You are on page 1of 3

Fizinis aktyvumas ir vaiko sveikata Kiekvienas mogus gimdamas atsinea genetikai ukoduot biologin judjimo poreik.

Judjimas btinas normaliam mogaus gyvenimui. Tkstanius met mogaus egzistencija priklaus nuo aktyvios fizins veiklos. Taiau mokslo ir technikos laimjimai sukl rykesnius prietaravimus tarp biologinio ir socialinio mogaus prado. Moderniosiose alyse sdimas darbas, buities technika ir automatizavimas, kompiuterizacija, ryi pramons tobulinimas sumaino poreik judti, paplito pasyvus gyvenimo bdas. Atsirado nepakankamo fizinio aktyvumo problema. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant mogaus sveikat bei mainant rizik susirgti vairiomis ligomis. Vaik poir sveikat, fizin aktyvum, sveik gyvensen pirmiausiai formuoja tvai. Neretai stebimi net tie patys mitybos proiai tarp tv ir vaik. O didiausi tak ir priklausomyb tarp eimos nari yra kalbant apie fizin aktyvum. Vaikai kopijuoja suaugusius, stengiasi bti panas juos. Tada jei tvai neturi ini apie sveik gyvensen bei patys kasdienybje sveikos gyvensenos proi nesilaiko, tai maa tikimyb, kad vaik samprata apie tai bus kitokia. Iugdyti sveik, stipr, gerai fizikai isivysius vaik yra ms vis pareiga: eimos, ugdymo staig, visuomens. Vaiko sveikata priklauso nuo daugelio veiksni, taiau vienas i svarbiausi ikimokyklinio amiaus vaik sveikatos ugdymo komponent yra kno kultra. Kno kultros ugdymas, vaik judjimo poreikio tenkinimas, fizini gali pltojimas yra nepaprastai svarbus udavinys. Skirting autori darbuose fizinis aktyvumas apibriamas vairiai. Bouchard C. fizin aktyvum apibdina kaip tiksling mogaus judjimo veikl, kurios tikslas stiprinti sveikat, ugdyti fizin potencial. Caspersen C. J. fizinio aktyvumo svok apibdina kaip bet kok griaui ir raumen atlikt judes, kurio padarinys energijos ieikvojimas. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaik motorikos vystymsi, yra nepalankus sveikatai, ltina organizmo augim, maina protin darbingum, funkcin organizmo pajgum. Teigiamas organizmo poveikis auganiam organizmui neabejotinas. Daugelis mokslini studij rod, kad optimalus fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, tobulina termoreguliacij, didja organizmo atsparumas nepalankiems ioriniams aplinkos veiksniams, didja atsparumas peralimo ligoms. Vaikui judant skatinamas judjimo analizatori ir pagrindini fizini ypatybi (jgos, greitumo, itverms, judesi pusiausvyros ir koordinacijos) formavimasis, sukeliamos teigiamos emocijos. Fiziniais pratimais gydomi atskir organ bei funkcini sistem sutrikimai, gyti ir gimti fizins raidos defektai. Judjimas ramina nerv sistem, padeda veikti tamp, stres, nerim. Gerja miegas, greiiau umiegama vakare ir geriau miegama vis nakt. Taip pat judjimas padeda vaikui isikrauti, pajusti emocin pasitenkinim, susirasti nauj draug. Fizinis aktyvumas gali ukirsti keli antsvoriui arba nutukimui. Pastebjau, kad vaik turini antsvorio problem vis daugja. Norint ukirsti keli antsvorio atsiradimui btina aktyvi fizin veikla bei pokyiai mitybos proiuose. Fizinis aktyvumas gyvybikai svarbus veiksnys, kuris utikrina harmoning vaiko vystymsi, stiprina ir puoselja vaiko sveikat. Sveiko vaiko akyse spindi susidomjimas j supania aplinka, jis ypsosi, pasiruos aisti, bgioti, linksmintis. Vaikai turintys per didel svor turi ir ortopedini problem pilnapadyst, kreivos kojos. Kas antras nutuks vaikas lieka toks ir suaugs. Kno kultra yra ypatinga sveikatos stiprinimo priemon. Nuosekliai diegdami sveikatos ir saugios gyvensenos proius, sudarysime vaikams galimyb kuo daugiau judti, imokysime pagrindini judesi, leisime patirti judjimo diaugsm. Galvokime ne apie kuo

didesnius pasiekimus, bet apie fizinio aktyvumo teikiam diaugsm. Tikslingi judesiai manktina ne kur nors vien organ ar atskir sistem, bet vis organizm. Visos fizinio aukljimo rys ir priemons tik tada naudingos, kai jos organizuojamos atsivelgiant ami, lyt, individualias vaik anatomines fiziologines ypatybes. Fizin veikla apima ir lauko aidimus ir usimimus patalpose pratimus, judrius aidimus, aerobik, vaidyb, pantomim, okius. Btina supaindinti vaikus su kaul ir raumen funkcijomis, paaikinti, jog raumeningo ir sportuojanio mogaus ivaizda graesn, eisena lengvesn, graktesn. Raumenys, kaip ir kaulai, yra viso ms kno atrama. Nuo j isivystymo priklauso laikysena, judesiai, vikrumas ir kt. Vaikams btina aikinti sveikos mitybos reikm. Turime valgyti kuo vairesn maist (pvz.: ms, uv, kruopas, pieno produktus, daroves, vaisius ir kt.), kad stiprt ne tik raumenys, bet ir visas organizmas. Fiziniai pratimai daromi po nakties miego pabudus padeda greiiau pasijusti valiems. Manktinantis kiekvien ryt gerja kraujotaka, tvirtja raumenys ir raiiai, lankstesni darosi snariai. Rytins manktos kompleks galt sudaryti 5-9 pratimai, lavinantys visas raumen grupes. Manktinamasi neskubant, giliai kvpuojant. Mankta daroma lauke jei leidia oro slygos arba gerai ivdintoje patalpoje. Vaikai turt daryti pratimus, lavinanius laikysen, stiprinanius nugaros, pilvo, pdos skliauto raumenis, gerinanius lankstum, pusiausvyr. Tuoj po manktos pulso danis turi padidti ne daugiau kaip 40-50 tvinksni per minut, o po 5-10 min. tapti toks koks buvs. Kno kultros metu susidaro idealios slygos painti savo kn, suvokti jo galimybes, pajusti asmenin ir bendr erdv, vadinasi, ir visapusikai painti save. Taip pat usimim metu vaikai gali gyti ir unikal bendravimo, bendradarbiavimo su kitais patirt, nes nuolat mokosi bti alia kit ir kartu su kitais: kooperuojasi vienas su kitu; pratinasi pagelbti vienas kitam ar siekia asmenins skms; mokosi laimti ar pralaimti. Pedagogas turt stebti, kad vaikui kiekvien dien bt utikrintas pakankamas fizinis krvis. Aktyvi fizin veikl turtume suprasti ne vien tik kaip fizinius pratimus. Tai veikla kuri eina okiai, judrieji aidimai, intensyvesn darbin veikla. Pedagogui svarbu rpintis: kad laisvam judjimui pakakt erdvs; kad jis nebt slopinamas, draudiamas; kad vaikai judt kuo vairiau; kad judti nort visi vaikai, nebt pasyvi vaik. Savaimingo vaik judjimo metu galima pasiekti daugelio tiksl ir udavini: padti vaikui pajusti judjimo diaugsm; skatinti tyrinti ir painti j supani erdv, atrasti ir suvokti vairius judjimo bdus, jo greit (pvz., galima eiti, bgti, greitai bgti ir kt.). Specialiai neskatinami vaikai link bgioti, vaikioti, okinti, tad reikt iekoti paskat liauimui, ropinjimui, vartymuisi, laipiojimui ir kitiems savaime reiau kylantiems judesiams suadinti. Sudarydami slygas vaikams judti bei organizuodami kno kultros valandles, pedagogai turt naudoti vairius vaik judjimo skatinimo bdus nesiksti tik vieno i j, stengtis naudoti natralesnius, vaikams patrauklesnius bdus. Taip nuo maens bus palaikomas diaugsmingas vaik noras judti, augti stipriems, itvermingiems, drsiems, sveikiems. Suaugusij pareiga, kad vaiko gyvenimas bt grindiamas sveikatos puoseljimo, tausojimo, stiprinimo ir rpestingo tvirtinimo idjomis, kurios yra realizuojamos visose vaiko gyvenimo, ugdymo bei veiklos srityse. Sveikata yra visapus fizin, dvasin ir socialin gerov, o ne tik lig ir negalavim nebvimas Holistiniu (gr. holos visas) poiriu sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti i vieno nuo kitos priklausani srii. Jei kas nors nutinka vienai sriiai

neivengiamai paveikiama ir kita. Kiekvien srit reikia suvokti visumos kontekste. Todl sveikat galima pavaizduoti kaip gl. Gls iedlapiai atitinka sveikatos sritis: fizin, protin, emocin, socialin, asmenin ir dvasin. Be jokios abejons geriausia, kai poreikis rpintis savo sveikata atsiranda nuo pirmj mogaus gyvenimo met. Vaikas matydamas, tv sveik gyvenimo bd, j perims. Vaik poir sveikat, j elges formuoja tvai, bendraamiai, vietimo staigos, iniasklaida. Jaunesnio amiaus vaikai sveikat ir lig suvokia gana paprastai. J nuomone, sveikata yra kai neskauda, galai aisti, nereikia gerti vaist. Ms vis pareiga uauginti sveik vaik, kuris bt valus, darbingas, laimingas, ilgai gyvent. Vaiko sveikata lyg tryktantis kaln altinlis, kuris pamale darosi srautingas ir gyvastingas pakeliui siliejant glo vandens upeliukams prisotintiems stiprybs ir dvasingumo. (virbli takas 2009 m.) Naudota literatra Sveikos gyvensenos ugdymo mokyklose programa 4 klas Adakeviien E. 2002 m. Andriulis E. 1994 m. Gailinien L. 1994 m. Martinkus E. 1990 m. A. Petrauskien, A. Zabolskis; Aukime sveiki; 2000 m. Vrinlis II dalis 1995 m. I. Veisait; Artyn vaiko; 1998 m.