You are on page 1of 238

Jr auli kuopa Klaipda, ios knygos leidjas.

LIETUVA BOLEVIK OKUPACIJOJE

Redagavo Juozas Prunskis

Ileido Jr auli Kuopa Klaipda ikaga, 1979 m.

Lituhuania Under Soviet Occupation Edited by Joseph Prunskis

Library of Congress Catalog Card Number: 78-70354

Spausdino Draugo" spaustuv 4545 West 63rd Street Chicago, IL 60629

anga

Bolevik okupacija Lietuvoje buvo nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1941 m. birelio 23 d. ir, po trejus metus utrukusios vokiei okupacijos, nuo 1944 m. vasaros tebe sitsia ir dabar. Okupacija gali bti svarstoma vairiais atvilgiais: valstybiniu, tautiniu, kultriniu, ideologiniu, religiniu, teisiniu, ekonominiu, finansiniu ir kitais. Tie visi klausimai mums labai svarbs. iais klausimais yra parayt knyg ir studij. Ir dar bus raoma. Jeigu daugeliu i aukiau sumint dalyk gali bti kai kuri nuomoni skirtum, tai vienu klausimu visi turi sutikti: niekada neleistinas nemonikas elgesys su mo gumi, neleistinos tortros, nekalto mogaus kankinimas ir udymas. O itoki nusikaltim okupantai bolevikai Lietuvoje yra daug padar. inodami gyventoj laisvs ir nepriklausomybs pamilim ir nepalankum okupacijai, bolevikai ryosi teroru sutramdyti mones, o siekdami krat surusinti, nepabgo genocido veiksm. Jau a.a. Jono Rimaausko surinktais duomenimis, vien per pirmj bolevik okupacijos laikotarp (1940.VI.151941.VI.22) buvo aretuota, kaljimuose ir Pravieniki priveriamj darb stovykloje kalinta iki 11.500 moni. Tuo laiko tarpiu Vilniaus kaljime laikyta 3.100, Kauno 3.800, Marijampols 750. ia neskaitomi masiniai trmimai Sibir. Antroji okupacija, usitsusi jau ketvirtas deimt metis, moni aukomis dar baisesn. Juk vien ivet Sibir ir kitas Soviet Sjungos vietas priskaitoma apie 350.000 taigi daugiau negu kas deimtas Lietuvos gyventojas. Saujel t kankini pasiek laisvj pasaul. Daugelis j kapus nusinea visus savo kani igyvenimus. Reikjo paskubinti nors dal j surinkti. Nemaa mediagos pavyko surasti Amerikos Lietuvi Tarybos archyvuose, kur sudta JAV kongreso Kersteno komitetui gausiai surinkti lietuvi liudijimai. Dalis ir t liudinink
5

jau yra mir. Kad tie liudijimai kokios nelaims atveju visai neinykt, svarbu buvo juos aminti spaudoje. leidin ir buvo stengiamasi vis pirma dti tuos atsiminimus-liudijimus, kurie dar nebuvo spausdinti knygose ar periodiniuose leidiniuose. Palaipsniui dyla i atminties ir vardai okupant Lietuvoje nuudyt, mirtinai nukankint moni. Kad ta ms tautos martirologija bt isaugota istorijai, ia ir sudarme kiek galima pilnesn nuo okupant bolevik rankos Lietuvoje uvusi moni sra. Tegu okupantas ino, kad jo kruvini darbai liks rayti istorijos lapus, tegu ino, kad nukankintj kraujas sprogdina okupant pro pagandinius taukalus. Tegu vieosios opinijos spaudimas padeda sulaikyti, kad daugiau tokie vriki iaurumai nesikartot. Ugniauus Lietuvos nepriklausomyb, buvo keletas prieasi, dl ko lietuviai be laiko mir, buvo naikinami. Didiausia, taiau, prieastis buvo komunist, bolevik vrikas iaurumas. is siaubas, kad ir kiek velniau, tebesitsia ir dabar, tai iai ms tautos tragedijai iry kinti ir skiriama i knyga. is atsiminim-liudijim rinkinys ir ilgas nuudytj sraas tebus ms jaunajai kartai ikalbingas doku mentas, k reikia komunizmas praktikoje. Jeigu i knyga atsirado, tai daug lm Karolio Milkovaiio vadovaujamos Jr auli kuopos Klaipda, Cicero, IL, i anksto pareiktas pasiryimas j ileisti. Nuoirdus ai Leonardui Keruliui, Marijai Barienei ir Stasiui Mankui, talkinusiems mediag paruoiant.

Juozas Prunskis

vadas BOLEVIK SIAUTJIMAI LIETUVOJE

Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto ir Vykd. Taryb. pirmininkas Mykolas Krupaviius 1949 m. spalio 3 d. memorandume Jungtini Taut organizacijai be kit dalyk ra: monikumas ir teisingumas pareigoja mus pateikti papildomos informacijos apie mogaus teisi lauymo ir intensyvinamo genocido reikinius, Soviet Sjungos vykdomus okupuotoje Lietuvoje. 1948 m. ypaiai padidjo akcija prie dvasininkus ir kininkus. kininkai persekiojami ir likviduojami keleriopu bdu: 1. Taikant individualinio persekiojimo metod, atskiri kininkai apkaltinami palankumu partizanams, giminyste su partizanais ar pabgusiais vakarus ir deportuojami, o j kiai sudeginami arba perduodami bolevikiniam aktyvui. Nra kaimo, kad nebt tokiu bdu likviduoto kininko, kurio sodybos langai ir durys ukalti lentomis. 2. Apdedant kininkus nepakeliamais mokesiais ir pyliavomis. Nustatytas bendras normas pristaius, atskiri kininkai apdedami dar papildomomis pyliavomis, Pyliav nepristaius ar nesumokjus mokesi, keliamos teismuose bylos u sabota. prastinis sovietinio teismo tokiose bylose sprendimas eeri metai itrmimo. Tik vienoje Marijampols apskrityje tokiu bdu likviduoti 153 kininkai. 1946 m. rugpiio 2 d. komunist partijos organe Tiesoje" teisingumo ministeris Domaeviius paskelb nutarim, kuriuo u atlaidum kininkams paalintas i pareig teisjas Bareiis, jo sprendimai ati tinkamose bylose panaikinami ir perduodami sprsti ki tiems teisjams, kurie paskirs buoms pelnyt bausm. (Tiesa, 1946.8.2). Kai kurie kininkai, negaldami isimokti mokesi ar pristatyti pyliav, palieka savo kius ir pasialina mikus.
7

3. Perkeliant atskirus kininkus i j ki tuius kius. Atvyksta pas kinink MGB pareignai ir sako per vien valand palikti savo k ir nieko i jo nepasiimant persikelti j nurodyt k, deportuotojo ar pabgusiojo. Nuvyks perkeltasis kininkas nurodyt k randa tui, be inventoriaus, be gyvuli. Turi pradt kurtis i nieko. Pyliavos ir mokesiai jam privalomi. Praktikai toks perklimas reikia kininko sunaikinim. 4. Vykdant ems kio kolektyvizacij. Kolchoz organizavimas yra radikaliausia kininkams likviduoti priemon. Lietuvoje spariu tempu pradta vartoti nuo 1948 m. pradios. Komunist partijos CK sekretoriaus Sniekaus praneimu partijos suvaiavimui (1949.2.6) 1948 m. pradioje Lietuvoje tebuv 20 kolchoz, t pat met pabaigoje jau 524 kolchozai, o suvaiavimo dienai (1949.2.6) turjo bti jau 926. 1949 m. liepos mn. Lietuvoje kolchoz jau buvo per 4.000, arba, kaip yra pareiks ministeris pirmininkas Gedvilas, tredalis ki jau suvaryti kolchozus. ems kio kolektyvizacija nra tik kins socialins reformos reikinys, turs tiksl likviduoti vien socialin klas ir sumechanizuoti produkcij. ems kio kolektyvi zacija yra genocidin priemon. Vykdomas Lietuvoje genocidas apima visokiausi sluoksni mones. I Leipalingio deportuotas Jonas Kasperaviius. Lietuvos nepriklausomybs laikais jis buvo kumetis (ems kio darbininkas). Vokiei okupacijos metu jis buvo gatvi lavikas. 1949 m. kovo 24-27 d. d. masins deportacijos vien i to paties Leipalingio paliet tris kumei eimas: Elz erkien, Bukausko eim ir Sukackien su 5 maais vaikais. Individualiniu bdu suimtj likimas dar baisesnis, kaip masiniu bdu deportuojamj. Individualiai suimtieji dar daugiau kankinami ir niekinami. Suimtojo marinimas badu ir trokuliu, neleidimas miegoti, muimas ir visoks kitoks rafinuoiausias moralinis ir fizinis prievartavimas yra kasdieniniai reikiniai. Kauno kaljime Nr. 1 (Mickeviiaus gatv Nr. 9) kamerose, kuriose nepriklausomoj Lietuvoj buvo po 7 kali nius, dabar talpinama po 65 ir daugiau. Kamer grind ploto neutenka naktimis kalinamiesiems sugulti. Dalis j
8

turi stovti arba tupti. Dien gulti neleidiama. Bet ir taip kalinamuosius sukemant trksta kaljim. Todl miestuose ir miesteliuose taisyta emje bunkeri arba nam rsiuose pritvarstyta celi. Kaljimuose, bunkeriuose ir nam poemiuose psta deimtys tks tani Lietuvos gyventoj. Vien Daug valsiuje nuo 1944 m. rugpiio 14 d. iki 1974 m. buvo kalinami 417 moni. I j laisv ijo 162 (124 vyrai, 29 moterys ir 9 seniai bei vaikai), kuri 47 kaljime padaryti invalidais (38 vyrai, 7 moterys ir 2 vaikai). Kada kas bus suimtas, niekas neino. O ir suimtieji, tariamai laisvje gyven, nesaugs nuo teroro, niekinimo ir udymo. Plikaujani soviet kari, MGB ir NKVD pareign, besislapstant nuo deportacij, stengiantis ivengti mobilizacij ar tardym, nuo 1944 m. iki 1946 m. rugsjo mn. viename valsiuje (ilavotas) buvo nuudyti 79 asmenys. Nuo 1944 m. iki 1947 m. dl t pat prieasi Onukio valsiuje buvo nuudyti 103 mons, Merkins valsiuje 108 mons. udym, plim ir niekinim aplinkybms pailiustruoti leidiame sau pateikti kelet i daugybs turim fakt. 1946 m. balandio mnes Jiezno valsiuje Jonas Zenkeviius ir dar keli asmenys suritomis rankomis buvo mesti padegt nam; 1947 m. ruden Pakuonio valsiuje, Lukiki kaime raudonosios armijos vietinio aerodromo virila atjo pas kinink Druli. Pamats eimininko dukter Anel, parei kalavo su juo gulti. Merginai nesutikus ir pradjus bgti, rusas nuov kinink, kininko brol, 4 met vaik ir sueid jaunesnij dukter Marij, kuri sueist iprie vartavo ir po to pribaig viu galv. Dl t nelaimi po 4 dien Drulia pasikor. Visi uvusieji palaidoti Ilau parapijos kapinse. 1946 m. spalio 28 d. Kaune aretuotas teisininkas A. G. Po kankinim Kauno MGB staigoje buvo pervetas Vilniaus kaljim. Kelion i Kauno Vilni (110 km arba 69 mylios) truko 5 dienas. Vilniaus kaljime suimtasis neteko proto. 1945 m. birelio 15 d. Auktosios Panemuns vals iuje iln kaime pas vien kinink atjo NKVD parei gnai, padar krat ir, nieko reikiamo nerad, norjo i
9

prievartauti kininko dukter. Tvai norjo dukter apsaugoti. Rusai tv met ulin, motin ir dukter iprievartavo ir po to nuov. 1946 m. rugpiio 15 d. Kalvarijos valsiuje Susnyk kaime pas vien kinink MGB dalinys nakties metu dar krat, iekojo bandit" (partizan). Vis kininko eim suguld ant grind ir sak nejudti, prie ingu atveju grasino nuauti. Nieko nerad, tik surink geresnius daiktus, atskir kambar isived kinink ir jos 14 met dukter iprievartavo. Nuo to smurto mergait neteko proto. 1947 m. birelio 24 d. Iglikli valsiuje, Mari jampols aps. istrebiteliai, eidami plentu, sutiko elgetau jani moter. Patikrin jos dokumentus ir patyr, kad ji yra vokiet, autuv buomis j umu ir vietiniam kininkui sak ukasti. 1945 m. balandio pabaigoje Simno valsiuje, Ochotkos vienkiemy pas kinink ilinsk atsilank 2 NKVD pareignai_ tikrindami, ar nra kariuomen nestojani vyr. kininkas ilinskas tuo metu ved i tvarto karv girdyti. Vienas NKVD pareign pareikalavo j asmens dokument. kininkas pareik dokumentus turs, bet jie kambaryje ir, karv paleids, pasuko kambar dokument paimti. Vienas NKVD pareignas jo su juo drauge, antras, pasiliks upakalyje, paleido i automato serij galv ir kinink nuov. Po to pasku bomis padar krat ir, nieko nerad, skubiai pasialino. Aukiau idstyt fakt akivaizdoje irykja ypatinga prasm lietuvi laiko, atveto i okupuotos Lietuvos ir 1948 met ruden teikto Popieiui Pijui XII. Tame lietuvi laike raoma: Laimingi tie, kurie mir ir nemato, kas dabar tvynje vyksta... Mes, gyvieji, pavydim mirusiems. K mes igyvename, jokia mogaus vaizduot nra to sukrusi ir negali sukurti. 1941 met deportacijos ir naikinimas, kalbama toliau tame laike, buvo tik gaivalikas siauti mas. Dabargi jau planingas tautos naikinimas, surusi nimas".

10

I dalis

ATSIMINIMAI IR LIUDIJIMAI

1. Prievarta ir teroras
Bolevik siautjimai Utenos-Zaras apskrityse

iuos duomenis pateik gerai vykius Utenos-Zaras apskrityse pats asmenikai stebjs, inias rinks policijos pareignas, veiklus aulys, buvs vadovaujaniuose postuose. Jis ios knygos autoriui gerai inomas, bet dl suprantam prieasi jo pavard negali bti skelbiama. (J. Pr.)

19181919 m. bolevik okupacija prarijo iuos mano kaimynus, taurius lietuvius: Zigm Kuzm Jain k., Meid-Petrulion Antandrejos k., Stas Sabaliausk Krmini plento sargo sn, buv. Antaliepts milicijos virinink. Pranas Tamoinas, i Ignalinos k., savanoris-krjas, valg dalies v-kas Latvijoje, pateko bolevik nelaisv ir Maskvoje, Butirk kaljime, suaudytas. Visi uv tuo metu yra buv Antaliepts vls. Kun. Antanas Kryanauskas, Salako klebonas, suim tas globotinio, Rusijoje virtusio ariu komunistu, Jono Gruodio-Sadausko, Salako mst. 1919 m. lapkriio 23 d. buvo ivetas Zaras kaljim, i ten Smolensk ir i ten verg stovykl sunkiems darbams. Lietuvos vyriausyb kun. Kryanausk ikeit vien komunist. Jonas Gruo dis-Sadauskas Raudonojoje armijoje pasiek politinio polit ruko generolo laipsn. Stalinas generolus Gruod, Putn, Uborevii suaud. 1940 m. Zaras aps. komunist partij sudar vairi tautybi mons. Lietuviai buvo: Vincas Paleckis, atsis tas pusbrolio Justo Paleckio i Kauno, Justas Rugienis, atsistas i Alytaus aps., Ubeika ir Antanas Kuzma zarasikiai.
13

Rus tautybs: 1940 m. atveti i Maskvos NKVD ir NKGB kpt. Guskov-Gubanov-Gubaitis (n viena i pavard netikra), Kovov, Kunin. Vietiniai rusai: Agafon ikailov pirmasis Zaras aps. milicijos v-kas, bet dl moni kumo perkeltas Alytaus aps. uv trestan. Vieton ikailovo milicijos v-ko pareigoms atkeltas Justas Rugienis, vliau taps tikyb komisaru Lietuvoje. Kiti pareignai: Ausiej Petrov, iaurus milicijos politrukas, Garanov, Rokov, Bobrov, Arkadij Kolpokov milicijos operatyvinis galiotinis. yd tautybs: Majevskis, 1940 m. atvilktas Zarasus, kompartijos vairuotojas Zaras aps. ir Zaras aps. vykd. kto p-kas. Vietiniai ydai seni komunistai: Gordonas, Levinas profesini sjung v-kas. Kaerginskis milicijos operatyvinis galiotinis, Raganas ir Rozenbergien, pasiymjusi nepaprastu iaurumu.

Teroras ir pionaas is bolevik Zaras aps. komitetas tuojau terorizuo damas m verbuoti nipus. tariamj namai buvo nak timis sekami kas ateina, kas ieina, kaip ilgai bna. Tai dar komjaunuoliai. Zaras gimnazijos mokytojams ir moksleiviams sekti buvo paskirtas yd tautybs komjaunuolis Michelis Kromas. Jis su savo patikimais tuojau gimnazijoje nukabino i klasi kryius ir juos paskandino eere. Pirmieji takingiausi lietuviai buvo suimti prie klas tingus liaudies seimo rinkimus. Policininkas Pranas Juinskas suimtas nakia. Karui prasidjus atsirado i Kauno kaljimo, kur jau buvo nubaustas 25 m. Juinskas buvo labai pareigingas, taktingas tarnautojas. Jam buvo pavesta Zaras mieste, kaip kurortiniame, priirti var gatvse ir apie namus. Kaime suimtas buv. pasienio policininkas Zajanaus kas. I Zarasus neatgabentas. Spta buvo nuudytas tuojau sumus ir paslptas. Suimti nakia Jonas amas Zaras aps. pradios mokykl inspektorius, Jonas Triponis Antaliepts pradios mokyklos ved., Petras Kuzmickas Duset pradios mokyklos ved. Tvai
14

Zaras apylinkse.

1863 m. sukilimo dalyviai, itremti Sibir. Petras gim Sibire. Po Pirmojo pasaulinio karo su eima gro Lietu v, atgavo savo k, kuriame buvo sikrs rusas kolonis tas. Bolevik okupacijos metu itremtas Petras Kuzmic kas gro i Sibiro Dusetas, bet niekur negaljo gauti darbo. Gro vl Sibir, kur tuojau ir mir. Suimti Petras iaudinis Salako auli brio vadas, Pranas Steponai tis Salako vls., viraitis, Motiejus Girys Antazavs vls. viraitis, Juozas Kibirktis Duset vls. viraitis, Pranas Andrijauskas Zaras aps. savivald. p-kas, Bro nius Vasiliauskas Dkto vls. sekretorius, Antanas Visokinskas Imbrado vls. sekretorius, Kazys Statuleviius agronomas, Zabiin k., Antaliepts vls. Visi pri klaus auli sjungai.

Vaik tragedija Neumirtina bolevik okupacijos auka Blaiejus Vaikus, Vilniaus krato lietuvis, kovose dalyvavs sava15

noris, vliau pasienio policijos rajono virininkas prie lenk administracijos linijos, auli brio vadas. 1940 m., rodos, rugsjo pabaigoje komjaunuoliai Imbrade suruo okius. Vaikus gyveno prie Imbrado. Trys komjaunuoliai nujo pakviesti savo vakaron. Vaikai atsikalbinjo, bet ie spaud: inom, kad esi liaudies moni engjas. rodyk savo dalyvavimu, kad toks nesi. Tik Vaikams jus, muzikantai, kaip jau buvo sutarta, ugrojo polk. Vienas palydov tuojau Vaikien itemp okti ir m idarinti pornografinius veiksmus. Vaikus griebsi gelbti mon. Petingas vyras neatlaik. Brys ruseli partrenk ant ems. Spard kojomis, lo kdi atramos. Vaikus nustojo smons. Tuojau atsirado pastotis ir be smons Vaik nuve u 60 km Utenos kaljim. Buvo suinota, kad Vaikus mir be pagalbos. Zaras kaljimas ir ligonin buvo tik u 10 km, bet mask viniai isigimliai nukreip Uten... Zaras miesto aiktje buvo pastatyta didel estrada. Ant patrioto dr. Domininko Bukanto paminklo ikl raudon vaigd. 1940 m. spalio mn. nuo Smalv ir Salako suvarytos pirmosios raudonosios gurguols su ja vais, bulvmis ir kitomis grybmis. Kiekvienas kininkas savo veime turjo palydov rus. Ant karteli buvo mark sistiniai plakatai su raais: Mes liaudies sns, laisvi nuo buruazins priespaudos. Mes veame grybes badau jantiems ms liaudies monms. Mirtis liaudies prie ams". Gurguols komunistini pareign irikiuotos aplink estrad. Raudonasis bajoras Vincas Paleckis skelb: Mano gyslose teka rusikas kraujas. Mano motina rus. Esu senas Kauno komunistas. Pastu visus buruazins vyriausybs buoes". Paleckis tuojau isitrauk i kiens pasmerktj sra. Jame buvo auli sjungos vadovyb, laisvs kov didvyriai, karininkai, tautinink vadovyb. Perskaits pasil juos likviduoti. Kas prie? Tyla. Taigi vienbalsis nutarimas sunaikinti buruazinius reakcio nierius... Raudonosios gurguols tssi apie 3 savaites. Atvetas grybes rus karins mainos tuojau ivedavo Rusij.
16

Kazys Venckus, partizan dalinio vadas, uvo 1951 m.

Duokls Usibaigus raudonj gurguoli dramai, skaudesnis rimbas krito Zaras krato kininkams. Nelaimingi buvo tie, kurie turjo daugiau 30 ha ems. Zaras apskritis tai Lietuvos veicarija. Gausu eer, pu, mik, pelkyn, akmenyn, smiltyn, kalv. Baltriki, Degui, Salako kininkas, turdamas 50 ha smiltyno, tegaljo ilaikyti vien arkl ir dvi karves. Toki emi kininkai neskurdo, buvo geri amatininkai, dirbo vaius, ,,lineikas, buvo geri kalviai, statybininkai. Vasarai jaunieji ivaiuodavo udarbiauti prie tiesiam plent, tilt statybos. Zarasikiai buvo geri uvautojai. Moterys rinkdavo mikuose grybus, diovino. Uog mikuose begals. Tuos smiltyn buoes apdjo grd ir bulvi duok lmis, kuri ir per 5 metus pats su eima nevalgydamas negalt atiduoti. Neatiduoda vadinasi, liaudies moni lugdytojas, tuojau dabokl, kankinimai, terorizavimas, rank panagi badymas, u koj emyn galva kabinimas. Kankinamj ivargindavo iki smons netekimo. Nei tvr pasiaddavo. Kaimynai padjo, kiek igaljo, vaiavo Utenos ir Rokikio apskrit pirkti grd. Ten ems geresns. Taip varginami lietuviai lauk karo, kad ir
17

su iauriausiomis grsmmis. Gyventi jau buvo nemanoma. Antazavs milicij priimtas jaunuolis Namajuka tuojau nusivyl, kai jam sak sudaryti nip tinkl. Padav pareikim bti atleidiamas i milicijos. Neatleido. Politrukas Ausiejus Petrovas spjo u pareig neatlikim bsis suimtas. Namajuka savo kam baryje nusiov. 1941 m. birelio 14 siaubingoji trmim naktis. Daug zarasiki ir uteniki iveti uvo. Juozas Balekas, Zaras gimnazijos mokytojas, nukankintas Sibire. Sabotaas Jonas Banys buvs Pensylvanijos angliakasys, pinig susitaups parvaiavo nepriklausom Lietuv, nusipirko i Vyuon dvaro ems, istat pavyzdines trobas, dar bank pinig pasidjo. Skolino santaupas kaimynams, bet neimdavo jokio nuoimio. Visokioms organizacijoms jis vis buvo pirmas aukotojas. 1941 m. pavasar Banys im i duobs burokus. Vakare Banien tvarte paruo burokus karvms erti. Nakt viena karv kakaip atsirio, dar dvi nutrko ir visos trys pripuol prie viei burok. Persid ir kit dien nugaio. Tuoj atsirado enkavedistai: kaip galjo atsitikti, kad i karto trys karvs nudvs? Neprieira, sabotaas. Tas burujus amerikonas tyia perpenjo karves... Greit nakia nei Banio, nei jo eimos nebeliko. Ive ant tik dav vienam miestelio berniukui ratel, kuriame buvo parayta: Dar nebaigiau kasti angli. Kasiau vienas, dabar kasime penkiese. Kaimynliai, pasiimkit ir isidalykit mano turt, jeigu leis. Matau, kad jau mums nebereiks. Sudiev, sudiev Lietuvos broliai". 1941 m. birelio 1626 d. mike grup auli ir paskir eim klausms radijo. I Kauno radiofono pasigirdo Lietuvos himnas. Apstulb i diaugsmo griebme vienas kit buiuoti. Skruostais riedjo diaugsmo aaros. Birelio 24 d. stulpai juod dm per auktas puis bangavo padang. I ryinink gavome ini, kad plentu Zarasus lengvais arvuoiais lk vokiei kariuomen. Plento
18

pakraiu ygiavo nusiginklav, ibadj, nutrintomis kojomis rus kariai. Vokieiai j nekliud, o lietuviai dar ir duona apdalijo. Egzekucijos Zarasuose Mane trauk Zarasus. ia kiekvienas sutiktas lietuvis, ydas ar rusas, pasakojo baisi Zaras tragedij, vis pabrdami, kad visa padar milicijos politrukas Ausiejus Petrovas, milicijos v-kas Justinas Rugienis. I gausybs gyvj liudinink gautos ios inios. Birelio 24 d. Petrovas, Rugienis ir milicininkai padeg Zarasus pade gamomis kulkomis, audydami stogus. Kai uskrido vokiei lktuvai, tie piktadariai sdo mainas ir bgo Daugpilio link. Petrovas dar sustojs padeg ligonin, bet ligonins personalas spjo ugesinti. Broniaus vinio namuose buvo kompartijos archyvas ir ratin. Igabenti nespjo, tad namus padeg. Kaljimo gerairdis sargas Klemenso ukausko ir Petro Ydo kamer, atrakins duris, met raktus. u kauskas atrakinjo duris ir ileido kalinius. Taiau jie neinojo, kad rsyje yra vienuts ir ten bado miriai buvo laikomi pik. ltn. Ignas Pailis ir bibliotekos vedjas Jonas

Zarasai
19

Petninas. Petrovas, pavaiavs Daugpilio link per 10 km, gro Zarasus. Kaljimas buvo nesudegs. sak skubiai daryti kratas ir suiminti vyrus, moteris ir gabenti NKVD rs. Iud daug moni, j tarpe daug auli, kuri n vienas neturjo ginklo. Petrovui ir Rugieniui vykdant baisij egzekucij, ant Zaras miesto uskrido kelios eskadrils lktuv ir emai nusileisdami valg miest. Budeli sunkveimis buvo u maskuotas ant bulvaro. NKVD isigando ir rsyje paliko 30 nesuaudyt lietuvi. Vokieius istmus, prasidjo nauja rus okupacija. Visose ZarasUtenos apylinkse uvo daug moni. Kun. Stasys Baltrimas, Zaras klebonas, 1941 m. birelio 25 d. buvo klebonij siverusi kareivi mestas sunkveim. Kai sunkveimis nuvaiavo, kur stovjo, paliko kraujo klanus. Manoma, kad ve nuudyt lietuvi lavonus. Kazys Cicnas, savanoris-krjas, apdovanotas eme, tarnavo pasienio policijoje, muzikant orkestre Zarasuose. Buvo Imbrado vls. viraitis. 1943 m. rudeniop i kio su mona vaiavo valsi. I krm ioko desantininkai ir monos akivaizdoje nuud. Kun. Jonas Daugla, Stirni par. klebonas, Molt vls., slapstsi. 1941 m. birelio 24 d. beeidamas namus, pamat komunistus. bgo eer ir nendrse iki kaklo tnojo. ydelis komunistas pastebjo nendrse kyani galv. Privert ieiti i eero ir pakrantje kun. Jon Daugl nuud. Jonas Garbys, kils i Vyeli k., Salako vls., ilgus metus mokytojavo Zaras aps. Bolevikams okupavus Lietuv, Garbys mokytojavo eimelio pradios mokykloje, Kdaini aps. Tremiamas pasiprieino, buvo enkavedist sunkiai sumutas ir vos gyvas mestas duob, kur ir mir. eima itremta. Velionis Garbys kaimyn buvo parve tas namus ir ikilmingai palaidotas.

Tragika Karlaits mirtis Apolonija Karlait, Kriov vnk., Duset vls., 16 m., buvo rus desantinink auka. Velions Apolonijos tvas
20

Jonas Karia, kaip savanoris-krjas, Kriov dvare buvo gavs ems ir graiai gyveno. Apylinkje gyveno nemaa rus 1863 m. caro valdios atsist kolonist. Visoje Zaras aps. j buvo gausu. 1941 m. pavasar tie rusai kalbino Karl dtis kolchoz, bet is, prats i savo prakaito gyventi, nesutiko. I viso Karia nepatiko ruse liams. Ne j mogus. Kai tik pasirod bolevik desan tininkai, rusai suteik ini, kad ia yra toks Lietuvos savanoris, kovojs 1919 m. prie bolevikus. Kart, tik iauus, desantinink brys, vadovaujamas vietinio ruso Atajevo, apsupo Karl namus. Tvas ir vyres nysis snus buvo ij pas kaimynus talk. Motina tvarte karves mel. Troboje buvo tik Apolonija ir jaunesnis 13 m. snus Vytukas. Tas, igirds upuolim, spjo pasprukti ant aukto, o Apolonija nebespjo pabgti. Vytukas i vir aus girdjo klyksm, dejavimus, paskui v. Desantininkai ij padeg trobas. Kai liepsnos pra djo imti stog, Vytukas spruko emyn. Gryioje rado seser iniekint ir kraujuose papldusi... Sukaups visas jgas, itemp jos kn i deganios trobos. Motin igelbjo i tvart. Apolonijos knas buvo taip sualotas, kad karstas buvo vis laik udarytas. Apolonija Karlait jaunut, avtino groio, apylinks moni buvo labai mylima. Ji buvo Baltriki parapijos solo daininink banyioje, jaunj kinink ratelio vadov, deklamavo, vaidino vaka rliuose. Galima suprasti moni pasipiktinim. jos laidotuves susirinko didels minios, bent tuo pareik damos protest. Vincas Kaulinis, Bilin k., Vyuon vls., policijos valdininkas, gimtosios apylinks laisvs kovotoj vadas, 19451947 m. sunkiose kovose su rus ir strib gauja buvo sunkiai sueistas, tuojau mir. Jo lavonas Utenos turgaus aiktje iguljo vis savait. Melnikait Marija Melnikait, kuri garbina okupantai bol evikai, buvo zarasik. Jos tvai gyveno Zarasuose. Saltups gatvje Nr. 32. Kai kas mano, kad ji ydait. Tai netiesa. Jos tvas vadinosi Melnik, laik save lenku. Jis
21

buvo geras specialistas atnaujinti dilds arba, kaip zarasikiai sakydavo, nuopielninkus. Nuolat turjo labai daug darbo. Gyveno gana pasituriniai. Pats ir jo mona buvo gana dievobaimingi mons, bet banyi Zarasuose nevaikiodavo nuo t laik, kada pradta laikyti pamaldas lietuvikai. I vis Melniko vaik dukt Mar (daniau vadinama Marisia, o ne Maryte) labiausiai isiskyr, bet ne gerj pus. Isista mokykl, daniausia atsidurdavo paee rje. Pasiymjo iaurumu gyvuliams. Pauktelis j sode negaljo susukti lizdo j idraskydavo, o jei jau bdavo iperti paukiukai, tai iudydavo, varlms isu kindavo kojas, ilupindavo akis. Eidavo krautuves ir, jei pasitaikydavo, kad eimininkai kur nusisuka, jos uan tis tuoj prisipildydavo saldaini, o taip pat ir skepetaii ar kitoki smulkmen. Tvams ne kart teko atsilyginti u tuos jos darbelius, kad tik neikelt bylos teisme. Tvai u bausm atidav kininkui u piemen, bet miestiet pabgo. Bdama vos 14 m. ji jau palinko visai kitos ries smaguriavim". Tvai nebegaljo suvaikyti, i kur j dukrel pareina autant... Palydovai kas rytas keitsi. Visos tv pastangos atvesti dukr pador gyvenim nujo niekais. Kai tvams galutinai isek kantryb, jai u draud ateiti savo namus. Marisia pasitrank kur laik Zaras burliok ir panai tarpe. ymus komunistas senbernis Gordonas Marisi nugabeno Rokik, kur jo draugas ydas turjo ma saldaini dirbtuvl. Darbas nepatiko, i Rokikio ivyko Kaun. Kaun nuvyk darbams ruseliai pra sitardavo, kad Marisia visai palijo, tapo gatvs mergina ir kriminalin nusikaltl. 1940 m. bolevikams upldus Lietuv, pasigirdo inia, kad Maryt Melnikait yra irinkta" Liaudies seim. Zarasikiams tai buvo naujiena lygiai tiek pat netikta, kaip pats bolevik siverimas. 1941 m. kilus karui su vokieiais, Melnikait bgo Rusij pro Zarasus. Tv aplankyti, inoma, neusuko. Gro paskui Lietuv lietuvi tvarkyti. Kai paaikjo, kad j vokieiai tikrai suaud, aplan kiau jos tvus.
22

Kulkos skina gyvybes

Kun. Matas Lajauskas, senelis, Molt par. klebonas, profesoriavs Vilniaus kunig seminarijoje, buvo u lietu vikum atleistas. 1941 m. birelio 28 d. bolevikams per Moltus traukiantis, vienas ydelis skund, kad klebonas Lajauskas nemgsta komunist, diaugiasi karui prasid jus. Senukas sirgo ir jau pams paslpt vliav pasidjo lovoje prie savs. siver bolevikai be joki aikinim kun. Lajausk sum ir ive u miesto nuud. Buvo ikilmingos laidotuvs. Pakelje nuud Stirni klebon J. Daugl. Jonas Liesys, Eiveni k., Duset vls., pavyzdingas ki ninkas, kooperatininkas, 1945 m. buvo suimtas tariamas davs maist ms laisvs kovotojams. Varomas Duset milicijos dabokl buvo smarkiai sumutas, sukrito ant grindinio Utenos kaljime ir tuojau mir. Vaclovas Maskolinas, Zaras aps. savivaldybs tar nautojas, kils i Jas k., Duset vls., 1941 m. birelio 25 d. ijo pairti, kas vyksta Zaras mieste. Sustojo prie pato rm. Tuo tarpu NKVD maina vaiavo Daugpilio link. Politrukas Ausiejus Petrovas pasuko main prie stovinio Maskolino ir viu pakau nuud. Pranas Mozra, kils i Drob k., Degui vls., buvo narsus ir taktikas. sijung Tvyns apsaugos rinktin emaitijoje. 1944 m. spalio 6 d. bolevik tankai pasirod nuo Tryki. Mozra pasislp prie klebonijos krm. Ived i rikiuots 2 rus tankus. Atvykus daugiau tank, pstininkai apsupo klebonij. Pasitraukti nebuvo gali mybi. Dar paguld 3 rus karius ir pats krito. Buvo smul kaus kininko snus. Aleksandras Mikinis, Zokori vnk., Antaliepts vls., savanoris-krjas, visada paslaugus varge padti. 1941 m. birelio mn. besitraukiantys bolevik kariai ujo jo vienkiem maisto. Mikinien sune, k tik turjo. Pavalg Mikin nusived prie plento, paguld knibsi. Kai pradjo valgyti vokiei lktuvai, pasisotin budeliai geradar suaud. Buvo pastatytas paminklas uvimo vietoje. Gr bolevikai paminkl iniekino.
23

Nuudyti Latvijoj 1941 m. birelio 27 d. suinota, kad Lokesos vnk. Latvijoje, prie Lietuvos sienos, Prano Kaulinio vien kiemyje besitraukiantys bolevikai birelio2425 nakt aud i automat. Girdjosi moni auksmai. Pirmojo karo cementiniame blindae rasta suversta stirta nuudyt moni. Zarasuose padaryti karstai ir palaidoti vienoje eilje. Tarpe vyr buvo ir viena moteris. Dail. Zenonas Kolba, suinojs apie nuudytus lietuvius Latvijos emje, atvyko Zarasus. Buvo atkasta duob pagal i anksto apraytus rbus. ia dail. Kolba i rb atpaino savo brol. Tada buvo atkasti kiti lavonai, bet Zenonas nei vieno neatpaino. Padirbdins Zarasuose sandaresn karst, Zenonas savo brol parsive irvintas, kur buvo auli ir visuomens labai ikilmingai palaidotas. Antanas Nennas, savanoris-krjas, drausmingas aulys, pavyzdingas kininkas, ems kio rmuos arkli riavimo k-jos narys. Dvejus metus buvo Antaliepts viraitis. 1943 m. ruden prieblandoje atvyko desantinin kai. Pro lang paleido sprogstam kulk. Galv nune pusiau. Buvo labai ikilmingos laidotuvs. 1944 m., berods per Velyk atostogas, Navikait i Zaras atvyko pas tvus Skineiki k., Duset vls. Kaimy nystje buvo apgyvendinta pabgl rus su 15 m. snumi. Mergait dienos metu nujo pas kaimynus pavieti. Ruselis krmuose palauk, kai mergait gr jis paais". Sualota, idraskyta, veidas nebepanaus mog, niekui pasitraukus, ji dar pajg ilsti i krm. Vaikai, rad mergait be smons, prane tvams. Buvo iveta Zaras ligonin. Ten gydyta apie 4 mn. aizdos ugijo, bet mergait buvo palauta psichikai ir daktarai sak, kad vargiai atgaus sveikat. Ir lavon sudegino Plk. ltn. Ignas Pailis, Zaras aps. komendantas ir auli rinktins vadas, labai taktingas, buvo suimtas Vilniuje. Atgabentas prie pat kar Zaras kaljim. Sum ir mon, gailestingj seser, ir abiturient dukr. Jas, kelias dienas palaik, paleido milicijos prieiron. 1941 m. birelio 25 d. sugrs i pusiaukelio nuo Daug24

Jonas Bajoras, Meislovas Guauskas, Bondien, Dimitrijus Aleksandraviius-Grigoraviius, Blaikas, Ostrovskis, Meys Kolba, Deveikis bolevik atveti i Ukmergs ir 1941 m. birelio 24 d. nuudyti prie Zaras.

pilio, milicijos politrukas Petrovas, kaljimo rsyje rads Jon Petnin, vietoje nuud viu pakau. Kitoje vienutje buvo plk. Pailis. J ived i vienuts kiem, nuov pakau, apipyls benzinu lavon ir prie jo stirt malk, padeg. Plk. Pailio mona degsi pelenuose surado vyro ied ir gabaliukus kostiumo. Pakonis, Davaini k., Duset vls., buvo laisvs kovotojas. Savo klojime buvo sirengs bunker su iji mais laukus. 1945 m. dusetiks moterys ne maist savo artimiesiems Utenos kaljim. ia viekelyje pakliuvo krymin ugn. Rusai ir stribai puol Pakoni trobas. uvo rus ir strib. Pakoniai, padegus klojim, kartu sudeg. Jonas Paukt, kils i Rims mst., venioni gimnazijoje baig 6 klases. sptas, kad dl lietuvikos veiklos bus suimtas, pabgo nepriklausom Lietuv. Lietuvos kariuomenje baig mokomj kuop pirmuoju, eidamas atsarg buvo pakeltas vyr. puskarininkiu. Baig Auktesnij policijos mokykl ir buvo paskirtas Zarasus. Okupantai, perm policij, verbavo milicininkus, kurie buvo bemoksliai, menkos morals. Senieji parei
25

gnai vieni mok ratins darbo, kiti kvotas vesti, proto kolus rayti. Jonas Paukt turjo imokyti akmenskald Ausiej Petrov pasirayti savo pavard. Petrovas vargo kelias savaites, bet skaityti, net ir spaudos rato, neimoko. 1941 m. birelio 25 d. pats Petrovas ugniagesi kieme Paukt nuud viu pakau. Rktel, kils i Grybiki k., Salako vls., buvo Grauts miko eigulis. Desantininkai nakia pam i eiguvos, nusived mikan, pririo prie medio ir durtuvo smgiais nukankino. Kitas Rktel, gyvens Grybiki k., Salako vls., buvo eigulio brolis. 1943 m. ruden desantininkai nakt apsup Rktels namus, m juos audyti. Rktel, ulips ant aukto, paleido serijas i automato. Desantininkai tada paleido namus padegamas kulkas. Namas usiliepsnojo. Rktel nesiliov auds. eima laimingai pabgo, o Rktel, jau apsemtas liepsn, vis dar aud. Sudeg namai ir juose Rktel. Antanas Rktel, Bemotiki vnk., Daugaili vls., dirbo Sodyboje", Kretingoje. Pirmosios bolevik okupaci jos metu bolevik agentas jam pasil i Vokietijos gaunam ginkl. Rktel patikjo. Nakt buvo suimtas, iauriai kankintas. Karui prasidjus, i Kauno kaljimo ms laisvs kovotoj ilaisvintas. 1944 m. rugpiio mn. su briu kovotoj atvyks i Vanag stovyklos Plink iuose stojo Tvyns apsaugos rinktin. 1944 m. rugsjo mn., eidamas naktin sargyb, uvo prie Tryki. Broliai Giriai, igird, kad i Kauno radijo stoties giedamas Lietuvos himnas, Daugailiuose ikl trispalv. Milicininkas Jrel, pastebjs trispalv, nubgs prie plento ragino karius surasti nusikaltl. Gyventojai buvo isislapst. Rad senuk Jon Sinic, nuud viu pakau. Vietos komunistams tai reik smg, nes nuu dytojo snus Romas Sinica Kaune buvo ymus komunis tas, bet jau buvo idms Rusij. Kun. Vytautas amonas, Imbrado par. klebonas, 1961 m. sausio 23 d. rastas banyioje nuudytas. Urul valkut, ilgamet Salako vls. sekretor, buvo paslaugi neturtingiems. Raydavo veltui staigoms pray mus, rpinosi paalpomis nelaimn patekus. Slapstyda masi su seserim Anele, baisiojo birelio trmim iveng.
26

Bolevikai, upld po 1945 m., abi valkutes sum. Itr mime dirbo nepakeliamame altyje, badaudamos. Abi paralyiavo. Sugrino gimtin Paluods k., Salako vls. Jokio darbo nebegaljo dirbti, pensijos jokios. elp geradariai. Anel tuojau mir. Visa valk gimin sunaikinta. Juozas Tamoinas, Ignalinos k., Daugaili vls., i tremtas 1945 m. su gausia eima. Tvas Juozas ir snus Kazimieras, ikankinti nepakeliamo darbo, sugrinti Lietuv tuojau numir. Ubeika, kils i Padustlio k., Duset vls., buvo atjs entus, vesdamas mokytoj Kumelyt i Sudeiki para pijos. 1943 m. rudeniop Ubeikai ruosi vaiko krikty noms. Nakia desantinink grup be joki spjim m i vis pusi audyti namus. uvo Ubeika ir vaikutis. Buvo perautos Ubeikiens kojos. Piktadariai pasitrauk. Ubei kien buvo 2 metus gydoma Utenos ligoninje. Pakartoti nai bolevikams okupavus Lietuv, Kumelyt-Ubeikien sijung laisvs kovotoj eiles, vadovaujamas Vinco Kaulinio. Yra ini, kad uvo kovoje.

Lietuviai kunigai Lietuvos vyriausybs pastangomis 1933 m. ilaisvinti i Soviet Sjungos kaljim, atvyk savo tvyn. Vidury su lazdele vysk. T. Matulionis.
27

Kun. Edvardas Vainoras, kils i eimaties k., Tauragn vls., buvo neturtingos Baltriki parapijos klebonas, Antaliepts vls. Bolevik suimtas, nemonikai kankintas. Udar nuog vienut, i viraus laino beveik suledjus vanden. Buvo paralyiuotas. Paskutiniuoju metu buvo altaristas Kupikyje. Zaras krato lietuvi partizan kov punktai buvo: Grauts, Minios, Uvini ir DusetAntazavs iluose. Daug uvusi, daug j eim buvo itremta Sibir. Kiek tremtyje uvo, kiek gro tiksli ini nra.

Desantinink udaviniai Po vokiei pralaimjimo prie Stalingrado rusai vis daniau m nuleidinti desantininkus vokiei unu garyje. Lietuvoje j padaugjo. I pasidavusi suinota, kad desantinink kursai vyko Maskvos apylinkse. Desan tininkai daugiausia buvo savanoriai" prievarta, negaljo nuo to udavinio atsisakyti. Buvo ir toki savanori, kurie tuo bdu norjo pabgti nuo bolevik. I pasidavusi suinota, kad sakymai tiems desantininkams buvo tokie: 1. Sprogdinti didesnius tiltus ir gadinti kelius; 2. Sprogdinti ir deginti Lietuvos mones, ypa pienines; 3. Deginti grd ir maisto sandlius; 4. Deginti ir sprogdinti vieuosius didesnius pastatus: mokyklas, teatrus, banyias; 5. udyti tuos lietuvius, kurie desantininkui yra inomi kaip bolevik prieai; 6. Sudaryti sraus toki, kurie tariami, kad gali bti prieingi bolevikams; 7. Apaudyti vokiei transportus, vykstanius rytus; 8. Deginti kinink klojimus, kai juos suveti javai, arba kltis, kai jas supilti grdai; 9. Naktimis upuldinti kaimus ir miestelius, kad gyventojai bt apimti baims; 10. Vykdyti iuos veiksmus atkakliai. Auktaitij labai gerai painojau. Jauni vyrai i kaim nesvyruodami stojo Savisaugos brius. Reikjo daugiau ginkl. Vienas i ms vad susipaino su vokiei karininku,
28

dirbusiu ginkl sandlyje Daugpilyje. pra, kad jis slap tai parduot mums ginkl. U tai jis gaudavo i ms vai ri maisto grybi, kurias siunt Vokietij. Desan tininkai apipl Antaliepts pienin. Sprogdinimas maai alos padar. Ksinosi sprogdinti ir Antazavje, bet nepavyko: ms vyrai laiku pajuto ir nuvijo. ventosios tiltas tarp Utenos ir Zaras buvo stipriai saugomas. Ms laisvs kovotojams pasisek pagriebti stambaus grobio, skirto desantininkams ir mtomo i lktuv. Prie ventosios ups, Davaini k., Duset vls., nakia desan tininkai sukr lau. Atsitiktinai budjo ms vyrai. Ugird lktuvo im, artjo prie lauo. Um pozicij. Mat nuleidiamus ryulius. Autant pasirod desantinin kai, iekodami, kur tos jiems grybs. Usimaskav msi kiai atidar stipri ugn. Desantininkai, net ir neatsiaud, ilakst. Grobis labai didelis, ypa sprogstamos mediagos, daug ovini ir labai dideli kiekiai maisto. Visa buvo amerikietikose dutse su uraais. Buvo toks pat grobis imestas Suvieko apylinkje, Imbrado vls. Gyventojai rado ukast krmuose, perdav kovotojams. Gal kerijant u grob buvo nuautas Antanas Kazlauskas, Amerikos lietuvis, kuris grs i JAV buvo nusipirks Suvieko dvaro centr. Labai pavyz dingai tvark savo k. Rudeniop atve dukroms maisto Zarasus. Jos moksi gimnazijoje. Prietemoje Atajevo vado vaujami desantininkai grtant namo veime Kazlausk nuud. Arkliai eimininko lavon partrauk namus. Lai dotuvs buvo labai jaudinanios. Baigdamas prisiminimus apie i iurpi tragedij, kuri pavergtoje Lietuvoje tsiasi ir dabar, prisimenu ukrainiet belaisv Igor evenk, kur ibadjus;, pusgyv gavau savo ems kio darbams. Savait maitinome labai silpn. Atsigavo, susigyvenome, parod nuoirdumo ir atvirumo. Su aaromis pasakojo apie Ukrai nos tragedij. Igoras vis sakydavo: Negreit gims raytojas, kuris ga ls aprayti raudonj komunist iaurumus. Pasaulio istorijoje daug inome iaurum, bet jie niekad neprilygs rusiko komunizmo dabar vykdomoms udynms, vien u tai, kad mogus kitaip galvoja, kad valstyb nori laisvai gyventi".
29

Negailjo nei darbinink, nei milicinink, nei kunigo


Radvilikio stiklo fabrike krosniakuriams, atsivel giant labai sunk darb prie auktos temperatros, buvo nustatyta 6 val. darbo diena ir trokuliui numalinti tiekiamas vieias pienas. Bolevikams pradjus admi nistruoti fabrik, 1941 m. krosniakuri privilegijos buvo tuojau panaikintos. Administracija, mano, kaipo sani tarijos inspektoriaus, uklausta, kodl krosniakuri padtis pabloginta, atsak, kad krosniakuriai ir be privi legij u sunk darb turs dirbti, nes priklauso profesinei sjungai, o toji j darb priirsianti. Karo pirmj dien, 1941 m. birelio 22, vokieiai um Taurag. Brys milicinink i ten pasitrauk Jonik. J buvo apie 30 moni (pora moter). Jonikyje jie ibuvo 3 dienas. Bolevikai, prie pasitraukdami i Jonikio, birelio 26 d. tuos mones suaud krmuose, kininko Petrausko lauke, prie Jonikio Latvijos plento. Paliko juos nepalaidotus. Tuo pat metu buvo suaudytas gimnazijos kapelionas kun. Povilas Raceviius ir vienas banyios tarnas. Dr. Juozas Bartkus

Maiau aaras ir krauj


Dirbau Maisto" fabrike, transporto skyriuje. Buvau net dukart aretuotas. Vien kart ilaik 7 d., kit kart tik dien. Aretavo Il-je pagalbinje monje, (buv. Kazno) skerdykloje. Kai jau per kiem, sustabd rusai ir isive buv. Saugumo rmus. Mane tarinjo. Keliskart nebuvau nujs susirinkim. Be to, mano brolis buvs saugumo valdininkas. 1941 m. birelio mn. vyko trmimai. Maiau, kaip nuo gatvs grieb mokinius ir var main. Tai buvo prie centrin pat Laisvs aljoje. aniuose prie rampos ma iau verkianias moteris, kurios auksi pagalbos, o rusas stm jas buoe. Kaime (Iliki) viename name radome nuudyt 6 m. mergait ir senyv moter. Mergait buvo nudurta gerkl,
30

moters taip pat perpjauta gerkl, drabuiai sudraskyti. Dar kitame name radome nuudyt senuk. is, matyt, buvo umutas kokiu kietu daiktu, nes guljo visai nekruvinas. Iliki kaime gyveno neturtingi mons, daugiausia Maisto" darbininkai. Mano svainis, buvs saugumietis, u poros dien man parod buv. garae bolevik rengt kankinimo ir udymo patalp. Sienos buvo ikaltos lentomis, kad kulkos nesirekoetuot. Tarp lent ir betonins sienos buvo pri pilta pjuven. Lentos buvo suaiytos vi, o nutekjimo raveliai betoninse grindyse buvo pilni kraujo. Kraujo dms buvo taip pat ymios lentose. Pjuvenose radome daug kulk. ia mons buvo udomi ir lavonai neinia kur iveami. Mano svainis, Kauno bolevik kaljime isdjs apie 9 mn. pasakojo, kad jis buvo dedamas tam tikras stak les, itempiamas ir muamas per onus. Nuo muimo bgo per burn kraujas. Kankinimais reikalavo iduoti savo draugus ir bendradarbius.

Jonas Adomaitis

iaurs su senute ligone


1941 m. birelio 14 d. nakt ginkluoti rus enkave distai sunkveimiais atvyko iaulnus (kur tuo metu a gyvenau ir jau vikaro pareigas) ir sum visai nekaltas tos parapijos eimas: Kuduli, Bagdon, Petrausk, Vai iuli. Enkavedistai sumimo metu buvo iaurs ir negai lestingi. Pvz. Kudulien buvo senut (per 70 m.) ir sunkiai serganti mirties patale. Tik por dien prie tai buvau j aprpins paskutiniais v. sakramentais. Neirdami jos sunkios ligos, enkavedistai negailestingai itemp j i patalo ir iauriai met sunkveim. Visiems suimamiesiems buvo duota vos keliolika minui laiko pasiruoti. Visus suvar gyvulin vagon ir ive. 1941 m. kovo 9 d. nakt (12 val.) iauln kompartijos sekretorius ir vienas milicininkas siver mano kambar
31

(iauln klebonijoje) ir pareikalavo asmens dokument. Padar krat kambaryje, pasim mano pas, pasialino. Bet t pai dien 4 val. p.p. jie aretavo mane ir isived kompartijos bstin. Ten apklausinj, padar smulki krat ir, palaik iki vlybos nakties, pasodino roges tarp dviej ginkluot vyr ir ive iaulius, kur 3 dienas iau riai tard rus enkavedistai, grasindami bausi 10 m. sun kij darb kaljimu, priveriam darb stovykla; ia pat utaisydavo revolver ir priddavo man prie pakauio, inscenizuodami nuausi vietoje. Vis tardymo laik nemonikai keik, niekino, spard. Pagaliau prigrasin, kad nieko neveikiau prie komunizm ir niekam n o dio neprasitariau apie tardymo eig, paleido.

Kun. R. Krasauskas Italija

Devyniolikamets tragedija
Po karo rusai lietuvius trm masikai. I gretimo prie mano tviks didelio Rymiki kaimo, Smilgi vls., Pane vio aps., teliko tik dvi eimos neitremtos. Vien nakt, bandant tremti mano kaimyn Tamoi eim, na muose buvo j 19 m. dukt, o brolis su tvais ivyk. Pajutusi pavoj, ta mergait ioko pro lang ir bgo netoliese esant mik. Trmjai j vijosi, auk ir aud, bet nepagavo. Maskuodamasi miku ir krmais, ji nubgo pas gimines ir pasislp darinje po iaudais. Ryt j rado mirusi. Spja, kad dl didelio igsio ir bgimo kraujas isiliejo smegenyse. Tvai ir brolis labai pergyveno, nes negaljo dalyvauti jos laidotuvse (turjo patys slapstytis). Jauniausias mano brolis, kuris trmimo metu buvo 10 m. amiaus, savo laike man taip usimin: Kai tu okai pro lang, a miegojau, o kai mane paadino, a pamaiau autuvo vamzd prie savo kaktos".

A. Kairys Kanada
32

Maiau iveamus ir nuudytus


Bolevikams ujus a dirbau Panevio geleinkelio stotyje ir likau tose pareigose. Apie 1941 m. bolevik vyk dytas deportacijas man inomi tokie faktai. Atjo sakymas stoties virininkams (j buvo tada du: vienas rusas ir vienas lietuvis), kad pastatyt apie 30 vagon geleinkelio ak, kuri jo per Panevio cukraus fabriko kiem. Po 10 ar 20 vagon pastatyti cukraus fabriko kiem tekdavo ir anksiau, todl niekas per daug nesiste bjo ir neinojo, kas ruoiama. Tiesa, vienas kitas gelein kelietis pastebjo, kad vagon langai buvo usukti spyg liuotomis vielomis. itie vagonai buvo atsisti paruoti i toliau. Birelio 14 d. nakt prasidjo masins deportacijos. I nakties visas stoties rajonas buvo apsuptas rus kareivi. Net ms, geleinkeliei, neprileido prie vagon. A pats maiau, kaip ive buv. geleinkelio bataliono major aplik ir jo eim. Taip pat maiau, kaip ive kit mano pastam med. dr. ark, taipgi gyvenus Pa nevio mieste. Didel minia susirinko prie stoties. I mies to ir kaim atvyko su ryuliukais, nordami juos teikti tremtiniams, bet rusai kareiviai neleido, nors i vagon girdjome auksmus ir maldavimus: oro, duokit vandens, duokit valgyt! Transportas buvo laikomas net 3 dienas, tik 4-t dien ive. Visas ias dienas nemaiau, kad trem tiniai bt buv bent trumpam ileisti i vagon, durys ati darytos, nors a, kaip geleinkelietis, galjau neperto liausiai stoties rajone vaikioti ir eelon stebti. inau, kad atvetieji cukraus fabriko kiem tremtiniai ia buvo skirstomi: vyrai ir berniukai nuo 16 m. atskirai, moterys ir visai mai vaikai vl atskirai, o vaikai (berniukai ir mer gaits) vl atskirai. Vagon duris usuko storomis vielomis. Ive Daugpilio link. Man paiam teko traukin praleisti, nors ird peiliais vr. Tremtiniai vieni giedojo Lietuvos himn, kiti Marija, Marija. Maiau, kad prie kiekvieno vagono stabdi bdelje sdjo po 1 ar 2 rus kareivius, kad ealone buvo ir vienas vagonas su rus kareiviais ir vienas atskiras keleivinis vagonas su valdininkais.
33

Karui su vokieiais prasidjus, jau tarnyb stotin. Maiau, kaip 3 civiliai ir 4 NKVD rus kareiviai (su mlynomis kepurmis) atki autuvus su durtuvais vedsi dr. Maiul, Panevio apskrities ligonins vedj, dr. emgul. Jie buvo apsireng rbais, kuriuos dvi gydytojai prie operacij. Ved juos tiesiog buv. Moigio namus, kur buvo sikrusi NKVD staiga. Ryt bolevik jau nebe buvo. Mieste tvarkos palaikym perm lietuviai parti zanai. Mes jome rus palikt NKVD staig Moigio gatvje. Rsio kambaryje radome abu gydytojus ir seser nuudytus. A maiau, kad dr. Maiuliui buvo perplauta krtin, akys ibadytos, lieuvis nuplautas, ausys nuplautos. Dr. emguliui visa krtin buvo durtuvais subadyta. Kampe guljo sesuo, iprievartauta, launys subadytos, krtis nupiauta. Prie Panevio cukraus fabriko t pai dien pavakary buvo ikasti 25 fabriko darbininkai. Maiau, kai atve lavonus Panevio kated r, paarvojo rsyje. Jie buvo vairiai suaudyti auti per pakau, krtin, subadyti durtuvais ir kitaip. Darbi ninkus nuud bolevikai prie pabgdami.

Edmundas Petkeviius

Prie medi pririti kankiniai


Per bolevikmet a gyvenau pas tvus kyje Vilkavikio aps. Bolevikai ne tik stambius kininkus, bet ir maiau ems turinius spaud. Mano tvai turjo tik 5 ha ems, bet ir jiems buvo sakyta atiduoti prievols norm. J atlikus, atvykusi komisija pareik, kad norma buvusi per maa ir dar paskyr nauj prievol. Mano tvas jau daugiau neturjo neutekt duonos, jei paskutines atsargas atiduot. Todl buvome priversti parduoti karv (i turt 3-j) ir pirktis jav kitur spekuliacinmis kainomis. Mano tvas buvo it em pirks, kai gro i Amerikos.
34

Deportacijos ms apylink paliet labai skaudiai. Maiau, kaip ive ms kaimynus Blauzdinus. Labai anksti, dar prie ryt, atvaiavo sunkveimis su 6 rusais enkavedistais ir 4 vietos milicininkais. Jie apsupo k. Tvas buvo mirs. Ive sen motin, 5 paaugusius vaikus, ma 3 m. vaik. Vaikas vieno snaus. Jo motina buvo ivykusi. Taigi vaik ive be motinos. Senoji motina, apie 65 m. amiaus, negaljo pati lipti main. Vienas rusas j lyg kl, o kitas, maiau, pastm buoe, kad moteris mainoje parpuol. Vaikus paprastai sumet mainon. Beveik nieko neleido pasiimti, maiau tik ma ryu liuk. Jie skundsi, kad maisto neuteksi net vienai dienai. Jie norjo pasiimti su savim patalyn dl vaiko. Beneant per kiem main, rusas kareivis patalyn per plov durtuvu, plunksnos isibarst. Rusai ive ir mokytoj Stankevii i Kaupiki k., buv. atsargos karinink. Kai mes atjome mokykl, jo mona taip pat ten mokytojavusi, atjo klas apsiverkusi ir pareik: mano vyr vakar rusai ive, eikit namo. U 3 dien vl atvaiavo NKVD sunkveimis prie mokyklos ir pam mokytoj (mon) su vaikais. Vienas vaikas buvo 2j, kitas 1-ri m. Vliau mus pasiek inia, kad abu vaikai Pilviki stotyje transporte mir. Vykstant deportacijoms, o ypa prasidjus karui, daug ms kaimyn pasislp mike. Man ir kitiems vaikams teko neti pasislpusiems mik maisto. Viename nedi deliame mikelyje tarp Kaupiki ir Padvarniki (Vilkavikio aps.) mes utikome prie medio priritus ir nukankintus 3 negyvus vyrus, o kiek toliau nukankint moter. Jie buvo labai sualoti, nebegalima atpainti veid: ausys, nosys, burna, vienam ir akys buvo supiaustyta, ibadyta. Vieno onas kraujavo, matyt, durtuvu perdurtas. I drabui atrod kaimieiai, gan jaun met: vyrai apie 1920, moteris irgi koki 19 m. Mes labai persigandome. Bgome toliau. Praneme tiems kininkams, kurie mike buvo pasislp. Jie tuoj ten nuvyk kankinius atrio (j rankos ir kojos priritos prie medi, rankos upakal su ritos), palaidojo.

Stasys Ramanauskas
35

Sadist naguose
1941 m. birelio 11d. man buvo sakyta pasiimti visk, kas reikalinga karo pratimams, ir tuojau prisistatyti Karo apygardos tabui Rygoje. Ten nuvyks i karto buvau are tuotas, nuginkluotas, ikratytas ir gerokai apstumdytas. Tard dienomis ir naktimis beveik be pertraukos, tar dytojai keitsi. Elgsi sadistikai, stengsi palauti mano dvasin ir fizin pusiausvyr. Kaltino dalyvavimu slaptoje kontrarevoliucinje organizacijoje ir sabotau, nes, anot j, a daug inojau ir priesaik sulauydamas nieko nepra neiau, nors buvau kelis kartus raginamas tatai padaryti. Tard politrukas Rusov ir komisaras Petrov. Sadistinius veiksmus vykd politrukas Kupcov. Vert rayti parody mus, kuriuos patys diktavo, prisiimant vairius kaltinimus. VokietijosSoviet Sjungos karui prasidjus, pavyko isigelbti i Soviet komunistinio pragaro visai atsitik tinai. 1941 m. birelio 23 d. Lietuvos Laikinoji Vyriausyb grino mane sensias pareigas Kauno karo komen dantu. Plk. Jurgis Bobelis

36

2. Kaljimai ir tardymai

Vagonuose utrok vaikai


1941 m. birelio mn. atsitiktinai jau Vilniuje turg. jau pro Vilniaus stot. Mane lydjo viena moteris. Visai netiktai pamatme, kaip stotyje vokiei kareiviai ati dar kelis ten stovjusius vagonus. Du prekiniai vagonai, pasirodo, buvo pilni utrokusi vaik lavon. A pati ma iau, kad vagone ant grind guljo suversti vaikai nuo 6 iki 14 m. amiaus. Net vokiei kareiviai, pamat vaiz d, susim rankas auk: O, Gott, o Gott! (Dieve, Dieve!). Tie vagonai buvo k tik i kakur atveti ir netoli keleivi stoties atkabinti. irov buvo ne tiek daug, bet bgo irti kai kurie lenkai, neva norj patikrinti, ar tie vaikai ne j. A ilgai neirjau. Maiau tik, kad vaikai susitrauk guli negyvi ant grind. Neinau, k su jais po to padar vokieiai. Kas tie vaikai ir kodl jie buvo veami, taip pat neteko suinoti, bet kalbjo, kad buvo nuveti ka kur vasaroti, paskui juos norta deportuoti i vasarviets Rusijon. Pakeliui kart dien udarytuose vagonuose nutroko.
Marija Brakauskien

Ilgi tardymai kaljime


1941 m. birelio 6 d. atjo pas mane Jurbarko kompartijos sekretorius Joffe, gyv. Jurbarko mieste, ir mane sums nuved NKVD tab, pas tabo karinink, rus Kaverin. Jo buvau trumpai itardytas ir udarytas
37

Jurbarko NKVD areto namuose. Po poros dien sura kintomis rankomis buvau pervetas Taurags NKVD kaljim. T pai dien kartu su manimi aretavo Jurbarko mieste girinink Jon Petr Ked. Tauragje nakt pradjo tardym NKVD majoras, rusas. Jo pavards neinau. Tardymas vyko naktimis, nuo 67 val. vakaro ligi 34 val. ryto. Tardymo metu vis laik buvau sodi namas ant taburets be atramos ir turjau vis nakt sdti beveik nejuddamas. Majoras atsinedavo laikrai, ku riuos skaitydavo 23 valandas, o a vis laik turjau sdti nejuddamas. Po laikrai skaitymo mintas majoras, vaikio damas po tardymo kambar, pasakodavo apie Rusijos darbinink ger gyvenim, apie Rusijos kultr ir pana iai. Tai trukdavo apie 2 val. Po to klausindavo, kokios yra Lietuvoje slaptos organizacijos, kas toms organizaci joms priklauso, kas mano bgti i Lietuvos Vokietij, kas padeda perbgti LietuvosVokietijos sien ir panaiai. Parodymus majoras suraydavo ne taip, kaip a saky davau, o kaip jam atrod naudingiau. Kol neatsakysi majoro klausimus taip, kaip jam reikalinga, tol nuo kds neatsikelsi ir tardymas nesibaigs. Kart nenorjau pasirayti po parodymu, nes buvo suraytas ne taip, kaip a sakiau. Tada majoras pistoletu pradjo grasinti, sums rb apikakl pradjo mane smaugti, reikalaudamas pasirayti po melagingu protokolu. Matydamas, kad tos priemons nieko nepa deda, pradjo grasinti mano monos ir dukters sumimu. Reikalavo iduoti asmenis, kurie dar nepri klausomybs laikais persekiojo komunistus Lietuvoje. Majoras, matydamas, kad grasinimais maai k gali igauti, adjo paleisti i kaljimo ir duoti tarnyb su 600700 rubli mn. atlyginimu, kad tik iduoiau asmenis, kurie yra antikomunistikai nusistat. Nieko nelaimjs, tardym ts ligi 1941 m. birelio 22 d. 3 val. ryto. T nakt pasak, kad mano kvota yra baigta ir tada paskelb formal nutarim mane suimti, o ligi to laiko buvau laiko mas dar nesuimtu. Prane, kad esu nubaustas kaipo liau dies prieas 12 m. sunkij darb kaljimo, itremiant Sibir. Vis tardymo laik mane laik vienutje, kurioje buvo
38

Tardym kamera NKVD rsy Kaune. Prie i dur privaiuodavo sunkveimis kankinim aukoms iveti. tiktai narai, be jokios patalyns, tik plikos lentos. Dien nakt deg labai stipri elektros lempa, langas i lauko puss buvo ukaltas lentomis. Vis tardymo laik maistas buvo apie 500 g juodos duonos per dien, 3 puodukai paildyto vandens ir druskos. Visi gamtos reikalai buvo atliekami toje paioje kameroje sen laistytuv, kuris kas antra diena bdavo ineamas laukan. Nusiprausti veidui ir rankoms priemoni nebuvo. O apie barzdos nusiskutim neteko nei galvoti. Birelio 22 d. ryt trij ginkluot autuvais ir durtu vais kareivi buvau atvestas i tardymo kambario kaljimo vienut. U kokios valandos pradjo kristi pirmieji vokiei sviediniai ant Taurags. Karas! Taurag bombardavo gal kokias 3 val. Aplinkui kaljim deg namai. Girdjosi moni riksmas. Kaljime ugeso elekt ros viesa. Prajus apie 2 val. nuo pirmj sviedini kritimo, mano kamer atjo 2 autuvais ginkluoti rus kareiviai, isived mane i kameros koridori, ant galvos umet karik antklot ir ved koridoriumi kit vienut.
39

Vesdami kareiviai sak niekur nesidairyti. Atved kit kamer, mane pristm prie tenai esani nar, kur guljo anksiau suaudytas vienas lietuvis. Kareiviui ijus i mintos kameros koridori, tuojau pasipyl autuvo viai mane. Man nukritus ant nar, o vliau ant grind, kareiviai udar vienuts duris, urakino geleine tanga ir tarsi apie kit kalini audym. Guldamas ant ems, dar kur laik neinojau, kur esu perautas, bet guljau kaip negyvas, nes bijojau, kad kareiviai nepastebt, jog a dar gyvas ir kad vl nepradt audyti mane. Taip iguljau vaidindamas negyv apie 4 val., kol atjo vokieiai kareiviai, ikirto kamer langus. Tada atsikliau nuo grind, ilindau pro kameros lang ir tapau laisvas... mane audami niekur nepataik, nesueid, tik antklodje, kaip vliau apirjau, radau galvos vietoje atuonias skyles. Manau, kad nepataik todl, kad jie aud galv, taigi buvo maesnis taikinys. Mane sum, tard ir norjo itremti Sibir tik todl, kad buvau lietuvis. Jokiai slaptai organizacijai nepriklau siau. Tardymo metu mintas majoras yra kelis kartus man saks, kad kol ms vis neinaikins, tol jie rusai Lietuvoje neturs ramybs. O dl mano nekaltumo, tai tas majoras yra pasaks, jog geriau suaudyti imt nekalt, negu kad vienas kaltas likt nesuimtas. Apie sumim mano mona nieko neinojo. Pradjo mans iekoti. jo policij, pas t pat kompartijos sek retori Joffe ir pas NKVD tabo virinink Kaverin. I pradi jie sak, kad apie mane nieko nein, bet monai ir toliau darant ygi mane surasti, mintas Kaverinas jai pasak, kad a bgs Vokietij, tai prie sienos rus karei viai mane nuov. monai reikalaujant pasakyti, kur yra mano kapas, Kaverinas atsak, kad kareiviai mane ukas kakur mike, ir jis pats neins mano kapo.

Pijus Jurkaitis Kanada

Sulauytais onkauliais
A buvau pato virininkas Prienuose. 1939 m. Prienuose sikrusi soviet kariuomens gula telefono ry
40

turjo per ms pat. Jau 1940 m., nuo sausio mn., sovietai lau sutart. Pagal sutart jie neturjo teiss vesti telefono laid, o ved. Be to, klaussi ms pasikalbjim. Mes aukme juos, rodme sutarties nuostatus, bet jie vis tiek jos nepais. 1940 m. birelio 15 d. apie 14 val. prie Prien pato atvaiavo rus kariuomens tankas ir dalinys. Apie 50 kareivi tuoj apsupo pat. Karininkai su pistoletais rankose oko vidun, mums aukdami: rankas auktyn! Ijung visus telefonus. Atm pate buvusius ginklus (turjome por autuv). Paliko grup kareivi ms saugoti. Kareiviai buvo labai purvini ir pra ms duoti nusimazgoti. Klausme, kodl tokie purvini. Paaikjo, kad rusai jau 2 naktis praleido mike. Jie lauk, kad ms auliai juos puls, o ms mons pritars, nes, kaip jie sak, jie ms nekenia". Liepos 12 d. bolevikai mane aretavo. Laik Marijam pols kaljime, kur ibuvau iki 1941 m. birelio 23 d., kol rusai pabgo. Slygos kaljime buvo labai sunkios. Lan gai buvo ukalti ir mes sdjome prietemoje. Iki lapkriio 1 d. n vieno karto nebuvau ileistas pasivaikioti lauke. Per vis kalinimo laik neturjau jokio ryio su eima. Valgis buvo labai blogas. Anksiau svrs 90 kg, i kaljimo ijs tesvriau 50 kg. Man neleido nei pirktis maisto, nei gauti siuntini i artimj. Vienas buv. Marijampols teismo sekretorius gro kamer po tar dymo su sulauytais onkauliais. Per nakt jis auksi gydytojo, bet jam to nebuvo leista. Ligonis vaitojo vis nakt, tik ryt j ive neinia kur. Mes jo daugiau nematme. kinink Rutkausk i Ilauu tardydami smarkiai sualojo galv ir vis sumut, kruvin met atgal kamer. Kitas kininkas nuo Simno (pavards nebeat simenu) gro po tardymo kamer visas sumutas. Buvo mlynas, nes mu guminmis lazdomis. Kameroje jis apalpo, bet pagalbos jokios nesulauk. 1941 m. balandio 1 d. nakt igirdau, kaip kakas kaljime rk: Lietuviai, gelbkite, ai, ai ir t.t. Nuo tos dienos ie riksmai kartojosi beveik kas nakt ir, atrodo, auk vis kiti mons. K ten dar, neinau. Kameroje i pradi buvo 30, o vliau liko tik 20 kalini. Kur kiti
41

inyko, neinojome. Gamtos reikalui ileisdavo tik 2 kar tus per dien. Langai buvo ukalti. Jokios ventiliacijos, todl kameroje buvo labai tvanku ir blogas oras. Kasdien, daniausiai nakt, visus kalinius i kameros ivarydavo koridori, kuris buvo nekrenamas. Taip dar ir iemos metu, var visikai nuogus, rbus liepdami palikti kamero je. Ten krt rbus ir iuinius. Nakt krata, o 5 val. ryto jau vl reikjo keltis. Dienos metu kameroje buvo leidiama tik sdti arba vaikioti. Atsigulti arba snausti neleido. Kas ivargintas usnsdavo, t bausdavo karceriu. Kas 10 dien vesdavo kaljimo pirt, bet praustis leisdavo tik labai trump laik, vos buvo galima suspti. Tai dar tyia, kad liks muilas graut od. Taip leisdavo staigiai kart ir alt vanden, tuo kalinius kankindami. Tardymai vyko tik nakt, kad ikankint kalinius nemiga. Mane kart tard 18 val. be pertraukos. I viso mane tard 50 kart. Tardytojai buvo vien rusai. Vertjas nebuvo reikalingas, nes a mokjau rusikai. Vienas tardytojas, atsimenu, vadinosi vyr. ltn. Trusov. Mane kaltino, kad priklausiau auli sjungai ir tokiu bdu vei kiau prie juos, kad dalyvavau nepriklausomybs kovose savanoriu, kad turjau gimini auktesniuose visuomens sluoksniuose. Kai karas mane ilaisvino, mano kvota buvo dar nebaigta. Kameroje, kurioje sdjau, buvo vien politiniai kaliniai, visi kaltinami tuo paiu paragrafu. Inteligentai, darbininkai, kininkai. Kaltinimai daugiausia buvo visai nepagrsti. Kai kuriems prikio, kad jie, mokdami mokes ius, palaik buvusi Lietuvos vyriausyb. Darbininkai, kurie dalyvavo patriotinse organizacijose ar buvo prie bolevizm pasisak, buvo dar labiau kankinami, kaip mes, inteligentai. Atsimenu ias pavardes su manim kal jusi asmen: mjr. Krikinas, adv. Steponauskas i S. Kalvarijos nuteistas 10-iai met ir ivetas Sibir, notaras Garmus, taip pat i S. Kalvarijos, gimnazijos direktorius Kuoys, Dirvos leidyklos ir spaustuvs savi ninkas Sirutis, kpt. Adomaitis, ltn. Gavnas, kininkas Rutkauskas nuo Ilauo, darbininkas Stankeviius ir kiti. Kai karo ilaisvintas grau i kaljimo, suinojau, kad
42

mano mona buvo deportuota Sibir. Per vis kalinimo laik neturjau jokio ryio su eima.

Alfonsas Ambrainas

Tardymai po 14 valand
Gavs mokytojo viet Alytuje, stropiai ir siningai jau pareigas. 1941 m. sausio 5 d. buvau be jokios kalts mai suimtas penkiolikai minui pasikalbti". Neleido nieko su savim paimti, n atsisveikinti su eimininkais. Nuved mik, kur buvo paslptas automobilis. Moki niams vliau paskelb, kad a ess pasistas Centrin Azij geografijos tyrinjimams. Nugabeno Kaun. Po kratos (ivilktas iki nuogumo) ir nakties apklausinjimo, buvau patalpintas NKVD rsio vienutje. Kaltinimas 1919 m. a buvs NKVD gerai inomas kaip turk nipas". Kai prietaravau, buvau grasinamas ir muamas. Pirmas 3 savaites buvau naktimis tardomas NKVD tardytojo Dunkovo ir kartais dar 4 ar 5 kit su proek toriais. Buvo i Maskvos atgabenta byla, sudaryta man 1928 m., nusista i Paryiaus bolevik agento, pasiva-

Antanas Kenstaviius okupant kaljime.


43

dinusio pulkininku Zaicevu. Mginta kaltinti, kad organizuoju mirties batalionus po vis Lietuv, siekdamas nuversti Soviet valdi ir kitaip. Buvau inkriminuojamas dar 58 str., par. 4, 6, ir 10. Kaltas niekame neprisipainau. Vasario 11 d. i NKVD vienuts buvau nugabentas Kauno sunkij darb kaljimo IV skyriaus karcer, taip pat rsyje. Buvo grasinama suaudyti mauzeriu, ginkl tie siant prie galvos. Buvau veriamas valyti paias biauriau sias vietas ir nevarumus plikomis rankomis. Tardymai tssi iki 14 valand be pertraukos. Visados operuota bauginimais arba lengvat viltimis. Kaltas neprisipai nau. Karceryje, tame paiame koridoriuje, buvo beprotis, keliantis naktimis triukm, baisiai sarg kankinamas ir muamas. Balandio 2 d. buvau nugabentas IV skyriaus bendr kamer, kur bdavo nuo 5 iki 8 asmen. Buvo iuiniai ir ventiliacija bei sauls viesa. I itos kameros mans netard. Pailsjau, bet buvau labai silpnas. Gegus apie 10 d. (tiksliai neprisimenu dienos mnesio vidury) nugabeno kartu su kitais Kauno IX fort Viliampolje. Ten buvau iki isilaisvinau. Kankintas ypatingai nebuvau. Bet elgtasi su manimi brutaliai, be pasigailjimo. NKVD kameroje daug kart buvau girdjs kankinamj balsus ir dejavimus.

Gen. Teodoras Daukantas

Girdjau auksmus prie mirt


1940 m. liepos mn. nakt i 11 12 d. visame krate buvo vykdomi didiausi aretai. T pai nakt ir a buvau suimtas, atvetas Saugumo rmus. Trumpai, bet labai iauriai kvot skyriaus virininko Rozausko patardytas, buvau nugabentas Kauno sunkij darb kaljim. Kai mane suimt ve per Kauno miest, maiau, kad visame mieste vyksta baisus judjimas, gatvs pilnos automo bili, veani mones kaljimus. Mane udar poemyje, IV skyriuje, karceryje Nr. 70, kur slygos buvo labai iau rios. Ten isdjau 4 savaites. Tardymai buvo baisiai iau
44

rs, su vairiais kankinimais. iauriai buvau kankintas, kai vien nakt mane nuve Saugumo rmus ir vert pasirayti pasiadjim bti NKVD agentu. U tai adjo paleisti i kaljimo, bet a atsisakiau tai padaryti. Po t kankinim jau visai nusilpau ir maai tebegaljau vaik ioti. Tuo metu baigsi mano anginis tardymas, tad buvau perkeltas 3 aukt, kur kamera buvo kiek viesesn, nors tardymai vis tokie patys ir toliau tsiami. Po 3 mn. sdjimo ioje vienutje buvo baigtas mano tardymas ir a kartu su IX pulko karininku ltn. Kiveriu, kuris ioje kameroje su manim sdjo, buvau perkeltas III skyri, kamer Nr. 68. ioje kameroje sdjome 21 vyras. ia daugiausia sunkum mums buvo dl oro stokos. Dusome ir trokome, danai susmukdami be jg ant grind. Kaljimo reimas buvo negirdtai iaurus. Maistas labai blogas, kameros kaliniai nuo maisto ir oro stokos buvome sutin ir pamlynav, krauju pasruvusiais pa akiais. Pasitaikydavo, kad perkilnojant i kameros kamer atkeldavo ir kok pastam, bet i ivaizdos jau nebegaldavome vienas kito painti. Atpaindavome da niausiai vienas kit tik i balso. Taip buvo, kai mus sukl vien kamer su buv. Liet. valstybs min. pirm. kun. Mironu. Painome vienas antr tik i balso. Sanitarins prieiros nebuvo jokios. varos reikal padtis buvo pasibaistina. Per pirmuosius 4 mn. buvau tardomas beveik kasnakt. Tardymams, kurie buvo suriti su iauriausiais kankinimais, mane ve daniausiai Saugumo rmus. Buvau muamas lazdomis ir per sprand ir koj blauzdas ligi nualpimo, u plauk tsomas ir valkiojamas ant tardo mojo kambario grind, u rank kabintas ir kitokiais iau riais bdais kankintas. Kit moni kani man taip pat teko daug matyti ir pastebti. Vos tik patekus man kaljim, liepos 13 d. vakare, prie mans gretimame karceryje, komunist ukankintas, mir ms kariuomens majoras Tomkus. Girdjau jo mirties auksmus, dejavimus, komunist tim ir po kiek laiko lavono neim i karcerio. Kelis kartus buvau tardomas Saugumo rm garae. T patalp sienos buvo aptakytos gabalais smegen ir krauju, o oni
45

niuose cementini grind latakuose, taisytuose kankinam ir udom auk kraujui nubgti, dar sruveno kraujas. Vliau 68 kameroje su manim sdjusi tarpe buvo ms kariuomens puskarininkis Kauneckas, suimtas u tai, kad pas j rado Lietuvos trispalv vliav. Jis per tardymus taip mutas, kad kno dalys buvo sualotos, o visas knas krauju pasruvs. Galjo gulti tik ant pilvo. Kitaip negaljo nei gulti, nei sdti, o kai reikdavo jam atsikelti, tai vienas, be kit pagalbos, to negaldavo padaryti. Kovo mn. pradioje jis buvo nuteistas suaudyti ir po to ms kamer daugiau negro. Taip pat labai iauriai per tardymus buvo kankintas toje paioje kame roje sdjs kun. Kazys Miliauskas. Nuo nuolatinio muimo ir vairi kitoki kankinim jis, graintas i tardym, bdavo visas keistai pamlynavs ir negaldavo kiek laiko jokio odio pratarti. Plk. ikeris, sdjs toje paioje kameroje, buvo baisiai suvargintas, vis jo kn taip apniko votys, kad negaljo nei sdti, nei gulti. Pagaliau vien dien j isived i kameros ir daugiau nebesugrino. Be i mano jau mint pavardi, 68 kameroje su manimi kartu dar sdjo ie asmenys: in. Germanas, in. epetys, buv. Kauno miesto komendantas Mikuckis, kaljimo vald. ukauskas, buv. Marijampols kio banko direktorius Bergas, ekonomistas Algirdas Nasvytis, darbi ninkas Ouchauskas, 6 gimn. kl. mokinys Aras Gintautas ir Lietuvos lenkas Pakeviius. Kit, kartu su manim sd jusi, pavardi aikiai neprisimenu. Kart man, varomam kaljimo koridorium, sargy biniams neapsiirjus teko matyti labai suvargus advo kat Grblin, vl kit kart buv. Kno kultros rm direktori Augustausk ir kiek vliau Kno kultros rm referent Latvn. ia teko man ibti ligi 1941 m. kovo 19 d., kada buvau savo brolio ir kit ger pastam rpesiu ir apsukrumu repatrijuotas Vokietij. I viso kaljime buvome surinkti 13 vyr, nakties metu nugabenti geleinkelio stot, nuveti u Kretingos prie LietuvosVokietijos sienos ties Bajorais ir perduoti vokiei policijai.

Adolfas Palaitis
46

Garae, Kaune, NKVD taisyta garso lietuviams tardyti, kankinti ir audyti.

neiduodanti patalpa

Muami kaljimuose
1940 m. liepos 26 d. 1 val. nakties buvau bolevik suimtas ir udarytas Marijampols kaljiman. Tris mnesius su virum buvau ilaikytas be jokio tardymo ir neinojau u k. Vliau per tardymus suinojau, kad esu kalinamas u tai, jog tarnavau Valstybs saugumo depar tamente, esu liaudies prieas". Dauguma tardytoj buvo rusai, su soviet karinink uniformomis. I tardytoj atsimenu pavardes Pisariov, vyr. ltn. Galkin ir kaljimo komisar vyr. ltn. Begin. Kaljimas buvo perpildytas daugiausia lietuvi inteligen tijos. Kamerose, skirtose 4 asmenims, buvo nuo 8 iki 13 kalini. Dauguma i kalinamj neinojo, u k buvo kali nami. Rusai tardytojai pasiymjo savo iaurumais. 1941 m. sausio 5 d. apie 11 val. nakties buvau ivetas i
47

kaljimo NKVD bstin Marijampolje, Kauno gatvje, ir per vis nakt ilaikytas poemyje iki koj kauleli al tame vandenyje. Sdjs su manim toje paioje kameroje Eliziejus Bartininkas, i Marijampols, teismo tarnautojas, buvo taip sumutas (revolverio vamzdio galu subadyta krtin ir peiai), kad kamer du tarnautojai atved beveik be smons. Antras su manim kartu sdjs, Juozas Kavaliauskas, nuo Alytaus, vien nakt per tardym buvo taip sumutas, kad atvestas kamer krito ant grind ir negaljo valdyti rank pasitaisyti sau guolio. A pataisiau jam guol ant grind. NKVD kolegijos sprendimai buvo daromi u aki ir kalinys suinodavo tik tada, kad jis yra jau nuteistas, kuomet gaudavo tos kolegijos sprendimo nuora. Bnant kaljime teko girdti daug kart muam ir kankinam kalini moter ir vyr riksmus, ypa nak ties metu, nes tardymai daniausiai tada vykdavo. Teko ten pat suinoti, kad kankinami kaliniai, moterys ir vyrai, neatlaikydami t kani, ieidavo i proto. Prasidjus vokiei rus karui, 1941 m. birelio 23 d. ryt, pabgus bolevikams i Marijampols, a su kitais kaliniais ilaume kamer duris, paskui kaljimo vartus ir ijome laisv. Parvyks namus eimos neradau. Kaimynai, kurie mat, papasakojo, kad mano mona Petronl Kovaitien 1941 m. birelio 15 d. ryt buvo namuose suimta ir birelio 17 d. i Marijampols drauge su daugeliu kit ukaltuose prekiniuose vagonuose iveta Sibiro koncentracijos sto vyklas. Kaip visur, taip ir ia, bolevikai vartojo apgaul ir klast: jie pasak mano monai, kad ir a su ja drauge bsiu gabenamas Rusij. Liep paimti su savim mano rbus, baltini ir apav; tai, jiems patikdama, ji ir padar. Sugrs namo i kaljimo i savo rb nieko neradau. Mano mona jokioms partijoms bei orga nizacijoms nepriklaus. Buvo paprasta nam eiminink. Kaip ir imtai tkstani kit lietuvi, be kalts ji buvo itremta, nes Maskvos viepai tikslas sunaikinti ne tik pavienius, jiems prieingus asmenis, bet itisas tautas, kurios nori laisvai gyventi ir kratosi komunizmo vergijos.

Bronius Kovaitis
48

sak mane suaudyti


Nepriklausomos Lietuvos metu dirbau ems kio ministerijoje. 1940 m. rugsjo 4 d. buvau pakviestas NKVD skyri, kuris buvo sikrs tose paiose ems kio ministerijos patalpose. Po trumpo asmens ini patik rinimo buvau pervetas NKVD centr ir udarytas rsyje. ia 3 dienas kalbino pasidaryti j bendradarbiu ir nipinti kitus tarnautojus. adjo u tai paleisti laisv ir net pakelti tarnyboje. Man nesutikus bti j agentu, buvau perkeltas Kauno sunkij darb kaljim. ia grdo kamer, kur buvome 25 kaliniai. Kameroje buvo taip ankta, kad sugulti galdavome tik ant on, nes kitaip netilpdavome. ia pradjo mane tardyti, ir tardymai tssi 2 mnesius kasdien. Per tardym ilaikydavo 16, 18, o kai kada ir 24 valandas. Tardytojai keisdavosi. Tard dau giausia rusai. Kelis kartus tard ir lietuvis tardytojas ilinskas, kuris, kiek pastebjau, buvo labai maai ra tingas. Tardydavo daugiausia naktimis. Kai grindavo kamer, priirtojai neleisdavo pasilsti. Per tardymus, beveik kasdien, gaudavau muti. Mudavo guminmis lazdomis ir dauydavo kumtimis. Negaldami igauti savo pai sufabrikuot kaltinim, griebdavosi tik bolevikams manom lyk iausi priemoni. Pvz. vien nakt nuvedus mane tardymo kambar, gretimame kambaryje u sienos baisiau siai klyk kankinama moteris, ir tardytojas pasak, kad tai mano mona; jeigu a neprisipainsis, tai ji bus dar daugiau kankinama. I tikrj mano mona i viso nebuvo suimta. Baigiantis mano tardymams, ts tardytojas, kad negali igauti jam reikaling parodym, sak mane suaudyti. Buvau pasodintas kaljimo main, nuvetas kakoki viet, pastatytas prie sienos, isirikiavo keli en kavedistai su autuvais ir maniau, kad jau tikrai bsiu suaudytas. Taiau po viso to atsibudau kaljime. Taigi buvau sumutas iki smons netekimo. Po io suau dymo" jau mans daugiau netard. Per tardymus reikalavo pasakyti apie: 1) Kontrarevoliucin lietuvi organizacij, kuri ruoiasi nuversti Soviet valdi,
49

2) Tos organizacijos veiklos metodus, 3) Nari skaii, pavardes ir t.t. A tokiai organizacijai nepriklausiau, nieko apie j neinojau ir tardytojams aikinau, kad be reikalo mane kankina. Tardytojai tai atsakydavo, kad nesvarbu, ar pri klausau tokiai organizacijai, ar ne, vis tiek turiu prisi painti, nes i j nag nepaspruksis, o jeigu prisipainsiu, tai man bsi lengviau. Visi lietuviai es nacionalistai, prieingi sovietizacijai, ir anksiau ar vliau jie visus lietuvius sunaikinsi. Kaljime teko sdti su vairiausi profesij mo nmis: darbininkais, kininkais, mokiniais, valdininkais ir t.t. Visi buvo kaltinami es kontrarevoliucionieriai, visi iauriausiai tardomi, muami ir visi pasmerkti sunai kinimui. VI kaljimo skyriuje viena kamera buvo prikimta vaik, kuri amius buvo 812 met. Jie irgi buvo kontra revoliucionieriai, nes nesutiko bolevikams praneinti, k kalba j tvai ar mokytojai. I inomesni asmen su manim kartu kaljo: mjr. Ivaauskas, geleinkelio policijos vadas Katasinas (vliau bolevik suaudytas), in. Steiknas, Sliesoraitis, vienuolis kunigas Martuis. Apie 1940 m. Kaldas Kauno sunkij darb kaljim atve 40 prancz, vokiei karo belaisvi. ie belaisviai laimingu bdu pabgo i vienos belaisvi stovyklos Ryt prsiuose. Jie tikjosi, kad perbg Soviet valdom Lietuv bus globojami. Deja, bolevikai juos sukio kaljim, iauriausiai tard ir laik nipais. i belaisvi grup po 2 mnesi, vos gyvi, buvo iveti neinomam likimui Sibir. 1941 m. gegus 1 d. i Kauno sunkij darb kaljimo buvau pervetas kalti IX fort. ia buvo suveami tie kaliniai, kurie nematomo bolevikinio administracinio teis mo u aki nuteisti priveriamj darb stovyklas Sibiran. Iki transporto kalinys neinodavo, kaip ir kokia bausme jis nubaustas. Tik transporto dien ivestam kaljimo koridori kaliniui NKVD valdininkas perskaity davo sprendim ir tuojau ivedavo. Tokiu bdu birelio 8 d. buvo ivetas agr. Tikus, plk. tencelis ir daugelis kit. Visi jie gavo po 8, 10 ar 12 m. priveriamj darb Rusijos gilumoje. Tokio pat itrmimo kiekvien dien laukiau ir
50

a. Kils vokieirus karas sutrukd budeli planus. 1941 m. birelio 24 d., vokieiams puolant ir rusams galvo trkiais bgant i Lietuvos, mes, likusieji Kauno kaljimo kaliniai, isilaisvinome. Bolevikiniame kaljime isdjau 9 mnesius ir 20 dien. Ijau i kaljimo vos gyvas ir nepanaus mog. Kaljime praleistas laikas suard svei kat, padar sunkiu ligoniu. Esu sitikins, kad bolevik rojaus" tikrov yra baisesn u biblijoje minim pragar.

Viktoras Gulbinas

Maskvos nuteistas u aki


Rusijos ekisto, ydo Eusiejaus Rozausko (Rozauskas 1921 m. yra i Rusijos atkaks Lietuvon, r. Maj taryb. liet. enciklopedij, III t.) sakymu 1940 m. liepos 11 d. buvau be jokios kalts suimtas ir udarytas Kauno sun kij darb kaljim. Pirmojo masinio lietuvi aretavimo nakt Kaune lietuviai buvo suimami Rozausko pasiraytais sakymais. 1940 m. liepos 15 d. buvau Saugumo kieme pasodintas lengv main ir nuvetas Kauno sunkij darb kal jim, kur po naujos kratos buvau udarytas to kaljimo IV sk. 85 kamer. Joks nutarimas u k, kaip ilgai ir kieno inioje kaljime bsiu laikomas, man nebuvo paskelbtas. Tik 1941 m. gegus 17 d. Kauno s.d. kaljimo rsyje neva kaljimo virininko man buvo paskelbtas i protokolo Nr. 44 nuta rimas, kad ess u aki nuteistas darbo lagerin 8 metams. Per vis sumimo laik jokio valstybs gynjo ir jokio advokato prisiaukti nebuvo galimybs. Nebuvo galimi jokie pasimatymai net ir su savo artimaisiais mona, tvais, vaikais; nebuvo galima rayti jiems laik ir gauti laik i j. Madaug po Naujj Met pradjo mane tardyti naktimis. Buvo toki par, kad visai nesumerkiau aki. Kartais buvau tardomas i karto bent 4 rus, uniformuot NKVD-st, audani klausimus i vairi srii, kad imut i pusiausvyros ir priblokt moralikai. Tuo pat
51

metu buvau kumiu badomas veid, spardomas kojas, niekinamas ir plstamas. Nesigyniau, kad a karininkas, aulys, auliams vado vavs, lietuvis ir t.t. Kaljimo slygos buvo sunkios. Kur laik buvau kameroje, skirtoje 8 monms, o joje buvome apie 35 mons. Guljome nakt ant grind, ant iaud iuini. Guoliuose ir rbuose buvo daug parazit. Joki bald, stal, suol, lov kameroje nebuvo, tik plikos 4 sienos. Baldai buvo paalinti, kad daugiau kalini galt su grsti. Apsiversti ant kito ono gulint nakt, nepalietus draugo, nebuvo galima. Isitiesti irgi nebuvo galima, nes kojomis lietei kit mog. Einant nakt savo reikalu prie indo toje pat kameroje, vis tekdavo savo nelaims drau gams ulipti tai ant koj, tai ant rank, o kartais net ir ant galvos. Oras kameroje buvo labai blogas, nes langai buvo udaryti, tik palikti auktai atviri mai langeliai, per kuriuos oras gantinai nesivdino. Langai i lauko buvo ukabinti lent dmis, paliekant i viraus atvir ply dangaus skiautel. Vliau i vidaus buvo dti matiniai stiklai, paliekant i lauko langus paprasto permatomo stiklo. Maistas buvo labai blogas: i ryto juodos duonos riekel, neaikios kavos samtis ir auktukas cukraus; dien samtis sriubos i gyvulini burok; vakare samtis juodos kruopins sriubos. Tuo metu Lietuvoje maisto netrko. Kadangi kamerose oras buvo labai blogas, are tuotj veidai buvo ems spalvos. iem vien kit kart per savait pradjo kameromis vesti keletui minui pasi vaikioti. iemos metu mano kamer buvo atvesti jauni pran cz karininkai, vokiei laikyti kaip belaisviai Klaipdos krate. Iekodami isigelbjimo i nelaisvs pabgo pas draugingus" rusus. Perbg Lietuvos-Vokietijos sien, tuoj bolevik buvo suimti, udaryti kaljiman, tardomi, gabenami Rusijon. Perskaiius man 1941 m. gegus 17 d. NKVD nutarim, kad esu nubaustas 8 m. darbo lagerin, buvau pervetas Kauno tvirtovs IX fort, kuriame buvo surenkami kaliniai i visos vakar Lietuvos gabenti Rusijos darbo lagerius ir i kurio, kilus 1941 m. birelio
52

mn. rusvokiei karui, antr dien, rus kareiviams apaudant i forto bganius kalinius, pabgau ir a. Tuo bdu ilikau gyvas. Isilau i forto kaliniai isibgiojo visas puses ir kai kuriose vietose, laukuose bolevik kariuomens buvo apaudyti. Buvo ir auk. Isilaisvins suinojau, kad Sibiran iveti mano sesuo su 3 maameiais vaikais (nuo puss iki 6 m.); jos vyras ir vyro tvas nuudyti. Jie buvo kininkai Maeiki aps. Kauno advokatas kalinys Bojevas (gudas, gerai kalbjo lietuvikai) rado forto ratinje numest ant grind mano kaljimin byl, kuri atnes kazematus man padav. J a bgdamas i forto pasikis po markiniais parsineiau Kaunan. Byloje buvo ir Maskvos Liaudies komisariato ratas, pasmerkiantis mane 8 m. sunkij darb kaljim.

Stasys Kvietys-Kviecinskas Kanada

Spaud galv lanku


Umus bolevik armijai Lietuv, a dirbau kepyklo je. Kadangi mano tvai gyveno Argentinoje, tai a buvau sekamas. Buvau paauktas NKVD ir 3 kartus tardomas. Tai vyko 1941 m. vasario mn. Klausinjo, kodl nesiraau komunist partij, ar susirainju su tvais, ar adu vykti Argentin ir t.t. Toliau klaus, kokioms parti joms priklausiau laisvoje Lietuvoje. Sakiau, kad neturiu supratimo apie partijas ir nenoriu joms priklausyti. Gavs neigiam atsakym, vienas NKVD tarnautojas udjo man ant galvos tam tikr plienin lank, kuris buvo pri suktas sraigtu. Sak nors pamatuoti mano galvos didum. Udj lank, pradjo juo verti galv, vis klausdami, ko kioms partijoms priklausiau ir kodl dabar nenoriu sirayti kom. partij. Per 2 dienas net 3 kartus spaud galv, vis reikalaudami atsakyti mintus klausimus. Nuo spaudimo vien kart buvau apalps. I tardytoj teat simenu tik vien pavard Akromas. Po 3 dien ileido ir pasiaikino, kad tai buvo daroma asmens inioms patik rinti".
53

Maiau, kaip 1941 m. birelio 18 d. buvo ivetas Kup inas su eima. Tai vyko nakt. Atvaiavo maina su rus kareiviais, privaiavo prie mintos eimos namo dur ir prikl liep tuojau ssti main. Kupinui neleido n apsirengti. Jis sdo su apatiniais drabuiais. monai ir vaikui leido apsirengti. Visi veamieji buvo pakrauti Aly taus stotyje stovinius prekinius vagonus. Lang juose nebuvo, o durys ukaltos lentomis. mons auk ir maldavo pasigailti vaik, pra gerti ir valgyti, bet sargy biniai nieko arti neprileisdavo. Kai visi vagonai buvo pripildyti, jie buvo iveti ryt kryptimi.

Vaclovas Ruinskas

I universiteto Kauno kaljim


Paleistas i kariuomens tsiau studijas Kauno univer sitete. Kadangi nepriklausiau komjaunuoliams ir nepa taikavau bolevikiniam reimui, 1941 m. gegus 24 d. eidamas namo i universiteto buvau aretuotas ir nuve tas NKVD patalpas. Tuoj mane ikrt, atm laikrod, parker, pinigus, sakydami, kad t daikt man niekada nebereiks, nes a bsiu ivetas Sibiran mirti arba ia pat Kaune rsyje bsiu suaudytas. Mano kienje rado roani. Klaus, ar esu tikintis. Atsakiau, kad taip. Tada pirm kart gavau du kartus stipriai veid, kad apsipyliau kraujais, ir po to udjo man ant rank plieninius panius. Mano pagrindinis tardytojas kpt. Rubcov, NKVD karininkas i Maskvos. Tard tuo pradjimu 24 val. Kpt. Rubcovui talk ateidavo iki 1012 kit enkavedist, kurie mane stumd, mu, spard parsiverst ant ems iki kraujo ir smons netekimo. Liep paiam prisipainti ir iduoti draugus. A susidariau vaizd, kad jie tikr kaltinim neturjo. Pakako, kad esu lietuvis, tikintis, bebaigiantis universitet vadinasi, sugebantis savaran kikai galvoti, tarnavs Lietuvos kariuomenje Karo mokykloje, tvai turjo 29 ha ems, priklausiau student technik korp. Plienas. Ypatingai iauriai buvau kankina mas vis nakt. Apie valg ir grim niekas n nepaman.
54

Po 24 val. tardymo sura protokol, apkaltindami 58 str. 2 ir 11 paragrafu, t.y. ksinimusi jga atplti vien Soviet respublik nuo s-gos ir nelegalios antikomunis tins spaudos platinimu. odiu man primin, kad u tai gresia 25 m. itrmimo Sibiro koncentracijos stovykl arba suaudymas. Surit nuve sunkij darb kaljim Kaune, Mickeviiaus g-v Nr. 9, kur udar IV skyri; tai buvo vadinamasis mirtinink skyrius. Kalini buvo tiek daug, kad nakt sunkiai buvo galima sugulti. Maistas buvo toks prastas, kad a per 30 dien numeiau 35 svarus. Dienos metu ivarydavo kiem pasivaikioti 15 minui tam specialiai 16 pd aukio tvora utvertas kameras. Danai po nakties tardym vienas ar net keli kaliniai bdavo taip sumuti, kad negaldavo paeiti. Tada ir visos kameros neleisdavo pasivaikioti. Taip danai mes negaudavome n to vienintelio malonumo pasivaikioti. Kaljime tardymai vyko naktimis, o dien nelei diama miegoti. Po keli toki tardymo nakt kalinys bdavo tiek ivargintas fizikai (muimai ir kankinimai) ir dvasikai, kad gal gale prisipaindavo visk, k padar ir ko nepadar, kad tik gaut ramyb. Kaljime dar buvau tardytas 3 kartus 3 naktis. I IV skyriaus buvau perkeltas V, kuris irgi buvo vad. mirti nink. Pirmas 2 savaites negavau paklodi, antklods, rankluosio, aukto ir t.t. Prasidjus karui, 1941 m. birelio 23 d., rytus buvo ivetas visas IV ir V skyrius, iskiriant 2 kameras prie dur. Kadangi kaljimo sargai buvo ibg, tai enkavedis tai turjo lauti kiekvienos kameros duris, ir tai jiems utruko daug laiko. Kaljimo kieme girdjosi motor imas, enkavedist aukimas. Kaliniai verkdami pra: A nekaltas, neaudykit... Daugelis kalini nustojo sveikatos, daug iprotjo, ypa moterys. Kauno kaljime kriminaliniai nusikaltliai nesudar n 5%, visi kiti buvo politiniai antikomunistai arba tartini. Grs universitet, daugelio savo koleg neberadau. Klumbys, Parkeviius, Eneris, Vaiknas ir kt. buvo deportuoti. Norknas (Amerikoje gims), Radvila ir kt. buvo nuudyti atsitraukiani raudonarmiei. Stud.
55

Prof. dr. Antanas Tamoaitis, Teisingumo ministeris.

Radvila buvo rastas nukankintas, upakalyje suritomis rankomis. Grs tvik, neberadau daug savo kaimyn: du broliai Rudokai, Tarvainis, Triuka, alkauskis ir kt. nukankinti su nemoniku iaurumu Raini mike, netoli Teli. Gelbut 6 asmen eima, skaitant j vieneri met vaik, deportuoti Rusij.

Jonas Vasiliauskas

Kankino mane ir mon


Esu gims Krokuvoje lenkas. Nuo 1914 m. gyvenau Lietuvoje. Tvas, pabgs i komunist rank, Lietuvai atgavus nepriklausomyb tarnavo Lietuvos kariuomenje ligi pat mirties. Nesikiau joki politik, vediau lietuvait ir gyvenau niekam nekliudydamas. Rusams pradjus aretus, pakliuvau ir a. Atjo but nakties metu, itrauk i lovos ir pusgyv nuo muimo nusived NKVD, met ieinamj. Ilaik 4 paras be stiklo vandens. Apspiaudyt, sumut nutemp pas
56

Prof. dr. Antanas Tamoaitis, nufotografuotas NKVD rsy. Buvo aretuotas 1940 m. liepos 12 d., ivetas Kauno kal jim, kur t met pabaigoje buvo nukankintas.

tardytoj, kuris norjo rodyti, kad priklausau kakokiam pionao tinklui. Po 4 par nuve kaljim. Kameroje sutikau monos brol, kuris pusgyvis guljo ant stalo. Lo voms jau nebuvo vietos. Jis priglaud mane. Po 4 par bado ir muimo buvo gera padti galv ir ant kieto stalo. Kaljimo gyvenimas buvo nepaprastai baisus pldimas, spiaudymas, muimas, badas, nakties kratos pas nieko neturinius kalinius. Po keleto baisi muim pas tardytoj, kuris negaljo rodyti primestos kalts, mane apkaltino liaudies prieu ir u tai u aki, be liudi nink, buvau nuteistas 15 m. sunkij darb stovyklon Sibire. Kit dien po mano aretavimo, okupant pareignai atj but pasim su savim, kas jiems patiko, o visa kita uplombavo, imesdami mon gatv. Beveik kasdien aukdami j NKVD mu, kad pripaint vyro kalt. Kart taip smarkiai sumu, udar ieinamj, ilaik 2 paras be stiklo vandens, vis aukdami pas tardytoj, reika laudami pripainti, grasindami kaljimu, reikalaudami persiskirti su vyru. mona isigando ir pabgo Kaun. Kaljimas buvo netoli vokiei sienos. Kilus karui, bgdami komunistai nespjo ms iaudyti, kaip kitose
57

Lietuvos vietose. Atgavau laisv. Ijs negaljau net surasti savo buto kaip akys mat buvo pelenai ir griuvsiai.

Julius Braunas

Utenos kaljime
Buvau praktikuojantis gydytojas Anykiuose, Utenos aps. 1940 m. liepos 11 d. 12 val. nakties atvyko pas mane but policija su dviem civiliais kviestiniais ir prane, kad darysi krat, taiau neprane ko iekos. Krat dar apie 3 val. Visk suvert, ypa knisosi mano bibliotekoje. Man buvo sakyta vis laik bti prie kratos virininko. Rado pas mane kvietim tautinink susirinkim, rayt prie dvejus metus. T kvietim pasim ir policininkui liep mane pristatyti policijos bstin. T pai nakt mane ir nuvar policij. Nieko neleido pasiimti nei maisto, nei drabui. Policijoje radau jau sulaikytus: Anyki notar Jon Mael, pato virinink, valsiaus ratinink, auli brio vadov (pavardi neatsimenu). T pai nakt mus visus sunkveimiu su didele apsauga nuve Utenos kaljim. ia mus visus plikai ireng, drabuiuose padar smulkiausi krat ir po to iskirst po vienutes. Mane udar kamer, kurioje jau radau Utenos teisj Jo. Be jokio tardymo ir be jokio ryio su pasauliu ibuvome apie 3 mnesius. Jokio ryio nei su namikiais, nei su pasauliu neturjau per vis savo kalinimo laik. Tardymai prasidjo po 3 mnesi. Bdavo visuomet naktimis, apie 12 val. Pirmas tardymas buvo viso mano gyvenimo apraymas. Po pirmojo tardymo buvo pertrauka apie 2 mnesius. Joys po pirmo tardymo gavo nerv sukrikim. J kankino haliucinacija, kad girdi ir mato savo monos kankinim. Jis band vinimi persipiauti rankos ar terij. A neleidau. Toji mano kova su Joiu vyko 3 dienas. Po to j i mano kameros ived ir vliau suinojau, kad buvo pervetas Kauno kaljim. Jo ivedus, atved pra
58

dios mokyklos mokytoj. Pirmasis tardytojas buvo rusas, vliau tard du lietuviai ir treias rusas. ie pastarieji, matyt, buvo labai menko isilavinimo ir menko patyrimo tardyme. Jie sekdavo pirm protokol ir i jo vis laik klausindavo to pat, btent: kokioms organizacijoms pri klausiau, ar sakydavau kalbas, ar palaikiau valdi (turima galvoje nepriklausomos Lietuvos). Kadangi a daviau teigiamus atsakymus, tai man primesdavo, kad esu faistas, palaikiau ry su Gestapu, nors tuo metu a ir neinojau, kas yra tas Gestapas bei faistas. Tardym protokol man neskaitydavo ir a j nepasiraydavau. Tardymo metu vartodavo moralinius ir fizinius kankinimus, btent visuomet tardydavo naktimis labai ilgai, versdavo vienodoje padtyje laikyti rankas susidjus, ant keli laikydavo iki nualpimo. Kelis kartus buvau nualps ir nugriuvs. Kart sargas mane nualpus pastm, ir a gridamas susimuiau kakt. Tokia tardym procedra kartojosi labai danai. Jokio oficialaus apkaltinimo ir jokio teismo nebuvo. Tik kart tardytojas odiu man pasak, kad esu liaudies prieas. Po mnesio atm nuo mans ir nuo vis kit kalini nuosavus drabuius ir apreng kalini drabuiais, kurie buvo nepaprastai suply ir purvini. Maistas kaljime buvo labai blogas. I namiki nieko negaljau gauti, nieko prie mans neprileido. Mano dienos davinys: 1 svaras senos, juodos, apipeljusios duonos, 15 gram cukraus, apie 1.5 stiklins dvokianios sriubos, kurios jokiu bd negalima buvo valgyti. Jokios msos, joki riebal nebuvo duodama. Tokiu maistu buvau maiti namas per vis kalinimo laik. Tik kilus vokieirus karui ijau i kaljimo. Buvau tiek nusilps, kad jau negaljau pastovti. I kaljimo ived mans pasigailjusi kriminaliste. Tai vyko 1941 m. birelio 24 d. ryt. Patekau ia pat prie kaljimo pas kinink. Jis mane prim. Po puss valan dos maiau, kaip kaljim atvaiavo sunkveimis su ginkluotais enkavedistais. Jie, kalini nerad, ivaiavo. A likau nustojs 8090% darbingumo. Mnes laiko prie ieisiant i kaljimo tardytojas man prane, kad mano namai Anykiuose ir automobilis nacionalizuoti.
59

Tviks kis buvo nacionalizuotas. Sibir ive: motin, brol su mona ir dviem dukterimis, dvi seseris su eimomis. Apie j vis likim nieko neinau.

Dr. A. Laskauskas

Taurags kaljime
Pirmomis bolevik okupacijos savaitmis buvo aretuoti vairi politini grupi lyderiai ir daugelis vairi partij nari. Tuo metu aretavo ir Valstiei liaudinink partijos lyder adv. Zigm Toliu. A priklausiau iai partijai ir nestojau komunist organizacijas, nors man buvo kelis kartus pasilyta. Aretav mane udar Taurags kaljim. 1940 m. lapkriio 5 d. mane ived karcer. karcer vesdavo visus prie praddami tardym, kad palaut fizikai ir dvasikai. Mane tard be pertraukos du kartus po 36 valandas, vien kart 60 valand ir vien kart 84 valandas. Tks tanius kart kartojami tie patys klausimai. Tardymas lydimas keiksmais ir grasinimais. Mua per veid, galv mua sien. Be smons virstu i taburets, nebesiorien tuoju, kur a ir kas darosi aplink. Nualpus pila ant mans vanden, atgaivin sodina taburet, mua per veid, revolver pams grasina nuauti. Reikalauja prisipainti nepadarytus nusikaltimus. Mane tard pasikeisdami ie enkavedistai: Radionov, Sokolov, Parfionov, uranov, atvyk i Rusijos. Kai enkavedistams nusibosdavo mane tardyti, nuvesdavo rs, kurio koridoriuje sodindavo ant taburets, taburet atitraukdavo nuo sienos, kad negal iau atsiremti ir pailsti ar pasnausti. Atidarydavo lauk duris, pro kurias verdavosi iemos altis. Vandeniu sulie ti rbai sualdavo ant kno. Virsdavau ant ems, nes norjau miego. ia sergjs enkavedistas keldavo ir sodindavo ant taburets, apstumdydavo ir sakydavo ramiai sdti. Kelet dien prie baigiant tardym enkavedistas Radionov pateik man pasirayti protokol. Po ilgesnio
60

gino dav man perskaityti. Buvo parayta, kad a prisi pastu padars kiekvien NKVD kaltinim. Pasirayti atsisakiau. Atbgo dar 3 enkavedistai. Pakl triukm. Grasino tuojau pat mane suaudyti ir sunaikinti mano eim, du snus ir mon. A jiems pasakiau, kad nors tuoj ia pat mirsiu, nepasiraysiu. Tuokart Sokalov ramiu balsu man sako: Juk tu matai, k mes tave pavertme, tu ir pats savs nebepasti. Mes mokame mog paversti niek, sumurkdyti purvus, bet mokame tuos purvus ir nu plauti. Jei tu pasiraysi, mes nustosime tard, byla bus baigta, tau bus paskirta maa bausm, o po to bsi nau dingas mogus. A balsiai surikau: Nepasiraysiu!" Tuo kart Sokolov man pasak: Mes turime priemoni tave priversti". Lygiai po vieno mnesio tardymo, 1940 m. gruodio 10 d., udar mane kaljimo rsyje esant karcer ir pasak, kad mane ia laikys, kol a panorsiu pasirayti protokol, prisipainti kaltas. Karcerio patalpa alta ir drgna. Pro atidaryt buvus kaljimo pamat lygio langel versi iemos altis. Vienas indas gamtos reikalams, kitas su vandeniu. Medin lova be iuinio, be patalyns, iklota lentomis. Mginau umigti. Vos usndus nuo alio pradeda kalenti dantys. Keliuosi ir trypiu, kad nesualiau. Turjau degtuk. Sulauiau lent, ipyliau vanden ir inde uiebiau ugn pasiildyti. Igirds patruliuojani aplink kaljim sarg ingsnius, ugn gesinau. Greit netekau ir degtuk. O tos enkavedis tikos veisls utls, kuri ir kaip nordamas negaljau igaudyti, smarkiai kankino. Maisto gavau pus to, k gaudavo kiti netardomieji suimtieji. Maistas visuomet altas. Paklausiau maist atneus sarg, kodl gaunu alt maist. Man atsak, kad NKVD virininko Sokolovo potvarkis maist ataldyti sniege. Tris kartus enkavedistai atjo karcer paklausti, ar a dar nenoriu prisipainti. Gav neigiam atsakym pasi tyioj ieidavo. 1940 m. gruodio 24 d., lygiai po 2 mnesi vienumoje, po mnesio tardym ir kankinim, po 2 savaii karcerio, su itinusiu veidu, itinusiomis rankomis ir kojomis nuved mane kaljimo kamer.
61

Sunkios slygos ir ia. Maistas toks blogas, kad visi suimtieji dvok lavonais. Ir t pat menk maist dalijant, kriminalistams duodavo pirmiau, igraibydavo bulves, o politiniams palikdavo vien skysius. Prisimenu, 1941 m. vasario 16, Lietuvos nepriklausomybs vents dien, are tuotam dr. J. Toliuiui pateko lkt gabaliukas bulvs. Dr. J. Toliuis garsiai suuko: Vyrai, iandien vent! Gavau gabaliuk bulvs!" U tai dr. J. Toliu met pen kioms paroms karcer. Dl bado ypa kentjo jaunimas. Studentas Antanas Mozraitis taip norjo valgyti, kad isivrs i baiuk odinius raiius mgino kramtyti. Kiti aretuotieji moks leiviai verk. Kameros perpildytos aretuotj. iem ir vasar u drausta atidaryti langus. Kai kada itisomis savaitmis neileisdavo net gamtos reikal atlikti, turjome tai daryti kameroje special ind. Oras buvo nepakeniamai blogas ir nuolat kankino galvos skaudjimas. Langai i oro ukalti lentomis, kad negaltume matyti n plik lauk. Kaljime negavome nei knyg, nei t pai komu nistini laikrai. Namikiams nebuvo sakoma, kur mes ir koks ms likimas, o mes neinojome, kas atsitiko su ms namikiais. Mano mona, spdama, kad a dar tebesu Taurags kaljime, siunt man rb, baltini ir ava lyns. Visa tai dingo tarp komunist tarnautoj. Buvo suimtj tarpe kinink, tarnautoj, darbi nink, laisvj profesij moni ir moksleivi, kuri tarpe net po 12 m. amiaus. Vien ilals gimnazijos mokini buvo kalinta apie 15. Sdjau vienoje kameroje su kun. Juodoku, ilals kle bonu. Kun. Juodokas po komunist revoliucijos buvo liks Rusijoje. Jis ten buvo aretuotas ir nuteistas 10 met. Pus met buvo ilaikytas Butyrk kaljime Maskvoje, pusantr met Solovk saloje, Baltijos jroje, darbo stovykloje. Vliau kun. Juodokas kartu su keliais kitais dvasininkais buvo imainytas Lietuvos komunistus. Kai bolevikai okupavo Lietuv, aretavo kun. Juodok ir pasak, kad dabar tursis atsdti tuos 10 met, kuri neatsdjs Rusijoje. Kart kun. Juodokas kalbjo roani. Tai pastebjo kaljimo sargai, atidar duris ir pradjo eidinti jo tiky
62

binius jausmus. Kun. Juodokas uprotestavo. Kaljimo virininkas u tai j met karcer. Kun. Juodokas protes tan paskelb bado streik. Po 5 dien badavimo i jo atm ir vanden. Jis ibuvo 9 paras be maisto ir 4 paras be van dens. Buvs pensijoje plk. Jonas Bunas buvo nuteistas 8 m. darbo stovyklon ir ivetas Sibir. Jo monos patvis Raupys, priklauss Valstiei liaudinink partijai, NKVD sprendimu buvo suaudytas. Taurags apskrities pradios mokykl inspektorius Budreviius, tardymo metu kankintas tokiomis pat prie monmis, kaip ir a, po tardymo kelis mnesius negaljo pasikelti i kaljimo guolio, buvo sugadinta irdis. Vienos Naumiesio pradios mokyklos mokytojas, bekankinamas tardymo metu, ijo i proto; jo pavards nepamenu. 1941 m. birelio 22 d. 4 val. ryto vokieiai bombardavo Taurag. Tuo momentu i NKVD miesto buveins poemio kaljim po tardymo ved student Tallat-Kelp. Vos engus kaljimo kiem ir pasigirdus pirmiesiems vokiei artilerijos viams, enkavedistai j nuov ir sak rusams enkavedistams, kaljim sergjusiems i lauko, atidaryti kaljimo duris ir audyti suimtuosius. Tuo momentu vienas artilerijos sviedinys krito ir sprogo kalji mo kieme, umu du enkavedistus. kaljimo pastat krito 4 sviediniai ir umu 16 suimtj. Enkavedistai ibgiojo, mes ilaume duris ir pabgome.
Jonas Bilduas

Mu ir spard iki nualpimo


Buvau Viakio Rdos vikaras, 30 m. amiaus, kai 1941 m. sausio 29 d. mane aretavo ir ilaik 6 mn. Mari jampols kaljime, iki 1941 m. rusvokiei karo pradios. Kratos metu rado fotoalbum ir 2 laikus nuo mano sesers i JAV. Tai jau jiems buvo pateisinimas aretuoti. Aretas vyko praslinkus tik 6 mn. nuo mano kunigysts ventim.
63

Kun. Juozas ekaviius kal jime.

Kun. Juozas ekaviius at vyks JAV.

Prasidjo baisieji tardymai u religins propagandos" skelbim. Dau kumiais per veid, buvau spardomas iki smons netekimo. Vis tard irengt, be drabui. Revol veriu dau mano veid. Savo pirtais spausdami mano akis, galv trank sien. Kai nualpdavau, liedavo vandeniu. Taip tard 18 kart, naktimis nuo 10 val. v. iki 4 val. r. Pavarg patys tardytojai, udarydavo mane vienut. Kart ilaik vienutje 8 paras, be maisto ir be vandens. Buvo mane udar led kambar, kur ant slenksio is djau, kol apalpau. Buvo udar 8 valandoms tok lyg stovint karst, kur negaljau nei atsissti, nei atsigulti. Kelis sykius ov mane grasindami, bet nenuov. O jau pasityiojim i mans ir i religijos buvo gausyb. Kankinimai paliko randus kne. Per vis kalinimo pusmet negaljau duoti inios, kur esu, nei savo motinai, nei seseriai. Pagaliau i naujo padar mano pirt nuospaudas ir para ali geleinkelio biliet, kur buvo odiai: Omsko Tomsko geleinkelio linija, Novosibirsko stotis. Mano likimas buvo isprstas tremtis Sibir. Bet po 2 dien
64

Plk. Pranas Saladius, mirs 1965 m. liepos 12 d. Rochestery, N.Y. Jo liudijimas buvo duotas Kersteno komitetui.

suliepsnojo karas. Bolevikai pabgo, ir mes buvome i laisvinti i kaljimo. Su kalinio drabuiais, apls barzda buvau sulai kytas vokiei. Laimei tame dalinyje pasitaik katalik kunigas, su kuriuo lotynikai kalbdamas isiaikinau, ir mane paleido. Grus namus, mano tikra motina pamaiusi nepaino. Su savimi Amerik atsiveiau visus savo dokumentus i kaljimo.
Kun. Juozas ekaviius

Skaudiai paliet auli sjung


Lietuvos kariuomenje tarnavau nuo 1919 iki 1940 m., taigi 21 metus. Soviet Rusijai ms krat okupavus 1940 m. birelio 15 d., buvau pirmutinis paalintas i uima mos vietos ir paleistas i Lietuvos kariuomens Soviet komisaro Dekanazovo pastatyto vadinamojo Lietuvos prezidento Justo Paleckio aktu birelio 19 d. Lietuvos auli sjungos vado pareigas perdaviau jos tabo viri ninkui gen. t. plk. ltn. P. ukui birelio 20 d. Nuo tos dienos man buvo udrausta lankytis . s-gos tabe ir patarta ivykti i Kauno. . s-gos vado pareigose buvau nuo 1935 m. rugpjio 8 d. iki 1940 m. birelio 20 d.
65

Ivykau Utenos apskrit, pas savo seser, kaim. Po keli savaii parvykau nakia savo gimtj miestel, Vyuonas ( vienkiem) aplankyti savo motinos, ir ten mane po poros dien, liepos 30 d. apie 12 val. nakties, sum. Sumime dalyvavo 8 policininkai, vadovaujami civilio, matyt, saugumo valdininko, ruso. Nuve Utenos sunk. darb kaljim. Priirtojai lietuviai auliai kratos nedar, nuved kaljimo 2-j kamer. Pasipras iviet, ten sudraskiau savo snaus, tarnavusio kariuomenje 5p.p., ir dukters gimnazists laikus, kurie buvo neatsar gs ir pilni kritikos prie okupantus. Kaljimo kameroje buvo tik viena lova, ir ta uimta, todl mane priglaud poilsiui" kinink sjungos bankelio skyriaus Utenoje direktorius pavard pamirau. Jis papasakojo, kad kaljimas prikimtas aretuot lietuvi: ess mats Anyki dr. Adom Laskausk, teisj Petr Jo, mokykl inspektori am, seimo nar Jasd, agr. Statulevi ir kt. Sekani dien mane ir A. Braziukait, Utenos saugumo policijos rajono virinink, ive Kauno sunk. darb kaljim. Prijus prie automobilio, liep itiesti ran kas ir jas surakino geleiniais paniais. Taip pat surakino rankas ir Braziukaiiui. I Utenos Kaun vaiavome apie 3 val. Kauno s.d. kaljime patalpino V skyri, 101 kamer; joje mudu su Braziukaiiu buvome pirmieji. Plovme grindis, valme dulkes, varinome kamer. Rugpiio 8 d. ms kamer atved dar 2 barzdotus, atrod, ruskius. Pasirod i Saugumo rsio perkelti kalinimui ir tolimesniam tardymui Antanas Drevinskas, Teisingumo ministerijos generalinis sekretorius ir gen. t. plk. Vladas Skorupskis, buv. 1 pst. D.L.K. Gedimino pulko vadas ir buv. ms karo atstovas Paryiuje. Antanas Drevinskas, teko girdti, buvo ivetas Kazachstan. Gen. t. plk. V. Skorupsk tard irgi danai. Birelio 23 d. vokieirus karui prasidjus, jis ijo laisvn i IX forto. Stepas Valiokas, apie 40 m., darbininkas Petrain fabrike, suimtas rugpiio pabaigoje, tvirtas vyras, labai nervingas. Jis grdavo po tardymo sumutas, suspar
66

Partizan lavonai 1946 m. numesti miestelio aiktje.

dytas. Grs verkdavo. Buvo kaltinamas kaip komunist seklys, tarnavs saug. policijos agentu. Balandio mn. i ms kameros buvo ivestas, ir apie jo likim neteko girdti. Kaliniai nusprend, kad jis galjo bti suaudytas. Mane pirm kart ikviet tardyti tik gruodio 28 d., 11 val. v. Tard dviese. Klausinjo mano gyvenimo eigos, kur mokiausi, kur tarnavau, kokias pareigas jau. Tardytojai buvo abu rusai, jauni, gal koki 25 m. Mano pirmasis tar dymas, pldimas, niekinimas, grasinimas muti, usits iki 3 val. ryto. Dabar tik patyriau, kokie tie nauji rus bolevik mons tardytojai: be jokios morals ar mo nikumo. Kovo mn. pradjo tardyti vyr. tardytojas jn. ltn. Charitonik, apie 25 m. amiaus. auli sjung jis vadino kontrarevoliucine orga nizacija, o mane raydavo savo protokole kontrarevoliucins aulist organizacijos vadas. Birelio 1 d. iauk i kameros nebe nakt, bet apie 3 val. dien. Nuved nebe tardymo kambar, bet ratin. I ten ived kiem ir pasodino automobil, kur kaliniai
67

vadindavo alija girele". Auto tamsus, sdjau giliai, lyg karceryje, prieakyje durels su nepermatomu storu vieliniu stiklu. Pasidar iurpu, jaudino neinia, kur vea. Nuve Saugumo rmus. Saugumo departamento kieme ilipus i auto, pam u paranki 2 uniformuoti enka vedistai ir ved rmus, emyn laiptais. ia, emai prie dur, paliko patamsyje stovti. Ilaukiau gal pusvaland. Vliau atjs enkavedistas ved koridori ir paliko. Gal po valandos ived. Laiptais palydovai, laikydami mane u paranki, nuved 3-j aukt ir koridoriuje pastat prie sienos. Liep stovti, nesidairyti, irti tik sien. Vliau ved kambar, kur pamaiau savo tardytoj Chariton ik. Jis liep man nubraiyti Lietuvos auli sjungos organizacijos ir priklausomybs schem. Nubraiiau. Kai vl atsidriau aliojoje girelje" ir savo prastoje 101 kameroje, atsipalaidavo nerv tampa ir sava kamera pasirod tokia jauki, nors joje blaks ir blusos, ir dulks, ir gryno oro stoka menkino sveikat. Grs i Saugumo rm, radau labai susirpinus plk. Vlad Skorupsk. Jis buvo sptas pasiruoti, susirinkti daiktus. Neinia kiek vien jaudina. J ikviet tik nakt. Per 10 mn. buvome susigyven bendrame varge, gaila buvo skirtis. Ieidamas su visais atsisveikino, isibuiavo, kameroje atsiklaup, persiegnojo ir... ijo. 1941 m. birelio 7 d. apie 2 val. nakt ms kamera buvo priadinta ir liepta pasiimti visus savo daiktus. Ived visus i kameros. Ms kameros kalinius iskirst po vien kitas kameras. Mano naujoji 151 kamera buvo trigubai didesn, negu 101-ji. moni prigul visos grin dys, nra man vietos. Pasidjau savo ryul gale vieno koj ir ant jo atsisdau. Bet kai sugirgda kameros raktas duryse, visi ibunda, nes ino, kad kur nors ikvies i kameros. kart naujas gyventojas atjo. Mane paino aulys Jonas Juraitis i Kybart, pasikviet pas save ir, kaimynams susispaudus, atsirado vietos prigulti ir man ant j iuini. Kameroje apie 24 mons. Oras tvankus. Suimtieji Tauragje ir atveti kalinti Kaun prane apie vokiei kariuomens koncentracij pasienyje. Buvome ivietje iskait ant sienos, kad i Vokietijos Hess iskri do Anglij vadinasi, Vakaruose bus taika, o Rytuose karas. Kaliniai neberams, su priirtojais pradeda
68

ginytis. Prie vieno kalinio priirtojas prikibo, kad jo iuinys negerai sulenktas, liep pataisyti. Tas nepatais. sak visiems pataisyti. Visi stovi n krust, visi tyli. Tai k, neklausote? Praneiu korpuso vyresniajam! Priirtojas ibga i kameros. Atjo korpuso vyresnysis ir paskelb visai kamerai bausm 5 paras karcerio. Jis su dviem nematytais priirtojais pradjo daryti nuodugni krat, kiekvien nuogai irengdami. Pasilikome be palt, be kepuri, be joki daikt tik puodukus paliko. T dien vakariens nebegavome, ivietn nebeleido. Turjome naudotis kameroje esama paraa (statinaite). Parai 200 g duonos ir vandens, be kavos ir sriubos. Taip ir ilaik visas 5 paras iki birelio 17 d. Nuogos grindys, 200 g duonos per par ir vanduo reimas nelengvas. Dauguma labai nusilpo, bet nei vienas nesusirgo. Nevalgius dienos labai ilgos. Po poros bado dien nebedaug kas vaikiodavo po kamer, daugiau sddavo, o sdti labai kieta, nes dauguma kalini jau buvo idiv ir pagelt nuo blogo maisto ir maai tevdinamo oro. Kamera be daikt, ir dar iplauta, buvo vari. Susd pasieniais patylomis niniavome lietuvikas dainas, pasakojome vykius. Birelio 15 d. a papasakojau, kaip prezidentas Antanas Smetona ivyko Kybartus ir kaip perjo sien. Mat esu buvs delegacijos narys kviesti prezident grti Kaun. I 151 kameros birelio 10 d. apie 1 val. buvau ikvies tas tardymui dienos metu. Mano tardytojas Charitonik kart buvo ne vienas, buvo ir mainink. Po poros valand tardytojas nustojo mane klausinjs. Matyti, nusibodo. Pradjo nektis su maininke. Ji atrod yd. J pasi kalbjimas buvo neraomo turinio: ji pati visgi iraudo ir rauksi, bet tardytojas nenustojo juokavs ir nekjs, prisimindamas nakties nuotykius... Tardomasis tebuvo daiktas, ne mogus. Po pusvalandio ts apklausinjim. Tardyti buvau kviestas apie 20 kart, naktimis. Dienos metu tik 2 kartus. Nakties tardymas ivargindavo. Gra sinimai muti sukeldavo ir baims jausm. Eidamas tardyman stiprindavau save ir kiek pasimelsdavau. Birelio 10 d. Charitonik mane tard paskutin kart. Daugiau a jo nemaiau.
69

Plk. ltn. Juozas lepetys, Raseini auli vadas, per baisj birel su eima itrem tas Sibir, kur buvo nukankin tas.

Paskutin kart buvau tardomas birelio 20 d., vidunakt. Tard mane juodas, stambus, su odine kurtka ekistas. Liep surayti Kauno komendantros karinink ir auli sjungos tabo tarnautoj sra. Jis vis laik kak ra. Suras teikiau, bet tardytojas paliko mane sdti pas save ilgesn laik. Po valandos prasivr kambario durys. js uniformuotas enkavedistas liep man eiti su juo kit kambar. Naujasis tardytojas atrod gana jaunas, greit kalbantis, blondinas, linksmai nusi teiks. Nieko neusiraindamas klausinjo apie auli sjungos tikslus. Apie 4 val. ryto buvau grintas 151-mon kameron. Po 2 dien prasidjo vokieirus karas. Ketvirtojo skyriaus kaliniai isilau i kamer, surado raktus ir pradjo atrakinti kit skyri kameras. Eiti i kaljimo gatv bijojome. Ijau pro kaljimo vartus pirmutinis, norjau suinoti, kas dedasi mieste. Mickeviiaus ir Kstu io gatvi kampe gyveno mano pastamas radiofono direktorius J. Bielinas, tad pas j ir nujau. Deja, nei jo, nei jo eimos neradau. Pasak, kad Vilniuje. Grdamas ant laipt sutikau plk. V. audr, kuris papasakojo, kad
70

komisarai pabgo, Soviet kariuomen traukiasi. Su ta inia sugrau kaljim. Patariau kaliniams nebepa silikti kaljime, o eiti i jo. A, pasims savo ryul, su gen. M. Rklaiiu ijau i kaljimo kiemo. Perjome sker sai Mickeviiaus gatv ir ujome gyd. Barausko namus pas sarg. Pas j nusiskutome, palikome ryulius ir ijome vl Mickeviiaus gatv. ia mus sutiko in. Adolfas Damuis. Jis mums dav slaptaod, ir jome partizan tab aliakalnyje. Partizan tab pasiekme, bet privaiavo prie namo bolevik tankas. Mes ibgome pro kitas duris kiem. Saugumo sumetimais nujome in. A. Damuio namus. Apie 10 val. su gen. M. Rklaiiu pasiekme mano eimos but.
Nukentj auliai pareignai Plk. Juozas arauskas, L. . s-gos tarybos narys, Kariuomens spaudos ir vietimo skyriaus virininkas, vyr. skautininkas, apie 48 m., kalintas, i IV skyriaus ivetas ervenn ir ten suaudytas. Plk. Stepas Rusteika, 50 m., L. . s-gos tarybos narys, buv. Teli komendantas, Vidaus reikal ministeris, Kauno viceburmistras, kalintas Kauno kaljime nuo 1940 m. rugpiio 8 d. Ivetas i kaljimo ir suaudytas Minske. Prof. Juozas Tonknas, apie 45 m., L. . s-gos tarybos narys, buv. vietimo ministeris ir ems kio akademijos rektorius, drauge su eima deportuotas 1941 birelio 14 d. In. Jokbas Staniauskis, apie 50 m., L. . s-gos tarybos narys, buv. Susisiekimo ministeris, su eima depor tuotas 1941 birelio 14 d. Agr. Juozas Skaisgiris, apie 40 m., L. . s-gos tarybos narys, buv. ems kio min. gen. sekretorius, 1941 birelio 14 d. deportuotas Soviet Rusijon. L. auli s-gos tabo tarnautojai Kpt. Antanas Gedmantas, apie 40 m., tabo adju tantas, suimtas 1941 m. gegus mn. ir birelio 23 d. ivetas i IV skyriaus Kauno s.d. kaljimo Sovietijon, pakelyje dings.
71

aulys Vincas Daugvardas, apie 48 m., . s-gos kultros ir vietimo sk. virininkas, suimtas gegus mn., ivetas i IV skyriaus birelio 23 d. ir nuudytas erven je. aulys Jonas Kalnnas, apie 40 m., buvo kelis mn. kalintas 1940 m., vliau ileistas i kaljimo, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran drauge su mona ir dukrele. Ltn. Kazys Tumas, apie 30 m., sporto instruktorius, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Agr. Stasys Putvis, apie 45 m., buv. ems kio ministeris, 1941 birelio 14 d. ivetas Sibiran. aulys teisininkas Stasys ilingas, apie 60 m., buv. Valstybs tarybos pirmininkas ir Teisingumo ministeris, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Rinktini vadai Plk. ltn. Antanas Pailys, apie 45 m., Zaras rinktins vadas, 1941 m. birelio 2324 d. Zarasuose bolevik nuudytas. Plk. ltn. Vladas utautas, apie 47 m., Kaiiadori rink tins vadas, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Plk. ltn. Kleopas Mikalauskas, apie 45 m., Bir rink tins vadas, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Plk. ltn. Jainskas, 46 m., Rokikio rinktins vadas 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Plk. ltn. Jonas Matulionis, 46 m., Vilkavikio rink tins vadas, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Plk. ltn. Antanas Poinas, 45 m., Ukmergs rinktins vadas, 1941 m. birelio 14 d. ivetas Sibiran. Plk. ltn. Pranas Broneviius, 47 m., Utenos rinktins vadas, 1941 birelio 14 d. ivetas Sibiran. Plk. ltn. Jonas Bunas, 45 m., Taurags rinktins vadas, kalintas Taurags kaljime, ivetas Rusijon. Garbs auliai Emilija Putvien, apie 65 m. amiaus, 1941 m. birelio 14 d. iveta Sibiran. Kun. Aleksandras Mileika, 62 m., Vyuon par. klebonas, Vyuonose klebonavs apie 35 m., 1941 birelio 14 d. ivetas Sibiran.
72

Tragikai uv auliai Mjr. Juozas Tomkus, 1940 m. liepos mn. Kauno s.d. kaljime. In. ltn. Ignas Zupkus, 1940 m. liepos mn. Radvi likio stotyje, vedamas kaljiman, puolsi po einaniu trau kiniu ir buvo suvaintas. Jonas Moliejus, . s-gos tabo vyr. ratininkas, mai ninkas, nusiov savo bute 1940 m. rugpiio mn., apimtas areto baims ir gilios depresijos netekus nepri klausomybs. Pranas Ruseckas, . s-gos tabo ratins maininkas, tragikai uvo gesindamas bandit padegt savo kio klojim 1942 m. Iveti Vyuon auli brio auliai Mokyt. Bronius Putrimas su eima 1941 m. birelio 14 d. deportuotas i Maeliki k. Mokyt. Juozas Tuskenis, su eima, i altini k., deportuotas 1941 m. birelio 14 d. kin. Juozas Banys ivetas su eima. Pranas Saladius

73

3. Egzekucijos

Iaikjo daug paslapi


is liudijimas buvo pateiktas Kersteno komitetui. Yra prieasi, neleidiani liudytojo pavards skelbti (J. Pr.)

Lietuvoje buvau Saugumo departamento valdininkas. 19401941 m. gyvenau vairiose vietovse Klaipdos kra te, tada buvusiame Vokietijos valdioje, visai netoli nuo rus saugomo pasienio. Danai nueidavau prie pat pasie nio ir galjau stebti visk i arti. Rusai prie sienos 1940 1941 m. reng vad. mirties zon 800 metr ploio, i kurios buvo ikraustyti visi gyventojai. Pagal pasien jo spygliuot viel utvara. Per vis t laik pasienyje buvo dideli neramumai: nuolat girdjosi viai, nes daug moni mgino i Lietuvos bgti. Ypa didelis susiaudymas girdjosi 1940 m. iem prie Minijos ups. Tada per sien mgino prasiverti visas ginkluotas bgli brys. Jie gyn si nuo rus pasieniei, bet prasiverti nepavyko, dalis uvo, dalis buvo suimti. Neirint vis rus priemoni, daug moni perbgdavo. Teko sutikti perbgusi, kuri visi rbai ir upakalis buvo un sudraskyti. Bgliai todl su savim imdavo katinus, kuriuos mesdavo unims. Be to, nedavosi kopias, kurias statydavo ant viel tvoros. Kiti bgliai nesi karvelius, net po du. Karvelius paleisdavo lkti namo su inia, kad bglys prie pasienio yra upultas sargybini arba su inia i Vokietijos, kad perbgo. Pats maiau, kaip 1940 m. ant viel kybojo vienas bglys, kuris buvo lipant paautas. Tai buvo ties Kretinga. 1941 m. balandio mn. ties Veivirnais per sien mgino bgti Veivirn felerio mona, vyresnio am iaus, ir jos suaugs snus. Viel tvora toje vietoje buvo labai klastingai rengta. Snui pavyko perlipti, bet motin
75

sargybinis paov, kai ji per tvor lipdama sipaniojo spygliuotas vielas. Tada snus dar mgino motin gelbti ir ne sueist, bet netrukus abudu susmuko ruso vi pataikyti. Prie pat kar 1941 m. pasienyje prie Kretingos mgino bgti 14 Plungs gimnazijos mokini. Bgo nakia. Dalis paklydo. Keliems pavyko perokti per utvar su kopiukmis. Vokietijon jie pateko jau smarkiai sueisti. Vienas j, Narvydas, buvo perautas ir vliau Klaipdos ligoninje mir. Visi buvo smarkiai sudraskyti un. Vienas ant viel tvoros ukliuvs ir nuautas gimnazistas liko kabti iki karo pradios. Karo veiksmai 1941 m. birelio 22 d. ties Kretinga truko visai trumpai. T pai dien a jau buvau Kretingoje. Pradjau dirbti Kretingos milicijos punkte. Dabokl radome prigrst moni. Apie 200 kalini stovjo nedidelje patalpoje taip anktai, kad niekam nebuvo vietos atsigulti ar atsissti. Pasakojo, kad jie itaip istovjo dien ir nakt. Kai kurie pradjo alpti. Tada rusai paleisdavo ant j virkt vandens. Stovjo lapi van denyje. Ypa bgliai jau buvo visi labai sumuti, juos mu tuoj pagavus ir tardant. Enkavedistai karo uklupti pabgo ir isislapst, nesuspdami kalini likviduoti. Pradjus Kretingos NKVD dabokls kvot, paaikjo Kretingos NKVD sstatas: Maua abunskas, eras ir Chaimas Gylys visi trys Lietuvos pilieiai, bet ne lietuvi tautybs. Virininko pareigas jo rusas Jakovlev. Be jo buvo dar 1 rusas vyr. lei tenantas ir kiti 3 rusai. Kretinga buvo taip greit uimta, kad rusai pasitrauk dami nesuspjo sunaikinti joki dokument. NKVD ratinje radau 6 spintas rat. Taip pat radau vairi kan kinimo ranki, pvz. speciali spint su stiklinmis durimis. Ji stovjo tarp dviej krosni. Tardomasis buvo kankinamas kariu ir pro stiklines duris stebimas. Geleinje spintoje radau 147-i NKVD uverbuot agent bylas ir dar 22 geleinkelio NKVD agent bylas. Visi itie mons buvo uverbuoti grasinimais. I byl matsi, kad dauguma agent tik i baims raydavo praneimus, duodami tik labai bendras inias. Paaikjo, kad net Vokietij buvo siuniami agentai. Pvz. agentui Leona
76

viiui buvo pavesta vykti Klaipd, ten nugalabyti mane ir gen. Plechavii. Apie tai a radau susirainjim. 1941 m. vasar prie Palangos buvo ikastas 20 m. moters lavonas. A dalyvavau prie ekshumacijos. Gydy tojas konstatavo, kad moteris buvo sveika ir nuudyta sumuimais kepen srityje. Ji buvo atpainta, kaip viena grafo Tikeviiaus (Palangoje) tarnaii. Atpaino jos sesuo ir kartu prane, kad jai buvo inoma, jog rus kari ninkai jos seseriai sil vaiuoti i Klaipd ir, tapus tarnaite, nuudyti gen. Plechavii. Ji taiau atsisak ir nevaiavo. Vliau sesuo dingusi. Pasirodo, kad pasienio rus pulko politrukai verbavo moteris agentais. tabo kari ninkai j pam mikan ir verbuodami nuud. Eigulis taip pat girdjs triukm mike. Nuudytosios pavard umirau. 1941 m. vasar atkasme lavon Petrikaii kaime, Kretingos aps. Molyje buvo gerai isilaiks. Turjo abi rankas iki viraus nuvirintas. Nuplikintos buvo taip pat akys ir krtin. A dalyvavau prie ekshumacijos ir pravediau kvot. Pasirodo, kaimo gyventojams buvo inoma, kad 1941 m. gegus mn. prie pasienio buvo sulaikytas

Vysk. Vincentas Boriseviius, bolevik nuudytas 1946. 77

bglys. Didelis brys sargybini ir enkavedist t mog nusived vien apleist kininko trob. Kadangi Kre tingoje buvo daug paimta nelaisv rus pasieniei kareivi, a pamiau kelis kaimo gyventojus ir su jais nuvykau belaisvi stovykl. Gyventojai vien kareiv paino. is kareivis tardomas nurod dar kelis, kurie prie ito vykio dalyvavo. Pasirodo, itie kareiviai mat, kaip suimtasis bglys tada troboje buvo nukankintas. Kankinime dalyvavo rusas Jakovlev, pasiymjs nepa prastu iaurumu, ir dar vienas pasienio karininkas rusas. Jie kio suimtojo rankas verdant vanden, pyl verdant vanden jam ant aki ir krtins. Sargybinis negaljs ilaikyti, matydamas tok vaizd, bet jam buv sakyta stovti prie dur. Kankinys nuolat alpdavs, bet udikai j atgaivindavo altu vandeniu ir toliau kankino, kol jis mir. Kankinio pavards nepavyko nustatyti, bet jis buvo lietuvis, nes sargybiniai girdjo, kaip jis auk: Jzus, Marija! Geriau pavyko iaikinti studento Pronckaus nuudymo aplinkybes. Pronckus 1941 m. pavasar mgino pabgti per sien Vokietij. Buvo sulaikytas ir pateko Kretingos dabokl. ia j enkavedistai tard. Tardymo protokol suradau. Viena moteris daboklje mat, kad Pronck isived operatyvinis galiotinis" Dvarijonas. Dvarijon pavyko pagauti ir i jo suinoti, kaip buvo. Pronckaus lavonas taip pat buvo ikastas, prie eks humacijos dalyvavau. Gydytojai rado, kad buvo ukastas dar gyvas. Pronck isived politrukas su talkininkais; j tarpe buvo pasienio tabo karininkas, leitenantas rusas. Nuved vyrduob prie tvenkinlio miesto pakratyje. Pronck pririo prie klevo vielomis, vielomis surio taip pat rankas, o kojas aprio skudurais. Kojas degino ir klaus: Kas siunt nipu Vokietij". Pronckus sak, kad bgo Vokietij, nes bijojo eiti soviet kariuomen. Jam urio burn antklode ir atrio rankas. Nupjov rankos od, kad ji nusimov kaip pirtin. (Rankos oda buvo vliau ms atrasta atskirai ir laikoma po stiklu, kaip daiktinis rodymas). Rankinys, buvs apalps, atbudo ir labai spardsi. Tada j vl surio. Kraujas labai bgo, ir jis vl apalpo. Jam dar por syki smog autuvo buoe. Tada j djo duob, kuri buvo tik apie 30 cm gilumo.
78

Beriant emes kankinys vl sukrutjo. Tada vir jo krtins udjo didel akmen nuo kapini ir taip j paliko. Visa tai Aleksas Dvarijonas man pats per tardym pri sipaino. Jis mums ir nurod, kur Pronckus palaidotas. Aleksas Dvarijonas, kuris slapstsi Stepono Pau lausko pavarde, buvo mano labai isamiai apklaustas. Pasirodo, jis jau buvo ijs 6 mn. kursus Maskvoje, kur mokyta ir vairiausi kankinimo metod: pirt su pagaliuku spaudimas, trokinimas tarp krosni, maitini mas sriu maistu be vandens, apalpusi muimas ir aplie jus vandeniu aldymas. Man teko dalyvauti prie Raini mikelyje (prie Teli) nuudytj kalini identifikavimo. Patyriau tokias aplin kybes. Karui prasidjus rusai enkavedistai i Teli i karto visi pabgo. Prie kaljimo pasiliko tik sargai, daugiausia lietuviai. U keli valand rusai enkavedistai staiga vl gro, dabar su raudonarmiei grupe. bg kameras, liep kaliniams ieiti neva sveikatos patikrinti kit kambar, kur stovjo vienas vyras su baltu apsiaustu. Kaliniui liepdavo isiioti. Tuo momentu i upakalio j griebdavo 3 vyrai. Vienas rankluosiu uridavo burn. Tada nune emyn, guldydavo main vien ant kito, kaip silkes. Taip per 1 val. i kaljimo ive visus ten buvusius politinius kalinius (kitus paliko). Ve arti miausi mikel u Teli ir ten skubiai nukankino, nes vis laik girdjosi vokiei artilerija. Kaip buvo kankini lavonai atkasti, a maiau ir turjau daug j nuotrauk. Daug gimini, pamat kankinius, apalpo. Sualojimai buvo baiss: retas dantis neidauytas, keliems buvo iba dytos akys, Petronaiiui ir dar keliems buvo onuose durtuvais ilauyti onkauliai, padarytos skyls, kaip kiens, ir jas sukitos rankos. Keli buvo nuauti, bet dauguma kankinti. Prie pu buvo rasta apdegusi medi. Matyt ia kreno ugn ir, taip pat rastuose kati luose, vir vanden, kuriuo plikino. Rastos taip pat numesto benzino skardins. Lyties organai keliems nu plauti ir sukiti burnon (Korzas). Vis veidai smarkiai apdeginti iki neatpainimo. Visus kankinimus atliko rusai enkavedistai. Kariuomen buvo kaljim ir mikel ap supusi. 1941 m. vasar mons pasakojo, kad Teli stotyje
79

deportuojamieji i vagono auk: Yra imesti senut ir vienas vaikas. Palaidokite". Pradjome pagal geleinkel iekoti. Viename mikelyje prie pylimo, netoli Kartenos stoties, radome ijudint em. Buvo atkasta senut. Prie atkasimo dalyvavau. Gydytojas apirjs rado, kad senut turjo utrokti vagone. Vir lavono buvo tik 10 cm ems sluoksnis. Vaiko lavonas taip pat buvo rastas netoli Teli stoties. Eelonui su tremtiniais stovint Teli stotyje, vagone utroko Klibien, rajono policijos virininko mona (Kli bas buvo jau anksiau aretuotas). Tremtiniai reikalavo, kad leist j palaidoti kapinse. Leido. Sargybiniai, apstoj vaikus, leido jiems motin palydti kapines. Po to grino juos vagon. 1942 m. gruodio 14 d., kai a sdjau Kauno Gestapo kaljimo rsyje, t pat rs met po tardymo beveik apalpus, sumut, mlyn ir gelton mog. Kai jis atsi peikjo, pasisak, kad ess rusas i Zaras, anksiau dirbs kaip slaptas soviet instruktorius Lietuvoje, vliau NKVD, o dabar buvs su paraiutu imestas vokiei oku puot Lietuv. Pagautas pateko ia. Isikalbjs pareik, kad ne vien tik naciai taip daro. Kaip pavyzd paminjo, kad rusai viais pakau iaud 10.000 lenk kari. Jis pasakojo, kad Rusijoje buvs lenk belaisvi stovyklos sargybini virininku. I ten maomis grupelmis, vis po 2 sunkveimius, ve karininkus mik, i kur jie nebegr davo. Kart vienas sunkveimis apvirto. Belaisviai ir kareiviai gerokai susieid. Buvo paauktas stovyklos ko mendantas, kuris, atskyrs sargybinius nuo belaisvi, liep visiems belaisviams smogti kju per galv. Taip apsvaigintus sumet sunkveim ir ive duobes. Tai tas zarasikis rusas pats mats. Tada dar apie Katyn nie kas nekalbjo.

Komunist nuudytas dail. Z. Kolbos brolis


1941 m. rugpjio 21 d. 16 val. a, Zaras aps. policijos Zaras nuov. policijos vchm. Balys Ubeika, dalyvaujant Zaras aps. gydytojui dr. Eugenijui Vasiukui, suinte80

resuotam Zenonui Kolbai ir kitiems atkasiau atvetus i Latvijos teritorijos ten nuudyt politini kalini 8 lavonus, palaidotus Zaras R. K. parapijos kapinse. Atkasus ir atidarius karst, lavon tikrai atpaino pil. Zenonas Kolba, gyv. Kaune, ir pareik, kad is lavonas ess jo tikro brolio Meio Kolbos, Broniaus s., gimusio 1901 m., gyv. irvint m., Ukmergs aps. Jo nuudytasis brolis Meys Kolba irvint m. turjs 12 ha ki, plytin ir namus. Atpaino daugiausia i bat, drabui, dant ir i bendros kno sudties.
Balys Ubeika

Nukankintas gimnazistas
Vos tik umus Lietuv rusams 1940 m. vasar, po kokio mnesio, Vilkn dvar prie vknos apsilank vienas rus puskarininkis su keletu kareivi ir sak dvaro
81

savininkei grafienei Platerienei per kelet valand palikti dvar. Grafien gyveno su viena sena aukltoja. Jos paliko dvar, bet nieko nepasim su savim. Grafien sumio ir klaidiojo aplink kapines, sveikindama pravaiuojanius mones. Tada ji buvo iveta Kaun ligoninn ir po 2 savaii gro jau juodame karste paarvota. 1941 m. birelio 21 d. vakare mano draugas Jonas Gedmintas, lanks vknos gimnaij, gro savo tvik, Gailaii kaim, netoli Vokietijos sienos. Ten jis jau buvo laukiamas rus kareivi ir vieno vietos komu nisto, kuris j apkaltino nipinjimu. Mano draugas buvo visai nekaltas, grs k tik i gimnazijos, taiau buvo suimtas ir ivestas mik. Ten j rus kareiviai pririo prie uolo, padjo po kojomis iaud ir degino, aud pirma kojas, pagaliau pribaig keliais viais galv. Mano nuudyto draugo lavonas buvo atvetas vknos miestel ir padtas ventoriuje. A vos galjau atpainti; visas knas nuo deginimo buvo labai itins, galvos plaukai nudeg. Ivijus bolevikus, jis buvo su didelmis ikilmmis palaidotas, kaip nekaltas kankinys.
Kun. Augustinas Steigvilas Argentina

Nuud mano tris brolius


1941 m. birelio 24 d. Taurags aps., Kvdarnos vls., Usynio km. rus Raudonosios armijos kariai, vado vaujami karinio politruko, nuud 3 mano brolius: ki nink Juoz Puleik, 28 m., Jurg, 22 m. kar, buvus svei katos taisyti atostogose, ir Stas, 19 m., Prekybos mokyklos mokin. Pamintieji uvo labai iauriai, bolevikams prasta kankinimo mirtimi. Knai sualoti gyviems nukertant rankas ir subadant. Vliau knai sumesti duobn, apipilti benzinu ir padegti. T pai dien gretimame kaime nuudyti du broliai Zarembos ir buv. valsiaus viraitis Tomas Jasas. Kitoje vietoje t pai dien nuudyti kirpjas Sinkeviius ir mergina Konait. Dar kitoje vietoje nuudyti 3 asmenys.
82

Raseini kaljime kalintas lietuvis.

bolevik

odiu, t pai dien buvo nuudyta 11 asmen, kurie palaidoti viename kape Kvdarnos parapijos kapinse. udynes vykd atskiri kariai. Prisimenant, kad udyns vykdytos iauriu kankinimu ir kitose Lietuvos vietose, nusikaltimo netenka laikyti atskir kari iaurumu, bet bendru vadovybs potvarkiu naikinti reimui nepalankius asmenis.
Jonas Puleikis

Vyrus iaud
Antrojo pasaulinio karo pradioje, kai rus kariuomen trauksi i Lietuvos, a gyvenau pas kinink Laucevii prie Paveni glk. stoties. Vien dien, prasidjus audymui, mes ir kiti netolimai esantieji gyventojai saugodamiesi sulindome duobes. Rus kareiviai, rad gyventojus duobse, visus ivar. Moteris su vaikais palik, vyrus be jokios prieasties iaud. Buvo nuudyta apie 10 vyr.
Elena imauskien
83

Budrien, Pravieniki stovyklos pareigno Kazio Budrio mona, bolevik 1941 m. bir. 26 d. nuudyta savame bute kartu su vyru ir dukterimi 13 m.

Suaudyti prie cukraus fabriko Panevy


Bolevikmeiu gyvenau Panevyje ir dirbau cukraus fabrike. Tebejau anksiau turtas vyr. buhalterio pareigas ir tebegyvenau fabrikui priklausaniuose namuose paia me fabriko rajone. Per vis pirmj bolevikmet Panevio cukraus fabriko darbinink ir tarnautoj kolektyvas iliko nepa sidavs visoms bolevik agitacijoms. Atokiau nuo miesto, aptvertame ir saugomame rajone, mro pastatuose, fabrikas buvo lyg kokia patriotin tvirtov. 1941 m. birelio 24 d. mano artimesni bendradarbiai prane, kad pamikje, vakarus u fabriko rajono, keliais kariniais sunkveimiais atvaiav mons kasa 20-30 m ilgio duob. Mums visiems pasidar supran tama, kam ta duob kasama. Buvome sitikin, kad t
84

duob turs gulti atrinkti cukraus fabriko mons, kuri priebolevikin veikl okupantams vis tik bus pasisek inipinti. Apie 8 val. suinojau, kad nuo Panevio vl atvaiavo keletas dengt karini sunkveimi ir nuvaiavo prie duobs. Kad sunkveimiai nevaiavo fabrik, pasidar kiek lengvliau. Po kiek laiko man vl buvo duota inia audo mones. Rads pretekst ieiti i ratins, nujau gretimai buvus valgyklos bei sals dviej aukt nam ir ulipau palp. Pro vakar puss stoglang, u fabriko tvoros, pamikje, tarp medi ir krm matsi vieiai sukastos ems ir prie j moni siluetai. Atstumas nuo mano stebjimo tako galjo bti 300400 metr. Visos duobs nesimat, o tik dalis. Dl atstumo moni matsi tik siluetai, drabui ir kit smulkmen negaljau irti. Ilgiau siirjs pastebjau, kad i ono ateidavo trys, lyg du vest trei u paranki. Paskui al pasitraukdavo jau du, nebe trys. siklauss girdjau ir vius.

Juozas Lisauskas, Kupikio gimnazijos mokinys, bolevik nuudytas 1941 m. birelio 24 d. Panevyje, prie cukraus fabriko.
85

Maisto fabriko kalvis Vilius Vaivila nuudytas Panevyje 1941 m. bir. 26 d.

Petras Jasinas, bolevik nuudytas 1941 m. bir. 24 d. Panevyje, prie cukraus fabriko.
86

Egzekucij stebjau kok pusvaland ir grau ratin, savo kabinet. Po kiek laiko gavau ini, kad duob ukasama. Dengti sunkveimiai pagal fabriko tvor nuvaiavo Panevio link. Kai vliau, nuvijus bolevikus, duob buvo atkasta ir nuudytj knai ikelti, bri briai moni lanksi prie duobs ir stengsi atpainti nelaiminguosius. Identifika vus pasirod, jog tai bta ne paneviei, bet moni nuo Kupikio ir Pandlio apylinki. Visi vyrai, paprasti ki ninkai ar darbininkai, kai kurie dar paaugliai, spjama partizanai, i viso apie 20 asmen (tikro skaiiaus nebe atsimenu). J palaikai buvo ikilmingai palaidoti Pa nevio naujosiose kapinse, o suaudymo vietoje buvo pastatytas paminklinis lietuvikas uolinis kryius.
Edvardas Gedgaudas

Kankini knai Petrain kapinse


1941 m. birelio mn. pabaigoje Vidaus reikal ministerio buvau paskirtas pirmininkauti komisijai komunist nukankint asmen lavonams naujosiose Petrain kapinse iekoti, itirti, atpainti ir palaidoti arba perduoti j giminms. Patikrin vis kapini ems paviri, radome silpnai umaskuotas dvi duobes, i kuri vienoje buvo 9 lavonai, o kitoje, kiek prisimenu, apie 20 lavon. Duobs buvo pla ios, bet negilios ir labai nelygiais kratais. Visi lavonai buvo labai sualoti, bet kiekvienas kitaip. Suguldyti jie buvo be karst, labai netvarkingai po vien, po du, viens ant kito ir net po tris drauge. Tik vienas lavonas buvo moters, o visi kiti vyrai. Labai vairaus amiaus: nuo 18 iki 60 m. Daugelio galvos buvo atmestos per daug atgal arba prilenktos prie krtins. Rankos kai kuri suritos virve. Kojos taip pat. Dalis j buvo sulauytos. Neradome nei vienos aukos, apsirengusios paltu ar megztiniu, nors ir buvo konstatuota, kad udymas vyko vasariokovo mn. Tada dar buvo alta. Tris lavonus suradome su rbais, kurie buvo suymti Kauno sunkij darb kaljimo tam pais.
87

Bolevik 1941.VI.24 nuudytieji lietuviai prie cukraus fabriko Panevy.

Avalyn daugelio buvo nuosava. Tik keli auk kojos buvo apautos Kauno kaljimo klumpmis. Keletas buvo palaidoti su vienomis kojinmis arba basi, i ko spren dme, kad j batai buvo atimti dar gyviems esant. Duobi onuose, pakraiuose ir dugne bta labai daug kraujo. Lavon knai, drabuiai bei baltiniai taip pat buvo labai kruvini. Aplink duobes radome daugelyje viet kraujo pdsak, vedani vingiuotomis kryptimis. I to matsi, kad auk kankinimas ir egzekucijos buvo atliekami iki 2050 m nuo laidojimo duobs. Komisija negaljo vis asmen iaikinti ir nustatyti j tapatybs, nes daugelio artimieji gimins galjo bti iveti Soviet Rusijos gilum, dokumentai ding Kauno kaljime ar NKVD staigoje, o kit rodom daikt ar ymi nebta. Dal nuudytj atpainome i rast daikt j kiense ar esam monogram rbuose bei i pai rb. Dl didelio auk, ypa j veid, sualojimo, tiesiogiai n vieno nuudytj nebuvo galima atpainti, juo labiau, kad buvo ia palaidoti prie 34 mn. ir jau apged. Neradome n vieno nuudyto tik viu. Aukos buvo mutos vairaus kietumo ir atrumo daiktais, badomi nevienodo ilgumo ar platumo rankiais. Pastebti piviai buvo gils, paskiros kno dalys, kaip nosis, lieuvis, pirtai ir lyties organai, kai kuriems visai nupiauti. onkauliai daugeliui lauti. Galvos, rank ir koj kaulai danai sutriukinti, plaukai i vairi kno viet rauti. Buvo nustatyta, kad kai kurios aukos buvo ukastos dar gyvos. Maiausias skaiius aizd viename lavone 4, didiausias 12 Pirmieji atpainti buvo du broliai Trakimai. Komisi jos surinktais duomenimis, vienas i j buvo tikras Lietuvos patriotas ir karys. Antrasis yra buvs komu nistas ir nepriklausomos Lietuvos metais baustas ilgamete kaljimo bausme u veikl prie Lietuvos respublik. Respublikos Prezidento aktu jam dalis bausms dovanota ir i kaljimo paleistas. Po to nuo komunist atsiskyr ir su jais nieko bendra neturjo. Bolevikams okupavus Lietuv ir sigaljus komunistinei santvarkai krate, jis NKVD buvo suimtas kaip partijos idavikas ir dezertyras. Kadangi ten pat Petrain miestelyje gyveno
89

Petrain kapinse atkasto bolevik nuudyto Kauno kaljimo politinio kalinio lavonas.

Trakim motina, komisija nuudytj sn lavonus ati dav jai palaidoti. Jie buvo palaidoti tose paiose kapi nse, kur ir nuudyti. I 29 asmen buvo atpainta 15. Vienas mano pastamas parod man vietov, kur 1941 m. birelio 23 d. besitraukiani bolevik buvo nuudytas jo 20 m. amiaus snus. Tai buvo apie 2 km nuo Pet rain kapini, arti Nemuno kranto. Jis buvo paimtas i nam rus kareivi, kad parpint jiems valt persikelti per Nemun. Snaus lavonas buvo rastas kitoje Nemuno pusje. Aukai kair akis buvo idurta, krtin per 5 cm gilumo buvo smeigtos irkls ir taip paliktas. Lavonas keliose vietose apdegintas.
Vladas Braziulis

Gyvi palaidoti
Galiu bti gyvu liudininku nukankint politini kalini, vliau atkast Kauno kapinse Petrainuose, Pravienikse ir Klebonikiuose. A pats buvau pakvies
90

tas sekretoriumi komisijos, kurios tikslas atkasti nuu dytus politinius kalinius, juos galimai atpainti, vis atkasimo eig dokumentuoti. Tai buvo vykdyta. Politini kalini lavon nuotraukos buvo padarytos ir vliau buvo perduotos Raudonojo teroro muziejui ir istatytos Kaune Vytauto Didiojo muziejuje. Pradjome atkasinjim Petrainuose. Buvo atkasta apie 30 lavon. Beveik vis politini kalini lavon rankos buvo suritos upakalyje. Dalyvaujant giminms, artimie siems ir pastamiems, atpainti pasisek, kiek prisimenu, tik 4. I rb buvo atpaintas buv. Kauno kaljimo admi nistracijos virininko pavaduotojo Korsakeviiaus lavonas. Rankos buvo suritos upakalyje. Kaip vliau gydytojai nustat, buvo gyvas ukastas. Atpaino dukt. Taip pat buvo atpainti broliai ir sesuo Trakimai, kurie buvo nuudyti taip pat su suritomis rankomis upakalyje ir gyvi ukasti em. Apie rugsjo mn. pabaig Pravienikse buvo atkasti besitraukiani raudonj barbar nuudytieji kaliniai. Jie visi buvo suaudyti i kulkosvaidi. Taip pat buvo suaudyti keli Pravieniki stovyklos tarnautojai. Atkasus nuudytus kalinius, beveik nebuvo galima atpainti, nes visi buvo gerokai apipuv. Kai kuriuos kalinius gimins atpaino.
Mykolas Kemzra Belgija

Kaip mus aud Pravienikse


Lietuvoje buvau ems kio darbininkas ilavoto vls. 1941 m. balandio mn. per vien miting ilavoto mies telyje vienas komunist agitatorius, usilips ant statins, kalbjo prie buoes". Keli jauni vyrai pradjo jo kalbos metu juokauti ir kalbino vienas kit lipti ir pasakyti juo kais kalb. A stovjau netoli j ir taip pat juokiausi. Tu tuojau vietin milicija mane ir dar 7 vyrus, daugiausia ki nink snus, sum. Mus t pai dien sunkveimiu nuve Kaun, kaljim Mickeviiaus g-vje. Po
91

Atkasti Kauno kaljimo kaliniai, bolevik nuudyti ir palaidoti Petrain kapinse.

savaits isiunt Pravieniki darbo stovykl prie Kauno. Jokio tardymo ir jokio teismo prie tai nebuvo. Stovykloje buvo per 500 moni. Barak kameroje buvo sukimti 24 vyrai (dvigubos lovos). Buvo atskiras barakas moterims. Stovykla apsupta elektros ir spygliuo tomis vielomis. Maitinimas: vandens sriuba, bulv retas dalykas, duonos 300 g dienai. Rb ir apavo nedav. K turjome i nam nuplyo, jome basi. Nuo 8 val. r. iki 5 val. v. reikjo dirbti durpyne vandenyje kasti durpes. Vakare stovykloje valyti, ivietes semti. Devint val. bdavo patikrinimas. Prii rtojai rusai ir lietuviai, o sargybiniai rusai-mongolai, kurie aplink stovykl ir darboviet stovjo kas 20 m su kul kosvaidiais. Kaliniai buvo daugiausia lietuviai kininkai ir darbo mons, keli rusai antikomunistai ir ydai. Inteligent buvo labai maa. Su kaliniais buvo labai iauriai elgiamasi. Bevalant iviet mane vien kart priirtojas spyr duob. Nuo blogo maisto ir sunkaus darbo daug kalini susirgdavo ir nepajgdavo daugiau dirbti, ypa jau seniau

Dalis Pravieniki priveriamj darb lagerio kalini, bolevik iudyt 1941 m. birelio 26 d.
93

Pravieniki priveriamj darb stovykla ir dalis joje 1941 m. bir. 26 d. suaudyt kalini.

stovykl patek. Danai pasitaikydavo, kad nepajgiant draugai i darbo stovykl atnedavo. Mongolai sargybiniai be jg sukritus, kaip keliais atvejais maiau, spard ir tiesiog darbovietje vietoje nuov. A pats bu vau liudininkas, kaip darbo metu tokiu bdu uvo bent 20 kalini. Susirgusiems virkdavo vaist, nuo kuri kit
94

dien ligonis jau nebeatsikeldavo. Danai teko matyti draugus, kurie, sutinusiomis kojomis atj i darbo, ryt jau nebeatsikeldavo buvo mir. Prasidjus karui, stovykl atvaiavo rus tankas ir viena lengva maina, i kurios ilipo 4 rus karininkai (vienas mokjo lietuvikai vertjas) ir 4 civiliai rusai. Su priirtojais jie atidar kameras ir ileido kiem po 50 moni. Tie civiliai sak: dabar, broliai, eisite namo. Ileis tiesiems priekiem liep greit bgti ir lipti per 2.5 m auk io tvor. Tuo tarpu i vartuose stovjusio tanko rusai aud i sunkaus kulkosvaidio bganij nugaron. Ku riems pasisek perokti per tvor, tuos nuov kitoje pusje stovintys sargybiniai. A patekau trei grup. viai mans nepataik, kritau prie tvoros ir tuoj buvau uvers tas draug lavonais. Kai kurie sueistieji vaitojo ir rk. Tankui pasitraukus, prie lavon pasiliko mongolas sargybinis, kuris, pastebjs dar gyvus, juos smeig durtuvu. Ir mane jis pataik lavonus bebadydamas durtuvu buvau sueistas laun ir pd. Kai vl pasigirdo viai, maniau, kad vl mus audys, bet tai buvo lietuviai partizanai, kurie nuov t mongol. Gyv i 500 buvo lik tik apie 50. Juos tuoj nuve ligonin Kaune. A iguljau po lavonais 24 val. Pats nemaiau, bet kiti mat pasakojo, kad rusai suaud taip pat ir visus stovyklos priirtojus, kurie ten gyveno ir net j eimas su vaikais. Be to, buvo rastos prie stulp priri tos ir nukankintos moterys kalins.
Jonas Paktys

K maiau Raini mikelyje


Buvau ilgametis Teli kaljimo valdininkas. 1941 m. birelio 22 d. bandiau prisiartinti prie Teli kaljimo, kad galiau susidaryti vaizd apie esam padt, nes buvau sitikins, kad gali bti reikalinga kokia nors pagalba kal jusiems asmenims. Prieiti negaljau, nes kaljimas buvo apstatytas soviet tankais.
95

Teli kaljimo politiniai kaliniai, bolevik iauriai nukankinti 1941 m. bir. 24 d.

kaljim sugrau tik birelio 26 d. (treiadien). Jame jokios sargybos ir sovietini tank gatvse jau nebebuvo. Radau kamerose kelias deimtis kriminalini nusikaltli, kurie dar nebuvo spj i kaljimo isilaisvinti. Jie man paaikino, kad visi politiniai suimtieji prajusi nakt buvo i kaljimo iveti. Galutinai Teli kaljim permiau savo inion birelio 27 d. 4 val. ryto. Vokieiai Teliuose pasirod apie 11 val. ryto. Kaljime buvo didiausia netvarka. Sekretoriate ant grind buvo imtytos i dalies sudraskytos kalini bylos. Birelio 28 d. mus pasiek inia, kad besitraukiantys bolevikai-komunistai Raini mikelyje yra vykd masines udynes. Padarius pirmj atkast lavon apirjim, pradjo aikti, kad ia tikrai buvo suaudyti ir nukankinti kaljusieji Teli kaljime. Birelio 29 d. apie 11 val. ryto a su keliais kitais savo bendradarbiais nuvykau udyni viet. Speciali komisija, kuri buvo sudar ms administraciniai organai, jau dirbo. Lavonai buvo i duobi iimti ir suguldyti trijomis eilmis. Raini mikelyje radome nuudytus 73 kalinius, o kiti 3 asmenys buvo nugabenti Diuginn mik ir ten nukankinti. Jie buvo nuudyti pistoleto viu pakau.
96

Apklausus su bolevikais-komunistais nespjusius pabgti buvusius Teli kaljimo tarnautojus, paaikjo, kad udyti gabenam kalini kankinimas prasidjo dar kaljimo ribose. Birelio 24 d. bolevikai tankais apstat kaljim, ir lietuviai politiniai kaliniai buvo rankiojami i vairi kamer, gabenami sargybos bst. Tenai NKVD pareignai jiems liepdavo itarti raid ,,A. Upakalyje stovintis pareignas juos paabodavo rankluosiais. Kai kurie i j buvo paaboti spygliuotomis vielomis ir burnos prikitos smulki skudur. Vis rankos buvo suritos upakalyje. Tokioje padtyje jie visi buvo suguldyti bolevik sunkveimius, kurie buvo maskuoti medi ako mis, ir nugabenti kankinimo viet Raini mikel. I kankinimo vietoje rast kankinimo ranki nustatyta, kokiu bdu jie buvo kankinti ir nuudyti. Paliktas garinis katilas, kuriame dar buvo rasta tuint kopst ar mikini saman; jos iimtos i verdanio van dens, buvo dedamos ant atgabent auk koj ir rank. Po to j rank ir koj oda buvo nupliama. Kad kankinamos aukos ibt ilgiau gyvos, kaljimo gydytojas Gutmanas nuolatos leido injekcijas. Kai kuriems i nugaros buvo ipjauti odos dirai. Nuudymo vietoje rasti du Diezel motorai, su kuri pagalba buvo gaminama elektra, kad jungus srov bt galima ilgiau kankinti aukas. Ten pat buvo rasta ir srovs paskirstymo lenta. Gydytoj konstatavimu, kaliniams mirtis buvo vykdyta su elektros pagalba. Tai buvo galima matyti i vienodai mlynos spalvos krtins lstos. Kai kuri nukankintj lyties organai buvo nupiauti ir sudti burn. Kai kuriems buvo nupiaustytos ausys. Daug kam buvo nupiauti lieuviai. Visiems buvo sudauyti lyties organai, pasruv krauju. Kada kankinamasis jau buvo negyvas, jo galva nenu statytu rankiu (gal kju ar autuvo buoe) buvo tiek sudauyta, kad i veido asmen nebuvo galima painti. Daugeliui buvo sudauytas kiauas ir smegenys itik laukan, iokusios i savo vietos akys. Smakrai taip sumuti, kad sulind kakl arba gerkl. Kai kuri rankos, kojos ir net krtin subadyti durtuvais.
Juozas Petkus
97

Rankos ir pirtai bolevik mirtinai nukankinto lietuvio.

Panevyje nuudyti gydytojai


A tarnavau Panevio miesto policijoje. Uj bolevikai mane ir visus kitus policijos tarnautojus po mnesio atleido. Mums udraud gyventi mieste ir privert dirbti akmen skaldykloje prie Kupikio. Ten dirbdami kas etadien turjome Kupikio milicijoje registruotis ir mus vis laik sek. I pradi mums mokjo, o paskui u darb jau ir atlyginimo nebegavome. Turjau patikim draug milicijoje, kuri vienas mus laiku spjo, kad ruoiama kakas negera. Tai buvo 1941 m. birelio mn. A pabgau i Kupikio darboviets Panev. Bolevikai jaunus vyrus gaud ir deportavo. A pasislpiau mike. Vokieiams artjant mes, jauni vyrai, jau buvome susi organizav ir permme tvarkos tarnyb mieste. Dalis ms jo Jakto gatvje Il-je mokykloje buvusi NKVD, kuri dirbo vieiau, o kitas brys jo dr. Moigio gatv, kur buv. saugumo staigos namuose bolevikai buvo reng savo skyri, veikus slaptai. Su paskutine grupe jau ir a. Mes inojome, kad nam rsyje buvo rengtas kaljimas su atskiromis celmis.
98

Teli kaljimo politiniai kaliniai bolevik iauriai nukankinti Raini mikely 1941 m. bir. 24 d.

Pirmas jau a, kiti sek paskui mane. Visos durys buvo udarytos. Duris atidar jome rs. Ant laipt radome gulint negyv dr. Gudon. Jis guljo galva emyn. Toliau deinje atdarose duryse guljo dr. emgulys, o rinio kambario kampe sesuo Kaneviien. Abu
99

Sualotos kojos Raini mikely 1941 m. bir. 24 d. nuudyt lietuvi.

daktarai buvo labai sudauyti ir j rbai sudraskyti. Vieno j buvo nupiauti lyties organai. Seseriai buvo nupiauta krtis, rbai sudraskyti ir visas knas sudauytas. Tuoj apklojome, kaip galjome. Kankiniai, atrodo, buvo neseniai mir, sesers lavonas dar nebuvo visai atals. Vir kankinimo rsi buvo kartotekuojami visi nepati kimieji Panevio gyventojai ir skirstomi, kuriuos iveti, kuriuos aretuoti, kuriuos sekimui.
Balys Kriauinas

Valiau kruvinus rsius


Panevyje, suimant inteligentus, 1940 m. liepos 10 d. mano bute nakia dar krat. Kratos metu mano seser ilaik paklupd ant keli 4 valandas. A tuo metu nebuvau namuose. 1941 m. liepos mn. pradioje man teko valyti Pane vio NKVD rm rsiuose kraujus, kur buvo nukankinti dr. Maiulis, dr. Gudonis, dr. emgulys, Kaneviien ir kiti. Tuose paiuose rmuose radome elektrinius markinius ir kitus kankinimo rankius.
100

1941 m. liepos mn. buvau nuvyks Latvijoje Daugpil ir Rezekn, kur patyriau, kad atsitraukdami bolevikai tokiu pat iauriu bdu nukankino daug t viet inteligent. Petras Bliumas

Dr. Stanislovas Maiulis, bolevik nukankintas 1941 m. bir. 26 d. Panevyje.

Kaip jie mane suaud


Per bolevikmet (19401941) tarnavau budtoju Lietuvos geleinkelio KaunoGaiin ruoe. Visi buvo pasipiktin geleinkeliuose vestomis labai grietomis bausmmis, kurios aikiai prietaravo teisingumo ir mo nikumo dvasiai, o kartais jose nebuvo jokios logikos. Pvz. u pakartotin pavlavim geleinkelietis buvo bau diamas 3 ar net 5 m. kaljimo. Mainistas Laurinaitis, kuris ivaiuodamas su garveiu i tunelio prie Kauno, staigiai sulaik garve, tuo ivengdamas katastrofos, buvo nubaustas 3 m. priveriamojo darbo stovyklos, nes stabdant vyko maa ala ratuose. Laurinaitis Pravie101

Gailestingoji sesuo Zinaida Kaneviien, bolevik nukankinta 1941 m. birelio 26 d. Panevy.

niki stovykloje 1941 m. birelio mn. rus buvo suaudytas. I ms ruoo, turjusio apie 15002000 tarnautoj, buvo aretuoti 150200 (virinink, budtoj, ieminink ir kit). Buvo aretuoti tik dl politinio pobdio skund, kad dalyvav nebolevikinse organizacijose ar k pasak netinkama bolevikams. 1940 m. vasar rusai ive Lietuvos vyriausybs ekijoje upirktus 3 naujus garveius. Maiau, kaip jie buvo pertaisyti rus bgi ploiui ir iveti. Toki garvei Lietuva buvo nusipirkusi 4. Tik vienas liko Lietuvoje. Rusai pasigrob ir ive taipgi visas didesnes ir geresnes automatricas. 1941 m. birelio mn. jau Kalnn stoties, netoli Palemono, budtojo pareigas. Karui su vokieiais prasi djus, pasilikau eiti tarnybos pareig ir niekur nesitrau kiau. Birelio 26 d. netoli Uili kaimo, nepertoliausiai nuo Kalnn stoties, kakas ov 2 rus karininkus, ijusius i miko. Vienam karininkui sueid rank. Tuoj, t pai dien, apie 5 val. v., bene 500 rus raitinink apsiaut vis apylink ir, iekodami partizan, suiminjo kiekvien praeiv. Netoli Kalnn stoties, kai a jau pagal geleinkel tarnybos reikalu, ir mane sulaik 2 rus raiti102

Kun. Balys Vgl, kartu su kun. Pranu Vaitkeviiumi ir kun. Zigmantu Stankeviiumi 1941 m. birelio 22 d. nuudytas Skaruli apylinkje, prie Jonavos. Jiems gyviems buvo iimtos akys, nuplautos ausys, nosys, lyties organai, ant kr tins iplautas kryius ir ben zinu apipylus sudeginti.

ninkai ir 1 komjaunuolis, burliokas i Uili kaimo. Baisiai plsdami, jie nusivar mane Uilius, kur tuoj tard. Sakiau, kad esu geleinkelio tarnautojas ir einu savo pareigas. Jie taiau mane pldo faistu ir kaltino, kodl a nebgu i stoties (vokieiai tada jau buvo netoli). Tuo pat metu ten buvo atvesta daugiau sulaikyt. Vienas j buvo batsiuvys, pavarde Virila. Rusai klaus burliok, kaimo gyventoj, kas jis. ie pasak, kad Virila ess smetonininkas, faistas. Rusas, tai igirds, tuojau paleido Virilai krtin v ir j vietoje nuov. Tai vyko mano akivaizdoje. Virilos mona taip pat ten stovjo ir mat, kaip jos vyras uvo. Man po to liep apsigrti ir bgti. Maniau, kad ir mane aus. Jau buvau nubgs beveik iki pat stoties, kai mane vl pasivijo 2 raitininkai ir komjaunuolis, sakydami: Tave reikia nuauti!" Tai buvo apie 0.5 km nuo kaimo, prie kelio. Mongolas raitininkas nuoko nuo arklio ir suriks: Stoi, svola!, ov mane, kai a buvau j atsi suks nugara. Tai vyko birelio 26 (kit dien buvo mano vardins, gerai atsimenu). Tuo momentu nuo Gaiin puss ulk vokiei lktuvas, apaudydamas apylink. Rusai tuoj pabgo, palikdami mane gulti. Tuo metu jau 4 diena JonavosGaiin srityje vyko didelis mis. Guliu ir neinau, ar esu gyvas, ar ne. Buvo, atsimenu, grai
103

diena. Kulka perjo per pet. Girdiu, kad aplink vaikto apsiginklav komjaunuoliai. Supratau, kad jei judsiu, jie pastebs ir mane pribaigs. Manau, reikia palaukti. Pa jutau, kad smarkiai bga kraujas. emje girdiu ings nius. Atjo 4 pusberniai (1416 m.). Vienas j apsigink lavs. Pasirodo, itiems komjaunuoliams rusai liep mane palaidoti. Jie man numov markinius, kelnes, pam pini gin su 70 rb. Mane apvert ir paliko. Tuoj vl gro. Mano akyse buvo smlio ir todl a sumirksjau. Jie tai pastebjo. Girdjau, kaip sak: jis dar bisk gyvas, bet vis tiek dvs. Tada jie pam mane vienas u koj, kitas u plauk ir met netolim kelio griov: Griovyje guldamas girdjau aikiai, k jie kalbjo. Kai aprimo, pajutau, kad turiu jg. Pamginau griebti u oli ir pasikelti. Skausmo nejutau. Ilipau i griovio, nusiploviau upelyje. Nuliauiau iki artimiausios sodybos. Prie vitids maniau pasislpti. Tuo momentu atjo viena moteris ir lesino vitas. Mane pamaiusi isigando. Pamaiusi, kad a gyvas, atne vandens, dav baltinius, aizd urio. Moteris taiau bijojo mane laikyti, sakydama, kad, jei mane pas j ras, visus suaudys. Tada mane prim vienas geras burliokas ir leido bti rsyje, dav pieno. Bet ir jis bijojo. Jei, sako, ia mirsi, tai mane paskui vokieiai suaudys. Tada a papraiau, kad pranet apie mane mano pas tamiems geleinkelieiams. Jie mane dar perrio, bet tuoj, artjant miui, pabgo. Gavs sudriskusius drabuius, palikau it kinink ir lindjau netolimame karklyne. Per stoties virininko tarnait praneiau jam, kad esu karklyne, kad inot mano mirties atveju. Paskui, apsigalvojs ir turdamas jg, vis dlto ijau i krm ir nujau savo kambar. Kit dien atjo vokieiai. Buvau perritas ir pirmu traukiniu isis tas Kauno ligonin. Vliau paaikjo, kad viena moteris, jusi su vaiku, i tolo mat, kaip mane aud. Ji taip pat mat, kaip anie pusberniai komjaunuoliai vliau gro atsinedami kastuv, bet mans nerad kalbjo, kad turbt partizanai jau nune mano lavon. Be mans ir minto Virilos bolevikai tomis dienomis GaiinKalnn ruoo apylinkje suaud 16 moni.
104

Dauguma buvo sksti i piktumo komjaunuoli. Gaiin stotyje buvo audomas stoties komendantas Vaikutis. Kulka laimingai pralindo pro vark, kai komendantas krito emn. Tai vyko paioje Gaiin stotyje.
Vladas Vencknas

Lavonai epetos mike


Raudonajai armijai uimant Lietuv (1940 m.) gyvenau Vieint miestelyje, Panevio aps. Tik bolevik kariuomenei ygiavus, mudu su pusbroliu Jonu Mikala jnu iklijavome sau duotus atsiaukimus, pavadintus: alin komunistai i lietuvi ems!" Kakas mus pasteb jo. Buvome suimti, pasodinti kaljim ir tardomi. Nors liudinink ir rodym nebuvo, mes buvome nuteisti: a 7 mn., o Mikalajnas 9 mn. kaljimo. Ij i kaljimo buvome persekiojami bei sekami. Slapstms apie 2 mn. mike ir kitur. Karui prasidjus, i mano draugo Vytauto Liausko tv suinojome, kad Vytautas yra bolevik nukan kintas. Nuvyk epetos mik, radome nuudyt moni, vyr ir moter, jaun ir sen, manau, daugiau kaip 50 asmen. J tarpe vos galjome atpainti Vytaut Liausk. Nuudytj tarpe, be to, buvo mano pastamas dr. Sadauskas. mons, matomai, buvo ukankinti, nes audymo enkl nebuvo. Lavonai buvo baisiai sualoti: supiaustyti veidai ir surytos nugaros, ipiauti lieuviai, iluptos akys ir pan. Po keli dien nukankintieji buvo ikilmingai palaidoti. iose laidotuvse dalyvavau ir a.
Balys Kavaliauskas

Mirtys kapinse
Buvau oferiu buv. ved Volvo firmoje Kaune ir gyvenau Mik g-vje. Kai 1941 m. birelio 22 d. prasidjo
105

karas su vokieiais, jau su savo draugais irti, kaip rusai bga. Lietkio" kieme prie garao mane ir buv. lakn Gaiausk apaud rus patruliai, bet mums pasisek per stog ir tvor pabgti. Birelio 23 d., pirma dien, parjome buv. Lenk gimnazijos rmus, Vytauto prospekte prieais kapines. I ia galjome gerai stebti vis Vytauto prospekt. Popieio metu pro al jo vienas civilis lietuvis vyras. Mes j lietuvikai spjome i lang, kad neit Vytauto prospekt, nes kapinse laikosi grup rus (mongol rass) kareivi, kurie praeivius audo. Tas vyras taiau sumis jo toliau. Jam einant pro kapines, i j ibgo mongolas kareivis ir liep sustoti. Tuoj atsirado ir antras mongolas, taip pat uniformuotas soviet kareivis. mogus sustojo, bet iedu jo visai nei krat, nei klausinjo, bet tuoj vienas durtuvu (ant autuvo) dr i priekio, o kitas durtuvu smog i upakalio. Vyras krito ia pat ant gatvs. Kareiviai tuoj vl gro kapines. I kapini puss girdjome moni klyksmus ir vius. Visa tai mes matme i Lenk gimnazijos, stebdami gatv ir kapines i treiojo aukto lango. Buvome keturiese. Turjome tik vien brauning ir vien ovin, bet netrukus, vaikams nurodius, utikome Mik g-vje rus palikt ginkl. Galjome kapines ivalyti. Tuoj u vart radome dar 2 civilius vyrus, kuriuos tie patys rus-mongol kareiviai tokiu pat bdu mirtinai subad. Pasirodo, jie bet k pagav gatvje var kapines ir subad. Kapinse buvo rasta 18 lavon. Dalis j buvo moterys, daugiausia senesnio amiaus, kurios slpsi kapinse per bombardavim, manydamos, kad kapini nebombarduos. Jas mongolai mirtinai subad. Ten buvo kokie 67 rus-mongol kareiviai. Kapines bevalant 2 j uvo kovoje, o kiti paspruko. T pat pava kar atvyko i Raudonojo kryiaus ligonins sanitarai bei seserys ir rinko i kapini nuudytuosius. Grunvaldo g-vje daruose radome rus kareiv, kuris grau runkel ir mums pareik nenors kariauti. Atidav savo autuv ir pra jo neudyti. Mes j paslpme rsyje ir po 3 dien, dav jam civilinius drabuius, ileidome.
Gediminas Kupinskas
106

Suaud krmuose
Bolevik okupacijos metu tarnavau Komunaliniame banke iauliuose. Kasininku buvo irvinskas, maeikietis, vyras jaunas, ramaus bdo, labai draugikas. 1941 m. birelio 22 d. vokieiai pradjo karo veiksmus prie bolevikus. T pai nakt buvo subombarduotas Zakni aerodromas prie iauli ir numesta keletas bomb ant iauli. Daug gyventoj, isigand t bombardavim, pasitrauk i miesto laukus ir mikelius. Ijo t ryt i miesto ir ms kasininkas irvinskas. Krmuose lauk jis su kitais bombardavimo pabaigos. Pasiliko krmuose ir per nakt. Rytojaus dien prie t krm privaiavo raudon armieiai ir pagautus ten mones vietoje suaud. J tarpe ir irvinsk.
Petras Jonkus

Nuud mano du brolius


emaitijoje, Raudoni k., Ylaki vls., Maeiki aps., buvo graus 50 ha Aokliu kis. Jame augo ei sns ir dvi dukterys. Antrojo bolevikmeio pradioj kio tro besiai pelenais pavirto, eimos dalis Vakarus pasitrauk, o du broliai: Fortnatas ir Stasys, pasilik Lietuvoj, ryosi kovoti u gimtojo krato laisv. Fortnatas Aoklis sijung emaii partizan brius ir 1945 m. rugsjo mn. perm tabo virininko pareigas, pasivadindamas Peldos" slapyvardiu. 1946 m., ankstyv pavasar, tapo to paties legiono, peror ganizuoto Lietuvos ginkluot pajg emaii apygard, vadu. Pirmyktis vadas Jonas Semaka buvo bolevik pagautas ir Teliuose gyvas pakartas. T pai met ruden Fortnatas uvo Teli apylinkse. uvimo aplinkybs iki iol nra smulkiau paaikjusios. Fortnatas Aoklis buvo gims 1908 m. Pirmosiose laidose baig Klaipdos prekybos institut. Dirbo Kaune, Maiste", o Vilni atgavus miesto savivaldybje, buvo Vilniaus aps. draudimo staigos vedjas. 1942 m. vietini gyventoj praomas um Ylaki vls. viraiio viet,
107

nordamas padti okupanto skriaudiamiems kinin kams. Gelbdamas juos nuo sunki rekvizicij, vos nepateko koncentracijos stovykl Vokietijoje. F. Aoklis i pat jaun dien buvo veiklus visuomeni ninkas: ateitininkas ir aulys. Galvojo gimnazij baigs stoti kunig seminarij, bet vliau, nordamas prisidti prie savo krato kins gerovs klimo, atsisak savo anks tybesns svajons ir stojo Klaipdos prekybos institut. Buvo gabus matematikoje, gerai vald plunksn ir mint. Stasys Aoklis gim 1910 m. Moksi Joniklio ems kio mokykloje. J baigs veik jaunj kinink rate liuose ir modernizavo tvo k, vesdamas naujas pasli atmainas ir gyvuli veisles. Ra laikraiuose ir pasi ymjo gera ikalba bei organizaciniais sugebjimais. Buvo aulys ir vadovavo Kau auli briui. Bolevikme iu dirbo pogrindyje ir partizanavo. Agitavo prie bal savimus, skleid slaptus atsiaukimus. 1944 m. komunist buvo pagautas ir nuteistas 10 m. kaljimo. I kaljimo ivetas Sibir, mir Norilsko sunkij darb stovykloje 1951 m. JAV, irdies smgio itiktas, 1972 m. mir uvusij brolis teisininkas ir pedagogas Zenonas Aoklis. Buvo Koelno univ. gijs daktaro laipsn. Vienas i jaunesnij broli Kazys baig medicin Vokietijoje ir ten pat dirba kaip gydytojas. Pamintinas uvusi Aokliu pusbrolis, leitenantas Kostas Aoklis, uvs partizaninse kovose 1944 m. Sedoje. Su Fortunatu Aokliu partizanaudami uvo ir trys broliai Stokai, gimnazistai i Remz k., Ylaki vis. Reikia prisiminti ir savo kaimyn, nars partizan Kaz Venck. Tai buvo sumanus, kartas patriotas. Buvo kils i Paluobs k., Ylaki vls., Maeiki aps. Moksi Ylaki vid. mokykloje ir Maeiki gimnazijoje. Baigs eias klases, mirus tvui, pasiliko tvikje su sesute tvarkyti k. Vliau baig karo mokyklos aspirant laid. Ilg laik vadovavo dideliam Ylaki auli briui, darydavo manevrus, ruodavo kultrinius renginius. Ryt frontui artjant, Venckus buvo nutars pasi traukti Vakarus, bet pasieks Vokietijos sien prie Klai pdos, apsigalvojo ir su sesute pasuko atgal, tviks link. Pasiliks Lietuvoj, tuoj sijung partizan brius, tap108

Fortnatas Aoklis, moksleivis, vliau partizan vadas, uvs 1946 m.

Stanislovas Aoklis

damas vadu vieno dalinio, veikusio Kure, Latvijoj, prie emaitijos sienos. I ten Venckus retkariais slaptai par vykdavo aplankyti tviks, nors ten buvo lik tik tuti namai. Vliau tie namai buvo svetim moni apgyventi. Sovietinj lietuvi spaudoj buvo aprayta, kad daugel kart, Kazio Venckaus vadovaujami partizanai, i Latvijos atvyk, susiremdavo su emaitijoj siautjusiais bolevik briais. Narsus partizan vadas Kazys Venckus uvo nuo rus bolevik kulk. Jo uvimo laiko ir aplinkybi nepavyko nustatyti. Augustinas Aoklis

Igyvenau trij kunig nuudym


Igyvenau iauriausiu bdu 3 kunig nuudym Lankelikiuose, Vilkavikio apskrityje. A pats asmenikai dalyvavau j laidotuvse ir studijavau oficial raport komisijos, kuri vyskupas buvo paskyrs iam kruvinam vykiui itirti. Nuudyti buvo ie kunigai: Vaclovas Balsys,
109

Lankeliki klebonas, Jonas Petrik ir Justinas Dabrila klebono tomis dienomis buv sveiai. Juos visus nukankino vriku bdu 1941 m. birelio 22 d. ryt Budavons mike, Bartinink vls., Vilkavikio aps. Bolevik reimo metu buvau Vilkavikio vyskupijos kurijos vedjas ir daugelio organizacij centrini valdyb narys. Ant savo kailio todl skaudiai patyriau, kokiu iau riu ir brutaliu bdu bolevikai palaipsniui griov vis kultrin ir religin krato gyvenim. tai kai kurie rykesni to destruktyvaus darbo faktai: a) 1940 m. liepos 12 d. vien Vilkavikyje buvo aretuota ir sukita kaljim apie 10 ymesni ir ta kingesni asmen. U k jie aretuoti, niekas neinojo. b) 1940 m. liepos 25 d. okupacin bolevik valdia sek vestravo kariuomens reikalams abiej vyskup, kurijos personalo ir ratins patalpas ir sak per 24 val. isinedinti su visa manta ir archyvais. c) T pat dien, tokiu pat bdu ir tiems patiems tiks lams sekvestruoti kunig seminarijos rmai. d) Bema tuo pat metu nusavintas ir perimtas visas kunig seminarijos kis su jo gyvu ir negyvu inventorium. Administracijai sakyta tutuojau isinedinti, kur akys ved.

Kun. Vaclovas Balsys, Lankeliki klebonas, bolevik nuudytas 1941 m. bir. 22 d. Budavons mike, Vilkavikio apsk.
110

Kun. Justinas Dabrila, bolevik nuudytas 1941 m. bir. 22 d. Budavons mike, Lankeliki par., Vilkavikio aps.

e) Tuo pat metu ublokuota visi vyskupijos kurijos indliai bankuose. Kiek vliau jie visi nusavinti, paliekant tiek vyskupus, tiek seminarijos personal, tiek kurijos tarnautojas be joki itekli ir gyvenimo priemoni, net be pastogs. Jokie praymai konfiskavim sulaikyti nieko negelbjo. f) Vyskupams ir kurijos personalui prisiglaudus Vilkavikio parapijos klebonijoje, pareikalauta ir kleboni jos didel dal uleisti sanitarijos reikalams. Kai buvo mginta rodinti, kad tai sunku padaryti ir kad dl to turs nukentti vyskupijos administravimo reikalai, buvo atnetas prokuratros orderis ir su ironija pastebta, jog vyskupijos reikalai yra nesvarbs ir juos vyskupai gali tvarkyti, gyvendami kur nors kaime. Visai komunistinei veiklai Vilkavikio apskrityje vadovavo rus pulkininkas Surepovas, kaip faktinis ap skrities virininkas, ir jo pagalbininkas Smirnovas.
Kun. dr. Pijus Aleksa
111

Bronius Mieelis

Jaunas laisvs kovotojas


Bronius Mieelis, laisvs kovotojas, buvo okupant nukautas. Jis buvo gims 1924 m. birelio 14 d. Viencav vnk., Antaliepts vls., Zaras aps. Jo tvas Antanas Mieelis, Lietuvos kariuomens savanoris-krjas, buvo policijos tarnautojas, motina Veronika Mieelien jautri Lietuvos patriot ir savo vaikus aukljo garbingais lietuviais. Bronius pradios mokykl baig Zarasuose, gimnazij lank Vilniuje. 1940 m. rusams okupavus Lietuv, iemos metu ant telefono stulp ikabino savo paraytus prie komunistinius atsiaukimus, kuriuose buvo kis: alin komunistai i Lietuvos!" Komunistai, rad tuos atsi aukimus, nupl ir, atve valsi, liep komunist veikjui iaikinti, kas tuos atsiaukimus iplatino. is atpaino Broniaus rat ir, atves pas tv pasak, kad sudraust savo sn, nes gresia didel bausm, o pats Bro niaus neidav. Bronius tvo paklaustas prisipaino, kad jis tuos atsiaukimus para ir iklijavo ant stulp. Kad nelikt pdsak, jie vaiavo su slidmis.
112

Bronius Mieelis (antras i deins, pasilenks su kuprine) su draugais vea maist besislapstantiems vietins rinktins kariams Trak eero apylinkse.

Prasidjus rusvokiei karui ir rusus ivijus i Lietuvos, tvas gro policijos tarnybon ir buvo paskirtas Vilni. ia Bronius lank gimnazij iki ji buvo vokiei okupacins valdios udaryta. Vokieiams pradjus lietuvius smarkiai persekioti, Bronius pradjo veikti kun. A. Lipnino vadovaujamame pogrindyje. Kart tvas parjs i darbo pasak, kad vokieiai likviduoja Vietin Rinktin, kad gen. P. Plechaviius ir jo tabas jau aretuoti, dabar aretuoja Rinktins karius. Bronius nieko nelauks tuoj ibgo i nam ir prane sargyboje stovintiems Rinktins kariams, kad tuoj dingt, nes juos vokieiai aretuoja. Tie kariai ir keli kiti pasislp Trak eero apylinkse, bet neturjo maisto. Tada Bronius su draugais, prisidj kuprines maisto, nuvyko prie Trak eero, gav laivel, neva irstydamiesi po eer, aprpino mintus karius maistu. Vokieiai, udar auktsias ir auktesnisias Lietuvos mokyklas, pradjo gaudyti jaunuolius darbams Vokietij. Parvaiavs tvik, Bronius stojo organizuo jamus Sedoje lietuvikus pulkus. Rusams pradjus puolim, Bronius liko apsuptas ir nebegaljo drauge su
113

kitais pasitraukti. Tvai, nebegaldami su Bronium susi siekti, i Vilniaus su dukra Birute pasitrauk Vokietij. Pasiliks Lietuvoje, Bronius sijung partizanus ir kovojo prie rusus okupantus. Atvyks Amerik pabgs vej laivo kapitonas L. Kublickas pasak tvams, kad jis Broni buvo sutiks Vilniuje, ragino drauge su jais bgti i Lietuvos, adjo sukombinuoti laive tarnyb, bet Bronius pareik, kad jis i Lietuvos negals bgti, nes davs prie saik pasilikti tvynje. L. Kublickas kartu su Bronium baig Zarasuose pradios mokykl ir buvo geri draugai. Bronius, kaip ir tkstaniai kit miko broli, uvo garbingoje kovoje prie Lietuvos okupant rus. I laiko i Lietuvos tvai suinojo, kad Bronius uvo apie gegus 24 d. Mosdio vls., Dauki apylinkje. Metai nepaymti. Reikia spti, kad tuo metu, kada partizanin kova prie okupant vyko pilnu tempu. Laike raoma, kad jo kapas neinomas, o pats Bronius buvo labai stiprus, nes ir po mirties dar vaikiojo po miestel vadinasi, lavonas buvo pamestas miestelio aiktje, kaip danai okupantas darydavo su nukaut arba susisprogdinusi laisvs kovotoj lavonais. Broniaus Mieelio tvelis mir 1954 m., jo mamyt, dabartin V. Gailien, ir jo sesut Birut Vabalaitien ir jos eima gyvena Cicero, IL.
Alfonsas Gailius

Vieni likviduoti, kiti iveti


Bolevik buvo nuudytas Jonas Zubinas, Kazimiero snus, gims 1872 m., kininkas, gyvens Buknaii km., Maeiki vls. ir aps., paveldjs i tv 40 ha k prie pat Latvijos sienos. Darbtus, isilavins emaitis pavyz dingai tvark k, pasistat Maeikiuose namus, kad galt savo senatv ubaigti arti banyios, imok vai kus. Spaudos draudimo laikais platino lietuvik spaud. Prenumeravo lietuvikus laikraius. Pirmas savo apylinkje sived radijo priimtuv. Bolevikams okupavus Lietuv, apkaltintas kaip burujus. Dar prie didj veim Sibir, 1941 m. gegus
114

mn. pabaigoje, aretuotas, pasodintas Maeiki kal jim. Po keleto dien, lydimas ginkluoto rus kareivio, per miest buvo nuvarytas geleinkelio stot iveti. Varomas gyvulin vagon pasilps negaljo pats lipti ir buvo to palydovo muamas autuvo buoe. Vienas snus ir entas buvo likviduoti vietoje, o j gausios eimos su maais vaikais itremtos Sibir, palik tos didiausiame varge ir altyje. kis buvo nusavintas, visi dideli septyni kio tro besiai, besitraukianios rus kariuomens padegamomis kulkomis padegti, sudeg. Namai Maeikiuose, miestui de gant, taip pat sudeg. Kur Jonas Zubinas buvo nuudytas, niekas neino. Jo mona Barbora Zubinien liko viena senatvje dideliame varge. Laimei, jos sesuo Urul Degutien i Montvyd km., taip pat buvusi kinink, pasigailjo ir pri glaud, kur ji ir mir.
Dr. F. Zubinas

Suaud brol u vliav


Ms eima kilusi i Armin km., aliosios vls., Vilkavikio aps. Tveliai buvo samdiniai Rumok dvare kumeiai. Vliau, dvarus irius sklypus, tapo nauja kuriais. Tai buvo 1926 m. I kumetyno klms savo gau tus sklypus. Komunistai nuud mano brol. Jo vardas Konstantinas, gims 1917 m. Rumok dvare. Tvai Jonas ir Marijona Baltruaiiai. Konstantinas 1939 m. buvo paauktas Lietuvos kariuomen, aviacij, Auk tojoje Fredoje. Jis nebuvo laknas, o priklaus kari daliniui, kuris jo sargybas. Kai komunistai um Lietuv, t grup paskirst po kitus dalinius. 1940 m. i Auktosios Fredos dal t aviacijos kari sunkveimiais ve Ukmerg. Veami jie ikl Lietuvos trispalv ir linksmi dainavo. Nuvaiavus Ukmerg, keli kariai buvo tuojau aretuoti ir udaryti kaljim. Paskubomis buvo iveti Vilni. Lauk liaudies teismo. Kakokiu bdu praspruko broliuko Kosto laikas. Jis pra prisisti nors ma siun
115

tinuk maisto: laini, duonos ir tabako. Sudarme siun tinuk ir pasiuntme nurodytu adresu. U 2 savaii siun tinys gro su urau: Kaliniams siuntiniai ir laikai neleidiami". Kostas buvo gavs 18 m. kaljimo u Lietuvos vliavos iklim. Kiti du kariai po 8 ir 6 m., nes stovjo toliau nuo vliavos. Kai perskait dekret, brolis nualpo. Enkavedistai u paast itemp kaljim. Lukiki kaljime, Vilniuje, brolis buvo nuudytas pra sidjus vokiei rus karui. Traukdamiesi i Vilniaus bolevikai atidar kamer duris ir i automat paleido serijas. Knai buvo taip sudraskyti, kad gimins, kurie buvo tose masinse laidotuvse, negaljo gerai atpainti savj. Suaud ir kaljimo priirtojus, kurie nepabgo. A tuomet dirbau Gedimino gatvje, garae, u gulos ba nyios. Kakas dav man rankas laikrat, sakydamas: tavo brolis nuudytas. Kaip turjau raktus, taip ir ikrito i rank. Sakau, nebematysiu daugiau savo broliuko Kostuko!
Juozas Baltrus (Baltruaitis)

Kaip mus var erven


1941 gegus 15 d. i gimnazijos neparjo laiku mano 15 m. snus. Enkavedistai atjo daryti jo daikt kratos snus ess aretuotas. Nieko iekomo nerad, palik poli cinink, saksi ein atsivesti snaus, kad jis pats paro dyt savo daiktus. Gro be jo. Krat jo daiktuose dar toliau vis vien nieko nepam. Ieidami sak 8 val. ateiti snaus parsivesti. Nujau. Graiame NKVD kambaryje su minktais bal dais ilgai kako laukiau. Apie 1112 val. nakties atjo vidutinio amiaus bereikms ivaizdos viesiaplaukis vyras. Po kurio laiko jo dar du. Man pasak eiti. jome NKVD virininko kambar pas NKVD vyr. mjr. Gladkov. Nedidelio gio, raityt juod plauk, apie 4050 met, nieko nesakanios ivaizdos, kampuot, staigi judesi vyras. Tavo snus aretuotas. Jis nepilnametis. Tu u j atsakai", pasak man.
116

Prof. Ignas Konius, mirs 1975 m. vas. 19 d. Jo liudijimas buvo duotas Kersteno komitetui.

Dav man daug popieriaus ir pasak aprayti savo gyvenim. Snaus neatidav. Namo grau 4 val. ryto. Po savaits apie 11:30 val. nakties paskambino i CK telefonu ir pasak rytoj 11 val. ateiti NKVD snaus parsivesti. Nujau. Isdjau madaug iki 5 val. Buvo laukta, kol baigs mano bute daryti krat. Gro su ryulliu, vyniotu tautin vliav. Pasim mane ir nusived registruoti kaip aretuot. ia, isivynio js vliav, padjo ant stalo du albumus ir kakok rank rat. Prijs pareignas grieb vliav ir glamydamas svied pastal. Su numeriu ir vardu bei pavarde ant krtins mane nufotografavo.
117

I ia kaljim. Kaljime buvo kakokia komisija ir mane, nosimi kamp atsukt, koridoriuje ilaik kokias 2 valandas. Tik vlai nakt perdav mane kaljim. Atm petneas, kaklarait, pietuk, popieri, laikrod, markini sagas ir t.t. Tur bt dl to, kad smulki krat dars jaunas vyrukas buvo buvs mano mokinys, neipiaust sag, neivarst i bat uvarsi ir t.t. Jau vidunakt nuved kamer. Seno kaljimo kamera skirta trims, o jau ir ant grind guljo du. Man reikjo treiam tarp j be iuinio sisprausti... Po savaits apklausinjimas. Apie 1112 val. nakties kaljimo tarnas nuved mane pas jaun, koki 2223 m. tardytoj, kuris be kita ko ididiai m aikinti dialektin materializm. Pastebjus, kad jis suklydo, supyko ir m vesti tik formal apklausinjim, sakydamas, jog pats turiu pasisakyti, kuo esu nusikalts Sov. S-gai. 1941 m. birelio 22 d., vokieiams bombarduojant Kaun, kaljimas vakarop, udarius koridorius, buvo paliktas be sargybos. Apie vidunakt atsirado enkavedistai kaljimo kieme. Ilau geleines duris ms koridori, o i ia lau kamer geleimis apkaustytas duris. Ilau duris suuko: Rankas auktyn!" Ir po vien liep eiti i kameros. ia prie kalinio prijo po 3 sargybinius, kuri vienas laik autuvo durtuv prie nugaros, o kitu du prie paast. Koridoriuose abiejose pusse sargybinis prie sargybinio. Taip ilydjo i kaljimo koridoriais, kaljimo kiemu ir sulaipino miesto autobusus su gausiais palydovais. Gendant autobusams, mus perkl sunk veimius. Auo subombarduot, degant Vilni (100 km nuo Kauno) vaiuojant. I ia Minsko link. Iki Minsko 300 km nuo Kauno. Ko neutrokome jau netoli Minsko aklai udarytoje mainoje 14 veam kalini, kai maina tebuvo skirta 6iems. Minske suvar kamer rsyje, kur susiskaitme 83 (kelyje dingo vienas Kauno miesto autobusas. Sako, i viso buvo iveta i Kauno kaljimo Nr. 1 bene 120). Maisto jokio. Nebeileido nuteistj ir vienintels lietuvs moters Pranckoniens.Kameroje sak gulti. Neuteko vietos visiems mogus prie mogaus atsigulti pus kno teko
118

dti ant kaimyn. Neumigome. m smarkiai bombar duoti vokieiai... Aptilus bomboms, ved mus kameras. Pasirodo, visas 2 aukt mrinis namas sugriautas, tik ms kamera rsyje, porai luit sienos nukritus nuo dur stakt, iliko sveika. Kitoje anktoje kameroje laik vis dien. ia gavome po lkt sriubos. Kit ryt, dar neiauus, irikiavo kelion. Bgome subombarduotu miestu. Netoli mans pritp moteris, ir jos vaikas (45 m.) kabinosi jai ant sprando. Prijo vyresnysis sargybinis ir abiem po v i upakalio galv. Sukniubusius paliko vietoje. Kelyje nei gerti, nei valgyti nedav. Ms buvo kokie 3000. Prajus apie 30 km, sustabd prie ups. ia leido naudotis vandeniu iki soiai ir imet mini pirma 3 kepaliukus duonos, 3000-iams. Paskui met pustut mai su duona. Sunkiai jo virtin dar 10 km iki nakvyns drgname mike prie kelio. Vis laik lakst vokiei lktuvai. U skridus ant galv, sargybiniai sustabdydavo eisen, patys pasitraukdavo kiek tolliau, o mes kelio vidury, vis vien, ar lauke, ar mike. Sargyba jo i abiej pusi po 3 eiles. Kas koks treias su automatiniu autuvu. Kiti nesi lengvj kulkosvaidi dalis ir t.t. Paskui jo brys sargy bini, kurie parinkdavo" atsilikusius ar nebepaeinanius, paliegusius. Nakvyns vietoje be maisto, susodin po 12 ratu, liep gulti. Rytmet dav irikiuotiems po 1 kepaliuk duonos kas 20 moni. ia prijung ir lietuv kareiv ofer i Vilniaus. Jis atve rus generolo eim Minsk. Atsim eim ir main, ofer nuvar kaljim ir kit dien sykiu su kali niais var tolyn. Sunkesn buvo antrosios dienos kelion, ypa neval gius jau ketvirt dien. ia daug buvo audoma. Per abi dienas nuov ms 5 mones (apie 5%). Antrosios dienos eityns (20 km) baigsi ervenje (61 km nuo Minsko). Dienos buvo kartos, kelyje daug dulki. Burnoje nebebuvo seili ir nos danai ukimdavo dulks. ervenje suvar kaljimo kiem. Kaljimas ir be
119

ms buvo pilnas. Tik naujai aptvertame kieme buvo vienas kampas tuias 3000-iams moni. ia gavome vandens. adjo duoti vakariens, bet be jos sak gulti sutemus. Vis laik girdjosi audymas aplink. Skraid lktuvai. Vienoje pusje miestelio vokieiai, kitoje rusai. Mes prie rus pakraio. Nesumerkme aki, kaip igirdome: kelk, rikiuok po 4. Prie ms voros galo sustojo 1012 ekist ir m teirautis vardo, pavards, kuo kaltinamas, ar jau nuteistas. Apklaus skirst vienus kair, kitus tiesiog prie sienos, treiuosius dein ir liep bgti, atsiklaupti ant ems, pasilenkti, kakta siekiant em ir rankomis usidengti akis. Pakliuvau tiesiai. Greit kakodl mane atauk atgal ir pavar dein. Kairje pusje atsidr buvo pirmieji varomi i kaljimo kiemo, tuoj po to suklupdytieji. dein pavarytiems neatjo eil bti varomiems i kaljimo kiemo. Kai m auti, sargybos nebebuvo jokios. Ms buvo lik 27. Ramu tarp dviej armij. audymai per vir jo. Pabuvome pamikje, mike trejet dien, be maisto, be vandens. I viso 9 dienas ibuvome nevalg. Reikjo slaps tytis, gaud kaip nipus ir t.t. Frontai pajudjo. Rusai trauksi toliau. Mes atsi radome pas vokieius. Paskui pakliuvome kolchoz. ia gavome valgyti. Po ketvertos dien mme keliauti atgal. Ms ia bebuvo tik 6. Prof. Ignas Konius

Mirties kolonoje ervenje


1941 m. gegus 10 d. rus NKVD sum mane mano kyje ir udar Kauno sunkij darb kaljim. T pai met birelio 2223 nakia rusai mane drauge su kitais lietuviais kaliniais ive Minsko kal jim Gudijoje. Birelio 24 d. Minsko kaljime i atvetj i Kauno lietuvi tarpo buvo iskirti man pastami plk. Steponas Rusteika, ponia Pranckonien ir keliolika man nepastam kit vyr. Juos ivedus i ms kameros, po
120

Plk. Juozas Tumas, mirs 1977 m. Jo liudijimas buvo pateiktas Kersteno komitetui.

keli minui pasigirdo kaljimo kieme viai. Mes, likusieji kameroje, spjome, kad bolevikai ivestuosius lietuvius suaud. Birelio 25 d. anksti ryt bolevikai psiomis i Mins ko kaljimo erven ivar apie 4.500 kalini, j tarpe buvome ir mes, atgabentieji i Kauno. Kaliniai buvo vairi tautybi: lenkai, gudai, lietuviai ir kiti. Taip pat matsi moter ir ma vaik. Kelion i Minsko erven, apie 70 km, truko pusantros dienos. Kaliniai kelionje negavo ne tik valgyti, bet ir vandens atsigerti. Kadangi oras buvo kartas, tai daug silpnesni kalini pavargo ir eiti toliau negaljo. Rusai bolevikai visus pavargusius ir toliau eiti negalinius kalinius nuaudavo dviem viais pakau. Toje kelionje buvo nuudyta apie 550600 asmen: vyr, moter ir vaik. I man pastam lietuvi buvo nuauti: majoras Opulskis i Teli, Bikinas ir Zdanaviius i Kauno. 1941 m. birelio 26 d. atvykus ervens kaljimo kiem, moterys ir vaikai buvo atskirti nuo vyr ir palikti kieme, o vyrai suvaryti aptvert dar prie kaljimo. Tos paios dienos vakare visi vyrai buvo suskirstyti 3 grupes. Bolevikai komisarai trumpai klausinjo vyrus ir skyr: deinn, tiesiog, kairn. A pakliuvau grup tiesiog". Pasibaigus skirstymui, bolevikai ived grup, kurioje a buvau, ir irikiavo po 4 prieais kaljim. NKVD kareiviai apsupo ms grup i vis pusi ir sak ygiuoti keliu rytus. Tuo metu a neinojau, kas atsitiko su
121

kitomis dviem kalini grupmis. Tik vliau teko suinoti, kad deinioji grup ygiavo tuo paiu keliu, upakalyje ms, o kairioji buvo palikta ervens kaljimo kieme. Ms grupje buvo apie 800 kalini. A su plk. Jonu Petruiiu buvau kolonos pirmose gretose. Nuygiavus nuo kaljimo apie 4 km, upakalyje ms voros pasigirdo vienas po kito pasikartojantys viai. Kaliniai pradjo bgti i voros upakalio priek ir prane, kad komisarai audo i pistolet upakalyje einanius kalinius. Atbg pirmsias gretas kaliniai priekyje sukl maiat, bet ia buvs komisaras atbgusius sutvark. Po koki 10 min. ms vora jo aukt mik. Staiga i kairs kelio puss pradjo vor audyti mike buv NKVD kareiviai. Visi kaliniai ir juos saugoj kareiviai krito ant kelio ir pakels griovius. audymas utruko apie 10 min. Nutilus audymams, pasigirdo komanda visiems pasikelti ir bgti keliu pirmyn. Nubgus apie 150 200 ingsni, pasigirdo nauja komanda: visiems kali niams gulti knipsia ant kelio ir nejudti. Taip suguldyti ibuvome 1015 min. Tuo metu mus saugoj kareiviai i deins puss kelio buvo pervesti kair pus ir ten iri kiuoti. Kareivius irikiavus buvo sakyta kaliniams vl atsistoti. Kaliniams atsistojus, juos pradjo audyti i automatini autuv ir kulkosvaidi kairje kelio pusje irikiuoti kareiviai. I buvusi ms grupje apie 800 moni pasiliko gyv tik keletas, visi kiti uvo. Toks pat likimas itiko ir ygia vusius upakalyje ms antrosios grups kalinius. iose udynse uvo man pastami plk. Juozas arauskas, plk. Balys Giedraitis ir auli sjungos vietimo skyriaus viri ninkas Daudzvardas. A palikau gyvas todl, kad prie pat kalini suaudym nuo kelio pabgau. Tai vyko iuo bdu: kai tik kaliniai buvo suguldyti ant kelio, kairje pusje, kaip tik ties ta vieta, kur a su plk. Petruiu guljau, tarsi bolevik komisarai. Girdjome, kai vienas i j garsiau pasak: Vis tiek mes nespsime i svolai toliau nuvesti, be to, kai kuriems j audomiems pasiseks pabgti". Toliau jie kalbjosi vl tyliau. Tai igirds, supratau, kad bolevikai rengiasi ia mus suaudyti. Nutariau bgti. Greit svarsiau, kur moment
122

pasirinkti bgimui. Pamaniau, kad geriausias momentas alintis bus tada, kai komisaras komanduos. Sampro tavau, kad tuo metu kareiviai klausys komisaro komandos ir mans vieno bganio neaudys. Taip apsisprends laukiau. Kareiviams perjus kair kelio pus, a kojas patraukiau po savimi, rankas po krtine ir pasirengiau uoliui. Igirds pirm komandos od kaliniams atsistoti, a okau ir bgau dein, mik, kuris buvo tik u 15 ar 20 ingsni nuo kelio. mane niekas neaud. Kai man bgant iki miko liko tik 56 ingsniai, pasipyl audymas. Nepribgs miko kritau ant ems ir taip guljau nejuddamas. audymui nutilus girdjosi baisus moni dejavimas, mirtani auksmas ir vienas kitas budeli garsiau itartas odis. Po keli minui keliu nuo ervens atvaiavo 2 automobiliai. Girdjau atidarant j dureles, sdant mones vid. Laukiau, kas bus toliau. Staiga pasigirdo prie automobilio stovjusio komisaro komanda: Patikrinkite, ar neliko gyv! Po ios komandos abu automobiliai nuvaiavo rytus. Kaliniai, kurie dar buvo gyvi ir pajgs, igird t komand, oko bgti mik. Kareiviai vl pra djo juos audyti, vl pasigirdo nauji dejavimai. A palikau gulti ten, kur buvo krits. audymui nutilus, kareiviai buvo irikiuoti ant kelio ir nuygiavo taip pat ryt pus. Tada a, paoks i savo vietos, lindau mik. Miku jau piet pus iki iauo rytas. Slapstydamasis mike ir balose, 1941 m. liepos 2 d. pavakary sulaukiau vokiei kariuomens. Nuvykau vieno bataliono tab. Ten papasakojau apie vykdytas kalini udynes ir papraiau vokiei bataliono vado padti man grti Lietuv. Vadas pasiunt mane divizijos tab, i ten patekau korpo tab, kur liepos 3 d. gavau leidim grti Lietuv.
Juozas Tumas

Baisi ervens tragedija


Grs i ervens masini udyni, kurias vykd enkavedistai, buv. Kretingos aps. NKVD staigoje suradau
123

Kretingos XV auli rinktins tarybos 1939 m. nuotrauk. Jos antroje pusje rus kalba raytos nari pavards ir kai kuri adresai. Saugumo serantas Janinas uras rezoliucij erui, pavesdamas sekti ivardintus narius. Nuo pasiraymo datos 1941 m. sausio 20 d. buvome akylai sekami. Seklys Irma eras, kretingikis ydas, visus paino asmenikai. Jis 1926 m. stojo Lietuvos komunist jaunimo sjung. Nuo 1929 m. komunist partijos narys. Nepriklausomybs laikais veik pogrindyje. Bolevikams okupavus Lietuv, tarnavo NKVD staigoje. Buvau aretuotas 1941 m. gegus 5 d. Darbn pra dios mokykloje, pamokos metu. Aret vykd saugumo leitenantas Novikovas ir enkavedistai Stonkus, Beras Maua Pierskis. Pastarasis yd tautybs, Kretingos rabino snus, buv. mokytojas Kretingoje. 1932 m. stojo LKJS. Nuo 1934 m. komunist partijos narys. Aktyvus po grindininkas. 194041 m. NKVD tarnautojas. Tuo metu gyvenau Darbnuose ir nuomavau kambar, kuriame enkavedistai atliko pavirutin krat. Inkrimi nuojanios mediagos nerado. Nuvedus mane Darbn milicij, Novikovas sak ikelti rankas ir paskelb, kad esu aretuotas. Stonkus ir Pierskis atliko asmens krat. Atm rankin laikrod, pluksnakot (parker), pinigin su asmens dokumentais ir 15 rubli. Protokolo nera ir atimt daikt kvito neidav. Daikt nebeatgavau, juos enkavedistai pasivog isidalijo. T pai dien mano eimos bute, pilties kaime, kur mokytojavo mona, Novikovas ir Stonkus dar pagrindin krat. Pierskis mane saugojo milicijos ratinje. Bute kratydami pam vairi daikt ir sura protokol. ia irgi nerado nusikalstamos mediagos. Taiau tardant turjau aikintis dl kiekvieno menkniekio. Vienuolynas, paverstas kaljimu Kretingoje kaljim NKVD buvo reng buv. Pran cikon vienuolyno, v. Antano namo rsyje. Pastat aptvr i trij pusi spygliuotomis vielomis. Langus apkal geleiniais virbais, o i lauko medinmis dmis. Mane kalino vienutje, kameroje Nr. 5.
124

Kretingos XV auli rinktins 1939 m. taryba. Sdi i kairs: aps. vir. J. Vainys, plk. A. Liutermoza, teis. A. Duleviius. Stovi: kpt. O. advydas, agr. A. Brikus, dipl. in. A. Rimgaila, mkt. Jaunikis ir agr. V. Dailid.

Tard Novikovas, NKVD staigos virininkas, v-ko pavaduotojas Janinas ir Pierskis. Novikovas tardydamas vartojo provokacij, klast. Reikalavo nurodyti, kur yra slapti ginkl sandliai, ivardinti nipus, kuriuos perves davau per sien Vokietij, pasakyti, kur paslpiau nuosav ginkl. Neprisipainau, padars nieko, kuo mane kaltino. Tarp atimt daikt buvo mano fotografuot nuotrauk, bet liko neatimtas fotoaparatas. Todl Novikovas vyko piltin daryti bute pakartotins kratos. Norjo iprovokuoti ir mano monai pareik, kad esu prisipains turs paslpt ginkl, reikalavo atiduoti. Bet ji susiorientavo, pasak nieko apie tai neinanti. Jei yra prisipains, turjo nurodyti, kur paslp. Novikovas bevartydamas rbus spintoje, utiko fotoaparat ir krat nutrauk. Bdinga, kad jis prie kratos nekviet liudinink, nesura protokolo ir neidav kvito paimdamas foto aparat. Taip pasivog verting daikt.
125

mona papra nuveti man maisto, baltini ir skutimo reikmenis. Nei maisto, nei baltini nem, imet i lagaminuko, tik skutimo dalykus priadjo perduoti. Novikovas, sugrs staigon, klasta norjo igauti nerodyto nusikaltimo prisipainim. Akiplikai rei kalavo pasakyti ginklo numer. Es ginkl rado ir ia turs lagaminuke. Neprisipainau, o jis ginklo taip ir neparod. Jo sugalvota klasta nepasisek. U tai nedav man vakariens ir nakt praleidau sddamas kdje NKVD staigoje, budriai saugomas ero. Atjus rytui, negavau n pusryi, nes skubiai ruosi mane. veti Kaun, NKVD centrinn staigon. Novikovas udjo man ant rank veriamas gran dines. Palyda utais naganus ir ived kiem. Automobilin, alia oferio Petro Kazragio, sirioglino Maua Pierskis. Galinje sdynje atsisdau tarp Novikovo ir Janino. Vien mog, beginkl ir surakint, lydjo 3 enkavedistai ir ginkluotas oferis. Kaune patekau kit bandit rankas. ia kaljau NKVD centrins staigos vidaus kaljime (buv. Saugumo rmuose), vienutje, kameroje Nr. 4 Tard Choleva, neiaikintos tautybs. Kiekvien nakt prikeldavo tardymui, kuris tsdavosi iki rytinio klimo. Jis kaltino pagarsjusio SSRS Baudiamojo kodekso 58 str. 2 paragrafu, u prievalstybin veikl. Grs mirties bausm. Vea egzekucij viet Choleva vartojo iaurias kankinimo priemones: muim, akinani elektros vies, korim. Neprisipa inus tariam nusikaltim, Choleva savo kabinet iauk du budelius, bolevik vadinamus kno tech nikais". Jiems sak mane saugoti ir pats pasialino i kabineto. Budeliai ulau man rankas unugarin, udjo ant rank veriamas grindines ir, prived prie dur, pakabino ant kablio. Gegus 1415 nakt kaljimo priirtojai mane prikl ir liep apsirengus ieiti koridori. Prie tokios tvarkos buvau priprats. Bet kart sargybiniai neved pas tardytoj, sak nesidairyti ir engti gara. Ten
126

stovjo parengtas sunkveimis, kalini vadinamas ali ja girele" senas autobusas, aliai daytas, pritaikytas kaliniams veioti. Nustebau pamats tardytoj Cholev. Jis paklaus sargybini, ar sunkveim sudjo kastuvus. Vyresnysis atsak, kad yra lengvoje mainoje. Po to tardytojas prijo prie mans ir pakartojo kyr, daug kartin klausim: Pasakyk, kur yra slapti ginkl sandliai. Klausiu paskutin kart. Teismo sprendimu tau paskirta aukiau sia bausm suaudymas. Jei nurodysi sandli vietas, a tarpininkausiu, kad i bausm bt pakeista kaljimu. Pasirink vien i dviej. Duodu vien minut laiko. Nelaukdamas atsakiau: Neinau! Vykdyti! Choleva suuko sargybiniams. lips sunkveim, pamaiau savo lagaminl padt ant grind. Negaljau suprasti, kuriems galams jis reikalingas, negi mes duob kartu su mano lavonu. I vaiavus i kiemo, oferis sukinjo miesto gatvmis ir stai ga sustojo. Vienas i sargybini ilips kakur nuings niavo. Po akimirkos sugirgdjo atidaromi geleiniai vartai ir pro juos sukveimis vaiavo. Ilips atpainau: esu Kauno sunkij darb kaljimo kieme. Taip klasta Choleva norjo mane priversti prisipainti padarius igalvot nusikaltim. audomi pakeliui Karui prasidjus, birelio 2223 d. nakt, i Kauno sunkij darb kaljimo IV skyriaus politiniai kaliniai buvo veami Minsk. Ialk ir -itrok Minsk pasie kme nakia, t.y. birelio 2324 d. Visi ivetieji, iskyrus vien kalin Vand Novalinskait-Pranckonien, gen. t. plk. ltn. K. Pranckonio mon, buvome udaryti bend roje kameroje. Keletas kalini buvo nuteisti mirties bausme Kaune. Kaljimo priirtojai mirtininkus iauk i kameros. Painau iuos asmenis: plk. Step Rusteik, aviacijos kpt. Albert varplait ir Raup (vardo neinau). Mirtinink kamer negrino. Visi Minsko kaljimo kali niai birelio 2425 d. nakt buvo psiomis varomi erve ns link. Mirtinink ms voroje nebuvo. Kada ir kur egze kucija vykdyta, yra paslaptis ir vargu bus suinota.
127

Lietuvi Enciklopedijoje, XXIII t. 440 psl., klaidingai paymta, kad V. Pranckonien suaudyta prie ervens. Taip pat LE XXVI t. 176 psl. yra klaida: Stepo Rusteikos biografijoje mirimo data 1941.VI.23 Kaune. yg erven galima pavadinti ygiu mirt. Mins kiei kalini teigimu, tuo metu Minsko kaljime galjo bti 40005000 politini, kriminalini bei buv. raudon armiei kalini. Kol vora pasiek erven, j skaiius besiek 1000800. ygis truko pusantros paros, duodant nakia keli valand poilsio mike. Ibadj, itrok ir nepajgs ygiuoti, enkavedist buvo ivedami i voros ir dviem viais pakau suaudomi. Taip pat aud ir pajgius. Per vis kelion nuolat aidjo autuv ir nagan viai. I lietuvi pirmoji auka ats. mjr. Vladas Opulskis. Nepriklausomybs kovose jam buvo sueista koja. Dabar skundsi negals eiti ir lubavo. Jis kreipsi vyresnj enkavedist, kad paimt gurguoln. is sak sargy biniams pavesti nuoaliau, ia gals palaukti gurguols. Budeliai inojo, k daryti. Nuved krmus ir suaud. Patys gro rikiuotn. Apie Opulsk man suteik inias plk. A. Liutermoza. Jis Vokietijoje sutiko gud i Minsko apylinks, kuris buvo atvetas darbams. Gudas papasakojo apie vyk. 1941 m. birelio 2425 d. nakt Mogiliovo link buvo varomi Minsko kaliniai. Girdjo, kaip nuolat aud kalinius. Vienas buvo nuautas prie jo sodybos krmuose. Jis apirjo lavono rbus, nieko nerado. Virutini kelni juosmens vidaus pusje buvo cheminiu pietuku urayta OPULSKIS. Gudas ikas ten pat duob ir palaidojo. I berelio padar kryi, prikal lentel su nuudytojo pavarde ir bed prie kapo. Iki jo (gudo) iveimo Vokietijon niekas uvusiojo neatsiauk. Egzekucijos Antr ygio dien, neiveng mirties ir kiti lietuviai. Bronius Bikinas, buv. Kauno miesto savivaldybs tar nautojas, ved prilaikydamas nusilpus La, pensinink. Enkavedistas grieb u rankos Bikin ir itemp i voros. Antras enkavedistas iupo Juoz Zavistanavii, buv. Aly128

Okupant bolevik 1941 m. Kretingoje nukankintas lietuvis.

taus saugumo valdinink. Juos nuved pamik, trumpai apklausinjo ir vis akivaizdoje suaud. mogudiai suman palengvinti" yg nioms moterims. Joms sak ieiti pagriovin ir rikiuotis. Kai kurios suprato klast, njo. Vora nuygiavo, o irikiuotos liko. Netrukus igirdome por serij vi. Taip sadistai atsipalaidavo nuo ni moter. ervenje vyrus atskyr nuo moter. Kieme ant dirvono sukritome pailsti. Nuvito akys, pamaius mums atveant dvi dideles statines vandens. Eiln sustoj jome atsigaivinti, grme kiek norjome. Taiau pakartoti neleido. Liep liauti. Tai enkavedist praktikuojamas sadizmas. Gavome ir duonos iki sotumo" po 100 g. Pavakare paskelb, kad raudonarmieiai kaliniai gali stoti savanoriais Raudonj armij. Jie visi usira ir visus juos ived. Kalini skaiius sumajo. Sutemus uskrido vir ervens miesto vokiei bomboneiai. Kaljimas buvo atokiau nuo miesto, tad kaliniai nenukentjo. Pavojui prajus, sak visiems kali niams rikiuotis. Prieakyje stovjo vyresnieji enka vedistai. Dienos metu enkavedistai paskelb, kad vidu nakt gausime kartos sriubos. Taigi laukme... Prie vyresnij, kuri buvo 3 grups, pradjo vesti
129

kalinius. Atokiau nuo ms nuvedus, kako tyliai klau sinjo ir skirst 3 grupes. Minske taip pat buvome apklau sinjami ir ten jie tvark ms bylas. Tai irgi klastinga, nes i Kauno byl nebuvo atsive. K kalinys pasak, t jie ura. Bet tos bylos per Minsko kaljimo bombar davim uvo, buvo griuvsiais apverstos. Atjo ir mano eil. engiau prie trij enkavedist. Vienas tyliai paklaus: Tavo vardas, tvo vardas, pavard. Neturjo jokio srao ir mano tardytojas nieko neymjo. jo klausim atsakiau irgi pusbalsiai. Kuriuo straipsniu kaltinamas? Neinau. Man nepaskelb. Nebuvau tardomas, o sum u valdiko turto negrinim. Kokio? Poros sen bat, kuriuos man kain kas pavog. Stupai po etoj doroke. (Eik iuo keleliu). Taip buvau pasaks ir Minske, kai enkavedistai apklausinjo. Isisukau. Dmiau patvor prie treiosios grups. i grup pateko ir mano IV skyriaus tos paios 85 kameros Adomas Jonaitis. Prie ms grups atjo ir prof. I. Konius, prie tai paskirtas antrj grup. Slapstoms Vidunakt pasigirdo tolumoje tankus audymas. Tai enkavedistai mike aud ivest pirmj grup. Ivedus antrj, kaljimo kieme siviepatavo gldi tyla. Negirdti ir nematyti sargybini. Kaljimo vartai praviri. Ivalg, kaliniai versi pro vartus. Netikjome, jog esame laisvi. Trumpai pasitar, kaliniai skirstsi. Vieni nutar mikais eiti atgal, kiti likti mike ir laukti ateinant vokiei kariuo mens. Su vienminiais patraukme senkapius, apau gusius erktynais, kurie buvo kitoje kelio pusje, ia pat prie kaljimo. Adomas Jonaitis nutar slapstytis ia pat mike. Rus kalbos nemokjo. Milicija j utiko besislapstant. Aretavo kaip tartin asmen. Prof. Konius, bdamas mieste, sui nojo apie aretuotj ir, nujs milicijon, aikino, kad Jonaitis yra kaip ir jis pats paleisti i kaljimo. Ivaduoti
130

jo nepasisek. namus negro. Yra tikra, kad jis uvo nuo ekist, kurie dar mieste siautjo. Prie ervens mike buvo suaudyti man pastami: Vincas Daugvardas, g. 1893.X.25, Subato vls., Kantan vsd., auli sjungos veikjas; plk. Balys Giedraitis, g. 1890.1.14 Rygoje, buv. Krato apsaugos ministeris; plk. Juozas arauskas, g. apie 1893 m. Baisogalos vls., Kamariki vsd., buv. Kariuomens vietimo skyriaus virininkas, skaut ir auli veikjas; av. mjr. J. pokeviius; vyr. ltn. Tatarincevas, buv. arvuoi rink tines, arvuoto traukinio vadas.
Osvaldas advydas

Kalini udymas ervenje


Tarnavau Kauno miesto savivaldybje ir dirbau kaip oferis. 1941 m. balandio 24 d. buvau suimtas ir tardomas NKVD staigoje Kaune. Tardymo metu buvau kelis kartus taip sumutas, kad net nustojau smons. Kietais daiktais buvo muama per koj blauzdikaulius ir rank alknes. Be to, tardymo metu visuomet prie akis statydavo stipri elektros vies. 1941 m. birelio 10 d. buvau perkeltas Kauno kaljim, IV skyri. Prasidjus rusvokiei karui, drauge su kitais Kauno kaljimo kaliniais, kuri buvo apie 80 asmen, buvau igabentas Minsko kaljim, o i ten erven. 1941 m. birelio 26 d. apie 12 val. nakt visus ervens kaljime buvusius kalinius pradjo skirstyti 3 grupes. auk pavardmis ir klaus, u k kuris kalinys yra suimtas ir kalinamas. Buvau paauktas ir a. Man buvo sakyta eiti dein ir prisijungti prie ten buvusi kalini. Apie 1 val. 30 min. (tai buvo jau birelio 27 d. rytas) i kaljimo kiemo buvome ivesti. Abiejose kalini kolonos pusse mus lydjo stipri NKVD sargyba. Prijus mik, a, gerai suprasdamas rus kalb, igirdau komisaro ko mand, kad kairs puss sargybiniai turi slptis griovius. Kadangi jau kolonos krate, nieko nelauks kritau ant
131

ems. Tuojau pasigirdo audymas, kuris truko gal 1520 min. Nutilus viams buvo duotas sakymas gyviesiems kaliniams keltis ir ygiuoti pirmyn, o sueistuosius pribaigti. A maiau, kaip NKVD kareiviai vaikiojo tarp lavon ir kiekvien gyv kalin pribaigdavo durtuvo driu ir karine lopetle sudauydami j galvas. Gyvieji pakilome ir paj kok 100 m buvome vl sustabdyti. Staiga pasigirdo i naujo viai, ir a vienas i pirmj kritau ant kelio. ia pat ant mans ukrito keletas lavon. Jie buvo permirk krauju ir jutau, kaip jis sunksi ir mano rbus. audymas truko ne ilgiau kaip 5 min. Ir iuo kartu likusiems gyviems kaliniams vl buvo sakyta keltis ir eiti toliau. A nuveriau nuo savs sugriuvusias aukas ir jau jungtis prie isirikiavusi. Ms buvo lik gal 80 ar 100 vyr. Tuo metu igirdome atriedanius tankus. Kaliniams buvo sakyta gulti ant kelio. Mes girdjome NKVD kari nink reikalavim, jog riedantys tankai mus sutriukint. Supratome, kad tankai buvo vairuojami reguliarios ar mijos kari, nes galjome aikiai girdti ir juos vairuo jani atsakym: Mes neudome civilini gyventoj, o turime sakym vykti ginti Minsko". Tank dalinio vadovas pareikalavo, kad suguldyti kaliniai bt pakelti nuo kelio. Mums liep keltis. Tuo metu pasirod 2 sunkveimiai su kulkosvaidiais. Vaiuodami keliu, nedav jokio spjimo, pradjo audyti. Mes sukritome prie kelio buvus griov. iuo kartu daugiausia nukentjo NKVD sargybiniai, nes jie, bdami tikri, kad yra audomi kaliniai, nesiskubino slptis. Spjome, kad iuo kartu buvome apaudyti pravaiuojanio armijos dalinio. Kur met ir vl buvo ramu. Lik NKVD sargy biniai kako dels. I j pasikalbjim spjome, kad buvo laukiama sargybos sustiprinimo. Staiga igirdome mums pastamo kalinio, Lietuvos kariuomens kapitono Stasio Jasiunsko, bals: Broliai, gelbkims, nes tai paskutinis momentas... Mes vyr painome kaip niekada nepametant galvos". Likusieji gyvi lietuviai pats Stasys Jasiunskas, Julius atas, a ir dar vienas, kurio pavards neinau
132

pakilome ir galvotrkiais pasileidome miko tankumyn. Mike ir iauo. Apie 9 val. ryto atvyk kelios deimtys sargybini su unimis pradjo iekoti pasislpusi kalini. Neinau, ar daug j surado, nes visi, kurie tik suspjo pabgti nuo kelio mik, buvo pasislp apylinks pelkse, kurios tiesiog neibrendamos ir apaugusios krmokliais. Vokiei armijos padedamas Lietuv sugrau 1941 m. liepos 8 d.
Jonas Gabruseviius

Mano tvas ir broliai komunist nuudyti


Ms Plk eim itiko didel ir iauri tragedija: mano tvas ir 3 broliai buvo komunist nuudyti. Tik a vienas ilikau gyvas ir todl jauiu pareig i tragedij spaudoje aprayti. Pirmosios bolevik okupacijos metu ms Guostagalio kaimas, Linkuvos vls., iauli aps., buvo bolevik dmesio centre. Jie norjo iveti gyventojus 1941 m. birelio deportacij metu, bet jiems tai nepavyko. Masins deportacijos prasidjo birelio 14 d., eta dien. Kadangi mes jau i anksiau ruoms visuotiniam tautos sukilimui, tai budriai sekme vykius, palaikme ryius su rezistencijos centrais ir ruoms gelbti gyven tojus nuo enkavedist. Prasidjus trmimams, gavome i ryininks praneim, kad yra iaukta i iauli kariuomen ms kaim. Ms menkai ginkluoti vyrai buvo isiskirst po apylink, gelbdamiesi nuo sumimo. Man teko udavinys evakuoti moteris ir vaikus, kuri eimoms grs pavojus. Evakuacija pasisek. Sutemus pastebti 3 enkavedist sunkveimiai, nuo Linkuvos miestelio vykstantys Guos tagalio kaimo link. Prie kaim i j buvo ilaipinti enkavedistai, ginkluoti automatais ir granatomis. Apsup kaim ir pamik, lauk auros. Kada buvo duotas sakymas vertis namus, rado jau tuius. Enkavedistai gro su tuiomis rankomis iaulius.
133

Antanas Plkas, sueistas prie Karaliauiaus, dingo be inios.

Stasys Plkas, bolevik nuudytas 1945 m. lapkr. 11/12 nakt prie Linkuvos kapini.

1944 m. liepos mn. raudonieji vl upldo Lietuv. Partizan briai pastojo jiems keli, nors laikinai juos sulaikydami. Raudonj tankai, triukindami nepa kankamai ginkluotus linkuviei partizan brius, siver Linkuvos miestel. Mes, guostagalieiai, bijodami ap supimo, atsisveikinome su savo mylimu kaimu ir verkian iomis motinlmis, su graiomis sodybomis ir kryiais ir ivykome neini. Po daugybs nuotyki pasiekiau Danij. 3 mano broliai uvo nuo enkavedist. Vyriausias brolis Antanas, gims 1907 m., buvo Lietuvos karys ir au lys, kininkas. Pasitraukdamas i tvyns buvo sueistas 1945 m. sausio 21 d. Karaliauiaus apsupime. I sueidimo vietos buvo lktuvu ivetas, bet dingo; matyti, nepasveiko ir mir. Du jaunesni broliai buvo ved ir pasiliko savo kiuose Lietuvoje. Stasys, gims 1911 m. buvo aulys ir gyveno savo kyje Pagiriniuose Linkaviiuose. Jis 1945 m. lapkriio 11 d. nakt rus komunist buvo suimtas savo paties kyje ir suaudytas (ar nudurtas) prie Linkuvos kapini. Jo knas buvo mestas vyrduob. Po keli dien geri mons jo kn norjo palaidoti, bet neberado ir iki ios dienos nra inoma, kur yra jo kapas.
134

Vladas Plkas, nuudytas 1942 m.

bolevik

Kazys Plkas, 1931 m. Lietuvos kariuomens gusaras.

Jaunesnysis mano brolis Baltrus buvo suaudytas netoli tviks 1946 m. vasario 1618 d. J ten komu nistai suaud 22. Dauguma buvo ms gimins pusbro liai. 1947 m. j kapas buvo atkastas ir knai sudeginti. J kn sudeginimo tikslas buvo baim, kad kartais i Vakar komisijos nepatikrint ir nesuinot j kankinim ir udym metod. Mano motin 1944 m. komunistai ivar i kio, o vliau ji buvo udaryta Linkuvos kaljime. Po kiek laiko miko broliai j ir kitus i ten ilaisvino. Nuo to meto motina slapstsi, kaitaliodama gyvenamas vietas. Kai atsirado galimyb, sisdavau jai siuntinius kit vardais. Taip ji isilaik ir iveng Sibiro. Sulaukusi 75 m. amiaus mir 1960 m. Palaidota Linkuvos kapinse. Mano brolio Stasio, kur komunistai nuud, mona Salomja tuomet buvo nia. Ji buvo udaryta Linkuvos kaljime. Bet jau 1948 m. pavasar ji, su 5 maais vaikais (nuo 2 iki 8 m.), buvo deportuota Sibir, Krasnojarsko r. Jauniausias snus Povilas mir Sibire 1958 m. sausio 17 d. Mano tvas Vincas Plkas 1914 m. buvo mobilizuotas
135

rus kariuomen ir paskirtas Kauno tvirtovs artilerij. Tarnavo tabe. Vokieiams ueinant, pasitrauk Rusij. 1918-1919 m., steigiant Lietuvi Vytauto Did. batalion Sibire, irgi dirbo tabe. 1919 m. lapkriio 25 d. ankstyv ryt klastingai buvo aretuoti karininkai ir batalionas nuginkluotas. T dien raudonieji sukilliai ived batalion i erepanavo glk. stoties ir perdav Gromovo bolevik partizan pulkui. Tik tada bataliono kareiviai pajuto klast, bet, deja, jau buvo nuginkluoti ir negaljo veikti. Gruodio 9 d. ankstyv ryt eremakinos banytkaimyje bolevikai kardais ukapojo 10 lietuvi. Tragikai uvusi pavards: Vincas Plkas (mano tvas), Alfonsas Navikas, Jonas Eidukas, Vytautas Kasakaitis, Jonas Maleris, Bronius ukeviius, Kazys Narvilaitis, Jonas Silaviius ir Turskis. Batalion nuginkluojant buvo nuautas Petras erneckis. J nuov idavikas komunistas J. Steponaitis (i Anglijos). Mano tvo brol Karol Plk su eima 1948 m. pavasar ive Sibir. Jis mir 1952 m. rugsjo 7 d. Buvo gims 1879 m. Jo mona sugro Lietuv ir mir tvynje. Jo snus Vladas, gims 1905 m., buvs Kdaini artilerijos pulko vado adjutantas, 1941 m. birelio viduryje Pabrads poligone kartu su kitais karininkais buvo aretuotas ir ivetas Rusij. Kpt. Vladas Plkas nuudytas 1942 m. Jo jaunesnis brolis Bronius nuudytas 1948 m. gegus mn. trmimuose prie Bernatoni kalno, Panevio aps., ten ir palaidotas. Tuo pat metu j sesuo Elena su maais vaikais buvo deportuota i Bernatoni vnk. Sibir. Jos vyras Maldutis buvo nuudytas Sibire. J snus Zenonas ir dukt Elena uvo Sibire eismo nelaimje. A, Kazys Plkas, nuo 18 m. amiaus buvau aulys. Karin prievol atlikau I gusar pulke ir vl kininkavau, tapau ems kio korespondentu, sskaitininku, statistik. Bolevikams upldus sijungiau Liet. Aktyvist front. Apylinkje uvo 14 jaunuoli. Tik per savo budrum, gyt per nepriklausomos Lietuvos karin parengim, sugebjau isisukti i vis keblum.
Kazys Plkas
136

Alfonsas Sakeviius.

Nukirto galv
Alfonsas Sakeviius, gims 1920 m. Lipniki k., Keturvalaki par., Marijampols aps., bolevikams uei nant 1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, ulon pulke. T met birelio mn. prasi i kariuomens paleidiamas, bet jo nepaleido. Tada jis pabgo i Pabra ds poligono ir kakokiu bdu prisikas ligi Jonavos, ties Kaunu. ia rusai j pagavo, iauriai kankino ir pagaliau jam nukirto galv. Ukas j emn sadistikai su galva tarp koj. Vietiniai mons mat vyk. I j suinojome ir gavome ten rast jo dokument dal. Nuvyk su kitais eimos nariais, atkasme. Velionio ranka ir koja buvo ulauta. I vairi kit rast duobje daikt ir dokument bei i kno ivaizdos galutinai atpainome. Nuveme slaptai (nuo vokiei) tviks kaim ir ten palaidojome. Tai buvo kun. Jono Sakeviiaus, marijono, brolis, o mano svainis.
Dr. Zenonas Danileviius
137

Alfonsas Sakeviius karste. Stovi i kairs: dr. Z. Danileviius, velionio sesuo Joana Danileviien. Deinj krate Jonas Stadalnykas, taip pat vliau bolevik nuudytas.

Gyv sudegino troboje


Mano motin Elzbiet Andriinait Viiuvien, turini 64 m. amiaus, 1945 m. gegus 13 d. nakt bol evikai ryt Lietuvoje udaryt savoje troboje gyv sudegino. Tvai buvo maaemiai kininkai, turjo tik 6 ha ems ir augino 7 vaikus. Stengsi leisti moksl. Nors neturtingi, bet siek viesos. Prenumeravo 14 laikrai. Pirmuoju bolevikmeiu ir vokiei okupacijos metu tvai iaip taip isilaik. Antr syk uplstant bole vikams, kai kurie ivykstantieji atvyko atsisveikinti su tvu, bet jis pasak niekur nesitrauksis, pasiliksis savoje emje. Buvo aulys, patriotas. Pasiliko su mona ir kai kuriais vaikais Panevio apskrityje. 1945 m. balandio mn. mano tv Jon Vii bolevikai ive Sibir. Jis mir 1956 m. kankinio mirtimi prie Peioros. tardami ryiais su partizanais, rusai 1945 m. nakia gegus 13 d. tamsoje apsupo miegani tv sodyb.
138

Elzbieta Viiuvien, 64 m., sudeginta su trobesiais 1945 m. geg. 12/13 nakt.

Viduje buvo mano motina ir mano sesuo. uniui sulojus, motina, gal manydama, kad ateina j suimti, pasislp rsyje. Tuo metu sesuo, pamaiusi liepsnas, manydama, kad ir motina ibgusi i trobos, bgo atidaryti udegt tvart, kad paleist gyvulius. Gyvuliai galvotrkiais puol duris, o prie karvuts Laums nebegaljo prieiti, nes jau krito lubos. Sudeg ji... Bolevikai seser greit sum. Nematydama motinos, dar norjo bgti trob jos gelbti, bet bolevikai neleido. Tik po 2 savaii sesuo pam mamyts lavon i pelen. Kakas dav arkl su veimu. Iki nakties nuve krmus, o nakt gegus 29 d. draug padedama palai dojo kapinse. Palaidojo be karsto, be aiman, be varp skambjimo. alia keturi vyr kapo. Ryt mons susi rink klausinjo, kieno naujas kapas... Sesuo vliau buvo iveta Rusijos tolius. j bolevikai ov gal i 10 ingsni, bet nepataik, ir ji liko gyva. Kai itrmime tik 34 valandas paroje miegodavo, varoma darb umigdavo eidama kolonoje. Reikdavo i dirbti baisiausias normas. Bijodavo dar didesns bausms, pldavosi iki suluoo rankos...
Agota uopien
139

Antanas Navakas, Daujn vls., Bir aps., 1941 m. bir. 25 d. bol evik nukankintas Astravo mike.

140

Motinos ir dukters tragedija


Bolevikinio teroro aukas savo akimis maiau. Pualoto vls. 1941 m. birelio 26 d. apie 10 val. ei vietiniai Pualoto kompartijos nariai, vadovaujami vietos komunisto senino, bgo nuo vokiei Bir link. Pakeliui ujo pas maaem, labai pador kinink Punkr, Papuki k., Pualoto vls. ir papra pastots. Kadangi tuo laiku Punkrio nebuvo namie, nes visi vyrai slapstydavosi nuo bolevik, tai Punkrien ir 19 m. dukter Punkryt nuov ir nuvilk darin pakio po iaudais. Vliau suimtasis Balinas pats patvirtino, kad jis nuov Punkrien su Punkryte, nes tar Punkr ijus pas lietuvius partizanus, o Punkri eimos i viso nekent, nes ta eima, nors ir maaemiai (turjo tik 8 ha ems), buvo labai padori, giliai religinga ir nepritar bolevikiniam reimui. Nuau tas moteris pats maiau, dalyvavau udiko tardyme, taip pat dalyvavau t moter laidotuvse. Ivijus bolevikus laikinosios Lietuvos vyriausybs buvau pakviestas vl eiti viraiio pareigas. Tuojau nuvykau Panev. Aplankiau buvusi NKVD bstin vienuolyno rmuose. Maiau suimtj kankinimo rsius, kruvinas sienas ir grindis, bei peraut kdi nugaras. Apylinkje gyven mons pasakojo, kad naktimis girddavo siaubingus riksmus bei dejavimus.
Aleksandras ukys

Teismo medicinos ekspert odis


Staigus bolevik aviacijos bazi Lietuvoje subom bardavimas ir ryi linij sunaikinimas sukl panik Raudonojoje armijoje. Civilins administracijos parei gnai neteko galv, kai stojo kovon gauss partizanai. Prasidjo chaotikas bolevik bgimas. Jie stvrsi paskubomis likviduoti gyvus liudininkus, o svarbiausia laikomus kaljimuose ir koncentracijos stovyklose. Vyko nekalt moni vrikas naikinimas, kalini trmimas Rusijos gilumon, nusilpusi kelionje udymai.
14 !

Feliksas Kairys, i Bir, 1941 m. bir. 28 d. nukankintas Pakumpari mikely, netoli Astravo dvaro, Bir aps.

Vlybesni tyrimai atideng, kad didiuma nelai mingj mir kankinio mirtimi, ikentj sadist ir krimi nalini nusikaltli egzekucijas bei kankinimus. Tai rod teismo medicinos ekspertai, kurie atliko bolevik nukankint auk tyrimus. Lietuvoje man teko aktyviai dalyvauti toje komisijoje kaip teismo medicinos katedros ir instituto vedjui, sykiu su Tartu univ. prof. Rooks. Lietuvoje tyrimo darbai vyko 1941 m. nuo spalio 10 iki 22 d. Vytauto Did. univ. Teismo medicinos institute, Kaune, kur buvo prieinamos mokslinio tyrimo priemons. Bolevik nukankint lavonai buvo surinkti pagal liudinink parodymus Kaun. Daugiau buvo i artimes ni ir tolimesni Kauno apylinki, Jonavos ir Kdaini rajono, i Panevio miesto ir keli lavonai i Suvalkijos. Buvo itirta apie 80 lavon. J vardinis sraas liko teis mo medicinos instituto archyve, Kaune. Tyrimo duomenys paliko mirties aplinkybi neidildom vaizd. Tyrimai ati deng, kad prie mirt buvo naudojami vairaus pobdio kankinimo bei alojimo bdai: plakimai, muimai bukais pabklais, kaul lauymai, badymai peiliais, atskir kno dali nupiaustymai kri moterims, lyties organ vy
142

Aldut Paktait, baigusi Sal ems kio technikumo buhal terijos kurs. Karo metu dirbo Pandlio kooperatyve buhal tere. Graiabals daininink. Rus okupacijos metu dirbo malne ir turjo ryius su parti zanais. Atvaiavus partiza nams milt, jie buvo rus apsup ti. Visus iud. Aldut buvo dar gyva, bet j ubad durtuvais.

rams, lieuvi, nosies, aus ir regjimo organ sualoji mai. Buvo auk su ukimtomis burnomis ir upakalyje suritomis rankomis.

Didiuma nelaimingj krito nuo pistoleto ar automato kulkos, paleistos aukos pakau arba nugar i artimo nuotolio. 1941 m. birelio 26 d. vykusi drama Panevyje neturi sau panaios monijos istorijoje ir aminai bylos apie suvrjusio mogaus veiksmus. Panevio apskrities ligo nins daktarai Maiulis ir Gudonis bolevik buvo paimti i tiesiogini pareig, o dr. emgulys kaip ligonins direktorius; suvaryti NKVD patalp. Gailestingoji sesuo Kaneviien pati nuskubjo NKVD gelbti daktar. Visi trys daktarai ir gailestingoji sesuo buvo suaudyti i auto matinio autuvo, kaip vliau parod medicininiai lavon tyrimai. 1941 m. spalio mn. dr. emgulio ir sesers Kaneviie ns lavonai buvo atveti Kauno Teismo medicinos insti tut. Tyrimai parod, kad daktaras emgulys buvo nu autas i upakalio, i labai mao nuotolio. autuvo kulka sutrupino stubur 34 onkaulio riboje, sudrask ird ir plaui prieakines dalis, kairje pusje plaiai idrask krtins lstos sien. Sesuo Kaneviien krito nuo kulkos, kuri, praeidama galvos smegenis i upakalio, ijo kiek aukiau deins akies. vis paleistas pakau i labai artimo atstumo.
143

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bolevik auk tyrimo duomenis apra profesorius Buhtz savo plaioje mono grafijoje, kuri buvo pailiustruota gausiomis nuotraukomis. 1942 m. pavasar profesorius Buhtz buvo sustojs Kaune. Ta proga jis asmenikai mane supaindino su mintu darbu, kur adjo atspausdinti. Ar is darbas buvo atspausdintas, neturjau ini, nes prof. Buhtz 1944 m. birelio mn. uvo nuo bolevik agento rankos ties Molodenu.
Ord. profesorius dr. Kazys Oelis Vytauto Didiojo universiteto Teismo medicinos katedros ir Teismo medicinos instituto Kaune vedjas.

144

II dalis

BOLEVIK NUUDYTIEJI LIETUVOJE

Nuudytj sraas

sra sudarant labai daug pasidarbavo Leonardas Kerulis, suteikdamas ini i savo kartotekos. Nuudytj vardai ir kiti duomenys surinkti i Lietuvoje bei ieivijoje ileist knyg, laikrai, Kersteno komiteto sutelktos me diagos bei i gaut praneim i Lietuvos ir i ieivi. Nesant normali galimybi sraus patikrinti Lietuvoje, kur udymai vyko, galjo kilti kai kuri netikslum, u k atsipraome. Suprantama, kad komunistai okupantai yra daug daugiau nuud, negu ia surayta. iuos sraus neeina ir nuudytieji ar uvusieji itrmime Soviet Sjungoje ir kitur u Lietuvos rib. Ten gyvybes praradusi lietuvi skaiius yra daug kart didesnis. Ruoiama ir j kartoteka. Srae duodama pavard, vardas, gimimo metai arba amius, gimimo arba gyvenamoji vieta, usimimas, patriotin veikla, nuudymo metai ir vieta. Jei kurie i t duomen neatymti, tai reikia, kad jie nebuvo inomi ar kad aplinkybs neleidia j skelbti. Daniau vartojami sutrumpinimai reikia: nu. nuud, nuudytas; a. apie; g. gims; part. partizanas. raas nu. 1940/41 reikia, kad neinomi tikri nuudymo metai gal 1940, o gal 1941.
Abaseviius Juozas, Daunor k., Balbierikio vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Abecinas Valerijonas, Kaciuliki k., Lazdij raj., Dainavos" part. apyg. Juozapaviiaus" tvnijos vadas, uvo 1949.XI. Abeinas Antanas, 30, kin., Raganiks k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.III.20. Abromaitis Pranas, kin., Krosnn k., suaudytas 1940/41. Adomaitis Jonas, g. Chicagoje, pasienio polic., suaudytas 1941.VI. Molin k., Taurags aps. Adomaitis Jonas, virila, 1941.VI.26 uvo netoli Jonikio, iauli aps.
147

Adomaviius Meys, Kaunas, nu. I ok. metu. Akelaitis, Vilkabdio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Akelaitis Jonas, Igliaukos k., Iglikli vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Akelaitis Jonas, Maraiki k., Iglikli vls., Marijampo ls aps., nu. 1945.IV.12. Akelaitis Petras, Maraiki k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Aksamitas Juozas, Raseini aps., Jurbarko raj., Vaidoto" rinkt, part., uvo 1951.VII. Aksamitauskas, jaunuolis, 1940/41 nu. Raseiniuose. Alabdra, Vilkabds k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945. IV. 12. Alabdra Juozas, Grigalin k., Veiveri vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV. Alaburda Antanas, Dambravos k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.12. Alaburda Juozas, 55, kin., Zilyn k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.15. Alachvoius, 1940/41 nukankintas Kauno kai. Alchimnas, Trupicki k., Rims apyl., Zaras aps., nu. desantinink. Aleksa Stasys, Jakiki k., Pajavonio vls., Vilkavikio aps., suaudytas II ok. metu. Aleksandraviius-Grigaraviius Dimitrijus, nukankin tas 1941.VI.24, prie plento ZarasaiDaugpilis, Aljos mike. Alekseviius Vaclovas, 20, kin., Kaibui k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Aleksynas Antanas, 26, darb., Gojaus k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IX. 10. Aleksynas Vincas, kareivis, 1941.VI.24 uvo kautynse ties epeta, prie Kupikio. Aleksinas Adolfas, 25, kin., Kaibui k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Aleksonis Petras, 50, kin., Snaigup, Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946. Alekinas Vincas, 23, kin., Girios k., Daug vls., Aly taus aps., 1945.111.29 numarintas badu. Alelinas Liudas, Plungs vls., Teli aps., a. 1944/45 suvaintas raud. armijos tank. Aleinas Vytautas, kareivis, 1941.VI.24 kautynse sueis tas ir nukankintas ties epeta, prie Kupikio. Alionis Kazys, kareivis, 1941.VI.24 uvo Varnos sanatori jos rajone.
148

Aliauskas Aleksandras, 56, kin., Bakaleriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Aliauskas Jonas, emaitkiemio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.24. Aliauskas Matas, 37, kin. Vioni k., Daug vls., Aly taus aps., nu. 1946.X.10. Alyta Kazys, 1879, Karklupn k., Kybart vls., plk. ltn., nu. 1942.VII.3 bolevik agent. Aliukonis Bronius, 18, kin., Samnyk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.29. Aliukonis Vincas, 27, kin., Gruonykli k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Aliukonis Vladas, 23, kin., Zuklij k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VII.4. Ambrazeviius Vincas, 22, kin., Pelekoni k., Jiezno vls., Alytaus aps., nuautas 1945.IV. Ambraziejus Kazys, Pamargi k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1944.VIII. Amsiejus Juozas, 40, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946. Amsiejus Juozas, 25, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946. Amiejus Jonas, 34, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.25. Amiejus Petras, 58, kin., Vilkiautinio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.1.9. Andriekus Kazys, part., nukautas 1947.X, Benaii k., Lenkim vls., Kretingos aps. prie ventosios ups. Andrikis Povilas, kin. snus, 28, Pagramanio k., Girkalnio vls., Raseini aps., part. brio vadas, uvo 1951 Juodaii apyl., Girkalnio vls. Jo tvai ir sesuo bolevik sunaikinti. Andriukeviius Petras, 31, siuvjas, Anginink k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1946. Andriulionien Ieva, 53, kin., Gruonyk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.VI.25. Andriulionis Antanas, 31, kin., Aviieni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.7. Andriulionis Bronius, 31, kalvis, Demenikik., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.11. Andriulionis Karolis, 24, kin., Aviieni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.III.31. Andriulionis Pranas, 27, kin., Aviieni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1947.1.
149

Andriulionis Pranas, 27, kin., Demeniki k., Seirij vls., Alytaus aps., nu., 1945.VII. Andrinas Bronius, buv. gusar kpt., nu. 1941.VI.23. Andriuis Juozas, 1903, ltn., nukautas 1941. Andriuis Vincas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Andriuka Jonas, kin. i Pavandenio, Varni vls., Teli aps., partiz., uvo 1944/48. Andriuka Kazys, kin. i Pavandenio, Varni vls., Teli aps., partiz., vadas, uvo 1949 Pareki k. laukuose. Andriuka Povilas, kin. i Pavandenio, Varni vls., Teli aps., partiz., vadas, uvo 1947/48. Andriuka Vladas, kin. i Pavandenio, Varni vls., Teli aps., partiz., uvo Pareki k. laukuose 1949. Andriukait Ben, kin. i Pavandenio, Varni vls., Teli aps., partiz., uvo 1949 m. Pareki k. laukuose. Andriukeviius, partiz., uvo 1946.X.5 Panemunink k., Alytaus vis. Andriukeviius Andrius, 60, darb., 1972.VI.3 Kaune susidegino protestuodamas prie bol. okupacij. Andriukeviius Juozas, i Alytaus, part. brio vadas, uvo 1946.XII., Taukotiki k., Alytaus aps. Andriukeviius Juozas, kareivis, nu. 1941.VI.23, Varnos vls., Alytaus aps. Antanaviius Antanas, 1918, Didvyi k., Plungs vls., Teli aps., kin., nukankintas Raini mikely (prie Teli) 1941.VI.24/25 nakt. Antanaviius Jonas, 1912, Didvyi k., Plungs vls., Tel i aps., aulys, nu. 1941.VI.24/25 nakt, Raini mikely. Antanaviius Juozas, 1921, Didvyi k., Plungs vls., Tel i aps., ateitininkas, nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25 nakt. Antanlis Bronius, teisininkas, nu. 1944 ruden, Teli m. Antanynas Jurgis, 42, kin., Makrick k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1947.IV.17. Arbaiauskas Bronius, 19, kin., Diramini k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944.IX.8. Arbaiauskas Bronius, 21, kin., Dekoni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.IX.2. Arbaiauskas Juozas, 72, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IX. 18. Arbaiauskas Juozas, 60, kin. Diramini k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.26. Arlauskas, Marijampols aps., Veiveri apyl. partiz., dalinio vadas, uvo 1945.1 ties Girinink II k., Kazl Rdos mike.
150

Arlauskai 4 broliai Martyniki k., agars vls., iauli aps., nuudyti 1945/47. Artmonovas Afanas, darb., Kaune, suaudytas 1940/41 m. Astrauskas Eduardas, kareivis, suaudytas 1941.VI.25 Pabradje, venioni aps. Astrauskas Vytautas, Taurags aps., Kaltinn apyl., partiz., uvo 1948.X.17 Tujaini k., Kaltinn vis. Amona Petras, Maiuliki k., Sasnavos vls., Marijam pols aps., nu. 1946. Aoklis Fortnatas, 1908, Raudoni k., Ylaki vls., Maeiki aps., aulys, ateitininkas, part., Lietuvos ginki, pajg emaii apyg. vadas, uvo 1946 Teli apyl. Aoklis Kostas, ltn., part., uvo 1944 Sedoje. Atkoius Juozas, kareivis, uvo 1941.VI. Atmanaviius Antanas, 24, kin., Panemunink k., Aly taus vls., nu. 1945.XII.10. Augustinaviius Kazys, Auktosios k., Sasnavos vls., Marijampols aps., nu. 1945. Augustinaviius Viktoras, Uosuplio k., Sasnavos vls., Marijampols aps., nu. 1945. Aukkalnis Pranas, vknos gimn. mokin., part., uvo II ok. metu. Auktakalnis Kazys, iauliki k., Prien vls., Mari jampols aps., nu. 1945.X.2. Auktas, Panevio apyl. part. grups vadas, nukautas 1945. Auktikalnis Bronius, kareivis, suaudytas 1941. Auktuolis Jonas, 1906, Jint m., Rokikio aps., nukan kintas 1941.VI.24 Papartyns mike. Averka Karolis, 22, mkt., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Averka Kostas, 41, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Averka Motiejus, 37, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Avyius Benjaminas, 1902, ViakioRdos apyl., Mari jampols aps., krjassavanoris, kin., part., suaudytas prie Vityio. Babarskas Pranas, 54, darb., Radin k., Alytaus vls., nu. 1947.1.11. Babaviius Jonas, 32, stalius, Pilvingio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Babraviius, buv. aki saug. polic. vir., virgdaiiai, aki aps., part., uvo II ok. metu.
151

Bacenis Petras i Vabalninko apyl., Bir aps., part., uvo prie 1951.1. Baceviius Saliamonas, jaun. puskar., uvo 1941.VI.23. Bachmanas Liudvikas, 1922, Plungs gimn. mokinys, 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. Banas Pranas, Jurginiki k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1945.V.7. Baionis Petras, Bir aps., Salamiesio apyl., uvs parti zanaudamas. Bakauskas Meys, Taurags aps., ilals raj., part. skyr. vadas, uvo 1952. Bagainas Domas, siuvjas, Vyuon m., Utenos aps., aulys, part., suaudytas 1945.XI.3. Bagdonas Aleksas, 27, i Teli, Pravieniki priv. darb. stov. priirtojas, suaudytas 1941.VI.26. Bagdonas L., ltn., uvo 1941. Barinas Bronius, 45, mjr., uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Bajerius Konstantinas, 1903, Pajotij k., Ploki vls., aki aps., raytojas, Alytaus mokyt. sem. inspekt., part. ryi ninkas, nu. 1946. Bajoras Antanas, 28, kin., Pelekoni k., Jiezno vls., Aly taus aps., nu. 1945.IV. Su suritomis rankomis mestas ugn. Bajoras Jonas, Ukmerg, nukankintas 1941.VI.24 prie plen to ZarasaiDaugpilis, Aljos mike. Bajoras Juozas, 33, kin., Anglinink k., Jiezno vls., Aly taus aps., nu. 1944.VII.21. Bakaitis Antanas, 33, Birtonas, Alytaus aps., nu. 1941.VI.21. Bakanauskas Vytautas, 21, kin., Pailing, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Bakanauskas Juozas, 36, polic., Jablonovo k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Bakanauskas Petras, 26, kin., Pailing, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Bakanauskas Vladas, 29, kin., Joblonovo k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Baktys A., moksleivis, Radvilikis, iauli aps., nu. 1940/41. Baknas Jonas, 27, darb., uol k., Balbierikio vls., Ma rijampols aps., nu. 1945.IV.12. Balinas Antanas, kin., Mandagikio vnk., Juodups vls., Rokikio aps., nu. 1940/41 bevarant vls. dabokln. Balinas Antanas, kin. i Laukeli k., Skapikio vls., Rokikio aps., nuautas bolevik agent.
152

Balinas Kazys, kin., Skriduli k., Juodups vls., Rokikio aps., nu. 1940/41, Balinas Stasys, technikas, A. Panemun Kaunas, 1941.VI.24 rus kari Paaislio mike nukankintas akys idurtos. Balius Jonas, i iogeli k., Ratnyios par., Druskinink vls., suaudytas kartu su savo broliu kunigu 1941.VI.27 prie Pusns ban., Giedraii vls., Ukmergs aps. Balius Juozas, 28, polic., Viecin k., Druskinink vls., nu. 1947. Balius Konstantas, 45, kin., iogeli k., Druskinink vls., 1941.V-VI. Baltstogs kalj, nukankintas. Balius Vaclovas, 34, kin., Likiava, Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945.IV.25. Balius Valentinas, 1907, iogeli k., Ratnyios par., Druskinink vls., kunigas, Pusns par. klebonas, 1941.VI.27 su broliu prie Pusns ban. suaudytas. Baleviius Vacius, 25, stalius, Cijunik, Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII.5. Balickas Zbyekas, 20, darb., Druskininkai, nu. 1945. Balynas Jonas, kin., Strieli k., Alytaus vls. ir aps., nu. 1946.XII.15. Baliukonis Antanas, 21, kin., Dzirmik, Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1947.IV.11. Baliulis Vincas, Janaukos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Balknas Jurgis, Pakampiki k., Prien vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.23. Balkus, i Gdi k., Daug vls., Alytaus aps., part., uvo 1946.1. Korpiki k. Balkus Feliksas, 50, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.11.7 Balseviius Povilas, 1920, Kuli vls., Kretingos aps., nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25 nakt. Balseviius Stasys, 1913, Kumaii k., Kuli vls., Kre tingos aps., kin., aulys, nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25 nakt. Balsys Vaclovas, 1905, Stok k., virgdaii vls., aki aps., kunigas, 1941.VI.22 nu. Budavons mike (3 km nuo Barti nink). Baltaduonis Vladas, 20, kin., eimiai, Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1946.IX. 14. Baltramiejnas-Gilbonis Albinas, Gilboni k., Smilgi vls., Panevio aps., raytojas, nu. Raini mikely 1941.VI.24/25 nakt.
153

Baltrimaitis Kazys, 1922, niuraii k., Radvilikio vls., iauli aps., Teli amat m-los mokin., nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25 nakt. Baltrimas Stanislovas, 1889, kun., Zaras kleb., aulys, nu. 1941.VI.25. Baltruaitis Jonas, 1940/41 suimtas, Petrain kapi naitse nukankintas: durtuvu subadytas, galvos kaulai sutru pinti. Baltsis, ats. ltn., Suvalkijoje Tauro apyg. part. vadas, apsuptas darinje Pilviki vls., Vilkavikio aps., susisprogdino 1948.11. Baneviius Stasys, 1940/41 nukankintas Kazok k., Kau no aps. Banionis Alfonsas, 30, Tuit k., Vabalninko vls., Bir aps., part., uvo II ok. metu. Banionis Kazys, Amintos k., Prien vls., Marijampols aps., part., uvo 1944 kautynse. Banikeviius Juozas, 35, eigulis, Gudakiemis, Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.1. Banuleviien Malva, 47, kin., Ratnyia, Druskinink vls., Alytaus aps., nukankinta 1944 ar 1947. Baranauskas, knygneys, senukas, Debeiki m., Utenos aps., suaudytas 1941.VI.24. Baranauskas Ipolitas, 27, kin., vobiks k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1946.XII. Baranauskas Jonas, 26, kin., Vioni k., Daug vls., Aly taus aps., nu. 1945.11.11. Baranauskas Jonas, 35, kin., Rakia, Daug vls., Aly taus aps., nu. 1944.VIII.13. Baranauskas Julius, 33, darb., Premezio k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.17. Baranauskas Juozas, 1922/23, Mielin k., Alovs vls., Alytaus aps., part., uvo 1949.XI.26. Baranauskas Pranas, kin., Punia, Butrimoni vls., Aly taus aps., nu. 1945.III.7. Baranauskas Pranas, 26/27, Balbierikio vls., Mari jampols aps., part. brio vadas, uvo 1949.11, Ponios k., Miro slavo vls., Alytaus aps. Baranauskas Pranas, 32, kin., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1940.IX. Baranauskas Vladas, 23, kin., Kasin k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Barauskas, pasien. polic. sarg. vir., Utenos k., Varnos vls., Alytaus aps., 1940.VI.15 savo prieangyje nuautas ir durtuvu nudurtas.
154

Barbuka, Panevio aps., Ramygaloje 1941.VI sukilimo dalyvis, po karo uvs part. Bardzilauskas Juozas, 22, kin., Luksnn k., Alytaus vls., nu. 1945.IV. Barysas Adolfas, 23, kin., Gudakiemis, Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1946. Barkauskas Stasys, 24, polic., Pakalnyk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.18. Baronas Benjaminas, 1919, Vabalninko m., Bir aps., part., uvo po karo. Basalykas Antanas, 45, kin., Cinakavo k., Druskinink vls., nu. 1944. Bartkeviius Kazys, 44, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1946.V.6. Bartkus Aleksas, mjr., uvo 1941.VI.24 Lygum k., venioni vis. Bartkus Petras, emaitijoje Prisiklimo" apyg. part. vadas, nukautas 1949.VIII.13, netoli Baisogalos. Bartuka Liudvikas, 36, mkt., Uosos k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1944.VIII.18. Baukys Juozas, 1923, Gudikio dv., Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis Jint m., nu. ant ventosios ups kranto, lavonas mestas up. Beinoras Edmundas, vknos vls., Taurags aps., po karo uvs part. Beinorius, ltn., uvo ties Idrica 1941.VI. Beleviius Motiejus, 31, darb., Kibyi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.V. Beliakas Juozas, 22, kin., Jundeliki k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV. Beliauskas, kareivis, uvo ties Linkmenimis, venioni aps., 1941. VI. Bendoraitis Antanas, Degim k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.V.8. Bendoraitis Juozas, Degim k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.V.8. Bendorius Jonas, 21, darb., Voveri k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1946.XI. Bendius Jonas, Raseini aps., Jurbarko raj., Nemuno" gr. part. vadas, uvo 1944.XII.28/29. Benius Stasys, 1962.IX.26 Kaune bolev. nuteistas mirti, suaudytas. Berbataviius Jurgis, 22, kin., Kudrn k., Merkins vls., Alytaus aps., nu., 1946.XII.
155

Berentas Jurgis, 36, gelk. st. andaras Alytuje, nu. 1940.IX. Bernataviien Val, 20, kin., Marg k., Leipalingio vis., Sein aps., nu. 1946.XI.9. Bernataviius, 22, kin., Marg k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IV.8. Bernataviius Jonas, kin., agariu k., Alytaus vls. ir aps., nu. 1945.1.23. Bernataviius Petras, kin., agariu k., Alytaus vls., nu. 1946.IV.14. Bertaius 1941.VI.26 nu. Pravienikse. Bieliauskas, buv. Pajavonio, Vilkavikio aps., vls., rati ninkas, suaudytas II ok. metu. Bieliauskas, 50, kin., Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1944.VIII. Bieliauskas Bronius, 32, kin. Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part. dalinio vadas, uvo kautynse 1946.IV.2 Radin k., Miroslavo apyl. Bielskis, kin., Marijampols aps., prie Kazl Rdos mik 1945.VII. enkavedist nukankintas: pakabintas u koj ant medio ak, galva kita skruzdlyn. Bieseviius, 12, mokin., Kalesnyk k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII.12. Bikulius, kareivis, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Bimba Jonas, 1904, Vaitknuose, Kamaj vls., Rokikio aps., darb., nu. 1941.VI.24 Papartyns mike (5 km nuo Rokikio). Bingelis Jonas, 4, Margai, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. Bingelis Juozas, 29, kin., Bingeli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944 Bingelis Petras, 34, kin., Marg k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Bingelis Stasys, 32, kin., Rudnia, Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.10. Bingelis Vytautas, 22, kin., Purpli k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1947. Birgiolas Petras, kareivis, uvo 1941.VI.24 Varnos poligone, Alytaus aps. Bistrickas, ltn., uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Bitaraviius Viktoras, jaun. pusk., suaudytas 1941.VI.27. Blasikas, lenkas pabglis, 1941.VI.24 apie 1 km nuo Smlyns, Aljos mike, nukankintas.
156

Blaonien Zos, 48, kin., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.IX.l. Blaonis Kazys, 15, Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.IX.1. Blaonis Petras, 50, kin., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.IX.l. Blaonyt Monika, 20, kin., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.IX. 1. Bluseviius Antanas, Kauno aps., Viesulo" dalinio part., 1945 suaudytas. Bobeleviius Juozas, 26 , kin., Ziliniki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.14. Bondinskas, Skersabalio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945. Bondien, darb., Kriktn dv., Pabaisko vls., Ukmergs aps., prie plento ZarasaiDaugpilis, Aljos mike, 1 km u Smlyns, nukankinta 1941.VI.24. Boriseviius Vincentas, 1887, Bebrinink k., Paeeri vls., Vilkavikio aps., Teli vyskupas, kankintas Vilniaus kai., suaudytas 1946.XI. Boza Vacius, 19, kin., N. drija, Alytaus vls., nu. 1945.IV.15. Bratnas, P., kav. ltn., uvo kovose 1944. Braukyla Jonas, 1911, Duset m., Zaras aps., part., uvo kautynse 1946, Duset apyl. Brays Antanas, 1920, Rokikis, nuautas 1941.VI.26. Bredelis, jaunuolis i Kauno, 1941/44 Kleboniki mike nuautas bolevik partizan. Brundza Vincas, Dambavos k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.12. Brusokas Adomas, 36, darb., Naujienos, Gudeli vls., Mari jampols aps., nu. 1944.X.14. Bubel Steponas, 1920, Alsdiuose, Teli aps., kin., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikelyje. Bubnys Vincas, Skersabalio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.1X13. Buionis, arno" rinkt, part., 1948 uvo kautynse Vilkinink k., Leipalingio vls., Sein aps. Buionis Viktoras, Butelin k., Veisiej vls., Sein aps., Vytenio" tvnijos part. tabo vir., uvo 1951. Buys, 1941.VI. suaudytas Sedoje, Maeiki aps. Buius Kostas, 1922, Kairiki k., Tryki vls., iauli aps., amat m-los mokinys, Raini mikelyje nukankintas 1941.VI.24/25 nakt.
157

Budnas Jonas, Alytaus aps., Varnos apyl. part., uvo kautynse 1948.XI. Budginas Vladas, Raseini aps., Krai apyl. part., 1946 uvo kautynse Kareiviks vnk., Krai vis. Budraitis, a. 50, plk. ltn., Teli m. ir aps., komendantas, 1944 uvo nuo komunist vi kartu su savo snum. Budrien, Seda, Maeiki aps., nukankinta 1941.VI.25. Budrys Petras, 1945.III uvs Plateli apyl. part. brio vadas. Bga Pranas, Vilnius, 1941 suaudytas. Bugailikis Vilius, imoni girioje apsuptas nusiov 1952.X. 13. Buika Tadas, Seda, Maeiki aps., suaudytas 1941.VI. Bujanauskien Agota, 80, darb., Balbierikis, Mari jampols aps., nu. 1945.IV.16. Bukantas Jeronimas, Dapi k., idik vls., Maeiki aps., 1946 uvs part. Bukeviius Vincas, 21, kin., Pilvingio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. Bulokas Vincas, 29, kin., Puvoi k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1944. Bulota Petras, Mielaiupio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IX.22. Bulovas Pranas, siuvjas, Juodups m., Rokikio aps., 1940/41 nuudytas vls. kieme. Bulviius Albinas, aviacijos kpt., Ukmerg, uvo 1941.VI.22/25. Bumblys Juozas, Lygi k., Plateli vls., Kretingos aps., nu. Raini mikely 1941.VI.24/25. Bundza Vincas, Vilkabds k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Buneviius Jonas, 35, kin., Gelan k., Birtono vls., Aly taus aps., nu. 1941.VI.25. Bunga Stasys, iauli aps., Jonikio apyl. part., iduotas 1954/55 susisprogdino. Bunga Vytautas, iauli aps., Jonikio apyl., part., iduotas 1954/55 susisprogdins. Burkas, Zarasai, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Burlinskas Jonas, 42, Kabeli I k., Marcinkoni vls., Aly taus aps., nu. 1947. Burneikis Juozas, 26, kin., Demeniki k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.III. Buteikis Severinas, 1911 m., kunigas, Taurags aps.,
158

Ervilko vikaras, 1941.IV.6 suimtas, kalintas Kauno s.d. kai. Dl baisi kankinim ijo i proto, 1941.VI.23 ijo laisv, proto neatgavs mir S. Kalvarijoje. Butnas Julijonas, 1915, Dovyd k., Joniklio vls., Bir aps., urnalistas ir rezistencijos kovotojas, 1951.IV.19 paraiutu nuleistas Kazl Rdos mikus, slptuvje, tarp Grikabdio ir Leki, aki aps., apsuptas 1951.V uvo nuo nuod ampuls. Butkeviius Adolfas, prekyb., Kaunatava, Luoks vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. Butkeviius Viktoras, 40, kin., Subartoni k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946. Butkus Antanas, virila, suaudytas 1941.VI.29. Butkus Jonas, Ubali k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VII. Butkus Leonas, 1885, tarnaut. Batiki k., aki vls. ir aps., uvo kaljime 1946.1. Butmnas, iauli aps., Uventyje, buv. mokyki, sargas, aulys, 1941.VI sukilimo dalyvis, II ok. metu uvs part., lavonas pamestas ant miestelio grindinio. Butrimaviius Bronius, 27, kin., Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1945.III. Butrimaviius Jonas, 24, mokin., Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1945.III. Butrimaviius Pranas, 25, kin., Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1945.III. Buividaviius Bronius, 53, tarnaut., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.II.7. Buznas Vladas, 37, kin. i Dzirmiki k., Miroslavo vls., Alytaus aps., Dainavos" apyg. Juozapaviiaus" tvnijos part. vadas, uvo 1947.1.11 Radin k., Miroslavo vis. Buas Kazimieras, 56, kin., Lop k., Baisogalos vls., Kdaini aps., nu. 1949.

Chmieliauskas Juozas, Zarasai, mkt., ats. ltn., auli brio vadas, nuautas 1941.VI.25. Cibulskis Jurgis, i Panevio aps., part., uvo 1944.XII.28 kautynse aliojoj Girioj prie Daukn k., Subaiaus vls., Panevio aps. Cicnas Kazys, savanoris, buv. vls. viraitis, kin., policijos tarnaut., Imbradas, Zaras aps., 1942/43 vaiuojant i nam, monos akivaizdoje, bolevik agent nuudytas. Cijnlis Vytautas, Vilniaus Karo mokyklos karinas, 1941.VI.24 suaudytas ties Amena.
159

aplikas Adolfas, 23, siuvjas, Noruli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. aplikas Jonas, 36, Vinknins k., Daug vls., Alytaus aps., 1945.XI.12 numarintas badu. aplikas Tadas, 45, kin., Samunikio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946. glys Juozas, 20, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak, aps., nu. 1945.II.7. epnas Pranas, Velaiki k., Daugaili vls., Utenos, aps., uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. erniauskas Jonas, 34, kin., Rakatansk k., Daug vls., Alytaus aps., nukankintas 1945.XII.15. ipkus Jonas, kin., Punia, Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1945.III.7. ias Vytautas, 20, kin., Puvoi k., Merkins vls., Aly taus aps., nukankintas 1947. yius Juozas, 36, kin., Rymn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945. ebetaviius Kazys, 38, darb., Narav k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. elius Juozas, 1919, Luoks m., Teli aps., gyv. Pribitkos k., Tvri vls., Teli aps., kareivis, sugautas bgant per sien, Arm. Karo tribunolo Vilniuje 1941.XI.15 nuteistas suaudyti. Malons praymas SSSR aukiausios tarybos 1941.IV.29 atmes tas. elkys Kazys, prekyb., Jurbarkas, Raseini aps., kan kintas deginant padus, sulauant kaulus. uvo kaljime. eponis, kpt., Raseini aps., Vaidoto" rinkt. part. vadas, uvo kautynse 1948.11. Pamituvio k., Ariogalos raj. epukaitis Vladas, 33, Jurgiki k., Alytaus vls., nu. 1945.11. epulis Jonas, apie 40, Stankn k., Pandlio vls., Rokikio aps., part., uvo 1951.V Varliki mike, Pandlio vis. epulis Juozas, kin., Kleboniki k., Kauno aps., suau dytas 1940/41. erapas Vincas, kin., Treioni k., Trak aps., bolevik suaudytas I ok. metu. erkeviius Jonas, Sargins k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.9. erniauskas Antanas, 1914, altkalvis, Rokikis. 1941.VI.26 Apuotos mikely nuudytas: nukirsti deins rankos pirtai ir ipltas gabalas galvos kiauo. ernockis Motiejus, Juodbdi k., Veiveri vls., Marijam pols aps., nu. 1946.XI.6.
160

esiulis K., kalintas Pravieniki darb. stov., 1941 m. pavasar priirtoj primutas ir nuautas. esnokaviius, stud., part., Smilgi apyl., Panevio aps., uvo kautynse 1945.III. iapas Romualdas, Kaunas, 1944 rus gatvj nuautas. ibiras Antanas, jaun. puskar., 1941.VI.24 uvo Vilniuje. iras Bronius, 23, fotogr., Burokaraist, Merkins vls., Aly taus aps., nu., 1945. irvinskas Boleslovas 1962.IX.26 Kaune nuteistas mirti ir suaudytas. iuiurka B., venionliai, II pas. karo metu nuudytas. iupas Juozas, 24, kin., Strazdiki k., Jiezno vls., Aly taus aps., nu. 1945.VI. iurinskas Andrius, 1907, Kaiiadori vls., Trak aps., mkt., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikelyje. iuas Antanas, 1922, Rietavas, Teli aps., mokinys, aulys, skautas, nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. iuas Pranas, Aliejai, Raseini aps., I ok. metu nukankin tas Raseini kai. kieme. Dabainskas Juozas, Topetiki k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Dabrila Justinas, 1905, Naik vnk., Vilkavikio vls., kunigas, fil. dr., Vilkavikio kun. sem. prof. ir dvasios vadas, nu. 1941.VI.22 Budavons mike, Lankeliki par., Vilkavikio aps. Dabuleviius K., 25, kin., Simnas, Alytaus aps., nu. 1946.X.19. Dabuleviius Vincas, 22, kin., Simnas, Alytaus aps., nu. 1947.VI.19. Dagelis Jonas, g. Tryki vls., Teli aps., nuov. vachm., 1943 mike viekely komunist nuautas. Dagys Kazimieras, 1915, altkalvis, Juodup, Rokikio aps., 1941.VI sukilmo dalyvis, 1965.XI Rokiky nuteistas mirti ir suaudytas. Dailid, kareivis, uvo 1941.VI.24 netoli Daug, Alytaus aps. Dailidnait Albina, Main k., Prien vls., Mari jampols aps., nu. 1945.V.13. Dakneviius Stasys, 1904., Vaiteli k., Gargd vls., Kre tingos aps., kin., auli b. vadas, pavasarininkas, Raini mikelyje nukankintas 1941.VI.24/25. Dalbokas Viktoras, 1911, Norkn k., Kraki vls., Kdaini aps., kin., aulys, part., suaudytas 1944.XII.17. Dalbokas Vincas, Kraki m., Kdaini aps., part., suaudytas 1944.XII.17.
161

Dambauskas Antanas, 28, kin., Roii k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1945.IV. Dambrauskas Jonas, part., Juozapaviiaus1* dalinio va das, uvo 1947. Dambrauskas Jonas, kin., Bakaleriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.IX.1. Dambrauskas Vaclovas, 1879, kunigas, garbs kan., Kurn klebonas, 1941.VI.23 nukankintas: akys ibadytos, rankos ilautos ir nuautas. Danuleviien Malva, 47, kin., Ratnyia, Druskinink vls., nu. 1941. Danuleviius Alfonsas, 21, kin., Ratnyia, Druskinink vls., nu. 1947. Dapkus Petras, kareivis, 1941.VI.24 uvo Varnos poligone. Darakeviius Sergiejus, kareivis, 1941.VI.24 uvo ties Valkininkais, Trak aps. Dargis Kazys, 1941.VI.25 besitraukiani rus Viek niuose, Maeiki aps., sumutas ir pakartas. Dargis Leonas, 1941.VI.24 nu. Viekniuose, Maeiki aps. Daubaras Antanas, 14, Zaras aps., Baibi pr. mok. aiktje 1941.VI.24 suaudytas. Dauda Petras, 28, kin., Burboni vnk., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.VIII.18. Daugla Jonas, 1909, venteerio vls., Sein aps., kunigas, Kaiiadori vysk., Stirni par. administratorius, aulys, suaudytas 1941.VI.27. Daukantien, 18, Pravieniki d. stov. tarnaut., suaudyta 1941.VI.26 Pravienikse. Dauka Pranas, 1914, uolins k., Skaudvils vls., Taurags aps., mkt., aul. brio vadas, nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. Daukys, buv. polic., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvs Kaerginje, Kauno aps. Daunoras Jurgis, Ziegdri k., Balbierikio vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Daunoras Kazys, 55, kin., Liciki k., Jiezno vls., Alytaus aps., 1945.VIII.12 nukankintas kaljime. Degesys Juozas, 27, kin., Vioni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.VI.6. Degutis Albinas, Palavanio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV. Degutis Kazys, Marijampols aps., Balbierikio apyl. Dzk rinkt. Vaidoto" part. dalinio vadas, uvo 1946.VI. Balbierikio apyl.
162

Denceviius Petras, 29, darb., Jononi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.III. Dekus Stasys, 34, kin., Gruonyk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944.IX.19. Deveikis, Uulnio k., Taujn vls., Ukmergs aps., 1941.VI.24 apie 1 km u Smlyns, Aljos mike nukankintas. Dibisteris Antanas, 1904, Gribn k., Gargd vls., Kre tingos aps., ats. j. ltn., mkt., aul. brio vadas, 1941.VI.24/25 nakt Raini mikely nukankintas. Dipinigyt Danut, gail. sesuo, Marijampols aps., nu. 1946. Didik Juozas, 50, kin., Ginakiemio k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.9. Didiulis Jonas, 1941.VI. bgani i Lietuvos bolevik nu. Panevyje. Diksait Bron, 1924, Boguiki k., Alovs vls., Alytaus aps., Dainavos" apyg. Geleinio Vilko" rinkt, part., uvo kautynse 1949.XI.26. Dima Kostas, 22, kin., vikeli k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.8. Dirs Albertas, 14, Sakoni k., Daug vls., Alytaus aps., nu.. 1945. VIII.7. Dirs Bronius, 39, kin., Karliks k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.4. Dobelis, Nirtaii k., Radvilikio vls., iauli aps., 1947 rus prie Radvilikio nuautas, o jo mona nukankinta. Dokus Justas, 1925, Kaune baigs gimn., 1945.III. sava noris prancz legione Indokinijoj, pasibaigus sutarties laikui, ryiui su Lietuva palaikyti vyko Lietuvon ir ten uvo. Donla Alis, Kretingos aps., Skuodo apyl. part., uvo 1948. Dovainis Jonas, Bir aps., Salamiesio apyl. part. brio vadas, uvo 1949. Dovydaitis Juozas, kin., Tabariks, Garliavos vls., Kauno aps., 1945.V.19 Kaune ruso karininko nuautas. Dranginis Motiejus, 68, kin., Rudn k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1946.IX.17. Drevinskas, stud., 1941.VI.25 nu. Biruose. Drulia, Lukiki k., Pakuonio vls., Kauno aps., nuautas 1947. Drulien, kin., ir jos 4 m. vaikas, Lukiki k., Pakuonio vls., Kauno aps., nuauti 1947. Drulyt Marija, Lukiki k., Pakuonio vls., Kauno aps., nuauta 1947. Drupas Stasys, jaun. puskar., venionli aps. rinktins, mir nuo aizd 1941.VII.2.
163

Dubeika Juozas, kareivis, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Dubinskas Leonas, Gipn k., Duset vls., Zaras aps., II okup. metu su visa Seim nuudytas, trobesiai sudeginti. Dubosas Bronius, piemenukas, Joniliki k., Kauno aps., suaudytas I okup. metu. Dudnas Jonas, polic., Zaras aps., uvo kautynse su oku pantais 1944X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Dudonis Antanas, Topetiki k., Sasnavos vls., Marijam pols aps., nu. 1945. Duka J., mokyt., venionliai, II pas. karo metu nuudytas. Dulius Jonas, 31, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.IX.4. Dumbliauskas Bronius, 35, Luksnn k., Alytaus vls., 1945.11 suimtas mir kai. Dumbliauskas Juozas, 36, kin., Luksnn k., Alytaus vls., nu. 1945.IX. Dumbliauskas Vaclovas, Radin k., Alytaus vls., part., uvo 1947.XII.8 Toloki k., Mirslavo vls., Alytaus aps. Duseviius Petras, 25, kin., Vaikantoni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.8. Dvarionas Jonas, nuo Salant, Kretingos aps., 1948 susiaudant sueistas ir buomis umutas. Dzenkauskait Bron, 22, kin., kvoni k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.111.12. Dzenkauskas Vytautas, 24, kin., kvoni k., Birtono vls., Alytaus aps., nukankintas 1946.XII.23. Dzidzeviius, Dainavos" apyg. part., uvo 1945.XII. Alovs vls., Alytaus aps. Dziekeviius Jonas, agr., Trak aps., part., uvo 1941.VI.22 Dziekowski, dr., apie 70 m., Vilnius, deportuojant Rusij mir Vilniaus gel. st., traukiny 1941.VI.14/15. Dzikas Juozas, Kdaini aps., Grinkikio apyl. part. Kstuio" brio vadas, uvo II ok. metu. Dzikas Pranas, 1940/41 m. nu. Josvainiuose, Kdaini aps. Dzikas Vacys, 1940/41, nu. Josvainiuose, Kdaini aps. Dzimida Jonas, 24, i Veisiej, Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 Pravienikse suaudytas. Dzingelis Vincas, 30, kin., Matieoni k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.II.5. Dziuskeviius Kazys, 40, i Veisiej, Pravieniki priv. darb. stov. priirtojas, 1941.VI.26 Pravienikse suaudytas.
164

Denkaitis Jonas, 1906, aviac. ltn., su mau part. breliu gindamas nuo rus Aleksoto tilt uvo 1941.VI.23. Dervit Bron, kin., Pievagali k., Alytaus vls. ir aps., nu. 1947.VII.17. Eibutis, i Tirkli, telef. lin. priirtojas, Seda, Maeiki aps., taisant telf. laidus, 1941.VI.22 nuautas Rupeiki dv. griovyje. Eidimtas Adolfas, 1915, Smilgi k., arn vls., Teli aps., ltn., rezistencijos veikjas, nuo 1944 m. LLA vadas, nu. 1945 Vilniuje. Eidimtas Stasys, 1917, Smilgi k., arn vls., Teli aps., part., 1945 uvo Kantaujo k. laukuose, arn vis. Eidukeviius Vladas, 1891, Kaune, dailininkas, uvo Kaune 1941.VI.23. Eiroius Pranas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Valkinink vls., Trak aps. Franka Antanas, 38, darb., Medvii k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.1.1. Franka Motiejus, iudiki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.VIII.17. Fridmanas Edvardas, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Gabreviius Antanas, Dambavos k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.V. Gabruseviius Povilas, savanoris, sargas, Zarasai, 1945.VI.25 Zaras kai. kieme nuautas. Gaidys, stud., I ok. metu nu. Upaliuose, Utenos aps. Gaidys Jokbas, 33, seninas, Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps.-, nu. 1944. Gaidys Jonas, 37, kin., Raudoniki k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IV.8. Gaidys Jonas, 23, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus- aps., nu. 1944. Gaidys Jonas, 22, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Gaidys Mikas, 57, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Gaidys Tomas, 21, mkt., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1945. Gaigalaitis Valteris, 1897, Endriui k., Smalinink vls., 165

Paggi aps., agronomas, docentas, 1945 rus suaudytas V. Prsuose. Gailius, dar 1952 Rietavo mikuose veiks part., uvs kautynse. Gailius Vaclovas, Taurags aps., part. brio vadas, uvo kautynse 1952.X Gvald k., ilals raj. Gailius Vaclovas, 1900, Geraini k., Plungs vls., Teli aps., gyv. Didvyi k., Plungs vls., kin., nukankintas 1941.VI.24/25 nakt Raini mikely. Gainait Elena, 18, kin., Damanoni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1947.III.19. Gaiauskas Andrius, 25, Negirvos k., Ariogalos vls., Kdaini aps., kin., part., uvo kautynse 1945.1 Grau mike. Gaiauskas Antanas, 33, Negirvos k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., a. 1944 Kaldas Juodi mike suimtas, tar dant umutas. Gaiauskas Apolinaras, 24, Negirvos k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvs kautynse 1945.1 Grau mike. Gaiauskas Jeronimas, Negirvos k., Ariogalos vls., Kdaini aps., stud., part., uvo 1945 Ariogalos vls., Paginiavo vnk. Gaiauskas Simas, 23, Negirvos k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvo kautynse 1945.1 Grau mike. Galius Zigmas, 30, mkt., Valakliai, Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1946. Galinis Antanas, polic. vyr. vachm., uvo II ok. metu Trak aps. Galinskas, 20, kin. Paginiavo k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvs kautynse 1945.1 Grau mike. Galinskas Bronius, 23, kin., Paginiavo k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvs kautynse 1945.1 Grau mike. Galminas Antanas, a. 1919, kin., Kliuki k., Upynos par., Taurags aps., part., II ok. metu nuudytas ilalje. Galminas Jonas, kin., Kliuki k., Upynos par., Taurags aps., part., uvs 1947 ar vliau. Garbaraviius Klem., Puiki k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VI.8. Garbys Jonas, i Vyeli k., Salako vls., Zaras aps., vdriks aul. brio vald. pirm., mkt., eimiai, Kdaini aps., 1941.VI.14 suimtas, atsisak vykti i Lietuvos, mirtinai sumutas ir mestas vyrduob, po 2 d. mir. Garmus Martynas, 27, darb., Daunor k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IX. Gaudutis Augustinas, Kretingos aps., Darbn vls., sekret., auli veikjas, 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely.
166

Gaulia, kin., Jas k., Duset vls., Zaras aps., part. talkininkas, nuautas 1944 m. ruden, Markn k. Gauronskis, a. 30, kin., Avili k., Papils vls., iauli aps., 1941.VI.26 suaudytas u Papils m. Gauronskis, a. 30, iaudins eigulis, Papils vls., iauli aps., 1946.VI.26 suaudytas u Papils m. Gavelis Petras, 34, kin. Melnytls k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.V.16. Gavnas Vytautas, Suvalkijos part. Tauro apyg. Vytauto" rinkt, vadas, uvo 1949 prie Vityio. Gavulis Petras, ltn., 1941.VI.24 suaudytas venionyse. Geionis Vaclovas, kin., Pikuki k., Butrimoni vls., Aly taus aps., nu. 1945.VI.1. Gedmintas Jonas, 1924, Gailaii k., vknos vls., Tau rags aps., 7 kl. mokin., 1941.VI.21/22 nakt savo namuose bol. pasieniei nukankintas: priritas sode prie obels, apdegintas ir perautas per galv. Gedvilas F., ltn., uvo kovoje Ryt Lietuvoje 1943 m. Geiba Antanas, a. 1913, darb., iuli k., Zapykio vls., Kau no aps., suaudytas 1941.VI.26 Pravieniki priv. d. stov. Gelinis Ignas, alpropi k., Krai vls., Raseini aps., Kre tingos aps. mokes. inspekt., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikelyje. Gembutas Bronius, Skuodiks part., uvo 1948. Genedi Mauas, a. 34, Lieplauks bn., Teli aps., Pravieniki priv. darb. stov. priirtojas, 1941.VI.26 suaudytas. Geneviius Povilas, 22, Rumiki vls., Kauno aps., Pravie niki priv. darb. stov. priirt., 1941.VI.26 suaudytas. Gergelis Matas, Stuomen k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Gerulaitis Stasys, 63, atvyks i JAV Drobs" fabr. akci ninkas, kin., Mikolina, Veliuonos vls., Kauno aps., Pravieniki priv. darb. stov. 1941.VI.26 suaudytas. Gerulis Vincas, iauliki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.IX.6 Giedraitis Jonas, 18, kin., Kazimieravo k., Daug vls., Alytaus aps., nukankintas 1944.VII.16. Giedrikas Jonas, Marijampols apyg. teismo teisjas, II okup. metu suaudytas. Gylys Juozas, Elzbiecinkos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.VI.7. Gineikis, part., bol. Jonavoje nuteistas mirti. Girys Balys, 1923, Marciuniki k., Duset vls., Zaras aps., part., uvs 1945 Jaskoniki vnk.
167

Girdinas Stepas, 1908, Spiraki k., eduvos vls., Pane vio aps., ltn., Panevio aps., aliojoj Girioj part. dalinio va das, uvo kautynse 1945.IX. Glaudelis Vacys, 1941.VI nuudytas Petrainuose. Glavickas Juozas, 27, kin., Puvoi k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1944. Glazauskas Henrikas, 1918, Ber dv., Kdaini aps., Sedos vid. mok. ratin., aulys, 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. Glinskas Petras, jaun. puskar., uvo kautynse su okupan tais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Glovackas Pijus, 1902, Bartinink vls., Vilkavikio aps., I ok. metu komisar tarybos pirm. pav. ir valst. plano komis, pirm., 1941.VI. bol. suaudytas. Glunda, Seda, Maeiki aps., suaudytas 1941.VI. Gluinskas Juozas, 23, kin., Gluosnink k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1947.IV.19. Grabys I ok. metu mir iauli kai. Graiinas Juozas, 28, darb., Serijai, Alytaus aps., nu. 1947.X.14. Gramba Jonas, 23, kin., Dekoni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.VII.19. Grauelis Juozas, 61, mkt., Rockiai, Serij vls., Alytaus aps., nu. 1946. Grainskas Pranas, kareivis, nu. Pabradje, venioni aps., 1941.VI.25. Graiai, 2 broliai i Rakn k., Duset vls., Zaras aps., part., 1945 m. iem uvo ant Sart eero, netoli Kriaun; uvu siems ipltos akys ir padtos prie lavon. Graulis Juozas, nu. I ok. metu Kauno kai. Grybauskas Vladas, buhalt., I ok. metu suaudytas. Gricius, Vilniaus Karo mokyklos karinas, uvo 1941.VI.25 netoli Labanoro. Grigaitis Petras, altinink k., Prien vls., Marijampols aps., nu. II ok. metu. Grigalaviius Adolfas, 28, mokyt., Miknin k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Grigalinas Antanas, 1941.VI nu. iauliuose. Grigalinas Kazys, 1912, Pavitinyje, iauli aps., ltn., veant Sibir 1941.VI.22 nuautas tarp Vilniaus ir Vilnijos, kai band pabgti. Grigas Jonas, 21, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Grygelis Alfonsas, aulys, Gelgaudikis, aki aps., nu. 1941.VI.21.
168

Grigonis Antanas, 32, kin., Pelekoni k., Jiezno vls., Aly taus aps., su. 1945.IV. Grigonis Vincas, 29, kin., Pelekoni k., Jiezno vls., Aly taus aps., 1945.IV Jiezne nukankintas: suritomis rankomis mestas ugn. Grikeviius Fulgencijus, 1902, Galmini k., Degui vls., Zaras aps., gydyt., uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Grimalauskas Petras, Stuomen k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Grimalauskas Vincas, Stuomen k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Grinceviius Bronius, Ramygalos vls., Panevio aps., auli brio vadas, 1941.VI. sukilli vadas, po karo uvs part. Grikonis Jonas, 50, kin., Paberyns k., Simno vals., Aly taus aps., nu. 1946.III.19. Grikonis Vacius, 20, kin., Paberyns k., Simno vls., Aly taus aps., nu. 1946.III.19. Grianauskas Jonas, 1913, Pilkn k., Jint vls., Rokikio aps., 1941.VI.24 nukankintas Papartyns mike (5 km nuo Rokikio). Gromickas Romanas, puskar., uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Gruas Vincas, 1908, kunigas, 1950 nuautas Trykiuose. Gruauskas, Alytaus aps., Seirij part. batai, vadas, uvo 1946 ar vliau. Grutas, 1941.VI. nuudytas S. Kalvarijoje, Marijampols aps. Gruzdys Antanas, Zirmiki k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Gruauskas Meislovas, dvarininkas, Pabaisko vls., Ukmergs aps., 1941.VI.24 prie plento ZarasaiDaugpilis, Aljos mike, nukankintas. Gudaitis Edvardas, 26, i Veisiej, Pravieniki priv. darb. stov. priirt., suaudytas 1946.VI.26. Gudaitis Justinas, kin., Suvalkijoje, II ok. metu suaudytas. Gudas Teofilius, imoni girioje veikusi part. brio vadas, apsuptas 1952.X.13 nusiov. Gudauskas Antanas, Ilauas, Prien vls., Marijampols aps., nu. 1944.XI.1. Gudauskas Pranas, I ok. metu nu. Gargduose, Kretingos aps. Gudaviius, Taurags raj., PurvikiPaaltuonio mi kuose veiks part., uvo kautynse 1945.VII.
169

Gudeliai, 2 broliai, Bilaii k., Duset vls., Zaras aps., part., uvo kautynse 1945. Gudynas Leonas, ivavods k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.12. Gudynas P., stud., Kaunas Aleksotas, 1941.VI sukilimo dalyvis, uvo Linksmadvary 1941.VI.23. Gudynas Vytautas, Gustaityns k., Prien vls., Marijam pols aps., nu. 1947.II.5. Gudonis Antanas, 1911, Panevio aps. ligonins gyd. nu. Panevio NKVD patalp rsyje 1941.VI.26. Gudukas Vytautas, 20, kin., Nedzing, Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945. Gudinas, kin., I ok. metu nukankintas Raseini kai. Gudinas Antanas, Akmeniki k., Girkalnio vls., Raseini aps. Jo lavonas rastas Raseini kai. 1941.VI.24. Gudinas Kazys, part., 1945 Ariogalos vls., Paginiavo vnk., pateko pasalas ir uvo. Guiga J., venionliai, II pas. karo metu nuudytas. Gulbinai, 2 broliai, A. Panemuns sanator. kio darb., 1941.VI.24 Paaislio mike nuudyti akys idurtos, lieuvis nuplautas. Gulbinas Antanas, kareivis, 1941.VI.23 uvo Vilniuje. Gumauskas Juozas, 50, kin., Sauln k., Simno vls., Aly taus aps., nu. 1946.XI. Gumauskas Vincas, ltn., uvo 1941.VI. Gureviius Antanas, stud., 1941.VI. Kaune uvs part. -sukillis. Gustaitis Pranas, 1910, Vainuto m., Taurags aps., kunigas, Vievn klebonas (Teli aps.), suimtas 1946.1, kalintas Vilniaus kai., suaudytas 1946.XI. Guauskas Pranas, 1911, Teli aps. ipotekos jst. ved., auli, skaut veikjas, 1941.VI.24/25 nakt Raini mikely nukankintas. Gvazdauskas Andrius, kin., 8 ha sav., Basoni k., Kauno aps., nukankintas I ok. metu. Gvazdauskas Stasys, Basoni k., Kauno aps., suaudytas I ok. metu. Ilakojis Jonas, suaudytas 1941.VI Linkuvoje, iauli aps. Ilius Julius, 20, kin., Daujotu k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., 1945.1. uvs kautynse Grau mike. Ilius Vytautas, kin., Daujotu k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., pasinaudojs amnestija" legalizavosi, 1945 ruden prie Purvi upelio nukautas.
170

Indrilinas Mamertas, 1920, Gataui k., Vabalninko vls., Bir aps., mir part. laisvs kovoje 1946. Indrukien, a. 26, Pravieniki priv. darb. stov. tarnaut., 1941.VI.26 suaudyta. Ikauskas Petras, 31, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1945.IV.7. Ivanauskas Fioktistas, kareivis, uvo 1941.VI.24 ties Valkininkais, Trak aps. Ivanauskas Julius, 23, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Ivanauskas Rokas, 33, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Ivanauskas Vincas, 36, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Ivanauskien Marija, 25, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Ivokis-Ivakeviius Leonas, Kelms vls., Raseini aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, part., uvo 1946 Kareiviks vnk., Krai vls., Raseini aps. Jablonskis Juozas, 1911, Udrabi k. Mosdio vls., Kretingos aps., buv. polic., 1941.VI.24/25 nuudytas Raini mikely. Jacunskas Balys, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Jagminas Adolfas, 1911, Trykiuose, iauli aps., buhalt., nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. Jagminas Bronius, grandinis, uvo 1941.VI.23 Valkinink vls., Trak aps. Jakavonis Alfonsas, 22, kin., Manyios k., Druskinink vls., nu. 1945. Jakavonis Vytautas, 1922, moksleivis, Randamoni k., Druskinink vls., Alytaus aps.; pasitrauk vakarus; paraiutu nuleistas part., 1945.II.2 uvo kautynse Pieriki k., Merkins vls., Alytaus aps. Jakineviius Petras, Vazgaikiemio k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.5. Jakomai, 2 broliai, part., 1948 uv kautynse Alsdi vls., Teli aps. Jakys Mykolas, kin., aulys, Utenos aps., Vyuon apyl., part., ant Karts kalno 1945.V.12 suaudytas. Jaktas Jonas, kin., savanoris, ats. j. ltn., Tver aul. brio vadas, Raini mikely nukankintas 1941.VI.24/25. Jaktis St., I ok. metu kalintas Kaune, II ok. pradioje emaitijoje pakartas.
171

Jakubauskas, I ok. metu Joniklio kai. nuudytas. Jakuionis Dominikas, Pajiesio k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1947.VII.8. Jakutaviius, Dzkijoje, part., uvs 1949 pavasar Manknli k., Lazdij raj. Jakutaviius Liudas, 23, kin., Balkasodis, Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1946.11.14. Jakutis, Taurags aps., Gaurs apyl., part. brio vado pav., uvs 1948.XII.25. Jakutis Bronius, kareivis, uvo 1941.VI.23 u Palukns. Janaviius Tadas, 1941.VI. sukilimo dalyvis Uventyje, iauli aps., suaudytas 1943. Janiukas Aleksas, 27, i Veisiej, Pravieniki darb. stov. priirt., 1941.VI.26 suaudytas Pravienikse. Janiukien Pran, i Veisiej, 1941.VI.26 suaudyta Pravienikse. Janius V., mokinys, Radvilikis, iauli aps., I ok. metu nuudytas. Jankauskas Aleksas, darb., 1941.11.17 suimtas Brenki k. Alsdi vls., Teli aps., Raini mikely nukankintas 1941.VI.24/25. Jankauskas Antanas, 32, Narav k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.VI.20. Jankauskas Bronius, kareivis, uvo prie Merkio ups 1941.VI.23. Jankauskas Julius, ltn., uvo 1941.VI.23 ties Vydnais. Jankauskas Juozas, Radvilikis, iauli aps., I ok. metu tardant nukankintas. Jankeviius Mykolas, 1913, puskar., 1941.VI.23 uvo Vilniuje. Janknas Pranas, kultrtech., Papil, iauli aps., suaudytas 1941.VI.26. Janonis, ltn., Rudi k., Kamaj vls., Rokikio aps., Auk taitijoje part. vadas, II ok. metu sueistas, suimtas ir nukankin tas. Januleviius Jonas, Masaliks k., Druskinink raj., Dzkijoje veiks part., uvo kautynse 1949, Merkins apyl., Aly taus aps. Januleviius Vladas, 29, kin., Cecervins k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944.XII. 19. Janulis, 1941.VI. nu. iauliuose. Januas, kareivis, uvo 1941.VI.26 Pateroni k., Alovs vls., Alytaus aps. Januauskas Bronislovas, kin., Miein k., Krinino vls., Bir aps., nu. 1945.111.12.
172

Januka Alfonsas, 27, Salant vls., Kretingos aps., Pra vieniki priv. d. stov. priirt., suaudytas 1941.VI.26 Jaraminas Jonas, 31, polic., Kanikai, Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.10. Jarueviius Adomas, kin., Krn k., Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1946.11. Jarueviius Alfonsas, kin., Pikuki k., Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1947.III. Jasas Tomas, kin., buv. Klabu k. vals. viraitis, Kvdarnos vls., Taurags aps., nu. 1941.VI.24. Jasinskas Antanas, 19, kin., Pasernink k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV. Jasinskas Jonas, darb., Vilkavikio aps., autuv buomis umutas 1947.II.9. Suskaldytas galvos kiauas, itakyti smegenys. Jasiukeviius, Alytaus aps., Merkins apyl. part., uvs kautynse 1949. Jasiukeviius Antanas, afarkos k., Jonavos vls., Kauno aps., aulys, nuautas Retoili mike 1941.VI.22. Jasinas A., Vilkavikis, 1940 kalintas Kauno s. d. kai., suaudytas. Jasinas Petras, Panevys, prie cukraus fabr. nu. 1941.VI.24. Jasinas Stasys, Bir girioje part., uvs 1954 Rasin mike, Pandlio vls., Rokikio aps. Jazokas Vladas, 1920, Pasvalyje, Bir aps., ltn., uvs aliosios" part. rinkt, vadas. Jeys Domininkas, 1896, . Lietuvoje, kpt., Piet Lietuvos part. vadas, 1947.VIII.il Punios ile apsuptas kovodamas uvo. Jekeviius Antanas, Topetiki k., Sasnavos vls., Marijam pols aps., nu. 1945. Jelenskis Antanas, irvintos, Ukmergs aps., nuautas 1941.VI.23. Jezukeviius Alfonsas, 17, kin., Noruli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Jezukeviius Pranas, 26, kin., Purpli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Jocys Stasys, 1901, Pitkikio k., Endriejavo vls., Kretingos aps., vargonininkas, vliau krautuvin., nukankintas Raini mikelyje 1941.VI.24/25. Jokbaitis Petras, Kaziks k., Taurags aps., apyl. part. ryininkas, uvs 1951. Jokubauskas Bronius, Armeniki k., Serediaus vls., Kauno aps., 1941.VI. sukilimo dalyvis, part., uvo 1949.
173

Jokubauskas Modestas, Armeniki k., Serediaus vls., Kauno aps., 1941.VI. sukilimo dalyvis, part., uvo prie 1949.XII. Jonaviius Vladas, 24, kin., Varstocik, Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1945.IX. Joninas Kazys, Vart k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.XII.8. Jonuka Juozas, virila, uvo 1941.VI.29. Jonuka Pranas, Vabalninkas, Bir aps., part., uvo prie 1951.X. Joskandras Jonas, 22, Darbnai, Kretingos aps., Pravieniki priv. d. stov. priirt., suaudytas 1941.VI.26. Josmantas Antanas, buv. Maeiki aps., Ylaki polic., nuov. vachm., part. dalinio vadas, uvo kautynse 1945. Juknaitis Edvardas, 38, karininkas, Viecin k., Druskinink vls., nu. 1947. Jukneviius Andrius, 1882, kunigas, Alytaus aps., Merkins klebonas ir dekanas, 1941.VI.24 u Kaiiadori m., pamikj suaudytas. Juoys Juozas, Pakuprio k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1944.XII.2. Juoys Kazys, Pakuprio k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.11.22. Juodis, Raseini raj. part., uvs kautynse 1945 Papari mike. Juodsnukis, Daunori k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945. Juodsnukis Andrius, Pagirli k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VII.1. Juodsnukis Juozas, motina Ona, 70, snus Pranas, dukt Petron, kin. i Skuigs k., ilavoto vls., Marijampols aps., 1945.VII.2 nuudyti ir trobesiai padegti. Juodsnukis Petras, Pagirli k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VIII. Juodbalis Jonas, spaustuvs darb., 1941.VI. uvs sukilimo dalyvis. Juonys Alfonsas, 40, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Aly taus aps., nu. 1945.IX.15. Juonys Jonas, 36, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu.1945.IV.4. Juozaityt Marcel, Grabavos k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1945.VII.8. Juozapaviien Ona, snus Vincas, I ok. metu Kaune nuauti. Juozaponis Kazys, 40, savanoris, teisininkas, 1941.VI,
174

veamas Sibir, Vilnels gelein. g. st. bands organizuoti tre miamj ivadavim, nuautas kai atidarinjo vagon duris. Juraviit Izabel, Iman k., Balbierikio vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VIII.5. Juriukonis, 28, kin., Bagdononi k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV. Juriukonis Antanas, 28, kin., Lapi k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1944.XII.10. Jureleviius Albertas, 18, kin., Cimanin k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946.V.19. Jureleviius Kostas, kin., buv. aulys, Utenos aps., Vyuon apyl. part., uvs kautynse 1945.V.12 Vyuon mike. Jureius Kazys, Gudeli k., Veiveri vls., Marijampols aps., nu. 1946. Jureviius, a. 1926, Salantai, Kretingos aps., 1944 nukautas ties Plateli eeru. Jurgaitis Simas, 1910, Gudirvi k., Skaudvils vls., Taurags aps., buv. polic. vachm., part. skyr. vadas, nu. 1952. Jurgaitis Teofilis, Joniklis, Bir aps., I ok. metu nuautas. Jurgaityt, Paupinio k., Skaudvils vls., Taurags aps., part., uvo II ok. metu. Jurgeleviius Adolfas, 35, altkalvis, Nedzing, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Jurgelionis, Svdas vls., Rokikio aps., nukautas 1941.VI sukilimo metu Duokikyje. Jurgelioniai, 3 broliai, Svdas vls., Rokikio aps., 2 part. ir 1 rmjas, visi nukauti 1945 ar 1946 m. Jurgutis Bronius, 1917, Kiaupiki k., Darbn vls., Kre tingos aps., kunigas, vikaras ir kapelionas Maeikiuose, benedamas maist sueistiems part. emaitijoje uvo 1944.X. Jurkeviius Jonas, nu. 1941.VI Obeliuose, Rokikio aps. Jurkeviius Vytautas, Narav k., Balbierikio vls., Mari jampols aps., nu. 1946.VIII.23. Jurkonis Antanas, grandinis, uvo 1941.VI.23 Paeimens poligone prie Pabrads, venioni aps. Jurka Petras, Kuro k., Leki vls., aki aps., KazlRdos mikuose Gel. Vilko rinkt, vieno part. dalinio vadas, susisiek su i Vakar grusiais part. vadu J. Luka ir J. Butnu, uvo 1951 mike tarp Grikabdio ir Leki. Jurkait T., Debeiki m., Utenos aps., suaudyta 1941.VI.24. Jurkus Leonas, 1905, kunigas, 1954 nuautas Nerimdaii bk., Nevarn vls., Teli aps.
175

Jusas Julius, part., nuautas 1944.XII.13 ar 14 d. Pievagali k., Alytaus vls., Jusas Julius, kin., Strieli k., Alytaus vls., nu., 1944.X11.17. Juka Algirdas, 21, kin., Ginioni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.1.20. Juka Antanas, g. Jaiagali k., Subaiaus vls., Panevio aps., apyl., part. vadas, uvo Gitn mike 1950 ar 1951. Juka Stasys, Pavandenio apyl., Varni vls., Teli aps., part., 1948 Daukant k. sueistas mir. Juknas, a. 1924, Jukn k., Duset vls., Zaras aps., nuautas 1945 netoli Avili. Jukeviius Balys, 40, polic., Trasnyko k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Jukeviius Juozas, 23, kin., Obelijos k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1946. Jukeviius Kazys, krautuvin., suaudytas 1941.VI Vilin k. Jukeviius Petras, 40, kin., Sapiegikio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Jukeviius Vincas, Pakuonio vls., Kauno aps., part., suaudytas 1945. Juznas Albinas, Ukmergs aps. part., uvo 1952. Kanas Jonas, 42, kin., Kanik k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.V.11. Kadukeviius Vaclovas, Krosnos vls., Marijampols aps., part., uvo kautynse 1945.V. Kairys Feliksas, 55, kin., Rudikiai, Bir aps., kalintas Biruos, 1941.VI.28 nudurtas netoli Astravo dv., Pakumpari mikely, lieuvis iplautas. Kairys Jaroslavas, a. 1914, Vainin k., Duset vls., Zaras aps., kin., aulys, pavasarininkas, ats. pusk., 1941.VI. sukilimo dalyvis, part., 1945 m. kai. nuudytas. Kairys Jonas, 1924, Vainin k., Duset vls., Zaras aps., part., uvo 1944 Antazavs ile. Kairys Petras, nu. 1941.VI.25. Kairiktis Simas, kaljimo sargas, I ok. metu nukankin tas Kaune. Kalanta Romas, 1953, XI kl. mokin. ir darb., Vilijampol Kaunas, 1972.V.14 Kauno m. sode, apsipyls benzinu, susidegino aukdamas Laisvs Lietuvai". Kalda Juozas, 44, kin., Ruden k., Gudeli vls., Marijam pols aps., nu. 1947.VI.16.
176

Kaldinskas Simonas, uvo I ok. metu. Kalinauskas Jonas, 24, kin., Slabadl, Alovs vls., Aly taus aps., nu. 1945.VII. Kalinauskas Severinas, kareivis, 1941.VI.27 gindamas Kupik sueistas ir paskandintas. Kalinauskas Vincas, Auktosios k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1946. Kalpokas, j. ltn., uvo 1941.VI.29 Varnos poligone, Alytaus aps. Kalpokas Juozas, 28, mkt., Nerav k., Druskinink vls., pogrindio veikjas, nu. 1946. Kalpokas Kazys, 1907, Jokbikio vnk., Juodupio vls., Rokikio aps., mkt., part. brio vadas, nukankintas 1951. Kalpokas Vladas, verslininkas, Juodup, Rokikio aps., I ok. metu nu., nuplautas lieuvis. Kamandulis Adomas, 37, kin., Bukauiks k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.XII.23. Kamandulis Alfonsas, 40, kin., Bukauiks k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1944.VIII.13. Kamiaitis Juozas, Dambavos k., Iglikli vls. Marijam pols aps., nu. 1945.IV. 12. Kaminskas, Jonikio vls., iauli aps., nuautas 1941.VI.25. Kaminskas Adomas, 23, kin., Petrausk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.25. Kaminskas Jonas, Puiki k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.24. Kaminskas Kostas, mkt., part. brio vadas, uvo kautynse 1945. Kanapinskas Vincas, kareivis, uvo 1941.VI.23 tarp Varnos ir Eiiki. Kanclerius Kostas, Puiki k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.24. Kanclerius Leonas, Puiki k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VIII.24. Kaneviien Zinaida, gail. sesuo, Panevys, nu. 1941.VI.26 NKVD patalp rsyje. Kankeviius Petras, puskar., uvo 1941.VI.23 Micknuose. Kanopa Petras, 16, kin., Skomant k., Juodups vls., Rokikio aps., I ok. metu nuudytas, akys idurtos. Kantakeviit Albina, 3, Dusmenliai, Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IX. 19. Kapoinas Andrius, 16, Kaiiadori gimn. mokin., Kertaunink k., iemari vls., Trak aps., 1941.VI.25 durtuvais ubadytas.
177

Kapoinas Andrius, (tvas) Kertaunink k., iemari vls., Trak aps., nu. 1941.VI.25. Karaleviius Kazys, 23, kin., Spindiaus k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IX.5. Karalinas Vincas, I ok. metu nuudytas Panevyje. Karalius Juozas, altupio k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1947.VI.18. Karalius Jurgis, Prienlaukio k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.7. Kazlauskas Pranas, Taurags aps., ilutsilals apyl. part. brio vadas, uvo kautynse 1948.IV Gerviks k., ilals raj. Kardelis Povilas, Kretinga, 1941.VI.24/25 nakt nukankin tas Raini mikely. Kardiauskas Juozas, 29, kin., Kriokinink k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1946. Kareka Jonas, jaun. puskar., uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Kareiva Vytautas, 1927, Urbant k., Bbleli vls., aki aps., 1944 suimtas, labai sumutas, grs gavo nerv pakrikim, irdies lig, mir 1946.X.ll. Karklauskas Leonas, 16, Keturkiemi k., Kraki vls., Kdaini aps., nuautas 1941.VI.14, suimant iveti Sibir. Karklauskas Vytautas, 17, Keturkiemi k., Kraki vls., Kdaini aps., 1941.VI.14 suimant iv. Sibir Krakse nuautas. Karklauskien-Lebedyt, kin., Keturkiemi k., Kraki vls., Kdaini aps., suimta iv. Sibir, 1941.VI.14, suinojusi apie savo dviej sn nuovim, dl irdies smgio mir Kdainiuose. Karlait Apolonija, 16, Kriovi vkm., Duset vls., Zaras aps., 1943.XI iniekinta, nuauta, namas padegtas. Karoblis Jonas, jaun. puskar., Pasvalio vls., Bir aps., uvo kautynse su okupantais 1944.X.6 prie Sedos, Maeiki aps. Karosas J., aviac. ltn., uvo bolevikams iaulius bombar duojant 1944. Karpaviius Vladas, part., 1967.V.17 nuteistas mirti, suaudytas. Karsokas Juozas, 32, kin., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.12. Karsokas Vladas, 25, kin., Paradukio k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1947. Karvelis, 19, Med. Strvininkai, Trak aps., 1941.VI.25/26 nakt nukankintas mike, iemari vls. Ibadytos akys, nuplautas lieuvis. Karvelis Jonas, nu. 1941.VI Kamajuose, Rokikio aps.
178

Kasiulionis Antanas, 21, kin., Gudoni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.IV.23. Kasparaviius Jonas, 21, kin., uklij k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.20. Kasparaviius Vladas, Pentupi k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.27. Kasperaviius, aviac. ltn., emaitijoje Kstuio" apyg. part. vadas, uvo kautynse 1947.IV.9 Taurags raj., Bataki mike. Kasperaviius Antanas, Marijampols aps., Veiveri apyl. part., 1947.III.5 uvo kautynse Jurginiki k., Garliavos vis. Kaelionis Simas, 41, kin., Balksodis, Miroslavo vls., Aly taus aps., nu. 1947.III. Kata Vincas, 24, kin., Ilginink k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1947. Katasinas, gelk. polic. vir. I ok. metu kalintas Kauno s.d. kai., suaudytas. Katilius Viktoras (eslovas?), I ok. metu kalintas NKVD kai. Kaune ir nuudytas. Katinas Antanas, kin., Lelin vls., Utenos aps., II ok. metu bol. nuautas savo paties kyje. Katkauskas Petras, 24, kin., Barn k., Obeli vls., Rokikio aps., nu. II ok. metu. Katkus Kazys, kin., ats. kav. vachm., Plateli aul. brio vadas, Paeeri k., Plateli vls., Kretingos aps., 1941.VI24/25 nukankintas Raini mikely. Kaukuolien Elena, 72, kin., Kanik k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VI.21. Kaukuolis Aleksandras, 32, kin., Kanik k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VII.26. Kaulinis Vincas, Bilin k., Vyuon vls., Utenos aps., buv. polic. vald., aulys, 1941.VI apyl. sukilimo vadas, nuo 1944.VII part. vadas, 1949.III sueistas pateko okup. rankas, suaudytas. Kauneckas Kleofas, Kebiki k., imkaii vls., Raseini aps., kareivis, suimtas, kai. labai kankintas. 1941.11.28 nuteistas suaudyti, malons praymas atmestas. Kaupait Salomja, 1905, vargd. ss. kongr. nar, nuauta 1941 Ukmergje. Kaupas, kpt., nu. 1945. Kaupinis Antanas, 40, kin., Barauciks k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946. Kavaliauskait Ona, 23, Kalnn k., Gudeli vls., Mari jampols aps., nu. 1946.VIII.16. Kavaliauskas, Senauio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VII.4.
179

Kavaliauskas Antanas, 1941.VI Kaune uvs sukilimo dalyvis. Kavaliauskas Stasys, Senauio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945. Kavaliauskas Vaclovas, 26, Raudoniki k., Alytaus vls., Dainavos" apyg. part., laikr. Aukuras" redakt., besipriein damas ginklu uvo slptuvje Punios mike 1947.VIII.il. Kaveckas Vladas, a. 1890, teisininkas, iauli notaras, aulys, nukankintas 1941.VI.24/25 Raini mikely. Kavolius Bolius, ratininkas, Raini mikelyje nukankin tas 1941.VI.24/25. Kavolius Petras, aulys, Plungs vls., nukankintas 1941.VI.24/25 nakt Raini mikely. Kazakeviius Albinas, Pentupi k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.27. Kazakeviius Andrius, Stuomen k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.12. Kazakeviius Juozas, 40, Takniki k., Alytaus vls., nu. 1946. Kaznas Kstutis, ltn., 1941 nu. prie Adutikio, venioni aps. Kaziuknas Stasys, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Kaziukonis Ipolitas, 31, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.II.7. Kazlauskas, part. ryininkas, uvo 1945.VI.13/16 Vari mike, Alytaus vis. Kazlauskas, daboklje nudurtas, lavonas 1948 rastas apkasuose prie Plungs, Teli aps. Kazlauskas Andrius, Maldabdio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.9. Kazlauskas Antanas, kin., aulys, Suvievo dv., Zaras aps., 1943 Atajevo brio desantinink nuautas pakely i Zaras namus. Kazlauskas Jonas, 1930, Matieoni k., Birtono vls., Alytaus aps., dr., prof., kalbininkas lituanistas, klastingai nu. Vilniuje 1970. Kazlauskas Levas, part., uvo Simno apyl., Alytaus aps. Kazlauskas Povilas, kin., Stalgn k., Teli vls., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. Kazlauskas Povilas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Kazlauskas Stasys, kin., Puzoni k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1946.III.6. Kazlauskien Magd, 42, kin., Puzoni k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. prie 1947.VII.
180

Kazokas Motiejus, Marijampols aps., Balbierikio apyl., Vaidoto" dalinio part. skyr. vadas, uvo 1946. Kaukauskas Andrius, 1900, Kaune, visuomenininkas, buv. Kauno ani 22 aul. br. vadas, I ok. metu suimtas, ani automob. garae nukankintas. Kdykas Mikas, 1888, iauliai, kalintas iauli kai., nuudytas. Kedys Juozas, Reiupio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945. Keliuotis Norbertas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Varnos poligone, Alytaus aps. Kelmickas Stasys, 1910, Kilupi k., Kdaini aps., virila, Karo tribunolo Vilniuje 1941.IV.26 nuteistas suaudyti. Kelmonas Povilas, iauliki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.X.2'. Kenzra Aleksandras, 1916 m., ats. puskar., Grajausk k., Raseini aps., part., uvo puolant Betygal. Kemzra Zenonas, 1909, nuo Ariogalos, Kdaini aps., karininkas, Vilniuje 1962.X.10 nuteistas suaudyti, kad 1941 pabgo i raud. armijos ir tarnavo savis. daliniuose. Kerelis Pranas, i Pandlio, Rokikio aps., Jonikio pato vir., II ok. metu kalintas Kauno kai., kankintas ir po met mir. Kiauk Antanas, 27, kin., Paginiavo k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvo kautynse Grau mike 1945.1. Kiauk Jonas, 30, kin., Paginiavo k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvs kautynse 1945.1 Grau mike. Kybartas Meys ir jo 4 sns, visi part., uvo II ok. metu. Kibildys Liudas, 20, darb., Janoni k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945.V. Kiburys Jonas, kareivis, uvo 1941.VI.23 tarp Eiiki ir Valkinink, Trak aps. Kilikeviius Jonas, 46, kin., Medvii k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.V.6. Kiliokas Petras, Taurags aps., Skaudvils apyl., Mickiks mike veikusi part. gr. vadas, uvo kautynse 1952 ruden. Kymantas, eigulis, Kaubri k., Kurn vls., iauli aps., ir jo' mona nu. 1944.VIII. Kymantas Pranas, Vizgirdaii k., Gruzdi vls., iauli aps., jo mona ir 3 dukrels nu. 1944. Kirklauskas Vincas, 21, mokin., Gelan k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1947.II.3. Kirkutis, Teli aps., polic. vadas, 1944 uvo nuo bol. vi. Kiknas Bronius, kareivis, suaudytas 1941.VI.
181

Kivlaitis Vytautas, 1922, Stok k., virgdaii vls., aki aps., kin., part., 1947.V.25 kautyni metu uvo Paberupi k., Bubleli vls., aki aps. Kizeviius Karolis, kin., aulys, Luoks vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Klegeris, 1941.VI suaudytas Akmenje, Maeiki aps. Kleinatauskas Vladas, 27, kin., Guobini k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945. Kleiza Juozas, Paiudiki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.V.9. Kleiza Jurgis, Pakampiki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1947.11.15. Kleizait Anastazija, Pakampiki k., Prien vls., Mari jampols aps., nu. 1947.11.15. Kleponis Antanas, 30, traktoristas, Levn k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV. Kleponis Bronius, 25, darb., Levn k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.XI. Klibien, ats. kpt. Adolfo mona, 1941.VI veant Sibir, Teli g. st. vagone utroko. Klydia Stasys, 48, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nuautas 1945.IV.7. Klimas Antanas, 22, kin., Pelekoni k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV. Klimas Antanas, Pakuprio k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.VI.9. Klimas Antanas, Ilauas, Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.-2. Klimas Viktoras, kin., Krun k., Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI. Klimaauskas Alfonsas, 24, kin., Jieznas, Alytaus aps., nu. 1945.XI. Klimaauskas Juozas, 28, kin., Bdnyk k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1944.X.14. Klimaauskas Stasys, Kurmiki k., Merkins vls., Alytaus aps., part. skyr. vadas, uvo 1948/49 m. iem. Klimaviius Jonas, 26, kin., Gudeli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944.XII.29. Klimaviius Juozas, 26, darb., Atesnyk k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1946. Kliuninkas Liudas, 33, kin., Aviieni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII. Kmita Pranas, 27, kin., Aljai II, Raseiniai, nukankintas Raseini kai. kieme I ok. metu.
182

Kochanauskas Bronius, kin., Skuodo vls., Kretingos aps., buv. Apuols aul. brio vadas, 1940 Skuode suimtas, perautas, veant ligonin mir. Kokauskas Petras, 36, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946. Kolba Meys, 1901, irvint m., Ukmergs aps., 1941.VI.24 nukankintas u 3 km nuo Zaras. Koninas Jonas, jaun. puskar., uvo 1941.VI.25 Pabra dje, venioni aps. Konit, Gvald k., Kvdarnos vls., Taurags aps., nu. 1941.VI.24. Korsakas Jonas, 19, mkt., Trasnyko k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Korsakeviius, buv. Kauno s.d. kai. adm. vir. pav., 1941.III-IV Petrain kapinse nukankintas: sumutas, isukta dein ranka, veide keliolika durtuv dri, dein ausis nupiauta, krtinje kryminis pivis, autas galv. Korza Balys, 1902, Nevarnuose, Teli aps., Plateli (Kretingos aps.) pato vir., Raini mikelyje 1941.VI.24/25 nukankintas. Kovaliauskas Antanas, 23, kin., Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part., uvo kautynse prie Seilin k., Seirij vls. 1946.IV.10. Kovaliauskas Juozas, Balksodio k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part., uvo prie Kriktoni k. 1947 vasar. Kralikas Narbutas, a. 23, moksleivis, Barn k., Obeli vls., Rokikio aps., nu. II ok. metu. Kraujelis Antanas, 1941.VI sukilimo dalyvis Ramygaloje, Panevio aps., part., uvo 1965.V. Papikio k., Molt vls., Utenos aps. Kregd Konstantinas, 1896, Lyglaukiu vnk., Bir aps., mkt., visuom. veikjas, uvo 1947.111.26. Kreivnas, nu. S. Kalvarijoje, Marijampols aps., 1941.VI. Kreenka Mykolas, kareivis, suaudytas 1941.VI u atsisakym trauktis Rusijon. Kriauinas Bronius, Marijampol, I ok. metu nukankin tas. Kriaunulis Jonas, 25, kin., Rudnia, Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1947. Kriaunulis Kleofas, 40, kin., Rudnia, Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1947. Kriaunulis Stasys, 21, kin., Rudnia, Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1947. Krikinas Jurgis, stud., Amintos k., Prien vls., Marijampols aps., 1945 mir kaljime.
183

Kripa, Kairioni k., Duset vls., Zaras aps., po karo savo km. laukuose uvs part. Krisiuleviius Stasys, 30, kin., Vioni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.VIII.6. Krisiuleviius Viktoras, 37, kin., Vioni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.8. Kriinas Jurgis, 34, mechanikas, Ziliniki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.12. Kritapaviius Antanas, 24, kin., Bukauiks k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.VII.19. Kritaponis Juozas, a. 1912, kpt., Ukmergs aps., part. vadas, 1945.1, uvo kovoje. Krikas Danielius, u dalyvavim 1941.VI sukilime Kupikyje 1967 nuteistas suaudyti. Krivickas Alfonsas, a. 1901, kin., ekamiesio k., Duset vls., Zaras aps., 1946 kovose uvs part. Krivickas Bronius, mkt., Suosto k., Bir aps., ir jo 2 broliai uv part. Krianauskas Bronius, 1922, Plungs vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 Raini mikely nukankintas. Krukauskas Benediktas, aulys, girininkas, 1943 m. pabaigoje bolevik nuudytas. Krukonis Vaclovas, 17, kin., Ilginink k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. Krukonis Zigmas, 20, kin., Ilginink k., Merkins vls., Alytaus aps., nu., 1944. Krungleviius Jonas, Krateliki k., Veiveri vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV. Kruinskas Pranas, Mozriki k., Veiveri vls., Marijam pols aps., nu. 1946.VI.24. Kruinskas Vytautas, Mozriki k., Veiveri vls., Mari jampols aps., nu. 1946.VI.7. Kubilius Adomas, 24, kin., Daukant k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VI. Kubilius Algimantas, a. 12, Sili k., Zapykio vls., Kauno aps., nuautas bol. partizan 1944.VII. Kubilius Antanas, a. 1910, Sili k., Zapykio vls., Kauno aps., suaudytas bol. partizan 1944.VII. Kubilius Jonas, 32, kin., Daukant k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.1. Kubilius Juozas, 24, kin., Daukant k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VI. Kuinskas Albinas, 24, kin., Birtonas, Alytaus aps., nu. 1946.11.19.
184

Kuinskas Albinas, 23, kin., kvoni k., Birtono vls.,


Alytaus aps., nu. 1946.11.14!

Kuinskas Alfonsas, Taurags aps., ilals-iluts raj. part. brio vadas, uvo 1947.VII. Kuinskas Petras, kvoni k., Marijampols aps., Vaidoto" gr. part. brio vadas, uvo kautynse 1952 Simno apyl. Kuinskas Pranas, 30, kvoni k., Marijampols aps., Vaidoto" part. gr. vadas, uvo kautynse 1948 ar vliau Simno Balbierikio apyl. Kuys Antanas, 26, kin., Siponi k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. II ok. metu. Kudarauskas Petras, 30, kin., Gudakiemis, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946. Kudarauskas Vincas, 37, kin., Puvoi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. Kudarauskas Vytautas, 20, kin., Gudakiemis, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946. Kukalis Antanas, darb., uvo Meteliuose, Alytaus aps., I ok. metu. Kuklierius Antanas, Stuomen k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Kukuka Bonifacas, 1941.VI sukilimo dalyvis Rokikyje, part., 1962.11 Rokikyje nuteistas mirti. Kulbis, kpt., komendanto pad., Taurag, 1940.VII.12 suimtas komendantros kieme nusiov. Kulikauskas Danielius, Kupikio gimn. mokin., nu. 1941.VI.24 Panevyje prie cukraus fabriko. Kulikauskas Kazys, 1919, Kepurn k., Plungs vls., Teli aps., kareivis, Vilniuje 1941.IV.l nuteistas suaudyti, malons praymas 1941.V.17 atmestas. Kulvinskas Bronius, Gudiki k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VI. Kunca Vacius, 26, kin., N. drija, Alytaus vls., nu. 1945.IV.15. Kunceviius Jonas, 28, kin., Daugird k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1945.1.10. Kundaviius Jonas, kin., savan., Vasakn k., Duset vls., Zaras aps., savo sodyboje uvs part. Kundrotai 3 broliai, nuo akynos, Gruzdi vls., iauli aps., nuudyti 1945-47. Kunkuleviius, uvo kovoje su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Kuodis Feliksas, 23, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., part., nu. 1945.IV.25.
185

Kuodys Kazys, kareivis, uvo 1941.VI.24 Vilniuje. Kurapkis Jonas, kareivis, uvo 1941.VI.23. Kuras Juozas, kareivis, uvo 1941.VI.26 Petroni k., Alovs vls., Alytaus aps. Kuritnys Klemensas, Stuomen k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Kurkauskas Stasys, 37, darb., Geruli k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1946.VI.7. Kurkonyt Ona, 25, siuvja, Racieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946. Kurpaviius Vacius, 26, kin., N. drija, Alytaus vls., nu. 1945.IV.15. Kurtinaitis, Didvjo k., Raseini raj., part. rinkt, vadas, uvo kautynse 1948. Kua Leonas, 1909, Paplinks k., Sedos vls., Maeiki aps., buv. polic. ir aulys, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Kulys, Dainavos" apyg., Simno apyl. part. vadas, uvo 1945. Kutka Jonas, 24, kin., Julinavos k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.IX. Kutka Juozas, 22, kin., Julinavos k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.IX. Kuzineviius Jonas ir jo 2 broliai, visi 3 uv part. Trak aps. Kuzma Alfonsas, 1898, Sniegiki k., Duset vls., Zaras aps. part., suaudytas 1945. Kuzma Juozas, 1912, Paiegs k., Duset vls., Zaras aps., ats. pusk., part., uvo 1949-50 m. Kuzma Juozas, kultrtechnikas, Kaunas, Pravieniki priv. d. stov. 1941.VI.26 suaudytas. Kuzmaviius Romas, I ok. metu Kauno kai. nukankintas. Kuzmickas Vytautas, Duogi k., Pernaravos vls., Kdaini aps., part., 1946 uvo kautynse Lei apyl. Kvaraciejus Jurgis, 30, polic., es k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Kvaraciejus Viktoras, 42, kin., Dakukos k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. Kvaraciejus Vladas, 22, moksleivis, Noruli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Kvasauskas Jonas, Paraiupio k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Kvasauskas Juozas, Paraiupio k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Kvedaras, Grinkikio vls., Kdaini aps., part., uvo po karo.
186

Kvedaras Juozas, kin., Jodn k., Plungs vls., Teli aps., nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. Kvedaras Viktoras, 23, kin., Pilotiki k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1945.VII.19. Kvedaraviius Jonas, 1928, Neliuboni k., Alytaus aps., part., Alytuje 1951.XII.4 pakartas. Kvedaraviius Jonas, 32, Daukant k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII. Kvietinskas Jonas, Sargins k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.25. Kvietkauskas Petras, 35, kin., Sauln k., Leipalingio vls., Sein aps., nukankintas 1941. Kviklys Jonas, buv. aulys, Vyuon apyl., Utenos aps., part., 1945.V.12 uvo kautynse Vyuon mike. Labokas Juozas, 1905, Medeiki k., Veivirn vls., Kretingos aps., mkt., kalbininkas, bol. tardytoj sumutas mir 1949 Alytuje. Labutis Antanas, Likikli k., Alytaus vls., part., uvo kautynse 1947.XII.8. Labutis Klemensas, Maiuliki k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.V.4. Laibakojis, Panevio aps., Subaiaus vls., part. dalinio vadas, II ok. metu uvo kautynse. Laibinis Alvydas, Buckn k., Simno vls., Alytaus aps., part., uvo kautynse 1950.XI Monknli k., Lazdij raj. Lajauskas Matas, 1872, kunigas, Utenos aps., Molt klebonas ir dekanas, bolevik 1941.VI.28 netoli miestelio pelkje nuautas. Lapas Viktoras, 1917, Ukrainoje, inin., jr karininkas, ltn., 1941.VI. sukilimo dalyvis, prie Aleksoto tilto sueistas netrukus mir. Lapinskas, Pentupi k., Iglikli vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Lapinskas Jurgis, Jiestrakio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1946. Lapinskas Kazys, 32, Veter. gydyt., Gluosnink k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VI.12. Lapinskas Petras, Pavasaks k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945.VII.10. Laas Juozas, kin., Padustlio vnk., Duset vls., Zaras aps., po karo uvs part. Laas Stp., Mokn sovchozas, 1965.XI. Rokikyje nuteis tas mirti, suaudytas.
187

Lainis Pranas, Panevio aps., Subaiaus vls., prie Milin k. 1945.VI.24 kautynse uvs part. Laukus, nu. Biruose 1941.VI.25. Laudanskas, kin., nukankintas II ok. metu. Laukaitis Vincas, Padvariki k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945.V. Laukaitis Vytautas, Uosos k., Balbierikio vls., Marijam pols aps., nu. 1946.X.5. Laurinaitis, traukinio mainistas, Kaunas, Pravieniki priv. d. stov. suaudytas 1941.VI.26. Lauskauskas Antanas, I ok. metu nu. Kauno kai. Lauikas Adolfas, ltn., Vabalninkas, Bir aps., sukillis part. vadas, uvs 1941.VI.27 kautynse. Lazauskas Jonas, jo mona ir 2 vaikai, Eglupi k., Pajavonio vls., Vilkavikio aps., II ok. metu nuudyti. Legetaviius Stasys, 18, kin., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.V.15. Legetaviius Stasys, 34, tarnaut., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.IX. 1. Legus Jonas, kin., Punios, k., Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.18. Leipus Juozas, a. 1903, Klovikio k., Daugaili vls., Utenos aps., part., uvo kautynse 1945 Pikin k. laukuose. Leknickas Juozas, 31, darb., Radzyi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.19. Leknickas Kostas, 30, kin., Radzyi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.19. Leleius Justinas, 1917, Navasod k., Iglikli vls., Mari jampols aps., kunigas, Tauro apyg. part. kapelionas, slptuv enkavedistams uklupus, uvo 1947.IX.25 netoli Veiveri. Lelius Juozas, 29, kin., Palin k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VIII. Lengvinas Mykolas, 27, kin., Girinink k., Gargd vls., Kretingos aps., 1941.VI.24/25 Raini mikely nuudytas. Lenkaitis, puskar., uvo 1941.VI. Lenkauskas Kostas, 26, Salant vls., Kretingos aps., Pravieniki priv. d. stov. priirtojas ir jo mona 1941.VI.26 suaudyti Pravienikse. Lenkutis Petras, kin., Suvalkijoje, II ok. metu suaudytas. Lepeka Jonas, 39, Rakatansk k., Daug vls., Alytaus aps., 1945.X.29 mir badu kaljime. Levulis Vladas, 20, kin., Kriktonys, Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.1.3. Levnas Vaclovas, j. ltn., Vilnius, suaudytas 1941.VI.25 ties Amena.
188

Liaukeviius Adolfas, 30, kin., Radzyi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IX.27. Liaukeviius Juozas, 20, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.25. Liaukeviius Vladas, 20, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947.III.21. Liba Petras, puskar., nu. 1941.VII.7. Liepa Vytautas, a. 1924 m., Vilkija, Kauno aps., uvo 1941.VI. sukilime. Liesys Jonas, a. 1885, kin., kooperatininkas, Eiveni k., Duset vls., Zaras aps., part. talkininkas, 1945 suimtas, nu. Utenos kai. Lietuvininkas, Serbentyns k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.24. Lileikis Vytautas, 1915 m., sskaitininkas, aulys, jauna lietuvis, nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. Lilis Povilas, kin., I ok. metu nuudytas Domininkaukoj, Kauno aps. Linauskas Antanas, Pakiaulikio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.VII.9. Linauskas Juozas, Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VIII.3 Linauskas Povilas, Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VII.9. Linkeviius, 1941.VI sukilimo dalyvis, uvo Kaerginje, Kauno aps. Linkeviius Petras, kin., eduva, Panevio aps., 1940.VII rus nuautas jo paties nam sode. Linkeviius Stasys, I ok. metu nu. Paaislio mike. Lisauskas Juozas, Panevio aps., Kupikio gimn. mokin., 1941.VI.24 nu. Panevyje prie cukraus fabriko. Lisauskas Larijonas, mik inybos tarnaut., aulys, rus tautybs, Bd II k., Jonavos vls., Kauno aps., nu. 1944.VI.11/12 nakt Bd girinink. mike. Lisauskas Nikiforas, 58, eigulis, aulys, rus tautybs, Bd II k., Jonavos vls., Kauno aps., 1944.VI.11/12 nakt nuautas Bd girin. mike. Liauskas Vytautas, 1922, Virbalio m., Vilkavikio aps., kareivis, karo tribunolo Vilniuje 1941.IV.24 nuteistas suaudyti. Liauskas Vytautas, nu. 1941.VI epetos mike, Panevio aps. Liuberskis Juozas, Gaudiki k., agars vls., iauli aps., nu. 1945-47. Liuberskis Vincas, Gaudiki k., agars vls., iauli aps., nu. 1945-47.
189

Liuiza Juozas, A. Panemun Kaunas, nu. 1946.X.12 Veiveri NKVD. Lubickas, stud., part., Smilgi vls., Panevio aps., 1945.III uvo kautynse. Luinskas Antanas, 22, kin., Dubaklonio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.II.5. Lukauskas Pranas, 1909, kin., Gerduvn k., Gargd vls., Kretingos aps,, aulys, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Lukoeviius Albinas, 22, mokin., Likiava, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII.8. Lukoinas Pranas, 39, ats. karininkas, Likiava, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.30. Lukoius ir Lukoien, 1941.VI suaudyti Sedoje, Maeiki aps. Lukoius Klemensas, 1916, Grajausk k., Raseini aps., part., puolant Betygal uvo kautynse. Lukoius Valerijus, 1920, kin., Grajausk k., Raseini aps., Betygaloje uvs part. Lukoius Vladas, 1913, kin., aulys, Grajausk k., Raseini aps., Betygaloje uvs part. Luka Juozas, 1921, Juodbdio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., vienas i pai svarbiausi Lietuvos part. vad, du kartu pralaus gelein udang, inomas slapyvardiais Daumantas", Skrajnas", Skirmantas" ir kt., uvo 1951 mikuose tarp Maurui ir Prien. Luka Jurgis, 25, Juodbdio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., stud., part., nu. 1947.VI.13 savo tvikje. Luke Vincas, maaemis kin., Pakarpini vnk., Suba iaus vls., Panevio aps., po karo part. grups vadas, uvo kautynse Gitn mike. Luktaraupis, I ok. metu nuudytas Sedoje, Maeiki aps. Maceina Klemensas, Ginin k., Prien vls., Marijampols aps., part., 1947.II.5 uvo kautynse Jurginiki k., Garliavos vis. Mackelionis Floras, 27, kin., Sauln k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IV.8. Maculeviius Alfonsas, I ok. metu nukankintas Kazok k., Kauno aps. Maaitien Ona, nu. I ok. metu. Maiulis Kazys, kin., Jurbarko vls., Raseini aps., nuautas. Maiulis Stanislovas, 1893, Bimb k., Panemunlio vls., Rokikio aps., gydytojas, Panevio aps. ligonins dir. ir
190

chirurginio skyr. ved., nu. 1941.VI.26 NKVD patalp rsyje, Panevy. Majauskas Feliksas, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Makaraviius, a. 1925, Nedzing, Merkins vls., Alytaus aps., part., Dainavos" apyg., Kazimieraiio" rinkt, tabo narys, uvo kautynse 1949.IX.23 arnauiznos k., Alovs vls., Alytaus aps. Makarskas, Bumbli k., Duset vls., Zaras aps., part., 1945 uvs kautynse Vainin k. laukuose, Duset vis. Maknas Juozas, a. 1914, Kardok k., Kazl-Rdos vls., Marijampols aps., polic., bol. partizan nuautas 1944.VII Sili k., Zapykio v., Kauno aps. Malakauskas Liudas, 1920 Kontauiuose, nu. Raini mikely 1941.VI.24/25. Maleviien, telefonink, I ok. metu nuudyta Jonavoje, Kauno aps. Malinauskas Adolfas, suaudytas 1941.VI. Malinauskas Aleksas, 1941.VI sukilimo dalyvis, 1967 Kupikyje nuteistas suaudyti. Malinauskas Viktoras, 24, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.IV.17. Maliukeviius Antanas, 17, mokin., Aviieni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.IV. Maliukeviius Jurgis, 60, kin., Lataeeris, Druskinink vls., nu. 1944. Manceviius Juozas, 32, kin., nekui k., Alytaus vls., nu. 1945.IV. Marcinauskas Juozas, iobikis, Musnink vls., Ukmer gs aps., uvs part., minimas 1945/46. Marcinkeviius Domininkas, a. 40, kin., Pakryi k., Subaiaus apyl., part. vadas, uvo Gitn mike. Marcinkeviius Juozas, kareivis, uvo kautynse su okupantais 1944.X.6 prie Sedos, Maeiki aps. Marcinkeviius Leonas, Pavasaks k., Iglikli vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Marcinkeviius Pijus, 27, kin., Geni k., Alytaus vls., nu. 1945.X. Marcinkeviius Simonas, 34, darb., agariu k., Balbie rikio vls., Marijampols aps., nu. 1944.XII.24. Marcinonis Antanas, 23, kin., Garvn k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.XI.6. Marcinonis Jonas, a. 36, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.il. Marcinonis Kazys, 35, kin., Likiava, Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1947.IV.5.
19!

Mariulynas Juozas, 22, kin., Taukotiki k., Alytaus vls., nu. 1945.VI.9. Mariulynas Kazys, 37, darb., Medin k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Mariulynas Matas, 50, kin., Taukotiki k., Alytaus vls., nu. 1945.VI.9. Mariulionis, 40, kin., Masciuniks k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1941. Marinkeviius, nu. I ok. metu Vilniuje. Markelinas, Radin k., Miroslavo vls., Alytaus aps., 1947 kautynse uvs part. Markeviius Antanas, a. 1918, kin. Narvydi k., Daugaili vls., Utenos aps., suaudytas. Markulis Jonas, ltn., Didiosios kovos" part. rinkt, vado mjr. Svilo adjutantas, kautynse uvo 1945.III iobikio apyl., Ukmergs aps. Marknas, Baltriki apyl., Antaliepts vls., Zaras aps., II ok. metu suaudytas. Marknas Fortnatas, 22, kin., Naujasodio k., An taliepts vls., Zaras aps., suaudytas 1941.VI.14. Martanas Antanas, Melniyns vnk., Antaliepts vls., Zaras aps., suaudytas 1941. Martynlis Jonas, I ok. metu suaudytas Kamajuose, Rokikio aps. Masalskas Jurgis, 30, kin., Damantoni k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1946. Masionis Antanas, 24, kin., nekui k., Alytaus vls., nu. 1945.IV. Masys Jonas, 30, kin., vikeli k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1944.X. Masiulionyt Ona, Medin k., Balbierikio vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IX.20. Masiulis, Davaini k., Duset vls., Zaras aps., part., uvs kovoje savo sodybos kieme. Masiulis Bronius, a. 20, Tuit k., Vabalninko vls., Bir aps., kautynse uvs part. Masiulis Domininkas, 1907, kunigas, Tbins bk., klebo nas, ilals vls., Taurags aps., 1944.VIII.18 ruso oferio suvaintas. Masiulis Izidorius, 1870 Rusijoje, agronomas, visuomeni ninkas, kin., Gudikio dv., Kamaj vls., Rokikio aps., nu. Panevio kai. 1941. Masiulis Juozas, a. 30, Radvilikio m., iauli aps.,
192

Linkaii gel. st. vir., suaudytas Pravieniki priv. d. stov. 1941.VI.26. Masiulis Stasys, Zaras aul. rinkt, tarnaut., nuautas 1940.IX. Maskelinas Aleksas, 26, kin., Ginioni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI.2. Maskolenka Petras, Parvaini k., Luoks vls., Teli aps., nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. Maskolinas Jonas, Zarasai, nuautas Zarasuose 1941.VI.25. Maskolinas Vacys, 1915, Jas k., Duset vls., Zaras aps., saviv. tarnaut., 1941.VI.25 Zaras m. gatvje suaudytas. Maslaveckas Antanas, 28, kin., Margaravos k., Alytaus vls., nu. 1945.VI.9. Mataitis, I ok. metu nuudytas Kauno kai. Matiukas Antanas, kareivis, 1941.VI.25 nu. Pabradje, venioni aps. Matiukas Bruno, Kaunas, 1964.VII nuteistas mirti ir suaudytas. Matiukas Pranas, 1908, Maskvoje, 1962.IX.26 Kaune nuteistas mirti ir suaudytas. Matjoaitis Bronius, 1925, Auksui k., Barzd vls., aki aps., V kl. gimn., part., 1947.V.25 Paberupi k., Bbleli vls., aki aps., uvo kautynse. Matonis Juozas, 32, kin., Rocki k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1947.IV. Matukeviius Antanas, 60, kin., Petrausk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.20. Matukeviius Juozas, 30, kin., Petrausk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.4. Matukeviius Juozas, Trak aps., Onukio apyl., part. brio vadas, uvo kautynse 1945.IV Kanik k. Matukynas Jurgis, 53, eigulis, Uosos k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1944.XII.19. Matuleviius Antanas, Pagirli k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1946. Matuleviius Bolius, 23, kin., Mikabali k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII. Matuleviius Bronius, kin., Mikabali k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1946.VIII. Matuleviius Jonas, Alytaus aps., Merkins vls., Subartoni apyl. part. vadas, uvo 1949. Matuleviius Juozas, ilvios k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part., uvo kautynse 1948.1 Seirijoi k., Seirij vls.
193

Matuleviius Juozas, 1898, Lelin k., Debeiki vls., Utenos aps., ats. mjr., savan., nu. 1944 ties Ilauu, Mari jampols aps. Matuleviius Kostas, Ilauas, Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.2. Matuleviius Petras, Ilauo k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.2. Matuleviius Vytas, Bdiki k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945.V. Matulis Kazys, doc., 1941.VI uvs Kaune sukilimo dalyvis. Matuseviius Aleksas, 28, kin., Buin k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.1. Matuseviius Kazys, 72, kin., Medvii k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1947.11.18. Matuseviius Matas, Maiuliki k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV. Matutis Ignas, 1903. emaitijoje, kpt., Karo mokyklos Vilniuje kuop. vadas, suaudytas 1941.VI.25. Matuzeviius Kazys, kareivis, uvo 1941.VI.26 venionliuose. Matveiikas, 1941.VI sukilimo dalyvis Ramygaloje, Pane vio aps., II ok. metu uvs part. Mazaliauskas Balys, 20, mkt., Pilvingio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Mazetis Vacius, 30, kin., Bestraigiki k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1945.11. Mazurkeviius, I ok. metu bol. nukankintas Kauno kai. Maeika Bronius, 30, kin., stalius, liu k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvo kautynse 1945.1 Grau mike. Maeika Kazys, 22, kin., liu k., Ariogalos vls., Kdaini aps., 1945.1. Grau mike kautynse uvs part. Maeika Pranas, kin., Armoni k., Juodups vls., Rokikio aps., nu. I ok. metu. Maeika Vincas, 34, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1946.VIII.22. Maintas Pranas, nukankintas Raseini kai. kieme 1941.VI.22. Maiulis Vladas, 1912, Zukliki k., Duset vls., Zaras aps., buv. aulys, part., 1945.1 kai. suaudytas. Meius Leopoldas, 1962.IX.26 Kaune nuteistas mirties bausme ir suaudytas. Medinis Meys, a. 1909, lepei k., Daugaili vls., Utenos aps., part. brio vadas, 1944 uvo kautynse Pikiurn k. laukuose.
194

Meinorius Pranas, polic., Trykiai, 1943 mike, viekely TrykiaiPapil, bolev. nuautas. Meldauskas, Zaras aps., uvo 1943, kovodamas su desan tui. Jokuni k. laukuose. Mlinas Antanas, a. 21, kin., Mlin k., Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvo VI.25/26 Kama juose. Mlinas Jonas, a. 23, kin., Mlin k., Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis uvo VI.25/26 Kama juose. Mlinas Kazys, a. 25, kultrtechnika3, Mlin k., Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvo VI.25/26 Kamajuose. Merkelis Antanas, 1908, Eiveni k., Duset vls., Zaras aps., 1941.VI sukilimo dalyvis Dusetose, part., uvs kovoje 1945 lapi mike. Merkelis Antanas, a. 1912, Duset vls., Zaras aps., part., 1945 kovos metu suimtas ir kai. suaudytas. Merkelis Pranas, Zarasai, 1941.VI.25 komunist nuautas savo namo kieme. Merkeviius, kareivis, uvo 1941.VI.26 netoli Jonikio. Mickaitis Petras, Kantaliki k., Sasnavos vls., Marijam pols aps., nu. 1945. Mickeviius Alfonsas, a. 1914, Sedos vls., Maeiki aps., part., uvo Kaune, Mickeviiaus slnyje. Mickeviius Leonas, a. 1918, Sedos vls., Maeiki aps., part., uvo Kaune, Mickeviiaus slnyje. Mickus Juozas, 34, kin., Palekoni k., Jiezno vls., Alytaus aps., 1945.IV nukankintas: suritomis rankomis mestas ugn. Mickus Motiejus, 22, kin., Palekoni k., Jiezno vls., Aly taus aps., 1945.IV nukankintas: suritomis rankomis mestas ugn. Mickus Jurgis, Tartupio k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.XII.27. Mickus Kostas, inin., Zarasai, 1941.VI.25 bolevik nuautas Merkio namo kieme, Vilniaus g-vje. Micuta Jonas, Kunigiki k., Pajavonio vls., Vilkavikio aps., umutas II ok. metu. Mieldaien Ona, Zarstos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.1.17. Mieldays Albinas, Jiestrakio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.25. Mieldays Andrius, Zarstos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.1.17.
195

Mieldays Jonas, Zarstos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.1.17. Mieliauskas Pranas, 27, darb., Macki k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.7. Mielinas, Jas k., Duset vls., Zaras aps., 1945 uvs part. Jaskoniki vnk. Mielinas, Jas k., Duset vls., Zaras aps., part. 1950 umutas. Mielinas Jonas, mikininkas, Dirvon k., Juodups vls., Rokikio aps., I ok. metu nuudytas vls. kieme. Mieelis Bronius, 1924, Viencov vnk., Antaliepts vls., Zaras aps., po karo uvs part. Dauki apyl., Mosdio vls., Kretingos aps. Mikailionis Alfonsas, 30 m., eigulis, Viecin k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1947.II.5. Mikailionis Alfonsas, 24, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.XII.23. Mikailionis Jonas, 27, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.8. Mikailionis Kristupas, 20, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.IV. 17. Mikalauskas, kin., Lieplauk, Teli aps., nu. I ok. metu. Mikalauskas Stasys, puskar., uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Mikalkeviius Albinas, 23, kin., Varli k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IX.11. Mikalopas Stasys, 45, kin., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Mikelionis, Eeryn k., Merkins vls., Alytaus aps., part. ryininkas, nukautas 1945.11.12 Pieriki k. Mikelionis Pranas, 25, kin., Vainin k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1944.IX.9. Mikionis Vladas, 25, kin., Geli k., Gudeli vls., Marijam pols aps., nu. 1946.VIII.12. Miknius Stasys, Pakaremio k., Kaltinn vls., Taurags aps., part., 1946 uvo Kareiviks vnk., Krai vls., Raseini aps. Mikonis Vytautas, a. 20, Buoi k., Vabalninko vls., Bir aps., prie 1951 uvs part. Mika Juozas, 28, Kauno aps., Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, suaudytas 1941.VI.26. Mikulskien (iurlionio ansamblio vadovo Alfonso motina), Vyi vnk., Panevio aps., 1944 nukankinta: veidas ir galva sudauyta, knas supiaustytas ir subadytas, snariai isukinti; vyras, gavs irdies smg, po 11 d. mir. Mikulskis Stepas, Vyi vnk., Panevio vls., part., uvo kautynse 1944 m.
196

Mikuauskas Antanas, iauliki k., Prien vls., Marijam pols aps., nu. 1946.III.19. Mikuauskas Jurgis, iauliki k., Prien vls., Marijam pols aps., nu. 1945.X.2. Milaeviius Ottonas, plk. ltn., prievarta varomas Rusij, uvo 1941.VI.24 Adutikio m., venioni aps. Milaius Anupras, a. 63, Radvilikio ruoo vyr. kelio meisteris, nu. 1940. Mileris, part., uvo kautynse 1948.11 Pamituvio k., Ariogalos raj., Kdaini aps. Miliauskas Juozas, 27, Noruli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Miliauskas Juozas, 25, batsiuvys, Atesnyk k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1945. Miliauskas Vaclovas, 23, kin., Noruli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Milius, Bliutsaki k., Kretingos vls., 1940 rus kareivi nuautas. Milius Jonas, 1903, Plungje, Teli aps., batsiuvys, aulys, nu. Raini mikely 1941.VI.24/25. Miluauskas Klemensas, Vart k., Balbierikio vls. Mari jampols aps., nu. 1946.X.5. Milvydas Juozas, dipl. in., univ. lkt., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvo Kaune Aleksote. Miseviius Alfonsas, kareivis, 1941.VI.24 uvo ties Valkininkais, Trak aps. Misinas Jonas, buv. pasienio palic. vachm., part. vadas Trak, Ukmergs, Utenos, Alytaus ir venioni aps., uvo 1945/46. Misinien, part. vado Jono Misino mona, part., uvo kautynse 1945 prie Pigoni k., Musnink vls., Ukmergs aps. Mikinis Aleksas, a. 1901, Zokori vnk., Zaras aps., savan., aulys, nu. Baibi pr. mok. aiktje 1941.VI.24. Mikinis Juozas, 26, kin., Gudakiemio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Mikinis Kostas, Taujn vls., Ukmergs aps., II ok. metu uvs part. Miknas Antanas, Pakruojo vls., iauli aps., part., nu. po 1950. Mitruleviien Ieva, 70, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1947.VI.30. Mitruleviius Stasys, 28, darb., Skuri k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1947.IV.7. Mockaitis, Taurags apyl. 1945.VII kautynse uvs part.
197

Mockapetris Povilas, Prienlaukio k., Prien vls., Marijam pols aps., nu. 1946.IV.22. Mockapetris Simanas, Prienlaukio k., Prien vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.26. Mockeviius Jonas, 22, batsiuvys, Purpli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Mockus K., Juodaii k., Raseini aps., II ok. metu kautynse uvs part. Monstvilai, 2 broliai, teisininkas ir kin., i Pabers k., Varni vls., part., apsupti 1946 uvo Kareiviks vnk., Krai vls., Raseini aps. Montvydas Antanas, matininkas nuo Kretingos, 1941.VI.24/25 nuudytas Raini mikely. Morknas Antanas, Main k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.V.13. Morknas Jonas, Main k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.VI.13. Morknas Juozas, Main k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.1.12. Morknas Kazys, Main k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1944.VII.29. Morknas Vincas, Main k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.IX.6. Morozas Juozas, Taurags aps., part. kuop. vadas, uvo kautynse 1949.1 Kami k., ilals vls., Taurags aps. Motza Vincas, 35, kin., Makrick k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1947.IV.17. Motuzas Vladas, darb., Gaudikaii valst. kis, Teli aps., aulys, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Mozra Pranas, Drob k., Degui vls., Zaras aps., uvo kautynse su okupantais 1944.X.6/7 prie Sedos, Maeiki aps. Muralis Vladas, a. 20, kin., Mlin k., Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvs VI.25/26 Kama juose. Muraka Vincas, Kapstins k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1944.VIII. Mureika V., kareivis, Vilnius, nuo 1941.11.12 kalintas Lukiki kai. ir ten nukankintas.

Namiejnas Mykolas, imoni girioje veiks part., bunkeryje apsuptas, 1952.X.13 nusiov. Narbutas Antanas, 18, Galkaii k., Raseini raj., prie 1951.VII. uvs kautynse part.
198

Narknas Juozas, a. 35, Saki aps., Gelgaudikio aulys, uvo kovoje su rus pasienio sargybiniais ties Slavikais 1941.11.7. Narsutis Antanas, 1941.VI sukilimo dalyvis Ramygaloje, po karo uvs part. Narvydas, gimn. mokin., Kretinga, 1941.VI rus kareivi perautas mir. Natkeviius, 1941.VI nuautas Kud. Naumiestyje, aki aps. Naudinas eslovas, 25, darb., Perks k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1947.11. Naujokas Gravydas, 16, mokin., Seirijai, Alytaus aps., nu. 1946.IX. Navakas Antanas, Daujn vls., Bir aps., nu. 1941.VI.25, lavonas pakastas Astravo mike. Navickas, 1941.VI sukilimo dalyvis Ramygaloje, Panevio aps., po karo uvs part. Navickas Bernardas, 1930, Alytaus aps., Merkins gimn. 8 kl. mokin., part. brio vadas, uvo kautynse Alovs apyl. 1949.XI.26. Navickas Juozas, 45, kin., Purpli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Navickas Vladas, 26, meistras, Cibiliek k., Alytaus vls., nu. 1944.IX. Navikas Alfonsas, 27, kin., Duselnink k., Alytaus vls., nu. 1945.IV.12. Navikauskas Klemensas, Stuomen k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.12. Navikauskas Vincas, Stuomen k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.12. Navikeviius Jonas, ltn., 1941.VI uvo ties Adutikiu, venioni aps. Neciunskas Vincas, 49, ir mona 45, kin. i Taloki k., Alytaus vls., nu. 1944. Nennas Antanas, a. 1902, Zabiin k., Antaliepts vls., Zaras aps., savan., buv. vls. viraitis, kin., 1943 bol. part. nuautas savo namuose. Nevadninas (Navadninas?) Kstutis, i Ukmergs m., technikas, aulys, Zarasai, 1940.VI slp auli rinkt, ginklus, susektas. Jo lavonas surastas Zaras eere. tariama bolevik paskandintas. Nyktaitis Alfonsas, 1913, Virbalyje, Vilkavikio aps., aulys, stud., krim. polic. vald., 1941.VI sukilimo dalyvis Seirijuose, Alytaus aps., part., suimtas, 10 m. ibuvs Sibire, 1956 m. gro ok. Lietuv, po 4 m. vl suimtas ir 1961 Didj Penktadien nuudytas.
199

Norbutas Domas, 1894, Kivyli k., Akmens vls., Maeiki aps., savan., 1941.VI sukilimo dalyvis Akmenje, 1944 pasi trauk Vakarus; ekoslovakijoje pateko Soviet nelaisvn, 1946 grintas ok. Lietuv ir suaudytas. Noreika, nu. Kretingoje 1941.VI. Noreika Jonas, 1910, ukoni k., Pakruojo vls., iauli aps., kpt., teisininkas, Stutthofo kone. stov. kalinys, 1945.IV pateko rus rankas, grintas Vilni, part. vadas, Vilniuje 1946.IV suimtas ir nuudytas. Norinkeviius Jonas, 24, kin., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Norinkeviius Juozas, 29, polic., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1947.VI. Norknas Antanas, stud., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvs Kaune. Norkus Pijus, 1885, Jurk k., Paeeri vls., Vilkavikio aps., 19041920 gyv. JAV, grs Lietuvon, Drobs" fabr. dir. Kaune, 1941.VI. nuudytas Pravienikse. Norvaia Motiejus, siuvjas, Plieni k., Tver vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 nakt nuudytas Raini mikelyje. Novickis Jonas, kunigas, kan., Viekni par. klebonas, Maeiki aps., nu. 1941.VI. Ogiba Juozas, 35, kin., Strazdiki k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VI. Okanas Petras, Pakampiki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.1V.23 ilavoto NKVD. Osipaviius, Vilniaus karo mokyklos karinas, uvs kilus rusvok. karui 1941. Ostrovskis, lenkas, kalintas Ukmergs kai., 1941.VI.24 apie 1 km nuo Smlyns nukankintas. Oelis, Rietavo mikuose veiks part., uvs kautynse a. 1952 ar vliau. Oeneckis Kazimieras, kin., Mitkaii k., Nevarn vls., Teli aps., 1941.VI.22 savo kyje kankintas, priritas prie sunkveimio ir 5 km vilktas iki Pievn bk., VI.25 mike rastas negyvas: ilautos rankos, durtuvais sualotos kojos, nuplautas lieuvis ir nuautas. Oinas Povilas, Vilniaus karo mokyklos puskar., uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Pabarius Vaclovas, 1903, Pakarkli k., Kraki vls., Kdaini aps., pienininkas, Kraki . b. vadas, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely.
200

Pabarius Vladas, a. 27, kin., Pakarkli k., Kraki vls., Kdaini aps., apyl. part. dalinio vadas, uvs kautynse 1945.1. Grau mike. Pabra Juozas, savan., nu. 1944/45. Paceviius Juozas, darb., Varsdi apyl., Taurags aps., nu. 1941.VI. Padvalskis, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Pagirys Vaclovas, a. 21, kin., Bajor k., Obeli vls., Rokikio aps., 1941.VI savo namuose nuautas. Pakalnis, Baltriki apyl., Antaliepts vls., Zaras aps., II ok. metu suaudytas. Pakalnikis Liudas, 1910, Plungs vls., Teli aps., kin., aulys, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Paknas Jonas, Ukmergs aps., part. dalinio vado kpt. Kritaponio pav.3 uvs 1945.1. Paktai, (du broliai ir sesuo) kil i Vaineiki k., Svdas vls., Rokikio aps., visi 3 part. uv Vaineiki ile 1946 m. Paleviius Leonardas, 1907, Vilniuje, agronomas, 1948.VI.25 nukankintas iluts kai. Palinas Juozas, nuo 1944 Ariogalos part. vadas, 1949-52 Prisiklimo" apyg. part. vadas, uvo 1952. Palivanas Balys, a. 45, kin., iuri k., Obeli vls., Rokikio aps., nu. II ok. metu. Palkauskas, tardytas, umutas aniuose 1941.VI.12. Paltanaviius Pranas, 28, kin., Mibri k., Jiezno vls., Aly taus aps., nu. 1945. Paltarokas, 1941.VI nukankintas Sedoje, Maeiki aps. Palubeckis Vitas, part. vadas, suimtas 1954 ruden Vilniuje, 1954.XI.23 suaudytas. Palubinskas Adolfas, 23, Tolkiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.10. Palubinskas Jonas, 1962.IX Kaune nuteistas mirti ir suaudytas. Pamaktys Aleksas, Baibi k., Degui vls., Zaras aps., uvo 1944 rusams veriantis Lietuv. Pamaktys Antanas, Baibi k., Degui vls., Zaras aps., uvo 1944 rusams veriantis Lietuv. Pamaktys Jonas, Baibi k., Degui vls., Zaras aps., uvo 1944 rusams veriantis Lietuv. Panulis Juozas, kareivis, 1941.VI uvo ties Linkmenimis, venioni aps. Papirtis Stasys, Tauragn apyl., Utenos aps., aulys, 1941.VI uvs sukilimo dalyvis.
201

Paplauskas, Kalnn girininkijos eigulis, aulys, nu*. 1944.VI.24. Paplauskas Kazys, Naujasodio k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV.2fi. Parafionaviius Zigmas, Dotnuvos ZA stud., Pakal niki k., Luoks vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 nuudytas Rai ni mikely. Pastaauskas Bronius, 20 ir jo brolis 19, kin. sns i Paginiavo k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uv kautynse 1945.1 Grau mike. Paakarnis, kareivis, 1940.X suaudytas. Paakarnis Stasys, 34, Petekln k., Teli vls., Pra vieniki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 suaudytas. Pailys Ignas Kazimieras, 1897, Kvdarnoje, Taurags aps., plk. ltn., Zaras m. ir aps. komendantas, Zaras kai. kieme nuautas 1941.VI.24/25. Pakeviit O., Anykiuose rengusi vaikus pirmai ipa iniai, mir ikankinta priv. d. stov. Pakonis Juozas, 1923, Davaini k., Duset vls., Zaras aps., kin., apyl. part. vadas, uvo 1949(?) Dikmoni k. Patinskas Juozas, 25, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.16. Pauktis Jonas, buv. polic., Zarasai, nuautas 1941.VI.25. Paulauskas Antanas, Skuigs k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.VII.2. Paulauskas Kazys, kin., Pakuvn k., Luoks vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. Paulaviius Stasys, Taurags aps., ilals raj. part. vadas, uvs kautynse 1951.VI Grimzd k., ilals raj. Paulkas Antanas, 23, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IV.8. Paulkas Bronius, 20, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nukankintas 1945. Paua Jurgis, iauli k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945. VII.l. Paua Stasys, Elzbiecinkos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.VI.13. Para Bronius, Janaukos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IX.1. Peciukeviius Juozas, Ratnyia, Marcinkoni vls., Alytaus aps., nukankintas 1945. Peiulis Benadas, Armniki k., Serediaus vls., 1941.VI sukilimo dalyvis Serediuje, part., prie 1949.XII uvs kautynse. Peiunaitis Albinas, 28, mkt. Marijampol, nu. 1945.
202

Pemp Julius, 1910 Philadelphia, Pa., vaikas gro Lietuv, gyveno Jiezno vls., Alytaus aps., kin., nu. 1945.X. Pekonis Vladas, 18, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.II.7. Petkeviius, Dmiki k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VII.24. Petkeviius Antanas, a. 18, Ukmergs aps., nuautas I ok. metu. Petkeviius Liudvikas, kalintas Pravieniki priv. d. stov. ir 1941.VI.26 nuudytas. Petkus Stasys, a. 40, Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part., kautynse uvs 1947 pavasar Kriktoni k., Seirij vls., Alytaus aps. Petninas Jonas, valst. bibliotekos ved., Zarasai, nuautas 1941.VI.25. Petraitis Adomas, iauliki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.X.2. Petraitis Kazys, iauliki k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.X.2. Petraka Antanas, 46, kin., Kelmanoni k., Alytaus vls., nu. 1945.IV.30. Petrauskas, Raseini aps., Jurbarko gimn. mokin., nuautas. Petrauskas Alfonsas, 31, kin., Vioni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946. Petrauskas Jonas, Raseini aps., Vaidoto" rinkt. part. brio vadas, uvo kautynse 1951.XI. Petrauskas Jonas, 42, iaudins girininkijos rat., Papil, iauli aps., suaudytas 1941.VI.26. Petrauskas Pijus, Ubali k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.11.19. Petraviien, kin. i Lieplauks, Teli aps., nu. I ok. metu. Petrika Jonas, 1885, kunigas, Lankelikiai, Vilkavikio aps., 1941.VI.22 nukankintas Budavons mike, 3 km nuo Bartinink. Petrikas Kazys, a. 26, Kretinga, Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 suaudytas. Petrikonis Balius, 19, kin., Vainin k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1945.XI.17. Petryla, part., uvs kautynse 1945.IV Raseini vls., Papari mike. Petrya Pranas, 28, kin., eimi k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945.IV.25.
203

Petronaitis Vladas, 1888, Plauciki k., Rozalimo vls., Panevio aps., teisininkas, advok., aulys, 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. Petronis A., kin., Garliavos vls., Kauno aps., 1941 u pyliav nepristatym kalintas Pravieniki priv. d. stov., 1941.VI.26 suaudytas. Petronis Algirdas, 1917 Helsinkyje, Suomijoje, gyv. Roos vnk., Molt vls., Utenos aps., Molt apyl. part. vadas, 1944 iv. Sibir, 1954 gro, 1958 m. vl suimtas, nuteistas mirties bausme, nu. 1958.VIII.8 Vilniuje. Petroseviius eslovas, kareivis, kilus rusvok. karui uvo 1941. Petrulionis Pranas, Gameli k., Utenos aps., rus II ok. metu kalintas ir Tilje suaudytas. Petrulis Adolfas, puskar., uvo 1941.VI.23 Pabradje, venioni aps. Petruaitis Bronius, tarnaut., Gailioni . b. aulys, II ok. pradioje suaudytas. Pigaga Vitas, 20, kin., Janoni k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.IX. Pilipaitis, Skuodas, Kretingos aps., part., uvs 1948. Pilkauskas, darb., Juodup, Rokikio aps., I ok. metu nuudytas vls. kieme. Pilvelis Adolfas, kpt., kilus rusvok. karui rus politruko 1941.VI nuautas prie Adutikio, venioni aps. Pilvelis Alfonsas, 35, darb., Vainij k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VIII.10. Pilvelis Motiejus, 50, kin., Vainin k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1946.11.29. Pinkvartas Jurgis, Ginin k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1946.VIII.17. Pipiras, Taurags aps., part. uvs kautynse 1950.IV.13 Obelyno mike, Pagramanio vis. Pipiras, part. vadas, uvs 1955 Kazl-Rdos mikuose. Pyplys Kazimieras, 1923, Marvels k. prie Kauno, stud., pasiymjs part. Alytaus ir Marijampols aps., 1948.III drauge su J. Luka pasiek Vakarus, 1949 m. pavasar sugro ok. Lietuvon, uvo Dainavos" apyg. tabo slptuvje netoli arnauiznos k., Alovs vls., Alytaus aps., Kalesnink mike 1949.IX.23. Pyragius Antanas, kin., Baluki k., Pasvalio vls., Bir aps., uvo 1944. Platuleviius Zigmas, 46, kin., Mardasavo k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.
204

Plauska Antanas, 62, kin., Ginakiemio k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.9. Pleskeviius Juozas, 22, kin., Vaikantoni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.111.15. Pltos, 3 broliai, po karo visi uv part. Zaras aps. Plioplys Petras, Krateliki k., Veiveri vls., Mari jampols aps., nu. 1945.IV. Plioplys Petras, ikabds k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.11.5. Plytnikas Aleksas, 26, i Veisiej, Sein aps., Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 per masines udynes suaudytas. Plitnykas Jonas, 26, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Aly taus aps., nu. 1945.VIII.16. Plitnykas Juozas, 30, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Aly taus aps., nu. 1944.VIII.29. Plitnykas Petras, 27, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.XII.23. Plukas Baltrus, kin., Linkuvos vls., iauli aps., 1946.11.22 ok. suaudytas prie Joniklio plytins. Plukas Bronius, 1948 pavasar nu. prie Bernatoni kalno, Panevio aps. Plukas Stanislovas, 1911, kin., aulys, Pagiriniame Linkaviiuje, prie Linkuvos, iauli aps., po karo part., 1945.XI.11 savo kyje suaudytas. Poceviius Juozas, Dapi k., idik vls., Maeiki aps., 1947 uvs part. Pocius, Taurags aps., 1941.VI.22 bol. nuautas. Pocius Aleksandras, I ok. metu kalintas Jonikio milicijos aretinje, iauli aps., ir ten pakartas. Pocius Juozas, 1941 nukankintas Raseini kai. kieme. Poebutas Pranas, a. 1908 Zarasuose, kpt., kuopos vadas, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 Sedoje, Maeiki aps. Poderien Anel, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1946.V.8. Poderys Juozas, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1946.V.8. Poderyt Elz, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1946. V.8. Poderyt Kast, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1946. V.8. Pokus, kareivis, uvo kovoje su okupantais 1944.X prie Sedos, Maeiki aps. Potelis Alfonsas, 19, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps. nukankintas 1945.
205

Povilaitis Albinas, Klebikio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.VII.2. Povilaitis Antanas, 27, kin. snus, kils i Pagramanio k., Girkalnio vls., Raseini aps., 1951 Juodaii apyl. uvs part. Povilaitis Stasys, Jukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945-47. Povilonis, 50, darb., Seirijai, Alytaus aps., nu. 1944. Prakas, Baltriki apyl., Antaliepts vls., Zaras aps., suaudytas II ok. metu. Prancknas, 26, kin., Kriokialaukis, Simno vls., Alytaus aps., nu. 1945. Prancknas Adolfas, teisininkas, buv. iauli apyg. teismo prokuroro pad., II ok. metu suaudytas. Prankauskas Juozas, 21, kin., Bestraigiks k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1944.IX. Pranskaitis Antanas, kin., Jurbarko vls., Raseini aps., mir ekist gele. virbais sumutas. Pransknas Jonas, 1900, La k., Rokikio vls., 1941.VI.24 Papartyns mike (apie 5 km nuo Rokikio) bol. nukankintas: veidas subadytas, akys iluptos, galvos kiauas suskaldytas. Pratapas, kalvio mokin., imkaiiai, Raseini aps., 1941 pakartas. Prieskienis Vincas, 24, kin., Ilginink k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946. Prokys Pranas, 35-40, kin., Mlin k., Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvs prie eteknos upelio 1941. VI.25/26. Pronckus, stud., 1941 pavasar kalintas Kretingos kai., nakt miesto pakraty priritas vielomis prie klevo ir nukan kintas: degintas, piaustytas, rankos oda nulupta, dar kiek gyvas ukastas. Prospiliauskait Jadvyga, I ok. metu bol. iniekinta mir agarje, iauli aps. Prsaitis Prancikus, part., 1963.V Kdainiuose nuteistas mirti, suaudytas. Puceviius Izidorius, 1901, Naujasodio k., eduvos vls., Panevio aps., kpt., po karo apylinks aliosios" rinkt. part. vadas, 1945.VIII.26 Rozalimo strib i pasal nuautas. Puinskas Juozas, Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945-47. Puinskas N., Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945-47. Puinskas Stasys, Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945-47.
206

Pujanauskas Pranas ir jo 2 sns, Giraitli k., Seirij vls., Alytaus aps., suaudyti 1946.XII.24. Pkas Antanas, Skriaudiai, Veiveri vls., Marijampols aps., nu. 1945.V. Pkas Jonas, Skriaudiai, Veiveri vls., Marijampols aps., ilavoto NKVD nu. 1946.11.10. Pkas Kazys, emaitkiemio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.24. Puknys Juozas, kpt., Vilniaus karo mokykla, uvo 1941.VI.25 netoli Labanoro, venioni aps. Puleikis Juozas, 28, kin., synio k., Kvdarnos vls., Tau rags aps., 1941.VI.24 savo tvikje nukankintas: rankos nu kirstos, subadytas, knas mestas duob, apipiltas benzinu ir padegtas. Puleikis Jurgis, 22, synio k., Kvdarnos vls., Taurags aps., 1941.VI.24 savo tvikje nukankintas: nukirsta ranka, subadytas durtuvais, knas mestas duob, apipiltas benzinu ir padegtas. Puleikis Stasys, s. Petro, 19, Kauno prekyb. mokyki, mokin., synio k., Kvdarnos vls., Taurags aps., 1941.VI.24 tvikje nukankintas: gyvam nukirstos rankos, subadytas, knas mestas duob, apipiltas benzinu ir padegtas. Pumputis Juozas, 27, kin., Petrain k., Jint vls., Rokikio aps., 1941.VI.24 bol. nuautas mikely 2 km nuo Jint. Pumputis Pranas, 1897, kin., Petrain k., Jint vls., Rokikio aps., 1941.VI.24 nukankintas Papartyns mike (apie 5 km nuo Rokikio). Pundzeviit Irena, 16, ratinink, Pravieniki priv. d. stov., 1941.VI.26 suaudyta. Punkrien ir jos dukt, 19, kin., Papuki k., Pualoto vls., Panevio aps., 1941.VI.26 bol. nuautos. Puodinas Petras, kpt., batai, vadas, uvo kautynse su okupantais 1944.X prie Sedos, Maeiki aps. Puodius Bronius, aulys, part., Vyuon apyl., Utenos aps., uvo 1945.V.12 kautynse, Vyuon miko pakratyje. Pupelis Grigas, a. 38, karys, Mielan k., Obeli vls., Rokikio aps., nu. II ok. metu. Pupelis Jonas, a. 31, kin. Mielan k., Obeli vls., Rokikio aps., nu. II ok. metu. Purvelis Petras, batsiuvys, Raseiniai, kankintas Raseini kai., ten ir uvo 1940.VIII. Pusderis Klemensas, 1897, Jokeliki k., Kiduli vls., aki aps., kunigas, aki aps., em. Panemuns klebonas, nuudytas 1953.XI.6 Zem. Panemunje.
207

Pslys Antanas, Duburi k., Antazavs vls., Zaras aps., 1941.VI sukilimo dalyvis Aviliuose, part., uvo kautynse netoli Obeli 1948. Puinskas Juozas, 33, kin., Skabeikiai, Daug vls., Aly taus aps., nu. 1945.11.10. Pukorius Kazys, 1921, Meinart k., Rietavo vls., Teli aps., amat mokyki, mokin., nukankintas Raini mikely 1941.VI.24/25. Putrimas Romas, stalius, Antaliept, Zaras aps., aulys, nu. 1941.VI.28. Putrius Mikas, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Puzinas Aleksas, part., uvs 1950 Pandlio apyl., Rokikio aps.

Rabliauskas, Baltriki apyl., Antaliepts vls., Zaras aps., suaudytas II okup. metu. Raceviius Povilas, 1908, kunigas, iauli aps., Jonikio par. vikaras, 1941.VI.26 suaudytas mike netoli Kriuk. Rakys Jonas, kin., agariu k., Alytaus vls., nu. 1946.XI.25. Rakauskas, gyd., Vilkavikis, 1941.VI.22 nuautas ligonins rajone. Rakauskas Zigmas, 35, kin., Cibiliek k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.15. Radauskas, Gudeli vls., Marijampols aps., Balbierikio apyl. Vaidoto" part. dalinio skyr. vadas, uvs kautynse 1946.IV. Radvilas Andrius, stud., 1941.VI Kaune uvs sukilimo dalyvis. Radzeviien, 63, kin., agariu k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI.25. Radzeviius Jonas, 23, siuvjas, Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944.X. 10. Radzeviius Juozas, 25, kin., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.10. Radzeviius Juozas, 30, kin., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.15. Radzeviius Juozas, 35, kin., Gudakiemio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Radzeviius Jurgis, Ingavangio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.11.2. Radzeviius Klemensas, Dambavos k., Iglikli vls., Marijampols aps., nu. 1946.III.
208

Radzeviius Vincas, Ingavangio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1945.V.15. Raguckas Stasys, Elzbiecinkos k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1946.VI.13. Raiys Aleksandras, 1962.IX.26 Kaune nuteistas mirti ir suaudytas. Rakas Adomas, 1923, Rietave, Teli aps., amat m-los mokin., nu. Raini mikely 1941.VI.24/25. Ramanauskas Adolfas, 1918, JAV, Alytaus mokyt. sem. mokyt., part. vadas, 1956 ruden Kaune suimtas ir nuudytas. Ramanauskas Kazys, Zarstos k., ilavoto vls., Marijam pols aps., 1944.VIII Veiveri NKVD nuudytas. Ramanauskas Povilas, karo invalidas, invalid s-gos dvaro ved., iemariai, Trak aps., 1941.VI.25/26 nakt nukan kintas: durtuvu subadytas, veidas sukapotas, nagai nulupti. Ramanskis Antanas, Dambavos k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1946. Ramanskis Bronius, Dambavos k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945. Ramonas, siuvjas, Kalnn k., Jonikio vls., iauli aps., I rus ok. metu prokuroro pad., 1941.VI.25 Jonikyje ruso pusk. nuautas, kad rusikai prakalbintas neatsak. Rapeika Jonas, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Rapolis Balys, Duset vls., Zaras aps., 1944.VIII suimtas, sumutas, po 2 dien mir. Rapys Jurgis, s. Jono, Grai k., Krekenavos vls., II ok. metu suaudytas. Rapys Simonas, 53, savan., kin., Grai k., Krekenavos vls., Panevio aps., 1941.III ok. suimtas ir po keli savaii suaudytas. Rasimas Stasys, nu. 1941.VI iluvoje, Raseini aps. Raslanas Vytautas, 18, Utena, Panevio amat m-los mokin., 1941.11.10 suimtas Panevyje, kalintas ir suaudytas. Rakeviius Antanas, 39, kin.,'Anglinink k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1944.VII.21. Ratkeviius Antanas, Vilniaus karo mokyki, karinas, uvo 1941.VI.24/25 prie Krapivnos k., Sal vls., Amenos aps. Rauckis Juozas, ats. vyr. pusk., buv. Gailioni aul. br. vadas, Joniklio vls., Bir aps., prie Bir 1941.VI nukan kintas: irengtas, labai sualotas, vinis galv kalta. Rauktas Petras, 1919, daytojas, Rokikis, 1941.VI.25 gatvje sulaikytas, nuvestas NKVD bstin ir prie tvoros nuautas. Razma Justinas, 1904, virblaii k., Plateli vls., Kre tingos aps., nu. 1945.
209

Raanskas Mikas, kin., Punios k., Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.18. Raanskas Vincas, kin., Punios k., Butrimoni vls., Aly taus aps., nu. 1945.III.7. Rebeenka Petras, 28, Rumiki vls., Kauno aps., Pravie niki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 suaudytas. Reimantas Stasys, Keimarins k., Krai vls., Raseini aps., part., 1946 uvs Kareiviks vnk., Krai vis. Rekaius Juozas, 1909, kin., Plauskini k., arn vls., Teli aps., suaudytas 1945. Remeika ir jo mona, Domeiki k., agars vls., iauli aps., 1945/47 suaudyti. Remeika Alfonsas, 29, kin. Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII.7. Remeika Juozas, 26, kin., virgdaii k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.VII.10. Remeika Juozas, 25, darb., Bambinink k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII. Remeika Juozas, 46, kin., Mekui k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1944.VIII.13. Remeikait Elena, 23, kin., Mekui k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.15. Remeikis Jonas, jaun. ltn., 1941.V suaudytas Vilniuje. Remeza Albertas, 22, Rubeaii k., Teli aps., Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 suaudytas. Revinskas Adomas, 4, ir Revinskait Maryt, 7, Puocelonys, Alovs vls., Alytaus aps., nuauti 1946.VIII.15. Rza Stasys, savan., Lelin apyl., Utenos aps., 1944 sumutas, priritas prie veimo ir 4 km atvilktas Lelin miest, mestas paplents griov ir keliais viais nuautas. Riauba Kazys, part. Vyi" apyg. vadas, 1962 iaikintas ir Panevyje nuteistas mirti. Ribakovas Jurgis, 32, Bdos II k., Jonavos vls., Kauno aps., eigulis, aulys, rus tautybs, ir jo snus, 13, 1944.VI.11/12 nakt nuudyti. Rybokas Ignas, kareivis, 1941.VI suaudytas. Ridukeviius Vladas, dail., I ok. metu nuudytas Kaune. Rymaauskas, Pravieniki priv. d. stov., 1941 primutas ir nuautas. Rimkus Juozas, Stuomen k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV. 12. Rima Alfonsas, 1911, Ubrads k., Sedos vls., Maeiki aps., stalius, 1941.VI sukilimo dalyvis, 1959 suaudytas. Rinius, Ukmergs aps., auoli girioje part. brio vadas, uvs.
210

Rinkeviius Adolfas, 62, kin., Bakaleriks k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Rinkeviius Petras, kin., Prseli k., Juodups vls., Rokikio aps., I ok. metu nuudytas vls. kieme. Roanskas Bronius, I ok. metu nu. Paaislio mike. Rubliauskas, kin., Naujasodio k., Antaliepts vls., Zaras aps., 1941.VI.14 suaudytas. Rudis Baltramiejus, 28, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.il. Rudminas Vytautas, Bikavn k., Vainuto vls., Taurags aps., Taup. kas inspekt., 1941.VI uvs sukilimo dalyvis. Rudokas Andrius, 1910, buv. Pakalniki dv. kvedys, Luoks vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Rudokas Jonas, kin., Naujj k., Luoks vls., Teli aps., 1941.VI.24/25 Raini mikely nukankintas. Rkas Jonas, buv. mkt., Petrikoni ir Dkto Bajor pr. mokyki., Zaras aps., suaudytas 1948. Rkas Jurgis, Zaras aps., 1950 uvs part. Ruknas V., venionliai, nu. II pas. karo metu. Rktel, Grybiki k., Salako vls., Zaras aps., eigulis, 1942/43 bol. partizanams apsupus ir padegus jo nam, uvo liepsnose su savo uove Juodvalkiene. Ruktel Jonas ir jo 5 asm. eima, Grybiki k., Salako vls., Zaras aps., 1942/43 suaudyti, namas sudegintas. Rktelis Juozas, 42, kin., Slabodks k., Daug vls., Alytaus aps., nukankintas 1945.11.14. Rktelis Juozas, 24, kin., iin k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1941.VI. Rundza Antanas, Taurags raj., part., uvs kautynse 1952 ruden. Runta Jonas, 50, kin., Obelijos k., Mirislavo vls., Alytaus aps., nu. 1946.IX.30. Rupys Antanas, 20, iaudin, Papils vls., iauli aps., 1941.VI.27 Papils daboklje suaudytas. Rusas Jonas, 47, kin. Ginakiemio k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VII.29. Rusas Petras, 45, polic., Ginakiemio k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1941.VI.10. Rutkauskas Albinas, jo mona ir 2 maos dukrels, Pajavonys, Vilkavikio aps., II ok. metu nuudyti, namai sudeginti. Ruzgys Vytautas, 1920, Skuodo vls., Kretingos aps., Kauno kun. sem. klierikas, part., uvo kautynse 1947 pavasar.
211

Sabaitis Juozas, 23, kin., Uukalni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946. Sabas Antanas, Kratoliks k., Veiveri vls., Marijampols aps., nu. 1945. Sabauskas, 1941.VI nu. Sedoje, Maeiki aps. Sabeckis Petras, Vaiaii k., Ylaki vls., Maeiki aps., milicininkas, bol. i tarnybos atleistas ir 1941.VI prie Sedos mst. nuautas. Sablinskas, kareivis, nu. 1941.VI. Sadauskas Antanas, 22, darb., Likiava, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.II.5. Sakalas, Kazl-Rdos mikuose algirio" rinkt. part. kuopos vadas, uvs kautynse 1946.VI.6. Sakalauskas Alfonsas, 28, polic., Daugai, Alytaus aps., nu. 1944. Sakelis Zigmas, dvarininkas, Pavandenio dv., Varni vls., Teli aps., Raini mikelyje nukankintas 1941.VI.24/25. Sakeviius Alfonsas, 1920, Lipniki k., Keturvalaki par., Marijampols aps., kareivis, nukankintas 1941.VI.26 Jonavoje, Kauno aps., galva nukirsta. Samochvalovas Gabris, medic. feleris, ir jo mona, Polivarko k., Degui vsl., Zaras aps., 1942/43 nuudyti, j namai sudeginti bolevik partizan. Samulionis Albertas, Panemunio m., Rokikio aps., po karo uvs part. Samulionis Juozas, Panemunio m., Rokikio aps., po karo uvs part. Sankauskas, kin., Pelyi k., Subaiaus vls., Panevio aps., po karo apylinks part. vadas, uvs kautynse prie Surdegio pienins. Sarulis, kareivis, Vilniaus karo mokykla, uvo 1941.VI kilus rusvok. karui. Sasnauskas Ignas, Vilniaus karo mokyklos civ. tarnaut., uvo 1941.VI.23 venionliuose. Saulnas Juozas, 20, kin., Liepunk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.1. Sausaitis Vincas, 1978.11 Vilniuje suaudytas. Savaitis J., kareivis, Vilnius, 1941.11.12 paimtas Lukiki kaljiman ir ten nukankintas. Saveikis Antanas, 18, mokin., agariu k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1947.III. Saveiskis Jonas, 23, Raudoniki k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IX. Savickas, arno" rinkt. Vytenio" tvnijos part., 1948
212

pavasar uvo bunkeryje Vilkinink k., Leipalingio vls., Sein aps. Savickas Antanas, Jokbaii k., Gruzdi vls., iauli aps., nu. 1944 vasar. Savickas Petras, 1924, Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., part. brio vadas, uvs kautynse 1949.XI.26 utiktas bunkeryje. Savickas Vladas, 23, kin., Sielin k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1945.1.20. Savickien Maryt, 18, Pravieniki priv. d. stov. tarnaut., 1941.VI.26 suaudyta. Savukynas Jonas, 24, kin., Radzyius, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.VI.5. Savulionis Juozas, 1912, Liepiki k., Leipalingio vls., Sein aps., polic. nuov. vir. pad. Vilniuje, 1941.VI.23 uvs sukilimo dalyvis. Sedleckis, Plungs vls., Teli aps., po karo uvs part. Seireckas Vladas, 18, darb., Demeniki k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI.24. Semaka Jonas, 1907, Panevio aps., mjr., po karo emaitijoje part. vadas, 1946.IV suimtas, 1946.X nuteistas, Teliuose pakartas. Semaka Juozas, Vilniaus karo mokyklos karinas, 1941.VI.24/25 politruko nuautas prie Krapivnos k., Sal vls., Amenos aps. Senavaitis Jonas, kin., Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.VI.12. Senavaitis Kazys, kin., Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.VI.7. Senavaitis Pranas, kin., Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.V.4. Senavaityt Marija, 19, kin., Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.13. Seninas, kin., 1941.VI sukilimo dalyvis, uvs Kaergin je, Kauno aps., Seniuta Jonas, 54, kin., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Seniuta Vaclovas, 25, kin., Tauioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.III.18. Senkus, Kazl-Rdos vls., Marijampols aps., part., 1945 uvs kautynse Prygos k., Simno vls., Alytaus aps. Senkut Albina, Marijampolje prof. s-gos tarnaut., part. ryinink, slap. Puel", apsupta 1947.III susisprogdino Gulbiniki k. slptuvje. Sevasiniukas, I ok. metu nuudytas Kauno kai.
213

Siauruseviius Pranas, Pagirli k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.11. Sidaras Jonas, 32, kin., Milastoni k., Miroslavo vls., Aly taus aps., nu. 1946.IX.30. Sidaras Petras, 56, kin., Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1947.1.6. Sidaras Pranas, 23, Mankn k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part. skyr. vadas, 1948.11 nukautas Seilin k., apyl., Lazdij raj. Sielskio eima iauliuose I ok. metu bol. iudyta. Simanaitis Antanas, kin., Matieeni k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.II.5. Simkonis Juozas, 29, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945 m. Simonaitis Juozas, Marijampols aps., Balbierikio apyl. Vaidoto" dalinio part., uvs 1947.11. Simonaitis Simonas, 78, kin., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1946.1.3. Simutis Adomas, darb., Sugenini k., Vegeri vls., Maeiki aps., 1941.VI.24/25 nakt Raini mikely nukankintas. Simutis Julius, laikrodininkas i Kretingos, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Siniauskas eslovas, 23, mechanikas, Alaburdiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Siniauskas Edmundas, 24, siuvjas, Alaburdiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.11.7. Siniauskas Kipras, 40, kin., Alaburdiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. Siniauskas Vytautas, 6, Alaburdiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.11.13. Siniauskas Vladas, 18, kin., Alaburdiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.XII.7. Sinica Jonas, a. 1886, Daugailiai, Utenos aps., nu. 1941.VI.24. Sinkeviius, Balkasodi k., Lazdij raj., part., uvs 1949 m. pabaigoje. Sinkeviius Antanas, Krosnos m., Marijampols aps., part., 1945 uvs kautynse Prygos k., Simno vls., Alytaus aps. Sinkeviius H., kirpjas, Kvdarna, Taurags aps., nu. 1941.VI.24. Sinkeviius Jonas, 32, kin., Nedzing, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Sinkeviius Jonas, virila, uvo 1941.VI.24 ties Valkininkais, Trak aps.
214

Sinkeviius Jonas, 34, kin., Uukalni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945. Sinkeviius Jurgis, 32, kin., Birtonas, Alytaus aps., nukankintas 1945.XII.25. Sirtautas Bronius, mechanikas, I ok. metu bol. nukankin tas Kaune. Sirtautas Jurgis, 1918, Kymant k., Betygalos vls., Raseini aps., kareivis, XI armijos karo tribunolo Kaune 1941.11.28 nuteistas suaudyti, malons praymas SSSR Auk. prezidiumo 1941.V.17 atmestas. Skabickas Klemensas, 1962.IX.26 Kaune nuteistas mirties bausme, suaudytas. Skernikis Jonas, 21, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945 m. Skernikis Juozas, 21, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Skerstonas, mokin., Kaunas, 1941.VI.21 suimtas ir nukankintas: kne autuvo durtuvo yms. Skrabys, kareivis, 1941.VI suaudytas. Skridla Jonas, Armniki k., Serediaus vls., Kauno aps., 1941.VI sukilimo dalyvis Serediuje, po karo uvs part. prie 1949.XII. Skripkinas Jonas, 46, kin., Zidoni k., Alovs vls., Alytaus aps., nukankintas 1945. Skunikas Antanas, Bajor k., Ignalinos vls., venioni aps., uvo II ok. metu. Skupas Antanas, aliojoj Girioj veiks part., 1945.1.22 uvs kautynse mike prie Purv k., Subaiaus vls., Panevio aps. Slaius Matas, Prienlaukis, Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.22. Slauta Juozas, 37, polic., Likiava, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV.25. Slavickas Albinas, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., 1946.X.12 Veiveri NKVD nuudytas. Slavickas Jonas, Rdiki k., ilavoto vls., Marijampols aps., 1945.VII.25 Garliavos NKVD nuudytas. Slavickas Juozas, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., 1946.V.8 ilavoto NKVD nuudytas. Sluka Antanas, ats. virila, iaurs ryt Lietuvos part. Algimanto" apyg. vadas, apsuptas Anyki vls., Butkiki k., esanioje slptuvje 1949.X.27/28 susisprogdino. Slukien-Railait, part., Algimanto" apyg. vado Antano mona, apsupta Anyki vls., Butkiki k., slptuvje 1949.X.27/28 susisprogdino.
215

Smaidinas Antanas, 20, kin., Duselnink k., Alytaus vls., nu. 1945.IV.12. Smalskus Juozas, 20, kin., Rokani k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.III.16. Smelauskas Vladas, ats. ltn., Marijampols gimn. kno kult. mokyt., nu. I ok. metu. Sniekus Antanas, kareivis, uvo 1941.VI.23 netoli Varnos I, Alytaus aps. Spudys Aleksas, Pagirli k., Sasnavos vls., Marijampols aps., nu. 1945. Sruoginis, 1941.VI.22 bol. nuudytas Lankelikiuose, Vilkavikio aps. Stabinskas Zigmas, stud., I ok. metu Raseini kai. nukankintas. Staceviius Mikas, 28, kin., Pagils k., Daug vls., Aly taus aps., nu. 1945.11.18. Stadalnykas Jonas, 60, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.II.7. Stadalnikien Juz, 50, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.II.7. Stadalnykas Motiejus, 29, kin., Genioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.20. Stadalnykas Stasys, 24, kin., Genioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.20. Stadulien Mar, 50, darb., ironi k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1947.VI.6. Staknys Vincas, i Suvalkijos, I ok. metu nuudytas Paeimenj, venioni aps. Stakutis Juozas, 26, kin., vobiks k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1945.XII. Stakutis Juozas, Prienai, Marijampols aps., nu. 1945.X.I.9. Staniauskas Jurgis, 25, Pravieniki k., Kauno aps., Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, suaudytas 1941.VI.26. Stanikas Stasys, 42, kin., Petrausk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.V.15. Stanelka Mamertas, 31, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.4. Staneviius Jonas, 26, Pravieniki k., Kauno aps., Pra vieniki priv. d. stov. priirtojas, suaudytas 1941.VI.26. Stanikis Sergejus, mjr., part. Nemuno" srities vadas, 1952 apsuptas uvo slptuvje Prien ile. Staniukaitis Aleksas, I ok. metu nukankintas Kauno kai. Stankaitis, a. 35, iaudins girininkas, Papils vls., iauli aps., 1941.VI.27 Papils vls. daboklje bol. suaudytas.
216

Stankaitis Jonas, 1908, Miknin k., Pakruojo vls., iauli aps., karininkas, 1962.X.ll-20 Vilniuje nuteistas mirti. Stankauskas Rokas, 22, kin., Milioniks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Stankeviius Antanas, 1924/25, Sapiegikio k., Perlojos vls., Alytaus aps., part., uvo kautynse 1949.XI.26. Stankeviius Juozas, 63, kin., Damanoni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.III.13. Stankeviius Juozas, kareivis, i Pabrads poligono varomas Rusij sueistas, nepajg eiti, nuautas. Stankeviius Vladas, kin., Mareniki k., Imbrado vls., Zaras aps., mirtinai perautas 1941.VI pabaigoje. Stankeviius Zigmantas, 1915, kunigas, atvyks pas Skaruli klebon, 1941.VI.22 suaudytas Skaruli bk., Jonavos vls., Kauno aps. Stanknas Jonas, kin., Oeli k., Pilviki vls., Vilkavikio aps., 1941.VI.14 tremiant Sibir ioko pro lang, buvo perautas, nuvetas Pilvikius mir. Stankus Petras, Raseini aps., Vaidoto" rinkt. part. brio vadas, uvo kautynse 1949. Stanulionis Julius, 20, kin., Miguiioni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.2. Stanulis Jonas, 1907, kunigas, Prienai, Marijampols aps., po kani bol. kai. 1941 mir. Stasaitis Jurgis, Simno apyl., Alytaus aps., part., uvo kovos lauke 1948/52 laikotarpy. Stasaitis Vytas, Simno apyl., Alytaus aps., part. dalinio vadas, uvo kautynse 1952.XII. Stasiulis Viktoras, Panevio aps., imoni apyl. veiks part., Linkiki k. slptuvje apsuptas 1948.11.25 nusiov. Staauskas, kin., Trak aps., 1943/44 laikotarpyje bolevik agent nuudytas. Stainskis Vincas, 25, Pagmiavo k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., uvs kautynse 1945.1. Grau mike. Stakeviius Ignas, I ok. metu nuudytas Panevyje. Statkus Kazys, kin., Jurbarko vls., Raseini aps., partiza nams su enkavedistais susikovus, uvo savo veime. Stelionis Jonas, kin., Skriduli k., Juodups vls., Rokikio aps., nu. I ok. metu. Steponaitis Pranas, Kauno kai. nu. I ok. metu. Steponkeviius Vincas, 58, kin., Jieznas, Alytaus aps., nu. 1945.11. Stepulionis, veter. ltn., 1941.VI sukilimo dalyvis, mirtamai perautas, saugojant Vilijampols tilt nuo susprogdinimo.
217

Stocknas, 20, kin., Straigik, Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1944.XI.9. Stokna Vincas, kareivis, 1941.VI uvs ties venionliais. Stonis Alfonsas, 1919, 1941.VI sukilimo dalyvis ilalje, Taurags aps., 1965 nuteistas mirti. Stonis Stasys, Burbikiu k., Gaurs vls., Taurags aps., apylinks part. Lelijos" brio vadas, uvs kautynse 1947.X.15 Zaltriki k. apylinkje. Stokai, 3 broliai, gimnazistai, Remez k., Ylaki vls., Maeiki aps., part., uvo II ok. metu. Straukus Antanas, 28, darb., Medin k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Stravinskas Antanas, Elzbiecinkos k., ilavoto vls., Mari jampols aps., part., 1946.111.10 uvo kautynse su ilavoto NKVD. Stravinskas Antanas, Vilkinink k., Leipalingio vls., Sein aps., part., uvo 1948 ruden. Stravinskas Juozas, ilavoto vls., Marijampols aps., ats. ltn., Prien gimn. mokyt., part., Tauro" apyg. Gel. Vilko" rinkt, vadas, 1946.VI.7 uvo kautynse su ilavoto NKVD. Stravinskas Povilas, Main k., Prien vls., Marijam pols aps., part., 1947.III.5 uvo kautynse su Garliavos NKVD Jurginiki k. Stravinskas Stasys, 26, kin., Burboni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.VIII.18. Stravinskas Zigmas, 1918, Vilkinink k., Leipalingio vls., Sein aps., Dainavos" apyg., Vytenio" tvnijos vadas, suimtas 1951.X.7, nuteistas XII.3 ir Alytuje pakartas XII.4. Stranickas Karolis, 70, kin., Kareivoni k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.10. Stranickas Vladas, 30 m., kin., Kareivoni k., Onukio vls., Trak aps. nu. 1945.VIII.21. Streikus Juozas, 1923, 1941.VI sukilimo dalyvis, part. brio vadas Rokikio, Zaras aps., 1962.VI.14 suaudytas. Struipys Petras, Igliaukos k., Iglikli vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Strumila Petras, part., II ok. metu nuteistas suaudyti. Strumskis Petras, stalius, Paggiai, 1965.XI Rokikyje nuteistas mirti, suaudytas. Stubras Rapolas, 21, kin., iin k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946.III. Stukas Feliksas, 1905, Vilimiki dv., Palangos vls., Kretingos aps., Raini mikely nukankintas 1941.VI.24/25. Stumbrys Alfonsas, kareivis, 1941.VI ties venionliais sueistas, mir nuo aizd.
218

Stundia Jonas, aulys, Tauragn apyl., Utenos aps., 1941.VI uvs sukilimo dalyvis. Subaius Antanas, 28, amat., Kibyi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947.III. Subaius Juozas, 48, kin., Cimanin k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946.V.15. Sdius Petras, a. 1896, Pavilnuio k., vknos vls., Tau rags aps., gimn. mokyt., agar, iauli aps., 1941 kalintas, kilus karui, ijo laisv, pakeliui namus bgani i Lietuvos bol. 1941.VI nu. Sugintas Antanas, 1909, Vytogalos k., Skaudvils vls., Taurags aps., buv. polic., kin., po karo Varsdi II apyl. part. brio vadas, uvs a. 1946. Sungaila Vladas, Kvdarna, Taurags aps., polic., aulys, pavasarininkas, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. Surauius Valerijonas, 32, kin., Druskininkai, Alytaus aps., nu. 1946. Survila, Alj pr. m. mkt., Raseini aps., 1941.VI bol. nukankintas mike u Raseini. Sutkus Juozas, Pakruojo, iauli aps., buv. raitj auli brio vadas, II ok. metu nuteistas suaudyti. Svetuleviius Aleksas, 49, kin., Kriktonys, Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.11.18. Sviklys (Cvinkla) Aleksandras, a. 1916, ltn., vienas i Auktaitijos part. vad, 1944 ruden uvo Rudioni k. laukuose, Kamaj vls., Rokikio aps. Svilas Alfonsas, 1906, aviac. mjr., Didiosios Kovos" rinkt, part. vadas, uvo kautynse 1945 vasar Dainavos mikuose, iobikio apyl., Ukmergs aps. Svilas Algis, Drangeliki vnk., Duset vls., Zaras aps., part., uvs kautynse prie ventosios ups. Svilas Bronius, Drangeliki vnk., Duset vls., Zaras aps., II ok. metu uvo kautynse prie ventosios ups. Svinknas Vytautas, 22, kin., Dzingiki k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1946.11. Svirskas Petras, 32, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944.

abnas Pranas, Petrain popier. fabr. darb., I ok. metu nukankintas. aimininkas, Zaras aps., uvo kovoje su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. akalys, I ok. metu suaudytas Ukmergje.
219

akalys Edvardas-Algirdas, gimn. mokyt., Zarasai, 1941.VI.25 NKVD nuautas einant pro Zaras kai. akalys Kazys, 1914, gelk. tarnaut., Kaunas, I ok. metu nukankintas Petrainuose. akenis Zenonas, Plungs gimn. mokin., 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely. alius Albinas, Prienlaukio k., Prien vls., Marijampols aps., nu. 1945.V.14. alius Edmundas, pato vald., Palanga, Kretingos aps., aulys, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. alius Jonas, 26, kin., egeli k., Druskinink vls., Alytaus aps., nu. 1941. alius Povilas, 1893, iudiki k., Klebikio vls., Marijam pols aps., kooperatininkas, 1948 nu. netoli Plungs, Teli aps. alius Pranas, Prienai, Marijampols aps., nu. 1945. aliuvien Bron, 26, mkt., Valakli k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1946. alkauskas eslovas, kin., Jonikio vls., iauli aps., 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. apalas Antanas, 20, kin. Pelekoni k., Jiezno vls., Alytaus aps., nu. 1945.IV. apauskas Lionginas, 1909, buv. Rokikio apyl. teismo tarnaut., 1941.VI.26 Apuotos mikely nukankintas: lavonas rastas be galvos kiauo, be aki, be puss nosies, be vienos ausies; galva, kojos, rankos, onkauliai labai sulauyti. apoka, Gojelis, Lelin vls., Utenos aps., II ok. metu prie savo kio nuautas. arka Albinas, 20, kin., Kudranli k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1944.X1.8. arkuvien Elena, 88, kin., Rymn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1946. atavikas Vincas, 48, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. avalinskas Alfonsas, kin., Narvydi k., Utenos aps., part. 1944-1958, 4 m. isislapsts slptuvje, susektas, kalintas ir suaudytas. avelskas Leopoldas, 22, kin., vendubrs k., Druskinink vls., Alytaus aps., pakartas 1945. erys Petras, part., 1944 uvo bolevikams uimant Vilni. erpenskas Viktoras, 46, kin., Daugai, Alytaus aps., nukankintas 1944.XII.10. ekien, Ruigi k., Veivirn vls., Kretingos aps., I ok. metu prie Vokietijos sienos nuauta, lavonas mestas silusui gaminti duob.
220

ekus Pranas, 24, kin., Panemun, Birtono vls., Alytaus aps., nu. II ok. metu. etakauskas Petras, 27, kin., tos k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1947.VI.17. idlauskas Albinas, a. 25, i Petroiki k., Vabalninko vls., Bir aps., part. vadas, uvs 1950.IX. idlauskas Jonas, Petroiki k., Vabalninko vls., Bir aps., part. vadas, uvs kautynse 1949.VIII. iknelis Alfonsas, 20, kin., Ratnyia, Druskinink vls., Alytaus aps., nu. 1941. ilanskas Bolius, 27, kin., Skabeiki k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1944.IX.17. ilanskas Bronius, 24, kin., Vaikantoni k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.VII.7. ilas Antanas, a. 1918, Lukoni k., Subaiaus vls., Panevio aps., j. ltn., part. vadas, uvo kautynse 1945.1.22 aliosios mike. ilauskis Meys, I ok. metu nuudytas Paaislio mike. ileikis Petras, pasien. polic., aulys, Vyuon apyl., Utenos aps., apyl. part. vadas, apsupimo metu suimtas ir 1945.V.12 suaudytas. Jo kis, su gyvomis mona ir motina, sudegintas. ileikis Vytautas, a. 17, moksleivis, Vyuon apyl., Utenos aps., part., 1945.V.12 ant Kartuvi kalno suaudytas kartu su tvu. ilinskas Pranas, 27, i Teli, Pravieniki priv. d. stov. priirtojas, 1941.VI.26 suaudytas. imeleviius Kostas, kin., Punia, Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1947.IX.27. imkeviius Bronius, a. 25, Tuit k., Vabalninko vls., Bir aps., po karo uvs part. imkeviius Simas, aulys, gyv. Kaune-aniuose, uvo 1941.VI.23/24 kautynse su rus kariuomens likuiais, pasislpu siais ani R. K. kapinse. imkonis Bolius, 39, ats. karininkas, Likiava, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.II.5. imoniutis Juozas, Kalveli k., Veisiej vls., Sein aps., 1948.VI Lazdij apyl. kautynse uvs part. irmenis Jonas, kareivis, uvo 1941.VI.24 ties Valkininkais, Trak aps. irvaitis Pranas, Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1946.V.4. irvinskas Pranas, Elzbiecinkos k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1946.VI.13. irvinskien-Gruzdait Joana, 1905, Rudioni k., Bir aps., 1941.VI.24 bol. milicijos nuauta Tauragje. iugdinis Juozas, iauli k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VII.1.
221

iupienius Antanas, Janaukos k., ilavoto vls., Marijam pols aps., nu. 1946.VII.25. iupienius Vincas, Janaukos k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1946.VII.13. iura Kazys, a. 1914, Kalniki k., Duset vls., Zaras aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, part., uvo 1947/48. krys Vacius, Puiki k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.VIII.24. laiinas Petras, 30, polic., Grendavs k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944. lgus Jonas, 29, kin., altinn k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.X. leinius Jonas, 1905, Veitovn k., Plungs vls., Teli aps., kin., malnininkas, aulys, 1941.VI.24/25 nukankintas Raini mikely. leivelis Juozas, 28, kin., Mordasavo k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1947. lepetys Aleksandras, a. 1896, Baibiai, Zaras aps., po karo bol. suaudytas. lionskis Jonas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Valkinink vls., Trak aps. niukas Kazys, u dalyvavim 1941.VI sukilime 1967 Kupikyje nuteistas suaudyti. pokas, polic., Trakai, 1944.III.29/30 nakt sargyboje bol. partizan nuautas. taras Vincas, kareivis, suaudytas 1941.VI. trimas Pranas, ili k., Barzd vls., aki aps., JAV lietuvis, Drobs" fabr. steigjas ir dir., 1941.VI.26 suaudytas Pravieniki priv. d. stov. ukys Jeronimas, 1913, Vildiuniki k., Duset vls., Zaras aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, part., uvo kautynse 1944 ruden netoli savo nam. ukys Kazys, virila, uvo 1941.VI. ukys Leonas, Klaipdos krato Santaros" general. sekr., bolevik nuudytas. ukys Pranas, kin., Pagoj k., Juodups vls., Rokikio aps., I ok. metu vls. kieme nuudytas: galva kirviu perskelta. ulga J., venionliai, nu. II pas. karo metu. uliauskas Antanas, 25, darb., Radin k., Alytaus vls., nu. 1946.IX.14. umauskas Antanas, Prienai, Marijampols aps., nu. 1946.V.28. umnas Petras, eigulis, Vainoriki k., Tauragn vls., Utenos aps., nu. 1941.VI.27.
222

vedas Juozas, i Stakliki, Alytaus aps., I ok. metu suaudytas kalinys. vedas Napoleonas, gelk. tarnaut., I ok. metu nuudytas Kaune. vedkauskas Jonas, 36, kin., Balkasodio k., Miroslavo vls., Alytaus aps., nu. 1947.1.11. vedkauskas Pranas, a. 30, Balkasodio k., Miroslavo vls., Alytaus aps., part., 1947 m. ruden uvo kautynse Radin k., Miroslavo apyl. veikauskas Benediktas, 1884, kunigas, altarista ir areto nam kapelionas Rokikyje, 1941. VI.26 nuudytas: NKVD bstin je nuautas galv. veikauskien Ona, Maisto" darb. Kaune, nu. I ok. metu. veniuliai (du broliai), 1941.VI suaudyti iauliuose. vilpa Jonas, Lelin apyl., Utenos aps., po karo bol. nuautas. vilpa Juozas, virila, nu. 1941.VI.24 ties Rdninkais, Trak aps. voba J., saug. polic. vald., nu. I ok. metu Vilniuje.

Talkaiauskas, kareivis, 1941.VI uvo ties Linkmenimis, venioni aps. Tallat-Kelpa Jonas, 17, Padivytis, Laukuvos vls., Taurags aps., mokin., kalintas Taurags kai. ir ten nu. 1941.VI.22. Tamaauskas, Skuodas, Kretingos aps., 1948 uvs part. Tamaauskas, Kaunas, 1961 Kaune nuteistas mirti. Tamaauskas Juozas, 25, batsiuvys, Seirijoi k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.X1.9. Tamonis Mindaugas, g. 1940, Vilniuje, in., poetas, nu. 1975.XI.5 Vilniuje. Tamoaitis Antanas, 1894, Smukui k., Jurbarko vls., Raseini aps., adv., ministras, 1940.VII.12 Kaerginje suimtas, kalintas Kauno s. d. kai., 1940 pabaigoje nu. Tamoauskas Adomas, Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47. Tamoauskas Antanas, Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47. Tamoauskas H., Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47 Tamoauskas Jonas, Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47. Tamoauskas Stasys, Rukaii k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47.
223

Tamoinas Henrikas, 19, nu. 1941.VI.28 Vainoriki k., Tauragn vls., Utenos aps. Tamoinas Justinas, 50, lentp. sav., Vainoriki k., Tauragn vls., Utenos aps., nu. 1941.VI.28. Tamoinas Pr., Ignalinos k., Daugaili vls., Utenos aps., uvo 1944 rusams veriantis Lietuv. Tamuleviius Domas, 29, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944 m. Tamuleviius Jonas, 65, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Tamuleviius Petras, 21, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Tamuleviius Simas, 70, kin., Musteikos k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Tamulionis Bronius, 25, batsiuvys, Kibyi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.III. Taraila, polic. nuov. vir., Kybartai, Vilkavikio aps., 1941.VI tremiant Sibir Pilviki g. st. i vagono ivestas ir suaudytas. Taraseviius Pranas, 22, kin., Ginioni k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1946.X. Taraseviius Viktoras, 44, kin., Vergakiemio k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.V.10. Tarasovas, med. feleris, Vilkavikis, 1941.VI.22 nuautas ligonins raj. Tarakeviius Eduardas, kareivis, suaudytas 1941.VI. Tarcijonas Jonas, 40, kin., Anginink k., Simno vls., Alytaus aps., nu. 1946. Tarvainis Zenonas, 1920, Uventyje, iauli aps., Teli gimn. VIII kl. mokin., skautas, ateitininkas, 1941.VI.24/25 nu. Raini mikely. Tauras Adomas, kin. i Ginteikiki, nu. I ok. metu. Tekorius Bronislovas, kin., Pavandenio apyl., Varni vls., Teli aps., po karo kautynse uvs part. vadas. Telinskas Jonas, Kvietini k., Gargd vls., Kretingos aps., Vilimiks dv. kvedys, nu. Raini mikely 1941.VI.24/25. Tvelis, nuo Luki, aki aps., 1941 rus kareivi nuautas. Tijnlis, Vilniaus karo mokyklos karinas, 1941. VI politruko nuautas tarp Vilniaus ir Amenos. Tylos (3 broliai), Lelin apyl., Utenos aps., 1945 per Velykas nuauti. Tindiulis Albinas, nuo Rokikio, aviac. kpt., 1949.1 uvs BirVabalninkoPandlio apyl. part. vadas. Toleikis Antanas, kin., Tauragnai, Utenos aps., 1941.VI nuautas prie savo nam.
224

Toliuis Jokimas, Taurags raj. part., 1952 ruden uvs kautynse. Toliuis Juozas, 1897, Pamiluio vnk., Taurags vls., vet. gyd., ats. karininkas, kalintas Taurags kai., 1941.VI.23 raudonar mieio nuautas ties karinink ramove. Toluis Povilas, kin., Valak k., Subaiaus vls., Panevio aps., po karo part. brio vadas, apsuptas uvs bunkeryje Palvens mike. Tomkeviius Vacius, 18, kin., Slapikos k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1946.11.18. Tomkus Juozas, 1896, g. Raseiniuose, ats. mjr., teisininkas, Valst. Tarybos referentas, nu. 1940.VII.13 Kauno s. d. kai. Tvainaviius Motiejus, 55, Kabeli II k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Trainaviius Pranas, 24, stalius, Kabeli II k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Trakimait Stas, I ok. metu nu. Paaislio mike. Trakimas Pranas, 36, stalius, I ok. metu nu. Paaislio mike. Trakimas Simas, 32, amatininkas, I ok. metu nu. Paaislio mike. Trakimas Stepas, 27, darb., Kaunas, I ok. metu nu. Paaislio mike. Tranaviius, puskar., uvo 1941.VI kilus rusvok. karui. Traukus Vladas, 22, kin., Ilginink k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945. Tveidaras Stasys, 24, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nuautas 1945.IV.7. Treidaras Vincas, 28, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nuautas 1945.IV.7. Treigys Jonas, 40, kin., Ricieli k., Leipalingio vls., Sein aps., nukankintas 1945. Treigys Vytautas, 22, moksleivis, Dakukos k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Truklica, uvo kovoje su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Trumpys Benediktas, nuo Radvilikio, iauli aps., ats. puskar., pasitrauk Vokietij, 1950.X atlydjo Lietuvon rezis tencijos galiotin Juoz Luk, 1951.IV.19 uvo kautynse Alto niki mike, Leki apyl., aki aps. Trunc Jonas, 20, kin., Arcin k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1945. VII.10. Trunc Mykolas, 47, kin., Dvarn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1944.XI.24.
225

Trunc Vincas, 23, kin., Zvirgdn k., Daug vls., Alytaus aps., nu. 1945.X.15. Truka Juozas, Eaii k., Gargd vls., Kretingos aps., polic., aulys, gyv. Luokje, Teli aps., 1941.VI.24/25 nu. Raini mikely. Tbin Juozas, 28, kin., Kazokiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.1. Tugaudis Jonas, 1945.III nuautas Kauno senamiesty. Tulauskas Algirdas, 22,1941 vasar Kauno kai. suaudytas. Tumas Domas, Smilgi vls., Panevio aps., po karo part., uvs kautynse 1945.III. Tumasonis Julius, 33, kin., Lapi k., Seirij vls., Alytaus aps., nukankintas 1946.11.28. Tumosa Alfonsas, 29, kin., Mikabali k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1947.IX.21. Turcinas Juozas, 25, kin., Gudoni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI.5. Tutinas Jonas, 1897, kunigas, Trak aps., Kaiiadori vls., Palomens klebonas, 1941. VI rus kareivi nukankintas: perautas galv, durkl smgiais subadyta krtin. Tutkeviius, Teli aps., Rietavo mikuose 1952 ar vliau kautynse uvs part. Tviraga Mykolas, Ukmergs aps., Musnink vls., iobikio apyl. prie 1946.11 uvs part. Ubeikos eima, Daugaili vls., Utenos aps., I ok. metu iudyta. Ubeika Antanas, Kurkli k., Vyuon vls., Utenos aps., aulys, nu. rus partizan 1943. Uberta Vaclovas, 37, kin., Navinink k., Simno vls., Aly taus aps., nu. 1945.IV.13. Ubonis Kazimieras, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. Uleckas, part. vadas, 1955 uvs Kazl-Rdos mikuose. Uleckas Juozas, Degim k., ilavoto vls., Marijampols aps., nu. 1945.1.6. Uleckas Vincas, Uosuplio k., Sasnavos vls., Marijampols aps., nu. 1945. Ulickas, Deveikiki k., Grinkikio vls., Kdaini aps., kin., po karo gyvas sudegintas part., sudeginta ir sodyba. Ulozas Antanas, Kaltann apyl., venioni aps., 1941.VI. uvs sukilimo dalyvis. Uoslys Juozas, 25, kin., Liepiki k., Leipalingio vls., Sein aps., nukankintas 1944.
226

Urba Petras, Norkn k., Kraki vls., Kdaini aps., part., suaudytas 1944.XII.17. Urbanaviius Kastulis, a. 1904, Duokikis, Kamaj vls., Rokikio aps., 1941.VI sukilimo dalyvis Duokiky, suaudytas 1944.VII. Urbanaviius Pranas, g. 1916, Duokiky, Kamaj vls., Rokikio aps., 1945 uvs kautynse part. Urbanaviius Stasys, 41, kin., Daugai, Alytaus aps., nu. 1944.VII. Urbanaviius Vytautas, Dmiki k., ilavoto vls., Mari jampols aps., nu. 1945.11.17. Urbonas, Teli aps., Rietavo mikuose 1952 ar vliau uvs kautynse part. Urbonas Antanas, 65, darb., Medvii k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1946.VII.20. Urbonas Kazys, Dambavos k., Iglikli vls., Marijampols aps., nu. 1945.IV. Urbonas Vytautas, Likikli k., Alytaus vls., part., uvs kautynse 1947.XII.8 Toloki k. laukuose, Miroslavo apyl. Urbonas Vladas, 30, darb., Medvii k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945.XI. 10. Urbonaviius, Daunor k., Balbierikio vls., Marijampols aps., nu. 1945. Urvinis, Skuodas, Kretingos aps., part., uvs 1948. selis Alfonsas, 23, kin., Aviieni k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI.24. selis Juozas, 50, kin., Savanori k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IV.8. selis Juozas, 1909, Laukn k., Ukmergs aps., mjr., Auktaitijos part. vadas, 1947.X.7 suimtas, iv. Sibir, 1962 Vilniuje suaudytas. Utaras Adolfas, 50, kin., Kriktonys, Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1947.VIII.5. Utenis Silvestras, g. Vepriuose, Ukmergs aps., savan., ats. virila, buv. aul. brio vadas, 1944 irvint mikuose suaudytas. Ukuraitis, 1941.VI sukilimo dalyvis Ramygaloje, Panevio aps., po karo uvs part. Uubalis Antanas, a. 30, Stubur k., Vabalninko vls., Bir aps., Salamiesio apyl. part. vadas, uvo kautynse 1946. Uusienis Povilas, a. 1925, darb., po karo uvs part. PakryiGitn mike, Subaiaus apyl., Panevio aps. Vabalas, kin., Raseini aps., II ok. metu nuautas.
227

Vabalas Albinas, venteerioLazdij apyl. part. gr. vadas., uvo 1950. Vabalas Leonas, Panevio apyg. teismo teisjas, nu. 1940 Panevio kai. Vaicekonis Antanas, kareivis, 1941.VI uvo ties Linkmenimis, venioni aps. Vaiiulis Pranas, a. 1920, Nemanin k., Kamaj vls., Rokikio aps., II ok. metu nu. mike prie savo tviks. Vaiinait Teres, Utenos aps., nu. 1944. Vaiinas, artistas, iauliai, 1940 ruso kareivio gatvje nuautas. Vaiinas Klemensas, Utenos aps., nu. 1944. Vaikus Blajus, a. 1898, ats. ltn., buv. Zaras pasien. polic. raj. vir., aul. brio vadas, gyv. kyje Imbrado vls., 1940.IX sumu tas, mir nuo aizd Utenos kal. Vaiginas, Suostas, Bir aps., po karo uvs part. Vailionis Pranas, 26, kin., Rocki k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VI.25. Vaisuleviius Kazys, Pentupi k., Iglikli vls., Marijam pols aps., nu. 1945.IV.27. Vainys Eduardas, kareivis, 1941.VI.25 nu. Pabradje, venioni aps. Vainora Albinas, eimaties k., Tauragn vls., Utenos aps., nu. 1941.VI.27. Vainora Kazys, eimaties k., Tauragn vls., Utenos aps., nu. 1941.VI. Vainora Petras, I ok. metu nu. Vilniuje. Vaitoras Juozas, 34, kin., Ziliniki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.12. Vaivila Vilius, Panevio Maisto" fabr. kalvis, 1941.VI.26 suaudytas. Vaivila Zigmas, Danyk k., Raseini aps., part., uvo 1946 Kareiviks vnk., Krai vls., Raseini aps. Vaiteknas, I ok. metu suimtas, uvo Jonikyje, iauli aps. Vaitkeviius Lionginas, Steponi mike (5 km nuo Rokikio) 1941. VI.27 nukankintas: supiaustytas, subadytas, perdurta krtin. Vaitkeviius Romualdas, Radvilikis, iauli aps., nu. I ok. metu. Vaitonis Pranas, prekyb., Zarasai, 1941.VI.25 NKVD kieme nuautas. Vaivada Bronius, adeikiai, Vabalninko vls., Bir aps., part. vadas, nu. 1951 adeiki k. laukuose. Valaitis Antanas, 36, kin., Lapkalnio k., Ariogalos vls., Kdaini aps., part., 1951.1 uvo kautynse Grau mike.
228

Valaseviius Kazys, darb., nu. I ok. metu Kauno aps. Valainas, kat. org. veikjas, Joniklis, Bir aps., I ok. metu gele. lazdomis umutas a. 800 m nuo mst. Valatka Jonas, 21, mokin, Jundeliki k., Birtono vls., Aly taus aps., nu. 1945.V. Valatkeviien Juz, 53, kin., Bakaleriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.II.7. Valatkeviius, Onukio apyl., Trak aps., part. vadas, uvo 1945.VIII Dusmen k. Valatkeviius Stasys, 34, polic., Bakaleriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.13. Valatkeviius Vladas, 28, tarnaut., Bakaleriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.IV.8. Valeia Algirdas Vytautas, 1920 Omske, Sibire, gyv. Trakuose, 1945.IX.16 paskandintas Trak eere. Valenta Klemensas, Padvariki k., Iglikli vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Valenta Petras, 24, kin., Mikabali k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.X. Valentlis Ernestas, Mikalatiki k., Vabalninko vls., Bir aps., Kuprelikio brio part., uvs kautynse 1945 ruden. Valentinaviius Viktorinas, 1919, iauli m., nu. 1941.VI. Paeeri bk., Laukuvos vls., Taurags aps. Valentukeviius Adomas, 21, kin., Kabeli II k., Mar cinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1947. Valentukeviius Andrius, a. 30, prekyb., Kabeli I k., Marcinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1945. Valentukeviius Jonas, 21, kin., Kabeli II k., Marcin koni vls., Alytaus aps., nu. 1947. Valentukeviius Jonas, 50, kin., Grybauls k., Mar cinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1944. Valentukeviius Kazys, 38, kin., Darinli k., Mar cinkoni vls., Alytaus aps., nu. 1946. Valentukeviius Petras, 25, siuvjas, Likiava, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.IX.17. Valionis Antanas, j. pusk., 1941.VI.23 uvo prie Merkio. Valys Juozas, 19, kin., Marg k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1945.IV.8. Valiukeviius Petras, Surgui k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Valiulis, virila, kilys karui uvo 1941.VI. Valiulis Jonas, kpt., kilus karui 1941.VI suaudytas. Valinas Juozas, kin., Pievagali k., Alytaus vls., nu. 1941.VI.24.
229

Valinas Petras, kareivis, uvo 1941.VI.23 tarp Eiiki ir Varnos. Vanagas, Bir aps., po karo uvs part. Vanagas Benediktas, 1905, akn k., Kvdarnos vls., Tau rags aps., kunigas, Kruopi klebonas, iauli aps., rus kareivi nuautas 1941.VI.24. Vapsva Alfonsas, a. 1901, polic., Padusio vnk., Antaliepts vls., Zaras aps., 1943 ruden uvo kovoje su rus desantininkais Jokuni k. laukuose. Varaneckas, 1941.VI.22 Kauno s. d. kai. kieme enkavedist nuautas. Varinas Stasys, a. 1915, iauli aps., Kurn polic. nuov. vir., 1943 bol. agent nuautas. Vareikis, j. ltn., Raseini aps., Vaidoto" part. rinkt, tabo vir., uvo kautynse 1947 Birbiliks mike, Ariogalos vis. Varkala Algis, ilavoto vls., Marijampols aps., part., suaudytas 1948. Varnas St., altkalvis, 1965 Rokikyje nuteistas mirti ir suaudytas. Vartaviius Antanas, 27, kin., Palin k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1946.VIII. Vasiliauskas Balys, Juodup, Rokikio aps., nu. I ok. metu vls. kieme. Vasiliauskas Bronius, 1922, Budriki k., Duset vls., Zaras aps., kin., part., uvo 1944.IX. Vasiliauskas Jonas, 69, kin., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1946.X.20. Vasiliauskas Juozas, 44, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1946.VII.16. Vasiliauskas Tadas, Gruzdiai, iauli aps., nu. 1944. Vasiliauskas Vincas, 36, kin., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1946.VIII.16. Vasiliauskas Vladas, 23, darb., Balbierikis, Marijampols aps., nu. 1945.IV.12. Vakelis Povilas, stud., 1941.VI Kaune uvs sukilimo dalyvis. Vakelis Stasys, 1940.XII.16 umutas Kaune. Vatakas J., 1941.VI nu. Kamajuose, Rokikio aps. Vekys Jonas, 21, darb., Vilkiautinio k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1944.X.23. Vekys Jonas, 39, kin., eimi k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.VIII.1. Vekys Jonas, 28, kin., Gudeli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.IX.14.
230

Vekys Juozas, 22, kin., Gudeli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946.XII.31. Vekys Pranas, 23, darb., Vilkiautinio k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945.V.10. Vekys Vincas, 20, mokin., Vilkiautinio k., Merkins vls., Aly taus aps., nu. 1945.1.1. Vekyt Gen, 24, mokin., Vilkiautinio k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947.11.14. Vgl Boleslovas, 1880, kunigas, Ukmergs aps., Vepri klebonas, aulys, 1941.VI.22 rus karinink suaudytas Skaruli bk., Jonavos vls., Kauno aps. Veitas Algirdas, 1912, arkalns dv., Tryki vls., iauli aps., stud., nu. 1941.VI Paeeri bk., Laukuvos vls., Taurags aps. Veitas Kstutis, 1909, Stulpn k., Teli vls., Grinkikis, Kdaini aps., nu. 1941.VI Grinkikyje. Veiverys Alfonsas, Paviemonio k., Veiveri vls., Mari jampols aps., nu. 1945. Velika Antanas, 25, kin., Gruonyk k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.11.17. Venckus Kazys, Paluobs k., Ylaki vls.. Maeiki aps., aul. brio vadas, viraitis, po karo part. dalinio vadas, 1951 uvs Kure, Latvijoje. Venclauskas, Raseini aps., ebenkties" rinkt. part. brio vadas, uvs kautynse 1947/48 Sujaini k., Raseini raj. Venclovas Antanas, Vart k., Balbierikio vls., Mari jampols aps., nu. 1945.VII.20. Venclovas Jonas, 1921, Baibi k., Degui vls., Zaras aps., 1941.VI sukilimo dalyvis, 1945 uvs part. Vetinskas Juozas, 49, kin., Seilin k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1947.IV. Veverskis Kazys, 1912, Vilkijos apyl., Kauno aps., part. vadas, uvo 1944.XII.29 prie Raudondvario. Vys, po karo suaudytas. Viius Jurgis, 1899, Arslos k., Mosdio vls., Kretingos aps., kin., ats. virila, aul. b. vadas, 1941.VI.24/25 nakt nukankintas Raini mikely, Teli aps. Vikaka Juozas, 35, kin., Kanik k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.XII.8. Videika Antanas, 100, kin., Mekui k., Alovs vls., Aly taus aps., nu. 1945.VIII.15. Vidugiris Juozas, 1892, Palauki k., Subaiaus vls., Pa nevio aps., ats. plk., algirio" apyg. part. vadas, uvo kauty nse 1946.XI.7 aliojoje Girioje, Panevio aps.
231

Viksva Jonas, a. 23, Akmens k., Vabalninko vls., Bir aps., part. brio vadas, uvo kautynse 1947.11. Viksva Petras, a. 25, Akmens k., Vabalninko vls., Bir aps., part. brio vadas, uvo 1947.III. Vilinskas Povilas, 1918, Plungs vls., Teli aps., tarnaut., nu. Raini mikely 1941.VI.24/25 nakt. Vileiis Adolfas, agr. stud., Vabalninkas, Bir aps., po karo uvs part. Vilimaviius Jonas, a. 1921, kin., aulys, uvo kautynse su okupantais 1944.X.6 prie Sedos, Maeiki aps. Vilionis Vytautas, Anykiai, Utenos aps., 1941.VI uvs sukilimo dalyvis. Vylius-Velaviius Ignas, 1904, Pavandenio k., Varni vls., Teli aps., aviac. kpt., aulys, pogrindio kovot,, 1945.XII. suimtas, suaudytas. Vilkas, Antaliepts vls., Zaras aps., kovoje su bol. desan tininkais uvo 1943 Jokuni k. laukuose. Vilkauskas Jonas, 24, kin., Masaliks k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1946. Vilkauskas Jonas, 25, siuvjas, Ziliniki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.14. Vilkauskas Julius, Miknin k., Merkins vls., Alytaus aps., part., uvo kautynse 1949.VII. Vilkauskas Julius, 21, kin., Laukininkli k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945. Vilkauskas Petras, Miknin k., Merkins vls., Alytaus aps., part., uvo kautynse 1949.VII. Vilkelis Petras, Sein aps., Dainavos" apyg., Vytenio" tvnijos part. vadas, uvo kautynse 1947 ar vliau. Vilutis Vytautas, 1941.VI. suaudytas Linkuvoje, iauli aps. Vinkeviius Alfonsas, 30, mkt., Vaden k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. Vinkeviius Stasys, Vartavalakio k., Varnos vls., Alytaus aps., Dainavos" apyg. part. skyr. vadas, veiks Merkins Perlojos apyl., uvs 1949. Virbickas Kostas, kin., Punia, Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.18. Virbickas Vincas, kin., Aleksandravo k., Alytaus vls., nu. 1946.XI.28. Virkietis Leonas, 1945.VI.19 Kaune suimtas, po 8mn. karo tribunolo nuteistas suaudyti. Virkutis, ats. pusk., Maeiki rinkt. Tirkli . b. aulys, 1941.VI sukilimo dalyvis, po karo part., Pievn apyl, Baln k. apsuptas susisprogdino.
232

Virila, kin., Uuili k., Kauno aps., 1941.VI suaud. prie Kalnn gelk. st. Viiuvien Elzbieta, 64, kin., Smilgi vls., Panevio aps., 1945.V.12/13 sudeginta su trobesiais. Vyniauskait Ona, I ok. metu nukankinta Kauno kai. Vyniauskas Jonas, Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps., nu. 1946.V.7. Vyniauskas Juozas, Balbierikio apyl., Marijampols aps., 1946.1 uvs part. Vitartas Juozas, Gaudiki k., agars vls., iauli aps., nu. II ok. metu. Vitkauskas Bronius, 23, kin., Jablonovo k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1947. Vitkauskas Pranas, 24, mkt., Mikabali k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1946.X. Vitkeviius Prancikus, 1877, Plungs vls., Teli aps., kunigas, Skaruli klebonas, Jonavos vls., Kauno aps., rus kari nink nu. 1941.VI.22. Vitkus Juozas, 1901, Tirkliuose, Maeiki aps., pik. ltn., karo in., piet Lietuvos part. srities vadas, slapt. Kazimieraitis", uvo 1946.VII.2 Merkins vls., Alytaus aps. Vitkus Juozas, Maeiki aps., 1941 suaudytas. Vyinis Alfonsas, kalvio snus, aulys, Moltai, Utenos aps., suaud. 1941.VI.25. Vranauskas Povilas, kareivis, nu. 1941.VI.25 Pabradje, venioni aps. Vosylius, ltn., brio vadas, uvo kautynse su okupantais 1944.X7 prie Sedos, Maeiki aps. Voveris Andrius, 75, kin., Bakaleriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1944.XII.9. Voveris Petras, 31, siuvjas, Varli k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.13. Voveris Romas, 36, kalvis, Varli k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VIII.11. Voveris Vaclovas, 1914, ats. karininkas, 1941.VI sukilimo dalyvis Merkinje, Dainavos" apyg. Dzk", vliau Kazimieraiio" part. rinkt, vadas, uvo 1949. Voveris Vladas, 28, tarnaut., Bakalieriki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1946.11.17. Zabarauskas Edvardas, 1908, Jonikly, Bir aps., teisin., radiofono dir., 1940 paskandintas Nemune. Zabeta Jonas, 21, kin., Demantoni k., Alovs vls., Alytaus aps., nu. 1946.
233

Zablackas Vilhelminas, 1923,Kirkiliki k., Antazavs vls., Zaras aps., part., uvo 1945 prie Kriaun, Rokikio aps. Zablackas Vytautas, a. 1927, Kirkiliki k., Antazavs vls., Zaras aps., part., uvo 194fc>. Zakarauskas, Degsns k., Antazavs vls., Zaras aps., part., uvs kautynse Antazavs ile. Zakarka, Baltriki apyl., Antaliepts vls., Zaras aps., po karo suaudytas. Zalieckas Vladas, 20, kin., Kazokiki k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.1.1. Zamaras, j. pusk., uvo 1941.VI.23 Vilniuje. Zapasninkas Jonas, 20, kin., Snaigups k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1944. Zarembos, du broliai, Klabu k., Kvdarnos vls., Taurags aps., nu. 1941.VI.24. Zaremba Bronius, kin. Ilin k., Subaiaus vis, Panevio aps., po karo uvs part. Zautra Juozas, 23, darb., Druskininkai, nu. 1946. Zavadskas Juozas, Baltriki vnk., Antaliepts vls., Zaras aps., nu. 1947. Zekas Jonas, 25, kin., Vainin k., Seirij vls., Alytaus aps., nu. 1944.XII.15. Zenkeviius Jonas, 29, kin., Demeniki k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1945.VII. Zenkeviius Jonas, 16, kin., Palekoni k., Jiezno vls., Aly taus aps., 1945.IV Jiezno NKVD mestas ugn. Zimaitis, virila, 1941.VI varant Rusij politruko nuautas. Zineviius Petras, kin., Pieriki k., Merkins vls., Aly taus aps., nuautas 1945.II.2. Zineviius Vaclovas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Varnos poligone, Alytaus aps. Zinkus Vladas, 1903, Kraki m., Kdaini aps., part., suaudytas 1944.XII.17. Zokas Povilas, kin., Totori k., Skapikio vls., Rokikio aps., vokiei ok. metu bol. agent suaudytas. Zubinas Jonas, s. Jono, 35, kin., Buknaii k., Maeiki vls., nu. 1941.VI.14. Zubkus Ignas, a. 39, in., Radvilikis, iauli aps., 1940.VII suimtas, uvo puldamas po einaniu traukiniu. Zubrickas, ltn., brio vadas, uvo kautynse su okupantais 1944.X prie Sedos, Maeiki aps. Zuoza, kareivis, 1941.VI uvo Paeimens poligone, ven ioni aps. Zurauskas Liudas, 23, kin., Neciesa, Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1945.
234

Zvonka (Dzvonka) Petras, a. 35, kin., Jaiagali k., Suba iaus vls., Panevio aps., part., uvo 1950/51 Gitn mike. adeikis A., aviac. puskar., uvo 1941.VI. ebrauskas, kin., Tirkli vls., Maeiki aps., vokiei ok. metu bol. part. nu. ebrauskas Pranas, kareivis, uvo 1941.VI.23 Vilniuje. eimys Domas, jo mona ir 2 maamets dukrels, Karveli k., Gruzdi vls., iauli aps., nu. 1944. las R., kareivis, 1941.VI.24 uvo Vilniuje. elvys, 24, i Kdaini, Pravieniki priv. d. stov. priirto jas, suaudytas 1941.VI.26. emaitis Albinas, Padgelumbiki k., Sasnavos vls., Mari jampols aps., nu. 1945. emaitis Jonas, 1909, Palangoje, Kretingos aps., gen. tabo kpt., part. vadas, 1954.XI.23 suaudytas Vilniuje. emepatis, Gaudiki k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47. emepatis Juozas, Gaudiki k., agars vls., iauli aps., nu. 1945/47. emgulys Juozas, 1890, Rusn k., Veiveriki vls., Kretin gos aps., ats. pik. ltn., gyd. chirurgas, Panevys, nu. 1941.VI.26. eromskis Vacys, Kaunas, I ok. metu nukankintas Kazok k. ideckas Juozas, 15, Rudnia, Daug vls., Alytaus aps., nu. 1947.III.7. idinas Aleksas, j. puskar., uvo 1941.VI.23 Varnos poligone, Alytaus aps. iedas Kazys, kin., eimaties k., Tauragn vls., Utenos aps., aulys, 1945 kautynse uvs part. iemininkas Pijus, 35, kin., Makrick k., Gudeli vls., Marijampols aps., nu. 1946.VII.10. ilnait Agota, 49, kin., Vainoriki k., Tauragn vls., Utenos aps., nu. 1941.VI.28. ilnait Antos, d. Kazio, 18, kin., Vainoriki k., Tauragn vls., Utenos aps, nu. 1941.VI.28. ilnas Antanas, kin., Mikinink k., Salako vls., Zaras aps., 1942/43 m. bol. part. suaudytas. ilnas Anupras, Tauragn vls., Utenos aps., aulys, nu. I ok. metu. ilnas Vincas, 18, kin., Vainoriki k., Tauragn vls., Utenos aps., nu. 1941.VI.28. ilinskas, kin., Simno vls., Alytaus aps., nuautas 1945.IV. ilinskas Adolfas, 21, kin., Ginakiemio k., Onukio vls., Trak aps., nu. 1945.VII.29.
235

ilionis Antanas, 52, darb., Seirijai, Alytaus aps., nu. 1947.X.14. ilionis Valentinas, 40, kin., Mikabali k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1947.III. indulis Antanas, kin., Didsods k., Juodups vls., Rokikio aps., I ok. metu vls. kieme nuudytas: sulauyti rank kaulai, peiliu padaryta 16 aizd. itkus Antanas, 37, kin., emaitkiemio k., Birtono vls., Aly taus aps., nu. 1946.III.6. itkus Jonas, 22, kin., Gelan k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.16. iurauskas Silvestras, 31, kin., Rodukos k., Merkins vls., Alytaus aps., nu. 1944. iuromskas Vincas, 22, kin., Pelekoni k., Jiezno vls., Aly taus aps., nu. 1945.V. iuromskis ir eima, kin., Valatkoni k., Baisogalos vls., Kdaini aps., bol. desantinink nu. 1944.V. ivatauskas Antanas, 1921, stud., 1941.VI Kauno sena miesty kautynse uvs sukilimo dalyvis. ostautas, Amerikos lietuvis, buv. Drobs" fabr. dir. Kaune, suaudytas 1941.VI.26 Pravieniki priv. d. stov. ukait Ona, 20, kin., Marg k., Leipalingio vls., Sein aps., nu. 1946.XI.9. ukait Stas, 1 m. kdikis, Dingeliki k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1946.III.6. ukas Bernardas, 18, Dingeliki k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1946.III.6. ukas Juozas, a. 27, kin., Naudin k., Birtono vls., Aly taus aps., nu. 1946.1. ukas Matas, 78, kin., Dingeliki k., Birtono vls., Aly taus aps., nu. 1946.III.6. ukas Stasys, Dingeliki k., Birtono vls., Alytaus aps., nu. 1946.III.6. ukauskas, virila, uvo kautynse su okupantais 1944.X.7 prie Sedos, Maeiki aps. ukauskas Bronius, j. puskar., uvo 1941.VI. ulien Marija, 1900, Tauragnuose, Utenos aps., agronome, 6 m. buvusi Sibiro tremty, grusi mir Vilniaus kaljime a. 1950. urinskas Vladas, 28, kin., Pasernink k., Seirij vls., Aly taus aps., nu. 1946.XII. usinas Vincas, kin., Punia, Butrimoni vls., Alytaus aps., nu. 1945.11.18. utautas Jonas, a. 24, mkt., Plateliai, Kretingos aps.,
236

Kardo" rinkt., part., 1946.VII nukautas Vaineiki pamikje, Kretingos aps. valiauskas Juozas, 29, kin., Dubi k., Alytaus vls., nu. 1945.VI.9. virblys Albinas, Bartinink vls., Vilkavikio aps., I ok. metu nukankintas, nugaroje irtas diras. virblys Stasys, beturtis, aulys, Vyuonos, Utenos aps., part., 1945.XI.3 pakartas ant Kartuvi kalno. virdinas Hermanogildas, 1920, Teli m., VIII kl. mokin., ateitininkas, Teliai, 1941.VI.24/25 Raini mikely nukankintas.

237

SUMMARY

Lithuania has a history of more than seven hundred years: it was independent at the beginning of the thirteenth century. Having endured 123 years of czarist slavery, on February 16, 1918, after World War I, she regained her independence once again. This independence, however, was short-lived. The Soviet Union, pursuing its colonial policy with considerable military force, occupied Lithuania on June 15, 1940. To subdue the people who desired to continue a life of freedom, the Bolsheviks initiated severe terror. More than 300,000 Lithuanians were exiled to Siberia, thousands were tortured during interrogations in jails, thousands were murdered. This book is a collection of statements of witnesses who were victims of Soviet atrocities, who observed executions by the communists, and who took part in exhumation of mass murder victims. The second part of the book contains names of Lithuanians killed by Bolsheviks and their collaborators. This list is incomplete, compiled mostly from the press. Among these victims of Soviet colonialism we find priests, physicians, teachers, nurses, lawyers, farmers, laborers, army and police personnel, old people and students, even small children. This list does not include many thousands of Lithuanians who perished from severe cold, starvation and unbearable work conditions in mines and in slave labor camps of the Soviet Union. There are almost no families in Lithuania who did not have their relatives or close friends, jailed, exiled or murdered by the communist occupants.
238

TURINYS

J. Prunskis. anga .......................................................................... M. Krupaviius. Bolevik siautjimai Lietuvoje .........................

5 7

I DALIS ATSIMINIMAI IR LIUDIJIMAI .................................................... 11 1. Prievarta ir teroras ....................................................................... Bolevik siautjimai Utenos-Zaras apskrityse ........................... Dr. J. Bartkus. Negailjo nei darbinink, nei milicinink ... J. Adomaitis. Maiau aaras ir krauj ............................................. Kun. R. Krasauskas. iaurs su senute ligone ............................... A. Kairys. Devyniolikamets tragedija ........................................... E. Petkeviius. Maiau iveamus ir nuudytus ............................ St. Ramanauskas. Prie medi pririti kankiniai ........................... Plk. J. Bobelis. Sadist naguose ..................................................... 13 13 30 30 31 32 33 35 36

2. Kaljimai ir tardymai................................................................... 37 M. Brakauskien. Vagonuose utrok vaikai ............................... 37 P. Jurkaitis. Ilgi tardymai kaljime .............................................. 37 A. Ambrainas. Sulauytais onkauliais ...................................... 40 Gen. T. Daukantas. Tardymai po 14 valand ................................ 43 A. Palaitis. Girdjau auksmus prie mirt ..................................... 44 Br. Kovaitis. Muami kaljimuose .................................................. 47 V. Gulbinas. sak mane suaudyti................................................. 49 St. Kvietys. Maskvos nuteistas u aki ........................................... 51 V. Ruinskas. Spaud galv lanku ................................................. 53 J. Vasiliauskas. I universiteto kaljim ...................................... 54 J. Braunas. Kankino mane ir mon .............................................. 56 Dr. A. Laskauskas. Utenos kaljime .............................................. 58 J. Bilduas. Taurags kaljime ....................................................... 60 Kun. J. ekaviius. Mu ir spard iki nualpimo .......................... 63 Pr. Saladius. Skaudiai paliet auli sjung ............................. 65
239

3. Egzekucijos .................................................................................. 75 Iaikjo daug paslapi .................................................................. 75 B. Ubeika. Komunist nuudytas dail. Z. Kolbos brolis ................ 80 Kun. A. Steiguilas. Nukankintas gimnazistas ................................. 81 J. Puleikis. Nuud mano tris brolius.............................................. 82 E. imauskien. Vyrus iaud ..................................................... 83 E. Gedgaudas. Suaudyti prie cukraus fabriko Panevy ............. 85 VI. Braziulis. Kankini knai Petrain kapinse ....................... 87 M. Kemzra. Gyvi palaidoti ............................................................ 90 J. Paktys. Kaip mus aud Pravienikse ...................................... 91 J. Petkus. K maiau Raini mikelyje .......................................... 95 B. Kriauinas. Panevyje nuudyti gydytojai ............................ 98 P. Bliumas. Valiau kruvinus rsius .................................................100 VI. Vencknas. Kaip jie mane suaud .......................................... 101 B. Kavaliauskas. Lavonai epetos mike ....................................... 105 G. Kupinskas. Mirtys kapinse ......................................................105 P. Jonkus. Suaud krmuose .........................................................107 A. Aoklis. Nuud mano du brolius................................................ 107 Kun. dr. P. Aleksa. Igyvenau trij kunig nuudym .................. 109 A. Gailius. Jaunas laisvs kovotojas ............................................... 112 Dr. F. Zubinas. Vieni likviduoti, kiti iveti ..................................114 J. Baltrus. Suaud brol u vliav ................................................115 Pro f. I. Konius. Kaip mus var erven ....................................116 J. Tumas. Mirties kolonoje ervenje............................................. 120 O. advydas. Baisi ervens tragedija ........................................... 123 J. Gabruseviius. Kalini udymas ervenje ............................... 131 K. Plkas. Mano tvas ir broliai komunist nuudyti .................... 133 Dr. Z. Danileviius. Nukirto galv...................................................137 A. uopien. Gyv sudegino troboje ...............................................139 A. ukys. Motinos ir dukters tragedija ............................................141 Prof. dr. K. Oelis. Teismo medicinos eksperto odis ................... 141 II DALIS BOLEVIK NUUDYTIEJI LIETUVOJE .................................147 Summary .......................................................................................... 238

240

Visoj ilgoj savo valstybinio gyvenimo istorijoj, nusitsusioj daugiau kaip sep tynis imtmeius, Lietuva neturjo taip sunkaus laikotarpio, kaip bolevik okupacija, prasidjusi 1940 metais. Daugiau kaip ketvirtis milijono Lietuvos moni, madaug kas deimtas gyven tojas, buvo iveti Sibir. Itisais deimtmeiais lietuviai patriotai naikinami kruvinuose tar dymuose, iauriuose kaljimuose, iur piose beproi ligoninse, masinse egze kucijose. Laisvje sukurtas kis sugriautas, savitas kultrinis gyve nimas sulugdytas. is leidinys tai dokumentinis rinkinys beveik eiasdeimties liudijim, k lietuviai igyveno okupant tardomi, kalinami ir udomi savo tvynje. odiniai liudijimai kanias igy venusi, savomis akimis maiusi patvirtinami ir pavaizduojami daugiau kaip 50 nuotrauk. Duodamas ir sraas 1970 moni, kuriuos okupantai bolevikai iud Lietuvoje. Tai tik dalis. Okupacijos auk nepalyginamai didesnis skaiius. Paga liau ia neminimi tie, kurie uvo iveti tolim Sibiro tremt. Ta tema autorius yra paruos kit knyg. Lai is leidinys ypa ms jaunajai kartai ir istorijai pasakys, k reikia bolevizmas praktikoje.

Virel ir aplank pie dail. Petras Aleksa