Professional Documents
Culture Documents
Lyginamosios konstitucins teiss samprata: Plaija prasme: kaip vis pasaulio valstybi konstitucini santvark lyginamoji studija Siaurja prasme: kaip pasaulyje vyraujani konstitucins teiss tradicij studija
Lyginamosios konstitucins teiss dalykas: pasaulio valstybse vyk ir vykstantys konstitucionalizmo procesai: j dabarties formali iraika ir konstitucin tikrov. Lyginamosios konstitucins teiss objektas plaija prasme: a.) valstybins valdios institucij sistema (valdi padalijimas) b.) valstybs forma c.) asmens teisinio statuso turinys d.) konstitucijos prieiros mechanizmai
Lyginamosios konstitucins teiss mokslo objektas siaurj prasme: Konkreios alies konstitucin sistema Lyginamosios konstitucins teiss mokslo metodai:
Lyginamasis analitinis. Gretinamos pasirinkt valstybi konstitucins sistemos arba atskiri institutai. Gramatinis hermeneutinis. Analizuojami teiss akt tekstai, j login/ semantin reikm. Istorinis. Nagrinjama pasirinkt valstybi konstitucini sistem arba atskir institut istorin raida. Sisteminis. Lyginamosios konstitucins teiss dalykas nagrinjamas pleiamai, pasitelkiant vis teiss ak duomenis. Sociologinis. Lyginamas formalios ir faktins konstitucijos santykis, j nesutapties lygis ir prieastys.
Nuo XIX a. pirmosios puss konstitucionalizmas tampa visuotiniu reikiniu. Susiklosto 3 pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys: 1. Juridin (XIX a. vidurys). Konstitucija suvokiama kaip valstybs ir valstybins valdios veiklos (pozityvizmo) rezultatas. Atstovai A.de Tokvilis, W.Dicey, A.Esmeinas, G.Jelinekas, H.Kelzenas. ios mokyklos atstovai suformuluoja pagrindines konstitucins teiss svokas ir kategorijas. 2. Sociologin (XIX a. pabaiga). Konstitucijai keliami nauji udaviniai teiss viepatavimo, asmen solidarumo, socialins teiss paskirties tvirtinimo poreikiai. Atstovai. L.Diugi, M.Oriju, L.Gumploviius. Sociologins mokyklos atstovai formuluoja vertybines konstitucins teiss mokslo raidos kryptis. 3. Politin sociologin (XX a. pradia, vidurys). Mokslini tyrim tikslu laikomas konstitucins teiss ar jo atskiro instituto veiksmingumas visuomenje. Konstituciniai teisiniai tyrinjimai siejami su politologiniais, sociologiniais stebjimais. Taip konstitucin teis silieja socialini moksl srit ir tampa jos integralia dalimi. Atstovai: E.Corwin, G.Biurdo, M.Diuvere, H.Fineris. 4. Post-socialistin. (XX a. pabaiga). Vakar konstitucionalist mintys persijojamos buvusi Varuvos pakto valstybi teisinink. Ryt Europoje susiklosto etatistin liberalizm palaikanti konstitucin doktrina. Atstovai: L.Garlickis, A.Sajo, B.Vasilesku, M.Baglajus, B.Straunas.
Vokietija
Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija. Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valstyb. 1860-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas (Bismarkas, Mortk). H.Rosleris tampa 1887 m. Japonijos konstitucijos tvu. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui. 1949 m. konstitucija vadinama profesori konstitucija. Vokietijos teisininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas. Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet. Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus. Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio. Valstybs teis tai politin teis teis politikai. Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hesse ikelia juridinius aspektus pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij.
Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines aktualijas. Vokiei konstitucins teiss mokslininkus domina: Partij valstybs doktrina. Valstybs santvarka ir politika saistoma partij veiklos. Tokios valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais. Federalizmo principas akcentuojamas ne emi ir federacijos atskirumas, o j bendradarbiavimas ir valstybins veiklos kooperacija Valdi padalijimo problematika. Kritikuojamas klasikin valdi padalijimo princip. Valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas tai: valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin) valdi padalijimas federalinio lygmeniu valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons. valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike valdi padalijimas socialiniu aspektu tarp vairi socialini grupi.
Jungtin Karalyst
Vyrauja dvi pagrindins kryptys:
mokslas jauia W.Dicey tak. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas, Bentlis, Raitas, Deksteris.
politiniu kontekstu. ios krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl idj apie Premjero (kabinetinio) valdymo sistem. ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij.
Doktrinos ypatumai
Nevartojamos tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorijos. Laikomasi parlamento virenybs teorijos. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (Karalius + Bendruomeni Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene parlamente. Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism). Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)
Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym. Pastaruoju metu parlamento ir vyriausybs santykius apibdina dvi koncepcijos: Vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje. Kabineto modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad i tikrj JK tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau, teigdamas, kad JK yra net ne kabineto, bet Premjero valdymas jis yra centrin figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim.
JAV
Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis poiris. JAV teisininkus domina: a.) raytins konstitucijos koncepcija b.) federalizmo klausimai c.) valdi padalijime standi ir atsvar sistemos studijos d.) statymo konstitucingumo teismin kontrol. 20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys: tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje) Kolumbijos universiteto teiss mokykla Hauelas. Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas. Po II pasaulino karo maja daroma Europos mokyklos taka, sitvirtina pragmatizmo filosofija. Rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas, realizmas Paundas, Holmsas, Levelinas, Sirota. 1950-1970 m. JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys. Siekta konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius institutus prie besikeiianios tikrovs. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo Teismo sprendimai (Traibas).
2. 1789 1917 m. 1789 m. priimama JAV konstitucija. Tai pirmoji valstyb, kurioje gana greitai (1803 m.) teorin konstitucijos virenyb buvo patvirtinta praktikai, JAV AT nagrinjant gin dl kompetencijos tarp Valstybs vadovo (Madison) ir Senato rm atstovo (Marbury). Tokiu bdu pirm kart pabrta juridin konstitucijos samprata. JAV konstitucijos skm lm gaus jos pasekj skaii. a.) Europa. Pranczija (1791), nuo prancz 1789 m. veicarija (Helvecijos konstitucija), 1798 m. Nyderlandai (Batavijos konstitucija), 1806 m. Ispanija (Buanomo konstitucija). Vliau Belgija (1831 m.), Liuksemburgas (1868 m.), Vokietija (1871 m.), Portugalija (1911 m.) b.) Amerika. Nuo JAV Venesuela (1811 m.), Meksika (1824 m.), Argentina (1853 m.) , Brazilija (1891 m.); c.) Azija. Nuo Vokietijos Japonija (1889 m.), nuo JAV Filipinai (1898 m.), nuo brit Iranas (1906 m.), savarakikai Kinija (1912 m.); d.) Afrika, Australija. Australija nuo brit (1900 m.), 1848 m. Liberija (nuo prancz); Esminiai bruoai: Konstitucija kol kas suprantama tik kaip politinis/ideologinis dokumentas. mogaus teiss ir laisvs minimos epizodikai, iskiriamos asmenins, politins teiss. Daugelis konstitucij priimtos nedemokratikai.
3. 1918 1944 m.
Tarpukario konstitucijos. Po pirmojo pasaulinio karo susikuria daugiau 30 nauj valstybi, dar 20-yje vyksta reikmingos politins permainos. Konstitucionalizmas suklesti vidurio-ryt Europoje, centrinje Amerikoje, artimuosiuose rytuose. Vystosi socialins konstitucijos samprata. Atstovs: 1919 m. Veimaro konstitucijoje, 1920 ekoslovakijos, 1921 m. Jugoslavijos, 1920 m. Estijos, 1922 m. Latvijos, 1937 m. Airijos, 1917 m. Meksikos, 1931 m. Ispanijos konstitucijos. Nauji konstitucijos bruoai: a.) traukiami ekonominiai ir socialiniai santykiai, b.) ipleiamas valstybs vaidmuo visuomens bei individo gyvenime (pripastamas valstybs ekonominis bei socialinis vaidmuo), c.) konstitucinis statusas suteikiamas naujiems politins sistemos institutams (politinms partijoms, profesinms sjungoms), d.) tvirtinamas specialiosios konstitucins justicijos modelis (konstitucinis teismas) e.) konstitucikai tvirtinami taikios tarptautins politikos principai. Socialistins konstitucijos. Atstovs: 1919 m. Vengrijos, 1924 bei 1936 m. TSRS ir 1940 m. Mongolijos konstitucijos. Bruoai: a.) Tautos suvereniteto principas pakeiiamas darbinink klass valstybs valdios turjimo principu b.) monizmo principas (vienpartikumas, marksistin komunistin ideologija, Taryb neribota valdia, socialistins nuosavybs tvirtinimas).
4. 1945-1978 m.
Konstitucinis procesas gauna globalin pobd. Isipleia Afrikos, Azijos, Okeanijos regionus. II-asis pasaulinis karas lemia jame dalyvavusi valstybi (ypa blogio aies) konstitucines permainas. Apie 50- 60 uosius metus (1954 m. Alyro kriz) sibgja kolonij lugimo procesas. iame etape veik keturi konstitucij modeliai: 1. Senosios liberalios konstitucijos (JAV, Belgija, Nyderlandai) a.) demokratizuojamos politins teiss bei laisvs b.) socialins bei ekonomins teiss tvirtinamos minimaliai c.) konstitucijose nebuvo atspindtas valstybs socialinis vaidmuo 2. Antrosios bangos liberaliosios konstitucijos (1946 m. Japonijos konstitucija, 1947 m. Italijos konstitucija, 1949 m. VFR konstitucija) ios konstitucijos: a.) tvirtino socialines bei ekonomines teises, b.) iplt valstybs vaidmen socialinje bei ekonominje sferoje, c.) reglamentuojami politins sistemos institutai politins partijos, organizacijos, visuomeniniai susivienijimai, d.) plaiai imami reguliuoti tarptautiniai santykiai;
3. Totalitarinio socializmo konstitucijos. Pabrtinas socialistini valstybi konstitucinio vystimosi vieningumas. Atstovs: 1977 m. TSRS konstitucija, modernizuotos 1971m. Bulgarijos, 1949 m. Vengrijos konstitucijos. Pokyiai: a.) konstitucinio reguliavimo rib ipltimas b.) ypa aktyvus valstybs vaidmuo c.) Pagrindinio statymo ideologijos sustiprinimas d.) Iskyrus komunistus, draudiamos kitos politins partijos 4. liberalios etatistins konstitucijos (besivystaniose alyse). Atstovs: Malta (1974 m.), Marokas (1972 m.), Kamernas (1972 m.), Graikija (1975 m.). Konstitucij bruoai: a.) perimamos Vakar Europos ali konstitucins vertybs; b.) visuomens brandos stoka reikalauja papildom mogaus teisi ginties garantij c.) didja takoskyra tarp formalios ir faktins konstitucijos
5. 1978 m. 20xx m.
1978 m. lugus Franko diktatrai Ispanijoje, ir iai pasukus demokratijos linkme, tapo aiku, jog altasis karas eina pabaig. TSRS gritis tapo tik laiko klausimu. Pro-vakarietikas tendencijas atspindjo 1982 m. Turkijos, 1988 m. Tuniso, Brazilijos, 1991 m. ado, 1992 m. Mongolijos konstitucijos. Europoje jas perm Kroatijos, Slovnijos, Rumunijos, Bulgarijos (1991), ekijos, Slovakijos, Estijos (1992) met konstitucijos. Etapo bruoai: a.) traukiamos ekologins, humanitarins, kultrins teiss ir laisvs, pleiamas klasikini teisi turinys b.) nyksta socialistins konstitucijos sparnas (lieka Kinija, Kuba, Vietnamas) c.) juntama vis didesn universali ir regionini tarptautini organizacij taka (JTO, ES) d.) spariai populiarja konstitucinio teismo institutas e.) daugelis valstybi pasirenka liberalios/etatistins konstitucijos modelius
Konstitucijos turinys
Pagrindinis valstybs statymas turi socialin, juridin ir politin turin. Konstitucijos socialinis turinys tai numatytas visuomens gerovs utikrinimo receptas. Jo esminiai momentai: ekonomikos organizavimo principai, rinkos monopolio reimai, mokesi sistemos, biudeto paskirstymo kriterijai, socialins lengvatos. Konstitucij klasifikacija pagal j socialin turin: Liberalios demokratini valstybi konstitucijos, minimalus valstybs vaidmuo Etatistins totalitarini valstybi konstitucijos, kurioms bdingas iskirtinis valstybs vaidmuo. Liberalios etatistins danai kuriamos jaunose demokratinse valstybse; Teisinis konstitucijos turinys tai ta teisikai reikminga mediaga, kuri sudaro konstitucij. Tai normos principai ir kitos normos, pltojanios visuomens santvarkos pagrindus, valstybs santvarkos pagrindus, pagrindines piliei teises. Greta principini nuostat konstitucijoje galima rasti norm, ias nuostatas detalizuojani (pvz. dl parlamentini procedr, dl savivaldos institucij, autonomijos vienet kompetencijos).
Konstitucijos politinis turinys. Konstitucija numato valstybs politins sistemos pagrindus, asmens politini teisi apimt, rinkim teiss bruous, renkam valdios institucij formavimo pagrindus, politini partij steigimo, veiklos ir kontrols kriterijus. Pagal savo politin pobd konstitucijos gali bti skirstomos : Demokratines numato bendramogikas vertybes, politins minties pliuralizm, pripasta Tautos suvereniteto altin. (Italija, Japonija, Ispanija, Pranczija, Kanada) Autoritarines danai numato tam tikr klasi, socialini grupi ir bei privilegijas, nustato fiksuot partin sistem, sumaina parlamento reikm, riboja pagrindines asmens teises bei laisves (Nigerija, Filipinai, Indonezija); Totalitarines tvirtina vienos partijos viepatavim, valstybs bei viepataujanios partijos sjung, diktatoriaus kult, privalom ideologij (Kuba, Kinija, Vietnamas, TSRS);
Konstitucijos savybs
Konstitucija kaip teisinis dokumentas tai aukiausias valstybs statymas, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis visos teiss sistemos bruous. I ia seka konstitucijos bruoai: a.) aukiausia teisin galia (iskyrus bendrosios teiss sistemos alis, taip pat apie besivystanias alis, kur gali bti priimami ypatingieji statymai, kurie gali prietarauti konstitucijai bei yra auktesns juridins galios). b.) stabilumas (santykinis pvz. JAV 1789 m. konstitucijoje buvo padarytos tik 27 pataisos, 1946 m. Japonijos k-ja i viso nekeista, o Venesuelos konstitucija jau pasikeit 30 kart, Pranczijos per 1815- 1895 m. 10 kart) c.) dinamikumas (konstitucija traktuojama kaip protingas intelektualinis krinys, kuris gali bti interpretuojamas priklausomai nuo kintani visuomens poreiki) d.) Abstraktumas (taiau alia labai svarbi, visuotinai reikming dalyk bei princip, konstitucijos gali reglamentuoti ir labai detalius dalykus: pvz. 1874 m. veicarijos konstitucijos 25-bis straipsnyje yra draudiama papjauti ar paleisti gyvuliui krauj, prie tai jo nepritrenkus, 1975 m. Graikijos konstitucija dedikuoja atskir straipsn Olimpo kalnui) e.) kompleksinis pobdis. Konstitucija apima visas visuomens gyvenimo sritis ir jas atspindi kaip viening socialins bties tvark.
Konstitucij klasifikacijos
Egzistuoja keliolika (keliasdeimt) konstitucij klasifikacij. Pagrindinis konstitucij skirstymas: a.) formalia prasme b.) materialia prasme Pirmuoju atveju konstitucijos suvokiamos ir papildomai klasifikuojamos pagal jos tekstin iraik. Antruoju pagal valstybje realiai susidariusi teisin tvark (netvark). Formali konstitucija pageidaujamas valstybs ir visuomens tvarkos scenarijus (receptas). Materiali formalios konstitucijos gyvendinimo padarinys (produktas). Valdia ir visuomen io recepto gyvendinimo autoriai (virjai). N vienoje pasaulio alyje materiali konstitucija nesutampa su formalia konstitucija. Kai tas atotrkis slyginis, konstitucija vadinama faktine (vedija, Airija, veicarija), kai ymus fasadine (Rusija, Kazachstanas, Iranas) Priklausomai nuo to, kuriam virjui tenka pirmenyb (tautai ar valdiai), bei jo meistrikumo (teisins kultros lygio), susiklosto vairiausi materialios konstitucijos variantai.
4. Priklausomai nuo faktikai vykusi konstitucijos keitim: a.) dinamikos gyvosios konstitucijos (1789 m. JAV konstitucija, 1958 m. Pranczijos konstitucija, 1946 m. Italijos konstitucija, 1949 m. Vokietijos pagrindinis statymas); b.) statikos mirusios konstitucijos. 1946 m. Japonijos, 1994 m. Baltarusijos, 1969 m. Libijos konstitucijos;
5. Priklausomai nuo istorinio laikotarpio: a.) pirmojo (1867 Kanados) b.) antrojo (1935 m. Indijos) c.) treiojo (1947 m. Japonijos) d.) ketvirtojo (1996 m. Maroko) konstitucijos; 6. Priklausomai nuo galiojimo teritorijoje: a.) vir-nacionalins (1978 m. TSRS, 2004 m. ES) b.) nacionalins/ unitarins (1982 m. Turkijos, 1975 m. Graikijos), nacionalins/federacins (1972 m. Kanados, 1994 m. Belgijos) c.) regionins/federalins (Kalifornijos, Teksaso, Pendabo, Kvebeko, Minas-erajo, Bavarijos)
Izraelio,
Austrijos)
2. Raytins konstitucijos papildomai skirstomos : a.) vientisas (konsoliduotas) 1992 m. Estijos konstitucija b.) sudtines (kodifikuotas) vedija - 1974m. Sosto paveldjimo, 1974 m. Riksdago, 1979 m. Spaudos laisvs, 1994 m. odio laisvs aktai; Pranczija 1958 Konstitucijos nuostatas traukia ir nebegaliojanios 1946 m Konstitucijos preambul bei 1789 m. mogaus ir pilieio teisi bei laisvi deklaracij. Taiau, traukiant iuos dokumentus, formaliai pripastama ir praktikoje vartojama tik viena 1958 m. Pranczijos Konstitucijos svoka.
3. Pagal konstitucijos struktr: a.) siauros apimties (liberalios) konstitucijos. 1789 m. JAV, 1889 m. Japonijos konstitucijos; b.) vidutins apimties (liberalios- etatistins) konstitucijos. 1946 m. Japonijos, 1991 m. Rumunijos, 1994 m. Etiopijos konstitucijos; b.) plaios apimties (etatistins) konstitucijos. 1950 m. Indijos konstitucija, 1988 m. Brazilijos konstitucija; 4. Pagal konstitucijos struktrinius elementus preambul: a. Neturinios preambuls (1946m. Italijos, 1953 m. Danijos, 1975m. Graikijos konstitucijos). b. Turinios simbolin preambul (1911 m. Monako, 1869 Liuksemburgo konstitucijos) c. Turinios teisikai reikming preambul (1789 m. JAV, 1958 m. Pranczijos, 1978 m. Ispanijos konstitucijos, 1996 m. Maroko konstitucijos)
5. Pagal konstitucijos struktrinius elementus dstomj dal: a.) Sudtingo (1949 m. VFR) ir lengvo (1958 m. Pranczijos) gramatinio /morfologinio stiliaus konstitucijos b.) ikilmingo (1972 m. Kanados, 1947 m. Japonijos) ir paprasto stiliaus (1953 m. Danijos) konstitucijos c.) Apimanios (1946 m. Italijos, 1947 m. Japonijos) ir neapimanios (1789 m. JAV, 1958 m. Pranczijos) mogaus teisi ir laisvi institut. d.) Apimanios mogaus teisi ir laisvi institut: tik politini teisi prasme (1814m. Norvegijos konstitucija); kaip konstitucinius principus (1996 m. Omano konstitucija), kaip antrin konstitucijos element (1953 m. Danijos, 1992 m. Latvijos konstitucijos) e.) Nustatanios: monarchijos valdymo form (1974 m. Andoros, 1996 m. Maroko konstitucijos), respublikos valdymo form (1982 m. Turkijos, 1974 m. Maltos konstitucijos) f.) Nustatanios unitarins valstybs sandaros form (1988 m. Tuniso, 1992 m. ekijos konstitucijos), federacins valstybs sandaros form (1988 m. Brazilijos, 1994 m Belgijos konstitucijos; regionins valstybs valdymo form (1978 m. Ispanijos konstitucija), federacins/autonomins valstybs sandaros form (1994 m. Rusijos konstitucija)
6. Pagal vietos savivaldos konstitucin reglamentavim: a.) traukianios vietos savivaldos institut konstitucijos struktr (1974 m. Andoros, 1947 m. Japonijos konstitucijos); b.) netraukianios vietos savivaldos instituto konstitucijos struktr (1946 m. Pranczijos, 1789 m. JAV, 1953 m. Danijos konstitucijos). 7. Pagal valstybs ir religijos santyk: a.) Pasaulietins (1949 VFR P, 1946 m. Italijos, 1983 m. Nyderland, 1992 m. Slovnijos konstitucijos.) b.) Klerikalins (1996 m. Maroko (islamas), 1975 m. Graikijos (staiatikiai), 1815 m. Norvegijos (liuteronai-evangelikai) konstitucijos; 8. Pagal oficialios valstybins kalbos reglamentavim: a.) vienakalbs (1992 m. Latvijos, 1997 m. Lenkijos, 1994 m. Rusijos) konstitucijos b.) daugiakalbs (1974 m. Andoros, 1983 m. Nyderland, 1994 m. Belgijos konstitucijos) 9. Pagal konstitucijos original pavadinim: a.) politin konstitucija (Kolumbija) b.) konstitucinis statymas (Austrija) c.) pagrindinis statymas (Vokietija)
10. Pagal konstitucijos galiojimo laik: a.) nuolatins (1853 m. Argentinos, 1811 m. Venesuelos, 1999 Suomijos) konstitucijos; b.) laikinos (1949 m. Vokietijos P, 1976 m. Jemeno, 1992 m. Lenkijos, 1969 m. Libijos konstitucijos)
11. Pagal konstitucijos keitimo galimybes: a.) kietos (1789 m. JAV, 1947 m. Japonijos) konstitucijos b.) lanksios (1996 m. Maroko, 1992 m. Latvijos) konstitucijos c.) mirios (1958 m. Pranczijos, 1946 m. Italijos) konstitucijos. Konstitucijos kietum takoja: a.) dvigubo parlamento votumo reikalavimas (Nyderlandai, Belgija, Italija; b.) kvalifikuota dviej rm parlamento bals dauguma (2/3 Japonija) c.) kvalifikuota federacijos subjekt bals dauguma (3/4 JAV) d.) visuomens pritarimas referendumo bdu (Japonija)
Konstitucijos primimas
a.) konstitucij priima specialiai tam tikslui sukurtas steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas. (1789 m. JAV Filadelfijos konventas, 1946 m. Pranczijos konstitucin asamblja.) Tai suverenios konstituantos. b.) Konstitucij priima parlamentas. Parlamentas konstitucijos primimo laikotarpiu gali pasiskelbti steigiamuoju susirinkimu (Estija, Portugalija). c.) Konstitucij priima neparlamentins institucijos, ar parlamentas yra tik ios institucijos dalis (Mongolijos 1992 m. konstitucija prim Didysis liaudies churalas) d.) Konstitucija priimama tautos referendumu pvz. 1958 m. Pranczijos konstitucija (konstitucij rengs konstitucinis komitetas nesuvereni konstituanta) e.) konstitucij patvirtina karin taryba (1969 m. Brazilijos konstitucija) f.) konstitucij patvirtina revoliucins- demokratins tarybos (1917 m. Meksikos konstitucija) g.) monarchinse valstybse konstitucij dovanoja (oktrojuoja) monarchas (1992 m. Kuveito konstitucija) Oktrojuota konstitucija dar yra vadinamos konstitucijos, kurias padovanojo monopolijos savo kolonijoms.
60 proc. naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo tokie autoritetai kaip Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas. Konstitucijos rengjus veik: Antikos filosof (Platonas, Aristotelis, Ciceronas), vietj (Milio, Montesk, Loko, Bentamo, Bodeno, Ruso, Voltero, Bekarijos (ypa vliau rengiant Teisi bil)) mintys. Konstitucijos rengimo etapai: Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur valstijoms tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia. Niu Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais. Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo. D.ermano planas dl velniai asimetrins federacijos (pagal atstovavimo princip valstijoms parlamento rmuose Atstov rmai pagal gyventoj skaii, Senato nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus). Konstitucija buvo priimta 1878 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u konstitucijos primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn.
Idjos: De Golio pairos: a.) Valstybs sutvirtinimas b.) Nuoseklus valdi padalijimas c.) Dviej rm parlamentas d.) Stiprus prezidentas kaip arbitras sprendia ginus tarp institucij. Debre pairos: Parlamentarizmo racionalizavimas: nesuderinami parlamentaro ir ministro postai, maoritarin rinkim sistema. Konstitucijos rengimas: I vyriausybin faz darbo grup, kuriai vadovavo Debre, reng tekst. Taip pat De Goliui pirmininkaujant dirbo tarp- ministerin taryba. Konsultacinis konstitucinis komitetas 39 nariai, 2/3 j parlamentarai taip buvo utikrintas parlamento dalyvavimas konstitucijos rengime. II vyriausybin faz tekst m nagrinti vyriausyb, atsivelgdama pataisas ir pasilymus. Vyriausyb nutar perduoti konstitucij tautos referendumui. Konstitucijos primimas, referendumo rengimo kompanija: balsavimas. 66 proc. pasisak u nauj konstitucij, dar didesnio palaikymo konstitucija susilauk kolonijose.
Konstitucins atsakomybs kategorija kelia daugyb klausim: a.) Kas laikytina konstitucijos paeidimu (konstitucinio teiss paeidimo materialus/subjektyvus turinys)? b.) Kas turi teis klausti vyko konstitucins teiss paeidimas ar ne (konstitucinio teisminio tyrimo iniciatoriai)? c.) Kas gali klausim nagrinti (konstitucins justicijos institucija)? d.) Kaip galima sankcionuoti konstitucins teiss paeidim (konstitucins justicijos institucijos kompetencija)? e.) Kokiomis poveikio formomis sankcij galima realizuoti (konstitucins atsakomybs realizavimo instrumentai)? f.) Koks konstitucins atsakomybs santykis su kitomis teisins (administracin, baudiamoji, drausmin) ir neteisins (politin, moralin, etin) atsakomybs formomis? ie ir daugyb kit klausim kyla bet kuriam konstitucini teisini santyki subjektui, veikianiam valstybje, kurioje tvirtintas juridins konstitucijos modelis.
Amerikietikasis modelis
1803 m. byloje Madison vs. Marbury, JAV AT pirmininkas J.Marshall ir kiti teisjai formuluoja vienus svarbiausi konstitucins justicijos bruo: a.) tik teismas gali aikinti ir interpretuoti konstitucij b.) teismas, nagrindamas byl klauso tik statymo (konstitucijos) c.) teismui konstitucinio gino alys yra lygios d.) teismo priimtas sprendimas, komentuojant konstitucini teiss norm taikymo tikslingum ir pagrstum, yra galutinis bei neapskundiamas e.) teismo sprendimas yra privalomas tik konstitucinio gino alims. 1886 m. Norton v. Shelby county byloje AT nustato santyk tarp Konstitucijos ir jai prietaraujanios teisenos. Nekonstitucinis statymas: a.) negalioja; b.) nesuteikia jokios teisins gynybos; c.) lygus nepriimtam statymui; Ilgainiui, JAV AT, monopolizavs Konstitucijos interpretavimo, aikinimo ir taikymo prerogatyvas, tampa svariu JAV politinio proceso dalyviu ir alies konstitucins santvarkos stabilumo garantu.
Europietikas modelis
Specialaus konstitucinio teismo doktrinin vizija gim Europoje, baigiantis I- ajam pasauliniam karui. i idja formuojasi paraleliai su teisins konstitucijos samprata. Europietiko modelio idjiniai tvai austr konstitucionalistai H.Kelzenas ir R.Eizemanas. Konstitucinio teismo instituto evoliucija: a.) ekija, Austrija (1920 m.), Ispanija (1931 m.) b.) Italija (1946 m.), Vokietija (1949 m.), Pranczija (1959 m.), Turkija (1961 m.), Jugoslavija (1963 m.) c.) Portugalija (1976 m.), Ispanija (1978 m.), Belgija (1983 m.); d.) Lenkija (1985 m.), Vengrija (1989 m.), Rumunija, Bulgarija (1991 m.), Albanija, ekija (1992 m.), Slovnija (1994 m.), Armnija (1996 m.); Konstitucinio teismo pavadinim vairov: a.) Konstitucinis teismas (Rusija, Turkija, Kroatija); b.) Konstitucin taryba (Pranczija, Kazachstanas, Moldova); c.) Konstitucinis tribunolas (Lenkija, Portugalija, Ispanija) d.) Arbitrao teismas (Belgija)
2. (ne) oficialus ir privalomas konstitucijos aikinimas vykdoma, siekiant utikrini konstitucijos norm stabilum, viening i norm turinio traktavim. Oficialus: Armnija, Vengrija, Slovakija, Rusija. Neoficialus: i funkcija nra konstituciniam teismui numatyta, taiau nagrindamas konkreia byl, jis vis viena atlieka konstitucijos aikinim (Estija, Danija)
3.valdi atribojimo principo utikrinimas ginai tarp valstybs institucij. Specialios procedros yra numatytos Austrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje. a.) sprendiami ginai tik tarp aukiausi institucij prezidento, parlamento, vyriausybs, aukiausiojo teismo (Portugalija, Lenkija) b.) sprendiami ginai tarp centrini ir vietini institucij, federacijos subjekt (ekija, Belgija, VFR), region (Ispanija) 4. rinkim ir referendum kontrol - konstitucins justicijos institucijai yra suteikti plats galiojimai (Pranczijos Konstitucin Taryba veikia kaip sprendiamoji institucija nagrinja skundus dl rezultat 74 proc. vis sprendim). Kitose alyse referendum bei rinkim rezultatai yra skundiami apeliacine tvarka (VFR). Naikinamasis referendumas Italija (500000 asm.)
5. pareign padaryt konstitucijos paeidim tyrimas ir j nualinimo nuo pareig klausim sprendimas apkaltos procedra Daugelyje valstybi apkaltos procesas iimtin parlamento kompetencija. Taiau parlamentas tai politin institucija, todl rezultatai gali priklausyti nuo kaltinamojo politins orientacijos. Siekiant ivengti subjektyvaus sprendimo, toks klausimas pavedamas konstituciniam teismui. Konstitucinio teismo vaidmuo apkaltos procese: Vengrijoje, Slovakijoje, Slovnijoje konstitucinis teismas pats sprendia Prezidento nualinimo klausimus. (Kol kas mieganios kompetencijos) Kitose valstybse konstitucinis teismas tik fiksuoja konstitucijos paeidim, klausimo sprendimas parlamento funkcija (Italija, Rumunija). 6. politini partij konstitucingumo kontrol numatyti tik kai kuri ali konstitucijose ar konstitucini teism statymuose. Tai dvejopo pobdio veikla: tikrinamas partijos krimasis ir veikla, ivada teikiama atsakingai institucijai (Teisingumo ministerijai) (ekija) konstituciniai teismas patys sprendia klausim dl partijos pripainimo antikonstitucine ir priima sprendim (Vokietija 1952;56 m.).
7. Teiss sprag (omisij) alinimas konstitucinis teismas nurodo parlamentui teisins sistemos sprag ir jos panaikinimo galimybes (Portugalija). 8. Konstitucins teiss atmimas numato Vokietijos federacijos Pagrindinio statymo 18 str. tai labai retai eina konstitucins prieiros institucijos kompetencij. Vokietijos Federalinis teismas ia savo kompetencija pasinaudojo tik du kartus (abu dl parlamentaro mandato atmimo)
9. Valstybs institucij konsultavimas bdingas tik tam tikros alims. Paprastai konsultuojamas valstybs vadovas, tai bdinga bendrosios teiss tradicijos valstybms. Konsultavimas nra privalomas, todl, kad nra sprendiamas joks ginas. Europoje i funkcij naudojasi Pranczijos konstitucin taryba jis konsultuoja Prezident dl referendumo organizavimo ir Prezidento ypating galiojim gyvendinimo.
Konstitucinis skundas
Konstitucinis teismas gali tirti skundus dl mogaus teisi ir laisvi paeidim. Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovnijoje, Latvijoje gali nagrinti fizini ir juridini asmen (individualius), asmen grupi ir susivienijim (kolektyvinius) skundus. Tokiems skundams gali bti teikiama nevienoda reikm. Paprastai juos nagrinja keli (3;5) teisj kolegija, raytinio proceso tvarka. Visos sudties teismas ir odinio proceso bdu konstitucinius skundus nagrinja tada, kai juose skundiamas keli teiss akt konstitucingumas ar pareikjas yra marginalus asmuo. Praktika vedus konstitucin skund (VFR, Latvija), j nagrinjimas uima per 70 proc. KT veiklos laiko. Kita tendencija KT nurungia AT kompetencij (super -kasacija) Portugalija, Ispanija, Lotyn Amerikos valstybs numato konstituciniam teismui amparo procedr. Amparo procedra inagrintas skundas yra individualaus pobdio. Prieastis skundiamas bet kokios grandies bendrosios jurisdikcijos teismo sprendimas, kuris svarbus tik bylos alims. Skirtumas nuo konstitucinio skundo pareikjas negali ginyti teiss akto konstitucingumo. Taip KT priartja prie bendrosios jurisdikcijos teism.
Poiri kritika
Natralistins pairos ribotumu yra laikoma tai, kad ji deklaruoja mogaus teisi neatimamum, nesvarstydama klausimo, kaip is neatimamumas dera su gyvenimo realijomis, su asmens pareiga legalizuoti savo teises visuomenje atitinkam pareig vykdymu, su teiss paeidimais, teisine atsakomybe, dsningai ribojania prigimtines mogaus teises. Be to, i paira neatsako klausim, ar mogus gimsta su paia subjektine teise, ar tik su tokios teiss poreikiu ( teisnumu), nes pati teis yra ne biologins, o socialins prigimties. Pozityvistinis poiris nepakankamas del teigiamos valstybs pirmenybs prie asmen ir nepaisant objektyvi kriterij, kurie apribot valstybs savival teiskroje. Jis abejingas tam, ar konkreiuose statymuose knijama valstybins valdios pagarba mogaus teisms, ar savival t teisi atvilgiu. Jam svarbu ne statymo turinys, o tik jo laikymosi utikrinimas. iuolaikinei mogaus teisi koncepcijai bdinga kompromisin nuostata: mogaus teiss yra prigimtins. Jos tvirtintos visose pokario tarptautinse deklaracijose, konvencijose, paktuose taip pat daugelio ali konstitucijose. Tuo tarpu pozityviosios teiss udavinys - prigimtini mogaus teisi ir laisvi utikrinimas.
h.) Dalin rinkim teis, leidiant balsuoti tik vietos savivaldos lygiu (1908 m. Danija, 1919 m. Belgija, 1925 m. Italija, 1947 m. Meksika, 2000 m. Kataras.)
1. Turinio prasme: Asmenins, Politins, Socialins, Ekonomins, Kultrins 2. Istorine prasme (K.Vasak): a.) Asmenins, politins teiss b.) Socialins, ekonomins, kultrins teiss c.) Solidarumo (taikos, sveikos aplinkos) teiss; d.) Moderniosios (asmens tapatybs, reprodukcijos) teiss; 3. Kiekybine prasme (J.Costa): a.) Asmenins teiss b.) Kolektyvins (grupins) teiss c.) Specialiosios subjektins teiss (gjai, vaikai, nuteistieji) c.) Taut teiss d.) monijos teiss;
4. Pagal asmens santyk su valstybe (anglo-saks teiss tradicija): a.) Pozityvios teiss/laisvs (teis laisvai pasirinkti profesij) b.) Negatyvios teiss/imunitetai (draudimas valstybei persekioti asmenis, cenzruoti spaud, riboti politini partij veikl); 5. Pagal teiss apibrtumo laipsn: a.) Pagrindins (asmens sins laisv) b.) Ivestins (tikjimo laisv, skaitant laisvamanyb); 6. Pagal valstybs politin ideologij: a.) asmen teiss ir laisvs (Lenkija, Kroatija) b.) piliei teiss ir laisvs (Vokietija, Ispanija) c.) dirbanij (proletariato) teiss ir laisvs (TSRS, Kinija) 7. Pagal teiss slyginum: a.) Absoliuios (neatimamos) mogaus teiss teis gyvyb, sveikat, asmens garb ir orum; b.) Santykins (ribotinos) mogaus teiss teis nuosavyb, korespondencijos konfidencialum, pasisakym laisv; 8. Pagal teiss tikslingum: a.) Materialios teiss (teis dalyvauti valstybs valdyme) b.) Procesins teiss (teis dalyvauti rinkimuose);
1878 m. Berlyno sutartis dl religini grupi ir nacionalini maum. 1920 Taut lygos krimas. Nuo 1920 Taut lyga pradedant sutartimi su Lenkija 1920 m. su eile valstybi sudar dviales sutartis ds valstybi nacionalini maum teisi utikrinimo. 1948 m. JTO Visuotin mogaus teisi ir laisvi deklaracija, 1951 m. JTO Konvencija dl genocido prevencijos ir jo baudiamojo vertinimo, 1966 m. JTO Politini/ pilietini ir socialini, ekonomini, kultrini teisi paktai, 1969 m. JTO konvencija dl vis ri diskriminacijos panaikinimo, 1981 m. JTO konvencija dl vis ri diskriminacijos moters atvilgiu panaikinimo, 1989 m. JTO konvencija dl vaiko teisi apsaugos;
Regioniniu lygiu
Piet/ iaurs Amerika (Amerikos valstybi organizacija AVO)
AVO Konvencija 1948 m., 1969 m. AVO papildyta konvencija, 1989 m. AVO papildomas protokolas del socialini, kultrini, ekonomini laisvi. AVO ekonomins, socialins, kultrins tarybos rengia ataskaitas, praneimus AVO generalinei asambljai, AVO mogaus teisi gynimo komisija 1959 m. AVO mogaus teisi teismas 1980 m.
Europa
Europos konvencija 1950 (1953) m., 1975 m. Helsinkio aktas. 6- asis protokolas del mirties bausms 1983 m. , Europos socialin chartija 1961 m., Vienos monikojo matmens principas, unifikuotos mogaus teisi sistemos pltot vykusi Kopenhagoje 1990 m. 1987 m. Europos Konvencija prie valstybs institucij sulaikyt arba kalint asmen kankinim. Institucijos: Komisija, Bendrij teismas, Teisingumo teismas, Ombudsmenas.
Afrika
1981 AFO konvencijos primimas, 1986 sigaliojo. Plataus turinio, apima ne tik individualias, taiau ir kolektyvines bei taut teises taut lygyb. Kalbama apie apartheido, sionizmo, kolonializmo grsmes, akcentuojama pabgli teisin padtis. Veikia Komisija i 11 asmen.
Kitos pareigos
a.) Tvyns gynyba. Daugelyje valstybi yra numatyta privaloma karin tarnyba. Pilieiai vyrai (Izraelyje taip pat ir moterys) yra aukiami karinn tarnybon tam tikram laikotarpiui (nuo puss met iki 2 met) ir po jo yra atsargoje. Pasaulyje yra apie 20 valstybi, kuriose nra privalomosios karins tarnybos: Italija (panaikinta 2004 m.), Vengrija (panaikinta 2004 m.), Nyderlandai (panaikinta 1995 m.). b.) Itikimyb valstybei. Rumunijos 1992 m. konstitucijos 54 str. I piliei reikalauja ventos itikimybs valstybei. c.) Pareiga dirbti. Japonijos 1946 m. konstitucijos 27 str. numatyta pareiga pilieiams dirbti valstybs ir visuomens labui. d.) Totalitarinio socializmo valstybse (TSRS, Kinija, Kuba) konstitucijos numato ir kitas pareigas dirbti, nedrumsti vieosios tvarkos, saugoti tvyns garb, saugoti valstybin paslapt, sustiprinti taut solidarum, pan. Paprastai tokios pareigos yra ne tik teisinio, taiau ir ideologinio /moralinio pobdio.
Konstitucijos ir statymai numato vairius teisi gyvendinimo bdus: a.) atvykimo bdas nereikalingas joks iankstinis kreipimasis institucijas, galima tiesiogiai vesti udar susirinkim arba publikuoti straipsn, kritikuojant vyriausybs veikl. b.) registracijos bdas naudojantis atvykimo bdu, reikia usiregistruoti taiau tai tra techninio pobdio bdas. c.) Pareiktinis bdas tai iankstinis, valstybins valdios organ informavimas dl ketinimo gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas daro ios teiss gyvendinim neteistu. d.) Leidimo bdas tam tikroms teisms gyvendinti yra bdinas iankstinis tam tikr galiot institucij leidimas. e.) Teismini sankcij bdas naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu. savo konstitucine teise galima pasinaudoti laisvei, taiau ja piktnaudiaujant, ar paeidiant statym, yra numatyta atsakomyb. Konstitucini teisi apsauga tai taip pat ypatinga konstitucini teism bei kit konstitucins kontrols institucij funkcija. Pilietis (jei tai yra numatyta statymuose) gali tiesiogiai kreiptis ias institucijas. Taip pat asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz. JT mogaus teisi reikal komitetas), tarptautinius teismus (pvz.: Europos mogaus Teisi Teism), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi vidiniai teiss gynimo bdai.
Natralizacija, nors ir suteikia asmeniui pilietyb, vis tik neprilygsta gimtosios pilietybs svoriui, ir kai kuri valstybi (JAV) teisena tai akivaizdiai pabria: prezidento post negali bti irinktas tas, kuris nra gims Jungtini Valstij pilieiu, ar nebuvo juo tuo metu, kai buvo patvirtinta galiojanti konstitucija Dar vienas natralizacijos ypatumas, lyginant j su gimtja pilietybe yra tai, jog kai kuri ali konstitucin teis numato situacijas, kada natralizacijos bdu gyta pilietyb gali bti atimta. Daniausiai tokia pilietyb atimama, jei asmuo, sulauydamas smoningai savo paties duot priesaik prie konkrei al, padaro ypa sunkius valstybinius, tarnybos nusikaltimus (veicarija, vedija, Kanada). Bipatridai neretai turi atsisakyti vienos i pilietybi, pvz. norint uimti atsakingas valstybs valdymo pareigas. Latvijos prezident Vyk Freiberga atsisak Kanados pilietybs. Valdinyst asmuo susisiedamas su valstybe duoda priesaik, kurioje pasiada bti itikimas monarchui (Tailandas, Japonija), tradicijoms ir religijai, nepaisydamas priesaikos, gali bti grietai nubaustas, skaitant pilietybs atmim. Piliei ne piliei santykis JAE, Kataras, Kuveitas ne piliei 50 proc. Ir daugiau.
1949 m. VFR pagrindinis statymas numato jog politins partijos steigiamos laisvai, ireikiant tautos politin vali. Reikalaujama i politini partij laikytis konstitucijoje tvirtint demokratini princip, veiklos ir finansini rodikli vieos atskaitomybs. Partij atitikimo nurodytoms nuostatoms atitikim sprendia VFR konstitucinis teismas. 1952 m. ir 1956 m. jis pripaino anti- konstitucinmis nacional socialist ir komunist partijas. 1977 m. Meksikos politini partij statymas: pilieiai gali jungtis nacionalines partijas. Tam, kad partija br steigta, reikia politins partijos veiklos princip deklaracijos, veiklos programos bei statuto. Partija gali bti registruojama laikinai ar visam laikui. ie du lygiai politinei partijai suteikia isam teisinio reguliavimo bv, kur sudaro: a.) politins partijos samprata, jos vaidmuo politinje sistemoje ir valstybs mechanizme. b.) politins partijos sukrimas ir registravimas c.) partijos programos ir ideologijos reglamentavimas d.) partijos veiklos ir struktros ypatumai e.) partijos finansins ekonomins veiklos ypatumai f.) partijos santykiai su valstybine (ypa parlamentu) ir vietos valdia.
Pagal nacionalin identitet: nacionalins partijos etnini maum partijos, nacionalins identifikacijos judjimai Suomijos ved partija, Danijos vokiei partija. Kai kur tokios partijos udraustos (Bulgarija). Separatistins partijos (Korsikos, Andalzijos, kotijos nacionalistai), nacionalistins partijos Pranczijos Nacionalinis frontas (Le Penas). Pagal aplinkos apsaugos spektr: ekologins partijos alieji JAV, Ispanija, Vokietija, Pranczija. Pagal rinkj lyt: Moter partijos. Atsiradusios 5-6 prajusio amiaus deimtmetyje, ypa populiarios iaurs vakar Europoje: Skandinavijos alys, Nyderlandai, Belgija, Islandija, Danija. Vyr partijos musulmon lygai priklausani valstybi (Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Libanas, Sirija) politiniai judjimai. Pagal politins partijos nari skaii kadrins ir masins. Pagal dalyvavim valstybs valdyme: parlamentins ir neparlamentins. Parlamentins pozicins ir opozicins. JAV pavyzdys. Parlamentins Respublikonai, Demokratai, neparlamentins alieji, liberalai, lojalistai ir kt. Pozicins/opozicins - svyruoja vytuokls principu. Pagal politins partijos socialin identitet: darbinink, emdirbi, agrarins. JK leiborist partijos 75 proc. nari priklauso darbinink klasei. Pagal politini partij gaus: 1partins, 2(3)partins, daugiapartins.
Daugiapartins sistemos
Daugiapartin su keliomis lydermis (Italija Forza Italija, Italijos komunist partija, Italijos alieji) Daugiapartin su viena lydere (Meksika 1918- 1990 m. Institucin revoliucionizmo partija). Daugiapartin su viena dominuojania Japonija, (Liberal demokrat partija 1949-1993 m.), Singapras (Tautos paangos partija) alys kuriose yra fiksuotas partij skaiius - Brazilija 1966 -1979, Senegalas 1976 1990. Dvipartins JAV, Jamaika. Dvipartins su treia, prisidedania prie valdaniosios JK, Kanada Tripartins Suomija Partins sistemos niekada nebna vienodos ir pastovios. Kiekvienoje valstybje vyksta aktyvi politini partij kova ir kaita. Jaunoje valstybje paprastai susiformuoja daug ma partij, kurios vliau jungiasi stambesnius politinius darinius. Taip vyksta politini partij poliarizacija. Dar vienas politini partij sistemos raidos kriterijus valstybje nustatyta valdios institucij rinkim tvarka.
Pranczija
Pranczijos partinei sistemai bdingas dviblokikumas partijos yra linkusios grupuotis blokus (egzistuoja apie 40 partij). Poliarizacija vyksta prie rinkimus. Tuo Pranczijos partij koalicijos skiriasi nuo VFR partij koalicij. Valstybje diegta FPTP dvej rat maoritarin rinkim sistema (kalbama apie Nacionalin susirinkim). Ji ilgainiui turt lemti dvipartins sistemos susidarym. iandieniniai partij blokai primena XXI a. antrojoje pusje Kanadoje ir JAV vyravusias partij sistemas. Kairje -Socialist partija (Frankas HOLLANDAS). Koalicins partijos komunist partija, jungtin socialist partija, reformatori judjimas. Deinje Pranczijos demokrat sjunga (Frankas BAIRU), Judjimas u Pranczij (arlis PASKUA) j sudaro respublikonai, respublikonai radikalai ir radikals socialistai. Paskutiniuose rinkimuose Nacionalin Susirinkim suvienyta DL, PDS ir JUP sjunga surinko 355 balsus, SP 140 bals. Kitos partijos tiek senato, tiek NS rinkimuose gavo maiau nei po 10 proc. bals ir realios takos formuojant politin daugum neturjo.
Italija
Padtis panai Pranczijos partin sistem. Nuo 1990-j met pradeda rykti dviej blok Laisvs nam ir Alyvmedio poliarizacija. Pirmj sudaro: Forza Italia, Nacionalinis aljansas, Krikioni demokrat sjunga, iaurs lyga, antrj - Socialdemokratai, Daisy Aljansas, Saulgros aljansas, Italijos komunistai. Blok skirtumai. Laisvs namai atstovauja deiniosioms rinkj grupms, remia kapitalo, verslo, bankinink interesus, pasisako u regionin krato vystym. Alyvmedis atstovauja kairij pakraip rinkjus, remia smulkij verslinink, tarnautoj, darbinink, agrarinink interesus. Pasisako u viening krato vystym ir ekonominio disbalanso tarp iaurs ir Piet ilyginim. Blokai formuojasi prie rinkimus (kaip ir Pranczijoje). Pastebima kai kuri smulkesni politini partij asimiliacija (deinje Krikioni demokrat sjunga, kairje Italijos komunist partija) Blok pasiekimai rinkimuose (2001 m. 05 13). Italijos dvej rm parlament sudaro Deputat rmai ir Senatas. Rinkim sistema miri. FTPT sudaro ~ 70 procent vis renkam mandat (Deputat rmai 475/630, Senato rmai 232/315). Paskutiniuose Senato rinkimuose Laisvs namai gavo 177 mandatus (Forza Italia 82, Nacionalinis aljansas 46 , Krikioni demokrat sjunga 29, iaurs lyga 17). Alyvmedis 128 (Socialdemokratai 62, Daisy Aljansas 42, Saulgros aljansas16, Italijos komunistai 3 + keli nepriklausomi kandidatai.
Jungtin Karalyst
Egzistuoja vadinamoji 2 arba 2/5 partin sistema. Valstybje didel vaidmen atlieka 3 partijos Leiboristai, Konservatoriai, Liberalai demokratai. Transformacijos. Iki 1890 met Jungtin karalyst buvo grynai dvipartin. Politin daugum parlamente pakaitomis turjo Liberalai ir Konservatoriai. Nuo 1890 met pradeda rykti leiborist vaidmuo. Apie 1910 metus jie tampa rykia treija partija laiminia nuo 10 iki 20 procent Bendruomeni rm mandat. Ekonomins depresijos metais leiborist vaidmuo toliau stiprja. Apie 1935uosius metus liberalai imetami i JK politins sistemos balno. 1940-1990 metais Jungtins karalysts partin sistema yra grynai dvinar. Liberalai nusilpsta ir tampa netgi neparlamentine partija. 1975 1997 metais ji netgi charakterizuojama kaip daugiapartin su viena dominuojania, nes 22 metus i eils valdo konservatoriai, leiboristai gldi opozicijoje. Vl sustiprja reformuoti liberalai demokratai (1988 m.), ir kot partija. Nevykusi konservatori ekonomikos politika nuo 1997 met juo nustumia nuo politins daugumos slenksio. J elektoratas pasiduota Leiborist ir ypa Liberal demokrat pus. Pastarieji iandien tampa realia politine jga, 2005 m. Bendruomeni rm rinkimuose gav apie 18 procent bals.
Po antrojo pasaulinio karo referendum taikymo praktika dar labiau paplito. Referendumai tapo labai populiaria piliei valios ireikimo forma. Vien Europoje iuo laikotarpiu surengta gerokai per 100 referendum. Plebiscitas ar referendumas? Vienose valstybse ios svokos sinonimai, kitose prieingybs. Brazilija plebiscitas imperatyvaus pobdio, referendumas konsultacinio. Vokiei teisininkai plebiscito formomis laiko visas rinkim teiss realizacijos formas. Plebiscitas labai svarbus referendumas. Pvz.: balsavimas, kuriuo nusprendiamos valstybs teritorijos administravimo perspektyvos. Saro regiono administravimas 1957 m . Pranczija. Referendumo svarba. Ne visada referendumais sprendiami gyvybikai aktuals visuomens klausimai. Kalifornijos valstijoje gyventojai plebiscitu pritaria arba nepritaria automobili eismo paeidj baud didinimui, duj mokesio didinimui ar mainimui ir kt. Referendumo iniciatyvos teis parlamento, prezidento, Tautos, teritorini subjekt. Italija 500000, veicarija 50000 (100000 dl K-jos keitimo) rinkj para, Vengrija - 50 parlamentar para, Pranczija Prezidentas inicijuoja referendum Konstitucijos keitimo klausimais. Italijoje inicijuoti referendum gali 5 i 20 srii, veicarijoje 8 i 23 kanton.
Referendumo organizavimas. Nerengiami karo, nepaprastosios padties metu. Nepasiseks referendumas tuo paiu klausimu kartojamas tik po ilgesns pertraukos Slovakija 3 m. Referendumai dl skirting klausim gali bti sujungti, jei jie organizuojami t pai dien, paliekant vien biuleten (Austrija), kelis biuletenius (Italija); Referendumo klausimai. Daniausiai nerengiami referendumai dl mokesi teiss, valstybs biudeto ir kit finansini klausim (Danija, Austrija). Referendume galima svarstyti ne vien klausim, taiau tokiu atveju turi bti tiek pat pasirinkim, kiek klausim. veicarija: Klausimai: 1. Ar pritariate piliei pasilytam Konstitucijos keitimo projektui? 2. Ar pritariate parlamento pasilytam Konstitucijos keitimo projektui? 3. Kuris projektas turt sigalioti, abiems gavus pritarim? Tais atvejais, kai klausim daugiau nei atsakym juos, ikreipiamas pasirinkimas. Pvz.: 1986 m. Ispanijos referendumas dl narysts NATO. Klausimai: ar pritariate a.) Ispanijos narysts NATO siekiui, b.) JAV karo pajg ataukimui i Ispanijos, c.) branduolinio ginklo udraudimui Ispanijoje? Referendumo laikymas vykusiu. Italija 50 proc. + 1 balsas nuo vis rinkj, veicarija 50 proc. + 1 balsas nuo dalyvavusi rinkj. Danija daugiau nei pus dalyvavusi bet ne maiau nei 40 proc. potenciali rinkj. Kitur nenumatyta kvalifikuota dauguma Pranzzija, JAV, Austrija.
Referendum klasifikacijos
1. Pagal geografij visuotiniai, regioniniai, vietiniai. Kai kuriose valstybse numatyti tik visuotiniai referendumai Lenkija, Estija. Kai kuriose ir visuotiniai ir regioniniai Italija, Pranczija, veicarija (bdinga federalinms ir regioninms valstybms). Kai kuriose - tik regioniniai (JAV). 2. Pagal teiskros lygmen konstituciniai, statyminiai. Pastarieji pre-legislaciniai referendume ikeliamas statymo projekto svarstymas parlamente. Eks legislaciniai: Tauta patvirtina Parlamento ar kitos valdios institucijos priimto teiss akto legitimum. 3. Pagal organizavimo princip: konsultaciniai ( galima rengti, galima ir nerengti) vedija, Ispanija, Norvegija 1972 del EEB.) privalomieji. 4. Pagal teisin gali: imperatyvs arba numatyti Konstitucijose Japonija, veicarija, referendumu privalo bti patvirtinta bet kuri Konstitucijos pataisa)) ir fakultatyvs referendumai (balsavimo rezultatai yra rekomendacinio pobdio.
4. Pagal valstybins valdios institucij konkurencij. a.) Arbitriniai referendumai. parlamentui nesutariant su vyriausybe, tam tikras klausimas sprendiamas referendumo keliu. Italija - 1974 m. del skyryb, 1978 m. - del politini partij finansavimo, 1981 m. dl asmen nuteisimo iki gyvos galvos, dl aunamj ginkl naudojimo, dl abort legalizacijos; b.) Populistiniai referendumai. Organizuojami dl pasitikjimo valdia (ypa prezidentu) nustatymo. 1958 1962 m. De Golio referendumai. c.) Ne parlamentiniai referendumai. Parlamento institucija apeinama, priimant prezidentui reikalingus sprendimus. 1969 m. Pranczija, De Golis, Konstitucijos pataisos. 5. Pagal valstybs teritorijos ir tarptautini sipareigojim apimt: a.) Referendumai dl tarptautini santyki umezgimo EEB Norvegija, EB Mastrichtas Danija, Airija, NATO Ispanija, ES Lenkija, Latvija. b.) Administraciniai referendumai, kuriais keiiamos valstybs administracinio teritorinio suskirstymo ribos, valstybin siena, prijungiamos ar atiduodamos teritorijos, keiiamas usieniei teisins padties statusas. 1988 m. veicarijos referendumas dl usieniei teisins padties, 1989 m. Filipin referendumas dl autonomijos suteikimo pietinms provincijoms.
Ne visur rinkim institutas yra taikomas. Musulmonikose alyse parlamento ir vykdomosios valdios vyriausybs dualistinmis funkcijomis usiimanti a ura sudaroma i ymiausi religini, karo autoritet, taip pat mokslinink ir kilmingj. Rinkim teiss principai. Visuotinumas. Aktyvi rinkim teis pripastama visiems pilieiams ir ne tik jiems, nepaisant rass, lyties, sitikinim, turto, kilms faktori ir kt. Nustatomi amiaus, veiksnumo, turto, lyties, rass cenzai (neturi balso teiss psichikai nesveiki asmenys, nusikaltliai, atliekantys bausm (iimtys Vokietija). Pasyvi rinkim teis reikalavimai tos alies pilietis, kartais pilietyb turi bti gimta arba atstatyta, amius prezidentas 35 m. USA, 50 m. Italija. Finansinis mokestis, kandidatuojant Parlament Pranczija 500 EU, UK 500 svar. Rinkj cenzai: amius Latvija 21 m. Marokas. 20 m. Brazilija, Iranas, Kuba 16 m.. Dviej rm parlamente Italija emieji 18 m., auktieji 25 m. Isilavinimo cenzas Piet Karolina., Taip pat reikalavimai mokti kalbti ir rayti alies valstybine kalba. Sslumo cenzas - JAV 1-2 mnesiai, Vokietija 3 mnesiai, Pranczija 6 mnesiai, Kanada 1 metai. Taikomas vietos savivaldos rinkimuose. Lyties cenzas. Naikintas nuo Olandija 1917, UK 1918, Vokietija 1919, USA 1920, Pranzzija 1944, Italija 1945, Japonija 1946, veicarija 1971 m.
Kiti cenzai: Nuosavybs cenzas tiesiogine prasme taikytas rinkjams, mokantiems nuosavybs mokest, kurio limitas leido arba neleido balsuoti pilieiams . Ilgiausiai taikytas Australija, Kolumbija, Meksika, N. Zelandija. Religinis cenzas Iranas. Rasinis buvo JAV, PAR apartheido reimo metu. Lygi rinkim teis vis aktyvia ir pasyvia rinkim teise dalyvaujani asmen teiss ir pareigos yra vienodos, nra kokybins vieno rinkjo persvaros prie kit, kiekvieno rinkjo balsas yra matematikai vienodai vertingas ir adekvatus. Tai nereikia, jog balsuojant turima tik vien bals. Vokietijoje, Italijoje, parlamento rinkimuose rinkjas turi 2 balsus vien atiduoda u maoritariniu bdu renkam rinkj, kit u proporciniu bdu renkam partijos sra. Slaptas balsavimas. Pradtas taikyti 19 a. pabaigoje. Slyginai taikomas JAV. Kolorado valstijoje rinkjui iduodamas biuletenis paymtas tuo paiu numeriu kaip ir rinkjo registracijos yma. Piet Karolinoje, prie teikiant balsavimo biuleten, rinkjo klausiama u k jis ketina balsuoti. vairiose pasaulio valstybse veicarija, JK, Danija, Lietuva, Rusija, - leidiama rinkjams balsuoti prie rinkimus patu. Tokiu atveju, pagal voko siuntjo ymas ar identifikacin numer galima nustatyti ir rinkjo tapatyb. Laisvi rinkimai. Rinkjas pats sprendia ar dalyvauti jam rinkimuose ar ne. Negali bti nei prievartos nei adam maloni atjusiems balsuoti rinkjams. Iimtis Meksika, Haitis, kai kurios kitos Centrins Amerikos valstybs kur pilieio pareiga balsuoti rinkimuose tvirtinama konstitucikai.
Rinkim klasifikacijos
1. Pagal teritorij: visuotiniai ir regioniniai, federaliniai, vietiniai. 2. Pagal objekt: prezidento, monarcho, parlamento, municipaliniai, koroneri, erif, teisj rinkimai. 3. Pagal tautos dalyvavimo lyg: tiesioginiai ir netiesioginiai rinkimai, mirs. Pirmu atveju mirs kai tiesiogiai renkami vieneri i dvej parlamento rm, antru atveju mirs kai dalis parlamento renkama netiesiogiai. Bangladee ir Pakistame parlamentuose po rinkim vidaus balsavimo keliu irenkamas numatytos kvotos dyd atitinkantis skaiius moter. Egipte 451 viet parlament 10 nari skiria prezidentas savo dekretu. Indonezijoje 100 nari Parlament skiria prezidentas i karini pajg. Netiesioginiai Pranczijos senatas renkamas i emj parlamento rm, regionini renkam municipalitet atstov, generalini departament taryb atstov ir specialiai irinkt tokiam balsavimui municipalitet taryb nari. 12 Nari Pranczijos senat renkama i Nacionalins Pranczijos diasporos u Pranczijos rib gyvenani Pranczijos piliei.
4. Pagal rinkim lyg: vienpakopiai ir daugiapakopiai rinkimai TSRS, Kuba, Kinija, Angola pilieiai renka vietos valdymo atstovus, ie delegatus miesto arba krato tarybas, pastarieji respublikos arba autonomins srities parlamentus, ie federacijos parlament, pastarieji federacins aukiausiosios tarybos narius. 5. Pagal rinkim eilikum: prastiniai ir prielaikiniai rinkimai. Prielaikiniai valstybs vadovo iam mirus, atsistatydinus, patraukus j baudiamojon atsakomybn, susirgus sunkia liga ar palijus psichikos bklei. Nerengiami danose Amerikos valstybse, kur valstybs vadovo pareigas pradeda eiti viceprezidentas. Prielaikiniai parlamento rinkimai esant galimybei kitoms valdios institucijoms pareikti nepasitikjim parlamentu ir paleisti j anksiau laiko. 6. Pagal apimt: visuotiniai, rotaciniai ir papildomi rinkimai esant vakuojantiems postams renkamoje institucijoje. Parlamento nariui netekus galiojim, gali bti organizuojami papildomi rinkimai tam tikroje rinkiminje apylinkje, kuriai atstovavo parlamentaras. Rotaciniai rinkimai rinkimais renkama tam tikra dalis institucijos, tokiu bdu vykdoma institucijos nari kiekybin rotacija. JAV senato rmai atnaujinami 1/3 X 2 metus. Pranczijos senatas 1/3 X 3 metus. 7. Pagal formalius kriterijus: Valstybiniai (oficials), nevalstybiniai (neoficials pirminiai rinkimai praimerizas organizuojami JAV, demokrat ir respublikon partijoms renkant atstov prezidento post);
JAV Prezidento rinkimai. Netiesioginiai daugiamandatse apygardose renkant valstij rinkikus, kurie vliau atiduoda valstij balsus u kandidatus. Prezidentas ne jaunesnis kaip 35m. ne daugiau kaip 2 kadencijos, jei buvo prielaikin, ne daugiau kaip 10 met (iimtis D.Ruzveltas). Kadencijos trukm 4 metai. Prezident renka viena - valstij ir Kolumbijos federalin apskritis. Kartais rinkim rezultatai bna kurioziniai. Utenka laimti vadinamosiose deimtyje auksini valstij (Kalifornija, Ilinojus, Niu Dersis, Teksasas ir kt.), jog laimti visus rinkimus. Kartais daugelyje valstij laimint maais skirtumais, o keliose pralaimint triukinamai, gaunami prietaringi rezultatai. 1876 Prezidentas R.Heisas 48,04, pralaimjs S.Tilendas 50,99, 1888 prezidentas B.Harisonas 47,86, pretendentas G.Klivlendas 48,78. 2000 G.W. Buas 49,82 proc., pretendentas A.Goras 50,15 proc. Nedidels valstijos kartais suvaidina svarb vaidmen prezidento rinkimuose. i problema nors ir prietarauja rinkimins steigiamosios valdios daugumos valiai, akcentuoja vis valstij nari federacin lygyb. 1969 mginta reformuoti Prezidento rinkimus, paveriant juos tiesioginiais, taiau tam pasiprieino maosios valstijos ir K pataisa negavo 2/3 Senato pritarimo.
Pranczija
Pranczijos parlamento rinkimai. Nacionalinis susirinkimas maoritarin sistema, 2 turai. Rinkimini apylinki ribos nustatomos pagal kas antro gyventoj suraymo valstybje duomenis. Rinkim ivakarse registruojami kandidatai be kit savo duomen nurodo taip pat ir savo pavaduotoj, kuris tapt parlamentaru, jeigu po rinkim parlamentaro vieta tapt vakuojanti. Pavaduotojas negali bti: pretendentu parlamentarus kitoje rinkiminje apylinkje, taip pat pretenduoti kit parlamentar pavaduotojus. Pavaduotojais negali tapti senatoriai. Negali pretenduoti prefektai, kiti teistvarkos pareignai per paskutinius tris metus dirbantys arba maiau nei pusmeiui likus iki rinkim dirb ioje sistemoje. Kandidatas, teikdamas savo kandidatr palieka rinkiminje apylinkje ustat. Ustatas grinamas gavus > 5 proc. Bals. Kandidato registracijos paeidimus per dvideimt keturias valandas gali apsksti prefektas administraciniam teismui, kur skundas nagrinjamas per tris dienas. AT sprendimas dl skundo gali bti ginijamas KT. Rinkiminiai turai pirmas ir galutinis - > 25 proc. vis registruot bals. II galutinis dalyvauja I ture surink daugiau nei 12,5 proc. bals, jei tokio nra 2 artimiausi pagal bals skaii kandidatai. II ture pakanka paprastos daugumos bals. Politini batalij ypatumai prie rinkimus susidaro partij koalicijos, remianios bendr kandidat. Tokiu atveju smulkioms partijoms tampa sunku tiktis mandat NS.
Senatas 1/3 x 3 metai. Renkamas departament kolegijose. Skiriami delegatai komunose iki 9 tkst. nuo 1 iki 15, 9 30 visi komunos tarybos nariai, 30 > visi komunos tarybos nariai + 1 delegatas/ 1 papildomas tkstantis. kolegijas susibga apie 110 tkst. delegat - 600 NS nari, 4 tkst. generalini ir regionini taryb nariai, 105 tkst. municipalitet delegatai. 13 > 5 delegat - departament, proporcin rinkim sistema. Kiti departamentai < 5 kvotos maoritarin dviej tur sistema. Prezidentas. Konstitucijoje iki 1962 m. renkamas rinkik, nuo 1962 m. renkamas tiesiogiai. Rinkim diena skelbiama ne vliau nei 35 ir ne anksiau nei 20 d. iki pirmtako prezidento galiojim pabaigos. Kandidat gali kelti 500 atstov i parlamento rm, regionini ir generalini taryb, Paryiaus miesto tarybos, Pranczijos diasporos. Pasiraiusieji turi atsotvauti ne maiau kaip 30 departament arba ujrio teritorij vienet. Vieno teritorinio vieneto deleguotoj skaiius ne didesnis kaip 10 proc. Kandidatas, teikdamas savo kandidatr palieka rinkiminje apylinkje ustat. Ustatas grinamas > 5 proc. Bals. Centrin rinkim koordinator KT. II turai. I-II turai kas 2 savaits. Nuo 1965 m. visada reikjo 2 tur.
Vokietija.
Bundestagas renkamas asmen nuo 18 m. amiaus, iki 1971 m. buvo 21 m. Pasyvi rinkim teis 21 m. Kadencija 4 m. Rinkim tvark nustato 1975 m. statymas su 1994 m. pakeitimais, taip pat emi konstitucijos. Rinkim sistema miri 0,5 maoritarin, 0,5 proporcin. Rinkim tvark priiri Federalinis, emi ir apylinki rinkiminiai komitetai. Federalinio rinkim komiteto nariai renkami Federalinje VRM, emi emi vyriausybi. Maoritarin sistema kandidatus gali kelti > 200 rinkimins apylinks rinkj, taip pat partijos paskutiniuose dviejuose Bundestago arba Landtago rinkimuose turj >5 mandat be 200 reikalavimo. Nacionalini maum partij atstovams netaikomi aukiau minti ribojimai. Proporcin rinkim sistema. Rinkiminis sraas emje sudaromas likus ne maiau kaip 90 d. iki rinkim datos, nepatek j gali skstis FRK. Srae partijos sudedamos pagal j mandat skaii buvusiuose Bundestago ir Landtag rinkimuose, o juose nedalyvav partijos alfabeto tvarka. Rinkim sistema Hero Nimajerio, proteguojanio stipriausiai partijai tenkant didiausi mandat skaii. Proporcinis barjeras 5 procentai. Nra taikomas nacionalini maum partijoms ir partijoms maoritariniu bdu surinkusioms 3 > mandatus.
Bundesratas Nra renkamas, nariai skiriami i emi vyriausybi. Deleguojami tik emi vyriausybms priklausantys ministrai. Bundesratas 69 vietos. 7 > milijon gyventoj turinios ems deleguoja 6 atstovus - Badeno, Viurtembergo, Bavarijos, emutins Saksonijos ir iaurs Reino-Vestfalijos ems. ems, kuriose kuriose gyvena 2-7 mln. gyventoj, turi 4 vietasBerlyno, Brandenburgo, Hess, Meklenburgo, Saksonijos, Anhalto, Tiuringijos federaciniai vienetai. Maiau nei 2 milijonus gyventoj turinios ems (Bremenas, Sarlandas) turi 3 vietas. Bundesrate vienos emes delegacija privalo balsuoti vieningai. Bundesratui vadovauja kas metus rotacijos tvarka vienos i 16 emi atstovas. Bundesratas verifikuoja Bundestago teiskr, nuo 70 uju iki iandienos proporcija patvirtintinos teisenos iaugo nuo 10 iki 60 proc. Bundesrate priimam teiss norm akt. Vokietijos Prezidentas Renkamas kas 5 metus gegus 23 d. Renka Bundestago deputatai ir jiems lygi emi Landtag atstov proporcija rinkiminiame procese. Bendras rinkik skaiius apie 1000. Reikalavimai > 40 met. Kadencijos daugiausiai 2. Nra vice prezidento, esant reikalui pavaduoja Bundesrato pirmininkas. Prezidentui netekus galiojim, per 30 d. rengiami nauji rinkimai.
JK
Bendruomeni rmai. Cenzai pasyviai rinkim teisei negali bti renkami jaunesni nei 21 m., karikiai, teisjai, ventikai, bankrutavusi ir nereabilituot firm bendrasavininkiai, Karnos tarnai, vietos savivaldos deputatai, policininkai. Profesini pareigybi cenzai yra prezumpciniai kandidatas gali tapti parlamentaru atsisaks profesins tarnybos. Rinkimai tiesioginiai ir nuo 1873 slapti. Rinkim kontrol valstybs lygiu VRM, region grafysi erifai. Kandidatas gali registruoti ir savo agent, kuris tvarko rinkiminius organizacinius dalykus. Rinkim kandidatavimas paprastas - rinkim institucijon privaloma pristatyti 10 asmen pasirayt rmimo dokument, taip pat sumokti 500 svaru ustat, kuris grinamas pasiekus 5 proc. bals I rinkim ture. Nuo 1948 m. taikoma maoritarin rinkim sistema. Rinkimins apylinks sudaromos pagal demografinius kriterijus, laikantis lygios proporcijos principo, apylinki geografins ribos keiiamos kas 8 12 met. Paskutiniuose rinkimuose 659 apylinks. Kadencija 5 metai.