You are on page 1of 114

Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslo dalykas

Lyginamosios konstitucins teiss samprata: Plaija prasme: kaip vis pasaulio valstybi konstitucini santvark lyginamoji studija Siaurja prasme: kaip pasaulyje vyraujani konstitucins teiss tradicij studija
Lyginamosios konstitucins teiss dalykas: pasaulio valstybse vyk ir vykstantys konstitucionalizmo procesai: j dabarties formali iraika ir konstitucin tikrov. Lyginamosios konstitucins teiss objektas plaija prasme: a.) valstybins valdios institucij sistema (valdi padalijimas) b.) valstybs forma c.) asmens teisinio statuso turinys d.) konstitucijos prieiros mechanizmai

Lyginamosios konstitucins teiss mokslo objektas siaurj prasme: Konkreios alies konstitucin sistema Lyginamosios konstitucins teiss mokslo metodai:

Lyginamasis analitinis. Gretinamos pasirinkt valstybi konstitucins sistemos arba atskiri institutai. Gramatinis hermeneutinis. Analizuojami teiss akt tekstai, j login/ semantin reikm. Istorinis. Nagrinjama pasirinkt valstybi konstitucini sistem arba atskir institut istorin raida. Sisteminis. Lyginamosios konstitucins teiss dalykas nagrinjamas pleiamai, pasitelkiant vis teiss ak duomenis. Sociologinis. Lyginamas formalios ir faktins konstitucijos santykis, j nesutapties lygis ir prieastys.

Lyginamosios konstitucins teiss mokslo funkcijos


1. Painimo. Mokslo dalykas sisavinamas kryptingai, klasifikuojant usienio ali konstitucines sistemas. Klasifikavimo lygiai: a.) pagal valstybi formas b.) politinius reimus c.) partines sistemas d.) tarptautin integralum 2. vieiamoji. Pateikiamos turiningos inios apie usienio ali konstitucini sistem savitum, j konstitucionalizmo paveld ir pagrindines vertybes 3. Taikomoji. Lyginamosios konstitucins teiss mokslini tyrinjim duomenys panaudojami praktikai: a.) perimant konstitucinius iradimus vienoms valstybms i kit; b.) unifikuojant mogaus teisi ir laisvi institut c.) prognozuojant ir modeliuojant konstitucionalizmo pokyius 4. Ideologin. Lyginamosios konstitucins teiss mokslo inios danai tampa politini partij propagandos altiniu

Konstitucins teiss kaip savarankiko mokslo raida


Moksliniai filosofiniai samprotavimai apie asmens, visuomens ir valstybs santyki teisin iraik aptinkami dar umer ir akad civilizacijose. Antikos mstytojai (Platonas, Aristotelis) pirmieji pateikia sistemin konstitucins teiss dalyko vertinim. Aristotelis tampa pirmuoju komparatyvistu (117 poli konstitucij). Europos intelektualinei miniai patiriant krikionybs tak (V-XVII a.), pradedama samprotauti nuo valstybs kategorijos. Asmuo lieka antraeiliu subjektu. Adoruojama monarchija (T.Smitas, N.Makiavelis,T.Hobsas, H.Grotius, J.Bodenas, R.Filmeris). Anglijos revoliuciniai vykiai XVII a. viduryje, paskatino naujo poirio valstybin teis pltot (O.Kromvelis Valdymo rankis 1642 m.). Palengva grtama antikin prioritet idstym, teisje iauktinant mog. Pltojama prigimtins teiss koncepcija (D.Lokas, .L.Monteskje, E.Vatelis, ..Ruso). Iki 18 a. pabaigos vartojama valstybins teiss svoka. Vatelis pirmas pavartojo konstitucins teiss svok. JAV konstitucionalizmo tvai (T.Paine, T.Defersonas, A.Hamiltonas, B.Franklinas) j tvirtina.

Nuo XIX a. pirmosios puss konstitucionalizmas tampa visuotiniu reikiniu. Susiklosto 3 pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys: 1. Juridin (XIX a. vidurys). Konstitucija suvokiama kaip valstybs ir valstybins valdios veiklos (pozityvizmo) rezultatas. Atstovai A.de Tokvilis, W.Dicey, A.Esmeinas, G.Jelinekas, H.Kelzenas. ios mokyklos atstovai suformuluoja pagrindines konstitucins teiss svokas ir kategorijas. 2. Sociologin (XIX a. pabaiga). Konstitucijai keliami nauji udaviniai teiss viepatavimo, asmen solidarumo, socialins teiss paskirties tvirtinimo poreikiai. Atstovai. L.Diugi, M.Oriju, L.Gumploviius. Sociologins mokyklos atstovai formuluoja vertybines konstitucins teiss mokslo raidos kryptis. 3. Politin sociologin (XX a. pradia, vidurys). Mokslini tyrim tikslu laikomas konstitucins teiss ar jo atskiro instituto veiksmingumas visuomenje. Konstituciniai teisiniai tyrinjimai siejami su politologiniais, sociologiniais stebjimais. Taip konstitucin teis silieja socialini moksl srit ir tampa jos integralia dalimi. Atstovai: E.Corwin, G.Biurdo, M.Diuvere, H.Fineris. 4. Post-socialistin. (XX a. pabaiga). Vakar konstitucionalist mintys persijojamos buvusi Varuvos pakto valstybi teisinink. Ryt Europoje susiklosto etatistin liberalizm palaikanti konstitucin doktrina. Atstovai: L.Garlickis, A.Sajo, B.Vasilesku, M.Baglajus, B.Straunas.

Usienio ali konstitucins teiss mokyklos. Pranczija.


Moderni konstitucins teiss mokykla. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju (sociologin mokykla). Mokslininkai ir j darbai: 1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis. 1949 m. Vedelis Konstitucins teiss pagrindiniai institutai . 1951 m. Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai. 1956 m. ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas. 1958 m. Diuvere Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina. Kai kurios Pranczijos konstitucins teiss doktrinos problemos. Dvi politini institut koncepcijos: 1)Prelo ir Biurdo institut esm idja, jungianti mones, j grupes. Institutai organizmai tai moni kolektyvai, kuriuos jungia ideologija, pairos, bendri poreikiai. Institutai mechanizmai tam tikr taisykli rinkiniai, utikrinantys institut organizm veikl. 2) Diuvere institutas tai visuma idj, sitikinim, tikjim, paproi kartu su materialiuoju elementu (turtas, pastatai, pinigai). kurie sudaro susijusi ir organizuot visum (eima, politin partija, profesin sjunga, parlamentas). Diuvere iskyr du institut tipus: paprasti institutai tai institutai be ypatingos organizacijos. sudtingi institutai institutai, kuriem bdinga organizacija, valdymo hierarchija.

Prancz konstitucins teiss ypatumai


prancz autoriai laiko save nepriklausomais nuo statym leidybos ir teismo praktikos analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama teismine praktika ir politiniais mokslais. Nra konstitucins teiss mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai institutai. Konstitucin teis ir politika iuolaikiniai konstitucins teiss autoriai aikiai pasuka politini moksl link. Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria Vyriausyb ir administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus. I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi problemos. Jos yra laikomos prigimtinmis, todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi. Prancz teisinink nedomina federalizmas. Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis norm taikymas. Todl vis statym atitikimas konstitucijai yra patikrinamas dar prie juos promulguojant. Konstitucin teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb, prezidentas, rinkimai. Plaiai naudoja politikos moksl mediag. Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis. Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime.

Vokietija
Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija. Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valstyb. 1860-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas (Bismarkas, Mortk). H.Rosleris tampa 1887 m. Japonijos konstitucijos tvu. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui. 1949 m. konstitucija vadinama profesori konstitucija. Vokietijos teisininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas. Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet. Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus. Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio. Valstybs teis tai politin teis teis politikai. Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hesse ikelia juridinius aspektus pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij.

Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines aktualijas. Vokiei konstitucins teiss mokslininkus domina: Partij valstybs doktrina. Valstybs santvarka ir politika saistoma partij veiklos. Tokios valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais. Federalizmo principas akcentuojamas ne emi ir federacijos atskirumas, o j bendradarbiavimas ir valstybins veiklos kooperacija Valdi padalijimo problematika. Kritikuojamas klasikin valdi padalijimo princip. Valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas tai: valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin) valdi padalijimas federalinio lygmeniu valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons. valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike valdi padalijimas socialiniu aspektu tarp vairi socialini grupi.

Jungtin Karalyst
Vyrauja dvi pagrindins kryptys:
mokslas jauia W.Dicey tak. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas, Bentlis, Raitas, Deksteris.

formalioji dogmatin (apraomoji) brit konstitucins teiss

politiniu kontekstu. ios krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl idj apie Premjero (kabinetinio) valdymo sistem. ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij.

politologin sociologin kryptis sieja konstitucins teiss tyrimus su

Doktrinos ypatumai
Nevartojamos tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorijos. Laikomasi parlamento virenybs teorijos. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (Karalius + Bendruomeni Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene parlamente. Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism). Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)

Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym. Pastaruoju metu parlamento ir vyriausybs santykius apibdina dvi koncepcijos: Vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje. Kabineto modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad i tikrj JK tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau, teigdamas, kad JK yra net ne kabineto, bet Premjero valdymas jis yra centrin figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim.

JAV
Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis poiris. JAV teisininkus domina: a.) raytins konstitucijos koncepcija b.) federalizmo klausimai c.) valdi padalijime standi ir atsvar sistemos studijos d.) statymo konstitucingumo teismin kontrol. 20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys: tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje) Kolumbijos universiteto teiss mokykla Hauelas. Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas. Po II pasaulino karo maja daroma Europos mokyklos taka, sitvirtina pragmatizmo filosofija. Rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas, realizmas Paundas, Holmsas, Levelinas, Sirota. 1950-1970 m. JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys. Siekta konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius institutus prie besikeiianios tikrovs. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo Teismo sprendimai (Traibas).

iuolaikiniai konstitucijos modeliai


Konstitucijos samprat vairov
Konstitucijos sampratos: a.) politin. Konstitucija fiksuoja valstybs politini jg kompromis, gyvendinant valstybin valdi. 1815m. Nyderland konstitucija. b.) ideologin. Konstitucija tvirtina valstybs ir visuomens vertybes bei tradicijas. 1996 m. Maroko konstitucija. c.) programin. Konstitucija kelia konkreius tikslus visuomenei ir valstybei, kurie turt bti gyvendinti Konstitucijoje nustatytais terminais ir apimtimis. 1977 m. TSRS konstitucija. d.) socialin. Konstitucija nustato valstybs socialins santvarkos bruous ir valstybs vaidmen, utikrinant socialin lygyb (socialin lygiateisikum). 1917 m. Meksikos konstitucija, 1919 m. Veimaro (Vokietijos) konstitucija. e.) juridin. Konstitucija tampa valstybs teisins sistemos centru. Joks kitas teiss aktas negali prietarauti konstitucijai. Valstybins valdios institucij veikla visikai priklausoma nuo aktuali konstitucijos nuostat. 1789 JAV, 1918 m. Austrijos, 1958 m. Pranczijos konstitucijos;

Konstitucionalizmo raidos pagrindiniai etapai


1. VI a.p.m.e 1787 m. Per daugiau nei du tkstanius met konstitucijos terminas vartojamas minint paties vairiausio lygio ir mastelio teisinius dokumentus: a.) antikos poli (Atnai, Pilas, Tirintas) ir vidurami Europos miest bei mini-respublik (Savoja) konstitucijos b.) III-IV a. Senovs Romos imperatori (pradedant Gordian dinastija) statymai konstitucijos c.) naujojo pasaulio (iaurs Amerikos) pusiau nepriklausom teritorini vienet (Niu Dersio 1738 m.) konstitucijos d.) kai kuri Europos monarchij pseudo-konstitucijos (1772 m. vedijos konstitucija); Konstitucijos sampratai aktuals teiss aktai: a.) 1215 m. Anglijos Didioji laisvi chartija b.) 1653 m. O.Kromvelio paskelbtas Valdymo rankis Anglijai c.) 1679 m. Anglijos Geresnio valdini laisvs utikrinimo aktas; d.) 1689 m. Anglijos Teisi bilis e.) 1648 m. Masausetso laisvi chartija;

2. 1789 1917 m. 1789 m. priimama JAV konstitucija. Tai pirmoji valstyb, kurioje gana greitai (1803 m.) teorin konstitucijos virenyb buvo patvirtinta praktikai, JAV AT nagrinjant gin dl kompetencijos tarp Valstybs vadovo (Madison) ir Senato rm atstovo (Marbury). Tokiu bdu pirm kart pabrta juridin konstitucijos samprata. JAV konstitucijos skm lm gaus jos pasekj skaii. a.) Europa. Pranczija (1791), nuo prancz 1789 m. veicarija (Helvecijos konstitucija), 1798 m. Nyderlandai (Batavijos konstitucija), 1806 m. Ispanija (Buanomo konstitucija). Vliau Belgija (1831 m.), Liuksemburgas (1868 m.), Vokietija (1871 m.), Portugalija (1911 m.) b.) Amerika. Nuo JAV Venesuela (1811 m.), Meksika (1824 m.), Argentina (1853 m.) , Brazilija (1891 m.); c.) Azija. Nuo Vokietijos Japonija (1889 m.), nuo JAV Filipinai (1898 m.), nuo brit Iranas (1906 m.), savarakikai Kinija (1912 m.); d.) Afrika, Australija. Australija nuo brit (1900 m.), 1848 m. Liberija (nuo prancz); Esminiai bruoai: Konstitucija kol kas suprantama tik kaip politinis/ideologinis dokumentas. mogaus teiss ir laisvs minimos epizodikai, iskiriamos asmenins, politins teiss. Daugelis konstitucij priimtos nedemokratikai.

3. 1918 1944 m.
Tarpukario konstitucijos. Po pirmojo pasaulinio karo susikuria daugiau 30 nauj valstybi, dar 20-yje vyksta reikmingos politins permainos. Konstitucionalizmas suklesti vidurio-ryt Europoje, centrinje Amerikoje, artimuosiuose rytuose. Vystosi socialins konstitucijos samprata. Atstovs: 1919 m. Veimaro konstitucijoje, 1920 ekoslovakijos, 1921 m. Jugoslavijos, 1920 m. Estijos, 1922 m. Latvijos, 1937 m. Airijos, 1917 m. Meksikos, 1931 m. Ispanijos konstitucijos. Nauji konstitucijos bruoai: a.) traukiami ekonominiai ir socialiniai santykiai, b.) ipleiamas valstybs vaidmuo visuomens bei individo gyvenime (pripastamas valstybs ekonominis bei socialinis vaidmuo), c.) konstitucinis statusas suteikiamas naujiems politins sistemos institutams (politinms partijoms, profesinms sjungoms), d.) tvirtinamas specialiosios konstitucins justicijos modelis (konstitucinis teismas) e.) konstitucikai tvirtinami taikios tarptautins politikos principai. Socialistins konstitucijos. Atstovs: 1919 m. Vengrijos, 1924 bei 1936 m. TSRS ir 1940 m. Mongolijos konstitucijos. Bruoai: a.) Tautos suvereniteto principas pakeiiamas darbinink klass valstybs valdios turjimo principu b.) monizmo principas (vienpartikumas, marksistin komunistin ideologija, Taryb neribota valdia, socialistins nuosavybs tvirtinimas).

4. 1945-1978 m.
Konstitucinis procesas gauna globalin pobd. Isipleia Afrikos, Azijos, Okeanijos regionus. II-asis pasaulinis karas lemia jame dalyvavusi valstybi (ypa blogio aies) konstitucines permainas. Apie 50- 60 uosius metus (1954 m. Alyro kriz) sibgja kolonij lugimo procesas. iame etape veik keturi konstitucij modeliai: 1. Senosios liberalios konstitucijos (JAV, Belgija, Nyderlandai) a.) demokratizuojamos politins teiss bei laisvs b.) socialins bei ekonomins teiss tvirtinamos minimaliai c.) konstitucijose nebuvo atspindtas valstybs socialinis vaidmuo 2. Antrosios bangos liberaliosios konstitucijos (1946 m. Japonijos konstitucija, 1947 m. Italijos konstitucija, 1949 m. VFR konstitucija) ios konstitucijos: a.) tvirtino socialines bei ekonomines teises, b.) iplt valstybs vaidmen socialinje bei ekonominje sferoje, c.) reglamentuojami politins sistemos institutai politins partijos, organizacijos, visuomeniniai susivienijimai, d.) plaiai imami reguliuoti tarptautiniai santykiai;

3. Totalitarinio socializmo konstitucijos. Pabrtinas socialistini valstybi konstitucinio vystimosi vieningumas. Atstovs: 1977 m. TSRS konstitucija, modernizuotos 1971m. Bulgarijos, 1949 m. Vengrijos konstitucijos. Pokyiai: a.) konstitucinio reguliavimo rib ipltimas b.) ypa aktyvus valstybs vaidmuo c.) Pagrindinio statymo ideologijos sustiprinimas d.) Iskyrus komunistus, draudiamos kitos politins partijos 4. liberalios etatistins konstitucijos (besivystaniose alyse). Atstovs: Malta (1974 m.), Marokas (1972 m.), Kamernas (1972 m.), Graikija (1975 m.). Konstitucij bruoai: a.) perimamos Vakar Europos ali konstitucins vertybs; b.) visuomens brandos stoka reikalauja papildom mogaus teisi ginties garantij c.) didja takoskyra tarp formalios ir faktins konstitucijos

5. 1978 m. 20xx m.
1978 m. lugus Franko diktatrai Ispanijoje, ir iai pasukus demokratijos linkme, tapo aiku, jog altasis karas eina pabaig. TSRS gritis tapo tik laiko klausimu. Pro-vakarietikas tendencijas atspindjo 1982 m. Turkijos, 1988 m. Tuniso, Brazilijos, 1991 m. ado, 1992 m. Mongolijos konstitucijos. Europoje jas perm Kroatijos, Slovnijos, Rumunijos, Bulgarijos (1991), ekijos, Slovakijos, Estijos (1992) met konstitucijos. Etapo bruoai: a.) traukiamos ekologins, humanitarins, kultrins teiss ir laisvs, pleiamas klasikini teisi turinys b.) nyksta socialistins konstitucijos sparnas (lieka Kinija, Kuba, Vietnamas) c.) juntama vis didesn universali ir regionini tarptautini organizacij taka (JTO, ES) d.) spariai populiarja konstitucinio teismo institutas e.) daugelis valstybi pasirenka liberalios/etatistins konstitucijos modelius

Ryt ir vidurio Europos konstitucionalizmo raidos bruoai


1991 1997 m. priimtoms konstitucijoms bdinga: a.) respublikos forma b.) socialinis valstybs vaidmuo c.) demokratikai parengta ir priimta konstitucija d.) visuotiniuose rinkimuose formuojama parlamento institucija e.) kontinentins teiss tradicijos taka (iskyrus Estij, Latvij) f.) parlamentin valdymo forma (iskyrus Lenkij, Kroatij) g.) unitarin valstybs sandaros forma (iskyrus Serbij ir Juodkalnij) h.) demokratinis politinis reimas (iskyrus Baltarusij, Azerbaidan, Kazachstan) i.) speciali konstitucins justicijos institucija (iskyrus Estij). Moldova, Kazachstanas Pranczijos konstitucins tarybos instituto recepcija; j.) ombudsmeno institucijos recepcija k.) euro-integracin orientacija

Konstitucijos turinys
Pagrindinis valstybs statymas turi socialin, juridin ir politin turin. Konstitucijos socialinis turinys tai numatytas visuomens gerovs utikrinimo receptas. Jo esminiai momentai: ekonomikos organizavimo principai, rinkos monopolio reimai, mokesi sistemos, biudeto paskirstymo kriterijai, socialins lengvatos. Konstitucij klasifikacija pagal j socialin turin: Liberalios demokratini valstybi konstitucijos, minimalus valstybs vaidmuo Etatistins totalitarini valstybi konstitucijos, kurioms bdingas iskirtinis valstybs vaidmuo. Liberalios etatistins danai kuriamos jaunose demokratinse valstybse; Teisinis konstitucijos turinys tai ta teisikai reikminga mediaga, kuri sudaro konstitucij. Tai normos principai ir kitos normos, pltojanios visuomens santvarkos pagrindus, valstybs santvarkos pagrindus, pagrindines piliei teises. Greta principini nuostat konstitucijoje galima rasti norm, ias nuostatas detalizuojani (pvz. dl parlamentini procedr, dl savivaldos institucij, autonomijos vienet kompetencijos).

Konstitucijos politinis turinys. Konstitucija numato valstybs politins sistemos pagrindus, asmens politini teisi apimt, rinkim teiss bruous, renkam valdios institucij formavimo pagrindus, politini partij steigimo, veiklos ir kontrols kriterijus. Pagal savo politin pobd konstitucijos gali bti skirstomos : Demokratines numato bendramogikas vertybes, politins minties pliuralizm, pripasta Tautos suvereniteto altin. (Italija, Japonija, Ispanija, Pranczija, Kanada) Autoritarines danai numato tam tikr klasi, socialini grupi ir bei privilegijas, nustato fiksuot partin sistem, sumaina parlamento reikm, riboja pagrindines asmens teises bei laisves (Nigerija, Filipinai, Indonezija); Totalitarines tvirtina vienos partijos viepatavim, valstybs bei viepataujanios partijos sjung, diktatoriaus kult, privalom ideologij (Kuba, Kinija, Vietnamas, TSRS);

Konstitucijos savybs
Konstitucija kaip teisinis dokumentas tai aukiausias valstybs statymas, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis visos teiss sistemos bruous. I ia seka konstitucijos bruoai: a.) aukiausia teisin galia (iskyrus bendrosios teiss sistemos alis, taip pat apie besivystanias alis, kur gali bti priimami ypatingieji statymai, kurie gali prietarauti konstitucijai bei yra auktesns juridins galios). b.) stabilumas (santykinis pvz. JAV 1789 m. konstitucijoje buvo padarytos tik 27 pataisos, 1946 m. Japonijos k-ja i viso nekeista, o Venesuelos konstitucija jau pasikeit 30 kart, Pranczijos per 1815- 1895 m. 10 kart) c.) dinamikumas (konstitucija traktuojama kaip protingas intelektualinis krinys, kuris gali bti interpretuojamas priklausomai nuo kintani visuomens poreiki) d.) Abstraktumas (taiau alia labai svarbi, visuotinai reikming dalyk bei princip, konstitucijos gali reglamentuoti ir labai detalius dalykus: pvz. 1874 m. veicarijos konstitucijos 25-bis straipsnyje yra draudiama papjauti ar paleisti gyvuliui krauj, prie tai jo nepritrenkus, 1975 m. Graikijos konstitucija dedikuoja atskir straipsn Olimpo kalnui) e.) kompleksinis pobdis. Konstitucija apima visas visuomens gyvenimo sritis ir jas atspindi kaip viening socialins bties tvark.

Konstitucij klasifikacijos
Egzistuoja keliolika (keliasdeimt) konstitucij klasifikacij. Pagrindinis konstitucij skirstymas: a.) formalia prasme b.) materialia prasme Pirmuoju atveju konstitucijos suvokiamos ir papildomai klasifikuojamos pagal jos tekstin iraik. Antruoju pagal valstybje realiai susidariusi teisin tvark (netvark). Formali konstitucija pageidaujamas valstybs ir visuomens tvarkos scenarijus (receptas). Materiali formalios konstitucijos gyvendinimo padarinys (produktas). Valdia ir visuomen io recepto gyvendinimo autoriai (virjai). N vienoje pasaulio alyje materiali konstitucija nesutampa su formalia konstitucija. Kai tas atotrkis slyginis, konstitucija vadinama faktine (vedija, Airija, veicarija), kai ymus fasadine (Rusija, Kazachstanas, Iranas) Priklausomai nuo to, kuriam virjui tenka pirmenyb (tautai ar valdiai), bei jo meistrikumo (teisins kultros lygio), susiklosto vairiausi materialios konstitucijos variantai.

Materialios konstitucijos klasifikacijos


1. Priklausomai nuo valstybje susiformavusio politinio reimo: a.) demokratins (Australija, Italija, Ispanija), autoritarins (Rusija, Kazachstanas, Kinija) b.) totalitarins (Libija, Baltarusija, Kuba); 2. Priklausomai nuo konstitucijos gyvavimo trukms: a.) Stabilios (ilgalaiks) JAV 1789 m., Belgijos 1831 m., Lichtenteino 1867 m., Meksikos 1917 m., Japonijos 1946 m. konstitucijos. b.) Epizodins (trumpalaiks) Pranczijos 1791,1793,1795,1799, 1801, 1803, 1814, 1848, 1946 m. konstitucijos. 3. Priklausomai nuo konstitucijos primimo bdo: a.) priimtos tautos arba jos atstovaujamosios institucijos (parlamento) 1999 Suomijos, 1994 m. Belgijos, 1997 m. Lenkijos konstitucijos. b.) priimtos monarcho, prezidento arba karini veikj (dovanotosios arba oktrojuotosios) 1789 m. Helvecijos, 1798 m. Batavijos, 1814 m. Pranczijos, 1889 m. Japonijos, 1952 m. Jordanijos, 1963 m. Kuveito konstitucijos, 1919 m. Indijos, 1962 m. Pakistano, 1968 m. Brazilijos konstitucijos.

4. Priklausomai nuo faktikai vykusi konstitucijos keitim: a.) dinamikos gyvosios konstitucijos (1789 m. JAV konstitucija, 1958 m. Pranczijos konstitucija, 1946 m. Italijos konstitucija, 1949 m. Vokietijos pagrindinis statymas); b.) statikos mirusios konstitucijos. 1946 m. Japonijos, 1994 m. Baltarusijos, 1969 m. Libijos konstitucijos;
5. Priklausomai nuo istorinio laikotarpio: a.) pirmojo (1867 Kanados) b.) antrojo (1935 m. Indijos) c.) treiojo (1947 m. Japonijos) d.) ketvirtojo (1996 m. Maroko) konstitucijos; 6. Priklausomai nuo galiojimo teritorijoje: a.) vir-nacionalins (1978 m. TSRS, 2004 m. ES) b.) nacionalins/ unitarins (1982 m. Turkijos, 1975 m. Graikijos), nacionalins/federacins (1972 m. Kanados, 1994 m. Belgijos) c.) regionins/federalins (Kalifornijos, Teksaso, Pendabo, Kvebeko, Minas-erajo, Bavarijos)

Formalios konstitucijos klasifikacijos


1. Pagal konstitucijos tekstin iraik: a.) raytins (daugelio pasaulio ali) b.) neraytosios (JK, Naujosios Zelandijos, konstitucijos

Izraelio,

Austrijos)

2. Raytins konstitucijos papildomai skirstomos : a.) vientisas (konsoliduotas) 1992 m. Estijos konstitucija b.) sudtines (kodifikuotas) vedija - 1974m. Sosto paveldjimo, 1974 m. Riksdago, 1979 m. Spaudos laisvs, 1994 m. odio laisvs aktai; Pranczija 1958 Konstitucijos nuostatas traukia ir nebegaliojanios 1946 m Konstitucijos preambul bei 1789 m. mogaus ir pilieio teisi bei laisvi deklaracij. Taiau, traukiant iuos dokumentus, formaliai pripastama ir praktikoje vartojama tik viena 1958 m. Pranczijos Konstitucijos svoka.

3. Pagal konstitucijos struktr: a.) siauros apimties (liberalios) konstitucijos. 1789 m. JAV, 1889 m. Japonijos konstitucijos; b.) vidutins apimties (liberalios- etatistins) konstitucijos. 1946 m. Japonijos, 1991 m. Rumunijos, 1994 m. Etiopijos konstitucijos; b.) plaios apimties (etatistins) konstitucijos. 1950 m. Indijos konstitucija, 1988 m. Brazilijos konstitucija; 4. Pagal konstitucijos struktrinius elementus preambul: a. Neturinios preambuls (1946m. Italijos, 1953 m. Danijos, 1975m. Graikijos konstitucijos). b. Turinios simbolin preambul (1911 m. Monako, 1869 Liuksemburgo konstitucijos) c. Turinios teisikai reikming preambul (1789 m. JAV, 1958 m. Pranczijos, 1978 m. Ispanijos konstitucijos, 1996 m. Maroko konstitucijos)

Konstitucijos preambuls teisin reikm


Konstitucijos preambuls reikm iaugo XX-amiaus antroje pusje. konstitucij pradedama velgti kaip vientis dokument, kurioje visos jos dalys turi vienod svarb. Nesant preambuls, prarandamas vadas konstitucin sistem Teisin reikm turinios preambuls bruoai: a.) preambulje yra tiesiogiai vardintos ir skelbiamos mogaus teiss bei laisvs, j kilm; b.) jokia Konstitucijos teksto dalis negali bti aikinama taip, kad prietaraut preambuls teiginiams, j dvasiai; Konstitucijos preambulje fiksuojama: a.) pagrindiniai valstybs tikslai ir udaviniai (programinis), 1978 m. Ispanijos, 1996 m. Maroko konstitucijos b.) valstybs istorins raidos gairs ir esamos (konstatuojamasis) konstitucionalizmo slygos (valstybs atgaila). 1949 m. VFR P. c.) valstybs vaidmuo tarptautinje arenoje (programinis /deklaratyvus). 1947 m. Japonijos konstitucija. d.) valstybs vaidmuo mogaus teisi gyvendinimo srityje (programinis /deklaratyvus) (1958 m. Pranczijos konstitucija)

5. Pagal konstitucijos struktrinius elementus dstomj dal: a.) Sudtingo (1949 m. VFR) ir lengvo (1958 m. Pranczijos) gramatinio /morfologinio stiliaus konstitucijos b.) ikilmingo (1972 m. Kanados, 1947 m. Japonijos) ir paprasto stiliaus (1953 m. Danijos) konstitucijos c.) Apimanios (1946 m. Italijos, 1947 m. Japonijos) ir neapimanios (1789 m. JAV, 1958 m. Pranczijos) mogaus teisi ir laisvi institut. d.) Apimanios mogaus teisi ir laisvi institut: tik politini teisi prasme (1814m. Norvegijos konstitucija); kaip konstitucinius principus (1996 m. Omano konstitucija), kaip antrin konstitucijos element (1953 m. Danijos, 1992 m. Latvijos konstitucijos) e.) Nustatanios: monarchijos valdymo form (1974 m. Andoros, 1996 m. Maroko konstitucijos), respublikos valdymo form (1982 m. Turkijos, 1974 m. Maltos konstitucijos) f.) Nustatanios unitarins valstybs sandaros form (1988 m. Tuniso, 1992 m. ekijos konstitucijos), federacins valstybs sandaros form (1988 m. Brazilijos, 1994 m Belgijos konstitucijos; regionins valstybs valdymo form (1978 m. Ispanijos konstitucija), federacins/autonomins valstybs sandaros form (1994 m. Rusijos konstitucija)

6. Pagal vietos savivaldos konstitucin reglamentavim: a.) traukianios vietos savivaldos institut konstitucijos struktr (1974 m. Andoros, 1947 m. Japonijos konstitucijos); b.) netraukianios vietos savivaldos instituto konstitucijos struktr (1946 m. Pranczijos, 1789 m. JAV, 1953 m. Danijos konstitucijos). 7. Pagal valstybs ir religijos santyk: a.) Pasaulietins (1949 VFR P, 1946 m. Italijos, 1983 m. Nyderland, 1992 m. Slovnijos konstitucijos.) b.) Klerikalins (1996 m. Maroko (islamas), 1975 m. Graikijos (staiatikiai), 1815 m. Norvegijos (liuteronai-evangelikai) konstitucijos; 8. Pagal oficialios valstybins kalbos reglamentavim: a.) vienakalbs (1992 m. Latvijos, 1997 m. Lenkijos, 1994 m. Rusijos) konstitucijos b.) daugiakalbs (1974 m. Andoros, 1983 m. Nyderland, 1994 m. Belgijos konstitucijos) 9. Pagal konstitucijos original pavadinim: a.) politin konstitucija (Kolumbija) b.) konstitucinis statymas (Austrija) c.) pagrindinis statymas (Vokietija)

10. Pagal konstitucijos galiojimo laik: a.) nuolatins (1853 m. Argentinos, 1811 m. Venesuelos, 1999 Suomijos) konstitucijos; b.) laikinos (1949 m. Vokietijos P, 1976 m. Jemeno, 1992 m. Lenkijos, 1969 m. Libijos konstitucijos)

11. Pagal konstitucijos keitimo galimybes: a.) kietos (1789 m. JAV, 1947 m. Japonijos) konstitucijos b.) lanksios (1996 m. Maroko, 1992 m. Latvijos) konstitucijos c.) mirios (1958 m. Pranczijos, 1946 m. Italijos) konstitucijos. Konstitucijos kietum takoja: a.) dvigubo parlamento votumo reikalavimas (Nyderlandai, Belgija, Italija; b.) kvalifikuota dviej rm parlamento bals dauguma (2/3 Japonija) c.) kvalifikuota federacijos subjekt bals dauguma (3/4 JAV) d.) visuomens pritarimas referendumo bdu (Japonija)

Konstitucijos rengimas, primimas, keitimas


Prielaidos: a.) naujos valstybs susikrimas/atsikrimas (1964 m. Alyro, 1922 m. Latvijos konstitucijos) b.) valstybs politinio reimo pasikeitimas/ valstybs perversmas (1918 m. Rusijos, 1921 m. Lenkijos, 1928 m. Lietuvos; 1969 m. Brazilijos konstitucijos) c.) galiojanios konstitucijos netobulumas (1946 m. Pranczijos konstitucija) d.) visuomens gyvenimo pokyiai (1889 m. Japonijos konstitucija) Konstitucijos teksto rengimas, konstituanta: a.) Kartais komisij sudaro ne atstovaujamoji, o vykdomoji valdia: 1958 m. Pranczijos, 1975 m. Graikijos konstitucijos. b.) Po karini perversm konstitucij projektus rengia karini vad padjjai (1969 m. Brazilijos konstitucija) c.) Kolonijoms konstitucij projektus danai parengia metropolijos, arba rengia vietos valdia kartu su metropolijos patarjais (1935 m. Indijos konstitucija) d.) Pasitelkus usienio autoritetus (1889 m., 1947 m. Japonijos konstitucijos) e.) III pasaulio alyse iniciatyva priimti konstitucij priklauso centrins valstybs valdios institucijoms, kurios sudaro konstitucijos rengimo komisijas;

Konstitucijos primimas
a.) konstitucij priima specialiai tam tikslui sukurtas steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas. (1789 m. JAV Filadelfijos konventas, 1946 m. Pranczijos konstitucin asamblja.) Tai suverenios konstituantos. b.) Konstitucij priima parlamentas. Parlamentas konstitucijos primimo laikotarpiu gali pasiskelbti steigiamuoju susirinkimu (Estija, Portugalija). c.) Konstitucij priima neparlamentins institucijos, ar parlamentas yra tik ios institucijos dalis (Mongolijos 1992 m. konstitucija prim Didysis liaudies churalas) d.) Konstitucija priimama tautos referendumu pvz. 1958 m. Pranczijos konstitucija (konstitucij rengs konstitucinis komitetas nesuvereni konstituanta) e.) konstitucij patvirtina karin taryba (1969 m. Brazilijos konstitucija) f.) konstitucij patvirtina revoliucins- demokratins tarybos (1917 m. Meksikos konstitucija) g.) monarchinse valstybse konstitucij dovanoja (oktrojuoja) monarchas (1992 m. Kuveito konstitucija) Oktrojuota konstitucija dar yra vadinamos konstitucijos, kurias padovanojo monopolijos savo kolonijoms.

1789 m. JAV konstitucijos rengimas ir primimas


Po nepriklausomybs karo 13 valstij sudar Konfederacij ir 1777 m. buvo priimti Konfederacijos straipsniai. 1781 m. jie sigaliojo. Taiau konfederacija nebuvo efektyvi tebuvo viena institucija vien rm konfederacijos kongresas valstija turjo 2-7 atstovus, taiau kiekviena valstij, nepriklausomai nuo atstov kongrese skaiiaus, turjo tik po vien bals. Svarbiausiems klausimams sprsti reikjo bent 9 valstij i 13 pritarimo. Kongresas nereguliavo toki svarbi klausim, kaip prekyba tarp valstij, tarptautin prekyba, nesprend mokesi klausim. Nebuvo institucijos (Prezidento), kuri federaciniu lygiu utikrint sprendim gyvendinim. Todl irykjo nesutarimai tarp valstij, ikilo grsm konfederacijai. Siekiant igelbti valstyb, 1787 m. buvo suauktas Filadelfijos komitetas (konventas), kuriame dalyvavo 55 delegatai jie reng nauj konstitucij, nors komitetas buvo suauktas tik perirti ir patobulinti konfederacijos straipsnius.

60 proc. naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo tokie autoritetai kaip Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas. Konstitucijos rengjus veik: Antikos filosof (Platonas, Aristotelis, Ciceronas), vietj (Milio, Montesk, Loko, Bentamo, Bodeno, Ruso, Voltero, Bekarijos (ypa vliau rengiant Teisi bil)) mintys. Konstitucijos rengimo etapai: Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur valstijoms tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia. Niu Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais. Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo. D.ermano planas dl velniai asimetrins federacijos (pagal atstovavimo princip valstijoms parlamento rmuose Atstov rmai pagal gyventoj skaii, Senato nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus). Konstitucija buvo priimta 1878 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u konstitucijos primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn.

1958 m. Pranczijos konstitucijos primimas


Konstitucija buvo priimta atrios politins krizs slygomis: a.) Nuo 46 iki 50 mat pasikeit 20 vyriausybi. Griuvo Pranczijos kolonijin sistema. b.) Valdia nesugebjo isprsti Alyro kolonijos ateities klausimo. Reikjo stiprios valdios, kuri igelbt respublik ir demokratin santvark. c.) Pati tauta nemgo IV respublikos konstitucijos ir reimo. d.) Partin sistema buvo iskaidyta naudojama proporcin rinkim sistema. Chronologija: 1958 m. pavasar vyksta maitas Alyre. Masiu reikalauja, kad bt sudaryta vyriausyb, vadovaujama maralu De Goliu, taiau pastarasis nenorjo grti valdi maito dka. Po keli dien paskelbiama, kad reikia sudaryti nauj vyriausyb. Pralamentas nutar skirti De Gol nauj premjeru. De Golis pasiek, kad parlamentas priimt du statymus: a.) statymas, suteikiantis teis Prezidentui, kai parlamentas eina atostog, leisti statymus. b.) Konstitucin statym suteikiant teis vyriausybei perirti konstitucij.

Idjos: De Golio pairos: a.) Valstybs sutvirtinimas b.) Nuoseklus valdi padalijimas c.) Dviej rm parlamentas d.) Stiprus prezidentas kaip arbitras sprendia ginus tarp institucij. Debre pairos: Parlamentarizmo racionalizavimas: nesuderinami parlamentaro ir ministro postai, maoritarin rinkim sistema. Konstitucijos rengimas: I vyriausybin faz darbo grup, kuriai vadovavo Debre, reng tekst. Taip pat De Goliui pirmininkaujant dirbo tarp- ministerin taryba. Konsultacinis konstitucinis komitetas 39 nariai, 2/3 j parlamentarai taip buvo utikrintas parlamento dalyvavimas konstitucijos rengime. II vyriausybin faz tekst m nagrinti vyriausyb, atsivelgdama pataisas ir pasilymus. Vyriausyb nutar perduoti konstitucij tautos referendumui. Konstitucijos primimas, referendumo rengimo kompanija: balsavimas. 66 proc. pasisak u nauj konstitucij, dar didesnio palaikymo konstitucija susilauk kolonijose.

Konstitucijos keitimas ir pataisos


Teis silyti pataisas turi: a.) valstybs vadovas (Pranczija); b.) Vyriausyb (Italija); c.) tam tikra deputat grup (Japonija, Belgija); d.) federacijos subjektai (Vokietija, Argentina); e.) Tautos dalis (Italija) Pataisos primimas: Paprastai pataisa priimama parlamente tam tikra kvalifikuota bals dauguma. Jei parlament sudaro dveji rmai, pataisa turi bti priimama abiej rm kvalifikuota bals dauguma. Kai kuriose alyse konstitucijos pataisoms turi pritarti tam tikras federacijos subjekt skaiius. Reikmingos pataisos priimamos Tautos referendumu. U t pai patais gali bti reikalaujama balsuoti du kartus, esant tam tikrai pertraukai tarp balsavim, kai kur net reikalaujama, kad antrasis balsavimas bt atliekamas naujai irinkto parlamento (Italija). Apribojimai: Prezidentas neturi teiss vetuoti konstitucijos patais. Iimtis Indija, Pakistanas. Yra nustatomos tam tikros nekeiiamos normos: dl teiss demokratin opozicij, (Nyderlandai), respublikos valdymo form (Italija). Konstitucij draudiama keisti ypatingosios padties, karo metu (Albanija).

Konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol


Koki konstitucij reikia saugoti? Ji turi bti: a.) faktin b.) priimta Tautos c.) tvirtinanti asmens teisi ir laisvi pirmenyb prie valstybs interesus d.) teisin konstitucija (btinas, taiau ne vienintelis konstitucijos turinio kriterijus). Konstitucij vertindami kaip juridin reikm turint dokument: a.) Konstitucij laikome valstybs teisins sistemos centru, kuriame sukaupti esminiai teiskros, teissaugos ir vieo administravimo principai. b.) Suvokiame, jog konstitucins teiss subjektai gali pltoti konstitucinius teisinius santykius tik vadovaudamiesi konstitucijos imperatyviomis, alternatyviomis ar dispozityviomis nuostatomis. c.) Numatome ir tikimyb jiems smoningai ar nesmoningai paeisti konstitucijoje numatyt tvark. d.) Neivengiamai susiduriame su konstitucins atsakomybs problema.

Konstitucins atsakomybs kategorija kelia daugyb klausim: a.) Kas laikytina konstitucijos paeidimu (konstitucinio teiss paeidimo materialus/subjektyvus turinys)? b.) Kas turi teis klausti vyko konstitucins teiss paeidimas ar ne (konstitucinio teisminio tyrimo iniciatoriai)? c.) Kas gali klausim nagrinti (konstitucins justicijos institucija)? d.) Kaip galima sankcionuoti konstitucins teiss paeidim (konstitucins justicijos institucijos kompetencija)? e.) Kokiomis poveikio formomis sankcij galima realizuoti (konstitucins atsakomybs realizavimo instrumentai)? f.) Koks konstitucins atsakomybs santykis su kitomis teisins (administracin, baudiamoji, drausmin) ir neteisins (politin, moralin, etin) atsakomybs formomis? ie ir daugyb kit klausim kyla bet kuriam konstitucini teisini santyki subjektui, veikianiam valstybje, kurioje tvirtintas juridins konstitucijos modelis.

Konstitucins atsakomybs ssaja su kitomis teisins atsakomybs formomis


U konstitucins tikrovs paeidimus galima pati vairiausia teisin ir neteisin atsakomyb baudiamoji, administracin, drausmin, politin ir kt. Daugelyje pasaulio valstybi konstitucin atsakomyb aprpia rins teisins ir neteisins atsakomybs formas. Todl vienas konstitucins teiss paeidimas gali sulaukti dvejopos teisins atsakomybs + neteisins atsakomybs grsms. tai BK gali bti numatyta, jog baudiamoji atsakomyb taikytina u valstybs perversm, antikonstitucini grupi krim, vieus raginimus smurtu paeisti valstybs suverenitet, valstybs paslapties idavim ir t.t.. ios prielaidos tiesiogiai formalizuojamos valstybs baudiamuosiuose statymuose. Taiau ivardint veik objektas konstitucija, konstitucin santvarka, konstitucini teisini santyki stabilumas. Todl veikos prieingumas teisei kyla i paios Konstitucijos vertybinio turinio. Kai tokias veikas atlieka valstybs veikjas, jo apkaltos proceso baigtis lemia btent konstitucins atsakomybs taikymo klausim.

Konstitucijos apsauga plaija prasme


1. Institucin apsauga. Konstitucijos apsaugos atsakomyb tenka aukiausioms valdios institucijoms parlamentui, vyriausybei, prezidentui. a.) Prezidentas konstitucingumo garantas (Pranczija, Portugalija, Rusija). Prezidento pareiga saugoti konstitucij siejama su priesaika (Vokietija). Veto teis. b.) Parlamentas taip pat turi galiojimus priirti, kaip vykdoma konstitucija. Tai vykdomosios valdios prieira (nepasitikjimas vyriausybe, valstybs vadovo apkalta), teiss akt konstitucingumo kontrol (kartu su KT Austrija, Vokietija, savarankika Ispanija, JK). Bikameralizmas. c.) Vyriausyb utikrina Konstitucijos apsaug valstybiniu ir regioniniu vieojo administravimo lygiu. d.) Teismai saugo konstitucij gyvendindami teisingum. Apeliacins ir kasacins instancijos teismai patikrina emesni teism priimtus sprendimus, esant pagrstai abejonei j teistumu. e.) Ombudsmeno institucija gina piliei teises ir laisves. Kartais suvokiama kaip konstitucinio taikdario institucija Pranczija (mediatorius). f.) Politins partijos. Pro-konstitucin politini partij ideologija yra svarbus politins sistemos komponentas, leidiantis tiktis susidariusios parlamentins daugumos lojalumo konstitucijai.

Konstitucijos apsauga siaurja prasme (konstitucin kontrol)


Konstitucins kontrols funkcij vykdo konstitucins justicijos institucijos bendrosios jurisdikcijos ar specials teismai/teism sistema, gyvendinanti konstitucin prieir. Konstitucionalizmo raida vairi teiss tradicijos platumose, suformavo dvejop konstitucins justicijos perspektyv: a.) Konstitucijos kontrol gyvendina vienas ar grup bendrosios jurisdikcijos teism. (Amerikietikas modelis) b.) Konstitucijos kontrol gyvendina vienas specialus teismas. (Europietikas modelis) Kas ta bendroji ir specialioji jurisdikcija??? a.) Bendroji teismai nagrinja ne tik konstitucins atsakomybs klausimus (Danija, Estija, Pakistanas). b.) Specialioji konstitucinis teismas nagrinja tik konstitucins atsakomybs klausimus (Kroatija, ekija, Portugalija). c.) Specialioji/mirioji konstitucinis teismas nagrinja konstitucins/administracins atsakomybs klausimus (Austrija)

Amerikietikasis modelis
1803 m. byloje Madison vs. Marbury, JAV AT pirmininkas J.Marshall ir kiti teisjai formuluoja vienus svarbiausi konstitucins justicijos bruo: a.) tik teismas gali aikinti ir interpretuoti konstitucij b.) teismas, nagrindamas byl klauso tik statymo (konstitucijos) c.) teismui konstitucinio gino alys yra lygios d.) teismo priimtas sprendimas, komentuojant konstitucini teiss norm taikymo tikslingum ir pagrstum, yra galutinis bei neapskundiamas e.) teismo sprendimas yra privalomas tik konstitucinio gino alims. 1886 m. Norton v. Shelby county byloje AT nustato santyk tarp Konstitucijos ir jai prietaraujanios teisenos. Nekonstitucinis statymas: a.) negalioja; b.) nesuteikia jokios teisins gynybos; c.) lygus nepriimtam statymui; Ilgainiui, JAV AT, monopolizavs Konstitucijos interpretavimo, aikinimo ir taikymo prerogatyvas, tampa svariu JAV politinio proceso dalyviu ir alies konstitucins santvarkos stabilumo garantu.

JAV AT konstitucins jurisprudencijos viraai


JAV AT raida paenklinta ir pasiekim ir nuopuoli virtinmis. 1830 aisiais metais, JAV AT patvirtinus indn gentis diskriminuojant Kongreso statym, AT teko atlaikyti didiul oponuojani nuomoni spaudim. Taiau jo sprendimas liko nepakeistas, AT ustojus tuomeiam prezidentui Jacksonui. 1896 m. AT byloje Plessy vs. Fergusson prim sprendim, jog atskiras baltj ir afro /amerikiei mokymas (segregacija) nepaeidia konstitucijos. Taip buvo pratsta rasin diskriminacija. 1954 m. AT itais bema prie 60 met padaryt klaid. Byloje Brown vs. Ministry of education teismas nusprend, jog atskiras mokymas yra savaime nelygus ir nusprend, jog valstybinse mokyklose segregacija nebegali bti taikoma. 1974 m. AT primus nepalank sprendim dl Watergate bylos tuomeio prezidento R.Nixon atvilgiu, visuomenje taip pat buvo abejota, ar valstybs vadovas laikysis jam numatyt konstitucini teisini pareig ir atsistatydins i valstybs vadovo posto. Visgi, R.Nixon pakluso JAV AT sprendimui. ie pavyzdiai rodo, jog AT pozicija itin smarkiai priklauso nuo aukiausi valdios institucij Prezidento ir Kongreso politinio atspalvio.

Amerikietikojo modelio paplitimas ir ypatumai


Konstitucins justicijos prerogatyvos suteikimas bendrosios jurisdikcijos teismams yra bdingas: a.) daugeliui Lotyn Amerikos valstybi - Ekvadoras, Kolumbija, Meksika; b.) Europoje toks modelis gana retas JK, Danija, Norvegija, vedija ir Estija; c.) Azijoje Pakistanas, Indija, Japonija. d.) Okeanija Australija, Naujoji Zelandija e.) Afrika Kongas, Piet Afrikos Respublika Bendrosios jurisdikcijos teism pagalba konstitucinje justicijoje: a.) pradedamas formuoti konstitucini teisini precedent klodas. b.) Konstituciniai teisiniai precedentai leidia itin smulkiai ir lanksiai interpretuoti konkrei konstitucijos norm, neukirsdami kelio rastis kitonikoms tos normos aikinimo preferencijomis prabgus daugeliui met ir pasikeitus realiai konstitucinei teisinei santvarkai. c.) Toks procesas sukuria gyvosios konstitucins teiss fenomen, kurio dka formalioji konstitucija per deimtmeius ilieka nepakitusi.

Europietikas modelis
Specialaus konstitucinio teismo doktrinin vizija gim Europoje, baigiantis I- ajam pasauliniam karui. i idja formuojasi paraleliai su teisins konstitucijos samprata. Europietiko modelio idjiniai tvai austr konstitucionalistai H.Kelzenas ir R.Eizemanas. Konstitucinio teismo instituto evoliucija: a.) ekija, Austrija (1920 m.), Ispanija (1931 m.) b.) Italija (1946 m.), Vokietija (1949 m.), Pranczija (1959 m.), Turkija (1961 m.), Jugoslavija (1963 m.) c.) Portugalija (1976 m.), Ispanija (1978 m.), Belgija (1983 m.); d.) Lenkija (1985 m.), Vengrija (1989 m.), Rumunija, Bulgarija (1991 m.), Albanija, ekija (1992 m.), Slovnija (1994 m.), Armnija (1996 m.); Konstitucinio teismo pavadinim vairov: a.) Konstitucinis teismas (Rusija, Turkija, Kroatija); b.) Konstitucin taryba (Pranczija, Kazachstanas, Moldova); c.) Konstitucinis tribunolas (Lenkija, Portugalija, Ispanija) d.) Arbitrao teismas (Belgija)

Europietiko modelio paplitimo prieastys


1. Europos alyse, skirtingai nuo anglo saks teisins sistemos ali suprantamas statymas. JAV ikeliama konstitucija, o Europoje statymas. Todl Europietikas modelis leidia nagrinti ne tik konstitucijos ir statymo, taiau ir statymo /postatyminio akto atitikimo klausimus. 2. Kontinentinje Europoje teisjai buvo mokami tik taikyti statymus. Konservatyvus europiei poiris bendrosios jurisdikcijos teism teisj kompetencijos ipltimo galimybes, privert i teis atiduoti konstitucinio teismo teisjams, isaugant original teisins sistemos stubur. 3. Europos teismams bdinga specializuot teism sistema. Skirtingai nei JAV, Europoje daug lanksiau velgiama teismins valdios kompetencijos pasidalijim tarp teism. Administraciniai (Pranczija), ems/emvaldos (Vokietija), eimos (Italija) ir kiti teismai sudar palanki aplink konstitucinio teismo idjos vystymui. 4. Tarpukario Europos ali konstitucijas buvo lengva pakeisti. Todl sukuriama spec. institucija sprendianti teiss akt konstitucingumo klausimus. 5. lugus Varuvos pakto socialistiniam blokui, naujos valstybs paveldjo sensias teismins valdios institucijas, kuri organizacija buvo gana panai Vakar Europos ali teismines sistemas. Konstitucinio teismo instituto diegimas buvo kur kas lengvesnis, nei visos teisins sistemos kaita, tvirtinant teisins konstitucijos samprat.

Specialios konstitucins justicijos institucijos sudarymo tvarka


1.) Konstitucinio teismo teisj skaiius. Latvija 7, Slovakija 9, Belgija, Ispanija 12, Portugalija 13, Italija 15, Vokietija 16 (proporcingai emi skaiiui), Austrija (skaitant atsarginius teisjus) 20, Rusija 19; 2.) Institucijos, dalyvaujanios konstitucinio teismo aparato formavime. Teisj kandidatr teikime gali dalyvauti visos 3 valdios: a.) Proporcingas dalyvavimas: visos valdios po lygiai. Piet Korja 3*3 b.) Neproporcingas dalyvavimas: Ispanija Generaliniai Kortesai 8, Vyriausyb 2, Teismai 2. 2 valdios. Austrija. Vyriausyb 8, Parlamentas 6. 1 valdia. Vokietija. Po(8) kandidatus teikia/renka Bundestagas/Bundesratas Institucija, skirianti pasilytus teisjus pareigas: a.) Parlamentas Portugalija, Vokietija b.) Valstybs vadovas. PrezidentasItalija, Austrija. KaraliusBelgija, Ispanija Konstitucinio teismo pirmininko skyrimo kompetencija: a.) Parlamentas (Vokietija rotacijos tvarka) b.) Prezidentas (Austrija, Pranczija) c.) Konstitucinis teismas (Italija, Portugalija) d.) federacijos subjekt kalbins grups (Belgija, rotacijos tvarka)

Konstitucinio teismo teisj statusas


galiojim trukm: Daniausiai galiojim laikas yra 12 met. Iimtis Austrija, Turkija. Portugalijoje, Korjoje 6 metai, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Pranczija 9 metai, Albanija, Rusija 12 met, Serbija iki gyvos galvos. Teisj kaita: Vien konstitucini teism sudtis nesikeiia (Portugalija, Mongolija) per vis kadencijos laik, kit keiiasi rotacijos principu (Ispanija, Rumunija). Teisj kadencij skaiius: Paprastai renkami vienai kadencijai (iimtis Vengrija, Sirija, Beninas). Reikalavimai kandidatams konstitucinio teismo teisjo pareigybes: a.) Amiaus. Nenustatyta riba Italija, Pranczija, Portugalija. Minimalus amius Vokietija, Belgija 40 m., maksimalus Austrija, Belgija 70 m. b.) Kvalifikaciniai. Btini teisininko isilavinimas. ymus teisininkas Albanija, Kroatija, Makedonija. Alternatyvs parlamento nario (Belgija), aukiausiojo teismo teisjo (VFR), pedagogo (Austrija) karjeros praktika. c.) Su teisjo statusu nesuderinami kriterijai: kitos valdios institucij (Parlamento, vyriausybs) atstovai (absoliuiai visos alys), politini partij vadovai, nariai (Austrija, Pranczija), vietos savivaldos institucijos atstovai (Pranczija), visuomenini organizacij vadovai ar tarnautojai (Ispanija); valstybs karjeros tarnautojai (Belgija, Portugalija);

Konstitucins justicijos institucij kompetencija


1. Teiss norm akt konstitucingumo kontrol Neribotos kontrols koncepcija nra apibrta: koki teiss norm konstitucingumas gali bti tikrinamas. Bdinga Amerikietikajam modeliui Ribotos kontrols koncepcija teiss aktai, kuri atitikim konstitucijai nagrinja konstitucins prieiros institucijos yra numatyti Konstitucijoje ar Konstitucinio teismo statyme. Bdinga Europietikam modeliui. Galimi variantai: a.) parlamento akt konstitucin kontrol reglament, statut, kit vidaus akt atitikimas konstitucijai numatytas daugelyje valstybi Pranczijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. b.) Postatymini akt konstitucin kontrol Prezidento, Vyriausybs, kit centrini inyb priimti aktai. vairiose alyse yra numatyta nevienoda apimtis teiss akt, kuri gali bti tikrinami tik Vyriausybs teiss aktai (parlamentins respublikos), Prezidento ir Vyriausybs teiss aktai Rusija, Lenkija, Slovakija. c.) tarptautini sutari konstitucingumo kontrol egzistuoja daugelyje valstybi (Ispanija, Portugalija, Moldova, Rusija) d.) vietos savivaldos institucij teiss akt atitikimo konstitucijai kontrol (Slovakija, Slovnija, ekija).

2. (ne) oficialus ir privalomas konstitucijos aikinimas vykdoma, siekiant utikrini konstitucijos norm stabilum, viening i norm turinio traktavim. Oficialus: Armnija, Vengrija, Slovakija, Rusija. Neoficialus: i funkcija nra konstituciniam teismui numatyta, taiau nagrindamas konkreia byl, jis vis viena atlieka konstitucijos aikinim (Estija, Danija)
3.valdi atribojimo principo utikrinimas ginai tarp valstybs institucij. Specialios procedros yra numatytos Austrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje. a.) sprendiami ginai tik tarp aukiausi institucij prezidento, parlamento, vyriausybs, aukiausiojo teismo (Portugalija, Lenkija) b.) sprendiami ginai tarp centrini ir vietini institucij, federacijos subjekt (ekija, Belgija, VFR), region (Ispanija) 4. rinkim ir referendum kontrol - konstitucins justicijos institucijai yra suteikti plats galiojimai (Pranczijos Konstitucin Taryba veikia kaip sprendiamoji institucija nagrinja skundus dl rezultat 74 proc. vis sprendim). Kitose alyse referendum bei rinkim rezultatai yra skundiami apeliacine tvarka (VFR). Naikinamasis referendumas Italija (500000 asm.)

5. pareign padaryt konstitucijos paeidim tyrimas ir j nualinimo nuo pareig klausim sprendimas apkaltos procedra Daugelyje valstybi apkaltos procesas iimtin parlamento kompetencija. Taiau parlamentas tai politin institucija, todl rezultatai gali priklausyti nuo kaltinamojo politins orientacijos. Siekiant ivengti subjektyvaus sprendimo, toks klausimas pavedamas konstituciniam teismui. Konstitucinio teismo vaidmuo apkaltos procese: Vengrijoje, Slovakijoje, Slovnijoje konstitucinis teismas pats sprendia Prezidento nualinimo klausimus. (Kol kas mieganios kompetencijos) Kitose valstybse konstitucinis teismas tik fiksuoja konstitucijos paeidim, klausimo sprendimas parlamento funkcija (Italija, Rumunija). 6. politini partij konstitucingumo kontrol numatyti tik kai kuri ali konstitucijose ar konstitucini teism statymuose. Tai dvejopo pobdio veikla: tikrinamas partijos krimasis ir veikla, ivada teikiama atsakingai institucijai (Teisingumo ministerijai) (ekija) konstituciniai teismas patys sprendia klausim dl partijos pripainimo antikonstitucine ir priima sprendim (Vokietija 1952;56 m.).

7. Teiss sprag (omisij) alinimas konstitucinis teismas nurodo parlamentui teisins sistemos sprag ir jos panaikinimo galimybes (Portugalija). 8. Konstitucins teiss atmimas numato Vokietijos federacijos Pagrindinio statymo 18 str. tai labai retai eina konstitucins prieiros institucijos kompetencij. Vokietijos Federalinis teismas ia savo kompetencija pasinaudojo tik du kartus (abu dl parlamentaro mandato atmimo)

9. Valstybs institucij konsultavimas bdingas tik tam tikros alims. Paprastai konsultuojamas valstybs vadovas, tai bdinga bendrosios teiss tradicijos valstybms. Konsultavimas nra privalomas, todl, kad nra sprendiamas joks ginas. Europoje i funkcij naudojasi Pranczijos konstitucin taryba jis konsultuoja Prezident dl referendumo organizavimo ir Prezidento ypating galiojim gyvendinimo.

Konstitucinis skundas
Konstitucinis teismas gali tirti skundus dl mogaus teisi ir laisvi paeidim. Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovnijoje, Latvijoje gali nagrinti fizini ir juridini asmen (individualius), asmen grupi ir susivienijim (kolektyvinius) skundus. Tokiems skundams gali bti teikiama nevienoda reikm. Paprastai juos nagrinja keli (3;5) teisj kolegija, raytinio proceso tvarka. Visos sudties teismas ir odinio proceso bdu konstitucinius skundus nagrinja tada, kai juose skundiamas keli teiss akt konstitucingumas ar pareikjas yra marginalus asmuo. Praktika vedus konstitucin skund (VFR, Latvija), j nagrinjimas uima per 70 proc. KT veiklos laiko. Kita tendencija KT nurungia AT kompetencij (super -kasacija) Portugalija, Ispanija, Lotyn Amerikos valstybs numato konstituciniam teismui amparo procedr. Amparo procedra inagrintas skundas yra individualaus pobdio. Prieastis skundiamas bet kokios grandies bendrosios jurisdikcijos teismo sprendimas, kuris svarbus tik bylos alims. Skirtumas nuo konstitucinio skundo pareikjas negali ginyti teiss akto konstitucingumo. Taip KT priartja prie bendrosios jurisdikcijos teism.

Asmens konstitucinis teisinis statusas


Asmens konstitucini teisi ir laisvi samprata istorin raida
Nuo seno egzistuoja du poiriai mogaus teisi esm: 1.Natralistinis. 2.Pozityvistinis. Natralizmo atveju mogaus teises suprantamos kaip prigimtins mogaus savybs, egzistuojanios aukiau valstybs ir nepriklausomai nuo valstybs. Valstyb ir visuomen privalanios tik jas saugoti ir rpintis, kad jos bt gyvendintos. Fiksuojamas paiose pirmosiose konstitucijose (JAV 1789 m., Pranczija 1791 m.), vliau pltojasi paraleliai su konstitucionalizmo pltra (iskyrus fasadin konstitucij, kiekviena faktin konstitucija yra neabejotinas mogaus teisi ir laisvi konstitucinis vertinimas). Pozityvizmo poiriu mogaus teiss kyla i valstybs, kuri savo nuoira jas mogui suteikia, nustato j mast, o panorjusi gali jas taip pat savo nuoira siaurinti ar kai kurias ir visikai likviduoti. ia teigiama, kad mogus i prigimties neturi joki teisi, kad jos atsiranda tik i tos organizuotos bendrijos, kurioje asmuo gyvena. is poiris paprastai bdingas autoritarinms arba totalitarinms valstybms TSRS 1924 m., Kinijos 1912 m., Vengrijos 1919 m. konstitucijos.

Poiri kritika
Natralistins pairos ribotumu yra laikoma tai, kad ji deklaruoja mogaus teisi neatimamum, nesvarstydama klausimo, kaip is neatimamumas dera su gyvenimo realijomis, su asmens pareiga legalizuoti savo teises visuomenje atitinkam pareig vykdymu, su teiss paeidimais, teisine atsakomybe, dsningai ribojania prigimtines mogaus teises. Be to, i paira neatsako klausim, ar mogus gimsta su paia subjektine teise, ar tik su tokios teiss poreikiu ( teisnumu), nes pati teis yra ne biologins, o socialins prigimties. Pozityvistinis poiris nepakankamas del teigiamos valstybs pirmenybs prie asmen ir nepaisant objektyvi kriterij, kurie apribot valstybs savival teiskroje. Jis abejingas tam, ar konkreiuose statymuose knijama valstybins valdios pagarba mogaus teisms, ar savival t teisi atvilgiu. Jam svarbu ne statymo turinys, o tik jo laikymosi utikrinimas. iuolaikinei mogaus teisi koncepcijai bdinga kompromisin nuostata: mogaus teiss yra prigimtins. Jos tvirtintos visose pokario tarptautinse deklaracijose, konvencijose, paktuose taip pat daugelio ali konstitucijose. Tuo tarpu pozityviosios teiss udavinys - prigimtini mogaus teisi ir laisvi utikrinimas.

mogaus teisi ir laisvi konstitucin raida


Nagrinjamas procesas laiko prasme (1789 2006) daug aikesnis nei turinio prasme. Vien aplinkyb, jog mogaus teisi ir laisvi sraas nra baigtinis, atspindi jo platum ir begalin kitim. Nereikt manyti, jog mogaus teiss ir laisvs konstitucijose pltojosi tik teigiama linkme ir tik visuotinai. Tam, kad sivaizduotume klausimo problematik, panagrinsime kelias konkreias mogaus teises.
Teis gyvyb (mirties bausms udraudimas konstitucijoje). Nors mogaus teis gyvyb vis kit teisi ir laisvi pagrindas, toli grau ne visos valstybs net ir iandien ios teiss nelaiko absoliuia. Daugiau nei 70 valstybi (Botsvana, Gvatemala, Kinija) konstitucijose mirties bausm vis dar legali baudiamoji sankcija. Todl tvirtinti, es teis gyvyb iais laikais visuotinai pripainta, bt klaidinga. Mirties bausms taikymo pagrindai: a.) mogudyst (Jordanija, adas); b.) Nusikaltimai monijai (Izraelis); c.) Terorizmas (Peru, Baltarusija); d.) Narkotik gabenimas, platinimas, gaminimas (Indonezija, ri Lanka); e.) Lytiniai nusikaltimai (Saudo Arabija, Kirgizija); f.) Nusikaltimai valstybs tarnybai (Kinija); g.) Valstybs idavyst (Zimbabv, Tanzanija); h.) mogaus pagrobimas (Iranas);

Mirties bausms panaikinimo konstitucijose istorin raida


Regionai: a.) Piet Amerika. 1863 m. Venesuela, 1910 m. Kolumbija, 1906 m. Ekvadoras, 1907 m. Urugvajus, 1981 m. Brazilija, 1992 m. Paragvajus; b.) Centrin ir iaurs Amerika. 1877 m. Kosta Rika, 1903 m. Panama, 1966 m. Dominika, 1976 m. Kanada, 2005 m. Meksika; c.) Okeanija. Australija (Kvinslendas 1922 m., Naujasis Piet Velsas 1986 m.), Naujoji Zelandija 1989 m., Samoa 2004 m.; d.) Azija. 1976 m. ri Lanka, 1989 Kamboda, 1993 m. Hong Kongas 1997 m. Nepalas, 2004 m. Turkija; e.) Afrika. 1981 m. Kapo Verd, 1990 m. San Tom ir Princip, Namibija, Mozambikas, 1992 m. Angola, 1997 m. PAR, 2005 m. Liberija; f.) Europa. 1865 m. San Marinas, 1949 m. VFR, 1962 m. Monakas, 1968 m. Austrija, 1972 m. vedija, 1976 m. Portugalija, 1979 m. Norvegija, 1981 m. Pranczija, 1982 m. Nyderlandai, 1992 m. veicarija, 2004 m. Graikija;

Asmen politinis lygiateisikumas. Moter teis dalyvauti rinkimuose.


Regionai: a.) iaurs ir Centrin Amerika. 1807 m. Niu Dersis, 1869 m. Vajomingas, 1920 m. visos JAV, 1916 m. Kanada, 1934 m. Kuba, 1939 m. Salvadoras, 1941 m. Panama, 1942 m. Dominika, 1953 m. Meksika; 1955 m. Hondras; b.) Piet Amerika. 1928 m. Gajana, 1929 m. Ekvadoras, 1932 m. Brazilija, Urugvajus, 1938 m. Bolivija, 1947 m. Argentina, 1955 m. Peru; c.) Okeanija. 1861 m. Piet Australija, 1899 m. Vakar Australija, 1902 m. visa Australija, 1893 m. Naujoji Zelandija, 1932 m. Maldyvai, 1937 m. Filipinai, 1945 m. Indonezija; d.) Azija. 1922 m. Birma, 1924 m. Mongolija, 1931 m. ri Lanka, 1932 m. Tailandas, 1935 m. Indija, 1945 m. Japonija, 1946 m. Vietnamas, 1952 m. Libanas, 1965 m. Afganistanas, 1972 m. Bangladeas, 2001 m. Bahreinas; e.) Afrika. 1945 m. Senegalas, 1946 m. Kamernas, Kenija, Liberija, 1948 m. Nigeris, 1955 m. Etiopija, 1956 m. Egiptas, Malis, Mauricijus, 1958 m. Madagaskaras, Zimbabv, 1975 m. Angola, Mozambikas; f.) Europa. 1862 m. vedija, 1869 m. JK, 1906 m. Suomija, 1913 m. Norvegija, 1918 m. Austrija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Estija, 1931 m. Ispanija, 1945 m. Jugoslavija, 1953 m. Vengrija, 1959 m. San Marinas, 1971 m. veicarija, 1984 m. Lichtenteinas;

Moter teiss dalyvauti rinkimuose ilygos:


a.) Mokesio moktojo cenzas (Australija 1869 m.) b.) Santuokos cenzas (vedija 1862 m.) c.) Nals cenzas (Kanada 1883 m. ) d.) Rass cenzas (PAR 1930 m.) e.) Isilavinimo cenzas (Portugalija, 1931 m.) f.) Nekilnojamosios nuosavybs cenzas (Bermudai 1944 m.) g.) Tikjimo cenzas (Kuveitas, 2004 m.)

h.) Dalin rinkim teis, leidiant balsuoti tik vietos savivaldos lygiu (1908 m. Danija, 1919 m. Belgija, 1925 m. Italija, 1947 m. Meksika, 2000 m. Kataras.)

mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos

1. Turinio prasme: Asmenins, Politins, Socialins, Ekonomins, Kultrins 2. Istorine prasme (K.Vasak): a.) Asmenins, politins teiss b.) Socialins, ekonomins, kultrins teiss c.) Solidarumo (taikos, sveikos aplinkos) teiss; d.) Moderniosios (asmens tapatybs, reprodukcijos) teiss; 3. Kiekybine prasme (J.Costa): a.) Asmenins teiss b.) Kolektyvins (grupins) teiss c.) Specialiosios subjektins teiss (gjai, vaikai, nuteistieji) c.) Taut teiss d.) monijos teiss;

4. Pagal asmens santyk su valstybe (anglo-saks teiss tradicija): a.) Pozityvios teiss/laisvs (teis laisvai pasirinkti profesij) b.) Negatyvios teiss/imunitetai (draudimas valstybei persekioti asmenis, cenzruoti spaud, riboti politini partij veikl); 5. Pagal teiss apibrtumo laipsn: a.) Pagrindins (asmens sins laisv) b.) Ivestins (tikjimo laisv, skaitant laisvamanyb); 6. Pagal valstybs politin ideologij: a.) asmen teiss ir laisvs (Lenkija, Kroatija) b.) piliei teiss ir laisvs (Vokietija, Ispanija) c.) dirbanij (proletariato) teiss ir laisvs (TSRS, Kinija) 7. Pagal teiss slyginum: a.) Absoliuios (neatimamos) mogaus teiss teis gyvyb, sveikat, asmens garb ir orum; b.) Santykins (ribotinos) mogaus teiss teis nuosavyb, korespondencijos konfidencialum, pasisakym laisv; 8. Pagal teiss tikslingum: a.) Materialios teiss (teis dalyvauti valstybs valdyme) b.) Procesins teiss (teis dalyvauti rinkimuose);

Teiss ribojimo pagrindai


Absoliuti teis gyvyb gali bti apribota: a.) Nusikaltimai karo tarnyboje, nepriklausomai nuo valstybs politins padties (Fidis, 1964 m., il 1985 m.) b.) Militaristiniai nusikaltimai (valstybs idavyst) karo padties metu (Brazilija 1979 m., Peru 1992 m.) c.) Nusikaltimai visuomeninei tvarkai tarptautinio ginkluoto konflikto metu (Salvadoras 1973 m.) d.) Nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis karo padties metu (Latvija 1995 m.) e.) Politiniai nusikaltimai karo metu (Izraelis 1962 m.) f.) Kolaboravimas su izraelieiais, nepriklausomai nuo valstybs politins padties (Palestina 2005 m.) g.) Ksinimasis nuudyti valstybs vadov (Tailandas 2003 m.) h.) Sabotaas prie valstybs strateginius objektus (Vietnamas 2005 m.) j.) Homoseksualizmas (Jemenas 2005 m.)

Santykins (pasisakym, susirinkim) teiss ribojimo pagrindai


a.) Nacionalinio saugumo garantavimas. 2005 m. Australija deportavo ultra alij S.Parkin. b.) Visuomens taikos utikrinimas. Austrija 2006 m. 3 met laisvs atmimu nuteis politik D.Earving u holokausto auk niekinim. c.) Valstybins valdios negerbimas. 2003 m. Italijoje S.Berluskonis pareikalavo udrausti valstybinje televizijoje RAI stiliumi panau Dviraio ou rengin. Nepaisant to, jog vliau teismas panaikino vyriausybs sprendim, ou nebuvo pratstas. d.) Valstybins valdios institucij saugumas. 2005 m. JK Parlamentas prim akt Dl rimt organizuot nusikaltim prevencijos, kuriuo udraud be leidimo piketuoti ariau nei 1 kilometras nuo parlamento pastato. e.) Visuomens informavimo priemoni cenzra. Daugelyje valstybi draudiama masinse informavimo priemonse populiarinti pornografij, genocid, smurt, psichotropines priemones. JK draudiama populiarinti saviudybes.

Tarptautinis mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas


Pasauliniu lygiu

1878 m. Berlyno sutartis dl religini grupi ir nacionalini maum. 1920 Taut lygos krimas. Nuo 1920 Taut lyga pradedant sutartimi su Lenkija 1920 m. su eile valstybi sudar dviales sutartis ds valstybi nacionalini maum teisi utikrinimo. 1948 m. JTO Visuotin mogaus teisi ir laisvi deklaracija, 1951 m. JTO Konvencija dl genocido prevencijos ir jo baudiamojo vertinimo, 1966 m. JTO Politini/ pilietini ir socialini, ekonomini, kultrini teisi paktai, 1969 m. JTO konvencija dl vis ri diskriminacijos panaikinimo, 1981 m. JTO konvencija dl vis ri diskriminacijos moters atvilgiu panaikinimo, 1989 m. JTO konvencija dl vaiko teisi apsaugos;

Regioniniu lygiu
Piet/ iaurs Amerika (Amerikos valstybi organizacija AVO)
AVO Konvencija 1948 m., 1969 m. AVO papildyta konvencija, 1989 m. AVO papildomas protokolas del socialini, kultrini, ekonomini laisvi. AVO ekonomins, socialins, kultrins tarybos rengia ataskaitas, praneimus AVO generalinei asambljai, AVO mogaus teisi gynimo komisija 1959 m. AVO mogaus teisi teismas 1980 m.

Europa
Europos konvencija 1950 (1953) m., 1975 m. Helsinkio aktas. 6- asis protokolas del mirties bausms 1983 m. , Europos socialin chartija 1961 m., Vienos monikojo matmens principas, unifikuotos mogaus teisi sistemos pltot vykusi Kopenhagoje 1990 m. 1987 m. Europos Konvencija prie valstybs institucij sulaikyt arba kalint asmen kankinim. Institucijos: Komisija, Bendrij teismas, Teisingumo teismas, Ombudsmenas.

Afrika
1981 AFO konvencijos primimas, 1986 sigaliojo. Plataus turinio, apima ne tik individualias, taiau ir kolektyvines bei taut teises taut lygyb. Kalbama apie apartheido, sionizmo, kolonializmo grsmes, akcentuojama pabgli teisin padtis. Veikia Komisija i 11 asmen.

Konstitucins asmens pareigos


Konstitucins pareigos gali bti skirtos: a.) ir asmeniui ir pilieiui b.) tik pilieiui; JAV pavyzdys: Pirmajai grupei priklauso pareiga laikytis konstitucijos ir statym, j sudaryt sutari, mokti mokesius, laikytis priesaikos teisme. Antrajai grupei priklauso pareiga ginti ir saugoti Konstitucij, laikytis ir padti kitiems vykdyti federacinius ir federalinius statymus, tarnauti prisiekusiaisiais teisme. Liberalios etatistins krypties konstitucijos fiksuoja kur kas platesn pilieio pareig rat. 1987 m. Haiio konstitucija nustato: a.) pareig mokyti ir ugdyti save b.) pareig gerbti ir tausoti aplink c.) pareig saugoti valstybs ir visuomens turt d.) pareig padti kitam asmeniui nelaims atveju e.) pareig stengtis utikrinti taik f.) pareig dalyvauti rinkimuose;

Kitos pareigos
a.) Tvyns gynyba. Daugelyje valstybi yra numatyta privaloma karin tarnyba. Pilieiai vyrai (Izraelyje taip pat ir moterys) yra aukiami karinn tarnybon tam tikram laikotarpiui (nuo puss met iki 2 met) ir po jo yra atsargoje. Pasaulyje yra apie 20 valstybi, kuriose nra privalomosios karins tarnybos: Italija (panaikinta 2004 m.), Vengrija (panaikinta 2004 m.), Nyderlandai (panaikinta 1995 m.). b.) Itikimyb valstybei. Rumunijos 1992 m. konstitucijos 54 str. I piliei reikalauja ventos itikimybs valstybei. c.) Pareiga dirbti. Japonijos 1946 m. konstitucijos 27 str. numatyta pareiga pilieiams dirbti valstybs ir visuomens labui. d.) Totalitarinio socializmo valstybse (TSRS, Kinija, Kuba) konstitucijos numato ir kitas pareigas dirbti, nedrumsti vieosios tvarkos, saugoti tvyns garb, saugoti valstybin paslapt, sustiprinti taut solidarum, pan. Paprastai tokios pareigos yra ne tik teisinio, taiau ir ideologinio /moralinio pobdio.

Konstitucini teisi ir laisvi garantijos


1) Ekonomins. Rinkos ekonomikos valstybse ekonominms ir politinms garantijoms konstitucijoje nra skiriama daug dmesio. Akcentuojamos detaliai reguliuojamos teisins garantijos. Pagrindin socialin ekonomin teisi garantija yra nuosavybs turjimas, kas suteikia asmeniui galimyb nepriklausomai gyvendinti savo teises. 2) Politins. Politins garantijos yra siejamos su tautos valdios gyvendinimo formomis laisvais rinkimais, valdi padalijimu, referendumais, daugiapartikumu, piliei dalyvavimu valdyme. Marksistinje doktrinoje ios garantijos siejamos su valstybins valdios pobdiu. Tikra garantija yra laikomas valdios sutelkimas darbinink, darbinink inteligentijos, valstiei rankose. 3) Teisins. Pagrindin teisin garantija tai teisin valstyb. Naujausiose konstitucijose jau kalbama apie pagrindinius teisi gynimo bdus kreipimasis teism, teismo bei valstybs vadovo vaidmuo teisi apsaugoje, ombudsmeno vaidmuo.

Konstitucijos ir statymai numato vairius teisi gyvendinimo bdus: a.) atvykimo bdas nereikalingas joks iankstinis kreipimasis institucijas, galima tiesiogiai vesti udar susirinkim arba publikuoti straipsn, kritikuojant vyriausybs veikl. b.) registracijos bdas naudojantis atvykimo bdu, reikia usiregistruoti taiau tai tra techninio pobdio bdas. c.) Pareiktinis bdas tai iankstinis, valstybins valdios organ informavimas dl ketinimo gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas daro ios teiss gyvendinim neteistu. d.) Leidimo bdas tam tikroms teisms gyvendinti yra bdinas iankstinis tam tikr galiot institucij leidimas. e.) Teismini sankcij bdas naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu. savo konstitucine teise galima pasinaudoti laisvei, taiau ja piktnaudiaujant, ar paeidiant statym, yra numatyta atsakomyb. Konstitucini teisi apsauga tai taip pat ypatinga konstitucini teism bei kit konstitucins kontrols institucij funkcija. Pilietis (jei tai yra numatyta statymuose) gali tiesiogiai kreiptis ias institucijas. Taip pat asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz. JT mogaus teisi reikal komitetas), tarptautinius teismus (pvz.: Europos mogaus Teisi Teism), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi vidiniai teiss gynimo bdai.

Asmens teisinis santykis su valstybe. Pilietyb


Nors yra daugiau nei 200 pilietybi, vienas asmuo vienu metu gali bti tik vienos valstybs jurisdikcijoje. Jo statusas gali bti: pilietis, asmuo be pilietybs, gali turti kelias pilietybes, usienietis, bglys, perkeltasis, priverstinis persikllis. 1. Pilieiai plaiausias teisi ir pareig spektras. Usienieiams paprastai nepriklauso politins teiss (Europos Sjungos bei Skandinavijos valstybse usienieiams yra suteikiama teis dalyvauti municipalini organ rinkimuose). Lotyn Amerikos alyse galioja abipusikumo principas, tam tikras pareigas gali eiti tik pilieiai. 2. Usienieiai turi kitos alies pilietyb bei leidim gyventi tam tikroje valstybje. Iimtis diplomatai. Usienieiams gali bti pripainta teis dalyvauti visuomens susirinkimuose ir teikti peticijas (Pranczija, Belgija) 3. Asmens be pilietybs padtis panai usieniei, taiau jie negali pasinaudoti teise diplomatin gynyb. Usienieiai ir asmenys be pilietybs gali bti isisti i alies. 4. Asmenys su keliomis pilietybmis (bipatridai) - turi teises ir pareigas t valstybi, kuri pilieiai jie yra, klausimai dl teisi bei pareig kolizij yra isprendiami diplomatiniu bdu. Skiriama: skirting valstybi pilieiai ir valstybi/valstybi jungini (ES) pilieiai.

Pilietybs gijimas gimimu


1. Ius soli principas reikia, jog valstyb suteikia savo pilietyb jos teritorijoje gimusiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo natio. Laikomasi nuostatos, kad asmuo, gims po konkreios alies saule, turi teis jos pilietyb. (Kanada, Bolivija, Brazilija). 2. Ius sanguinis principas reikia, kad, gimimo atveju lemiam reikm vaidina ne gimimo vieta, o tv pilietyb. Gimusiojo pilietyb apsprendiama pagal tv pilietybes. (Vokietija, Danija). 3. Mirusis principas. Jei visos valstybs savo teisenoje grietai remtsi tik vienu i nurodyt dviej gimtosios pilietybs princip, pilietybs suteikimo gimusiajam klausimai bt itin ops. Sakykime, valstybje, tvirtinusioje ius soli princip, gimsta usieniei, kuri alis laikosi ius sanguinis principo, kdikis. Tam, kad ivengti panai ir vairi kit ginytin situacij, dauguma ali i dalies konstitucinje teisenoje praktikuoja abu principus, liberalizuoja pilietybs suteikim alternatyvomis pagal tv susitarim, taiko ius solis princip pamestinukams, kad ivengt apatrid problemikumo ir kt. Mirus principas veikia tokiose alyse kaip JAV, Didioji Britanija ir daugelyje kit.

Pilietybs gijimas dl nepriklausom aplinkybi


1. santuokos fakto paskoje pasikeitusi pilietyb. iuo keliu, pilietyb daniausiai pasikeiia nuotakai, kai svetimal iteka u konkreios valstybs pilieio. Toks bdas daniausias islamo alyse, taip pat Japonijoje. 2. vaikinimas. Tendencija vaikinamas asmuo iki 18 met. Bent vienas i tv turi bti valstybs pilietis (JK). Kai kada reikalaujamas vaikinamo asmens sslumo cenzas (Kanada. 3 m.) Nutrkus vaikinimo santykiui, pilietyb ilieka. 2. Teritorijos arba jos dalies perleidimas kitai valstybei. is kelias vadinamas optacija arba transfertu. a.) Optacijos esm jei vienos valstybs teritorija silieja kit teritorij, kit valstyb (nesvarbu kokiu bdu taikiu ar konfliktiniu), nelieka teritorijos, vadinasi nelieka valstybs, o kartu ir pilietybs instituto. Todl valstyb, prisiimanti teritorij vykdo optacij, t. y. suteikia tuo metu apatridams savo pilietyb. Istorijos pavyzdys 1962 m. Alyro ir Pranczijos teritorij pasikeitimas. Jei pereina tik teritorijos dalis, o paios valstybs suverenitetas ilieka, asmenys turi teis rinktis bti naujos, ar likti senos valstybs pilieiais. b.) Transfertas valstybs pilietyb asmeniui suteikiama nepriklausomai nuo jo valios (1945-1948 m. Rumunija, Vengrija, Estija, Karelija, Lenkija), keiiantis valstybi sienoms.

Pilietybs gijimas asmens praymu. Natralizacija


Natralizacija tai pilietybs suteikimas, asmeniui jos pageidaujant, ireikiant valin motyvacij, j knijant konkreiame prayme gyti pilietyb. vairi ali konstitucinje teisje numatomi nevienodi reikalavimai ir slygos, tam kad bt patenkintas natralizanto siekis. vairi ali konstitucinje teisenoje galima rasti itin kontrasting slyg: a.) Jungtiniuose Arab Emyratuose, kaip kad ir keliose kitose Azijos alyse, pilieiu negalima tapti neprimus islamo tikjimo. b.) Ekonomikai stiprios, ypa savo natio pabrianios valstybs pvz., Norvegija, vedija numato labai didelius reikalavimus (12 m. gyventi alyje ir kt.), apsunkina natralizacij vairiomis proceso subtilybmis. c.) Kitose alyse tiek natralizacijai keliami reikalavimai, tiek jos gyvendinimo tvarka yra paprastesni. Vengrijoje pilietybei gauti utenka alyje igyventi 3 m. termin. d.) Kilms cenzas. Brazilijoje lotyn kalba kalbani valstybi asmenims keliamas 1 met kandidatavimo laikotarpis, kitiems 30 met. e.) Jaunysts cenzas. veicarijoje sslumo metai tarp 10-20 dvigubinami. Praktikai visos valstybs apsunkina arba nesuteikia galimybs natralizantui patenkinti praymo, jei gaunama ini apie jo teistum, sirgim pavojingomis, nepagydomomis infekcinmis ligomis.

Natralizacija, nors ir suteikia asmeniui pilietyb, vis tik neprilygsta gimtosios pilietybs svoriui, ir kai kuri valstybi (JAV) teisena tai akivaizdiai pabria: prezidento post negali bti irinktas tas, kuris nra gims Jungtini Valstij pilieiu, ar nebuvo juo tuo metu, kai buvo patvirtinta galiojanti konstitucija Dar vienas natralizacijos ypatumas, lyginant j su gimtja pilietybe yra tai, jog kai kuri ali konstitucin teis numato situacijas, kada natralizacijos bdu gyta pilietyb gali bti atimta. Daniausiai tokia pilietyb atimama, jei asmuo, sulauydamas smoningai savo paties duot priesaik prie konkrei al, padaro ypa sunkius valstybinius, tarnybos nusikaltimus (veicarija, vedija, Kanada). Bipatridai neretai turi atsisakyti vienos i pilietybi, pvz. norint uimti atsakingas valstybs valdymo pareigas. Latvijos prezident Vyk Freiberga atsisak Kanados pilietybs. Valdinyst asmuo susisiedamas su valstybe duoda priesaik, kurioje pasiada bti itikimas monarchui (Tailandas, Japonija), tradicijoms ir religijai, nepaisydamas priesaikos, gali bti grietai nubaustas, skaitant pilietybs atmim. Piliei ne piliei santykis JAE, Kataras, Kuveitas ne piliei 50 proc. Ir daugiau.

Politins partijos pasaulio valstybse


Partijos Roma, Graikija, viduramiai. Btinas politins partijos egzistavimo kriterijus valstybs demokratikumas. iuolaikini partij raida prasideda nuo XVII-XVIII a. (pirmiausiai JK) vykusi buruazini revoliucij. J esm monarcho ir feodalizmo alinink kova prie varguomens ir inaudojam socialini klasi atstovus. Partij evoliucija neatsiejama nuo politini teisi realizavimo aspekt. Nors JAV federalistai (Madison, Smith) pasisak u nepartin valstyb, paioje valstybje jau po 30 met pradjo formuotis politiniai judjimai, vliau virt respublikon ir demokrat partijomis. Politini partij uuomazgos. JK. XVII a. pabaigoje Anglijoje susiformavo du pilietiniai judjimai toriai ir vigai. J konfrontacijos esm lojalumas ir priepriea karaliaus arlzo II-ojo propaguojamai religinei politikai. Pilietiniams judjimams prasismelkus parlament bei plintant rinkim teisei, judjimai transformuojasi politines partijas. a.) Toriai konservatoriai. 1824 m. G.Cunning pirm kart paminimi konservatori vard. Dar po 10 met, pasiraius vadinamj Tamworto manifest, konservatori vardas visuotinai paplinta. b. Wigai liberalai. To meto Vakar Europoje liberalizmas buvo siejamas su nuosaikiu reformizmu. Jungtinje Karalystje wigai perkriktijami liberalus 1868 m., j atstovui W.Gledstonui tapus ministru pirmininku.

Politini partij raida ir ideologij turinio pltot


Jungtinje Karalystje ir u jos rib paplit konservatoriai ir liberalai randa nauj konkurencijos dirv ekonomik. a.) Konservatoriai - protekcionistai (u vietins ekonomikos isaugojim ir jai palankios konkurencijos ilaikym) b.) Liberalai merkantilistai (U ekonomikos integralum ir aktyvesn merkantilizmo politik). XIX a. pabaiga socialist (leiborist) ikilimas proletariato klass iklimas ir j interes raika. JK leiboristai D.McDonald, TSRS komunizmas, ireiks marksizmo-leninizmo ideologijas. XX a. III deimtmetis nacionalsocializmas ir faizmas vienos tautos, rass iklimas. Po II pasaulinio karo, socialistins partijos kiek liberalizavosi ir suvelnino klasins prieprieos panaikinimo pozicijas. Paplito skandinavikas socialdemokratijos bumas. JK tsia veikl leiboristai, istm liberalus. Neo -konservatoriai ir neo -liberalai. Sumajus prieprieai dl tarptautins prekybos reglamentavimo, atsirado takoskyra dl regresyvini ar progresyvini mokesi taikymo bendrovms ir konsorciumams. 7-9 deimtmeiai. Politini partij interes sritis dar platja: alieji, pacifistai, klerikalai, separatistai, marihuanistai, dokeriai.

Politini partij veiklos konstitucinis reguliavimas


Politini partij instituto tvirtinimas konstitucinse sistemose. Pradia XIX amiaus pabaiga. Lygiai: a.) konstitucionalizacija. Daugelyje ali (Pranczija, Vokietija, Portugalija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija) politini partij institutas tiesiogiai tvirtintas konstitucijose. Kai kuri valstybi (Italija, Graikija) konstitucijose politini partij statusas apibrtas minint politines asmens teises arba valstybs santvark. Tokiu atveju politins partijos nelaikytinos savarankiku konstitucins teiss institutu. b.) detali statymin ir postatymin reglamentacija. Pagrindiniai altiniai. Politini partij veiklos statymai (VFR 1967 m., Portugalija, Austrija 1975 m., Ispanija 1978 m.). Politini partij veiklos finansavimo statymai (Suomija 1969 m., JAV, VFR 1973 m., vedija 1965 m.), politini partij reglamentai arba statutai. Ypa svarbs tose alyse, kuriose vyksta prie parlamentiniai partij vidiniai rinkimai (praimerizai) JAV, Kanada. Kiti statymai svarbs politini partij kontrols, veiklos ar narysts jose ribojimo prasme. VFR Konstitucinio teismo statymas, Italijos Respublikos prezidento statymas, Austrijos Federacijos karo prievolinink statymas.

1949 m. VFR pagrindinis statymas numato jog politins partijos steigiamos laisvai, ireikiant tautos politin vali. Reikalaujama i politini partij laikytis konstitucijoje tvirtint demokratini princip, veiklos ir finansini rodikli vieos atskaitomybs. Partij atitikimo nurodytoms nuostatoms atitikim sprendia VFR konstitucinis teismas. 1952 m. ir 1956 m. jis pripaino anti- konstitucinmis nacional socialist ir komunist partijas. 1977 m. Meksikos politini partij statymas: pilieiai gali jungtis nacionalines partijas. Tam, kad partija br steigta, reikia politins partijos veiklos princip deklaracijos, veiklos programos bei statuto. Partija gali bti registruojama laikinai ar visam laikui. ie du lygiai politinei partijai suteikia isam teisinio reguliavimo bv, kur sudaro: a.) politins partijos samprata, jos vaidmuo politinje sistemoje ir valstybs mechanizme. b.) politins partijos sukrimas ir registravimas c.) partijos programos ir ideologijos reglamentavimas d.) partijos veiklos ir struktros ypatumai e.) partijos finansins ekonomins veiklos ypatumai f.) partijos santykiai su valstybine (ypa parlamentu) ir vietos valdia.

Politini partij funkcijos


a.) politins programos sukrimas ir tobulinimas b.) partijos narysts propagavimas, partijos aktyvist ugdymas c.) elektorato mobilizavimas d.) partijos lyderi palaikymas ir j kontrol, politins valdios gijimas ir poveikis valdios institucijoms. e.) tautins integracijos skatinimas susiformuoja judjimas, siekiantis abstraki politini ir tautos mentaliteto tiksl Indijos Nacionalinis kongresas, Lietuvos Sjdis, Lenkijos Solidarumas. f.) Ideologin funkcija partija sukurdama savo veiklos program ireikia tam tikras socialins bties perversijas, kurios yra priimtinos vienai ar kitai visuomens interes grupei, j pasaulirai. g.) Komunikacin funkcija partijos yra puikus visuomens interes painimo informacinis kanalas valstybins valdios atstovams. is ryys yra grtamasis ir puikiausiai gyvendinamas per masins informacijos priemones, kai informacijos kaita vyksta valstybs valdiai pasisakant oficiozinje, o platiesiems visuomens sluoksniams nepriklausomoje iniasklaidoje. Partij komunikacin funkcija manoma tik tuo atveju, kai valstybje i ties veikia nepriklausoma iniasklaida. h.) valstybins valdios siekimas

Politini partij simbolika


Visos politins partijos save sieja su atitinkamomis spalvomis ir simboliais. Svarbiausias tikslas taip isiskirti i kit partij ir kurti savo vaizd, ypa prie rinkimus. Spalvos: a.) raudona paprastai atspindi kairisias socialist arba komunist (Italijos komunistai) partijas. b) mlyna arba juoda siejama su kategorikomis konservatyviomis pairomis (JAV respublikonai), taip pat klerikaliniais judjimais. c.) roin nuosaiks socialistai, socialdemokratai d.) geltona liberalai e.) oraninnacionalistins (Nyderlandai), reformistins (Ukraina) partijos f.) purpurin/balta rojalist arba monarcho alinink (Australijos, Naujosios Zelandijos) partijos g.) alia ekologini partij bei islamistini judjim spalva h.) ruda/juoda faist ir neofaist partijos. Neretai spalvos susilieja prie rinkimus, kai vairaus politinio spektro partijos tampa koalicij partneriais (VFR SDP ir alieji). Simboliai paukiai, litai rojalistai, kjai, pjautuvai socialistai, ro socialdemokratai, svastikos nacionalsocialistai, kartais skaiiai (Nyderland demokrat partija).

Politini partij klasifikacijos


Pagal politin spektr: tradicins kairiosios ir deiniosios bei centristins. Taip pat ekstremistins kairiosios/radikaliosios (Raudonosios brigados, Italija) ir deiniosios/reakcins partijos (Vokietijos nacionaldemokratai) . Pagal ekonomin spektr: socialistai, komunistai, socialdemokratai, liberalai, konservatoriai, faistai. Pagal valstybs santvarkos form: politins partijos, pasisakanios u valstybs valdymo principo gyvendinim parlamentins demokratijos, autoritarizmo (Meksikos revoliucionist partija) arba totalitarizmo (Kinijos komunist partija) keliu. Pagal religijos santyk su valstybe: klerikalins (pasisakanios u vienos ar kitos religijos palaikym) VFR Krikioni demokrat partija, Italijos Krikioni demokrat sjunga. Fundamentaliosios (pasisakanios u religijos viepatavim valstybje) Alyro musulmon lyga, Irano musulmon judjimas (dauguma partijos nari ventikai ir dvasininkai). Pagal interes atspindjim: klasikins (darbininkai, verslininkai, inteligentai), egzotikos (Alaus Lenkija, Marihuanos Izraelis, Australija, Ispanija, Kanada, gj, prostitui, biseksual lygos Nyderlandai, veicarija) partijos.

Pagal nacionalin identitet: nacionalins partijos etnini maum partijos, nacionalins identifikacijos judjimai Suomijos ved partija, Danijos vokiei partija. Kai kur tokios partijos udraustos (Bulgarija). Separatistins partijos (Korsikos, Andalzijos, kotijos nacionalistai), nacionalistins partijos Pranczijos Nacionalinis frontas (Le Penas). Pagal aplinkos apsaugos spektr: ekologins partijos alieji JAV, Ispanija, Vokietija, Pranczija. Pagal rinkj lyt: Moter partijos. Atsiradusios 5-6 prajusio amiaus deimtmetyje, ypa populiarios iaurs vakar Europoje: Skandinavijos alys, Nyderlandai, Belgija, Islandija, Danija. Vyr partijos musulmon lygai priklausani valstybi (Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Libanas, Sirija) politiniai judjimai. Pagal politins partijos nari skaii kadrins ir masins. Pagal dalyvavim valstybs valdyme: parlamentins ir neparlamentins. Parlamentins pozicins ir opozicins. JAV pavyzdys. Parlamentins Respublikonai, Demokratai, neparlamentins alieji, liberalai, lojalistai ir kt. Pozicins/opozicins - svyruoja vytuokls principu. Pagal politins partijos socialin identitet: darbinink, emdirbi, agrarins. JK leiborist partijos 75 proc. nari priklauso darbinink klasei. Pagal politini partij gaus: 1partins, 2(3)partins, daugiapartins.

Vienpartins ir bepartins politins santvarkos


Abejais atvejais valstybje nebelieka politins sistemos stuburo. Politins partijos funkcijos nebeaktualios. Tikrasis politins partijos vaidmuo pridengti nedemokratin valdym, tarnauti vienos visuomenins klass, reimo, vieno mogaus interesams. Nra partij monarchistinse valstybse Omanas, Kataras, Saudo Arabija (politin veikla baudiama mirtimi), Butanas, Jordanija, Bahreinas, Libija, Maldyvai, Tuvalu. Partij veikla ribojama arba sustabdoma Mauritanija, Gana, Gvinja. Vienpartins daniausiai - autoritarins, totalitarins valstybs: Kinija, TSRS, Vietnamas, Kuba, iaurs Korja, Mongolija. Paprastai veikia viena partija (pvz. faistai Italijoje, nacistai Vokietijoje, komunistai TSRS, tai bdinga dabartinms socialistinms valstybms). ios valstybs maskuojasi kvazipartikumu. Vadovaujantis vienos partijos vaidmuo yra tvirtintas konstitucijoje (pvz. Kuba). Jei socialistins konstitucijoje skelbiamas vadovaujanios partijos vaidmuo, tai treio pasaulio ali konstitucijose aptinkamos ypatingos partij gali garantijos (Gabonas).

Daugiapartins sistemos
Daugiapartin su keliomis lydermis (Italija Forza Italija, Italijos komunist partija, Italijos alieji) Daugiapartin su viena lydere (Meksika 1918- 1990 m. Institucin revoliucionizmo partija). Daugiapartin su viena dominuojania Japonija, (Liberal demokrat partija 1949-1993 m.), Singapras (Tautos paangos partija) alys kuriose yra fiksuotas partij skaiius - Brazilija 1966 -1979, Senegalas 1976 1990. Dvipartins JAV, Jamaika. Dvipartins su treia, prisidedania prie valdaniosios JK, Kanada Tripartins Suomija Partins sistemos niekada nebna vienodos ir pastovios. Kiekvienoje valstybje vyksta aktyvi politini partij kova ir kaita. Jaunoje valstybje paprastai susiformuoja daug ma partij, kurios vliau jungiasi stambesnius politinius darinius. Taip vyksta politini partij poliarizacija. Dar vienas politini partij sistemos raidos kriterijus valstybje nustatyta valdios institucij rinkim tvarka.

Dvipartini sistem anatomija


Dvipartins ir dvipartins su treia papildoma sistemos paremtos rinkim organizavimo vienmandatse teritorinse apylinkse pagrindu FPTP (First past the post). FTPT sistema lemia, jog visi balsai vienmandatje rinkim apygardoje paduoti u maiau rinkj paremtus kandidatus netenka prasms. FTPT sistema plaiai naudojama anglosaks teiss tradicijos kratuose. FTPT lemia i esms dvipartins sistemos susidarym, nes tarpusavyje lygiai gali konkuruoti tik stambs politiniai dariniai. Plaiau tokia elektorato susiformavimo strategija aptariama prancz sociologo M.Diuvere darbuose. Ypa svarbus dvipartins sistemos susiformavimo poreikis laikas. Tam neretai prireikia deimtmei ar net imtmei. tai JK dvipartikum lema tai, jog daugumos brit politins pairos yra tarsi paveldimos i kartos kart. Kai kada didij partij kov siskverbia regionins partijos, turinios palaikym tam tikroje valstybs dalyje (JK kot nacionalistai, Kanada Kvebeko nacionalistai. Iimtys. Labai retais atvejais FTPT sistema praudo stiprisias partijas. Pvz. 1926 m. Kanadoje, Manitobos provincijoje Konservatoriai rinkimuose federalin susirinkim negavo n vieno i 17 mandat, nors bendrame kiekyje surinko 42,5 proc. bals.

DVIPARTINS SISTEMOS ALININK ARGUMENTAI:


A.) SUDAROMA VEIKSMINGA VYRIAUSYB, PARLAMENTE SUSIDARIUS STABILIAI POZICIJAI IR ORGANIZUOTAI OPOZICIJAI. B.) SUVAROMOS GALIMYBS PRIE VALDIOS VAIRO STOTI REAKCINMS ARBA POPULISTINMS EPIZODINMS POLITINMS PARTIJOMS. C.) NUSISTOVJUSI POLITIN PARTIJ IDEOLOGIJA BEI TARPUSAVIO SVEIKA UTIKRINA SAUG IR STABIL VALSTYBS VALDYMO PROCES DINAMIKOS PASIKEITIM PO RINKIM PAKITUS PARLAMENTO DAUGUMAI. D.) DVIPARTIN SISTEMA VERIA POLITINES KOALICIJAS ATSIRASTI PRIE, O NE PO RINKIM, TAIP SUDARANT AIKESNES ELEKTORATO PASIRINKIMO GALIMYBES. E.) DVIPARTIN SISTEMA YPA RETAI LEIDIA VALSTYBJE KILTI POLITINEI SUIRUTEI, ANARCHIJAI IR JOS PASKOJE PILIETINIAMS KARAMS BEI REVOLIUCIJAI.

DVIPARTINS SISTEMOS PRIEININK ARGUMENTAI:


A.) DVIPARTINS SISTEMOS ILGALAIKIKUMAS SUKURIA DVEJ VIENA KIT APTARNAUJANI POLITINI PARTIJ NEMATOM SUSILIEJIM, PERAUGANT DIKTATR. B.) DVIPARTINS SISTEMOS UTIKRINA VALSTYBINS VALDIOS, TAIAU NE PILIETINS VISUOMENS STABILUM. C.) PRIEINGU ATVEJU, VIENAI PARTIJAI KELIS KARTUS I EILS ATSIDRUS OPOZICIJOJE, GAL SUSIDARYTI VIENOS DOMINUOJANIOS PARTIJOS SISTEMA. D.) KANDIDATAI, VIENMANDATSE APYGARDOSE DAUGIAUSIAI NAUDOJA NEGATYVIOS AGITACIJOS METOD, KRITIKUODAMI PRIEININKUS. E.) NEIRYKJA VISOS PARTIJOS POLITIN PROGRAMA. F.) RINKJAI PASIRENKA NE JIEMS ARTIMIAUSI, O TOK KANDIDAT, KURIS NELEIST PRATI J BALSAMS, T.Y. IANKSTIN RINKIM FAVORIT. G.) NEREPREZENTUOJAMOS MAESNS POLITINS PARTIJOS.

Politini partij finansavimo teisinis reguliavimas


Finansavimo kontrols prieastys - privai na ir auk kilms nustatymas ir apskaita, prierinkimini ilaid kontrol, partijos l naudojimo skaidrumas. Tiesioginis politini partij finansavimas: a.) Pranczija 1988 metai. Organinis statymas fizinis asmuo gali dotuoti iki 20000 frank, juridinis asmuo iki 50000 frank. b.) Daugelyje valstybi valstybs institucijoms, staigoms, organizacijoms draudiama remti politines partijas (Italija, Vengrija). c.) 1978 m. Ispanijos statymas dl politini partij numato partij finansavim proporcingai nuo kortesuose gaut viet skaiiaus. 1987 m. organinis statymas praplt subsidijavimo svok: a.) parama rinkim metu, b.) parama, pagal parlamentini grupi santyk kortesuose ir autonomini srii parlamentuose, c.) parama deputat kongres rm partijoms. d.) Partijos finansins ataskaitos sudarymas Italija 1 mnuo po kalendorini met, Ispanija 6 mnesiai, Austrija 9 mnesiai. e.) Finansines ataskaitas tikrina Ispanija statistikos tribunolas, Austrija speciali komisija prie VRM, JAV federalin rinkim komisija, Vengrija Valstybiniai ido rmai. f.) Sankcijos. Baudos, neteistai gaut l pamimas, teiss valstybs subsidijas atmimas, baudiamoji atsakomyb partijos valdybos nariams (Italija).

Kai kuri ali politins sistemos


Vokietija
Daugiapartin sistema, su 2 isiskirianiomis partijomis - Social Democratic Party arba SPD [Franz MUENTEFERING, Gerghardt SHRODER), Christian Democratic Union arba CDU [Angela MERKEL]. N viena j negali usitikrinti Bundestage daugumos be koalicijos: SPD jungiasi su Alliance '90/Greens [Angelika BEER und Reinhard BUETIKOFER), kaip vyko paskutiniuosiuose rinkimuose 2002 m, CDU su Free Democratic Party arba FDP [Guido WESTERWELLE) (1998 m.). 2005 metais vyko beprecedentinis Vokietijos politins sistemos istorijoje vykis. Prielaikiniuose rinkimuose n viena i dominuojani partij negijo tokios persvaros, jog galt usitikrinti daugum parlamente su tradicinmis sjungininkmis. Todl buvo sudaryta didioji koalicija tarp CDU ir SPD. Rinkimai Bundestag organizuojami miria sistema, per pus viet 604/2, proporcinio atstovavimo barjeras 5 proc. alyje veikia per 10 partij, kurios savarankikai, ar koalicijos bdu patenka Bundestag. Tiesa, koalicijos daniausiai susidaro po rinkim, paaikjus balsavimo rezultatams.

Pranczija
Pranczijos partinei sistemai bdingas dviblokikumas partijos yra linkusios grupuotis blokus (egzistuoja apie 40 partij). Poliarizacija vyksta prie rinkimus. Tuo Pranczijos partij koalicijos skiriasi nuo VFR partij koalicij. Valstybje diegta FPTP dvej rat maoritarin rinkim sistema (kalbama apie Nacionalin susirinkim). Ji ilgainiui turt lemti dvipartins sistemos susidarym. iandieniniai partij blokai primena XXI a. antrojoje pusje Kanadoje ir JAV vyravusias partij sistemas. Kairje -Socialist partija (Frankas HOLLANDAS). Koalicins partijos komunist partija, jungtin socialist partija, reformatori judjimas. Deinje Pranczijos demokrat sjunga (Frankas BAIRU), Judjimas u Pranczij (arlis PASKUA) j sudaro respublikonai, respublikonai radikalai ir radikals socialistai. Paskutiniuose rinkimuose Nacionalin Susirinkim suvienyta DL, PDS ir JUP sjunga surinko 355 balsus, SP 140 bals. Kitos partijos tiek senato, tiek NS rinkimuose gavo maiau nei po 10 proc. bals ir realios takos formuojant politin daugum neturjo.

Italija
Padtis panai Pranczijos partin sistem. Nuo 1990-j met pradeda rykti dviej blok Laisvs nam ir Alyvmedio poliarizacija. Pirmj sudaro: Forza Italia, Nacionalinis aljansas, Krikioni demokrat sjunga, iaurs lyga, antrj - Socialdemokratai, Daisy Aljansas, Saulgros aljansas, Italijos komunistai. Blok skirtumai. Laisvs namai atstovauja deiniosioms rinkj grupms, remia kapitalo, verslo, bankinink interesus, pasisako u regionin krato vystym. Alyvmedis atstovauja kairij pakraip rinkjus, remia smulkij verslinink, tarnautoj, darbinink, agrarinink interesus. Pasisako u viening krato vystym ir ekonominio disbalanso tarp iaurs ir Piet ilyginim. Blokai formuojasi prie rinkimus (kaip ir Pranczijoje). Pastebima kai kuri smulkesni politini partij asimiliacija (deinje Krikioni demokrat sjunga, kairje Italijos komunist partija) Blok pasiekimai rinkimuose (2001 m. 05 13). Italijos dvej rm parlament sudaro Deputat rmai ir Senatas. Rinkim sistema miri. FTPT sudaro ~ 70 procent vis renkam mandat (Deputat rmai 475/630, Senato rmai 232/315). Paskutiniuose Senato rinkimuose Laisvs namai gavo 177 mandatus (Forza Italia 82, Nacionalinis aljansas 46 , Krikioni demokrat sjunga 29, iaurs lyga 17). Alyvmedis 128 (Socialdemokratai 62, Daisy Aljansas 42, Saulgros aljansas16, Italijos komunistai 3 + keli nepriklausomi kandidatai.

Jungtin Karalyst
Egzistuoja vadinamoji 2 arba 2/5 partin sistema. Valstybje didel vaidmen atlieka 3 partijos Leiboristai, Konservatoriai, Liberalai demokratai. Transformacijos. Iki 1890 met Jungtin karalyst buvo grynai dvipartin. Politin daugum parlamente pakaitomis turjo Liberalai ir Konservatoriai. Nuo 1890 met pradeda rykti leiborist vaidmuo. Apie 1910 metus jie tampa rykia treija partija laiminia nuo 10 iki 20 procent Bendruomeni rm mandat. Ekonomins depresijos metais leiborist vaidmuo toliau stiprja. Apie 1935uosius metus liberalai imetami i JK politins sistemos balno. 1940-1990 metais Jungtins karalysts partin sistema yra grynai dvinar. Liberalai nusilpsta ir tampa netgi neparlamentine partija. 1975 1997 metais ji netgi charakterizuojama kaip daugiapartin su viena dominuojania, nes 22 metus i eils valdo konservatoriai, leiboristai gldi opozicijoje. Vl sustiprja reformuoti liberalai demokratai (1988 m.), ir kot partija. Nevykusi konservatori ekonomikos politika nuo 1997 met juo nustumia nuo politins daugumos slenksio. J elektoratas pasiduota Leiborist ir ypa Liberal demokrat pus. Pastarieji iandien tampa realia politine jga, 2005 m. Bendruomeni rm rinkimuose gav apie 18 procent bals.

Tiesiogins demokratijos (TD) samprata ir paplitimas


TD vis valstybs piliei (kai kuriais atvejais ir asmen) teis ireikti savo vali valstybs (krato, regiono, savivaldybs) valdymo klausimais. Klausim gali bti labai vairi: vairi valstybins valdios institucij formavimas ir j atstov ataukimas, valstybs sien keitimas, prisijungimas ar istojimas i tarptautini organizacij, nacionalins valiutos keitimas, valstybs strategini objekt eksploatavimas, religijos vaidmens valstybje tvirtinimas, naujos valstybins valdios institucijos steigimas, pritarimas/nepritarimas valstybins valdios institucijos programiniam sprendimui ir kt. Tais atvejais, kai Tauta laisvu apsisprendimu deleguoja savo suvereniteto teis patiktiems asmenims, susiduriame su tiesiogins demokratijos forma rinkimais. Tais atvejais, kai Tauta visuotinai apsisprendia dl konkrei valstybs valdymo klausim, susiduriame su kita tiesiogins demokratijos forma referendumais (plebiscitais). Labai retais atvejais, vienu klausimu organizuojami ir rinkimai ir referendumas (iki 2005 met Egipto prezidentas buvo renkamas rinkik kolegijos, vliau jo kandidatr dar turjo patvirtinti Tauta referendumu.). Pasaulyje daugelis valstybi yra tvirtinusios TD institutus savo konstitucijose. Ar TD institutai utikrina, jog valstybje vyrauja liberalus politinis reimas?

Rinkim/referendum institutai ir demokratinis reimas


Klausimo esm isiaikinti, ar rinkim ir referendum teis visada sutampa su demokratinio reimo realumu valstybje. Galimi keli variantai: 1. Taip. Rinkimai ir referendumai tvirtinti valstybs konstitucijoje ir realiai organizuojami. Valstybs veicarija, Danija, ekija, Lenkija, Pranczija, Italija, Vengrija. 2. Ne. Rinkimai ir referendumai tvirtinti valstybs konstitucijoje, taiau realiai jie nerengiami, arba tai daroma paeidiant visuotinai paplitusius rinkim ir referendum organizavimo principus. Valstybs iaurs Korja, TSRS, Baltarusija, III Reicho Vokietija, Pakistanas ir kt.. Tarpukario Vokietija ir Baltarusija referendumai rengiami (autoritarizmo bruoas). TSRS ne, nors ir buvo konstitucijoje numatyti (totalitarizmo bruoas). 3. Taip/ne. Valstybje tvirtinta tik viena tiesiogins demokratijos forma. Tokiais atvejais konstitucijoje daniausiai nutylimas referendumo institutas JAV, Nyderlandai, JK (britai teigia, jog referendumo institutas paneigia parlamentins demokratijos vertyb). Referendumai nerengiami, arba tai daroma tik vietiniu lygiu. Kitu atveju gali bti nutylta rinkim teis, o visi valstybs organizavimo klausimai patikti referendumams. Bdinga nedemokratiniams reimams (Birma, Kotd Ivuaras) Tokiais atvejais referendumo klausimai yra itin sukti (Ar pritariate valstybs islamizacijai? Jei taip, tai valstybs vadovo galiojimus pratsime dar 5 metams.).

Referendumo samprata ir jo organizavimas


Referendumo itakos veicarija ir Helvecija. Literatroje nurodoma, kad pirmas referendumas vyko 1439 metais veicarijoje, Berno kantone. Demokratini J. J. Rousseau idj apie tiesiogin Tautos valdym takoje, 18 a. prasidjo iuolaikini referendum istorija. 1778 metais keletas Amerikos valstij referendumu patvirtino savo konstitucijas. Referendumai vyko Pranczijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje ir daugelyje kit pasaulio valstybi. Pirm kart konstitucikai tvirtintas Pranczijoje 1851 metais. 19 amiaus pabaigoje buvo toliau tobulinamos referendumo organizavimo procedros, teisintas slapto balsavimo principas. Susiklosiusios praktikos idavoje 19 a. pabaigoje, 20 a. pradioje eils valstybi konstitucijose buvo tvirtinta galimyb referendumo bdu sprsti alies vidaus ir kai kuriuos tarptautinius klausimus. Antai veicarijos konstitucijoje dar 1912 m. buvo tvirtinta nuostata, pagal kuri referendumu turjo bti tvirtinamos tarptautins sutartys, sudaromos ilgesniam nei 15 met arba neterminuotam laikui. Po pirmojo pasaulinio karo referendumo institutas buvo vestas daugelio Europos valstybi konstitucijose. Be tradicini klausim, susijusi su statym nuostat patvirtinimu, referendumo bdu buvo numatyta sprsti ir ikilusius konfliktus tarp valstybs konstitucini institucij.

Po antrojo pasaulinio karo referendum taikymo praktika dar labiau paplito. Referendumai tapo labai populiaria piliei valios ireikimo forma. Vien Europoje iuo laikotarpiu surengta gerokai per 100 referendum. Plebiscitas ar referendumas? Vienose valstybse ios svokos sinonimai, kitose prieingybs. Brazilija plebiscitas imperatyvaus pobdio, referendumas konsultacinio. Vokiei teisininkai plebiscito formomis laiko visas rinkim teiss realizacijos formas. Plebiscitas labai svarbus referendumas. Pvz.: balsavimas, kuriuo nusprendiamos valstybs teritorijos administravimo perspektyvos. Saro regiono administravimas 1957 m . Pranczija. Referendumo svarba. Ne visada referendumais sprendiami gyvybikai aktuals visuomens klausimai. Kalifornijos valstijoje gyventojai plebiscitu pritaria arba nepritaria automobili eismo paeidj baud didinimui, duj mokesio didinimui ar mainimui ir kt. Referendumo iniciatyvos teis parlamento, prezidento, Tautos, teritorini subjekt. Italija 500000, veicarija 50000 (100000 dl K-jos keitimo) rinkj para, Vengrija - 50 parlamentar para, Pranczija Prezidentas inicijuoja referendum Konstitucijos keitimo klausimais. Italijoje inicijuoti referendum gali 5 i 20 srii, veicarijoje 8 i 23 kanton.

Referendumo organizavimas. Nerengiami karo, nepaprastosios padties metu. Nepasiseks referendumas tuo paiu klausimu kartojamas tik po ilgesns pertraukos Slovakija 3 m. Referendumai dl skirting klausim gali bti sujungti, jei jie organizuojami t pai dien, paliekant vien biuleten (Austrija), kelis biuletenius (Italija); Referendumo klausimai. Daniausiai nerengiami referendumai dl mokesi teiss, valstybs biudeto ir kit finansini klausim (Danija, Austrija). Referendume galima svarstyti ne vien klausim, taiau tokiu atveju turi bti tiek pat pasirinkim, kiek klausim. veicarija: Klausimai: 1. Ar pritariate piliei pasilytam Konstitucijos keitimo projektui? 2. Ar pritariate parlamento pasilytam Konstitucijos keitimo projektui? 3. Kuris projektas turt sigalioti, abiems gavus pritarim? Tais atvejais, kai klausim daugiau nei atsakym juos, ikreipiamas pasirinkimas. Pvz.: 1986 m. Ispanijos referendumas dl narysts NATO. Klausimai: ar pritariate a.) Ispanijos narysts NATO siekiui, b.) JAV karo pajg ataukimui i Ispanijos, c.) branduolinio ginklo udraudimui Ispanijoje? Referendumo laikymas vykusiu. Italija 50 proc. + 1 balsas nuo vis rinkj, veicarija 50 proc. + 1 balsas nuo dalyvavusi rinkj. Danija daugiau nei pus dalyvavusi bet ne maiau nei 40 proc. potenciali rinkj. Kitur nenumatyta kvalifikuota dauguma Pranzzija, JAV, Austrija.

Referendum klasifikacijos
1. Pagal geografij visuotiniai, regioniniai, vietiniai. Kai kuriose valstybse numatyti tik visuotiniai referendumai Lenkija, Estija. Kai kuriose ir visuotiniai ir regioniniai Italija, Pranczija, veicarija (bdinga federalinms ir regioninms valstybms). Kai kuriose - tik regioniniai (JAV). 2. Pagal teiskros lygmen konstituciniai, statyminiai. Pastarieji pre-legislaciniai referendume ikeliamas statymo projekto svarstymas parlamente. Eks legislaciniai: Tauta patvirtina Parlamento ar kitos valdios institucijos priimto teiss akto legitimum. 3. Pagal organizavimo princip: konsultaciniai ( galima rengti, galima ir nerengti) vedija, Ispanija, Norvegija 1972 del EEB.) privalomieji. 4. Pagal teisin gali: imperatyvs arba numatyti Konstitucijose Japonija, veicarija, referendumu privalo bti patvirtinta bet kuri Konstitucijos pataisa)) ir fakultatyvs referendumai (balsavimo rezultatai yra rekomendacinio pobdio.

4. Pagal valstybins valdios institucij konkurencij. a.) Arbitriniai referendumai. parlamentui nesutariant su vyriausybe, tam tikras klausimas sprendiamas referendumo keliu. Italija - 1974 m. del skyryb, 1978 m. - del politini partij finansavimo, 1981 m. dl asmen nuteisimo iki gyvos galvos, dl aunamj ginkl naudojimo, dl abort legalizacijos; b.) Populistiniai referendumai. Organizuojami dl pasitikjimo valdia (ypa prezidentu) nustatymo. 1958 1962 m. De Golio referendumai. c.) Ne parlamentiniai referendumai. Parlamento institucija apeinama, priimant prezidentui reikalingus sprendimus. 1969 m. Pranczija, De Golis, Konstitucijos pataisos. 5. Pagal valstybs teritorijos ir tarptautini sipareigojim apimt: a.) Referendumai dl tarptautini santyki umezgimo EEB Norvegija, EB Mastrichtas Danija, Airija, NATO Ispanija, ES Lenkija, Latvija. b.) Administraciniai referendumai, kuriais keiiamos valstybs administracinio teritorinio suskirstymo ribos, valstybin siena, prijungiamos ar atiduodamos teritorijos, keiiamas usieniei teisins padties statusas. 1988 m. veicarijos referendumas dl usieniei teisins padties, 1989 m. Filipin referendumas dl autonomijos suteikimo pietinms provincijoms.

Rinkim teis. Rinkim organizavimas.


Rinkim teis plaija prasme konstitucins teiss institutas juridikai reglamentuojantis rinkimini princip, rinkim organizavimo, rinkj, rinkimus organizuojani institucij ir j stebtoj teises. Rinkim teiss juridins normos aptinkamos vairiuose konstitucins teiss hierarchijos aktuose konstitucijoje, organiniuose statymuose, kodeksuose, statymuose ir postatyminiuose aktuose, regioniniuose teiss aktuose irk t. Tarptautins teiss normos nra tokios svarbios. altiniu pripastami ir politini partij statai, nuostatai, reglamentai. Pranzzija, Belgija, Argentina rinkiminiai kodeksai. Parlament statai, statutai ir reglamentai reikmingi, kai parlamente organizuojami pakopiniai valstybs vadovo, prezidiumo, AT rinkimai. Rinkim teis siaurja prasme tai piliei galimyb naudotis pasyvija ir aktyvija rinkim teise. Preziumuojama, jog jei pilietis turi teis naudotis pasyvija rinkim teise, tai taipogi turi teis naudotis ir aktyvija rinkim teise. Iimtis Vatikano pontifiko rinkimai, kuriuose nustatyta, jog popieiumi gali bti renkamas nebtinai kardinolas, dalyvaujantis konklavoje, taiau ir bet kuris kitas dvasininkas, atstovaujantis katalik banyiai ir turintis jos palaikym.

Ne visur rinkim institutas yra taikomas. Musulmonikose alyse parlamento ir vykdomosios valdios vyriausybs dualistinmis funkcijomis usiimanti a ura sudaroma i ymiausi religini, karo autoritet, taip pat mokslinink ir kilmingj. Rinkim teiss principai. Visuotinumas. Aktyvi rinkim teis pripastama visiems pilieiams ir ne tik jiems, nepaisant rass, lyties, sitikinim, turto, kilms faktori ir kt. Nustatomi amiaus, veiksnumo, turto, lyties, rass cenzai (neturi balso teiss psichikai nesveiki asmenys, nusikaltliai, atliekantys bausm (iimtys Vokietija). Pasyvi rinkim teis reikalavimai tos alies pilietis, kartais pilietyb turi bti gimta arba atstatyta, amius prezidentas 35 m. USA, 50 m. Italija. Finansinis mokestis, kandidatuojant Parlament Pranczija 500 EU, UK 500 svar. Rinkj cenzai: amius Latvija 21 m. Marokas. 20 m. Brazilija, Iranas, Kuba 16 m.. Dviej rm parlamente Italija emieji 18 m., auktieji 25 m. Isilavinimo cenzas Piet Karolina., Taip pat reikalavimai mokti kalbti ir rayti alies valstybine kalba. Sslumo cenzas - JAV 1-2 mnesiai, Vokietija 3 mnesiai, Pranczija 6 mnesiai, Kanada 1 metai. Taikomas vietos savivaldos rinkimuose. Lyties cenzas. Naikintas nuo Olandija 1917, UK 1918, Vokietija 1919, USA 1920, Pranzzija 1944, Italija 1945, Japonija 1946, veicarija 1971 m.

Kiti cenzai: Nuosavybs cenzas tiesiogine prasme taikytas rinkjams, mokantiems nuosavybs mokest, kurio limitas leido arba neleido balsuoti pilieiams . Ilgiausiai taikytas Australija, Kolumbija, Meksika, N. Zelandija. Religinis cenzas Iranas. Rasinis buvo JAV, PAR apartheido reimo metu. Lygi rinkim teis vis aktyvia ir pasyvia rinkim teise dalyvaujani asmen teiss ir pareigos yra vienodos, nra kokybins vieno rinkjo persvaros prie kit, kiekvieno rinkjo balsas yra matematikai vienodai vertingas ir adekvatus. Tai nereikia, jog balsuojant turima tik vien bals. Vokietijoje, Italijoje, parlamento rinkimuose rinkjas turi 2 balsus vien atiduoda u maoritariniu bdu renkam rinkj, kit u proporciniu bdu renkam partijos sra. Slaptas balsavimas. Pradtas taikyti 19 a. pabaigoje. Slyginai taikomas JAV. Kolorado valstijoje rinkjui iduodamas biuletenis paymtas tuo paiu numeriu kaip ir rinkjo registracijos yma. Piet Karolinoje, prie teikiant balsavimo biuleten, rinkjo klausiama u k jis ketina balsuoti. vairiose pasaulio valstybse veicarija, JK, Danija, Lietuva, Rusija, - leidiama rinkjams balsuoti prie rinkimus patu. Tokiu atveju, pagal voko siuntjo ymas ar identifikacin numer galima nustatyti ir rinkjo tapatyb. Laisvi rinkimai. Rinkjas pats sprendia ar dalyvauti jam rinkimuose ar ne. Negali bti nei prievartos nei adam maloni atjusiems balsuoti rinkjams. Iimtis Meksika, Haitis, kai kurios kitos Centrins Amerikos valstybs kur pilieio pareiga balsuoti rinkimuose tvirtinama konstitucikai.

Rinkim klasifikacijos
1. Pagal teritorij: visuotiniai ir regioniniai, federaliniai, vietiniai. 2. Pagal objekt: prezidento, monarcho, parlamento, municipaliniai, koroneri, erif, teisj rinkimai. 3. Pagal tautos dalyvavimo lyg: tiesioginiai ir netiesioginiai rinkimai, mirs. Pirmu atveju mirs kai tiesiogiai renkami vieneri i dvej parlamento rm, antru atveju mirs kai dalis parlamento renkama netiesiogiai. Bangladee ir Pakistame parlamentuose po rinkim vidaus balsavimo keliu irenkamas numatytos kvotos dyd atitinkantis skaiius moter. Egipte 451 viet parlament 10 nari skiria prezidentas savo dekretu. Indonezijoje 100 nari Parlament skiria prezidentas i karini pajg. Netiesioginiai Pranczijos senatas renkamas i emj parlamento rm, regionini renkam municipalitet atstov, generalini departament taryb atstov ir specialiai irinkt tokiam balsavimui municipalitet taryb nari. 12 Nari Pranczijos senat renkama i Nacionalins Pranczijos diasporos u Pranczijos rib gyvenani Pranczijos piliei.

4. Pagal rinkim lyg: vienpakopiai ir daugiapakopiai rinkimai TSRS, Kuba, Kinija, Angola pilieiai renka vietos valdymo atstovus, ie delegatus miesto arba krato tarybas, pastarieji respublikos arba autonomins srities parlamentus, ie federacijos parlament, pastarieji federacins aukiausiosios tarybos narius. 5. Pagal rinkim eilikum: prastiniai ir prielaikiniai rinkimai. Prielaikiniai valstybs vadovo iam mirus, atsistatydinus, patraukus j baudiamojon atsakomybn, susirgus sunkia liga ar palijus psichikos bklei. Nerengiami danose Amerikos valstybse, kur valstybs vadovo pareigas pradeda eiti viceprezidentas. Prielaikiniai parlamento rinkimai esant galimybei kitoms valdios institucijoms pareikti nepasitikjim parlamentu ir paleisti j anksiau laiko. 6. Pagal apimt: visuotiniai, rotaciniai ir papildomi rinkimai esant vakuojantiems postams renkamoje institucijoje. Parlamento nariui netekus galiojim, gali bti organizuojami papildomi rinkimai tam tikroje rinkiminje apylinkje, kuriai atstovavo parlamentaras. Rotaciniai rinkimai rinkimais renkama tam tikra dalis institucijos, tokiu bdu vykdoma institucijos nari kiekybin rotacija. JAV senato rmai atnaujinami 1/3 X 2 metus. Pranczijos senatas 1/3 X 3 metus. 7. Pagal formalius kriterijus: Valstybiniai (oficials), nevalstybiniai (neoficials pirminiai rinkimai praimerizas organizuojami JAV, demokrat ir respublikon partijoms renkant atstov prezidento post);

Kai kuri valstybi rinkim ypatumai. JAV


JAV Kongresas. Kandidat delegavimas peticijos bdu, partijos susirinkimuose, partijos vidiniuose rinkimuose. Atstov rmai. Renkami tiesiogiai. Maoritarin rinkim sistema. Renkamas tokiu bdu nuo 1842 m. Reikalavimai pasyviai rinkim teisei amius 25 metai sslumo cenzas 7 metai. Kadencija 2 metai. Nuo 1964 m. JAV AT dka pavyko suvienodinti atstov rm rinkimini apylinki demografins kvotos dyd rinkimins apylinks sudaromos kiekviena madaug 520000 gyventoj proporcijai. 1968 m. lygybs principas buvo pakartotas AT rekomenduojant vis lygi rinkim teritorini vienet sudarymui laikytis matematinio demografins proporcijos tikslumo. Valstijos turi nuo 1 atstovo (Aliaska, Delaveras, Piet Dakota) iki 53 (Kalifornija). I viso 435 vietos kuri mandatai laimimi maoritarinje rinkim sistemoje (FPTP) . Dar 3 mandatai priklauso Kolumbijos apygardai. Senatas. Reikalavimai pasyviai rinkim teisei amius 30 metai sslumo cenzas 9 metai. Nuo 1913 m. renkamas tiesioginiuose rinkimuose. Kadencija 6 metai. Rotacija 1/3 X 2 metai. Senato narius renka 2x kiekviena valstija 100 + viceprezidentas, kuris yra Senato pirmininkas.

JAV Prezidento rinkimai. Netiesioginiai daugiamandatse apygardose renkant valstij rinkikus, kurie vliau atiduoda valstij balsus u kandidatus. Prezidentas ne jaunesnis kaip 35m. ne daugiau kaip 2 kadencijos, jei buvo prielaikin, ne daugiau kaip 10 met (iimtis D.Ruzveltas). Kadencijos trukm 4 metai. Prezident renka viena - valstij ir Kolumbijos federalin apskritis. Kartais rinkim rezultatai bna kurioziniai. Utenka laimti vadinamosiose deimtyje auksini valstij (Kalifornija, Ilinojus, Niu Dersis, Teksasas ir kt.), jog laimti visus rinkimus. Kartais daugelyje valstij laimint maais skirtumais, o keliose pralaimint triukinamai, gaunami prietaringi rezultatai. 1876 Prezidentas R.Heisas 48,04, pralaimjs S.Tilendas 50,99, 1888 prezidentas B.Harisonas 47,86, pretendentas G.Klivlendas 48,78. 2000 G.W. Buas 49,82 proc., pretendentas A.Goras 50,15 proc. Nedidels valstijos kartais suvaidina svarb vaidmen prezidento rinkimuose. i problema nors ir prietarauja rinkimins steigiamosios valdios daugumos valiai, akcentuoja vis valstij nari federacin lygyb. 1969 mginta reformuoti Prezidento rinkimus, paveriant juos tiesioginiais, taiau tam pasiprieino maosios valstijos ir K pataisa negavo 2/3 Senato pritarimo.

Pranczija
Pranczijos parlamento rinkimai. Nacionalinis susirinkimas maoritarin sistema, 2 turai. Rinkimini apylinki ribos nustatomos pagal kas antro gyventoj suraymo valstybje duomenis. Rinkim ivakarse registruojami kandidatai be kit savo duomen nurodo taip pat ir savo pavaduotoj, kuris tapt parlamentaru, jeigu po rinkim parlamentaro vieta tapt vakuojanti. Pavaduotojas negali bti: pretendentu parlamentarus kitoje rinkiminje apylinkje, taip pat pretenduoti kit parlamentar pavaduotojus. Pavaduotojais negali tapti senatoriai. Negali pretenduoti prefektai, kiti teistvarkos pareignai per paskutinius tris metus dirbantys arba maiau nei pusmeiui likus iki rinkim dirb ioje sistemoje. Kandidatas, teikdamas savo kandidatr palieka rinkiminje apylinkje ustat. Ustatas grinamas gavus > 5 proc. Bals. Kandidato registracijos paeidimus per dvideimt keturias valandas gali apsksti prefektas administraciniam teismui, kur skundas nagrinjamas per tris dienas. AT sprendimas dl skundo gali bti ginijamas KT. Rinkiminiai turai pirmas ir galutinis - > 25 proc. vis registruot bals. II galutinis dalyvauja I ture surink daugiau nei 12,5 proc. bals, jei tokio nra 2 artimiausi pagal bals skaii kandidatai. II ture pakanka paprastos daugumos bals. Politini batalij ypatumai prie rinkimus susidaro partij koalicijos, remianios bendr kandidat. Tokiu atveju smulkioms partijoms tampa sunku tiktis mandat NS.

Senatas 1/3 x 3 metai. Renkamas departament kolegijose. Skiriami delegatai komunose iki 9 tkst. nuo 1 iki 15, 9 30 visi komunos tarybos nariai, 30 > visi komunos tarybos nariai + 1 delegatas/ 1 papildomas tkstantis. kolegijas susibga apie 110 tkst. delegat - 600 NS nari, 4 tkst. generalini ir regionini taryb nariai, 105 tkst. municipalitet delegatai. 13 > 5 delegat - departament, proporcin rinkim sistema. Kiti departamentai < 5 kvotos maoritarin dviej tur sistema. Prezidentas. Konstitucijoje iki 1962 m. renkamas rinkik, nuo 1962 m. renkamas tiesiogiai. Rinkim diena skelbiama ne vliau nei 35 ir ne anksiau nei 20 d. iki pirmtako prezidento galiojim pabaigos. Kandidat gali kelti 500 atstov i parlamento rm, regionini ir generalini taryb, Paryiaus miesto tarybos, Pranczijos diasporos. Pasiraiusieji turi atsotvauti ne maiau kaip 30 departament arba ujrio teritorij vienet. Vieno teritorinio vieneto deleguotoj skaiius ne didesnis kaip 10 proc. Kandidatas, teikdamas savo kandidatr palieka rinkiminje apylinkje ustat. Ustatas grinamas > 5 proc. Bals. Centrin rinkim koordinator KT. II turai. I-II turai kas 2 savaits. Nuo 1965 m. visada reikjo 2 tur.

Vokietija.
Bundestagas renkamas asmen nuo 18 m. amiaus, iki 1971 m. buvo 21 m. Pasyvi rinkim teis 21 m. Kadencija 4 m. Rinkim tvark nustato 1975 m. statymas su 1994 m. pakeitimais, taip pat emi konstitucijos. Rinkim sistema miri 0,5 maoritarin, 0,5 proporcin. Rinkim tvark priiri Federalinis, emi ir apylinki rinkiminiai komitetai. Federalinio rinkim komiteto nariai renkami Federalinje VRM, emi emi vyriausybi. Maoritarin sistema kandidatus gali kelti > 200 rinkimins apylinks rinkj, taip pat partijos paskutiniuose dviejuose Bundestago arba Landtago rinkimuose turj >5 mandat be 200 reikalavimo. Nacionalini maum partij atstovams netaikomi aukiau minti ribojimai. Proporcin rinkim sistema. Rinkiminis sraas emje sudaromas likus ne maiau kaip 90 d. iki rinkim datos, nepatek j gali skstis FRK. Srae partijos sudedamos pagal j mandat skaii buvusiuose Bundestago ir Landtag rinkimuose, o juose nedalyvav partijos alfabeto tvarka. Rinkim sistema Hero Nimajerio, proteguojanio stipriausiai partijai tenkant didiausi mandat skaii. Proporcinis barjeras 5 procentai. Nra taikomas nacionalini maum partijoms ir partijoms maoritariniu bdu surinkusioms 3 > mandatus.

Bundesratas Nra renkamas, nariai skiriami i emi vyriausybi. Deleguojami tik emi vyriausybms priklausantys ministrai. Bundesratas 69 vietos. 7 > milijon gyventoj turinios ems deleguoja 6 atstovus - Badeno, Viurtembergo, Bavarijos, emutins Saksonijos ir iaurs Reino-Vestfalijos ems. ems, kuriose kuriose gyvena 2-7 mln. gyventoj, turi 4 vietasBerlyno, Brandenburgo, Hess, Meklenburgo, Saksonijos, Anhalto, Tiuringijos federaciniai vienetai. Maiau nei 2 milijonus gyventoj turinios ems (Bremenas, Sarlandas) turi 3 vietas. Bundesrate vienos emes delegacija privalo balsuoti vieningai. Bundesratui vadovauja kas metus rotacijos tvarka vienos i 16 emi atstovas. Bundesratas verifikuoja Bundestago teiskr, nuo 70 uju iki iandienos proporcija patvirtintinos teisenos iaugo nuo 10 iki 60 proc. Bundesrate priimam teiss norm akt. Vokietijos Prezidentas Renkamas kas 5 metus gegus 23 d. Renka Bundestago deputatai ir jiems lygi emi Landtag atstov proporcija rinkiminiame procese. Bendras rinkik skaiius apie 1000. Reikalavimai > 40 met. Kadencijos daugiausiai 2. Nra vice prezidento, esant reikalui pavaduoja Bundesrato pirmininkas. Prezidentui netekus galiojim, per 30 d. rengiami nauji rinkimai.

JK
Bendruomeni rmai. Cenzai pasyviai rinkim teisei negali bti renkami jaunesni nei 21 m., karikiai, teisjai, ventikai, bankrutavusi ir nereabilituot firm bendrasavininkiai, Karnos tarnai, vietos savivaldos deputatai, policininkai. Profesini pareigybi cenzai yra prezumpciniai kandidatas gali tapti parlamentaru atsisaks profesins tarnybos. Rinkimai tiesioginiai ir nuo 1873 slapti. Rinkim kontrol valstybs lygiu VRM, region grafysi erifai. Kandidatas gali registruoti ir savo agent, kuris tvarko rinkiminius organizacinius dalykus. Rinkim kandidatavimas paprastas - rinkim institucijon privaloma pristatyti 10 asmen pasirayt rmimo dokument, taip pat sumokti 500 svaru ustat, kuris grinamas pasiekus 5 proc. bals I rinkim ture. Nuo 1948 m. taikoma maoritarin rinkim sistema. Rinkimins apylinks sudaromos pagal demografinius kriterijus, laikantis lygios proporcijos principo, apylinki geografins ribos keiiamos kas 8 12 met. Paskutiniuose rinkimuose 659 apylinks. Kadencija 5 metai.

You might also like