. kuris apima visus bazinius poreikius. galëtø bûti vienintelë galutinë þmonijos vertybë. arba bazines vertybes. kurias filosofai nesëkmingai stengësi iðspræsti iðtisus ðimtmeèius. arba vertybës. tapti visiškai þmogiškam. galutinë vertybë. autonomija. jog þmogiðkos bûtybës nuolat verþiasi prie þmoniškumo. ir kaip þingsnius vienintelio galutinio tikslo link. Be to. visas šiuos bazinius poreikius galima laikyti þingsniais laiko taku prie bendro savæs aktualizavimo. Stiprieji sugeba uþbëgti ðioms ligoms uþ akiø. stebëdami ir tyrinëdami sukûrëme ðià sàvokà. ar bent jau ne vienin- 190 . Todël ðiuos bazinius poreikius. individualizavimu.aukštesnio” poreikio dominavimui. Ðitai taip pat padeda iðspræsti tariamà Bûties ir Tapsmo kontrasto paradoksà. Jis iš anksto neþino.. kad pats asmuo ðito neþino. patenkinus vienà baziná poreiká. kai ðá poreiká patenkins. tai absoliuti. psichologai. galutinë vertybë. atrodo. mes galime iðspræsti daug vertybiø problemø. kuris pats yra viena iš Tapsmo ir augimo rûðiø. Taèiau teisinga ir tai. jei jos sulauks. kuo asmuo gali tapti. saugumas yra galingesnis ir stipresnis. Ávairûs autoriai vadina já ávairiai: savæs aktualizavimu. mes þinome. kad tai tolygu realizuoti asmens potencijas. Laimei. produktyvumu. galima traktuoti dvejopai: ir kaip tikslus. jis verðis toliau ir kad. kurios niekada negalësim pasiekti. gyvybiðkesnis poreikis nei meilë. Mes. tolimasis tikslas. tai visa. kad po to.4. sinonimiðka paèiam gyvenimui. mes tarytum pasmerkti amþinai stengtis siekti bûsenos. arba gyvenimo tikslas. Vadinasi. sàmonë atsiveria kito. jog bus amþinai laimingas ir patenkintas. prie kurio verþiasi visi þmonës. Sveiki þmonës nedemonstruoja ðiø trûkumø. jog tai netiesa. Pavyzdþiui. yra tai. Kad yra vienintelë. o maisto poreikis paprastai yra stipresnis uþ kiekvienà kità. kûrybingumu. . tapti viskuo. kuris valdo ji tam tikru laikotarpiu. integravimu. yra kiekvienas tos hierarchijos poreikis. kad susietume ir paaiðkintume daugybæ ávairiø duomenø. Remdamiesi šiais duomenimis. savæs realizavimu. susijæ hierarchiðkai ir evoliuciðkai – pagal stiprumà ir pirmumà. Bet visi jie sutinka. anksèiau atsirandantis. O dël asmens. kad mûsø sudëtingai tarpusavy susijusiø vertybiø sistema yra hierarchinë ir evoliuciška.

tai bent jau prieðkalnës kalvø virðûniø iðgyvenimai. Bûtis ir Tapsmas nëra prieðingi arba neigiantys vienas kità. Yra kita tiesa. kad gyvenimas bûtø vertinamas. rojus laukia mûsø visà gyvenimà. nes kai kuriais atþvilgiais jos panašios. Tai tarytum atsisakymas tikëti. d) þmogui neþinomas jo elgesio prieþastis.telë tiesa. Ir artëjimas. tobulas savaime. 191 . Ir jei kartà buvome jame. pasiruoðæs prasiverti kuriam laikui ir dþiuginti tol. uþ gyvenimo kelio pabaigos. savaime vertingi dþiaugsmai. Uþ gerà Tapsmà mus kaskart apdovanoja trumpi absoliuèios Bûties momentai. c) konfliktà tarp dviejø skirtingø tendencijø. bet ir kiekviena paties augimo akimirka yra pati savaime apdovanojanti ir dþiaugsminga absoliuèia prasme. galime atsiminti já visados ir maitintis ðiais atsiminimais. trumpos Bûties akimirkos. ir atvykimas yra apdovanojantys patys savaime. Èia turëèiau paaiðkinti. ir vien jø gana. nors daugumas klinicistø painioja jas. kuriø kiekvienas yra absoliutus malonumas. „Aukðtoji Nirvana” reikšmingai skiriasi nuo .Þemosios Nirvanos”. Ne tik tai. jog að noriu skirti bûsimà Rojø (augimà ir transcendencijà) ir buvusá Rojø (regresijà).. kol turësime gráþti atgal á savo kasdiená siekimø gyvenimà. Jei tai nëra kalno virðûnës iðgyvenimai. kuriuos að apibûdinau kaip virðûnës iðgyvenimus. Pasitikrinimo klausimai 1. kuri susijungia su ðita. Kitaip tariant. Baziniø poreikiø patenkinimas suteikia mums daug virðûnës iðgyvenimø. Kà vadiname motyvacija: a) þmogaus elgesá skatinanèias prieþastis. pasiremdami jais iðtikus stresui. trumpi absoliuto ðvystelëjimai. b) átampà skatinantá poreiká. kad rojus laukia kaþkur kitur.

Algis rado laikraðtyje skelbimà. 3. Kuris ið pateiktø teiginiø. 5. Maslow motyvø hierarchijos teorijai: a) tik patenkinus þemesnius poreikius iškyla aukštesni poreikiai. Kuris ið ðiø teiginiø prieðtarauja A. apibûdinanèiø iðorinæ elgesio motyvacijà. yra neteisingas: a) mokinys ruoðia pamokas. b) Birutë eina á kirpyklà. d) hemofilija. Kaip vadinama biologinio organizmo tendencija palaikyti vidinæ ir iðorinæ pusiausvyrà: a) homeopatija. b) homeostazë. b) vengimo ir vengimo. kuriame siûlomas jam labai patrauklus darbas. nes po pusvalandþio kieme jo jau lauks draugai. c) siekimo ir vengimo. c) pagarbos ir ávertinimo poreikis yra pirmesnis uþ priklausymo ir meilës poreiká. c) harmonija. kaip tai padaryti. d) aplinkos sàlygos gali trukdyti patenkinti poreikius. nes pagaliau sugalvojo. Kurá ið motyvø konfliktø patiria situacijos herojus: a) siekimo ir siekimo. nes bijo. Jis vis nepaskambina nurodytu telefonu. d) netinka në vienas. 4. jog bus atmestas kaip netinkamas kandidatas. d) Mokinys naktá atsikelia pabaigti spræsti uþdaviná.2. 192 . nes nori vakare patikti Algiui. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. c) Pranas nori kuo greièiau sutvarkyti kambará. nes bijo bûti nubaustas. b) saviaktualizacijos poreikis yra svarbiausias poreikis.

Emocijos Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar visame pasaulyje þmonës vienodai dþiaugiasi ir vienodai liûdi? 5. kad þmogus meluoja? 4. Ar pykèio slopinimas gali bûti pavojingas þmogaus sveikatai ir virsti tikra fizine liga? 10. Ar teisingas teiginys. Ar baimë ir nerimas yra ta pati emocija? 8. Daugumai yra gerai þinoma A. Ar tiesa. kad iš dalies paralyþiuoto þmogaus emocijos yra ne tokios stiprios kaip kitø þmoniø? 193 . Puðkino pasaka apie auksinæ þuvelæ ir suduþusià geldà. Ar susiraukdamas þmogus kartu pradeda ir jaustis kuo nors nepatenkintas? 3. Ar gebëjimas ávardyti savo emocines bûsenas yra nereikalingas þmogaus gyvenime? 7. Ar þmogaus emocijos yra susijusios su širdies plakimo ritmu? 2. Ar melo detektorius rodo. kad didelës pajamos neuþtikrina þmogui laimës? 6. Ar stiprios kavos puodelis gali padidinti þmogaus nerimà arba dþiaugsmà? 9.

laimingas. Pavyzdþiui. – bet jie ploja ir Jums!!! Dþiaugsmas. kad mes siekiame patirti kuo daugiau teigiamø emocijø ir vengiame neigiamø. – nesiliauja raudoti aktorë. Emocijos tarsi kompasas gali mums padëti orientuotis skirtingose gyvenimo situacijose. vidinë asmens bûsena. jeigu þmogui sekasi kokia nors veikla. liûdesys – ðiuos jausmus mes nuolat patiriame visà gyvenimà. tai prieitume prie iðvados. visos emocijos yra reikalingos þmogui. neviltis. taigi jis yra patenkintas. Emocijos (angl. reikalingi ir siektini. O kiti reiškiniai kelia nemalonias emocijas. Rankose netelpa gëliø puokðtës. didþiuojasi savimi. Kiekvienà dienà ðimtus kartø skirtingose situacijose iðgyvename skirtingas emocijas. Susitikæ seniai matytà draugà apsidþiaugiame. ir tai yra þenklas. pasitenkinimas.Po spektaklio premjeros aktoriai išeina iš scenos lydimi aplodismentø. Teigiamos emocijos já paskatina toliau tæsti pradëtà veiklà. kad jos yra (neásisàmoniname jø). – Aha. Þiûrovai Jus beprotiðkai myli. kad reikia imtis veiksmø ir bandyti pakeisti padëtá. pyktis. Emocijas sudaro fiziologinë. emotions) yra situacijos išgyvenimas. kaip ploja publika. Paprastai jos atsiranda staiga ir jas sunku kontroliuoti. Viena pagrindiniø emocijø funkcijø yra vertinimo funkcija. – Kas atsitiko? Neverkite. Klausykite. paþintinë ir išraiškos dalys. Taèiau ar tai reiðkia. Reiškiniai. kad neigiamos emocijos maþiau svarbios negu teigiamos? Pasak psichologø. 194 . Pavyzdþiui. kitos – neigiamos. suvokiami kaip naudingi. pametæ piniginæ – nusimename. tobulinti save ðioje srityje. susitikimo su kokiu nors þmogumi metu kilæs pasiðlykðtëjimas rodo. Jeigu sustotume ir susimàstytume. Nusileidus uþdangai aktorë pradeda raudoti. Aiðku. Kas yra emocijos? Kam jos reikalingos? Kaip jos kyla? Ar galima jas valdyti? Kokios yra emocijø sudedamosios dalys? Á ðiuos ir kitus klausimus ieðkokite atsakymø ðiame skyriuje. kito pagrindinio vaidmens atlikëjas. jis pasiekia gerø rezultatø. jos atlieka tam tikras funkcijas. kam jos yra reikalingos. ir nesusimàstome apie tai. Vienos emocijos yra teigiamos. kad emocijos – labai sudëtingas ir paslaptingas reiðkinys. kartais net nepastebime. susijæ su maloniomis emocijomis. – sako jai partneris. kad su ðiuo þmogumi santykiø nereikia palaikyti.

pagal intensyvumà – á stiprias ir silpnas. psichikos procesus. tokios kaip jausmai. kas vyksta þmogaus gyvenime. Afektas – labai audringa trumpalaikë ir stipri emocinë bûsena. 195 . kiti naudojami þenklai). Nuotaika – tai emocinë bûsena. orientacijà aplinkoje. nuspalvina þmogaus veiklà. Pagrindinës sàvokos: Emocijos Situacijos išgyvenimas. tai pastovesnis. pagal trukmæ – á ilgalaikes ir trumpalaikes. savo bûsenos ávardijimas). išgyventi panašius jausmus. Galima išskirti tris pagrindines emocijø sudedamàsias dalis: 1) fiziologinæ (organizme vykstantys pokyèiai). uþjausti. jas galima skirstyti: pagal valentingumà – á malonias ir nemalonias. empatija. 3) paþintinæ (su emocijomis susijæ paþintiniai procesai – mintys. kûno kalba. afektas. intensyvia reakcija. Paprastai jos uþplûsta staiga ir jas sunku kontroliuoti. Nuo emocijø jausmai skiriasi tuo. Su emocijomis labai glaudþiai susijusios ir kitos sàvokos. veikianèiø vienas kità. nuotaika. apimantis daug skirtingø psichikos bei fiziologiniø procesø. kitaip negu emocija. nëra stipri. Iðtiktas ypaè stipraus (patologinio) afekto jis gali neprisiminti to. Nuotaika. kà jauèia kiti. Empatija – tai ásijautimas á kito þmogaus emocinæ bûsenà. Emocijø sudedamosios dalys Emocijos yra labai sudëtingas psichikos reiðkinys. ne tokie trumpalaikiai. ne taip greitai besikeièiantis reiðkinys. kas ávyko. sugebëjimas susitapatinti ir iðgyventi panaðius jausmus. kuri trunka ilgai. Jausmai daþnai suprantami kaip emocijø sinonimas.Emocijos bûna labai ávairios. 2) iðraiðkà (veido iðraiðka. pasireiðkianti staigia. prisiminimai. Þmonëms bûdinga suprasti tai. paþintinë ir išraiškos dalys. vidinë asmens bûsena. kad jie yra pastovesni. Emocijas sudaro fiziologinë. turi daug atspalviø. Tai teigiamas arba neigiamas individo psichinio gyvenimo fonas. nëra tiesioginë reakcija á tai. Iðgyvenantis afektà þmogus gali prarasti elgesio kontrolæ.

Savo bûsenà vaikas gali ávardyti þodþiu. vaikas rëkë. Maþas vaikas pamato atbëgantá ðuná. todël organizmas gauna daugiau energijos. padidëja kraujospûdis ir angliavandeniø kiekis kraujyje. Pavojui praëjus. Kaskart emociškai susijaudinus vyksta minëti fiziologiniai procesai. verkti. Ðiø procesø intensyvumas susijæs su emocijø intensyvumu. Visas ðias reakcijas aktyvina simpatinë nervø sistema. þvalgësi atgal. panagrinëkime konkretø pavyzdá. Toliau smulkiau panagrinësime kiekvienà ið ðiø trijø emocijø sudedamøjø daliø. suaktyvëja parasimpatinës nervø sistemos centrai. turintis didelius ir aðtrius dantis. tai širdþiai plakant daþniau galime pastebëti. kai organizmui jau nereikia gintis arba bëgti nuo pavojaus. norintis sudraskyti savo aukà á smulkius gabaliukus. kad vaiko ðirdis pradëjo plakti stipriau. kad kûnas bûtø geriau vësinamas. Iðsipleèia akiø vyzdþiai. Baimës apimto þmogaus širdis plaka daþniau. kad geriau suprastume visus tris emocijø komponentus. baisus. Kokios yra vaiko fiziologinës reakcijos? Jeigu turëtume fiziologiniø reakcijø matavimo prietaisus. – „baimë“. Kiti pokyèiai sunkiau pastebimi: kepenys iðskiria daugiau angliavandeniø á kraujà. ðaukti mamà. organizmas pamaþu nurimsta. pakilo spaudimas. bëgo. iðsigàsta. daugiau kraujo priplûsta á raumenis. Padaugëjus epinefrino ir norepinefrino padaþnëja pulsas. padaþnëja kvëpavimas). Fiziologinis emocijø komponentas Emocijas patirianèio þmogaus organizme suþadinamos tam tikros reakcijos. dël to á akis patenka daugiau ðviesos. susitraukë skrandis. iðpylë prakaitas ir kt. Daugiau prakaituojama.Tam. Ið paskos garsiai lodamas vaikà vejasi ðuo. Antinksèiai iðskiria á kraujà hormonø – adrenalino ir noradrenalino (epinefrino ir norepinefrino). pradeda bëgti. Tai reiškia. Kai kurie pokyèiai yra lengvai pastebimi (apëmus baimei greièiau pradeda plakti ðirdis. kuris geriausiai apibûdina jo iðgyvenimus. kad jeigu iš širdies plakimo daþnio mes sprendþiame apie emocijas. Kokia yra iðorinë baimës iðraiðka? Vaiko veidas buvo perkreiptas. labai aiškiai pamatytume. Besidþiaugianèio þmogaus 196 . kad emocijos yra stipresnës. sulëtëja virðkinimas. kokios vaiko mintys iðgyvenant baimæ? Vaiko mintyse ðuo yra labai didelis. Koks paþintinis baimës elementas.

širdis plaka stipriau. Ir atvirkðèiai – neiðgyvenantá stipriø emocijø þmogø mes galëtume atskirti pagal tai, kad jo fiziologiniø reakcijø intensyvumas nesikeièia, jo ðirdis ið dþiaugsmo arba meilës neplaka stipriau. Kadangi emocijos yra neatsiejamos nuo fiziniø pokyèiø, o meluojantis þmogus iðgyvena daugiau emocijø negu tiesà sakantis (kaltæ dël melo, baimæ, kad melas bus atskleistas, susijaudinimà), tai fiziologiniai parametrai gali bûti naudojami melui atpaþinti. Aparatas, matuojantis ir uþrašantis iš karto kelis fiziologinius parametrus, vadinamas poligrafu. Nors poligrafas vadinamas „melo detektoriumi“, taèiau jis nenustato, meluoja þmogus ar nemeluoja. Poligrafas tik matuoja keletà emocijø sukeltø fiziologiniø reakcijø (kvëpavimo pokyèius, pulso daþná, kraujospûdá, prakaitavimà, odos laidumo maþai elektros srovei pokyèius) intensyvumà. Yra keletas bûdø, kuriais galima naudotis bandant nustatyti melo faktà. Panagrinëkime vienà jø. Pirmiausia reikia iðmatuoti konkretaus þmogaus áprastus fiziologinius parametrus. Þmogus yra prijungiamas prie ávairiø fiziologiniø jutikliø, jam leidþiama apsiprasti naujoje vietoje ir tuomet uþduodami klausimai, á kuriuos atsakyti paprasta ir nereikia meluoti. Tarkime, tokie klausimai gali bûti: „Koks jûsø vardas?“, „Kiek jums metø?“, „Kur jûs gyvenate?“ Iðmatuojamas fiziologiniø reakcijø stiprumas. Vëliau pateikiami iš anksto parengti klausimai, á kuriuos atsakydamas þmogus gali meluoti arba sakyti tiesà. Jeigu atsakydamas á klausimà þmogus labiau susijaudina ir poligrafo rodmenys yra didesni negu pateikus neutralius pirmuosius klausimus, galima manyti, kad þmogus meluoja. Ar galima pasikliauti poligrafu? Ar galima apgauti melo detektoriø? Ar galima remiantis vien melo detektoriaus rodmenimis nuteisti þmogø? Daugeliu atveju poligrafo rodmenys patikimi, taèiau tai labai priklauso nuo to, ar þmogus labai nerimauja meluodamas. Svarbûs kaltinamieji klausimai gali sujaudinti ir visai nekaltà þmogø. Patyræs melagis, uþkietëjæs nusikaltëlis meluodamas gali visai nesijaudinti. Be to, prietaisà galima apgauti, nes emocijø sukeltas jaudulys beveik nesiskiria nuo skausmo sukelto jaudulio. Todël galima sau ásikàsti á lieþuvá ir poligrafas parodys, kad tiriamasis susijaudino, o tyrëjas nuspræs, kad tikrinamas asmuo meluoja.

197

Pagrindinës sàvokos:
Poligrafas Melui nustatyti naudojamas prietaisas, matuojantis keleto su emocijomis susijusiø fiziologiniø reakcijø intensyvumà.

D. Lykkenas teigia, kad poligrafas negali atskirti nerimo nuo susierzinimo arba kaltës jausmo. Daugelio emocijø fiziologinë iðraiðka yra tokia pati arba labai panaši, todël treèdalis melo detektoriaus rodmenø gali bûti neteisingi. Nekaltas þmogus gali labai susijaudinti tiesiog dël to, kad yra átariamas padaræs kà nors baisaus. Þinoma nemaþai atvejø, kai remiantis poligrafo rodmenimis bûdavo neteisingai nuteisiami þmonës. Pastaruoju metu poligrafo rodmenys vertinami labai atsargiai.

Emocijø iðraiðka
Emocijas galima iðreikðti labai ávairiais bûdais: þodþiu, kûno kalba, þenklais. Mes galime pasakyti, kad mums linksma arba liûdna, galime ðypsotis arba verkti, galime rašyti apie savo jausmus, bet galime naudoti ir kitus þenklus, pavyzdþiui, SMS þenklus þinutëse: :–) arba :–(. Tai, kokià emocijà patiria kitas þmogus, daþniausiai sprendþiame ið veido, kûno iðraiðkos, kalbos tono. Iš veido išraiškos lengvai nustatome, ar þmogus yra patenkintas, ar jis pyksta. Ypaè iðraiðkingi yra nebyliø filmø personaþai, nes juose emocijø iðorinë iðraiðka dar labiau sustiprinama. Þmonës skiriasi pagal sugebëjimà atpaþinti emocijas ið mimikos, be to, moterims paprastai tai sekasi geriau negu vyrams. Veido iðraiðkos stebëjimai pradëti daugiau nei prieð 100 metø. Daugiausia dëmesio buvo skiriama veido raumenims. P. Ekmanas 1980 m. su kolegomis nustatë 7000 veido raumenø átempimo kitimo deriniø (galimø veido iðraiðkø), taèiau ne visos ðiø galimø iðraiðkø yra naudojamos ir suprantamos kaip emocijø iðraiðka. Þmonës nesinaudoja visomis galimomis grimasomis, apsiriboja maþesniu veido iðraiðkø skaièiumi. Emocijos veide gali atsispindëti spontaniðkai, greitai, be þmogaus valios pastangø, savaime. Greitas emocijø atsispindys veide aplinkiniø yra su-

198

vokiamas kaip atvirumas ir nuoðirdumas. O jeigu veido iðraiðka yra truputá pavëluota, aplinkiniai gali manyti, kad ði iðraiðka yra tyèinë, nespontaniðka, nenuoðirdi. Daugeliu atvejø parodyti nuoðirdþias, tikras emocijas yra paprasèiau negu prieðingas. Jeigu kitas asmuo jums patinka, tai paprasèiau yra nusiðypsoti já pamaèius negu susiraukti. Taèiau veido iðraiðkà galima iðmokti valdyti, to mokosi aktoriai. Jie gali labai átikinamai pavaizduoti „tikrà“ nustebimà arba kokià kità emocijà. Taigi ne visada galime atspëti, kaip jauèiasi kitas þmogus, ypaè jeigu jis yra puikus aktorius ir nori mus suklaidinti. Taèiau kaip geras aktorius gali suvaidinti „tikrà“ dþiaugsmà arba liûdesá, taip geri stebëtojai gali atskirti nuoðirdø elgesá nuo apgaulingo. Emocijø iðraiðkos tarpkultûriniai skirtumai taip pat yra psichologø susidomëjimo objektas. Vis dëlto visame pasauliyje tø paèiø emocijø iðraiðka yra labai panaði, visur dþiaugsmas arba liûdesys iðreiðkiamas tomis paèiomis mimikos formomis. Skiriasi tiktai tø emocijø raiškos daþnumas ir intensyvumas. Vienose kultûrose nëra priimtina vieðai rodyti savo emocijø, kitose emocijos išreiškiamos labai aiškiai ir viešai. Emocijø iðraiðkos ypatumai gali skirtis ir tos paèios kultûros skirtingose ðeimose. Vienose gali bûti priimta nerodyti savo jausmø, iðgyvenimø, kitose – neuþsidaryti, nelaikyti jø viduje. Kûno kalba yra þmogaus fiziniø veiksmø ir pozø visuma. Emocijos gali labai gerai atsispindëti kûno kalboje. Matydami susigûþusá, nuleistà galva þmogø mes nemanome, kad jis šiuo metu yra laimingas, kuo nors dþiaugiasi. Visai kitaip suprantame þmogaus bûsenà, jeigu jis stovës plaèiai iðskëtæs rankas ir pakëlæs galvà. Kûno padëtis ir judesiai atspindi emocinæ þmogaus bûsenà. Kai kurie judesiai yra naudojami kaip þenklai, turintys tam tikrà reikðmæ: apsikabinimas, pasibuèiavimas, rankos paspaudimas, plojimas ir kt. Ðie þenklai skirtingose kultûrose gali turëti skirtingas, kartais net prieðingas reikðmes. Pavyzdþiui aplodismentais mes reiðkiame susiþavëjimà, pritarimà, o kitur plojimas rankomis rodo prieðiðkumà, nerimà arba pavojø. Veido iðraiðka ir kûno kalba tik perteikia emocijas, bet jas sustiprina ir valdo. Ch. Darwinas savo knygoje „Þmoniø ir gyvûnø emocijø iðraiðka“ (1872) raðë: „laisva emocijø raiðka iðoriniais þenklais jas sustiprina... Tas, kuris duoda valià piktiems gestams, dar labiau sustiprina

199

savo ánirðá“. Tai reiškia, kad jeigu pabandysime susiraukti, tai pajausime lengvà nepasitenkinimà, jeigu prisiversime ðypsotis, tai truputá pralinksmësime. Psichologiniai eksperimentai patvirtina šiuos teiginius. Taèiau ðie dësniai veikia tik tuomet, kai tuo metu nëra iðgyvenami jokie kiti stiprûs jausmai.

Paþintinis emocijø komponentas
Emocijas sudaro ne tik fiziologinis jaudulys ir išraiška, bet ir ásisàmoninimas, bûsenos pavadinimas. Kalboje yra labai daug þodþiø, skirtø emocijoms apibûdinti. Þmonës skiriasi pagal tai, kaip gerai jie moka suprasti savo emocijas, kaip aiðkiai jie sugeba jas apibûdinti, susieti su tuo, kas vyksta jø gyvenime. Savo vidines bûsenas prastai suvokiantys þmonës tenkinasi labai nedideliu emocijas apibûdinanèiø þodþiø skaièiumi (gerai arba blogai), gali vengti kalbëti apie savo išgyvenimus. Jiems gali bûti sunku suprasti kitus þmones, jø iðgyvenimus. Labai svarbu yra galimybë aiðkiai, konkreèiai ávardyti savo emocijas, susieti jas su jø prieþastimis. Tai atveria galimybes geriau suprasti savo savijautà, jos prieþastis, keistinus dalykus. Tinkamai ávardyti jausmus mokomasi nuo pat vaikystës. Tëvai gali padëti vaikui iðmokti ávardyti savo emocijas. Pamaèius, kad vaikas susiraukæs, galima paklausti jo, ar pyksta. Besiðypsanèiam pasakyti, kad jis atrodo laimingas arba patenkintas. Aplinkiniø þmoniø empatija vaidina labai svarbø vaidmená mokantis paþinti vidiná savo pasaulá, savo emocijas. Empatiðki þmonës sugeba ásijausti á kito þmogaus bûsenà, jo emocinius iðgyvenimus, susitapatinti, suprasti ir atjausti. Empatiðki tëvai tampa tarsi vaiko veidrodþiu, rodanèiu vidinæ jo bûsenà. Carrolis Izardas (1977) teigë, kad þmonëms bûdinga 10 pagrindiniø emocijø (dþiaugsmas, susidomëjimas (susijaudinimas), nuostaba, liûdesys, pyktis, pasibjaurëjimas, neapykanta, baimë, gëda ir kaltë). Dauguma jø bûdingos jau kûdikiams. Kitos emocijos yra ðiø deriniai, pavyzdþiui, meilë yra dþiaugsmo ir susidomëjimo (susijaudinimo) derinys. Kiek išsamiau panagrinësime tris pagrindines emocijas: baimæ, pyktá ir laimæ.

200

Baimë – nemaloni emocija, taèiau ji yra labai svarbi iðlikimui emocija. Ji parengia kûnà gelbëtis nuo pavojaus. Baimindamiesi prieðø þmonës buriasi á ðeimas, gentis, tautas. Baimë susiþeisti saugo mus nuo suþalojimø. Bijodami bausmës arba keršto stengiamës nepakenkti vieni kitiems. Baimës jausmas yra susijæs su pavojumi. Daþniausia ir natûraliausia þmogaus reakcija yra noras pabëgti ið baimæ kelianèios situacijos. Baimë gali turëti realø pagrindà ir jo neturëti. Sveika baimë yra konkreti, ji turi realø pagrindà. Bijoma ne ðiaip ðunø, o tik grësmæ kelianèiø, pasiutusiø. Þmogus bijo, þino, ko bijo ir kaip galima baimës iðvengti. Taèiau kai baimë tampa labai stipri, be to, menkai pagrásta arba neracionali, ji vadinama fobija (þr. skyriø „Psichikos sutrikimai“). Fobijos daþnai turi griaunamàjá poveiká þmogaus gyvenimui ir jas reiktø gydyti taikant psichoterapijà. Kitaip nei baimë, nerimas neturi grësmæ kelianèio objekto arba þmogus neþino, ko bijo. Nerimas yra nemalonus jausmas. Kadangi bûsena yra neaiški, prieþastys neaiðkios, tai individas neþino, kaip atsikratyti ðios bûsenos, kà daryti. Nerimo apimtas þmogus neranda sau vietos, jo judesiai nervingi, þvilgsnis klaidþioja, sunku iðlaikyti dëmesá ties kokia nors veikla. Labai daþnai tokiais atvejais bandoma nerimà slopinti – raminamaisiais vaistais, alkoholiu, kokia nors veikla. Kadangi nerimo prieþastis nenustatyta, tai jis tik laikinai nuslopinamas ir bet kada vël gali atsinaujinti. Nerimas yra daþnas þmogaus gyvenimo palydovas naujose situacijose, nes jose yra daug neaiškumo. Visiðkai iðvengti nerimo neámanoma, taèiau já galima sumaþinti kalbant apie esamà padëtá, ieðkant konkreèiø su nerimu susijusiø reiðkiniø. Pyktis yra nemaloni emocija. Pyktis labai daþnai bûna susijæs su frustracijos bûsena, bûsena, kai negali pasiekti ko nors, ko labai trokðti, kai jautiesi bejëgis. Þmogus gali nepasiekti savo tikslo dël daugelio prieþasèiø – ir vidiniø, ir iðoriniø. Studentas gali gauti prastesná, nei tikëjosi, paþymá dël gabumø stokos, dël to, kad nepavyko iðtraukti iðmokto klausimo arba dël kitø prieþasèiø. Frustracijas ir pyktá daþnai išgyvena þmonës, kurie kelia sau nerealius tikslus ir jiems nepavyksta jø ágyvendinti. Pyktis taip pat siejamas su þmogaus noru kontroliuoti aplinkà, siekimu, kad viskas vyktø bûtent taip, kaip, jo manymu, turëtø vykti.

201

Taèiau nerealu tikëtis, kad visi aplinkiniai þmonës elgtøsi bûtent taip, kaip þmogui norëtøsi. Pykèio iðraiðkos bûdai gali bûti labai skirtingi. Pats paprasèiausias – tiesioginis pykèio protrûkis, daþnai sukeliantis agresyvø elgesá. Supykdytas þmogus gali uþrikti, trenkti, spirti, keiktis ir pan. Tiesioginis pykèio protrûkis suteikia palengvëjimà, pašalina átampà. Palengvëjimas išliejus stiprius jausmus, ypaè pyktá, vadinamas katarsiu. Išlietas pyktis sumaþëja taip pat, kaip sumaþëja spaudimas garo katile nuleidus garà. Jeigu pyktis išliejamas tiesiogiai, tai aplinkiniams nesunku suprasti to þmogaus jausmus. Taèiau daþnai ðis bûdas netinka, nëra pats geriausias. Bûna situacijø, kai tiesioginë pykèio iðraiðka nëra galima arba pavojinga pykstanèiam þmogui. Tada pyktis arba agresija gali bûti atidëta arba nukreipta á paðaliná, nepavojingà objektà. Keièiantis pykèio adresatui ávyksta pykèio arba agresijos perkëlimas. Šeimoje silpniausi ir nepavojingiausi nariai (daþniausiai vaikai) gali tapti kitø nariø pykèio objektais. Pyktis maþëja ir sportuojant, atliekanti ávairius fizinius pratimus. Kai kurie þmonës neparodo pykèio, nes, daugumos þmoniø ásitikinimu, tai negera, nepageidaujama emocija. Taèiau slopinamos emocijos gali netikëtai pratrûkti, þmogus gali nustoti jas valdæs. Slopinamos emocijos kaupiasi ir gali sukelti fiziologinius pokyèius, o ðie savo ruoþtu gali virsti ir fizinëmis ligomis. Fiziniai sveikatos sutrikimai, kuriø kilmë siejama su psichologinëmis prieþastimis, yra vadinamos psichosomatiniais sutrikimais (miokardo infarktu, bronchine astma, dvylikapirðtës þarnos opa ir kt. ). Pats veiksmingiausias, taèiau ir sudëtingiausias bûdas yra kontroliuoti pykèio prieþastis, patá pyktá, o ne jo iðraiðkà. Jeigu pernelyg didelis arba daþnas pyktis trukdo þmogui, tai pirmiausia jis turi tai suvokti. Svarbu išnagrinëti situacijas, kuriose kyla pyktis, ir suprasti, dël ko jis kyla. Paèiam tai padaryti sunku, su psichologo pagalba – paprasèiau. Kitas þmogus gali padëti ávertinti padëtá kitaip, pamatyti save iš šalies. Kadangi pyktis yra susijæs su pernelyg dideliu noru kontroliuoti aplinkinius, reikia iðanalizuoti savo norus. Galbût jie yra nerealûs? Galbût ið aplinkiniø tikimasi pernelyg daug? Pyktis sumaþëja, jeigu pavyksta á situacijà ir á save paþvelgti su humoru, jei galima pasijuokti ið savæs.

202

Pyktá taip pat maþina atsipalaidavimo pratimai, relaksacija. Atpalaiduodamas atskiras raumenø grupes þmogus tampa ramesnis. Laimë. Kiekvienas nori bûti laimingas ir tai suprantama, nes dþiaugsmas, laimë yra malonûs iðgyvenimai. Laimingi þmonës pasaulá mato ðviesesnëmis spalvomis, suvokia já esant saugø, jie lengviau priima sprendimus, daug palankiau vertina kitus þmones, yra labiau patenkinti gyvenimu. Bûdami laimingi mes noriau padedame kitiems. Kuo nelaimingesnis jauèiasi þmogus, tuo niûresnis ir maþiau optimistiðkas atrodo pasaulis. Taèiau paprastai þmogaus gyvenime vyksta emocijø ir nuotaikø kaita. Po pakilios nuotaikos ateina prislëgta nuotaika, liûdesá keièia dþiaugsmas. Kodël vieni þmonës jauèiasi laimingi, o kiti ne? Nuo ko priklauso laimës iðgyvenimas? Linkëdami kitiems laimës ir dþiaugsmo daþnai linkime ir turto. Ar materialinë gerovë daro þmones laimingesnius? Psichologiniai tyrimai atskleidþia, kad tais atvejais, kai pagrindiniai þmogaus poreikiai yra patenkinti, pasitenkinimà ir dþiaugsmà sukelia tik praturtëjimas. Šis jausmas nëra ilgalaikis, þmogus labai greitai apsipranta su geresne materialine padëtimi. Net ir labai praturtëjæs þmogus jauèiasi tik truputá laimingesnis. Vienas ið pagrindiniø þmogaus bruoþø yra tas, kad jis save nuolat lygina su kitais. Materialinë padëtis pati savaime nedaro þmogaus laimingesnio arba nelaimingesnio. Darbuotojas, kurio alga yra 1000 eurø, bus patenkintas savo darbo uþmokesèiu, jeigu aplinkiniai gaus tiek pat arba maþiau. O suþinojæs, kad jo uþmokestis yra pats maþiausias, jis gali jaustis nelaimingas. Kartais, pagerëjus materialinei padëèiai, þmonës jauèiasi maþiau laimingi. Taip yra todël, kad pasikeièia áprastas gyvenimas, draugø, bendradarbiø ratas, laisvalaikio praleidimo formos. Pasikeitus materialinei padëèiai pasikeièia ir lyginimo kriterijai. Jeigu þmogus save lygina su tais, kuriems gerai sekasi, jis pradeda jiems pavydëti. Jeigu þmonës susipaþásta su kitø nelaimëmis, jie jauèiasi labiau patenkinti savo gyvenimu. Taigi kas yra bûdinga laimingam þmogui, o kas nesusijæ su laimës iðgyvenimu? D. Myerso mokslinio tyrimo rezultatai atsako á ðá klausimà ir yra parodyti 3 lentelëje.

203

kad bëgame? Ar ðirdis dauþosi todël. • vaikø turëjimas arba neturëjimas. ásisàmoninimas. geras miegas. kaip ðie reiðkiniai susijæ? Ar mes bëgame nuo ðuns todël. religinis tikëjimas. kad jie uþmirðta save. Þmonës laimingesni jauèiasi uþsiimdami sodininkyste nei sëdëdami motorinëje valtyje. • intelektas. kad ásitraukæ á protiná darbà arba aktyvø poilsá þmonës yra laimingesni uþ tuos. M. mankštinimasis. Taèiau kaip tai ávyksta. neturintys átakos laimës jausmui • teigiamas savæs vertinimas. • lytis (moterys labiau linkusios á depresijà. kad bijome? O gal bijome todël. • pasitenkinimas santuoka ir • • • • • meilës ryðiais. bet taip pat daþniau dþiaugsmingos) • išsilavinimas. Laimingam þmogui bûdinga Veiksniai. kad ji dauþosi? Á ðiuos ir kitus klausimus skirtingos emocijø teorijos pateikia skirtingus atsakymus. nustatë. apibrëþimas) komponentai. darbo turëjimas.3 lentelë. • amþius. emocijoms bûdinga fiziologinis. Emocijø teorijos Kaip jau buvo anksèiau minëta. 204 . • rasë. Su subjektyviai suvokiama laime siejami reiškiniai (Myers. kad bijome? O gal bijome todël. iðraiðkos ir paþintinis (bûsenos suvokimas. kalbëdamiesi su draugais nei þiûrëdami televizoriø. Csikszentmihalayi su bendradarbiais 1990 m. optimizmas ir draugiškumas. 2000). kurie gyvena maþiau aktyviai. Aktyvumas yra labai svarbus visaverèiam þmogaus gyvenimui. Laimingi yra tie. kuriuos darbas arba poilsis átraukia taip.

mes bijome. jeigu kurá laikà vaikðèiosime nuleidæ galvà. Todël Walteris Cannonas. Jameso ir C. o jeigu ðypsosimës ir ðvilpausime – nuotaika turëtø pagerëti. ðirdies plakimo greièio. ir išgyvenamos emocijos. Ar greitesnis ðirdies plakimas reiðkia baimæ. Viena teigia. nes verkiame. Jamesas ðá reiðkiná ávertino kitaip: „Mums gaila. kad kuo maþiau þmogus jauèia savo kûno signalø (suparalyþiuota didelë arba nedidelë kûno dalis). kad dirgiklis ið karto sukelia ir emocijas. iðgyvenimai yra silpnesni ir ne tokie stiprûs. Emocijà þadinanèio dirgiklio impulsai tuo pat metu plinta á smegenø þievæ priversdami subjektyviai ásisàmoninti situacijà. kad mums liûdna. pradeda daþniau plakti ðirdis. o vëliau ir kitas amerikieèiø psichologas Philipas Bardas padarë iðvadà. Lange’o teorija amerikieèiui Walteriui Cannonui pasirodë maþai tikëtina. ið pradþiø organizmas reaguoja á situacijà. Taigi jau turime dvi skirtingas emocijø teorijas. kad sukeltø staigias emocijas. Tokià pat idëjà tuo paèiu metu iðkëlë danø psichologas Carlas Lange’as. Vëliau iš šio savo elgesio suprantame.Jameso-Lange’o emocijø teorija. tai pasijusime prislëgti. Ið pradþiø mes pamatome ðuná. kad fiziologinës kûno reakcijos nëra tokios skirtingos. W. Cannono ir Bardo emocijø teorija. ir á simpatinæ nervø sistemà sukeldami organizmo fiziologines reakcijas. Taèiau W. Kaip tai daþnai bûna moksle. pratrûkstame keiksmais. Sveikas protas mums sako. nes pykstame. kad ið pradþiø á dirgiklá reaguoja kûnas ir tada mes pagal skirtingà kûno reakcijà jauèiame skirtingas emocijas. mums pikta. Ðiø autoriø teigimu. kad bijome. tuo silpniau jis iðgyvena savo jausmus. drebame dël to. në viena teorija negali visko paaiðkinti. nes drebame“. kokias emocijas išgyvename. kad tuo paèiu metu ir organizmas fiziologiškai suþadinamas. Jeigu mus kas nors pastumia. 205 . kad sukeltø skirtingas emocijas. Pirmiausia jis rëmësi tuo. kita teorija teigia. pyktá ar meilæ? Be to. Taigi pagal ðià teorijà. Mums patiems nereikia sàmoningai nieko daryti – tam tikrose situacijose mes automatiðkai pravirkstame arba bandome ið situacijos pabëgti. nes mušame. pradedame bëgti ir suvokiame. Taèiau pastebëta. nëra visais atvejais teisi. kûno temperatûros pokyèiai yra per lëti. prakaitavimo. kad bijome. mes supykstame ir mûsø veidà uþlieja raudonis. kad mes verkiame dël to. ir organizmo reakcijø pokyèius.

O tie. Studentams buvo áðvirkðta adrenalino. Emocijos priklausë nuo to. kurie neþinojo. Jameso-Lange’o emocijø teorija. kà iðgyvena þmogus. ið pasitenkinimo nenustygstanèiu vietoje. kitiems – ne. kurie þinojo. kad jiems áðvirkðta adrenalino. kur eksperimentuotojo padëjëjas apsimeta arba labai euforišku. taèiau tai. kad emocijoms didelæ átakà daro tai. Nesuþadinus organizmo emocijos negalimos. nejautë stipresniø emocijø. emocijas sudaro du dëmenys: fizinis suþadinimas ir jo paþintinis ávardijimas. Stanley Schachteris ir Jerome’as Singeris atliko eksperimentà. priklauso nuo to. Schachterio dviejø veiksniø emocijø teorija. Vieniems apie tai pranešta. Toliau pavaizduota. kaip jis interpretuoja. supranta situacijà. arba labai suirzusiu. Schachterio eksperimentas labai aiðkiai parodo. kà vaizduodavo eksperimentuotojo padëjëjas (atsidûræ viename kambaryje su susierzinusiu þmogumi patys tapdavo suirzæ. Cannono-Bardo ir Schachterio teorijos. savo bûsenà galëjo paaiðkinti vaisto poveikiu. su patenkintu – patys tapdavo patenkinti). Tie tiriamieji. Stanley Schachterio teigimu.S. bûtent paþintinis veiksnys. kad jiems yra áðvirkðta adrenalino. kaip psichikos procesø sekà apraðo Jameso-Lange’o. Šias tris teorijas iliustruosime pavyzdþiu. Emocijos patiriamos suþadinus organizmà fiziologiðkai 206 . Þmogus pamatë gyvatæ ir iðsigando. Emocijas sukeliantis dirgiklis (gyvatë) ir jo suvokimas Fiziologinë (kûno) reakcija Fiziologiniø reakcijø ásisàmoninimas sukelia emocijà (baimæ) 36 pav. Studentai patenka á kambará. pradëjo jausti euforijà arba susierzinimà. kaip þmogus sugeba paaiðkinti savo bûsenà.

kad paþintiniai procesai vyksta visada. Fiziologinis suþadinimas ir situacijos interpretavimas vyksta tuo paèiu metu. Fiziologinis suþadinimas ir emocijos patiriama tuo paèiu metu Fiziologinës reakcijos ir elgesys (padaþnëjæs ðirdies ritmas. Zajonco nuomone. pabëgimas) Dirgiklis (gyvatë) Interpretauojama situacija (gyvatë yra pavojinga) Patiriama emocija (baimë) 38 pav. pabëgimas) Patiriama emocija (baimë) 37 pav. Schachterio dviejø veiksniø teorija. kai kurios emocijos gali kilti ir þmogui nespëjus apgalvoti padëties. Tuo tarpu R. Lazarusas teigia. Galima iðsigàsti net ko nors nesuprantant. R. automatiškai.Emocijas sukeliantis dirgiklis (gyvatë) ir jo suvokimas Skirtingø galvos smegenø srièiø suþadinimas tuo paèiu metu Fiziologinës reakcijos ir elgesys (padaþnëjæs ðirdies ritmas. daþnai labai greitai. emocija nepatiriama Dël paþintiniø veiksniø átakos emocijoms psichologai neturi bendros nuomonës. Cannono–Bardo emocijø teorija. Jeigu situacija subjektyviai neáprasminama. 207 . S. Þmogus nespëja ásisàmoninti savo situacijos ávertinimo. taèiau tas ávertinimas vyksta.

jø prigimtis. kylanèios kaip tiesioginis atsakas á konkreèius ávykius. bet ir jau egzistuojanèios emocinës bûsenos.Suþinokite daugiau! Apie emociniø reiðkiniø ávairovæ: V. kad ji gali daryti átakà situacinëms emocinëms reakcijoms á ávyká.. 16. palyginti pastovi vidutinio ar maþo intensyvumo psichinë bûsena. kad nuotaika yra þmogaus reakcija ne á patá ávyká.) Nuotaika – tai. pasireiðkianèios kaip situaciniø emocijø fonas. Reèiau pabrëþiama. Nors kelios tokiø foniniø emociniø iðgyvenimø atmainos (nuotaikos. Viliûnas „Foniniai emociniai iðgyvenimai“ // Psichologija. 1997. (. bûti konkreti arba neapibrëþta. kuri yra teigiamas arba neigiamas individo psichinio gyvenimo emocinis fonas“ (Psichologijos þodynas. be abejo. bet á jo reikðmæ visiems kitiems gyvenimo planams bei interesams (nors kartais keièiasi be prieþasties). kad tokius atsakus lemia ne vien ávykiai. funkcinë paskirtis. Toliau nurodoma. Tai apmaudu. bûdingà emocijø psichologijai. kad paprastai ji yra silpnesnë ir ilgiau trunkanti 208 . nes foniniams iðgyvenimams tenka ypatingas vaidmuo sieti atskiras emocijas. P.. bûdingiausias ir plaèiausiai pripaþástamas foninis emocinis iðgyvenimas. telikdami neiðaiðkinti. Taigi pastangos pasistûmëti pirmyn tiriant ir suprantant foninius emocinius iðgyvenimus sëkmës atveju. kiti ypatumai kelia ginèus. jausmai) gerai þinomos. jungti jas á iðtisiná emociná iðgyvenimà. Daugiausiai psichologijoje tyrinëjamos ir aptariamos situacinës emocijos. Panaðiai nuotaikos apibûdinamos ir kituose literatûros ðaltiniuose: taip pat pabrëþiama. þada dar ðiek tiek iðsklaidyti painiavà. 193). Þodynuose ji apibûdinama kaip „ilgokai trunkanti. be tiesioginiø rezultatø. 1993. kuris psichologijoje be tokio vienijanèio pagrindo vaizduojamas veikiau kaip izoliuotø arba maþai tarpusavyje susijusiø emociniø reakcijø seka. Nr. nei kaip visybiðkas reiðkinys.

ávairûs sukrëtimo palikti pëdsakai: „Dominuojanti depresijos savybë – liûdesio jausmas. apetito neturëjimas. Reaktyvinë depresija paprastai atsiranda po stipriø sukreèianèiø gyvenimo ávykiø (lûkesèiø neiðsipildymo. Vykdomi dar fiziologiniai bei empiriniai nuotaikø tyrimai. ir pasireiðkia kaip papildo- 209 . dominavimas. tai kà iðreiðkia. nuo ko priklauso ir á kà nukreipta nuotaika. nustelbia. Bûdama atsakas á vieno ið poreikiø frustracijà depresija riboja kitø poreikiø tenkinimà. Palyginti su situacine emocija. nesugebëjimas susikaupti. Ðiuos klausimus verta pasiaiðkinti. Depresija yra viena ið ryðkiausiø ir. kognityvistai – paþintiniams vertinimams ir pan. kai baigiasi ûmus situacinis iðgyvenimas. Ið tiesø. maskuoja kitus jo pasireiðkimus. daugiausiai tirtø nuotaikos atmainø. konkreèios nuotaikø teorijos paávairina jø apraðymus. jeigu nuotaika daro átakà situacinëms emocijoms atsirasti. depresija yra þymiai platesnio pobûdþio reakcija: ji ne tik ilgiau trunka. kad nuotaika kartais kyla. kurià paprastai turi. Kitos savybës – tai neigiamas savivaizdis. Þvilgsnis á nuotaikà. Taigi reaktyvinës depresijos pavyzdys rodo. kadangi jos metu maistas. skaudþios netekties). Aiðku. bûdamos ryðkiausiais emocinio gyvenimo ávykiais. pastovios mintys apie mirti ir saviþudybæ. bet ir plaèiau pasireiðkia. kaip á foniná emociná iðgyvenimà. kuo ji skiriasi nuo panašiai pasireiškianèio jausmo? Jeigu jausmas iðreiðkia poreiká ir nukreiptas á jo objektà. nors tikëtis rasti á juos iðsamius atsakymus ðiuo metu maþa vilties. apimtas liûdesio. pastarieji parodë gana ávairià nuotaikø átakà psichiniams procesams. þmoniø vengimas. ko gero. kiek á visà gyvenimà ir daro já maþiau mielà. taèiau ilgai iðlieka savotiðkas jo gausmas. Depresija iðryðkëja vëliau. nevilties). ypaè iðryðkina jos globalinë paskirties klausimà.) nuostata reaguoti tam tikru emociniu bûdu ir iðgyventi tam tikrus jausmus“. pasiekimai.. nukreipta ne tiek á sukrëtusá ávyká. apibûdinama kaip „(. taigi jau esant pastoviam emociniam santykiui (jausmui) ir ávykus jo frustracijai. seksas nebeágyja tos prasmës. kaip ir situacinës emocijos.uþ situacines emocijas.. kurios. ið jausmo. bendro aktyvumo bei agresyvumo bei agresyvumo pokyèiai“. Tie patys ávykiai sukelia ir situacines emocijas (þmogus bûna sukrëstas. išsakydamos panašaus pobûdþio teiginius pagal savo tradicijas: biheivioristai pabrëþia nuotaikos poveiká elgsenai. daþnai bûna nukreipta á neapibrëþtà objektà.

o baimæ sunkiau. atliekama emociniø reiðkiniø. þaismingos nuotaikos. išvestiniai foniniai iðgyvenimai. taèiau tai. atsiranda galimybë derinti atskirus poreikius ir reguliuoti bendrà emocinio gyvenimo modalumà. gali bûti net nepastebëtas. dþiaugsmo. vienas ið svarbiausiøjø. 2. Kuris iš èia pateiktø iðgyvenimø yra pats stipriausias. yra gana sudëtinga. kad jos kyla. Tokiais atvejais emocijos kyla ne iš nuotaikos. b) nerimas ilgiau trunka uþ baimæ. c) nerimo prieþastis neaiðki. kad nuotaikos gyvenime pasireiðkia ávairiau ir ne visuomet gali bûti interpretuojamos kaip antriniai. dominavimà. ji nustato pykèio reakcijos slenkstá. Taèiau toks jø pasireiðkimas yra. Per tokius emocijø „slenksèiø“ poslinkius. intensyviausias: a) emocija. b) afektas. nuo nuotaikos priklauso. o paþeistos ambicijos. kai jis bus dþiugios. kitaip sakant. ar bus toks paþeidimas áþvelgtas. kità syká. Aiðku. Koks yra esminis baimës ir nerimo skirtumas? a) baimë yra stipresnë uþ nerimà. sudaromus nuotaikø. bet nuo nuotaikos priklauso. supykdæs irzlios bûsenos þmogø. palengvinantis vienø ir ribojantis kitø emocijø iðsivystymà.mas foninis iðgyvenimas. d) visi vienodai stiprûs. Pasitikrinimo klausimai 1. Pykèio ðaltinis – ne nuotaika. berods. o baimës aiðki. 210 . atsargumo ir kt. kad foninë elgsenos reguliacija. agresijos. c) nuotaika. apimanti daug atvejø. d) nerimà lengviau kontroliuoti. Áþeidimas. Jis rodo.

Kurias ið pateiktø emocijø teorijø iliustruotø ðis ávykis: ið ryto þmona skubëdama per klaidà iðgërë daug stipresnæ vyro kavà. jog ji iðgërë jo „branduolinæ“ kavà. pranašaujantá jai nelaimingà dienà. 5. c) Schachterio emocijø teorijà. kad stipriai dauþosi ðirdis. 211 . Moterá uþvaldë baimë. 4. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p.3. c) ávairûs fiziologiniø parametrø pokyèiai. d) visas pateiktas teorijas. c) Schachterio emocijø teorijà. Jai jos baimë pradëjo atrodyti juokinga. Kas yra matuojama poligrafu (melo detektoriumi): a) kraujo spaudimas. Vëliau pajuto. O per televizoriø iðgirdo horoskopà. d) þmogaus rašysenos ypatumai. b) Cannono ir Bardo emocijø teorijà. d) visas pateiktas teorijas. moteris nurimo. kad galbût baimë yra susijusi su tuo. Kurias ið pateiktø emocijø teorijø iliustruotø ðis posakis: „Jis taip ilgai draugavo su Jûrate. b) Cannono ir Bardo emocijø teorijà. a) Jameso ir Lange emocijø teorijà. kad pagaliau suprato. ji paskambino vyrui praneðti apie savo baimes ir galimas blogas þinias. jog jà myli“: a) Jameso ir Lange’o emocijø teorijà. b) þmogaus sugebëjimas meluoti. Išgirdusi vyro nuomonæ.

212 .

kurie nëra patenkinti nugyventais metais? 9. labiau bijo mirties nei tie. Ar þmogaus menkavertiðkumo jausmas yra ágimtas? 10. gimæs su genetiðkai nulemtais gerais paþintiniais gebëjimais. gali iðmokti kalbëti? 5. Ar visiems þmonëms bûdinga vienoda màstymo ir elgesio raida? 3. kad jaunas þmogus nebesijaus vienišas? 8. gali bûti þemesnio uþ vidutiná intelekto? 2. patenkinti savo gyvenimu ir laimëjimais. Ar vaikas. iki septyneriø metø amþiaus negirdëjæs þmogaus kalbos. Ar nepatyræs globos ir meilës ið artimiausiø þmoniø vaikas gebës suaugæs mylëti? 213 . Ar beþdþionë. Ar paauglystës krizë bûdinga tik iðsivysèiusiø ðaliø gyventojams? 6.Psichosocialinë raida Atsakykite taip a r b a ne: 1. elgtis ir jausti? 4. Ar santuoka uþtikrina. Ar pagyvenæ þmonës. Ar daþnai neðiojamas ant rankø kûdikis vëliau norës pats vaikðèioti? 7. auklëjama þmogaus. Ar vaikas. ágis pranaðesná gebëjimà màstyti.

visi turim išmintingus þmones. abu vienodai mokë. elgesiui. Vienodai mylëjo (jei apkabindavo vienà. 1933 m. Tiesiog bûdamas jaunas að daviau sau þodá. jis elgsis. – Na.. Þurnalistas ima interviu ið ðimto metø sulaukusio senuko: – Sakykite. Tai va. gerti iš puoduko. atidaryti duris. tai ir kità). Draugas darþelyje sakë. J. màstys ir jausis taip. màstysenai… O gal. ilgëjosi. ko tik panorësime. kaip já iðugdysime? Ðtai du istoriniai pavyzdþiai. viskas yra mûsø prigimtyje. „tabula rasa“. – pareiškia šešiametis vaikas.– Visi þmonës turi po koká nors iðmintingà þmogø. Abu „augintiniai“ vienodai rodë prieraiðumà tëvams. ir jis. viskas nulemta biologiðkai. Jie devynis mënesius drauge su vieneriø metø amþiaus sûnumi augino porà mënesiø jaunesnæ ðimpanzæ. Taèiau netrukus berniukas ðimpanzæ ëmë lenkti ir savo galimybëmis (pradedant kalbos raida) jà smarkiai pranoko. kad gyvensiu toliau. svarbûs mëginant suprasti psichologinæ þmogaus raidà. Rousseau). reikia tik leisti pasireikðti toms savybëms. kai jø nebûdavo šalia. þmogus gimsta tarsi tuðèia lenta. 214 . – Kaip tai? – nesupranta mama. su abiem kalbëdavosi. psichologai Kelloggai neáprastu eksperimentu su savo paèiø vaiku ir ðimpanze parodë. prašom. kaip jums pavyko sulaukti tokio garbingo amþiaus? – Tai paprasta. klausimø. bûdo bruoþus ar santykius su kitais þmonëmis lemia paveldimumas ir ugdymas.. J. Mokydamasi naujø ágûdþiø pirmaisiais mënesiais ðimpanzë buvo pranašesnë: greièiau išmoko naudotis šaukštu.. – kiek ir kaip kiekvieno þmogaus elgesá. jog mûsø elgesá – bent ið dalies – lemia unikalios þmogaus kûno sandaros ir funkcijø savybës. á kurá mëginama atsakyti turbût nuo þmonijos gyvavimo pradþios. Vienas esminiø psichologijos mokslo. ypaè raidos psichologijos srities.. psichikos procesus. taigi já galime iðmokyti visko. protingas. að turiu tave iðmintingà. Psichologai elgësi su jais visiðkai vienodai. kad jo tëtis irgi viskà þino. Ar ið tiesø. kaip manë kai kurie filosofai (pvz. kad ir kas atsitiktø. kaip teigë kiti (pvz. J. ir aš. Locke’as).

tinkamos aplinkos. Vëlesni psichologiniai tyrimai patvirtino ðià prielaidà. kita – 8 ar 9 metø. ir kiti nesiskirs savo gebëjimu kopti laiptais. Tà patá galima pasakyti ir apie vaiko gebëjimus pieðti. 1921 m. vartoti apie ðimtà þodþiø. Raidos psichologas Arnoldas Gesellas dar XX a. priklauso ne tik nuo prigimtiniø savybiø. Taèiau tai. kà apraðë A. Maþa to. Prigimties ir patirties sàveika Taigi ðios dvi istorijos rodo tai. asmenybës savybiø ar fizinæ – raidà kalbama. emocijø. kokie esame ir kà sugebame. vis tiek vaikø raida turi tas paèias stadijas. kokiu raidos metu susiduriama su patirties arba prigimties apribojimais. koks svarbus þmogaus elgesio raidai yra ugdymas ir atitinkama aplinka. Svarbi jø sàveika. galioja tik motorinei raidai: vaikðèiojimui. raidos psichologijos poþiûriu patirtis ir prigimtis skirtingai sàveikauja lemdama vienoká arba kitoká mûsø elgesá arba psichologines savybes – tai priklauso nuo to. kalbos. atlikti kito- 215 . kad ir kokia tinkama yra aplinka. Gesellas. Prigimtiniai gebëjimai gali atsiskleisti tik esant optimaliai aplinkai. jei 9–10 mënesiø kûdikius mokysime ropoti laiptais. ar jis specialiai bus mokomas. Stebëdamas kûdikius ir maþus vaikus jis apibendrino: ar kiðamasi á vaiko raidà. Kita vertus. viduryje atskleidë ir pabrëþë natûralaus brendimo svarbà. sëdëjimui. ágimtø galimybiø ir ne tik nuo ugdymo. ar ne. Indijoje buvo rastos dvi mergaitës. tai po poros mënesiø jie jau gebës jais lipti kur kas geriau nei jø bendraamþiai. Mergaitës elgësi kaip vilkiukai: jos bëgiojo keturiomis. Kai specialistai ëmësi jas priþiûrëti ir mokyti to. mergaitës iðmoko vaikðèioti staèiomis. ir nuo to. kitoms fizinëms funkcijoms. O bûdami 15 mënesiø amþiaus (kaip tik tada daugumos maþyliø motorinës galimybës jau leidþia atlikti jiems tokius veiksmus) ir vieni. uþaugintos vilkø. o jø gebëjimai atëjus tam tikram laikui susilygina. nemokyti kopti laiptais virðun. staugë ir ûkèiojo. prigimtis „nustato“ galimybiø ribà. apie kokià – màstymo. ar ne. bet jø gebëjimai nepasiekë aukðtesnio nei maþdaug trejø metø amþiaus vaiko lygio. Viena buvo maþdaug 2–4. kà moka þmonës. kà vëlesniais tyrimais ne kartà patvirtino psichologai: tai. Pasirodo. lakë pienà.Vadinamosios „laukiniø vaikø“ istorijos atskleidþia.

Þinoma. Tiesa. tarpsná. Pavyzdþiui. bet neturintis galimybiø bendrauti su jais (pvz. vargu ar jis vëliau vaikðèios taip gerai. kai aplinkos poveikiai tam tikros prigimtinës savybës ar funkcijos raidai yra veiksmingiausi. kuo labiau vaiko (ar jau suaugusio þmogaus) raida nutolusi nuo natûralaus tos savybës brendimo laiko. jei kûdikis ilgà laikà bus pririðtas prie lovytës taip. prigimtinius gebëjimus turinèius kûdikius. Taigi kalbama ir apie kritinius raidos laikotarpius – t. kaip jo bendraamþiai. trejø metø socialiai apleistà vaikà iðmokyti kalbëti daug lengviau nei dešimties. ir socialinë. laisvai bendrauti. tai bus tuo sunkiau. 216 . vaikas. jei vaikas „auga“ su televizoriumi. kad negalës atsistoti ir mëginti vaikðèioti. Fiziðkai ir socialiai apleistø kûdikiø ir maþø vaikø stebëjimai atskleidë deprivacijos reiðkiná ir tai. svarbi ir dar viena sàlyga: pasirengimas arba subrendimas iðmokti iðsiugdyti tam tikrà savybæ. Pavyzdþiui. kita vertus. bûtinos raidai stimuliacijos nebuvimas. Ji gali bûti ir motorinë. Deprivacija gali bûti ir maþiau matoma bei apimti specifines funkcijas: kaip rodo psichologiniai tyrimai. kad kiekvieno vaiko tam tikros motorinës funkcijos subræsta šiek tiek skirtingai – vienø truputá anksèiau. Tarkime. Ugdymas neveiksmingas. kol organizmas nëra pribrendæs atlikti tos funkcijos.kius daugiau ar maþiau sudëtingus judesius. tik retkarèiais su juo aplinkiniai kalbasi). kuri ugdoma. nukentës jo suvokimo raida. auganèius normalioje arba áprastinëje aplinkoje. nors ir turi kalbëjimui bûtinas fiziologines prielaidas. Aplinkos poveikiø veiksmingumui. kitø vëliau – jis per menkai ávertino svarbø aplinkos poveiká net ir ðiø motoriniø funkcijø raidai. ðiuos trûkumus galima kompensuoti vëliau. net jeigu vaikas buvo socialiai arba fiziðkai apleistas ir nepatyrë jo prigimtinei raidai bûtinos aplinkos stimuliacijos. neiðmoks kalbëti. gebëjimas ávertinti nuotolá ir daikto dydá. Svarbu atkreipti dëmesá. ir jutiminë. tuo reikalaus daugiau papildomø pastangø. Arba jei kûdikis neturës galimybiø laisvai judinti rankyèiø ir manipuliuoti daiktais. visiðkai neturintis galimybës bendrauti su kitais þmonëmis arba negirdintis jø kalbos. Gesellas pripaþino. iðmoks kartoti girdëtas frazes ir net pritaikyti jas atitinkamose situacijose. y. kaip ðis atsiliepia atitinkamø galimybiø raidai. kad ðiuo atveju kalbama apie sveikus. Taigi deprivacija – aiðkûs aplinkos apribojimai. vaikas. turintis galimybæ tik girdëti þmoniø kalbà. bet nemokës reikðti savo minèiø.. Ir nors pats A.

Laikotarpis. Pavyzdþiui. kurie turi tik 50 procentø tokios paèios genetinës informacijos (vadinamieji dizigotiniai arba neidentiðki dvyniai). Ypaè – be specialaus ugdymo. Pavyzdþiui. gebës kalbëti sakiniais. tarti garsus. turintis Dauno sindromà. ir fizinë. Deprivacija Kritinis raidos laikotarpis Ðiuo metu itin populiarûs ir svarbûs vadinamieji psichogenetiniai tyrimai. dvyniø. reikia nuosekliai ir tinkamai ugdyti. Pagrindinës sàvokos: Brendimas Biologinis augimo procesas. þodþius. kurie turi 100 procentø tokios paèios genetinës informacijos (vadinamieji mono- 217 . ir kalbos raida atsilieka nuo ðio sindromo neturinèiø vaikø – tai lemia prigimtis. bûtinos asmens psichinei raidai stimuliacijos nebuvimas. kai nuosekliai keièiasi genetiðkai nulemtas elgesys. turintá Dauno sindromà. santykinai nepriklausomas nuo patirties. kuriais moksliðkai siekiama atskleisti ir pagrásti patirties bei prigimties sàveikà skirtingais amþiaus tarpsniais bei skirtingomis sàlygomis. kai tam tikri veiksniai arba potyriai labiausiai veikia organizmo raidà. o vaikà. jei tik jo galimybës nevarþomos ir neribojamos aplinkos. lyginamas tam tikrø savybiø pasireiðkimas porose dvyniø. skiemenis. Kai kuriø vaikø – dël organiniø nervø sistemos paþeidimø nëðtumo ar gimdymo metu arba dël genetiðkai nulemtø sutrikimø – natûralus galimybiø brendimas stipriai atsilieka nuo bendraamþiø arba visai neámanomas. papildomos iðorinës stimuliacijos. tik nuo ádëto papildomo darbo mokant vaikà kalbëti. Pavyzdþiui. jungti juos á sakinius priklausys. Aiðkûs aplinkos apribojimai. dvyniø. atskleidþianti sudëtingà aplinkos ir prigimties sàveikà. turinèiø Dauno sindromà. ar tik kartos pavienius garsus arba skiemenis.Dar viena situacija. yra prigimtiniai trûkumai. Ðie tyrimai paprastai atliekami stebint ir ávertinant dvynius bei ávaikintus vaikus. kurie gimë ir augo kartu (tokioje paèioje aplinkoje). kad jis pradëtø vaikðèioti arba kalbëti. ar penkeriø metø vaikas. Paprastai vaikas. tarsi savaime iðmoksta vaikðèioti ir kalbëti. vaikø.

anksèiau visiðkai ignoruotà arba prapuolusá tarp prigimties ir patirties sampratos. bet ir yra labiau ar tinkamiau ugdomi. menkà galvos smegenø iðsivystymà ar jø pakitimus arba veido trûkumus – neiðsivysèiusá gomurá arba nesuaugusià virðutinæ lûpà. kuriomis moteris perserga kritiniais vaisiaus raidos momentais. folinës rûgðties trûkumas pirmàsias prenatalinës raidos (motinos nëðtumo) savaites gali lemti didelius nervø sistemos trûkumus. ir pan. bet ir aplinkà. bet motinos ásèiose esanèio þmogaus raidos laikotarpiu yra paþeidþiamiausi þalingø aplinkos poveikiø jo organai. Pavyzdþiui. Maþa to.zigotiniai arba identiðki dvyniai). gerais paþintiniais gebëjimais pasiþyminèiø tëvø vaikai ið tëvø paveldi ne tik gerus prigimtinius gebëjimus. arba raida iki gimimo. koká – genai. atitinkamos fizinës. kuriuo dar negimusio. kurie auga tokioje paèioje aplinkoje. jog mûsø psichosocialinæ ir elgesio raidà ið tiesø visuomet veikia ir aplinka. neretai mes „paveldime“ ne tik genetiná polinká. vaiko poreikiø neatliepianèius tëvus – tai dar labiau pasunkins psichologinæ vaiko raidà. lemianèius ðias ligas). paþintinës. Tai prenatalinë raida. Dideli nikotino kiekiai. „atsakingi“ uþ fizinæ gimusiø vaikø sveikatà (silpni plauèiai arba ðirdis) arba net paþintinius gebëjimus (rûkanèiø mamø vaikø intelekto koeficientas vëliau bûna maþesnis nei nerûkanèiø). prigimtis. Psichogenetiniai ir bendrai ðiuolaikiniai psichologiniai bei mediciniai tyrimai atskleidë dar vienà svarbø þmogaus raidai tarpsná. Šie þalingi poveikiai prenatalinës raidos metu – vadinamieji teratogenai – gali lemti ávairius jau gimusio vaiko raidos sutrikimus. Sudëtinga statistinë tokiø duomenø analizë leidþia ávertinti. baigiant fiziniø gebëjimø raida. emocinës arba psichosocialinës galimybës. bet yra skirtingø tëvø. ir genai. Ðiuo metu þinoma. bet ir „depresiðkà“ aplinkà arba ðaltus. koká procentà mûsø gebëjimø ar asmenybës savybiø lemia aplinka. Stiprius paþintinës arba socialinës raidos sutrikimus gali lemti ir kai kurios virusinës ligos. Pavyzdþiui. Alkoholis arba kitos psichoaktyvios medþiagos moters organizme gali neigiamai veikti daugybæ jos ásèiose auganèio þmogaus galimybiø apribojimø – pradedant paþintiniø gebëjimø. vaikø. 218 . manoma. Kol kas šiais tyrimais apibendrinama. Ið tëvø vaikas taip pat gali paveldëti ne tik polinká sirgti depresija arba šizofrenija (ar atitinkamus genetiškai nulemtus neurocheminius pokyèius.

savo patirtá) ne tik pienà. kûdikiai. susideda ið dviejø svarbiø procesø. bet ir tuo. taèiau jo metu þmogaus ávairiausiø gebëjimø raida yra bene sparèiausia ir dramatiðkiausia. ir kitø gyvûnø jaunikliai. pirmøjø metø patirtis stipriai veikia vëlesnæ þmogaus psichosocialinæ raidà ir psichologinæ savijautà bei socialinius santykius. Kaip tik kûdikio turimi refleksai. gimsta turëdami poreiká ir gebëjimà prisitaikyti prie aplinkos. èiulpimo. skirtinga patirtimi. A. veiksmø grandiniø – èiupimo. Ðitaip èiulpimo schemà jau turintis kûdikis asimiliuoja (átraukia á save. paþintiniø gebëjimø raidà. daugelio psichologø nuomone. èiulpiama. kad jais remiantis išmokstama naujø. Piaget teigimu. kaip. t. H. beje. in- 219 . reikšmingai papildyta ir iðplëtota þmogaus asmenybës raida. ypaè E. Jie svarbûs ne tik tuo. Tik gimæs kûdikis turi daug refleksø – ágimtø reagavimo modeliø. naujø ágijimà. Toliau apþvelgsime þmogaus psichosocialinæ raidà nuo gimimo iki mirties remdamiesi ðiø psichologijos klasikø stebëjimais ir atradimais. kaip ir kas gali bûti þindama. yra pirmosios schemos. J. bet ir patyrimà. prigimties nulemtø procesø ir iðoriniø sàlygø sàveika. o jo mokiniø C. Toks prisitaikymas (adaptacija). mirksëjimo. Svarbiausios jø – ðveicarø psichologo Jeano Piageto apraðyta màstymo ir kalbos raida bei psichoanalizës pradininko Sigmundo Freudo apraðyta. kitaip tariant – pirmieji gyvenimo metai. Jungo. Piaget nuomone. Eriksono. Kûdikystë Kûdikystë – tai þmogaus gyvenimo laikotarpis nuo gimimo iki tol. nuolat sàveikaujanèiø ir papildanèiø vienas kità bei lemianèiø tolesná turimø schemø tobulinimà. màstymo) raida. tikslingø veiksmø. Taèiau susidûrus su nauja. kol jis pradeda vaikðèioti. rëmimosi kojomis á kietà pagrindà ir t. kuriomis vadovaujantis toliau vyksta paþintinë (suvokimo. G. kurá gauna þásdamas krûtá. socialinæ. kad uþtikrina kûdikiui bent minimalø gebëjimà iðgyventi. daugybës kitø. Be to. apibûdinanèios þmogaus psichologinæ. Nors šis amþiaus tarpsnis yra trumpiausias savo trukme (palyginti su kitais amþiaus tarpsniais). Vienas ið procesø yra asimiliacija – patirties priëmimas remiantis turimomis schemomis. irgi pagrástos vidiniø.Iki ðiol reikðmingos ir nepaneigtos raidos teorijos. Adlerio. ðio psichologo manymu.

formacija. Kûdikiai nuolat aktyviai sàveikauja su aplinka (kaip minëjome anksèiau. Pirmàjà paþintinës raidos stadijà. o spjauna já praneðdamas. buvimas arti kûdikio ir jo poreikiø tenkinimas. ar ne. kad kitas þmogus nëra jo paties dalis ir kad kitas þmogus bei jo meilë. prieraiðumo santykiai tampa vëlesniø þmogaus socialiniø santykiø bei ryðiø su artimais þmonëmis modeliu. o ne èiulpti. Akomodacija padeda kûdikiui greitai perprasti. kad kita puse atsuktas arba apverstas daiktas nekeièia savo formos. èiulpdami savo pirðtà motinos krûtá arba kito vaiko pirðtà kûdikiai suþino (savo kûno pojûèiais). o tik atrodo kitaip. ákàsdamas á krûtá ir pats tuo metu nejausdamas skausmo kûdikis „atranda“ ir tai. jis neèiulpia þinduko. Iki ðiol prieraiðumo santykiø tyrimai. uþtikrinantis rûpestá kûdikiu ir jo iðlikimà. yra itin svarbi raidos psichologijos dalis. Piaget vadino sensomotorine. nes be kito þmogaus jis neiðgyventø. ar tai yra jø paèiø kûno dalis. Asimiliacija ir akomodacija vyksta nuolat. Bowlby savo prielaidas grásdamas Freudo teorija ir gyvûnø elgesá studijuojanèiø etologø darbais. kas èiulpiama norint pasisotinti. svarbu. Šitaip jie pamaþu „atranda“. Nuo pat gimimo tarp kûdikio ir já globojanèiø asmenø uþsimezga prieraišumas – pirmasis svarbiausias ryšys. ðias dar ir perþiûrëdami. rûpestinga globa. kol ima suprasti. kad aplinka bûtø tam tinkama) jutimais (sensorika) ir judesiais (motorika) vis daugiau asimiliuodami informacijos ir akomoduodami turimas schemas. Tampydamas motinà uþ plaukø. trunkanèià maþdaug iki dvejø metø amþiaus. o kas – tik patirti malonumà. Pavyzdþiui. kas ir kokiu bûdu lemia vienokius ar kitokius prieraiðumo santykius bei kaip ðie susijæ su vëlesne þmogaus psichosocialine raida. rûpestis neiðnyksta jam 220 . tikslinimas. vyksta ir akomodacija – prisiderinimas. Pirmasis prieraiðumà bei jo formavimàsi apraðë psichoanalitikas J. Kita vertus. èiupinëdamas jos nosá. Saugaus prieraiðumo formavimàsi lemia ðilta. visà þmogaus gyvenimà: dël jø mes ágyjame naujø þiniø ir deriname jas su jau turimomis. jo tiktai nesimato. plëtimas. Ðitaip jis iðmoksta ir veikti aplinkà (tai taip pat padeda jam prisitaikyti ir išgyventi). kad nori valgyti. Kai kûdikis jauèia arti esantá kità þmogø (ypaè. Pavyzdþiui. dirgikliais. turimø schemø keitimas. mëginimas suprasti. o ne jo paties tàsa. kad po nosinaite paslëptas daiktas ið tiesø neiðnyksta. kad ji yra atskiras þmogus. jei kûdikis nori maisto.

Nesaugus prieraišumas gali reikštis maþiausiai dvejopai: kûdikis arba lengvai. turi vadinamasis dezorganizuotas prieraiðumas arba apskritai prieraiðumo santykiø nebuvimas. jis ima pasitikëti savimi. já supanèiu pasauliu. kai nori. Auganèio vaiko aktyvumas. nusakanèiu ne kà kûdikis geba arba daro. Svarbiausios temperamento savybës yra aktyvumas. 221 . Skaudþiausias ir sunkiausiai atitaisomas pasekmes vëlesnei þmogaus raidai. aplinkiniais þmonëmis. bet kartu já ir atstumia. prieraiðumo santykiø formavimàsi. jaudrumas gali labai keistis – ir dël vidiniø procesø. daþniau bûna nesaugiai prisiriðæ prie savo globëjø nei lengvo temperamento vaikai. lemia ne tik vaikà globojantys asmenys. Tiesa. kaip ir visà þmogaus raidà. kai kûdikis ilgam laikui arba daþnai buvo paliekamas be prieþiûros arba þalojamas. emocionalumas. arba reaguoja prieštaringai. socialumas ir pan. sunkaus temperamento arba lëtai nuraminami. emocionalumas. bet ir paties kûdikio prigimtinës savybës. Pagal ðias savybes. kûdikiai jau nuo gimimo skiriasi savo temperamentu. vienas kità keièiantys globëjai (irgi yra sunkiai nuspëjami ir skirtingai reaguojantys á kûdiká) arba ðalti ar neatliepiantys kûdikio poreikiø santykiai lemia nesaugø prieraiðumà. jog sunkaus temperamento kûdikiai. Pavyzdþiui. Pastebëta. tiktai juo negalima pasikliauti. ágimtu elgesio stiliumi. Tai atvejai. Nenuspëjama ir nerimastinga mama. bet pavirðutiniðkai prisiriða prie bet kokio þmogaus. reakcijø stiprumas. intymumo. ypaè jo psichinei sveikatai. ritmiðkumas. neramiai. Taigi prieraišumas – ryšys su kitu þmogumi – yra. net kai aplinkiniai tinkamai ir rûpestingai juos priþiûri. ir dël iðorinio aplinkos poveikio.iðëjus) ir kai gali pasikliauti savo poreikiais bei galimybe juos patenkinti (nes gauna valgyti tada. Taèiau ir vël: net ir temperamento savybës nëra nekintamas dalykas. arba yra neðiojamas ant rankø. Patirtas didþiulis nerimas ir negebëjimas uþmegzti su kitu þmogumi ryðiø (nes tam tinkamo artimo þmogaus ir nebuvo) paprastai lemia sunkiai pagydomus psichikos sutrikimus. kai neramus). atitinkamà jø raiðkà kûdikiai apraðomi kaip lengvo temperamento. siekia ryšio su artimu þmogumi. vëliau lengvai keièia partnerius ir vengia artimumo. o kaip tai daro. jaudrumas.

skyriuje „Asmenybës teorijos“). priešingu atveju – nepasitikëjimas. dël kitø þmoniø.Pagrindinës sàvokos: Prieraiðumas Sensomotorinë stadija Pirmaisiais gyvenimo metais susiformuojantis vaiko emocinis ryðys su já globojanèiu þmogumi. Piaget teorijoje pirmoji paþintinës raidos stadija. Freudo asmenybës teorija (daugiau apie tai þr. „visà gyvenimà trunkantis giluminis ðio pasitikëjimo silpnumas bûdingas ir saugusiøjø asmenybëms. Jungas) manë raidà vykstant visà gyvenimà. vis labiau integruotas. H. Palankiomis raidai sàlygomis kûdikis iðmoksta pasikliauti iðorëje esanèiø globëjø nuoseklumu bei nuspëjamumu. H. apimanti pirmuosius dvejus gyvenimo metus. 4 lentelæ). Eriksonas (panaðiai kaip ir analitinës psichologijos atstovas C. Psichoanalitikas E. E. G. E. ir pirmoji Ego (Að) savybë – pamatinis pasitikëjimas (vilties turëjimas) arba. Vienaip ar kitaip iðsprendus kiekvienà raidos dilemà atsiranda vis nauja Ego savybë. kad AÐ esu ir kas AÐ esu. optimaliausio taðko tarp dviejø kraðtutiniø pasekmiø (þr. suvokia galintis pasitikëti savo paties ir savo kûno gebëjimu patenkinti iðkylanèias reikmes. skirtingø kultûrø ir bendruomeniø stebëjimu. 222 . brandesnis pojûtis. kylanti kûdikystëje. dël aplinkinio pasaulio. Kai dël vienokiø arba kitokiø prieþasèiø pamatinio pasitikëjimo nëra. vaikas iðgyvena stiprius nerimo ir pykèio jausmus. kurios metu vaikai paþásta pasaulá pojûèiais ir judesiais. arba dilemos. Eriksonas psichosocialinæ þmogaus raidà apraðë remdamasis S. Taigi pirmoji raidos dilema. turinèioms nuolatiná polinká trauktis á ðizoidinæ ir depresijos bûsenas“. pagaliau jauèiasi vertas pasitikëjimo. Eriksono manymu. jauèiasi nesaugus ir netikras dël savojo Að. Kertinës yra aðtuonios þmogaus gyvenimo krizës. kuriø metu ieðkoma pusiausvyros. ið dalies jà kritikuodamas dël perdëm sureikðmintos seksualumo svarbos ir papildydamas socialiniu poþiûriu. H.

pagrindinë Ego savybë 2 Pamatinis pasitikëjimas (vilties turëjimas) arba nepasitikëjimas Autonomija. nepasitikintys savimi. Arba jie jauèiasi menkaverèiais. Ar jo poreikiai bus patenkinti. ar sugebës. dþiaugiasi savo sugebëjimais. nemylimi. vaikai jauèiasi kalti dël savo mëginimø bûti nepriklausomais. Eriksono nurodytos psichosocialinës raidos stadijos Raidos stadija (amþius metais) 1 Pirmoji (0–1) Raidos dilema. rinktis. Vaikai iðsiugdo darbðtumo. Arba jie tampa drovûs. Treèioji (4–5) Iniciatyva arba kaltës jausmas Ketvirtoji (6–12) Darbštumas arba menkavertiškumas Penktoji (12–18) Tapatumas arba vaidmenø sumaiðtis Šeštoji (18–30) Artimumas arba vienišumas. noriai mokosi. lavinti valià. izoliacija 223 . neþino. gyvenanèias pagal tam tikras idëjas.4 lentelë. stropumo ir smalsumo sugebëjimus. savimi. ar ne? Antroji (2–3) Vaikai mokosi veikti. ar ne. ko nori iš gyvenimo. Vaikai išmoksta inicijuoti þaidimus arba kitokià veiklà. Kai iniciatyva uþgniauþiama. jauèiasi turá tik save. savarankiðkumas arba gëda ir abejojimas savimi Kas vyksta 3 Kûdikis suþino. E. Jauni þmonës gali ásipareigoti. H. Paaugliai mokosi suvokti save kaip unikalias ir integruotas asmenybes. Arba yra sutrikæ. kitais. negebantys mylëti ir rûpintis kitais. tapti atsakingi uþ save ir kitus þmones arba atsiskyræ. abejojantys. jauèiasi vieniði. kontroliuoti save. mokosi kryptingumo ir tikslingumo. niekuo nesidomi. ar jis gali pasitikëti pasauliu (motina).

pats tyrinëti. kad jis gali pats nutolti nuo motinos arba já priþiûrinèio asmens. kûrybiðkumas) arba sàstingis Ego vientisumas arba neviltis 3 Suaugusieji nori turëti vaikø. Vaiko motorinës ir paþintinës funkcijos subræsta tiek. Maþylis savo paþintinius gebëjimus ugdo. skyriuje „Asmenybës teorijos“). Aštuntoji (maþdaug nuo 60) Pasiekiamas apmàstymo. praktikuoja savo ágûdþius. kas pavojinga. daryti karjerà. nesëkmiø. Šiuo laikotarpiu formuojasi vaiko savimonë (savo kûno. savimi ir kitais pasitikintis maþylis dràsiau ir aktyviau tyrinës aplinkà ir savo paties galimybiø ribas. ásitikinama. fantazuoja ir iðreiðkia save þaisdamas. svarstymø laikotarpis. paþinimas) ir savikontrolë (gebëjimas sàmoningai paèiam atlikti savarankiðkus veiksmus). Arba sielvartaujama dël neágyvendintø tikslø. nuorodos. savo galimybiø. galimybes tikrina. kas – ne. mokosi naujø elgesio ir bendravimo bûdø. 224 . tampa neveiklûs. koks elgesys pageidautinas. pykstama ant savæs ir viso pasaulio. tam tikros vertybës tampa vidine asmenybës dalimi (apie Superego formavimàsi þr. Ilgainiui tëvø arba kitø þmoniø teikiamos taisyklës. kas galima. koks – ne). savæs. arba jie tampa susitelkæ tik á save. kaip asmenybës. Taigi þaidimas yra svarbiausia ðio amþiaus vaikø veikla. dvimeèiai ir trimeèiai vaikai vis labiau mokosi patys save kontroliuoti. Saugus. kas – ne. Ikimokyklinis amþius Ikimokyklinis amþius – tai antrieji–šeštieji gyvenimo metai. jais rûpintis. atlikti naudingus darbus. kad gyvenimas buvo prasmingas ir pasiruoðiama ramiai ir garbingai sutikti mirtá. Ir nors iðlieka didelë aplinkiniø kontrolë (nurodymai. nenusisekusio gyvenimo. paþinti aplinkà. iðbandyti savo gebëjimus.1 Septintoji (30–50) 2 Generatyvumas (produktyvumas.

Ši raidos stadija siejama su naujais vaiko gebëjimais ne tik konkreèiai veikti. nepriimtina kitàsyk. Pavyzdþiui. Tikëtina. kitais þmonë- 225 . tapatinasi su tëvais. vyresniais broliais ar seserimis. Arba. lygiuojasi á kitus. Pirmosios ið jø metu formuojasi nauja Ego savybë – autonomija. H. Padëtis dar labiau komplikuojama. derintis prie kitø vaikø. tampa ilgalaikiu polinkiu abejoti ir gëdytis. bet ir su proto galiomis. visokiais bûdais siekiantis galios (jëga. „Jis trokðta ir sugeba dalyvauti bendroje veikloje. arba. tapdamas pasyvus. fantazuoti. o ne autonomiðkumo pojûtis atsiranda ir tuomet. Arba rizikuoja netekti mamos meilës („Að tavæs tokio nemylësiu“. 2004). kurioje nëra jokios kontrolës arba ði kontrolë visiðkai nenuspëjama: kas galima. Vidinis abejojimas savimi. kai siekiama kà nors drauge sumanyti ir sukurti veiklos planà“ (Erikson. jis negali bûti tikras dël to. Vienodai pavojinga gali bûti maþyliui ir aplinka. Ðiuo. jis gali priešintis tokiai kontrolei darydamas priešingai arba imdamas abejoti savo galimybe paèiam pajusti. turtais. bet ir ásivaizduoti. leidþiama vienàsyk. „Að tave paliksiu“). atveju vaikas abejones bei gëdà gali dangstyti pasitraukdamas. esant nepalankioms maþylio raidai sàlygoms. socialine padëtimi) arba jà pernelyg rodydamas (santykiuose su kitais þmonëmis). kokia bus aplinkiniø reakcija. Kita ikimokykliniame amþiuje iðgyvenama psichosocialinës raidos krizë yra susijusi su Ego savybe iniciatyva arba kaltës jausmais. priešingai – tapdamas perdëm agresyvus ir kontroliuojantis kitus. Kaip tik pernelyg didelë aplinkiniø kontrolë. jei uþ kiekvienà pasituðtinimà á kelnes arba uþ natûralø ðiame amþiuje norà tepliotis vaikas yra smarkiai gëdijamas. 4–6 metø maþyliai noriai naudojasi aplinkiniø pastangomis juos iðmokyti. kai vaikas kiekvienàsyk. Tokioje aplinkoje vaikui nesaugu mëginti savo gebëjimus. kada jis nori tuðtintis. Eriksonas teigia. savarankiškumas. be to. ne tik su fizinëmis galiomis ir galimybëmis. Eriksono manymu. gauna per rankytes. neleidþianti vaikui savarankiðkai veikti. kad jokiame kitame amþiuje vaikas nëra tiek pasirengæs greitai bei godþiai mokytis naujø dalykø ir augti kaip ðioje raidos pakopoje. vidujai patiria abejones savimi ir gëdos jausmus. ikimokykliniame amþiuje susiduriama su dviem raidos krizëmis. jog suaugæs þmogus.E. jei vaikas itin atkakliai ir ryþtingai pratinamas tuštintis ant puoduko. kaip ir kitu. kai nori iðmëginti naujus dalykus arba pareiškia „noriu pats“. ima vyrauti gëda ir abejonës savimi. uþsisklæsdamas.

vien tik pagalvojimas apie kà nors dar nereiškia. kad jo fantazijos reiðkia tam tikrus jausmus – daþniausiai pyktá arba pavydà. kaip neretai atrodo ikimokyklinukams. be to. Maþa to. aiðkiai apibrëþtos. y. Pavyzdþiui. Jei vaikas uþ savo fantazijas baudþiamas (nebûtinai fiziðkai. Paþintinës raidos stadija. y. koks jis yra. o ðis ëmë ir susirgo taip. taip pat pasidarysiu maþytis?“ – cituoja J. iðgyvenama itin stipri kaltë. Taip atsitinka ir tuomet. galëtø bûti. tai vyras su ilgais plaukais tampa moterimi? Sparèiai formuojasi maþo þmogaus sàvokos. tavæs nemylësiu“) arba jeigu vaikas neturi galimybës iðsakyti savo fantazijø tëvams ir „patikrinti“ jø realybëje. Piaget vieno ikimokyklinuko klausimus (Piaget.mis. jei maþylis fantazavo apie tai. stengtis dël kitø pamirðtant savo paties norus ir poreikius. Toks þmogus stengiasi atitikti kitø reikalavimus arba norus net tuomet. kad daiktai yra pastovûs. objektai. taèiau dar ne visai suvokia jø savybiø ávairovës ir ypaè tø savybiø kaitos. maþylis jau suvokia. kad net atsidûrë ligoninëje. Ar jei vyrai paprastai yra trumpais plaukais. koká já ásivaizduoja tëvai) negalëdamas ágyvendinti savo svajoniø. daiktai. iðliekantys. kai numirsiu. nors yra jaunas? Kodël moterims neauga barzda? Kodël að turiu gumbà ant rieðo? Kodël ðis negyvas vikðras pasidarë visai maþiukas? Ar ir að. kad broliukas dingtø. skyriø „Màstymas. o mano. kurios yra viena ið pagrindiniø màstymo formø (þr. nesusijusios hierarchiškai. maþo. T. bet ið tiesø nëra baisios ar netinkamos. kai jie nëra iðsakomi. kad tas dalykas išsipildys. apibûdinanti ikimokyklinio amþiaus tarpsná. bet emociðkai – „Tu man toks nepatinki. T. kad tokio amþiaus vaikui padëtume parodyti. Labai svarbu. Konkuruodama su mama dël tëèio dëmesio mergaitë gali ásivaizduoti kerðijanti mamai arba jos atsikratanti ir liekanti su tëèiu. kai vaikas privalo nuolat atitikti kitø lûkesèius (bûti toks. 2002). yra vadinamoji prieðoperacinë stadija. kalba ir intelektas“). jø savybës dar 226 . Kartais tos fantazijos gali atrodyti pernelyg nepriimtinos kitiems: pavyzdþiui. vëliau þmogø nuolat lydi kaltës jausmas. Vaikas daug fantazuoja apie tai. Intensyvø vaiko sieká paþinti ir suprasti pasaulá. átikti kitiems. apibûdintá já jam suprantamomis sàvokomis ir imlumà mokymuisi atskleidþia begaliniai vaiko klausimai. Taèiau maþo vaiko sàvokos dar nëra nuolatinës. didelës? Kodël tëtis didesnis uþ senelá. gimus maþam broliukui vaikas gali fantazuoti apie jo mirtá arba vagystæ. „Kodël jûsø ausys yra maþos.

kad magiðku arba egocentriðku màstymu gali pasiþymëti ir suaugæ þmonës vertindami kokius nors asmeninius arba su jais susijusius reiškinius. kad penkiø asmenø bûrelyje. Piaget. o kaukæ uþsidëjæs þmogus ið tiesø tampa pabaisa. Dël ðitos prieþasties ketveriø metø vaikas gali teigti. ar ne. maþasis atsako. Net ir mokëdamas skaièiuoti iki niø“. Á klausimà. o þmonëms – antgamtiðkos savybës. Þaidþiant jiems nebûtini tikri daiktai: arkliu gali tapti ðluotkotis. Ypaè jeigu ðiame ankstyvame rai- 227 . „tuldaugiau nei pirmoje piø yra daugiau nei gëliø“. Ádomu tai. Arba paveikslëlyje. Pavyzdþiui. Maþyliai viskà. á klausimà. linkæ aiðkinti per savo matymo prizmæ. Ikimokyklinio amþiaus vaikø màstymas pasiþymi ir magiškumu. Todël maþyliams gali atrodyti. jø rinkiniai yra vienodi. o tik á vienà ikimokyklinukai sunkiai ávertina. Kita vertus. daiktams ir reiškiniams gali bûti priskiriamos (daþnai – klausantis tëvø ir jø sekamø pasakø) þmogiðkos. jog pirmoje eilëje rutuliukø yra maþiau nei antroje. jog turi. „kareiviø yra daugiau nei þmo39 pav. jie gali atsakyti: tam. ar daiktai. kad ne. kur yra trys kareiviø uniformomis apsivilkæ þmonës. kad jø vaizduotëje susikurti dalykai gali ávykti ið tiesø. Dar viena ið ðiai raidos stadijai bûdingø savybiø yra màstymo egocentriðkumas. kad „uþgautam“ stalui ið tiesø skauda. ar turi brolá. arba. kodël þiemà sninga. Taèiau á klausimà. Pavyzdþiui. automobiliu – apversta këdë. centriškumas. kur penkiø ikimokyklinio amþiaus vaikas gali yra nupieðtos trys tulpës ir dvi sakyti. kas vyksta aplinkui. ðiame paveikslëlyje net ir mokanèiam skaièiuoti maþyliui gali atrodyti. Dël negebëjimo vienu metu atsiþvelgti á keletà savybiø. ar yra? Jau minëjome. kaip vëliau patikslino pats J. kad ðio amþiaus vaikai gali ne tik realiai veikti. bet ir ásivaizduoti. Vaikams gali atrodyti.tik skirstomos kategorijomis. ketveriø metø berniukas atsako. kad jie galëtø þaisti sniego gniûþtëmis arba èiuþinëti nuo kalniuko. save laikydami atskaitos tašku. ar jo brolis turi brolá. siedami su savimi paèiais. kad antroje eilëje rutuliukø yra á ramunes panaðios gëlës. o tarp atskirø kategorijø nëra aiðkaus ryðio. Ikimokyklinukai nesuprantamus reiðkinius linkæ sieti su savimi: ar ir man taip bus.

kad sudauþyti du puodukus tyèia (pvz. Pavyzdþiui. Taigi suaugusiam þmogui. gali paimti saldainá. polinkis aiðkinti aplinkiná pasaulá siejant já tik su savimi. Pagrindinës sàvokos: Prieðoperacinë stadija Piaget teorijoje paþintinës raidos stadija trunka maþdaug nuo dvejø iki ðeðeriø metø amþiaus. nors jis ir geba logiðkai màstyti bei spræsti sunkius uþdavinius. nes jis uþ tai padëkos arba atsilygins. Kohlbergas. kad tai padarë ne jis. Freudo teigimu. kad „jei jis elgsis taip ir atliks tokius ritualus.dos tarpsnyje jie išgyveno tam tikras psichosocialinæ raidà sunkinanèias aplinkybes. kad „visas pasaulis susimokë prieð já“. kas ne – daugiausia pagrásti autoriteto nuomone. Superego raida ir paþintine raida. nes uþ tai mama gali nubausti (taèiau jei mama nematys. o sesutë. Centriškumas Su savikontrolës formavimusi. bet dar nesupranta konkreèiø loginiø operacijø. nega- 228 . S. bausmës vengimu arba pastiprinimo gavimu. ikimokyklinukas. gali atrodyti. jø ypatumais siejama ir þmogaus moralinë raida. Dël negebëjimo vienu metu atsiþvelgti á keletà savybiø arba aplinkybiø maþi vaikai gali samprotauti. Piaget. ar galima imti ant stalo padëtà saldainá. atjausti. paklaustas. Jos metu vaikas mokosi vartoti sàvokas. tai viskas bus gerai“. Maþiems vaikams bûdingi moraliniai samprotavimai – kas ir kodël yra tinkama. teikti pagalbà) domëjosi ir psichologë N. kad „jam uþdëta tokia karma ir nieko èia nepadarysi“. Padëti kitam þmogui reikia. o kas ne. Moralinius vaikø samprotavimus tyrinëjo ir J.. Piaget teorijoje vaiko nesugebëjimas suprasti kito þmogaus poþiûrio. atsakys. kad negalima. þmogaus visagaliðkumo pojûtis atsiranda kaip tik ðiame amþiuje. o paskui teigti. 7–9 deðimtmeèiuose apraðë psichologas L. kuri dar nemoka kalbëti ir apginti savæs…). Daugiausia ir iðsamiausiai moralinæ raidà XX a. laikant save atskaitos taðku. o vaikø empatiðkumu (gebëjimu ásijausti á kità. kas ir kodël leistina. Eisenberg. susidûrus su emociðkai sunkia padëtimi.

taip aš tau“ Daryti kitiems gera. paklusimas socialinëms normoms. o ne netyèia. kad jie gali turëti iðimèiø Paisyti universaliø etiniø principø. ketinant padëti mamai nuneðti jas ant stalo). Viena ið jø (iš viso penktoji) apibûdina vadovavimàsi individualiomis teisëmis. Antrasis moraliniø samprotavimø lygis. kurá sudaro dvi stadijos: minëtoji paklusnumo autoritetui ir bausmës vengimo stadija ir dorø mainø (pagal principà „Kaip tu man.. Treèiasis moralinës raidos lygis – principinis. atitikti kitø norus arba lûkesèius. kurá pasiekia dalis (ne visi) suaugusiøjø. þinoma. Ðiam amþiui bûdingà moralinæ raidà L. turi derëti arba nepaþeisti ir kitø 5 lentelë. Pirmoji stadija paprastai bûdinga ikimokyklinukams. vertybëmis. vaikai nedvejodami atsakytø. kad netinkamiau pasielgë tas vaikas. kurios. kuris sudauþë tyèia. Kohlbergas vadino ikimoraliniu lygiu. Kohlbergo nurodytos moralinës raidos stadijos Stadija Pirmoji Antroji Treèioji Ketvirtoji Penktoji Šeštoji Kas yra teisinga Paklusti autoritetui ir vengti bausmës Atlikti dorus mainus. kuria remiasi ðio lygio moraliniai samprotavimai. atsiþvelgti á priimtas taisykles Gerbti taisykles ir ástatymus. bendruomenës nuomonæ. vadinamas sutartiniu lygiu ir yra bûdingesnis paaugliams ir jauniems þmonëms. vertinti þmogaus gyvybæ ir teises 229 . kad svarbiausia yra bûti geram kitiems. antroji – jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams. kurá irgi sudaro dvi (treèia ir ketvirta) stadijos. atsiþvelgimà á grupës. Ðtai remiantis treèiosios stadijos samprotavimais manoma. – taisykliø arba ásipareigojimø kitiems þmonëms laikymasis. siekti kitø palankaus ávertinimo Paisyti ásipareigojimø. bet atsiþvelgti ir á tai. L. taip að tau“) stadija.vus norimo daikto) yra maþesnë blogybë nei sudauþyti deðimt lëkðèiø netyèia (pvz. Jei abiem atvejais bûtø sudauþyti du daiktai. visuomenës nuomonës. apima irgi dvi stadijas. vadovautis principu „Kaip tu man. o ketvirtoji moraliniø samprotavimø stadija labiau þymi socialiai priimtino elgesio paisymà. Pagrindinë nuostata.

Piaget pavadino konkreèiø operacijø stadija. yra tinkama ir priimtina kitiems. buvo atlikti 45 tyrimai 27 kultûrose naudojantis L. be gráþimø atgal. vaikystëje nepatyræs tinkamo socialinio ugdymo arba emocinës ðilumos. Dauguma paaugliø màsto vadovaudamiesi treèiai stadijai bûdingais moraliniais samprotavimais. socialinëse grupëse neatsiþvelgiant á daugumos spaudimà arba autoriteto nuomonæ. Pavyzdþiui. Kohlbergo sukurtomis moralinëmis dilemomis. Iki 1989 m. kai tai. Tik maþdaug 20–25 procentai suaugusiøjø pasiekia penktàjà moraliniø samprotavimø stadijà. Visose kultûrose ið esmës randamos tos paèios moralinës raidos stadijos. kas gerai ir tinkama. Šeštoji raidos stadija pagrásta universaliais etiniais principais. pavyzdþiui. kaip. maþiau ir dalyba. spræsdami uþdavinius. kokiais principais remdamiesi þmonës samprotauja siûlydami vienà ar kità iðeitá sudëtingose situacijose. bûdingà ðio amþiaus vaikams. emocinë patirtis. Aukðtesniø stadijø moraliniai samprotavimai yra ir kultûros bei istorijos produktas. Kai kurie – tik antrai stadijai. Ðtai gerø paþintiniø gebëjimø. Mokyklinukai paprastai gali. priimdamas moralinius sprendimus gali vadovautis principu „kaip tu man. Mokyklinis amþius Mokyklinis amþius – tai þmogaus raidos tarpsnis nuo maþdaug 6–7 iki 12 metø amþiaus. Svarbu yra ir socialumas. jie vis labiau ir tiksliau suvokia tokius santykius kaip daugiau. suskaièiuoti arba ávertinti matomus dalykus. kai svarbiausia vaiko veikla tampa mokymasis socialinëje aplinkoje.asmenø vertybiø ar teisiø. taip aš tau“. priimtina kiekvienam ið mûsø. Jie jau turi gebëjimà atlikti mintines operacijas. Taivanyje. J. normalaus intelekto suaugæs vyriðkis. Aiškintasi. Izraelyje) moralinës dilemos sprendþiamos nurodant bendruomenës svarbà. – turi bûti paisoma visose visuomenëse. Paþintinës raidos stadijà. Kai kuriose tautose (Naujojoje Gvinëjoje. Kai kuriø vertybiø ir su jomis susijusiø teisiø. taigi ir psichosocialinë raida. Ir tik vienetai – iðskirtinës asmenybës – ðeðtàjà. daugyba. 230 . Mokyklinio amþiaus vaikai jau geba ne tik manipuliuoti daiktais. Në viena stadija nëra perðokama. Moralinë raida tik ið dalies priklauso nuo paþintinës þmogaus raidos. bûti laisvam. ið apibûdinimo nuspræsti arba ávertinti dviejø sàvokø ryðá. teisës gyventi.

Nëra aplinkos. kuriame ið dviejø skirtingø formø indø vandens yra daugiau. smalsus ir besidomintis. uþ já geresniais. Jie dar nëra ávaldæ gebëjimo logiðkai samprotauti. Nusivylæs savo paties ágûdþiais ir gebëjimu veikti arba savo padëtimi bendraamþiø grupëje vaikas gali prarasti norà tapatintis su jais. kaip anksèiau. netikëlis arba nevykëlis ir tuomet. Taigi jis toliau jas ugdo. o nesëkmës. kad esi niekam tikæs ir menkavertis. nagrinëti informacijà. Vaikas gali ugdytis pojûtá. vaikas darosi darbštus ir smalsus. kuri padëtø vaikui suvokti. o ne á vienà. jie atsiþvelgia ir á indo aukðtá.atsiþvelgti á keletà sàlygø arba savybiø. kurioje vaikas yra. stropumo. Ðitaip gali atsitikti dël keleto prieþasèiø. kad nëra ávaldytas gebëjimas apibendrinti. bendrai su vaiko naujai ugdomu gebëjimu veikti socialinëje grupëje. nors jam ir tenka atsisakyti þaidimø. Tarkime. Psichosocialinës raidos krizë. Taèiau ðioje raidos pakopoje pavojai gali kilti dël pojûèio. tobulina. kad yra menkesnis uþ kitus. kokie buvo Antrojo pasaulinio karo padariniai. Taigi ðiai paþintinës raidos stadijai bûdingas màstymo konkretumas. Pajutæs. fantazavimø. Taèiau kol kas jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikai daugumà uþdaviniø arba problemø sprendþia bandymø ir mëginimø bûdu arba taikydami konkretø iðmoktà bûdà. gebëjimo dirbti ir tobulinti savo ágûdþius. reikalavimø. kartais monotoniðkos veiklos. bûti darbðtus ir veikiantis. E. nepavykæ dalykai. Eriksono manymu. spræsdami. yra darbštumas arba menkavertiškumas. jeigu nëra tinkamai ávertinamos arba pastiprinamos jo pastangos. o ne konkreèias sàvokas. sëkmingesniais. kurie jo atliekami vaidmenys yra prasmingi. ir á plotá. su kuria susiduria mokyklinio amþiaus vaikai. sistemiðkai taikyti sprendimo strategijà pasverdami visus „uþ“ ir „prieš“. jeigu pabrëþiamos ne sëkmës. 231 . Panaðiai atsitinka. Mokyklinio amþiaus vaikas jau yra ávaldæs daugybæ ágûdþiø. Ši raidos dilema. mokinys atsakys konkreèiai: sugriauti miestai. Konkreèiø operacijø màstymo stadija reiðkia ir tai. á istorijos mokytojos uþduotà klausimà. glaudþiai susijusi su mokykline veikla ir joje patiriama sëkme arba nesëkme. kai kuriø asmeniniø troðkimø ir prisitaikyti prie bendrø taisykliø. stropaus darbo. jeigu jis nuolat lyginamas su kitais. kiek jis daug gali iðmokti ir kaip tai yra vertinga. svarstyti abstrakèias. Pirmiausia aplinka. Pavyzdþiui. visiðkai nevertina darbðtumo. þuvo daug þmoniø. sistemingai mokydamasis tai panaudoti ir pritaikyti. moka naudotis savo fizinëmis ir paþintinëmis galimybëmis.

kurá reiðkia ði raidë. dël skaitymo sutrikimo gali nukentëti visi kiti dalykai. Ádomu tai. ásiminti. nervø sistemos funkcionavimo. kai jis nemoka arba negali bendrauti su kitais vaikais. daþniausiai neurologiniø. – yra geri. trunkanti maþdaug nuo 6 iki 11 metø amþiaus. o ne á teksto prasmæ. t. kad mokykloje jie buvo „nuraðyti“ kaip tinginiai arba nemokðos. trûkumø vaikai gali turëti vadinamøjø mokymosi negaliø. Pavyzdþiui. Ir nors kiti jø gebëjimai – skaièiuoti. 232 . bet niekaip jø negali susieti su atitinkamu garsu. kuriø mokomasi mokykloje. Arba mokinys atpaþásta raðytines raides. Bendravimo ir buvimo su kitais vaikais sunkumus vaikas gali atsineðti ið ankstesnës raidos arba ðeimoje ágytos patirties. turëjo kai kurie þymiais mokslininkais ir atradëjais tapæ þmonës. Apsunkinti santykius su kitais vaikais gali ir jau anksèiau minëti mokymosi sutrikimai. Pavyzdþiui. turintys mokymosi sunkumø. Eddisonas arba A. Pavyzdþiui. Pagrindinës sàvokos: Konkreèiø operacijø stadija Piaget teorijoje paþintinës raidos stadija. vientisà þodá. nors jis gerai paþásta raides. Einsteinas. Tokiø mokymosi negaliø. logiðkai samprotauti ir pan. kai vaikas ima logiðkai samprotauti apie konkreèius dalykus ir mokosi spræsti su tikroviðkais. kad mokinukui niekaip nesiseka jungti atskirø skiemenø á visumà. T. nes nesupranta skaitomos sàlygos. Skaitymo sutrikimas (disleksija) gali pasireikðti tuo. nes turi nuolat kreipti dëmesá á paèià skaitymo technikà. raðyti arba skaièiuoti. kai neatsiþvelgiama á mokinio galimybes ir pabrëþiami jo sunkumai. kai nukenèia jo socialinë raida. Kartais net suaugæ tokie vaikai taip ir neiðmoksta gerai skaityti. jam sunkiai sekasi skaityti. y. nors jo paþintinë raida neatsilieka.Menkavertiškais gali pasijusti ir vaikai. Jiems sunku iðspræsti þodiná matematikos uþdaviná. Menkavertiðkumo. jie negali ásiminti skaitomo teksto. Dël tam tikrø. ypaè jei vaikas tampa pajuokos objektu arba „tingaus ir negabaus mokinio“ pavyzdþiu. Neretai taip atsitinka ir dabar. o ne darbðtumo pojûtis vaikà apima tada. manoma. Raðydami jie gali praleidinëti raides arba skiemenis. konkreèiais reiðkiniais susijusias problemas. jis neturi kitø raidos sutrikimø.

laisvë. daug dëmesio savo mokyme apie þmogaus raidà skyrë socialiniam (bendrystës su kitais) jausmui ir pranašumui siekiant kompensuoti ágimtà menkavertiðkumo jausmà. – taigi menkavertiðkumo kompleksà. nemokantis. „Jau ne vaikas. vëliau sukûræs savo – individualiosios psichologijos mokyklà. bet ir galutinai subræsta centrinë nervø sistema. Paþintinë raida pasiekia. tyèiojimusi ið kitø. galinèius lemti vaiko menkavertiðkumà. tampantá jau problema. Kartais jam paèiam norisi elgtis kaip suaugusiam. 233 . ir kiti neišmoksta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. niekuo nesidomintis. kartais jam pabrëþtinai primenama. Kartais ið jo reikalaujama bûti suaugusiam ir atsakingam. ið pradþiø mokæsis psichoanalizës. apima tryliktuosius–septynioliktuosius gyvenimo metus. iðlepinti. kad jis dar vaikas ir yra priklausomas nuo kitø. Dël to menkesnis uþ kitus besijauèiantis vaikas gali tapti pasyvus. Jis áþvelgë tris svarbiausius pavojus. Šie pokyèiai susijæ ir su nauja paþintinës raidos pakopa. lygybë. gyvenimo prasmë. atstumti ir nemylimi vaikai. nuolatiniu dëmesio reikalavimu. suþinoti arba susidraugauti su kitais. o pirmiesiems dël pernelyg didelës globos sutrikdoma bendrystës jausmo raida. formaliø operacijø stadijà. samprotauti) ne tik konkreèiomis. Ir vieni. Tai turintys kokiø nors trûkumø. nieko nenorintis. Apie keturioliktuosius metus paprastai vyksta ne tik hormoniniai arba fiziologiniai pokyèiai organizme. Jis gali svarstyti apie neapèiuopiamus dalykus: kas tai yra meilë. Pastariesiems vaikams dël normalios globos trûkumo. Dabar paauglys jau gali operuoti (màstyti. kerðtavimu. kartais jis vaikiðkai trokðta globos ir rûpesèio. Paauglystë Ðis amþiaus tarpsnis. tingus. daþnai prilyginamas didþiausiø gyvenimo audrø ir permainø amþiui. Ðis jausmas yra tarsi varomoji raidos jëga: dël to mes siekiame kuo daugiau išmokti. Pirmiausia greita lytinë branda. bet dar nesuaugæs“ – ðitaip daþnai apibûdinamas paauglys. pasak J. Piaget. Paauglystæ þymi keletas labai svarbiø pokyèiø.Alfredas Adleris. Arba gali siekti bûti pranaðesnis uþ kitus netinkamu elgesiu – agresija. bet ir abstrakèiomis sàvokomis. pasikeitæs kûnas.

apibendrinti patirtá arba matytus. að jauèiuosi esàs visai kitoks…). tautybë. atsako. Paauglystëje iðgyvenamà psichosocialinës raidos dilemà E. Á klausimà „kas að?“ reikia atsakyti ávairiais aspektais: kas yra mano kûnas. dël ribotos gyvenimiðkos patirties paaugliø teorijos daþnai yra naivios. o formaliø operacijø stadijà pasiekæs þmogus svarsto apie viskà apimantá jausmà. Pagaliau atsakyti á klausimà. Formaliø operacijø stadijai bûdinga logiðkai màstyti. Jie tampa savotiðkais visuomenës reformatoriais kurdami idealistinæ pasaulio sampratà. þinomus dalykus ir daryti iðvadas. Taigi paauglys ieðko atsakymo á daugybæ klausimø. Kita vertus. numatoma á prieká. bûna geras. uþuot apsiribojæ tuo. Nors kurá laikà paaugliui atrodo.Konkreèiai màstantis þmogus á klausimà. netrukus (baigiantis paauglystei) jis atranda. kas yra meilë. nepriimtina. kad tik jis vienas gali tai suprasti. Taigi kuriami ateities planai. kaip visa tai susieti su savo veikla ir ateities planais. bûsimu gyvenimu: kas að esu? kà man veikti gyvenime? kokia viso to prasmë? Jis mëgina suvokti. kai visa esybe atsiduodama kitam. Paauglys taip pat pradeda màstyti. Paprastai paaugliai màsto apie tai. dovanoja mielus dalykus. kad daug kas yra nauja tik jam paèiam. karjera. Paaugliø màstymo egocentrizmas pasiþymi reikalavimu. svarstomi vienokie arba kitokie pasirinkimai. kokie jie atrodo patys sau. susijusiø su savimi ir savo esamu. kad tikrovë visiðkai paklustø jø idealistinei pasaulio sampratai. kokia mano lytis (ne tik biologinë ar socialinë. kokie jie atrodo kitiems þmonëms ir palyginti su tuo. analizuoti savo paties mintis. kad mylintis þmogus rûpinasi. talentai?… 234 . netinkama. ir pan. Tikrovë paaugliams atrodo neteisinga. kaip yra. tikëjimas. pagaliau kelti prielaidas ir jas tikrinti. Nuo jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø màstymo paaugliø màstymas skiriasi ir tuo. H. kad svarstoma apie galimybes. o ne visai þmonijai. kad tikrasis þmoniø elgesys neatitinka abstrakèiø idealø arba loginiø sistemø. pasaulëþiûra. Be ðitø formaliø operacijø stadijai bûdingø savybiø. kaip viskas turëtø idealiu atveju bûti. paauglio màstymas pasiþymi dar dviem svarbiais ypatumais – idealizmu ir egocentrizmu. bet ir psichologinë orientacija: nors biologiniai poþymiai ir socialinës normos yra vienokie. Tik laipsniškai paaugliai ásitikina. vertybës. Eriksonas vadino tapatumu arba vaidmenø sumaiðtimi. paðaukimas. kokia mano ideologija.

Autonomijos savybë teikia pojûtá. kiekvieno þmogaus individualus savæs ir savo galimybiø supratimas. reiškiasi ir darbštumas. kad galiu daug pasiekti. kad kiti nepamatytø já esant silpnà. galiu tai pats arba pati. todël tampa priklausomas ir pasyvus arba perdëm agresyvus. dràsiai ieðkoti sau atsakymo á klausimus „kà noriu daryti?“ „kuo að noriu bûti?“ Tose srityse. jis vis dar neþino. todël uþsisklendþia nuo visø. Kaltës jausmas lemia vaidmenø slopinimà ir negalëjimà ágyvendinti savø planø. autonomijos ir vidinës galios pojûtá. Iniciatyvumas teikia galimybæ numatyti tikslus ir ateities planus. Dël to itin svarbi tampa draugø iðtikimybë. draugø palaikymas gali teigiama linkme iðspræsti daugelá ankstesniø Ego raidos uþdaviniø. iðgyvena ankstesnes psichosocialinës raidos krizes. Nepaisydamas raidà trikdþiusios aplinkos paauglys gali ugdytis pasitikëjimà savimi ir kitais. Nesëkmingos tapatumo paieðkos baigiasi vaidmenø sumaiðtimi. o tik pasàmoningà kitø þmoniø lûkesèiø arba norø pildymà. meta. 235 . tenkinasi pasiekiamais malonumais. meistriškumas. griebiasi kito. kitø suaugusiøjø. Prieðingu atveju paauglys nepasitiki savimi ir kitais. Jis abejoja savimi. Todël ðiuo amþiaus tarpsniu paaugliams teikiama psichologinë pagalba arba tëvø. pradeda vienà darbà. Tapatumas Savivoka. kurias numato ir pasirenka pats paauglys (o ne nurodo mokytojai ar tëvai). Arba nieko nedaro. Pavyzdþiui. kai pradedama logiðkai samprotauti ir màstyti abstrakèiomis sàvokomis.Kiekviena paruošiamoji Ego savybë. Nors jaunas þmogus jau tampa suaugæs. paprasstadija tai prasidedanti apie dvyliktuosius gyvenimo metus. Paaugliai ieðko þmoniø. atsitraukia. idëjø. kuriais tiki ir pasitiki. Pagrindinës sàvokos: Formaliø operacijø Piaget teorijoje paþintinës raidos stadija. Kita vertus. kas jis toks ir ko jis nori arba kà jis gali gyvenime. tampa pasyvûs. Tokie jauni þmonës blaðkosi gyvenime. ágyta ankstesnëse raidos stadijose. pamatinis pasitikëjimas uþtikrina sëkmingus tarpusavio santykius. prisideda prie tapatybës formavimosi. ieškodamas tapatumo paauglys tarsi naujai pakartoja. idealø. iniciatyvumà ir darbðtumà.

bet vengti ásipareigojimø uþmegzti ilgalaikius ryšius. Jaunas suaugæs þmogus iðmëgina save skirtinguose vaidmenyse. Ið tiesø jis gali gyventi su kitu þmogumi. Jis arba ji gali gyventi ðeimoje. Jauno suaugusio þmogaus amþiuje iðkyla ðeðtoji psichosocialinës raidos krizë – artimumas arba izoliacija. kuriuos aptarsime vëliau. y. vengia tokiø patirèiø. kad prarasi save. Atiduoti save be baimës. Tai gali reikðtis kaip nepasitikëjimas kitais. kito þmogaus tapatybe. Ðis vieniðumo ir atskirumo. Jeigu þmogaus Ego yra ganëtinai stiprus. bet jaustis vieniðas. Maþa to. t. Tai reiðkia. Svarbiausi ðiam amþiui bûdingi pokyèiai apima nebe fizinæ arba paþintinæ. kovojimas arba konkuravimas su jais. Kraðtutiniais atvejais baimë susieti save su kitu þmogumi pasireiðkia sadistinëmis manipuliacijomis ir kerðtavimu kitiems arba mazochistiniu atsidavimu ir visiðka priklausomybe nuo kito tapatybës. abejojimas jø jausmø tikrumu. Daug ir ádomiai apie suaugusio þmogaus gebëjimà ar negebëjimà mylëti. nutolimo nuo kitø pojûtis nebûtinai lemia tai. já gali apimti giluminis izoliacijos pojûtis…“. „jei þmogus. sàlyginai skirstomas á jauno suaugusio þmogaus amþiø ir viduriná amþiø. Neretai jos tæsiasi ir jaunystëje. draugus ir bendradarbius. Kitaip tariant. nors ir èia vyksta tam tikri pasikeitimai. Kaip teigia Eriksonas. apima dvideðimtuosius–šešiasdešimtuosius gyvenimo metus. bijodamas prarasti savàjá Ego. tapsi nelaisvas. Jis gali nuolat keisti sutuoktinius. nutolæs nuo kitø. sadomazochistiniø santykiø prigimtá ir siekimà turëti sau. kad suaugæs þmogus yra fiziðkai vienas. ágyvendina savo vizijas ir numatytas svajones. ypaè artimais þmonëmis. ugdyti ir ágyvendinti gebëjimà mylëti. o psichologinæ raidà. Tapatumo paieðkos nëra lengvas ir greitas procesas. jø atstûmimas (dël baimës bûti atstumtam). raðë garsus psi- 236 . vienišumas. Paprastai fizinë ir paþintinë branda beveik pasiekta. mokëti duoti kitam savanaudiškai nesiekiant gauti mainais.Suaugusiojo amþius Suaugusiojo amþiaus tarpsnis. jei tenka aukotis arba leistis á kompromisus. draugiðkiems ar dalykiniams ryðiams ir likti jiems iðtikimas net tuomet. ne tiesiog bûti. turëti draugø ir darbo santykiø. ásipareigoti intymiems. partnerius. jis yra pasirengæs artimai bendrauti. jauno suaugusio þmogaus laukia dar vienas svarbus psichosocialinës raidos uþdavinys: susieti save su kitu þmogumi. pasiþymi aiškios ir tvirtos tapatybës pojûèiu.

Anot C. Subrendæs þmogus jauèia poreiká bûti reikalingas. Jungas. Tai gali bûti vaikø auginimas. bet koks darbas. Eriksonas. Net ir aiškinimas neva šiuo metu labiausiai reikalingi pinigai. paþinimà. kûrybiðkumu) arba sàstingiu. naudos sau. Negalià turintys þmonës irgi tampa produktyvûs. Vidutiniame suaugusio þmogaus amþiaus tarpsnyje iðkylanèià psichosocialinës raidos krizæ E. Jungo. mylintys ir veiklûs. kûrybingi. nauji pastatai. C. bûti atsakingam. bet ir duoti. G. uþtat nelieka laiko vaikams. vien tik vaikø arba darbo turëjimas nebûtinai reiðkia. kurias apie keturiasdeðimtuosius metus skiria gyvenimo vidudienis. priklausomi nuo kitø rûpesèio. ne tik mokytis pats. Eriksonas pavadino generatyvumu (produktyvumu. yra tik negebëjimo ar negalëjimo (dël savo ankstyvosios patirties spragø) atsiduoti kitam dangstymas. Pirmoje gyvenimo dalyje formuojasi vadinamasis „iðorinis að“. taip pat siejamas su gebëjimu rûpintis kitu. Taigi dël ankstesniø psichosocialinës raidos kriziø. atliekamas ir dël kitø gerovës. Toks susirûpinimas savimi gali bûti dangstomas ligotumu. galios. Deja. nuolatiniu susirûpinimu savo fizine sveikata. Kai kurie tëvai vaikø auginimà laiko naðta ir mieliau jà perleidþia kitiems (auklëms. nesëkmiø arba ðiuo metu patiriamø sunkumø þmogø gali apimti sàstingio ir asmeninio skurdumo pojûtis. Darbas arba kitokia veikla irgi gali bûti tiktai priemonë savo fiziologiniams poreikiams tenkinti arba bûdas siekti pranašumo. bûti produktyviam ir kûrybingam. ugdymo ástaigoms). gebëjimas mylëti apima maþiausiai keturis svarbiausius dalykus: pagarbà. kûrybiðkumas ne tik tiesiogine šio þodþio prasme (tapymas. moèiutëms. rûpinimàsi. Arba gali tapti susitelkæ á save ir savo bëdà. Daþnai toks þmogus ima pats sau pataikauti „tarsi jis bûtø vienintelis savo paties (arba kitø) vaikas“. atsakomybæ ir siekimà suprasti. materialinë gerovë. kad taptum neágalus. padedantis pritapti 237 . Nebûtina turëti tikrà negalià arba ligà. vaisingai dirbti.chologas Erichas Frommas. patys rûpinasi tik savo reikmëmis. vidutiná suaugusiojo amþiø laikë viena svarbiausiø psichosocialinës raidos pakopø. Jo poþiûriu. knygos rašymas). G. panašiai kaip ir E. Dar vienas suaugusio þmogaus uþdavinys. H. þmogaus gyvenimas susideda ið dviejø daliø. neágalumu. kurti. kad þmogus ágijo Ego generatyvumo savybæ. bet ir mokyti kitus. ne tik imti. bet ir kiekvienoje veikloje. yra gebëjimas dirbti. H.

formaliø operacijø stadija. Þmogus rûpinasi. Ðá suvokimà daþnai sustiprina ir realios netektys. keièia þmonà ir vaikus. Išorinio pasaulio siekiai. tai galimybë suvokti. Pavyzdþiui. sujungiantis ir paþástantis vidiná pasaulá. Suaugusio þmogaus amþiø prieð trisdeðimt metø iðsamiai tyrinëjo ir D. þinias ir ágûdþius 238 . tai jis sëkmingai áveikia viduramþio krizæ. Jungo manymu. domëtis dvasiniu mokymu. ir paties asmens buvimà bei veiklà tame pasaulyje.prie iðorinio pasaulio. y. maþai prasmingi. apibendrinti. Pavyzdþiui. jo nedomino suaugusio þmogaus màstymas. t. kai kurie vidutinio amþiaus krizæ iðgyvenantys þmonës. Antroje dalyje vystosi „vidinis aš“ (savastis). kad jame ásitvirtintø. y. vyksta visà gyvenimà. kurià suaugæs þmogus savo apsisprendimais sudaro. Levinsono poþiûriu. já paþinti. Piaget apraðytoji paþintinë raida baigiasi ties paauglystës laikotarpiu. Levinsonas. Arba viskuo nusivilia. nei kita. krenta á depresijà. pajutæs gyvenimo beprasmybæ. Levinsonas grindë 20–60 metø amþiaus þmoniø apklausomis. alkoholizmà. kad sektøsi. kad kai kurie paþintiniai gebëjimai bëgant metams toliau gerëja. t. J. susieti. Gyvenimo stuktûra. Taèiau kiti raidos psichologai teigia. Savo teorijà D. Kiti. nelaimës. Jei šio amþiaus þmogus domisi ir rûpinasi vidiniu pasauliu. Ir nors jis teigë. ir tapæ ja nepatenkinti. stiprina. kad asimiliacija ir akomodacija. kuriame tas asmuo yra ir kuriame reiškiasi to asmens „aš“. Kitais atvejais þmogus. kad paèiame þmoguje glûdi iki ðiol apleista sritis – paties þmogaus vidus. Saugusio þmogaus psichosocialinæ raidà jis apraðë kaip laipsniðkà ëjimà nuo gyvenimo svajonës prie gyvenimo struktûros. pradëjus logiðkai màstyti. gerëja vadinamasis þmogaus tvirtasis intelektas. paþinimas ir jo taikymas. siekdami geriau save suprasti ir rûpindamiesi vidiniu pasauliu. ankstesnis gyvenimas ima atrodyti nepakankami. apgaulingus uþsimirðimo bûdus arba dar labiau ásikabina á iðorës pasaulá. apima asmens „að“ sociokultûriná pasaulá. papildo arba keièia. jog svarbu iðorë. vienpusiški. su kuriomis susiduria þmogus (daþnai tokiame amþiuje netenkama savo tëvø). beatodairiðkai siekia materialinës gerovës. vaidmenis ir santykius su kitais þmonëmis. iðorinës sëkmës vaikymàsi. gali pradëti arba tæsti studijas. Susiejus turimus mokëjimus. Labiausiai já domino vidutinio amþiaus þmoniø – keturiasdeðimtmeèiø – patiriama krizë. manydami. dvasinis jo pasaulis. jei nepavyksta nei viena. susijæs su turimomis þiniomis ir gebëjimu jas pritaikyti.

patrauklu. Todël galutiniai jaunø ir vyresniø suaugusiøjø darbo rezultatai ir efektyvumas yra vienodi. taèiau bûdinga didesnë iðtvermë. kad vyresnio amþiaus darbuotojai dirba lëèiau. Bëgant metams ðiek tiek silpnëja þmogaus gebëjimas greitai reaguoti. Moterims prasideda menopauzë – menstruacinio ciklo pabaiga. Nors maþdaug po trisdešimties fizinë galia maþëja. asmenybës brandà pasiekæ moterys ir vyrai toliau iðlieka patenkinti savo gyvenimu. susikaupti. kas seksualu. Brandos amþius Šis amþiaus tarpsnis. Gyvenimo prasmës pojûèio nepraradæ. y. Lëtëja nervø sistemos veikla. t. Viena ið tokiø yra Alzheimerio liga. silpnëja erekcija ir ejakuliacija. Galima sakyti. Neiðvengiami organizmo senëjimo procesai. Kiti kremtasi. taèiau maþëja spermos. Nors vyrai išlieka vaisingi. kuria serga apie 3 procentus septyniasdeðimtmeèiø ir apie 239 . Panašiai tà patá galima pasakyti apie fizines galimybes. daþnesnes sveikatos problemas. Kaip tik vidutinio ir vyresnio amþiaus þmonës paraðo svarbiausius filosofinius arba groþinius kûrinius. t. kai kiauðidëse nebebræsta kiauðinëliai. net seksualiniu. lemiantys menkesná fiziná pajëgumà. itin sureikðmina seksualinius santykius ir ieðko jø daþniausiai rinkdamiesi uþ save jaunesnius partnerius.su patirtimi randasi išmintis. y. irimas ar kitokie nervø sistemos pokyèiai bûna greiti ir negráþtami. Pastebëta. nervø làsteliø þûtis. kaip jie reaguoja á ðituos pokyèius. vadinamasis lankstusis intelektas. nuo jaunystës iki maþdaug aðtuoniasdeðimties metø prarandama apie 5 procentus smegenø masës. judesiai darosi ne tokie staigûs ir greiti. anksèiau vadintas tiesiog senatve. silpnëja kai kurie pojûèiai. Tik nuo paèiø þmoniø priklauso. mokëjimas tolygiai panaudoti energijà. patiria ir kitø svarbiø biologiniø pokyèiø. kaip juos priima. jø veikla tikslingesnë nei jaunø suaugusiøjø. spræsti matematines logines arba konstrukcines uþduotis. Kartais senëjimo procesai bûna itin dramatiðki. Arba bjaurisi viskuo. ypaè moterys. Apie penkiasdeðimtuosius metus suaugæ þmonës. apima laikotarpá nuo maþdaug ðeðiasdeðimties metø iki mirties. bet daro maþiau klaidø. tai susijæ su jø psichosocialinës raidos sëkme ir ágytomis Ego savybëmis.

naðiai dirbo arba kûrë idëjas.30 procentø devyniasdeðimtmeèiø. bet laiko ar galimybiø tai pakeisti nebëra. Dauguma vyresniø nei ðeðiasdeðimties metø þmoniø iðlieka darbingi. Jie jauèiasi esà nereikalingi. ir socialinis. Aštuntoji psichosocialinës raidos dilema. galima pasiekti Ego vientisumà. pats aktyvumas šiame amþiuje – ir fizinis. nurodinëti. arba piktas. nemato jame prasmës. bjauriai elgiasi su jaunais arba artimais þmonëmis. kaip reikia gyventi ar elgtis. neágyvendintø tikslø. O Ego vientisumo stoka arba iðgyvenama neviltis – dël nevykusio gyvenimo. fiziðkai ir psichologiðkai aktyvûs. Jei neturi savø anûkø. bendrosios þinios. išgyvena Ego vientisumà. mëgina vaikus arba anûkus perdëm kontroliuoti. Taèiau. socialinis samprotavimas. kylanti gyvenimo saulëlydyje. gebëjimas atpaþinti informacijà ir t. kuris rûpinosi kitais. Beje. Nors su amþiumi lëtëja reakcija. prislëgtas. t. nors iki tol buvo vieniði. Taigi toks vyresnio amþiaus þmogus arba tampa nelaimingas. Tai kalbinis màstymas. kiti paþintiniai gebëjimai iðlieka tokie patys arba geresni nei jaunystëje. uþsiima kokia nors veikla. Ego vientisumà išgyvenantys seneliai dþiaugiasi savo anûkais. ðitaip jie elgiasi su kitais vaikais arba suaugusiaisiais. Ir ðiame amþiuje. nors iki tol rûpindavosi tik savimi. teikë gyvybæ kitiems. O neviltá patiriantys seneliai pyksta ant jø. nesëkmiø – susijusi su mirties baime. Jo manymu. gebëjimas prisiminti. Kartais tokie þmonës uþmezga artimus ryðius su kitais þmonëmis. pasak E. itin irzlus. ir psichologinis. susitaikë su gyvenimà lydinèiomis pergalëmis ir pralaimëjimais. Apsvarstæs savo gyvenimà ir ásitikinæs jo prasmingumu þmogus ruoðiasi ramiai ir garbingai sutikti mirtá. Þmogus nepatenkintas nugyventu gyvenimu. ima kurti arba rûpintis kitais. kita vertus. H. Net brandaus amþiaus þmogaus psichosocialinë raida nesustoja. viskuo nepatenkintas. Pavyzdþiui. senëjimo procesai ir sveikatos problemos labai susijæ ir su gyvenimo bûdu bei aktyvumu. 240 . þmogus. Kryptingai domintis ir padedant patiems pastebëti teigiamus dalykus galima padëti seniems þmonëms priimti savo patirtá ir susitaikyti su savo gyvenimo ciklu. nepaisant ankstesniø gyvenimo nesëkmiø. viskuo nusivylæs. dalijasi su jais savo patirtimi ir išmintimi. – lemia geresnæ brandaus amþiaus þmoniø sveikatà. arba visiðkai nuo jø atsiriboja. yra ego vientisumas arba neviltis. Eriksono. regimasis ir erdvinis suvokimas.

ko jis nori. pagal kurá. ner- 241 . Mums vertëtø pamëginti apibendrintai pavaizduoti apytikslá raidos pakopø eiliðkumà. O paèiam kûdikiui oralinë sritis yra tik svarbiausia (taèiau ne vienintelë) pirmojo ir visa apimanèio sàveikos su aplinka bûdo – inkorporavimo (átraukimo. kad kitas padarytø tai. prakeikia já supantá pasaulá. Motinos bûsena ðiuo atveju gerokai priklauso nuo jos pasitikëjimo aplinkiniø meile. kad ir pats taptø duodanèiuoju. Ðià gyvenimo akimirkà jis gyvena ir myli savo burna. Vilnius: Katalikø pasaulio leidiniai. (. nebeieðko abipusio ryðio. nuo savo vertës pajautimo maitinant kûdiká ir nuo naujagimio atsako. Jei tai nepavyksta. bet stveriasi prievartos ar fantazijø. kas yra duodama. yra priglaudþiamas prie krûties.. pagridþianèias þmogaus sugebëjimà gauti tam. norëdamas kontroliuoti situacijà. ko nepavyksta gauti pagrindiniu veiksmu – þindymu. kûdikis ágyja ego savybes. Ið prigimties sugebëdamas daugiau ar maþiau darniai átraukti per burnà. remiantis klinikinëmis ir buitinëmis þiniomis. jau netekæs ryðio su motinos kûnu. prijungimo) – vieta. motina ir visuomene. sustiprëjus nerviniø galûniø jaudrumui.Suþinokite daugiau! Apie vaikystæ ir visuomeninio gyvenimo modalumus: Erikson E. 2004. taip pat atitinkamai reaguojant ðalia esantiems reikðmingiems þmonëms. kai naujagimis. o jo motina gyvena ir myli savo krûtimis. Motina savo ruoþtu taip pat gali siekti bet kokia kaina valdyti situacijà: brukti krûties spenelá vaikui á burnà. Pirmasis toks susitikimas ávyksta tà akimirkà. jis susitinka su krûtimi. daugiau ar maþiau norinèiomis ir sugebanèiomis deramai já maitinti ir priimti. kad priimdamas. Atsitiktiniais veiksmais vaikas bando pasiimti tai. vaikas.. Jis visiðkai iðsenka arba.) Turbût nesuklysime pasakæ (nors tai gali skambëti ðiek tiek paslaptingai). suradæs savo paties nykðtá. Vaikystë ir visuomenë. vaikui ávaldþius „erogenines“ kûno dalis. áyksta lemtingi vaiko ir aplinkos susitikimai. ir mokydamasis pasiekti.

. priklauso nuo asmens charakterio.vingai keisti maitinimo valandas bei pieno miðinius. Mûsø dienomis atsakomybë daþniausiai suvokiama kaip pareiga. ámanoma iðsaugoti vaiko ir aplinkos tarpusavio sàveikà. dràsos pasikliauti savo jëgomis siekiant tikslo. Be davimo. kad ji visiðkai nesirûpina laiku pavalgydinti. Bet atsakomybë ið esmës yra laisvas aktas... Mes labai suabejotume jos meilës nuoðirdumu. jeigu matytume. tokià situacijà galima palengvinti. kaip tai. 242 . kad vaikas mëgautøsi já laikanèiø ir sûpuojanèiø rankø ðiluma. kad negali atsipalaiduoti dël ið pradþiø patirto skausmo. Kad meilë neámanoma be rûpesèio.) Rûpestis ir dëmesingumas apima kità meilës aspektà – atsakomybæ. ko netenka oraliniai vaiko receptoriai. tai mano atsakas á kito þmogaus iðreikðtà ar neiðreikðtà poreiká. Jeigu jam ðiø savybiø trûksta (ar jos nëra pakankamai iðugdytos). norà iðnaudoti kità arba atsiriboti nuo visø. Vilnius: Asveja. Vargu ar reikia pabrëþti. jei matome. be to. Bûti atsakingam reiðkia bûti pajëgiam ir pasirengusiam „atsakui“. mums nereikia kitø jos meilës árodymø. galima sotinti kitas vaiko jusles: stengtis. vaikui galima duoti tiek. 1999.) Atsakomybë gali lengvai pereiti á dominavimà ar savininkiðkumà. ðios nuostatos dëka þmogus áveikia priklausomybæ. (. kad gebëjimas mylëti. atsakomybe. kaip motina rûpinasi savo vaiku. Suprantama. Svarbu nepaliauti kûrybiðkai ieðkojus gydomàjà galià turinèiø priemoniø. tariamais þodþiais ir kt. jis bijo duoti save – taigi mylëti. (. bendrais visoms meilës formoms. Menas mylëti. ágauna pasitikëjimo savo paties galiomis. siekiant kompensuoti. þindyti neatsiþvelgdama á tai. akivaizdþiausia motinos meilëje savo vaikui. kurti fizinæ gerovæ. narcizinæ visagalybæ. jam skirta ðypsena. kas mums primetama ið iðorës. Tam reikia susiformuoti produktyvià nuostatà. pagarba ir þinojimu. Pasitelkus gerà dirbtiná þindukà.. iðmaudyti kûdiká. kiek jis gali pasiimti. Apie meilæ – kaip atsakymà á þmogaus egzistencijos problemà: Fromas Ë. Tai yra rûpesèiu. kaip davimas. aktyvus meilës pobûdis pasireiðkia dar keliais esminiais elementais.

atskirumas. pasitikëjimas arba nesaugumas. c) paauglystëje.) Pagarba asmeniui nëra ámanoma be jo paþinimo.y. net jei jis ðito atvirai neparodo. kaltas. (. bet að galiu paþinti já giliau: kad jis yra suirzæs.jei nebus treèio komponento – pagarbos.. kad jauèiasi vieniðas. Pasitikrinimo klausimai 1. bet esminis dalykas. Að noriu. Pagarba reiðkia rûpinimàsi tuo. abejonës. pavyzdþiui. ir tada að matau já sunerimusá ir sutrikusá. susirûpinæs. suvokti jo individualumà. Pagarba nëra baimë ar siaubas. kenèiantá. jei nebûtø pagristas rûpesèiu. t. d) suaugus arba visiškai subrendus. kad kitas þmogus augtø ir atsiskleistø. jei nesiremtø þinojimu. Kokia psichosocialinës raidos krizë kyla ir kuri dilema sprendþiama jaunystëje (Eriksono raidos stadijas): a) autonomija arba gëda. d) intymumas arba vienišumas.. 2. kad mylimas asmuo augtø ir atsiskleistø savo paties labui. kai að galiu perþengti rûpinimàsi savimi ir þiûrëti á kità þmogø jo akimis. Kada formuojasi þmogaus pamatinis (esminis) pasitikëjimas: a) kûdikystëje. Ji reiðkia (pagal þodþio „respicere“ ðakná – „þiûrëti á“) gebëjimà vertinti asmená toká. Paþinimas bûtø tuðèias. Yra daug þinojimo lygmenø. kad pasitarnautø man. c) saugumo jausmas. kad tas þmogus yra piktas. 243 . þinojimas meilës poþiûriu yra ne kaþkas iðoriðka. rûpestis ir atsakomybë bûtø akli. Tokiu bûdu pagarba teigia iðnaudojimo nebuvimà. b) pradëjus lankyti mokyklà. kad jo pyktis tik kaþko gilesnio iðraiðka. Taigi að suprantu. Tai ámanoma vien tik tada. Að galiu þinoti. nepasitikëjimas. saviðkai. koks jis yra. o ne tokiu bûdu. b) iniciatyva arba kaltës jausmas. o ne piktà.

b) nuolat gerëja. Jei kûdikystëje susiformavo nesaugus prieraiðumas. Menkavertiðkumo pojûtis gali atsirasti vaikams. tikëtina. d) ikioperacinei. jeigu þmogus: a) ið esmës pakeièia savo iðoriná gyvenimà. 6. c) yra verèiami pildyti kitø lûkesèius ir reikalavimus. 5. c) vieni prastëja. b) formaliø operacijø. d) bet kuriuo iš anksèiau nurodytø atvejø. b) atsisako visø ankstesniø ryðiø ir veiklos. kad vëliau gyvenime toks þmogus: a) sunkiau pasitikës kitais þmonëmis ir jausis nemylimas. 4. Vidutinio amþiaus raidos krizë sëkmingai áveikiama. kurie: a) turi mokymosi negalià. c) konkreèiø operacijø. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. Kaip keièiasi vyresniø nei keturiasdeðimties metø amþiaus þmoniø paþintiniai gebëjimai: a) prastëja. c) atsisuka á savo vidiná pasaulá ir skiria dëmesio dvasiniams dalykams. b) labiau gebës mylëti ir bûti mylimas. 7. d) stengiasi apie niekà negalvoti ir uþsimirðti patirdamas malonumus. Kokiai màstymo stadijai bûdingas negebëjimas atsiþvelgti á keletà daikto savybiø vienu metu ir màstymo centriðkumas: a) sensomotorinei. 244 .3. d) visai nesikeièia. d) neturës partnerio ir draugø. kiti gerëja. c) maþiau priklausys nuo kitø þmoniø ir jø poreikiø. b) yra atstumti ir nuolat þeminami.

nuo to. kad þmogus yra iðsiblaðkæs (psichoanalitinës psichologijos poþiûriu)? 3. Ar þmogus gali ið esmës pasikeisti? 245 . Ar asmens padaryta netyèinë klaida rodo. Ar sàmoninga psichikos dalis yra maþesnë uþ nesàmoningà (psichoanalizës poþiûriu)? 2. Ar þmogus turi ágimtà gebëjimà atskirti tai.Asmenybës teorijos Atsakykite taip a r b a ne: 1. kas trukdo ir stabdo? 9. Ar ámanoma uþauginti vaikà taip. kad jis daugelyje gyvenimo situacijø jaustøsi bejëgis? 10. kad pagrindiniai du instinktai yra seksualinis ir agresijos? 6. kas skatina jo augimà. Ar ekstravertas iðkeistø krepðinio rungtynes á vakarà prie geros knygos? 5. Ar humanistinës psichologijos atstovai neigiamai vertina visuomenës átakà asmenybës formavimuisi? 7. Ar pagrindiniai þmogaus asmenybës bruoþai susiformuoja iki 7 metø amþiaus? 8. Ar bruoþø teorijos kûrëjai teigia. Ar gynybiniai psichikos mechanizmai yra bûdingi visiems þmonëms? 4.

màstymas. kad þmonës uþterðë tvenkinio vandená. kad sunku rasti visiems tinkanèià. þalia. korumpuotas politikas. vienuolis. kodël þmonës elgiasi bûtent taip. Štai. Asmenybës psichologija domisi skirtumais: kodël vienas þmogus skiriasi nuo kito. paþiûrëk á save. pavyzdþiui. Þmogaus prigimties paslaptis yra viena sudëtingiausiø problemø. o sprendi apie mus. – Mes esame þalios. aukšto rango karininkas. su kuriomis susiduria ir kurias tyrinëja pats þmogus. o ne kitaip. narkomanas. Ðie skirtumai ir lemia. tai pamatytum. kas gali turëti átakos tø skirtumø formavimuisi. veiksmai. Kokia tu esi bjauri. tyrinëjama ir tai. Asmenybë – labai sudëtinga visuma. Ðiuo klausimu sukurta labai daug teorijø. o kvapas ir glitumas atsirado dël to. varliø. visi þmonës yra tarpusavyje labai skirtingi. taèiau aiðkaus ir vienareikšmiško atsakymo iki šiol neatrasta. minkðtos ir pûkuotos. ðlykðti. kodël vienoje ðeimoje augæ vaikai vëliau uþauga visiškai skirtingi. kad mes esame baltos. þudikas recidyvistas. tuo labiau myliu kiaules“ (V. mokslininkas. tu mûsø. kurios 246 . Pagrindinë ðios problemos sudëtingumo prieþastis yra ta. suvokimas ir veikla.Prie tvenkinio stovëjo povas ir gërëjosi savo atvaizdu vandenyje. bendrà teorijà. – atsakë varlë. Jeigu tu geriau mus paþintum. neámanoma rasti dviejø vienodø individø. paaiðkinti þmoniø elgesá. nepaþásti. Ir kam tik Dievas tokius kaip tu sukûrë? – Pove. Á vandená áðokusi varlë sukëlë bangas vandens pavirðiuje. „Kuo geriau paþástu þmones. Povas pyktelëjæs sako varlei: – Varle varle. smirdanti ir gliti. Kokie bendri bruoþai bûdingi visiems ðiems þmonëms? Kokia yra þmogiðkoji prigimtis? Ðiø laikø asmenybës psichologijos pagrindinis uþdavinys yra paaiðkinti. tobulinti savo gebëjimus. nes vanduo ðiuo metu þydi. poþiûriø. motyvacija. gyvenanèiø mûsø planetoje. kas manoma esant asmenybës komponentais: emocijos. Kita asmenybës psichologijos uþduotis – padëti þmonëms visavertiškiau gyventi. gyvena skirtingà gyvenimà? Tyrinëjant asmenybæ. kad tarp mûsø yra labai daug skirtumø. nugalëti sunkumus. Èerèilis apie þmones). Ið 5 milijardø.

Jis pastebëjo. tai dar buvo naujovë). jausmai. y. S. kad laisvøjø asociacijø grandinë veda á paciento pasàmonæ. kad tos þmogui neprieinamos mintys. nuolatiniø jo savybiø (ágimtø ir ágytø) visuma. Psichikos dalis. Nagrinëdamas pacientø sutrikimus jis padarë iðvadà. Vëliau S. Pavyzdþiui.neámanoma apibrëþti kuriuo nors vienu psichikos procesu.. sukûrë tyrinëdamas nervinius sutrikimus. Taip S. aklumo ir kurtumo prieþastis galëjo bûti nenoras matyti arba girdëti ko nors. Metodo esmë buvo ta. kuriø metu atsirado ligos poþymiai. kad rankà paralyþiuoti galëjo iðgyventa baimë paliesti lytinius organus. Freudas iðvyko mokytis pas vienà þymiausiø to meto psichiatrø Jeanà Charcotà. daþnai vaikystæ siekiantys prisiminimai ir 247 . Asmenybë – tai individo savitumas. skyriø „Sàmonë ir jos bûsenos“). pradëjo ieðkoti kitokiø bûdø pasàmonei tyrinëti. buvo pavadintas pasàmone (þr. XIX a. ávykius. Psichoanalitinë asmenybës samprata Psichoanalizës teorijos kûrëjas Sigmundas Freudas savo teorijà. Pagrindinës sàvokos: Asmenybë Individo savitumas. jis pastebëjo. Freudas teigë. kas ðauna á galvà. Freudas susidûrë su reiðkiniais (prisiminimais. kvailas ir „negraþias“ mintis. t. sutrikimas bûdavo iðgydomas. kurie paèiam þmogui yra neprieinami. ten mokësi taikyti hipnozæ. net ir nelogiðkas. iðgyvenimais). kad uþhipnotizuoti pacientai bandydavo prisiminti ligos (pvz. Šitaip atgaivinami pasàmonëje esantys skausmingi. kad kai kurie sutrikimai turi aiškias psichologines prieþastis (tada. Jeigu pavykdavo prisiminti. nesuprantami. nuolatiniø jo savybiø (ágimtø ir ágytø) visuma. rankos nevaldymo) pradþià. Jis atrado laisvøjø asociacijø metodà: pacientø buvo praðoma atsipalaiduoti ir kalbëti viskà. kas verèia nerimauti. Freudas susidûrë su hipnozës galimybiø riba. aiðkinanèià þmogaus asmenybæ. neþinomi. pabaigoje. troðkimai gali bûti sunkaus psichikos sutrikimo prieþastis. kurioje slypi þmogui neprieinamas psichinis turinys.

Freudo psichoanalitinë asmenybës teorija grindþiama ásitikinimu. Jeigu pakvietëte visus savo draugus á gimtadiená. Freudas pavadino psichoanalize. taèiau galima þmogø pavadinti ne tuo vardu. susidaro ið konflikto. Perdëta ir ðarþuota forma tai iliustruoja anekdotas. taèiau kartu padaryti tai leisti- 248 . Kai kurios ðiø minèiø yra ikisàmonës lygyje. kà ið tiesø tam þmogui jauèiate. kuriø daugumos neásisàmoniname. psichoanalizës poþiûriu tai tikrai nëra atsitiktinumas. anot S. Freudà labiausiai domino nepasiekiamos mintys ir aistros. norus. Apsirikimai kalbant ir raðant rodo. Taèiau pats tiesiausias kelias á pasàmonëje glûdinèius iðgyvenimus – sapnai (þr. vietoj þodþio „malonu“ pasakyti „nemalonu“ ir pan.nuo jø atsipalaiduojama. Greièiausiai su ðiuo þmogumi yra susijusi kokia nors jums svarbi problema. tarp biologiniø impulsø. Realiame gyvenime klaidos nëra tokios aiðkios. jausmus ir prisiminimus. kai vyras nori savo þmonai padëkoti uþ skanius pusryèius. Freudo teigimu. nes jas pripaþinti bûtø pernelyg skausminga. kad þmogaus psichika – tarsi ledkalnis. jø prasmæ ir siunèiamà informacijà gali padëti atskleisti ir suprasti psichoanalitikas. kurias mes iðstumiame ir jëga neásileidþiame á savo sàmonæ. visà gyvenimà man sugadinai“. Jeigu negalite prisimint kieno nors vardo – pagalvokite. panorëjæ jas bet kada galime perkelti á sàmoningo þinojimo lygá. iðkreipta forma atsispindi pasàmoniniai þmogaus konfliktai. Giliau slypi daug didesnë pasàmonës sritis. taèiau taip pat ið sapnø. kad turi tokiø minèiø ir jausmø. apimanti mintis. Bûtent sapnuose simboline. skyriø „Sàmonë ir jos bûsenos“). o jo paties nuostabai ið lûpø iðsprûsta þodþiai: „Bjaurybe tu. kuriø nesinori sau pripaþinti. taèiau tai labai stipriai já veikia. Nors þmogus sàmoningai neþino. Asmenybë. Pasàmonës átaka yra pastebima ir raðto bei kalbos klaidose. S. kurio didþioji dalis yra neregima. kalbos ir raðto klaidø. kad pasàmonëje yra nepriimtini jausmai. kur bandoma patenkinti poreikius ir patirti malonumà. vidinis konfliktas. jausmai. Mûsø sàmoningas þinojimas yra iðkilusi á pavirðiø matoma ledkalnio dalis. uþmirðimø. Savo sukurtà asmenybës teorijà ir psichologiniø sutrikimø gydymo bûdà S. Freudo. pasàmonæ galima paþinti ne tik pasitelkus laisvàsias asociacijas ir hipnozæ. instinktø (malonumo ir agresyvumo) ir socialiniø ribojimø. taèiau nuoðirdþiai uþmirðote pakviesti vienà draugà. Asmenybë yra tarsi nuolatinio konflikto laukas.

pasitenkinti bûtø siekiama nedelsiant. vaikas ima po truputá derintis prie tikrovës. Maþdaug 4–5 metø vaiko Ego pradeda paklusti naujai besiformuojanèio Superego reikalavimams. Sàmonë Ikisàmonë Pasàmonë Ego („Kà daryti?“) Superego („Negalima!!!“) Id („Noriu èia ir dabar!!!“) 40 pav. Superego susiformuoja. jie verkia ir reikalauja patenkinti jø poreiká neatsiþvelgdami á aplinkos sàlygas. kad konflikte dalyvauja 3 sistemos: Id. bet ir á tai. Asmenybës struktûra S. pakentëk. Ego ir Superego. kûdikiui nepasakysi. Freudo teorijoje Id yra pasàmonëje slypinèios psichinës energijos. kaip privalu elgtis. suderinti Id ir Superego reikalavimus su išoriniu pasauliu. Jeigu neturëtume Ego. normas ir draudimus. palauk. Freudas teigë. Ego bando valdyti padëtá. Atsiradus Ego. talpykla. Ego veikia pagal realybës principà: Id impulsus bandoma patenkinti aplinkà atitinkanèiais. nekontroliuojamai. o vëliau ir Superego reikalavimus. Tai sàþinës balsas. Superego yra asmenybës dalis. Tai bûdingiausia kûdikiams: juos visiðkai valdo Id. kai mes priimame.nomis priemonëmis ir nesusilaukti uþ tai bausmës arba kaltës jausmo. Po kurio laiko pradeda formuotis Ego – sàmoningiausia asmenybës dalis. kuris verèia Ego atsiþvelgti ne tik á tikrovæ. apimanti tëvø ir kitø svarbiø vaikui suaugusiøjø vertybes. 249 . priimtinais bûdais. derinanti Id. dauginimosi ir agresijos impulsus. savo seksualinius ir agresyvius instinktus reikštume neatsiþvelgdami á niekà. S. Id veikimas grindþiamas malonumo principu: jei nevarþytø tikrovë. kuri nuolatos siekia patenkinti pagrindinius iðlikimo. taip nedera daryti ir pan. neverk. aplinkos.

internalizuojame tëvø ir kultûros moralines nuostatas ir vertybes. O kas bûtø. jums kyla agresyvûs impulsai (ðaltinis – Id) – noras jam pakenkti. visados yra doras. Tarkime. jûs pamatëte praviroje savo „prieðo“ paðto dëþutëje jam atsiøstà svarbø praneðimà. kuri nuolatos siekia patenkinti pagrindinius išlikimo. jis jauèia kaltæ dël maþiausio nusiþengimo. Tai. kurio Superego yra silpnas. Superego vertina kiekvienà mûsø poelgá – taip mes jauèiame pasididþiavimà savimi arba kaltës jausmà. Kitas þmogus. kad taip elgtis nedera. kuris vadovaujasi realybës principu. derinanti Id. Sàmoningiausia asmenybës dalis. aplinkos. kitø kaimynø nuomonæ ir kt. kad tai yra þema. bet ir á tai. kurio Superego nëra grieþtas? Ar praeitø jis pro paðto dëþutæ? Pagrindinës sàvokos: Id Pasàmonëje slypinèios psichinës energijos. nejauèiantis sàþinës priekaiðtø. o vëliau ir Superego reikalavimus. svajoti apie savo sëkmæ ir didelæ kaimyno nesëkmæ. kad tai puiki proga padaryti jam nemalonumà – iðimti tà praneðimà ir sudeginti. kuris verèia Ego atsiþvelgti ne tik á tikrovæ. kaip privalu elgtis. kad jûs labai nemëgstate savo kaimyno. Tokioje situacijoje Ego nieko kito nelieka kaip tik fantazijose kurti nemalonias kaimynui situacijas. Tai – Superego balsas. Ego stengiasi rasti realià iðeitá. Kyla mintis. Tai sàþinës balsas. paþeminti. kaip Ego ginasi nuo Superego ir Id spaudimo. galima matyti paèiose ávairiausiose þmogaus gyvenimo situacijose. gali bûti lengvabûdiðkas ir nuolaidus savo silpnybëms bei norams. Taèiau tuo pat metu kaþkas viduje jus sustabdo. normas ir draudimus. jeigu ðioje situacijoje bûtø asmuo. talpykla. Tegu kankinasi. Ásivaizduokite. kurio Superego itin „stiprus ir grieþtas“. Kadangi Superego reikalavimai daþnai prieðtarauja Id norams. dauginimosi ir agresijos impulsus. kuriø dëka ágyjame gërio ir blogio bei savo idealø sampratà. Asmenybës dalis. Taèiau Ego. Þmogus. apimanti tëvø ir kitø vaikui svarbiø suaugusiøjø vertybes. ávertina visas jums palankias ir nepalankias aplinkybes – galimà kaimyno kerðtà. ieðko kompromisø. Ego Superego 250 . kaþkas pasako. kad abu bûtø patenkinti.

Visus su šia situacija susijusius išgyvenimus S. kad asmenybë formuojasi ankstyvame amþiuje. šios stadijos metu vaikai trokšta. Maþdaug nuo 18 mënesiø iki 3 metø trunkanèios analinës stadijos metu vaikas pradeda justi ir kontroliuoti sfinkterio raumenis. kad bræsdami vaikai pereina keletà psichoseksualiniø stadijø. kad berniukai jauèia kaltæ ir slapta bijo. jie pajunta seksualiná potrauká motinai ir pavydà bei neapykantà tëvui. tai susidraugauk su juo“. Freudas ásitikino. Ðitaip tapatinantis su tëvu. kad tëvas jø nenubaustø. Freudas padarë iðvadà. perimant jo vertybes formuojasi ir tvirtëja vaiko Superego. pagal graikø mità apie karaliø Edipà. iðstumia juos á pasàmonæ ir pradeda tapatintis su tëvu. Atrodo.Asmenybës raida Analizuodamas savo pacientø sutrikimø raidà S. neatimtø vyriðkumo (neiðkastruotø). kuri trunka apytikriai nuo 3 iki 6 metø. kad atskiros sutrikimø rûðys yra susijusios su tam tikro vaikystës laikotarpio problema. kuris pats to neþinodamas nuþudë savo tëvà ir vedë savo motinà. bando bûti panaðûs á já. Falinei stadijai. lyg vaikas savo viduje nuspræstø: „Jei negali tëvo sutriuðkinti. nes já laiko varþovu. Be to. kad esi vyras arba moteris. taip pat lytinis tapatumas – suvokimas. Falinë stadija baigiasi tuo. kad bûtø dirginami lytiniai organai. Freudas pavadino Edipo kompleksu. kandþiojimu ir kramtymu. S. kad malonumo zona persikelia á lytinius organus. Labai daþnai paaiðkëdavo. 251 . S. Pirmosios 18 mënesiø trunkanèios oralinës stadijos metu dauguma kûdikio jusliniø malonumø yra susijæ su èiulpimu. kuriø metu Id malonumo siekianti energija nukreipiama á skirtingas malonumui jautrias kûno sritis. manoma. kad berniukai nuslopina ðiuos jausmus. bûdinga tai. o iðmatø ir ðlapimo sulaikymas bei tuštinimasis tampa pasitenkinimo šaltiniu. Freudo nuomone. pagrindiniai jos bruoþai baigia formuotis apie septintuosius metus. vadinamas „erogeninëmis zonomis“.

) Analinë (18–36 mën. suaugus malonumas gali daugiausia sietis su burnos sritimi. Bet kuriuo oralinës.) Falinë (3–6 metai) Latentinë (nuo 6 metø iki lytinio brendimo) Genitalinë (nuo lytino brendimo) Poþymiai Burnos sritis – èiulpimas. 2000) Stadija Oralinë (0–18 mën. kuriuos reikia priþiûrëti). kramtymas.6 lentelë. vaikai mokosi mokykloje. Freudas ðá reiðkiná pavadino oraline fiksacija. Lytinio brendimo metu prasideda paskutinioji. daugiausia þaidþia su savo lyties bendraamþiais. analinës arba falinës stadijos momentu stiprus konfliktas gali átvirtinti polinká siekti pasitenkinimo tai stadijai bûdingu bûdu. áveikiamas reikalavimas juos kontroliuoti Malonumo sritis – lytiniai organai. S. kad nuo 6 metø iki lytinio brendimo pradþios seksualinis potraukis yra nuslopinamas. Freudà (Myers. S. kurie oralinës stadijos metu buvo nereguliariai maitinami. genitalinë stadija. S. Psichoseksualinës raidos stadijos pagal S. blogai priþiûrimi ir kt. Freudo poþiûriu. kandþiojimas – teikia didþiausià malonumà Malonumas daugiausiai susijæs su tuðtinimusi ir ðlapinimusi. arba perdëtas tos priklausomybës neigimas 252 . kai jauèiamas seksualinis potraukis kitos (arba tos paèios) lyties atstovams ir siekiama su jais lytiškai santykiauti.. Tokiems þmonëms bûdinga arba pasyvi priklausomybë (panaði á vaikø. blogai prisitaikanèiø suaugusiøjø elgesys – ankstyvøjø psichoseksualiniø stadijø metu neiðspræstø konfliktø padarinys. Vaikams. áveikiami kraujomaišiški lytiniai potraukiai Išstumiami lytiniai potraukiai Lytiniø interesø brendimas Iðstûmus savo seksualinius jausmus ir nukreipus juos kita linkme prasideda latentinë stadija. Freudas teigë.

arba itin drausmingi ir ákyriai tvarkingi bei ðvarûs („analiðkai susilaikantys“). 253 . jo Ego neturës galimybiø formuoti. kad civilizuoto þmogaus padëtis yra labai sudëtinga. sëkmingiau prisitaikyti padedanèius gynybinius mechanizmus. kelianti daug nerimo arba átampos. kad psichoanalizës poþiûriu pagrindiniai asmens bruoþai formuojasi vaikystëje. yra labai uþsispyræ ir kandûs). Psichoanalitikø manymu. áveikti nerimà kelianèius vidinius impulsus. skyriø „Psichikos sutrikimai“). kova tarp „noriu“ ir „negalima“ tampa vidinë. Tie. Jie ir toliau gali siekti oraliðkai pasitenkinti pernelyg daug rûkydami ir valgydami. norus. Ðios kovos rezultatas gali bûti arba geras asmens prisitaikymas. arba psichikos sutrikimas. Gynybos mechanizmai S. jo gebëjimà tvarkytis su stresinëmis situacijomis (þr. Freudas teigë. Gynybos mechanizmai padeda formuotis ankstyvoje vaikystëje.(pvz.. Ego pasitelkia ávairias „gudrybes“. Taèiau nuo pat gimimo þmogus yra varþomas. Turimø ið dalies psichologiniø gynybos mechanizmø brandumas ir ávairumas paaiðkina psichinæ asmens sveikatà. Savo prigimtimi jis yra gyvûnas. ávaldyti brandþiø psichologiniø gynybos mechanizmø. vieni dalykai jam yra leidþiami. gynybos mechanizmai yra sàmoningosios asmenybës dalies Ego (að) bûdai kaip nors tvarkytis. troškimus ir (arba) atsilaikyti prieš išorinius reikalavimus. kad pasijustum geriau. nebrandþiø gynybiniø mechanizmø. kuriems nepavyko iki galo iðspræsti analinës stadijos konflikto tarp noro prireikus iðsituðtinti ir reikalavimo mokytis naudotis tualetu. aplinkos spaudimà. Dar kartà prisiminkime. vadinamuosius gynybinius mechanizmus. Tam. Ið pradþiø iðmokstama gana primityviø. kai tenka gerokai iðkreipti arba nuneigti tikrovæ. Augdamas vaikas ágyja bei ávaldo vis brandesnius. kad patenkintø Id reikalavimus ir nenusiþengtø Superego reikalavimams. Taèiau jei vaiko aplinka yra pernelyg traumuojanti. kiti – draudþiami. kuris nori patirti pasitenkinimà ir nëra linkæs slopinti savo seksualiniø ir agresyviø potraukiø. Kai susiformuoja Ego ir Superego. gali bûti arba labai netvarkingi ir nedrausmingi („analiðkai nesusilaikant“). kad saugiai iðreikðtum pyktá arba kad palengvintum nerimà kelianèios situacijos iðgyvenimà.

Ðtai kai kurie daþniausiai pasitaikantys psichologiniai gynybos mechanizmai nuo nebrandþiø iki brandþiø. paslepia pats nuo savæs. Á pasàmonæ iðstumti iðgyvenimai neduoda þmogui ramiai gyventi. suþinojæ sergà mirtina liga arba iðgirdæ þinià apie artimo mirtá þmonës kurá laikà (o kartais ir gana ilgai) atsisako priimti tikrovæ. alkoholiu mëginantis „palengvinti“ sau gyvenimà þmogus ilgà laikà gali neigti. Šizofrenija sergan- 254 .Pagrindinës sàvokos: Gynybos mechanizmai Daþniausiai nesàmoningai Ego naudojamos strategijos. tokia bûsena gali baigtis sunkiais psichikos sutrikimais. Neigimas – tai atsisakymas priimti tikrovæ ir pripaþinti tai. Ðá gynybiná mechanizmà paprastai naudoja beveik visi 4–5 metø amþiaus vaikai. traumuojanèiais stresoriais. Vienas svarbiausiø gynybiniø mechanizmø yra iðstûmimas – skausmingø iðgyvenimø ir nepriimtinø impulsø iðstûmimas á pasàmonæ. kas ávyko. Pavyzdþiui. Nemalonius iðgyvenimus ir konfliktus þmogus „pamirðta“. kas akivaizdu. Taèiau psichoanalizës poþiûriu to. neámanoma pamirðti. kad jis tampa priklausomas nuo alkoholio arba kad alkoholio vartojimas griauna jo asmeniná gyvenimà ar karjerà. nors akivaizdu. kad to nebûtø. Jei þmogus nuolat naudoja neigimà ir neturi brandesniø gynybos mechanizmø. Pavyzdþiui. sudauþæ uogienës stiklainá ir iðsigandæ bausmës jie neigia tai padaræ. tarsi to nebûtø ávykæ. tam tikrose situacijose þmogus gali nesusivaldyti arba be aiðkios prieþasties gali išgyventi stiprias emocijas (susijaudinti. esantys tokioje paèioje situacijoje). Neigimà vëliau naudoja ir suaugæ þmonës. reikia prisiminti. kad niekas kitas to padaryti negalëjo. nerimauti daug stipriau negu kiti þmonës. elgiasi taip. Pavyzdþiui. þmogus negali nei suprasti. Tam. padedanèios sumaþinti kylantá nerimà arba apsisaugoti nuo vidiniø ir iðoriniø pavojø ásisàmoninimo. nei valdyti savo elgesio ir bûsenø. kas buvo paðalinta ið sàmoningos psichikos dalies. neprisimena to. kas buvo. Jie primena apie save per pasikartojanèius nemalonius sapnus. ypaè susidûræ su stipriais. pravirkti. ásisàmoninti tai. Kadangi to prieþastis slypi pasàmonëje.

nori pakenkti arba atkeršyti (persekioja). nesavarankiðkai) ið tiesø padeda atsipalaiduoti. kad jos dar þalios. Taèiau nuolat regresijos besigriebiantis þmogus atrodo gana nebrandus ir tampa priklausomas nuo kitø. kurios darbuotoju norëjai tapti. tapimas labiau priklausomu. að visai nenorëjau. regresija ginasi maþi vaikai: jie elgiasi tarsi jaunesnio amþiaus vaikai. neapgalvotai.. Nuo nerimo. gali raminti save teigdamas: „O.“ Racionalizacijà iliustruoja ir lapës elgesys ið Ezopo pasakëèios „Lapë ir vynuogës“. jausmø motyvai nutylimi. bet nenorime to pripaþinti. Pavyzdþiui. kai nepriimtinus impulsus. nors mokëjo aiðkiai kalbëti. nors ir nesutampantys su tikraisiais. kad nuolat naudojant projekcijà gali atsirasti paranoja. pavalgydintø. Racionalizacija – kai nerimà arba átampà stresinëje situacijoje maþiname savotiðkai „apgaudinëdami“ save: tikrieji minèiø. priekabiaujantys. kai ið tiesø patys esame suirzæ. man jis neádomus. pyktá kitø þmoniø atþvilgiu. daþnai naudojamas drauge su iðstûmimu. kad mus kas nors priþiûrëtø.. ypaè sergant. pasirûpintø kaip maþais vaikais. Pavyzdþiui. darbdavys atrodo sunkiai sugyvenamas. veiksmø. tiesà sakant. bet nematome savyje. Niekaip nepasiekusi taip trokðtamø vynuogiø lapë nusprendë. kad kiti yra suirzæ. Ðiuo atveju savo paties agresijà.. Ðiuo atveju reaguojama absoliuèiai prieðingai savo nepriimtinoms mintims. šio darbo. mums atrodo. Kartais suaugusiøjø naudojama regresija (elgimasis vaikiðkai. pikti. nors jau mokëjo sëdëti ant klozeto. Pavyzdþiui. praðo buteliuko. o vietoj jø pateikiami sau patogûs.. sëdasi ant puoduko. Projekcija – tai savotiðkas tikrovës iðkreipimas.tys asmenys irgi neigia tikrovæ uþsidarydami savo fantazijø pasaulyje. bruoþus. Daþnai mes „regresuojame“ po didelës átampos. kad visi kiti yra agresyvûs jo atþvilgiu. irgi padeda iðvengti grësmæ kelianèiø situacijø arba nemaloniø. nepriimtinø minèiø. uþsimirðti nuo rûpesèiø arba sulaukti aplinkiniø paramos. jaunuolis rodo paniekà ir neapykantà merginai. kylanèio dël motinos dëmesio stokos ir pykèio naujai atsiradusiam kûdikiui. jausmø. norà atkerðyti arba pakenkti þmogus projektuoja á kitus ir jam atrodo. be to. ne tokiu savarankiðku. jausmams ir pan. troðkimus. kuri ið tiesø já labai traukia ir jam 255 . Regresija – tai dalinis gráþimas á ankstesnæ raidos stadijà. gavæs neigiamà atsakymà ið ástaigos. jausmus matome kituose. labai nuvargæ arba apsirgæ: reikalaujame. Atvirkðtinis reagavimas. nors mokëjo gerti ið stiklinës. Manoma. ima ðvepluoti.

vedanèiu prie didesnio savæs supratimo. prieð svarbø egzaminà studentas gali taikyti slopinimà. Sublimacija – tai gana sudëtingas. gyvenime nëra smulkmenø ir kiekviena maþiausia detalë gali tapti árankiu ir keliu. o vëliau juos atskleisti savo pacientams. konfliktai yra linkæ kartotis ir þmogui suaugus. Kaip tik sàmoningumu ðis ganëtinai brandus gynybos mechanizmas skiriasi nuo anksèiau minëto pamirðimo nerimà kelianèius dalykus tiesiog iðstumiant á pasàmonæ. apibendrinamai tam. Per apsilankymà pas psichoanalitikà galima suþinoti labai daug netikëtø dalykø apie save. kol kas apie egzaminà negalvosiu. nerimà kelianèius jausmus arba mintis sugebame nukreipti á priimtinà. Jûsø ne- 256 . Sublimacija padeda socialiai priimtina veikla iðreikðti ir kai kuriuos jau vaikystëje pasireiðkusius pernelyg stiprius seksualinius arba agresyvius impulsus. gydytojas. Tarkime. Pasirodo. iðstûmæs jà á pasàmonæ. savæs supratimas. vertingà veiklà. màstyti filosofiðkai. stresà kelianèias situacijas. Su konfliktine situacija susidûræs teisininkas ima dëstyti ir aiðkinti sunkiai suprantamas teorijas. kad sumaþëtø arba bûtø valdomi trikdantys jausmai. Skaudþios vaikystës situacijos. aukðtomis sàvokomis. Pavyzdþiui. Panaðiai sadistiniai impulsai þeisti arba þaloti kitus þmones gali bûti sublimuoti á chirurgijà… Psichoanalitinio gydymo tikslas – kuo didesnis asmens sàmoningumas. Intelektualizacija – kai pradedama màstyti labai abstrakèiai. kai átampà. perdëtas seksualinis smalsumas nepalankiomis sàlygomis gali tapti vëliau seksualiniu sutrikimu (vojerizmu). átampa. Pavyzdþiui. to meto iðgyvenimams. „apsiginkluoja“ visu ámanomu medicininiu þargonu. Kadangi jaunuoliui bet kokia mintis apie ásimylëjimà kelia didþiulæ átampà. elgiasi prieðingai: atstumia tà. kuriø nemaþa dalis yra pasàmonëje. Psichoanalitikai stengiasi áþvelgti pasàmonëje slypinèius konfliktus bei impulsus. Pavyzdþiui. kad pagerintø psichologinæ savijautà: „Ai. jis. uþsiimsiu malonesne veikla arba svarbesniais darbais“. susikaupusià átampà iðliejame siekdami rezultatø sporto salëje arba tapydami paveikslus. Taèiau palankiomis sàlygomis gali bûti sublimuotas á domëjimàsi aktø fotografavimu. Psichoanalizë ypatingà dëmesá skiria vaikystei. nemaloni situacija. Slopinimas – tai sàmoningas vengimas galvoti apie nerimà. turintis pacientui praneðti blogà þinià. brandus gynybinis mechanizmas. kurià myli.patinka.

Psichoanalitikas. Psichoanalitinio gydymo tikslas – sumaþinti ligos poþymius per asmenybës transformacijà. kad tai. interpretuodamas paciento þodþius. Psichoanalitinis gydymas paprastai trunka ne vienerius metus. Fromas ir kiti savo teorijose tobulino psichoanalizæ. turi tapti Ego. ko pats þmogus apie save neþino. bando jam padëti ásisàmoninti pasàmonëje esanèius iðgyvenimus ir mintis. gulasi ant kuðetës ir sako viskà. kà slepia nuo savæs. Pacientas ateina pas psichoanalitikà. o jeigu netyèia sveèiuose palikote koká nors savo daiktà. uþmegzti glaudesnius santykius. Na. Kiti buvæ mokiniai. E. Psichoanalitikai rengiami ne vienerius metus. sukûrë visiðkai naujas asmenybës teorijas. Tik iðsamiai ir giliai suvokiantis savo psichikos gelmes asmuo gali padëti kitam atskleisti skausmingas pasàmonëje glûdinèias problemas. tokie kaip A. Psichologai bandë paneigti arba patvirtinti S. Vienas iš svarbiausiø reikalavimø – ilgalaikë asmeninë savo pasàmonës analizë.tyèia sudauþytas puodelis gali reikðti. F. tai greièiausiai pasàmoningai norite ten sugráþti. C. H. Paprastai laisvos asociacijos nuveda þmogø prie pagrindiniø pasàmonëje slypinèiø konfliktø. tokie kaip E. Perlsas. Vienas svarbiausiø gydymo uþdaviniø – atskleisti ir ásisàmoninti pasàmonës turiná. kad jums tapo nemielas asmuo. taèiau priartëjus prie skaudþios temos asociacijø procesas nutrûksta. Adleris. nesutiko su psichoanalizës ákûrëjo idëjomis. kuri susilaukë tiek daug pasekëjø ir kritikø kaip psichoanalizë. Freudas sakë. Freudo sukurtu laisvøjø asociacijø metodu psichoanalitikas gali nustatyti. G. Ðiuo S. atliekama padedant kitam psichoanalitikui. S. Freudà. Psichoanalitinës krypties vertinimas Turbût nëra kitos tokios asmenybës teorijos. kas buvo Id. Horney. Galbût patys to neþinodami jûs pykstate ant jo arba jos. Freudo mokiniai ir pasekëjai. 257 . Jungas. kritikavo S. Eriksonas. Freudo idëjas. Psichoanalitikas daþnai supranta tai. K. Tradiciškai psichoanalizës seansai vyksta ne reèiau kaip kartà per savaitæ. kokios problemos slypi paciento pasàmonëje. kas jam ateina á galvà. tà puodelá padovanojæs.

Iki ðiol daugelis pritaria S. pagal kuriø raiškà bûtø galima lyginti visus þmones. Freudui. Nors ir labai kritikuojamos. Freudo idëjos. iðtikimas arba neištikimas. asmenybës bruoþus? Gal jis yra geras. esminiai. Psichoanalizë ir dabar yra viena pagrindiniø gydymo ir psichologinës pagalbos þmogui formø. kad þmogus daþnai elgiasi neracionaliai. Neabejojama ir dël to. Jø buvo apie 18 000. kurio nemëgstate. kuriais galima apibûdinti þmogø. Bruoþø teorija Prieð toliau skaitydami ðá tekstà pagalvokite apie geriausià savo draugà. kad jie yra tikrai tokie. santykius su tëvais. atviras arba uþdaras. kad didþiausià átakà asmenybës formavimuisi turi vaikystës laikotarpis. sàþiningas arba nesàþiningas. Nekyla abejoniø. pagyrûnas? Tarkime. draugiðkas. Bruoþø teorijø kûrëjai vadovavosi ir vadovaujasi kitokiais principais negu psichoanalizë. o kurie antraeiliai? Gal juos 258 . šiek tiek pakitusios. nesàþiningas. S. atskleidæs daugelá faktø. kad S. Freudas buvo dràsiausias psichologijos pionierius. kad þmoguje giliai slypi jam neprieinami ir nesuprantami psichikos reiðkiniai. t. kurie pagrindiniai. Psichoanalizës atstovai bandytø atsakyti á klausimà. Freudo teiginiais. kokius jûs juos apibûdinote. Svarbiau iðskirti pagrindinius bruoþus. kurie bruoþai svarbiausi. tuo. kad Edipo kompleksas yra visuotinai paplitæs reiðkinys. klastingas. kad gali keistis ir brandesnio amþiaus þmogus. yra gyvos ir dabar. Kà daryti su tokia gausa þodþiø? Kaip suþinoti. taèiau dabar manoma.Moksliniø tyrimø rezultatai leidþia abejoti kai kuriais S. energingas? O dabar apibûdinkite asmená. sàþiningas. o kurie ne. Kaip galëtumëte apibûdinti jo bûdo savybes. Atsakymo á ðá klausimà jie ieðkotø nagrinëdami ðiø þmoniø vaikystæ. Gal jis yra prieðiðkas. Allportas ir H. liûdnas arba linksmas. kad asmenybës sudedamøjø daliø arba varomøjø jëgø bûtina ieðkoti labai giliai. kuriø þmonija apie save nenorëjo þinoti. ðeimos padëtá. Tuomet mes turime du skirtingus þmones ir du skirtingus asmenybës bruoþø rinkinius. ramus arba nervingas ir t. pavyzdþiui. S. Amerikos psichologai G. Ðie mokslininkai nemano. nervingas. suskaièiavo visus anglø kalbos þodyno þodþius. Kiekvienas gali bûti draugiðkas arba prieðiðkas. kodël ðie du þmonës taip skiriasi. Odbertas 1936 m.

atsargus. neatsargus. Anglø psichologai Hansas ir Sybil Eysenckai mano. agresyvus. nelankstus. impulsyvus. kuriems bûdingas aktyvumas ir socialumas. pirmi eina á kontaktà. Ekstraversija Linkæs bendrauti. aktyvus. kad daugumà mûsø asmenybës bruoþø galima supaprastintai iðreikðti dviem matmenimis: ekstraversija ir intraversija bei emociniu pastovumu ir emociniu nepastovumu. taikus. Intravertai – tai asmenys. rimtas. Jie yra labiau á save negu á aplinkà orientuoti þmonës. nerimstantis. Flegmatikas Áþeidus. ramus. Eysencko asmenybës teorijoje (Myers. jie linkæ ieðkoti nuotykiø. kalbus. Ðios savybës yra genetiðkai nulemtos. jaudrus. pastovaus. màslus. bendrauti. Intraversija Pasyvus. ramus. Pagrindinë jø veikla ir susidomëjimo ðaltinis yra aplinkoje. jiems svarbu tai. Intraversijos ir ekstraversijos bei emocinio pastovumo ir emocinio nepastovumo deriniai H. daug dëmesio skiriantys savo vidiniam pasauliui. yra dràsûs. nelinkæs bendrauti. susitvardæs. nerûpestingas. Emocinis pastovumas Sangvinikas 41 pav. draugiðkas. santûraus bûdo. linkæ skai- 259 . Melancholikas Emocinis nepastovumas Cholerikas Pasiduodantis nuotaikai. nerimastingas.galima kaip nors sujungti ir sugrupuoti? Bruoþø teorijø kûrëjai ir bando tai daryti. 2000) Ekstravertai – tai asmenys. sveikos galvosenos. optimistas. patikimas. santûrus. pesimistas. atjautus. energingas. permainingas. taigi ágimtos. kà iðgyvena patys. kaip jie jauèiasi. linksmas. pernelyg jautrus. mintims ir jausmams.

kiek balø klausimyno skalëse surinks kandidatai. Mes juos seniai paþástame. Mums nesunku apibûdinti paþástamus þmones. ar jis emociðkai pastovus. reikia tik vadovautis tuo. Suþinojæ apie tai á jus kreipësi 50 jaunuoliø. Daþniausiai klausimai yra uþdari (atsakyti reikia „teisinga“ arba „neteisinga“) arba su galimais atsakymo variantais. Tada net nebûtina susipaþinti su visais kandidatais. Kiekvienam bruoþui ávertinti parenkama atitinkama klausimø grupë. jausmø svyravimus. Tokiais atvejais pravartu pasinaudoti specialiais psichologiniais klausimynais. H. jø psichikos procesai maþiau svyruoja. mintims ir jausmams. Pavyzdþiui. nesugebëjimà valdytis. teiginys „Man patinka poezija“ yra susijæs su tokiais bruoþais kaip intraversija. galime subjektyviai juos ávertinti ir palyginti su aplinkiniais. kad pagrindinës savybës yra genetiðkai paveldimos. nepermainingos. jums reikalingas jaunas. choleriko ir sangviniko. ágimtos. keièiasi. Kaip galima ávertinti kito þmogaus asmenybæ? Kaip suþinoti. energingas. Á klausimus: „Ar mëgstate bûti draugijoje?“ ir „Ar mëgstate skaityti groþinæ 260 . daug dëmesio skiriantis savo vidiniam pasauliui. Asmuo. Ðiø dviejø bruoþø raiškos deriniai primena senovës graikø mokslininko Hipokrato 4 temperamento tipus: melancholiko. Pagrindinës sàvokos: Ekstravertas Intravertas Asmuo. kuriam bûdingas aktyvumas ir socialumas. emocinis jautrumas. Þmogui paþinti reikia daug laiko. jeigu reikia ávertinti nepaþástamà þmogø? Ásivaizduokite. intravertas ar ekstravertas yra þmogus. todël jø pakeisti neámanoma. ar ne? Paprasèiausia tai padaryti artimai susipaþinus su tuo þmogumi. stebint já. o 50 þmoniø – 50 kartø daugiau. Hansas Eysenckas teigë. ekstravertiðkas vyras. flegmatiko. O kà daryti. panaðiai neigiamai jis vertino psichoterapijà ir psichologo galimybes padëti þmogui. uþdari. Eysenckas labai skeptiðkai vertino þmogaus galimybæ pasikeisti. daþnai drovûs. valdomos. Emociniu pastovumu pasiþyminèiø þmoniø bûsenos yra stabilios. kad esate darbdavys. Emociniu nepastovumu pasiþyminèius asmenis galima paþinti pagal jø greità nuotaikø kaità. dràsus.tyti. gilintis á kà nors.

Goldbergas ir O. L. Pagal atsakymus á specialiai parinktus klausimus galima spræsti apie asmens ekstravesijos ir intraversijos laipsná. ekstravertiðkas.literatûrà?“ ekstravertas ir intravertas atsakys skirtingai. Jie pasiûlë átraukti daugiau veiksniø ir pavadino juos „penketu svarbiausiø veiksniø“. ar intravertiðkas. sugebëjimà sutarti su aplinkiniais ir sàþiningumà. kad dviejø asmenybës veiksniø neuþtenka norint iðsamiai apibûdinti asmenybæ. Kiekvienà þmogø galima ávertinti pagal kiekvienà ið ðiø 5 dimensijø ir galima pasakyti. Á pagrindiniø penkiø asmens bruoþø sàraðà áeina H. ar jis sugeba geriau sutarti su kitais þmonëmis. Penketas svarbiausiø asmenybës veiksniø (Myers. Eysencko iškirti ekstraversija ir intraversija bei emocinis pastovumas ir nepastovumas. Johnas prie jø pridëjo asmens atvirumà potyriams. ar jis yra atviras. emociná pastovumà arba nepastovumà. 2000) Bruoþo matmuo Emocinis pastovumas Ekstraversija Ramus Saugus Patenkintas savimi Linkæs bendrauti Mëgstàs juokauti Jausmingas Lakios vaizduotës Mëgstàs ávairovæ Savarankiškas Geraširdis Pasitikintis Paslaugus Veiksmingas Rûpestingas Susivaldantis Apibûdinimas Nerimastingas Nesaugus Savæs gailintis Atsiskyræs Rimtas Santûrus Praktiškas Mëgstàs rutinà Konformiškas Negailestingas Átarus Nelinkæs bendradarbiauti Neveiksmingas Nerûpestingas Impulsyvus Atvirumas Sutarimas su kitais Sàþiningumas 261 . Lewas Goldbergas ir Oliveris Johnas teigë. 7 lentelë.

sunku vienareikðmiðkai priskirti kuriai nors bruoþø grupei. Pajutæ savàjà vertæ galiausiai siekiame saviraiškos. Jie teigë. asmenybës augimas ir brendimas bruoþø teorijø indëlis yra maþesnis negu kitø teorijø. tokius kaip religingumas. kad S. kuriai bûdingas pasitikëjimas teigiama þmogaus prigimtimi. kad nemato þmoguje nieko „þmoniðko“. Be to. kad nepaaiðkina susiformavusio elgesio prieþasèiø. JAV vyravo dvi pagrindinës teorijos psichologijoje – psichoanalizë ir biheiviorizmas. turinèius ryškesnes pageidautinas savybes. saviaktualizacijos. pasijutæ saugûs siekiame meilës. Biheiviorizmo pasekëjai daugiausia tyrinëjo gyvûnø iðmokimo dësningumus ir vadovaudamiesi jais aiškino þmogaus elgesá. Taèiau bruoþø teorijos daþniausiai yra kritikuojamos uþ tai. skyriø „Motyvacija“). kai kuriuos bruoþus. Atsirado humanistinë psichologijos kryptis. 262 . humoro jausmas. taip pat ir sveikiems þmonëms. uþ tai. Abrahamas Maslow iðkëlë mintá. vyriðkumas/moteriðkumas. Humanistinës krypties psichologai savo dëmesá sutelkë á sveikø. norime bûti mylimi ir mylëti save. ið didesnio þmoniø skaièiaus atrinkti kelis. pradeda rûpëti asmeninis saugumas. Kai patenkiname fiziologinius poreikius. Jos atstovø teigimu. Freudas tyrinëjo „nesveikø“ þmoniø psichikà. Tokiose srityse kaip psichologinë pagalba þmogui. Abu ðie poþiûriai vis daþniau buvo kritikuojami uþ savo gana neigiamà poþiûrá á þmogaus prigimtá.Bruoþø teorijos vertinimas Bruoþø teorijos pateikia puikias þmoniø klasifikacijos pagal tam tikrus poþymius schemas. konstruktyvioms savo potencialo raidos tendencijoms pasireikšti daþniausiai trukdo išoriniai veiksniai. Nemaþai daliai psichologø psichoanalizës ir biheiviorizmo poþiûris á þmogaus prigimtá buvo svetimas. pavyzdþiui. kad þmogaus elgesá lemia poreikiø hierarchija. Du þymiausi humanistinës psichologijos atstovai buvo Abrahamas Maslow ir Carlas Rogersas. gerai prisitaikiusiø þmoniø tyrimà. siekiame išreikšti savo galias (þr. Tai leidþia plaèiai praktiðkai jas taikyti. Humanistinë asmenybës teorija Apie 1960 m. Remdamasis savo tyrimais sukûrë asmenybës teorijà ir jà pritaikë visiems. nepriimtinas.

Rogersas pavadino potyriø lauku. Maslow poþiûriu. taèiau taip elgdamiesi jie nesivadovauja savo prigimtimi. kûrybingus þmones.A. kad savirealizacijos tendencija yra vienintelis ir pagrindinis þmogaus elgesio motyvas. ir neigiamai reaguoja á tuos. o ne sunkius klinikinius ligonius. tai elgtøsi darniai ir su kitais. Maslow. Rogersas iðreiðkë labai didelá pasitikëjimà þmogaus prigimtimi. Kiekvienas 263 . kad jeigu niekas netrukdytø. Dauguma ðiø þmonø labiau vertindavo tvirtus ryšius su nedaugeliu negu paviršutiniškus ryšius su daugeliu. buvo atviri ir nuoðirdûs. jie gerai paþino save. Taigi vieni þmonës leidþia. Kiekvienas þmogus natûraliai teigiamai ávertina tuos patyrius. brandumo ir kûrybiškumo. kulminaciniø potyriø. þmogaus prigimtyje slypi savirealizacijos tendencija. Organizmas reaguoja á visus aplinkos signalus per jutimus. Maslow minèiø pritarë ir kitas humanistinës krypties psichologas Carlas Rogersas. o ne maþu liguistu medeliu. aukðèiausio iðsipildymo akimirkø. Nors þmonës daþnai elgiasi destruktyviai. nekaustomi kitø nuomonës. C. atsakingumo. Rogerso labai svarbu nuo pat vaikystës kreipti dëmesá á viskà. ir su savimi. jauèia tik tam tikrà tø signalø dalá. agresyviai. kitaip nei daugelis ankstesniø teoretikø. Rogersas pavadino organizmo vertinimo procesu. kuri nori uþaugti dideliu ir sveiku àþuolu. kurie yra palankûs augti. Jo teigimu. Ðá reiðkiná C. mylintys ir rûpestingi. A. kas yra patiriama ir iðgyvenama. Rogersas teigë. kuri nukreipia já geresnio ir prasmingesnio funkcionavimo link. Daugelis jø buvo patyræ kasdienës sàmonës ribas perþengianèiø dvasiniø. kiti neleidþia sau jausti kai kuriø savo pojûèiø. Savo energijà jie daþniausiai nukreipdavo kokiam nors konkreèiam uþdaviniui spræsti pasirinkdami didelius uþdavinius ir laikydami juos savo misija. taèiau tik 2–3 þmonëms ið 100 pavyksta jà atskleisti. stengdamasis pagrásti savo idëjas tyrë sveikus. C. Jeigu þmogus ja vadovautøsi. tikroji þmogaus prigimtis yra teigiama. jis teigë. Kiekvienas individas turi ágimtà sieká bûti tiek kompetentingas. ji potencialiai glûdi kiekviename þmoguje. Daugeliui A. kà ámanoma justi. tai kiekvienas þmogus savaime augtø ir siektø nepriklausomybës. taèiau pats þmogus ásisàmonina tik kai kuriuos potyrius. C. Visi jo tirti þmonës turëjo bendrø bruoþø. kiek tai biologiðkai ámanoma. patirti kiekvienu momentu. Pasak C. Viskà. kurie trukdo augti. Kiekvienas esame kaip gilë.

Vaikai yra puikus pavyzdys – kol vaikas alkanas. perþiûrima struktûra. C. þmogus jauèia labai didelá nepasitenkinimà savimi. Rogerso nuomone. jeigu jis vadovaujasi savo vidiniais potyriais. Rogerso teorijos dalis. pirmakursis. Vienintelis ir pagrindinis þmogaus elgesio motyvas. Suaugæs þmogus. kokie mes manome save esant. kurie yra palankûs augimui. yra realus savæs suvokimas plius vidinës 264 . jo elgesys gali tapti jam netgi þalingas. Jeigu individo idealus Aš labai skiriasi nuo Aš sampratos. Pavyzdþiui. þmogaus prigimtyje slypinti tentendencija dencija. niekam neádomus. Daþniausiai taip yra dël to. Idealus Aš irgi yra nuolat besikaièianti. Aš samprata yra tai. protingas. kuo þmogus laiko save esant. problemos sprendimà. kokiais mes norëtume tapti. Rogersas pavadino Idealiu Aš. kaip individas ásivaizduoja geidþiamiausias asmens savybes. taèiau pavalgæs uþsimano pasiþvalgyti. patyrinëti aplinkà. muzikantas. Psichologinë sveikata. ko labiausiai reikia augimui. nuobodus“. Vaiko organizmas neklystamai renkasi tai. Pagrindinës sàvokos: Organizmo Þmogaus organizmo ágimtas gebëjimas teigiamai vertinimo procesas vertinti tuos potyrius. Savirealizacijos Pasak Rogerso. kad elgiamasi vadovaujantis savo Aš samprata. patrauklus“ arba: „Að esu niekam tikæs. Aš samprata yra labai svarbi C. Taèiau suaugæs þmogus daþnai nesivadovauja savo organizmo vertinimo procesu. Ðità komponentà C. Idealus Að yra tai. negraþus. ir neigiamai tuos. nukreipianti já geresnio ir visavertiškesnio funkcionavimo link. Tai yra tai. irgi renkasi sau palankiausià elgesio bûdà. savo tëvø sûnus arba dukra. Að samprata taip pat yra susijusi su socialiniais vaidmenimis – að studentas. jo organizmas teigiamai vertina maistà. kurie nepalankûs. Að samprata apima ne tik tai. þmogus gali manyti apie save taip: „Aš esu graþus. o ne potyriais.sveikas individas stengiasi gauti kuo daugiau augimà skatinanèiø potyriø bei situacijø ir vengia saviraiškai trukdanèiø situacijø. bet ir tai. kaip þmogus suvokia pats save ir savo vertybes. Idealus Að yra dalis Að sampratos. sportininkas. darbštus.

kad tëvai nepritars jo norui pieðti ant sienø. o kartu ir saviraiškos. Pamaþu vaikas pradeda suvokti save esant atskira bûtybe. Bandydamas atitikti kitø lûkesèius jis atsisako savo organizmo vertinimo. ar ne. gera savijauta ir kt. 265 . atskiru vienetu. ar jo elgesys yra pagirtinas. Að sampratos dar nëra. Idealus Að trukdo individui gyventi ir augti. Vaikas ið karto ðiuos savo kilusius norus apibrëþia kaip blogus ir jø netenkina. ar ne. Rogersas teigë. Asmenybës raida C. Vëliau elgesys vis labiau ima priklausyti nuo to. kad jie já mylëtø ir priimtø toká. kad vaikui teigiamas dëmesys yra labai svarbus. C. sveikai asmenybës raidai ir optimaliam Að sampratos formavimuisi svarbu. Ypaè svarbø vaidmená vaikystëje vaidina tëvai arba globëjai. teplioti plastilinà ant kilimo. Rogerso teigimu. Rogersas teigë. vaikas þino. þmogus nuolat išgyvena nevisavertiðkumo jausmà. Jeigu atotrûkis tarp Idealaus Að ir Að sampratos yra labai didelis. Ið pat pradþiø kûdikis neskiria savæs nuo aplinkos. Taip elgdamasis vaikas atsisako dalies savo iðgyvenimø. kas jam bûtina augimui ir vystymuisi (ðiluma. Pavyzdþiui. koks jis yra. kad vaikas patirtø meilæ. eiti þaisti á kità kiemà. Kol Að samprata nesusiformavusi. teigiamà dëmesá nepriklausomai nuo to. maistas. Að sampratai didþiausià átakà turi santykiai su aplinkiniais þmonëmis. reikðmingiausiais asmenimis.disharmonijos nebuvimas. Kiekvienam þmogui svarbu. priëmimà. jog tai daro didelæ þalà besiformuojanèiam þmogui. vaikas gali netgi nustoti vadovautis savo organizmo vertinimu. susimuðti su savo sesute. Daugiausia dëmesio jis skyrë tam. kûdikis vadovaujasi tiktai organizmo vertinimo procesu: jis teigiamai reaguoja á viskà. Kiekvienas þmogus nuo vaikystës mylimas ir nemëgsta bûti atstumtas. Jis uþauga neturëdamas ganëtinai stipraus ir nekintamo teigiamo savæs vertinimo. kad tik pelnytø tëvø palankumà. ar tas elgesys atitinka Að sampratà.) ir neigiamai á trukdþius. C. nes nori pelnyti tëvø pritarimà. Rogersas neiðskyrë asmenybës raidos stadijø. Tokiu atveju reikalavimai sau bûna labai perdëti. kaip kitø þmoniø elgesys ir vertinimai veikia asmens Að sampratà ir jos formavimàsi. kur kiti vaikai þaidþia.

Vëliau gyvenime jis pasitikës tuo. grësmæ Að sampratai. jis vis vien bus mylimas ir priimamas. savo pasirinkimais. kai koks nors jausmas. kariuomenëje). kai potyris kelia grësmæ Að sampratai. todël jis neásisàmoninamas. kad jis ignoruoja tikrovæ. ko noriu“ ir pan. kai potyris yra ásisàmoninamas. Tai rodo. Rogersas teigë. Ði natûrali baimës reakcija nedera su Að samprata (að nieko nebijau). policijoje. To. kaip pasielgtø vaikas. neatstumiamas. Freudas. nenori priimti jam skaudaus skyrybø fakto. bet tam tikroje situacijoje (tarkime. kad jis ko nors pasiekë. todël ta baimë gali bûti nuneigta. Rogersas suprato kaip potyriø ir Að sampratos neatitikimà. motina myli savo sûnø tiesiog todël. kelia jai pavydo scenas ir pan. ir Aš sampratos neatitikimas yra nemalonus. vadovausis savo jausmais. Pavyzdþiui. potyris prieðtarauja Að sampratai. Rogersas iðskyrë tiktai du gynybos mechanizmus. taèiau vyras elgiasi taip. C. kad jis blogas vyras. o ne todël.Taip besàlygiðkai. kai þmogus paþeidþia moralines nuostatas. pavyzdþiui. pradeda naujà gyvenimà. kà patiria organizmas. vyras ásivaizduoja esàs labai dràsus ir narsus. kad iðsigando to ðuns. nes tai reiðkia. o ne aplinkos primetamais reikalavimais. C. Psichologiniø problemø samprata Daugumà psichologiniø problemø C. Toks asmuo nieku gyvu pats sau neprisipaþins. kà pats jauèia. Esant dideliam neatitikimui sunku rasti geriausià sprendimà susiklosèiusioje situacijoje. kurio nuomone. kuriais maþinama átampa – suvokimo iðkraipymà ir neigimà. Tai atsispindi tokiuose posakiuose kaip: „Að negaliu nieko nuspræst“. tarsi nieko nebûtø ávykæ – kontroliuoja savo buvusià sutuoktinæ. kelia átampà. „Að neþinau. Neigimas yra tuo atveju. Suvokimas iškreipiamas tada. kad jis yra jos sûnus. ágyvendino jos lûkesèius. Todël ðiuo atveju pradeda veikti gynybos mechanizmai. jam nedera bijoti (daþnas stereotipas. uþpuolë ðuo) jis labai iðsigàsta. pasirinkimais. pavyzdþiui. kad neigimas yra naudojamas tada. kad bûtø priimtinas tam tikrai Að sampratos da- 266 . Kitas daþnas neigimo pavyzdys – þmona iðsiskiria su vyru. neigimas naudojamas tada. Kitaip negu S. tai ir jis pradeda pasitikëti savimi. Jeigu tëvai pasitiki vaiko polinkiais. Nesvarbu. taèiau iðkreipiamas taip.

Toks þmogus leidþia sau jausti visus patiriamus impulsus. Kai þmogus tampa atviras savo patirèiai. studentas manosi esàs labai gabus ir protingas. „Man nepasisekë“. lengvai prisitaikantys. Þmonës. o ne patirtis transformuojama pagal ið anksto numatomà Að struktûrà. atsiradæs organizme arba atëjæs ið aplinkos. nors aplinkiniams gali kartais atrodyti nenuoseklûs. Tai. visi iðgyvenimai yra tiksliai atspindëti sàmonëje. išnaudojantis savo gabumus ir talentus. kuris leidþia sau iki galo patirti situacijos ypatumus. visiškai išnaudoja kiekvienà momentà. geriausiai atspindi tos situacijos ypatumus. 2. gyvenantys èia ir dabar. Rogersas pateikia kelias pagrindines tokio þmogaus charakteristikas: 1. o 4. nes informacija neslopinama. Kiekvienas dirgiklis. „Bûèiau gavæs daugiau. kaip pasielgs toks þmogus. C. judantis link vis geresnio savæs suvokimo. remiasi juo priimdamas sprendimus. Darniai gyvenantis þmogus Darniai gyvenanèio þmogaus apibrëþimo sinonimai galëtø bûti optimalus psichologinis prisitaikymas. Šis þmogus gyvena dabartyje. taèiau nebûtinai iðreiðkiami. laisvai perduodamas nervø sistema ir neiðkreipiamas savigynos mechanizmø. o ne alø gëræs“. jeigu bûèiau mokæsis. psichologinë branda. Ðis þmogus turëtø bûti atviras savo patirèiai. Kiekvieno þmogaus gyvenime jis yra labai daþnas. 3. Jis gali iðsaugoti savo Að sampratà iðkreipdamas ávykusá faktà taip: „Dëstytojas raðo paþymius tik padlaiþiams“. Šis þmogus pasitiki savo vidiniais impulsais ir intuicija. Tai bûtø nuolat besivystantis individas. savo organizmo vertinimo procesu. Kiekvienas akimirksnis jam yra naujas.liai. Aš samprata kyla iš patirties. Psichoanalizëje ðis gynybos mechanizmas yra vadinamas racionalizacija. slapèiausias mintis. taèiau gauna ið egzamino ne 10. yra lankstesni. jam pasidaro prieinami visi galimi duomenys apie padëtá. atvirumas patirèiai. Kitais þodþiais sakant. kuriais jis galës remtis: visuomenës reikalavimai. Pavyzdþiui. Ðiø impulsø nebandoma iðkreipti arba nuslopinti. 267 . Taip optimaliai veikti pagal situacijà gali tiktai tas þmogus. jie tiesiog ásisàmoninami. visiškai priklauso nuo tuo metu esanèios situacijos. Tai gynybiðkumo prieðybë. èia ir dabar.

kuri labiausiai patenkintø visus jo poreikius konkreèioje situacijoje. kurie asmeniðkai A. kad darniai gyvenantis þmogus labiau pasitiki savo organizmo vertinimais negu priimtinomis normomis. kitø þmoniø pavyzdþiu. kaip jam elgtis ir kà rinktis. kad teigiamas savæs vertinimas yra raktas á sëkmæ. Humanistinës krypties vertinimas Humanistinës psichologijos idëjos turëjo labai didelæ átakà konsultavimui. vadovaujasi visuomenëje priimtinomis elgesio normomis. 268 . kad tai gali skatinti moraliniø normø nykimà. dalyvaujant sàmonei. jo prisiminimai apie panaðias situacijas ir kt. Kita humanistinës teorijos kritikos dalis yra nukreipta á joje postuluojamà individualizmà. Populiariojoje spaudoje apie psichologijà atsirado labai daug straipsniø ir knygø apie tai. Kai kurie kritikai teigia. jeigu Maslow bûtø tyrinëjæs ne maþiau þymius ir daug pasiekusius þmones. siekia tobulëti ir pan. kad jeigu þmogus yra ganëtinai sveikas ir subrendæs. kad þmonës ið prigimties yra geri. kad „aš elgiuosi teisingai“. Taèiau susilaukta ir nemaþai kritikos. Manoma. jie irgi yra pasveriami. kad humanistinë psichologija pernelyg pabrëþia þmogaus sugebëjimà nuspræsti ir jausti. pedagogikai ir vadybai. mokymui. C. vien jausmas. kas gi geriausiai tinka tam þmogui. atsiþvelgiant á kiekvienà poreiká ir reikalavimà. Maslow teorija pagrásta þmonëmis. Manoma. Aiðku. Maslow buvo patrauklûs. Kiekviena situacija gali bûti labai sudëtinga.sudëtingi ir galbût konfliktuojantys jo paties poreikiai. priimdamas sprendimus. tai tik jis geriausiai ir þino. Taèiau visai kitaip teorija atrodytø. kad A. juos autorius ir pasirinko. nuolaidþiavimà sau. baþnytinëmis dogmomis. Vël kas nors. egoizmà. Taèiau humanistinës psichologijos atstovai teigia. priimant sprendimà atsiþvelgiama ir á aplinkos reikalavimus. Aleksandras Makedonietis. Bet darniai gyvenantis þmogus galëtø leisti visam savo organizmui. tokius kaip Napoleonas. surasti tokià veiklos kryptá. kad þmogus savo veiksmuose turi vadovautis jausmais. Rogersas teigia. Daþnai yra kritikuojamas postulatas. yra pakankamas priimant sprendimà.

tokie kaip lûkesèiai. kad elgesá lemia ne tik bausmës ir pastiprinimai. Atvirai išreiškiamas elgesys Aplinkos átaka (pastiprinimai. kad þmoniø elgesys yra aplinkos kontroliuojamas. kad jis pats veikia.). F. Tomis paèiomis sàlygomis (o tai reiðkia. Biheiviorizmas aiðkindamas þmogaus elgesá visà mokslo dëmesá nukreipë á aplinkos átakos tyrimà (prisiminkime B. bausmës) 42 pav. kas vienam yra malonu (pastiprinimas). ásitikinimai. Be to. palankumas). kurià padarë psichologijai biheiviorizmo idëjos (þr. savæs vertinimas ir kt. skyriø „Iðmoktas elgesys“). nepasitenkinimas. Kiekvienas þmogus skirtingai supranta situacijà. B. Taip biheiviorizmas buvo modifikuotas ir išsirutuliojo á socialinæ kognityvià kryptá. tai. Klasikinio ir operantinio iðmokimo dësniai paaiðkina daugelio elgesio bûdø susidarymà ir ásitvirtinimà. kad jis turi pasirinkimo laisvæ. taèiau ir paþintiniai procesai (vidiniai psichikos reiðkiniai. taèiau paèiam þmogui klaidingai atrodo. Skineris teigë. Taèiau vëliau psichologai atkreipë dëmesá á tai. kas matoma ir kà galima iðmatuoti. kitam yra nemalonu 269 . Skinerio operantiná sàlygojimà skyriuje „Iðmoktas elgesys“).Socialinë ir kognityvi kryptis Sunku pervertinti átakà. prestiþas. Taèiau þmogaus elgesio paaiðkinti vien tik aplinkos teikiamais pastiprinimais ir bausmëmis nepavyksta. daugiausia dëmesio buvo skiriama tam. Aplinkos pastiprinimø ir bausmiø átaka elgesiui Biheiviorizme buvo bandoma ignoruoti bet kokius vidinius psichikos procesus. maþiau tam. Taigi þmogaus elgesys buvo aiškinamas socialiniais pastiprinimais ir bausmëmis (kitø pritarimas. kaip aplinka veikia þmogaus elgesá. kaip þmogus veikia aplinkà. Ryškiausias šios krypties atstovas yra Albertas Bandura. kad esant tiems patiems pastiprinimams ir bausmëms) skirtingi þmonës elgiasi skirtingai. tyrinëti tik tai. pinigai.

Atvirai išreiškiamas elgesys Aplinkos átaka (pastiprinimai. kuriuos nukreipia išoriniai dirgikliai. Bandura pavadino reciprokiniu arba abipusiu determinizmu. Tarkime. kad ir kità kartà jam toks veiksmas pavyks ir atsidûræs panaðioje situacijoje tà veiksmà pakartos. Taip màstymas veikia elgesá. A. Jeigu vaikas yra pabaramas uþ netinkamà elgesá (aplinkos átaka). Bandurai þmonës yra màstanèios bûtybës. kad jam atimti þaislus sekasi. Þmogaus elgesá lemia nuolat tarpusavyje sàveikaujantys elgesys. Tokià schemà A. Taip elgesys veikia màstymà. A. elgesiui daro átakà paþintiniai (kognityvûs) veiksniai ir juos bûtina átraukti á asmens elgesá aiðkinanèià schemà. Elgesio. ásitikinimai) 43 pav. Ðie vidiniai veiksniai turi labai didelæ átakà tam. bausmës) Paþintiniai veiksniai (lûkesèiai. Þmonës nëra automatai. Dabar jis mano. Banduros teigimu. Todël tose paèiose situacijose 270 . kà þmogus mano apie savo elgesá ir apie jo galimas pasekmes. Ðis sëkmingas veiksmas yra prielaida daryti iðvadà. vaikas pastûmë kità vaikà smëlio dëþëje ir pasiëmë jo þaislà. aplinkos ir paþintiniø veiksniø tarpusavio sàveika (bausmë). Visi trys išskirti veiksniai lemia vienas kità. koká elgesá jis pasirinks konkreèioje situacijoje. paþintinë sritis ir aplinka. jos turi sugebëjimø numatyti bûsimus ávykius. valdyti tam tikrus juos veikianèius kasdieniame gyvenime reiškinius. savæs vertinimas. kad atiminëti þaislus yra negerai (paþintinis veiksnys) arba kad atiminëti þaislus matant suaugusiems þmonëms yra pavojinga (paþintinis veiksnys). jis gali nuspræsti. Socialinëje paþintinëje teorijoje ypatingas dëmesys skiriamas tam. Elgesys veikia paþintinius procesus.

Kitas þmogus mano. nuo to. Pavyzdþiui. Su Aš efektyvumu labai glaudþiai susijæs asmeninës kontrolës jausmas.skirtingi þmonës elgiasi skirtingai. kad sunki padëtis yra pelnyta bausmë. ir stengiasi sunkumus nugalëti. kad viskas bus blogai. daþniau pasiekia trokðtamà rezultatà. kurie mano. kad tai priklauso nuo sëkmës. Kitas þmogus suvokia. daþniau ásivaizduoja nesëkmingà bûsimø ávykiø scenarijø. Nuo suvokto Að efektyvumo lygio priklauso asmenybës veiklos sëkmë bei psichologinë adaptacija. yra siejamas su asmens sprendimu dël savo sugebëjimø atlikti tam tikrà veiklà. nuo laimëjimø darbe. ar ne. kuris atitinka arba šiek tiek pranoksta realias þmogaus galimybes. Prieð nuspræsdamas kà nors daryti þmogus ávertina. ir þmogus nuleidþia rankas. iððûká. nuo virðininko 271 . O tie. Aš efektyvumas ir asmeninës kontrolës jausmas Aš efektyvumas. repetuoja mintyse sëkmæ atneðantá elgesá. aktyviai bando áveikti kliûtis. yra ásitikinæ. Pirmieji labiau stengiasi atlikdami sudëtingà veiklà. kad jo materialinë gerovë priklauso nuo jo paties. ar jam pavyks. kad kiekvienas þmogus prognozuoja savo atliekamø veiksmø sëkmæ. ar viskas priklauso ne nuo mûsø. kurie yra ásitikinæ. kad nepatirs sëkmës. kad jis nesugebës jos áveikti. kurá reikia áveikti. ar virðininkas pakels algà. Þmonës ðiuo poþiûriu skiriasi. kaip sugebantá gerai atlikti tà veiklà arba kaip manantá. Tai labai trukdo planuoti sëkmingà elgesá. Tokie þmonës greièiausiai daug dëmesio skiria savo trûkumams. uþsiima savikritika ir savæs kaltinimu. jie tikisi sëkmës. Kiekvienas individas tam tikroje veikloje vertina save kaip veiksmingà arba neveiksmingà. Ðiuo poþiûriu palankiausias yra toks suvoktas Aš efektyvumas. Kalbama apie tai. Vienas sunkià padëtá suvokia kaip iðbandymà. A. nuo jo paties darbui skiriamo laiko. jog jiems pavyks iðspræsti problemà. atkakliai siekia ágyvendinti savo tikslus. jog vargu ar jam pavyks uþduotá ávykdyti. kaip mes jauèiamës – ar mes valdome aplinkà ir savo gyvenimà. Bandura teigë. vienas þmogus suvokia. nuo ádedamø pastangø. lietuviðkoje literatûroje vadinamas ir savaveiksmingumu. Tie. Þemas Að efektyvumo suvokimas ir nesëkmës tikëjimasis paprastai yra tikrø nesëkmiø prieþastis. Jie ásivaizduoja sëkmingà scenarijø.

Vidinës kontrolës þmonës geriau mokosi mokykloje. ir konstruktyviø veiksmø dël ðio ásitikinimo atsisakymas. pavyzdþiui. kad yra valdomi ið iðorës. kad jis yra bejëgis pakeisti blogà padëtá.nuotaikos ir pan. Taigi nuo ko priklausys jûsø egzamino paþymys – ar nuo laimingo nelaimingo bilieto. ar nuo dëstytojo nuotaikos. Þmogaus ásitikinimas. ðie ðunys tarsi áprato prie to. kad jø likimà lemia atsitiktiniai ir iðoriniai veiksniai. Pasak Seligmano. kai þmogus yra ásitikinæs. Po kurio laiko sàlygos bûdavo pakeièiamos. Jis atliko eksperimentus su ðunimis. lengviau áveikia stresà. O kaip jûs patys manote. Kadangi jie buvo pririšti. ar tam. ar nuo galimybës nusiraðyti? Pagrindinës sàvokos: Aš efektyvumas (savaveiksmingumas) Iðmoktas bejëgiðkumas Asmens sprendimas dël savo sugebëjimø atlikti tam tikrà veiklà. kad jis yra bejëgis pakeisti savo blogà padëtá. jie patys tvarko savo likimà. taèiau jis likdavo narve ir kæsdavo elektros smûgius. Iðmokto bejëgiðkumo sàvokà pradëjo JAV psichologas Martinas Seligmanas. Kiti ðunys (netu- 272 . kad gautum gerà darbà. Ypaè maþo Aš efektyvumo atvejais kalbame apie iðmoktà bejëgiðkumà. Kiti þmonës turi vidinës kontrolës pojûtá. tai tø smûgiø iðvengti negalëdavo. kad gyvenimas bûtø laimingas. reikia gimti turtingoje ðeimoje? Tyrimø duomenimis. yra savarankiðkesni ir maþiau prislëgti. ir nebandydavo iðvengti skausmo. Apie iðmoktà bejëgiðkumà galima kalbëti tuomet. kad jie nieko negali ðioje situacijoje padaryti. Ðunys bûdavo pririðami narve ir jie kas tam tikrà laiko tarpà bûdavo skaudþiai supurtomi elektros smûgiu. jø manymu. perðokdamas per uþtvarà. ir dël ðio ásitikinimo atsisako konstruktyviø veiksmø. kai kurie þmonës suvokia. ðuo turëdavo galimybæ iðvengti smûgio. reikia atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje? O gal tai priklauso nuo paties ádedamø pastangø ieðkant darbo? Ar tam.

ástaigos darbuotojai. Prieglaudose. kalëjimuose. taèiau kur gi þmogaus emocijos. Tarkime. Kiekvienas poþiûris atskleidþia kitokius ir skirtingus visumos. kaip aplinkybës veikia þmones ir kaip þmonës jas veikia. Iðties labai daug dëmesio skiriama aplinkai ir aplinkybiø átakai elgesiui. patekusá á padëtá. Apibendrinant èia pateiktas asmenybës teorijas reikia pasakyti. kaip tvarkyti savo kasdienius reikalus ir aplinkà. kai jis negali nieko kontroliuoti. tobulëti. Psichoanalitinë asmenybës teorija atkreipia dëmesá á pasàmonæ ir neracionaliuosius þmogaus bûties aspektus. bet ir pasàmoniniai motyvai. prieglaudose. daug geresnë yra gyventojø savijauta ir subjektyvus pasitenkinimo gyvenimu jausmas. taèiau retai kada aiðku. kas gi yra asmenybë. jausmai? Juk þmogaus elgesá lemia ne tik protas. Humanistinë kryptis teigia. Socialinës kognityvios teorijos pritaiko pagrindines mokymosi bei màstymo psichologines sàvokas ir moko mus. kuriose leidþiama gyventojams pasirinkti. Þmogø. kad pagrindinis ir svarbiausias dalykas – gebëjimas augti. dalyvaujantys priimant sprendimus. koncentracijos stovyklose. kad mes visuomet veikiame tam tikromis aplinkybëmis. Retai gyvenime visapusiškam vaizdui apie kà nors susidaryti uþtenka vieno poþiûrio. Tas pats dësnis bûdingas ir þmonëms. asmenybës aspektus. Bruoþø krytis sistemiðkai apibûdina ir klasifikuoja svarbius asmenybës bruoþus. apima bejëgiðkumas ir apatija. Èia daugiau negu kitur dëmesys kreipiamas á paþinimo ir mokymosi procesus. Pavyzdþiui. kurias patys padedame sukurti. kad jø poþiûris á asmenybæ skiriasi. yra daug energingesni. veiklesni. 273 . t. Taèiau ðios teorijos susilaukia ir nemaþai kritikos. Labai daug dëmesio skiriama paþinimo procesams. Socialinës kognityvios krypties vertinimas Socialinës kognityvios asmenybës teorijos atkreipia dëmesá á tai. y. niekam turëti átakos.rëjæ „karèios bejëgiðkumo“ patirties) ðioje situacijoje ið karto perðokdavo per uþtvarà ir taip iðvengdavo smûgiø.

Nesigilindama á tai. daþnai nepastebimos ar uþmirðtamos. nebent kaip fikcijas.16. neigiamø visuomeniniø padariniø. siekianèiai pasitenkinti arba bent iðlikti. Teorijos. galinèius paverþti jos norimas gë- 274 . kad ðis prieþastinis ryðys vienakryptis. Katiliûtë-Boydstun „Biheiviorizmas ir humanistinë psichologija: dvi þmogaus prigimties sampratos individualistinëje visuomenëje“. manau. automatiðkai. Abi atitiko to laiko ir visuomenës nuotaikas ir abi darë ir dar dabar tebedaro poveiká. neatsiþvelgiant á kitus. neatitinkanèios laiko dvasios. O jos filosofiðkai problemiðkos ir gali turëti Lietuvoje. Motyvacijos atþvilgiu biheiviorizmas þmogø prilygina þiurkutei. kad neiðvengiamai egzistuoja toks santykis: teorijos formuoja visuomenës galvosenà. Nemanau. man atrodo. abiejø pagrindinës prielaidos jau matyti ir Lietuvoje. vengianèiai nepasitenkinimo ar nemalonumo ir tai daranèiai aklai. laisvës Skinneris nepripaþásta. kurios iðsivysto irgi dël aplinkos. verta jas pasvarstyti. Nr. o visuomenës galvosena daro átakà teorijø formavimuisi. kuri átakos kryptis pagrindinë. nebent kaip á savo tikslams naudingas priemones arba konkurentus. (…) Minties.Suþinokite daugiau! Apie skirtingus poþiûrius á asmenybæ psichologijoje: D. 1997. Iðpopuliarintos asmenybës teorijos veikia visuomenæ. Amerikai didelæ átakà darë dvi psichologijos kryptys: biheiviorizmas ir humanistinë psichologija. Þmogaus prigimties teorijos gali kilti ið ávairiø ðaltiniø. Manau. vertybiø. nes. bet ir jos paèios bent ið dalies yra reakcija á tuometines visuomenës nuostatas ar kitas ankstesnes teorijas. Vienas svarbus ðaltinis – psichologijos iðvystytos ir iðpopuliarintos asmenybës teorijos. kaip yra turëjusios Amerikoje. Psichologija. Taigi átaka abipusë.

visiems þmonëms bûdingi du poreikiai: poreikis bûti teigiamai vertinamam kitø ir poreikis teigiamai vertinti patá save. Taip atsirastø visuomenë. o nepriimtinas . kaip elgtis. mes ið esmës tikriname. yra tik bausmiø uþ kitiems nemalonø elgesá padarinys: bijodamas bausmës. 275 . o kai kurie ir gerokai nukenèia. Iðsivysèiusi daugiausia kaip reakcija á Freudo ir Skinnerio niaurø determinizmà á Skinnerio siûlomus prievartaujanèius metodus. O padariniai. aiðku. yra kontrkontrolës forma. þmogus iðmoksta elgtis taip. (…). tobulëti. pasiðventæs. Skinneris atsako: „Biheiviorizmas neredukuoja moralumo á tam tikrus socialinës aplinkos bruoþus. kur priimtinas elgesys neðtø asmeniui malonius padarinius.socialiniai inþinieriai. (…). ir jà ágyvendinti. þymiausi jø yra Abrahamas Maslowas ir Carlas Rogersas. Visuomenë nemoka nuosekliai ir sistemingai struktûrinti padariniø sistemos. Anot biheivioristinio þmogaus prigimties modelio. taèiau Skinneriui tai ne problema. kokie bus jo elgesio padariniai kitiems. Klausdami. kuriose visi grumiasi uþ bûtá ir asmeniðkà pasitenkinimà. bet leistø elgtis tik taip. jo esminá gerumà ir þmogiðko laisvës ir autentiðkumo svarbà.nemalonius. tad reikalingi elgesio kontrolës specialistai . Jau ið to aiðku. pasiðventusá. Tokia kontroliuojanti sistema. Kaltinamas redukuojàs moralumà á pastangas gauti ið kitø teigiamus padarinius. Anot Rogerso.rybes ir jà nuskriausti. kad humanistinë psichologija gimininga ir Jean Jacques Rousseau þmogaus prigimties sampratai. kartais vadinama þmoniðkojo potencialo psichologija (angl. humanistinë psichologija. ir kai jos nëra. uþjauèiantá ar visuomeniðkai atsakingà elgesá. kad kiti jam nedarytø nemalonumø. neleistø þmogui paèiam apsispræsti. uþjauèiantis. vystytis. kaip patvirtina sistema. – human potential psychology) pabrëþia ágimtà þmogaus polinká augti. Bet Skinneris mano. jis paprasèiausiai pabrëþia. kodël þmogus yra geranoriðkas. gyvenimas yra dþiunglës. kur visi tinkamai elgtøsi ir bûtø patenkinti. kad bûtø galima iðgauti norimà elgesá. o pageidautinas dalykas. paaiðkinantys geranoriðkà. vadinamas moraliu ar altruistiðku. kad kai visi elgiasi tik savo nuovoka. visiems yra sunku. ir egzistencializmui. kad moralus elgesys visada bûdavo tø bruoþø padarinys“. Elgesys. Nors humanistinës pakraipos psichologø yra nemaþa. sugebantys išvystyti elgesio kontrolës sistemà. susirûpinæs visuomenës gerove. nëra në ðiø pasigërëtinø elgesio elementø.

Mat kadangi þmogui reikia kitø þmoniø teigiamo vertinimo ar patvirtinimo. reikia.). veda á neautentiðkà. jausmus ir elgesá priëmæ kaip jam reikalingus ir vertingus. o Rogerso þmogus yra gëlë. o ðitoks konfliktas. suþalotà gyvenimà ir psichologines problemas. bet barimas. Bet kad þmogus galëtø. kurie kitø neigiamai vertinami. ir nuslopindamas tuos. vaikui galima paaiðkinti. gali iðkilti asmens vystymàsi þalojanèiø problemø. Tad. jo natûralioji ir. išryškindamas tuos bruoþus.Taèiau mëginant ðiuos poreikius patenkinti. pasak Rogerso.. jei asmeniui svarbûs þmonës (tëvai. Tø kitø asmenø nuomoniø apie save veikiamas þmogus vysto savimonæ .. net jei jø nuomonë apie tuos jausmus. kad vaikystëje jam svarbûs þmonës bûtø já besàlygiðkai teigiamai vertinæ – ir já patá. ribojàs galimybiø ágyvendinimà. Šis neramumas ir gynybiškumas. pieðia visiðkai skirtingus atvaizdus. Biheiviorizmo ir humanistinës psichologijos þmogaus prigimties modeliai. jei jis gauna sàlygiðkai teigiamà vertinimà.) palankiai atsiliepia tik á kai kuriuos. reikalingoji vystymosi eiga tampa iðkreipta. (.sau apibûdina. jau sukelia sàlygiðkumà. kad socialiai paveikta þmogaus savimonë ir ágimtos jo galimybës kertasi. ir ta nuomonë gali já paveikti. O kadangi tik pats þmogus tuos poreikius gali suvokti. mintis ir elgesá bûtø skirtinga nuo jo paties nuomonës. jis pradeda formuoti savo elgesá ir savimonæ pagal vertës sàlygas. Pagal Rogersà. elgesio (ar dël elgesio ir jo paties) nuvertinimas ir mëginimas áteigti. jis elgiasi taip. mintis ir poelgius. atrodo. yra þenklas. ir jo mintis. bet ne á visus jo jausmus. jam išsivysto neramumas ir gynybiškumas. anot Rogerso. jam svarbiø asmenø nuomonë apie já ir tos nuomonës sàlygojamas jo paties elgesys turi sutapti su tikraisiais paties asmens poreikiais. kaip asmená. pasak Rogerso. „tapti tuo. Skinnerio þmogø galima prilyginti aplinkos minkomam moliui arba arðiai uþ bûtá kovojanèiai þiurkutei. kokie gali bûti jo elgesio padariniai jam ar kitiems. kuo jam reikia bûti“. anot Rogerso. kad kitokios sampratos ar kitos elgesys butø vertingesni. kurie kitø teigiamai vertinami. kurios vienintelis troðki- 276 . kas jis yra. Kadangi kitø þmoniø nuomonë asmeniui svarbi. jis yra jautrus kitø jam svarbiø asmenø nuomonei apie já. O kad galëtø teigiamai save vertinti. kad jo elgesys sutaptø su savimone. Bet kai þmogaus mintys. mokytojai ir pan. jausmai ar norai nesutampa su kitø vertinimu ir su sàlygiðko vertinimo paveikta savimone.

. O humanistinëje psichologijoje þmogus turi teises. Þmogus yra ne objektas. Biheiviorizmas nedaro esminio skirtumo tarp þmogaus ir gyvulio: kiekvienas mëgina kontroliuoti kità. Humanistinës psichologijos þmogus. 277 .mas – praþydëti puikiausiu þiedu. bet subjektas ir jo pasaulis sukasi apie já. tad vien dël to jos. Abu vienodai lengva kritikuoti teoriðkai. mëgina pats save sudievinti. kone tikëjimo reikalaujanèiomis prielaidomis: kad þmogaus prigimtyje egzistuoja tik gëris ir kad kiekvienas asmuo yra toks savitas.. kas išvardyta. tapdamas savo gyvenimo centru ir prasme. Taèiau abi teorijos atitiko epochà ir kartu formavo þmoniø galvosenà. turi poreikius. kuriuo galima pagal savo norà ir supratimà manipuliuoti. vertos rimto dëmesio. vieninteliu teisëtu savo gyvenimo vertintoju. kad jis per daug pasikliovë indukciniu metodu. já sudaiktinti. kurias kiti privalo gerbti.). b) þmogaus màstymo ypatumus. o Rogersas savo þmogaus prigimties modelá pagrindë empiriðkai nepatikrintomis ir ið esmës nepatikrinamomis. Biheiviorizmo þmogus yra objektas. jog nei istorija. gyvûnø tyrimø rezultatus apibendrindamas þmonëms ir kai kuriuos þmoniø elgesio atvejus – visai þmogaus prigimèiai. (. nei kitø þmoniø patirtis jam nieko negali pasakyti. ypaè jø sàsajos. kuriuos pasaulis privalo patenkinti. Kà nagrinëja asmenybës psichologija: a) þmogaus tipiškas emocijas ir reakcijas. Ir taip jiedu susiderina. c) þmogaus prisitaikymo ir psichologiniø sutrikimø prieþastis. Pasitikrinimo klausimai 1. Pagrindinë Skinnerio klaida ta. nes biheiviorizmas apibûdina „tave“. Taigi humanistinëje psichologijoje þmogus yra subjektas. o biheiviorizme objektas. o kito pasaulio jam nëra. paversti já savo pasitenkinimo priemone. o humanistinë psichologija – „mane“. d) viskà.

kuriais galima paskambinti dël darbo. d) priimdamas sprendimus jis savo intuicija pasitiki labiau negu màstymu. Á kurá klausimà gali padëti atsakyti bruoþø teorijø atstovai: a) kokiomis savybëmis skiriasi ðirdies ligomis sergantys asmenys nuo neserganèiø? b) kokios ankstyvos vaikystës sàlygos yra susijusios su suaugusio þmogaus dideliais profesiniais laimëjimais? c) koks veiksmingiausias priklausomybiø gydymo metodas? d) kaip susijæs sëkmingas mokymasis vidurinëje mokykloje ir finansinë gerovë po 15 metø? 4. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. nubausti Ego uþ netinkamà elgesá. Kuris iš toliau pateiktø pavydþiø yra iðmokto bejëgiðkumo pavyzdys: a) patyræs stuburo traumà þmogus nemato prasmës gyventi. pamaèiusi mylimà vaikinà. 278 . c) jo elgesys sunkiai nuspëjamas. 3. 5. b) gavæs sàraðà telefonø. b) jis stengiasi vadovautis tuo. kas visuomenëje yra suprantama kaip gera ir tinkama. c) mergina. d) moteris jauèiasi bejëgë sutvarkyti prakiurusá vamzdá.2. todël iðkvieèia avarinæ tarnybà. Kuris iš toliau pateiktø bruoþø nëra bûdingas C. iðplëtoti asmenyje glûdinèias galimybes ir talentus. Rogerso pateiktam darniai gyvenanèio þmogaus apibûdinimui: a) jis neblokuoja savo iðgyvenimø ir ásisàmonina net ir kitiems nepriimtinus savo impulsus. Kokios a) b) c) d) yra Superego funkcijos: rasti geriausià bûdà Id poreikiams patenkinti. jis keièiasi priklausomai nuo esamos situacijos. pasijauèia blogai ir papraðo jo atneðti stiklinæ vandens. iðkelti á sàmonës pavirðiø iðstumtus iðgyvenimus. bedarbis iðmeta já á ðiukðliø dëþæ.

Ar galima vien màstymu keisti savo stresinæ bûsenà. Ar gali dël patirto streso atsirasti skrandþio opa? 7. jei jis manys. kad gali padëtá kontroliuoti? 6. nors pats stresà keliantis ávykis arba situacija išlieka? 8. Ar þmogaus fiziologinë reakcija á stresà skiriasi priklausomai nuo paèios stresinës situacijos? 2. Ar stresas susijæs tik su nemaloniomis emocijomis? 4. Ar nuobodulys yra stresinæ bûsenà lemiantis veiksnys? 5.Stresas ir jo áveika Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar streso pasekmës þmogui bus maþesnës. sumaþinsime neigiamas streso pasekmes savo fizinei ar psichinei bûklei? 9. Ar gyvenamosios vietos pakeitimas arba naujas darbas gali lemti stresinæ bûsenà? 10. Ar išankstinis pasiruošimas stresinei situacijai sumaþina neigiamas streso pasekmes? 279 . Ar nuneigæ situacijà. Ar aukðta temperatûra gali sukelti stresà? 3. sukëlusià stresà.

„visos bëdos dël streso“… Taèiau. nuogàstavimais pasireiðkiantá) nerimà. Pastebëjæ ir tyrinëjæ gana daþnas patologinio arba tiesiog nepagrásto nerimo apraiðkas šeštojo deðimtmeèio psichologai savo laikotarpá netgi vadino „nerimo amþiumi“. kraujotakos. Pastarasis pasireiðkia tuomet. Kyla toks stresas. kiekvienam mûsø streso sàvoka turi skirtingà reikðmæ. ir psichologai. kad norisi kuo greièiau tà darbà mesti! Stresas. studijuojamø. puikus vyriðkas kolektyvas. Be to. deðimtmeèio apie stresà psichologijos moksle beveik nebuvo kalbama. – Ásidarbinau. kalbamës. realiø prieþasèiø nuogàstauti arba realaus pavojaus gyvybei nëra. o jeigu gaisras? – Apie tai geriau neklausk. Buvo kalbama apie somatiná (kvëpavimo. anksèiau buvo apibrëþiama kaip frustracija ir frustracijos tolerancija.Susitinka du seniai nesimatæ draugai ir aptaria gyvenimo pokyèius. universalus þmogiðkas motyvas. normalus (praneðantis apie galimus pavojus.. bûdingas ir gyvûnams. verèiantis mus elgtis vienaip ar kitaip. ir kiti þmonës savo laikotarpá linkæ vadinti „streso amþiumi“. kà mes dabar vadiname stresu arba atsparumu stresui. miegame. ðis nerimas yra pernelyg intensyvus ir sunkiai valdomas. stresinë bûsena buvo apibrëþiama kaip nerimas. 280 . be to. be to. Iðtisas dienas sëdime. kai. – sako vienas. kad bene iki 6-ojo XX a. Ádomu tai. ðirdies ritmo. ir þmonëms) ir patologinis nerimas. atrodo. eskaluojamø temø. virðkinimo sistemø pakitimais pasireiðkiantá) ir psichologiná (baime. laimë ar nesëkmë. – Na. Neblogas atlyginimas. Dar buvo skiriamas signalinis. – Kur? Ar gerai? – Gaisrininku. o rojuje. Dabar. atrodytø. Jauèiuosi lyg bûèiau ne darbe. prislëgtumu. Geresnio darbo dar nesu turëjæs. kaip ir sëkmë. „patiriu stresà“.. „mane iðtiko stresas“. „Stresas“ tapo bene vienu daþniausiai vartojamø þodþiø kasdienëje kalboje savo bûsenai nusakyti: „stresuoju“. jo átaka sveikatai bei galimybës áveikti stresà dabartinëje psichologijoje yra bene viena ið daþniausiai tyrinëjamø. þaidþiame kortomis. Tiesa tai.

H. Taèiau vienas þymiausiø streso tyrinëtojø Hansas Selye’as teigia. Selye’o manymu. ypatingà ar átampà kelianèià bûsenà. kuri atsiranda tuomet. Ðiuo poþiûriu stresas (lot. átempta. pradeda veikti autonominë nervø sistema daugiau apie tai þr. Lazarusas ir S. anglø kalboje stresui nusakyti naudojami du þodþiai „Stress“ (be áprastinës streso reikðmës. teigë jis pridurdamas. Tuomet iðkart aktyvuojamas fiziologinis aparatas. kai aplinkos keliami reikalavimai arba grësmë organizmui yra per dideli arba kai gebëjimas prie jø prisitaikyti ar áveikti grësmæ yra per menkas. kuris asmens yra ávertintas kaip apsunkinantis arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grësmæ jo gerovei. Remiantis ðiø bei kitø þinomø psichologø. vadinamuoju distresu. ypaè atkreipdami dëmesá á þmogaus kognityviø. stresas yra apibrëþiamas kaip bûsena. atsakingas uþ emociná suþadinimà (kitaip tariant. procesø svarbà. kurie suvokiami kaip gresiantys jo fizinei arba psichologinei gerovei. • þmogus neþino. turinti ir reikðmes „svarba“. „átempimas“) arba „Distress“ (be áprastinës streso reikðmës turinti ir reikðmes „sielvartas“. taigi antrinis ávertinimas: kà daryti? Kitaip tariant. stresinë bûsena ir yra mëginimas kaip nors áveikti suvoktà grësmæ arba prisitaikyti prie tø grësmingø ávykiø. kad visiðkas streso nebuvimas lygus mirèiai. „išsekimas“). Ið tiesø stresà mes patiriame kaskart. Beje. kai: • þmogus susiduria su ávykiais. kai mûsø organizmui keliami tam tikri reikalavimai arba kyla tam tikra grësmë. 281 . visiðkai normalus ir kartais net bûtinas stresas distresu tampa tik tuomet. kaip elgtis tokiø ávykiø metu. nerimà kelianèia bûsena. „susikrimtimas“. kad stresas nëra ðiaip sau nervinë átampa ir neteisinga já tapatinti su nerviniu persitempimu arba stipriu emociniu sujaudinimu. Folkmanas 9-ajame deðimtmetyje pasiûlë platesná streso modelá. daugiausiai tyrinëjusiø stresà bei jo áveikimà. Stresà ðie psichologai apibûdina kaip ypatingà asmens ir aplinkos santyká. skyriuose „Biologiniai elgesio pagrindai“ ir „Emocijos“). stringere – suverþti) reiškia tiesiog svarbià. darbais. arba paþintiniø.Paprastai stresà siejame su nemalonia. taigi pirminis ávertinimas: grësmë. „Stresas – tai gyvenimo skonis ir kvapas“. Psichologai R. kai ágauna neigiamà atspalvá.

atstumiami. Daþniausiai jie yra susijæ su grësme fizinei gerovei. t. y. kuri daugeliui suprantama ir lengvai apibrëþiama.Be to. kai esame nuvertinami. Taèiau þmonës daþnai susiduria ir su psichologiniais stresoriais. Pastaroji grësmë paprastai nëra tokia akivaizdi. streso samprata apima dar du svarbius dalykus.). skyriuje „Motyvacija“). tai kaip ilgai ar intensyviai þmogus išgyvena stresinæ bûsenà. kitaip tariant – ávykius arba situacijas. galinèiais kelti grësmæ ne tik fizinei sveikatai. elgesio atsakø). kuri atsiranda susidûrus su vidiniais arba išoriniais trukdþiais siekiant tikslo. kritikuojami. á kurias reaguojama ir kurios suvokiamos kaip kelianèios grësmæ). Tiesa. Pagrindinës sàvokos: Stresas Didesni nei áprasta reikalavimai asmeniui ir dël to kylanti grësmë jo gerovei bei mëginimai áveikti tà grësmæ. kylantis mûsø sveikatai arba gyvybei. priklauso ir nuo kitø dalykø – þinojimo bei mokëjimo áveikti grësmæ. bet ir psichologinei gerovei. apie kuriuos toliau ir bus kalbama.: • stresorius (iðorinius ar vidinius organizmà veikianèius veiksnius. átemptas darbas. psichologiniø. Nemaloni psichinë bûsena. juo labiau skirtingø þmoniø suvokiama vis kitaip. Taèiau daþniausiai ji apibrëþiama kaip pavojus mûsø poreikiams tenkinti (apie svarbiausius þmogaus poreikius þr. virusø invazija. • streso reakcijas (visuma stresoriaus sukeltø organizmo fiziologiniø. Taigi grësmë psichologinei gerovei daþniausiai kyla. fizinis suþeidimas ir pan. Frustracija Stresoriai Daugelis ið jø gali bûti tik fiziniai (ypatingi temperatûros pokyèiai. nemylimi… 282 . turimø organizmo iðtekliø iðkilusiems reikalavimams (grësmei) áveikti. Tai pavojus. Taigi ðio pobûdþio grësmë beveik visiems þmonëms gali bûti vienoda.

Dar vienas svarbus dalykas yra tas. að daugiau nieko nesugebu“). reikalauja ið jø daug maþiau). trukdanèia pasiekti þmogui norimà tikslà. kad jis iš jos pasišaipys. Tiesiog þmogus ávertina situacijà kaip grësmingà. Taèiau ir ðiuo atveju tai. Vaikui tai gali bûti atimtas mylimiausias þaislas. patiria traumà. nors ið tiesø vaikinas turi visai kitø ketinimø. priklauso nuo daugelio dalykø: pavyzdþiui. kurie patys sau kelia nepamatuotus reikalavimus (nors aplinkiniai. nes jai atrodo. galimybiø kitaip save iðreikðti radimas ðiuo atveju yra vienas ið veiksmingiausiø bûdø áveikti stresinæ situacijà. studijuoti ir dirbti. kai patiriama nemaloni bûsena susidûrus su kliûtimi. siekia tobulybës (kuriai ribø. kurios susijusios su stresine bûsena ir kelia grësmæ mûsø gerovei. Tokio pobûdþio stresà daþniausiai patiria didmiesèiuose gyvenantys. mergina patiria stresà kaskart. komercine veikla uþsiimantys arba daug pareigø atliekantys þmonës (pvz. priklausomybæ. pailsëti. 283 . sukelianèià iðsekimà. Kiekvienas mûsø tikriausiai galëtø iðvardyti daugybæ ávykiø arba situacijø. dël kurios negali sportuoti. o tik ásivaizduojama. Maþa to. be to. sportininkas. ir neþinodamas. ko norime. Kartais galime susidurti su ilgalaike arba nuolatine frustracija (taigi patiriame nuolatinæ stresinæ bûsenà. Pavyzdþiui.). nors ið tikrøjø grësmës nëra. kai negauname to. kai jà uþkalbina kurso draugas arba ið matymo paþástamas vaikinas. susidëlioti darbus pagal svarbumà. nuo jo gebëjimo planuoti laikà. kad daugeliu atvejø grësmë gali bûti ne reali. Taigi susidûræs su realia kliûtimi. manæs niekam nebereikia. daþniausiai spaudimà patiria þmonës. trukdanèia pasiekti numatytø tikslø. nusakanti visas situacijas arba ávykius. jis patiria grësmæ savo psichologinei gerovei („Að tapau nevertingas. Psichologai skirsto vadinamuosius psichologinius stresorius á šias pagrindines grupes: Frustracija. suaugusiam þmogui – neávykæs pasimatymas su mylimu þmogumi arba neiðmokëta þadëta premija. kitokius psichinius arba fizinius sutrikimus. kà daryti. pasirodo. Pavyzdþiui.. ar þmogus. Mes patiriame frustracijà. psichinëms ir fizinëms jëgoms susigràþinti. turintis daug darbø ir pareigø bei gyvenantis gana intensyvø gyvenimà. patirs stresà. Ilgainiui grësmë gali sukelti depresijà. Spaudimas – tai reikalavimas padaryti daug ir per trumpà laikà. galimybiø skirti laiko atsipalaiduoti. dirbti ir auginti vaikus ir pan. ko tikëjomës. fizines arba psichines ligas). Tikslo pakeitimas. savo ateitá siejæs su sportinëmis aukðtumomis ir pergalëmis varþybose.

atsiradusi priklausomybë nuo svaigalø arba kvaiðalø. ir kitu atveju. Ir vienu. nes þmogaus organizmas bendrai sunkiai pakelia situacijà. nevertingas). Pavyzdþiui. ákyrios mintys. bet ið dalies ir fiziologinis. kai visiðkai apribojama jo veikla. mokykloje. bet ir fizinei sveikatai (autokatastrofos arba stichinës nelaimës. þmogus patiria stresà. bejëgiðkumo. prieðingybë spaudimui. Kartais jau esamø. jog jei nieko neveiki – esi niekas.). monotoniðkà darbà dirbantys þmonës. Trauma. pasireiðkiantis ávairiais fiziniais bei psichiniais poþymiais (nemiga. galintis lemti didelius fizinës ir psichinës sveikatos pokyèius. priklausomybës. krizë. seksualinë prievarta. skyriø „Psichikos sutrikimai“).). Nuobodulys. uþpuolimas ir apiplëðimas ir pan. o stresinë bûsena trunka tol. vis nëra. prislëgtumo jausmai ir pan.. bet nenoriu“ ir pan. norø. valgymo sutrikimai. kurioje gali minimaliai judëti. kitoje aplinkoje. nuolat patiriamas smurtas – fizinis. nerimo ir pykèio protrûkiai. nerimo sutrikimø) prieþastis bûna prieð keletà ar keliolika metø iðgyventos traumos. neþi- 284 . psichologinis arba emocinis smurtas. bet negaliu“. irgi yra stresorius..deja. nemokama dþiaugtis) arba yra nuolat nepatenkinti savo produktyvumu (nepaliaujamai dirba vedini ásitikinimo. matomø þmogaus psichikos sutrikimø (depresijos. Susidûrus su tokiais stresoriais visuomet reikalinga psichologinë pagalba – paprastai tuoj pat po traumos. Panaðaus pobûdþio stresà patiria itin nuobodø. atskirø sistemø funkcionavimas. Nesulaukus pagalbos tuoj po traumos beveik visuomet formuojasi potrauminis streso sutrikimas (þr. arba ðokiruojanti fizinë ir psichologinë patirtis. kad grësmæ gali kelti ne tik iðoriniai konfliktai (nesutarimai su kitais þmonëmis). Traumos gali bûti vienkartinës (minëti pavyzdþiai) arba tæstinës. o neretai ir ilgesná laikà. ilgalaikës (pvz. ne tik psichologinis. kas pasiekta. pasikartojantys koðmariðki sapnai. „norëèiau taip elgtis. Konfliktai – dar vienas daþnas stresorius.).). seksualinis ar emocinis – ðeimoje. Daugeliu atvejø traumos kelia grësmæ ne tik psichologinei gerovei (artimo þmogaus netektis. Svarbu atkreipti dëmesá á tai. nuolatinë átampa arba nuovargis. stiprûs beprasmybës. yra vienas stipriausiø stresoriø. kol nerandame iðeities. arba per menkas skatinimas. jei ilgà laikà yra uþdarytas patalpoje. grësmë kyla dël nepatenkintø mûsø poreikiø. dalyvavimas koviniuose veiksmuose. bet ir vidiniai konfliktai (pvz.). ákalinimas ir pan. „privalau. matytas nelaimingas atsitikimas ir pan. dideli kûno svorio pokyèiai. Beje. negirdi jokiø balsø. galintis lemti stresinæ bûsenà. o tuo. nemato vaizdø.

Todël ir ðio stresoriaus neigiama pasekmë (jei gebëjimas áveikti stresoriø yra nepakankamas) yra vadinamieji adaptacijos (prisitaikymo) sutrikimai. Aiðku viena – á stresorius (t. bet ir teigiami. darbo praradimas ar iðëjimas á pensijà – su nuoboduliu. Ar ámanoma numatyti. kiek kuris stresorius gali bûti kenksmingas þmogui? Tai labai priklauso nuo individualiø þmogaus savybiø. nuo to. skyrybos. y. taèiau tai tik padeda sumaþinti neigiamas emocines pasekmes. Šiuo atveju svarbu tai. kad keliami kitokie nei 44 pav. Paprastai susidûræ su iðoriniais arba vidiniais konfliktais griebiamës psichologiniø gynybos mechanizmø (apie juos þiûrëkite toliau). Skiriasi tik reakcijø intensyvumas ir mûsø paèiø gebëjimas pastebëti tas reakcijas savyje. Gyvenimo pokyèiai gali lemti ir kitus papildomus stresorius. gyvenamosios vietos pakeitimas – su konfliktais ir t. o stresoriaus trukmë bei poveikis priklauso nuo gebëjimo áveikti tuos reikalavimus arba gebëjimo prisitaikyti prie pasikeitusiø sàlygø. Pavyzdþiui. bet nepaðalina paties stresoriaus ir jo neigiamo poveikio mûsø sveikatai. pareigø paaukðtinimas ar iðvykimas mokytis á universitetà gali bûti susijæs ir su spaudimu. Gyvenimo pasikeitimai – grësmæ psichologinei. Mûsø gyvenimas kupinas áprastiniai ar didesni nei anksèiau reiávairiausiø stresoriø kalavimai. Faktiðkai ði stresoriø grupë labiausiai nusako situacijas. vaiko gimimas. o neretai ir fizinei gerovei gali kelti ne tik neigiami pokyèiai. pareigø paaukštinimas ir kt. t. suvoktà grësmæ) mes reaguojame panaðiai. kaip iðspræsti konfliktinæ situacijà. y. kaip jis vertina situacijà ir nuo jo atsparumo stresui. kuriose reikia naujai prisitaikyti. kaip. pavyzdþiui.nome. darbo praradimas. vaiko gimimas – su traumos iðgyvenimu (ypaè jei gimsta neágalus arba ágimta liga sergantis vaikas). liga. 285 . t. vedybos.

visose stresinëse situacijose „pradeda veikti“ bendras adaptacinis (prisitaikymo) sindromas. Á jûsø mëginimà atsisakyti reaguoja ðiurkðèiai: premijø dydis metø pabaigoje ir jûsø ateitis ðioje ámonëje. Hansas Selye. „Biologiniai elgesio pagrindai“): pa- 286 . iðsekimo. Selye manymu. kad pirmuoju atveju ðios reakcijos intensyvesnës. Gali bûti tik. matomø. vienoda. pasiprieðinimo.. nesvarbu. organizme vyksta ir daugybë kitø fiziologiðkai svarbiø pokyèiø. labai priklausys nuo jûsø lojalumo. Pirmoji: einate mišku grybaudamas. išsamiausiai apraðë fiziologines reakcijas á stresà. kad fiziologinë. t. su kokio pobûdþio stresoriumi susiduriama. vienodai. Antroji: suplanuojate puikø savaitgalá su mylimàja. kuri pastaruoju metu buvo nepatenkinta jûsø dideliu uþimtumu. fiziniu ar psichologiniu. tikëtina. prakaituoja delnai (ar kitos kûno dalys). reakcija á stresà yra nespecifinë. fiziologiniø reakcijø. gërëdamasis rudeniniais medþiais. Staiga prieðais jus kaþkas suðlama ir netrukus pamatote loká. Ðis mokslininkas pirmiausia bandymais su gyvûnais parodë.. kad savaitgalá teks dirbti. be to. Aliarmo stadijos metu pirmiausia. automatiškai pradedanèiø veikti. kvëpuojame daþniau ir pavirðutiniðkiau. du visiðkai skirtingi stresoriai.. H. apraðytas garsaus emocijø tyrëjo Cannono.. uþsakote bilietus á teatrà. arba organizmo.Streso reakcijos Ásivaizduokite dvi situacijas. nes kur kas labiau esame susirûpinæ psichologine savijauta. Be ðitø. susidedantis ið trijø stadijø: aliarmo. su kuria ir ðiaip neretai konfliktuojate.. Jums net baisu ásivaizduoti. maþiau pastebime. tokia pati – tai nepriklauso nuo to. y. vos tik kyla fizinë ar psichologinë grësmë. Ima greièiau plakti ðirdis. Taigi dvi visiškai skirtingos stresinës situacijos. antruoju atveju á jas mes kreipiame maþiau dëmesio.. pasirodo. visiðkai taip pat. kaip á ðià þinià reaguos mylimoji. kai susiduriame su stresoriumi. staliukà restorane. raumenys ásitempia. Aktyvuojama simpatinë autonominës nervø sistemos dalis (þr. Kaip reaguojame á ðiuos stresorius? Fiziologiðkai. pradeda veikti vadinamasis „bëgti ar kovoti“ sindromas. nes reikia ádiegti naujà skaièiavimo sistemà. Po pusvalandþio jus pasikvieèia viršininkas ir informuoja. paskyræs net 40 metø reakcijoms á stresà tyrinëti.

gali bûti atkuriami pailsëjus. Selye atskleidë. nei já áveikëme. Taèiau jei stresorius yra ilgalaikis arba vienà stresoriø keièia kitas. beje. kraujotaka ir ypaè raumenø aprûpinimas deguonimi. lemiantys tam tikrus funkcinius vidaus organø pokyèius. jø poveiká visam organizmui H. kûno temperatûra ðiek tiek pakyla (iðskiriama daugiau energijos). Be to. taèiau kartu padidëja ir prakaitavimas. gyvybingumà ir funkcionavimà palaikanèià organizmo energijà sàlyginai galima skirstyti á pavirðiná bei giluminá lygius. Išsekimo stadija prasideda tuomet. gali baigtis net mirtimi. Nors organizmas stengiasi gráþti prie normalaus. nei pabëgome nuo jo – tai daþniausiai atsitinka veikiant psichologiniam stresoriui). Pasipriešinimo stadijos metu. ðiuo metu aktyvuojama ir galvos smegenyse esanti hipofizio bei antinksèiø liaukos. deja. suintensyvëja ðirdies darbas. imama eikvoti giluminës energijos išteklius. kai iðeikvojama visa organizmo energija. Taigi visas organizmas tarsi paruoðiamas aktyviai fizinei veiklai (sustiprinamos realios galimybës greitai bëgti arba aktyviai kovoti). kai susiduriame su fiziniais stresoriais arba kai kyla fizinio pobûdþio grësmë. Visiðkas fizinës energijos iðeikvojimas. Tyrinëdamas streso hormonø gamybà streso metu. Jie eikvojami negráþtamai – tai paprastai reiðkia ir negráþtamus pokyèius organizme. organizme toliau vyksta pokyèiai. kurie ilgainiui gali tapti somatiniø ligø prieþastimi arba paaštrinti jau esamø sutrikimø eigà. maþiau išsiskiria skrandþio sulèiø. kurios ištekliai. nei reikiamo dëmesio. arba išsekimas. tinkamai ir visaverèiai maitinantis. jø veikla: gaminami ir á organizmà patenka daugiau vadinamøjø streso hormonø – adrenalino ir kortizolio. Tai ið tiesø gali bûti labai veiksminga. vadinamoji „ventiliacinë“ kûno sistema. jei stresoriaus išvengti nepavyko (t. áprastinio funkcionavimo. Selyje manymu. y. H. suprastëja. Vidaus organø aprûpinimas deguonimi bei kraujotaka vidaus organuose. o fizinei energijai atkurti neskiriama nei laiko. skirta prieðinimuisi. to padaryti neleidþia dideli streso hormonø adrenalino ir kortizolio kiekiai. Streso metu ið pradþiø eikvojama tik pavirðinë energija. Selye apraðytasis bendrasis 287 . atliekant nesudëtingus fizinius arba atsipalaidavimo pratimus. Be to. raumenys ásitempia. kad po išgyvento streso netrukus susidûrus su kitu stresoriumi organizmo pasiprieðinimas silpnëja ir greièiau pereina á iðsekimo stadijà.daþnëja pulsas.

tampa sunkiai valdomos. sumaþëja gebëjimas susikaupti. kai þmogus jau nebegali pasakyti. o patiriamà fiziologiná susijaudinimà tikriausiai ávardytume kaip nerimà arba átampà. Á stresinæ situacijà daþnai reaguojame ir kitaip elgdamiesi: daugiau gestikuliuojame arba sustingstame. susilpnëja atmintis. Šie tyrimai patvirtina psichologiniø veiksniø bei organizmo imuninës sistemos ryðá. ypaè ðirdies bei kraujagysliø sistemos sutrikimus bei virðkinimo organø sutrikimus. Taigi sutrikæs ðirdies darbas. paþintines funkcijas (atmintá. bet ir jø organizmas dël imuninës sistemos susilpnëjimo tampa nepajëgus kovoti su piktybinëmis làstelëmis – tai lemia onkologines ligas. màstymà. netiksliai suvokti spalvas ir t. mus sukaustytø baimë. Sutikæ loká tikriausiai labai iðsigàstume. ir kitu atveju patiriame kokias nors – daþniausiai neigiamas – emocijas. atstumà. buvo svarbiø psichoimunologiniø tyrimø pradþia. Pavyzdþiui. situacijoje nesielgtume. Gráþkime prie anksèiau apraðytø dviejø situacijø: kaip dar mes reaguojame á stresà? Tikriausiai ir vienu. sukasi apie vienà ir tà patá. baimë. t. átampa ir t. suvokimà). be to. situacijà „katastro- 288 . Nuolatinis emocinis sujaudinimas gali lemti generalizuotà nerimo sutrikimà (þr. Nuolatiná stresà patiriantys þmonës ne tik tampa maþiau atsparûs virusinëms arba infekcinëms ligoms. skyriø „Psichikos sutrikimai“). atliekame stereotipiškus nervingus judesius. bet jà pernelyg sureikðmina. Psichologinë streso reakcija apima ir paþintiniø funkcijø pokyèius: mintys stringa. kad nepaaiðkina visø (ypaè psichologiniø) streso reakcijø. t. kas lemia jo nuolatinius átampos ir nerimo jausmus. Taigi emocinë reakcija á stresà daþniausiai patiriama kaip pyktis. opos skrandyje bei onkologinës ligos yra vienos ið daþniausiø ilgalaikio arba nuolatinio streso pasekmiø. susierzinimas. áprastoje. Ilgalaikis stresas lemia ir kitas ligas. net suvokimo pokyèiai ne tik nepadeda sëkmingai áveikti stresinës situacijos. elgesá. atminties.adaptacinis sindromas. ákyriai kartojasi. Esant streso bûsenai gali pakisti net mûsø suvokimas: galime nepakankamai ávertinti arba pervertinti dydá. Psichologinës reakcijos á stresà apima nuotaikà (patiriamas emocijas). kaip nestresinëje. Blogiausia. màstymo aiðkumas. ðaukiame arba nenatûraliai tylime… Daþniausiai elgiamës taip. kad ðie màstymo. nors vëliau ir kritikuotas kitø mokslininkø dël to. Susidûræ su konfliktine situacija irgi galime patirti baimæ.

t. Taigi mums dar nespëjus to sàmoningai suvokti. sàmoningai nesuvokti to. darbdavys atrodo sunkiai sugyvenamas. skyriø „Asmenybës teorijos“). padeda iðlikti budriems ir racionaliai màstyti arba atlikti tam tikrus veiksmus.“ Iðstûmimas ávairiose situacijose tarsi padeda mums pamirðti. tamsta mokytoja (bûtent „mokytoja“. kartais labai svarbu emocinæ átampà arba nerimà sumaþinti. prieð pat egzaminà tarsi jaunesniø klasiø mokiniai ima praðyti: „O gal neraðykim. visuomet elgæsi kaip suaugæ ir rimti 20–30 metø þmonës. padeda geriau pasijusti. Kartais galime pamirðti – á pasàmonæ iðstumti – svarbø susitikimà. Ðtai tada daþniausiai ir praverèia mums gynybos mechanizmai (þr. Maþai brandûs gynybos mechanizmai (þr. gavæs neigiamà atsakymà ið ástaigos. kurios darbuotoju norëjai tapti. jei jis mums kelia grësmæ. daþniausiai pasàmoningi psichologiniai procesai. y. vidiniø ar iðoriniø pavojø bei stresoriø ásisàmoninimo. kà daryti.. tiesà sakant. nors nepatyrëme galvos traumos. nei padeda jo išvengti. dabar jau galas“) mes dar labiau didiname grësmæ ir niekaip nerandame sprendimo. man jis neádomus. stumdytis prie auditorijos durø. Neigimas padeda nepalûþti suþinojus netikëtai skaudþià þinià ir tik po truputá. be to. o net ne „dëstytoja“). Bûtent ðis gynybos mechanizmas lemia vadinamàjá „motyvuotà uþmirðimà“. átampos.. gal mus paleiskit?“. Nuo streso reakcijø gindamiesi humoru (juokingø stresinës 289 . esant streso bûsenai arba nerimà kelianèiose situacijose tik palengvina emocines reakcijas. Gali bûti. Pavyzdþiui. mes automatiðkai griebiamës mums áprastø. kad po trauminiø ávykiø dël iðstûmimo visiðkai neatsimename baisiø iðgyvenimø. Kita vertus. skyriø „Asmenybës teorijos“). kaip minëjome. afekto izoliacija (emocinio situacijos išgyvenimo atskyrimas nuo situacijos suvokimo) patyrus traumas ar krizes.. kas kelia nerimà. kad lengviau rastume sprendimà. Pavyzdþiui. Pavyzdþiui.. Išgyventi stresines situacijas neretai padeda ir racionalizacija. Taèiau ið esmës stresorius nei pašalina. gali raminti save teigdamas: „O ðio darbo. turimø gynybos mechanizmø. ir pan. kà daryti patyrus stresà.fuojanèiu“ màstymu („dabar jau viskas. að visai nenorëjau. per didelio nerimo. nesunku pastebëti regresijà studentø grupëje prieð egzaminà… Atrodo. kad uþimtø palankesnes nusiraðyti vietas. kurie apsaugo asmenybæ nuo nerimo. pamaþu priimti skaudþià tikrovæ. norëdami apsisaugoti nuo nemaloniø emocijø.

Streso áveika R. Á problemos sprendimà orientuotas streso áveikimo bûdas labiausiai susijæs su kontrolës jausmu. Lazarusas ir S. Naudojant á emocijas orientuotà áveikimo bûdà keièiama ne pati aplinka arba joje esantys stresoriai. daug dëmesio skyræ ne tik streso sampratai arba reakcijoms á stresà. Tai daroma pasitelkus jau minëtus gana nebrandþius psichologinius gynybos mechanizmus. kitaip tariant. kaip kiekvienas iš ðiø bûdø susijæs su þmoniø asmeninëmis savybëmis. bet ir streso áveikai. áveikti. prastesniu psichologiniu prisitaikymu. spræsti situacijà. kurie daþniau stresinëse situacijose renkasi á emocijas orientuotà áveikimo bûdà. Ðiuo atveju svarbu ne tik realios galimybës kontroliuoti. gebëjimu pasijuokti ið savæs) mes ne tik pageriname nuotaikà. kiek situacija ir tavo paties reakcijos priklauso nuo tavæs. ásitikinimu. atskleidë daugybë ðiuolaikiniø streso psichologijos tyrimø. Pagrindinës sàvokos: Streso áveika Pastangos sumaþinti streso reakcijas ir neigiamà streso poveiká. bet ir þmogaus 290 . Þmonës. psichine sveikata. sprendþiami iðkilæ sunkumai. pasiþymi didesniu depresiðkumu. Ðie mokslininkai iðskiria du streso áveikimo bûdus: 1) orientuotà á problemà ir 2) orientuotà á emocijas. o tik aplinkos suvokimas ðitaip sumaþinant stresinës situacijos sukeltas neigiamas emocijas (distresà). Vëliau ðiuos streso áveikimo bûdus bei jø pasireiðkimà ávairiose stresinëse situacijose ir tai. turi maþiau psichologiniø sunkumø. kitais veiksniais. Á problemos sprendimà orientuotas streso áveikimo bûdas – kai aktyviai veikiama siekiant paðalinti stresoriø arba jo átakà. problemos. bet ir priimame originalø sprendimà.situacijos aspektø pabrëþimu. Ðá streso áveikimo bûdà naudojantys þmonës paprastai yra geresnës psichinës ir fizinës sveikatos. nerimastingumu. Folkmanas buvo vieni pirmøjø streso tyrinëtojø.

geriausiu atveju keisdamas tik emocinæ reakcijà á neiðsprendþiamà situacijà. tinkamo gydymo arba vaistø. Ðá reiðkiná tyrinëjo ir apraðë psichologas M. kad net tuomet. tikimybë. ar pavyks iðvengti stresoriaus. kodël kai kurie vaikystëje muðti ir þeminti vaikai uþaugæ toliau patiria sutuoktiniø smurtà arba kolegø paþeminimus nemëgindami to iðvengti. Mes apsiginklavæ daugybe ávairiausiø áveikimo bûdà taikantys streso áveikimo bûdø. Ðtai eksperimentai su þiurkëmis parodë. Kartais. sustabdyti stresoriaus veikimà. Be to. Ðie tyrimai parodë.. kad greièiau ir sëkmingiau sveiksta tie. nuo kuriø aktyviø veiksmø nepriklausë. kad joms atsiras skrandþio opos. prisitaikyti. net tuomet. kai yra galimybës kontroliuoti arba áveikti situacijà. kiek jisai tai gali daryti. tai leidþia suprasti. pavadindamas já iðmoktu bejëgiðkumu (þr. ávairiomis ligomis serganèiø þmoniø arba operacijas patyrusiø pacientø stebëjimai atskleidþia. pralaukti. buvo tokia pati kaip streso nepatirianèioms þiurkëms. kai gyvûnai patiria vienodo stiprumo ir tokios paèios trukmës stresorius. o ne tik nuo gydytojo. skrandþio opos atsiranda toms þiurkëms. Gali tik iðkæsti. sukdamos letenëlëmis specialø ratà. Seligmanas. O kai þiurkës galëdavo. Pavyzdþiui.). kad nieko negali keisti. þmogus bûna ásitikinæs. be to. Seligmano iðmokto bejëgiðkumo teorija daþnai taikoma aiðkinant depresijos atsiradimà (kai su praradimais susidûræs þmogus mano. jis pats niekam vertas..pojûtis. priklauso ir nuo jø paèiø. o pasaulis dar blogesnis. kad jis nieko negali pakeisti. jog jø fizinë bûklë ir ligos eiga yra kontroliuojama.. M. bet ir fiziologinëms reakcijoms atskleidþia ir kiti tyrimai. tik ne visada jais mokame þmonës. pasiþynaudotis 291 . Kontrolës svarbà ne tik psichologiniam streso áveikimui. Á problemos sprendimà orientuotà streso 45 pav.. skyriø „Asmenybës teorijos“). kad negalëjimas kontroliuoti skatina iðsiskirti streso hormonus. o þmoniø tyrimai patvirtino. kurie mano.

tapæ kone ágûdþiais. kai tikimybë susidurti su krizëmis ir traumomis yra didelë. kurios neámanoma paðalinti arba áveikti. dël màstymo pokyèiø sunkiau bûtø rasti sprendimà. Pavyzdþiui. susidûrus su stresoriumi. kas dabar bus?“. galvojama ne: „Kaip baisu. ir kai atrodo. kà darytø joms ištikus. áveikti grësmæ. kelianèio grësmæ. bet galiu tapti geru treneriu arba sveikatos prieþiûros specialistu…“. Pavyzdþiui. nes patyriau traumà. – nesusirgdami mirtinomis ligomis. ypaè tuomet. Þinomas psichoterapeutas Viktoras Franklis. ávertinimà. Iðankstinis pasiruoðimas sumaþina ir grësmës patyrimà: pavyzdþiui. lëktuvo pilotai saugioje aplinkoje iðbando visas ámanomas krizines situacijas ir apgalvoja. o „Kà að galiu padaryti. kad 292 . Pavyzdþiui: „Að negaliu tapti þymiu sportininku. netikëti. ir psichiškai – nepalûþdami ir nenusiþudydami) þmonës. Pavyzdþiui. Þinodami. Daugiau nei prieð du tûkstanèius metø graikø filosofai sakë. dirbantys rizikingà darbà arba uþsiimantys veikla. Jei susiduriame su nuolatinëmis nesëkmëmis ir nuolat patiriame frustracijà. išankstinis pasiruošimas: daugeliu atvejø numatomi stresai kenkia maþiau nei nenumatomi. dëmesá paprastai nukreipia ne á grësmæ ir jos sureikðminimà. o á paties ávykio. galima numatyti naujà tikslà. ar tikrai þinome. prieð operacijà iðsiklausinëjæs. ko norime ir kà galime? Pagaliau susidûrus su realia kliûtimi. kad aplinkoje vykstantys dalykai tikrai nepriklauso nuo mûsø.mintys savikontrole ir gebëjimu kontroliuoti situacijà. þinoma. Dar vienas veiksmingas bûdas áveikti stresà. pats Antrojo pasaulinio karo metu iðgyvenæs þydø genocidà ir ákalinimà koncentracijos stovykloje. kai patiriame frustracijà. dël to ið anksto iðmokti reagavimo bûdai. þmogus. turime laiko pasiruoðti reaguoti. kaip jauèiasi þmonës po operacijos. pastebëjo. su kokiomis pavojø kelianèiomis situacijomis galime susidurti. labai praverèia. uþbaigti pradëtà raðyti knygà. nes nepatiriant streso nëra papildomos organizmà sekinanèios fiziologinës reakcijos á stresà). kad to nebûtø?“ Veiksmingai áveikti stresà padeda ir kitokios strategijos. Pavyzdþiui. susirasti artimuosius ir pan. kà ir kodël skauda ir kiek tai pavojinga ar ne. t. ne taip stresiðkai vertina savo bûklæ po operacijos (tai palengvina ir patá sveikimà. jog visà ðià baisià ir neþmoniðkai traumuojanèià situacijà iðtvërë (ir fiziðkai. y. yra pakeisti tikslà. turëjæ tikslà ir prasmæ gyventi. Neretai ðia strategija vadovaujasi þmonës. Patyrus stresà. galbût siekiame nerealiø tikslø? Be to.

kiek tai padës áveikti stresà. Suþinokite daugiau! Apie ankstyvuosius poþiûrius á stresà: R. þemës drebëjimus ir kitas gamtos jëgas. Nors ðiø terminø vartojimas pasikeitë pereinant nuo fizikos prie kitø disciplinø. ir átampa – struktûros deformacija dël krûvio ir streso sàveikos. pavyzdþiui. reiðkiantis sunkumà ar nemalonumà. Þinoma. labiausiai mus þeidþia. Hooke analizë labai paveikë ankstyvuosius mûsø am- 293 . þymaus fiziko ir biologo Robert Hooke darbe. net ir planingai neieðkant. psichinës sveikatos prieþiûros specialistø. kà apie juos galvojame. palaikymà teikianèiø bendruomeniø ir pan. Hooke rûpëjo klausimas. 18. kaip turi bûti sukonstruoti statiniai. ne paèius tragiðkiausius („Nëra to blogo. pradedant S. stresu – sritis. ið pradþiø jis buvo reikðmingas technikai. mokëjimas suvokti stresinius ávykius kaip laikinus. bet ir nuo þmogaus atvirumo tai paramai. dvasininkø. kuriai tenka krûvis. Krûviu buvo vadinamas svoris á statiná. tiltai. Beje. sulaukti emocinio. S. Pagaliau daugelis streso bei jo áveikimo psichologiniø tyrimø. Visuomet labai svarbu galimybë bendrauti su kitais. kaip mes juos vertiname. galinèias juos sunaikinti. Terminas stresas. psichologinio palaikymo. kas neiðeitø á gera“). XVII a. priklausys ne tik nuo realiai pasiekiamos socialinës paramos (artimiausioje aplinkoje esanèiø ir prieinamø artimø þmoniø. Nr. iðsipasakoti. Svarbu neatsisakyti paramos ir neuþsisklæsti savyje. o tai. gali bûti aptiktas anksèiausiai XIV amþiuje. 1998. To ypaè reikia po stipriø stresiniø (trauminiø) iðgyvenimø. atskleidþia socialinës paramos reikðmæ. Lazaruso darbais.). Taigi áveikiant stresinæ situacijà visuomet padeda optimizmas ir išmintis. kad atlaikytø didelá krûvá bei vëjo gûsius. Lazarus „Nuo psichologinio streso iki emocijø: besikeièianèiø poþiûriø istorija“ // Psichologija.ne patys ávykiai.

psichologijos domëjimasis stresu – matyt. idëja. taigi kilo miglota bei klaidinga prielaida.. Pagrindiniai tyrimai ið karto po Antrojo pasaulinio karo sutelkiami á streso padarinius ir tai. Ðiais laikais iðliko streso. 294 ..þiaus streso modelius fiziologijoje. kilusiu dël mûðio „streso“. Kariðkiai norëjo þinoti. kad ðie klausimai neturëjo paprastø atsakymø. Antrojo pasaulinio karo metais buvo labai domimasi emociniu sutrikimu. ezoterine tema – buvo vidutinis. priklausomai nuo uþduoties vienø þmoniø veikla streso sàlygomis labai nukentëjo. atspindintys tuo metu priimtà poþiûrá apie labiausiai patikimà þiniø rinkimà laboratorijose. augimas.) Kai pradëjau dirbti. kad daugelis áprastinio gyvenimo sàlygø – pavyzdþiui vedybos. Tai paskatino domëjimàsi stresu kaip þmogaus distreso ir sutrikimo prieþastimi. brandos egzaminai ir ligos – gali sukelti padarinius. socialinei ar psichologinei sistemai. kitø pagerëjo. Sutrikimo psichodinamikos akcentavimas – ávardinant kaip „iðsekimà“ dël mûðio arba „karo neurozæ“ – buvo istoriðkai reikðmingas. kaip atrinkti stresui atsparius vyrus ir iðmokyti juos valdyti stresà. kitiems – maþà. kad sutrikimà sukelia smegenø paþeidimas dël sprogimo garsø. panaðius á tuos. nei psichologinis poþiûris. Tuo metu buvo manoma. psichologijoje ir sociologijoje. Tyrimai buvo laboratoriniai. o treèiø pastebimai nepakito. (. ir sàvoka dar nebuvo taikoma paprastesnëms kasdienio gyvenimo aplinkybëms. kurie kildavo po mûðiø. Taèiau greitai paaiðkëjo. kaip iðorinio krûvio ar reikalavimo biologinei. kad emocinis sutrikimas yra „sprogimo ðokas“. nes Pirmojo pasaulinio karo metais vyravo labiau neurologinis. kaip bûtø galima juos paaiðkinti ir prognozuoti. 1950 metais mes su kolegomis ir daugeliu kitø autoriø greitai atradome. Po Antrojo pasaulinio karo tapo aiðku. kad stresinës sàlygos nesukelia patikimai nuspëjamø padariniø: kai kuriems þmonëms minëtos aplinkybës sukëlë didelá stresà.

2. lemtimi. emocinë bûsena ið esmës pagerës. b) visiškai atsiriboti nuo emocijø. atsipalaidavimas arba kvëpavimo pratimai. atsparumà (fiziná ir psichologiná) stresinëje situacijoje didina: neigimas. Kuri iš nurodytø yra pirmoji bendrojo adaptacijos (prisitaikymo) sindromo fazë: a) streso hormonø gamyba. Psichologø nuomone. Kuri ið cijà: a) b) c) d) 4. Kuo þmogus geba geriau valdyti stresines situacijas. mûsø nuotaika. kitø kaltinimas. 5.Pasitikrinimo klausimai 1. d) maþëja imuninës sistemos atsparumas. savijauta. b) labiau trinka jo skrandþio veikla. neigimas ir kaltinimas. d) iðlieti emocijas ant kitø (daiktø ar þmoniø). pasikliovimas atsitiktinumais. tuo: a) gaminasi maþiau streso hormonø. c) nekreipti dëmesio á jausmus. c) didëja kraujospûdis ir trinka širdies ritmas. jeigu iðmoksime: a) teigiamai màstyti apie save ir aplinkiná pasaulá. 3. 295 . Mûsø a) b) c) d) nurodytø strategijø yra neveiksminga áveikiant stresinæ situaišankstinis pasirengimas stresui. poþiûrio á padëtá keitimas. kontrolës jausmas.

c) nepriimtinus jausmus arba troškimus matome aplinkoje arba aplinkiniuose. c) aliarmo reakcija. d) tiesiog pamirðtame tai. d) imuninës sistemos nusilpimas ir iðsekimas. b) tiesiog reaguojame ir elgiamës prieðingai. 6. 296 .b) organizmo priešinimasis. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. kas mums kelia nerimà arba yra nepriimtina. Kuris teiginys tiksliausiai apibûdina psichologinës gynybos mechanizmà: a) nepriimtinà jausmà arba troðkimà nukreipiame á socialiai priimtinà veiklà. negu jauèiamës ið tikrøjø.

bûtinai serga ðizofrenija? 9. gali visiškai pasveikti? 6. Ar sëkmingà karjerà padaræs ir ðeimà turintis þmogus gali turëti psichikos sutrikimà? 8. gyvenantis savo fantazijø pasaulyje.Psichikos sutrikimai Atsakykite taip a r b a ne: 1. nëra paþeisti? 4. Ar tikimybë susirgti ðizofrenija visiems þmonëms yra vienoda? 5. Ar 35 kg sverianti 170 cm ûgio mergina. jei jo klausos organai ir galvos smegenø centrai. Ar galima iðgydyti psichikos sutrikimà netaikant jokio medikamentinio gydymo? 297 . Ar þmogus. Ar nerimas prieð egzaminà yra psichikos sutrikimo poþymis? 7. Ar gali þmogus apkursti. vis dar besilaikanti grieþtos dietos. Ar keistai màstantis ir besielgiantis þmogus. kurio elgesys neatrodo keistas ar nepriimtinas. geba tinkamai ávertinti savo svorá? 10. atsakingi uþ girdimosios informacijos priëmimà. gali turëti psichikos sutrikimà? 3. izoliuotas nuo kitø. Ar visada keistas elgesys – tai psichikos sutrikimo poþymis? 2. Ar psichikos sutrikimà turintis þmogus.

. kognityvios psichologijos – tyrimai glaudþiai susijæ su klinikine psichologija.“ Psichikos sutrikimai daþniausiai gàsdina þmones. reiðkimosi bûdus. asmenybës psichologijos.“ Humanistinës pakraipos terapeutas: „Enurezæ gydau grupine psichoterapija. raidos psichologijos. Tai daþniausiai ir skirdavo asmenis. suskamba skambutis ir já paþadina. Paprastai po keliø mënesiø naktinis ðlapinimasis baigiasi. atrodo visiškai kitaip.. Antra vertus. Tada tenka šalinti juos. Biheivioristas: „Enurezës gydymas yra gana daþnas mano praktikoje. taèiau dabar jis puikiai supranta. uþuot gëdijæsi šio negalavimo. Neseniai baigiau dirbti su vienu pacientu. kas neáprasta. Psichoanalitikas: „Labai ádomi liga. turinèius psichikos sutrikimø. Suprantate. Turbût nesuskaièiuoèiau.. Ið tiesø psichikos sutrikimus ir psichopatologijà nagrinëjanti klinikinë psichologija – tik viena iš daugelio psichologijos mokslo ir praktinës veiklos srièiø.Trys skirtingø pakraipø psichologai-psichoterapeutai kalbasi apie enurezës (naktinio ðlapimo nelaikymo) gydymà. Daþnai naudoju elektros kontaktà lovoje: kai tik vaikas priðlapina lovytæ. nepateisinama. Psichikos sutrikimai buvo 298 .. Sakyèiau. padedanèia suprasti psichikos sutrikimø prieþastis. aiðkinimas ir gydymas glaudþiausiai susijæs su psichiatrija. uþ tø simptomø tiek daug visko slypi. kitø srièiø – kaip antai. Þinote. raidà. tamsos baimë ir pan. tikrai nëra malonu bûti þadinamam. pradeda juo didþiuotis. Visais laikais þmones gàsdino tai.“. Penkerius metus mes bandëme áveikti ðià ligà. diagnozavimo ir gydymo galimybes. psichogenetikos. psichikos sutrikimø diagnozavimas. mano taikomo metodo rezultatai labai aiškûs ir apèiuopiami: nors në vienas nenustojo šlapintis. Panaðiai gàsdina ir atbaido viskas. Problema yra lengvai sprendþiama. kodël tai daro“. tokie kaip mikèiojimas. neuropsichologijos. kad gydymas buvo sëkmingas. Sakyèiau. taèiau po grupinës psichoterapijos klientai. kas prasideda „psicho. kiek tokiø klientø turëjau. jeigu sudaroma tinkama pastiprinimø ir bausmiø sistema. Nors pacientas ir toliau naktimis ðlapinasi á lovà. Tiesa. nuo kitø þmoniø. Dël ðios prieþasties bijoma psichologø – jø darbas nuolat siejamas su psichikos sutrikimø turinèiais þmonëmis. kilmæ. keista. taèiau daþnai atsiranda kiti paðaliniai simptomai.

elgtis tinkamai. kaip kas nors mistiðko. jog ðie þmonës – tokie patys kaip ir visi kiti „normalûs“ þmonës. iki tol laikytais kaip pavojingais ir visiðkai nesocialiais. kas yra psichiškai sveikas þmogus. pradþioje prancûzø reformatorius Philipe’as Pinelis savo paties elgesiu su „pamišusiais“ þmonëmis. Deja. Šitaip apibrëþus psichikos sutrikimais laikytini nukrypimai nuo normos. kad jie gali gyventi drauge su kitais þmonëmis nekeldami jiems grësmës. Pinelio ir jo pasekëjø vadintas „moraline terapija“. XVI a.suprantami kaip demonø arba piktø dvasiø apsëdimas. Taigi psichiðkai sveikas arba gerai psichologiðkai prisitaikæs þmogus paprastai pasiþymi ðiomis septyniomis savybëmis: 299 . P. plakant juos rykðtëmis. Kas gi yra tie psichikos sutrikimai? Kuo skiriasi „normalus“ ir „pamiðæs“ þmogus? Ar tai ið tiesø yra skirtingi dalykai? O gal riba tarp normalaus ir nenormalaus kur kas maþesnë. verèiant „apsëstuosius“ badauti. Daþniausiai neáprastai arba keistai besielgiantys þmonës bûdavo izoliuojami nuo kitø. kas tai yra norma. Jø laikymo sàlygos bûdavo baisios – psichikos sutrikimø turinèius þmones prirakindavo grandinëmis arba laikydavo narvuose. Pagarbus ir rûpestingas elgesys. parodë. su kuriuo susiduria savo aplinkoje. nei galime ásivaizduoti? Normalus ar sutrikæs? Vienas ið bûdø apibrëþti psichikos sutrikimus – pasakyti. Dauguma mokslininkø. Taigi ir bûdai „gydyti“ þmones buvo atitinkami: dvasias ir demonus mëgino iðvarinëti uþkalbëjimais. Tik XIX a. tiktai praradæ gebëjimà tinkamai màstyti ir elgtis dël pernelyg stipraus patirto arba patiriamo streso. nardinant á lediná vandená. Pinelis teigë. normos arba sveikumo apibrëþimas irgi yra tiktai sàlyginis. specialistø sutaria. pasitelkus þynius arba dvasininkus. kurioje bûdavo uþdaromi psichikos sutrikimø turintys þmonës. pirmàkart ásteigta speciali ástaiga tokiems þmonëms – savotiðka psichiatrijos ligoninë. padëdavo ðiems þmonëms iðlikti ramiems. net pragræþiant kaukolëje skylæ. kad gerà psichinæ sveikatà nusako þmogaus gebëjimas prisitaikyti savo artimiausioje aplinkoje ir visuomenëje. antgamtiðko.

Taèiau sprendþiant apie þmogaus gerà prisitaikymà mûsø neturëtø apgauti jo iðoriðkai „sëkmingas“ gyvenimas arba demonstruojamas pasitikëjimas savimi. nei pernelyg tenkindamas arba nuolat susirûpinæs vien tik jø tenkinimu. meilë visuomet susijusi ir su saugumo jausmu. kà daro. taip pat praðyti kitø pagalbos ir iðsakyti savo poreikius. Atitinkamai aukštos arba gerai mokamos pareigos dar nereiðkia. geba pasirinkti tinkamas – nei per lengvas. áþvalgas. Freudas yra pasakæs. jeigu nepritaria jai. S. jog þmogus jauèiasi produktyvus. o gebëjimas produktyviai dirbti – su savigarba bei sàmoningumu. dideliam jautrumui.Savimonë. be to. • Meilë ir prieraiðumas: geba mylëti ir bûti mylimas. Pavyzdþiui. palaikyti ilgalaikius ir tvirtus santykius su artimu þmogumi. nei per sunkias – uþduotis. motyvus. ávertina savo gebëjimus ir galimybes. siekius. Ðios dvi savybës. geba nepaklusti daugumos nuomonei. kad sveikà ir brandþià asmenybæ nusako sugebëjimas mylëti ir dirbti. kad ir sukûræs ðeimà þmogus nesugeba atsiþvelgti á sutuoktinio arba vaikø poreikius arba visai nepaiso savo poreikiø. Gali bûti. aiðku. • Vidinë ramybë ir darna – kaip prieðingybë nuolatiniam nerimui. kritiškai ir realistiškai juos vertinti. • Produktyvumas ir laimingumas: geba aktyviai ir entuziastingai imtis veiklos ir jà tæsti. veikia. • Savigarba: jauèia save kitø þmoniø atþvilgiu. átampai. sàmoningumas: suvokia ir ásisàmonina savo norus. domisi ir pasitenkina tuo. saugus arba tinkamai save vertinantis. ilgas santuokinis gyvenimas dar nereiškia. • Instinktyviø poreikiø patenkinimas: psichiðkai sveikas arba gerai prisitaikæs þmogus paprastai priima savo instinktyvius arba fiziologinius poreikius nei juos nuneigdamas. kad þmogus geba mylëti. geba analizuoti savo poelgius. troškimus. Kartais viduje tokie þmonës jauèiasi itin menkaverèiai. glaudþiai susijusios ir su anksèiau minëtomis: pavyzdþiui. nuolat ásitempæ. • Saugumo jausmas: geba išreikšti save ir ágyvendinti savo gebëjimus. geba jausti ir patenkinti kitø poreikius. nelaimingi. socialinëje aplinkoje. spontaniškas. jausmus. ypaè bûdamas su kitais þmonëmis. • 300 .

psichikos sutrikimà nusakanti bûsena – tai nëra kas nors visiðkai skirtinga nei normali bûsena. bet ir gebëjimas áveikti iðkilusius reikalavimus. religijos arba laikmeèio. savijauta apsunkina gyvenimà. daþniau arba intensyviau išgyvenama. kai jis yra kitoks nei daugumos. neáprastas. darbo praradimà. ar elgesys yra sutrikæs. lûkesèiø. átampos. y. kanèia: ar þmogus patiria asmeniðkai nemalonià bûsenà. somatinius sutrikimus ir panašiai. grësmæ. ar bûsena kelia diskomfortà ir sielvartà? • Neprisitaikymas: ar þmogui jo paties elgesys.S. kad tai labai priklauso ir nuo kultûros. Šie savo ruoþtu tampa naujais stresoriais. jei jis neatitinka visuomenëje priimtø normø. Seligmanas (1984) siûlo atsiþvelgti á septynias svarbiausias savybes sprendþiant. kai apsunkina. kas laikoma norma vienoje kultûroje ar viename deðimtmetyje. uþsisklendimas. Rosenhanas ir M. patekus á konfliktinæ situacijà arba išgyvenant psichinæ traumà. o ne palengvina þmogaus prisitaikymà aplinkoje. nelogiškumas: ar þmogus moka tinkamai bendrauti. „normalaus“ elgesio. o tik labiau matoma. Tai. kai ima trukdyti normaliam þmogaus funkcionavimui. nei kiti. nerimo ðaltiniais. Sutrikimu tam tikras elgesys arba bûsena tampa tuomet. Pavyzdþiui. ar jam jo paties elgesys. Freudas sutrikusá elgesá laikë ne kaip kokybiðkai kitoká. Ðiuo poþiûriu psichikos sutrikimai apibrëþiami kaip nesëkmingas. ilgainiui lemia bendravimo sunkumus. ar kiti? 301 . Taigi kitas svarbus aspektas nusakant sutrikusá elgesá arba psichikos ligas – tai ne tik gebëjimas prisitaikyti áprastinëje aplinkoje. ar ne: • Kentëjimas. padaro já komplikuotesná? • Neprotingumas. Dar vienas svarbus aspektas apibrëþiant psichikos sutrikimus yra socialinis neatitikimas. o tik kiekybiðkai skirtingà nuo áprastinio. atsiribojimas nuo kitø þmoniø ir alkoholio vartojimas. nepavykæs streso áveikimas. sunkumus. Taèiau èia vël iðkyla problema – o koks elgesys tinkamas. priimtinas? Atrodo. susikalbëti su kitais. nepriimtinumas. T. netinkamas. ðalies. màstymas. atrodo netinkama ir visai nepriimtina kitoje kultûroje arba kitame dešimtmetyje. Elgesys laikomas sutrikusiu. labiau iðreikðta. ar dauguma þmoniø gali já suprasti? • Nenuspëjamumas: ar savo elgesio negali nuspëti nei pats þmogus. ar savo elgesá gali suvaldyti pats þmogus. Kitaip tariant. D. keistas.

prasidedanèiais raide „N“: • Nelaimingumas: nerimas. ar áprastinius pojûèius interpretuoja visiškai kitaip nei dauguma? • Aplinkiniø trikdymas. Psichikos sutrikimø kilmë ir ávairovë Kodël þmonës tampa tokie nelaimingi. • Neágalumas: negalëjimas tinkamai funkcionuoti asmeniniame. neáprastas. verèiantis jaustis nepatogiai? • Moraliniø standartø ir vertybiø paþeidimas: ar þmogus nuolat paþeidþia. suvokia pojûèius kaip gerokai stipresnius nei kiti þmonës. socialiniø arba kultûriniø normø neatitikimas. kuriai esant elgesys vertinamas kaip netipiškas. jø vidinë bûsena jiems atrodo nepakeliama ir skausminga? Kodël kai kurie þmonës ima elgtis neáprastai? Kodël jie nepritampa savo aplinkoje? Kodël net bûdami iðsilavinæ arba normaliø paþintiniø gebëjimø nepajëgia pasirûpinti savimi? Kiekvieno atskiro þmogaus atveju atsakymas á ðá klausimà yra vis kitoks. jiems keliamas diskomfortas: ar þmogaus elgesys já stebinèiajam yra sunkiai pakeliamas. lauþo visuomenës priimtas etines ir moralines normas? Taigi skirtingus normalø ar sutrikusá elgesá ir atitinkamai bûsenà nusakanèius ypatumus galima apibendrinti trimis svarbiausiais aspektais. elgesys. trikdantis. trikdantis. iðgydyti jo ligà pirmiausia ir tenka atsa- 302 .Netradiciškumas. socialiniame. kad jø paèiø gyvenimas. aiškus originalumas: ar þmogus patiria. Norint padëti þmogui. • Pagrindinës sàvokos: Psichikos sutrikimas Bûklë. nepadedantis prisitaikyti ir nepateisinamas. nepasitenkinimà kelianti bûsena. • Nuokrypis: netinkamas. nemaloni. profesiniame gyvenime.

ðiomis aplinkybëmis ir bûtent dabar bûdingi ðie simptomai. ryšio su tikrove praradimas: jø kamuojami þmonës iðgyvena iliuzijas. Abiejose sistemose 303 . Neurozëmis laikomos psichikos ligos. smegenø paþeidimai. haliucinacijas.kyti á klausimà: kodël ðiam þmogui. Ið dalies tai paaiðkina. o ne kita psichikos liga? Taigi psichikos sutrikimus lemia tam tikri prigimtiniai. áprastus ávykius arba situacijas. kodël jis serga tokia. Vienas ið pirmøjø plaèiai þinomø mëginimø suskirstyti psichikos sutrikimus buvo XX a. bet netrukdo racionaliai màstyti ir socialiai veikti. nepavojingus. Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikimø vadovas. kita vertus. Anot šio gydytojo. ðiuo atveju ryšys su tikrove kaip tik pernelyg stiprus ir keliantis didelá nerimà. Dabar klinikinëje psichologijoje ir psichiatrijoje vadovaujamasi dviem svarbiausiomis psichikos ligø klasifikavimo sistemomis: DSM-IV (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders. kurios vargina. ávairûs aplinkos veiksniai ir galiausiai – vienø bei kitø sàveika. pradþioje sudaryta vokieèiø psichiatro Emilio Kraepelino sistema. Kraepelinas iðskyrë dar dvi psichikos sutrikimø kategorijas. Be neuroziø ir psichoziø. Tarptautinë ligø ir susijusiø sveikatos problemø klasifikacijos sistema. IV reiðkia ketvirtajà ðio leidinio redakcijà) ir ICD-10 (International Classification of Diseases and Related Health Problems. degeneracinës nervø sistemos ligos). visas psichikos ligas pirmiausia galima skirti á neurozines ir psichozines. kuriø prieþastis bûna aiðkiai matoma ir þinoma fizinë liga arba paþeidimas (smegenø augliai. skaièius „10“ reiðkia deðimtàjá ðios sistemos leidimà. neáprastas arba netinkamas elgesys – ir atsiranda dël mëginimo áveikti arba sumaþinti tà nepakeliamà nerimà. kuriems bûdingas neracionalumas. neáprastai arba netinkamai reaguoja á. Psichozës – tai psichikos sutrikimai. Tai protinis atsilikimas ir asmenybës sutrikimai. kodël susiduriama su tokia psichikos sutrikimø ávairove. paveldimumo arba prenatalinës raidos nulemti dalykai. galvos smegenø infekcinës ligos. Ilgainiui iðsamesnis ir vis gausesnis ávairiø psichikos ligø ir (arba) sutrikusio elgesio apraðymas lëmë diagnostikos sistemø sukûrimà. Kraepelinas nurodë du psichoziniø sutrikimø tipus – organines psichozes. Sutrikimai – keistas. atsirandanèias be aiðkios organinës arba fiziologinës prieþasties. E. ir funkcines psichozes. atrodo. Lietuvoje diagnozuojant psichikos sutrikimus vadovaujamasi ðia ligø klasifikacijos sistema. kurios trumpinys lietuviðkai yra TLK-10).

bet teigti. Be to. kokie poþymiai bûdingi sutrikusiam elgesiui. remiantis ðiomis psichikos ligø klasifikavimo sistemomis (ypaè DSM) ne tik diagnozuojamas psichikos sutrikimas. diagnozuojama šizofrenija. þmogui tarsi „priklijuojame etiketæ“ ir visus su ja susijusius bruoþus. paniðkai bijantá atvirø erdviø. Þmogø. daþniausiai dalyvauja keli. vadiname þmogumi. nustatydami tam tikrà sutrikimà. socialiniai darbuotojai surenka informacijà apie þmogaus aplinkà. patiriamos emocijos. kad þmogus patiria tam tikrus psichikos sutrikimui bûdingus poþymius. bet jokiu bûdu ne „ðizofreniku“. Pavyzdþiui. Tiksliai diagnozuoti psichinæ ligà arba sutrikimà labai svarbu norint tinkamai parinkti gydymà. iðkylantys aplinkoje.. turinèiu agarofobijà. kuriam bûdingi šizofrenijos poþymiai. bet ir ávertinama bendra medicininë bûklë. kad jis pats tampa psichiðkai sutrikæs. o ne vienas specialistai. socialinius santykius. þmogus gali patirti haliucinacijø. psichosocialinës problemos ir sunkumai. kai þmogui. nors tas þmogus gali jø neturëti. Gydytojai kruopšèiai iðtiria fizinius. dëme- 304 . kad jis susirgo šizofrenija. psichiatrai ávertina psichopatologijos lygá. Pagaliau svarbiausias dalykas yra netapatinti þmogaus su jo paties liga. bendras funkcionavimo lygis.. kai depresija sergantis þmogus gydomas tik nuo širdies arba kraujagysliø ligø arba kai potrauminio streso sutrikimà turinèiam þmogui gydomas miego ar virðkinimo sutrikimas). jis gali patirti panikos priepuoliø arba turëti ákyriø minèiø. Vis dëlto nustaèius psichikos sutrikimà neretai kyla papildomø problemø. Todël tai gali atlikti tik gerai pasirengæ specialistai. Tik atlikus šitoká visapusiškà ávertinimà galima iðvengti neteisingø psichiatrijos diagnoziø (pvz. bet tai nereiðkia. somatinius poþymius arba skundus. Antra vertus. nuotaika.pateikiami kiekvienam sutrikimui bûdingø ir já nusakanèiø simptomø apraðymai. dar nereiðkia. Pagal tai. Kadangi bûtina visapusiðkai ávertinti þmogaus bûklæ. o sutrikus skydliaukës veiklai gydoma nuo depresijos) arba neteisingø somatiniø diagnoziø (pvz. asmenybës ypatumai ir paþintiniai gebëjimai. bet jokiu bûdu ne „neurotiku“ ar „fobiku“. vadiname šizofrenija serganèiu þmogumi. kiek ir kaip pakinta þmogaus màstymas. kad jis tapo neurotiku. pagalbos bûdus. psichologai atlieka asmenybës ir paþintiniø gebëjimø ávertinimà. Pirmiausia. negalima. tai. Todël þmogø. Be to. kuriam galvos smegenyse auglys.

jeigu jis netrukdo áprastinës veiklos. prieþasties irgi nëra. • Nerimo pateisinimas: nerimas nëra áprastinis arba normalus. atitinkanèios tikrovæ. nors ir gali atrodyti. Taèiau kai kurie studentai nerimauja taip stipriai. vadinamasis signalinis. susijusi su grësme bei fiziologiniu sujaudinimu (þr. esanèius aplinkoje. kad þmogus net atsisako skristi lëktuvu. signalizuojantis apie pavojus. Taèiau jei nerimas yra toks stiprus. Taèiau kada normalus nerimas tampa nerimo sutrikimu? Norint tai ávertinti reiktø atsiþvelgti maþiausiai á tris dalykus: • Nerimo lygis: nerimas laikomas normaliu. nors jam bûtina patekti á kità þemynà. normalu nerimauti prieð skrendant lëktuvu – toká nerimà patiria beveik kiekvienas þmogus. bet padeda dar geriau jà atlikti. jei nepataikysi kàsnio á burnà. normalu bûnant dþiunglëse nerimauti. skyriø „Emocijos“). Nerimo sutrikimai Visi esame patyræ nerimà. taèiau jei patiri didþiulá nerimà iðvydæs nupieðtà arba nufilmuotà gyvatæ.sys. normalus nerimas. jog tikroji prieþastis – kad kiti pamatys. tai panaðu á nerimo sutrikimà. • Nerimo pasekmës: normalus. dëstytojas gali nerimauti prieð paskai- 305 . kita psichinë veikla. jei tampa nepateisinamas arba já pateisinanèios aplinkybës nëra tikroviðkos. ðiuolaikinëse psichikos sutrikimø klasifikavimo sistemose skiriama kelios deðimtys skirtingø diagnoziø. atmintis. Pavyzdþiui. kad net neprisiverèia ateiti á já arba prieð pat egzaminà suserga. Pavyzdþiui. suvokimas. Pavyzdþiui. kad tau gali ákàsti nuodinga gyvatë. Èia trumpai paminësime keletà svarbiausiø sutrikimø grupiø. nerimas paprastai ne tik neapsunkina veiklos. Akivaizdþios nerimo. kai tenka valgyti svetimø þmoniø akivaizdoje. neapsunkina jos arba neverèia jos atsisakyti. Tai áprastinis. tai jau panaðu á nerimo sutrikimà. Nerimas – tai emocinë bûsena. kaip nemoki tinkamai elgtis su stalo árankiais arba kad visi juoksis. Atitinkamai kiekvienas studentas daugiau ar maþiau nerimauja prieð egzaminà. arba apie viduje kylanèià átampà.

Tuo tarpu nerimo sutrikimas paprastai lemia neigiamas pasekmes. Fobijos – tai nuolatinë neracionali konkretaus objekto arba situacijos baimë (þr. vengia þiûrëti studentams á akis. Kitais atvejais laikoma. gyvaèiø. kad nerimas – tai antrinis. patiria didþiulá diskomfortà. Kai kurios fobijos yra gana plaèiai paplitusios ir nesukelia kokiø nors reikðmingø neigiamø pasekmiø. Pagrindinës sàvokos: Nerimo sutrikimai Psichikos sutrikimai. generalizuotus nerimo sutrikimus.tà. • akvafobija (aquaphobia) – vandens baimë. Taèiau dël kai kuriø ið fobijø þmogus yra priverstas atsisakyti áprastinës veiklos arba labai jà apriboti. panikos priepuolius. tam tikrø socialiniø situacijø (pvz. nerimo sutrikimai diagnozuojami. Jos gali nedaryti labai didelës átakos þmogaus gyvenimo kokybei. dëstytojas neriðliai dësto mintis. o gali ir labai trukdyti laimingai ir produktyviai gyventi. pavyzdþiui. dël kitø prieþasèiø kylantis poþymis. 306 . vengti tam tikrø situacijø. tuštintis viešajame tualete ar kalbëti grupei þmoniø). obsesinius-kompulsinius sutrikimus. Jei nerimas yra stipresnis nei normalus. Tai nerimo sutrikimas. bet tai tik padës atsistojus prieð auditorijà geriau atlikti savo darbà. skyriø „Emocijos“). Nerimo sutrikimai pagal pasireiðkimo pobûdá ir ypatumus skiriami á: fobijas.. peliø baimës. kai þmogus nuolat ir labai stipriai dël sunkiai paaiðkinamos prieþasties ko nors bijo: vorø. kuriø pagrindinis poþymis yra didelis nerimas arba netinkamas elgesys siekiant sumaþinti nerimà. kai nerimas yra pirminis ir svarbiausias poþymis. kraujo. potrauminio streso sutrikimus ir ûmias reakcijas á stresà. uþdarø patalpø. bûti aktyviam ir energingam per paskaità. Toliau pateikti keli fobijø pavyzdþiai: • aerofobia (aerophobia) – aukðèio baimë. Nors padidëjusá ir sunkiai paaiðkinamà nerimà patiria arba su neigiamomis nerimo pasekmëmis gali susidurti ir kitø psichikos sutrikimø turintys asmenys.

iðstumta á pasàmonæ. kà pasakyti. Vietoj tikrosios prieþasties susikuriama klaidingø ásitikinimø. o ne prieþastis. jis nuolat ásivaizduoja savo ðiuo metu gyvo ir sveiko • • • • 307 . kurie greièiau yra nerimo pasekmë. Pavyzdþiui. ir pasijus nepatogiai. pavyzdþiui. jauèia didþiulá nerimà. y. nerimo prieþastis gali bûti þmogaus baimë parodyti savo pyktá frustruojanèioje situacijoje. o ðirdies plote jauèiami skausmai ið esmës skiriasi nuo prieðinfarktinei bûklei bûdingø poþymiø. ákyrios mintys (obsesijos) arba veiksmai (kompulsijos). pila prakaitas. sutrinka širdies ritmas. hemofobija (hemophobia) – kraujo baimë. Manoma. kol neatlieka kokio nors ritualinio veiksmo. Ðá sutrikimà turintá þmogø kamuoja tam tikros mintys. kad tuoj iðtiks ðirdies smûgis. taèiau ið tiesø tikroji. T. Šie poþymiai trunka ne daugiau kaip 10 minuèiø. kai daugiau nei ðeðis mënesius nuolat ir ávairiose situacijose jauèiama nepaaiðkinama átampa ir nerimas. klaustrofobija (claustrophobia) – uþdarø patalpø baimë. Juos patiriantis þmogus paprastai palaiko juos sunkia fizine liga. kad atsitiks kas nors labai bloga. jog jis sutrikæs. durø rankenà liesti tik per nosinaitæ ir panaðiai. þmogui gali atrodyti. kad kiti pamatys.autofobija (autophobia) – vienatvës baimë. generalizuotà nerimo sutrikimà turinèiam þmogui gali atrodyti. bet ypaè stiprø nerimà keliantys epizodai. kad tuos veiksmus jis turi atlikti daugybæ kartø. Daþniausiai panikos priepuoliø metu þmogus patiria stiprius fiziologinius poþymius: jam trûksta oro. todël privalo nuolat plauti rankas arba vengti bet kokio prisilietimo prie galimø infekcijos šaltiniø. kardiofobija (cardiophobia) – ðirdies priepuolio baimë. nors neásisàmoninta. Kitaip atrodo. Pavyzdþiui. Obsesinis kompulsinis sutrikimas nustatomas. daþniausiai jam atrodo. kad ðiuo atveju nerimo sutrikimà lemianti prieþastis yra neásisàmoninta. kreèia drebulys. spaudþia ir skauda krûtinæ. kad neturës. kad paraus prieð auditorijà. Labiausiai þmogø ir jo áprastiná funkcionavimà vargina tai. Atlikus iðsamius medicininius tyrimus jokiø fizinës ligos poþymiø nenustatoma. nuolat mûvëti pirðtines. Generalizuotas nerimo sutrikimas nustatomas. kad jis bûtinai uþsikrës kokia nors infekcine liga. bet iðtinka netikëtai. jog jis nerimauja dël to. kartais po keliasdeðimt kartø per dienà. svaigsta galva ir pan. Panikos priepuoliai – tai gana trumpi. kai þmogø kamuoja pasikartojanèios. þmogus jauèiasi negalás negalvoti arba neatlikti tam tikrø veiksmø.

persiðaldymas. nerimas) ágauna somatinæ formà ir patiriami kaip fiziniai poþymiai. dël kuriø patiriamas stiprus nerimas.. netekties ir pan. susijusiø su traumuojanèiu ávykiu. Potrauminis streso sutrikimas paprastai atsiranda praëjus keletui savaièiø arba net keletui mënesiø. vengiama vietø ir situacijø. auglys. Paèiam þmogui jo jauèiami fiziniai negalavimai kelia nemenkà nerimà. patyrus psichologinæ arba fizinæ traumà.). uþpuolimo. kuriuos galima susieti su labai konkreèiais traumuojanèiais arba kriziniais ávykiais. Taigi somatoforminiams sutrikimams bendra tai. kad varginantys psichologiniai poþymiai (sielvartas arba liûdesys. periodiškai kyla fantazijos apie seksualinius santykius su menkai paþástama moterimi.. kuris ypaè pasiþymi besikeièianèiais. Taèiau kai kuriuos þmones kamuojantys fiziniai negalavimai ir somatiniai poþymiai neturi jokios aiðkios fiziologinës prieþasties. kada šie poþymiai atsiranda. Gali net atrodyti. galvos skausmais ir panašiai.). bendru nuovargiu. Paprastai jie turi vienokià ar kitokià fiziologinæ prieþastá (ûmus uþdegimas. Ûmios reakcijos á stresà sutrikimas atsiranda per keletà dienø. po autokatastrofos iš viso bijoma vaþiuoti automobiliu). vis gráþtanèiais skausmais ávairiose 308 . bendras fiziologinis jaudulys. Potrauminis streso sutrikimas ir ûmi reakcija á stresà – tai bene aiðkiausià prieþastá turintys sutrikimai. o skiria juos tik tai. padidëjæs kraujospûdis ir kt. Somatoforminiai sutrikimai Visi esame turëjæ kokiø nors fiziniø arba somatiniø (su kûnu susijusiø) negalavimø. Paprastai keletà savaièiø arba mënesiø tuoj pat po ávykio aiðkiø poþymiø þmogus gali ir nejausti. pyktis. Abiem sutrikimams bûdingi pasikartojantys ávykio iðgyvenimai (momentiniai prisiminimai arba košmariški sapnai). Ðiems dviem sutrikimams bûdingi labai panaðûs poþymiai. nenustatoma jokiø fiziologiniø pokyèiø. bet net ir pakartotinai atlikus medicininius tyrimus konsultuojantis su gydytojais. Somatizacinis sutrikimas – vienas ið somatoforminiø sutrikimø. (pvz.. valgymo sutrikimais. kad siaubingà ávyká arba netektá iðgyvenusio þmogaus tai në kiek nepaveikë. metø po stiprios traumos arba krizës (katastrofos.tëvo mirtá arba jam ákyriai. pasireiškiantis miego.

atsiradus naujai pigmentinei dëmei arba alerginiam odos paraudimui labai nerimaus ir reikalaus ištirti. jis ið tiesø jauèia skausmà arba negalavimà. ar tai nëra odos vëþys. Medikø uþtikrinimas. kitiems atrodytø – nereikðmingus poþymius þmogus vertina kaip baisios. mirtinos ligos poþymius. mums lengviau skøstis galvos skausmais ir nuovargiu nei pripaþinti. lytiniø organø skausmais ir pan. Somatizaciná sutrikimà turintis þmogus gali metø metus lankytis pas ávairiausius medicinos specialistus. paprastai tik trumpai nuramina hipochondrija sergantá þmogø. toliau nenuilstamai ieðkodamas medicininës – jokiu bûdu ne psichologinës – vis naujø arba ilgà laikà nepraeinanèiø negalavimø prieþasties. Netrukus. kad ir mums jau reiðkiasi panaðûs ligos. kad jam skauda arba kad jis negaluoja. nuo kurios mirë artimasis. net raumenø patempimà po didesnio fizinio krûvio. nes jauèiamës vieniði. Pavyzdþiui. realaus fiziologinio tø skausmø arba kitokiø somatiniø poþymiø pagrindo nëra. kad nerimaujame dël nepavykusio svarbaus susitikimo. Atkreipus á tai dëmesá ir supratus ðias sàsajas poþymiai. Pavyzdþiui. ir pan. paprastai paskatina mus apie tai kalbëti ir ieðkoti psichologiniø prieþasèiø. Taigi. kaip minëjome. pykinimu. Svarbu ir tai. 309 . Taigi ðiuo atveju psichologinis skausmas jauèiamas. nors. Pavyzdþiui. jis vël yra ásitikinæs. pilvo raiþymà arba viduriø pûtimà hipochondrija sergantis þmogus bûtinai palaikys þarnyno vëþiu. aðtriais skrandþio skausmais. suvokiamas kaip fizinis skausmas. Hipochondrija – vienas daþniausiø somatoforminiø sutrikimø. kad fiziniai poþymiai gali reikðti patiriamà stresà arba neigiamas emocijas. lengviau kalbëti apie ðirdies skausmus nei pripaþinti. silpnumu. pajutæs naujà menkiausià negalavimà. kad þmogus ne apsimetinëja. Nemaþai þmoniø linkæ daugiau kalbëti apie savo fizinæ. ypaè suþinojæ apie artimø þmoniø mirtinas ligas: tada ima rodytis. o drauge ir nerimas paprastai praeina. Taèiau net atlikus kruopðtø medicininá tyrimà ir neaptikus jokiø organiniø ar funkciniø pakitimø pats þmogus atmeta bet kokià galimybæ. poþymiai. Tokiø hipochondriniø baimiø gali turëti ir daugiau þmoniø. Kaip mirtinos ligos poþymá tokie þmonës gali interpretuoti ir paprastà galvos arba skrandþio skausmà. kad tai nëra ligos poþymis. kai normalius. kad mums liûdna. o ne psichologinæ bûklæ. Specialisto pastaba. þmogus gali skøstis virðkinimo sutrikimais. kad dabar tikrai serga baisia liga. áprastinius kûno pojûèius arba menkus.kûno vietose. kad jo patiriami poþymiai gali bûti psichologinës kilmës.

310 . T. Þinoma. Neretai toks sutrikimas pasireiðkia tik tam tikromis aplinkybëmis arba tam tikru laikotarpiu. moteris praranda regëjimà sekmadienio vakare ir nemato iki ðeðtadienio ryto. neretai tik ið dalies sumaþina jautrumà somatiniams poþymiams. þmogus gali apakti. kai poþymiai ágauna somatinio (kûno) sutrikimo pobûdá. taèiau þmogus ið tiesø patiria tuos poþymius. kai tam tikra asmeninë patirtis (mintys. Pavyzdþiui. Ir nors iš šalies ðis sutrikimas gali atrodyti kaip apsimetinëjimas. nors nugaros smegenys nepaþeisti. y. nors nei regëjimo organai. ir hipochondrijà turintys þmonës gydomi labai ilgai.kaip ir esant nerimo sutrikimams. aiðkios realistinës prieþasties nebuvimas bei neigiamos pasekmës. somatoforminius sutrikimus nuo normalaus susirûpinimo fizine sveikata skiria intensyvumas. daþniausiai susijæs su sensorinëmis arba motorinëmis funkcijomis ir atsirandantis be medicininës prieþasties. þmogui pakerta kojas tikràja ðio þodþio prasme arba jas tiesiog paralyþiuoja. Konversinis sutrikimas – tai aiškiai matomas fizinis poþymis. Sekmadienio vakare istorija kartojasi ir tai trunka kelias savaites. emocijos. prisiminimai) arba aplinkos aspektai tampa atskirti nuo sàmoningo supratimo. Paprastai ir somatizaciná sutrikimà. Psichikos sutrikimai. nors ið tiesø nëra jokios fizinës ar medicininës prieþasties. nei uþ regëjimà atsakingi smegenø centrai nëra paþeisti. šiuo atveju irgi reikia ieðkoti psichologinës poþymiø prieþasties: ko ir kodël ði moteris tam tikru laiku nenori arba negali matyti? Pagrindinës sàvokos: Somatoforminiai sutrikimai Disociaciniai sutrikimai Psichikos sutrikimai. Asmuo tarsi praranda ryðá su savo paties patirtimi arba aplinka.

dël kuriø galëjo pasireiškia amnezija. disociacinis tapatumo sutrikimas ir depersonalizacijos sutrikimas. Disociacinei amnezijai bûdingas staigus ir netikëtas negalëjimas prisiminti svarbiø asmeniniø dalykø (apie save. ne organiniai sutrikimai arba galvos smegenø paþeidimai.. 311 . atriboti“) sutrikimams priskiriami keturi sutrikimai: disociacinë amnezija. Ðis sutrikimas diagnozuojamas tik atmetus visas kitas prieþastis. jausmø. prisistato nauju vardu ir gali papasakoti savo praeities istorijà. disociacinë fuga atsiranda po skaudþiø stresiniø iðgyvenimø. Kaip tik dël disociacijos galime neatsiminti labai svarbiø vaikystës epizodø arba kokiø nors ávykiø ið netolimos praeities. taèiau ðiuo atveju ne tik uþmirðtami asmeniniai dalykai ir ávykiai. negalëjimo atsiminti arba uþmiršimo prieþastis – ne alkoholio poveikis. kai po ypatingø stresiniø ávykiø þmogus pakeièia savo tapatybæ visiðkai uþmirðdamas praeitá. kad ðis þmogus ið tiesø turi visai kità vardà ir pavardæ. kaip ir sergant amnezija. kai þmogus yra motyvuotas neatsiminti ko nors. disociacinë fuga. Diagnostiniame psichikos ligø vadove disociaciniams (angl. stresiniø ávykiø. Viskas bûtø gerai. bet ir persikeliama gyventi á kità vietà ir pakeièiamas savo tapatumas. y. atskirti. dissociate reiðkia „atsieti. mëgina ásikurti ir gyventi naujomis sàlygomis. emocinei bûklei ir nëra viskà apimantis dalykas. viena apie kità nieko neþinanèios asmenybës. Netikëtai atvykæs á kità geografinæ vietà þmogus elgiasi visiðkai normaliai. Tai visi tie atvejai. savo artimiausius þmones) arba reikðmingø ávykiø. kità praeitá. jei ne faktas. Disociacijà – kaip savotiðkà gynybos nuo nemaloniø ar skaudþiø prisiminimø. skaudþiais iðgyvenimais. T. socialiniams santykiams. Disociacinë fuga – panaðus á disociacinæ amnezijà sutrikimas.Disociaciniai sutrikimai Šie gana reti psichikos sutrikimai ypaè mëgstami vaizduoti literatûros kûriniuose ir kino filmuose – tikriausiai dël paslaptingø. Be to. troðkimø mechanizmà – tam tikrais gyvenimo momentais galime naudoti kiekvienas ið mûsø.. kas susijæ su pernelyg sunkiais. tol tai nelaikoma sutrikimu. ið esmës pakeièia savo gyvenamàjà vietà ir gyvenimo bûdà arba kai þmoguje „apsigyvena“ kelios skirtingos. Daþniausiai disociacinë amnezija pasireiškia po dideliø traumø. Taèiau kol tai netrukdo mûsø áprastinei veiklai. keistø poþymiø.

valgymo áproèiø. jog esi atsiskyræs nuo savo kûno. galime kalbëti apie „normalius“. arba tarsi sapne. Kol tai netampa ilgà laikà – daugiau nei dvi savaites – trunkanèia bûsena. Kaip ir dauguma skirtingø bûsenø (baimës. prislëgti arba. paprastus nuotaikos pokyèius. katastrofiðkø arba þiauriø ávykiø liudininkai ir panašiai. psichiniu nuovargiu arba átampa. kol tai neapima kitø svarbiø gyvenimo srièiø. Šis sutrikimas nustatomas þmogui. Prieðingu atveju. 312 . Depersonalizacijos sutrikimas – tai nuolat patiriamas išgyvenimas. neþino apie kitos ið savo asmenybiø buvimà. Toks sutrikimas daþniausiai gali atsirasti irgi išgyvenant stresà. t. Daþniau tai bûdinga jauniems þmonëms ir siejama su dideliu fiziniu. atsiþvelgiant á vyraujanèius nuotaikos sutrikimus sukelianèius poþymius. Taèiau jei tai yra tik epizodinis arba vienkartinis patyrimas ir netrukdo þmogui funkcionuoti. specialistø pagalba arba gydymas reikalingas tuomet. depersonalizacijos sutrikimas nediagnozuojamas. Jo simuliavimo (apsimetinëjimo. antra pagal daþnumà po nerimo sutrikimø grupë – nuotaikos sutrikimai. be to. kad apie 30 procentø normaliø þmoniø yra patyræ depersonalizacijà – pojûtá. prislëgtumas). minèiø. Ið tikrøjø ðis psichikos sutrikimas itin retas. Nuotaikos sutrikimai Dar viena. kai trikdo já arba aplinkinius þmones. depersonalizacijà gali patirti á eismo ávyká patekæ arba stiprø fiziná skausmà iðgyvenantys þmonës. Visi mes kartais bûname suirzæ. Pavyzdþiui. gali bûti diagnozuojama depresija arba bipolinis afektinis sutrikimas. atvirkðèiai – labai pakilios nuotaikos. jog stebi save ið ðalies. Manoma. nuliûdæ. kad ðis neatsimena. bet ne apie nuotaikos sutrikimus. ko gera. yra atsiskyræ nuo savo kûno. kasdienës veiklos. y. tam tikrà laikà visiðkai uþvaldanèias þmogø – taip. kuris jauèiasi turás dvi arba kelias skirtingas asmenybes. santykiø su kitais þmonëmis. nerimas. tarsi jis mato save iš šalies arba iš viršaus. Þmogui atrodo. netrikdo miego. verèia atsisakyti áprastinës veiklos.Disociacinis tapatumo sutrikimas anksèiau ir iki šiol populiariai vadinamas daugybine asmenybe. kad turi toká sutrikimà) atvejai gerokai daþnesni. kai paèiam þmogui kelia diskomfortà.

. depresijai bûdinga ir nemaþai fiziologiniø poþymiø. depresijai visuomet bûdinga bendrai prislëgta nuotaika. Þinoma. Daþnai dël depresijos pablogëja ir fizinë sveikata. ir socialinæ þmogaus funkcionavimo sritá. Paprastai sumaþëja seksualinis potraukis. nes trûksta miego. aplinkà ir ateitá. Anksèiau ðis sutrikimas vadintas 313 . Sutrinka miegas: depresija sergantis asmuo paprastai sunkiai uþmiega arba naktimis (paryèiais) prabunda ir nebegali uþmigti. savo aplinkoje þmogus jauèiasi visiðkai nereikalingas. vyksta kiti fiziologiniai pokyèiai. pasikeièia valgymo áproèiai. depresija sergantys þmonës paprastai pasiþymi labai menka bet kokios veiklos motyvacija. ir fiziologinæ. dël kurios ir kreipiasi á medikus. ir emocinæ. Ateityje jis irgi nemato nieko gera: jei kas nors ir keisis. Bipolinis sutrikimas pasiþymi nuotaikø – nuo prislëgtos. depresiðkos iki labai pakilios. Depresijos kamuojamas þmogus ásitikinæs. pasaulis irgi atrodo svetimas ir prieðiðkas. aplinkiná pasaulá ir ateitá. kiti jauèia nuolatiná poreiká valgyti ir priauga daug svorio. bet susirûpina tik fizine bûkle (miego sutrikimais ar susilpnëjusia sveikata). nemato prasmës kà nors daryti. kad þmonës.. Be šiø – nuotaikà ir màstymà apimanèiø – poþymiø. nieko negebantis. neigiamo màstymo). o kitiems. Tai vadinamoji paslëpta depresija. tikrai ne á geràjà pusæ. tai tiktai ne man. o jeigu ir á geràjà. paliktumas. susilpnëja imuninë sistema. viskam abejingi ir apatiðki. Neretai atsitinka. Maþa to. Taèiau pirmiausia depresija siejama su vadinamàja „negatyvia triada“: depresija sergantis þmogus neigiamai vertina save. sergantys depresija. menkesnis uþ kitus. vienišumas. atstumtumas. stokojantys energijos. Jø neigiamas màstymas ir vidiniø aktyvumo paskatø nebuvimas kelia sunkumø bet kokioje veikloje: net ir spræsdami kasdieninio gyvenimo problemas jie daþniausiai renkasi tikrai ne paèius palankiausius ir tikrai ne paèius tinkamiausius sprendimus. Pasikeièia valgymo áproèiai: vieni depresija sergantys asmenys visiðkai praranda apetità ir valgo tik verèiami. kad jis pats yra nieko vertas. Be ðiø neigiamø ásitikinimø apie save. þmogaus nebedomina seksualiniai santykiai. apimanèiø ir paþintinæ. Jie nieko nenori. nepripaþásta arba net nepastebi psichologiniø poþymiø (prastos nuotaikos. euforiðkos – kaita.Depresija paprastai pasireiškia daugybe poþymiø.

. gali skirtis savo intensyvumu. per visà ðá pernelyg pakilios nuotaikos. Jis kupinas fantastiðkø idëjø ir planø. Ar visiems þmonëms. taèiau visiðkai nejauèia nuovargio. Bipolinis sutrikimas (kuris. niekuo nesidomintis. trikdanèiomis áprastinæ asmens veiklà. Maþa to. beje. jokiø fiziniø poþymiø. kuris keletà savaièiø yra toks tarsi sirgtø depresija. jiems gali pasireikšti ir psichoziniai poþymiai. gal net kiek per daug emocionalus ir suirzæs. protingiausias. kuriems pasireiðkia depresija. kuriuos bûtina ágyvendinti. Jis patenkintas savimi. net valgymo ir miego áproèius. praradæs apetità. jauèiasi labai laimingas. Be to... Nepaguodþiamai liûdnas. Taèiau netrukus jis visiðkai pasikeièia: tampa aktyvus ir nenuilstamai energingas. nieko nenorintis.. vël išgyvena depresijos epizodà. Nuo paveldëto polinkio sirgti depresija iki aiðkiai psichologi- 314 . ligotas. skausmo. anksèiau ar vëliau pasireikð ir manija? Jokiu bûdu.manijos-depresijos sutrikimu. Atrodo. pernelyg pervertinanèio save ir savo galimybes. O depresijos prieþastys gali bûti ávairiausios. Po kurio laiko istorija kartojasi. Pagrindinës sàvokos: Nuotaikos sutrikimai Psichikos sutrikimai. jis tiesiog skrajoja padebesiais. uþmegzti santykius su keletu prieðingos lyties atstovø vienu metu. galingiausias. Jo nuotaika puikiausia. sukurti net keletà fiktyviø ástaigø. neapgalvotai investuoti. kad po keleto savaièiø arba keleto mënesiø þmogus vël „krenta á duobæ“. Depresija ir bipolinis sutrikimas yra skirtingos ligos. keisti ar klaidingi ásitikinimai). manijà turinèiam þmogui neretai bûdingi kliedesiai (tikrovës neatitinkantys. Ásivaizduokite þmogø. ko daugiau reikia? Deja. pernelyg didelio aktyvumo – vadinamàjá manijos – laikotarpá þmogus gali pridaryti nepataisomø dalykø. O blogiausia tai.. kurie pasireiðkia ne maþiau kaip dvi savaites trunkanèiomis stipriomis emocinëmis bûsenomis. kartais pasireikðti tik ne taip aiðkiai matomais pakaitiniais nuotaikø svyravimais) daugeliu atvejø yra paveldimas ir beveik visuomet turi bûti gydomas vaistais. kad yra nuostabiausias. Jis miega ir valgo maþai. Na.. jis mano. Iððvaistyti visus ðeimos pinigus. sulëtëjusiø judesiø.

Nors pats sutrikimo pavadinimas Schizofrenija reiðkia proto skilimà. T. bet pakitæs yra ir jø màstymo bûdas. • Sutrikusiu suvokimu ir haliucinacijomis: šizofrenija sergantis asmuo suvokia pojûèius.. kas ið tikrøjø vyksta. nors niekas nelieèia. kuriø kambaryje tuo metu nëra. persekiojimo kliedesiø. panaðus á paskirø teiginiø arba sàvokø kratiná. kad esi visai kitas þmogus). Neretai saviþudybës griebiamasi kaip vienintelës matomos iðeities ið visiðko beviltiðkumo. kad depresijos arba bipolinio sutrikimo gydymas vien tiktai vaistais nesumaþina saviþudybiø rizikos. beprasmiðkumo. tikrovës neatitinkanèiø ásitikinimø (pvz. kad sergant nuotaikos sutrikimais ypaè padidëja saviþudybiø rizika. galimybes psichologiðkai augti ir brandinti savo asmenybæ. Daþniausiai màstymas. ar uþtenka psichoterapijos). ásitikinimø. teikianti palaikymà. vieniðumo. Net ið tikrøjø 315 . gali pasireikšti tik tam tikru gyvenimo laikotarpiu. nors aplinkui ið tikrøjø niekas neðneka. Šizofrenija Tikriausiai vienas ið labiausiai bauginanèiø ir glaudþiausiai su „psichinës ligos“ sàvoka susijusiø sutrikimø yra šizofrenija. nelogiðkas. ið tikrøjø labiausiai nusakantis šizofrenijà dalykas yra atitolimas nuo tikrovës. padedanti þmogui ieðkoti pozityviø ir veiksmingø stresiniø situacijø áveikimo strategijø. Taigi pirmiausia šizofrenija sergantis þmogus pasiþymi: • Padriku màstymu ir kliedesiais: šizofrenija sergantis þmogus ne tik turi klaidingø. ypatingas galias. kuriø neuodþia kiti ðalia esantys þmonës. uþuodþia kvapus. kliedesiø apie savo iðskirtinumà. Depresija irgi gali bûti skirtingo sunkumo laipsnio (nuo to ir priklausys. jauèia prisilietimus prie odos. kurie tikrovëje neturi jokio pagrindo. Manoma. visiðkas neatitikimas to.niø prieþasèiø (netekties) nulemtos depresijos arba depresijos. Bûtina psichoterapija. ar reikalingas gydymas vaistais. o gali ir vël pasikartoti tam tikru metø laiku. atitinkamai ir minèiø dëstymas bûna padrikas. pasireiðkianèios pogimdyviniu laikotarpiu. regi þmones. y. Svarbu atkreipti dëmesá. jie girdi balsus.

Jø veidus gali iðkreipti keistos grimasos. nors daug átakos (ypaè ligos pradþioje) turi ir stresiniai arba traumuojantys ávykiai. Paprastai ja suserga jauni. Nors šizofrenija yra vienas ið anksèiausiai apraðytø. todël neretai patiria tarsi juos vienu metu uþlietø daugybë pojûèiø. ypaè ankstyvoje vaikystëje. nuolat blaðkosi.esanèias ir veikianèias paskatas šizofrenija sergantis þmogus suvokia visiškai kitaip nei kiti þmonës. jis gali likti labai ramus ir në kiek nesusijaudinti iðgirdæs þinià apie draugo mirtá arba þiûrëdamas átempto siuþeto filmà. Pavyzdþiui. kokiu bûdu poþymiai labiausiai pasireikš. ið tiesø tai nëra daþna liga. Tuo tarpu kalbëdamas apie malonius dalykus netikëtai tampa liûdnas. Kai kurie ðiø þmoniø tampa visiðkai nejudrûs ir gali net keletà dienø arba savaièiø nekeisti tokios pozos. jei vaikas nuo maþens yra tinkamai ugdomas. šizofrenija ið tiesø gali ágauti labai skirtingas apraiškas. Taigi šizofrenija yra susijusi su biologiniais veiksniais (paveldimumu ar ágimtumu). Kitaip tariant. • Nederanèiomis emocijomis: šizofrenija serganèio þmogaus emocinë reakcija á aplinkos ávykius gali bûti visiðkai netinkama. nesvarbiø dirgikliø. Suvokdami aplinkà šizofrenija sergantieji nesugeba atsirinkti reikðmingø. sujaudinimas: þmogus niekaip negali iðbûti vienoje vietoje. prislëgtumu arba negatyvizmu. prislëgtas arba iðsigandæs. kokiu intensyvumu. kokie bûtent. patiria bûtinà saugumo ir pasitikëjimo savimi bei aplinka jausmà. vaikðto po kambará. atlieka kokius nors pasikartojanèius veiksmus. kitokiais ypatingais bruoþais. Be to. Iki tol jie jau vaikystëje pasiþymi keistu elgesiu arba màstysena. • Keistais motoriniais veiksmais: šizofrenija sergantiesiems bûdingi ávairûs motoriniai poþymiai. šizofrenija niekuomet neatsiranda „iš niekur“. 316 . daugiausiai tyrinëjamø ir bene þinomiausiø psichikos sutrikimø. Daugiau nei pusei šizofrenija serganèiø þmoniø apskritai yra bûdinga prislëgta depresiška nuotaika. tik perkopæ paauglystæ þmonës. Kitais atvejais šizofrenijai bûdingas didelis motorinis aktyvumas. vien tiktai paveldëtas polinkis sirgti šizofrenija nelemia ðios ligos. svarbiø ir nereikðmingø. Priklausomai nuo to.

priklausomybës sindromas. aplinkiniams kenkianèiu elgesiu. atitinkantá normatyvus) kûno svo- 317 . emocijø. infekcinës arba senatvinës ligos. kaip teigë vienas pirmøjø psichikos ligas iðsamiai apraðiusiø psichiatrø E. kleptomanija sergantis þmogus jauèia nevaldomà potrauká pasisavinti svetimus daiktus. haliucinacijos. atsirandanèiø vartojant psichoaktyviàsias medþiagas (pvz. màstymo. reikalauja valgymo sutrikimai. kuriam bûdinga padrikas màstymas.Pagrindinës sàvokos: Šizofrenija Psichikos sutrikimas.). kai kuriais atvejais gali pasireikšti haliucinacijos arba kliedesiai. kliedesiai. Be to. o XX a. jiems bûdingi sàmonës. Taip pat yra sutrikimø. Atsiþvelgiant á vartojamos medþiagos kieká.. ypaè merginø. pasiþymi kokiu nors þalingu. Vadinamieji impulsø kontrolës sutrikimai bûdingi þmonëms. gali sutrikti arba ið esmës pasikeisti – tapti visai netinkamas. pobûdá. piromanija sergantis þmogus negali suvaldyti savo kylanèio potraukio kà nors padegti. atminties. nepriimtinas ir keliantis diskomfortà ir dël grynai organiniø prieþasèiø. Pavyzdþiui. prieštaringos emocijos ir veiksmai. Mat iki tol gana retai. elgesio pokyèiai. dalá galvos plaukø). abstinencijos bûklë ir pan. ypaè ðiuolaikinëje visuomenëje. Kiti psichikos sutrikimai Þmogaus elgesys. Taigi yra apraðyta daugybë vadinamøjø organiniø ir simptominiø sutrikimø. ûmi intoksikacija. antroje pusëje vis daugiau jaunø þmoniø. kuriø atsiradimà lemia galvos smegenø paþeidimai. patys negalëdami tam atsispirti. Iðskirtinio dëmesio. trukmæ ir kitus veiksnius. blakstienas. serga nervine anoreksija arba bulimija. Kreapelinas. Nervine anoreksija sergantis asmuo ne tik atsisako palaikyti bent jau minimalø (maþiausià reikalingà. trichotilomanija pasireiðkia kaip nenumaldomas poreikis peðiotis plaukus (ja sergantis þmogus per vakarà gali išsipešioti visus antakius. kurie nekontroliuojamai.

seksualiniai sutrikimai paprastai visuomet pasireiškia drauge su kitais – nuotaikos arba nerimo – sutrikimais. jog ji pernelyg stora) ir stipri baimë priaugti svorio. Nervinë bulimija pasireiškia persivalgymo priepuoliais: šia liga 46 pav. Ir impulsø kontrolës sutrikimai. Paprastai ðiam sutrikimui bûdingas sutrikæs kûno vaizdo suvokimas (net tuomet. Merginoms vienas ið svarbiø nervinës anoreksijos poþymiø yra menstruacijø iðnykimas. tiesiog prisikimðti maisto. kai. anoreksija arba bulimija. pavyzdþiui. kad kartais valgymas sergantis þmogus jauèia nenumaldotampa nevaldomu áproèiu.. ir kiti èia nepaminëti miego.rá. kruopðèiai renkasi maþai kaloringus produktus ir panaðiai. Taigi siekdami iðvengti kaltës dël persivalgymo ir nepriaugti svorio bulimijos kamuojami þmonës dirbtinai sukelia vëmimà. mergina jau panaði á skeletà.. obsesinio-kompulsinio sutrikimo arba kitokios psichinës ligos poþymius. – tai pastangos bet kokia kaina išlaikyti nekintamà kûno svorá. Lydimas ðios baimës anoreksija sergantis þmogus vengia valgyti. Kitas svarbus bulimijos poþymis. mà poreiká prisivalgyti. kleptomanija arba trichotilomanija sergantys asmenys turi ir depresijos. daug sportuoja. tai daroma daþniausiai paslapèiomis. Pavyzdþiui. intensyviai ir nenuilstamai sportuoja. Visi mes kasdien valgome ir net nesusimàstome. naudoja vidurius laisvinanèius vaistus. o jei yra priverstas pavalgyti. jai vis dar nuoðirdþiai atrodo. Beje. ir valgymo sutrikimai. slapèia iðvemia maistà. fiziologiniai. 318 . skiriantis jà nuo paprasèiausio polinkio persivalgyti. atlieka drastiðkas organizmo iðvalymo procedûras.

Dabar šie bruoþai vadinami asmenybës sutrikimais. esant nepalankioms sàlygoms gali greièiau sutrikti psichika. Taèiau þmonëms. Nors neretai þmogø. kenkiantys socialiniam þmogaus funkcionavimui (santykiams su kitais þmonëmis). T. panašiai kaip ir esant kitiems psichikos sutrikimams. neigiamu emocionalumu. yra vaikams. jø elgesys nëra itin netinkamas arba nepriimtinas (jie sugeba pasitaisyti aplinkoje ir daugiau ar maþiau savarankiðkai funkcionuoti). „akcentuacijomis“ ir pan. jau nuo gimimo pasiþymintiems atitinkamais temperamento bruoþais (irzlumu.Asmenybës sutrikimai Jau daugiau nei prieð ðimtà metø buvo pastebëti ir mëginti moksliðkai paaiðkinti atvejai. turintá asmenybës sutrikimà. Nors asmenybës sutrikimai nustatomi ne jaunesniems nei 18 metø asmenims. turintiems asmenybës sutrikimà (nes jo buvimas daþnai kelia papildomø sunkumø darbo ar asmeniniuose santykiuose). Be to. sunkiai „auklëjami“ arba gydomi. kai þmogus turi nuolat pasireiðkianèiø keistø arba kitus trikdanèiø bruoþø. y. Jie nëra tokie ryðkûs kaip esant psichikos sutrikimams ir tokie trikdantys þmogaus gebëjimà savarankiðkai gyventi. net pavadiname „psichiðkai sutrikusiu“ ar „keistuoliu“. Skirtingi tuos bruoþus apraðæ autoriai vadino tai „charakterio patologija“. šizoidinio tipo asmenybës sutrikimas 319 . o ne juos turinèius þmones. be to. labiau trikdantys aplinkinius. Taèiau tie bruoþai yra nuolatiniai. didesnë tikimybë. dideliu reaktyvumu ir pan.). ið tiesø tai nëra psichikos sutrikimai. Ðiuo metu psichikos ligø vadovuose apraðyta nemaþai ávairiø asmenybës sutrikimø. manoma. kad daþniausiai jie susiformuoja per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. kad nepalankiomis vaiko asmenybës raidai sàlygomis atsiras asmenybës sutrikimas. Jie apibrëþiami kaip nelankstûs ir tvarûs elgesio modeliai. Šiai grupei priklauso paranoidinio tipo asmenybës sutrikimas (já turintis þmogus pasiþymi dideliu átarumu ir nepasitikëjimu kitais þmonëmis). Taigi esant asmenybës sutrikimams daþnai nustatoma genetiniø ir biologiniø veiksniø átaka. kurie sàlyginai skirstomi á tris grupes: • A grupë: keisti ir ekscentriški. asmenybës sutrikimà turinèiam þmogui jo paties bruoþai nekelia diskomforto (taigi jie paprastai nesijauèia dël savo paèiø keistumo nelaimingi).

kuris. pasiþymi dideliu emocionalumu. ir emocijø. narciztinio tipo asmenybës sutrikimas (já turintys þmonës nuolat reikalauja sau iðskirtinio dëmesio ir þavëjimosi jais. – dël to jie nuolat turi bûti ðalia kitø þmoniø arba su jais. jei lieka vieni arba turi dël ko nors apsispræsti patys). greitai besikeièiantis). šizotipinio tipo asmenybës sutrikimas (keistai màstantis. jokiø normø ir taisykliø nesilaikymu. gundymas arba uþuojautos reikalavimas – vos tik reikalai pakrypsta rimtø santykiø link šios asmenybës dramatiðkai atsitraukia ir net apkaltina kitus suvedþiojimu ar išnaudojimu). gana nutolæs nuo aplinkinio pasaulio þmogus). yra ásitikinæ savo ypatingumu. kad gautø sau naudos. nors ir nusako keistà elgesá arba bruoþus. yra tik pavirðutiniðkas þavesys. kontroliuoti jø gyvenimà. visiðkai nesidomintá socialiniais santykiais). todël vengianèius socialiniø santykiø ir dar labiau dël to išgyvenanèius). nepastovus. linkæ pasinaudoti kitais. • B grupë: nepastovûs ir emocionalûs. beje. neempatiðkumu.(apibûdinantis þmogø atsiskyrëlá. nepaprastumu). vieniðiø. ko siekia gyvenime. antisocialaus tipo asmenybës sutrikimas. dar þinomas kaip psichopatija (jis pasireiðkia visiðku negebëjimu suprasti kitø þmoniø poreikiø. apgaudinëjimu. bûdingos ir haliucinacijos. kas jis toks. Ðiems. manipuliavimu kitais þmonëmis. • C grupë: nerimastingi ir bailûs. Taigi ðie sutrikimai. ir elgesio poþiûriu – pasiduodantis impulsams. Tai gali ir nepasireikšti esant asmenybës sutrikimui. kità – nekenèiantis savo mylimojo. histrioninio tipo asmenybës sutrikimas (já turintys asmenys. dar apibûdinami kaip isteriškos arba teatraliðkos asmenybës. o labiausiai išgyvena. kas jo draugai. obsesinis-kompulsinis asmenybës 320 . ir savimonës – sunkiai galintis pasakyti. patologiniu melavimu. nes patys bijo prisiimti atsakomybæ. nuolat gyvenantis fantazijø arba svajoniø pasaulyje. nëra tokie trikdantys. priklausomo tipo asmenybës sutrikimas (já turintys þmonës leidþia kitiems uþ juos spræsti. agresyviu ir net þiauriu elgesiu su kitais). Šiai grupei priklauso ribinio tipo asmenybës sutrikimas (daþniausiai já turintis þmogus apibûdinamas kaip nepastovus – ir santykiø su kitais þmonëmis – vienà dienà beprotiðkai mylintis. keliantys diskomfortà arba intensyviai išreikšti kaip atitinkami psichikos sutrikimai – paranoja arba šizofrenija. deja. Šiai grupei priskiriami vengianèio tipo asmenybës sutrikimas (apibûdinantis ypaè jautrius galimam atmetimui ar paþeminimui þmones.

melavimas. patologiðkai meluoti. Tai daþniausiai ir paaiðkina ðiø þmoniø þiaurø arba agresyvø elgesá. engdami. atsiþvelgti á kitus þmones ir jø poreikius. gerinti socialinius savo santykius. apgaudinëdami. Jau vaikystëje ðiems asmenims paprastai bûdingas netinkamas. kontroliuoti. Antisocialaus tipo asmenybës sutrikimà turintys asmenys visiðkai nepaklûsta socialinëms normoms. labiausiai kenkiantys þmogaus socialiniam funkcionavimui (santykiams su kitais þmonëmis). nei artimais þmonëmis.sutrikimas (nusakantis þmones. kuo geriau prisitaikyti aplinkoje. Antisocialaus tipo asmenybës sutrikimà turintys þmonës paprastai pasiþymi visiðku neempatiðkumu. 321 . Pagrindinës sàvokos: Asmenybës sutrikimai Nelankstûs ir tvarûs elgesio modeliai. Nuolat manipuliuodami kitais þmonëmis (darydami juos priklausomus. Asmenybës sutrikimai yra bene sunkiausiai gydomi. išoriškai atrodyti labai patrauklûs ir þavûs. apgaudinëti kitus. vagiliavimas. kitaip dar vadinamas psichopatija. turi polinká nuolat. nemokëjimu ásijausti á kità þmogø ir suprasti jo bûsenos. savo elgesio pasekmes. Jie niekuomet nepatiria kaltës jausmo. kas joje vyksta. lankydami psichoterapijos kursus. Taèiau ið tiesø savarankiðkai jie sunkiai iðgyventø. nemokëtø pasirûpinti nei savimi. mokytis kitokio elgesio. nuolat paþeidþia ástatymus arba priimtas taisykles. turinèius nuolatiná poreiká iki smulkmenø tvarkyti. suþavëdami ir palikdami) ðie þmonës jauèiasi pranaðûs bei savarankiðki. Vienas iš akivaizdþiausiø ir daugiausia tyrinëjamø asmenybës sutrikimø yra antisocialaus tipo asmenybës sutrikimas. numatyti savo aplinkà ir tai. linkæ á begaliná tobulumà). todël neretai atsiduria laisvës atëmimo ástaigose. Vis dëlto jie gali bûti aukðto arba vidutinio intelekto. tvarkos paþeidinëjimai. sunkiai ugdomas elgesys. Ir vis dëlto jø turintys þmonës. gali iðmokti suprasti save.

kuriuos atlikdami nepatiria jokio malonumo. tai gali bûti pagunda ávykdyti sunkø nusikaltimà. prausimàsi. Vilnius: Vaga.. kuriuos ligonis ið tikrøjø atlieka. bet jø neatlikti tiesiog neámanoma. kuriuos jis jauèia. (. Paskaitos.Suþinokite daugiau! Apie simptomø prasmæ: Freud S. nuveikti kà nors protinga. Ligonis privalo màstyti prieð savo valià. taèiau bet kuriuo atveju tai átempto sekinanèio màstymo.) Þinoma. bei stimulus tokiems veiksmams. Mintys (ákyrûs vaizdiniai) gali bûti apskritai beprasmiðkos arba tik paèiam individui nereikðmingos. privalo sukti galvà. gali atrodyti vaikiðki ar beprasmiai. jie jauèia impulsus. vengimas ir atsargumas nugali. tad ligonis ne tik neigia juos kaip svetimus. 1999. tai daþniausiai pasikartojimai. ir niekada nesiryþtum tuo patikëti. pritaria jûsø sam- 322 .. Vadinamieji ákyrûs veiksmai. kad tik jø neágyvendintø.. kad ligonius kamuoja visiðkai jiems neádomios mintys. tarsi bûtø kalbama apie svarbiausius jo gyvenimo uþdavinius. tai siaubinga kanèia. pamirðti tas kvailas mintis. Ákyriøjø bûsenø neurozë pasireiðkia tuo. pasivaikðèiojimus. rengimàsi. Jis pats to norëtø. padarinys. uþuot taip pokðtavus. Psichoanalizës ávadas. bet daþniausiai jø turinys tiesiog siaubingas. pvz. ceremoningos jo kasdieninës veiklos puoðmenos. bet siaubo apimtas vengia jø ir ginasi draudimais. kurios be galo iðtæsia ir beveik neágyvendinamais paverèia bûtiniausius veiksmus – ruoðimàsi miegui. atsiþadëjimais. kad ligoniui padësite ákalbinëdami já prasiblaðkyti. kuriam ligonis atsiduoda visiðkai nenoromis. tikrai nereikðmingi poelgiai. tikrai nësyk neágyvendinami. ðie impulsai niekada. nes yra visiðkai aiðkaus proto. yra visiðkai neþalingi. Manau. kurie atrodo esà visiðkai svetimi. jei nematytum kasdien savo akimis. Bet nemanykite. Antra vertus. kad net labiausiai nesuvarþyta psichiatro fantazija neástengtø sukonstruoti kà nors panaðaus. Impulsai. daþnai jos bûna visiðkai kvailos. savo laisvës ribojimu.

nei ið tiesø yra.. Atstumti jie ne tik vël gràþinami á pamatiná nerimà. ir susierzinimo daþniausiai lieka neásisàmonintas.protavimams apie jo ákyriuosius simptomus.) Jei tenka palaukti. Juolab kad atmetimas galëjo bûti toks neþymus.. – todël ið ðalies atrodys ðaltesnis. (. Maþa to. prislëgtas. Apie prielankumo siekimo bûdus bei jautrumà atmetimui: Horney K. prieðiðkai reaguoti jis gali ne tik á atmetimà ar tai. bet koks reikalavimø pagal jø paèiø nustatytas sàlygas nevykdymas iðgyvenamas kaip atstûmimas. jei jiems tenka luktelëti.. já pagauna noras kerðyti arba pasijunta pavargæs. kà jis priima kaip atmetimà. ápyksta. Jis tik negali kitaip . Ryðys tarp jausmo. ir pats jums apie juos pasakoja. – jiems tai prilygsta paþeminimui. kaip opiai jie [neurotiðki þmonës] reaguoja atstumti. kietesnis. – tai gali sukelti prieðiðkumo proverþius arba baigtis visiðku jausmø uþgniauþimu – vos prieð kelias minutes dþiugiai laukæ susitikimo. nes numato. (. Sunku ir apraðyti. Vilnius: Apostrofa.. bet ir á numatomà atmetimà. jei prieðtaraujama jø nuomonei ar nepildomi jø norai. kad dovanoje toji áþvelgs slaptas uþmaèias. Jei kitas pakeitë pasimatymo laikà.) Vyriðkis gali nuspræsti geriau nesiøsti gëliø merginai. Tuomet þmogus suirzta. . kad esi atstumtas. Arba niekins visas moteris ðitaip kerðydamas uþ numanomà atmetimà. Neurotiðka mûsø laikø asmenybë.. be to. jog tai dël jø nereikðmingumo nematoma reikalo laikytis punktualumo. kad jis vertina ir yra dëkingas. jog sàmoningai suvoktas në nebuvo. bet në nenutuokiama dël ko. ásiskauda galva. jei negauna atsakymo tuoj pat. 323 . Dël tos paèios prieþasties jis labai bijos iðreikðti pozityvius jausmus – kad kitas þmogus jam patrauklus.trumpai tariant. jie tampa ðalti ir abejingi. jiems regisi. 2004..

Porà savaièiø þmogus yra kupinas energijos ir idëjø. d) gebëjimas tenkinti savo poreikius. d) disociacija. 2. veikia dràsiai ir neapgalvotai. Kitas porà savaièiø jis atrodo prislëgtas ir apatiðkas. 4. d) neteisingas savo kûno vaizdo suvokimas. 324 . Kuris ið nurodytø sutrikimø yra priskiriamas nerimo sutrikimams: a) hipochondrija. b) stipri baimë priaugti svorio. Kuri ið nurodytø savybiø nebûtinai yra gero psichologinio prisitaikymo poþymis: a) saugumo jausmas. c) nerimo sutrikimà. b) bipoliná sutrikimà. c) ilgalaikë santuoka. b) depresija. kad ðis þmogus turi: a) obsesiná-kompulsiná sutrikimà. c) maþai kaloringo maisto labai maþomis porcijomis valgymas. Dar po keliø savaièiø þmogus vël patenkintas savimi. c) fobija.Pasitikrinimo klausimai 1. Kuris ið nurodytø poþymiø nëra bûdingas nervine anoreksija serganèiai merginai: a) siekis palaikyti normalø kûno svorá. d) šizofrenijà. energingas. aktyvus. 3. b) savimonë ir sàmoningumas. Labiausiai tikëtina.

Tikëtina. 325 . c) antisocialaus tipo asmenybës sutrikimà. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p.5. meluoti. d) ðizoidinio tipo asmenybës sutrikimà. b) bipoliná sutrikimà. turintis nuolatiná polinká apgaudinëti. turi: a) nuotaikos sutrikimà. jog þmogus. kurio niekada nekamuoja kaltës jausmai ir kuriam bûdingas þiaurus arba agresyvus elgesys su kitais.

326 .

jeigu kabinete sëdi vienas? 2. kad atsiranda átampa tarp grupës nariø? 8. Ar profesiniai vaidmenys gali pakeisti þmogaus charakterá? 327 . Ar socialiniam vaidmeniui atlikti bûtinas universitetinis išsilavinimas? 9.Socialinë psichologija Atsakykite taip a r b a ne: 1. Ar galima teigti. Ar poliarizacija grupëje kyla dël to. Ar konformizmas yra reiškinys. Ar mes dedame tiek pat pastangø darydami kà nors vieni ir darydami kà nors kartu su kitais? 3. negu jie apie save mano? 7. kai senstantis þmogus siekia vis didesnio komforto? 6. Ar darbuotojas produktyviau dirba. Ar paprastai þmonës yra maþesni konformistai. Ar þmonës priskiria save kuriai nors grupei? 4. kad kitos grupës yra vertinamos nepalankiau negu savo grupë? 5. Ar tas pats asmuo gali turëti daug socialiniø vaidmenø? 10.

Sunku ásivaizduoti. nesiorientuojant á kitus. tirianti psichikos reiðkinius. sàvei- 328 . Socialinë psichologija yra psichologijos ðaka. Vienas praeivis já atpaþásta ir uþkalbina: – Sveikas. Situacijas. kuriose dalyvauja kiti þmonës. Vienas þymiausiø psichologijos mokslo klasikø Alfredas Adleris teigë. 1. kaip dràsiai tu pasakei virðininkui tiesiai á akis tai. kuo kiekvienas taptø. kad slapta stebite pateiktas situacijas. Jonai. o ne pagyvenæ vyriðkiai? Kuo panaðios yra ðios abi situacijos? Abi situacijos panašios tuo. kad atëjo bûtent jaunos merginos. pasirodo þmonës ir dël to pasikeièia þmogaus elgesys. ar tinginys? Kodël jo darbas paspartëjo atëjus virðininkui? Ar toks elgesys bûdingas daugumai þmoniø? Ar antroje situacijoje apraðytas vaikinas yra dràsus. visi tavo bendradarbiai iki ðios dienos þavisi tuo. 2. Vaikinas baseine yra vienas. jeigu augtø be kitø þmoniø. pasikeitë ir pats þmogus. ar bailus? Ar daugelis vaikinø tampa dràsesni kitø þmoniø akivaizdoje? Ar turëjo átakos vaikino dràsai tai. ateina virðininkas. Þmogus jau nuo pat gimimo yra socialinë bûtybë. kad jose dalyvauja. Sovietø Sàjungoje po XX Komunistø partijos suvaþiavimo rusø raðytojas Kaverinas iðtarë ðiuos þodþius: „Nors nuo ðiol jau galima vaikðèioti ant dviejø kojø. kà apie já galvoji. bijo ðokti nuo bokðtelio. þmoniø bendrijose. nebûtø auginamas ir auklëjamas vienokiose ar kitokiose grupëse. darbas pagreitëja. kad neámanomas joks elgesys arba psichinis veiksmas. Kitø þmoniø poveiká asmeniui bei asmens poveiká grupei tyrinëja socialinë psichologija. kuris bûtø daromas neturint omenyje kitø þmoniø. Þmogus dirba vienas kabinete. atsirandanèius þmonëms bendraujant. Koks netikëtas susitikimas. taèiau daugelis ir toliau vaikðto keturiomis“. O dabar pabandykite atsakyti á klausimus. Þinai. vadiname socialinëmis situacijomis. Ar pirmas þmogus yra darbštus. Ásivaizduokite. Kaþkas pasikeitë aplinkoje. taèiau atëjus kelioms merginoms jis mosteli rankas ir ðoka þemyn galva á vandená.Gatvëje stovi elgeta ir praðo iðmaldos.

Jeigu þaisdavo geras þaidëjas. Prieð daugiau negu ðimtà metø N. vienas su kitu nesusijusiø individø grupëse. Zajoncas. Jis apie tai susimàstë ir atliko vienà pirmøjø psichologiniø eksperimentø laboratorinëmis sàlygomis. Šis elgesio intensyvumo padidëjimas bûnant tarp kitø þmoniø buvo pavadintas socialiniu palengvinimu. Viðtos sulesa daugiau grûdø. tai ne- 329 . padaþnëja ðirdies darbas. þiûrëdami rungtynes susispaudæ. Vieni vaikai vyniojo vieni. Esant kitiems þmonëms labiau prakaituojama. kuo arèiau bûna vienas kito. garsiau rëkia. kad kitø buvimas ðalia gali ir trukdyti atlikti veiklà. testø sprendimo rezultatus. padaþnëja kvëpavimas. siekimø ar paþiûrø susietø þmoniø grupëse. Michaelsas su kolegomis 1982 m.kaujant ávairiose neorganizuotose grupëse (atsitiktiniø. daug stipriau ploja. Skruzdëlës. Pastebëta. kurio metu stebëjo biliardà þaidþianèius þmones. kitø þmoniø buvimas jà slopina. kad daug sparèiau valà vyniojo kartu su kitais uþduotá atliekantys vaikai. tai susijaudinimas trukdo. atlikti testus). Kitø þmoniø buvimas ðalia padidina susijaudinimà. Vaikams buvo liepta kuo greièiau suvynioti valà ant rièiø. minioje) ir organizuotose grupëse (bendros veiklos. Sirgaliai. atliko tyrimà. tai susijaudinus ji atliekama greièiau. Jeigu veikla sudëtinga. greièiau.Triplettas pastebëjo. Paprasta veikla atliekama efektyviau. Kodël taip yra? Ðá faktà paaiðkino socialinis psichologas R. o ne kai vaþiuoja vieni. Taèiau kitø eksperimentø duomenys parodë. jog dviratininkai vaþiuoja greièiau. Socialinës situacijos átaka Vienas anksèiausiai pastebëtø dësningumø buvo tas. kiti – drauge su kitais vaikais. spræsti sunkius uþdavinius. Panaðûs dësningumai pastebëti ir tarp gyvûnø. sustiprëja raumenø átampa. jeigu rungtyniauja su kitais dviratininkais. kai ðalia kitos viðtos irgi lesa. Jeigu uþduotis lengva (suvynioti valà). greièiau rausia smëlá negu bûdamos vienos. bendrijose). pakyla arterinis kraujospûdis. kad kitø þmoniø buvimas ðalia keièia asmens elgesá. Kitø þmoniø buvimas ðalia pablogina sunkiø uþdaviniø. bûdamos ðalia kitø skruzdþiø. Jeigu uþduotis sunki (reikia išmokti naujà medþiagà. komentuoja. kad bûdami kartu þmonës labiau juokiasi þiûrëdami komedijas ir reaguoja tuo stipriau. Pasirodo. J.

vagono iškrovimas. todël produktyvumas buvo la- 330 . ðis fenomenas nepasireiškia. kà galëtø padaryti nariai atskirai per tà patá laikà. A. Grupës nariai yra maþiau motyvuoti veiksmingai dirbti.stebimas þiûrovø jis pataikydavo 71 proc. Tokie patys tyrimo. Elgesio intensyvumo padidëjimas bûnant tarp kitø þmoniø. Socialinis palengvinimas paprastai pasireiðkia tada. kad kolektyvinio darbo produktyvumas nesiekia pusës to. Tai puikiai iliustruoja tokie pavyzdþiai kaip koletyvinis lyno tempimas. Pagrindinës sàvokos: Socialinis dykinëjimas Socialinis palengvinimas Tendencija dëti maþiau pastangø dalyvaujant bendroje veikloje. kai asmeniškai nereikia atsakyti uþ rezultatà. kai þmonës siekia asmeniniø tikslø ir kai jø veiksmai gali bûti ávertinti kaip jø asmeninis nuopelnas. kad tempia vieni. Kasdieniame gyvenime socialinis dykinëjimas labai aiðkiai pasireiðkë sovietiniuose kolûkiuose. o stebimas – 81 proc. kurio metu tiriamieji uþriðtomis akimis ið visø jëgø tempë virvæ. Rezultatai buvo tokie: kai þmonës buvo ásitikinæ. kad dirba kartu su kitais. kaip ir darydamas tà patá vienas ir tik vienas bûdamas atsakingas uþ darbo rezultatà? Jau prieð ðimtà metø prancûzø inþinierius M. Vienu atveju jie manë. kurio metu buvo tiriamas sugebëjimas kelti triukðmà. Rëkdami kartu su kitais þmonës paprastai tai daro treèdaliu silpniau nei keldami triukðmà vieni. Ar ðiais atvejais kiekvienas atskiras asmuo ádës tiek pat pastangø. negu kai manë. smûgiø. Juose vyravo bendras darbas laukuose. smûgiø. kad tempia vieni. kitu – kad tempia kartu su kitais komandos nariais. uþdavinio sprendimas. o stebimi – iki 25 proc. nebuvo aiðkios asmeninës atsakomybës. Inghamas 1974 m. tempimo jëga buvo 18 proc. duomenys. smûgiø. Blogi þaidëjai nestebimi pataikydavo 36 proc. Ringellmannas pastebëjo. Ði þmonëms bûdinga tendencija dëti maþiau pastangø dalyvaujant bendroje veikloje vadinama socialiniu dykinëjimu. bendrai. didesnë. Taèiau jeigu dirbama kolektyviai. atliko eksperimentà.

darbuotojø kolektyvas. nëra grieþto pavaldumo. Socialinës grupës Socialinë psichologija tiria psichikos reiðkinius. 331 . kad grupës nariai suvokia save kaip „mes“ supriešindami save su kitais – „jais“. kad visos grupës turi bendrà poþymá – jos nariai veikia vienas kità. papildymo. Socialinis psichologas J. Oficialiose grupëse jø nariø elgesá reglamentuoja tam tikros oficialios taisyklës. panaðumo. Oficialios grupës yra sudaromos formaliai tam tikram tikslui siekti. kurie veikia vienas kità. vykstanèius þmoniø grupëse. studentø grupë. Jis apibrëþia socialinæ grupæ kaip du arba daugiau asmenø. Neoficialios grupës susidaro stichiðkai. Pavyzdþiui. Taèiau savo asmeniniame sklypelyje tie patys þmonës dirbdavo labai naðiai. kartais jos gali trukdyti oficialios grupës tikslams. Socialinëje psichologijoje iðskiriamos ávairios grupiø rûðys. Jose santykiai yra asmeniniai. o realiai jie vienas kito net nepaþásta. Tam tikros grupës gali bûti tik ásivaizduojamos. Neoficialios grupës susidaro ir didesnëse oficialiose grupëse.bai menkas. daþniausiai tarpusavio patrauklumo. Jos gali bûti oficialios ir neoficialios. þmonës paþásta vienas kità. gali bûti tiriami ir lyginami Lietuvos studentai. nustatyta tam tikra nariø hierarchija. kaip jà galima apibrëþti? Grupiø psichologijos specialistas M. yra nariø sàraðas. Tai moksleiviø grupë. taèiau joje iðauginamos produkcijos kiekis sudarë treèdalá ðalyje iðauginto produkto. Turneris teigia. bendrø interesø principu. daro átakà vienas kitam. Tiriami þmonës yra sujungti á vienà grupæ tik tyrimo metu. jie bûtø grupë. Kas yra grupë. Show teigia. ir tuos þmones jungia tam tikri bendri poþymiai ir veiklos ypatumai. Jos yra vadinamos sàlyginëmis grupëmis ir daþniausiai iðskiriamos tyrimo tikslais. jø nariai gali net nepaþinoti vienas kito. atsiskaitomumo. Remiantis pastaruoju apibrëþimu autobuso keleiviai nëra grupë. dirbantieji ir pensininkai. Reali grupë yra realiai egzistuojanti þmoniø bendrija. Taèiau jeigu ávyktø avarija kokioje nors retai gyvenamoje vietovëje ir keleviai turëtø pradëti bendrauti vieni su kitais. Vengrijoje privaèios þemës buvo 13 procentø.

Taip pat pastebëta. bendrumo jausmà). Ðá reiðkiná galima paaiðkinti keliais bûdais. Kiekvienoje grupëje susikuria tam tikros visiems jos nariams privalomos elgesio normos. Dël to atsiranda kiti psichologiniai reiðkiniai – kitos grupës nariø nuasmeninimas ir savo grupës favoritizmas. grupës reikalai jiems yra emociðkai svarbûs. daugiau abejingumo savo grupës nariø poreikiams. etinëmis ir juridinëmis normomis. Vienokios normos yra darbininkø kolektyve. kiekvienas turi tik sau bûdingø bruoþø. Jos gali sutapti. todël juos vertinant mums uþtenka vadovautis stereotipais. taip pat ir apsirengimo stiliø. „Visi jie tokie patys“ – daþnas galvoja apie kitø grupiø atstovus. individus. iðmetus monetà). jo grupë 332 . Aukðto sutelktumo grupëse þmonës gali daug laiko praleisti kartu. gerai atsiliepia apie kità grupæ). padeda vienas kitam. kitokios – mokyklos klasëje. kiek artimi vienas kitam yra grupës nariai. Uþ normø laikymàsi grupës nariai gauna pastiprinimus (pagarbà. yra mûsø universitetas ir jø universitetas.Nustatyta. ðukuosenà. yra bendras tikslas. O kai galvojame apie kitus. pagal tai. laisvalaikio praleidimo pomëgius ir kt. kad ðis elgsis pagal tas numanomas normas. Tokiose grupëse yra maþiau tarpusavio varþymosi. O savos grupës atstovai yra skirtingi. o gali ir nesutapti su visuomenës moralinëmis. kad kitos grupës nariai tarpusavyje yra labai panaðûs. kai grupë sudaroma pagal atsitiktiná kriterijø (pagal abëcëlæ. Esame mes ir jie. kad savo grupë yra vertinama palankiau negu svetimos grupës. tai þiûrime tik per grupinës priklausomybës prizmæ. Pirmiausia savo grupës narius mes geriau paþástame. mûsø staliukas – jø staliukas. Jeigu ateina naujas narys. Jie tapatinasi su grupe. kad þmonës yra linkæ automatiðkai skirstyti kitus á savus ir svetimus. Ji pasireiðkia net ir tais atvejais. Tai vadinama socialiniu kategorizavimu. pripaþinimà. Atskiri kitø grupiø atstovai mums daþniausiai nëra svarbûs. Grupës normos apima paèius ávairiausius elgesio bûdus. Aukðtas sutelktumas daþnai yra pageidautinas reiðkinys. Grupës gali skirtis tarpusavyje pagal jos nariø sutelktumo lygá. Be to. Ði tendencija vadinama vidiniu grupës favoritizmu. konkurencijos. Daugeliu atvejø esame linkæ manyti. tai kiti grupës nariai tikisi. apie savo grupës narius galvojama kaip apie atskirus asmenis. Þemo sutelktumo grupëse yra daugiau varþymosi. turinèius savo gyvenimo stiliø. Jeigu grupës narys paþeidþia grupës normas (nesilaiko paþado. tiesiog vienodi.

Nesilaikantis taisykliø vairuotojas arba pëstysis gali ne tik pats nukentëti.. kurie nagrinëja. ði savybë yra vadinama konformizmu. Konformizmas yra individo elgesio arba nuomonës pasikeitimas dël realaus arba ásivaizduojamo kito þmogaus arba grupës poveikio. Þmogui bûdinga pasiduoti grupës spaudimui.gali imtis sankcijø. palankumo ir bijo nepalankumo. á moksleiviø vasaros stovyklà atvyksta nauja pamaina). kartais þmogus gali labiau pasitikëti daugumos nuomone ir grupës sprendimu. Þmogus siekia socialinio patvirtinimo. Atsakyti á klausimà. Ðiuo atveju konformizmas vertinamas neigiamai. Jau þinome. Atlikta labai daug eksperimentø. bausti savo nará. nepasiprieðina jai ir tampa nusikaltimo bendrininku. ir vertinimas pasikeièia. neámanoma. Be to. jis asocijuojamas su þodþiais „bestuburis“. teigiamà herojø. apie kokià situacijà kalbame. kurie veikia vienas kità. ar konformizmas yra pageidaujamas reiðkinys. ar ne. kai þmogus paklûsta grupës átakai. pavadinti tà þmogø nukrypstanèiu nuo visuotinai priimtø elgesio normø. Grupës normos formuojasi grupei susidarant. nes atsakymas priklauso nuo to. o nekonformizmas gali sukelti nemalonumø ir paèiam asmeniui. iðsiðokëliu. Yra situacijø. Taèiau galime pakeisti pavadinimà. daro átakà vienas kitam. kaip esant grupës spaudimui þmonës keièia savo nuomonæ. Paprastai konformizmas yra vertinamas neigiamai. bet ir sukelti nemalonumø kitiems asmenims. o konformistà – mokanèiu bendradarbiauti su kitais. tai kûrimosi pradþioje jos nariai elgiasi skirtingiau. 333 . „chameleonas“. vëliau jas tampa gana sunku pakeisti. o ne savo. ir aplinkiniams. Pagrindinës sàvokos: Socialinë grupë Du ar daugiau asmenø. Jeigu grupë kuriasi naujai (pvz. Daþnai nekonformistà esame linkæ suvokti kaip maiðtininkà. ypaè kai jam ta situacija nëra iki galo aiðki. kad grupë gali daryti spaudimà individui. taèiau vëliau jos nariø elgesys supanaðëja. kuriose konformizmas yra pageidautinas kaip niekada. Taèiau yra ir kitokiø situacijø.

grupëje. ið karto nustatë. penktas ir visi sakydavo. jie atlikdavo tai. Jo atliekamuose eksperimentuose dalyviai ávertinti atkarpos ilgá turëdavo bûdami ne vieni. B ir C. Kuriai ið deðinëje esanèiø atkarpø – A. ir savo nuomonæ turëdavo išsakyti paskutiniai. Tam. paþvelkite á 48 paveikslëlá. treèias. dauguma þmoniø ið karto ávertina. Paskutinysis. Ascho atliktus eksperimentus. kad teisingas atsakymas yra A. o deðinëje – trys atkarpos A. kad teisingas atsakymas yra C.47 pav. kaip ir jûs. Vienas iš konformizmo pranašumø yra tas. Ascho eksperimento metu naudotos medþiagos pavyzdys Eksperimento dalyviai greièiausiai taip pat. kad kitas tiriamasis pateikdavo atsakymà C. kad geriau suprastumëte S. B ar C yra lygi kairëje esanti atkarpa? Ði uþduotis nëra sunki. kas jiems bûdavo liepiama. Taèiau prieð tai jie iðgirsdavo. tikrasis tiriamasis to neþinodavo. Ðie dalyviai bûdavo eksperimentuotojo sàjungininkai. A B C 48 pav. Taèiau Aschas tyrë konformizmà. kad teisingas atsakymas yra A. taèiau atsira- 334 . kad asmuo tampa nepastebimas tarp kitø Klasikinius eksperimentinius konformizmo tyrimus atliko S. Jame kairëje yra viena atkarpa. S. Ir nors jokiø sankcijø ið kitø tiriamøjø tikëtis nebuvo labai realu. ketvirtas. Po to antras. Aschas 1956 m.

Toliau pateikiami keli nustatyti dësningumai: a) konformizmas tik ið dalies priklauso nuo grupës dydþio. kad jis yra nuoširdus. konformizmas yra maþesnis. atsisakë jos. d) mes esame konformistiškiausi. kad jo pagrindinis motyvas bûti teisiam. neviešai. jiems atrodo. jei ið asmens reikalaujama vieðai pareikðti savo nuomonæ. Paauglá paskatinti pradëti rûkyti gali ir vyresni. atsakymø pasidavë neteisingai grupës nuomonei. Kadangi tokie asmenys save vertina blogai. Þmogui daþnai atrodo. e) asmenims. Kiekvienas mano. kad teisingas atsakymas yra C. Jeigu poþiûris yra teigiamas. pasielgë konformistiðkai. jeigu grupës 335 . arba panaðûs á mus. S. b) konformizmas yra didesnis. išsiskirti iš daugumos. o kiti – konformistai. Bet kokia skirtinga nuomonë palengvina þmogaus sprendimà bûti kitokiam. Paprastai þmonës neávertina savo konformizmo lygio. tokie patys kaip ir mes. kurie teigë. Lyderiai paprastai yra nekonformistiškiausi. c) grupëje atsiradus bent vienai kitokiai negu daugumos nuomonei konformistinës tendencijos labai sumaþëja. Jei iðlieka galimybë nuomonæ pateikti konfidencialiai. f) grupës poþiûris á konkretø jos nará gali stiprinti arba silpninti konformistines jo tendencijas. Gerai save vertinantys asmenys yra maþesni konformistai. Uþtenka prieð tai iðreikðtø 3 vienodø nuomoniø tam. jo gerbiami suaugæ asmenys. Kartu tas pats þmogus labai gerai mato kitø konformizmà. ir tokiø paèiø kaip jis rûkanèiø paaugliø grupë. o aplinkiniø – nesusigadinti santykiø su kitais. Ta viena skirtinga nuomonë netgi nebûtinai turi sutapti su asmens nuomone. kuriems yra bûdingas maþesnis savæs vertinimas. tai kitus ir jø nuomonæ jie vertina gerai. kad jie nëra veikiami grupës átakos. bûdingas didesnis konformizmas. jis tikëjosi maþesnio konformizmo.do tyrimo dalyviø. Maþdaug 35 proc. Aschas toliau tyrinëjo konformizmà didinanèius ir maþinanèius veiksnius. kad asmens nuomonë pasikeistø. kai su mumis yra arba mûsø labai gerbiami asmenys. Pats Aschas buvo nustebæs dël tokios didelës átakos. Jie vertina savo nuomonæ ir gali jà pateikti kaip alternatyvà kitø nuomonei. Toliau didëjant vienminèiø grupës nariø skaièiui konformizmo lygis beveik nedidëja. Jie pakeitë savo ankstesnæ nuomonæ.

O jeigu asmuo jauèiasi nenorimas. narkotikø. galite paþvelgti á savo draugø ratà. kodël grupës yra priešiškesnës vienos kitoms negu atskiri skirtingi grupiø nariai. grupëje þmonës yra linkæ priimti rizikingesnius sprendimus negu pavieniui. Du priešingoms poþiûroms atstovaujantys þmonës po diskusijos taip dar tvirèiau laikysis savo nuomonës. Iðankstinës nuomonës sustiprëjimas aptariant klausimà grupëje. kad susivienija skriaudà patyræ þmonës. Bûdamas grupëje þmogus ne tik gali elgtis konformistiðkai. tai po aptarimo jø ankstesnës nuostatos dar labiau sustiprëtø. Be to. tai priderindamas savo nuomonæ prie daugumos nuomonës jis stengiasi uþsitarnauti kitø simpatijas. Jeigu mirties bausmës ðalininkams bûtø pasiûlyta susirinkus aptarti mirties bausmës taikymo klausimà. Pagrindinës sàvokos: Konformizmas Individo elgesio arba nuomonës pasikeitimas dël realaus arba ásivaizduojamo kito þmogaus arba grupës poveikio. Teroristiniø organizacijø atsiradimas gali bûti susijæs su tuo. kuriø nuostatos yra panaðios. Kad tuo ásitikintumëte. santykiø su kitais sustiprës. Ðis iðankstinës nuomonës sustiprëjimas aptariant klausimà grupëje vadinamas grupës poliarizacija. Poliarizacjos fenomenà patvirtina daugelis atliktø tyrimø. Taip á vienà grupæ gali susiburti prastai besimokantys. Abiejø grupiø mokiniø nuostatos dël mokslo ir mokymosi. atstumtas. yra maþiau konformistiðkas. o á kità – gerai besimokantys mokiniai. Grupës poliarizacija Dar vienas socialiniø psichologø pastebëtas ir iðtirtas reiškinys yra grupës poliarizacija. Kasdieniame gyvenime þmonës paprastai vienijasi su tais. Toks asmuo gali bûti konformistiðkiausias grupës narys. Tarp „savø“ sutampanèios nuomonës ir nuostatos stiprëja. Jø bendravimas tarpusavyje susitprina ekstre- 336 . Grupëje vysktanti poliarizacija padeda geriau suprasti. tai jis lengviau iðreiðkia tikràjà savo nuomonæ. alkoholio. taèiau jo elgesys ir poþiûriai á atskirus reiðkinius gali sustiprëti.narys jauèiasi priimtas toje grupëje.

mokinys). Kaip gi susiformuoja socialiniai vaidmenys? G. palinkëjo vaikui negauti dvejetø. pavaldinys. negu bûdami vieni. dalyvavo seminare. taèiau tarp atskirø vaidmenø yra ir panaðumø – vaidmenims keliami panaðûs reikalavimai. kuriø atskirai në vienas nesiryþtø daryti.malias tendencijas ir tai galø gale virsta sprogdinimais. Jam irgi bûdingas visai kitoks elgesio bûdø rinkinys. vyras. Pavalgë pusryèius. dukra. pasisveikino su virðininku. kurá galima pavadinti kavalieriaus. Kiekvienas þmogus atlieka daugybæ skirtingø vaidmenø. viena jam patinka labiau. Kokioje nors konkreèioje gyvenimo srityje þmogui bûdinga elgesio bûdø visuma yra vadinama socialiniu vaidmeniu. savitai. Štai pavyzdys: ryte atsibudo vyras savo ðeimoje. per pertraukà rûkë ir kalbëjosi su kolegomis apie mokslus ir dëstytojus – tai studento vaidmuo. Dar vëliau per pietus susitiko bendradarbæ. Pagrindinës sàvokos: Socialinis vaidmuo Kokioje nors konkreèioje gyvenimo srityje þmogui bûdinga elgesio bûdø visuma. prievartos aktais. jie kartu pietavo ir flirtavo – dar vienas vaidmuo. Socialiniai vaidmenys Þmogaus elgesys yra labai skirtingas. bet ir ryðiams su kitais þmonëmis apibûdinti (pvz. konspektavo. vienà vaidmená atlieka geriau. Kiekvienas þmogus tà patá vaidmená atlieka individualiai. Socialinio vaidmens sàvoka vartojama ne tik veiklai.. gavo nurodymus. Po darbo nulëkë á paskaitas. Allportas áþvelgia 4 socialinio vaidmens formavimosi stadijas: 1) su vaidmeniu susijæ lû- 337 . Bûdami grupëje mes savo prieðø nekenèiame labiau. reikalingi kitokie ágûdþiai. o savo mylimus ir gerbiamus asmenis mylime ir garbiname stipriau. atneðë ataskaità. kità blogiau. nubëgo vykdyti – ðiam vaidmeniui bûdingas visai kitoks elgesys. su þmona aptarë einamuosius klausimus. Vëliau iðëjo á darbà. kità atliekant patiriamas pasitenkinimas.

kol yra priimamas. 4) vaidmens vykdymas. berniukams – þaislai vikrumui ir narsai lavinti (futbolo kamuoliai. rûpestingos. nors visuomenëje egzistuoja tam tikri bendri elgesio modeliai. tai jis atmetamas. 3. taip pat ir tëvø. o studentai – dëstytojo. Emocinis supratimas. Dovanos – tai aplinkiniø. uþtrunka šiek tiek laiko. Kai jau suprantama. Šeimoje partneriai gali skirtingai suprasti atskirus vaidmenis – þmona ir vyras skirtingai ásivaizduoja. auditorijomis. jis tampa at- 338 . vadinamas vaidmens priëmimu. Kiekvienas naujas vaidmuo gali bûti ne visiškai priimtinas. Vaidmens supratimas. Jeigu vaidmuo emociðkai nepriimtinas. Pavyzdþiui. vyro ir moters vaidmenys. Mergina tikisi tam tikro vaikino elgesio. Mergaitës turi bûti ðvelnios. Kiekvienas þmogus skirtingai suvokia tam tikrà socialiná vaidmená. þmonos vaidmená ar vyro vaidmená. Su lëlëmis þaidþiantis berniukas bendraamþiø bus iðjuoktas taip pat negailestingai kaip ir futbolà þaidþianti mergaitë. kad juos reikia atspëti vadovaujantis kito þmogaus reakcijomis. Lûkesèiai gali bûti iðreikðti labai aiðkiai ir konkreèiai. vilèiø. vaidmuo keièiasi. ið ko susideda socialinis vaidmuo. jie turi lûkesèiø. Socialiniai vaidmenys atliekami kartu su kitais þmonëmis. Turbût paprasèiausiai tai galima pastebëti prisiminus vaikystëje gaunamas gimtadienio dovanas. Supratæ tëvø lûkesèius savo atþvilgiu vaikai to paties tikisi ið kitø vaikø. ko tikisi ið þmogaus. kitas supranta studentavimà kaip smagiausià jaunystës laikotarpá. 2. baigus studijas einama dirbti. 3) vaidmens priëmimas. kad esi kokio nors vaidmens atlikëjas.kesèiai. 1. ko aplinka ið tavæs reikalauja. berniukai stiprûs. kuriam visi ðeimos nariai turi paklusti ir tarnauti. Panaðiai dëstytojai tikisi tam tikro studentø elgesio taip kurdami studento vaidmená. merginas ir alaus marias. lûkesèiø iðraiðka. aktyviai prisidedanèio prie vaikø auklëjimo. 2) vaidmens supratimas. jie gali bûti aptariami. knygomis. Mergaitëms daþniausiai dovanojamos lëlës. ið èia gali kilti konfliktai. tarkime. Kitas gali suvokti vyro vaidmená kaip ðeimos galvos. o gali bûti taip. Taip pradedami kurti sûnaus ir dukros. besirûpinanèio ðeimos gerove. o vaikinas – merginos. susijusiø su bûsimo vaidmens atlikëju. Vienam studento vaidmuo asocijuojasi su skaitykla. Vyras vesdamas supranta vyro vaidmená kaip uþdirbanèio ðeimai pinigus. vaidmená. ðautuvai). þmogus priima arba atmeta tà socialiná vaidmená. Su vaidmeniu susijæ lûkesèiai. Vaidmens priëmimas. Aplinkiniai parodo.

Þmogui. kad asmuo pasijaustø vël „sëdintis savo rogëse“. Kartais þmogaus atliekami vaidmenys pradeda trukdyti arba net prieðtarauti vienas kitam. Susitaikyti su nauju tëvo arba motinos vaidmeniu gali bûti sunku ir jauniems þmonëms – tai irgi trunka šiek tiek laiko. studentas. Ir atvirkðèiai – nesportiškam þmogui svarbesnis bus vaidmuo. Vyrams bûdingiau vertinti savo profesinius vaidmenis. Paimkime kelis tokius atvejus: rûpestingas ðeimos tëvas ir meiluþis. burtais jie buvo paskirstyti á „priþiûrëtojus“ ir „kalinius“. jei nesiseka – prieðingai. Vieni vaidmenys yra aiškesni. Kuo svarbesnis yra vaidmuo. uþdarë á kalëjimà þmones ir stebëjo. Nors ið pradþiø dalyviai suvokë viskà kaip þaidimà. jis stengsis já gerai atlikti. kurá atliekant reikia sëdëti skaitykloje. priklauso nuo to asmens vertybiø. 4. tad vaidmens turinio neapibrëþtumas gali bûti problema. Atliekami socialiniai vaidmenys gali padaryti didelæ átakà asmens savijautai. Moterims daþniau negu vyrams svarbûs yra vaidmenys. taèiau net ir tada kai kurie vaidmeniui keliami reikalavimai þmogui gali bûti nepriimtini arba skirtingai suprantami. Jei tam tikrà vaidmená atlikti sekasi. sveèias) ir juos kiekvienas interpretuoja skirtingai. Atliekamas kalinio arba 339 . Neformalûs vaidmenys yra maþiau apibrëþti (draugas. motinos. Zimbardo ir jo kolegos sukûrë kalëjimo atmosferà. Tai labai aiškiai iliustruoja 1971 m. policininko. keliami visai kiti reikalavimai. taèiau po truputá jie ásitraukë á sukurtà tikrovæ.sakingesnis. ðeimininkas. Tai. Vaidmens atlikimas. atskleisti iki tol nepasireiðkusius asmenybës bruoþus. tas vaidmuo sumenkinamas. Oficialûs vaidmenys yra apibrëþtesni. kiti ne. ar iðgyvenamas moralinis konfliktas. teisëjo). Vaidmuo yra atliekamas. profesoriaus P. reglamentuoti taisyklëmis (darbuotojo. kaip keisis jø elgesys. Zimbardo atliktas Standfordo „Kalëjimo“ eksperimentas. laikys sportininko vaidmená svarbesniu. susijæ su ðeimos gyvenimu – þmonos. Eksperimente dalyvavo savanoriai. tai tas vaidmuo labiau vertinamas. Pavyzdþiui. tuo daugiau laiko ir energijos skiriama jam toliau atlikti. gali kilti moralinis konfliktas. kuriam geriau sekasi þaisti krepðiná negu mokytis. Kiekvienas vaidmuo yra skirtingai svarbus paèiam þmogui. motina ir nieko dël karjeros negailinti moteris. teisësaugos pareigûnas ir nelegalia prekyba uþsiimantis privatus asmuo. atliekanèiam nesuderinamus tarpusavyje vaidmenis. Reikia laiko.

Suþinokite daugiau! Apie þmonëms bûdingà socialinës bendrystës jausmà: Adler A. o visuomeniniø formø paðventinimà. rodyti nepagarbà ir paniekà kaliniams. Priþiûrëtojai ëmë elgtis agresyviai. Bendrystës poreikis visada reguliavo þmoniø santykius. Reikia priminti. kaip riðamàjà bendruomenës medþiagà pasitelkianti ne racionalià mintá. kad 340 . normalûs asmenys. Kaliniams pasireiðkë depresijos poþymiai. nors eksperimentas truko tik 6 dienas. verèiantys gintis nuo ðalèio. stiprus nerimas. Taèiau ðis klasikinis Zimbardo eksperimentas akivaizdþiai árodë. kad prieð prasidedant eksperimentui visiems jo dalyviams buvo atlikti psichologiniai testai. Bendrystës bûtinybe. Eksperimento pradþioje „kaliniai“ nesiskyrë nuo „priþiûrëtojø“. tiesa. kurie nuo pat pradþiø egzistavo kaip savaime suprantami. Vilnius: Vaga.priþiûrëtojo vaidmuo labai stipriai pakeitë dalyviø elgesá. ne visai ásisàmoninta. Þmogaus paþinimas. þmoniø bendrabûvis ir savaime atsirandantys jo dësningumai bei taisyklës. vaidmenys jiems atiteko ištraukus burtus. Tad þmoniø gyvenimo sàlygas lemia ne tik kosminiai. pagrindinis jo poþymis yra tas. Þmogus niekada negyveno ne bendruomenëje. ir religija. kai kuriems dël psichinës sveikatos bûklës teko nutraukti eksperimentà. Þmonijos kultûros istorijoje neaptiksime nevisuomeninës gyvenimo formos. Treèdalis priþiûrëtojø pradëjo jausti malonumà þemindami tuos. kaip „absoliuti tiesa”. buvo atrinkti tik sveiki. Vienas gyvûnijos pasaulio dësniø. 2003. Ið tikrøjø visuomeninio gyvenimo reikalavimai tokie pat natûralûs kaip ir klimato nulemtieji. kuriuos saugojo. socialinë aplinka turi labai didelæ átakà kiekvieno þmogaus elgesiui ir savijautai. kad atliekami socialiniai vaidmenys. Bendruomenës gyvenimas radosi anksèiau nei individualus þmogaus gyvenimas. statydintis bûstà ir pan. Ðá reiðkiná nesunku paaiðkinti. bet ir socialiniai veiksniai.

kad jis bûtinas. Bendrystës jausmas lemia tai. nes jis ne toks stiprus. kad þmogus galëjo iðlikti tik itin palankiomis aplinkybëmis. Jis vargiai ástengia pasiprieðinti gamtai. kad þmogaus kûdikiui gresia kur kas daugiau ligø ir negalavimø nei kitiems gyvûnams. kad þmoniø visuomenë iðliktø. ir ásitikinsime socialiniø ryðiø bûtinybe. ypaè mokytojø ir mokiniø. Jam grëstø kur kas didesni pavojai nei kokiam nors kitam gyvûnui. Tik ádëjæs daugybæ pastangø þmogus uþsitikrintø teisæ egzistuoti ir apsisaugotø nuo praþûties.) Atsakydama á klausimà.. kokiø reikia sànaudø. tëvø ir vaikø. raumenø jëgos. Tik darbo pasidalijimas leido þmogui apsirûpinti puolimo bei gynybos árankiais ir apskritai sukurti visas reikiamas gërybes. Ir þmogaus maistas savotiškas. kaip apskritai ámanoma vienam þmogui paveikti kità. kiek veikiantysis uþtikrina veikiamojo teises. Jau Darwinas atkreipë dëmesá. Priimtino poveikio laipsnis priklauso ir nuo to. kad pajëgtø gyventi vienas. Ilgalaikis poveikis þmogui. padedantis spræsti pavieniam individui neákandamus uþdavinius. todël þmogaus psichikos organà visiðkai paveikë bendruomeninio gyvenimo aplinkybës. Apskritai bûtina mûsø gyvenimo sàlyga yra abipusë mûsø ir aplinkos sàveika. iðlikti.nepakankamai atsparios rûðys ágyja naujø jëgø tik susibûrus jø individams ir tik tada gali naujai. atsidûrusá dþiunglëse be pagalbiniø kultûros priemoniø. Tad suprantama. kiek pastangø prireikë. paaiðkëjo. galësime daugmaþ ásivaizduoti. individualioji psichologija tvirtina. Pakanka ásivaizduoti vieniðà þmogø. kad silpni gyvûnai negyvena pavieniui. savitai paveikti aplinkà. Þmogui stinga kitø gyvûnø greièio. Prisiminæ. nes tik gyvenant kartu ámanomas darbo pasidalijimas. Kartais ði sàveika itin ryðki. (. kokie sunkumai lydi gimdymà ir vaiko prieþiûrà. nëra toks akylas ir ausylas. kurios padëjo jam iðlikti ir kurias šiandien apibendriname kultûros sàvoka. Geriausiai þmogø paveikti galima nuteikus já taip. jis neturi plëðrûno dantø. Ir þmonës iriasi ðiuo tikslu. vyro ir moters.. be to. kad ir ðiuo atveju kalbama apie sàryðá. Ðias savo ruoþtu tegalëjo uþtikrinti grupinis gyvenimas. kad jis 341 . jam reikia daugybës pagalbiniø priemoniø. o jo gyvensena reikalauja intensyvios apsaugos. kurios ne pavienio þmogaus jëgoms ir ámanomos tik dël darbo pasidalijimo. neámanomas. kad galëtø iðlikti kovodamas uþ bûvá. prisiminæ. Þmogø irgi tenka priskirti prie silpnø gyvûnø. kad á kito poveiká iki tam tikro laipsnio reaguojama draugiškai. kad galëtø egzistuoti. su kuriuo elgiamasi neteisingai.

tikëtina. ir ásakyti net nusikalsta. Grupës nario padëtis grupës santykiø sistemoje kitø jos nariø poþiûriu vadinama nario statusu. kad kas nors ásakytø atlikti bûtinus veiksmus ir þingsnius. Patekus á gaujà jiems tenka itin kraupus vaidmuo. Socialinë psichologija. jei þmogus sàmoningai stengiasi išvengti visuomenës átakos. Nebûtinai jis esti ir pats populiariausias þmogus grupëje. tad galiausiai jis visiðkai neigia bendrystës jausmà. Aukðèiausio statuso þmogus grupëje yra jos lyderis. kad jokios teigiamos vertës toks paklusnumas [Gehorsam] neturi. kurio átakon bent kartà pakliuvo. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. galima pasiûlyti ar net ágyvendinti ir kitokià auklëjimo formà. bus maþiau linkæ ir menkiau sugebës pasiduoti auklëtojø átakai. Þinoma. Vadinasi. Galima net kalbëti apie atstumtøjø pogrupá. Taèiau ðia nuostata grindþiamas auklëjimas bus iðties veiksmingas. Jie demonstruoja neátikimà paklusnumà ir ðitaip netgi patenkina garbëtroðkà. jie tampa atlikëjais. vaikas priima kiekvienà poveiká ir paklûsta. 1998. Jis gali bûti neveiksmingas tik tokiu atveju. kad á kiekvienà poveikio bandymà jis atsako prieðingu veiksmu (opozicijos dvasia). Sàvoka 342 . Kone visus garsiø gaujø nusikaltimus padarë tokie þmonës. Apie asmens statusà grupëje: Suslavièius A. nes remiasi pirmapradþiu vienybës jausmu. þmogus apskritai nesugeba savarankiškai gyventi (aklas paklusnumas). kad tokie vaikai uþaugæ neretai paklûsta kiekvienam. kad nuðluoja bet koká pasiprieðinimà. ir nuolat regime. neretai iðorinis spaudimas toks stiprus. Ðios sàvokos nëra sinonimai: atstumtasis – nepopuliarus asmuo. o gaujos vadeiva paprastai laikosi nuoðaly. Tai itin svarbi auklëjimo nuostata. Toká þmogø paveikti labai sunku ar net apskritai neámanoma.jaustøsi tikras dël savo teisiø. Taèiau netrukus paaiðkëja. Beribio paklusnumo pavojus suprasime prisiminæ tà aplinkybæ. per kurias pamaþu trûkinëjo jo ryðiai su aplinka. Bet tai nutinka ne iðsyk: pirma turëjo vykti ilgëlesnës grumtynës. jis nuolat laukia. kad vaikai. Tiesa. Kitame poliuje – grupës atstumtieji ir izoliuotieji. kurie jauèiasi aplinkos spaudþiami. bet grupëje gali bûti já remianèiø þmoniø. Kartais jis tiesiog groteskiškas.

Socialinis dykinëjimas yra tada. nesiskaitymas. keièiantis veiklos pobûdþiui (pvz. 343 .. c) sunki uþduotis atliekama prasèiau. statusø hierarchijos paþeidimas ávardijamas kaip nepagarba. þmogus apie toká paþeidimà nekalba atvirai: „Að pykstu ant tavæs uþ norà bûti pranaðesniam uþ mane. Dël ðios prieþasties grupëje paprastai vyksta statusø varþybos. b) dirbant grupëje kiekvienas stengiasi maþiau. Daugelyje grupiø. todël grupës nariai siekia aukðtesnio statuso arba bent jau iðlaikyti turimà. nedëkingumas. kaip lyderio. kova dël aukðtesnio statuso. 2. Jeigu þmogus atlieka uþduotis stebimas kitø þmoniø. kiek uþ tai. nuo mokymosi pereinant prie pramogø). Oficialiai. Þinoma. Daugelio konfliktø prieþastis kaip tik ir yra statusø hierarchijos paþeidimas („Prieð motinà balsà pakëlei!). kai: a) vienas þmogus dirba. d) visi anksèiau pateikti atsakymai yra teisingi. Ðios pastangos suvokiamos kaip statusø hierarchijos paþeidimas. o kiti stebi. kad jis buvo nesankcionuotas („Manæs nepasipraðæs gráþai po dvyliktos!“). ignoravimà“. keièiasi ir grupës nariø statusai. uþ manæs. t. Tarpinæ padëtá uþima vidutinio statuso asmenys. Kartais pykstama ne tiek uþ patá veiksmà. Bet struktûruotose grupëse pasiskirstymas vaidmenimis yra grieþtas ir statusø improvizacijos netoleruojamos. Statusas turi tiesioginës átakos savæs vertinimui. b) lengva uþduotis atliekama geriau.izoliuotasis viskà pasako. Pasitikrinimo klausimai 1. y. Aukðtesná statusà turintys asmenys stengiasi já iðlaikyti ir yra jautrûs þemesná statusà turinèiø pastangoms pagerinti savo statusà. Ne kiekvienoje grupëje statusø hierarchija yra grieþtai nusistovëjusi. sàmoningai. tai: a) ðis stebëjimas turi átakos atliekant uþduotá.

b) kai reikia vieðai pasakyti savo nuomonæ. d) bet kuris ið pateiktø atsakymø yra vienodai teisingas. Galima teigti. 344 . d) në vienas teiginys nëra teisingas. c) kai grupës poþiûris á asmená yra nepalankus. b) emociðkai nepriëmë ðio vaidmens. Naujas troleibusø kontrolierius jauèia didelæ átampà ir gëdà praðydamas keleiviø pateikti bilietus. 5. b) ákalintø asmenø depresijos vystymosi ypatumus. kad jis: a) nesupranta kontrolieriaus vaidmeniui keliamø reikalavimø. c) kalëjimø personalo prievartos naudojimo prieþastis. d) teisingi visi prieš tai pateikti atsakymai. c) nesugeba tinkamai šio vaidmens atlikti.c) bëgama ið pamokø kartu su kitais mokiniais. P. Konformizmas pasireiškia daþniau. Atsakymus á klausimus galite rasti 359 p. d) kaip stipriai socialinis vaidmuo veikia asmens elgesá. 3. 4. kai: a) grupës nariø nuomonë yra bendra. Zimbardo „kalëjimo eksperimento“ pagrindinis tikslas buvo nustatyti: a) izoliacijos nuo áprastos aplinkos pasekmes þmogui.

345 . Þmoniø ir gyvûnø prisitaikymo prie aplinkos procesas. Aš samprata. pasireiðkianti staigia. kuria signalai keliauja á kitus neuronus. Tai. Piaget teorijoje tai naujos patirties arba informacijos aiškinimas remiantis turimomis schemomis. Aksonas. labiausiai kenkiantys þmogaus socialiniam funkcionavimui (santykiams su kitais þmonëmis).Sàvokø þodynas Absoliutus slenkstis. Asmens psichinës ir jo. Aš efektyvumas (savaveiksmingumas). Labai audringa trumpalaikë ir stipri emocinë bûsena. Ryšys tarp psichikos reiðkiniø. Asmenybë. liaukas arba raumenis. pleèiamos arba net dalijamos á dvi ar kelias naujas schemas. pasiþyminti tuo. Agnozija. Piageto teorijoje tai prisiderinimas prie naujos informacijos. kaip asmenybës. nulemtas organinio galvos smegenø paþeidimo arba emociniø veiksniø. Asimiliacija. Apklausa. Amþiaus tarpsnis. Adaptacija. raidos pakopa. intensyvia reakcija. Suvokimo sutrikimas. Asmens sprendimas apie savo sugebëjimus atlikti tam tikrà veiklà. kai turimos schemos tikslinimos. kaip þmogus suvokia save ir savo vertybes. kad pasitenkinimo ðaltiniu tampa iðmatø bei šlapimo sulaikymas ir tuštinimasis. turinti apytiksles laiko ribas. Akomodacija. Neurono atauga. Analinë stadija. Individo savitumas. Bûdas nustatyti individø nuostatas ir elgesá apklausiant atskirus asmenis arba jø grupes. Nelankstûs ir tvarûs elgesio modeliai. Asmenybës sutrikimas. trunkanti nuo 18 mënesiø iki 3 metø. Maþiausias dirginimas. nekintamø jo savybiø (ágimtø ir ágytø) visuma. Freudo teorijoje antroji vystymosi stadija. kurio reikia dirgikliui aptikti. Asociacija. Afektas.

Periferinës nervø sistemos dalis. sukeliantis organizmo bûklës pokyèius. vadinamasis biologinis laikrodis. Bûdas. Sàlygojimu paremto iðmokimo reiðkinys. nevertingumo jausmas. laikant save atskaitos tašku. Dendritai. Brendimas. Bendrasis adaptacinis (prisitaikymo) sindromas. Baigmës efektas. kuriomis á neuronà ateina signalai ið kitø neuronø ir juntamøjø receptoriø. Individo sugebëjimas ásiminti. Atvejo analizë. Psichologijos kryptis. Nuotaikos sutrikimas. iðlaikyti ir prireikus vël gràþinti informacijà á sàmonæ. Centrinë nervø sistema (CNS). pasiprieðinimo ir iðsekimo. Nervø sistemos dalis. Blësimas. kai asmens nuotaika ir elgesys pakartotinai keièiasi ið depresijos á manijos bûsenà. Dirgiklis (stimulas). Aiðkûs aplinkos apribojimai. kai nuodugniai tiriamas vienas asmuo mëginant apraðyti þmoniø elgesio ir psichikos procesø dësningumus. Neurono ataugos. Bet kuris materialus išorinis ar vidinis veiksnys. tyrinëjanti tik matomà. Nuotaikos sutrikimas. 346 . kai þmogø dvi ir daugiau savaites kankina prislëgta nuotaika.Atmintis. kai nuosekliai keièiasi genetiðkai nulemtas elgesys. Atsako silpnëjimas ir nykimas dël pastiprinimo trûkumo arba nebuvimo. Didþiausia tikimybë atsiminti paskutiniuosius paeiliui iðdëstytus informacijos elementus. kurià sudaro galvos ir nugaros smegenø neuronai. Piaget teorijoje vaiko nesugebëjimas suprasti kito þmogaus poþiûrio. susidedanti ið trijø stadijø: aliarmo. Diskriminacija (atskyrimas). kai sumaþëja domëjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. kai sàlyginius arba atsakà sukelianèius dirgiklius gebama atskirti nuo panaðiø dirgikliø. Deprivacija. Depresija. Centriškumas. sudarantys maþdaug 24 valandø ciklà. Biologinis augimo procesas. Autonominë nervø sistema. bûtinos asmens psichinei raidai stimuliacijos nebuvimas. Selye teorijoje organizmo fiziologinio prisitaikymo prie streso reakcija. Cirkadinis ritmas. santykinai nepriklausomas nuo patirties. Taisyklingi organizmo fiziologinës veiklos ritmai. reguliuojanti liaukø ir vidaus organø raumenis. Bipolinis sutrikimas. iðoriðkai pasireiðkiantá elgesá. polinkis aiðkinti aplinkiná pasaulá siejant já tik su savimi. Biheiviorizmas.

Asmuo. Endorfinai. sistemingai juos keièiant ir nustatant átakà kitiems reiðkiniams arba savybëms. Freudo teorijoje sàmoningiausia asmenybës dalis. kai tam tikra asmeninë patirtis (mintys. susijusiuose su nuotaika ir skausmo jutimu. Elektroencefelografija. sugebëjimas susitapatinti ir iðgyventi panaðius jausmus. Freudo teorijoje treèioji raidos stadija. kenksmingas. Paprastai jos atsiranda staiga ir jas sunku kontroliuoti. Dviejø ar daugiau savybiø arba reiðkiniø tyrimas. Emocijos. Piaget teorijoje paþintinës raidos stadija. Mediatoriai. aplinkos. trunkanti nuo 3 iki 6 metø. Asmuo tarsi praranda ryðá su savo paties patirtimi arba aplinka. Euristinis sprendimo bûdas. Fobija. jungiantys neuronus smegenø centruose. Ekstravertas. kad malonumo zona tampa lytiniai organai ir jauèiamas seksualinis potraukis prieðingos lyties tëvams. Freudo teorijoje falinës stadijos metu berniuko patiriamas vidinis konfliktas. panaudojimo bûdus. Nesugebëjimas paþvelgti á problemà naujai. Ásijautimas á kito þmogaus emocinæ bûsenà.Disociaciniai sutrikimai. trikdantis veiklà stresas. kai pradedama logiðkai samprotauti ir màstyti abstrakèiomis sàvokomis. Falinë stadija. Eksperimentas. Edipo kompleksas. emocijos. vidinë asmens bûsena. Empatija. pasiþyminti tuo. kuri atsiranda susidûrus su vidiniais arba išoriniais trukdþiais siekiant norimo tikslo. Formaliø operacijø stadija. Þmoniø polinkis matyti tik áprastas aplinkoje esanèiø daiktø funkcijas. Maþiausi skiriamieji þodinës kalbos vienetai. Stipri ir nepagrásta kokio nors objekto arba situacijos baimë. paprastai prasidedanti apie dvyliktuosius gyvenimo metus. derinanti Id. Frustracija. Nemalonus. Distresas. Situacijos išgyvenimas. Funkcijø (funkcinë) fiksacija. anksèiau spræstø problemø bûdu. o vëliau ir Superego reikalavimus. 347 . Emocijas sudaro fiziologinis. kuriam bûdingi seksualinis potraukis motinai bei tëvo baimë. Fonemos. Nemaloni psichinë bûsena. Fiksacija. Ego. Psichikos sutrikimai. paþintinis ir išraiškos komponentai. Greitas problemos sprendimo bûdas. prisiminimai) arba aplinkos aspektai tampa atskirti nuo sàmoningo supratimo. kuriam bûdingas aktyvumas ir socialumas. neáprastai. pasireiðkianti nuolatiniu tø objektø ar situacijø vengimu. Galvos smegenø bioelektriniø potencialø uþraðymas. kai remiamasi savo patirtimi.

dauginimosi ir agresijos impulsus. Psichologijos kryptis. Psichologijos kryptis. išmokti.G veiksnys (bendrasis intelektas). Bendras. saviraiðkà. Gramatika. Ilgalaikë atmintis. Galvos smegenys. pagrindinis gabumas mokytis. Idealus Aš. Daþniausiai nesàmoningai Ego naudojamos strategijos. kaip individas ásivaizduoja geidþiamiausias asmens savybes. Generalizacija (apibendrinimas). Tai. Pojûèiø suvokimo sutrikimas. Freudo teorijoje pasàmonëje slypinèios psichinës energijos. Homeostazë. talpykla. esanti kaukolëje. rinkinys. Id. ne tik á toká patá dirgiklá. kuri nëra ásisàmoninta. Haliucinacija. Gugavimas. 348 . Gynybos mechanizmai. Organizmo vidinës terpës ir funkcijø santykiðkas pastovumas /pusiausvirumas. Freudo teorijoje penktoji paskutinë raidos stadija. leidþianèiø ðnekëti ir suprasti kitus. Ikisàmonë. Santykinai nekintanti ir neribotos apimties informacijos saugykla. padedanèios sumaþinti kylantá nerimà arba apsisaugoti nuo vidiniø ir iðoriniø pavojø ásisàmoninimo. pabrëþianti þmogaus polinká informacijos dalis jungti á prasmingà visumà. pasiþyminti tuo. kad jauèiami seksualiniai jausmai kitos (arba tos paèios) lyties atstovams ir siekiama seksualiniø santykiø su jais. susivokti naujose situacijose. kai tokiu paèiu atsaku reaguojama ir á panaðø. kuri nuolatos siekia patenkinti pagrindinius iðlikimo. Genitalinë stadija. Hipnozë. prasidedanti nuo lytinio brendimo. atskleisti reiðkiniø ryðá. Iðankstinës nuomonës sustiprëjimas aptariant klausimà grupëje. sieká save aktualizuoti ir orientuotis á asmeniná augimà. laisvæ rinktis. nemaþa dalis kuriø nëra bûdinga gimtajai kalbai. Sàlygojimo bûdu paremto iðmokimo reiðkinys. Humanistinë psichologija. pabrëþianti þmogaus unikalumà. bet prieinama sàmoningam þinojimui nedidelëmis pastangomis. Geðtaltinë psichologija. kai juntami ir suvokiami ið tiesø neegzistuojantys dirgikliai. Kalbos taisykliø. Centrinës nervø sistemos dalis. Ávairiausi kûdikio tariami spontaniðki garsai. Sàmonës susiaurëjimas ir sustiprëjæs pasidavimas átaigai. Informacija. Grupës poliarizacija.

ir dël ðio ásitikinimo atsisakymas konstruktyviø veiksmø. Nuo emocijø jausmai skiriasi tuo. Sugebëjimas mokytis ir iðmokti. veiksmus. kuriais signalai ið centrinës nervø sistemos perduodami á raumenis. Išmokimas. susivokti naujose situacijose. Y teorija. Jausmai. Motyvacijos rûðis. kad jie yra pastovesni. Áþvalga. gaunama ávertinus intelekto testo uþduoèiø atlikimà. Polinkis laikytis jau susidariusios nuomonës neatsiþvelgiant á naujà tai nuomonei prieðtaraujanèià informacijà. Gyvûnø ir þmogaus ágimtø elgesio bei psichikos sudedamøjø daliø visuma. ágyvendina savo galimybes. Asmuo.Iliuzija. kuris sudaromas skatinant norimus judesius. ne tokie trumpalaikiai. Neuronai. Iðstûmimas. daug dëmesio skiriantis savo vidiniam pasauliui. jiems darbas svarbus pats savaime. Intelekto koeficientas. Staiga atëjæs á galvà ilgai spræsto uþdavinio sprendimas. Instrumentinës (operantinës) reakcijos. Skaitinë intelekto lygio iðraiðka. sudaro galimybes bendrauti. mintims ir jausmams. Daþnai suprantami kaip emocijø sinonimas. Neuronai. kurie priima dirginimà ið jutimo organø ir siunèia informacijà á nugaros arba á galvos smegenis. Galvos ir nugaros smegenyse esantys neuronai. kurios pagrindu nuomonë susidarë. kai paneigiama pirminë informacija. Intravertas. atskleisti reiðkiniø ryðá. perduodantys signalà ið juntamojo á judinamàjá neuronà. Ta pati tendencija iðlieka net tada. Áterptiniai neuronai. Jis kelia savigarbos jausmà. Skausmingø iðgyvenimø ir nepriimtinø impulsø iðstûmimas á pasàmonæ. Intelektas. Judinamieji neuronai. kad jis yra bejëgis pakeisti savo blogà padëtá. þmogus iðreiðkia save. kai manoma. Juntamieji neuronai. Iðmoktas bejëgiðkumas. Instinktas. Netinkamas. kad darbuotojai yra motyvuoti dirbti ne vien dël pinigø. kai veiklà lemia išorinio atlygio siekis arba noras iðvengti bausmës. sukeliantis stiprius malonius jausmus. Iðorinë motyvacija. Ásitikinimø tvarumo reiškinys. tikrovës neatitinkantis suvokiamo daikto ar reiðkinio ir jo savybiø atspindëjimas. Sàlyginis refleksas. 349 . Þmogui arba gyvûnui bûdingas individualios patirties ágyjimas. Þmogaus ásitikinimas. Viršininko arba darbdavio poþiûris á darbuotojus.

Psichologijos kryptis. padedanèios ágyvendinti aukštesnius poreikius. Piaget teorijoje paþintinës raidos stadija. Freudo teorijoje ketvirtoji raidos stadija. konkreèiais reiðkiniais susijusias problemas. kai tam tikri veiksniai arba potyriai labiausiai veikia organizmo raidà. Jutiminë (sensorinë) atmintis. susijusi su informacijos supratimu. Protinë veikla. apdorojimu bei perteikimu. Màstymas. pabrëþianti. kai vaikas ima logiðkai samprotauti apie konkreèius dalykus ir mokosi spræsti su tikroviðkais. Nuotaikos sutrikimas. Meditacija. Þenklø sistema. Kulminaciniai potyriai. pasiþyminti tuo. Psichoanalizës metodas. padedanti perduoti ir suvokti informacijà. Pasireiðkia tuo. Palengvëjimas iðreiðkus stiprius jausmus. taip pat ir pyktá. Tai procesas. Latentinë stadija. Laisvøjø asociacijø metodas. Klaidø ir bandymø kelias. Laimëjimø baimë. 350 . Problemos sprendimo bûdas. Tyrimo bûdas. kad seksualinis potraukis yra nuslopinamas. Koreliaciniai tyrimai. Katarsis.Jutimas. Labai intensyvûs teigiami iðgyvenimai. Manija. kai laisvai kylanèiomis necenzûruojamomis asociacijomis iðkeliamas pasàmonëje slypintis psichinis turinys. kad lemiamà reikðmæ þmogaus elgesiui turi þinios. kai iðbandomi visi ámanomi variantai. trunkanti maþdaug nuo 6 iki 11 metø amþiaus. pasiþymintis labai didelio aktyvumo. Individo elgesio arba nuomonës pasikeitimas dël realaus arba ásivaizduojamo kito þmogaus arba grupës poveikio. Sumaþëjæs jautrumas dël nuolatinio vienodo dirginimo. Jutimo adaptacija. Trumpà laikà iðliekantis jutiminis vaizdas. Kognityvi psichologija. jø metu jauèiama ypatinga palaimos bûsena. Konformizmas. trunkanti nuo 6 metø iki lytinio brendimo pradþios. kad esi vyras arba moteris. kad þmogus atsisako veiklos. Klasikinis sàlygojimas. þingsnis po þingsnio. kai nustatomas dviejø ar daugiau veiksniø ryšys. Laikotarpis. Labai didelio susikaupimo sàmonës bûsena. kai mûsø receptoriai ir nervø sistema fiziðkai priima ir pateikia aplinkos dirgikliø energijà. Lytinis tapatumas. Iðmokimo bûdas. Suvokimas. Kalba. kai tam tikras dirgiklis ir atsakas susiejami asociatyviniais ryðiais. nevaldomo optimizmo bûsena. Kritinis raidos laikotarpis. kaip jie kinta drauge arba kaip vienas jø numato kità. Konkreèiø operacijø stadija.

Bûdai. Miego sutrikimas. Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Mnemoninës technikos. kuri apsaugo aksonà ir padeda sklisti nerviniam impulsui. Þmogaus organizmo elektrocheminë komunikacijos sistema. trikdanèiomis áprastinæ asmens veiklà. Nervinë làstelë. kai naujas pageidaujamas elgesys arba atsakas yra átvirtinamas naudojant pastiprinimà. Nemiga (insomnija). Anksèiau taip vadinti psichikos sutrikimai. Motyvas. Nerimo sutrikimai. ágyti ágûdþiø. sukeliantis nesàlyginá refleksà (nesàlyginá atsakà). jausti ir veikti. net valgymo ir miego áproèius. kuriø pagrindinis poþymis yra didelis nerimas arba netinkamas elgesys siekiant sumaþinti nerimà. Nesàlyginis dirgiklis. Cheminës medþiagos. Smulkiausias prasmingas kalbos vienetas. Operantinis (instrumentinis) sàlygojimas. kurie pasireiðkia emociniais ir fiziologiniais sutrikimais. Neurozë. Socialinës kilmës poreikiai. Kiekvienas atskiras ir suvoktas elgesá lemiantis veiksnys. psichikos procesus. yra varginantys. kai nuolat sunkiai uþmiegama arba neišmiegama nenubudus. Nervø sistema. Morfema. kuriomis perduodamas signalas ið vieno neurono á kità. Klasikinio sàlygojimo metu dirgiklis. Nuotaika. o nepageidaujamas arba netinkamas elgesys susilpninamas naudojant bausmæ. Neuromediatoriai. iðsekimu. Norai. Psichikos sutrikimai. jas suprasti ir ásiminti. Nerimo sutrikimas. Mokymasis. kuriais didinamas asmens gebëjimas ásiminti ir atgaminti ásimintà medþiagà. Þmogaus elgesá lemianèiø veiksniø visuma. taèiau netrukdo racionaliai màstyti ir socialiai veikti. Motyvacija. kuriam bûdinga nevalingai pasikartojanèios mintys (obsesijos) arba nevalingai pasikartojantys veiksmai (kompulsijos). nëra stipri. Nuotaikos sutrikimai. nervø sistemos vienetas. nuspalvina þmogaus veiklà. Balta medþiaga.Mielino dangalas. Aktyvi ir tikslinga þmogaus veikla. kuri trunka ilgai. Iðmokimo bûdas. dirglumu. Neuronas. kuri ágalina màstyti. kurie pasireiðkia ne maþiau kaip dvi savaites trunkanèiomis stipriomis emocinëmis bûsenomis. 351 . Psichikos sutrikimai. Emocinë bûsena. kuria siekiama gauti þiniø.

Greitas ir paprastas sprendimo priëmimo bûdas. Pojûtis. 352 . kurioje slypi þmogaus sàmoningam þinojimui neprieinamas psichinis turinys ir kuri turi átakos þmogaus elgesiui. Perdëtas pasitikëjimas savo nuomonës ir sprendimø teisingumu. Maslow teorija. Nervø sistema. Prenatalinë raida. kurie nepalankûs. Rogerso teorijoje tai viskas. kai sprendimus grindþiame atmintyje laikoma ir tuo momentu lengviausiai pasiekiama informacija. Perdëta savikliova. Rogerso teorijoje þmogaus organizmo ágimtas gebëjimas teigiamai vertinti tuos potyrius. Individo bûsena. Organizmo vertinimo procesas. suvokimo) raida. Potyriø laukas. Prieðoperacinë stadija. Poreikiø hierarchija. Tai iðorës pasaulio objektø savybiø ir organizmo vidaus reiðkiniø atspindëjimas psichikoje. Paget teorijoje paþintinës raidos stadija maþdaug nuo dvejø iki ðeðeriø metø amþiaus. Paþintinë raida. Autonominës nervø sistemos dalis. matuojantis keletà emocijø sukeltø fiziologiniø reakcijø intensyvumà. Pirmaisiais gyvenimo metais susiformuojantis vaiko emocinis ryðys su já globojanèiu þmogumi. liaukomis ir receptoriais. kurie yra palankûs augimui. Periferinë nervø sistema. Individo raida iki gimimo. trunkanti nuo gimimo iki 18 mënesiø. Didþiausia tikimybë atsiminti pirmuosius paeiliui iðdëstytus informacijos elementus. bet dar nesupranta konkreèiø loginiø operacijø. kà ámanoma justi. atminties. Psichikos dalis. jungianti centrinæ nervø sistemà su raumenimis. kuri patvirtintø kylanèias prielaidas. Poligrafas.Oralinë stadija. kai patiriamas ko nors reikalingo trûkumas ir dël to jauèiama psichinë átampa. Prieraišumas. teigianti. kad nepatenkinus pagrindiniø poreikiø neiðkyla aukštesni poreikiai. kandþiojimu. pasiþyminti tuo. Parasimpatinë nervø sistema. kurios metu vaikas mokosi vartoti sàvokas. Pasàmonë. slopinanti organø veiklà. Pradmës efektas. ir neigiamai tuos. Freudo teorijoje pirmoji raidos stadija. kramtymu). kad dauguma kûdikio jusliniø malonumø yra susijæ su burnos sritimi (èiulpimu. Polinkis ieškoti informacijos. Psichikos procesø (màstymo. Poreikis. Pasiekiamumo euristika. Polinkis ieškoti patvirtinimo. Melui nustatyti naudojamas prietaisas. patirti kiekvienu momentu.

Automatiðka nervø sistemos reakcija á dirgiklius. Kitaip dar vadinamas paradoksaliuoju miegu. skirta asmens unikaliems bruoþams. kuriuos rodo maþesnis nei 70 intelekto koeficientas ir sunkumai prisitaikyti prie kasdieninio gyvenimo reikalavimø. Psichoterapija.Prisiminimas. savimonës. tirianti psichikos sutrikimø prieþastis. 353 . Psichologinis konsultavimas. kuriø metu Id malonumo siekianti energija nukreipiama á skirtingas malonumui jautrias kûno sritis. Prototipas. Refleksas. keièianèios sàmonës bûsenà. tiriantis elgesá ir psichikos procesus. Psichoaktyvios medþiagos. galioms ar sunkumams atskleisti atsiþvelgiant á asmens gyvenimo situacijà ir raidos istorijà. kuriai esant elgesys vertinamas kaip netipiðkas. kuriø kilmë siejama su psichologinëmis prieþastimis. kuriems bûdingas iðkreiptas savæs ir aplinkos suvokimas. aplinkos ir paþintiniø veiksniø átaka vienas kitam. suvokimà. trikdantis. neracionalumas. o raumenys visiðkai atsipalaidavæ. Psichologiniø sutrikimø aiðkinimo ir gydymo bûdas. Fiziniai sveikatos sutrikimai. þymûs elgesio ir santykiø pasikeitimai. Banduros teorijoje elgesio. nuotaikà. Vidaus organai ðios miego stadijos metu aktyvûs. Bûdingiausias tam tikros kategorijos atstovas. Psichologija. Psichologinis ávertinimas. skirta padëti þmonëms iðsiaiðkinti. gydymà ir profilaktikà. savybëms. REM miegas. Reciprokinis (abipusis) determinizmas. kai matyti greiti akiø judesiai. Þmogaus psichikos procesø (màstymo. Psichoseksualinës stadijos. Psichikos sutrikimai. Miego stadija. Bûklë. Freudo teorijoje iðskiriamos þmogaus brendimo stadijos. pagrástas bendravimu su psichoterapeutu. Sàlyginë reakcija (sàlyginis refleksas). Gebëjimas atkurti kadaise ásimintà informacijà. Psichiatrija. Cheminës medþiagos. Psichosomatiniai sutrikimai. Nuolatiniai ir nekintamai riboti protiniai gebëjimai. suprasti ir spræsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Psichikos sutrikimas. emocijø) gydymas. Psichoanalizë. Mokslas. Protinis atsilikimas. Psichologo profesinë veikla. Psichologo profesinë veikla. nepadedantis prisitaikyti ir nepateisinamas. Klasikinio sàlygojimo metu iðmoktas atsakas á sàlyginá dirgiklá. Medicinos ðaka. Jos metu daþniausiai sapnuojama. Psichozë. eigà.

suvokimo. pakartotinai pateiktas su nesàlyginiu dirgikliu. 354 . Schema. Kalbos þenklø reikðmës ir prasmës. siekiø ar paþiûrø susietø þmoniø grupëse. atsirandanèius þmonëms bendraujant. Skirtumo slenkstis. minioje) ir organizuotose grupëse (bendros veiklos. kuriam bûdinga padrikas màstymas. nukreipianti já geresnio ir visavertiškesnio funkcionavimo link. Savaiminis atsinaujinimas. Simpatinë nervø sistema. Sàmonë. Psichologijos ðaka. sàveikaujant ávairiose neorganizuotose grupëse (atsitiktiniø. kurios metu vaikai paþásta pasaulá pojûèiais ir judesiais. Sinapsë. Psichikos sutrikimas. Aukðèiausias poreikis Maslow hierarchijoje. Sensomotorinë stadija. pagal kurias þodþiai jungiami á gramatiðkai teisingus sakinius. daro átakà vienas kitam. nesiderinanèios emocijos ir veiksmai. Saviaktualizacijos poreikis. geba sukelti toká patá atsakà kaip ir nesàlyginis dirgiklis. Piaget teorijoje pirmoji paþintinës raidos stadija. Prasminis vienetas. kliedesiai. vienas su kitu nesusijusiø individø grupëse. apimanti pirmuosius dvejus gyvenimo metus. tikrovës áprasminimo pasitelkus kalbà rezultatas. Psichikos darinys arba struktûra. màstymo þinojimas. Pasak Rogerso. aktyvinanti organø veiklà. Semantika. Savo minèiø. Du arba daugiau asmenø. Nusilpusios sàlyginës reakcijos atsigavimas po ramybës tarpsnio. bendrijose). Vienintelis ir pagrindinis þmogaus elgesio motyvas. Sintaksë. Jungtis tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito. kurie veikia vienas kità. kurá þmogus aptinka. Taisyklës. veiksmø. Ið pradþiø buvæs neutralus dirgiklis. haliucinacijos. Autonominës nervø sistemos dalis. tirianti psichikos reiðkinius. Socialinë grupë. Socialinë psichologija.Sàlyginis dirgiklis. Maþiausias pasikeitimas tarp dviejø dirgikliø. Socialinë kognityvi psichologijos kryptis. Ðios krypties atstovai þmogaus elgesio aiðkinimà grindë biheiviorizmo nustatytais dësningumais ir paþintiniais procesais. Šizofrenija. taikoma naujai gaunamai informacijai tvarkyti. Poreikis ágyvendinti savo unikalias galimybes. þmogaus prigimtyje slypinti tendencija. Savirealizacijos tendencija. Sàvoka.

355 . nei áprasta. Psichikos sutrikimai. Elgesio intensyvumo padidëjimas bûnant tarp kitø þmoniø. Psichinis pojûèiais gaunamos informacijos tvarkymas ir áprasminimas. nors ið tiesø nëra jokios fizinës arba medicininës prieþasties. Dvejø metø vaiko kalba. Sprendimo bûdø fiksacija. Tai sàþinës balsas. Periferinës nervø sistemos dalis. reikalavimai asmeniui ir dël to kylanti grësmë jo gerovei bei mëginimai áveikti tà grësmæ. Streso áveika. Kokioje nors konkreèioje gyvenimo srityje þmogui bûdinga elgesio bûdø visuma. Greitas ir paprastas sprendimo priëmimo bûdas. Streso reakcija. kuriai bûdingi sakiniai ið dviejø þodþiø. kuris verèia Ego atsiþvelgti ne tik á tikrovæ. Suvokimas. kaip gerai daiktas ar reiðkinys atitinka tam tikrà prototipà. Somatinë nervø sistema. supratimas. Þmoniø polinkis naudoti tà patá sprendimo bûdà naujai problemai spræsti. á kuriuos reaguojama ir kurie suvokiami kaip keliantys grësmæ. bet ir á tai. kai sprendimas yra priimamas remiantis tuo. Somatoforminiai sutrikimai. Telegramø (telegrafinë) kalba. Tendencija dëti maþiau pastangø dalyvaujant bendroje veikloje. elgesio atsakø. Superego. Stresas. Socialinis palengvinimas. Stebëjimas. kai tikslingai suvokiamas reiškinys arba objektas sutelkiant á já dëmesá ir apraðant já.Socialinis dykinëjimas. Freudo teorijoje asmenybës dalis. Tapatumas. apimanti tëvø ir kitø svarbiø vaikui suaugusiøjø vertybes. Didesni. kai poþymiai ágauna somatinio (kûno) sutrikimo pobûdá. Pastangos sumaþinti streso reakcijas ir neigiamà streso poveiká. kas esi ir kà gali. Tyrimo metodas. normas ir draudimus. Temperamentas. Išoriniai ar vidiniai organizmà veikiantys veiksniai. Individuali þmogaus savivoka. Svarbios prigimtinës þmogaus bûdà nusakanèios savybës. pasireiðkianèios nuo pat gimimo. psichologiniø. perduodanti signalus ið jutimo organø á CNS ir ið CNS á raumenis. Tipiškumo euristika. kaip privalu elgtis. Socialinis vaidmuo. Stresoriai. Visuma stresoriaus sukeltø organizmo fiziologiniø.

Uþkodavimas. Uþmiršimas. Jutimais gaunamø signalø sutvarkymas. Viršininko arba darbdavio poþiûris á darbuotojus. Vidinë motyvacija. X teorija. 356 . klystantys ir juos reikia motyvuoti iðoriðkai – pastiprinimais ir bausmëmis. garsinis (akustinis) ir prasminis (semantinis). kad darbuotojai ið esmës yra tingûs. Gali bûti regimasis (vaizdiniais). Motyvacijos rûðis.Trumpalaikë atmintis. kai manoma. kai veiklà lemia noras bûti veiksmingam ir veikti dël paèios veiklos. Ið jutimo organø arba ilgalaikës atminties gautos ir esamu metu naudojamos informacijos iðlaikymas. Negalëjimas prisiminti to. kas buvo ásiminta arba išmokta.

2002.. Vaikystë ir visuomenë. Holmes D. 2002. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Vilnius: Katalikø pasaulio leidiniai. New York: John Wiley & Sons. J. 6. Vilnius: Pradai. E.Literatûra 1. Vilnius: Vaga. Katiliûtë-Boydstun D. Turëti ar bûti? Kaunas: Verba vera. Vilnius. 15. H. 13. 20. Menas mylëti. 2. 23. Gudaitë G. Butterworth G. Fromm E. Kohler W. 17. 1997. 2002. 12. 3. Vilnius: Apostrofa. Adler A. Bernstein P. Vilnius: Lumen. 21. 2005. 8. 2004. Psychology Press Ltd. 1994. 18. 22. 16. 10. Grakauskaitë-Karkockienë D. 1999. 357 . 1996. Foundations of Psyhology. Ávadas á analitinæ psichologijà. 4th ed. 1992. 2005. Geðtaltpsichologija: paþintis su ðiuolaikinës psichologijos sàvokomis. Thompson Learning. 2005. 1959. Psichoanalizës ávadas: Paskaitos. Fromm E. 2001. Horney K. Psichologija. Apie sielà. Asmenybës transformacija sapnuose. Justickis V. Sielos aistros. 4. 14. mituose. Vilnius: Tyto alba. Erikson E. New York. Developmental Psychology. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 1997. 7. Vilnius: Vaga. S. Gudaitë G. 16. 2000. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2003. 2002. 2001. 2004. 7th edition. Against the Gods: The Remarkable Story of Risk. Þmogus ieðko prasmës. Freud S. Bendroji ir teisës psichologija. Harris M. 11. 2000. Descartes R. 19. 5. Kûrybos psichologija. 2004. Furst M.. 9. Davidoff A. Abnormal Psychology. Nr. McGraw Hill: Higher Education. Feldman R. Introduction to Psychology. Frankl V. Vilnius: Logotipas. S. London: Arnold. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. Þmogaus paþinimas. Biheiviorizmas ir humanistinë psichologija: dvi þmogaus prigimties sampratos individualistinëje visuomenëje // Psichologija. Understanding psychology. Allyn and Bacon. Goldenberg S. Vilnius: Katalikø pasaulio leidykla. 1998. Aristotelis. Hayes N. pasakose. Attachment and Development. Neurotiðka mûsø laikø asmenybë.

30.. 2002. Âçàèìîäåéñòâèå ïîëîâ. Motyvacija ir asmenybë. B. 42. . 45. 36. 1986. 49. 1992. Ò. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. A. Nr. Wundt W. Vilnius: Apostrofa. 2003. Þmogaus aukðèiausi skrydþiai.. Vaiko màstymas ir kalba. 1993. Alekna R. 2004.24. Sergejevas B. Suslavièius A. 2005. Vilnius: UAB „Vaistø þinios“. Behavior and Medicine. 26. Suaugusiojo raida. 1998. Vilnius: Evalda. Wedding D. Navikas G. Lapë J. 2006. Suslavièius A. Skinner B. Vilnius: Alma littera. Psichologija biheivioristo poþiûriu. A. Simmons J. 2003. 1998. Viliûnas V. Maslow A. de. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Raidos psichologija. 14. 35. Intelekto teorijø ir jo tyrimo problemø apþvalga // Psichologija.]. Poligrafija ir informatika. 41. 44. Apmàstymai apie biheiviorizmà ir visuomenæ. 1997. Valickas G. 1999. Myers D. 27. 40. 48. Trimakas K. Vilnius: Margi raðtai. ×òî òàêîå ïñèõîëîãèÿ. Lemme B. Kaunas: Tarpdiecezinës katechetikos komisijos leidykla. 1983. 39. Àäëåð À. Vilnius: Vaga. 31. Ðîñòîâ-íà-Äîíó.. Âîñïèòàíèå äåòåé. Saint-Exupery A. 1996. 2006. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Asmenybës raida gyvenime. 25. 29. G. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. Psichologija. 43. Aputytë V. Vilnius: Mokslas. Piaget J. Psichologijos þodynas. Martinaitis M.. 38. Foniniai emociniai iðgyvenimai // Psichologija. Socialinë psichologija. Martišius V. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 1996. 34. Ìîñêâà: Ìèð. 1998. Seattle: Hogrefe & Huber Publishers. Psichologijos ávadas. Ðèãà. Ñåëüå Ã. 2. 47. Psichologijos metodai. Vilnius: Lietuvos teisës akademija. 32. Watson J. Ñòðåññ áåç äèññòðåññà. 2004. H. Þukauskienë R. Nr. 2000. 1. 1995. Maþasis princas. Vilnius: Aidai. 1997. 33. Psichologijos pagrindai. 1992. 1999. 46. Paulauskas Þ. 28. 358 . 16. Atminties paslaptys. 2001. Kukuèio baladës. Kaunas: Tarpdiecezinës katechetikos komisijos leidykla. Ãîäôðóà Æ. Trimakas K. Kaunas: Tyrai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 37. Psichiatrija. 100 átakingiausiø mokslinikø pasaulio istorijoje.. Vilnius: Lietuvos teisës universitetas..[et al. Socialinë psichologija teisëtvarkos darbuotojams. F. Bunevièius R. 2003.

4c). 3a). 2b). 5c). 3d). 5c). Stresas ir sveikata: 1a). 4c).Atsakymai á pasitikrinimo klausimus Psichologijos mokslo raida: 1b). 6d). 2b). Emocijos: 1b). 4d). 4d). 2d). 7c). 2a). 3d). 2a). 5b). 5b). 4c). 5a). 5b). 2c). Jutimai ir suvokimas: 1c). 3a). 3b). 2c). 2d). 5c). Kalba. 2d). màstymas ir intelektas: 1b). 2c). 4c). 5a). 5d). 4c). 5d). 4d). 4a). 3b). 359 . 4c). 2a). Socialinë psichologija: 1d). 3d). Išmoktas elgesys: 1b). Asmenybës teorijos: 1d). 3d). 4a). 2c). 4c). Atmintis: 1b). 3a). 6c). Motyvacija: 1a). 2c). 5a). 3b). 2a). Sàmonë ir jos bûsenos: 1d). 3b). Þmogaus psichosocialinë raida: 1d). 4b). 3c). Biologiniai elgesio pagrindai: 1c). 4a). 3c). 5b). 5c). Psichikos sutrikimai: 1c). 3b). 5c).

jø kilmæ. 13b. bendrosios psichologijos.9(075.kopija.mruni. 20. Bibliogr. palengvinantys savarankiðkà medþiagos studijavimà. – Vadovëlis. 500 egz. Vilnius Puslapis internete www. Ateities g. 2007.8) Roma Jusienë Alfredas Laurinavièius PSICHOLOGIJA Vadovëlis Redaktorë Jûratë Balèiûnienë Dailininkas Artûras Bukauskas Virðelio dailininkë Stanislava Narkevièiûtë Maketavo Auðrinë Ilekytë SL 585. UDK 159. Uþsakymas Iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. Vadovëlis sudarytas ið 14 skyriø. kurie domisi psichologija ir rûpinasi savo bei kitø þmoniø psichologine gerove. 7 lentelës. psichologijos ávado dalykus. Alfredas PSICHOLOGIJA. pateikiami ávadiniai ir pasitikrinimo klausimai. LT–08303 Vilnius Puslapis internete www. Roma.lt Spausdino UAB „Baltijos Kopija“.22 leidyb. kiekviename ið jø aptariama atskira psichologijos mokslo ar profesinës veiklos tema. Kareiviø g. 360. Pap. apsk. taip pat visiems. Vadovëlis skirtas aukðtøjø mokyklø ávairiø specialybiø studentams.Ju248 Jusienë. tir. l. studijuojantiems psichologijos. Laurinavièius. 2007 08 01. – P. 18. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras.eu Elektroninis paðtas leidyba@mruni. 67pieðiniai.lt Elektroninis paðtas info@kopija. 245 p. raidà ir raiðkà. ISBN 978-9955-19-069-1 Vadovëlyje pateikiamos bendros psichologijos mokslo þinios apie þmogaus elgesá ir psichikos procesus.lt 360 .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful