88682754-fin-teise

1 tema. Viešųjų finansų samprata Įvadas. Valstybės funkcijos labai įvairios ir plačios.

Šiandien valstybė turi garantuoti savo krašto apsaugą ir viešąją tvarką, švietimo ir socialinės apsaugos teikimą gyventojams, pakankamą šalies ekonominę būklę, tinkamą valstybės bendrąjį ir vidaus valdymą, skirti lėšų ir kitoms valstybės išlaidoms. Valstybės pareiga - užtikrinti savo piliečiams paslaugas, kurių neteikia privatūs asmenys. Šioms paslaugoms teikti reikalingos atitinkamos finansinės lėšos. Šios temos tikslas – yra supažindinti studentus su finansų samprata, jų reikšme bei funkcijomis, finansų sudėtimi, atskleisti finansų politikos pagrindines kryptis, valstybės finansinę veiklą, jos tikslus ir uždavinius. Aptarti Lietuvos finansų sistemos esmę ir struktūrą, valstybės ir savivaldybių finansų sistemas, jų reikšmę. Pateikti finansų rinkos sampratą, supažindinti su pagrindiniais finansų rinkos dalyviais, jų funkcijomis, padėti studentams suvokti viešųjų finansų vietą bendroje finansų sistemoje. 1.1. Finansų samprata, reikšmė ir funkcijos Valstybės finansų ištakos atsekamos Senovės Rytų valstybėse, Graikijoje ir Romos imperijoje. Tačiau tik po Romos Imperijos žlugimo praėjus keliems šimtmečiams, 13-14 a. Italijoje, formuojantis feodaliniams santykiams, prekybai ir pirklių luomui, ėmė rastis šiuolaikinių valstybės finansų užuomazgos. Valstybės finansų pradžia galima laikyti karaliau dvarui renkamus mokesčius ir rinkliavas (tarp jų ir natūrine forma). Stiprėjant valstybės vaidmeniui, ėmė vystytis valstybės valdžios struktūros, o joms stiprinti ir išlaikyti reikėjo lėšų. Atsiranda piniginių rinkliavų būtinybė, reikia jas paskirstyti, o tai ir yra valstybės finansų uždavinys.[1] Finansai gali būti suprantami keliomis prasmėmis: • • • • • • Finansai ( pran.finances - lot. financia “gryni pinigai, pajamos”) – plačiąja prasme – lėšos, pinigai, piniginų apyvarta; valstybiniai (valstybės) finansai – visos lėšos, esančios valstybinės valdžios žinioje. Finansai – valstybės ir savivaldybių pajamos ir išlaidos. Finansai yra piniginiai santykiai, kurių dėka paskirstant bei perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri valstybiniai (centralizuoti) ir ūkio subjektų (įmonių) bei įstaigų (decentralizuoti) piniginių lėšų fondai. Finansai – tai sistema piniginių santykių, susidarančių kuriant bei paskirstant nacionalinį produktą, nacionalines bei grynąsias pajamas ir jų pagrindu sukuriant finansinius išteklius, panaudojamus įvairiems krašto, ūkio valdymo lygiams. Finansai yra ekonominiai piniginiai santykiai, kurių pagalba paskirstant bei perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas.[2] Finansai –tai visuma ekonominių (piniginių) santykių, susijusių su nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant piniginių lėšų fondus, reikalingus visuomenės poreikiams tenkinti.

Kaip matome visi autoriai apibudindami finansus akcentuoja svarbiausias jų savybes, kad finansai yra ekonominiai (piniginiai) santykiai, susiję su piniginių lėšų fondų formavimu ir panaudojimu. Pastebėtina, kad finansai ne tas pats, kas pinigai. Finansai skiriasi nuo pinigų tiek turiniu, tiek atliekamomis funkcijomis. Tai ne pinigų sąvoka, bet finansai visada turi piniginę išraišką. Pinigai yra ne patys finansai, o tam tikras jų judėjimas. Finansai yra vidaus produkto paskirstymo ir perpaskirstymo ekonominis įrankis, kaip piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo proceso kontrolės priemonė, o pinigai yra prekės mainų priemonė. Todėl, kalbant apie finansus, jų esmę, nagrinėjamos ne pačios piniginės lėšos, bet tik piniginiai santykiai. Finansų funkcijos Finansų teisės doktrinoje išskiriamos šios finansų funkcijos: • • Pinigų fondų sudarymo (kaupimo); Pinigų fondų naudojimo;

Pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.

Kiti išskiria dvi funkcijas: • • Paskirstomąją, apimančią fondų sudarymo ir naudojimo funkcijas; Kontrolinę, kuomet finansai, aktyviai dalyvaujantys nacionaliniame pajamų paskirstyme ir perskirstyme, tuo pačiu metu atlieka kontrolinę funkciją.

Paskirstamoji funkcija apima lėšų sukaupimą ir panaudojimą. Per šią funkciją realizuojama finansų visuomeninė paskirtis, t.y. kiekvieno ūkio subjekto aprūpinimas reikiamais finansų ištekliais. Nacionalinių pajamų paskirstymas vyksta dviem etapais: • • pirminių arba pagrindinių pajamų paskirstymu; antrinių arba išvestinių pajamų paskirstymu.[3]

Pagrindinės arba pirminės pajamos susidaro materialinės gamybos sferoje ir apima darbuotojų, tarnautojų darbo užmokestį, įmonių bei gyventojų pajamas. Tačiau skirstant pagrindines pajamas, nesukuriama centralizuotų fondų, reikalingų plėtoti šalies ūkio pramonės šakas, patenkinti materialiuosius, socialinius ir kultūrinius gyventojų poreikius. Tam būtinas tolesnis nacionalinių pajamų paskirstymas arba perskirstymas. Nacionalinių pajamų perskirstymas susijęs su jų tarpšakiniu ir teritoriniu perskirstymu, siekiant efektyvesnio ir racionalesnio įmonių bei organizacijų pajamų ir santaupų panaudojimo; su jų perskirstymu iš gamybinės į negamybinę sferą, kurioje nesukuriama nacionalinių pajamų (švietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir socialinis aprūpinimas, valstybės valdymas, krašto apsauga); su jų perskirstymu tarp skirtingų gyventojų socialinių grupių. Perskirstymo procese atsiranda antrinės arba išvestinės nacionalinės pajamos.Tai pajamos, gautos negamybinėje sferoje, ir mokesčiai, atskaityti nuo šių pajamų. Paskirsčius antrines pajamas susidaro galutinė nacionalinių pajamų naudojimo struktūra ir proporcijos. Piniginiai fondai panaudojami pagal tam tikrą metodiką, reglamentuojamą įstatymų. Kadangi piniginių fondų sudarymas, paskirstymas susijęs su pinigų apyvartos būdais, tai finansai yra panaudojami kaip kontrolės priemonė. Gamyboje ir visuomeninėje veikloje yra būtina išmanyti, kokia yra atskirų piniginių fondų sudarymo tvarka, kokie ryšiai sieja su anksčiau sudarytais fondais, kaip atliekama finansinės veiklos analizė. Vienas svarbiausių finansų kontrolės uždavinių – patikrinti, ar laikomasi įstatymų, reglamentuojančių finansinius santykius, ar laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai biudžetiniai sistemai, mokesčių administratoriams ir pan. Kontrolės funkcijos dėka visuomenė gali sužinoti, kaip skirstomos piniginės lėšos, ar laiku finansiniai ištekliai patenka įvairiems ūkio subjektams, ar ekonomiškai ir efektyviai tie ištekliai panaudojami. Finansų kontrolinės funkcijos realizavimo instrumentas yra finansinė informacija. Ją sudaro finansiniai rodikliai, pateikiami buhalterinėse, statistinėse ir operatyvinėse ataskaitose.[4] Taip pat išskiriamos ir tokios finansų funkcijos: • • Reguliacinė; Stabilumo.

Reguliacinė funkcija – susijusi su neišvengiamu valstybės ir jos kompetentingų institucijų įsikišimu į valstybės finansinę veiklą. Valstybė per savo įgaliotas institucijas daro įtaką finansinės veiklos procesui (reguliuojamos valstybės pajamos ir išlaidos, vykdoma mokesčių politika ir t.t.). Stabilumo funkcija – tai stabilių (nuolatinių) ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas visiems ūkio subjektams ir piliečiams. 1.2. Finansų sudėtis: viešieji ir privatieji finansai Teisiniu požiūriu finansai skiriami į:

I. Privatiniai (biznio arba verslo, įmonių finansai), t.y. 1. bankai; 2. pinigų rinka; 3. investicijų rinka su vertybių birža ir naujo kapitalo emisijomis; 4. devizų rinka, kur prekiaujama įvairių kraštų mokėjimo priemonėmis; 5. draudimo bendrovių operacijos. (Pagal Lietuvių enciklopediją) II. Viešieji Viešieji finansai – tai ekonominiai (piniginiai) santykiai, atsirandantys sudarant, paskirstant ir panaudojant bendrus valstybinius piniginius fondus, siekiant vykdyti valstybės funkcijas. 1.3. Viešųjų finansų sąvoka Viešieji finansai – taivalstybės ir savivaldybės finansai. Išskiriami tokie viešųjų finansų ypatumai: • • • • • • • Bent vienas iš subjektų priskiriamas viešajai valdžiai; Finansai tiesiogiai susiję su viešojo intereso realizavimu; Ekonominės veiklos rūšis, susijusi su piniginių fondų kaupimu ir naudojimu; Administracinės arba ekonominės veiklos rūšis, kuri sąlygoja finansų teisės atsiradimą ir būtinumą; Būdingas imperatyvus metodas; Būdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija; Aukštas teisinės reglamentacijos lygis.

1.4. Finansų politikos samprata Tvarkant valstybės finansus svarbų vaidmenį vykdo finansų politika. Finansų politika apibūdinama kaip valstybės rengiamas bei realizuojamas priemonių planas, grindžiamas pinigų apyvartos, kredito sąlygų ir valstybės finansų įtaka ekonominiams procesams. Finansų politika – tai tikslinis finansų panaudojimas valstybės reikalams, juos tvarkant ir panaudojant pagal paskirtį. Finansų politika yra glaudžiai susieta su pinigų ir kredito politika, kuri vykdoma valstybei reguliuojant pinigų apyvartos ir kredito rinką. Taip pat susieta su biudžeto (iždo, fiskaline) politika. Finansų politikos turinys yra daugiareikšmis. Pagrindinės grandys yra šios: 1. Moksliškai pagrįstų finansų plėtojimo koncepcijų parengimas. Tai siejama su visiškais valstybės ūkio, gyventojų poreikių tyrimais, ekonomikos reikalavimais. 2. Pagrindinių krypčių nustatymas panaudojant finansus. Šioje grandyje turi būti įvertinti tarptautiniai veiksniai, numatytos finansinių atsargų didinimo galimybės ir gautų rezultatų lygio įvertinimas. 3. Praktinis taikymas, įgyvendinant numatytus tikslus. Taigi, šių grandžių vienovė apibūdina finansų politiką. Priklausomai nuo periodo trukmės ir keliamų užduočių sprendimo būdų, finansų politiką sudaro:

1. Finansų strategija; 2. Finansų taktika. Finansų strategija – ilgalaikis finansų politikos kursas, taikomas atsižvelgiant į perspektyvą, kaip sprendžiamos svarbios šalies ekonomikos problemos. Ji apima prognozuojamų koncepcijų procesą, numatantį, kaip geriau panaudoti pinigų fondus. Finansų taktika – tai konkretaus etapo finansinių problemų sprendimas, kuris apima finansinių santykių tobulinimą. Pagrindinis finansų politikos tikslas – tai visiškas finansinių atsargų (išteklių) telkimas visuomenės poreikiams tenkinti. 1.5. Valstybės finansinės veiklos sąvoka, tikslas, uždaviniai Bet kuri valstybė savo veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai ir vykdo finansinę veiklą. Finansinė veikla – tai kompetentingų valstybės institucijų veikla surenkant iš įstatymais nustatytų šaltinių lėšas į valstybės fondus ir naudojant tas lėšas valstybės f-jų finansavimui. Finansinės veiklos atsiradimą sąlygoja tai, kad valstybė yra įsipareigojusi vykdyti bendrus uždavinius, kuriems reikalingos didžiulės finansinės lėšos. Finansinės veiklos objektas – piniginės lėšos, surinktos valstybės piniginiuose fonduose. Pagrindas finansiniai veiklai yra visuomenės nacionalinės pajamos, kurios paskirstomos tarp valstybės ir kitų ūkio subjektų. Valstybės finansinė veikla – tai ekonominės veiklos rūšis, iš kitos pusės, tai valdymo rūšis, dėl to ji turi būti įgyvendinama pagal įstatymus, kurių visuma ir sudaro finansų teisę. Finansinės veiklos uždaviniai: 1. Per finansinę veiklą siekiama sukaupti pakankamai pajamų valstybės f-jų vykdymui. Tokios pajamos surenkamos per mokesčius, rinkliavas ir kitais metodais. 2. Tikslingai panaudoti sukauptas lėšas, sutinkamai su valstybės uždaviniais konkrečiu laikotarpiu. 3. Kontroliuoti lėšų surinkimą ir panaudojimą. 4. Piniginių lėšų pagalba užtikrinti subalansuotą visuomenės socialinę ir ekonominę raidą. Valstybės finansinės veiklos metodai. Jų yra du: 1) Lėšų kaupimo; 2) Lėšų paskirstymo bei panaudojimo metodas. Lėšų kaupimo metodas: Tai įstatymais nustatyti būdai, kurių pagalba yra surenkamos piniginės lėšos į valstybės finansinius fondus. Išskiriamos dvi šio metodo grupės: 1. Privalomų įmokų metodas – tai mokesčiai, valstybės rinkliavos, baudos. Už tokių įmokų nemokėjimą kalti asmenys traukiami atsakomybėn. 2. Laisvanoriškas lėšų perdavimo valstybei metodas, kuomet asmenys savanoriškai perduoda lėšas valstybei (valstybės skolinimasis, labdara, parama, dovanos). Lėšų paskirstymo bei panaudojimo metodas: Tai įstatymais nustatyti būdai, per kuriuos valstybė paskirsto savo lėšas tarp subjektų, įgyvendinančių valstybės funkcijas. Išskiriamos trys šio metodo grupės: 1. Finansavimo arba biudžetinis metodas – tai negrąžintinas ir neatlygintinas valstybės lėšų teikimas įstaigoms ir įmonėms, kurios realizuoja valstybės f-jas. Šis metodas taikomas tik biudžetinėms įstaigoms ir valstybės ar savivaldybės įmonėms. Per šį metodą paskirstomos biudžeto lėšos. Gali būti naudojamos ir tikslinių fondų lėšos. Finansavimas gali būti pilnas (biudžetinėms įstaigoms) ir dalinis (išimtinais atvejais valstybės įmonėms). 2. Kreditavimo metodas – tai lėšų teikimas juridiniams asmenims atlygintinumo, grąžintinumo ir terminuotumo pagrindais. Šis būdas taikomas tik tuo atveju, jei paskolos teikiamos iš Lietuvos Banko lėšų arba jei kreditams naudojamos valstybės pasiskolintos lėšos. 3. Finansavimosi metodas. Visos ūkio subjekto lėšos yra padengiamos iš jo gaunamų pajamų. Šis metodas taikomas tik

organizacijų. Neteisinės. būtinomis jai vykdant ekonomines. Nebiudžetiniai fondai (privalomojo sveikatos draudimo fondas. Gyventojų ir įmonių. kai jos šalia biudžetinių lėšų. o kitu sukuria arba nutraukia finansinius teisinius santykius. organizacijų. taip pat biudžetinėms įstaigoms. 2.Apima institucijų veiksmus finansinėje veikloje. Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro: 1. Valstybės finansų sistemąsudaro finansinių grandžių. keičia ar panaikina finansų teisės normas. Pagal pobūdį išskiriamos šios valstybės finansinės veiklos formos: 1.7. organizacijų. 2. Valstybės įmonių lėšos. Valstybės finansų sistema – tai visuma ekonominių piniginių santykių. 1. Valstybinis kreditas. 3. centralizuoti (valstybės/viešieji finansai). Valstybės ir gyventojų. kuriais sukuriamos atitinkamos teisines pasekmės. 3.). Biudžetai (valstybės. visuma. valstybės kontroliuojamoms įmonėms. socialines ir politines funkcijas. dokumentų pildymas). 2. savivaldybių). savo veiklai naudoja nebiudžetines lėšas. per kuriuos sudaromi. Pagal teisines savybes visi teisiniai aktai yra: • • norminiai – reguliuoja atitinkamą finansinį santykį ir įtvirtina bendro pobūdžio elgesio taisykles. Teisinės. Valstybės ir įmonių. 1. kurie nesukuria teisinių pasekmių. Valstybinio socialinio draudimo fondas ir kiti.[1] Tam tikrose finansų sistemos grandyse finansiniai santykiai susiklosto tarp: 1. Pačių gyventojų. sprendžiami finansiniai klausimai. Jų turinį sudaro institucijų veiksmai sukuriant teisės normas ir jas taikant. Finansų sistema sudaro: 1. tačiau sudaro prielaidas tinkamam finansinės veiklos formų realizavimui (darbuotojų apmokymas. Lietuvos Respublikos finansų sistemos esmė ir struktūra Finansų sistema – ekonominių piniginių santykių. Pačių įmonių. naudojami ir kontroliuojami pinigų fondai. jų panaudojimo formomis ir metodais. 5. decentralizuoti (įmonių. 2. Valstybės institucijos priima tam tikrus aktus – nustatyta tvarka priimami. Jie vienu atveju sukuria.6. 4. kurių kiekviena skiriasi lėšų pritraukimo šaltiniais. Valstybės finansinės veiklos formos Finansinės veiklos forma išreiškia valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmus kaupiant ir naudojant valstybės lėšas. taikomi konkretiems subjektams ir betarpiškai sukuria finansinį teisinį santykį. .valstybės įmonėms. sferų ir grandžių. organizacijų ir namų ūkio ) finansai. individualūs – priimami kiekvienu konkrečiu atveju. kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis. 4.

Kita sistema pagrįsta atvira finansinių instrumentų apyvarta ir rinka. tiek aprūpindami įmones finansiniais resursais. brokerių kompanijų). arba kuriuos nori skolintis.viena svarbiausių kiekvienos valstybės finansų sistemos dalių ir atlieka vieną svarbiausių ekonominių funkcijų . draudimo bendrovės ir kt. 2.firmos ir finansinės institucijos. Kiekviena šalis turi savo finansų rinkų išsivystymo lygį. 3.tai trumpalaikių (iki vienų metų) vyriausybinių ir akcinių bendrovių skolų vertybinių popierių rinka. bankine). per kurią pritraukiama didesnė dalis finansavimo.issuers). norinčios išleisti į apyvartą vertybinių popierių. produktų ir finansų. Vertybiniai popieriai yra tam tikras jų savininko reikalavimas arba teisė į vertybinių popierių išleidėjo (skolininko) pelną ar turtą. Akcijas perka fondai. Tokios sistemos veikia Vakarų Europoje . dideliu jų saugumo laipsniu. kapitalo rinkos) . brokerių. skatina nuosavybės finansavimą.1. Lietuvos sistema yra mišri. depozitais. kuriais pasinaudodami lėšų tiekėjai ir lėšų ieškotojai atlieka finansines operacijas. pasiruošę pirkti naujus vertybinius popierius. ar pagrįsta rinka ( dar vadinama anglosaksiška.8. . Pinigų rinka . kurios turi lėšų (investuoja). Taigi. kurie nėra verslo žmonės..Britanijoje. valstybės iždo vertybiniais popieriais. kanalai. įrenginiai. komerciniais popieriais. Todėl pirminių rinkų dalyviais dažniausiai būna akcinės bendrovės. likvidumu (galimybe bet kuriuo momentu atgauti pinigus) bei pelningumu (atsižvelgiant į rizikos laipsnį). turi pasižymėti greitu jų grąžinimu. vertybiniai popieriai yra turtas tam. Paprastai neapsieinama be tarpininkų (investicinių bankų. Pasaulio pinigų rinkose prekiaujama: 1.Vokietijoje. Šioje rinkoje skolinami(investuojami) pinigai ilgam laikui. Tačiau tai greičiau yra ne fizinė vieta. Už investuotus pinigus yra perkamas ilgalaikis turtas . Financal markets) .pagrįsta bankais (dar vadinama kontinentine. kurioms reikalingos lėšos nuosavam kapitalui suformuoti. tačiau didžioji dalis finansavimo pritraukiama per bankų paskolas. Finansų rinkos yra vieta. Finansų rinkos apima: • • pinigų rinkas kapitalo rinkas. mažesnės ir ne tokios skaidrios. Finansų rinkos samprata Ekonomikoje yra trijų tipų rinkos:išteklių. Pinigai. Bankai užsiima ir fondų. obligacijų) rinka. Visos finansų rinkos taip pat dar yra skirstomos į pirmines ir antrines. • • privilegijuotosiomis akcijomis paprastosioms akcijomis konvertuojamaisiais vertybiniais popieriais. t. Jos suteikia galimybę įsigyti ir investuoti pinigus. kaip investicijos. tiek tarpininkaudami rinkoje atliekant operacijas. Prancūzijoje bei Japonijoje.perskirsto laikinai laisvas lėšas tarp valstybės ūkio subjektų. artimesnė bankais pagrįstai sistemai. kadangi bankams per savo finansų maklerio padalinius leidžiama dalyvauti investicinės bankininkystės ir vertybinių popierių prekybos tarpininkavimo veikloje.fabrikai. Pirminė rinka. Vertybinius popierius išleidžia ir platina rinkoje emitentai (angl. ir įsipareigojimai tiems. kurie vertybinius popierius parduoda. kartu įtraukdamos į investavimo procesą individualius asmenis. Pasaulinės nuosavybės rinkose yra prekiaujama: obligacijomis. mechanizmų ir susitarimų. Jų tikslas yra efektyviai paskirstyti santaupas pinigų naudotojams. Daug svarbiau kokia sistema . taip pat ir investitoriai. Taip yra JAV ir D. Nuosavybės (kapitalo) rinka. Jį nebūtinai lemia vieno ar kito instrumento paplitimas. kur prekiaujama finansiniu turtu.tai naujai į apyvartą išleistų vertybinių popierių rinkos. kuris juos nusiperka. Perka tos firmos ar asmenys. Tai ilgalaikių vertybinių popierių (akcijų. draudimo veikla. Jeigu sistema pagrįsta bankais. tai jie atlieka visas reikalingas funkcijas. tiek dalyvaujant stambiais akcininkais įmonių veikloje. skaidresnė ir labiau išvystyta. Ši sistema likvidesnė. bet eilė institucijų. Tada finansų rinkos yra ne tokios likvidžios. per kuriuos vyksta lėšų pasiūlos ir paklausos jėgos.y. Finansų rinkos (angį.yra paplitusi šalyje. tokie sambūriai.

sužinodami apie vertybinių popierių kainas rinkoje ir sudarydami pirkimo . išskyrus atvejus. Šiaip antrinė rinka yra reikalinga. kuriuos nulemia pinigų kaupimo ir investavimo sprendimai. turinčios laikiną fondų perteklių. Taip yra todėl. Antrinės ir pirminės rinkos kainos yra labai artimos. kurios savo vardu neišleidžia vertybinių popierių. pinigų srautus nulemia jų kainos ir rizika. Kapitalo rinkoje pasiskolinti pinigai daugumoje atvejų yra nukreipiami investavimui. Taip pat pinigų rinkos vertybiniai popieriai yra likvidesni. o superka kitų korporacijų vertybinius popierius (pirminė rinka). privilegijuotos akcijos) vyriausybės obligacijos. Rizikos laipsnis. pirkimo kaštai būtų didesni). vietinių valdžios organų obligacijos. Svarbu pažymėti. Kapitalo rinkoje paprastosios akcijos. perduodamieji kontraktai.Antrinė rinka. komerciniai vekseliai. Finansų tarpininkai superka vertybinius popierius ir po to savo vardu išleidžia vertybinius popierius parduoti visuomenei.. kai vertybinių popierių pirkėjai ir pardavėjai (arba jų finansų makleriai). kai ji sąmoningai superka juos turėdama specifinius tikslus. kai įmonė jau yra anksčiau išleidusi tokios pačios rūšies vertybinių popierių. Pinigų rinkoje pasiskolinti pinigai daugeliu atvejų yra naudojami einamosioms reikmėms tenkinti. bankų akceptai. Kadangi pinigų rinkoje vertybiniai popieriai cirkuliuoja trumpesnį laikotarpį nei kapitalo rinkoje. Pvz: iš vienos įmonės į kitą.komerciniai bankai. Jie yra reikalingi. Antrinės rinkos gali būti organizuotos dviem būdais: • • Birža . skiriantys kapitalo ir pinigų rinkas: • • Cirkuliacijos laikotarpis: Pinigų rinka – iki vienerių metų. jeigu investitorius nori greitai ir be didelių kaštų parduoti arba nusipirkti finansinį turtą. tačiau egzistuojant tokioms rinkoms akcijos yra patrauklesnės ir atsiranda daugiau galimybių didinti realias investicijas. Be abejo. Elektroninė sandorių be tarpininkų biržoje vieta . privilegijuotos akcijos. kad realias investicijas galima finansuoti tik iš pirminėje rinkoje parduotų akcijų. konvertuojami vertybiniai popieriai (obligacijos.bankai. Gali būti ir pinigų srautai tarp valstybės ir verslo sektorių. kad per trumpesnį laikotarpį yra mažesnė tikimybė pakisti palūkanų normai ar pasikeisti visai šalies makroekonominei situacijai. Antrinėje rinkoje vykstančios operacijos nepadidina firmos piniginių lėšų. bet jei nebūtų finansinių tarpininkų. Finansinės priemonės. kur yra siūloma didesnė kaina. finansų kompanijos. pinigai pirmiausiai bus investuojami ten.pardavimo sandorius.9. draudimo kompanijos.Tai tokios finansų įstaigos. Tai komerciniai bankai. tai šie vertybiniai popieriai pasižymi mažesniu rizikos laipsniu.Tai tokios finansų įstaigos. Fondų (lėšų) tiekėjai. Vieną sykį pardavusi savo išleistus vertybinius popierius akcinė bendrovė paprastai nedalyvauja tolesnėje jų apyvartoje.tai vertybinių popierių prekyba tik tarp investitorių. Kapitalo rinkoje pagrindiniai fondų tiekėjai . kurios priima pinigus iš juos sutaupiusių ir savo vardu išleidžia juos. Sutaupyti pinigai gali būti investuoti ir į užsienį. pensijų fondai. Pagrindiniai požymiai. teikdami paskolas arba kitoms finansinėms priemonės įsigyti. Pinigų skolinimo tikslai. jeigu kitose valstybėse tų pinigų kaina yra didesnė. bendrieji fondai (holdingo kompanijos). 1. Pinigų rinkoje: pervedamieji bankų indėlių sertifikatai. apyvartiniam kapitalui finansuoti. Finansų brokeriai. teikiantys ilgalaikes paskolas dideliais kiekiais. Finansų rinkos dalyviai Finansiniai tarpininkai. kai finansų makleriai palaiko kontaktus kompiuterinio ryšio pagalba. Mus domina tie pinigų srautai. • • • . nes finansų įstaigas daro efektyvesnėmis (mes galėtume tiesiog nusipirkti vertybinių popierių. susitinka nustatytoje vietoje ir joje atlieka visus pirkimo . kad juos perparduotų savininkams. iždo vekseliai. Pinigų rinkoje pagrindinai fondų tiekėjai . draudimo kompanijos. korporacijų obligacijos. pensijų fondai. Kapitalo rinka – daugiau negu vieneri metai. komerciniai popieriai. Taigi. ypatingai tada. Kaip pasiskirsto sutaupyti pinigai? Pinigai gali judėti tame pačiame ekonomikos sektoriuje.pardavimo sandorius. Antrinė rinka padeda nustatyti vertybinių popierių kainas pirminėje rinkoje.

Pagrindinės finansų institucijos ir jų funkcijos Finansų sistema perskirsto lėšas tarp jų tvarkytojų (lėšų šaltinių) ir lėšų naudotojų. finansų institucijos sujungia lėšų naudotojus ir lėšų taupytojus. surenka lėšas iš šimtų ir tūkstančių indėlininkų (lėšų taupytojų). Galima sakyti. sugebėjimas įforminti sandorius. dar vadinamas vertybinių popierių rinkomis. tiek skolininkams partnerio suradimas finansinėje rinkoje yra brangus ir darbui imlus procesas. obligacijos ir kt. finansų rinkos. kadangi reikalinga išsami informacija. kadangi bankas atlieka lėšų surinkimo funkciją. skolindamasi l mln. Visų pirma. o smulkiems skolininkams sudaro galimybę gauti paskolą.. valdžios institucijoms ar užsienio subjektams. finansų institucijos yra alternatyva finansų rinkoms. indėlių sertifikatais ir pan. pasinaudodama finansų institucijos paslaugomis. kurių dėka patenkinami įvairių finansavimo proceso dalyvių lūkesčiai. užsienio subjektai. 4. O stambiems skolininkams atsiranda galimybė gauti stambesnes paskolas. indėlių sutartimis. Taip pat tai vertybinių popierių išleidimo palengvinimo mechanizmas. Finansų rinka suteikia galimybę taupytojams pirkti vertybinius popierius. obligacijų ir kitų vertybinių popierių išleidimo sistemą. kurias gauna iš lėšų taupytojų. įmonės (kompanijos). kad finansų institucijai grąžins paskolintas lėšas. norėdami gauti pinigus vietoje vertybinių popierių. Taigi.tai komerciniai bankai ir kitos organizacijos. Lėšų naudotojai maino vertybinius popierius į lėšas. t. Prie depozitinių finansinių institucijų priskiriama: . gali išleisti vertybinius popierius kaip pasižadėjimo raštus. o paskui indėlininkų lėšas perskolina lėšų naudotojams. kuriuos išleido lėšų naudotojai. nes šios institucijos sukaupia dideles lėšas. Lt iš komercinio banko. Surinktas santaupų lėšas finansų institucija skolina asmenims. Panašiai kaip ir finansų rinkos. finansų institucijos. Depozitinės institucijospriima indėlius iš fizinių ir juridinių asmenų ir. asmenys. Pagal lėšų sukaupimo būdąfinansinės institucijos skirstomos į depozitines ir nedepozitines.10. kad tiek lėšų skolintojams. finansų sistema negalėtų efektyviai veikti be finansinių institucijų. Lėšų judėjimui tarp lėšų taupytojų ir naudotojų palengvinti egzistuoja du netiesioginio investavimo mechanizmai: 1. kurios surenka taupytojų lėšas ir teikia paskolas lėšų naudotojams. Pvz. ir tuos vertybinius popierius. 2. Finansinės institucijos gali būti klasifikuojamos įvairiai: pagal lėšų sukaupimo būdą. kuriuos pardavė kiti taupytojai. įmonė. įmonėms.1. Finansų rinkossukuria akcijų.) suteikia taupytojams teisę į būsimuosius lėšų naudotojo pinigų srautus. Finansų tarpininkai dar būtini ir dėl to. Bendrąja prasme finansų rinka . Vertybiniai popieriai (akcijos. sukaupusios reikiamus išteklius. dažniausiai derybas veda su vienu banko atstovu. 3. kurios kitaip pastarieji negautų. Finansų rinkos ir finansų institucijų egzistavimas smarkiai sumažina skaičių asmenų.. vyriausybės struktūros. Lėšų taupytojus galima suskirstyti į kelias grupes: 1. O įmonė.tai teisinių institucijų ir organizacijų priemonių visuma. teikia paskolas ūkio subjektams ir gyventojams. Finansų institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį finansų sistemoje. Finansų institucijos. patvirtindama savo indėlininkams jų pretenzijas į būsimas lėšas vertybiniais popieriais -taupomosiomis knygelėmis. 2.y. su kuriais lėšų naudotojas privalo sudaryti sandorius. bei vykdo kitas finansines operacijas. pagal lėšų panaudojimo ypatybes ar pagal atliekamas tarpininkavimo funkcijas. jos padeda smulkiems taupytojams (nedidelių laisvų lėšų savininkams) užsidirbti papildomų pajamų iš palūkanų.

4. kurie sukaupia lėšas iš terminuotų. Taip pat investuojama į naujai besikuriančių įmonių akcijas. Draudimo firmos (sukaupia lėšas parduodamos draudimo polisus/sutartis. tačiau tas lėšas pritraukti atviroje rinkoje šios įmonės yra per smulkios. Sukauptas pensijų fondų lėšas klientai negali bet kada paimti. Taupymo ir paskolų asociacijos (paprastai surenka lėšas iš smulkių taupytojų terminuotų ir neterminuotų taupomųjų indėlių pavidalu ir po to jas skolina vartotojams neilgam laikotarpiui arba teikia tikslesnes hipotekines paskolas. Komerciniai bankai (tokie finansiniai tarpininkai. o kreditų gavimas taip pat komplikuotas. neterminuotų indėlių ir kurie sukauptas lėšas naudoja komercinėms. tai leidžia joms investuoti laisvas lėšas į fiksuotų pajamų vertybinius popierius arba į įmonių akcijas) 2. kurios pritraukia susivienijusių pagal tam tikrus principus asmenų santaupas ir teikia paskolas bei finansinę paramą tik tos unijos nariams) Nedepozitinės institucijossukaupia lėšas įvairių įmokų. išleidžiančios išperkamąsias akcijas ir taip sukauptas daugelio investuotojų pinigines lėšas investuojančios į organizuotose vertybinių popierių rinkose kotiruojamus vertybinius popierius 4. 2. taip užtikrinant tam tikrą pradinį kapitalą. 8. periodinių įnašų pagalba ir investuoja sukauptus finansinius išteklius tam tikromis jų veiklos pobūdį ir strategiją atitinkančiomis sąlygomis. priklausančių pirmiausia individualiems asmenims ir teikia pirmiausiai vartotojiškas ir hipotekines paskolas bei perka Vyriausybės vertybinius popierius) 3.apima tiek depozitines. Kredito unijos (paprasčiausios finansinio tarpininkavimo institucijos. Didelė dalis šių asociacijų lėšų investuojama į gyvenamųjų namų statybas) 4. 7. Kas yra finansai? Kokias pagrindines funkcijas jie atlieka? Kokia yra finansų sudėtis? Apibūdinkite finansų politiką? Kokias žinote valstybės finansinės veiklos formas? Apibūdinkite Lietuvos finansų sistemą? Kas yra finansų rinka? Išvardinkite bent du finansų rinkos dalyvius? Kokias žinote finansų institucijas? . kurių plėtrai yra reikalingos lėšos. įmokų įnašų pavidalu ir panaudoja sukauptus finansinius išteklius įvairioms paskoloms teikti arba vertybiniams popieriams antrinėje rinkoje įsigyti. kurios kaupia lėšas įvairių indėlių. kurie dažniausiai investuoja į smulkių ir rizikingų įmonių akcijas.platina naujas vertybinių popierių emisijas pagal iš anksto nustatytą kainą arba nuperka visus išleistus naujus vertybinius popierius pagal sutartą kainą. Prie nedepozitinių finansinių institucijų priskiriama: 1.1. tam tikslui kaupdami lėšas darbdavių ir pačių darbuotojų įnašų pagalba. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. todėl šios lėšos dažniausiai naudojamos ilgalaikėms investicijoms 3. Investiciniai fondai (investicinės bendrovės. tiek nedepozitines finansines institucijas. Jos yra padidintos rizikos institucijos. 6. kurios sukaupia lėšas iš terminuotų ir neterminuotų indėlių. pensijų fondai) Investicines(investiciniai fondai) Pagal atliekamų tarpininkavimo funkcijų ypatybes visas finansines institucijas galima suskirstyti į: a) finansinius tarpininkus . Rizikos kapitalo fondai(tai fondai. Kadangi draudimo kompanijos akumuliuoja dideles lėšas ilgam laikui. Pensijų fondai (aprūpina gyventojus pajamomis išėjus į pensiją. Taupomieji bankai(tokios finansinės institucijos. o po to parduoda juos finansų rinkoje pagal rinkos kainą. 9. 3. Šių fondų tikslas yra padidinti įmonės vertę ir po to akcijas parduoti kitiems investuotojams) Nedepozitinės finansinės institucijos dar gali būti skirstomos į: • • Kontraktines (draudimo kompanijos. b) investicinius bankus. 5. vartotojiškoms ir hipotekinėms paskoloms teikti) 2.

Dėl finansų teisės kaip teisės šakos apibrėžimo autorių nuomonės išsiskiria nežymiai. paskirstant. Įgyvendinant valstybės finansinę veiklą susidaro daug santykių. Paskirstomasis pobūdis . švietimo.2. socialiniai faktai. visumą. Profesorius A. leidžiant vertybinius popierius ir kita. turime pastebėti. kad teisinio reguliavimo dalyką sudaro reguliuojamų visuomeninių santykių subjektai ir objektai. būtinas valstybės uždaviniams ir funkcijoms vykdyti konkrečiame laiko etape. kad finansų teisės reguliavimo objektas . Pabrėždami valstybės funkcijų ir uždavinių reikšmę. 6.finansinių santykių atsiradimą sąlygoja valstybės poreikiai gauti pajamas. tam tikrų subjektų veiklą ir studijų discipliną. kad finansų teisės dalykas . reguliuojančių visuomeninius santykius. kurie atsiranda valstybei įgyvendinant finansinę veiklą arba visuma finansinių santykių. 3. kad ją būtų galima suprasti keleriopai t. Ekonominis pagrįstumas . teikiant kreditus. teisinis. turinčios valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu.siekiama gauti valstybės pajamas. visi juridiniai ir fiziniai asmenys. 2. ir teisės gauti iš jos tam tikrų paslaugų . Teisės teorijoje teisės šaka suprantama kaip viduje teisės sistemos atsiskyrusi giminingų teisės normų. Giminingi vienos ar kitos srities visuomeniniai santykiai suponuoja atitinkamą teisės šaką. visuma. . kuri organizuoja finansinę veiklą. Finansų teisę galima būtų apibrėžti kaip teisinių normų. Valdingas pobūdis . kad jis yra nevienalytis. sąlygoja) šalies finansų tvarkymą. Finansų teisės samprata Pradėdami kalbėti apie finansų teisę. o turintis tam tikrą struktūrą.per finansinius santykius paskirstomos nacionalinės pajamos tarp valstybės. 5. atsirandančių valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius išteklius. Finansinius santykius vienija vienas tikslas . atsirandančius valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius išteklius. kurios sudaro valstybės veiklos finansinį pagrindą.tai žmonių santykiai. reguliuojančių tam tikrą artimų visuomeninių santykių sritį. pajamų kaupimo. Finansų teisei yra būdingi du kriterijai: • • ekonominis. taip pat nustatant mokesčių mokėjimo pagrindus ir tvarką. Šių santykių subjektai . Finansų teisės dalykas ir metodas Siekdami išsiaiškinti finansų teisės dalyką. Organizacinis pobūdis .2. atsirandančius dėl turtinių prievolių.formuoti biudžetą. kad finansų teisę galima būtų suprasti kaip visumą teisės normų. 2. suponuojantys atitinkamų santykių atsiradimą bei praktinė žmonių veikla. Taigi būtų galima prieiti prie dar vienos išvados.tai sistema teisės normų. kurios reglamentuoja (nustato. Taip pat finansų teisės dalyką būtų galima apibrėžti kaip turtinio pobūdžio santykius. Ekonominis kriterijus pasireiškia tuo. jie turi atitikti tam tikrus požymius: 1. atsirandantys sudarant valstybės biudžetą. Piniginis pobūdis .tai visuomeniniai santykiai.saugumo nuo išorinės ir vidinės agresijos. jį naudojant. panaudojant bei kontroliuojant valstybės pinigines lėšas. kurios reguliuoja finansinius santykius. kad finansų teisė reglamentuoja finansų institucijas bei jų funkcijas ir visų finansų išteklių fondų formavimo ir naudojimo tvarką.finansiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja būtinai dalyvaujant valstybei. vykdant bankų operacijas. Tai reiškia. galėtume dar paminėti. poįstatyminiais teisės aktais bei tarptautinių sutarčių pagalba. lemia. Tačiau kad tam tikrus visuomeninius santykius galima būtų priskirti finansų teisės dalykui. medicinos.per finansinius santykius surenkamos piniginės lėšos į valstybės fondus ir naudojamos valstybės reikmėms.1. turime išskirti. reguliuojama valstybės finansinė politika ir sudaromos prielaidos valstybės funkcijų įgyvendinimui. paskirstymo ir perpaskirstymo pagrindu. mokslą. socialinio draudimo ir kitose srityse. kylančius kaupiant. ūkio subjektų ir gyventojų. kurie reguliuojami finansų teisės normomis. kad finansiniai procesai vyksta valstybės sferoje.Vaišvila pažymi. 4. Atsižvelgdami į šiuos kriterijus galime teigti. kad finansų teisė . Teisinis kriterijus pabrėžia aplinkybę. susijusių su finansinių fondų sudarymu ir panaudojimu. nes jie saistomi su valstybe pareigos mokėti mokesčius . Teisės teorijoje pažymima. kad visi finansiniai procesai yra reglamentuojami įstatymais.finansiniuose santykiuose būtinai dalyvauja valstybės ar savivaldybių institucijos.y kaip teisės šaką.valstybė.

3. Valstybės prievartos priemonių už teisės normų pažeidimus taikymas." Tačiau diskusijos nerimsta dar ir dabar. to taikymo tvarka ir sankcijų pobūdis. nes taip yra nustatyta įstatymo. Šios normos suteikia galimybę: 1) disponuoti pakankamu kiekiu lėšų (įstatymai. Dispozityvusis metodas leidžia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyvą. tarpusavio padėtis nėra lygiateisė ir dažniausiai finansiniai teisiniai santykiai atsiranda būtent norminio akto. Šios normos.kad finansų teisė neturi savarankiško dalyko. o ne susitarimo pagrindu. tą ir reikia daryti. Šios teorijos patvirtinimą galime rasti ir P. galima daryti išvadą. M. O. Piskotinas ir kiti. kas yra nurodyta teisės normose. Teisės teorijoje išskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvusis (direktyvusis) ir dispozityvusis (autonominis). kuriomis valstybė veikia visuomeninių santykių dalyvių valinį elgesį.Atsižvelgdami į paminėtus požymius. taigi valstybė gauna subjektinę teisę reikalauti iš konkretaus piliečio konkrečios sumos. kurie atsiranda kaupiant valstybės lėšas į valstybės nustatytus biudžetus ir piniginius fondus. Godme knygoje „Finansų teisė". 2. Imperatyviojo metodo esmė yra ta. kuriais remdamasis gali duoti kitam to santykio dalyviui privalomus paliepimus. kad finansų teisė atsiskyrė iš konstitucinės ir administracinės teisės ir tapo savarankiška teisės šaka teisės sistemoje.tai teisinės priemonės. kad valstybės finansai būtų reglamentuojami specialiomis valstybinėmis normomis. o atsirado kaip savarankiška teisės šaka kartu su konstitucine ir administracine teise. N. nei iš administracinės teisės. valstybės turto atskirų dalių lankstumas ir apyvartumas ir su tuo susijęs galimas piktnaudžiavimas reikalauja. Santykio dalyviams neleidžiama jokia elgesio saviveikla ir nukrypimai nuo teisinių imperatyvų.. kad finansų teisėje naudojamas valdingų įgalinimų metodas. . A. pasirenkant vieną ar kitą elgesio variantą. Chalfina. Finansų teisės teisiniams santykiams atsirasti reikia valstybės institucijos akto. kurioms administracine prasme nėra pavaldūs kiti finansų teisės subjektai. O. o dėl jos evoliucijos išlieka dvi anksčiau minėtos pozicijos. kokį elgesio variantą pasirinkti. Šią R. • • Remdamiesi aukščiau išvardintais požymiais ir jų pasireiškimu finansų teisėje. A. antroje pusėje. kurie kyla kontroliuojant valstybės lėšų surinkimą. savarankiškumą. M.kad ji yra kompleksinė. Visi sutaria tik dėl to. Rovinskis M. vienas dalyvis turi valdinius įgaliojimus. Kiekviena teisės šaka turi savo reguliavimo metodą. Finansų teisinio santykio dalyviai nėra lygiateisiai. Chalfinos suformuluotą mintį dar 1952 m. Tokią poziciją palaikė E. Jis atsako į klausimą. Kokį teisinio reguliavimo metodą reikia priskirti konkrečiai teisės šakai apsprendžia tokie teisinio reguliavimo metodo požymiai: • Kokių teisinių faktų pagrindu atsiranda. 3) pasirūpinti jų panaudojimu sutinkamai su tautos valia ir viešaisiais interesais (biudžeto įstatymai). Finansų teisės vieta teisės sistemoje Finansų teisė yra savarankiška teisės šaka. Valdingus įgalinimus turi dauguma institucijų. Gūrvičius ir kiti. I. tai rasime nuomonių. kad ji priklauso administracinei arba konstitucinei teisei. toliau plėtojo B. jog finansų teisėje vyrauja imperatyvusis metodas. įgyvendinančių valstybės funkcijas. Šis klausimas buvo sąlyginai išspręstas tik XX a. Teisinio reguliavimo metodas . Pavyzdžiui.sudaro savarankišką teisės šaką. treti . Ji teigė. kiti . Ivanovas. Jei dar labiau įsigilinsime į finansų teisės dalyko specifiką. bauda. kurios sudaro finansų teisės dalyką: • • • • finansiniai santykiai. Kad finansų teisė yra savarankiška teisės šaka pirmoji prabilo R. o šis yra įpareigojamas sumokėti valstybei tokią sumą. veikiančios kiekvieną gyvenimo sritį ekonomikos ir politikos . Finansų teisės normos numato tam tikras sankcijas už jų pažeidimus pvz. finansiniai santykiai. finansiniai santykiai. paskirstymą. kad tai. kur jis rašo: „finansų ir ekonomikos ryšys. kurie atsiranda naudojant valstybės lėšas. Tokia dabar ji laikoma vakarų ir rytų Europos valstybėse. kaip. Tačiau klausimas dėl finansų teisės savarankiškumo tarp kitų teisės šakų ilgą laiką buvo aktualiu diskusijų dalyku: vieni teigė. galime išskirti keturias finansinių santykių grupes. 2) tiksliai diskontuoti lėšų judėjimą (iždo įstatymai). reguliuojantys pajamas). panaudojimą. pasikeičia ar nutrūksta reguliuojami santykiai. kad finansų teisė dabar yra savarankiška teisės šaka. Kitur atskiri institutai yra kaip atskiros teisės šakos. kiekvienas pilietis privalo mokėti mokesčius. Teisinio santykio dalyvių teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu. finansiniai santykiai. kurie atsiranda paskirstant valstybės lėšas tarp subjektų. Teisinių santykių dalyviai gali tik išimtinais atvejais patys nuspręsti. Ji neišsiskyrė nei iš konstitucinės. kokiu būdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai. Kita teorija teigia. kad finansų teisė pripažįstama savarankiška teisės šaka.

kredito sistemos. Vadinasi. santykiai tarp lygiateisių subjektų dėl piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai.privačios lėšos. finansų teisė gina valstybės interesus. Taigi biudžeto ir mokesčių. o civilinėje teisėje dominuoja šalių lygiateisiškumas. Finansų teisės ypatumai. Konstitucinė teisė įtvirtina atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų organizaciją ir veiklą. nustatančios įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios organų kompetencijas biudžeto srityje. Iš kitos pusės. Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri. draudimo įmonių. kad finansų teisė atsiskleidžia vienoje iš valstybės veiklos sričių.dažniausiai veikia privatūs asmenys. kaip jis .Finansų teisė. t. o civilinėje teisėje . kurios betarpiškai susijusios su finansų teise. pinigų cirkuliacijos klausimai. kur finansų teisės normos. Vis dėlto reikia vadovautis tuo. kad pajamos. įgyvendinamas valstybės finansinėje veikloje. aišku. piniginių lėšų perskirstymą ir panaudojimą valstybėje. kadangi finansinė veikla gali būti įgyvendinama ir vienų.4. kredito. Finansų teisės. reguliuojančios šią veiklą. o valstybės finansinė veikla neabejotinai tampa administracine veikla. Atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios kompetencijose numatyta. Egzistuoja panašumų ir pagal valstybės veiklos formą. grynai rinkos santykiai. privalo būti perskirstytos tokiu būdu. Jos padeda nenukrypti nuo pagrindinių principų nuolat besikeičiančioje ir besivystančioje finansinių įstatymų leidyboje. įtvirtinti atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose. sutvirtina bendruosius principus ir nuostatas. Jos įtvirtina valstybės finansinės veiklos organizacijos pagrindus. ir kitų institucijų. visuomeninės santvarkos. per kasdieninį finansinės kontrolės užtikrinimą. jų veiklos sistemą ir principus. Tuo tarpu finansų teisė praplečia šias abi valstybės veiklos formas. ypatingai kreditinių atsiskaitymų sferoje. Konstitucinės normos. tiek ir finansų teisės reguliavimo dalyku. valstybinio kredito. finansų teisės reguliavimo metodas . pinigų . apibrėžiamos valstybės institucijų funkcijos. Tokiu būdu įvairių pakopų finansų teisės normos išreiškia konstitucinių principų valstybinėje ir visuomeninėje santvarkoje bendrumą. ji glaudžiai susijusi su konstitucine ir administracine teise. būtent finansų teisės normos reguliuoja akumuliacijos procesus. Tad konkrečiai galime paminėti tokius finansų ir civilinės teisės skirtumus: • • • • finansų teisės reguliavimo dalykas yra valstybės lėšos. Kaip ir visos teisės šakos. sprendžia ekonominius ir socialinius uždavinius remdamasis politinių uždavinių įgyvendinimu. finansų teisėje būtinas subjektas yra valstybė. normų pagrindas yra konstitucinės teisės normos. mokesčių ir pajamų. Tokiu būdu visi nurodyti santykiai tampa tiek civilinės ir komercinės teisės. 2. valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijų organizacijos. atsirandančios rinkoje ir ūkio sferoje. sąveikauja su kitomis teisės šakomis.valdingų nurodymų davimas. ryšys su kitais mokslais ir kitomis teisės šakomis Vis dėlto finansų teisės ypatybės labiau atsiskleidžia lyginant ir atskiriant ją nuo kitų teisės šakų nei nagrinėjant jos reguliavimo dalyką ar metodą. Šita valstybės veiklos sritis negali būti aprūpinta be finansų teisės normų priėmimo ir tobulinimo. Finansų teisė tarsi praplečia šių teisės šakų reguliavimo sferą. pasikeitimo ir pasibaigimo sąlygos. tuo tarpu civilinės teisės dalykas . konkretizuojami ir plėtojami priimant finansinius įstatymus. kurios daro įtaką valstybės veiklai ir jos organizacijai. taip ir finansų teisė remiasi ir vystosi šiais nustatytais pagrindais. kokius įgaliojimus turi Seimas ir Vyriausybė finansų srityje. aprūpina bendrąjį valstybės vystymąsi reikiama kryptimi. o administracinė teisė per vykdomosios valdžios institucijas reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje. priklauso ir nuo kitų viešosios teisės šakų. Valstybės aparatas. Konstitucinė teisė atskleidžia ir teisės normas. vidiniai įmonių finansiniai santykiai. kaip ir bet kurios kitos teisės šakos. tuo tarpu civilinė teisė . Ji užtikrina asmens teisinę padėtį. y. nustatomos minėtų piniginių santykių atsiradimo. Konstitucinė teisė užima aukščiausią vietą teisės sistemoje. valstybės sandaros formą. Finansinis teisinis šių santykių reguliavimo aspektas apibrėžiamas šiomis aplinkybėmis: • • • • išpildoma piniginių lėšų mobilizacijos funkcija. bankų vidinės veiklos sferoje. gaudamas pakankamą kiekį lėšų. prekiniai piniginiai santykiai reguliuojami sutinkamai su civilinės ir komercinės teisės normomis. kad būtų galimybė aprūpinti būtinomis piniginėmis lėšomis visą valstybinio mechanizmo funkcionavimą. norminių aktų pagrindu šios lėšos nukreipiamos valstybės uždavinių ir funkcijų įgyvendinimui.kolektyvinius ar asmeninius interesus. draudimo.

administracinė. Administracinė teisė nustato finansinių-kreditinių institucijų struktūrą. tuo pat metu veikia ir kaip juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2-oje dalyje sakoma. kurie reguliuojami tiek finansų. atsiskaitymo ir draudimo. sferoje. socialinėje-kultūrinėje ir kitose srityse.y. Tarp civilinės ir finansų teisės yra ir bendrų institutų . finansų teisė . Jei draudimo ir kreditavimo santykiuose dalyvauja valstybė . Sis ryšys grindžiamas tuo. tarp jų ir finansinės-kreditinės institucijos. privalomų mokėjimų. kada yra ginami privatūs piniginiai interesai. pareigūnų paskyrimo ir atleidimo tvarką ir t. valstybės institucijos. reikėtų pasakyti. iš esmės yra turtiniai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra išskirtas atskiras XI skirsnis „Finansai ir valstybės biudžetas". rinkliavų. Civilinė teisė nagrinėja tuos klausimus.t. o konkrečiai santykiai yra reguliuojami įstatymais ir kitais teisės aktais. kad vietos savivaldos klausimus reguliuoja daugelis teisės šakų (konstitucinė. tuo tarpu civiliniai santykiai atsiranda tarp privačių asmenų. Kalbant apie vietos savivaldos ir finansų teisės ryšį. Tad Konstitucija numato tik pamatines normas. jų paskirstymo ir naudojimo kontrolę. kuriuose betarpiškai valstybės paliepimu tam tikros valdžios institucijos atlieka piniginių lėšų kaupimo. kad Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas.kai ginami ir realizuojami valstybės finansiniai interesai. Nagrinėdami subjektinę sudėtį matome. Finansų teisė glaudžiai siejasi ir su civiline teise. jos vis dėlto skiriasi pagal reguliavimo dalyką. jų finansavimo tvarką ir šaltinius. Finansų teisė nustato ministerijų. . kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. kurie betarpiškai susiję su valstybės valdymo institucijų vykdoma piniginių fondų sudarymo. pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų. tiek ir administracinės teisės normomis. finansų sferoje įgyvendindamos valstybinį reguliavimą ir valdymą. paskirstymo ir naudojimo funkcija. civilinė ir t. Ši teisė nustato konkrečias valstybinių ir vietos savivaldos institucijų veiklos finansų sferoje taisykles.valstybės piniginiai ištekliai. Finansų teisė reguliuoja tokius santykius. Visos šios normos konkretizuojamos finansų teisės. Konstitucinė teisė įtvirtina tik finansų teisės ir jos institutų pradus. jei privatūs asmenys -tai civilinės teisės dalykas. esantys privačios nuosavybės objektas. taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. kad savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo. Tačiau nors ir yra tarp jų panašumų. Be to. kad finansų teisėje visada dalyvauja valstybė arba ją atstovaujanti institucija. peržiūrėjimo ir tvirtinimo taisykles.vykdomas. o būtent .kreditavimo.. Mokesčius. komitetų piniginių fondų sudarymo. kad finansų ir civilinės teisės dalykas kertasi. susikuriantys finansinės veiklos srityje. civilinės teisės dalykas kaip tik ir yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Todėl žvelgdami iš valstybės ir savivaldybių finansinės veiklos taško matome. įmokų rūšis. t. Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. komitetų ir kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklą ekonomikos. paskirstymas ir naudojimas įgyvendinami valstybinio valdymo kaip vykdomosios valdžios institucijų veiklos procese. Į jos reguliavimo dalyką patenka vietos savivaldos institucijų santykiai. 127 straipsnyje nurodoma. Pvz. savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.). atsirandančių valstybės ir savivaldybių finansinės veiklos sferoje.tai finansų teisės dalykas. Tuo tarpu administracinė teisė reguliuoja ir koordinuoja ministerijų. kuri apibrėžia finansų teisės dalyką. nustato biudžeto asignavimų paskirstymo tvarką tarp žinybingų (pavaldžių) organizacijų ir t. patvirtinto biudžeto vykdymo tvarką. Į finansų teisės dalyką įeina tokie santykiai. o finansų teisė valstybės interesus. Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių. jų veiklos organizacijos formas. nustato biudžetinių pajamų sąrašą ir t. Finansinių-kreditinių institucijų veiklos procese taip pat susiformuoja santykiai. teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą. Skiriasi finansinių ir civilinių piniginių santykių objektas: civilinėje teisėje objektas yra piniginiai ištekliai. Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui.t. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas. o finansų teisėje . finansų ir administracinė teisės naudoja panašius teisinio reguliavimo metodus. Civilinė teisė gina kolektyvinius ir asmeninius interesus.t. Kadangi didžiąja dalimi valstybinių piniginių fondų sudarymas. jog dauguma santykių. vykdo valstybės biudžetą.valstybinio įsakymo metodą. kuri detaliai reguliuoja visų lygių biudžetų sudarymo. Tam tikrus klausimus reguliuoja ir finansų teisė. Konstitucijos 121 straipsnyje kalbama apie savivaldybių finansinę veiklą. nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Egzistuoja didelė finansų teisės normų grupė.t. Kaip žinia.

. posakius. tarifikuotuosius vartojimo mokesčius. Jurgučio knyga „Finansų mokslo pagrindai" . jų naudojamus finansinių-kreditinių išteklių šaltinius. mokesčių visuotinumą. Rusijos. atseit. Ypač pažymėtina jo pedagoginė veikla. o tai į finansinio-teisinio reguliavimo dalyką nepatenka. šios institucijos veikia sutarčių pagrindu (pvz. kapitalo ir darbo pelno mokesčius.šalių lygiateisiškumas. monizmą ir pliuralizmą.. Taigi čia apibūdinti visi ankstesni ir tuo metu (iki 1938 metų) buvę mokesčiai. Jo veikaluose „Bankai" ir „Pinigai" buvo sukurta XX a. dar vėliau ne tik teismo. Tarpukario Lietuvos finansų teisės raidos apžvalga Nepriklausomos Lietuvos bankininkystės ir finansų srityse daug nuveikė profesorius Vladas Jurgutis. Latvijos.5. valstybė ir savivaldybės.. mokestinį pajėgumą. Italijos.tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas. jų vengimą. Austrijos. Be tų lėšų viešasis ūkis. rinkliavų. pasaugos sutartis ir t.gudrus. Visi finansai. Iš esmės tyrinėjamos mokesčių problemos.t). „financia" -baigimas. remiasi mokesčiais. Prancūzijos. organizacijų finansinės veiklos kontrolės atlikimo būdus ir t. teismo sprendimą.. bet ir šiaip kiekvieną valdovo. Vokietijos. Finansai ima reikšti tik valstybei daromus ar iš valstybės gaunamus mokėjimus".Todėl vykdydamos valstybės piniginių lėšų kaupimo ir paskirstymo funkcijas. piniginių fondų sudarymo ir paskirstymo planavimo proceso tvarką. „Finansų mokslas ieško kelių tinkamai aprūpinti viešosios teisės organizacijas arba trumpai . Centrinė viešojo ūkio ašis. pavyzdžiui.t. Jos dažnai vadinamos mokesčiais. „findig". suktas. nes turi visus mokesčiams būdingus elementus. bauda ar iš senobinių vokiečių žodžių „fein". Finte " . Autorius nurodo. akcizus. viduramžių tarme „finare " — baigti. Šiuo atveju. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Tačiau tokiems susikuriantiems santykiams būdingas lygiateisiškumas. rengiant aukštos kvalifikacijos ekonomistus. pateikiama mokesčių klasifikacija. Finansinio reguliavimo pagrindas -valdingų nurodymų davimas. Pagaliau." 2. trečiojo-ketvirtojo dešimtmečių Lietuvos bankininkystės koncepcija. Profesorius parašė monografinio pobūdžio veikalų bankininkystės ir finansų klausimais. Aptariama mokesčių esmė. Teisės sistema. finansų teisės normos nustato valstybės institucijoms sukauptų piniginių lėšų paskirstymo tvarką. Rašoma ir apie kitų valstybių (Anglijos. kad „.. paskolos. asmeninius vartojimo ir pajamų mokesčius. visuomeninius mokesčių padarinius.. Estijos ir Lenkijos) mokesčius ir pagrindinį -pajamų mokestį. sukčiauti. nuosavo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto mokesčius. pajamas sudaro tikslinės paskirties įmokos. Kitų valstybinių lėšų fondų. Čia rašoma apie apdedamuosius mokesčius ir jų rūšis. panaudos. 1938 metais išleista V. kuriame aptarta nemažai finansų teorijos ir praktikos klausimų. žemės mokestį. Jurgučio knygos dalies skirta mokesčių teorijos analizei. Daugiau kaip trečdalis šios V. vėliau ir kituose kraštuose žodžio „finansai" prasmė siaurėja. baudą. ir centrinė finansų mokslo ašis yra mokesčiai. Kita šio skyriaus dalis skirta konkretiems mokesčiams ir jų raidai apibūdinti. JAV. nauda ir tikslai. 2. suktybė. ekonominis šalių nepriklausomumas.didelis tiriamasis darbas. todėl yra privaloma jų tarpusavio sąveika. Visais šiais atvejais valstybinės institucijos savo funkcijoms atlikti naudojasi joms suteiktais valdingais įgaliojimais. pono užkrautą mokėjimą. vėliau teismo nustatytą mokėjimą. apyvartos ir palikimo mokesčius. susijusias tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingumą.. kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus. o civilinio . namų arba nekilnojamojo turto mokestį. pildyti viena kitos veiksmingumą. žinoma. verslo. kultūrinių ir politinių uždavinių. iš pradžių -Prancūzijoje. mokesčių tarifus. Jos turi viena kitą plėtoti. turto. Visgi gal teisingiausia bus aiškinti žodžio „finansai" kilmę iš lotynų žodžio „finire ". negalėtų atlikti savo tautinių. kalbama apie perkrovimą mokesčiais.žodis „finansai" gali būti kilęs iš senobinio anglų žodžio „fine" .viešąjį ūkį ištekliais ir tikslingai tuos išteklius tvarkyti bei naudoti. muitus. Knygoje pateikiama žodžio „finansai" kilmė. „finden". Iš „finare" buvo padarytas daiktavardis „finatio". tuo pačiu.6. Didžioji knygos dalis skirta viešojo ūkio pajamoms apibūdinti. Iš karto „finatio" reiškė bylos pabaigą. Finansų teisės sistema: bendroji ir ypatingoji dalis Pavienės teisės normos negali atlikti joms skirtų funkcijų. taip pat ir valstybės iždo (nacionalinio biudžeto) pajamos bei išlaidos. jų naštos paskirstymą. šakas. Šitaip veikdamos teisės normos sudaro teisės sistemą kuri yra teisės normų egzistavimo pagrindas. viešojo ūkio.piniginė bausmė. .

todėl geriausia institutą laikyti pošakiu nuo to momento. jungianti teisės normas. Finansų teisė nėra kodifikuota teisės šaka.Teisės normos organizuojamos į sistemą remiantis dviem loginėmis operacijomis.teisinės normos. giminingus funkciniais ryšiais susietus finansinius .apima platesnius reguliuojamo santykio aspektus. kurios atsižvelgiant į jų reguliavimo objektą ir metodą grupuojamos į teisės institutus. o šie institutai. reguliuojančias tam tikrą visuomeninių santykių rūšį jai būdingu metodu ir sudaranti teisės posakio ar teisės šakos dalį. sistemą. Šis institutas apima teisės normas. Specialioji finansų teisės dalis sudaryta iš institutų. Šis institutas dar tik besiformuoja. todėl jos sistema nėra įtvirtinta viename teisės akte. kuri sudaryta iš atskirų finansinių. kadangi ji užtikrina reguliacinių normų imperatyvų vykdymą. taip pat nustato finansų kontrolės teisinius pagrindus. kai jame susiformuoja keli teisės institutai. finansinės veiklos teisines formas ir metodus. reguliuoja bei aktyviai juos veikia. kitos. todėl sankcijos ir finansinė atsakomybė yra numatyta yra numatyta Baudžiamajame. Tai teisės normų grupė. Normos reguliuojančios tai teisės šakai priskirtą visuomeninių santykių reguliavimo sritį yra ne vienodos apimties.tai finansinių. kituose teisės aktuose. Ne išimtis ir finansų teisė. Kartais yra sunku nubrėžti konkrečią ribą tarp instituto ir posakio. Teisės institutai gali būti ne vienodos apimties: nuo kelių normų iki apimančių subinstitutus. Pačia bendriausia prasme kiekviena teisės šaka yra skirstoma į dalis: bendrąją ir ypatingąją. jų pritaikymo galimybės daug universalesnės. kuria sukuriamos teisės pažeidėjo teisės už reguliacinės normos reikalavimo nevykdymą. Taigi finansų teisės sistema.teisinių normų. Pirmasis teisės normų sisteminimo lygmuo yra teisės institutas. kadangi dėka jo. kurie sudaro finansų teisės. Todėl finansų teisės sistemos kūrimui. apimanti teisės institutus. kurių kiekvienas turi vieningą pagrindinį įstatymą. reguliuojanti vienarūšius. Administracinių teisės pažeidimų. Dėl šios priežasties tikslinga kiekvieną teisės šaką skirtyti į bendrąją ir ypatingąją dalis. kuriuos vienija reguliavimo objektas ir metodas. Finansų teisės normų kodifikacija yra vykdoma pagal atskirus institutus. kaip teisės šakos. kurios įtvirtina kontrolės metodus. reguliuojančias siauresnius ir konkretesnius santykius ar jų dalį. o kartu ir juos.tai visuma finansinių. kuris įtvirtina teisinių sankcijų sistemą bei jų taikymo tvarką. tarpusavyje susijusių ir suskirstytų į finansų teisės institutus. Ši sistema formuojasi finansų teisės reguliavimo praktikoje. jungiančių finansines.teisinės normos. turintys savo reguliavimo objektą ir metodą. jos formas ir metodus bei kitos panašios finansinės. Ši skirstymas yra būtinas. Tai plačiausios apimties teisės normų grupė. visi nauji teisės mokslo pasiekimai inkorporuojami į jau veikiančią teisę. kurios įtvirtina pagrindinius teisės principus. Tačiau teisė ne tik atspindi visuomeninius santykius. Sankcijatai teisinio poveikio priemonė. kuris jungia kelis teisės institutus ir sudaro santykinai savarankišką teisės šakos dalį.subordinacija ir koordinacija.teisės šaka. Šios sistemos sudėtiniai elementai yra finansinės. kurių tarpusavio santykis pasireiškia sudėtinga vientisa sistema. Trečiasis teisės normų sisteminimo rezultatas.teisinius santykius. Sankcija nėra būtina kiekvienos teisės normos sudėtinė dalis. realizavimo tvarką bei normas. kiekviena teisės norma pagal savo reguliuojamą visuomeninį santykį randa savo vietą finansų teisės sistemoje. teisės posakius ie reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu. Finansų teisės bendrąją dalį sudaro du platūs institutai: • Finansinės atsakomybės institutas. normų sisteminimui bei institutų kūrimui didelę įtaką daro teismų praktika operatyviausiai reaguojanti į visuomeninių santykių kaitą.teisinių normų visuma. Antrasis teisės normų sisteminimo lygmuo yra teisės pošakis. iš dalies Civilinio kodeksų normose. todėl sunku apie j į kalbėti detaliau. pošakius. nustato institucijų. Teisinės subordinacijos pagrindu teisės normos yra telkiamos į vis bendresnius darinius. Finansų kontrolės institutas. formas. Vienos reguliuoja tik siaurą interesų dalį. dalyvaujančių finansinėje veikloje ratą ir kompetenciją.teisines normas. . Finansų teisė yra teisės šaka.teisinių normų. Bendrąją finansų teisės dalį sudaro normos. • Bendrosios finansų teisės sistemos dalies normos konkretizuojamos ypatingoji finansų teisės dalyje. Finansų teisės normos yra reguliacinio pobūdžio. kurios taikomos visose finansų teisės sferose ir turi visuotinę reikšmę visai valstybės finansinei veiklai. tų organų kompetenciją. kurios įtvirtina finansų kontrolės organų sistemą. tačiau ji yra būtinas elementas teisės sistemoje.

kaip objektyviai egzistuojanti ekonominė kategorija. Valstybės ir savivaldybės tikslinių fondų institutas. reglamentuojantis paskolų kreditavimą per Lietuvos banką. atsirandančius įgyvendinant privalomąjį ar įstatyminį draudimą. reglamentuojantis atsiskaitymą negrynais pinigais per bankus. jų veiklos licencijavimą ir priežiūrą. reguliuojantis. Bankininkystės santykių reguliavimo institutas. Tai institutas. susijusius su valstybės lėšų gavimu ir naudojimu. įtvirtinančių biudžeto sandarą. Tai finansiniai santykiai. Tai institutas. bet susiformavo per įstatymų leidybos procesą). Lietuvos Respublikos Finansų teisės šaltiniai Finansų teisės šaltinis suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas teisės norminis aktas. reglamentuojantis šiuos santykius. Tai institutas. skirtingai negu kitose teisės šakose).Pagal juridinę galią: įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Valstybės kredito institutas. . Šis institutas reglamentuoja ūkio subjektų pelno paskirstymo tvarką ir jų finansinę veiklą. reglamentuojantis santykius. Finansų teisės sistemoje atsispindi valstybės finansinė sistema. 3. Pagrindinis teisės aktas. surinkimu. Atsiskaitymo institutas.7. taip pat jų administravimą. 2. 2. reguliuojančių valstybės biudžeto vykdymo procesą. Draudimo santykių reguliavimo institutas. Tai institutas. reguliuojantys išimtinai finansinius santykius). Tai finansinės. dėl to. susiję su mokesčių nustatymu.Valstybės skolos įstatymas. reglamentuojantis šiuos santykius yra Biudžetinės sandaros įstatymas. Šaltinių rūšys: 1. Tai institutas. nustatantis valstybės pinigų sistemą. susijusius su draudimo įmonių veiklos licencijavimu ir priežiūra bei santykius. Dar šaltiniais g. kurios nėra teisės normos. Valstybės pajamų institutas. precedentai (yra tik mokesčių teisėje ir susiję su mokestinių ginčų nagrinėjimu) ir papročiai (susiję su finansinio įstatymo priėmimo procedūra – laikomasi taisyklių. Pinigų apyvartos ir valiutinio reguliavimo institutas. jų paskirstymu. Pagrindinis teisės aktas. Valstybės išlaidų institutas. reguliuojantis ir reglamentuojantis valstybės pajamų surinkimo procesą. kuris įtvirtina teisės normomis reguliuojančius santykius. Tai visuma finansinių. Šis institutas įtvirtina valstybės ir savivaldybių tikslinių fondų sistemą. Šis institutas reguliuoja ir reglamentuoja valstybės biudžeto pajamų panaudojimo tvarką.Pagal reguliavimo apimtį: bendrieji (be finansinių santykių reguliuoja ir kitus) ir specialieji (tai teisės aktai. Tai institutas. biudžeto pajamasišlaidas.teisinės normos.teisinių normų. reglamentuojantis nebiudžetinių fondų sudarymą ir panaudojimą.b. užsienio valiutos rėžimą. Tikslinu fondų institutas. jų sudarymo ir naudojimo tvarką. reguliuojančiuos paskolų suteikimą ir grąžinimą valstybei. Mokesčių institutas. Ypatingosios dalies institutai atspindi finansinės sistemos sudėtį bei išskiria svarbiausias jos sritis. kai kurios ekonominės kategorijos ar kitų teisės šakų institutai tapo finansų teisės reguliuojamo objekto dalimi arba yra glaudžiai persipynę.reglamentuojantis pinigų emisiją (paleidimą į apyvartą ir išėmimą iš jos). panaudojimu bei administravimu. (Norminiai aktai – tik rašytiniai). nustatantis kredito įstaigų sistemą. Pagrindinis teisės šaltinis. Valstybės įmonių finansų institutas.Pagal galiojimo terminą: nuolatiniai ir laikinieji (jų ypatinga vieta. reglamentuojantis šiuos santykius yra Mokesčių administravimo įstatymas.Finansų teisies ypatingoji dalis sudaryta iš daugybės institutų: Biudžeto sistemos institutas.

3. Jos užtikrina savalaikį valstybės lėšų surinkimą ir tikslingą jų panaudojimą. Jos reguliuoja valstybės piniginių fondų sudarymo ir panaudojimo procedūrą.kurios įtvirtina valstybinės valdžios institucijų finansinę – teisinę padėtį. kiek užtikrinti valstybės lėšų gavimą. įgalinimus. .normos. 3. 3.Procesinės. 2.Tinkamas jų realizavimas užtikrinamas valstybės prievarta. Pagal finansinius aktus specialioms institucijos suteikiami platūs įgalinimai.Materialinės. 4. numatytos finansų įstatymuose. 2. Pagal turinį: 1. Finansų teisės normų sąvoka.Pažeidus finansų teisės normas. kurios nustato valstybės ir savivaldybių fin.Normos turi ribotą taikymo sritį.Įgalinančios.Normos turi specifinius tikslus.Normos yra privalomos jų adresatams.Specializuotos. nustato lėšų paskirstymo principus.Jas priima.Šaltinių ypatumai: • • • Tai plačiai naudojami planiniai aktai. rūšys ir klasifikavimo pagrindai Norma – valstybės nustatyta ir saugoma finansinio santykio dalyvių elgesio reguliavimo taisyklė.Normos suteikia valdingus įgalinimus tik valstybę atstovaujančiai institucijai. 2. Aktų politizuotas pobūdis – atspindi valdančios partijos finansų politiką.Įpareigojančios.Reguliatyvinės. Pagal adresatus: 1. Pagal subjektams daromą poveikį: 1. taikomos poveikio priemonės.Normos išreiškia įstatymo leidėjo valią.Apsauginės.kurios nustato specialiųjų finansinių institucijų (pav. 3. 3. 2. o jų tikslas ne nubausti pažeidėjus. Nėra vieningo kodifikuoto šaltinio. Finansų normų rūšys Normos skirstomos: Pagal funkcijas: 1.8. Normoms būdingi specialūs arba šakiniai požymiai: 1. 2. 4. 2.kurios nustato finansų kontrolės institucijų teisinę padėtį. Jų paskirtis –nustatyti finansinių – teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas valstybės lėšų surinkimo ir panaudojimo procese. 2. Lietuvos Banko) teises ir pareigas. 4. įtvirtina subjektų statusą ir pan. Jos naudojamos tik valstybės skolos ir atsiskaitymų institutuose.Draudžiančios. keičia ir naikina tik įgaliotos institucijos. Normoms būdingi bendri požymiai: 1. Jos įtvirtina tam tikrą finansinių santykių būklę. valstybės finansinių fondų sistemą. Jų pagrindinė f-ja – apibrėžti pagrindines finansų teisės kategorijas ir įtvirtinti pagrindinius principus. Jos vadinamos ekonominėmis sankcijomis.

Per FTS realizuojamos FINANSŲ TEISĖS normos ir valstybės politika.kurių tikslas – įtvirtinti atsakomybės priemones už finansinės drausmės pažeidimus ir reglamentuoti jų taikymą. . 4. Pagal tikslus: 1. ginčų nagrinėjimo administr. pusės . mokesčių mokėjimo valstybinės skolos skolinimosi užsienyje. iš kt.5.FTS. 3.kurios nustato pasyviųjų subjektų (tai visi juridiniai ir fiziniai asmenys.teisinių santykių rūšys • Pagal finansų teisės institutus 1. kylantys iš šių santykių sprendžiami administracine tvarka. pagr.FTS.juridinių ir fizinių asmenų pareiga vykdyti pinigines prievoles valstybei. tvarka procedūros. Finansinių . bei fiz.FTS.kurios nustato finansinių santykių subjektų sudėtį. Finansų kontrolės 2. jų specifika ir požymiai Finansiniai . 3. 4.FTS.teisiniai santykiai (FTS) – finansų teisės normomis normų sureguliuoti santykiai. 5. kurių tikslas – įtvirtinti teisės kategorijas. Kiekviena iš šių grupių skirstoma į dar smulkesnes rūšis: Mokestiniai mokesčių nustatymo. 2. atsirandantys sukuriant ir panaudojant valstybės finansinius išteklius. Finansiniai teisiniai santykiai. Visada dalyvauja privalomas subjektas-valstybė. savivaldybės ir kreditorių (v-ės skolos santykiai). kylantys tarp finansinių institucijų ir jur. Valdingus įgalinimus FTS visada turi tik privalomas subjektas. kurie privalo vykdyti prievoles valstybei ar naudojasi valstybės lėšomis) teisinę padėtį. Atsiskaitymo ir kt.kurios reguliuoja valstybės pajamų gavimą. jei buvo praeitos visos fin.normos. kylantys tarp valstybinės valdžios. Mokestinius 3. Bet kurie teisiniai santykiai atsiranda. Biudžetinius 4.FTS. skolinimosi Lietuvoje • Pagal FTS subjektų sudėtį 1.kurios reguliuoja valstybės išlaidų padengimą. vieta tarp kurių priklauso ekonominėms sankcijoms. asmenų dėl pin. kylantys tarp valstybės. kompetenciją ir paskirstant pajamas. 5. Tinkamas FTS-ių dalyvių pareigų vykdymas užtikrinamas poveikio priemonėmis. 3. 6. kylantys tarp pačių finansinių institucijų (tarp FM ir LB). 2. 4. ar ją atstovaujantys organai. 2. keičiasi ir pasibaigia tik esant tam tikriems juridiniams faktams. kylantys tarp valstybės ir savivaldybių-paskirstant fin. FTS-ių turinį sudaro iš vienos pusės valstybės teisė gauti lėšas. prievolių vykdymų ir valstybės lėšų naudojimo.9. mokesčių administravimo. 2.įtvirtinti valstybės piniginių fondų sistemą ir jos sudarymo principus. Ginčai. kita pusė (šalis) privalo pasyviai vykdyti valstybės duodamus nurodymus. FTS požymiai (ypatumai): 1. teisme tik tuo atveju. valdymo institucijų ir finansinių institucijų.

Neturi reikšmės turi juridinį statusą ar ne. išteklius į valstybės fondus. atlieka bendrąją nuolatinę biudžeto vykdymo kontrolę. Vyriausybės finansiniai įgalinimai : • • • priima nutarimus dėl finansinių įstatymų įgyvendinimo. Finansų teisės subjektų klasifikacija. tikslinių fondų formavimo ir naudojimo santykiuose. . kurie realizuojami konkrečiame FTS-yje 1. apibrėžia jų dalyvius bei teisinę padėtį. LR Seimo finansiniai įgalinimai : • • • • • • Formuoja valstybės finansų politiką.Kolektyviniai subjektai 3.Individualūs subjektai 1.10. 3. Seimo biudžeto ir finansų komitetas: • • • • svarsto valstybės biudžeto projektą ir jo įvykdymo apyskaitą. Priima finansinius įstatymus.įtvirtinti valstybės finansų sistemą ir suformuoti valstybės institucijas.• Pagal tikslus.teritoriniai junginiai 2. kurių tikslas . jų teisės ir pareigos Finansų teisė. 2. Finansų teisės subjektu yra asmuo. 2. Valstybės išlaidų apmokėjimo santykiai. dalyvauja: • • • • biudžetiniuose santykiuose. skolos santykiuose. gali dengti išlaidas pagal savo poreikius. Vykdo parlamentinę finansų kontrolę. Valstybė ir savivaldybės. Valstybės lėšų kaupimo santykiai. rengia įstatymų projektus finansų klausimais. biudžetinės įstaigos. Šių subjektų dalyvavimas konkrečiuose finansiniuose santykiuose yra ribotas. Ratifikuoja finansines tarptautines sutartis. nes valstybei ir savivaldybei suteikta teisė skolintis lėšas iš užsienio ir vidaus kreditorių. labdaringi fondai ir pan. kuris pagal įstatymus gali įgyti finansines teises ir pareigas. reguliuodama finansinius santykius. finansavimo santykiuose. o FTS-ių subjektu. visuomeninės organizacijos ir politinės partijos. nes ir neturintis gali dalyvauti santykiuose. 2. Organizaciniai FTS. kurios administruoja valstybės finansus. visų nuosavybės formų įmonės. Tvirtina valstybės biudžetą. atlieka parlamentinę LB ir Finansų ministerijos kontrolę. nes valstybė ir savivaldybės turi teisę į savarankišką biudžetą ir biudžetinę kompetenciją.Prie kolektyvinių subjektų priklauso visos valstybės ir savivaldybių institucijos. organizuoja valstybės biudžeto projekto rengimą. asociacijos.Visuomeniniai . Finansų kontrolės ar poveikio priemonių taikymo santykiai. teikia Seimui pasiūlymus dėl finansų valdymo institucijų steigimo. Formuoja institucijas atsakingas už finansinės politikos įgyvendinimą. drausmės laikymąsi ir pritaikyti įstatymų sankcijas šios drausmės pažeidėjams. o asmuo realiai įgyvendinantis finansų teises ir pareigas yra ne finansų. Pagal savo finansinių teisių ir pareigų apimtį subjektai skirstomi: 1. tikslas-surinkti nustatytais terminais ir tvarka pin. tikslas-užtikrinti fin. 4.

gauti informaciją apie savivaldybių biudžetų tvirtinimą ir vykdymą. kredito ir atsiskaitymų klausimais. Draudimo priežiūros Tarnyba pavestom funkcijom vykdyti. Mokesčių inspekcija užtikrina savalaikį mokesčių mokėjimą ir išieškojimą. Muitinės departamentas (MD). Kokią vietą Lietuvos teisės sistemoje užima finansų teisė? 5. priima sprendimus dėl valstybės skolinių įsipareigojimų (garantijų). Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1.• • steigia sau pavaldžias finansų institucijas ir įstaigas prie Finansų ministerijos. Prie Finansų ministerijos įsteigta: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). konsultuoja LRV pinigų rinkos. įgyvendina Lietuvos pinigų politiką. . kontroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi. laikinai sustabdyti lėšų skyrimą iš valstybės biudžeto įstaigoms. valdo ir saugo valstybės užsienio valiutos ir tauriųjų metalų ir brangakmenių atsargas. išduoda licenzijas ir nustato sąlygas komerciniams bankams. Kas yra finansų teisės dalykas? 3. Finansų ministerija turi teises: • • • • • • tvirtinti vieningą biudžetinę klasifikaciją. Lietuvos banko funkcijos: • • • • • • • • • turi išimtinę teisę išleisti ir išimti iš apyvartos nacionalinius pinigus. Pateikite pagrindinius finansinių teisinių santykių požymius? 8. Apibūdinkite finansų teisės subjektus. Kokius finansų teisės reguliavimo metodus žinote? 4. Pateikite finansų teisės apibrėžimą? 2. Išvardinkite Lietuvos Respublikos finansų teisės šaltinius? 6. turi teisę aptarnauti valstybės iždo sąskaitą. gauti informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą.suteikta teisė vykdyti nacionalinės valiutos emisiją ir reguliuoti visą kreditinę veiklą. Kokius finansų teisės normų klasifikavimo pagrindus žinote? 7. pažeidžiančioms finansinę drausmę. Muitinės departamentas užtikrina importo ir eksporto mokesčių surinkimą. Lietuvos bankas . ankščiau laiko išieškoti negrąžintas paskolas ir su tuo susijusias sankcijas iš komercinių bankų ir įmonių. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba kontroliuoja draudimo įmonių veiklą. sudaro Lietuvos mokėjimų balansą. organizuoja LRV vertybinių popierių pardavimą ir išpirkimą. gauti visą medžiagą sudaryti valstybės biudžeto projektui.

Teisininkai (ir ne tik jie) kontrolę dažniausiai sieja su įstatymų. Apibūdinti valstybinį auditą. Finansų kontrolės sąvoka ir esmė Kontrolė – būtinas viešųjų finansų valdymo elementas. todėl kiekvienoje valstybėje turi funkcionuoti vienokia ar kitokia viešųjų finansų kontrolės sistema. ( INTOSAILimos deklaracija dėl audito principų gairių (1997) IX-kongrese. Finansų kontrolės vaidmuo yra ypatingas kiekviename finansinės veikos etape. Atskleisti finansų kontrolės teisinio reguliavimo aspektus. panaudojant specifines kontrolės organizavimo formas ir metodus. kitas su valstybės ekonominiais procesais susijusias srytis. uždavinius. ir Rūškio G[2] finansų kontrolė – tai finansinės ir su ja susijusios ūkio ir valdymo subjektų veiklos patikrinimo operacijų ir veiksmų visuma.3 tema. užkertamas kelias valstybės finansų švaistymui ir numatomi efektyviausi būdai kaip finansinius išteklius surinkti. kaip valdymo funkcija. poįstatyminių ir kitų teisės aktų vykdymo tikrinimu. Kaip viena iš valstybinės veiklos valstybinio vadovavimo metodų ir formų. tvarkos ir teisėtumo užtikrinimo forma arba priemonė įgyvendinant valstybinę valdžią ir valdymą. tikslus. nes toks valdymas skatina atsakomybę visuomenei. Pateikti viešųjų finansų kontrolės Lietuvoje apžvalgą. nustatomos faktinių rodiklių nukrypimo nuo planinių priežastys. Finansų kontrolė apima tokias tikrinimo sritis: • • • • • ekonominių įstatymų reikalavimų laikymąsi. . Kontrolė. materialinių ir finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą įmonėse. darbo. Kontrolė– tai drausmės. kaip būtiną šalies finansų valdymo elementą. Dažniausiai teisininkų darbuose kontrolė apibūdinama: • • • • Kaip ypatinga valstybės specifinė socialinė funkcija arba jos veiklos sudėtinė ir neatskiriama dalis. panaudojant specifines kontrolės organizavimo formas ir metodus. pasireiškia visuose finansų valdymo procesuose. Pasak.1. 3. Levišauskaitės K. Susideda iš normų. BVP ir nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo proporcijų. Finansų kontrolė Įvadas Tikslingas ir efektyvus valstybės lėšų naudojimas yra viena iš svarbiausių tinkamo valstybės finansų valdymo ir rezultatyvių valdžios institucijų sprendimų prielaidų. biudžeto sudarymo ir vykdymo laikymąsi (biudžeto kontrolė).). Finansų teisės mokslo atstovai finansų kontrolęapibūdina – kaip savarankišką finansų teisės institutą. palyginami finansinių išteklių planiniai rodikliai su faktiniais. ar laikomasi įstatymų reikalavimų. politinio vadovavimo formų. Finansų kontrolės institutas turi sudėtingą struktūrą. bendrojo vidinio produkto ir nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo proporcijų laikymąsi. organizacijose ir įmonių. tiek specialiąją (ypatingąją) jos dalį. įstaigose.[1] Finansų kontrolė – finansinės veiklos patikrinimo operacijų ir veiksmų visuma. apimančių savyje tiek bendrąją. ypatumus. paskirstyti ir naudoti ateityje. 1 str. Kaip demokratijos forma ar jos institutas. Kontroliuojant patikrinama. Šios temos tikslas – išdėstyti finansų kontrolės sampratą. Išanalizuoti viešųjų finansų kontrolės sistemos elementus bei finansų kontrolę įgyvendinančių institucijų sistemą. įstaigų finansinę būklę. atskleisti viešųjų finansų kontrolės kaip finansų teisės instituto esmę. Kaip viena iš valstybinės valdžios įgyvendinimo. funkcijas.

tikrinant ir vertinant valdžios. patikima finansinė atskaitomybė. ar finansinė atskaitomybė parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais ir galiojančiais teisės aktais. būdais ir formomis. siekiant efektyvaus ekonominio ir socialinio šalies vystymosi.[3] .2. uždaviniais.[1] Siekdamas šio tikslo auditorius privalo. Užtikrinamas teisingas viešojo juridinio asmens biudžeto sudarymas ir jo vykdymas. paskirstymo ir panaudojimo teisėtumo ir tikslingumo kontrolė. reglamentuojančios finansų kontrolės tikslus. Laikomasi teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų. reglamentuojančios kontrolines priemones skirtingose finansinės veiklos srityse ar lygiuose ir išsiskiriančios specializuotais tikslais. programų vykdymo ir kitos ataskaitos. ar išsamiai ir tiksliai į apskaitą įtrauktos per atitinkamą laikotarpį įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės patikimumą arba konstatuoti nepatikimumą. analizuojant. Viešojo juridinio asmens turtas apsaugomas nuo sukčiavimo. Pavyzdžiui. uždaviniai. pagal formas ir metodus. ar finansinė atskaitomybė atskleidžia tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Finansų kontrolės tikslas. Jie remdamiesi auditoriaus nuomone. Laiku gaunama finansinė informacija. įpareigotas vykdyti finansų kontrolę. ar finansinė atskaitomybė yra patikima. funkcijos Finansų kontrolės tikslas – kad būtų: • • • • • Efektyviai. pagal objektą (finansinės kontrolės vykdymo turinys ar kryptys). naudojant specifinius kontrolės veiklos metodus. ar ši atskaitomybė parengta pagal bendruosius apskaitos principus bei galiojančius teisės aktus. kad visi finansų teisės subjektai laikytųsi finansų drausmės. ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę. kad viešųjų finansų kontrolė suprantama kaip visuma priemonių. • Įvertinti. Specialiajaifinansų teisė daliai priskiriamos normos. reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymą. pasisavinimo. Pareikšti savo nuomonę apie audituotą finansinę atskaitomybę. sprendžia. Įvertinti. uždavinius bei principus. Apibendrinant teigtina. Viešųjų finansų kontrolė – tai kompetentingų institucijų valstybės ir vietos valdžios piniginių fondų sudarymo. ir priima atitinkamus sprendimus. valdymo ir viešojo sektoriaus ūkio subjektų finansinę ir su ja susijusią veiklą. neteisėto valdymo ir kitų neteisėtų veikų. rezultatyviai.Bendrajaifinansų teisės daliai priskiriamos finansų teisė normos. ar nėra prieštaringos informacijos. 3. išvaistymo. sudaroma tiksli. ir pareikšti nuomonę apie tai. Auditoriaus nuomonės pareiškimas yra labai svarbus finansinės atskaitomybės vartotojams. Finansų kontrolės normos gali būti skirstomos į: • • • • pagal finansų kontrolės vykdymo konkrečioje finansinės veiklossferoje tikslus ir uždavinius. jos formų ir metodų charakteristikas. pagal institucijas. • • Nuomonei pareikši auditorius vartoja frazę „visais reikšmingais atžvilgiais“. ekonomiškai. kitaip tariant. audito pagalba (kitaip tariant audito pagrindinis tikslas) – objektyviai įvertinti. skaidriai ir pagal paskirtį naudojamas valstybės ir savivaldybių turtas. siekiant užtikrinti finansinės veiklos efektyvumą viešajame sektoriuje ir išvengti neigiamų procesų ateityje. ar finansinė atskaitomybė – kaip visuma – atitinka jai keliamus reikalavimus.[2] Finansų kontrolės uždaviniai: • Užtikrinti. rūšimis.

ar objekto veikla atitinka priimtiems sprendimams. prasmingai bei kryptingai panaudoti. Negatyvioji funkcija. jų mokymą. užtikrinančius kontroliuojamojo objekto normalų funkcionavimą. Užtikrinti kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn. ekonomiškos. Informacinė funkcija – stebėjimo. taisyklėms. profilaktinė. kuria galima ne tik išsiaiškinti ir pašalinti nukrypimus nuo nustatytų standartų. Auklėjamoji. kad finansinės operacijos būtų efektyvios. Pozityvioji – kryptinga veikla šalinant išaiškintus trūkumus ir juos sąlygojančias priežastis. jų priežastis ir pažeidėjus. tiek neigiami faktai viešai skelbiami visuomenei. lėšas. Siekti. Gauta informacija yra pagrindas priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti tam tikrus koreguojančius veiksmus. Išsiaiškinti papildomų valstybės pajamų rezervus. daro pastovesnius visuomeninius santykius. auklėjamąjį poveikį. Jų funkcionavimo tikrinimas ir yra kompetentingų institucijų kontrolė. Gautą informaciją būtina tinkamai. Žiūrima. Jie neišvengiamai turi žmonių sąmonėje atitinkamą psichologinį. Kontrolės rezultatai dažnai nukreipiami į blogai dirbančių veiklos gerinimą. kaip jie taikomi. bet ir numatyti kontrolės objekto veiklą koreguojančias priemones. Užtikrinti valstybės finansinių interesų apsaugą. • Teisėtumo užtikrinimas. ar objektas tinkamai ir efektyviai naudoja valstybės jam priskirtą turtą. nustatytoms programoms. standartams. nesklandumų ir jų priežasčių išaiškinimo tikrinamuose objektuose priemonė ar būdas. Negatyvioji – tam tikrų trūkumų. kiek ir kaip objektai įgyvendina jiems iškeltus tikslus ir uždavinius bei nustatytas programas. Šios funkcijos grupuojamos į dvi apibendrintas grupes: • • Pozityvioji funkcija. • Prevencinė.Sukauptos informacijos pagrindu galima ir būtina tam tikra prevencinė veikla. • Kitos funkcijos. mažinti bereikalingas išlaidas iš valstybės (savivaldybių) biudžetų ir kt. pavyzdžiui diagnostinė. . • • Reguliavimo. kaip funkcionuoja kontroliuojamoji sistema. tikrinimo ir priežiūros pagalba kaupiama informacija apie tai. Finansų kontrolės funkcijos: • Informacinė. Užkirsti kelią galimiems finansų drausmės pažeidimams. kaip laikomasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Finansų kontrolės metu nustatyti tiek teigiami. rezultatyvios.• • • • • • Išsiaiškinti finansų drausmės pažeidimus. Leidžia patikrinti. netikslumų. Tikslai daugeliu atvejų yra išreikšti atitinkamomis teisės normomis. Stabilizuoja procesus. siekiant pažeidimų išvengti ateityje. Šios funkcijos vaidmuo yra gerinti valdymą. padėti taupyti valstybės lėšas ir turtą.

geriausiai tinkamas ūkinėms operacijoms stebėti. Organizacinė struktūra. Laikymasis užtikrinamas finansų kontrolės institucijų. Įmonės vadovybė sukuria aplinką. t. Jis apima: 1) • • rizikos nustatymą: rizika. Tikslams pasiekti būtina.[1] Daujotaite D. numato procedūras. rizikos įvertinimas. darbuotojų atsakomybė. Kadangi finansų kontrolė yra dinamiškas procesas. P. Vilnius. [3] Finansų drausmė – griežtas nustatytas valstybinių institucijų fondų sudarymo ir naudojimo tvarkos laikymasis bei piniginių prievolių valstybei laikymasis. aplinkos. Jų kaina neturi būti didesnė už gaunamą naudą (sąnaudų efektyvumo principas). Personalo valdymo politika ir metodai. stebėsena (monitoringas ). Kontrolės aplinka – visos finansų sistemos pagrindas. teikiantis discipliną ir struktūrą. Įmonės vadovybė kuria ir puoselėja įmonės etinę aplinką. Efektyvi informacinė sistema ir komunikacija (ryšiai) turi esminę reikšmę kontroliuojamų objektų veiklos vykdymui ir valdymui. Ji veikia strategijos ir tikslų formulavimo procesą ir kontrolės veiklos organizavimą. Nurodomi tokie pagrindiniai aplinkos elementai:[1] • • • • Etinės vertybės ir sąžiningumas. Kontrolės veikla gali būti prevencinio ir (ar) nustatomojo pobūdžio. nustatymo bei analizės ir atitinkamos reakcijos numatymo procesas. per jos atliekamas procedūras. su kuria jis susiduria įgyvendindamas savo uždavinius ir tikslus. susijusi su darbuotojų įdarbinimu. Tai sistema. turinčią įtakos finansų kontrolės kokybei. Kontrolės aplinka. . Ji užtikrina discipliną bei struktūrą ir atmosferą. komunikacija (ryšiai). kad informacija būtų paskleista po visą objektą. nes tai sudaro pagrindą tinkamam rizikos reguliavimui. Tai vidaus kontrolės aplinkos dalis. Planuojant organizacijos struktūrą apsvarstomi pagrindiniai įgaliojimai. užtikrinanti. konsultavimu. susijusi su institucijos tikslais. Rizikos mažinimo strategija įgyvendinama per finansų kontrolės veiklą. kuria remdamasi vadovybė planuoja veiklą. kaip ją vykdantys asmenys suvokia kontrolę. Finansinis auditas. Ji formuoja verslo plotiną ir strategiją. rizikos įvertinimas. [2] Ten pat. Kontrolės aplinka susijusi su kontroliuojančio subjekto atmosfera ir turi įtakos tam. išteklių ir rizikos. atlyginimu. 15-16. vadovauja ir vykdo kontrolę. visapusinė rizika. informacinė sistema. 3. monitoringas Finansų kontrolę sudaro šie tarpusavyje susiję elementai: kontrolės aplinka. reikalinga finansų kontrolės sistemos stebėsena (monitoringas). siekdama įgyvendinti įmonės tikslus. mokymu. Rizikos įvertinimas. Tai visų kitų finansų kontrolės elementų pagrindas. Nustačius aiškius tikslus ir suformavus efektyvią kontrolės aplinką. Rizikos įvertinimas – tai rizikos veiksnių. tarnybiniu vertinimu. registruoti ir kontroliuoti. susijusių su kontrolės institucijos tikslų pasiekimu.3. pateikdama tinkamo elgesio rekomendacijas ir palaikydama drausmę. skatinimu. 2006. Kontrolės veikla ir ištaisomieji veiksmai turi būti efektyvūs išlaidų požiūriu. lemiančią santykius įmonėje ir kiekvieno darbuotojo požiūrį į savo pareigas. drausminimu. ryšiai. kurį būtina nuolat pritaikyti orie objekto rizikos veiksnių ir pokyčių. Vadovybės filosofija. Finansų kontrolės sistema: kontrolės aplinka. finansų kontrolės veiklą būtinai turi papildyti ištaisomieji veiksmai. įvertinama kontroliuojamo objekto rizika. Kad būtų pasiekti tikslai. Šie elementai lemia viešajam sektoriui rekomenduojamą finansų kontrolės būdą ir sudaro pagrindą finansų kontrolei vertinti. kontrolės veikla ( procedūros). informacinė sistema. kontrolės procedūros. atitinkami atskaitomybės ryšiai. Turi laikytis visi subjektai ir valstybės institucijos. kad finansų kontrolė neatsiliktų nuo pasikeitusių tikslų. y.

kuriuose yra veiklos. priežiūrą (užduočių skyrimą. su reikalavimų vykdymu susijusi informacija. veiklos sričių. užregistravimo ir patikrinimo) atskyrimą. pokyčius. veiklos rezultatų peržiūras. vadovybė turi aiškiai ir kryptingai informuoti. Todėl finansų kontrolės sistema ir visos atliktos kontrolės procedūros turi būti išsamiai registruojamos. Institucijos turi pasiekti tinkamą nustatomosios ir prevencinės kontrolės veiklos pusiausvyrą. nurodymų davimą ir mokymą). suderinimą. rizikos vertinimą: rizikos reikšmingumo nustatymas. Informacinės sistemos teikia ataskaitas. Patikimos ir aktualios informacijos būtina sąlyga – greitas įvykių registravimas ir tinkamas klasifikavimas. visais lygmenimis ir visuose funkciniuose padaliniuose. Susijusi informacija turi būti identifikuojama. aktuali. Kadangi viešojo sektoriaus. įdiegtos siekiant valdyti riziką ir įgyvendinti kontrolę vykdančio subjekto tikslus. reguliavimo ir veiklos sąlygos nuolat keičiasi. Ji apima įvairią nustatomojo ir prevencinio pobūdžio kontrolės veiklą. Norint įgyvendinti tikslus. Reagavimo numatymą. Vadovybė turi būti informuota apie veiklos rezultatus. aukštyn ir skersai. peržiūrą ir tvirtinimą. . Aukščiausioji institucijos vadovybė turi aiškiai nurodyti visiems darbuotojams. rizikos tikimybės įvertinimas. kad darbuotojai galėtų atlikti finansų kontrolės ir kitas pareigas (perdavimas reikiamiems žmonėms reikiamu metu). kad kontrolės pareigas reikia vertinti rimtai. institucijos toleruojamos rizikos nustatymą. efektyvi sąnaudų požiūriu. pavyzdžiui: • • • • • • • • autorizavimo ir patvirtinimo procedūras. Jis apima pasikeitusių sąlygų. būtina sprendimams priimti ir atskaitoms rengti. pramonės šakos. pagrįsta ir tiesiogiai susijusi su kontrolės tikslais. sudaranti sąlygas įgyvendinti ir kontroliuoti veiklą. Tai ne tik vidaus duomenys. Kontrolės veikla vyksta visoje institucijoje. pareigų (leidimo davimo. savalaikė. apimdama visas sudėtines dalis ir visą struktūrą. galimybių ir rizikos veiksnių nustatymą bei analizę (rizikos vertinimo ciklas) ir finansų kontrolės keitimą pritaikant prie besikeičiančios rizikos. visapusė. atlikimo. Komunikacija (ryšiai). Tai apima aiškų finansų kontrolės filosofijos ir veikimo būdo apibrėžimą bei įgaliojimų delegavimą.• 2) • • 3) 4) rizika dėl išorės ir vidaus veiksnių – visos institucijos ir pavienės veiklos lygmeniu. tiksli ir prieinama. Efektyvi komunikacija turi vykti kontrolę vykdančiame subjekte žemyn. veiklą ir sąlygas. ji turi būti tinkama. ekonominės. patikrinimą. kitus aktualius įvykius. Be to. procesų ir veiklų peržiūras. užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir vadovavimą. Komunikacijos pagrindas yra informacija. Kontrolės veikla (procedūros). nuosekliai funkcionuoti pagal laikotarpiui parengtą planą. rizikos vertinimas turi būti nuolatinis ir pasikartojantis procesas. finansinės ir nefinansinės. riziką ir vidaus kontrolės funkcionavimą. bet ir informacija apie išorės įvykius. Informacinė sistema . kokio kontrolę vykdančių subjektų elgesio tikisi. Tuo pačiu vadovybė turi perduoti darbuotojams visą jiems reikalingą informaciją. Kad kontrolės veikla būtų efektyvi. Informacija turi būti tinkama. Kontrolės veikla – tai veiklos kryptys ir procedūros. Išteklių ir dokumentų prieigos kontrolę. kontrolės veiklą turi papildyti ištaisomieji veiksmai. kaupiama ir perduodama tokia forma ir tokiu būdu.

informuoti apie toleruotiną rizikos laipsnį ir apie kiekvieno darbuotojo pareigas įgyvendinant ir palaikant finansų kontrolės komponentus. vertinantis finansų kontrolės sistemos veikimo kokybę laikui bėgant. Ji integruota į įprastinę. Paprastai tam tikras nuolatinės stebėsenos ir atskirų vertinimų derinys laikui bėgant padeda užtikrinti finansų kontrolės efektyvumą. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistema nėra ir negali būti statiška. kiekybiškai ir kokybiškai keičiasi kontrolės objektai. remdamasi vidaus ir išorės ryšiais. Tarp kontrolės objektų ir subjektų yra labai glaudus dvipusis ryšys. (A. kaip kiekvieno jų veikla susijusi su kitų žmonių darbu. 3. ekonomiško bei skaidraus naudojimo. nes išorės ryšiai gali turėti didelę įtaką institucijos tikslų įgyvendinimo mastui. griežto teisės aktų laikymosi. Atskirų veiksmų apimtį ir dažnį lemia visų pirma rizikos įvertinimas ir nuolatinės stebėsenos efektyvumas. sudaranti struktūriškai išbaigtą sistemą. Katkus finansų kontrolės sistemą atskleidžia struktūriniu – organizaciniu aspektu). procesas. finansinės atskaitomybės patikimumo bei kitų finansų kontrolės tikslų. Atskiras įvertinimas apima finansų kontrolės sistemos įvertinimą ir užtikrina. tarpusavyje sąveikaujančių kontrolės institucijų sistema. Vadovybė. tik derinant visus šiuos finansų sistemos elementus galima tikslingai ir efektyviai siekti ir pasiekti valstybės ir savivaldybių turto efektyvaus.y. Apie finansų kontrolės trūkumus turi būti pranešta atitinkamo lygmens institucijos vadovams. Institucijos vadovybė turi užtikrinti.Komunikacija turi padidinti supratimą apie efektyvios finansų kontrolės svarbumą ir aktualumą. Nuolatinė stebėsena apima reguliarią valdymo ir priežiūros veiklą bei kitus veiksmus kontrolės subjektams atliekant savo pareigas. taikydama iš anksto nustatytus metodus ir procedūras. pasikartojančią kontrolę vykdančios institucijos veiklą. Nuolatinė stebėsena. nukreiptus prieš finansų kontrolės sistemos netaisyklingumą. ir kita. Todėl. Stebėsenos metu vertinama. atliekant atskirus vertinimus arba jungiant ir viena. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistema Kontrolė yra sudėtinė ir neatskiriama valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis. Realizuojant valstybinį valdymą kyla nauji uždaviniai. Taip pat reikalinga efektyvi komunikacija ir su išorės šalimis. keičiasi veiklos formos. Darbuotojai turi suprasti savo vaidmenį finansų kontrolės sistemoje ir tai. Stebėsena (monitoringas). T. Taigi. turi imtis reikiamų veiksmų ir laiku atlikti paskesnę kontrolę. kad finansų kontrolė pasiekia norimų rezultatų. Stebėsena įgyvendinama atliekant kasdienę veiklą. Nuolatinė stebėsena apima kiekvieną finansų kontrolės komponentą ir veiksmus. y. Stebėsena yra vienas iš finansų kontrolės elementų. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistemos subjektų ratas bei jiems keliami uždaviniai keičia kontrolės objektų apimtį ir struktūrą. pasiekti finansų kontrolės bendrieji tikslai. Finansų kontrolės sistema – darni. jų realizavimo teisinis reguliavimas ir pan. t. neekonomiškumą. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistema atskleidžiama nagrinėjant kontrolės objektus ir subjektus bei jų tarpusavio santykius. kad būtų reikiamos priemonės ryšiams su išorės šalimis palaikyti ir informacijai iš jų gauti. ar siekiant įgyvendinti kontrolę vykdančios institucijos misiją. kinta ir pati valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistema. . Atskiri veiksmai. Finansų kontrolės sistema turi būti stebima vertinant sistemos veikimą laikui bėgant. o kintantys finansų kontrolės objektai įtakoja subjektams keliamus uždavinius bei pačią institucinę valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistemą. neetiškumą.4. nerezultatyvumą ir neefektyvumą.

susiklostantys naudojant valstybės piniginių fondų išteklius (tiek biudžetinius. įstaigos bei viešosios įstaigos). Todėl. kurių steigėjas ar savininkas yra valstybė ar savivaldybė. paskirstymo ir panaudojimo teisėtumą ir tikslingumą bei finansų valdymo principų (ekonomiškumo. susiklostantys skiriant ir naudojant Europos Sąjungos lėšas. atliekamų funkcijų visuma. Viešųjų juridinių asmenų finansų kontrolė. Įmonės. užtikrinanti valstybės ir vietos valdžios piniginių fondų sudarymo. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės subjektas –valstybės ar savivaldybės institucija (juridinis asmuo). vietos savivaldos institucijos – bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys nepriklausomai nuo nuosavybės formų. nesiekiančių naudos sau. kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (savivaldybės įmonės. Santykiai. 3. metodų. atsakinga už valstybės ir vietos valdžios piniginių fondų sudarymo. jeigu jie gauna. religinės bendruomenės ir pan. Objektų kontrolę realizuoja finansų subjektai. ir tam tikri piniginiai santykiai. organizacijos. rezultatyvumo ir skaidrumo) laikymąsi. kontrolės objektais (pagal institucinį požymį) yra: • • • • Valstybinės valdžios ir valdymo institucijos. Fizinių asmenų (Pvz. valstybės įstaigos ir viešosios įstaigos). susiklostantys formuojant pajamas į valstybės savivaldybių biudžetus bei kitus viešojo sektoriaus piniginius fondus (Valstybės pajamų kontrolė). Santykiai. turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti finansų kontrolės srityje. Įmonės. juridiniai asmenys. įstaigos. gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai ) finansų kontrolė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Kadangi piniginiai santykiai susiklosto tam tikruose juridiniuose asmenyse arba tarp jų. Santykiai. naudojant ar disponuojant valstybės ar savivaldybių turtą.). rezultatyvumo ir skaidrumo) laikymąsi. Įmonės. Kitų asmenų. Teorijoje išskiriami objektai pagal konkrečius santykius: • • • • • • • Santykiai. turi įstatymo suteiktas teises ir pareigas mokesčių srityje ar bet kokioje kitoje srityje. Santykiai. Savivaldybės ar jų įsteigti juridiniai asmenys. 2. atsirandantys valstybės ir vietos valdžios piniginių fondų sudarymo. kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (valstybės įmonės. paskirstymo ir panaudojimo teisėtumą ir tikslingumą bei finansų valdymo principų (ekonomiškumo.[1] . susijusioje su viešaisiais finansais ir reguliuojamoje teisės aktais.Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistema – finansų kontrolės institucijų taikomų priemonių. susiklostantys valdant valstybės skolą. tai finansų kontrolės objektu tampa ir konkrečios institucijos. kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (viešosios įstaigos. Teorijoje išskiriamos šios pagrindinės finansų kontrolės sritys (su konkrečiu objektų ir subjektų ratu): • Valstybės pajamų kontrolė ir auditas (Pvz. kurios yra išlaikomos ar subsidijuojamos iš nacionalinio biudžeto lėšų. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės objektas – piniginiai santykiai. susiklostantys valdant. tiek nebiudžetinius). kurių tikslas yra tenkinti privačius interesus) finansų kontrolė. Santykiai. Privačių juridinių asmenų (Pvz. paskirstymo ir panaudojimo procese. įsteigti juridiniai asmenys. • • • Valstybės institucijos ar jų įsteigti juridiniai asmenys. efektyvumo. įstaigos ar organizacijos. naudoja ar valdo nacionalinio biudžeto lėšas. įstaigos ar organizacijos. efektyvumo. Santykiai. Dar galima išskirti finansų kontrolės objektų klasifikavimą (pagal kontroliuojamus asmenis): 1. susiklostantys vykdant įvairių lygių biudžetus. susiklostantys pinigų apyvartos srityje. perskirsto.

bet ir atlieka metodinę ir audito kokybės priežiūros funkcijas vietos savivaldoje. Valstybės kontrolė).[2] Savivaldybių finansų kontrolė ir auditas ( pvz. Vidaus kontrolė – viešojo juridinio asmens vadovo sukurta visų kontrolės rūšių sistema. Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. reglamentuojančios savivaldybių kontrolę ir auditą. 3. savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Vidaus kontrolės funkcijos savivaldybėje pavestos savivaldybės tarybos įsteigtai centralizuotai vidaus audito tarnybai. Vidaus ir išorės kontrolės rūšys Pagal funkcinį priklausomumą (koks subjektas kontroliuoja) arba pagal apimtį ir atlikėjus. Be to.• • • • Valstybės išlaidų kontrolė (pvz. Valstybinio audito reikalavimais. nagrinėdami rizikos veiksnius ir užtikrindami. kad bus įgyvendinta organizacijos misija ir bendrieji tikslai. Išorės kontrolė – tokia kontrolės rūšis. įvertina audito ataskaitų kokybę. Savivaldybių kontrolieriai). 3. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje. nustatyti audito metodikos tobulinimo ir auditorių mokymo sritis. Valstybės kontrolės parengtomis audito metodikomis. kontrolė skiriama: • • Vidaus kontrolė. kurią atlieka nepriklausomas nuo kontroliuojamo objekto kontrolės subjektas. Valstybės kontrolė ir valstybinis auditas Valstybinį auditą atlieka aukščiausioji valstybinio audito institucija – Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. Savivaldybių kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi vietos savivaldos įstatymu. Auditas (Pvz.[1] Vidaus kontrolė diegiama ir taikoma siekiant išvengti nustatytos verslo rizikos. pateikti vadovybei patikimą informaciją apie audito kokybę. informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą.). renkant audito įrodymus. įstatymų bei teisės aktų laikymusi. vadovų ir kitų darbuotojų suplanuotos ir atliekamos procedūros. Išorės kontrolės vienas iš pagrindinių tikslų yra nustatyti. įeinančiai į savivaldybės administracijos struktūrą (įstatymo 28 str. ar organizacijos valdymo ir kontrolės sistemos atitinka vidaus finansų kontrolės principus. nuolat prisitaikantis prie organizacijos pokyčių. efektyvumą. centralizuotai vidaus audito tarnybai) . vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu. Valstybės kontrolė atlieka savivaldybių kontrolierių veiklos išorės peržiūrą. sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą. kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą. susiję su finansinės atskaitomybės patikimumu. strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą. Išorės kontrolė. Taigi Valstybės kontrolė ne tik audituoja savivaldybes. turto apsaugą. Dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo šeštame skirsnyje įtvirtintos esminės nuostatos. dėl kurios gali kiti grėsmė nepasiekti įmonės tikslų.[2] Vidaus kontrolė – tai dinamiškas kompleksinis procesas. paskleisti geros audito praktikos pavyzdžių. ekonomiškumą. kaip laikytasi Valstybinio audito reikalavimų sudarant audito planą ir rengiant audito programą. teisiniu kontrolės subjekto nepriklausomumu nuo kontroliuojamo objekto. Vykdant išorinę peržiūrą aiškinamasi. administraciniu.6. Vidaus auditas (pvz. . įforminant audito ataskaitą ir keičiant audito išvadą. • • Išorės kontrolė pasireiškia finansiniu. Išorinės peržiūros tikslas – įvertinti atlikto audito kokybę. Vidaus kontrolė yra aukščiausio lygio vadovybės. būtų pasiekti. skirtos užtikrinti. Visų lygių vadovai ir darbuotojai turi dalyvauti šiame procese.5. rezultatyvumą ir skaidrumą. veiklos efektyvumu ir veiksmingumu. kad įmonės tikslai. audito įmonės).

kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos. Valstybinio audito rūšys: Finansinis (teisėtumo) auditas ir veiklos auditas. naudojimą ir disponavimą juo. Valstybės biudžeto lėšų.prižiūrėti. Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gaunamą Europos Sąjungos finansinę paramą ir teikia atitinkamoms institucijoms auditų dokumentus. kaip vykdomas valstybės biudžetas. Savivaldybių turto valdymą. disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams vertinimas bei nepriklausomos nuomonės pareiškimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą. [1] Finansinis (teisėtumo) auditas – audituojamo subjekto finansinės atskaitomybės ir (ar) kitų ataskaitų duomenų. Valstybinio audito rezultatai ir jų įforminimas • • Finansinis auditas baigiamas surašius audito ataskaitą ir audito išvadą. kaip vykdomos programos. savivaldybės. kuriose dalyvauja Lietuva. Valstybės kontrolė audituoja • • • • • • • valstybės biudžeto vykdymą. ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas. taip pat valstybės lėšų ir turto valdymo. daryti teigiamą poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui. įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Veiklos auditas baigiamas surašius audito ataskaitą. Valstybiniu auditu siekiama: • • padėti valstybei išmintingai valdyti ir naudoti turtą. skiriamų savivaldybių biudžetams. kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė lėšų arba perdavė turto.Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai . atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą. efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Europos Sąjungos finansinę paramą gaunančios institucijos. lėšas ir kitus išteklius. tikrina. naudojimo. valstybės piniginių išteklių naudojimą. Veiklos auditas – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimas ekonomiškumo. . nustatytą valstybės kontrolės įstatyme. naudojimą bei disponavimą juo Valstybės kontrolė audituoja pagal valstybinio audito mastą. valstybės turto valdymą. skatinti teigiamą ir veiksmingąvalstybinio audito poveikįvalstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui. naudojimą bei disponavimą juo pagal valstybinio audito mastą. Valstybės kontrolė Turi teisę audituoti savivaldybių biudžetų vykdymą. • • Savivaldybių turto valdymą. visų rūšių įmonės. (Padėti Seimui vykdyti parlamentinę kontrolę). Valstybinio audito subjektai (teorijoje įvardijami kaip objektai): • • • • • valstybės institucijos ir įstaigos. naudojimą. nustatytą Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.

Vidaus audito tikslas – sistemiškai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą. Vidaus auditą gali atlikti ir nepriklausomi auditoriai. kad įmonės tikslai. 3) įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. įmonės valdymo procesų veiksmingumą. programas bei procedūras. o ypač vidaus audito. 18 str. efektyvumą. funkcija Lietuvoje sparčiai plėtojosi tik pastaruosius kelerius metus ir vis dar plėtojasi. įstatymų bei teisės aktų laikymusi. // Valstybės žinios. turintys reikiamą profesinę kvalifikaciją. turto apsaugą. Vidaus auditas – tai nepriklausoma. Vidaus kontrolės pagrindinis tikslas yra užtikrinti. kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus. kurias išspręsti galėtų padėti glaudesnis valstybinių ir vidaus auditorių bendradarbiavimas. Atlikus auditą surašoma ataskaita ir pateikiamos rekomendacijos veiklai tobulinti bei finansinei būklei gerinti. padėti įgyvendinti įmonės tikslus. Vidaus kontrolės. susiję su finansinės atskaitomybės patikimumu. rezultatyvumą ir skaidrumą.Valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. 3. (Pagal vidaus audito profesinės praktikos standartai (Standards for the Professional Practices of Internal Auditing)).: 112-4070. strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą. 2) įpareigotiaudituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka išieškoti valstybei. vidaus kontrolę.-2001. ekonomiškumą. 7) nustatyti sprendimo įvykdymo terminą.7. neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų. Metodologijos rengimas. vidaus kontrolė yra aukščiausio lygio vadovybės. kad:[2] 1) viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų. darbuotojų mokymas. Nr. skirtas ar panaudotas pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus. veiklos efektyvumu ir veiksmingumu. 6) teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms bei viešojo administravimo subjektų vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus jų kompetencijai priskirtais klausimais. 3) viešasis juridinis asmuo vykdydamas veiklą laikytųsi patikimo finansų valdymo principų. sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą. skirtos užtikrinti. 5) nustačius pažeidimus. patirties įgijimas – lieka aktualios problemos. kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą. [2] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas. . valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetenciją. 8) siūlyti Seimo Audito komitetui svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir audito [1] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios. Vidaus kontrolė ir vidaus auditas Kaip jau buvo minėta anksčiau. kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą ir padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus. vidaus kontrolė – tai viešojo juridinio asmens vadovo sukurta visų kontrolės rūšių sistema. Vidaus audito funkcija – sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo. savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padarytą žalą. 4) įpareigoti audituotų subjektų vadovus grąžinti į valstybės ar savivaldybių biudžetus arba atitinkamus valstybės pinigų fondus lėšas.[1] Vidaus auditą atlieka įmonės vidaus audito tarnybos darbuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą. vadovų ir kitų darbuotojų suplanuotos ir atliekamos procedūros. būtų pasiekti. iššvaistymo. Pagrindinis dėmesys skiriamas valdymo ir veiklos auditui. Nr. skirta organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.-2001. priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas. 2) valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo. nagrinėtinus atitinkamų viešojo administravimo subjektų arba teisėsaugos institucijų. pasisavinimo. turi teisę: [2] 1) nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti.: 1124070. informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą. objektyvi tyrimo ir konsultavimo veikla.

3. prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui. ar teisėtai ir pagal paskirtį naudojamos materialiosios. kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai. kurios metu tikrinama. • • Pastarosios paskirtis – patikrinti. vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą. padėti įgyvendinti viešojo juridinio asmens. 2) patarti viešojo juridinio asmens vadovui. Paskesnioji finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti. kurios dėka. 4) vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų. susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims. administravimą ir panaudojimą. 3) teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo. Einamoji finansų kontrolė – kontrolė. einamoji ir paskesnioji finansų kontrolė Finansų kontrolė klasifikuojama pagal įvairius pagrindus. Išankstinė. vertinimo ir konsultavimo veiklą. efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais. vadovų nurodymų pažeidimų bei piktnaudžiavimų. Išankstinės finansų kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo. gautų iš Europos Sąjungos bei užsienio institucijų ar fondų. ar nebuvo teisės aktų. programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo. siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą. Pagal atlikimo momentą: • Išankstinė finansų kontrolė . kurie parodo finansų kontrolės ypatumus.[4] Vidaus audito pagrindiniai uždaviniai: [5] 1) nustatyti. jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus. Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis.kontrolė. kaip yra atlikti veiksmai. Finansų kontrolę įgyvendinančių institucijų sistema: specializuotos ir nespecializuotos kontrolės institucijos Institucijos. vykdančios finansų kontrolę ir auditą: . Už išankstinę.8. 5) vertinti viešojo juridinio asmens lėšų. kaip vidaus kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje. nematerialiosios ir finansinės vertybės. 6) ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus įvertinti. Šios kontrolės negali atlikti valstybės tarnautojas ar darbuotojas. viešojo juridinio asmens vadovas paskiria darbuotoją atsakyti už finansų kontrolę 3.4) informacija apie viešojo juridinio asmens finansinę ir kitą veiklą būtų teisinga ir pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka. kurios paskirtis – užtikrinti.[3] Vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę. kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims.9. objektyvią tyrimo. ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų. atsakingas už išankstinę finansų kontrolę. Paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo. einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. atliekama priimant arba atmetant sprendimus. Kai viešojo juridinio asmens apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai įgyvendinami. Tai už mokesčių administravimą atsakinga valstybės institucija. kai centrinis ir vietos mokesčių administratoriai atlieka įstatymų jiems pavestas funkcijas. kurios vykdo netiesioginę viešųjų finansų kontrolę ( Valstybinė lošimų priežiūros tarnyba. kaip jų laikomasi. nustato mokestinių prievolių. Specializuotos. (Pvz. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra: • • Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius. Nespecializuotos. kurios pagrindiniai tikslai ir uždaviniai nėra tiesiogiai susiję su kontroline funkcija. turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (mokesčių administratorius). nustato mokesčių permokų (skirtumų) ir nepagrįstai (neteisingai) išieškotų mokesčių.(Pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti. 2. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Centrinis mokesčių administratorius pagal kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas (kontrolės srityje): 1. vertybinių popierių komisija ir kt. kurios pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra vykdyti viešųjų finansų kaupimo. kaip jų laikomasi TVMI. Lietuvos bankas kontrolinę funkciją realizuoja kontroliuodamas komercinius bankus kitas kredito įstaigas. padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas. kaip jų laikomasi. teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai. Mokesčių administratoriaus funkcijos. o viešųjų finansų naudojimo srityje – Valstybės kontrolė). Žemės ūkio ministerija. Kitos nespecializuotos institucijos. užtikrinti. įgyvendinti mokesčių įstatymus. Pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai yra: 1. nustato mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimo. . 2. paskirstymo ar naudojimo kontrolę.[1] Nespecializuotos viešųjų finansų kontrolės ir audito institucijos: • • • • • Lietuvos bankas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Viešųjų finansų kaupimo srityje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.1. deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolės prioritetus bei procedūras ir kontroliuoja. baudų bei delspinigių grąžinimo (įskaitymo) procedūras ir kontroliuoja. 3. Nespecializuota kontrolės institucija – tokia institucija. mokamų mokesčių ir kitų įmokų apskaitos procedūras ir kontroliuoja. 3.) Specializuotos viešųjų finansų kontrolės ir audito institucijos: • • • • Valstybės kontrolė. 2. tačiau vienas ar keli keliami institucijos uždaviniai yra vykdyti kontrolinę veiklą įstatymų nustatytuose ribose. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija – prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigta institucija. Specializuota kontrolės institucija – tokia institucija. Aplinkos ministerija.

9. vadovaudamasi valstybės institucijų teisės aktais ar kitais dokumentais. deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. pagal savo kompetenciją atlikusios mokesčių mokėtojų komercinės. specialiosios muitinės įstaigos. susijusias su mokesčių apskaičiavimu. pasirašo su mokesčių mokėtojais susitarimus dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio. vertina mokesčių mokėtojų veiklos galimų pažeidimų riziką ir atlieka tikrintinų mokesčių mokėtojų atranką. Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas (su mokesčių kontrole susijusios funkcijos): 1. taikyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinius veiksmus bei naudoti operatyvinės veiklos priemones su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu. kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo. priima sprendimus dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių. gavimo ir naudojimo procesą. 3. Muitinės departamento nuostatus tvirtina finansų ministras. 5. kaip jų laikomasi. Kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais. Jai vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius. atliekamų mokestinių patikrinimų metu apskaičiuoja mokėtinus mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. tvarkyti prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką. 6. atskaitinga šiai ministerijai. Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.4. 2. administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius. 6. teritorinės muitinės. 2. muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą. 10. tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą. atlieka valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų analizę. 8. kai institucijos. apskaičiuoja mokesčius tais atvejais. 4. . kitos funkcijos. nagrinėja mokesčių mokėtojų rašytines pastabas dėl mokesčių administratoriaus surašytų patikrinimų aktų bei priima sprendimus dėl jų tvirtinimo. kontroliuoja su mokesčių lengvatų taikymu susijusį labdaros ir paramos teikimo. 5. atlieka mokesčių mokėtojų mokestinius patikrinimus ir mokestinius tyrimus. tačiau MAĮ nustatyta tvarka nėra įgaliotos atlikti mokesčių administravimo veiksmų. su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę. muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų. Išsamiau apie valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamas mokestinės kontrolės formas (mokestinį patikrinimą ir mokestinį tyrimą) žiūrėti 7 temą. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. rengia specialisto išvadas. Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 4. eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą. kontroliuoti bendrojo muitų tarifo. 5. Lietuvos Respublikos Muitinė Muitinę sudaro: • • • Muitinės departamentas. nustato mokestinių nepriemokų išieškojimo prioritetus bei procedūras ir kontroliuoja. 3. 7. 6. 7. taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo. ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) Tarnyba savo veikloje vadovaujasi: Lietuvos Respublikos Konstitucija. nustato mokesčių įstatymų pažeidimus. jos apskaitą. Muitinės funkcijos: 1. deklaravimu ir sumokėjimu.

Šiuo metu prioritetinis tarnybos dėmesys skiriamas nusikalstamų veikų. tobulinimo bei teisės aktų. saugoti ir analizuoti informaciją. susijusių su pinigų plovimu. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. reikalingą Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Siekdama šio tikslo FNTT aktyviai dalyvauja įgyvendinant Nacionalinę nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės programą. valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu. kitas neteisėtas veikas. kaupti. Tarnybos funkcijos: • įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas. nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu. atskleidimą ir tyrimą. projektus. žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius. užtikrinti nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. atskleidimui. išskyrus veikas.Tarnybos tikslas-tobulinant veiklos metodus mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansams. kitus teisės pažeidimus finansų sistemai bei su jais susijusius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. • • • • • • • • • • • • Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija . strategiją. koordinuoti kitų institucijų bei jų informacinių sistemų sąveiką. Šios nusikalstamos veikos daro itin didelę žalą valstybės biudžetui ir formuoja neigiamą šalies įvaizdį. reglamentuojančių nusikaltimų. kitų teisės pažeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės pažeidimų tyrimą. Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu. vykdyti kituose įstatymuose Tarnybai nustatytus kitus uždavinius. teikti išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų įtakos kriminogeninei situacijai. vertybinių popierių neteisėta apyvarta. mokesčių. valstybės (savivaldybės) rinkliavų. raštu teikti informaciją dėl valstybės turto privatizavime dalyvaujančių asmenų patikimumo. ūkinės finansinės veiklos tyrimą. kaupti. susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu. Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui. užkertančias kelią mokesčių. reglamentuojančių nusikaltimų. rinkti. rengia FNTT viešųjų ryšių vystymo iki 2010 m. Nacionalinę kovos su korupcija programą. atlikti ikiteisminį tyrimą. vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės pažeidimų prevenciją. susijusias su netikrais pinigais. kitų teisės pažeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės pažeidimų tyrimą. valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis. tyrimui ir prevencijai. PVM grobstymu. ir kitus teisės pažeidimus. vykdyti kitas įstatymų numatytas funkcijas. analizuoti ir apibendrinti informaciją apie Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtą gavimą ir panaudojimą. atskleisti ir tirti nusikaltimus. valstybės ir savivaldybių biudžetų bei fondų lėšų. Tarnybos uždaviniai: • • • • • apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio. tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais. koordinuoti valstybės institucijų ir kitų įstaigų bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). taip pat pinigų plovimo prevencijos priemones. neperžengiant savo kompetencijos ribų. susijusias su finansų sistema. valstybės (savivaldybės) rinkliavų bei kitų įmokų vengimui. įstatymų nustatyta tvarka vykdyti operatyvinę veiklą. valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms. susijusius su mokesčiais. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atliekant šiame straipsnyje numatytas Tarnybos funkcijas. įgyvendinti prevencines priemones. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas. rengti pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų. susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu. susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu. valstybės (savivaldybės) rinkliavomis. bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos bei kitomis institucijomis ir įstaigomis. kuria siekiama aktyviau įtraukti visuomenę į finansinių nusikaltimų prevencinę veiklą. susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu. atliekant nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų finansų sistemai atskleidimą ir tyrimą bei prevencines priemones.

[2] kuriame buvo patvirtinta nauja šio įstatymo redakcija. apdraustųjų. kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bankas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais tiek. nustato draudimo įmonės finansinės atskaitomybės. imtis kitų priemonių Vertybinių popierių rinkos įstatymui ir kitiems teisės aktams. rugsėjo 3 d. draudimo brokerių įmonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo įmonėms. nustato draudimo įmonės metinės finansinės atskaitomybės ir auditoriaus išvados paskelbimo tvarką. Buveinė yra Vilniuje. kitų finansinių ir statistinių ataskaitų formas. įgyvendinti. susijusias su vertybinių popierių rinka. kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje. kaip draudimo įmonės. taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolui dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto. perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas. Lietuvos bankas Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas. formavimo. saugumą ir stabilumą. naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą. kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvos bankas“. balandžio 1 d. suderinti įstatymą su Civiliniu kodeksu bei ištaisyti ankstesnio įstatymo taikymo praktikoje pastebėtus trūkumus Pagrindiniai vertybinių popierių komisijos uždaviniai: • • • • • prižiūrėti. Gedimino pr. imtis priemonių. taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus. kiek jie neprieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutarčiai. stebi. Jis yra juridinis asmuo turintis antspaudą. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos pakeitimo įstatymą.užtikrinti draudimo sistemos patikimumą. . laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų. nustato draudimo liudijimų (polisų) registravimo ir apskaitos tvarką. užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų apsaugą. teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos. skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą. taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto bei kitais Europos Sąjungos teisės aktais. įsigaliojusi nuo 2002 m. 6. Pagrindiniai keitimo tikslai – atspindėti naujas pasaulines investicinių paslaugų globalizacijos ir rinkų jungimosi tendencijas. tikrina ir kitaip prižiūri. susijusiems su vertybinių popierių rinka. 2001 m. skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus. įsteigta 1992 m. gruodžio 17 d. Lietuvos bankas yra Europos centrinių bankų sistemos dalis. sudarymo ir pateikimo tvarką. Centrinį banką steigia ir likviduoja Seimas. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos funkcijos: • • • • • • • išduoda ir panaikina draudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas.Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos tikslas . Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija Yra vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija. kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas Priežiūros komisijos kompetencijai. veiksmingumą. analizuoja. Lietuvos valstybė neatsako už Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako už Lietuvos valstybės prievoles. draudėjų. Lietuvos Respublikoje įsteigti kitų užsienio valstybių draudimo įmonių filialai ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą. išduoda ir atšaukia kitus Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytus leidimus. Centrinis bankas vadovaujasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi.

rizikų (kredito.tikrinimas. formuoja ir vykdo pinigų politiką. jos skelbimo standartus. kuriame buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo“. nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą. ar teisingai sudarytos Lietuvos bankui pateiktos finansinės ataskaitos.10. kredito įstaigų inspektavimas . buvo sušauktas trisdešimt šeštasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką. kad Lietuvos bankas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri Lietuvos banko išduotą licenciją turinčių kredito įstaigų veiklą. Bene svarbiausias tuo metu buvo 1990 m. kurių būtų imtasi siekiant išlaikyti stabilią banko veiklą rinkoje susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms.) valstybės atkūrimo komisijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projektą.) nustatė. diegia šios statistikos surinkimo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą. imta siekti ir ekonominio savarankiškumo. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnis nustato.prašymų dėl įstatymuose nustatytų licencijų. leidimų. Katkus. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintas nuostatas Lietuvos banko licenciją turinčių kredito įstaigų veiklos priežiūra – tai:[3] • • • licencijavimas . įstatymuose nustatytų poveikio priemonių taikymas kredito įstaigoms. pelningumo). priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. • 3. veikiančių Lietuvos Respublikoje. operacinės ir kitų) valdymo bei vadovavimo kredito įstaigai efektyvumo vertinimas. kredito įstaigų veiklos bei finansinės būklės vertinimas šios informacijos pagrindu. mokėjimo balanso. balandžio 5 d. sutikimų išdavimo nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas bei kita su tuo susijusi veikla. turėjusį įtakos Valstybės kontrolės institucijos atsiradimui. kontroliuoti bei valdyti įprastinę riziką ir laiku nustatyti naujas problemas. skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą. Lietuvos banko funkcijos • • • • • • • • • vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją. kad Lietuvos Respublikos liaudies kontrolės komitetas vykdys savo funkcijas.) panaikinti Lietuvos Respublikos liaudies kontrolės komitetą. išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui. kol bus . analizė. kuriuo nutarta (2 p. atitinkančią kredito įstaigų priežiūros sistemą. iš anksto numatyti priemones. šį dokumentą traktuoja kaip labai reikšmingą. aktyvų kokybės. likvidumo. skatina bankus tobulinti savo vidaus kontrolės sistemas. renka pinigų ir bankų. atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kredito įstaigų veiklos riziką ribojančius normatyvus bei kitus reikalavimus. finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką. naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja. Valstybės kontrolės istorijos tyrinėtojas A. Lietuvos banko santykiai su kitais bankais Lietuvos bankas siekia įgyvendinti tarptautinę praktiką. Finansų kontrolės sistemos raida nuo 1990 metų Suaktyvėjus tautinio atgimimo procesams. Pavesta (4 p.Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. rinkos. nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių. Įstatymas (5 p. priežiūrai atlikti reikalingos iš kredito įstaigų ataskaitų forma gautos informacijos kaupimas. tinkamai įvertinti. kovo 11 d. taip pat kredito įstaigos veiklos bei finansinės būklės (kapitalo. atlieka valstybės iždo agento funkcijas. 1990 m. o vietoj jo įsteigti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentą. Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis. (Vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutartimi). valdo. atskaitomybės.

Vilkelis. o taip pat laikmečio sąlygos. kuri privalėjo sukurti Valstybės kontrolės koncepciją.. V. niekam nebalsavus prieš. tapo pirmuoju tvirtu teisiniu pagrindu atkurtai Valstybės kontrolės institucijai. Įstatyme detalizuotos ir sukonkretintos konstitucinės (134 str. V. Ši darbo grupė sukūrė Valstybės kontrolės koncepciją ir ją pateikė tuometiniams valstybės vadovams.[1] Šiuo įstatymu buvo išspręsti keli svarbūs klausimai: 1) vietoj Liaudies kontrolės komiteto įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitinga institucija – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas. būtų objektyviau. kai buvo pradėta kurti vidaus audito teisinė bazė. Lubys. kovo mėn. 127 “Dėlvalstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito”. kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba po aktyvių diskusijų vieningai priėmė Valstybės kontrolės departamento įstatymą. Rudys. A. kad apie Valstybės kontrolės instituciją. Rasimavičius.[5] Lietuvos finansų kontrolės sistemos reformos pradžia galima laikyti 2000 m. vasario 7 d nutarimas Nr. Kad. Rudzys. Nutarimo pagrindu diegiama vieninga biudžetinių įstaigų vidaus audito atlikimo metodika bei sistemingų mokymų dėka keliama atsakingų darbuotojų kvalifikacija. A. Žiemelis. 234. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas. Stenogramos“.[3] 1995 m. V. Kazlauskienė. kad šis įstatymas. Liaudies kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas A. instituciją apibrėžė kaip Aukščiausiajai Tarybai atskaitingą organą. T. J. Katkus ir E. Vilkelis. Liaudies kontrolės komiteto juriskonsultė D. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino “Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programą”. 1991. Jacevičiaus. 5. kuriuose reglamentuojami tarnybos tikslai. reikia paminėti. teisės. Grobovas. nors ir ne be trūkumų. buvo labai svarbus neseniai atstačiusios savo valstybingumą Lietuvos teisėkūrai. Įstatymas buvo priimtas 91 deputatui balsuojant už.[4] Institucijai buvo grąžintas. apimantį nacionalinių vidaus audito standartų. („Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija. Šioje darbo grupėje dirbo Vilniaus universiteto dėstytojas A. P. Lakis. parengimą. struktūra. Finansų kontrolės koordinavimas sustiprėjo. Konstruktyviai diskusijose dalyvavo deputatai J. įkūrus 2001 m. Ypač svarbią reikšmę turėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. Prunskienės potvarkiu 1989 metais buvo sudaryta speciali darbo grupė. Lapinskas. kurie buvo suderinti su tarptautiniais vidaus audito standartais. B. keturiems susilaikius. Nuolatinę tarpžinybinę komisiją vidaus audito sistemai kurti valstybiniame sektoriuje. Vilniaus universiteto dėstytojas V. atliekant vidaus auditą valstybės įmonėse ir įstaigose. Rupeika.) nuostatos dėl konkretaus kontrolės objektų sąrašo. kurioje dirbo Aukščiausiosios Tarybos deputatas K. įstatymas. valstybės kontrolieriaus teisinis statusas. Tuometinės Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojos K. . vėliau koncepcija tapo pagrindu rengiant Valstybės kontrolės įstatymo projektą. tikrinantį valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą. spalio 18 d. atsakomybė ir tarnybos darbo organizavimas. Būtent šis įstatymas įteisino prieškarinį institucijos pavadinimą. Vilkelis. Didžioji dalis programoje numatytų priemonių prisidėjo prie vidaus audito ir vidaus finansų kontrolės metodologijos kūrimo. Gana išsamiai buvo reglamentuota institucijos kompetencija.[6] 2000 m. 2001 m. gegužės 30 d.[2] Darbo grupės kruopštus ir sunkus darbas buvo apvainikuotas 1990 m.sudarytas valstybės kontrolės departamentas. buvo sukurta didžioji dalis vidaus auditorių pareigų ir vidaus audito tarnybų valstybės institucijose. pavadinimas – Valstybės kontrolė. 412). vienodą jų taikymą ir metodinį vadovavimą. atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus. minėti A.. B. Vertinant istoriškai pripažįstama. N. kaip ją suprantame dabar. Išsamiau ir gerokai tiksliau negu valstybės kontrolės departamento įstatyme suformuluota institucijos samprata. funkcijos. darbo grupės narys E. taip pat vidaus audito tarnybų steigimo tvarka. Sunku pervertinti šio įstatymo svarbą valstybei ir reikšmę pačiai Valstybės kontrolės institucijai. Lietuva parengė Vidaus audito reikalavimus. 2000 – 2001 m. remiantis 1992 metų Konstitucija. Katkus (grupės vadovas). R. tačiau nebuvo įgyvendinta. rugsėjo mėn. Prapiestis. 2) įpareigota sukurti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai Valstybės kontrolės įstatymo projektą. 3) nustatyta senosios institucijos buvimo trukmė Pasak. Valstybės kontrolės įstatymo projektas buvo kuriamas intensyviai. tikslingumą ir efektyvumą. Finansų ministerija atsako už vidaus audito sistemos funkcionavimą. taip pat valstybės turto apsaugą. 223-224. buvo galvojama kur kas anksčiau. Vis dėlto šis darbas nenuėjo niekais. nes tai įpareigojo 1990 m. Finansų ministerijos Kontrolės-revizijos valdybos viršininko pavaduotojas E. Nutarimas patvirtino vidaus audito tarnybos nuostatus. Sakalas. Šį darbą atliko kita darbo grupė. gegužės 31 d. balandžio 5 d.

finansinių ir kitų išteklių ekonomiškumo. kvalifikuotų auditorių trūkumu ir su kai kurių institucijų dėmesio stoka vidaus audito diegimui”. kūrimas užtruko ilgiau nei planuota. Lietuvoje aukščiausioji ekonominės ir finansinės kontrolės institucija yra Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė . priimtas ir nuo 2002 m. Valstybės kontrolės veiklos rezultatai ir kita informacija skelbiama specialiame VK leidinyje. kvotas. savo veikloje turės vadovautis tais pačiais Vyriausybės nutarimais. Pataisos įteisino. įtraukiant savivaldybių auditą į Viešosios vidaus finansų kontrolės sritį. Taip pat naujajame Valstybės kontrolės įstatyme numatomas didesnis finansinis ir institucinis valstybės kontrolės nepriklausomumas.y. jog toks Europos Sąjungos “spaudimas”.. LR veikiančiomis audito institucijomis. skirti baudas. 23 str.y. Nekelia abejonių.. rugpjūčio mėn.[8] Valstybinis išorės auditas Išorės auditui priklauso auditas. imsis prevencinių priemonių. kurį atlieka nuo audituojamos organizacijos vadovų nepriklausomas auditorius. tai pagal naująjį įstatymą VK vykdys prevencinę veiklą. 2001 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas. Šiai priežiūrai buvo reikalaujama sukurti tinkamai veikiančias valstybės institucijų vidaus ir išorės audito sistemas. Jeigu senajame LR valstybės kontrolės įstatyme Valstybės kontrolė galėjo atlikti revizijas. Manioko nuomone. Tai yra VK vertins audituojamos institucijos viešąjį ir vidaus administravimą bei administracinę veiklą. susijusią su iškeltų tikslų siekimu darbo. kuri yra atsakinga už vidaus auditą savivaldybėje. kuriais vadovaujasi valstybinės įstaigos ir įmonės. valstybės kontrolės bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis. buvo priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos.VVFK) strategijų parengimo ir įgyvendinimo problemų suvokimas ir sprendimas aktualus mokslo ir praktikos aspektais. Be to. Valstybės kontrolė savo veiklą grįs ne tik finansiniu auditu. Dėl finansų kontrolės vietos savivaldos srityje 2001 m. Šiuo įstatymu nacionalinėje teisėje įtvirtinami tarptautinėje praktikoje taikomi aukščiausių audito institucijų INTOSAI veiklos ir auditorių principai: siekiama valstybiniu auditu įdiegti tarptautinius finansinio ir veiklos audito standartus ir geriausią kitų šalių patirtį. teigiama. Susidurta su administracinių gebėjimų.Išorės audito srityje ypač reikšmingas buvo 2001 m. taip pat su kitų valstybių aukščiausiomis audito institucijomis. Europos Komiteto nario K. Nauja tai. gruodžio 13 d. [7] Viešosios vidaus finansų kontrolės ( toliau . efektyvumo požiūriu. įmonėmis bei vidaus audito tarnybomis. nei dėl ES lėšų naudojimo. bet atliks ir veiklos auditą. Savivaldybės kontrolieriui vidaus audito klausimais metodiškai vadovauja Finansų ministerija. tai reikalavimas užtikrinti tinkamą valstybės lėšų ir tuo pačiu ES paramos panaudojimą. Užtikrinta ir komunikacija (21 str. kuri užtikrintų tinkamą valstybės lėšų naudojimą. tačiau vidaus audito sistemos. kuris buvo laikomas vienu iš sudėtingiausių. įstatymų nustatyta tvarka visuomenė informuojama ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Valstybės kontrolė atliks Lietuvai skirtų Europos Sąjungos lėšų ir programų valdymo per atitinkamas institucijas ir gavėjus išorės auditą. rugsėjo mėn. parengtas Valstybės kontrolės strateginis vystymo planas 2001 – 2006 m. esminius pažeidimus. kovo 1 d. nuo 2002 m. t. Įvykusi reorganizacija sąlygoja naują kokybinį lūžį Valstybės kontrolės veikloje. Tokį valstybinių įstaigų ir įmonių finansų auditą atlieka aukščiausioji šalies audito institucija . kuriomis buvo sustiprinta savivaldybių vidaus audito funkcija. nes tinkamas šalies finansų valdymas yra esminė efektyvaus valstybės valdymo dalis.[9] . Pagal šį planą buvo numatytas valstybės kontrolės (VK) institucijos reorganizavimas į tarptautinius reikalavimus atitinkančią aukščiausią audito instituciją. Labai svarbus šiame įstatyme viešumo principas. kovo 1 d. Nustačiusi nuolatinius. kuri iš tikrųjų neegzistavo. kad savivaldybės kontrolieriaus tarnyba . kad Lietuvoje kuo greičiau imtų veikti valstybės institucijų vidaus ir išorės audito sistema.Lietuvos Respublikosaukščiausioji valstybinio audito institucija (AAI). Pagrindinis Europos Komisijos reikalavimas finansų kontrolės srityje. įteisinęs Valstybės kontrolę Lietuvos aukščiausiąja valstybinio audito institucija (AAI). kad valstybinio audito ataskaitos ir audito išvados. Valstybės kontrolės veikla bus grindžiama nepriklausomybės. Ypač audito sistemos kūrimą paspartino Europos Komisijos “Finansų kontrolės” derybinis skyrius.). baudžiamąjį persekiojimą. “nors iš Lietuvos pusės nekilo problemų nei dėl mūsų šalies. viešumo ir profesionalumo principais. kad: • • • Valstybės kontrolė yra išbraukta iš teisėsaugos institucijų ir nebevykdys jai nebūdingų revizijos. teisėtumo. kad pažeidimai nepasikartotų. t. labiausiai naudinga buvo pačiai Lietuvai. kvotos funkcijų ir baudžiamojo persekiojimo.

Kokie yra finansų kontrolės sistemos subjektai? 8. funkcijas. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. Įvardinkite ir paaiškinkite finansų kontrolės tikslus. Apibūdinkite finansų kontrolės esmę. Apibūdinkite finansų kontrolės sistemos raidą nuo 1990 metų. . potemėje. Kokius žinote LR valstybės kontrolės uždavinius? 7. Aptarkite valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistemas. Kokias pagrindines kontroles funkcijas atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija? 5. Kokia LR valstybės kontrolės paskirtis finansų sistemoje? 6. Nurodykite vidaus ir išorės kontrolės rūšių skirtumus. 4. Kokius žinote savivaldybių finansų kontrolės subjektus? 9.Išsamiau apie valstybės kontrolę buvo rašoma šios temos 3. 3. uždavinius. 6. 10. 2.

tai mokesčių sąrašo išėmimas iš portfelio. Toks finansinis planas įtvirtina biudžetinių santykių dalyvių teises ir pareigas. kur būdavo nurodyta reikalaujamieji mokesčiai ir būsimos išlaidos. laipsniškai biudžeto vardą pradėjo įgyti nebe odinis portfelis. kuris įtvirtina valstybės pajamų išlaidų planą atitinkamam laikotarpiui. atstovai svarstydavo karaliui leidžiamus rinkti mokesčius. bet mokesčių. Biudžetu pradėta suprasti patys finansiniai projektai. savivaldybės centralizuotas išteklių fondas. Tai įvyko 1802 m. Biudžetas įgyja dabartinės reikšmės ir viešosios teisės pobūdį. paskirstymo ir panaudojimo finansinis planas.budget“ valstybės pajamų bei išlaidų sąmatos prasme. biudžetas prilyginamas įstatymui ar kitam teisės aktui ir todėl jo vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta.budget“ reikšmė kilusi iš tam tikrų anglų parlamento papročių. kuris reiškia odinis krepšys[1].2. todėl biudžetas dažnai suprantamas kaip galingas valstybės valdomas mechanizmas. Biudžetas gali būti suprantamas keliomis prasmėmis: • • • materialine prasme – tai valstybės. Šis iždo kanclerio veiksmas. prieš išsiskirstydami. Biudžetą teisine prasme apibūdina 3 požymiai: • • • universalus finansinis planas. pradžioje grįžta atgal į Prancūziją. iždo kancleris atidarydavo tam tikrą odinį portfelį. kurį tvirtina atitinkamos valdžios institucijos. kai visos valstybės pajamos ir išlaidos įtraukiamos į vieną bendrą sąrašą ir kiekviena valdymo šaka tenkinasi tik tomis sumomis. 4. tai pagrindinis finansinis planinis aktas.. [3] Nuo to momento prancūzai šį terminą pradėjo oficialiai vartoti žodynuose ir finansų ūkio terminologijoje. Dabar biudžeto priėmimas pradeda reikšti nebe portfelio atidarymą.4. O juridine – įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas. valstybės pajamų įstatymo projekto paskelbimą.[4] Šiuo požiūriu nacionalinis biudžetas . Baigdami parlamento sesiją. savivaldybės poreikiams tenkinti. Šis žodis XIX a. kurių atsiradimas susijęs su biudžetinių fondų sudarymu ir naudojimu.[2] Po kiek laiko pats terminas . kuriame būdavo įdėtas prašomųjų mokesčių sąrašas... Didelių piniginių fondų kaupimas biudžetinėje sistemoje sukuria galimybes užtikrinti tolygų ekonomikos ir kultūros vystymąsi visoje šalies teritorijoje. buvo vadinamas biudžeto arba odinio maišelio atidarymu. teisine prasme – teisės aktas. Biudžeto politika . kuris naudojamas valstybės.budget“. Angliško žodžio . kurio rodikliai apima visas valstybės socialinės ekonominės veiklos sritis. paplito po visą pasaulį ir pradėjo reikšti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planą.. Kai parlamentas eidavo svarstyti prašomų mokesčių. kurios tuo sąrašu jai paskirtos ir leistos. ekonomine – visuma ekonominių santykių. kilęs iš seno prancūzų kalbos žodžio „bouge“ arba „boulgette“. Biudžeto samprata ir reikšmė Žodis biudžetas pirmiausia pradėtas vartoti Anglijoje.1. kaip išvestinis iš lotynų žodžio „bulga“. kurio pagrindu yra rengiami ir tvirtinami visi kiti finansiniai planai . kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos“. bet jame esantis valstybės pajamų įstatymas.tai pagrindinis valstybės ir savivaldybių centralizuoto pinigų fondo sudarymo. kai prancūzai pirmą kartą pavartojo terminą . Anglijoje įgijęs savo naująją prasmę. Biudžetas ekonomine prasme suprantamas kaip viešojo finansų ūkio tam tikram laiko tarpui (paprastai metams) skaitmeninis laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų priešpriešinis sustatymas ir išvedamas jų balansas. XIX a.

tačiau reikia stengtis sieti šias abi politikas. biudžeto politiką išskiriama į: • • Biudžeto strategiją. Biudžeto taktika – tai konkretus visuomenės ir valstybės vystymosi etapo konkrečių biudžeto uždavinių nusistatymas ir sprendimas. Mobilizuodama valstybės išteklius ir planuodama išlaidas. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro LR nacionalinį biudžetą. sudėtingų biudžetinių problemų. leidžianti sukoncentruoti reikalingus finansinius išteklius svarbiausiems valstybės socialiniams ir ekonominiams uždaviniams spręsti. besiorientuojanti į tolimesnę perspektyvą ir numatanti stambių. kitokių socialinių išmokų. valstybės skolos valdymo.tai vyriausybės rengiamas bei realizuojamas priemonių planas. 4. ypač turint omenyje biudžeto išlaidas ir pajamas. Pati fiskalinė politika apima savyje vyriausybės veiklą vykdant valstybines funkcijas. skolinimosi iš įmonių ar finansų įstaigų ar skolinimu joms. sprendimą. Pastaroji pasinaudodama bendresniais fiskalinės politikos principais gali sukurti konkretesnes priemones tinkamai įgyvendinti savo uždavinius bei pasiekti norimus tikslus – užtikrinti iždo balansą bei reguliuoti makroekonominius procesus. t. keičiant biudžetinių santykių organizavimo būdus bei metodus. suteikia biudžeto politikai atsparos tašką valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų srityje. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara . įmonių atleidimo nuo tam tikrų mokesčių ir kt.tai ilgalaikė biudžeto politikos kryptis. todėl kalbant apie biudžeto politika nereikėtų jos visiškai atskirti nuo fiskalinės politikos. nuomos ar pirkimo. kuriomis siekiama paveikti šalies ūkį. Biudžeto strategija. vyriausybės garantijų teikimas paskoloms. yra fiskalinės politikos dalis ir glaudžiai su ja susijusi. valstybės turto pardavimo. atitinkančių nustatytą visuomenės ir valstybės ekonominio bei socialinio vystymosi strategiją. priimant sprendimus dėl finansinių pajamų surinkimo ir išlaidų. Fiskalinė politika apima ir sprendimus dėl valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų. Kaip ir finansų politiką taip ir biudžeto politiką galime išskirti į du segmentus. Ilgalaikių tikslų parinkimas ir tikslinių programų sudarymas taip pat yra neatskiriama biudžeto strategijos dalis. valstybinių įmonių teikiamų komunalinių paslaugų tarifų nustatymu. numatomi biudžetinių santykių organizavimo principai. Biudžeto politika. kuri nebūtinai atspindėta biudžete. valstybinių pensijų ir valstybinių pensijų fondų. todėl skiriasi biudžeto sandara federacinėse ir unitarinėse valstybėse. todėl jos biudžetinę sistemą sudaro dvi grandys. Priklausomai nuo biudžeto sprendžiamų finansinių uždavinių periodo ilgumo ir pačių problemų charakterio.y. Biudžeto strategijos ruošimo procese yra prognozuojamos pagrindinės biudžeto vystymosi tendencijos.Biudžeto politiką . kurios yra apibrėžtos LR Konstitucijos 127 straipsnyje. kuriuo siekiama per biudžeto pajamų ir išlaidų santykį reguliuoti makroekonominius procesus bei užtikrinti valstybės iždo balansą. Biudžeto taktiką. Lietuva yra unitarinė valstybė. tačiau daro reikšmingą poveikį valstybės finansavimo galimybėms. vyriausybė naudoja įvairias priemones.3. 1 pav. bet visgi fiskalinė politika turėdama vieną iš savo tikslų . pavyzdžiui.mobilizuoti valstybės išteklius ir planuoti išlaidas. Fiskalinė politika taip pat susijusi su veikla. aplinkos apsaugos reguliavimu. savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. biudžeto pajamos turi atitikti biudžeto išlaidas.[1] Fiskalinė politika savo apimtimi yra platesnė ir bendresnė už biudžeto politika ir jos objektas kur kas platesnis. Nacionalinio biudžeto samprata Kiekvienos šalies biudžetinė sistema priklauso nuo valstybės valdymo formos bei administracinio-teritorinio suskirstymo ypatumų. formuojamos jo panaudojimo kryptys. kadangi taip bus geriau atskleista biudžeto politikos esmė ir jos projektavimas. tai: • • savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas.

[2] Taigi. kad nacionalinio biudžeto sąvoka suprantama taip. Svarbiausias vaidmuo tenka federaliniam biudžetui. Federacijos subjektų biudžetai. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto nereikėtų painioti su konsoliduotu bendru šalies biudžetu. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra pateikta tokia nacionalinio biudžeto sąvoka: „Nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) visuma“. atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse. biudžeto. nutarimu Nr. taip pat nebiudžetiniai fondai ir sąskaitos. patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. . Biudžetinė sistema koncentruoja didžiausių valstybės finansinių resursų dalį. skirtų Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti. kuriais jis apibūdinamas. arba bendrąjį šalies biudžetą. kurį valdo valstybinės valdžios institucija. kaip ekonominės kategorijos. JAV biudžeto sistemą sudaro: federalinis.vartojamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (tai reiškia.y. kuriose laikomos valstybės lėšos. Vokietijoje: federalinis. tačiau jo reikšmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu biudžetas yra ekonominiai piniginiai santykiai. Nacionalinio biudžeto sąvoka įtvirtinta įstatymiškai – Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme[3]. valstijų ir vietos savivaldybių biudžetai. o pastarieji neįeina į federalinį biudžetą. Nacionalinio biudžeto esmė pasireiškia tuose visuomeniniuose santykiuose. įtraukiami valstybės ir savivaldybių biudžetai. 827. Toks įstatymiškai įtvirtintas nacionalinio biudžeto apibrėžimas rodo. Vietiniai biudžetai su savo pajamomis ir išlaidomis neįeina į federacijos narių biudžetus. Federacinėje biudžetinėje sistemoje (kaip ir unitarinėje) kiekviena atskira grandis funkcionuoja savarankiškai. kaip matome. Pavyzdžiui. patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kurie yra susiję su biudžeto konstravimu ir panaudojimu. t.Federacinėse valstybėse biudžetinę sistemą sudaro trys grandys: • • • Federalinis arba valstybės biudžetas. institucijų atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 649 ir Strateginio planavimo metodikoje. charakteristikoje.[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ bendrųjų nuostatų 2 punkte sakoma: „Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas. kuris yra finansinis valstybės pagrindas. kaip svarbu įstatymiškai reglamentuoti kiekvieną su nacionaliniu biudžeto formavimu susijusią sąvoką. Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme. skirtus bendrų valstybės ir savivaldybių uždavinių įvykdymui bei nustatant ir įgyvendinant atitinkamos valdžios institucijos funkcijas. žemių ir municipalinių bendruomenių. visuose šiuose pateiktuose šaltiniuose biudžetas apibrėžiamas beveik vienodai. skiriasi tik žodžiai. Į konsoliduotą šalies biudžetą. sudarant. Vietiniai biudžetai (municipaliniai biudžetai). paskirstant ir panaudojant centralizuotus piniginius fondus. kurie atsiranda. Birželio 6d. kaip ji yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme) Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme. administravimą. Gegužės 31 d. nutarimu Nr. Nacionalinį biudžetą galima traktuoti ir kaip centralizuotą konkrečios valstybės ir savivaldybių pinigų fondą.

kurioje biudžeto klausimams skirti 121 ir 127-132 straipsniai. tvirtinimo.. kad „Konsitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti tam tikras išlaidas numatantys įstatymai yra ne taisyklė. Kaip teigiama LR derybinėje pozicijoje .[6] Tiesa. einančias iš ES biudžeto ir į jį. išsiskiria viena savivaldybių biudžetų išlaidų dalis. biudžetas vadinamas eurointegraciniu biudžetu dėl jame susiliejančių Lietuvos ir ES pinigų srautų. . taigi teisinį reguliavimą galima traktuoti kaip teisinį atitinkamo dalyko (šiuo atveju nacionalinio biudžeto) sutvarkymą[1]. Todėl LR Vyriausybės 2004 m. kai poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės normomis ir principais. Nuo 2004 metų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą eina dideli pinigų srautai ir ES paramos programoms finansuoti. Europos Sąjunga (toliau ES) nenustato biudžetinės sistemos modelio. 2 d. 130 str. Visa tai reglamentuota. kaip išimtis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reglamentavimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ žodį reguliuoti paaiškina žodžiu tvarkyti.Lietuvos nacionalinį biudžetą sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto sukaupiamos lėšos.). siekiant efektyvaus biudžeto piniginių išteklių naudojimo. investicijų planavimą. Alfonas Vaišvila savo vadovėlyje „Teisės teorija“ pateikia tokį tiesinio reguliavimo apibrėžimą: tai tokia socialinio reguliavimo rūšis. Pirmasis – Lietuvos Respublikos įsipareigojimas užtikrinti racionalų ir operatyvų ES finansinės paramos lėšų naudojimą ir įmokas į ES biudžetą.Finansinės ir biudžetinės nuostatos” (29 derybinis skyrius). arba forma. tvirtinimo ir pervedimo tvarką.[7] Biudžeto sandaros įstatymas yra pagrindinis šios srities įstatymas. 2003 m. LR biudžeto sandaros įstatymas. kuriame įteisintos svarbiausios nacionalinio biudžeto turinio.). Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas. būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą rengti/…/ biudžetiniams metams. kad biudžeto projektą rengia Vyriausybė. Pagal LR Biudžeto sandaros įstatymo[4] 3 straipsnį valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos gali būti tik piniginės lėšos. 2 d. priimtas naujas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas. Nacionalinio biudžeto asignavimai yra naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikos pasirengimas narystei ES lemia Biudžeto sandaros įstatymo pataisas dviem aspektais. atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį”. tai . tobulinama biudžeto ir ES pagalbos derinimo schema. kad Seimas. [9] Savivaldybių biudžetų atžvilgiu reglamentavimo objektas yra pajamos ir iš visumos. kad reformuojant biudžetą.[2] Lietuvoje valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. biudžetas turi būti tvarkomas taip. bet išimtis”. Planavimo srityje toks derinimas jungia bendrojo programinio dokumento (BDP) rengimą. nurodyta. privalo nurodyti išlaidų finansavimo šaltinį.. skiriamos tiksline paskirtimi Seimo ir Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti (5 str. tačiau jos turi užtikrinti gerą finansinį ES biudžeto išteklių ir išlaidų valdymą. atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 4. įtikinamai skamba tokio išaiškinimo argumentas: „priešingu atveju būtų iškreipiama konstitucinė valstybės biudžeto samprata: konstitucinis biudžetinių metų institutas netektų prasmės. kaip teigiama įstatyme. atsiradę dėl narystės ES. LR Seimo statutas.[3] Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo. ir įmokoms į ES biudžetą. didindamas biudžeto išlaidas. priimtoje Konvergencijos programoje nurodyta. kurį valstybės narės turėtų įdiegti. kol tie įstatymai nepakeisti”. kad valstybės biudžetą kaip demokratiškai legitimuotos politikos instrumentą rodo Konstitucijos (131 str. įgaliotai rengti biudžeto projektą (Konstitucijos 94 str. biudžeto rengimo.) nuostata: „negalima mažinti įstatymų nustatytų išlaidų. pajamų ir išlaidų planavimo bei biudžeto lėšų naudojimo. Tai akivaizdžiai rodo nevisiškai įtikinamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. kad būtų galima efektyviai valdyti lėšas.[5] Metodiniams aspektams priskirtina tik vienintelė Konstitucijos nuostata. Todėl dažnai 2004 m . Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat pažymėtina.[4] Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. nustatyti biudžeto pajamų šaltiniai bei biudžetinių metų pradžia ir pabaiga.4.[8] Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas reglamentuoja savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius ir savivaldybių biudžetams skiriamų iš valstybės biudžeto dotacijų bei lėšų apskaičiavimo. antrasis – ES sąskaitų sistemos įdiegimas tvarkant šalies biudžeto lėšas ir pinigų srautus. o svarsto ir įstatymu priima Seimas. Tokia nuostata – tarsi Konstitucijos rengėjų akibrokštas Vyriausybei. 4 p. vykdymo ir kontrolės nuostatos.valstybės biudžeto specialios dotacijos savivaldybių biudžetams. Jame apibrėžti nauji biudžetiniai aspektai. apibūdinta biudžeto sistema. biudžeto ciklą. gruodžio 23 d.

teikia Seimui. Savivaldybės – įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir vykdo savivaldybių biudžetus. Asignavimų valdytojai. kad valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reglamentavimas yra daugiapakopis.(plačiau žr. 4. vykdo patvirtintą biudžetą ir pateikia biudžeto vykdymo apyskaitą Seimui.Apibendrinant valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo teisinio reglamentavimą. Teismų sistema – vaidmuo neapibrėžtas.5. taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo. . Seimas – nagrinėja biudžeto projektą. 2 pav. organizuojavalstybės biudžeto vykdymą. dažniausiai nagrinėja. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas. 1 pav.sudaro biudžeto projektą. galima teigti. atitinkantis bendrą valstybės teisės aktų sistemą (žr. tvirtina biudžeto įstatymą ir biudžeto vykdymo apyskaitą.). ar biudžeto įstatymas neprieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Res[ublikos Konstitucinis teismas). teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Nacionalinio biudžeto sudarymo daugiapakopė teisinio reglamentavimo struktūra 4. Biudžetinių teisinių santykių subjektai Įvairių valdžių (biudžetinių teisinių santykių subjektų) funkcinį pasiskirstymą biudžetiniame procese galima apibūdinti taip: • • • • • Vyriausybė .13 klausimą) LRV įgaliojimai biudžeto srityje: • • • rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

kurioje infliacija nėra didelė). skolintis iš nebankinių privačiųjų institucijų/įmonių (3) ir skolintis iš užsienio kreditorių arba naudoti šalies užsienio atsargas (4). Biudžeto viešumo principas. Biudžeto pilnumo principas. kad į biudžetą turi būti įtrauktos tik tokios pajamos. biudžeto deficitas gali būti vienas iš veiksnių. Pagrindinės biudžeto deficito priežastys gali būti pajamų surinkimo problemos. kiek vyriausybei atitinkamu metu reikia finansavimo ir kokiu mastu didėja valstybės skola. kad biudžete būtų aiškiai ir griežtai paskirstytos išlaidos: išleidžiamos tiems reikalams. reglamentuoja supažindinimo būdus. pernelyg didelės išlaidos ar netinkama kontrolė. ypač jo pajamų dalis. Dažnai siekiama subalansuoti biudžetą. kuriais remiantis tvarkomas modernus konstitucinis valstybės biudžetas. 2.deficito monetizacija (1). Pastaruoju atveju kalbame apie "deficitą". mažėja privačių asmenų pinigų paklausa. Mažėjant palūkanų normoms. Šis principas reikalauja. Biudžeto deficitas Valstybė savo finansuose gali turėti perteklių ar trukumą.4. Didinant realią pinigų pasiūlą. nustato prievolę tam tikroms institucijoms supažindinti visuomenę su parengto biudžeto projekto medžiaga. Biudžeto vientisumo principas. Biudžeto tikrumas arba realumas. kad visos numatomos biudžeto pajamos ir išlaidos būtų įtrauktos į biudžetą. kad atvėsintų "perkaitintą" ekonomiką? Finansų rinkos labai atidžiai stebi biudžeto deficitą. kurie skatina infliacijos augimą šalyje. Tuo tikslu stebimas kelerių praėjusių metų biudžeto pajamų gavimas ir dydis. tokiu būdu. kai šalia nacionalinio biudžeto atsiranda jame neparodyti fondai ar kitaip pavadintos lėšų sąskaitos. Ar vyriausybė bando į ekonomiką "įpumpuoti" daugiau likvidžių lėšų nei ji surenka iš mokesčių. pavyzdžiui. paragrafais ir straipsniais. priemones ir terminus. Tačiau šis principas yra sunkiai formalizuojamas. valstybės ekonominio gyvenimo įtaka ir pasaulinė ūkio konjunktūra. Tokiu būdu palūkanų normas galima paskatinti mažėti (paprastai taip būna šalyje. todėl svarbu vadovautis šiuo principu sudarant biudžetą. Nustatytų formalių kiekybinių realumo reikalavimų teisės aktuose ir specialiojoje literatūroje neteko aptikti. pinigų paklausai mažėjant. nes jis parodo. Apie biudžeto deficitą taip pat kalbame. ir. 4. dažnai grindžiami prognoziniais skaičiavimais. Biudžeto deficitas gali suteikti informaciją apie vidaus išteklių mobilizavimo efektyvumą ir valstybės išlaidų valdymą. kuriems buvo skirtos. . Biudžeto santvarkos principai – pagrindiniai dėsniai. kurios bus gautos. 5. kurie pagal jų prigimtį negali būti visiškai patikimi. galų gale padidėja bendras kainų lygis. 4. kad visos pajamos ir išlaidos turi būti parodytos viename biudžete. Nemažai valstybių teisės aktais reglamentuoja šio principo įgyvendinimą. Šis principas papildo biudžeto pilnumo principą ir reikalauja. Šis principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose[2]. jį svarsto ir tvirtina. kas iš pradžių didinti realiąsias pinigų atsargas.6. Taigi. Šis principas taikomas abiem biudžeto dalims – pajamoms ir išlaidoms. pirmiausia nuo asmeninių savybių tų. Šis principas reikalauja. vadovavimasis juo labai priklauso nuo subjektyvaus veiksnio. galima išskirti tokius pagrindinius modernaus biudžeto sudarymo principus: 1. 3. skolintis iš vietinių bankų (2). norint išlaikyti šalies ekonomiką "ant bėgių". Remiantis užsienio šalių ir Lietuvos autorių darbais[1] apie biudžetinį procesą. gyventojai nenori turėti daug grynųjų pinigų. Biudžeto specializacijos ir detalizacijos principas. Tačiau biudžeto viešumo principą įgyvendinant vis tik iškyla problema – visuomenė neįsitraukia į aktyvų biudžeto projektų svarstymą. Įvairių valstybių praktikoje dažni atvejai. Jį gana paprasta įgyvendinti vis plačiau taikant pažangesnes informacines technologijas. be to. Biudžeto deficito valdymas yra vienas iš svarbiausių fiskalinės politikos makroekonominių instrumentų. ypač mažas visuomenės aktyvumas. Sudarant biudžetą pajamos ir išlaidos suskirstytos skyriais.7. kai norime apytikriai nusakyti vyriausybės fiskalinę padėtį. Galima finansuoti deficitą keturiais būdais: • • • • skolintis iš centrinio banko . kurie rengia biudžeto projektą. Valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principai ir šaltiniai Valstybės biudžeto sandara remiasi tam tikrais nusistovėjusiais principais. Deficito finansavimas naujai spausdinant pinigus tai tas pats. Principas nustato. biudžeto skaičiavimai. ar ji bando likvidžias lėšas išimti iš ekonomikos tam.

valstybinis sektorius yra santaupų ir investicijų šaltinis. kuriais. kurios įvairiuose šaltiniuose įvardijamos ne vienodai. kaip numatoma. priklausomai nuo pradinių sąlygų ir deficito priežasčių. tiek jį papildančiuose teisės aktuose biudžetinio proceso sąvoka neapibrėžiama. o daugumoje besivystančių šalių . Biudžetinių metų pradžia įvairiose šalyse gali būti skirtinga. arba didina kredito kainą. priklauso nuo to. kitu atveju. ir baigiasi kovo 31 d. esant valiutos santykiui su BVP 10 proc. Bet kai rezervų lygis pagal importo reikalavimus ar skolos grąžinimo įsipareigojimus yra žemas. jei pinigų poreikis bus stabilus. kad peržengta "minimalių" rezervų riba. Biudžeto deficitas . visa ekonomika patiria išorinės pusiausvyros sutrikimą arba tai. BVP. vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas bei procedūras.8.mažiau kaip 2. tačiau išskiriamos šios: 1. galėtų pasinaudoti privatus sektorius. Biudžeto projekto sudarymas. skolinantis šalies viduje.Galimybės deficitą finansuoti. kurią praktikoje galima apibrėžti įvairiais būdais. Mažinant biudžetą. kaip ir Lietuvoje. Vyriausybės skolinimasis mažina kredito išteklius. vykdymo. Jei investicijos didesnės už santaupas. Biudžeto projekto svarstymas ir priėmimas. BVP. Laikui bėgant einamosios sąskaitos deficitą kompensuoja einamosios sąskaitos perviršis. Biudžeto deficitą taip pat galima finansuoti. Jose atsispindi biudžetinio proceso dalyvių pareigos – parlamento. kurios priklausomai nuo biudžetinių santykių pobūdžio yra skirstomos į: . Lietuvos atveju. ir baigiasi rugsėjo 30 d. bus 4. Biudžetinio proceso savitumas ir šio proceso dalyvių biudžetinė kompetencija atsiskleidžia priklausomai nuo valstybės valdymo formos bei administracinio-teritorinio suskirstymo ypatumų. Daugumoje valstybių biudžetinio proceso normatyvinė bazė yra įtvirtinta tų šalių konstitucijose..5 metų. nustato biudžetų rengimo. Biudžetinio proceso stadijos griežtai seka viena kitą ir keisti jų sekos negalima. Biudžeto vykdymas ir kontrolė. Kiekvienoje biudžetinio proceso stadijoje sprendžiami tik jai būdingi klausimai. Būdamas vienu iš pagrindinių ekonomikos dalyvių.tai sąvoka. Biudžeto deficito poveikis ekonomikai taip pat būna įvairus. 4. Tai gali paskatinti kapitalą bėgti iš šalies ir sukelti mokėjimų balanso krizę. pavyzdžiui JAV biudžetiniai metai prasideda spalio 1 d. Japonijoje biudžetiniai metai prasideda balandžio 1 d. Visos biudžetinio proceso stadijos ir procedūros reglamentuojamos teisės aktais ir visos vienodai svarbios. galima padėti didinti valstybinių lėšų santaupas. vyriausybės. apibrėždamas įstatymo paskirtį. Tačiau tiek pagrindiniame biudžeto sandarą reglamentuojančiame įstatyme. kiek auga BVP. 3. leidžiant neinfliacinius pinigus (arba vykdant senjoražą). Taip pat yra specialios teisės normos. tvirtinant ir vykdant biudžetus bei kontroliuojant jų vykdymą[1]. prezidento. Industrinėse šalyse šis procentas yra vidutiniškai 1 proc. kokia yra reali pinigų paklausos. privačiam sektoriui gali pasirodyti.5 proc. Biudžeto deficitui finansuoti galima panaudoti ir oficialius užsienio (valiutos) rezervus. finansų ministrų. Biudžetinis procesas yra skirtingas atskirose valstybėse. valstybės pajamos iš neinfliacinių pinigų spausdinimo gali sudaryti 0. Daugumoje Europos šalių. 4. kurios ir sudaro biudžetinį procesą.5 proc. kas vadinama einamosios sąskaitos deficitu. Panašų biudžetinio proceso sąvokos apibūdinimą pateikia ir kiti autoriai[2]. Biudžetinis procesas struktūriškai susideda iš atskirų etapų arba stadijų. Laiko požiūriu visas biudžetinis procesas trunka apie 2. Patvirtintas biudžetas galioja 1 metus. Atsiskaitymas už biudžeto vykdymą. Biudžetinio proceso sąvoka ir struktūra Biudžetinis procesas – tai teisės normomis reglamentuota valstybinės valdžios institucijų veikla sudarant ir peržiūrint biudžetų projektus. Lietuvoje biudžetiniai metai sutampa su kalendoriniais metais[4]. o santaupas galima panaudoti per dideliems išorinės ekonominės pusiausvyros sutrikimams mažinti. 2.6 proc. tvirtinimo. BVP. LR Biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnis[3]. Toks laikotarpis vadinamas arba biudžetiniais metais arba biudžetiniu periodu. biudžetiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. o ilgalaikis augimas. todėl skiriasi biudžeto sandara federacinėse ir unitarinėse valstybėse.

biudžetinę kompetenciją. kurioje yra laikomi bei iš kurios yra išduodami valstybės finansiniai ištekliai. valstybės pinigų fondų.1) materialines (pagrindines).[1] Sudarant. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymą. Valstybės piniginiams ištekliams yra priskiriami valstybės biudžeto. Valstybės iždas gali būti suprantamas keliais aspektais. valdymą bei šių išteklių naudojimą įstatymų nustatytiems reikalams finansuoti. Valstybės biudžeto asignavimai pervedami į valstybės iždą. kurios daro įmokas į biudžetą ir naudoja biudžeto asignavimus. Pirma . vadovaudamasi šios sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. paskolinusi ar kitaip investavusi. informacijos ir atskaitomybės apie valstybės piniginius išteklius sukaupimas ir išdavimų rengimas bei teikimas nustatyta tvarka. Valstybės iždo bendrąją sistemą valdo ir už valstybės finansinių reikalų tvarkymą atsako LR Finansų ministerija. Antra . privalo dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijos. 4. įstaigoms ir organizacijoms. 4. ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės sąlygomis ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. kaupia valstybės biudžeto lėšas valstybės iždo sąskaitoje. taip pat visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės. vadovaudamiesi šiuo. Valstybė per iždą juridiškai veikia kaip tam tikrų nuosavybės teisių ir interesų subjektas. laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimas. valstybės ir savivaldybės įstaigos. kad valstybės iždo sąskaitoje nėra kaupiami savivaldybių biudžetams. atsakinga už Vyriausybės finansinių reikalų tvarkymą. Ypatingą reikšmę biudžetiniame procese turi procesinės normos. savivaldybių įsteigtiems pinigų fondams. valstybės turtinių įsipareigojimų ir valstybės skolos valdymas. kuriais disponuoja Vyriausybė. ūkio ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo poreikiams patenkinti mobilizacijos. biudžetinės ir viešosios įstaigos. Valstybės iždo paskirtis yra užtikrinti racionalų piniginių išteklių. 2) procesines. Šios teisės normos yra materialinių teisės normų įgyvendinimo garantija. kurioje yra laikomi valstybės piniginiai ištekliai. kurios reglamentuoja biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūras. įsteigtų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. . Valstybės rezervas Lietuvos Respublikos Valstybės rezervo įstatyme nustatyta.tai yra institucija.valstybės iždas gali būti apibūdinamas kaip valstybės finansinių išteklių visuma.9. valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimas. valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita. kaupiant ir tvarkant valstybės rezervą.valstybės iždas gali būti suprantamas materialiąją prasme kaip sąskaita banke. kitos ne pelno organizacijos.10. kurios yra surenkamos į biudžetą yra pervedamos į valstybės iždo sąskaitą iš kurios vėliau yra paskirstomos įvairioms valstybės funkcijoms finansuoti. piniginiai ištekliai bei piniginiai ištekliai. Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo bei Civilinės saugos įstatymais. valstybinio socialinio draudimo fondui bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetams priskirti piniginiai ištekliai[2]. kuriuos valstybė yra gavusi. Visos materialinės teisės normos įtvirtina biudžetinę sistemą. Tuo pačiu reikia pabrėžti. pasiskolinusi.piniginės lėšos (nacionaline bei užsienio valiuta) ir valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos bei privalomosios materialinių išteklių atsargos mobilizaciniams poreikiams. kad Valstybės rezervas . Visos valstybės pajamos. užsienio valstybių įmonių filialai ir atstovybės.[1] Trečia . biudžeto pajamų ir išlaidų sistemą. išduoda valstybės lėšas iš valstybės iždo sąskaitų. Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijos: • • • • • • • • valdo valstybės biudžeto piniginius išteklius. Valstybės iždo sąvoka Pagrindinis vaidmuo vykdant biudžetą tenka įmonėms. valstybės iždas yra Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotos institucijos valdoma sąskaita banke.

jog ji yra išlaikoma iš biudžeto. 2) lėšomis. per kurį akumuliuojama pagrindinės dalis lėšų. 3) ūkio funkcionavimui palaikyti ekonominės grėsmės atvejais. apskričių viršininkai. pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. išskyrus Lietuvos Respublikos Seimą. atsižvelgiant į tai. 4. Valstybės rezervas gali būti naudojamas: 1) valstybės reikmėms užtikrinti paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus nepaprastąją padėtį. Atitinkamai biudžetinėms įstaigoms priklauso valstybės funkcijų atlikimas. Esminis šios įstaigos bruožas.11. privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija. Lietuvos Respublikos Vyriausybę. kiekį. 4) pagalbai kitoms valstybėms suteikti pagal galiojančias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 3) lėšomis. Lietuvos Respublikos Prezidentūrą. piniginių lėšų kaupimas ir tvarkymas bei valstybei nuosavybės teise priklausančių materialinių išteklių atsargų kaupimas ir tvarkymas finansuojamas: 1) valstybės biudžeto asignavimais. Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo piniginių lėšų dydį ir sukaupimo terminus. lėšos Kaip nusako jų pačių pavadinimas biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų. ministerijos. Valstybės rezervo piniginės lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti. gautomis realizavus valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. reikalingų valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti. jeigu įstatymai nenustato kitaip. valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų. 4) kitomis teisėtai gautomis lėšomis. sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus. Biudžetinių įstaigų samprata LR biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnis apibrėžia biudžetinės įstaigos sąvoką: Biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija. visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose. nors ir yra numatyta papildomo nebiudžetinio finansavimo galimybė.12. Konstitucinį Teismą ir Aukščiausiąjį Teismą. priklausančių valstybei nuosavybės teise. Biudžetinei įstaigai vadovauja vadovas.Valstybės rezervą sudaro piniginės lėšos ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos. 4. nomenklatūrą. Nebiudžetinės įstaigų. išlaikomų iš biudžeto. Valstybės biudžetas – tai didžiausias centralizuotas valstybės fondas. steigiama įstatymų nustatyta tvarka. 2) valstybės reikmėms užtikrinti ekstremalių situacijų metu bei ekstremalių situacijų padariniams likviduoti. Išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto įstaigų steigėjai: • • • • • Lietuvos Respublikos Seimas. kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų steigėjas. gelbėjimo bei atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės metu. kitos valstybinės institucijos Išlaikomų iš savivaldybių biudžetų įstaigų steigėjai: • vietos savivaldybių tarybos Steigdami biudžetinę įstaigą. kas yra steigėjas. steigėjai. gautomis pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Valstybės rezervo sudarymas. laikantis Finansų .

finansuojamoms iš savivaldybių biudžetų. įstaiga ar organizacija nusiunčia lėšas pervedusiai įmonei. specialiosioms lėšoms nepriskiriamos. . ir vieną sąmatos egzempliorių pateikia Finansų ministerijai. atliktus darbus. kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims . Asignavimų valdytojai gali skirti dalį specialiųjų (nebiudžetinių) lėšų už energetikos išteklius bei ryšių paslaugas sumokėti.ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų.savivaldybių vykdomosios institucijos. Šios lėšos saugomos banko įstaigos sąskaitoje "Pavedimų lėšos". o įstaigoms. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus saugo ribotą laiką: • lėšas.pensionų. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos. Biudžetinės įstaigos gali turėti nebiudžetinių lėšų. taip pat kitoms įstaigos ar organizacijos reikmėms. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų pavedimų lėšos . Specialiosios lėšos yra biudžetinių įstaigų ir organizacijų pajamos. Vyriausieji asignavimų valdytojai sudaro suvestines specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatas. Pasikeitus aplinkybėms arba nutraukus susitarimą. organizacijų (įskaitant aukštesniąsias) ir fizinių asmenų gautos lėšos tam tikriems pavedimams vykdyti. Nors anksčiau buvo keturios. pajamos). nagrinėjamos ir tvirtinamos kartu su biudžeto išlaidų sąmatomis. Todėl mums aktualios yra šios trys nebiudžetinių lėšų rūšys: specialiosios lėšos. kuri turi atitikti šių įstaigų ir organizacijų pagrindinės veiklos pobūdį: už realizuotą savo gamybos produkciją. nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose. kurios pagal galiojančius įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus skiriamos išlaidoms dengti.“[1] Minėtame nutarime išskiriamos trys nebiudžetinių lėšų rūšys. kvotos ar tardymo pareigūno nutarimo grąžinti paimtus pinigus jų savininkams išsiuntimo registruotu laišku dienos.Iš kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų gautos ir tais pačiais metais nepanaudotos pagal paskirtį lėšos grąžinamos įstaigoms. Biudžetinei įstaigai ir organizacijai banko įstaigoje atidaroma viena specialiųjų lėšų sąskaita visų rūšių specialiosioms lėšoms. organizacijoms bei fiziniams asmenims. neviršydamos faktiškai gaunamų atitinkamos specialiųjų lėšų rūšies pajamų. susijusioms su nurodytąja ūkine veikla. prokuratūros ir teismų) institucijų depozitinėse sąskaitose saugomus iš areštuotųjų ir kitų asmenų paimtus pinigus . vis gi yra numatytas ir papildomas. Nr. išskyrus šeimyninius. ne vėliau kaip iki gruodžio 31 dienos (įskaitytinai). įstaigai ar organizacijai ataskaitą ir grąžina nepanaudotų lėšų likutį. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų depozitai yra laikinai šių įstaigų ir organizacijų saugomos ir tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos. bendrabučių. finansuojamų iš Lietuvos valstybės Biudžeto. padengia gaunamos pajamos. Įvykdžiusi pavedimą. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos gali turėti specialiųjų lėšų.šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio. neišskirdami jų pagal specialiųjų lėšų pajamų rūšis. gaunamos iš jų pagrindinės veiklos (įmokos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose. Įstaigoms. biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus grąžina depozitoriams. kurios turi būti grąžintos biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms . valstybinės ir vietinės reikšmės gamtos bei kultūros vertybėms valstybinių parkų teritorijose tvarkyti. kuriomis disponuoja biudžetinės įstaigos ir organizacijos.muzikos mokyklų. • . jeigu išlaidas.iki metų pabaigos. pervedusiems šias lėšas. Specialiosios lėšos naudojamos išlaidoms. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų lėšos. turinčios specialiųjų lėšų. taip pat jeigu remiantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsniu nesteigiama individuali (personalinė) įmonė. lėšas. kurie finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto). Nors pagrindinis finansavimo šaltinis yra biudžetinės lėšos. už mokslo tiriamuosius darbus (išskyrus tuos. Šios lėšos saugomos banko įstaigos atskirose sąskaitose ir apskaitomos atskirai nuo kitų lėšų. suteiktas paslaugas. taip pat rinkliavos. susijusias su 5 nutarimo punkte nurodyta veikla. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmata sudaroma kalendoriniams metams. bet tantjemų lėšos buvo panaikintos.trejus metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose numatyto termino. liepos 28 d. o teisėsaugos (vidaus reikalų. gaunamos iš jų ūkinės veiklos. nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.tai iš kitų įmonių. Todėl yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nuo 1993 m. finansuojamoms iš Lietuvos valstybės biudžeto. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos. pavedimų lėšos bei depozitai. padengti. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų. kasmet sudaro pajamų ir išlaidų sąmatas pagal kiekvieną specialiųjų lėšų pajamų rūšį. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos naudoja specialiąsias lėšas. įstaigų. nebiudžetinių lėšų. organizuotas pramogas.

• • •

lėšas, kurios turi būti grąžintos kitiems juridiniams asmenims - metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose numatyto termino. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas 1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113 Vyriausybės nutarimas nuo 1993 m. liepos 28 d. Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės Biudžeto, nebiudžetinių lėšų.“

4.13. Valstybės ir savivaldybių biudžeto asignavimų paskirtis, valdytojai, jų teisės ir pareigos Nacionalinio biudžeto išlaidos dar kitaip vadinamos asignavimais. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai, kaip ir pajamos, gali būti tik piniginės lėšos[1]. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikos surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomos tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksplotavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus[2]. Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti: 1. valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, 2. dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti, 3. valstybės įsipareigojimams vykdyti. Biudžetinių įstaigų pajamų ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į biudžetą, taip pat nepanaudoti asignavimai, skirti specialioms programoms finansuoti, einamaisiais biudžetiniais metais arba perkelti į kitus biudžetinius metus bei negrąžintos nepanaudotų asignavimų sumos baigiamiems statybų objektams finansuoti paliekami asignavimų valdytojams ir gali būti naudojami, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas[3]. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos skiriamos įvairioms valstybės socialinėms funkcijoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai skiriami šioms valstybės reikmėms: 1. švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto programoms įgyvendinti, 2. socialinės apsaugos paramos programoms finansuoti, 3. mokslui ir techninei pažangai 4. gamtos apsaugai, 5. ūkio plėtojimui reguliuoti, 6. krašto apsaugai, 7. valstybės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti, 8. dotacijoms savivaldybių biudžetams, 9. viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, 10. išoriniams valstybės ryšiams, 11. valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms, 12. valstybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti. 13. išlaidoms, patirtoms dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo, kompensuoti, 14. valstybės skoloms grąžinti, 15. kitoms priemonėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įgyvendinti. Tai yra išlaidų skirstymas pagal funkcinę klasifikaciją. Išlaidos pagal ekonominę klasifikaciją gali būti:1) paprastosios, 2) nepaprastosios ir 3) paskolos. Paprastosios išlaidos: Darbo užmokestis; Įnašai socialiniam draudimui; Kitos išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms: maisto produktai , medikamentai, šildymas , elektros energija, ryšių paslaugos, transporto išlaikymas , apranga ir patalynė , spaudiniai, kitos prekės, komandiruotės , miestų ir gyvenviečių viešasis ūkis. ir t.t. Nepaprastosios išlaidos:Pagrindinio kapitalo įsigijimas: nematerialiojo turto įsigijimas; žemės įsigijimas; pastatų ir statinių įsigijimas; įrenginių ir mašinų įsigijimas; susisiekimo priemonių įsigijimas; kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas; strateginių ir neliečiamųjų atsargų sudarymas. Paskolos ir akcijų įsigijimas:Vidaus paskolos; Paskolos užsieniui ; Akcijų įsigijimas; Kitos investicijos; Depozitai.

Valstybės biudžeto išlaidos gali būti suskirstytos į tris grupes: 1) Valstybės vartojimo išlaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį bei valstybės perkamų prekių išlaidas (pvz., valstybiniai žemės ūkio produktų supirkimai, karinės technikos pirkimas ir kt.) 2) Valstybės investicijos – tai įvairios kapitalinės išlaidos (pvz., kelių tiesimo, uostų statybos išlaidos ir kt.) 3) Transferiniai išmokėjimai privačiam sektoriui. Šiai grupei priskiriami mokėjimai, už kuriuos valstybė betarpiškai negauna mainais prekių ar paslaugų (pvz., pensijų, nedarbo pašalpų išmokėjimai, subsidijos įmonėms). Šios trys valstybės išlaidų grupės kartais skirstomos tik į dvi stambias dalis – einamąsias išlaidas ir kapitalinių įdėjimų išlaidas. Einamosioms išlaidoms priskiriamos darbo užmokesčio ir perkamų prekių ir paslaugų išlaidos, transferiniai mokėjimai ir valstybės skolos palūkanų mokėjimai, o kapitalinių įdėjimų išlaidos – tai valstybės investicijos. Pagrindinę valstybės išlaidų dalį sudaro einamosios išlaidos, investicijoms tenka santykinai nedidelė valstybės išlaidų dalis. Vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti yra savarankiška bendrosios paklausos sudedamoji dalis. Tačiau vyriausybės sektoriaus įtaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Vyriausybės sektorius veikia bendrąją paklausą netiesiogiai, keisdamas namų ūkio vartojimo išlaidas. Betarpiškai biudžeto asignavimais disponuoja asignavimų valdytojai - valstybės institucijų ir įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijos, kurių asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė arba kita tam Seimo įgaliota valstybės institucija, vadovai. Asignavimo valdytojų pareigos išdėstytos Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. T.y. Biudžeto asignavimų valdytojai privalo: 1) naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį savo vadovaujamos biudžetinės įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti; 2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą; 3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ar pavaldžių įstaigų ir kitų subjektų programas, jų sąmatas, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų - išlaidoms, iš jų - darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų; 4) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais teikti finansinę ir kitą atskaitomybę; 5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų finansinės atskaitomybės analizę; 6) užtikrinti finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku; 7) užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Šio įstatymo 6 str. nustatytos asignavimų valdytojų teisės: • • • • • naudoti biudžeto asignavimus pagal paskirtį savo vadovaujamos įstaigos veiklai ir programoms finansuoti; paskirstyti biudžeto asignavimus sau pavaldžioms įstaigoms; nustatyti savo ir sau pavaldžių įstaigų išlaidų struktūras, neviršijant bendros paskirto asignavimo sumos; biudžetiniais metais keisti pradinę biudžeto asignavimo paskirtį, tačiau neviršyti bendros asignavimo sumos paprastoms išlaidoms ir darbo užmokesčiui, taip pat nepaprastoms išlaidoms ir programoms; tvirtinti savo ir sau pavaldžių įstaigų išlaidų sąmatas, išlaidų apmokėjimo įkainių normatyvus ir kt.

4.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondas Kiekvienais metais Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.[1] 4.15. Valstybės biudžeto tvirtinimo tvarka ir terminai

Biudžeto projekto sudarymas – viena iš pačių svarbiausių biudžetinio proceso stadijų. Jo metu numatomos pagrindinės valstybės politinio, ekonominio, socialinio vystymo kryptys, nustatoma biudžetinių lėšų apimtis ir asignavimai, t. y. biudžeto projekte atsispindi valstybės biudžeto politika. Biudžetiniam procesui atskirose valstybėse būdingi tiek bendri, tiek specifiniai bruožai. Kontinentinės teisės sistemos valstybėse biudžetas priimamas kaip vienas įstatymas (Prancūzija, Vokietija), tuo tarpu anglosaksų teisės sistemos valstybėse yra rengiami atskiri pajamų ir išlaidų dalies įstatymai (Didžioji Britanija, Kanada, JAV – 13 asignavimų įstatymų projektų ir valstybinių pajamų įstatymų projektas). Biudžetinis procesas prasideda biudžetinės iniciatyvos pareiškimu. Svarbu pabrėžti, jog nei vienas parlamentas neturi iniciatyvos teisės biudžetiniais klausimais. Jis gali tik teikti pataisas Vyriausybės siūlomam įstatymų projektui. Atsižvelgiant į bendrą praktiką, biudžetinės iniciatyvos teisė priklauso aukščiausiam vykdomosios valdžios organui – Vyriausybei (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje) arba Prezidentui (JAV, Prancūzijoje). Biudžeto projekto sudarymą visose valstybėse organizuoja vykdomoji valdžia. Biudžeto projekto paruošimas daugumoje valstybių yra panašus. Valstybės biudžeto projektą rengia dažniausiai finansų ministerijos (JAV – Administracinė biudžeto tarnyba (Office of Management and Budget)), kurios atsakingos už valstybės finansų politiką. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto sudarymą organizuoja LR Vyriausybė. Biudžeto projektą rengia Vyriausybės įgaliota institucija - Finansų ministerija. Nacionalinio biudžeto sudarymo procese dalyvauja visos biudžetinės įstaigos, be to, kai kurios iš jų, be savo įstaigos biudžeto projekto rengimo, dar vykdo specifines funkcijas. Tokias funkcijas vykdo šios institucijos: 1) Lietuvos Respublikos Seimas pagal vaidmens specifiką, išskiriant Seimo komitetų ir Seimo ( plenarinių posėdžių) lygius; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat išskiriant Vyriausybės posėdžio, Strateginio planavimo komiteto ir Vyriausybės kanceliarijos lygius; 3) Finansų ministerija. Be išvardytų biudžetinių įstaigų, dar paminėtina viena nevyriausybinė organizacija – Lietuvos savivaldybių asociacija, kuriai teisės aktais numatytos specifinės funkcijos sudarant savivaldybių biudžetus – svarstyti ir derinti savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą (viena kitos atžvilgiu), lemiančius prognozuojamus rodiklius. Nacionalinio biudžeto sudarymas – tai ilgas, praktiškai visus metus trunkantis procesas, kurio turinys, procedūros ir dalyvių vaidmuo, kaip jau buvo minėta, nustatyti teisės aktais, tuo garantuojant visų dalyvių atliekamų darbų koordinavimą. Oficialia nacionalinio biudžeto sudarymo pradžia laikytinas kasmet metų pradžioje priimamas Vyriausybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planas (pvz., JAV yra sudaromas biudžeto kalendorius (Budget Calender). Technologiniu metodiniu požiūriu biudžeto sudarymo pradinis žingsnis yra valstybės strateginių tikslų (prioritetų) bei fiskalinės politikos gairių nustatymas. Vyriausybė, nustatydama strateginius tikslus turi vadovautis Strateginio planavimo metodika. Atlikusi būtinus skaičiavimus ir sudariusi projektą, Finansų ministerija pateikia jį LR Vyriausybei. Kartu ji privalo pateikti vyriausybės nutarimo projektą „Dėl ateinančių metų valstybės biudžeto” ir ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus numatymų bei dotacijų įstatymo projektą. Šio įstatymo priedai ir sudaro valstybės biudžetą: pajamų suma, paskirstymas pagal straipsnius, bendra asignavimų suma, jų paskirstymas asignavimų valdytojams. Projektas svarstomas Vyriausybės posėdyje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims. Procedūra: • • • išklausomas pranešimas apie biudžeto projektą (Finansų ministras); svarstomas pranešimas ir projektas; priimamas sprendimas dėl projekto (teigiamas, neigiamas, grąžinti taisyti). [1]

Gavusi šiuos dokumentus LR Vyriausybė apsvarsto biudžeto projektą ir teikia jį LR Seimui, priimdama minėtą nutarimą. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai. Nuo tada valstybės biudžetas įžengia į svarstymo ir tvirtinimo stadiją. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą svarsto ir tvirtina LR Seimas. Konstitucijoje numatyta, kad valstybės projektą sudaro LR Vyriausybė ir pateikia LR Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos. [2] LR Vyriausybės pateiktame projekte turi būti nurodyta: • • • • • • bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; įmokų į valstybės biudžetą ; bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal biudžetines įstaigas programoms įgyvendinti; grynojo skolinimosi limitas; biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas; savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų sumos ir t.t.[3]

Vyriausybė kartu su atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui pateikia įvairius dokumentus kurie reglamentuoti biudžeto sandaros įstatyme. Pagal naują Seimo statutą, projektą pateikia iki 10 01. Seimo posėdžio sekretoriatas per 3 dienas perduoda frakcijoms, komitetams ir valdyboms, valstybės kontrolieriui. Artimiausiame posėdyje išklausomas pranešimas apie projektą (Vyriausybės vardu praneša Finansų ministras). Pateikiamas bendras biudžeto apibūdinimas, ypatumai, lyginant su praeitų metų biudžetu. Projektas svarstomas komitetuose, frakcijose, skiriant ne mažiau 15 dienų. Komitetai nagrinėja projektą pagal savo kompetenciją bei pateikia išvadas ir pasiūlymus iki 11 10. Valstybės kontrolierius išvadas ir pasiūlymus pateikia iki 11 05.[4] Pagrindinis projekto svarstymas vykdomas biudžeto ir finansų komitete, kuris formuluojant galutinę išvadą priima arba motyvuotai atmeta kitų komitetų bei frakcijų pasiūlymus. Iki 11 05 projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje: svarsto biudžeto ir finansų komiteto išvadą bei kitų komitetų, frakcijų ir deputatų pasiūlymus, jei jie buvo atmesti biudžeto komitete. Biudžeto ir finansų komitetas pagrinde turi atlikti šias funkcijas: • • • svarstyti LR Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti valstybės biudžeto projektą ir teikti visų komitetų pateiktas išvadas, jas apibendrinti; kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos; atlikti bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę.[5]

Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinė Seime esanti struktūra, užsiimanti biudžeto svarstymu. Kiti komitetai taip pat aktyviai nagrinėja šį projektą. Jų posėdžiuose kviečiami dalyvauti LR Vyriausybės nariai ir bei biudžeto ir finansų komiteto nariai. Vėliau rengiamas išplėstinis komitetų posėdis (dalyvauja ir LR Vyriausybės nariai). Komitetai turi teisę reikalauti iš LR Vyriausybės pateikti duomenis, kuriais pagrįstas projektas. Tai iš dalies atspindi biudžeto realumo principą. Šioje stadijoje pasireiškia biudžetinės iniciatyvos teisė: komitetai, frakcijos, atskiri LR Seimo nariai gali siūlyti keisti išlaidų sumas (jei siūloma didinti – reikia nurodyti finansavimo šaltinį: kažką sumažinti, padidinti konkrečias pajamas – pvz., akcizą), tačiau neleidžiama keisti tų sumų, kurios į valstybės biudžetą įrašytos pagal įstatymus, kitus LR Seimo priimtus norminius aktus ir LR tarptautinius įsipareigojimus (norint mažinti reikia keisti įstatymus). Norint, kad komitetų, frakcijų, LR Seimo narių pataisos realiai atsispindėtų valstybės biudžete: • • pirma pataisas turi patvirtinti biudžeto ir finansų komitetas; po to joms turi pritarti LR Vyriausybė.

kuris pasiūlymus apsvarsto su kitų komitetų ir frakcijų atstovais. kai būna daug nesutarimų. kodėl atmetė. Išklausomas pranešimas apie projekto pataisas (biudžeto ir finansų komiteto pirmininko) ir taip pat tame posėdyje gali pasisakyti kiti komitetų. Per 15 dienų skiriamas antras biudžeto svarstymas: teikiamas Vyriausybės pataisytas pagal pastabas projektas. Biudžeto projekto svarstymas Seime . priimamas paprasta balsų dauguma.Pirmiausia siūlymai dėl valstybės biudžeto projekto pakeitimo pateikiami biudžeto ir finansų komitetui. frakcijų pirmininkai. kuriame svarstomas pakoreguotas valstybės biudžeto projektas. Jeigu pareikšta rimtų pastabų. frakcijų pasiūlymus gali priimti arba atmesti. Kai LR Seimas nutaria artimiausiame posėdyje priimti biudžeto projektą. jis pateikiamas svarstyti Seimo posėdyje. projektas grąžinamas prie antro svarstymo procedūros. Iki šio posėdžio priimami nauji pasiūlymai dėl projekto. Jei komitetas teikia pasiūlymus ne savo sferos klausimais. Prasideda galutinio biudžeto patvirtinimo etapas. 5-10 dienų skiriama dar vienam pataisyto biudžeto projekto svarstymui. kiti Seimo nariai. [7] Lietuvos įstatymai leidžia priimti valstybės biudžeto projekto pataisas net jei joms nepritaria LR Vyriausybė. jie priimami jei už juos balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Lietuvos valstybės biudžetas tvirtinamas ne mažiau kaip dvi savaitės iki biudžetinių metų pradžios. [6] Antrojo LR Seimo posėdžio. 3 pav. kurios įtrauktos į biudžetą pagal įstatymą. Valstybės biudžetas tvirtinamas pagal tuos pačius rodiklius. Po to balsuojama dėl viso biudžeto. Kitas galimas šio posėdžio rezultatas – projekto grąžinimas LR Vyriausybei patobulinti. Jis kitų komitetų. Pagal biudžetinės sandaros įstatymą. Tokiu atveju pasiūlyta valstybės biudžeto pataisa priimama >1/2 Seimo narių balsų. Komitetai ir frakcijos gali siūlyti padidinti biudžeto išlaidas. bet turi nurodyti tų išlaidų padengimo šaltinius. sprendžiamas klausimas dėl biudžeto patvirtinimo įstatymo priėmimo datos paskyrimo. suformuluoja išvadas. Tačiau siūloma pataisa neturi prieštarauti LR įstatymams. Biudžeto ir finansų komitetui suformulavus išvadas dėl biudžeto projekto. Atmetimo atveju turi pateikti motyvuotą paaiškinimą. kurių pagrindu sudaromas projektas. Tvirtinant biudžetą balsuojama dėl alternatyvių biudžeto pakeitimo siūlymų. kurių neįtraukė Vyriausybė. rezultatas gali būti įstatymo apie biudžetą priėmimo paskyrimas viename iš artimiausių posėdžių. Jei Seimas atmeta biudžeto projektą. baigiasi išankstinė biudžeto svarstymo stadija. biudžeto ir finansų komitetas turi teisę atmesti šį pasiūlymą nemotyvuotai. Draudžiama siūlyti mažinti išlaidas. Taip atsitinka.

Biudžeto sandaros įstatymo[1] 2 straipsnio 11 punkte yra pateikiama savivaldybės biudžeto sąvoka. kontrolė Biudžeto vykdymas – tai biudžete numatytų pajamų gavimas ir patvirtintų išlaidų apmokėjimas. Sprendime nurodoma: 1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis. [1] . lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos. remdamosi šiuo Įstatymu. socialinėmis ir ekonominėmis programomis. jog savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos patvirtintas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. įmonėms. Asignavimai skiriami išlaidoms. tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas. kurioje įtvirtinta. Du uždaviniai: užtikrinamas patvirtintų pajamų surinkimas. organizacijoms. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybių biudžetų tvirtinimo tvarka ir terminai Savivaldybių biudžetas yra pagrindinis instrumentas.17. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus. Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.16. 2) bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo.4. iš jų . užtikrinamas tikslingas biudžeto lėšų panaudojimas. Pagrindinis vaidmuo tenka įstaigoms. asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų asignavimų. Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas. kurio pagalba yra vykdomos įstatymo pavestos funkcijos savivaldybėms.darbo užmokesčiui. Biudžetų vykdymas. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. ir turtui įsigyti. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos. kurios daro įmokas į biudžetą ir naudoja biudžeto asignavimus. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto. valstybinės statistikos duomenimis. taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. kitais įstatymais. Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais. 4.

Žinomos trys biudžeto kasos sistemos: • • • Iždinė – biudžeto kasą vykdo speciali finansų ministerijos institucija. kaip tvirtinant pradinį biudžeto įstatymą. pagal asignavimų valdytojų atliktus patikslinimus. Dažnas biudžeto įstatymų keitimas taip pat įvardijamas kaip besivystančių šalių biudžetinės praktikos problema.tai atliekama ta pačia tvarka.Valstybinė mokesčių inspekcija. Muitinės departamentas. valstybės galimybes ar poreikius. kiek išlaidų yra numatoma skirti per metus tam tikroms institucijoms arba priemonėms. trečios eilės (jie gali tik naudotis kredito lėšomis). Svarbus vaidmuo vykdant biudžetą tenka Valstybės iždui.Biudžetą patvirtinus įstatymu. prasideda vykdomo etapas: į biudžetą surenkamos pajamos ir finansuojamos valstybės išlaidos. Valstybės biudžeto vykdyme tiesiogiai dalyvauja daug valstybės institucijų .[2] Tačiau kita vertus. Savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas. antros eilės (antros eilės valdytojams kreditus atidaro vyriausi ir pirmos eilės asignavimų valdytojai. visi asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios įstaigos. Šiame darbe valstybės biudžeto pajamų surinkimo ir išlaidų finansavimo procesas detaliau nenagrinėjamas. vyriausybei ekonomiškai naudingiau laiku reaguoti į pakitusią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes šalyje tai ji gali daryti atitinkamai keisdama biudžeto pajamas ar išlaidas. kuo mažiau įstatymu patvirtintas biudžetas keičiamas finansinių metų bėgyje ir kuo mažiau planuoti biudžeto finansiniai rodikliai skiriasi nuo faktiškai įvykdytų. Bankinė – biudžeto kasos operacijas atlieka bankai. Biudžetinių metų bėgyje biudžetas paprastai bent pora kartų keičiamas ir tikslinamas . Asignavimų pavertimas pinigais vyksta per biudžetinius kreditus. kaip dažnai keičiami biudžeto patvirtinimo įstatymai. . Biudžeto kasos vykdymas – pinigų priėmimas į biudžetą ir pinigų išdavimas iš jo. Jie atidaro kreditus trečios eilės asignavimų valdytojams). Asignavimų valdytojai – įstaigų ir ūkio subjektų valdytojai. Kai kurie specialistai biudžeto planavimo kokybę vertina tuo palankiau. Biudžeto vykdymas – tai numatytų pajamų surinkimas ir numatytų priemonių finansavimas. Mišri – egzistuoja abiejų sistemų elementai. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Šie skaičiai rodo. turintys teisę gautų kreditų ribose panaudoti biudžeto lėšas. • • • Asignavimai – biudžeto numatytų išlaidų apimtys. Skiriami tokie asignavimų valdytojai: • • • • Vyriausi (tai finansų ministras). pirmos eilės (tai ministrai ir kitų žinybų vadovai). Po biudžeto įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė. kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija. Biudžetiniai kreditai – teisė asignavimų valdytojams paimti iš biudžeto tam tikrą sumą pinigų tam tikriems biudžete numatytiems reikalams. kurio funkcijas vykdo Finansų ministerija. specialistai vertina Vyriausybės sugebėjimą reaguoti į besikeičiančią ekonominę šalies situaciją bei biudžeto planavimo kokybę. patvirtina valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas.[4] Biudžeto vykdymą organizuoja ir vykdo šios institucijos: • • • • Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai. Pagal tai. Biudžeto vykdymo etapas vyksta visus biudžetinius metus.[3] Šiuo metu vyrauja bankinė biudžeto kasos sistema.

Šiam biudžeto proceso etapui galima priskirti biudžeto įvykdymo apyskaitos sudarymą. Teisės naudotis asignavimo lėšomis – biudžeto asignavimo paskyrimas. pajamų vykdymą. savivaldybių biudžetai skirstomi ketvirčiais. Kasos apyvartos lėšos naudojamos laikinam lėšų trūkumui padengti (dėl išlaidų ir pajamų gavimo nesutapimo laike) ir turi būti atstatytos iki biudžetinių metų pabaigos. Išlaidos apmokamos per biudžetų asignavimus ir kreditus – lėšas. atidaromas bankų įstaigose. daromos iš šių sąskaitų. LR biudžeto sandaros įstatymu nustatyta asignavimų valdytojų pareiga naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį savo vadovaujamos institucijos programoms vykdyti. ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu būdu. Nemokestines įmokas administruoja labai įvairios institucijos (tos. Pagrindinė institucija yra valstybės iždas (funkcijas vykdo finansų ministerijos Iždo departamentas). programos pradedamos įgyvendinti. o ne tik reaguojama į jau įvykusius pokyčius – tam turi būti rengiama ir teikiama savalaikė ir išsami informacija apie biudžeto rodiklius. Tokia valstybės išlaidų valdymo praktika yra netinkama. ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės pažeidimų. patvirtintoms biudžete. Kasos operacijos vykdomos per Lietuvos bankus.[6] Biudžetas turėtų būti formuojamas ir vykdomas taip. kurios formuojamos iš biudžeto likučio ar planinių pajamų. užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą.• Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos. teikti biudžeto lėšas organizacijoms. tačiau pastovus tokių priemonių naudojimas valstybės finansų valdymui ir problemų sprendimui gali atvesti į dar gilesnę krizę. kurią rengia Finansų ministerija. negali viršyti jose esančių lėšų. Kartu pradedama ir jų stebėsena. Po to nepanaudoti asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą iki 01 10. . valstybės finansinę padėtį. Valstybės biudžete sudaromos kasos apyvartos lėšos. o ne reakcijomis į įvykusius pasikeitimus. o tai neigiamai veikia biudžetą bei fiskalinius rodiklius ilgame laikotarpyje. institucija duoda pavedimą kredito įstaigai. o nesiimama esminių politikos pakeitimų bei valstybės įsipareigojimų valdymo. Valstybinių institucijų vidaus audito tarnybų. Valstybės biudžeto įvykdymo kontrolė susijusi su valstybės biudžeto vykdymo metu atliekama einamąja kontrole. Vykdyme dalyvauja ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija. bei kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. Sprendžiant iškilusias problemas Lietuvoje apsiribojama administracinėmis priemonėmis. ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams. Asignavimais gali naudotis iki 12 31. bet ir visi fiziniai asmenys. vidaus auditorių. Vyriausybė per 1.[5] Visą valstybės biudžeto vykdymą galima suskirstyti į : • • išlaidų vykdymą. vidaus auditorių užduotis yra vertinti asignavimų valdytojų programų vykdymą bei finansinę atskaitomybę. kurios skiriamos konkrečioms išlaidoms apmokėti. Vidaus audito tarnybų. Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. tvirtina ir nagrinėja Vyriausybė bei teikia ją tvirtinti Seimui. Ji gali būti naudojama tik kaip vienkartinė priemonė ištikus šokui.5 mėnesio nuo biudžeto įsigaliojimo dienos turi pateikti Seimui biudžeto paskirstymą pagal finansuojamas įstaigas ir biudžetų ekonominį klasifikavimą. Visos lėšos. Valstybės finansų planavimas turi remtis prognozėmis. prisidedantys prie pajamų patekimo į valstybės biudžetą. Valstybės kontrolės atliekamus auditus bei Valstybės kontrolieriaus Seimui teikiamą išvadą dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Prasideda nuo išlaidų sąrašo sudarymo. Biudžeto išlaidų plano vykdymas – išlaidų apmokėjimas. Valstybės kontrolierius Seimui teikiamoje išvadoje turi įvertinti. perduodamos asignavimų valdytojams (kaip ir bendru atveju). neefektyvi ir netgi ydinga. kad būtų numatomi ir prognozuojami ekonominės ir kt. Asignavimų lėšos pervedamos į asignavimų valdytojų biudžetines sąskaitas. skirtos finansuoti išlaidoms iš biudžeto. kuriose pajamos atsiranda). Išlaidos. o Vyriausybei patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas. situacijos pasikeitimai. aptarnaujančiai biudžetą.

pasižymi grįžtamumo principu. Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovai atsako už: • • • Programų vykdymą. kad ES biudžetas yra priemonė tam tikriems tikslams. Sutarties nuostatas konkrečiau detalizuoja antriniai ES teisės aktai. tačiau tai padaryti nėra lengva. Visa tai yra susiję su tuo. Vykdant biudžetą tiriama: • • • ar laiku ūkio subjektai atsiskaito su biudžetu. ar tikslingai naudojamos biudžeto lėšos. ES biudžeto lėšos grįžta valstybėms narėms pagal konkrečius finansavimo prioritetus. programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų. kuri. išskyrus tam tikrą išlaidų dalį skirtą ES biurokratinio institucinio aparato išlaikymui. Tačiau per daug nesigilinant į ES kaip tarptautinės organizacijos teorijas. pasiekti. 1231/77 taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui 1 straipsnio 1 dalyje Europos Bendrijų biudžetas apibrėžiamas kaip priemonė. kad didžioji finansinės paramos iš ES biudžeto dalis yra visų pirma investicinio pobūdžio. išieškoti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas. įgyvendinimą ir kontrolę. gruodžio 21 d. Iš esmės visos ES biudžeto pajamos (nuosavieji ištekliai). Kalbant apie ES biudžeto teisinį pagrindą reikia paminėti Europos Bendrijos steigimo sutarties II antraštinę dalį „Finansinės nuostatos“. Valstybės pajamų plano vykdymą – Valstybinė mokesčių inspekcija ir kiti mokesčių administratoriai. ją „galima vertinti kaip tam tikrą politinę sistemą. vykdomosios ir teisminės institucijų struktūrą. tokie kaip Finansinis reglamentas ir Finansinė struktūra. dėmesį taip pat reikia atkreipti ir į tai. Toks požiūris į ES biudžetą nėra savitikslis. Buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinės atskaitomybės rengimą bei pateikimą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Be to. turinčią pakankamai aiškiai išreikštą įstatymų leidžiamosios.[2] Esminis ES biudžeto sąvokos skirtumas nuo Lietuvos biudžeto sąvokos apibrėžimo (Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau Biudžeto sandaros įstatymas) 2 straipsnio 13 punkte nurodoma. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė.[1] Šios politinės sistemos finansinės veiklos pagrindas – ES biudžetas. y. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto santykis su Europos Sąjungos biudžetu Aptariant ES biudžeto charakteristiką. t. atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą. mokesčių administravimo įstaigomis. taikyti kitas poveikio priemones (nuobaudas).18. kuri reglamentuoja ES biudžeto sudarymo tvarką. t. biudžeto vykdymą kontroliuojantys pareigūnai ar institucijos turi teisę: • • • apriboti finansavimą iš biudžeto. 4. plėtros bei vystymo programas ir struktūrinius fondus. Finansinio reglamento Nr. kad valstybės biudžetas – Seimo patvirtintas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams[3]) yra tas. užtikrinantis finansinę veiklos autonomiją ir nepriklausomumą nuo valstybių narių piniginių įnašų. Biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos. nustatanti ir iš anksto patvirtinanti kiekvieniems metams planuojamas Bendrijų pajamas ir išlaidas. vadovaudamasi subsidiarumo principu. nors ES biudžetas ir yra suprantamas klasikine prasme – finansinių metų planuojamų pajamų ir išlaidų sąmata. kuriuo nustatomos kiekvienų Bendrijos finansinių metų pajamos ir išlaidos. kad finansinė ES biudžeto parama valstybėms narėms jokiu būdu nepakeičia nacionalinio finansavimo. ES biudžetas yra savarankiškas finansinis – politinis – teisinis aktas.Biudžeto kontrolę vykdančios institucijos: • • • • Valstybės biudžeto vykdymo bendrąją nuolatinę priežiūrą atlieka Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. visų pirma reikia atsižvelgti į ES kaip tarptautinės organizacijos statusą. nes akademinėje literatūroje apie ES nėra prieita vieningos nuomonės dėl to. kurie susiję su pridėtinės vertės ir naudos sukūrimu valstybių narių atžvilgiu ir visos ES lygmeniu. ar ją reikėtų laikyti tam tikra tarptautinės organizacijos atmaina. šios biudžeto lėšos nėra skirtos vienkartiniam ir konkrečiam . paslaugų bei prekių tiekėjais. Dėl to. 1977 m. ar teisingai vedama finansinė atskaitomybė. už paskirtų asignavimų efektyvų. priima ir vykdo viešosios politikos sprendimus“. Nustatę atitinkamus pažeidimus. kad ES biudžetas yra apibrėžiamas kaip priemonė. visų rūšių energijos ir kitų darbų. – tačiau taip pat svarbu suvokti ir tai. y. Atsiskaitymus su darbuotojais. ar šią sąjungą reikia pripažinti klasikine tarptautine organizacija.

Kitas ES biudžeto skiriamasis bruožas – finansavimo sritys. Investicinis lėšų pobūdis reiškia dalinį tam tikrų valstybės narės programų. neegzistuoja. tam tikrais aspektais skiriasi nuo valstybių narių nacionalinių biudžetų.galutiniam tikslui pasiekti. Vadinasi ES biudžetas negauna tiesiogiai pajamų iš konkrečių mokesčių (pvz. kurioje teigiama: „Pagal subsidiarumo principą Bendrija imasi veiksmų srityse. Tuo tarpu Lietuvoje didžiausia biudžeto lėšų dalis nukreipiama į sritis. kurios paskirtis – įgyvendinti konkrečius politinius tikslus Bendrijos lygiu. ES biudžeto pajamos formuojamos remiantis nuosavųjų išteklių sistema. ES biudžetas. finansavimą. labiau susijusias su valstybės vidaus politika. Dalis konkrečios valstybės narės nacionalinio biudžeto pajamų yra skiriama transferiniams mokėjimams... Nors ES biudžetas turi nuosavus finansinius išteklius. Be to. ES finansuoja bendresnio pobūdžio sritis. Lietuvos ir apskritai visų valstybių narių biudžetų ypatingas skiriamasis bruožas yra transferiniai mokėjimai. ES biudžete nėra numatyti transferiniai mokėjimai. Toks ES biudžeto lėšų „investavimas“ valstybėse narėse padeda siekti ilgalaikių ES plėtros ir vystymosi tikslų. pridėtinės vertės mokesčio. kurias surenka ir kontroliuoja konkrečių valstybių narių vyriausybės. o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau. pajamų ir pelno mokesčių) kaip tai yra nacionalinių biudžetų atveju. taip kaip jie suprantami klasikine prasme. Būtent dėl savo viršnacionalinės prigimties ES biudžetas gali būti apibūdinamas kaip kompleksinė teisinė – finansinė priemonė (teisės aktas). įskaitant ir Lietuvą. atsižvelgiant į išlaidų ir pajamų politiką. tik tada ir tokia apimtimi. bet ir visos Bendrijos lygiu. Šios sritys yra susijusios su visos ES plėtra ir vystymusi. 2 d. kurios valstybėse narėse perpaskirstomos per nacionalinį biudžetą. Valstybių narių nacionalinių biudžetų pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai. Pirmiausia ES biudžeto specifiką nulemia pačios ES kaip tarptautinės organizacijos specifinis pobūdis. . tačiau šio biudžeto pajamų šaltinis yra valstybių narių nacionalinių biudžetų mokestinės pajamos. ES biudžeto lėšos. pajamų formavimo. kurios nepriklauso jos išimtinei kompetencijai. kurios turi sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę. kuriose pateiktos ES biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimo sritys ir apimtys. pasižymi investiciniu pobūdžiu ir pridėtinės vertės kūrimu ne tik konkrečioje valstybėje narėje.“[4] Visų pirma ES pajamų formavimo tvarka skiriasi nuo valstybių narių. Kaip galima pastebėti iš pirmiau pateiktų lentelių. Dar vienas svarbus ES biudžeto specifikos aspektas yra susijęs su subsidiarumo principu. Šis principas yra įtvirtintas Europos Bendrijos steigimo sutarties 5 str. Tuo tarpu ES mokesčiai. Šiuo atveju lėšų judėjimo kryptis taip pat apsprendžia ES biudžeto specifika. kai siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti. kiekvienais finansiniais metais nustatant įsipareigojimus asignavimams ir mokėjimams.

– Maniokas K.didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą.). Struktūrinė politika // Europos Sąjunga: Enciklopedinis žinynas . Tuo tarpu Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių (pensijos. bedarbių mokymas. išmokos. kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui) bei bendrosios žemės ūkio politikos (tikslas – kaimo vietovių plėtros skatinimas) aspektus.. Graikija. kaip Airija. Struktūrinių fondų lėšomis finansuojami projektai. tiesiogiai susijusi su sanglaudos terminu. nedarbo rodikliai . padedantys sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3. kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis ir koordinuojant valstybių regioninę politiką mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. teikti paramą mokymui. Kita galimybė . Europos Sąjungos regioninės politikos finansiniai instrumentai Struktūrinė politika – Europos Sąjungos vykdoma politika. Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. . nedarbo pašalpos ir pan.tikslas.iki 7 kartų.atsiliekantys Italijos pietų regionai). 5. Vilnius: Eugrimas. Ji apima regioninę politiką ir tam tikrus socialinės politikos (tikslas – mažinti ilgalaikį struktūrinį nedarbą.1. perspektyvesnės veiklos. kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą[1]. 2002.5 tema. Šie fondai ir skirti tiems skirtumams sumažinti. Struktūrinė politika yra bendro pobūdžio sąvoka. Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims. ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių .regioninės politikos . Ispanija ir Portugalija. siekiant įgyti perspektyvesnių specialybių.5 karto. Pavyzdžiui. Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo (administravimo) sistema Struktūriniai fondai atsirado dėl didelių ekonominių ir socialinių skirtumų tarp Europos Sąjungos regionų. Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys .

Jei parama iš ES struktūrinių fondų programinio laikotarpio metu ne didesnė nei 1 mlrd. Preliminariais paskaičiavimais investicijos į šias . Kadangi parama Lietuvai iš ES struktūrinių fondų 2004-2006 metais sudarys apie 800 mln. sąlygojantis sparčią žiniomis grindžiamo ūkio plėtrą. išreikštą. Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) kartu su kitais Lietuvos strateginio planavimo dokumentais (Valstybės ilgalaikės raidos strategija. kurį Priežiūros Komitetas patvirtino 2004 m. apibrėžiamas programuojamo periodo plėtros tikslas ir jo siekimo strategija . kad Lietuvos ekonomikos produktyvumas. žinių ekonomikos ir žinių visuomenės kūrimas ir vystymas yra pagrindinis šalies plėtros katalizatorius ir šiuolaikiškos konkurencingos ekonomikos sukūrimo garantas. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros ilgalaikė strategija. kad • • esminis tikslas yra pasiekti. BPD – bendras šaliai skiriamų ES investicijų planavimo dokumentas. kuriame. vasario 5 d. eurų arba nedaug viršija šią sumą taikoma paprastesnė procedūra .): 1 pav.Taigi Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas. vedančią prie didėjančios gerovės ir aukštesnio gyvenimo lygio visoje šalyje visiems jos gyventojams. Nacionaliniu susitarimu siekiant ekonominės ir socialinės pažangos) nustato. kuriuos įgyvendina struktūriniai fondai. o integruotoms.ES struktūriniai fondai ir jų finansuojamos sritys Vienas iš struktūrinių fondų principų – programavimo principas reiškia. Tai iš esmės atitinka Europos Sąjungos regioninės politikos tikslus. visų pirma.rengiamas Bendrasis programavimo dokumentas ir Programos priedas. eurų. kuris šiandien siekia tik apie 30% Europos Sąjungos vidurkio. 1 pav. realaus BVP ir užimtumo augimu. nustatomi investavimo prioritetai. Šiuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai ( žr. atsižvelgiant į esamos situacijos analizę . per artimiausius 15 metų priartėtų prie dabartinio ES lygio. kad ES struktūrinių fondų parama skiriama ne pavieniams projektams. Lietuva Europos Komisijai pateikė Bendrojo programavimo dokumento (toliau BPD) projektą. Lietuvos 2004-2006 m. daugiametėms ir ES gaires atitinkančioms plėtros programoms įgyvendinti. BPD keliamasplėtros tikslas – augantis šalies ūkio konkurencingumas. skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. aprašomos strategiją įgyvendinančios priemonės bei pateikiamas pirminis finansinis planas.

2001. Komisijos reglamentą (EB) Nr. rugsėjo 11 d. visų BPD lėšų (struktūrinių ir nacionalinių fondų). projektų tipai. nutarimu Nr..eurų. Bendrajame programavimo dokumente pateikiamas tik trumpas siūlomų priemonių aprašymas. Tai sudarytų apie 1. tai yra priemonės aprašymas.y. Tarybos reglamentu (EB) Nr. atsakingos institucijos. o jo priede – detali informacija apie priemones. t. Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų srityje ir šį reglamentą įgyvendinančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. Bendrojo programavimo dokumento struktūra. 438/2001. įgyvendinimo laikotarpis. 88-3999). nustatantį detalias Tarybos reglamento (EB) Nr. 48-1676. 21 proc. Vadovaujantis 1999 m.Bendrojo programavimo dokumento struktūra pateikiama 2 paveiksle. Lietuvos Bendrojo vidaus produkto.1166 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje” (Žin. 1260/1999. teritorinė apimtis. 2001 m. gali siekti apie 245 mln.sritis 2004-2006 m. atrankos kriterijai. finansinis planas ir kt. 2003. birželio 21 d. kovo 2 d. priežiūros rodikliai. 2 pav . galutinių naudos gavėjų kategorijos.4 proc. uždaviniai. įtvirtinančiu struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas. yra numatyta tokia ES struktūrinių fondų administravimo struktūra Lietuvoje: ES struktūrinių fondų lėšų administravimo schema pateikiama 3 paveiksle: . Nr.

gegužės 31 d. nustatytas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimo procedūras (atskirai nurodant įsipareigojimus mokėti. informuoja Europos Komisiją apie numatomas ir padarytas išlaidas. priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. susijusias su BPD įgyvendinimu. kartu su mokėjimo. tarpinės. Šiose Taisyklėse nurodytų institucijų priskirtų funkcijų aprašymas nustatomas vadovaujančiosios institucijos patvirtintuose ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir naudojimo procedūrų vadovuose. Ji gali įgalioti kitas ministerijas ir valstybės įstaigas (pagal joms LR teisės aktų nustatytą kompetenciją ir funkcijas) atlikti tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis. 2. 1260/1999. tarpinėmis ir įgyvendinančiosiomis institucijomis planuoja lėšų poreikį BPD įgyvendinti. Organizuoja BPD priedo rengimą ir vadovauja šiam darbui. atlieka jos veikimo priežiūrą.vadovaujančiosios.funkcijas ir atsakomybę. 6. ES struktūrinių fondų lėšų administravimo schema Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. Atsižvelgdama į galiojančią Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos planavimo ir vykdymo tvarką. kad visų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaita būtų tvarkoma taip. Organizuoja BPD rengimą ir vadovauja šiam darbui. 649 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. taip pat inicijuoja BPD priedo pakeitimus. 3. 1166 redakcija) nustato ES struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų . rugsėjo 11 d.3 pav. nutarimo Nr. . Vadovaujančioji institucija atlieka šias funkcijas: 1. koordinuoja ES struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemos kūrimą. 4. teikia BPD projektą Europos Komisijai derinti ir tvirtinti. susijusias su struktūrinių fondų paramos tvarkymu. mokėjimo. Vadovauja deryboms su Europos Komisija dėl BPD. kaip nurodyta reglamente (EB) Nr. 5. Vadovaujančioji institucija atsakinga už patikimą ir veiksmingą ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą. Užtikrina. 7. įgyvendinančiosios institucijų. taip pat išmokas). šių lėšų paskirstymą tarp BPD priemonių ir nurodo jas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektuose. Priežiūros komiteto . taippat inicijuoja BPD pakeitimus. teikia BPD priedą Priežiūros komitetui tvirtinti. nutarimu Nr. Vadovaujančiosios institucijos funkcijas atlieka Finansų ministerijos Finansinės paramos departamentas.

18. organizuoja Priežiūros komiteto darbą ir vadovauja jam. administruojančioms ir naudojančioms ES struktūrinių fondų lėšas. Mokėjimo institucija atlieka šias funkcijas: 1. Tikrina ir tvirtina tarpinių institucijų pateiktas išlaidų deklaracijas. 15. tikrina. 9. institucijų teikimu tvirtina šio komiteto asmeninę sudėtį. Mokėjimo institucijos funkcijos Lietuvoje yra priskirtos Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentui. kartu su Europos Komisija peržiūri jas. užtikrinančią. bendradarbiauja su Europos Komisija atliekant galutinį vertinimą. 12. taip pat išmokų iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų vykdymą pagal atskiras BPD priemones). kartą per metus informuoja Europos Komisiją apie grąžintinas ir grąžintas ES struktūrinių fondų lėšas.8. Priežiūros komitetas laikosi Taisyklių nuostatų. 17. 14. informuoja apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei problemų sprendimo būdus. 20. nustato reikiamas kontrolės ir audito procedūras. kaip įgyvendinami rekomendacijose pateikti pasiūlymai. taip pat šių lėšų paskirstymą tarp BPD priemonių atitinkamiems biudžetiniams metams. Tvirtina vidaus procedūras. kad lėšos būtų išmokamos laiku. teikia Europos Komisijai informaciją apie BPD įgyvendinimo eigą. Teikia Europos Komisijai išmokų iš ES struktūrinių fondų lėšų dydžio prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams pagal tarpinių institucijų pateiktas prognozes. teikia Priežiūros komitetui informaciją ir ataskaitas pagal ES struktūrinių fondų vadovuose nustatytą tvarką. 6. jog esama rimtų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo pažeidimų. kaip mokėjimo. administravimo sistemos veikimą ir planuojamus pakeitimus. valstybės pagalbos. Organizuoja BPD įgyvendinimo vertinimą. duoda privalomus vykdyti nurodymus. 9. Tvirtina ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo projektų vykdytojams tvarką. Atidaro atskirą valstybės iždo sąskaitą Lietuvos banke kiekvieno ES struktūrinio fondo lėšoms. 7. vertina Europos Komisijos rekomendacijas dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimo. Tikrina iš Europos Komisijos gaunamas ES struktūrinių fondų lėšų sumas. Tvarko visų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą 4. nustato terminus trūkumams pašalinti. patarimus BPD įgyvendinimo ir ES struktūrinių fondų lėšų administravimo klausimais. Nustačiusi. kuriuose nustato detalias administravimo funkcijų atlikimo taisykles ir procedūras. jeigu trūkumai nepašalinami nustatytu laiku. arba gavusi informaciją apie tokius pažeidimus. tarpinės. išmokėtoms ir/arba panaudotoms pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. praneša apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos Mokėjimo institucija atsakinga už visų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą. informuoja Europos Komisiją apie tai. nustačiusi. iš kurių atliekami mokėjimai pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšoms nustatytas procedūras. 8. 2. grąžinti mokėjimo institucijai. tam tikslui kuria ir prižiūri integruotą informacinę sistemą. tvirtina šiuos vadovus. arba gavusi informaciją apie tokius pažeidimus. jog esama rimtų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo pažeidimų. 10. Kuria BPD lėšų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemą. praneša apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. informuoja visuomenę apie BPD rengimo ir įgyvendinimo eigą. paaiškinimus. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Priežiūros komiteto institucinę sudėtį. skirtas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšoms. įgyvendinančiosios institucijos. 16. ES vykdomos politikos horizontaliu lygiu ir kitų nustatytų reikalavimų laikymąsi. Tarpinės institucijos vykdo Valdymo institucijos deleguotas paramos valdymo funkcijas: . viešųjų pirkimų. turinčią užtikrinti išlaidų tinkamumo. atlieka jo sekretoriato funkcijas. 19. siekdama užtikrinti efektyvų ir kvalifikuotą ES struktūrinių fondų lėšų planavimą. stebi BPD įgyvendinimo eigą (įskaitant įsipareigojimų mokėti. rengia ir teikia apmokėti mokėjimo paraiškas Europos Komisijai. Dalyvauja planuojant ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų poreikį BPD įgyvendinti. Dalyvauja balsavimo teise projektų atrankos komitetų darbe. Rengia visuomenės informavimo apie BPD rengimą ir eigą strategiją ir veiksmų planą.Planuoja ir administruoja BPD techninės pagalbos prioriteto priemones. 5. 13. rengia metines ir galutines BPD įgyvendinimo ataskaitas ir gavusi Priežiūros komiteto patvirtinimą teikia šias ataskaitas Europos Komisijai. 3. kartu su kitomis už ES struktūrinių fondų lėšų administravimą atsakingomis institucijomis rengia ES struktūrinių fondų vadovus. teikia institucijoms. institucijoms. tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą. 11. nesilaikančioms ES struktūrinių fondų vadovuose nustatytų procedūrų.

Sudaro projektų atrankos komitetus.• • • • • • • • • • Rengia atitinkamas BPD ir BPD priedo dalis. energetikos ir turizmo projektams. Disponuoja struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrafinansavimo lėšomis. Įgyvendinančiosios institucijos vykdo tiesioginį paramos administravimą: • • • • • • • • skelbia paramos teikimo konkursus. Taigi tarpinės institucijos rengia priskirtų BPD priemonių finansavimo planus ir atsako už jų įgyvendinimą. Žemės ūkio ministerija – žemės ūkio. kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai. taip pat priima galutinį sprendimą dėl projektų. organizuoja šių komitetų darbą ir vadovauja jiems. skelbia kvietimus teikti projektų paraiškas. tvirtina projektų paraiškų formas. kuriems bus teikiama parama. informuoja projektų vykdytojus apie priimtą sprendimą dėl projektų finansavimo. vertina paraiškas ir projektus. Ūkio ministerija – paramos verslo plėtrai srityje. . Vykdo savo sektoriaus administravimo sistemos funkcionavimo kontrolę. derina jų sudėtį su vadovaujančiąja institucija. rengia ataskaitas. Sveikatos apsaugos ministerija – sveikatos apsaugos infrastruktūros srityje. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra – verslo plėtros. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija – žmonių išteklių plėtros srityje. prižiūri projektų įgyvendinimą. kurios reikia projektų paraiškoms parengti ir pateikti. Prižiūri savo sektoriaus BPD dalies įgyvendinimą. teikia šią informaciją mokėjimo institucijai. atlieka jų vertinimą. sudaro paramos teikimo sutartis su atitinkamais juridiniais ir/arba fiziniais asmenimis. teikia atitinkamos tarpinės institucijos projektų atrankos komitetui išvadas ir rekomendacijas. Projektų atrankos komitetų rekomendacijų dėl projektų pagrindu Priima sprendimą dėl projekto finansavimo. Dalyvauja Priežiūros komiteto veikloje Atlieka kitas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse nustatytas funkcijas. teikia juridiniams ir/arba fiziniams asmenims. atstovus. remdamasi įgyvendinančiųjų institucijų pateiktomis prognozėmis. teikia pasiūlymus dėl BPD pataisymų ir teikia juos vadovaujančiajai institucijai. įtraukdama ministerijų. Nustato (suderinusi su vadovaujančiąja institucija) priskirtų BPD priemonių projektų atrankos kriterijus ir vertinimo taisykles. Susisiekimo ministerija – transporto infrastruktūros srityje. rengia ES struktūrinių fondų lėšų išmokų prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams. gavusi tarpinės institucijos sprendimą dėl projektų finansavimo. informacinių paslaugų plėtros ir techninės paramos projektams. prižiūri paramos sutarties vykdymą. švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos infrastruktūros. atlieka projektų finansinę bei administracinę kontrolę. Įgyvendinančių institucijų funkcijas atlieka: • • • Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra – aplinkosaugos projektams. skelbia projektų paraiškų konkursus. Planuoja priskirtų BPD priemonių lėšas. atitinkamame ES struktūrinių fondų vadove nustatytą informaciją. prireikus pasitelkdama nepriklausomus ekspertus jiems vertinti. surenka projektines paraiškas. teikia informaciją. vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra – sveikatos apsaugos. Organizuoja projektų atranką. siekiantiems gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti. paraiškų pildymo reikalavimus. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės – informacinės visuomenės plėtros srityje. Tarpinėmis yra paskirtos šios institucijos: • • • • • • • Aplinkos ministerija – aplinkos apsaugos srityje.. kaimo ir žuvininkystės plėtros srityje.

verslumas. vasario 5d. Personalinė šio komiteto sudėtis patvirtinta Finansų ministro 2003 m. Tai pagrindinė BPD įgyvendinimo priežiūros institucija. privačios įmonės (personalo kvalifikacijos tobulinimui). nutarimu Nr. rinkos tyrimai. Transporto investicijų direkcija – transporto projektams. Lietuvai tapus ES nare. Komitetas sudaromas remiantis partnerystės principu. Fondas numato: • • • • • investicijas į gamybą. siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas. mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio tyrimo įstaigose). darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas. gruodžio 18 d. Europos socialinio fondo paramą gali siekti gauti darbo rinkos mokymo institucijos. 5. Europos socialinis fondas Europos socialinis fondas remia projektus. socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas). investicijas į infrastruktūrą (keliai.• • • Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos – žemės ūkio. Institucinė laikinojo priežiūros komiteto sudėtis buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. dienos centrai) nevyriausybinės organizacijos. padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės. Per pirmąjį komiteto posėdį 2004 m. Lygių įsidarbinimo galimybių rėmimas.2.1476 „Dėl Laikinojo priežiūros komiteto sudarymo Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti“ . uždaviniai.1K-302 „Dėl Laikinojo priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti personalinės sudėties“. energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais. Tyrimų ir mokslo plėtros rėmimas. įtraukiant valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovus. lėšų administravimas Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Kvalifikuotos darbo jėgos ugdymas (mokymas). Priežiūros komitetas. mokslo tyrimai). sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas. moterų užimtumo didinimas (darbo ir mokymo aplinkos pritaikymas neįgaliems). universitetai. paramą įsidarbinant. Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas: tikslai.3. 5. taip pat Europos Komisijos atstovą. siekiant užtikrinti lygybę. kurios pagrindiniai aspektai yra šie: įdarbinimo galimybės. Europos socialinis fondas(ESF) teikia pagalbą profesinio mokymo ir įdarbinimo priemonėms kurti ir tobulinti. . telekomunikacijos. pritaikomumas ir lygios galimybės. stabilumą ir augimą įdarbinimo srityje. Švietimo ir profesinio mokymo sistemų gerinimas. technologijų plėtrą. mokymo programų rengimas. kaimo plėtros ir žuvininkystės projektams. mokyklos. Finansuoja: • • • • • švietimą ir profesinį mokymą. švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų kvalifikaciją)[1]. lapkričio 27 d. savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai. Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas – socialinės integracijos ir žmonių išteklių plėtros projektams. žemės ūkio rajonus. buvo patvirtintas BPD priedas. Europos socialinis fondas turi didelę įtaką kuriant Europos įdarbinimo strategiją. vietinės infrastruktūros plėtrą[1]. ESF remiamas sritys skirstomos į tokias grupes: • • • • • Bedarbių (tame tarpe jaunų) integracija į darbo rinką per mokymus. investicijas. Už šio fondo veiklą atsakingas Įdarbinimo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas. Laikinąjį priežiūros komitetą keičia nuolatinis Priežiūros komitetas BPD įgyvendinimo priežiūrai atlikti. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. įsakymu Nr.

. sanitarines sąlygas. Kontrolės sistemos schema pateikiama 4 pav. įsipareigojimų laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą. restruktūrizavimas (ankstyvą žvejų išėjimas į pensiją). ŽOFI remiamas sritis galima sugrupuoti taip: • • • • Laivų modernizavimas. Kontrolės sistemą galima būtų apibrėžti kaip visų kontrolės rūšių sistemą. kiti žemės ūkio subjektai (gamintojai ir perdirbėjai). Išaiškėjus netinkam lėšų panaudojimui. Auditas – kontrolės sistemos dalis. Jis skatina žemės ūkio struktūrų ir kaimo vystymo priemonių suvienodinimą. vykdant nepriklausomą. pirminė atsakomybė tenka Lietuvos biudžetui. rezultatyvumą ir skaidrumą. Struktūrinio fondo Žuvininkystės orientavimo finansiniai instrumentai valdymui paramą gali siekti gauti žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės bei žvejai. Pagrindiniai ŽOFI tikslai yra remti bendrąją žuvininkystės politiką bei stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą. objektyvią tyrimo.5. Paramai perdirbimui ir rinkodarai. efektyvumą. ledo ir vandens tiekimas. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas . Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Didelis dėmesys šio fondo veikloje skiriamas kaimo turizmo stimuliavimas. nedidinant pajėgumų. Teritorijų. Aukciono įsteigimas. EŽUOGF lėšos gali būti skiriamos tokioms sritims: • • • • • Ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui. nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus. Alternatyviai ekonominei veikią kaimo vietovėse (kaimo turizmas. kaimo turizmą). kurios dėka.. Perdirbimas ir rinkodara.4. kuro. verslai) Miškininkystei (apsodinimas mišku) Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo orientavimo skyriaus paramą gali siekti gauti ūkininkai. Projekto nesėkmingo ar netinkamo įgyvendinimo atveju. Todėl ES reglamentais nustatyta griežta vidinė ir išorinė ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kontrolė.6. Remia naujų metodų diegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse.5. vertinimo ir konsultavimo veiklą siekiama užtikrinti ES struktūrinių fondų lėšų tinkamą panaudojimą. kur verčiamasi žuvininkyste. plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz. kaimo gyventojai ir kiti verslininkai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų kontrolės sistema Svarbi ES struktūrinių fondų administravimo sistemos grandis yra kontrolės sistema.(EŽUOGF) Orientavimo dalis laikoma ES struktūrinės. ES gali mažinti ateities paramą. priklausančių nuo žuvininkystės. gerinant darbo saugos. vykdomas žuvininkystės sektoriuje. 5. Paramai jauniems ūkininkams. 5. kurios vysto žuvininkystės infrastruktūrą bei skatina pramoninius pokyčius. kurios dėka siekiama užtikrinti projekto veiklos teisėtumą. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentai (ŽOFI)finansuoja struktūrines priemones. žuvų kokybę. Šis fondas finansuoja tokias priemones. ekonomiškumą. o ne bendrosios žemės ūkio politikos dalimi.

tai struktūrinių fondų lėšų auditas yra sudėtingas procesas. Galutinių gavėjų vidaus audito tarnybos.ES struktūrinių fondų naudojimo kontrolės sistema[1].fiziniai/administraciniai patikrinimai a) Lietuvos tikrintojai. 2. 3.4 pav. Pagrindinės institucijų rūšys yra: 1. Komisijos tarnybos . b) ES tikrintojai. bet ir kaip veikia valdymo ir kontrolės sistemos Europos komisijos institucijose bei šalyse narėse. prioriteto ir programos lygmenyje formuojant mokėjimo paraišką Komisijai Pasirinktinė kontrolė (5 proc.sistemų auditas) Nepriklausoma baigiamojo audito deklaracija. Kadangi į struktūrinių fondų auditą yra įtraukta platus ratas privačių ir viešųjų institucijų. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. Be to Europos Auditorių rūmai bet kuriuo metu gali įvykdyti specialius Europos Bendrijų institucijų pavedimus ir pareikšti savo nuomonę apie tiriamus klausimus. Europos Auditorių Rūmai turi teisę gauti bet kuriuos dokumentus bei vykdyti tikrinimus bet kurioje institucijoje. Europos auditorių rūmai (Europos komisijos išorės auditoriai). kuri padeda Europos parlamentui bei Europos Bendrijų tarybai kontroliuoti biudžeto vykdymą. patikrinti ar visos pajamos gautos. kuri naudoja Bendrijos fondų lėšas. Europos Auditorių Rūmai tai nepriklausoma institucija. Kontrolės sistemą sudaro: • • • • • • Deklaruotų išlaidų patikrinimai . Išlaidų pripažinimas finansuotinomis pagal ES taisykles: priemonės. Vidaus audito tarnybos Lietuvoje. išlaidos patirtos. Pagrindiniai struktūrinių fondų audito dalyviai. 5. 4. Komisijos tarnybos. ar finansų valdymas yra tinkamas. lėšų tikrinimas . Europos auditorių rūmai Europos Auditorių Rūmų pagrindinis uždavinys yra sutikrinti visas Europos Bendrijų pajamas ir išlaidas. Europos Auditorių Rūmai tikrina ne tik tiesiogiai struktūrinių fondų lėšų panaudojimą.

Šalims. ES biudžetas . Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. 3. Nustatytu netinkamas išlaidas bei šalių narių valdymo ir kontrolės sistemos spragas. norinčioms įsilieti į bendros Europos valiutos zoną. Jis buvo įkurtas 1994 m. Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikrą finansinį savarankiškumą. kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Europos Sąjungos biudžete visų pirma pateikiama pajamų suvestinė. kuris atlieka šių bei kitų institucijų. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. 3 tikslas Teikti paramą mokymui. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo. kuris kiekvienais metais patvirtina ES veiklos finansavimą. ar šios sistemos užtikrina vykdomų operacijų pagrįstumą. Ar šalių narių valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Europos Komisijos reikalavimus. Biudžetas bendros Europos Sąjungos institucijų ir valstybių lėšos.tai dokumentas. iš kurių finansuojama ES veikla. auditorius. kurios sąlygojo netinkamų išlaidų susidarymą. Sanglaudos fondas Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas. pasirašius Mastrichto sutartį.Kiekvienas Generalinis Direktoratas. Šių institucijų atliekamų auditų bendri tikslai yra: 1.8. 5. 2. Tai vadinamieji „nuosavi ištekliai". taip pat regionams. kuris atsakingas už Europos Bendrijų fondų valdymą turi vidaus audito tarnybą. Komisijos institucijų vidaus audito tarnybos gali atlikti auditus Lietuvoje bei tam gali pasitelkti audito įmones. Pagrindinės priemonės . buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo) reikalavimai.. teisėtumą ir kokiu lygiu. Šiuo metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai[2]: 1 tikslas. 2 tikslas Remti krizės apimtus pramonės regionus. kurie dalyvauja Europos Bendrijos fondų administravime. kuriuos sudaro .profesinis mokymas ir perkvalifikavimas. kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. išorės auditą. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti didelius kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo).7. jo sandara.[3] 5. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių. Patvirtinti Europos Komisijos finansuojamų išlaidų pagrįstumą. Europos Sąjungos biudžetas. pajamų ir išlaidų struktūra Europos Sąjunga kaip ir kiekviena valstybė turi savo biudžetą. kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Europos Sąjunga pati neatskaito jokių mokesčių. kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Parama skiriama regionams. Vidaus audito tarnybos Lietuvos Respublikoje. kuri numatė įkurti Europos valiutų sąjungą. kurio lėšomis finansuojama visa ES veikla. Biudžetas nustato Bendrijos finansų valdymo sistemą. kuri yra bendra visoms institucijoms. kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc.1 Jis paskirsto lėšas pagal ES politiką ir prioritetus.[1] Europos Sąjungos reglamentai numato. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė surašo ir užbaigiamąją (winding-up) deklaraciją. Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija. kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius. Vidaus audito tarnybos Lietuvos Respublikoje atlieka vidaus auditą dalyvaujančiose institucijose bei tikrina valdymo ir kontrolės sistemų patikimumą. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė dirba kaip viešųjų juridinių asmenų. darbo rinkos institucijų plėtra. Remiami regionai. ES vidurkio. kuriuos Valstybės kontrolė turi teisę audituoti.

Bendrasis išorinis tarifas. Muitai. Teisiniai bendro pobūdžio pagrindai yra suformuluoti pirminės teisės aktuose . 1988 m. Finansinė perspektyva . PVM). valstybės BVP). Atskirų valstybių narių įnašų dydis skiriasi.tai vadinamosios tradicinės nuosavos lėšos. Finansinė perspektyva nustato maksimalią numatomų išlaidų apimtį ir sandarą. ES biudžeto pagrindinės pajamos yra šios: 1. 1999 ir 2006 m.5 proc.) tarpinstituciniai susitarimai dėl finansinių perspektyvų. į privalomąsias (angį obligatory) ir neprivalomąsias (angį. mokamas atsižvelgiant įjos BVP. Tai iš esmės apima subsidijas ir garantijas pagal bendrąją žemės ūkio politiką. Ji atskaitoma nuo nustatytos PVM bazės (iki 50% šalies BVP).muito mokesčiai. 2. Taigi tradicinės nuosavos pajamos gaunamos apmokestinant bloko išorės prekybą vykdančius verslininkus.2013 metų finansine perspektyva. muitai ir PVM sudaro maždaug ketvirtadalį biudžeto. 3.tai keleriems metams į priekį nustatomas ES išlaidų planas. Pajamos iš muitų žemės ūkio ir kitų prekių importui bei cukraus gamintojų mokama rinkliava cukraus eksporto išlaidoms padengti . Šalyse narėse iš piliečių surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) procentas. kurios sudaro apie 14. Papildomų pajamų dar gaunama už įvairias ES institucijų paslaugas. Konkretūs sprendimai dėl bendro biudžeto pajamų šaltinių ir išlaidų įtvirtinami antrinės teisės aktuose. o ne visos mokesčio sumos. turi neviršyti 0. Šie įnašai sudaro apie 68.9% ES pajamų ir skiriamos tiesiai bendram biudžetui. Apskaičiavus pajamas iš trijų minėtų šaltinių. skirtas ES atsakomybės sritims plėsti ir drauge dėl laisvesnės tarptautinės prekybos pajamoms iš muitų bei rinkliavų mažinti .PVM mokesčio dalis (nuo 2004 m. PVM procento riba Tarybos sprendimais dėl nuosavų išteklių paprastai nustatoma visam finansinės perspektyvos laikotarpiui. Savo administraciniams kaštams padengti jos pasilieka ketvirtadalį gautų įplaukų.Europos Bendrijų steigimo sutartyje ir jos papildymuose. Iki šiol ES buvo patvirtinti keturi (1988. Svarbiausi iš jų -1970. kiek lėšų trūksta iki planuoto biudžeto jau įskaičiavus iš trijų nuosavų šaltinių gaunamas pajamas. Riba tarp privalomųjų išlaidų ir neprivalomųjų išlaidų kartu yra ir riba tarp Tarybos ir Parlamento biudžetinių įgaliojimų. buvo nustatytas trečiasis („netradicinis") pajamų šaltinis. kurių dydis kiekvienai šaliai nustatomas pagal jos BVP dydį. Vienam gyventojui tenkantys įnašai didžiausi Nyderlanduose. kuriuo apmokestinamas trečiųjų šalių prekių importas į ES. Tiesioginiai valstybių narių įnašai. t. kiek dar papildomai reikia lėšų surinkti iš valstybių narių jų BVP proporcingo įnašo pavidalu (paprastai apie 0. 1992.y. dalis surenkamo nacionalinio PVM ir kiekvienos valstybės narės įnašas. (paprastai nesiekia 1%).5 proc. Rinkliavos. ES biudžeto išlaidos yra skirstomos į dvi dideles ir daugmaž apylyges grupes. nustatoma. . Jas Sąjungos vardu surenka šalys narės. 8 Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis.asignavimai administracinėms institucijų išlaidoms ir kita dalis . Apskritai Bendrijos nuosavų lėšų suma negali viršyti 1. Tarybos sprendimai dėl bendro biudžeto formavimo remiantis vadinamaisiais nuosavais ištekliais (angį. patvirtinamas tarpinstituciniu Europos Parlamento. kuriomis remiantis sudaromas ir tvirtinamas kiekvienų metų biudžetas. Kaip anksčiau jau buvo minėta. kuriais apmokestinama iš trečiųjų šalių į ES įvežama žemės ūkio produkcija ir rinkliava ES valstybėse narėse pagaminamam cukrui. Taip pat kas keleri metai formuojamos finansinės perspektyvos. 1988 ir 2000 m. own resources). į bendrą biudžetą taip pat patenka baudos už įvairius pažeidimus ir pan.2 Pagal tai taip pat išskiriamos privalomosios ir neprivalomosios išlaidos.24% Sąjungos šalių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos. o kasmet nustatomas procentas konkretiems finansiniams metams. Biudžeto pajamų šaltiniai vadinami nuosavais ištekliais. Įnašas nuo BNP nustatomas kasmet. Europos Sąjungos sutartyje. Dabartinis 2007 metų biudžetas remiasi 2007 . 4. kai apskaičiuojama. Tarybos ir Komisijos susitarimu. spaudinius.einamosios Komisijos išlaidos. Didžiausią sumą į biudžetą sumoka Vokietija. Asignavimai tiesiogiai ES sutartyse ar teisės aktuose numatytiems tikslams finansuoti vadinami privalomosiomis išlaidomis (išmokų asignavimai). Bendrijos biudžeto išlaidas sudaro dvi dalys: viena dalis . non-obligatory) išlaidas.7% visų ES pajamų.

Kas sudaro Europos Sąjungos biudžeto pajamas ir kokia jo išlaidų struktūra? . vartotojų teisių apsaugai ir pan. kultūrai. jaunimo programoms. 7. Ši dalis jau siekia apie 41%). o 1999 metais . įvairiems mokymams. mokslo tiriamajam darbui ir technologijų plėtrai. Dalis biudžeto lėšų taip pat skiriama humanitarinei pagalbai trečiojo pasaulio šalims. dėl kurių susitaria Europos Parlamentas ir Taryba. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. finansinėje perspektyvoje taip pat numatomos lėšos tam atvejui.). o 2007 m.10 Toks ryškus bendrai žemes ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus . ši dalis išlieka gan stabili. 3. 4. skiriama lėšų valstybių kandidačių paramai. Kita didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. skiriamos finansuoti struktūriniams fondams.Neprivalomosios išlaidos (įsipareigojimų asignavimai) skirtos finansuoti kitoms ES veiklos kryptims. taip pat atskiroms vidaus politikos sritims (transportui ir įvairiems transeuropiniams infrastruktūros tinklams. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7. 6. informacijai. Kasmet ši dalis palaipsniui mažėja (1988 metais siekė 63 %. jeigu į ES būtų priimta daugiau naujų valstybių. Kasmet ši dalis didėja (1988 metais sieke 18 %.37 %. Nemažą dalį savo biudžeto Europos Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. paramai šalims ne ES narėms. 2007 m. 2.5 %.jau tik 43 %. 1999 metais . Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai.mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi. bet nuo 1999 m. Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos. administraciniams poreikiams. Čia patenka lėšos. apie 40%). Paaiškinkite Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo (administravimo) sistemą. Kokias funkcijas atlieka mokėjimo institucija ir už ką atsakinga įgyvendinančioji institucija? Kokie yra Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas tikslai? Paaiškinkite Europos socialinio fondo paskirtį? Ką žinote apie Sanglaudos fondą? Apibūdinkite Europos Sąjungos struktūrinių fondų kontrolės sistemą. 5. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų.

Papildomos . išskyrus atsargas1. Valstybės pajamų sąvoka. sistema ir klasifikacija Pajamos – finansiniai ištekliai. kurios nesusijusios su gavėjo turto įsigijimu. yra kaupiami atitinkamuose fonduose ir naudojami valstybės ar savivaldybių poreikiams. Tai fizinių asmenų pajamų mokestis (pajamų mokesčio tarifai šiuo metu yra 15 ir 27 procentai) ir juridinių asmenų pelno mokestis (pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų).1. 2. kurie paskirstant nacionalines pajamas pereina valstybės ar savivaldybės žinion. Valstybės pajamos . Kapitalo dotacijos susijusios su gavėjo turto įsigijimu. kuriuos galima suskirstyti į tris stambias grupes2: 1. kurie paskirstant visuomenės nacionalines pajamas pereina valstybės ar savivaldybių žinion. tarptautinių organizacijų. Toliau darbe trumpai aptarsiu pagrindines klasifikacijas ir jų esminius aspektus. nekilnojamo turto įmonės) Iš gyventojų (perima dalį asmeninių pajamų. kuriems apskritai būdingas visuotinis privalomumas ir individualus neatlygintinumas. pajamos už konfiskuoto turto realizaciją. akcizai.p. Taigi bendras valstybės pajamų šaltinis . bendroji dotacija ir bendrosios dotacijos kompensacija. Pagal teisinį režimą jos yra viešosios nuosavybės objektas. dažniausiai per fizinių asmenų pajamų mokestį). Šios pajamos dar vadinamos dotacijomis. b) nemokestinės. Pagal gavimo būdą valstybės pajamos yra skirstomos mokestines ir nemokestines. Privačių namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai. Nuosavybės. Mokestinės pajamos gaunamos renkant mokesčius.nuo 0. t.6. Kai kurie autoriai prie šios klasifikacijos priskiria trečią valstybės pajamų šaltinį – Grantus.Pagrindinis vaidmuo. kurias valstybė ar savivaldybė gauna iš kitų subjektų. žemės nuomos mokestis. už kapitalo naudojimą ir pan. patvirtintos biudžeto įstatyme.visuomenės nacionalinės pajamos.nėra patvirtintos biudžeto įstatyme. t. Dotacijos einamiesiems tikslams yra tokios. palikimo mokestis ir kt. . Svarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis -tai įvairūs mokesčiai. kuriems priskiriami pridėtinės vertės mokestis. ES specialių tikslinių dotacijų. bei yra kaupiamos valstybės ar savivaldybės biudžetuose (bendras šaltinis – nacionalinės pajamos). b) savivaldybės. Grantai yra kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų piniginė parama. Dotacijų valstybės institucijų ir įstaigų einamiesiems tikslams ir kapitalui formuoti numatoma gauti iš užsienio šalių. Pagal teritorinį kaupimo principą: a) valstybės.3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės). naudojimo kryptys ir t. importo muitai. skiriasi jų kaupimo tvarka. Išimtis yra pajamos. Tuo atveju paskolintos pajamos išlieka paskolinusių subjektų nuosavybe ir suėjus terminui turi būti grąžintos. Visos biudžeto pajamos skirstomos į grupes pagal giminingus požymius. Atsiskaitymai socialiniam draudimui taip pat priskiriami šiai mokesčių grupei. Pagal gavimo metodus ar būdus: a) mokestinės. nekilnojamojo turto mokesčiai (mokesčio tarifas . Pagal reikšmę pajamos klasifikuojamos: • • Privalomos . kuriuo disponuoja valstybės ar savivaldybės institucijos. valstybinių įmonių mokestis. Prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai. 3. Pagal pajamų šaltinius: • • • Iš valstybės ar savivaldybės nuosavybės eksploatavimo ir subjektų ūkio veiklos (valstybinis žemės mokestis. Pajamų klasifikavimas. o gaunamos vykdant biudžetą.t. Tai sąlygoja valstybės pajamų įvairovę ir jų klasifikavimo būtinybę.y. jos planuojamos gauti einamaisiais biudžetiniais metais.finansiniai ištekliai. Valstybės pajamos gaunamos įvairiais būdais. pajamos už valstybės paveldėtą ar dovanotą turtą. Tai įvairios ekonominės sankcijos. Į šią grupę įeina žemės mokestis.) Gaunamos iš privačios veiklos ir privačios nuosavybės naudojimo (mokamos tik įsteigus įmonę.

Priskiriamosios – tos pajamos. mokesčių mokėjimo ir priverstinio jų išieškojimo bei ginčų sprendimo bendroji tvarka. infliacijos lygis. nuomos mokestis[11]. Buvo pakeisti įmonių mokėjimai iš pelno.Pagal pajamų įskaitymo į biudžetą tvarką pajamos: a) priskiriamosios.daugiausia fizinių asmenų pajamų mokestis. kurias valstybė ar savivaldybė skolinasi iš kitų subjektų siekiant išvengti biudžeto deficito. bankų sistema. 1991-1994 metų laikotarpiu įsigaliojo ir kiti įstatymai: Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas[2]. kuri suformuota Vakarų šalių pavyzdžiu. o valstybė ir iš kitų valstybių. Šiuo laikotarpiu be mokesčių. c) skolintos. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas[6] bei Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas[7]. nurodyta mokesčių mokėtojų atsakomybė. be to. valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių. tarpt finansinių institucijų. 1999-05-13 priimtas mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas[5]. mokėtų vadovaujantis aukščiau minėtais mokesčių įstatymais. Gali skolintis tiek iš LR fizinių ir juridinių asmenų. Panaikinus mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos mokesčių administravimo įstatymą[16] (1995-06-28). mokėti tokie mokesčiai kaip: • • • • • konsulinis mokestis[8]. Mokesčių įstatymai iš esmės pradėti keisti 1990-1991 metais. mokesčių mokėtojo santykiai su mokesčio administratoriumi bei kitos mokesčių mokėjimo nuostatos. Juo buvo įsteigtas Kelių fondas. Skolintos – tos pajamos. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje sukurta nauja mokesčių sistema. įvestas juridinių asmenų pelno mokestis[1]. tiek iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų. pinigų ir kredito strategija ir panašiai. mokestis už aplinkos teršimą[10] (1991-04-02 įstatymą pakeitė 1999-05-13 įstatymas). Kiekvieną žingsnį kuriant ir tobulinant nacionalinę mokesčių sistemą lėmė sprendimai kitose srityse: bendroji ekonominė padėtis. Taigi mokesčio administravimo įstatyme buvo įtvirtintos pagrindinės mokesčių mokėtojų ir mokesčio administratorių teisės ir pareigos. Tais pačiais metais. žyminis mokestis[9] (1994-06-23 įstatymas).2. Nuo 1998-01-01 pradėtas imti paveldimo ir dovanojamo turto mokestis pagal dar 1995 metais priimtą Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą[15] su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Reguliuojamosios – tos pajamos. 1996-06-06 priimtas vietinių rinkliavų įstatymas[14]. valstybės pinigų ir kredito politika ir kita. į kurį buvo pervedami nustatyto dydžio atskaitymai nuo realizavimo pajamų. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (1990-10-25 įstatymas neteko galios priėmus 1992-0625 įstatymą)[3]. buvo . pakeitęs iki tol galiojusį šio mokesčio įstatymą. organizacijoms ir gyventojams taikomų mokesčių sąrašas. kurios įstatymais yra priskirtos valstybės arba savivaldybės biudžetams ir patenka į atitinkamą biudžetą pilnai arba nustatytu dydžiu. naftos ir dujų išteklių mokestis[12]. išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei. kurios kiekvienais metais yra perskaičiuojamos tarp savivaldybės biudžeto siekiant išlyginti savivaldybės pajamas ir išlaidas. Lietuvoje mokesčių sistema ir fiskalinė politika formavosi vienu metu su kitomis reformomis: keitėsi nuosavybės formos. Panaikinus buvusį gyventojų pajamų mokestį. Valstybės pajamų teisinio reguliavimo mechanizmas Atkūrus nepriklausomybę. kainodara. Nuo 1996 metų pradžios įsigaliojo Kelių fondo įstatymas[13]. įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis. 6. b) reguliuojamosios. Jame buvo pateiktas verslo įmonėms. Lietuvos Respublikos prekyviečių mokesčio įstatymas[4]. priimtas dar 1995-01-24.

valstybės valdymo menas) valstybės valdžios veikla. 2001-2002 metais Lietuvoje buvo vykdoma. sociologai ir filosofai išskiria tokius apmokestinimo principus: • • teisingumą. Įvedus visuotinį pajamų deklaravimą susidarė prielaidos atsisakyti specialaus pajamų deklaravimo įsigyjant brangų turtą.(gr. ekonominį efektyvumą. Dėl to neteko galios Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas. drastiška mokesčių reforma. Siaurąja prasme mokesčių politika. tarifų dydžiai. Kita vertus. kaip . paprastesnę pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką bei nepagrįstų lengvatų ir išimčių atsisakymą. Juo padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Fizinių asmenų pajamų mokestį bei turto ir pajamų deklaravimą reglamentuojančius įstatymus pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas[23]. įteisintas visuotinis pajamų deklaravimas. Tarptautinių žodžių žodyne terminas . tiek realizuojant mokesčių teisės aktus.mokesčių politika” literatūroje nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai nagrinėta.3. Šio mokesčio įstatymas taip pat įsigaliojo su naujos redakcijos Akcizų įstatymu.. kadangi valstybės valdžios veiklą apima visų valstybės institucijų suderinta veikla kuriant. Valstybės mokesčių politika – (mokesčių nomenklatūra. Todėl tikslinga mokesčių politiką sieti ne su konkrečios valstybės institucijos veikla. galima sakyti. Pažymėtina. Seimo kaip įstatymų leidžiamosios institucijos veikla formuojant mokesčių politiką. priimant bei įgyvendinant mokesčių teisės aktus.. kad toks mokesčių politikos supratimas nėra pakankamai išsamus bei pagrįstas. turėjusi ir kitą tikslą – mokesčių naštos mažinimą. analogiškas anksčiau taikytam akcizui už prabangius lengvuosius automobilius ir kitas prekes. Mokesčių politikos samprata Sąvoka . įteisinęs beveik perpus mažesnį pelno mokesčio tarifą. Apibendrinant. Mokesčių politika gali būti suprantama siaurąją ir plačiąja prasmėmis. pavyzdžiui. Pastarieji įstatymai įsigaliojo kartu su naujos redakcijos Akcizų įstatymu. Dvidešimto amžiaus ekonomistai. o su valstybiniu reguliavimu. Specialus cukraus mokestis nustatytas anksčiau taikytam akcizui už cukrų. Seimas priėmė naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą[17] ir Akcizų įstatymą[18]. bazių nustatymo tvarka.tai mokesčių teisės aktų kūrimas. bet ir finansinę ūkio subjekto padėtį. taikomų lengvatų sistema. . kurie suderinti su Europos Sąjungos acquis ir kitų tarptautinių organizacijų reikalavimais. susijęs su konkrečių valstybės institucijų veikla. Kokie tai turėtų būti principai jau diskutuojama ne vieną dešimtmetį.[1] Mokesčių politika turi būti formuojama atsižvelgiant į tam tikrus principus bei tikslus. mokesčių mokėjimo taisyklės bei baudų sistema) tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą.politika” apibrėžiamas. Šie įstatymai priimti siekiant apsaugoti vietinę cukraus rinką. 6. įvestas specialus mokestis. kuri buvo parengta siekiant sukurti darnią. šiuolaikinę Lietuvos mokesčių sistemą. Taip pat buvo patvirtinta Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programa (1998-08-11). Nuo principų pasirinkimo labai dažnai priklauso pačios mokesčių politikos suvokimas ir jos realizavimo strategija.nustatytos pagrindinės sąvokos. Taip pat įsigaliojo nauji Cukraus mokesčio įstatymas[19] ir Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymas[20]. Įgyvendinant adekvačias Europos Sąjungoje vykdomos mokesčių politikos priemones ir reikalavimus. Juridinių asmenų pelno mokestį reglamentuojantį įstatymą pakeitė naujas Pelno mokesčio įstatymas[22]. Priėmus Prekių apyvartos mokesčio įstatymą[21]. pati mokesčių politika gali sąlygoti tam tikrų jos principų formavimą bei įgyvendinimą. skatina (ar neskatina) nacionalinės ekonomikos augimą. kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. mokesčių politika plačiąja prasme – valstybės valdžios bei vietos savivaldos institucijų veikla kuriant mokesčių teisės aktus bei juos įgyvendinant. apimančiu visų valstybės bei vietos savivaldos institucijų veiklą tiek priimant.

Optimalų išteklių paskirstymą sąlygoja grynosios rinkos sąlygos. kad formuojant mokesčių politiką pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į tikslingumą. kurias dauguma pripažįsta esant teisingomis ir protingomis. taip. kad individai. Administracinio paprastumo principas glaudžiai susijęs aiškumo principu. Dažniausiai tokie mokesčiai ne visi sumokami ir yra mažiau teisingi bei efektyvūs negu tikėtasi. Gyvenime dažna situacija. Kad mokesčių sistema būtų teisinga ir efektyvi. kurie vykdo veiklą vienodomis sąlygomis ir gauna vienodas pajamas. kas yra tikslinga ir tik vėliau.y. kad mokesčiai nesudarytų sąlygų. kad apskritai sunku vadovautis teisingumo principu. Tačiau paprastumo principas yra gan sunkiai suderinamas su minėtais teisingumo ir efektyvumo principais. t. mokesčių mokėjimo kaštai turi būti minimalūs ir sudaryti kuo mažesnę mokesčio dalį. netgi užkirstų kelią visuomenės požiūriu nepageidautiniems veiksmams. o valstybei reikia gauti lėšų. o taip pat sukelia mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių konfliktus. kadangi rinkos veikėjai. Tokiu atveju nebūtų naudos nei mokesčių mokėtojui. kurioje mokesčio normos priklauso nuo gautų pajamų lygio (taikomi progresyviniai tarifai). kai mokesčių pajamos yra mažos.y. Gyvenime tikslingumas dažniausiai nusako teisingumą. nesudaryti mokėtojams rūpesčių. tokių kaip ūkio stabilumas. Vertikaliai teisinga laikoma ta mokesčių sistema. nes teisingumas įvairių žmonių suprantamas nevienodai.jį skatintų. kad jie netrukdytų siekti ekonominių tikslų. Vertikalusis teisingumas pasireiškia tuomet. kuomet kas vienam atrodo teisinga. iš esmės turėtų skirtis juridinių bei fizinių asmenų apmokestinimo dydis. net palyginti ir mažas mokesčio neapibrėžtumas sukelia įvairius jo aiškinimus. jog šis principas persipina su visoms teisės šakoms ypač svarbiu lygybės principu. nes nėra vieningos nuomonės dėl šios sąvokos supratimo ir netgi dažnai paskęstama dogmatiniuose paties teisingumo principo aiškinimuose. o jų mokėjimo kaštai dideli. mokėtojo priklausomybę nuo mokesčio administratoriaus valios. O mokesčiai. kaip tinkamai nustatyti. Šios teorijos šalininkai teigia. Pagrindinis uždavinys. Horizontalusis teisingumas reikalauja. tad privalo už tai atsilyginti. nei mokesčių administratoriui. Kiekvienas privalo atiduoti valstybei savo teisingą dalį. vis didesnė jų dalis turėtų būti skiriama mokesčiams. Taikant teisingumo principą visi mokesčiai turi būti nustatomi. kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis. Visgi kai kurie autoriai įrodinėja. Akivaizdu. įtraukti į produktų kainas. Valstybei yra labai naudinga turėti elastingų įplaukų mokesčių sistemą. augant mokesčio mokėtojo pajamoms. dažnai remiasi kainomis. Svarbūs tokie aspektai kaip paprastumas ir apibrėžtumas. Ekonominio efektyvumo principas turi užtikrinti. Šiuo požiūriu teisingumo principas netgi vadinamas naudingumo principu. laiku. mokestinių įplaukų produktyvumą bei elastingumą. Apmokestinimas taip pat neturėtų mažinti minimalaus vartojimo ar neigiamai veikti ekonomines motyvacijas. kitam. ar kiti ekonominiai svertai sukelia krašto išteklių per paskirstymą.• • administracinį paprastumą. reikalingos valstybės išlaidoms padengti. Neturėtų būti priiminėjami tokie mokesčių įstatymai. kuriuo būtų galima matuoti konkrečius gyvenimo atsitikimus ir reiškinius. todėl pirmiausia reikėtų žiūrėti. priimdami sprendimus. Kitu atveju. Praktinėje veikloje yra teisinga tai. kad mokesčius mokėtų tie. kartais sunku įgyvendinti praktiškai. Taip pat teisingumo principas reikalauja. jog valstybės mokesčių politika turėtų būti formuojama visų pirma remiantis tikslingumo. kai skirtingas galimybes turintys individai apmokestinami skirtingai. pigumas ir patogumas mokėtojams.didžiausia neteisybė. o taip pat skatintų šių tikslų siekimą bei neiškreiptų krašto išteklių paskirstymo ir nepakenktų individų darbingumui. tai horizontalusis ir vertikalusis teisingumas. o tik tikslingumo funkcija. kurie mokesčių mokėtojai dirba vienodomis sąlygomis. būtų aiškūs ir nedviprasmiški. neprieštarautų vieni kitiems. užtikrinimas. t.kas teisinga. Administracinio paprastumo principo esmę nusako tai. jo augimas ar visiškas užimtumas. kaip atrodo teisinga visuomenei. taikant šį principą. Jie daro išvadą. dažnai reikalingos išsamios ir sudėtingos taisyklės. Taigi.y. kuris reikalauja. t. kad mokesčio mokėjimas turi būti lengvai įgyvendinamas. nes jie gauna naudos. jog įstatymai ir kiti teisės aktai sudarytų vieną suderintą sistemą. Mokesčiai turėtų būti mokami mokesčių mokėtojui patogiausiu būdu. Skiriamos kelios teisingumo rūšys. Todėl turėtume pripažinti. Taigi teisingumas nėra koks nors savarankiškas mokesčių politikos formulavimo postulatas. kuriai esant nėra . Tai ką nesudėtingai galima apibrėžti (atlikti) teoriškai. kad galėtų toliau šias paslaugas finansuoti. turi būti vienodai apmokestinami. o ne teisingumo principu. Mokestinių įplaukų produktyvumassuprantamas kaip pakankamos pajamų apimties. o priešingai. kad tikslinga. remiantis bendromis objektyviomis taisyklėmis. kad teisingumas nėra absoliutus matas. turi mokėti vienodo dydžio mokesčius.

Per kelis pastaruosius šimtmečius susiformavo trys populiariausios mokesčių teorijos. teikti jiems lengvatinius kreditus ir didinti mokesčius tiems. Paklausa. dengiama mokesčiais ir vyriausybės paskolomis. o mokestinės įplaukos didėja sparčiau nei nacionalinės pajamos. pabrėždamas rinkos mechanizmo netobulumą. Joje detaliai išanalizuota daugelis ekonominiame ir politiniame gyvenimo iškylančių grupinių sprendimų teorijos uždavinių ir pateikti jų sprendimo variantai. 6. kurie gamina nepaklausią rinkoje produkciją. ūkio subjektams. siekiant skatinti gamybos plėtojimą. kuris priklausė valstybei.[3] Per ilgą mokesčių gyvavimo istoriją ne kartą keitėsi požiūris į jų esmę.[1] Istoriškai mokesčiai atsirado kartu su valstybėmis. paskirtį ir funkcijas. Valstybė įgyvendina savo politiką. grindžiamos šiomis pagrindinėmis idėjomis. Bjukaneno studija.įvedinėjami nauji mokesčiai ar didinami mokestiniai tarifai. O tai ypač svarbu demokratiškose visuomenėse. kuris dažniausiai mokesčių mokėtojų tarpe sukelia didelį nepasitenkinimą bei investicinį pasyvumą. Mokesčių sąvoka. D. Mokesčiai yra ekonomikos stabilizavimo priemonė. Ten. Samuelsonas. Šios teorijos šalininkai (Ž. karo metu buvo įvesti labai dideli mokesčiai. Šiuolaikinės ekonomikos reguliavimo teorijos (pvz. Gerai žinoma ekonomisto Dž. Dž. tačiau mokesčių našta nepalengvėjo. o mokesčiai yra kaina už vyriausybės veiklą. vidinę ramybę ir saugumo garantiją. kuris dar vadinamas mokestinių įplaukų automatiniu reagavimu į ekonomikos sąlygas. Rikardas. S. Taip pat šios teorijos šalininkai siūlo kuo mažiau apmokestinti verslininkus. procento ir pinigų teorija“). Mokesčiai – tai pajamų išlyginimo priemonė (Reformistinė teorija). Hiksas ir kiti mokslininkai). . Smitas. (šalininkai A. Jis teigia. Mokesčiai – apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas. mainus. A. 3. naudingas ekonomikos augimo požiūriu. Pirmųjų rašytinių žinių apie mokesčius ir pilietinę prievolę juos mokėti randama Biblijoje – senovės knygų rinkinyje. rekomendacijas. R. verslo asociacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims iš anksto susipažinti su rengiamų mokesčių įstatymų projektais. jis propagavo aktyvų valstybės dalyvavimą ekonomikoje. P. Kuznecas. turėtų didinti gamybą. pasiūlymus. atsižvelgdama į visų gyventojų interesus. Ilgainiui karas pasibaigė. požymiai. užimtumą.[5] 2. reikia mažinti mokesčius tiems rinkos veikėjams. Mokestinių įplaukų automatinis didėjimas padeda išvengti dažno mokesčių didinimo. Jo įgyvendinimas sudarytų sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms. parašyta 1962 m. Keinas. Taip piliečiams suteikiama teisė dalyvauti formuojant mokesčių politiką. kad būtų lėšų sėkmingai kariauti. kurie gamina deficitinę produkciją. kad per mokesčius nacionalinės pajamos turi būti perskirstomos. išdėstęs savo koncepciją 1936 m. o taip pat pareikšti dėl jų pastabas. Trys populiariausios mokesčių teorijos[4]: 1. Jie įrodinėja. reikšmė ir funkcinė paskirtis Apie mokesčius – „užkrauta“ žmonėms naštą plačiai ir įvairiai kalbama nuo seniausiųjų laikų. nes reikėjo lėšų jų institucijoms išlaikyti bei valdžios funkcijoms vykdyti. Elastingumas . Tiboldas ir kiti ekonomistai). gyvavusiai prieš šešis tūkstančius metų.4. Masgreivas ir kiti) remiasi mišria ekonomika ir reikalauja nacionalinių pajamų paskirstymą derinti su optimaliais privačiais ir valstybiniais tarpusavio interesais ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip žinoma. Šiam tikslui turėtų tarnauti ir nuosaiki valstybės mokesčių bei išlaidų politika. Furasje. nukreipiant jas iš turtingųjų neturtintiesiems. Pabrėžtina svarbaviešumo principo. (Pradininkas yra ekonomistas Dž. išleistoje knygoje „Bendroji užimtumo.[2] Pačių seniausių žinių apie apmokestinimą rasta molinėse lentelėse atliekant kasinėjimus Lagašo (dabar Irako teritorija) mieste. kad siekiant suderinti paklausą ir pasiūlą. Bjukanenas ir Dž.

mokyklų. valstybės rinkliava ir kt. kad valstybė galėtų užtikrinti savo funkcijas. tai valstybė priversta skolintis vidaus ir užsienio finansų rinkose. Mokestinės prievolės turinį sudaro – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga: 1) teisingai apskaičiuoti mokestį. Pagal plačiąją sampratą. kurie atitinka bendrus mokesčių požymius: visuotinį privalomumą ir individualiai neatlygintiną pobūdį[7]. Visuotinai pripažįstama. Toks išlaidų finansavimo būdas susijęs su papildomais skolinimosi kaštais (mokamos palūkanos). kad tiek Lietuvos. tai kiekvienas mokestis. tiek pasaulio mokesčių teisės teorijoje galima rasti daugybę skirtingų mokesčių sąvokų. mokėjimo) tvarkos. o taip pat ir pareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčių mokėjimo tvarkos.[6] Mokesčių sąvokos Mokesčiai (taxes) – įvairūs mokėjimai į valstybės biudžetą. B. kurių pagalba yra surenkamos valstybės pajamos. ligoninių statyba. LR mokesčių administravimo įstatyme mokestis apibrėžiamas kaip mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Juos moka pavieniai asmenys. Išsamiau mokesčių sąvoka apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: „mokesčiai – tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai atlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą. Дубов). iš pateiktų apibrėžimų. jog Lietuvoje mokesčiai traktuojami plačiuoju požiūriu. kad akcentuojama pagrindinė mokesčio esmė yra ta. 3) vykdyti pareigas. valstybės funkcijų įgyvendinimui finansuoti. kad jie renkami tam. istoriškai atsiradęs kartu su valstybe[10]. Skirtingoje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje tie patys metodai duoda skirtingus. privalomų mokėjimų. Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnyje teigiama: „Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių. kad mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų gavimo būdas. Pajamos iš mokesčių gali sudaryti apie 90 procentų valstybės biudžeto pajamų. В. kad egzistuoja dvi mokesčių sampratos: plačioji ir siauroji. kadangi prie mokesčių priskiriamos ir individualiai atlygintino pobūdžio įmokos kaip konsulinis bei žyminis mokesčiai. Taigi matome. pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų“. firmos ir kiti ekonominiai subjektai. jog struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą mokestį. susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. o tai gali sukelti makroekonominį disbalansą[11]. bei vidaus apsauga. Pastebėtina. Priklausomai nuo to. Surinkus mokesčius yra gaunamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti. didina valstybės vidaus ir užsienio skolą. kad šioje srityje neprieita vieningos nuomonės. privalomasis mokėjimas ar rinkliava privalo būti reglamentuojami įstatymuose. Pagrindinės valstybės funkcijos yra tos. kuriems pagal mokesčių įstatymus yra nustatyta piniginė prievolė valstybei. įvairios kitos socialinės paslaugos ir pan. 2) laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą. Jų pagalba surenkamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti. kaip bendrą prievolę valstybei. turima omenyje tai. esantys šalies teritorijoje (Pagal šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinį žodyną). Siauruoju požiūriu prie mokesčių yra priskiriami tik tie valstybės naudojami pajamų gavimo finansiniai instrumentai. Jeigu valstybės išlaidoms padengti nepakanka biudžeto pajamų. Pasirinkus siaurąją mokesčių sampratą privalomuosius mokėjimus ar rinkliavas užtenka reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą“[9]. Tai reiškia. kad jeigu valstybė pasirinko plačiąją mokesčių sampratą. dažnai net priešingus rezultatus. Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei (В.Didelė mokesčių teorijų įvairovė rodo. kurią mokesčių sampratą valstybė pasirenka. valstybės funkcijų įgyvendinimui finansuoti. istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. piliečių švietimas. Pagrindiniai mokesčių požymiai: • Privalomumas. Sudavičius teigia. kurių negali imtis privačios komercinės organizacijos. šių paslaugų sąrašas yra pakankamai didelis: kelių tiesimas. Mokesčius turi mokėti visi. mokesčiai yra visi valstybės naudojami privalomi finansiniai instrumentai. rinkliavų. Mokesčių mokėtojas privalo laikytis teisės aktų nustatytos apmokestinimo (apskaičiavimo. . Kalbant apie mokestį. valstybės išorės. Iš LR Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalies matyti[8]. netaikant išimčių ar lengvatų. skiriasi mokesčių reglamentavimas teisės normose.

• Individualus neatlygintinumas. Valstybinį socialinio draudimo fondą.Pastarajam nevykdančiam ar netinkamai vykdančiam mokestinę prievolę gali būti taikomos poveikio priemonės. Mokesčiai . Rezervinį (stabilizavimo) fondą. tarifus ir jų apskaičiavimo būdą. • Piniginė prievolė. kurie gali būti klasifikuojami pagal daugelį požymių.[14] Reguliavimo funkcija realizuojama tada. pastarasis vis tiek yra įvertinamas pinigais ir mokestis išsaugo savo kaip piniginės prievolės forma. žyminis mokestis. Tačiau. žemės mokestis. skatina ar stabdo tam tikrą ekonominę veiklą. paramos ir kitų pervedimų forma tarp gyventojų. Jeigu įstatymas nenurodo. išskyrus įstatymo numatytus atvejus. paveldimo turto mokestis). infliacijai. užimtumui) bei spartesniam prioritetiniu sričių vystymuisi ir pan. o 2002 m. įtakoja makroekonominiams procesams (ekonomikos augimui. gamybos ir komercijos. todėl vadinami bendraisiais. jie įskaitomi į valstybės biudžetą. apmokestinimo objektus. subsidijų. Mokesčių rūšys Mokesčių sistema apima daug mokesčių rūšių. kurių panaudojimas užtikrina valstybės apsaugos. ūkio subjektų bei tam tikrų veiklos sferų. Dažniausiai jie grupuojami pagal: • • • įskaitymo tvarką.svarbiausias valstybės pajamų šaltinis. . kur turi būti kaupiami konkretūs mokesčiai. per mokesčių sistema (priimdama naujus mokesčius. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Fiskalinė funkcija pasireiškia tuo. valstybė apsirūpina lėšomis. vystymo.5. Privalomojo sveikatos draudimo fondą. perskirstomoji ir reguliavimo. sudarė apie 95 procentus nacionalinio biudžeto pajamų. Garantinį fondą. kai mokestinis įsiskolinimas padengiamas turtu. suteikdama mokesčių lengvatas. savivaldybių privatizavimo fondus. numatytos įstatymuose. kad mokesčių mokėtojų lėšos sukauptos nacionaliniame biudžete perskirstomos dotacijų. rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą. Mokesčiai paskirstomi remiantis Biudžeto sandaros ir kitais mokesčių įstatymais. Mokestinės prievolės atsiradimas nesiejamas su tam tikrų paslaugų tiekimu mokesčio mokėtojams ( išskyrus konsulinį.[13] Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą. kai valstybė.) sąlygoja resursų paskirstymą. Lietuvoje mokestinės įplaukos svyruoja gana plačiai. [12] Perskirstomoji funkcija glaudžiai susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo. privalomos įmokos. nekilnojamojo turto mokestis. Nurodyti požymiai būdingi visiems mokesčiams. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai. Vykdydama fiskalinę funkciją. kad nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės yra formuojamos šalies mokesčių sistemos dėka. Privatizavimo fondą. 1996 m. žyminį mokestį). 6. baudų sistemos pagalba ir pan. keisdama tarifus ar/ir apmokestinimo taisykles. administracinių funkcijų vykdymą. Mokesčių reikšmę atskleidžia jų pagrindinės funkcijos: fiskalinė. planinės mokestinės įplaukos dėl pakitusios fiskalinės politikos sumažėjo iki 86 procentų. Pavyzdžiui. Mokestis gali būti mokamas tik pinigais. Pagal įskaitymo tvarką: 1) Vietiniai (savivaldybių) – (gyventojų pajamų mokestis.

Tiesioginiai mokesčiai – nustatomi tiesiogiai mokesčių subjektų pajamoms ir turtui. pavyzdžiui rinkliavos. žemės mokestis ir kt. Mokesčio mokėtojas. . Juos faktiškai sumoka prekių ar paslaugų vartotojai. muitai). Mokestinės pajamos sudaro vidutiniškai 95 proc. kainų priedus. akcizai. įtraukiami į tarifus (pridėtinės vertės mokestis. mokestį sumoka pats (žemės. žyminis mokestis. akcizai.2) Valstybės – (pelno mokestis. Netiesioginiai mokesčiai – sumokami per kainas. t. įmokos į garantinį fondą. Pagal mokesčių tarifus (mokesčių apskaičiavimo būdą): • • • • • • • Mišrūs: akcizai. akcizai. gyventojų pajamų mokestis. 2) Nepaprastieji – įvedami tam tikram laikotarpiui (karo metu. mokestis už valstybinius gamtos išteklius. įvykus stichinėms nelaimėms ir pan. Vartojimo mokesčiai – tie. naftos ir dujų išteklių mokestis. Pagal prievolių vykdymo tvarką: 1) Natūriniai (istoriniu požiūriu. už aplinkos teršimą ir kt. Turto: žemės mokestis. 2) Piniginiai. Progresiniai: mokesčių tarifai didėja augant objekto apimčiai (mokestis už aplinkos teršimą). pajamų. neatsižvelgiama į išlaidas. naftos ir dujų išteklių mokestis. vertybių vartojimas (pridėtinės vertės mokestis. Taigi svarbiausią vaidmenį formuojant nacionalinio biudžeto pajamas vaidina mokesčiai. kurių objektu yra nekilnojamas arba kilnojamas turtas (nekilnojamojo turto mokestis. konsulinis mokestis. konsulinis mokestis už valstybinius gamtos išteklius.6. Proporciniai: mokesčių tarifai skaičiuojami pagal vienodą procentą nuo bendros apmokestinamo objekto apimties (pelno mokestis. mokestis už gamtos teršimą ir kt. ekologiniai mokesčiai). mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. turto mokesčiai). privalomasis sveikatos draudimas. Turto mokesčiai – tie.). Vidaus prekių ir paslaugų: pridėtinės vertės mokestis. kurias subjektas turi. kurie mokami nuo subjekto bendrųjų pajamų. Vienetiniai: konkreti suma apmokestinimo vienetui.y. pridėtinės vertės mokestis. Mokesčių ir tikslinės paskirties įmokų vieta valstybės pajamų sistemoje Nacionalinio – bendro valstybės ir savivaldybių – biudžeto pajamas sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos. nuolat. – nemokestinės pajamos. visų nacionalinio biudžeto pajamų. pelno mokestis.) Pagal mokesčių objektus: • • • • • • Pajamų ir pelno: gyventojų pajamų mokestis. kurių objektu yra tam tikrų prekių. baltojo cukraus virškvočio mokestis ir kt. Už naudojimąsi šalies ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis: konsulinis mokestis. muitai. kurių objektu yra subjekto pajamos. atitinkamai 5 proc. Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo: valstybinis socialinis draudimas. žemės mokestis. Pelno mokesčiai – priklauso tie mokesčiai. paveldimo turto mokestis). akcizai. atsižvelgdamas į turimą apmokestinimo objektą. pajamos. vyraujant natūriniam ūkiui). Prekybos ir prekybos sandorių: muitai. kad gautų pajamas (gyventojų pajamų mokestis). Regresiniai – augant pajamoms mokesčio tarifas mažėja. Pagal apmokestinimo objektus dar galima suskirstyti: • • • • Pajamų mokesčiai – tie.) 6. paveldimo turto mokestis. nekilnojamojo turto mokestis. Pagal mokesčių svarbą: 1) Paprastieji – mokami sistemingai. atskaičius išlaidas (pelno mokestis).

išlieka kreditoriaus nuosavybe ir pasibaigus skolinimosi terminui turi būti grąžintos jų savininkui. Nemokestinės pajamos taip pat gaunamos skolinant lėšas valstybei. palūkanos už depozitus. palūkanos už teikiamas paslaugas. realizuojant (nuomojant) viešosios nuosavybės objektus. Nemokestinių pajamų dalis bendrose biudžeto pajamose yra nedidelė. išieškant baudas už įstatymų pažeidimus ir pan.Tačiau ne visų mokesčių įtaka nacionalinio biudžeto pajamoms yra reikšminga – yra ir tokių mokesčių. kurių įplaukos nacionalinio biudžeto pajamose sudaro vos kelis procentus. pajamos už atsitiktines paslaugas. tiek savanoriškais pagrindais. Tokios pajamos gaunamos renkant mokesčius. rinkliavas. perduodant jai savanoriškus įnašus ir t. pajamos iš valstybės nuosavybės gali sudaryti nemažą biudžeto pajamų dalį. Nemokestinės pajamos gaunamos tiek privalomais. įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose. sistema ir pagrindiniai bruožai Valstybės biudžeto pajamų šaltinis – tai nemokestinės pajamos. finansinės ir investicinės veiklos pajamos (palūkanos. baudos. Todėl vertėtų skirti ypatingą dėmesį būtent šių mokesčių reglamentavimui bei reglamentavimo kitimui XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Pagal nuosavybės formą valstybės pajamos skirstomos į nuosavas ir laikinai skolintas. išieškant lėšas už valstybei padarytą žalą.2 procentus pajamų. įmonių. gautos už pagamintas ir parduotas prekes ar teikiamas paslaugas. išmokant nustatyto dydžio palūkanas. 6. nacionalinio biudžeto pajamų. < Šiai pajamų rūšiai priskiriamos pajamos iš valstybės nuosavybės. Valstybės nemokestinių pajamų sąvoka. Išskiriamos: turto pajamos. Valstybės nemokestines biudžetines pajamas sudaro pajamos. Tik tuo atveju jeigu valstybei priklauso daug gamtos išteklių. dividendai it kt. laikinai skolintos pajamos. Kartu jie sudaro daugiau kaip 88 proc. Nuosavoms pajamoms priklauso piniginiai ištekliai. Kaip privalomos nemokestinės pajamos yra rinkliavos. savivaldybės) nuosavybės objektu. palūkanos už paskolas. pajamos už patalpų nuomą. įstatymų nustatytais būdais pereinantys valstybės žinion ir tampantys viešosios (valstybės. jei valstybei priklauso daug gamtos išteklių.[1] Šito pajamų šaltinio dalis bendrose biudžeto pajamose daugelyje šalių yra nedidelė.t. kitos pajamos. susijusios su nekilnojamojo ar kilnojamojo turto operacijomis. dividendai. vietinės rinkliavos. įmonių pajamos iš valstybės nuosavybės gali sudaryti nemažą biudžeto pajamų dalį. .4 procentus. palūkanos už kapitalo naudojimą.) bei pajamos. Tik tuo atveju. pajamos iš bankų ir konfiskacijos bei kitos nemokestinės pajamos. Nemokestinės pajamos Lietuvos biudžete 2005 metais sudarė 8.2. 2. Skirtingai nei nuosavos. Lietuvos banko likutinis pelnas. kitų privalomų mokėjimų atveju.1 paveikslas Nacionalinio biudžeto pajamos 2003 metais [1] Didžiausią lyginamąjį svorį biudžete turi du netiesioginiai mokesčiai – pridėtinės vertės mokestis bei akcizai – ir du tiesioginiai mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis bei pelno mokestis. pajamos iš kapitalo -1.7. gautos valstybei skolinantis lėšas iš kreditorių.

valstybės išlaidų didėjimas bendrajame vidaus produkte. dėl to auga valstybės išlaidų dalis bendrajame vidaus produkte. Vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti yra savarankiška bendrosios paklausos sudedamoji dalis. dengti kitas valstybės išlaidas. Vyriausybė perka tokias prekes kaip popierius.. Paslaugų pirkimas taip pat susijęs su gamybinių išteklių panaudojimu. Pastebimos valstybės išlaidų didėjimo tendencijos. kurios sukaupiamos per visų valstybės valdymo lygių biudžetus. Decentralizuotos pajamos formuojamos iš valstybinių įmonių piniginių pajamų is sankaupų. Valstybės išlaidos gali būtii apibrėžiamos kaip tam tikrų prekių ir paslaugų. Einamosioms išlaidoms priskiriamos darbo užmokesčio ir perkamų prekių ir paslaugų išlaidos. Dabartinės valstybės turi garantuoti savo valstybės krašto apsaugą ir viešąją tvarką. taip pat per nebiudžetinius fondus ir netgi valstybės kredito pavidalu. Ji perka taip pat ir paslaugas. Prie valstybinių įmonių priskiriamos: VĮ „Regitra".Remiantis teritoriniu kaupimo ir panaudojimo principu išskiriamos Respublikos (valstybės) ir savivaldybių pajamos. karinės technikos pirkimas ir kt. vyriausybinių įstaigų tarnautojus. Akumuliuojami valstybėje finansiniai ištekliai vadinami centralizuotais.. Pagrindinę valstybės išlaidų dalį sudaro einamosios išlaidos (apie 30 %). Šis teiginys žinomas kaip Vagnerio dėsnis arba valstybės veiklos plėtros dėsnis: visuotinės gerovės valstybėje valstybės išlaidų rūšys ir dydis palyginti su privačiu sektoriumi didėja. šalies ekonominę būklę. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas". sveikatos ir socialinės apsaugos teikimą gyventojams. Kai vyriausybė perka prekes ir paslaugas ji tiesiogiai veikia šalies gamybinius pajėgumus. tinkamą valstybės bendrąjį ir vidaus valdymą.8. Valstybės išlaidos .. vyriausybės samdomas policijos darbuotojas privalo rūpintis viešąja tvarka ir tokiu būdu jis nebeturi galimybės dirbti privačiame sektoriuje.) Transferiniai išmokėjimai privačiam sektoriui. kompiuteriai. Valstybės pajamos taip pat yra skirstomos į centralizuotas ir decentralizuotas. keisdamas namų ūkio vartojimo išlaidas.. Pvz. o kapitalinių įdėjimų išlaidos – tai valstybės investicijos. Respublikos pajamos kaupiamos visos valstybės mastu centralizuotuose pinigų fonduose ir naudojamos bendroms Respublikos reikmėms finansuoti. Nuo XX a. jomis finansuojami atitinkamos savivaldybės poreikiai. Tokiomis pajamomis disponuoja įgaliotos valstybės institucijos. nedarbo pašalpų išmokėjimai. švietimo.). 6.. o valstybinėse įmonėse -decentralizuotais. Valstybės funkcijos yra labai įvairios ir plačios2 (3 pav.tai sukauptos piniginės lėšos. Valstybės išlaidų sąvoka Valstybės išlaidos turi garantuoti valstybinės veiklos poreikių patenkinimą. subsidijos įmonėms). Centralizuotos valstybės pajamos sudaromos iš mokesčių.t. iš valstybės užsienio ekonominės veiklos ir gyventojų mokėjimų. samdydama pvz. šiomis pajamomis disponuoja atitinkamos savivaldybės institucijos. pradžioje A. uostų statybos išlaidos ir kt. mokytojus. investicijoms tenka santykinai nedidelė valstybės išlaidų dalis. pradžios pasaulyje. skirtų bendriems visuomenės narių poreikiams tenkinti. Prie centralizuotų priskiriamos pajamos. Taip pat gali būti išskirta ketvirtoji išlaidų grupė – tai Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos (palūkanų mokėjimas). Šiai grupei priskiriami mokėjimai. Dar XIX a. Valstybės ir savivaldybių išlaidų sistema Valstybės biudžeto išlaidos gali būti suskirstytos į tris grupes: • • • Valstybės vartojimo išlaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį bei valstybės perkamų prekių išlaidas (pvz. Investicijoms tenka apie 10%. už kuriuos valstybė betarpiškai negauna mainais prekių ar paslaugų (pvz.) Valstybės investicijos – tai įvairios kapitalinės išlaidos (pvz. lėktuvai ir t. Pagrindinis šių lėšų formavimo šaltinis yra valstybinių įmonių pelnas. Vagneris numatė. Savivaldybių pajamos sudaro finansinį vietos savivaldos pamatą. Tai grindžiama dviem priežastimis: . Vyriausybės sektorius veikia bendrąją paklausą netiesiogiai. valstybiniai žemės ūkio produktų supirkimai. kad valstybės išlaidų dalis BVP didės.9. Šios trys valstybės išlaidų grupės kartais skirstomos tik į dvi stambias dalis – einamąsias išlaidas ir kapitalinių įdėjimų išlaidas. pirkimas arba transferiniai mokėjimai. kurias valstybė panaudoja savo funkcijoms atlikti.t. transferiniai mokėjimai ir valstybės skolos palūkanų mokėjimai. Tačiau vyriausybės sektoriaus įtaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Registrų centras ir t.pensijų. Pagrindinę valstybės išlaidų dalį sudaro einamosios išlaidos. kelių tiesimo. 6.

kurios neturi pajamų iš savo veiklos. Teisine prasme tai valstybės sąnaudos pagrindinių fondų sukūrimui bei atnaujinimui bei valstybės socialinių-ekonominių programų apmokėjimui. užsienio paskolos. kuriems parengtas statybos pagrindimas ir visa projektinė dokumentacija.) valstybės atliekamos funkcijos. FM. kurie įgyvendina valstybės funkcijas. soc. kuriai skirtos lėšos. Biudžetinio finansavimo sąvoka ir objektai Biudžetinis sąmatinis finansavimas – tai biudžeto lėšų skyrimas valstybės institucijoms ir biudžetinėms įstaigoms. kuriems skiriama bent 1. Už lėšų naudojimo tikslingumą atsako ministerija ar žinyba. Principai: . valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšos). Valstybinio finansavimo sąvoka ir principai Finansavimas – tai biudžeto lėšų skyrimas juridiniams asmenims. sudarant kiekvienų metų biudžeto skiriamos lėšos konkrečiai programai finansavimui. lėšų limitavimas. policija. kylant visuomenės gyvenimo lygiui valstybė ims vykdyti naujas funkcijas: sveikatos apsauga. 6. Jų naudojimą kontroliuoja ŪM. Patvirtinama trijų metų programa. 6. Patvirtinus investicijų programą. Dalis tokių objektų finansavimo išlaidų turi būti paskiriama iš valstybės biudžeto lėšų. Investicijų finansavimas (Investicijų finansavimo tvarka apima ir programų finansavimą) – teisės aktų reglamentuota kompetetingų institucijų veikla formuojant. Šių funkcijų atlikimas ypač skatins spartų valstybės išlaidų didėjimą. Neįtraukti objektai finansuojami iš savivaldybės ar įmonės lėšų. numatytiems valstybės ar savivaldybės finansiniuose planuose. neatlygintinumas. gynyba. surenkant ir perskirstant valstybės lėšas ūkio struktūros plėtimui ir svarbiausiems valstybės socialinių programų finansavimui. Valstybės kontrolė. valstybė skiria lėšas konkretiems tikslams. suderinus su FM. tikslingumas.1)ateityje (nuo XIX a. kiekvienais metais sudaroma metinė investicinės programos. Investicijoms skirtos lėšos pervedamos į atitinkamą sąskaitą ir naudojamos pagal rangos sutartį. kad objekto ar programos finansavimui yra LR tarptautinis įsipareigojimas apmokėti dalį finansavimo. mokslas ir kt. kurių finansavimui turi būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.5 mln. kurie atsiranda: • • • planuojant investicijas. Objektas taip pat bus įtrauktas. besivystant šalims.10.11. į kuriuos numatoma investuoti ne mažiau kaip 3 mln. asortimentą. susijusios su teisėsauga. Programos pagrindinė reikšmė – nurodomi objektai ir socialinės-ekonominės programos. Metinės programos pagrindu numatomas einamųjų metų biudžetinės lėšos konkrečioms investicijoms finansuoti. atidarant investicijų finansavimo sąskaitas. Finansavimo instituto normos reguliuoja tuos santykius. Į programą įtraukiami tik tie objektai. kurių nepanaudojo arba nepanaudojo pagal paskirtį. išskyrus lėšas. rūpyba. kontroliuojant investicijoms skirtų valstybės lėšų naudojimą. švietimu ir kt. Seimas ar Vyriausybė turi priimti nutarimą. į kurią įtraukiami tie objektai. valstybės ar savivaldybės skiriamos lėšos negrąžinamos į biudžetą. Apl M. biudžetinės lėšos skiriamos juridiniams asmenims nenustatant jokių palūkanų. Patvirtinus biudžeto įstatymą. valstybės skiriamos lėšos neturi viršyti patvirtintų limitų konkretiems asmenims arba konkrečioms programoms. Ją rengia ūkio ministras. Lt. intensyvės. Principai: • • • • negrąžintinumas. nustatant jų finansinių šaltinius (įmonių lėšos. konkurentabilumą. kurie atsiranda naudojant valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas sudarius ir patvirtinus valstybės užsienio investicijų programą. jei toks objektas padidintų LR prekių gamybą. kurios stato konkrečius objektus ar vykdo konkrečias programas. ūkio ministras paskirsto investicijoms skirtas lėšas tarp ministerijų ir kitų žinybų. Finansinė teisė reguliuoja tuos santykius. Lt arba aplinkos apsaugos objektams.

6. Taigi šiame pranešime trumpai aptarsime valstybės skolos formas. Pagrindiniai Valstybės skolinimosi tikslai yra kompensuoti nuosavų valstybės pajamų trūkumą. . kiek numatyta patvirtintame biudžete. numatytai biudžete (vieno tipo visoms įstaigoms). neturinčios skolų (vidaus ar užsienio). tai finansiniai planai. 2) Valstybė gali bankrutuoti. Argumentai valstybės skolinimosi naudai: 1) Valstybės skola yra svarbus valstybės pajamų šaltinis. ne atsiranda valstybės nemokumo pavojus. Biudžetinės įstaigos pilnai finansuojamos iš valstybės ar savivaldybės lėšų. finansuoti valstybės investicijų programą. jei skiriamų lėšų biudžetinio asignavimo apimtys ir paskirstymų kryptys. įstaigos pavaldumas. biudžetinės įstaigos. Pagal sudarymo pobūdį. papildyti valstybės investicijų programą. norėdami įvertinti Lietuvos skolos valdymo politikos efektyvumą. Visos išlaidų sąmatos per dvi savaites po valstybės ar savivaldybės biudžetų patvirtinimo turi būti patvirtintos asignacijų valdytojų. Tam kad subalansuoti neigiamas ir teigiamas valstybės skolinimosi puses turi būti kuriama racionali valstybės valdymo politika ir racionaliai. jų atliekamas funkcijas. [1] Įvardintini valstybės skolinimosi teigiamos ir neigiami aspektai. įvertinsime šiuos rodiklius ES lygiu. sudaromos kiekvienai įstaigai. kai jos įgyvendina valstybės investicijų programas arba turi laikinų finansinių problemų. valstybės skolos valdymo politika. Valstybės skolos (vidaus ir išorės) valstybės vardu ir su valstybės garantija sampratos Įsiskolinimas – vienas iš ypatingų šiandieninės pasaulinės ekonomikos bruožų. 3) Valstybė gali skolintis tik iki tam tikros. biudžetinės sąmatos: bendrosios ir individualios. nuo valstybės užsienio ir vidaus skolų santyki. kiekvienas biudžeto įstatymas planuodamas išlaidas naudoja išlaidų normatyvus. nes joms teks mokėti palūkanas didinant mokesčius. 2) Valstybės skola yra pagrindinius valstybės biudžeto deficito padengimo šaltinis. skiriama tiek lėšų. Argumentai prieš skolinimąsi 1) Valstybės skolos augimas – tai naštos užkrovimas kitoms gyventojų kartoms. o komercinės ūkinės struktūros tik tais atvejais. kuris dalinai galintis pakeisti kitą šaltinį – mokesčius. Patvirtinus išlaidų sąmatą. kurioms patikėta valdyti valstybės skolą. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos yra pagrindas sąmatiniam finansavimui vykdyti. skolinimąsi lemiančius veiksmus. Sąmatoje turi būti numatyti įstaigos duomenys (pavadinimas. pateiksime statistinius duomenis apie valstybės skolą. jų paskirstymo kryptis ir paskirstymą ketvirčiais. kurie įtvirtina metinius asignavimus konkrečiai įstaigai. skolos ir BVP santykį. Biudžetinio finansavimo objektai: • • komercinės ūkinės struktūros. institucijas. Pasaulyje praktiškai nėra valstybės. adresas). priklausomai nuo pasitikėjimo valstybe lygio (nuo jo priklauso palūkanų dydis). ribinių biudžetinių asignavimų nustatymas. papildyti įmonių ir kitų asmenų apyvartines lėšas. išlaidų normavimas.12.• • • visų atitinkamų investicijų arba įstaigos išlaidų apmokėjimas iš konkretaus biudžeto. efektyviai įgyvendinamas valstybės skolos valdymas. [2] Argumentai prieš vertinami kiekvienai šaliai skirtingai. kurie yra privalomi (nustato įstatymas ar Vyriausybė nutarimu) arba apskaitomi (nustato pati įstaiga). atsiranda Vyriausybės pareiga skirti lėšas iš valstybės biudžeto konkrečiai įstaigai ir konkrečios įstaigos teisė reikalauti iš Vyriausybės biudžeto lėšų skyrimo. jei ji išmokės visas valstybės skolas.

kuriuos palūkanų pavidalu valstybė turi mokėti aptarnaujant skolą. pajamas iš palūkanų ir moka mokesčius.Finansų ministro siūlymu užsienio paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti kiti valstybės tarnautojai. Skolinimosi formos yra paskolos sutartis. rezidentai gauna palūkanas. Valstybei skolinantis užsienio rinkoje. Užsienio paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras. pajamas iš palūkanų mokamos užsieniui ir. leisdama finansų rinkose VVP. Vidaus skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų. pasirašius paskolų sutartis. kai šis turi finansinių sunkumų. Užsienio paskolų sutartys ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. skolindamasi iš bankų. Pagal LR skolos įstatymą valstybės skola yra vidaus ir užsienio skolos suma. nespartina šalies ekonomikos vystymosi. Valstybės skola – tai visų išleistų ir dar nepadengtų valstybės paskolų suma kartu su priskaičiuotomis už jas palūkanomis. tiek užsienyje nėra sunku. lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. • . prisiimti valstybės vardu. kurios turi būti išmokėtos nustatytu laiku arba iki nustatyto termino. turinčių teisę skolintis. priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų. Valstybė tokius įsipareigojimus prisiima. tiek pinigų rinkoms. litų ar mažesnęužsienio paskoląbei užsienio paskolą valstybės biudžeto deficitui finansuoti. [4] Užsienio skola skolinimasis užsienio valiuta. prisiimtų. vykdantis skolininko įsipareigojimus. Netiesioginė skola –tai suteiktos valstybės garantijos dėl paskolų. Tiesiogiai skolinimasis iš bankų pasirašant paskolos sutartis. Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti ir kitiems tikslams. pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius. Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymas[7] reglamentuoja santykius. valstybės garantija. kai atsiranda subjekto. ir skolos suteikimo sąlygos joms yra palankios. kuriam suteikta garantija. o tie procentai. nemokumas. kad valstybės skolinimasis vidaus rinkoje prisideda prie šalies finansų rinkos plėtotės ir yra reikšmingos tiek valstybės kapitalo. pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius.[5] Negatyvų poveikį daro valstybės ekonomikai daro pirmiausia ne pati valstybės skolos. Konstatuoti faktai leidžia teigti. Užsienio skola –valdžios sektoriui priskirtų subjektų. vertybiniai popieriai. susijusius su valstybės skola ir valstybės reikalavimo teise į skolininkus ir skolininkus. pasirašius paskolų sutartis. kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikti įgaliojimai. lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. [6] Valstybės skola gali būti skirstoma ir kitu aspektu tiesioginė ir netiesioginė. bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti užsienio kreditoriams lėšas. Ypatinga valstybės skolos forma – garantijos. todėl ekonomiškai patikimoms ir stiprioms šalims pasiskolinti tiek šalies viduje. Valstybė šiuo atveju yra garantas. • Sprendimą imti 40 mln. prisiimtų. suma.[3] Vidaus skola tai skolinimasis litais. Realus valstybės įsiskolinimas atsiranda ne iš karto. kai suteikiama valstybės garantija. mokėti palūkanas. Valstybės skolinantis vidaus rinkoje. konsoliduota suma. atsirandančias dėl valstybės skolos aptarnavimo.kompensuoti išlaidas. bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti vidaus kreditoriams lėšas. pagal paskolos sutartis ir sutartis su valstybės garantija arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Valstybės skolinimosi būdai: • • • Vyriausybės skolos vertybinių popierių išleidimas. už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. numatytiems atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme. Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai. o tik tada. turinčių teisę skolintis. Valstybė yra pati skolininkas. kitaip tariant. padengti įsiskolinimus pagal specialiuosius įstatymus arba tarptautines sutartis. Skolinimosi kaina priklauso nuo pasitikėjimo valstybe lygio.

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių parametrus bei išleidimo į apyvartą sąlygas. Vertybinių popierių apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų. išmokama bei grąžinama per valstybės fiskalinį agentą . Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai. nustatytus atsiskaitymams už vertybinius popierius per tarptautines atsiskaitymų sistemas. kai skolininkas arba skolininkas. susijusioms su valstybės skola. vadovaudamasi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymu arba kitais įstatymais.yra įtraukiami į vertybinių popierių apskaitą. Finansų ministerijai sutikus. taip pat dėl kitų teisinių dokumentų. nurašo. sudaro su akcine bendrove Turto banku pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti paskolų ir kitų turtinių įsipareigojimų.Lietuvos banką arba per kitą banką. valstybės fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti. pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas teisingumoviceministras. didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais. išleisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. sutartis su valstybės garantija ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Vidaus paskolos teikimo ir grąžinimo tvarką bei institucijų. iš skolintų lėšų finansuojavalstybės programas ir atlieka jų finansinę priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. perduodamus akcinei bendrovei Turto bankui. už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. kai yra atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas Valdant valstybės skolą. Ši ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka: • • • • • • • • skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas. įstatymų nurodytas. išlaidoms. litų. apmokėti ir valstybės skolai dengti. kuri yra didesnė kaip 40 mln. susijusių su valstybės skolinimusi. išleidimo ir apyvartos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Taip pat teikiamos paskolos su valstybės garantija sprendimus suteikti valstybės garantiją dėl vidaus ar užsienio kreditoriaus pagal sutartį teikiamos paskolos. išreikštų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais. Vidaus paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras. Vidaus paskolų. atlygintinai perleidžia reikalavimą grąžinti paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus. funkcijas ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. kuri yra 40 mln. Finansų ministerija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti fiskalinį agentą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo į apyvartą operacijoms vykdyti. . fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką. atlieka operacijas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose. litų ar mažesnė. dalyvaujančių šiame procese. bei jų administravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. valstybės investicijoms finansuoti. kitų teisės aktų ir akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumonustatyta tvarka arba pagal reikalavimus. Užsienio paskola paimama. o sprendimus suteikti valstybės garantiją. įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei pagal paskolos sutartis.• • • • • • Teisinę išvadą dėl užsienio paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų. Vyriausybė Lietuvos Respublikos vardu gali imti paskolas ir teikti valstybės garantijas dėl paskolų. Paskolasir kitus turtinius įsipareigojimus. o teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos kreditoriaus pageidavimu pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas teisingumo viceministras. beviltiškomis pripažintas paskolas arba skolas. naudojamų šiems tikslams: • • • • • valstybės biudžeto deficitui finansuoti bei Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti. išleidžiami vidaus valiuta. Valstybės garantiją pasirašo finansų ministras. gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą. kitiems tikslams. kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikti įgaliojimai. Finansų ministro siūlymu vidaus paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti kiti valstybės tarnautojai. priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Užsienio kreditoriai: Sprendimą imti didesnę kaip 40 mln. fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką. Finansų ministerijai sutikus. neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų. Valstybės pajamos. pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas teisingumoviceministras. . Vidaus paskolos teikimo ir grąžinimo tvarką bei institucijų. Vertybinių popierių apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų. Užsienio paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras. numatytiems atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme. išleidžiami vidaus valiuta. tiek planuojamas sukurti negali būti įkeistas siekiant užtikrinti LR skolos įsipareigojimus. dalyvaujančių šiame procese. kitų teisės aktų ir akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumonustatyta tvarka arba pagal reikalavimus. Vidaus kreditoriai: Vidaus paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras. kurie turi atitikti tam tikrus reikalavimus: • • Turi atitikti Lietuvos Banko nustaytus kriterijus ir turi turėti teisę disponuoti paskolomis.yra įtraukiami į vertybinių popierių apskaitą. gautomis Lietuvos vardu iš užsienio. Valstybės imamamos paskolos nėra užtikrinamos valstybės turtu. funkcijas ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. nustatytus atsiskaitymams už vertybinius popierius per tarptautines atsiskaitymų sistemas. per komercinius bankus ūkio subjektams. kuriems pritaria investicinių projektų komisija arba šakinė ministerija. Valstybės paimamos paskolos perskolinamos kitiems subjektams. kurie vadinami paskolos gavėjais: • • • komerciniams bankams arba Vyriausybės įsteigtoms institucijomis. ūkio subjektams. Valstybės paskola pagal bendrą taisyklę imama pinigais nacionaline valiuta arba užsienio valiuta. Užsienio paskolų sutartys ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. Sprendimą imti 40 mln. išreikštų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais. Finansų ministerija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti fiskalinį agentą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo į apyvartą operacijoms vykdyti. Teisinę išvadą dėl užsienio paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų. Vidaus paskolų. Išimtinais atvejais – materialinėmis vertybėmis. taip pat dėl kitų teisinių dokumentų. Pagal įstatymus LR turtas tiek esamas. Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti ir kitiems tikslams. Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti ir kitiems tikslams. Finansų ministro siūlymu vidaus paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti kiti valstybės tarnautojai.Pagal Santykius su valstybe kreditoriai skirstomi į vidaus – jiems priklauso LR fiziniai ir juridiniai asmenys. LR skolos užtikrinimui negalima naudoti aukso bei užsienio valiutos atsargų. išleidimo ir apyvartos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikti įgaliojimai. tarptautinės finansų organizacijos. registruoti Lietuvos Respublikoje ir užsienio – užsienio valstybės. numatytiems atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme. susijusių su valstybės skolinimusi. kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikti įgaliojimai. išskyrus paskolą valstybės biudžeto deficitui finansuoti. užsienio bankai. todėl pasibaigus paskolos terminui ar pareikalavus kreditoriui. litų užsienio paskolą. kiti užsienyje registruoti asmenys. išmokama bei grąžinama per valstybės fiskalinį agentą . Užsienio paskola paimama. litų ar mažesnęužsienio paskoląbei užsienio paskolą valstybės biudžeto deficitui finansuoti. neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų.Lietuvos banką arba per kitą banką. suteiktos lėšos turi būti grąžinamos jų sąvininkui. priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. kurie įgyvendina energetikos ir žaliavų importo arba gyvybiškai svarbius ūkio šakų projektus Paskolos suteikiamos per komecinius bankus.Finansų ministro siūlymu užsienio paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti kiti valstybės tarnautojai. išmokant priklausančias mokėti palūkanas. Bankas turi prsiimti visą turtinę atsakomybę už paskolos grąžinimą. kad šios kredituotų smulkaus ir vidutinio verslo vystymo programas. kurie įgyvendina investicinius projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai. LR paskolos padengiamos iš gaunamų pajamų ir iš naujai gaunamų paskolų. gautos per paskolas netampa viešąja valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu.

už tuos ūkio subjektus. Lietuvos banko aukcionui galimų pateikti paraiškų rūšis ir apribojimų dėl jų patenkinimo maksimalias apimtis. tiek užsienio valiuta ir platinami tiek vidaus tiek užsienio rinkose. VVP maksimai emisijos apimtis. LB atidaro specialią sąskaitą. Vyriausybės obligacijos – vertybiniai popieriai ilgesniam kaip 1 metų terminui. įgalinančius gauti pakankamai lėšų paskolai grąžinti ir užtikrina pelną po paskolos grąžinimo. jų turėtojams atidaromos vertybinių popierių sąskaitos. Palūkanų normos (kainos) ribą (jei ji skelbiama) ar jos nustatymo tvarką. parduodami tik fiziniams asmenims. iš kurios Finansų ministerija sumoka palūkanas tiesiogiai kreditoriams. Biudžetinės įstaigos taip pat turi teisę naudotis valstybės gautomis paskolomis. Be paskolos sutarties ir garantijos skola gali būti įforminta Vyriausybės vertybiniais popieriais. Valstybės garantijos teikiamos tik užsienio subjektų teikiamoms paskoloms ir tik pelningiems projektams. bet tik tuo atveju. Visi Vyriausybės vertybiniai popieriai gali būti išleidžiami tiek nacionaline. Vyriausybės taupymo lakštai – ne aukciono būdu platinami vertybiniai popieriai. finansuoti. kurios skiriamos investiciniams projektams. arba kita valstybės įgaliota institucija. Kiekvienai užsienio paskolai. kurie įgyvendina projektus. Sprendimą dėl garantijos suteikimo priima Seimas arba Vyriausybė. Apmokėjimo už VVP datą. kurių pagrindinės: • • • • • • • • • VVP popierių rūšis . įtrauktiems į valstybės investicjų programą. . sudaroma paskolos sutartis tarp finansų ministro ir betarpiško paskolos gavėjo. VVP palūkanų normą ir jų mokėjimo tvarką. Atskirais atvejais LRV gai priimti sprendimą perskolinti paskolas ūkio subjektams. jei valstybės biudžete numatomos lėšos paskolos grąžinimui. Priimdama sprendimą dėl vertybinių popierių išleidimo Finansų ministerija nustato vertybinių popierių emisijos sąlygas. kuria pasiskolinta. Turi atsakyti už paskolos tikslinį panaudojimą ir kitų paskolos sutarties sąlygų vykdymą. priklausomai nuo garantuojamos paskolos dydžio. VVP nominalią vertę ir valiutą. Tokie subjektai privalo mokėti LRV nustatytą palūkanų normą. Iždo vekseliai ir obligacijos platinami 2 etapais. o tokius popierius išperka arba Finansų ministerija. kurie finansuoja prekių importą ir investicinius projektus ir dėl kurių veiklos turtinių įsipareigojimų neprsiima bankai. Užsienio paskola turi būti grąžinta ta paskola. Vyriausybės pavedimu vertybinius popierius išleidžia Finansų ministerija. Garantijas pasirašo finansų ministras. kad valstybė prisiima turtinį įsipareigojimą grąžinti paskolą arba jos dalį ir apmokėti visas su tuo susijusias išlaidas. Terminą(trukmę). per LB organizuojamą aukcioną. už kurių veiklą visą turtinę atsakomybę prisiima bankai. Išpirkimo datą ir sąlygas. Atskirais atvejais paskolos įforminamos valstybės garantijomis. Valstybės garantijos suteikimas reiškia. VVP emisijomis numatoma užtikrinti racionalų ir savalaikį Lietuvos valstybės biudžeto deficitą. taupymo lakštai – ne. gaunamai LR vardu. Subjektui turi pateikti metalinio audito išvadą. už tuos ūkio subjektus. jeigu skolininkas nevykdo savo skolinių įsipareigojimų.• • Komerciniai bankai turi mokėti Lietuvos Bankui metinę palūkanų norma vieną procentą didesnę nei moka Lietuvos Respublikos už gautas paskolas. Kai Lėšos perskolinamos. Garantijos suteikiamos: • • • paskoloms. kurie įtvirtina investitoriaus teises į paskolos grąžinimą ir palūkanų išmokėjimą ir Vyriausybės pareigas tai padaryti. kurių galiojimo trukmė ne daugiau kaip 1 metai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra nematerialūs. Aukciono būdu platinami iždo vekseliai ir obligacijos. Pagal VVP emisijos ir apyvartos laikinąją tvarką Vyriausybės vertybiniai popieriai yra: • • • Valstybės iždo vekseliai – LRV vertybiniai popieriai. susidarantį dėl neatitikimo tarp biudžete sukauptų faktinių įplaukų ir patvirtintų pajamų paskirstymo savalaikėmis išlaidoms atlikti. Visi vertybiniai popieriai platinami aukciono arba ne aukciono būdu. Vyriausybės vertybiniai popieriai – Lietuvos vardu išleisti Vyriausybės skoliniai įsipareigojimai.

tai iš anksto paimti mokesčiai. Gali gauti ir fiziniai. Šalių teisės 8. Metodai Naudojamas imperatyvus metodas.13. paslaugom pirkti. Mus domina valstybinis kreditas. o kreditas – instrumentas. Valstybinio kredito /valstybės vidaus ir išorės skolos/ teisiniai pagrindai Kreditas – tai pinigų ar prekių pateikimas į skolą nustatytam laikotarpiui. 9. 4. kaip ekonominė kategorija. 2) banko kreditas. padedantis tuos fondus formuoti. Trumpai . 5. Taip pat dalyvauja bankas. kai reikia padengti biudžeto deficitą. o per 3 metus nuo galiojimo termino pasibaigimo. Dalyvių (kreditorių Dalyvių interesai skiriasi. prekėm. kai valstybė laikinai naudoti sukaupia tuo metu laisvas fizinių bei juridinių asmenų lėšas. yra vienas svarbiausių elementų finansinių santykių sistemoje. yra bazinė sąvoka žiūrint į kreditą teisiniu aspektu bei atstovauja piniginių santykių sistemai. Poreikis Atsiranda tada. užtikrinimo. atsirandančių valstybinių finansinių resursų. kai valstybė skolinasi kitų subjektų lėšas siekdama padengti nuosavų lėšų trūkumą ir reguliuoti nacionalinės valiutos apyvartą”[3]. kad jis bus atlygintas ir grąžintas”[1]. Bankas (kreditorius) viršesnis už skolininką. formavimo procese. “Valstybinis kreditas– tai visuma ekonominių santykių. Kompensuoti valstybės biudžeto deficitą. ji viršesnė už kreditorių. Lietuvos finansų maklerio įmonės. Kartais tai gali būti ir skolininkų) interesai. kurie galutiniame rezultate įgauna ekonominę išraišką. Fondai gali būti ir privatūs. Abi šalis sieja tie patys ekonominiai interesai 2. Valstybinis kreditas yra savarankiškas finansų teisės institutas ir jį galima nagrinėti ekonominiu ir teisiniu požiūriu. užsienio finansų ir kredito įstaigos ir LB aukciono platinami per VP biržas. su sąlyga. Būtinas subjektas – valstybė.kuriame gali dalyvauti Lietuvoje registruoti komerciniai bankai.: žaliavom. Lietuvių autoriai pateikia tokią valstybinio kredito sampratą: “Valstybinis kreditas – tai tokie finansiniai – ekonominiai santykiai. Dažniausiai naudojamas konkrečiam tikslui. Už kreditą atlyginama procentais (palūkanomis). ir juridiniai asmenys. Kreditas. kai to neįmanoma padaryti savomis lėšomis. Šiuo laikotarpiu palūkanos yra neskaičiuojamos.”[2] Labai įdomiai valstybinį kreditą apibūdino K. 6. Banko kreditas kai kuriais atvejais gali būti priežastimi pertekliniam pinigų kiekiui susidaryti šalies ūkio komplekse. kurie naudojami biudžeto išlaidoms ir valstybės programoms finansuoti. Kam suteikiamas 3. bet trumpai ir apibendrintai paminėsiu pagrindinius šių dviejų sąvokų skirtumus. 6. Reguliuoja civilinės teisės normos. kai nustatomo kainų kitimų netolygumai gamybos ir mainų procese. Prievolių įvykdymo Iš valstybės nereikalaujama jokių prievolių įvykdymo Iš skolininko bankas reikalauja prievolių užtikrinimas užtikrinimo. Marksas. Vertybinius popierius reikalauti išpirkti galima ne iš karto. Tikslas Gauna tik valstybės valdymo organai. pvz. Kreditai gali būti: 1) valstybinis kreditas. korporaciniai ir skirtingi santykiai. Jo nuomone. politiniai. Banko kreditas Poreikis atsiranda tada. Valstybinis kreditas 1. Išimtiniai atvejai Valstybinis kreditas visada yra priemonė sumažinti pinigų kiekiui apyvartoje. Kreditas. Nors valstybė ir skolininkė. Finansai – tai tam tikrų piniginių fondų sistema. ir valstybiniai. Reguliavimas 7. kaip ekonominė kategorija. Naudojamas dispozityvus metodas. Reguliuoja finansų teisės normos. ekologiniai.

Ūkio subjektai turi teikti FM audito išvadas ir ketvirtines ataskaitas apie gautų paskolų . c) smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui. Taigi kreditas ekonominiu požiūriu yra skolinto kapitalo judėjimo forma ir apima bendrojo vidaus produkto perskirstymą. Juridiniai asmenys. Rezerviniai bei draudiminiai fondai – taip pat laisvų piniginių resursų šaltinis. Terminuotumo principas. kuriais valstybė akumuliuoja laikinai laisvus fizinių ir juridinių asmenų piniginius resursus bei siekia padengti biudžeto deficitą ir reguliuoti pinigų cirkuliaciją. priimdamas valstybės biudžeto įstatymą. nuostolių (žalos) kompensavimas. terminuotumo. b) paskolos. Valstybės gautos paskolos pasibaigus paskolos terminui arba. Todėl grąžintinumo principas yra vienas iš pagrindinių kreditinių santykių principų. Valstybės paskolos naudojimo nuolatinė priežiūra. išleistų nacionaline ir užsienio valiuta.14. siekiant kad nebūtų viršyti skolinimosi limitai. kai nesubalansuota ekonomika. Valstybinės skolos limitavimo principas. 4. 5.paskolos suteiktos laikotarpiui iki 1 metų. Grąžintinumo principas. b)ilgalaikės (investicijų projektams finansuoti) . pinigus kaupia sezoninės gamybos. plėtojimui. valstybė gali skolintis lėšas. Valstybė skolinasi lėšas pagal patvirtintas prioritetines kryptis: a) valstybės rezervui sudaryti. be išvardintų būdų. pinigais arba materialinėmis vertybėmis. Bendras principas – visi asmenys. socialinės išmokos. Apskaitomi atitinkamuose valstybės registruose: a. Atlygintinumo principas. gamybinio ciklo metu. tiek užsienio kreditoriai turi teisę laisvanoriškai pasirinkti kreditavimo formą ( paskolos arba vertybinių popierių pirkimas) ir terminą. nei 1 metų terminui. Valstybė skolinasi konkrečiam nustatytam terminui. Iš reguliavimo išbraukiamos: a) grąžintos paskolos. honorarai. Paprastai sąvoka „kreditas“ suprantama kaip kreditoriaus pinigų perdavimas skolininkui. netolygaus kapitalo judėjimo (investicijų) metu. arba paskolos dalis turi būti grąžinamos kreditoriui ir išmokamos palūkanos ar palūkanų dalis. 3.”[4] 6. Pinigų savininkas skolininkui parduoda ne patį kapitalą. pareikalavus kreditoriui. b) valstybės investicijų programai finansuoti. kuriam pasibaigus paskola turi būti grąžinta. Laisvanoriškumo principas . – tai irgi gali lemti gyventojų grynųjų pinigų kaupimą. dėl kurių suteiktos garantijos neteko galios. dėl kurių fiziniai asmenys turi laisvų piniginių resursų: tai tolygus darbo užmokesčio gavimas. jei leidžiama. esant sąlygai. 8. Valstybės skolinių įsipareigojimų apskaita. o teisę juo laikinai naudotis. 2.aptarsime priežastis.ilgesniam. Valstybė už suteiktas paskolas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Be to tai gali būti prekių trūkumas. Teisiniu požiūriu “valstybinis kreditas – tai teisės normomis bei savanoriškumo. grąžintinumo principais sureguliuoti santykiai. Paskolų ėmimo ir naudojimo prioritetinių krypčių nustatymas. Valstybės vardu imamų užsienio paskolų registras • • • • užsienio paskolų su valstybės garantija registras Valstybės vardu imamu vidaus paskolų registras Vidaus paskolų su valstybės garantija registras Vyriausybės vertybinių popierių. naudojantys valstybės vardu paimtas paskolas su valstybės garantija privalo atsiskaityti apie jų naudojimą FM. Valstybinio kredito principai Išskiriami šiepagrindiniai specifiniai valstybės skolinimosi principai: 1. 7. LR FM turi nuolatos skelbti apie valstybės skolos būklę. vertybinių popierių dividendai. c) išpirkti vertybinius popierius. kurį tvirtina Seimas. Paskolos pagal terminą gali būti: a)trumpalaikės (laikinam lėšų trūkumui padengti) . Pagal LR įstatymus. o komerciniai bankai turi teikti ataskaitas Lietuvos bankui. arba vieną kartą pasibaigus kreditavimo terminui. atlygintinumo. Ekonominiu požiūriu tai yra laisvų fizinių ir juridinių asmenų lėšų akumuliacija ir kaip skolinto kapitalo naudojimas. registras FM reguliuoja registrus. neviršydama metinio grynojo skolinimosi limito. Išmokėjimai gali būti mokami: periodiškai paskolos sutartyje nustatytais terminais arba valstybės nustatytais terminais.tiek vidaus. tačiau įsipareigoja grąžinti. kad pinigai bus grąžinti ir už jų naudojimą bus atlyginta. taupymas brangiems ilgo naudojimo daiktams įsigyti. Skolintas kapitalas lengvatinėmis sąlygomis paskirstomas įvairiems subjektams. Šis naudoja juos savo reikalams. 6. kurie turi didelę socialinę ir ekonominę reikšmę bei naudą valstybei ir jos piliečiams.

bei jų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. Todėl aukščiausia institucija. FM turi periodiškai atsiskaityti LRV. pasibaigus biudžetiniams metams. kad visi sprendimai dėl esminių valstybės turtinių įsipareigojimų prisiėmimo būtų priimami Seime. saugo valstybės vardu gautų paskolų sutarčių. teises. analizuoja skolininkų arba skolininkų. Valstybės skolos valdymas Lietuvoje valstybės skolos valdymo procese dalyvauja keletas institucijų.panaudojimą. vykdo kitas teisės aktų nustatytas valstybės. kaupia. naudoja finansines priemones (tarp jų ir išvestines) Vyriausybės valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti. kuriam pavesta: • • priimti skolos valdymą reglamentuojančius įstatymus ir sprendimus dėl „esminių turtinių“ įsipareigojimų. 6. Ši ministerija Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka: • sudaro su akcine bendrove Turto banku pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti paskolų. prisiimtų išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius. už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. perduodamus akcinei bendrovei Turto bankui. sistemina. didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais. naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų. . pagal paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų sutartis ir pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Vyriausybės teikimu. dalyvaujanti valdant skolą. LRV teikia Seimui informaciją kartu su biudžeto vykdymo apyskaita. apskaitą ir rengia atskaitomybę. kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymų nuostatoms. Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.15. kai ši bendrovė administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas. vykdymą. derina su kreditoriais įsipareigojimų. susijusių su paskolomis. kad Valdant Vyriausybės valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus. Valdant valstybės skolą Vyriausybė yra įgaliota atstovauti Lietuvos Respubliką ir tai ji atlieka per Finansų ministeriją. valstybės garantijų. Paskolas. paskolas su valstybės garantija ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. • • • • Finansų ministerija taip pat: • • • • • • • • • • tvarko valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir prisiimtų įsipareigojimų. nurašo beviltiškomis pripažintas paskolas arba skolas. Valstybės skolos įstatymas nustato. Paskolų naudojimą taip pat kontroliuoja Lietuvos bankas. kaip kreditoriaus. didesnis kaip 40 mln. planuoja skolinimosi poreikį. kai skolininkas arba skolininkas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reikalaujama. likučius. Finansų ministerija arba akcinė bendrovė Turto bankas. įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei. kad esminis turtinis įsipareigojimas yra įsipareigojimas. yra Lietuvos Respublikos Seimas. atlygintinai perleidžia reikalavimą grąžinti paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus. grąžinimą. litų. finansinę būklę. už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus: kontroliuoja paskolų teikimą. nustatyti valstybės skolinimosi limitus ir priimti įstatymus bei kitus teisės aktus. išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius. pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. skelbia duomenis apie skolininkus ir skolininkus. valstybės vardu gautas paskolas. paskirstymą. Valstybės kontrolė. vienaip ar kitaip veikiančius valstybės skolinimąsi. valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus. pagal valstybės vardu gautų paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Valstybės skolos įstatyme yra nustatyta. už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų. saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius. su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių bei kitų įsipareigojamųjų skolosdokumentų originalus. gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą.

Tai . Lietuvos Bankas yra Vyriausybės iždo agentas. Kas yra valstybės išlaidos? 7. apskaičiuoja specialiųjų atidėjinių poreikį galimiems suteiktų paskolų ir paskolų su valstybės garantija nuostoliams dengti pagal Vyriausybės nustatytas specialiųjų atidėjinių abejotinoms paskoloms normas ir Finansų ministerijos patvirtintas iš valstybės vardu pasiskolintųlėšų suteiktų paskolų ir paskolų su valstybės garantija grupavimo taisykles. iš kurių aktyviausios yra Ūkio ministerija ir Statistikos departamentas. atliekant mokėjimus ir kt. jeigu ekonominiu požiūriu inicijuoti bankroto bylos iškėlimą arba skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra netikslinga. Pateikite valstybės skolos sąvoką? 9. Apibūdinkite mokesčių politiką. paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį. už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. Pateikite valstybės pajamų sąvoka. Ką reiškia valstybinis finansavimas? Kokie jo principai? 8. teikiamų garantijų tikslingumą teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl šių paskolų. Centrinis bankas dalyvauja • • • išleidžiant ir išperkant Vyriausybės vertybinius popierius. jų perskolinimo arba garantijų teikimo. [1] Be Finansų ministerijos valdant valstybės skolą dalyvauja ir kitos Vyriausybei pavaldžios institucijos. Kas yra mokesčiai? 4. Šios institucijos: • • • sudaro ūkio raidos prognozes. Jos paskirtis: • • vertinti valstybės vardu imamas užsienio paskolas. sudaroma vyriausybės sprendimu iš įvairių įstaigų ir organizacijų atstovų. Kokius jų požymius ir funkcijas žinote? 5. Kas atsakingas už valstybės skolos valdymą? . Kokius valstybinio kredito principus ir formas žinote? 10. Reikia paminėti ir dar vieną instituciją. 3. turi teisę Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti paskolos arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su skolininku arba skolininku. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. planuoja valstybės investicijas rengia ataskaitas apie valstybės investicijas. kuri dalyvauja šiame gana sudėtingame procese. Remdamasi komisijos rekomendacijomis Vyriausybė priima sprendimus dėl užsienio paskolų ėmimo. sistemą ir klasifikaciją.valstybinė užsienio paskolų komisija. Valdant valstybės skolą dalyvauja Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. stebint privačiojo sektoriaus skolas Valstybės kontrolei pavesta • • teikti Seimui kasmetines išvadas apie valstybės skolos būklę ir kontroliuoti. Paaiškinkite valstybės nemokestines pajamas? 6. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublika skiriasi nuo kitų šalių. kaip naudojamos skolintos lėšos. kuriose tokios komisijos nesudaromos ir neišskiriamos užsienio ar vidaus paskolos.• • grupuoja paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus. 2.

Plačiąja prasme valdymas suprantamas. mokesčio tarifai. atsiskaitymo paprastumas. Pasak B. sumokėjimo terminai. atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas. Mokesčių administravimo pagrindai 7. mokesčių surinkimo išlaidų minimizavimas“. mokesčių administravimas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. siekdamos nustatyti ir surinkti mokesčius bei kitus piniginius mokėjimus. mokesčių administratoriaus siekiamų uždavinių ir funkcijų. . Sudavičiaus. 2004 m. Plačiąja prasme mokesčių administravimas tai – „Įvairių valstybės (savivaldybių) institucijų ir jų taikomų priemonių siekiant nustatyti ir surinkti mokesčius sistema“.[5] J. veiksmų apibrėžtumas. sumokėjimą.[2] Anot B. Mokesčių administravimo samprata Mokesčių administravimas apima visumą priemonių.[4] Ekonomikos terminų ir sąvokų mokomajame žodyne mokesčių administravimas įvardintas kaip „valstybinė administracinė teisinė valdymo sistema. lengvatos. būtina renkant mokesčius. Mokesčių įstatymuose nustatomi mokesčio objektas. vykdomosios ir jurisdikcijos) institucijų vykdomas valdymas.7 tema. sumokėjimas ir išieškojimas. kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. kad mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas. kurias taiko valstybės ir savivaldybės institucijos.)[3]. išieškojimą. kaip visų valstybės (įstatymų leidžiamosios. o kai yra jos pavedimas. kad įstatyme įtvirtina mokesčių administravimo sampratą plačiąja prasme. Šia prasme mokesčio administravimas apima įvairių valstybės (savivaldybių) institucijų – Seimo. Muitinės ir kt. Finansų ministerijos ir kitų institucijų – praktinę veiklą priimant ir įgyvendinant mokesčių įstatymus“. Mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. kontroliuojančių institucijų teisių ir pareigų įgyvendinimą ir informacijos mokesčio mokėtojui teikimą”. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) įtvirtinta. įgyvendinimo užtikrinimą. Vyriausybės. atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas. kuriuos jos turi atlikti įgyvendinamos mokesčių įstatymus. kuriuos priima Seimas. MAĮ komentare nurodyta. nustatančius atitinkamas mokesčių įstatymų įgyvendinimo taisykles. priskirtus jų kompetencijai.) veiksmus. mokesčių administravimo samprata siaurąja prasme įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnyje (galiojusiame iki 2004 05 01 d. subjektai. vartojama administracinės teisės moksle. Rimas mokesčių administravimą supranta kaip “mokesčių įstatymo pagrindimą ir priskyrimą valstybės arba savivaldybių biudžetinėms įplaukoms formuoti.1. jų teisės ir pareigos. mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų bei mokesčio apskaičiavimą. taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. teismų. Sudavičiaus. mokesčio paskirstymas ir informacijos mokesčio mokėtojams teikimas. mokesčio apskaičiavimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnį mokesčius. Pagal jį mokesčio administravimas – mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas. Mokesčio administravimo įstatyme įtvirtinta mokesčio administravimo samprata apima vykdomosios valdžios (valstybinės mokesčių inspekcijos.[1] Manytina. kad autoriui šios sąvokos platesnei interpretacijai prielaidas suponavo administravimo kaip „valdymo“ sąvoka. kurią formuojant atsižvelgiama į šiuos kriterijus: patogus mokėtojams atsiskaitymas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija gali pavesti centriniam mokesčių administratoriui priimti lydimuosius teisės aktus. mokesčių apskaičiavimą. balandžio 13 d. mokėjimą ir išieškojimą. Kitoms institucijoms įgyvendinti mokesčio įstatymą gali būti pavesta tik įsakmiai mokesčių įstatymuose nurodytais atvejais. – Finansų ministerija. Spręsdamos klausimus. kuomet mokesčių administravimas apima: 1.

pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. kad mokesčių teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti šių santykių dalyvių (tiek mokesčių mokėtojo. rasės. vykdymo. tikėjimo. sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus. pagrindas. MAĮ komentare teigiama. Mokesčių mokėtojai – fiziniai asmenys ar jų grupės negali būti diskriminuojami (ar pirmenybė jiems teikiama) dėl jų lyties. MAĮ 9 str.[3] Teisingumo ir visuotinio privalomumo. Mokesčių administravimo esmė ir kryptys Mokesčių administravimo principai. nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas teisingas ir savalaikis jos įvykdymas. nustatantys naują mokestį. Šio principo aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių faktinių . teisingai ir sąžiningai. kad mokestinės prievolės turinys. kad mokesčių administratorius administruodamas mokesčius elgtųsi atidžiai. Abiejų minėtų kriterijų įgyvendinimas – tai būdas užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą. kad mokesčių įstatymai neturi sudaryti išskirtinių apmokestinimo sąlygų atskiriems mokesčių mokėtojams. Principium (lotyniškai) reiškia pradžia. kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius. įsitikinimų ar pažiūrų. ne tik prievolę mokėti mokestį. protingumu ir teisingumu pagrįstus mokesčių administratoriaus sprendimus. t. MAĮ 3 d. Taikant mokesčių įstatymus. Todėl. Mokesčių mokėtojų lygybės principas. nes tai pažeidžia proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Turinio viršenybės prieš formą principas. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. o Įstatymo 3 str. visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai. įtvirtintas principas reiškia. 3. Protingumo kriterijus reikalauja. 5 dalyje įtvirtinta. skiriant baudą mokesčių administratorius turi atsižvelgti į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes konkrečioje situacijoje ir skirti tokio dydžio baudą. pasibaigimo tvarka ir pagrindai. kadmokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui. atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.mokesčių administratoriaus tinkamo pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo užtikrinimą. administruodamas mokesčius. pirminis šaltinis. numatytas mokesčių įstatymuose. ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines sąlygas. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. jos atsiradimo. kad mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtas mokestinės prievolės dalykas. mokestinės prievolės turinys. t. apmokestinimo aiškumo. tiek mokesčių administratoriaus) veiklos turinį. 1 d. kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai. turinio viršenybės prieš formą.2. o ne jos formaliai išraiškai. socialinės padėties. naują mokesčio tarifą. laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. tiek ir mokesčių administratorius administruodamas mokesčius.[2] Šio principo esmė. Pagal MAĮ 8 str. vadovaujamasi mokesčių įstatymų nuostatomis. jeigu mokesčių teisinių santykių dalyvių veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų. Taikant mokesčių įstatymus vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai. mokesčių mokėtojo tinkamo pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo užtikrinimą. MAĮ 2 d. Pažymėtina. įtvirtinta.[1] MAĮ yra įtvirtinti pagrindiniai apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai: mokesčių mokėtojų lygybės. 7. Pavyzdžiui. Mokesčių administravimo įstatyme įstatymų leidėjui (Lietuvos Respublikos Seimui) nustatytas reikalavimas užtikrinti. Mokesčių mokėtojų lygybės principas yra konstitucinio lygiateisiškumo principo ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis) įtvirtinimas mokesčių teisėje. jos atsiradimo. y. o ne formalią jos išraišką. kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Reiškia. y. kilmės. priklausomai nuo jų vykdomos veiklos pobūdžio ar nuo mokesčio mokėtojo statuso. kad mokesčių administratorius. kad mokesčių lengvatos. mokesčio lengvatą. bet ir pareigą griežtai laikytis mokesčių įstatymuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. taikytinomis veiklos turiniui. teisingumo ir visuotinio privalomumo. Lengvatos negali būti individualaus pobūdžio. kalbos. įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. tačiau jos turinys atitinka aplinkybes. privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes). Ši nuostata reiškia. kuri būtų adekvati padarytam pažeidimui. tautybės. Šiems principams neturi prieštarauti mokesčių teisės aktai ir jais privalo vadovautis tiek mokesčių mokėtojas. negali būti individualaus pobūdžio.[4] Apmokestinimo aiškumo. nustatyta.

aplinkybių. Išsamiau apie turinio viršenybės prieš formą principo taikymą apskaičiuojant mokesčius aptariama 4.14 potemėje. Paminėtinas dar vienas principas, t.y. Tarptautinių sutarčių viršenybės principas, kuris reiškia, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose, įsigaliojusiose ir taikomose sutartyse dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nustatytos apmokestinimo taisyklės turi viršenybę atitinkamų mokesčių įstatymų atžvilgiu. Pagrindinės mokesčių administravimo kryptys: mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas ir informacijos mokesčio mokėtojams teikimas, aptartos kitose šios temos požemėse bei 8 - 9 temose. 7.3. Mokesčių administratoriaus sąvoka, jo teisės ir pareigos MAĮ įtvirtina, kad mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administratorius galima skirstyti į dvi grupes: • • Institucijos, kurioms mokesčių administravimas yra pagrindinė darbo sritis; Institucijos, kurioms mokesčių administravimas nėra pagrindinė veiklos sritis.

Pirmajai grupei priklauso Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM) (administruoja mokesčius, nurodytus LR MAĮ 13 str., išskyrus muitus); Lietuvos Respublikos muitinė (administruoja muitus, PVM, akcizus). Antrajai grupei priskiriamos valstybės institucijos ir įstaigos, įgaliotos atlikti tam tikrus mokesčių administravimo veiksmus: Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (mokestis už valstybinius gamtos išteklius, mokestis už aplinkos teršimą, naftos ir dujų išteklių mokestis, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą); Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija (pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje, gamybos mokestis cukraus sektoriuje, cukraus pramonės restruktūrizavimo laikinasis mokestis, papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis). Mokesčių administratorių rūšys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamentas – centrinis mokesčių administratorius; Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės – vietos mokesčių administratoriai. Valstybinė mokesčių inspekcija, yra valstybės institucija. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – vadovaujanti valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos dalis, atskaitinga finansų ministrui. VMI prie FM - centrinis mokesčių administratorius, jai pavaldžios bei atskaitingos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai). Valstybinė mokesčių inspekcija – biudžetinė įstaiga, turinti savo sąskaitą banke, antspaudus ir bendrą simboliką.[1] Šiuo metu veikia 10 teritorinių (apskričių) valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI), turinčių nuo 3 iki 7 miestų/rajonų skyrių. Tai yra Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. VMI prie FM koordinuoja, kontroliuoja ir metodiškai vadovauja vietos mokesčių administratorių darbui bei periodiškai įvertina jų darbo rezultatus. Pagrindiniai VMI prie FM uždaviniai yra: 1. padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas; 2. įgyvendinti mokesčių įstatymus; 3. užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti. Muitinę sudaro: Muitinės departamentas – centrinis mokesčių administratorius ir teritorinė muitinė – vietos mokesčių administratorius.

Muitinė, administruodama mokesčius, vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir jį taiko atsižvelgdama į ypatumus ir išimtis, numatytus Europos Bendrijos muitų teisės aktuose ir jų taikymo tvarką reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. [2] Muitinės administracinė struktūros schema[3]

Mokesčių administratoriaus pareigos ir teisės Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina mokesčio administratoriaus teises ir pareigas, kuriomis įgyvendindamas jiems pavestas funkcijas, naudojasi tiek centrinis, tiek vietos mokesčio administratorius (jo pareigūnas). Pagal MAĮ 32 straipsnį mokesčių administratorius atlieka šias pareigas: 1) skatinti savanorišką mokesčių sumokėjimą. Remiantis MAĮ komentaru, mokesčių administratoriaus (jo pareigūnas) vykdo šviečiamąją, aiškinamąją veiklą mokesčių mokėtojams rengdamas seminarus, informacinius leidinius, talpindamas ir skleisdamas informaciją elektroniniu ir įprastu būdu per masinės informacijos ir kitas priemones, aiškindamas mokesčių sumokėjimo reikšmę visuomenės ir valstybės gyvenime bei detaliai supažindindamas ir paaiškindamas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. 2) nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių. Mokesčių administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių, kurios yra įtvirtintos MAĮ 36 straipsnyje. 3) tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Šios pareigos tikslas – užtikrinti teisingumo ir visuotinio privalomumo principo realizavimą mokesčių administravimo procese bei siekti, kad nebūtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojų teisės ir teisėti interesai. 4) pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus. Mokesčių administratorius, vykdydamas jam įstatymų nustatytas funkcijas, atstovauja valstybei ir privalo ginti jos teisėtus interesus. 5) užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. Informacijos apie mokesčio mokėtoją slaptumą bei jos paskleidimą reglamentuoja MAĮ 38-39 straipsniai. 6) naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. Ši nuostata įpareigoja mokesčių administratorių naudotis savo teisėmis, numatytomis MAĮ 33 straipsnyje tik tiek, kiek tai yra susiję su MAĮ įtvirtintų tiek centrinio, tiek vietos mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimu. 7) atlikdamas savo funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. T. y. visi mokesčio administratoriaus veiksmai atliekami nuvykus pas mokesčio mokėtoją arba mokesčio mokėtojui atvykus pas mokesčio administratorių, turi būti atliekami per objektyviai įmanomą trumpesnį laiką bei objektyviai įmanomu paprastesniu, aiškesniu būdu. Tuo tikslu MAĮ numatyti tam tikri apribojimai, pavyzdžiui MAĮ 119 str. numatyta maksimali patikrinimo trukmė, nuvykus pas mokesčių mokėtoją, MAĮ 117 str. reglamentuoja mokestinių patikrinimų periodiškumą. 8) vykdyti kitas MAĮ ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje suteiktos šios mokesčių administratoriaus teisės[4]: 1) gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija; 2) MAĮ nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas; 3) laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingus dokumentus; 4) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis; 5) paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius, atlikti kontrolinius pirkimus; 6)

daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų išvengta jų klastojimo; 7) duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais; 8) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas; 9) pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, skirti kitas administracines sankcijas, baudas, nustatytas įstatymuose; 10) atlikti pats arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterinių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus; 11) įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose; 12) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus; 13) kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, nurodyti asmenims pateikti centinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti; 14) kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas; 15) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus;16) finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą akcinei bendrovei Turto bankui; 17) pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose; 18) atlikti mokestinį tyrimą; 19) naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. 7.4. Mokesčių administratoriaus ir jo pareigūno veiksmų įforminimas Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnį, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Pavyzdžiui, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 132 str.); patikrinimo pažyma, kurią pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo tam įgaliotas pareigūnas tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų (MAĮ 130 str.). 7.5. Mokesčio mokėtojo samprata ir jo teisių apsauga Pagal MAĮ, mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį[1]. Mokesčių mokėtoju pagal MAĮ laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo[2], tai yra MAĮ nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).[3] Asmuo suprantamas, kaip fizinis arba juridinis asmuo. Kiekvienas atskiras mokesčio įstatymas pateikia konkrečią būtent to mokesčio mokėtojo sąvoką. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nurodyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Mokesčių mokėtojų teisės pagal MAĮ 36 straipsnį yra šios: 1. iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti; 2. gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais. Mokesčių mokėtojų švietimo ir informavimo apie mokesčių teisės aktus funkcija, įgyvendinama skelbiant apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus bei konsultuojant (žodžiu ir/ar raštu) konkrečiais mokesčių klausimais. Apibendrintuose paaiškinimuose pateikiami dažniausi ir aktualiausi klausimai, susiję su mokesčių įstatymų nuostatų taikymu. Minėti komentarai, paaiškinimai nėra privalomi mokesčių mokėtojui. Tačiau, pažymėtina, jeigu mokesčių mokėtojas tokiais paaiškinimais ar konsultacijomis vadovavosi ir jie buvo klaidingi, tai yra pagrindas mokesčių mokėtojui netaikyti baudų už padarytus mokestinius pažeidimus ir neskaičiuoti delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį. 3. reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas; 4. asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujamas (jei įstatymai tokio atstovavimo tiesiogiai nedraudžia) savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su mokesčių administratoriumi, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančiose institucijose; 5. dalyvauti mokestinio patikrinimo procese; 6. teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto. Pats mokesčių mokėtojas taip pat turėtų būti gan aktyvus, kad galėtų veiksmingiau realizuoti savo interesus (pažymėtinos 3-6;12 teisės), nes tai tiesiogiai susiję su esamu ar būsimu mokestinės prievolės dydžiu.[4].7. gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių

administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu; 8. nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo; Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas gali neteikti mokesčių administratoriui duomenų, kurių neturi ir neprivalo kaupti, turi teisę neįleisti į savo patalpas mokestinį patikrinimą atliekančių pareigūnų, jeigu jam apie patikrinimą nebuvo pranešta, išskyrus operatyvaus patikrinimo metu ir pan. 9. reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Mokesčių mokėtojas turėtų pasitikrinti, ar mokesčių administratoriai atlikdami tam tikrus veiksmus, neviršija atitinkamų įstatymo nustatytų įgaliojimų. Mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą, ar neveikimą. 10. reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą; 11. reikalauti atlyginti neteisėta mokesčių administratoriaus veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Neteisėtos mokesčių administratoriaus veiklos atveju, mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti tokia veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 12. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą; 13. naudotis kitomis MAĮ ir kitų įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų suteiktomis teisėmis. Mokesčių mokėtojo pareigos ( LR MAĮ 40 str.) yra šios: 1. laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinės prievolės turinį sudaro mokesčio mokėtojo pareiga: teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. 2. bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. MAĮ 27 straipsnis įtvirtina mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo abišali bendradarbiavimo principą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, savanoriškai vykdo mokesčių teisės aktuose jam nustatytas pareigas ir mokesčių administratoriui netrukdo įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.[5] 3. teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4. teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5. laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7. sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtojas privalo sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti minimaliai reikiamas sąlygas 8. pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Per patikrinimą mokesčių mokėtojas turi pateikti visus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis ir kitą informaciją, reikiamą mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti. MAĮ nustato konkrečios informacijos apie mokesčių mokėtojus kategorijas, kurias privalo teikti kredito įstaigos, registrų tvarkytojai, pensijų fondai, notarai ir kt.[6] 9. LR MAĮ 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito įstaigoje atidarymą; 10. atlikti kitas MAĮ ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. [1] Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. [2] Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą. [3] Teisinė mokesčio mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens, kuriems pagal mokesčių įstatymus yra nustatyta prievolė mokėti mokestį (išskaičiuoti ir sumokėti) padėtis iš esmės yra analogiška, t.y. jiems yra taikomi tie patys MAĮ įtvirtinti reikalavimai. Todėl nagrinėjant jų teises ir pareigas bus vartojama tik mokesčio mokėtojo terminas. [4] Majauskas P. Mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos. Mokesčių žinios Nr. 7-8, 2004. [5] Majauskas P. Mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos. Mokesčių žinios Nr. 7-8, 2004. [6] Ten pat. 7.7. Informacijos apie mokesčių mokėtoją paslaptis Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnį, informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Paslaptyje nelaikoma tokia informacija: 1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai. Mokesčių administratorius be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios gali paskleisti tretiesiems asmenims informaciją apie jį, nurodydamas mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį atskirų mokesčių mokėtojų registrų (Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro ir kt.), duomenų bazių (Akcizų informacinės sistemos duomenų bazės, Gyventojams išduodamų verslo liudijimų duomenų bazės ir kt.) mokesčių mokėtojams arba objektams suteiktus identifikacinius numerius:[1] pridėtinės

Mokesčio deklaracijos forma turi būti užpildyta ir mokesčių administratoriui pateikta laikantis jos užpildymo ir pateikimo taisyklių. taip pat draudimo įmonės privalo laiku suteikti visuomenei (t. jei mokesčio įstatymas nenustato kitaip. akcizais apmokestinamų prekių sandėlio numeris. kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta. jos užpildymo ir pateikimo tvarką tvirtina centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių mokėtojo kaltė laikoma įrodyta. Teisės aktų. arba kai skundą nagrinėjančios institucijos sprendimas. žemės mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius ir mokesčio deklaraciją pateikia mokesčių mokėtojui. už kurių įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė. 6 punktą mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta. 2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomenų bazes datos. 4) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos suma. 2 d. Mokesčio deklaracija gali turėti priedų. taip pat išregistravimo iš registrų bei pašalinimo iš duomenų bazių datas. analitikams ir kitiems suinteresuotiems rinkos dalyviams) informaciją apie bankų ar draudimo įmonių veiklą ir finansinę būklę. akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko numeris. 5) metinės finansinės atskaitomybės duomenys. tais atvejais.[5] 7. Su mokesčio deklaracija susijusios nuostatos įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatyme 73-80 straipsniuose. pažeidėjų registro ir kt. nepripažįstantis mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtais. Pavyzdžiui.). verslo liudijimo numeris.) duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai. įmesta į AVMI ar Valstybinės mokesčių . muitinės tvarkomų registrų (Importuotojų ir eksportuotojų registro.y. kurios reglamentuoja atitinkamo mokesčio deklaracijos formos užpildymo ir pateikimo mokesčių administratoriui tvarką. kai pagal MAĮ 38 str. Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai. Paslaptyje nelaikomi mokesčių mokėtojų metinės finansinės atskaitomybės duomenys tais atvejais. veikiantys Lietuvoje. Todėl mokesčių administratorius be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios gali paskleisti tretiesiems asmenims ir kitą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikomą informaciją. kiti identifikaciniai numeriai. įmokos į Garantinį fondą. užsienio bankų filialai. Tačiau. pildoma Metinė pajamų mokesčio deklaracija forma FR0462 ir reikalingi užpildyti deklaracijos priedai.8. Jie laikomi neatsiejama mokesčio deklaracijos dalimi. dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio pateikiama atskira mokesčio deklaracija. mokestis gali būti mokamas neteikiant mokesčio deklaracijos. atitinkamo mokesčio deklaracijos formą.[3] 6) informacija. susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais. įtraukimo į duomenų bazes (Akcizų informacinės sistemos duomenų bazę. kai mokesčių mokėtojas per įstatymų nustatytus terminus ir tvarka neapskundė mokesčių administratoriaus veiksmų arba kai apskundus mokesčių administratoriaus veiksmus skundą nagrinėjanti institucija savo sprendimu jų nepripažįsta neteisėtais ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas įstatymų nustatytais terminais bei tvarka neapskundė.) datas. taip pat išregistravimo datos. kai tokių duomenų skelbimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. registruoto prekybininko numeris. informacija apie mokesčių mokėtojus – juridinius asmenis. Centrinė kredito unija. Gyventojams išduodamų verslo liudijimų duomenų bazę ir pan. skelbtini Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. yra galutinis[4]. reikalavimai ir jų rūšys Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2 straipsnyje įtvirtinta.[2] 3) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens sumokėtų mokesčių suma. bankai. Pagal MAĮ 74 straipsnį. kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. indėlininkams. kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį. investuotojams. Užpildyta rašytinė mokesčio deklaracija mokesčių administratoriui gali būti pateikta tokiais būdais: tiesiogiai įteikta apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) darbuotojui. Pavyzdžiui. Mokesčio deklaracijos samprata. kurių savininkai ir/ar vadovai nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų. išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.vertės mokesčio mokėtojo kodas. pavyzdžiui. privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Šiame straipsnyje numatytas nebaigtinis paslaptyje nelaikomos informacijos sąrašas. kreditoriams. kad m okesčio deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens sumokėtų mokesčių suma nelaikoma paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais. taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. nurodydamas jo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą ir į atskirus mokesčių mokėtojų registrus (Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą ir pan. pavyzdžiui. Pavyzdžiui. Preziumuojama. Mokesčių administratorius be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios gali paskleisti tretiesiems asmenims informaciją apie mokesčių mokėtoją. kviečiami neatvyksta pas mokesčių administratorių ir/ar nepateikia tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų. 7) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija. jei mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Gyventojų pajamų mokesčio. kaip valstybės atsisakymas savo pajamų siekiant tam tikrų tikslų. Laikinos mokesčių lengvatos. kurios nustatytos atitinkamais mokesčių įstatymais. nustatytos specialių mokesčių įstatymų. atsiųsta paštu.lt. mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. kaip išimtis iš mokesčių mokėtojų lygybės principo. Mokesčių administravimo įstatymas gali nustatyti mokesčio.inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) patalpose tam skirtą dėžę. kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo. remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis. Pagal MAĮ 4 straipsnį . Jos gali būti nustatomos mažinant mokesčio dydį (tarifą) arba mokesčio bazę. Mokesčių mokėtojas. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis įtvirtinta MAĮ 68 straipsnyje.vmi. priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas. pateiktoje betarpiškai AVMI aptarnavimo padalinio darbuotojui. Pavyzdžiui. 7. kaip tam tikra privilegija mokesčių mokėtojui. Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. kompiuterinėje duomenų laikmenoje (diskelyje arba kompaktinėje plokštelėje). arba laikinos. jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu galima teikti per VMI prie FM elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (toliau – EDS).10. taikant turinio viršenybės prieš formą principą. reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. kurios yra palankesnės. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu anksčiau nurodytas laikotarpis galima tik tuo atveju. sausio 1 dienos.9. palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Jeigu kitaip nenustato konkretus mokesčio įstatymas. Mokesčių lengvatų samprata ir reikšmė Mokesčių lengvatos yra suprantamos įvairiai. gali būti nustatomos ir specialiuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose mokesčių lengvatų įstatymuose. Mokesčio apskaičiavimo laikotarpis Remiantis MAĮ 66 straipsniu. taikant mokesčio administratoriaus pasirinktais įvertinimo metodais ir pan.mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai. įregistruotas EDS vartotoju. vadovaudamasis mokesčių teisės aktais. kaip mokesčių teisingumo principo įgyvendinimo garantija. apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Mokesčių lengvatų taikymo būdai: . kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnį – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos.lt. mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius. skaičiuojamus atgal nuo tų metų. Tais atvejais. Taip pat mokesčio deklaracija gali būti pateikta elektroniniu būdu. mokesčio deklaraciją per EDS gali teikti šiais būdais: internetu per specializuotą aplikaciją EDS interneto svetainėje adresu http://deklaravimas. Paveldimo turto mokesčio. kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti. elektroniniu paštu deklaracija@vmi. taip pat gali būti nuolatinės. Mokesčio lengvata . Pastebėjęs. Pavyzdžiui Pelno mokesčio. baudų ar delspinigių mokėjimo lengvatas. nesusijusias su mokesčio apskaičiavimo tvarka arba mokesčio tarifu. Žemės mokesčio ir kiti įstatymai. [ 7.

valdant ekonomiką. Mokestis sumokamas per keletą kartų. 3) valstybė siekia sumažinti mokesčių naštą tam tikroms žmonių grupėms. pavyzdžiui. Pastarosios lengvatos taikomos tuo atveju. Šiomis priemonėmis norima sudaryti galimybes paspartinti mokesčių administravimo procesus ir taip padėti užtikrinti jų teisėtumą ir ekonominį efektyvumą.neatskiriamos. kad šis būdas yra teisingausias. Pavyzdžiui E. atitinkančiai Europos ir kitų pasaulio šalių ūkio plėtros tendencijas. siekiančios pritraukti daugiau užsienio investicijų. dažnai taiko atitinkamas mokesčių lengvatas. kaip ypatingą veiklą. kai mokesčio mokėtojas naudojasi tam tikru mokesčio objektu. taip siekiant kompensuoti tuos apribojimus. Individualios (fakultatyvios). nuo ko priklauso jų taikymas. mokesčių lengvatos yra: Subjektinės. Praktikoje. nes didėjant pajamoms. sudarydama investicijų sutartis su strateginiais investuotojais. o jei tą objektą sumažinsime.11. pasak J. Pastarasis teigia. žeme. Literatūroje sutinkame įvairių mokestinės kontrolės sąvokų. tam tikroms įmonėms (smulkaus. Tačiau. Valstybės. esančia saugomose teritorijose. kurios taikomos visiems asmenims. kurios pagrįstos rizikos vertinimu. 2) valstybės ekonomikos plėtrai. Kontrolės srityje pirmiausia analizuojama įmonių veikla. y. kad šios kontrolės dalys . Mokesčių lengvatų gali būti įvairių. pavyzdžiui. kurių atstovai dėl tam tikrų priežasčių negali gauti ar sunkiau gauna tiek pajamų užsitikrinti savo išlaikymui. panaudojus mokesčių inspekcijoje kaupiamus duomenis ir pasinaudojus įvairių kitų institucijų duomenų bazėmis. t. todėl užsienio investicijos yra labai svarbus silpnai išplėtotų arba pereinamosios ekonomikos šalių ūkio augimo veiksnys. nes pasak jų mokesčio lengvata nustatoma tik mokesčio mokėtojui. todėl yra tikslinga jas klasifikuoti. kiek jų gauna kiti visuomenės nariai. kurios taikomos esant mokesčio mokėtojo prašymui. kad sumažinimas. rizikos valdymo metodus. kurios taikomos atitinkamoms fizinių ar juridinių asmenų grupėms. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį. Valstybė. Pagal privalomumą mokesčių lengvatos yra : Visuotinės (privalomos) tai tokios lengvatos. iš užsienio šalių operatyviai gaunama informacija. Mokesčių lengvatų rūšys. nuo ko priklauso jų taikymas. Mokesčio mokėjimo terminas atidedamas. pvz. o ne objektui. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai objektinių lengvatų nelaiko mokesčių lengvatomis.). įgyvendinant mokesčių įstatymus. Katrina Emergency Tax Relief Acto f 2005. Valstybinė mokesčių inspekcija tobulina mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės sistemas. taip mažindamas jam priklausančią mokestinę prievolę. Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tikrinimas Siekiant užtikrinti mokesčių administravimo efektyvumą. šis lengvatų taikymo būdas aktualesnis didesnes pajamas gaunantiems asmenims. padavus jį kompetentingai institucijai.[1] Didinama mokesčio objekto neapmokestinamoji dalis (angl. tuomet daug pajamų gaunančių asmenų apmokestinamų pajamų dydis taip pat mažės. Panaikinamas tam tikro mokesčio objekto apmokestinimas (atleidimas nuo mokesčio). kuriuo sumažinta mokesčių našta uragano „Katarina“ 2005 m. 4) valstybė mokesčių lengvatas taiko atskiriems savo regionams . subjektui. pavyzdžiui. gali jiems įsipareigoti nedidinti mokesčių tarifų. mokesčių mokėtojų kontrolė vykdoma naujais. Jos atsiranda nepriklausomai nuo mokesčio mokėtojo valios. yra nuomonių. Tiley. tax reduction). Porollo mokestinės kontrolės esmę pateikia dvejopai: pirmiausia. pavyzdžiui. Individualios lengvatos gali būti nustatomos ir sutartimi. valstybės registrais. Tiley teigia.• • • • • mažinamas mokesčio tarifas (angl. nukentėjusiems regionams (angl. Tai tokios lengvatos. o antra. jog ši klasifikacija nėra teisinga. socialiai remtiniems asmenims. ypač tiems. paveldimo turto mokesčio įstatymas gali būti mažinamas padavus prašymą atitinkamai savivaldos institucijai. JAV priimtas specialus aktas. vidutinio verslo subjektams). Objektinės. arba norint padidinti svarbių ūkio šakų pelningumą. siekdama pakelti jo bendrą lygį arba padėti greičiau atsigauti po jį ištikusių stichinių nelaimių. kaip valstybinio valdymo funkciją ar elementą. didėja ir objektas. Pavyzdžiui. užsienio subjektams. kurie investuoja daugiau. 5) lengvatos nustatomos siekiant užkirsti kelią dvigubam to paties objekto apmokestinimui. pažangesniais. pažangios ekonominės analizės metodais nustatoma mokestiniu požiūriu rizikingiausias veiklos sritys ir stiprinama šių veiklos sričių ir mokesčių mokėtojų kontrolė.[1] . Pavyzdžiui. Jis pasireiškia tuo. katastrofų ir pan. pelno mokesčio tarifas nuo pagrindinio 15% iki 13%. Mokesčių teisės teorijoje išskiriamos šios lengvatų klasifikacijos: pagal privalomumą ir pagal tai. reikia daug lėšų. 7. Didžiosios Britanijos mokesčių teisės specialistė J. atitinkantiems įstatymo nustatytas sąlygas. tax relief). padėti plėtotis smulkiajam bei vidutiniam verslui. Jomis siekiama šių tikslų: 1) skatinti tam tikras ūkio šakas. metodais. Mokesčių lengvatų nustatymas nėra savitikslis dalykas. Pagal tai.

siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas Nr. pranešimo apie nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus FR0687 formos ir užduoties vizituoti/ kontroliuoti mokesčių mokėtojo veiklą FR0688 formos patvirtinimo” bei minėtų taisyklių pakeitimas . deklaravimo ir sumokėjimo srityje. muitinės deklaracijų. deklaravimo ir sumokėjimo srityje. siekiant juos pašalinti. jų veiklos kontrolę. kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu. mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) kontrolės užtikrinimas. deklaravimu ir sumokėjimu. mokėtojo vizitavimą. Mokestinis tyrimas – tai pareigūno atliekama mokėtojo veiklos stebėsena.tai specializuota (tik mokesčių ir rinkliavų atžvilgiu) viršžinybinė valstybinė kontrolė. Tokiu būdu minėtą kontrolę apibrėžia kaip įstatymų nustatytų kompetentingų organų visumą. VA-108 “Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių. dokumentų bei kitos apie mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą. apie tai informuoti atitinkamą mokesčių administratoriaus padalinį ir/ar instituciją. . analizuoti ir sisteminti mokesčių mokėtojo veiklos duomenis. apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų. mokestinė kontrolė . kad mokestinės kontrolės tikslas yra užtikrinti savalaikį mokesčių ir rinkliavų tinkamą mokėjimą į biudžetą. kontroliuoja mokėtojo veiklą. mokesčių mokėtojų vizitavimą. vizituoja mokėtoją. informuoti mokesčių mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus ir pasiūlyti mokėtojui juos ištaisyti. kad būtų vykdomi mokesčių įstatymų reikalavimai bei taikoma atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus. nustatyti veiklos pokyčius ir galimų mokesčių įstatymų pažeidimų riziką bei juos įvertinti. dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę.[2] Apibendrinat galima teigti.[3] Pagal MAĮ 22 straipsnį Mokestinis tyrimas tai – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena. atlieka tokius veiksmus: • • • • analizuoja mokėtojo veiklą. stebėti mokėtojo vykdomą veiklą.Anot A. užtikrinančią mokesčių teisės subjektų savalaikį ir teisingą mokesčių mokėjimą į biudžetą ar nebiudžetinius fondus. spręsdamas jam mokestinio tyrimo metu iškeltus uždavinius. Mokėtojo mokestinio tyrimo tikslas : • • • • trūkumų ir/ar prieštaravimų[4] nustatymas.VA-5 „Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių. gegužės 28 d.VMI viršininko įsakymas 2006 m. siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo. Nr. Mokestinis tyrimas. apyskaitų). mokesčių įstatymų pažeidimų rizikos identifikavimas ir mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija. mokėtojo veiklos kontrolę. Mokėtojo mokestinio tyrimo uždaviniai : • • • • nustatyti mokesčių mokėtojo padarytus trūkumus ir/ar prieštaravimus. sausio 24 d. Mokesčių administratorius. informuoja mokėtoją apie nustatytus trūkumus ir prieštaravimus bei jų pašalinimo būdus. Mokesčių administravimo įstatyme yra įtvirtintos dvi mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo tikrinimo (mokestinės kontrolės) formos: mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas. Brizgalino. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 Formos ir užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos patvirtinimo“ (toliau – Mokestinio tyrimo taisyklės). apimanti: • • • mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų. Mokestinio tyrimo atliko tvarką detalizuoja: 2004 m.

kai priimamas sprendimas nedelsiant pradėti mokestinį patikrinimą. vadovaujantis Mokestinio tyrimo taisyklių nuostatomis. kontroliuodamas mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimą (įskaitymą). jam turi būti pranešta. Jei mokėtojui nėra būtina atvykti. Mokėtojui atsisakius pasirašyti. taip pat kai mokestinio tyrimo metu nustatomi trūkumai ir/ar prieštaravimai. toliau – užduotis). jam išsiunčiama užduoties kopija. Mokesčio mokėtojo veiklos analizė – tai mokesčių administratoriaus vykdoma detali apie konkretų mokėtoją turimų ir/arba papildomai surinktų bei paties mokėtojo pateiktų duomenų analizė ir/arba dokumentų įvertinimas. surinkimo. apie tai pažymima užduotyje. sprendžia klausimą dėl papildomų duomenų apie mokėtoją. kad jo atžvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas. reikalingų trūkumams ir/ar prieštaravimams nustatyti. 2. 3. 3.[6] Apie mokestinio tyrimo rezultatus Mokestinio tyrimo taisyklių nustatytais atvejais mokėtojas informuojamas įteikiant jam užpildytą pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą formą FR0687 (toliau – pranešimas). vykdomą veiklą. prieš išregistruodamas PVM mokėtoją. duomenis ir/ar dokumentus. Pareigūnas mokėtojo veiklos analizės rezultatus turi įforminti ataskaita. kontroliuodamas mokėtojo veiklą. kad pateiktų prašomą informaciją.). deklaravimo ir sumokėjimo srityje. kitais atvejais. mokesčių apskaičiavimo. Valstybinei darbo inspekcijai). jis buvo informuotas apie tai. o susitikimo su mokėtoju metu pareigūnas turi pasirašytinai supažindinti jį su užduotimi atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688. 2. skambinama telefonu. mokėtojo (jo teritorijos) vizitavimo metu. kai kontroliuojamas mokėtojo mokestinių prievolių vykdymas. Atliekant mokėtojo veiklos analizę. prašoma atsakyti į pateiktus klausimus. 4. kai jo paprašoma pateikti papildomą informaciją. Mokėtojo veiklos analizės metu papildomi duomenys apie mokėtoją. išnagrinėjęs turimą informaciją apie mokėtoją ir įvertinęs nustatytus mokėtojo pateiktų bei mokesčių administratoriaus turimų duomenų neatitikimus. surenkami/gaunami: 1. jo veiklos vykdymo vietos lankymas ir/ar stebėjimas. (pavyzdžiui. išskyrus atvejus. Mokesčių mokėtojų veiklos analizė atliekama: 1. Mokesčių mokėtojo vizitavimas –tai mokėtojo. 4. [5] Pareigūnas. išskyrus atvejus. apie atliekamą mokestinį tyrimą mokėtojas neinformuojamas. Mokėtojo veiklos analizė gali būti pradedama be atskiro pavedimo. kad jo atžvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas. mokesčių apskaičiavimo. vykdantis mokėtojo veiklos analizę. iš kitų mokėtojų (renkant priešpriešinę informaciją). mokesčių administratoriaus pareigūnui vykdant savo funkcijas.• mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją įvertina ir perduoda atitinkamam padaliniui pagal kompetenciją. iš kitų valstybės įstaigų ir institucijų. kontroliuodamas įregistruotus PVM mokėtojus. nurodant mokestinio tyrimo tikslą. . prašoma pateikti papildomus dokumentus ir pan. iš tiriamojo mokėtojo (siekiant patikslinti informaciją. analizuojant apie mokėtoją turimus duomenis. analizuojant mokėtojo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų ir prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares (toliau – ES šalys) ataskaitas. Pareigūnas mokėtoją gali vizituoti: atlikdamas mokėtojo veiklos analizę. Apie mokestinio tyrimo rezultatus mokėtojas informuojamas visais atvejais. duomenų ir/ar dokumentų. reikalingi trūkumams ir/ar prieštaravimams nustatyti. prieš įregistruodamas mokėtoją į PVM mokėtojų registrą. kai tai būtina mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. kreipiantis telefonu ar raštu į mokėtoją dėl jų pateikimo. kitais atvejais. deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės tikslais. nagrinėjant mokėtojo prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Tokiais atvejais. PVM kontrolės funkcijas vykdančiam padaliniui) ir/ar atitinkamai institucijai (pavyzdžiui.vertinant galimų pažeidimų riziką. kreipiamasi į mokėtoją raštu. kai.

kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo. pareigūnas surašo pranešimą ir įteikia jį mokėtojui. administruojamų atitinkamo mokesčių administratoriaus.“ Mokėtojo veiklos kontrolė galibūti: nuolatinė – mokestiniu laikotarpiu trunkanti ilgiau kaip 90 dienų (nuolat ar su pertraukomis). atlikęs mokėtojo veiklos kontrolę. jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo”(Valstybės žinios. kuris turi atitikti Mokestinio tyrimo taisyklėse išdėstytus reikalavimus ir įteikia jį mokėtojui. Jeigu mokėtojas jau buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą mokestinį tyrimą. Operatyvus patikrinimas. Mokestinių patikrinimų atliko tvarką detalizuoja: Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. Užduotis turi atitikti taisyklėse išdėstytus reikalavimus. VA-90 “Dėl pranešimo apie mokestinį patikrinimą. Kai mokėtojo mokestinis tyrimas pradedamas veiklos kontrole. mokestinis tyrimas baigiamas. Mokesčių mokėtojo veiklos kontrolė – tai mokėtojo komercinės arba gamybinės veiklos.: 79-2826) bei 2006 m. Kai veiklos kontrolė yra sudėtinė veiklos analizės dalis. o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. apie atliekamą mokestinį tyrimą mokėtojas informuojamas pateikiant jam mokesčių administratoriaus viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytąužduotį. . deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą (ne dažniau kaip kartą per pusę metų). [7] Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 punktą Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti. įsakymas Nr. Teminis patikrinimas. trumpalaikė – mokestiniu laikotarpiu trunkanti trumpiau kaip 90 (nuolat ar su pertraukomis). 2004 m. Nr. deklaravimo. kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos. 2004 m. Mokestinio patikrinimo rūšys: • • • Kompleksinis patikrinimas. Tačiau. o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Nr. kai vizitavimas yra sudėtinė veiklos analizės dalis. kuris apima visų mokesčių mokėtojo mokamų mokesčių. Teminis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m.: 80-2876). Pareigūnas mokėtojo vizitavimo rezultatus turi įforminti ataskaita. kuris apima mokesčių mokėtojo mokamo tam tikro mokesčio (mokesčių). siekiant nustatyti. jos rezultatus įformina ataskaita. Mokėtojo vizitavimas negali trukti ilgiau kaip 3 darbo dienas. stebėjimas ir/ar kontrolė. atvykus pas mokėtoją jis taip pat pasirašytinai turi būti supažindintas su užduotimi. mokestinis tyrimas baigiamas.Pareigūnas mokėtoją vizituoja turėdamas mokesčių administratoriaus viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą užduotį. Kai. VA-87 “Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo. Jeigu mokėtojas jau buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą mokestinį tyrimą. sumokėjimo. gegužės 14 d. jis pasirašytinai supažindinamas su papildyta užduotimi. per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo. atlikus mokėtojo vizitavimą. gegužės 5 d. patikrinimo akto. Pareigūnas. administruojamo (administruojamų) atitinkamo mokesčių administratoriaus. sumokėjimo. Kai. Mokestinis patikrinimas. patikrinimo pažymos ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formų bei šių formų užpildymo taisyklių patvirtinimo” (Valstybės žinios. atlikus mokėtojo veiklos kontrolę. įsakymas Nr. deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą (ne dažniau kaip vieną kartą per metus). per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo. kaip mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo. deklaravimo. Kompleksinis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas. gegužės 13 d. gegužės 10 d. pareigūnas surašo pranešimą. minėtų taisyklių pakeitimai. jis pasirašytinai supažindinamas su papildyta užduotimi. atvykus pas mokėtoją jis taip pat pasirašytinai turi būti supažindintas su užduotimi.

Operatyvus patikrinimas – įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis MAĮ, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais įstatymais. Pranešimas apie mokestinį patikrinimą. Mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokėtojo mokestinį patikrinimą privalo įteikti mokėtojui pranešimą apie pavedimo atlikti patikrinimą išrašymą (kuris yra pasirašomas mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens).Ši nuostata netaikoma operatyvaus patikrinimo atveju. Tuo atveju, jei planuojama tikrinti mokėtoją, turintį struktūrinius padalinius, atskiras pranešimas struktūriniams padaliniams neįteikiamas. Kai planuojama tikrinti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį pranešimas turi būti įteikiamas sandėlio savininkui. Mokesčių administratorius turi teisę pradėti faktinį mokėtojo patikrinimą be pranešimo apie mokestinį patikrinimą, jei yra pagrįsta rizika (mokesčių administratorius turi informacijos/duomenų/faktų), kad mokėtojas gali paslėpti ar sunaikinti mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių patikrinimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų. Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą Visi mokestiniai patikrinimai pradedami, kai mokesčių administratoriaus pareigūnas turi mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens pasirašytą pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą (toliau – pavedimas tikrinti). Tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas atliekamas be pranešimo apie mokestinį patikrinimą, pavedime tikrinti tai turi būti nurodyta. Prieš pradedant faktinį mokestinį patikrinimą, mokėtojas (jo atstovas), jei jis dalyvauja mokestiniame patikrinime, su pavedimu tikrinti supažindinamas pasirašytinai ir jam pateikiama pavedimo tikrinti kopija. Jei mokėtojas (jo atstovas) atsisako pasirašyti ir (arba) priimti pavedimą tikrinti, tai mokesčių administratoriaus pareigūnas apie tai pažymi pavedime tikrinti. Mokestinio patikrinimo pradžios data laikoma pavedimo tikrinti išrašymo data. Faktinė mokėtojo patikrinimo pradžios data negali būti ankstesnė negu pranešime apie mokestinį patikrinimą nurodytoji patikrinimo atlikimo data, išskyrus atvejus, kai mokėtojo prašymu arba sutikimu pakeičiamas pranešime apie mokestinį patikrinimą nurodytas dokumentų parengimo (pateikimo) terminas arba mokestinis patikrinimas atliekamas be pranešimo apie mokestinį patikrinimą. Pavedimą tikrinti pasirašo tas mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio teritorijoje yra įregistruotas tikrintinas mokėtojas, arba tas mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio pareigūnas atlieka patikrinimą. Pažymėtina, kad mokestinį patikrinimą atliekantis mokesčių administratoriaus pareigūnas į mokėtojo patalpas gali patekti tik nuo pranešime apie mokestinį patikrinimą nurodytos faktinės patikrinimo pradžios datos (išskyrus tuos atvejus, kai pranešimas apie mokestinį patikrinimą mokėtojui neįteikiamas arba kai mokėtojo prašymu (sutikimu) pakeičiamas pranešime apie mokestinį patikrinimą nurodytas dokumentų parengimo (pateikimo) terminas). Mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų. Mokėtojo, turinčio struktūrinių padalinių, patikrinimui gali būti papildomai skiriama po 30 dienų kiekvienam struktūriniam padaliniui. Mokestinio patikrinimo atlikimo terminai gali būti pratęsti. Vietos mokesčių administratoriaus prašymu pas mokėtoją atliekamo patikrinimo trukmė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų kiekvienam struktūriniam padaliniui. Atsižvelgdamas į mokestinio patikrinimo sudėtingumą, veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, centrinis mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo trukmę gali pratęsti, kai mokesčių administratoriaus pareigūnui:

• • • •

mokėtojas pateikė ne laiku arba nepateikė mokesčių administratoriaus pareigoms atlikti reikiamų duomenų, dokumentų, jų nuorašų, kompiuterinių laikmenų duomenų (kopijų) apie asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą; tikrinamasis mokėtojas neleidžia įeiti į savo patalpas; mokėtojas neleidžia laikinai paimti apskaitos, sandorių ir kitų mokesčio apskaičiavimo teisingumui patikrinti reikalingų dokumentų; Kitais atvejais.

Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad mokesčių administratoriaus buveinėje bei pas mokėtoją vykdomas mokestinis patikrinimas, būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Tikrinimo objektai: mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus dokumentus; registrus; kompiuterinės apskaitos sistemas ir jų duomenis; mokesčių mokėtojo veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius, įrengimus bei pagamintą produkciją; kitus objektus, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo bei atskirų mokesčių mokėtojo pareigų vykdymo patikrinimu. Mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimas ir patvirtinimas. Mokestinio patikrinimo (kompleksinio ir teminio) rezultatai įforminami patikrinimo aktu .Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami: sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma, kurią pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo tam įgaliotas pareigūnas). Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali:1. patvirtinti patikrinimo aktą;2. patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3. nepatvirtinti patikrinimo akto;4. pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją;5. pakeisti patikrinimo aktą. 7.12. Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, įtvirtintas MAĮ 70 straipsnyje. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas • apskaičiuoti mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais); tvarkyti apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais)

• •

ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 “Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo”. Minėtose taisyklėse įtvirtinti mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrindiniai principai: • Įvertinimą mokesčių administratorius gali atlikti už MAĮ 68 straipsnyje nustatytą mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpį;[1]

Norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius: konstatuoja faktus, aplinkybes, kuriomis esant gali būti atliktas įvertinimas; parenka informacijos, duomenų šaltinį (šaltinius), reikalingus įvertinimui atlikti, atlieka vertinimą. Gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai: mokesčių mokėtojo (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); kitų mokesčių mokėtojų (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); kitų asmenų; LR ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų; Registrų (kadastrų); Stebėjimo būdu; Statistikos leidinių; Žinynų, katalogų; Spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių; Interneto svetainių; Kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją. Vertinimo metodai: palyginamasis; analogijos; išlaidų; grynosios vertės; lėšų bankų sąskaitose; ekonominių modelių. [2] Palyginamasis. Šis metodas gali būti taikomas, jeigu mokesčių administratorius turi tikrinamo mokesčių mokėtojo ankstesnių ar vėlesnių mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijas ir yra įsitikinęs, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu. Vertinimas atliekamas lyginant tikrinamojo laikotarpio mokesčio deklaracijos rodiklius su kito lyginamojo laikotarpio mokesčio deklaracijos rodikliais, arba lyginamojo laikotarpio mokesčio deklaracijos rodiklius prilyginant tikrinamojo laikotarpio rodikliams. Analogijos. Šis metodas gali būti taikomas, jeigu parenkamas mokesčių mokėtojas, vykdantis analogišką ūkinękomercinę veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis, t. y. atskirais mokestiniais laikotarpiais turintis panašią apyvartą, panašų darbuotojų skaičių, vykdantis veiklą panašioje vietovėje, panašiomis konkurencinėmis rinkos sąlygomis ir kt. Vertinimas atliekamas lyginant tikrinamojo laikotarpio mokesčių mokėtojo mokesčio deklaracijos ar veiklos rodiklius su analogišką veiklą vykdančio mokesčių mokėtojo mokesčio deklaracijos rodikliais. Išlaidų. Šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas. Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Grynosios vertės. Šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacijos, jog mokesčių mokėtojas per mokestinį laikotarpį sukaupė turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, akcijų ir pan.), kuriam įsigyti deklaruotų pajamų nepakanka. Vertinimas atliekamas apskaičiuojant grynosios vertės padidėjimą per tam tikrą laikotarpį. Todėl reikia apskaičiuoti mokesčių mokėtojo turtą, finansinius įsipareigojimus tikrinamo laikotarpio pradžiai ir pabaigai, taip pat įvertinti išlaidas ir gautas pajamas. Lėšų bankų sąskaitose. Šis metodas gali būti taikomas, kai yra žinomi duomenys apie mokesčių mokėtojo pajamas bankų ar kitų finansinių institucijų sąskaitose. Vertindamas šiuo metodu, mokesčių administratorius turi įvertinti lėšų pervedimus iš vienos mokesčių mokėtojo sąskaitos į kitą (pavyzdžiui., lėšos iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedamos į atsiskaitomąją valiutinę sąskaitą), išlaidas grynaisiais pinigais, išmokas iš sąskaitų, žinomus mokesčių mokėtojo pajamų šaltinius. Ekonominių modelių. Taikant šį vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos). Pasirenkamas skaičiavimo modelis priklausys nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos.

7.13. Mokesčio apskaičiavimas pagal kitų valstybės institucijų dokumentus Pagal MAĮ 72 straipsnio 1 dalį, Mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės įstaigos ir institucijos (pavyzdžiui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos), atlikdamos savo funkcijas ir nustačiusios mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau neįgaliotos MAĮ nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų, surašytus aktus ar kitus dokumentus (pvz. specialisto išvadas), vadovaujantis MAĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo pateikti mokesčių administratoriui. Pagal iš kitų valstybės įstaigų ir institucijų gautus aktus ar kitus dokumentus mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius, surašydamas patikrinimo aktą, kuris tvirtinamas MAĮ nustatyta tvarka.[1] Remiantis MAĮ 72 str. 2 dalimi, Mokestis 72 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Tokios valstybės institucijos , įstaigos yra: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policija. Tokiu atveju mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoti gali pagal minėtų institucijų pateiktus aktus ar kitus dokumentus, pats neatlikdamas pakartotino tikrinimo. Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl 72 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčių administratorius turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą konkrečiai nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats MAĮ nustatyta tvarka patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai (72 str. 3 dalis). Kai minėtų institucijų atliktų apskaičiavimų teisingumas ir pagrįstumas mokesčių administratoriui kelia abejonių, mokesčių administratorius gali pareikalauti minėtų institucijų atlikti pakartotinį patikrinimą. Tokiu atveju jis privalo raštu kreiptis į minėtas institucijas ir konkrečiai nurodyti su kuo yra nesutinkama (pvz. trūksta tam tikrų įrodymų, dokumentų, kitos informacijos).[2] Apskaičiavęs mokestį 72 straipsnio nustatyta tvarka, mokesčių administratorius prisiima visą atsakomybę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčius remiantis MAĮ 72 straipsniu, turi pagrįsti mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, t. y. turi pateikti visus faktus, aplinkybes, dokumentus, patvirtinančius, kad mokesčio ir su juo susijusios sumos apskaičiuotos pagrįstai ir teisingai. 7.14. Mokesčio sumokėjimo terminai ir tvarka Mokesčio apskaičiavimo tvarka (pareiga sumokėti mokestį, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo senatis) aptarta 7. 9 potemėje. Mokestinė prievolė gali būti įvykdyta tokiais būdais: 1) mokesčio sumokėjimu (MAĮ 83 str.) – mokestis bei su juos susijusios sumos sumokamos per kredito arba kitą mokėjimą priimančią įstaigą. Teisės aktuose nustatyta tvarka gali sumokėti ir grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną, turintį įgaliojimą priimti grynuosius pinigus, pavyzdžiui muitinė. Taip pat MAĮ nurodyta, kad galima sumokėti už mokesčių mokėtoją ir tretiesiems asmenims centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją aprašas patvirtintas VMI prie FM 2006 m. sausio 30 d. Nr. VA-6 įsakymu. Pagal minėtą aprašą, asmuo už mokesčių mokėtoją gali mokėti pagal pavedimo sutartį arba pagal pateiktą prašymą ir sutikimą sumokėtą sumą įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčiui ir su juo susijusioms sumoms padengti. Asmuo sumokėti už mokesčių mokėtoją turi į tos AVMI pajamų surenkamąją sąskaitą, kuriai mokestį privalo mokėti mokesčių mokėtojas. 2) trečiojo asmens atliekamu mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimu (MAĮ 86 str.) – tai galima padaryti turint mokesčių administratoriaus leidimą. Skolos perėmėjui taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos pačiam tą mokestinę nepriemoką perleidusiam mokesčių mokėtojui[1]. 3) turimo mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei

15. Pagal mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnį.lt [3] Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo priima mokesčių administratorius tik nustačius.). 103-2854. 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis[3]. Remiantis MAĮ. jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. 127 . baudų.mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių. mokesčių administratorius įteikia raginimą [2] geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. jo turima mokesčių permoka (skirtumas) gali būti padengta už einamuosius mokesčius. laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės. Mokestinių nepriemokų rūšys: . Mokestinės nepriemokos esmė Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. 2) MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje[4] nustatytu terminu mokesčių mokėtojui nesumokamos mokesčių administratoriaus patikrinimo metu apskaičiuotos nesumokėtos mokesčio ir su juo susijusios sumos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. yra galutinis. palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos”. http://www. Nr. Mokesčių mokėtojui.mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. ir Sudavičius B. tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. mokesčių mokėtojui įteikia (išsiunčia) raginimą.) .Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos. // Mokesčių administravimo komentaras. [1] Išsamiau . 268 (1998. mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia. 2004. Mokesčių administratorius. prieš pasinaudodamas savo teise priverstinai išieškoti tam tikras mokestines nepriemokas. įsakymu Nr. rugpjūčio 31 d. paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos. Nr. kai tik ji atsiranda. delspinigių. Nr. nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo. 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą.vmi.mokestinę nepriemoką apibrėžia: “mokestinė nepriemoka . VA-154 įsakymas „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2002 m gegužės 17 d. Raginimas neteikiamas. [2] Raginimas – tai yra informacinio pobūdžio dokumentas. Mokestinės nepriemokos atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. kai: 1) nustatoma deklaruoto mokesčio ir (arba) šio mokesčio delspinigių nepriemoka arba muitinės deklaracijoje apskaičiuoto mokesčio ir (arba) šio mokesčio delspinigių nepriemoka.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2004 m. arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas. jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino 7. Raginimas įteikiamas vienu iš šių atvejų: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjęs. ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės. įsakymo Nr. lapkričio 17 d. VA-67 patvirtintose Mokesčių mokėtojo skolingumo nustatymo taisyklėse mokestinė nepriemoka apibrėžiama: “mokestinė nepriemoka – tai teisės aktų nustatyta tvarka laiku neįvykdytas mokestinis įsipareigojimas” Marcijonas A. 82-2965).. tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. kuriame mokesčių mokėtojas raginamas geruoju sumokėti laiku nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojų iniciatyva (pateikdamas prašymą mokesčių administratoriui). [4] Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių. Mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos[1](MAĮ 2str. Esamą mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius padengia mokestine permoka (skirtumu) automatiškai.nepriemokai padengti (MAĮ 87 str. patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. 17 d.

medicininė profilaktika ir reabilitacija. Mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarka Mokesčio ir su juo susijusių sumų (toliau tekste – mokestinės nepriemokos [1] ) išieškojimą reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymas Nr.• • • • • • • • Mokesčio nepriemoka . Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 2001-0320 įstatymas Nr. pripažintai beviltiška 1–3 punktuose nurodytais pagrindais. kurios atžvilgiu priimtas sprendimas pripažinti ją beviltiška pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatas. Nustačius. asmeniui reikalingas gydymas. paskirta bauda.17. Kita mokestinė nepriemoka– tai mokestinė nepriemoka. kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu. neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Delspinigių nepriemoka – tai mokesčių mokėtojų laiku nesumokėtų delspinigių suma. [1] Su mokesčiu susijusios sumos – LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai. Palūkanų už mokestinės paskolos sutarties nevykdymą nepriemoka– tai mokesčių mokėtojo laiku nesumokėta palūkanų. palūkanos. Mokestinei nepriemokai. Mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. suderinęs su finansų ministru.). Baudos nepriemoka – tai laiku nesumokėta mokesčių mokėtojo patikrinimo metu už mokesčio įstatymo pažeidimą mokesčių administratoriaus pareigūno paskirta bauda. kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus. 268 “Dėl mokestinės nepriemokos į biudžetą bei fondus mokėjimo atidėjimo tvarkos patvirtinimo” (nuo 2004-05-21 redakcija 2004-05-13 Nr. reglamentuojantys mokesčių administravimą.mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. 1K-182). mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį. 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką. 7. apskaičiuotų už mokesčių mokėtojui suteiktą paskolą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. . Mokestinės nepriemokos atsiradimo (paaiškėjimo) pobūdis: “ Deklaruota” mokestinė nepriemoka – tai mokestinė nepriemoka. kad yra galimybė ir tikslinga tokią mokestinę nepriemoką priverstinai išieškoti. kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus). Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams. baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 4) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. nepriskirta nurodytoms mokestinės nepriemokos kategorijoms. taip pat palūkanų delspinigiai. VA-67 patvirtintos “ Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklės ” ir kiti įstatymai ir poįstatyminiai norminiai aktai. 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką. ji išieškoma. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. Mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai ir tvarka Jai priskiriama: mokestinė nepriemoka.16. gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. atsiradusi mokesčio mokėtojui įstatymų nustatytais terminais ir tvarka (taip pat užpildžius ir pateikus patikslintą mokesčio deklaraciją) nesumokėjus deklaruoto mokesčio. Patikrinimų metu apskaičiuota mokestinė nepriemoka – tai mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos mokesčių mokėtojo mokesčių. IX-216. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. IX-2112 ( 105 – 113 str. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. invalidas. Šią mokestinę nepriemoką sudaro ir to mokesčio delspinigiai. beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius. jeigu jie skaičiuojami pagal įstatymą. suma.[1] 7. beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka. asmuo yra bedarbis.

pagal taikos sutartį laiku nesumokėta įmoka. mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos. siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės (mokestinės nepriemokos) įvykdymą (išieškojimą). mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos (MAĮ 105 str. [1] Pagal LR MAĮ 2 str. Priverstinio išieškojimo priemonių taikymo eilė Pagal MAĮ 106 str. kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų. nustatyta tvarka). 3. duodamas kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos. Pagal MAĮ 105 str. turi teisę MAĮ nustatyta tvarka pritaikyti MAĮ 95 straipsnyje išvardintus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija)[2]. duodamas kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. per Reikalavime arba pretenzijoje nurodytą terminą nesumoka Reikalavime arba pretenzijoje nurodytų sumų. laiduotojo arba garanto turto. Tais atvejais. pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką laiku nesumokėta įmoka.(Tokiu atveju mokesčių administratorius kredito įstaigai pateikia sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens sąskaitos kartu su nurodymu nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 str. valstybinė mokesčių inspekcija laiduotojui arba garantui pateikia reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką.vmi. 3. paskirta bauda.lt . kai nesiunčiamas raginimas). Mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (MAĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai. [3] Jeigu laiduotojas arba garantas neįvykdo 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. po 20 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatyto termino. kai mokesčių mokėtojas neįvykdo (ar įvykdo netinkamai) savo mokestinių prievolių. jei mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų (tais atvejais. y. 2 d. palūkanų. [2] Mokesčių administratorius. taip pat palūkanų delspinigiai). kurių įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo ar garantijos dokumentu. padidintų palūkanų ir delspinigių nesumokėta suma. 2. (Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 str. atsižvelgdamas į šią priverstinio išieškojimo priemonių taikymo eilę: 1. (Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka)[4]. baudos. t. kurioms pasibaigė sumokėti skirtas 20 dienų terminas nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos. 4. palūkanos. kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją. mokesčių administratorius teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką įgyja kitą dieną: 1. // Mokesčių administravimo komentaras. jei mokesčių mokėtojas nesumokėjo deklaruoto mokesčio (tais atvejais. po 40 dienų nuo mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. po to. nustatyta tvarka)[3]. 2. nurodytų mokesčių administratoriaus raginime ir pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas. Tuo atveju.). mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką.. tai mokesčių administratorius pradeda tų sumų priverstinį išieškojimą iš laiduotojo ar garanto sąskaitų. http://www.Prie šių mokestinių nepriemokų priskiriama: deklaruoto mokesčio ir/ar jo avansu laiku nesumokėtos sumos. Vienas iš tokių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimo ar garantijos pareikalavimas. [4] Išsamiau apie tai – Mokesčių administravimo komentare. mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį. priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo. kai nesiunčiamas raginimas).

atimama mokesčių mokėtojo galimybė keisti areštuoto turto teisinę padėtį. Konkretus mokesčių mokėtojo turto arešto būdas (nuosavybės teisės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių apribojimas) nurodomas turto arešto akte. Todėl MAĮ numato atitinkamas mokestinių nepriemokų išieškojimo užtikrinimo priemones. mokesčių mokėtojui uždraudžiama šį turtą valdyti. dovanojimo ir kt. kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinės nepriemokos (arba galinčios atsirasti mokestinės nepriemokos) išieškojimą. mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus. mokesčių mokėtojo turtas turi būti perduotas saugoti arba administruoti turto administratoriui. apribojus nuosavybės teisės dalį valdyti areštuotą turtą. naudotis ir jį valdyti. parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. pakeisti jo ekonominę būklę. t. palūkanų. Mokesčių išieškojimo užtikrinimo priemonės: raginimas mokestines prievoles įvykdyti geruoju. siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą ar mokestinės nepriemokos išieškojimą. mokesčių mokėtojo turto turi areštuoti tiek. atimama mokesčių mokėtojo galimybė gauti iš areštuojamo turto naudos. baudų. mokesčių mokėtojų teisės disponuoti jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas (mokesčių mokėtojų turto areštas) Nustačius mokestinę nepriemoką Mokesčių administravimo įstatymas mokesčio mokėtojui suteikia galimybę per nustatytus terminus geranoriškai ją sumokėti. Jeigu areštavus turtą visiškai apribojama mokesčio mokėtojo nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė gali būti apribota ir iš dalies – apribojamos tik kai kurios nuosavybės teisės sudėtinės dalys. turėti areštuotą turtą savo žinioje. Apie raginimą mokestinę prievolę įvykdyti geruoju buvo rašoma 7. mokesčių administratorius turi informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių vykdymą. Pavyzdžiui. daryti areštuotam turtui fizinį bei ūkinį poveikį. y.18. t. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas: • • jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų (delspinigių. naudojimosi. disponavimo apribojimą. Mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Mokesčių mokėtojo turto arešto procedūra atliekama MAĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. turintį kitų savo . disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 101 str.). Nuosavybės teisės dalies apribojimas: • apribojus nuosavybės teisės dalį naudotis areštuotu turtu. įtvirtintų MAĮ 95 straipsnyje. 17 potemėje. pagal mokestinės paskolos sutartį. apribojus nuosavybės teisės dalį disponuoti areštuotu turtu. kuria pasireiškia jo ekonominis reikšmingumas. apribojama mokesčių mokėtojo teisė pritaikyti areštuoto turto naudingąsias savybes savininko poreikiams tenkinti. Mokesčio mokėtojo turto areštas – MAĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo. Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymas – tai mokesčių administravimo procedūra.[1] Mokesčių mokėtojo nuosavybės teisė į turtą gali būti visiškai apribota.). mokestinės prievolės atlikimui išvengti (klastoti dokumentus.). teisė gauti iš areštuojamo daikto pajamas ir produkciją. paslėpti turtą ir pan. siekdamas išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką ar užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. sudaryti sandarius dėl šio turto (pirkimo pardavimo. taip pat palūkanų delspinigių). mainų. uždraudžiant mokesčių mokėtojui šiuo turtu disponuoti. naudojimosi. Tačiau nesąžiningas mokesčių mokėtojas per tą laikotarpį gali imtis atitinkamų veiksmų.7. • • Mokesčių administratorius. kurios metu mokesčių administratorius. t. kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti. įmonės savininką. mokesčių mokėtojui uždraudžiama šiuo turtu disponuoti. taiko priverstinį laikiną mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo. y.y. naudotis ir jį valdyti.

mokesčių mokėtojui (tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais – mokesčių administratoriui) apskaičiavus nedeklaruojamą Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą mokestį.). kai mokesčių administratorius. padaryti kiti mokesčių įstatymų pažeidimai ir pan. kuris yra privalomai registruojamas atitinkamo turto registre. ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis. Delspinigių sąvoka ir jų skaičiavimo tvarka Lietuvos Respublikos MAĮ 96 – 99 straipsniai reglamentuoja delspinigių skaičiavimo tvarką.• vardu registruotų įmonių arba kurio verslas susijęs su kitomis įmonėmis ir šios įmonės turi nesumokėtų mokesčių arba nemoka jų laiku. kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Turto arešto akte nurodytas mokesčių mokėtojo areštuojamas turtas įvertinamas ir įkainojamas rinkos kainomis. kuris registruojamas atitinkamo turto registre. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1dalį delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: 1) už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas. žemės ūkio technika ir kt. „Pagrįsta rizika“ – mokesčių administratorius atkreipia dėmesį į tokius faktus: mokesčio ir su juo susijusių sumų į biudžetą bei valstybės pinigų fondus nesumokėjimas arba nemokėjimas laiku. statiniai ir kt. taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). kad: atitinkamas Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamas mokestis nebuvo deklaruotas ir sumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai yra vieni iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika. jeigu patikrinimo. taikomas priverstinio išieškojimo priemones. Mokesčių mokėtojui delspinigiai skaičiuojami ir už laiku nesumokėtą avansinį mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija turto areštą panaikina priimdama Sprendimą panaikinti turto areštą. Turto arešto aktas galioja. mokesčių mokėtojui muitinės deklaracijoje apskaičiavus mokestį (muitą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas. parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Jeigu nėra galimybės paskelbti – turto areštas įsigalioja nuo jo įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. nedeklaruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas laiku . Turto arešto aktas turi būti įregistruotas Turto arešto aktų registre. tačiau atitinkamų mokesčių teisės aktų nustatytais terminais mokesčio į biudžetą nesumokėjus ar pavėluotai jį sumokėjus. tačiau atitinkamų mokesčių teisės aktų nustatytais terminais tokio mokesčio nesumokėjus į biudžetą ar pavėluotai jį sumokėjus. importo PVM ir akcizą).Vykdymo procesas”) nustatyta tvarka. kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti. atlikęs mokestinį patikrinimą arba Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnyje numatytą patikrinimą. Delspinigiai mokesčių mokėtojui taip pat apskaičiuojami. Pastaruoju atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas. kai mokesčių administratorius (išnykus turto arešto taikymo pagrindams) priima sprendimą panaikinti turto areštą arba kai areštuotas turtas yra parduotas Civilinio proceso kodekso (VI dalies .19. turi teisę jį ginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Delspinigiai mokesčių mokėtojui gali būti skaičiuojami tokiais atvejais[1]: mokesčių mokėtojui deklaravus Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą mokestį. Objektai.[3] 7. nustato.. dažnai vėluojamus sumokėti mokesčių mokėtojo apskaičiuotus ar mokesčių administratoriaus priskaičiuotus mokesčius. metu. 2) už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį. kol jis nėra išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. tačiau nesumokėjus jo į biudžetą ar pavėluotai jį sumokėjus.) bei privalomas registruoti kilnojamasis turtas (transporto priemonės. nesutikdamas su turto įkainojimu. kuriuos privaloma teisiškai registruoti. yra nekilnojamasis turtas (žemės sklypai.[2] Turto arešto aktas išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro.

. 3. nustatytais terminais ir tvarka ją grąžina mokesčių mokėtojui. muitinės administruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas muitinės deklaracijoje ir sumokėtas arba buvo pavėluotai sumokėtas į biudžetą[2].[6] Teisės aktai. Iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo pradėtų skaičiuoti delspinigių skaičiavimas tęsiamas ne . mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. kiek jos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. 4. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos. delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį. kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. juridinis asmuo likviduotas. kai mokestinė prievolė pasibaigia tokiais nustatytais pagrindais: • • • • • • • įvykdoma mokestinė prievolė. išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. šis mokestinės prievolės užtikrinimo būdas netaikomas biudžetinėms įstaigoms. kai tokia permoka buvo grąžinta (įskaityta). Mokesčių administratorius. jei mokesčio permokos (skirtumo) grąžinama (įskaitoma) daugiau nei mokesčių mokėtojui priklauso dėl mokesčių administratoriaus klaidos.[4] Delspinigių skaičiavimo pradžia nustatyta MAĮ 97 straipsnyje: 1. mokesčių administratorius preziumuoja. įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. iki patikrinimo akto surašymo dienos. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. 3) už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus. kad mokesčio permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui buvo grąžinta (įskaityta) nepagrįstai. 2 d. pavyzdžiui. nuo nepagrįstai grąžintos (įskaitytos) mokesčio sumos apskaičiuoja delspinigius. taip pat Lietuvos bankui (96 str. Delspinigių dydis Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatomas kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui ir skelbiamas leidinyje . jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to.Valstybės žinios“. kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to.). Delspinigiai nuo nepagrįstai grąžintos (įskaitytos) permokos (skirtumo) neskaičiuojami. taikomi po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. kad mokesčių mokėtojo prašyme nurodyta mokesčio permokos (skirtumo) suma yra teisinga ir MAĮ 87 str. skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka. o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio. nustatęs. Delspinigiams už nesumokėtus muitus šio straipsnio nuostatos taikomos tiek. skolininkas ir kreditorius sutampa. – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. klaidos atsiradusios apdorojant deklaracijų duomenis. [5] Delspinigių skaičiavimo trukmė Delspinigiai. 2. Mokesčių mokėtojui pateikus prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką ar mokesčio skirtumą (toliau – mokesčio permoka (skirtumas)). kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis. pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną. Delspinigiai.[3] Jei atitinkamas mokesčio įstatymas nenustato kitaip.ar ne laiku sumokėtas į biudžetą. įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo.

jis turi būti pradėtas per 20 dienų nuo 87straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pasibaigimo dienos. Mokesčių administratorius gali patikrinti tokio prašymo pagrįstumą. šio straipsnio nuostatų laikomasi tiek. Pastarasis turi pateikti atitinkamą prašymą Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu delspinigiai iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau. kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. t. kai negalima (draudžiama) įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai padengti. kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Priimant sprendimus atleisti nuo už nesumokėtus muitus skaičiuojamų delspinigių arba jų netaikyti. 2. nurodytų sumų įskaitymo teisinė galimybė. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip. jeigu: 1) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos. negu nustatyta šiuose teisės aktuose.). nereikalaujama. Šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas yra analogiškas atleidimo nuo baudų pagrindams. kad mokesčių mokėtojas būtų sumokėjęs su apskaičiuotais (skaičiuojamais) delspinigiais susijusio mokesčio arba mokesčio suma būtų priverstinai išieškota arba mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. ir MAĮ 87 straipsnis nedraudžia įskaityti nurodytas sumas. 4 d. Mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių pagrindai yra įtvirtinti MAĮ 100 straipsnyje. bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. 7. kiek jos neprieštarauja Bendrijos muitinės kodekso nuostatoms (MAĮ 104 str.[9] 3) kitais atvejais. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 87 straipsnyje nurodyti atvejai. Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją mokestinio ginčo metu gal atleisti ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu.20. Atsisakymą atleisti nuo delspinigių mokesčių mokėtojas gali apskųsti MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka. Mokesčio grąžinimo pagrindai MAĮ 87 straipsnyje nurodyti mokesčio grąžinimo pagrindai. numatytiems MAĮ 141 str. tačiau sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą. Šios dalies atleidimo nuo delspinigių pagrindą sudaro dvi būtinos sąlygos: 1. Šią tvarką ir terminus nustato MAĮ.ilgiau. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų).. Mokesčių administratorius gali atleisti mokesčių mokėtoją tiek nuo jau apskaičiuotų. tiek nuo skaičiuojamų. Atleidimo nuo delspinigių procedūrą gali inicijuoti tiek mokesčių administratorius. 1 d.y. Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos. negu šiuose teisės aktuose nustatytas delspinigių skaičiavimo terminas. sudaryta mokestinės paskolos sutartis. tiek mokesčių mokėtojas. delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka (MAĮ 87 str. 7 dalis): . kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti. mokesčio nepriemokos ir to paties ar kito mokesčio permokos (skirtumo) buvimas už tą patį laikotarpį. bet nesumokėtų ir/ar MAĮ nustatyta tvarka priverstinai neišieškotų delspinigių ar jų dalies.[8] 2) yra šio MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas.[7] Atleidimas nuo delspinigių. bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas.

tačiau laiku jo nesumokėjo. 15. Kas nustato deklaracijos formą. Įvardinkite ir apibūdinkite mokesčio apskaičiavimo. 2) tais atvejais.1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. 10. 7. Tačiau. Įvardinkite ir apibūdinkite mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo tikrinimo (mokestinės kontrolės) formas. per anksčiau minėtą terminą negrąžina mokesčio permokos sumos. Šiame punkte nustatyti terminai netaikomi. kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis. Aptarkite juos. Minėtas pažeisimas buvo padarytas 2000 metais. – pažymos apie tai) įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Kada pradedamas skaičiuoti šios mokestinės nepriemokos senaties terminas? 2. mokesčių mokėtojui turi būti priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda. Paaiškinkite mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui. kurioje apskaičiavo 35 000 Lt į valstybės biudžetą mokėtiną pelno mokesčio sumą. Įmonė deklaruotą mokestį turėjo sumokėti ne vėliau kaip 2005 10 01. apskaičiuodamas mokestį. 14. Ar sutinkate su esama tvarka? 5. Kokiais atvejais galima atskleisti informaciją apie mokesčių mokėtoją? 8. – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. 2. Kokia delspinigių nustatymo tvarka Lietuvoje? 17. Gyventojų pajamų mokesčio permoka. taiko turinio viršenybės prieš formą principą? 11. Apibūdinkite mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtoją. kad mokesčio mokėtojo pateiktoje deklaracijoje ir buhalterinėje apskaitoje nurodytos ne visos gautos pajamos. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. Kada mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką? 18. mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. dydžio baudą. jei yra šios dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės. Kokie yra mokesčių lengvatų tikslai? 13. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. tai pagal tuo metu galiojusią MAĮ 50 str. Kokie yra mokesčio grąžinimo pagrindai. metodus. jos užpildymo ir pateikimo tvarką? 9. 4. Kokiais atvejais mokesčių administratorius. grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos. Kokie yra mokesčių lengvatų taikymo būdai? 12. Paaiškinkite mokesčių mokėtojų registravimo tvarką. redakciją. 2 d. priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Praktinės užduotys: 1. Apibūdinkite mokesčių administravimą. Pagal kurį teisės aktą (vėlesnio ar ankstesnio galiojimo MAĮ) mokesčių mokėtojui bus pritaikyta bauda? . UAB „Takas“ mokesčių administratoriui pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją. Jeigu mokesčių administratorius. Apibūdinkite mokesčių administratorių atliekamas švietimo ir konsultavimo funkcijas. 6. 2005 04 15 mokesčių administratoriaus pareigūnas patikrinimo metu nustatė. Aptarkite mokesčių administratoriaus pareigas bei teises ir palyginkite jas su mokesčių mokėtojo pareigomis bei teisėmis. pažeidimas buvo nustatytas 2005 04 15. Apibūdinkite delspinigius. mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto (jei pažeidimų nenustatyta. kai galiojantis MAĮ už tokį pažeidimą numato 10 – 50 proc. 3. Kokiais atvejais mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais? 16. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Kokius žinote mokesčių administravimo principus? Aptarkite juos.

mokesčio ėmimo būdą bei nustatymo metodą. muitų ir kitų privalomų mokėjimų visuma. • . prekių (paslaugų) pridėtinė vertė. Tai fizinių ar juridinių asmenų pajamų suma. Visuotinai pripažinta. Mokesčių sistema – tai mokesčių. Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių. Pukelienė).. kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai. apibūdinama įvairiai. kuri nustatyta tvarka renkama iš mokesčių mokėtojų (fizinių ir juridinių asmenų) valstybės teritorijoje (М. rinkliavų. kuri rodo jų įvairumą ir reiškia jų bendrą tikslą bei sudaro vieną darnų vienetą (Foldes). pagal tik šiam mokesčiui būdingą logiką tarpusavyje suderintų. privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui (Lietuvoje – savivaldybėms)(E. Mokesčių objektų visuma sudaro mokesčių bazę. turto (tame tarpe ir parduodamo kitiems asmenims) vertė. privaloma mokėti į valstybės (savivaldybės) piniginius fondus. vienas iš jos egzistavimo pagrindų. Buškevičiūtė.tai sudėtinga sistema.1. Pateikiame keletą sąvokų: Mokesčių sistema – tai visuma mokesčių.8. arba taip vadinamųjų vartojimų mokesčių (PVM. Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikro apmokestinimo instrumentarijų. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų ( G.[1] Kiekvienas mokestis . kurio pareiga šį mokestį sumokėti į biudžetą . V.fizinis ar juridinis asmuo. teisė užsiimti tam tikra veikla ir kt.yra prekių (paslaugų) galutinis vartotojas. finansinių-kreditinių operacijų rezultatas. teisė naudotis gamtos ištekliais. Pavyzdžiui. Stačiokas. importuotojas arba pardavėjas. akcizai ir pan. kaip ir mokesčiai. privalantis mokėti mokesčius ar rinkliavas įstatymų nustatyta tvarka. taip pat mokesčių nustatymo metodai ir principai(I. įstatymais reglamentuojamų mokesčių visuma. kad mokesčiai yra privalomi fizinių asmenų ir juridinių asmenų mokėjimai valstybei ir jos vietos valdžios institucijoms. Mokesčių sistemos samprata ir struktūra Literatūroje mokesčių sistema. turtas. kad mokesčių sistema – tai viena su kitu susijusių (teisiškai. kuri apima keletą. Mokestis gali turėti vieną (pvz. Mokesčių subjektas ne visada sutampa su tikruoju mokesčių mokėtoju. Mokesčių sistema – tai viena su kitu susijusių mokesčių visuma. Алексеев). Mokesčio objektas yra įstatymais apmokestinamos prekės.) atveju mokesčių subjektas asmuo. kuris apima mokesčių elementus.).).yra prekių (paslaugų) gamintojas. paslaugos. faktiškai sumokantis mokestį . Pajuodienė). Mokesčių sistema yra sutraukimas atskirų mokesčių į vieną logišką koncepciją. Čepienė. vyraujanti biudžeto įplaukų akumuliavimo forma (R. 1994 m. Galima išskirti šiuos mokesčių elementus: • Mokesčio subjektas (mokėtojas) . elementų.. 1996 m. pajamos. netiesioginių. ekonomiškai). nekilnojamo turto mokestis) ar keletą (žyminis mokestis) objektų. Tai svarbiausias valstybės pajamų šaltinis. Apibendrinant teigtina. o mokesčių mokėtojas asmuo.

Ypač. antru atveju . Mokesčių šaltinis gali sutapti su mokesčių objektu. Vyksta planinės ekonomikos kaita į rinkos ūkį. o jų tarifai taip pat panašūs su kitų Europos valstybių mokesčių tarifais. Mokesčio nustatymo metodai priklauso tiek nuo mokesčių ypatumų.objektas skaldomas į atskiras dalis ir kiekvienai sekančiai daliai taikomas vis didėjantis tarifas. Taigi. tai yra mokestis. Skaičiavimams pagal progresinį tarifą sudaroma mokesčių tarifų skalė. Regresiniai mokesčiai skatina legalizuoti pajamas ir mokėti didesnes sumas (absoliučiais skaičiais) į biudžetą.progresiniai. Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos formavimo raidos nuo 1990 metų pagrindiniai etapai ir principai Nuo 1990-ųjų antrosios pusės Lietuvoje praktiškai pradėta kurti kokybiškai nauja mokesčių sistema. piniginis vienetas . Išleidžiamas LR muitinės laikinasis įstatymas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas tuo tikslu priima apie 40 įvairių įstatymų.[3] Svarbiausieji iš jų . atsiskaitymus iš pelno. Pagal tai mokesčiai atitinkamai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.ta mokesčio objekto dalis. pavyzdžiui. jei siekiama padidinti biudžeto įplaukas ar apmokestinti turtinguosius. kad sukurtumėme šiuolaikinę darnią valstybinę mokesčių sistemą – kiekvienos demokratinės valstybės siekis[2]. pelno mokesčio atveju. teisingą apmokestinimą ir konkurenciją. kad mokesčių sistemą reikia tobulinti siekiant skatinti ekonomikos augimą. o mažėja. Pastarieji būna: . pajamų mokestis.. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. tik tarifai ne didėja. kuris nustato Lietuvos Respublikos biudžetinę struktūrą.2.. Tų pačių mokesčių tipų suma gali būti nustatoma skirtingais metodais. Ir apmokestinimo teorija.. Kitaip tariant. kurioje nurodomos per ataskaitinį laikotarpį gautos pajamos). tiek ir nuo mokesčių administravimo galimybių konkrečiose šalyse. garantuoti stabilias biudžeto pajamas. niekas nesiginčijo. pagal mokesčių mokėtojo oficialų pareiškimą (pvz.pajamų mokesčio. akras (hektaras) .kadastrą. Jis gali būti nustatytas absoliučiais dydžiais (specifinių mokesčių atveju .akcizo mokestis. Lietuva pradeda savarankiško ūkio kūrimo laikotarpį. Apmokestinimo vienetas . bei asmenis.).[4] Remiantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu apmokestinama žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemė. 92 „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų“ Finansų ministerijos sistemoje patvirtina Valstybinę mokesčių inspekciją (Finansų ministerijos centrinio aparato struktūroje) bei miestų ir rajonų valstybines .Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas. Aukščiau išvardinti elementai sudaro normatyvinę mokesčio struktūrą. kai visam mokesčių objektui (kiekvienam jo apmokestinimo vienetui) taikomas vienodas procentas. kooperatinių ir visuomeninių organizacijų mokestį. nustatytas 1000 cigarečių vienetų ar 1 degalų tonai) ir procentine išraiška (taip vadinamieji “ad valorum” mokesčių tarifai). Progresinis tarifas gali būti pagrįstas paprasta ar sudėtinga (laipsniuota) progresija. pagrindinius asignavimus. pagal specialų tipinių (ir tam tikru principu suklasifikuotų) mokesčių objektų sąrašą . pajamų formavimo (gavimo) vietoje (pvz. Mokesčio tarifas yra mokesčių suma už apmokestinimo vienetą.analogiška progresinių tarifų schema. Lietuvos mokesčių sistemai būdingi panašūs kaip ir Lietuvoje trūkumai. 8.tai subjektų pajamos. reglamentuojantis muitinės struktūrą bei jos veiklą. Mokesčio ėmimo būdas yra tiesioginis (iš pajamų) ir netiesioginis (per kainų sistemą). Konkretaus tipo mokesčio normatyvinė struktūra daugiau ar mažiau vienodai suprantama visame pasaulyje. Dar vienas svarbus teisės aktas (finansų ir mokesčių šaltinis) – 1990 08 31 Biudžetinės sandaros įstatymas. didėjant žmogaus gaunamoms pajamos.y. balandžio 10 d. Pirmu atveju padidėję tarifai taikomi visam mokesčių objektui. Po nepriklausomybės atkūrimo pertvarkoma šalies mokesčių sistema nemažai „nusižiūrėta“ nuo Vakarų valstybių[1]. nutarimu Nr. kurių didžioji dalis tiesiogiai reglamentuoja ir Lietuvos finansų sistema. apskaičiuojamas kartu su atitinkamu darbo užmokesčiu). pakeitęs buvusį mokestį už gamybinius fondus. kai procentas didėja. todėl. tačiau riba tarp jų yra gana sąlyginė ir priklauso nuo mokesčio perkėlimo į prekių (paslaugų) kainas galimybių. kurio tarifas didėja. t. iš kurių mokami mokesčiai.• • • • Mokesčio šaltinis . Buvo nustatyti beveik tie patys mokesčiai. kuriai nustatomas mokesčių tarifas. mokestį už patentus. proporciniai . Dažniausia tai mokesčio objekto matavimo vienetas (pvz.žemės mokesčio atveju ir pan. Kur kas efektyvesnis būdas pasiekti šių tikslų yra proporcinis (visiems vienodas) arba regresyvinis (mažėjantis pajamoms didėjant) tarifai. atsakingus už biudžeto vykdymą. 1990 metai . Paprastai išskiriami tokie pagrindinai metodai: • • • prie pajamų šaltinio. didėjant mokesčių objektui. regresiniai . ir praktika byloja kitų metodų naudai. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. įvardina valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas. pakeitęs gyventojų pajamų mokestį. pajamų deklaracija.

taisyti ir prižiūrėti bei numato keletą naujų mokesčių (pvz.[5] Atitinkamai 1990 m. pagal kurį nuo 1994 metų pradedamas imti šis naujas mokestis. [9] Tais pačiais metais įvedamas nekilnojamojo turto mokestis įmonėms (1994 07 20 Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas).: transporto priemonių savininkų mokestį). kad jis padeda unifikuotai vykdyti atskirus mokesčių įstatymus. kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Mokesčių administravimo įstatymą.[8] Balandžio mėnesį priimtas naujas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas. o tai lemia juos papildančių aktų gausa. mokesčio bei su juo susijusių sumų išieškojimo bei ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčių administravimo įstatymo 1 str. nesusisteminta. palengvina jų taikymą ir pan. Didžiausia Mokesčių administravimo įstatymo nauda pasireiškia tuo. naftos ir dujų išteklių mokesčio (1992 10 07 Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas). kurio pagrindu apyvartos mokestį pakeičia bendrasis akcizas ir individualūs akcizai (alkoholiniams gėrimams. pareigūnų atsakomybę. nustato mokesčio administratoriaus teises ir pareigas. Sausio 24 d. Akivaizdu. PVM naudingas tuo. tabako gaminiams). Jis nustato pagrindines sąvokas ir taisykles. kad surenkami ne visi mokesčiai.[11] Metų viduryje Seimas priima Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą. Šiuo laikotarpiu priimami nauji mokesčiai: vietoje bendrojo akcizo imamas PVM mokestis.t. tarifas). mokesčio mokėtojo teises ir pareigas. ekonominių santykių kaita.[10] Valstybei atsiranda poreikis sureguliuoti naujus ekonominius santykius. įstatymai nepakankamai išsamūs. priimtas Kelių fondo įstatymas. Sudėtingas mokesčių sistemos reglamentavimas sąlygoja tai. LR mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas. Pažymėtina. valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas netenka galios. biudžetas negauna pakankamai pajamų ir valstybė nesugeba vykdyti savi finansinių įsipareigojimų. Bene svarbiausias šio laikotarpio teisės aktas – 1995 06 28 Mokesčių administravimo įstatymas. kuris įstatymiškai įteisina buvusius atsiskaitymus valstybiniams automobilių keliams tiesti. teises. Be to. šiuos teisinės bazės trūkumus lemia ir objektyvios priežastys: nuolatinė ekonominės padėties. 1991 metai. taip pat Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės rinkliavos. Sparčiai kuriamas privatus sektorius. vis plečiama (1993 12 22 Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas). kurio bazė 1994 m. atsiranda naujas konsulinis mokestis (1994 06 23 Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymas). mezgami ir plėtojami reikšmingi ekonominiai santykiai su kitomis Europos ir pasaulio šalimis. o metų pabaigoje – nutarimas. pildymą. kad padeda sumažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio naštą (3 kartus padidintas neapmokestinamas minimumas ir vietoje progresinio 10-33 procentų tarifo nustatomas proporcinis 33 proc. kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. 1993 metai. 1995 metai. vietoje individualiųjų akcizų imami akcizai (1994 04 12 Akcizų įstatymas).). pateikia Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą. priimtas Muitų tarifų įstatymas leidžia užsienio prekybą reguliuoti ekonominėmis priemonėmis – importo ir eksporto muitais. suteikiantis muitinei galimybę konfiskuoti ūkio subjektų neteisėtai bandomas gabenti prekes ir nustatyta tvarka jas realizuoti (1992 02 11 Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo papildymo).[6] 1992 m. priimamas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas. kurio pagrindu turi būti apmokestinamas paveldimas ar dovanojamas turtas. Įstatymų bei poįstatyminių aktų gausa įveda chaosą ir finansų sistemoje. į kurias investuotas užsienio kapitalas. kuris ir nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijas. Didžiausia problema – įstatymų neaiškumas. birželio 26 d.[7] Papildomas Lietuvos Respublikos muitinės laikinasis įstatymas. Išleidžiama keletą naujų įstatymų mokesčių srityje: Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. valstybinė rinkliava reorganizuojama į žyminį mokestį (1994 06 23 Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymas). Gegužės 21 d. apsunkinanti finansinių santykių reguliavimą į ateitį. Įstatymo pagrindu sudaroma galimybė vieningai administruoti net 14 mokesčių. pakeitęs laikinąjį muitinės įstatymą. prieštaravimas vienas kitam. nuo metų vidurio iš esmės atsisakyta importo ir eksporto reguliavimo licencijomis ir kvotomis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybinė mokesčių inspekcija ir miestų bei rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamai pertvarkomos į centrinį mokesčių administratorių – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos bei jai pavaldžias apskričių valstybines mokesčių inspekcijas . žemės nuomos mokesčio (Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“). skirtingas sąvokų aiškinimas ir t. 1994 metai.mokesčių inspekcijas. įdiegiamos juridinių asmenų pelno bei fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos mažosioms įmonėms ir įmonėms. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Metų pabaigoje Seimas priima Prekyviečių mokesčio įstatymą. valstybinio socialinio draudimo įstatymas. kad mokesčių bazė labai padrika. o tai neišvengiamai įtakoja naujų įstatymų leidybą ir jau galiojančių aktų taisymą. Šie metai pasižymi kelių naujų mokesčių įvedimu: žemės mokesčio (1992 06 25 Žemės mokesčio įstatymas). Dėl to. Žinoma.

Seimas priima Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. griežtinama atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus. kokias vietines rinkliavas savivaldybės gali nustatyti pagal savo kompetenciją). Muitinės kodeksas nustatė muitinės veiklos pagrindus. atsisakyta mokesčių lengvatos įmonėms. nustatytas nulinis tarifas. privalomojo sveikatos draudimo sistemą). birželio 6 d. priklausančio darbuotojams darbo užmokesčio. 1999 metai. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas sumažina juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą nuo 29 iki 24 procentų. valstybės paveldėto. kurių gautos pajamos apmokestinamos taikant lengvatinius 5 ir 10 procentų pajamų mokesčio tarifus (Žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas. 2001 – 2003 metai. Mokesčio administravimo įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes galimybes dideliems investuotojams (kurie per 3 metus investuoja ne mažiau 200 mln. kurio pagrindu turi būti įsteigta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei patvirtinami Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai. tikslinamos mokesčių administravimo teisinės normos. 2000 09 12 priimtas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas sąlygoja atitinkamų mokesčių administravimo įstatymo papildymą. eksporto muitų bei mokesčių. įsigaliojo Muitinės kodeksas ir Muitinės įstatymas netenka galios. Lt.). rinkliavų ir atsiskaitymų į jos biudžetą. išieško laiku nesumokėtus mokesčius. rinkimą ir kontrolę. Kurio pagrindu didinami akcizų tarifai. 1 str. gruodžio 23 d. nustatant daug mažesnius mokesčio tarifus ir didesnes lengvatas artimiesiems giminaičiams. birželio priimamas Rinkliavų įstatymas.– vietos mokesčių administratorius. Kiti mokesčių sistemos pakeitimai: apmokestinamosios pajamos. 2000 metai. o bankrutuojančios įmonės sanavimo atveju sudaroma galimybė atidėti piniginių prievolių vykdymo terminą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 m. atsiranda nemažai naujų nuostatų apmokestinant įmonių pelną. Vietinių rinkliavų įstatymas (priimtas vietoje 1992 m. siekti. valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo telkinių nuomos mokesčiai.[13] Mokesčių administravimo įstatymas jau leidžia vieningai reguliuoti 16 mokesčių administravimą: be 14 jau numatytų. juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės. Vyriausybė priima nutarimą „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Vyriausybės nutarimo dėl vietinių rinkliavų nustatymo. įkainojimą bei realizavimą. 1998 metai. kuris skirtas – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą. sumažinamas PVM lengvatų sąrašas. pakeičiamas ir papildomas paveldimo ar dovanojamo turto mokestis. kad jų pageidavimu 5 metus nuo investavimo momento nebus didinami įmonės mokamų tiesioginių mokesčių tarifai (išskyrus pridėtinės vertės mokestį ir akcizą). Seimas priima Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymą. Vienas svarbiausių pokyčių teisinės bazės kūrime – Muitinės kodekso priėmimas (įsigaliojo tik nuo 1998 m. delspinigius.[14] 1997 12 09 nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio atleidžiamos žemės ūkio produkciją gaminančios ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios ūkinės bendrijos. reguliuojančius finansų sistemą. organizuoja konfiskuoto. bei tobulina jau priimtus įstatymus. numatantį greta buvusių mokesčių įmokas į garantinį fondą – 0. neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų. 1998 09 03 d. kurios tikslas bešališkai ir objektyviai nagrinėti mokestinius ginčus. panaudotoms investicijoms. esančio be šeimininko . įvardina. Tarp naujų įstatymų paminėtini: Sveikatos draudimo įstatymas (numato sveikatos draudimo rūšis. Valstybinės mokesčių inspekcijos vietą finansų (mokesčių) sistemoje atskleidžia jos funkcijos – inspekcija tvarko mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus apskaičiavimą. eksporto. taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.2 proc. į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių apskaitą. tikslios ir vienareikšmiškai suprantamos mokesčių apskaičiavimo taisyklės. Vyriausybės nutarimu „Dėl mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“. mokėjimą. programoje buvo numatyta parengti esamų mokesčių įstatymų pakeitimus. importo. Nuo sausio 1 d. su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimas. į kurias investuojamas užsienio kapitalas.) garantuojant. patvirtinami mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodai. kad Seimas ir toliau priima naujus aktus. taip pat kontrolės priemonių taikymas. tranzito tvarka. Taip pat programoje numatyta. 1997 metai. vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių.). kuris reglamentuoja rinkliavų nustatymą. kad: . susistemintai buvo reglamentuota prekių importo. Gegužės 13 d. baudas. Mokestinių ginčų komisija yra valstybės vykdomosios valdžios institucija. Šiems metams būdinga tai. 199 m. 2000 m.[12] 1996 metai. Gruodžio 3 d. Taip pat ši institucija grąžina permokas. nustatomos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir liepos 2 d. kad teisės aktuose būtų aiškios.

Pirmiausia visos Lietuvos teisės sistemos pokyčiai susiję su Lietuvos ketinimu stoti į Europos Sąjungą. pamažu būtų atsisakyta mokesčių lengvatų ir išimčių taikymo. pažangios ES valstybių fiskalinės biudžeto pajamų realaus akumuliavimo ir mokesčių patirties perėmimas ir panaudojimas. Šie įvykiai nulėmė daugelį mokesčių ir su mokesčiais susijusių įstatymų pakeitimų. naujus mokesčius ir jų pakeitimus (išskyrus mokesčių mažinimą) įvesti tik nuo kitų finansinių metų. ir nuo 2002 m. 4. jeigu jos atitinkamai nefinansuojamos. Be to. 8. Nuo 2002 m. būtų įgyvendintas visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. viduryje įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas. atskirti tyčinį mokesčių nemokėjimą nuo apskaitos klaidų. Kai kurie specialistai šių teisės normų įsigaliojimą pavadino naujosios mokesčių sistemos kūrimu. numatytas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Jai įtakos turėjo keletas veiksnių. 3. Su 2002 metais priimtais ir įsigaliojusiais naujais mokesčių teisės aktais prasidėjo Lietuvos mokesčių sistemos reforma. funkcijos nebūtų deleguojamos savivaldybėms. nustatyti skirtingas sankcijas už šiuos veiksmus. nuoseklus Konstitucijos Europai nuostatų įgyvendinimas.1. liepos 1 d. Be to. Tolesnės Lietuvos raidos ES sudėtyje perspektyvos įgyvendinimas. Šis sprendimas Lietuvos mokesčių sistemai taip pat yra svarbus. nuo 2002 m. 9. Privataus ir viešojo verslo spartesnio plėtojimo ir vidaus rinkos aktyvinimo poreikis. 5. skatinant gyventojus taupyti ir ugdyti investavimo kultūrą. jų subjektus ir objektus. mokesčių sistemos pokyčiams turi įtakos 2001 m. 10. – naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. 12. Šiame įstatyme būtų nustatyta maksimali mokesčių ir visų privalomų įmokų bei rinkliavų į valstybės nebiudžetinius fondus riba. 4. būtų panaikintas vertybinių popierių vertės prieaugio mokestis. Mokesčių sistemos socialinių ir ekonominių padarinių derinimas ir suvienodinimas su ES ekonomine ir apmokestinimo politika. 3. 2002 m. būtų pakeista muitinės prekių vertės nustatymo tvarka ir palaipsniui mažinami muitai. – naujasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. taikant PVM diferencijavimą. 5. būtų sudarytos sąlygos savarankiškai dirbti išsipirkus vienkartinį patentą. būtų užbaigtas jungti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto mokesčių administravimas – toks mokesčių administravimas būtų paprastesnis ir sumažėtų jo išlaidos. rugsėjo 1 d. priimamas Azartinių lošimų mokesčio įstatymas. būtų sudarytos sąlygos privačių pensijų fondų veiklai. akcizas prekėms (iš jų – ir prabangos) būtų taikomas tik tada. ginčų sprendimo tvarką. liepos 1 d. abipusę mokesčių mokėtojų ir mokesčių rinkėjų atsakomybę. statyboms ir už statybos darbus būtų nustatytas 5 procentų pridėtinės vertės mokestis. 2. priimti bendrą mokesčių sistemos pagrindų įstatymą. apmokestinant dividendus. 3. buitinių ir kultūrinių poreikių geresnio tenkinimo būtinybė. įsigaliojo naujasis Pelno mokesčio įstatymas (priimtas 2001 12 20. naujas Akcizų įstatymas ir su juo susiję Apyvartos bei Cukraus mokesčių įstatymai (Cukraus mokesčio ir Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymai). 7. kad dėl mokesčių sistemos sėkmės „kalti“ šie veiksniai[18]: viešo administravimo sistemos tobulinimas ir jos veiksmingumas. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas palaipsniui būtų sumažintas iki 24 procentų. sausio 1 d. būtų pakeista kelių mokesčio nustatymo tvarka. 4. Šis teisės aktas reglamentuoja azartinių lošimų organizavimo apmokestinimą azartiniu lošimų mokesčiu. gegužės 17 d. šalies ūkio sistemos ekonominių ir struktūrinių reformų vykdymas. 11. kad nuosekliai būtų pereita prie privataus kaupiamojo draudimo. . neteko galios Juridinių asmenų pelno mokestis).[15] 2001 m. Kiti autoriai nurodo net penkias pagrindines radikalios mokesčių sistemos reformos Lietuvoje priežastis[17]: 1. kad mokesčių administravimo srityje būtina: 1. sausio 1 d. arba „mokesčių revoliucija“[16]. 13. ES Viršūnių Taryba pakvietė Lietuvą į ES. apie tai paskelbus „Valstybės žiniose“ ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. gruodžio 13 d. Programoje pabrėžta. nustatyti periodišką mokesčių mokėjimo tikrinimą ir maksimalias jo trukmės ribas. Nuo 2001 m. fizinių asmenų gaunamų pajamų neapmokestinamas minimumas būtų padidintas iki 320 litų. nuo 2003 m. numatantį visus mokesčius. kurio administravimo bendrosios sąnaudos viršija iš jo gautas pajamas. Integracijos į ES derybinių pozicijų vykdymas. 2. kai tai būtina Lietuvai integruojantis į tarptautines organizacijas. būtų atsisakyta juridinių asmenų pelno mokesčio. numatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinę atsakomybę už neteisėtą mokesčių išieškojimą ar veiklos sustabdymą. 14.9 procentų pridėtinės vertės mokestis už šildymo paslaugas. atsisakyta jo skaičiavimo nuo įmonių apyvartos. 6. 5. Gyventojų teisėtų materialinių. 2. įsigaliojo naujos Mokesčių administravimo įstatymo redakcijos. o gyventojams . Tie patys autoriai mano.

2004 04 27 buvo priimtas Muitinės įstatymas (aktuali redakcija nuo 2005 11 17). gegužės 1 d. Lietuvos mokesčių sistema turi būti grindžiama teisingumo. mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. didžiausias dėmesys mokesčių srityje buvo sutelktas darbams. nustato mokesčių administratoriaus funkcijas. vienodas konkurencijos sąlygas. yra taikomi visiems mokesčių teisės aktams. kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių sistema. Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus bei orientuojantis į pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką. Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymą (2000 m. patvirtintos Vyriausybės 2001 m. tiksliau. Dauguma mokesčių gaunami iš civilinių–komercinių santykių. kad tokie mokesčių sistemos bei jos teisinių pagrindų reformos prioritetai buvo nustatyti jau 1998 m. yra susistemintos mokesčių administravimo teisės normos. yra pakeisti mokesčių administratoriaus veiklos prioritetai – pirmenybė teikiama savanoriškam mokesčių mokėjimui skatinti. kuri užtikrintų mokesčių surinkimą kiek galima mažiausiomis sąnaudomis ir būtų pagrįsta savanorišku mokesčių mokėjimu. Mokesčių administravimo įstatyme nustato pagrindinius mokesčių administravimo principus. nuosekliau ir išsamiau yra reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros.Tolesnis mokesčių sistemos ir teisinių jos pagrindų tobulinimas buvo neatsiejamas nuo mokesčių administravimo veiksmingumo didinimo. [22] Nuo 2004 05 01 negalioja Muitų tarifų įstatymas (1998 m. sąžiningumo. atitinkamai keičiant teisės aktus buvo siekiama sukurti tokią mokesčių administravimo sistemą. Pastaraisiais metais Lietuvoje vykdyta mokesčių sistemos reforma atspindėjo tendencijas išlyginti apmokestinimo netolygumus. mokesčių mokėtojo teises ir pareigas. bei Mokesčių sistemos koncepcija. pavyzdžiui. pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus. Taigi nuo 2004 m.). kurio pagrindinis tikslas yra aiškiau reglamentuoti mokesčių administravimo teisinius santykius. Europos Teisingumo Teismo praktiką. kurios reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės aktų. kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus. reformos eigoje. panaikinti atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą. Nuo 2004 m.). visapusiškai pagalbai mokesčių mokėtojams įstatymų laikymosi srityje.2007 metai. Pažymėtina. kad vertybinis teisės aspektas – jurisprudencijos humanizavimas įgauna konkretesnį pavidalą per Europos Sąjungos teisėje dominuojančius demokratinius principus. teises ir pareigas. teisingumo ir visuotinio privalomumo. lygybės. bus keičiami atsižvelgiant į Europos Sąjungos mokestinės politikos pasikeitimus.). Siekiant. mokesčius reglamentuojantys teisės aktai 2005-2007 m. o tose srityse. spalio 4 d. 2007 04 03 įsigaliojo šio įstatymo papildymai. 2004 m. kuriems neturi prieštarauti mokesčių teisės aktai ir kuriais privalo vadovautis tiek mokesčių mokėtojas. pasinaudojus geriausia užsienio valstybių patirtimi įstatymo lygiu. Mokesčių teisėje dėl naujojo Civilinio kodekso įtakos. – suderinti mokesčių teisės aktus su Europos Sąjungos acquis. konstatuojančią. įsigaliojusiame naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatyme. tiek ir mokesčių administratorius administruodamas mokesčius: mokesčių mokėtojų lygybės. lapkričio 9 d. apmokestinimo aiškumo. įpareigojančiomis gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus. nutarimu Nr. aiškumo. įgyvendinant principinę konstitucinę nuostatą. Vyriausybės nutarimu Nr. Šiuos principus vėliau atkartojo Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės. remiantis bendrosiomis teisingumo. rugpjūčio 11 d. viešumo bei administravimo veiksmingumo principais. Mokesčių sistemos reforma taip pat buvo orientuota ir į mokesčių administravimo efektyvumo didinimą. įstatymiškai suteikiant mokesčių administratoriui svertus. Šis įstatymas yra priimtas. skirtiems suderinti nacionalinę teisę su naujai priimamo Europos Sąjungos acquis nuostatomis. Naujieji mokesčių įstatymai nuo senųjų skiriasi iš esmės[20]. 1016 patvirtintoje Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje. turinio viršenybės prieš formą. mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. mokesčių vengimu. 2004 . užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą. Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo pakeitimo įstatymą (2001 m. vietos savivaldybių institucijų galių išplėtimu[19]. Svarbiausias ir ryškiausias naujosios mokesčių sistemos bruožas yra civilinės teisės įtaka mokesčių teisei. neutralumo. Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymą (2001 m.[21] Naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatyme apibrėžti pagrindiniai apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principai. Todėl. nustatančias išimtinę Lietuvos Respublikos Seimo teisę nustatyti (įteisinti) valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Remiantis šia programa.1196. įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą. garbingumo nuostatomis. leidžiančius efektyviau kovoti su mokesčių įstatymų pažeidimais. . įgyvendinama žmogaus teisių gynimo samprata. Mokesčių administravimo įstatymas kaip pagrindinis mokesčių teisės šaltinis nustato pagrindines sąvokas ir taisykles. Kitas labai svarbus bruožas yra tai.). kad pagrindiniai su mokesčiais ir jų administravimu susiję klausimai turi būti reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu bei kitas atitinkamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Minėtų mokesčių įvedimo priežastis yra ta. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį. bus mokamas ir avansinis socialinis mokestis. Fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.praėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos. tačiau klausimas. Visos pajamos yra suskirstytos į tris kategorijas. įsigaliojo 2006 01 01 d. Socialinį (Solidarumo) mokestį planuojama panaikinti 2008 metais. gaunantys pajamas iš įvairių šaltinių (taip pat ir darbo užmokestis). Mokesčio tarifas – už 2006 metus – 4%. 2004 07 08 priimtas mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas. Olandija 2001 metų pradžioje Olandijoje pradėjo veikti nauja mokesčių sistema. Šios sistemos tikslas – skatinti darbo užimtumo lygį. nuo 2007 04 26 įsigaliojo Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas ir Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. už 2007 metus – 3%. Nuolatiniai gyventojai automatiškai mažina gaunamas pajamas išskaičiuodami pajamų mokestį.y. Nuo 2006 11 07 įsigaliojo LR papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokesčio įstatymas. įsigaliojo 2005 01 01 d. Be to. 5 – 8. . įsigaliojo Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. Pastarasis mokestis yra pastovaus pobūdžio. kaip mokamas avansinis pelno mokestis..3. įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis pakeistas nekilnojamojo turto mokesčiu. sustiprinti šalies ekonomikos ir tarptautinį konkurencingumą. Laikinojo socialinio mokesčio – įsigaliojusio nuo 2006-01-01 mokesčio bazė – juridinio asmens apmokestinamasis pelnas. todėl šioje potemėjė bus pateikta kai kurių Europos Sąjungos šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių mokesčių sistemų pagrindiniai aspektai.pakeitimai. apmokestinant su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas ir kitas 6 straipsnio 2 dalyje nenurodytas pajamas. tai yra – “Solidarumo mokestis” (socialinis mokestis). Pajamų mokesčio pajamos yra antros pagal dydį Olandijos biudžete. dovanojamo ir perleidžiamo turto mokestis. apskaičiuota avansinio mokesčio suma už 2006 metus negali būti mažesnė kaip 4 procentai. 2006 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė du naujus įstatymus. Tiesioginiai mokesčiai : Fizinių asmenų pajamų mokestis. 2004 05 01 priimtas cukraus mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. jo mažinimas numatytas keliais etapais.pajamos gaunamos iš santaupų ir investicijų. Taip pat teikiama ir metinė šio mokesčio deklaraciją – tai deklaruojamas mokestis.įeina pajamos gaunamos iš realių gaunamų pajamų iš akcijų. kuris naudojamas komercijai”( 2005 m. neteko galios Prekyviečių mokesčio įstatymas. kad nemažėtų valstybės pajamos sumažinus gyventojų pajamų mokestį. Pirmoji apima pajamas gaunamas iš darbo santykių ir iš būsto ar gyvenamos vietos nuomos. bet gaunantys pajamas Olandijoje. Antroji . dividendų pajamų mokestis. 15. Pajamų mokestį moka asmenys. kuris neteko galios nuo 2006 vasario 11. Šio mokesčio mokėtojai yra nuolatiniai Olandijos gyventojai ir asmenys negyvenantys Olandijoje. tačiau jis įvestas kitų mokesčių mažinimo pasekoje. mokestinis pelnas iš verslo . taikomas 27 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnį . kuris laikinas ir bus mokamas iki 2008 metų ir “Gyventojų nekilnojamojo turto mokestis. ar neiškils analogiška situacija 2008 metais ir vėl nebus imamasi naujų priemonių. tiek visuomenės neigiamos reakcijos. siekiant. taikomi 27 ir 15 procentų pajamų mokesčio tarifai. pelno mokestis. birželio 7 d. kuri įprasmino platesnę mokesčių bazę ir mažesnius mokesčių tarifus. Avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą einamojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą. Valdžia susilaukė tiek verslo atstovų. kad nuo 2006 metų buvo mažinamas gyventojų pajamų mokestis. kuriomis bus siekiama nemažinti valstybės pajamų ir vėl nebus įvedami nauji mokesčiai. apmokestinant nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 gyventojų gautas pajamas. 8. paveldimo. Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių mokesčių sistemos Lietuvos Respublikos mokesčių sistema išsamiai aptariama šios temos 8. taikomi 24 ir 15 procentų pajamų mokesčio tarifai. 2005 01 01 d. t. 2004 05 01 įsigaliojo Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymas (nauja šio mokesčio redakcija nuo 2007 04 26). už 2007 metus . Pirmosios kategorijos pajamas sudaro atlyginimai. Cukraus pramonės restruktūrizavimo laikinojo mokesčio įstatymas. loterijų mokestis.3 proc.[23] 2004 01 01 d. mažinti mokesčių naštą bei sukurti teisingą ir subalansuotą mokesčių paskirstymą. kurie patvirtina naujų mokesčių įvedimą. Ta pačia tvarka. Trečioje . Kai kurių Europos Sąjungos šalių mokesčių sistemų apžvalga. apmokestinant nuo 2008-01-01 gyventojų gautas pajamas.).

tėvams. Per mėnesį laiko kai baigiasi mokestinis periodas. egzistuojančių kaip akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. mokančių pajamų mokestį. kurį sudaro tik mokestis. t. kurios yra įsteigtos ne Olandijoje. kurios turi mokėti pelno mokestį.40 (10. Olandijoje šį mokestį taip pat privalo mokėti profesionalūs sportininkai. Antroje grupėje taikomas 41.5 procentų mokesčio tarifą pirmoje grupėje ir 22. 31. kapitalas sudaromas jų savininkų (akcininkų). bet pajamas uždirba Olandijoje. kurie už tai gauna akcijų. komisiniai. Pelnas dažniausiai paskirstomas dividendų forma. taikomas atleidimas nuo dividendų mokesčio.) tarifu už viršijančią sumą. dažnai taikomas 25% tarifas. Šis mokestis yra mokamas nuo darbo užmokesčio. Darbdavys periodiškai gali susigražinti iš mokesčių administratoriaus dali sumokėto mokesčio. .45 procento dydžio antroje. draudimo pajamos.veiklos. Vyresni kaip 65 metų mokesčių mokėtojai moka 15.) nuo pirmų 22. Kaip ir Lietuvoje. Socialinio draudimo įmokos yra perskirstomos pensijoms išmokėti. kurios neįeina nei į 1 nei į 2 kategorijas. atostogų apmokėjimas. kurį darbuotojas gauna už atliktą darbą.1% nuo 2007 m. Dividendų pajamų mokestis (išankstinis apmokestinimas pajamų mokesčio atžvilgiu) Daugelio įmonių. vartojimo paskolos. Socialinės įmokos mokamos tik nuo pirmų dviejų grupių. Todėl akcininkai gauna tik 75% dividendų. Lietuvoje šis mokestis atitinka Gyventojų pajamų mokestį. Paveldimo turto mokesčio išimtys taikomas sutuoktiniams..65 (2. subsidijos). Tiek nerezidentams fiziniams asmenims ir įmonėms. be to nesvarbu kokia forma yra gaunamas atlygis. ką gauna darbuotojas kartu su darbo užmokesčiu. y. dalis jo yra paskirstomas įmonės akcininkams. tai yra dividendai. vaikai ir artimi giminaičiai apmokestinami mažesniu tarifu lyginant su tolimesniais giminaičiais ar ne giminaičiais. kasmetinės premijos ir kt. Pirmoje grupėje yra taikomas 33. Šį mokestį iš darbuotojo gaunamo užmokesčio išskaičiuoja jo darbdavys. Ar kompanija yra laikoma įsteigta Olandijoje sprendžiama atsižvelgiant į kelias aplinkybes: tikroji įmonės valdymo vieta.5% nuo 2007 m. Yra grupė Europos Sąjungos valstybių narių. kuriuo apmokestinamas gaunamas turtas iš individo.15 socialinio draudimo įmoka) procento dydžio tarifas pajamoms. Trečiosios kategorijos turinį sudaro indėlių atnešamos pajamos. Sutuoktiniai. Įmonės įsteigtos Olandijoje yra rezidentai mokesčių mokėtojai. Nuo 2007 m. ir kurios neatleidžiamos nuo dividendų pajamų mokesčio. kurioje rengiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. ir kitos pajamos. Ketvirtoje grupėje taikomas 52 procentų mokesčio tarifas.5 mokestis.15 socialinio draudimo įmoka) procento tarifas. kuris periodiškai perveda mokesčių administratoriui. Įmonės ir organizacijos. periodiniai mokėjimai ir apdovanojimai (stipendijos. yra pajamų mokestis ir socialinio draudimo (socialinės apsaugos) įmokos. kurioje įsikūrusi pagrindinė būstinė. Tai pat šis mokestis yra mokamas nuo tokių priedų kaip: dirbant gaunama pensija. kad būtų atskirtos nuo “fizinių asmenų”. kitiems kraujo ryšių giminaičiams. 31. Kiekvienas šalies gyventojas. Mokestį sudaro dvi dalys. kuris yra mokamas nuo A klasės pajamų susijusių su darbo santykiais. mokestis turi būti sugražintas. Mokestį perveda mokesčių administravimo institucijoms pati įmonė. nuoma. numatytas mokesčių sutartyse. turto nuomos pajamos. o kompanijos.6% (29. Šio mokesčio tarifai (progresiniai) nurodyti pirmoje kategorijoje ir priklauso nuo pajamų dydžio[1]. socialinei rūpybai bei medicinos išlaidoms padengti. Šiuo mokesčiu apmokestinamos įmonių (akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių). vaikams. ir vieta.25 – mokestis. Paveldimo turto mokestis. įsteigtoms ne Olandijoje. Jei dividendus gaunantis vienetas yra įsteigtas Europos Sąjungos šalyje narėje ir šis vienetas valdo daugiau kaip 20% paskirstančios kompanijos akcijų. vadinamos nerezidentais. Įmonės paskirstytini dividendai apmokestinami 25% pajamų tarifu. viršvalandžiai. kuris gauną darbo užmokestį moka darbo užmokesčio mokestį. limitas sumažintas iki 20%. taip pat fondų ir asociacijų (organizacijų) pajamos.5% tarifu (24. vaiko priežiūros pašalpos. pramogų verslo atstovai. socialines paslaugas teikiančioms viešosioms įstaigoms. vadinamos “juridinėmis”. Pajamos apmokestinamos 25. avansinės sumos. kuris yra deklaruotas ir sumokėtas. kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo įregistruota Olandijoje. Pelno (bendrovių) mokestis. Olandijoje taip pat galima susigražinti dalį sumokėtų mokesčių. nepriklausomai nuo to ar jie yra įsidarbinę ar gauna autorinius atlyginimus. Antrosios sudaro pajamos gautos iš akcijų. vieta. neįgaliems vaikams.689 eurų viso apmokestinamo pelno ir 29. Trečioje grupėje taikomas 42 procentų mokesčio tarifas (visą tarifą sudaro mokestis). ne santuokoje kartu gyvenančioms poroms. tenkinančioms tam tikras sąlygas. kurioms taikomas 10% limitas. Įmonei uždirbus pelną.

akcizinių prekių pardavėjas ar importuotojas. spaudai. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Pridėtinės vertės mokestis. kuri susijusi su medicininėmis. draudimo ir bankininkystės paslaugomis. akcizo mokestis sumokamas toje valstybėje. išskiriami du specialieji (lengvatiniai) tarifai: • • 6 proc. nekilnojamas turtas. Eksporto prekės neapmokestinamos PVM. mokesčio administratorius grąžina neigiamą skirtumą. Akcizas yra vartojimo mokestis. Mokestį mokesčių administratoriui sumoka Olandijos gamintojas. kurioje įsigyjamos prekės. Iš tikrųjų. Krovininių transporto priemonių mokestis. akcizo mokestis įskaičiuojamas į kainą. kaip ir paveldimo turto atvejais. tarifas. Perdavimo mokestis yra taikomas apmokestinant 6% tarifu teisėtai perleidžiant arba paveldint nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Olandijoje (žemę.Paveldimo turto mokestis yra skaičiuojamas nuo apmokestinamos gaunamo turto vertės. Specialus tarifas taikomas nealkoholiniams gėrimams (mineraliniam vandeniui. Akcizų įstatymas atitinka sąlygas nustatytas Europos Sąjungos Tarybos Direktyvoje harmonizuojant akcizų mokesčius. gyvenančios kartu. Transporto priemonių mokestis. kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo už Olandijos ribų. Akcizai ir vartojimo mokesčiai. pvz. perduodamas paveldėjimo atveju arba dovanojamas individo. Apmokestinamą 29% tarifu. Vartotojai sumoka akcizo mokestį valstybėje. Veikla. tarifas. Aplinkos mokesčiai. Šiam mokesčiui jokios išimtys netaikomos. Nuosavybės aktas surašomas civilinės teisės notaro. Yra nustatytas minimalus ir maksimalus apmokestinamo turto vertės procentas. Be to. tiekiant prekes Europos Sąjungos įmonėms ir paslaugoms. keleiviniam transportui. Visos įmonės besiverčiančios ūkine veikla sumoka šį mokestį mokesčio administratoriui. piliečiai gali pirkti akcizu apmokestinamas prekes bet kurioje valstybėje narėje ir įsivežti šias prekes į bet kurią kitą valstybę narę savo asmeniniam naudojimui. 0% proc. daugeliui medicininių paslaugų. Jei skirtumas yra neigiamas. laimėjęs asmuo privalo pranešti apie tai dėl grąžinamo loterijos mokesčio. zoologijos sodus. teatrą. sultims). Taikomi tie patys tarifai. gali būti apmokestinamos minimaliu 5% tarifu arba maksimaliu 27% tarifu. Bendrasis BTW tarifas yra 19%. Lengvųjų transporto priemonių ir motociklų mokestis. pavyzdžiui įėjimo mokesčiui į sporto varžybas. broliams ir seserims minimalus tarifas yra 26% ir maksimalus – 53%. Kaip ir PVM. kurio vertė yra daugiau nei 454 eurai. Olandijoje žinomas kaip BTW. ne giminaičiams taikomas minimalus 41% ir maksimalus 68% tarifas. kuris ir . valstybėje išgaunamas kuras. benzinas. Dabar naudojami perdavimo ir draudimo mokesčiai. Todėl nuo 1993 m. kai kuriomis švietimo. Teisėtų sandorių mokestis. Taikomas maisto produktams ir vaistams. Akcizai ir vartojimo mokesčiai. kurią vartotojas sumoka įsigydamas prekę ar paslaugą. Sutuoktiniai. turi mokėti šį mokestį. mokesčio administratoriui jos tik sumoka skirtumą. pastatus ir panašiai). jei prekės skirtos asmeniniam naudojimui. tėvų dovana vaikams. yra bendro vartojimo mokestis. Jei prizas buvo laimėtas užsienio loterijoje. cirkus. neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu ir įmonių sumokėtas šis mokestis yra negrąžinamas. knygoms. Loterijų mokestis. y. tabako gaminiai. kurioje jos suvartojamos. kadangi jie nieko bendra neturi su atskirais individais. alkoholiniai gėrimai. Muitai. daigeliui laisvalaikio paslaugų. Netiesioginiai mokesčiai yra: Pridėtinės vertės mokestis. Teisėtų sandorių mokesčiai. kuriuo apmokestinamos tam tikros vartojimo prekės. Olandijos loterijų organizatoriai privalo patys atskaityti ir sumokėti šį mokestį. Iki 2006 m. pvz. Kai kurioms sumoms šis mokestis netaikomas. t. buvo trys tokie mokesčiai. Bet kuris loterijoje laimėjęs prizą. vandeniui ir kitoms prekėms ir paslaugoms pagamintoms žemės ūkyje. kurią sumoka vartotojas. Šie mokesčiai dar vadinami verslo mokesčiais. dyzelinas. Dovanojamo turto mokestis yra skaičiuojamas nuo vertės turto gaunamo iš Olandijos piliečio dovanos forma. vaikai ir nevedusios poros. susijusioms su šių prekių tiekimu. Jei įsigyjamos prekės skirtos pardavimui. kuris yra jau įskaičiuotas į kainą. Taikomas eksportuojamoms prekėms už ES valstybių ribų (gabenamoms ne į Europos Sąjungos valstybes). Buvo panaikintas kapitalo mokestis. Perleidžiamo turto mokestis yra mokamas kai valstybinis turtas.

Už kubinį metrą mokamas 0. kurios naudojamos elektros gavybai. Žmonės turintys bet kokią transporto priemonę. medicininių išlaidų ir sveikatos draudimą. Draudimo mokestis yra taikomas išsiimant draudimą. pagal susitarimą. Vokietijos. kurios užverčiamos žemėmis. privalo mokėti transporto priemonių mokestį. mėnesį. išskyrus autobusus. Taikomi skirtingi tarifai. atliekų. vartojamo kuro tipo. Už 1000 kg mokama 12. elektros energijos ir kitų mineralinių išteklių) vartojimą. Mažesnis tarifas taikomas nedegioms atliekoms – 14. Mokestis netaikomas ypatingais atvejais (pvz. neatsižvelgiant į vandens kokybę. draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Energijos mokestismokamas už energijos (gamtinių dujų.147 eurų tarifas.56 eurai. Mokestis yra pagrįstas sutartimis tarp Olandijos ir Belgijos. Asmuo importuojantis naują keleivinę priemonę ar motociklą sumoka registracijos mokestį pirkėjo naudai. o ne su kelių tiesimo darbais. ar transporto priemonė gali traukti priekabą. Švedijos ir Danijos. Kaip kompensaciją. savaitę. sumoka šį mokestį pagal užverčiamų atliekų kiekį. kurie turi mokėti mokestį už naudojimąsi keliais. Asmuo importuojantis dėvėtą mašiną ar motociklą. moka registracijos mokestį. Dalis mokesčių naštos buvo perkelta iš vienos srities į kitą bei sukurta naujų mokesčių. Geriamo vandens mokesčiuapmokestinamas individualus asmuo ar įmonė. Mokesčio dydis priklauso nuo:transporto priemonės tipo. dauguma importuojamų prekių apmokestinamos muito mokesčiu. pirmą kartą registruodami keleivinę transporto priemonę ar motociklą.perveda mokestį mokesčio administravimo institucijoms. Muitai. Požeminio vandens mokestis yra mokamas įmonių. kuro ir energetikos mokesčiai. kurios išgauna ar drenuoja požeminį vandenį ir kurios požeminį vandenį naudoja vėsinimui ar įprastinei veiklai. 1000 kg atliekų apmokestinamas 85.1826 eurų tarifas už kiekvieną išgaunamą kubinį metrą vandens. Taikomas 0. kurioje asmuo gyvena. Aplinkos mokesčiai. Europos Sąjunga nustato muitų tarifus kiekvienai importuojamų prekių grupei. šį mokestį sumoka pats. Mokestis priklauso nuo klasifikacinės grupės (EURO-0. svorio. tarp kurių netaikomi jokie muitai arba taikomas nedidelis tarifas. Kompanijos. šiuo mokesčiu neapmokestinamos. kitų dujų. Mokesčio atsakomybė siejama su registravimu. Lengvųjų transporto priemonių ir motociklų mokestis. Švedija Šių dienų Švedijos mokesčių sistema susiformavo po 1990-1991 metų mokesčių reformos. Mokestį sumoka už vandens tiekimą atsakingos kompanijos. Liuksemburgo. EURO-III). Europos Sąjunga yra sudariusi sutartis su daugeliu šalių. . kuri naudojasi vandens tiekimo sistema ir teikiamu vandeniu. EURO-I. Draudimo išmokos apmokestinamos 7% tarifu. Olandija gali susigrąžinti 25% šių mokesčių. Transporto priemonių mokestis. tuo pačiu metu apmokestinamų kategorijų skaičiaus. Šis mokestis mokamas dėl kelių naudojimo ir jų gadinimo. atsižvelgiant į gamybai sunaudotos energijos kiekį. Aplinkos mokesčiams priklauso geriamo ir negeriamo vandens. kurios tikslas buvo mokesčių sistemą padaryti daugiau aiškesnę ir efektyvesnę. Šie mokesčiai surenkami valstybių narių muitinių ir sumokami Europos Sąjungai. EURO-II.11 eurų už 1000 kg. Kuro mokestissumokamas anglies gamintojų ir prekiautojų. Krovininių transporto priemonių mokestis. provincijos. atsakingos už atliekų perdirbimą.54 eurais. registruotą jų vardu. Jei importuojančios kompanijos importuoja prekes iš ne Europos Sąjungos valstybių. invalidumo. Atliekų mokesčiuapmokestinamos atliekos. gaisrų metu). metus. Jis mokamas kas dieną. Kiekvienas individualus asmuo ar įmonė. Dėvėtoms transporto priemonėms taikomas mažesnis tarifas dėl nusidėvėjimo vertės. Turtas įvertinamas rinkos kaina. Elektros energija ir dujos. išskyrus gyvybės draudimą. Mokestis netaikomas kurui naudojamam elektros gamybai. kurios ir sumoka mokestį mokesčio administratoriams. nedarbingumo ir transporto priemonių draudimą.

Mokestis tabako gaminiams yra priklausomai nuo gaminio rūšies. Pajamos iš kapitalo apmokestinamos nacionaliniu 30 procentų dydžiu. tačiau yra taikomi ir sumažinti PVM tarifai 12% (daugumai maisto produktų.17 SEK litrui. dividendai. toks kaip nekilnojamasis turtas. kapitalo pelnas ir nuostolis. Svarbiausi tiesioginiai mokesčiai yra nacionalinis ir vietinis pajamų mokesčiai ir nacionalinis kapitalo mokestis. įvedamos papildomos privačios socialinės apsaugos sistemos. Nekilnojamojo mokesčio tarifas nustatytas 0.2%).8% .2 Švedijos kronų.08 SEK litrui. Tam tikras turtas. banko depozitai. Kelių mokestis mokamas priklausomai nuo transporto priemonės svorio. Mokestinės pajamos sudaro didžiąją dalį biudžeto pajamų.[4] Suomija Suomijos mokesčių sistema apibrėžiama trimis esminiais požymiais: . Bendri apskričių mokesčiai svyruoja nuo 29% iki 34% (vidutinis 31. SEK moka šį mokestį. pavyzdžiui alkoholiui ar tabakui. Pajamų mokesčiu taip pat apmokestinamos bedarbių pašalpos.47 SEK). viešojo transporto paslaugoms. Būdingi fiskalinės politikos bruožai Švedijoje būtų tokie: nuosaikus biudžeto konsolidavimas bei mokesčių sistemos reformos (įmonių mokesčių mažinimas.Dabartinei Švedijos gerovės valstybei yra būdingas nuosaikus dabartinių socialinių pašalpų mažinimas. kramtomo tabako kg – 201 SEK. Iš tokių mokesčių valstybė (2002m. Nevedę fiziniai asmenys turintys turto daugiau nei už 1. y. Akcizo mokestis taikomas ir saldainiams. SEK ir vedę fiziniai asmenys mokantys bendrus mokesčius ir turintys turto daugiau nei už 2 mln. siekiant didesnio konkurencingumo ir pajamų mokesčio mažinimas kartu didinant netiesioginius mokesčius). Užsienį registruotos transporto priemonės šį mokestį sumoka greitkeliuose. alkoholiniai gėrimai bei mineralinis kuras.) gavo 57. Asmenys pajamų mokesčius (fizinių asmenų) moka vietinei valdžiai.[3] . Valstybė nustato kokius mokesčius apskritys gali (turi) rinkti ir kokio dydžio. Valstybė iš šio mokesčio gavo (2002 metais) 8.5 proc. atostogų ir pan. 1 proc. biurų nekilnojamajam turtui nuo nustatytos turto rinkos vertės (estimated sales value)[2] Akcizai (akcizo mokesčiu apmokestinami tabako gaminiai. Jei asmenų pajamos viršija 301 000 SEK. kultūrinėms prekėms ir paslaugoms bei kitoms valstybės nustatytoms sferoms). Socialinės apsaugos mokestį moka darbdaviai (priklausomai nuo darbuotojų atlyginimų ir papildomų lengvatų. kuris sudaro 20 – 25 procentus. taip pat privaloma mokėti nacionalinį pajamų mokestį. pramoniniam ir gyvenamajam nekilnojamajam turtui. spirito gaminiams 501. t. vynui 15 – 18% stiprumui – 45.41 SEK grynam alkoholio kiekiui. Tokius mokesčius Švedijoje moka apie 1300 organizacijų. Standartinis PVM dydis yra 25% taikomas daugumai prekių ir paslaugų. Mokestis mokamas jei transporto priemonės svoris yra nemažesnis nei 12 tonų. Mokesčiai taikomi alkoholiui taip pat priklauso nuo alkoholio rūšies ir stiprumo: alui stipresniam nei 2. Tarifas apie 33 proc. Kapitalo pajamas (juridinių asmenų pelno) apibūdina indėlių palūkanos. pagal įstatymą bei 5-10 proc. pajamos iš tam tikro nekilnojamojo turto. Švedijos mokesčių sistemą sudaro daug tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir įmokų. pensijos ir kiti panašūs pajamų šaltiniai.47 SEK litrui ir papildomai kiekvienam alkoholio laipsniui (1.5 mln. Mokesčius Švedijoje renka valstybė padedama vietinių apskričių. Už biraus tabako kg mokama 630 SEK.2 bilijonus Švedijos kronų. angliai. Vietinių pajamų mokesčių vidurkis yra apie 31 procentas. uostomo tabako kg 123 SEK. gamtinėms dujoms. griežtinamas socialinės apsaugos ryšys su realiai gaunamomis pajamomis. priedas pagal kolektyvinį susitarimą.1. viešbučių paslaugoms) ir 6% (knygų ir laikraščių leidybai.5 – 15% stiprumui – 22.2% nuo produkto kainos. akcijos ir obligacijos apmokestinami turto mokesčiu . elektros energijai. Vietinis pajamų mokestis yra proporcingas. Specialus akcizo mokestis taikomas automobiliams ir motociklams. Mokesčiai energetiniams šaltiniams sudaro nemažą dalį valstybės pajamų. gaivesniems gėrimams bei kai kuriems energetiniams šaltiniams: durpėms. Savo ruožtu apskritys gali reguliuoti mokesčių dydį leistinose ribose. Svarbiausias iš netiesioginių mokesčių yra PVM ir akcizo mokesčiai tam tikroms prekėms. pensijų. vynui 8. Mokestis už cigaretes yra 39.

Įmonės nerezidentės mokestį moka nuo pelno. nors juos formaliai moka verslo įmonės. Neapmokestinamas metinis pajamų minimumas. Netiesioginiams mokesčiams priklauso mokesčiai už prekes. ir paslaugas. Suomijos mokesčių sistema: įmonių pelno mokestis. tik gali būti taikomas avansinis mokėjimas per ataskaitinius metus. Fizinių asmenų pajamų mokestis . šio mokesčio nepriemoka biudžetui gali būti padengiama dviem mokėjimais. Mokesčio tarifas svyruoja nuo 14 iki 18% įmonės metinio pelno. Sutuoktiniai mokesčius apskaičiuoja ir moka kiekvienas atskirai. Municipalinio mokesčio neapmokestinimo minimumas yra 8800 . Rezidentu laikomas tas asmuo. Grynasis pelnas apmokestinamas 29% mokesčiu. nors iš tiesų sumoka – vartotojas. kurių šaltinis yra Suomijoje. akcizai. Šiuo metu Suomijos mokesčių sistema racionalizuojama ir numatoma šiuos du mokesčius panaikinti. Įmonių pelno mokestis (dar vadinamas valstybiniu pajamų arba korporaciniu mokesčiu). gauto Suomijoje. Fizinių asmenų pajamų mokestis yra progresinis. Pvz. Aiškiu kapitalo prieaugio ir uždirbtų pajamų atskyrimu. Progresyviniais gautų pajamų mokesčiais. Tai tokie mokesčiai.5% apmokestinamos bazės. komunalinis pajamų mokestis. Santykinai nedideliu kapitalo prieaugio apmokestinimu.: akcizo mokestį moka gėrimų gamintojai. Lengvatos: iki 50% rezidentinių išlaidų neapmokestinama. Be to. turto mokestis. Komunalinis pajamų mokestis ir bažnyčios mokestis [6] Komunalinį pajamų mokestį moka įmonės iš pelno. Suomijoje neapmokestinamos šios rezidentų pajamos: kapitalo prieaugio. Fiziniai asmenys Suomijoje moka valstybinius ir vietinius mokesčius nuo pajamų gautų šalyje ir užsienyje. Pajamos iš nekilnojamojo turto ir kapitalo prieaugis paprastai apmokestinami kaip ir kitos įmonės pajamos. nuomos. Bažnyčios mokestis mokamas taip pat iš įmonės pelno taikant 1% mokesčio tarifą. sumokėdami per prekės kainas ar įtraukiami į tarifus (PVM. apmokestinami. bet negalima jų apskaityti “atgaline” data. veiklos ir kitos leidžiamos sąnaudos. kurių reali mokėjimo našta gula ant gyventojų pečių. Šiuo mokesčiu apmokestinamas visos įmonės pajamos taip pat kapitalo prieaugis.5 tūkst.1. muitai). eurų. apmokestinamos bažnyčios mokesčiu ir savivaldybės mokesčiu. arba turi nuolatinę buveinę Suomijoje. socialiniams fondams – atitinkamai 23 nuo ir nuo 4 iki 6. Suomijos juridinių asmenų mokami svarbiausi tiesioginiai mokesčiai yra valstybės renkamas pelno mokestis (corporate income tax). Tai netiesioginis apmokestinimo būdas. vartojimo mokesčiai. bažnyčios mokestis. Pagrindiniai netiesioginiai mokesčiai Suomijoje yra pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizo mokestis. Dividendai gauti iš suomių kompanijų. Taip pat apmokestinamas kapitalo prieaugis. kiti mokesčiai. įmokas profsąjungoms ir pensijų fondams. tiek juridiniai asmenys privalo mokėti paveldėjimo ir dovanojimo mokestį. 2. Pasibaigus ataskaitiniams metams. Fizinių asmenų pajamų mokestį sumoka rezidentai nuo visų gaunamų pajamų. draudimo įmokos. dividendų procentų pajamos. Tiek fiziniai. O dividendai . neapmokestinamos darbdavių išmokamos sumos draudimui. Municipalinio mokesčio tarifas nuo 15 iki 20%. kai ryšys tarp mokėtojo ir valstybės reiškiasi per apmokestinimo objektą. 3. fizinių asmenų pajamų mokestis. jei ji įregistruota Suomijoje. Nuostoliai gali būti padengiami per 10 metų. paprastai nėra apmokestinami. įmokos profsąjunginėms organizacijoms. Mokesčio tarifas yra 28% paskirstyto ar nepaskirstyto apmokestinamojo pelno. kuriuos gauna Suomijos įmonė iš užsienio įmonės. Įmonė laikoma rezidente . Suomijos rezidentams pajamų mokestis svyruoja nuo 0 iki 36%. Fizinių asmenų pajamos be pajamų mokesčio. bei turto perdavimo mokestį (asset transfer tax).11. Nerezidentai moka 35% pajamų mokestį ir 29% kapitalo prieaugio mokestį (dividendams ir honorarams. kurių šaltinis yra Suomijoje). bendros verslo išlaidos ir kitos. kuris gaunamas ir Suomijoje ir užsienyje. priklausomai nuo vietinių normatyvinių aktų. Apmokestinamas pelnas nustatomas pagal pasaulinėje rinkoje priimtus metodus: iš pajamų atimamos amortizacijos.[5] Įmonės turi mokėti pelno mokestį nuo viso pelno. tuo didesnis mokesčio tarifas taikomas pajamoms apmokestinti. kuris šalyje gyveno nepertraukiamai 6 mėnesius. Mokesčių mokėtojas gali išskaičiuoti iš apmokestinamos sumos tam tikras išlaidas: kelionių į darbą išlaidas. kitaip tariant kuo didesnės pajamos.

Pvz. Be to akcizo mokestis taikomas saldainiams. kad moka visos tos įmonės. Pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiai Suomijoje yra pagrindiniai netiesioginiai mokesčiai. gaiviesiems gėrimams bei kai kuriems energijos šaltiniams tokiems kaip durpės. teises ir pareigas. restoranai. žemės mokestis( nuo 0. Mokesčių inspekcija nesiunčia jokių patvirtinimų.[10] Estija Estijoje mokesčių sistema yra dvejopa: yra valstybiniai mokesčiai. Turtas iki 185 tūkst.35% nuo viršijamų pajamų. Sumos. Jei jos apyvarta mažesnė. Pelnas. bei akcijos. ypač jei jos įsteigtos vadinamojo “išvystymo” zonoje. nustato pagrindines sąvokas ir taisykles. kad mokestis buvo teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas. o negiminės – 30-48% turto vertės mokestį.1 iki 2. sporto paslaugoms. ryšių artimi giminaičiai moka 10-16%. Jeigu šis mokestis viršijamas. Pati įmonė yra atsakinga už PVM mokėjimą. Pareiga mokėti PVM atsiranda tada. gauna valstybines subsidijas. mokama 3.5%. pajamų mokestis :22%. išmokėtos socialiniams ir užimtumo fondams visiškai eliminuojamos iš fizinių asmenų apmokestinimo bazės. Tai socialinio draudimo (23% metinio darbo užmokesčio fondo. tabakui ir alkoholiui).mokestis nuo nedarbo (0. finansinės ir draudimo paslaugos. jei pati to pageidauja. Fiziniai asmenys dar moka savivaldybių mokestį (nuo 15 iki 20%) ir bažnyčios mokestį (1-2%). transporto priemonių( heavy goods vehicle tax). knygoms. Pensijų fondo įmoka sudaro 4. tarai. Viršijus pajamas 80 tūkst. Apmokestinimo įstatymas (Taxation Act) yra pagrindinis įstatymas apimantis visus mokesčių įstatymus.[9] Suomijos mokesčių sistemoje numatyta daug apmokestinimo lengvatų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Suomijos markių.5% žemės vertės) . akmens anglis.5 tūkst. apmokestinamas 0. o keleivių vežimo. eurų apmokestinamas 80 eurų mokesčiu. Grynojo turto mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys. azartinių lošimų mokestis .6% .1. ir kiti mokesčiai. ji gali įsiregistruoti kaip PVM mokėtoja.9% turto vertės mokesčiu ir papildomai 252 eurų įmoka.3%. Įmokos į socialinius fondus 1. Tai reiškia.3% darbdavys + 0. prekių ir (ar) paslaugų pardavimo kainos.Suomijos markių. tuomet mažinamas valstybinio mokesčio tarifas. sveikatos apsaugos.[8] Vartojimo mokesčia i . nustato mokesčių administratoriaus funkcijas. o užimtumo fondas. Įmonės gaminančios produkciją eksportui. Apmokestinamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas.: maisto produktams ir gyvulių pašarams taikomas sumažintas iki 17% mokesčio tarifas. Akcizo mokesčiu apmokestinami tabako gaminiai . Estijos mokesčių sistemą sudaro valstybiniai mokesčiai: akcizo mokestis( taikomas naftos produktams. bet tai nėra privaloma. nustatyti įstatymų ir vietiniai mokesčiai nustatyti apygardos ar miestų tarybų. Gautos pajamos gali būti sumažinamos ne daugiau. įtvirtina Estijos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą. muitų mokestis. mokantys kitus mokesčius Suomijoje. galiojančių tik jų administracinėse valdose. Paveldimo ar dovanojimo turto apmokestinimas priklauso giminystės. Nuo šio mokesčio atleisti kooperatyvai ir ribotos atsakomybės įmonės. nors taikomi mažesni tarifai svarbios socialinės reikšmės prekėms ir paslaugoms. viešbučiai. Suma visų privalomų sumokėti į biudžetą mokesčių negali viršyti 70% valstybinio pajamų mokesčio. o turtas viršijantis 185 tūkst. jei priklauso Suomijos liuteronų bažnyčiai. alkoholiniai gėrimai ir mineralinis kuras. pridėtinės vertės mokestis:18%. Šis įstatymas apibrėžia Estijos mokesčių sistemą. automobiliams. kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus. negu tai leidžiama maksimalia sąnaudų suma – 30 akcijų ir nekilnojamo turto pardavimo kainos. eurų. mokesčių mokėtojo teises. mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Kiti mokesčiai. kurios parduoda prekes arba teikia paslaugas Suomijoje.[7] Turto mokestis . pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus. PVM moka gamybinės ir komercinės įmonės.9%. socialinio draudimo mokestis: (33% atlyginimo dydžio (moka darbdavys)). kuris gautas pardavus akcijas ar nekilnojamąjį turtą apmokestinamas kaip ir pajamos iš kapitalo prieaugio. gamtinės dujos ir elektros energija. Specialiu akcizo mokesčiu apmokestinami automobiliai ir motociklai. žyminis. vaistams taikomas 8% tarifas. PVM neapmokestinamos švietimo. kai įmonės metinė apyvarta didesnė nei 8. eurų. pareigas ir atsakomybę. Standartinis mokesčio tarifas – 22%.

pensijos. pavyzdžiui. parkavimo mokestis(parking charge). pelnas bus apmokestinamas lietuvišku. sukurt patrauklų investicinį klimatą ir suteikti juridiniams asmenims Estijos rezidentams ir nerezidentams. mažesniu. Tokiu būdu vietoje Estijoje esančio 24% tarifo. jeigu jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Buvo stengiamasi užkirsti kelią neapmokestinamo pelno pervedimui į ofšorines bendroves. 2007 – 22%. kai neapmokestinamas pelnas. Tikslai : buvo siekiama paskatinti ūkio augimą. dividendus ir pajamų gavimą natūra.investicija”. reklamos mokestis(advertisement tax). dividendai.Vietiniai mokesčiai: pardavimo mokestis( sales tax). ). Tai gali paskatinti Estijos motinines įmones daugiau pelno palikti . jeigu Lietuvos įmonė išmokės dividendus Estijoje esančiai motininei bendrovei.darbuotojas). Rezultatai. socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Estija ar asmuo kuris Estijoje išbūna 183 ar daugiau dienų per 12 mėnesių periodą. Todėl yra daugiau investuojama ir yra racionalesnė išlaidų ir turto struktūra. Mokestinis laikotarpis : pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinis Estijos gyventojas pajamų mokestį moka jei gavo pajamų kurių šaltinis yra Estijoje. Reforma buvo veiksminga. Mokesčio mokėtojai : pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. 2009 ir toliau – 20%. iš pelno. derinant holdingo. Pajamų gavimui natūra taikomas toks pat mokesčio dydis kaip atlyginimams. įstatymas techniškai geras. jei toks pelnas buvo apmokestintas šalyje.[11] Gyventojų pajamų mokestis Apmokestinimą pajamų mokesčiu reglamentuoja Estijos pajamų mokesčio įstatymas.kelių ir gatvių mokestis (road and street closure tax). o kad augtų bendrovės. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Estijos gyventojus. dovanos ir dotacijos. laivų mokestisb(boat tax). jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Estijoje. 2. jei jų pelnas buvo apmokestintas arba dividendai buvo apmokestinti mokesčiu prie pajamų šaltinio užsienyje. jo asmeninių.2005 – 24%. iš dividendų. 2005 m.gyvūnų mokestis (animal tax). daug svarbesnė yra mokestinių įplaukų sumažėjimo problema. kurių nuolatinė buveinė yra Estijoje. o ne pelnas. visos investicijos į bet kokį turtą traktuojamos vienodai. kad žmonės buvo priversti priimti sprendimą investuoti į turtą ar paskirstyti pelną ne dėl apmokestinimo. Nebuvo apibrėžta sąvoka . Pagrindiniai skirtumai lyginant dabar galiojantį pelno mokesčio įstatymą su senuoju įstatymu . 2006 – 23%. Pajamų mokesčio tarifo mažėjimas : Iki 2004 – 26%. finansų centro ir kitas veiklas. pajamų gavimas natūra. Kadangi.pramogų mokestis (entertainment tax). Pelno mokestis. Galima teigti. stipendijos ir kt. Gyventojas laikomas nuolatiniu Estijos gyventoju. jei dividendai bus išmokami: 1.. jis turėjo teigiamos įtakos Estijos ūkiui ir dėl to valstybės investicinis klimatas tapo daugiau konkurencingas. uždirbto per nuolatinę buveinę užsienyje. bet po kurio laiko ši suma buvo kompensuota apmokestinant pirmiausia pelno paskirstymą. galimybę pasinaudoti papildomomis lėšomis. Reforma turėjo drausminamąjį poveikį. Pavyzdžiui. 2008 – 21%. gautų iš užsienio įmonių (kuriose Estijos įmonė kontroliuoja ne mažiau kaip 20% akcijų). Apmokestinami dividendai. Naujuoju įstatymu buvo apmokestintas pelno paskirstymas. šie dividendai be jokių mokesčių galės būti išmokėti Estijos bendrovės akcininkams. gegužės mėnesį priimti pelno mokesčio įstatymo pakeitimai Estijoje sudaro dar geresnes sąlygas šioje šalyje steigti holdingo bendroves. kuriuos paskirsto Estijos holdingo bendrovė. todėl mokėjimai tokioms bendrovėms yra apmokestinami pajamų mokesčiu. 15% tarifu. negamybinės sąnaudos. būtina griežčiau traktuoti sandorius su ofšorinėmis bendrovėmis. Estijos įmonės gali būti efektyviai naudojamos. neapmokestinami Estijos pelno mokesčiu.automobilių mokestis( motor vehicle tax). Įvykdžius reformą bendrovės deklaruoja daug didesnį pelną. Remiantis pelno mokesčio įstatymo pakeitimais. Nenuolatiniams Estijos gyventojams yra nurodytas apmokestinamų pajamų sąrašas Pajamų mokesčio įstatyme (išmokami Estijos kompanijų dividentai. Vyriausybės išlaidos sumažėjo maždaug vienu milijardu kronų. kur yra įsikūrusi nuolatinė buveinė. Jau keletą metų pajamų mokesčių sistemoje reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas. Dėl pelno mokesčio įstatymo pakeitimų Estija tampa patraukli kuriant tarptautines mokesčių planavimo struktūras.

Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema pradėta kurti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. kad jiems būtų taikomas atleidimas nuo dividendų mokesčio. Paskirstyti dividendai Estijoje šiuo metu apmokestinami 22% pelno mokesčiu. Tabakas – minimalios akcizų tarifų normoms cigaretėms ir rūkomajam tabakui pasiekimui Estija yra gavusi pereinamąjį laikotarpį iki 2010. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė bei Teismas. Sveikatos draudimas Estijoje yra privalomas. Priimtas Vyriausybės sprendimas per pirmuosius 15 motinystės atostogų mėnesių motinai mokėti visą atlyginimą (gimstamumui padidinti). Kol kas visa socialinė apsauga Estijoje yra orientuota tik į jos gyventojus bei į užsieniečius. užsieniečiai. kurios teritorija vieninga ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Taigi užsieniečiai. Alkoholio akcizo mokestis. Pabrėžtina. našlių). grindžiama įstatymais. Nepaskirstytas pelnas Estijoje nėra apmokestinamas. veiklos kompensaciniams mokėjimams). kad jie yra paskiepyti nuo užkrečiamų infekcinių ligų.Energetiniams produktams . prekyba. gali gauti lygiai tokią pačią socialinę apsaugą. todėl mokesčių sistema turėjo būti reformuojama. Akcizo mokesčiai : Alkoholis– visi tarifai atitinka ES reikalaujamas minimalias akcizo tarifus.priderinama prie naujų laisvos rinkos sąlygų. rinkliavos) : .4. kurie yra įsikūrę ofšorinėse teritorijose. turintys pastovius leidimus gyventi. 2009 ir toliau – 20% Socialinio draudimo mokestis. Šis atleidimas nuo mokesčių taikomas ir aktyvioms (pavyzdžiui. dividendams. invalidumo. Todėl skiriasi valstybinės mokesčių sistemos federacinėse ir unitarinėse valstybėse. gali juos paskirstyti savo akcininkams neapmokestindama Estijoje. Visi apdraustieji gauna Socialinio draudimo fondo korteles. Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius. Besivystant laisvos rinkos santykiams atsirado naujų mokesčių poreikis. Tikimasi. o valstybės valdžią vykdo Seimas. Akcininkai-juridiniai asmenys turi turėti bent 20% Estijos bendrovės akcijų. priešlaikinę. turinčius nuolatinius leidimus gyventi Estijoje. kaip ir Estijos piliečiai. turintys leidimą nuolatinai gyventi Estijoje. Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą sudaro (plačiąja prasme – nurodyti ne tik mokesčius. gali pretenduoti į šias išmokas ir pašalpas: • • • bedarbio pašalpą. valstybinė mokesčių sistema. kol pasieks 20% 2009 metais. 2005 – 24%. Energetinių produktų mokestis. palūkanoms. šeimos pašalpą ir kt. Šiuolaikinės Lietuvos mokesčių sistemos bendrieji bruožai Konkrečios valstybės mokesčių sistema priklauso nuo valstybės sandaros ir administracinio-teritorinio suskirstymo.minimalioms akcizų tarifų normoms pasiekti yra gavusi pereinamąjį laikotarpį 2009-2013 m. Taros akcizo mokestis(įplaukos į biudžetą menkos). Visų pirma. taip pat pajamoms iš kapitalo padidėjimo. kad Lietuvoje egzistuoja bendra. kuriuos paskirsto Estijos įmonė akcininkams-fiziniams asmenims. kad užsieniečiai. kurios suteikia žmonėms teisę gauti nemokamas medicinines paslaugas. kad pelno mokesčio tarifas bus mažinamas kiekvienais metais po 1%. Estijoje nėra jokio mokesčio prie pajamų šaltinio dividendams. ir pasyvioms pajamoms (pavyzdžiui. Konstitucijos 67 straipsnis įtvirtina išimtinę Seimo galią nustatyti valstybinius mokesčius. 2008 – 21%. pensiją (valstybinę.[12] Pelno pajamų mokesčio tarifo mažėjimas: 2004 – 26%. norintys apsistoti Estijoje turi pateikti skiepų sertifikatą. Netiesioginiai mokesčiai : Pridėrinės vertės mokestis – 18%. 2007 – 22%. senatvės. mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. gavusi dividendus net ir iš mažų mokesčių valstybių.[13] 8. įrodantį. Tai reiškia. Estijos įmonė. Tabako akcizo mokestis. Tačiau šis atleidimas nėra taikomas akcininkams. Darbdaviai įstatymu yra įpareigoti mokėti socialinio draudimo įmokas už darbuotojus. gamyba). Pagal Konstituciją Lietuva yra unitarinė valstybė. Dirbantieji savarankiškai moka tam tikrą sumą nuo savųjų pajamų. kad būtų išvengta infekcinių ligų paskleidimo. bet ir įmokos. 2006 – 23%.lietuviškose dukterinėse įmonėse.

25) cukraus pramonės restruktūrizavimo laikinasis mokestis. 5) žemės mokestis. proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Naudos principą atspindi vartojimo mokesčiai.proporcingai gaunamai iš valstybės naudai ir proporcingai savo gebėjimui mokėti. ji turi atitikti makroekonominius tikslus ir padėti jų siekti. t. 2) akcizas. Tai reiškia. tam tikri turto mokesčiai. 20) gamybos mokestis cukraus sektoriuje. 22) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. socialinės draudimo įmokos. 13) įmokos į Garantinį fondą. y mokestinių pajamų dinamika neturi atsilikti nuo BVP pokyčių. kad valstybė turi numatytu laiku gauti pajamas. 23) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. Geros mokesčių sistemos pagrindą sudarantys principai yra tokie: • Valstybė gauna adekvačias ir stabilias laiko atžvilgiu pajamas. taip pat su mokestinių įplaukų panaudojimu. 10) žyminis mokestis. 4) visuomenės supažindinimo su jos pareigomis bei teisėmis mokant mokesčius. 2. 9) konsulinis mokestis. Mokesčių sistemą turi garantuoti teisingą. 6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Išsivysčiusių šalių patirtis rodo. Teisingumas. 3) mokesčių tarnybų darbuotojų mokymo bei kvalifikacijos kėlimo sistemos. 3) gyventojų pajamų mokestis. 15) loterijų ir azartinių lošimų mokestis. 16) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. o mokesčių sistemą turi atitikti lankstumo ir gyvybingumo kriterijus. Kad augant nacionalinėms pajamoms mokesčių sistema duotų daugiau biudžeto įplaukų. Naudos principas (mokesčiai atitinka gaunamą naudą). jog sėkmingas mokesčių sistemos ir jos administravimo funkcionavimas priklauso nuo šių elementų: 1) mokesčių teisinės bazės. Mokestinių pajamų sumą labiausiai lemia tokie mokesčių sistemos elementai: mokesčių bazė ir mokesčių tarifai. Šis principas yra skirstomas į horizontalųjį ir vertikalųjį teisingumą. 19) pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje. 17) pelno mokestis. Atitinkamai apmokestinimo principai: • 1. 21) muitai. Čia galima išskirti dvejopą proporcingumą. Literatūros šaltiniuose mokslininkai teigia. 7) naftos ir dujų išteklių mokestis. . Be to pajamų surinkimo dinamika turi būti apsaugota nuo nepalankių svyravimų. 4) nekilnojamojo turto mokestis. efektyvų išteklių mobilizavimą. kuriu užtektų valstybės poreikiams finansuoti. 24) socialinis mokestis. 11) paveldimo turto mokestis. Tai pasiekiama tada. 14) valstybės rinkliava. kad tobula mokesčių sistema turi užtikrinti lygų mokesčių naštos pasiskirstymą. kaip apmokestinamos konkurencines prekės. 8) mokestis už aplinkos teršimą. būtina kiek įmanoma išplėsti mokesčių bazę. 2) mokesčių valdymo informacinės sistemos bei mokesčių tarnybų veiklos organizavimo. 26) papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis. Galimybės mokėti principas (mokesčiai padalinti pagal galimybes).1) pridėtinės vertės mokestis. turi būti lengvai ir nebrangiai administruojama. 18) valstybinio socialinio draudimo įmokos. 12) privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Priklauso nuo noro mokėti už visuomenines gerybes. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą savo pajamų dalį.

Mokestinių įplaukų produktyvumas reiškia pakankamą pajamų apimti.• • • • • • • • • horizontalusis teisingumas reikalauja. Šis principas reikalauja. didelio užimtumo). jie turi būti skirti tiems patiems visuomeniniams tikslams. nepakenktų individo darbingumui. nesudaryti mokėtojams rūpesčių. mokamas tik juridinių asmenų. jie turi būti tarpusavyje suderinti (ekonomine. o jų ėmimo išlaidos didelės. apskaičiuojamas nuo juridinių asmenų pajamų atėmus išlaidas. o kai kurie iš jų net labiau juos praplėčią[3] • • • • • • • • Mokesčiai turi tenkinti valstybės finansinį poreikį. įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Mokestiniu įplaukų automatinis didėjimas leidžia išvengti dažno mokesčių didinimo. kad visi verslo dalyviai tuo pačiu metu ir kuo anksčiau turėtų galimybę susipažinti su rengiamais verslo plėtrą veikiančiais mokesčių įstatymų ir jų pakeitimų projektais. Mokesčio ėmimas turi būti lengvai įgyvendinamas. pareikšti savo nuomonę arba kitaip prisidėti prie jų rengimo Koordinavimas. turintys lygias ekonomines galimybes (matuojama pajamomis. kad mokesčiai netrukdytų siekti ekonominių tikslų (ūkio stabilumo. Viešumo principas privalo užtikrinti. Viešumas. vertikalus teisingumas pasireiškia tuo. kaip skirtumą tarp juridinio asmens bendrųjų pajamų ir jų gavimo išlaidų. amortizaciją ir kartais investicijas į gamybą. neiškreiptų išteklių paskirstymo. būtų vienodai apmokestinami. labdarai skiriamas sumas. mokėtojai. Atisakoma tokių mokesčių. kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu . kurie sutampa su bendrais mokesčių teisės principais. taip pat gausa tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo bei mokesčių slėpimo prevencijos. kai mokesčių pajamos yra mažos. sausio 1 d. naudingas ekonomikos augimo požiūriu. Kiekvienas mokestis grindžiamas realiu objektu ir pajamų šaltiniu. individualios įmonės). mokesčių ėmimo išlaidos turi būti minimalios ir sudaryti kuo mažesnę mokesčio dalį. Apmokestinimą. Visi šalyje egzistuojantys mokesčiai turi sudaryti sistemą. t. Mokesčių teisė elementai vienija skirtingų valstybių mokesčių sistemas. augant mokesčio mokėtojo pajamoms vis didesnė jų dalis turėtų būti skiriama mokesčiams. Valstybe naudinga turėti elastingų mokesčių sistemą. Pelno mokestis: objektas. Lygybė. Stačiokas išskiria šiuos bendruosius mokesčių sistemos formavimo principus. y. Neturėtų veikti tokie mokesčių įstatymai. Tai reiškia. apibrėžtumas. kuriai esant neįvedami nauji mokesčiai. Apmokestinimas neturėtų mažinti minimalaus vartojimo. Administracinis paprastumas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ). gaunančių pelno (grynųjų pajamų) iš jų veiklos. mokamas nuo juridinių asmenų pelno. skatintų šiuos tikslus pasiekti. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai. o jų ėmimo kaštai dideli. reguliuoja tik įstatymai. turtu ar vartojimu) mokėtų mokesčius. galioja nemažai poįstatyminių teisės aktų (daugiausia dėl techninių pelno mokesčio deklaracijų reikalavimų). kad skirtingas galimybes turintys asmenys apmokestinami skirtingai. 8. y. t. T. pigumas ir patogumas mokėtojams Ekonominis efektyvumas. pavyzdžiui uždarosios akcinės bendrovės. kad apmokestinimas būtų visuotinis. pelno mokesčio objektą lakoniškai galime apibrėžti. kad individai. teisine ir kita prasme). Elastingumas . Pelno mokesčio mokėtojai: 1) Lietuvos vienetas (juridinis asmuo. reikalinga valstybės išlaidoms padengti. išskyrus vietines rinkliavas. arba dar kitaip vadinamas mokestinių įplaukų automatinis reagavimas į ekonomikos sąlygas.5.[1] Mokestinių įplaukų produktyvumas bei elastingumas. Šiuo atvejų svarbus tokie principiniai aspektai: paprastumas.2) užsienio vienetas (užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija. kurie duoda mažas pajamas. įsigaliojęs 2002 m. Pelno mokestis – mokestis. y. jo augimo. be minėto įstatymo. o ne spręsti pavienių ūkio subjektų problemas kitų mokesčių mokėtojų sąskaita per įvairias mokesčių lengvatas ir kitas išimtis ar sudaryti palankias veiklos sąlygas kai kuriems nors ūkio subjektams. o mokestinės įplaukos didėja sparčiau nei mokesčių bazė. į kuri mokesčių mokėtojai paprastai reaguoja neigiamai [2] R. Tas pats objektas apmokestinamas vienos rūšies mokesčių vieną kartą.mokesčių įstatymai neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas atižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą Neutralumas. nedidinami tarifai. mokslinius tyrimus. Gaunantys didesnes pajamas ir turtingesni apmokestinami labiau nei šiais požiūriais silpnesni. Siekiama. Šio mokesčio lengvatos Pelno mokestį reglamentuoja 2001 m. Pelno mokestis yra tiesioginis mokestis. neigiamai veikti ekonomines motyvacijas. kad mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas.

2) vienetų. Pelno mokesčio objektas: Lietuvos vieneto mokesčio objektas yra: visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. pajų) kituose vienetuose. priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju. gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu. Aukščiau nurodytos nuostatos netaikomos : 1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms). tarnybos ar organizacijos. apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą. išskyrus PMĮ VII skyriuje numatytus atvejus. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis PMĮ 39 straipsnyje nustatyta tvarka. nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas (jeigu PMĮ nenustato ko kita). kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus. pajamos. 5) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. gauta parama.3) valstybė ir savivaldybės. Užsienio vieneto mokesčio objektas yra: • užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą. tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms. taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. 3) autorinio atlyginimo. kuriuose vieneto (individualios (personalinės) . 2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms). panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. 6) Europos ekonominių interesų grupės. 2) pajamos iš paskirstytojo pelno. Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:1) biudžetinės įstaigos. kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų. viršijanti 250 MGL dydžio sumą (apmokestinama be atskaitymų). 6) gautos pajamos už parduotą. taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas. įstaigos. kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas. kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje: 1) palūkanos. apmokestinamojo pelno dalis. kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių. turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių: 1) vienetų. esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises. franšize. išskyrus atvejus. kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje. nustatytus 5 straipsnio 3 dalyje. • Mokesčio tarifai: 15 procentų mokesčio tarifu apmokestinama: • • • Lietuvos vieneto. išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose. atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą. 4) pajamos. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms. įkurtas ar kitaip organizuotas. taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis. išskyrus atvejus.4) valstybės ir savivaldybių institucijos. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 39(1) straipsnyje nustatyta tvarka.2) Lietuvos bankas. nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. 5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę. 7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos. užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos. ir vienetams. kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą. o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius. atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos. pajamos iš paskirstytojo pelno.organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus. kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų. kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai. prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how). Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius).

franšize. kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos. ir 2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos. jeigu: 1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų. išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose. įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą. skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių. arba teisė rengti išvestines kompiuterio programas. atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę. išnuomoti arba paskolinti. kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių. pajų). įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises. pajamos. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas (PMĮ 47 straipsnis). Tokioms pajamoms priskiriama: palūkanos. kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų. kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa. autorinio atlyginimo. arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų. Jie sutampa su kalendoriniais metais. apskaičiuoto iš uždirbtų pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas. tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės. turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn. gautos pajamos už parduotą. o yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės: teisė daryti kompiuterio programos kopijas. nuo užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę Lietuvos teritorijoje gautų pajamų. gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu. kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą. o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. nuo iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies. Pelno mokestis skaičiuojamas: • • • • • • nuo Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. pajamos (kai yra perleidžiama kompiuterio programa. kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus. panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą. Avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas 47 straipsnyje nustatyta tvarka. arba teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą). priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms. 3) vienetams. nuo nuolatinių buveinių mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus. nuo pajamų iš paskirstytojo pelno. • • • • • • Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. ir 3) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą. atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą. apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas. Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų. nuo gautos paramos. jeigu šis straipsnis nenustato ko kita. jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas. viršijančios 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą. prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how). leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. . išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius. apmokestinamojo pelno dalis. 4) vienetams. pajų). pajų).įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių. kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines. sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas. šios nuostatos taikomos.

4) užsienio vieneto. Valstybės žinios. kuriems gali būti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo) šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai. mažesniu pelno mokesčiu apmokestinamas šių vienetų apmokestinamasis pelnas[2]: 1. apdirbimo. (2003-10-14 įstatymo Nr. 3. kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo. sandėliavimo veiklos. Nr. Valstybės žinios. Jeigu kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamų iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamų už parduotus įsigytus iš savo narių (vienetų. priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą. šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną) 4. 54-1834. pašarus. gegužės 1 d. kovo 30 d.. kuriems gali būti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo) parduotus degalus.. mokėtina pelno mokesčio suma mažinama 70 procentų (2003-10-14 įstatymo Nr. ar gyventojų. įstatymo Nr. 2003. aptarnavimo. (2004 m. birželio 1 d. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju. birželio 7 d. mokėtojai. statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). 5) deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį. t.[3] Laikinasis socialinis mokestis: objektas. Lietuvos Respublikos socialinio mokesčio įstatymas [4] . apdirbtų. perdirbtų ar sandėliuojamų. vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija. o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu. 2. Valstybės žinios. šio punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos. taip pat zonoje vykdomai gamybai.. kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą. ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį. 2004. mažina apskaičiuotą pelno mokestį nustatyta tvarka. 2003. ar gyventojams. kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos. Nr. Laisvosios ekonominės zonos įmonė. . kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų.. 104-4645. šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).. IX-2252 redakcija. 96-3520. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju. skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje. nemoka pelno mokesčio. patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų. 50 proc. 5. 2) avansinio pelno mokesčio deklaracija. tai šių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą. kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys. IX-2091 redakcija. 6 mokestinius laikotarpius. o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. 2004. kredito unijos.. didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų.[1] Mokesčio lengvatos.. kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos. 104-4645.Pelno mokesčio deklaracijų rūšys :1) metinė pelno mokesčio deklaracija. sėklas.). Centrinė kredito unija atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius skaičiuojant nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka dienos. Valstybės žinios. IX-1775 redakcija. 75 proc. kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą. arba 100 proc. Iki atskiro Seimo sprendimo. šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą. perdirbimo. kurį ši investicijų suma buvo pasiekta. trąšas. (2004 m. dalis sudaro 85 ir daugiau procentų pajamų . Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų. šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną). apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo. įstatymo Nr. priklausomai nuo riboto darbingumo asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų. apskaičiuota pelno mokesčio suma atitinkamai mažinama 25 proc. jeigu žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procentų pajamų. Laikinojo socialinio mokesčio apmokestinimo tvarką reglamentuoja 2005 m. juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus PMĮ 5 straipsnio 5 dalyje). Nr. 3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį. IX-1775 redakcija. 6) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija. y. Nr. lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį. pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu.

.suma. t. Apskaičiuojant mokestį už 2007 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį. 4 dalis). 3 punkte nustatyta pelno mokesčio lengvata. t. kurie praėjusį pelno mokesčio mokestinį laikotarpį naudojosi PMĮ 5 str. einamaisiais mokestiniais metais įregistruoti nauji mokesčių mokėtojai. šešto ir devinto mėnesių paskutinės dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais — iki kovo 31. mokėtojai. 2 punkte[5] nustatyta pelno mokesčio lengvata. nuo kurio mėnesio vienetas pradėjo veiklą). Mokesčio lengvatos. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 9 mėnesio paskutinės dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais – iki 2008 m. Mokesčio objektas yra PMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas. juridiniai asmenys. kurių praėjusių mokestinių metų apmokestinamosios pajamos buvo ne didesnės kaip 100 tūkst. 4 dalyje[6] nustatyta pelno mokesčio lengvata. tai skirtumas turi būti sumokėtas į biudžetą. pildoma metinė socialinio mokesčio deklaracija ir pagal ją apskaičiuojama metinė socialinio mokesčio suma. pasibaigus 2006 metais prasidėjusiam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 10 mėnesio pirmos dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais – iki 2007 m.6. kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 mln. kurie praėjusį pelno mokesčio mokestinį laikotarpį naudojosi PMĮ 58 str. 16 dalies 3 punktas). Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. kurie už 2006 ir/ar 2007 metų mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. žemės mokestis: objektas.juridiniai asmenys (įskaitant užsienio juridinius asmenis Lietuvos vykdančius veiklą per nuolatinę buveinę). kuriai taikomas 0 proc. juridiniai asmenys.[7] 8. Lt. y. nei apskaičiuota metinė mokesčio suma. 4. tai mokestis privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. tikrosioms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms – dalimi. mokesčių mokėtojai. pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. paveldimo turto mokestis. taikomas 3 procentų mokesčio tarifas. taikomas 4 procentų mokesčio tarifas.dalimi. Avansinis socialinis mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą. kuriai taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas (PMĮ 5 str. bendra 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio eigoje mokėtinų avansų suma negali būti mažesnė kaip 3 procentai 2006 metais prasidėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos. 2. 5. o jeigu avansinių mokėjimų bendra suma viršija metinę sumą.bendra 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio eigoje mokėtinų avansų suma negali būti mažesnė kaip 4 procentai 2005 metais prasidėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos. . birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos). kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys. Socialinio mokesčio objektas gali būti sumažinamas: • • • individualioms įmonėms. Mokesčio tarifai : Apskaičiuojant mokestį už 2006 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį.Mokesčio subjektai (mokėtojai) . pelno nesiekiantiems juridiniam asmenims. 2 d. spalio 1 dienos). Gyventojų pajamų mokestis. 2 punktas). Mokestinio laikotarpio eigoje mokamas avansinis mokestis. Šio mokesčio lengvatos Gyventojų pajamų mokestis. . 3)Jeigu mokesčio mokėtojas baigia savo veiklą. y. 16 d. tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos. kuria šiems asmenims mažinamas pelno mokestis (PMĮ 58 str. 3. litų (nesvarbu. individualios įmonės. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai. Bendra mokestinio laikotarpio eigoje mokėtinų avansų suma padalijama į 3 dalis ir sumokama po 1/3 iki mokestinio laikotarpio trečio. 2 d. tai mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka Mokesčio sumokėjimas : 1)2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio socialinio mokesčio suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip to mokestinio laikotarpio metinės mokesčio deklaracijos pateikimo dieną. Jeigu mokestiniu laikotarpiu sumokėtų avansinių mokėjimų suma mažesnė. Avansinio mokesčio neprivalo mokėti: 1. pelno mokesčio tarifas (PMĮ 5 str. tačiau: . 2) 2007metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio socialinio mokesčio suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip to mokestinio laikotarpio metinės mokesčio deklaracijos pateikimo dieną. kurie praėjusį pelno mokesčio mokestinį laikotarpį naudojosi PMĮ 5 str. Mokesčio apskaičiavimas. proporcinga daliai. rugsėjo 30 dienos).

įskaitant pajamas. taip pat nekilnojamąjį daiktą.Gyventojų pajamų mokestį reglamentuoja 2002 07 02 d. 5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. esančio Lietuvoje. kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. susiję su individualios veiklos pajamų gavimu. — apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas. 6. veikiančiam atlikėjo vardu. atlikėjų pajamoms. įskaitant pajamas. arba metinis . kurių šaltinis yra Lietuvoje. jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje. 7) atlikėjų veiklos pajamos. esantį Lietuvoje. 3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto. Mokesčio tarifai: 27 proc. įskaitant pajamas. pajamų mokesčio tarifas. pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą. pajamų mokesčio tarifu. jeigu šis gyventojas: 1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir 2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla. ir 3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės. veikiančiam atlikėjo vardu. tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla. išskyrus 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla. 2) ne per nuolatinę bazę gautos pajamos. jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas. įskaitant pajamas. nesvarbu.)Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa. veikiančiam sportininko vardu. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas. kai perleidžiama kompiuterio programa. Tuo atveju. veikiančiam sportininko vardu. nesvarbu.[2] Mokesčio apskaičiavimas. gautoms iš atlikėjo veiklos. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatinę bazę gautos pajamos. honorarui ir kt. Pajamų mokesčio mokėtojai yrapajamų gavę: nuolatiniai Lietuvos gyventojai. gautoms iš sporto veiklos. nenuolatiniai Lietuvos gyventojai [1]. kurių šaltinis yra Lietuvoje. arba 2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas. Pajamos. nuomą. 2) pajamos iš paskirstytojo pelno. kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje. 3. Pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos suma ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn patirtų išlaidų suma. leidžiami atskaitymai. nesvarbu. gyventojų pajamų mokesčio tarifas taikomas pajamoms. kurių šaltinis yra Lietuvoje. apmokestinamos 15 proc . 2. kurias apmokestinant taikomas 15 proc. 6) sporto veiklos pajamos. turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn. iš visų pajamų atimama: 1. priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju. išnuomoti arba paskolinti.. gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą. 4) honoraras. 5. pajamų mokesčio tarifas. ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui. ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui. 5 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos. arba 3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.4. nesvarbu. Šioms pajamoms nuo 2008 m. su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo. ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: 1) per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos pajamos. kurių šaltinis yra Lietuvoje: 1) palūkanos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos. neapmokestinamosios pajamos. 8) pajamos. išvardytos GPMĮ 6 straipsnio 2 dalyje. ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui. tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla. bus taikomas 24 proc. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos. kurios nepaminėtos kaip pajamos. pavyzdžiui sportininkų pajamoms. įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. pagrindinis arba individualus neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD). GPM mokantys nuo pajamų. o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės: 1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas.

gyventojui pateikus prašymą. B klasei priskiriamos pajamos. mokestiniu laikotarpiu darbdavys iš gyventojui išmokamų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų privalo atimti NPD. individualus NPD ir papildomas NPD už auginamą vieną arba du vaikus. jei mokamas avansas).y. tačiau ši GPMĮ nuostata netaikoma apmokestinant gruodžio mėnesį išmokėtas išmokas. pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų išmokų dalių sumos (sumokėto avanso) ir sumokėtas iki gruodžio 31 d. deklaraciją. taip pat sumos. gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos. išlaidos patirtos įsigyjant vieną per 2004-2009 metus asmeninį kompiuterį su programine įranga)[3]. — apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. sumokėtos už studijas. nuo kurių mokestį apskaičiuoja. Mokesčio sumokėjimas. Gyventojams gali būti taikomas pagrindinis NPD. išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos. Nuo su darbo santykiais susijusių gruodžio mėnesio išmokų dalies (sumokėto avanso). jeigu pastarasis sutinka.neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD) ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (MPNPD). tam tikros nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (gyvybės draudimo įmokos.y. pensijų įmokos. kaip 4000 Lt. kurių bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaičiuotos apmokestinamųjų pajamų sumos. [6] . išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos. už studijas sumokėtos sumos. nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja ir į biudžetą sumoka išmokas išmokantys asmenys. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio išmokas moka dalimis (t. kredito gyvenamajam būstui įsigyti palūkanos. GPMĮ 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos. Vadovaujantis GPMĮ gyventojų pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases – A ir B. sumokėtos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus. Darbdavys šį prašymą turi pateikti tam mokesčių administratoriui. išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Mokesčio lengvatos.y. išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos. 2. iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos. Už kompiuterį patirtų atimamų išlaidų suma per šešis metus negali būti didesnė.[5] Mokesčio mokėtojai. kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą. Prašymą nuolatinis Lietuvos gyventojas gali pateikti pats tiesiogiai į nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. t. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų atimama: 1. atsiųsti paštu arba per savo darbdavį. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus gyventojas iš savo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų gali atimti metinį NPD ir metinį papildomą NPD. A klasei priskiriamos pajamos. jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų nuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 4. Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokėti ne vėliau kaip per 25 dienas nuo tokių pajamų gavimo. kuris įsigaliojo nuo 2003-01-01. tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę tokios išmokos dalį (nuo bendros tą mėnesį išmokėtų išmokų sumos). kredito būstui statyti arba jam įsigyti sumokėtos palūkanos. o nuo išmokų. 6. pensijų įmokos. Gyventojo patirtos išlaidos. 3 dalies nuostatas[4] nuo per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautų pajamų mokėtina pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) nuolatiniai Lietuvos gyventojai gali paremti pasirinktą ūkio subjektą. kuriam teikia pajamų mokesčio išskaičiuoto iš A klasės pajamų. 3.. Paveldimo turto mokestis Paveldimo turto mokestį reglamentuoja Paveldimo turto mokesčio įstatymas. sumos sumokėtos už įsigytą vieną per 2004-2009 metų laikotarpį asmeninio kompiuterio vienetą ar/ir įsirengtą interneto prieigą. t. Pagal GPMĮ 34 str. į biudžetą sumoka ir deklaruoja pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo Nuo 2003–12–12 mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų.

Savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.[8] Mokesčio mokėtojai . Savivaldybės taryba mokesčio sumokėjimo terminus gali atidėti ne ilgiau kaip vieneriems metams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. meno kūrinių – vertė. 5. 2. Mokesčio objektas • • Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas. litų. 8. įrodančius šio turto vertę. . ne didesnė kaip 10 tūkst. šio turto vertė nustatoma pagal Lietuvos nuolatinio gyventojo.5 mln. 3. 6. Mokesčio apskaičiavimas [7] Paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal paveldimo turto vertę. pateiktus dokumentus. vaikaičių. Nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto. kurią nustato šį turtą paveldėjęs gyventojas (pats arba pasinaudodamas turto vertintojų paslaugomis). litų – 5 procentai . antikvarinių tauriųjų metalų gaminių ir antikvarinių brangakmenių gaminių – vertė.• • Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. globėjų (rūpintojų). kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas kilnojamasis daiktas. litų – 10 procentų . kurią nustato Lietuvos prabavimo rūmai. kurią nustato Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas kartu su Lietuvos prabavimo rūmais. jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 0. taip pat Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas. brangakmenių. brolių. pagal teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. nurodyta paveldėjimo dokumentuose. antikvarinių meno kūrinių. vertybinių popierių biržoje kotiruojamų vertybinių popierių — jų vidutinė rinkos kaina. 7. tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių – vertė. senelių.yra privačios žemės savininkai. kurią nustato Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas. seserų paveldimas turtas. vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių – jų nominali vertė. Jeigu užsienio valstybėse paveldimo turto vertė paveldėjimo teisės dokumentuose nenurodyta. Užsienio valstybėse paveldimo turto vertė yra vertė. Paveldimo turto vertė yra : 1.5 mln. tauriųjų metalų. Mokesčio tarifai Mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant tokius tarifus: • • jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0. kurį privaloma teisiškai registruoti. vidutinės rinkos kainos nenurodytos Komisijos nutarimuose. 4. tėvų (įtėvių). Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti (toliau – Komisija) nustatyta šio turto vidutinė rinkos kaina. kito nepaminėto paveldimo turto – vertė. Žemės mokestis Apmokestinimą žemės mokesčiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. o pinigų užsienio valiuta – vertė pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutų kursą. Neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus. pinigų nacionaline valiuta – jų nominali vertė. vaikų (įvaikių). globotinių (rūpintinių). Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. paveldimo turto apmokestinamoji vertė. Kai paveldimo nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto. paveldėjusio turtą. kito sutuoktinio paveldimas turtas. kurį privaloma teisiškai registruoti.

. Žemės mokestis pagal pateiktas deklaracijas sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos Mokesčio sumokėjimas Mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai. taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. – tais pačiais metais. Žemės mokesčio tarifas metams – 1. nutarimo Nr. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo. skatina šalies ekonomikos augimą. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti: 1. žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos. priešingai. nutarimo Nr. prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai. kurių mokėtinas žemės mokestis (už visus nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus) neviršija 5 litų. kai:1. [1] Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas. įsigytą aukciono (konkurso) būdu. apskaičiuotą minėto nutarimo nustatyta tvarka. rugpjūčio 3 d. Pridėtinės vertės mokestis: objektas. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka Žemės mokestis apskaičiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. – už visus metus. kuri lygi žemės vertei. 2. vasario 24 d. – nuo kitų metų. kuriuos Valstybinė įmonė Registrų centras kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia apskričių teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms. vasario 24 d. žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį. Žemės mokesčio nebereikia mokėti. 8. kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo plotas ne didesnis už savivaldybių tarybų nustatytus neapmokestinamuosius dydžius. Taikant lengvatą. Kai aukcione (konkurse) nustatyta žemės kaina mažesnė už žemės vertę. PVM šalininkai teigia. žemė perleidžiama antrąjį pusmetį. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. tačiau ne žemesnės už žemės vertę. [2] Žiūrėti GPMĮ 6 straipsnio 2 dalį. mokėtojai.Mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje. Mokesčio sumokėjimo terminus nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo.5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).2. kuris pagal šio GPMĮ 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. – nuo kitų kalendorinių metų. Vartojimo mokesčiai.7. Kai žemės savininkai turi teisę į žemės mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą. reikia teikti pirmenybę vartojimo mokesčiams. Už žemę. o ne pajamų mokesčiams. apskaičiuotai Vyriausybės 1999 m. jis turi plačią apmokestinimo bazę. kuri lygi žemės vertei. Mokesčio lengvatos Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės invalidai. 603. jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį. Žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja ir iki kalendorinių metų spalio 1 dienos žemės mokesčio deklaracijas pateikia apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. nes didesni pajamų mokesčiai neskatina įmonių veiklos ir silpnina krašto ekonomiką. apskaičiuotą minėto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka. Nuo 2007 m. kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPMĮ 4 straipsnio nuostatas. nutarimu Nr. žemės mokestis apskaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos. Žemės mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka [9] . Remiantis Vyriausybės 1993 m. jog norint turėti efektyvesnę ekonomiką. apskaičiuotai Vyriausybės 1999 m. jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį. Šiuo mokesčiu nesudėtinga apmokestinti prekes ir paslaugas. Šio mokesčio lengvatos Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) yra bendras vartojimo mokestis. žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos. senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai. sausio 1 d. nuo žemės mokesčio taip pat atleidžiami žemės savininkai.

užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija. žemėlapius. 4) PVM objektas yra esančios šalies teritorijoje prekės. vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė. 2) PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. įsigyja bet kuris asmuo. t. y. arba 2. išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius. vaistams (įskaitant veterinarinius). numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje. naudojamoms kontracepcijai. kuris vykdo savo ekonominę veiklą. už kurias prievolė apskaičiuoti akcizus pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda Lietuvos Respublikoje. jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal PVM įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas. kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. priemonėms. veikia kaip toks. kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. akcizais apmokestinamas prekes. kalendorius. y. knygoms (įskaitant brošiūras. naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo. laikraščiams. kuris nėra apmokestinamasis asmuo. lapelius ir panašius spaudinius. spausdintas ar rankraštines natas. hidrografijos arba panašias schemas. kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus. tačiau išskyrus gaublius. sanitarinės (higienos) apsaugos gaminiams moterims. kuris nėra apmokestinamasis asmuo. kai: • prekes iš apmokestinamojo asmens. taip pat medicinos įrangai. nelaikoma. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma. arba 3. tačiau į Europos Bendrijų teritoriją. • .bet kuris kitas užsienyje įsteigtas. fizinis asmuo. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas [1] . žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. išskyrus fizinį asmenį. vaikiškas knygeles su paveikslėliais. kurią tiekėjas. PVM objektas yra: 1) prekių tiekimas ir paslaugų teikimas [2] . specialios medicininės paskirties maisto produktams bei medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonėms. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas: • • keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla. keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms. įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas. veikdamas kaip toks. kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.[3] Mokesčio tarifai Standartinis 18 procentų PVM tarifas. užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius). ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos. bei spausdintą produkciją. veikdamas kaip toks. t. kurioms nustoja galioti aplinkybės. y. dėl kurių prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą. kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija. Mokesčio mokėtojai : Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo. prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVM nuostatas vyksta šalies teritorijoje. tenkinantis visas šias sąlygas: • • • prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. įsigyja apmokestinamasis asmuo. kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą. taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms. t.Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo. kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika. piešimo ir spalvinimo knygeles. pirkėjas arba bet kurio užsakymu trečioji šalis išgabena iš šalies teritorijos. arba juridinis asmuo. specialios paskirties kūdikių maisto produktams. Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis: 1. sumokėjimo tvarką reglamentuoja 2002 m. • • 3) Importo PVM objektas yra prekių importas.

pramogų parkų. šokėjo ar kito asmens. deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros. pašto paslaugos. Tai: su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos. 8. pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla. Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM.• • • • • • • • pagalbos priemonėms ir kitiems medicinos prietaisams. nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas. išregistruojamo iš PVM mokėtojo arba likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio). mokėtojai. jeigu tokie standartai yra patvirtinti. Mokesčio laikotarpio (kalendorinio mėnesio. jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus. žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugos žemės ūkiui. finansinės paslaugos. taip pat muziejų. visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių (įskaitant mugių. už kurias šiems asmenims mokamas honoraras. teikiamoms savo nariams (pagal šio Įstatymo 1 priede patvirtintą žemės ūkio paslaugų sąrašą). kompozitoriaus ar atlikėjo (aktoriaus. meno. Šiame punkte nurodytų prekių. taip pat metinėje deklaracijoje apskaičiuotas PVM sumokamas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. parodų. giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams. Akcizas: objektas. jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas. kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos. Mokesčio apskaičiavimas. socialinės paslaugos ir susijusios prekės. jeigu tokie standartai yra patvirtinti. šviežioms ir atšaldytoms žuvims. bei iš importo PVM sumos. kuriems netaikomos šio įstatymo 23 straipsnio nuostatos. jeigu jos atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus. grupestvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. sumokėjimo tvarką reglamentuoja 2004-01-29 Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas [1] . ekologiškiems maisto produktams. jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus. Mokesčio lengvatos Atvejai. šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus). radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo paslaugos. cirko renginius). Sankcijų taikymas Jeigu PVM mokėtojas per šiame Įstatyme nustatytą terminą nepateikė PVM deklaracijos. atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms. Avansinis PVM mokėjimas turi būti sumokėtas iki atitinkamo mėnesio 5. už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų. švietimo ir mokymo paslaugos.8. azartiniai lošimai ir nekilnojamų pagal prigimtį daiktų nuoma. skirtiems tiesiogiai asmens sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti. vaidinančio. kultūros ir sporto paslaugos. draudimo paslaugos. jeigu PVM mokėtojas PVM nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti. dainuojančio. Mokesčio sumokėjimas. taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas. jeigu tokie standartai yra patvirtinti. zoologijos sodų. dirigento. 13 ir 20 dienos. gyvoms. įskaitytos vadovaujantis PVM 94 straipsnio nuostatomis. kai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas PVM neapmokestinami. kurį PVM nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas) sumos. rašytojo. renovacijos. šviežiai atšaldytai. kito mokestinio laikotarpio. užšaldytai. skaitančio. valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis. už tą laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma didinama (grąžintina iš biudžeto PVM suma mažinama) 1 procentu. muzikanto. kalendorinio pusmečio. apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Akcizų apskaičiavimo. nustatyti PVM įstatymo 20 – 32 straipsniuose. lankymui. folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamos kūrybos ar atlikimo paslaugos ir paslaugos. 0 procentų PVM tarifas taikomas šio PVM VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais. dainininko. apšiltinimo paslaugoms.

kurias. 2. yra didesnė kaip 15 procentų tūrio – 230 litų už produkto hektolitrą. Kuras.Mokesčio objektas : Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) – 86 litų už toną produkto akcizo tarifas. Mokesčio lengvatos. bei ES teisės aktų nuostatos. Tuo atveju.9. yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio – 150 litų už produkto hektolitrą. Europos Tarybos reglamentas. išreikštos tūrio procentais. skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai.[4] Antidempingo muitai [5] yra viena iš prekybos apsaugos priemonių. jog į kitą valstybę įvežamos produkcijos kaina . kurio teritorijoje yra sandėlis. kai akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti neįmanoma. Akcizai mokami į valstybės biudžetą. mokėtojai.į to. kurį reikia sumokėti tuomet. išreikšta tūrio procentais. LR pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms bei jų nariams. Už akcizais apmokestinamas prekes. kurių faktinė alkoholio koncentracija. gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais.1002 litų už toną produkto akcizo tarifas. orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo tarifas. jų pakaitalams bei priedams taikomas 432 litų už toną produkto akcizo tarifas. atgabenamos keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių. Ne vėliau kaip iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į vietos mokesčio administratoriaus. akcizo tarifas. paskutinės dienos ir iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Apdorotas tabakas. Muitais apmokestinamos iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją importuojamios prekės. tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams. Tai reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas bei muitų veikimą nusakantys kiti teisės aktai. Energetiniai produktai. Nuo akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės. Skystajam kurui (mazutams).5 procento tūrio – 40 litų už produkto hektolitrą. Muitai: objektas. Muitai yra netiesioginiai valstybės mokesčiai. galiojančius prievolės atsiradimo dieną. pirmame punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150 litų už produkto hektolitrą. kurio teritorijoje jis įregistruotas mokesčio mokėtoju. kurie nustatyti specialiosiose nuostatose. jeigu jos: eksportuotos. nustatantis bendrijos muitinės kodeksą. yra privalomas visoms ES valstybėms narėms ir yra tiesiogiai jose taikomas. Rūkomajam tabakui – 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas. už kurias atsiranda prievolė mokėti akcizus. Bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti ES užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.1934 litų už toną produkto. surenkamąją sąskaitą. Nustatyta. Mažoms alų gaminančioms įmonėms 10 tūkst. išreikšta tūrio procentais. Etilo alkoholiui – 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus. kitais atvejais.1002 litų už toną produkto akcizo tarifas. Bešviniam benzinui .[2] Muitų klasifikavimas. už atitinkamą sandėlį akcizai mokami kas dešimtadienį iki to paties mėnesio 15 dienos. Skirtiems naudoti kaip degalai (variklių kuras) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. atitinkančiam Vyriausybės nustatytus požymius. Alui – 7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos. [3]. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą (specifinis – 47. įsigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines sutartis. Cigarams ir cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas. kuris nustatomas už produkto hektolitrą. pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais. esant apibrėžtoms sąlygoms. 2.5 lito už 1000 cigarečių ir vertybinis – 15 procentų nuo maksimalios mažmeninės kainos). mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus. Žibalui . apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Muitas – tai mokestis[1]. kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo mokesčių. kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų.1318 litų už toną produkto akcizo tarifas. Benzinui. Tarpiniams produktams: 1. vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams. Gazoliams . o jeigu mokėtojas nėra sandėlio savininkas . Mokesčio sumokėjimas . išreikšta tūrio procentais. kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija. Viršijus už mokestinį laikotarpį mokėtinos akcizų sumos ribą (ją nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija). Specialieji – taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių arba jų grupių veiksmus ES atžvilgiu. leidžia taikyti Pasaulio prekybos organizacijos. skirtos kitų negu LR Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliniams darbuotojams naudoti. turinčiam švino .[2] 8. yra ne didesnė kaip 8. dekalitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams: 1. kai prekės yra importuojamos į Europos Bendrijos teritoriją arba eksportuojamos iš jos. Akcizų apskaičiavimas . galiojusius prekių praradimo nustatymo diena.

Kompensaciniai muitai taikomi. Jei autonominės muitų normos yra mažesnės už konvencines muitų normas. Integruotas tarifas yra informacijos apie minėtus muitus. žemės ūkio mokesčiai ir kiti importo privalomieji mokėjimai. Kitaip tariant. mokesčius. . Spalio 12 d. rinkos kainas ir sukelia žalą importuojančios šalies pramonei. draudimus ir apribojimus rinkinys. jog preferencinių muitų tarifų priemonės yra nustatytos sutartimis. Muitų objektas. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. kurių gamybai arba eksportui turi tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija. už importuojamas prekes. kurios iškraipo prekybą.yra dempingo kaina tada. kurie taikomi tam tikroms prekėms. kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių. muitai ir muitams. taikomos autonominė muitų normai [10]. Siekdama padėti besivystančioms šalims Europos Bendrija taiko preferencines muitų normas pagal Bendrąją preferencijų sistemą (toliau – BPS) arba sudarytas preferencinės prekybos sutartis. mokamiems. kurias Bendrija yra sudariusi su tam tikromis šalimis arba jų grupėmis ir kuriose joms suteikta teisė naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu. lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimas. kuriuo apmokestinamos prekės: • • gabenamos siuntose. kai į ES muitų teritoriją importuojamos prekės. šalių grupėms arba teritorijoms. Eksporto muitai : muitai ir muitams mokamiems už eksportuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai. kurie taikomi tam tikroms prekėms. sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius. gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. kilmę. vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas). kaip muitai ir mokesčiai. kuri taikoma tam tikroms prekėms. Šalis importuotoja. taikoma konvencinė muitų norma [9]. kai šalies vyriausybė teikia eksportuotojui subsidijas. turinčioms šalių. Muito mokesčio subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys įvežantys ir išvežantys per ES sieną aukščiau minėtas prekes. kuris nustato Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas). neįrodyta[11]. gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. gegužės 1 d. kad nuo 2004 m. Pažymėtina. kuriuose numatytas palankiausio tarifinio režimo straipsnis. 2. ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo. Įvežamoms prekėms. Kompensacines priemones taikanti šalis pagal atitinkamas metodikas privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp subsidijos taikymo fakto ir jo sukeltos žalos. Muitinė. turi teisę įvesti kompensacinius muitus importuojamoms prekėms[12]. suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą. Bendrijos muitinės kodekso 20 straipsnio 3 skyriuje nurodyta. jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais. kurių poveikis lygiavertis už importuojamas (eksportuojamas) prekes mokamiems muitams bei žemės ūkio produktų išlyginamieji mokesčiai ir kiti importo mokesčiai. jeigu jas importuojant gali būti padaryta žala ES interesams . arba gabenamos asmeniniame keleivių bagaže.[8] Muitų normų rūšys. bendrosios žemės ūkio politikos priemones bei muitinės kompetencijai priskirtus importo. išskyrus nuo importo ir eksporto muitų atleidžiamas prekes. kurias vienas fizinis asmuo siunčia kitam. nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba konkrečią tvarką. Kompensaciniai muitai [6] . kai ji yra mažesnė nei tikroji prekės vertė. arba su kuriomis Europos Bendrija yra sudariusi susitarimus. eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus. nustatančių didžiausio palankumo prekybos statuso. žemės ūkio mokesčiai ir kiti eksporto privalomieji mokėjimai. 4 straipsnyje apibrėžiami importo ir eksporto muitai . kai trečios šalies eksportuotojas naudoja tarptautinės prekybos taisyklių netoleruojamą kainodaros politiką – dempingą. 2913/92 .taikytini. Pagal EB muitinės kodeksą Importo muitai yra: 1. nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba sudarius atitinkamus susitarimus. nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba sudarius atitinkamus susitarimus.[7] 1992 m. tuo sukeldamas žalą ES pramonei. Autonominiai muitai taikomi. nustačiusi subsidijavimo faktą. Preferencinių muitų tarifų priemones Bendrija taiko ir vienašališkai tam tikroms šalims. Per ES sieną įvežamos ir išvežamos prekės. kurios yra Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos Susitariančiosios Šalys. Kompensacinis muitas nuturi viršyti subsidijų dydžio. Ši muitų grupė atlieka fiskalinę funkciją ir kartu su eksporto muitais (jeigu tokie nustatyti) – balansavimo funkciją. su kuriomis Europos Sąjunga (toliau – ES) nėra sudariusi tarptautinių sutarčių. arba kai prekių kilmė. taikomas naujas standartinis muitas[13].

3. Papildomi kodai dažniausiai naudojami kai prekių nomenklatūra turi būti toliau detalizuojama specifiniais tikslais. KN . liepos 23 d Tarybos Reglamento (EEB) Nr. taikomas nustačius tris pagrindinius veiksnius: 1. Vis dėlto. todėl nuo 1988 m.septintas ir aštuntas skaitmenys vadinami šios nomenklatūros Bendrijos poskyriais. HS . 6) preferencinės importo muito normos. Spalio 12 d. Kadangi kombinuota nomenklatūra yra nepakankamai detalizuota Bendrijos tikslams. 5) konvencinė importo muito norma. todėl ji gali būti papildoma vadinamais “TARIC kodais„. Valstybės narės gali įtraukti poskyrius ar papildomus kodus nacionaliniais tikslais. 1987 m. kad harmonizuota prekių nomenklatūra yra tik iki 6 ženklo. 2913/92. 4) Autonominio importo muito norma. serijoje C. TARIC sistema leidžia centralizuoti užsienio prekybą reglamentuojančių ES teisės aktų taikymą. reikia nustatyti. minėtame priede taip pat nurodomos autonominių muitų normos[21]. kurio struktūrą apibrėžia 1992 m. TARIC kodai reikalingi Reglamento II priede išvardintoms Bendrijos priemonėms įgyvendinti[25]. Tai reiškia. KN struktūra būtų tokia: Pasaulyje šiuo metu galioja Harmonizuotos sistemos (toliau – HS) konvencija[18]. 2658/87 (toliau – Reglamento) I priede pateikiama Kombinuotoji nomenklatūra ir konvencinių muitų normos. 2) prekės aprašas pagal kombinuotą muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą. nustačius prekės muitinę vertę[16]. 20 straipsnio 3 dalis. 2. nustačius prekės kilmę[15]. nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Europos Bendrijų muitų tarifas. Ši moderni integruota muitinės informacinė sistema (neturinti savarankiško teisinio . numatyta kas 4 metai peržiūrėti HS[19]. nustato Komisija[24]. Tai reiškia. bet išskaidyti pačius kodus yra nepraktiška. kada yra nurodoma atitinkama muito norma . 7) eksporto muito norma. Pirma raidė ar skaičius yra kodo tipas. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms. iš kurios ši informacija yra teikiama muitinės deklaracijų apdorojimo sistemai. kuris atitinka Bendrojo muitų tarifo. žemės ūkio ir kitų Bendrijos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus. LITAR yra vienintelė tarifinės informacijos saugykla. kurios suskirstytos į 96 skirsnius ir padalintos į 21 skyrių. Tam yra skirtas prekės aprašymas ir jos kodas. Pagal šią sistemą yra sukurta bendra prekių aprašymo ir kodavimo sistema. administruojamą Europos Komisijos Muitų ir mokesčių sąjungos Generaliniame direktorate (DG TAXUD ) ir užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą visose šalyse narėse.[23]. kad papildomi kodai yra atskira nomenklatūra ir kad jie egzistuoja savarankiškai ir turi savo nepriklausomą aprašymą. kinta ir prekių nomenklatūra. kuriame pateikiama tiksli KN redakcija. Minėtas Reglamentas ne vėliau kaip spalio 31 d. Lietuvos muitinė besirengdama taikyti ES tarifinio reguliavimo priemones sukūrė kompiuterizuotą kompleksinio tarifo sistemos LITAR programinę įrangą. Papildomi kodai yra 4 skaičių ar raidžių ilgumo.[17] Eksportuojant ar importuojant kiekvieną prekę. jeigu importo muitu apmokestinamų vienoje siuntoje esančių arba vienam keleiviui priklausančių prekių vertė yra ne didesnė kaip 350 eurų. TARIC kodai gali būti toliau detalizuojami naudojant papildomus kodus. kokia tai prekė. prekybos. bei atnaujinama kiekvieną dieną internete[27]. nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą . Ši sistema apima 6 skaitmenų rinkinį. Vadinasi KN sudaro 8 skaitmenų kodo numeris. bei visiems tarifinės informacijos vartotojams – valstybės institucijoms bei verslo visuomenei. Kiekvienais metais Komisija priima reglamentą. užsienio prekybos statistikos. 2454/93 suteikiami atpažinimo kodai[26].harmonizuotoje sistemoje yra 1241 pozicija. kartu su muito normomis [22] . Paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d. TARIC publikuojamas popieriuje vieną kartą per metus Oficialiame Europos Bendrijos leidinyje. Šis 10 simbolių kodas apibūdinamas Europos Bendrijų integruotu tarifu (toliau – TARIC). Tokiems poskyriams ar papildomiems kodams pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3) prekės natūrinis matavimo vienetas. Muitų tarifų struktūra yra: 1) prekės kodas pagal kombinuotą muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą. Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Jie dar vadinami KN subpozicijomis[20] ir naudojami tais atvejais. jei autonominių muitų normos yra mažesnės už konvencinių muitų normas arba jei konvencinių muitų normos netaikomos. Kiekviena prekė turi savo unikalų kodą pagal Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) aprašymą. suklasifikavus prekę pagal Kombinuotąją nomenklatūrą[14] (toliau – KN).Minėtas standartinis muito tarifas taikomas tuo atveju.

turtas perduodamas. perimtą iš fizinių asmenų. nekilnojamasis turtas nebenaudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba nekilnojamasis turtas juridinio asmens grąžinamas. Siekdama užtikrinti vienodą bendrojo muitų tarifo ir TARIC taikymą. Už iš fizinių asmenų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą NT mokestį apskaičiuoja ir deklaruoja juridiniai asmenys. kurie savivaldybių teritorijose galios nuo 2007 m. einančio po mėnesio. mokėtojai.. sudaro galimybę operatyviai teikti duomenis vartotojams. religinės. . Mokesčio mokėtojai: Juridiniai ir fiziniai asmenys (tai pat ir užsienio valstybių). balandžio 30 d.. kurį įgyjama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas apskaičiuojant mokestį už 2006 metus – 1 procentas NT mokestinės vertės. ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai. avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas nuo praėjusiais kalendoriniais metais buvusios nekilnojamojo turto mokestinės vertės. ūkio. kai pirmasis avansinis mokestis sumokamas iki 2006 m. birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. fermų. Komisija skatina valstybių narių muitinės laboratorijų veiklos koordinavimą ir derinimą. po ¼ metinės mokesčio sumos. kurį perleidžiama nuosavybės teisė. Mokesčių mokėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) mokestį už visus metus apskaičiuoja ir deklaruoja patys.10. kuris galios nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. žuvininkystės paskirties bei inžinerinius statinius. Nuo 2007 m. kurį perleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. rugpjūčio 15d [2] . jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę. šiltnamių. Juridiniai asmenys metų eigoje tai pat turi mokėti avansinius mokesčius. jeigu jie nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje. jo techninės priežiūros būklę. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už NT. intervale nuo 0. išskyrus atvejus. Šio mokesčio lengvatos Nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas[1]. mokesčio tarifą. Nekilnojamojo turto mokestis: objektas. sausio 1 d. Konkrečius mokesčio tarifus. kai dėl nekilnojamojo turto perleidimo ar perdavimo atsiranda prievolė skaičiuoti mokestį kitam asmeniui. sodų. Kilus įtarimui dėl prekės kodo paimamas prekės mėginys ir siunčiamas į laboratoriją patikrinimui[29]. mokslo. Be to. Nekilnojamojo turto mokestis neskaičiuojamas nuo mėnesio.– šiuo atveju mokestis neskaičiuojamas nuo to paties mėnesio. jeigu metinė mokesčio suma už šį turtą bus didesnė kaip 1500 Lt per metus. Mokesčio objektas : Juridiniams asmenų — nuosavybės teise priklausantis. sausio1d. ar nebenaudojamas ekonominei bei individualiai veiklai. mažinti muitinės formalumų atlikimo trukmę ir gerinti klientų aptarnavimą. Mokesčio tarifai. nustatys savivaldybės. atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį. Tokie atvejai gali būti nustatomi deklaracijos įforminimo metu arba jau po įforminimo. mokesčio tarifą. o vėlesniais metais. jei įmanoma. didinti surenkamos statistinės informacijos patikimumą. mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą. arba iš fizinių asmenų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas nekilnojamasis turtas (toliau -NT).). iki kitų metų vasario 1 d. Tačiau juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už kiekvienų metų sausio 1 d. poilsio..3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Muitinių laboratorijų veikla labai svarbi nustatant bei patikslinant prekių kodus. išskyrus gyvenamosios. Pagal verslo liudijimą naudojamas fizinių asmenų NT nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas (jeigu su tokiu NT susijusių išlaidų nepriskiria leidžiamiems atskaitymas kiti asmenys arba su tuo NT susijęs pirkimo (importo) PVM neatskaitomas). garažų. naudodama kompiuterines priemones[28]. Fizinių asmenų – nuosavybės teise priklausantis NT. 8. Mokesčio apskaičiavimas. tris kartus per metus: iki kovo 31 (išskyrus 2006 metų mokestinį laikotarpį. . Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio.statuso). Avansiniai mokesčiai nedeklaruojami. nekilnojamasis turtas pradedamas naudoti ekonominei ar individualiai veiklai arba yra juridinio asmens perimamas. savivaldybių tarybos įgaliotos nustatyti iki 2006 m.. pagalbinio ūkio. nuosavybės teise turimą NT ir tik tuo atveju. Gana dažnai deklaracijose nurodomas prekės kodas neatitinka iš tikrųjų gabenamos per sieną prekės. Mokesčio sumokėjimas Mokestį mokesčių mokėtojai privalo sumokėti metams pasibaigus.iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį NT.

taip pat NT. Garantinio fondo įmokų mokėtojai (subjektai): visi juridiniai asmenims. filialams ir atstovybėms (toliau – įmonės). Mokesčio apskaičiavimas. [2] Išsamiau žiūrėti http://www.11.0.0.. žemės ūkio subjektų. taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių. mokėtojai. Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka: 1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos.Miškų urėdijos. apskaičiuotų Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. naudojamas aplinkos. 2) įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.Mokesčio lengvatos. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT. Pavyzdžiui Vilniaus miesto nustatyti šie 2007-2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus: juridiniams ir fiziniams asmenims. kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti. . socialinei globai ir rūpybai. įmokos – 0. Finansų ministerija. investuoja laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius ir (ar) indėlius Lietuvos banke ir garantuoja lėšų grąžinimą į Garantinio fondo sąskaitą. religinių bendrovių.papildomą 0. Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT.76-2741. Taip pat neapmokestinami juridinių ir fizinių asmenų nepripažinti tinkamais naudoti (nebaigti) statiniai.lt Nekilnojamojo turto mokesčio bendra informacija. švietimo darbe. – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. išskyrus valstybės biudžetines įstaigas.[2] Garantinio fondo lėšas sudaro (objektas. esantis kapinių teritorijoje. 1229 patvirtinta „Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“.2 proc. naudojamas žemės ūkio veikloje. biudžetinių įstaigų. Įmokos į Garantinį fondą Įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas. Mokesčio sumokėjimas. 2002-08-10 Vyriausybės nutarimu Nr. jeigu jie faktiškai nenaudojami. asociacijų. 8. iš kurių: juridiniams ir fiziniams asmenims. profesines sąjungas ir religines bendruomenes bei bendrijas. įmokos į Garantinį fondą: objektas. kulto apeigų gamybai. Nr. kai papildomas mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas gyvenamųjų vietovių bendruomenių taryboms susitarus su atitinkamoje teritorijoje (seniūnijoje) esančio nekilnojamojo turto turėtojais ir nekilnojamojo turto turėtojams jį mokant savanoriškai. Mokesčio objektas: Pajamos už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. laisvųjų ekonominių zonų. savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. . laidojimo paslaugų teikimui. [1] Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 d. Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. 2005. kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Mokėjimo tvarka . mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Apmokestinimo tvarka šiuo mokesčių reglamentuota Lietuvos Respublikos Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymas [1] Mokesčio mokėtojai .Juridiniai asmenys. atsižvelgiant į Miškų įstatymo 7 str. bankrutavusių įmonių NT (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų). kuriose pagal tų valstybių įstatymus vykdomos nemokumo procedūros.[1] Mokesčio mokėtojai . 2 d. arba neprižiūrimi. .9 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. priešgaisrinei apsaugai. . mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą Reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.8 procento nekilnojamojo turto mokestinės turto vertės. Valstybės žinios.vmi. tarifas) : įmonių. labdaros ir paramos fondų.12. įregistruotiems Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka. Atskaitymai apskaičiuojami nuo kiekvieno mėnesio pajamų. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos). komentaras. nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. juridiniams ir fiziniams asmenims. Mokesčio tarifai: 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. laidojimo paslaugoms teikti. Loterijų ir azartinių lošimų mokestis: objektas. savivaldybių biudžetines įstaigas. organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą. Be to. 8. politines partijas. suderinusi su Garantinio fondo taryba. patalpoms ir statiniams. Tai pat neapmokestinamas valstybės įmonių. mokėtojai.

totalizatorių ir lažybas. lažybas. taikant nustatytus fiksuoto dydžio mokesčius.1800 litų per ketvirtį. kortų arba kauliukų stalą -12 000 litų per ketvirtį. mokėtojai. Organizuojant stalo lošimus ir lošimus automatais. papildymo arba pakeitimo dienos. mokestis už aplinkos teršimą: objektas. ruletė. papildomas arba pakeičiamas leidimas atidaryti automatų. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Mokestis už valstybinius gamtos išteklius Šį mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus. mokesčiai mokami kas pusmetį lygiomis metinės mokesčio sumos dalimis. 3) Už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.[1] Mokesčio mokėtojai . Metų gale mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 20 dienos metiniai apskaičiavimai pateikiami valstybinei mokesčių inspekcijai. 1320 .. Lietuvos Respublikos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas [2] Mokesčio mokėtojai: Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai bei fiziniai asmenys. organizuojant stalo lošimus (ruletės.organizuojant lošimus automatais. . išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius. 1320 . Mokesčio tarifai: 15 procentų mokesčio bazei. lošimų mokesčio bazei taikant 15 proc. Mokesčius apskaičiuoja gamtos išteklių naudotojas. ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus pusmečiui (nuo 2003-01-01). kuri apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį. kauliukų lošimus) ir lošimus automatais.Juridiniai ir fiziniai asmenys.Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“) Mokesčio apskaičiavimas. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius. kurio teritorijoje yra įregistruotas juridinis asmuo. totalizatorių ir lažybas. nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Mokesčio apskaičiavimas.Valstybiniai gamtos ištekliai Mokesčio tarifai. suma. 2) Metiniai mokesčiai sumokami per 5 dienas nuo Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitos pateikimo dienos. totalizatorių. organizuojant lošimus automatais. stalo lošimus: už A kategorijos lošimo automatą . išplatintų loterijos bilietų nominali vertė . kurį išduodamas. Avansinio mokesčio suma apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį. lažybas. kai šie lošimų įrenginiai buvo pradėti naudoti: buvo išduotas (papildytas) leidimas atidaryti lošimo namus (kazino). lošimo automatų saloną) lošimų mokestį apskaičiuojamas. už ruletes.13. Mokesčio sumokėjimas : 1) Kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio 15 dienos. naftos ir dujų išteklių mokestis. Mokesčio sumokėjimas..Mokesčio objektas: 1. kortų. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos. Fiksuotas dydis už kiekvieną lošimo įrenginį. lošimo įrenginys (lošimo automatas.600 litų per ketvirtį. išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius. . Naftos ir dujų išteklių mokestis Apmokestinimo šiuo mokesčiu tvarka įtvirtinta 2003 m. 2) Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo kalendorinių metų ketvirčio pradžios. Mokesčio objektas . 1) Mokesčiai mokami avansu lygiomis metinių mokesčių sumos. .Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“.organizuojant loterijas. Pirmąjį mokestinį laikotarpį mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automatų. gautų įplaukų.organizuojant bingą. Nustatyto dydžio mokesčiai. lošimų mokesčio tarifą. totalizatorių. bingo saloną arba lošimo namus (kazino) išdavimo. 8. organizuojant bingą. kortų arba kauliukų stalai). bingo saloną arba lošimo namus (kazino). Metų pabaigoje mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodika patvirtinta Vyriausybės 1995-10-10 nutarimu Nr. kurie priklauso nuo paimtų arba potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) gamtos išteklių kiekio ir kokybės (tarifai patvirtinti Vyriausybės 1995-10-10 nutarimu Nr. organizuojant bingą. Mokesčio objektas. už kiekvieną įrengtą ruletės. 3.. lošimų mokestis apskaičiuojamas. už B kategorijos lošimo automatą . Mokestis sumokamas tam vietos mokesčio administratoriui. kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą lošimo automatą (įskaitant ir tą mėnesį. stalo lošimus. Organizuojant bingą. 2. Pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis. dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.

Po 2003-07-01 naftai ir dujoms iš telkinių. bazinis mokesčio tarifas nustatomas Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo priedėlyje.Pripildyta pakuotė. Apmokestinamosios pakuotės mokesčio tarifai pateikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje. Sankcijos. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai. Gaminiai. Gaminių gamintojai ir importuotojai. teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ir kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. kai išgautai naftai ir dujoms. atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes. bazinis tarifas padidinamas 9 punktais. Nuo 2003-07-01 už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos. Mokesčių mokėtojams. . nustatomas 20 procentų bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas. kuriuose gavyba pradėta iki 2003-07-01 ir išgauta ¾ ar daugiau naftos išteklių. iš kurių išgautai naftai ir dujoms. pagal šį Įstatymą yra taikomi Įstatymo priedėlyje nustatyti baziniai mokesčio tarifai. 3. Metų pabaigoje mokesčio suma yra perskaičiuojama pagal faktiškai per metus išgautą naftos ir dujų kiekį. kurie surasti ir išžvalgyti valstybės lėšomis. Mokesčio sumokėjimas. 2. Mokesčio tarifai . nustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje. Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. sausio 1 d. už teršimą iš lėktuvų . Naftai ir dujoms iš telkinių. sumokėjimo tvarka bei terminus. atsižvelgiant į telkinių buvimo vietą ir gavybos mastą. išskyrus atvejus. bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas nustatomas pagal šio Įstatymo priedėlį. naudojamų ūkinei komercinei veiklai. nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje (nuo 2003-01-01).. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams. Už nuslėptą išgautos naftos ar dujų kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio bauda. yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus. nustatomi vienai teršalų tonai. Papildoma pagal metinę deklaraciją mokesčio suma sumokama iki kitų kalendorinių metų balandžio 25 dienos. Iki 2003-07-01. Fiziniai ir juridiniai asmenys. bet ne mažesnio nei praėjusiais kalendoriniais metais išgauto naftos ir dujų kiekio. Naftai ir dujoms iš telkinių. kai nafta ar dujos išgaunamos valstybės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telkiniuose.pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių. Fiziniai ir juridiniai asmenys. nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje (nuo 2003-01-01).pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį degalų kiekį. išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tarifus. yra numatyta apskaičiuotos mokesčio sumos mažinimas. galioja iki 2005 m.pakilimo ir nusileidimo ciklui pateikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedėlyje. už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) . tarifai. kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai. Nuo 2003 07-01 mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Išmetami į aplinką teršalai. Mokesčio apskaičiavimas. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų degalų. Tokiais atvejais mokestis yra apskaičiuojamas nuo ¼ per kalendorinius metus numatomo išgauti. Mokesčio apskaičiavimas.2.Mokesčio tarifai. didinami taikant koeficientą 1. Papildoma pagal metinę deklaraciją mokesčio suma sumokama iki kitų kalendorinių metų balandžio 25 dienos. Naftai ir dujoms iš telkinių. eksploatuojantiems telkinius. Nuo 2003-07-01 mokestis apskaičiuojamas pagal faktiškai per kalendorinį ketvirtį išgautą naftos ir dujų kiekį. teršiantys aplinką iš mobilių taršos šaltinių. Mokesčio objektas : 1. Apmokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai pateikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlyje. Mokestis už aplinkos teršimą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas [3] nustato šio mokesčio apskaičiavimo. kuriuose gavyba pradėta po 2003-07-01. 3. o lėktuvams . Nuo 2003-07-01 už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos. kurioms taikomas šio Įstatymo 2 dalyje nustatytas bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. nustatomas 9 procentų kompensacinis tarifas. 2. teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis (nuo 2003-01-01). kuriuose gavyba pradėta iki 2003-07-01. Mokesčio mokėtojai : 1. pateikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje.

. 318/2006 15 straipsnio 1 dalyje. Žemės ūkio ministerija apskaičiuoja praėjusio mokestinio laikotarpio pertekliaus mokesčio sumą ir apie tai informuoja pertekliaus mokesčio mokėtojus. papildomas cukraus gamybos mokestis (gamybos mokestis cukraus sektoriuje): objektas. kurie turi baltojo cukraus ir izogliukozės gamybos kvotą viršijančius baltojo cukraus ir izogliukozės kiekius atitinkamais mokestiniais metais. 967/2006 3 straipsnio 1 dalyje. buvo priimtas Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. pertekliaus mokesčio deklaraciją. 2007 m. Mokesčio objektas nustatytas Reglamento (EB) Nr. laikomas parduotu Bendrijos rinkoje. 967/2006 priede nurodytus pramoninius produktus. Mokesčio sumokėjimas: • • • kas ketvirtį moka mokesčio mokėtojai. papildomo cukraus gamybos mokestis (gamybos mokestis cukraus sektoriuje) Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymas galiojo nuo 2006 01 20 iki 2007 04 11. Iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d. Kvotinio cukraus gamybos mokestis. Pertekliaus kiekis. 3. Mokesčio tarifas už baltojo cukraus ir izogliukozės pertekliaus toną nustatytas Rreglamento (EB) Nr. Mokestis apskaičiuojamas už visą per praėjusį mokestinį laikotarpį pagamintą baltojo cukraus ir izogliukozės perteklių. kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr.Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į Lietuvos Respubliką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. jei už parėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo lygi 10 tūkst. kuriems neprivalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba kurių už parėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo mažesnė kaip 10 tūkst. Pertekliaus mokestis sumokamas į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. kurioje mokesčio mokėtojas registruotas. pateikia apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 1. Gamintojai iki einamųjų mokestinių metų vasario 1 d. kurie gamina ir (ar) importuoja apmokestinamuosius gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius.14. 6. kuris nebuvo panaudotas. už kurį buvo sumokėtas pertekliaus mokestis. 2. sąskaitą iki kito mokestinio laikotarpio birželio 1 d.Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymas Mokesčių mokėtojai yra: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) patvirtinti baltojo cukraus ir izogliukozės gamintojai. kuriuose gamybos mokesčio mokėtojas įregistruotas mokesčių mokėtoju. 5. 8. Mokesčio mokėtojas iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 15 d. Baltojo cukraus virškvočio mokestis. mokėjimas [2] . Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų atitinkamus skyrius. už metus moka mokesčio mokėtojai. Mokesčio apskaičiavimas. Lt arba didesnė. 967/2006 4 straipsnio 1 dalyje. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Baltojo cukraus virškvočio mokestis (pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje) Šio mokesčio apmokestinimo tvarką reglamentuoja 2007 04 12 d. mokėtojai. kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas. Mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. kas pusmetį moka mokesčio mokėtojai. kuriai buvo pateikta pertekliaus mokesčio deklaracija. pateikia Žemės ūkio ministerijai informaciją apie jiems skirtą kvotą viršijančius pagaminto baltojo cukraus ir izogliukozės kiekius ir įrodymus. kad baltojo cukraus ir izogliukozės pertekliaus kiekiai buvo perdirbti į Reglamento (EB) Nr. kvotinio cukraus gamybos mokestis. Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. balandžio 12 d. 4.[1]kuriuo pakeistas ir įstatymo pavadinimas .[3]Buvo pakeistas ir šio mokesčio įstatymo pavadinimas – Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymas.

y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę paskiriems mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais. Mokesčio objektas. 7. patvirtinančio įrašą civilinės būklės akte. civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose. Gamybos mokestis skaičiuojamas už visą per mokestinį laikotarpį paskirtą baltojo cukraus ir izogliukozės gamybos kvotą. Mokesčio mokėtojas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 d. Valstybės rinkliava sumokama:1. Mokesčio tarifas už kvotinio baltojo cukraus ir kvotinės izogliukozės gamybos kvotos toną nustatytas Reglamento (EB) Nr. aptarnaujančioje minėtuosius punktus. kuriuose gamybos mokesčio mokėtojas įregistruotas mokesčių mokėtoju. Konsulinio mokesčio įstatymu. . kai valstybės rinkliava įskaitoma į valstybės biudžetą. gamybos mokesčio deklaraciją. kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą Konsulinis mokestis Lietuvos Respublikos Konsulinio mokesčio įstatymas[2] reglamentuoja apmokestinimą konsuliniu mokesčiu. Pagal LR Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 7 str. kurioje mokesčio mokėtojas registruotas. Valstybės rinkliavos dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems asmenims sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais. 5. kad „valstybės narė surenka iš jos teritorijoje esančių įmonių pagal atitinkamais prekybos metais turimą kvotą.15. sąskaitą iki einamojo mokestinio laikotarpio vasario 28 d. Gamybos mokestis už kvotinį baltąjį cukrų ir kvotinę izogliukozę mokamas nuo 2007–2008 mokestinių metų. 3. kurioje nustatyta. Žemės ūkio ministerija apskaičiuoja gamybos mokesčio sumą už einamąjį mokestinį laikotarpį ir apie tai informuoja gamybos mokesčio mokėtojus. konsulinis mokestis. licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla išdavimą arba perregistravimą. teikiančios paslaugas. 3. 6. 10. išduodamą dokumentą dėl užsieniečio įdarbinimo. Konsulinis mokestis imamas remiantis Lietuvos Respublikos sutartimis su kitomis valstybėmis. Gamybos mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. t. kitas institucijų teikiamas paslaugas. įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimą bei papildymą. grynais pinigais arba mokomuoju pavedimu banko įstaigoje į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus pajamų surenkamąją sąskaitą pagal institucijos. Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų atitinkamus skyrius. kuriai buvo pateikta gamybos mokesčio deklaracija. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą: objektas. 2. Lietuvos Respublikos muitinės įstaigų pareigūnui pagal griežtos apskaitos kvitus. išduodamą dokumentą dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką bei gyvenimą joje. nustatyta 12. išduodamą dokumentą.[4]. Iki einamųjų mokestinių metų lapkričio 1 d. Valstybės rinkliavos lengvatos. Mokesčio apskaičiavimas. mokėtojai. 8. žyminis mokestis. Valstybės rinkliavos objektas. Valstybės rinkliava. išduodamą dokumentą dėl pilietybės. Gamybos mokestis sumokamas į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.Mokesčio mokėtojai yra nustatyti Reglamento (EB) Nr. Mokestį įmonės sumoka ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų vasario pabaigos. Izogliukozei nustatomas 50% cukrui taikomo mokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos notariato įstatymu. 2. litais pagal mokėjimo dieną galiojančius jos dydžius prieš institucijų atliekamas paslaugas. 4. dokumento. patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą. pateikia apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 8. Valstybės rinkliava imama už: 1. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą[1] valstybės rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys. 4. kai pasienio kontrolės punktuose banko įstaigų kasų nėra. išdavimą. išduodamą dokumentą dėl išvykimo į užsienį. sumokėjimas. buvimo vietą. 9. 318/2006 16 straipsnio 2 dalyje. Mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) patvirtintiems baltojo cukraus ir izogliukozės gamintojams skirta baltojo cukraus ir izogliukozės gamybos kvota. išskyrus Lietuvos banką. už pasienio kontrolės punktuose teikiamas paslaugas banko įstaigoje.00 EUR už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. 318/2006 16 straipsnio 3 dalyje. Valstybės rinkliavos mokėjimo tvarka.

bylose dėl teismo įsakymų . Kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis). teisės į palikimą bei kitais turtiniais klausimais.3 procentai.nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų . viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. . kituose ginčuose . nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos . Žyminį mokestį. koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). pareiškimas dėl iki sutartinių santykių. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos. pareiškimas jau pradėtoje byloje. 5. bet ne mažiau kaip dešimt litų. Už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. 4. 6) atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos. Fiziniai ir juridiniai asmenys. mokėtinos už ieškinį. nustatytas tarptautinėse sutartyse. 4) pilietybės dokumentų įforminimą ir išdavimą.vieno šimto litų. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose pusė sumos. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas. Konsulinio mokesčio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Įstatymas)[3]. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 3. Konsulinio mokesčio objektas. Mokesčio dydžiai: 1. pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko. atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus. Žyminis mokestis Mokesčio mokėtojai .septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos. Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą Šį mokestį reglamentuoja 2001 06 05 d. bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų. nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų .ketvirtadalis sumos.Šio mokesčio mokėtojai yra: užsienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. trečiojo asmens. viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis. dokumentų legalizavimą. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu: • turtiniuose ginčuose . Konsulinio mokesčio sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokesčio mokėjimas. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas (toliau . jeigu jis didesnis negu 110. 2) civilinės būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą. 9) kitas konsulines paslaugas. išskyrus Lietuvos banką. ypatingosios teisenos bylose . asmenys be pilietybės už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento. Konsulinis mokestis turi būti sumokėtas prieš teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus. 3) vizų išdavimą arba dokumentų vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą. rūpybos. • • • • 2. užsienio valstybių piliečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Konsulinis mokestis imamas už:1) pasų išdavimą. 8) asmens be pilietybės kelionės dokumento galiojimo laiko pratęsimą. mokėtinos už ieškinį.vieno šimto litų. teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. išskyrus šiame Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus. jeigu viza nebuvo išduota (toliau – vizų išdavimą). Už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių mokamas penkiasdešimties litų dydžio žyminis mokestis. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. 7) dokumentų išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tvarkymą. Mokesčio tarifai. išskyrus apskaičiuojamą procentais. 5) dokumentų pareikalavimą iš Lietuvos Respublikos įstaigų. bet ne mažiau kaip dvidešimt litų.

patentinio patikėtinio registravimą Valstybiniame patentų biure. per paskutinius prekių ženklo galiojimo termino metus. 2. Mokesčio tarifai.. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos: objektas. Mokesčiai už išradimo patento. 1 pav. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones. 8.Mokesčio mokėtojai. taip pat už išradimo patento. nustatytas Bedarbių rėmimo įstatyme. per šešis paskutinius pramoninio dizaino galiojimo termino mėnesius. Mokesčio sumokėjimas. 3. pramoninio dizaino ir prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą gali būti sumokėti pasibaigus nustatytam mokėjimo terminui. motinystės. sveikatos draudimas. Mokesčius už pramoninės nuosavybės moka fiziniai ir juridiniai asmenys. mokėtojai.16. numatytoms LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme. Mokesčiai mokami nustatytais dydžiais litais prieš registruojant pramoninės nuosavybės objektus ir išduodant su tuo susijusius dokumentus bei prieš registruojant patentinį patikėtinį Valstybiniame patentų biure. mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai. už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą. Pensijų socialiniu draudimu draudžiama pensijoms (pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai). Šis draudimas sudaro didžiausią socialinio draudimo dalį.) 1 pav. Nedarbo socialiniu draudimu draudžiami bedarbiai pašalpom pagal LR bedarbių rėmimo įstatymą. išskyrus Lietuvos banką. Mokesčiai už išradimo patento. puslaidininkinio gaminio topografijos registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą. prekių ženklo registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą. Mokesčių sumokėjimas patvirtinamas pateikiant Valstybiniam patentų biurui mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą. pramoninio dizaino. Valstybinio socialinio draudimo rūšys 1. ligos ir motinystės socialinis draudimas. Mokesčių už prekių ženklo registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą dydžiai (litais) nustatyti Įstatymo 1-4 ir 6 prieduose. prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą [1]. įsigaliojusį nuo 2005 m. tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms. Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas skirstomas į šias rūšis : pensijų socialinis draudimas. pramoninio dizaino registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei pramoninio dizaino galiojimo termino pratęsimą. patentinio patikėtinio registravimą. tačiau ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Ligos ir motinystės draudimu draudžiami asmenys turi teisė į ligos. Mokesčiai sumokami banko įstaigoje grynaisiais pinigais arba lėšas pervedant. sausio 1 d. Mokama už : išradimo patentavimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei išradimo patento galiojimo termino pratęsimą. nedarbo socialinis draudimas bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (žr. Mokesčio objektas. pramoninio dizaino ir prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą sumokami: per du paskutinius išradimo patento galiojimo termino einamųjų metų mėnesius. . Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.

pervedamą pensijų kaupimo bendrovėms.3 procento dydžio tarifą.4. . 4) sveikatos draudimui – 3. Valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalį. 7.8 procento. kuris procentais yra paskirstomas pagal kiekvieną draudimo rūšį. nustatomas siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą šių rūšių socialiniam draudimui vykdyti. vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimas. 9. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais bei kitoms išmokoms. bendrą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą. nustatyta. Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nereikia papildomai rūpintis sveikatos draudimu. Visų rūšių valstybinių socialinio draudimo pensijų papildomai daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydį – 15 procentų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų. susirgus jiems nereikės mokėti už gydymą. Asmenims. 5. 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0. kurią apdraustajam pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą ar tarnybą. Sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims yra garantuojama. Apdraustųjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 2. Apdraustųjų asmenų. Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos. apskaičiavimas. nedarbo socialinio draudimo įmokų 30. tiek darbuotojai (apdraustieji). – 9. Sveikatos draudimo įstatyme nustatytas vienodas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygis visiems apdraustiesiems. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino šiuo tarifus: 1. Tarifai yra išreiškiami procentais nuo draudžiamųjų pajamų bazės arba socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. 4.28 procento. skirtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai. kurie draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. ligos ir motinystės. III grupė – 0. Mokėtojai.[2] Lietuva siekdama ne trumpalaikės.44 procento. 2. Šis įstatymas nustato. Tris nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupes ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifus: I grupė – 1.7 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 23. Tie asmenys. 2007 m.0 procentas.5 straipsniuose. Valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydį – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija). II grupė – 0.5 procento. – 20 procentų bazinės pensijos dydžio socialinio draudimo įmoką. o ilgalaikės ir visapusiškos socialinės Lietuvos Respublikos gyventojų gerovės. kad sudarant ir vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą būtų numatyta pakankamai lėšų finansuoti valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas draudimo rūšį. dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis. turintiems teisę mokėti sumažintą socialinio draudimo įmoką valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai. arba valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio ir tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kiekvieniems biudžetiniams metams. valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalį. Sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: privalomasis ir papildomasis (kitaip savanoriškasis). 3. kad įvykus draudiminiam įvykiui bus kompensuojamos išlaidos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. 3) nedarbo socialiniam draudimui – 1.2 procento.0 procentus. dalyvaujančių pensijų kaupime. sveikatos. – 5. apdraustųjų.7 procento. savarankiškai dirbančių ar valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų mokamų įmokų dydžių matas atskiroms socialinio draudimo rūšims. Įmokų tarifai. kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėt tiek darbdaviai (draudėjai). Šalies bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų 0. numatytoms LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamą įmokos dalį – 30 procentų bazinės pensijos. 6. Siekiant išteklių naudojimo pagal paskirtį. neatsižvelgiant jų mokamų privalomų sveikatos draudimo įmokų dydį. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2000 m. 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2. gali drausti savanorišku (papildomuoju) sveikatos draudimu. Lietuvos Respublikos Seimas kasmet tvirtina „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 200X metų rodiklių patvirtinimo įstatymą”. Draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų. užtikrinimo. 5. pavyzdžiui: asmenys. 8. kurie pagal Sveikatos draudimo įstatymą neturi privalomai draustis sveikatos draudimu.5 procento. Mokėtojai (subjektai) privalantys mokėti socialinio draudimo įmokas nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 . kandidatai į notarus (asesoriai). tačiau pageidauja papildomai draustis. Lietuvoje kaip ir daugelyje kitose Europos Sąjungos valstybėse.5 procento.9 procento. arba asmenys. Įmokų tarifai – draudėjų.

konsulinėje įstaigoje. [6] 1. dydį (16 str.taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose. užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai. miestų. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.[4] Privalomojo sveikatos draudimo įmokos Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą (toliau –įstatymas)[5] . moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis. tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje. valdybos narius. kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą. Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. yra 2007 metais – 26 procentai.). žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose. rajonų. konsulinėje įstaigoje. Konstitucinio Teismo. [3] Įmokų mokėjimas. Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos. kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje. visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. prokuratūros pareigūnus. nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Seimo Pirmininko. civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje. skiriami į apygardų. jo pavaduotojus. Už asmenis. įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys. socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija. taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo. kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus. sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas. bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje. kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus. apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną.privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema. Įstaigos ir organizacijos. draudžiamam valstybės lėšomis. Valstybės politikų. Privalomojo draudimo įmokų mokėjimas. Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys ir kiti. Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. užsienio valstybės institucijoje. kurie verčiasi individualia veikla. Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos. kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti. Seimas. neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims. mokėtojai. nurodytus 4 straipsnio 2 dalyje). narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir . išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos. darbdavių ar pačių draudžiamųjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja. teisėjai. 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam. Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume). nuo 2009 metų – 29 procentai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys. Lietuvos banko valdybos pirmininką. 2) valstybės politikus. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus. Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje. įvykus draudiminiam įvykiui. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – valstybės. 2008 metais – 27 procentai. narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose. viešojo administravimo valstybės tarnautojus. Įmonės. draudžiamam valstybės lėšomis. išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus. 1 d. valstybės pareigūnai. vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. kt. perkėlusi valstybės tarnautoją į pareigasLietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje.

Tuo atveju. privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį apskaičiuoja patys ir perveda į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą Įmonių rejestre. išskyrus apdraustuosiusprivalomuoju sveikatos draudimu. Įmonės. Šio Įstatymo 17 straipsnio 2. išskyrus asmenis. kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis. 5 ir 6 dalyse numatytas įmokas administruoja ir per tris dienas į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą perveda valstybinės mokesčių inspekcijos. Pagal Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnį:[7] 1. išvardyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse. kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (šiuo atveju asmenys. 2. 3.5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. kas mėnesį moka už save 10 procentų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojųpajamų mokesčio sumos. o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo. nurodydami tikslinę paskirtį. išvardytiems šio straipsnio 1 dalyje ir gaunantiems pajamų.moka tokio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas: 1) Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius moka po 3. Asmenys. Pilnamečiai darbingi asmenys. išvardytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis. 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Fiziniai asmenys. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. 5. kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. kurie verčiasi individualia veikla. įskaitant asmenis. gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš specialių fondų ar kitų žemės ūkio programų finansavimo lėšų Žemės ūkio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. jų pavaduotojus ir narius. Asmenys. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) renka šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas įmokas ir centralizuotai kas tris dienas perveda lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo . kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus. 3. 7. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu su Valstybine ligonių kasa. priskirti draudžiamiesiems valstybės lėšomis. gaunančius pajamų už honorarus ir (ar) pagal autorines sutartis. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. taip pat laikomi apdraustaisiais). žemės naudotojai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai. įstaigos ir organizacijos iš asmenims. 4. 2. 6. kai asmenų. 30 procentų apskaičiuoto gyventojų pajamų (verslo liudijimo tam tikrai veiklos rūšiai) mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais.tarybų. gyvenantys kaimo vietovėje ir neturintys savo žemės ar pajamų iš kito verslo. 4. 3. 3. ar konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas. 5. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų nemokėti. 4. nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1. skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos fiziniai asmenys perveda į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. apskaičiuotos gyventojųpajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 2) asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius moka po 1. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai. taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus. Kas mėnesį ūkininkai. 2.

naftos ir dujų išteklių. 3. apskaičiavimo. Aptarkite PVM lengvatas. pagrindiniai tarifai? 9. žyminio. Petras Petraitis 1998 metų balandžio 13 dieną įsigijo AB „X“ 5 procentus akcijų. Ar už vertybinius popierius gautos pajamos bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu? Koks bus taikomas pajamų mokesčio tarifas? . 5. tarifus. konsulinio. apskaičiavimo. objektus. tarifus. Aptarkite įmokų į Garantinį fondą. paveldimo. objektai. apskaičiavimo. Kokie yra nekilnojamojo turto subjektai ir objektai bei šio mokesčio lengvatos? 8. 2. Kokie yra kitų mokesčių (laikinojo socialinio. už valstybinius gamtos išteklius. tarifus. 2005 metų vasarį Petras Petraitis pardavė tuos pačius AB „X“ vertybinius popierius už 2000 Lt Jonui Jonaičiui. gamybos mokestis cukraus sektoriuje bei valstybės rinkliavos) subjektai. 6. Kokios yra muitų normų rūšys? 7. privalės mokėti gyventojų pajamų mokestį? 2. Ar ji. objektus. Kaip suprantate PVM objektą? Kokie yra PVM tarifai? 4. 10. loterijų ir azartinių lošimų. Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei Atskaitymų nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą subjektus. Praktinė užduotis 1. žemės. kurio vertė 450 000 lt. sumokėjimo tvarką bei mokesčio lengvatas.fondo biudžeto sąskaitą. Fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. objektus. pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje. už aplinkos teršimą. gavusi šią dovaną. sumokėjimo tvarką. sumokėjimo tvarką bei mokesčio lengvatas. objektus. Aptarkite gyventojų pajamų mokesčio subjektus. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. Senelis padovanojo anūkei butą. Aptarkite pelno mokesčio mokėtojus. Įvardinkite valstybinio socialinio draudimo rūšys. Aptarkite akcizų subjektus.

[3] . yra: • • • • Atsakomybės taikymo pagrindas (nusižengimas. ir jam būdingi bendri teisinės atsakomybės požymiai. užtikrinančių visuomeninių santykių gyvavimą. A. Teisinė atsakomybė turi tam tikrus pagrindus. Vaišvilos teisinė atsakomybė – tai teisinis įsipareigojimas teisės subjektams garantuoti naudojimąsi savo teisėmis atitinkamu pareigų vykdymu nurodant. Atsakomybės subjektas. Nesant bent vieno iš jų. Veika gali reikštis aktyvia elgesio forma – veikimu arba pasyvia – neveikimu. taip pat valstybės bei visuomenės interesai ir valia. pavyzdžiui. t. Teisinės atsakomybės pagrindai yra: norminis pagrindas – įstatymai ir kiti norminiai aktai nustatantys atsakomybę ir faktinis pagrindas – teisės pažeidimas. Teisės normose įtvirtintų reikalavimų. Todėl. Atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus 9. o valstybė. [1] Teisės pažeidimas – tai veika. Pagrindiniai kriterijai. Kai kurie autoriai teisinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus yra linkę laikyti atskira atsakomybės rūšimi – mokestine atsakomybe.1. teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus yra mokesčių bei kitų įstatymų nustatytų valstybės prievartos priemonių taikymas pažeidėjams. Poveikio priemonių taikymo tvarka bei kiti bruožai. kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. taikoma ir finansinė atsakomybė (finansinės sankcijos).9 tema. kad teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus yra kompleksinis teisinis institutas.). pareigų nevykdymas ir pan. kuriais remiantis galima atskirti teisinės atsakomybės rūšis. teisės pažeidėją traukia atsakomybėn. Atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus sąvoka ir rūšys Dažniausiai teisinė atsakomybė suprantama kaip valstybinės prievartos taikymas teisės pažeidėjui. kurios lemia mokestinių santykių specifika. išreikšdama visuomenės valią. į teisės pažeidimą neigiamai reaguoja visuomenė. y. prof. negali būti ir teisinės atsakomybės. nusikaltimas. kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu. apjungiantis atskiras atsakomybės rūšis. Pasak. Poveikio priemonių turinys. už mokesčių įstatymų pažeidimą taikomų atsakomybės priemonių analizė leidžia teigti. Taigi. siekiant nubausti juos ir pašalinti atsiradusias neigiamas pasekmes. Tačiau. pareigos neatlikimu. nesilaikymu pažeidžiamas tam tikras visuomeninis santykis.[2] Kartu teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus turi ir specifinių bruožų.

nurodyta.[5] Ekonominė atsakomybė – tai įgaliotų valstybinių institucijų ekonominių sankcijų taikymas mokesčio mokėtojams už mokesčių įstatymų pažeidimus. Skiriama trijų rūšių drausminė atsakomybė: . piliečių teises ir laisves. potemėje. potemėje. teisės eiti tam tikras pareigas atėmimas ir t. Baudžiamoji atsakomybė yra taikoma už tokius mokesčių įstatymų pažeidimus. Drausminę atsakomybę taiko įmonės ar įstaigos administracija savo pavaldiems darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus. už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę”. Administracinė atsakomybė yra taikoma už tokius mokesčių įstatymų pažeidimus. bauda. gali būti taikoma administratoriams (jų pareigūnams) drausminė. turto konfiskavimas. Šias administracines nuobaudas tokiems asmenims taiko atitinkamos valstybinės institucijos ar pareigūnai. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK). Administracinė atsakomybė pasižymi šiais specifiniais požymiais: • • kaltus asmenis atsakomybėn traukia teismai. palyginti su baudžiamosios ir civilinės teisės.ATPK). Baudžiamoji atsakomybė nuo kitų atsakomybės rūšių skiriasi tuo. laiku neįvykdęs mokestinės prievolės. skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas. administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė tvarka. 4. daro didelę žalą valstybės finansiniams interesams. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už MAĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. įvardintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau . kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką. padariusiems administracinius teisės pažeidimus. kad yra įstatymų ir kitų norminių aktų sistema. Taip pat baudžiamoji atsakomybė palieka tam tikrą juridinį padarinį – teistumą. kuri nustato ekonominę (finansinę). kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas. MAĮ 143 str.t. 4. Ji taikoma teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu. Išsamiau baudžiamoji atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus aptarta 7. valstybinės inspekcijos ar kitos kompetentingos institucijos bei jų pareigūnai. Tai reiškia. nuosavybę. užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką. įpareigojimų privalomumas. Teisės moksle administracinė atsakomybė apibrėžiama kaip savarankiška atsakomybės rūšis. kurie pasižymi dideliu pavojingumu ir yra nukreipti prieš valstybės finansų politiką. su kuriuo paprastai siejamas tam tikrų teisių ribojimas arba bausmių sugriežtinimas nusikaltimui pasikartojus. baudžiamąją [4] atsakomybę mokesčių įstatymų pažeidėjams. Išsamiau apie ekonomines (finansines) sankcijas žiūrėti 7. civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Administracine atsakomybe užtikrinamas įvairių teisės šakų normose nustatomų draudimų. Ekonominės (finansinės) sankcijos. į nustatytą valdymo tvarką. Be to. administracinę. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą. Administracinė atsakomybė taikoma už administracinės teisės pažeidimus. Išsamiau apie administracinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus rašoma 7. kad mokesčių mokėtojai. yra daug paprastesnė. kurie pagal savo pobūdį ir pavojingumą laikomi administraciniais nusižengimais ir už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė. kad “ administraciniu teisės pažeidimu ( nusižengimu) laikomas priešingas teisei. pvz. turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais.Už mokesčių įstatymų pažeidimus fiziniams arba juridiniams asmenims gali būti taikoma skirtinga teisinės atsakomybės rūšis. kitus. Ekonominė sankcija tai – mokesčio įstatyme numatyta pinigų suma. kurią mokesčių administratoriaus sprendimu privalo sumokėti mokesčio mokėtojas. numatyta. Prie šios teisės aktų sistemos galime priskirti. kad ji yra viešo pobūdžio (tik valstybė per įgaliotą instituciją – teismą – gali paskirti bausmę). skiriant tokias sankcijas kaip laisvės atėmimas. potemėje. taikoma kaltiems asmenims. 4.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė. 2) pavaldumo tvarka pagal drausmės statutą (kariuomenė. griežtas papeikimas. Jei mokesčių administratorius nustato. Skiriamos šios drausminės sankcijos (taip pat ir mokesčių administravimo subjektams): pastaba. Taip pat pažeidžiamas vienas iš esminių mokesčių teisės principų. pripažįsta ir skatina tik tokį elgesį. nesąžiningu mokesčiu planavimu. o kita šalis privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius. valstybės tarnautoją arba šių institucijų darbuotoją). atsirandanti dėl civilinės teisės subjekto padaryto civilinės teisės pažeidimo. laikinas pervedimas į mažiau atlyginamą darbą. Valstybė ar savivaldybė. policija ar kita sukarinta organizacija). jų institucijoms ir pareigūnams įgyvendinant numatytas funkcijas gali būti padaroma žala kitiems asmenims. reguliuodama mokestinius santykius. kitos tarnybos ir inspekcijos. žala gali atsirasti ir atliekant mokesčių administravimo funkcijas. teisės reikalavimams užtikrinti. Valstybės institucijos yra Lietuvos Respublikos Seimas. o kompetentingų institucijų pareiga – užtikrinti mokesčio apskaičiavimą. kad atsako ne fizinis ar juridinis subjektas. dėl pareigūnų netinkamai vykdomų pareigų. Bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą numatyta MAĮ 139. Lietuvos bankas. apriboja jos galimybes realizuojant socialinius ir valdymo uždavinius bei funkcijas. Civilinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui kito asmens interesais taikoma įstatymo numatyta poveikio priemonė. kuris atitinka valstybės vykdomą mokesčių politiką ir neprieštarauja teisės normomis įtvirtintiems reikalavimams. pagal kurį mokesčius privalo mokėti visi mokesčių mokėtojai. pažeidžiantys mokesčių įstatymus. pavyzdžiui. administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus Finansinė (ekonominė) atsakomybė – tai įgaliotų valstybinių institucijų ekonominių sankcijų taikymas mokesčio mokėtojams už mokesčių įstatymų pažeidimus. valstybės kontrolės. dėl viešojo asmens priimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl kitų priežasčių. nes pastarajam nustatyta atsakomybė pagal BK ATPK. nuostolius. ministerijos. o viešojo administravimo subjektas. Be to. turi regresinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (tarnautoją ar darbuotoją). kurie galioja kai kuriose ministerijose. Atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus esmė Mokestinių santykių pagrindas yra mokesčio mokėtojo prievolė įnešti į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus nustatyto tarifo ir nustatytais terminais piniginę sumą. nevykdydamas savo pareigos. Ji gali būti padaroma dėl asmeniui neteisėtai taikytų sankcijų. pareigūną. Sąžiningai mokesčius mokantys mokėtojai atsiduria blogesnėje konkurencinėje padėtyje. papeikimas. mažėja galimybių mažinti mokesčius ir pan. atlyginusios žalą. sumokėti netesybas. departamentai. muitinės įstaigos. policijos. Mokesčių mokėtojas. Civilinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus kyla už valdžios išleistų aktų pažeidimus. valstybės saugumo. atsiradusi dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. mokesčių. valdžios institucija. Teisinės atsakomybės esmė ir paskirtis – valstybinės prievartos naudojimas teisės nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti. 3) pagal nuostatus.1) pagal įstaigos darbo vidaus taisykles. Valdžios institucija reiškia. Taigi. atlyginama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Valstybei ir savivaldybei. Civilinė atsakomybė . kurio viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti. sukelianti jam nenaudingų turtinių padarinių: atlyginti žalą.[6] Mokesčio mokėtojų ir kitų mokestinių santykių dalyvių veiksmai.2. pareigų pažeminimas. pripažįstami neteisėtais ir jiems taikomos teisės normų nustatytos griežtos poveikio priemonės. Tačiau. prokuratūros. atleidimas iš darbo ir kt. Žala. šios atsakomybės ypatumas yra tas. Vyriausybė. 9. bet kokį viešojo administravimo subjektą (valstybės arba savivaldybės instituciją. Finansinė. negu užsiimantys. sumokėjimą ir išieškojimą. kad mokesčių mokėtojas • • • neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą . Todėl valstybė. daro finansinę žalą valstybei.

• nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo. PVMĮ. galėtų būti skiriama mažesnė nei vidutinio dydžio bauda. Šio pažeidimo dalyku gali būti deklaracijos. tai mokesčių administratorius turi teisę skirti maksimalią. mokėtinas mokestis buvo sumažintas dėl mokesčių mokėtojo buhalterinėje apskaitoje padarytos klaidos. mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda.y. trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. objektas yra mokesčių. kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso : • nuo pažeidimo pobūdžio. y. Tačiau mokesčių mokėtojas pats turi įrodyti kaltės nebuvimo faktą. Jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. kad mokesčių mokėtojas savo buhalterinėje apskaitoje piktybiškai nefiksavo atitinkamų pajamų. 1. 1 d. 1. 78 straipsnyje numatyto patikrinimometu nustatė. pvz. atleisti mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos. apskaičiavimo. 2913-92. jei mokesčių administratorius nenustato jokių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Mokesčių administratorius gali skirti mažesnę nei baudos vidurkis dydžio baudą. (Pvz. spalio 12 d. 50 proc. turi teisę bet kokią aplinkybę pripažinti lengvinančia ar sunkinančia konkretaus pažeidimo atveju. Mokesčių administratorius vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.1. Tais atvejais. mokesčių mokėtojui skiriamas baudos vidurkis.3. arba. Tarybos reglamento (EEB) Nr. Mokesčių administratorius įvertinęs aplinkybes. kuriems pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. jei mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo arba 1992 m. kai už šiuos pažeidimus atsakomybę nustato atitinkamas mokesčio įstatymas.ir • dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino . gali būti pagrindas mokesčių administratoriui skirti švelnesnę nei baudos vidurkis dydžio baudą. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato mokesčių mokėtojo subjektyviosios pusės pagrindinio elemento – kaltės įrodinėjimo pareigos.2. nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą. tai vadovaujantis MAĮ. t. išvardintų Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje. deklaravimo tvarka. neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą. kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokestį. įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. Tuo atveju. t. • nuo to. jei mokesčių mokėtojas pripažįsta pažeidęs atitinkamo mokesčio įstatymą.. tokiu atveju. bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą skiriama pagal atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatas... nes mokesčių mokėtojas[1]: 1. . 30 proc. nurodytų Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. Kaltės nebuvimas yra vienas iš pagrindų. • ir kitų aplinkybių. ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Pažeidimo. tuo atveju. ataskaitos ar kiti dokumentai. ekonominė sankcija (bauda). neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio arba. mokesčių mokėtojui skiriama. trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą. tačiau jei mokėtinas mokestis buvo sumažintas dėl to. Mokestinio patikrinimo metu geranoriškas mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas[2]). nedeklaravo deklaruojamo mokesčio. Už šio straipsnio pažeidimus atsakomybėn gali būti traukiami mokesčių mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys. jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Mokesčių įstatymų pažeidimų dalyku yra: įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai. t. kai kuriuose mokesčių įstatymų pažeidimų sudėtyse. finansų. įmonės. teisės teorijoje vadinami materialiais nusižengimais. ar siekimo nuslėpti mokesčius. ataskaitos. ATPK 17311 straipsnio 2 dalis. už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė. asmuo turi . ir neveikimu. ATPK 12 skirsnyje yra ir tokių pažeidimų. susiklostantys valstybinio valdymo sferoje. ar administraciniu teisės pažeidimu padaroma konkreti žala ar ne. kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį. išmokų. nustatydamas teisės normas. 5 dalyse). kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką“. kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu). kai dėl to nesumokama tam tikro minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos mokesčių. lemianti ir griežtesnes sankcijas. kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas atsakomybėn. pavyzdžiui. kad dauguma teisės normų. tačiau su jais susiję. kad valstybinio socialinio draudimo įmokų. kaip būtinas jų požymis. išskiria veikos pakartotinumą. Šiuo atveju administraciniam teisės pažeidimui būdingi tam tikri žalingi padariniai. kurio sudėtis yra įtvirtinta ATPK keturioliktame skirsnyje . deklaracijos. taip pat reikėtų priskirti prie dvyliktame skirsnyje įtvirtintų pažeidimų sudėčių. administracinio teisės pažeidimo už mokesčių įstatymų pažeidimus dažniausiai tampa taisyklės. Mokesčių įstatymų pažeidimų. apskaitos ir statistikos srityje“. būdais.[3] Taikant administracinę atsakomybę už formalius teisės pažeidimus. Pakartotinai padaryti pažeisimai laikomi visuomenei pavojingesniais. pažeidimai skirstomi į materialiuosius ir formaliuosius. T. kurioje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui jau baustam už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą. finansų. 4 dalys). Tam. išmokų. Administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė – tai visuma konkrečios teisės normos įtvirtintų požymių. apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas (ATPK 1886 straipsnis). 4. įmonės. Pažymėtina. Kai kurie iš jų gali būti padaromi tik neveikimu. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo. apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas savo esme yra mokesčių įstatymų pažeidimas. aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas (ATPK 1731 straipsnio 2. parodo. Priklausomai nuo to. gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas (ATPK 17311 straipsnis). kiekviena iš jų turi tam tikrų ypatumų. kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu.y. todėl pakartotinumas vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. užtraukiančias asmenims administracinę atsakomybę. Todėl kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą už mokesčių įstatymų pažeidimus reikia vadovautis ir kitais teisės aktais. turtą. objektyviajai pusei būdingi tiek aktyvūs tiek pasyvūs veiksmai. y. kadangi valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui. pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas (ATPK 1721 straipsnis). pavyzdžiui. už kuriuos nustatyta administracinė atsakomybė. o padariniai yra už šių pažeidimo sudėčių ribų. Pažymėtina. kad asmuo padarė draudžiamą teisės veiką ir nesvarbu. pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas (ATPK 1721 straipsnis). Pavyzdžiu. Pavyzdžiu. kurių objektyviąją pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių. ar dėl to atsirado kokių nors žalingų padarinių. įstaigos arba organizacijos duomenų apie pajamas. administraciniai teisės pažeidimai. kad daugumos mokesčių įstatymų pažeidimų. Šiuo atveju neatsiradus žalingiems padariniams pažeidėjo veika galėtų būti nepripažįstama administraciniu teisės pažeidimu.Administracinė atsakomybė Administracinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus yra įtvirtinta ATPK 12 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai prekybos. Daugeliui mokesčių įstatymų pažeidimų būtinas požymis yra dalykas . nustatančių administracinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus yra blanketinio pobūdžio. dėl ko sudėtinga vienus teisės pažeidimus atriboti nuo kitų teisės pažeidimų. Pažeidimai laikomi baigtais nuo konkrečių veikų padarymo momento. todėl teisės pažeidimų šiose srityse įtvirtinimas viename skirsnyje įneša painiavos ir neaiškumo. pakanka nustatyti faktą. nurodomi padariniai. kurie gali būti padaromi ir veikimu. t. sudėčių yra formalios. turtą. specialūs apskaitos dokumentai. Prekybos. jų sudėtyse aprašomi tik bendriausi pažeidimo požymiai. 3. kurios reglamentuoja mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. y. kurie tiesiogiai nėra mokesčių įstatymų pažeidimai. atsiradę dėl mokesčių nesumokėjimo. t. ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens). kurie pasireiškia išorine veika. Esminis administracinio teisės pažeidimo už mokesčių įstatymų pažeidimus objekto bruožas – visuomeniniai santykiai. Mokesčių įstatymų pažeidimų kvalifikavimą apsunkina tai. Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas. Tačiau. įstaigos arba organizacijos pajamas. kuriuos ši veika sukelia išoriniame (materialiajame) pasaulyje.y.„Administraciniai teisės pažeidimai. apskaitos taisyklių pažeidimas (ATPK 1731 straipsnio 1 dalis). ar ne. apskaitos ir statistikos sritys yra pakankamai skirtingos. Šiame skirsnyje taip pat galima išskirti tokius pažeidimus. Šie požymiai detalizuojami kituose finansinio pobūdžio teisės aktuose. priemonėmis ir kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus administracinis teisės pažeidimas. pavyzdžiui aplaidžiame ar apgaulingame buhalterinės apskaitos tvarkyme (ATPK 1731 straipsnio 2. kuriais padaroma materialinė žala valstybės biudžetui.

Pažymėtina.[9] BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta. jie yra būtini. Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis. į nustatytą valdymo tvarką. Tyčinės kaltės pavyzdys . kad jų bus išvengta.[8] Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas). už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė gali būti padaromi tyčia ir dėl neatsargumo. už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. administracinėje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija. kuriuos sudaro tokie elementai: objektas. jeigu jį padaręs asmuo numatė. kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo. padariusio nusikalstamą veiką.aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str. subjektyvioji pusė. ATPK įtvirtintose administracinių teisės pažeidimų sudėtyse subjektai apibrėžiami įvairiai. yra: mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str. bet lengvabūdiškai tikėjosi. jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį. nors turėjo ir galėjo jas numatyti[5]. piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas (ATPK 1731 straipsnio 1 dalis). kuriomis kėsinamasi į Lietuvos valstybės finansų sistemą. kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką. arba nenumatė. už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. neteisingų duomenų apie pajamas. numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių. Mokesčių įstatymų pažeidimai. už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė. Juridiniai asmenys administracinio teisės pažeidimo subjektu būti negali. Finansų ir kredito sistema yra sudedamoji Lietuvos Respublikos ūkio dalis ar visuma ekonominių ir socialinių santykių. Baudžiamoji atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus yra įtvirtinta BK 32 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“. Pažymėtina. Nusikaltimo sudėties sąvoka yra nagrinėjama baudžiamosios teisės teorijos. pagal kurią asmuo laikomas nekaltu tol. [7] Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas). Administracinis teisės pažeidimas bus padarytas dėl neatsargumo.apskaitos taisyklių pažeidimas (ATPK 1731 straipsnio 3.[11] . padariusio baudžiamąjį nusižengimą. paskirstomi ir naudojami piniginiai ištekliai. kuri paprastai pasireiškia tam tikrais turtinio ar asmeninio pobūdžio suvaržymais[6].). d eklaracijos. subjektas. kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama. nustatantys baudžiamąją atsakomybę už įvairias pavojingas veikas. objektyvioji pusė. Nusikaltimo sudėčiai priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai.). 5 dalis). nesusijusi su laisvės atėmimu.buhalterinės ūkinių operacijų. žala gali būti padaroma ne tik šiai sistemai. baudžiamajame kodekse nėra įtvirtinto nusikaltimo sudėties apibrėžimo. kuri nusikaltimo sudėtį apibrėžia kaip „baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą“[10]. Vienose sudėtyse išvardijami visi specialieji subjektai (ATPK 1721 str. kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.). kad gali kilti tokios pasekmės. Tačiau. nuosavybei. elgesio pasmerkimą. Šio straipsnio trečioje ir penktoje dalyse numatytos dispozicijos – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti ar nuslepiant tam tikro minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos mokesčius. kad kaltumas yra būtinas ATPK numatytų pažeidimų požymis.). nuosavybę. Neatsargumo formos pavyzdys . o tam tikrais atvejais – ir valstybės ekonominei galiai. Baudžiamąją atsakomybę galima būtų apibrėžti kaip asmens. kitose sudėtyse jie iš viso neminimi (ATPK 1731 str. Šiame skyriuje taip pat reglamentuojami ir kiti pažeidimai. kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei. bet sąmoningai leido joms kilti[4]. kad šie keturi elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Kaltės forma paprastai turi reikšmę skiriant administracines nuobaudas kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė Baudžiamoji atsakomybė Baudžiamoji atsakomybė – tai viena iš teisinės atsakomybės rūšių taikomos už mokesčių įstatymų pažeidimus. pareigą atsakyti.). už kurią numatyta bausmė. Jei nėra bent vieno iš minėtų elementų. ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 str. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia. kol atitinkama valstybės institucija neįrodo priešingai. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta.). formuojamas valstybės biudžetas. Pažeidus finansų ir kredito sistemą. kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Taigi. bet ir kitiems teisiniams gėriams – ūkininkavimo tvarkai. Mokesčių įstatymų pažeidimai. kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes. nėra ir nusikaltimo sudėties. piliečių teises ir laisves.būti sulaukęs 16 metų amžiaus ir būti pakaltinamas. apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str. Administraciniuose teisės pažeidimuose pareiga įrodyti asmens kaltę tenka ne asmeniui. kaltinamam administraciniu teisės pažeidimu. o įgaliotai valstybės institucijai (pareigūnui). kitaip tariant. Administracinio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik fiziniai asmenys. kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį. Savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybės prievartos taikymą ir kartu asmens.). kuriais sukuriami. o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

jeigu jį padaręs asmuo numatė. bet lengvabūdiškai tikėjosi. o įgaliotai valstybės institucijai (pareigūnui). nustatančių baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus yra blanketinio pobūdžio. ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis).). kad jų bus išvengta. konstruodamas mokesčių įstatymų pažeidimo sudėtis aprašo tik bendriausius pažeidimo požymius. tiek juridiniai asmenys. Įstatymo leidėjas. t. kurie gali būti padaromi ir veikimu. Pakaltinamumas yra vienas iš būtinų fizinio asmens požymių. priešingumo teisei. Mokesčių įstatymų pažeidimai. jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. pavyzdžiui. kuris dažniausiai susijęs su tam tikrų asmenų finansine veikla.Daugeliui mokesčių įstatymų pažeidimų už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė būtinas požymis yra dalykas.[12] Kai kuriuose mokesčių įstatymų pažeidimų už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė sudėtyse. Pažymėtina. pagal kurią asmuo laikomas nekaltu tol. norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. kaltė yra būtinas požymis. kol atitinkama valstybės institucija neįrodo priešingai. Už mokestinius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus baudžiamojon atsakomybėn traukiami tiek fiziniai.y. o padariniai yra už šių pažeidimų sudėčių ribų. aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnis). kalta veika (veikimas arba neveikimas). kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. ir neveikimu. nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pavyzdžiui. kad gali kilti tokios pasekmės. kaip būtinas jų požymis. Daugelis mokesčių įstatymų pažeidimų už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė sudėčių yra formalios. 9. jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį. deklaracijos. arba nenumatė. Taigi. Dauguma teisės normų.y. Baudžiamojoje teisėje kaip ir administracinėje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija. sugebėti suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. pažeidimas laikomas baigtu nuo konkrečių veikų padarymo momento. arba mokesčio administratoriaus mokesčio mokėtojų teisių ir interesų pažeidimai. Mokesčių įstatymų pažeidimai.) ir aplaidžiame apskaitos tvarkyme (BK 223 str. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji atsakomybė netaikoma. neteisingų duomenų apie pajamas. Kaltės forma kartais gali būti vienas iš požymių atribojant mokestinį baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo. Šio dalyko specifika mokestinius baudžiamuosius pažeidimus leidžia atriboti nuo kitų panašių pažeidimų. Fiziniai asmenys turi būti sulaukę 16 metų amžiaus ir nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) padarymo metu būti pakaltinami. kad beveik visi mokesčių įstatymų pažeidimai už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė yra tyčiniai. Tačiau. pavyzdžiui. pavyzdžiui. kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju. Išsamiau apie subjektus žiūrėkite 9. už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė. kaltinamam baudžiamuoju nusižengimu. Esant neatsargiai kaltės formai gali būti padaromas tik aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnis). jų sąvoka ir rūšys Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys.3. pelną ar turtą pateikimas. bet sąmoningai leido joms kilti. Daugumai mokestinių pažeidimų už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė objektyviajai pusei būdingi aktyvūs veiksmai. jo turto. kuri pasireiškia mokesčio mokėtojo netinkamu vykdymu mokestinių (finansinių) prievolių biudžetui. kai dėl nusikalstamos veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos. Mokesčio įstatymo pažeidimas – tai priešinga teisei. apgaulingame apskaitos tvarkyme (BK 222 str. kai kurie mokesčių įstatymų pažeidimai gali būti padaromi ir neveikimu. Baudžiamasis teisės pažeidimas bus padarytas dėl neatsargumo. Kiekvieną mokesčių įstatymų pažeidimą apibūdina pavojingumo visuomenei. BK specialiosios dalies trisdešimt antrame skyriuje yra ir tokių nusikaltimų. Šiuo atveju neatsiradus padarinių numatytų BK 222 ir 223 straipsnyje. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata. potemėje. be kurio neįmanoma baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamuosiuose teisės pažeidimuose pareiga įrodyti asmens kaltę tenka ne asmeniui. kaltumo ir baudžiamumo požymiai. t. Baudžiamasis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia. Šie požymiai detalizuojami kituose finansinio pobūdžio teisės aktuose. numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių. už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė gali būti padaromi tyčia ir dėl neatsargumo. kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes. 4. nurodomi padariniai.[1] . nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

reguliuodamos mokestinius santykius. Motyvas – tai paskatos. su kuriais susiduria. tiek neatsargumo formos.[2] Subjektyviosios pusės elementai yra: kaltė. Kaltę apibūdina intelektas ir valia. pažeidimo objektas. pripažįstamas neteisėtu (priešingas teisei) ir yra pagrindas teisinės atsakomybės santykiams atsirasti. mokėti mažesnius mokesčius arba visai nemokėti. Mokesčių įstatymų pažeidimų rūšys yra įtvirtintos atskiruose teisės aktuose. atsirandantys mokesčių nustatymo ir administravimo srityje. Administracinės teisės pažeidimų kodekse (pavyzdžiui.[3] Kaltė gali būti tiek tyčios. kurios stumia asmenį padaryti tam tikrus priešingus teisei veiksmus. Baudžiamosios ir finansinės atsakomybės subjektais gali būti tiek fiziniai. 5. Jei asmuo nesuvokia savo veiksmų ar jų negali kontroliuoti. Mokesčių įstatymų pažeidėjui taikomos įstatymo numatytos teisinės atsakomybės priemonės. Šie du elementai apsprendžia asmens pakaltinamumą ir kaltės formą. Veikimas – tai sąmoningų. Mokesčio įstatymo pažeidimo subjektyvioji pusė – toks pažeidimo elementas. pavyzdžiui Mokesčių administravimo įstatyme (MAĮ 139 str. valingų. O mokesčių įstatymų pažeisimų kaltumas. Veikos objektyvioji pusė rodo. padariusio pažeidimą. Teisės teorija teisės pažeidimo objektu laiko teisės normų saugomas asmenines. negali atsirasti ir teisinė atsakomybė. kokiais konkrečiais veiksmais. subjektyvioji ir objektyvioji pažeidimo pusės. Mokesčių įstatymo pažeidimo objektu yra mokesčių teisės normų reguliuojami visuomeniniai santykiai. įmonės apskaitos dokumentų slėpimas ar sunaikinimas. psichikos būklę pažeidimo darymo metu. pavyzdžiui. teisinės pareigos nevykdymas. Kaltė – asmens psichinis santykis su daroma veikla ir jos pasekmėmis. Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais nevykdymas. Už neveikimą atsakomybė kyla tada.Mokesčių įstatymai yra pavojingi visuomenei. į kurias neteisėtai kėsinamasi.[4] Mokesčių įstatymų pažeidimų objektyviosios pusės požymiai apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. valstybės. tiek juridiniai asmenys. Tikslasyra tai. įtvirtina mokesčių mokėtojui tam tikrus reikalavimus. nes tik tokio asmens veikoje gali būti kaltė. tuo tarpu administracinės atsakomybės subjektais gali būti tik fiziniai asmenys. kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimo elementai yra: pažeidimo subjektas. Juridinių asmenų atsakomybė pagal dabar galiojantį ATPK nenumatyta. pavyzdžiui. Pažeidimo subjektai skiriasi priklausomai nuo to. mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino). nes jais kėsinamasi į įstatymo saugomus interesus. bet ir juos valdyti. Tik pakaltinamas asmuo gali būti patrauktas teisinėn atsakomybėn. Neveikimas – pasyvus asmens elgesys. kad asmuo sugeba suvokti reiškinius. Šių reikalavimų nesilaikymas. ko asmuo siekia darydamas minėtus veiksmus. Motyvas ir tikslas yra papildomi subjektyviosios pusės požymiai. Išsamiau apie asmenų. tikslas. kuris parodo asmens. ir veikas. pažeidusių mokesčių įstatymus kaltės formas. nors to asmens veiksmai ir turi pažeidimo požymių. ATPK 172 (3) straipsnis. nes dėl mokesčių įstatymų pažeidimų valstybė negauna atitinkamų pajamų į biudžetą arba jas gauna pavėluotai. kad teisinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik dėl pažeidimo kalti asmenys. kokios atsakomybės priemonės taikomos už mokesčio įstatymo pažeidimą. priešingumas teisei lemia baudžiamumą. neatitinkantis mokesčių įstatymų reikalavimų. pavyzdžiui. reiškia. visuomenės ir atskirų asmenų interesai. kaip. būdais ir priemonėmis. Intelektas reiškia. aktyvių veiksmų visuma. Valia – tai asmens sugebėjimas ne tik suvokti savo veiksmus. mokesčių įstatymų neišmanymas. potemę. Mokesčių įstatymų pažeidimų pavojingumas. Pirmiausia – į valstybės finansinius interesus. kurias atlieka. pažeidimas sudaro mokesčių įstatymų pažeidimų veiką. žinomai neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas ir t. taip pat trukdymas įgyvendinti . žiūrėti 9. Mokesčių įstatymų pažeidimo subjektais gali būti fizinis ar juridinis asmuo pažeidęs mokesčio įstatymą. motyvas. socialines ir kitokias vertybes. informacijos trūkumas. kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus pažeidimas. kai asmuo privalo atlikti mokesčių įstatymuose numatytus veiksmus. tačiau jų neatlieka. galinčią pasireikšti veikimu ir neveikimu. kurių jis privalo laikytis. Mokestinių teisinių santykių dalyvių elgesys. Mokesčių įstatymų pažeidimo elementai. Mokesčių teisės normos. t.

4. juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens.kitas jų teises). juridinis asmuo laikomas padariusiu nusikalstamą veiką tik tuo atveju. Administracinėn atsakomybėn traukiami tik fiziniai asmenys. t. tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. Tas. už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. savivaldybė. padariusį nusikalstamą veiką.Baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai gali būti traukiami tiek fiziniai asmenys. jei ją padarė fizinis asmuo. Apie konkrečias pažeidimų rūšis. kad juridinio asmens atsakomybė yra išvestinė. potemėje. bei poįstatyminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Asmenų. kuris padarė. Baudžiamajame kodekse ( BK 219 1 d. kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu. eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu.Jie gali būti baudžiami laisvės atėmimu. jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas anksčiau nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. būti ieškovu ar atsakovu teisme.5. įtvirtino vadinamąją sutapatinimo (indentifikacijos) doktriną.y. veikdamas jo naudai arba interesais. įstaiga ar organizacija. Šios sudėtys BK formuluojamos taip: „tas.y. reglamentuodamas aukščiau aptartas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės realizavimo sąlygas BK 20 str. Tam. Fiziniai asmenys turi būti sulaukę 16 metų amžiaus ir nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) padarymo metu būti pakaltinami. kuriems pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Administracinių teisės pažeidimų kodekse. jeigu konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenurodyta. kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas atsakomybėn. pataisos darbais. turime remtis kitais teisės aktais: Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 9. kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką baudžiamosios atsakomybės. einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje..[2] Ši nuostata sudaro galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn fizinį asmenį. jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo. kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius). Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju. Be to. įtvirtintas Mokesčių administravimo įstatyme. Kad atskleistume konkrečios sudėties subjektą. kurie atsako už mokesčių įstatymų pažeidimus Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas. 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymais ir kt. turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu. pažeidusių mokesčių įstatymus kaltės formos Kaltė gali būti tiek tyčios. Už MAĮ 139 straipsnyje nurodytus pažeidimus ekonominės sankcijos gali būti taikomos mokesčių mokėtojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. 9. Pažymėtina. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo. bauda. Pagal Baudžiamąjį kodeksą neatsako valstybė. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas. valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. organizavo. Asmenys. jeigu jis. Mokestinių nusikaltimų (baudžiamųjų nusižengimų) sudėtyse nėra įtvirtintų specialiųjų subjekto požymių. tiek neatsargumo formos. 2. . sugebėti suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. kas. jo psichinis santykis su jo daroma veika ir jos padariniais) laikoma juridinio asmens veika ir kalte [3] .33 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė. kad už šios veikos įvykdymą gali atsakyti ir juridinis asmuo. Remiantis BK 20 straipsniu juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju.y. Buhalterinės apskaitos įstatymu.“. Juridinio asmens sąvokos BK nepateikia. Įstatymų leidėjas. kurios pagrindinė nuostata yra tokia: jeigu fizinis asmuo. Pelno mokesčio įstatymu. Ekonominės sankcijos. veikimas arba neveikimas) ir kaltė (t. Baudžiamajam kodekse buvo rašoma 9. šio asmens veika (t. be kurio neįmanoma baudžiamoji atsakomybė.y. kartu su juridiniu asmeniu.[1] Todėl juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. padaro nusikalstamą veiką. t. asmuo turi būti sulaukęs 16 metų amžiaus ir būti pakaltinamas. tiek juridiniai asmenys. veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu.. Pakaltinamumas yra vienas iš būtinų fizinio asmens požymių. kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to.

kad dėl to nebus galima tinkamai nustatyti įmonės ūkinės bei finansinės veiklos rezultatų ir taigai sukelti žalingas pasekmes. bet lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nežino buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų ir nenumato. tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. bet sąmoningai leido jiems atsirasti. kad gali kilti tokios pasekmės. Administracinė atsakomybė. [2] Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus.Mokesčio įstatymo pažeidimas padaromas tyčia.6. bet pagal savo teisinį statusą tai privalo žinoti (nusikalstomas nerūpestingumas). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia. Pavyzdžiui. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. ir nors jų nenorėjo. todėl už juos numatoma griežtesnė atsakomybė. kad dėl to nebus galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas. kad sprendžiant mokesčių mokėtojų kaltės klausimą būtina atkreipti dėmesį į kaltę šalinančias aplinkybes. jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių. tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumatė. žino kokios gali būti šių veiksmų pasekmės. bet sąmoningai leido joms kilti. taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. nors privalėjo tai numatyti (nerūpestingumas). numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių. asmuo žino. Tyčia padaromi mokesčių teisės pažeidimai yra patys pavojingiausi. 2 punktą. nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis. Nekaltumo prezumpcijos principo taikymo mokesčių teisėje ypatumai . kad jo veika gali pažeisti mokesčio įstatymą. kad savo veiksmais ar neveikimu gali pažeisti mokesčio įstatymą. 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė. Mokesčio įstatymo pažeidimas bus padarytas dėl neatsargumo. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. bet lengvabūdiškai tikėjosi. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai. numatė. individualios įmonės savininkas žino buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. numato žalingas pasekmes ir siekia jų arba nesiekia. kai asmuo numatė. kad jų bus išvengta. kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. [1] Pažymėtina. kai pažeidėjas suvokia savo veikos priešingumą teisei. kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes. 1 d.[3] 9. nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Kita kaltės forma – neatsargumas. mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudų mokėjimo. tačiau jų nevykdo arba aplaidžiai vykdo ir numato. arba nenumatė. jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai. bet leidžia joms atsirasti. jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai. jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. jeigu jį padaręs asmuo numatė. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia . jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Pavyzdžiui. bet stengiasi jį sumažinti. Kaltės forma yra svarbi sprendžiant atsakomybės klausimą. nes nuo to gali priklausyti kokia atsakomybės rūšis bus taikoma. Baudžiamoji atsakomybė. numatė. ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia. Pagal MAĮ 141 str. jeigu jį padaręs asmuo numatė. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo. kokie yra mokesčio įstatymo reikalavimai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Pareigą mokėti mokesčius ir patraukimą atsakomybėn už mokesčių įstatymų pažeidimus atriboja Vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. dėl kurių mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčio įstatymą. Pagal MAĮ ar kitus mokesčio įstatymus už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriamos baudos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe. kurių negalima numatyti. Pavyzdžiui. laikoma. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnis numato atleidimo nuo baudų pagrindus:[1] 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo. kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą. pavyzdžiui. Nurodytas kliūtis tinkamai įvykdyti mokesčių įstatymų reikalavimus gali sukelti. kaip būtino mokesčių įstatymų pažeidimo elemento MAĮ neišskiria. gegužės 31 d. t. nutartyje konstatuoja. ir/arba šalinančios atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus Finansinė atsakomybė gali pasireikšti finansinių sankcijų skyrimu. gruodžio 15 d. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas. Mokesčių administravimo įstatyme 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta jog „mokesčių mokėtojas. kaltumo. suklydimo ar panašių priežasčių. kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas. bauda. kad mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys. kadangi vadovavosi įsigaliojusiu teisės aktu. kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. t. taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. jeigu jis neįrodo priešingai.y.Nekaltumo prezumpcijos klausimas mokestiniuose teisiniuose santykiuose iki šiol yra gan opus. bei su jų įtaka mokesčių mokėtojo galimybėms vykdyti savo mokestines prievoles. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis laikomos nepaprastos aplinkybės. Taigi. kaip pažeidimą padariusio asmens psichinis santykis su savo veiksmais ir jų padariniais. turi atitikti šiuos du požymius: 1) nepriklausyti nuo mokesčio mokėtojo valios. kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama. Pavyzdžiui. Mokesčių administravimo įstatyme nekaltumo prezumpcija nėra įtvirtinta Svarbiausias subjektyviosios pusės elementas yra kaltė. Darytina išvada. 9. Kaltė viešojoje teisėje suprantama subjektyviai. 1 d. 2) jų mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti. Vienas iš esminių viešosios teisės principų yra atsakomybės tik už kaltą veiką principas. mokesčių administratorius turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais“[3]. 1 p. Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnyje įtvirtinta. kad „būdamas viešojo administravimo subjektas. sprendime. Be to. o priskaičiuotą mokesčio sumą vis tiek privalės sumokėti. Aplinkybės. turi būti vertinama sprendžiant ekonominės sankcijos už netinkamą mokestinės prievolės įvykdymą taikymo klausimą“[2]. Aplinkybės. nesant vieno iš atsakomybės pagrindų netaikomos. kurio nuostatos prieštaravo kitam teisės aktui mokesčių klausimais.. todėl turėtų būti taikomos tik esant kaltiems mokesčio mokėtojo veiksmams. „Pareiga teisingai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius nėra atsakomybės priemonė“[1]. taip pat kitomis nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. išvengti ir kokiomis nors priemonėmis pašalinti. jeigu asmuo dėl padaryto teisės pažeidimo yra nekaltas jam viešosios teisės atsakomybės priemonės. kad jis nėra kaltas dėl padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo jis gali tikėtis tik atleidimo nuo baudos pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. To paties straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta. Tiek mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas. Kaltė. net ir tuo atveju. tokie įvykiai: stichinės nelaimės: . kaip atsakomybės sąlyga. kai jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Net ir tuo atveju. Šis atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindas tiesiogiai siejamas su nenugalimos jėgos (force majeure). kai mokesčių mokėtojas įrodo. privalo pagrįsti. y.7. tiek mokesčių mokėtojo nemokumas nelaikomi tokiomis aplinkybėmis.[4] Taigi. kodėl jos yra neteisingos“. asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn. „Pareigos teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokestį vykdymas mokesčių teisėje nėra priklausomas nuo ją vykdančiojo kaltės. mokesčių mokėtojas nebus atleidžiamas nuo priskaičiuotų delspinigių.[5] Mokesčių administravimo bei kituose mokesčių įstatymuose numatytos baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus yra atsakomybės priemonė. jei jo finansininkas neteisingai apskaičiavo mokesčius dėl kompetencijos stokos. sunkinančios. švelninančios (lengvinančios). kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.[2] 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių. mokesčių mokėtojas padarė pažeidimą. kad „mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas“.

kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos. kai mokesčių mokėtojas mokesčio. numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai. tiksliai laikantis ATPK kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. 10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I. tačiau realios žalos biudžetui nepadaro. nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas. padarytus iki šių aktų įsigaliojimo. Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius. Pagal komentuojamo straipsnio punktą žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo paskirtų baudų. kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams. Skiriant nuobaudą. 4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. Organas (pareigūnas). 8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis. valstybės negautos mokestinės pajamos. sunkinančios administracinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto. kuri realiai iš biudžeto mokesčių mokėtojui nebuvo grąžinta ar įskaityta mokestinei nepriemokai padengti. kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. – ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną. gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas ir kt.smarkios audros. 2) teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. per klaidą deklaruoja per didelę grąžintino PVM sumą. padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. kai savo atskira veikla pažeidžia mokesčio įstatymo nuostatas. žaibai. 3) teisės . atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. 3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. nepadaroma žala biudžetui. nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsisakymą atleisti nuo baudų mokesčių mokėtojas gali apskųsti šio MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka. atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes. sulaukęs 65 metų. susijusio su paskirta bauda. 9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris. lengvinančios. [5]Organas (pareigūnas). jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo dieną. ciklonai. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. 7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo.[6] Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų.[4] 4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijosmokesčių mokėjimo klausimais. sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. pavyzdžiui. Atleidimo nuo baudų tvarką. nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas. arba visai neskirti administracinės nuobaudos Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju. 5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas. mašinų. atsižvelgdamas į atskirų asmenų dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis. baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus. Aplinkybės. Asmenims. sprogimai. pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą. jūrų ar upių potvyniai. Teisės aktai. pažeidusiems mokesčių įstatymus. 6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. Administracinę arba baudžiamąją atsakomybę švelninančio teisės akto galiojimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą arba Baudžiamąjį kodeksą. 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. gaisrai. II grupių invalidas) ar asmuo. žemės drebėjimai.[3] 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika. nustatytose ribose. gali jiems nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė.pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu. 10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aukščiau nenurodytas aplinkybes. mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą. kurie išoriškai primena administracinio teisės pažeidimo žymes. 13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. kurio būklė beviltiška. profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo. asmens. 9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų. 3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. be jo prašymo. teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. psichotropinių ar toksinių medžiagų. nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. šalinančių atsakomybę. 7) veika padaryta nukentėjusio asmens. neįgalumo.7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis. kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. 9) veiką padarė asmuo. 12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo. būtinojo reikalingumo. 3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. 6) veika padaryta asmeniui. kai akivaizdu kad ji nėščia. lengvinančios. Organas (pareigūnas). t. prašymu 8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo. narkotinių. atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį. 2) veiką padarė organizuota grupė. Skirdamas bausmę. . Aplinkybės.[7] ATPK 32 straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais. sunkinančios baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus Baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:[8] 1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. 11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo. bet iš esmės dėl tam tikrų aplinkybių nėra pavojingi visuomenei ir todėl juos padarius teisinė atsakomybė neatsiranda. senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. 4) teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį. Teismas. atrodo priešingi teisei. teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Profesinių pareigų vykdymas. būtinoji gintis. 11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokias atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančias aplinkybes. sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus. apsvaigusių nuo narkotinių. 4) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime. gamybinės ar ūkinės rizikos. 5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos. 6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. 4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo. 5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. kuris dėl ligos. gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:[9] 1) veiką padarė bendrininkų grupė. skiriantis administracinę nuobaudą pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį. padariusio nusikalstamą veiką sulaikymas. 10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo. apsvaigęs nuo alkoholio. jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. 7) veika padaryta nėščiai moteriai. 6) teisės pažeidimas padarytas asmens. Aplinkybės šalinančios administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus [10] Galiojantys įstatymai numato tokius veiksmus. Skirdamas bausmę. kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. 5) veika padaryta mažamečiui. Baudžiamasis kodeksas išskiria daugiau aplinkybių. y.

Būtinasis reikalingumas – tai situacija. mokslinis eksperimentas. Minėtos aplinkybės ne tik nepavojingos. nes įstatymai jas laiko teisėtomis. Tokie veiksmai. kuris. 3) žala turi būti padaroma besikėsinančiajam. Būtinoji gintis nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi yra teisėtas ir naudingas visuomenei veikimas. tiek ir kitų asmenų interesai. esant bent vienai iš šių minėtų aplinkybių.ad ministraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas. kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala. Būtinoji gintis yra viena iš formų. Jeigu asmuo. realus kėsinimasis. kitas teises. visuomenės interesų. grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinosios ginties būdu gali būti ginami nuo pavojingų kėsinimųsi bet kurie teisės saugomi valstybės. viešoji tvarka ir kt. piliečių teises ir laisves. Būtinoji gintis – laikoma teisėtu valstybės. kuriais gali būti užkirstas kelias pavojingiems visuomenei pasireiškimams. kurios reliausiai pasireiškia šalinant atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus. [13] Taigi. Be šių atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus šalinančių aplinkybių. jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį. Būtinoji gintis . įsakymo vykdymas. bet jos taip pat pašalina ir tam tikrų veiksmų priešingumą teisei. kai jis yra būtina. siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams. išskyrus žalos padarymu kitam teisės saugomam interesui. gresiantį valstybinei ar viešėjai tvarkai. [12] O Baudžiamajame kodekse nustatyta. kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams. padaro veiksmus.būtinasis reikalingumas. nuosavybę. jeigu jis. tiek savo paties. jų teisės nuo pavojingų kėsinimųsi. kitais pavojingais visuomenei veiksmais. kurie išoriškai primena kokį nors administracinį teisės pažeidimą ir formaliai lyg ir atitinka juridines tokio teisės pažeidimo žymes. kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik tada. yra teisinė jų pareiga. taip pat teisės saugomam interesui. asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis. visuomenės ar atskirų piliečių interesams ir teisėms. Tai reiškia. kuriomis piliečiai kovoja su teisės pažeidimais. bet padarytas būtinosios ginties būklėje. padarant žalos besikėsinančiam asmeniui. o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam. o ne tariamas. Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas. jeigu jis dėl profesijos. atskirų piliečių interesai. teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas. Būtinosios ginties veiksmais gali būti ginami tiek individualūs. jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms. žmogaus gyvybė ir sveikata. bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. kad ir numatytas atitinkamame įstatyme arba kituose norminiuose aktuose reglamentuojančiuose mokesčius ar atsakomybę už tam tikrus pažeidimus. kad tarp gynybos ir kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo veiksmų neturi būti aiškaus neatitikimo. didesnės žalos. 2) pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis. būsto neliečiamybę. kad padaroma pasikėsintojui žalos. jeigu. Pagal ATPK. tai yra siekiant pašalinti pavojų. nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu. reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus. visuomenės ir piliečių interesai: nuosavybė. akivaizdus. kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą. o ne kuriems nors kitiems asmenims. visuomenės. išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti.neperžengdamas būtinosios ginties ribų. padeda kovoti su teises pažeidimais. esant tokioms aplinkybėms. bet net naudingi jiems. 4) gynyba neturi peržengti būtinosios ginties ribų. teisės ir laisvės. kurios asmuo padaro būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties atveju padeda išvengti sunkesnių padarinių. 2) būtinąja gintimi gali būti atremiamas tik akivaizdus. būdais. savo arba kito asmens teisių gynimu nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi. Būtinasis reikalingumas – mokesčių įstatymų pažeidimu nelaikomas veikimas.[11] Tačiau šioje potemėje aptarsime tik kelias aktualiausias aplinkybes. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis. bet neperžiangiant tam tikrų gynybos ribų. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams. būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis leidžiama nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi į teisės saugomus kolektyvinius ar individualius interesus. galima paminėti dar šias tik baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes: . visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką. Tačiau. piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai. Kai kurių asmenų – pareigūnų veiksmai. tai tokie veiksmai ne tik nėra pavojingi valstybės. nuosavybei. kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų. pateisinama profesinė ar ūkinė rizika. Tokiais veiksmais ginami teisėti valstybės. nuosavybę.

susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu aukščiau minėtą terminą galima tik tuo atveju. jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme. kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas. Būtent nustačius patikrinimo metu (tikrinant mokesčių apskaičiavimo. kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. potvarkį ar nurodymą. susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. Pagal MAĮ 68 straipsnį. senaties eiga sustoja. finansų. kai buvo padarytas nusikaltimas. – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas.8. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas . jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pagal baudžiamojo kodekso 95 straipsnį (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis) asmeniui. Pavaldinys neteisėtą įsakymą gali suvokti trejopai: 1) kaip neteisėtą (kartu su viršininku atsakys už tyčinį nusikaltimą). jei asmuo teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. kai žala baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomiškai naudingų rezultatų ir neperžengiant pateisinamos rizikos ribų. praėję: a) dveji metai. kai nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. 2) norimo rezultato negalima pasiekti be rizikos. kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. o nuo to laiko. negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. c) aštuoneri metai. gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. sumokėjimo teisingumą). užkertant kelią žalai atsirasti. kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. 3) kaip teisėtą (tada neatsakys už jo vykdymą (yra išimtys). Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos. d) dešimt metų. 9. e) penkiolika metų. jeigu nuo to laiko. 3) buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių. kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Administracinė nuobauda už ATPK kodekso dvyliktajame skirsnyje „ Administraciniai teisės pažeidimai prekybos. jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. skaičiuojamus atgal nuo tų metų. kai padarė nusikaltimą. tai asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. f) dvidešimt metų. Teisėtumo reikalavimai: 1) padaryti veiksmai turi šiuolaikinius mokslo pasiekimus. kai Baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams asmuo padaro žalą vykdydamas teisėtą įsakymą. Jeigu per anksčiau minėtą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. padariusiam nusikalstamą veiką. Įsakymo vykdymas – tai tokia situacija. Patraukimo atsakomybėn už mokesčių įstatymų pažeidimus senaties terminai Ekonominių sankcijų (baudų) taikymo senatis – siejama su mokesčių apskaičiavimo perskaičiavimo senatimi. mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.Pateisinama profesinė arba ūkinė rizika – tai tokia situacija. jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. . Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimoar teismo. 2) abejoti dėl jo teisėtumo (atsakys kaip už neatsargų nusikaltimą). praėjo penkiolika metų. b) penkeri metai. kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino. tokie patys ir baudos skyrimo terminai.[1] Taigi. kai asmuo padarė nusikaltimą. sausio 1 dienos. apskaitos ir statistikos srityje“ nurodytus pažeidimus. jeigu[2]: 1. kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti.

10. Būtent šia teise mokesčių mokėtojas pasinaudoja nesutikdamas su tam tikru mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno veiksmu ar sprendimu. o kiti ginčai šiai kategorijai nepriskiriami ir taikoma kita apskundimo tvarka.9. kuriems yra taikoma speciali ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūras. dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo. t. kad mokestiniai ginčai už proceso ribų neegzistuoja. kaip mokestiniai ginčai. Mokestiniai ginčai yra savarankiška teisinių ginčų rūšis. nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. tad turėtų būti remiamasi vėlesniu šiuos santykius reglamentuojančiu įstatymu. t. Mokestinių ginčų sąvoka Mokestinis ginčas yra reiškinys. Kaip jau buvo minėta vieni ginčai. nes jis yra galimas dėl konkretaus objekto. Mokesčių teisės teorijoje pabrėžiama. Ši mokesčių mokėtojų teisė teisėtų interesų apsaugos prasme yra viena iš pagrindinių. kuri buvo įtvirtinta MAĮ ir galiojo iki 2004 m. apsprendžiamas ir mokesčio mokėtojo teisių gynimo mechanizmas.lex posterior derogat lege priori .[3] Šioje situacijoje turėtų būti taikomas bendrasis teisės aiškinimo principas . pagal kurį naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. 9. Teisingai identifikavus ginčą tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus kaip mokestinį.y. taigi naujajame 2004 m. kai toks nesutarimas perduodamas nagrinėti įgaliotai institucijai nustatyta procesine tvarka. dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo. . įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje.įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą[3]. taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Taip pat pažymėtina. apskųsti jų sprendimus[1] realizavimą apmokestinimo teisinio reguliavimo srityje. Pagal MAĮ 145 straipsnį. mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. jie atsiranda ir vystosi tik neperžengiant tam tikro proceso ribų. jo manymu.y. kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo. kad mokesčių mokėtojas gali inicijuoti mokestinį ginčą ne dėl bet kurio sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokesčių administratorius nevykdydamas mokesčių teisės aktuose reglamentuotų pareigų ar netinkamai jas vykdydamas pažeidžia mokesčių mokėtojų teises. jiems neprivalomas ikiteisminis nagrinėjimas. kad Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 12 punkte numatytą vieną iš mokesčių mokėtojų teisių .MAĮ) 2 straipsnio 20 dalį mokestiniai ginčai apibrėžiami kaip „ginčai. kuriuo. kuriai įstatymai nustato specifinę nagrinėjimo procedūrą.[4] Kiti ginčai. apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Mokestiniai ginčai yra specifinis mokesčių mokėtojo teisių gynimo būdas.vėlesnis įstatymas turi pirmumą. o tik dėl tokio. mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. Pagal šį įstatymą mokestinis ginčas apibrėžiamas. MAĮ pateikiama mokestinių ginčų sąvoka. tvarka ir terminai Nagrinėjant mokesčių mokėtojų teisės skųsti įgyvendinimą kaip teisių apsaugos priemonę atkreiptinas dėmesys į piliečio teisės. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė skųsti bet kurį mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą ar neveikimą[2].[1] Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau . Mokesčių mokėtojas turi galimybę ginti savo pažeistas teises. lyginant su ankstesniu. kurį galima apibūdinti kaip tam tikrų interesų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus susikirtimą. kurie MAĮ įstatymo nepriskiriami mokestiniams ginčams. kaip ginčas tarp mokesčių mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčių mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto. Mokesčio mokėtojo teisės skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus realizavimo būdai. todėl šios teisės įtvirtinimas ir detalus įgyvendinimo tvarkos reglamentavimas Lietuvos teisės aktuose yra būtinas.9. atliekamas centrinio mokesčių administratoriaus.[2] Darytina išvada. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme yra išlikusi mokestinio ginčo sąvoka. Mokestinis ginčas kaip ypatingas teisinis santykis formuojasi. pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. kilę tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus (ar jo pareigūno) yra įvardijami. yra pažeidžiami teisėti interesai.

Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. rinkliavų sumokėjimo. tai mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus. Mokesčių mokėtojo teisė skųstis siejama su mokesčių mokėtojo teisų apsauga. numato. nagrinėjant bylą administraciniame teisme pirmąja instancija. t. kad bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Šis įstatymas numato. viena vertus. gali būti vadinamos ginču. finansinių sankcijų taikymo sprendžia administraciniai teismai. neinicijuodamas ginčo. Taip pat paminėtina. jo priėmimo klausimą turi išspręsti ne vėliau kaip per 7 dienas priimdamas nutartį. jei apie patikrinimą jam nebuvo pranešta.[9] Taigi. turėtų paduoti tiesioginiam valstybės tarnautojo vadovui rašytinį skundą dėl netinkamai atliekamų mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmų. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. o mokesčių mokėtojas gali savo teises ginti ne tik mokestinių ginčų pagrindu. tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja.y. Motyvuota teismo nutartimi bendra bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas. grąžinimo ar išieškojimo. Mokesčių administratoriui sutinkant su mokesčių mokėtojo prašymu ir jį pripažįstant pagrįstu. kad pastarasis laikytųsi įstatyme numatyto reikalavimo pranešti apie patikrinimą. gavęs skundą. laikant ją nepagrįsta. nes neretai pats teisių gynimas savaime sukelia ginčą ir tam tikrą konfrontaciją tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų. atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas ar sankcija.. mokesčių mokėtojas savo teises gali ginti ne ginčo tvarka dvejopai.y. įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė reikalauti.[4] Jeigu mokesčių administratorius atsisako įgyvendinti mokesčių mokėtojo teisę. tačiau mokesčių mokėtojas apgynė savo teises. per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. teisė apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas. kai mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokesčių mokėtojo konkrečių teisių . kurios. kitų privalomų mokėjimų. Šie būdai – tai teisė remtis priverstinio išieškojimo senaties terminu. jog ginčas tarp šių subjektų nekilo.. nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jei mokesčių administratorius veikia neteisėtai kaip institucija.y. taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo). Pastarieji ginčai dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmų apskundimo teisės doktrinoje . Todėl šis teisių gynimo būdas „nesant ginčo“ gali būti vadinamas sąlyginai. teisė remtis mokesčio apskaičiavimo arba perskaičiavimo senaties terminu. taip pat mokesčių. nors ir kylantis iš mokestinių teisinių santykių. kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas [8]. Tarkime.[7] Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnis taip pat reglamentuoja. dėl mokestinių ginčų). laikytina. Mokesčių administravimo. bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. norėdamas apginti savo pažeistas teises. nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo tvarka. jų nepriėmimo. tačiau kita vertus – tai ne mokestinis ginčas. apskritai nesant ginčo.vadinami nemokestiniais ginčais. taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymas taip pat numato. kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą ar neveikimą įteikimo suinteresuotajai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo tos dienos.Mokesčių administravimo įstatymas priešingo teisių gynimo būdo negu mokestiniai ginčai. kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės. Šiomis teisėmis mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti tiesiog kreipdamasis į mokesčių administratorių. Mokesčių administravimo įstatymo 36 str. nesutinkant su mokesčių mokėtojo pozicija. mokesčių mokėtojas turi teisę neįleisti į savo patalpas mokestinį patikrinimą atliekančių pareigūnų. kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. kaip mokesčių mokėtojas gali ginti savo teises. kad valstybės tarnautojas už pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą tiesioginio ar įstaigos vadovo yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą[6].[5] Mokesčių administravimo įstatymo 146 str. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas. kad mokesčių administratorius. todėl mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į administratorių ir prašyti. kad neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus tikslinga tiesiogiai pranešti mokesčių administratoriaus pareigūno vadovybei. Pavyzdžiui. nes tai greičiausias ir efektyviausias būdas užkirsti kelią piktnaudžiavimams. atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu. kad administracinio teismo sprendimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatyme yra numatyti reikalavimai skundo turiniu. todėl skundas yra šios teisės įgyvendinimo garantas. jo pateikimo. prašymu ir pan. tiesiogiai nenumato. tai teisėtus interesus mokesčių mokėtojas gali apginti tiesiogiai kreipdamasis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Yra tam tikra kategorija situacijų. Privalomo socialinio draudimo ir kiti įstatymai bei norminiai aktai numato eilę būdų. kur įtvirtinta. nenurodytų MAĮ 145 straipsnyje (t. t.

muitų ar įmonių teisės srityje. Komisijos nariai pareigas eina. Pagal MAĮ 159 str. kad ji sutaptų. įvyko pirmasis Komisijos posėdis. Komisija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-03 nutarimu Nr. . Komisija buvo įregistruota kaip biudžetinė įstaiga. Komisijos pirmininką ir jos narius 6 metams skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė bendru finansų ministro ir teisingumo ministro teikimu. 1396. priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. Teisminį mokestinių ginčų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymas. 12. turi teisę jį apskųsti teismui. Komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija.[1] Mokestinių ginčų komisija nagrinėja:[2] 1) mokestinius ginčus. kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. nagrinėjančios mokestinius ginčus: centrinis mokesčio administratorius. balandžio 30 d. 9. o jos nuostatai patvirtinti Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. tačiau ne dėl objekto. teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą mokesčių. iki paskiriami nauji nariai. Mokestinių ginčų komisija ir teismas. mokesčių mokėtojas. iš kurių vienas yra Komisijos pirmininkas. ir esant nemokestiniam ginčui. . Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus. 11. galinčio būti mokestinių ginčų objektu. 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) yra viešasis juridinis asmuo. 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų. nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo. jų teisės ir pareigos mokestinių ginčų procese Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius. Išsamiau apie šių institucijų: centrinio mokesčių administratoriaus. išlaikomas iš valstybės biudžeto. Komisija sudaroma iš 5 narių. kai tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kyla ginčas dėl mokesčių mokėtojo teisių gynimo. Komisijos nariu gali būti skiriamas: • • nepriekaištingos reputacijos asmuo.11. Mokestinių ginčų komisija ir teismas (Vilniaus apygardos administracinės teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas).9. Mokestinių ginčų komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. turintis finansų. kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus. 1999 m. Apie mokestinių ginčų procesą (apskundimo tvarką. o 1999 m. balandžio 15 d. terminus) išsamiau 9. Bendrą Komisijos narių skaičių nustato ir Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. tačiau tam. potemėse. reikalinga tam tikra procedūra. Institucijos. 12 potemėje.įgyvendinimo sutampa. 1119. kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo. Mokestinių ginčų komisijos ir teismų (Vilniaus apygardos administracinio teismas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) teises ir pareigas žiūrėti 9. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pasibaigus įgaliojimų laikui.

Mokestinių ginčų procesas – sudėtinga ir kompleksinė struktūra. kurio tikslas – pakeisti esama padėtį. veikla reguliuojama valstybės įgaliotų institucijų. centrinis mokesčių administratorius . baudžiamųjų ir administracinių bylų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka. kurio etapai vienas su kitu glaudžiai susiję priežastiniais ryšiais. sudarančių nenutrūkstamą vieningą vyksmą. Mokestinių ginčų procesas yra skirstomas į tokias dvi stadijas : • • ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas (atliekamas centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos). Ikiteisminį mokestinių ginčų procesą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo IX skyrius. glaudus ryšys tarp dėsningai vienas paskui kitą sekančių vystimosi stadijų. Jame mokestinių ginčų proceso atskiros dalys įvardintos etapais.[3] Mokestiniai ginčai kyla tik esant šioms būtinoms sąlygoms: . sudarančių logiškai suderintą procesą. kad mokestinio ginčo procesas. jie atsiranda ir rutuliojasi tik neperžengiant tam tikro proceso ribų.mokestinėmis procesinėmis teisės normomis. teismo byla. visuma tam tikru laiku vykstančių veiksmų. teismai ir mokesčių mokėtojas.[1] Taip pat tai .12. Pažymėtina. visuma. vystimosi stadijų kaita. mokestinių ginčų komisija. vyksmas. Šio proceso metu sąveikauja mokestinius ginčus nagrinėjantis pareigūnas. Teisinėje literatūroje mokestinis ginčas apibrėžiamas kaip tam tikrų interesų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus susikirtimas.[2] Mokestinių ginčų. vykstantis tarp dviejų šalių. veikla – tikslinga bei sąmoninga. veikla – nukreipta į teisinio rezultato pasiekimą.9. kurios turi konkrečią pradžią ir pabaigą.nuoseklus procesas. veiksmas. tai tikslingas procesas. teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas (Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). administracinėmis . Jose atskiri procesiniai veiksmai vyksta atskirose institucijose. mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus. t. vykdant mokesčių administravimo procedūras. o pats procesas – kaip vienas paskui kitą sekančių veiksmų.y. vystimasis. t. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas: ikiteisminė stadija ir jos dalys. kuri gali būti atliekama tik procesine forma bei reikalaujanti procesinių veiksmų fiksavimo atitinkamuose teisės aktuose. susidedanti iš kelių vidinių dalių (elementų). nuosekli būvių kaita. kaip teisinio proceso. tam tikro reiškinio eiga. požymiai: • • • • • veikla nagrinėjama reglamentuojamose teisės normose. kaip jau buvo minėta. Teisminį mokestinių ginčų nagrinėjimo procesą. į priekį. nukreiptų į tam tikro rezultato pasiekimą.y. Procesas (procesus) suprantamas įvairiai: • • • • • • žengimas pirmyn. Mokestinių ginčų procesas – administracinėmis / mokestinėmis procesinėmis teisės normomis sureguliuota valstybės įgaliotų institucijų veikla.y. nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymas. t. civilinių. teisminė stadija ir jos dalys Mokestiniai ginčai už proceso ribų neegzistuoja. Siaurąja prasme teisinį procesą galime apibūdinti kaip išimtinai teisminį bylų nagrinėjimo teisme procesą. eiga. veikla įtvirtinama atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Plačiąja prasme teisinį procesą galima apibūdinti kaip bet kokią teisinę veiklą.

kurio sprendimas yra skundžiamas. kurie būtini teisingam sprendimo priėmimui. Mokestinio ginčo pradžia laikoma mokesčių mokėtojo skundo padavimas per įstatymų nustatytus terminus skundą nagrinėjančiai institucijai. mokesčių administratorius turi atlikti neteisingą mokesčių mokėtojo turimo mokesčio permokos įskaitymą. Jei skundas būna sudėtingas ir reikalauja papildomo tyrimo. Tai reiškia. 6 ir 6. tai skundą padavusiam mokesčių mokėtojui nustatomas15 dienų terminas trūkumams pašalinti. mokesčių administratorius turi neatleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir delspinigių. tačiau mokesčių mokėtojas nenori ar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo procedūros. tai mokestinis ginčas neįvyksta. arba jų netenkina. Mokestinio ginčo pabaiga laikoma: • • • • • kai centrinio mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus. reikiamos medžiagos skundo nagrinėjimui surinkimas bei nusiuntimas centriniam mokesčių administratoriui. tačiau mokesčių mokėtojas nenori ar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo procedūras. jis turi surašyti patikrinimo aktą bei priimti dėl jo sprendimą ir įstatymo nustatyta tvarka įteikti mokesčių mokėtojui ir / arba priimti sprendimą mokesčių administratorius turi atsisakyti mokesčių mokėtojui grąžinti (įskaityti) turimą mokesčio permoką. mokesčių mokėtojas skundą dėl mokestinio ginčo centriniam mokesčio administratoriui paduoda per vietos mokesčių administratorių. tačiau mokesčių mokėtojas nenori ar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo procedūros. Apie tai turi būti pranešama skundą padavusiam asmeniui.• • • • mokesčių administratorius turi atlikti mokesčių mokėtojo patikrinimą. Jeigu mokesčių mokėtojas sutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu. Antrame skundo nagrinėjimo etape centrinis mokesčių administratorius gavęs skundą „privalo patikrinti.rašytinio mokesčių mokėtojo skundo padavimas centriniam mokesčių administratoriui per vietos mokesčių administratorių. jo gavimo fakto įforminimas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsniu. Šiame etape centrinis mokesčių administratorius išnagrinėjęs skundą priima vieną iš šių sprendimų:[5] • patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Išsamiau apie šias stadijas 6. Trečiame skundo nagrinėjimo etape centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo nagrinėjimo per 30 dienų nuo jo gavimo. . šis sprendimo priėmimo terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsiamas iki 60 dienų. Taip pat šiame etape centrinis mokesčių administratorius analizuoja gautą informaciją bei duomenis. kai mokestinis ginčas išnagrinėjamas ir priimamas sprendimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. potemėse. Mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė stadija. Pirmasis mokestinių ginčų etapas . surašyto patikrinimo akto sprendimas bei kito panašaus pobūdžio sprendimas turi prieštarauti materialiniams mokesčių mokėtojo interesams. kad mokesčio mokėtojo prieštaravimai privalo būti išreikšti juridinę galią turinčiu dokumentu – rašytiniu skundu. likviduojama ar reorganizuojama jo įmonė ir nėra jokio teisinio pagrindo toliau jį nagrinėti. kai Mokestinių ginčų komisijos priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus. mokesčių administratorius turi nustatyti patikrinimo metu mokesčių įstatymų pažeidimus. kai skundą pateikęs mokesčių mokėtojas miršta. arba jų netenkina. Jei skundas neatitinka įstatymo reikalavimų. Vietos mokesčių administratorius gautą mokesčių mokėtojo skundą ir jam nagrinėti reikalingą medžiagą per 3 darbo dienas nusiunčia centriniam mokesčių administratoriui. ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar nepraleistas skundo padavimo terminas“[4]. kai Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus. 7. arba jų netenkina.

pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatomas teismo ar teisėsaugos institucijos. Skundas Mokestinių ginčų komisijai gali būti paduodamas ne tik dėl centrinio mokesčių administratoriaus. Centrinis mokesčių administratorius per 3 darbo dienas parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. išskyrus atvejus. kuris realizuojamas patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas. kai apie negalimumą juos pateikti buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius. sprendimo. gavusi mokesčių mokėtojo skundą. baudų.• • • • panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. 3 punkte nurodoma. kai dėl ginčijamų sumų pradedama abipusė susitarimo procedūra. prasideda mokesčių. Taip pat jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neapskundžia priimto sprendimo. Mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga. Centrinis mokesčių administratorius gali nuspręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimą sustabdyti. jis gali skundo nagrinėjimą sustabdyti ir tuomet. LR MAI 153 str.[6] Be to. . kaip mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos. mokestinis ginčas baigiasi. kad teismas ar teisėsaugos institucija sužinos. Mokestinių ginčų komisija. kad teismas ar teisėsaugos institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą. perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. ar jis atitinka visus reikalavimus. paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Sprendime turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą Mokestinių ginčų komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai. numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną. Mokestinio ginčo pabaiga priklauso nuo mokesčių mokėtojo santykio su centrinio mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu (sutinka. Nurodytu dokumentu ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu. kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus. baudų. Nagrinėjimas sustabdomas iki nurodytų procedūrų užbaigimo. ikiteismine mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. neturėdamas pagrindo. delspinigių sumokėjimu ar išieškojimu. pagal Mokesčių administravimo įstatymą jis turi teisę kreiptis per 20 dienų tiesiogiai į teismą arba į Mokestinių ginčų komisiją. jeigu priimamas sprendimas bent iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo. Jeigu skundas dėl mokestinio ginčo neatitinka reikalavimų. iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina centrinio mokesčių administratoriaus pakeičia centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Galutinis mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimo etapas yra priimto sprendimo vykdymas. panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. išnagrinėja ir priima vieną iš šių sprendimų:[9] • • • • • patvirtina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Komisija priima sprendimą ir nurodo mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti.[7] Mokesčių mokėtojui nesutikus (mokestinis ginčas tęsiasi) su centrinio mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu. sprendimą. Mokesčių mokėtojas į Mokestinių ginčų komisiją turi teisę kreiptis ir tuomet jei centrinis mokesčių administratorius per LR MAI nustatytą terminą nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo esmės. delspinigių sumokėjimo ar išieškojimo procedūra. atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą.[8] Gavusi skundą Komisija patikrina. Skundas dėl mokestinio ginčo Mokestinių ginčų komisijai paduodamas per Centrinį mokesčių administratorių. Jeigu mokesčių mokėtojas sutinka su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu ar neturi galimybių tolesniam skundo procedūros realizavimui. ar nesutinka su priimtu sprendimu).

pateikiami akivaizdūs įrodymai. y.> sprendimų. ar jo atstovas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai. praleistas terminas gali būti atnaujintas. „Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji institucija <. kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių. Tam tikrais atvejais (mokesčių mokėtojo prašymu). Mokestinių ginčų nagrinėjimo teisminė stadija.. dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes. žinomai neteisingas vertimas. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant mokestinį ginčą. . taip pat nustatytu terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašas. kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą. t. kai:[10] • • • • • • • • • naujai paaiškėja esminės aplinkybės. panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas. kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai. rinkliavų sumokėjimo. finansinių sankcijų taikymo. Mokestinių ginčų proceso atnaujinimas Procesas gali būti atnaujinamas. dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas.. kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina. kuris nebuvo apskųstas.[13] Mokesčių mokėtojas nesutikęs su Mokestinių ginčų komisijos priimtu sprendimu turi teisę kreiptis per 20 dienų į Vilniaus apygardos administracinį teismą (mokestinis ginčas tęsiasi). taip pat dėl mokestinių ginčų..[12]Mokestinių ginčų nagrinėjimo atveju toks centrinis administravimo subjektas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato išimtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją. grąžinimo ar išieškojimo. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. kai pareiškėjas at atsakovas yra centrinis administravimo subjektas.> Mokestinių ginčų komisijos <. apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.Sprendimas yra priimamas per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Nuo Komisijos priimto sprendimo nutarimo priklauso mokestinio ginčo pabaiga.. kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims. būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje yra paskutinis ikiteisminis šių ginčų nagrinėjimo etapas.> byloms. kuris nebuvo apskųstas. mokesčių mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą mokestinį ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija.. kitų privalomų mokėjimų. kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. terminas gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų. panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas. Prašymą dėl proceso atnaujinimo gali paduoti mokesčių mokėtojas. jeigu nuo sprendimo. jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo. praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių. kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl <. žinomai melaginga eksperto išvada. Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos. kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas. apskundimo termino pabaigos.. Administracinių bylų teisenos įstatymo[11] 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja. Vilniaus apygardos administracinis teismas (pirmos instancijos teismas mokestinėse bylose).

trečiojo suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais galutiniais skundo (prašymo) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu). vardas. pavardė ir adresas. kurie susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų). kitų įrodymų buvimo vieta. jeigu žinomas).Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius. kurio veiksmai skundžiami. Pareiškėjui praleidus anksčiau minėta terminą skundui paduoti. 2) pareiškėjo vardas. vardai ir gyvenamosios vietos. asmens kodas (kodas. liudytojų pavardės. 7) pareiškėjo reikalavimas. patvirtinantys minėtų sprendimų gavimo datas. teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta kolegija rašytinio proceso tvarka. Kalbėjimo trukmė neribojama. pavadinimas. taip pat atstovo. Skundo priėmimo klausimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo teisme išsprendžia Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas. kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. kuriame nurodomas ginčo dalykas. pastarasis gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą. 6) aplinkybės. Pastarojo procesinis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. skundžiamas valstybinės mokesčių inspekcijos ar (ir) Mokestinių ginčų komisijos sprendimas. jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Skundas turi atitikti tam tikrus bendruosius turinio ir formos reikalavimus. paskelbiami rašytiniai įrodymai. Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai. bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu. trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. pavardė (pavadinimas). tačiau tik tuo atveju. 8) pridedamų dokumentų sąrašas. jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. po to – kitos šalys (jų atstovai). Dėl nutarties grąžinti skundą pareiškėjui arba atmesti prašymą skundo padavimo terminą atnaujinti gali būti paduodamas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. atsakovo (atsakovų). Taip pat pateikiami termino praleidimą pateisinantys įrodymai bei pats skundas su priedais. tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų. kiti įrodymai. Pagal ABTĮ 82 straipsnį. skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. tai sprendimą per 10 dienų priima Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas. kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija.[15]Skundai administraciniam teismui paduodami tik raštu. patvirtinantis atstovo įgaliojimus. o jeigu paduodamas prašymas atnaujinti terminą. 5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas. ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. asmens kodas (kodas). tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas teismui turi būti pateiktas skundo originalas. kurie numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje. lydraščiai ar vokai. išsprendžiami nauji šalių prašymai. pavardė. Mokestinių ginčų bylose prie skundo būtina pridėti šiuos dokumentus: patikrinimo aktas bei vietos ar centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dėl jo tvirtinimo. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams).[16] Skundo su priedais kopijų turi būti tiek. kuriam skundas (prašymas) paduodamas. Mokestines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija žodinio proceso tvarka. taip pat žyminio mokesčio kvitas. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės. Skunde turi būti nurodyta: 1) komisijos ar teismo. Skundą galima atnešti į teismo raštinę pačiam pareiškėjui ar jo atstovui. ir tai patvirtinantys įrodymai. Byla turi būti išnagrinėta per 2 mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų. jo įvykdymo (priėmimo) data. pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas. kai mokestinio (teisinio) santykio šalis paduoda skundą teismui. jeigu jis yra. Iš liudytojo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas ir pridedamas prie posėdžio protokolo. Prieš liudytojui duodant parodymus. Taip pat skundas gali būti siunčiamas paštu arba faksimiliniu laišku. Šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai). vardas. pavardė (pavadinimas). 4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas. buveinė. Po to vyksta teisminiai ginčai. kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. 9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados.[14] Teisminis mokestinio ginčo nagrinėjimo procesas prasideda tuomet. apžiūrimi daiktiniai įrodymai. asmens kodas (jeigu žinomas). atsakovui (atsakovams). Kalbėjimo trukmė neribojama. pagrindai. . Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas. 3) tarnautojo. gyvenamoji vieta (buveinė). gyvenamoji vieta (buveinė).

centrinis mokesčių administratorius (atstovas). Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo. Pagal ABTĮ 85 str. pavadinimai ir adresai. nutarties). 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:[17] 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą. t. arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). 4) skundžiamas sprendimas ir teismas. mokestinių ginčų bylose galimi šie Vilniaus apygardos administracinio teismo procesiniai sprendimai[18]: 1) pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimus. ABTĮ 130 str. priėmęs tą sprendimą 5) ginčijami klausimai. Jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių. 1 d. padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų. pavesti vietos mokesčių administratoriui ar centriniam mokesčių administratoriui[19] atlikti papildomą patikrinimą. Po to teisminiai ginčai vyksta ta pačia tvarka. vietos mokesčių administratorius (tretysis suinteresuotas asmuo). 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. tarnybų bei jų tarnautojų. išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus. įstaigų. neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 straipsnis). kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (apeliacinės instancijos teismas). 8) įrodymai. 6) įstatymai ir bylos aplinkybės. kuriam adresuojamas skundas. 5) mišrūs teismo sprendimai. 5 d. einančių tarnybines pareigas. Kada bus skelbiamas sprendimas. Apeliaciniame skunde nurodoma:[20] 1) teismo. jis turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos su apeliaciniu skundu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 9) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas. bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną. Tai gi. Išnagrinėjęs bylą. pavadinimas. 3) kitų proceso dalyvių.Pasisakiusios šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise. vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą. 3) iš dalies patvirtinti arba iš dalies panaikinti mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimus. 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai. kurias reikia ištirti. Praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujintas. pranešama bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje. . 2) apelianto pavadinimas ir adresas. Apeliaciniai skundai mokestinėse bylose paduodami arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jeigu mokesčių mokėtojo netenkina priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. 4) pakeisti mokesčių administratoriaus sprendimus. kad apeliacinį skundą gali paduoti: mokesčių mokėtojas arba jo atstovas (pareiškėjas ar jo atstovas). y. bet ne vėliau kaip per dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. numatyta. 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą. 2) pareiškėjo skundus patenkinti ir panaikinti mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimus. kai vietos mokesčių administratoriui arba centriniam mokesčių administratoriui pavesta atlikti papildomą tik dėl dalies ginčo arba Mokestinių ginčų komisijai išnagrinėti mokestinį ginčą iš naujo.

Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. Kokie yra mokesčių įstatymų pažeidimo elementai? Apibūdinkite juos. tada iškart išsiunčiami dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašai. tų. Kokius žinote mokesčių įstatymų pažeidimus? Kokius žinote mokesčių įstatymų pažeidimų subjektus? Kokios yra asmenų. prie jo turi būti pridedamas dokumentas. įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys. o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą. lengvinančios ir sunkinančios baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus. su reikalavimais per keturiolika dienų raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. – per tris dienas. 11. kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. šaukiant į teismo posėdį proceso dalyvius ir juos išklausant. 7. Jame taip pat įrašomas teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Pavyzdžiui. Pažymėtina. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui.Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi). 4. priėmęs skundą. . nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. per tris dienas išsiunčia bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas. įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. 10. jeigu nustatomos ABTĮ 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės. 6. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami. Apibrėžkite atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus sąvoką. 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys. o apeliacinį skundą atmesti. 2. kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme). taip pat duomenys apie tai. to jis negali reikalauti ir apeliacinės instancijos teisme. y. Apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek. kai išreikalaujama administracinė byla. 3. lengvinančios ir sunkinančios administracinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus. 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. išnagrinėjęs bylą. y. jeigu mokesčių mokėtojas neprašė pirmosios instancijos teismo sumažinti ar panaikinti baudą. Kokie jos taikymo pagrindai? Apibūdinkite mokesčių įstatymų pažeidimų sampratą. nei jų atstovai. Kokias žinote atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus rūšis? Apibūdinkite finansinę atsakomybę už mokesčių įstatymų subjektus. kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teismo dokumentacijai. skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. pažeidusių mokesčių įstatymus kaltės formos? Išvardinkite aplinkybes. 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 5. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti tais atvejais. Įvardinkite nekaltumo prezumpcijos principo taikymo mokesčių teisėje ypatumus. 9. Pagal ABTĮ 140 straipsnį. atstovas pagal įstatymą. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo. Išvardinkite aplinkybes. kad apeliaciniame skunde negalima būti naujų reikalavimų.[21] Pirmosios instancijos teismas. advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Šios aplinkybės pažymimos teismo posėdžio protokole. o kai skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui. turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 8. Mokestinių ginčų bylos Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu apeliacinis skundas priimamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. t. t. Jį paskelbus teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų.

Kokie teismai nagrinėja mokestinius ginčus? Praktinės užduotys: 1. apskaičiuodamas 2004 m. deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą.balandžio mėnesiais Gyventojų pajamų mokestį. kai pareiškėjas nesilaikė ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nurodykite mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindus ikiteisminėje mokestinių ginčų nagrinėjimo stadijoje.? Atsakymą argumentuokite. jog Utenos apskrities VMI vilkina permokos gražinimą ir iki šiol neatliko jokių MAĮ 87 straipsnyje numatytų veiksmų. vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu. Ar mokesčių administratorius teisėtai paskyrė baudą. Patikrinimo metu buvo nustatyta. Ar skiriasi mokestinių ginčų ir „nemokestinių“ ginčų nagrinėjimo procedūros? Kokios yra institucijos. Kokios yra mokestinių ginčų proceso stadijos? Kokius sprendimus. 19. gruodžio 20 d.12. K. 14. Jūsų manymu. skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš Utenos valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškėjo permokėtą 2845 Lt gyventoju pajamų mokestį ir nustatyto dydžiopalūkanas nuo 2005 m. 21. gali priimti centrinis mokesčių administratorius? Išvardinkite mokesčių mokėtojų teises ikiteisminėje mokestinių ginčų stadijoje. sausio . Skunde pareiškėjas nurodė. sausio – balandžio Gyventojų pajamų mokesčio mokėtinos sumos sumažinimą. neteisėtai pritaikė 15 proc. ar ne? 23. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 3 dalyje nurodytu pagrindu. 15. 20. 2005 04-10 dieną buvo išrašytas mokesčių administratorius pavedimas atlikti mokesčių mokėtojo X mokesčių apskaičiavimo. vadovaujantis MAĮ 139 str. įgaliotas asmuo B. 13. Kokie yra patraukimo atsakomybėn už mokesčių įstatymų pažeidimus senaties terminai? Apibūdinkite mokestinio ginčo sąvoką. balandžio 1 d. reikalingas ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas. 2. Apibūdinkite mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisinį statusą. kad mokesčių mokėtojas X. 22. išnagrinėjęs mokestinį ginčą. 17. nagrinėjančios mokestinius ginčus? Apibūdinkite mokestinių ginčų proceso sąvoką. Mokesčių administratorius paskyrė baudą už 2004 m. K. tarifą ir todėl neteisėtai sumažino mokėtina šio mokesčio sumą. 2006 m. 18. Ar tarp pareiškėjo ir Utenos apskrities VMI dėl minėto reikalavimo kilęs ginčas laikytinas mokestiniu ginču? . Pareiškėjo A. 16.

lėšų panaudojimo formomis. o kreditas siejamas su skolintų lėšų panaudojimu įvairių valstybės subjektų finansavimui. kurių kiekviena skiriasi lėšų pritraukimo šaltiniais. jo funkcijos ir uždaviniai Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas.). metodais bei savo vaidmeniu ekonominėje sistemoje.1. kredito įstaigų ir valstybės. gyventojų ir įmonių. įvairių formų ir metodų visuma. organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais. įmonių. Lietuvos Bankas. susidarius jos dalyvių kreditiniams santykiams. Joje susiformuoja santykiai tarp: • • • • • • • • • pačių gyventojų. kuris nuosavybėsteise priklauso Lietuvos Respublikai. t. kredito kooperatyvai ir pan. organizacijų.10 Bankų teisė 10. Lietuvos banko įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai turi užtikrinti. valstybė ir kredito įstaigos (bankai.y.2. įmonių. kredito unijos. Lietuvos Respublikos Konstitucija (125 ir 126 str.) nustato Lietuvos banko nepriklausomumo principą. 10. šie minėti kredito sistemos dalyviai gali būti ir kredito išteklių tiekėjai ir kredito išteklių vartotojai. kuris Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tapo sudėtine Europos centrinių bankų sistemos dalimi. Kredito sistema veikia per kredito rinką.[2] Šioje sistemoje finansai suvokiami siaurąja prasme – tik kaip įvairių valstybėje veikiančių subjektų nuosavos arba joms prilygintos lėšos. pačių įmonių. Lietuvos kredito sistema ir veiklos teisiniai pagrindai Kredito sistema – ekonominių piniginių santykių. sferų bei grandžių. Kredito sistemoje dalyvauja gyventojai. kad . susijusių su įmonių. gyvėtojų ir kredito įstaigų. organizacijų. organizacijų ir valstybės. įmonės bei organizacijos. gyventojų ir valstybės.[1] Kiti autoriai pateikia tokią kredito sistemos sąvoką“kredito sistema yra visuma piniginių santykių. Lietuvos bankas yra centrinis Lietuvos Respublikos bankas. pačių kredito įstaigų. organizacijų ir kredito įstaigų.

Be to. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. mokėjimo balanso. finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką. Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva.).) bei Sutarties Protokole dėl Europos pinigų instituto statuto (Protokolo 8 str. Tačiau tuo pat metu jie yra ir neatsiejama Eurosistemos dalis. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leidžia pasiekti infliaciją. leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu. diegia šios statistikos surinkimo. taip pat atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. kuri yra atsakinga už kainų stabilumą euro zonoje. elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas. naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja. . jie atlieka Statute nenumatytas funkcijas. Europos Sąjungos (ES) valstybių narių centrinių bankų nepriklausomumas nuo Europos Bendrijos (EB) ir valstybių narių įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios institucijų įtvirtintas EB steigimo sutartyje (Sutarties 108 str. Kalbant apie Eurosistemos nacionalinius centrinius bankus būtina paminėti.palaikyti Lietuvos Respublikos kainų stabilumą. skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą. Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas. atlieka šias funkcijas: • • • • • • • • • vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją. Nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja bendros euro zonos pinigų politikos įgyvendinime. bet ir spartina integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga. atskaitomybės. Nacionaliniai centriniai bankai atsakingi už nacionalinių statistinių duomenų surinkimą bei euro banknotų leidimą ir tvarkymą atitinkamose šalyse. sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti. Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis. pinigų pervedimas. Pagal nacionalinę teisę nacionaliniams centriniams bankams gali būti skirtos funkcijos. įgyvendindamas pagrindinį tikslą. kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių. formuoja ir vykdo pinigų politiką. renka pinigų ir bankų.palaikyti kainų stabilumą. nebent Valdančioji taryba mano. Taigi. valdo. indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių.). atlieka valstybės iždo agento funkcijas. jos skelbimo standartus. artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai.Lietuvos banko nepriklausomumo principas būtų įgyvendinamasvisoje Lietuvos teisės sistemoje. susijusias su kredito įstaigų veikla.[1] Svarbiausias pinigų politikos tikslas . Licencinės finansinės paslaugos – tai[1]: 1. sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą. kuri verčiasi licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Lietuvos banko pagrindinis tikslas . Centrinė kredito unija Centrinė kredito unija (CKU) – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga. kurios nėra susijusios su pinigų politikos funkcijomis: kai kurie nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja bankų priežiūroje ir (arba) atlieka valstybės banko funkcijas. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūri jų veiklą. veikiančių Lietuvos Respublikoje. kad šie bankai turi atskirą teisinį subjektiškumą ( pagal atitinkamos šalies teisę) nuo ECB. 3. 2. kad tai nesuderinama su Eurosistemos tikslais ir uždaviniais. Sutarties Protokole dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (Protokolo 7 str.[2] 10.3. nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą.

kai: • • kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą. kredito unijų. CKU organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms CKU narėms bei dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose.[2] Privalomos narystės CKU įstatyme nenumatyta – jeigu kredito unija nenorės priklausyti centrinei kredito unijai. kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus. . CKU paslaugas gali teikti savo nariams.2 proc. taip pat prisiima įsipareigojimus. CKU palaiko kredito unijų CKU likvidumą. kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. Keletas jų funkcijų atliekamos. CKU taip pat atlieka Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklos priežiūrą. nuo aktyvų per metus. Šios paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.2 proc. nariams. kai būtina. tikrina jų veiklą.[7] Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti teikiamos. Sutrikęs kredito unijos likvidumas – tai būklė. skirtuose kredito unijoms. Svarbiausia CKU funkcija: kredito unijų CKU narių likvidumo ir mokumo palaikymas. skirtu būtent kredito unijoms. be finansinių paslaugų teikimo: • • • • palaiko kredito unijų CKU narių likvidumą ir mokumą.[6] Kredito unijos CKU narės centrinėje kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje laiko lėšas. ji galės veikti savarankiškai. Lietuvos centrinės kredito unijos valdyba valdo likvidumo palaikymo rezervą ir teikia iš šio rezervo paskolas kredito unijų sutrikusiam likvidumui atkurti.[5] Šios įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito unijos išlaidos. turtą.4. ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas. CKU aptikusi kredito unijų veikloje įstatymų pažeidimus informuoja Lietuvos Banką. atlieka kredito unijų buhalterinės apskaitos sistemos “KUBAS” priežiūrą ir palaikymą.4. kitos finansinės paslaugos.[1] Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra įtvirtintų nuostatų apie finansines kooperacines institucijas. dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose. galintį sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus. vykdo kredito unijų apmokymus. 2006 m. kurios sudaro ne mažiau kaip 1.[8] 10. nuo kredito unijos indėlių. Dažniausiai kredito unijos į Stabilizacijos fondą moka 0. Dauguma kredito unijų yra organizuotos. kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją. kredito unijos moka įmokas 0. kurios yra CKU narės.2 proc. kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą. Lietuvos centrinė kredito unija organizuoja kredito unijų rinkodarą.[3] CKU. stebi kredito unijų CKU narių veiklą ir. teikia teisines konsultacijas. skirtuose kredito unijoms. kurį sudaro Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. nors turi ir kai kurių neformalaus sektoriaus bruožų. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms. vadovaujantis bankų įstatymais. remiantis kooperatyvų įstatymu arba įstatymu. Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas. Tam tikslui CKU yra kaupiamas stabilizacijos fondas. organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms CKU narėms. nuo kredito unijos įsipareigojimų. Lėšų dydį nustato visuotinis centrinės kredito unijos narių susirinkimas.[4] Kredito unijos CKU narės moka į stabilizacijos fondą CKU visuotinio narių susirinkimo nustatytas įmokas. tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją Lietuvos bankui dėl nustatytų pažeidimų. Kredito unijos Kredito unijos priskiriamos formaliam finansų sektoriui.

[4] • • • • • Kredito unijos priima terminuotus ir neterminuotus indėlius. tiek ir kredito unijos nariai. jei tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose. kredito unija pradeda savo veiklą. buičiai reikalingiems daiktams įsigyti. Kredito unijos teikia šias paslaugas: • priima terminuotus ir neterminuotus indėlius iš savo narių. kredito suteikimo ir skolinimo procesas. nurodytas kredito unijų suteikiamų tikslinių paskolų sąrašas. indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas ir kt. kad kredito unijos neturi teisės išduoti negarantuotos paskolos.5. kredito unijų asociacijų. 4 d. Ši norma yra imperatyvi. bet yra ir kitas kelias . taip pat. 1 d. kurie skolinasi. LR įstatymai: kredito unijų įstatymas. tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų. Paskola negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų. iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją. kurie padeda investuoti laikinai laisvas fizinių ir juridinių asmenų lėšas ir užtikrinti finansavimą tiems. Minėto įstatymo 9 str. duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas.[2] Kredito unija turi vienodus įsipareigojimus ir tiems. profesinių sąjungų organizacijų. Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų. kuriems jis reikalingas. kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose. labdaros ir paramos fondų. LR Vyriausybės nutarimai. kad paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone: įkeitimu. terminuotus ir neterminuotus indėlius.per tarpininkus. Lietuvos bankui išdavus licenciją ir kredito uniją įregistravus juridinių asmenų registre. buities paslaugoms apmokėti. tarp kurių yra ir bankai. Pagal šį sąrašą paskolos suteikiamos: kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui. Lietuvos banko valdybos nutarimai. Šių finansinių tarpininkų vaidmenį atlieka finansinės institucijos. kredito unija duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose nustatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas. investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius.[3] Šiame poskyryje detaliai aptariama kredito unijos veikla. Už indėlius mokamos 2-4% didesnės palūkanos nei komerciniuose bankuose. 10. o tai reiškia. Pagal kredito unijų įstatymo 7 str. bankų įstatymas. numatyta. centrinės kredito unijos įstatymas. ir tiems. narių ūkinei. To pačio įstatymo 9 str. ir iš kitų kredito unijų. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas reglamentuoja bendras nuostatas dėl kredito unijų steigimo. diskontuoja. . kurios tikrai bus grąžintos. Kredito unija priima indėlius tik iš savo narių. reorganizavimo ir kitus klausimus kredito unijos kaip juridinio asmens. Kredito unijos tikslas yra suteikti paskolas savo nariams jų ir pačios kredito unijos naudai. nesančių Centrinės kredito unijos narėmis. Taigi bankai . gaunantys pelną. todėl ji turi suteikti tik tokias paskolas. profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai. 2 p. Bankų samprata ir rūšys Investavimo procese lėšos gali patekti iš lėšų tiekėjų lėšų vartotojams per finansų rinkas. hipoteka. iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją. Kai paskolos yra garantuotos laimi tiek kredito unijos. To pačio straipsnio antroje dalyje numatyta leistinas paskolos dydis vienam kredito unijos nariui.tai finansiniai tarpininkai. Palūkanų procentas yra nustatomas atsižvelgiant į rinkos pokyčius. kurie pasideda pinigus taupymui. inkasuoja vekselius. likvidavimo. nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis. nesančių Centrinės kredito unijos narėmis. ar kredito unijų asociacijos. užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla. religinių bendruomenių. skolina pinigus kitoms kredito unijoms. kredito unijų teikiamos paslaugos bei kredito unijų santaupų mobilizavimas bei iškeliamos pagrindinės problemos. tuo pačiu apsaugant narių lėšas. laidavimu ar garantija. 1 d. ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų.Kredito unijų veiklą reglamentuoja šie teisės aktai: • • • • • LR Civilinis kodeksas. kredito unijų asociacijų ir kitų aukščiau išvardintų institucijų.

Bankų veikla yra licencijuojama. Bankai yra kredito įstaigos. sutelkti daugiau lėšų). įvairios organizacijos) tarpvalstybiniai bankai (atstovauja tarptautinio finansinio kapitalo interesams) Priklausomai nuo vykdomų operacijų pobūdžio. specialieji (specializuoti) bankai. kooperacijos bankai (jungia smulkaus kredito draugijas.Pagal lėšų sukaupimo būdą bankus (taupomuosius ir komercinius) galime priskirti depozitinėms institucijoms. Depozitinės institucijos.bankų akcininkams. Šioje bankų sistemoje gali egzistuoti įvairių rūšių bankai. kurie nori investuoti. Lietuvoje panašus į taupomuosius buvo „Lietuvos Taupomasis bankas). atlieka emisijos ir komercinių bankų funkcijas) mišrieji bankai (dalį jų akcijų turi valstybė. galima išskirti 3 pagrindines bankų grupes: 1) centrinis bankas. ir iš sukauptų lėšų duoda jiems trumpalaikes paskolas). nes vienas iš banko tikslų – garantuoti pelną akcininkams. LR bankų įstatymas išskiria 3 bankų rūšis: 1) komerciniai bankai. kurių paskirtis yra finansuoti gyvenamo būsto. Bankas turi teisę teikti visas finansines paslaugas. užsienio prekybos bankai (kredituoja importo ir eksporto. Lietuvos banko įstatyme yra nurodyta: Kredito įstaiga . Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairią bankų klasifikaciją. 2) specializuoti bankai. investiciniai bankai (kai kurie autoriai priskiria juos prie specialiųjų bankų. municipaliniai ir komunaliniai bankai (teikia ilgalaikį kreditą miestų ūkiui finansuoti. kurios priima indėlius iš fizinių ir juridinių asmenų ir.komercinis bankas ir specializuotas bankas. kurių teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. priklausančių visų pirma individualiems asmenims ir teikia visų pirma vartotojiškas arba hipotekos paslaugas. jie registruojami juridinių asmenų registre. kurie nori taupyti. Todėl bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį. 2) universalūs arba komerciniai bankai. pirkimo ir pardavimo operacijas). o apmokėti ateityje. vykdo tarptautinius atsiskaitymus) • • Pagal teisinę formą: • • • • • • • • akciniai bankai (padeda bankams sparčiau plėstis.suteikti paskolas tiems. o dalį privatūs asmenys. taupomieji bankai (sukaupia lėšas iš terminuotų ir einamųjų indelių. Kiekvienoje valstybėje svarbų vaidmenį atlieka bankų sistema. kuris turi Lietuvos banko išduotą licenciją teikti licencines finansines paslaugas LR bankų įstatyme yra pateiktas banko apibrėžimas: bankas . Tuo pasireiškia jų gyvybiškai svarbi funkcija visoje ekonomikoje. Šis įstatymas taip pat nustato. teikia paskolas ūkio subjektams ir gyventojams bei vykdo kitas finansines operacijas. Paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti įvairias finansines operacijas. 3) užsienio bankai. kurios priima savo narių – miesto ir kaimo smulkių gyventojų indėlius. miestų savivaldos organų nuosavybė). sukaupusios reikiamus išteklius. Galime išskirti dvejopą bankų vaidmenį rinkos ekonomikoje. tranzito sandorius.tai finansinės institucijos. kitas juridinis asmuo ar užsienio valstybės kredito įstaigos padalinys. komerciniai bankai. Pagal veiklos pobūdį ir formą skiriami tokie bankai: • • • • centrinis emisijos bankas (centrinis bankas). Kitas bankų uždavinys . Jie taip pat turi svarbią reikšmę ir nedidelei žmonių grupei . jei šios teisės neapriboja įstatymai. Paskolos vartotojams sudaro sąlygas atskiriems gyventojams naudotis prekėmis ir paslaugomus iškilus poreikiui. tarp jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta. valstybiniai bankai (yra valstybės nuosavybė. Šie bankai atlieka vertybinių popierių emisijos. kad bankai yra jūriniai asmenys. .tai bankas. Svarbiausia finansų ir bankų sistemos funkcija yra mobilizuoti krašto finansinius išteklius ir nukreipti juos į kuo efektyvesnę panaudojimo sferą. Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems. brangių buitinių materialinių priemonių įsigijimą.

Sąlygos gauti leidimą: 1) Banką gali steigti ne mažiau nei 10 steigėjų. Bankas įregistruojamas juridinių asmenų registre. taip pat duomenis. patvirtinančius. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti banką išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Steigėjai turi atitikti visus įstatymų keliamus reikalavimus. pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi. šio Bankų įstatymo ir. jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. 3) steigiamo banko teisinė forma. Finansų įstaigų įstatymo. jeigu: 1) 2) leidimas buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą įsteigti banką ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui. steigiamo banko įstatai netenka galios. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti banką. Bankų steigimą galima suskirstyti į 3 pakopas: 1.• 3) specializuoti bankai. banko vadovai. Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti banką priežiūros institucija per 3 darbo dienas raštu praneša steigėjams ir juridinių asmenų registrui. įrodantys steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų įsigyjamą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.6. banko steigėjai visų pirma turi gauti leidimą įsteigti banką. banko veiklos metmenis. Vadovų sąrašą. Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Steigėjai pateikia priežiūros institucijai (Lietuvos Bankui) prašymą bei kitus reikalingus dokumentus ir duomenis. komercinis arba specializuotas) steigiamas Civilinio kodekso. kai praėjus numatytam 12 mėn. Priežiūros institucijai turi būti pateikti dokumentai ir duomenys. 2. steigėjai. minimalus banko kapitalas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. 2) banko įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos banko veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams. jei to prašo bankas ar jei jis nėra pasirengęs teikti visas licencines finansines . Bankų steigimo būdai ir pagrindai Bankas (t. Bankas gali būti registruojamas po to. kuriems rinkti ar skirti būtinas priežiūros institucijos leidimas. Jame priimti: • • • banko įstatus. 10. kad lėšos joms įsigyti buvo gautos teisėtai. Priežiūros institucija iki banko įsteigimo atšaukia leidimą įsteigti banką. 3. Norėdami įsteigti banką. Licencija išduodama neterminuotam laikui.y. Steigėjas privalo įsigyti ne mažiau kaip 3 procentus balsavimo teisę suteikiančių akcijų. išrinkti banko vadovus. terminui. Priežiūros institucija išduodama licenciją gali apriboti banko teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines paslaugas. 2) Steigėjai turi sudaryti steigimo sutartį. įrodančius. kad yra įgyvendintos visos sąlygos gauti leidimą. Bankas gali būti steigiamas tik neribotam laikui.Leidimo įsteigti banką išdavimas. Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotam bankui išduoda priežiūros institucija (Lietuvos Bankas). 4) Sušaukti steigiamąjį susirinkimą. reikia pateikti kartu su prašymu. 3) Steigiamo banko akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos. jei Bankų įstatymas nenustato kitaip. Licenzijos išdavimas. kai yra gavęs priežiūros institucijos leidimą jį įsteigti.

Bankų bankrotas ir likvidavimas Likvidavimas . kad bankas turi nustatytą minimalų banko kapitalą. patalpas ir turto draudimą.tik toms paslaugoms. 7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą. 4) įsteigus banką išrinktų (paskirtų) banko vadovų. 1. Apribojimai teikti licencines finansines paslaugas panaikinami. Licenciją turintis bankas visada turi atitikti reikalavimus. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti banko veiklą ir jį likviduoti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą likviduoti banką. 3) banko akcininkų sąrašą. jeigu to reikalauja įstatymai. Bankas. sąrašą. Bankas gali būti likviduojamas akcininkų sprendimu arba priverstinai. sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. informacines.eurų. jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. o specializuotų bankų – 1 mln. leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas. Bankas gali būti likviduojamas banko visuotinio akcininkų .paslaugas. ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti banko priežiūrą. Taigi gali būti dvi licencijų rūšys: • • visoms paslaugoms (komerciniams bankams) licencija su apribojimais . įrodančius. 2) dokumentus. patvirtinančius. taip pat specializuotiems bankams.tai vienas iš finansų įstaigų pasibaigimo būdų. Komercinių bankų įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 5 mln. 5) banko veiklos pirmųjų trejų metų planą. Banko likvidavimas jo akcininkų iniciatyva. 3) bankas ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu. ar bankas. norėdamas gauti licenciją. Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos. prašantis išduoti licenciją. kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas. dokumentus bei duomenis. personalą. priežiūros institucijai pateikia prašymą. pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi. 4) bankas yra glaudžiu ryšiu susijęs su asmeniu iš tokios valstybės ne Europos Sąjungos narės. kad bankas turi saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą. yra pasirengęs teikti finansines paslaugas.7. kurie yra nustatyti licencijai gauti. 6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą.eurų. 10. kuriame nurodyta kiekvieno iš jų įsigyta banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis. tarp jų: 1) įregistruotus banko įstatus ir registravimo pažymėjimą. Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją. kurias nori teikti bankas arba kurioms yra pasirengęs. Bankas turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavęs licenciją. reglamentuojantys šio asmens veiklą. technines. kurios teisės aktai. 2) bankas neatitinka šio straipsnio teisės aktų reikalavimų. kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti banko priežiūrą. patvirtinančius. 9) kitų valstybės institucijų išduotas išvadas. technologines apsaugos priemones. kad bankas yra pasirengęs teikti visas licencines finansines paslaugas. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 8) dokumentus ir informaciją. jei bankas pateikia prašymą ir dokumentus bei duomenis.

Galimi du būdai: 1) Priežiūros institucijai atšaukus licencija: Šiuo atveju banko visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti banko veiklą. visuotiniame akcininkų susirinkime priima sprendimą likviduoti banką ir paskiria banko likvidatorių. kurie nustatyti leidimui įsteigti banką ar licencijai išduoti. 8) nesugeba įvykdyti prievolių pagal įsipareigojimus arba yra duomenų. kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus). 10) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. 7) nebesiverčią licencine veikla daugiau kaip 6 mėnesius. Licencija gali būti atšaukta: 1) bankas neatitinka reikalavimų. kad negalės to padaryti ateityje. 2. Kreiptis į teismą dėl banko likvidavimo turi teisę priežiūros institucija. jeigu jis pajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais. 2)Teismo sprendimu: Bankas likviduojamas teismo sprendimu. 6) tapo nemokus ir (arba) savo veikla kelia grėsmę savo klientų interesams arba juos pažeidžia.susirinkimo sprendimu tik tuo atveju. valdyba arba bent vienas akcininkas. . jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti banką. Apie priimtą sprendimą ir likvidatoriaus paskyrimą bankas per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti banką išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 5) kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją. jei jis privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas. norėdamas gauti leidimą likviduoti banką. Bankas. 3) banko valdybos parengtą ir su banko stebėtojų taryba suderintą banko likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą. 2) galima daryti išvadą. 4) ekspertų išvadas dėl banko turto vertės. valdymo ir kontrolės reikalavimus. 4) nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių nuo licencijos teikti finansines paslaugas išdavimo dienos. kad bankas yra nepajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais (banko turto nepakanka. 5) pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus finansinės apskaitos. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą likviduoti banką ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui Bankas gavęs leidimą likviduoti banką. 2) bankas pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas jį likviduoti. teisės aktų nuostatas ar priežiūros institucijos nurodymus dėl saugios ir patikimos veiklos. 3) bankas neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. trikdo arba gali sutrikdyti atsiskaitymus arba operacijas pinigų ir kapitalo rinkose. 2) priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis. banko stebėtojų taryba. jeigu banko licencija atšaukta ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti banko veiklą. kuriame turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai. priežiūros institucijai pateikia: 1) prašymą. 9) jo dalyviai priima sprendimą grąžinti licenciją teikti licencines finansines paslaugas. Banko priverstinis likvidavimas. pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba šie duomenys yra neteisingi.

Pagal viešąją tarptautinę teisę ECB yra juridinis asmuo. Šis terminas turi būti neilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.nemoki banko būsena. antroje pagal dydį po Jungtinių Valstijų ekonominėje zonoje.8. administratorius pradeda atlikti savo funkcijas. Bankrotas . birželio 1 d. Banko turto grynoji vertė mažesnė nei banko turtiniai įsipareigojimai. pavėluotą mokėjimą. Teismui priėmus nutartį iškelti banko bankroto bylą: • • • • • nedelsiant informuojami banko kreditoriai. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai. nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles. taikos sutartis negali būti sudaroma. taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka. tarp jų . Nemokiu bankas pripažįstamas. 2. Nustato kreditorių reikalavimų priėmimo terminą. Bankas per 14 darbo dienų negali įvykdyti bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo. Banko bankroto procedūra gali būti atliekama tik teismo tvarka. kreditorius (kreditoriai). mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas. Jei banko kapitalo pakankamumo rodiklis 3 mėnesius iš eilės yra 6% ar mažesnis. įskaitant reikalavimo teises. Europos Centrinis Bankas ir jo teisinis statusas Bendros Europos Sąjungos pinigų politikos teisinis pagrindas – Europos Bendrijos steigimo sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos (toliau ECBS) ir Europos centrinio banko (toliau ECB) statutas . o banko organų įgaliojimai sustabdomi. skaičiavimas. tarp jų už išmokų. susijusių su darbo santykiais. Teismas pripažįsta banką bankrutavusiu ir priima nutartį banką likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. priežiūros institucija.Teismas sprendimą dėl banko likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo. Iškėlus banko bankroto bylą. priėmęs sprendimą likviduoti banką. likvidatorius (likvidacinė komisija). Nutartį bankui iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti teismas priima ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo. ECB įsteigtas kaip Eurosistemos ir ECBS pagrindas. išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą. ECB taip pat atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą. per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.mokėti palūkanas. sausio 1 d. netesybas. Teismas skiria banko administratorių atsižvelgdamas į Lietuvos banko teikimą. Europos centrinis bankas (ECB) yra atsakingas už pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę pateikti: 1) 2) 3) 4) banko akcininkai. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos banko reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai. Teismas. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai kartu vykdo jiems pavestus uždavinius. 10. draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Visais atvejais turi būti Lietuvos banko išvada dėl banko nemokumo. Pagal Statutą ECB ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS) pradėjo veikti nuo 1998 m. Jo buveinė yra Frankfurte (Vokietija). Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais banko administratorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei terminais reguliariai teikti informaciją apie banko bankroto procedūros eigą. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. 3. neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. o nuo 1999 m. .. jei: 1. kai bankui teisme yra iškelta bankroto byla.

13 šalių privalėjo tenkinti konvergencijos kriterijus. kontroliuodamas pinigų pasiūlą. valiutų keitimo kursų. kad per metus vartojimo prekių kainos didėtų mažiau nei 2 % Tai jis daro dviem būdais. kurios yra ECBS uždavinių dalis. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Antra. 10. Euro zoną sudaro eurą įsivedusios ES šalys. Be to. kuria plačiąja prasme didėja pinigų pasiūla. įsivedusių eurą ir ne (įeina visos 27 ES valstybės. 2 d. Be kitų priemonių. atsiras infliacija.Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro ECB ir visų ES valstybių narių (Sutarties 107 straipsnio 1 dalis). infliaciją suvokiant kaip perteklinės pinigų pasiūlos. kurią euro zonoje jos kelia kainų stabilumui. Jei pinigų pasiūla viršys prekių ir paslaugų pasiūlą. o 2007 m. pasekmę. plačiausiai žinoma banko veikla. Tai. kol bus euro neįsivedusių ES valstybių narių. jie veikia kaip nacionalinės institucijos. Pagrindinis Eurosistemos uždavinys yra euro zonoje palaikyti stabilias kainas ir taip išsaugoti perkamąją euro galią. Šie kriterijai nustato ekonomines ir teisines prielaidas sėkmingam šalių dalyvavimui ekonominėje ir pinigų sąjungoje.. Nacionaliniai centriniai bankai Europos centrinių bankų sitemoje veikia turėdami dvigubas funkcijas. ) ECB siekia užtikrinti. pinigų pasiūla kontroliuojama nustatant palūkanų normas visoje euro zonoje. ko gero. ECB atsako už reikiamos statistinės informacijos surinkimą iš nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. kad infliacija nepakenktų perkamajai euro galiai („Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą“ ir: „nepažeisdama kainų stabilumo tikslo. Euro zona egzistuoja nuo 1999 m. Graikija prie euro zonos prisijungė 2001 m. vertinimas). Vienas iš svarbiausių ECB tikslų – euro zonoje išlaikyti stabilias kainas.9. Viena vertus. įvairių ekonominės veiklos priemonių ir kt. Europos Centrinio Banko ir valstybių narių Centrinių bankų santykiai Pirmiausiai verta priminti. finansinių institucijų. Kita vertus. palyginti su prekių ir paslaugų pasiūla. turintys juridinio asmens statusą. tačiau tik 13 iš jų įsivedė eurą). kad padėtų siekti 2 straipsnyje nustatytų Bendrijos tikslų. Juos turės tenkinti ir kitos ES valstybės narės prieš įsivesdamos eurą. Šios strategijos pagrindą sudaro: pinigų cirkuliacijos tvarkymas. situacijos bankų ir finansų sektoriuose stebėjimą ir keitimąsi informacija tarp ECBS ir bankų administravimo institucijų. jie yra ECBS „darbo rankos“.“ (Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 1 dalis). kad Europos centrinių bankų sistema kaip tokia nėra juridinis asmuo ir todėl neturi teisių bei įsipareigojimų. nacionaliniai centriniai bankai (NCB). Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariu.. 2004 m. kai nurodoma kiekybinė pamatinė vertė. kuomet 11 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota ECB. Tam. kuomet nevykdo ECBS funkcijų[1] Remiantis Mastrichto sutartimi (105 str. Eurosistema ir ECBS egzistuos paraleliai tol. Eurosistemą sudaro ECB ir eurą įsivedusių šalių NCB. ECBS remia Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis. pagrindiniai ECBS uždaviniai yra: . yra Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. kai atlieka operacijas. sausio mėn.) ir Protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos centrinio banko statuto. • • Pirma. Sąjunga kelia šiuos tikslus (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis): aukšto lygio užimtumas bei tvarus ir neinfliacinis augimas. pavyzdžiui. kad galėtų prisijungti prie euro zonos. Subjektai. tapusi trylikta nare. prisijungė Slovėnija. ilgalaikių palūkanų normų. bendro pobūdžio būsimųjų kainų tendencijų ir grėsmės kainų stabilumui vertinimas visoje euro zonoje (atlyginimų. gegužės 1 d. stebėdamas kainų tendencijas ir vertindamas riziką. Euro zonos sukūrimas ir viršvalstybinės institucijos – ECB – įsteigimas buvo labai svarbūs įvykiai ilgame ir sudėtingame Europos integracijos procese.

Užtikrinti patikimą ir sklandų mokėjimo sistemos funkcionavimą.: „Su ECB konsultuojasi: dėl bet kurio siūlomo Bendrijos akto. Su šiomis atsargomis susijusius sandorius reguliuoja Eurosistema.1. tiek ir Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktų projektus. kol visos ES valstybės narės prisijungs prie euro zonos. jos nėra tiesiogiai taikomos trečiosioms šalims. Padėti kompetentingoms institucijoms sklandžiai įgyvendinti politiką riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros ir finansų sistemos stabilumo srityse.). kuri nustato pinigų politikos kryptis. 7. Vykdomoji valdyba kartą per savaitę nusprendžia dėl likvidumo paskyrimo bankų sistemai per pagrindines refinansavimo operacijas. t. Pavyzdžiui. Taigi. jog valstybių narių institucijų konsultavimosi su Europos . Taigi. Šią pareigą ji atlieka duodama nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. arba per nacionalinius centrinius bankus (Statuto 9 str. sprendimus. kurios nepriklauso euro zonai. 4 d. arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. ECB leisdamas teisės aktus – reglamentus ir sprendimus – vykdo tiesioginį poveikį trečiosioms šalims. 3. Valstybėms narėms. tarp jų ir Lietuvos banko valdytojas. į kurios sudėtį įeina visų 25-ių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. nėra privaloma laikytis ECB vidaus reguliavimo teisinių nuostatų. Svarbu paminėti. nurodymus bei vidaus sprendimus. kuri įgyvendina pinigų politiką pagal Valdančiosios tarybos nustatytas gaires ir priimtus sprendimus. Pagal Sutarties 105 str.3.1. 4. tiesiogiai nedalyvauja ECB politikos formavimo procese. Teikti nuomones ir patarimus dėl Bendrijos teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų. 8. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už pinigų politikos įgyvendinimą. Galima išskirti keletą specifinių funkcijų. ir Vykdomoji valdyba. ECB taip pat turi teisę skirti vienkartines arba periodiškai mokamas baudas įmonėms. Duoti leidimą išleisti banknotus euro zonoje. str. 3) ECB turi teisę leisti teisės aktus ir taikyti sankcijas. prireikus. taip pat dėl palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis) ir. ECBS kartu konsultuoja Europos Sąjungą ir nacionalines institucijas klausimais. ECB sprendimus priimantis organas – ECB Bendroji taryba yra patariančioji institucija. Galiausiai ECBS renka iš kompetentingų nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų reikiamą statistinę informaciją.). priklausančios jo kompetencijai. 1 d. nacionalinės institucijos dėl bet kurios teisinės nuostatos. pavyzdžiui. už kuriuos mokamos palūkanos. ir Statuto 34. ECB sprendimus priimantys organai valdo patį ECB ir atsako už ECBS bei Eurosistemos valdymą. priklausančio jo kompetencijai. 2 d. ir Statuto 34. kurias vykdo pats Europos centrinis bankas: 1)ECB yra centrinė ECBS ir Eurosistemos sprendimų priėmimo institucija. susijusią su kredito institucijų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu. kurių suma sudarė apie 40 milijardų eurų (85 procentų užsienio valiuta ir 15 procentų auksu). 2. ne Eurosistemos nacionaliniams centriniams bankams (Sutarties 110 str. priimti sprendimus dėl pagrindinių ECB palūkanų normų (pagrindinių refinansavimo operacijų minimalios siūlomos palūkanų normos. Rinkti reikiamą statistinę informaciją arba iš nacionalinių institucijų.). 3 d. Reikalingas išankstinis ECB pritarimas dėl sandorių. susijusius su pinigų tikslais ir atsargų pasiūla. ECBS numatyti uždaviniai įgyvendinami arba per ECB. Siekdamos įgyvendinti šį tikslą. valstybės narės. Už tai jie gavo eurais denominuotus reikalavimus ECB. viršijančių tam tikras ribas[2]. Likusių Eurosistemos užsienio atsargų savininkai ir valdytojai yra nacionaliniai centriniai bankai. kurios dar neįsivedusios euro. Kiti uždaviniai: 5. 6. 4) ECB inicijuoja papildomų Bendrijos teisės aktų priėmimą ir turi patarimo teisę rengiant tiek Bendrijos institucijų. ECBS ir Eurosistemą valdo 2 sprendimus priimantys organai: Valdančioji taryba. nesilaikančioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatytų įpareigojimų (Sutarties 110 str. str. ECBS padeda sklandžiai įgyvendinti kompetentingų institucijų politiką. siekiant veiksmingo Eurosistemos sprendimų įgyvendinimo. Laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas: Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja ECB užsienio atsargų valdyme: jie veikia kaip ECB tarpininkai pagal ECB nustatytas portfelio valdymo gaires. šios teisinės priemonės yra privalomos tik Eurosistemos dalyviams. Nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką: vykdyti ECB Valdančiosios tarybos priimtą pinigų politiką. ECB leidžia gaires. priklausančiais jos kompetencijai. 2)Užtikrina tinkamą ECB politikos vykdymą. Vykdyti užsienio valiutų keitimo operacijas: Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai perdavė ECB užsienio atsargas. Ji egzistuos iki tol. turi bendradarbiauti Europos Sąjungos įstaigos ir valstybių narių vyriausybės arba trečiosios šalys su tarptautinėmis organizacijomis[3]. projekto“. y. Be to.

apsprendžiančio galimybę bankams gauti pelną iš šių operacijų. kad išvardytiems teisės subjektams bet kokiais kitais būdais būtų teikiamos paskolos atidedant mokėjimo terminus. birželio 29 d. finansinėmis ir civilinėmis normomis. Pagrindinės funkcijos.10. centrinės vyriausybės. reikalaujantiems papildomų lėšų. t. perimtos iš Europos pinigų instituto. vietos ar kitos viešosiosvaldžios ar valdymo institucijos ir kitos įstaigos. išleidžiamų viešojo sektoriaus skolai apmokėti. Europos pinigų instituto funkcijos turi būti vykdomos iki šiol. Kredito operacijos užima beveik didžiausią dalį banko aktyvo sąskaitų struktūroje. Vykdant bankinį kreditavimą atsiranda ekonominiai (piniginiai) santykiai. akumuliuotos (įsisavintos) bankų. ECB ir NCB taip pat draudžiama tiesiogiai iš jų įsigyti skolos dokumentų – apyvartinių vertybinių popierių. Bankinį kreditą galima suprasti ir taip: Banko paskola (bank loan) – tai kreditas. regioninėms. suteikiamos verslo subjektams laikantis grįžtamumo sąlygų. 2 d. priklausomai nuo jų specifikos reglamentuojami administracinėmis. Bankinio kredito principai Reguliuojant bankinį kreditavimą svarų vaidmenį vaidina taip pat ir bankiniai papročiai bei tam tikrų principų – esminių vadovaujančių teiginių. kurį komerciniai bankai gali suteikti privatiems asmenims ir firmoms. kurių procese laikinai laisvos (nenaudojamos) valstybės. 10. EB steigimo sutarties 101 (buvusio104) straipsnio 2 dalyje numatyta. juridinių ir fizinių asmenų piniginės lėšos. kad šis draudimas netaikomas valstybei nuosavybės teise priklausančioms kredito įstaigoms. Visuomeniniai santykiai.). atsirandantys bankinio kreditavimo metu. tame tarpe ir kapitalo investavimui. Europos Bendrijos steigimo sutarties 101 (buvusio104) straipsnio l dalyje nustatyta. kurių vykdymas buvo perduotas Europos centriniam bankui (Sutarties 123 str. įtvirtintų teisės normose. centrinėms vyriausybėms. padėti pasiruošti valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams integruotis į ECBS ir euro zoną[6]. Šie santykiai išreiškia skolinto kapitalo vertės judėjimą iš banko (kreditoriaus) paskolos gavėjui (debitoriui) ir atgal. skolintųsi daugiau negu nustatyta. kurioms taikytina viešoji teisė. 6)ECB įgyvendina kai kurias buvusio Europos pinigų instituto funkcijas. šių straipsnių nuostatos skirtos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumui užtikrinti. kurios suteikia privilegijas finansų įstaigoms ar jų paslaugomis besinaudojančioms Bendrijos institucijoms ar įstaigoms. ar tinkamai vykdomi Sutarties 1 0 1 ir 1 0 2 straipsniai. ilgalaikio naudojimo) ir priklauso nuo gyventojų pajamų lygio. kurios jose laikomų Europos centrinio banko ir nacionalinio centrinio banko atsargų atžvilgiu vertinamos taip pat. ar valstybių narių viešosios įmonės viršytų joms suteiktas paskolas. kad Bendrijos institucijos ar įstaigos. vietos ar kokioms nors kitoms valstybinės valdžios ar valdymo įstaigoms. padidiną prekių paklausą (ypač brangių. Pagrindiniai principai yra šie: . 10. Taigi. kurioms esant fiziniai ir juridiniai asmenys gali papildyti savo pinigines lėšas tenkinti įvairiems poreikiams. Tarybos sprendimas dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės projektų nuostatų klausimais[4]. Nors Europos pinigų institutas jau likviduotas. kad ECB ir valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams (toliau NCB) draudžiama sudaryti tokias sąlygas. yra šios: palaikyti bendradarbiavimą tarp Eurosistemos ir ne euro zonos nacionalinių centrinių bankų. Gyventojų kreditavimas užtikrina vartojimo augimą. Europos Bendrijos steigimo sutarties 102 (buvusio104a) straipsnio l dalis draudžia bet kokias nepagrįstas priemones. ar valstybių narių viešosioms įmonėms[5]. ECB ir NCB draudžiama sudaryti sąlygas. paskola. ir Statuto 44 str. regionų. kurių procese bankai suteikia skolininkams pinigines lėšas grąžintinumo sąlygomis. y. Tai lemia kredito ekonominę rolę ir tarnauja vienai iš svarbiausių sąlygų bankui gaunant pelną iš kreditinių operacijų. kaip ir privačios kredito įstaigos. Bankiniai kreditai sudaro būtinas sąlygas.lot. Bankinio kredito sąvoka Banko kreditas (creditum . Svarbu. kurioms taikytina viešoji teisė. Tad bankinis kreditas gali būti apibrėžiamas kaip ekonominiai santykiai. tačiau yra keletas pereinamųjų uždavinių.11. skola) kaip ekonominė kategorija yra viena iš paskolinto kapitalo judėjimo formų. kitoms įstaigoms. nes ne visos Europos Sąjungos valstybės narės dalyvauja trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape. kad vienos įmonės ar visos ekonomikos ribose skolininko susigrąžinta gauta vertė (įsiskolinimo bankui panaikinimas) būtų augančios apimties reprodukcijos rezultatas. 5) ECB kontroliuoja. k.centriniu banku tvarką nustato 1998 m.

grąžintinumo charakteriu. vidutinės trukmės (nuo 1 iki 3-6 m. Gražintinumo. turintiems pastovią ir tvirtą finansinę padėtį. kurių metu bankas nesuteikia skolininkui piniginės paskolos. Bankinio kreditavimo rūšys Kreditavimas suprantamas kaip kredito teikimas pagal sutartą programą suderintiems ir kreditoriaus remiamiems tikslams. kad paskola turi būti grąžinta nustatytais paskolos sutarties terminais. Rūšys nustatomos pagal ekonominį kreditavimo objektų pobūdį. paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį užtraukia atitinkamą atsakomybę – civilinę. Užtikrintumo principas pasireiškia tuo. Pagal užtikrinimo būdą: be užstato (personalinės – asmenims. kurias suteikia bankai teikdami kreditą. • • 3. kad bankinis kreditas išduodamas tik griežtai nustatytiems tikslams. pagal kredito grąžinimo terminus ir kitus požymius. kurių pažeidimas užtraukia tam tikras sankcijas. 3. 2. 10. kad bankai. Už suteiktas bankui paskolas. nepriekaištingos reputacijos ir kuriais pasitiki bankai arba blankinis). Apibendrinant galima teigti.)“. • • Pagal terminus: „trumpalaikiai (iki 1 m. imamas atitinkamas mokestis procentų (palūkanų) pavidalu. kad piniginių paskolų reikšmė žymiai didesnė nei garantinės operacijos. Pagal skolininkų rūšį: žemės ūikio kreditas. Toks sąlyginis banko pasižadėjimas praktiškai garantuojams banko mokėjimais remiantis kliento įsipareigojimais.).).1. pagal garantijas. Procentų dydis nustatomas šalių susitarimu pagal kredito sutartį. Tikslingumo principas nustato. ilgalaikiai (kaip taisyklė daugiau kaip 8-10 m. su užstatu. Užsienio literatūroje išskiriamos tokios pagrindinės bankinio kreditavimo rūšys: 1. kad bankinis kreditavimas remiasi paslaugų. gautos kaip paskola. Kreditavimo objektas . verslo kreditas (gamybinei kompanijai ar smulkiai verslo įmonei). Toks išskyrimas turi praktinę reikšmę. Piniginė paskola – tai tokia bankinė oprecija. . nes paskola sugrąžinama pinigų forma. Tačiau reikia skirti dvi bankinio kreditavimo operacijas: piniginę paskolą (Geldleigeschäft) ir banko įsipareigojimą garantuoti kliento mokėjimą suteikiant jam kreditą (Kreditleigeschäft). Iš minėto principo išplaukia terminuotumo principas reiškiantis. kaip taisyklė. Kalbant apie kreditavimo rūšis svarbios yra garantijos ir laidavimo sąvokos. paskirtį. jei skolininkas nesugebės apmokėti savo įsipareigojims. kurios metu bankas suteikia skolininkui tam tikrą pinigų sumą nustatytam laikotarpiui. pagal kitas įsipareigojimo formas. siekdami užsitikrinti kredito grąžintinumą. tarnauja skolininkui tik kaip laikinu finansiniu šaltiniu ir turi būti gražintas bankui ar kitai kredito įstaigai. o tik pažada įvykdyti mokėjimus tuo atveju. Garantinėmis operacijomis suprantamos tokios banko operaciojs. Užbaigto ir tikslaus kredito rūšių grupavimo nėra. 5.tai materialinės vertybės arba sąnaudos.12. Rinkos sąlygomis bankų kredito procentinį dydį lemia pinigų masės pasiūla ir paklausa. Šioms operacijoms priskiriami akceptiniai ir avaliniai kreditai. baudžiamąją. Tokios bankinės opracijos apibrėžiamos kaip paskolos operacijs. kad piniginės lėšos. Atlygintinumo principas reiškia. • • • 2. kuri reiškia. 4. Kreditų rūšys – tai visuma kokybinių ypatybių. išduodą jį už tam tikrą užstatą: prekybines materialines vertybes. kurioms privatūs asmenys ar įmonės neturi savų lėšų ( arba jų nepakanka) ir kurioms įsigyti ar panaudoti suteikiamas kreditas.

bankas mokesčių pajamų iš sparčios amortizacijos. aprangos) nuoma. parduotuvės ir pan. Sutarties laikas 15-20 metų. kurią atlieka specializuotos lizingo kompanijos. I. yra gamybos įrenginių pirkimas ir jų nuomojimas klientams. tai nuomininkas turi naudos iš to. Pagal dydį: smulkus. lėktuvų. • • • • • • • • • 5. kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo. importo (eksporto) kreditas. tėvai ir vaikai arba įmonės. 2) banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai. ir techninį aptarnavimą. . skirtas laikiniems finansiniams sunkumams pašalinti. personalinis kreditas. kapitalo formavimui skirtas kreditas. Išnuomoti daiktai gali būti po to parduoti nuomininkui. sezoninis kreditas. kai nuoma suteikiama 3-5 metams ir sutartis nuomininko gali būti nutraukta bet kuriuo metu. Pagal šią nuomos sutartį pardavėjas kartu vykdo ir garantinį remontą. b) Nekilnojamojo turto (Inmobilien) lizingas. kuriuo bankai karatais tenkina klientų ilgalaikius kapitalo poreikius. taip vadinamasis lizingas. kuri išryškėtų. nekilnojamojo turto paskolos. kreditas. Tokio kredito galimybė numatyta LR Komercinių bankų įstatymo 29 straipsnyje. Jo rūšys : a) Operatyvusis (Operete) lizingas. c) Finansinis (Finance) lizingas – tai įvairių objektų (automobilių. Verslo paskolos. Pagal jį bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų banko kapitalo. Aptarnavimas ir garantinis remontas atskirti. Vienas iš kreditavimo be užstato porūšių yra blankinis kreditas.• • 4. kreditas operacijoms su vertybiniais popieriais. Pagal paskirtį: vartojimo kreditas. mašinų. Tai leidžia nuomininkui greitai pereiti prie naujų technologijų. kada išnuomojami stambūs objektai: cechai. Tai. Sutartis sudaroma 2-6 metams ir negali būti nutraukta iki jos pasibaigimo. kad jo balanse neatsispindi skola. vidutinis. kurios priskiriamos vienai iš šių kategorijų: verslo paskolos. Vienas iš būdų. Nuomodamas įrenginius. kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo. Bankai apie išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims privalo pateikti informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka Labiau apsistosime ties tokiomis bankų paskolomis. administracijos ir filialų (skyrių) vadovai bei jų sutuoktiniai. spec. Su banku susijusiais asmenimis yra laikomi: 1) banko ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai. O jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. kompiuterių. jei lėšų tiems įrengimams pirkti būtų buvę reikėję tiesiogiai skolintis iš banko 1. revizoriai. tarptautinis kreditas. stambus. tėvai ir vaikai arba įmonės. verslo kreditas. investicinis kreditas. vartojimo ir užsienio paskolos. • • • komunalinis kreditas. Po sutarties pasibaigimo objektas gali būti parduotas nuomininkui. jų sutuoktiniai.

Bankas laimi gaudamas komisinius iš pardavėjo. mat problema yra pati specifinė bankų veikla[1].Vartojimo paskolos JAV sudaro 12 % visų paskolų. Realizacijos galimybė remiasi tuo. kuri reguliuoja bankų veikloje esančius įgaliojimus. pastatais. pažymintys fizinių arba juridinių asmenų nekilnojamojo turto įkeitimą įstatymo nustatyta tvarka. Labiausiai paplitusi ilgalaikės paskolos forma – hipotekos kreditas. L. jog bankų teisė kaip atskira bankų teisės šaka labiausiai yra išsivysčiusi bei atskirai reglamentuojama Vakarų Europos valstybėse. Tai susitarimas. Objektais esti tokie daiktai ir prekės. tam tikrą laiko tarpą. Vartojimo paskolos. III. Vietoj vidutinės trukmės paskolos skolininkas gali paimti trumpalaikį finansavimą. 2. Nereikia mokėti už naudojimąsi pirkėjo sąskaitą. Skolininko nesilaikymas sutarties sąlygų suteikia teisę perimti skolintojui nuosavybėn tą turtą. Vienas svarbiausių šių paskolų privalumas yra jų likvidumas. kad kreditas išduodamas negrynaisiais pinigais. subjektai Skaitant ir analizuojant įvairią literatūrą bankų teisės klausimais. atsižvelgiant į tuo metu nusistovėjusias palūkanų normas). t. ypatumai. kaip teisės normų visumą. pareigas ir atsakomybę įvairiuose santykiuose su banku. leidžianti teisėtam savininkui atsiskaityti už prekes ir patarnavimus negrynaisiais pinigais. kurios pačios gali būti užstatas. pagal kurį bankas sutinka suteikti firmai paskolą beveik tokiai sumai. Bankininkystės teisiniai santykiai: sąvoka.13. 1.Pvz. kurios pastarajai reikia. d) kredito kortelė – tai banko identifikacijos kortelė. Pradinis mokestis sumokamas grynaisiais. Anot jų. Nekilnojamo turto paskolos. Vartojimo kreditas – tai individualiems vartotojams suteikiama paskola prekėms ar paslaugoms įsigyti. Visiška nuosavybe butas tampa tuomet. Pačius santykius jis priskiria prie ūkinių teisinių santykių. kai sumokama skola. už kuriuos pirksime prekes ir paslaugas. Dėl išsiplėtusios hipotekos rinkos sumažėjo tokių paskolų likvidumas. galima pastebėti. tad jų apyvarta labai greita. Atnaujinamas kreditas – pagal šią sutartį firma gali skolintis iki tam tikros sumos ir vėliau grąžinti panaudotą sumą. nors ir dauguma tokių paskolų suteikiama su kintama palūkanų norma (periodiškai tikslinama. jei ne už negrąžintą sumą mokamos palūkanos. Tai taip pat ilgalaikė paskola. o bankų teisę . kai mokama dalimis. buto įkeitimo paskola yra ilgalaikė paskola buto pirkimui finansuoti. ypatingas dėmesys bankų teisei skiriamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. dar vadinamos kredito linija (įsipareigojimas teikti paskolas tol. kuriuos realizuoja patys skolininkai pinigų rinkoje. Analogiškai galima priskirti ir Lietuvos bankų teisę. kol reikalauja firmos padėtis). Be to.2.y. Hipotekos lakštai – vertybiniai popieriai. ir privačiosios teisės. Analizuojant įvairius literatūros šaltinius bankų teisės klausimais galima pastebėti tai. 3. imant paskolą. Iš dalies išliko jų rizika. bet ir normų visuma. Jos trumpalaikės ir grąžinamos dalimis. M. jog iš tikrųjų nėra bendros nuomonės. kuri jau panaudota. Amerikiečių mokslininkai (kurių veikalus aprašė bei išanalizavo rusų mokslininkai[2]) bankų teisės terminą traktuoja labai plačiai. Paskolos suteikiamos 10-30 metų. Ji suteikiama iki 1 metų. mokant nedidelį mokestį. jeigu jos savininkas apmoka ją visą ir laiku. 1. Pirkėjas nemoka grynais pinigais už prekes. Vienas jo būdų yra kreditų linijos. Komisiniai – tai piniginiai atsiskaitymai. pirkti kreditan. Jo esmė ta. 10. Kita rūšis yra paskola su paties nekilnojamojo turto užstatymu (įkeitimu). kuri reguliuoja finansinių ir su jais susijusių paslaugų suteikimą. ar apskritai galima pripažinti tokią – bankų teisę egzistuojant. tiesiogiai susiję su atliktų paslaugų dydžiu. tai užmokestis agentams už paslaugas pirkėjo ar pardavėjo naudai. nors už jas mokama bus vėliau. b) paskolos kreditas – tai vartotojo pasiskolinami pinigai. c) pardavimo kreditas – tai vartotojo galimybė pirkti prekes ir paslaugas iškart. įskaitant ir palūkanas. Jos būna kelių rūšių: a) pirkimas išsimokėtinai – tai prekių sutartis. nemokėdama baudos kaip kredito limito atveju už nepanaudotą dalį. Dažnai bankas ima mokestį už nepanaudotą kredito dalį ir palūkanas už paskolos sumą. jei mėnesio pabaigoje apmokama visa skola. . Paprastai už pirkėjo sąskaitas ir už naudojimąsi kredito kortelėmis mokėti nereikia. o privačioji . o po to mokama kas mėnesį. bankų teisė. Viešoji teisė apima valstybės priežiūrą.ir prie viešosios. kad hipotekos bankai tuos lapus išperka periodinio tiražo būdu. Kogan bankų teisės terminą apibūdina. firma gali gauti oficialų banko įsipareigojimą teikti paskolą ateityje. o įkaito lakštais. kurio grąžinimas garantuojamas įkeistuoju nekilnojamo turtu: žeme.bankų sutarčių teisę. II. tai ne tik bendri bankų darbo organizavimo principai. o palūkanų norma kintanti.

y. bankų paskolų teikimą. Sąvoka bankų teisė gali reikšti ir vieną iš teisės mokslų. 6. Toločko: „šios teisės normos yra pagrindas kurti bankų teisei . Kaip teigia R. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. kredito linijas. remiantis specifine pačių bankų veikla bei bankų teisę reglamentuojančiais įvairiais taisyklių rinkiniais galima apibūdinti keliais variantais. ratifikuotų tarptautinių sutarčių. steigimą. obligacijas. likvidumą ar kitokią veiklą. Lenkijos Respublikoje. akredityvus. kad bankų teisės plėtra vyksta nuolatos atsižvelgiant į bendrojo pobūdžio teisės aktų pasikeitimus[7]. yra daug įvairiausių teorijų ir teiginių bankų teisės apibrėžimo aspektu. Be to. Taip pat nemažą dalį bankų teisės užima kapitalo rinkos teisė.y. reguliuojančias bankinius santykius ir jų įgyvendinimo praktiką. Apibūdinkite Lietuvos kredito sistemą. bankų sistemos veikimą bei priežiūrai.Plačiai bankų teisės terminą naudoja Rusijos Federacijos mokslininkai. ši sąvoka gali reikšti ir studijų discipliną. Funkciniame apibrėžime taip pat akcentuojamos galiojančios teisės nuostatos. tai greičiausiai susiformuos atskira bankų teisės šaka. funkcinis.tokiai. bankų teisė bei kapitalo rinka paskutinius keturiolika metų formuojasi bei vystosi remiantis Prancūzijos Respublikos. kokiu tikslu buvo sukurtas bankams skirtų taisyklių rinkinys ir koks turėtų būti šios taisyklių sistemos praktinis tikslas. Kaip ir minėta aukščiau. Šiame darbe sąvoka bankų teisė bus vartojama objektyviosios teisės prasme. tačiau neretai ir skiriasi. kuris tiria teisės normas. tačiau kaip tokio atskiro kodekso. tačiau. Analizuojant įvairius teisės aktus galima teigti. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Literatūroje yra išskiriami pastarieji teoriniai aspektai bankų teisės apibrėžimui ir sampratai pateikti : • • institucinis. anot Rusijos Federacijos mokslininkų. Šiuo metu Rusijos Federacijoje bankų teisė dažniausiai priskiriama prie verslo – komercinės teisės. veiklos vykdymo sąlygas. kaip ji suprantama pagal funkcinį apibrėžimą“. kodeksų. kuri apima taip pat bankų teisės sričiai priklausančias akcijas. įstatymų ir kt. Vokietijos Federacinės Respublikos bei Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų reglamentuojama bei praktiškai taikoma teise[4]. labiau akcentuojama pati bankų funkcinė veikla. turinti bendrų bruožų su kitomis teisės savarankiškomis šakomis. o tai reiškia. Černius ir V. galima surasti daugelyje skirtingų teisės aktų. daugelis rusų autorių jau dabar išskiria bankų teisę kaip savarankišką teisės šaką su savo dalyku ir teisinio reguliavimo metodu. kuri sukuria tam tikrą bankų teisės aktų sistemą reguliuoti būtent tik bankų veiklą. bankų teisė apibūdinama kaip eilė teisės aktų. čekius. 5. t. Žinoma. Lietuvos banko nutarimų. įsakomuosius vekselius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. 2. vekselius ir kt. Analizuojant lietuvių autorių darbus[5]. 3. jog vadinamoji bankų teisė apima bankų sąskaitas. Tedeev[3]. tarptautinių sutarčių bei taisyklių visuma. pinigų išleidimą į apyvartą. bankų veiklai reglamentuoti neturi. dėstomą studentams aukštojoje mokykloje. kaip ir Lietuvoje. jei toliau ekonominiai santykiai vystysis tokiu tempu. Kokius bankinio kredito principus žinote? . įstatymų. Lietuvoje galiojančių teisės normų sistemai apibūdinti. kaip dabar.A. Kaip apibendrino A. deja šis specialus kursas Lietuvoje dar nėra populiarus tarp Lietuvos universitetų. kredito korteles. t. Bankų teisės normas. Kalbant apie institucinį bankų teisės apibrėžimą. 4. bankų teisę.[6] Kalbant apie bankų teisės apibrėžimą funkciniu aspektu. Kas yra Lietuvos Bankas? Kokios jo funkcijos ir uždaviniai? Apibūdinkite Centrinę kredito uniją? Pateikite bankų steigimo būdus? Apibūdinkite Europos Centrinį Banką ir jo teisinį statusą. kitų poįstatyminių norminių aktų ar kitų teisės normų visuma. teisės rinkinio skirto bankų teisei. Visi apibrėžimai yra panašūs. nustatanti bankų veiklos sąlygas Lietuvoje.

reiškianti grynuosius pinigus.[1] Taigi matome. Pinigų sąvoka ir funkcijos Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus. kaip vertės matas. kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas. grynieji pinigai nėra ir negali būti naudojami. 2) vertės mato. . kaip vertės matas. perkant vertybinių popierių už kelis milijonus dolerių). kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupimo priemonė. Sakydami "jis turi daug pinigų". Šiuo atveju jau grynieji pinigai negali atlikti pinigų funkcijos. o tai reikštų.čekiais juk negalima užmokėti už smulkias prekes ar paslaugas (pavyzdžiui.1. Tačiau yra prieštaravimas. kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsiskaitymuose. ir negali atspindėti pinigų kiekio. obligacijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigai. Pinigai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas. troleibuso bilietą). Taigi. reiškiantį turtą. Kitas pinigų apibrėžimas. 3) būsimu mokėjimų priemonės ir 4) labai likvidžios kaupimo priemonės. turime omeny. kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip labai likvidi kaupimo priemonė”. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį. ir pernelyg platų. kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje. akcijos.jais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. operuojant didelėmis sumomis (pavyzdžiui. Trečias apibrėžimas . kad šis apibrėžimas kartu nurodo ir keturias pinigų funkcijas: 1) mainų tarpininko. kuris neleidžia besąlygiškai indėlius vadinti pinigais . kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas.pinigų sutapatinimas su pajamomis. tai nekilnojamas turtas. tai jų sutapatinimas su turtu. nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas . čekiniai indėliai turėtų būti įtraukti į pinigų apibrėžimą.11. Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą. Bet kitu atveju. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien grynaisiais pinigais. kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai. "Kiek jis uždirba pinigų?" reiškia kokios jo pajamos. “Pinigai yra viskas.

perkant akcijas) arba tos išlaidos yra labai mažos. Oficialų nacionalinės valiutos kursą kitų valiutų atžvilgiu nustato Lietuvos Bankas. funkcijų . Bazinę valiutą parenka ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.3. kai cirkuliuoja pinigai.. atsiranda poreikis atsižvelgti ir į šiuos kainų pokyčius. Lietuvos Bankas nustato sąrašą valiutų. mokėjimo priemone yra valstybės naudojami piniginiai ženklai. Pinigai nereikalauja jokių operacijų išlaidų. Laikant turtą obligacijomis. kad pinigais naudojamės kaip priemone įvairių daiktų vertėms palyginti. Nacionalinio piniginio vieneto nustatymas Valstybės oficialaus piniginio vieneto nustatymas. kad bandome tvarkyti apskaitos sistemą. Ekonomikos sąlygomis. atsiskaitant už prekes ir paslaugas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. popieriniai ženklai ir t. . piniginių ženklų rūšys (monetos. Yra ir kitų tokiu mainų vykdymo pavyzdžių: elektros energija už prekes.. Išreikšta pinigais. Oficialaus nacionalinės valiutos kurso nustatymas. LR išleisti nacionaliniai pinigai turi būti pilnai padengiami LR aukso atsargomis ir užsienio valiutos rezervu. kurias mes siūlome. Valstybės nacionaliniai pinigai gali būti keičiami į auksą pagal nustatytą piniginio vieneto aukso turinio vertę. dujos ar nafta už maisto produktus ir panašiai. Užsienio valiuta gali būti naudojama atsiskaitymams tik išimtinais atvejais (pvz. 5. kurių mes norime įsigyti. Tai reiškia. Jei pagal aukso atsargas – centai nepakliūna. kaip mokėjimo priemonės.. nors atskiri jų elementai egzistavo ir anksčiau. Pinigų sistemos elementai: 1. kurios natūriniais mainais keičiamos dar į kitas prekes.mainų tarpininkas. neapmuitintose parduotuvėse ir laisvose ekonominėse zonose). vertė yra tvirta skolų atžvilgiu. Kadangi visose normaliose ekonomikose paprastai kasmet kainos daugiau ar mažiau pabrangsta. 6. ir kad reikia nustatyti. reguliuojančios pinigų apyvartą. tektų susidurti su operacijų išlaidomis. Šiuo požiūriu jie turi keletą ypatumų. kainų mastas (piniginio vieneto pirkimo vertė). būdingų natūriniams mainams. kai žlunga pinigų sistema ir kainos kiekvieną dieną labai ženkliai didėja. (pavyzdžiui. Dar viena pinigų.matuoti vertę. kai reikia atrasti tą. 4. kurioje yra keli šimtai įvairių rūsių prekių.2. 11.t. Mainai ypač plinta didelės infliacijos metų. Kiekvienoje šalyje yra skirtingos pinigų sistemos. kurios turi būti keičiamos į litus ir atvirkščiai. brokerio paslaugos. Pinigų. kurių norime įsigyti. įvertinant būsimus mokėjimus. LR vienintelė teisėta mokėjimo priemonė – nacionalinė valiuta. Tai padeda išvengti didelių nepatogumų. Tačiau ir šiuolaikinėje ekonomikoje retkarčiais dar praktikuojami paprasti natūriniai mainai. Įsivaizduokime. Be to. ženklų nustatymas. valstybės institucijos. Vykstant pinigų apyvartai grynaisiais pinigais. jei tektų atskirų prekių vertę vertinti kitomis prekėmis ir kiek įvairiausių kombinacijų tektų įvertinti. 2. Kartais piniginio vieneto nustatymas yra siejamas su piniginio vieneto aukso turinio nustatymu. 11. piniginis vienetas. o vėliau šiuos pinigus vėl keičiame į tas prekes ir paslaugas. kas nori įsigyti prekių arba paslaugų.būsimų mokėjimų priemonė. toks mainų procesas pasidalija į du etapus: pardavimo. Atsiskaitant negrynaisiais pinigais mokėjimas yra vykdomas nurašant pinigus nuo mokėtojo sąskaitos ir įskaitant išskaitytas lėšas į pinigų gavėjo sąskaitą.Bene aiškiausia pinigų funkcija . Įsivaizduokime į kokią painiavą patektume. centai. pinigai kaip vertės matas leidžia įvesti paprastą apskaitą. ar mūsų ūkinė veikla davė pelno ar nuostolio ir kiek. atsižvelgdamas į tarptautines valiutos rinkas. ir kad jis galėtų tuo pačiu metu pateikti tokių prekių ir paslaugų. reikalingų keičiant vieną daiktą į kitą. Jos susiformavo maždaug XVI . vadinamo abipusio norų sutapimo.). Kita pinigų funkcija . Pinigų apyvarta. Lietuvos Respublikos pinigų sistema: sąvoka ir elementai Pinigų sistema . Lietuvos Respublikos oficialus nacionalinės valiutos kursas nustatomas bazinės valiutos atžvilgiu. pinigų apyvarta.yra valstybės įstatymų reguliuojama pinigų apyvartos organizavimo tvarka. Pinigai gali pasitarnauti ir kaip kaupimo priemonė. kaip prekės mato. Įpinigus keičiame parduodamas prekes ir paslaugas.XVII a. Lietuvos Respublikoje – banknotai. metalinės monetos (išskyrus progines monetas). Valstybės piniginio vieneto nustatymas turi reikšmės ir pinigų apyvartai. atsiskaitymams su užsienyje esančiais subjektais. o vėliau pirkimo. pinigų emisija.

LR Pinigų įstatyme nurodyta. Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes: 1. 2.y. Grynieji pinigai suprantami kaip piniginiai ženklai.pinigų išleidimas į apyvartą įstatymo nustatyta tvarka. Pasirinkti mokėjimo formą (grynaisiais ar negrynaisiais) gali pats ūkio subjektas. kad: • • • už juos visuomet galima įsigyti prekių. arba kreditiniai pinigai. Paprastai lemiamą vaidmenį valstybės pinigų politikos formavime bei įgyvendinime vaidina Vyriausybė. terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.tai įvairių tipų indėliai bankuose. 2. Piniginiai ženklai ir jų rūšys Šiuolaikinių pinigų rūšys: 1. Pinigai šiuo atveju pasireiškia kaip daiktų vertės matas.teisės aktu nustatytų nominalų banknotai ir monetos (Lietuvoje .teisės aktais nustatyta valstybės pinigų apyvartos reguliavimo institucinė sąranga. kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė. Banko pinigai. Proginės monetos nėra piniginis ženklas. privalomais mainuose ir grąžinant skolas. kad banknotų ir monetų vertę ir dizainą nustato Lietuvos Bankas. svorio ir prabos liejinys. kuris nepriklausomai nuo vykdomosios valdžios vykdo pinigų politiką. 5.y. 4. Finansų ministerija ir Centrinis bankas. lengvi. skolininko įsipareigojimas yra įvykdomas iš karto. t. centų monetos). .Grynuosius pinigus pakeičia atitinkami įrašai mokėjimo dokumentuose. ribodama jų kiekį. 4. Kainų mastas . kuriems galima išrašyti čekius. 11. t. Pinigų emisija .y. valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone. todėl netikrų banknotų ar monetų gaminimas. Popieriniai pinigai . Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma.piniginio vieneto vertės prilyginimas atitinkamam kiekiui tauriojo metalo (paprastai aukso). Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos. Lietuvos . Mokėjimas šiuo atveju yra galutinis. Popieriniai pinigai yra pinigai todėl. fiziškai. negrynieji. Paprastai išimtinė pinigų emisijos teisė yra suteikiama valstybės centriniam bankui. Pinigų emisija yra viena iš svarbiausių valstybės pinigų politikos priemonių.banknotai. t. Kainų mastas išreiškia perkamąją piniginio vieneto galią. Kitose valstybėse šalia banknotų yra iždo bilietai. kurie atliekant atsiskaitymus bei mokėjimus yra perduodami tiesiogiai. portatyvūs (nedideli. 2. Valstybės institucijos. Pinigai yra tik tai. o ne paprasta preke. 4. deramai apsaugoti nuo klastojimo. t. reguliuojančios pinigų apyvartą .4. 3. Viešosios teisės požiūriu išskiriami tokie pagrindiniai pinigų požymiai[1]: 1. Metaliniai pinigai. pasireiškianti kaip pinigų pasiūkos kontrolė. valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą. teisių ir pareigų pinigų apyvartos srityje priskyrimas tam tikroms institucijoms. paleidimas į apyvartą yra baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. būti stabilūs. Piniginių ženklų rūšys . Moneta – tai yra nustatytos formos. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė. paverčia juos ekonomine. 3. laikymas.y. Pinigus privalo priimti visi šalies rezidentai pagal jų nominalią vertę.litų banknotai ir monetos. Pinigų išleidimas ar išėmimas iš apyvartos yra monopolinė valstybės teisė. ką pinigais yra pripažinusi valstybė. 3. Pinigai gaminami tik pagal valstybės griežtai nustatytus pavyzdžius ir aprašymus. Pinigų nominali vertė yra nustatoma valstybės ir reiškiasi nacionaliniuose piniginiuose vienetuose. patogūs) patvarūs (geros kokybės popierius) vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės) turi būti dalūs. kurios pagalba gali būti reguliuojama valstybės ekonominis vystymasis ir stabilumas. pinigais. nes jomis draudžiama atsiskaityti.

grynųjų pinigų poreikis nuolat kinta. Pinigų kiekį nustato valstybė – pinigų emitentas. Poreikis priklauso nuo: • • • • • • BVP apimties. Pinigų emisija Plačiąja prasme pinigų emisija –išleidimas į apyvartą pinigų. nuo bankų sistemos išsivystymo lygio. Nuo palūkanų normų. valstybės iždo bilietai bei monetos. o yra rezerviniai.6. Pinigų pasiūla priklauso nuo: • • • • nuo kredito įstaigų veiklos rezultatų. Centrinis bankas prognozuoja numatomos emisijos dydį. . mokėjimo atsiskaitymo dokumentų. esančiais apyvartoje. 11. Monopolinė teisė leisti grynuosius pinigus daugumoje šalių priklauso centriniam bankui. Nuo pinigų apyvartos greičio. Centrinio banko rezerviniuose fonduose yra saugomos piniginių ženklų atsargos. Valstybinis bankas prižiūri pinigų masės augimo tempus. padidinantis bendrą pinigų kiekį šalyje. Siaurąja prasme – išleidimas į apyvartą visų rūšių pinigų. Pagrindinis tikslas – pinigų poveikio užtikrinimas. jos rezultatas – pilnaverčių pinigų išleidimas. Kreditinė emisija – ją vykdo bankai. jei ūkyje padidėja grynųjų pinigų poreikis. Platesnis „grynųjų pinigų“ apibrėžimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse . Formos: • • Negrynųjų pinigų emisija Grynųjų pinigų emisija Grynųjų pinigų emisija yra grynųjų pinigų išleidimas. nes fizinių ir juridinių asmenų. nuo valstybės biudžeto deficito ar proficito. Pinigų masės sąvoka Pinigų masė – tai grynųjų ir negrynųjų pinigų kiekis esantis apyvartoje.čia į „grynųjų pinigų“ sampratą įtraukiami ir kitų valstybių išleidžiami banko bilietai. nuo negrynųjų pinigų dalies atsiskaitymo rinkoje.Respublikos pinigų įstatymas[2] nustato. jog šie piniginiai ženklai nelaikomi pinigais. Atkreiptinas dėmesys į tai. Nuo ekonomikos išsivystymo parametrų. jog „grynieji pinigai yra litų banknotai ir monetos bei centų monetos“. Išskiriamos šios pinigų emisijos rūšys: • • Biudžetinė emisija . kuriuos aptarnauja komerciniai bankai. Atkreiptinas dėmesys. pinigai. iždo vekseliai. skirtos išleidimui į apyvartą tuo atveju. Pinigų masė yra sąlygojama dviejų dalykų: pinigų poreikio ir pinigų pasiūlos. nes jie neatlieka judėjimo. Emisijos išaugimas sąlygoja prekių gamybos poreikį ir valstybės biudžeto deficitą. nėra kaupimo ir mokėjimo priemonė. Nuo galimybės apsiskolinti pinigų sąlygų. kad šis Lietuvos Respublikos pinigų įstatyme įtvirtintas „grynųjų pinigų“ apibrėžimas neapima užsienio valstybių išleidžiamų banknotų ir monetų. Esminę įtaką pinigų masei daro du faktoriai: pinigų kiekis ir jų apyvartos greitis.5. esantys teisėta atsiskaitymo priemonė. mokėjimo ir kreditinių kortelių. 11. kaip pinigų kreditinės politikos orientyrą.kai į apyvartą išleidžiami vertybiniai popieriai. vertybinių popierių. kuri skirta biudžeto deficitui mažinti. Nuo to laikotarpio kainų lygio.

Lietuvos bankas: 1) nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus. skiriamuosius. perdavimas kitiems asmenims (pavyzdžiui. įstaigų atsiskaitymus tarp savęs. Todėl visuomeninio produkto apyvarta sąlygoja pinigų apyvartą. Sąvoka „pinigų apyvarta“ dažnai vartojama. Užsienio valiutos rezervą sudaro[3]: 1. dovanojimas ir pan. jog bendrą išleistų į apyvartą litų kiekį sudaro: 1. šių tarpusavio atsiskaitymus bei jų mokėjimus finansų ir kredito įstaigoms ir kt.97 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta daiktų ir turto. nuomonės išsiskiria. V. esantys apyvartoje. kad pinigų apyvarta aptarnauja prekių gamybą ir apyvartą. depozitų sertifikatai. Dėl to. pinigų apyvarta aptarnauja prekių pardavimą. Lietuvos banko turimi konvertuojamos valiutos banknotai ir monetos. Nagrinėjant pinigų civilinę apyvartą svarbu atkreipti dėmesį į tai. Banknotai ir monetos. formą. 2. jų nuomonė daugeliu atveju nesiskiria pinigų apyvarta apibrėžiama kaip pinigų judėjimas (jiems atliekant savo funkcijas) grynųjų ir negrynųjų pinigų forma[1]. jog pinigų apyvarta apima „įmonių. civilinės apyvartos neribojimo prezumpcija. Šios sąvokos neapibrėžia ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. su finansų bei kredito įstaigomis. . Lietuvos bankas taip pat gali išimti iš apyvartos banknotus ir monetas pakeisdamas juos kitais.). Lietuvos bankas gali keisti bendrą litų kiekį apyvartoje. jeigu tai įsakmiai nenurodyta įstatymuose. kad bendras išleidžiamų į apyvartą litų kiekis bet kuriuo metu neviršytų Lietuvos banko laikomų aukso atsargų ir konvertuojamos užsienio valiutos rezervo[1].“[5] Apyvarta civiline teisine prasme yra apibrėžiama kaip daiktų perleidimas (pardavimas. apsaugos ir mokumo požymius. 2. tik atitinkamai keisdamas turimas aukso atsargas ir konvertuojamosios užsienio valiutos rezervą.Lietuvos bankas." Lietuvos bankas garantuoja. Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymas[2] nustato. gyventojais. Taip pat egzistuoja nuomonė. Lietuvos banke laikomų kitų bankų ir sąskaitų turėtojų litais nominuojamų sąskaitų kreditinių likučių suma. jų pakeitimo bei sunaikinimo tvarką. įvairių socialinių grupių pajamų judėjimą[4]. 2) atlieka rediskonto operacijas. ką aptarnauja pinigų apyvarta. Lietuvos banko vertybinių popierių ir kitų skolinių įsipareigojimų litais suma. organizuoja pinigų gaminimą. Nagrinėjant įvairių užsienio autorių pateikiamas pinigų apyvartos sampratas. nustato pinigų ekspertizės tvarką. transportavimą bei jų saugojimą. kapitalų apytaką ir apyvartą. jų perėjimas kitų asmenų nuosavybėn universalaus (pavyzdžiui. finansų ir teisės srities darbuose „pinigų apyvartos“ apibrėžimas nepateikiamas. įgyvendindamas pinigų politiką: 1) perka ir parduoda Lietuvos Respublikos išleistus skolos dokumentus (vertybinius popierius). sudaro rezervinius piniginių ženklų fondus. jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1. mokėtini konvertuojama valiuta. Terleckas nurodo. 11. obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai. t. cirkuliaciją. Pakeitimo tvarką nustato ir paskelbia Lietuvos bankas. organizacijų. paskirstymą. Įgyvendindamas pinigų emisijos teisę. paveldėjimo) arba singuliarinio teisių perėjimo būdu[6]. kad daiktai ar kitas turtas nėra išimti iš civilinės apyvartos ir jų apyvarta nėra ribota. Vienų autorių nuomone. Pinigų apyvarta Pinigai aptarnauja prekių gamybą. Lietuvos banko turimi skoliniai įsipareigojimai. Kiti autoriai teigia. taigi ir pinigų. tačiau daugumoje šios srities lietuvių autorių ekonomikos. o taip pat neprekinius mokėjimus ir atsiskaitymus šalies ūkyje[2]. 3. nuoma). 2) įstatymo nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus. nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos. aukštesniosiomis organizacijomis. Lietuvos banko korespondentinėse sąskaitose užsienio bankuose ir Tarptautiniame valiutos fonde esanti konvertuojamos valiutos suma. 3.7. nacionalinių pajamų paskirstymą ir perskirstymą. kad pinigų apyvarta aptarnauja prekių ir paslaugų apyvartą bei kapitalo judėjimą[3].y pripažįstama.

2. Aptarnaudami ūkio apyvartą. tačiau šiame darbe būtina suformuluoti konkretų „pinigų apyvartos“ apibrėžimą. pinigai yra nuolat išleidžiami į apyvartą bei išimami iš apyvartos[7]. Abiem atvejais naudojamas tas pats piniginis vienetas (Lietuvos Respublikoje – litas). arba kreditinę. Grynųjų pinigų apyvartos teisinis reguliavimas Grynųjų pinigų apyvarta . Yra išskiriama grynųjų ir negrynųjų pinigų emisija. vyravo grynųjų pinigų apyvarta. emisiją[10] atlieka komerciniai bankai ir ši emisija yra reguliuojama centrinio banko. jog pinigų apyvarta yra vieninga . 2. 3. Tarp fizinių asmenų. fizinių asmenų piniginių pajamų susidarymą ir išlaidas. išskirtinos šios pinigų apyvartos stadijos: 1. Pinigų apyvarta taip pat yra valstybės finansinės veiklos. Pinigų apyvarta šalyje apima pinigų judėjimą tarp: 1. Centrinio banko ir komercinių bankų. Pinigų emisija – tai toks pinigų išleidimas į apyvartą. Pabrėžtina. Komercinių bankų ir jų klientų (juridinių asmenų. grynieji pinigai kai bankai juos išduoda savo klientams. kurią vėliau atlieka komercinių bankų sistema. Atliekant šiuos veiksmus. Atsiskaitant grynaisiais pinigais. Pinigų apyvartą priklausomai nuo joje funkcionuojančių pinigų formos yra priimta dalinti į dvi sferas – grynųjų pinigų ir negrynųjų pinigų. 6. 4. Autorės nuomone. Pavyzdžiui.negrynieji pinigai gali būti paverčiami į grynuosius. o šiuo metu vyrauja negrynųjų pinigų apyvarta[11]. svarbu išsiaiškinti tai. Minėtą pinigų išleidimą reikia skirti nuo pinigų emisijos. naudojant lėšas. „gavėją“ (asmenį. 5. Negrynųjų pinigų. Pinigų judėjimas. paslaugų sferą. Grynieji pinigai yra pati paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė. o kiekvienos jų lyginamasis svoris – pinigų apyvartos struktūra[12]. Pinigų išėmimas iš apyvartos. negrynieji pinigai yra išleidžiami į apyvartą.tai pinigų judėjimas grynųjų ir negrynųjų pinigų forma. kai komerciniai bankai teikia paskolas savo klientams. kuris sąlygoja pinigų kiekio. Paprastai normalioje rinkoje grynųjų pinigų apyvarta aptarnauja mažmeninę prekybą. užtikrinančios nepertraukiamą valstybės funkcionavimą bei vystymąsi. bet dalyvauja vykdant mokėjimo nurodymus). kuris perduoda lėšas gavėjui). fizinių asmenų). Komercinių bankų. Juridinių asmenų. 3. Pabrėžtina. Nepriklausomai nuo ekonomikos modelio (rinkos ar administracinio – komandinio). tarp jų ir fizinių asmenų. padidėjimą[9]. atitinkamai – „mokėtojo kredito įstaigą“ ir „gavėjo kredito įstaigą“ bei „tarpininką“ (kredito įstaigą. būtinas valstybės finansiniams įsipareigojimams vykdyti.Pinigų apyvarta yra daugialypė ir gali būti suprantama įvairiai. jog tik centrinis bankas turi įstatymų suteiktą teisę inicijuoti negrynųjų pinigų emisiją. Pinigų apyvarta . o grynieji įgauti negrynųjų pinigų pavidalą. pinigų kiekis apyvartoje. kaip taisyklė. Šių dviejų sferų santykis kinta. Išsivysčiusiose šalyse didžioji . kuri nėra nei mokėtojo. daug laiko atima pinigų perskaičiavimas. skirstant. 11. kyla ir nemažai sunkumų – nepatogu nešiotis dideles sumas. Grynųjų pinigų emisiją atlieka centrinis bankas. aptarnaujantis atsiskaitymus ir mokėjimus šalies ūkyje. pagrindas. nepadidėja[8]. Taigi pinigų apyvarta vyksta tarp daugybės labai įvairių subjektų. o taip pat tarp pastarųjų ir fizinių bei juridinių asmenų. XIX a. esančio apyvartoje.tai grynųjų pinigų judėjimas. Šiuo atveju pinigai tarpininkauja surenkant. kuriam mokėtojas perduoda lėšas). Tarp bankų ir kitų finansų įstaigų. Pavyzdžiui. sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas ir pan.8. Abi pinigų apyvartos dalys vadinamos pinigų apyvartos sudėtimi. Tuo pačiu metu bankų klientai padengdami banko paskolas atiduoda grynuosius pinigus į bankų kasas. Nagrinėjant pinigų apyvartą. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas išskiria „mokėtoją“ (asmenį. Pinigų išleidimas į apyvartą. grynųjų pinigų apyvarta sudaro mažesniąją visos pinigų apyvartos dalį palyginti su negrynųjų pinigų apyvarta. kaip vyksta pats pinigų apyvartos procesas. nei gavėjo kredito įstaiga.

bet ir aktyviai jas organizuoja bei kontroliuoja. užsienio ūkio subjektų nuolatinių buveinių. skaičiavimas.y. 2. Įmonės atlieka mokėjimus bei atsiskaitymus savomis ar banke pasiskolintomis lėšomis. o priėmus pinigus . įgalinanti per minimaliai trumpą laiką perduoti tinkamą informaciją apie atsiskaitymus ne tik vieno miesto ar . Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistemoje plačiai naudojamos elektroninės priemonės.). Priėmus pinigus. saugojimu ir išdavimu. per kurį perduodama informacija apie atsiskaitymus visos šalies ir tarptautiniu mastu. prašymą išduoti pinigus. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį.179 “ dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” ir LRV nutarimas 2002 08 13 d. išstumia iš cirkuliacijos stambias pinigų sumas. Siekiama pinigų judėjimą susieti su materialinių vertybių apyvarta. Nr. ją kontroliuoti atsiskaitymais. 11. todėl valstybei naudinga skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. realūs piniginiai ženklai kaip mokėjimo priemonė necirkuliuoja.1283 “ dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo”. antstolio (antstolių) kontorų(toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo. Jos ne tik atlieka atsiskaitymų technines operacijas. Negrynųjų pinigų apyvartos teisiniai pagrindai Vykstant negrynųjų pinigų apyvartai. Nurodytos procedūros reguliuojamos finansų teisės normomis. notarų biurų. kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). einamąją ir kt. Negrynųjų atsiskaitymų sistemoje vis daugiau naudojama kompiuterinė technika. Kasos operacijų taisyklės Kasos operacijos – tai visuma materialinių-techninių procedūrų. Tai leidžia sumažinti jų emisiją[2]. atsiskaitymus su draudimo bendrovėmis. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Valstybės yra suinteresuotos kuo labiau išplėtoti negrynųjų pinigų apyvartą. banko paskolų padengimą. Grynųjų pinigų apyvarta pakeičiama bankų įrašais. 2. išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Kasos operacijų atlikimą reglamentuoja LRV nutarimas 2000 02 17 d. LRV patvirtintos taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų(išskyrus Lietuvos banką. Tai padeda stiprinti ūkinių sutarčių bei mokėjimų drausmę. išrašius kasos išlaidų orderį. sąskaitas ir kitus dokumentus).10. kredito ir pašto įstaigas). kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Ją sudaro juridinio ar fizinio asmens pavedimas savo bankui nurašyti nuo šio asmens sąskaitos tam tikrą pinigų sumą ir įrašyti į kito (pavedime nurodyto) asmens sąskaitą. kurios sudaro specialų finansinį-teisinį institutą. Finansų teisės literatūroje[3] išskiriamos dvi negrynųjų pinigų apyvartos grupės: 1. Vykdant finansinius įsipareigojimus – apimanti mokėjimus į biudžetą (mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus) ir nebiudžetinius fondus. skaitmeniniai įrašai apie cirkuliuojančią pinigų masę[1]. o naudojami tam tikri simboliai.9. Paprastai bankas nurašo pinigus nuo kliento sąskaitos tik jam sutikus ar pavedus. gabenimas reikalauja papildomų išlaidų. Vykdant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Nr.ir kasininkas. kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris). JAV čekiniai indėliai yra pati didžiausia sudėtinė pinigų masės dalis[1]. kadangi banknotai ir monetos susidėvi. saugojimas.pinigų apyvartos dalis vyksta negrynaisiais pinigais. sudarydami didžiąją pinigų apyvartos dalį. Negrynųjų pinigų apyvarta tokių trūkumų neturi. advokatų kontorų. Yra išskiriamos trys negrynųjų pinigų apyvartos rūšys: 1. kurių dėka labai sutrumpėja laiko tarpas. Bankų įstaigos yra atsiskaitymų tarpininkės. 11. procentus už kreditą. pasireiškiančių grynųjų pinigų priėmimu. juos tenka išimti iš apyvartos ir pakeisti naujais. Negryniems pinigams saugoti asmenys turi atsidaryti banke savo sąskaitą (atsiskaitomąją. Pavyzdžiui. Vykstant prekių apyvartai – apimanti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas. t. esančią tame pačiame ar kitame banke (kredito įstaigoje). gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį. 3. kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. vadovaujamasi keliais principais[4]: 1. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais. Pirmąją galima pavadinti “klasikine”. Pinigai į kasą iš ūkio subjektų. Grynųjų pinigų spausdinimas.

suteiktas paslaugas ir atliktus darbus įforminti. Čekiai naudojami atsiskaitymams su tiekėjais. Vekseliai naudojami: c) juridinių ir fizinių asmenų skolai už išsimokėtinai gautas prekes. . perskaičiavimui. Čekis. Paprastuoju (solo) vekseliu davėjas pats pasižada mokėti jame nurodytą sumą. Keliems atsiskaitymams gali būti išrašomas suvestinis mokėjimo pavedimas. turi teisę pateikti vekselį jo davėjui. panaudojant ir tiesioginius juridinius draudimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais . Kiekvieno pervedimo savikaina yra menka. 5 litų vertės metalines monetas). kol perveda atitinkamos pinigų sumos į tam tikslui atidarytą sąskaitą (akredityvą) tiekėjo banke. Kiekviena valstybė nusiteikusi maksimaliai išnaudoti negrynųjų pinigų atsiskaitymo privalumus. Nevietinius – kai tiekėją ir klientą aptarnauja skirtingi bankai. nusidėvėjusius banknotus ir monetas reikia išimti iš apyvartos bei pakeisti naujais. 2. o apmokamas čekis gali būti pere 8 dienas nuo jo išdavimo. Todėl valstybė visokeriopai stimuliuoja tokius atsiskaitymus. Vekselis yra vertybinis popierius – dokumentas. Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas (trasantas) paveda kitam asmeniui (trasatui). kad čekio suma būtų apmokėta ir pervesta. kad pirkėjas negauna prekių tol. Bankiniai atsiskaitymai vykdomi įvairiomis formomis. jei jų sąskaitoje yra pinigų jį apmokėti. e) bankų paskoloms. Pagaliau asmuo. kuris buvo vekselio garantas. Antrąja negrynųjų pinigų apyvartos rūšimi yra atiskaitymai vekselių. Be to grynųjų pinigų saugojimui. Jis išrašomas. turintis vekselį. atsiskaitymai skirstomi į: Vietinius – kai atsiskaitymus tarp tiekėjų ir klientų aptarnauja tas pats bankas. bet ir tarptautiniu mastu. kuomet tiekėjas taiko pirkėjui sankcijas reikalaujant bankui. kuri mažesnio nominalo (vertės) monetos (banknoto) sąlygiškai didesnė (lyginant su nominalu) nei didesnės vertės monetų.respublikos ribose. Kreditai juridiniams ir fiziniams asmenims teikiami diskontuojant bei rediskontuojant. kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. reikalaudamas apmokėti vekselyje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į teritorinį atsiskaityme dalyvaujančių įmonių išsidėstymą. Čekio davėjas atsako už tai. atsiskaitant už žemės ūkio produkciją. aplenkiant jo banką) arba. d) bankų kreditui gauti. Kiekviena moneta ar banknotas turi atitinkamą savikainą. Jo esmė ta. pervežimui reikalingos papildomos išlaidos. mokėjimo reikalavimais (siunčiamas tiesiai mokėtojo bankui). apdraudžiant jas paskolų gavėjų išduodamais vekseliais. Ši grandinė gali būti pratęsiama. Nesant atitinkamos pinigų sumos vekselio pateikėjas turi teisę į atitinkamą vekselio davėjo turtą. nes banknotai bei monetos kaip fiziniai objektai linkę į natūralų nusidėvėjimo procesą (ypač mažesnio nominalo banknotai. Abiejų rūšių atsiskaitymai turi keletą formų: a) Akceptinė – kai pinigai išrašomi iš pirkėjo sąskaitos remiantis reikalavimu pavedimu (siunčiamas mokėtojui. kai ji numatyta sutartimi. čekių ir kitų besąlyginių piniginių įsipareigojimų pagalba. Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). inkasacijai.įstatymo nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas. Būtent dėl šios priežasties LB išleido į apyvartą 1. b) Akredityvinė – naudojama. 2. c) Mokėjimo pavedimas – tai įmonės įsakymas savo bankui nurašyti nuo jos sąskaitos pavedime nurodytą sumą ir įskaityti ją į gavėjo sąskaitą. Negrynieji pinigai neturi šių trukumų. taip pat įkeičiant turimus vekselius. Asmuo gavęs vekselį (vekselio laikytojas) turi teisę panaikinti savo piniginius įsiskolinimus tretiesiems asmenims pateikdamas pastariesiems iš pirmojo gautą vekselį. kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui besąlygiškai išmokėti čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui čekyje įrašytą pinigų sumą. kuriuo išrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja (pasižada) tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.

Jam LR Lietuvos banko įstatymo 29 str. paslaugas ir kitą turtą. Pagal LR Finansų ministerijos 1996 m. 11N valiutinėmis operacijomis laikomos ūkinės operacijos. pasikeitimą ir nutraukimą.y. Tuomet pinigai iš einamosios (valiutinės ) sąskaitos pervedami į kortelės sąskaitą. leidžianti teisėtam savininkui atsiskaityti už prekes ir patarnavimus negrynaisiais pinigais. 2) "keičiamoji (konvertuojama) valiuta". Valiutinių operacijų tvarką.3. pavesta nustatyti valiutos operacijų vykdymo tvarką. Valiutinis teisinis reguliavimas vykdomas dviem lygiais: Normatyvinis-teisinis reguliavimas susideda iš teisės normų kūrimo (parengimo ir priėmimo). kad jų patalpinimas į nuskaitymo įrenginį garantuoja momentinį ryšį su banku. Apribodama užsienio valiutos ir valiutinių vertybių cirkuliaciją valstybė užtikrina savosios. Taip pat ji naudojama vykdant vienkartinius įsipareigojimus (dažnai vykstant į komandiruotes. t. 11. Pagrindinį reguliavimo vaidmenį atlieka LB vaidmenį. už kurį sumoka arba įsipareigoja sumokėti užsienio valiuta. Prie valiutinių operacijų priskiriami tokie sandoriai. kurios turės būti grąžintos arba gautos užsienio valiuta. Paprastai už pirkėjo sąskaitas ir už naudojimąsi kredito kortelėmis mokėti nereikia. išduoti (atšaukti) licencijas užsienio valiutos operacijoms vykdyti. 3) "dalinai keičiamoji (konvertuojama) valiuta" naudojama ne visuose išorinėse valiutinėse operacijose ir ne visų subjektų atžvilgiu. kuriame yra kortelės savininko sąskaita. b) ima arba suteikia paskolas.tai tokia operacija. suteikiant ją vietoj avanso. kas lemia konkrečių valiutinių teisinių santykių atsiradimą. c) kitu būdu įsigyja arba perleidžia turtą. kai įmonė. Užsienio valiuta LR Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 1 straipsnyje užsienio valiuta apibrėžiama kaip bet kurios užsienio valstybės ar užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta. pirkti kreditan. Jos (kortelės) veikimo principas pasireiškia tuo. jeigu jos savininkas apmoka ją visą ir laiku. kuri keičiama į užsienio valiutą ir tokiu būdu esti mokėjimo priemone tarptautinėje rinkoje. kurių įvykimas ar įvykdymas susijęs su užsienio valiuta. Vidaus ir užsienio valiutos santykiui charakterizuoti naudojamos šios sąvokos: 1) "nekeičiamoji (nekonvertuojama) valiuta" naudojama tik vienos valstybės ribose. 11.). Valiutinė operacija apima operacija susijusias su: . Trečia atsiskaitymo forma negrynaisiais pinigais – bankų kreditinės kortelės. nacionalinės valiutos prioritetą. įstaiga arba organizacija: a) perka arba parduoda prekes. gegužės 16 d. Ši forma labiausiai paplitusi išsivysčiusiose šalyse tarp fizinių asmenų. Kredito kortelė – tai banko identifikacijos kortelė. Valiutinis reguliavimas apima: I. Individualus teisinis reguliavimas – tai teisinių normų taikymas konkrečioms gyvenimo aplinkybėms. Valiutinė operacija .12. nustatyti bankams leistiną užsienio valiutos atvirosios pozicijos riziką. Valiutinio reguliavimo sąvoka Valiutinis reguliavimas – tai valstybės institucijų veikla reglamentuojant valiutines operacijas. prisiima finansinius įsipareigojimus arba vykdo šiuos prisiimtus įsipareigojimus užsienio valiuta. kurių objektu esti su valiuta susiję visuomeniniai santykiai. perkant prekes ir kt. raštą Nr. kurios vertė nustatyta (kuri denominuota) užsienio valiuta arba kurios metu yra atsiskaitoma užsienio valiuta.13.

tarptautinių atsiskaitymų operacijas atlieka per Lietuvos bankus. Įsigyja ar perleidžia kitą turtą. Supirkti. 3. Įstatymas riboja užsienio valiutos naudojimą atsiskaitymams (oficialiai – tik litais). . 2) naudojant užsienio šalių valiutą. Atlieka užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo operacijas.14.y. pirkimo ir pardavimo operacijas. Yra neįvykusio sandorio užsienio valiuta šalis (pvz. turintys 2 punkte nurodytą leidimą. tų valstybių pinigai. Priskaičiuoja ir kaupia mokėtinas palūkanas (t. 2. Lietuvoje šalia lito naudojamos ir užsienio valiutos režimas. susijusias su kapitalo judėjimu. Prisiima nebalansinius įsipareigojimus arba įgyja nebalansinių pretenzijų. turinčius leidimą tiesioginiams korespondentiniams ryšiams su užsienio bankais nustatyti. Leidžiama laisvosiose ekonomikos zonose. "Toliau yra išvardintos dažniausiai bankų atliekamos operacijos užsienio valiuta (gali būti ir kitokių operacijų užsienio valiuta). išskyrus. Priima arba padeda indėlius užsienio valiuta. kai grynuosius pinigus į savo sąskaitas išveža Lietuvos bankas ar komerciniai bankai bei įstatymų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. kaip mokėjimo priemonę tarptautinės prekybos metu. sukauptas pajamas ir išlaidas) už gautas ar suteiktas paskolas bei priimtus ar padėtus indėlius užsienio valiuta. parduoti ir keisti. Užsienio valiutos naudojimo Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai Valiuta – valstybės piniginis vienetas arba užsienio valstybės piniginis vienetas. dalinai konvertuojama." 11. leidimus tokioms operacijoms užsienio valiuta vykdyti: 1. viršijančią 500 000 litų. taip pat ir litą. kurioms atlikti turi Lietuvos banko išduotus leidimus. draudžiama vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui išvežti iš Lietuvos Respublikos vienkartinę grynųjų pinigų sumą. Atidaryti ir tvarkyti klientų einamąsias sąskaitas." Valiutinės operacijos skirstomos į: • • Einamąsias valiutines operacijas. kurių vertė yra nustatyta užsienio valiuta. ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.1) valiutinių vertybių nuosavybės teisių perėjimu. Lietuvos bankas išduoda Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams. kuri nėra laisvai keičiama į visas valiutas. Bankai. taip pat tarptautinių piniginių pervedimų metu. Be to. Tiesioginiams korespondentiniams ryšiams su užsienio bankais nustatyti. kai bankas: • • • • • • • • Suteikia arba ima paskolas užsienio valiuta. kurių vertė nustatyta užsienio valiuta. naudojama kaip tarptautinė atsiskaitymo priemonė. priklausomai nuo jų pasiruošimo lygio. Atlieka vertybinių popierių. bet pirkinio negavo). prisiima ar padengia kitus įsipareigojimus užsienio valiuta. Valiutines operacijas. priimti indėlius (depozitus) ir teikti paskolas (kreditus). konvertuojama. kuri naudojama atsiskaitymams tik toje valstybėje. užsienio valstybės ar valstybių grupės bendrai naudojami pinigai. sumokėjo avansą. neapmokestinamose parduotuvėse. "Operacijas užsienio valiuta atlieka tik Lietuvos banke įregistruoti bankai ir tik tas operacijas. kurie keičiami į bet kurios kitos valstybės pinigus. Pagal santykį su nacionaliniais pinigais: • • • nekonvertuojama.. 3) išvežant ir siunčiant į Lietuvos Respubliką iš užsienio ar į užsienį iš LR valiutines vertybes.

kurioje buvo numatyti teisiniai pagrindai plėtoti prekybinius ryšius ir laipsniškai šalinti prekių ir paslaugų judėjimo kliūtis. Lietuvos santykis su euru nebūtų įsivaizduojamas be Lietuvos integracijos į ES proceso. Italijos. įvestas euras naudotas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais. valiutines operacijas reglamentuojančių normų sukūrimas tarnauja valiutinių operacijų teisėtumo garantija. Kropas ir R.). atliekančias valiutinę kontrolę. sudarančius pagrindą euro įvedimui Lietuvoje būtina atsižvelgti į esminius normatyvinius dokumentus. Slovėnijos. kurioms prašymo padavimo momentu galioja sankcijos už ūkinės-finansinės veiklos pažeidimus. o nuo 2002 m. Institucijos.ir kaip teisėtumo laikymosi. Graikijos. kurie turi Lietuvos Banko licenziją valiutos supirkimui ir pardavimui. euras tapo ir Slovėnijos valiuta. ir kaip atitinkamos veiklos tikslingumo užtikrinimas. Prancūzijos. Kropienė knygoje „Europos pinigai“ (P. Lietuvos Respublika pirmuosius kontaktus su ES užmezgė dar iki oficialaus nepriklausomybės pripažinimo. Plačiau apie institucijas. Kitas valiutas pirkti ar parduoti nusprendžia pats bankas. žr. frankus. Euro teisinis statusas Euras yra bendra 13 Europos Sąjungos valstybių (Airijos. c) valiutos operacijų apskaitos ir atskaitomybės objektyvumo ir pilnumo patikrinimas. Dar 1994 metais liepos 18 dieną Lietuva pasirašė su ES Laisvosios prekybos sutartį (įsigaliojo 1995m. kurios turi Lietuvos Banko licenziją valiutinėms operacijoms. taip pat nerezidentų operacijų valiuta patikrinimas. Tuo užsiimti gali tik tie bankai. todėl analizuojant teisinius dokumentus. nesirūpina. įtakojusius Lietuvos integracijos į ES procesą.17. "Priežiūra" visuotinai suprantama kaip teisėtumo laikymosi užtikrinimas. Suomijos. 1999 m. Ispanijos. Tačiau terminas "kontrolė" dėl savo visuotinio priimtinumo palčiai vartojamas. taip pat įsipareigojimų parduodant valiutą vidaus rinkoje patikrinimas. Be to. b) rezidentų įsipareigojimų valstybei. ši sutartis paskatino ES ir Lietuvos ekonominių santykių plėtrą. Pagrindinėmis valiutinės kontrolės kryptimis esti: a) valiutinių operacijų atitikimo galiojantiems teisės aktams bei būtinų tam leidimų ir licencijų nustatymas.eurų banknotai ir monetos. Pasiruošimas Euro įvedimui Euras – natūrali ekonominės integracijos pasekmė. sausio 1 d. nežiūrint į minėtą netikslumą. kuris neišduodamas įmonėms. sudarytos sąlygos toliau gilinti Lietuvos integracijos į ES procesą.15. Valiutos pirkimo pardavimo reguliavimas.atsiskaitant su užsienio tiekėjais. bet turi gauti Lietuvos Banko leidimą. nes po jos įsigaliojimo prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Bendrijos nuosekliai augo. Portugalijos. Jie turi keisti nacionalinę valiutą į bazinę bei Europos valiutas: markes. .tai valstybės veikla užtikrinant valiutinių operacijų teisėtumą. išskyrus biudžetines organizacijas. "kontrolė" . svarus. Bet tuo pat metu ji turi ir savo specifinių ypatumų: valiutinės kontrolės tikslas yra užtikrinti teisėtumą atliekant valiutines operacijas. Austrijos. dvylikoje euro zonos valstybių į apyvartą išleisti grynieji eurų pinigai . 11. Leidžiama atidaryti banko sąskaitą užsienio valiuta. toks investavimas įmonės kapitale skaičiuojamas litais. Belgijos. Kaip pažymi S. Galima investuoti grynus užsienio pinigus į Lietuvoje veikiančių įmonių kapitalą. 11.14 klausimus. 11. 11. atliekančios valiutinę kontrolę Valiutinė kontrolė . Olandijos. todėl valiutinė kontrolei būdingi visi pirmosios bruožai. Valiutinių operacijų tikslingumu valstybė. Įmonės turi teisę atidaryti sąskaitas užsienyje esančiuose bankuose.13 ir 11. priklausančių euro zonai. valiuta. Priežiūrą vykdančių institucijų. tačiau būtent nuo nepriklausomybės pripažinimo momento susidarė sąlygos plėtotis politiniams bei ekonominiams Lietuvos santykiams su ES. Liuksemburgo. Jo atsiradimui būdingas laipsniškumas. bet tik tose banko įstaigose. Nuo 2007 metų sausio 1 d. Apibrėžiant šios veiklos rūšį galima vartoti tikslesnį terminą "priežiūra". 298). Tie bankai turi turėti ir atitinkamai įrengtas patalpas pagal Lietuvos Banko reikalavimus. Vokietijos).16. Valiutinė kontrolė yra dalis finansinės kontrolės.

praėjusių metų ilgalaikių palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais. paremti Lietuvos pastangas plėtoti jos ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką.. Viena iš euro įvedimo sąlygų . apimančią iš esmės visą prekybą tarp jų. infliacijos vidurkio. kad būtų išpildytos tam tikros sąlygos. 3. . rūšis. kad valstybės narės pasirengimas pereiti prie bendros valiutos vertinamas pagal penkis kriterijus: 1. prisiimdama vienašalį įsipareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo. Tai reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvai rengiantis narystei EPS yra išlaikyti pinigų politikos stabilumą ir visuomenės pasitikėjimą ją vykdančiomis institucijomis. palaipsniui įkurti laisvos prekybos erdvę tarp Bendrijos ir Lietuvos. ir šiuo atžvilgiu neturi tokios galimybės rinktis kaip Didžioji Britanija ar Danija. Lietuvos dalyvavimas VKM II prisidės prie valiutos kurso sistemos patikimumo didinimo ir kartu su struktūrinėmis reformomis bei griežta fiskaline disciplina sudarys sąlygas tolesnei konvergencijai su ES šalimis ir pasirengti įvesti eurą. Joje numatyta. Mastrichto sutartyje apibrėžiama. Galima teigti.5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių. kurios darytų asociaciją efektyvia“. Lietuvos ir ES Europos (Asociacijos) Sutartis 1str. BVP. principinis klausimas apie narystės eurozonoje privalumus ir trūkumus lyginant su egzistuojančia sistema išlieka svarbus. kuriai šiuo metu ruošiasi Lietuva ir kuri buvo planuojama 2007 m.ypatinga asociacijos sutarčių. kuriose infliacijos lygis yra žemiausias. Stojimo į ES sutartis yra teisinis Lietuvos. buvo vienas iš sėkmingiausių ekonominės reformos sprendimų per pastaruosius 17 metų po nepriklausomybės atkūrimo. Tai rodo ir ekonomikos raida. pranc. bendrojo šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. ką reiškia dalyvauti Ekonominėje pinigų sąjungoje (EPS). Šiuo atžvilgiu svarbu tinkamai įvertinti ne tik esminius Lietuvos narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje privalumus ir trūkumus.1995 birželio 12 dieną Lietuva pasirašė Europos (Asociacijos) sutartį (įsigaliojo 1998 metais). vok. ir taip puoselėti dinamišką ekonomikos vystymąsi ir gerovę Lietuvoje. ir visuomenės nuomonė. stojimas į Ekonominę ir pinigų sąjungą tapo kitu reikšmingu ekonominės integracijos žingsniu. suteikti pagrindą ekonominiam. sukurti institucijas. įtvirtinusi valiutų tarybą. Tuo tarpu Lietuvos bankas euro įvedimo data nurodo 2010-2011 metus.dalyvavimas Valiutų kurso mechanizme Et ne mažiau kaip dvejus metus. pradžiai. Europa-Abkommen) . kultūriniam ir socialiniam bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui neteisėtos veiklos prevencijos srityje. BVP. šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo ribų. kaip visateisės narės. Lietuva sieks šiuo atžvilgiu būtinų reikalavimų įgyvendinimo. Narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS). Pasirašydama šią sutarti Lietuva kartu pasižadėjo dalyvauti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. reikš valiutų tarybos panaikinimą ir naujų pinigų politikos taisyklių įvedimą Lietuvoje. ilgalaikės palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių. 4. 2. sudarytų su besirengiančiomis stoti į Europos Sąjungą Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis. valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. infliacija negali daugiau kaip 1. o pesimistinės šią datą nukelia iki 2012 metų. Kad euras taptų ES šalies narės valiuta. reikalinga. Nors Lietuva Stojimo į ES sutartyje įsipareigojo tapti eurozonos nare. Optimistinės SEB Vilniaus banko prognozės suteikia Lietuvai vilčių eurą įsivesti 2009 metais. kuriose infliacijos lygis yra žemiausias. sudaryti tinkamą sąrangą laipsniškai Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. dalyvavimo ES veikloje pagrindas. taip pat prisijungti prie kitų sutarčių. Europe Agreements. bet ir numatyti galimus rizikos šaltinius ir euro įvedimo metu ir vėliau. numato tokius tikslus: • • • • • • • „sudaryti tinkamą sąrangą Šalių politiniam dialogui. Lietuva prie Valiutų kurso mechanizmo VKM H prisijungė 2004 m.eurą. kad Lietuvai tapus ES nare įsigaliojo Bendrijos steigimo sutartyje nustatyta teisinė pareiga ateityje įsivesti bendrą valiutą. leidžiančiam glaudžių politinių santykių vystymąsi. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. 5. Lietuvos pinigų politikos reforma. taip pat ir Bendrijos paramai. Europos sutartys (angl. skatinti prekybos ir harmoningų ekonominių santykių plėtrą tarp Šalių. Accords europeens. bet buvo nukelta į 2010 . Pagrindinis sutarčių tikslas padėti šioms valstybėms pasirengti narystei ES. jog Lietuvos stojimas į EPS šiuo metu yra vienas iš svarbiausių ekonominės politikos darbotvarkės klausimų. finansiniam. kuri teikiama Lietuvai.2013 m.

kurioje nustatomos EPS pirmojo etapo įgyvendinimo gairės: ne vėliau kaip iki 1972 m. jeigu jo kursas peržengia TVF fondo numatytas svyravimo ribas. Šis laikotarpis pasižymi ir Vokietijos markės galios stiprėjimu ir ji palaipsniui tampa lyderiaujančia valiuta. Taip pat laikotarpiu padidėja VKM dalyvaujančių valstybių skaičius: į VKM įstoja Ispanija. 11. ES ekonominė ir valiutų sąjunga EPS įkūrimo raida skirstoma į šiuos etapus: 1) „Valiutų gyvatė“ [1](1972 – 1978). kad gerokai daugiau reikia rūpintis atskirtų šalių pinigų politikos kooperacija. Pagrindinės valiutos atsiradimas vėl įtakojo „n-1“ problemos atsiradimą. Taigi. VKM pagalba EPS nustatomos leidžiamos valstybių – narių nacionalinių valiutų svyravimų į abi puses nuo centrinio ekiu kurso ribos ir įvedama valiutų pirkimo ir pardavimo sistema. kas nustatė fiksuotus valiutų tarpusavio paritetus. Europos pinigų bendradarbiavimo fondui suteikti teisę vykdyti mokėjimus ekiu. EB Taryba priėmė sprendimą nuo 1979 m. Europos Komisijos siūlymų siekiant Vakarų Europoję sukurti valiutų stabilumo zoną. 3180/78 ir 3181/78.[3] EPS įkuriama vadovaujantis 1978 m. kuomet Vokietija vienintelė galėjo vykdyti nevaržomą pinigų politiką. keičiant vieną valiutą į kitą nustatomas ± 2. Tarybos rezoliucijoje. 3) 1987 – 1992 m. Norėdama sumažinti nedarbo lygį. intervencijos ir kreditavimo sistemos priemonė bei EPS centrinių bankų atsiskaitymo bei rezervų priemonė. prasidėjus pirmajam Bretton – Wood sistemos žlugimo etapui ir JAV iždui nutraukus dolerio keitimą į auksą. EEB Tarybos reglamentais (EEB) Nr. sausio 1 d.[4] EPS buvo įkurta palaikyti valiutų keitimo kurso stabilumą vadovaujantis valstybių – narių bendradarbiavimu. Nustatytos ribos buvo plečiamos 1990 m. Šio ribos buvo nustatytos ± 2. Vokietija. kurio valstybės – narės negali peržengti. ekiu buvo naudojamas tik operacijose.[9] Išskiriami šie VKM raidos etapai: 1) 1979 – 1983 m.25 % nuo centrinio ekiu kurso. D. taip pat numatomas centrinių bankų privalomas intervencijos vykdymas į valiutų rinkas nacionalinės valiutos svyravimams peržengus nustatytas ribas. nesusijusiose su grynaisiais pinigais.y. 1978 m. norėdama sumažinti infliaciją. valstybės narėm suteikti teisę naudoti ekiu kaip atsiskaitymo priemonę ir vykdyti sandorius tarp jų fondo. Šis savarankiškas ekonominės politikos žingsnis (pvz. įvesti ekiu.[8] Buvo nustatytas pagrindinis kiekvienos valiutos kursas ekiu atžvilgiu. 2) EPS įkūrimas 1979 m. kurios metu jos išplečiamos iki ± 15 %. Pagrindiniais EPS elementai yra:[5] Europos piniginis vienetas ekiu ir valiutų kurso mechanizmas[6]. ekiu nepakeitė EB valstybių – narių nacionalinių valiutų ir nebuvo įteisinta mokėjimo priemonė (t.25 % svyravimų ruožas. kuriame valstybių narių valiutų dalys yra fiksuotos atitinkamai tų valstybių indėliui į bendrą EB prekybą ir bendrąjį nacionalinį produktą. t. ES pinigų-kredito politika Europos pinigų sistema – valstybių bendradarbiavimo valiutų srityje forma. sausio 1 d. 1972 m. ima vykdyti skatinančią monetarinę politiką.18.11. Šis laikotarpis vadinamas konsolidacijos periodu ir pasižymi retais valiutos kurso keitimais. bendradarbiavimu. tuo metu laikėsi stabdančios monetarinės politikos) įtakojo 1981 – 1983 m.[2] Centrinių bankų intervencijos taip pat būtinos JAV dolerio atžvilgiu. Ekiu [7]– dar kitaip vadinamasis EB valstybių valiutų krepšeliu. valiutų kursų nuokrypio indikatorius.19. Europos Viršūnių Tarybos sprendimu. EB narės susitaria taikyti „valiutų gyvatės“ principą – palaikyti stabilų valiutų keitimo kursą atitinkamuose svyravimo ruožuose. liepos 1 d. valiutų keitimo kurso rizikos ir kainų pakeitimo. Šiuo laikotarpiu krenta kainų lygiai ir stabilizuojasi valiutų kursai. padidinti pinigų ir kapitalo rinkų likvidumą. EPS krizės. Prancūzijos franko devalvaciją. nevyksta jokie žymūs valiutos kurso pasikeitimai. Britanija ir Portugalija. EPS įkuriama supratus. 1971 m. Šis laikotarpis pasižymi dažnais valiutos kurso keitimais. gruodžio 18 d. Prancūzija 1981 m. Sukurta 1978 m. įvesti stabilią valiutą. „Valiutų gyvatės“ principai įtvirtinami 1971 m. Britanijai iki ± 6 % ir galiojo iki 1992 m. 2) 1983 – 1987 m. Šiam laikotarpiui būdingas stabilumas. naujoms narėms – Ispanijai ir D. Svarbiausi elementai: . Įkūrus EPS buvo siekiama sukurti stabilią pinigų sistemą ir paspartinti valstybių – narių integraciją. kurių priežastimi laikoma nesuderinta šalių pinigų politika.y. Ekiu atliko šias pagrindines funkcijas: tai valiutų kurso keitimo priemonė. kuri turėjo užtikrinti svyravimų ribų laikymąsi. kurie įsigaliojo 1979 m. necirkuliavo banknotų ar monetų pavidalu). EPS sukuriama siekiant bendrų pinigų ir politikos efektyvaus įgyvendinimo. kovo 21 m.

Mažiausiai kartą per dvejus metus arba paprašius valstybei narei. neperžengti nustatytų svyravimo ribų (±15 procentų) euro atžvilgiu. VKM pakeičia Valiutų kursų mechanizmas II. neįsivedusių euro.Dėl euro įvedimo’’. Europos Bendrijų Taryba priima rezoliuciją dėl valiutų kurso mechanizmo įvedimo trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape. Europos kelias į Ekonominę ir pinigų sąjungą prasidėjo 1957 m. norima geriau išnaudoti jos privalumus. Vieningos Europos Akte išreikštas Europos Bendrijos šalių noras ateityje siekti glaudesnio Europos susivienijimo. 1987 m.20. įvedus eurą. 1997 m. paslaugų ir darbo jėgos judėjimas EEB šalyse. norinčioms įsivesti eurą. infliacijos vidurkį daugiau kaip 1. 1979 m. kuri iš dalies užtikrino Europos bendrijos šalių pinigų sistemų stabilumą. tačiau nenumatyta bendra šių valstybių pinigų sistema. sausio 1 d. Pinigų-kredito ir valiutinės politikos realizavimo mechanizmas Antrasis valiutų kursų mechanizmas – tai Euro zonos šalių ir ES valstybių narių. yra teisinis euro įvedimo pagrindas. birželio 17 d. Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje bandyta įgyvendinti bendros valiutos įvedimo idėją. keliami reikalavimai Mastrichto sutartyje nustatyti šie konvergencijos kriterijai valstybėms ES narėms. Pasiūlius Komisijai.Dėl tam tikrų nuostatų. šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus. 1103/97 . Europos Taryba. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiai išreiškė ketinimus iki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą. balandžio 23 d. bendrojo šalies biudžeto deficitas negali būti daugiau kaip 3 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio. 1999 m. kurioje numatyti šie pagrindiniai VKM II principai:[2] . Europos Sąjungos Komisija paskelbė rekomendaciją “Dėl bankų komisinių už euro valiutos keitimą”.. kuriose žemiausias infliacijos lygis. valstybės skola negali būti didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą. kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir padidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis. ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais..y. Valiutų kreditavimo įvairūs būdai.[1] 1997 m. pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir aptarusi Europos Vadovų Tarybos susitikime.• • • Valiutų kursų stabilumo palaikymo mechanizmas. o 1989 m. susijusių su euro įvedimu’’ ir reglamentą Nr. ar valstybė narė atitinka Mastrichto sutartyje nustatytus kriterijus. 1992 m. remdamasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi.5 procentinio punkto. Sukūrus bendrą rinką Europoje. valiutos kurso politikos sistema. sausio 1 d. Valstybėms ES narėms. 974/98 . ES Taryba. kuriuos Europos Taryba patvirtino Madrido viršūnių susitikime. dalyvaujant VKM II. Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) parengia ataskaitas apie valstybės pasiektą pažangą vykdant konvergencijos kriterijus ir šias ataskaitas pateikia ES Tarybai. kuriose yra žemiausiais infliacijos lygis. neįsivedusiai euro. o tam reikia bendros valiutos ir pinigų politikos. sukurta Europos pinigų sistema. Šioje sutartyje įteisintas laisvas prekių. ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos negali būti didesnės už trijų valstybių ES narių. 11. kuris įsigalios 1999 m. Bankams rekomenduojama pereinamuoju laikotarpiu neimti komisinių už euro zonos valstybių nacionalinių valiutų perskaičiavimą į eurus ir atvirkščiai. patvirtino reglamentą Nr. norinčioms įsivesti eurą: • • • • • infliacija negali būti didesnė už trijų valstybių ES narių. parengtas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo projektas. Europos piniginis vienetas. t. kur buvo pasirašyta sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos (EEB) įkūrimo. Šie reglamentai. tačiau nesėkmingai. Romoje. Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstas ekonominiais sumetimais. nusprendžia. parengti vadovaujantis bendraisiais principais. 1998 m.

Čekija – valdomai svyruojantį. Privalomojo draudimo teisiniai santykiai 12. Tai buvo prielaidos. 4. Labiausiai žmonija siekė sumažinti dviejų galingų ir rūsčių gamtos stichijų: vandens ir ugnies . lėmusios saugumo poreikį ir paieškos būdus šiam saugumui užtikrinti. Prancūzijoje buvo priimti įstatymai. prekių gabenimas jūra ir sausumos keliais buvo susiję su nemažais pavojais. Klausimai ir užduotys temos savitikrai 1. 3. Skirtingų valiutos kurso režimų naudojimas gali įtakoti abejones EPS stabilumu ir patikimumui.1. Italijoje. Be rizikos būtų neįmanoma jokia žmonijos pažanga. Rizika sena kaip ir pati žmonija.1) nustatomas valstybės. kad draudimo veikla.y. nacionalinės valiutos ir euro centrinis kursas bei leistinos kurso svyravimo ribos. tačiau koreguojamų valiutų kursų režimui. 2006 m. XVIII-XIX amžius susijęs su sparčiu pramonės vystymusi. draudėjai ir draudikai buvo tie patys asmenys. Fiksuoto valiutos kurso režimo taikymo ypatumus nagrinėja optimalios valiutų zonos teorija[3]. neįsivedusios euro. kuri ypatingo dėmesio susilaukė susikūrus EPS. Kelionės.tam tikros paklausos aprūpinimas. pagrindinis draudimo tikslas . XIV-XVII amžius: dominavo sparčiai vystantys laivininkystei pervežimų draudimas. nustatomi dalyvaujančių šalių valiutų centriniai kursai ir ± 15 % svyravimų nuo šių centrinių kursų ribos. 6. Estija ir Lietuva palaiko valiutų valdybos režimą. Tačiau kartu su pažangos siekimu žmogui yra būdingas ir saugumo užsitikrinimas. Ispanijoje. kaip ją suprantame šiandien. 2. t. OVZ teorijoje pinigų sąjunga apibrėžiama ir nagrinėjama kaip bendrą valiutą naudojančių šalių sąjunga. nuo rankinio darbo prie mašininio kartu reiškė ir naujų rizikos rūšių atsiradimą. kurių pagalba sudaromi ir naudojami tiksliniai pinigų fondai. Lenkija – laisvai svyruojantį valiutos kurso režimus.rizika. Ryškėja ir valstybės įtaka draudimo rinkai. įpareigojantys darbdavius atsakyti už . kuri užtikrina nuolatinį valiutų kurso stabilumą. Valstybės apsisprendimas įsijungti į valiutos sąjungą reiškia jos pasirinkimą taikyti fiksuotą valiutos kurso režimą. Tačiau pavienių draudimo veiklos pavyzdžių buvo sutinkama ir kur kas senesniais laikais. kas joms padės įsivesti eurą. perėjimas nuo manufaktūros prie fabriko. Kas yra pinigai? Kokias žinote pinigų funkcijas? Apibūdinkite Lietuvos Respublikos pinigų sistemą? Ką žinote apie pinigų emisiją? Kas yra pinigų apyvarta? Paaiškinkite negrynųjų pinigų apyvartos esmę. Specifiniai senovės draudimo bruožai būtų tokie: • • savidrauda. 2) valstybės – narės įpareigojamos vykdyti į kainų stabilumą orientuotą politiką. kad jame dalyvaujančios valstybės savo politiką orientuotų į stabilumą. 5. ėmė formuotis ankstyvaisiais viduramžiais. Naujų energijos rūšių panaudojimas. Draudimas nebuvo pelno siekiantis verslas. Vokietijoje. 3) VKM II padės užtikrinti. skatintų konvergenciją.[1] Manoma. Šveicarijoje. Pagrindinė dalyvavimo VKM II ir euro įsivedimo problema – valstybių valiutos režimų kursų įvairovė. siekiant apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus bei atlyginti materialiąją žalą įvykus draudiminiam įvykiui. Kokie yra reikalavimai euro įvedimui? 12 tema. 7. Draudimo samprata ir rūšys Draudimas išreiškia specifinius perskirstomuosius santykius. dažniausiai laidotuvių išlaidų kompensavimas. VKM II galima priskirti fiksuotų.

krovinių draudimas. pvz. finansinių rizikų draudimas. Privalomasis draudimas atspindi visuomenės poreikį būtinai apdrausti kai kurias rizikų rūšis. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų bei ligų. aiškiai išskiria gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakas. bei taikomi kaip visuotiniai ir vieningi atitinkamų objektų apsaugos būdai. 3.padalinti draudiminių santykių visumą į tarpusavyje susijusias grandis. kuriuos liečia šio įstatymo ribos). Viršutine grandimi laikoma šaka. Todėl į draudimo veiklos sferą yra įtraukiami visi subjektai. kas leidžia sukurti vieningos visumos vaizdą. Darbdaviai ėmė jausti savo atsakomybę už dirbančiųjų sveikatą ir gyvybę. Draudimo rinkoje atsirado naujos paslaugos. įsipareigojimų neįvykdymo atsakomybės draudimas.ES) direktyvas draudimo klausimais. Atsakomybės draudimas: • • • • • autotransporto savininkų civilinės atsakomybės draudimas. L.draudimo rūšis. Draudimo klasifikacijos paskirtis yra išspręsti tą pačią problemą . Paprastai klasifikacija suprantama kaip hierarchiškai išdėstyta tarpusavy susijusių grandžių sistema. Imantis hipotetinį kreditą privalo apdrausti užstato objektą ir sudaryti gyvybės draudimo sutartį). Draudimo klasifikavimas pagal draudimo rizikas: 14 1.pošakiais ir rūšimis. Draudimo teorijoje ir praktikoje yra išskiriamą tokia privalomojo draudimo rūšių klasifikacija:15 1. kartu išskiriant jos pilnavertes dalis.privalomasis valstybinis draudimas (yra draudžiami atskirų darbuotojų kategorijų gyvybė bei sveikata).pošakis. Visos šios klasifikacijos grandys apima draudimo vykdymo formas privalomąją ir savanoriškąją. Asmens draudimas: • • • gyvybės draudimas (pensijinis draudimas). vandens transporto priemonių draudimas. Privalomasis draudimas turi tokio svarbią ypatybę kaip visuotinumas. Privalomojo draudimo teisiniai santykiai kyla dėl teisės normoje nustatytų juridinių faktų. draudimo rūšies taisyklių nustatyta tvarka. Prof. viduriniąja .Reitman draudimą vadina šaka. 209 straipsniose nustatytos dvi draudimo formos: privalomasis ir savanoriškasis draudimas. išsidėsčiusias hierarchizuota tvarka. 193. pervežėjo civilinės atsakomybės draudimas. o smulkesnes grupes . sveikatos draudimas. didesnio gamybinės veiklos įmonės rizikingumo civilinės atsakomybės draudimas. 2. padedančios dirbančiajam ar jo artimiesiems nelaimės atveju. Europos Sąjungos (toliau .privalomasis draudimas pagal įstatymą (galioja visiems. profesionalios atsakomybės draudimas. žemutine .13 Lietuvos Civilinio kodekso 6. oro transporto priemonių draudimas. šie santykiai remiasi laisvanoriška valia.988 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei Draudimo įstatymo 77. Toks draudimo rūšių klasifikavimas nelabai aiškus: draudimas pagal įstatymą numato ir draudimo sutarčių sudarymą .privalomasis draudimas pagal sutartį (yra sudaromas laikantis konkrečių sutarčių reikalavimų. 3. Turto draudimas: • • • • • sausumos transporto priemonių draudimas.savo darbininkų sužeidimus ar mirtį. 2. Tai yra daroma atsižvelgiant į draudėjų interesus. nurodančių jų atsiradimo momentą ir trukmę. 120. Tuo tarpu savanoriškojo draudimo teisiniai santykiai kyla draudikui ir draudėjui susitarus ir sudarius draudimo sutartį. kuriems gresia potencialios tos rūšies rizikos.

apsidraudęs nuo rizikos. Privalomojo draudimo objektais gali būti turtiniai interesai. Makroekonominiu požiūriu draudimas atlieka kapitalo ir pajamų išsaugojimo funkcijas. kuris yra kredito grąžinimo garantas. Transporto priemonių privalomasis draudimas. siekiant išvengti galimų nuostolių. Todėl socialiniu požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerovės pa laikymo bei turtinių skirtumų tarp įvairių gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė. susiję su gyvybe. Tiesioginis ir netiesioginis draudimo vaidmuo pasireiškia per konkrečias funkcijas Jei nebūtų draudiminės apsaugos. turtu. Draudimo bendrovės sukauptas draudimo įmokas investuoja į šalies vyriausybės ir verslo subjektų vertybinius popierius. jeigu neegzistuotų nekilnojamojo turto. gali jaustis saugiai. papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies plėtrai. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tikslingas ne tik tų sričių. tiek ir valstybei. pajamų iš krovinių pervežimo. Privalomasis draudimas. Jos tampa instituciniais investuotojais.2. kur tokie įvykiai dažni. nukentėjusysis turi daugiau garantijų tikėtis žalos atlyginimo.17 12. jei neturėtų pakankamai pinigų remontui. Asmuo. nukentėjusysis yra apsaugotas nuo ilgos bylinėjimosi procedūros teisme bei papildomų teismo išlaidų.transporto priemonių privalomąjį draudimą. 5.[1] Draudimas atlieka ir kredito išsaugo jimo funkcija. galima suprasti ir draudimą pagal įstatymą ir pagal sutartį. jeigu nebūtų gyvybės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų. Kartu yra garantuojamas operatyvus žalos atlyginimas. Hipotetinės paskolos taptų rizikingesnės ir jų išdavimas sumažėtų. Gal geriau būtų šią sąvoką pakeisti į „privalomąjį valstybinių tarnautojų draudimą“. kur didelė žala padaroma per vieną įvykį. socialine atsakomybe. įvykus draudiminiam įvykiui.(siūlyčiau „draudimo pagal įstatymą“ sąvoką pakeisti „ socialinis privalomasis draudimas“. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą. kad. Draudimo įmonės sukuria dar bo vietas ir moka mokesčius į valstybės biudžetą. Per gaisrą apdegusi gamykla ilgą laiką negalėtų veikti. Visa tai sulėtintų šalies ekonomikos plėtrą. Vartojimo kreditai taip pat būtų išduodami kur kas atsargiau. . stichinių nelaimių ir įvairios kitos galimos rizikos. Draudimo funkcijos Draudimo veikla yra reikšminga tiek konkrečiam asmeniui. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina ūkio vystymosi ir klestėjimo są lyga.veiklos ir profesinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Tokiu būdu draudimas. Esant civilinės atsakomybės privalomajam draudimui.turto privalomąjį draudimą. o pajamų išsaugojimas yra darbo vietų išsaugojimo pasekmė. Draudimo veiklos ir draudimo įmonių egzistavimas yra įvairios kvalifikacijos specialistų poreikio priežastis ir jų užimtumo garantas. atsižvelgiant į draudimo objektą gali būti skirstomas į tokias rūšis:16 4. teikiančiais finansavimo šaltinius valstybei ir privačiam sektoriui. Draudimo pagalba patirti nuostoliai padengiami draudimo išmokomis ir įmonė gali greičiau atkurti savo gamybines funkcijas. sveikata. pasireiškia ne tik apsaugant fizinių ir juridinių asmenų interesus. reikėtų atsisakyti įvairių pelningų projektų. Taip išsaugomos darbo vietos. dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir kartu taptų našta visuomenei. jam bus atlyginti nuostoliai. bet ir aktyviai dalyvaujant finansų bei kredito rinkoje. draudiminė apsauga nuo gaisro. nes tai užtikrinama draudimo įmonių mokėjimo pajėgumu bei specialiu Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro ir šio biuro iždo sudarymu. kreditų jiems finansuoti. Draudimo privalomumas lemia valstybės prievartos priemonių taikymą už įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą (administracinė atsakomybė).sąvoka „privalomasis valstybinis draudimas“ yra gana plati. kaip perskirstomieji santykiai. kuris galioja visiems įstatyme numatytiems subjektams be sutarties sudarymo). 6. Jeigu nebūtų draudiminės apsaugos. . bet ir tų. kuria darbo vietas.

Tačiau be šių draudimo teisinių santykių subjektų gali būti ir kiti (pvz.asmuo. Naudos gavėjas .: apdraustasis. Pagal draudimo sutartį teisę į draudimo išmokas gali įgyti apdraustasis. teises aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo. kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas). Draudikas . Draudimo įmoka (premija) .[2] 12.draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma. Nors draudimo kompensacijos išmokėjimas ir patenkina asmeninį po draudiminio įvykio atsiradusį jo poreikį. kuriam draudėjas arba apdraustasis padarė žalos. Nukentėjęs tretysis asmuo . naudos gavėjas ir pan. turintis teisę gauti draudimo išmoką. kurio turtiniai interesai yra draudžiami. Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo.juridinis asmuo. susiję su civiline atsakomybe. kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui. kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį. taip pat ir sveikatos draudimo sutartys. Galimybė išvengti nuostolių ar bent jau jų atsiradimo tikimybės sumažinimas padeda išsaugoti tiek asmeninę. civilinės atsakomybes draudimo. bet ir visuomeninės gerovės sumažėjimo priežastis. Sumų draudimo sutartys yra gyvybei draudimo sutartys. Draudimo išmoka . o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui arba asmeniui.draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo. kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudėjas . Apdraustasis .draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo. arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. turinys ir subjektai Paprastai. taip pat ir sveikatos draudimo sutartys.gyvybės ir sveikatos draudimo atveju . turinčiam teisę į draudimo išmoką. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį. civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nurodytas asmuo.asmens turtinių interesų draudimas. draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės ir ne gyvybės draudimo sutartis. asmens patirtų kitų išlaidų dydžio.draudimo sutartyje nurodytas asmuo. Turto draudimas . civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. bet neviršijant draudimo sumos.pinigų suma. bet makroekonominiu požiūriu nuostoliai lieka nekompensuoti. tiek visuomeninę gerovę. Nuostoliu draudimo sutartys yra turto draudimo. . lygią draudimo sumai ar jos daliai. turto draudimo atveju . kurio turtiniai interesai. lygią patirtiems nuostoliams.4.Draudiminio įvykio metu draudėjo turtui padaryta žala yra ne tik asmeninės. naudos gavėjas ar nukentėjęs tretysis asmuo. pagal kurias draudikas įsipareigoji įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku. Todėl prevencinių (apsaugos) priemonių pritaikymo skatinimas yra dar viena svarbi draudimo veiklos pasekmė. Draudimo teisiniai santykiai: sąvoka. draudimo sutartys skirstomos nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis. kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių. draudimo teisiniuose santykiuose dalyvauja draudėjas ir draudikas. Draudėjo ir draudimo įmonės (draudiko) santykiai įforminami draudimo sutartimi.). pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. yra draudžiami. Atsižvelgiant į draudimo šakas.

Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo atlikti draudimo taisyklių sąlygų. LR draudimo priežiūros komisija (toliau . Šių santykių giminingumą rodo ta aplinkybė. ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus. Šis objektas automatiškai įjungiamas į draudimo sferą. priklausantys gyventojams. kad pastatai. yra turtas. Tuo tikslu draudimo organai kasmet vykdo apdraustų objektų registraciją. draudimo įmokų skaičiavimus ir įmokų paėmimą nustatytais terminais. atliekant eilinę registraciją jis bus įskaitytas. 2. Jei tai. nukentėjusių trečiųjų asmenų. nurodytų įstatyme.5. Privalomajam draudimui būdingi tokie principai: 1. pagrindines draudiko ir draudėjo teises ir pareigas. 12. tai sąlygoja vienarūšių privalomojo ir savanoriškojo draudimo santykių buvimas. Draudimo taisyklės . jie išieškomi teismine tvarka. Jame turi būti nurodyta: 1) 2) 3) 4) 5) draudimo liudijimo (poliso) numeris. Įstatymas kaip taisyklė privalomąjį draudimą paveda vykdyti valstybinėms draudimo institucijoms. nors atsiradimo pagrindai skirtingi. išskyrus atvejus. interesų. Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo pateikti Priežiūros komisijai privalomojo draudimo taisykles. Tais atvejais. o draudėjui bus pateiktos sumokėti draudimo įmokų sumos. kad tie patys objektai gali būti apdrausti tiek privaloma. turinys. draudėjo. Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles. pakeitimus. Priežiūros komisija tikrina. naudos gavėjų. pavardė arba pavadinimas draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris. Taip Lietuvoje buvo nustatyta. naudos gavėjo vardas. draudiminio apsaugojimo lygį ar normas. atsiranda materialiai vieningas ir pavaldus vienam teisiniam režimui santykis tarp draudiko ir draudėjo. atsirandančių tarp draudiko ir draudėjo.Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu. pavyzdžiui. pagal kurį draudikai privalo apdrausti atitinkamus objektus. o taip pat vienodas jų kaip turtinių prievolių. visiškas apėmimas privalomuoju draudimu. kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktų. buvo laikomi apdraustais nuo to momento. prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančių vartotojų teises interesus. Draudimo sutarties sudarymas įforminamas draudimo liudijimu (polisu). tarifų sumų nustatymo tvarką arba vidutinį šių sumų dydį (suteikiant teisę jas diferencijuoti vietose). Automatiškumas apdraudžiant privalomuoju draudimu įstatyme nurodytus objektus.Priežiūros komisija) prie Finansų ministerijos gali nustatyti bendrąsias draudimo rūšies sąlygas. Objektų. apdraustųjų. nepažeidžia draudėjų. Privalomojo draudimo galiojimas nepriklausomai nuo draudimo įmokų įnešimo. Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą. apdraustojo.[1] 4. Draudimo liudijimas (polisas) –draudiko išduodamas dokumentas. o draudėjai įnešinėti reikalaujamas draudimo įmokas. draudimo įmokų įnešimo periodiškumą. rekvizitai. Jei žūva ar yra padaroma žala apdraustam . Privalomasis draudimas ir savanoriškasis draudimas Privalomasis ir savanoriškas draudimas priklauso draudimo civiliniam teisiniam institutui. kai draudėjas nesumokėjo priklausančių draudimo įnašų. kai jie pastatyti nuolatinėje buvimo vietoje ir uždengtas stogas. draudimo įmonės pavadinimas buveinės adresas.draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. Privalomojo draudimo rūšies taisykles reglamentuoja LR įstatymai. Draudėjas neprivalo pranešti draudimo institucijai apie privalomai draudžiamo objekto atsiradimą pas jį. tarp jų ir vartotojų. draudimo objektas ir kt. Privalomoji forma nustatoma įstatymu. Įstatymas paprastai numato: privalomai draudžiamų objektų sąrašą. Draudimo taisyklės privalo būti skelbtos draudimo įmonės interneto tinklalapyje. draudiminės atsakomybės apimtį. kuriomis draudikas privalo vadovautis rengdamas draudimo rūšies taisykles. 3. patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą. tiek savanoriška tvarka.

Aukščiau minėtos privalomojo draudimo rūšys visų pirma liečia atsakomybę už sveikatos pažeidimus ir kai kuriais atvejais už žalą. Asmens draudime draudimo suma yra nustatoma sutartyje šalių susitarimu. Be to. Privalomas draudimas. Pasaulyje aiškiai išryškėjo tendencija. Draudimo apsauga savanoriškame draudime priklauso nuo draudėjo noro. . 5. draudimo rūšies taisyklėse yra draudimo sutarčių sudarymo apribojimai. draudiminės apsaugos normavimo principai. Turto draudime draudėjas gali nustatyti draudimo sumos dydį turto draudimo įvertinimo ribose. arklių sportas). 5. kurias priima draudikas. kol draudėjas naudojasi apdraustu turtu. formuojamos kitos. draudimo atlyginimas yra išmokamas atskaičius įsiskolinimus už nesumokėtos draudimo įmokas. nesenai nutrauktas privalomasis keleivių draudimas Lietuvoje). pusės.6. padarytą turtui. ir savanoriškais pagrindais. įmonių. Konkrečios sąlygos yra reguliuojamos draudimo rūšies taisyklių. veikloje ir kitose veiklos rūšyse (medžioklė. kuris patvirtinamas draudimo sutartimi. šioje srityje pasireiškiančios normatyvinių nuorodų išleidimu užsiimantiem atitinkama veikla asmenim sueiti į teisinius draudimo santykius nustatomomis sąlygomis. Savanoriško draudimo nepertraukiamumą galima sukurti tik sudarant sutartį dar kartą naujam terminui. Privalomasis draudimas yra neterminuotas. kad ne visi draudėjai pareiškia norą jame dalyvauti. Taip Prancūzijoje yra virš 20 privalomojo draudimo rūšių. Savanoriškas draudimas visada yra apribotas draudimo terminu. Jis netenka galios tik apdraustam turtui žuvus. kaip taisyklė. Privalomajame asmens draudime visa apimtimi veikia visiško objektų apėmimo. yra susijusios su atsakomybės draudimu. Jų pagrindu ir įvyksta draudėjo ir draudiko susitarimas. ir draudimas priklauso nuo draudimo įmokos sumokėjimo (pvz. Įstatymas nustato savanorišku draudimu galimus drausti objektus ir bendriausias draudimo sąlygas. Jis galioja visą laiko periodą. Vėliau buvo užakcentuota trečiųjų asmenų didesnė apsauga. Vėlesnės privalomojo draudimo rūšys neapsiriboja atsakomybe už materialią žalą. kad pastoviai yra didinamas privalomojo draudimo rūšių ratas. 12. kuriem jie padarė žalą. už kurį nebuvo įneštos draudimo įmokos. Ir jos liečia didelę visuomenės dalį. 6. Eilinės įmokos neįvykdymo pasekmė ilgalaikiame draudime yra draudimo sutarties nustojimas galios. ko pasekoje privalomas atsakomybės draudimas apėmė įvairiausias sferas. Siekiant supapras-tinti draudimo sumą ir draudimo atlyginimo išmokėjimo tvarką yra nustatomos draudimo apsaugos normos procentais ar pinigais už vieną objektą. atsiradęs ryšium su auto transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo termino pradžia ir pabaiga ypatingai yra aptariamos sutartyje. dviračių.. Apibūdinant savanorišką draudimo formą galima paminėti šiuos jos principus[2]: 1. Sutarties įsigaliojimas yra sąlygotas vienkartinio ar pirmojo įnašo sumokėjimu. jei draudiminis įvykis įvyko draudimo periodu. kuriais remdamasis draudikas gali atsisakyti apdrausti objektą. Privalomojo draudimo atsiradimas yra susijęs su valstybės reguliacinės funkcijos išaugimu. todėl privalomąjį draudimą reikėtų panagrinėti kiek detaliau. automatiškumo. Atsakomybės draudimas iš pradžių atspindėjo suinteresuotų asmenų norą apsaugoti save nuo reikalavimų ir ieškinių iš asmenų. Privalomojo draudimo draudiminės apsaugos normavimas. kurios.vienos draudimo rūšys panaikinamos. Savanoriškas draudimas galioja tik sumokant vienkartinę ar periodines draudimo įmokas. 3. Optimalus privalomojo ir savanoriškojo draudimų santykis leidžia suformuoti tokią draudimo rūšių sistemą. Privalomojo draudimo veikimo sritis Šiuo metu Lietuvoje vyksta dideli pasikeitimo procesai privalomojo draudimo srityje . nes draudimo atlyginimą ar išmoką reikia mokėti tik. kuri garantuotų universalios apimties draudiminę apsaugą visuomenėje.turtui. Tačiau čia yra aiškiai apibrėžtas terminas. Turtui pereinant kitam draudėjui draudimas nenutrūksta. daugelyje šalių taip pat paplito ir transporto srityje. Savanoriškas draudimas veikia ir vadovaujantis įstatymu. 2. Pasirinktinis apėmimas savanoriškuoju draudimu. 4. Už įnašų laiku nesumokėjimą imamos baudos. susijusių su atomine energija. sąlygotas to.

Mokesčių administravimo. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) . kad Lietuvoje pradeda reikštis tendencija apskritai siaurinti privalomojo draudimo rūšių ratą. Lietuvoje privalomojo draudimo rūšys taip pat turi savo raidos ypatumų.nustatydamos pareigą draustis nuo trečiaisiais asmenim prarastos naudos. kad Vyriausybės nutarimais patvirtintos privalomojo draudimo laikinosios taisyklės galioja iki 1995 12 31 d. Skandinavijos šalys. Valstybė vaidina didelį vaidmenį ir stengiasi apdraustajam suteikti pakankamas soc. kylančią iš klaidų profesinėje veikloje (pvz. taip pat įstatymų numatytais atvejais ir apdraustųjų šeimos nariams. pašalpos.[5] 12. visi besidraudžiantys aprūpinami vienodai (pvz. Būtent šios trys panaikintos privalomojo draudimo rūšys buvo vykdomos Lietuvai būnant TSRS sudėtyje. kad egzistuojant rinkai valstybė turi mažai kištis į visas sferas. jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Šiuolaikiniam etapui būdingas glaudus ryšys tarp nacionalinės ekonomikos ir išorės rinkos. pelno pervedimo į užsienį apribojimas ir pan. Įstatymai apima tik atskiras draudimo rūšis: jūros ir gyvybės draudimus. kurios yra socialiai orientuotos. ekonominių priemonių sistema. architektai Prancūzijoje. bet tuo pat metu turi savo ypatumų atskirose šalyse. Nepriklausomoje Lietuvoje Vyriausybės nutarimais buvo įtvirtinti. todėl nuo 1996 metų sausio 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų..). Nuosekliai laikomasi rinkos ekonomikos principų. taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. minėtos privalomojo draudimo rūšys panaikintos. Visuomenė susiorganizavusi į valstybę nustato privalomąjį draudimą prioritetiniams draudiminės apsaugos objektams. notarai.keleivių privalomasis draudimas[1]. tame tarpe ir į socialinio draudimo sferą. advokatai ir draudimo brokeriai Anglijoje). Vokietija). kiek moka draudimo įmokų.Vokietijoje. Šalia egzistuoja ir privati sistema (pvz. draudimo paslaugas (ne minimalias). . akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių turto privalomasis draudimas[2] ir gyventojų pastatų privalomasis draudimas. Didžioji soc. teikianti apdraustiesiems valstybės gyventojams. sveikatos draudimas). JAV). Draudimo įnašų į valstybinius socialinius fondus reikšmė Valstybės socialinio draudimo sistema yra valstybės nustatytų socialinių. Airija).draudimo dalis yra privačiose rankose. Ligos ir motinystės socialinio draudimo. o valstybė garantuoja tik minimumą (pvz. Tačiau jokiu būdu negalima teigti. Socialinio draudimo sistemos. valstybės ir savivaldybės įmonių.. Galima išskirti 3 tipų socialines draudimo sistemas: Akcentuojama socialinio aprūpinimo funkcija. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros. jei jie negali pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų (pvz. Labai diferencijuotos socialinio draudimo įmokos ir jos susiję su soc. Toks draudimas kaip taisyklė yra ilgalaikis politinių. buhalteriai ir konsultantai mokesčių klausimais . karinių ir kai kurių ekonominių rizikų (valiutų paritetų pasikeitimas. Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo. kuria atsisakoma neperspektyvių sumanymų pritaikyti tarybinę teisę dabartiniams visuomeniniams santykiams.. Aukščiau minėtos draudimo rūšys bendrais bruožais sutampa.valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema. Jų nuostatų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti teisės aktai. teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams.. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo. kas sąlyginai atsispindi draudimo santykių reguliavimo šaltinių sistemoje. reikalingas lėšas ir paslaugas. Šis terminas nebuvo pratęstas. draudimo išmokomis tiesiogiai. Bendra taisykle tampa įstatymo įpareigojimai tam tikrų profesijų asmenim drausti savo atsakomybę. Nepriklausomai nuo to. Pats valstybinis socialinis draudimas gali būti organizuojamas skirtingai. Virš 140 valstybių turi savo identifikuotas socialinio draudimo sistemas.[3] tačiau 1994 06 30 Seimo nutarimu[4] buvo numatyta. Kaip viena iš priemonių paskatinti nacionalinio kapitalo ekspansiją buvo suformuoti specialūs organai ir nustatyta tvarka užsienio investicijų draudimui. Tai tik viena iš krypčių. Laikomasi principo. taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų. Anglijoje didžiausią reikšmę reguliuojant draudimo teisinius santykius turi teismo precedentas.7.

Lietuvoje yra tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: • • • • pensijų draudimas. kol 2007 metais pasieks 5. delspinigiai bei kitos pajamos. dydžio tarifas. gautinų pardavus ilgalaikį materialųjį turtą. Draudimo nuo nedarbo išlaidoms priskiriamos pagal Bedarbių rėmimo įstatymą pervedamos lėšos. numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme 12. pajamų. svarbus vaidmuo tenka ir valstybinio socialinio draudimo fondui. kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms. invalidumo. gautinos taikant sankcijas. baudos. planuojamus VSD įmokų tarifus atskiroms draudimo rūšims. palūkanos. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sudaromas iš tikslinių socialinio draudimo įmokų ir skiriamas pensijoms. dividendai. kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Numatytas 2. Fondo biudžeto veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos (23). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas (paskirtis. kitoms socialinėms išmokoms bei veiklos sąnaudoms padengti. motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo. pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos pajamos). Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas draudžiamąsias pajamas per paskutinius dvejus metus. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. draudimas nuo nedarbo. kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. . Nuo 2004 m. gautinos taikant sankcijas. nuomininkų. kitas pajamas. Ligos. tikrųjų ūkinių bendrijų narių. jų klasifikacija. Fondo biudžeto veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos -tai Fondo biudžeto pajamos iš tiesioginės su VSD susijusios Fondo biudžeto veiklos. VSD įmokos. viršijanti jo likutinę vertę.5 proc. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Fondo biudžeto pajamos iš baudų ir delspinigių bei kitos pajamos. asignavimai iš valstybės biudžeto. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos bei draudimui nuo nedarbo pervedamos lėšos. dalis socialinio draudimo įmokų perduodama pensijų kaupiamajam fondui. našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos. valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos. Fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos. numatytos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.8. numatomos atsižvelgiant į praėjusių metų baudas ir delspinigius. Pensijų socialinio draudimo išlaidoms priskiriamos senatvės. paskutinių dvejų metų draudžiamųjų pajamų bazės bei VSD apdraustųjų skaičiaus kitimą. atgautos į ankstesnių metų Fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos. pajamos ir išlaidos. sudarytas valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis. atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones. ligos. numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme. kai draudžiama pensijoms. Jų dydis numatomas atsižvelgiant į Fondo biudžeto veiklos pajamų kitimą per paskutinius dvejus metus. taip pat asmenų. individualių įmonių savininkų. pajamos iš Fondo kapitalo bei Fondo įstaigų pajamos.5 proc. kai draudžiama ligos. Fondo biudžeto pajamos numatomos kiekvienai VSD įmokų mokėtojų grupei. motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išlaidoms priskiriamos ligos. įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos bei Fondo biudžeto veiklos sąnaudos (23). Fondo biudžeto išlaidas sudaro: pensijų socialinio draudimo. nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu (išieškotinos praėjusiais metais neteisėtai padarytos išlaidos. numatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. sudėtis ir struktūra) Šalia pagrindinio centralizuoto valstybės lėšų fondo – nacionalinio biudžeto. valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. dalis. bei numatomą draudėjų įsiskolinimo dydį. gautas taikant sankcijas. komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių. numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. pašalpoms. ligos ir motinystės draudimas. kuris kasmet bus didinamas po vieną vienetą.

numatyti Sveikatos draudimo įstatyme. Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas.Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidoms priskiriamos išlaidos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.12 klausimą. notarų.10. kurių neįmanoma atgauti. Plačiau apie draudimo įmokas žr. ūkininkų. bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įvertinti atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms. Iš viso socialinio draudimo įmokų tarifas sudaro 34 %. Didžiausią dalį VSDF pajamų sudaro draudėjų įmokos (apie 90 % visų pajamų). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro: • • • • • • • • draudėjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Ligos ir motinystės draudimui. Ligos ir motinystės draudimui. Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymas. Fondo biudžeto projekte neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos numatomos atsižvelgiant į per paskutinius dvejus metus atidėtas neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas bei jų kitimo tendencijas. Sveikatos draudimui (lėšos.pervedamos į privalomojo sveikatos draudimo fondą). baudos ir delspinigiai. 3 % apdraustųjų įmokų tarifas atskiroms draudimo rūšims: • • Pensijų draudimui. valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos. taip pat sudaro atskaitymai į privalomojo sveikatos draudimo fondą bei veiklos sąnaudos. Jas moka dirbantieji (3 % nuo gaunamo atlyginimo) ir darbdaviai (31 % nuo priskaičiuoto atlyginimo už darbą).9. neskaitant išlaidų atskiroms socialinio draudimo rūšims. Darbdavių (draudėjų) įmokos tarp atskirų draudimo rūšių: • • • • • Pensijų draudimui. veiklos pajamos. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos sveikatos draudimo įmokos. VSDF biudžetas gauna pajamų iš savarankiškai dirbančių žmonių individualių įmonių savininkų. Didžiausia išlaidų dalis tenka pensijų draudimui. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas sudaro draudėjų skolos. atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos. vykdymas ir kontrolė Yra dvi sveikatos draudimo rūšys: privalomasis ir papildomasis (savanoriškasis). savanoriškai apsidraudusių asmenų bei Sodros veiklos. baudos ir delspinigiai. 12. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui. asignavimai iš valstybės biudžeto. 12. Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų ir išlaidų formavimas Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pagrindą sudaro privalomojo socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų paskirstymas kiekvienais metais numatomas tų metų socialinio draudimo fondo biudžeto patvirtinimo įstatyme. 12. savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos. apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Draudimui nuo nedarbo. . Be jų.

kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Išlaidos už šias paslaugas nustatytomis sąlygomis apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. turintys teisę gauti bet kurios rūšies pensiją. Valstybinė ligonių kasa (toliau . už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. kompensavimas. slauga. kuri įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. ir asmens sveikatos ekspertizė. užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje. Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Apdraustaisiais. kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbai. draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu pagal tas sutartis. antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. įstatymo nustatyta parama draudžiamiesiems. nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. apima: . priskiriami asmens sveikatos priežiūrai. socialinės paslaugos bei patarnavimai. su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo. medicininė reabilitacija. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba. įstatymo nustatytas draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo. socialinės paslaugos bei patarnavimai. Lietuvos Respublikos piliečiai. bei parama įsigyti protezus. atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio.Privalomasis sveikatos draudimas . nustatytos įstatymo. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau .VLK). įsigytoms ambulatoriniam gydymui. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra įstatymo nustatyti ir gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė.valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema. nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse. medicinos pagalba.nustatytas įstatymo. turintys įstatymų nustatytą kiti įstatyme nurodyti asmenys. draudžiamais valstybės lėšomis. laikomi: • • • • asmenys. nedirbantys darbingo amžiaus asmenys. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės. darbingo amžiaus asmenys. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas . asmenys. sąnariai ir organai. Iš šio biudžeto apmokama medicininė reabilitacija. teritorinės ligonių kasos (toliau .papildomojo sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. išvardyti įstatyme. valstybės lėšomis draudžiami asmenys.TLK). valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. kuriems protezuojamos galūnės. slauga.apdraustieji) laikomi: • • • asmenys. priskiriami asmens sveikatos priežiūrai. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: • • • Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau .Privalomojo sveikatos draudimo taryba). Iš šio biudžeto apmokama ši medicinos pagalba: • • • • pirminės.

neteisėtai išrašytus. susijusias su darbo santykiais Lietuvos . kurias apskaičiuoja Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtinųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius. Išlaidos. Seimas. kompensuojamos pagal bazines kainas. papildomi valstybės biudžeto asignavimai. skirtos ambulatoriniam gydymui būtiniems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti. Įmonės. medicininę reabilitaciją. išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir jo metinę apyskaitą tvirtina Vyriausybė. Taip pat apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos: • • • draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė. patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. Seimas skiria Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomus valstybės biudžeto asignavimus. įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą. Įmonės. veiklos pajamos. įstaigos ir organizacijos moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis. draudžiamus valstybės lėšomis. dydį. valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro: • • • • • • • • apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei už juos mokamos įmokos. I grupės invalidams. gaunančius pajamas. padarytą apdraustojo sveikatai. kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam. vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą. įstaigos ir organizacijos moka ne mažiau kaip 30 procentų gyventojų pajamų mokesčio sumos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. įskaitant sanatorinį gydymą. taip pat jo vykdymo metinę apyskaitą rengia ir pateikia Vyriausybei tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo taryba. jei dėl fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio įstatymo nustatytų įpareigojimų. neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. draudžiamam valstybės lėšomis. Visa bazinė būtinųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kaina kompensuojama: • • vaikams iki 18 metų. institucijų. dirbančius pagal darbo sutartis ar narystės pagrindus renkamose institucijose ir gaunančius atlyginimą už darbą. Šio biudžeto projektą.išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir Valstybinės ligonių kasos teikimu. kiekvienais metais priimdamas valstybės biudžetą. iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos. invalidumo ir (ar) ilgalaikio ir visiško darbingumo praradimo ekspertizė asmenims iki 18 metų. Draudžiamiesiems kompensuojamos išlaidos medicinos pagalbos priemonėms ir būtiniems vaistams .• • slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus palaikomojo gydymo ligoninėse ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Respublikos teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei užsienyje esančiose Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro: • • • • • asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, apmokamos sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis; išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas draudžiamiesiems; galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensavimas; ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos; privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidų apmokėjimas.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos. 12.11. Privatūs pensijų fondai: paskirtis, formavimo ypatumai Pačiuose Europos Sąjungos dokumentuose nėra vieningos pensijų fondų sąvokos, nėra tvirto sutarimo dėl apibrėžimo – tai pirmiausia kyla iš pensijų fondų prigimties dvilypumo, nes pats pensijų fondas turi ne pelno organizacijos statusą, tačiau kartu yra pelno siekianti organizacija. Siūlytinas apibrėžimas, atitinkantis Europos Sąjungos sutarties 58, 85, 86 straipsnius; „pensijų fondas – tai ne pelno siekianti organizacija, kuri valdo schemą papildančią pagrindinę privalomąją schemą, veikia kaupimo principu, tačiau pagal taisykles, nustatytas valstybinės valdžios yra ekonominis vienetas. Ten pabrėžiama, kad socialinė sauga nėra laikoma įmone, t.y. organas, valdantis privalomąją socialinę saugą, nėra įmonė.“[1] [2] Remiantis įvairiais dokumentais galima išskirti pagrindinius reikalavimus taikomus pensijų fondams – tai licencijavimo būtinybė, pensijų fondo lėšų atskyrimo nuo dalyvių turto reikalavimas bei privalomas „prudent man“ taisyklių taikymas investicijoms. Europos Sąjungoje iškilusi pensijų fondo sąvokos problema yra susijusi ir su pensijų fondų modelių įvairove. Tad autorė mano, kad vertėtų bendrais bruožais apžvelgti pasaulyje susiklosčiusią fondų klasifikaciją, idant būtų galima suprasti nenusistovėjusio apibrėžimo priežastį. Anglosaksiškosios tradicijos šalyse pensijų fondams, vadinamiesiems „trastams“ (angl. trust – pasitikėti) suteiktas juridinio asmens statusas. Juos patikėjimo teise valdo patikėtiniai – „trustee“. Pensijų fondai yra ne pelno siekiančios organizacijos, veikiančios remiantis penkiais pamatiniais principais, kuriais grindžiama pensijų fondų veikla. Pensijų fondai steigiami, siekiant finansinių ir socialinių tikslų įgyvendinimo, kaip privatūs arba mišrūs ir veikiantys prie įmonių. Jų veikla remiasi „apdairaus žmogaus“ („prudent man“) taisykle, kuri sąlygoja protingą ir rūpestingą investavimą, atsakomybę už netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei veikimą ne pensijų fondo labui. Pensijų fondams yra taikoma apibrėžtų įmokų sistema, tai reiškia, kad jų lėšos yra atskirtos nuo dalyvių lėšų, kurios negali būti panaudotos, pavyzdžiui, įsiskolinimams padengti. Esminis šio modelio pensijų fondų bruožas – pelno ne sau, o savo nariams siekimas. Nagrinėjant ES valstybėse narėse įvykusias ir vis dar tebevykstančias pensijų sistemos reformas pastebimi tam tikri dėsningumai – kryptys – tai pensinio amžiaus didinimas, pensijų skaičiavimo formulės pakeitimai, kuriais siekiama arba griežtinti pensijos gavimo sąlygas, arba mažinti pensijos dydį[3], pensijų rezervo steigimas, papildomo savanoriško pensinio draudimo skatinimas, privačių kaupiamųjų pensijų įvedimas bei pensijų fondų steigimas. Kaip pastebima, reformuojant Europos Sąjungos šalių socialinio draudimo pensijų sistemas, daugumoje valstybių narių diegiama trijų pakopų tipo sistema – pirmasis lygmuo valstybinis, kuriamas „pay-as-you-go“ principu, ir yra

privalomas. Tik Airijoje, Danijoje, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje šis lygmuo yra pagrįstas apibrėžtų išmokų principu. VDU profesorė K. Levičauskaitė ir Viešosios politikos ir vadybos instituto specialistas Ž. Malinauskas analizuodami pirmojo pensijų sistemos lygmens Europos Sąjungoje ypatumus pateikia duomenis, kuriuose pastebima, jog šios pakopos 25 šalyse dažniausiai yra vykdomos tokiais išmokų schemų būdais: pensijų pagal poreikį; nediferencijuotų pensijų; pensijų, susijusių su įmokomis; pensijų, susijusių su buvusiomis pajamomis.[4] (žr.1 lentelė) Antroji pakopa yra savanoriška ir vykdoma per kaupiamuosius pensijų fondus, trečioji – taip pat savanoriška, tačiau vykdoma individualių kaupimo sąskaitų principu. 1lentelė. Pirmosios pensijų sistemos pakopos išmokų struktūra ir šalys Pirmosios pakopos išmokų struktūra Pensijos pagal poreikį Šalys Austrija, Belgija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Suomija, Airija, Danija, D. Britanija, Olandija

Nediferencijuotos pensijos Kipras, Čekija, Estija, Prancūzija, Graikija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Suomija, Airija, Danija, D. Britanija, Olandija Minimalios pensijos garantija Pensijos susiję su įmokomis Pensijos susiję su darbo stažu Pensijos susiję su buvusiomis pajamomis Pensijos priklauso nuo mokesčio dydžio Pensijos pilnai finansuojamos valstybės Austrija, Graikija Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Suomija Belgija Kipras, Čekija Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Portugalija, Slovakija Italija Danija

Šaltinis: Natali D. La metode ouverte de coordination (moc) en matiere des pensions et de I‘integration europine. Pasaulio pensijų reformų praktikoje susiklostė trijų pakopų pensijų sistemų steigimas, kuriuo seka ir Lietuva. Dėl skirtingo socialinės apsaugos sistemų išsivystymo, didžiausi skirtumai tarp atskirų šalių pensijų sistemų yra I pensijų sistemos pakopoje. Reformuojamos sistemos neturi esminių skirtumų II ir III pakopose.[5] Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių praktikoje išryškėjo tendencija, II pensijų sistemos pakopą daryti kaip privalomąją, tuo pačiu nustatant tam tikro amžiaus žmonėms draudimą arba privalomą dalyvavimą papildomame pensijų draudime. Lietuvos Respublikoje privalomąjį pobūdį išlaikė tik pirmoji pakopa, tuo tarpu II ir III yra savanoriškos. 2003 m. pradėta įgyvendinti pensijų sistemos reforma, kurios metu iš esmės pakito socialinio draudimo pensijų sistema, jos organizavimo principai ir tvarka. Pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys naująją sistemą – tai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymai. Nuo 2004 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojai dalį įmokų „Sodrai“ turi teisę pervesti į pensijų fondus. Vadinasi, kiekvieno apdraustojo socialiniu draudimu 2,5 procento (2004 m. – 2,5 procento. Kasmet, iki 2007 metų, įmoka bus didinama po 1 procentinį punktą iki 5,5 procento) įmokų pensijoms gali būti pervedama į asmenines sąskaitas privačiuose pensijų fonduose. Pastarieji lėšas investuotų kapitalų rinkose iki to laikotarpio, kol asmuo sulauks pensinio amžiaus. Po to pensijų fondas apdraustojo asmens naudai išpirktų anuitetą (pensiją iki gyvos galvos) iš gyvybės draudimo bendrovės.[6] Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas, nustatantis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą pensijų fonde, valdymo įmonę, turinčią Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos (Vertybinių popierių komisijos) išduotą licenciją verstis kaupimo veikla, įvardina kaip pensijų kaupimo bendrovę. Čia pensijų fondas suprantamas, kaip fiziniams asmenims, privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei ir privalomai pensijos daliai gauti, pasirinkusiems kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėje, bendrosios

nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas yra perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris yra investuojamas, remiantis, Vertybinių popierių komisijos patvirtintomis, taisyklėmis. Lietuvos Respublikos gyventojai taip pat gali savanoriškai kaupti papildomai pensijos daliai pensijų fonduose ar gyvybės draudimo įmonėse, mokėdami tam tikro dydžio įmokas. Verstis pensijų kaupimu, remiantis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu, gali tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė. Čia pensijų fondas suprantamas kaip fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir patiems mokant pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas yra perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas, remiantis to pensijų fondo taisyklėmis. Pensijų fondo valdymo įmonės – tai įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją ir galinčios verstis pensijų kaupimo veikla. Ši pakopa skirta tiems, kurie norėtų gauti senatvėje pajamų daugiau, nei numatyta pirmojoje ir antrojoje pakopose – nuo pastarųjų ji skiriasi tuo, kad šiuo atveju, žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio įmokas ir kokiu dažnumu mokės. Pagrindinis einamojo finansavimo ir kaupimo principų derinimu pagrįsto modelio privalumas – apsaugos senatvėje finansavimo paskirstymas tarp skirtingų mechanizmų, tuo siekiant sumažinti bendrą riziką. Toks modelis taip pat suteiktų galimybę valstybei įgyvendinti santaupų neliečiamumą apsaugotų nuo politinių įsikišimų, galinčių sugriauti ryšį tarp buvusių įmokų ir pensijos. Be to, jis suteiktų darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių dalį jų vartojimo iš darbingo amžiaus perkelti į senatvę. Taigi nuo naujų įstatymų priėmimo ir naujos socialinio draudimo pensijų sistemos įvedimo, Lietuvos Respublikoje dirbantys asmenys gali pasinaudoti ir kitais būdais, ne tik „Sodros“ paslaugomis, kad užsitikrintų saugesnę senatvę. Pensijų fondo dalyvis – tai asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita.[7] Teisę juo tapti ir įstoti į fondą turi asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių. Pasirašant II pakopos pensijų kaupimo sutartį, derėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus, susijusius su galima finansine rizika ir dalyvavimo, papildomame draudime, pasekmėmis. Pirmiausia į tai, jog įstojus į pensijų kaupimo sistemą, sumažėja „Sodros“ mokamos pensijos dalis, o grįžimas tik į „Sodros“ pensijų sistemą neįmanomas. Tai reiškia, kad pasirašius antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį galima pakeisti valdymo įmonę ar fondą, bet nutraukti dalyvavimo – ne. Įžengus į sistemą dalyvavimas baigiasi sulaukus pensinio amžiaus (arba mirus).Be to, pensijų kaupimo bendrovė ne tik neužtikrina investicinės grąžos (galimybė sukaupti didesnę pensiją priklauso ne tik nuo amžiaus, atlyginimo, kaupimo trukmės, investavimo sėkmės, bet netgi nuo dalyvio lyties[8]), o taip pat renka aptarnavimo mokesčius – įmokų ir turto valdymo – tai reiškia, kad dalyvavimas II pakopoje dar ir kainuoja. Asmenys, kurie yra draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai gauti gali tapti tik III pakopos dalyviu ir savanoriškai kaupti lėšas pensijai. Vertybinių popierių komisija asmenims mąstanties apie dalyvavimą III pensijų sistemos pakopoje siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog rinktis šios pakopos pensijų fondą verta tuomet, jei asmuo, mokantis 27 procentų pajamų mokestį, gali maksimaliai pasinaudoti mokestine lengvata ir ketina kaupti iki pensinio amžiaus arba ilgiau nei 10 metų. Apskaičiuota, jog kaupiant 40 metų, o atgautą 27 procentų pajamų mokestį vėl investuojant, išmoka III pakopos pensijų fonde ketvirtadaliu didesnė nei, pavyzdžiui, investiciniame fonde. Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, jog norint tapti pensijų fondo dalyviu reikia pasirašyti pensijų kaupimo sutartį. Standartinės pensijų kaupimo sutarties sąlygos reglamentuojamos bendru Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. sausio 4 d. Nr. N – 6 ir Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2005 m. sausio 13 d. Nr. 1 nutarimu „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“. Svarbu tai, kad valdymo įmonės nustatytos standartinės pensijų kaupimo sutarties sąlygos privalo būti įtvirtintos pensijų kaupimo sutartyje nekeičiant jų esmės. Be to, prieš sudarant sutartį asmuo supažindinamas su pensijų fondų taisyklėmis, kurios yra neatsiejama sutarties dalis. Atitinkamai, pensijų kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi teisę užklausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (VSDFV) apie šio asmens teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu bei pensijų kaupimo sutarties tarp šio asmens ir kitos pensijų kaupimo bendrovės sudarymo faktą. VSDF valdyba, gavusi tokį užklausimą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo užklausimo gavimo.[9] (ši nuostata susijusi su būsimuoju II pakopos dalyviu). Po sutarties sudarymo įmokų mokėtojas tampa pensijų kaupimo dalyviu, o įmonė – pensijų kaupimo bendrove. Kartu jie prisiima atitinkamus pensijų fondo taisyklėse numatytus tarpusavio įsipareigojimus.[10] Pasirašyta sutartis įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos.

12.12. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos: objektas, mokėtojai, įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei terminai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami: asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys; Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys. Šių asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant: 1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą; 2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą; 3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytąValstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme; 4) priedus ir išeitines išmokas; 5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas bei atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką; 6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigiję verslo liudijimus, išduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Klausimai ir užduotys temos savitikrai

3. Kokias žinote draudimo funkcijas? Kuo skiriasi privalomasis draudimas nuo savanoriškojo draudimo? Kokia draudimo įnašų į valstybinius socialinius fondus reikšmė? Kaip formuojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos? Kas moka valstybinio socialinio draudimo įmokas? . 4. 6. 2. 5. Pateikite draudimo sampratą.1.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful