You are on page 1of 438

LIETUVI ARCHYVAS

BOLEVIZMO METAI

BROOKLYN, N. Y.

1952 METAI

Studij

Biuro

1942

met

leidinio, Dr. J.

ileisto

Kaune,

nauj

laid, Tv

paruo

Prunskis.

Ispausdinta

Prancikon N. Y.

spaustuvje,

Brooklyn,

ANGOS ODIS
Buvs USA komunist dienraio "Daily Worker" redaktorius L. F. Budenz savo knygoje "This is my story" pasakoja, kad po to, kai rusai um Baltijos valstybes, kaip lietus i Maskvos pasipyl sovietikos propagandins istorijos, gausiai siuniamos net Amerik. Bolevikai yra propagandos meisteriai ir plaiai yra paskleid klaidinani informacij kas lieia j okupuotj Lietuv. Ms pareiga yra, patiekiant raudonosios okupacijos faktus, parodyti tikrj raudonj Lietuvos okupant veid. ia apraomieji faktai yra i pirmosios Soviet okupacijos (19401941), bet mediaga nenustojo bti aktuali, nes k Lietuva pergyveno pirmoji, tas dabar vyksta ar dar vyks kituose, vliau okupuotuose kratuose, nes komunistai, su maais pakeitimais, daniausiai visose alyse seka nuo seniau Maskvos ibandyt keli. Visa eil ia patiekiam straipsni yra parayti patriot lietuvi, isilavinusi, okupacij i arti stebjusi, i pirmj altini inani. Straipsniai pirmu kartu buvo ispausdinti "Lietuvi archyve", daugiausia II tome. i mediag dabar perspausdinant teko kaikur ileisti vien kit sakin, kuris pateko dl nenormali ano meto knygos leidimo aplinkybi, taiau buvo palikta itisai visa kita mediaga, kurios tikrumas dar kart buvo patvirtintas straipsni autori ar tai asmenikai leidjams, ar tai j kitais ratais bei j pasineta veikla. Mintasai buvusis komunistas Budenzas, dabar liks kataliku, liudija, kad Lietuvoje bolevikai vykdo vrik persekiojim ("This is my story", pusl 179). Dalis ios baisiosios lietuvi tautos kalvarijos kaip tik ir yra uprotokoluota iame leidinyje, ir bus saugojama ateities kartoms, istorijai. Pertiekdami tuos skausmingus Lietuvos pergyventus skriaud, teroro, kani ir tiranijos vaizdus, mes tikims, kad j pajautimas udegs ms brolius naujiems laisvs ygiams. Kaip kad tremtinys poetas K. Bradnas ra: Lietuvi! Kanios itremtj Ir kraujo uvusi laai Tebnie priesaika gyvj Kuri irdin siraai: Kantryb, darbas ir kova Ir vienas tikslas Lietuva! DR. J. PRUNSKIS

DANIAU KNYGOJE VARTOJAM SUTRUMPINIM ODINLIS


AG Amat bei Gelkeli (mokyklos). Bn Batalijonas. DLK Didysis Lietuvos Kunigaiktis. Drg. Draugas FGA Fabrikinis Gamyklinis Apmokymas. GPU Gosudarstvenaja Policeiskaja Uredenije (Valstybin Policijos staiga). Ha Hektaras, arti 2 12 akeri. J. lt. Jaunesnysis leitenantas. Ispolkom Ispolnitelnyj Komitet (Vykdomasis Komitetas). K A M Krato Apsaugos Ministerija. Kg Kilogramas (apie 2 1/5 svaro). Km Kilometras ( 3 / 5 mylios). KPA Kultros Paminkl Apsaugos staiga. LKT Liaudies Komisar Taryba. LTSR Lietuvos Taryb Socialistine Respublika. LK S-ga Lietuvos emes kio Kooperatyv Sjunga. M2 kvadratinis metras; vienas metras prilygsta, madaug, 39 coliams. Narkom Narodnyj Komisariat (Liaudies Komisariatas). NKGB Narodnyj Komisariat Gosudarstvenoj Bezopasnosti (Valstybes Saugumo Liaudies Komisariatas). NKO Narodnyj Komisariat Oborony (Gynimosi Liaudies Komisariatas). NKVD Narodnyj Komisariat Vnutrenich Diel (Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas). Partkom Partinis komitetas. P. 1. Pulkininkas leitenantas. RSFSR Ruskaja Socialistieskaja Federativnaja Sovietskaja Respublika (Rusijos Socialistine Federatyvin Tarybin Respublika). SD Sunkij darb (kaljimas). SSSR Sovietskaja Socialistieskaja Sojuznaja Respublika (Taryb Socialistin Jungtin Respublika). P auli pulkas. TSRS Tarybin Socialistini Respublik Sjunga. Valkom Valsiaus komitetas. V K P ( b ) C K Visuotinos Komunist Partijos (bolevik) Centro Komitetas. VRLK Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas. VSLK Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas.

LIETUVOS JUNGIMAS S S S R MASKVOS DIKTATAS


D R. A. GARMUS Buv. Liaudies Seimo narys

Jau bolevik okupacijos pradia, ypaiai laikotarpis nuo 1940 m. birelio 15 d. ligi liepos 21 d., buvo didelio triukmo, beprotiko skubjimo visk griauti, keisti ir varyti dienos. Paleid Lietuvos visuomen vis savo melo propagandos arsenal, bolevikai stengsi vis Lietuvos griovimo darb atlikti kuo trumpiausiu laiku, ioje srityje jie yra prityr specialistai ir griovimo darb dirba tikrai stachanovikais tempais. Toks nepaprastas j skubjimas aikiai rodo, kad vis t darb jie norjo ubaigti, kol dar Lietuvos visuomen neatsipeikjo nuo 1940 m. birelio 15 d. suduoto skaudaus smgio, kai visus ms teritorijos kampus prisigrdo pilna raudonarmiei ir j plerpiani tank. Ir tikrai, tomis dienomis ne tik eiliniam pilieiui, bet danai ir platesnio akiraio inteligentui, nors jis ir paino bolevizmo teorij ir daug girdjo apie jos praktik, sunku buvo susigaudyti ir tiksliai susiorientuoti, k gi i tikrj bolevikai mano su naujai uimtais Pabaltijo kratais daryti, kokie j tikrieji planai, kas mus laukia ateityje? Tikrj boleviku agent komunist partijos nari prie bolevik invazij Lietuvoje buvo labai maas skaiius, berods, nepilni 700. Juk jau beveik po vis met savo viepatavimo, kai komunist partij stengsi pakliti nemaa karjerist, jos nari skaiius, kaip i Lietuvos komunist partijos centro komiteto sekretoriaus A. Sniekaus ataskaitinio praneimo V-ajam LKP (b) suvaiavime 1941.II.5 matyti, tesiek tik vos 3.000, taigi, jie tesudar vos tik apie 0,1 procento vis Lietuvos gyventoj. Ir tai apie 75% t komunist partijos nari sudar ydai, likusius Lietuvos rusai, lietuviai ir kit tautybi mons. Ta5

iau tikrj darbinink fabrik darbinink j tarpe beveik visai nebuvo. Inteligent jos eilse tebuvo labai maas skaiius. Ir bolevikams, kai po j invazijos prisireik t inteligentini jg, nieko kito neliko, kaip tik darb visomis priemonmis traukti kitas, nors jiems ir prieingas inteligentines pajgas. Nors komunist partija negausi buvo ir menko intelektualinio lygio, bet vis dlto tatai n kiek nekliud jai dtis vienintele Lietuvos gyventoj atstove ir teista krato reikal tvarkytoja. Raudonosios Armijos ir NKVD durtuv saugomas, is nedidelis komunist skaiius, vos tik bolevikai spjo Lietuv ygiuoti, klausydamas Maskvos sakym, tuojau pat paleido darb vis savo aparat ir tuojau suspiet visas isiblakiusias ir gerokai pakrikusias eiles. Visuose fabrikuose, monse ir staigose komunist partija stengsi pastatyti po vien kit savo nar ar bent surasti vien kit patiktin, kuris, terorizuodamas ir gsdindamas kitus savo bendradarbius, stengtsi aklai vykdyti komunist partijos vali. Juk visos tos gausios demonstracijos buvo suorganizuotos vienodomis priemonmis. Toks komunist partijos narys monje ar staigoje nemgo per daug kalbti ar debatuoti. Jis tik grietu tonu sakydavo kitiems, kad reikia padaryti t ar kit dalyk, kad t ir t valand jie visi turi dalyvauti demonstracijoje, o kas nedalyvaus, tegul atsimena, kad tik "liaudies prieai" tokiose "diaugsmo" demonstracijose nedalyvauja. O kaip su tokiais "liaudies prieais" Soviet Sjungoje elgiamasi, Lietuvos gyventojams per daug aikinti nereikjo, buvo aiku i ini per vis dvideimtmet i SSSR ateinani. tai kokiu bdu organizuojamos tos demonstracijos, todl nereikia stebtis, kad jos bdavo gana gausios. Vis dlto, neirint toki priemoni, lietuviai jose, palyginti, kuo maiausiai dalyvaudavo. Vyraujantis elementas ten buvo svetimtautikas, kuris, susilauks bolevik, tikrai digavo. Visas tas demonstracijas organizavo, kalbas ir rezoliucijas joms ruo6

e komunist partijos vadovybe pagal i Maskvos bei tiesiog i N. G. Pozdniakovo ir G. Dekanozovo gautas direktyvas. Be komunist partijos inios nebuvo pasakyta n viena kalba, neikabintas n vienas plakatas, nepaleistas n vienas kis. Taip galvotrkiais vykiams vienam paskui kit su nepaprastu skubjimu ir prastu bolevikiniu chaotikumu bevykstant ir LKP (b) paskelbus savo deimt reikalavim, 1940 m. liepos 5 d., t. y. 20 dien po bolevik invazijos, buvo paskelbti vadinamojo Liaudies Seimo rinkimai. Jiems pasirengti tebuvo tik 9 dienos, nes patys rinkimai turjo vykti liepos 14 d. Aiku, kad bet kuriems tikriems rinkimams pasirengti per tok trump laik nemanoma, bet bolevikams tokie rinkimai vykdyti vieni niekai. Juk pas juos viskas daroma pagal komand ir jau i anksto inoma, kas bus irinktas. Tai i tikrj tik lykti rinkim parodija. Per juos visuomenei neduodama jokios teiss, jokios iniciatyvos. Kandidatus parenka irinkti atstov. Tai buvo pirmieji pas mus tarybiniai rinkimai ir todl daugumui i pradi vis dar nebuvo aiku, kaip jie praktikai bus vykdyti: kas parinks kandidatus, kas ir kokie tie kandidatai bus ir t.t. Taiau greitai ir ie klausimai paaikjo. Per vien nakt staiga i kakur atsirado kakokia "Lietuvos Darbo Sjunga", kuri vienintel turjo teis statyti kandidatus. Kas t "Lietuvos Darbo Sjung" sudar, kada ji sisteig, kokie jos veikimo tikslai apie tai Lietuvos visuomen visai nieko neinojo. Nieko, visikai nieko, apie tai jai nebuvo praneta. Prajo rinkimai ir toji "Lietuvos Darbo Sjunga" lygiai taip pat tyliai inyko, kaip ir atsiradusi buvo, netrukus ji visai buvo umirta; niekas jos daugiau nebeminjo, ir jos varpati komunist partija ir j skaiius esti lygiai toks, n vienu ne daugiau ir n vienu ne maiau, kiek reikia

dar nenordami atvirai parodyti savo veido, nors ko7

das niekur nebefigravo. ita fiktyvi vienos savaits laikotarpiui paskelbtoji sjunga taip pat labai lyktus ir bolevik taktikai charakteringas triukas. Mat,

munist partija buvo legalizuota jau birelio 25 d., Lietuvos komunistai stengsi pasislpti u skraists ios fiktyvios, nekaltu vardu pavadintos sjungos. Ir tai vien dien i ryto, perskaits laikrat "Lietuvos Aid", suinojau, kad toji staiga idygusi "Lietuvos Darbo Sjunga" mane istaiusi kandidatu Liaudies Seim, nors apie tai mans visai niekas nesiteiravo ir mano sutikimo ar nesutikimo neklaus. Labai nustebau ir pasipiktinau. miau galvoti ir iekoti prieasi, kodl gi jie mane pasirinko tokiam nedkingam udaviniui, tokioms nemalonioims pareigoms. Juk a niekuomet nesu buvs komunistas, nieku nesu jiems pasitarnavs, kodl man jie reikia tok "pasitikjim" ir suteikia toki "garb". Tiesa, per 1905 m. revoliucij a buvau aktyvus jos dalyvis, u tai teko tuomet sdti kaljime ir ilg laik gyventi emigracijoje. Tuomet lietuvi reikalus Rusijos carin valdia visai buvo pamynusi po kojomis, net itisus 40 met neduodama mums spaudos. Taigi, tai buvo didelis skirtumas tarp to tautikai socialinio 1905 m. judjimo Lietuvoje ir 1917 m. bolevik revoliucijos Rusijoje ir vlesni komunist bruzdjim kituose kratuose. J tikslas buvo diametralikai prieingas anuometiniams ms tikslams. Po 1905 m. ilg laik gyvenau usienyje, Vokietijoje, Italijoje ir veicarijoje, ten baigiau auktj moksl ir pasinriau mokslin darb. Politika per daug nesidomjau ir jokiai politinei partijai nepriklausiau. Toks pat likau ir po 1920 m., kai grau Lietuvon. Dirbau gydytojo ir savivaldybininko, Kauno miesto tarybos nario, darb. Be to, kaip gydytojas, buvau gana populiarus neturtingj gyventoj sluoksniuose, kuri ne vien gydiau nemokamai. Taip pat joki nevari afer nebuvau kis nag. Matyt, tie dalykai: nemaas mano populiarumas darbinink sluoksniuose, nedalyvavimas jokioje partijoje, turt neturjimas ir padoraus mogaus vardas bei seno savivaldybininko staas ir padar mane laikinu
8

Kauno miesto burmistru, o kiek vliau ir kandidatu Liaudies Seim. i "garb" mans i tikrj ne kiek nediugino, nes jau i dalies buvo galima nujausti, kad i tokio bolevikino seimo nieko gero negalime tiktis, kad jis greiiausiai tebus tik dekoracija ir platforma komunist partijai ir Maskvai vykdyti savo planus. Taiau vis dlto susilaukti to, ko paskui susilaukme, tuomet dar nesitikjau. Tuojau nuskubjau pas vien ym partiet, kur, prie kelet met begydydamas, buvau pains, lyg nujausdamas, kad tai jo pastangomis mane trauk t nelemtj kandidat sra. A pareikiau jam savo nusistebjim, kad be mano sutikimo ir inios tokie dalykai daromi, ir pareikalavau, kad mane i sra ibraukt. tai jis trumpai atsak: Mes padoresni moni nerandame. Tamsta dl bendro labo turi bti seimo nariu. Atsiminkite, kad Soviet Sjungoje nuo toki pareig niekas neturi teiss atsisakyti. Tai yra garbs ir pareigos dalykas ir ten kiekvienas nepaprastai diaugiasi, jeigu jis istatomas kandidatu kuri nors taryb. Niekas tamstos dabar jau nebegali ibraukti, nes sraai jau paskelbti. Dar ilgokai su juo pasiginijs ir paprotestavs, vis tiek nieko nelaimjs, turjau ieiti. Po to pradjau klausinti pastamj ir draug nuomons apie vis t reikal. Daugumas j patar nusiraminti ir t seim eiti. Keletas ger biiuli man tuo reikalu pareik: Gal bt, dar galsi k nors paveikti tame seime. Tegul renka. Ar gi bus geriau, jei j pateks vien tik Lietuvai nepageidaujamas elementas komunistai? Taigi, turjau sutikti su mintimi, kad a bsiu seimo atstovas, nors visa to rinkimin savait ir visas vlesnis dalyvavimas tokio seimo posdiuose, kai ten reikjo kasti patiems sau duob, buvo viena kania. O kai rinkiminje kompanijoje ms, kanditad, atvaizdus pradjo visur kabinti ant sien ir stulp, kai
9

visuomenei mus pradjo vaizduoti, kaip "ypatingai liaudiai nusipelnusius mones", itikimus darbo klases reikal gynjus", tiesiog labai biauru buvo. Nors dl to labai biauri buvo savijauta ir nuotaika, bet vis dlto dar buvo truputlis vilties, kad, jeigu seime ir nepavyks ko nors pravesti, gal bent pasiseks k nors Lietuvai alingo sukliudyti. Mums ypa rpjo suinoti galutin Maskvos nuomon, ko ji i ms nors. Bet tuo metu Soviet pasiuntinybje Kaune sdjs Lietuvos duobkasys G. Dekanozovas apie tai nesileido kalbas. Visa Lietuvos teritorija buvo suskirstyta VIII rinkimines apygardas: Kauno, Alytaus, Marijampols, Ukmergs, Panevio, iauli, Teli ir Vilniaus. Pagal gyventoj skaii, visoje Lietuvoje turjo bti irinkti 79 Liaudies Seimo atstovai. Lygiai tok pat skaii fiktyvioji "Lietuvos Darbo Sjunga" ir istat. Kiekvienos apygardos kandidatus rpestingai parinko komunist partija. N kiek nebuvo atsivelgta, ar kas tuos kandidatus toje apygardoje, kurioje bus renkami, pasta ar ino, kokie jie mones, ar ne. Pvz., kandidatai, gyven Kaune, buvo istatyti daugelyje provincijos rinkimini apygard. Renkamj amius, tautyb, isimokslinimas labai skyrsi. Daugum vis dlto sudar valstieiai, kumeiai ir darbininkai, nemaa buvo ir inteligent, kuri didl dalis buvo istatyta lygiai tokiu pat bdu, kaip ir mano kandidatra, be paties renkamojo inios. alia 23 met kareivi buvo ir 60 met seni, alia maamokslio, vos pasirayti tesugebanio kumeio ar darbininko keliolika moni su auktuoju mokslu. Charakteringa, kad yd kandidat seim maa tebuvo, vos keturi i 79, be to, buvo penki lenkai, du rusai, vienas latvis. Visi ie kandidatai buvo istatyti pagal vien ir t pat ablon. Kiekvienoje apygardoje buvo surengta po vien ir daugiau nema miting, kuriuose po trafaretini ir visiems jau tuomet iki gyvo kaulo spjusi gristi kalb, atsistojs su lapeliu rankoje komunist partijos atstovas paskaitydavo pavardes as10

men, kuriuos jis "Lietuvos Darbo Sjungos" vardu sils kandidatais Liaudies Seim. Tos pavardes buvo gautos i Kauno, komunist partijos centro komiteto. Niekas neturjo teiss organizuotai kit kandidat silyti. Valstieiai liaudininkai buvo band susirinkti ir aptarti sudaryti kandidat sra, j istatyti, bet u tok susirinkim jie skaudiai nukentjo: kai kurie j buvo aretuoti ir isdjo kaljime iki Vokietijos SSSR karo pradios. Jei per tokius mitingus kas nors ir idrsdavo paminti koki nauj pavard, tai tok tuojau bdavo atkreipiama budri NKVD akis, o komjaunuoliai ir kiti mitinge es komunistai silytoj apaukdavo "liaudies prieu" ir tuojau jo silomj kandidat suniekindavo, es, darbo mons tokius paukius gerai pasta, neapgausi j. Es, liaudies prieai visokiomis priemonmis banda prasiskverbti Liaudies Seim, kad paskui ten trukdyt darb ir kenkt darbo klass reikalams. Taiau darbinink klas pati inanti k statyti ir u k balsuoti. Ji rinksianti tik "geriausius i geriausij", kurie gerai pasta jos reikalus, jos neapvilsi. Taigi, tokie yra bolevikinje santvarkoje tie "demokratikiausi" pasaulyje rinkimai. I tikrj, tai labai lykti su bolevikiniu cinizmu pravedama komedija, kur apie bet koki rinkj ar renkamj laisv vali negali bti n kalbos. T o j e santvarkoje mogus

yra nepaprastai nupigintas, paverstas paprastu daiktu, todl juo, kaip daiktu, ir operuojama, visai neirint ir nesiklausiant nei jo valios, nei noro. Prie pat rinkimus visur nepaprastai pagausjo miting, kuriuose be ablonik kalb apie prasidjus "laiming ir gra gyvenim", kuris dar labiau suklestsis irinkus Liaudies Seim, buvo nemaa ir grasinim ir gsdinim, kad jeigu tik kas neisis balsuoti, tas bsis liaudies prieas, o tokiems Soviet Sjungoje nes vietos, ten jie es greit sutvarkomi.

Miest bei miesteli aiktse ir gatvse ant tvor ir ant stulp atsirado plakat su tokiais, pvz., uraais: "Kas nebalsuoja balsuoja u liaudies prieus",
11

"Ne vieno balso liaudies prieams" ir panai. mones kraip galvas ir stebjosi bei piktinosi tokiu bolevikines propagandos kyrumu ir kvailumu. Kartu bolevikai naudojo visokiausias masinimo priemones ir nesigailjo paad. Beemiams ir maaemiams jie skelb, kad vadinamasis Seimas jiems duosis ems, darbininkams, kad ymiai bsianti pagerinta j bkl, kad jie bsi ivaduoti i kapitalist jungo, emesniems tarnautojams, kad bsianios pagerintos j darbo slygos ir pakeltas atlyginimas, kareiviams, kad karininkai j nebegalsi neteisingai bausti ir t.t. odiu, kiekvienam jie turjo atitinkam paad, kad tik priviliot j prie rinkimins urnos. staig vedjai grasinimais buvo priversti aukti tarnautoj susirinkimus ir jiems aikinti apie Liaudies Seimo rinkimus ir btin pareig visiems juose dalyvauti. Nordami
t grasinim spd padidinti, jie prie pat rinkimus vykd pirmus aretus. Tai turjo parodyti, kad su

bolevikais juok nra, jie moka savo prieus iupti ir kartu prie rinkimus apsisaugoti nuo galimos jiems nepageidaujamos takos. Buvo suimta ir kaljimus sukita imtai nieku nekalt lietuvi veikj, buvusi auktesni valdinink ir kt. Charakteringa, kad tarp suimtj beveik visikai nebuvo kapitalist nei didesnij pramoninink, kuriems gal tikrai bt galima prikiti darbinink inaudojim. Taiau tai nieko nuostabaus, nes Lietuvoje daugumas fabrikant buvo nelietuviai ir ne vienas j kienje turjo "Mopro" ar kurios kitos bolevikins slaptos organizacijos kvitus. Po provincij vainjo vadinamosios skrajojanios agitatori grups, kurioms buvo pavestas udavinys ms kininkams adti visoki grybi, bet n vienu odiu neusiminti apie kolchozus. Visa spauda, radijas, menas ir visos kitos priemons buvo kinkytos pompastikos, bet be galo kvailos rinkimins propagandos darb, odiu sakant, buvo uoliai dirbta visuose frontuose. "Tikriesiems liaudies draugams" nesigailta paad, o jos prieams grasinim. .
12

Rinkimines ir bals skaiiavimo komisijos buvo sudarytos i komunist partijos rpestingai parinkt, paklusni jai asmen, kurie moka klausyti ir tylti. Mat, nors buvo sukeltas didelis rinkimins propagandos triukmas, nors daug imt tkstani lit buvo ileista propagandai ir kitiems pasirengimams, taiau bolevikai vis dlto nebuvo tikri, kad rinkimai pasiseks taip, kaip jie troko. Reikjo bti atsargiems ir, reikalui esant, padidinti bals skaii arba juos skaiiuoti taip, kaip komunist partija sakys. I tikrj pasirod, kad is bolevik apdairumas jiems buvo naudingas, nes daugelyje viet balsuotoj skaiius buvo visai maas, kai kur, neirint prievartos ir grasinim, jis siek ne 90%, kaip skelb bolevik propaganda, o buvo 1516%. Tai patvirtino ir pats J. Pa-

leckis intymiame pasikalbjime. O balsavusieji danai met tuius vokus arba, vietoje kandidat pavardi, ddavo i "Lietuvos Aido" ikirp "pensinink Melchior Putel". Nebuvo sudaryta joki rinkik sra, nes nebuvo laiko tai padaryti, o be to, bolevikams j n nereikjo, nes juk balsavimo rezultatai vis tiek i anksto inomi: "balsuos" 95 99 procentai. Sovietin propaganda kitoki balsavimo skaii n neino. Be sra, kiekvienas uolesnis bolevik alininkas galjo balsuoti po kok deimt kart. Rinkim komiklastojimai buvo plaiai vartojami. Tokiomis slygomis, visai galimas dalykas, kad balsuoti gali 110% ar net 120%, kaip po rinkim vieai skelb komunistai.
sijos priddavo urnas bals tiek, kiek reikjo. Tokie

Apskritai, vis dlto balsuotoj skaiius buvo maas, nors tikslios jo statistikos nemanoma pateikti. Daugiausiai bals, be abejo, gavo jau mintas "Melchioras Putel, kurio formatas kaip tik atitiko balsavimo korteles, o maiausia, bent Kauno apygardoje Jankelis Vinickis , kuris toje apygardoje, kaip vienintelis ydas, buvo istatytas kandidatu. Provincijose buvo sumobilizuoti visi sunkveimiai ir kitokios susisiekimo priemons, kuriomis tolimesni kaim gyventojai buvo veami rinkim apylinkes. Taiau ir

tai maai tepadjo. Balsavusij skaiius buvo maas, ir niekas netikjo oficialiais bolevik praneimais, nes vis labiau buvo sitikinta, kad jie paremti vien tik melu ir klastojimu. Prajus rinkimams, visi irinktieji Liaudies Seimo nariai liepos 21 d. turjo susirinkti pirmj posd. Ir vis dar nei oficialiai, nei i oficialiosios propagandos nebuvo aikus galutinis Maskvos sprendimas. G. Dekanozovas ir 'N. G. Pozdniakovas tebuvo Kaune ir ia nuolat konferavo su komunist partijos centro komiteto nariais ir vyriausybes monmis komunistais. Daug kas pradjo aikti tik jau visai artjant Liaudies Seimo susirinkimo dienai. Pirmasis nieko gera nelemis enklas buvo komunist partijos paraginimas visiems patiktiniams staigose ir monse, kad jie aukt tarnautoj susirinkimus, ten priimt atitinkamas rezoliucijas, kuri tekstus komunist partiLiaudies Seimo prezidiumui. O tose rezoliucijose jau aikiai buvo sakoma, kad Liaudies Seimas prayt
Aukiausij SSSR Taryb, kad toji Lietuv priimt Soviet Sjungos sudt ir Lietuvoje bt vesta Stalino konstitucija. Faktikai niekas t rezoliucij neja tikriausiai gavo i G. Dekanozovo, ir jas sist

balsuodavo. Jos tik bdavo komunist partijos agento perskaitomos mons ar staigos tarnautoj susirinkime ir po to, kaip "vienbalsiai" priimtos, siuniamos seimo prezidiumui. Protestuoti susirinkimuose
prie toki rezoliucij skaitym maai kas tegaljo idrsti, nes jau visur kur buvo pastebima budri N K V D

akis, kuri var intensyv moralin ir fizin teror.

Suinoj, kad toki rezoliucij seimui vis daugiau plsta, mes, nepartiniai jo nariai, labai susirpinome. Visi ms pasitarimai ir pasikalbjimai buvo pradedami ir baigiami vienu ir tuo paiu sakiniu: Lietuva turi likti nepriklausoma, apie prisijungim prie Soviet Sjungos negali bti n kalbos. Nutarme pasimatyti su auktaisiais Soviet dignitoriais Kaune: G. Dekanozovu ir N. G. Pozdniakovu. Keletas takingesni seimo nari sudar man galimum
14

pasimatyti ir pasikalbti su tais "draugais". N. G. Pozdniakovas djosi, bk jis neturs jokios didesnes takos aktyvij politik ir ni nieko negals pareikti. Jis man patar kreiptis pat G. Dekanozov ir i jo igirsti vis teisyb. Tai buvo 1940 m. liepos 18 d. ar 19 d. 14 val. G. Dekanozovas mane prim vienui vienas N. G. Pozdniakovo kabinete. Pone ministeri, be ilg ang kreipiausi j kokie Soviet Sjungos planai Lietuvos klausimu? Pastarj dien vykiai mums sukelia nemao susirpinimo dl jos nepriklausomybes. Jis nusiypsojo ir atsake: Js klausiate apie Lietuvos nepriklausomyb. Taip. O ar js matote, kas vyksta u lango, matote?... ir jis ranka mosteljo lango pus. I tikrj tuo tarpu po Soviet pasiuntinybs langais tankai, ten j buvo susispiets visas brys, o toliau gatve ygiavo beveik vien yd manifestant minios su raudonomis vliavomis ir su ant lazd pamautais Stalino, Lenino, Voroilovo ir kit komunist Taigi, ar ie tankai ir ios minios

vad atvaizdais. Ukim manifestant balsai pl: "Jeli avtra vojna"... nesako, paklaus, mane akis beds, tas nedidelio gio, kiek nupliks Stalino patiktinis G. Dekanozovas. Matote, kas darosi u lango, kas vyksta visame krate, o js drstate kalbti apie nepriklausom Lietuv. Matote, jei jau ne i minia, kuri nulav js netokio iauraus Smetonos reimo . . . Lietuva dabar laisva... ts jis kiek patyljs. inokite, kad ten, kur ateina ms tankai, kartu ateina laisv, darbinink ir valstiei gerov. Anksiau mes ivadavome Gudij i lenk, ir visi gudai be galo patenkinti nauja santvarka, be galo jie dabar diaugiasi nauju gyvenimu. Visi jie dkoja Stalinui u ivadavim. Ten dabar pradtas graus naujas gyvenimas.
15 jums nieko

priklausomyb, tai ie tankai rodo, kad Lietuva jau nebegali bti nepriklausoma. Mes jus ivadavome i

Sjungoje nebuvau, bet girdjau, kad Soviet Sjungoje, o ypaiai Gudijoje, vis dlto yra nemaa skurdo ir vargo, vargsta darbininkai fabrikuose, o ypa kininkai kolchozuose. Melas! gan piktai jis (pertrauk mane. Tai Soviet Sjungos prie propaganda. Pas mus visur geras ir graus gyvenimas. Lietuv mes padarysime laimingiausiu kratu . . . Lietuvoje steigsime kolchozus, ir tuomet patys pamatysite, kokios gerovs susilauks kininkai ir darbininkai. Bus tikras rojus . . . Na, kolchoz n nemanykite daryti. Js sukelsite toki audr Lietuvoje, kad paskui patys gailsits. js kolchozus kininkai neis, jie i prigimties individualistai, nesivarydamas atsakiau. Nesirpinkit, js kininkai juos taip pat dkodami Stalinui diaugsmingai eis, kaip dabar ios minios prao, kad Lietuva bt jungta Soviet Sjung. I G. Dekanozovo odi man visai paaikjo tonikas jo planas: mes patys turime praytis priimami Soviet Sjunga, tai reikia, savomis rankomis turime isikasti sau duob ir save palaidoti. Ne, taip nebus. mes nebalsuosime u Lietuvos prisijungim. Ak taip? Labai gaila, kad a apsirikau su pasilyta man js kandidatra . . . Gaila, gaila . . . apsirikau. Jis valandlei nutilo, o po to primerks akis tyliai, bet cinikai pareik: Tik pamginkite. Yra Dabar man visai aiku pasidar, kad ir is auktas Stalino patiktinis nra kas nors kitas, kaip tik guds diplomatas ekistas. Paaikjo, kas Liaudies Seimo nari laukia: mes esame pakliuv velnikus Maskvos spstus. Taiau a nenusileidau ir ilgai jam rodinjau, kad tokios priemones, kaip Lietuvos jungimas SSSR, viso gyvenimo susovietinimas, kinink kolek16

priemoni daryti taip. kaip mes norime, o j mes pakankamai t u r i m e . . . ,

tyvizacija sunaikins gana jau auktai kikai pakilus krat ir sukels stipr priebolevikin judjim. O nuo to ne tik Lietuva daug nukents, bet ir paiai Soviet Sjungai bus ne sveikat. Mano argumentai, nors jis atidiai klaus, maai j paveik. Ties sakant, ir jis nieko negaljo padaryti, nes buvo tik klusnus Kremliaus viepai tarnas ir turjo vykdyti j duotus nurodymus. O tuomet bent man atrod, Kremliaus viepai galvos buvo pilnos imperialistini fantastini plan, kaip jie, inaudodami io karo situacij, pasidarys visos Europos, o gal dar ir kit kontinent valdovai. Mano pasikalbjimas su G. Dekanozovu utruko gana ilgai, apie pusantros valandos, bet ms troktam rezultat jis nedav. I pasikalbjimo buvo aiku : Maskvos planu Lietuva turi bti jungta Soviet Sjung. Po io pasikalbjimo su G. Dekanozovu, kuris tais savo atvirais planais ir grasinimais mane kaip altu vandeniu apipyl, norjau pasimatyti su ministerio pirmininko pareigas einaniu prof. Vincu Krve-Mickeviium. Iki seimo susirinkimo dar buvo dvi dienos. Norjau suinoti, koki informacij turi ms vyriausyb ir k ji galvoja. Ponas profesorius maloniai mane prim. Kaip nepriklausomybs klausimas? buvo pirmas mano odis. Prastai, atsak jis. K galjau, visk Maskvoje dariau, bet ieities nra. Nors anksiaus V. M. Molotovas ir buvo utikrins mums nepriklausomyb, bet matyti, paskutins inios kita linkme pasuko t klausim ir nulm ms likim. Baigta . . . Mes esame okupuoti. Dabar reikia gelbti tai, kas dar galima igelbti, pirmoje eilje inteligentij. Kai js j planams pasiprieinsite, tai ne tik patys su eimomis site, bet kertas kris ant visos ms inteligentijos. Ji bus sunaikinta. A tuo klausimu turiu pakankamai ini labai lidnu balsu pasak profesorius ir, matyti, sunkiai moment pergyveno.
17

Tos i ministerio pirmininko pavaduotojo prof. Krvs-Mickeviiaus igirstos informacijos buvo antras smgis, kuris mane visai parblok. Ijau kaip apsvaigs. Vliau paaikjo, kad G. Dekanozovas profesoriui V. Krvei-Mickeviiui dl mano pasikalbjimo su juo pasak: kogo, kogo, a Gurmusa ja unitou . . . (k, k, bet Garm a sunaikinsiu . . . ) . T pai dien susitikau kelet kit seimo nari, tarp j sen komunist veikj M. Mekauskien. Ji, kaip ir kiti komunistai, jau taip pat inojo, ko i Liaudies Seimo Maskva reikalauja. Partieiai dar band tai pagrainti, tvirtindami, kad tai bsis garbingas sijungimas, lygaus su lygia, bet, kaip atrod, jie plaiau tuo reikalu nenorjo ar negaljo kalbti. M. Mekauskiene tik pareik: Mes neokupuoti, bet garbingai sijungiame SSSR. Pagaliau, atjo nelemtoji liepos 21 d. Liaudies Seimo pirmj posd susirinkimo diena. Lietus i pat ryto lyja, tarytum pati gamta pritaria ms nuotaikai, Lietuvos laidotuvi nuotaikai. Posdis turi vykti Valstybs Teatre. Nieko nepadarysi, atjus nustatytai valandai tenka vykti. Lidna, nepaprastai lidna, rodos, mogus gyvas emn lstum, kad tik netekt toje tautos tragedijoje dalyvauti. Bolevikams, Maskvos valdovams, inoma, tai komedija, o mums didiausia tragedija. Teatro vestibiulyje susitinku kitus seimo narius. Daugumas j taip pat labai nusimin, geriau jauiasi tik partieiai, kuri akys spindi diaugsmu. Mat, pagaliau, atjo seniai j lauktoji valanda dabar jie yra padties viepaiai, todl visa gerkle kiekvienu momentu pasiry rkti panegirikas ir saldlieuvavimus "draugui, mokytojui, tvui, genialiajam pasaulio darbo moni vadui Stalinui". Teiraujuosi pas geriau pastamus nepartieius seimo narius, kaip laikysims. Ieities nra, tokie grasinimai... Ne tik mus sunaikins, bet nukents daug ir kit moni, taip
18

trumpai atsake.

varyt ekist ir nip, kurie stebjo ne tik kiekvien ms od, bet ir kiekvien judes. ia mes jau tikrai pasijutome tarybinje atmosferoje, apie kuri tiek daug per dvideimtmet buvome girdj, ir ji visai atitiko tuos pasakojimus. Bolevikinis teroras jau buvo prasidjs. Nuo pirmojo masinio lietuvi aretavimo, nakt i liepos 11 12 d. nepraeidavo n viena diena, kad neigirstum apie naujus aretus. Ne vieno suimtj nepaleido, o keletas buvusios vyriausybes nari brutaliai su eimomis buvo igabenti kakur Soviet Sjungos gilum. Niekas apie j tolesn likim nieko neinojo. Raudonojo ti. Daugelis moni, visk palik, bgo Vokietij ir kitus katus. Tokiose slygose susirinko vadinamasis Liaudies Seimas. Visas teatras buvo paverstas lyg kok balaganik cirk. Visur pilna raudon skraisi, sienos nukabintos ilgais raudonais plakatais, ant kuri didiausiomis raidmis irainti vairs "liepsningi" bolevik sveikinimai "draugui Stalinui" ir kiti panas bolevikins propagandos atributai. Pagaliau, sdame vietas. Daugumas provincijos apygard atstov tokiame teatre pirm kart savo gyvenime: nesiorientuoja, pro kur eiti, kur ssti ir k ia i viso reiks daryti. Visas tas triukmas, gausyb moni, tos cirkikos dekoracijos dar labiau prislegia j nuotaik ir juos padaro dar nedrsesniais. Juos vietas vedioja specials tvarkdariai. Susdo visi atstovai. Teatro parteTaip pat visos los ir visi auktai pilni publikos. Mes,
ris, be seimo nari, dar buvo pilnas "kviestins" publikos: kompartiei, komjaunuoli, ekist, nip. seimo atstovai, i vis pusi buvom apsupti ekist, teroro mkla jau kabojo ant kiekvieno galvos, kas tik drst vienu ar kitu bdu bolevikams pasipriein-

lin, nes aplinkui vestibiulis ir koridoriai buvo pilni pri-

Kiekvienas sprunka nuo mans a-

odiu, i vis pusi didiausias moralinis ir fizinis spaudimas atstovus, kad jie vykdyt komunist partijos ir Maskvos vali.
19

Prasidjo oficialioji dalis. Sudarius didiul prezidium, kur komunist partijos buvo parinkti tik patikimieji, Respublikos Prezidento pareigas js J. Paleckis perskait deklaratyvaus pobdio praneim apie vadinamosios Lietuvos Liaudies vyriausybes madaug ei savaii darb, apie padarytsias reformas bei kitus pakeitimus, apie ms santykius su Soviet Sjunga ir kt. Pagrindine tos deklaracijos mintis buvo, kad kelio atgal nebra ir Lietuvai reikia jungtis prie Soviet Sjungos. Po to prasidjo balsavimas, kuris vyko esant didiausiam triukmui, dirbtinai komunist partijos teatr suvest savo agent sukeltam. Visi jie tariamai reik nepaprast savo diaugsm ir tiesiog nebegaljo tverti savo kailyje. I vis pusi, i aukt, lo, parterio, sals, koridori sklido kavimai ir visoki riksmai. Prie pat balsavim a vis dlto kelet kart praiau balso, bet seimo pirmininkas L. Adomauskas, matyti, gerai inodamas mano nusistatym, jo man nedav. Pati balsavimo procedra buvo atlikta grynai bolevikine technika. Pirmininkui pasilius, kad kas balsuoja u Lietuvos prisijungim prie SSSR, pakelt rankas. Rankas kl ir ne Seimo nariai. Kiek i tikrj balsavo, kiek susilaik ir kiek, neirint to teroro ir grasinim, gal bt prie pasisak, taip ir liko neaiku. Taiau tai bolevikams nekliud paskelbti, kad Liaudies Seimas vienu balsu nutars prayti Aukiausij SSSR Taryb, kad toji priimt Lietuv SSSR sudt, kaip sjungin tarybin respublik. Taip buvo baigtas tas lietuvi tautai nelemtas spektaklis. Kituose posdiuose buvo priimti ems, bank ir pramons moni nacionalizavimo statymai. Visi tie
statym projektai komunist partijos i anksto buvo parengti ir beveik visi seimo nariai apie juos pirm kart teigirdo tik iuose posdiuose, inoma, svar-

styti juos ar diskutuoti nebuvo joki galimybi nei progos, nes niekas i nepartini seimo nari su jais nebuvo susipains, o, be to, bolevikai joki diskusij ir jokios kritikos nemgsta. Jiems visur kur terei20

kia tik aklo paklusnumo. Taip pat, kaip Lietuvos prie SSSR prijungimo klausimas, ir ie statymai buvo panaiai "priimti". Baigiant pirmj sesij, udarame seimo posdyje mano buvo pasilyta paleisti neseniai suimtuosius politinius kalinius, jiems suteikiant amnestij. Posdyje dalyvavo N. G.Pozdnikovas ir SSSR atstovybes patarjas Semionovas. Tas pasilymas buvo perduotas seimo prezidiumui, bet jis joki rezultat nedav. Suimtieji, kaip sdjo, taip ir pasiliko kaljimuose, o j skaiius nuolat didjo. Taip buvo baigta pirmoji sesija, kuri dar irinko delegacij vykti Maskv, Aukiausios SSSR Tarybos posd ir prayti, kad ji priimt Lietuv SSSR. t delegacij taip pat pateko vieni tik patikimieji. mo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystmis buvo sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudiamas jis formaliai atliko bolevik norimus darbus. Liaudies SeiJis tegaljo ireikti tik keliolikos imt Lietuvos komunist ir Maskvos viepai vali. Tam tikslui juk ir tebuvo jis "irinktas". Tai buvo "seimas", bet ne lietuvi seimas. MASINIS LIETUVI IVEIMAS SSSR
A. MERKELIS

Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik sei-

mas nieku bdu nra ireiks lietuvi tautos valios.

Kodl lietuvius norta itremti?

Lietuvi tauta per amius yra patyrusi daug dideli varg, igyvenusi daug skaudi nelaimi, taiau paias skaudiausias nelaimes igyveno 1940.VI. 151941.VI.28, per vienerius bolevik okupacijos metus. Tai, kas lietuvi tautos per tuos vienerius metus buvo ikentta, berods, palyginimui nemanoma jos praeityje rasti pavyzdio. Tur bt, kiekvienam lietuviui , i to, kas teko per tuos vienerius metus igyventi, jau pakankamai ai21

ku, kad bolevikai sieke lietuvi taut sunaikinti. Tam tikslui jie naudojo daug priemoni, i kuri pati radikaliausia lietuvi tautos iblakymas po maai gyvenamus SSSR plotus. Gilinantis i iauri lietuvi tautos sunaikinimo priemon pirmiausia kyla klausimas, kurie motyvai bolevikams j padiktavo. Juk bolevikai taip danai savo agitaciniuose ratuose skelbia, kad jie taut nenaikin, o joms paded kurti savas socialistinio tautines formos kultras. Taiau tai tik tuti agitaciniais sumetimais skelbiami odiai, o dvideimt penkeri met bolevik darbai ir j pavergtj taut atvilgiu vestoji politika mums rodo visai k kit. Pagaliau pakanka pasiskaityti tuos Lenino ir Stalino veikalus, kur jie rao apie tautinius klausimus, kad sitikintume, jog didieji bolevizmo teorikai taut, Kaip toki, egzistencijos nepripasta. Jie vienintel dalyk tautai tepripasta, btent, jos gimtj kalb, o pagrindin tautos dalyk jos tautin smon stengias sunaikinti. Tad suprantamas dalykas, kad bolevikiniame reime labiausia nukenia tos tautos, kurios turi didesn tautin kultr ir stipresn tautin smon. Bolevizmas kiekvienai kultringai tautai yra lyg raudonasis maras, todl kiekviena kultringa tauta taip energingai ir ginas nuo jo. Bolevikams smurtu ugrobus Lietuv, buvo labai aiku, kad didiausia klitis Lietuviai sovietizuoti tai stiprus lietuvi tautinis susipratimas ir per dvideimt su virum met pasiekti, palyginti, gana dideli kultriniai ir ekonominiai laimjimai. Tad, ir raudonajai armijai Lietuv engus, daug kas i lietuvi tikjos, kad aukiau mintos klitys vers bolevikus bent kur laik neskubti Lietuvos sovietizuoti, nes skubus Lietuvos sovietizavimas bt lygs jos visikam sunaikinimui. Taiau raudonajam siaubui, skubaniam "razdut mirovuju revoliuciju", (sukelt pasaulin revoliucij) pavertusiam griuvsiais didiul buvusios Rusijos imperij, surijusiam deimtis
22

milijon niekuo nekalt moni, kuriems galams besigailti Estijos, Latvijos ir Lietuvos? J sistemoje tikslas pateisina priemones. Veikiai lietuviai sitikino, kad bolevizmas per Estij, Latvij ir Lietuv, lyg kokia beforme mase, veriasi Vakarus ir todl sunku bt i jo, lyg i kokios stichijos, reikalauti mint taut atvilgiu kurios nors imintingos politikos. Bolevik vadams viena tebuvo aiku, kad lietuvi tautinis susipratimas ir nepriklausomo gyvenimo metu pasiekti laimjimai yra didiosios klitys Lietuv sovietizuoti ir j paversti avanpostu prie Vokietij, todl tas klitis bet kuriomis priemonmis reikia sunaikinti. Kadangi tautos, nors ir nedidels, negalima nei kaljimus sukiti nei greitu laiku iudyti, tai ir buvo griebtasi, jau nesyk praktikuotos, priemons j iblakyti po SSSR maai gyvenamus plotus ir j blakyti taip, kad beblakant kuo daugiausia t. Tuo bdu mintis sunaikinti lietuvi taut bolevikams buvo gyva nuo pat pirmj dien, kai raudonoji armija okupavo Lietuv. Dar 1940 metais liepos mnesio pradioje, ruoiant rinkimus Liaudies Seim, tuometins vadinamosios liaudies vyriausybs galva Justas Paleckis vienam savo pastamam prasitars, kad ant plauko kabs nutarimas bent 50 tkstani lietuvi inteligent itremti SSSR. Todl lietuviai tur vertinti bsenos rimtum ir bti labai palanks sovietiniam reimui Lietuvoje. Bet koks didesnis lietuvi nepasitenkimas gals t yg pagreitinti. Tie bolevik sumanymai, matyt, ir platesnius lietuvi sluoksnius pasiek, nes tuo metu kur laik gana daug buvo kalbama apie masin lietuvi iveim. Taiau tuometins marionetins vyriausybs nariai t gand uginijo kaip antisovietin ir skleidiam liaudies prie. Tik vliau paaikjo, kad tas gandas buvo gryniausia tiesa ir realybje daug kart iauresn, negu bet kas j tuomet bt galjs sivaizduoti.
23

Pirmasis pradjo praktikuoti lietuvi inteligent igabenim i SSSR liaudies vyriausybs vidaus reikal ministeris M. Gedvil. Jis 1940 m. liepos 16 d. para itok ratel: Ponui Respublikos Prezidentui Valstybs saugumo sumetimais laikau, kad buvus Lietuvos Respublikos minister pirminink A. Merk ir usieni reikal minister Urb, kartu su j eimomis, reikia isisti i Lietuvos teritorijos, kaip pavojingus Lietuvos Valstybei, ir Soviet Sjungoje apgyvendinti. Praau Tamstos, Pone Prezidente, sutikimo. Kaunas, M. Gedvil, 1940.VII.16. Vidaus Reikal Ministeris Paymtina, kad prie to rato M. Gedvil savo ranka pridjo ir priera: "Tvirtinu ir sutinku Respublikos Prezidentas. Kaunas, 1940. VII. 16". Tuo bdu tariamajam Respublikos Prezidentui Justui Paleckiui bereikjo tik pasirayti; tatai jis, kaip i jo parao matyti, gerokai susinervins ir padar. is faktas yra tuo bdingas, kad tuometinis tariamasis Respublikos Prezidentas buvo nedaugiau kaip marionet; faktinasis Lietuvos reikal tvarkytojas buvo Pozdniakovas, buvs Soviet polpredas Lietuvai, o jo artimieji patarjai ir tiesioginiai jo diktatorikos valios vykdytojai saugumo departmento direktorius bei LKP (b) sekretorius A.Sniekus ir vidaus reikal ministeris M. Gedvila. Tad suprantama, kad tuomet lietuvi gyvenim tvark ne statymai, bet ekisto naganas. Jeigu bolevikai lietuvi taut pradjo naikinti ne 1940 m. ruden, o 1941 m. pavasar, tai greiiausia todl, kad pasaulio opinijai bent kiek sau palankiau nuteikti jie pasiryo suvaidinti dvi komedijas, btent:
24

1940 m. liepos 14-15 d. rinkimus Lietuvos Liaudies Seim ir 1941 m. sausio 12 d. rinkimus Aukiausij Taryb. Tais suklastotais rinkimais bolevikai norjo parodyti, kad lietuvi liaudis "pritarianti" budelikiems bolevik darbams.
Itremtinj atranka

Netrukus po rinkim Liaudies Seim, buvusio liaudies komisaro Jurgio Gluausko oficialiu pareikimu, Kremliaus diktatoriai pareikalav LTSR Komisar Taryb nutarti, kad i Lietuvos bt itremta 700.000 lietuvi. Koks turjo bti LTSR Komisar Tarybos nutarimas, rodos, nebetenka aikinti, nes tai tarybai Kremliaus diktatori reikalavimai buvo ventas dalykas. Kadangi, kas pakliva po ranka, nebuvo galima i Lietuvos tremti, tai reikjo padaryti j atranka. Tas nelengvas ir labai painus darbas buvo pavestas NKVD (Narodnyj Komisariat Vnutrennych Diel VRLK Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas) ir kiek vliau nuo jo atskilusiam ir atskiru komisariatu tapusiam NKGB (Narodnyj Komisariat Gosudarstvennoj Bezopasnosti VSLK Valstybes Saugumo Liaudies Komisariatas). Tiedvi staigos talkon pasikviet kelias deimtis tkstani nip ir pradjo daryti "antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" atrank. Skaitant bolevik spaud atrodo, kad jiems labiausiais nekeniami mons yra valgybininkai. Jie plsta juos kaip bemokdami ir, beskaitydamas tuos j pldimus, pradedi mogus nenoromis tikti, kad Soviet Sjunga yra vienintelis kratas, kur nra valgybos, o komunistinis reimas yra vienintelis pasaulyje reimas, kuris nepripasta valgybos institucijos, nes t reim visi taip myli, kaip unlis savo grandin ir kiauru stogu bd. Taiau taip i tikrj nra: komunistinis reimas, kaip gyvenimas parod, siekia to, kad vienas mogus kit mog nuolat nipint ir reikiant j valgybai davint. Tad nenuo25-

stabu, kad bolevikinje Lietuvoje Lietuvos Komunist Partijos (bolevik) I-jo sekretoriaus ir valgybos organ efo postai buvo vienose Antano Sniekaus rankose. Kadangi bolevikams Lietuvoje visur vaidenosi j prie mklos, tai nuolat j vadai mitinguose ir suvaiavimuose auk, kad reikia stiprinti revoliucin budrum. LKP (b) I-sis sekretorius ir saugumo departamento direktorius A. Sniekus 1941 m. vasario 5 d. Kaune savo ataskaitiniame praneime V-me LKP (b) suvaiavime apie LKP (b) CK darb, kalbdamas apie revoliucin budrum, pabr, "kad didindami komunist ir nepartini darbo moni revoliucin budrum, mes visaip turime stiprinti ms valgymo organus ir padti jiems irauti su aknimis liaudies prieus . Nuo 1940 m. rudens Lietuvos bolevikinei vyriausybei, o ypa jos Vidaus Reikal Liaudies Komisariatui (VRLK) pats svarbiausias udavinys buvo sudoroti "antisovietin ir socialiniai svetim Lietuvos element". Pirmiausia jis reikjo iaikinti ir suregistruoti, ir tas milinikas darbas buvo pavestas agentroms, kuri visoje Lietuvoje buvo pristeigta tkstaniai. Vieni agentai buvo verbuojami u pinigus, o kiti buvo smurtu veriami sekti ir davinti savo draugus ir pastamus. Bolevikai siek turti savo agent ne tik visuose fabrikuose, monse ir staigose, bet taip pat ir eimose. Dabar jau yra pakankamai paaikj, kad daugel lietuvi bolevik saugumo organai privert ginklu ir vairiais grasinimais bti j slaptais agentais. Tokie mons grasinami ginklu sutiko, bet ini jiems, gal bt, tik retas kuris teik. Suprantamas dalykas, kad bolevikams, neturint gerai parengt agent "antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" aikinimas ir registravimas vyko gana ltai, buvo nepilnas ir nevisai tikslus. Kad taip i tikrj bta, matyti, i gausi saugumo organ slapt aplinkrai ir instrukcij, kuriose skundiamasi to darbo netinkamu atlikimu ir nurodinjama,
26

kaip jis turi bti dirbamas. Tuo reikalu Lietuvos TSR vidaus reikal liaudies komisaras A. Guzeviius 1940 m. lapkriio 28 d. buvo ileids "visikai slapt" sakym Nr. 0054 "Apie apsileidim antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento ataskaitoje". Antisovietiniam ir socialiniai svetimam elementui aikinti ir registruoti NKGB buvo sudaryta tam tikra sistema. domiausia, kad tas elementas turjo bt kasdien registruojamas. Tam reikalui buvo sudarytas tam tikras "visikai slaptas" devyni puslapi blankas: "Eednevnaja svodka N . . . po uiotu antisovietskogo, ugolovnogo i socialno opasnogo element po . . . ujezdu". Antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento apskaitos buvo daromos kasdien. Apie j darbus raportais buvo informuojamas centras, tai, pavyzdiui, 1941 m. birelio 1 d. LTSR NKGB 2-jo skyriaus virininko pavaduotojas valstybs saugumo serantas Popovas rao valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybs saugumo majorui Bykovui raport, kuriame sako, kad prietarybinio elemento apskaitos darbas ir apskaitini byl sudarymas NKGB Kretingos, Teli, Taurags ir Raseini apskri i skyriuose eins labai i lto. Byl suforminimo ltumo prieastis esanti i: iki 1941.IV.25 d. sakymo Nr. 0023 prietarybinio elemento apskaitos ivardintuose apskrii skyriuose beveik visai nebuv. Anksiau sudarytose apskaitinse bylose nebuv tiksli duomen apie apskaiton paimt asmen. Gimins-eimos nariai nebuv visikai imami apskaiton, ir j iaikinimas i operatyvinio sstato reikalaujs daug laiko. Turimoji archyvin mediaga apie tautinink, auli ir kit organizacij vadovaujant sstat nebuvusi inagrinta. Ryium su vykdoma masine apskaita, apskrii NKGB skyriai pradj tvarkyti archyvin mediag, bet ia operatyvinis sstatas susiduris su sunkumais, nes tenk versti rus kalb, o panaudoti tam reikalui lietuvius operatyvinio sstato darbuotojus negalima es, nes jie ivyk valsius apskaiti27

ni byl duomen patikrinti. Milicijos darbuotoj sstatas naudojamas ne visose apskrityse, NKVD virininkai skirti savo sstat atsisak, motyvuodami tuo, kad j aparatas ir, be to, ess uverstas savo darbais.

nio elemento apskaitos darbas organizuotas neblogai. Operatyvinis sstas suskirstytas ir isiuntintas valsius, kur renks reikalingas inias, apklausinjs liudininkus ir suras ini lapelius. Apskrities NKGB skyriaus virininkas drg. Martaviius vainjs po valsius, renks jau paruotus ini lapelius arba jiems sudaryti mediag. dien buv surayta tik 18 ini lapeli ir tik po vien egzempliori. J vienas egzempliorius buvs raomas todl, kad taip buvs saks drg. Dusikovas, todl, sudarant 18 apskaitos byl, tek atlikti dvigub darb. Apskrities NKGB skyrius plepus, savo darbe apsileids. Dalies virininkas drg. Janinas es taip pasaks: "Mes daug dirbame, nr kada pailsti, o gauname maai. Niekas ness nurods dirbti itis par ir t.t." (apie tai painformavo drg. Dusikov). iuo reikalu Popovas kalbjsis su org. Janinu ir spjs j, kad u tok jam pavesto darbo tvarkym jis bsis patrauktas atsakomybn. tai arg. Janinas atsaks, kad jis darb dirbsis, nuo darbo neatsisaks, o skandalas su drg. Dusikovu vyks todl, kad pastarasis duodavs neteisingus nurodymus ini lapeli suforminimo reikalu, t. y. reikalaudavs lapeli rayti vien egzempliori, o ini lapelius kininkams (kulokams) be kompromituojanios mediagos (toki lapeli Janino buvo sudaryta per 15). Kretingos apskrities DV milicijos skyrius suregistravs apskrityje 37 prostitutes ir norjs visoms sudaryti apskaitines bylas, taiau Dusikovo ir Petruenkos patarimu duomenys buv dar kart patikrinti. Duomenis patikrinus paaikj, kad jas imti apskaiton visai nes reikalo. Dalis j jau seniai itekjusios,
28 Kretingos apskrities NKGB skyriuje gegus 29

Taurags apskrities NKGB skyriuje prietarybi-

turinios vaik ir gavusios darbo. Tokiu bdu pasirod, kad apskrityje nes ne vienos prostitutes. 1941 m. gegues 30 dienai Kretingos apskrities NKGB skyrius ess pams apskaiton 137 asmenis tautinink vadovaujanio sstato, 73 asm. auli vadovaujanio sstato, 17 asm. kontrrevoliucines organizacijos "Geleinis Vilkas" vadovaujanio sstato ir 15 asm. sionist vadovaujanio sstato, taiau duomenys apie eim narius nes nustatyti. Duomenys rinkti pradti tik dabar ir t darb traukti es taip pat milicijos darbuotojai.

elemento darbas eins i lto, ypa dideli sunkum atsirand todl, kad tenk versti i lietuvi rus kalb. Gegus 31 d. tebuv sudaryta tik 50 apskaitini byl.
Raseini apskrities

Teli apskrities NKGB skyriuje prietarybinio

nio elemento apskaitos darb tik k pradjs. Birelio 1 d. skyriuje aukiamas operatyvi darbuotoj pasitarimas, o po to visi jie bsi pasisti valsius. I visikai slapto Bir UO NKVD virininko P. Liso rato 1941.1.30 Oper. galiotiniui UO NKVD Draugui S. matyti, kad prietarybinio elemento surainjimas turjo bti baigtas ligi 1941 m. vasario 10 dienos. daugeliu atvilgiu dom rat duodame itisai:
Oper. galiotiniui Bir UO N K V D Visikai slaptai Draugui S. Papildydamas Lietuvos SSR Vidaus Liaudies Komisaro sak Nr. 0054, sakau atlikti: 1. Iki 10.11.41 m. baigti surainjim prietarybinio elemento. 2. Kartu terminuotai pradti aikinti vis prietarybin ir socialiniai svetim element Jums pavestame rajone ir sudaryti sraus. 3. Taip pat iki 10.11.41 m. pristatyti man kiekvieno, traukto sra, asmens po vien egzempliori upildytos atskaitomybes kortels. 4. sra turi bti traukti visi tie asmens, kurie dl savo socialins ar politins praeities, tautiniai ovinistinio nusistaty-

NKGB skyrius prietarybi-

29

mo, religini sitikinim, moralinio ir politinio nepastovumo yra prieingi socialistinei santvarkai ir dl to galt bti panaudojami svetim valstybi valgybinink ir prierevoliucini centr prietarybiniams tikslams. itam elementui priklauso: 1. Visi buv prietarybini politini partij, organizacij ir grupi nariai: trockininkai, deinieji, eserai, menevikai, socialdemokratai, anarchistai ir p. 2. Visi buv tautini-ovinistini prietarybini partij organizacij ir grupi nariai: tautininkai, jaunalietuviai, voldemarininkai, liaudininkai, krikonys demokratai, nacionalist terorist "Geleinis Vilkas" organizacijos nariai, katalik terorist "Baltojo irgo" organizacijos nariai, student aktyvist korporacijos nariai, auli sjungos aktyvas ir p. 3. Buv andarai, policininkai, buv tarnautojai politins ir kriminalins policijos ir kaljim priirtojai. 4. Buv caro, baltosios, Petliros ir kit armij karininkai. 5. Buv Lietuvos ir Lenkijos armij karininkai ir karo teismo nariai. 6. Buv politiniai banditai, baltosios ir kit prietarybini armij savanoriai. 7. Ibraukti i komunist partijos ir komsomol nusikaltusieji partijos asmens. 8. Visi perjnai, politiniai emigrantai, reemigrantai, repatriantai ir kontrabandistai. 9. Visi svetim valstybi pilieiai, svetim valstybi firm atstovai, svetim valstybi staig bendradarbiai, buv svetimtauiai, buv usienio atstovybi, firm koncesij ir akcini bendrovi tarnautojai. 10. Asmens tur asmenini susirainjim su usieniu, pasiuntinybmis ir konsulatais, esperantistai ir filatelistai. 11. Buv valstybi departament tarnautojai (nuo referento ir aukiau). 12. Buv Raudonojo Kryiaus darbininkai ir Lenkijos tremtiniai. 13. vairi konfesij dvasininkai (popai, kunigai), sektantai ir religinis aktyvas. 14. Buv bajorai, dvarininkai, pirkliai, bankininkai, prekybininkai (kurie naudojasi samdonu darbu), moni valdytojai, viebui ir restoran laikytojai. P a s t a b a : Organizuojant prietarybinio elemento surainjim, turi bti panaudota visi altiniai, tame skaiiuje: agentr praneimai, specialiai patikrinta mediaga, partij ir tarybini organizacij mediaga, archyvo mediaga, piliei praneimai, aretuot parodymai ir kiti daviniai. Praneimai, parodymai ir kita oficiali

30

mediaga turi bti, kaip reikalaujama, i anksto agentros keliu patikrinta. Visais neaikiais klausimais kreiptis prie mano pavaduotojo draugo Paulenkos arba prie Vyr. oper. galiotinio draugo Syevo. Apie darbo eig kiekvien dien man praneti. (pas.) Bir UO N K V D virininkas Birai, 30.1.41. P. Lisas.

Kai kuriose apskrityse "antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" suraymas buvo pradtas dar vliau. Pavyzdiui, LTSR VRLK Juozas Kulbok Maeiki apskrities ems kio skyriaus pirmininkui Jastrumskiui tik 1941 m. gegus 16 d. paved surainti Maeiki apskrities buv. dvarininkus ir stambesnius kininkus. Tuo reikalu duotame sakyme raoma:
Draugui Jastrumskiui Praome skubiai sudaryti vis Maeiki apskrityje buvusi dvarinink ir stambesni kinink, esani Tamstos inioje sraus pilnus su visomis asmens ymmis, pagal sekanius klausimus: pavarde ir tvo vardas, gimimo metai ir vieta, tautybe, pilietyb, partingumas praeity ir dabar, mokslo cenzas, socialin kilm, eimos sudtis, j amius ir gyvenamos vietos. Kok turt vald anksiau: ems ha, gyvuli skaiius, darbo main ir t.t., kiek ir kok turt valdo dabar, kur valdomas turtas randasi? inias praome duoti apie visus, kokius turite pas save ir kokius inote. LTSR VRLK Maeiki apskrities dalies virininkas (pas.) Juozas Kulbok.

Kaimuose "antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" surainjimas buvo pavestas LKP (b) valsiaus komitet sekretoriams su patikimaisais nariais ir valsi bei seninij vykdomj komitet pirmininkams. Kadangi buvo bijoma, kad jie kam nereikia neiplept, tai jiems nebuvo pasakytas to surainjimo tikslas. Toji paslaptis buvo patikta tik apskrities kompartijos ir saugumo vadovams ir tai, reikia manyti, tik prie pat iveim. Tuo bdu buvo ilaikyta to darbo konspiratyvus pobdis.
31

1941 m. birelio mnesio pirmomis dienomis apskrityse jau buvo baigiami sudaryti ivetinj sraai. Kaip is darbas tuo metu buvo smarkiai dirbamas matyti i NKGB apskrii skyri virinink ilikusi "ini apie kontrrevoliucinio ir prietarybinio elemento apskait Lietuvos respublikoje". Tos inios, matyti, buvo siuniamos centrui. Kol kas j pasisek gauti tik i emaii krato apskrii, btent: Kretingos, Teli, Raseini, Taurags, Maeiki ir auli. Tas inias i eils sunumeruojame. Visos jos yra iverstos i rus kalbos.
I N I O S NR. 1 1941.VI.3 D I E N A I

APIE PRIETARYBINIO ELEMENTO A P S K A I T O S P A D T !

Seim skaiius

Seim galv skaiius

Seim nari skaiius

Eils Nr.Nr.

Apskaitinio

elemento

V i s o asmen 6 28 44 13 74 146 2 3 15 331 4 4 4 1 5 19 23 34 189 283 |

pavadinimai

Pastabos

Tauragje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Lietuvos kariuomens karinink . Policinink Jaunalietuvi Dvarinink Tautinink auli Aukt yd valdinink (frontoviki") . . . frontinink 3 9 10 4 20 50 1 1 6 104 1 8 8 3 15 36 1 1 4 77 3 19 34 9 54 96 1 2 9 227

Asmenys, atvyk i Vokietijos . Viso . iauliuose .

1 2 3 4 S 6 7 8 9

tariamj nipinjimu Vokietijos naudai Tvyns Aukt idavik valdinink eim . . . .

1 1 1 1 1 6 6

1 1 1 0 1 6 5 8 40 63

3 3 3 0 4 13 17 23 144 210

Lietuvos kariuomns karinink . Jaunalietuvi Policinink Tautinink auli . . Viso . .

11 Dvarinink 45 . | 73

32

eim galv skaiius

eim skaiius

eim nari skaiius

Eils Nr. Nr.

Apskaitinio

elemento

V i s o asmen 13 5 2 4 7 11 1 38 69 150 4 4 29 108 145 15 11 26 9a 6 7 2 4 173 3 7 8 10 9 38 14 89

pavadinimai

Pastabos

Kretingoje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Prekybinink (Beitorgovcy) . Jaunalietuvi Kr.-demokrat Sionist Prekybinink Tautinink Fabrikant Dvarinink auli Viso . Raseiniuose 1 2 3 4 Tautinink Lietuvos kariuomens karinink . Policinink Dvarinink Viso. Teliuose 1 2 3 4 5 6 7 8 Prekybinink Kaljimo Tautinink Viso. Maeikiuose 1 2 3 4 5 6 7 Prekybinink Jaunalietuvi Policinink Tautinink Sauli Dvarinink Fabrikant Viso . . . 1 2 2 3 3 16 3 30 3 25 1 2 2 3 3 2 5 6 7 6 22 11 59 . . priirtoj Policinink Lietuvos kariuomens karinink . Sauli Dvarinink 5 4 8 31 2 2 1 1 54 3 4 7 27 2 2 1 1 47 10 10 18 68 4 5 1 3 119 . . 1 1 7 23 32 1 1 7 22 31 3 3 22 85 113 . . . . 4 2 1 1 1 3 1 11 17 41 4 2 1 1 1 3 0 9 16 37 9 3 1 3 6 8 0 27 52 109

33

Visikai slaptai I N I O S NR. 4 APSKAITA

APIE K O N T R R E V O L I U C I N I O IR PRIETARYBINIO ELEMENTO L I E T U V O S RESPUBLIKOJE

Teliai

pagal davinius 1941 m. birelio mn. 7 d.

Eil. Nr.

K a t e g o r i j o s

Aretui

Iveimui

Kontrrevoliucini organizacij aktyvs nariai ir prietarybini tautini baltagvardietik o r ganizacij dalyviai B u v valgybininkai, andarai, buvs policinink bei kaljim tarnautoj vadovaujs sstatas, o taip pat eiliniai tarnautojai, kuriems turima kompromituojanios mediagos B u v stambs dvarininkai, stambs fabrikantai ir buv valstybinio aparato auktieji valdininkai B u v lenk, latvi, lietuvi ir est baltj k a riuomeni karininkai, kuri atvilgiu yra kompromituojanios mediagos 1 p. nurodyt asmen eimos nariai 2 p. nurodyt asmen eimos nariai 3 p. nurodyt asmen eimos nariai 4 p. nurodyt asmen eimos nariai Viso pagal N K B G mediag . . . .

35

43

5 6 7 8

83 16 94 7 200

89 2

B u v Lenkijos pabgliai

Visikai slaptai RASEINI APSKR. PRIETARYBINIO, KRIMINALINIO IR SOCIALINIAI PAVOJINGO ELEMENTO KASDIENIN SUVESTIN NR. 5

1941 m. birelio 7 dienai

Srovs

(spalvos)

Viso sudaryta byl asmen

I j iveimui
b y l / asmen byl / asmen

jaretui

I. S K Y R I U S Lietuvos tautin kontrrevoliucija a) Tautinink" organizacijos vadovaujs sstatas: 1. Komitet nariai, nuo apylinki iki vyriausios vadovybs b) Jaunosios Lietuvos" organizacijos v a dovyb: 1. Skyri virininkai, nuo apylinki iki vyriausios valdybos nari . . . .

22/50

11/11

11/39

12/31

6/6

6/25

34

I N I O S

NR.

A P I E APSKAITINI B Y L S U D A R Y M APSKAITON PAIMTIEMS ASMENIMS P A G A L VALST. SAUG. LIAUD. K-TO (NKGB) SAKYM NR. 0023
1941 m. birelio 4 d. Tame aretui 85/85 132/102 61/61 skaiiuje iveimui 79/179 106/303 61/192 Davini gavimo altinis

Eils Nr.

Apskrities pavadinimas

Viso byl

1 2 3

Kretingos . . . Taurags . . . Raseini . . .

164/264*) 238/435 122/253

Perdav telefonu drg. LEBEDEV. Perdav telefonu drg. KLEMIN.

Viso...

524/952

278/278

246/674 () Peiruenko,

LTSR Kretingos apskrities N K G B skyr. V-ko pav. Valst. Saug. jaun. leitenantas. " I N I O S NR. 3 Visikai slaptai

APIE K O N T R R E V O L I U C I N I O IR PRIETARYBINIO ELEMENTO A P S K A I T L I E T U V O S RESPUBLIKOJE Kretinga pagal davinius 1941 m. birelio 7. d.

EiL Nr.

K a t e g o r i j o s

Aretui

Iveimui

Kontrrevoliucini organizacij aktyvs nariai ir prietarybini tautini baltagvardietik organizacij dalyviai Buv valgybininkai, andarai, buvs policinink bei kaljim tarnautoj vadovaujs sstatas, o taip pat eiliniai policininkai ir kaljim tarnautojai, kuri atvilgiu yra kompromituojanios mediagos Buv stambs dvarininkai, stambs fabrikantai ir buv. valstybinio aparato auktieji valdininkai 1 p. nurodyt asmen eimos nariai 2 p . nurodyt asmen eimos nariai 3 p. nurodyt asmen eimos nariai . Viso pagal N K B G med. . . . . . . . . .

57

14

4 5 6

138 10 45 193

75

* Pirmas skaiius parodo, kiek sudaryta byl, antras skaiius kiek asmen tose bylose.

35

Srovs

(spalvos)

Viso sudaryta byl asmen

I j iveimui
byl / asmen

aretui
b y l / asmen

f) Basanaviiaus vardo mokytoj S - g o s centro ir apskrii valdyb nariai . . g) Visas aktyvas voldemarinink organizacijos Geleinis Vilkas" ir nuolatiniai ygio" bei Tv ems" bendradarbiai h) Sauli Sjungos" vadovaujs sstatas ir nuolatiniai Trimito" bendradarbiai . i) Katalik organizacijos: 5. Pavasarinink" Sjungos v a d o v y b . II. S K Y R I U S 1. Policinink vadovaujs sstatas III. S K Y R I U S 12. Dvarininkai (turj per 100 ha ems arba pagalbines mons) . . . VIII. SKYRIUS 1, 2, 3 ir 4 skyriuje nurodyt kategorij asmen eimos nariai, kurie areto metu su jais gyveno arba buvo j ilaikomi Viso. I941.VI.7. Paymjimas: ini lentel Nr. 6 r. 2829 psl. . . . .

2/2

1/1

1/1

4/4 50/105 6/12 20/39

2/2 25/25 3/3 10/10

2/2 25/80 3/9 10/29

128/262

68/68

60/194

6/18 250/523 126/126 (-)

C/18 124/397 Klemin

Virininkas

Dabar kiek panagrinkime tas "inias". Pirmiausia jos mums rodo, kad smarkiausias ini apie ivetuosius tvarkymas vyko nuo birelio 1 dienos ligi to pat menesio 7 d. Sakysim, 1941 m. birelio d. LTSR NKGB 2-jo skyriaus virininko pavaduotojas valstybes saugumo serantas Popovas jau mintame savo raporte valstybes saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybes saugumo majorui Bykovui paymjo, kad gegues 29 d. Kretingos apskrities NKGB skyriuje tebuv surayta tik 18 lapeli ir tik po vien egzempliori, o gegues 30 d. Kretingos apskrities NKGB skyrius buvs pams apskaiton 137 asmenis tautinink vadovaujanio sstato, 73 asmenis iauli vadovaujanio sstato, 17 asmen kontrrevoliucines organizacijos "Geleinis Vilkas" vadovaujanio ssta36

to ir 15 asmen sionist vadovaujanio sstato, tik daviniai apie j eimas nebuv nustatyti. Tuo bdu i viso apskaiton buvo paimta 242 asmenys. Taiau tie daviniai, matyt, buvo dar negalutini . Pagal "inias apie prietarybinio elemento apskaitos padt 1941.VI. 3 d." Nr. 1. Kretingoje apskaiton paimt moni skaiius ymiai maesnis, btent, 150 ir apskaitinio elemento santykis kitoks. Pagal "inias apie apskaitini byl sudarym apskaiton paimtiems asmenims NKGB sakymu Nr. 0023 1941 m. birelio 4 d." (Nr. 2) Kretingos apskrityje apskaiton buvo paimta 264 mons (i j 85 aretui ir 179 iveti). Pagal davinius 1941 m. birelio 7 d. Kretingos apskrity buvo numatyta aretui 75 ir iveimui 193 mons, i viso 268 mons. Tai yra 4 monmis daugiau, negu birelio 4 dien kad buvo numatyta. Birelio 14 d. i Kretingos apskrities buvo iveta 311 moni. Pagal jau mint seranto Popovo raport, Teli apskrities NKGB skyriuje gegus 31 d. buv sudaryta tik 50 apskaitini byl, pagal birelio 3 d. (inios Nr. 1) davinius jau buvo sudarytos bylos 173 asmenims, o pagal birelio 7 d. (inios Nr. 4) jau 291 asmeniui. Birelio 3 d. Raseini apskrity buvo sudarytas 145 asmenims bylos (inios Nr. 1), birelio 4 d. 253 (inios Nr. 2), o birelio 7 d. jau 523 monms. Birelio 3 d. Taurags apskrity buvo sudarytos bylos 331 asmeniui (inios Nr. 1), o birelio 3 d. jau 435 asmenims (inios Nr. 2). Maeiki apskrityje birelio 3 d. buvo sudarytos bylos tik 89 asmenims (inios Nr. 1), birelio 6 d. 255, o birelio 7 d. jau 338 asmenims. I Maeiki buvo iveta 313 moni, t.y. maiau, negu buvo VI.7 numatyta. Kada buvo baigta ivetinj atranka ir registravimas, sunku k nors tikra pasakyti. Kadangi apskrii NKGB skyriai ir j agentai iki nurodyt termin
37

negaljo baigti tos atrankos ir registracijos, tai reikia manyti, kad ji truko ligi pat ivetinj mediokls birelio 14 d. Kad taip turjo bti, mums sako ir viena SSSR NKGB komisaro pavaduotojo Serovo 1941 m. birelio 4 d. visai slapta instrukcija, kurios pirmajame punkte jis sako: reikia stropiai perirti visas apskaitines bylas ir atmesti tas, kurioms trksta kompromituojanios mediagos ir netinka operacijai. Aukiau ms duotos "inios" rodo, kad ivetinj sraus daugiausia pateko auli ir tautikj organizacij nari. Vadinas, pavojingiausias bolevikams kontrrevoliucinis elementas. Pagaliau tos "inios" mums rodo, jog NKGB apskrii skyri ir j agent ivetinj atranka ir registracija buvo daroma labai pavirutinikai ir netvarkingai. Tatai mums patvirtina jau ne kart mintas Popovo raportas. Yra daug fakt, kad agentai sraus traukdavo tokius, su kuriais jie ar j monos bei artimieji buvo susipyk. Aplamai, reikia paymti, kad ivetinj registracija bene daugiausia parjo nuo vietini kompartijos ir sovietins valdios pareign. Turdami visas ir vis apskrii "inias" ir raportus, be abejo, galtume pilnesni ir tikslesni ivad padaryti apie tai, kaip vyko ivetinj atranka ir registracija.
Pasirengimas iveimui

Kaip turi bti i Pabaltijo iveamas prietarybinis elementas, smulkia visikai slapta instrukcija pateik SSSR Valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybs saugumo 3 rango komisaras Serovas. Jo "instrukcijos apie tvark prietarybinio elemento iveimui atlikti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bendruosiuose dsniuose sakoma, kad prietarybinio elemento iveimas i Pabaltijo valstybi ess didels politins svarbos udavinys. Skmingas jo i38

sprendimas pareins nuo apskrii operatyvini trejuki ir tab sugebjimo tinkamai paruoti iai operacijai atlikti plan ir i anksto numatyti visa, kas reikalinga. Taip pat reiki turti galvoje, kad i operacija turinti bti atlikta be triukmo ir panikos, taip jog nepasireikt joki demonstrancij bei kitoki isiokim ne tik i iveamj puses, bet ir i tam tikros dalies aplinkini gyventoj, prieingai nusiteikusi taryb valdios atvilgiu. Toliau SSSR NKGB komisaras Serovas smulkmenikai nurodo instruktavimo, dokument gavimo, iveimo vykdymo, eimos galvos atskyrimo nuo eimos, iveamiesiems lydti ir eelonams pakrauti tvark. Vienu kartu keliasdeimt tkstani niekuo nekalt moni iauriomis priemonmis kakur iveimas i savo tvyns yra nepaprastas vykis, i pagrind sukreis kad ir ramiausi taut. Tatai gerai suprato ir SSSR NKGB vadai. Todl jie, rydamies tam nepaprastam ygiui, bijojo galim neramum. Kad to galt ivengti, jie iveimo operacijai ruos labai slaptai ir pai operacij norjo vykdyti staiga, greit ir kiek galint skubiau. 1941 m. birelio 4 d. SSSR valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybs 3 rango komisaras Serovas valstybs saugumo apskrii skyri virininkams ileido visai slapt instrukcij, kurioje ivardintos priemons, btinos paruoti prie vykdant iveimo operacij. Tos priemons labai bdingos, btent:
1. Stropiai perirti visas apskaitines bylas ir atmesti tas i j, kurios, neturdamos kompromituojani davini, neeina operacij. 2. Nustatyti visus apskaiton paimtus asmenis pagal j gyvenamas vietas, dl to kaipo prieast panaudojant bsim pasportizacij, sanitarin bkl, telefono remont ir t.t. 3. Stropiai istudijuoti komisaro pavaduotojo drg. Serovo patvirtint operacijai vykdyti instrukcij, ir pagal t instrukcij apskrities skyriaus virininkas turi instruktuoti jo inioje esant operatyvin sstat. 4. Patvirtinus apskaitines bylas, suskaiiuoti bendr kiek
39

MAEIKI

APSKR,

PRIETARYBINIO,

KRIMINALINIO

IR

SOCIALINIAI

Srovs

(spalvos)

I.

SKYRIUS

Lietuvos tautin kontrrevoliucija a) Tautinink" organizacijos vadovaujs sstatas: 1. Komitet nariai, nuo apylinki iki vyriausios vadovybs b) Jaunosios Lietuvos" organizacijos vadovyb: 1. Skyri virininkai, nuo apylinki iki vyriausios valdybos nari h) auli Sjungos" vadovaujs sstatas ir nuolatiniai Trimito" darbininkai II. S K Y R I U S 1. Policinink vadovaujs sstatas 4. Kaljim tarnautojai (vadovaujs sstatas) 7. Kriminalins policijos valdininkai (vadovaujs sstatas) III. S K Y R I U S 12. Dvarininkai (turj per 100 ha ems arba pagalbines mons) 13. Stambs fabrikantai (kuri mons nacionalizuotos) 14. Stambs pirkliai ir nam savininkai (metin apyvarta arba turto vert per 250.000 lit) V. SKYRIUS Kriminalinis elementas IX. S K Y R I U S Buvusios Lenkijos pabgliai . . . .

Viso. . .

MAEIKI

APSKRITIES N K G B S K Y R I A U S 1941 m. birelio mn. 6 d. I j Iveimui byl/asm.

PRIE

Viso sudaryta byl/asmen

Aretui

byl/asm.

145/255

79/79

66/176 ( ) Muchin

Valst. Saug. jaun. leitenantas

Maeiki aps. N K G B Skyr. V-ko pav.

40-

Visikai slaptai P A V O J I N G O ELEMENTO K A S D I E N I N S SUVESTINS N R . 1941 m. birelio 6 dienai I Aretui


byl / asmen

1941 m. birelio 7 dienai j Aretui


byl / asmen

Viso sudaryta
byl / asmen

Iveimui

byt / asmen

Viso sudaryta

Iveimui

byl / asmen

b y l 1 asmen

31/55 14/25 25/40

16/16 7/7 14/14

15/39 7/18 11/26

39/79 18/33 41/77

20/20 9/9 22/22

19/59 9/24 19/55

16/32 2/7 2/4

8/8 1/1 1/1

8/24 1/6 1/3

18/36 2/7 2/4

9/9 l/l 1/1

9/27 1/6 1/3

33/49 12/28 6/11

19/19 6/6 3/3

14/30 6/22 3/8

33/49 12/28 6/11

17/17 6/6 3/3

16/32 6/32 3/8

57 drauge su

prostitutmis

3/3 144/254

3/3 78/78 66/176

2/2 173/326

2/2 90/90 83/236 Muchin

Valst. Saug. jaun. leitenantas ( )

Maeiki apskr. N K G B Skyr. V-ko pav.

TARYBINIO

ELEMENTO

A P S K A I T O S SUVESTINES 1941 m. birelio mn. 7 d. I Aretui byl/asm. j Iveimui byl/asm.

Viso sudaryta byl/asmen

181/338

98/98

83/240

Valst. Saug. jaun. leitenantas () Muchin 41.VI.. Maeiki aps. N K G B Skyr. V-ko pav.

41-

eim ir moni ir apskaiiuoti reikaling operatyvin sstat, tam reikalui numatant apskrity turim operatyvin sstat. Operatyvinio sstato kiek parinkti tokiu bdu: vienas operatyvinis darbininkas, vienas NKVD darbininkas, vienas raudonarmietis NKVD kariuomens ir vienas vietinio tarybinio-partinio organo atstovas. Tie keturi mons turi vykdyti 2 eim operacij. 5. Paruoti atvykstaniam operatyviam sstatui patalpas, suorganizuoti maitinim ir spti operatyvin sstat, kad niekur neit miest, kad nespt iveamj. 6. Operacijos dalyviams paruoti popieriaus ir pietuk. Paruoti ginkl ir audmen atsargas tam atvejui, jeigu kas nors i operatyvini darbinink atvyks be ginklo. 7. I anksto numatyti i esamo vietinio partiniai-tarybinio aktyvo mones pritraukti prie operacijos, bet apie bsim operacij niekam nepaskelbti. 8. Savo rajono emlapyje paymti gyvenamuose punktuose kiek operacijon einani asmen. Praktikai tatai vykdyti taip: po gyvenamosios vietos pavadinimo rutuliuke skaitykliu paymti skaii eim, o rodykli eimas; tame pat emlapy paymti isiuniamj kelions marrut ligi pakrovimo stoties. Be to, kad kolonos kelion arkliais bt neilgesn kaip 25 kilometrai. Vis tiksliausia pristatyti isiuniamuosius prie plent, kuriuose juos pasitiks auto transportas ir nuve ligi geleinkelio stoties. 9. Sudaryti geleinkeli stotyse pakrovimo plan ir savo reikalavimuose nurodyti btin vagon kiek, apskaiiuojant ne maiau kaip po 25 mones vagonui. Operacijos ivakarse, po instruktavimo, operatyviniam sstatui paruoti iduoti apskaitines bylas. Turti galvoje, kad tiek isiuniamj asmens bylos, tiek aretuojamj bylos ligi pat pakrovimo ealonus turi bti vienoje papkje; prie susodinant vagonus eimos galv asmens bylos atiduodamos eelono virininkui, o eimos nari bylos kito eelono virininkui.

I to aplinkraio matome, kaip smulkmenikai ir konspiratyvikai buvo rengiamasi operacijai. Dalis operacijos darbinink apie savo pareigas suinojo tik operacijos ivakarse, kai jie buvo instruktuojami iveamj medioklei. iuo atveju bolevikai, galima sakyti, parod klasin konspiratinio pasiruoimo pavyzd.
42

Iveamj

mediokle

Birelio 14 dienos anksti ryt visose Lietuvos miest bei miesteli gatvse, visuose Lietuvos keliuose pasirod sunkveimiai su enkavedistais ir vietiniais komunistais. Ne vienam, matant juos, kilo vairs spliojimai ir nelinksmos mintys. Sunkveimiams sustojus miestuose prie nam, kaimuose prie ki, prasidjo taip danai saugumo organ slaptuose aplinkraiuose ir instrukcijose minima garsioji operacija, kurios amiais lietuviai nepamir. Ta lietuvi tautai neanti prat ir mirt klaiki operacija buvo nemonikai iauri ir skaudi kiekvienam jos paliestajam. Kur tik pasirod operatyviniai darbininkai, ten prasidjo verksmas, liejosi aaros. Operatyviniai darbininkai su iveamaisiais elgsi labai iauriai. Nors iveamj likimas jau buvo nulemtas operacijos tabo, taiau operacijos darbininkai iveamojo namus krsdavo, iekodami ginkl ir kompromituojanios mediagos. Tos pavirutins formalins kratos metu operatyviniai darbininkai grob iveamj brangesnius daiktus, o kitus nuirtus daiktus vliau, po operacijos, pasigrob. Kratos metu operatyviniai darbininkai iauriai tyiojos i iveamj. Kadangi iveamieji buvo staigiai bei netiktai uklupti ir veriami ruotis tolim bei neinom kelion, tai jie igsdinti nebeinojo ko griebtis, k su savim pasiimti. Operatyviniai darbininkai, uuot padj ir patar, lykiai tyiodamies ragindavo greiiau ruotis, ir, savo gali rodydami, neretai iveamuosius skaudiai apkuldavo. Vienur leisdavo su savim pasiimti kiek daikt, o kitur ive mones kuone taip, kaip juos atrado lovose begulinius. Ypa buvo iauriai elgiamasi su tais, ant kuri vietiniai komunistai buvo pikti. Sakysim, akynoje, Gruzdi valsiaus, auli apskrities, operatyvin grup atvaiavo iveti buvusio iauli apygardos prokuroro padjjo Aleksandro alkausko su eima. J rado dar bemiegant. Priadin ir ikrt namus, skubiai susodino auto43-

sunkveim ir ive iaulius. Neleido net ma vaikui apauti ir iliau aprengti. Autosunkveimiui Gruzdiuose sustojus, alkauskiene vaikuiams norjo nupirkti batelius. Taiau komunistas valsiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Loveikis neleido, iurkiai atsakydamas, tegu burj vaikai mokosi basi vaikioti. Jeigu kuris i vietini milicinink iveamj atvilgiu parodydavo kiek daugiau monikumo, tok komunistai, kaip tariamj burj draug, o liaudies prie, tuojau pasistengdavo sulikviduoti. Pavyzdiui, pasak "emaii emes", (1942 m. Nr. 4) Maeiki apskrityje milicininkas Petras Sabeckis, snus Mykolo, kilimo i Vaiaii kaimo, Ylaki valsiaus, iveamiesiems buvs neblogas: neskubins, leisdavs daugiau ko pasiimti, mandagiai elgdavsis ir komjaunuoliams bei kitiems dalyviams neleisdavs grobstyti ir savintis iveamj turto, kaip tada vis buv daroma. U tai buvs skstas. J tuoj nuginklav, atleid i tarnybos ir sak vykti namus. Bet jam dviraiu bevaiuojant prie Sdos miestelio buvs perautas dviem viais ir krits vietoje (pasakojama, kad pagal sakym j nuov kiti du milicininkai). Masins lietuvi mediokls klaikiai iaurs vaizdai tebra gyvi kiekvieno lietuvio vaizduotje. Dabar leiskime kiek prabilti patiems tos operacijos vykdytojams. Jau kart ms mintas LTSR NKGB (VSLK) KRO 2-jo skyriaus virininko pavaduotojas valstybs saugumo serantas Popovas savo 1941 m. birelio 20 d. raporte valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybs saugumo majorui Bykovui rao, kad prietarybinio elemento iveimo operacija Kretingos apskrities VSLK skyriuje prasidjusi 1941 m. birelio 14 d. 4 val. ryto. Operacijai buv pasiruota neblogai, operatyvinis ir partijos aparatas buvs sutrauktas viet laiku, visos operatyvins trejuks buvusios aprpintos autotransportu. Viso Kretingos apskrity buv paruotos ir iimtos 88 eimos, kurias sudar 311 moni. I j 77 asmenys aretuoti, o liku44

sieji 234 mons isisti apgyvendinti kitas sritis. Kraunant eelonus, iveamj primimas punktuose buvs organizuotas blogai, ypa Klbi stoties pakrovimo punkte, kur pakrovimo vyresniuoju buvs drg. Dusikov. Iveamj primim drg. Dusikov tvarks formaliai, ms i atvykstani operatyvini trejuki bylas ir djs jas krv, netikrindamas, ar operacijos dokumentai suforminti teisingai ir ar es pristatyti visi asmenys, rayti bylas. Todl pasirod, kad visa eil dokument nebuv tinkamai suforminta, t. y. kratos protokolo, turto suraymo bei raporto buv sudaromi vienas ir du egzemplioriai ir dedami iveamojo byl, o joki dublikat nepasilikdav. Dusikovui taip reikal tvarkant, 22 bylose trksta turto srao ir neinia kam tas turtas ess perduotas. Be to, apskrities skyriaus operatyvin trejuk tiksliai neinanti, kiek i tikrj moni buvo eelonu isista. (Drg. Razausko odiai). Atliekant pato virininko Gabrino Minglos iveimo operacij, pastarasis mgins bgti, bet operatyvins grups vyresniojo drg. Janino buvs bebgant sueistas, sulaikytas ir iuo metu gydomas Kretingos ligoninje. Minglos eima isista.. Prietarybinio elemento suraymas Kretingos apskrities VSLK skyriuje buvs organizuotas blogai ir todl iimto kontingento skaiius ess labai menkas. Operatyviniai-agentrinis darbas operacijos paruoimo metu buvs apleistas ir operatyvinis sstatas agentrinio darbo nedirbs, o tas taip pat atsilieps operacijai. Antrajame savo tos pat dienos raporte Bykovui Papovas rao, kad prietarybinio elemento iveimo operacija Maeiki apskrities VSLK skyriuje prasidjus 1941 m. birelio mn. 14 d. 4 val. ryto. Pasiruoimas operacijai buvs atliktas neblogai. Operatyvinis sstatas buvo suskirstytas trejukes ir tarp j paskirstytos bylos. Viso Maeiki apskrity buv iimta 90 eim, kurias sudar 318 moni. I j buvo are45

tuota 68 eim galvos ir iveta 245 mones viso 313 moni. Prietarybinio elemento operacijos metu vyki nebuv. Ivetj eimas lieiani byl dublikatai suforminti, taiau kai kuriose bylose nevisai tvarkingai: dokumentuose apie iveimo vykdym nes kratos protokolo, turto suraymo arba operatyvines grups vyresniojo raporto apie eimos iveim. Agentriniai-operatyvinis darbas operacijos paruoimo ir paios operacijos metu buvs ivystytas silpnai.
Pakrovimas vagonus

Masinis lietuvi iveimas SSSR lietuvi tautai buvo be galo skaudi operacija. Paprastai, darant operacij, stengiamasi operuojamajam kiek galint palengvinti kanias. Bolevikai iuo atvilgiu elgsi visai prieingai. J saugumo organai savo slaptuose aplinkraiuose smulkmenikai nusako, kaip turi bti aprpinti j operatyviniai darbininkai, bet n odeliu neusimena, kaip tie darbininkai turi elgtis, kad j "operuojamieji" maiau kentt ar lengviau galt pakelti kanias. Juk jiems viena buvo aiku, kad juridikai, net pagal sovietinius statymus, daugumas t moni buvo visikai nekalti. Kuo kalta mona, kad jos vyras buvo aulys ar kurios kitos bolevikams nepatinkamos organizacijos narys. Kuo kalti dl to jo tvai, pagaliau net jo mai vaikai? Bet bolevik saugumo organams toks klausimas visai neegzistavo, ir jie veik nesivaduodami net elementariausiais humanikumo dsniais. Bolevikikasis chamas savo purvinais batais be atodairos eng per Lietuv. Graudios scenos buvo iveamuosius suimant, bet dar graudesns buvo juos pakraunant prekinius vagonus. ia vyrai buvo atskiriami nuo mon, vaikai nuo tv. Jeigu graudu buvo skirtis su mylima tvike, su namais, su turtu, tai dar graudiau buvo skirtis su mylimais monmis, su kuriais meils ir vargo saitais susietas bendras gyvenimas. ia iveamiesiems
46

dvelkteljo siaubingas nujautimas, kad prasideda j nemonikai sunkus golgotos kelias neinomyb. Tai, k jaut ir igyveno vagonus pakraunamieji ir i tolo juos stebdami atvyk ilydti artimieji, visai atvaizduoti stengt nebent tik Homero lyra ir Tacito plunksna. Bolevikikasis smurtas pasiek savo aukiausi laipsn. Bolevikikasis chamizmas aklai kerijo tkstaniams lietuvi kdiki, moter ir seneli, kad lietuvis jo purvinais batais nesileido savo laisv, ties ir gro pamgusi siel. Lyg nujausdamas artjant gal, ts chamas dko. Tkstaniais lietuvi kdiki, moter ir seneli, sveik ir visai paliegusi kelias dienas duso ir troko prekiniuose vagonuose laukdami, kol visos aukos juos bus sugrstos. Bolevikai iveamiesiems nedav ne tik duonos, bet taip pat oro ir vandens. Prekini vagon langai buvo ukalti, paliekant viruje ma plyel. Nors instrukcijose buvo numatyta, kad vagonuose turi bti po 25 mones, taiau daugel vagon buvo sugrsta po 50 60 moni. Ir buvo ne vienas atsitikimas, kad tokioje moni spstyje, dar vagonams stotyse tebestovint, nsios moterys gimd, ligoniai mir. tai kokia Stalino konstitucijos garantuota motinos ir vaiko globa, ligoje ir senatvje aprpinimas.

VAGONAI,

KURIUOSE VILNIOS

TREMTINIAI IVETI

ATVETI

N A U J J VILNI IR I N. STOTIS.

SOVIET

SJUNGOS

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3

skaiius

Vagon

Vagon Nr. Nr. 2 5 531996, 458954, 633844, 583711, 385527, 615192, 502535, 655915, 300127, 522942, 451864, 449624, 341312, 487761,

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

1 1 VI. 15

6 i Babinino stot, MaskvosKijevo geleinkeliai Kulundos stot, Omsko geleinkeliai Medveja Gora stot, Kirovo gele. (Karelija) 47

Varna 7

II

II

6 1

II

II

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3 Vilnius

skaiius

Vagon

Vagon

Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

1 2

4 529990, 523725, 623467, 621776, 380994, 401129, 407056,

5 526269, 439457, 422300, 553840, 411966, 312678, 449489, 384486, 546435, 479520, 628987, 613384,

19

i Medveja Gora stot,

"

571988, 589695, 327654, 607482, 436566, 469406, 317570, 574728, 438509, 639821, 402466, 599812, 643996, 577357, 571730, 335461, 347562, 396336, 339471, 601824, 546886, 447447, 408553, 500170, 628180, 334707, 465064, 334707, 544030, 571318, 549601, 470939, 428668, 583016, 528140, 343366, 358192, 326427, 347649, 640637, 454859, 540280, 435468, 462072, 545205, 501481, 350812, 472778, 518207, 634535, 515552, 585410,

Makato stot, O r e n burgo geleinkeliai i Bijsko stot i Kulundos stot i Medveja i Kulundos i Medveja i Kulundos i Medveja i Kulundos Gora "" "" stot "" stot Gora "" stot "" stot Gora stot stot ""

" 3 4 5 VI. 16 Vievis Lentvaris Rdiks

3 3 1

7 " 6 Trakai 7 7 V I . 15 Valkininkai "" 8 VI. 16 VI. 16 Kaunas Kaunas 16 2 3 1 1

Starobelsko stot, MaskvosDonbaso gel.

Medveja

Gora

stot

""

490435, 456570, 590529, 354236, 355363, 448223, 431557, 420045, 478695, 582478, 852480, 43099, 443125, 466614, 523429, 552384, 594590, 572684, 623940, 356601, 354669, 521466, 562708, 317159, 442043, 539007, 561925, 353145, 542306, 582242, 479224. 569285, 330653, 328020, 588640, 424824, 491840, 320272,

i Bijsko stot

"" ""

""

33

Kulundos stot

48

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

skaiius

Vagon

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

2 V I . 18

4
6 5

5 580106, 402775, 555485, 355133, 564472, 4010, 427128, 518902, 327361, 495320, 446903, 615836, 349421, 570919, 407035, 548356, 341975, 328339, 558660, 650130, 478558, 555338, 338023, 27593, 618811, 489632, 603273, 303565, 466059, 486574, 524573, 501317, 386406, 446926, 608398, 434945, 554883, 350085, 649827, 391057,

Makato stot "" Novosibirsko stot, Tomsko geleinkeliai

V I . 16

Panevys

29

Barnaulo stot, T o m s ko geleinkeliai

2 1 1 10 V I . 17 venionliai

445681, 459155, 655905, 402608, 412248, 466171, 448444, 446564, 446853, 356398, 336279, 512925, 617507, 605372, 559374, 465863, 700640, 464825, 529118, 508502, 429072, 560198, 508857, 648730, 25145, 584147, 332984, 518408, 579386, 446086, 356896, 388510, 439182, 488327, 389781, 596579, 405779. 304684, 602419, 42252, 353568, 579219. 495960, 448357, 525103, 507104, 612295, 388043, 505456, 47147.9, 505304, 480659, 502344, 424016,

Starobielsko stot " " Makato stot Medveja "" Gora stot ""

Makato stot

27

Starobielsko stot

VI. 16 18

536691, 425270, 352992, 602419, 572790, 399147,

563409, 526073, 602419, 568920, 588861, 584881,

Barnaulo stot, Tomsko geleinkeliai

venionliai

11

491582, 576393, 356537, 389753, 26857, 446230, 315384, 452705, 497436, 553900, 589058, 454219, 356191, 468623, 322757, 547040, 435489. 25677. 433129, 599563, 398516, 389491, 430525, 471381, 354783, 552357, 384853, 482968,

""

Barnaulo stot

V I . 17

32

Novosibirsko stot, Tomsko geleinkeliai

49

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

skaiius

Vagon

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3

Vagon

Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

4 2

5 601094, 498284, 394679, 588090, 604908, 328164, 601242, 540528, 408942, 517274, 623884, 301127, 334284, 321164, 467307, 437430, 492018, 464218, 594389, 583551, 299878, 442101, 539195, 474335, 554200, 486689, 307192, 528243, 313041, 601862, 611821, 526224, 570512, 516036, 450520, 462126, 565803, 477766, 494166,

6 Medveja Gora stot "" ""

11

Jonava

29

Bijsko

stot

12

604860, 489426, 447866, 655359,

" Starobielsko stot

""

12

Kalvarija

5 1

429056, 454851, 405646, 413235, 698796, 506988, 643342, 620412, 406475, 430343, 655582, 340811, 657555, 382820, 334156, 424221, 311850, 545221, 554795, 465204, 455667, 409782, 534074, 310406, 513027, 41160, 635892, 616558, 425776, 554647, 648637, 568026, 619696, 468577, 305405, 579859, 473822, 410546, 613578, 531887, 334821, 469677 603610, 420427, 450245, 487117, 301286, 422272, 4023, 482185, 538961, 598930, 588710, 482969, 343033,

" i Bijsko stot i Starobielsko stot

13

VI. 17

Alytus

22

i Bijsko stot t Medveja Gora stot

it 11 > lt

n ii

1 4 1

i Starobielsko i Makato stct

stot

H 14 VI. 17

n Marijampol

21

i Bijsko stot

2 VI. 17 15 VI. 17 Marijampol Merglaukis 1 4

664894, 582084, 320975, 434970, 627098, 545832, 307337,

" i Starobielsko i Medveja

stot stot

""

Gora

i Bijsko stot

50

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

skaiius

Vagon

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

1 16

3 iauliai

5
587739, 337999, 340925, 525043, 1107314 , 599447, 498323, 383114, 52251, 617009, 358265, 634553, 538308. 382629, 471145, 589248, 302202, 459346, 325633, 391886, 598542, 350115, 435743, 604326, 403376, 384465, 353347, 652463, 315119, 601596, 546422, 330124, 449318, 385497, 407454, 354523, 476682, 323860, 417245, 358343, 654292, 610015, 586730, 336876, 357283, 435477, 569342, 324137, 312152, 547091, 407454, 342420, 535782, 310132, 556271, 575801, 596566, 25243, 426985, 571808, 435377, 540618, 484349, 544982. 416490, 573707, 643764, 498863, 669718, 413114, 300983, 542582, 588033, 419760, 479884, 324972, 409912, 433417, 302803, 638654, 501440, 404106,

65

Bijsko stot

VI. 19

Bijsko stot

"

VI. 17 15

"

Starobielsko stot

VI. 19 VI. 17 VI. 19

6 3 5

496682, 341237, 643546, 389621, 426477, 406946, 575751, 574856, 565717, 417800, 470288, 409132, 459391, 461015, 598711, 392114, 337850, 578176, 326563. 481519, 547342, 40159, 404266, 440160, 557026, 326931, 624701, 467354, 420383. 319753, 653071, 381952, 487195, 347319, 549359, 333212, 530740, 684368, 469430, 518309, 446898, 501262. 431684, 414079, 616415, 662212, 347109, 325338, 542505,

Starobielsko stot Makato stot Medveja Gora stot

"

"

VI. 17

"

23

Novosibirsko

stot

17

VI. 17

Vilkavikis 38

574026, 427116, 412749, 470731, 411470, 558821,

Bijsko stot

51

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

skaiius

Vagon

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

4 555153, 477710, 558159, 463454, 334594, 412960, 326658,

6 573467, 566309, 618525, 547862, 471576, 525832, 591275, 323068, 314743, 410437, 408149, 315339. 591200,

V I . 17

Vilkavikis 9

417990, 424226, 496557, 410059, 417946, 435960, 307198, 558773, 435692, "431991, 347721, "592984, 555643, 503562, 435596, 510676, 460999, 615409, 623053, 325440, 597159, 435692, 337500, "441553, 609444, 392859, 599279, 449120, 616530, 385342, 38078, 466309, 336875, 501393, 1708534, 616681, 612288, 429970, Starobielsko stot Medveja Gora stot

"

Starobielsko

stot

1 1 18 V I . 17 Mauruiai 10 V I . 14 VI. 17 19 Taurag 1 2

""

Makato stot Medve

""

Bijsko

"" ""

V I . 17

14

Novosibirsko

stot

2 2 20 VI. 19 Teliai 10

431232, 468587, 548048, 688167, Starobielsko stot

""

Makato

310833, 578085, 390479, 29812, 640140, 301324, 387926, 398073, 624117, 627815, "310589, 397773, 608210, 338220, 561031, 482432,

Novosibirsko

stoti

4 1 21 Kdainiai 1

Starobielsko Medveja

stot stot Novosibirsko stot

Gora

Golgotos keliu

I pakrovimo stoi tremtinius pradjo veti birelio 14 d. ir ve ligi birelio 22 d., t. y. iki vokiei-soviet karo pradios. I vairi pakrovimo stoi tremtiniai buvo veami Naujosios Vilnios stot, o i ten
52

paskyrimo stotis. Pirmiausia, btent, birelio 14 d. pradta veti i Taurags. I Kauno stoties, i pirmosios karo rampos, (ties autobus garau) pirmasis tremtini eelonas, susideds i 59 vagon buvo ivetas 1941 m. birelio 15 d. 6 val. 45 min. sekmadienio ryt. Paklaustas buvs io eelono vyr. konduktorius entelis pareik, kad is eelonas buvs siuniamas 125 ar 113 NKVD pulk. Naujj Vilni atvaiav birelio 15 d. 4 val. 45 min. Eelonas buvs pastatytas karikoje rampoje, kur mones turj bti pamaitinti. Bevaiuojant, asli stoty komendantas telefonavs, kad Vilniuje paruot virinto vandens ir tris tonas duonos, bet Vilniuje nieko neparuo. Vilniaus geleinkelio tarnautojai sak, kad tas eelonas Naujoje Vilnioje stovjs kelet dien. Ant vataraio buv paymt toks marrutas: Kaunas, Vilnius, Minskas ir toliau atskiru nurodymu. Eelon virininkams, lydintiems suimtuosius i Pabaltijo, buvo ileista i
INSTRUKCIJA 1. Suimtj grupes " A " ir " B " eelonams lydti paskyrimo viet kiekvienam eelonui TSRS NKVD UKV potvarkiu skiriami : a) eelono virininkas (i NKVD konvojines kariuomens virinink), b) 1 gydytojas, 1 med feleris ( N K V D potvarkiu) ir konvojus i 29 moni (i konvojins kariuomens sudties ). 2. Suimtieji skiriami dvi grupes: " A " ir " B " . grup " A " eina vis eim galvos, j nariai pagal NKVD NKGB nurodym, paymint asmens byloje. Grup " A " lydima tais paiais pagrindais, kaip ir suimtieji, pagal TSRS NKVD konvojins kariuomens Tarnybos Statut. Konvojus i 65 m. priima juos koncentracijos punktuose pagal atskir akt, sudaryt 3-se egz. grup " B " eina visi nariai pagal NKVD ir NKGB nurodym, paymint asmens byloje. Grup " B " lydi konvojus i 30 m. Konvojus priima pirminse stotyse i NKVD-NKGB atstov be asmens byl pagal sra53

. Asmens bylas veda NKVD-NKGB atstovai koncentracijos punktuose, kur galutinai perduodamas visas eelonas su asmens bylomis konvojaus virininkui. Akto sudaromi trys egz.: vienas NKVD, vienas skiriamas perduoti paskyrimo vietai konvojinei kariuomenei. P a s t a b a : Vagonai su suimtaisiais saugomi vietoje ir konvojaus priimami pagal TSRS USKV, primim baigus. 3. Suimtuosius i pirmini punkt konvojus lydi drauge su NKVD ir NKGB atstovais koncentracijos punktus pagal schemas, ten sudaromas bendras eelonas i 50 55 vagon. 4. Suimtieji siuniami paskyrimo viet eelonais, rengtais vasarikai monms veioti, j skaiiuje palydovams (konvojui) vienas rengtas sanitarinis izoliatorius ir vienas vagonas sandliukas. Kiekviename " B " paymtame vagone sutalpinama 30 suaugusi moni ir vaik su j turtu. eim galvos, NKVD-NKGB paymjus, patalpinami atskir vagon, paymt " A " , ir vyksta atskiru eelonu. Grup " B " vyksta nepriklausomu eelonu. Sunkesniems daiktams veti kiekvienas eelonas turi po 2 prekinius vagonus. Suimtieji turi teis imti su savim sekant turt ir smulk inventori: 1) drabuius, 2) baltinius, 3) avalyn, 4) patalyn, 5) valgomuosius indus (auktus, peilius, akutes), arbatinius ir virtuvinius indus, kibirus, 6) maist, 7) smulkius nam kio ir apyvokos rankius, 8) pinigus (suma neapribojama) ir asmenines brangenybes (iedus, laikrodius, auskarus, apirankes, portsigarus ir t.t.), 9) skryni arba d daiktams sukrauti. Bendras nurodyt daikt svoris neturi bti didesnis kaip 100 kg vienai eimai. P a s t a b a : Sunkesni daiktai, j skaiiuje kinis inventorius, veami atskiruose vagonuose. 6. Suimtuosius grups " B " eelono virininkas priima i NKVD vietos organ, nedarydamas j asmens kratos ir neperirdamas daikt, pagal vardin sra ir asmeninius dokumentus apie juos pagal apyra ir susodina suimtuosius vagonus eimomis. Grup " A " , susodina vagonus, ikratoma NKGB. Suimtuosius primus eelon, eelono virininkas visikai yra atsakingas u eelono tvark ir vis priimtj pristatym paskyrimo viet. 7. Eelono virininkas spja suimtuosius, jeigu jie mgins pabgti, juos bus audoma. moteris ir vaikus neaudoma. 8. Suimtiesiems sunkiai susirgus kelyje, eelono virininkas ligonius perduoda per NKVD vietos organus artimiausius svei-

ir vienas

54

katos apsaugos punktus, apie tai suraomas atitinkamas aktas ir praneama TSRS NKVD Vyriausiajai Valdybai. Pastebjus epideminius susirgimus, atitinkamas vagonas atkabinamas ir paliekamas karantinui NKVD vietos organ prieiroje, apie tai eelono virininkas pranea TSRS NKVD Vyr. Valdybai. 9. Ilaidoms, susijusiomis su suimtj lydjimu (maistui, telegrafo ir kt. ilaidoms), USSR NKVD ir BSSR NKVD iduoda eelono virininkui apyskaitin pinigin avans, kur eina ir suimtj maitinimo ilaidos po 3 rub 50 kap. kiekvienam mogui per par. 10. Vaiuodami geleinkeliu grups " B " suimtieji nemokamai gauna 1 kart per par kart valg ir 800 gr. duonos vienam mogui. Kartas valgis ir duona iduodami geleinkelio bufetuose, laikomuose TSRS Prekybos Komisariato restoran ir bufet tresto. Maistui gauti eelono virininkas 24 val. prie atvykstant stot telegrafu pranea stoi bufet direktoriams ir atitinkamiems NKGB DTO: Paruokite NKVD perveamj eelonui t ir t, tiek ir tiek. Piets iduodami suimtj induose. Pietums ir virintam vandeniui gauti eelono virininkas skiria tam tikr moni skaii i suimtj grups " B " i kiekvieno vagono, priirint juos palydovams. Pietus idavus, eelono virininkas atsiskaito u suimtiesiems iduot maist pagal restorano ar bufeto sskaitas. 11. Suimtieji vagonuose tikrinami ne reiau kaip vien kart per par. Grup " A " laikoma bendrais pagrindais su suimtaisiais. 12. Apie eelono vykim, kur jis yra ir apie jo bkl eelono virininkas kasdien pranea telegrafu TSRS NKVD Vyr. Valdybai ir NKVD konvojins kariuomens Valdybai pagal nustatyt form. Apie visus svarbius vykius kelyje (pabgimus, susirgimus, maisto nutraukim ir t.t.) eelono virininkas tuojau pranea TSRS NKVD Vyr. Valdybai ir artimiausiam NKVD DTO. 13. Eelon virininkai kelyje pagalbai gauti kreipiasi NKVD transporto organus ir geleinkeli milicij. 14. Atvykus paskyrimo stot, eelono virininkas mones perduoda vagonuose NKVD vietos skyriaus atstovui pagal akt su vardiniu srau ir suimtj asmens byl apraymu. Akto suraoma 3 egz. ir pasiraoma priimanio, perduodanio ir eelono lydjusio gydytojo. Vienas akto egz. siuniamas TSRS NKVD Gulag'o darbo stovykl skyri, antras egz. perduodamas NKVD

55

vietos organo atstovui (priimaniam) pas eelono virinink apyskaitai.

ir treias egz. pasilieka

Gausybe vairi instrukcij, tvarkani lietuvi igabenim SSSR, mums rodo, kad tam darbui i anksto buvo pradta ruotis ir jam dirbti buvo skirta daugyb moni. Nors tose instrukcijose iveamiesiems taikomi nuostatai yra labai iaurs, taiau i tikrj su iveamaisiais buvo elgtasi nepalyginti iauriau, negu kad instrukcijose nurodyta. Jau yra pakankamai duomen, vaizdiai ir tikinamai nuvieiani lietuvi golgotos keli i savo tviki tolimj SSSR. Pirmiausia apie tremtini vargus mums iek tiek ini duoda mus pasieki j laikai. Laikas tremtinio Stasio Kairikio, buv. Kaiiadori gimn. direktoriaus, raytas i Naujosios Vilnios savo broliui Jonui. gyv. Kaune. (Laikas gautas patu 1941.VI.19 d.).
Mielasai Daktare, K mes pergyvenome atpasakoti nra galimybs . . . Jau negali bti didesni smgi atskirus mon nuo vyro ir vaikus. Kad mums trksta oro ir vandens, tai tas kentjimas niekai. A likau su vienais markiniais ir neturiu n vieno palto .. . Tai viskas sulyginus su kitomis kaniomis niekai. Vaiuoju vagone su kitais pilie. i tos paios vietovs maame vagone 32 mons tik vyrai (jau vaikai). Jeigu dar pasiseks Tau parayti i Rusijos, tai laike visk raysiu atvirkiai. Nieks i ms neino, u k kenia. Kit laik raysiu kitiems, taiau neinau, ar galsiu parayti, nes matyti ateitis lidna. U k??? Kiekvienas stato t klausim. Vaiuoja tkstaniai moni. Mano gal pask. link. ir sveik, visiems artim. (pas.) Stasys Naujoji Vilnia, 1941-VI-17.

Antrasis Stasio Kairikio laikas.


Nedraskykit. 1941 m. VI. 17 d. Naujoji Vilnia. Drauge, keniame neapsakytai, trksta vandens ir oro, bet

56

did. smgis ms eimas suskald, neinau, ar ilaikys ms irdys. Mus (Kaiedorikius) atskyr ir atsk. ivea. Viso geriausio (paraas) Antroji laiko pus. A turiu tik 2 nosines, vienus markinius, kostium, o palto neturiu n vieno, bet tai mamois. Blogiausia, kad nuo eimos atskirtas ir gal niekuomet nepamatysim. Neinau, kur ive mon ir Just; irdis neilaikys. Sudiev visiems (paraas)

Tremtinys Juozas Tamoaitis rao:


Brolui! . m. 14-VI mane sum ir iandien dar atvaiavome tik Naujj Vilni. Kada ir kur ve toliau neinau. Kai nuve viet, vl paraysiu. Tuomet parayk ir man. Perduok linkjimus pastamiems. Viso gero Juozas

P a s t a b a : Laikas raytas ant SSSR pato atviruko chemiku pietuku. Adresinje pusje gavjo adresas: akiai, Matuli km. Antanui Tamoaiiui. Siuntjo adresas: J. Tamoaiio Ev. Eelonas. Pato tampas: Naujoji Vilnia 41.6.19. tai vienas gydytojas i eelono Naujoje Vilnioje rao laik, sveikatos liaudies komisaro pavaduotojui gydytojui J. Parnarauskui, matyt, anksiau buvusiam savo draugui:
Naujoji Vilnia, 1941.VI.21 Daktare, Sveikinu i paselenc eelono. Gyvename blogesnse slygose negu gyvuliai: trksta oro troktame ir badaujame. U k? Pagaliau, jei jau mums tkstaniams suaugusi kiek galt taikinti bausm, tai u k kenia mai vaikai? Jei jau norjote
57

mus iudyti, tai reikjo rasti graesn bd skiepijim bacilomis ir bt ikart baigta, ar kit kuri priemon surasti. Daktare, visko tikjaus i Komisar Tarybos, bet, kad tkstanius lietuvi i Lietuvos isistumet, kad laidotumte taut, kad btumt tautos duobkasiai niekuomet nesitikjau. Kai svarstydavome 1940 m. pradioje buvusios vyriausybs darbus, tai stebdavoms, kodl ministrai neatsistatydina, jei nepritaria netikusiems darbams. O dabar? Vadinasi, js pritariate. Pritariate tautos udymui, tautos sunaikinimui. Tai pirmas vykis istorijoje. Toki vyki lietuvi tauta teino i igam dvarinink, bet js? Kertas emiausio, puolusio mogaus diaugsmas. Kerijama tik nusikaltusiems, bet ne tkstaniams vaik ir moter. Bkite prakeikti Lietuvos valstybs ir tautos duobkasiai. Toki linkjim siunia u tkstanius lietuvi tas, su kuriuo 1939 1940 m. praleisdavai ilgas valandas, o dabar poselencas tolim SSSR. I Elenos perduok tokius pat sveikinimus ir linkjimus komisarui Girdzijauskui.

Tuose tremtini laikuose, kurie jau buvo atsisti i SSSR, suprantamas dalykas, keliones iaurum nebuvo galima aprayti, taiau ir juose kelione nesidiaugiama. tai Brons Maeikaits-Vaituleviiens laikas, atsistas i keliones broliui Antanui Maeikai Uten. Laikas, matyt, cenzrai reikalaujant, raytas rus kalba. Jame raoma:
"Brangs ms mamyte ir Antanli, Siuniame Jums kelet odi i tolimosios Rusijos. Mes dar tebesame kelyje, vaiuojame penkt dien. Mes visi esame sveiki, taip pat praome Aukiausij ir Jums sveikatos. Mes labai nuvargome, i vagon neileidia, tik vien kart buvo ileid 15 minui. Mes esame netoli Maskvos 80 km. Oroje dav pietus, nusiprausme prie siurblio ir gavome duonos. Pasiliekame sveiki, buiuojame Jumis. Bron. Mes esame Kalugoje. Antano gimtins adresas: Alytus, Javaioni kaimas".

Rutkausk eima i SSSR rao:


Br. Teta. Mes dabar randams netoli Maskvos Oro stoty, visi sveiki, tik nulid, kad nra kartu tts ir Beno ir neinom, kur jie yra. I Kauno ivaiavome sekmadienio ryt 6 val., buvome sustoj
58

Vilniuje 12 val. t pat dien. Vaiuojam prekiniuose vagonuose, gerai, kad turim kuo usikloti, tai nealta; irim apylinkes pro maus langelius. Kur mus nuve neinom. Vieni sako, kad Ural, kiti sako Archangelsk, tai Krim, bet kur apsigyvensim, tai niekas neino. Vagone esam 16 moni. Visi sugyvenam, kaip geriausi draugai. Valgyt atnea visko tik viskas brangu, bet k darysi, valgyti reikia. Ms traukinys yra labai ilgas (60 vagon), kituose vagonuose yra po 25 iki 30 moni. Perduokite visiems sveikinimus, kai nuve jau viet, tuomet paraysiu kur, tai galsit js parayti. Tad viso geriausio. Liekam visi sveiki. Sudievu, sudievu.

Ant voko urayta: Litovskaja SSR Kauno aps. Garliavos patas,


T. Aleksandraviite.

Prieraas su cheminiu pietuku


Marijos Rutkauskiens sesuo.

tampas Velikije Luki 17.6.41. Kitas tampas: Doplatit. Velikije Luki 60 k. Kitoje pusje raalu Gauta 1941.X.2 d. tampas Garliava 3.IX.41. Pietuku parayta Gauta i Kazio Rutkausko i Garliavos v., Budri k. Tremtinys G. Gumovskis, karaimas i Trak apskrities, apie savo gyvenim Kazachstane taip, be kita ko, rao:
"Ms sovchozas stovi ant Irtyo 5.300 kilometr ilgio ups kranto. Ligi didesnio miesto Pavlodarsko turime 15 kilometr. Leido mums pasiimti daikt ir maisto po 100 kilogram asmeniui. Ach Niusia, kaip a pasiilgau mik. ia nra mik, o imtais kilometr tsiasi steps. Kariai pasiekia ligi 60C, o iem ligi 50C. sivaizduok, nra malk. Vietiniai gyventojai, kirgizai ir rusai, degina kiziak karvi ml. A nenustoju vil59

ties, nes be vilties ne gyventi, bet nusiskandinti Irtyiuje. ia pinigai maai reikms turi. Pas kolchoznikus galima pirkti tik pieno po 2 rubliu. Kiauiniai po rb. Sviesto 1 kg. 30 rubli. Miltai prie tai katavo po 30 rubli pdas, o dabar sunku gauti u 130 rb. Mes su motina ileidome 230 rubli, tuo tarpu kai kiti ileido po 3-4 tkstanius. Karv galima laikyti, bet kainuoja 2 tkstaniai. Visi svajoja apie ms grim rugpiio mnesyje. iandien motina, Mela ir Stepas nujo Pavlodarsk parduoti arba pamainyti kai kuri daikt. ia daug skorpijon. Niusia, atsimeni tada gruodio mnesy atvaiavau ligi nam ramiai. Tik eidamas nemaniau, kad po 4 mnesi vaiuosiu kit pusrutul. Ra i Poliankos, kad mums ivaiavus Piotropalis pasiliko galutinai apipltas dking moni. Ach Niusia, jeigu sugriu, kerysiu tiems vagiliams. ia lietaus kaip ir nra. Kart buvo audra, bet tokia, kad neinojome, kur dtis, nes namus, panaius namus, galima ant pirt suskaityti, o tie, kuriuose mes ir vietiniai mons gyvena, tai "prietvaniniai likuiai". Jeigu kada gyvenime pasimatysime, tai tursiu daug k papasakoti. Kai kurie lenkai prarado vilt ir pabaig savo gyvenim okdami Irtyo bangas".

Suprantamas dalykas, kad laikuose ne visk gali itremtieji ipasakoti. Pilnas ir rykus itremtj golgotos kelio vaizdas susidarys tik tuomet, kai apie j plaiai papasakos patys itremtieji. Bet tatai, gal bt, negreit vyks. Dabar vos vienam kitam pavyko grti, ir tie grusieji tikrai apie savo vargus siaubingus dalykus pasakoja. tai k apie savo igyventus vargus pasakoja i Soviet Sjungos grui Malvina Pranaitiene. Ji buvo iveta i Prien valsiaus, Paventups.
1941.VI.17 d. antradieny apie 12 val. dienos, pas mus namus atvyko Prien val. vykdomojo komiteto pirmininkas (viraitis) ir paklaus mans, kur yra mano vyras. Atsakiau, kad jo nra namuose, jis yra ivyks su reikalais. Viraitis liep man, kad grusiam vyrui pasakyiau, kad jis nueit valsi arba bt namuose. A vyrui pasakiau, bet jis njo. T pat dien vakare, man su eima sugulus, pasigirdo automobilio motoro imas. Netrukus kakas pasibeld duris. Vyrui jas atidarius, kambar jo du uniformuoti N K V D kariai ir vienas civilis. Uniformuoti kalbjo vien rusikai, o civilis ir lietuvikai ir rusikai. Atvykusieji pareik, kad mes per 15 minui apsirengtume, nes turime ivykti, kaip visuomens rimiai pavojingi asmenys. Mes kiek galdami graibstme daiktus, o atvyk rusai ir civilis dar krat. Bekraunant daiktus, civilis pa60

reik, kad paimtume geresnius drabuius, neumirtume patalines, toje vietoje, kur vaiuosim, bna altos iemos. I maisto liep daugiausia imtis riebal, o duonos sak gausim ir vietoje. Po tokios "ceremonijos" vis eim su dviem vaikais, vienas 7 met, o antras 4 met susodino sunkveim ir ive anius, kur stovjo paruoti tremtini vagonai. Atvykus prie vagon, civiliai asmens kompartijos nariai, kaip a vliau supratau, pam visus daiktus. Jie sak, jog reikalinga juos sukrauti atskir vagon. Atmus daiktus ir maist, pasidar labai neramu, nebuvo inomas tolimesnis likimas. Netrukus buvo atskirti vaikai. Jie sak, kad vaikai vaiuos atskiru vagonu, nes jiems yra reikalinga didesn prieira ir poilsio. Atskyrus vaikus a pradjau verkti. Tuoj atskyr ir vyr. Palik mane vien, ved vagon, kuriame buvo daug moter. Vagone nebuvo jokio suolo, vien plikos grindys, ukalti langai ir viedras atlikti gamtos reikalams. Vandens grimui irgi nebuvo. I karto moterys sdjo ant grind, bet privarius daugiau moter, didesnei pusei teko stovti. Visoms sdti buvo per maa vietos. Vagonuose oras buvo tvankus. Vandens niekas nedav, o papraius pas palydovus, pastarieji vieton vandens parodydavo ginklus. Palydovai dar visus perspjo, kad jei vagone triukmausime, tai j bus audoma jo neatidarant. Vagonai buvo taip aklai udaryti, kad net rankos ikiti nebuvo galima. Nors kartis ir tvankus oras baisiai mus kankino, bet bijodami, kad neaudyt tyljome. I Kauno stoties ivykome 1941.VI.18 d. treiadien ankst ryt. Traukinys per Vilni jo N. Vilnijos stot. Traukinys jo greitai. N. Vilni pasiekme t pat dien. N .Vilnioje atidar NKVD pareignai vagono duris, liep visoms nusirengti nuogai. I karto mes reikme protest, bet pagrsinus ginklu nusirengme. Nusirengusios i rus gavome pasitas tandartines sukneles i ka kokios mediagos, kuri geriau tiko maiams, bet ne drabuiams siti. Baltini joki nedav ir maius turjome vilkti ant nuogo kno. Minsk pasiekme penktadieny vakare. Sustojus traukiniui, pasikeit sargybiniai, ir mes pirm kart gavome atsigerti vandens, kur mums atne vienas rus karys tik i pasigailjimo. etadien i ryto buvome veamos toliau. Sekmadienio ryt sustojome vienoje stotelje ir igirdome, kad kakas atidarinja vagonus. Netrukus atidar ir ms vagon. Prie dur privaiavo aklinai utaisytas sunkveimis kur mes turjome perssti. Sunkveimiu mus ve neinoma kryptimi. Mus lydjo trys ginkluoti sargybiniai. Atve mike pastatytus lagerius paliko. Pastatas, kuriame mus udar, buvo mrinis. Sienos jo buvo auktos, palubje buvo taisyti langeliai, bet ir tie buvo apipinti vielomis.
61

I karto mus saugojo rus N K V D kariai-mongolai, kurie buvo labai iaurs ir, papraius vandens, usimodavo durtuvu keikdamies. Vliau mongolus pakeit rusai, kurie buvo monikesni. Gulti teko ant cementini grind. Badas jau buvo paliks savo pdsakus. Buvo itinusios rankos, atsikelti jau negaljome, nes dar nieko nebuvome turjusios burnoje. Taip mums belaukiant savo likimo, 1941.VI.26 d. vakare pasigirdo audymas. Rusai i karto man, kad manevrai, bet po kiek laiko prane, kad vyksta karas su vokieiais. Jie pasil mums bgti mik, bet mes pasikelti negaljome, perdaug buvome nusilpusios. Sargybiniai papasakojo, jei ueis mongolai, mus visus iaudys. Rusai mus urakino, nordami apsaugoti nuo mongol ir dingo. Neirint tai, kad i bado jau buvo sutrk lieuviai, lpos ir kalbti buvo sunku, mes vien kit guodme viltimi, kad atsiras moni, kurie mus igelbs i praties. Sekmadien ryt igirdome, kad kakas lauia ms kameros duris. Visos baisiai persigandome ir manme, kad jau ateina mongolai mus iaudyti. Sulaikme kvap ir sugulusios laukme savo likimo. Taiau u dur pasigirdo vokiei kari balsai. Mes per vertj susikalbjome, gavome pavalgyti ir, apirjus daktarui, po 2-3 savaii pasiekiau Latvij. ia mane paguld Mintaujos ligoninje, nes a buvau nia. Vokieiai barakus atne i ka kur surinktus matracus. Tik po sunkaus ir ilgo vargo pasiekiau savo brangi gimtj al.

Visai panaiai nupasakoja savo vargus ir kiti tremtiniai. emes kio darbininke Stase Paleviit, 24 met amiaus, i Divaini vienkiemio, Utenos aps. 1941 m. rugpiio men. pradioje "kininko Patarjo" bendradarbiui papasakojo:
Birelio 14 dien j sum ir nuve Uten. Ten j kartu su kitais susodin siaurojo traukinlio vagonus ir ve venionlius, kuriuos pasiek kit dien. ia vyrus atskyr nuo moter, o moteris nuo vaik ir visus sugrd prekinius vagonus. Vagonai ne tik nebuv pritaikyti monms keliauti, bet ir neivalyti. ekistai juos suvar mones, kaip kokius gyvulius, udar duris ir langus, nepalikdami jokio plyelio grynam orui eiti. Taip jie be gryno oro, be vandens ir maisto buv toliau veami. Kartu su Paleviite vagone buv udaryta apie trisdeimt moter. Jos visos kankinosi ne tik moralikai, bet ir fizikai. Oras buvs tvankus, kankins trokulys, alkis ir rpestis. Ypa
62

jaudinosi motinos vaik netekusios. Moterys alpusios i baimes ir nuovargio. Taip jas ve iki Naujosios Vilnios. Ten atidar vagonus. Moterys maniusios, kad duos vandens arba maisto. Taiau vietoje to susilaukusios ekist ir yd. Jie atj vagonus liep moterims nusivilkti drabuius ir usivilkti tais, kuriuos atne. O atne biaurius i kakokio zuperino maio pasitus pilkus, nevarius markinius ir sijon. Tos, kurios nenorjusios su savo drabuiais skirtis, buvusios jga ivelkamos. Taip jos buvusios apipltos. Atm ne tik drabuius ir avalyn, bet ir tuos daiktus, kuriuos turjusios su savim. Likusios taip, kaip jas ekistai apvilko. Ieidami vagonus vl udar. Moterys likusios dar labiau nusiminusios. Jos netekusios net to, k su savim turjusios, j kanios ir neviltikumas buvs baisiai didelis. Jos verkusios, dejavusios, keikusios ir meldusios, o vagonai vis dardj toliau ir toliau. Kur jos buvo veamos, niekas neinojs. Ar jas vienas ve ar ir daugiau toki buv, taip pat neinojusios, vagone buv tamsu, galima buv spti tik traukiniui sustojus i nugirst bals ir auksm, kurie girddavosi i kit vagon. I pradi daniau buv girdti dejavim ir pagalbos auksm. Pradjus kuriame vagone aukti, lauke es ekistai liepdav nutilti. Jei balsai tuojau nenutildav, ekistai audydav udarytuosius vagone. Po vi pasigirsdav sueistj auksmai. Tuo bdu ne vienas buvs sueistas ir umutas. Sueistaisiais ir umutaisiais, kaip ir gyvaisiais, niekas nesirpins ir vagon neatidarinjs. Juos vis ve ir ve tolyn. Kiek ve ir kaip toli nuve, pasakotoja neinanti. Ji, kaip ir kitos moterys, buvusi apalpusi. Tik lyg per sapn atsimenanti, igirdusi ne rusikus balsus. Paskiau pajutusi atr drim nuo viesos, j atidar vagono duris. Jutusi, kaip buvus neama, kaip vokikai kalbin, kaip jai dav gerti vandens, vliau vaist. Ji buvusi tiek nusilpus, kad n dejuoti negaljusi. Atsipeikjus Vilniaus ligoninje. Ten ji sustiprjus tiek, kad galjusi toliau keliauti. Vilniuje ji buvus aprengta monikais drabuiais. Kiek gyv moter lik i tame pat vagone vaiavusi pasakotoja neinanti.

1941 m. rugpiio 1 d. gro Kaun i Bobruisko per Vilni tremtin Juz Sadauskait, kilusi i Raseini miesto. Atvykusi Raudonojo Kryiaus staig ji suteik apie savo kelion toki ini:
Suimta ji buvo birelio 15 d. Audgirio kaime, Girkalnio vals., pas savo motin. Nors ji sirgo ir guljo lovoje, bet be joki ceremonij liepta jai keltis ir pasiruoti kelionei; leido pasiimti, kiek norjo drabui ir kit daikt, iskiriant baldus.
63

Krat j daugiau kaip valand, bet nieko nerado; dl ko ji buvo suimta ir tremiama, ji neino, nes ji yra paprasta (net neratinga) darbinink, nebent dl to, kad ji buvo itekjusi u pil. Minco Alekso, kuris repatrijavs Vokietij, dl ko jai net tek su juo persiskirti metrikacijos staigoje. Atveta Raseinius, ji buvo ilaikyta kaljime itis par, kol surinko daugiau tremtini apie 15 moni ir ive Vidukls stot traukin. I Vidukls stoties ive juos birelio 17 d., ilaik be jokio maisto ir be vandens. Radvilikio stotyje leido jiems pasiimti vandens; ia Radvilikyje atskyr vedusius nuo mon ir vaik ir iaip dar kakok moni paskirstym. Tame vagone, kuriuo j ve, buvo apie 35 mons, i kuri 7 vyrai, o lik. moterys ir vaikai. I Radvilikio st. atve N. Vilnios st. birelio 18 d. vakare ir ia ibuvo ligi birelio 20 d. nakties. Per vis t laik nedav valgyti ir neleido vandens pasiimti; mons troko, auk udarytuose vagonuose, dausi; utai viena moteris buvo ivilkta i vagono (kad reikalavo vandens) ir pagrasinta autuvu krtin, kad bsianti tuoj nuauta, jei dar auks. Vagon langai buvo vis laik ukalti. Savo gamtinius reikalus tremtiniai atlikdav per ipiaut vagone skyl. ia N. Vilnioj tremtini vagonai buvo stumdomi (manevravo) vis nakt, udaryti mons man, kad juos kakur jau nuve, bet, rytui iauus, pasirod, kad jie tebestovi toje paioje N. Vilnios stotyje: buvo daromi, mat, nauji tremtini paskirstymai, vagon pergrupavimai. I N. Vilnios juos ive penktadien birelio 20 d. nakt, bet kit pravaiuojam stoi ji neprisimenanti. Jiems neprivaiuojant Bobruisko kilo panika, mainistas, sargybiniai ir k. palydovai pamet traukin ibgiojo; vienas sargybinis bgdamas atidar j vagon, ir tremtiniai irgi isibgiojo, kur kas manydamas. I viso eelono ji mat tik apie 50 moni, o kur dingo kiti veami tame eelone ji neino. Ji ir dar viena moteris lietuv, kuri mokjo gerai rusikai, slapstsi pas kolchozininkus, o kadangi nerusams, atrod, buvo pavojinga ten slapstyti, tai pil. Sadauskait apsimet esanti nebyl ir su savo bendrakeleive nesikalbjo prie kolchozinink. Grdamos jos jo apie 100 km. psios, paskui jas pam vokiei kariai ir atve per Moloden Minsk, iklausinj jas ir sitikin, kad jos yra lietuvaits( klaus: ar js lietuvs). I Minsko jos buvo atvetos Vilni. Vilniuje Sadauskait kur laik guljo ligoninje, paskui buvo bendrabutyje, i viso Vilniuje ibuvo apie 3 savaites. Laimingai grta namo Raseinius, nors ir labai ivargus, su giliais pergyvenim pdsakais.

Kiek i viso i Lietuvos iveta moni, iuo tarpu dar sunku pasakyti, nes ne visi ivetieji suregistruoti.
64

Kol kas apytikriais daviniais nustatyta, kad i Lietuvos iveta apie 35 40 tkstani vairi profesij moni. Aplamai, reikia pasakyti, kad bolevik i Lietuvos stengtasi iveti patys veikliausi, energingiausi ir krybikiausi mones. Kur bolevik iveti lietuvi tremtiniai, taip pat dar negalima tiksliai pasakyti. I surast dokument apie tai galima sprsti tik apytikriai. I rast Rygoje ivetj i Baltijos valstybi Sov. Rusijos gilum NKVD sra matyti, kad i Lietuvos tremtiniai veti ias vietas: stot ,, ., ,, ,, ,, ,, ,, ., ,, ,, ,, ,, ,, ,, ,, Karasuk, Omsko gelk Slavgorod, Omsko gelk Kulunda, Omsko gelk Kupino, Omsko gelk istozernaja, Omsko gelk Burega, Omsko gelk Bijsk, Tomsko gelk Barnaul, Tomsko gelk Aleisk, Tomsko gelk Rubcovka, Tomsko gelk Jezd-Zonalnyj gelk Zaalnovo, Tomsko gelk Vajunovo, Tomsko gelk Pobiedim, Tomsko gelk Pospielicha, Tomsko gelk Povalicha, Tomsko gelk iunovo, Tomsko gelk Lokai, Tomsko gelk Kotlas, Gorkovsko gelk Makat, Orenburgo gelk. prostitui Starobelsk, Maskvos-Dobaso gele., pavieni asmen glav. - odinoek Medveja gora, Kirovo gele., kriminalist I viso: 330 m. 710 150 ,, 100 100 150 3940 1970 645 ,, 402 150 ,, 75 125 100 ,, 200 145 210 250 3600 364 6302 1196 21214 m.
65

ia suymtos vietos, kurias buvo veami tremtiniai Omsko ir Tomsko geleinkeliais, yra Altajaus krate. j buvo isista daugiausia Lietuvos tremtini. Be to, apie 6000 Lietuvos tremtini buvo isista Sibir (Novosibirsk), apie 5000 Ukrain, apie 3000 Karel Suomij. Reikia manyti, kad i pastarj dviej viet bolevikai traukdamies tremtinius toliau pasiunt.
IA- D U O D A M E I kuri stot PILNESN LENTEL, K U R IVETI LIETUVOS TREMTINIAI

tremtiniai buvo veami Lokoti Kulunda Bijsk

Iveimo data VI-15 VI-17 VI-18 VI-18 VI-19 VI-19 VI-17 VI-15 VI-20 VI-21 VI-21 VI-21 VI-15 VI-19 VI-21 VI-21 VI-16 VI-18 VI-22

Vagon skaiius 35 75 70 71 71 55 59 5 86 73 43 24 25 61 59 29 13 5 12 871

Apytikris ivetj skaiius 1225 2625 2450 2485 2425 1925 2065 175 3010 2555 1505 840 875 2135 2065 1015 455 175 420 30485 Altajus Altajus Kratas

Vataraio Nr. Nr. S 119148 119154 118548 119159 119163 119161 119157 119149 119164 119165 119165 119167 119150 119162 119166 119165 119153 118549 119172 19

Altajus

Barnaul Zaajnovo Novosibirsk

Altajus Altajus Sibiras

Medveja Gora

Karelo-Fin

Starobelsk

Ukraina

Makat Orenburg Babynino Minsk (Zap.) Ora I viso:

Kazachstan *) Gudija Gudija Traukini

ealon 1 9

* Kol kas nepavyko nustatyti, kur yra Babynino stotis.

Dl prasidjusio vokiei-soviet karo bolevikai lietuvi iveim turjo nutraukti. Ilik bolevik saugumo organ dokumentai (ivetinj lietuvi sraai) liudija, kad bolevikai pirmuoju lietuvi ivei66

mu nebtu pasitenkin. Tuojau bt buvs antrasis, treiasis ir kt. lietuvi iveimai, kol bt buv iveti visi iveimui numatyti lietuviai. Dabar kyla klausimas: jeigu nebt 1941.VI.22 prasidjs vokiei-soviet karas, kiek bolevikai i viso bt ive lietuvi? Sprendiant i bolevik saugumo organ "antisovietiniam ir socialiai svetimam elementui" registruoti instrukcij, i palikt antrajam iveimui numatyt asmen sra ir i smarkiai lietuviuose kylanio antisovietinio nusiteikimo bei kontrrevoliucini usimojim, reikia manyti, kad bolevikai i Lietuvos bt ive maiausiai 75% vis lietuvi, t. y. tris ketvirtadalius visos lietuvi tautos. Taiau ir pirmuoju iveimu bolevikai lietuvi tautai padar labai didel aizd, kuri negreit beugis. Dar, neturint tiksli statistini duomen apie ivetuosius, negalima pasakyti, kiek dl lietuvi iveimo nukentjo vairios lietuvi kultrinio gyvenimo sritys. Taiau pats kasdieninis gyvenimas mums iandien tikinamai sako, kad nra n vienos lietuvi kultrinio gyvenimo srities, kuri daugiau ar maiau nebt nukentjusi dl lietuvi iveimo. Pats lietuvi iveimas tokiu plaiu mastu ir tokiomis iauriomis priemonmis lietuviams buvo toks nelauktas ir nesitiktas, jog jis i pagrind sukrt vis lietuvi taut. Jei pirmj iveamj mediokls dien lietuviai buvo panikos ir siaubo apimti, tai jau antrj dien atsikvojo ir vieni smoningai, kiti savisaugos instinkto veriami pradjo slapstytis ir galvoti, kuriuo bdu ilikti savo tv emje. Kai masiniam lietuvi iveimui prasidjus, klaikios panikos apimta tauta blaksi mikuose ir kur bemanydama slapstsi, Lietuvos sovietins vyriausybs galvos tam ygiui pritar. Aukiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis Aukiausios Tarybos reikal valdybos sukviestiems tarnautojams pareik, kad es iveti tie mons, kurie gal sudaryti rimt pavoj bolevik valdiai, juo labiau.
67

kad kilus kokiems nors nesklandumams su Vakar kaimynu, it moni buvimas Lietuvoje bt labai nepageidaujamas, todl es tokiam iveimui reiki pritarti. Tas faktas mums aikiai rodo, kad LTSR marionetinei vyriausybei lietuvi tautos reikalai ir jos likimas visai nerpjo. Mat, jos tebta tik aklo rankio Kremliaus kruvinj diktatori rankose.

MANO SANTYKIAI SU NKVD


VYSK. DR. V. BRIZGYS

Ties Laisves aljos 6 nr. tamss, akiai gana simpatiki rmai savo iorine ivaizda teikia visai ne tok spd, kok i j isinedavo juos pateks po 1940 VI.15, Ties pasakius, rmus staiusieji vargiai ir pagalvojo, kad juose kada nors vyks tokios scenos, kokios ia vyko 1940.VI.15 1941.VI.22. T dviej dat tarpe iuose namuose "darbas" vir dien nakt. Tuolaikinius i rm eimininkus bent kiek pavaizduoja ia "tardyt" asmen iurps pasakojimai, kieme esani kamer kraujais aptakytos sienos ir kulk pdsakai jose. T eiminink nuotaikas gali nors apytikriai pavaizduoti itoks momentas. Brelis iki sadizmo suvrjusi yd, rus, lietuvi NKVD tardytoj pasiima sau auk i jos buto, i gatvs, i kaljimo. Klausinjimais, pinigo ir visokios laims silymais, bauginimais, muimu ir kitokiais kankinimais stengiasi surasti koki nors antikomunistin konspiracij. Nuo "darbo" jie ir j auka pavargsta. Tada jie, palik savo auk ramiai pasdi, ia pat usidega po papiros ir, kaip paprasiausius dalykus, su visu atvirumu ir pasigardiavimu pasakojasi savo paskutini nakt paias lykiausias avantiras. Taip pailsj, tsia toliau savo kruvin aidim su nelaiminga auka. Man neteko iuose namuose patirti to, k ia patirdavo, pav., mano brolis Petras ir tkstaniai kit,
68

kurie i kaljimo paprastai bdavo ia atveami 24 val., o atgal veami 5 val. ryto itinusiomis galvomis, krauju pasruvusiomis akimis . . . arba mano dd 9 p. pulko majoras Jonas Brizgys, kuris buvo aretuotas 1940 m. liepos 22 d. Laisvs jis taip ir nesulauk. Gal Sibir ivetas, o gal kur nors Kauno apylinkse pakastas... Man teko turti reikal tik su aukiausiais sadistais, kurie, be abejons, savo sta jau atlik, vald kitus emesnius. Informacijai kli odiai apie NKVD komisar Guzevii ir jo "pavaduotoj", vliau saugumo komisar Gladkov. Guzeviius tai tas pats studentas, kuris Suvalkijos kinink neramum laikais u komunistin veikl buvo itremtas . . . Suvalkij. Kai kurios aki ir Vilkavikio apskrii apylinks j gerai pasta i to meto uolaus jo komunistinio veikimo. Gladkovas tai tiek pat Gladkovas, kiek Litvinovas yra Litvinovas, o ne Finkeltein. Gladkovas buvo emo gio, storas, juodais garbanotais plaukais, vilko akimis, kumpa nosimi, kiek nusikorusia apatine lpa. mog jis niekad neirdavo. Lietuvikai nekalbjo ir, bent pradioje, nesuprato. Po visai neblogai skambania Gladkovo pavarde slpsi tikras svetimtautis, kurio tikrosios pavards ir kilms, manau, neinojo n patys Kauno ekistai. Retas j vienas kito pavard i viso teinojo. Pirm kart 1940.X.29 buvau ratu Guzeviiaus pakviestas t pat dien 11 val. apsilankyti NKVD. Tai ne juokas. Kiek man visoki mini ikilo galvoje. Jau inojau vis eil fakt su vairiais monmis Italijos Ministro sekretor, keli kunigai, visa eil kit man pastam asmen buvo paimti gatvje, nuveti Laisvs aljos 6 nr. ir ia ilgai kvosti, pinigais vilioti, bauginti, kad pasiadt praneinti apie "prievalstybinius" asmenis ir veiksmus. Kas pasiadjimo nepasiraydavo, turdavo nors pasirayti, kad apie vyk niekam neprasitars. A taip pat tikjausi
69

tardymo, gal net ir grai pasilym, galvojau, k atsakysiu. Nuvykau. jus vestibiul, prie laipt stovi uniformuotas ekistas su autuvu, iblukusiomis akimis, veidas be jausmo, be minties. alia jo vienas civiliniais drabuiais. Parode leidim biur. Ir ia sdi uniformuotas ekistas. Klausimai: kas, pas k, kokiu reikalu. Komisaras kviet, atsakau. Telefonu kak isiauk, paklaus, ar tok leisti ar ne. Para kvit: mano pavard, vardas, kambario nr., minut, kada kvitas iraytas. Tada leido lipti laiptais auktyn. Tiek lipant treij aukt, tiek ulipus jo koridoriuose visur bgiojo svetimtauiai, vieni ekist uniformomis, kiti civiliniais drabuiais. Komisaro priekambaryje prie stalelio sdi uniformuotas kistas, prie j svetimtaut. Tamsta pavlavai, komisaras jau laukia, pastebi ji. Laiku atvykau, bet kol leido, utrukau, atsakiau. leido komisaro kabinet. Radau belaukianius Guzevii, Braik, milicijos virinink ir vien civil, matyti, taip pat i saugumo. Pasisveikinome, papra ssti. Atsisdau. Kelet minui visika tyla. spdis kako dar laukia. Tikrai, po keli minui ekisto uniformoje eina emas, storas izraelitas. Visi sustoja. Guzeviius mandagiai ranka parodo fotel. Tas patogiai jame isitiesia. Tai bta Gladkovo. I esam ia aukt pareign galima sprsti, kad reikalas bus ne visai eilinis. Guzeviius pradeda man lietuvikai aikinti reikal. Netrukus bsianti Vlini diena. Tos dienos vakar kapus gausiai prisirenka moni. Kad nevykt nesusipratim, reikt, kad jie arba visai nesirinkt, ar kad nors nebt procesij ir eisen. Paaikinau, kaip iki iol bdavo, kad procesij ar eisen i banyios kapus nebus, o kad mons renkasi savj kapus lankyti, ito dvasininkai negali kliudyti dl daugelio motyv.
70

O jeigu i kiem ar gatvse pasirodys su eisenomis ? klausia Braikis. Mes tvankoms tik banyioje, o u tai, kas gali vykti kieme ar gatvje, atsako pasaulin valdia. Vlini tema ms kalba buvo neilga, nes visi pamatme, kad jie nedaug iuo reikalu man gali tepasakyti, o a neturiu ko jiems paadti. Ms kalb labai nuolankiu tonu Guzeviius rusikai atpasakojo Gladkovui. Buvo ir gda ir pikta bti liudytoju, kaip biauriai lietuvis save paemina, lankstydamasis neinia i kur atsidangusiam svetimtauiui. Iklauss Guzeviiaus praneimo, Gladkovas ijo. Tada Guzeviius kreipiasi mane su pasilymu, kad reiki visiems bti lojaliais, kad reiki visiems geruoju sugyventi, todl vyriausyb norinti, kad tikinij vadovyb savo pretenzijas atvirai pareikt. Pasinaudoj gera proga ir padkojs u pasilym, idsiau vis eil komisarams jau girdt reikal: kad paleist kun. Kostrick, kad paleist liepos 12 d. suimtuosius (iuo reikalu J. E. Kauno Metropolitas J. Skvireckas jau seniai paras rat Paleckiui ir Gedvilai, bet atsakymo nesulauk), kad grint tikyb mokyklas, kad leist katalikik spaud. Kalboje dalyvavs nepastamas civilis tuoj uriko, kad kunigo Kostricko es negalima paleisti, nes jis surengs slapt susirinkim. Atsakiau, kad jokio susirinkimo nra buv, o yra buvusi paprasiausia sav moni arbata dien ir visai vieoje vietoje. Guzeviius pasiymjo kak lap popieriaus ir adjo dalyk itirti. Kitais klausimais prabilo Braikis. Es praoma negalim dalyk. Reiki neumirti, kad komunizmas su religija kovojs. Kovos mes visai nesmerkiame, atsakiau. Mes visai nepretenduojame, kad ms skelbiamas tiesas priimt ir tie, kurie j teisingumo nesupranta. Taiau mes pripastame tiktai kultring kov, kuri leidia vieniems ir kitiems laisvai idstyti savo nuomones. Reikia skirti kov nuo tiranijos. Galutinai pa71

iame komunizme, kaip iki iol visokiame socializme, yra sujaukti du atskiri dalykai ekonominiai politine sistema su filosofine ateizmo sistema, kurios savo tarpe neturi nieko bendra, io sujungimo pasekme yra tik ta kad bet koks socializmas lieka nepriimtinas ne vienam tikiniajam. Kad Marksas jungin paliko, tai suprantama, nes jis kov prie religij norjo suvesti kov prie krikionyb. Ne vienas gi ir dabar tai ne kitaip supranta. Taiau nuostabu, kad socializmo sekjai iki ios dienos dar nesuprato io junginio netikslumo. Kol itie dalykai neijungti, socialistai neturi teises pykti ant tikinij u nepritarim, nes jie patys be reikalo provokuoja tikiniuosius, su ekonomine teorija btinai siedami ir bedievyb, lyg tai bt neiskiriami dalykai. Braikis primine Popieiaus Pijaus XII enciklik prie komunizm. Jam pastebjau pasiymti, kad enciklikoje kalbama apie bedievikj komunizm. Pirm kart susitik nei vieni nei kiti neturjome noro leistis gilesnius ginus. Pareik abipus nor visas pretenzijas visada atvirai idstyti, isiskyrme. Komisar priekambaryje bd ekistas ir yd pam mano leidim, uspaud ant jo trikamp raudon antspaud, ura ijimo valand ir minut. Nulipus emyn, prie laipt stovj ekistas ir civilis pam leidim, pasiirjo j, paskui laikrod, kiek minui utrukau, kol nulipau emyn. Jeigu ijs i komisar, biau kur dar nors utruks, kad ir su tais paiais komisarais koridoriuje, ar biau per lang ilgiau pasiirjs, kas kieme vyksta, bt tek teisintis. Vlini vakaro, lapkriio 2 dienos vykiai Kauno kapuose visiems inomi. Sugrs i kelions, treios dienos pavakarje, radau Guzeviiaus kvietim atvykti 13 val. jo kabinet Laisvs alja 6. Buvo jau ymiai po 13 val. Susisiekus telefonu, Guzeviius pra atvykti kad ir pavluotai. Nors apie vyk kapuose tiksli ini neturjau, bet teko nugirsti, kad kakas vyk. Taip ir maniau, kad kvieia Vlini vakaro rei72

kalu. Nuvykus, vl ta pati procedra su registracija, su kontrole komisaro priekambaryje. kart Guzevii radau vien, neskusta barzda, ivargus. Pasisveikinome. Tyliai papra ssti. Tyldamas rke papiros ir be dmesio vart kakoki byl. Tai reikia kovojam? paklaus tyliu prikimusiu balsu. Mes dar ne, atsakiau. Na, o vakaryktis vykis kapuose? Kieno ia darbas ? Tik dabar grt i keliones ir apie vakar dien nesu beveik nieko girdjs. Kas vyko, tai dl t, kurie ten dalyvavo. Taip tai taip. Bet gi juos kas nors organizavo, program nustat. I kur gi tiek susirinko? Pradjo "Marija, Marija"... toliau "Lietuva, Tvyn ms". .. ir vl i naujo . . . Matai, Lietuv nuo maskoli gina. Didvyriai... Tamsta esi senas Kauno gyventojas ir pats inai, kad t vakar kas metai Kauno tikintieji renkasi kapus. Kai dalyvaudavo dvasininkas, viskas susiliedavo religines pamaldas, o kai religini pamald neleidote, tai minia giedojo, kas kam galv atjo. Kam ia isisukinti. ios bylos duomenys visk aikiai pasako. Versdamas byl, tai: ateitininkas, ateitininkas, buvs vienuolis . . . Buvs vienuolis man kartais gali t pat reikti, k tamstai buvs komunistas. Ateitininkas?... Apie visus ten buvusius galima bendrai pasakyti, kad visi katalikai, nes kitokie melstis neina. Bet kas i to seka? Konspiracija? Na, t pat sako ir sulaikyt parodymai. Visi silai vien viet veda. Tamsta provokuoji. Bdamas tamstos vietoje, pams kelias vaizdias parodym vietas, paskaityiau, kad nebt kuo teisintis. Praau k nors charakteringo, inkriminuojanio paskaityti. Pams byl vert, vert, udar.
73

Kol tardymas nebaigtas, nepatogu. O man atrodo, kad apie vyk mudu abu per maai inome, kad ilgiau apie j kalbtumm. Ir tamsta ir a tiksliau pasiinformuokime ir galsime kit kart pasikalbti. Gerai? Na gerai, atsak prislgtu tonu. Atsisveikinome ir ijau. Kvietim su Guzeviiaus parau 1941 m. vasario 19 d. 19 v. gavo Arkivyskupas Metropolitas. Jis aukiamas 20 val. bti NKVD. Vykti, nevykti... Telefonu paskambino Guzeviiui, kad nesveikuojs, neturs susisiekimo priemoni, vlybas laikas, tad neatvyksis. Guzeviius pasil atsisis savo automobil, bet Metropolitas nuo jo atsisak, o pasimatym sil atidti ryt dienai. Guzeviius norjo matytis btinai iandien. Metropolitas pasil kalbtis su jo padjju su manim. Nuvykau. Buvo jau 21 val. Leidimus eiti NKVD rmus tada jau idavinjo Vytauto prospekte buvusioje maos kirpyklos bstinje. A rmus jau be leidimo. Prie laipt stov ekistai paaikino, kad reiki eiti gauti leidim. A atsakiau, kad esu narkomo kviestas, esu jau ir, be to, pavlavs, tad neturiu laiko eiti iekoti leidimo. ekistas vis tiek spyrsi, be leidimo neeisis. Tada praau narkomui praneti, kad jo kviestas asmuo buvo atvyks, o a vykstu namo, atsakiau. ekistai sujudo. Vienas garsiai suuko. Greitai atsirado treias ekistas, kuriam budintieji liep paskambinti narkomui ir paklausti, ar atvykus sviaenink galima leisti be leidimo, ar ne, nes jis atsisaks eiti leidim biur. Treiasis pasiskambins netoli buvusiu telefonu leido man eiti vir. Einu ir galvoju: nueisiu, tai nueisiu, bet jeigu man besant pas komisar sargybiniai pasikeis, tai kas ino, ar be leidimo ileis. Guzevii radau dar kabinete. Atrod susirpins. Matai tamsta, kalbjo, darosi negras dalykai. mons i Vokietijos ginklus gabena. Priside74

da ir kunigai. Vien i toki tart, pavardes nebeatmenu, Panevyje liepiau sulaikyti. Provokatoriai mieste paleido gand, kad ydai kunig pagrob. Suklaidinti mons nerimsta. Rytoj Panevyje jomarkas, gali kilti neramum. A esu pasiunts ginkluot jg. Gali vykti kraujo praliejimas. Tegul Arkivyskupas pat vakar siunia telegram Panevio vyskupui su paraginimu nuraminti mones. Piktai isireik vyskupo Paltaroko adresu. A pareikiu, kad esu sieids dl to, kad kunigai tariami tokiuose darbuose, kaip ginkl kontrobanda. Apskritai, kalbjau, nereikia bti per dideliais pesimistais ir nemanyti, kad, be konspiracijos ir maito, mons apie niek daugiau n negalvoja; kad ir su saugumo organ praneimais reikia bti kritikais, nes krato ramybs metu jie bijo, kad j kadrai nebt mainami ir todl, kaip visur, taip ir pas mus, laikas nuo laiko sufabrikuoja visoki gand, provokacij, kad pateisint savo egzistencij. Bet kart Guzeviius buvo susierzins. Jis pradjo man sakyti pamoksl, kad nereikia bti naiviais, vokiei nelaukti, nes jie visvien neateisi, o kad ir ateit, tai lietuvi tautai i j nes ko gero laukti. iuo klausimu ginus visai nesileidau. Paadjau perduoti Arkivyskupui Metropolitui, k buvome kalbj, atsisveikinome ir ivykau. Buvo jau 22 val., o Guzeviius, kalbdamas telefonu sutiko dar kak priimti. Man prisimin kakokio boleviklio pasakymas, kad j darbai jau nuo seniai dirbami naktimis, tad ir valdioje atsidr nepripranta dirbti deramu laiku. Po io apsilankymo su NKVD virnmis ilgesn laik neteko matytis. Ar NKVD manimi labai domjosi, tiksli ini neturiu. Tiek teinau, kad ne vien man pastam, ar net ir visai nepastam asmen
1 Taip ir buvo. Kunig Lad Didiok, grtant sausio 18 d. vakare i klebonijos savo but, gatvje sugrieb brys svetimtaui, nakt kakur nutemp ir kunigas dingo. Panevio saugumas saksi apie tai nieko neins.

75

pam i buto, ar gatves ir nusigaben NKVD pasiteiraudavo apie mano veikl. Esu turjs smulkesni nuotyki, kurie buvo gal tik noras pasipelnyti, o gal kaip iprovokuoti. Vien kart, man ijus pasivaikioti, prisistato gana nesimpatiko veido vidutinio amiaus vyras ir sakosi nors su manimi slaptai pasikalbti. Kalba taiau buvo negudri. Saksi neseniai paleistas i Marijampols kaljimo, sdjs vienoje kameroje su A. Panemuns vikaru V. Miliausku. Anas pras surasti mane ir paprayti kokios nors pagalbos. Pasakojo turs ryi su Klaipda ir ins, kad Plechaviius su Glovackiu ten organizuoj lietuvi legion. Pasakos tiek nesirio, kad jam tiesiog pasiliau eiti alin. Jau vlyb 1940 ruden vieno sekmadienio vakar kakas kyriai beldias duris. Atidarau. Veidas kakur matytas. Beveik jga siveria pro duris priekambar, atrodo pilnas baims, tyliai prao udaryti duris. Argi nepastate? Buvau pas jus vasar. Atsiminiau. Liepos mnes buvo atjs. Saksi ess mechanikas, bet nekomunistas, tad darbo negauns. Verkdamas keik bolevikus. Daviau jam pinig, kad nusipirkt "tolkukoje" darbo drabuius ir, kol gaus kitok darb, patariau eiti dirbti prie Nemuno krantins. Esu atvyks, pasakojo jis dabar taip pat su aaromis, i Tils Gestapo su slapta misija Vokietijos atstovyb. Kad ir mirti reikt, tai iandien u puss valandos turiu ivykti traukiniu Taurags link ir dar inakt pereiti sien. Bilietui trksta puss lito. Neatsisakykite pagelbti! Nedelskite, nes turiu skubti, o daugiau neturiu kur kreiptis. Kol baig kalbti, susijaudino iki aar. Taiau melas man buvo aikus. Bk, sakau, jeigu spsi, nes einu skambinti milicijai. iri nustebs, bet atidars duris grietai liepiau nedintis. Paklaus. Girdjau, kad laiptais lipo visai
76

neskubdamas, o a nenordamas iekoti milicijos, kol ji dar mans neieko, taip pat neskambinau. Vien gegus sekmadien apie 10 val. mane lipant laiptais emyn sulaiko apysen, variai apsirengusi moteris. Ganytojau, a pas jus su labai svarbiu slaptu dalyku. Toliau jai eiti neleidau, sakiausi skubs ir liepiau savo paslapt ia pat pasakyti. Ji bailiai apsivalg, ar niekas negirds. Tarnauju raudonarmiei tabe. Ten maiau iveimui numatyt kunig sraus, inau dar ir kit slapt dalyk, noriu papasakoti. Js perduosite, kam tai bus naudinga. Buvau pas V. M. Jis visk iklauss patar ia ateiti ir jums papasakoti. Atrod tikrai negudri provokacija. Kad tokioje vietoje sdi, atsakiau, tai mokk valdyti lieuv ir tokiais reikalais nei pas V. M., nei pas mane daugiau nesilankyk. J paliks, nujau savo keliu. Jau nuo liepos mnesio Kauno S. D. kaljime sdjo 9 p. pulko majoras mano dd Jonas Brizgys. Marijampolje sdjo pusbrolis policijos nuovados virininkas Jonas Kreivnas. Sugrus i tvo laidotuvi, dar nespjus tinkamai n apilti vasario 28 dienos nakt pam ir brol su pusbroliu studentus. Pusbrolis NKVD rankose buvo jau buvs ruden. Ir kart, patardytas, pagsdintas, pakalbintas po keli dien sugro. Laisvs aljoje 6 nr. tardomas vien dien girdjs gretimam kambaryje tardom brol. I to, kas pasisek nugirsti, atrod, kad laikosi gana drsiai. Palaikys, pamaniau, pasilys mane pasekti ir paleis. Kelias dienas laukiau su viltimi. Bet dienos bgo, o brolis negro. Per gerus mones patikrins, radau j jau Mickeviiaus gatvje. Buvo aiku, kad greitai paleisti nemanoma. Paiam sdti iltam bute, nakt patogiai atsigulti, kai jau net keli i savj ne bet kokiam, bet bol77

evik kaljime, daugelis inome, kaip nejauku. Pasiryau daryti koki nors ygi. Bandymai per Pozdniakov nedav nieko gero. Jis pasisak i srit negals kitis. Patar kreiptis ar Gedvil, ar Sniek, bet geriausiai bsi kreiptis Gladkov. Pavyko per NKVD budtoj telefonu susisiekti su Gladkovu. Papraiau priimamas. Paskyr balandio 22 d. 11 val. Patekti rmus procedra inoma, kart buvo tik toks skirtumas, kad leidimus iduods ekistas pabaig leidim kvitar. Skambino telefonu visas puses. Vis atsakydavo, kad jau atnea, bet leidim kaip nra, taip nra. Kariuojasi nors patekti rmus kakoks arvuoi pulkininkas Dybenko, kelios yds, keli iaip asmens. A taip pat manau, kad su Gladkovu pasimatyti tikrai neteks ir tik dl vieno ekisto apsileidimo. Neteks pagaliau kantrybs ir ekistas, pats ibgo iekoti leidim ir netrukus sugro. Pavlavau pas komisar apie pusantros valandos. Komisaras betgi negaljo mans kaltinti, nes tai vyko ne i mano kalts. Prim gana mandagiai, nors ir kart irjo arba grindis, arba lang. Apie k kalbsime ? paklaus. Trumpai papasakojau savo reikal. Bepasakodamas gavau spd, kad mano reikalas jam yra inomas ir mano kalba visai nedomi. inojau, kad prie pusbrol nebuvo joki kaltinim. Sdjo tik todl, kad buvo policijos valdininkas. Dd majoras sdjo u vykius 9 p. pulke. Buvo domu kuo kaltins brol. Baigs aikinti savo reikal laukiau, k pasakys komisaras. Galvojau: jeigu mano broliui yra koki rodyt ar nors pramanyt kaltinim, tai komisaras mane usipuls. Taiau jis nieko neklausinjo, neusipuol, tik sak brolio byl pats perirsis ir paadjo man telefonu praneti, k jis nusprs. I tokios kalbos supratau, kad kaltinim nesurado. Saksi nors su manimi ariau susipainti, daug k isiaikinti, taiau visa ta jo kalba atrod sukta. A pasiliau atsilankyti pas mane isikalbti. Jis pa78

dkojo. Atsisveikinome. Teko dar kelis kartus kreiptis Gladkov telefonu, kol, prajus savaitei, po mano apsilankymo pas Gladkov, brolis sugro. Kit neadjo paleisti ir nepaleido. Pas mane Gladkovas taip pat nesilank. Kiek kart bandiau su juo dar susitikti, visada bdavo arba kur nors ivyks, arba "uimtas". Kauno miesto "ispolkomas" birelio 10 d. usigeid kalbtis arba su Arkivyskupu Metropolitu, arba su manim. J nor band patenkinti vienas i Kurijos personalo, bet tas jiems buvo nepakankamai kompetentingas. Kit dien su manimi susitiko "ispolkomo" pirmininko pavaduotojas rusas faktikai vyresnis u pirminink ir vienas jaunuolis i NKVD. Ms pasimatymas truko apie 2 val. Juodu man kalbinjo, kad birelio 12 d. Dievo Kno ventje, neturt bti procesijos. Es atitrauks mones nuo darbo, o ypatingai dabar darbas labai reikalingas, gatvse judjim sukliudys, bsi toki, kurie ta procesija piktinsis, kiti pajuoksi ir t.t.; monms reiki iaikinti, kad procesijos dl i prieasi atsisak patys kunigai, o ne civilin valdia sukliudanti ir t.t. Atsakiau, kad ios vents proga vienokia ar kitokia procesija turi bti, taigi apie jos nebuvim nra ko n kalbti, kad j galima padaryti po darbo valand pavakare, arba nukelti kit sekmadien, taigi darbas nebus sutrukdytas, pagaliau ir darbas be maldos savo tikslo nepasieksis, kad procesij galima nukreipti tomis gatvmis, kur yra maiau judjimo, o jeigu ir centro gatvse judjimas valandai sustot, tai k kenkt? Juk gegus 1 d. ir kitomis progomis judjimas esti sukliudomas visai dienai ir dl to joki ypating nuostoli visuomen nepatyr. Gal gale mes moksime patys susitvarkyti, kad toje pat gatvje gals pakakti vietos ir eisenai ir autobusui; kad i ms eisenos nebus ko piktintis, tai patys gals sitikinti; rimti mons i ms jau seniai nesijuokia, tad nesijuoks ir kart. Kai dl paaikinim monms, tai perdaug naiviai galvojama, jeigu manoma, kad vis79

kas jiems sakoma, jie be kritikos priima u ger pinig. mones turi savo galvas ir bet kokiomis kalbomis j nuomones lengvai nepakeisi. Pasikeit dar keliomis frazmis apie religin bsen Rusijoje, isiskyrme kiekvienas su savo nuomone. Taip ir liko "ispolkomui" neaiku, ar ketvirtadien birelio 12 d. procesija Kauno gatvse vyks, ar ne. Apie 19,30 val. suskamba telefonas. Rusikai aukia mane. Kalba narkomas Gladkov. Ar negaliau tuojau atvykti NKVD. Kad jau vloka, atsakiau. Vakare kur nors gatvse maiytis man ne labai patogu. Gal rytoj ryt? Ne! Btinai iandien. Bsi, ar ne? Nevyksiu, pamaniau, tai atsis ekist ir nuve. Geriau be palydov. Na gerai, atvyksiu. Nuvyks ir kart turjau gin su ekistais laiptuose, nes kviestas paties saugumo komisaro atsisakiau eiti Vytauto pr. leidimo. Pasiginijus, telefonavo vir. Gavo atsakym leisti. kart priekambaryje budjo dvi svetimtauts ekisto nebuvo. leido narkomo Guzeviiaus kabinet. U Guzeviiaus raomojo stalo sdjo Gladkovas. Guzeviius ekisto uniforma, milicininko uniforma gan elegantikas ydas ir priepiet "ispolkome" matytas jaunuolis sdjo kas fotelyje, kas kedje. Gladkovas, milicininkas ydas sveikindamiesi rusikai pasak "zdravstvujte". Guzeviius sak "sveiki", bet a ir jam atsakiau rusikai pamans, kad tokioje kompanijoje sdint lietuvikai sveikinti neverta. Visi atrod nusiteik labai karingai. Pas jus rytoj vent, ruoiama procesija, kalbjo Gladkovas nunrs galv prie save irdamas em. A, tai dl procesijos. Ji vyks katedros ventoriuje. Vis minos pasikeit. Jie neturjo k daugiau sa80

kyti. A taip pat. Reikalavo padaryti ygi, kad ir provincijos miestuose, ar banytkaimiuose procesij gatvse nebt. A atsakiau, kad ms kunigai yra pakankamai imintingi ir kiekvienas pas save padarys tai, kas bus geriausia. iuo reikalu kunigams jau seniai buvo pavesta pas save Dievo Kno procesij, kur tik bus galima, padaryti sena tvarka. Po visai trumpuio pasimatymo isiskyrme. Milicininkas mane palydjo net gatv. Tai buvo paskutinis mano pasimatymas su komisarais. Nuo birelio 13 d. jie buvo uimti paiu lykiausiu darbu, o 22 d. vakare i Kauno pabgo. J vardas taiau man pasitarnavo labai kritiku momentu. Jau buvo subombarduotas Kauno aerodromas ir sueistus raudonarmieius i greitosios pagalbos automobili ant kruvin netuv ne Raudonojo Kryiaus ligonin, kai kunigo J. Avios lydimas autobusu vykau i Kauno Jonav suteikti aplinkini parapij jaunimui Sutvirtinimo Sakrament. Galvojau: jeigu tik iaip koks nors dviej kaimyn nesusipratimas, tai nra ko nei diaugtis, nei nusigsti, nei nuo kelions susilaikyti, o jeigu jau karas, tai Jonava nuo Kauno ne taip jau toli sugrime. Nuvykome. ia mons gyvai dalinosi naujienomis, kad visur subombarduoti aerodromai, poligonai. Apie 9 val. atskrids lktuv brys apaud Jonavos tiltus, numet bomb kaimynin poligon. Susirinkusieji mons nerimavo, nes bolevikai juos ragino eiti apkas kasti, taisyti susprogdint aerodrom. O moni buvo minios. Anksiau atvykusiems patarnavome 9 val. ir juos paleidome vykti namo. Nerimas vis didjo. Kiek buvo manoma, pagreitinome pamaldas. Kadangi moni buvo labai daug, tai atjusieji priimti Sutvirtinimo Sakrament buvo irikiuoti eilmis aplink banyi ventoriuje. Darb pusjus atskrenda keli vokiei lktuvai. Pasipyl zenitins artilerijos viai, lktuvai, emai nusileid, i kulkosvaidi aud tilt sargybas ir artilerijos vietoves. Minioje kilo neapsakoma panika. Vaikai ir moterys pradjo klykti,
81

lipti per tvoras, pulti ant emes. iaip taip suved mones banyion darb baigme. T dien Sutvirtinimo Sakrament prim per tkstantis asmen ne tik vaik, bet uaugusi vyr, mergin. Taiau kol visk baigme, jau nebuvo kuo grti Kaun. Vakarop suradome vienarkl veim, bet kas tokio smyio metu nakt rizikuos vaiuoti. Kelionn Kaun isirengme apie septint valand kit dien pirmadienio ryt. Vaiavome ne plentu, bet viekeliu Lapi link. Plentas jau nuo sekmadienio vidurdienio buvo pilnas automobili, veim, psi bgo komisarai, vairs kitokie bolevikai ir briai yd. Atvaiav Lapius pagalvosime, kas toliau darytina, bet pasilikti Jonavoje atrod perdaug nesaugu. Nors niekam nebuvom nusikalt, bet gi gyvenome tokius laikus, kad tik kriminalistams ir panaiems nebuvo ko bijoti. Nuvaiav apie 9 kilometrus, irime atlekia, kiek arkliai kerta, du veimai prisd yd. Vienas ginkluotas mediokliniu autuvu. Mus pavij, susistabd, paskelb aretuotais, persisodino savo veimus ir vl uoliais atgal Jonav. mons, matydami ir pain, k vea, vieni juoksi, kiti verk. Nuve mus tiesiai ek. Virininkas gana susikuits ekisto uniforma stovjo duryse su autuvu rankoje. Lauk, matyti, mus parveant, nes, mums privaiavus prie namo dur, jis nujo vid. var ir mus vid. Virininkas jau sdjo prie stalo autuv pasistats tarp koj. Neinau, ar ten visi buvo tarnautojai, ar smalsuoliai, bet ekoje laukiani buvo daug. Kas esate? klausia virininkas lietuvikai. Esu Kauno vyskupas, o iuodu yra mano palydovai. Kur tamsta tokiu laiku vainji? Turjai tamsta matyti, k vakar veikiau, nes viskas vyko vieai. Kodl vakar norjai ivaiuoti? Kad savo darb baigiau. Kodl iandien vaiuoji Kauno link?
82

Kad esu i Kauno. Kur gi kitur galiu vaiuoti ? Tai neaiku . . . Jeigu tamstai neaiku, pasiklausk telefonu narkom Gladkov. A sugrs sksiuosi, kad man trukdote pareigas atlikti. Ar tamsta turi Gladkovo leidim? atgijo jisai. Ar ratu? Ratiki leidimai iuo atveju man nereikalingi. Dabar visi vainja ir Teli, ir Panevio, ir Vilkavikio vyskupai. Tai paskelbta vieai banyioje ir tai visi ino. Ar galima pamatyti, kas yra valizose? Praau. Rad tik liturgini daikt, jautsi apsivyl. Gal tikjosi su auksu, su dinamitu suiup. Pradjo krikti pro duris. Virininkas, apsikabins autuv, sukniubo ant stalo. Atrod suvargs ir prislgtas. Praau mane pavyti klebonij, sakau. Mes neturime arklio, atsak virininkas. O tuo paiu, kuriuo atvete. Jis buvo tik iam reikalui paimtas i gatvs, o dabar jo jau nebra. Tai norite, kad paraduoiau per miest ir mones erziniau? Eik tamsta alinmis gatvmis. Pasimme valizas, paltus ir ijome. Jeigu btume prasi paleidiami, gal bt ir nepaleid, bet kai i karto usipraiau arklio ir veimo, visai neklauss, ar mes laisvi, tai pstiems ieiti leido be deryb. Vos tik parjome klebonij, per Kauno radij prabilo aktyvistai. Diaugms, kaip vaikai. Ir momentas ms pataikytas. Jeigu bt pavyk pasiekti Lapius, bolevikai tikrai bt nudj. T pat ryt jie iekojo vietos kunig, bet j nerad suaud kelis vyrus. Jeigu bt vliau parve Jonavos ek, taip pat vargiai bt paleid. Igirdus Kauno radijo sakymus, Jonavos "valdia" sdo sunkveim ir, tik pravaiuodama gatvse sutinkamiems sakydama laikytis ramiai, idm Uk83

mergs link. Miestelis liko ve valdios, bet paiame miestelyje ir aplinkui buvo apstu raudonarmiei. Kur nors pasijudinti buvo rizikinga, sdti vietoje taip pat nesaugu. Vis tiek nusprendme laukti galo, pasilikdami klebonijoje. Miestelyje panika didjo. ia pradjo sustoti poilsio suvarg Kauno ydai, kuri briai jo psi, kiti arkliais vaiavo. Baims pagautos, kelios Jonavos yd eimos sumet vien veiml paius reikalingiausius daiktus ir bgo Ukmergs link. Antradien ir treiadien vyko visuotinis krautuvi plimas; paliktas krautuves jo visi laisvai ir m, kas k nugrieb. Ar koks vokiei lktuvas buvo matomas ar ne, vis tiek dien ir nakt pokjo aplink miestel autuv, kulkosvaidi, o kartais net ir prielktuvini ar prietankini pabkl viai. K tie bolevikai aud, taip ir liko neaiku, nes vokiei iose apylinkse dar nebuvo. Antradien apie vidurdien sviedin paleido banyios boktus. Treiadien nuo Kauno puss patrank garsai vis stiprjo, o nuo Ukmergs plentu Kauno link vis dien trauk bolevik kariuomen. Ketvirtadienio ryt, vos pradjus auti, i vakar puss vokiei dviratininkai versi Jonav. Prasidjo smarkios kautyns. Juo toliau, juo jos darsi vis skaudesns. vokiei uimtas miestelio dalis bolevik artilerija negailestingai aud. Griuvo namas po namo, kilo vis nauji dm ir ugnies stulpai. Gaisr gesinti niekas n negalvojo. Klebonijos gyventojai subgome banyios poemius. Daug sviedini krito aplink banyi, nemaa pataik ir pai banyi. Taip per itis dien. Vakarop i miestelio buvo lik jau tik griuvsiai ir gaisr jra. I greta banyios degani nam liepsnos ir dmai apgaub banyi. Artilerijos audymas dar vis stiprjo. Atrod, kad nuo degani alia banyios gimnazijos ir klebonijos pastat galjo usidegti ir banyia, arba galjo, kaip daugel kit nam, ir banyi pataikyti stiprus sviedinys. Paraginau savo prietelius, ir visi sprukome
84

i po banyios. Nors bgant nebuvo kada dairytis, bet matytas vaizdas buvo klaikus. Gatvs ugriuvusios nugriautais nam stogais, sienomis, aplinkui ugnis, karta. moni beveik nematyti. Tik vienas kitas bga lauk link, kaip ir mes keturi. audymas i vis pusi. Ariau pravilpiant kulkai mano kolegos kelis kartus band pulti ant ems. A juos suraminau, kad pravilpusi jau nepavojinga, o dar neatlkusi neinia kur lks auktai ar emai. Pakil vl bgdavome visi kartu. Laimingai ibgome i miestelio. Laukuose pilni grioviai, duobs Jonavos gyventoj. Jie ia ibgdami tik galvas isine. Uvakar ir vakar i krautuvi parsineti menkniekiai ir j nuosavas turtas kilo auktyn dm ir ugnies stulpais. Tomis dienomis ie mons veriau savo turtel bt laukus ine, kalbjoms bgdami. Bgant visur kautyni spdiai. Parugje ant takelio, kuriuo bgome, prie granatsvaidio iraustos duobs guljo dvi kareivio kojos. Jautms laimingi, kaip sapne, kai i bolevik buvome jau tikrai pabg.

85

KAIP REIKSI BOLEVIK PROPAGANDA


J. PETRNAS

Bolevik partija, bdama Lietuvoje nelegalioje padtyje, mgino plsti savo idj propagand. Ir toji propaganda, ar ji turjo kok nors pasisekim, ar neturjo, pasidarydavo intesyvesn, kai tik Lietuvos gyvenime buvo jauiami kokie nors sunkumai. Taip atsitikdavo todl, kad bolevik vyriausias tikslas buvo inaudoti kiekvien prog savo naudai, pakripti vykius ir moni nuotaikas ta linkme, kad j idjos galt daugiau takos sigyti. Bolevikai propagandos tikri meisteriai, ir j kiekviena propagandos pagrindin idja yra ne kart imginta ir patikrinta. Jie ne kokie nors propagandos meno mgjai, bet tikri propagandos profesionalai. Tuo tik ir galima paaikinti j tam tikr pasisekim savo moni, j pai iauklt moni tarpe. Jie puikiai ino, kad propaganda tik tada turi pasisekim, kai ji pasiymi savo tvirtinim kategorikumu, skelbiam mini paprastumu ir yra plaiausiems sluoksniams prieinama. Visos j skelbiamos idjos kiekvienam suprantamos. Jos pasiymi dar ypatingu skambumu. Jos gali pavilioti daugel paprast moni, kurie nekvarina sau galvos klausimu: kas slepiasi u t puiki posaki? Bolevik propagandos idj dvilypumas Ne i pirmo vilgsnio, bet kiek geriau prisiirjus, galima pastebti bolevik propagandos idj tam tikr dvilypum. Kiekvienas bolevik propagandininkas turi turti galvoje ne tik tuos tikslus, kuriuos jis skelbia, bet svarbiausia, visa, kas sudaro partijos slaptj tiksl. Ir i tikrj, tik akylai pasekime ir pamatysime, kad kiekviena bolevik skelbiamoji pagrindin idja turi ir savo antrinink. Tuo tarpu, kai viena bolevik propagandos idj dalis yra visiems inoma ir kiek galint stipriau ufiksuojama, tai kita j dalis tik turima galvoje. Niekas vieai neskelbia
86-

slapt idj, nors vadinamas "partinis aktyvas" vis laik jas turi galvoje ir savo veikloje nuolatos vadovaujasi. Slaptosios bolevik propagandos idjos visados esti gilesns reikms, danai daugiau ar maiau nuo eilini moni slepiamos ar bent umaskuojamos, kad per anksti nepaaikt. Visa, kas ia pasakyta, iryks, jei panagrinsime kelet bolevik propagandos idj.
H: * *

Staiga bolevikai visu jiems bdingu kartumu pradjo propaguoti rus tautos praeities istorinius asmenis, pradedant Aleksandru Nevskiu (provoslav banyios ventuoju) ir baigiant Petru Didiuoju. Rus kovos praeityje su j valstybs (kuri bolevikai, steigdami Taryb Sjung, faktikai panaikino) prieais buvo i naujo vertinamos ir iauktinamos, kaip laimjimai, padj sikurti bolevikams. is bolevik propagandos "triukas", reikia pripainti, turjo nemenko pasisekimo. Rus viesuomen ir net visa rus liaudis, matydama, kad j krate viepatauja svetimtauiai, buvo pagauta tam tikrame laipsnyje apatijos. Ir nenuostabu juk pats Rusijos valstybs vardas inyko i emlapio. O juk rus tauta ne kuo kitu tik jos sukurta milinika valstybe (viena etja ems sausumos dalimi!) nevilties valandoje galjo pasididiuoti. Rus tauta gerai atsimin, kiek kraujo pralieta ir kaip daug ikentta per ilgus imtmeius, kol toji milinikoji valstyb susicementavo. Todl tautinio jausmo atbukimas pradjo nykti, kai rusas igirdo, kaip auktai vertinami rus tautos didvyriai, kaip uoliai renkamos naujos inios apie rus didisias kovas su prieais. Rus tauta vl tautikai pradjo atkusti. I ia gim patriotinis jausmas, kuris sujung rusus vien nedalom tautin vienet. Ar bolevikai nuoirdiai m domtis rus praeitimi? Ir, apskritai, ar bolevikams, turint galvoje j kratutin internacionalizm, gali rpti rus ar kokios nors kitos tautos tautini kov praeitis? Visai
87

Atskiros tautos valstybine kryba, o taip pat ir tautos kovos su kitomis tautomis dl egzistencidl emi ar turt bolevikams giliai svetima ir prieinga j ideologijai. Tad kodl gi bolevikai usideg staigia ir karta meile rus praeiiai? ia nra n krislelio nuoirdumo, o tik vienas altas iskaiiavimas. Kar bolevikai jau seniai pramat. Jie puikiai nusiman, kad iame kare jie bus momentalikai sugniuinti, jei jiems nepavyks suadinti rus tautos patriotini jausm. Tiesa, ia savo propaganda jie ymiai patais savo reikalus. Bet jiems jau nebepavyko pakelti reikiam laipsn patriotins bangos, ir rus kareivis, kuris visada kovose bdavo narsus, dabar jau nebeparod tokio atsparumo, kokiu pasiymdavo anksiau. Bet ia kalti kiti bolevik reimo padariniai, kuriuos jau sunku buvo mai paalinti ir kurie turjo dabar vykstaniose kovose lemiamos reikms. Kaip skminga esti panaios ries propaganda, galima sprsti, kad ir i to, jog keletas moni ir ms viesuomens buvo tos propagandos pusiau umigdyti. Staiga ms tautai patekus bolevik nagus, kai kurie ms inteligentai pradjo aikintis savo bkl naujose slygose. Ir ia kai kas atsimin, kad bolevikai tarytum "evoliucijonavo", nebe tokie, girdi, kaip buvo savo veiklos pradioje. itokiam nusistatymui susidaryti paddavo kaip tik bolevik pradtas rus tautos praeities garbinimas. Kai kurie naivliai man, kad bolevikai, gerbdami rus tautos praeit, gerbs ir kit taut aspiracijas. Lietuvis, ypatingai prisiris prie savo tautos graios praeities, galjo sulaukti (taip bent kai kas tikjo) ir sau monikesnio tautini jausm vertinimo. Sapnas buvo saldus, bet utat prabudimas pasirod labai kartus. Bolevik viepatavimo metu buvo Maskvoje ruoiama pagarsjusi lietuvi liaudies meno dekada. Ten, pagal rengj plan, turjo greta kit taut, pasireikti ir lietuvi meno pajgos. Tos "dekados" ren88

ne. tos jos, net

gjams buvo svarbu isiaikinti su atvykusiais i Maskvos propagandos meisteriais ir meno darbuotojais temas, kurias bus galima Maskvoje irykinti. Lietuviai meno darbuotojai m silyti iai "dekadai" lietuvi istorines temas, nes giliai tikjo, kad jos buvo visai priimtinos ir atitiks bolevik nuotaikas. Bet koks buvo t moni nusistebjimas, kai jie igirdo, kad: Tai nedomu . . . Buvo mginta dar rodinti, kad ms praeityje ir dramoms, ir operoms, ir iaip veikalams tem yra labai daug. Maskvos propagandos meisteriai, matydami naivum lietuvi darbuotoj, kurie neatskyr propagandos triuk nuo tikrojo bolevik nusistatymo, pagaliau paaikino, kodl rus tautos didvyriai yra laikomi pagarboje ir kodl kit taut, toms tautoms lygiai brangs, kaip ir rusams savieji, karygiai, bolevik akimis irint, tra tik paprasti avantirininkai, kodl rus tautos praeities kovos ir vykiai gali tarnauti meno kriniams siuetu ir kodl kit taut kovos dl j laisvs ir savos ems nuo prie apgynimo laikomos tik nereikmingais koki nors feodalini laik ar buruazini kov epizodais. Tuo metu, kai rus praeities iklimas bolevikams teik apiuopiam vaisi ruo rus taut ateinaniam karui, lietuvi praeitis, atvirkiai, galjo tik pagilinti lietuvi separatizm. Tad nuo jos bolevikai n minuts nesvyruodami ir atsisak. Vadinas, ia matome, kad bolevik vieai skelbiamoji rus tautos iauktinimo idja turjo special tiksl, kuris nors ir nebuvo vieai pasakomas, taiau nuolat buvo turimas galvoje, btent: laukiamam karui paruoti Taryb Sjungos gausingiausi taut, kuri tame kare galjo turti sprendiamos reikms. iam reikalui ir buvo sugalvota propagandin idja pripainti ir feodalinio laikotarpio, ir vlesnes grynai tautins reikms rus kovas praeityje. Bolevik valdioje es mons gerai pratinti keisti savo nuomon, kai tik esti gaunamas nurodymas i Kremliaus. Ir jeigu savo laiku jie bt igird direktyv, kad jau
89

ne metas domtis rus tautos istorija, jie bt klusniai tai vykd. Juk jau nebe pirm kart taryb pilieiams panas nurodymai daromi, ir visada pilietis toki raginim uoliai klausydavo. Apskritai, reikia, pripainti, kad taryb tikrovje yra rizikinga savarankik nuomon reikti, nes visai nesunku, taip tariant, "nepataikyti". Kaip staigiai ir kardinaliai Taryb Sjungoje keiiasi nusistatymai ir nuomons, galima sprsti, kad ir i io aktualaus pavyzdio. Sugriaud Antrasis Pasaulinis karas, kur bolevikai vadina "Antruoju imperialistiniu karu". Kas io karo tikrieji kaltininkai? svarb klausim autoritetingai buvo tai kas pasakyta: "Lenkijos Valstyb nevyks Versalio sistemos padarinys, kuris rmsi ten gyvenusi tautini maum ir darbinink vriku persekiojimu ir inaudojimu, buvo sugniuinta ir subyrjo per koki deimt dien. Sutvarkius klausimus, kilusius po Lenkijos valstybs sugriuvimo ir tuo paiu sudarius pastovius pagrindus tvirtai taikai Ryt Europoje, Taryb ir Vokietijos vyriausybs 1939 metais rugsjo 28 dien padar bendr pareikim apie tai, kad tarp Vokietijos, i vienos puss, ir Anglijos ir Pranczijos, i kitos puss, karo likvidavimas atitikt vis taut interesus, ir kad Vokietija ir Taryb Sjunga ds pastangas, kiek galima greiiau tiksl pasiekti. is pareikimas taiau nesutiko Anglijos ir Pranczijos prielankumo. Anglija, o paskui j ir Pranczija pareik nor toliau tsti kar su Vokietija. Tokiu bdu, agresoriai ir karo kurstytojai yra dvi didiosios Vakar Europos valstybs, upuolusios Vokietij ir kariaujanios dl kolonij ir dl pasaulins hegemonijos . . . " (Polit. odynas 1940 m. laida). O k bolevikai kalbjo apie karo kaltininkus prasidjus vokiei rus karinms operacijoms? I ito pavyzdio matome, koks nuostabus "lankstumas", bdingas bolevik propagandai.
90

Tautines kultros ugdymas

Bolevik propaganda sako, kad visos Taryb Sjungoj gyvenanios tautos yra laisvos ir jos gali kurti savaiming kultur. Pagal TSRS Konstitucij (i konstitucija tai vienas rykiausi bolevik propagandos pavyzdi), Taryb Sjung sudaro laisvos tautos, kurios turi teis ne tik savarankikai tvarkyti savo kultrin gyvenim, ne tik lygios savo tarpe, bet ir turi teises ar laisvu noru bti Sjungoje, ar i jos istoti. Ypatingai stipriai bolevik agitatoriai pabrdavo iuos principus pirmomis bolevik viepatavimo dienomis Lietuvoje. mogus, kuris nepasta bolevik propagandos metod ir neino tikrojo bolevik nusistatymo, galimas daiktas, kad gali ir patikti, jog bolevik valdioje atsirado tikras rojus tautoms, i Sjung patekusioms. Kaip kitose vadinamose "respublikose", lygiai taip ir Lietuvoje labai uoliai bolevik agitatoriai skleid savo mintis, kad Lietuv, esant jai Sjungoje, laukia ydjimo ir gerbvio laikotarpis. kyriai buvo skiepijama mintis, kad tik dabar (vadinas, bolevik santvarkoje) suklests lietuvi tautos kultrinis gyvenimas, ibujos literatra, menas, mokslas... Kaip ir visa kita bolevik propaganda, taip pat ir i i tolo atrod patraukli ir viliojanti. Lietuviai, prisiri prie savo kalbos, prie savo meno ir literatros, atsidj klaussi ios bolevik propagandos. Bolevik valdia, ypa savo viepatavimo pradioje, nesigailjo pinig propagandai, sjo milijonus. Bolevikin propaganda pasiymi ir savo ri ir metod vairumu. Agitacins kalbos, kapeikins broiros greit nusibosta. Plakatai taip pat kyri. Tad bolevikai savo propagandai plaiausiai naudoja visas meno akas, pradedant film, literatra, teatru ir baigiant muzika bei daina. Meno monms bolevik palankumas ypatingas. Literatai, menininkai, teatralai, kompozitoriai ir visi kiti kultros darbuotojai nuolat girdjo raginimus kurti tautin men, literatr so91

cialistin savo turiniu ir nacionalin savo forma. Paadai, pasaldyti gausiomis piniginmis paalpomis, turjo suvilioti lietuvius meno darbuotojus. Kad Lietuvai ir kitoms Pabaltijo valstybms nedaroma iimtis, bet kad ia yra tikrasis bolevik nusistatymas, turjo tikinti ta aplinkyb, kad visos Azijos tautels, kokie nors tadikai, marieiai, nenieiai ir kitokie turi savo raytojus, kompozitorius, turi savo operas, "mokslo akademijas", (kurios, tiesa, daugiausia nagrinja tik Markso-Engelso-Lenino-Stalino ratus). Net ir igonai Maskvoje turi garsjant savo teatr. Vadinas, ieit, kad tarybinje santvarkoje tautins atskir taut aspiracijos atranda ir tinkam supratim, ir vertinim. K gi, daugiau nieko nelieka, kaip maldingai garbinti "Stalino saul", kuri turi visus suildyti ir paguosti... Nereikia umirti, kad viepataujant enkavedistams, bolevik pavergtos Pabaltijo tautos kito pasirinkimo n neturjo. Buvo visai aiku: arba reikia sutikti su j silomomis grybmis, arba rizikuoti susipainti su garsiais j "kankinimo kambariais", i kuri, kaip sakoma, niekas anais laikais gyvas nebeijo . . . Bolevikai stengsi, kad j propaganda, ypa svarbesnmis kryptimis, nenutrkt ir nesusilpnt. Diena i dienos spaudoje, susirinkimuose ir visokiuose net negausiuose darbinink ir tarnautoj posdiuose nuolatos buvo kalama vienas ir tas pats. Reikjo stipresnio dvasinio atsparumo, kad nepasiduot tai propagandai. inoma, bolevik propagandos taktika atskirus meno ir kultros darbuotojus pastatyti toki padt, kad jie tarytum patys savo iniciatyva pareikt bolevikams savo palankum. Todl mes ir skaitme bolevikinje spaudoje atskir asmen "itikimybs pareikimus". Bdingas pareikimas vieno meno darbuotojo, kurio pavards, nenordami jo kompromituoti, ia neminsime, buvo ispausdintas "Darbo Lietuvos" (valdios organe) 20 nr. 1940 m. VII. 26 d., kuriame pasakyta: "Ms laukia ilaisvintas darbas,
92

pasakikas kultros klestjimas, vis tautos jg pakilimas . .." Nesprendiant klausimo, kiek iame pareikime nuoirdumo, atsiminkime tik, koki tak panaus pareikimas turjo kitiems meno darbuotojams. Kiti turjo apsisprsti, arba rikiuotis pagal nusistatym, arba . . . patekti "liaudies prie" eiles. Bolevikins propagandos iuptuvai grieb mones mirtam glb, i kurio jau sunku buvo isivaduoti. vairiomis variacijomis buvo kartojama ta pati mintis, kad lietuviams atsidaro nauji galimumai. tai A. Sniekus, pirmasis LKP (b) sekretorius, V partijos suvaiavime savo kalboje pasak: "Taryb Lietuvoje nemokamas mokslas, naujos mokyklos, nauji teatrai, skaityklos, raudonieji kampeliai, klubai, saviveiklos rateliai sukr plai vag galingai tikrosios liaudies kultros srovei": Lidnos atminties lietuvi nepriklausomojo gyvenimo vyriausias duobkasys Pozdniakovas Maskvoje, Aukiausioje Taryboje sakydamas diaugsmo kalb ir suminjs Molotovo odius, kad "nra jokio abejojimo, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublik jimas Taryb Sjung patikrins joms greit kin kilim ir visapusik tautins kultros klestjim", aukia: " laimjimus kiniame fronte, kultriniame fronte ir tautiniame fronte!" iuos nurodymus turdami, sekunduoja ir visi kiti propagandos meisteriai. Maskvos Tasas, bijodamas, kad lietuviai gali nepatikti iais tvirtinimais, specialiai ileistame komunikate stengiasi "faktais" rodyti, jog tikrai tokia esanti bolevik tautin politika. Ten minimi uvaai, mordviai, komiai, kabardinai, kalmikai, buriatai, osetinai, udkieiai, inguai, totoriai, jakutai, abchazai, adarai, karakalpakai ir dar priduria, kad ir Pavolgs vokieiai*) laisvai kuria savo kultr. Ir visur ess "negirdtas tautins kultros pakilimas". Atskiros respublikos esanios "suverenins". Tautos, ku*) domu, kad tas Pavolgs vokiei "autonominis vienetas" visai panaikintas, o patys vokieiai itremti tolimus kratus, priverstiniems darbams ir t.p.
93

rios neturjusios savo rato, dabar turinios poetus ir mokslininkus, kurie es inomi plaiame pasaulyje. Taryb Sjungoje es ieina 2.294 laikraiai imtu vienuolika kalb. Prie progos paymsime, kad bolevik propaganda ypatingai mgsta operuoti skaiiais, o j statistika verta nusistebjimo. Statistikos pagalba jie moka rodyti visk, ko tik norit. Bolevik valdios organas Darbo Lietuva" 1940. VII.27 stengsi tikinti, kad Lietuvoje bus gerbiami praeities kultros ir meno laimjimai. Ten raoma: "Ar socialistin taryb Lietuva atsisakys nuo lietuvi literatros, gimusios feodalizmo gadynje? (Donelaitis, Poka, Strazdelis, Staneviius, Vienoinskis). Ar socialistin taryb Lietuva atsisakys nuo literatros, gimusios kapitalizmo gadynje? (Kudirka, Lazdyn Pelda, Vaigantas, Maironis). Ne, neatsisakys. Ne tik neatsisakys, bet atgaivins, ne socialistins kultros lobyn". Taip, paadas buvo duotas viltingas. Tik gaila, kad jis po keleto mnesi buvo umirtas, ir Vincas Kudirka, Maironis, o taip pat ir daugelis kit raytoj i gyvenimo negailestingai ibraukti. Kaip visur bolevikuose, taip ir Lietuvoje tais laikais "paklusns" raytojai buvo pakankamai velniai paskatinti dirbti valdiai. Lietuvos raytojai gavo vienus prabangikiausi Kauno rm. Ta proga spaudoje pasipyl daugelis nesaik diaugsm reikiani straipsni. Ir buvo labai sakmiai nurodoma, kad raytojams, taip gerai aprpintiems, belieka tik, prisisunkus bolevikins dvasios, kurti literatr "socialistin savo turiniu ir tautin savo forma". "Darbo Lietuva" (40.VIII.22) labai kruopiai apra raytoj gautus tikrai turtingus Kauno rmus. Apraytas valgomasis, vyn sandliai, indai, ypa daug dmesio atkreipta taures, o moterikame buduare reporteris rado net "dangikas" spalvas. Po gaut rm pasigardiuojamo apraymo seka tokios pastabos: "Pilnateisiais rm eimininkais dabar bus
94

literatros ir meno mones. ia bus j idinys. Kur anksiau buvo daug igerta ir baliavota, kur blizgjo tuia prabanga, dabar susiburs meno ir literatros darbuotojai..." O pagaliau pasakyta: "drg. Cvirka, reikdamas diaugsm vis literatros ir meno darbuotoj vardu, pareik gili padk L. Komunist partijai ir vyriausybei". Propagandin io reikalo pus sudorota taip, kaip to reikalauja bolevikinis stilius. Tik i kitos puss pavelgus, atrodo nerimta, kad raytojai, perimdami rmus, labai uoliai apskaiiavo, kiek tuose rmuose buvo igerta, ir net uostinjo bokalus (jie, girdi, dar kvepjo vynu). Taip pat dabar bt lygiai nerimta, jei kas imt skaiiuoti, kiek patys raytojai tuose "prabangikaiusiuose" rmuose igr. Ne tai svarbu, kad igerdavo, (kaip gi negersi "taut mokytojo" sveikat!), bet daug svarbiau, kad, ir tuos prabangikus rmus turdami, jie nieko pozityvaus nepadar ir nieko negaljo padaryti. Tai, k nuoirdaus, lietuviko jie tuos rmus atsine, buvo ugniauta. O kinkyti bolevikinio reimo garbinim jie ir laiko krybai nebeturjo. ia buvo paprastas bolevik propagandos "blefas". Nes argi rpi bolevikams atskir taut kultros ugdymas ? Tvirtai galima pasakyti, kad jie, bdami grieti internacionalistai, nenori ir negali atskir taut kultros ugdymu rpintis. Tai tik laikinas manevras. Bolevik veikla paskutiniais metais Pabaltijo valstybse, ypa Lietuvoje, visikai aikiai rod, kad jie yra pikiausi prieai kiekvienos savarankikos tautos. Bet kodl gi jie vis dlto savo propagandoje taip uoliai ikelia atskir taut kultrin veikl? Niekados nereikia umirti, kad pasaulin bolevikin revoliucija j vyriausias ir galutinis tikslas. Ir visas tas triukmas dl atskir taut kultrins veiklos prek, skirta daugiausia tik usieniui. I vienos puss tai turi tikinti u soviet sienos gyvenanias tautas, kad jos, bolevik "roj" patekusios, nebus perse95

klojamos del tautins veiklos, kad jos net gaus daugiau galimum savo tautin kryb plsti. O svarbiausia. kad labai uoliai bolevik propaguojamas sjungini ir autonomini respublik aziatikas menas ir savo forma ir savo nuotaika daugeliui Europos snob sudar ypatingo skonio egzotik. Tai buvo nebloga propagandos mediaga Anglijai, Amerikai ir kitiems kratams, kur apskritai tolimj krat egzotika muzika ir tapyba po Pirmojo Pasaulinio Karo buvo didelje madoje. Tokie savo ries propagandos virtuozai - bolevikai gerai vertino i mediag ir j, kur tik galima buvo, panaudojo. Ne kuo kitu, tik ia aplinkybe galima paaikinti tai, kad bolevik usieniui skirtuose leidiniuose ir propagandiniuose albumuose bdavo neproporcingai daug vietos skirta Azijos tautoms ir j meno "klestjimui" pavaizduoti. Tikrovje bolevikai n neman, inoma, visu ploiu atskir taut kultr ir men ugdyti. Jiems pakakdavo tik pasigaminti vaizdi pavyzdi, surasti kelet autori, steigti kelet kultrini ir meno staig, kurias bt galima parodyti pasauliui. Kaip ir kitose savo veiklos srityse, jie tik propagandins mediagos iekodavo.Juk visi labai gerai ino, kad pas bolevikus buvo keletas "kolchoz", kuriuose viskas blizgjo, kur buvo ir teatrai ir kinai ir bibliotekos ir veisliniai gyvuliai ir puiks gyvenamieji namai. Jie taip pat turjo ir kelet vaik prieglaud, kuriose vaikai buvo apvilkti, kaip kokie lord sns, jie oko balet, dainavo, deklamavo ir visokeriopai mokjo pavaizduoti, kaip auktai pakils vaik mokymas ir aukljimas soviet emje. Taigi, bolevikai tokius kolchozus ir tokias vaik prieglaudas ir rodydavo usienieiams, tuo bdu mikliai apdumdami jiems akis. O visas kratas skurdo, kolchozai danai neturjo reikalingiausi ems dirbimo ranki, kolchozininkai gyveno pusbadiu, vaik prieglaudose siaut dl netvarkos ir apsileidimo didelis mirtingumas . . . Lygiai ir tautins kultros srityje, be t atrakcion, kurie
96

buvo paruoti usieniui, nieko, kas bt verta rimto dmesio, nepadaryta. Atvirkiai, bolevik globoje esanios tautos vis stipriau buvo pavergiamos ir tolydio nustodavo bet kokio savarankikumo. Juk atskiros respublikos vadovai negaljo n ingsnio be Maskvos leidimo padaryti. Bet kokia iniciatyva ir savarankika mintis paiame paaknyje buvo pakirsta. Ir jeigu pripaintume, kad bolevikai t nuveik vadinamose sjunginse "respublikose", tai i j veikla visoje platumoje nieko bendra, inoma, neturi su ten gyvenani taut tautine kultra. Vis rykiausiai bolevik propagandos melagingum patyr lietuviai. Maa to, kad jie labai greit sulugd lietuvi kultrin gyvenim, sunaikino lietuvi jau plai spaud, sualojo lietuvi men, bet, pagaliau, jie parod savo tikrj veid, persekiodami, udydami ir kalindami, itremdami ymi dal lietuvi viesuomens, daugum atsparesni tautiniu poiuriu lietuvi. Savo prieais jie laik, kaip rodo NKVD visai slaptas aplinkratis, ne tik buvusius politinius darbuotojus, vairi jaunimo sjung narius, net jaunimo laikrai korespondentus, filatelistus ir esperantininkus, kurie turjo nelaim kada nors parayti laik usien, o taip pat asmenis, kuri kalt buvo tik ta, kad jie turjo gimini Vokietijoje. Karia paaipa skamba bolevik paadai ugdyti lietuvi kultr, men, literatr, kai dabar suinome, kad pagal jau seniai sudaryt plan jie ruosi itremti Azijos dykumas maiausiai 40% visos lietuvi tautos. ia jau nebekalbsime apie tai, kad Lietuvoje buvusi mokykl programos buvo taip "sutrumpintos", jog tas mokyklas (net vidurines) baig, galjo ieiti tik labai menko isilavinimo jaunuoliai. Bet yra duomen, kad ms lauk dar didesni smgiai kultrinje srityje. urnalistas A. Kelmutis laikratyje " Laisv" (1941 m. liepos 29 d.) paskelb nepaprast sensacij, kuria, tur bt, ne i karto galima patikti. Toji bolevik mums ruoiama staigmena skambia tikrai nepaprastai: autoriaus tvirtinimu,
97

bolevikai man Lietuvoje, kaip tai jie jau yra padar kitose sjunginse "respublikose", vesti slavikus ramenis. Vadinas, lietuviai dar kart turt progos prisiminti rus caro laik iauriuosius persekiojimus, kuriems sunku surasti lygius. Muravjovo laik lietuvi patirti persekiojimai adjo pasikartoti visu mastu. Apie rus bolevik ruoimsi lietuvius "apdovanoti" slavikomis raidmis A. Kelmuio straipsnyje skaitome: "Daugelis ms, rodos, n sapnuoti nesapnavo apie tai, kad Maskvos bolevikai, panaiai kaip 1865 metais rus slavofilai, jau ruo tai tok projekt, btent: jie norjo lietuvikajam ratui vesti rusikas raides. Daug kas gali nepatikti tokiu bolevik ksinimosi galimumu, lygiai kaip niekas anksiau netikjo masinio lietuvi itrmimo galimumu. Jei kas, pavyzdiui, bt ms tvirtinti, kad bus toks masinis lietuvi iveimas i Lietuvos, t bt apauk nesmoni skelbju". Daugumui beveik nra inomas tas faktas, kad bolevik valdia daugeliui taut, gyvenani Rusijos teritorijoj, yra vedusi rusikas raides. I buvusi naujai uimt krat (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Besarabijos) bolevikai tesuspjo vesti rusikas raides tik moldav ratams Besarabijoje i met pavasaryje. Tuo reikalu specialiai buvo suaukta vadinamosios Moldavijos respublikos aukiausios tarybos sesija, kuri turjo aprobuoti moldav lotynik raidi pakeitim rusikomis raidmis. Labai domu inoti rus motyvai, kodl vedamos rusikos raids. ia tuos motyvus imu i Moldavijos aukiausios tarybos sesijos stenogram, tai jie: "Rus bolevik kultra yra paangiausia ne tik Taryb Sjungos taut tarpe, bet ir visam pasaulyje. J kultra yra paangiausia, revoliucingiausia pasaulyje. Rus kalba yra laisvs simbolis, vis taut brolysts ir biiulysts simbolis. Beveik visos Taryb Sjungos tautos dabar pereina rusikj grafik, kuri joms pads labiau prisijungti prie didiosios socialisti98

nes kultros. Perjimas prie rus rifto turi mokslin bei istorin, teorin ir praktin pagrind. Nemaiau yra svarbi ir politine reikme. Kultros augimo perspektyva, tautines pagal form ir socialins pagal turin, yra nesutraukomai susijusi (kitaip ir bti negali) su Taryb Sjungos vis taut tarybine socialistine kultra ir ypa su rus bolevik kultra. Taryb Sjungos taut daugumas jau prim rus rift". I ia galime padaryti ivad, kad, savo tikslo siekdami, bolevikai nesidrovjo itraukti i istorijos archyvo paius juodiausius reakcijos laik taut smaugimo atributus. Tokiu keliu bolevikai jo, nordami, kaip jie sak, "suartinti" tautas ir gyvendinti "brolikus" taut santykius.
Kaip bolevikai slp nuo lietuvi savo sumanym vesti kolchozus

Jau pirmomis savo viepatavimo dienomis bolevikai Lietuvoje paskelb savo pagarsjusi ems reform. Kaip inoma, visa em buvo nacionalizuota, kininkai, nors nustojo savo ems nuosavybs teisi, bet buvo palikti dirbti ir valdyti. ems savininkai, kurie turjo daugiau ems kaip 30 hektar, buvo arba visai i savo ki paalinti, arba palikti kai kuriems buvo palikta nustatytoji norma 30 ha, o kai kuriems ir maiau, pavyzdiui, 10 ha. Patys bolevikai jaut, kad tai j opiausia reforma Lietuvoje, todl j propagandos aparatas buvo kinkytas ios reformos "tinkam iaikinim" liaudiai. Dl to ne vienas atsakingas kalbtojas, kreipdamasis minias, neumirdavo usiminti apie t "nepaprast laim", kurios Lietuvos mons sulauk, vedus bolevikin ems reform. Taip pat ir spauda labai daug vietos skirdavo ems reformai. Bet paskelbtoji ems reforma nenusak tikrj bolevik plan ems valdymo srityje. Pradtoji tie99

siog lykti komedija su emes dalinimu maaemiams ir beemiams, o taip pat sklyp palikimas ligi 30 hektar atskir eim rankose buvo tik apgaulingas bolevik manevras. Tuo bdu norta apgauti Lietuvos mones, kuri prisiriimas prie emes bolevikams buvo labai gerai inomas. Jau ta aplinkybe, kad kai kurie emes gav naujakuriai atsisak em perimti valdyti ir dirbti, parod, kad mons puikiai supranta bolevik apgaul. Todl bolevikai labai nervinosi ir prikaiiojo vadinamiems "liaudies prieams" u skleidiamus gandus. Paioje bolevik valdymo pradioje buvo tiesiog udrausta kalbti apie kolchozus, ir pats kolchoz vardas buvo paalintas i bolevik leksikono. Labai domu pasekti bolevik propagandos evoliucija ems klausimu. Lietuvos kinink tvirtas nusistatymas prie kolchozus privert bolevikus kalbti ems pertvarkymo reikalu visai prieingus j nusistatymams dalykus. Bolevikiniais metais buvo ikils ir savotikai vliau pagarsjs agr. Mickis. Jo kalba "Liaudies Seime" buvo lyg vadas ems reformos statymo svarstym. Toje kalboje, kurios tikslas buvo nuraminti Lietuvos kininkus, agr. Mickis pasak: . . . "em, kuri priklauso valstybei, perduodama valstieiams naudotis neaprtam laikui ir nemokamai (ia stenogramoje paymta: plojimas), tad darbo valstietis ant savo ems, kaip ir ankiau, pasilieka eimininku. Vadinasi, valstieio, kaip savarankaus eimininko, padtis nepasikeiia, o nauda bus ta, kad ems i valstieio niekas negals atimti u jokias skolas..." Naivs mons, igird tok "liaudies ministerio" Mickio paad, galjo tik apsidiaugti. Valstietis lieka savo emje eimininku ir niekas tos ems i jo neatims. O Lietuvos kininkai daugiau nieko ir netroko. Jie buvo pasireng pakelti didiaus varg,
100

kad tik j niekas negrst kolchozus, kuriuose jie bijojo pavirsti koki nors atejn-'komisar pastumdliais. Agr. Mickis, matyt, jaute, kad jo patiekt argument dar nepakanka. Todl jis laike reikalinga dar labiau sutvirtinti savo teigimus ir toje paioje savo kalboje pridr: "Ms liaudies prieai... tikino, kad sovietika valdia i kinink atims em ir pavers juos bernais . . . Tikrumoje Liaudies Seimas, paskelbs Lietuvos soviet valdi, aprpina darbo valstieius eme ir stengiasi palengvinti j sunki padt. Prieai tvirtino, kad i valstiei atims j asmenin nuosavyb, gyt savo teisingu darbu . . . A silau Liaudies seimui patvirtinti ikilmingoje seimo deklaracijoje, kad asmenin valstiei nuosavyb, trobesiai, gyvuliai, gyvasis ir negyvasis inventorius, j kio gaminiai ir vairs nam apyvokos daiktai bus vertinami ir apsaugomi ir ateityje, kaip nelieiama nuosavyb, o visokie pasiksinimai prie i valstiei nuosavyb bus baudiami visu statymu grietumu...." Ministeriui Mickiui to maa, jis dar pabria: "Skleidiami lykiausi gandai... kad valstieiai bus prievarta suvaryti kolchozus". Dar toliau jis sako: . . . "visokie bandymai versti valstieius prie j vali burtis kolchozus bus vertinami, kaip kenksmingi provokaciniai ygiai, nukreipti prie soviet valdios ir darbo moni interesus". Po to, kas Lietuvoje bolevik viepatavimo metu vyko, tur bt, ne kiekvienas patiks, ar tikrai taip galjo nemirktelj tvirtinti visokie Mickiai. Bet, deja. tikrai taip buvo ir i citata atskleidia vis bolevikik agitatori nesiningum ir nesivarym kalbant liaud... Bet bolevikin propagandos maina veik toliau. Bolevikai, nordami tikinti, kad j paskelbtoji e101

mes reforma rimtai bus vykdoma, netrukus, btent, t pai met rugpiio 2 dien, paskelb atsiaukim visuomen, kuriame kviet ems reformos vykdymo talk. "Darbo Lietuvos" 31 Nr. ispausdintame atsiaukime nieko nepasakyta, k tie talkininkai turs daryti, tik buvo kvieiama: "panaudoti visas savo turimas inias ir moksl ir tempti visas savo jgas ems pertvarkymui vykdyti". Nereikia manyti, kad bolevikams jau labai rpjo tuo atsiaukimu pasiekti praktik rezultat. Jiems svarbu buvo palaikyti monse sitikinim, kad em bus idalyta valstieiams. Bolevikai jaut, kad pagrindinis j paadas vykdyti ems reform turi bti, nes kitaip gali vykti rimt komplikacij, bent pradioje itestas. Tad jie nepaprastai skubiai ir nemaiau chaotikai m nacionalizuoti em. Ta painiava, kuri buvo per t "ems reform" padaryta, specialist nuomone, turjo ypating tiksl: taip supainioti ems paskirstym tarp valstiei, kad tik likt viena ieitis sukolchozinti visus kius. Labai bdinga, kad, dalydami em, bolevikai stengsi palikti bendras sodybas. O j apdovanoti beemiai kai kur atsisak priimti jiems paskirtus sklypus. Tai pirmieji reikiniai, kurie parodo, kad visoki Micki tvirtinimai, jog em bus palikta valstiei atskirame valdyme, tra tik bolevik melaginga ir demagogin propaganda. Turdami tai galvoje, suprasime, kodl sklido "gandai", dl kuri "Darbo Lietuva" (61 Nr.) taip isireikia: "Visokie liaudies prieai nesnaudia . . . pavyzdiui, Raseini apskrityje plinta, gandai, kad ems pertvarkymas nebsis galutinis, kad netrukus i naujo bsi pertvarkoma". Toliau sakoma: "Liaudies seimo deklaracija yra ventas dalykas, ir niekas jos nekeis". Tai buvo vis gras odiai. Tai buvo bolevik valdymo pradia. Bet jie vis dlto buvo labai nekantrs ir skubjo pradti vykdyti savo tikrj progra102

m. Labai greit prasidjo propaganda u kolchozus (io nemalonaus lietuvio kininko ausiai odio vengta, vliau kolchozai buvo vadinami bendrakiais, valstiei kooperatinmis gamybinmis draugijomis), prasidjo visokiais paadais moni viliojimas kolchozus. Jau pradjo steigtis kolchozai kai kuriose apskrityse. Bet mgj eiti kolchozus vis dlto buvo visai maa. Tad bolevikai turjo panaudoti stipresnes priemones. Viena t priemoni, tai garsios pyliavos, kurios buvo paskelbtos pavasar, kada kininkai visados maa turi grd. Ir reikalaujam grd kiekis, ir t reikalavim pritaikymas sunkiausiam met laikui parodo, kad visa tai turjo vien aik tiksl: nualinti valstiei kius taip, kad jiems likt paskutinis isigelbjimas kolchozas . . . Daugiau Mickio teigimai jau nebuvo kartojami, ir pats Mickis, kaip tas "mauras atliks savo yg" buvo atstatytas ir u nuopelnus isistas gra Kaukazo kurort... gydytis. Vadinas, visi ankstyvesnieji paadai nujo niekais, tai buvo paprasta bolevik demagogija ir apgaul. Lietuvos kininkas sulauk bendro su kitais soviet sjungos valstieiais likimo*).
Apie nemokam moksl

Svarbios bolevik propagandos priemons nemokamas mokslas ir nemokamas gydymas, kaip savo kailiu patyr lietuviai, taip pat neturjo gyvenime praktikos reikms. Nemokamas mokslas tuojau buvo panaikintas visoje Soviet Sjungoje, o Pabaltijo respublikose paliktas laikinai, mat, jau labai didel buvo gda vesti mokest u moksl po to, kai taip daug spaudoje ir mitinguose rkauta. Tad Lietuvai buvo Maskvos pakitas "saldainis", kad i karto nenusivilt. O apie gydym Soviet Sjungoje, apskritai, sunku kalbti taip chaotikai ir padrikai jis ten
*) Dabartiniu metu, antros bolevik okupacijos laikotarpyje, Lietuvos kininkai brukami kolchozus visu smarkumu.
103

tvarkomas. Bolevikai ir ioje srityje lieka sau itikimi. Jie turi steig kelet sanatorij, kelet klinik, kuriomis gali pasigirti prie pasaul, o bendri sveikatos reikalai ten yra iurpulingi. Jau vienas chronikas gyventoj nedavalgymas apsunkina sveikatos reikal tenkinim. Ir plat medicinos tinkl turdama, tokiose slygose valstyb galt medicinos pagalb ivargusiems gyventojams teikti. O Soviet Sjungoje, kaip matyt i j pai spaudos, ir medikament, ir kitoki gydymo priemoni visados trkdavo. Tad nemokamas gydymas buvo tiek pat vertas, kiek ir kiti bolevik propagandos kiai.

Svarbesniuose t laik laikraiuose "Taryb Lietuvoje" ir "Tiesoje" viepatavo svetimieji: Zimanai, akovai ir t.t. Vienas j kompanijos, btent L. ausas, "Darbo Lietuvos" 20 Nr. skelb "kov be pasigailjimo visiems kapitalizmo agentams ir antisemitams" ir adjo "irauti su aknimis visus tautinio antagonizmo, ovinizmo ir antisemitizmo reikinius". Tai buvo ne kas kita, tik dirvos paruoimas laisvai svetimtaui veiklai. Labai skaudu lietuviui buvo klausytis, kaip bolevik agentai visokeriopai derg Lietuvos praeit. Visa, kas pirmiau buvo Lietuvoj, be jokios atodairos pieiama juodiausiomis spalvomis. Ir mons buv tamss, ir kis nesutvarkytas, ir vietimo reikalai netinkamai vedami, odiu, nieko gero nebta. Savs apspiaudymo meno pamok t laik takingiausias vyras LKP (b) CK pirmasis sekretorius A. Sniekus. Jis "Liaudies Seime" tarp kitko yra pasaks: Lietuva turi kuo trumpiausiu laiku pasivyti soviet respublikas, tiek kultrini, tiek ekonomini laimjim poiriu". A. Sniekus nesitenkina tvirtinimu, kad Lietuvoje monms "joki pilietini teisi nebuvo pripastama", jis dar apjuodina praeit, at104-

vaizduodamas savo al, kaip atsilikusi ir reikaling "soviet respublik" "vyresnij seser" Rusijos, Gudijos, Ukrainos pagalbos, kad Lietuva galt sustiprti ir iaugti.. . Badaujanti Gudija, skurstanti tarp savo derling dirv Ukraina . . . turjo Lietuvai bti pavyzdiu. Tad nebegalima pykti ant rus laikrai (pav. "Ogoniok"), kurs ra, kad retas Lietuvos kininkas turi arkl, o em dirba ne plgais ar kitais moderniais rankiais, bet senojom agrm . . . Bolevikai nepagailjo ms krato praeities ir nesiskait su tikrove. Tiesa, j propagandos priemons kartais bdavo labai naivios, taikomos tik menko isilavinimo monms. Pavyzdiui, jie spausdindavo nuotraukas i Lietuvos, kuriose specialiai buvo atvaizduotos parinktos lnos. Kiekvienas ino, kad ir graiausiame mieste, greta puiki pastat, nordamas rasi ukamp, kuris atrodys, tinkamai foto objektyv nustaius, vargingai. Bet bolevikai, nordami savikiams parodyti, kokia "Lietuva buvo varginga", kaip ji troko sovietikos laims paragauti, spausdino lnas ir vargingai atrodanius senelius. Matyt, ir takios priemons Soviet Sjungoje tiko propagandai. Bolevikai lietuviams savo Okupacij pasaldino keliais efektingais "triukais". Jie negailjo mums lietuvik emi ir grino mums venionis ir kitas vietas, kur daugumas gyventoj lietuviai. Bet jie buvo rams dl to savo duosnumo, duodami tas apskritis, m vis Lietuv. nes,

I viso, kas ia pasakyta, galima padaryti ivad, kad bolevikai, siekdami savo tiksl, nesivar su priemonmis ir laik visus propagandos bdus tinkamais, jei tik j pagalba buvo galima sulaukti pageidaujam rezultat. Bet Lietuvos mons, neatsivelgiant vis bolevikins propagandos miklum, vis dlto nepasidav j takai ir nenustojo savarankikai galvoti ir jausti.
105

LIETUVOS KULTROS IR MENO TURT NAIKINIMAS


A. ZABITIS - NEZABITAUSKIS

Bendrieji bruoai

Darbti, gaji, po 19141918 met Pasaulinio karo nuo rus carines priespaudos atsikraiusi lietuvi tauta savo nepriklausomo 19181940 met gyvenimo periodu buvo spjusi gerokai aptvarkyti ir savo kultrinio gyvenimo srit. Nors ir per maa tebuvo laiko visoms kultrinio gyvenimo sritims pagrindinai sutvarkyti, vis dlto kiekvienai sriiai per t laik jau buvo padti tvirti pamatai, kurie galino visas lietuvi tautos kultrinio gyvenimo akas organikai augti ir pltotis. Per 20 su virum nepriklausomo gyvenimo met buvo isiugdyta pakankamai vairi kultrini srii darbinink-inteligent, steigta reikaling mokslo, meno ir kultros organizacij ir institucij, iaukltas pakankamas visuomenes kultrini reikalavim ir meninio skonio lygis, kuris teik palanki dirv krato bendrajai kultrai augti ir brsti. Per t laik gerai susitvark Lietuvos vis ri ir laipsni mokyklos, buvo ileista milijonai egzempliori naujos literatros, beveik visuose provincijos miestuose vietos viesuomens pastangomis sikr muziejai, kratotyros draugijos, praturtjo archyvai, bibliotekos ir kitos kultrins organizacijos ir staigos. Palyginti nedidelis Lietuvos kratas kas metai ileisdavo apie 1.000 tom knyg su per 100.000 psl., ieidavo apie 150 periodini leidini, auktosiose mokyklose moksi apie 4.000 student, gimnazijose apie 15.000 moksleivi, pradinse mokyklose apie 300.000 viesos ir mokslo itrokusios jaunosios kartos (Lietuvos Statistikos Metratis, Kaunas 1938 m.). Taiau svarbiausias dalykas ia buvo tas, kad lietuvi tautos kultrinis augimas ir brendimas vyko Vakar Euro106-

pos kultrini tradicij dvasioje, visikai nieko bendra neturinioje su ryt dykum bolevikiniu susmukimu ir palaidumu. Todl lengva suprasti, koks skaudus smgis lietuvi tautos organikai auganiai kultrai buvo 1940 m. birelio 15 d. raudonosios okupacijos bangos ugriuvimas. Tragikiausia ia buvo ne tai, kad Lietuv upldo raudonj azijat gauj gaujos, bet tai, kad bolevik ekistine priespauda iauriausiai ugniau net maiausi lietuvi tautines kultros apraik ir tuo bdu vis taut i anksto pasmerk fatalikai kultrinei miriai. Visos ms kultrinio gyvenimo sritys tuoj buvo pavergtos "pasididiavimui ir garbei, ms aki viesai, imintingiausiam i imintingj vadui, draugui ir tvui" Stalinui. Nuo 1940 m. birelio 15 d. prasidjo lietuvi tautos gajai brstanios kultros apgaulingas ir lyktus marinimas ir vis kultrini ir menini vertybi azijatikas naikinimas. Tam judoikam darbui atlikti Maskvos tarn Lietuvoje tuoj sudarytos reikalingos slygos: 1. paskirta "draugui ir tvui" Stalinui itikimiausia vietimo vadovybe ir 2. ileisti reikalingi "statymai" maos ms tautos kultros, meno ir mokslo turtams pieti. vietimo vadovybes prieakyje atsistojo visada Maskvai simpatij reiks A. Venclova ("Vyr. inios" Nr. 711, 1940.VI.22), o jo pavaduotojais 1940 m. rugpiio 27 d. paskirti Liudas Gira ir Juozas iugda ("LTSR Vyriausybes Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 1, 1940.X.12). 1940 m. gruodio d. Liaudies Komisar Taryba j: Antanas Venclova vietimo liaudies komisaras,
patvirtino i vietimo Liaudies Komisariato KolegiJuozas iugda komisaro pavaduotojas, Liudas Gira komisaro pavaduotojas, Vincas ilionis

pradios mokykl valdybos virininkas, Petras Mikutaitis vidurini mokykl valdybos virininkas, Kostas Kriinas specialini mokykl valdybos virininkas, Juozas Geniuas suaugusij vietimo vir107

ininkas, Antanas Rainskas kadr skyriaus virininkas ir Liudas Dovydnas priemokyklini staig ir vaik nam skyriaus virininkas ("LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys Nr. 3(6), 1941.115). Maskvai spaudiant, tuoj buvo padaryta vietimo vadovybs ir kultrini staig atsakingesni tarnautoj "atranka". Kadangi Lietuvos inteligent tarpe komunist labai maai tebuvo, tai noromis nenoromis teko palikti daugelyje kultrini staig tada ligi kyrjimo linksniuotus "smetoninius" tarnautojus. J dka ir pavyko dal kultros ir meno turt igelbti nuo sunaikinimo. Taiau juo toliau, juo grieiau buvo valomas "smetoninis" kultrini ir vietimo staig tarnautoj aparatas. Prie vietimo Liaudies Komisariato ir Meno Reikal Valdybos steigti kadr skyriai. abi centrines staigas atsisti i Maskvos padjjai: nuo 1941 m. kovo 6 d. Meno Reikal Valdybos virininko pavaduotoju paskirtas rusas Genadijus ukalovas ("LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" (Nr. 8(11), 1941.IV.29), Komisar Taryboje kultrinius reikalus tvark i Maskvos atsistas rusas Aleksandras Popovas ("LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 4(7), 1941.11.15), Vyriausios Literatros ir Leidykl Valdybos virininku nuo 1940 m. spali 14 d. paskirtas rusas Vasilijus Procenko ("LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 1(4), 1941.1.20), Valstybins Leidyklos direktorium nuo 1941 m. balandio 1 d. Ignas Gaka. visas vadovaujamsias kultrini ir vietimo staig vietas paskirti i Maskvos atsisti rusai arba vietos pasiymj bolevikai ir komunistai, kurie apie kultrin darb neturjo jokio supratimo, o bolevikini profesini sjung kultros ir vietimo staig centro reikal vedja paskirta yd Komodait, bolevikams okupavus Lietuv sudarinjusi aretuotin lietuvi veikj sraus, t. y. gryna ekiste ("Lietuvi
108

Archyvas" I, 14 psl. VI. Radzeviius. "Pirmieji bolevik ingsniai", Kaunas 1942). Lygiagreiai su Lietuvos kultrini staig personalo pagrindiniu perkratymu ir bolevikinimu skubiai imta vykdyti vadinamoji nacionalizacija, i esmes, statymais legalizuotas privataus ir visuomeninio turto vogimas. Kai kur tas legalizuotas vogimas buvo pridengtas kilniais tikslais, pvz., Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. rugpiio 31 d. nutarimu Nr. 29 Ginkl Fondo ir Karo Laivyno Fondo 5.077.545,90 lt. suma perkelta valstybes pajam smat ir biudeto keliu paskirta Liaudies Kultros Fondo reikalams. Kokiu Skubiu tempu buvo vykdoma bendroji turt nacionalizacija, matyti i keli ia pateikiam duomen: 1940 m. liepos 26 d. nacionalizuoti bankai ir stambioji pramone ("Vyr. inios" Nr. 721, 1940.VIII. 1); 1940 m. rugsjo 24 d. nusavinti usien pabgusi asmen kiai su visu inventorium ir 60 grupini ki su 45. 613 ha ploto ("LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 3, 1940.XII.14); 1940 m. rugsjo 27 d. nacionalizuotos visos privaios prekybos mons, kuri metin apyvarta buvo didesn kaip 150.000 lt. Pagal nutarim rugsjo 27 d. buvo nacionalizuota: "Spaudos Fondo" kooperacin bendrov, leidykla, "Dirvos" bendrov, "viesos" knygynas ir leidykla, "inijos" knygoms leisti bendrov, A. Ptaeko knygynas ir leidykla, "Mokslo" knygynas ir leidykla, "Pribaio" knygynas ir leidykla, D. Gutmano knygynas ir leidykla ir ios spaustuvs: "viesos", "Raids", "Varpo", ir "Vaizdo" cinkografija ("LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 1(4), 1941.1.20); 1940 m. spali 28 d. nacionalizuoti kino teatrai, filmoms nuomoti kontoros ir kilnojamieji kino aparatai; 1940 m. spali 31 d. nacionalizuoti miestuose ir stambesniuose pramons punktuose visi didesnieji namai.
109 "Sakalo" bendrov, v. Kazimiero Draugijos knyg

Visi itie nusavinimai, nacionalizavimai ir kitoki bolevikiki potvarkiai labai skaudiai paliet ir lietuvi tautos kultros gyvenimo srit, nors visa tai buvo pridengiama apgaulinga liaudies kultros ir gerovs klimo skraiste. Tokiai padiai susidarius, ypaiai grs didelis pavojus bti sunaikintiems Lietuvos dvar inventoriams, archyvams, bibliotekoms ir kitiems kilnojamiems kultros ir meno turtams.
Dvar kulturos ir meno vertybi registracija

Okupavus Lietuv raudonajai armijai ir tuoj pradjus krat proletarinti ir komunistinti, buvo aiku, kad kiniame, socialiniame ir kultriniame gyvenime prievarta bus gyvendintos raudonosios reformos. Ypaiai tai buvo aiku po 1940 m. liepos 21 d. "Deklaracijos apie valstybin santvark" ir "Lietuvos stojimo Soviet Socialistini Respublik Sjungos sstat deklaracijos", kur demagogikai buvo keikiama ligi to laiko buvusi Lietuvos vyriausyb ir pareiktas "liaudies praymas" priimti Lietuv Soviet Socialistini Respublik Sjungos sstat (1940 m. liepos 22 d. "Vyriausybs inios" Nr. 719). Vos po keli dien, t. y. 1940 m. rugpiio 1 d. buvo paskelbta Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. priimtoji "Deklaracija, paskelbianti em visos tautos, t. y. valstybs, nuosavybe" (1940 m. rugpiio 1 d. "Vyriausybs inios" Nr. 721). Pagal t deklaracij visa em paskelbta valstiei, arba, tikriau pasakius, niekieno, nuosavybe ir nustatyta didiausia 30 ha norma vienam kiui; i norm praoks valstiei ki ems perteklius buvo paverstas valstybiniu ems fondu. Toks ems valdymo perversmas ms krate turjo pagrindinai paliesti stambesniuose kiuose ilikusias kultrines ir menines vertybes, kaip paveikslus, litografijas, graviras, bibliotekas, archyvin mediag, metalo, porcelano, stiklo meninius dirbinius ir, apskritai, visa tai, kas buvo susij su tradicine krato kultra.
110

Numatydama iam meno ir kultros turtui didel naikinimo ir uvimo pavoj, Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovybe ir Lietuvos kultros paminkl konservatorius visomis j valioje esaniomis priemonmis pasisteng ileisti statym kultros ir meno vertybms apsaugoti. statymas jau buvo paruotas anksiau Vakar Europos panai statym pavyzdiu ir j pavyko pravesti dl to, kad pereinamojoje to meto vyriausybje buvo gan jautri ms kultros reikalams asmen, kaip prof. V. Krv-Mickeviius, in. E. Galvanauskas. To statymo dka pavyko ms dvar kultros ir meno turt dal apsaugoti nuo raudonosios griovimo ir naikinimo bangos, nors, kaip vliau pasirod, ekist ir bolevik savaval nepripasta joki statym. Tas statymas vis dlto turjo pagrindins reikms Lietuvos dvar kultros ir meno turtams apsaugoti, tad dedu ia vis jo tekst: Eins Respublikos Prezidento pareigas Ministras Pirmininkas, pasirms Lietuvos Konstitucijos 110 str., skelbia kultros paminkl apsaugos statym:
Kultros paminkl apsaugos statymas

1
Kultros paminklais laikomi kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kurie dl savo mokslins, istorins, menins ar kitos reikms pripastami saugotinais. 2 Kultros paminkl apsaug vykdo vietimo Ministro pavesta ar sudaryta staiga. Kit ministerij staigos jai teikia reikalinga param. 3 Kultros paminkl apsaugai vykdyti vietimo Ministras nustato Kultros Paminkl Apsaugos staigos statut ir skiria tarnautojus. 4 Kultros Paminkl Apsaugos staigos galioti asmenys turi teis: 1. apirti, tikrinti, tirti ir pripainti saugotinais kultros paminklus vietoje arba, prireikus, juos laikinai paimti, 2. nustatyti ir panaudoti reikalingas apsaugos priemones, kad paminklas nesunykt ir nebt naikinamas.
111

14
Kultros paminklai vietimo Ministro nustatyta tvarka registruojami. Registro inios teikiamos suinteresuotiems asmenims, jei jie to prao. 6 Kultros paminklai i registro ibraukiami, kada nustoja savo reikmes, dl kurios jie buvo pripainti saugotinais. 7 Ikasti ar kaip kitaip rasti emje, jos paviriuje, vandenyje, senuose mruose ar trobesi pamatuose kultros paminklai laikomi valstybs nuosavybe. Paminkl radjams gali bti skiriamos premijos. 8 Kultros paminklus j savininkai ar valdytojai turi saugoti ir globoti. Be Kultros Paminkl Apsaugos staigos leidimo kultros paminklo negalima parduoti, perduoti, iveti usien, dovanoti, keisti, inuomuoti ar kitaip suvaryti valdymo teises. vietimo Ministerija gali skirti paalpas kultros paminklams palaikyti. 9 Kultros paminklai gali bti restauruojami, remontuojami ar kitaip taisomi tik pagal Kultros Paminkl Apsaugos staigos patvirtintus projektus. 10 Kasinjimus ar kitokius kultros paminkl tyrimus galima daryti tik vietimo Ministro nustatyta tvarka. 11 vietimo Ministro sakymu kultros paminklas gali bti nusavintas ar paimtas valstybs globon. U nusavint paminkl atlyginam laisvai susitarus su jo savininku. Kai su kultros paminklo savininku susitarti negalima, tai paminklo kain nustato vietimo Ministro patvirtinta komisija i vietimo Ministerijos, Teisingumo Ministerijos ir Finans Ministerijos atstov. Paminklo savininkas ar jo galiotas asmuo gali dalyvauti komisijos posdyje paaikinimams duoti. U globojamj paminkl jo savininkui neatlyginama. 12 Nusavintas kultros paminklas laikomas valstybs nuosavybe nuo nusavinimo dienos. 13 Nuostoliai, padaryti ryium su kultros paminkl apsauga, globa ar tyrimu (4 ir 11 str.), nukentjusiems asmenims atlyginami.
112-

14 Nusiengusieji iam statymui vietimo Ministro gali bti baudiami piniginmis baudomis ligi 10.000 lit; pinigin bauda gali bti pakeista aretu ligi ei mnesi; be to, nusiengusiems priklaus kultros paminklai konfiskuojami. 15 Kultros Paminkl Apsaugos staigos ar jos pareign veiksmai gali bti skundiami vietimo Ministrui. vietimo Ministro veiksmai gali bti skundiami Ministr Tarybai. 16 Taisykles iam statymui vykdyti leidia vietimo Ministras. 17 is statymas veikia nuo paskelbtosios dienos. E. Respublikos Prezidento p. J. Paleckis, Prof. V. Krv-Mickeviius, Ministro Pirmininko Pavaduotojas Kaunas, 1940 m. liepos 20 d. ("Vyriausybs inios" Nr. 720, 1940 m. liepos 25 d.)

Kaip matyti, kultros paminkl apsaugos statymas teik visai pakankamus teisinius pagrindus ms krato kultros paminklams -apsaugoti. Kiek vliau remiantis tuo statymu dar buvo ileisti trys vietimo Liaudies Komisaro sakymai, btent: a) "Kultros paminklams apsaugoti sakymas" ("Taryb Lietuva" Nr. 5, 1940 m. spali 5d.), b) "Taisykls kultros paminkl apsaugai vykdyti" ("Taryb Lietuva" Nr. 26, 1940 m. spali 30 d.) ir c) "Kultros paminklams registruoti sakymas" ("Taryb Lietuva" Nr. 26, 1940 m. spali 30 d.), kurie buvo paruoti dar prie bolevikams okupuojant Lietuv ir apskritai, neskaitant kai kuri trkum, buvo visikai pakankami Lietuvos kultros paminkl apsaugai vykdyti. Taiau pasirod, kad statymai ir teisiniai aktai teturi reikms tik kultringai visuomenei, ko deja, jokiu bdu negalima pasakyti apie tada Lietuv valdiusius sluoksnius. Raudonarmieiai, ekistai ir komunistai su tais statymais ir sakymais visikai ne113-

siskait ir dvar inventorius be atodairos pl ir vog. Pagal bolevikinius statymus itisai ar dalinai em buvo nacionalizuota tiekoje didesni dvar apskritimis: Alytaus 36, Bir 36, Kauno 73, Kdaini 56, Kretingos 20, Marijampols 13, Maeiki 32, Panevio 91, Raseini 74, Rokikio 27, Sein - Lazdij 12, Taurags 27, Teli 69, Trak 82, Ukmergs 65, Utenos 31, aki 8, iauli 74, venionli 77, Vilkavikio 20, Vilniaus 101 ir Zaras 18. Vadinasi, i viso Lietuvoje buvo visikai arba dalinai nacionalizuota 1.114 dvar. J tarpe buvo, aiku, ir tie dvarai, kurie kadaise priklaus vairiems magnatams ir didikams ir kuriuose galjo ilikti ir buvo ilik vertingo kultros ir meno turto, nes nepriklausomos Lietuvos pravestoji ems reforma dvarininkams paliko neliest vis inventori, jo tarpe ir kultros, meno ir istorijos turt. Bolevikams j nacionalizavus ir nusavinus dvarus, Visas dvar kultrinis, istorinis ir meninis turtas atsirado katastrofikoj bklj. Ne tik jis pasiliko be globos ir prieiros, bet tiesiog atsidr u statym ir kultring moni elgesio rib. Tam turtui nuo tokio baisaus likimo igelbti Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovyb ir Lietuvos kultros paminkl konservatorius, remdamiesi aukiau mintu "Kultros paminkl apsaugos statymu", tuoj po ems nacionalizacijos ir suvalstybinimo isiuntinjo dvarus apie 20 dailinink komisij kultrins, menins ir istorins verts daiktams suregistruoti, btent: paveikslams, litografijoms, graviroms, skulptros kriniams, bibliotekoms, knyg rinkiniams, archyvinei mediagai, stiklo, porcelano, metalo ir kitoki mediag meniniams dirbiniams, stiliniams baldams ir kt. Tos komisijos daniausiai sudtos i 2 asmen, madaug per 2 mnesius (1940 m. rugpitis ir rugsjis) i viso aplank apie 1.200 dvar, kuriuose (apie 500) buvo rasta didesns ar maesns kultrins ir menins verts daikt.
114

Nors ir paskubomis, nesistemingai sistosios dailinink komisijos viso apytikriai tuose dvaruose per tuos 2 su virum mnesius buvo suraiusios 2.885 paveiksl, litografij ir gravir, 137 skulptrinius dirbinius, 1.887 metalo, stiklo, porcelano ir molio meninius dirbinius, 2.074 stilinius baldus ir 67 bibliotekas ir knyg rinkinius. Dvaruose suraytj meno ir kultros paminkl dalis, esant nuolatiniam bolevik sunaikinimo pavojui, buvo sugabenta provincijos muziejus, o kita dalis palikta dvaruose laikinai saugoti savininkams ar dvar administratoriams. Nors i priemon ir nedav visai ger rezultat, nes bolevik laikais dvar administratoriais buvo paskirti apie kultr ir men maiausi supratim tetur mons, kuri didel dalis padjo raudonarmieiams ir komunistams savavaliauti, vis dlto Kultros Paminkl Apsaugos staigai tuo bdu pavyko dal dvar kultros ir meno turto isaugoti iki pat 1941 m. birelio 22 d.

Dvar inventoriaus plimas ir grobimas

Kultros Paminkl Apsaugos staigos 1940 m. rugpiio mn. pirmosiomis dienomis isistosios Lietuvos dvar kultros ir meno turto surayti dailinink komisijos i karto savo praktiniame darbe susidr su nenugalimomis komunist, raudonarmiei ir ekist daromomis klitimis ir trukdymais. Nors apie "kultringiausios pasaulio" valstybs pareign ir politini veikj darbus tada tebuvo galima kalbti tik vien giriamai ir pataikaujamai, nes kitaip kalbjusiems grs pavojus patekti GPU rankas, vis dlto sistosios komisijos tuojau pat pradjo staig informuoti odiu ir telefonu apie raudonarmiei daromsias j darbui atlikti klitis ir trukdymus. Nemaa t komisij asmen drso apie tai staigai parayti ir ratu savo praneimuose. I t praneim aikiai matyti, kokios didels klitys buvo daromos tam vi115

sai nekaltam kultros ir meno paminkl apsaugos darbui.


tai keletas konkrei pavyzdi: 1. "I Raub dvaro ivykome eduvos link Raudondvario dvar, bet ten stovima rus kariuomenes, ir ji ne tik kad nesileido ms dvar, bet dar neleido pravaiuoti net pro dvaro al einaniu viekeliu, ir mums dideliu ratu teko sukti aplinkiniais keliais NaujamiesioSidabravo link". (Dail. V. Dilkos ir dail. P. Puzino 1940 m. rugpiio 15 d. praneimas). 2. "Rugpiio 3 d. buvome taip pat grafienes Janinos Plateriens dvare. Puikiai ulaikytas ir graus palocius buvo jau visai tuias, baldus ir daiktus ive su savim raudonarmieiai, kurie kelet dien prie ms atvykim apleido dvar; kaip girdjome, kai kuriuos jiems nereikalingus baldus ir knygas raudonarmieiai idalijo vietiniams monms ir kumeiams". (Dail. V. Kairikio 1940 m. rugpiio 28 d. praneimas). 3. "Tikeviiaus rmus (Palangoje) radome uimtus raudonarmiei. Kaip paaikjo i kalb, palociuje liko dar kiek ger bald ir, gal bt, kiek paveiksl, bet leidimo rmams apirti negavome". (Dail. V. Kairikio 1940 m. rugpiio 28 d. praneimas). 4. "Tikeviiaus rm Kretingoje ir dvaro ties Kretinga, kuriuos radome uimtus raudonarmiei, neleista mums apirti". (Dail. V. Kairikio 1940 m. rugpiio 28 d. praneimas). 5. "Baisogalos dvaro, Baisogalos vals., Kdaini aps., kultros paminklai surayti rugpiio 14 d. Dvare gyvena rus kariuomen, dl to visai laisvai pravesti suraymo nebuvo manoma". (Dail. J. Zikaro ir A. Nezabitauskio 1940 m. rugpiio 23 d. praneimas). 6. "Rugpiio 28 d., antradien, 10 val. ivykome arkliais Vidiki dvar, 5 km nuo Ignalinos. Dvare nieko registruotino neradome, nors dvaro rmai dideli, gras, mriniai, dviej aukt, gerai isilaik. Pasienio policijos pareigno odiais, visi daiktai buvo igabenti Soviet kariuomens pirmame buvime". (Dail. B. Macutkeviiaus ir dail. A. Mariulionio 1940 m. rugsjo 4 d. praneimas). 7. "Bilin dvare yra raudonosios armijos dalinys, ir jo virininkas nei fotografuoti, nei apirti neleido, pareikdamas, kad tai buvo galima atlikti pirmiau". (Dail. E. Lurjs ir dail. P. Mikolajno 1940 m. rugsjo 25 d. praneimas).
116

8. "ybuli-Ilgii dvaro kambariai tuti, nes visus baldus ive raudonarmieiai, o kiti vertingi paveikslai iveti Varuv . . . I Paker.nojo dvaro beveik visus geresnius baldus ive raudonarmieiai, ir daugiau nieko nerasta". (Dail. E. Lurjs ir dail. P. Mikolajno 1940 m. rugsjo 26 d. praneimas). 9. "Baisogalos dv., buv. sav. Komaras, ipltos uantspauduotos spintos, sunaikinta daug dokument ir nuotrauk, igrobstyta gravir ir kit smulki meno daikt". Dvare tada gyveno raudonarmieiai. (Dail. V. Biino ir J. Valentukonio 1940 m. spali 2 d. praneimas).

Tiesiog baisu buvo klausyti komisij odini praneim i provincijos, kaip lykiai buvo naikinamos kultrines ir menines vertybes. Kdaini apskrityje retas dvaras iliko raudonarmiei, ydi ir komjaunuoli vadovaujam, neaplankytas. Niekikiausiu bdu buvo tempiami sunkveimius stiliniai baldai, veidrodiai, laikrodiai, kilimai ir veami raudonarmiei ir komunist bstus, klubus ir privaius butus. Raseini apskrities dvaruose raudonarmieiai su komjaunuoliais vykd tikras kultros ir meno turt rekvizicijas. Tragikiausia buvo tai, kad nebuvo jokios galimybes tam savavaliavimui keli ukirsti. Visos centrini staig pastangos kultros ir meno turtui gelbti nedav joki rezultat. GPU ir kompartija buvo visagals. Tai rykiai rodo Renavos ir Anapols dvar kultros ir meno turto iplimo aplinkybs.
tai tos bylos dokumentai:
Kaunas, 1940 m. rugpiio mn. 30 d. Lietuvos T S Respublika g. M. Kauno Valstybinis Kultros Muziejus Nr. 514 Maeiki Apskrities Virininkui Renavos dvare (Sedos vls.) ir Anapols dv. (idik vals.) buvo nemaa verting kultros turt: sen knyg, paveiksl, bald, kilim, ind ir kit. Labai skubu.

117

Ms turimomis iniomis, dalis io turto pateko kalbam dvar ir aplinkini gyventoj rankas. is turtas pagal Valstybines ems kio Komisijos ir Kultros Paminkl Apsaugos statymus turjo bti apsaugotas ir paimtas valstybs inion. Kauno Valstybinis Kultros Muziejus, kuriam pavesta kultros paminkl apsauga, prao Tamst padaryti energing ygi, kad visi kultros turtai, buv mintuose dvaruose, i vietos aplinkini gyventoj bt surinkti ir perduoti Maeiki apskr. muziejui. Jei i kvot paaikt, kad dalis kultros turto buvo perveta tolimesnes vietas (miestus ar apskritis), tai iame atsitikime praome tiksliai atymti kas, kada, kok ir kurias vietas iekom turt perve ir pas k jis dabar galt rastis. Apie pravestas kvotas ir rast turt praome smulkiai painformuoti Kauno Valstybin Kultros Muziej. P. Galaun, Muziejaus Direktorius V. K. Jonynas, Lietuvos Kultros Paminkl Konservatorius

Senosios "smetonines" tvarkos Maeiki apskrities virininkas tikrai siningai savo pareig atliko ir reikal smulkiai iaikino. Jis tuoj parae idik milicijos nuovados virininkui tokio turinio rat:
Maeikiai, 1940 m. rugpiio mn. 31 d. Nr. 6409. Labai skubu idik milicijos nuovados virininkui Sisdamas Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus . m. rugpiio mn. 30 d. rato Nr. 514 nuora, pavedu dti visas pastangas kvotos keliu iaikinti, kokie daiktai i Anapols dvaro ir Renavos dvaro igabenti. Reikia nustatyti, kas, kada ir kur kok turt igabeno. Jei i kvotos paaikt, kad igabent daikt yra pas vietos ir apylinki gyventojus, tuojau i j t turt surinkti. Kreipiu Tamstos dmes, kad iuo reikalu kvot reikia pravesti visu stropumu ir galimai greiiau. (paraas) Apskrities Virininkas

idik milicijos nuovados virininkas taip pat savo udavin atliko gerai ir netrukus Maeiki apskri118

ties virininkui atsiunt rat su iais kvotos duomenimis :


idikai, 1940 m. rugsjo 7 d. Nr. 1920 Nr. 6409. Maeiki Apskrities Virininkui Raportas Pristatau susirainjim su pravesta kvota ir praneu, kad i Renavos ir Anapols dvar turtus gabeno Maeiki, idik, Ylaki ir Sedos kompartijos atstovai, dalyvaujant Valstybs saugumo organams i Maeiki. Kad vietos gyventojai kokius daiktus bt igaben i Renavos ir Anapols dvar, kvotoje nepasitvirtino bei toki ini negauta. P r i e d a s : 3 lapai. (paraas) Nuovados Virininkas

Kaip GPU ir Kompartijos funkcionieriai pl t turt, matyti i prie idiki milicijos nuovados virininko 1940 m. rugsjo 7 d. rato Nr. 1920 pridt dviej bding kvot protokol: 1. Renavos dvaro kvedis Karolis Zabiela pareik:
"1940 m. rugsjo mn. 4 d. A, idik nuovados milicininkas Treiokas, Bronius, klausinjau emiau ivardint, kuris pasisak: Esu Zabiela, Karolis, sn. Karolio, 28 m, am., Lietuvos pil.r R. katalikas, teismo nebaustas, gyv. Renavos dvare, idik vals.,. Maeiki aps., paklaustas parodau: A jau vieni metai ir deimts mnesi kaip tarnauju kvediu-buhalteriu pas Renavos dvaro savininkes Mieinskien. Stas, ir Mieinskait, Marij (dabar gyv. Vokietijoje). Minim dvar su 319 ha ir visais kitais turtais turjau savo inioje. . m. liepos mn. 22 d. i Maeiki kompartijos (pavardi neinau (atvaiavo atstovai ir paved pagalbins milicijos atstovui Mikniui (kit pavardi neinau) ir kitiems surayti dvaro rmuose esant turt: vairias knygas, baldus, indus ir pan. T pai dien, milicijai bepradedant rainti mint turt, i Maeiki kompartijos atvaiavo kitas atstovas, kuris prane, kad surainti nereikalinga ir pats pam visus rm raktus ir isive. Ryto met, t. y. liepos men. 23 d., i Maeiki atvaiavo GPU, atsive ivetus raktus, atsirakino rm patalpas ir pra-

119

djo neti visk lauk: inetus daiktus vairius baldus paliko mano apsaugai, o patys vl ivaiavo Maeikius, sakydami, kad apie 20 val. atvaiuos sunkveimis ir visk ive, bet 20 val. neatvaiavo, o atvaiavo jau sutemus, apie 23 val., tie patys saugumo GPU atstovai su sunkveimiu, kur vairavo oferis Bukys, gyv. Sedoje, ir visi vl pradjo neti i rm ir krauti autoveim. K jie tada ine, a negaljau matyti, nes ne visk be tvarkos ir buvo tamsu. T nakt nedami sudau daug lemp, vien veidrod ir kit stikl. Susikrov visk ive Maeikius, o man reikalaujant ivet daikt sra paadjo prisisti, bet neprisiunt. Liepos mn. 24 d. atvaiavo i idik ir Sedos kompartijos atstovai, irgi sukrov isive daug vairi daikt, bet koki, a nemaiau, nes irgi ve nakties metu ir man reikalaujant ivet daikt srao irgi nepaliko. Liepos 25 d. iek tiek turto ive Renavos kompartija. Liepos 26 d. atvaiavo Ylaki kompartija, irgi ive daikt, bet i paliko ivet daikt sra su paraais. Liks dvaro turtas yra raudonosios armijos uimtose patalpose ir jie juo naudojasi, o to turto sraai yra pas mane. 3 spintas ir istorins verts knygas pam apsaugon V. D. Kultros Muziejus ir uantspaudavo smalks antspauda (iauli apskr. II raj. prad. mok. inspektorius) ir paliko mano atsakomybn. Dar kito dvare esanio turto sraus turi idik kompartija. Daugiau jokio turto niekas niekur neive. Daugiau parodyti nieko neinau. Parodymas suraytas teisingai. Skaityta. K. Zabiela, Milic. Br. Treiokas"

2. Anapols dvaro nuomininkas Vladas Jankeviius pareike:


"1940 m. rugsjo mn. 3 d. A, idik nuovados vyr. milic. Jonas Damuis, klausiau emiau ivardint, kuris pasisak: Esu Jankeviius, Vladas, s. Juozo, 54 m. amiaus, Lietuvos pil., lietuvi tautybs, R. kat., rayti moku, teismo nebaustas, gyvenu Anapols dvare, idik vls. A i dvaro savininks, Rastiauskaits, Ritos, esu nuomojs dvar 80 ha ems ir valdau t dvar jau dvylikti metai. Iki apraymo dvaro jos vis turt globojau a ir buvo viskas mano inioje. Minima savinink tame dvare negyveno, retkariais parvaiuodavo, pabdavo apie savait, kartais ir ilgiau, ir vl ivaiuodavo. Paskutin kart buvo grusi . m. liepos mn. 18., kuriai buvau perdavs jos urakinto turto raktus ir tuo laiku maiau dar, kad ji pardav vien rb spint, visai paprast, u 50 lit. pil. Kropauskaitei i libinink km. Po spintos pardavimo a kiniais reikalais tris dienas nebuvau namie. Man tik grus,
120

liepos mn. 24 d. jau dvare buvo apraomas visas dvaro turtas, tik maiau, kaip dvaro savinink labai jaudinosi ir nervinosi. js dvaro savininks gyvenamus kambarius, radau asloje idrabstyta knyg bei popieri ir itraukta i stal stalius. Kabojusi ant sien paveiksl tuo laiku jau nebuvo, buvo viskas nukabinta ir j jau niekur nemaiau. Tik tiek pastebjau, kad turto apraymas vyko labai netvarkingai, i vieno kambario ne kit ir, pagaliau, vl atgal; taip daiktai buvo neiojami ir vartomi. I apraymo dalyvi tepainojau tik vien, Kalakausk, Juoz, i Pikeli miestelio. Laike apraymo minima savinink mans pra nuveti j i Maeikius. Nuveus Maeikius j, kuri jo skstis pas Maeiki apskrities virinink, kartu su ja jau ir a. Nuvyk apskrities virininko neradome namie, jo vietoje js pareigas milicijos vadas. Jam skundsi, kaip girdjau, kad prie jos turto apraymo elgiasi labai nepadoriai ir netvarkingai, ivart jai visas knygas bei stalo stalius, jos ridikiul ir t.t. Pats milicijos vadas pasak minimai savininkei, kad reikalas bus sutvarkytas ir viet, t. y. i jos dvar, yra ivyk saugumo ir vieosios milicijos organai Grs vienas i Maeiki, minimame dvare radau atvykusius mintus milicijos organus, j akivaizdoje dvaro turtas buvo kraunamas sunkveim. Kas turt ve ir kur j ive, neinau, nes apie tai gali tik inoti dalyvav iveime asmenys. Nuo to laiko minimo dvaro turto reikalus nesikiau. Daugiau a nieko neinau. Parodymas teisingas ir man perskaitytas. Pasiraau: Vladas Jankeviius J. Damuis, idik nuovados vyr. milicininkas".

Maeiki apskritites virininkas idik nuovados milicijos virininko 1940 m. rugsjo 7 d. rat Nr. 1920 pasiunt Maeiki saugumo policijos virininkui su itokia rezoliucija:
VRLK Maeiki Skvr. Virininkui Praau iaikinti kieno pardymu koks turtas i Renavos ir Anapols dvar buvo paimtas ir kam perduotas. 1940.X.3 (paraas) Maeiki apskrities virininkas

t Maeiki apskrities virininko rezoliucij VRLK Maeiki apskrities skyriaus virininkas 1940 m. spali 11 d. atsak:
121

Maeikiai, 1940 m. spali mn. 11 d. Maeiki Apskrities Virininkui Grindamas susirainjim pridedu paimt . m. liepos mn. 24 d. i Renavos ir Anapols dvar daikt sra ir praneu, kad srae ivardinti daiktai paimti Valstybs Saugumo policijos Maeiki Rajono staigai. Priedas: 6 lapai. (paraas) VRLK Maeiki Apskrities Skyriaus Virininkas

Nr. 4655

Prie io rato buvo pridtas ir Maeiki GPU bstinei paimt daikt sraas, i kurio matyti, kad savavalikai i Renavos ir Anapols dvar buvo paimti 23 senoviki baldai ir keli kiti smulks daiktai. Kokie daiktai buvo iveti Maeiki, Ylaki, Sedos ir idik kompartijos atstov, visai nepavyko iaikinti, nes visagalje kompartijoje joks valstybs tarnautojas nedrso pravesti kvotos. Po puss mnesio Maeiki apskrities virininkas 1940 m. spali 15 d. Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui atsiunt vis kvotos mediag su tokio turinio lydraiu:
Nr. 6409 Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui Pildydamas . m. rugpiio mn. 30 d. rat Nr. 514, susirainjim su kvotos daviniais ir paimto turto srau prisiuniu. Priedas: 7 lapai. (paraas) Apskrities Virininkas (paraas) Ratvedys

I io susirainjimo ir kvotos duomen aikiai matyti, kad Renavos ir Anapols dvar kultros ir meno turt igrobst kompartijos ir GPU funkcionieriai. ia pateiktas susirainjimas yra raktas visus Lietuvos dvar kultros ir meno turto naikinimo veiksmus ir aikiai rodo, kad to turto naikintojai buvo raudonarmieiai, komunistai, ekistai.
122

Raudonarmiei, komunist ir ekist savavalikas dvar kultros ir meno turt grobimas buvo tiesiog neapraomo dydio. Kaip vliau paaikjo i dvar kultros ir meno turt registravusi dailinink komisij praneim, net bolevikines valdios paskirti dvar komisarai, daniausiai paprasti kumeiai, piktinosi tuo azijatiku griovybos darbu. Jie kai kur mgino tam siautimui prieintis, bet buvo grasinimais bauginti ir turjo tylti. Bdinga aplinkyb, kad tuose turto plimuose vadovaujamj vaidmen vaidino svetimtauiai su raudonarmieiais atvyk dvarus: ne, temp, lau ir dau visus, anot j, buoi palaikus. Per toli nuvest platesnis atskir Lietuvos dvar kultros ir meno turt plimo ir grobimo vyki apraymas, taiau ia trumpai pateiksime dar kelet tokio vriko naikinimo fakt, paremt ia pat nurodytais praneimais ir ratais:
1. Viename ymiausi Lietuvos architektros pastat Paaislio vienuolyne nuo 1941 m. sausio 10 d. steigti vaik namai. Vienuolyne buvo numatyta rengti raudonj kampel ir padaryti vairius vidaus perstatymus. (Kauno Miesto Vykdomojo Komiteto vietimo Skyriaus 1941 m. balandio 21 d. ratas). 2. Raudonarmieiai Gelgaud pilyje idau langus, ipl lentas ir parke ikirto medius. Gelgaud pilies poemiuose sukrov burokus ir bulves, kas labai pakenk pilies patvarumui. (Gelgaud pilies sargo Igno imieliaus 1941 m. kovo 12 d. praneimas). 3. I Pajrio dvaro, ilals vals., Taurags aps., 1940 m. liepos 29 d. raudonarmietis leitenantas ive daugiau kaip 20 senovik bald. (Pajrio mokyklos mokytojo V. Beinoro 1941 m. gruodio 18 d. praneimas). 4. I Geioni dvaro, Lelin vls., Utenos aps., Utenos komunist partijos apskrities komitetas ive jau suregistruotus geresnius baldus. (Geioni MANP vedjo J. Stasiulionio 1941 m. birelio 8 d. praneimas). 5. I aukn dvaro, aukn vls., iauli aps., 1940 m. rugpiio 30 d. raudonarmieiai karininkai ive visus dvaro baldus.
123

(iauli apskr. kriminalins milicijos skyriaus 1940 m. lapkriio 8 d. ratas Nr. 7159 Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui ). 6. I Plateli dvaro, Kretingos aps., Plateli vls., raudonarmieiai ive brang smuik ir kt. daiktus. (Teli "Alkos" muziejaus 1940 m. rugsjo 12 d. aktas). 7. Rietavo dvaro, Rietavos vals., daiktus raudonarmieiai, atpl duris, imt lauk i kiem ir darin, apie 10 dalyk paveiksl ir bald pasim, kitus sunaikino, pvz., X V I am. autuvams dti stal. (Teli "Alkos" muziejaus 1940 m. spali 16 d. ratas Nr. 535). 8. Plateli dvar, Plateli vls., Kretingos aps., 1941 m. gegus 20 d. atvaiavo Kretingos kompartijos sekretorius ir atpl Kultros Paminkl Apsaugos staigos plombas. (Plateli bibliotekos vedjo K. Strako 1941 m. gegus 21 d. ratas). 9. Kretingos dvare, Kretingos vls., apsigyvenus pasienio raudonarmieiams dvaro meniniai daiktai sumesti i rsius, iveioti ir itampyti. (Kretingos muziejaus 1940 m. gruodio 13 d. ratas.) 10. ateiki dvaro, ateiki vls., Kretingos aps., biblioteka raudonarmiei igabenta divizijos tab Plungje. (Teli "Alkos" muziejaus 1940 m. rugsjo 12 d. aktas). 11. Mitenikio dvaro, tos vls., Kdaini aps., labai daug brangi bald ir kit daikt ive raudonarmieiai ir Kdaini atstov Paraiokait. (vietimo Liaudies Komisariato Reikal Departmento 1940 m. rugsjo 13 d. ratas Nr. 25372 tos valsiaus ems kio pirmininkui P. Zavadzkiui). 12. I Pagermoni dvaro, Pakuonio vls., Kauno aps., senus stilinius baldus ive Kauno kompartijos apskrities komitetas. (Dauiagirio Valstybini ki Grups administratoriaus 1941 m. spali 24 d. ratas Nr. 254). 13. I Siraii dvaro, Teli vls., raudonarmieiai ive kelis sunkveimius bald, kuri tarpe buvo ir muziejins reikms daikt. (Teli "Alkos" muziejaus 1940 m. spali 8 d. ratas Nr. 540). 14. I Vilken dvaro, vknos vls., Taurags aps., raudonarmieiai ive apie 16 sunkveimi vairi brangi muziejini daikt, kurie buvo paskirstyti pasienio apsaugos bazi ratinms, karinink ir kareivi butams. (Teli "Alkos" muziejaus 1940 m. spali 8 d. ratas Nr. 540).
124

15. I Trempim dvaro, Liubavo vls., Marijampols aps., raudonarmieiai ive paveikslus, baldus, kostium rinkin. (Dail. Al. Jukeviiaus 1940 m. rugsjo 20 d. praneimas). 16. I Vaivadiki dvaro, Ukmergs apskr., Pagirio vls., raudonarmieiai 1940 m. rugpiio 1326 d. Ukmergs gul ive 173 vairius daiktus. ( Pesli pradios mokyklos vedjos M. Maraziens 1942 m. sausio 7 d. ratas Nr. 4).

Tiesiog barbarikai buvo naikinamas i Lietuvos repatrijuojani Vokietij piliei turtas. Tam turtui muitinse tikrinti buvo i Maskvos atsistos specialios muitinink brigados, kurios ypaiai uoliai iekojo ivykstanij turte emlapi, nuotrauk ir kit panai dalyk. T daikt tikrinime dalyvavo ir raudonarmieiai, daniausiai karininkai. Kultros Paminkl Apsaugos staiga mgino per savo atstovus repatrijuojani Vokietij piliei kultros ir meno turt gelbti nuo bolevikini muitininink savavaliko naikinimo. Tuo tikslu ji kai kuriuos repatrijuojani piliei daikt tikrinimo punktus buvo pasiuntusi dailininkus, taiau i to jokios naudos nebuvo, nes staigos atstovai prie tikrinimo beveik visikai nebuvo prileisti. O jei bolevikai ir buvo sulaik kuri kultros ir meno daikt, tai jie j staigai neidav ir juos sukoncentravo Kauno, Virbalio, Kretingos ir kitose muitinse. Turdama duomen, kad vis dlto iek tiek repatrijuojani Vokietij piliei kultros ir meno turto yra muitinse sulaikyta, Kultros Paminkl Apsaugos staiga kreipsi i Maskvos atsist Lietuvos TSR muitini virinink Satarov, praydama j leisti sulaikytuosius daiktus patikrinti staigos atstovams ir paimti juos valstybin apsaug. Satarovas grietai atsisak tai padaryti, aikindamasis, kad jis i Maskvos tuo reikalu neturs jokio sakymo. Kas buvo padaryta su sulaikytais repatrijuojani i Lietuvos piliei kultrin ir menin reikm turiniais daiktais, nieko tikro negalima pasakyti n iandien. staigos atstovai odiu staig informuodavo, kad su tais daiktais bolevik muitinink bar125

barikai ir savavalikai buvo elgiamasi: daikt dal, ypaiai knygas, jie ia pat naikino, paveikslus grobe sau ar dalijo savo pastamiesiems. iauliuose sulaikytuosius daiktus, kuri tarpe, be abejo, buvo ir kultros ir meno turto, bolevikai pardav i varytyni (iauli "Auros" Muziejaus 1941 m. gegues 24 d. ratas Nr. 229 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Nra tat jokio abejojimo, kad ir ia bolevikai sunaikino nemaa kultros ir meno turto. ie keli faktai ikalbingai ir neginijamai rodo, kaip baisiai buvo grobiamas ir naikinamas dvar kultros ir meno turtas. Ilgomis raudonarmiei sunkveimi gurguolmis, vairiais keliais neatsakingos ir nekultringos mass jis buvo tempiamas "nenugalimosios" bstus, komandir butus, kompartijos klubus, ekist kabinetus, komjaunuoli kampelius ir yd apkomus. Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovyb ir Lietuvos kultros paminkl konservatorius bejgikai irjo t nebeutvenkiam savavals bang. Apie tai slaptais ratais buvo informuojamas to meto vietimo Liaudies Komisariato Meno Reikal Valdybos virininkas, gana jautrus ms kultrai P. Juodelis, bet n jis neturjo joki priemoni tai netvarkos srovei sustabdyti. Kaip vliau pasirod, komunistai ir raudonarmieiai tebebuvo tie patys azijatai, kaip ir 1917 m. revoliucijos metu. Kultros Paminkl Apsaugos staigai paskutiniu metu pradjus rinkti inias apie bolevik laikais sunaikintus kultros ir meno paminklus, nuolat ikyla iurpi naikinimo fakt. Pvz., 1941 m. lapkriio 30 d. Mindn pradios mokyklos vedjo Jono Valiukonio ir iuli senino Gabrio Kraujalio sudarytame akte iuli dvaro nacionalizuotam kultros turtui apirti konstatuojama, kad bolevikai durtuvais subad tame dvare esani portret veidus, supl knygas ir sunaikino ir sudau daug kit daikt. Surinkus daugiau ini, pamau atsidengs klaikus bolevik okupacijos Lietuvoje metu kultros ir
126

meno vertybi naikinimo vaizdas, ikalbingiausiai pasaks, kokio kultrinio lygio buvo tie, kurie tarsi Lietuv atne laisv ir kultr.
Archyv, muziej ir knyg naikinimas

Vienas pai pirmj Maskvos samdini ygdarbi, bolevikams okupavus Pabaltijo kratus, buvo archyv, muziej ir knyg naikinimas ir grobimas. 1939 m. spali mn. bolevikams umus Vilni, Vilniaus srities vietimo Skyriaus virininko Klimovo sakymu buvo iveta Minsk i Lietuvos Moksl Akademijos, tada Vrublevskio vardo bibliotekos rinkini, 1.271 tomas knyg, 62 tomai periodini leidini ir 356 muziejiniai eksponatai. Ivetosios knygos daugiausia buvo sena, nuo XVI am. vilniana, periodiniai leidiniai gud kalba rayti ir muziejiniai eksponatai Lietuvos masonika (Lietuvos Moksl Akademijos Bibliotekos 1941 m. gruodio 19 d. ratas Nr. 282 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Be to, i Vilniaus Valstybinio Archyvo madaug tuo pat laiku bolevikai ive apie 18 vagon archyvins mediagos. Maiusij liudijimu, archyvins mediagos veimas buvo baisus, seni ratai ir dokumentai metami sunkveimius, kaip mlas. Vilniuje buvo kalbama, kad ta mediaga vliau ilgai buvo mtoma vagonuose vienoje Soviet Rusijos pasienio geleinkelio stotyje. Okupavusi Lietuvos srit, bolevik valdia, nieko nelaukdama, pradjo plti archyvus, muziejus ir naikinti knygas. iam darbui legalizuoti buvo ileistas atitinkamas tarybinis statymas, tiesiog iverstas i rus kalbos. Visai archyvinei mediagai suvalstybinti 1940 m. rugpiio 24 d. ileistas itoks statymas: Eins Respublikos Prezidento pareigas Ministeris Pirmininkas, pasirms Ministeri Tarybos 1940 m. rugpiio 20 dienos nutarimu, skelbia Archyv statym:
127-

Archyv

statymas

1
iuo statymu tvarkoma archyv organizacija Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje.

2
Paskelbiama visos liaudies turtu, t. y. valstybs nuosavybe, visoje Lietuvos teritorijoje visa archyvin (dokumentin) mediaga (bylos, knygos, dokumentai, susirainjimai, rankraiai, planai, briniai, foto paveiksl ir kino film negatyvai bei pozityvai, garsini ura mediaga ir pan. dalykai): 1. dabar veikiani valstybini, visuomenini, profesini ir kooperacini staig, organizacij bei moni, 2. nacionalizuot pramons, prekybos, transporto, statybos ir kit moni, finansini, kredito ir draudimo staig, mokslo, mokymosi ir kultrini staig (universitet, institut, muziej, bibliotek ir pan.), dvar, rm ir sodyb, spaudos organ, pato, telegrafo ir kt. 3. likviduot seno valstybinio reimo valdini, karini, teismini ir kit organ bei staig, 4. likviduot politini, profesini, visuomenini, luomini ir kit organizacij, 5. atskir asmen archyvin mediaga, kuri susikrov ryium su j veikla valstybinse, politinse, profesinse, visuomeninse ir kitose organizacijose ir staigose ir taip pat nacionalizuotose monse bei staigose. 3 Visa archyvin mediaga, tapusi valstybs nuosavybe, pavedama valstybs archyvo organ iniai ir atiduodama saugoti t organ archyvams. Valstybs archyvo organ inion pereina taip pat visi dabartiniu laiku esantieji seni valstybiniai, inybiniai bei privatiniai archyvai. 4 Kitos staig, organizacij ir moni einamos bylos bei susirainjimas lieka pas jas per laik, nustatyt archyv inybos valstybini organ. Tam laikui praslinkus, jie atiduodami saugoti valstybiniams archyvams. 5 Valstybins, visuomenins, profesins, kooperacins ir privaios staigos, organizacijos, mons, pareignai ir privats asmenys neturi teiss panaikinti bet kuri archyvin mediag, bylas, knygas, dokumentus, susirainjim, brinius, emlapius, planus, schemas, foto kino paveiksl negatyvus bei pozityvus, garsini ura mediag, proklemacijas, lapelius ir pan. dalykus.
128

6 Visos staigos, organizacijos, mons, pareignai ir privats asmenys privalo: 1. tutuojau praneti valstybs archyv organams apie j turim ar bet kur paslpt archyvin mediag ir imtis btin priemoni apsaugoti tai mediagai ligi jos perdavimo saugoti valstybiniams organams. 2. tutuojau perduoti saugoti valstybiniams organams vis archyvin mediag, kuri valstybs archyvo organai pripains perleistina j inion, 3. imtis priemoni sutvarkyti ir apsaugoti likusiai archyvinei mediagai tol, kol reiks j perduoti saugoti valstybiniams archyvams. 7 Asmenys, panaikin, paslp ar neatidav archyvins mediagos valstybs archyvams, traukiami teismo atsakomybn. 8 is statymas veikia nuo 1940 m. rugpiio 20 dienos. J. Paleckis E. Respublikos Prezidento p. Ministeris Pirmininkas Prof. Krv-Mickeviius, Ministerio Pirmininko Pavaduotojas Kaunas, 1940 m. rugpiio 23 d. ("Vyriausybs inios" Nr. 727, 1940.VIII.24 d.)

Skaitant ia pacituoto statymo nuostatus, atrodo, kad to meto bolevikines Lietuvos valdios tikrai buvo susirpinta ms archyvines mediagos apsauga ir globa. Taiau netrukus paaikjo, kam i tikrj buvo suvalstybinta visa archyvine ir dokumentine mediaga; i vien viet suvet moni, staig, organizacij archyv ir susirainjim iekota duomen apie komunistams prieingus lietuvius veikjus. statym paskelbus, valstybinis ir kiti archyvai buvo perveti Paaislio vienuolyn, o staig, moni ir organizacij archyvin mediaga ir susirainjimai suveti Slaptj Skyri (Laisvs al. 46). iame Slaptajame Skyriuje dirbo apie 30 svetimtaui komjaunuoli, iekodami ekistams reikaling duomen apie Lietuvos veikjus, karininkus, tarnautojus, aulius ir kit organizacij narius. Apie rimt archyvin darb jame negaljo bti n kalbos, nes
129-

Slaptojo Skyriaus archyvas buvo paverstas tikra ekistinio darbo laboratorija. Bolevik laikais ms archyvai labai nukentjo . Remiantis mintu statymu, visi archyvai, kaip bendrame katile, buvo suversti tam tikslui visai netinkamame ir drgname Paaislio vienuolyne. Maskva jau seniai tykojo k nors i Lietuvos pasigrobti. Vienas i pirmj Maskv buvo ivetas Lietuvos Usieni Reikal Ministerijos Archyvas. Tam tikslui i Maskvos Kaun buvo atsistas kakoks "archyvininkas" Kopeiikas, kuris Kaune darbavosi 1940 m. gruodio ir 1941 m. sausio mnesius. Per t laik jis sudarinjo iveamosios mediagos sraus. I Paaislio vienuolyno iveta apie 50, i Slaptojo Skyriaus apie 150 archyvins mediagos di. (vietimo Vadybos Valstybs Centralinio Archyvo 1941 m. gruodio 4 d. ratas Nr. 260). Ypaiai skaudaus likimo susilauk lietuvikosios knygos ir (kai kurie muziejai. I bolevik ir komunist elgesio su knygomis ir muziejiniais daiktais buvo matyti, kad tie mons jokio supratimo neturi apie kultrinius dalykus Vakar Europos prasme. Lietuvikj knyg naikinimo tikras "Stachanovietis" pasirod bess "Glavlito" virininkas Procenko ir jo padjjas lietuvis komunistas Sprindys. J sakymu vien Valstybinje Leidykloje buvo konfiskuota ir sunaikinta 423639 egz. religinio, tautinio ir idealistinio turinio knyg (Lietuvos Valstybs Leidyklos 1941 m. spali 16 d. ratas Nr. 877 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Specialiais komisariat aplinkraiais ir sakymais staigoms ir monms buvo iimta i bibliotek, skaitykl ir knygyn ir konfiskuota imtai tkstani knyg, kuri didel dalis sunaikinta kaip makulatra. (vietimo Liaudies Komisariato Meno Reikal Valdybos 1940 m. gruodio 19 d. ratas Nr. 41203 Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui). Matydama tok nemonik Lietuvos kultros turto naikinim, Kultros Paminkl Apsaugos staiga djo pastang gelbti bibliotekas ir knygas nuo
130

raudonarmiei savavals. 1940 m. liepos 16 d. raudonarmieiai sekvestravo Marijampols Marijon Kongregacijos vienuolyno bstines, kuriose, be kita ko, buvo vertinga 40.000 50.000 tom biblioteka. Bibliotek i vienuolyno pareikalauta iveti per 5 dienas (Kongregacijos kvedio kun. Jono Aleksos 1940 m. lapkriio 10 d. ratas vietimo Liaudies Komisariatui). 1940 m. rugpiio 6 d. nuvyks Marijampol Valstybs Centralins Bibliotekos vedjas J. Rimantas rado raudonarmiei iardyt bibliotekos katalog, knygas suverstas asloje, o kataloginius stalus paimtus kariuomens reikalams (Valstybins Centrins Bibliotekos 1940 m. lapkriio 11 d. ratas Nr. 322). Kultros Paminkl Apsaugos staiga tada galiojo Valstybs Centrins Bibliotekos tarnautoj J. Stansk bibliotek skubiai perveti Kaun. 1940 m. lapkriio 10 d. jis nuvyko Marijampol, bet raudonarmiei politinis vadovas jam pareik bibliotekos neiduosis, nes ten es daug religinio turinio knyg, kurios, kaip priekomunistins, turinios bti sunaikintos. Bibliotekos katalogins kortels rastos imtytos ir sumindiotos (Valstybins Centrins Bibliotekos 1940 m. lapkriio 11 d. ratas Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininkui). vietimo Liaudies Komisariatui padarius ygi Kauno raudonarmiei tabe, biblioteka pagaliau leista perveti, bet su dideliais trukdymais: bibliotekos lentynos ugrobtos j skaityklai, kartoteka itampyta dalinio vaistinei. Perveant bibliotek ir kraunant knygas vis sukinjosi raudonarmiei vadovyb. Politrukas pareikalavo palikti urnalo "Ruskaja Starina" 1872 1893 m. komplektus ir istorin album "Ruskaja istorija v kartinach" (Valstybins Centrins Bibliotekos 1940 m. gruodio 30 d. ratas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Pagaliau po dideli trukdym Marijampols Marijon Kongregacijos bibliotek, gerokai apnaikint ir apgadint, pavyko perveti Kaun.
131

Panaiai buvo apnaikinta ir Kauno Kunig Seminarijos biblioteka: dalis knyg raudonarmiei buvo sunaikinta, suplyt knyg likuiai mtsi raudonarmiei uimtose seminarijos rm bstinse (Valstybins Centrins Bibliotekos 1941 m. vasario 16 d. ratas Nr. 69). Nors prie Lietuvos muziej reformos bolevik valdia konkreiai dar nebuvo prijusi, taiau i to meto kompartijos sluoksni buvo girdti labai nepatenkint bals, kad muziejuose tebevyraujanti "smetonin" dvasia. Ypaiai daryta priekait Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovybei, kad ji muziejuje vis dar tebelaikant religin liaudies men: statulles, religiniais motyvais raiinius, kryi galus ir t.t. ioje srityje "reformos" vykdyti bolevikai nebesuspjo, taiau ir muziej gyvenime komunistai ir bolevikai paliko kruvin pdsak: Banytinio Meno Muziejaus sunaikinim. Kaip tai vyko, geriausiai matyti i Kultros Paminkl Apsaugos staigoje tuo reikalu turim dokument, btent, to meto Kultros Paminkl Apsaugos staigos konservatoriaus Dr. Z. Ivinskio sudaryto protokolo:
Protokolas A, Zenonas Ivinskis, Kultros Paminkl Apsaugos staigos konservatorius, galiotas tos staigos vedjo drg. V. K. Jonyno, 1941 m. vasario 3 d. papraiau buv. Banytinio Meno Draugijos pirminink kan. Pran Penkausk atvykti Kultros Paminkl Apsaugos staig ir suteikti ini apie mintosios draugijos laikyt Banytinio Meno Muziej (Kaune, Seminarijos Rektorato Rmuose). Buvs Banytinio Meno Draugijos pirmininkas kan. Pr. Penkauskas padar tok pareikim: 1. Banytinio Meno Muziejus yra likviduotas, nes 1940 m. gruodio mn. 8 d. i Vilniaus atvyks dail. A. Valeka su dviem pagelbininkais pareik pagrindin mintojo muziejaus eksponat dal, pagal savo nuoir, perkelis Vilni. Tuoj buvo pradtas eksponat pakavimo darbas, kuris utruko iki gruodio mn. 22 d. Eksponat pakavimui buvo sunaudotas ir muziejaus inventorius, pvz., vitrinos, eksponat lentynos, pridedamosios arba pastatomosios sienels, lang uuolaidos. O 1941 m. sausio
132

mn. 6 d. apie 50 di supakuotieji eksponatai dviem sunkveimiais buvo igabenti Vilni. 1941 m. sausio 17 d. muziejaus patalpos ir dar likusieji eksponatai, drauge su namais, perjo Raudonosios armijos inion, nes ji perm Rektorato nam. Kiek inau, buvusieji dar muziejaus patalpose eksponatai, kurie buvo lik, buvo suneti t nam rs. Dl siauro rs jimo keleto paveiksl rmai i vieno altorlio buvo palikti lauke. Patys paveikslai buvo iimti i rm ir sulankstyti. Kieno inioje dabar yra rsyje padtas buv. Banytinio Meno Muziejaus turtas, man neteko suinoti. 2. Buvusioji Banytinio Meno Draugijos Valdyba vykusiojo fakto akivaizdoje turi pareikti, kad eksponat savininkai, depozitoriai, reikia iai valdybai pretenzijas, reikalaudami grinti eksponatus, j tik laikinai paskolintus muziejui ir banytinio meno parodai. 3. Buv. Banytinio Meno Draugijos valdyba reikia pasipiktinim, kad Banytinio Meno Muziejus, atstovaujs Kaunijos srit, yra ikeltas Vilni. 4. Joki Banytinio Meno Muziejaus eksponat perdavimo akt nei A. Valeka, nei jo pagelbininkai nepaliko ir visai nepainformavo buv. valdybos apie tolimesn eksponat likim. 5. Drauge su banytinio meno eksponatais buvo iveti atskirame kambaryje buvusieji ir emaii vyskupyst liei istoriniai dokumentai (per 40), priklausauntieji Kauno Arkivyskupijos Kurijai, bet nieko bendro neturintieji su banytinio meno eksponatais. ie turjo bti perduoti ia pat kuriam nors archyvui ar bibliotekai. Visa tai turdama galvoje, buv. Banytinio Meno Draugijos Valdyba laiko savo pareiga atkreipti Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininko dmes, kad mintieji Banytinio Meno Muziejaus eksponatai, kaip vertingas tautos ir kultros turtas, bt tinkamai apsaugoti. Kan. Pr. Penkauskas Ban. Meno Draugijos buv. pirmininkas Z. Ivinskis, KPA staigos Konservatorius

Gavusi apie tai ini, Kultros Paminkl Apsaugos staiga tuoj padare ygi visai be apsaugos ir globos paliktiems eksponatams apsaugoti. 1941 m. sausio 14 d. raudonarmiei uimamus Kunig Seminarijos rmus buvo nusistas dail. Vaclovas Rataiskis, kuris 1941 m. sausio 15 d. i rm perne seminarijos banyios zakristij 44 paveikslus. Kit dien, t.y.
133

sausio 16 d., su 7 darbininkais perne vis likus turt: 104 paveikslus, 5 skulptras ir 2 indus glms. Zakristijos durys 1941 m. sausio 17 d. uantspausduotos Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus antspaudu. (Dail. Vaclovo Rataiskio 1941 m. sausio 18 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Kadangi vliau antspaudas raudonarmiei buvo atpltas ir zakristijoje sudtam turtui grs sunaikinimo pavojus, staigos sistas tas pats dail. Vaclovas Rataiskis 1941 m. kovo 3 d. visus tuos daiktus pergabeno Kultros Paminkl Apsaugos staigos bstin Totori g-v Nr. 12 (Vaclovo Rataiskio 1941 m. kovo 2 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Buv. Banytinio Meno Muziejaus ir Kunig Seminarijos Rm kultros ir meno daiktus perimant valstybin apsaug, buvo pastebta, kad rmuose gyven raudonarmieiai 2 senus arnotus naudojo kojom luostyti. (Dr. H. Eliass-Kairiktyts ir dail. Vaclovo Rataiskio 1941 m. kovo 1 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininkui). Totori g-v Nr. 12 bstinj likusieji banytinio meno eksponatai buvo isaugoti nuo sunaikinimo, nors "Glavlito" vadovyb kartkartmis ksinosi juos imesti tiesiog gatv, kaip nereikaling lamt. is epizodas vaizdiai rodo, kaip bolevikai irjo religin men. Be Banytinio Meno Muziejaus iardymo, raudonarmieiai brutaliai sunaikino ir Parodos aiktje buvusius etnografinius rinkinius. Kokio didelio masto buvo tas sunaikinimas, matyti i ia pateikiamo dokumento akto:
"1940 met rugsjo mn. 19 d. 11 val. emiau pasiraiusieji Adolfas Kundrotas, buv. ems kio Rm Spaudos Skyriaus administratorius, Mikalojus Brazauskas, buv. . . R. Reikal Vedjas, Antanas Tamoaitis, buv. . . R. Nam Pramons Skyriaus vedjas, Povilas Kritopaitis, buv. . . R. Parodos aikts 134

sargas ir Antanas Rktel, Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus Etnografinio Skyriaus vedjas, susirink Parodos aiktje isprsti lietuvi liaudies kultros paminkl, surinkt buv. ems kio Rm, perdavimo klausim Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui ir aptarti technikj perdavimo pus, apirjo Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus Etnografiniam Skyriui priklausanius ir jau anksiau buv. urakintame "nume" ir prie "numo" sukrautus etnografinius daiktus. Apirj konstatavo, kad: 1) "numo" durys yra atpltos ir uraktai sugadinti, 2) smulkesnieji, etnografiniai daiktai i "numo" vidaus yra iimti ir imtyti prie "numo", 3) i kai kuri j iimtos ir yra dingusios geleins dalys, 4) kai kurie daiktai, kaip kubilas bei saikas ir medinis arpas, yra suskaldyti ir dali nerasta, 5) garsaus krydirbio Svirskio kryius kirviu aptaytas ir bandytas skelti ir 6) apnaikint ir visikai sunaikint daikt skaiiaus, nepatikrinus visu ten esam eksponat, nustatyti nebuvo galima". (. A. Rktels, A. Tamoaiio, P. Kritopaiio, A. Kundroto ir M. Brazausko 1940 m. rugsjo 19 d. aktas).

Kultros Paminkl Apsaugos staiga ir Vytauto Didiojo Kultros Muziejus 19401941 m. iem ir pavasar djo daug pastang bent likusius etnografinius daiktus igelbti, bet Parodos aikt aplankyti bolevik komendantas jos atstovams nedav leidimo. Po 1941 m. birelio 22 d. paaikjo, kad po raudonarmiei gyvenimo aiktje bepasiliko tik etnografini daikt ipuliai: jie rasti sunaikinti, imtyti, aplauyti, o keli namai net sudeginti. Azijatika bolevik ir ekist paira meninius daiktus reiksi ypaiai gausiai provincijoje. Pvz., Zaras kompartijos sekretorius Kovovas pareikalavo sudeginti visus Zaras muziejuje buvusius kryius ir statulles, o to paties muziejaus senj ginkl skyri Zaras saugumo policijos virininkas rusas Guskovas-Gubaitis buvo net uantspaudavs, girdi, kad tie ginklai kontrrevoliucionieri nebt panaudoti prie bolevikus. Tai bent argumentas! (Adolfo Nezabitausko ir Petro etakausko 1941 m. rugsjo 6 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai).
135

Pili, banyi, koplytli ir kryi naikinimas

Ligi io laiko Kultros Paminkl Apsaugos staiga dar nespjo surinkti piln ini, kiek bolevikai tik per vien vienus Lietuvos Okupacijos metus yra sunaikin pili, sen kapinyn, banyi, koplytli ir kryi, taiau jau ir i dabar staigoje turim duomen galima sprsti, kad raudonieji azijatai ir iuos kultros paminklus buvo godiai pradj kiti savo kruvinus pirtus. Darydami pasienyje sutvirtinimus, jie yra sugadin ir sunaikin daugyb kapinyn ir piliakalni. Vienomis i pirmj bolevik auk ia bunis. Labai vertingas Gelgaud pilies paminklas gretimuose Vitnuose apsigyvenusi raudonarmiei pradtas negailestingai naikinti. Tos pilies sargas Ignas imielius 1941 m. kovo 12 d. Kultros Paminkl Apsaugos staigai be kita ko prane:
vo Gelgaud ir Raudons pilys ir Serediaus piliakal-

"Kaip jau Tamsta inote, buvusiose Saleziei staigos patalpose Vitnuose yra apsigyven raudonarmieiai. Paskutiniu laiku soviet kariai pradjo savavaliauti Gelgaud (Zamkaus) pilies rajone ir parke, mans visai nepripaindami, kad einu tos pilies saugotojo pareigas, ir visai nesiskaitydami. Idau kelet pilies lang ib, man priklausanias buvusias pilyje malkas suvartojo savo reikalams, ipl lentas, kuriomis buvo ikloti takai, ir parke ikirto kelet medi. Tuo reikalu kreipiausi Raudons milicij, kuri atvaiavusi vertino padarytus nuostolius ir sura protokol". (Igno imieliaus 1941 m. kovo 12 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai).

Vliau raudonarmieiai visai pradjo savaip eimininkauti pilyje: jos rsiuose sukrov burokus ir bulves, priter pilies kiem ir pilies sarg, mginus irti tvarkos, tiesiog gras suimti. Bijodamas raudonarmiei kerto, Raudons milicijos virininkas surayt protokol "praud". Raudonarmieius ivijus i Lietuvos, Gelgaud pil ir aplink teko pagrindinai ivalyti nuo j palikto purvo ir teren. Ne geresnio likimo susilauk ir panemunse esanti Raudons pilis, kurioje gyveno raudonarmiei
136

gaubic dalinys. Po karo pilis rasta nemonikai priterta, privilkta vairiausi iukli, viduje daug kas sugadinta. (A. Nezabitauskio ir in. V. Zubovo 1941 m. rugsjo 17 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Vietos mones pasakoja, kad raudonarmieiai ibgdami norj Gelgaud ir Raudons pilis isprogdinti. Isprogdinimo darbas buvo pavestas Vitnuose buvusio karinio sandlio vedjui raudonarmieiui Garbuzovui, kuris treij karo dien pasidav vokieiams nelaisv. Maeikiuose stovjs raudonarmiei dalinys Naiki piliakalnyje buvo rengs sprogstamosios mediagos sandl. 1941 m. birelio 23 d. tas dalinys sandl isprogdino ir tuo bdu suard piliakalnio virn (Maeiki Muziejaus 1942 m. vasario 2 d. ratas Nr. 13 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Viename vertingiausi Serediaus piliakalni raudonosios armijos kariai ikas em ir reng poemin post, tuo suardydami piliakalnio ems struktr, dalinai pakeisdami paties piliakalnio ivaizd (Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus direktoriaus ir Lietuvos kultros paminkl konservatoriaus 1940 m. spali 7 d. ratas Kultros Reikal Departamento Direktoriui). Visu Lietuvos Vokietijos pasieniu raudonarmieiai, ruodami savo inomuosius "darelius", sunaikino daug istorini vietovi ir kapinyn. Pvz., sunaikino du Kurmaii km., Kretingos apskr. ir vls., pilkapius (Pr. Balenino 1941 m. rugpiio 25 d. praneimas), nukas Miui piliakalnio, Kretingos apskr., Kartenos vls., iaurin ir pietin gal (Budri pradios mokyklos vedjo 1941 m. gruodio 9 d. ratas Nr. 142) ir 1941 m. birelio mn. raudonarmiei pradtas ardyti Kretingos apskr., Palangos vls. ess Upelki senkapis (Kazio Balaiio 1941 m. birelio 12 d. praneimas). Prie Raseini piliakalnio jie buvo reng audykl ir manevrinius apkasus, nuo kuri piliakalnis ymiai nukentjo.
137

Tikrai barbarikai buvo pradj naikinti banyias, koplyias, dauyti kryius bei koplytls ir, apskritai, visa tai, kas yra susij su krikionikja ir religine kultra. Pirmosiomis aukomis buvo Vilniaus, Kauno ir Kdaini evangelik banyios. Kaip jos buvo naikinamos, matyti i to meto Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininko V. K. Jonyno, nuvykusio t banyi gelbti nuo sunaikinimo ir iniekinimo, praneim:
1. "Nuvyks Vokiei gatv Nr. 9 (Vilniuje), buv. liuteron evangelik parapijos banyi, kuri dabar paversta komjaunuoli bstine, konstatavau, kad i buv. banyios yra ineta dalis altoriaus ir sunaikinti sakyklos emutins dalies bareljefai. is banyios umimas i vienos puss ir jos perdavimas i Vilniaus m. Vykdomojo Komiteto puss, apie tai nieko nepraneus Kultros Paminkl Apsaugos staigai, yra rykus statym ignoravimas ir sauvaliavimas". (V. K. Jonyno 1941 m. balandio 27 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). 2. "Nuvyks Kdainius ir ujs banyi konstatavau, kad banyios sdimi suolai apaioje supiaustyti ir imesti lauk. Radvil sostas ir labai vertinga meno ir architektros atvilgiu medio skulptros sakykla brutaliai i sienos ir i buvusios vietos ilupta ir perkelta kit viet. io ilupimo pasekmje daug skulptruot dekoratyvini fragment sutrupinta ir apgadinta. Radvil sostas taip pat buvs iardytas ir dabar stovjusi tik jo dalis. Kaip vietoje paaikjo, visi ie vertingi objektai buv taip pat imesti lauk, o vliau, po staigos sikiimo, grinti atgal banyi". (V. K. Jonyno 1941 m. gegus 5 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai).

Kdainiuose Radvil banyioje Kdaini Apskrities Vykdomasis Komitetas buvo padars jav sandl. Nuo drgn grd ir banyios vidaus rengim imtymo lauk tas statybos kultros paminklas ymiai nukentjo. Prie pat kar raudonarmieiai buvo pasiksin ir Kauno evangelik liuteron banyi, kurioje norta steigti Vytauto Didiojo tilto apsaugos brio bstin. To brio "komandiras" Jechatincevas" kelis
138

kartus ultimatyviai reikalavo per kelias valandas i banyios imesti vairius daiktus, j tarpe labai verting droint senovik medin ltori, sakykl ir kt. Kultros Paminkl Apsaugos staigai didlmis pastangomis pavyko tos banyios naikinimo darb apstabdyti, ir ligi karo raudonarmieiai bespejo tik banyi sukraustyti kai kuriuos savo daiktus. Banyios vid jie iniekino, purvinais batais laipiodami ant altoriaus apdangal ir be jokios pagarbos mtydami kitus banytinius daiktus. Prasidjus kuo ne gaivalikam banyi ir maldos nam naikinimui, Kultros Paminkl Apsaugos staiga, nordama tam naikinimui ukirsti keli, para daug rat vairioms staigoms, bet i to joki rezultat nesulaukta. Prieingai, praneimai i provincijos viet rod, kad tas naikinimo darbas gauna vis didesn apimt ir pradeda reiktis vis biauresnmis formomis, t. y. vyksta neapykantos dvasioje visam, kas susij su tradicins kultros supratimu. Kultros Paminkl Apsaugos staiga 1941 m. gegus 13 d. tuo reikalu para memorialinio pobdio rat Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkui, kuriame, tarp kita ko; buvo grietai uprotestuota ir prie banyi naikinim:
"Nepaisant Kultros Paminkl Apsaugos staigos pakartotin raginim ir spjim saugoti ir globoti suregistruotus ar dar nesptus suregistruoti kultros paminklus, vis dlto vietose pasitaik nemaa prieing veiksm kultros paminkl apsaugos statymui ir vietimo Liaudies Komisaro sakymams. I toki Kultros Paminkl Apsaugos staigai inomi ir pamintini: 1. Kdaini Radvil statytos banyios renesansins labai vertingos sakyklos ir Radvil sosto i banyios ilupimas ir j imetimas lauk. Kalbami meno ir istorijos atvilgiu labai vertingi kultros paminklai prie kar ekspert buvo vertinami milijon lit sumai. Juos, Kultros Paminkl Apsaugos staigai sikius, pavyko, nors ir gerokai apgadintus, grinti banyi, kurioje ir dabar nra pilnumoje laiduotas j saugumas, nes banyioje pilami javai, o patys paminklai nra reikiamai izoliuoti ir aptverti, kaip to reikalavo Kultros Paminkl Apsaugos staiga.
139

2. Vilniuje, Vokiei g-v Nr. 9, buv. evangelik liuteron parapijos banyioje apgadintas centrinis X V I I am. statybos barokinis altorius ir sunaikinti (ikapoti) sakyklos XVIII am. gipsiniai bareljefai. 3. Kaune taip pat evangelik liuteron parapijos banyia, esanti Prieplaukos krante Nr. 45, Kauno Miesto Vykdomojo Komiteto nutarimu norima perduoti kariuomens daliniui, kuris nori viduje esam medin X V I I am. skulptruot altori ir kitus rengimus paalinti. Atkreipdami dmes i kultros paminkl menin, istorin ir materialin vert, j mediag ir ami, i anksto galime tvirtinti, kad toks i ir panai kultros paminkl kilnojimas i vienos vietos kit, neturint tam reikiam patalp, yra ne kas kita, kaip palaipsnikas j naikinimas". (Kultros Paminkl Apsaugos staigos 1941 m. gegus 13 d. ratas Nr. 796 Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkui ).

Kaip vlybesn gyvenimo praktika parode, ne is ratas nieko nepadjo, ir kultros paminklai ir toliau buvo naikinami, kaip ir prie tai. Traukdamiesi i Lietuvos bolevikai ypaiai ksinosi religinio meno paminkl naikinimo darb. Pvz., Zaras banyi jie i kapini apaud artilerija, pramu abiej banyios bokt sienas, o raudonieji laknai mgino bombomis j sunaikinti. Laimei, bombos krito alia banyios, sugriaudamos kelet miesto nam. (Adolfo Nezabitauskio ir Petro etakausko 1941 m. rugsjo 6 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Ibgdami bolevikai apaud Kaiiadori katedr, apgriaudami jos bokt, ir, apipyl benzinu, sudegino Vilkavikio medin koplyi. (Kultros Paminkl Apsaugos staigos tarnautojo B. Lukaeviiaus praneimas). Kaiiadori vyskupijos Jonikio banyios vid atsitraukdami bolevikai per lang met granat, nuo kurios banyios vidus ymiai nukentjo. (Kaiiadori Vyskupijos Kurijos 1942 m. vasario 6 d. ratas Nr. 209 Kultros Paminkl Apsaugos staigai).
140

Apaudydami Betygalos banyi i patrank, bolevikai kiaurai perov varpines bokt; keli sviediniai apgriov ir banyios sienas. Nuo raudonarmiei artilerijos sviedini nukentjo ir iauln banyia: patrankos sviedinys pataik tarp bokt mryt akmen su raais. (B. Burao 1942 m. kovo 3 d. praneimas). Bdami tos nuomons, kad religija yra moni nuodai-opiumas, bolevikai ypaiai negaljo paksti tokio meno ir toki kultros paminkl, kurie savo turiniu ir forma bent kiek primin religij. Ms gilaus religingumo kratas kaip tik yra turtingas religinio liaudies meno kriniais, sudominusiais savo originalia ir primityvia forma didelio masto liaudies meno inovus. Kas pasaulinio masto liaudies meno inovams ms liaudies religiniame mene yra beveik edevrika ir genialu, raudoniesiems tai naikintini religijos prietarai: kryiai, koplytls, statulls, krygaliai ir kt. Jau 1941 m. pavasar Kultros Paminkl Apsaugos staig atjo baugios inios, kad emaiiuose ydukai komjaunuoliai pakelse dauo kryius, naikina koplytles ir statulles. staiga to meto spaudoje savo rizika paskelb grietus spjimus ios ries liaudies meno naikintojams:
"Kultros Paminkl Apsaugos staiga gauna ini, kad kai kuriose provincijos vietose neatsakingi asmenys naikina pakelse esanius kryius ir koplytles. Ryium su tuo praneama, kad pagal vietimo Liaudies Komisaro "Taisykli kultros paminkl apsaugai vykdyti" 2 str., koplytls, kryiai, antkapiai, paminklins lentos ir kiti liaudies meno pavyzdiai, kaip liaudies turtas, turi bti saugojami ir globojami. Vykdomiesiems komitetams, milicijai ir visiems Lietuvos TSR pilieiams privalu panaiems savavaliavimas ukirsti keli ir neatsakingus asmenis tinkamai sudrausti". ("Taryb Lietuva" Nr. 137 (217) 1941 m. birelio 13 d. ir "Vilniaus Balsas" Nr. 133 (494) 1941 m. birelio 10 d.).

"Draugo" Zimano redaguojamas kompartijos organas "Tiesa", savaime suprantama, nerado reikalo io praneimo n paskelbti, matyti, nujauts, kieno
141

kruvini pirtai tiesiami lietuvi liaudies religinio meno naikinimo darb. Deja, tas spjimas negalejo turti jokios takos komjaunuoli pradtam kryi ir koplytli naikinimo darbui. Provincijoje jie ia turjo puiki prog rodyti savo itikimyb "draugui ir tvui" Stalinui. Tuo metu po Lietuv vainjs fotografas B. Buraas apie kryi ir koplytli dauym ir naikinim pateik e i ini:
a) Lyduvn banytkaimyje, iluvos vls., Raseini aps., bolevikai nakties metu sudau mokyklos kiemo kryiaus statulles ir pat kryi sualojo. b) Pasandvario kaimo, Betygalos vls., Raseini aps., vieno sklypininko gra menik kryi raudonarmieiai sukapojo smulkius ipulius. c) Sirui dvaro lauke, Betygalos vls., Raseini aps., raudonarmieiai nuvert ir apdau prie viekelio esant sen medin stogastulp kryi su statullmis. d) Alsdi miestelyje, Teli aps., vietos komjaunuoliai ivilko i netoli banyios esanios mrins v. Jono koplytls medin statul ir pakio j po ledu. e) Pakelse tarp Teli ir arn buvo matyti daug kirviais smarkiai sukapot ir sunaikint koplytli (B. Burao 1941 m. gegus 31 d. ir 1942 m. vasario 2 d. praneimas). f) Bolevik okupacijos metu Paelsvi kaime, Liudvinavo vls., Marijampols aps., vienas raudonarmietis ov kryiaus mkel (elsvos mokyklos vedjos 1941 m. gruodio 20 d. ratas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). g) Kretingos "Liurdo" darel raudonarmieiai buvo pavert gimnastikos ir pratim aikte. h) Kaune Karo Ligonins kieme buvus Vilniaus vardo lietuvik kryi bolevikai iniekino suspardydami ir sudauydami. i) Bolevik okupacijos metu buvo sunaikintas prie pavasarinink nam arti Vytauto parko buvs kryius ir iauli mergaii gimnazijos sodelyje buvusi emaitika koplytl su rpintojliu (B. Burao 1942 m. kovo mn. 6 d. praneimas).

Jau ir i fakt pakanka pamatyti, kaip negailestingai raudonarmiei ir komjaunuoli buvo pradtas naikinti kiekvienam lietuviui patriotui brangus liaudies religinis menas.
142

Raudonosios okupacijos metai Lietuvos kultros ir meno vertybms yra padar niekada nebeatlyginim nuostoli. Ilgainiui, Kultros Paminkl Apsaugos staigai per savo provincijos galiotinius surinkus daugiau duomen, atsidengs iurpus, skaudus ir klaikus Lietuvos kultros ir meno paminkl naikinimo vaizdas, kuris amiais kart kartoms ikalbingai kalbs apie Lietuvoje buvusi raudonj okupacij ir t neimatuojam komunistins bolevikins santvarkos kultrin atang. Lietuvos kultros ir meno paminkl atvilgiu 1940 m. birelio 15 d. 1941 m. birelio 22 d. metai ms tautos istorij eina kaip tamsiausias, klaikiausias ir lykiausias laikotarpis. Bolevizmas Lietuvos kultrai padar nebeugydom aizd.

KAIP PRADIOS MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS


BALYS VOSYLIUS

mokyklin ms jaunim bolevikai atkreip labai didel dmes. Jis turjs ateityje duoti tikrosios bolevikins inteligentijos kadrus. Senoji inteligentija, vadinamoji buruazine, be abejons, bt buvusi sunaikinta, kas ir pradta netrukus vykdyti. Taiau ji drauge dar buvo lyg ir reikalinga technikiniam jaunuomens mokymo darbui atlikti (kit darb aukljamj, ideologin dirbo politins organizacijos). Kad laikinai galt ir senj inteligentij paksti, stengsi j pajungti marksizmo, leninizmo bei stalinizmo doktrin aikinimui, maskuodami tikruosius savo tikslus. Jaunuomen turjusi bti i pat maens formuojama bolevikins ideologijos takoje. eima, mokykla ir organizacijos beatodairinje bolevik
143

partijos prieiroje turjusios duoti Lenino-Stalino principams itikimus ir atsidjusius pilieius. Tarybins Lietuvos vadovai, kaip beslyginiai Maskvos diktat vykdytojai, tuojau numat visa, kas reikalinga iam darbui. Mokyklai pirmiausia teko pakelti skaudi operacij: naujiesiems mokslo metams atlikta visa eil reform, derinantis prie bolevikinio reimo ir ypa prie sovietins mokyklos. Vis pirma, mokytojai, nori nenori, turjo bti kinkyti bolevizmo veim. Toliau "spaliuk", pionieri, komjaunimo ir Mopro organizacijos turjusios sudaryti bolevikin paios mokyklos turin. Mokyklos tuojau buvo apvalytos nuo tautini ir religini "prietar", paalinta priebolevikin literatra, pakeistos senosios programos, duoti nauji vadovliai ir t.t. Visa tai buvo vykdoma kit tarybini respublik pasivijimo vardu, nors grynojo mokslo mons mat, kad tai yra kelias atgal, smukimo kelias. Vadinasi, pirmuosius mokslo metus pradti tarybinio vietimo vadovai numat jau tikrai bolevikikai. Parengiamajam darbui atlikti 1940 m. rugpiio 14 ir 15 d. buvo suauktas
didysis mokytoj suvaiavimas,

vyks Kaune, sporto halje. Jis turjs mokytojus tikrai ir visikai apviesti naujuoju bolevikiniu mokslo bei aukljimo supratimu. Jame dalyvavo pradios mokykl (gausiausi skaiiumi), vidurini ir auktj mokykl mokytojai. Taiau suvaiavimo metu beveik visi smgiai buvo kreipiami pradios mokyklos mokytojus. matyti, norta, kad gr kaimus mokytojai, kaip ariausiai liaudies stov, su ja suaug, paveikt ne tik mokinius, bet ypa savosios apylinks visuomen. Apie suvaiavim, kadangi buvo vasaros atostog metas , mokytojams buvo praneta per spaud ir per radij. Tam reikalui, kad dalyvaut kuo didesnis skaiius, mokytojams leistas nemokamas keliavimas susisiekimo priemonmis. Buvo smarkiai reklamuojama, kad toki slyg mokytojai niekad neturj.
144

suvaiavim mokytojai atvyko su suprantamu nekantrumu. Bolevikai, alia darbinink ir valstiei, proklamavo ir darbo inteligento termin. Kas sudar ios svokos turin nebuvo aiku. I tikrj, jokios bolevikines inteligentijos nebuvo, o paskiri bolevikuojantieji asmenys negaljo atstovauti visai lietuvikajai viesuomenei. Neinomais tikslais bolevikai tuo vardu pavadino vis tuometin inteligentij, nors tuo pat metu reng stambiuosius planus jai inaikinti. Taigi, labai rpjo igirsti, koki viet paskirs bolevikiniai vadai liaudies mokytojui. suvaiavim bolevikin, vadinamoji liaudies, vyriausyb, matyti, laik labai reikmingu, nes j atvyko visi vyriausybs nariai: ministeris pirmininkas, eins Respublikos Prezidento pareigas, Justas Paleckis. ministerio pirmininko pavaduotojas Vincas Krv-Mickeviius, vietimo ministeris Antanas Venclova, krato apsaugos div. gen. Vitkauskas, ems kio Matas Mickis, vidaus reikal Meys Gedvil, susisiekimo Stasys Pupeikis, finans Juozas Vainoras, teisingumo Povilas Pakarklis, pramons Chaimas Alperaviius, sveikatos Koganas, prekybos Marijonas Gregorauskas ir darbo Martynas Juna-Kuinskas. Praddamas suvaiavim, vietimo Ministerijos I-sis generalinis sekretorius J. iugda vyriausybs narius pakviet prezidium. Be to, dar pakviet Taryb Sjungos pasiuntin Pozdniakov, vietimo reikal patarj prie Fozdniakovo Semionov, Lietuvos komunist partijos generalin sekretori vietimo sriiai Preik, liaudies kariuomens vad brig. gen. Baltu-emait, Kauno burmistr Garm, vietimo Ministerijos II-j generalin sekretori Liud Gir, Suaugusi vietimo Departamento direktori Geniu, Pradios Mokslo Departamento direktori ilion, Kno Kultros Rm direktori Petron, mokytoj profesins sjungos pirminink Ruzg, profesini sjung pirminink umausk, "Tiesos" redaktori Ziman ir mokyt. Eidukaityt. Prezidiumas nebuvo grynai bolevikinis, taiau bolevikinis elementas jame vyravo.
145

Pirmasis suvaiavime kalbjo tuometinis vietimo ministeris, vliau vietimo liaudies komisaras, Antanas Venclova. Jo kalba buvo perspektyvine, programine. I jo kalbos buvo laukiama, kad jis, kaip lietuvis, apgins bent lietuvikj mokyklos pobd. vyko visikai prieingai: jis pasirod bess tikras bolevik apatalas. Pradioje suminjs, kad didiul suvaiavim sudaro mones, visada stovj ariau liaudies, mat jos vargus ir, es, neturj priemoni jai padti, jis toliau kalbjo, kad buvusi santvarka stengsi mokytojus paversti klusniais savo tarnais ir savo sudaryt teorij bei dogm skelbjais, tuo bdu lyg ir duodamas suprasti, kad bolevizmas nevers bti savo tarnais. Deja . . . Toliau ikoneveiks buvus reim ir primins, kad Lietuva paskelbta Taryb Socialistine Respublika, pabr, jog, nusikraiusi verguvs pani, ms tauta dabar pradeda didiul yg nauj, didel ir vies gyvenim, visuotin kultr. Apie mokytoj udavinius jis kalbjo:
"Laisvoj socialistinj Lietuvoj mokytojo udaviniai i esms keiiasi. Mokytojas socialistinj valstybj turi isilaisvinti nuo t prietar, kuriais jo dvasi alojo kapitalistin santvarka ir kuriais jis pats buvo veriamas aloti jaunimo dvasi. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos mokytojas turi suprasti pats ir geriausiai diegti savo aukltiniams mint, kad jo tvyn dirbanioji vairiataut Taryb Sjunga, kuri, nuviesta genialiojo viso pasaulio dirbanij vado draugo Stalino Konstitucijos sauls, stato diding, lig iol pasauly neregto masto ir neregto spalvingumo gyvenim".

Trumpai paminjs, kad ms liaudies krybinis turtas turs bti keliamas aiktn ir branginamas ir vienu sakiniu prisimins apie ms liaudies kovas su vairiais skriaudjais, toliau kalbjo:
"Taurus patriotizmas Soviet Sjungoje ne tik nra smerkiamas, bet, prieingai, jis visomis priemonmis ugdomas. Ms jaunuomen i pat ma dien turi bti mokoma mylti savo tvyn didij Taryb Sjung ir garbingj Raudonj Armij ivaduotoj, kuri saugo dirbanij tvyns sien nelieiamyb. Ms jaunuomen turi imokti draugikumo ir pagarbos

146

ne tik savo, bet ir kit taut monms, ji turi sismoninti, kad darbas vis gerovei yra garb, kad ne maesn garb yra bti Raudonosios Armijos, didiausios dirbanij tvyns gynjos, kariu. Taryb Sjunga, kuri i nedisciplinuoto, carizmo demoralizuoto imperialistinio karo ivarginto krato sugebjo sukurti galingiausi pasaulio valstyb, kurios kultra iandien stebina pasaul, kur heroj izmas virto kasdieniniu reikiniu, ir mokymo bei aukljimo srityje tegali bti mums vienintelis geriausias pavyzdys. I Taryb Sjungos turime mokytis visais galimais bdais. Kiekvienas liaudies vietjas turi susipainti su didij mokslinio socializmo krj Markso, Engelso, Lenino ir Stalino ratais, tuo didiausiu kiekvieno socialistins valstybs krjo teoriniu ginklu, be kurio nemanoma vaisinga naujo socialistinio gyvenimo statyba. Draugai mokytojai! Linkiu, kad is js suvaiavimas bt vaisinga pradia to didiojo darbo ms socialistins tvyns vietimo srityje, kuris vis ms laukia. Padirbti reiks mums visiems gerokai, kol pasivysime savo drauges kitas Taryb Sjungos respublikas, bet tai bus darbas labai domus, be galo naudingas visai ms tautai ir visai didiajai ms tvynei. Linkiu, kad i io suvaiavimo isivetumte nauj darbo udavini ir slyg supratim, kurio i ms reikalauja isilaisvinusi darbo liaudis, su didiausiu atkaklumu ir entuziazmu kurianti nauj, garbing ir viesi ms brangiosios tvyns ateit. Mes, vietjai, turime rodyti es verti visiko darbo liaudies pasitikjimo. Su ja turime eiti koja koj. Turime jai vadovauti kultros krime. Turime suprasti t didj l, kuris vyko, ms tautos laimei, jos istorijoje, kitaip darbo liaudiai bsime nereikalingi ir bsime jos nusviesti al, kaip iukls, kurios kliudo jai gyventi ir kurias ji drsiai blokia i savo kelio. Tegyvuoja Lietuvos Taryb Socialistin Respublika, lygiateisis Didiosios Taryb Sjungos taut narys! Tegyvuoja neiardoma Taryb Sjungos taut draugyst! Tegyvuoja didvyrika Raudonoji Armija, taut ilaisvintoja ir didiosios dirbanij tvyns gynja! Tegyvuoja Taryb Sjungos vyriausyb ir jos galva draugas Molotovas! Tegyvuoja didysis viso pasaulio dirbanij vadas, mokytojas ir kvpjas, ms mylimas draugas Stalinas!"

Jo kalbos spdis buvo sunkus: n odio apie lietuvikj mokykl. Tiesa, vienoje vietoje paminjo, kad "jokiu bdu neturi bti umirtas tautinis momentas", bet, ios minties plaiau neirykins, nukal147

bjo toliau. Tai buvo melo kalba, persunkta suktu tikrosios padties maskavimu. Mokytojas turjo patikti, kad lietuvi tauta ligi iol vergavo ir tik dabar "nusikrat verguvs pani", mokytojas turjo isivaduoti nuo "prietaro", kad jo tvyn yra Lietuva ir t pat turjo kalbti savo aukltiniams, t. y., nuoirdiausiai i akis jiems meluoti. Mokytojas turjo patikti, kad patriotizmas Taryb Sjungoje ugdomas, kad jos kultra stebina pasaul ir, pagaliau, kad mums reikia vytis kitas Taryb Sjungos respublikas! tai kokios gdos ir pajuokos susilauk mokytojas. Aukiausiojo vietimo vadovo odiai strigo giliai, bet ne tam, kad mokytojas juos vl, jau grs, pakartot. Pedagogika melu mokytojo darbo negrindia. Vidaus reikal ministeris, vliau Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas, Meys Gedvil paleido pragarsjus mokytojus plstamj k, es mokytojas anksiau buvo "tarp muik ponas, bet tarp pon paskutinis pastumdlis". Jo kalba buvo pilna didiausi prietaravim ir nesmoni. Anot jo, mokytojas buvo padarytas rankiu, kurio pagalba liaudis buvo norima padaryti nekenksminga, paaboti j, iauklti i jos paklusnius vergus. ia pat paskelb "diuginani" ini, kad pirm kart mokytojo gyvenime atsitinka tai, kad valdia neveria jo raytis partij, neveria keisti savo kailio, nes, es, mokytojas pasidaro vienu i t, kurie valdo krat, es, jis yra lygiateisis krato eimininkas ir t.t. M. Gedvilos domi itisin kalba, todl ia j dedame:
"Draugai! Visos vyriausybs kreipdavo ypating dmes mokytoj. Mokytojo pozicija labai svarbi: ji i vis inteligent daugiausia turi ryi su liaudimi. Jis formuoja bsimj piliei pairas. Dl to vyriausybms bdavo labai svarbu mokytojus palenkti savo pusn, paversti juos tarnauti itikimai valdantiesiems. Dl to geruoju ar bloguoju, bet mokytojas buvo priverstinai raomas valdaniosios partijos narius. Kadangi liaudis visuomet bdavo pavergta, buvo abejinga ir alta vyriausybs atvilgiu o labai danai net ir atvirai prieinga, tai mokytojas buvo pada rytas rankiu, kurio pagalba liaudis buvo norima padaryti ne 148

kenksminga, paaboti j, iauklti i jos paklusnius vergus. Jei mokytojas nebuvo valdanios partijos narys, tai jis negaljo bti mokytoju, jis buvo persekiojamas ir geresniu atveju ivaromas tolimesn ukamp. Mokytojo kvalifikacija buvo nustatoma ne pagal gabumus, bet pagal jo itikymyb valdiai. O kadangi vyriausybs gana danai keisdavosi, tai tipingu mokytoju pasidar tas, kuris daug kart keit savo politin kail. Nors vyriausyb su mokytoju ir flirtavo, danai j vadino liaudies vadu, bet materialikai jis, kad ir paklusnus valdiai, buvo blogiausiai i vis valdinink aprpintas. Maiausiomis ilaidomis norta turti i jo visokeriopos naudos. Mokytojo padtis Lietuvoje buvo tokia: tarp muik ponas, bet tarp pon paskutinis pastumdlis. Birelio 1517 d. stojo prie valdios toji pat darbo liaudis, kuri priirti ir prijaukinti buvo pavesta mokytojui. Pirm kart mokytojo gyvenime atsitinka tai, kad valdia neveria j raytis partij, neveria keisti savo kailio. Komunist partijai visai nerpi didinti savo nari skaii mokytoj sskaiton. I viso, a abejoju, ar taip lengvai, greit priimt partij, jei pradt raytis. Dabar mokytojas nra reikalingas tam, kad palaikyt valdios autoritet liaudyje, nes pati liaudis valdo. Eksploatuojamoji dauguma m valdyti eksploatatori maum. Ir iuo atveju liaudis puikiai apseina be mokytojo pagalbos. Mokytojas reikalingas liaudiai, kad pakelt jos kultrin lyg, kad apviest ms liaud, kad iauklt bsimus pilieius viesius ir smoningus. Ir pats mokytojas atsiranda kitoje padtyje: jis jau nebe pastumdlis ir nebe "iaudinis" ponas, jis pats darbo mogus, darbo inteligentas. Jis pasidaro vienu i t, kurie valdo krat. Jis yra lygiateisis krato eimininkas. Jis toks pat darbo mogus, kaip ir darbininkas ir valstietis. Kiekvienas siningas nepartinis mokytojas, kuris dirbs jam pavest vietimo darb, bus branginamas ir vertinamas taryb socialistinje tvynje nemaiau u partin. Vis darbo moni tikslas yra bendras - kuo greiiausiai padaryti Lietuv viesesn ir graesn. Lietuva stojo 16 taut sjung. Dabar mes negalime bti blogesniais u kitus, atsilikti nuo kit, bet turime lenktyniuoti dl skubesns paangos. Pas mus vyksta didiausia socialin revoliucija. Tiesa, mes nematm mi gatvse, bet toji revoliucija vyksta smonje, pairose, proiuose, kiekviename moguje. Toji revoliucija veria mus visas vertybes pervertinti. Tai, kas vakar buvo kilnu ir gerbiama, iandien atrodo ema ir paniekinimo verta; kas vakar buvo grau, iandien biauru. Viskas radikaliai pasikeiia. Ima valdyti tas, kuris per ilgus amius buvo niekinamas ir stumdomas, kuris niekuomet dar nebuvo valdioje. O buvs valdovas ponas nustumiamas paskutin viet ir dar norima j visai igyvendinti i Lietuvos. Kiekvienas mokytojas, viesuolis turi
149

aikiai suprasti, kad liaudis pasiryo eiti nauju keliu ir tik tuo. O kai liaudis pasiryta, tai kelio atgal nra. Reikia suprasti, kad tai, kas dabar vyksta pas mus, yra neivengiama pasaulio istorijos raida, ir nieks nepajgs pasukti istorijos rato atgal. A sveikinu jus, draugai mokytojai, Liaudies Seimo prezidiumo vardu ir kvieiu jus, kaip darbo mones, didj darb: kurti Lietuv tautin pagal form, socialistin pagal turin. Jeigu js troktate tikrai ms kratui, ms liaudiai gero, tai supraskite, kad Lietuva pasirinko vienintel teising keli, kuris mus ves, kartu su kitomis brolikomis tautomis, vies rytoj. Tegyvuoja mokytojai, kurie tai supranta ir padeda darbo liaudiai kurti nauj darbo gyvenim!"

itokiais odiais, kurie buvo didiausias prieingumas tam metui, kai jau buvo pradj siausti enkavedistai, M. Gedvil kviet mokytojus kurti "nauj darbo gyvenim", patikrino mokytojui branginim ir vertinim ir, lyg koks dievukas, patosikai garantavo, jog niekas nepajgs pasukti istorijos rato atgal. Jo meils odiai buvo grynas melas. Tkstaniai persekiojamj bei itremtj mokytoj, geriausi liaudies vaik, iandien byloja nekalto kraujo kalba. Po M. Gedvilo tribn ijo prof. V. Krv-Mickeviius, tuometinis ministerio pirmininko pavaduotojas. Jis sveikino liaudies vyriausybs vardu. Jo kalba buvo trumpa, santri ir lietuvika. Jis palinkjo mokytojams surasti nauj darbo bd, rasti liaudiai keli viesesn ateit. Kalb baig lietuvi tautos himno odiais: "Ir viesa ir tiesa ms ingsnius telydi". Toliau sveikinamsias kalbas pasak: profesini sjung pirm. umauskas, mokytoj profesins sjungos pirm. Ruzgas ir Sveikatos Ministerijos generalinis sekretorius Girdzijauskas. vietimo Ministerijos generalinis sekretorius iugda, Pradios Mokslo Departamento direktorius ilionis, Pedagoginio Instituto direktorius Lauikas, Vidurinio Mokslo Departamento direktorius Mikutaitis ir agronomas ukauskas skait paskaitas vairiomis pedagoginmis temomis, interpretuodami jas pagal naujsias slygas.
150

Vakare toje pat halje vyko koncertas. J sudar dvi dalys: lietuvikoji ir raudonarmiei programa. Pirmoje dalyje grynai lietuvik program atliko tik vilniei mokytoj choras. Profsjung Rm orkestras grojo vairias nereikmingas smulkmenas, svetimtautis Hajoas smuikavo, poetai K. Boruta, A. Rkas ir J. Kruminas paskait tarybinmis temomis. Antrosios dalies mokytojai lauke susidomj, nordami pamatyti tikrj bolevikin men. Laukimas "neapvyl": raudonarmiei choras padainavo, kaip visiems bolevik "menininkams" priimta, dain apie Stalin, dain apie Voroilov ir dar kai k. oko "kazok". Kain koks raudonarmietis ukrainietikai paskait eilrat "Stalinas" ir Majakovskio "Apie sovietik pas". Visos j vadinamosios menins programos branduolys ir idja buvo bolevikini vad garbinimas. Raudonarmiei ansamblio pertraukls metu mokytojai pradjo reikalauti lietuvik dain. Tatai buvo praneta tvarkytojui prie mikrofono. Pranejas t vis pageidavim prane vieai ir leido sudainuoti vien dain. Mokytojai utrauk "riau irgel per savaitl". Raudonarmieiai per t laik pasiruo ir jau lauk dainos pabaigos. Taiau pirmj dain sudainavus, be pertraukos buvo pradta kita "Tris dienas, tris naktis keleliu jau". ia tvarkytojas okosi mokytojus per mikrofon raminti, prayti nebedainuoti. Kain koks tipas t pat pakartojo rusikai. Taiau mokytojai "Tris dienas" baig ligi galo ir tuojau vl utrauk "Ant kalno karklai sibavo". Kai kuri mokytoj moter akyse pasirod aaros, matant toki vie kov dl lietuvikos dainos. Tik treij dain pabaigus, galjo pasirodyti su savo okiais raudonarmieiai. Dalis mokytoj demonstratyviai pradjo keltis ir i sals ijo. Raudonarmiei pamoka, kaip reikia mylti "liaudies vadus", ijo nevykusi, j menas pasirod bess eilin bolevikins propagandos priemon. Antrj suvaiavimo dien vl skaitomos tarybins paskaitos. Skait teisingumo ministeris Pakar152

klis, vietimo reikal patarjas prie Pozdniakovo Semionovas, komunist partijos sekretorius vietimui Preikas, Eltos direktorius Korsakas, Suaugusi vietimo Departamento dir. Geniuas ir mokyt. Guas. Sveikino komjaunimo ir pionieri atstovai. Apskritai, kalb buvo tiek daug, kad jos griso ligi gyvo kaulo. Nusibodo nuolatinis dan prelegent mokytoj plakimas, tarybinis j "vietimas", "nauj keli" nurodinjimas, reikalavimai persiauklti, suprasti naujuosius laikus ir t.t. Tai buvo lyg kain koks dvasinis mokytoj tampymas. T dien kalb pasak ir Justas Paleckis. Prikalbjs eil naivi odi bei palyginim, tarytum turdamas nemok auditorij, jis vis kl Taryb Sjung, kaip laisv darbo moni krat, kaip vienintel pasauly kultring al. Visos kitos, j tarpe ir Lietuva, atsilikels, paangos stabdytojos. Jis paymjo, kad "Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje mokykla uims vien garbingiausi viet spariame Lietuvos kultrinimo darbe, kurio udavinys yra Lietuv i kultrikai atsilikusios alies ivesti pirmaeili Taryb Respublik tarp". Tokiais aki dmimais grind savo kalb aukiausias bolevikins vyriausybs asmuo. iandien gerai inome, kad mokslas tarybiniais laikais buvo smarkiai nusmukdytas. Vietoje trylikos mokslo met, abiturientui buvo nustatyta tik deimt. Mokykl programos buvo prikimtos bolevikinio balasto. Mokyklinis darbas jo "soclenktynmis", nesivarant suktybmis didinti mokini paymius. Universitetuose 25% vis dstomj dalyk sudar marksizmo ir panaios doktrinos. Suvaiavimo pabaigoje dar kalbjo mokytojai epulis, Eidukaityt, Klimaviius ir P. Cvirka. Petras Cvirka, kit mokytoj inomas tik i spaudos, kaip raytojas, senas bolevik pataiknas ir Pozdniakovo globotinis, jo arbatli nuolatinis dalyvis, irgi panoro savo autoritetu tikinti suvaiavusius naujaisiais "liaudies" pasiekimais ir nuraminti sisibavusias visame krate, bolevik odiais tariant, kontr152

revoliucines kalbas. Jis msi bolevik gynjo vaidmens. Jo kalbos pagrindu buvo tikrosios ms liaudies anuo metu plaiai paskleisti nusiminimo odiai, kad "dabar mes vl esame po rusu". Cvirka okosi aikinti, kad tas posakis yra visikai nevyks ir nieku nepagrstas. Jo odiais, mes esame ne "po rusu", o su rusu, ukrainieiu, gruzinu ir kitomis TSRS tautomis, kaip lygus su lygiais. inoma, jo vaikikoms pasakoms tepatikjo, tur bt, tik ia pat sd prezidiumo galvos. Mokytoj veidais nuskriejo ypsniai, kurie, kitomis aplinkybmis, bt pavirt skaniausiu juoku. Mokytojai, nepain Petro Cvirkos, stebjosi tokiu pretendavusio raytojus naivumu. Tikriausi vis suvaiavusi mokytoj nuotaik, iklausius bolevikini kalb bei paskait, ireik paioje suvaiavimo pabaigoje vis sugiedotas Lietuvi Tautos Himnas. Tai buvo nepaprasta vis mokytoj vieningumo demonstracija, drauge tai buvo stipriai jaudins momentas, niekuomet ninyksis i dalyvavusi atminties. Tuojau po Internacionalo, kurio visikai niekas negiedojo, o grojo tik orkestras, kain kuriame krate brelis mokytoj utrauk "Lietuva tvyn ms . . . " Staiga visi kaip vienas mokytojai atsistojo, ir himno odiai tvirtai aidjo plaioje salje. Atsistojo ir orkestras. U stalo sds prezidiumas pasijuto nepaprastoje padtyje: jei sdsi aikiai pasirodysi tautos duobkasys, jei atsistosi bsi kontrrevoliucionierius, liaudies prieas. I pat pradi vieni prezidiumo nariai stojosi, bet, lyg ksti, vl sdosi. Pamat kitus stojant, vl stojosi ir vl sdo. Pasijuto nesavame kailyje. Kiti atsistoj liko rymoti onu, ant stalo atsirm alkne, suprask jie nei stovi, nei sdi, "ir vilkas sotus, ir avis sveika". Dar kiti rami ramiausiai... usirk ir per vis himn pt dm po dmo. Vyko tikra komedija, deja, ji reik bsim lietuvi tragedij. Mokytojai, kai kurie tuo metu buv kieme, igird giedam himn, kur jis bebt toliau ar ariau hals, sustojo ir nusim kepures. Tatai buvo skaudus momentas, ir daugelis jau153

tresni j mokytoj giedojo su aaromis akyse: visos aplinkybes rod, kad tai yra paskutinis vieas himnas. Suvaiavimas, paaikjus jo ideologijai ir reikalavimams, nebuvo domus ar svarbus. Paskait metu auditorijoje buvo skaitomi laikraiai, ieinama i sales nesulaukus pabaigos, praleidiamos paskaitos ir t.t. Visas suvaiavimo turinys buvo svetimas, neaikus, klaikus. Todl buvo gaudomi lietuviki suvaiavimo momentai ir ovacij ar dain bdu irykinami. Mokytoj mases sukeltas spdis buvo nepaprastas ir jausmingas kiekvienam doram lietuviui. Apie mokytoj nesidomejim suvaiavimu ra, savotikai kaltindamas, ir tuometinis liks vienintelis pedagoginis urnalas "Mokykla ir Gyvenimas" (Nr. 8). Straipsnyje, "Istorin suvaiavim prisiminus", kain koks Kost rao:
"Pagal program paskaitos prasideda 9 val., o mes susirenkam taip apie 9 1/2 val., prasideda 15 val., tai mes btinai renkams iki . . . 16 val. Paskaitai baigsis 18 val., tai mes, kaip adat prisivalg, lauk pro duris skubdami jau pradedam grstis maiausiai pusvalandiu anksiau. Paskaitininkas ar kitas kalbtojas siunia mums nuoirdiausius odius, o, irk, didiul ms dalis tuo tarpu, kaip audr sukeltomis bangomis, taip liliuojam, judam, stumdoms ir triukmingai grdams lauk pro duris . .. Prasideda paskaita. Salje tyla. Klausytojui malonu klausytis naujj mini, o paskaitininkui miela tokiai auditorijai nekti. Bet. . . prie priekini dur stovinios poniuts graion papurusiais plaukais galvutn i kakur atskrenda sparnuota mintis. Ir buvusio aukto tautininkiko valdininko poniut mokytoja raudonomis lpytmis, imtaspalve ilk suknele ir krokodilo odos batukais pasipuousi, tik cap-cip, cip-cap ir nucapsi iilgai per vis sal net u tribnos . . . Grai poniut, nieko jai neprikii. Bet koks ia sryis su liaudies vietimu, drausmingumu ir kultringumu! O juk, prisimenam, panai vaizdeli egzempliori buvo daugyb . .. tai durys u prezidiumo stalo ir prie. Paskaitos metas. Ueina draugams toks niejimas i sals ieiti. Rodos tie, kurie stovi u prezidiumo stalo eit pro ia pat esanias artimiausias duris, o antrieji pro artimiausias. Bet ot ir ia kakokio paproio uniukas vietjo galvon stringa. Tie, kurie stovi u prezidiumo stalo, eidami lauk, btinai nuingsniuos per vis sal
154

ir isigrs pro prieakines duris, ir atvirkiai. Na, ar neatrodo, draugai, nors truput keistas is paprotys?! I kur jis ir idygs? . . . Eina paskaitos. Laukiama atvykstant auktj Vyriausybes nari. Draugas iugda nuoirdiai prao visus atsissti, nes viet yra pakankamai. Dalis atsisda, bet dalis lieka stumdytis prie dur. Drg. iugda praym pakartoja. Vl dalis nueina ir atsisda, bet didel dalis prie vis dur pasilieka, ir gana. Drg. iugda laukia, o mokytojai, sustoj prie dur, ypsos. Draugas iugda trei kart pakyla, tiesiog, kategorikai jau reikalaudamas vis atsissti. Tik dabar i lto pasijudina prie dur stovj draugai ir slieko ingsniais nukitina atsissti. Ir taip, kol vietj armija susda, sugaitana beveik pusvalandis. O juk per t pusvaland bt galima buv io to rimtesnio, kaip ltojo liauiojimo sdimas vietas pavaizdavimo, pasimokyti. Ar ne taip? . . . Nors dauguma drg. iugdos kategorikojo praymo paklaus, vis dlto dalis draug pasirod taip "didvyrikai" ukietj, kad vis tiek pasiliko stovti ir ramstyti sienas prie dur. Kain, ar iems draugams taip hals sienos ir durys patiko, kad niekaip negaljo su jomis atsiskirti, ar puspadiai prie grind prisvilo, o gal diegliai arnas buvo simet ir negaljo jie sdjimui susilenkti. Kain? . . ."

Labai bdinga, kad to pat straipsnio pradioje tas pat autorius visikai prieingai rao: .. dvi dienas didiausiu rimtumu paskaitas sekm, o u graisias mintis, u raudonarmiei men, u linkjimus ir u didiojo darbo monijos vado ir mokytojo drg. Stalino laim skambiausias ovacijas klm". I pradi norta pameluoti, bet toliau, kaip matm, ilindo yla i maio. I suvaiavimo mokytojai skirstsi, lyg po pirties. Pirmiausia, jie gavo pylos, kad mokytojas buvo buvusi valdi rankis, slopino liaudies smon, ugd joje verg dvasi (!). Visi buvo sumi: ne dl to, kad bolevikiniai kalbtojai priplepjo nesmoni ir ne dl to, kad prargus mel tk akis tikriesiems liaudies biiuliams. Daugiau dl to, kad jie viena ranka plak, o antra glost ir liep neverkti: vieni mokytojus ivadino kapitalistinio reimo tarnais, antri (danai net ir tie patys, tik kitose kalbos vietose) sak, kad darbo liaudis (atseit, bolevikai) mokytojais
155

pasitiki; tik mokytojai turi rodyti es verti to pasitikjimo. Tam pirmasis receptas studijuoti Markso, Engelso, Lenino ir Stalino ratus ir "diegti savo aukltiniams mint, kad j tvyn yra dirbanioji vairiataute Taryb Sjunga" (ia pat buvo sakoma, kad valdia nereikalauja mokytojo keisti savo kailio!). Vis dlto, anot j, didiausias udavinys tenks Lietuv ivesti i atsilikusios alies pirmaeili taryb respublik tarp, pasivyti jas. is postringavimas ir vliau buvo vis bolevik plaiai vartojamas, taiau ir tada ir visu bolevikiniu metu mokytojai jokiu bdu nesuprato, kodl, btent, reikia vytis visais atvilgiais nuskurusias sovietines respublikas? is vijimosi odis virto pajuokos ir anekdot objektu, ir mokykloje aukltiniai i tikrojo lietuvio mokytojo lp negirdjo apie reikal pasivyti "seniai laimingas genialiojo Stalino Konstitucijos saule besidiaugianias tautas". Mokslo metai normaliai turj prasidti rugsjo 1 d. Taiau bolevikai nemaa atostogaujani mokytoj savo atostogavimo vietose buvo pam vadinamajam ems pertvarkymo darbui. Be to, mokykl pastatuose dirbo ems kio komisijos. Dl to vietimo Ministerija aplinkraiu Nr. 667 prane, kad dl i prieasi ir, es, dl mokykl bstini remonto mokslo met pradia nukeliama rugsjo 16 d. T dien mokyklai buvo suorganizuota antroji stambi melo demonstracija. Tai buvo vadinamoji
mokslo met pradios vent.

Bolevikai senu savo metodu iuo pakaitalu siek utikrinti ligiolin tradicij mokslo metus pradti pamaldomis, j vietoje surengdami patosikas ikilmes, nordami, kad j spdis pritrenkt atsimenamsias mokyklines apeigas banyioje. Toji vent, vykusi Kaune, toje pat sporto halje, buvo per radij transliuojama visoms mokykloms provincijoje. Mokyklos turjusios vents kalbas iklausyti prie radijo aparat. Bet i to ijo blefas: viena, tatai daugumoje mokykl buvo technikai nemanoma, antra pasirod, kad kai kuri mokykl
256

radijo aparatus invazijos dienomis buvo be joki ceremonij savo reikalams nusavin gausiose vietose sureng savo stovyklas raudonarmieiai. Taiau del to Kaune nebuvo jaudinamasi. ia manifestacijos vis tiek jo pagal plan. Gyvj ventes turin sudar Kauno miesto vis pradios mokykl mokiniai su savo mokytojais; kitos mokyklos atsiunt po kelis mokinius atstovus. Vadinasi. bolevikiniai vadai suman pasirodyti ir savo kalbas psti paiam jaunajam mokykliniam jaunimui pradios mokykl mokiniams. vents technin tvarka buvo i anksto nustatyta tam tikro komiteto mokslo met darbo pradios minjimui rengti. Rugsjo 12 d. is komitetas ileido iuo reikalu dvi instrukcijas. Jose, be paprast technikini nurodym, yra keletas bding to meto laikui, maa dalimi parodani, kaip buvo organizuojamos eityns, ovacijos ir gls "auktiesiems sveiams", atsimenant, kad po vairi miting bei veni tarybin spauda plaiai apraydavo "liaudies diaugsm", pasireikus eitynse gausiais paveikslais ar plakatais, didiulmis ovacijomis ir mitingo vad apdovanojimu glmis. Pirmiausia, instrukcijoje paymtas pageidavimas, "kad mokykl eityns sporto hal turt vliavas, net paveikslus, plakatus ir mokiniai bt pasipuo glmis". Tolliau nurodyta, kad "sporto halje, minjimui prasidedant, auktieji sveiai pasitinkami atsistojimu ir ovacijomis. Taip pat ir ileidiami. Minjimo programos metu mokiniai turi sdti visikai ramiai ir nevaikioti". "Auktiesiems sveiams papuoti glmis V. Kudirkos, Jablonskio, Vokietaiio, J. Damijonaiio, 2, 4, 7, 13, 15, 28, 34, 37 ir 40 pradios mokyklos paskiria po 1 mergait ir 1 berniuk (I ar II sk.) ir atveda ten, kur bus pareikalauta. Gls bus parpintos". ios instrukcijos nurodymai, kurie to meto slygomis buvo lygs sakymui, pavaizduoja, kad ir mokykloje tarybinio diaugsmo pasireikimai buvo organizuojami i viraus, prievarta. Be to, vent ir at157

gal A. Panemunes, Aleksoto ir Vilijampols pradios mokykl mokiniai buvo veami didiaisiais Kauno miesto susisiekimo autobusais. ventje gana ilgas kalbas pasak Aukiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Paleckis ir vietimo liaudies komisaras A. Venclova. J. Paleckis sveikino Aukiausios Tarybos Prezidiumo ir Lietuvos komunist partijos centro komiteto vardu. Abiej kalbos norjo irykinti, kad lig iol mokykla buvo apgaubta prietar, kad visi mokslai buvo migloti, migd moksleivi smon, kad tik dabar jie gals savo iniomis susilyginti su Taryb Sjungos moksleiviais, na, ir uaugti gerais komunistais. Kalbos buvo smarkiai persunktos ligiolins ms mokyklos niekinimu ir sovietins mokyklos auktinimu. Dar kalbjo ydelis Lurje, sveikins vidurini mokykl mokini ir komjaunuoli vardu, ir Kuznecovas, sveikins pionieri vardu. Be to, V. Ruzgas sveikino profesins mokytoj s-gos vardu. Komjaunuolis Lurje autoritetingai paymjo, kad komjaunuoliai, kaip priekinis moksleivi brys, visais atvejais pads mokytojams, ypa ruoiant kadrus socialistinei tvynei. "Mes, komjaunuoliai moksleiviai, savo ruotu pasiadam visomis jgomis jum padti vykdyti Vladimiro Iljiiaus vali. Kreipkits visais rpimais klausimais mus. Mes visada pasiry jums padti", kalbjo visiems lietuviams moksleiviams komjaunuolis Lurje. Pionierius Kuznecovas, kain kurios tautybs, diaugsi vis vaik vardu, kad senos nemylimos mokyklos dingo, kad dabar "mumis rpinasi pats mylimiausias ir brangiausias ms draugas Stalinas". Papasakojo, kad Minske ir Maskvoje mats pionieri rmus, stebjs pionieri pramogas ir t.t., ir paymjo, kad "tas visas laukia ir mus" (citatos kalba netaisyta). Paleckis, Venclova, Lurje ir Kuznecovas baig savo kalbas nusibodusiu padkos posmu Stalinui. Po kalb P. Cvirka paskait kain kok savo krin apie pon, likus visikai nesuprast. "Linksmieji broliai" ir solistas Kuingis padainavo; tai buvo vaikams domiausia vieta,
158

kaip ir toji, kada Cvirkos skaitymo metu nutrko perdavimas garsintuvais, o jis pats likosi tik iopiojs. Vienintelis spdingas ventes momentas tebuvo prie kelet dien mirusio ymaus lietuvio pedagogo ir vaik literatros krjo Prano Maioto pagerbimas susikaupimo valandle, vents pabaigoje buvo orkestro grojamas Internacionalas; jo niekas negiedojo, dargi nei nemokjo. yd pradios mokyklos atjo su "didiosios tvyns" vad paveikslais, apsikarsiusios raudonomis vliavomis bei vliavlmis ir su, btinai, raudonomis, kad ir daugumoje popierinmis, glmis. Jie, tiek sporto hal ateidami, tiek i jos grdami, be atodairos pl rusikai bolevikines dainas, kada-ne-kada terpdami verstines lietuvikai. Tatai buvo kiekvienam koktu, siaubinga ir grsminga. Tai stebjo ir ms mokykl mokiniai, ypa sporto stadijone, kur prie ikilmes ir po ikilmi vyko tvarkymasis. Dainos apie Katiu pirmj posm igird, jie, i suaugusi imok perefrazuotus tos dainos odius, tarp savs su paaipa imdavo niniuoti. Ir vliau, be kit, buvo mgiamas is "Katiuos" (Dainos apie mergel) varijantas:
Jau prauvo sviestas ir kiauiniai, J jau niekur negalima gaut. Taip burujus visus inaikin, Greitai eisim patys ubagaut. inome mes senj reim, Kaip tie "ponai smaug" mus visus. I ievi j sisim sau batus. Mums gyventi daros vis "geriau". Ir arbz su ieve priput, Galime visus metus badaut.

ia proga paymtinas, kaip pavyzdys, ir "Suliko" dainos varijantas:


159

Kap Stalinui trokau rast, Blaksi irdis man skausme. Be tvynes ia kankinuos, Kur tu atsiliepk, Lietuva! Tarp burliok, yd bailiai Lietuvait verk jauna. Atsidusus ji paklaus j; Ar tuoj bus laisva Lietuva? Pratar ji lpom odius Ir nuskrido aidas laukais. Lietuvaitei su tuo aidu, Rodos, kas atsak: A esu!

Kit dien, rugsjo 17, visame krate prasidjo mokslas. Atvyk darb moksleiviai patyr, kad i mokykl
paalinti visi tautiniai ir religiniai enklai.

Visose mokyklose tuo reikalu dar rugsjo mn. pradioje buvo gautas aikus aplinkratis. Pradios mokykl mokytojams teko pats sunkusis udavinys iuos visus reikinius paaikinti jauniesiems. Jau atj mokykl neberado kryiaus ir valstybini enkl. Pradedant pamokas paprastu pasisveikinimu ir tokiu pat bdu baigiant, buvo juntamas kain koks nevyks veiksmas, kain koks trkumas. Jaunieji nuolat ia vien, ia kit mokytoj paklausia, kodl nra kryiaus, kodl nekalbama malda, taiau tikrj prasm vieai n vienas mokytojas negaljo paaikinti: vieno klasje mokosi daugiau ar maiau svetimtaui (miest bei miesteli mokyklose), antrojo yra neaiki tv vaik, treiojo esama plepi, padau, silpnesnio bdo ir t.t. Nebuvo tikra, kad mokyklos gyvenimo paslaptys, ypa bolevikinio sekimo laikais, neieis vieum. Pasirinktas vidurinis kelias; jo buvo laikomasi vieumoje per visus mokslo metus. Maldos nekalbjim teko aikinti, kad bolevikai nepripasta tikjimo ir dl to valstybinje bolevikinje staigoje negalinti bti jokia tikjimo praktika ar enklai. Drauge buvo primenama, kad melstis namie ar kitur nedraudiama. Tokiu tarp odi suvokiamu aikini160

mu mokiniai suprasdavo tikrj mint, nusistatydavo prie bolevikin propagand, veng raytis pionieri organizacij ir t.t. Pats tiks mokytojas banyi lankyti vengdavo arba lankydavo slapta. Tiks mokytojas negals bti "socialistines tvyns" aukltoju: toki priekait tikintiesiems tekdavo ne tik i vietos bolevik ar bolevikuojani, bet apie tai visikai vieai isitardavo ir auktesnieji bolevikai mitinguose ar specialiuose mokytoj susirinkimuose, spaudoje ir kitur, kur ikildavo kalba apie mokytojo darb. Del paties tikybos objekto pradios mokykloje vietimo vadovybe itaip pareik (Pradios Mokslo Departamento 1940 m. rugpiio 5 d. ratas Nr. 20530 pradios mokykl inspektoriams):
"1939/40 mokslo metais ir anksiau kai kuriems mokiniams, nesimokiusiems ar neilaikiusiems tikybos egzamin, nebuvo iduoti mokyklos baigimo paymjimai. Praau gerb. Inspektoriaus painformuoti visus mokykl vedjus, kad mokiniams, kurie tikybos nesimok ar per egzaminus i tikybos buvo atestuoti nepatenkinamu paymiu, reikia iduoti mokyklos baigimo paymjimus, tikybos paymio visai neymint. Mokiniai, kurie vien dl tikybos palikti antriems metams tame paiame skyriuje, keliami auktesn skyri".

Negaldami maldos kalbti vieai, daugelyje pradios mokykl mokiniai, ypa vyresnij skyri, kalbdavo patys vieni prie pamokas ir po pamok. Tatai truko ilgok laik. Vliau is paprotys inyko dl nesutartinumo, drausms stokos, kas suprantama, inant toki "revoliucionieri" ami. Taiau dar atsitikdavo,. kad lentoje nupiedavo, priraindavo vairiausi religini ki, kuriuos tuojau nutrindavo, lig tik pasirodydavo mokytojas. Bolevikinis metas smarkiai suard mokytojo ir mOkini santykius: nuoirdum, atvirum, nors vieni ir antri buvo tos pat minties. O kuo paaikinti, kad senasis ms herbas baltas vytis raudoname dugne nebetinkamas? Nieku. Naujasis herbas buvo atsinetinis, nukopijuotas pagal Taryb Sjungos respublik abloninius herbus. Jis su lietuvi tauta neturjo nieko bendra. Buvo primestas i alies. Mokytojams savo mokiniams teko
161

konstatuoti tik fakt. Lygiai tas pat buvo ir su himnu. Kodl nebegiedamas ? Mokytojai atsakymo neturjo. Juk ir jis nebuvo kapitalizmo poymis. O kas gi yra tas Internacionalas? Kaip suprasti odius "Pirmyn, vergai nuemintieji..."? Juk mes nebuvome vergai, tai, tur bt, dabar tokie esam? itokiais ir kitokiais klausimais apiberdavo jaunieji mokytojus. Nors paaikinim trko, bet mokiniai gerai inojo, kokios ries reformos vyksta mokykloje. Namiki ir vyresnij moksleivi (vidurini mokykl) pavyzdiu, jie slaptomis niniuodavo himno melodij, moksi perefrazuoto Internacionalo odi ir kr naujus, juos dainavo, perrainjo, dalinosi, skleid toliau. Plaiai paplito ir ifruoti eilraiai. Pirmu vilgsniu j turinys atrod stipriai bolevikinis, nesukelis jokio prietarybinio vaizdo. Sakytume, tai buvo be abejojimo grynai bolevikini mini krinys, galjs bti drsiai vieai deklamuojamas bolevikinje aplinkumoje. Taiau prie toki eilrai pridtas ifro raktas duodavo galimum perskaityti turin tikrja prasme. Pavyzdiui, eilratis "Ateities vizija":
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Krauj pavaistm sudegs gaisruose Banyi kryiai, aukos altoriai, Dings amiams audr baisi keliuose Ant Balt ems Lietuvos Vytis. viesioji saule Staline vade, Neus niekuomet tavo idjos, Mus, kaip erelius, i lizdo veda rinti vaigd Rusijos Kremliaus. Ant ems rutulio raudonos skaros, Stiprins didvyrius pergals kovai, Pulkai raudoni ir vadas Stalinas Sutriukins prie iaurij galv. Greit jau utemsi aminam miegui Lietuva brangi ir tavo sns, Boi tikyba, kap smtkeliai Subirs dulkes po ms kojom.

Raktas: skaitvti 1 ir 9 eilutes, 2 ir 10, 3 ir 11, 4 ir 12, 5 ir 13, 6 ir 14, 7 ir 15, 8 ir 16.
162

Pagal aplinkrat klasse pakabintieji senj kryi vietoje Lenino ir Stalino paveikslai i pat pirmj dien virto paaipos objektu. Es, tai naujieji dievai. Buvo gailimasi, kad grai klase tapo sudarkyta. Su paveikslais atsitikdav vairi nuotyki. Paplito naujieji "poteriai", pavyzdiui:
1. "Vardan tvo Lenino ir snaus Stalino ir j prakeikto komunizmo. 2. Tve yd, Staline, kursai tupi Kremliuje, teesie prakeiktas tavo vardas, teprasmenga tavo karalyst, tenebnie tavo valia nei Maskvoje, nei Lietuvoje, kasdienins ms duonos paskutinio ksnio neatimk mums iandien ir ileisk i kaljimo ms nekaltus mones, kaip ileidai visus kraugerius, komunistus ir kitus valkatas. Ir nevesk ms prat, bet gelbk mus nuo kasdien artjanios bado mklos. 3. Sveika Rusija, nelaims pilnoji, Stalinas su tavimi. Tu paniekinta Europoje ir paniekintas tavo nekultringas vaisius Stalinas. ventoji Lietuva, ms motina, gelbk mus nuo azijat. Bsim tau dkingi dabar ir ms mirties valandoje. 4. Tikiu kvail Lenin, nieko negalint, iauraus bolevizmo krj, ir velnio sn Stalin, kursai prasidjo i Gruzijos iviei kvapo, kentjo dl savo kvailumo prie caro Nikalojaus, buvo mestas kaljim, vos tik nenumir ir nepalaidotas. Kai ijo i kaljimo, atsivr pragaras. Lapkriio septintj atsikl lyg i numirusi, eng Kremli. I ten atjo nekalt lietuvi teisti. Tikiu atgimstani Lietuv, su kultringais kratais bendradarbiavim, raudonj bandit ivarym, bolevizmo lugim ir laiming visiems gyvenim".

Del tautini ir religini enkl, himno bei maldos paalinimo kilo visikai pagrst kalb, kad bolevikai siekia sunaikinti ir lietuvikum ir tikjim. Tokios mintys plaiai paplito po vis krat, sutapdamos su visa eile kit nemokyklinio gyvenimo pavyzdi. ias kalbas gerai inojo ir valdantieji. Dl to Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas M. Gedvila savo ilgoje kalboje, pasakytoje Kauno Valstybs Teatre 1940 m. lapkriio 6 d. Spalio Revoliucijos vents ivakarmis, rado reikal tai atsakyti. Vienoje vietoje jis pasak: "Paimkime kelet argument, kuriuos tie nepatenkintieji panauduoja agitacijai prie Taryb Lietuv:
163

1.Patriotizmas: sako bolevikai inaikins lietuvyb; panaikino tautin vliav ir himn, surusins Lietuv". Ar esama bent maiausio pagrindo panaioms kalboms? Tautin vliava ir himnas buvo senojo reimo simboliai. Nejaugi, juos panaikinus, naikinama ir lietuvyb? Atsimenam, panaiai kadaise kalbjo ir rus baltagvardieiai, kai ijo i apyvartos rus trispalv ir himnas "Boe caria chrani". Bet ar dl to rus tauta inyko? Kakaip negirdti apie tai. 2. Tikyba: sako "bolevikai nori inaikinti diev: dievas buvo, dievas yra, dievas bus". Ms konstitucija laiduoja kiekvienam pilieiui sins laisv. Niekas nesiksina gerus katalikus paversti bedieviais. Nori tikk, nori netikk, tik netrukdyk valstybinio darbo. Jei trukdysi, tai vis tiek, ar katalikas ar bedievis, atsakysi teisme. Melstis nedraudiama namie, banyioje, kapinse ar kitur, tik nekelk skandal. 3. Atstumtoji inteligentija: sako "inteligentui blogi laikai ujo, inteligentas perniek laikomas". Ar tikrai taip? Prieingai, visoje Taryb Sjungoje mokytojui, ininieriui, profesoriui, artistui, meninkui, jei jis dirba nuoirdiai, didel pagarba. Tiesa, 1918-20 m. revoliucijos pradioje , kai dalis senos rus buruazins inteligentijos, uuot padjusi darb dirbti, m kenkti ir varyti sabota, tokia inteligentija nebuvo glostoma. Ms inteligentija daugumas dirba gana siningai, bet vis dlto kakaip nuoaliai stovi nesijungia bendr darbo moni talk. Ar ia drsos trksta, ar ia kas kita? Partija ir vyriausyb atvirai sako, kad kiekvienas inteligentas, kuris dirbs siningai, bus gerbiamas. Juk turime pakankamai pavyzdi, kai atsakingose pareigose siningai dirba buv liaudininkai, socialdemokratai ir net krikionys demokratai".

iais naiviais odiais ir pasaklmis M. Gedvila "atrm" plaias ano meto teisingas kalbas. Taiau netikino ne per nago juodym. Lietuviui tautine vliava ir himnas nebuvo "seno reimo simboliai". Tai yra tautos ventenybs, kurios lieka vis reim gerbiamos. Kad einama prie religijos sunaikinimo mat kiekvienas savo akimis. Na, o kad kiekvienas intetini likimas ir ilik siaubingi inteligentijos inaikinimo planai. M. Gedvilos tariamasis atvirumas tebuvo aki muilinimas. Tai suprato visi.
164

ligentas buvo prakeikimu paenklintas rodo trem-

Kitas pradios ir kit mokykl valomasis darbas, tiesa, vyks anksiau, buvo
priebolevikines literatros paalinimas.

Birelio 20 d., t. y., etj bolevikines invazijos dien, naujasis vietimo ministeris Antanas Venclova pirmiausia sake vis mokykl ir kit staig vadovybms paalinti visas knygas, raanias apie buvus respublikos prezident Antan Smeton bei jo paties ratus. Tuo reikalu ileido aplinkrat Nr. 657:
"sakau vis mokykl ir kit staig vadovybms pasirpinti, kad 1) A. Smetonos ratai, 4 tomai, 2) A. Smetonos "Pasakyta parayta", 3) A. Smetonos "Didiosios mintys", 4) I. Kisino "Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija", 5) A. Saulaiio "Vado paske", 6) K. Binkio " A . Smetona 1874 1934 metais", 7) K. Masilino "Antano Smetonos rat odynas" ir 8) visos kitos knygos, ileistos ligi . m. birelio mn. 17 d., kurios lieia A. Smeton arba jo ratus tuojau bt paalintos i vis staig, knyg, skaitykl ir bibliotek".

Liepos mn. 25 d. aplinkraiu Nr. 667, generalinio sekretoriaus J. iugdos pasiraytu, sakyta iimti i apyvartos knygas, "kurios yra nukreiptos prie 1) Soviet Sjung, 2) Komunist Partij ir visas kitas, kurios savo turiniu nesiderina su Soviet Socialistines Lietuvos krybos dvasia". Knygos turinios bti formaliai nuraytos ir, neleidiant jomis naudotis, laikomos bibliotekoje ligi atskiro nurodymo. i knyg sraai iuo sakymu turjo bti prisisti vietimo Ministerijai. 1940/41 mokslo met pradioje buvo pradta vykdyti ir Taikantis prie sovietins sistemos, buvo numatoma sutrumpinti mokslo met skaii pradios mokyklose ir taip pat vidurinse mokyklose. 1940/41 m. m. I skyrius pavadintas parengiamja klase, II skyrius
165

pradios mokykl sistemos reforma.

I klase, III skyrius II klase, IV skyrius III klase, V skyrius IV klase. VI skyriaus pavadinimas liko nepakeistas, nes kitais metais is skyrius turjs bti panaikintas. V skyrius (IV klase) bt dar veiks. Vliau buvo numatyta pradios mokslui palikti keturi skyriai, su parengiamuoju prieklasiu. Vadinasi, su vidurine mokykla pradine drauge turjusi sudaryti deimties met mokykl. Perspektyvos mokslo lygiui buvo aikiai nediuginanios. Tarybiniams mokslo metams ileistos vadinamosios
naujosios pradios mokykl programos.

Pasirod, kad visikai nauj, tikrai bolevikini, pradios mokykl program nesuspta duoti. Bolevikiniams mokslo metams buvo perredaguotos senosios (oficialiai atskiru vietimo Ministerijos leidiniu paskelbtos 1940 metais, prie invazij) programos. Pastovios programos, priderintos prie sovietines mokyklos, buvo numatytos parengti 1941/42 mokslo metams. Apie tai dar prie 1940/41 mokslo metams prasidedant prane spaudai tuometinis pradios mokslo departamento direktorius V. ilionis, paymdamas, kad pataisytosios programos skirtos tik pereinamajam laiko tarpui. Taiau jau paskubomis padaryti pataisymai ir atskiri nurodymai vaizdingai rod, kad bolevikiniam aukljimui turinti bti duota svarbiausioji vieta. Taigi, numatant bsimsias tikrsias programas prilyginti sovietins mokyklos lygiui, aiku, jose is ideologinis momentas bt buvs ligi maksimumo sustiprintas. Kad mokytoj nenugsdint, vietimo vadovai, ratais kreipdamiesi mokytojus, oficialiai veng odi "bolevizmas", "komunizmas". Jie pasigavo nekalt od "socializmas", kur visur bruko, kur tik reikjo pasakyti "bolevizmas", "komunizmas", manydami vis inteligentij pagauti ant mekers. Bet visos pastangos buvo veltui: mokytojai perdaug gerai skyr grdus nuo pel, kad likt naiviai suvediojami. Vis pirma, buvo matoma, kad inteligentija diena po
166

dienos tirpsta enkavedist rankose, antra komunistiniai agitatoriai ir agitatorliai vairiomis progomis nesivarydami kalbjo, kad mokytojai tur iauklti tikrus bolevikus. Jie demaskuodavo visas vietimo vadovybes ukulisines mintis. Dl to ir buvo juokingas itoks saldialieuvavimas apie tarybins mokyklos tikslus, raytas vietimo Liaudies Komisariato ileistame "Pradios mokykl program 1940 1941 m.m." leidinlyje: "Socialistins Lietuvos pedagogo idealas yra iauklti ateities mog laisv nuo prietar, mylint kiekvien darb, smoning socialistins respublikos piliet, kuriam nuoirdiai rpt vis darbo moni solidarumas, brolyb, naujojo socialistinio gyvenimo kryb". Rkiamai linksniuojamas "socializmas" ia ir kituose vietimo vadovybs programiniuose nurodymuose yra aikus "bolevizmo" pakaitalas. Naujoje pamok lentelje buvo paalinta tikyba. Jos vietoje dta rus kalba. Kiti objektai liko tie patys. Lietuvi kalbos programoje esminiai pakeitimai padaryti IV, V ir VI skyriams, "Kalbjimo ir skaitymo" grupje. IV skyriaus programoje paalinti Daukantas. Baranauskas, Pietaris, Basanaviius, Vaiaitis, atrijos Ragana, Lazdyn Pelda, A. Smetona, Simonaityt. J vietoje dti Leninas, Stalinas, L. Gira, S. Neris, K. Boruta, A. Venclova, P. Cvirka. Raytojus einant, turjo bti ypaiai ikeliami tie, kurie nusipeln "darbo moni kovai dl geresns ateities". I V. skyriaus iimti Daukantas, Valanius, o dti emait, J. Janonis, K. Boruta, V. Krv, A. Venclova, V. Katajevas ir M. Gorkis. Vietoje "Apsakymliai ir eilraiai i kov dl Lietuvos nepriklausomybs" dta "Apsakymliai ir eilraiai i darbo moni isilaisvinimo kov". I VI skyriaus iimti Basanaviius, Smetona, atrijos Ragana, Lazdyn Pelda, Simonaityt, Putinas; dta A. Venclova, P. Cvirka, S. Neris, K. Boruta, M. Gorkis, V. Katajevas, Internacionalas. Taip pat imesti apsakymliai ir eilraiai i kov dl Lietuvos nepriklausomybs, j vietoje
167

S. Neries ir K. Borutos naujieji eilraiai i darbo moni kov dl isilaisvinimo. Kitiems pradios mokyklos skyriams pakeitimai mai, neesminiai. Dl lietuvi kalbos programos pabaigoje pridta pastaba, kad, "pasirenkant raytoj krinius, reikia kreipti dmes j iklim kapitalistins santvarkos socialini neteisybi ir pasiryim kovoti dl geresns darbo moni ateities. Reikia vengti religini, ovinistini ar iaip kapitalistin santvark remiani straipsneli". Skaiiavimo programa, iskyrus neymias pataisas, palikta senoji. riui paalintas tautos himnas, II skyriui "Nepriklausomybs vent, Valstybs Prezidentas", III skyriui, sujungiant "Gyvenamosios vietovs ir gyventoj" skyrel, buvus ankstyvesnje programoje atskirai duot kaimui ir miestui, be kit, trumpinant imesti sakiniai, liei tautines ir banytines ventes, kapines, ymij moni ir kovose uvusi kari kapus ir panaius dalykus. "Apskrities" skyrelis labai smarkiai sutrumpintas. "Istorini minjim ir veni" skyrelyje (pabaigoje), vietoje "Ms tautins kovos vairiais laiko tarpais, Ms minimieji didvyriai, Kovos dl nepriklausomybs . . . " dta "Ms liaudies kovos vairiais laiko tarpais, Ms minimieji didvyriai, Kovos dl darbo moni laisvs . . . " Labiausiai sumaitota buvo istorijos programa, einama IV, V ir VI Skyriuose. Ji buvo i pagrind pakeista, iuose skyriuose j einant vienu koncentru, be to, naujai vesta SSSR istorija. Tai buvo pirmasis bandymas istorij pateikti Markso ir Engelso, vliau Lenino ir Stalino, suformuoto naujo "mokslo" istorinio materializmo viesoje. Nesigilinant daugiau, tai bt istorik darbas, tenka pasakyti, kad eiliniam pradios mokyklos mokytojui i bolevikin istorijos programa pasirod grynu istorins tiesos ir fakt klastojimu. Pasaulins ir Lietuvos istorijos, ypa nepriklausomybs meto, programa verste vert
168 Aplinkos ir tvyns painimo programoje I sky-

mokytojus kurti prietaravimus ligioliniam istorijos inojimui. Dar tebegyvi buvusios Lietuvos valstybes gyvenimo faktai reikjo terti melu. Bolevikai, nuolat visus kaltindami istorijos ikraipymu, patys pasirod geriausi to darbo specialistai. Geografijos programoje (IV, V ir VI skyriams) stambiausias pakeitimas vedimas vieno koncentro vietoje dviej. Esmini turinio pakeitim nepadaryta, taiau pastaboje nurodyta, kad "geografijos mokslas pateiktinas taip, kad bt plaiau ikelti Taryb Socialistini Respublik Sjungos kratai, mons, j gyvenimas, pasiekimai ir santvarka. Gamtos programa tepakeista IV ir V skyriams, t. y., truput papildyta kai kuriais kituose skyriuose einamais dalykais. iaip kit skyri gamtos programos paliktos senosios. Dails dalyk programoje V skyriui ibraukta i sakinio "Ikyla kapines prie lietuviko kryiaus, kininko sodyb . . . " odiai " kapines prie lietuviko kryiaus". VI skyriui ibraukta "Ikylos banyi, ymesn pastat, prie paminklo" ir rayta "ymesni soviet dailinink kriniai". Kit pakeitim nebuvo. Rank darbo programoje tik V skyriui ibraukta "ms kryi modeli (i keturkamps jau paruotos lazdels) darymas, sunrimas ir taisymas
pagrindo lentel". Kno kultros ir dainavimo pro-

gramos nepakeistos, tik dainavimo programoje II skyriui i sakinio "imokyti bent 8 naujas vienbalses dainas ir tautos himn" imesti paskutiniai trys odiai. Pertvarkius pradios mokykl programas, reikjo duoti ir atitinkami vadovliai. Taiau ligi mokslo met pradios j nespta pasigaminti. Dl to buvo vietimo Liaudies Komisariato perirti senieji vadovliai ir mokytojams duoti nurodymai, kokios pataisos padarytinos. Taip pat buvo adami ir nauji vadovliai, kuri tik keletas vliau teijo. Dar kitiems mokslo metams buvo planuojama iversti visa eil sovietini vadovli.
169

Istorijai laikinai buvo leisti vartoti J. Geniuo, J. Norkaus ir V. iino vadovliai su pakeistu juose pokarinio Lietuvos gyvenimo nuvietimu. Nespta pakeisti mediaga turjo bti aikinama pagal istorinio materializmo moksl. Geografijai leido vartoti Tarvydo ir inkno vadovlius, derinant prie naujosios programos. Gamtos mokslui buvo leisti senieji vadovliai tik tie, kurie skirti vien tik gamtos mokslui. Mat, buvo toki jungtini vadovli, kurie ekonominiais sumetimais mokiniams atstodavo kelis vadovlius ir kuriuose, tarybinink nuomone, buvo apsiai nepalankios mediagos. Todl, inoma, buvo geriausia palikti grynai gamtinius vadovlius. Skaiiavimui leisti vartoti senieji vadovliai su nurodymu, kad bt praleisti ar atitinkamai interpretuojami udaviniai, kurie nesiderina su bolevikins santvarkos dvasia (pvz., laiko skaiiavime ir t.t.). Lietuvi kalbos gramatik laikinai eiti leido be vadovli, taip pat leido naudotis ir esamomis gramatikomis, paymdami, kad reikia atsiminti, kad rayba bsianti pakeista (deja, is didelio masto sumanymas taip ir liko sumanymu). Daugiausia nukentjo gimtosios kalbos vadovliai. I j buvo saikyta paalinti visus atvaizdus ir straipsnelius, "kurie yra prieingi socialistins Lietuvos krimui". Pavyzdiais, k reikia paalinti, "Pradios mokykl program 194041 m. m." leidinyje nurodyta i mediaga:
1) Esmaiio 'Sakallio' I d. 'Padk, Dieve' 93 psl.; II dal. 'Kaldos' 73 psl., 'Velykos' 91 psl.; III dal. 'Nepriklausomoji Lietuva' ir kt. str. 228 235 psl.; IV dal. 'Apie v. Petro motin' 124 psl., 'Antanas Smetona' 171 psl., 'Nepriklausomoji Lietuva' ir kt. str. 588 592 psl. 2) J. Trinkno 'Spindullio' elementoriaus 'Vilnietis' 61 psl., 'Kald nakt' 69 psl.. 'Padk, Dieve' 87 psl.; I dal. 'Lietuvos vent' 21 psl., 'Ms tvyn' 59 psl., 'Vilnius' 93 psl.; IV dal. 'Vaikelio malda' 229.; IV sk. 'Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona' 440 psl., 'Kokiu bdu kovoti' 443 psl., 'Valstybs santvarka' 445 psl., '1918 vasario 16 d. Aktas' ir kt. str. 424 436 psl. 3) J. Ambrakos ir St. Zobarsko 'Aurels' III dal. 'Piemenli miios' 49 psl.; IV dal. 'Kodl uvo prsai' 30 psl. 'Pasakyk,
170

Nemunli' 50 psl., 'Velyk varpai' 107 psl., 'Baudiavos panaikinimas' 135 psl., 'Lietuvi spauda ir P. Vileiis' 158 psl., 'Graioji pasaka tikroji teisyb' 175 psl., 'Nepriklausomybs paskelbimas' ir kt. str. 309 317 psl. . 4) Geruio 'Rtels' I dal. 'Vytauto banyia' 40 psl., 'Tautos vadui' ir kt. str. 50 53 psl.; II dal. 'Betliejaus vaigd' 55 psl., 'Didj etadien' ir kt. 125 127 psl.; III dal. 'Antanas Smetona' 56 psl.; IV dal. str. 231 249 psl. 5) M. Vasiliausko 'ibuts' I dal. 'Laisvs vliava' ir kt. str. 52 55 psl. ir 'Padk, Dieve' 55 psl.; II dal. 'Kaip Lietuva tapo nepriklausoma' 181 psl.

Panaus paalinimas liet ir literatros vadovlius. ia pat nurodyta, kad paalintosios mediagos vietoje turi bti dta socialistins dvasios straipsneli, eilrai ir atitinkam atvaizd. Toliau pabrta, kad tie vadovliai, kuriuose nebus vykdyti ie reikalavimai, mokyklose vartoti neleidiami. ie nurodymai, matyti, atrod nepakankami, nes vietimo Liaudies Komisariatas rugsjo 30 d. aplinkraiu Nr. 28215 pateik papildom paaikinim. Aplinkratyje nurodyta, kad vadovliai, kuriuos mokiniai turjo i seniau sigij arba kurie buvo nupirkti neturtingiesiems mokiniams elpti, mokyklose vartoti leidiami tik tuo atveju, jei i j bus paalinti straipsneliai, eilraiai bei atvaizdai, prieingi socialistins Lietuvos krimui. Tokius vadovlius mokytojai i mokyni tur surinkti ir, padar atitinkamus paalinimus, grinti. "Geriausia yra netinkamus puslapius ikirpti". Pabrta, kad vartoti vadovlius be i pataisym draudiama. "Jei klasje bus rasta besimokant i toki vadovli, atsakys tos klass mokytojas ir mokyklos vedjas", buvo aplinkratyje pagrasinta. Mokiniai labai nenoromis skyrsi su ikerpamja mediaga. Kiti atvirai pasakydavo, kad reikia ir vis knyg suplyti, jei t straipsneli ar eilrai nebus. Mokytojams teko atsakyti jaunuolikai atvirus klausimus, pvz.: kodl ikerpama "Padk, Dieve", "Velyk varpai", "Ms tvyn", "Laisvs vliava", "Kaip Lietuva tapo nepriklausoma" ir t.t. Mokiniai
171

praydavo nors atminimui palikti ipietuosius lapus, ir is praymlis bdavo, kiek galima, patenkintas. Lietuvi literatrai eiti, prasidjus mokslo metams, pradios mokyklose atsirado paskubomis sudarytas naujas, ir vienintelis, literatros vadovlis "Literatros skaitymai" (J. Ambraka ir V. ilionis. Literatros skaitymai. Pradios mokyklos III, IV klasei ir VI skyriui. 314 psl. Ileido Mokytoj Knygynas). Be tarybines mediagos, jame buvo praj ir gana drsi, aikiai patriotini, kai kuri dalyk. Taiau kai kuriuos ms raytojus bolevikin cenzra, matyti, buvo smarkiai apkarpiusi, mokytoj tarpe sukeldama klastojimo spd. Pavyzdiui, pateikiant Vinco Kudirkos penki posm eilrat "Labora" ("Dirbk"), praleistas treiasis posmas: "Kol da idealais, broli, grsies, Tu siek idealo, tik doro ir aukto. O skubink! Paskui tu . . . j isiadsi Dl trupinio aukso, gardaus valgio aukto". Jei praleidimas bt vyks dl kalts, apie tai rastume knygoje atitaisomj pastabl. Jos gi nra. Bet kad tatai nra klaida, o smoningas imetimas, paaikja, kai pamatome, kad ir kitas Vinco Kudirkos eilratis nukirptas, btent "Maniesiems", nedtas treiasis posmas: "Lietuva mano! prieui ant tavs nirtus, Privalai hidra tapti ta, kuriai nukirtus Galv, tuoj kelios galvos vieton jos idygsta. Iliksi tik hidra gyvumo pavirtus, Nors prieas nestygsta!" Antano Baranausko "Dain dainels" nukirpti net du paskutiniai posmai. Ir kaipgi juos paliksi, jei: "Kijevas, rusai, latviai ir prsai, Gudai ir pikti totoriai, Lietuv pain, vainik pyn, Lietuv puo padoriai.
172

Ir labai buvo plati Lietuva, Daugel j emi gijo! mones laimingi buvo turtingi, Niekur nebuvo vergijos". Antano Baranausko pasakyta istorin tiesa netiko bolevikams, O kad "mons buvo turtingi, laimingi ir niekur nebuvo vergijos" turjo dar labiau nepatikti, nes mons laimingi tik po Stalino konstitucijos saule ir tik Taryb Sjungoje nra vergijos . . . Be kit naujybi, pradios mokykloje band pasirodyti ir "draugo" terminas. Atseit, mokiniai, kreipdamiesi mokytoj, turj j vadinti "draugu mokytoju". Taiau tatai visikai neprigijo ir toks kreipimasis pradios mokykloje nebuvo vartojamas. Mokytoj kilnojimasis naujiesiems mokslo metams buvo ypa didelis. Naujoji vietimo vadovyb labai stengsi patraukti vadinamj ukampi mokytojus, perkeldama juos geresni slyg mokyklas, o aktyviuosius lietuvi visuomens veikjus nukeldama blogesnes mokyklas ir atleisdama. Dl vairi politini nepatogum daug mokytoj ir patys prasi perkeliami kitas vietas. I viso buvo pajudinta apie 40% mokytoj. Susumavus visus bolevikini mokslo met pradios vykius, buvo matyti, kad pradios mokykla tarybini vadov pasirinkta viena pirmja bolevikinio performavimo baze. Prieingai j paadams, mokytojas verste traukiamas politinio vietimo darb. Visas mokini mokymo bei aukljimo vyksmas persunkiamas bolevizmo ideologija. Turi bti paisoma ne tiek mokslo, kiek populiaraus bolevizmo doktrin aikinimo. Reikia umirti savo tautybs poymius bei pasireikimus ir be svyravim pasukti internacionalizmo kryptimi. Tariant, mokytojas turs kalbti, mokyti ir tikinti tai, kuo nei pats, nei mokiniai netikjo, visk klastoti, pasidaryti klusniu bolevik automatu.
173

Mokslo met pradia rod, kad: 1) pradios mokykloje grynasis pedagoginis darbas turi bti antroje vietoje, 2) pradios mokykla mokytojo asmenyje bus bolevikinio sekimo kontrolje, 3) tautinio, religino ir asmeninio spaudimo bei persekiojimo takoje turinti pasireikti tiek mokytoj, tiek mokini reakcija. Bolevikini mokslo met eiga tatai patvirtino.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA (1940. VI. 15 1940. VIII. 25)


ALBERTAS TARULIS

Apibrimas

Stebint suirut, kuri per vienerius komunistinio reimo metus buvo pateks Lietuvos kis, ypatingai jo pagrindas ems kis, matant aikias tendencijas visais atvilgiais sulyginti ms k su kit sovietini respublik kiu, galima tarti, kad tai buvo artjimas galutin katastrof. Visi palyginamieji rodikliai yra tokie skirtingi komunistinio kio nenaudai, kad dl ms kio artjimo galutin katastrof negali kilti joki abejoni. Reikia sutikti, kad per vienerius griovimo metus darbas buvo spjs tik gerokai paengti, bet dar nebuvo baigtas. Todl ir itas rainys turt apimti vis laikotarp nuo 1940.VI. 15 iki 1941.VI.22. Juk is laikotarpis ir buvo ne kas kita, kaip Lietuvos kio katastrofos pradia. Pradia, kuri bt privedusi prie visiko Lietuvos nuskurdinimo, nebekalbant apie dar baisesn dalyk fizin tautos sunaikinim. Taiau ituo rainiu norima apimti ymiai trumpesnis laikotarpis,, btent: 1940.VI.15VIII.25. Vadi174

nasi, truput daugiau kaip du mnesiai. Taiau per ituos du mnesius buvo sudarytos visos slygos ms kiui sijungti bendr komunistin k. Tiesa, turjome dargi konstitucijos (8 str.) utikrinta teis privatin nuosavyb, kuri jo tiek toli, kad kininkams buvo palikta valdyti net iki 30 ha ems (pati em, paskelbus j valstybs nuosavybe, kininkui nebepriklaus, tik buvo jo valdoma), o nam savininkams buvo palikta visoje j nuosavybje namai iki 220 m2 ploto. Reikia taiau manyti, kad toks nukrypimas nuo kit sjungini respublik praktikoje nebt ilgam iliks nei gyvenime nei konstitucijoje. Kalbamojo laikotarpio pradia, 1940.VI.15, bdinga dideli bolevikins kariuomens jg ygiavimu Lietuv ir pabaiga, 1940.VIII.25, naujos konstitucijos primimu. Pirmasis faktas leido komunist partijai, kad ir prie visos tautos vali, paimti savo rankas valdi, vykdyti jai reikalingas konstitucines reformas ir, stojant Taryb Sjung, atsiadti kinio savarankikumo dalies ir pasiduoti bendroms sjunginms direktyvoms kio srityje. is faktas yra labai bdingas kalbamojo laikotarpio pradiai ir sudaro lyg ir kertin akmen. Antrasis faktas, konstitucijos primimas, tokio bdingumo nebeturi. Lietuvos Respublikos konstitucija formaliai nustojo veikusi VIII.25, kada jai buvo duotas pakaitalas. Taiau praktikai ji nebeveik nuo VII.21, kada vadinamasis Liaudies Seimas prim "Deklaracij apie valstybs santvark", kurioje buvo pasakyta: "Liaudies Seimas, ireikdamas viening Lietuvos laisvos darbo liaudies vali, skelbia, kad Lietuvoje vedama taryb santvarka. Lietuva skelbiama Socialistine Taryb Respublika". Nuo itos deklaracijos primimo dienos eins respublikos prezidento pareigas ministeris pirmininkas J. Paleckis m skelbti "Vyriausybs iniose" statymus, remdamasis ne Lietuvos konstitucijos 110 str., kaip tai darydavo pirmiau, bet jau, tiesiog, pasirms
175

atitinkamais Ministeri Tarybos nutarimais. VII.22 Vilniuje, Gedimino pilies bokte, ir Kaune, Vytauto Didiojo muziejaus bokte bei prie uvusiems u Lietuvos laisv paminklo, buvo pakelta ne kiekvieno lietuvio irdiai brangi trispalve, bet jau raudona, su piautuvu ir kju, vliava. Laikotarpis tarp atsisakymo nuo senosios ir primimo naujos konstitucijos bdingas savo dualizmu. Nors Lietuva buvo paskelbta esanti "socialistin taryb" respublika, vis dlto nebuvo matyti nei ypatingo socializmo nei taryb. Valdios aparato konstrukcija iliko, galima pasakyti, be joki pakeitim. Tebebuvo, jokioje kitoje socialistinje taryb respublikoje nesutinkami, prezidentas ir ministeriai. Nacionalizacija paliet tik stambesnes emes bei pramons nuosavybes ir kredito staigas. Smulkioji ir vidutin nuosavyb visur, o prekyboje, transporte, susisiekime bei nam kyje ir stambioji nuosavyb buvo respektuojama. ituo Lietuva i esms skyrsi nuo kit sjungini respublik, kuri eim ji buvo VIII.3 priimta. Tik primus naujj konstitucij, kurios 13 str. buvo pasakyta, kad "savitarpinei pagalbai gyvendinti ekonominje ir politinje srityse, lygiai kaip apsigynimo srityje, Lietuvos Taryb Socialistin Respublika laisvu noru susijung su lygiateismis Taryb Socialistinmis Respublikomis sjungin valstyb Taryb Socialistini Respublik Sjung", skirtumas tarp penkiolikos kit sjungini respublik ir eioliktosios arba tuojau inyko (prezidentas ir ministeriai), arba buvo pradtas spariai naikinti (nacionalizacija ir tarybins santvarkos kyje gyvendinimas). Po VIII.25 Lietuv vald ne seimas su respublikos prezidentu ir ministeriais, bet aukiausioji taryba su savo prezidiumu ir jo skirta Liaudies Komisar Taryba, kuri i pradi susidjo, drauge su pavaduotojais, i 16 moni, o vliau buvo dar praplsta. Tikrumoje Lietuv vald visagal komunist partija per savo vietos agentus ir atsistus rusus.
176

Todl itame rainyje ir pasitenkinama trumpu, VL15VIII.25, laikotarpiu. Liks iki 1941.VI.22 laikotarpis galt bti aptartas atskirai surinkus daugiau ir vairesns mediagos, itame rainyje panaudotoji mediaga paimta itisai arba i oficiali altini, arba i spaudos, kuri irgi galima laikyti beveik oficialiu altiniu, arba i t moni, kurie patys dalyvavo apraomuose vykiuose.
Lieuvos kis prie 1940.VI.15

Pirmasis 1940 met pusmetis kiniu atvilgiu Lietuvai buvo gana palankus. Po pirmosios reakcijos, kuri sukl karas tarp Vokietijos ir Lenkijos (1939 IX.l) ir nelaimingoji savitarpins pagalbos sutartis tarp Lietuvos ir Taryb Sjungos (1939.X.10), vedusi Lietuv Trojos arkl, visuomens nuotaikos buvo aprimusios. Visi dirbo savo darb, kad ir su baime vilgiodami Maskv. Gamyba nebuvo sustojusi. ems kis galjo imtis dar intensyvesns gamybos, nes nebebuvo rink trkumo, kaip prie kelet met, o kainos per kelis mnesius buvo paokusios, vidutinikai 2030 punkt, pasiekdamos 7080% geriausi "priekarini" kain. Pramons gamyba nebuvo vienoda visose akose vienur didesn, kitur maesn, bet, apskritai, buvo patenkinama. Su aliavomis bei kuru pramon dideli sunkum neturjo. I kontroliuojam preki: geriamojo spirito, alaus, vyno, mieli, gilzi, papiros per pirmj 1940 m. pusmet buvo pagaminta daugiau, negu per t pat laikotarp 1939 m. Usienio prekybos apyvarta buvo dargi labai gera: pirmojo pusmeio iveimas buvo didesnis 20%, o veimas 38%, negu 1939 m. Ir tai nebuvo vien reliatyvus apyvart padidjimas dl kai kuri pakilusi kain, bet taip pat ir kiekybinis. Vidaus prekyba irgi buvo labai gyva. Nelabai rami tarptautin bkl skatino gyventojus nelaikyti gyv pinig. Kartais buvo reikalinga imtis net tam tikr draudimo priemo177-

ni. Pirkj psichologij stengsi inaudoti prekybininkai, griebdamiesi spekuliacijos, u kuri n vienam teko net nukentti, sumokant pinigines baudas. Krybin iniciatyva nebuvo sumajusi. Finans Ministerija nuolatos skelb ilgus sraus duot leidim pramons monms steigti, plsti ar pertvarkyti. Pirmojo 1940 m. ketvirio pramonins investicijos buvo dvigubai didesns, kaip per t pat laikotarp 1939 m. Vkseli protestas buvo 31 % maesnis. Atitinkamai buvo sumajusios ir varytins. Akcini bendrovi balansai u 1939 m. rod didesn peln, kaip anksiau. Privai iniciatyv jauiamai papild pati valstyb, galindama pradti Turniki elektrins, Skirsnemuns cemento fabriko ir Panevio cukraus fabriko statyb. Buvo planuojama visa eil nauj svarbi pramons moni. Be paliovos buvo judinamas mrins statybos klausimas. Privaios iniciatyvos papildym galino ymiai pagerjs valstybs ido bvis. Per pirm pusmet buvo surinkta 212 mil. lit pajam, o ilaid padaryta tik 167 mil. lit (1939 m. 150 ir at. 162 mil. lit). Ryium su tuo valstybs ide birelio mn. susidar apie 60 mil. lit, neskaitant 10 mil. lit avans u pirkimus usienyje. Tai buvo dvigubai didesn u normal liekan. Tuo paiu savaime netenka reikms vairi agitatori kiekviena proga kartotas argumentas, kad vadinamoji Liaudies vyriausyb radusi tui id. Tai buvo netiesa senieji valstybs ido tvarkytojai pasirod buv labai sumans ir taups eimininkai. Neblogesn buvo ir savivaldybi finansin bkl. J pirmojo pusmeio pajamos buvo didesns 26%. Taupiai naudojant surinktas las, administracijos ilaidos buvo didesns tik 10%, dl to buvo galima ymiai padidinti ilaidas kitiems reikalams: miestams tvarkyti 130%, socialinei globai 52%, vietimo, meno ir kultros reikalams 29% ir t.t. Taupytojai taiau nerod labai didelio drausmingumo ir noro taupyti. Vis dlto privats indliai 1940
178

m. balandio mn. buvo didesni 15%, negu karo pradioje. Negalima umirti, kad taupmen kaupimuisi turjo takos tuometinis Vilniaus paskolos realizavimas. Ryium su tuo paskolos lakt suma visuomenje buvo padidjusi 24 mil. lit. Sudta drauge su indliais, i suma sudar tokio pat dydio indli sum, kuri buvo, palyginti, rami 1939 m. vasar, kada indliai buvo pradj spariai augti. Savoji valiuta litas buvo tvirta ir pastovi. Lito patikrinimas auksu ir devizomis birelio viduryje siek 44,6%. Apskritai, pirmj 1940 m. pusmet kinis gyvenimas Lietuvoje vyko kad ir ne visai normaliomis, bet gana ramiomis slygomis. Be abejons, karas buvo ikls tam tikr sunkum. io to stigo. is tas tvarksi ne taip gerai, kaip norjosi. Taiau, visa krvon sumus, tuometin kin bkl buvo gera. Gamyba nebuvo sustojusi ir kin iniciatyva nebuvo apmirusi. Gyventojai nekent nei bado nei alio. it pripaino net naujosios vyriausybs narys finans ministeris J. Vainoras. Savo pareikime Eltai, padarytame VII. 12, jis, be kita ko, pareik: "Ms bendra ekonomine padtimi ir kio gyvenimo eiga nusisksti netenka. Tiek ms valstybs ido bkl, tiek ir usienio prekybos apyvarta pasirodo ymiai geriau, negu tuo pat laiku pernai metais". Bdinga, kad ir naujai vyriausybei susidarius, darbas dar ilgai vyko sena vaga. tai, VI.17 eins respublikos prezidento pareigas ministeris pirmininkas A. Merkys ir ministerio pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas pasirao plat (283 str.) Kreditini moni statym (paskelbtas "Vyriausybs iniose" VI. 28), nors t pai dien juodu savo pareigas perdav J. Paleckiui ir jo sudarytajai vyriausybei. Praktikai io staymo taikyti, berods, nebeteko. Panaiai vyko ir su antru pagrindiniu statymu Valstybini moni statymu, kuris buvo pasiraytas VII. 16. Tai buvo statymas, numats visai kitoki, negu tarybinje santvarkoje, valstybini moni steigimo ir valdymo tvark. Vis dlto, iuo statymu
179

pasiremiant, VII.20 buvo pasiraytas Valstybines elektrotechnikos mons statutas. Deja, itai monei praktiko statuto pritaikymo susilaukti neteko. VIII 23, tuometinio pramones ministerio Ch. Alperaviiaus pastangomis, kalbamas statutas ministeri tarybos buvo panaikintas, o pati mone pradjo veikti ir tvarkytis taip, kaip ir visos kitos valstybines mons. Gali bti, kad ia, ypa antruoju atveju, kai vyriausybje buvo tik "naujieji" mons, pasireik tarybins santvarkos neinojimas, nesusivokimas, kad ten visa turi bti tempiama ant vieno kurpalio, arba, tiesiog, propagandinis skubjimas bet kuo pasireikti. Kuo tad galima paaikinti, kad VII.20 pasiraomas kinio planavimo tarybos statutas, kuriame buvo toki "herezij":
1. Plaij gyventoj sluoksni geroves paklimo, vis tautos kio ak gamybos padidinimo bei atpiginimo ir vis itekli bei jg traukimo gamybos proces planams ruoti, paruot plan vykdymui sekti ir tais klausimais patariamai nuomonei reikti sudaroma kinio planavimo taryba ne daugiau kaip i 12 nari. 2. Tarybos pirminink, jo pavaduotoj, sekretori ir kitus narius skiria, finans ministerio teikimu, ministeri taryba i kiniu planavimu besirpinaniu staig atstov ir kinio planavimo inov. 3. Taryba yra finans ministerio inioje ir savo darbe vadovaujasi jo nurodymais. 4. Tarybos paruoti bendrasis tautos kio ir jo atskir ak planai bei principinio pobdio nutarimai reikalingi ministeri tarybos tvirtinimo. Patvirtinti planai ir nutarimai perduodami atitinkamoms staigoms vykdyti. 5. Taryba savo darb vykdo per kinio planavimo staig. staiga yra finans ministerio inioje. Las tarybos darbui duoda finans ministerija.

Argi nebuvo inoma, kad visose sjunginse respublikose yra valstybin plano komisija, kuri tokius klausimus sprendia (paruoti planai tvirtinami net Maskvoje) ir kuri priklauso ne finans ministeriui ar komisarui, o yra komisar tarybos priedas? Atrodo, ituo statutu lyg buvo norta palikti finans ministeriui tokias paias plaias teises vis kio ak tvarkymo srityje, kokias jis buvo, ypa paskutiniu laiku (karui prasidjus ir mus k stipriau reglamentuoti), gavs.
180

Aik nesusigiedojim su Maskva rodo ministeri tarybos VIII.21 nutarimas steigti, finans ministerijos inioje, emes kio Bank su 5 mil. lit pagrindiniu kapitalu, skiriamu finans ministerijos, numatant tam bankui pavesti valstybini ki finansavim ir gamybos kredit teikim, per banko vadovaujamas ir kontroliuojamas kooperatines emes kio kredito draugijas, valstiei kiams. Tuo paiu nutarimu finans ministeriui buvo pavesta ligi IX.10 pateikti ministeri tarybai patvirtinti banko stat projekt. is nutarimas nebuvo gyvendintas, nes TSRS LKT ir VKP(b) CK X.3 nutar suorganizuoti Lietuvoje TSRS embanko respublikin kontor. Ms Liaudies Komisar Tarybai neliko nieko kito, kaip t pat paskelbti X1.29, perduodant naujajam bankui nacionalizuot ems ir Kooperacijos bank aktyvus bei pasyvus ir pavedant jam vadovauti visoms ems kio smulkaus kredito draugijoms ir administruoti fond Nr. 1. Nepavyko ir antras finans ministerio J. Vainoro bandymas sukurti k nors sava. Btent, VII.16 jisai sak visoms stambesnms monms neti Lietuvos Bank dienos pajamas, paliekant mons kasoje gyv pinig tik nedidel dal. Vliau (XI.11) sakym pakeit Liaudies Komisar Tarybos nutarimas, suredaguotas pagal tarybinius pavyzdius. Pagaliau, (nors tai ir neeina io rainio tem) nepavyko sumanymas gyvendinti kultringesn, negu Taryb Sjungoje, eimos teis, vest Lietuvoje 1940.VIII.8 Santuokos ir Metrik statymais. J pakeit tarybin eimos teis, kai tik Lietuvai buvo primesti RSFSR kodeksai. Sen darbo metod taikym rodo ir pradioje praktikuotas vieas ("Vyriausybs iniose") skelbimas statym apie ems nusavinim kariuomens reikalams. Tiktai vliau, liepos viduryje, buvo suprasta, ar buvo duota suprasti, kad tokie skelbimai teikia pernelyg aiki duomen apie statomus aerodromus
181

ar karinius sutvirtinimus ir todl nuo itos praktikos buvo atsisakyta (bene paskutinis paskelbtas emes nusavinimas kariuomenes reikalams buvo VII. 13 ir paliete 87,6 ha Perlojos kaime, Varnos v., Alytaus a.). Toki pavyzdi galima but pririnkti ir daugiau. Jeigu kai kuriuos vliau pakeistus naujosios vyriausybs potvarkius, kaip jau minta, galima bt aikinti propagandiniu skubjimu bet kuo pasireikti, tai kai kurie i j vis dlto parod aik nemokjim dirbti "tarybiniais" metodais ir nema "buruazins" galvosenos doz.
Propaganda ir tikrov

Birelio 15 vykiai i pradi ne vis lietuvi buvo tinkamai suprasti ir vertinti. Atsikvojus nuo pirmojo smgio, kur sudav svetimos kariuomens masinis ygiavimas, ir girdint kalbas apie korektik ygiavusios kariuomens elges ir nesikiim jokius kitus reikalus, eiliniam stebtojui lengvai galjo susidaryti spdis, kad tuo ygiu pirmiausia siekiama usitikrinti patogias pozicijas bsimajam karui su Vokietija. Sekmadienio (VI.16) "Lietuvos Aidas" kreipsi visuomen su vedamuoju: Rimties ir darbo! Tos paios dienos vakare eins respublikos prezidento pareigas ministeris pirmininkas A. Merkys per radij pasakytoje kalboje, lyg patvirtindamas tas visuomens nuotaikas ir j drauge ramindamas, pabr, kad raudonoji kariuomen "atvyko kaip draugika sjungin kariuomen. Taip ji ms kariuomens buvo sutikta, taip yra ir traktuojama. Visi krato gyventojai it dalyk turi tik taip suprasti bei vertinti.. .Pagrindinis dalykas, kuris rpi krato vadovybei, yra tvarkos bei rimties ilaikymas, normalaus darbo n maiausias nesutrukdymas visose valstybinse staigose bei monse ir visame privaiame kyje. Lietuvos kio ir krybinio darbo slygos nebus sutrukdytos, visiems
182

pareignams uoliai einant savo pareigas, kaip ligi iol, ir plaiajai visuomenei klausant j nurodym. Todl normalus darbas staigose, monse, dirbtuvse, fabrikuose, kiuose ir namuose turi bti ir toliau ramiai dirbamas. Tai pagrindinis io momento reikalavimas". Toje paioje kalboje buvo dar pasakyta, kad " ateit reiki irti su pasitikjimu", taiau tas pasitikjimas buvo paremtas prielaida: "Ms vidaus socialiniai, kultriniai, ekonominiai ir politiniai reikalai tuo neturt bti paliesti". Neturt . . . Antra, buvo manoma, kad Taryb Sjunga jau turi pakankamai blogo patyrimo su valstybiniu bei kolektyviniu kiu ir todl, besiruodama karui, nenors griauti mao, bet gerai tvarkomo Lietuvos kio. Prieingai, sklido gandai, kad Pabaltijo valstybs sudarysianios tam tikro socialinio (ne socialistinio!) kio bandym, kurio patarymai eventualiai bsi perkelti vis Taryb Sjungos k. itokias intencijas lyg ir patvirtino vis kio vadi palikimas senojo finans ministerio in. E. Galvanausko rankose, pavedant jam dar ir susisiekimo ministerij. Kaip dabar aikja, E. Galvanauskas, tik kit praomas, sutiko itas pareigas prisiimti, nes tikjosi, gal i tikrj galsis Lietuvos k apsaugoti nuo suiruts. Visik raudonosios kariuomens nesikiim ms vidaus reikalus uakcentavo kiekviena proga atsakingi naujosios valdios pareignai. VI.18 naujasis krato apsaugos ministeris ir kariuomens vadas div. gen. V. Vitkauskas, kartu su vyriausiais kariuomens pareignais sveikindamas naujj minister pirminink ir e. respublikos prezidento pareigas J. Paleck, pabr, kad raudonoji kariuomen pads Lietuvai apsaugoti jos laisv ir nepriklausomyb ir kad Lietuvos kariuomens vadovyb pasiada siningai vykdyti visas udedamas pareigas bendram visos laisvos tautos ir nepriklausomos valstybs labui ir saugumui" (ir. gen. St. Ratikis, Lietuvos kariuomens tragedija, "Lietuvi Archyvas" I t., 123 pusl.).
183

Atsakydamas karininkams ir tos paios dienos vakare kalbdamas per radij J. Paleckis, nieko nebeusimin apie Lietuvos nepriklausomyb, bet utat ir nepasak nieko, kas galt sukelti neramum. Iskyrus vien kit punkt (pav., apie politini kalini paleidim, ankstyvesni vyriausybi dergim ir kt.), su jo deklaracija galjo sutikti bet kuri vyriausyb. Apie jokias reformas kio srityje, kaip ir apie daugel kit esmini reikal, jis visai neusimin. Tai buvo labai blanki, bendr posaki deklaracija. Utat vidaus reikal ministeris M. Gedvil (kaip vliau paaikjo, vienas i takingiausi partijos moni), matomai, gerai inodamas bolevikins propagandos metodus, VI.21 kalbdamas per radij, kategorikai pareik: "Ms alies santvarkos esminiai pagrindai tebra nepakit. teist privatin nuosavyb ar turt niekas nesiksina. Raudonoji armija atjo ms krat ne ms gyvenimo santvarkos pakeisti ar vykdyti koki okupacij, o tik apsaugoti nuo karo pavojaus ir padti mums ilaikyti savo nepriklausomyb". Ir pridr: "Joks savavaliavimas nebus pakeniamas ir toleruojamas. Visa, kas bus reikalinga pakeisti valstybs valdyme ir santvarkoje, bus padaryta statym bdu, o ne savavaliavimais". Taigi, kad ir kategorikai pabrdamas privatins nuosavybs nelieiamum, M. Gedvil kartu paliko vartelius bsimoms reformoms. inoma, atskiram pilieiui n kiek nepasidaro lengviau, ar i jo turt atima be joki statym, ar statymams aprobuojant. T pat, bet dar rykiau uakcentavo finans ministeris J. Vainoras, prie pat rinkimus (VII. 12) pareikdamas Eltai: "Nra jokio reikalo ir nenumatoma esminiai keisti dabartin ms krato struktr. Taiau bus irima, kad kiekvienas paskiras kis labiau suderint savo interus su viso krato kio interesais ir nukreipt savo iniciatyv tautos kiui naudingiausia ir produktingiausia linkme". Kas su tuo galt nesutikti, jeigu tai nebt buvs pats paprasiausias prierinkiminis aki dmimas? Matomai, vaistytis
184

tokiais aikiais melagingais patikinimais net ir atsakingiems pareignams nebuvo laikoma bloga. Po savaits (VII. 18) tas pats J. Vainoras antrame pareikime Eltai rado reikalo pasakyti: "Privatin iniciatyva neturi silpnti. Suprantama, kad tik gerai veikianios ir rpestingos pramons ir prekybos mons Liaudies vyriausybs bus remiamos ir palaikomos". Tai buvo pasakyta keliomis dienomis prie tai, kaip susirinks seimas prim ems ir bank bei stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracijas (VII.22 ir 23). Per vis prierinkimin laikotarp buvo laikomasi panaios taktikos. Vienintel sritis, apie kurios reformas buvo leidiama kalbti ir rayti, buvo ems kis. Visos kitos reformos, taktikos sumetimais, buvo nutylimos. Dargi deimtyje prierinkimini komunist partijos reikalavim, paskelbt VII.1, tik vienas i j (2) usimin apie turt padalijimo reformas, btent: Atimti dvarinink em su gyvu inventorium ir perduoti maaemiams ir beemiams; kas em savo prakaitu apdirbo tam ji ir turi priklausyti! Apie kitus turtus n odio. Tokios pat taktikos laiksi ir komunist meker Darbo Lietuvos Sjunga, VII.6 ijusi vieum su daugeliu inom ir neinom para. Jos 13-sis reikalavimas: Piliei asmens ir turto nelieiamumas!, turjo nuraminti bet kur rinkik, susirpinus savo paties ar savo turto likimu. Lygiai disciplinuota buvo visa prierinkimin propaganda. Jokio tartino kio. (em lieka valstiei nuosavybje!). Jokio nereikalingo usiminimo rezoliucijose. Jeigu "Lietuvos Aido" 308 Nr. (VII.l) ir prasmuko balsas: Privai vaistini nereikalinga!, tai buvo, veikiausiai, tikras redaktori neapsiirjimas. Dargi intensyvi polemika but nuomos reikalais, usidegusi jau birelio mn., n karto nedav progos pareikalauti nam nusavinimo. Taip tvarkingai vyko pasiruoimas VII.14 rinkimams Liaudies Seim. Taiau net ir disciplinuota
185

propaganda negaljo gyventoj nuraminti, matant, kad tuometinis teisingumo ministeris P. Pakarklis nuo liepos pradios (bene nuo VII. 12) savo straipsniais "Lietuvos Aide" apie tarybin konstitucin santvark m ruoti dirv bsimiems Liaudies Seimo nutarimams. Liaudies Seimas buvo "irinktas". Kuone imtaprocentinis dalyvavimas rinkimuose, pasak rinkim komentatori, parod "liaudies pasitikjim" savo atstovais. is pasitikjimas leido atidaryti kortas, nebebijant, kad pabg rinkikai galt rinkimus sabotuoti. Tuojau po rinkim prasidjo miting banga, kuriuose buvo reikalaujama gyvendinti darbo moni "ideal" Stalino konstitucij. Stalino konstitucijos gyvendinimas turjo reikti, kad "visa em, jos gelmi turtai, vandenys, mikai, ganyklos ir fabrikai, kasyklos, geleinkeli, vandens bei oro transportas, bankai, susisiekimo priemons, valstybiniai kiai, maina traktori stotys, savivaldybi mons, o taip pat stambs namai miestuose ir pramons vietovse yra valstybs nuosavyb, t. y. visos liaudies nuosavyb". Kam dar tai nebuvo aiku, paaikjo VII.20. T dien, Liaudies Seimo susirinkimo ivakarse, dienraiai pasipuo tokiomis sieksninmis antratmis: "Kariai reikalauja Lietuv dtis Soviet Sjung, suvalstybinti fabrikant, dvarinink ir vis kapitalist turtus", "Darbinink mass reikalauja suvalstybinti fabrikus, bankus, dvarus" ir t.t. Liaudies Seimas ituos reikalavimus patenkino, VII.22 priimdamas "Deklaracij, paskelbiani em visos tautos nuosavybe, t.y. valstybs nuosavybe" ir VTI.23 "Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij". Tai buvo nacionalizacijos pradia. Ji kituose io rainio skyriuose bus aptarta plaiau. Vliau sek nauj objekt nacionalizacija: IX.27 prekybos, leidykl ir knygyn, X.8 laivininkysts moni ir jros bei upi laivyno, X.28 kino-teatr, stambij vie186

bui, ligonini, poliklinik, vaistini, vaist sandeli ir chemijos-farmacijos pramones, X.31 stambij nam miestuose ir pramones vietovse, XII.24 autobus ir autosunkveimi, pagaliau, 111.25 indli per 1000 rubli (nevieas), nebekalbant apie vairios formos kapital nacionalizacij (ir. A. Tarulis, Kapital ir nam nacionalizacija, ir V. Balsys, Bolevikin taupymo politika. "Lietuvi Archyvas" 11.). Tokia buvo propaganda ir tokia tikrov. Nuolatinmis nacionalizacijos deklaracijomis, statymais, sakais ir nutarimais buvo lauomi ne tik atsakingj pareign duotieji paadai, bet ir pati konstitucija. Jos 8 str. numat, kad "greta socialistins kio sistemos, Lietuvos TSR-oje yra leidiamas privatinis pavieni valstiei, amatinink ir namini gamintoj kis, smulkios privatins pramonins bei prekybins mons, statymo nustatytose ribose", o 10 str. garantavo, kad "piliei asmenins nuosavybs teis j darbo pajamas bei santaupas . . . saugo statymas". Praktikai privataus kio veikimo slygos buvo tokios, kad ems kis, anksiau ar vliau, bt turjs susijungti kolektyvinius kius, smulkieji pramoninkai, amatininkai ir naminiai gamintojai arteles, o prekybininkai visai inykti. ems kyje to dar nebuvo, maiau negu per metus, suskubta pasiekti, bet kitose srityse jau beveik. Piliei asmenins nuosavybs teis statymas tiek saugojo, kad vargingos darbininko, tarnautojo, amatininko ar smulkaus verslininko sutaupos (stambaus buvo nusavintos kartu su monmis), didesns kaip 1.000 Rb, buvo atimtos. Ar jie turjo nukentti todl, kad negirtavo, bet djo skatik prie skatiko, ar todl, kad j sutaupos susidar tuo metu, kai jie tarnavo kapitalistams?
ems kis

Komunizmo svoka ms kininkams buvo tolygi kolektyvinio kio (kolchozo) svokai. J supratimu, tai buvo baubas, reikis viso turto netekim,
187

skurd ir bad. Neigiamo pobdio anekdotai apie bolevikin kariuomen kaime buvo tiek pat paplit, kaip ir mieste. Ms kininkas buvo toks individualistas, tiek prisiris prie savo ems, kad net ir skurdiausi ki srityse kinink tarpe komunist nebuvo. Buvo tiktai vienas kitas agentas. Ir tai, birelio viduryje, kaime pasklido baisi naujiena Lietuvoje valdi pam komunistai! Tai buvo baisiausia, k kininkai galjo sivaizduoti. Kaime tuojau pasklido gandai, kad i kinink bus atimta em, kad jie bus suvaryti kolektyvinius kius, kad todl nebra reikalo rpintis darbu ar kio klimu, o reikia skubinti likviduoti turt, paveriant j lengviau nuslepiamu pinigu. Dienos buvo tokios rimtos, kad jau VT.22 naujasis ems kio ministeris M. Mickis rado reikalo kreiptis per radij kininkus su plaia, pilna raminim, kalba. Be ko kita, jisai pasak: "kininkai, inokite ir tikkits, kad Lietuvos liaudies vyriausyb pilnai supranta js gyvybinius reikalus ir niekada js neapvils. Kiekvienam kininkui, kuriam em yra pragyvenimo altinis, o ne spekuliacijos objektas, garantuojama visika jos nelieiamyb. Toji js em, kuri js esate amiais persunk savo prakaitu ir krauju, yra js ir pasiliks js. Nebus daroma joki pasiksinim bet kok js turt, kuris yra sunkaus js darbo vaisius". Tai buvo pakartojimas jau mint vidaus reikal ministerio M. Gedvilos paad, tiktai kart specialiai kininkams. Taiau ir iuo atveju, kaip ir pirmuoju, buvo usimintas ir reform galimumas. Girdi, "visa ta em, kuri yra ne kinink rankose arba neteistai gyta, suprantama, kad nustatyta tvarka ir savo laiku bus atiduota tiems, kurie j dirba". is pareikimas kinink (juos jau buvo imta vadinti kakokiu klasiniu, paeminaniu "valstieio" vardu) nenuramino. Jie jau girdjo visuose mitinguose keliamus reikalavimus: konfiskuoti dvarus! Beemiams ir maaemiams dvarinink em! em
188

tiems, kurie j dirba! ir pan. Aiku, kad emes reforma bus. Bet kokia ji bus, k palies nebuvo aiku. Tiesa, i pradi buvo kalbama tik apie dvarus, bet kas laikoma dvaru, irgi nebuvo aiku. Dvaro svoka galjo apimti ir iap jau stambesn k, kas vliau ir pasitvirtino, nusavinant visus ems kio plotus per 30 ha. Jau VI.29 Elta prane, kad es "pastebta, kad atskiri dvarininkai dl neiaikint dar prieasi stengiasi parduoti ar paskersti gerus veislinius gyvulius", ir pagrasino vairiomis represijomis. Represijos ligi 6 mn. areto arba ligi 50.000 lt. pinigais arba abi bausms kartu galjo bti pritaikytos pagal finans ministerio VI.28 sakym, kuriuo ems ki savininkai bei valdytojai buvo pareigoti tvarkingai vesti savo kius, laikyti tvarkoje piln kio inventori ir tempti visas pajgas, kad j ki gamyba bt padidinta. Prieastys visai paaikja, prisiminus VII.l paskelbt vien i deimties komunist partijos reikalavim Atimti dvarinink em su visu gyvu ir negyvu inventoriumi ir perduoti maaemiams ir beemiams! Dvarininkai ir ne tiktai dvarininkai skerd veislinius ir neveislinius gyvulius, pardavinjo gyv ir negyv inventori, kirto mikus ir net pl ir pardavinjo drenao vamzdius. Kompetentingos staigos kininkams grasino, o dienraiai tuo tarpu aprainjo kinink entuziazm, bolevikin kariuomen sutinkant, j uol dalyvavim gausiuose mitinguose ir pritarim vyriausybs darbams bei sumanymams (pav., didiul VII.5 "Lietuvos Aido" 316 Nr. antrat: kininkai giria drsius ir protingus i dien reikalavimus ir sumanymus). Ryium su tuo finans ministeris in. E. Galvanauskas, pasiremdamas jam Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo ("Vyriausybs inios" Nr. 704) suteikta galia ir siekdamas sustabdyti nenormaliai padidjus gyvuli skerdim: 1. udraud parduoti ir skersti, be ems kio rm agronomo ar gy189

vulininkysts instruktoriaus leidimo, kontroliuojamus ar kilusius i kontroliuojam ki galvijus (numeruotais ragais ar su enklais ausyse), nekontroliuojamas telyias, karves iki 5 veri amiaus, bulius ir kuilius; 2. kitus galvijus, kiaules ir avis leido skersti tik tam metui normalios amortizacijos ribose. T pat VII.4 pakartojo vidaus reikal ministeris M. Gedvil, sakydamas apskrii virininkams stropiai sekti ir ukardyti, kad dvarininkai ir stambesnieji kininkai nenaikint gyvo ir negyvo inventoriaus ir nekenkt kitais bdais savo ki naumui. VII.3 buvo udraustas bet koks mik (ir privai) kirtimas. Tai jau nebuvo kinink raminimas, o grasinimas. Alyvos ugn pripyl ems reformos departmento direktoriaus St. Elsbergo praneimas, padarytas VILI Vilniuje, apygardos matinink suvaiavime. Tame praneime jisai plaiai paliet nauj ems reformos statymo projekt. Es vyriausyb kryi perbrauk buvusius senus reformos statymus ir projektus ir paskubomis ruoia nauj racionali ems reform. Banyi, vienuolyn, religini organizacij ir kit iai akai artim staig bei organizacij em nusavinama visa. Privatiems savininkams paliekama iki 50 ha (es todl, kad nepaliest daugumos pavyzdini ki Suvalkijoje), o pavyzdiniuose kiuose, ems kio ministerio leidimu iki 80 ha. Taiau paliekama tik tokiems, kurie patys em dirbo ir i to gyveno ir kurie buvo lojals darbo monms ir liaudiai. Nelojaliems, gal bt, ir nieko nebus palikta. Visa nusavinamoji em bus paimta be atlyginimo. Jis spjo, kad statymas jau i savait bus priimtas visais trimis skaitymais. Atsakingo ems kio ministerijos pareigno paskelbtasis ems reformos projektas kl vairi mini. Gana panaios nelieiamos ems normos jau buvo silomos reformos alinink, ypa "Lietuvos ini", ir anksiau, prie nnai nuversto reimo. Tokia reforma gal kai kam ir atrod racionali, bet ji nieku bdu nebuvo radikali, ko kaip tik reikjo laukti. Ta190

iau radikalumo stoka galjo sukelti tikrojo proletariato nepasitenkinim. I antros puss, paadas paimti nusavinamj em be atlyginimo ir vesti neaik lojalumo kriterijum, galjo sukelti daugumos kinink nepasitenkinim. Visa tai galjo neigiamai atsiliepti bsimiems rinkimams Liaudies Seim. inia apie S. Elsbergo praneim spaudoje buvo paskelbta VII.2. Jau kit dien pasirod io turinio inut: "ems kio ministeris paved Eltai praneti, kad liepos 2 d. "Lietuvos Aido" rytinje laidoje ispausdinta informacija apie ruoiam nauj ems reformos statym visikai neatitinka tikrenybs. ems reformos departmento direktoriaus S. Elsbergo praneimas, kuriuo paremta i informacija, yra itisai pramanytas ir provokacinio pobdio. Direktorius S. Elsbergas nuo liepos 2 d., ems kio ministerio sakymu, i einamj pareig paalintas. ems reformos statymas vyriausybs ruoiamas visu rimtumu, ir jis bus paskelbtas oficialiai. Kol nra naujai ileisto statymo, bet kokie tuo reikalu pareikimai neturi oficialios reikms". Be abejo, ems reformos departmento direktorius negaljo paskelbti savo projekto. Reikia manyti, kad toki, palyginti, velni ems reform i pradi aptar to projekto rengjai. Vliau ems reforma pasirod esanti visai kitaip suprojektuota. Todl negalutinio projekto paskelbimas buvo per ankstyvas ir susilauk tokios smarkios reakcijos. Juo labiau, kad spaudoje tuo metu buvo diskutuojama apie tokias ems normas, kurios visai atitiko vlyvesn statym (pav., VII.1 "Lietuvos Aido" Nr. 308 silymas neduoti maesni sklyp kaip 10 ha ir palikti ne daugiau kaip 3040 ha). Kad nuramint kaime kilus susirpinim, "kininko Patarjuje", redaguojamame inomos komunist veikjos M. Mekauskiens, pamusios savo rankas ir ems reformos department, VII.4 buvo raoma: "kininkai, valstieiai! Pikiausi prasimanymai ir netiesa, kad em bus atimta, em t, kurie j dir191

ba, kurie i jos gyvena, ne tik nebus palesta, bet dideles mass smulki valstiei ir beemi dar jos gaus. Bus idalinta em tik i t pon ir dvarinink, kurie ems niekad nedirbo ir nedirba, kurie em sigijo neteistu bdu, kurie j supirkinjo, pasinaudodami sunkia kinink bkle. Niekas nemano ir nesiruoia be atodairos plyti taip pat banytini, klebonij bei vienuolyn emi". tai koki reikjo griebtis isisukinjim, einant rinkimus su kiu: em lieka valstiei nuosavybje! inoma, tie isisukinjimai kinink netikino ir suirut ems kyje vis didjo. ems kio darbininkai masikai met savo darbdavius ir pldo miestus, kur varst, praydami darbo, vairi staig duris ir versi vieuosius darbus, arba nieko neveik, laukdami kol jie bus aprpinti eme. Tai djosi per pai darbymet. Nesulaikomai plito kalbos apie laukiam kinink varym kolektyvinius kius. Su visu tuo turjo kovoti visas propagandos aparatas. Darbo Lietuvos Sjungos VII.10 atsiaukime " Laisvosios Lietuvos Respublikos darbininkus ir darbininkes, valstieius ir valstietes, karius ir darbo inteligentus visus darbo mones" raminama: "Valstieiai ir valstiets! Neklausykite ms liaudies prie skleidiam gand, nepagrst gsdinim, es liaudies vyriausyb versianti jus kurti kolchozus ir persekiosianti tikiniuosius. Tai yra pikti prasimanymai ir meitas". Op kinink baims ir nepasitikjimo reikal paliet VII.11 "darbinink ir valstiei susiartinimo" mitinge J. Paleckis. "Valstieiai, lauk darbininkai, kininkai, kalbjo jis, jums jau ne kart yra sakyta vyriausybs ir per spaud skelbta ia dar kart galiu patikrinti: bkite pilni pasitikjimo, dirbkite savo em, kuri jums priklauso niekas i js jos neatims. Visos reformos ems kio srityje bus pravedamos su atsargumu, apgalvotai, kad niekas nenukentt".
192

Po poros dien (VII.14), kalbdamas per radij, ems kio ministeris M. Mickis pridjo: "Tie, kurie em dirba savo rankomis, gali bti visikai rams ir su viltimi irti ateit. Niekas nemano toki kinink ems n vienos pdos paliesti. Niekas nesiruoia versti kininkus dtis kolchozus". Tai buvo pasakyta jau per paius rinkimus, kada vis dar buvo reikalo pataikauti kininkams, kad jie, neatsargiais bsimj plan aikinimais ar net radikali reform reikalavimais, nebt atbaidyti nuo rinkim. J imtaprocentinio dalyvavimo rinkimuose buvo siekiama grynai propagandiniais sumetimais gausesnis ar maiau gausus dalyvavimas vis tiek negaljo turti kokios nors takos. Mitingais, susirinkimais ir rezoliucijomis atitinkamai paruous dirv, VII.21 susirinko Liaudies Seimas. T pai dien priimtoji "Lietuvos stojimo Soviet Socialistini Respublik Sjung deklaracija" neadjo kininkui nieko gera. Deklaracijoje buvo pasakyta: Klausydamas valios liaudies, nuvertusios senj priespaudos ir neteiss reim, mogaus eksploatacijos reim, Liaudies Seimas nutar: prayti Soviet Socialistini Respublik Sjungos Aukiausij Soviet priimti Lietuvos Soviet Socialistin Respublik Soviet Socialistini Respublik Sjungos sstat sjungine respublika tais paiais pagrindais, kuriais eina SSRS Ukrainos, Gudijos ir kitos sjungins respublikos". Pageidavimas stoti tokiais, o ne kitokiais pagrindais, reik, kad ir Lietuvoje turs bti gyvendinta tokia pat socialistin santvarka, kokia yra tose, dabar idealu palaikytose, respublikose. kininkui tai reik ne tik Stalino konstitucijos, bet ir Stalino ems kio politikos gyvendinim. Tiesa, kininkas tiksliai neinojo Stalino pair, idstyt jo straipsnyje "Agrarins politikos klausymai SSSR". itos pairos buvo labai aikios: "Yra kitas kelias, socializmo kelias, reikalaujs steigti ems kyje kolektyvinius ir valstybinius kius; kelias, eins prie smulki valstiei ki
193

sujungimo stambius kolektyvinius kius, ginkluotus technika bei mokslu, prie kapitalist istmimo i emes kio. Mes laikoms io antrojo kelio". Taiau kininkas visa tai nujaut kakaip intuityviai. Drauge su itos deklaracijos primimu pasibaig visos rusenusios viltys apie sudarym Lietuvoje kakokios socialines respublikos ar liaudies respublikos, Mongolijos pavyzdiu. Komunist partija tuo atveju turjo tik vien kurpal. Lemtingas ms emes kiui Liaudies Seimo posdis vyko VII.22. Jis baigsi "Deklaracijos, paskelbianios em visos tautos, t. y. valstybes nuosavybe" primimu. Esmine jos vieta buvo i: "Reikdamas vis dirbanij vali ir vadovaudamasis gyvybiniais darbo valstiei interesais, Liaudies Seimas paskelbia vis Lietuvos em su jos gelmmis, visus mikus ir vandenis priklausaniais liaudiai, t. y. valstybs nuosavybe. Nuo iandien em valdys tie, kurie j dirba. Seimas nutaria nustatyti visoje Lietuvoje valstiei kiams aprt 30-ties ha norm vienam kiui, o valstiei ki ploto pertekli, didesn u i norm, paveria valstybiniu ems fondu, tikslu padti beemiams ir maaemiams valstieiams sigyti ems. Visa em, esanti nuo io laiko dirbanij ir valstiei rankose, o taip pat ir em, kuri bus valstybs perduota beemiams ir maaemiams valstieiams, utvirtinama aminam valstiei naudojimuisi". Deklaracij referavs, ems kio ministeris M. Mickis, rado reikalo nuraminti kininkus bent dl ateities. Jeigu nebuvo itesti seniau jo paties duoti paadai, kad nebus paliesta n pda ems toki kinink, kurie j patys savo rankomis dirba (40 50 ha savininkas negali isiversti, pats nedirbdamas), tai dabar galima buvo duoti nauj. "A silau Liaudies Seimui, pareik jis, patvirtinti ikilmingoje seimo deklaracijoje, kad asmenin valstiei nuosavyb, j trobesiai, gyvuliai, gyvasis ir negyvasis inventorius, j kio gaminiai ir vairs nam apyvokos daiktai bus vertinami ir apsaugomi ir
194

ateityje, kaip nelieiama nuosavyb, o visokie pasiksinimai prie i valstiei nuosavyb bus baudiami visu statym grietumu . . . i darbo valstiei nieko nebus atimta, bet jiems bus duota ems ir suteikta rimta pagalba joje sikurti. Ne tik niekas nesirengia varyti valstiei kolchozus, bet visokie bandymai versti valstieius prie j vali burtis kolchozus bus vertinami kaip kenksmingi provokaciniai ygiai, nukreipti prie Soviet valdios ir darbo moni interesus". Seimas pasitenkino vienu sakiniu deklaracijoje: "Visokie bandymai pasiksinti asmenin valstiei nuosavyb arba prie darbo valstiei vali primesti jiems kolchoz organizavim bus grietai nubausti, kaip kenki liaudies ir valstybs interesams". Kiek ir itie paadai bei seimo garantijos buvo itestos, parod netolima ateitis. Skirtingos pavieniams kininkams bei kolektyviniams kiams pyliavos ir duokls, pastarj garbinimas spaudoje, j pavyzdini statym platinimas, neleidimas kurti iskirstytose emse vienkiemi ir eil kit fakt aikiai bylojo, kur krypsta ne tik seimo deklaracijoje, bet ir konstitucijoje (8 str.) utikrina teis "privatin pavieni valstiei k". Juk tokiu atveju turjo reikms tik Stalino pairos, o ne kakokie smulks Lietuvos kinink reikalai. Paymtina, kad vos savaitei praslinkus po seimo deklaracijos (VII.23), valstybins ems kio komisijos pirmininkas A. ukauskas ituo reikalu jau kitaip kalbjo: " . . . kolchozus steigti nebus kliudoma, bet leista bus tik tuo atveju, kai tvirtai bus sitikinta, jog steigjai patys, be jokios paalins takos, to nori ir ir jei susidaro pakankamai didelis ems plotas tam kolchozui". Be abejo, kinink sukolektyvinimas, kaip ir visa kita Taryb Sjungoje, bt vyks ne prievarta, o "laisva valia", "su didiausiu entuziazmu", su "padkos rezoliucijomis" ir "sveikinimais". Paadtoji "rimta pagalba" sikurti gavusiems ems darbo valstieiams praktikoje pasirod tokia,
195

kad jiems 72.000 eme apdalint beemi ir maaemi buvo paadta 20 mil. rubli paskolos (po 276 rublius kiekvienam!), be to, miko mediagos ir gyvas bei negyvas inventorius. Praktikai, jie nieko negavo, iskyrus gal vien kit atsitikim, ir todl iki 1941.V.16 arti 5000 naujakuri jau buvo suskubusi atsisakyti nuo 30.000 ha (apie 10% gautos emes). Kiek buvo vertinama ir apsaugoma kinink asmenin nuosavyb, parod ems nusavinimai kariuomens reikalams aerodromams ir sutvirtinimams statyti. Itisiems kaimams buvo sakoma per 24 val. isikraustyti. Ikraustyti likdavo plikame lauke. Danai atsitikdavo, kad, trobesius nugriovus, vieta savo paskiriai neatitikdavo, taiau ki nebuvo galima atkurti. i kinink nelaim m taip siausti, kad Ministeri Taryba VII.26 suteik ems kio Ministerijai net speciali 1/2 mil. lit kredit atlyginti u nukeliamus i kariuomens reikalams paimt emi trobesius. VIII.8 buvo paskelbtos "Atlyginimo kininkams u paimtas emes valstybs reikalams taisykls". itomis taisyklmis buvo nustatyta, kad: 1. vietoje paimtos ems kininkams duodama tiek pat ems i ems fondo, bet ne daugiau kaip 30 ha, jeigu buvo paimta visa kininko em, ir ne daugiau kaip iki 30 ha normos, jeigu dalis ems kininkui buvo palikta; 2. duodant ems u paimt valstybs reikalams em kitoje vietoje, atlyginama pinigais: a) trobesi nuklimo ilaidos, b) u paslius ir akniavaisius, c) u vaismedius, ulinius ir kit. nenukeliam turt. Gal bt, itomis taisyklmis pavyko patenkinamai sutvarkyti mediaginio atsiteisimo reikal, bet jomis nepavyko paalinti savavals ir atitaisyti skriaudos imetamam i jo ir jo tv rankomis dirbto bei prakaitu aplaistyto kio mogui. I viso iems reikalams buvo paimta apie 20.000 ha. Primus "Deklaracij, paskelbiani em visos tautos nuosavybe, t. y. valstybs nuosavybe" ir dar prie tai, stambesnieji emdirbiai oko em skirstyti
196

patys notariniais aktais sklypus maesnius kaip 30 ha. Taiau tam ubgo u aki teisingumo ministeris, VIII.l paskelbdamas, kad visi po deklaracijos paskelbimo sudaryti notariniai aktai, kuriais bt kam nors perleidiama kaimo ar miesto em, neturi galios. Visas problemas kaime per du mnesius, nuo liepos pabaigos iki rugsjo pabaigos, nustelb ems reforma. VII.26 Ministeri Taryba paskelb taisykles apie valstybins ems kio komisijos darb. VIII.4 vykusiame vis apskrii ems kio komisij pirminink, apskrii virinink, apskrii agronom ir apygard ems tvarkytoj suvaiavime, eins tuo metu respublikos prezidento ir ministerio pirmininko pareigas M. Gedvil (J. Paleckis tuo metu buvo su delegacija Maskvoje prayti priimti Lietuv SSSR), prane, kad vyriausyb nutarusi "dirbti naujais tempais, trumpiausiais terminais, taip, kaip tas daroma visoj ms Soviet Sjungoj", ir ems reform vykdyti iki rugsjo 1 dienos (!). Po to jau visa vyko galvatrkiais. Kit dien (VIII.5) buvo paskelbtas Ministeri Tarybos nutarimas sudaryti valstybin fond, kur turjo bti paimtos: a) visos valstybins ems ir vietos savivaldybi ems, kurios betarpikai nereikalingos valstybei ir savivaldybms, b) visos dvarinink ems su sodybomis, trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, c) visos banytins, parapijins, vienuolyn ir kit religini organizacij ir staig ems, d) ems t piliei, kurie gyvena miestuose, patys ems nedirba ir turi kitus pragyvenimo altinius, iskyrus sodybas ir nedidesnius kaip 10 ha ems sklypus, priklausanius darbininkams, emesniems tarnautojams, mokytojams, o taip pat asmenims, turintiems ypating nuopeln Lietuvos liaudiai, mokslui ir menui, e) t bendro ems ploto dal, kuri priklauso valstiei kiams, didesn kaip 30 ha, (nors jie yra juridikai perskirti ar urayti keli eimos nari vardu, bet valdomi vieno valdytojo). Nepaisant viso propagandinio verklenimo prie
197

rinkimus ir per seimo posdius dl smulkij ki skurdo, Ministeri Taryba numat kurti naujus kius ne didesnius kaip 10 ha, paliekant teis i norm arti miest ir miesteli sumainti ligi 50%. Tai buvo padaryta, be abejo, smoningai siekiant sukurti tokius nepajgius kius, kuri valdytojas nerast kitos ieities, kaip nuo individualaus kininkavimo atsisakyti. Juo labiau, kad sklyp iplanavimas ir neleidimas statytis vienkiemiais i anksto ruo palankias slygas. Visam ems reformos darbui vietose vykdyti buvo suorganizuota 262 valsi komisijos ir per 800 matinink (j skaiiuje per 200 be ranki). Praym emei gauti suplauk per 200.000. Kaip vliau paaikjo, valstybin ems fond sudar paimti i 28.000 emvaldi apie 600.000 ha, i kuri 381.000 ha buvo paskirta beemiams ir maaemiams, 110.000 ha valstybini mik inybai, 65.000 ha staigoms, vieiesiems ir kitiems reikalams. Matavimo darbai prasidjo VIII.8 (Utenos a.). Sumobilizavimas ems reformos darbui, tikusi ir netikusi savo pareigoms moni, garbinimas spaudoje 15 met mergaii, raiusi mainle be pertraukos po 24 val., socialistinis lenktyniavimas tarp komisij nari, valsi ir apskrii komisij ir pan. priemons nieko nepadjo baigti didiul (15% viso ems ploto) darb usimotu laiku. VIII.20 Ministeri Taryba buvo priversta pratsti ems pertvarkymo termin ligi IX.24 (jau buvo Komisar Taryba) galjo konstatuoti, kad seimo nutarimas vykdytas. Nepasisekim su ems reforma pakankamai rykiai vaizduoja faktas, kad jau mintame VIII.4 suvaiavime M. Gedvil buvo paskelbs: "Valstieiai turi gauti em tuojau pat, jau iandien! Jau nauji eimininkai darbo valstieiai turi pravesti rudenin sj". O jau VII.29 Komisar Taryba buvo priversta nutarti: "pareigoti visus didesnius kaip 30 ha ki valdytojus, kvedius ir komisarus, j asmenine atsakomybe, pilnai apsti vis tuose kiuose iemkeniams skiriam ems sklyp, kaip paliekam buvu198

siems valdytojams, taip ir nusavinam emes dal. ki valdytojai, buv. savininkai, privalo atlikti visus sjos darbus savo kio jgomis, sklomis ir tromis gerai parengtoje emje, stropiai irint, kad iais metais bt pasta ne maiau kaip 1939 m. spti ki valdytojus, kad u sjos darb vengim ir u j inioje esamose emse, kaip jiems paliekamose, taip ir j nusavinamose, blog iemkeni sjos vykdym jie bus baudiami visu statym grietumu, kartu konfiskuojant j turt". Tuo bdu ems reforma kalbamuoju laikotarpiu nevyko taip, kaip buvo norta, ir, apskritai, nebuvo baigta. Ji nebuvo baigta ir iki 1941.VI.22, nes i vienos puss, liko nepaskirstytos ems, i antros puss, naujakuriai ir "buos" buvo pradj nuo turimos ems atsisakinti (ir. V. Balinas, Bolevikin ems reforma Lietuvoje. "Lietuvi Archyvas" I t. Tenka pastebti. kad is klausimas bt reikalingas platesns monografijos, ikeliant joje daugiau fakt i darbo organizacij nerimtumo, savavaliavimo, nusikaltim ir pan. Vien tik ano meto tarybin spauda teikia labai daug informacins mediagos, nebekalbant apie archyvus). Be to, 1941 m. vasar bt atsirad deimtys tkstani ki be valdytoj, pastaruosius igabenus Sibir. Tad naujai susidarant valstybin ems fond bt reikj kokiu nors bdu skirstyti. Tai buvo visai normalu ems reforma bt pasibaigusi tada, kai visa em paskirstyta tarp valstybini ir kolektyviniu kiu, tuo bdu gyvendinant Stalino "moksl". ems kio bkl per t pat laikotarp tolydio blogjo. Turint prie akis perspektyv anksiau ar vliau netekti savo ems, nebuvo ne tik jokio noro dirbti, bet nebuvo ir slyg. Kaime labai trko darbo jgos. Pati valstybin ems kio komisija buvo priversta VIII.8 paskelbti, kad "kai kurie dvar darbininkai meta kio darbus ir eina prie plent tiesimo, statybos ir kit.". I tikrj taip dar tiek dvar, tiek ir
199

kit ems ki samdiniai. Tai rodo nuolatiniai, o liepos mn. ypa dani, Darbo Ministerijos raginimai darbininkams neplsti miestus. Kai kurie stambieji kiai per pai darbymet (jav valymas, pasiruoimas iemkeni sjai) buvo lik be gyvuli ir inventoriaus. Valstybin ems kio komisija skelb apskrii ir valsi ems kio komisijoms, valsi -viraiiams, dvar komitetams ir komisarams, kad "nusavint dvar trobesius, gyvulius ir negyv inventori, o taip pat ir vis kit turt griauti ir bet kam dalinti draudiama" (VIII.8). Vien tik is spjimas rodo, kaip eimininkavo darbinink komitetai ir komisarai. Reikia neumirti, kad komisarai buvo skiriami ne vien dvarams, bet ir iaip jau stambiems kiams (tos paios komisijos VIII.8 praneimas). Visame ems kyje buvo taip nusieimininkauta, kad ems kio rm direktorius VIII.30 praneime "Darbo Lietuvai" (82 Nr.) pasil likviduoti apie 20.000 arkli ir apie 100.000 senesni raguoi. Sumajus darbo jgai ir gyvam bei negyvam inventoriui, negaunant pirkti dirbtini tr iemkeniams ir, svarbiausia, netekus noro dirbti, gerinti k, k nors i pagrind tvarkyti, nieko negaljo padti Ministeri Tarybos VIII.5 nutarimo dl valstybinio ems fondo sudarymo 14 str., kuriame buvo pasakyta: "Kiekvieno darbo valstieio pareiga apdirbti ir gerinti em, taisyti ir statyti kio pastatus ir vesti savo k pagal naujausius ems kio pasiekimus, dedant darb visas savo jgas ir inojim. Be to, Ministeri Taryba kreipia ypating darbo valstiei dmes btinum toliau visapusikai plsti gyvulininkyst, kuri yra viena svarbiausi ems kio ak".
Pramon

Du tredaliai Lietuvos gyventoj dirba ems kyje ir tik vienas tredalis kur nors kitur, taigi ir pramonje. Pramons verslo liudijim (patent) 1940 m. pradioje buvo ipirkta apie 16.000. Toks buvo apy200

tikris atskir pramons ir amato moni skaiius. Pramons moni, kuriose dirba bent 5 asmenys, skaitant savininkus ir j eimos narius, buvo tik 1.500, o jose dirbani asmen tik 40.000. Palyginus su ems kiu, kur buvo turima reikalo su daugiau kaip 300.000 ki ir arti 2 mil. moni, pramons problema, keiiantis socialinei santvarkai Lietuvoje, buvo gana neymi. Be abejo, pramon su savo 40.000 darbinink ir beveik 1/2 mrd. lit gamybos verte visame tautos kyje buvo svarbus veiksnys, taiau vis dlto didioji problema buvo ems kis. Gal bt, i dalies dl to ir visas komunist partijos dmesys pirmiausia buvo nukreiptas ems k. ia i karto buvo pradta kalbti apie numatomas reformas, tuo tarpu pramons Mausimo nebuvo net rinkiminje propagandoje. Tik seimo susirinkimo ivakarse buvo mestas stambiosios pramons nacionalizavimo kis. Gal bt, tam tikros takos turjo ta aplinkyb, kad pramons reikal, lygiai kaip ir prekybos bei finans reikal, tvarkymas dar ilg laik po vyriausybs pasikeitimo ibuvo tose paiose finans ministerio in. E. Galvanausko ir jo senj bendradarbi rankose. Tuo tarpu ems kio inyboje jau pirmomis dienomis vyko masiniai vadovaujani asmen atleidimai ar paeminimai. Finans ministerio pareigas permus J. Vainorui, niekas i pagrind nebuvo keiiama iki rugpiio pradios tik po to buvo padarytas pagrindinis "valymas". Po VI. 15 vyki E. Galvanauskas paskelb pramons monms draudim slpti prekes (gaminius) bei sudarinti j atsargas, kol vartotoj paklausa nra patenkinta ir sak tenkinti normalias prekybos, pramons ir vartotoj paklausas (VI. 17 sakymas). ia tenka prisiminti ir einanio respublikos prezidento pareigas ministerio pirmininko A. Merkio VI.16 pareikim, kuriame i Lietuvos visuomens buvo pageidaujama normalaus darbo visose staigose, monse, dirb201

tuvse, fabrikuose, kiuose ir namuose. Tokia pati mintis kasdien buvo kalama spaudos. Vis dlto nei raginimai, nei sakymai, nei tikinjimai bei raminimai, skelbiami atsakingiausi pareign lpomis, negaljo isklaidyti nepasitikjimo atmosferos. Vienas kitas stambesnis pramonininkas lietuvis, legaliais ar nelegaliais bdais, i Lietuvos paspruko. Pramons monse pradjo kurtis darbinink komitetai, kuri funkcij ir kompetencijos rib niekas neinojo. Daug kur itie komitetai m vadovauti monms, nepripainti nei mons savininko, nei jo pastatytos administracijos. Tvarkos monse dl to daugiau neatsirado, o prieingai komitet kiimasis trukd normal darb. Patys moni savininkai, geriau net u kininkus inodami savo likim, nemat reikalo rpintis normaliu moni veikimu. Danai jie net nebesilankydavo savo monse, palikdami tvarkytis darbinink komitetams ir administracijai. Panaiai buvo ir kitose kio akose. Tai paskatino finans minister, turint teis pagal Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statym, imtis visoki tvarkymo priemoni, "siekiant apsaugoti tautos k nuo galim pavoj, stiprinant bei derinant krato gamybines jgas ir patikrinant gyventojams svarbiausi reikmen tenkinim", VI.28 paskelbti nauj sakym, kurio tikslas atstatyti visose kio akose spariai irstani tvark. Juo buvo pareikalauta, kad: 1. pramons bei prekybos moni savininkai, valdytojai, vedjai ir kiti pareignai pasilikt savo vietose, rpestingai atlikt savo pareigas ir rpintsi normaliu moni veikimu ir j gamybos bei prekybos pltimu; 2. pramons bei prekybos mons laiku apsirpint aliavomis, kuru, prekmis ir kitomis gamybai bei prekybai reikalingomis priemonmis; 3. tuojau informuot atitinkam ministerij staigas apie pastebtas monms veikti klitis; 4. ems ki savininkai bei valdytojai tvarkingai vest savo kius, laikyt tvarkoje vis kio inventori ir
202

tempt visas pajgas, kad j ki gamyba bt padidinta; 5. moni darbininkai bei tarnautojai siningai atlikt jiems pavestas pareigas, nedaryt joki savavales akt, klausyt mons administracijos nurodym ir visokeriopai rpintsi darbo naumo bei gamybos klimu. Jau vien i ito sakymo galima susidaryti pakankamai aik vaizd apie tuo laiku prasidjusi suirut pramonje ir kitose kio akose. Apie tai gana danai prasitardavo ir spauda, nepayktdama pamokym ir pagraudinim. To neslp n staigos. Liepos pradioje Finans Ministerijos pramons ir prekybos departamentas oficialiai pareik: "Pramons ir prekybos staigos turi laiku apsirpinti aliavomis, kuru, prekmis ir kitomis gamybai bei prekybai reikalingomis priemonmis. Pastebta, kad kai kurios pramons mons nesilaiko to sakymo. Jos stengiasi iimti kiek galima daugiau kapitalo i savo apyvartos ir suvartoja esamas aliav ir kuro atsargas, nesirpindamos nauj atsarg sudarymu. Taip pat jos vengia reikalingiausio moni remonto ir nepapildo mainoms btin atsargini dali, dl ko gali bti sutrukdytas normalus main darbas". I tos netvarkos ar gal net sabotao pramons ir prekybos departamentas dar reikiam ivad: "Kadangi yra labai svarbu, kad visos pramons mons funkcionuot normaliai ir darbas jose nebt sustabdytas, pramons ir prekybos departamentas paved apygard pramons inspektoriams priirti sakymo pildym, laikant t prieir svarbiausiu io momento udaviniu ir laikinai atidjus maesns svarbos ir ne tiek skubius reikalus. Pirmiausia reikia tikrinti stambesnes mons, kurios turi daugiau reikms tautos kiui". Pamgins kur laik ilaikyti tvarkoje krato k, VII.5 in. E. Galvanauskas i finans ministerio pareig pasitrauk. Joms laikinai eiti buvo paskirtas finans ministerijos generalinis sekretorius (nuo VI.20 vietoje Dr. D. Ceseviiaus) J. Vainoras. Kelio203

mis dienomis prie tai (VII.1) susisiekimo ministerij in. E. Galvanauskas buvo perdavs naujam ministeriui S. Pupeikiui. Iki tol buvusi labai stipri finans ministerio teise tvarkyti visas tautos kio akas, kokios neturjo joks kitas ministeris, VII.13 buvo suskaldyta dviem statymais: Nepaprastojo meto statymu ir Valstybes kontroles statymo pakeitimu. Pirmuoju statymu, sustiprintos valstybes apsaugos metu, vidaus reikal ministeriui buvo suteiktos kineje srityje ios teises: 1. imtis priemoni apdrausti veikimui t staig ir moni, kurios atlieka viej tarnyb; 2. valstybs ar kitam vieam reikalui esant, paimti savivaldybi, privai asmen ir staig trobesius bei sakyti duoti susisiekimo priemones; 3. imtis priemoni sudrausti streikams, lokautams bei kurstymui juos daryti; 4. vesti darbo prievol vieiesiems darbams, kuriai atlikti gali bti imami darbui tinkami gyventojai nuo 16 ilgi 60 m. amiaus, iskiriant aukiamuosius karo tarnyb, ir 5. leisti sakym kitais vieosios tvarkos ir valstybs saugumo reikalais (vadinasi, visais patinkamais reikalais). Valstybs gynimo metu tos paios teiss buvo pavestos vykdyti krato apsaugos ministeriui, prie j dar pridedant teis: 1. liepti daryti bendr arba atskir rekvizicij tam tikromis instrukcijomis; 2. drausti pirkti, parduoti, veti tam tikras vietas arba iveti i tam tikr viet kokios nors mediagos, maisto ir paaro; 3. udaryti vairias pramons ir prekybos mons. Antruoju statymu, Valstybs Kontrols organ teis priirti atskaitomyb ir daryti revizijas, reikalaujant ini, paaikinim bei parodym ir darant kvotas, buvo iplsta ne vien tik valstybs bei savivaldybi staigas, bet ir : a) tas staigas, kurios gauna i valstybs ido atsiskaitytinas paalpas, b) tas privaias mons, kuri inioje yra valstybinis turtas arba kurios naudojasi valstybs kreditu ar laidais, c) kredito, draudimo, bir, prekybos, pramons ir ki204

tas privaias staigas ir mons, kurios turi mokti mokesius (vadinasi, visas, nes mokesius visos privaios mons turi mokti). Drauge i finans ministerio inios buvo iimta ir perduota valstybes kontrolieriaus iniai vieojo atsiskaitymo staig ir moni inspekcija ir kredito inspekcija su visomis finans ministerio teismis, pastarajam suteiktomis kreditini moni statymu (pasiraytas VI. 1 ). Vidaus reikal ministeris savo teismis kinje srityje, berods, nepasinaudojo, bet valstybs kontrolierius jomis m naudotis tuojau. VII. 17 jis paskelb sakym iki VII.22 praneti aliav, pusgamini, kuro ir preki atsargas. Be to, sak rpintis, kad atsargos bt nuolatos papildomos, o moni veikimas nenukentt. Be valstybs kontrols organ, visu tuo rpintis turjo dar moni darbinink ir tarnautoj komitetai. is sakymas i karto sudar kolizij tarp valstybs kontrolieriaus ir finans ministerio. Mat, pastarasis prie kelias dienas (VII.3) buvo paskelbs visai panaaus turinio sakym visoms monms, kurios veriasi dirbini gaminimu ir turi nemaiau kaip penkis gamyboje dirbanius asmenis. Joms buvo sakyta iki VII.25 pateikti Prekybos, Pramons ir Amat Rmams ias inias: 1. kokius dirbinius mon gamina, 2. kiek mon gali pagaminti t dirbini per vienerius metus, o sezonin mon per sezon, dirbant pilnu rengim apkrovimu, ir maksimal darbo laik, 3. koki ri aliav ir kuro mon suvartoja savo dirbiniams gaminti: a) usienins aliavos, b) vietins aliavos; 4. kiek t aliav monei reikalinga 1940 m. antram pusmeiui, neskaitant jau turimos mons dispozicijoje aliav atsargos: a) maksimalinei gamybai, b) normalei dabartinei gamybai; 5. kiek mon turi nurodyt 3 str. aliav 1940.VII. 15; 6. kurie kiti veiksniai kliudo ar gali sukliudyti mons veikimui; 7. kiek mnesi per metus dirba sezonins mons. Taigi, ir finans ministeris ir valstybs kontrolierius reikalavo i moni kai kuri t pai ini.
205

Tiktai vienas dav laiko beveik dvi savaites, o antras 45 dienas. Taip pat ir finans ministeris ir valstybes kontrolierius tikrino mons per savo organus, kaip jos veikia ir kaip apsirpina aliavomis bei kitais reikmenimis. Ar ia buvo neinojimas kompetencij, ar valstybes kontrolierius jautsi turs teis ir reikal eiti tarybinio prokuroro pareigas neaiku. Paiu finans ministerio sakymu, atrodo, norta i karto nuauti du ar net tris zuikius: suinoti gamybos asortiment, suinoti aliav pareikalavim ir suinoti pramons gamybin pajgum. Tai jau aikios tarybinio planavimo tendencijos pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul! Juo labiau, kad tuo laiku sutapo ir kinio planavimo tarybos statuto paskelbimas (VII.20). i taryba, kaip jau buvo nurodyta, turjo ruoti bendrj tautos kio plan ir jo atskir ak planus ir bti finans ministerio inioje, savo darbe vadovaujantis jo nurodymais ir darb vykdant per kinio planavimo staig, taip pat esani finans ministerio inioje. Prie it "prierinkimini" finans ministerio darb tenka dar priskirti liepos pradioje imt praktikuoti skyrim pramons monms administratori. Tuo tikslu i finans bei darbo ministerij ir profesini sjung centro biuro atstov prie finans ministerijos buvo sudaryta moni administratoriams parinkti komisija, kuriai buvo pavesta: 1. nustatyti, kurioms monms reikalinga skirti administratorius ir 2. parinkti mons administratorius kandidatus, kurie paimt savo inion bei atsakomybn mons turt, sskaityb ir mons veikim ir kurie rpintsi normaliu mons veikimu. Komisija turjo glaudiai bendradarbiauti su moni komitetais ir administratorius skirti pirmoje eilje tose stambesnse monse, kuriose, pasak oficialaus pareikimo, "gresia pakrikimas". Pakeitus Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statym (VII.29), Skirti monms administratorius ir skirti bei atleisti vis ri moni valdomuosius organus (taiau, tik susitars su valstybs kon206

trolierium) turjo teis jau vienas pats finans ministeris (taigi ir pats vienas pramons ministeris, kuriam visos finans ministerio teiss pramons tvarkymo srityje perjo VIII.5 Pramons ir amat tvarkymo bei prieiros vedamuoju statymu). moni administratori skyrimas buvo priemon pastatyti monje atsaking asmen vietoje savininko, kuris buvo ar pabgs i Lietuvos, ar pasialins nuo darbo monje, ar net, po liepos 1112 nakt, suimtas. Tuo galima buvo igelbti mon nuo visiko "pakrikimo", pakeiiant dezorientuot ar gal net suterorizuot privai iniciatyv. Reikia taiau pasakyti, kad i pradi privaios iniciatyvos lyg dar ir bta. "Tautos kis" iki liepos pabaigos skelb ilgus sraus leidim bei principini pritarim pramons monms steigti, plsti ar pertvarkyti. Tokius leidimus bei pritarimus duodavo finans ministeris per pramons ir prekybos departament. I antros puss, reikia suabejoti, ar ios ries privati iniciatyva bepasireik. Veikiausiai, tai buvo sprendimas seniau gaut praym, kad privati iniciatyva tikrai galjo klestti. Tokiomis slygomis priartjo ir VII.23, kada seimas prim "Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij", kuri paved vyriausybei "tutuojau sudaryti ir patvirtinti priklausani nacionalizacijai bank ir stambij moni sra". I priklausomybs ito darbo msi finans ministeris J. Vainoras. VII.25 finans ministerijoje vyko platus tarpvadybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo, be kit, ir LKP (b) CK, darbo ministerijos, valstybs kontrols ir profesini sjung centro biuro atstovai. itame pasitarime buvo padaryta ivada, kad pramons nacionalizacij vykdys finans ministeris per pramons ir prekybos departament, kaip organ, turint ir patyrimo ir kvalifikuoto personalo, tiek Kaune, tiek kitur (pramons inspektoriai). Kaip tik nuo VII.1 is dvigubas departamentas, pagal seniai priim207

tus etatus, turjo bti padalytas atskirus pramons ir prekybos departamentus. Koks buvo (o gal ir ne vis) pasitarimo dalyvi nustebimas, kai jie kit dien (VII.26) perskait spaudoj, kad steigta pramons ministerija ir pramons ministerio pareigoms laikinai paskirtas Ch. Alperaviius! ituo paskyrimu pramons tvarkyme atsirado savotikas dualizmas. Remiantis visokiais statymais, pramons tvarkym, kuris priklaus finans ministeriui, dabar perm savo rankas naujai paskirtas pramons ministeris. Teisikai tai buvo sutvarkyta tik po dviej savaii, primus (VII.5) Pramons ir amat tvarkymo bei prieiros vedamj statym, kuriuo pramons ir amat tvarkymas bei prieira pavedama pramons ministerijai. Iki iol ileistus pramons ir amat tvarkymui bei prieirai statymus ir taisykles, kuriuos vykd finans ministeris per Finans Ministerij ar kitas staigas, dabar vykdo pramons ministeris per atitinkamus Pramons Ministerijos departamentus ir vietos staigas. Finans ministerijos pramons departamentas ir jo vietos staigos pereina pramons ministerijos inion. Naujasis pramons ministeris Ch. Alperaviius labai energingai oko tvarkyti pramons reikalus, pirmiausia, kiek tai liet jos nacionalizavim. VII.26 buvo paskelbta pramons monms nacionalizuoti instrukcija, o VII.29 Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas, galiojs nuo VII.26. Jis irykino seimo deklaracijoje neaikiai nustatyt stambiosios pramons svok, btent: 1. nacionalizuojamos visos pramons mons, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbinink, ir tos pramons mons, kuri darbinink skaiius ne maesnis kaip 10, bet kuriose yra varikliai, ypatingai svarbs tos pramons akai; 2. mons, kuriose dirba maiau kaip 10 darbinink, nors ir turt mechanikus variklius, nenacionalizuojamos. Tas pats statymas nustat ir tvark pramonms nacionalizuoti: 1. pramons ministeris kartu su vals208

tybs kontrolierium tuojau paskiria visoms stambesnms ir ypatingai svarbioms nacionalizuojamoms monms vyriausybes komisarus; visoms kitoms monms komisarus skiria apskrii valdybos, susitarusios su profesinmis sjungomis; 2. nacionalizuojamoms monms perimti sudaroma 3-5 asmen komisijos i pramons ministerijos, profesini sjung ir darbinink komitet atstov; permimo komisijos dirba komisar vadovaujamos; 3. komisarai pareigojami ubaigti moni nacionalizavim per 5 dienas nuo io statymo sigaliojimo dienos ir pristatyti permimo aktus; 4. komisarai privalo laiduoti normal nenutrkstam moni darb; visi mons savininko ar direktoriaus patvarkymai ir visi j iduodami dokumentai, be komisaro parao, neturi reikms; 5. technikai administracinis nacionalizuojam moni personalas pareigojamas dirbti savo pareigose; pasireikus sabotao reikiniams, kaltieji bus nubausti visu statym grietumu. Nustatytoji tvarka paalino savaval, kuri buvo pradjusi reiktis pramons monse. Dar VII.25 praslinkus vienai dienai po "Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracijos" primimo seime, spaudoje buvo paskelbta, kad patys darbininkai, be jokios sistemos ir be jokio atskiro partijos ir vyriausybs nutarimo, pradjo periminti mons, ir jiems paaikinta, kad be speciali atitinkam organ instrukcij mons perimti neleistina. Taip pat ir teisingumo ministeris VII.27 spjo darbininkus ir j komitetus dl savavaliko moni, ki ir nam permimo. O profesini sjung centro biuras spjo profesines sjungas, ligi moni nacionalizavimo, nesiimti joki kit ygi, iskyrus j apsaug. statym paskelbus, spaudoje pasipyl inios apie komisar skyrim ir nacionalizavimo eig. VII.30 Ministeri Taryba sudar nacionalizacijos komisij i laikinai einanio pramons ministerio pareigas Ch. Alperaviiaus, valstybs kontrols generalinio sekre209

toriaus J. Ralvinio ir finans departamento direktoriaus A. Drobnio. Komisijos tikslas: a) reguliuoti ir koordinuoti vairi kio srii nacionalizacijos klausimus, b) tvirtinti ir skelbti sraus vairi nacionalizuot moni, bank ir t.t., c) tvirtinti vadovaujamus organus nacionalizuotose monse. Jau rugpiio pradioje nacionalizacijos komisija pradjo skelbti ilgus sraus nacionalizuot bank ir pramons moni. Su pramons nacionalizavimu buvo panaiai kaip ir su ems reforma. Nacionalizavim buvo sakyta baigti per 5 dienas, vadinasi, ne vliau kaip VIII.3 (pats statymas buvo pasiraytas VII.29, bet galiojo nuo VII.26). Taiau tai datai praslinkus, duotame "Tiesai" pasikalbjime, pramons ministeris galjo praneti, kad "nacionalizavimas dar ne visur baigtas. Ypa jis nra baigtas ten, kur dirba 1020 darbinink. Pramons Ministerija dabar rpinasi igauti i moni sraus ir kiekviena mon bus atskirai aptarnauta (?)". Vargu, taiau, ar reikjo pramons ministeriui rpintis tokiais sraais. Mat, tokie sraai buvo sudarinjami ne pramons ministerijoje ir net ne centriniame komunist partijos komitete. Kain ar daug kas ino, kad tokie sraai buvo sudarinjami... "Vnetorge". "Vnetorgas", reikia, Taryb Sjungos usienio prekybos atstovyb, kuri paskutiniais metais buvo sikrusi Kaune, Grunvaldo 10, dar liepos pradioje pareikalavo i finans ministerio duoti sra pramons moni, kuriose dirba 10 ir daugiau darbinink ir turi mechaninius variklius ir kuriose nra mechanini varikli, bet dirba 20 ir daugiau darbinink. Drauge buvo pareikalauta ir srao prekybos moni, kurios daro per metus daugiau kaip 150.000 lit apyvartos. alia adres, buvo reikalaujama ir visos eils kit duomen. Visu ituo reikalu "Vnetorge" rpinosi Morozov. Finans ministeris per savo staigas reikalaujamus
210

duomenis surinko ir pateik Morozovui. Dar toli prie Liaudies Seimo susirinkim jie jau buvo iversti rus kalb. Cituotas VII.29. Stambiosios pramones nacionalizavimo statymas ir IX.27 Nutarymas dl prekybos moni nacionalizacijos apm tiktai tokias pramons ir prekybos mons, (kuriomis dar liepos pradioje per savo Morozov domjosi "Vnetorgas". Vis dlto seimas rado reikalo dti "Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij" tokio turinio ang: "Ilaisvintoji Lietuvos liaudis savo susirinkimuose ir mitinguose, Kaune, Vilniuje, iauliuose, Panevyje, kaimuose ir dvaruose, vienbalsiai pareikalavo bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo. Liaudies seimas laiko iuos reikalavimus teistais". Kas i tikrj to reikalavo nei rinkikams nei net seimo nariams nebuvo aikinama. Grtant dar prie pramons nacionalizacijos, tenka pridurti, kad ji, kaip ir ems reforma, nebuvo baigta nei nustatytu laiku nei iki 1941.VI.22. Mat, jau Ch. Alperaviius mintame pasikalbjime "Tiesai" buvo pastebjs kad "nacionalizavimas visur prajo be incident, bet vietomis buvo per toli nueita. Ypa tai galima pasakyti apie provincij. Sakysim, bdavo atsitikim, kai darbininkai paalindavo monininkus tokiose monse, kur dirba 4-5 mons. Pramons ministerija tai kaip reikiant reagavo ir patais padarytas klaidas". Gal tai buvo ir tiesa. Taiau vliau reagavimo nebdavo. Nors Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas sakmiai draud nacionalizuoti tokias pramons mons, kuriose dirba maiau kaip 10 darbinink, nors jos ir turt mechaninius variklius, praktikoje buvo nacionalizuojama kiekviena smulki mon, kuri tik turjo kokiam nors trestui ar kombinatui reikaling main ar pati buvo reikalinga jungti trest ar kombinat. Tokio likimo susilauk daugyb smulki maln, lentpivi, stali dirbtuvi, verpyklli ir pan. smulki amatinio pobdio moni.
211

Tai patvirtina oficials altiniai. 1940 m. rugpiio pabaigoje pramons ministerijos planavimo skyriaus virininkas A. Petrueviius rodinjo, kad nacionalizuotin moni yra 589 (ir. Trumpa Lietuvos pramons charakteristika nacionalizavimo metu. "Tautos kis" 1940 m. 3334 Nr.). Tuo tarpu vliau komisar tarybos pirmininkas M. Gedvil, referuodamas liaudies kio plan 1941 metams, prane, kad pramons moni es nacionalizuota 902, taigi pusantro karto daugiau, negu buvo numatyta. Daugel smulki pramons ir amato moni paliet ne nacionalizacija, o j varymas gamybines arteles. Pirmosios inios apie arteli krimsi pasirod rugpiio pradioje (Jonavoje). Bet tiktai Ch. Alperaviius dav artelms juridin pagrind, paruodamas pavyzdinius kooperatins gamybins artels status ir steigimo taisykles (patvirtinta VIII.28). Artels, kuri vadovaujamas vietas beveik visur siskverb ydai, sunaikino daugel ger amatinink lietuvi, toliau nebegaljusi savarankikai verstis. Varyti arteles juridikai nebuvo sunku, nes finans ministeris pramons ministeris vietins pramons liaudies komisaras, pasiremdamas Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo VII.29 pakeitimu pramons monse gailjo skirti administratorius arba jas sekvestruoti ir bet kam perduoti mon eksploatuoti. Nacionalizuotose monse tvarksi komisarai, kuriuos vliau pakeit daugiausia i darbinink parinkti direktoriai. Joms jau rugpiio vidury buvo pradti nustatinti gamybiniai planai, dl kuri vykdymo mons msi rungtyniauti (VIII. 19 socialistini rungtyni pradia dl plano vykdymo tarp "Neries", "Livielos" ir "Metalo"). J gaminiai buvo pradti skirstyti per naujai steigtas pramons gamini paskirstymo kontoras. Esminiai pramons pertvarkymai (Jungimas moni vien, trest steigimas ir kt.) priklauso nebe pramons ministerio Ch. Alperaviiaus, bet vietins
212

pramones liaudies komisaro M. umausko laikotarpiui. Vis dlto pramones ministerija verta poros odi. Pats pramons ministeris Ch. Alperaviius, vliau spjs, kad buvusieji moni savininkai nesikreipt darbo gavimo reikalu ir kad darbininkai nerinkt para dl buvusij savinink palikimo moni vedjais, buvo stambi moni: akc. b-vs "Broliai Alperaviiai" Kaune ir Pirmojo Lietuvos baltini fabriko GeA (Gebrder Alperowitz) Kybartuose dalininku. Lietuvikai kalbjo labai silpnai, todl ypa mgo rus kalb, o ratus raydavo tik rusikai. Bdamas ydas, ir ministerij telk daugiausia ydus. Rugpiio vidury i 94 tarnautoj 48 (51%) buvo ydai. Taiau ydai buvo dirktoriai, virininkai, referentai, juriskonsultai, o lietuviai kurjeriai, ratininkai, sskaitininkai (auktesnij tarnautoj: yd 70%, lietuvi 30%; emesnij yd 10%, lietuvi 90%). Pirmieji vyriausi nacionalizacijos reikalams valdininkai: Benjaminas Romanauskas ir Tauba Maiminien. Ministerijoje nebuvo jokios tvarkos. I pradi panau buvo kakok turg ar beprotnam. Skyri virininkai, vesdavosi be jokio primimo tarnautojus. Pagaliau pats ministeris nebegaljo atskirti, kas tarnautojas ir kas klijentas, ir buvo priverstas VII.13 ileisti sakym: "'Nuo . m. rugpiio 13 d. ateina dirbti ministerij tik aukiau ivardinti tarnautojai. Skyri virininkai spjami, kad jie neturi teiss, be ministerio sutikimo, priimti darb n vieno tarnautojo". Kitas VIII. 10 sakymas duoda vaizd apie ministerijoje buvusi tvark: "Pastebta, kad kai kurie skyri virininkai ir tarnautojai koridoriuose priiminja interesantus ir atlieka visus tarnybinius reikalus. Toks tarnautoj tarnybini pareig atlikimas yra nepageidaujamas, nes kenkia darbo naumui, nea dezorganizacij. Perspju, kad klijentus galima priiminti tik skyri patalpose, bet ne koridoriuose. Apie nesi213

laikanius ios tvarkos tarnautojus bus daromos atitinkamos ivados". Anekdotu atrodo, kad vien kart darbo ministerija grino pramones ministerijai popiergal su prierau. kad i atsistojo rato nematyti, nei kas rao, nei kokiu reikalu rao, nei kas pasirao! Tai negale jo nustebinti, nes ratai labai danai buvo raomi ne ant ministerijos blank, o ant paprast popiergali. Net patys klijentai raydavosi ratus. Dirbama buvo kuone 24 val. per par, bet kas bdavo dirbama naktimis, lietuviai tarnautojai neinojo. Tokiu organizatorium pasirods, Ch. Alperaviius Liaudies Komisar Taryb nebuvo paskirtas. Del to jis liko vietines pramones liaudies komisaro M. umausko pavaduotoju ir i tikrj savo rankose turjo didel gali pramons tvarkymo ir ypa jos nacionalizavimo srityje. Paymtina, kad pramons ministerija buvo viena i pirmj staig, kuri susilauk "patarjo". Juo nuo liepos pabaigos buvo paskirtas, bene "Vnetorgo" tarnautojas, armnas ar koks kitas pietietis draugas Balockis. Matomai, pramons ministerija buvo laikoma ypatingai svarbia staiga.
Prekyba

I to, kaip gyventojai puola bankus atsiimti indli ir krautuves susidaryti didesni btin ir nebtin preki atsarg, galima sprsti apie panik, kuri atsiranda kiekvieno didesnio pavojaus valstybei metu. Toki didesnio ir maesnio masto panikos reikini Lietuvoje, pradedant 1938 m. pavasariu (Lenkijos ultimatumas Lietuvai), buvo visa eil. Taiau jie panejo iaudo liepsn kaip mai ikildavo, taip mai ir atslgdavo. Prekyboje didesni panikos reikini i viso nebuvo. Didesnis puolimas krautuves buvo pastebtas tik prasidjus Vokietijos karui su Lenkija (1939.IX.1). Tada teko vesti kai kuri pirkimo suvarym. Bet tai neilgai truko, ir prekyba gro normalias ves.
214

Visai kitaip djosi Taryb Sjungos ultimatum primus. Jau VI.15 (etadien) gyventojai Kaune, Vilniuje, iauliuose ir kituose miestuose puol krautuves. ydai, lauk VI.15 vyki ir vieninteliai i to turj naudos, patys pirmieji dav panikos enkl. Prie krautuvi susidar ilgiausios eils. Bematant maisto produktai buvo i krautuvi igrobstyti. Kai kurie prekybininkai, nelaukdami jokio paraginimo, patys savo iniciatyva ved prekybobs suvarymus m parduoti prekes tik savo nuolatiniams pirkjams ir kiekiais. nepraokaniais normalaus pirkimo. Vis dlto sekmadienio ryt maisto krautuvs buvo tuios negalima buvo gauti net duonos. Pirkimo psichozas teikia palankiausi slyg kainoms kelti ir spekuliacijai varyti. Todl prekybos reikal tvarkytojas finans ministeris in. E. Galvanauskas pirmiausia ir paskelb atitinkam sakym, kad bt ukirstas kelias vienam ir antram nepageidaujamam reikiniui. VI. 17 paskelbtu sakymu buvo udrausta: 1. kelti, be finans ministerio leidimo, preki kainas bei sunkinti prekybos slygas ir varyti bet koki spekuliacij; 2. prekybos ir pramons monms slpti prekes bei sudarinti nenormalias atsargas, kol vartotoj paklausa nra patenkinta; 3. vartotojams supirkinti prekes nenormalioms atsargoms sudaryti. Be to, buvo sakyta: 1. laikyti visas parduotuves nustatytu laiku atidarytas; 2. visoms prekybos ir pramons monms tenkinti normalias prekybinink, pramonink ir vartotoj paklausas. is sakymas buvo vienodai nukreiptas tiek prie panikos apimtus vartotojus, tiek prie spekuliacij linkusius prekybininkus. Turint galvoje, kad beveik visa detali prekyba buvo yd rankose, lengva suprasti, kiek daug toki prekybinink buvo. Su vienais ir antrais vairiai buvo kovojama. VI.19 pramons ir prekybos departamentas sak manufaktros krautuvms iduoti kiekvienam pirkjui sskait, kurios nuoraas turjo bti laikomas krautuvje.
215

ituo bdu norta sudaryti spd, kad sskait nuoraai bus tikrinami ir atsarg sudarintojai baudiami. spd dar irykino spauda, neyktdama grasinim (Atsarg sudarintojai i aki neileidiami!). Tuo paiu metu pirkjai spaudoje buvo tikinjami, kad Lietuvoje ir maisto produkt ir pramonini preki yra pakankamai, kad raudonoji kariuomen paims tik produkt pertekli, kad ji pati visa su savimi veasi ir t.t. Stambiosios kins organizacijos skelbsi turinios pilnus sandlius maisto produkt bei preki ir galinios visas paklausas patenkinti. Tuo paiu metu akc. b-v "Maistas" praneinjo pradjusi racionuoti msos gamini prekyb. Praktikoje daug ko tikrai stigo. Su prekybininkais buvo kovojama baudomis. Spaudoje beveik kasdien buvo skelbiami ilgi nubaustj sraai. I sra matyti, kad kain klimas buvo pasidars visuotiniu reikiniu u tai tekdavo bausti tiek stamb urmo pirkl, tiek smulk detalist. Ir tai visoje Lietuvoje. Tik kur-ne-kur nubaustj srauose galima aptikti lietuvik pavard. Prekybinink ateities perspektyvos buvo tokios pat blogos, kaip ir emvaldi ar pramonink. Todl daugelis j nebemat reikalo rpintis savo monmis. Ryium su tuo finans ministeris VI.28 paskelb sakym, kuriuo prkybos moni savininkus, valdytojus, vedjus ir kitus pareignus pareigojo pasilikti savo vietose, rpestingai atlikti savo pareigas ir rpintis normaliu moni ir j prekybos pltimu, laiku apsirpinant prekmis ir kitomis prekybai reikalingomis priemonmis, o jei bt pastebta monms veikti klii, tuojau informuojant finans ministerijos staigas. N viena i ia sumint priemoni savo tikslo nepasiek. Prieingai, preki supirkinjimas diena i dienos didjo. VII. 19 Finans Ministerija oficialiai skelb: "Atsiradus didesnei paklausai, dalis prekybinink savavalikai nutrauk iki iol duotus kreditus, m slpti prekes, nepagrstai kelti kainas, netenkinti
216

dalies vartotoj normali pareikalavim ir tuo lyg ir riuoti vartotojus. Gi dalis vartotoj m pirkti, kas reikia ir ko nereikia. Pradjus kai kuriose branose j pirkimus registruoti, jie ne tik kad i bran krautuvi ymi dal apeina ir veik kiekvienoje perka, bet jau metasi tas branas, kuriose privalomos registracijos nebuvo, taip pav., m supirkinti baldus, dviraius, muil ir t.t.". Dl to finans ministeris J. Vainoras VII.12 ryosi vesti dar platesnius prekybos suvarymus, sakydamas: 1. manufaktros, galanterijos, trikotao ir avalyns prekybininkams vesti pirkj registracij, t. y. kiekvienam pirkjui iduoti sskaitas; sskaitose turi bti i vidaus paso rayta pirkjo pavard, vardas, gyvenamoji vieta, sskaitos data, pirktj preki ris, kiekis ir sumoktoji suma; sskait dublikatai turi bti saugomi parduotuvse; 2. mint bran parduotuvs gali bti atidarytos nuo 10 val. ir udarytos nuo 12 iki 15 val. val.; 3. detalioje prekyboje parduoti ir pirkti nesezonines prekes draudiama. Po trij savaii (VIII.l) itie suvarymai manufaktros prekyboje buvo panaikinti, nes es jau upirkta ir gaunama labai daug manufaktros preki i usienio, todl nebes pavojaus manufaktros gamini pritrkti. Suvarymai galanterijos ir trikotao prekyboje liko ir toliau. Kaip vliau paaikjo, spjimai dl pirkj pirkimo noro ir manufaktros atsarg pasirod klaidingi, Tuojau atsirado moni, kurie spekuliatyviniais tikslais supirko didiulius manufaktros kiekius ir net m verstis nelegalia jos prekyba. Kadangi tuo paiu metu manufaktros urmo prekybininkai nerod didelio paslankumo aprpinti detalistus, tai manufaktra maesniuose miestuose ir miesteliuose pasirod trkstama prek. Visa tai rodo, kad su lengvatomis manufaktros prekyboje buvo pasiskubinta. Todl sskait idavinjim pirkjams teko ir vl vesti. Apskritai, vis t laik teko kovoti ir su pirk217

jais ir su prekybininkais. Pirmieji netikjo jokiais rodinjimais, kad preki nestigs, nes savo akimis mate, kaip jos kasdien nyksta ir kaip jas godiai grobsto "katiuos" (i j nevengiama bdavo paprayti ir didesnes kainos, kas, inoma, kl didel spaudos pasipiktinim. VII.11 buvo net ileistas specialus sakymas nekelti kain maisto produktams). Taip pat pirkjai nebrangino pinig, netaup ir todl apyvartos visose krautuvse labai iaugo. Tai buvo visais atvilgiais nesveika konjunktra. Prekybininkai, suvaryti tarnautoj komitet (po VII.16 finans ministerio sakymo ir ypa VII.26 Bank nacionalizavimo statymo jie negaljo paimti i banko joki pinig be komiteto sutikimo), irjo i savo pareigas visai pro pirtus. Valstybs kontrol, patikrinusi kai kuri muitini knygas ir preki sraus, rado, kad muitini sandliai verste uversti neipirktomis prekmis, daugiausia priklausaniomis stambioms urmo prekybos firmoms. Tok preki neipirkim valstybs kontrol palaik prekybinink sabotau. Prekybininkai VIII.8 buvo spti neatidliojant isipirkti i muitins sandli jiems priklausanias prekes, prieingu atveju adant panaudoti prie juos paias grieiausias priemones. VIII.10 (jau prekybos ministerio) buvo sakyta laikyti visas parduotuves nustatytu laiku atidarytas, urmo sandliams aprpinti visas detalines prekybos mons reikalingomis prekmis. Be to, prekybininkai buvo nustoj vykdyti net savo mokjimus. Todl VII.18 finans ministeris sak "visiems, kurie yra idav vairias mokjimo priemones, kaip tai vekselius, akceptus ir kitus pasiadjimus, atjus terminui, tvarkyti". Galutinis ito klausimo sutvarkymas nusits iki rugsjo pradios, kada specialiu liaudies komisar tarybos nutarimu buvo nustatyta tvarka vekseliams pareikti mokti, protestuoti ir prolonguoti. odiu, prekybinis aparatas pasidar visai nepatikimas. Ir ia, kaip ir ems kyje ar pramonje, rei218

kejo koki nors priemoni, atitinkani tuometines slygas. Panaudotos priemones pasirod netinkanios. Aikesnes linijos buvo rytasi imtis rugpiio pradioje. Ministeri taryba VII.31 nutar sudaryti nauj Prekybos Ministerij ir jos generaliniu sekretorium paskirti M. Gregorausk. Jo teises buvo nustatytos VIII.5 Prekybos tvarkymo bei prieiros vedamuoju statymu (taip pat, kaip ir pramones ministerio ios abi sritys buvo iimtos i finans ministerio kompetencijos su visomis jo teismis). Be to, t pai dien buvo paskelbtas ir Prekybos moni prieiros statymas, kuriuo prekybos ministeriui buvo pavesta, reikalui esant, skirti komisarus tose prekybos monse, kuri nepaliete Stambiosios pramones nacionalizavimo statymas, bet kurios turi ymesnes reikmes krato prekybai ar pramonei. Be to, Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas buvo suteiks jam teis prekybos mons, nevykdanias io statymo nuostat bei baustas u nusiengimus iam statymui, sekvestruoti (i teise jam pere jo i finans ministerio). Naujasis prekybos ministeris M. Gregorauskas vis pirma msi atstatyti prekyboje tvark, kuri arde tarnautoj komitetai ir neinia kieno nutarimais ir kompetencija paskirti komisarai. VIII.9 jis sake visiems prekybos moni tarnautoj komitetams: 1. susilaikyti nuo kiimosi prekybos moni administravim; 2. susilaikyti nuo atstatymo, be jo sakymo, i prekybos moni savinink, administratori, vedj ir kit pareign. Antru tos paios dienos sakymu jis udraud, be jo sakymo, skirti prekybos mons komisarus, o be jo sakymo paskirtus komisarus pareikalavo nustoti eiti pareigas. Kadangi daugel komisar buvo paskyrusi Valstybs Kontrol, tai dl to prekybos ministeriui teko stipriai susikirsti su smarkiai sieidusiu valstybs kontrolierium.
219

itokiais grietais sakymais prekybos ministeris i karto tvirtai pam savo rankas prekybos vadias. Jisai sukr ir savo organus visoje Lietuvoje. Tai buvo padaryta VIII.10 sakymu, paskiriant visoms apskritims prekybos komisarus ir pavaduotojus. Apskrii prekybos komisar paskyrimu M. Gregorauskas parod visai savarankik veikim visi komisarai ir j pavaduotojai buvo lietuviai! is ygis buvo labai skirtingas nuo pramons ministerijos praktikos, kuri ydus labai mgo skirti ne tik savo tarnautojais, bet ir pramons moni komisarais. Tuo tarpu prekyba, ypa neskaitant stambij pusiauvalstybini ir kooperatini moni, buvo beveik perdm ydika. Lygiagreiai vyko komisar skyrimas didesnes prekybos mons. Pirmiausia komisar susilauk tos prekybos mons, kuri metin apyvarta siekdavo daugiau kaip 150.000 lit. Tai tos mons, kurios vliau turjo bti nacionalizuotos ir kuri sraus jau seniai turjo Morozovas i "Vnetorgo". Pats nacionalizavimas dl apyvart neaikumo jas prekybininkai visada slpdavo ir Ministeri Tarybos svyravim, kokio dydio mons nacionalizuoti, prasidjo tik rugsjo pabaigoje (Aukiausios Tarybos prezidiumo sakas dl prekybos moni nacionalizavimo priimtas IX.27, kai kuri prekybos moni nacionalizavimo pradia nusits dar ilgiau: kino teatr, stambij viebui, vaistini ir vaist sandli iki X.8; o nacionalizavimas vyko iki 1941 m. birelio mn., apimant vis smulkesnes ir smulkesnes prekybos mons, kas buvo visai identika pramons ir amato moni nacionalizavimui). Tiek bt galima pasakyti apie vidaus prekyb. Usienio prekyba susilauk tik poros esmini potvarki. VI.22 buvo ileistas finans ministerio draudimas "eksporto ir importo firmoms daryti su usienio firmomis preki pirkimo bei pardavimo susitarimus, o taip pat preki pirkimo bei pardavimo pasilymus,
220

prie tai negavus finans ministerio leidimo ar pritarimo numatomam sandriui vykdyti". ituo sakymu visa usienio prekyba buvo paimta labai griet kontrol, kuri apm ne vien tik leidimus prekms veti ar iveti, bet taip pat ir susirainjim prekybos reikalais su usieniu. Taigi, privati iniciatyva ioje srityje i karto buvo subordinuota visikai valstybs kontrolei. Antras svarbus potvarkis, turs reikms tiek usienio bei vidaus prekybai, tiek gamybai, buvo finans ministerio VII.16 sakymas lin prekybos reikalu. ituo sakymu kooperatyv sjunga "Linas" nuo 1940. IX. 1 gavo ypating teis supirkinti i gamintoj, prekiauti krato viduje ir iveti usienius lin iaudelius, mintus, bruktus bei ukuotus linus ir pakulas, paliekant taiau teis lin verpykloms, audykloms, virvi dirbtuvms ir savo reikalams verpiantiems kininkams reikalingus lin ir pakul kiekius pirktis betarpikai i gamintoj. Drauge buvo nustatyta, kad privats ir vairi bendrovi fabrikai lin aliavai perdirbti pakulas ir bruktus bei ukuotus linus gali toliau veikti tik gav tam reikalui finans ministerio leidim. Taiau ir tuo atveju jie lieka kooperatyv sjungos "Linas" komisionieriais ("Linas" duoda aliav, paima gamin ir sumoka u darb finans ministerio nustatyt atlyginim). Tuo bdu ilgai trukusi kova tarp "Lietkio" "Lino", i vienos puss, ir yd lin eksportinink bei pakul fabrik savinink, i antros puss, baigsi kooperativins idjos laimjimu. Deja, neilgam. Netrukus visa lin prekyba ir gamyba buvo perduota sjunginei organizacijai "Zagotlion". Laimjimo lietuviai kooperatininkai panaudoti nebegaljo. Treias ir svarbiausias potvarkis buvo padarytas VIII.24. T dien Ministeri Taryba svarst usienio prekybos reikalus ir nutar: 1. likviduoti finans ministerijos usienio prekybos departament, perduodant jo bylas ir archyvus TSRS usienio prekybos liaudies komisariato galiotiniui prie LTSR vyriausy221

bes; 2. finans ministerijos muitini departament, muitines ir visus muit prieiros organus su visu j turtu (sandeliais, pakrovimo ir ikrovimo transportinmis priemonmis, tarnybiniais pastatais ir t.t.) pavesti TSRS usienio liaudies komisariato vyriausiai muitini valdybai. Tai buvo natrali Stalino konstitucijos gyvendinimo pasekme, nes tos konstitucijos 14 str. sako, kad usienio prekyba sudaro valstybin monopol, kur vykdo TSRS usienio prekybos liaudies komisariatas. Vliau sjungines staigos m dygti kaip grybai po lietaus. ito komisariato galiotiniu buvo paskirtas . Efanovas. Jis tutuojau paskelb, kad visi iki tol bet kieno iduoti leidimai prekms veti arba iveti laikomi nebetekusiais galios ir kad ateityje visos usienio prekybos operacijos gals bti daromos tik su jo leidimais. Iki tol usienio prekyba vyko gana normaliai. Usienio prekybos komisija lengvai dav leidimus naujiems sandriams, kaip buvo numatyta finans ministerio VI.22 sakyme. Vyko atsiskaitymas u senuosius usakymus. Prekes plauke. Dargi dienraiuose buvo galima aptikti usienio firm ar j atstovybi skelbim. Tiktai po . Efanovo sakymo usienio prekyba buvo, kaip ranka, nukirsta. Nauji leidimai prekms veti buvo duodami nepaprastai sunkiai, o iveti nebuvo ko, nes maisto produktai buvo reikalingi raudonajai armijai ir Maskvai. Vien dien net sviesto ir kiauini pakrauti vagonai, telegrafiniu sakymu i Maskvos, buvo sulaikyti Kretingos stotyje ir nukreipti ne Klaipd, bet Liepoj, o i ten Leningrad. Tokia prekyba buvo nesuderinama su klyringiniais susitarimais, paremtais prekybos santykiais. Tad apyvartos bematant sumajo. Ryium su tuo buvo jauiamas vis didesnis preki trkumas. ito trkumo nebuvo kam ilyginti, nes Lietuvos pramone gamino tik labai siaur preki asortiment, o i Taryb Sjungos nieko kita pirmai pra222

diai nebuvo galima gauti, kaip... arbz "badaujaniai Lietuvai". Dar ankiau u Efanov, liepos mn. muitines perm Satarovas. Jis pasiunt savo atstovus visas didisias muitines Vokietijos pasienyje. Pereinamieji punktai daug kur savaime nustojo veikti, nes tarnautojus ivaik pasienio kariuomen. Prie finans ministerio J. Vainoros darb priklauso taip pat Prekybos, Pramons ir Amat Rm likvidavimas. Tai buvo padaryta specialiu VII.30 statymu, likvidatorium paskiriant agr. A. Andrain. Rm pirmininkas V. Kurkauskas buvo atleistas VII. 22. Nors Rmai savo laiku buvo susilauk, dl nepakankamo veiklumo ir nebuvimo aikios lietuvikos politikos, stiprios kritikos, ypa i lietuvi verslinink puss, vis dlto, tai buvo reikalinga ir naudinga organizacija. Patys Rmai, nors ir nerod didels iniciatyvos, taiau atpalaidavo finans minister nuo kai kuri darb ir pratino prekybininkus bei pramoninkus prie bendro darbo, jung juos sjungas ir sekcijas. Gerokai buvo ijudintas amatinink tvarkymo ir kvalifikacij klimo reikalas. Tokia organizacija, atstovaujanti privaius interesus, socialistinje valstybje nebuvo toleruojama. Rm likvidacija vyko keliais etapais. Vis pirma, dar birelio viduryje, visas personalas raudonosios armijos buvo imestas gatv, ta paia proga sekvestruojant inventoriaus u 60.000 lit. Paskyrus likvidatori, buvo pasiauta likvidacija baigti per 3-4 savaites, taiau tas darbas utruko net iki vasario mn. Taigi net ir iuo atveju nebuvo ilaikytas termi-. nas. Ne be reikalo tad Komisar Tarybos pirmininko pavaduotojas S. Braikis vliau smarkiai piktinosi, kodl taip ilgai terliojamasi su buruazine staiga. Likvidatorius dar mgino umegzti ryius su Maskvos prekybos rmais ir isiaikinti, ar negalt bti Lietuvoje steigtas i rm skyrius (juridikai tai buvo galima). I ten buvo atsakyta: "...iuo metu mes
223

nerandame tikslinga organizuoti Lietuvos respublikinius prekybos rmus. Praslinkus tam tikram laikui, prie ito klausimo bus galima grti". Grti nebeteko. Rm ilaikomos amat mokyklos, kursai, psichotechnikos kabinetas, urnalas "Amatininkas", visas rm turtas (per 2 mil. lit) buvo iblakytas tarp vairi staig. Dvideimt viena privaloma verslo sjunga (sekcija) buvo paleista. Rmuose neteko darbo 86 tarnautojai. Visai panaiomis slygomis vyko ir emes kio Rm likvidacija, kuri taiau buvo pradta lygiai mnesiu vliau.
Kreditas, finansai

ygiavus Lietuv raudonajai armijai, taupytoj tarpe kilio didiausia panika. Kiekvienas i j, lygiai sutaups tkstanius ar deimtis lit, puol bank ar taupomj kas atsiimti indlio. Prie langeli pasidar nematyta spstis ir eils. Atrod, kad taupytojai pasiry visus savo 150 mil. lit indli (tiek j tuo metu buvo) i karto iimti. Jie buvo tikri, kad indliai anksiau ar vliau bus nusavinti. Ir jie neapsiriko. Vis pirma indliai, pakilus visoms kainoms ir nustaius labai em lito kurs santykyje su rubliu, buvo nuvertinti iki 1/3 ar o vliau (1941.III.25) ir nusavinti, paliekant vos po 1.000 rubli. Tokio indlinink spaudimo nebt ilaiks joks bankas. Nebent Lietuvos Bankas bt suteiks apgultiems bankams pakankam kredit. Bet tai buvo galima pasiekti vien banknot apyvartos ipltimo keliu. Su tuo, inoma, niekas sutikti negaljo. Siekdamas sustabdyti aling taupytoj panikos padarini plitim, finans ministeris VI. 17 nustat itoki indli imokjimo tvank: 1. Kredito staigoms leidiama imokti kiekvienam indlininkui terminini, neterminini ir einamja sskaita indli ne daugiau kaip po 250 lit per savait; 2. Nustatytoji 1 str. tvarka netaikoma tais atvejais, kuomet kredito staigai pristatoma dokumentini rodym, kad pini224

gai indlininkui yra reikalingi: 1) diskontuotiems bei inkasuotiems ligi i met birelio 17 d. vekseliams kredito staigose imokti; 2) preki dokumentams ipirkti bei mokjimams u prekes atlikti; 3) mokesiams bei algoms mokti; 4) skoloms mokti ir kitoms prievolms vykdyti. Nustatytoji indli imokjimo tvarka taip pat netaikoma valstybini, savivaldybini, kredito ir draudimo staig indliams. 3. Perklimas pinig i vienos indlininko sskaitos kit toje pat kredito staigoje arba perklimas pinig i indlininko sskaitos vienoje kredito staigoje kitos kredito staigos sskait toje pat kredito staigoje indlio imokjimu nelaikomas. 4. Nustatytoji 1 str. indli imokjimo tvarka netaikoma indliams, moktiems kredito staigas nuo . m. birelio 17 d. Panas sakymai taupytoj psichologij veikia labai neigiamai. Taupytojas savo pinigais nori laisvai disponuoti. Todl ir sakymo 4 str., numats laisv imokjim indli, mokt po 1940.VI.17, nieko negaljo suvilioti taupytojai tarsi bsiant tikslingiau laikyti pinigus pas save "kojinje" arba, dar geriau, ikeisti juos materialines vertybes prekes. Tai paskatino griebtis vairi prekybos suvarym, kurie anksiau aptarti. sakym paskelbus, indliai tirpte tirpo. Jie nebuvo papildomi, nes tiek taupytojai, tiek vairs verslininkai savo sutaup ar dienos pajam bankus nebene. Indliams mati buvo labai palankios slygos, nes buvo nustatyta gana aukta laisvai imokam indli norma 250 lit per savait arba 1.000 lit per mnes! Kadangi didioji indli mas susideda i indli i viso maesni negu 1.000 lit, tai pastariesiems mati nebuvo beveik joki klii. Bank tempim pakankamai rodo mai padidjusi banknot apyvarta. Per dvi savaites, nuo VI. 15 iki VI.30, ji padidjo 16 mil. lit arba 9%, per kitas dvi savaites dar 6 mil. lit arba i viso 13%. Banknot apyvarta pasiek rekordins 200 mil. lit sumos. Lito padengimas diena i dienos smuko.
225

Pasirodius, kad pirmojo sakymo priemoni nepakanka, VII.16 finans ministeris, susitars su valstybs kontrolierium, paskelb antr io turinio sakym: 1. Atsiradus btinam reikalui sutvarkyti pinig apyvart ir ukirsti keli spekuliacijai, nuo . m. liepos 17 dienos visos pirmaeili ir antraeili miest prekybos mons, turinios verslo liudijimus I ir II ries, visi eksportininkai ir importininkai ir tie prekybos tarpininkai, kurie laiko savo inioje prekes parduoti, ekspeditoriai, o taip pat visi fabrikai, dirbtuvs ir kitos mons, turinios verslo liudijimus IIV ries, turi savo dienos pajamas, gaunamas u parduotas prekes arba u patarnavimus, kasdien neti bank, savo einamj sskait. Mokjimus u perkamas aliavas, kur, pagamintus dirbinius ir prekes vykdyti perklimais i vienos ein. s-tos kit ein. s-t. 2. Grietai draudiama laikyti mons kasoj pinig: a) I ries prekybos monms daugiau kaip 5% vienos dienos pajam, gaut grynais pinigais, b) II ries prekybos monms daugiau kaip 10%, c) IIV ries pramons monms daugiau kaip 5%, d) III ries restoranams, valgykloms, bufetams ir panaioms monms daugiau kaip 30%. 3. Visos kredito mons, kuriose yra prekybos ir pramons moni ein. sskaitos, turi iplsti ein. s-t operacijas ir aptarnauti klijentus, j katais, atitinkamais mokjimo (pervedimo) blankais. Kredito moni vadovybs turi tikrinti perklim teisingum. 4. U io sakymo vykdym atsako moni vadovybs, savininkai, arba j galiotiniai ir buhalteriai, jei jie yra. 5. io sakymo vykdym, be valstybs kontrols organ, taip pat seka moni darbinink ir tarnautoj komitetai, kurie apie pastebtus nukrypimus pranea valstybs kontrolei. Teis ileisti tok sakym finans ministeriui buvo suteikta tik vliau, (VII.29), kada Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statym buvo raytas nuostatas: "tvarkyti prekybos, pramons ir kredito moni, nam savinink ir kit asmen gaunamas pajamas bei nustatyti j laikymo ir naudojimo bdus".
226

Nuostatai. skatin bepinigin atsiskaitym, i esmes sveikintini ir bet kurioje, ne tik tarybinje santvarkoje. ituo atveju jie buvo btinyb, nes krate jautsi kakas panaaus infliacij. Vartotojai pirko, k nugriebdami ir nelabai teirdami kainos, prekybininkai, nepaisydami vis draudim, be atodairos kl kainas ir dar didiules apyvartas, o u prekes i vartotoj surinkti pinigai bankus nepatekdavo (inoma, nekalbant apie valstybines, kooperatines ir pan. rimtas mons). Kadangi gauti nauj preki buvo sunku, nes urmininkai nuo detalist aprpinimo susilaik ir neipirkinjo net preki i muitini sandli, tai surinkti pinigai savaime krypo spekuliatyvin bet kuri vertybi pirkim. Prie spekuliacijos objekt priklaus, alia vertingesni preki, brangenybi ir usienio valiutos, taip pat ir tarybin valiuta. Dar VI.21 finans ministeris buvo udrauds "daryti ir priimti Lietuvoje mokjimus u prekes ir patarnavimus rubliais bei ervoncais ir varyti jais bet koki spekuliacij". I tikrj spekuliacija buvo varoma plaiu mastu. U vien lit buvo duodama 35 rubliai. Tai madaug atitiko abiej valiut perkamj gali santyk. Vliau vyks rublio ir lito keitimo santykio 9:10 nustatymas buvo aiki skriauda tiek atskiram pilieiui, tiek visam tautos kiui (ir. plaiau A. Tarulis, Kapital ir nam nacionalizacija. "Lietuvi Archyvas" It.). Pats VII.16 sakymas bdingas dar tuo, kad jame ikelta darbinink ir tarnautoj komitet kontrols teis. Iki tol imokjim tikslingum, remdamiesi VI.17 sakymu, kontroliuodavo patys bankai. VII.16 sakymu buvo jungta ir antra kontrols institucija komitetai (valstybs kontrol praktikai daugiau rpinosi valstybinmis staigomis, kurioms vizuodavo ilaid orderius). Tai buvo rykus komitet kompetencijos nustatymas, dar labiau uakcentuotas ir iplstas darbinink ir tarnautoj komitetams rinkti bei kompetencijai nustatyti VII.20 instrukcijos (ir. skyri Darbas), davs jiems labiau pakelti galv ir
227

priveds prie smarki konflikt su moni savininkais bei administracija. Apie tokius konfliktus usimindavo spauda, o prekybos ministeris net ileido tuo reikalu griet sakym, udrausdamas komitetams kitis prekybos moni administravimo reikalus. Tokiomis aplinkybmis buvo artjama "Bank ir stambiosios pramones nacionalizavimo deklaracij". Bank reikme kio gyvenimui buvo pakankamai aiki ir ia aikesni tvarkymo priemoni reikjo laukti pirmoje eilje. Toje deklaracijoje bank reikme buvo apibrta taip "Visa ekonomin alies sistema koncentravosi buruazijos rankose ir buvo priemon dirbanios liaudies eksploatacijai. Tokie bankai, kaip yd Centrallinis Bankas, Lietuvos Bankas, Komercijos Bankas ir kiti... vaidino ia svarbiausi, vaidmen". Trumpa ir neprecizika seimo deklaracija buvo irykinta ir papildyta VII.29 Bank nacionalizavimo statymu. is statymas numat, kad: 1. Visi bankai su j skyriais, privatini asmen seifai, draudimo staigos, taupomosios kasos, tarpusavio kredito draugijos ir lombardai nacionalizuojami. 2. Nacionalizuojamuose bankuose skiriami vyriausybs komisarai. Bank komisarai pareigojami stebti einamsias sskaitas ir vertybes bankini kredito staig ir tai pat laiduoti pramons ir kio moni bgamj kreditavim. Visais bdais pleiami bepiniginiai atsiskaitymai, o privatiems asmeninis indli i bank ir taupomj kas, leidus bank komisarams, iduodama ne daugiau kaip 250 lit mnesiui. Sumos, kurios reikalingos normaliam pramons ir prekybos moni darbui, iduodamos pagal toki moni pareikimus, patvirtintus profesini sjung organizacij, bet tik bank komisarams leidus. 3. Visi brangieji metalai lydiniuose ar atskirais idirbiniais, taip pat ir brangieji akmenys, esantieji brangenybi krautuvse, turi bti valstybs kontrols atstovo perimti ir perduoti saugoti bank ne vliau kaip iki 1940 m. liepos 27 d. 4. Bank nacionalizavimas vykdomas profesini sjung ir darbinink komitet atstov (3-5 mons), vadovaujant
228

komisarui. Kit 1 str. pamint moni nacionalizavimas vykdomas toki pat komisij, vadovaujant valstybs kontrols atstovui. 5. pareigojama bank nacionalizavim ubaigti ne vliau kaip ligi 1940 m. liepos 27 d., o kit 1 str. pamint moni nacionalizavim ne vliau kaip ligi 1940 m. liepos 29 d. sidmtina, kad is Bank nacionalizavimo statymas buvo pasiraytas VII.29, taiau jau VII.27 turjo bti nacionalizuoti visi bankai ir perduoti saugoti brangieji metalai ir brangieji akmenys, o VII.29 turjo bti baigtas draudimo staig, taupomj kas, tarpusavio kredito draugij, lombard ir privatini asmen seif nacionalizavimas (tikrumoje dar VIII.l valstybs kontrol teberagino per spaud visus seif nuomininkus ne vliau kaip ligi VIII.2 14 val. pristatyti ir teikti atitinkam bank direkcijoms j nuomojam seif raktus). Matyt, buvo veikta tik principiniai nutarus, bet nelaukiant formalaus statymo pasiraymo ar paskelbimo. Antra, statymas gerokai iplt seimo deklaracijos nuostatus. kart buvo paliestos ne tik kredito staigos, bet taip pat ir draudimo staigos, lombardai, brangenybi krautuvs ir net privai asmen seifai. To deklaracijoje tikrai nebuvo numatyta. Bet kas tokiais smulkiais reikalais tuo laiku rpinosi! statymas taip pat pakeit finans ministerio VI.17 nustatyt laisvai imokam indli norm. Dabar i 250 lit savaitei virto 250 lit mnesiui, bet ir tai tik su banko komisaro leidimu. Pastarasis tok leidim galjo duoti, galjo ir neduoti. statyme nieku nebeminima lengvatos po VI. 17 moktiems indliams. Vadinasi, ir iuo atveju padaryti naujiems indlininkams (jeigu toki i viso buvo!) patikinimai dl laisvo disponavimo indliais nebuvo itesti. Tuo bdu taupytoj pasitikjimas buvo visikai sugriautas. Negalima nepaymti, kad brangij metal lydiniuose ar atskirais dirbiniais kategorij pateko taip pat ir jokio brangaus metalo savo sudtyje netur lai229

krodiai. Jie irgi buvo sugabenti Lietuvos Banko sandlius. Del it laikrodi susikompromitavo vienas auktas Gosbanko tarnautojas, atstovas prie Lietuvos Banko, tuojau po VI.15 pradjs jame eimininkauti, apovalas. Jis m pardavinti laikrodius. Matyt, tokia "prekyba" nebuvo leidiama, nes jis netrukus buvo atleistas i tarnybos ir atsidr kaljime. Lygiagreiai su kredito bei draudimo staig, lombard ir privai asmen seif nacionalizavimu bei brangij metal ir akmen permimu "saugoti", buvo grietai suvarytos bet kurios operacijos usienio valiuta. Finans ministeris VII.25 sak visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuri 'nuolatin gyvenamoji vieta arba bstin yra Lietuvoje, visus j turimus Lietuvoje usienio auksinius pinigus, esanius apyvartoje sidabrinius pinigus ir esanias apyvartoje notas, taip pat visus j turimus usienio vairi ri indlius perleisti, Lietuvos Banko nustatytu kursu, Lietuvos Bankui ne vliau kaip ligi VII.27 skirtinai. VII.31 Ministeri Taryba sustabd usienio valiutos pardavim ar pervedim usien ir ved labai grietus aprimus net usienieiams, neiskiriant n diplomatini atstovybi personalo. Tuo bdu usienio valiuta teorikai suplauk Lietuvos Bank ir inyko i apyvartos. Praktikai su ja buvo varoma ne tik plataus masto spekuliacija, bet vliau ji buvo pradta antru kartu rinkti oficialikai. Renkama buvo i yd, kurie u tai gydavo teis ivaiuoti bene per Vladivostok "palaimint" Amerikos em. Kaunieiai dar gerai prisimena ilgas vilniki yd eiles prie kelioni biuro. Visas usienio valiutos tvarkymo reikalas, matomai, buvo plaiai aptartas Ministeri Tarybos VII.25 posdyje (tame posdyje, atrodo, buvo padaryta eil ir kit reikming nutarim: pvz., dl pramons ir bank nacionalizavimo, dl pramons ir prekybos ministerij steigimo ir kt). Tos dienos nutarimu, Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas, ku230

riuo finans miniseris rmsi, buvo papildytas jo teise: "imtis reikaling priemoni sudrausti verstis usienio ir krato procentini popieri, usienio ir vidaus valiutos, brangij metal bei kito pobdio spekuliacija". Pamus "saugoti" brangiuosius metalus ir akmenis, netrukus buvo paimta ir akcijos bei obligacijos. Tuo reikalu finans ministeris VIII.8 sak: 1. Draudiu visiems Lietuvos Socialistini Taryb Respublikos bankams, j skyriams ir kitoms kredito staigoms iduoti paskolas, keiiant akcijas ir obligacijas, apmokant anksiau iduotas paskolas, negrinti akcij ir obligacij. 2. Visi akcij ir obligacij savininkai turi akcijas ir obligacijas perduoti ligi . m. rugpiio 14 d. Lietuvos Bankui ir jo skyriams saugoti. Tokia pat tvarka taikoma akcijoms ir obligacijoms, esanioms tiek nacionalizuot, tiek ir nenacionalizuot kredito staig portfeliuose. 3. Po nurodyto termino Lietuvos Bankas negali priimti akcij ir obligacij saugoti ir i viso dl j daryti bet koki atsiskaitomj sandri. 4. Visos Lietuvos Socialistins Taryb Respublikos teritorijoje fond biros udaromos ir bir komitetai paleidiami. Vietoje turt akcij ir obligacij pilieiai gavo Lietuvos Banko kvitus. Akcijos, finans ministerio VIII.2 sakymu, nebegaljo duoti savininkams naudos, nes mokti u jas dividendus buvo udrausta. is draudimas labai skaudiai buvo pritaikytas akc. b-vs "Drob" valdybos ir revizijos komisijos nariams. Jie VIII.13 buvo pasodinti kaljim, vliau gavo po kelet met priveriamj darb, dirbo Pravieniki durpyne ir ten uvo suruotose skerdynse. Nei i karto nei vliau nebuvo nutarta kas su akcijomis ir obligacijomis daryti. Be abejo, jos bt buvusios nacionalizuotos. Juridikai tai bt turj reikms tik valstybei, kuri bt lengvai galjusi atsikratyti skol savo pilieiams. Vis akcij ir nevalstybini obligacij (pvz., ems Banko) nacionalizacija nieko nebt pakeitusi, nes visos didesns kredito,
231

draudimo, susisiekimo, prekybos, pramones ir kitos staigos bei mons buvo palaipsniui nacionalizuotos su visais aktyvais ir pasyvais. Pastarj skolos, nacionalizacijos komisijos VIII. 17 nutarimu, buvo sutvarkytos gana originaliai, btent: 1. Nacionalizuot moni siskolinimas 1940 m. liepos 26 dienai kitoms nacionalizuotoms ir nenacionalizuotoms monms anuliuojamas, iskiriant kooperatinms organizacijoms siskolinim, kuris turi bti padengtas bendra tvarka. 2. Nacionalizuot moni atleidimas nuo skolini pasiadjim, atsiradusi iki 1940 m. liepos 26 dienos, (neatleidia nacionalizuot moni buv. savinink nuo i pasiadjim apmokjimo. Iiekojimas pagal iuos pasiadjimus nukreipiamas pasiadjim davusi asmen privat nenacionalizuot turt. Tas pats dsnis vliau buvo pritaikytas Liaudies Komisar Tarybos IX.27 nutarime dl privai prekybos moni nacionalizavimo nacionalizuotos mons pasiadjimai privatiems asmenims ir nenacionalizuotoms monms nukreipiami buvusio savininko nenacionalizuot turt (toliau ir kituose panaiuose nutarimuose). Prie pasiadjim ipirkimo natos buvo pridti dar ir nesumokti valstybiniai mokesiai, kuri iiekojim Liaudies Komisar Taryba X.21 nutar vykdyti priverstine tvarka per mokesi inspekcijas. Negana to Liaudies Komisar Taryba X1.23 buvo nutarusi: 1. Sumainti atleidiam nuo verslo pelno mokesio minimum ligi Lt 600, 2. Padidinti verslo pelno mokest u 1940 metus privaioms prekybos bei pramons monms ir su samdomais darbininkais dirbantiems amatininkams taip: a) prekybos monms V ries 50%, IV ries 80%, kit ri 100%, b) pramons monms ir su samdomais darbininkais dirbantiems amatininkams VIII ries 25%, VII ries 50%, kit ri 100%. 3. Atlikti galutin mokesi apskaiiavim dabar nacionalizuot prekybos bei pramons moni savininkams u 19391940 metus ligi
232

nacionalizacijos dienos imtinai. 4. Pavesti finans liaudies komisarui: a) vykdyti ligi 1941 m. sausio 1 d. 1 ir 2 punktais papildomai nustatyt mokesi iiekojim; b) iiekoti ligi 1941 m. sausio 1 d. priklausanius mokesius i dabar nacionalizuot prekybos bei pramones moni savinink. Ar tai nebuvo pasityiojimas atimti i moni pajam altin ir reikalauti ipirkti anksiau duotus mokjimo sipareigojimus bei sumokti 100% u prajus laik padidintus mokesius ? I kur jie galjo mokti, jei buvo nustatyta: "Nacionalizuoti visus moni aktyvus ir pasyvus kartu su trobesiais, kuriuose mone veik, jei tie trobesiai buvo nacionalizuojamos mons savininko ar jo eimos nario nuosavyb, o taip pat savininko ar jo eimos nario asmenines bankines sskaitas, jei nustatoma, kad visa tai gyta i mons pelno ar kapitalo" (Auk. Tarybos Prezidiumo XL27 sakas apie privatini prekybos moni nacionalizavim). Kaip buvo iekoma, vaizdiai rodo Liaudies Komisar Tarybos XII.24 nutarimas: "Pavesi finans liaudies komisarui paliepti mokesi organams, iekant priverstinja tvarka verslo mokesius i dabar nacionalizuot prekybos ir pramons moni buvusij savinink, nedti areto t savinink gaunamai algai, drabuiams, skalbiniams, avalynei ir visiems j nam apyvokos daiktams". Tai pavyzdys, kaip buvo pradti tvarkyti finansai. Taip pat anksiau paskelbtas ems mokesio bei mokesio u moksl panaikinimas, nemokamo gydymo vedimas ir pan. pasirod paprasta apgaul. Valstybs biudeto pajamose ir ilaidose atsirado naujos pozicijos: valstybini moni eksploatavimas ir pajamos i j. Tai neleidia lyginti j su ankstyvesniais mnesiais ar metais. Atsirado daugyb nauj staig. Pertvarkytose nepaprastai iaugo personalas. Lietuvos Bankas turjo kredituoti raudonosios armijos ilaikymo ilaidas.
233

Anksiau buvusi labai svarbi pajam pozicija valstybes geleinkeliai, ikrito, nes TSRS susisiekimo liaudies komisaras savo sakymu paliep organizuoti Lietuvos geleinkelius, kaip sudtin TSRS geleinkeli tinklo dal, ir Lietuvos geleinkeli virininku paskyr M. Lochmatov, pareigodamas j perimti savo inion Susisiekimo Ministerijos turt, bylas ir archyv ligi 1940.IX.l. I antros puses, buvo taupoma, sumainant pensijas ir pensinink skaii (VII.29 statymas). Valstybes biudetas buvo papildytas Ginkl Fondo ir Karo Laivyno Fondo l pamimu (VIII.31, 5 mil. lit). Tad ir faktas, kad respublikos biudetas 1940 m. IV ketviriui buvo subalansuotas 324 mil. lit sumai, nieko nesako. Visi duomenys buvo slepiami. Taiau visi mate ir jaute, kaip kasdien darosi sunkiau gyventi, kaip pragyvenimo katai kyla ir kaip spariai smunka beveik 20 met ilaikyto pastovaus lito verte. Sumaniai vairavs valiutai Lietuvos Bankas nieko nebegaljo padaryti, nes j atjo nauji mones ir pats bankas virto Gosbanko respublikine kontora. Litas gyveno paskutinius mnesius.
But kis

But statybai Lietuvoje galima daug prikiti. Svarbiausi priekaitai ji buvo nepakankama ir per daug primityvi. Statybos nepakankamumas ypa jautsi Kaune, kur nuolat vyravo but krize. Dl but trkumo, but kainos buvo labai auktos. Vargingesniems gyventojams neliko nieko kita, kaip keltis priemiesius, kur nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei grst gatvi, nei susisiekimo su darboviete, bet kur niekas nedraud susilipdyti vieno kambario lnel ir joje gyventi, nemokant nepakeliamos nuomos. Taip pat, nepaisant vis kalb apie mrins statybos reikalingum, nebuvo isprstas plyt, erpi ir kit statybini mediag bado klausimas. Todl
234

kaimas ir miestas vis laik statsi i medio. Organizuoto statybinio kredito stigo ir tas pats nebuvo tinkamai paskirstomas. Todl tik nedaugeliui laimingj pavykdavo pasistatyti monik nuosav but. Kooperatine but statyba, ypa skirta neturtingiesiems gyventojams, neijo i svarstym stadijos. Nra ko stebtis, jeigu vienas i pirmj klausim, pradtas aistringai diskutuoti spaudoje po VI.15, buvo but nuomos sumainimas. Niekas nenorjo pripainti pakankamu kain tvarkytojo 1937.VIII.16 sakymo, kuriuo buvo udrausta kelti but, kambari, parduotuvi ir kit bstini nuomos kainas, imant pagrindu nuomas, buvusias 1937.V.31. Juo labiau, kad tame paiame sakyme buvo numatyta ir galimumas ypatingais atvejais, kain tvarkytojo atskiru leidimu, nuomos kainas pakelti. Visiems inoma, kad nam savininkai sugebdavo sakym apeiti, ar tai rodydami negal isiversti su 1937.V.31 nuomomis ar apgaudami prieiros organus (mimas didesns nuomos negu paymima rodomame dokumente nuomininkui iduodamame kvite). Kad taip buvo, matyti i skelbiam tvarkytojo baud. Dabar kiekvienas tarsi turs reikal ir teis nam savininkus, kaip kapitalistin element, iplsti ir pareikalauti apkarpyti j pelnus. inoma, visa toji polemika teliet miestus, nes kaime niekas ar beveik niekas but nenuomojo. I tikrj nesveikas santykis tarp gyventoj pajam ir ilaid butui turjo bti atitaisytas. Tai padar finans ministeris, kuriam Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas (1 str. 20 p.) leido normuoti vis ri nuomas. VII.5 sakyme finans ministeris in. E. Galvanauskas but, kambari ir kit bstini nuom sumaino taip: a) Kaune 15 25%, pareinamai nuo to, ar u but mokama ligi 150 lit nuomos kas mnuo ar daugiau ir ar butas turi centralin ildym ar ne, b) Vilniuje buvo palikta 1939.IX. 1 moktojo nuoma, o c) kituose pirmaeiliuose
235

ir antraeiliuose miestuose nuoma buvo sumainta 10%. Tai buvo bene paskutinis sakymas, kur pasira finans ministeris E. Galvanauskas. T pai dien pareigas i jo perm J. Vainoras. But nuomos sumainimas net iki 25%, be abejo, labai maloniai nuteik nuomininkus. Deja, neilgam. Kaun, Vilni ir kitus miestus pradjo plaukti raudonosios kariuomens vadai, paskui kuriuos sek ir j "katiuos". Normaliu keliu but nebuvo kur gauti. Todl prasidjo pats paprasiausias gyventoj mtymas i but. Netrukus jis gavo tok masin pobd, kad finans ministeris buvo priverstas, VII.20 sakymu, sustabdyti priverstin ikraustym nuominink, kurie u pragyvent laik tvarkingai moka nustatyt nuom, kol bus ileistas but bei bstini nuomai tvarkyti statymas. inoma, finans ministerio sakymo nerespektavo raudonosios armijos komandirai. "Priverstinis nuominink ikraustymas" i vis geresnij but miesto centre vyko nesultintu tempu. Reikjo iekoti kokios nors ieities, norint legalizuoti pat kraustym ir parpinti butus ikraustytiems, kurie patys nieko padaryti nebegaljo. Paimti (sekvestruoti) butus ir trobesius, pagal Natralini karo prievoli statymui vykdyti taisykles ("Vyriausybs inios (Nr. 714), galima buvo tik iais atvejais: a) kai skubiai reikalinga apgyvendinti kariuomen ar sutalpinti jos turt, b) kai gyventojai atsisako kariuomens reikalams butus bei trobesius nuomuoti, c) kai nesutariama dl nuomos kainos. Ne karo, bet valstybei ar kitam vieajam reikalui paimti savivaldybi, privai asmen ir staig trobesius, jei karins valdios nepraneta j savininkams ar valdytojams apie j pamim kariuomens reikalams, galjo vidaus reikal ministeris tik sustiprintos valstybs apsaugos metu, o krato apsau236

gos ministeris tik valstybes gynimo metu (Nepaprastojo meto statymas 11 ir 24 str.). Dabar butus paimti reikjo jau visai kitiems tikslams. Reikjo j taip pat ir naujoms staigoms, nes kai kurios (pav., Prekybos, Pramones ir Amat Rmai) buvo uimtos kariuomenes. To nei statymas nei taisykls nenumat. Be to, ir tvarka butams paimti, juos naudoti ir u juos atsiskaityti buvo per daug komplikuota ir susijusi su karinmis staigomis (karo but virininku, apskrities kariniu virininku, komisijomis). Finans ministeris pirmiausia pasirpino sutvarkyti savo kompetencij. Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo pakeitimu (VII.29), finans ministeriui buvo suteikta teis: 1. sekvestruoti namus, butus, kambarius ir kitas patalpas, 2. sakyti but, kambari ir kit patalp savininkams bei valdytojams registruoti ir inuomuoti butus, kambarius bei patalpas pagal kompetenting staig nurodymus ir, apskritai, reguliuoti nuominink judjim, 3. nustatyti gyvenamj bei kitiems reikalams skirt patalp naudojimo normas, 4. netinkamai tvarkomiems namams paskirti administratorius. Be to, Ministeri Tarybai buvo suteikta teis netinkamai tvarkomus namus nusavinti. Po to galima buvo laukti grietesni ygi. Tai buvo padaryta VIII.5, paskelbiant Patalpoms sekvestruoti statym. Pagal statym: 1. Savivaldybi, draugij, visoki organizacij ir privai asmen namai, butai, kambariai ir kiti trobesiai gali bti sekvestro komisijos sekvestruojami valstybei, kariuomenei ar kitam vieam reikalui. 2. Gyventojai i sekvestruojamos patalpos ikeliami, praslinkus 48 valandoms nuo sekvestro nutarimo paskelbimo dienos. 3. Ikeliamiems sekvestro keliu i patalp gyventojams sekvestro komisijos turi bti parpintas kitas, kad ir maesnio patogumo, butas, kuris gali bti tam tikslui sekvestruojamas. 4. Jei nra atskiro buto ikeliamiems i sekvestruojamos patalpos, tai jie gali bti
237

apgyvendinti ir kit eim jau uimamuose dideliuose butuose, imant tam reikalui tam tikr kambari skaii. 5. Vienam valstybes tarnautojui be eimos gyventi gali bti sekvestruojamas vienas kambarys, su eima 2 3 kambariai, taiau, ypatingais atsitikimais, Ministeri Tarybos nutarimu, valstybs tarnautojams gali bti sekvestruojami ir didesni butai. Kartu buvo nustatytos ir nuompinigi u sekvestruotas patalpas mnesins normos. Abiej statym paskelbimu buvo sudarytos visos slygos vykdyti gyventoj kilnojim plaiu mastu. statymai numat galimum butus sekvestruoti "vieam reikalui". Bet "vieojo reikalo" buvimo nustatymas buvo paliktas administracijos kompetencijai. Aprpinimas valstybs tarnautoj ir ikeliamj butais irgi buvo laikomas "vieuoju reikalu". Savaime suprantama, kad aprpinimas raudonosios armijos komandir ir j mon butais buvo virts beveik vienu svarbiausi ios ries "vieuoju reikalu". Raudonarmieiams skiriam but skaiius spariai augo. Juos lengva buvo i lauko iskirti, nes, vietoje uuolaid, langai ilki puss bdavo utiesti "Pravda", o vietoje daili pakabinam lemp, palubje kabodavo plika elektros lemput. Panaiai sirengdavo gautus butus ir atkeltieji rusai bei kiti tarybiniai tarnautojai, kuri pradjo gausti. Pagaliau spaudimas butus pasidar toks didelis, kad aprpinti visus normaliais butais liko nebemanoma. Per pusantro tarybinio tvarkymo mnesi jau teko susidurti su vairi dalyk normavimu. Iki tol tai buvo neprasta. Taiau reikjo priprasti prie visko. Kodl gi negaljo bti sunormuotas ir gyvenamojo ploto naudojimas? Juk visiems gerai buvo inoma, kad Maskvoje ir kituose didiuosiuose Taryb Sjungos miestuose neregtas gyventoj sukimimas. Buvo kalbama, kad tenai nuomojamas ne butas ir net ne kambarys, o "kampas". Gyvenamojo ploto normavimas buvo vestas finans ministerio VIII. 10 sakymu. Juo buvo nustaty238

ta, kad pirmaeiliuose ir antraeiliuose miestuose gyvenamj patalp pagrindin norma vienam mogui 9 nr, imant tik gyvenamj kambari gryn plot, be antrini patalp ir neturini tiesioginio apvietimo kambari. Po to prasidjo labai ipopuliarjs "suglaudimas". Didelius butus ir itisus namus miesto centre m staigos, duodamos gyventojams 48 val. isikraustyti. Komadirai su monomis m po 3-4 kambarius, kuriuose stovdavo viena lova ir pora kdi. Dl to lietuvi eimos turjo spaustis viename dviejuose kambarliuose, toli nuo miesto centro, kuris jiems, anksiau dl brangumo, dabar dl norm ir sekvestro, vis tebebuvo neprieinamas. Nors ir buvo griet glaudinimo priemoni, taiau viso ger but pareikalavimo negalima buvo patenkinti. t reikal ryosi sikiti vidaus reikal ministeris. VIII. 19 jis paved pirmaeili ir antraeili miest burmistrams: a) nustatyti asmen kategorijas ir asmenis, kuriems nra btino reikalo gyventi miestuose, b) sakyti tiems asmenims nurodytu terminu isikelti i j uimam patalp ar visai apleisti miestus, c) neleisti naujai uimti miestuose patalp tokiems asmenims. Be to, visi ikeliamieji i miesto gyventojai butais u ikeliamo miesto rib turjo pasirpinti patys. Vidaus reikal ministerio sakymas buvo taikomas "ne darbo monms". j skaii jo vis tikyb dvasininkai, vairs kapitalistai (nam savininkai, pramonininkai, prekybininkai, pensininkai, eimos vyr, turini tarnybas ne Kaune ir pan.), ir bedarbiai. Pastarj buvo todl, kad kai kam darbo, apskritai, buvo nemanoma gauti. Buvo tariama, kad visi itie asmenys priklauso tai kategorijai, kuriai nra reikalo gyventi mieste. Daug kam pasidar tragedija: norint likti mieste, reikjo turti apmokamo darbo, bet jo niekas nedav. Tokie asmenys i Kauno buvo tremiami artimesnes vasarvietes: Lampdius, Kulautuv, Kaergin ir ki239

tur. Bet ir iuo atveju nukentjusi tarpe yd buvo nedaug, nors kapitalistai "ne darbo mones" buvo kaip tiktai ydai. Vliau buvo mginama aikinti, kad visas nam sekvestras ir suglaudinimas buvs reikalingas "aprpinti butais ir perkelti daugyb darbinink i "brazilik" rsi ir kluon geresnes patalpas" (ir. V. Knyva, Komunalinio kio liaudies komisaras, Pirmieji ingsniai socializm Lietuvos TSR komunaliniame kyje. "Komunalis kis" 1941 m. 3(6) Nr.). Tiesa, tam tikras darbinink skaiius gavo geresnius butus. Tai buvo padaryta su nemau propagandiniu triukmu: X.27 Kaune Neries pakrantse buvo nugriauta iek tiek lneli, ta proga pasakyta kalb, padaryta nuotrauk dienraiams ir kino kronikai, ir darbininkai su savo turteliu sunkveimiais nugabenti geresnius butus. Kitur tai buvo padaryta be triukmo. Taip pat geresnius butus sikraust kai kurie kiemsargiai. Taiau visose lnose bei rsiuose ir toliau liko gyventi darbininkai ir smulkieji tarnautojai. Gerieji btai miest centruose buvo skirti ne jiems. Jie buvo reikalingi, pasak to paties V. Knyvos, "ilaisvintojai raudonajai armijai ir naujoms tarybinms staigoms". Reikt dar pridurti: ir naujiems auktiesiems tarybiniams tarnautojams (t laik terminologija, atsakingiems darbuotojams), tiek vietiniams, tiek atkeltiems i Maskvos. Visikas nesiskaitymas su nuosavybs teise, mtant nam savininkus i j pai nam, ems, stambiosios pramons, kredito bei draudimo staig, lombard ir seif nacionalizavimas leido spti, kad ir su nam nuosavybe bus pasielgta taip pat. VII.28 spaudoje buvo konstatuota, kad nam statyba sustojo. VIII.3 buvo praneta, kad Kaune yra apie 300 pradt, bet nebaigt statyti nam su apie 100 but, kuri savininkai pra miesto savivaldyb pradtuosius namus ubaigti, rengti, perimti savo inion ir jiems
240

duoti tik nemokam but. Savivaldybe su tuo sutinkanti. Matyt, kad i tokio susitarimo nieko neijo. VIII.24 finans ministeris, susitars su vidaus reikal ministeri, pareigojo nebaigt statyti gyvenam nam Kauno mieste savininkus ar valdytojus statybos darbus tsti ir juos normaliu pagal darb dyd bdu ubaigti. Dideli butai, miesto burmistro nurodymu, gali bti perplanuojami ir i j sudaromi maesni butai. Nam savininkams ar valdytojams, neturintiems l baigiamiesiems statybos darbams vykdyti, duodama paskola i valdios ido per miesto burmistr. Nam savininkams pradedant namus eksploatuoti, duotoji paskola iiekoma i j su 5% palkan valstybini mokesi imamja tvarka. Paskolos grinimas, pagal reikal, miesto burmistro nuoira, gali bti idstytas ligi 10 met. Vliau, X.28 komunalinio kio liaudies komisaro sakymu, panai tvarka gyvenam nam statybos darbams ubaigti buvo iplsta visas vietoves, be to, vasarvietes pritaikyti vasarnamius gyventi iem. Tam tikslui buvo iskolinta 7 mil. rubli. Toki paskol davimas parod, kad trumpu laiku buvo sugebta sustabdyti privai iniciatyv but statyboje. Toliau bt sekusi komunalin but statyba, kurios rezultatus milinikus blokus centre ir medinius namelius bei darbinink lnas pakraiuose, bet visur neregt anktum ir apsileidim galima stebti Maskvoje ir kituose Taryb Sjungos miestuose. Kad ne kitaip bt buv ir pas mus, parod but statybos planas 1941 metams. T plan referuodamas, Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas M. Gedvil, nurod, kad 1941 m. buvo numatyta atiduoti naudotis 1.148 butais. Tai sudar vos tredal to but skaiiaus, kuris kasmet anksiau bdavo pastatomas ms miestuose ir miesteliuose (1939 m. 3.376). Jeigu iokios tokios privaios ma namuk statybos ir galima buvo tiktis, tai visvien susidariusio skirtu241

mo ji nebt pajgusi ilyginti. Be to, abejotina, ar ir usimotasai planas bt buvs vykdytas. Taigi ir pas mus pradta komunaline but statyba pavieniais namukais ir but blokais darbininkams but davusi akiai grai pastat, bet toli grau ne tiek, kad bent kiek but slygos pagert darbininkams. Prieingai vargas bt metai i met didjs. Faktas, kad darbinink ir tarnautoj but statybai buvo sudarytas specialus fondas (VII.20 statymas), reikalo n kiek nekeit. Vis tiek 1941 m. but statybai buvo numatyta nepakankama 26 mil. rubli suma (1939 m. but statyb, esant kur kas emesniems vieno m:! katams, buvo investuota 28 mil. lit). Apie but statyb kaime plane nebuvo usiminta n vienu odiu, nors anksiau bent naujakuriams buvo adta paalp, paskol ir statybins mediagos. Praktika parod, kad ir kaime statyba buvo sustojusi.
Darbas

Vadinamoji 1917 m. "spali revoliucija" Rusijoje buvo padariusi i pradi nemaa alos tuo, kad daugelyje moni tuojau buvo nualinti nuo darbo moni savininkai, direktoriai. Autoriteto ir specialist trkumas turjo neivengiamai pasireikti ir tuojau pasireik darbo naumo ir gamybos kritimu. Darbo naumas emiausio lygio pasiek 1920 m., kada jis buvo nukrits iki 1/4 priekarinio lygio. Tuo paiu metu pramons gamyba nusmuko net iki 1/7. Nuo "spali revoliucijos" Rusijoje iki "birelio revoliucijos" Lietuvoje buvo praslink beveik 23 metai. Per t laik revoliucijos organizatoriai ir proletariato diktatros vykdytojai buvo daug ko pramok. Ypatingai jie sikal galv V. I. Lenino posak: "Darbo naumas yra pats svarbiausias ir pats pagrindinis veiksnys naujos bendruomens krime. Kapitalizmas sukr tok darbo naum, kuris negali lygintis net su baudiava. Kapitalizmas galutinai gali bti nuga242

ltas ir bus nugaltas tuo, kad socializmas sukurs nauj, nepalyginamai auktesn darbo naum". Todl darbo naumas vairiosiomis priemonmis tolydiai buvo keliamas itisus du deimtmeius. Socialistinis rungtyniavimas, raginimas viryti nustatyt plan, stachanovieiai. Lygiagreiai veik mogaus ambicijos klimas, pasiekt rekord igarbinimas spaudoje, kine, per radij, irenkant deputatu aukiausias vietas, paskelbiant "darbo didvyriu", apdovanojant ordinais ir pan., ir, i antros puss, materialinis skatinimas siekti didesnio darbo naumo, vedant progresyvin atlyginimo sistem bei premijavim: pinigais, daiktais, butu, kelione vasarviet ar ems kio parod, ir avansavim auktesn, geriau apmokam, viet. Visas itas deimtmei patyrimas buvo atsinetas Lietuv. Didesnis darbo naumas 1940 m. buvo reikalingas labiau, negu kada nors anksiau, nes buvo intensyviai ginkluojamasi, ruoiantis karui su Vokietija, o ta proga gal ir pasaulinei revoliucijai. Iki tol turjusi 7 val. darbo dien ir 5 darbo dien savait, Taryb Sjunga ruosi vesti ir pas save visame pasaulyje priimt 8 val. darbo dien ir 6 darbo dien savait. Tai buvo padaryta 1940.VI.26, vadinasi, beveik kartu su vykiais Lietuvoje. Suprantama, kad ir Lietuvoje bet koks darbo naumo ir gamybos kritimas negaljo bti pageidaujamas nei toleruojamas. Jau VI.21 vidaus reikal ministeris M. Gedvil per radij pareik: "Visi pilieiai privalo dirbti savo ligiolin darb dvigubu stropumu. Joks savavaliavimas nebus pakeniamas ir toleruojamas. Visa, kas bus reikalinga pakeisti valstybs valdyme ir santvarkoje, bus padaryta statym bdu, o ne savavaliavimais". To paties tikslo siek ir VI.28 paskelbtas finans ministerio E. Galvanausko sakymas, kuriuo moni darbininkai bei tarnautojai: a) buvo pareigoti siningai atlikti jiems pavestas pareigas, klausyti mons administracijos nurodym ir visokeriopai rpin243

tis darbo naumo bei gamybos klimu, b) buvo sakmiai spti vengti bet koki savavals akt. Finans ministerio sakymas nebuvo platonikas, kaip vidaus reikal ministerio, kreipimasis vis dirbanij susipratim ir raminimas dl bsimj reform, skirtas turintiems koki nors nuosavyb. U finans ministerio sakymo nevykdym grs 6 mn. aretas arba pinigin bauda ilki 50.000 lit arba abi bausms kartu. Nei raginimais per spaud ar radij, nei kalbomis, nei sakymais negalima buvo monse atstatyti palijusios tvarkos. VI.25 Elta konstatuoja, kad "kai kuriose vietose maiau kantrs darbininkai, o daniausiai darbinink prieai, nori patys tuoj pat imtis tvarkyti visus reikalus", ir tokius reikinius smerkia. VII.4 darbo ministeris M. Juna-Kuinskas ir Darbo Rm pirmininkas M. umauskas kreipiasi darbininkus tokiu bendru pareikimu: "Fabrikantai ir dirbtuvs, staigos bei transporto, amato dirbtuvs visi turi dirbti pilnu tempu ir kuo tobuliausiai. Mes neturime leisti n maiausios netvarkos fabrikuose bei monse, savavaliko nuo darbo pasialinimo ar gamybos sumainimo, odiu negalime leisti n maiausios krato kio dezorganizacijos, jei nenorime atsidurti prie suduusio lovio. Tuo tarpu kur-nekur vyksta darbo disciplinos nesilaikymas, neorganizuotas ir savavalikas darbo samdos slyg keitimas, savavalikas meistr nuo darbo alinimas, asmenik sskait suvedimas ir t.t. Tokie veiksmai yra neleistini, nes jie eina ne liaudies labui, o tarnauja liaudies prieams, kurie nori suardyti ekonomin krato gyvenim". Tokiu paiu VII. 18 pareikimu praneama, kad "darbininkai kai kuriose monse masikai eina atostog, dl ko nukenia krato gamyba ir stabdomas kio gyvenimas". Todl darbininkai raginami tvarkyti atostog reikalus, tik susitarus su savo komitetais. "Visi turi pasilikti savo vietose ir dirbti taip, kad kuo greiiausiu laiku bt atstatytas ms krato ekono244

minis gyvenimas. Jokie bandymai trukdyti darb nebus toleruojami ir su jais bus kovojama visu statym grietumu... Kas to suprasti nenori, arba kas elgiasi taip, kad ardo tvark ir pasitikjim, tas yra liaudies prieas, kuriam darbo Lietuvoje neturs bti vietos". I abiej pareikim matyti, kad ir Lietuvoje nebuvo sugebta ivengti toki pai netvarkos ir savavals reikini, koki buvo revoliucijos pradioje Rusijoje. Ir ia darbininkai nesilaik darbo disciplinos ir alino nuo darbo net meisterius, nekalbant apie moni savininkus. Savaime aiku, darbo naumas ir gamyba dl to turjo kristi. Darbo (Ministerija buvo priversta net skelbti nedrausming darbinink sraus (VII.25. 49 pavards). Prie viso to prisidjo darbinink atsisakymas dirbti, tikintis kaip nors pragyventi ir be to, arba eiti prie viej darb, kur darbo drausm buvo labai menka ir todl pervargti netekdavo, o iek tiek usidirbti buvo galima. Su itokiomis darbinink nuotaikomis Darbo ministerija turjo ypatingai daug kovoti. Darbo Ministerija VII. 10 prane, kad jauiamas didelis darbo jgos plaukimas miest. Darbo Ministerija pirmiausia statanti sau udaviniu aprpinti darbu visus galinius dirbti. Taiau per kelet dien to isprsti negalima. Darbinink pldimai miestus reikal dar pasunkina. J nuolatiniai praymai staigose labai trukdo darb. Be to, jie, negav darbo, patys atsiduria sunkumuose. Todl Darbo Ministerija prao, kad visi darbininkai miestuose ir kaimuose kiek tai galima, pasilikt savo vietose ir dirbt savo darb, arba pasistengt jo susirasti gyvenamoje apylinkje. Kit dien (VII.ll) Darbo Ministerija kreipsi specialiai ems kio darbininkus, iuo atveju visa bda buvo suversta liaudies prieams, kurie es "kursto darbininkus, kaimo biednuomen mesti darbus kaime, eiti miestus ir reikalauti, kad tutuojau bt
245

duotas darbas arba paalpos . .. Draugai, nepasiduokime prie klastai. Juk tik prieas gali reikalauti, kad jau iandien imtai tkstani bedarbi bt aprpinti darbu. Todl Darbo Ministerija prao tuos visus kaim darbininkus, kurie dar iaip taip gali kaimuose verstis, nesikelti tutuojau miestus ir nesunkinti pirmoje eilje darbu aprpinti tuos, kurie jau neturi ko valgyti. Masinis jimas miestus jau iandien negalimas ne tik todl, kad jau nemanoma suteikti darbo, bet ir todl, kad nenukenttu ems kio gamyba, kad nebt dar labiau alojamas ir taip jau suardytas ms tautos kis". Kaip tad po itoki maldavim neplsti miestus, verstis namie, turjo nustebinti naujas tos paios Darbo Ministerijos atsiaukimas: "Draugai bedarbiai! Darbo Ministerija visomis igalmis stengiasi galimai greiiau ateiti jums pagalb, inaikinti krate nedarb ir visus jus aprpinti darbu. Planingai dirbant, kasdien atsiranda vis didesnis pareikalavimas darbo rank ir darbo birose usiregistravusi bedarbi skaiius maja. Todl, kad nepritrkt darbo rank, visi miestuose gyven bedarbiai praomi kuo skubiausiai registruotis darbo birose".
' 7 -

Bedarbi iekojimas i tikrj bt buvs didelis naujosios vyriausybs socialinis laimjimas, jeigu is atsiaukimas... nebt buvs paskelbtas VII. 13, taigi rinkim Liaudies Seim ivakarse. siaukimas turjo pataisyti bedarbi nuotaik ir iuos paskatinti dalyvauti rinkimuose. Taiau kelioms dienoms praslinkus, toji pati bedarbi iekojusi Darbo Ministerija prabilo visai kitaip. VIII.19 Darbo Ministerija pranea, kad "dl gausaus bedarbi skaiiaus, kuris ypatingai pagausjo panaikinus bedarbi registracijos darbo birose suvarymus (iki tol darbu buvo aprpinami tik tie bedarbiai, kurie buvo igyven mieste nemaiau kaip 3 metus), sunku yra tuojau pat visiems parpinti darbo". Taiau darbininkai tai nekreip dmesio. "Pa246

Net ir i propagandos priemon buvo panaudota. At-

stebta, kad kai kurias darbo jg reikalingas darbovietes, niekieno nekviesti, atvyksta darbo iekantieji darbininkai, arba kai kada net ems kio darbus met ems kio darbininkai ir patys, neklausydami darbo prieiros organ, savavaliai imasi vykdyti joje numatytus atlikti darbus, neirint to, kad tai darbovietei jau yra pareikalauta bedarbi i atitinkamos darbo biros. Atvykus gi darboviet darbo biros sistiems darbininkams, joje dl savavalikai siverusi darbinink, atsiranda darbo jgos perteklius". Kit dien (VII.20) Darbo Ministerija papildomai pranea, kad "pastaruoju metu daug darbinink, pavieniai ir grupmis, i savo nuolatini gyvenam viet Vilniaus, iauli ir kit miest bei apylinki atvyksta Kaun, ateina darbo ministerij, kreipiasi darbo biras ir kitas staigas, praydami aprpinti darbu . . . Negav darbo, kreipiasi Darbo Ministerij, praydami paalp, grti atgal kelionpinigi, maisto ir kit pragyvenimo altini". Darbo Ministerija negaljo tokiems darbininkams nieko daugiau padaryti, kaip patarti "nedaryti bereikaling kelioni Kaun ir kitur, negaiti vainjimams laiko ir nedaryti bereikaling ilaid, bet stengtis apsirpinti darbu per vietines biras". Liepos viduryje Kaune neaprpint darbu bedarbi buvo per 5.000. Dar diena vliau (VII.21) pasirod trumpa inut, kad bedarbiai jau patys pradjo susirasti darbo, nelaukdami, kol jiems kas parpins, ir todl pradjo darb neatvykti ar atvyk pranea patys darbo susirad. Po to bedarbi klausimas i spaudos skili inyko. Sunku tikti, kad jis bt taip greit inyks i gyvenimo. Simuliantai, pradjus jiems duoti darbo, be abejo, inyko. Nekok pavyzd darbo naumo klimo srityje teik ir darbinink bei tarnautoj komitetai monse. Jie pradjo kurtis jau birelio antroje pusje. Netrukus po to, spaudoje buvo pastebta, kad moni ar
247

darboviei komitetai, pasinaudodami savo padtimi, per danai apleidia darboviet dl vairi nereikming komitetus lieiani reikal. Tuo paiu pavyzdiu sek ir kiti darbininkai, tardami, kad niekas negali jiems udrausti dalyvauti darbo metu politinje veikloje. inoma, ir u tok "darb" i mons buvo reikalaujama pilno atlyginimo. Neretai komitet nariai-darbininkai, apskritai, nebedirbo savo darbo, o sdjo moni kontorose arba savinink ar direktori kabinetuose. Tokius reikinius smerk oficialios staigos ir pareignai, taiau niekas nedrso jiems rytingiau pasiprieinti. Darbinink ir tarnautoj komitetams buvo patikimos moni kontrols funkcijos. VII.20 paskelbta Instrukcija darbinink ir tarnautoj komitet rinkimams bei kompetencijai nustatyti numat j labai plai (8 str.): "Savo teisms ir pareigoms gyvendinti komitetas visose monse ir darbo vietose turi sekti ir inoti, kaip vyksta darbas, koks yra darbo naumas, kokiam stovy atskaitomyb, sandliai, inventorius, aliava, kuro atsarga ir t.t. Tam tikslui komitetas tikrina vis atskaitomyb ir korespondencij, daro revizijas, tikrina inventoriaus stov, aliav ir kuro upirkim, reikalauja i administracijos paaikinim ir t.t.". Taigi monse buvo turima reikalo su visagaliais, kontrolieriais. Ir bene vienas tik prekybos ministeris M. Gregorauskas drso jiems pasiprieinti, VIII.5 sakymu paliepdamas komitetams susilaikyti nuo kiimosi prekybos moni administravim. Bet vienais tiktai pamokymais ar grasinimais darbo naum pakelti buvo sunku. Reikjo ir materialini paskatinimo priemoni. Juo labiau, kai kainos kilo ir darbininkai bei tarnautojai pradjo dl to reikti nepasitenkinim. Prasidjo reikalavimai pakelti atlyginimus. is tas i t reikalavim prasmukdavo ir spaudoje. Nuo bendros linijos neatsiliko net tarnaits, kurios pareikalavo 8 val. darbo dienos, laisvos dienos savaitje ir bent 70 lit algos bei 10 lit
248

butpinigi mnesiui ( tai buvo reaguota masiniu tarnaii atleidimu). Darbo samdos atlyginimui tvarkyti liepos pradioje (VII.8 finans ministerio sakymu) buvo sudaryta i darbo, finans bei emes kio ministerij (po 1) ir profesini sjung centro biuro (2) atstov, Darbo Kat Komisija. Jai buvo pavesta, darbo ministerijos atstovui pirmininkaujant, nustatyti atlyginimus u darb bei patarnavimus ir atlyginim mokjimo tvark. Drauge visiems samdytojams ir savarankikiems patarnautojams buvo udrausta be Darbo Kat Komisijos leidimo kelti atlyginimus u darb bei patarnavimus ir keisti atlyginim imokjimo tvark. i komisija, kaip buvo Eltos VII.10 paskelbta, "turdama galvoje, i vienos puss, menk darbinink udarb, i antros puss, btin reikal ilaikyti preki kain pastovum, nutar leisti monininkams pakelti darbinink atlyginim iki 20% . . . monininkai, pakeldami darbinink ir tarnautoj atlyginimo sumas, paveda darbinink ir tarnautoj komitetams (veikiantiems prie moni) paskirstyti, kam ir kokiu procentu atlyginimas turi bti pakeltas. Savaime suprantama, kad daugiausia atlyginimas turt bti pakeltas emesnij kategorij samdiniams". Taiau leidimas pakelti atlyginimus buvo duotas viena slyga: " . . . paklimas turi eiti grynai monininko pelno sskaita, t.y. dl to negali pabrangti nei gaminiai, nei patarnavimai, nei nukentti normalus mons veikimas (sumati aliav atsargos ar kitos gamybos priemons) ir pan. Darbinink udarbio paklimas negali atpalaiduoti moninink nuo prievols mokti ankstyvesnmis normomis valstybs ir savivivaldybi mokesius, normaliai amortizuoti mons investicijas, atnaujinti susidvjusias mainas ir atlikti kitas rpestingumo prievoles. Tais atvejais, kada, laikydamasis i slyg, monininkas negali pakelti darbinink atlyginimo, tai jis per darbo inspektori pateikia Darbo Kat Komisijai smulki savo ilaid
249

ir pajam kalkuliacij. Komisija, turdama iuos davinius, gals nusprsti, kokiu procentu ir kieno sskaita gali bti pakeltas tos mons darbinink ir tarnautoj atlyginimas". Tokia slyga, be abejo, atm i monininko interes atlyginimus kelti. Taiau monse visagaliai buvo darbinink ir tarnautoj komitetai, kurie moninink galjo priversti atlyginimus pakelti. Tad Darbo Kat Komisijos leidim tenka laikyti tolygiu sakymui. Tai matyti ir i paios komisijos paklimo slyg aikinimo. Tuo paiu metu veik ir antroji panai komisija, finans ministerio sudaryta i finans bei krato apsaugos ministerij ir valstybs kontrols atstov. i komisija turjo paruoti kari, valstybs ir ekonomini staig, kuriose dalyvauja valstybs ido kapitalas, tarnautoj alg ir kitokio atlyginimo sutvarkymo projekt. Tai visikai atitiko an laik kius, nukreiptus prie "tkstantines algas". Tuo reikalu dargi teisingumo ministeris P. Pakarklis VT.24 "Lietuvos Aide" buvo pareiks savo pritarim apkarpymui (Pertvarkytinas tarnautoj atlyginimas). I esms atlyginimas buvo pertvarkytas tik rugpiio pradioje. VIII.7 Ministeri Taryba nutar visose monse, kuriose po VI.15 dar nebuvo pakeltas darbinink ir tarnautoj atlyginimas, j pakelti, pareinamai nuo gaunamo atlyginimo, 5 30%. Gaunantiems per 315 lit mnesiui buvo paliktas senas atlyginimas. Drauge buvo nutarta, kad visose monse didiausios atlyginimo normos negali bti didesns kaip 1.000 lit kas mnuo, iskyrus aukt kvalifikacij specialistus, kur atskirais atvejais, atitinkamam ministeriui susitarus su valstybs kontrolierium, buvo leista mokti ir daugiau kaip 1.000 lit kas mnuo. Po dviej dien, btent VIII.9, Ministeri Taryba nutar vis valstybini ir privai ems ki darbininkams - ordinarininkams, kumeiams, bernams, piemenims ir kitiems, gaunantiems pagal samdos su250

tart metin, sezonin ar mnesin atlyginim, j gaunama pinigais, javais ir kitokiomis reikmenimis, padidinti 20%. Kaip i abiej nutarim matyti, atlyginimai buvo pertvarkyti ilyginimo kryptimi: padidinti tik emiausi ir emi atlyginimai, vidutiniai palikti nepaliesti (ems kyje, kur visi atlyginimai pakelti 20%, aukiau vidutini i viso nebuvo), o auktieji nukirpti iki 1.000 lit mnesiui. Vertinant iuos nutarimus, negalima kelti klausimo, kas buvo jais patenkintas ir kas ne patenkintas, kam buvo pridta, nepatenkintas, kam nebuvo pridta ar buvo atimta. Galima tiktai kelti klausim, ar paklimas atitiko pragyvenimo katus. Atsakym tai duoda "Tautos kis" 1940 m. 35 Nr. (Preki kainos Lietuvoje paskutiniu laiku, 563 564 p.). I patiekt duomen matyti, kad bendras pragyvenimo ilaid indeksas 5 asmen eimai, imant baze 1913 metus, 1940 m. liepos mn. buvo 36% didesnis, kaip 1939 m. liepos mn.; ilaidos maistui buvo didesns 37%, ilaidos kurui ir viesai 45%, ilaidos drabuiams ir avalynei 56%, kitos ilaidos 50% (vien ilaidos butui buvo nepasikeitusios). Tuo tarpu atlyginimas tiktai paiai emiausiai kategorijai buvo padidintas 30%. Kitoms buvo padidinta proporcingai maiau, o gaunantiems per 315 lit mnesiui, visai nebuvo padidinta. U gautsias malones i darbinink ir tarnautoj tuojau buvo pareikalauta atsiteisti socialistinei valstybei. Kaip atsiteisti? Padidintu darbo naumu. Jau VIII.10 "Darbo Lietuvoje" buvo dtas vedamasis: "Svarbiausias udavinys darbo naumo paklimas". Atjo laikas, kad reikia pradti dirbti stachanovikai. Stachanoviko darbo visos teigiamybs, kartu su Aleksiejaus Stachanovo biografija ir Markso-Engelso-Stalino citatomis apie darbo naumo klimo reikm, visos spaudos jau buvo bent po kelis kartus pereiliuotos. "Darbo Lietuva" VII.26 vedamajame Vi251

s dmesys darbui buvo nedrsiai usiminusi: "Ypa ms dmes traukia Soviet Sjungos stachanovieiai darbo lenktyninkai". Taiau apie juos Lietuvoje vis dar nieko nebuvo girdti. Tiktai VIII.4 buvo paleistas darb propagandos aparatas. T dien Kaune, Petro Vileiio aiktje, vyko, Lietuvos primimo Taryb Sjung proga (VIII. 3), "diaugsmo ir padkos mitingas", kurio metu susirinkusiems buvo transliuota i Maskvos einanio respublikos prezidento pareigas ministerio pirmininko J. Paleckio kalba (J. Paleckis tuo metu buvo nuvyks Maskv su delegacij prayti primimo), itoje kalboje J. Paleckis pasak: "Kuo mes gailime atsakyti tuos didelius ir diaugsmingus vykius? Geriausias atsakymas tai mano k tik ia gautoji Alytaus mrinink-statybinink telegrama, kurioje raoma, kad dl i vyki jie nutar pasiadti padidinti gamyb 250%. Ir jie jau vykd pasiryim, net ir pervirindami: vietoj 1.000 plyt, vienas mogus padjo 3.000 plyt. Taigi 300% pakl savo darbingum". Tuo bdu Alytaus mrininkai rusai, dirb prie kareivini statybos, pirmieji panoro tapti stachanovieiais. Taiau j pirmasis pasireikimas nuskambjo, kakaip nepalikdamas atgarsio. Gal todl, (kad pirm viet tuo metu buvo ikeltas ems reformos klausimas. Dargi viena muilo fabriko darbinink, paklusi darbo naum 260275% ir pagerbta nuotraukos djimu "Darbo Lietuvos" 43 Nr., prikergimu stachanoviets vardo nebuvo pagerbta. reikal vl ijudino J. Paleckis. Grs i Maskvos, VIII. 13 jis pareik: "Bdami Maskvoje, mes nuolat sekme Lietuvos gyvenim ir su dideliu diaugsmu matme, kad Lietuvos liaudis dideliu supratimu atsak tuos didius vykius. Tai inios apie pirmuosius lietuvikus stachanovieius, apie darbo naumo paklim. Jos diugino ir mus ir vis Lietuv. Tai aikus supratimas kelio, kuriuo turime eiti. Pareikiame padk visiems stachanovieiams".
252

Ar bereikjo aikesnio paraginimo? Rezultatai pradjo reiktis tame paiame Alytuje, J. Paleckiui dar nebaigus kalbti. Dar t pai VIII. 13 dien mrijimo rekord pastat M. Borodkinas su savo brigada. Nuo mrinink neatsiliko ir dailids. Jie sien rentimo rekord supliek VIII.15 (ventadien!) Dailidi brigados dalyviai: 13 rus ir 2 ydai! VIII.16 stachanoviei atsirado ir Kaune. O dar po poros dien visose Lietuvos monse ir visoje spaudoje tebuvo nekama apie stachanovieius. Rekordai, nuotraukos, biografijos, pagyrimai, pasiadjimai rekordus dar pagerinti mirgte mirgjo. VIII.19 prasidjo socialistins lenktyns dl plano ipildymo. Socialistinio lenktyniavimo manij buvo lemta pradti metalo fabrikams: "Neriui", "Livielai" ir "Metalui", odiu, ratas buvo paleistas suktis ir jis, tai smarkiau, tai liau, nesustodamas sukosi iki 1941.VI.22. Darbo naumo klimas Taryb Sjungoje buvo siekiamas ne vien tik dl garbs. Ne kitaip turjo bti ir Lietuvoje. Jau apraant dailidi brigados Alytuje 700800% darbo naumo paklim, nebuvo umirta paminti, kad kiekvienas brigados dalyvis t dien, vietoje 15 lit, udirbo 80 lit, o antraeiliai darbininkai gavo 25% premijos prie savo atlyginimo. Nebuvo to umirtama priminti ir vliau. Taiau Lietuvoje praktikuojama atlyginimo sistema mokjimas u idirbt laik nebuvo palanki darbo naumui kelti. Norint skatinti darbo naumo klim atlyginimo paklimu, reikjo atlyginim riti ne su laiku, o su gaminiais, odiu, reikjo vesti vienetin arba akordin atlyginim. Tai buvo padaryta VIII.24 Vienetiniam darbo atlyginimui vesti statymu. is statymas numat: 1. Siekiant greitesnio liaudies kio atstatymo, darbo naumo paklimo ir tikslingesnio apmokjimo u darb, vedamas vienetinis (tiek akordinis, tiek ir norminis) darbo atlyginimas. 2. Vienetinis darbo atlyginimas vedamas geleinkeli, vandens keli ir uost
253

statybos ir ulaikymo darbovietse, viekeli tiesimo, gatvi tvarkymo, kanalizacijos ir vandentiekio nutiesimo darbovietse. 3. Nurodytose darbovietse vienetinis darbo atlyginimas taikomas: a) ems kasimo ir transporto darbams, b) drenao darbams, c) vlnavimo ir lait tvirtinimo darbams, d) faino darbams, e) mediag transportui, f) mik kirtimo, kelm rovimo ir j transporto darbams, g) akmens paruoimo darbams, h) grindinio darbams, i) keli konstruavimo ir remonto darbams. 4 Ivardintiems darbams padieniai darbininkai gali bti samdomi tik iimties keliu ir j skaiius kiekvienoje darbovetje negali bti didesnis, kaip 15% vis toje darbovietje dirbani darbinink skaiiaus. Taigi, kas kapitalistinje santvarkoje buvo laikoma darbinink inaudojimo priemone (Alkkord ist Mord!), dabar buvo pritaikyta. Vienetiniam atlyginimui vesti statymas paliet tik vadinamus "juoduosius" darbus. Netrukus po to sek idirbio norm vedimas beveik visose gamybos akose. Nuo to neliko nuoaly ir kitos kio akos ir net administracija, kur idirbio normos bdavo nustatomos pinigais ireikt plan pavidalu.
Ivados

Laikotarpis tarp 1940.VI.15 ir 1940.VIII.25 pavadintas "Lietuvos kio katastrofos pradia". Atitinkamuose io rainio skyriuose buvo mginama nuosekliai pavaizduoti vis Lietuvos kio ak raid itame laikotarpyje. statym bei sakym tekstai, oficials pareikimai, grietai kontroliuojamos spaudos balsai pakankamai rykiai byloja apie Lietuvos kyje prasidjusi suirut. Dviej mnesi laikotarpis buvo pakankamas, kad spt pasireikti visa eil suiruts reikini. Buvo matyti, kad Lietuvos kis nesulaikomai pradjo riedti pakaln. io laikotarpio didiausiu blogumu reikia laikyti, kad visiems buvo sptas atimti krybinio darbo no254

ras. kininkas, smulkus pramonininkas ar prekybininkas, amatininkas nebemat reikalo k nors kurti, nes inojo, kad j privati iniciatyva anksiau ar vliau turs uleisti viet valstybinei ar valstybs grieiausiai kontroliuojamai kooperatinei iniciatyvai. Toliau visa jau turjo priklausyti nuo to, kaip valstybin ir kooperatin iniciatyva sugebs privatin iniciatyv atstoti. Pradia pasirod bloga. Reikt dar atitinkamais skaiiais pavaizduoti, kiek alos buvo padaryta Lietuvos kiui per vienerius metus. Tam reikalinga isamesni studij, kurios apimt visas kio sritis. Tada pasirodys, kad ala yra daug didesn, negu kas mano. Reikia pasakyti, kad to Lietuvoje i pradi daug kas ir i ekonomist nevertino. Nikuo kitu, kaip perdtomis viltimis, galima aikinti i pradi spaudoje danokai rodiusius rimtesnius straipsnius elektrifikacijos, mrins statybos, supramoninimo ir kitais kiniais klausimais. Jais visais buvo siekiama paskatinti sukurti Lietuvoje toki dalyk, (kurie naudingi visiems lietuviams ir visais laikais. Viltims nepasiteisinus, itie balsai i spaudos inyko. U visus galvojo partija, kuri savo nusistatym reik metiniu kio planu. Tegalima buvo aikinti plano detales ir kalbti apie jo vykdym bei apie panaius antraeilius reikalus.

255

PREKYBOS NACIONALIZACIJA
PETRAS BUDRYS

Iki bolevik invazijos privatus sektorius Lietuvos krato kyje vaidino lemiam vaidmen. Kooperacija nebuvo isipltojusi ir nebuvo populiari. Valstybini moni buvo dar maiau. Nors milijonieri buvo nedaug, bet privatus sektorius ekonomikai buvo pajgus. Pirmieji Lietuvos bolevikai, pradj kurti Lietuvos Taryb Socialistin Respublik, prisilaikydami Maskvos instrukcij, subruzdo likviduoti ekonomikai pajg, ugrdint, nebail ir savarankik privat sektori, susispietusi bankuose, pramonje, prekyboje ir t.t. 1940 m. rugpiio 1 d. steigiama Prekybos Ministerija, kurios vadovu skiriamas laikinai eins ministerio pareigas Marijonas Gregorauskas jaunas, energingas, geros orientacijos vyras, nepartinis bolevikas, lietuvikai galvojs. Jis nuoirdiai msi organizuoti ministerij ir komplektuoti aparat. i ministerija jau t pai met rugpiio 26 d. pavadinama Prekybos Liaudies Komisariatu, bet ir jam vadovauja tas pats M. Gregorauskas. Prekybos Ministerijos, vliau Prekybos Liaudies Komisariato, pirmieji udaviniai buvo likviduoti prekyboje privat sektori, sukurti i nacionalizuot privai moni tarybin prekyb ir milinikai pakelti preki kainas.
Paruoiamieji darbai

Prekybos Ministerijoj darbas i karto uvir. Subruzdo ir prekybininkai, nordami likviduoti savo prekybos mons, islpti prekes. Prekyboje pasireik sustingimas ir apmirimas. Kiekvienam prekybininkui prie akis atsistojo netikras rytojus. Prie juos tuoj imtasi tam tikr represij. Prekyb pradta normuoti grietomis administracinmis priemonmis.
256-

I karto nebuvo galima privaios prekybos suvalstybinti. Reikjo atlikti milinik paruoiamj nacionalizacijai darb ir, i kitos puss, apsaugoti monse prekes, kad j dar esantieji privats prekybininkai neiparduot ar neislapstyt. Jau ir tada vadovaujantieji bolevikai esanias privai pirkli monse prekes bei kapitalus laik "liaudies turtu" ir siek, kad "liaudies turtas" bt apsaugotas. Klausimas lengvai buvo isprstas, paskiriant patikimus bolevikus komisarais neaprtomis teismis kontroliuoti prekybines operacijas ir preki judjim. Komisaro paskyrimas dar nepakeit teisins savininko padties, bet visai pakeit faktik padt. mons savininkas liko be joki teisi, tik su prievolmis vesti tvarkingai mon, mokti valstybei, savivaldybms ir kitoms panaioms staigoms mokesius, mokti komisarui ir sau paiam alg, neti visas pajamas bankus, vesti tiksli atskaitomyb. Komisaro odis pasidar lemiamas, nes jo odis atstovavo liaudies reikalus ir reik liaudies turto apsaug. 1940 m. rugpiio 10 d. paskiriamas 21 apskrities komisaras ir tiek pat padjj visi lietuviai. Kandidatus apskrii komisarams pristat L. . . K. S-ga. "Lietkis", parinkdamas paius veikliausius ir geriausius provincijos kooperatininkus. I kitos puss, kol nebuvo apskrii komisar, per apskrii virininkus buvo pareikalauta pastatyti visas stambesnes mons komisarus ir atsisti Kaun patvirtinti. Pasipyl komisar sraai. Kasdien buvo paskiriama po kelis imtus komisar. Komisar vietos nebuvo pastovios. Susikr profesins sjungos, komjaunimo ir komunist organizacijos. Jos pradjo komisar veikl kontroliuoti ir keisti savo kandidatais. Pirmiau paskirtieji komisarai, ypa apskrii, buvo apaukti "smetonininkais", neveikliais, nerpestingais, ir kalbamos organizacijos pasil naujus kandidatus. Pasitaik net kurjoz. Trak apskr. komisaru, tarpininkaujant kompartijai, buvo paskirtas visai bemokslis ems kio darbinin257

kas, jis buvo partietis. inoma, koks buvo apskrities komisaras, toks buvo ir komisar skyrimas, prekybos moni tvarkymas, taip buvo pravesta nacionalizacija. T komisar Prekybos Liaudies Komisariato tarnautojai negaljo niekaip imokyti net nacionalizacijos akt surayti, bent paprasiausiai ratus atsakyti, duoti ini ir kt. Bet vis dlto iki pat nacionalizacijos pabaigos jis ibuvo komisaru. ia dedama lentele (Nr. 1) vaizduoja komisar skyrimus ir pakeitimus vietovmis nuo 1940 m. rugpiio 10 d. iki 1940 m. gruodio 21 d.
Lentel Nr. 1.
Paskirti Pakeisti aps. k o m . ir ijps. kom. ir Davad. Davad.
Komisarai Pavaduotojai Komisarai Pavaduotojai

A p s k r i t y s ir miestai

Pakeisti Paskirti komisarai komisarai p r e k y b o s Eil.p r e k y b o s monse monse Nr.

Dl moni likvidacijos ataukti komisarai

1 2 3 4 S 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23

Alytus Birai K a u n a s (aps.) K a u n a s (m.) . Kdainiai . . . Kretinga. . . . Marijampol .

1 1
'

1 1

1 1

35 90 14 610 45 37 54 69 96 48 35
o

33 71 14 541 43 24 46 68 73 37 34 6 23 134 10 43 30 30 50 33 33 400 16 1.792

1 18 69 1 12 7

1 1 1 1 1 1 1 1 1

1 1

Maeikiai . . . Panevys. . . Raseiniai Rokikis Seinai akiai iauliai Taurag Trakai Teliai Ukmerg Utena Vilkavikis . . V i l n i u s (m. Zarasai . . . ir apskr.).... . . . . . . . . . . . venionliai . . . . . . . .

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

1 1 1 1

23 10

1 1 1

1 4 31 2

28 166 15 44 36 37 52 37 58 700 17 2.331

1 1 1 1 1 1 1 1

1 1 1 1

1 1 1 1 1

5 7 1 3 24 53

1 21

1 21

I v i s o . . .

11

272

I pradi, kada dar visur vyravo lietuvika nuotaika ir paios Prekybos Ministerijos personalas buvo
2 5 8

sukomplektuotas vien tik i lietuvi tarnautoj, apskrityse komisarus sile apskrii virininkai, o vliau apskrii komisarai; kol nebuvo susiorganizavusios kompartijos, komisar tarpe vyravo lietuviai. Apskrii komisarai ir vliau, nors buvo danai keiiami, bet vis tik lietuviais, o j pavaduotojai jau beveik visur ydai. Vliau, kada Prekybos Komisariatan atvyko kadr skyriaus virininkas ydas Rafas ir komisar skyrim pradjo reikti pretenzij profesins sjungos, lietuviai i komisar eili m nykti ir j vietas um ydai, kurie buvo laikomi daug patikimesni: pav., lietuvi per rugpiio mn. i vis komisar buvo paskirta 80%, rugsjo mn. 50%, spali 35% ir lapkriio 10%. Jau spali mn. ir vliau apskrii komisarai turjo labai maai takos moni komisar skyrimams. Jie turjo sutikti su tokiais kandidatais, kokius sil profesins sjungos, kompartija ir kt., nors jie prekybai priirti nebuvo visai tinkami. Gana didel komisar dalis turjo bti atleista vien tik dl to, kad buvo nesiningi, dalinosi prekmis ir t.t. Bet dar didesn dalis turjo palikti komisar vietas vien tik dl to, kad buvo lietuviai, dirbo siningai ir kruopiai, bet nepataikavo naujiesiems ponams vietos bolevikams. Komisar kvalifikacijos nevaidino didesns rols, nes daniausiai kvalifikacijas visai nebuvo atsivelgiama. I pradi paiame Prekybos Liaudies Komisariate paruoiamieji nacionalizacijos darbai buvo chaotikoje padtyje. Nebuvo darb paskirstymo ir atsakomybs rib. Visi bgiojo ir blaksi. Rugpiio vidury pats komisaras keliems komisariato tarnautojams grietai sak: 1) sudaryti stambesnij moni sraus apskritimis ir 2) visk ilaikyti didiausioj paslapty. U bet kok atviresn isiplepjim buvo pasilytas poilsis Mickeviiaus gatvs "kurorte". Prekybos Liaudies Komisariatas, skirdamas komisarus, kartu pasirpino ir instrukcijomis ir t ko259

misar paruoimu pareigoms. Komisarams instruktuoti buvo net ileista speciali instrukcija broira. Kaip ir kitais atvejais, taip ir ia buvo paimtas tas pats metodas "apviesti" komisarus, nurodyti j pareigas ir funkcijas, pabriant, kad jie privaiose prekybos monse atstovauja liaudies interesus, saugo liaudies turt, kur vliau patys valdys, kad jie patys turi bti rpestingi gera turto apsauga. I kitos puss, komisarams buvo visai nesunku kontroliuoti: gavo savo rankas mons raktus, be jo negaljo bti atlikta jokia didesn prekybin operacija, bankai ir kitos staigos bei mons nepripaino rat bei dokument be komisaro parao. 1940 m. rugpiio 27 d. pirm kart buvo suaukti visi apskrii komisarai, kurie turjo komisariatui padaryti praneim apie prekybos padt apskriiuose, nuotaikas ir kt. Komisaras M. Gregorauskas ypa domjosi ir sakmiai klausinjo apie provincijoje sklindanius gandus, apie nesklandumus, trkumus ir kt. Toki komisar suvaiavim buvo visa eil. Buvo susidariusi net nuomon, jei aukiamas j suvaiavimas, tai bus prekybos moni nacionalizacija, kain paklimas, ar koks kitas svarbus darbas. Artjo rugsjo 27-toji. Vyko paskutiniai pasiruoimo darbai. Prekybos liaudies komisaras sak apskrii komisarams jau rugsjo 27 d. vidurdieny sudaryti nacionalizacijos komisijas, kurios susidt bent i 5-i moni, ir paskirti brigad vedjus, kurie turjo priskirtose j prieirai monse vykdyti technikin nacionalizavimo prieir ir kontroliuoti nacionalizacijos komisij darb. Atsisti Valstybs Kontrols atstovai daugiausia atliko nacionalizavimo instruktori funkcijas. Brigad skaiius priklaus nuo apskrityje esam moni skaiiaus ir komisaro nuoiros; taiau Valstybs Kontrols atstovas buvo tik vienas. Kaip buvo vykdomas nacionalizacijos darbas bei instruktavimas rodo pridta schema (261 psl.). 1940 m. rugsjo 27 d. 7-t val. vakare pagal suda260

Prekybos L i a u d i e s Komisariatas

Valstybs Kontrols Liaudies Komisariatas

Nacionalizacijos. briqados monse

Nacionalizacijos briqados monse

rytus sraus prasidjo prekybos moni nacionalizacija, davusi prekybai visai kit pobd.
Nacionalizacija

Privaiam prekybos sektoriui likviduoti buvo ileistas sakas, t. y. statymas, kuris ia duodamas itisai:
"Lietuvos TSR Aukiausios Tarybos Prezidiumo apie privai prekybos moni nacionalizavim. sakas

1) Nacionalizuoti visas privatines prekybos mons, kuri metine apyvarta siekia 150.000 lit ir daugiau. 2) Nacionalizuoti visus mons aktyvus kartu su trobesiais, kuriuose mon veik, jei tie trobesiai buvo nacionalizuojamos mons ar jo eimos nuosavyb, o taip pat savininko arba jo eimos asmenines bankines sskaitas, jei nustatoma, kad visa tai gyta i mons pelno ar kapitalo. 3) Nacionalizavim vykdyti 1940 met rugsjo mn. 27-29 dienomis. 261-

4) Pavesti Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybai nustatyti stambij prekybos moni nacionalizavimo tvark. Lietuvos TSR Aukiausios Prezidiumo Pirmininkas (J. Lietuvos TSR Aukiausios Prezidiumo Sekretorius (S. Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 27 d." Tarybos Paleckis) Tarybos Pupeikis)

T pai dien paskelbtas ir Liaudies Komisar Tarybos nutarimas, kuriuo, taip sakant, buvo nustatyta ta pati nacionalizavimo tvarka:
"Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Liaudies Komisar Tarybos Nutarimas Nr. 172 dl privai prekybos moni nacionalizavimo. Pildydama Lietuvos TSR Laikinosios Aukiausios Prezidiumo 1940 m. rugsjo mn. 27 d. sak dl privai prekybos moni nacionalizavimo, Lietuvos TSR Liaudies Komisar Taryba nutaria: 1. Nacionalizuoti visas privaias prekybos mons, kuri metin apyvarta yra Lt. 150.000 ir didesn (priedlis Nr. 1). 2. Pavesti Prekybos Liaudies Komisarui atlikti i nacionalizacij nesutrukdant prekybos eigos, t. y., kad nenukentt vartotoj in-teresai. Atskirais btinais atsitikimais (Prekybos Liaudies Komisaro nuoira) nacionalizuotos mons savininkui mon gali bti pavesta valdyti kaip laikinam vedjui. Tokiais atsitikimais jo veikla visais atvilgiais turi bti kontroliuojama Prekybos Liaudies Komisaro skirt komisar. 3. Nacionalizuota mon tvarkingai moka pagal buvusios mons pasiadjimus: valstybei, savivaldybms, bankams, kooperatyvams ir kitoms nacionalizuotoms monms, valstieiams u pirktus monei ems kio produktus, darbininkams ir tarnautojams atlyginim u darb, sutaupas ir duotus monei ustatus. Nacionalizuotos mons pasiadjimai privatiems asmenims ir nenacionalizuotoms monms nukreipiami buvusio savininko nenacionalizuot turt. I 4. Privai prekybos moni nacionalizacij vykdo, nustatydamas nacionalizacijos tvark ir leisdamas instrukcijas, Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Valstybs Kontrols Liaudies Komisaru.

262

5. Patvirtinti Prekybos Liaudies Komisaro patiekt pasilym apie nacionalizuot prekybos moni valdym (priedlis Nr. 2). Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkas (M. Gedvil) Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Reikal Valdytojas (A. Baua)

sake ir nutarime buvo sakmiai pasakyta, kad nacionalizuojamos tos prekybos mons, kuri apyvarta sieke 150.000 Lt. ir daugiau. Taiau potvarkiai pasiliko savo vietoje, o gyvenimas nujo savo keliais. Tiek sake, tiek nutarime buvo visai praleistas vienas svarbus momentas, btent, kas t apyvart turi nustatyti, kuri met apyvarta turi bti paimta nacionalizacijos pagrindu. iuo atveju visai laisvas rankas turjo nacionalizacijos vykdytojai, pasirinkdami nacionalizacijos auk. Taip ir atsitiko. Prie pirmj nacionalizacij dar buvo irima Finans Ministerijos mokesi inspektori nustatytas apyvartas, bet vliau visai tai nevaidino jokio vaidmens. Dabar pakako mons tarnautoj, profesini sjung ir kompartijos reikalavim mon nacionalizuoti. Jie patvirtindavo, kad mon 1940 m. iki nacionalizacijos padar 150.000 Lt. apyvartos. Buvo gana daug atsitikim, kad apyvartos nustatym nulm atrasta preki atsarga. Pav., jei monje dar rasta preki u 50.000 Lt., buvo tariama, kad jos "apsivert" monje tris kartus, todl apyvarta turjo pasiekti 150.000 Lt. per metus. Komisariatas taiau vis laik reikalaudavo, kad apskrii komisarai sudaryt tam tikras komisijas apyvartai nustatyti ir sustatyti tinkamus aktus. Tokiose komisijose visk nulm kompartijos atstov nuomon ir pasilymai. Paprastai, utekdavo vien tik kompartijos rato, kad prekybininkas daro apyvartos 150.000 Lt. ir turi bti nacionalizuotas. iuo atveju paties Prekybos Liaudies Komisariato bendradarbiai visai negaljo turti takos. Kalbamam sakui ir nutarimui vykdyti Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Valstybs Kontrols
263

Liaudies Komisaru, ileido "prekybos monms nacionalizuoti instrukcij", kurioj yra duoti patys nacionalizacijos darbo metmenys, k. a.:
1. Turtui surayti sudaroma komisija i Valstybes Kontrols atstovo, mons Komisaro, tarnautoj ir profsjungos atstov. Komisijoj taip pat sprendiamuoju balsu dalyvauja ir atstovas tos staigos, kuriai perduodama mon valdyti. Komisijai pirmininkauja mons Komisaras. mons savininkas ar galiotinis kvieiamas dalyvauti turto surayme. 2. mons turtui surayti technikin personal parenka apskrii prekybos komisarai, susitar su vietos mokesi inspektoriais ir Valstybs Kontrols atstovu. Darbui pagalb privalo teikti valstybins, savivaldybins, kooperatyvins staigos, bankai ir privats asmenys. Suraymo darbe dalyvauja mons personalas ir, esant reikalui, panaudojamos mons turimos technikins priemons. 3. Suraymo darbe dalyvaujantiems asmenimis darb paskirsto ir darbo laik nustato komisijos pirmininkas ar jo pavestas asmuo. Suraymas privalo bti atliktas per nustatyt laik. Reikalui esant, gali bti sudaromos kelios suraintoj grups, kuri darb priiri komisijos nariai. 4. Turt suraant, mons prekyba sustabdoma, jimai ir ijimai udaromi, paaliniai asmenys neleidiami. Krautuvse preks tikrinamos i eils, tikrinant jas negalima neioti i vienos vietos kit. Darbo pertrauk ir nakties metu mons patalpos urakinamos dviem raktais ir, susitarus su liaudies milicija, pagal galimum, pastatoma sargyba. 5. Turtas suraomas Prekybos Liaudies Komisariato nustatytos formos srauose mainle, raalu ar cheminiu pietuku 4 egzemplioriuose. Sraai suraomi aikiai ir skaitomai. Srauose padarytos pataisos turi bti patvirtintos komisijos nario parau. 6. Suraoma: a) kasa, vertybs popieriai ir gauti vekseliai, b) preks ir mediaga, c) inventorius ir nekilnojamas turtas, d) debitoriai ir kiti aktyvai, e) kreditoriai, f) atskaitomybs knygos, svarbs dokumentai ir archyvas. 14. Preki sraus lygiagreiai rao du asmenys. Suraius, abu sraai turi bti suderinti ir rasti skirtumai turi bti vietoje iaikinti ir klaidos pataisytos. 15. mons patalpose rastos preks ar turtas, priklaus paaliniams asmenims, kaip parduotos, bet neatsiimtos preks, paskolintas ir nuomojamas inventorius raoma atskir sra, nurodant kam priklauso. 17 Nuosavi mons ar jo savininko pastatai, kurie savo paskirtimi tarnauja mons reikalams, skaitomi priklaus monei.
264

Jei raoma sara, tai turi bti nurodyta pastato ris (mrinis ar medinis), dydis (aukt skaiius, kubatra, kada pastatytas, dabartinis jo stovis, priklausymus ir kiek komisija pastat vertina. Neturint pakankamai duomen inventoriaus ar pastat vertei nustatyti, komisija gali kviesti tos srities inovus, kurie vertina ir pasirao nacionalizavimo akt. 22. Suraius vis nacionalizuojamos mons turt, sudaromas jos nacionalizavimo aktas 4 egzemplioriuose, prie kurio pridedami sraai. Akt pasirao komisija. Vienas akto egzempliorius paliekamas nacionalizuotoje monje komisaro inioje, kiti egzemplioriai duodami: staigos, kuri prim valdyti mon, atstovui, Prekybos Liaudies Komisariatui ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisariatui. 23. mons turtas, dokumentas, raktai, pasiraius nacionalizavimo akt, perduodami valdyti Prekybos Liaudies Komisariato nurodytam asmeniui ar staigos atstovui".

mones savininko buvimas nacionalizacijos metu buvo visai bereikmis. Jis galjo tik padti komisijos nariams tiksliau surayti akt. Komisijos nariai gaudavo u dirbtj nacionalizuojamoje monje laik atlyginim i mons l, bet savininkas buvo visai be teisi atlyginim u darb. Po to, kai nacionalizacija baigta ir aktas pasiraytas, savininkas papraomas i mons ieiti. Daugelyje viet nacionalizacijos komisijos nariai sibraudavo savininko but, ikratydavo jo kienes, moter rankinukus ir ten atrastus daiktus bei pinigus nacionalizuodavo. Nacionalizacija apm privaias prekybos mons, j tarpe akcines ir visas kitas bendroves, iskyrus kooperatines. Kooperatines bendroves, pakeitus valdyb narius ir tarnautojus kompartijai priimtinais asmenimis, i karto atitiko naujajai kooperatini bendrovi struktrai, t. y. bolevikikiems kooperatyvams. Pati didiausia, masine nacionalizacija buvo vykdyta 1940 m. rugsjo 2729 d., kada buvo nacionalizuota 1131 prekybos mon su 399 mil. lit apyvartos. Bet i nacionalizacija dar nepaliet vis moni. Pasiliko maos mons su gana stambiomis preki atsargomis. Kompartija ir prokuratra pradjo nepaprastai triukmauti, ypa dl to, kad daugelyje viet iliko stambesni lietuvik prekybos moni. I mokes265

i inspektori, pvz., Kaune, ir i apskrii komisar pradta reikalauti pasiaikinim, kodl jie nustat tokias maas apyvartas, netrauk tam tikr moni nacionalizacijos sraus. Pasirod signal ir spaudoje. Taip buvo paruota opinija papildoma jai nacionalizacijai. Tiesa, prie pirmj nacionalizacij visur buvo pasklid gand, kad ji bus, taiau antroji nacionalizacija prekybininkus uklupo nelauktai ji vyko tais paiais metais lapkriio mn. 1617 d. ir buvo nacionalizuotos dar 433 mons. Visos vokikos mons iki 1941 m. sausio 8 d. iliko nenacionalizuotos. Jas priirjo skirti komisarai. Taiau ir tos 29 vokikos mons, lyg privai prekyLentel Nr. 2.
Nacionaliz. Eils Nr. A p s k r i t y s 1940.IX.27 2 9 d . d . Nacionaliz. 194 0.

Nacionaliz. m o n s verslo rimis I r.


111.

Viso

III-IV r. 4 7 20 2 4 . 21 26 337 13 12 30 20 24 56 26 16 5 11 4 2 3 9 5 3 8 5 5 79 12 22 32 40 30 271 4 7 28 9 97 1.131

1939 m . apyvarta

Nacionaliz. m o n s verslo rimis I r. II r. 5 Ti

III-IV r.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21. 22 23 ' 24 .

Alytus . . K a u n a s (m.) . . . K a u n a s (apskr.) Kdainiai Kretinga Marijampol . . .

Birai 17 19 35 282 .11 12 26

4.876.000 8.293.754 17.010.588 4.100.000 4.190.000 6.148.136 5.120.000 6.750.000 18.471.568 6.659.666 4.140.000 905.000 1.820.000 23.791.581 3.900.535 5.161.000 5.758.000 9.160.000 6.160.000 91.719.006 650400 1.700.000 7.302.000 1.350.000 399.136.834

85 3 20 3 13 20 20 19 1 11 20 30 7 4 4 5 26

26

17. Maeikiai 3 Panevys 4 20 Raseiniai 53 Rokikis 21 Seinai 15 akiai 5 iauliai 11 75 3 5 1

8 6 2

2 1 1

Taurag Teliai Trakai 1 Vilnius (m.) . . . 2

10 19 Ukmerg 23 Utena 34 27 261 4 2 23 Zarasai 9 996

.3

V i l n i u s (apskr.) . venionliai . . . Vilkavikis . . . .

6 3" -y
; 117

Viso. , . .

1 "

316 <

2 6 6

binink paminklai, 1941 m. sausio 89 d. buvo nacionalizuotos. Tuo bdu galutinai buvo likviduotas prekyboje stambusis ir ekonomikai pajgus privatus sektorius. Pridedamoji lentele (Nr. 2) tiksliau pavaizduos nacionalizuotos prekybos mons verslo mokesio rimis, nacionalizuot moni skaii apskritimis ir j apyvartas 1939 m. Lietuvos ekonominiame gyvenime, ypa prekyboje, gana reikmingas vaidmuo priklaus ydams. Tiek urmo, tiek detalins prekybos moni dauguma priklaus ydams. Paskutiniu laiku prekyboje buvo pradjs sigalti lietuvikas elementas ir kooperacija.
Lentel Nr. 2.
?

X1.1617 d.d.

Nacionaliz.

1941.1.89 4 d . Nacionalizuot moni skaiius Viso apyv. 1939 m.

Viso

1939 m. . apyvarta

Nacionaliz. mons verslo rimis I r. II t. III-IV r.

Viso

1939 m. apyvarta

5 111 3 20 3 21 " 2622 19 1 13 21 31 7 4 4 8 94

830.000 1.665.000 20.5fft.212 450.000 3.767.000 450.000 3.292.000


26 37 466 16 32

5.706.000 11 9.958.754 201.412.001 4.550.000 7.957.000 6.598:136 8,562.000 7.400.000 22.963.568 10.131.666 7.240.0t)0 1.055.000 3.836.000 28.767.581 8.860.535 6.801.000 6.208.000 10.033.000 7.380.000 107.650.411 650.000 1.700.000 8.214.000 1.875.000 491.509.652

16

18

15.837.201

,,

1 2 1

1 2 1

150.000 650.000 150.000

33 42 26 83 48 35 6 24 102 4329 36 44

4.342.000 3.472.000 3.100.000 150.000 2.016.000. 4.676.000 4.960.000 1.640.000 450.000 873.000 1.220.000 15.081.405

300.000

38 370 4 7 34 12 1593

850.000

6 3 433

912.000 525.000 7 4 . 4 3 5 . 6 1 7

27

29

17.937.201

267

Nacionalizacija parode, kad i vis nacionalizuot moni 83% buvo ydikos ir 7% miri (ydams ir lietuviams). Tik 13% prekybos moni priklaus kit tautybi asmenims. Pridedamoji lentel (Nr. 3) parodo nacionalizuotas prekybos mons pagal buvusi savinink tautybes.
Lentel Nr. 3.
Nacionaliz. moni skaiius 26 37 466 16 32 33 42 26 83 48 35 6 24 . . . . . . . . 102 43 29 36 44 38 . 370 4 7 34 1?. 1.593 (aps.). Nacionalizuotos mons pagal ydikos Mirios 19 32 393 15 30 32 37 21 72 41 32 6 17 85 37 23 36 43 35 265 4 7 30 8 1320

Eils Nr.

tautj'bes Lenkikos

Apskritys

Lietuvikos 5 4 40 1 2 1 4 3 10 7 3

Vokikos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 16 17 18 19 20. 21 22 23 24

Alytus Birai Kaunas (m.) . Kaunas Kdainiai . . . Kretinga. . . . Marijampol . Maeikiai . . . Panevys. . . Raseiniai Rokikis Seinai akiai iauliai Taurag Teliai Trakai Ukmerg. . . . Utena Vilnius (m.) Vilnius (apskr.) venionliai . Vilkavikis . . Zarasai . . . . . . . . . . .

2 1 16

17

1 2 1

1 2 3

6 13 3 6 1 3 28

15

39

33

3 4 147

I v i s o . . .

65

28

33

Daugiausia nacionalizuota manufaktros, net 374, geleies ir koloniali preki prekybos moni, kit bran maiau. Tai vaizduoja pridedama lentel (Nr. 4). Prekybos nacionalizacija buvo gausi prekybos monmis, bet taip pat gana ymi nacionalizuotomis vertybmis, kas sudaro 256.657.893,Rb. aktyv, t. y.
268

Lentel Nr. 4.
Gastron. pre., valg. ir rsto. Odos dirbiniai Elektr. reikm.. radijo, auto Miko med., kuras Manufaktra Konfekcionai alios odos, kailiai Kosmetika ir chemikalai Laikrodiai vairios kitos preks

Galanterija

Daai ir apmuSalai

Maisto produktai

Kolonial. preks

Geleis

Baldai

Javai

Linai

1
15 16 17 |j 18 19 20 21 22 > 23 24

i 1. Alytus 2. Birai 3. Kaunas (m.) . 4. Kaunas (aps.) 5. Kdainiai . . . 6. Kretinga. . . . 7. Marijampol . 8. Maeikiai. . . 9. Panevys. . . 10. Raseiniai . . . 11. Rokikis . . . . 12. Seinai 13. akiai 14. iauliai 15. Taurag 16. Teliai 17. Trakai 18. Ukmerg 19. Utena 20. Vilnius (m.) . 21. Vilnius (aps.). 22. venionliai . 23. Vilkavikis . 24. Zarasai . . . . I viso.. j . . . . . . . . . . . . . . . .

2 '

10

11

12

13

14

Nafta

Apskritys

Tabako gaminiai

Indai

Knygynai

3 5 6 1 1 1 2 2 4 3

8 15 82 3 13 4 13 7 18 12 17 5 9 22 15 8 17 10 12 61 1 2

2 1 23

4 6 30 1 7 7 9 5 14 12 8 1 6 12 3 4 4 7 8

26 i 35 1 2 1 4 4 1

4 42 4 3 7 5 6 16 9 2

4 1

10

23 1 2 1 2 1 2 2 1

26 1

46 3 2 1 6 1 4 3 4

1 42

37 466 16 32 33 42 26 83 48 35 6 24 102 43 29 36 44 38 370 4 7 34 12 1593

14

16

10

11

5 1

11

12

1 2

3 1 4 2 9 1 2

1 3

!
2

2 1

1 3 3 3 1 1 1 19
i i

1 4 1 1

2 2

1 6 3 1 5

1 7 1

3 1 2

1 1

20 7 5

4 1

7 6

2 2 4 2

9 5 5 59 3

3 1 9

1 36 1 1

6 4 14

1 1 23

2 3 10

13

34
,

16

19

17

9
"

10

2 3

3 2 148

2 1 70

12 8

50

40

19

374 | 83 | 47

1 81 15 |163 1 123

28 36

21

39

29

13

16 21

17

160

beveik tiek, kiek bdavo reikalinga pajam Lietuvos valstybes biudetui. Jei dar pridti vliau nacionalizuotoms prekms kain paklimus, tai nacionalizuot vertybi suma galjo dar pakilti madaug dvigubai. emiau pridtoji lentel (Nr. 5) vaizduoja nacionalizuotus aktyvus atskirais nacionalizacijos periodais ir atskiromis pozicijomis, k. a. grynus pinigus, ym. enklus ir einamsias sskaitas, vertybs popierius, prekes ir t.t. Kartu su nacionalizuotais aktyvais buvo rasta gana yms ir pasyvi, kas buvo parodyta kreditoriais, pav.:
Eil. Nr. 1 2 3 Nacionalizacijos periodai Lt. Rbl. Zl. RM.

1940.IX.2729 d.d 1940.XI.1617 d.d 1941.1.89 d.d Viso...

42.107.239, 1.819/248,

681.149, 66.959, 6.040.147, 180.398,

607, 10,

43.926.487,

6.107.106,

861.888,

617,

Nacionalizacijos metu kreditori sraus buvo surayti visi moni turimieji kreditoriai. Taiau 1940.IX.27 d. Komisar Tarybos nutarime buvo pasakyta, kad tik "nacionalizuota mon tvarkingai moka pagal buvusios mons pasiadjimus: valstybms, bankams, kooperatyvams ir kitoms nacionalizuotoms monms, valstieiams u pirktus monei ems kio produktus, darbininkams ir tarnautojams atlyginim u darb, sutaupas ir duotus monei ustatus". Visi kiti kreditoriai galjo kreipti savo iekinius tik privat buvusiojo mons savininko turt. Praktikai buvo tokia padtis, kad tie kreditoriai, kurie nejo ivardintas kreditori kategorijas, neturjo jokios galimybs atsiimti net mon kapital. I buvusi savinink teismo keliu nebuvo galima iiekoti, nes beveik visas j turtas buvo nacionalizuotas, iskyrus buto baldus, asmeninius rbus bei apyvokos reikmenis. Be to, dar Finans Liaudies Komisariatas udjo pasakikus apyvartos mokesius u 1939 m. ir 1940
270

Nacionalizuota Pozicij pavadinimas Lt Rb 2729

1940.IX.

d.d.

Nacionalizuota

1940.XI.1617 d.d.

Nacionalizuota 1941.1.89 d.d.

V i s o

Zl.

Lt

Rb.

Zl.

Lt

Rb.

Zl.

Lt

Rb.

Zl.

1. Grynais nigais, nam.

piei-

s-tos

bankuose, ym. ir kt 2. Vert. popier. 3. Preks sandliuose . . .' 4. Preks m u i tinse . . . . 14.607.677 200.567 RM 996

enki, 24.181.227 9.601.285

5.940.243 36.700 238.336

173.383 7.344

4.412.714 380.300

30.121.470 9.839.621

4.586.097 387.644

6.600

43.300

115.231.134

14.919.679

1.101.219

2.680.017

130.150.813

3.871.236

67.812

14.808.244

67.812

5. Kilnojamasis ir nekiln. turtas . . . . .


-

16.445.751 35.129.529

_
237.307

3.900.287 2.216.545

64.311 16.291

594.661 4.555.621

20.346.038 37.346.074

658.972 4.571.912

6. Debitoriai

43.164

280.471

Viso..

215.196.603

274.007

27.415.657

1.362.548 RM 998

49.764

12.691.125

242.612.260

14.053.673 RM 996

323.771

m. ir juos i buvusi savinink pradjo iekoti valstybini mokesi ieikojimo tvarka. Jei pas kur savinink buvo dar liks koks turtas j turjo likviduoti apyvartos mokesiui apmokti. Taip pat tenka pastebti, kad tarp traukt kreditori 50% buvo toki, kuriems nacionalizuotos mons neprivaljo grinti skol. Skaitant, kad 50% debitori sumokjo nacionalizuotoms monms skolas, tenka laikyti, kad i nacionalizuot prekybos moni valstybs idas gavo daugiau kaip 200.000.000, Rb. gryn pajam. I nacionalizacijos valstybs id plauk miliniki kapitalai, taiau jie visuomenei atgal negro, nebuvo investuoti kitas grybes ir visuomen visai nepajuto, kur jie itirpo ir kokiems tikslams buvo sunaudoti.
Nacionalizuot moni valdymas

Pravedus nacionalizacij, tuoj kilo visa eil klausim dl tolesnio nacionalizuot moni likimo, j valdymo, atsiskaitymo u perimtas prekes, dl nuomos u bstines ir inventori, dl buvusi moni sipareigojim ir kita. Ileisti potvarkiai neapm vis klausim, galini paalinti teisinius, kinius ir technikinius sunkumus. Pats klausim sprendimas bt buvs daug lengvesnis, jei i karto bt buvusi sakmiai aptarta nacionalizacijos svoka. Prekybos Liaudies Komisaras M. Gregorauskas savo 1941 m. kovo mn. ileistame sakyme aikino nacionalizuotos mons svok itaip:
"Kapitalistins mons nacionalizavimas, pagal to akto esm, teisikai reikia tos mons, kaip tokios, likvidavim ir jos juridinio gyvenimo nutraukim. Todl valstyb teisikai tos mons netsia, kaip kad bna mon perleidus ar j permus. Valstybei tik pereina tos mons turtas, o i pareig tik tos, kurios sakmiai nurodytos sake ar nutarime apie nacionalizacij. Ms Aukiausios Tarybos Prezidiumo ir LKT 1940.IX.27 d. sake ir nutarime tekalbama vien apie mokjim apriboto skaiiaus tam

272

tikr skol. Kitos pareigos, tame skaiiuje ir prievols i sutari, nacionalizuotoms monms neperkeltos".

Taigi, nacionalizacija reikia visik mons likvidavim. moni valdymui ji dav visai kit form. Prekybos moni nacionalizacija reik buvusios mons inykim, nutrkim sandri ir sutari, kurios po nacionalizacijos nebuvo patvirtintos ar dl j kaip nors kitaip susitarta. Nacionalizuoti kapitalai, k. a., pinigai, vertybs popieriai ir kitas turtas sudar "prekybos moni nacionalizacijos fond", kuris priklaus valstybei ir jos tikruoju eimininku buvo Prekybos Liaudies Komisaras su kitais savo kolegomis. L.K.T. nutarime Nr. 172 ivardinti kreditoriai galjo reikti savo pretenzij kalbam fond ir imokjimus pagal nacionalizuot moni pasiadjimus turdavo nustatyti Prekybos, Finans ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisarai. Nei Valstybs Bankas, nei nacionalizuotos mons negaljo paios nurainti sskait ar betarpikai kreditoriams mokti skol. Nacionalizuot moni gryni pinigai, einamosios sskaitos ir kita buvo tuoj pervestos bendr "prekybos moni nacionalizacijos fondo sskait" pagal protokol:
"Finans, Prekybos ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisar, ryium su prekybos moni nacionalizavimu, pasitarim PROTOKOLAS Remiantis Komisar Tarybos . m. rugsjo 27 dienos priedu Nr. 2, punktu 4 nustatoma: 1) Nacionalizuot prekybos moni einamosios sskaitos suvedamos bendr "prekybos moni nacionalizacijos fondo sskait", kuri disponuoja Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Finans Liaudies Komisaru. 2) Iiekojim i moni, kuri sskaitos suvestos I-me punkte pamint sskait, debitori ir imokjimus t moni kreditoriams atlieka Prekybos Liaudies Komisaras per jo galiotas staigas ar asmenis. 3) TSRS Valstybs Banko Respublikinei Kontorai leidiama nurayti I-me punkte pamintos "prekybos moni nacionaliza-

273

cijos fondo sskaitos" bankines skolas t moni, kuri einamosios sskaitos suvestos pamint sskait. Finans Liaudies Komisaro pardymu Prekybos Liaudies Komisaras i "prekybos moni nacionalizacijos fondo sskaitos" perveda atitinkamas sumas Valstybs L Fondo sskaiton. Kaunas, 1940 m. lapkriio mn d.*

Finans Liaudies Komisaras (J. Vainoras) Prekybos Liaudies Komisaras (M. Gregorauskas) Valstybs Kontrols Liaudies Komisaras (J. Kalvinis)".

inoma, buvusieji savininkai, jei bt galj, bt tuoj i einamj sskait im vis ar dal savo na ir nebt buv i ko sudaryti "prekybos moni nacionaliacijos fondo". Kad to nebt, Prekybos Liaudies Komisaras ileido sakym, kuriame nustatyta:
"Vykdydamas LTSR Laikinosios Aukiausios Tarybos Prezidiumo 1940 m. rugsjo 27 d. sak ir LTSR Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. rugsjo 27 d. nutarim 172 Nr. Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Finans Liaudies Komisaru, skelbia sakym: 1. Nuo . m. rugsjo mn. 29 d. nustoja galios visi paraai, kuriais iki tos dienos buvo iimami pinigai i bank ir atliekamos kitos nacionalizuot prekybos moni operacijos. 2. Iki atskiro pardymo sustabdomi visi nacionalizuot prekybos moni mokjimai pagal j pasiadjimus iki nacionalizacijos dienos, iskyrus atlyginimus darbininkams ir tarnautojams u rugsjo mn. Atlyginimai u darb imokami i nacionalizuot moni kasos pinig. 3. Iki atskiro pardymo sustabdomi imokjimai i nacionalizuot prekybos moni savinink ar j eimos nari sskait bankuose. Apgaulingu bdu igav i mint sskait pinigus asmenys baudiami visu statymu grietumu. 4. Pinigai i nacionalizuot prekybos moni sskait bankuose imokami tik pagal Prekybos Liaudies Komisaro, jo pavaduotojo, arba vieno i j galiot asmen reikalavimais. Prekybos Liaudies Komisaras (M. Gregorauskas) Finans Liaudies Komisaras (J. Vainoras) Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 29 d." * Diena nepaymta ir paiam originale.

274

Preks su prekybos monmis buvo tuoj perduotos atitinkamiems komisariatams, "Lietkiui" ar kitoms staigoms, o u prekes turjo bti per tam tikr laik sumokta ir pinigai neti "prekybos moni nacionalizacijos fond". Teisikai irint, nacionalizuot moni perleidimo nebuvo, o buvo tik pardavimas preki, inuomojimas inventoriaus ir t.t. Taiau praktikai buvo visai kitaip: pasiliko tos paios mons, tie patys tarnautojai, pasikeit tik firma ir administracija. Liaudies Komisar Taryba pareigojo Prekybos Liaudies Komisar nesutrukdyti prekybos eigos, nesutrukdyti vartotoj aptarnavimo. Tokiu bdu prekybos mons (o ne preks) nacionalizacijos metu turjo bti i karto perduotos naujiems eimininkams. Laikin nacionalizuot moni valdym sureguliavo Prekybos Liaudies Komisaro ileistas pasilymas:
"LTSR Prekybos Liaudies Komisaro Pasilymas Nacionalizuotoms Prekybos monms Valdyti. 1. Prekybos Liaudies Komisaras betarpikai, ar per tam tikslui steigtus trestus ir kontoras valdo i ak prekybos mons (sraas 1 Nr.): a) kaili, b) konfekcion, c) brangenybi ir laikrodi, d restoran, valgykl ir kavini. Kartu su tuo Prekybos Liaudies Komisaras steigia urmo bazes manufaktrai, galanterijos prekms, avalynei ir odai paskirstyti, o taip pat universales krautuves, pirmoj eilj Vilniuje, Kaune, iauliuose ir Panevyje. 2. i ak (sraai 2, 3 ir 4 Nr. Nr.) nacionalizuotos prekybos mons perduodamos valdyti: a) Vietos Pramons Liaudies Komisariatui miko statybos mediag, statybos kontoros, viln, plauk, eri ir skudur supirkinjimo; b) Maisto Pramons Liaudies Komisariatui msos ir pieno prekybos, ali od, gyvuli, arkli ir pauki supirkinjimo, o taip pat alaus sandliai; c) Komunalinio kio Liaudies Komisariatui auto main ir j dali prekybos ir kuro sandliai.

275

3. Nepamintos srauose 14 Nr. nacionalizuot moni prekes visos, arba Prekybos Liaudies Komisaro nustatymu, perduodamos kooperatinm organizacijom, inventorius ir patalpos inuomojamos (sraas 5 Nr.). Kooperatyv atsiskaitymo u prekes ir inuomotas patalpas tvark nustato Finans, Prekybos ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisarai. 4. Likusios preks, pinigai, vertybs popieriai ir kt. nacionalizuot moni turtas sudaro valstybin fond. io fondo paskirstym, o taip pat iiekojim ir imokjim pagal nacionalizuot moni pasiadjimus nustato Finans, Prekybos ir Valstybs Kontrols Komisarai".

Prekybos Liaudies Komisaro ileistas potvarkis nustat pagrindines linijas paskirstyti nacionalizuotas mons naujiems eimininkams. Bet praktikai kalbamas potvarkis maa turjo reikmes. Gyvenimas bgo greiiau ir tuo paiu metu gana smarkiai viskas kitjo. Nacionalizuot moni padtis buvo nuolatos kaitaliojama. Tas kaitaliojimas ypa irykjo pradjus steigti visai naujas organizacijas, k. a. Kauno Valstybin Prekyb, Valstybin "Valgio" Trest, Valstybin Leidykl, Urmo Kontor, Vojentorg, Spectorg ir kt. Jos turjo specialius udavinius aptarnauti ar tam tikras vartotoj grupes ar visus vartotojus tam tikr bran prekmis. Del to mons su visomis prekmis buvo perleidinejamos i rank rankas, raomi aktai, sakymai ir t.t. Paskutinieji turimi duomenys rodo, kad nacionalizuotos prekybos mons buvo paskirstytos taip:
I. Prekybos Liaudies Komisariato apimtyje: a) b) c) d) e) f) g) h) i) k) Kauno Valstybinei Prekybai Vilniaus Valst. Prekybai Panevio Valst. Prekybai iauli Valst. Prekybai Ukmergs Valst. Prekybai Marijampols Valst. Prekybai Valstybiniam "Valgio" Trestui Urmo Kontorai V UM Spectorgui Viso: 194 162 39 - 36 29 17 36 49 2 1 565

276

II. Kooperatini Bendrovi apimtyje: a ) V. K. B-vei "Rta" b) K. V. B-vei "Parama" c) L. R. V. S-gai "Lietkis" d) Koop. B-vei "Linas" Viso: 67 60 726 11 864

III. Komisariat ir vairi Organizacij apimtyje: a) Vietines Pramons Liaudies Komisariatui .... b) Komunalinio kio L. Komisariatui c) Maisto Pramons L. Komisariatui d) Valstybinei Leidyklai e) Stiklo Fabrikui "Aleksotas" f) Ryi Valdybai g) N K V D i) Profsjungai k) Vyr. Kuro Valdybai 1) Vojentorgui m) Juvelirtorgui n) Sojuzutil o) Vyr. Farmacijos Valdybai p) Vyr. Karo Statybos Valdybai r) Mik Pramons Liaud. Komisariatui s) Tiekimo ir Gam. Realiz. Valdybai Viso: Iviso: 27 12 53 22 1 1 2 1 4 4 4 10 5 5 8 5 166 1593

Taiau, nacionalizuotos mons nebuvo dovana j gavjams. Nacionalizuotose monse rasti gryni pinigai, vertybes popieriai ir einamosios sskaitos i karto buvo pervestos "prekybos moni nacionalizacijos fondo sskaiton". U monse esanias prekes moni gavjai pinigus turjo neti iki 1941 m. vasario 15 d. Finans ir Prekybos Liaudies Komisar prekybos nacionalizacijos sskait Nr. 161248 valstybinio banko Kauno I-me skyriuje. Visoms kooperatinms organizacijoms, neneusioms nustatytu terminu pinig u perimtas prekes, buvo numatyta 5% nenetos sumos bauda, skaitant nuo 1941 m. vasario 15 d. iki sumokjimo dienos.
277-

Nacionalizuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas liko Prekybos Liaudies Komisariato n u o s a v y be. Visas su prekybos monmis nacionalizuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris su monmis buvo perduotas kooperatinms organizacijoms ar sukurtoms valstybinms institucijoms, buvo laikomas inuomotu. Organizacijos, permusios valdyti nacionalizuot prekybos moni inventori ir bstines, turjo nuo permimo dienos mokti Prekybos Liaudies Komisariatui per metus 12% inuomuoto turto verts, paymtos mons nacionalizacijos akte. Jei nebuvo kitaip nustatyta, nepilnas mnuo buvo laikomas pilnu. Kaip reikjo elgtis su inuomotu turtu, gali pavaizduoti Prekybos Liaudies Komisariato 1940 m. lapkriio 6 d. ratas Nr. 4530 "Lietkiui":
"Prekybos Liaudies Komisariatas pranea, kad pagal LTSR Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. spali 28 d. nutarim Nr. 282, nacionaliz. prekybos moni buv. savinink ar j eimos nari trobesiai, kuriuos nepilnai uima nacionaliz. prekybos mons, turi bti perduota Komunalinio kio Liaudies Komisariato inion. T trobesi permimo tvark ir j eksploatavimo slygas nustatys Komunalinio kio Liaudies Komisariatas, gi iki trobesi perdavimo "Lietkis " ar atitinkamieji kooperatyvai turi rinkti i nuominink nuom (prisilaikant statymo ar sakym nustatyt norm) ir neti pajamas valstybs l sskait, atskaiius ilaidas, daromas bgamiems btiniems reikalams (varos palaikymui, kurui ir t.t.). Kadangi trobesi perdavimas turi vykti artimiausiu laiku, tai reikia susilaikyti nuo t trobesi pertvarkymo remont arba nebaigt pastat darb ar rengim ubaigimo. Grynai prekybinio pobdio rengimai (lentynos, bufetai) turi bti laikomi ms Komisariato inioj ir atiduoti saugoti vietos kooperatyvams arba "Lietkio" pareignams. Prekybos Liaudies Komisariato Pavaduotojas (pas. A. Plakchinas)".

Nacionalizacijos metu rasta per 40.000.000 Rb. sumai debitori. Tuoj susirpinta, kad tos sumos i debitori, gal visai nebekrediting asmen, bt iiekotos ir netos kalbamon nacionalizacijos sskai278

ton. Nacionalizuot moni gavjai nenorjo prisiimti debitori. Jie, ypa "Lietkis", samprotavo, kad pats komisariatas turt pasiimti iiekojimus i debitori. Taiau po ilg gin buvo isprsta, kad debitorius pasiima tie, kuriems perduotos mons. Kooperatyvams tekusi debitori klausimas buvo panaiai isprstas, pasiraius 1940 m. spali 15 d. io turinio protokol:
"1. Kooperatyvai visu stropumu sipareigoja iekoti skolas, taiau sakmiai pastebi, kad dl neiiekot sum nesiima sau jokios atsakomybs; 2. Skol iiekojim kooperatyvai vykdo Prekybos Liaudies Komisariato sskaiton, kuris apmoka faktikas iiekojimo ilaidas; 3. Tarnautojams, kurie vykdys skol iiekojim, didesniam darbingumui ir interesui sukelti, Prekybos Liaudies Komisariatas skiria 5% premij nuo iiekot sum, taiau ji negals praokti kiekvieno tarnautojo pusinio ei mnesi gaunamo pagrindinio atlyginimo. Premija mokama tik u iiekotas sumas i atvir debitori ir protestuot vekseli. Gaunamj vekseli premija nelieia. Skol iiekojimo iniaraius bendromis sumomis kooperatyvai patiekia Prekybos Liaudies Komisariatui kiekvien mnes. Pirmasis iniaratis patiekiamas 1940 m. lapkriio 30 d. Smulks iniaraiai ir apyskaitos, vardinant paskirus debitorius ir apibdinant j pinigin pajgum, kooperatyv tiekiami Prekybos Liaudies Komisariatui kas ei mnesiai. Pirmasis tokio iniaraio patiekimo laikas nustatytas 1941 m. balandio ld. Prekybos Liaudies Komisariatas gavs tokius iniaraius ir apyskaitas perirti debitoriams ir, susitars su Valstybs Kontrols Liaudies Komisariatu, gali nepinigingus skolininkus ibraukti, o likusius pavesti ir toliau iekoti kooperatyvams. Iiekotos i debitori sumos privalo bti neamos Prekybos Liaudies Komisariato ar jo nurodyt einam sskait kas 7 dienos, pradedant 1940 m. lapkriio 30 d. Komisijos nuomone, iekant skolas, bus btino reikalo jas idstyti. Turint tai galvoje, leidiama kooperatyvams skolas idstyti savo nuoira iki 6 mnesi. Tolimesnis skol idstymas gali bti daromas tik Prekybos Liaudies Komisariatui sutikus".

279

Prekybos liaudies komisaras, remdamasis kalbamu protokolu, ileido atitinkam sakym apie iiekojimus i debitori. iame sakyme sakmiai buvo apibrta teise nacionalizuot moni turtojams kelti atitinkamose staigose nacionalizuot moni debitoriams iekinius ir skundus, vesti visas reikalingas civilines ir kriminalines bylas, daryti visus procesinius veiksmus nacionalizuot prekybos moni vardu, su visomis joms priklausaniomis teismis, neiskiriant teisi, paymt Civ. Teis. st. 250 str., taip pat su teise gauti priteistus pinigus ir visok turt, paskirti i byl ir reikal vedimui galiotinius su teise atlikti visokiose staigose visus procesinius veiksmus bei formalumus, kurie, vedant nacionalizuot prekybos moni bylas, bus reikalingi. Prasidjo iiekojimas. Didel dalis debitori, ypa LKT nutarime Nr. 172 numatytieji, patys sumokjo. I kit reikjo prievarta iekoti. Gana ymi dalis jau buvo neisimokantieji. Daugeliui iekiniai atkrito dl rodym stokos. Tokiu bdu i vis debitori apie 50% grino skolas, o likusios skolos monms reikia laikyti uvusiomis. Baigiamieji pastebjimai Prekybos nacionalizacija, kaip tokia, yra privaios iniciatyvos prekyboje likvidacija ir kartu visika stambiosios prekybos likvidacija. Tuo metu visa tarybin spauda "triumfavo", kad dabar prekyba nusikrat bet kokiais kapitalistais ir spekuliantais ir apgyn vartotoj interesus. Prekyba atiteko tikrj eiminink rankas liaudies nuosavybn. I esms nacionalizacija pakeit tik tai, kad ta pati prekyba pasidar demoralizuota, padaryta nelankstesn, nepajgianti tiksliau aptarnauti vartotoj, apsunkinta begals kontrolieri ir didelmis administracinmis ilaidomis. Kaip pirmiau privati prekyba buvo privai prekybinink, daugiausia yd rankose, taip ir dabar pa280

teko t pai eiminink rankas. Tenka atsiminti tuometin kompartijos taktik, kuri nelygiai traktavo buvusius savininkus lietuvius ir ydus. Lietuvis prekybininkas buvo apauktas kapitalistu, turtuoliu ir liko be joki teisi gauti bet kok darb, o ydas kaip buvo, taip ir pasiliko toliau dirbti prekyboje. Prekybos nacionalizacija ne maiau paliete ir treij asmen interesus. Jau vien tas faktas, kad buvo paduota apie 3.000 treij asmen praym aktus atitaisyti ir j nuosavus daiktus grinti, parodo, kiek daug nacionalizacijoj buvo paeisti paalini asmen interesai. Kilo reikalas gautus skundus bei praymus skubiai sprsti. Ryium su prekybos nacionalizacija paduotiems skundams tirti ir sprsti Liaudies Komisar Tarybos 1940.X.14 d. nutarimu Nr. 232 buvo sudaryta komisija, kurion jo Prekybos, Teisingumo, Finans ir Valstybes Kontrols Liaudies Komisariat atstovai. Komisija turjo itirti visus paduotus skundus Prekybos Liaudies Komisariato "Prekybos monms nacionalizuoti instrukcijos" rmuose. Komisija savo protokoluose patenkindavo piliei skundus ir praymus, grindavo daiktus ar nutardavo imokti pinigais buvusio daikto vert iais atvejais:
1) Treij asmen vartotini daiktai (k. a. dviraiai, baldai, radijo aparatai ir kt.), kurie laikinai buvo palikti nacionalizuotose prekybos monse saugoti, taisyti ar kitu titulu ir moni nacionalizacijos metu buvo traukti nacionalizuot mas turi bti grinti j buvusiems savininkams (vartotojams), jei yra rodym arba i bylos aplinkybi matyti, kad tie gino daiktai palikti saugoti ar panaiems tikslams. 2) Vartotini daiktai palikti parduoti komisan ir moni nacionalizacijos metu traukti nacionalizacijos mas turi bti grinti natroj, jei liko neparduotas; prieingu atveju vartotojui imokama gautas u jo daikt piniginis ekvivalentas, atskaiius komiso ir kitas ilaidas. 3) Daiktai ar mediaga usakyti pai vartotoj ar j eimos reikalams, savo amato, ar savo ems kio reikalams tokiame kiekyje, kuris nevirija normali usakytojo reikal, u kuriuos vartotojas sumokjo piln kain, kurie mons nacionalizacijos metu pakliuvo mons nacionalizavimo mas turi bti iduoti pirkjui usakymo slygomis, jei usakytas daiktas, ar

281

tos pat ries daiktas, buvs nacionalizacijos metu, yra dabar nacionalizuotoj monj, ar toj monj, kuriai perleistas nacionalizuotas turtas. Prieingu atveju vartotojui ir pirkjui grinami jo mokti pinigai. Tais atvejais, kai mintiems tikslams buvo mokti rankpinigiai, santoris vykdomas senomis slygomis tik tuo atveju, jei parduotas daiktas arba mediaga buvo monj jos nacionalizavimo metu. Prieingu atveju grinami rankpinigiai.

Nors instrukcijoj buvo aptarta ir kalbamoji komisija nutarusi, kad treij asmen nacionalizuoti daiktai turi bti grinti, taiau ta teise tegaljo pasinaudoti visai neymi suinteresuot asmen dalis. Nacionalizavus mons, jos buvo perduotos su prekmis naujiems eimininkams be joki slyg ir apribojim. Po nacionalizacijos krautuvs tuoj buvo atidarytos. Rast monse kilnojamj turt faktikieji valdytojai iskirst savo nuoira. Po keli savaii preki ir inventoriaus nebebuvo galima senose vietose rasti. I kitos puss skund sprendimas buvo gana ltas, pvz., per savait bdavo isprendiama vidutinikai 2015 skund. Dl to grintino faktikajam savininkui daikto negalima bdavo surasti. Pinigus imokti bdavo dar sunkiau. Nacionalizuot prekybos moni gavjai turjo pagal akt gautas vertybes nupirkti ir neti bankan prekybos moni nacionalizacijos sskaiton. I savo l grinti pinigais niekas savo rizika nesutiko. I Prekybos Liaudies Komisariato ar prekybos moni nacionalizacijos sskait atgal imokti irgi nebuvo galima. Taip daniausiai ir bdavo, kad treiojo asmens skundas dl neteistai nacionalizuot jo daikt ar preki bdavo patenkinamas, bet nei daiktas atgal negaunamas, nei priklausantis ekvivalentas neimokamas. Tokia padtis buvo ir su nacionalizuot pirkli skundais. Nacionalizacijos aktai bdavo panaikinami, bet jau niekas nebegaljo grinti atgal mons, o jei kada grindavo tai tik bstin ir tuias lentynas. Visuomens nuotaika dl prekybos nacionalizacijos buvo smarkiai pablogjusi. Prekybinink, ypa buvusi prekybos moni savinink, padtis buvo nepa282

vydtina. Daugelio nervai neilaik ir jie udsi. Prie likusius nenacionalizuotus prekybininkus buvo vartojama tiek moralin, tiek kin priespauda ir kontrol. Bazs nutrauk preki tiekim, nebuvo duodama informacij dl kain, j prekyba vairiai buvo varoma, sunkinama ir baudom apkraunama. Sunaikin privat kio sektori, bolevikai savo chaotika kio politika siek ms krat stumti t pat varg ir skurd, kok kitos SSSR tautos ne jau 24 metus.

283

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA


GEN. STASYS RATIKIS

Nelaimingoji Lietuva po 1940 met birelio 15 dienos labai greitu tempu bolevik buvo vedama kap, kuriame turjo bti palaidota politin ir tautin Lietuvos nepriklausomyb. Duobkasi, ypatingai svetimtaui ir atjn, atsirado gana daug. Bet bolevikams to buvo per maa. Jie norjo bent vieumoje parodyti, kad prie io darbo savo noru prisidedanti net ta organizacija, kuri iki iol buvo skirta su ginklu rankose savo tautos nepriklausomyb ginti, t. y. Lietuvos kariuomen. kareivines, kari tarp pradjo landioti bolevik agitatoriai ir jau birelio mn. pabaigoje pradjo mginti kalbti, kad Lietuva turinti bti sovietin t. y. tarybin respublika ir kad dabar ji turinti prisijungti prie SSSR. Tas pats buvo pradta rayti ir agitaciniuose lapeliuose, kuri gana daug buvo platinama vairiose gulose. Bet tokia agitacija kariuomenje neturjo pasisekimo, ir daug kur lietuviai karininkai ir kareviai pradjo aktingai jai prieintis. Tatai ived bolevikus i kantrybs, ir jie pradjo vieai ir labai aktingai veikti. Pirmiausia bolevikai Kaune privert kariumen vieai demonstruoti. Buvo taip. Liepos 2 dien Kaune, Vytauto kalne, sporto halje, buvo surengtas raudonosios armijos dain ir oki ansamblio koncertas. J j ygiavo voromis Kauno gulos dali lietuviai kariai, daugiausia i ani ir A. Panemuns kareivini. Kariams ygiuojant Vytauto prospektu ties Darbo Rmais, komunistai, daugiausia ydai, prievarta bruko kariams rankas raudonsias vliavas, Lenino, Stalino, Molotovo, Voroilovo portretus ir transparentus su kiais: "alin reakcinius vadus i kariumens!", "Tegyvuoja viso pasaulio darbo moni vadas draugas Stalinas", "Tegyvuoja 13-oji Sovit Socialistin Respublika!" ir
284-

kt. Kari pasiprieinimas ir protestai nieko nepadjo. Minia bolevik, labai triukmingai lydjo lietuvius kariuos iki pat sporto hals. Koncertui pasibaigus, i hals grtanius karius ta pati minia mgino nukreipti net kitu keliu. Per tuos incidentus buvo pasiksinta net upulti leitenantas ukas, kuris reaguodamas buvo priverstas net ginklu pagrasinti. Kit dien komunist partijos oficioze, dienratyje "Tiesa" (Nr. 12), pirmajame puslapyje didiulmis raidmis buvo paskelbta: "alin reakcinius vadus! Tegyvuoja soviet Lietuva! Kari demonstracija Kaune". Apie pat incident, be kitko, buvo taip parayta:
"...Paymtina, kad demonstracija vyko kareivi iniciatyva, kai kuriems reakcionieriams karininkams mginant jos rengim sutrukdyti. Leitenantas ukas net brauningu grasino kareiviams, taiau tai nesulaik kareivi, ir jie su orkestru bei dainomis praygiavo Laisvs alja, Kstuio gatve ir pasuko anius. Minios moni bendravo su kareiviais, lydjo j eisen diaugsmingais kiais, kuri tarpe ypa isiskyr "Tegyvuoja Lietuvos liaudies armija!"

is pai bolevik iprovakuotas vykis dav pradi vieajai kampanijai prie kariuomen. Liepos 3 d. "Tiesoje" jau pasirod net atuoni straipsniai apie kariuomens reikalus. Tame paiame Tiesos numeryje (Nr. 12 ) dtas ir Lietuvos komunist partijos centro komiteto atsiaukimas karius. Jame, be kitko buvo parayta:
". . . Marijampolje, Kdainiuose ir kitur reakciniai karininkai kursto prie pogrom. Kaune (aviacijoj) ir kitur itie ponai jums udraud skaityti komunistinius laikraius, o ms lapeli platintojams grasina kulipkomis. Ar gali tokie juodi darbai toleruojami atbundanioj Lietuvoj? Liaudis tai atsako grietune! Liaudis reikalauja ivalyti i Lietuvos kariuomens tokius ponus. Kariuomen turi bti ginkluota jga, ginanti liaudies laisv, bet jokiu bdu ne ginklas liaudies prie rankose. ...Lietuvos komunist partija kvieia geriausius Lietuvos snus ir dukteris, j tarpe ir karius, kompartijos eiles. ...Kartu perspjajm visus tuos, kurie mgina kaiioti kuolus liaudies laisvs ratus, kad jie liaudies masi bus negailestingai sutriukinti. alin liaudies prieus i kariumens!"
285

Tai buvo grietas spjimas ir grasinimas, o 'kartu su tuo vis daniau ir daniau pradjo kariams reikal propaguoti prijungti Lietuv prie SSSR. Su dideliu susirpinimu lietuviai kariai patriotai perskait visuose bolevik laikraiuose, kad Latvijos kariuomens kariai jau patys ir visi konkretikai vieai reikalauja panaikinti Latvijos nepriklausomyb ir tarybin Latvij prijungti prie SSSR. Pas mus Lietuvoje iki tokio laipsnio dar nebuvo prieita. Taiau ilgai neteko laukti. Kit dien, t. y. liepos 4 d., "Tiesoj (Nr. 13) buvo ispauzdintas naujas oficialus Lietuvos komunist partijos centro komiteto atsiaukimas karius. Tame atsiaukime latviai kariai statomi lietuviams pavydiu, ir mes raginami daryti t pat, k latviai jau yra padar. Atsiaukime sakoma::
"Kariai organizuokits! ...Latvijos kariai irgi buvo udaryti kareivinse ir gyveno tokiose pat slygose, kaip ir js. Bet tai jie ijo gatv ir pareikalavo : 1. Tutuoajau sustabdyti persekiojim t, kurie simpatizuoja Soviet Sajungai! 2. Sujungti Latvijos kariuomen su raudonja armija! jungti Latvij Soviet Sjungos sudt! Draugai! Iki iol js laikts pasyviai ir beveik nedalyvavote visos liaudies ventje. Bet nuo uvakar dienos prasidjo naujas gyvenimas ir jums. Uvakarykt Kauno kari demonstracija su raudonom vliavom ir kiais: Tegyvuoja Soviet Socialistin Lietuva! alin liaudies prieus i kariuomens tarpo!" rodo, kad ir js pradedat eiti kartu su liaudimi. Svarbiausieji ios dienos js udaviniai yra: Kuogreiiausiai organizuotis. Jau iandien visose kariuomens dalyse turite surengti mitingus, irinkti savo komitetus (kuop,batalion, pulk komitetus). Part. nari pareiga teigti partijos organizacijas visose kariuomens dalyse, plaiai traukti kompartij geriausius liaudiai atsidavusius karius!..."

Kari mitingus visi laikraiai labai populiarino, net tuo laiku dar j nebolevik laikraiai buvo priversti taip pat daryti, pav., "Lietuvos inios" liepos 20 dien per vis pirmj puslap didelmis raidmis su raudonais pabraukimais ra:
286

"Reikalauja Lietuv prijugti prie SSSR. DiIdelis liaudies kari mitingas. kurti tryliktj Soviet Respublik Lietuv! reikalauja Lietuvos kariai". Visur ir visi mitingai buvo daromi vienu ir tuo paiu trafaretu. Kaip pavyzd, galima paymti liepos 19 dien A. Panemunje Karo Mokyklos aiktje buvus Kauno gulos kari miting. Mitingo aiktje daug bolevik vad portret ir plakat su kiais: "Tegyvuoja viso pasaulio darbo moni vadas draugas Stalinas! Tegyvuoja socialistin taryb Lietuva! alin i liaudies kariuomens reakcionieriai vadai ir luom skirtumas!" Ir prasidjo mitingai visose gulose ir visose kariuomens dalyse. Artjo liaudies seimo sesija. Atvyk kariuomen pirmieji politiniai vadovai vis savo energij atidav mitingams. Kadangi vieuose ir oficialiuose Lietuvos komunist partijos centro kom-to nurodymuose buvo paskelbtas kis apie Lietuv, kaip apie bsimj 13-j soviet socialistin respublik, tad apie it tem daugiausia ir sukinjosi visos per mitingus kariuomenje sakomos kalbos, visi kiai, plakatai ir visas politini vadov darbas kariuomenje. Kariuomen buvo ruoima prie oficiali Lietuvos nepriklausomybs laidotuvi. Mitingai buvo ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Tegyvuoja Lietuvos komunist partija! Tegyvuoja Stalino konstitucija Lietuvoje! Tegyvuoja socialistin Lietuva 13-ji soviet socialistin respublika!" ir kt. Mitingo vadovas II-os pstinink divizijos politinis vadovas Grakauskas savo ilgoje kalboje, be kitko, pasak:
" . . . I Liaudies seimo reikalaujame dideli reform. Mes reikalaujame, kad bt gyvendinta Stalino konstitucija, kad bt gyvendinta Soviet Sjungos tvarka, nes, tik tada mes
287

jausims laisvi, kai bsime prijungti prie didiosios Soviet Sjungos . . . "

Mitinge priimta tokia rezoliucija:


"i met liepos 19 dien Kauno gulos liaudies kovotojai ir geros valios vadai priimame i rezoliucij: Jausdami pareig bti plaiausioms darbo masms itikimiausi draugai, stovime kartu su ms ilaisvintojais i buruazijos jungo, artimiausiais ginklo broliais raudonosios armijos kariais, po raudona viso pasaulio proletariato vliava. Mes, liaudies kovotojai, norime, kaip ir raudonoji armija, vis pasaul ilaisvinti i plutokratikai vriko imperializmo, norime nuo iandien kartu su Soviet Sjungos darbo masmis, kartu su raudonja armija eiti iki galutino kapitalizmo sulugdymo Lieir visame buruaziniame pasaulyje. Seimas yra irinktas. Jo artimiausi ir neatidliotini udaviniai yra gyvendinti Lietuvos darbinink, valstiei ir i j kilusi liaudies kovotoj, ir geros valios vad reikalavimus, kuriuos pagimd laiko dvasia ir plaij darbo masi supratimas. Visi ia susirinkusieji reikalaujame: 1. Lietuv paskelbti socialistine soviet respublika; 2. gyvendinti Stalino konstitucij; 3. prijungti prie Soviet Sjungos ir 4. gyvendinti soviet valdi Lietuvoje. Tegyvuoja Soviet Sjunga ir jos nenugalima raudonoji armija!" Tegyvuoja viso pasaulio proletariato draugas ir mokytojas Stalinas!"

Tokiu bdu, komunist partijai reisuojant, buvo vaidinama, ir visi turjo tikti, kad visa Lietuvos kariuomene, esanti visai vieninga ir beveik vienu balsu ne prao, bet tiesiog reikalauja panaikinti Lietuvos nepriklausomyb, Lietuv subolevikinti ir prijungti prie SSSR. Tokie reikalavimai, nutarimai, praymai ir rezoliucijos turjo bti siuniamos Lietuvos komunist partijos centro komitetui ir liaudies seimui, o ie jau turjo inoti, kas ir kaip toliau daryti. Seimas susirinko ir nutar visk taip, kaip buvo jam padiktuota. Laisv diskusij ir laisvo odio seime negaljo bti ir nebuvo. Pagaliau ir patys seimo nariai buvo to paties Lietuvos komunist partijos
288

centro komiteto parinkti ir paskirti, tad buvo savi mones. Liepos 23 dien tie patys Lietuvos kariuomenes kariai vel tempiami seimo posd, nes jie yra reikalingi, kaip statistai, dar vienai scenai suvaidinti, kariuomenes padkos scenai. Kariuomenes vardas vel reikalingas, kad valdovai ir visas pasaulis matyt ir inot, jog Lietuvos kariuomene yra ne tik patenkinta, bet ir labai dkinga tautos idavikams u savo valstybs laisvs ir nepriklausomybs iniekinim ir palaidojim. Atvest seimo posdi sals scen, fanfaroms skambant, kari vardu seim sveikina liaudies kariomens vadas Baltuis-emaitis. Nors visa kariuomen visai kitaip jauia ir galvoja, bet vieai visi turi manyti, kad ji galvoja taip, kaip galvoja jos dar nepasts i tolimos Maskvos bolevik atsistas naujas jos vadas. O jis kariuomens vardu tai kaip prabyla:
"Draugai, liaudies seimo nariai ! Leiskite man pasveikinti jus liaudies kariuomens vardu. Liaudies kariuomen nekantraudama lauk js istorinio seimo atidarimo ir su vis didjaniu domumu seka js darbus ir js istorinius sprendimus. Draugai, seimo nariai, dabar a jums galiu visai utikrintai pasakyti, kad dabartin Lietuvos liaudies kariuomen yra ne tokia, kokia ji buvo neseniai prajusiais taip nepakeniamais laikais. Dabar jau Lietuvos liaudies kariuomenje vestas politini vadov institutas. Liaudies kariuomen pirm kart savo gyvenime smarkiai pradjo politikai aukltis ir mokytis. Jau daug karinink reakcionieri yra paleista i kariuomens, ir is valymo darbas tebevaromas toliau. Jums nereikia rodinti, kad Lietuvos kariuomen Smetonos reimo metu buvo taip pat engiama, kaip ir visa liaudies mas. Ji neturjo absoliuiai joki politini teisi ir buvo aklu rankiu buruazijos rankose, kuri stengsi nuslopinti Lietuvos liaud. Tik dabar draugingos pagalbos dka, kuri suteik karygika raudonoji armija, ilaisvinti lietuvi taut i ilgame289

ts plutokrat vergijos, Lietuvos liaudies armija, kaip ir visa tauta pasidar laisva ir laiminga. Liaudies kariuomen jau ino apie js istorinius sprendimus ir t pai vili ir sitikinim kvpta kartai ir i visos irdies sveikina it js yg. Mes esame tokie patys liaudies sns, mes visuomet giliai jautme liaudies vargus ir gyvenome tomis paiomis mintimis, todl ms siekimai, ms norai niekuo nesiskiria nuo liaudies siekim ir nor. Mes inome, kad js istorinis seimas nusprend prayti jungti Lietuv galingj soviet taut sjung. Lietuvos liaudies kariuomen savo ruotu prao seim ir soviet vyirausyb, kad Lietuvos liaudies kariuomen bt lieta karygikos raunodosios armijos eiles. Bdami karygikos raudonosios armijos eilse Lietuvos liaudies kariuomens kovotojai, vadai ir politiniai vadovai ikilmingai pasiada ir toliau nesigailti savo kraujo ir gyvybs laimingai ir tikrai nepriklausomai tvynei ginti. Savo tautos ir vyriausybs paaukti kovotojai, vadai ir politiniai vadovai tutuojau stos alia karygikos raudonosios armijos ir atrems maiausi, neirint i kurios puss, bandym pavergti Lietuv, atimti i jos grynai tautines sritis ir j vl paversti pasaulio imperializmo kolonija. Lietuvos liaudies kariuomen, kaip ir visa Lietuvos liaudis, dabar tvirtai ino, kad Lietuvos sienos aminai pasidar neprieinamos visiems mgjams ugrobti teritorijas ir eksploatuoti kitas tautas. Tegyvuoja karygika raudonoji armija, Lietuvos nepriklausomybs ir jos sienos saugotoja! Tegyvuoja laisva, laiminga Lietuva, einanti vies laiming rytoj! Tegyvuoja Liaudies Seimas, prims tok istorin sprendim, kuris utikrina lietuvi tautai laisv ir laiming ateit! Tegyvuoja galinga Soviet Sjunga, tikra ma taut gynja! Tegyvuoja vis taut vadas, Lietuvos liaudies biiulis ir mokytojas draugas Stalinas!"

Taip kalbjo tautines ir giliai patriotines Lietuvos kariuomenes vardu i svetur atkeliavs ir jai visai svetimas naujas jos vadas. Jis gyr ir dkojo tiems, kurie Lietuvos savarankikum, nepriklausomyb ir laisv laidojo. Visas seimas jam plojo ir kl ovacijas. Plojo ir tie, kurie, kaip Lietuvos liauidies vyriausybs nariai, dar vos tik prie tris su virum savaii, t. y. birelio 26 dien, ikilmingai buvo aplank Vytauto
290

Didiojo Karo Muziejaus sodelyje esant Lietuvos Neinomojo Kareivio kap ir ten per Liaudies vyriausybs ministerio pirmininko pavaduotoj ir usieni reikal minister profesori Krv-Mickevii iaip kalbjo: "Pirmieji ms ingsniai yra pagerbti Neinomojo Kareivio kap, kuris visai Lietuvai yra simbolis nepriklausomos Lietuvos. Prie ito kapo, kuris kaip ir liudija mums visas tas kovas u Lietuvos liaudies gerov, mes duodame paad, kad rpinsims vykdyti visa tai, u k is kareivis uvo ir paaukojo savo gyvyb: liaudies gerov, visos Lietuvos gerov ir visos Lietuvos gyventoj gerov. Tai yra ms darbo simbolis, ir u tuos idealus, u kuriuos uvo pirmieji kovotojai u Lietuv, laiming, nepriklausom, mes kovosime ir jos naudai dirbsime". Dabar itie odiai buvo jau nemadingi. Lietuva jau soviet socialistin respublika, ir greit bus paprasta SSSR provincija. Nesvarbu, kad Lietuvos kariuomen ir visa lietuvi tauta visai kitaip galvoja ir su tuo nesutinka. Tauta turi tylti ir bijoti, nes naujos reformos yra daromos didels okupacins raudonosios kariuomens armijos dviej durtuv grsmje ir pavsyje. Liaudies kariuomens galas Lietuvos Liaudies Seimo didiul delegacija buvo nusista Maskv prayti SSSR aukiausij taryb, kad prijungt Lietuv prie SSSR. Delegacijoje buvo ir Lietuvos liaudies vyriausybs krato apsaugos ministeris, buvs Lietuvos kariuomens vadas div. gen. Vincas Vitkauskas. I Maskvos grusi delegacija atve Lietuvai ne tik 14-j tarybin socialistin respublik, ne tik Stalino "saul", ne tik nauj Stalino konstitucij, bet ir Lietuvos liaudies kariuomens gal. Liaudies kariuomens vieton, kaip ypatinga Stalino malon, buvo atvetas vadinamasis 29-as teritorinis auli korpas,
291

kur turjo persiformuoti Lietuvos liaudies kariuomen. Rugp. 20 d. buvusioje Lietuvos karinink ramovje buvo suauktas liaudies kariuomenes vad, karinink, kovotoj ir politini vadov susirinkimas. ia dalyvavo atstovai i vis kariuomens pulk. Be to, susirinkime dalyvavo eins Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis, eins Ministerio Pirmininko pareigas V. Krv-Mickeviius ir keli kiti liaudies vyriausybs nariai. Justas Paleckis prane apie Lietuvos Liaudies Seimo delegacijos darbus Maskvoje ir apie SSSR aukiausios tarybos nutarimus. D. gen. Vitkauskas, be kitko, papasakojo savo spdius apie Stalino asmen. Liaudies kariuomens politinis vadovas Macijauskas pasak labai kart mitingin trafaretik kalb. Visi kalbtojai ypatingai pabr mint, kad visi Maskvoje padaryti nutarimai sudaro Lietuvai, visai lietuvi tautai ir liaudies kariams ypating paties Stalino malon ir jo didel palankum ir draugikum lietuviams. Ypatingai didel Stalino malon esanti leidimas Lietuvos liaudies kariuomen performuoti raudonosios armijos 29-j teritorin auli korp. ia pat buvo pasilyta nusisti Stalinui lietuvi kari vardu padkos ir pasveikinimo telegram. Projekto tekst paskait krato apsaugos viceministeris b. gen. epas. Sveikinimas taip saldiai buvo paraytas, kad dar net nerimt ir per daug nenatral spd. Jis skambjo itaip:
"Imintingasis ms vade ir mokytojau, brangus, mylimas ,tve, didysis Staline! Garsusis Lietuvos liaudies koriuomens dali atstov susirinkimas 1940 met rugpiio mn. 20 dien, iklauss grusi i aukiausios tarybos sesijos Lietuvos Seimo galiotosios komisijos nari: einanio respublikos prezidento pareigas draugo Justo Paleckio ir krato apsaugos ministerio generolo draugo Vinco Vitkausko praneim apie Lietuvos klausim sprendimo eig Maskvoje, reikia tau, brangusis drauge Josif Visarijonovi, kuo irdingiausi padk u Lietuvos taryb socialistins respublikos primim taryb socialistini respublik

292

sjung, u giliai tvik rpinimsi Lietuvos reikalais ir u palankum Lietuvos liaudies kariuomens atvilgiu. Visa tai yra didiausia ms laim, didiausias ms diaugsmas, tikra skaisioji vent. Trksta odi ms diaugsmui ir dkingumui ireikti. Bet mes ir negalime tenkintis odiais. Savo didiul dkingum pasiry rodyti darbais ir to pasieksime. Mes tvirtai pasiadame bti tikrais, gerais ms didiosios tvyns Taryb Sjungos snumis, visomis jgomis dirbti jos gerovei, diaugtis jos diaugsmais ir sielotis jos sielvartais. Ms kariuomen galingosios raudonosios armijos sudtyje dvigubu narsumu ir didvyrikumu visada kovos u ms bendrosios tvyns saugum ir u savo didias kilnias idjas. Tavo didis vardas ms bsimose kovose u komunizm bus pergals simboliu ir vliava. Tegyvuoja garbinga, nenugalima darbinink ir valstiei raudonoji armija, pavergt taut ilaisvintoja! Tegyvuoja didioji Lenino -Stalino partija! Tegyvuoja ms imintingas vadas ir mokytojas, ms mylimas, brangus tvas, ms didysis Stalinas!"

ia pat buvo nurodyta, kad visi susirink, gr savo pulkus ir dalis, turs suaukti kari susirinkimus, paaikinti susirinkimuose, k jie ia yra girdj ir visiems labai gerai iaikinti, koki didel garb, ypating malon ir pasitikjim reikia lietuviams Stalinas, sutiks vieton Lietuvos liaudies kariuomenes, suformuoti auli korp. Tai buvo antrosios Lietuvos kariuomenes kriktynos. Greit, rugpiio 27 dien, atvaiavo ir pirmieji krikto tvai: Lietuvos liaudies kariuomens perororganizuoti raudonosios armijos korp Kaun buvo atsista trys Pabaltijo karo apygardos karins tarybos atstovai: brigados komisaras A. V. Cariov, pulko komisaras M. S. Kovalionok ir vyresnysis bataliono komisaras D. J. Prodeus. Cariov liko priskirtas prie liaudies kariuomens tabo, Kavalionok prie II-os pstinink divizijos tabo ir Prodeus prie I-os pstinink divizijos tabo. O Lietuvos taryb socialistins respublikos liaudies komisar taryba rugpiio 30 d. sura toki Lietuvos liaudies kariuomens mirimo ir 29-ojo teritorinio auli korpo gimimo metrik:
293

"Lietuvos taryb socialistins respublikos liaudies komisar tarybos nutarimas. Kadangi taryb socialistini respublik sjungos kostitucijos gynybos organizacija (pagrindinio statymo) 14, 132 ir 133 straipsniais TSRS gynybos ir TSRS ginkluot pajg vadovavimas yra TSRS inioje, aukiausij valdios organ ir valstybinio valdymo organ asmenyje, ir kadangi pagal TSRS konstitucij ir pagal Lietuvos TSR konstitucij, visuotin karo prievol yra tvyns statymas bei gynimas TSRS kiekvieno pilieio venta pareiga. Lietuvos taryb socialistins respublikos liaudies komisar taryba nutar: 1. Perorganizuoti Lietuvos liaudies kariuomen raudonosios armijos auli teritorin korpus ir jungt j Pabaltijo ypatingosios karo apygardos kariuomens sudt. 2. Reorganizuoti esamas Lietuvos liaudies kariuomens karo mokyklas normali raudonosios armijos pstinink mokykl. 3. Lietuvos taryb socialistins respublikos naujok registracijai vykdyti ir privalomos karo tarnybos dalykams sprsti perorganizuoti vietinio karinio valdymo orgnus karo komisariatus ir perduoti juos Pabaltijo ypatingosios karo apygardos iniai. 4. Palikti auli korpuse esam Lietuvos liaudies kariuomens uniform, vedus raudonosios armijos vadovybs laipsni enklus. 5. Vis korpuso ir karo mokyklos asmens sudt per dviej mnesi laik prisaikdinti pagal TSRS aukiausios tarybos prezidiumo 1939 met sausio 3 dienos sak. 6. Vis apginklavim ir turt, trobesius, pastatus ir t. t., o taip pat Lietuvos taryb socialistins respublikos buvusios krato apsaugos ministerijos ir Lietuvos liaudies kariuomens bylas bei archyvus, kartu su j aptarnaujaniomis staigomis perduoti Pabaltijo ypatingajai karo apygardai. is nutarimas sigalioja nuo jo primimo dienos. Liet. TSR liaudies komisar tarybos pirmininkas M. Gedvil, Liaudies komisar tarybos reikal valdytojas A. Baua Kaunas, 1940 m. rugpiio 30 d."

29-asis teritorinis auli korpas Lietuvos liaudies kariuomenes performavimas 29-j teritorin auli korp, visuose mitinguose buvo aikinamas, kaip ypatinga Stalino malon lietuviams.
294

Taiau lietuviai kariai galvojo visai kitaip. Net patys rusai kariai ir komisarai, kuri lietuvi korpe atsirasdavo vis daugiau ir daugiau, danai prasitardavo, kad tautini korp palikimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ess tik laikinas reikinys, kol lietuviai bent iek tiek imoks rus kalb ir apsipras bei susigyvens su nauja sovietine santvarka. Patys lietuviai kariai taip pat mane, kad lietuvi korpo amius bsis neilgas. Juk visiems buvo gerai inoma, kad raudonoji armija prie keliolik met jau yra turjusi tautinius gud, ukrainiei, gruzin, armn, totori, kirkiz ir kit taut pulkus. Taiau nuo to jau seniai bolevikai atsisak, nes tautines kariuomenes dalys jiems pasirod ne tik neitikimos, buvo net pavojingos. Vieton j bolevikai suorganizavo tautikai mirius pulkus. Geriausiu to rodymu buvo Lietuv atvyk raudonosios kariuomenes pulkai, kuriuose buvo greta rus, ukrainiei ir gud daug kaukaziei, mongol ir kit taut atstov. Todl buvo netiktina, kad Baltijos respublikose bolevikai atsisakyt nuo mirios kariuomens principo ir ia visam laikui palikt tautinius lietuvi, latvi ir est korpus. O jei tuo tarpu tokie korpai paliekami, tai juos tenka irti, kaip laikin iimt bendroje visos raudonosios armijos komplektavimo sistemoje. Jei tokia iimtis yra daroma, tai ji daroma ne todi, kad tai ypatingas paties Stalino palankumas lietuviams, kad tai jo ypatinga malon, bet taip elgtis, matyti, diktuoja pati gyvenimo realyb. Ji reikalavo elgtis su ginkluotja pavergtosios tautos pajga ypatingai atsargiai, nes i karto pradjus daryti dar grietesnius sprendimus, galima buvo susilaukti per grieto reagavimo ir daug nepageidaujamo triukmo. Juk bolevikams buvo inomos kari masi opozicins nuotaikos , todl, kol tos mass dar buvo ginkluotos, su jomis buvo elgiamasi kiek atsargiau, negu su civiliais gyventojais. Bet labai aiku buvo, kad taip ilgai negals bti, kad tai yra tik laikinas reikinys. Net vieno kito vyresniojo rus vado lpose, kaip yla i maio,
295

retkariais itrkdavo mintis, kad su tokia bkle bolevik kariuomens vadovyb galinti sutikti, na, gal tik vienerius metus. Vykdant liaudies kariuomens performavim lietuvi korp, buvo daug melo, klastos ir apgauls reikini. Buvo apgaudinjami ne tik lietuviai kariai, bet net Lietuvos komunistai, politiniai vadovai. Pav., rugp. mn. pabaigoje buvo atsisti trys vyresnieji karo komisarai Cariov, Kovalionok ir Prodeus. Oficialiam kariuomens sakyme buvo paymta, ir patys ie asmenys visur ir visiems aikino, kad jie es atsisti padti Lietuvos liaudies karuomenei persitvarkyti. ios kariuomens vyresniems vadams, net paiam i Maskvos atvykusiam liaudies kariuomens vadui ir politiniams vadovams lietuviams, atrod, kad visa liaudies kariuomen su visais savo vadais ir savo poltitiniais vadovais ir sudarys lietuvi korp. Taiau labai greit paaikjo, kad Cariov, Kovalionok ir Prodeus yra paskirti nuolatiniais vyresniaisiais komisarais korpe, o rugsjo 8 dien atvyko i Maskvos pirmoji politini vadov rus partija, kurie um politini vadov lietuvi vietas, o lietuvius pradjo i kariuomens atleidinti. Tas pats buvo ir su karininkais: SSSR gynimo liaudies komisaras Timoenko utikrino d. gen. Vitkauskui Maskvoje, kad visi liaudies kariuomens karininkai gausi tinkamus paskyrimus ir i kariuomens nebsi paleisti, o tuo tarpu ypatingosios Pabaltijo karo apygardos karo taryba dar visikai prieingai. Timoenko pats sak pateikti lietuvi karinink-kandidat vad padjj vietoms uimti lietuvi korpe sra, o ta pati karo taryba Rygoje tuos kandidatus tuoj paleido i kariuomens. Pats lietuvi korpo organizavimo darbas jo labai sunkiai.
Korpo organizacija ir dislokacija

Naujasis 29-asis teritorinis auli korpas turjo susidti i dviej divizij. Kadangi buvusi Lietuvos
296

liaudies kariuomene turjo tris pstinink divizijas, todl buvo nutarta i ms I-osios divizijos suformuoti 179-j divizij, i II-sios divizijos184-j divizij, o III-ij liaudies kariuomenes divizij suskirstyti tarp abiej nauj formuojam divizij. I buvusi trij kavalerijos pulk turjo likti, tik vienas. I buvusios stiprios Lietuvos aviacijos korpe ture jo likti tik viena eskadrile. naujo korpo sudt jo tokios kariuomenes dalys:
I. Korpo tabas. pulkas. II. Korpo dalys: Ryi batalionas. 615-as korpo artileriljos Pionieri batalionas, pulkas. Prielktuvines artilerijos Korpo ryi batalionas. divizionas. Korpo pionieri batalionas Prietankinis divizionas. Korpo prielktuvins arvalgomasis batalionas, tilerijos grup (divizio- IV. 184-oji auli divizija: nas). 262-as auli pulkas. Korpo aviacijos eskadril. 294-as auli pulkas. 26-as kavalerijos pulkas 297-as auli pulkas. (1941. IV buvo iformuo616-as lengvosios artileritas). jos pulkas. III. 179-oji auli divizija: 617-as gaubic artilerijos Divizijos tabas. pulkas. 215-as auli pulkas. Ryi batalionas. 234-as auli pulkas. Pionieri batalionas. 259-as auli pulkas. Prielktuvins artilerijos 618-as lengvosios artileridivizionas, jos pulkas. Prietankinis divizionas. 719-as gaubic artilerijos valgomasis batalionas.

Visas ias dalis sugrdo rytin Lietuvos pakrat, Vilni ir jo apylinkes. Atrod, jei Lietuvos siena bt buvusi dar toliau rytus, tai visi lietuvi pulkai taip pat turt dar toliau rytuose gyventi. Vilniuje ir kituose Vilniaus krato miesteliuose lietuvi pulkams teko paios blogiausios kareivins arba kitos sekvestruotos paios blogiausios bstins, nes visos geriausios ir bent kiek patogesns bstins buvo uimtos pai rus pulk. Iimtis buvo padaryta vienam ps297

tinink pulkui, vienam artilerijos pulkui, kavalerijos pulkui ir aviacijos eskadrilei, kurie buvo patalpinti Rokikyje, Kupikyje, Kaune ir Ukmergje. Bet tai buvo padaryta tik todl, kad Vilniuje ir jo apylinkse daugiau viet tikrai nebebuvo. Kaune stovjo lietuvi kavalerijos pulkas tik iki 1941 met balandio mnesio, o vliau ir Kaune lietuvi kariuomens visai nebeliko. Kyla klausimas, kodl buvo taip padaryta. Gal dl kareivini ar bstini stokos? Ne. Tai buvo labai didelio nepasitikjimo lietuviais reikinys. Bolevikai labai gerai inojo, kad lietuviai j neapkenia ir kad jie su didele viltimi iri vakarus ir laukia i ten igelbjimo. Be to, bolevikai juk inojo, kad karas tarp Vokietijos ir Soviet Sjungos neivengiamas. Tad aiku, kad labai neitikim element jie stengsi, kiek galdami, sisti toliau nuo Vokietijos-Lietuvos pasienio, toliau rytus. O tarp neitikimj 29-ojo teritorinio auli korpo pulk ir Vokietijos-Lietuvos sienos buvo idstytos stiprios raudonosios armijos pajgos, kad lietuvi pulkai negalt pro tas utvaras prasimuti vakarus. tai kodl bolevik kariuomens vadovybei buvo priimtina tik tokia 29-ojo teritorinio auli korpo dislokacija: Vilniuje: 29-ojo korpo tabas, 179-osios divizijos tabas, 184-osios divizijos tabas, 234-as pst. pulkas, 259-as pst. pulkas, 294-as pst. pulkas, 297-as pst. pulkas, 615-as artilerijos pulkas, 29-ojo korpo, 179osios divizijos ir 184-osios divizijos antrins dalys. Trakuose: 262-as pstinink pulkas. Pabradje: 616-as artilerijos pulkas. Nemeninje: 619-o artilerijos pulko divizionas. Lentvary: 617-as artilerijos pulkas. venionliuose: 619-as artilerijos pulkas. Rokiky: 215-as pstinink pulkas. Obeliuose: 215-o pst. pulko batalionas.
298

Kupiky: 618-as artilerijos pulkas. Ukmergje: korpo aviacijos eskadril. Kaune (iki 1941 m. balandio mnesio). 26-as kavalerijos pulkas. Be to, reikia pabrti, kad i buvusi Lietuvos kariuomens karo mokyklos ir auktosios karo mokyklos buvo suformuota Vilniaus pstinink karo mokykla, kurioje buvo vienas rus ir vienas lietuvi batalionai. Atskir kariuomens dali vadais i pradi buvo paskirti lietuviai karininkai. Vliau kai kurie vadai buvo keiiami, kol pagaliau 1941 m. pvasar beveik vis dali vadai lietuviai buvo paalinti ir j vietas paskirti rusai.
Pirmais vadais buvo: 29-ojo ter. auli korpo vadu d. gen. Vitkauskas. Korpo komisaru brigados komisaras A. V. Cariov. Korpo vado padjju b. gen. Baltuis-emaitis. Jis greit buvo i tos vietos atleistas, o jo viet buvo paskirtas rusas gen. majoras Rozanov. Korpo tabo virininku b. gen. Jonas ernius. Korpo artilerijos virininku b. gen. Vincas ilys. 179. . Divizijos vadu d. gen. Stasys Pundzeviius. 1940 m. gruodio 16 d. jis buvo i pareig atleistas ir paleistas atsarg, o jo viet divizijos vadu buvo paskirtas b. gen. Albinas epas. 179. . D. komisaru pulko komisaras M. S. Kovalionok. 179. . D. tabo virininku gen. t. plk. Leonas Gustaitis. 179. . D. artilerijos virininku b gen. Jonas Juodiius. 234-o auli pulko vadub. gen. Albinas epas, vliau plk. Leonas Rajeckas. 215. . P. vadu plk. Antanas urkus. 259 " " g. t. plk. ltn. Antanas pokeviius. 179. . D. art. pulko (618) vadumjr. Antanas Dapkus. 179. . D. gaubic art. pulko (619) vadupik. ltn. Adomas Jonaviius. 179. " valgomojo bataliono vadu plk. ltn. Ignas Virila.

299

179. 179. 179. Jurkas.

" " "

ryi b-no vadu mjr. Antanas Sviiulis. pionieri b-no vadu plk. ltn. Albertas Gaidys. prietankinio diviziono vadu mjr. Leonardas

179. " prielktuvins artilerijos diviziono vaduplk. ltn. Juozas Lavinskas. 184-osios auli divizijos vadu b. gen. Vladas Karvelis. 184-osios . D. komisaru vyresnysis bataliono komisaras D. J. Prodeus. 184-osios . D. tabo virininku gen. t. plk. Kirins. 184-osios . D. artilerijos virininku gen. t. plk. Leonas Rubys. 262-o . Pulko vadu gen. t. plk. ltn. Juozas Listopadskis. 294-o . P. vadu gen. t. plk. Antanas Breimelis. 297-o . P. vadu gen. t. plk. Adolfas TJrbas. 184-osios . D. artilerijos pulko (616) vadu mjr. Vladas Pioraviius. 184-osios . D. gaubic pulko vadu (617) plk. Alfonsas klrius. 184 " cas Sakalas. 184 184 lauskas. " " " " " valgomojo bataliono vadu plk. ltn. Vinryi b-no vadu mjr. Jonas Juozaitis. pionieri b-no vadu mjr. Juozas Saka-

184 " " prietankinio diviziono vadu mjr. Jonas Naras. 184 " " prielktuvins artilerijos diviziono vadu mjr. Benius Zavadskis. 26-ojo kavalerijos pulko vadu plk. ltn. Gudelis. Korpo artilerijos pulko (615) vadu plk. Vladas Sidzikauskas. Korpo Korpo Korpo Korpo tas. Korpo prielktuvins artilerijos diviziono vadu gen. t. plk. Antanas Sidabras. artilerijos tabo virininku plk. ltn. Kazys Abaras. aviacijos eskadrils vadu mjr. Kovas (Kopukovas). ryi bataliono vadugen. t. plk. ltn. Jonas epetys. pionieri bataliono vadupik. ltn. Viktoras Kundro-

Liaudies kariuomenes perorganizavimas 29-j auli teritorin korp ejo lbai nesklandiai ir sunkiai. Ne todl, ikad lietuviai karininkai bt silpni ir nemo300

ket to darbo atlikti, bet todl, kad labai trukd patys rusai. Korpo vadovyb turjo dvigub priklausomyb: ji turjo klausyti XI-osios armijos (tabas buvo Kaune, buv. prekybos ir pramons rmuose) sakym, nes lietuvi korpas buvo priskirtas prie tos armijos; be to, korpas gaudavo daug, net smulkmenas lieiani, sakym betarpikai i Rygos, i ypatingosios Pabaltijo karo apygardos (PRIBOVOPribaltijskij osobyj vojennyj okrug). Na, ir pagaliau paiame Vilniuje su savo nurodymais ir patarimais komplikuodavo korpo tvarkymosi darb dar Vilniuje stovjs 3-ias rus korpas . I apygardos ir i armijos siuniami sakymai labai danai bdavo grietai prieingi vieni kitiems. U netinkam sakym vykdym i vis pusi buvo grasinama grietomis pabaudomis. Daug sakym buvo stachanovik ir nevykdom. Pav., ateidavo grietas sakymas i Rygos, reikalaujs iki rugsjo 30 dienos 12 val. atsisti Ryg 3 egz. rus kalba surayt visose korpo dalyse esanio karo technikos turto labai smulk apraym. Korpo tabe sakymas gaunamas t pai rugsjo 30 dien 16 val. sakymas aikiai pavluotas. Be to, jam vykdyti reikia maiausiai keleto dien. Panaios ries ir net dar blogesni, visai nevykdom ir pavluot sakym labai daug. Ms karininkai, pripratinti grietai vykdyti tikslius sakymus i pradi daug nervindavosi, kariuodavosi, prakaituodavo. Dar daugiau juos pykindavo, kada paiame darbo kartyje ateidavo naujas praneimas, kad pradtas jau vykdyti sakymas atmainomas. Vadinasi, visas darbas eina niekais. Ypatingai daug nervindavosi dl toki sakym ms tab pareignai, kurie buvo uversti nevykdomais sakymais ir i visur plaukianiais reikalavimais nemanomi staigiai suteikti vairi vairiausi ini. Dl nevykdom ir prietaraujani sakym kariai kreipdavosi su nusiskundimais savo virininkus. ie patys nieko negaldami pasakyti, sisdavo savo valdinius pas komisarus ir politinius vadovus. Komisar paaikinimai ir reagavimai bdavo labai paprasti: "Js, draugai, dar nemokate dirbti,
301

reikia dirbti stachanovikai. sakymai turi bti labai grietai vykdomi, u j nevykdym gresia tokios ir tokios bausmes ir t.t." Niekur negaudami paramos ir protingo patarimo, lietuviai kariai pamate, kad geriau t patarim ne nebeiekoti. Sining darbinink stropumas ir jautrumas atslgo, ir jie pradjo labai ramiai Skubius sakymus vykdyti, visai neskubdami daug kur dirbo tik dl komisar aki, o kai kuri nevykdom sakym pradjo visai nevykdyti. Ir buvo gerai. Tai buvo pirmieji bolevik pamok vaisiai. Kaip elgsi mokytojai, taip elgsi ir mokiniai. Bolevik kariuomens nelaimei reikia pasakyti, kad prieta raujani ir nevykdom sakym pasitaikydavo i operatyvinje bei aprpinimo srityje. Be daugelio kit tai buvo viena i prieai, privedusi bolevik kariuomen prie dideli pralaimjim karo laukuose. Susidrus vokikam organizuotumui su bolevikiku neorganizuotumu, pirmojo laimjimas buvo utikrintas. Dl didelio pai rus neorganizuotumo, dl didelio nepasitikjimo ir nuolatinio politinio ir tautinio konflikto tarp lietuvi ir rus, dl lietuvi atsparumo ir prieinimosi bolevikams, dl komunist teroro ir dl daugelio kit prieasi 29-ojo teritorinio auli korpo formavimas ir tvarkymas utruko nenormalikai ilgai, ir net po deimties su virum mnesi tvarkymosi karo audra uklupo korp visai ne tok, kok norjo j matyti Lietuvos okupantai bolevikai.
Vyriausioji Krato Apsaugos Ministerijos Likvidacin Komisija

1940 m. rugpiio 27 d. LTSR Liaudies komisar taryba nutar:


"1. Ryium su Lietuvos kariuomenes performavimu raudonosios armijos Lietuvi korp Krato Apsaugos Ministerij likviduoti ir tam tikslui sudaryti vyriausij likvidacin komisij ios sudties: pirmininkas d. gen. Vitkauskas, nariai b. gen. epas ir raudonosios armijos atstovas gen. mjr. liomin.

303

2. Administraciniu, kiniu, smatos vykdymo ir j pai atlyginimo atvilgiu d. gen. Vitkauskui ir b. gen. epui palikti tas paias teises, kurias jie turjo anksiau: pirmajam kaip Krato Apsaugos Ministeriui, antrajam kaip Krato Apsaugos Viceministeriui. LTSR liaudies komisar tarybos pirmininkas Gedvil, Reikal vedjas Baua".

Kadangi formuojamas 29-asis korpas iki 1940 met pabaigos turjo bti ilaikomas Lietuvos ido lomis ir vis aprpinim turjo gauti i Lietuvos tiekimo staig, todl vyriausiajai K. A. M. likvidacinei komisijai buvo udtas dvigubas darbas: ji turjo visas buv. K. A. M. dalis ir staigas likviduoti ir tuo paiu laiku ji turjo vadovauti korpo tiekimui ir aprpinimui iki 1941 m. sausio 1 d. iam tikslui jai buvo paskirta K. A. M. Tiekim Valdyba su atitinkamomis staigomis. Komisijos darbas jo labai nesklandiai, nes visi komisijos nariai buvo labai uimti kitais darbais. Komisijos pirmininkas d. gen. Vitkauskas beveik negaljo atsipalaiduoti nuo nesklandiai ir sunkiai einanio korpo formavimo darbo ir vis laik dirbo Vilniuje, tuo tarpu likvidacin komisija turjo dirbti Kaune, nes ia buvo likusios Tiekim Valdybos staigos, ia buvo visi liaudies komisariatai, valstybs kontrol ir idas, su kuriais likvidacinei komisijai kiekvien dien tekdavo turti vairi reikal. Taip pat buvo uimtas ir b. gen. epas, formavs 234-j auli pulk Vilniuje. Gen. mjr. liomin, XI-os rus armijos tabo virininkas, nors gyveno Kaune, bet j, apskritai, labai sunku bdavo surasti bei su juo pakalbti. Todl visa i komisija oficialiam posdiui n vieno karto nebuvo susirinkusi. Bendrus nurodymus likviduoti paskelb tik jos pirmininkas ir Tiekim Valdyba. Vyr. Likvidacins Komisijos darbas kasdien vis labiau sunkjo, nes Tiekimo Valdybos staig kari303

ninkai gaudavo naujus paskyrimus korpe ir turjo ten keltis. Todl prityrusi karinink skaiius nuolat majo; rus karines staigos neapgalvotais reikalavimais ir sakymais likvidacijos darb trukd; daug kur karinis turtas rus kari buvo gadinamas, o kai kur jis ir davo; rus atsakingi pareignai kai kur perimdavo net atskiras staigas ir sandlius nenordami duoti ne tik formali perdavimo-priemimo akt, bet danai nesutikdami duoti net paprasiausi paymjim, kad turt jie yra pam. Tokiems nesklandumams likvidaciniame darbe vykstant, ir d. gen. Vitkauskui negalint i Vilniaus pasitraukti ir likvidaciniam darbui vadovauti, i Vilniaus Kaun buvo atsistas d. gen. St. Ratikis, kuriam bolevikai nedav jokios vietos lietuvi korpe, ir kurio dar nebuvo paleid atsarg. Kaune rugsjo 26 dien jis buvo paskirtas K. A. M. Vyriausios Likvidacins Komisijos pirmininko pavaduotoju, leidiant jam veikti komisijos pirmininkui suteikt teisi ribose. D. gen. Ratikiui praant, komisija buvo papildyta dar trimis nariais: plk. Leonu Rajecku, plk. ltn. Antanu Urbeliu ir valstybs kontrols liaudies komisariato atstovu. Naujam pavaduotojui pasisek tik vien kart Kaune, Miko g. 18 nr. suaukti beveik visos vyriausybs likvidacins komisijos posd, kuriame dalyvavo d. gen. Vitkausk pavadavs b. gen. Baltuis emaitis, 1. e. kariuomens tiekim v-ko p. b. gen. in. Barzda-Bradauskas, valstybs kontrols liaudies komisariato atstovas in. Maiotas, ir komisijos nariai: gen. mjr. liomin, div. gen. Ratikis, plk. Rajeckas ir plk. ltn. Urbelis. Posdyje nebuvo tik vieno komisijos nario, b. gen. epo. Daugiau toki posdi negalima buvo sukviesti, todl visus likvidacinius klausimus tekdavo sprsti d. gen. Ratikiui, b. gen. Barzdai-Bradauskui, plk. Rajeckui ir plk. ltn. Urbeliui. Likvidacins komisijos nariams lietuviams didiausias rpestis buvo kiek galima daugiau valdi304

nio turto apsaugoti nuo uvimo, sunaikinimo ir gedimo, ir padti pulk vadams ir staig virininkams atsiskaityti ir tiek, kiek slygos leido, suprasti ir palengvinti kariuomenes dali bei staig likvidacij ir atsiskaitym ir sumainti arba bent suvelninti vad bei virinink atsakomyb u trkumus, kurie vykdavo ne dl j kalts, bet dl kuri tekdavo nuolat girdti griet spjim, o retkariais net ir grasinim i valstybs kontrols liaudies komisariato. Buvo noras savo lietuvi korp aprpinti net didesniu turtu, negu jam priklaus, o kit jam nereikaling turt perduoti kitiems liaudies komisariatams, kad bent tuo bdu tas turtas likt Lietuvoje. Taiau tai buvo sunkus ir daniausiai nevykdomas noras, nes labai daug turto imdavo raudonoji armija savo inion ir j ivedavo i Lietuvos. Taip buvo su kai kuriais sandliais, su dirbtuvmis, su karo aviacijos, karo technikos ir i dalies su ginklavimo, intendantros, topografijos, archyv ir kt. turtu. Vis likvidacijos darb galima bt buv atlikti daug sklandiau ir tvarkingiau, jei rusai 'netrukdyt, ir jei bt paved t darb atlikti patiems lietuviams. Likvidacin komisija dav panai silym, taiau i to nieko neijo. I PRIBOVO ir i XI-os armijos nuolat jo nevykdomi, pavluoti, stachanoviki ir prietarauj sakymai ir nurodymai. Ms intendantros pareignus ypatingai nervindavo XI-os armijos tiekim virininkas plk. Svita, kuris nuolat sisdavo tokius keistus, nesuprantamus, nelogikus sakymus, jog atrod, kad is mogus tik tam armijos tab ir pasodintas, kad paprasiausius dalykus komplikuot ir aikius reikalus daryt nevykdomais, kad pas j besilankant ms intendant danai ne tik vest i kantrybs, bet net koliot, grasint ar net terorizuot, ir tik jokiu bdu ne tam, kad protingai patart ir padt. Daug netvarkos turjo rusai ir transporto srity. Buvo atsitikim, kada, rodosi, ei karinio turto pri305

krauti vagonai i Kauno Vilni buvo veami savait su virum, buvo paklyd ne tik Radviliky, bet net Rokiky, o adresato vis tiek nepasiek, nes i Vilniaus buvo grinti atgal Kaun. O tai buvo skubus ir terminuotas karinis transportas. Buvo ir turto pasisavinim, pav., i ms nauj kovos lktuv, pai rus saugom Palangos aerodrome, buvo ding laikrodiai. Net vienas divizijos komisaras labai rimtai kreipsi vyriausios likvidacines komisijos pirminink, praydamas automobili likvidacij tvarkyti taip, kad likt vienas geresnis lengvas automobilis, kur galt jis gauti ne kaip valdin, bet savo nusavyb. Tai buvo ne politine provokacija, nukreipta prie komisijos pirminink, bet tikras noras gauti sau auto main. inoma, i to nieko neijo, nes praytojui buvo trumpai ir atvirai pasakyta, kad pas mus taip nedaroma. Likvidacinei komisijai pasisek gauti valstybes kontroles liaudies komisariato sutikim ratu kariuomenes dalyse ir staigose buvusius kryius ir religinius paveikslus perduoti artimiausioms banyioms be atlyginimo. Vliau buvo mginta taip pat padaryti ir su maldaknygmis "Karys katalikas", kuri buvo gan didel atsarga. Taiau iuo reikalu buvo gautas atsakymas maldaknyges ir kitas religinio turinio knygas nuveti popieriaus fabriko katil Petrainuose. inoma, taip nebuvo padaryta, ir bent dalis t knyg buvo igelbta. Vyriausioji likvidacin komisija tvarkingai baigti savo darb negailjo. I jos buvo atimti beveik visi darbininkai, kelet kart ji bdavo mtoma i vieno buto kit, i jos buvo atimtos susisiekimo priemons ir pagaliau visai netiktai buvo sakyta ir jai paiai likviduotis, nors likvidacijos ir atskaitomybs darbai dar nebuvo ir negaljo bti baigti. Spali mn. buvo ileistas sakymas Nr. 018, reikalaujs stachanoviku tempu per tris dienas, t. y. iki spali 27 d., visus darbus baigti. tai tas sakymas:
306

Visai slaptai 29 . T. Korpui ir buv. Lietuvos liaudies kariuomenes junginiams, dalims ir staigoms sakymas Nr. 018. Vilnius, 1940 m. spali mn. 24 d. Pasiremdamas PRIBOVO slaptu sakymu Nr. OM/00590, 1940 m. spali mn. 17 d., sakau: 1. Iki . m. spali mn. 27 d. iformuoti buv. Lietuvos liaudies kariuomens visas atskiras dalis, sandlius, dirbtuves, ligonines, staigas, neetatines komandas ir kitus organizacinius vienetus, kurie nejo 29 . T. korpo sudt. 2. Neiformuojamos ir paliekamos iki atskiro sakymo toliau veikti ios staigos: a) Dujokauki dirbtuv Linkaiiuose, b) Artilerijos sandliai ir artilerijos dirbtuvs Kaune, c) Intendantros sandlis Kaune, d) Artilerijos dirbtuvs Linkaiiuose. 3. Betarpika likvidacijos prieira ir vadovavimas pavestas XI. armijos tabo virininkui. 4. Vis asmenin sudt, o taip pat transport, mediagin dal, ginklavim ir kit iformuojam dali ir staig turt panaudoti 29. . T. korpo dali ir staig komplektavimui. 5. Iki . m. spali mn. 27 d. atleisti i likvidacini komisij (likv. dali ir staig) visus civilius tarnautojus ir liktinius puskarininkius, nejusius korpo sudt. Karini virinink staig, civilini tarnautoj ir puskarininki is sakymas nelieia. 6. Vsi turintieji PRIBOVO paskyrimus vadai ir virininkai atlyginim gauna savo dalyse ir staigose. Nepaskirti PRIBOVO sakymais vadai ir virininkai atlyginami i t korpo dali ir staig, prie kuri jie priskiriami. 7. Kariuomens dali ir staig iformavim vykdyti komisijoms, vadovaujant iformuojamos dalies ar staigos vadui ar virininkui, ir dalyvaujant atstovams i XI. armijos dali. Atstovo nebuvimas nenutraukia likvidacijos darbo. Komisijos sudaro 3 egzemplioriuose nuodugnius aktus kiekvienai iformuojamai daliai ar staigai atskirai. Prie akt turi bti pridti rus kalba smulks nuoraai kiekvieno turto riai atskirai. Aktus pristatyti korpo tabui iki . m. spali mn. 26 dienos. (Nevykdomas sakymas! St. R.). 8. Liks nepanaudotas korpo komplektavimui ginklavimo ir kitoks turtas turi bti sutelktas centriniuose arba t dali sandliuose, kurias iformuojamos dalys siliejo. Turtas pasilieka korpo dali vad ir staig virinink atsakomybje.

307

Dl turto sutelkimo kilusius neaikumus sprendia korpo tiekimo virininkas. 9. Buv. karo but valdybos pradti vykdyti statybos ir remonto darbai perimami ir tsiami atitinkam dali vad divizij vad kontrolje. 10. Dl buv. Lietuvos liaudies kariuomens aviacijos turto tvarkymo nurodymai bus duoti atskirai. Laikotarpiui nuo 1940 m. spali mn. 28 d. iki 1941 m. sausio mn. 1 d. kredit valdymas, skirt 29. S. T. korpo, neeinanioms korp ir likviduojamoms buv. liaudies kariuomens dalims, staigoms bei monms aprpinti, ryium su K. A. M. vyriausios likvidacins komisijos likvidavimu, pavedamas 29 . T. korpo vadui L. e. Korpo vado p. ir u K. A. M. vyr. likvidacins komisijos pirminink B. gen. emaitis *

Korpo

komisaro

Brigados komisaras Cariov E. Korpo tabo virininko p. B. gen. ernius"

I vyriausios likvidacines komisijos buvo pareikalauta ileisti paskutin sakym. Jai nieko kito neliko, kaip t reikalavim vykdyti. Tas paskutinis sakymas itaip skambjo:
"Krato Apsaugos Ministerijos Vyriausios Likvidacins Komisijos Pirmininko sakymas Nr. 29. Kaunas, 1940 m. spali mn. 27 d. Bendrieji nurodymai

1
Visas Krato Apsaugos Ministerijos ir Lietuvos Liaudies Kariuomens dalis, staigas ir mons, iskyrus mons, paskelbtas 28 . T. Korpo . m. slaptame sakyme Nr. 018 p. 2, laikyti nuo . m. spali mn. 28 d. iformuotas ir turtas perduotas RKKA dalims. Pagrindas: LTSR Liaudies Komisar Tarybos 1940. VIII. 30 d. nutarimas ir PRIBOVO . m. sakymas Nr. QM/00590.

2
Liktinius puskarininkius ir civilius tarnautojus, nepaskirtus arba nepriskirtus 29. . T. Korpo dalis bei kitas naujai su-

308

formuotas dalis (staigas), nuo . m. spali mn. 28 d. i tarnybos atleisti. Ryium su Kariuomenes Tiekim Valdybos iformavimu, Kariuomenes Tiekim Virininko teiss nuo 1940 m. spali mn. 28 d. pereina 29. S. T. Korpo Tiekim Virininkui.

4
Visi Liaudies Kariuomenes dali bei staig karininkai, neturintieji paskyrimo, bet neatleisti i kariuomens, nuo . m. spali mn. 28 d. lieka 29. . T. vadovybs valdioje.

5
Iformuoti kariuomenes dali ir staig galutin atsiskaitym tvarkys 29. . T. Korpo tabas.

6
Krato Apsaugos Ministerijos Vyriausios Likvidacins komisijos funkcijos nuo . m. spali mn. 28 d. pereina 29. . T. Korpo vadovybei.

Krato Apsaugos Ministerijos Vyriausioji Likvidacin Komisija nuo . m. spali mn. 28 d. nustoja veikusi. Div. generolas St. Ratikis, K. A. M. Vyr. Likvidacins Komisijos Pirmininko Pavaduotojas, B. generolas Barzda-Bradauskas, L. e. Kariuomens Tiekim Virininko p.

Tokiu bdu vyriausios likvidacins komisijos nebaigtas darbas turjo bti baigtas. Kalbant apie Lietuvos kariuomens likvidacij, tenka bent keliais odiais paminti Krato Apsaugos Ministerijos valdioje buvusios auli Sjungos likvidacij, kuri komunist reikalavimu vyko daug iauriau ir ypatingai greit. Jau pats auli Sjungos nuginklavimas vyko nenormaliu stachanoviku tempu ir todl netvarkingai. Kad tai buvo labai jautrus klausimas bolevikams, rodo tas didelis susirpinimas, kuris tuo reikalu buvo jauiamas SSSR atstovybje Kaune. SSSR Auk. Tarybos galiotinis Dekanozovas tada net po kelet kart per dien skambindavo Kariuomens tab, klausdamas, ar jau visi au309

liai nuginkluoti. Daug skambinta buvo i Soviet atstovybes ir pai auli Sjung. Buvo prieita net iki to, kad buvo pareikalauta net kas klias valandas praneinti Soviet atstovyb, kiek ginkl auliai jau yra grin ir kiek dar ne. auli Sjungai likviduoti buvo paskirta visai atskira likvidacin komisija. Krato apsaugos ministerio nutarimu auli Sjungos visuomeninis turtas buvo itaip paskirstytas: 1. Visos bibliotekos su knygomis ir rengimais buvo perduotos vietimo Ministerijai (vietimo Liaudies Komisariatui). 2. vairs visuomens suaukotomis lomis sigyti muzikos instrumentai, gaidos ir kt. turtas, susijs su orkestr ir chor mokymu; vairus auli teatr turtas, dekoracijos, kostiumai ir kt., o taip pat vairus virtuvi turtas ir vairi auli uniformin mediaga buvo perduota profesinms sjungoms. 3. Visuomens lomis pirkti bei sigyti sporto rankiai, palapins ir kitas turizmo sportui tinks turtas, o taip pat ir sanitarinis turtas buvo atiduoti komunistinio jaunimo sjungai. 4. Visuomens lomis sigytas vairus inventorius ir ratins reikmenys atiduoti Lietuvos komunist partijai. auli Sjung likvidavus, Lietuvos komunist partijos oficiozas Tiesa (Nr. 25) ra:
"is ginkluotas reakcijos ir smetonizmo lizdas, prats dangstytis patriotine skraiste, negaljo bti paliktas, nes jo buvimas anksiau ar vliau galjo tapti grsmingu liaudies saugumui. auli Sjungos udarymas yra nuoseklus liaudies vyriausybs ygis kovoje su liaudies prieais. Sjungos udarymas taiau nieku bdu nereikia paskelbimo kovos atskiriems auliams. auli Sjungoje buvo nemaa nip ir smetoninink. Jie turi gauti savo atpild. Bet auli Sjungoje, kaip matme, buvo daug dor moni, patekusi sjung per prievart, ar sumulkint. Tie mons ne tik neturi bti atstumiami, bet jie turi bti kvieiami darb, ir jiems turi bti sudaromos visos slygos tam darbui".
310-

Taiau tai buvo tik odiai, nes vlesne bolevik okupacijos praktika parode, kad vieni i daugiausia nukentjusi buvo kaip tik auliai. Visa t moni kalt buvo tik ta, kad jie pirmiau priklaus auli Sjungai.
Rusinimas ir bolevikinimas

Lietuvos komunist partijos paskirtais politiniais vadovais rus kariuomens vadovyb nebuvo patenkinta. Pirmiausia dl to, kad visi jie nebuvo gav jokio specialaus politiniams vadovams reikalingo parengimo, daugelis j iki tol net visai nebuvo tarnav kariuomenje. Todl kariniu atvilgiu tai buvo visai neparengti mons. Priskirti prie karikai gerai parengt lietuvi karinink, jie savo analfabetikumu karinje srityje tikrai labai trukd karinio mokymo ir parengimo darb. Be to, per juos sunku buvo vykdyti lietuvi korpe rusinimo darb, o tatai taip pat nesutiko su raudonosios kariuomens vadovybs usimojimais ir siekimais. Todl jau rugsjo 8 dien i SSSR buvo atsista pirmoji partija raudonoje kariuomenje parengt politini vadov rus. Vliau buvo atsista j dar daugiau (i viso j buvo lietuvi korpe apie 500). Rugsjo mnesio 21 d. visai oficialikai buvo atleisti i korpo beveik visi politiniai vadovai lietuviai, j vietas um rusai. T dien buvo ileistas toks sakymas:
" K . A. M. Vyr. Likvidacins Komisijos Pirmininko sakymas Nr. 13. Vilnius, 1940 met rugsjo mn. 21 d. Rikiuots sritis 1 Kartu su Smetonos faistinio reimo panaikinimu ir liaudies demokratins valdios vedimu Lietuvoje btinai reikjo pagrindinai sudemokratinti Lietuvos Liaudies Kariuomen. Trumpiausiu laiku btina buvo baigti su eminania pilieio garb lazdos disciplina ir mutr, reikjo likviduoti kariuo-

311-

mens nutolim nuo tautos, ivalyti jos eiles nuo karinink reakcionieri ir traukti visus karius akting alies visuomeninpolitin gyvenim. Buvo btina trumpiausiu laiku padaryti kariuomen tikra ir patikimiausia Lietuvos darbo moni reikal gynja. is svarbus ir didelis politinis udavinys daugiausia buvo atliktas tik dka Lietuvos liaudies kariuomens politini vadov instituto ir jo darbo. Visi politvadovai, neirint, kad neturjo reikalingo patyrimo dirbti kariuomens eilse, atliko didel politins svarbos ir reikms darb perorganizuoti kariuomen naujais demokratiniais pagrindais ir i esms savo udavin vykd. Sryy su SSSR gynimo liaudies komisaro sakymu 29. . T. korpe politiniam darbui paskirti naujus politinius vadovus, turinius didel politin patyrim ir teorin parengim, ymi dal buvusi Lietuvos liaudies kariuomens politini vadov reikia i pareig atleisti. Dl to: 1) Visi buvusios Lietuvos liaudies kariuomens politiniai vadovai, paimti i atsargos, iskyrus io sakymo 2 ivardintus, paleidiami i R K K A ir perduodami Lietuvos komunist partijos centro komitet. Taip pat paleidiami i RKKA ir perduodami L. K. P. c. k. politvadovai tikrosios karo tarnybos kariai (eiliniai, grandiniai, puskarininkiai), kurie iki . m. rugpio 30 d. atliko btinosios karo tarnybos nustatyt laik ir ligi mintos dienos turjo bti i kariuomens atleisti atsarg. 2) Buv politvadovais eiliniai, grandiniai, puskarininkiai ir karininkai atleidiami nuo einam pareig ir bus panaudojami vad ir komisar nuoira. Paleidim vykdyti nuo . m. rugsjo mn. 21 d. 2 emiau ivardinti politvadovai paliekami 29. . T. korpo sudtyje (seka 47 pavards, j tarpe 11 yd ir rus). B. gen. epas, L. e. K. A. M. Vyr. Likvidacins Komisijos Pirmininko p., Buv. K. A. M. Vice-Ministras Pulko komisaras Macijauskas Buv. Vyr. Liaudies Kariuomens Politinis Vadovas".

Atleisti politiniai vadovai lietuviai buvo nepatenkinti. Kai kurie i j pirmiau man, kad lietuvi kor312-

pe, kaip, apskritai, Lietuvoje, galima bus steigti lietuvikojo komunizmo roj, bet greit praktikoje sitikino, kad Maskva su jais visikai nesiskaito, kad Lietuva greit bus paversta tokia pat SSSR provincija, kaip ir kitos SSSR respublikos, kad alia bolevikinimo kartu eina ir rusinimo procesas ir kad rus ir kit svetimtaui i SSSR Lietuv plaukia vis daugiau ir gan greitu tempu. Panai nepasitenkinim buvo ir kit senesni lietuvi komunist tarpe, net paiame Lietuvos komunist partijos centro komitete. Atvyk korp nauji politiniai vadovai rusai, visai nemokdami lietuvi kalbos, i pradi itisomis dienomis slankiojo po kareivines, po tabus, po dalini ratines, organizavo kareivinse Lenino kambarius ir kampelius, puo kareivius naujais bolevikiniais kiais, biiuliavosi su ydais ir atkakliai iekojo kontrrevoliucionieri. Dstyti kareiviams politines pamokas galjo tik per vertjus, Skiriamus i t pai kari. Aiku, kad i toki pamok nauda buvo labai menka. Pats korpo vadas savo slaptame saJkyme Nr. 016 spali 19 dien, be kitko, sak:
"Aplankius dalis pastebta: . . . Politinio vadovo aikinamojo dalyko vertjas, eilinis kovotojas, vert labai nedrsiai, netikinamai. Pamokos metu kovotojai nedrausmingai i viet uduoda klausimus, nesikreipdami bendra karine tvarka. sakau: Neatidliojant vykdyti mano nurodymus parinkti kuo tinkamiausius vertjus, nors tam reikt perkelti juos i dalinio dalin, ir organizuoti kuo vertesnes politines pamokas. Vertjai turi bti i anksto kiekvienai pamokai kaip reikiant parengti ir patikrinti pagal turin. . . "

Politins pamokos lietuviams karininkams ir kareiviams politini vadov daniausiai bdavo daromos i ryto, kol mons bdavo dar nepavarg. Karininkams tos pamokos buvo daromos atskirai nuo kareivi.
313-

1941 m. kovo 31 d. prie korpo politinio skyriaus buvo organizuotas nuolatinis vadinamasis propagandos seminaras. Jo vadovais buvo paskirti: 1. Pulko komisaras Danilov, 2. Generolas-majoras Rozanov, 3. Pulko komisaras Macijauskas, 4. Pulkininkas Bartanas, 5. 2-jo rango karin. teisininkas Zibrov, 6. Bataliono komisaras Moeiko, 7. " " L 8. " " Tolkevi, 9. Kapitonas Gorbov, 10. Vyr. polit. vadovas Kochanov, 11. " " " Bumakin, 12. " " " Davidenko, 13. " " " Gudkov, 14. " " " Aleinikov, 15. " " " Koura, 16. Politinis vadovas Bielousov, 17. " " Ryich, 18. " " Bogin, 19.' " " Redkin, 20. Jaun. polit. vadovas Smolianskij. Politiniai vadovai, nemokdami lietuvi kalbos, neinodami ms bdo savybi, paproi, ms istorijos, patys bdami labai menko isilavinimo ir visai nemokdami suprasti, geriau painti, o tuo paiu ir ariau prieiti ne tik prie ms karinink, bet ir prie kareivi, ne tik negaljo karinink ir kareivi perauklti, ne tik negaljo j uimponuoti Soviet S-gos pasiekimais ir laimjimais, ne tik negaljo jiems skiepyti "neapykantos bolevik prieams", bet kaip tik prieingai, patys pasidar pajuokos ir danai pasityiojimo objektu ne tik karinink, bet ir eilini kareivi tarpe, vieai parod lietuviams kariams savo menk isilavinim, parod savo santvarkos netinkamum ir atbaid lietuvius karius nuo viso to, kas bolevikika ir rusika. Vos tik politiniai vadovai praddavo aikinti kariams apie didelius Soviet Sjun314-

gos laimjimus, tuojau kari veiduose pasirodydavo pajuokos bei pasityiojimo ypsena. Paklausdavo politins pamokos prelegentas, ar nra neaikum, ar viskas suprantama; daniausiai bdavo atsakoma, kad suprantama, nes visi trokdavo, kad pamoka greiiau baigtsi. Sukti politinio vadovo klausimai bei sukta galvosena danai sukeldavo tok pat sukt lietuvi juok arba dar suktesn replik. vairiomis bolevik veni progomis korpo ir divizij tabai turdavo leisti sakymus toms ventms paminti. Ne visus tokius sakymus redaguodavo tie asmenys, kurie juos pasiraydavo, danai tuos darbus atlikdavo politiniai skyriai. emiau dedamas vienas tokio sakymo pavyzdys:
sakymas Nr. 19 29 auli teritoriniam korpui 1941 m. gegues mn. 1 d. Vilnius Draugai raudonarmieiai, vadai ir politvadovai! iandien daugiamilijonins Taryb Sjungos tautos ir kapitalistini ali darbo moni klas venia savo proletarik vent gegus pirmj tarptautinio proletariato jg apvalgos dien. i met gegus 1-os dienos vent veniama temptoje tarptautinje bklje, kada antrasis imperialistinis karas vis daugiau ir daugiau pltojasi, traukdamas naujus kratus ir valstybes. is karas yra imperialistini plik iprovokuotas dl j pai interes dl prekybos rink, teiss eksploatuoti ir pavergti kitas tautas, ir kuris visu savo sunkumu slegia valstieius ir darbininkus. Tiktai vienas kratas pasaulyje tarptautinio proletariato tvyn, didioji Taryb Sjunga, vadovaujama Lenino-Stalino partijos, venia gegus 1-osios dienos vent slygose vis augani visuose frontuose socializmo krybos laimjim. Ms krate kart visiems laikams likviduota eksploatacija mogaus mogumi ir jos atsiradimo prieastys. Dka imintingos Lenino-Stalino politikos ir kapitalistini element likvidavimo pasiekta Taryb Sjungos taut moraline ir politin vienyb, anksiau nematyta monijos istorijoje. Soviet krate jau seniai likviduotas nedarbas, tas baisus dirbani masi botagas, nuolatinis kapitalistini ali pakeleivis. Darbas ms alyje i gdingos ir sunkios natos virto garbs ir heroizmo dalyku. I met metus auga SSSR dirbanij masi materiali-

315-

nis ir kultrinis lygis. Taryb Sjunga vienintel pasaulyje darbinink ir valstiei valstyb, greitu tempu gyvendina istorikus udavinius, pastatytus XVIII V K P ( b ) suvaiavimo apie laipsnik perjim i socializmo komunizm. Skmingai vykdomas tretysis Stalino penkmetis penkmetis tolimesnio kins ir krato gynybos galybs sustiprinimo ms tvynje. iais metais pirm kart laisvai venia gegus pirmja dien ilaisvintos nuo kapitalist ir dvarinink jungo Lietuvos, Latvijos, Estijos, iaurins Bukovinos ir Besarabijos tautos. Jos pademonstruos savo pasiektus laimjimus laike soviet valdios egzistavimo, begalin atsidavim Lenino-Stalino partijai ir pasiryim kovoti u komunizm. Draugai! Neirint kapitalist pastang traukti SSSR kar, ms taryb valdia, vadovaujama Lenino-Stalino imintingos usienio politikos, garantuoja taiking ir krybin darb Taryb Sjungos tautoms. Esant temptai tarptautinei padiai, pilnai visokeriop netiktinum, mes turime atminti didiojo taut vado drg. Stalino nurodymus, btent: "Reikia vis ms liaud laikyti mobilizacijos pasirengimo padtyje, karinio upuolimo akivaizdoje, kad joks "atsitiktinumas" ir jokie ms iorini prie "fokusai" negalt uklupti mus nepasirengusius". Ms udavinys vispusikai imokti karini dalyk, tiksliai vykdyti krato apsaugos liaudies komisaro Taryb Sjungos didvyrio ir maralo drg. Timoenko sakym kariniam ir politiniam pasiruoimui ir bti pasiruousiems pagal pirm k ginti Lenino-Stalino idj ir socialistin tvyn. Draugai raudonarmieiai, vadai ir politvadovai, sveikinu jus gegus pirmosios dienos ir tarptautinio proletariato vents progaTegyvuoja gegus pirmoji, tarptautinio proletariato kovos jg apvalgos diena! Tegyvuoja Socialistini Respublik Sjunga, viso pasaulio darbo moni tvyn! Tegyvuoja mylima raudonoji armija ir jos vadas Taryb Sjungos maralas ir didvyris drg. Timoenko! Tegyvuoja Lenino-Stalino partija! Tegyvuoja ms vadas ir mokytojas drg. Stalinas! Gen. leitenantas Vitkauskas. Korpo vadas Korpo komisaras Pulko komisaras Danilov. E. tabo virininko p. gen. majoras ernius.

316-

Kli imt politini vadov rus liejimas lietuvi korp buvo pirmoji didele rusinimo doze. Vliau ji dar padidjo, kada pats korpo vadas, divizij, pulk ir net dalini vadai gavo padjjais rus karininkus. Buvo pradta reikalauti, kad sakymai, pirmiausia operatyviniai, ir kitas susirainjimas bt vedami rus kalba. Dabar likusi dokument tarpe randame sakymus korpui (1940. XII. 3 Nr. 028), jau gruodio mn. pradioje raytus rus kalba. Kai kurie sakymai buvo raomi dviem kalbom lietuvi ir rus. Vliau beveik visi sakymai buvo pradti rayti tik rusikai. Bnant dar korpo vado padjju b. gen. Baltuiui-emaiiui, buvo skubta bent svarbiausius rus karo statutus versti lietuvi kalb. Jam i korpo ivykus, korpo vadovyb parod didel nuolaidum ir ioje srityje: statut vertimai pasidar nebeaktuals, pradti bei pusti vertimai buvo sustabdyti, o jau iversti lietuvi kalb statutai be jokios eigos liko gulti aukt korpo vadovybs pareign staliuose. Rusai vis laik reik didel nor pereiti prie rusik komand ir mokymo. Vadams su tuo kovoti buvo gana sunku. Bet jiems pagalb ateidavo patys eiliniai kareiviai. Kai tik jiems kas nors bdavo pradedama aikinti rusikai, jie tuoj reaguodavo, sakydami, kad rusikai nesuprant. Buvo vestos ir kasdienins rus kalbos pamokos, taiau ir jos daug nepadjo. Vyresnieji vadai kalbdavo be vertj, tuo tarpu jaunesnieji karininkai, puskarininkiai ir kareiviai pulkuose su usispyrimu stengsi ilaikyti lietuvi kalb. Iimi buvo labai nedaug. Nei rus karininkai, nei bolevik komisarai, nei visi j tikinjimai, pamokos, viliojimai, nei pagaliau grasinimai, sumimai ir pabaudos, n viena i i priemoni lietuvi kari nei surusino nei subolevikino. Lietuvis liko lietuviu, kokiu jis ir buvo, tik gal dar didesnis ir atsargesnis usispyrlis ir dar kartesnis Lietuvos patriotas.
317-

Mokymas ir drausm

Per SSSR kar su Suomija raudonosios kariuomenes vadovybe pamate, kad kariuomenes mokymas ir jos parengimas karui turi labai daug trkum. Po liaudies komisaro Varoilovo raudonosios kariuomens prieakyje atsistojs naujasis liaudies komisaras Timoenko energingai pradjo naujas reformas raudonoje armijoje: panaikino vadovavimo dualizm, paemindamas lygiagreiai su vadais stovjusius politinius komisarus iki t vad padjj; ved generol laipsnius; ved sveikinimosi prievol, ileido nauj drausms statut, pradjo perdirbinti kitus karinius statutus ir, pagaliau, ypatingai grietai pradjo reformuoti karin mokym. Vliau ios reformos jo dar toliau ir paliet tokias sritis, kaip karo pramon, transport, na, ir, pagaliau, pat karo biudet. Ne visos ios naujos reformos paliet lietuvi korp, nes svarbiausioji j politini komisar pavedimas vad priklausomybn okupuotose Pabaltijo valstybse nebuvo taikomas; nauj karini statut lietuvi korpas beveik nemat; Lietuvos karin pramon bolevik buvo visai suardyta; Lietuvos transportas, geleinkeliai ir plentai buvo daug geresni, negu Soviet Sjungoje. Lietuviai kariai skaudiausiai pajuto jiems taikom reformuot politini komisar jung ir reformuoto karinio mokymo nat. Dar 1940 met pavasar Timoenko ileido nurodymus kariuomenei mokyti vasar. lietuvi korpo tab buvo patek nurodymai pstininkams mokyti (Ukazanija po vojenno polevoj podgotovke piechoty na letnij uebnyj period 1940 goda). Tai buvo keliolikos puslapi mokymo programa. Pats domiausias buvo prie t nurodym pridtas Timoenkos slaptas sakymas, kuriame buvo aprayti visi tie trkumai, netobulumai ir klaidos, kurie buvo rus padaryti Suomi fronte. Visas rus karinis pasirengimas, pradedant jungini tabais ir baigiant eiliniu kovotoju, buvo taip grietai ikritikuotas, jog, t sakym paskai318

ius, gaudavosi spdis, kad rus raudonoji kariuomene karui, apskritai, dar nra pasirengusi. Del iame sakyme paskelbt Timoenkos nurodym, kaip reikia kariuomenes mokym reorganizuoti, ir kilo vliau labai danai ir visur linksniuojami jo odiai, kad "kariuomene reikia mokyti tik to, kas reikalinga kare, ir tik taip, kaip daroma kare". 1941 m. pradioje lietuvi korpe buvo gautas garsus NKO (Narodnyj komissar oborony) sakymas Nr. 30 su beveik tokiais pat principiniais nurodymais. Tie sakymai reikalavo pratinti karius veikti labai sunkiose slygose, sunkioje vietovje, tamsoje, altyje, net per didelius alius vengti nakvynms gyvenviei ir pastogi ir t.t. Bealikai vertinant, tokie reikalavimai kariams yra visai suprantami, logiki ir reikalingi. Taiau kariniai komisarai ir politiniai vadovai tuos reikalavimus danai taip iaikindavo, ikraipydavo arba iki tokio laipsnio stengdavosi ir pasistengdavo juos vykdyti, jog i tokio vykdymo gaudavosi ne nauda, bet aikiausia ala. Pirmiausia bdavo perdaug aikinama ir kalbama. Ir visa tai eidavo praktikojo mokymo sskait. Nordami stachanoviku tempu pripratinti kareivius prie alio, komisarai itisomis valandomis priversdavo kareivius gulti ant altos emes arba sniege. Bdavo atsitikim pstinink pulkuose, kada po tokio staigaus ugrdinimo kit dien beveik puse kareivi turdavo atsigulti ligonin, iem, alant iki 20 su virum, bdavo daromi pratimai laukuose 2-3 dienas be pertraukos. Kareiviams, be ilt drabui tekdavo nakvoti lauke, ne pastogse ir danai be palapini, dl to ir pasekms bdavo tos paios, kaip ir prie staigaus usigrdinimo ant sniego. Net normaliu laiku kareivinse kareivio darbo diena buvo taip suskirstyta, kad jis bdavo uimtas vis laik, nuo 6 val. iki 23 valandos. Kai kurie karininkai turdavo dar ilgiau dirbti ir danai visai neprodukting darb. Savo paties reikalams nei karininkas nei kareivis laiko beveik neturjo. Tyia ar netyia taip buvo daroma; bet tokio nenormalaus darbo
319-

vaisiai, ms akimis irint ir ms protu spren diant, buvo labai apgailtini, btent: karys likdavo uguitas fizikai ir dvasikai, i jo buvo beveik atimta iniciatyva galvoti ir protauti, jis darsi apatikas o danai ir visai paldavo. Kariams lietuviams teko, nors ir nedaug, pamatyti ir rus karin mokym poligonuose. poligon rusai vesi ne tik tai, kas kariui reikia manevr slygose, bet ve visk archyvus, bylas, baldus, net sunkias nedegamsias geleines spintas, lovas. Poligonuose daug kur lietuvi stovyklos buvo kaimynystje su rus stovyklomis, o kai kur jos buvo net apsuptos rus stovyklomis. Perengti rus stovykl ribas lietuviams buvo grietai udrausta. Poligone buvo ta pati nuolatin "politpodgotovka", nuolatiniai vairs darbai, o tikrj taktikos platesnio masto pratim buvo labai nedaug, nors ilguose ir graiai padarytuose planuose j figravo labai daug. Mokym labai trukd didelis karini statut trkumas. Bet didiausieji karinio mokymo trukdytojai buvo patys politiniai vadovai. Ne todl, kad jie savo politinmis paskaitomis atimdavo daug laiko (to laiko gal ir nebuvo gaila), bet todl, kad atsirasdavo kit trukdym. Labai buvo paplitusios vairios "soclektyns", "sorevnovanija". Nors teorijoje t lenktyni svarbiausioji sritis turdavo bti karinis mokymas, bet praktikoje daniausiai visk nulemdavo graiausiai ir puoniausiai rengti Lenino kambariai ir raudonieji kampeliai. i srit politiniai vadovai kreipdavo daugiausia dmesio, nuolat prie to darbo pritraukdami ia komjaunuolius, ia choristus, ia piejus, ia sienini laikratli redaktorius, ia dekoratorius ir kitus. Ir visi tie darbai daniausiai bdavo atliekami grynai karinio mokymo sskaita. Visi dirbo, ir daug dirbo, bet kari mokymas duodavo gan silpn vaisi. Visi lietuviai kariai, karininkai ir kareiviai, dar Lietuvos kariuomenje buvo gerai imokyti ir tuo jie
320-

pelnytai didiavosi. Ms karininkai, puskarininkiai ir kareiviai buvo daug geriau parengti, negu rusai. Paimkime paprasiausi pavyzd karin ofer. Rus kareiviai oferiai daniausiai mokdavo automobil tik valdyti. Bet jei pakeliui pasitaikydavo klitis mainoje, kareivis pats nemokdavo klities paalinti ir laukdavo atvykstanio mechaniko. Tuo tarpu lietuviai kariniai oferiai, ypatingai puskarininkiai, buvo kartu ir auto-mechanikai. Todl nereikia stebtis, kad rusai labai daug sav main gadino. 29-as korpas buvo paskelbs iuo reikalu tok sakym:
"sakymas Pabaltijo Karo Apygardos Kariuomenei 1940 m. rugsjo mn. 15 d. Nr. 635 Riga. Rezultate nepakankamo mokjimo technikj eksploatacijos taisykli, j vengimo ir laiku nesimimo priemoni, apygardos kariuomens dalyse atsirado didelis skaiius traktori ir automobili, reikalaujani kapitalinio ir vidutinio remonto. Pramons remonto mons ir remonto bazs NKO nebepajgs iki i met pabaigos remonto reikalaujanias mainas atremontuoti".

Nors visas bolevik propagandos aparatas ir kariniai komisarai labai garbino savo raudonj armij "neinani nepaimam tvirtovi" ir "sumuusi samurajus prie Chasano eero ir prie Chalshin-Golo ups", bet vis dlto reikia bealikai pasakyti, kad karinio pasiruoimo atvilgiu Lietuvos kariai buvo daug geresni specialistai. Reformuodami buvusi Lietuvos kariuomen, bolevikai skelb, kad i tos kariuomens jie tur paalinti "kumio ir lazdos disciplin". Nei kumio, nei lazdos Lietuvos kariuomenje nebuvo. Tuo tarpu bolevikai ved lietuvi korpe toki iauri drausm, kad dl ivykimo i kareivini miest be leidimo arba dl dviej valand pasivlavimo grti kareivines rus karo tribunolas baud nuo 2 iki 5 met isiuntimu drausms dalis.
321-

XI-os armijos karinio tribunolo pirmininko sakymu Nr. 61 1 (1940 m. rugsjo 1 d.) buvo paskirtas 29-ojo auli teritorinio korpo karinis tribunolas. Jo pirmininko pareigoms eiti buvo paskirtas XI-os armijos karinio tribunolo kolegijos narys 3-iojo rango karinis teisininkas Osokin, sekretoriumi XI-os armijos karinio tribunolo teismo sekretorius jaunesnysis karinis teisininkas Petrov. T pai dien visi buv korpe pulk teismai buvo panaikinti. 1940 m. spali mnes buvo ileistas naujas raudonosios armijos drausms statutas. Juo nuostatai buvo ypatingai grieti. tai pora velnesni 29-ojo korpo karinio tribunolo sprendim: 1) 259-ojo auli pulko raudonarmietis Slavinskas Stepas i Kauno miesto dl pasialinimo i dalies rajono keturioms paroms buvo suimtas ir nubaustas laisvs atmimu 6 metams, atliekant bausm darbopataisos stovykloje. 2) 234-ojo auli pulko raudonarmietis Kerbelis Motiejus i Ramiki kaimo dl pasialinimo i dalies rajono dviems su virum paroms liko nubaustas laisvs atmimu 5 metams, atliekant bausm darbo-pataisos stovykloje. Buvo daug iauresni sprendim, kada tik dl keli valand pasialinimo buvo baudiama vieneriais metais ar net dar didesnmis bausmmis. darbo-pataisos Stovyklas ir drausms batalionus i lietuvi korpo i viso buvo isisti keli imtai kari. Procentas labai didelis, jei turti galvoje, kad korpe tarnavo tik apie 10.000 lietuvi kari. Buvo nuteist ir mirti. drausms batalionus buvo siuniami tik tie kareiviai ir puskarininkiai, kurie karini tribunol buvo nuteisti nuo 6 mn. iki 2 met. Kiti nuteistieji bausm atlikdavo kaljimuose arba stovyklose. 1940 m. liepos 13 d. SSSR komisar tarybos buvo patvirtinti ir 1940 m. liepos 15 d. gynimo komisaro Timo322-

enkos sakymu Nr. 214 paskelbti "nurodymai dl drausmes batalion raudonoje armijoje", ie batalionai tiesiogiai priklaus karo apygardos arba armijos vadui. Bataliono pastatai turjo bti atskirai nuo kit kareivini, izoliuoti ir aptverti ne emesne kaip 2,5 metr tvora. I atvykusi drausms batalion nuteistj kari atimdavo visus jo daiktus ir karin apdar, jo vieton duodavo "treios kategorijos, dar galim vilkti, mundiruot". U nusiengimus batalione nuteistieji bdavo atiduodami vl teismui arba galjo bti baudiami drausms bdu aretu daboklje, laikant vienukse iki 20 par arba sunkiuoju aretu iki 10 par. Darbo diena drausms batalione truko 12 valand 9 valandos kiniai arba statybos darbai ir 3 val. karinis ir politinis parengimas. 24-ame nurodym straipsnyje pasakyta, kad "drausms bataliono vadovyb turi grietai irti, kad kiekvienas nuteistasis dirbt visu savo jg tempimu". Daugiausia mediagos lietuviams kariams nuteisti duodavo korpo ypatingasis skyrius, tvarks vis karin sekim kartu su NKVD pareignais. Tokie skyriai dar buvo abiejose lietuvi divizijose ir Vilniaus karo mokykloje, kur, kaip jau buvo minta, buvo vienas lietuvi batalionas. Korpo ypatingojo skyriaus virininku buvo i SSSR atsistas plk. B a r t a n a s . Lietuvi korpe buvo tik baims drausm. I pareigos, pasiaukojimo ir sitikinimo iplaukianios drausms nebuvo. Politini vadov ir rus vad kareiviai klausydavo tik i baims. Santykiai tarp lietuvi kareivi ir lietuvi karinink, be labai ma iimi, buvo kitoniki: jie rmsi pasitikjimo, solidarumo, pasiaukojimo ir gerbimo pagrindais. Bet tai bolevikams labai nepatikdavo. Kareivi gerbiamas ar mylimas karininkas bei vadas bolevik akyse buvo pavojingas, todl nepageidaujamas. Net tarpusavis karinink ar puskarininki bendravimas buvo nepageidaujamas. Patys rusai komisarai ir vadai tarpusavy taip pat nebendravo. Tartum autoritetui pakelti buvo mginta atskirti vyresniuosius karininkus nuo
323-

jaunesnij, jaunesniuosius nuo puskarininki, o puskarininkius nuo kareivi. Vilniuje, lietuvi korpo karinink ramovs valgykloje, buvo net atskiras kam(dla vyego komandnogo sostava). Prie toki drausms santyki bolevikai siek ir lietuvi korpe toki pat santyki, kokie yra pas juos tarp vado, komisaro ir kareivio. Juk ten vadaskarininkas visai nra nei vadas nei karininkas, kaip tai suprantama kitose kariuomense. Ten jis yra paprastas karo specialistas, gals veikti labai siauruose jam duotos specialybs rmuose ir negals turti net didesnio autoriteto savo kareivi akyse ar j prisiriimo prie jo, nes tai laikoma gan pavojinga. Jis net neturi daug bendrauti ir kalbti su kareiviais, nes pasikalbjimams su kareiviais yra skiriamas komisaras arba politinis vadovas. Karininko likimas taip pat priklauso nuo politinio vadovo. Atrodo, kad politinis vadovas turt bti vadas. Bet jis neturi vadui reikalingo karinio parengimo, jis ne karininkas. Bet jis agitatorius ir kontrolierius. Jo visi bijo. Ir ita baim faktikai sudaro visos bolevikins drausms pagrind. Bet tai yra per silpnas pagrindas. Laikui bgant ir bolevikai turs sitikinti, kad tai yra tiesa.
Lietuviai kariai nepalauiami barys tik vyresniesiems karininkams ir komisarams

Nenormaliai grieta drausm, nuolatinis fizinis pergyvenimas, prastas maistas, sekimas, nipinjimas, nuolatinis politinis aukljimas ir daug kit aplinkybi ir priemoni, atrodo, turjo lietuvio kario tautin ir patriotin atsparum palauti ir padaryti j jei ne palankiu, tai bent paklusniu ir tyliu naujosios politins santvarkos alininku. Taiau lietuvis karys buvo nepalauiamas. Korpo ir divizij ypatingieji skyriai su j atstovais pulkuose, politiniams vadovams padedant, sek
324-

beveik kiekvien kar. Kur negaldavo patys pasiekti, ten sisdavo komjaunuolius ir uverbuotus nipus. ie, bdami neatsargs ar neprityr, save iifruodavo ir susilaukdavo savo draug kari boikoto ir neapykantos. Pagaliau daugumas uverbuot agent buvo mones visai svetimo sitikinimo, negu visa kari mase, todl ir j kompetencija sprsti apie nuotaikas t masi, nuo kuri jie buvo atsiskyr, buvo tokia pat, koks gali bti dezertyro daromas vertinimas tos kariuomens, i kurios jis yra pabgs. Atsirasdavo vienas kitas nipas ir pai lietuvi tarpe. Taiau galima su pasitenkinimu pasakyti, kad j skaiius buvo labai nedidelis. Garbingi lietuviai kariai, karininkai ir kareiviai, jei ir patekdavo ypatngojo skyriaus rankas ir prievarta bei grasinimais bdavo veriami teikti inias apie savo draugus, tai sugebdavo arba labai grietai nuo toki pasilym atsisakyti, arba, blogiausiu atveju, spdavo savo itikimuosius draugus apie visk, kas su jais buvo daroma. Lietuvius karininkus, dirbanius tabuose, danai mgindavo visai nekaltu bdu provokuoti, pav., lietuvio darbo stalo stali pakidavo kok nors jam nepriklausant, bet galint j suinteresuoti pusiau slapto turinio rat ir irdavo, kaip jis reaguos. Bdavo "draugik" pasilym paimti slaptj byl namus ir namuose sakyt darb atlikti. Tokiais atsitikimais reikdavo bti labai atsargiems. Rusai kai kur stengdavosi ir paskatinimo priemonmis pritraukti prie savs lietuvius. Pavyzdiui, SSSR aukiausij taryb, komunist partijos iniciatyva i korpo buvo istatyti du kandidatai vienas generolas ir vienas kareivis, korpo vadas gen. Vitkauskas ir eilinis kareivis Antanas Jonaitis, 22 met jaunuolis, buvs bernas, kur laik lentpivs darbininkas, kils i Maeiki apskr., Sdos valsiaus, Bastui m. Jie buvo irinkti ir nusisti Maskv. Nors tai buvo bolevikams artimi mons, taiau kariams politiniai vadovai aikino, kad kiekvienas doras karys gali pas juos tok iauktinim, pasitikjim ir
325-

garb usitarnauti. Panaiai buvo aikinama ir po to, kada ei buv Lietuvos kariuomenes generolai gavo rus raudonosios armijos generol laipsnius, kada Vitkauskas buvo pakeltas generolus-leitenantus ir ernius, epas, Karvelis, ilys ir Juodiius generolus-majorus. iuos paklimus aikino taip pat, kaip paskatinimo priemon ir pakeltiesiems ir kitiems. Tas pats buvo ir su kitais paklimais. Prie skatinamj priemoni tenka skirti ir pagyrimus, kurie bdavo skelbiami didesni bolevikini veni proga. Pagyrimai bdavo duodami "u ger karin ir politin parengim", "u mokjim ir pasiryim", "u socialistini lenktyni laimjim", "u ger mokym", "u ger darb ir pasiryim" ir t.t. Kai kurie pagyrimai bdavo susij su piniginmis dovanomis. Pav., raudonosios armijos 23 met sukakties ir priesaikos primimo proga vasario 22 dien, t. y. t ikilmi ivakarse, korpo sakymais Nr. Nr. 9 ir 10 buvo paskelbtos padkos, be kit, korpo tabo virininkui, 297, 215 ir 615 pulk vadams ir t pulk komisarams bei tab virininkams ir kitiems. Darydavo rusai ir jiems patiems nemaloni klaid, kurios ypatingai sujaudindavo ir supykindavo lietuvius. Aikus to pavyzdys. 184 auli divizijos artilerijos tabo virininko plk. Povilo Alanto-Babicko mirtis. 1940 met ruden jis tarnavo Vilniuje, i kariuomens dar nebuvo paleistas. Vien etadien traukiniu atvaiavo Kaun. Norjs aplankyti savo eim. Geleinkelio stoty pasijuto blogai. Atjo iki karo ligonins. Ji buvo jau ne lietuvi korpo inioje. Nors lietuviai gydytojai ia dar dirbo, bet ligonins vadovyb buvo jau rus. Plk. Alantas rus pareign karo ligonin nebuvo priimtas. Tada jis nujo Stalino prospekt (Laisvs Alj) viebut "Roma". Susijaudins nusiskund viebuio tarnautojams, kad atj tokie laikai, kada lietuvis karys pulkininkas nepriimamas savo karo ligonin. viebut buvo priimtas. ia atsigul ir mir. inia apie plk. Alantos mirt tuoj pasklido Kaune ir Vilniuje. Kadangi jis
326-

buvo laidojamas provincijoje, Suvalkijoje, laidotuvi eisena, Kaune stovjusio 26-ojo lietuvi kavalerijos pulko orkestro ir garbes sargybos lydima, per Kauno miest iki Aleksoto buvo virtusi rimta, susikaupusia ir tylia lietuvi demonstracija prie rusus. Visi su dideliu pasipiktinimu kaltino rusus dl gerbiamo ir plaiai inomo labai gabaus karininko ir didelio patrioto plk. Alantos mirties. Po keli dien A. Panemunje staiga mir kitas tikrosios tarnybos karininkas lietuvis plk. gydytojas Janulionis. Jam paskutinei pagarbai buvo norta paimti orkestras ir garbs sargyba i to paties 26-ojo lietuvi kavalerijos pulko, nes kit lietuvi rikiuots dalini Kaune tuo laiku jau nebuvo. Rusai grietai udraud tai daryti. Velionis labai kukliai ir tyliai buvo palaidotas A. Panemuns kapinse. Lietuvi kari pyktis prie rusus dar labiau padidjo. Kartu su pasipiktinimu didjo ir lietuvi usispyrimas bei atsparumas. Didel lietuvi kari nepasitenkinim ir pykt rusai mat ir inojo. I pradi jie bijojo pertempti styg ir iaukti didesni komplikacij. Todl, pav., Vilniaus karo mokykloje jos virininkas rusas ir rusai komisarai bei politiniai vadovai ypatingai lengvai atsiduso, kada buvo iformuota garsioji 2-oji lietuvi karin kuopa, pasiymjusi ypatingu atsparumu ir drsumu. O ji i tikrj daug k bt galjusi padaryti. Bolevikai bijojo ir maisto unuodymo. Todl, pav., kai kuriuose lietuvi pulkuose ivirt maist pirmieji turdavo ragauti lietuviai gydytojas arba sanitarijos puskarininkis. Paragauto maisto likutis bdavo pilamas atskir indel ir apsaugoje laikomas tol, kol ivirtas valgis susivirkindavo kareivi pilvuose, j neunuodydamas. Daugiausia pasiprieinimo rod kareiviai prie rus priesaik. Daug kareivi dl to pasiprieinimo buvo suimt ir nuteist. Ir vis dlto kareiviai prieinosi. Jie turjo bti paruoti priesaikai per du mne327-

sius. 1940 m. lapkriio 1 dien jie turjo bolevikams prisiekti. Taiau del nuolatinio kareivi prieinimosi bolevikai privert lietuvius prisiekti tik keturiais mnesiais vliau, negu buvo numatyta, t. y. tik 1941 m. vasario 23 dien, per 23-isias metines raudonosios armijos sukaktuves. Ta paia proga lietuvi pulkai gavo bolevikines vliavas, kurias jiems ikilmingai teik LTSR Liaudies Komisar Tarybos ir Lietuvos komunist partijos atstovai. Po priesaikos buvo perskaityta tokia PRIBOVO vardo telegrama (vertimas i rus kalbos):
"Vadui ir komisarui. Sveikinu primusius karin priesaik ir prisiekusius bti itikimais ms socialistinei tvynei, tarybinei liaudiai ir darbinink bei valstiei vyriausybei. Esu tvirtai sitikins, kad atkakliu kasdieniniu darbu ir mokymu, revoliucins pareigos supratimu, aukta karine drausme ir visiku pasiaukojimu socialistinei tvynei js vykdysite gynimo liaudies komisaro duotus udavinius karikai ruotis ir tobulti. i telegram paskelbti rikiuotje visuose daliniuose ir dalyse priesaik primus. Apygardos vadas generolas leitenantas Kuznecov, Karo tarybos narys korpo komisaras Dibrova, Apygardos tabo virininkas generolas leitenantas Klenov".

Jei lietuvis karininkas reik savo pasiprieinim ir tautin atsparum atsargiai, ir oficialiai buvo pasyvus, tai lietuvis kareivis prieinosi atvirai, masikai ir visur, kur tik galjo, jis dau ir pl bolevik vad portretus, nukabindavo nuo sien raudonsias vaigdes ir j vieton kabindavo kryi, Lietuvos Vyt arba Lietuvai nusipelniusi vyr portretus. Panas reikiniai, prie kuri dar prisidjo nuo bolevikins uniformos enkl nudraskymas ir politini vadov izoliavimas, buvo atsitik 1940 met pabaigoje 615-ame artilerijos pulke. Ten nuotaika buvo tokia kaitinta, jog galjo vykti atviras sukilimas, prie kurio bt prisidj ir kit pulk kariai lietuviai. Korpo vadovybs atstovai tik velniomis priemonmis galjo kareivius nuraminti, nors tuo pat metu prie
328-

lietuvius buvo paruoti rus tankai. Vliau daug kareivi buvo suimt ir nuteist. Bdavo ir kitoniko pobdio kareivi reagavimo. Pav., Kaune 26-ojo raitinink pulko kareiviai, susd auto-sunkveim ir ikl lietuvi tautin vliav, dainuodami patriotines dainas, demonstratyviai dienos metu pravaiavo Vytauto prospektu, Laisvs Alja (buv. Stalino prospektu) ir Savanori plentu (buv. Raudonosios Armijos prospktu). Buvo atsitikim, kada Vilniuje per kariuomens parad karinai ir kai kuri pulk kariai visai neatsaikydavo rus sveikinimus ir i anksto susitar neaukdavo "ura". Kareiviai vengdavo dainuoti rus dainas, bet labai graiai dainuodavo savsias. Politiniai vadovai stebdavosi ir klausdavo: "No poemu oni ne po jut revoliucionnych piesien? (Kodl jie nedainuoja revoliucini dain?)." Mgdiodami populiari bolevik dain "Jesli zavtra vojna" kariai su pamgimu dainuodavo jos parodij : "Jeigu karas rytoj, Visi bgsite tuoj Nuo Maskvos iki Vladivostoko..." i dainuka turjo kelet variant ir buvo labai populiari Vilniaus karo mokykloje. Paskui ji paplito ir lietuvi pulkuose Vilniuje. Panai i ir kitonik rus dain parodij buvo labai daug. Per kai kuri labiau nemgstam politini vadov pamokas kaip tyia daugeliui kareivi praddavo "skaudti" pilvas; jie praydavosi lauk ir iki pamokos pabaigos negrdavo. Arba taip praddavo visi kosti, kad politinis vadovas negaldavo kalbti. Bdavo ir vilpim, trepsjim kojomis ir kitonik protesto ir nepasitenkinimo enkl. Toks vykis buvo vien kart per miting udaroje vietoje Vilniuje,
329-

tame mitinge dalyvaujant net paiam 29-jo korpo vadui. Kit kart Vilniaus karo mokykloje per politruko ruso pamok taip pat prasidjo trepsjimas kojomis, vilpimas ir, pagaliau, ugeso (tyia buvo ugesinta) elektros viesa. Tamsoje i pradi keli malons balsai, o paskui visi labai graiai sudainavo "Lietuva, brangi mano tvyn". Elektros viesa usideg, ir vl visi nutilo. Politrukas klausia lietuvio karininko-vertjo: "to oni pieli?" "Da narodnuju piesniu", atsako tas. Ir politrukas tuo momentu nusiramino. Tik vliau jis suinojo, kad tai buvo lietuvi politin demonstracija. Kitur komisaras aikina kariams apie SSSR pasiekimus ir apie Lietuvos kinio gyvenimo paang po birelio 15 dienos. "N velnio!" balsas i vietos. "to on skazal?" kreipiasi komisaras lietuv karinink vertja. "A, jis klausia, kodl dabar neleidiama miest", atsako karininkas, gelbdamas savo kareiv. Prie bolevikines ventes ir j metu, kada kareivinse, o ypatingai Lenino kambariuose bei raudonuose kampeliuose atsirasdavo daugiau vairi plakat, ki ir komunizmo vad portret, lietuvi kareiviai mgdavo juos paiepti. tai vienam vadui kakieno pripaiyti ilgesni sai, kitam ibadytos akys, treiam ant kaklo udtas roanius, kitas paenklintas kryiumi, dar kitam ant pliks ipietas kjis su piautuvu arba penkiakamp vaigd. U tai vienus bausdavo, kiti isisukdavo nuo bausmi; turdavo nemalonum ir vadai, bet, naujai progai pasitaikius, panas arba kiek kitoniki reikiniai vl pasikartodavo. Lenino kambarius tekdavo nakt urakinti arba juos saugodavo komjaunuoliai. Per didesnes ventes pulkuose visada tekdavo skirti daugiau budtoj ir vairi priirtoj. Koki atsargos priemoni imdavosi korpo vadovyb prie didesnes ventes matyti i io dokumento:
330-

Slaptas sakymas 29. auli teritoriniam korpui Nr. 021 Vilnius, 1940 m. lapkriio mn. 2 d. Rikiuots sritis 1 Minint spali revoliucijos 23-j met sukakt XI. 6-8 d. imtis i priemoni: 1) Kiekvienoje dalyje skirti geriausiai parengt dalin budti, laidojant nuolatin dalies pasirengim kautynms. 2) Organizuoti patikim vad patruliavim, paskirsius gyvenviet tarp gulos kariuomens dali. Vilniaus ir Kauno gulose vad patruliavim skirti tik dalies stovjimo rajone. 3) Dali vadams tikrinti: priegaisrini priemoni stov ir j parengt kiekvienu momentu veikti, ar nakt visi kovotojai sugul, ar veikia bstinse viesos rengimai, ar tinkamai organizuotos kultrins priemons, ar iduotas kovotojams priklauss iemos munduriavimas ir ar tinkamai jis pritaikintas, kaip atrodo visi virininkai ir vadai (ivaizda), ar tinkamai rengiamasi numatomam paradui (kur paradai rengiami), virtuves ir organizuoti griet j stovio ir valgio prieir. Generolas mjr. Rozanov, L. e. korpo vado p. Pulko komisaras Macijauskas, L. e. korpo karinio komisaro p. Brig. generolas ernius, E. tabo virininko p.

Rikiuots karininkai, pasinaudodami vertj rolmis, danai igelbdavo kareivius nuo didesni bausmi, labai nepalankius bolevikams kareivi pareikimus, klausimus ar replikas iversdami rusams visai kitaip. Vien kart Vilniuje, gatvje, prie vieno aukto 29-ojo korpo pareigno, lietuvio karininko, prieina susijaudins kareivlis ir sako: Leiskite paklausti? Praau. Kodl pirmiau mus mokt vienaip, o dabar veriate daryti kitaip?
331-

Nesuprantu. Kodl pirmiau mus mokt mylti Lietuv, o dabar veriate bolevikuoti ? Matai, mes ugn nelendam, bet j apeinam. Tuo tarpu dabar kitaip negalima. O Lietuva vis tiek bus. Ar tikrai taip? Taip. Na, dabar man aiku. Ai. K jau bekalbti apie patriot lietuvi karinink ir puskarininki nepasitenkinim bolevikais, jei net pai bolevik irinktieji, daugiausia komjaunuoliai, surinkti Vilniaus karo mokykl ir susipain su bolevik ten vesta tvarka, taip pat buvo nepatenkinti, ir daug j mielu noru norjo i mokyklos pabgti. Kodl? tai labai aikiai atsako keli j pai pasakyti odiai: "Mes manm, kad ia bus lietuvika karo mokykla" (!). Kaip lietuviai kariai nenordavo klausyti rus ir danai juos visaip pajuokdavo, kaip jie paiepdavo ne tik juos paius, j tvark, bet ir j maist, ypa blogos ries silkes, kuriomis nuolat maitindavo karius ir kurios buvo kyrjusios, matyti i dviej pai rus rayt dokument, paskelbt "Kario" ketvirtame numeryje. io rainio pilnumui btinai reikia paymti ir tuos du dokumentus:
Dokumentas Nr. 1 (vertimas i rus kalbos) SSSR N. K. O. XI. Armijos Politines propagandos Valdyba 1940 m. spali mn. 23 d. Nr. 0830 Slaptas egz. Nr. 1. 29. . K. P.P.V. Virininkui Brigados Komisarui Cariov

Prisiuniu Jums mediag, atsisGauta 40. X. 25. 19 v. 30. t 3. aerodrominio bataliono jaunesniojo leitenanto drg. Mueckij, ir Atsp. 2 egz. praau imtis priemoni. Egz. Nr. 1 adr. Priedas: 4 lapai, tik adresatui. " Nr. 2 byloj 40. X . 23. Nr. 1. XI. Armijos P.P.V. Vir. Pavad. OE Bataliono komisaras uravliov.

332-

Dokumentas Nr. 2 (priedas prie dokumento Nr. 1) N. K. O. 3. O. U. A. Bn. Objekto Nr. 039 V-kas J. ltn. Mueckij 40. 10. 7 Bn. Vado Pavaduotojui Politinje srityje Vyr. politrukui Drg. meilov.

Praneu, kad lietuvikojo korpo kuopose, esaniose man patiktame objekte, vyko tai kas: 1) 40.9.27 d. darbo metu (velnuojant griovius prie KrakiDotnuvos kelio) ant griovio laito buvo atvaizduoti smetoniki enklai (ir. pried). Atvaizd iniciatorium buvo raudonarmietis Augustis (i kapitono Z kuopos), kuris juos pilnai atliko. Kuopos darbams tuo metu vadovavo j. ltn. S. Kai enklai buvo ibrti, atvyko kpt. Z. Raud-tis Augustis paklaus kpt. Z.: "Argi tai ne geriau, kaip dabar?" (rodydamas idstytus senuosius smetonikus enklus). Kapitonas nutyljo. Jis paneig, kad k nors girdjs. Pakeliui vyko io turinio pasikalbjimas, liets raudonarmieio enkliuk (vaigdut). Kpt. Z. dalinino raudonarmieiai kalbjo, kad piautuvas reikia, kad juo piaustoma kupranugariena (t. y. msa, kuria maitinasi), o plaktukas reikalingas supresuoti silkes. Duotas inias gali patvirtinti r-tis Romanovas (184 . D. 297. P. 4 kp.). 2) Silks laidotuvi vykis. 40.9.28 d. vakare, po darb, vakariens metu buvo surengtos demonstratyvios silks laidotuvs. Raud-tis Imgeviius (29. .K. A.P. 2. kuopos) pastat silk ant kopi ir i degtuk pridjo jai kojas, vaizduodamas, kad ji (silk) eina pas diev prayti lietaus, kad rytoj nereikt dirbti. Toliau buvo daroma taip: Vienas raudonarmietis pam silk u uodegos ir ne j kapus, antras r-tis vaizdavo kunig ir atgiedojo laidotuves. Nepavyko j pavardi nustatyti, nes labai didel netvarka. Po j sek (paskui vaizduojant kunig ir neant silk) r-tis Gajauskas ir Vinujaviius, kurie imitavo silks apraudojim. Visa tai, bendrai pamus, pavirto demonstratyvinmis silks laidotuvmis. 3) 40.9.29 d. vakare kareivinse (2 kuopa) raudonarmieiai (23 mons) udainavo senj smetonik himn. Pavards neinomos.

333-

7) Lietuvikojo korpo dalini raudonarmiei tarpe eina kalbos, kokia ia laisv, jei veria dirbti katorginink darbus. Objekto V-kas j. ltn. Mueckij.

Dokumente Nr. 2 skliaustuose minimas priedas yra pieinys, padarytas i dokumente minim "smetonik enkl", ten nupieti Gedimino stulpai, Lietuvos vliava, auli enklas ir odiai: "Kary! Atmink, iuose dokumentuose minimi ms karininkai yra iveti SSSR. Apie minimus kareivius ini trksta. domu susipainti su dar vienu rus dokumentu, raytu 29-ojo korpo paiose io karo ivakarse, t. y. 1941 m. birelio 21 d. Dokumentas nespjo pasiekti gavjo, tai jo vertimas i rus kalbos:
SSSR N. K. O. 184. . D. politinis skyrius PRIBOVO 1941 m. birelio mn 21 d. Nr. 171. Raportas Siuniu sraus 617 raudonarmiei ir btinos tarnybos puskarininki (lietuvi) ir 13 liktini puskarininki, kurie, kaip socialikai svetimas ir prieingas mums elementas, kaip ligonys ir neatitink savo ypatybmis, nra verti tarnauti RKKA (raudonoje armijoje). Praau tarpininkauti karinje apygardoje, kad jie bt paleisti. Priedas: 2 egz. sra su charakteristikomis. 184-os . D. vadas Pulkininkas Vinogradov, 184. . D. Karinis Komisaras Pulko komisaras M. Kovalionok. Ispausdinti 2 egz. 41. 6. 20 d. Slaptai Egz. Nr

kad esi lietuvis".

Prie io raporto pridti puskarininki ir kareivi r sraai. Paimsime tik keliolik itrauk, i kuri bus, matyti, kuo tie lietuviai kariai buvo nusieng, ir ko334-

dl rus nuomone jie buvo neverti tarnauti raudonoje armijoje. Pavardi atsargumo dliai vieai neminsime,'nes tuo tarpu dar ne vis t kari likimas yra inomas. tai ir pats sraas:
1) Raudonarmietis G., vidutinis kininkas, turi 12 ha ems, 2 arklius, 3 karves, buvo "Jaunj kinink" organizacijoje, brolis Amerikoje, rus kalbos nemoka, usidars, politinio pasitikjimo negijo. 2) R-tis K., buo, turjo 30 ha ems, 5 arklius, 7 karves, nedrausmingas, buvs aulys, nepatenkintas tarybins valdios reformomis, kalba antisovietikai, atsisak pasirayti valstybin paskol, politikai neitikimas. 3) R-tis M., vidutinis kininkas, turi 20 ha ems, 3 arklius, 3 karves, dd Amerikoje, taryb valdia nepatenkintas, prietarybikai kalba, nepatenkintas raudonosios kariuomens maistu, blogai mokosi, dirba nesiningai, turjo ryius su dabar suimtu kuopos vadu, politikai nepatikimas. 4) R-tis J., vidutinis kininkas, turi 13 ha ems, 3 arklius, 4 karves, buvs aulys, kalba prie taryb santvark, nepatenkintas dabartine valdia, atsisakinja priimti priesaik ir pasirayti paskol, politikai nepatikimas, u prietarybines kalbas buvo suimtas. 5) R-tis B., vidutinis kininkas, turi 12 ha ems, 2 arklius, 2 karves, vieai kalba prie tarybas, nepatenkintas tarnyba raudonojoj armijoj, rus kalbos nemoka, politinio pasitikjimo neturi, vaikto banyi. 6) R-tis A., darbininkas, buvs aulys, aikus prietarybininkas, tarybine valdia nepatenkintas, nenori tarnauti raudonoje armijoje, nepatenkintas kariuomens tvarka, politikai neitikimas, u prievalstybines kalbas kelis kartus buvo nubaustas dabokle. 7) R-tis ., buo, turi 27 ha ems, 5 arklius, 8 karves, turi samdini, grietas prietarybininkas, buvs pavasarininkas, nepatenkintas maistu kariuomenje, tvas neipild pyliav, politikai nepatikimas. 8) R-tis C., vidutinis kininkas, turi 16 ha ems, 2 arklius, 4 karves, prietarybikai kalba, tarybine valdia nepatenkintas, kritikuoja raudonosios armijos vadus (rusus), nemoka rus kalbos ir nenori mokytis, politinio pasitikjimo negijo. 9) R-tis T., vidut. kininkas, turi 13 ha ems, 1 arkl, 3 karves, prietarybikai nusiteiks, giria Smetonos reim, nedrausmingas, rus kalbos nemoka ir nenori mokytis, dirba blogai, politikai neitikimas, priesaik prim tik spaudiamas. 10) R-tis P., vidutinis kininkas, turi 8 ha ems, 2 arklius, 5 karves, nedrausmingas, nenori tarnauti raudonoje kariuome-

335-

nje, prietarybininkas, rus kalb blogai moka, buvs jaunalietuvis, nepatikimas. 11) R-tis K., vidutinis kininkas, prietarybininkas, karine tarnyba nepatenkintas, kritikuoja tarybin valdi, Brazilijoje turi tet, blogai mokosi, blogai dirba, politinio pasitikjimo negijo. 12) R-tis L., buoe, turi 30 ha ems, 6 arkilus, 7 karves, turi samdini, nepatenkintas taryb santvarka ir tarnavimu raudonoje kariuomenje, darbe simuliantas, politikai neitikimas. 13) R-tis U., buo, turi 29 ha ems, 2 arklius, 5 karves, turi samdini, aikus prietarybininkas, nepatenkintas taryb valdia ir karine tarnyba, buvs aulys, brolis buvs karininkas NKVD organ suimtas, politikai neitikimas. 14) R-tis G., vidutinis kininkas, turi 20 ha ems, 2 arklius, 3 karves, perkeltas i 26-jo kavalerijos pulko, atvirai savo pasikalbjimuose kompromituoja tarybin valdi. Apie tarnavim 26-ame kavalerijos pulke pasakoja, kad "mes ten niekam nepriklausm, neklausydavome nei komisar, nei politini vadov, darydavome, k norjome"; apie tarnavim raudonoje armijoje atsiliepia su panieka, atsisak pasirayt paskol, rusikai nekalba ir atsisak mokytis, politikai neitikimas. 15) R-tis M., vidutinis kininkas, turi 9 ha ems, 2 arklius, 2 karves, nepatenkintas tarybine santvarka, kalba prie kolchozus, nepatenkintas, kad vesta rus karin uniforma, mokosi blogai, ypatingai nesimoko ir nenori mokytis politini dalyk, turjo ryius su dabar suimtu karininku, kelis kartus buvo sptas, bet nei spjimai, nei paaikinimai nepaveik ir t.t. ir t.t.

Sraus pasira 184-os divizijos vadas pulk. Vinogradovas, divizijos karo komisaras pulko komisaras M. Kovalionok ir divizijos 3-iojo skyriaus virininkas politinis vadovas Lopajev. Toki, kaip ia keliolika paymta, i visos divizijos surinkta net 630 lietuvi kareivi ir puskarininki. Daugiausia kininkai (kulaki ir sieriedniaki), tik vienas kitas darbininkas. Kitoje divizijoje ir kitose dalyse buvo tas pats. Lietuvi kari prieinimsi bolevizmui rodo ir j siuniami namus laikai. Bolevik steigti "pato kontroles" punktai nuo 1941. I. 15 d. iki 1941. V. 5 d., t. y. per nepilnus keturis mnesius, sukonfiskavo net 3.551 laik, kuriuos siunt 29-ojo auli korpo kariai savo giminms bei pastamiems. Laikuose
336-

buvo peikiama, kritikuojama ir niekinama taryb valdia ir kari gyvenimas raudonoje armijoje, pasisakoma prie karines priesaikos primim, reikiamas lietuvi patriotizmas ir kt. Apie korpo lietuvi kari nuotaikas, j nepasitenkinim ir atsparum ir apie bolevik komisarines priemones liudija j pai raytas dokumentas. Tai yra 1940 m. gruodio 28 dienos buvusios korpo partines konferencijos rezoliucija, tai jos vertimas i rus kalbos.
Rezoliucija Pirmoji korpo partine konferencija, iklausiusi ir apsvarsiusi korpo komisaro brigados komisaro draugo Cariavo praneim apie politini organ ir politini organizacij udavinius sryy su karinio parengimo pertvarkymu, paymi: Korpo dali partines organizacijos, vykdydamos V K P ( b ) CK, Soviet vyriausybes ir asmeninius draugo Stalino nurodymus dl Lietuvos liaudies kariuomenes pertvarkymo teritorin auli korp, pasiek iokios tokios paangos kari politiniame aukljime ir tarybins karins drausms stiprinime ir daug padjo vadams dali stiprinime ir kari mokyme. Korpo dali partins organizacijos partiniame ir politiniame darbe vadovavosi raudonosios armijos vyriausios politins valdybos virininko, Prybovo karins tarybos ir Prybovo politins valdybos virininko nurodymais, atsivelgdamos darbo ypatybes teritoriniame korpe. Praeityje, iki tarybins valdios vedimo Lietuvoje, kovotojai ir vadai buvo aukljami buruazinio tautikumo dvasioje ir neapykantoje prie Soviet Sjungos tautas ir raudonj armij. Todl kovotoj ir vad sitikinimai yra ukrsti buruazins ideologijos. Buruazikai tautiniai ir tikybiniai jausmai daugiausia vadovauja j smonei. Lietuvos TSR vyksta klasi kova, atsispindi ir ms korpo dalyse. Korpo kari tarpe yra eksploatatori dalis, kuri yra paliet tarybins valdios potvarkiai. Jaunosios tarybins Lietuvos respublikos ir korpo dali reakcionieriai prieinasi ir prieinsis tarybins valdios ir bolevik partijos potvarkiams, jie stengsis turti takos ir kitiems civiliams gyventojams ir kariams ir jiems skiepyti savo ideologijNedraugingi mums ir prieingi korpo elementai savo prierevoliucin veikl maskuoja vairiais bdais: parodomuoju palankumu tarybinei valdiai, prisitaikymu, drausms ikraipymu,

337-

nesikiimu politik, melagingu demokratikumu, broliavimuosi ir t.t. Taip buvo ir dar yra korpo dalyse. Rugsjo 26 dien 615-ame korpo artilerijos pulke vyko prierevoliuciniai veiksmai, kuriuose dalyvavo apie 200 kovotojLapkriio mnes 26-ame kavalerijos pulke iaikintos ir suimtos dvi prierevoliucines grups, siekusios padaryti prietarybinius veiksmus per spali revoliucijos 23 met sukakt ir aktingai su ginklu rankose kovoti prie tarybin valdi. Korpo aviacijos eskadrilje kovotoj ir jaunesnij vad grup, automobiliais vaiuodama Vilni, buvo iklusi sen lietuvi tautin vliav. Ryi batalione lapkriio mn. 17 dien buvo kolektyvika atsisakyta paimti pagamint valg. Beveik visose korpo dalyse labai neatidiai priirimas turtas ir gadinami arkliai. Visi ie faktai liudija apie prierevoliucini organizacij veikl ir apie ms darbo silpnum. Mes nesugebjome sudaryti toki slyg, kad prie veikla ms dalyse bt visai ne manoma. Dar nepasiek tinkamo laipsnio viso korpo dali kari politinis aukljimas, dar nesudarytas platus nepartini ak tyvas, kuris gali ir turi mums padti kovoti su prieingais elementais. Tarybin karin drausm korpo dalyse dar per maa, nors ioje srityje jau buvo labai daug dirbama. Visose dalyse dar pasitaiko pasialinim, gulos ir vidaus tarnyb reikalavim nevykdymo ir kitoki reikini. Gruodio 1 dien i korpo aviacijos eskadrils dezertyravo trys kovotojai, jie ine su savim ir ginklus. Socialinis lenktyniavimas tik pradjo reiktis ir dar nevirto priemone pasiekti ger karin ir politin pasirengim. Partins organizacijos dar nevisai naudojo raudonarmiei politiniam aukljimui tokias ibandytas priemones, kaip socialistinis lenktyniavimas, politiniai praneimai ir pasikalbjimai, raudonarmiei spauda, rateliai V K P ( b ) istorijai studijuoti, rateliai rus kalbai mokytis ir t.t. Vadai dar silpnai pritraukiami prie kovotoj politinio aukljimo darbo. Partin konferencija paymi visai nepatenkinam politini organizacij darb pai komunist idjikai teoriniam lygiui pakelti. Mes turime visu politinio aukljimo darbu padti naujiems tarybiniams pilieiams atsikratyti buruazins ideologijos ir tautikumo ir padaryti juos smoningais ir aktyviais socialistins visuomens statytojais.

338-

Pirmoji korpo partine konferencija nutar: 1. Partini organizacij ir komunist vis partin darb nukreipti partijos, vyriausybs ir gynimo liaudies komisaro drg. Timoenko's duot mums udavin tarybinio patriotizmo dvasioje perauklti korpo kovotojus ir vadus, kad jie bt atsidav Lenino-Stalino partijai ir tarybinei valdiai. Mes privalome juos padaryti tikrais tarybiniais kovotojais ir vadais, galiniais garbingai vykdyti savo pilietin pareig prie Tvyn. Reikia pagerinti politinio aukljimo darb, padaryti j gyv, dom ir prieinam kovotoj ir vad masei. 2. Kad galtume geriau vykdyti mums duot udavin perauklti mones, turime geriau painti juos, ypatingai vadus, ir p bei galvosen. N vienas buruazikaitautinis isireikimas neturi aplenkti partins organizacijos. 3. Per tris ateinanius mnesius viso politinio aukljamo darbo centre turi bti gilus karins priesaikos studijavimas. Turime padaryti visk, kad visi kariai bs paruoti vasario mn. 23 dien priesaik priimti ir siningai j vykdyti. Reikia tikinti visus kovotojus ir vadus, kad karins priesaikos primimas yra svarbiausias j gyvenime vykis, prie kurio jie turi rimtai ruotis. 4. Partins organizacijos, plsdamos tarp kovotoj ir vad socialistinius lenktyniavimus, turi padti dali vadams vesti tarybin karin drausm ir pertvarkyti vis karin ir politin mokym pagal gynimo liaudies komisaro draugo Timoenko's nurodymus. 5. Reikia bolevikikai imtis organizuoti nepartini kovotoj ir vad kolektyv ir dirbti su juo, kaip su ms atrama bei parama daliniuose ir dalyse. Pradti praktikuoti nepartinio aktyvo pasitarimus jo praktikojo darbo klausimams aptarti. 6. Partin konferencija reikalauja i kiekvieno komunisto, kad jis grietai ir sistematingai didint savo idjin ir teorin pasirengim. 7. Partins organizacijos dalyse turi praplsti komunistinio jaunimo aukljimo darb, kad komjaunuoliai bt karinio ir politinio pasiruoimo avangarde ir bt gerais partini organizacij padjjais. Kartu reikia painti jaunuomen, stovini arti komjaunuoli, ir rengti j stoti komjaunuolius. 8. Vienu i atsakingiausi aukljimo darbo bar yra politiniai usimimai su kovotojais ir jaunesniaisiais vadais ir marksistikai-leninini vidutinij bei vyresnij vad parengimas. iam darbui reikia daugiau kreipti dmesio, negu iki iol buvo daroma. 9. Plaiau ir prasmingiau naudoti raudonarmiei sieninius laikraius ir korpo laikrat "Raudonarmietis" politiniam aukljimui.

339-

10. Komisarai, partines organizacijos ir kiekvienas komunistas privalo pakelti savo bolevikik budrum, apsaugoti savo dalis nuo prie takos prasiverimo ir grietai alinti visus prierevoliucini element mginimus paeisti drausm, pabloginti karin ir politin pasirengim ir neti netvark korpo dalis ir dalinius. 11. Rinkim aukiausij taryb kampanijoje mes dabar jome atsakingiausij laikotarp, kada reikia rasti kandidatus, u juos agituoti, o po to organizuoti paius rinkimus. Tai pareigoja visas partines organizacijas gerai sutvarkyti darb, kad korpo dalyse u komunist ir nepartini bloko kandidatus bt atiduotas visas 100% rinkik bals".

Lietuvi kari atsparumo, tautinio susipratimo ir pasiprieinimo bolevizmui pavyzdi galima bt nurodyti dar labai daug. Visi jie aikiausiai rod, kad bolevik norai padaryti visus lietuvius karius j alininkais yra visai bergdi, nes tikras lietuvis karys iuo atvilgiu yra nepalauiamas.
Artja karas

Rusai jaut, kad karas artja ir buvo nerams. 1941 m. kovo mnes baigsi vokiei repatriacija i Lietuvos. Gana daug vairi laipsni karinink, daug puskarininki ir kareivi pareik nor vaiuoti Vokietij. Rus kariniai komisarai ir politiniai vadovai sujudo ir pradjo prieintis. Taiau nei j viliojantieji paadai, nei atkalbinjimai, nei grasinimai bei gzdinimai, nei idavik vardas, nei jokios kitos priemons nesulaik norini repatriuoti ir j sprendimo nepakeit. Rusai dels ir ilgai, ypatingai karinink repatriant neleido i kariuomens, o kai kuriuos net visai sulaik, kad negalt patekti net paskutin vaiuojanij partij. Kai kurie tokie sulaikyti pabgo. Pabgo net 179-os divizijos tabo virininkas. Apskritai, padaugjo lietuvi karinink, puskarininki ir kareivi pabgimai. Rusai sitikino, kad lietuvi perauklti jiems nepasisek ir nepasiseks, ir kad lietuviai naudosis kiekviena proga, idant nuo bolevik pabgt arba net prie juos paius atsigrt.
340-

Nepasitikjimas lietuviais didjo. Todl pirmiausia buvo iformuotas Kaune stovjs 26-as lietuvi raitinink pulkas. Jis buvo neitikimas bolevikams jau ir todl, kad beveik visi raitininkai buvo kinink sns. Pulko karininkai buvo iskirstyti kitus ne raitinink pulkus. Kareiviai taip pat. Dalis kareivi buvo paleista atsarg. Korpo aviacijos eskadril, nors jos moni sudtis ypatingai kruopiai buvo atrinkta, dabar liko ymiai sumainta. SSSR gilumoje pavasar buvo pradta slapta mobilizacija. Bet tuo pat laiku lietuvius karius kaip neitikimus, rusai dalimis leido atsarg. Buvo leidiami neitikimieji, be to, buvo paleisti puskarininkiai ir kareiviai itarnav 2 metus kariuomenje. Paleidiamj lietuvi vieton 29-ojo korpo pulkus papild dar didesniu skaiiumi rus kareivi. J tarpe buvo daug mongol ir kazach i Kazachstano, todl lietuviai visus atvykusius rusus vadindavo "mongolais." Iki iol karininkai lietuviai norjo bet kokiu bdu ilaikyti savo korpo tautin pobd, ir visus lietuvius karius vienoje vietoje, ypatingai todl, kad jaut, jog karas artja. Karas galjo lietuviams atneti isilaisvinim, todl ir norjo jo susilaukti, visi bdami kartu, krvoje. Dabar liejus lietuvi korp daug kareivi rus ir mongol, sena viltis ilaikyti tautin lietuvi korp lugo. Liko tik viena ieitis nors tarp mongol visiems lietuviams laikytis kartu ir vienybje. Rus vadovyb, nepasitikdama 29-uoju korpu, net vasaros pratimams korpo nepasiunt vien poligon, nors taip galima buvo padaryti, bet korp iskirst ir suskald divizijomis viena divizija buvo isista Varnos, antra venionli-Pabrads poligonus. Bet ir poligonuose 29-ojo korpo pulkai kai kur buvo apsupti rus dalini. Karinink ir politini vadov susirinkimuose karo komisarai vis daniau kartojo, kad artja karas, kad jis neivengiamas, kad teks kariauti su pikiau341-

siu SSSR prieu Vokietija, ir vis ragino dar uoliau dirbti. O tuo tarpu vieumoje buvo norta rodyti, kad Lietuvoje eina visai normalus, ramus ir bolevikams labai palankus gyvenimas. Balandio mnes buvo pradta registracija jaunuoli, gimusi 1919, 1920, 1921 ir 1922 metais. Spaudoje buvo daug raginim visuose valsiuose stropiai vykdyti t jaunuoli mokym rus kalbos kursuose ir raginti, kad jie nepraleist n vienos pamokos. Lietuvos komunist partijos organas "Tiesa" ragino partijos, komjaunimo ir profsjung organizacijas skelbti socialistines lenktynes, kad jaunimas geriau bt paruotas aukimui raudonj armij. Buvo raginama sutartyse pasiadti: "1) Visikai likviduoti nustatytu terminu beraius ir maaraius aukiamosios jaunuomens tarpe. 2) Visus aukiamuosius imokyti rus kalbos. 3) Visus aukiamuosius, reikalaujanius gydymo, aprpinti reikalingu gydymu. 4) Masiniam kultrikai-politiniam darbui pavesti aukiamj tarpe organizuoti i aukiamj tarpo grupes po 30-35 asmenis ir organizuoti tose grupse sistemating darb. 5) Visuose klubuose rengti karinius kampelius, paskirtus didvyrikos raudonosios armijos gyvenimui, jos kovoms ir laimjimams. 6) Iki aukimo paruoti aukiamj 75% turini GTO enklus, 85% GSO enklus ir 86% PVCHO enklus". Dar prie pat kar Lietuvos komunist laikraiai ra, kad "prie buruazins santvarkos darbinink ir valstiei sns jo karin prievol atlikti su didiausia irdgla, su verksmais, nes jo tarnauti kapitalist interesams, bti priverstiems eiti prie brolius, kovojanius dl ilaisvinimo.
342-

Dabar jaunuoliai, vykdami prisirayti karinius punktus, labai digauja, galdami bti nenugalimos raudonosios armijos kari eilse . . . ir t. t.". Bet tai buvo tik savs ir kit raminimai. Taip kalbjo tik komunistai ir komisarai. Patys rus kariai karo nenorjo, ypatingai juos baugino karas su Vokietija. Prie pat kar raudonoji kariuomen, buvusi Lietuvoje, nebuvo pasiruousi nei pulti nei gintis. 1940 m. birelio mnes bolevikai buvo sutelk Lietuvoje dvi savo armijas. Viena j buvo sutelkta Vilnius KaunasAlytus bendrame trikampyje, ir antra iaur ir emaitijoje. Tada rusai buvo pasiruo puolamiesiems veiksmams. Taip buvo iki lapkriio mnesio, t. y. iki Molotovo kelions Berlyn. I tos kelions rusai lauk dideli laimjim. Vyresnieji lietuvi korpo ir divizij komisarai gyrsi kai kuriems lietuviams generolams, kad Molotovas i Berlyno gals atveti didel laimik 17-j Soviet Sjungos respublik, taryb Lenkij. Vietoje to, Molotovui i Berlyno ivaiavus, itisomis naktimis prasidjo rus kariuomens pasitraukimas i emaitijos, ir po to Lietuvoje liko tik viena XI-oji armija. Ji i pradi turjo ginamj, priedangos udavin. Apskritai, po to buvo matyti, kad bolevikus labai vilioja didelis puolamasis ygis Vakar Europ, bet kad tas ygis turs vykti dar kiek vliau, kada vokiei kariuomen sivels didesnius sunkumus Vakaruose, kada ji gal prads generalin ofenzyv brit salas. Be to, rusams dar reikjo bent vienos vasaros, kad baigt savo kariuomens mokymo reorganizavim ir kitus pasiruoimus karui. Taip bent buvo vis galvojama. Bet staiga dl vienos ar kitos prieasties bolevik strateginiai planai pakitjo. Bet tai daroma per vlai. Naujiems dideliems puolamiesiems veiksmams pavasar jie buvo dar nepasiruo, o ruoiama jai ofenzyvai pridengti priedangos veiksmai (gynimasis, stabdymas) taip pat buvo dar neparuoti. Prasidjo nau343-

jas kariuomenes teikimas Lietuvoje. Ir kaip tik tuo silpniausiu neorganizuotumo laikotarpiu vykusiai pasinaudojo vokiei strategai, pirmieji suduodami bolevikams tok smg, kok bolevikai rengsi suduoti vokieiams, is vokiei smgis, prie kurio prisidjo spontanikas visos Lietuvos tautos sukilimas prie bolevikus, ir lietuvi kari bei partizan ginkluoti veiksmai, padar tai, kad visa Lietuva per kelet dien nuo raudonosios kariuomens buvo visai ivaduota.
Represijos, lietuvi kari sumimai, trmimai

Bolevikai jaut, kad jiems taip gali atsitikti. Todl jie ne juokais gribsi prie lietuvius karius griet priemoni ir represij. Buvo nutarta padaryti radikali operacij, kad 29-asis auli korpas, kurio didiausia mas lietuviai nepasiduoda jokiai bolevik takai, kritiku momentu nepasidaryt rusams pavojingas ir kad ilga lietuvi korpo epopja nepasibaigt katastrofa, nukreipta prie paius bolevikusrusus. Naujoms represijoms turjo vadovauti pirmiausia politin korpo vadovyb. Bet korpo komisaras Cariov tokiam darbui netiko, jis buvo per monikas. Todl jis buvo pakeistas nauju komisaru Danilov'u, iauriu mogumi. Birelio mnesio pradioje korpe pasklido nemaloni inia, kad visi vadai lietuviai greit bsi paalinti i sav pareig ir kad j vieton bsi paskirti rusai karininkai. Labai greit taip ir vyko: visi auktesnieji karininkai lietuviai, korpo vadas, divizij, pulk, atskir speciali dali vadai, tab ir tarnyb virininkai savo vietas turjo uleisti rusams. Lietuviai vadai buvo isisti SSSR "akademijas", "kursus", "pasitobulinti" ir t.t. Kai kurie j, dar neivyk naujas vietas, buvo suimti. is lietuvi vad paalinimas vyko apie birelio 10 dien. Tokiu bdu vie344-

ni rusai pam savo rankas vis korpo ir pulk vadovyb. Korpo virnje dabar buvo rusai: Korpo vadas gen. mjr. Samochin. Korpo komisaras pulko komis. Danilov. Korpo vado padjjas g. m. Rozanov. Korpo tabo virininkas plk. Tienko. Tas pats buvo divizijose (179-os div. vadu liko plk. Ustinov, 184-os div. plk. Vinogradov) ir visuose pulkuose. Nauji vadai rusai pradjo reikalauti, kad visos komandos ir raportavimai bt atliekami tik rus kalba. Daug kur visai oficialiai j buvo pareikta, kad bet koks tautikumo pabrimas bsis laikomas, kaip kontrrevoliucinis darbas, ir kad kaltininkams teksi labai sunkiai nukentti. Prajus vos tik kelioms dienoms po pirmo tragiko vykio, lietuvius karius itiko antras dar skaudesnis smgis. Birelio 14 dienos vakar ir birelio i 14 15 d. nakt, t. y. tuo paiu metu, kada prasidjo mediokl nelaiming lietuvi vyr, moter, seneli ir vaik visoje Lietuvoje, klastingu bdu buvo suimta ir iveta apie 30% vis lietuvi karinink, batalion, kuop ir bri vad, be to, gana daug puskarininki ir eilini kareivi. Sumimai buvo daromi labai negarbingai ir apgaulingai. Ltn. B. Arnas yra liudytojas lietuvi kari iveimo i Varnos poligono, vyk taip aprao: "Tai buvo atlikta pasibiaurtinu lyktumu, kurio gdytsi paprasiausias plikas, o taiau pasirod neivengiama raudonj "didvyri" armijoje. Batalion, kuop bei kai kuri bri vadai buvo sukviesti prie pulko tabo (ia jiems paaikinta, kad vyksta pratimo), susodinti sunkveim ir iveti. Mike biauriausiu bdu buvo nuginkluoti, apiplti ir sugrsti ukaltus vagonus Varnos stotyje. Iveimo nakt lietuvikojo korpo stovyklos buvo saugomos soviet tank. Lietuvi ginklai buvo laikomi urakinti.
345-

Visa dienos tarnyba buvo pakeista ydais, komjaunuoliais ir rus naujokais, kurie prie kelet dien buvo atsisti ms korp". Daug kur kitur buvo taip pat daroma. Kitur tiesiog lietuvius apsupo ir sueme. Kai kur buvo iaukti pas komisarus ir nebegro. Dalis buvo iveta i privai but. ia duodamas "Kario" paskelbtas sraas, sudarytas i ini, gaut iki . m. vasario mn. 7 d.
IVETJ IR ISISTJ SSSR LIETUVI KARI SRAAS Generolai: 1. epas Albinas, 179. D. (isistas "kursus" VI. 10). 2. Gerulaitis Zenonas, korpo tabo. 3. Juodiius Jonas, 179. . D. t. (isistas "kursus" VI.10). 4. Karvelis Vladas, 184 D. (isistas "kursus" VI. 10). 5. Vitkauskas Vincas (dabar tarnauja raudonojoje armijoje ir aktingai dalyvauja komunistinje veikloje). 6. ilys Vincas, K. t. ("kursus" VI.13). Pulkininkai: 7. Abaras Kazys, korpo tabo (isistas "kursus" VI. 10). 8. Aleksis Bronius, korpo tabo. 9. Breimelis Antanas, 294 P. 10. Banys Jackus, 184 .D. PtDn 11. Gertus Bronius, korpo tabo (VI.22). 12. Jasulaitis Vincas, 184 Dt. (isistas "kursus" VI.10). 13. Kirins Vincas, 184 .D. t. (isistas "kursus" VI. 10). 14. Rupys Leonas, 184. . D.t. (isistas "kursus" VI. 10). 15. Rajeckas Leonas, 234.P. 16. Ramanauskas Kazys, K. t. 17. Statkeviius Laurynas, 616. AP. 18. Sidzikauskas Vladas, 615. AP. (isistas "kursus" VI.10). 19. Stankaitis Meys, K. t. 20. urkus Antanas, 215. P. ( "kursus" VI.10). 21. Sidabras Antanas, 184. Dt. 22. klrius Alfonsas, 617 AP. (isistas "kursus" VI.10). 23. Urbas Adolfas, 297 P. (isistas "kursus" VI. 10). 24. adeika Vaclovas, K. t.

346

Pulkininkai

ltn.:

25. Bilnas Pranas, K. t. 26. Barauskas Juozas, 179. Dt. 27. Butkeviius Romanas, 179. Dt. 28. Dovydaitis Pijus, 179 Dt. 29. Daukys Petras, 617. AP. (isistas "kursus" VI. 10). 30. Gaidys Albertas, 179. Dt. 31. Janys Alfonsas, 179. Dt. 32. Kukta Tomas, 262. P. (isistas "kursus" VI. 10). 33. Kizlauskas Domas, 615 AP. 34. Lavinskas Juozas, 179 DPtDn. 35. Malijonas Antanas, 179. Dt. (isistas "kursus" VI. 10). 36. Maanauskas Ksaveras, K. t. 37. Mikuionis Ignas, 179. Dt. 38. Nasvytis Kazys, 179. Dt. 39. Raibikis Kostas, 184. D. PnBn. 40. akus Jurgis, 297. P. 41. lepetys Juozas, 259. P. 42. Tallat-Kelpa, 615. AP. 43. Vilenikis Alfonsas, K.t. Majorai: 44. Baleiis Feliksas, 306 Pn. Bn. 45. Baltrnas Petras, 617. AP. 46. Bulvyius Vytautas, 179. Dt.

47. Bakys Juozas, 179 Dt. 48. Dapkus Antanas, 618. AP. 49. Gavelis Leonas, 184. D. PnBn. 50. Juodvalkis Pranas, 294. P. 51. Kareviius Bronius, 184. D. 52. Kazlauskas Alfonsas, 184. DZADn. 53. Mikalauskas Vytautas, K. t. 54. Okuli-Kazarinas Anatolijus, 618. AP. 55. Polujanskas Jurgis, K.t. 56. Pioraviius Vladas, 618. AP., ivetas VI.25. 57. Pataius Juozas, gyd. 616AP. 58. Sauka Juozas, 294. P. 59. Stanelis Ildefonsas, 262. P. 60. Sakalauskas Juozas, 184. DPnBn. 61. Steiknas Balys, 618. AP. 62. akalius Petras, K. t. 63. niras Vladas, 184. D. PnBn. 64. akenas Juozas, 179. D. t. 65. Zavadskas Benius, 184 DZADn. Kapitonai: 66. Adamonis Karolis, 262. P. 67. Aleksiejnas Alfonsas, 615. AP. 68. Adomaitis Pranas, 615. AP. 69. Adamonis Petras, 615. AP. 70. Balandis Juozas, 279. P. 71. Botyrius Jonas, 617. AP.

347-

72. Biknius Kostas, aviac. 73. iplys Adolfas, K. t. 74. Danilinas Stasys, 259. P. 75. Draugelis Andrius, 262. P. 76. Grigalinas Petras, 294. P. 77. Guzikas Nikodemas, 294. P. 78. Gudaitis Juozas, 234. P. 79. Gromickas Stasys, 294. P. 80. Grinius Vladas, 294. P. 81. Grabaius Antanas, 615. AP. 82. Jonaitis Juozas, 616. AP. 83. Juozapaitis Leonas, 262. P. 84. Jarueviius Petras, 234. P. 85. Jakutis Petras, 234 P. 86. Jocius Jonas, 234. P. 87. Kondrotas Jonas, 618. AP. 88. Kriauinas Stasys, 616. AP. 89. Kauneckas Bronius, R. Bn. 90. Kulikis Stasys, 617. AP. 91. Kontrymas Leonardas, 184. Dt. 92. Kilius Juozas, 179 Dt. 93. Lenkauskas Leonas, 259. P. 94. Literskis Liudas, 294. P. 95. Limba Jeronimas, 294. P. 96. Lastauskas Adomas, 262. P. 97. Maksimaitis Antanas, 618. AP. (VI.25). 98. Mykolaitis Petras, 618. AP. 99. Maylis Jonas, 618. AP.

100. Masandukas Jonas, 259. P. 101. Mitalauskas Balys, 184. Dt. 102. Matusonis Jonas, Kt. 103. Morknas Ignas, 294. P. 104. Narvydas Benediktas, 618. AP. 105. Nacickas Stasys, 259. P. 106. Navoslauskas Jonas, 259. P. 107. Porutis Domas, 615. AP. 108. Peira Vytautas, 259. P. 109. Plukas Vladas, 616. AP. 110. Petraitis Juozas, 184. Dt. 111. Povilaitis Kazys, 215. P. isistas "kursus" liepos mn.). 112. Ramanionis Pranas, 294. P. 113. Sakalas Viktoras, aviac. 114. Saunoris Antanas, 294. P. 115. Sorokinas Anatolijus, 615. AP. 116. Staronis Antanas, 615. AP. 117. Stankeviius Jonas, 262. P. 118. Sabieskis Vincas, 234. P. 119. Sabalinans Petras, 234. P. 120. Tervydis Antanas, 618. AP. 121. Tvelis Juozas, 294. P. 122. Tuminas Stasys, 294. P. 123. Uubalis Stasys, 616. AP. 124. Urnieius Liudas, 259. P. 125. Uubalis Petras, vet. gyd. 618. AP. 126. Vabalas Jonas, 179. Dt. 127. Vaiius Liudas, 294. P.

348-

128. Verksnys Antanas, 184. Dt. 129. Vaitknas Antanas, 234. P. 130. Zeleniakas Antanas, 616. AP. 131. Zienius Juozas, 179. D. v. Bn. Leitenantai: 132. Alonderis Robertas, 179. DvBn. VI. 16. 133. Aleksiejnas Kazys, 617. AP. 134. Bulavas Vladas, 184. DPnBn. 135. Bartkus Jonas, 616. AP. 136. Beinoris Valerijonas, 262. P. 137. Buknys Valeris, 262. P. (VI.15). 138. Butkus Vincas, 294. P. 139. Burnickas Jonas, 262. P. 140. Bronias, 616. AP. 141. Baiulis Alfonsas, gyd., K. t. 142. aplikas Petras, 615. AP. 143. iauionis Petras, 259. P. 144. iauionis Stasys, 259. P. 145. ernius Mikas, 184. DPnBn. 146. Ddonis Petras, 184. SDRBn. 147. Dda Vladas, 234. P. 148. Dirda Antanas, 306. PnBn. 149. Dulke Vladas, 234. P. 150. Degutis Vincas, 184. DInBn. 151. Deveikis Antanas, 259. P. 152. Frankas Jonas, 259. P. 153. Gedvila Mikas, 234. P.

154. Gelumbauskas Feliksas, 294. P. 155. Gelaius Antanas, 259. P. 156. Germanaviius Martynas, 179. D. t. 157. Guobis Jonas, 184. D. t. 158. Giedrikas Aloizas, 262. P. 159. Gudeliauskas Vladas, 616. AP. 160. Gaidamaviius Juozas, 179. DvBn. 161. Gustas Antanas, 259. P. 162. Gavnas Vincas, 262. P. 163. Grigonis Martynas, 259. P. 164. Inira Adolfas, ZADn. 165. Insoda Juozas, 259. P. (VI.18-19). 166. Ilgnas Julius, 259. P. 167. Jakukas Stasys, 259. P. 168. Jankus Aleksas, 617. AP. 169. Jamontas Aleksandras, 297. P. (isistas Tl atsargini, negro). 170. Jurgelionis Henrikas, 617. AP. (isistas Tl atsargini, negro). 171. Jazbutis, 618. AP. 172. Kriukis Martynas, 259. P. 173. Kaunas Kstutis-Leonas, 259. D. 174. Kalpokas Pranas, 262. P. 175. Krisnickas, 618. AP. 176. Kronkaitis Vaclovas, 618. AP. 177. Kalasinas Juozas, aviac. (VI.23). 178. Kalibatas Alfonsas, 184. DPnBn. 179. Katel Jonas, 294. P. 180. Kneita Antanas, 616. AP.

349

181. Levanas Juozas, 179. DvBn. 182. Lukas Ignas, 184. .D. PnBn. 183. Leonas Kostas, 262. P. 184. Lauys Petras, 297. P. 185. Mundrys Juozas, 259. P. 186. Merginas Romualdas, 259. P. 187. Maonas Kazys, 306. Pn. Bn. 188. Morknas Balys, aviac. 189. Mankonis Jonas, ZADn. 190. Maliukas. 191. Navakas Jonas, 234. P. 192. Narijauskas Justas, 234. P. 193. Narijauskas Vaclovas. 194. Navaitis Antanas, aviac. 195. Orbakas Mikas, 294. P. 196. Petknas Martynas, PI. Dn. 197. Ponelis Bronius, 184. D. Pt. Dn. 198. Pakeviius Vilius, 262. P. 199. Petruaitis Kazys, 306. PnBn. 200. Petknas Antanas, 184. DPlDn. 201. Pekaitis Vincas, 618 AP. 202. Rakaitis Juozas, 184. D. PnBn. 203. Ramnas Bronius, 262. P. 204. Rickeviius eslovas, 297. P. 205. Rimas Kazys ( "kursus" liepos men.). 206. Remiauskas Vsevolodas, 184. DvBn. 207. arupiius Andrius, 294 P. 208. Stankeviius Jonas, 262. P.

209. Sadzeviius Juozas, 34. P. 210. Smailys Juozas, 259. P. 211. Stundia Romualdas, 184. DPnBn. 212. Senulis Vincas, 234. P. 213. Sprindys Vaclovas, 184 DvBn. 214. Suinskas Antanas, K. t. 215. D. 216. 217. 218. 219. 220. 221. Simokaitis Antanas, 184. ZADn. idagis Julius, 616. AP. perbelis Albinas, 262. P. etokas Stasys, aviac. antaras Antanas, 617. AP. Tumas Kazys, 179. Dt. Tikus Feliksas, 297. P.

222. Turuta, 297. P. 223. Urbietis Petras, aviac. 224. 225. 226. 227. 228. 229. 230. 231. 232. 233. 234. 235. 236. 237. 238. Urbutis Vincas, 262. P. Valkinas Jonas, 259. D. Varnas Jonas, 259. P. Vasiliauskas Medardas, aviacijos. Vadopalas Petras, 294. P. Vaitkeviius Eduardas, K. t. Varkalys Kazys, 179. D. v. Bn. Vitas Jonas, ZADn. Virkutis Pranas, 184 D. ZADn. Vaivydas-Vajevodskis Juozas, 294. P. Volotka Vaclovas, 184. DPlDn. Vykintas Jonas, 297. P. iauka Balys, 615. AP. vinklys Alfonsas, 297. P. ukas Antanas, 259. P.

350-

Jaun. leitenantai: 239. Aleksandraviius Vladas, 294. SP. 240. Ankudaviius Antanas, 617. AP. 241. Bartuis Antanas, 215. P. 242. Brays Vladas, 617. AP. 243. Bzas Stasys, 259. P. 244. Danielius Kazys, 294. P. 245. Daugirdas Tadas, gyd., 184. DPnBn. 246. Jankaitis, 294. P. 247. Jarainas Antanas, 262. P. 248. Jurgelionis Petras, 262. P. 249. Janulis Albertas, 617. AP. (isistas "kursus" VI.10). 250. Kaunas Kajetonas, 616. AP. 251. Kleveka Bronius, 262. P. 252. Lelenas Eugenijus, 34. P. 253. Leleius Jonas, 294. P. 254. Martusas Juozas, aviac. 255. Martinenas Stasys, 262. P. 256. Martiinas Justas, 262. P. 257. Palukaitis Juozas, 184. DPnBn. 258. Rimkus Juozas, 262. P. 259. Rimas Pranas, Karo Mokyklos, VI.16. 260. Rastauskas Jurgis, 184 D. R. Bn. 261. Skrys Vytautas, 294. P. 262. Stasytis, 294. P. 263. Stanionis Vytautas, gyd., 306. PnBn. (VI.17). 264. Sakalaviius Simanas, 615. AP.

265. imonis Teofilius, 184. DPnBn. 266. Trakinskas Povilas, ZA Dn. 267. Tijnaitis Algirdas, 184. DPnBn. 268. Teierinas eslovas, 262 P. 269. Urbelis Jonas, 306. PnBn. 270. Urbonaviius Liudas, 306. PnBn. 271. Valys-Valeviius Jonas, aviacijos (VI. 14 ivetas i ligonins). 272. Vainorius Aleksas, 179. D. t. 273. Vengrys Algirdas, 262. P. 274. Virila Antanas, Leonas, 294. P. 275. Zemeliauskas Jonas, 306. PnBn. 276. ieba Petras, Karo Mokyklos. Virilos: 277. Apolainis Juozas, Korpo t. 278. esnulis Kostas, 259. P. 279. Dabuis Balys, aviacijos. 280. Dambrauskas Kazys, 294. P. 281. Druinas Jonas, 262. P. 282. Domarkas Jonas, 259. P. (VI.20). 283. Kiesylius Izidorius, 618. P. 284. Kruglenovas, 234. P. 285. Lipnickas, 297. P. (prie kar isistas Tul atsargini atveti ir negro). 286. Micuta Juozas, 306.PnBn. 287. Nekroius Mykolas, 197. D.

351-

288. Neibacheris Albertas, 297. SP. 289. Sabaliauskas Antanas, Pl. Dn. 290. Stasys Tomas, 259. SP. 291. ibaitis Alfonsas, 215. SP. (isistas "kursus" liepos mn.) Puskarininkiai: 292. Bruas, 616. AP. 293. ijunskas Zigmas, 184. SD. 294. Dovydaitis Benas, 259. SP. (VI.20). 295. Jaraminas Vincas, 184. D. Pt. Dn. 296. Jasonas, 616 AP. 297. Markeviius Jurgis, aviac. 298. Mackus Kazys, 184. D. R. Bn. 299. Prapuolenis Juozas, K. t. 300. Petronis Albinas, 615. AP. 301. Pakalnikis, ZADn. 302. Pakeviius, ZADn. 303. Vaitkus Antanas, 262. P. 304. Vaitkeviius, 615. AP. 305. Zonis Juozas, 184. D. PnBn. 306. ilys Petras, 294. SP. 307. vikas Vladas, ZADn. Jaun. puskarininkiai: 308. Grigalauskas Juozas, 294. SP. (VI. 18).

309. Pusderis, grandinis, 234. P. Eiliniai: 310. Budrikas Antanas, 297. P. 311. Baltrukonis, 297. P. 312. Greiius Kazys, 262. SP. 313. Gailinas, 618. AP. 314. Jarmantaviius Vosylius, 617. AP. 315. Jamontas, 294. SP. 316. Kokas Jonas, 617. AP. 317. Liaugaudas Antanas, 617. AP. 318. Morknas Antanas, 617. AP. 319. Markauskas Jonas, 294. P. 320. Rugelis Viktoras, 617. AP. 321. Sinkeviius Aleksas, 297. SP. 322. Slivinskas Antanas, 259. P. (karui prasidjus). 323. iknius Vladas, 294. P. 324. Tamolinas, 297. SP. 325. Vaitkus Kostas, 294. P. Civ. tarnautojai: 326. Medelinskas Petras, ats pusk. 327 Putrius Romas, 615. AP. 328. Razgaitis Jonas, 294. SP. 329. ilys Stasys, 615. AP.

Po i iauri iveim lik lietuviai kariai pradjo nerimauti ir dl savo likimo. Komisarai ir politiniai vadovai ramino, kad daugiau nebeve, ir aikino, kad ivetieji buv kontrrevoliucionieriai, kad es Vilniuje Antakalny buv rasti ivetj sraai, kad es jie norj sukilti ir upulti kitas raudonosios armijos dalis. Taiau tokiais aikinimais lietuviai netikjo ir lauke, kada ir juos ive. ios abejons buvo pagrstos, nes, kaip vliau paaikjo, birelio mn. 2225 d. bt buv iveti visi likusieji karininkai, didio352

ji dalis liktini puskarininki ir eilini. Tik staiga prasidjs karas bolevik sumanym sutrukd. Be iame srae paymt ivetj, buvo dar keli imtai pirmiau suimtj tikrosios tarnybos kari per visus bolevik okupacijos metus. Daugumas j buvo nuteista ir pateko kaljimus, drausmes dalis arba koncentracijos bei priveriamojo darbo stovyklas. Kaip vyresniuosius, j tarpe tenka paymti gen. t plk. Dulksnys, gen. t. plk. Gustaitis, plk. in. Grabys, mjr. Brizgys, plk. ltn. Namajuka ir kiti. Dar tenka paymti ir Lietuvos kariuomens atsargos karininkus, kuriems bolevik Okupacijos laikais teko kentti ir vargti vairiuose kaljimuose, tai tik keliolika visai atsitiktinai prisimint pavardi; ie ats. karininkai vienu ar kitu bdu i kaljim yra ij ir liko gyvi: gen. Kubilinas, gen. Rklaitis, gen. Galvydis-Bykauskas. gen. niukta, gen. Daukantas, gen. Vimeris, plk. Leonas, plk. Musteikis, plk. Saladius, plk. Petruitis, plk. ova, plk. Matulionis, plk. lepetys, plk. Kalmantas, plk. Braziulis, plk. Kaunas, p. 1. Pranckonis, p. 1. ukas, mjr. Jurknas, mjr. Ivaauskas, mjr. Kiaulnas, mjr. Impuleviius, mjr. Leknidkas, mjr. Kviecinskas, kpt. Gasnas, kpt. Venclova ir t.t. ir t.t. Toki nukentjusi buvo labai daug. Buvo ir toki iaurum, kuriuos sunku net pateisinti ar suprasti. Pav., kai kuri atsargos karinink, sdini bolevik kaljimuose, eimos, monos ir vaikai bolevik buvo suiupti ir itremti Sibir. Aplinkybms laimingai susidjus, karo pradioje kai kurie tokie karininkai i kaljim buvo ilaisvinti. Vargai diaugdamiesi skubjo savo eimas, bet, deja, nei mon, nei vaikui nebepamat, jie jau buvo labai toli nuo Lietuvos. Buvo ir toki nuotyki, kada vienas ar kitas atsargos karininkas, suinojs, kad bolevik saugumo organ yra nutarta jis suimti, slapstsi. Tada bolevikai imdavo terorizuoti jo eim ir gimines. Pavyz353-

diui, vieno tokio priversto slapstytis karininko tvai, broliai, seserys, uoviai ir visi vaikai buvo suimti ir iveti SSSR. Vaik tarpe vienai mergaitei buvo tik ketveri metai, o antroji tik k buvo baigusi pirmuosius savo amiaus metus, taigi, visai nekaltas ir bejgis kdikis. Dar skaudiau, kad tie kdikiai buvo atskirti ir nuo j motinos, nes ji varge dar anksiau bolevik buvo suimta ir kankinosi kaljimo rsyje. Tokiu bdu vargai kdikliai, kankiniai ir nalaiiai, be tvo ir be motinos, atsidr kakur Sibire, Kazachstane ar kurioje kitoje tolimoje pasvieteje. Skaudu apie tai net rayti. Buvo suimtj ir ivetj atsargos karinink, kuri likimas iki iol mums neinomas, k. a.: gen. Gustaitis, gen. Skuas, gen. Ladyga, gen. Sutikus, gen. Sprangauskas, gen. aplikas, plk. Lesauskas, plk. Rusteika, p. l. Korla, p. l. Urbelis, p. l. Kirlys, p. l. Matusaitis, p. l. Jaktas, kpt. Barkauskas ir t.t. ir t.t. Buvo ir uvusi bei iauriai nukankint karinink. Apie juos teks dar priminti kitame skyriuje. Beveik visi buv Lietuvos kariuomenes kariai bolevikams buvo prieai. Buvs Lietuvos TSR vidaus reikal liaudies komisaras Guzeviius 1940 m. lapkriio 28 dien buvo saks (sakymas Nr. 0054) surayti visus bolevik prieus "antisovietinius elementus". i prie skaiiuje buvo paymti buv Lietuvos kariuomens karininkai, kariuomens teism nariai, studentai karininkai, savanoriai, auliai. Kitame dokumente matome, kad buvo numatyta suimti ir itremti student atsargos karinink "Ramovs" korporacijos narius, "auli Sjungos vadovaujani sudt, pradedant bri vadais ir baigiant sjungos virininku, centro valdybos narius, sjungos tabo narius, dalini, kuop, rinktini, tiek vyr, tiek moter, aktyv, nuolatinius urnalo "Trimitas" bendradarbius". O juk auli Sjungoje daugiausia buvo kaip tik atsargos kari.
354-

K a r a s , l i e t u v i p a s i p r i e i n i m a s ir a u k o s

Raudonoje armijoje, kaip ir visoje Soviet Sjungoje buvo labai populiars ir nuolat visur kartojami Stalino odiai, kad "vis ms liaud reikia laikyti nuolatinje mobilizacinio pasiruoimo bsenoje karinio upuolimo pavojaus akivaizdoje, kad joks "atsitiktinumas" ir jokie ms iorini prie fokusai (idaigos) negalt uklupti mus i netyi". Buvo ir kitas danai linksniuojamas Voroilovo posakis, kad "mes sumuime prie jo paties teritorijoje". Taiau io karo pradioje nei pirmas nei antras tvirtinimai nepasitvirtino. Karas uklupo rusus nepasiruousius, j kariuomen pradjo netvarkingai trauktis. Pirmomis karo dienomis Kauno aerodrome galima buvo matyti didel kontrast daug sudauyt, sudegusi, pamest rus lktuv ir ia pat prie jimo buvusi aero-stot didiulmis raidmis parayt k: "Soviet aviacija skraido aukiau u visus, toliau u visus ir greiiau u visus!" Gamtoje pasitaiko toks reikinys, kada ram ir var vanden ltai aldant galima ataldyti iki temperatros net emiau nulio, ir vanduo vis tiek lieka skystas; bet utenka tok vanden pajudinti, arba mesti j kok nors kit daikt, ir vanduo tuoj pavirsta ledu. Taip buvo Lietuvoje ir bolevik okupacijos laikais bei pirmomis karo dienomis. Ramaus lietuvio kantryb trko, ir, pirmajai progai pasitaikius, visa tauta atsistojo prie bolevikus savo laisvs ginti, visi pasiprieino todl, kad lietuvi tautoje, kaip aname emiau nulio ataldytame vandeny, buvo tiek daug sukaupta paniekinimo, aar, kanios ir skausmo, jog visa tai turjo pagaliau sprogti, isilieti ir atsisukti prie buvusius prispaudjus. ios tautins reakcijos prieakyje, kaip ir turjo bti, atsistojo drsiausioji tautos dalis kariai, auliai ir partizanai. Lietuvi korpo karius karas uklupo poligonuose. Rusai labai nervinosi, tuo tarpu lietuviai buvo rams
355-

ir slaptai diaugsi, nes jaute, kad ateina isilaisvinimas i bolevik jungo. Rus vadai ir politiniai vadovai aikino kareiviams, kad tai es manevrai. Kai kuriuose daliniuose net buvo aikinama, kad rus lktuvai tyia es paenklinti geleinio kryiaus enklais, kad jie galt aikiau vaizduoti manevruojant prie. Oficialiai apie kar rusai pradjo kalbti tik po Molotovo kalbos, t. y. 11 (12) valand. Vilniaus karo mokyklos kariams apie prasidjus kar buvo praneta tik 15 val., t. y. net po 11 valand nuo karo veiksm pradios. Mokyklos virininkas plk. Sokurov dar pirm karo dien apie 10 val. perskait lietuviams Timoenko's sakym, kuriame, be kitko, buvo pasakyta, kad bolevik valdia labai pasitikinti lietuvi tauta ir todl nematanti reikalo laikyti karo mokykloje atskir batalion lietuvi ir rus, juos, t. y. lietuvius ir rusus, es galima sumaiyti. Ir kaip tik t maiymo operacij bevykdant, apie 15 val. buvo paskelbtas pavojus ir vliau buvo paaikinta, kad prasidjo karas. Kitur, pav., 215-ame auli pulke Paeimens poligone buvo praneta apie kar tik 17 valand per miting; kuop vadai buvo painformuoti apie kar 15 val., udavinys pulkui tsti palapini statyb, paruoti prielktuvin apsaug, vis tarnyb paskirti i vien rus. Varnos poligone 29-ojo korpo vadas gen. mjr. Samochin apie 10 val. surinko dali vadus ir prane, kad neinomos kilms lktuvai numet bomb Kaun ir kitur. Rimtos reikms tam nebuvo skirta. Tai es, tur bt, manevrai. Apie kar Varnoje suinojo i Molotovo kalbos per radij. Panaiai buvo ir kitur. Pirm ir antr karo dien politiniai vadovai maitino karius labai optimistinmis informacijomis: es raudonoji armija beveik visur pereng Vokietijos sien, es jau uimta visa Suomija, Klaipda, Varuva, raudonoji armija esanti jau netoli Karaliauiaus, pus Berlyno jau es subombarduota ir t. t. Ir labai bdinga, kad visi lietuviai tokioms informacijoms ne356

tikjo, o tuo tarpu daugelis rus mane, kad tai esanti teisyb. Nors kai kurie rusai ir tikjo tokiais negalimais laimjimais, taiau jie buvo isigand, neorientuoti ir pakrik. Juos baugino pirmiausia vokieiai, bet bijojo ir lietuvi. Jie jaut, kad randasi tarp dviej prie, ir kad vienas i t prie, lietuviai, yra ia pat, j tarpe ir aplink juos. Visuose sakymuose, kuriuos diktavo rusai, nieko nebuvo minima nei apie prie, nei apie savj dalini bei kaimyn padt. Kariai buvo dezorientuoti. Lietuvi kari bsena buvo ypatingai sunki: netek vis savo vyresnij karinink ir beveik vis geresni savo vad, sumaiyti su rusais, apsupti rus vad ir politini vadov, nuginkluoti (be ovini), netur joki ryi su lietuviais kariais kituose pulkuose, jie taiau nenusimin, nenuleido rank ir savo daliniuose, vienur karinink, kitur puskarininki vadovaujami, jie pradjo organizuoti pasiprieinim bolevikams ir isilaisvinim i j. Lietuviai kariai pradioje buvo be ovini, nes oviniais buvo apginkluoti tik rusams itikimieji kovotojai rusai, komjaunuoliai ir kiti svetimieji. Vliau kai kur ir lietuviai gavo po 15 ovini, kitur patys savarankikai j sigijo. Pasiprieinimas vyko be jokio ypatingo plano, spontanikai, komisarai ir rus vadai vienur buvo nuginkluoti, kitur nukauti. Vienur lietuviai kareiviai kovojo vieni, kitur kartu su savo karininkais. Vieniems pasisek gan lengvai nuo bolevik atsipalaiduoti ir pabgti, kitur teko su rusais kautis arba vieniems, arba susidjus su lietuviais partizanais. Atskiriems briams, kol visai atsipalaidavo nuo rus ir prasimu iki savj, teko padaryti gan didelius ygius per neinomas vietoves, mikus, pelkes, naktimis. Toki bri vadams buvo sunku orientuotis, nes daugumas vad, kaip ir rusai vadai, emlapi neturjo. ia vl savotikos rus tvarkos pavyzdys: rusai karininkai emlapi neturjo, o tuo tarpu vliau, rusams
357-

pabgus, Vilniuje, NKVD centre buvo rastas pilnas sandlis prikrautas Lietuvos emlapi. Atrodo, kad tie emlapiai labiau reikalingi enkavedistams, negu rus karininkams. Per atsipalaidavim ir karininkai ir kareiviai parod labai daug iniciatyvos ir drsos. Varnos poligone buvusioje 184-oje divizijoje beveik visiems lietuviams pasisek isigelbti, tuo tarpu venionli-Pabrads poligone buvusios 179-os divizijos lietuviams teko turti sunkesni pergyvenim, ir nemaam tos divizijos lietuvi skaiiui, taip pat, kaip ir nemaam skaiiui Vilniaus karo mokyklos lietuvi, buvo lemta bti bolevik nuvarytiems toliau rytus. Per vlesnes kautynes dalis t lietuvi pateko vokiei nelaisv. Likusij likimas neinomas. Tokiu bdu i 70008000 lietuvi kari, buvusi 29-ame korpe karo pradioje, jau pirmomis karo dienomis Lietuvoje atsipalaidavo nuo bolevik ir susirinko savo senose dalyse per 5000 kareivi ir per 500 karinink. Be to, keli imtai i karto isiskirst tiesiog namus. Kov metu, besilaisvinant i bolevik, uvo arba buvo j nuudyta nemaa lietuvi kari. "Kario" redakcijos surinktais iki 1942 m. vasario 8 d. duomenimis yra uv ie lietuviai kariai:
UVUSIJ, BOLEVIK NUUDYT IR BE INIOS DINGUSI PIRMOMIS KARO DIENOMIS LIETUVI KARI SRAAS Pulkininkai leitenantai: 1. Milaeviius Ottonas, Korpo tabo, uvo VI.24 Adutikiu m. Majorai: 2. Bartkus Aleksas, 215, P., uvo VI.24, Lygum km., venioni val. 3. Bairinas Bronius, 615. AP., uvo VI.23, Vilniuje.
358-

4. aulys Stasys, 618. AP., uvo VI.26, taip Pastovi ir Glubokos. Kapitonai: 5. Ambraziejus Andrius, 259. P., dings be inios. 6. Bulviius Albinas, uvo VI.22-25, ties Ukmerge (aviacijos).

7. Kalad Povilas, Vilniaus karo mokyklos, uvo tarp Pastovi ir Glubokos. 8. Matutis Ignas, 179. SDPI. Dn., i pasal rus nukautas. 9. Pilvelis Adolfas, 215. P., bolevik nuudytas ties venionimis. 10. Puknys Juozas, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI. 25, netoli Labanoro. 11. Stravinskas Juozas, 259. P., dings be inios. 12. Valiulis Jonas, mir nuo aizd. Leitenantai:

23. Remeikis Jonas, bolevik suaudytas 1941 m. gegus m. Karinai: 24. Cijnlis Vytautas, Vilniaus karo mokyklos, VI. 24, bolevik suaudytas ties Amena. 25. Gricius, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI.25 netoli Labanoro. 26. Jakimaviius, Viln. karo mok., uvo Gudijoje. 27. Ratkeviius Antanas, Viln. karo mok., uvo VI-24-25, prie Krapivnos km., Sal val., Amenos ap. 28. Semaka St., Viln. karo mok., uvo VI.24-25, prie Krapivnos km., Sal val., Amenos ap. Kursantai: Osipaviius, Vilniaus karo mok., uvs. Virilos:

13. Beinorius, 306. PnBn., uvs ties Idrica. 14. Gavulis Petras, 618. AP., bolevik nuudytas u Adutikio. 15. Jankauskas Julius, ZADn., uvo VI.23, ties Vydenais. 29. 16. Kaznas Kstutis, 618. AP. bolevik nuudytas u Adutikio. 17. Levinas Antanas, 259. R, 30. dings be inios. 18. Navikeviius Jonas, uvo 31. ties Adutikiu, 234. P. 19. Zelianius, bolevik nuu32. dytas ties Gluboka. 20. inius Kazys, uvs VI.23, 215. P., gyd. Jaun. leitenantai: 21. Kalpokas, 262. P., uvo VI.29, Varnos poligone. 22. Levnas Vaclovas, Vilniaus karo mokyklos, bolevik suaudytas VI.25, ties Amena.

Adomaitis Jonas, 215. P., uvo VI.26, netoli Jonikio. Butkus Antanas, 234, P., bolevik suaudytas VI. 29. Ivanauskas Bronius, 215. P., uvo VII.11, ties Idrica. 33. Jonuka Juozas, 615. AP., uvo VI.29. 34. Sinkeviius Jonas, 262. P. uvo VI.24, ties Valkininkais. 35. vilpa Juozas, 615. AP., bolevik nuudytas VI. 24, ties Rdninkais.

359-

36. ukys Kazys, 234, P., uvs. 37. Valiulis, 618. AP., uvs. Puskarininkiai: 38. Gromnickas Romanas, 184. D. t., uvo VI.23, Vilniuje. 39. Jankeviius Mykolas, uvo VI.23, Viln. 40. Kankeviius Petras, 9 p.p., uvo VI. 23, Micknuose. 41. Lenkaitis, 259. P., uvs. 42. Liba Petras, 215. P., bolevik suaudytas VII.7, u Nevelio. 43. Mikalauskas Stasys, 306. PnBn., uvo VI.23, Vilniuje. 44. Oinas Povilas, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI. 23, Vilniuje. 45. Petrulis Adolfas, uvo VI. 24, Pabradje. 46. Sinkeviius Kazys, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI.25, tarp Smargoni ir Molodeno. Jaun. puskarininkiai: 47. Baceviius Salemonas, ZADn., uvo VI.23, u . Varnos. 48. Bitaraviius Viktoras, 618. AP., bolevik suaudytas VI.27. 49. ibiras Antanas, 184. D. PnBn., uvo VI.24, Vilniuje. 50. Drupas Stasys, mir nuo aizd VII.2, venionli apskrities rinktins. 51. Koninas Jonas, vBn., uvo VI.25 Pabradje. 52. Kareka Jonas, 615. AP., uvo VI.23, Vilniuje.
360-

53. Valionis Antanas, 184. D. PtDn., uvo VI.23, prie Merkio. 54. Zamaras, 259. P., uvo VI.23, Viln. 55. idinas Aleksas, uvo VI.23, Varnos poligone, ZADn. 56. ukauskas Bronius, 618. AP., uvs. Grandiniai: 57. Jurkonis Antanas, 259. P., uvo VI.23, Paeimens stovykloje. 58. Jagminas Bronius, 294. P., uvo VI.23, Valkinink val. 59. Merkeviius, 259. P., uvo VI.26, netoli Jonikio. Eiliniai: 60. Aleinas Vytautas, 618. AP., VI.24, kautynse su komunist-yd gaujomis sueistas ir nukankintas, uvo ties epeta, prie Kupikio. 61. Astrauskas Eduardas, 259. P., bolevik suaudytas VI.25, Pabradje. 62. Andriuis Vincas, 234. P., uvo VI.23, Vilniuje. 63. Alionis Kazys, 262, P., uvo VI.24, Varnos sanat. rajone. 64. Andriukeviius Juozas, 262. P., bolevik nuudytas VI.23, Varnos val. 65. Aleksynas Vincas, 618.AP., VI.24, uvo kautynse su komunistais ties epeta (mikas), prie Kupikio. 66. Auktikalnis Bronius, 618. AP., bolevik suaudytas. 67. Atkoius Juozas, 234, P., uvs kautynse

68. Beliauskas uvo ties Linkmenimis. 69. Birgiolas Petras, 616. AP., uvo VI. 24, Varnos pol. 70. Dapkus Petras, 279. P., uvo VI.24, Varnos poligone. 71. Darakeviius Sergiejus, 262. P., uvo VI.24, ties Valkininkais. 72. Dailide, 297. P., uvo VI. 24, netoli Daug. 73. Eiroius Pranas, 294. P., uvo VI.23, Valkinink val. 74. Gulbinas Antanas, 306. PnBn., uvo VI.23, Vilniuje. 75. Grainskas Pranas, 616. AP., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. 76. Ivanauskas Fioktistas, uvo VI.24, ties Valkininkais. 77. Jankauskas Bronius, 184. DPtDn., uvo VI.23, prie Merkio. 78. Jakutis Bronius, 615. AP., uvo VI.23, u Palukns. 79. Januas, uvo VI.26, Pateroni km., Alovs val., Alytaus apskr. 80. Kazlauskas Povilas, uvo VI.23, Vilniuje, PnBn. 81. Kalinauskas Severinas, 618. AP., VI.27, gindamas Kupik nuo besitraukiani rus sueistas ir po to bolevik paskandintas. 82. Kurapkis Jonas, 259. P., uvo VI.23. 83. Kuodys Kazys, 618. AP., uvo VI.24, Vilniuje. 84. Kanapinskas Vincas, ZA. Dn., uvo VI.23, tarp Varnos ir Eiiks.

85. Kuras Juozas, 616. AP., uvo VI.26, Petroni km., Alovs val., Alytaus apsk. 86. Kiburys Jonas, uvo VI. 23, tarp Eiiks-Valkinink, ZADn. 87. Kiknas Bronius, 618. AP., bolevik suaudytas. 88. Kreenka Mykolas, 618. AP., bolevik suaudytas. 89. Keliuotis Norbertas, ZA. Dn., uvs VI.23, Varnos poligone. 90. Matuzeviius Kazys, uvo VI.26, venionliuose. 91. Matiukas Antanas, vBn., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. 92. Miseviius Alfonsas, uvo VI.24, ties Valkininkais. 93. Panulis Juozas, 615. AP., uvo ties Linkmenimis. 94. Petroseviius eslovas, 259. P., uvs. 95. Paakarnis, 615. AP., bolevik suaudytas 1940 m. spali mn. 96. Rybokas Ignas, 618. AP., bolevik suaudytas. 97. Stankeviius Juozas, 618. AP., bolevik suaudytas. 98. Sarulis, Vilniaus karo mokyklos, uvs. 99. Stumbrys Alfonsas, 215. P., mir nuo aizd (sueistas ties venionliais ). 100. Skrabys, 215. P., bolevik suaudytas. 101. Staritas Vincas, bolevik nuudytas Lamc km., Glubokos apskr. 102. Sablinskas, 294. P., bolevik nuudytas.

361-

103. Sniekus Antanas, 314. 113. Vainys Eduardas, v. Bn., RBn., uvo VI.23, netoli VI.25, bolevik nuudyVarnos I. tas Pabradje. 104. Seredinskas, uvo u Mo- 114. Valinas Petras, ZADn., mir nuo aizd (VI.23, lodenos (PTO 17. Dn.). buvo sueistas tarp Var105. Stokna Vincas, 234. SP., nos-Eiiks). uvs ties venionliais. 106. lionskis Jonas, 294. P., 115. Zuoza, 234. P., uvo Paeimens stovykloje. uvo VI.23, Valkinink val. 116. Zineviius Vaclovas, ZA. Dn., uvs VI.23, Varnos 107. irmenis Jonas, 294. P., poligone. uvo VI.24, ties Valkininkais. 117. ebrauskas Pranas, In108. taras Vincas, 618. AP., Bn., uvo VI. 23, Vilniuje. bolevik suaudytas. 118. las R., uvo VI.24, Vilniuje. 109. Talkaiauskas, uvo ties Linkmenimis. Civiliniai tarnautojai: 110. Tarakeviius Eduardas, 618. AP., bolevik suau119. Sasnauskas Ignas, Vildytas. niaus karo mokyklos, u111. Vnarauskas Povilas, 259. vo VI.23, venionliuose. P., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. oferiai: 112. Vaicekonis Antanas, 615. AP., uvo ties Linkmeni- 120. Petkeviius, Vilniaus karo mis. mokyklos, uvs.

Prie io srao reikt dar pridti bolevik nuudytus Lietuvos atsargos karininkus, k. a.: Panevy iauriai nuudytas plk. gyd. emgulys, Zaras kaljime nuudytas plk. ltn. Pailys, Kauno kaljime mjr. Tomkus ir eil kit. Prie nuudyt, tur bt, teks priskaityti ir plk. Giedrait, buvus (krato apsaugos minister, bei plk. arausk, buvus kariuomens tabo spaudos ir vietimo skyriaus virinink ir Lietuvos skaut vad. J, kaip politini kalini, tragik kelion vaizdingai aprao plk. Petruitis savo atsiminimuose "Kaip jie mus suaud". Pabaigoje tenka dar nors labai trumpai paminti ir lietuvi partizan veikl prie bolevikus pirmomis karo dienomis, nes j tarpe, ypatingai j vadovybje, buvo daug karinink, puskarininki, kareivi ir au362-

li. Daug kur partizanai veik drauge su 29-ojo korpo lietuviais kariais. Organizuot ir neorganizuot partizan skaiius visoje Lietuvoje buvo iaugs beveik iki 100,000. Viename Kaune ir jo apylinkse buvo susiorganizavusios net 36 atskiros partizan grupes. Partizanai vieni apgyn Kaun ir kartu su lietuviais kariais Vilni nuo sunaikinimo. Vilniuje, Kaune ir kitur jie apgyn nuo bolevik sandlius, radijo stotis, tiltus ir kitus pastatus bei turt nuo sunaikinimo ir igrobimo. Jie apgyn daugelio lietuvi gyvyb. Vilniuje, ypatingai Antakalny, Pabradje, Varnoje, Kaune, aniuose, Aleksote, A. Panemunje, prie Kauno radijo stoties ir daug kur kitur vyko smarks kari ir partizan susikirtimai su bolevikais. Ir visur lietuviai nugaljo. Gindamas Aleksoto tilt didvyrikai uvo laknas ats. ltn. Denkaitis. Tilt per Ner Kaune igelbjo, drsiai paalins sprogstamosios mediagos udegim ir po to keliolikos kulipk pervertas uvs, buvs Vilniaus II nuovados virininkas atsargos karys Juozas Savulionis. ituose tiltuose bent paminklinmis lentomis, jei ne kitu bdu, turt bti aminti j gynj vardai ir didvyrika mirtis. Per kovas su bolevikais viename Kaune ir jo apylinkse uvo apie 200 partizan. Kauno ligoninse karo pradioje guljo apie 150 sueist partizan. Apytikriai galima pasakyti, kad visoje Lietuvoje kovose su bolevikais uvo i viso apie 2.000 partizan. Didiausia j dalis buvo buvusios Lietuvos kariuomens aukltojai: karininkai, puskarininkiai, buv kareiviai, savanoriai, auliai, moksleiviai ir kiti. Pabaiga io rainio dviejose dalyse buvo stengtasi duoti bendr Lietuvos kariuomens tragedijos apvalg. Dl aprto rainio dydio daug nors ir labai charakterin363-

g, bet maiau svarbi smulkmen negaljo bti paminta. Kadangi buvo usibrta daugiausia paliesti liaudies kariuomen ir i jos suformuot 29-j teritorin auli korp, todl tos karins staigos, kurios 29-j korp nejo, ia buvo pamintos labai trumpai. Prie t staig priklauso: 1. Karo Mokykla, 2. Karo Muziejus, 3. Karo Ligonin, 4. Karo topografijos skyrius, 5. Linkaii ginkl dirbtuvs. Karo ligonin nuo lietuvi korpo buvo atskirta, gavo naujus virininkus, daugiausia ydus, ir tvarksi atskirai nuo korpo. Kariuomens tabo Karo topografijos skyrius taip pat buvo nuo 29-ojo korpo atskirtas ir tvarksi auktesnij raudonosios armijos tab nurodymais. Linkaii ginkl dirbtuvs su lietuviais karininkais, tarnautojais ir darbininkais buvo iimtos i SSSR karo komisariato inios ir perduotos SSSR ginklavimo (audmen) liaudies kamisariatui. Didelis bandymas ir egzaminas likimo buvo skirtas visai lietuvi tautai 19401941 metais. Garsusis Goethe apie panaius momentus itaip ra:
"Gyvenimas pietums ne ko, Bet kiet ksn duot mums ruoia, Nereikia tad sustingti, Nes reiks juk pasirinkti, Ar j suvirkinti arba uspringti".

Lietuvi tauta jai primest svetim ksn atsisak suvirkinti, ji laimingai uspringo ir t ksn imet. io karo pirmomis dienomis greta kari atsirado daug tkstani partizan atsargos kari, auli, savanori, kinink, darbinink, student, moksleivi, profesori, kunig ir moter. Visi jie, atstovaudami savo taut, parod, kad lietuviai yra smoningi ir aktingi, kad tauta yra sveika, subrendusi ir verta savo garbingos istorijos ir savo senj valstybini tradicij, kad lietuviai kartu su kultringomis Vakar Europos tautomis aktingai eina kov dl naujos ge364-

resns Europos, dl garbingos ir tinkamos sau vietos laisvj ir kultringj Europos taut tarpe. Ms kariai, tiek daug patys ikentj, kuri ne vieno tvai, broliai, seserys ar gimins iauriai yra itremti alt Sibir, kalnuot Altajaus krat ar saus Kazachstan, kurie savo akimis yra mat savj vad sumim ir itrmim, tie kariai yra vieni i pirmj viesesnio ir laimingesnio Lietuvos gyvenimo pionieriai, to gyvenimo, kurio pirmieji viess auros spnduliai jau pradeda rodytis miliniko karo dar apsiniaukusioje padangje.

365-

ATSIMINIMAI I 9 P. D. L. K. VYTENIO PULKO GYVENIMO


JAUN. LTN. TREIOKAS

Tai buvo 1940 m. birelio 15 d., etadienis. T dien bebnant paupyje pasklido inia, kad senasis ministeri kabinetas atsistatydino, o naujasis sudaryti pavesta div. gen. Ratikiui. ita inia pradiugino beveik visus ten buvusius karininkus. Tuojau grau namus persirengti, nes vakare turjo vykti gyd. plk. ltn. Abraiio ileistuves (vyko Vilniaus gul). Persirengs ieigine uniforma atjau ramov ir ten suinojau, kad t dien bolevik kariuomene ygiuoja Lietuv okupuoja. Todl karininkams neoficialiai buvo sakyta persirengti rikiuotes uniforma ir taip dalyvauti ileistuvi vakarienje. Daugelis karinink sdjom prie radijo aparato ir laukme kokios nors inuts, kad suinotumm apie nauj bsen, i kurios nieko gera nesitikjom, bet radijo buvo labai yktus ir nieko neskelb. Ileistuvi vakarien prasidjo atvykus pulko vadui gen. t. plk. Gauui apie 8-9 val. vakaro, bet buvo labai kukli ir jau apie 22 val. baigsi. Tuojau pat pulko vadas suauk visus karininkus ir per batalion vadus dav tam tikr nurodym. Buvo sakyta bti visiems pasiruousiems visokiems netiktumams. Be to, dar buvo paskirti karininkai budti kuopose. I t paskirtj buvau ir a ir turjau budti priearvinje kuopoje. Apie 23 valand nujs kuop visk patikrinau ir atsiguliau. Nespjus man dar umigti, pasigirdo pavojaus trimitas. mons greitai sukilo ir rengsi kautyni apranga. Susitiks koridoriuje ltn. Vaitkevii klausiau, kas bus, nes joki aikesni ini neturjom, bet jis atsak, kad ygiuojam Vokietij. Netrukus atvyko ir kuopos vadas ltn. Kiveris ir sak:
366-

rengtis kautyni apranga, igauti i sandelio ovinius ir automatiniams pabklams sviedinius. Viskas vyko labai greitai ir apie 3 valand jau ms (psi) vora ygiavo per Marijampols miest. Miestas kakodl irgi buvo sukils, gatvse stovinjo nemaai moni, kurie stebjo iygiuojant pulk. Be ms voros, dar buvo ir motorizuota, kuri iygiavo prieaky ms. Mat, 9 p. p. buvo dviratinink batalionas, be to, auto brys su nemaai main, o dar buvo keletas ir miesto autobus. Psij vorai vadovavo mjr. Brizgys, o motorizuotai gen. t. plk. ltn. Naujokas. Pstieji pasukome per Vilkavikio tilt ir vliau viekeliu Pilviki link. Jaunesnieji karininkai ir kovotojai apie ygiavimo tiksl ir krypt i pradi nieko neinojo. Tik vliau pradjo sklisti gandai, kad ygiuojame Vokietij. Apie 8 km nedaygiav Pilviki sustojome postoviui, ir jau visi pradjome kalbti, kad Marijampol daugiau nebegrime. Vienas gailjosi namie umirs papirosus, kitas pinigus ir t. t. Neilgai trukus atvyko voros virininkas mjr. Brizgys ir, susiauks karininkus toliau nuo voros paaikino, kad buvo ygiuojama Vokietij, bet dabar vl gautas naujas sakymas grti atgal lyg nieko rimta nebuv, o tik paprastas ygis. Trumpai pailsj pasukome atgal, tai buvo apie 9-10 val. Saulut, risdamosi dangaus skliautu, nesigaildama siunt savo kartus spindulius, tuo dar labiau apsunkindama gerokai apkrautus kovotojus. Prakaitas sunksi per apdar ir riedjo per veid, lyg karios aaros. I nakties buvo gerokai palyta ir gana didel rasa, bet kelias jau spjo iditi, ir dulki debesys, apgaub vor, lyg dm udanga, lydjo vis "keli atgal". Grome, padar ger ving aplink miest, nuo Kalvarijos puss.. Per miest ygiuoti buvo gda. Be to, tiek kovotojai, tiek vadai buvo labai blogai nusiteik ir gerokai privarg. Kareivines pasiekme apie
367-

14 val., ir visi isiskirstme poilsiui su mintimi sakyti Marijampols miesto gyventojams, kad tai buvo tik paprastas ygis, koki bdavo nemaai. Tik toks skirtumas, kad is ygis vyko sekmadien, kas buvo neprasta. Kelet dien po ito ygio pulke vyko normals usimimai, tik trko ms pulko vado gen. t. pik G auo, apie kur sklido gandai, kad yra iauktas Kaun ir tenai aretuotas. Pulkui tada laikinai vadovavo gen. t. plk. ltn. Naujokas, buvs tabo virininku. Netrukus po to, praslinkus vos keletai dien, vl dangus apsiniauk. Treiadien, t. y. birelio 19 d., vakare, grdamas i miesto apie 21 val. susitinku ties namais kelet karinink, kurie pasakoja, kad mieste svetimtauiai sumu vien kareiv. Birelio mn. apie 22 d. Marijampol tvarkos palaikyti atvyko i Kauno gusar eskadronas ir gulos virininkas gen. t. plk. Kriaunaitis. Naujasis gulos virininkas tuojau suauk gulos karinink susirinkim ir pra karininkus laikytis tinkamai ir nedaryti be reikalo isiokim. Madaug tuo pat laiku atvyko ir naujai paskirtas 9 L. K. Vytenio pulko vadu gen. t. plk. ltn. Dabuleviius, kuris perm pulk ir, suauks karininkus, pasak kalb, kurios pagrindin mintis buvo: "Dabartin padt suprantate ir js, p. p. karininkai, ir a, todl laikykits takto, kad nereikt nukentti atskiriems asmenims", i pulko vado kalba visiems karininkams padar didelio spdio, ir visi supratom, kad jis yra "savas mogus". Dienos slinko labai nuobodiai, nes dl vesto parengties stovio negalima buvo niekur ieiti. Jeigu ir atsirasdavo labai svarbus reikalas, tai reikdavo palikti namuose ratel, kur ieini ir kada gri. Diena po dienos laukme ivykimo, nes sklido gandai, kad pulkas turs ivykti poligon. Ir i tikrj, liepos 3 d., ryt, gavome sakym tuojau pasirengti ir dar t pai dien ivykti venionli poligon.
368-

Dirbti teko labai daug, kad suspt pasikrauti, nes 17 val. turjo ms traukinys ivaiuoti i Marijampols stoties. Asmenikai pasirengti poligonui visai nebuvo laiko, tad kiekvienas griebme, kas pakliuvo po ranka, ir krovme lagaminus, nes jautme, kad Marijampol negreitai bepamatysime. vagonus pasikrovme ne tik tuos daiktus, kurie reikalingi poligone, bet visa, k tik galjome, nes inojome, kad Marijampol daugiau nebegrime. Pasikrov, minios marijampoliei palydti, ivykome. Vis nuotaika labai prasta buvo, nes gerai inojome, kad itas ivaiavimas tai yra tik pradia t vis nemalonum, kuriuos pulkui teks pergyventi ateityje. Kelionei gavome tik prekinius vagonus ir platformas, tad vaiavimas buvo tikrai proletarikas. Na, bet nieko, nes lind ien, jautms neperblogiausiai. Kelionje ibuvome dvi paras, daugelyje viet sustodami. Blogiausiai buvo tai, kad niekada sustoj neinodavome, kada vl pajudsime, nes tuo laiku jau geleinkeli stoi komendantai buvo bolevikai. Nuvyk venionlius isikrovme ir, visk parsigaben poligon, pradjome nauj savotik tremtini gyvenim, diaugdamiesi, kad pakliuvome venionlius, bet ne tiesiog Sibir ar Kazachstan, kas dabar, kai painome tikrai, kas yra bolevikai, bt visai normalu. Persikraust poligon, daugumas apsigyvenome barakuose, o dalis moni "havajuose" (iaudins lauko palapins), kuri gana daug radome pasilikusi i lenk okupacijos laik. Karininkai sikr mediniuose namukuose prie alnaiio eero. Pulko tabas ir autobrys apsigyveno miestelio pakratyje prie miko. Galutiniam susitvarkymui pulko vadas paskyr dar vien dien, o paskui jau prasidjo normalus poligono gyvenimas. Pirmomis dienomis visi buvome patenkinti, nes po dienos darbo galima buvo isimaudyti eimenos upelyje, kuris mums atrod kaip tikra Dievo dovana, nes Marijampolje su maudymuosi buvo gana lidna.
369-

Po keleto dien radome laikratyje, kad visus pulkus yra paskiriami politiniai vadovai. Tai mums nebuvo staigmena, nes visi to tikjoms, tik nei vienas nenujautme, kad dl t politruk tiek daug teks nukentti pulko karininkams ir kareiviams. Neilgai trukus po to skaitome pulko sakyme, kad pas mus politiniu vadovu paskirtas drg. Kleiva Jonas. Kas jis toks ir i kur jis atsirado, niekas i ms neinojo. Po keli dien atvyko ir jis pats prisistatyti pulkui. Kok jis padar spd, sunku aprayti, bet tik tiek galima pasakyti, kad greiiau atrod panaus bandit, ar miestelio mueik girtuokl. Pulko vadui prisistatydamas (tai buvo apie liepos mn. 13 d.), stovjo isiergs, nuleids galv, susikis rankas giliai kelni kienes nusikaltlio tipas. Po prisistatymo pradjo kalbti, bet taip sunkiai, kad tikrai lengviau jam bt buv akmenis ant plento skaldyti, negu kalbti! Tai toks buvo paskirtas ms pulko vietju. Baigs kalbti prane, kad miestelyje bus mitingas liaudies seimo kandidatams rinkti. Mitinge gals dalyvauti tik norintieji, nes dabar yra laisv, bet kadangi norini atsirado labai maai, tai sak vykti visiems. Tuoj buvo iaukti i rikiuots komjaunuoliai ir prijauiantieji, kuriems idalino po plakat ar bolevikik paveiksl. Tarp bolevikik paveiksl buvo maiyta Kudirkos bei emaits paveikslai. Komjaunuolius su paveikslais norjo maiyti rikiuot, bet kareiviai juos gerokai apgnaib ir i rikiuots istm. Tada jie atsistojo rikiuots priekyje, bet ir ten jiems teko gerokai nukentti. Mitinge, kuris vyko buvusi venionli auli kieme, nieko ypatingo nevyko, tik grus i mitingo visi ilgai spiaudsi. Praslinkus porai dien (tai buvo apie liepos mn. 15 d.) buvo suauktas pulko mitingas liaudies seimo kandidat rinkimui. Mitingui vadovavo ydas Jacovskis. Po jo kalbjo oferis Petrauskas. iame mitinge ypa pasireik j. ltn. Rimas Vincas (pirmykt jo pa370-

varde Rurinkeviius, kils i Vilkavikio aps.). Tai mogus karjeristas, kuriam karjera, nors ir per draug lavonus, yra viskas. Tai iaudadis, tikra to odio prasme. Jis savo pasiek, nes greitai buvo pakeltas leitenanto laipsn ir paskirtas kuopos vadu, nors buvo vos keli mnesiai suj nuo karo mokyklos baigimo. Charakteringa buvo, kad ydas Jacovskis, nors daug kalbjo ir buvo istatytas kandidatu, bet negavo n vieno balso. Pasibaigus mitingui, visi upuolme Rim u jo kalb, bet jis nesidav kalbti ir kaip ivyko su politrukais, tai taip kuop ir nebegro, nes bijojo, kad jo nenugalabyt. Mat, j. ltn. Naikelis jam mieste pagrasino, be to, jo laidos j. ltn. Sagnas ir Vismantas tarsi, jei tik sugriebs Rim, tai nuve alnait prigirdys. Tuojau po politruko atvykimo pulke buvo vesta politins pamokos, po 2 val. per dien, kurias dst kuop politvadovai. Karininkams ir puskarininkiams (liktiniams) tose pamokose dalyvauti buvo draudiama. inoma, i politini pamok ieidavo tikras jumoras, nes lektoriai apie bolevizm neturjo jokio supratimo. Neilgai trukus venionliuose vyko bendras mitingas dl rinkim liaudies seim, kuriam jau vadovavo j. ltn. Rimas. Po jo buvo pulke labai reikmingas mitingas dl konstitucijos (stalinikos) primimo. Svarbiausias mitingo kalbtojas ir konstitucijos aikintojas buvo asp. Aviienis, kuris pasirod toks neimanlis, kad kareivi tuoj buvo suvarytas oio rag. Prasidjo madaug tokio turinio pasikalbjimas tarp aikinaniojo ir auditorijos: Aikintojas: Stalino konstitucija nurodo ir garantuoja, kad kiekviena sjungos valstyb turs savo kariuomen, ir i kariuomen i valstybs rib neivyks ir nebus isista.
371-

Auditorijos balsai: Kas bus su Lietuvos kariuomene, jei Soviet Sjung upuls Japonija, ar Lietuvai reiks vykti jai padti ar ne? Aikintojas: Ne, nevyks. Kuri valstyb upuls, ta ir ginsis, o Lietuvai kas darbo. Auditor. balsai: Tai, jeigu Lietuv upuls Vokietija, tai viena Lietuva turs ir kovoti prie Vokietij. Tai kuriam tikslui tada reikalinga Lietuvai stalinika konstitucija? Aikintojas: Jeigu Lietuv puls Vokietija, tai visa Soviet Sjunga eis jai padti. Auditor. balsai: Ar tamsta kvailas, ar mus laikai kvailais, kad mums aikini tai, ko pats nesupranti! Neiekok kvailesni u save . . . Tada neikents papra balso j. ltn. N ai kelis ir ijo kalbti. Ijs kalbti atrod labai susijaudins: skruostai ir lpos beveik mlynos, veidas kreidos baltumo, kakta stipriai suraukta, plaukai nukrit ant kaktos. J pamat visi nutilo ir lauk. Kalbjo taip, kad visa prie tai buvusi propaganda pranyko, lyg rkas. Jo kalbos bendros mintys buvo tokios: garsus sutartinis auksmas valio ir plojimai).
Jei mes priimsime svetim Lietuviais esame mes gim, lietuviai turime ir bti, o jei reiks u Lietuv ir ti! (Kalb nutraukia konstitucij, tai

parduosime Lietuv!.. (Vl auksmai valio ir plojimai nutraukia kalbtoj).


Kam mes sukrme sav konstitucij, ar tam, kad jos pirma proga isiadtume ir j sutryptume?..

(auksmai ir plojimai).

d ir krauj liejo?.. (Vl plojimai ir auksmai valio. Daugeliui akyse pasirod aaros, kiti stipriai gniauia kumtis, nes lietuvio kraujas jau usideg). me? . . . (auksmai ir plojimai).
372 Kur mes dsime ms Laisvs Kovotoj paminklus? Ar tam juos statme, kad dabar nugriautu-

K mums u tai pasakys ms tvai, broliai, kurie u Lietuv Nepriklausomybs kovose galvas gul-

sio dl Lietuvos laisvs? . . . (auksmai ir plojimai,, be to, visi atsistoja). ia sikia politrukas ir miting nutraukia. Visi isiskirstome ir kartai sveikiname j. ltn. Naikel u pasakyt kalb, bet kartu ir drebame dl jo likimo. Po keli dien, t. y. apie liepos mn. 20 d., atvyko du pilni sunkveimiai politruk i kit pulk ir i auktesns kariuomens vadovybs. Atvyk laik paskaitas ruo stalinikosios konstitucijos primimui. Bet kokie jie buvo menki tie lektoriai?! Pamokos tai buvo laikraio skaitymas, o jei kas ikeldavo klausim, tai j niekas nesugebdavo atsakyti. Tose pamokose dalyvavo ir karininkai buvo sakyta. vairiose kuopose buvo vairiausi incident dl ikelt klausim, ar, apskritai, dl lektori kvailumo. Pvz., priearvinje kuopoje politvadovas bekalbdamas isireik: Matote draugai, kad dabar jau yra visai kas kita! Dabar drauge su jumis sdi ir karininkai, o ar anksiau sddavo karininkai su kareiviais? Kareiviai pradjo smarkiai murmti, bet, esant ten pat karininkams, lauk, k jie pasakys. Tada atsistojo j. ltn. Demikis ir su politvadovu prasidjo tokio turinio pasikalbjimas:
Ar Tamsta esi tarnavs kariuomenje?

Kur dsime Neinomojo Kareivio kap, uvu-

Ne.

Politvadovas nutilo ir vl vyko laikraio skaitymas, kur garsiai skait kakoks kareiviukas politvadovas, bet labai sunkiai. Jis ilgai stendavo ties kai kuriais odiais, ypa susidrs su tarptautiniu terminu, ar iaip su neprastu bolevikiniu isireikimu. Pasibaigus pamokoms, visi ms "vietjai" ivyko.
373-

Tad i kur tamsta inai, kaip buvo anksiau? Ir, apskritai, jei toki dalyk neimanai, tai niek nekalbk ir kareiviams, nes jie geriau ino, kaip buvo anksiau!

Bet po keli dien, t. y. apie liepos mn. 22 d., vl atsirado i kakur, matomai, i paties centro, du komunistliai, kuri tikslas buvo suruoti pulke miting, kad priimt stalinik konstitucij, bet ia jiems taip pat nepavyko, kaip ir pirm kart. Miting atidar pats pulko vadas gen. t. plk. ltn. Dabuleviius, kreipdamasis karius, kad prisilaikyt tvarkos ir karins drausms. Po to kalbjo vienas i atvykusi komunistli, aikindamas gersias stalinikosios konstitucijos puses. Baigs kalbti leido pasireikti ir pulko kariams. Tada papra odio ir pradjo kalbti 1 kulk. kuopos eil. epas Stasys, kuris kalb pradjo labai nekaltai:
Gerbiamas pulko vade, prezidiume, karininkai ir kariai! Kad anksiau darbininkas vargo, buvo inaudojamas ir skriaudiamas, tai visi mes puikiai inome. Jam teko gyventi daniausiai rsyje, dirbti sunk dar-

b fabrike (plojimas, ypa ploja komunistliai, o pulko kariai dar iek tiek susilaiko), dirbti per par iki
16 val. ir u tai negaudavo papildomo atlyginimo ir t.t.

(komunistliai labai patenkinti ir smarkiai ploja).

listai! (plojimas. Ploja ir komunistliai, bet jau ymiai silpniau). Jau komunistliai neploja).
Kieno rankose visi fabrikai ir mons, kuriose inaudojama darbininkai? O gi yd! (plojimas.

O kas dl viso to kaltas? O gi ydai! Kapita-

auksmais "valio").

Kas turi miestuose didiausias krautuves ir magazinus? ydai! (plojimas). Kieno rankose kapitalai yd! (plojimas su Kas labiausiai pertek prabanga, turi liuksusinius namus ir automobilius? ydai! (plojimas ir

auksmai "valio"). Vienas i komunistli kalb nutraukia ir toliau kalbti neleidia, dl to pulko kari tarpe pasigirsta auksmai:
Kodl jam neleidi kalbti, ar todl, kad sako teisyb?
374-

ia sikia pulko vadas ir vl kovotojai nurimsta. Tuojau paprao balso kuopos politrukas Grunovas ir, isims lapel, matomai, kieno nors parayt, pradeda skaityti, bet jam labai nesiseka neperskaito, kas parayta. Tatai jau suerzintus karius dar labiau suerzina ir vl pasigirsta auksmai: jau mes gana prisiklausme! (pasigirsta vilpimas ir
auksmai: Bk, i kur atjai! Neiekok kvailesni u save! ir t. t.) Pirma pasimokyk skaityti, o paskui ateik! Juk dabar pats nesupranti, k skaitai! Toki kvailysi

Tada atsistoja vienas i politruk-komunistli ir prao karius leisti pradjusiam baigti kalbti. Bet vl
pasigirsta balsai: Neleidai anam kalbti, tai nekalbs ir itas! Leisk anam baigti kalbti, tai gals kalbti

auksmai: alin t durnel! Tegul pirma imoksta skaityti!)

ir itas, o kitaip tai ne! (vl pasigirsta vilpimas ir

Matydamas, kad i mitingo nieko neieis, papra pulko vad, kad miting ubaigt, nes kariai mitingui neparengti. Mitingo pabaigai orkestras ugrojo internacional, bet tik j baigus visi choru suuko: Himnas! ir pradjo giedoti su tokiu usidegimu, kaip dar niekada pritar ir orkestras. Komunistliai jautsi nekaip, bet vis tik per Himn istovjo, matomai, bijojo erzinti karius. Atvaiavusieji komunistliai ilauk iki vakaro, kas, gali bti, turjo ir pulkui nemaai takos pask. vyko taip: Apie 15 val. komunistliai, sustoj prie pulko krautuvs, lauk mainos ivaiuoti, o tuo metu prie krautuvs prisirinko gana daug kareivi io to nusipirkti. Komunistliai, kaip draugai, juos ukalbino ir vienas i j isireik, kad tik 9 p. p. yra dar vis toks nesusiprats, nes nepriima stalinikosios konstitucijos, tuo tarpu kiti pulkai jau seniai j prim. Dl to
375-

9 p. pulkas yra ikeltas i Marijampols ir turi vargti venionliuose ir atgal tol negr, kol nesutiks su komunist partijos reikalavimais ir prieinsis. Tatai kareivius labai supykd, ir jie visa mase, ikl kumtis, pradjo spausti komunistlius prie sienos, aukdami, jei per dvi savaites j i ia neive, tai, padeg barakus ir "havajus"', patys ieis. Komunistliai isigando, kad negaut kail, ir pradjo kiek manydami teisintis, kad jie tik pajuokav, kad dabar dar tik renkama vieta, kur reiks 9 p. p. apsistoti, nes Marijampols kareivins esanios uimtos ir t. t. Kareiviai iek tiek aprimo, tuo tarpu kaip tik atvaiavo ir lauktoji maina, su kuria jie ivaiavo. Mat, kareiviai t dien ir be to buvo jau gerokai erzinti, nes buvo gautas sakymas, kad 9 p. p. I Bn turi ivykti Vilni, o II Bn Kaun. Batalion vadai, susiauk karius, prane, kad reiks ivykti, bet kareiviai pradjo aukti, kad nevyksi, sakydami: Jie mus nori pirma idraskyti, o paskui igaudyti po vien! Ne! Arba vis pulk tegul kelia kitur, ar vis ia palieka, bet atskirai mes niekur nevyksime tegul daro, k tik jie nori! itas vykis labai charakterizuoja to meto pulko kari vieningum ir bendr bsenos supratim! Kitas rytas iauo labai nirus. Visoje stovykloje buvo jauiama kakokia slegianti nuotaika. Visi lauk kako baisaus nepaprasto! Nuotaikos nepagerino nei atvyks komunist-raudonarmiei skrajojantis ansamblis. Karininkai susigrupav tarms, kas ms laukia po vis it miting, ar tik nesuaudys keleto, kad kiti bt klusnesni. Kiti galvojo, kad po t nevykusi miting gali apklausti kiekvien atskirai, o tai jau nebebt ieities, nes parduoti Lietuv niekas nebt idrss, inoma, iskyrus tuos, kurie seniai lauk komunizmo ir lyg apakliai tikjosi tuo suteikti savam kratui laim. Ak, kaip jie apsigavo!
376-

Vakare apie 21 val. buvo gautas i pulko tabo skubus sakymas, kad yra atvyks krato apsaugos ministras, kariuomenes vadas ir dar keletas auktj virinink. Visiems karininkams ir politvadovams buvo sakyta tuojau vykti pulko tab, kuris buvo sikrs mieste. Jau einant per miestel pasidar nejauku, nes miestelyje sukiojosi bolevik arvuoti automobiliai ir ymiai daugiau, kaip paprastai, vaikiojo komisar, komandir bei politruk. Susirinkus pulko tab, visai sutemo. Pradjome nekantriai kalbti, ko mus ia sukviet ir k su mumis darys? Visi buvome tokios nuomons, kad ko nors gera tai jau tikrai nesuinosime, nes komisar ir politruk veidai, kuri ten buvo apsiai, nieko gera neadjo. Taip besikalbant pro langus pastebjome, kad tabas apsuptas ginkluot kareivi, kurie buvo pasislp u medi. Neilgai laukus suinojome, kad nuimtos ms sargybos ir j vieton pastatytos naujos. Visi isimme i kabr pistoletus ir utais sidjome kienes, tardamiesi, kad lengvai nepasiduosime, stengdamiesi prasimuti stovykl, kad ten galtume bendrai gintis su kovotojais, nes jiems taip pat grs pavojus, ne maesnis kaip karininkams. Netrukus kito kambario kampe pamatme 3 kareivius,, kurie stovjo labai nusimin, o vienas i j vos neaarojo. Prij paklausme, kas jiems yra ir suinojome, kad jie buvo sargybiniai, bet, atvykus "virininkams", buvo upulti ir nuginkluoti. Ypa susijaudins buvo vienas i j, kuris ukalbinus beveik nesmoningai pradjo kalbti: Tamsta, leitenante, a nkaltas, nes, stovint sargyboje, mane upuol i upakalio daug kareivi ir nuginklavo! A tikrai nieko negaljau padaryti! Jis buvo toks susijaudins tik dl to, kad neatliko savo, kaip sargybinio, pareig upuolimo metu. Dl to jis vos neverk. I j suinojom ir kit nuotyk su sargybiniu, kur kalbino igama ltn. Itomlianskis (nuautas Vilniuje,
377-

ivijus bolevikus) ir staiga, spyrs sargybiniui pilv, ipl i jo autuv. Sargybinis sugriuvo, bet, greitai paoks, isitrauk i kienes peil ir oko ginti post su peiliu rankoje, bet, i upakalio upuolus kitiems kareiviams, kurie buvo atveti i Vilniaus ir Kauno gul, kaip pasiymj komunistai, buvo suimtas ir i posto paalintas. Jo vieton atsistojo komunistlis. ita inia mums aikiai parod, kad bus kakas nepaprasto, bet kas, tai neinojome. Neilgai trukus atjo pulko adjutantas kpt. Malakauskas ir spjo, kad dar truput palauktumm, bet kas bus toliau, ir jam buvo neaiku. Netrukus patikrino, kurie karininkai yra, kuri trksta, ir pradjo aukti, po keleto minui, pavardmis tab. Pirmiausia iauk kpt. Malakausk Antan, kpt. Klimavii Viktor ir jaun. ltn. Naikel Jon, o neilgai trukus ir kitus, btent: mjr. Brizg Jon, kpt. Pilvel Adolf, kpt. Gog, kpt. Oin (kpt. Goge ir kpt. Osinas buvo paskirti, vietoje mjr. Strimaviiaus ir Brizgio, batalion vadais), jaun. ltn. Segn Step, kuri nerado, nes abu buvo ivyk ligonin. Vliau paaikjo, kad ltn. Janueviius ligonin nenuvyko, bet kakur dingo. Vlesni jo iekojimai nedav joki rezultat. Be j, dar buvo aretuotas ir pulko vadas savo kabinete, bet vliau paleido ir perkl Karo Mokykl. Pulko vado pareigas laikinai eiti buvo Juoz, kuris t dien buvo stovyklos budtoju, o budtoju buvo paskirtas kpt. Pilvelis (bolevikams bgant i Lietuvos iauriai nuudytas). Kit dien paaikjo, kad, be karinink, buvo aretuota visa eil puskarininki, du aspirantai ir nemaai kareivi. ia duodu Kauno S. D. Kaljimo V-kui rato nuora, kuriame yra visi t dien aretuoti kariai (9 p. p.).
378pavesta mjr. Strimaiiui. Dar aretavo ir ltn. Kiver Jon-Vlad, jaun. ltn. Vismant Petr, ltn. Skinder Vac ir gen. t. plk. ltn. Naujok ir ltn. Januevii

(Vytis) Kaunas, 1940 m. liepos mn. 24 d. Valstybs Saugumo DEPARTAMENTAS Kvot Skyrius Nr. 40 (07) 241 Kauno Sunkij darb kaljimo Virininkui. Siuniu Tamstai pavestan kaljiman emiau suraytus asmenis, kuriuos praau laikyti mano inioje iki atskiro paliepimo: 1. Malakauskas Antanas, s. Kazio padti 2. epas Juozas, s. Adomo " 3. Berinas Juozas, s. Aleksandro " 4. Reinekeris Artras, s. Vyliaus " 5. Grikietis Vytautas, s. Vinco " 6. Skrinska Petras, s. Antano " 7. Bukaveckas Adolfas, s. Juozo " 8. Klimaviius Pijus, s. Jono " 9. Lenkelaitis Stasys, s. Povilo " 10. Berulis Juozas, s. Kaliksto " 11. Jakubauskas Vincas, s. Vinco " 12. emaitis Juozas, s. Jono " 13. Kriveris Juozas, s. Adomo " 14. Skinderis Vacys, s. Balio " 15. Sagnas Jonas-Vladas, s. Jono " 16. Vismantas Petras, s. Julijono " 17. Naikelis Jonas, s. Jono " 18. Lakickas Stasys, s. Petro " 19. Liaukaitis (Lukoeviius) Vincas, s. Kazio " 20. emaitis Domas, s. Juozo " 21. Graulis Viktoras, s. Prano " 22. Tuminauskas Vaclovas, s. Juozo " 23. Klimaviius Viktoras, s. Kazio " 24. Brizgys Jonas, s. Antano " 25. Girada Povilas, s. Kajetono " 26. Varnelis Antanas, s. Motiejaus " 27. tuopis Viktoras, s. Juozo " 28. Pekaitis Stasys, s. Antano " 29. Milkelkeviius Pranas, s. Vinco " 30. Draskinis Stasys, s. Elbietos " 31. Matulaitis Juozas, s. Mato " kameron Nr. " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " 73 78 95 56 88 85 98 81 91 93 86 89 70 54 79 71 77 110 80 107 97 87 72 55 96 92 90 111 106 79 94

" " " "

(pas.) E. Razauskas, Valstybs Saugumo Departamento Kvot Skyriaus Virininkas Nuoraas tikras (pas.) Slapys, Kauno s. d. kaljimo Sekretoriaus pad. Kauno Sunkij Darb Kaljime Gauta 1940 m. VII mn. 26 d. 16381 Nr.

379-

Iauktieji nebegro, tik po kiek laiko atjs mjr. Strimaviius prane, kad tuojau atvyks krato apsaugos ministras div. gen. Vitkauskas ir kariuomens vadas br. gen. Baltuis-emaitis. Drauge su jais atvyko ir kariuomens politvadovas Macijauskas. K jie kalbjo, nepamenu, nes buvo nepaprastai pikta dl karinink aretavimo, o j likimas mums buvo labai aikus. Po kalbos visiems likusiems karininkams reikjo pereiti kit kambar, kuriame buvome sargybini izoliuoti nuo dur ir lang. Sargybinius sudar surinkti i vairi kariuomens dali pasiymj komunistliai ir svetimtauiai. Kalbtis tarp savs beveik nebuvo galima, nes girdjo sargybiniai ir nuolat landiojo politrukai, kaip bodumo labai daug rkme, bet greitai pasibaig papirosai. Laim, kad papiros, mums papraius, politr. Garkauskas atve i miestelio, kuri pus atidavme aretuotiems karininkams. Saugomi buvome taip stropiai, kad, norint ieiti atlikti gamtos reikalus, leista tik po ilg deryb ir tai tik su trimis sargybiniais, kurie spjo, jei mginsi bgti, tai bsi vietoje nukautas. Apie 2-3 val. buvo sakyta sargybiniams stovti po du (pirma stovjo po vien) ir, jei kas mgins eiti prie dur ar prie lango, ar iaip k nors tartino pamatys, tuojau vietoje durti ar auti. Vliau paaikjo, kad kaip tik apie 3-4 val. buvo pervedami aretuoti karininkai gele. stot. Nugaben aretuotus susodino dengtus prekinius vagonus ir apie 6 val. ive Kauno kaljim. Mus i ten paleido apie 6 val. ryto ir sak pasiruoti, nes tuojau atvyks visi tie igamos vizituoti stovykl. Neilgai trukus atvyko tie, kurie Lietuv u kelis skatikus buvo pardav bolevizmui. Kalbjo, teisinosi, kad kitos ieities nebuvo, kad geriausiai buvo prisijungti prie Sov. Sjungos ir t.t., ir greitai ivaiavo.
380Garkauskas, Romaka Petras, Baleckis ir kt. I nuo-

Ta paia proga buvo pakeistas ms pulkui ir politvadovas. Vietoj Kleivos, paskyr lenkel Baleck (ivejant bolevikus Vilniuje, korpo kareivi nuautas), kuris buvo tikras pienburnis visk dirigavo Jacovskis. T pat dien dar buvo pakartotinai sakyta tuojau pat pasirengti I ir II Bn ivykti Kaun ir Vilni. Kit ryt batalionai ir ivyko. mones jau nebesiprieino, nes buvo panikoje. Mat, kaip jie pasakoja, vis t nakt, kada vyko aretavimai, stovykla buvo apstatyta rus tankais, kurie itis nakt ir buvo pasireng, jei tik kilt stovykloj neramumai, paleisti ugn. Vliau tikrai sitikinom, kad tank bta, nes radome apie stovykl vikr ymi. Ir paaikjo, kad tam reikalui buvo iaukti tankai i netoliese stovinios rus tank brigados. Kokie jie menki. Prie du lietuvi batalionus atsiunt bolevik tank brigad ir dar atsive apie 300 komunist, kad aretuot kelet karinink ir kareivi. Po poros dien, vieton ivykusi batalion, atvyko nauji: vienas i 1 p. p., antras i 2 p. p. I Bn vadovavo mjr. Valiukis, o II Bn mjr. Drongis. Dienos slinko labai niriai, usimim beveik nebdavo, nes beveik vis laik kariai buvo ruoiami politikai. Tik vienas vairumas, kad po t vyki ir j metu pradjo ms pulk lankyti mokykl ekskursijos, nordamos pamatyti t pulk, kuris taip prieinasi bolevikams, ir sitikinti sklindaniais gandais, kad pulkas, sunaikins politrukus, pajudjo i venionli poligono ir, pakeliui naikindamas bolevikus, ygiuoja iauli ir Kretingos link. Pradjo sklisti gandai ir net i pulko tabo, kad greitai i venionli ivyksime. Vieni kalbjo, kad pulkas gr Marijampol, kiti, kad vyksime Pastovus ir t.t. Jau buvo numatyta net ir ivykimo datos, bet galutinai gavome sakym vykti Alyt aerodromo darbams. Didiausiu greiiu pasikrovme ir ivykome.
381-

Pakeliui sustojus, bet kokiose stotyse, prisirinkdavo nemaai moni, kurie karius apdovanodavo glmis, atnedavo atsigerti alto gaivinanio vandens ir net pavaiindavo alumi. Tuo parodydami savai kariuomenei meil ir pagarb. Ypa buvo ymu buvusiame lenk okupuotame krate. Pravaiuojant pro Marijampol, pasimme pulko turto likuius ir, atsisveikin su nuolatine pulko stovjimo vieta, ivykome. Nuvykus Alyt, isikrovme ir vis mant nusiveme u Nemuno mikel, kur pasistatme palapines ir sikrme ilgesniam gyvenimui. Daliniai apsigyveno mike, o pulko tabas senajame mieste prie mokyklos. Tik spjus sikurti, prasidjo aerodromo darbai. Ms tiesioginis udavinys buvo duoti gyvj darbo jg, ginkluot kastuvais, kirviais ir piklais. Darbams vadovavo raudonarmiei aviacijos dalinys, kuris buvo taip pat mike apsistojs. Darbas diena i dienos buvo tas pats: kasti auktesnes vietas ir pilti emes sunkveimius, kurie j nuve ipildavo griov ir vl grdavo. Taip be paliovos. I pradi buvo nustatyta darbo valandos, o vliau paskelb ir socialistin rungtyniavim. Prie kiekvieno sunkveimio dirbo brigada i 5 moni, tad tai brigadai, kuri ive daugiausia sunkveimi, buvo paadta duoti 2 savaites atostog. Vliau dar buvo praneta: kuri brigada ive 21 sunkveim, ta gals t dien daugiau nebedirbti ilstis. Bet jau pirmj dien is paadas buvo atauktas, nes dauguma brigad i norm atidirbo beveik per pusdien. Bet, kada brigados norjo vykti namus, tai atvyks kakoks rus majoras pasiprieino ir vykti neleido. Kilo ginai, kurie pasibaig tuo, kad vl buvo panaikintas akordinis darbas ir reikjo dirbti nustatytas valandas (matomai, jie bijojo, kad ilsdamiesi kareiviai nepradt galvoti ir nesuprast, kad bolevizmas yra monijos nelaim). Kareiviai tuo labai pasipiktino ir toliau dirbo labai nerangiai. Taip, kad per vis darbo die382-

n teivedavo vos 16-17 sunkveimi, o pirmiau ivedavo dvigubai. Maistas prie darb buvo menkas, nes gaudavo tik normal davin ir dar menkai pagamint, nes nebuvo tinkamos virtuves. Vliau davin padidino iki poligoninio. Kariai gyvenimu buvo labai nepatenkinti, nes nebuvo gyven tokiose slygose, o labiausiai juos pykindavo katorginink darbas. Taip slinko graios vasaros dienos, bet veikiai ir saulute pavargo, nebe taip ild. Artjo ruduo. Prasidjo liets, oras sudrko ir atalo. Su lietumi prasidjo ir tikri lietuvi kari vargai. Dirbti tekdavo kiekvien dien: ar lyja, ar ne. Lieting dien, gr i darb, kareiviai neturdavo kur isidiovinti perlapusi drabui, o pakeisti naujais neutekdavo. Permiegoj drgnose palapinse, keldavo anksti ryt ir, apsivilk dar lapiais drabuiais, vl eidavo darb, inoma, pirma iklaus politpamokos tai lyg rytmetine bolevik malda, nes melstis buvo "nepadoru". Taip begyvenant atvyko pulk naujai paskirtas pulkui komisaras Bn komisaras Cariov, kuris paskui save atsived ir savo klapiukus eil politruk. Jiems atvykus visi lietuviai politrukai buvo paalinti i pareig ir paskirti j padjjais. Buvo ir domu, kada pyk kareiviai ikrsdavo politrukams pikt idaig, parodydami savo nepasitenkinim kraugeriu Stalinu ir jo santvarka. Vien ryt pulko raudonajame Lenino kambaryje buvo rastas ipaiytas Stalinas ir Leninas velni pavidale su bendra uodega, ant kurios buvo penkiakamp vaigd su urau: "Viso pasaulio velniai, vienykits!" Politrukai neinojo, kas daryti iekojo, kvot, pyko, grasino, bet nieko nesurado. Aerodromo darbai buvo numatyta baigti per 5 savaites, nuo pradios, bet, padirbus mint laik, darbo pabaigos dar n pasistiebus nebuvo matyti. Na, ir kaip bus, kad dirbo be jokio plano, be jokios niveliacijos. I pradi dar buvo pasirodius viena busol, bet
383-

ir ta greitai dingo. Viskas buvo dirbama tik i akies. Todl atsitikdavo net taip, kad vien savait vedavo emes vien viet, o kit savait tas paias emes vedavo atgal. Vienu odiu, dirbo, kaip kam patiko, o jei kam nepatiko, tai ir visai nedirbdavo (ruseliai, ij darbus, pasialindavo i darbovietes ir miegodavo kur nors mikelyje, kol baigdavosi darbo laikas). Spali menesyje lietuvi kariuomenes pulkai buvo jungti bolevik kariuomen ir pavadinti 29 . teritoriniu korpu. Pulkai gavo nauj numeracij ir 9 p. p. buvo pavadintas 215 P (auli pulku) su nuolatine stovjimo vieta Rokikyje, kur nebuvo joki kareivini. Pulko vadu buvo paskirtas plk. urkus. Pulko likuiai, kurie dar buvo Marijampolje, perdav kareivines rusams, ivyko remonto darbams Rokik. 1940 m. spali 23 d. dalis dar pasilikusi senj 9 p. p. karinink buvo ikilnoti kitas kariuomenes dalis. Su jais teko ir man ivykti, tad ia. ir pabaigiu pulko pergyvenim apraym. Kiek teko suinoti i kit, su pulku vyko taip: Po kiek laiko nuo paskutini apraom vyki, jau beveik pradjus alti, apie lapkriio men. vidur, pulkas i Alytaus ivyko Rokik, kur ibuvo vis laik iki ivykimo Paeimines poligon. Bnant Paeimenes poligone, pulko vadas plk. urkus buvo atleistas i pareig ir isistas kursus, o jo vieton paskirtas rusas. Tuojau pat privaiavo ir rus naujok, kuriems jau viso mokymo neteko praeiti, nes kilo karas su Vokietija. Per kar dalis lietuvi kari pabgo, dalis pateko nelaisv. Galutinai (vieno belaisvio pasakojimu) pulkas buvo likviduotas prie Velikije Luki.

384-

KARO MUZIEJAUS VARGAI


P. ETAKAUSKAS
(Buvs ilgametis Kare Muziejaus konservatorius)

Pirmasis Karo Muziejaus puolimas vyko po apsilankymo Dekanozovo muziejuje. Dekanozovui aikiai nepatiko Nepriklausomybes skyrius ir kiti istatyti eksponatai ir prie pirmo pasimatymo su gen. Vitkausku pareik, kad muziejus iaip gerai atrods, bet, deja, didele eksponat dalis neatitinka geriems santykiams su SSSR. Dar neatslgus pirmajam puolimo spdiui, tuojau atsirado antrasis. Petrapilio Artilerijos Istorinis Muziejus per J. Paleck prane, kad jis steigia savo muziejuje lietuvik skyri, todl prao vliavas, istorinius ginklus ir kitus eksponatus perduoti Artilerijos Istoriniam Muziejui, naujai steigiamam lietuvikam skyriui. iuos puolimus ir reikalavimus apsvarsius ir pasirengus duoti tinkamus atsakymus, ypa Artilerijos Istoriniam Muziejui, tuojau vl Karo Muziejaus administracijai atsirado nauj rpesi. Karo Muziej aplank agitpropo atstovai su dailininku uku prieaky. Apirj muziej, agitpropo atstovai pareik, kad toks muziejus Socialistinei Lietuvos Respublikai visai nereikalingas. Labai grietai buvo pasisakyta prie Vytauto Didiojo statul, nes Vytautas buvs didiausias imperialistas ir masi skriaudjas, todl j reikt i muziejaus iimti. Kiti muziejaus galerijoje esantieji karaliai ir kunigaikiai irgi pakliuvo nemalon, jie buvo traktuojami kaip liaudies prieai ir iimti i muziejaus. Klausiusiems i nurodym darsi koktu, kad agitpropo atstovams ir vidurami istoriniai asmens pasidar liaudies prieais ir kad taip lengvai klausimas isprendiamas.
385-

Po toki apsilankym ir nurodym tiesiog neinia buvo, kas daryti ir kur kreiptis, kad bt apginta per ilgus metus sukurta staiga. Akcijai prie Karo Muziej didjant, muziejaus administracija nutar j kuriam laikui udaryti, paskelbus, kad muziejus reorganizuojamas. Udarius muziej, buvo kreiptasi kariuomenes vad brig. gen. emait ir politin vadov Macijausk, praant, kad jie aplankyt muziej ir duot savo nurodym bei patais. i asmen muziejuje buvo laukiama su didiausiu tempimu, nes j rankose buvo Karo Muziejaus likimas. Gen. emaiiui ir politvadovui Macijauskui Karo Muziej aplankius ir susipainus su muziejaus turiniu, buvo gauti i j kai kurie nurodymai ir pareikalautas i muziejaus administracijos darbo planas ateiiai. Atrod, kad reikalai klostosi teigiama linkme, todl tas apsilankymas raminamai paveik. Administracijos pas pagerjo, bet gaila, kad neilgam. Liaudies Seimo susirinkimo proga muziej atvyko grupe raudonosios armijos politruk su nemau skaiium "piliei". Politrukai pareikalavo parodyti muziejaus sal. J apirj pareik, kad muziejuje susirinkusiai publikai jie tuojau dainuos ir oks. Pradjus rodinti, kad pasauly niekur nra toki atsitikim, kad muziejuje okt ir kad sukeltos dulkes naikina eksponatus, vis tiek buvo pakartotinai pareikta, kad okiai vyksi. Tik vienam i politruk palaikius muziejaus atstovo mintis, buvo atsisakyta nuo Karo Muziejaus saleje numatyt oki. Be kasdienini varg, irk, koks nors vl nemalonumas uklumpa. Lietuv primus Socialistini Respublik eim, ateina muziej du komjaunuoliai pareikdami, kad, kompartijai pritarus, jie surengs muziejaus sodely okius. sivaizduokit sau. Viet, kur Neinomojo Kareivio kapas, kur lietuvi tautos sns ir dukros diaugsmo ir lidesio valandoje guodiasi, atiduodami iam kapui savo pagarb, kur motin aaromis nulakstyta, t viet komjaunuoliai tryps.
386-

Reikejo rasti ieit. Buvo skubiai suaukta muziejaus administracija, kuri vieningai nutar ioms umaioms pasiprieinti. Karo Muziejaus politinis vadovas tuojau paskambino telefonu kompartijai ir rodinjo, kad sodely okti nepatogu ir pasil, kaip tinkamiausi viet Vienybes aikt. Kit dien buvo patirta, kad okiams pasirinkta Vienybes aikte. Atvykus komjaunuoliams atsakym gauti, buvo pareikta, kad partija atsisak muziejaus sodelyje daryti okius. J veiduose matyti buvo nepasitenkinimas. Negav prie Neinomojo Kareivio kapo pasiokti, tiek tik atsikerijo, kad per karo komendant sak tutuojau pakeisti kabjusias ant muziejaus valstybin ir tautin vliavas raudonas. Karin vadovyb Karo Muziej pradjo lyg ir toleruoti ir jo bsena darsi pakeniamesn. Deja, tik tai truko neilgai. Lietuvik kariuomen jungus raudonj armij 29 teritorin auli korp, Karo Muziejus vl atsidr neaikioje bsenoje. Administracijai teko nugirsti, kad muziejus numatomas perduoti vietimo Liaudies Komisariatui ir kad muziejaus likimas neaikus. Buvo kreiptasi komisar Venclov, i kurio irgi suinota, kad tikrai yra bals u Karo Muziejaus sulikvidavim, juo labiau, kad jis liks be unugario. Karo Muziejaus administracija i komisaro Venclovo kalbos suprato, kad muziejaus sulikvidavimas turs vykti netrukus ir muziejaus eksponatai bus iskirstyti po kitus muziejus. Komisariate buvo girdti, kad i buv. Karo Muziejaus Nepriklausomybs kov eksponat dalis pasiliks naujai numatytam kakokiam muziejui kurti. Vliau teko suinoti, kad buv. Karo Muziejui perimti yra duotas galiojimas ir numatyta komisija. galiojimas iaip skamba:
"L. R. vietimo Liaudies Komisaro Pavaduotojas, Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 2 d. galiojimas. vietimo Liaudies Komisariatas galioja Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus direktori Pauli Galaun sudaryti komisij perimti buv. Karo Muzie-

387-

jui ir skiria j tos komisijos pirmininku. J. iugda, Liaudies Komisaro Pavaduotojas". vietimo Ministerijos antspaudas.

Akivaizdoje tokio fakto Karo Muziejaus administracija ieko visur utarimo. Lanko visus asmenis, kas tik turi iokios tokios takos, rodindama kariko muziejaus reikalingum ir praydama utarimo. Buvo nutarta apsigynimui lieti muziej dal nauj tarybini eksponat, o popieriuje projektuoti kiek galima daugiau, kad rksniai bt nuraminti ir laimta kiek galima daugiau laiko, nes laikas keiia aplinkybes. Be to, i komisaro Venclovo buvo igautas pasiadjimas, kad muziejaus klausimu sprendimai nebus daromi greit ir be muziejaus administracijos inios. Perdavus Karo Muziej (LTSR Vyriausybs nutarim ir potvarki rinkinys Nr. 2) vietimo Liaudies Komisariato inion, jis buvo pavadintas Karikai Istoriniu Muziejumi. Karikai Istorinio Muziejaus likimas nepagerjo. Iplaukia paviri Liaudies Kov Muziejus, kuris numatomas kurti Karikai Istorinio Muziejaus sskaita. Liaudies Kov Muziejaus organizatorius J. Btnas visur pasiskelb, kad jis Karikai Istorinio Muziejaus bsis direktorius ir kursis ia Liaudies Kov Muziej. Organizatorius energingai griebsi darbo. Spauda jam lengvai prieinama, tuo tarpu kai Karikai Istorinio Muziejaus nespausdinamas n vienas straipsnis bei paaikinimas. Liaudies Kov Muziejaus organizatorius komandiruojamas Maskv rengti Taut Muziejuje lietuvik skyri. Aplanko Maskvos ir Leningrado muziejus ir sugrs jauiasi muziej reikal "inovas" ess. Pateikia vietimo Liaudies Komisariatui Liaudies Kov Muziejaus struktr. Organizuojamam muziejui paimamos i Karikai Istorinio Muziejaus trys sals eksponatams sudti ir vienas kambarys darbo bstinei. Karikai Istorinio Muziejaus administracija ginasi, kiek gali. rodinja, protestuoja ir aukiasi pagal388-

bos i korpo vadovybes. Tiesa, korpo vadovybe palaiko Karikai Istorin Muziej, bet, gen. emaiiui ivaiavus, lieka komisaras Macijauskas, su kuriuo vietimo Komisariatas, kaip su buvusiu kalviu, nelabai nori skaitytis ir laiko j nekompentiga asmenybe. Liaudies Kov Muziejaus organizatorius kiekviena proga pareikia, kad SSSR muziejuose niekur nemats car ar kunigaiki portret, mats tik Maskvos Istoriniame Muziejuje Petro I portret ir tai neymioje vietoje. Atseit, ir i Karikai Istorinio Muziejaus reikia kunigaiki portretus ir biustus imesti. Be to, pareik, kad greit bsianti paskelbta Lenkijos Socialistine Respublika, todl reikia iimti i muziejaus ir eksponatus, vaizduojanius ms kariuomenes kovas su lenkais. Karikai Istorinio Muziejaus bsenai smarkiai pablogjus, muziejaus administracija nutar, kad btinai reikalinga komandiruoti du mones i muziejaus personalo Maskv ir Leningrad susipainti su ten esaniais muziejais. Visas daromas klitis e. Muziejaus direktoriaus p. plk. J. arauskui nugaljus, pavyko irpinti kelion dviem asmenim, skyri vedjams B. koniui ir P. etakauskui, kuriems buvo pavesta pagrindinai istudijuoti Maskvos ir Leningrado muziejus. Atvyk muziejaus tarnautojai Maskv, negalvodami apie poils, i traukinio tuojau nuvyko Istorin Muziej pasiirti, kaip ten atrodo Petro I portretas, pakabintas tamsioje kertje. Didiausiam j nustebimui Petro I epochai pavaizduoti eksponat idstymui uimta viena sal. Be Petro I, rado visus carus ir j epochoms pavaizduoti eksponatus. Leningrado muziejuose buvo rastas paveikslas Nikalojaus II su senatu ir sals su arais ir kitais panaiais eksponatais. Kodl Liaudies Kov Muziejaus organizatorius viso to nemat, man ir iandien nesuprantama. Sugr Karikai Istorinio Muziejaus komandiruoti tarnautojai visus savo spdius idst vietimo Liaudies Komisariatui, bet j nustebimui, jiems buvo pasakyta, kas ten galima, mums negalima, nes mes
389-

dar nepribrend. Bet kaip ten bebt, Liaudies Kov Muziejaus organizatorius buvo nebevienintelis muziej "specialistas". Karikai Istorinio Muziejaus apsigynimo akcijai sustiprinti kelis kartus buvo kvieiamas i kompartijos Centro Komiteto vietimo reikalams atstovas Zdanaviius. Kad ir kaip buvo kvieiamas, bet jis Karikai Istorin Muziej aplankyti veng, nors besiorganizuojant Liaudies Kov Muziej kelet kart buvo aplanks ir neoficialiai, Karikai Istorinio Muziejaus administracijai neinant, apirjo muziej. Zdanaviius, kvieiamas muziej, kiekvien kart pareikdavo, kad laikas bt nuimti gen. ukausko, Putvinsko, Juozapaviiaus ir Lukio biustus. Nors savo pageidavimus jis kelis kartus buvo pakartojs, bet muziejaus administracija Zdanaviiui rodinjo, kad pertvarkymus muziejuje ir jo sodelyje daryti be komisijos sprendim nes galima. Nesulaukiant muziej Zdanaviiaus, buvo pakviestas kompartijos CK propagandos skyriaus virininkas V. Kurojedavas, kuris muziej aplank 1941 m. sausio 17 d. 23 val. Jis, ibuvs muziejuje iki 3 val., ieidamas pareik, kad muziejus vertas paramos ir, kaip buvo girdti, rodinjo Zdanaviiui, kad Karikai Istorinis Muziejus yra remtinas. Karikai Istorinio Muziejaus sunaikinimo akcijoje lyg ir vyksta atoslgis, bet Liaudies Kov, vliau pasivadins Revoliucijos Muziejaus, organizatorius vis dar tebevar akcij prie Karikai Istorin Muziej. Lankanius jo staig takingus asmenis vediojosi po Karikai Istorin Muziej, be muziejaus administracijos inios, ir visuomet neigiamai juos nuteikdavo. Kad ir ita klitis bt paalinta, buvo sakyta tarnautojams Revoliucijos Muziejaus organizatoriaus Karikai Istorinio Muziejaus bstin neleisti. Revoliucijos Muziejaus organizatorius apeliuoja spaudoje. 1941 m. vasario 14 d. dtas jo straipsnis "Tiesoje" su nusiskundimais ir priekaitais Karikai Istorinio Mu390-

ziejaus administracijai dl darom jam klii organizuoti muziej. Taiau buvo jauiama, kad Karikai Istorinio Muziejaus reikalai gerja. Buvo sudaryta komisija Karikai Istoriniam Muziejui pertvarkyti. Nors komisijos sudarymas dar nereik reikal pagerjimo, bet iek tiek buvo jauiama iai staigai tolerancija. Komisijos nari tarpe irgi atsirado keletas asmen, kurie smarkiai palaik Revoliucijos Muziejaus organizatoriaus tezes ir buvo pareik, kad Karikai Istorinis Muziejus iais laikais nebereikalingas. Vliau ir jie kakaip nubluko. Karikai Istorinio Muziejaus administracija komisijos susirinkimo lauk su didiausia baime, nes teko nugirsti, kad i komisijos sprendim Zdanaviius, J. Btnas, Venclova ir visa eile io lagerio asmen tikjosi susilaukti Karikai Istorinio Muziejaus laidotuvi. Deja, vyko kitaip. Neoficialioje pirmojo posdio polemikoje buvo jauiama, kad muziejaus laidoti nebereiks. ia nusipeln keletas asmen, kuri pavardi negaliu skelbti, nes nesu gavs j sutikimo. Komisijai dar darbo neubaigus, i Zdanaviiaus vis plauk reikalavimai nuimti biustus. Vien dien buvo sakyta nuimti kar. Juozapaviiaus ir kareivio Lukio, o jei ne karas, tai bt reikj nuimti gen. ukausko ir Putvinskio biustai. Vienu odiu, didiausias Karikai Istorinio Muziejaus griovjas buvo Zdanaviius. Jam visa, kas lietuvika, buvo nepakeniama ir lengva irdimi nuo visko atsisakydavo. djus sodelyje granito lentas su knygnei pavardmis, jis pirmas labai susijaudino ir tar, kad tai padaryta kontrrevoliuciniais sumetimais. Zdanaviiui per Revoliucinio Muziejaus direktori buvo nusista sutartis, kurioje aikiai buvo matyti, kad lentos usakytos 1940 m. gegus mn., bet reikalas tuo nesibaig be NKVD sikiimo. Buvo sakyta pavardes nudauyti, bet muziejaus administracija, uuot nudauius, prideng jas faniera ir aptak cemento Skiediniu. Taigi, neinaniam atrod, kad knygnei pavards panaikintos.
391-

Bolevikams i Kauno pasitraukus, udtos fanieros nuo knygnei buvo nuimtos, ir j garbingos pavardes vl pradjo byloti lietuviui apie sunki ms tautos praeit, nepakeniam velikaros priespaud ir j imperialistinius siekimus, pridengtus raudonja skraiste. Zdanaviiui nepatiko ir Karikai Istorinio Muziejaus bokte dar varpais tebeskambanios patriotines melodijos, Laisves Varpas jau buvo nutildytas. Jis pageidavo, kad varp muzika skambint k nors "irok strana moja rodnaja . . b e t muziejaus administracija rod, kad tokiam pakeitimui nra prietais, dl to varp muzik teko visai sustabdyti. Ir tai 1941 m. birelio 23 d. 12 val., Duonelaiio gatve dar bebgant bolevik kariuomens likuiams, vl suskamba Tautos Himnas, kur giedojo susirinkusi minia, Laisvs varpas suskambo, vliavos pakilo. Pabudo vl varp muzika prabildama lietuvio irdiai. Prie Neinomojo Kareivio kapo vl tradicins apeigos, kurias brig. gen. emaitis muziejaus direktoriui plk. J. arauskui odiu buvo udrauds. Nors Karikai Istorinis Muziejus per vis bolevik okupacijos laik buvo udarytas, bet dl ivengimo visoki eventualum reikjo j leisti kari ekskursijas ir pavienius asmenis, o civilius tik su atskirais direktoriaus leidimais, nes Liaudies Kov Muziejaus organizatorius, pasinaudodamas muziejaus udarymo proga, pradjo odiu ir per spaud rodinti, kad muziejus udarytas, todl jo bstines galima panaudoti kuriamam muziejui. 1941 m. balandio 6 d. Karikai Istorin Muziej aplank keli enkavedistai su eimomis. Enkavedistas itkovas, parods savo liudijim, pra muziejaus direktori leisti jam muziejuje fotografuoti. Negavs leidimo usira direktoriaus pavard ir pradjo apirinti muziej. Neprajus n pusvalandiui, skubiai buvo iauktas muziejaus direktorius muziej. ia j pasitinka itkovas, baisiai plsdamas, ir nusiveda Vytauto Kapelos ukulis. Ten apie mnes stovjo
392-

ant grind pastatytas ir apdengtas Lenino biustas. itkovas su savo palydovais rado nuo Lenino biusto nuimt udangal ir tuo paiu udangalu buvo moterikai apritas Lenino veidas. itkovas ir jo palydovai rk, neklausydami joki paaikinim. Rodydami Lenino biust, vis prikiamai kartojo, kad js kunigaikiai pagarbiai pastatyti muziejaus salje ant postament, tuo tarpu i Lenino biusto es tyiojamasi. adjo kontrrevoliucin muziejaus administracij sudoroti. iam incidentui pasibaigus, itkovas, prastomis enkavedistui manieromis, prikibo prie muziejaus aikintojo, pareikdamas, kad aikintojas apie Vytaut kalbs, kaip apie ventj ir t. t. Ir tai tas enkavedis-

tas itkovas, greiiausiai pats padars provokacij, i-

js i muziejaus, sodelyje, linksmai nusiteiks, visokius kalinkos-malinkos okius idarinjo. Jis diaugsi, kad atsikerijo u neleidim muziejuje fotografuot. Kodl bolevikai norjo sunaikinti Karo Muziej ir vieton jo kurti Liaudies Kov Muziej? Atsakymas yra aikus. Karo Muziejus lietuvi tautai adina jausmus ir meil tvynei. Karo trofjai ir batalistiniai paveikslai ugdo pasiryim ginti savo laisv ir t. t. Tokiu bdu Karo Muziejus nei forma, nei turiniu bolevikams buvo nepriimtinas. Jiems rpjo lietuvi taut pavergti ir visk inaikinti, kas tik galjo priminti lietuviui, kad jis lietuvis yra. iam tikslui pasiekti ir buvo numatyta kurti, vietoje Karo Muziejaus, nauj Liaudies Kov Muziej, kuris visikai atitikt socialistinius reikalavimus. Sunkus buvo Karo Muziejaus bolevik okupacijos laikotarpis, bet dl atkaklios Karikai Istorinio Muziejaus administracijos kovos sugrs 1941 m. liepos mn. pirmoje pusje senasis Karo Muziejaus virininkas rado muziejuje, be buvusi eksponat, dar ir kit lietuvi tautai brangi relikvij, kurios drauge su senu rinkiniu ymiai praturtina i staig.
393-

KAIP BOLEVIKAI VERT MS RAYTOJUS RAYTI


(I Vailokaiio nam istorijos) P. ANDRIUIS

Bolevikins doktrinos rabinai dav didel uol nuo pagrindini marksistins filosofijos dsni ir ikilmingai paskelb: raytojas yra siel ininierius. Prie io kio m miglotai kalbti apie socialistin realizm. N vienas soviet literatros teoretikas nieko tikro nepasak apie t realizm, nors per 23 metus buvo graaus laiko tai pasakyti. Aiku, kodl nepasak. Mat, nenorjo nuogai prisipainti, kad reikia materializmas. Ant ito kurpalio pasikardavo ir talentingas raytojas. tai, kad ir olochovo "Pakelta velna." Aikiai talentingas raytojas tol savo romane stiprus ir talentingas, kol vaizduoja smurtik rus kinink varym kolchozus. Tie vaizdai danai net pakvimpa "kontrrevoliucija". Bet autorius, matyti, pats susigriebia ir staiga kaip deus ex machina itraukia Stalino straipsn, kuris pagrindinai pakeiia kolchozinink "buoines" pairas ir "kontrrevoliucinius" proius. i staigmena gabj olochov staiai itraukia i NKVD nasr ir jo roman nudao "socialistinio realizmo" padau. Bet ir tai Kaun atvaiav tarybiniai raytojai koneveikdavo i peties olochov, vadindami j nerevoliuciniu, nepaangiu autorium. Kas tas socialistinis realizmas, mes puikiai pamatme po 1940 m. birelio 15 d. Tuometinje "Darbo Lietuvoje", raudonarmiei neatsiltose milinse atsibast ne vienas raytojas, urnalistas ir vieai pasipasakojo savo spdius apie Lietuv, tai raytojas Lidinas savo reportae apie Kaun tuojau bga ap394-

rayti ne taip, kaip yra, bet taip, kaip moko dialektinis

dainuotj, legendin "brazilk" ir ia iveria vis savo pasipiktinim dl darbinink "katastrofini gyvenimo slyg". Tikrovje gi "brazilka" su keliolika igverusi namiki, palyginus su visu Kauno gyvenamj but plotu, visai nieko nereik. Taiau bolevikai, laikydamiesi socialistinio realizmo, umerkdavo akis prie tikrov. Taip pat po okupacijos pasirodiusiuose leidiniuose apie Lietuv buvo raoma, kad ten mons vaikioja basi, daniausiai viena eima teturi vienus batus ir juos pakaitomis avi. Bet nereikia ir gilintis raudonj teoretik makalyn. Leninas, kalbdamas apie kin, pasako: i vis men mums svarbiausias kinas. O Stalinas, prasiplepa dar aikiau: kinas yra geriausia priemon agituoti masms. Vadinasi, visi migloti plepalai apie socialistin realizm yra tiktai dm udanga svarbiausiam meno udaviniui agitacijai.
*

Vienybs aiktje, ant dviej striains linijos gal po 15 birelio sikr dvi staigos: ems Banko rmuose CK ir Vailokaiio namuose tarybins Lietuvos Raytoj Sjunga. Tai buvo simbolika. Mat, raytojai tarybinje praktikoje yra ne kas kita, kaip komunist partijos traukomos marionets. iame straipsnyje tursime progos prisiminti, kaip tai buvo vykdoma tikrovje. Kai kas man, kad raytojas Soviet Sjungoje yra visagalis Kremliaus valdov valios reikjas, geriausiai apmokamas pilietis, palyginamai savarankikas asmuo. Taip daug kas man ir po nelemtj birelio vyki, kada Vailokaiio namus susikraust savo lagaminus tos sjungos kakokiu bdu pasidars pirmininkas P. Cvirka ir kompanija. Tiesa, ia nra ko vaistytis tuo "kakokiu bdu", nes P. Cvirkos bdas jau per eil met buvo rykiai paaikjs. Glauds ryiai su Soviet pasiuntinybe, romano "em maitintoja" vertimas rus kalbon su "tarybiniu finalu", po to
395-

danos keliones S. Sjung, ms "paangioje spaudoje" entuziastingi spdiai. 1935 m. Lietuvos dailinink ekskursijos kelionje, Leningrado geleinkeli stotyje "ems Maitintojos" autorius, ms dailininkams girdint, prijo prie milicininko ir, pasigrjs, kad "visi rusai avi kalioais", nusiskund, jog Lietuvoje vaikai iem eina mokyklas basi. Danas kaunietis, eidamas bolevikiniais laikais pro Vailokaiio namus, prakodavo dantimis: Raudonieji ponai. Taip, palyginti su kitais tarybins Lietuvos pilieiais, t rm namiai buvo ponai. Taiau raytoj vadai turjo savo didybs ir menkybs akimirkas. Moderniki butai, i nam savininko "paveldti" kilimai, baldai, sandliuose rastos ir naujai vis papildomos grybs i pirmj dien naujuosius gyventojus nuteik roinmis spalvomis ir sutvirtino meil Soviet Sjungai, jos nenugalimai armijai. Atsimename tuojau po 15 birelio dar "Liet. Aide" Cvirkos reporta, kuriame jis itraukia scen kakok senel su garsiu posakiu: Jokia pasaulio mac jos nenugals. Organizuojamosios raytoj sjungos pirmininkas vieai girdavosi, kad tai, girdi, kaip Soviet Sjunga vertina raytoj, j pagaliau itraukia i ln diovos ir suteikia jam padorias gyvenimo slygas. Kapitalistas Vailokaitis i liaudies iulps syvus, o dabar tarybos rm grina liaudiai jos rinktini raytoj asmenyje. Tai buvo raudonj svaigulio dienos, kada ipstuose laikrai reportauose tiktai skambjo isireikimai: nenugalima, mandagiausia, kultringiausia, moderniausia, mylimiausia armija. Aaros, gls, motinos su vaikais ant rank, vliavos, viesa i ryt, sakalai, liaudies pasididiavimas. Reportainiam svaiguliui prasisklaidius, raytoj organizatoriai, sikr Vailokaiio namuose, pradjo konkret darb. Dienraiuose buvo dtas pranei396-

mas, kad raytojai turi ueiti organizacinio biuro ratin ir i ten atsim blankus, upildyti. Raytoj Sjunga taip ir pasiliko iki karo organizaciniu biuru. Varg nesuspjo susiorganizuoti pagal Taryb Sjungos idirbtus statymus. Mat, tiktai ruden turjo vykti vis Lietuvos raytoj suvaiavimas, dalyvaujant kriktatviams i Maskvos, ir "irinkti" sjungos valdomuosius organus. OB pirmininkas P. Cvirka pirmiausia m suvedinti asmenines sskaitas su "buruaziniais" laikais nusidjusiais raytojais. Tas nepriimtinas dl to, kad ras prie S. Sjung, tas dl to, kad spaudoje j ikoliojs ir t. t. Todl priimtj skaiius buvo labai menkas. Tai buvo labai jauiama, kai atidar Vailokaiio namuose klub. Kadangi lankytoj ateidavo skystokai, pirmininkas pradjo rankioti raytojus, dailininkus ir urnalistus i kavini, addamas klube kultrines pramogas: tarybinius urnalus, knygas, achmatus, akes ir juod al. Be to, atidar ir valgykl, kur galima buvo papietauti. Lietuviai raytojai, gyven Kaune, taip kelet kart paskatinti, nuogstaudami nemaloni pask, m kiek gausiau lankytis, kad galt pasirodyti organizatori akyse. Uuot suk kavin, ueidavo ia paloti achmatais. Arba, teisingiau pasakius, grdami i kavini, ionai ueidavo pakeliui namus. Dl viso pikto. Ne vienas raytojas usukdavo pauostyti, kokios jam kilpos neriamos tarybinje santvarkoje. Klubo eimininkas P. Cvirka ia danai pasipasakodavo, kaip tarybin valdia vertina raytojo pastangas. Jis, pavyzdiui, paras trump apysakait "Laisvs uol". T dalykl pirmiausia isivert rusikai "Truenik" (Kauno grynai ydikas dienratis), po to suvaidino Maskvos kominterno radiofonas, po to buvo dtas "Ogonek" urnale, paskui skaitytas Kauno radiofone; be to, dar iverstas angl kalb ir dtas urnale "Moscow News". U visa tai jis gavs apie 2000 rubli honoraro. Vadinasi, reikia tiktai pamiklinti plunksn, pajudti i sustingimo tako.
397-

Tokiais pagraudenimais draugikoje klubo nuotaikoje bolevikiniai literatros organizatoriai stengsi palenkti raytojus pagaliau griebtis plunksnos, nes didioji Taryb Sjunga jau seniai laukianti ir nesulaukianti "jaunosios" respublikos originali krini. Pirmininkas viename praneime atpasakojo vien savo pasikalbjim su Soviet autoriais Maskvoje. Jie prisispyr domavsi Lietuvos literatra ir sjunga. Cvirka atvaizdavs visus sjungos atliktus organizacinius darbus, atraportavs apie aunias patalpas, apie tai, kad susenusiems raytojams rpinamasi suteikti pensijas. Maskvikiai atkirt Cvirkai, kad jiems visai nesvarbu, kiek Lietuvos raytoj sjunga sukvietusi susirinkim, kiek padariusi posdi, kiek isirpinusi pensij. Maskvai svarbiausia: Raykit originalius veikalus, duokit kuo greiiausiai. Mes itrok laukiam tarybins Lietuvos nuotaik. I Vakar Ukrainos, i Lenkijos, i Besarabijos ir kit "jaunj" tarybini krat apysakos, eilraiai, romanai jau uim garbing viet sovietik urnal puslapiuos. Tiktai Lietuva nieko neduodanti. Tiesa, nuo pat raudonosios armijos okupacinio ygio patys raudoniausi raytojai nieko originalaus nedav. Jei ia neskaitysime L. Giros, S. Neries ir keleto kit vairioms progoms pritaikyt eilrai, kuriuos tiesiai usak Pozdniakovas ir kurie, be vandeningo ipstumo, nieko originalaus nene "jaun Lietuvos tarybin literatr". Patys tzai (P. Cvirka, Liepsnonis-Kukanda ir k.) vertsi tiktai ablonikais reportaais, naudodami visiems jau spjusius grsti laikratinius posakius a la: laimingas gyvenimas, didioji tvyn, taut brolyb ir t. t. Lietuviai raytojai daugiausia griebsi laimingos ieities: vertim. Ivers koki Gorkio apysak, Majakovskio eilrat, vaik knygel ir vl laukia, k pasakys Vailokaiio rm namiai. Klube viepatavo palyginti liberalin nuotaika. Didiojoje salje, prie atskir staliuk, raytojai nuo398-

bodiai sklaist tarybins spaudos puslapius, gr kav, al, kartais rsyje imesdavo ir vis grafin. Kadangi visi lankytojai buvo pastami i priebolevikini laik, o tuos pobvius retai kada atsilankydavo koks komunist valdios dignitorius, tai danai prie achmat lentos girddavai visikai netarybinius pasikalbjimus, kurie sausai nutrkdavo, einant Cvirkai arba kokiam kitam aikiam pareignui. Kilimais iklotais laiptais pakopus antr aukt, rasdavai bibliotekos kambariuose atskiras raytoj grupes, besiklausanias prabanginio radio priimtuvo dazins muzikos. Viskas, atrod, panau buruazin, pador miesto grietinls vakarin klub. Be to, knyg lentynoje sveiai atrasdavo linksm staigmen. Didel, dailiai rita knyga, kurios pirmajame puslapyje ranka urayta dedikacija: "Lietuvos kultros mecenatui Jonui Vailokaiiui". Visa eil skambi, pataikaujani titul ir apaioje pasirao: " savo pirmprad ssiuvin skiriu Liudas Gira". Be to, besklaistant juodraio puslapius, pastebi kakokiu bdu ionai patekusi didiul nuotrauk, kurioje matome prezidentros balkone A. Smeton, komendant ir . . . Liud Gir. Matyti, klubo eimininkas i liekan ia laik smoningai, turdamas tam tikras asmenines sskaitas su liepsninguoju Stalino dainiumi. Mat, prieingu atveju toks kompromitacijos dokumentas bt i ia seniai dings. Tokia palyginti idilika nuotaika viepatavo Vailokaiio namuose. Lankytojai, atsdj oficial laik, jausdavosi atidav duokl tarybinei santvarkai ir su palengvjusia krtine skirstydavosi. i ramyb sudrumst 1941 m. pavasar "Tiesoje" pasirods grietas straipsnis kaltinimas tarybiniams raytojams. Girdi, paangieji raytojai nieko neduod, n vienas nesukrs "istorinei" Lietuvos epochai atitinkamo veikalo. Tiktai leidi senj roman antrsias laidas. Nepateisin to pasitikjimo, kok suteik partija ir vyriausyb.
399-

Tai buvo trenksmas, sudrebins Vailokaiio namus. Konkreiai kalbant, netrukus klube vyko generaline pirtis. Atvyko Auk. Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Paleckis, LKP (b) Centro Komiteto sekretorius Preikas, Meno Valdybos virinink Mekauskien ir kompanija. Preikas kaltino. Girdi, raytoj sjungos vadovyb apsileidusi, nes priimant narius, buvo kiekvienam kabinama etiket: tas nepatikimas, tas patikimas. Reikia pritraukti visas jgas ir, uuot atstumus, auklti jas marksizmo dvasioje. Sjunga nepateisinanti partijos vili, ie namai virt paprasta kariama, nekreipiama dmesio marksizmo teorij, nesiaikinama, kas tai yra socialistinis realizmas. O be to, nepritraukiama jaunj jg. P. Cvirka prisipaino kaltas, jis nuo iol visomis jgomis pasistengsis pateisinti partijos pasitikjim. Po to aikinosi patys raytojai, kodl jie nerao. Pav., S. iurlionien pareik, kad jai reiki istorins perspektyvos. Didieji vykiai dar taip nauji, viei, kad j dabar dar negalima vilkti menines formas. Vis kalbtoj pastabas uoliai usirainjo J. Paleckis ir prabils kalbjo, sumindamas prieastis, dl kuri tyli raytojai, ypsodamasis, jis pratar: O man rodos, ar tik nebus svarbiausia prieastis: dar palauksiu, dar neinau, kaip bus po met?... Po to rsiai surauk kakt ir m grasyti, girdi, tuos, kurie nejauia gyvenimo, sutryps kiti, jaunesni. Jei S. iurlionienei reikalinga istorin perspektyva, tai tegu raanti i 1905 met. I Paleckio odio buvo galima padaryti ivad, kad vyriausyb antr kart neis pas jus su raginimu rayti, o griebsis kit priemoni. i pirtis auktyn kojom apvert raytoj klubo "liberalinius" paproius. Klubo salje dingo staliukai, j vietoje buvo irikiuotos kds, o ant tribnos nuolatos stovjo vandens grafinas. Buvo nustatyta vietimo programa visam mnesiui priek. Ketvirtadieniais pakaitomis skaitydavo "profesoriai" Kursano400-

vas ir Kairinas paskaitas i dialektinio materializmo. Originali ir verstini veikal skaitymai, tematiniai pasikalbjimai, literatriniai vakarai, jaunj raytoj kriniai ir t. t. Sienoje buvo ikabintas baltas lapas, kuriame turjo usirayti visi norintieji klausyti marksizmo paskait. Klubo lankytojams buvo "nepatogu" neusirayti, o ypa, kad kiekvienam dar odiu primindavo eimininkai. domu dar ir tai, kad usiraiusij sraas vis laik kabojo aiktje, lyg ir priminimas, kad ia ne juokai. Rsyje jau neparduodavo degtines, achmatus ine prieang, kur buvo loiama tiktai pertrauk metu. Sjungos reikal vedju buvo paskirtas ydas Kaplanas, seniau buvs monarchistas ir nevari bizneli mgjas. Jis buvo parankus Cvirkai tuo, kad galjo jo noveles ir laikus iversti rus kalb. Taip pat m maiytis nematyt "jaunuoli" ir pasikalbjimai tarp raytoj gavo oficial atspalv, nebesigirdjo paaipi replik tarybins santvarkos adresu. Marksizmo paskaitos, kaip rengjai anginiame odyje pareik, turi tiksl tarybins Lietuvos raytojams patiekti gryn, i pirmj altini, nuo buruazinio melo apvalyt dialektin materializmo supratim. Tose paskaitose buvo daug tragizmo. ymi dalis klausytoj buvo su auktuoju isilavinimu, susipain ne tiktai su Markso doktrina, bet ir jos gausia kritika. Dstytojus atsiunt pirmaeilius pagal Maskvos mokslin lyg. Tai buvo Kursanovas ir Kiirinas su ididiais profesori titulais. Kursanovas, matyt, tiek met jau dsts t pai dainel, mokjo savo dalyk atmintinai. Galima buvo stenografuoti ir neti staiai spaustuv. Bet tai nereikalingas trisas, nes ir pats dstytojas savo imint buvo imoks i jau seniai atspausdinto rato. Hegelis, Marksas ir Engelsas buvo nustumti ukulis, o daniausiai citavo Lenin ir Stalin dviej pagrindini Soviet Sjungos "neklaidingojo mokslo" altini. Be to, paskaitose buvo pinama prasiausios ries bakini demagogij, kaip tai: visus tuos
401-

neva modernius mokslus istorija sumes iukli krep ir t. t. Pradioje dstytojai po paskaitos klausdavo klausytojus, kas neaiku. Vien kart, apibdinant karo svok, dstytojas pareik, kad karas yra blogis tada, kai, pavyzdiui, Japonija puola Kinij. Arba jeigu kas upuls Taryb Sjung. O jei Taryb Sjunga ginsis, tai karas bus gris. Vienas raytojas atsistojs vis dlto paabejojo, ar galima kar laikyti griu. t raytoj "profesorius" ir klubo eimininkai atkreip dmes. Po to klausj skaiius sumajo ir pagaliau niekas neklausinjo, nes visiems buvo "aiku". Nepaisant tempto "vietimo" ir net grasym, niekas nera, iskyrus vien kit eilrat. P. Cvirka kasdien graudendavo, kad Lietuva skandalingai atsiliekanti nuo kit "jaunj respublik". tai, Maskvos leidykla uplanavusi ileisti Lietuvos raytoj almanach, kuriame bsianios aktualios apysakos, romanai ir eilraiai. Jau praj pus met, kai visiems raytojams isiuntinti raginimai, bet apiuopiamai dar nieko nra. K pamanysi centre apie lietuvius. ia buvo priminta latviai ir estai, kurie leidi tokius turtingus literatros urnalus. O "Ratams" (LTSR raytoj draugijos mnesinis organas) redaktoriai tur prayti straipsni, kaip imaldos. Keli mons tur pripildyti urnal. Buvo muama lietuvio ambicij. tai, Estija knyg leidime nukariavusi pirm viet, o Lietuvai tenk uimti negarbing 16-j viet, pasilikti upakalyje "brolikosios respublikos" Uzbekijos. Po toki vie sugdinim buvo dirbama ir sjungos ratinje. Visai eilei raytoj turjo bti paskirtos "darbo stipendijos" nuo 600 iki 300 rubli mnes. Tuo raytojai bsi atpalaiduojami nuo tarnyb ir galsi ramiai dirbti krybin darb. Toms stipendijoms iki karo nebuvo lemta pasiekti raytoj kiens. Kita priemon privilioti raytojus buvo iraymas tarybini Stalino preminink, kuri beveik kas eta402-

dien vienas kitas atvykdavo klub su praneimais. Prie pat kar sveiavosi "ukrainiei liaudies" dainius Boanas, Stalino laureatas, ydas. Jis kaip laktingala kalbjo apie garbing ukrainiei tautos istorij, apie ukrainiei ir lietuvi istorinius bendrumus. ie nuncijai papasakodavo, kiek klub j tvynje, kokie vasarnamiai skiriami raytojams, kokie honorarai, su kokia meile taryb valdia traktuoja krjus. Karo ivakarse, birelio 20 dien, klube vyko paskutinis raudonasis aktas M. Gorkio mirties minjimas. Cvirkos ir kit kalbtoj balsuose kakodl nebuvo prastins jgos. Mat, Kaunas buvo pagautas trmim komaro. Korsakas-Radvilas stengsi teisinti barbarikiausi yg, bet ir jo paprastai auktas balsas ia palo: net ir patiems buvo per smarks pipirai. O gal, kai ariau prie valdios, nujaut kar? Kas ino? Tiktai tasai paskutinis susirinkimas prajo gedulingoje nuotaikoje. Veltui stengsi savo isterika deklamacija "draug" Janukeviien isklaidyti nejaukum. Ir po dviej, sekmadienio ryt, sjungos organizatorius pirmas idm i Kauno, paliks patogius butus, valdi ir net savo snel. Sekmadienis prajo didiausioj panikoj. Grasymais Vailokaiio nam gyventojai turjo prie bgdami pasirayti atsiaukim liaud. Deja, tam atsiaukimui nebuvo lemta pasiekti liaud. Vakare ie visi raytojai buvo u Kauno rib.

403-

MASKVOS KALJIMUOSE
SILVESTRAS LEONAS

1940 m. i liepos 11 12 d. emj Amali kaime, Paaislio vals., bolevik buvau aretuotas. Aretuoti atvyko 5 mones, kuriems vadovavo svetimtautis. Bute jis pareik, kad atvyko daryti krat, bet, apsidairs ir pasisukinjs po kambar, nuo kratos atsisak ir, isitrauks i kiens areto order, pareik, kad esu aretuotas. Pasiimti su savim neleido ninieko ir isived stovini Paaislio kelyje automain. Nuve tiesiai Kauno kaljim. Atlikus primimo formalumus, administracija pasodino mane IV-jo skyriaus 79 kamer. ia radau: Timofiejev nuo Jonavos, aretuot u priklausym tarptautiniam priebolevikiniam judjimui; student Petroi, aretuot u pasijuokim i eisenos; kelioms valandoms praslinkus, var tarnautoj ileik, o po keli dien Gintal. ioje korektingoje draugystje, be jokio apklausinio bei tardymo, ibuvau iki liepos 21 d. Liepos 21 d. po piet nuve mane Saugumo Rmus tardyti. Tardytojas, kakoks rusas enkavedistas ,sutiko necenzrikais keiksmais ir liep papasakoti, kaip a elgiausi su komunistais ir revoliuciniu judjimu Lietuvoje. Atsakius, kad tokie dalykai niekada man nerpjo, pyks enkavedistas dar pikiau pldo. Gal gale dav lap popieriaus ir liep parayti. Paraiau trump curriculum vitae ir teikiau. Ratu liko nepatenkintas ir grino mane atgal kaljim. Tardytojo elgesys rod, kad jo akyse esu nepaprastai didelis nusikaltlis. Ir i tikrj, liepos 23 d. apie 10 val. ived mane i kameros ir nusived administracijos kambar. Valdinink bgiojimas, nervingumas, automain dzgimas aikiai rod, kad kak rengia. U valandos i404-

ved kiem ir dviej sargybini apsaugoje sodino lengvj main. Prie oferio atsisdo vienas SSSR pasiuntinybs Lietuvoje tarnautojas, kuris, kaip vliau paaikjo, buvo ms vyriausias palydovas iki Maskvos. kitas mainas po vien sodino K. Sku, Povilait (jis buvo surakintas), Kazlausk ir plk. ltn. Kirl. Atidarius kaljimo vartus, visos automainos viena paskui kit pajudjo. I kaljimo kiemo ivaiuojant, prie vart kain kokia moterik ne savo balsu suklyk. Tas riksmas sdint prie oferio SSSR pasiuntinybs tarnautoj sunervino. Mainos nuvaiavo Kstuio-Vytauto-iurlionio gatvmis per alij tilt ir sustojo prie pervaos Fred, kur lauk grup enkavedist kain kokiai kelionei paruotame vagone. Mane sodino vagono kupe, kurioje kitame kampe jau sdjo Povilas Laas (buvs saugumo tarnautojas), o u keli minui ved surakint plk. K. Dulksn. kitas kupe susodino K. Sku, Povilait, Jon Statk, gen. aplik, Kazlausk, plk. ltn. Matusait ir plk. ltn. Kirl. Vagono langai buvo udangstyti, koridoriuje prie kiekvienos kupe dur pastatyta po sargybin, o po vien sargybin sodino dar vid. Atvaiavs garveys t vagon nuve prie Kauno stoties ir prikabino prie greitojo traukinio, ieinanio i Kauno 13 val. Kur mus vea, ninieko nebuvo sakoma. Kalbtis, dairytis bei judti udrausta. Maniau, kad veami Vilni. Bet Vilni pravaiavom, pasiekm Minsk. ia visus persodino vagon aretuotiems veioti. Vl i naujo iki nuogumo ikrat. Liepos 25 d. apie 910 val. pasiekm Maskv. ia kain kurioje preki stoty ived po vien i vagono ir sodino aretuotiems veioti main. Mane ived pirmj, ved du enkavedistai, pam po rank, o treiasis jo prieaky. Mainoje sodino vienuk, kurioje gali tilpti tik vidutinis mogus. Taip buvo suvesti visi likusieji. Tja maina buvom nuveti Valstybs Saugumo Vyriausios Valdybos vidujin kaljim (Lubiankoje).
405-

Nuo ia prasidjo nauja mano kalinimo era, kuri sunku aprayti ir odiais pavaizduoti. Pasodino vienuk 1,5x1 m; buvo suolelis, bet ant jo dl siaurumo normaliai negalima atsissti; vienuk be langelio ir ventiliacijos, o apviesta nemonikai stipria viesa. Karta, tvanku, be to, kiekvien valandl pro dur "vilkel" matai ia rain, ia juod enkavedisto ak, kuris priiri. Buvau vestas fotografuoti, pirt anspaudus duoti ir surayti biofrafines inias. Jas suraant, nepasitenkinimas kilo dl to, kad negaljau nurodyti savo gimini. Tai dariau smoningai, kad jie nenukentt, tuo labiau, kad viena sesuo yra itekjusi u majoro Tapulionio. Nakt i ten perve Butirkos kaljim ir pasodino vienut III-jame bokte. Kelias Butirk buvo toks. veus kiem, ilaipino ir tutuojau patekau toki pat vienuk, kaip vidujiniame Lubiankos kaljime; prajus porai valand, perved panai antr vienuk, vliau trei, ketvirt, pagaliau penkt, o i tos pirties vienuk isiprausti. Tenai gavau baltinius ir i tamp ant baltini suinojau, kur esu. I pirties atgal kelion jo tokia pat tvarka, is vediojimas taip susuko man galv, kad jauiausi visai apkvais. Autant buvau vienukje treiajame bokte. Kambariukas penki netaisykling kamp, jame spintel, gelein lovel ir skardin (paraka); langelis ijo kakok aerodrom. Langelis i lauko puss gaubtas, neskaidraus stiklo. T pat dien, t. y. liepos 26 d., apie 10 val. du enkavedistai nusived mane gretim rm tardyti. Tardymo kambary radau 2 enkavedistus yd ir rus. ydas pasisak ess vyresnysis tardytojas, o antrj rus rekomendavo kaip mano bylos tiesiogin tardytoj. Ta proga ydas apie tris valandas kalbjo, kaip a turiu laikytis, k turiu parodyti. Sak, kad jam viskas yra inoma, kad nuo mano parodymo priklauso laikymo bdas kaljime; kad buruazins Lietuvos vyrus, smaugusius komunistus ir revoliucin judjim, jis ge406-

rai ins; kad deimtis tkstani komunist esame nukankin kaljimuose bei iud ir kad u tai tursime atsakyti; taiau nuo nuoirdaus prisipainimo pareina gyvybs likimas, prieingu atveju, kaip uo bsiu sunaikintas. Jis tvirtino, kad jam inoma, jog a esu svetimos valstybs agentas, tos valstybs interesais ir nurodymais organizuodavau ir sisdavau ini rinkjus (agentus) SSSR, kad toki agent es daug jau sugauta; kad a ess ne tik vienas i iaurij komunizmo ir revoliucinio judjimo Lietuvoje slopintoj, bet kaip nacionalistas buvs Lietuvos faistinio reimo ramstis, ds liaud ir revoliucin judjim; kad a kovai prie komunizm ileids vis eil cirkuliar; kad komunistus ir revoliucijos dvasioje nusiteikusius mones ess sukis kaljimus, ukampius bei tarpsienius, kur jie nustoj sveikatos bei buv iauriai nukankinti. Pagaliau tvirtino, kad, 1920 m., malinant bolevik sukilim Panemunje, esu suauds apie 1000 bolevik. Ubaig, kad dl visa to a turiu nuoirdiai prisipainti, tik tada gali bti, kad gyvyb bus man dovanota. Dl tokio kaltinimo nepatvirtinimo negali bti n kalbos, nes tai esanti tikra tiesa, o kas sakyti ties vengia, t moka jie priversti sakyti ties.

Ties igauti j pareiga, o to siekdami, jie moka nu-

lupti vien, antr od, ikepti befteks, pagaliau padaryti ir befstrogan.

Po io malonaus nurodymo paliko mane su tiesioginiu mano bylai vesti tardytoju, kuris tokiu pat tonu pradjo savo darb. Pradioje ra biografines inias. Po ini suraymo perjo prie bendr teigim, kaip tai idst vyresnysis tardytojas. Atsakius, kad apie tai nieko neinau ir neatsimenu, vis laik pldo ir apie 23 val. grino vienuk. Nuo ios dienos beveik kiekvien dien var mane tardyti ir vis tais paiais klausimais. Tardyti imdavo apie 10 v., ilaikydavo iki 17-18 v., o vliau nuo 21 iki 24-1 val. Tas tardytojas taip mane tard 72 kartus. Pagaliau ura, kad a nieko neinau, taiau pareik, kad laikys mane tiek ilgai kaljime ir tokias priemones pavartos, jog a pradsiu
407-

kalbti ir kalbesiu jam inom ties, nes jis reikalaujs pasakyti ir pasirayti tik apie t dalyk, kur a inau; o kad a tatai inau, jis gerai ins, utat t ini ir reikalaujs. ia pat keikiasi paiais necenzrikais odiais; keikiasi itisomis valandoms, o neretai ir itisos paros tardymu; grsinimams, kad bus pavartotos kankinimo priemons galo nra. Tuo pat bdu vartojamos ir provokacijos. Ivirinis tardymo vaizdas buvo toks. Tardyti veda ir atgal atveda du enkavedistai. Tardymo kameroj pasodina kdje, kiek galima toliau nuo raomojo stalo. Kdje privalai sdti ramiai, be jokio judesio, padti rankas ant keli ir irti vien tak. Kai tardytojui nusibosta t pat kartoti ir keiktis, jis ima ukandiauti ir skaityti "Pravd", arba koki nors knyg, arba kokiai porai valand udaro mane vadinam "boks". Boksas, tai izoliacijos taisymas, kuriame nra nei stalo nei kds. Jame udaromi kaliniai, kad nebt susitikim, arba kai tardytojas randa reikal taip pasielgti. Keiksmus, pldimus, grasinimus nra taip sunku pakelti, bet ramus sdjimas itisomis valandomis yra sunkiausias kankinimas, ards fizin patvarum. Dl to ukietjo viduriai, sutino rankos, kojos, o ant kno atsirado daugyb furunkul. Dar pakeniama bt, jeigu i priemon taikint tik tardymo metu, bet tardytojo sakymu toks pat reimas buvo taikomas ir kaljimo vienutj sdint. Taip laik iki spali mn. Kitoki kankinimo bd ivengiau, matomai, todl, kad sirgau dilglyne ir buvau gydomas, o kai sitikinau, kad vis tik gali bti pavartotos ir kitos fizinio kankinimo priemons, pareikiau apie tai tardytojui ir reikalavau popieriaus skundui surayti. tok pareikim tardytojas reagavo taip: A a . . . dar viena provokacija apie SSSR. Uuot davs popieriaus, keikdamasis pradjo rayti protokol. Pyko, drasksi, kelet dien keiksi, pagaliau pareik, kad SSSR fizinis kankinimas nevartojamas, tai es tik faistinse valstybse, kaip kad buv ir faisti408-

nje Lietuvoje. Tuo a kaip ir apsisaugojau nuo kit fizinio kankinimo bd. Be to, vargino mane alkis, nes piet iki spali mn. gaudavau tik sekmadieniais. Tardytojas band sukliudyti ir mano ligos gydym. Vienukje prie sienos buvo ikabintos taisykls, kuriose suraytos tardomojo kalinio teiss ir prievols. Tarp kit teisi, leidiama vien kart per mnes rayti pareikimai vairiems prokurorams, vykdomosios valdios organams ir komunist partijai. ia teise norjau pasinaudoti ir dariau vairiausi pastang, bet nieko nepasiekiau; kaljimo administracija atsakydavo, kad nra leidimo bei sutikimo i tardytojo puss. Apskritai, tos taisykls nebuvo taikomos, kad ir kain kaip kalinys nort jomis pasinaudoti. Laikas nuo laiko ueidavo tardymo kambarin ir vyresnysis tardytojas, kuris po kelet valand drodavo man notacijas, kartodamas vis t pat, kad turiu duoti parodym ir kad tai ieis mano naudai. Spali pradioje vien nakt buvo isive audyti, bet paveioj, grino kamer, ir nuo tos dienos iki lapkriio 12 d. isdjau vienukje netardytas. Nuo to laiko gaudavau pietus ir knyg pasiskaityti. O lapkriio 12 d. iauk tardyti jau kitas tardytojas, Ivanovas-Bessonovas, ir paskait nutarim apie tardomj priemon laikydamas su sargyba ir apie patraukim atsakomybn pagal RSFSR B. Kod. 16, 58 str. 4 ir 13 p. ia pat perskait straipsni tekstus ir paklaus, ar prisipastu kaltas. Atsakiau neigiamai. Tuo pasibaig Maskvos kaljimuose mano bylos tardymas. Maskvos Butirkos kaljimas ulaikomas variai, tik daugyb blaki. Sdint vienukje, joks susisiekimas su kitais kaliniais bei su iore nemanomas. Per vis laik neteko matyti n vieno kalinio. Vedant tardyti, iviet arba kitais reikalais, vienas i sargybini raktu mua diro sagt, tai reikia, kad koridorius uimtas ir kit kalini ivesti neleidiama, o ivestieji turi bti paslpti. Einant iviet, prie dur iduodamas popieriaus gabaliukas, kuris, atlikus rei409-

kal, grinamas sargybiniui. Negrinus popieriuko krata, pagaliau net karceris. Enkavedistai ir sargybos pareignai aprengti variai ir gerai. Kaip jie maitinami, pastebti neteko, bet jiems valgis buvo gaminamas atskirai nuo kalini. Kaliniai normaliai gauna i ryto 8 val. 400-500 gr duonos, 2 plyteles cukraus ir arbat; piet % litro sriubos, bari arba kopst, gamint su lajum; pirmadieniais kruop sriubos su uvim-vobla; vakarienei % litro koes ir arbatos. Msos nesu mats bei valgs. Reimas kaliniui taikomas toks, kad kalinamasis fizikai ir moralikai nusilpt, nesiorientuot, laikyt save visuomenes bei eimos atvilgiu uvusiu ir pasiduot tikinamas, grasinamas ir kankinamas rodyti ir patvirtinti tai, kas jiems byloje reikalinga. Gruodio 3 d. ive i Butirkos kaljimo stot. Kuria kryptimi vea, suinojau tik Moaiske, igirds tos stoties pavadinim. Ve specialiame kaliniams traukiny. Tas traukinys sustodavo tik stotyse kalinius priimti arba atiduoti ten esanius kaljimus. Girdti pokalbiai tarp pareign ir matyti vaizdai kl iurp. Stotyse maiau laukiani po kelet imt kalini paprast darbinink bei kinink; girdjau ir pareign aimanavim, kad es tie kaliniai, atvaryti stot, laukia primimo eiles jau 3-4 dienas ir vis be rezultat. Pasiekus Minsk, judjimas kalini pasibaig. Liko tik 4 veimai Kauno kaljim. Kas jie tokie buvo, ligi iol neinau. Minsko stoty ilaik 4 paras, o gruodio 8 d. apie 23 val. patekau Kauno kaljimo 51 kamer. Paaikjo, kad a grintas tardym tsti. ia tardytojas rinko raytinius rodymus, susijusius su mano priekomunistine veikla, ir apklause kelet komunist liudytoj. Mano pareikimai ir tikinimai, kad teisingumas ir teistumas reikalauja lygybes principo, atseit, reikia klausti ir mano liudytojus, likdavo atmesti. 1941 m. balandio pabaigoje tardym baig ir byl perdav XI Armijos Karo Tribunolui. Gegus 24 d. tas tariamas teismas, be kaltintojo ir gynjo, byl pradjo irti Kaune, Dzk g. 1 Nr. (bu410-

vusio lenk pasiuntinio namuose). Pirmininkas paskelb proceso dsnius, kaip vyks procesas ir kokios mano teiss, kaip teisiamojo. Pasinaudojs tomis teismis, pareikiau teismui formalius atsikirtimus dl bylos teismingumo, dl taikymo statym, kurie Lietuvos Respublikoje mano nusikaltimo metu neveik, ir dl vienaaliko pravedimo tardymo. Praiau byl nutraukti bei atidti. Gegus 26 d. teismas nutar: byl grinti tardymui. Bet daugiau su tardymo organais nesusidriau, o birelio 23 d. 6 v. ijau laisv. Laisv ivydo ir Laas. Kur kiti mano bendrakeleiviai Maskv ir koks j likimas girdti neteko.

411-

BOLEVIKINIS KVALIFIKUOT DARBININK RENGIMAS


K. MORKELIS

Soviet Sjungos Komisar Taryba ir Komunist Partijos Centro Komitetas 1941 m. kovo 25 d. padare nutarim dl valstybini darbo atsarg parengimo Lietuvoje. Pasiremdama tuo nutarimu, Soviet Sjungos Vyriausioji Darbo Atsarg Valdyba 1941 m. kovo 27 d. ileido sakym (Nr. 202) organizuoti Lietuvoje Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo (FGA) ir Amat bei Geleinkeli (AG) mokyklas. Darbo atsargas Lietuvoje parengti, organizuojant tas mokyklas, buvo pavesta Lietuvos komunist Partijai, Lietuvos Komisar Tarybai ir ta proga steigtai Respublikinei Lietuvos Darbo Atsarg Valdybai. Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokykl tikslas, kaip nurodyta Vyriausios Darbo Atsarg Valdybos sakyme, buvo rengti kvalifikuotus darbinink kadrus masinms profesijoms, pirmiausia statybos reikalams. Amat ir Geleinkeli mokyklose turjo bti rengiami amatininkai ir kvalifikuoti pramones srii bei transporto darbininkai. Visiems ias mokyklas baigusiems buvo rezervuota teise uimti meisteri ir kitas vadovaujanias vietas statyboje ir pramonje. I viso Lietuvoje buvo numatyta steigti 15 Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo ir 2 Amat bei Geleinkeli mokyklas. pirmsias mokyklas turjo bti priimta 6.900 ir antrsias 7.100 jaunuoli. FGA mokyklas galjo bti priimami 16-17 met amiaus miest ir kaim jaunuoliai, neatsivelgiant j bendr isilavinim. AG mokyklas galjo stoti 14-15 met berniukai, baig pradios mokyklas. I 6.900 paauktj FGA mokyklas turjo ieiti 6.250 kvalifikuot statybos darbinink (mrinink,
412-

dailidi, stali, betonuoto j, tinkuotoj ir t.t.) ir 650 vairi kit ios ries specialist. I 7.100 jaunuoli, paaukt AG mokyklas, 2850 turjo tapti altkalviais instrumentininkais, altkalviais rengimams remontuoti, kalviais, tekintojais ir frezuotojais; 1150 elektromonteriais, ryi linijiniais monteriais ir radijo aparatros monteriais; 900 raudonmedio staliais; 800 vagon ir garvei remontuoto jais; 350 brigadieriais keliams remontuoti; 250 garvei mainist padjjais ir 800 vairi kit pramons srii specialistais. Pagal Soviet Sjungos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. spali 2 d. sak dl TSRS valstybini darbo atsarg, mokslas visose FGA ir AG mokyklose turjo bti nemokamas. Be to, buvo dar paadta duoti visiems moksleiviams nemokam ilaikym ir aprpinim. Moksleiviai turjo gauti i valstybs but, kur, vies, maist, skalbinius, specialius darbo drabuius, vadovlius ir mokslo priemones. U uniforminius drabuius ir avalyn bt reikj sumokti 50% j verts; tai bt buv iskaityta i udarbio, gauto atliekant praktikos darb metu kai kuriuos valstybinius usakymus. Visose FGA mokyklose mokslas turjo bti ieitas per 6 mnesius. Kiekvien dien mokyklose turjo bti dirbama po 8 valandas. Per tas 8 valandas turjo bti mokoma bendrojo lavinimosi ir specialij dalyk, atliekant kartu praktikos darbus. J apmokymo program, kaip labai svarbus dalykas, buvo rayta ir rus kalba. Apie politin moksleivi aukljim niekas net nesiteiravo. Tai buvo savaime aikus dalykas ir jam turjo bti skiriama kasdien ne tik pus programinio darbo laiko, bet ir beveik visas laisvalaikis. Tiek Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokyklos, tiek Amat ir Geleinkeli mokyklos Lietuvoje buvo visai naujas dalykas. Daugelis neturjo apie jas reikiamo supratimo, o dar daugiau irjo jas su visiku abejingumu. Ypa daug k stebino tai, kad FGA mokyklose galima bus moksl ieiti ir sigyti specia413-

lyb per eis mnesius. Prie sovietines santvarkos vedim Lietuvos amat mokyklose kurios nors specialybes buvo mokoma apie 4 metus. Taigi, daugeliui jau menkas atrod sovietik FGA ir AG mokykl pajgumas parengti moksleiv darbui. Be to, ikilo ir kit dalyk, kurie nedidino visuomens susidomjimo iomis mokyklomis. Taiau FGA ir AG mokyklos Lietuvoje turjo bti steigtos. Taip buvo pasakyta Maskvos, o kiekvienas Maskvos nurodymas Lietuvos komunistams buvo ventas. Jeigu Lietuvos visuomen FGA ir AG mokykloms buvo abejinga, tai reikjo pasistengti, kad ji savo nuomon pakeist, iuo atveju turjo bti imtasi propagandos, pavartojant visas tos ries priemones. Kaip kada nors pirmiau, taip ir kart propagandos darb pati pirmoji buvo kinkyta spauda. Nors moksleivi aukimas FGA mokyklas turjo bti pradtas tik birelio 5 d., bet jau gerokai prie tai visuose laikraiuose pasipyl Komunist Partijos Centro Komiteto ir Komisar Tarybos sak bei nutarim t mokykl reikalu aikinimai. Net iki kyrumo buvo pradta pasakoti, ko tose mokyklose galima bus imokti. padanges buvo pradtas kelti gerumas soviet valdios, visiems jaunuoliams atidariusios duris nemokamas mokyklas ir duodanios dar vis ilaikym. Kiekvien dien m mirgti laikrai skiltys pluotais citat i jaunuoli praym priimti mokyklas ir i sufabrikuot padkos laik vyriausybei. Kas buvo raoma apie FGA ir AG mokyklas spaudoje, kartu visa tai buvo pradta kartoti mitinguose. Darbo pertrauk metu ir darb baigus, darbininkai, uuot ilsjsis, buvo veriami klausytis komunistinio jaunimo sjungos nari, nuobodi pasakojim apie FGA mokyklas, apie i nepaprastai didel Taryb Sjungos "dovan" Lietuvai, apie tik dabar atsiradusias galimybes pramokti amato. ia pat darbininkams bdavo pasiloma balsuoti u kurio nors komunisto surayt padkos telegram viso pasaulio tvui ir mokytojui, imintingajam, didiajam, mielajam Stalinui,
414-

kad jis steigia Lietuvoje amat mokyklas, kuri pirmiau reikj net su iburiu iekoti (i tikrj pirmiau Lietuvoje veik 28 amat mokyklos, kurios, ujus bolevikams, buvo udarytos). Kad agitacija bt galimai skmingesne, pagaliau buvo pradta komunist individualioji propaganda agitatori landiojimas butus. Jeigu pilieiai kyri ivediojim apie FGA mokyklas laikraiuose galjo neskaityti ir jeigu mitinguose galjo snduriuoti, tai individuali agitatori turjo asmenkai iklausyti. Individuals agitatoriai, nepaisydami moni trukdymo, net uspringdami aikino apie t pat visiems kartus tarybins valdios gerum ir aukso kalnus, kurie laukia moksleivi FGA mokyklose. Nordami atsikratyti iais agitatoriais, mons turjo ypsotis, adti FGA mokyklas rayti savanoriais visus savo vaikus, ir nuduoti skubanius stachanoviei pasitarim. Lietuvos Komunist Partijos Centro Komitetas ir Lietuvos Komisar Taryba, vos tik gavusi i Maskvos sakymus organizuoti FGA ir AG mokyklas, susirinko specialaus posdio. Tame posdyje buvo konkreiai kalbama, kaip turt bti atliktas pats FGA ir AG mokykl organizavimas. Visi Komunist Partijos vadai ir visi Komisar Tarybos nariai savo kalbose kartojo tai, k apie FGA ir AG mokyklas kasdien ra bolevikiniai laikraiai, ir pasiryo darb suorganizuoti taip, kad nieko negalt prikiti net pati Maskva. Kadangi FGA ir AG mokykl organizavimas buvo laikomas i tikrj nepaprastai rimtu dalyku, tai buvo nusistatyta darb kinkyti visas krato inybas. Vykdydama nusistatym, Lietuvos Komunist Partija kartu su Komisar Taryba sudar privalani prisidti prie FGA ir AG mokykl organizavimo inyb sra ir paskirst joms darb, priimdama tuo reikalu special nutarim. Tuo Lietuvos Komunist Partijos Centro Komiteto ir Komisar Tarybos nutarimu paaukti FGA ir AG mokyklas jaunuolius buvo pavesta miest ir ap415-

skrii vykdomiesiems komitetams. aukimas FGA mokyklas turjo bti atliktas 1941 m. birelio 5-20 d., o aukimas AG mokyklas rugpiio 5-20 d. Miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams buvo sakyta aukim pravesti pagal TSRS Aukiausios Tarybos Prezidiumo 1940 m. spali 2 d. sak apie valstybines darbo atsargas. Vadinasi, miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams buvo suteikta teis mokyklas priimti savanorius kandidatus, o nesuradus pakankamai savanori, surinkti reikiam skaii prievarta, mobilizacijos keliu. Paiam jaunuoli mokyklas primimui atlikti reikjo sudaryti specialias komisijas i miest ir apskrii vykdomj komitet pirminink, miest ir apskrii profesini organizacij atstov ir i vietini komunistini organizacij sekretori, ios komisijos turjo bti sudarytos iki 1941 m. birelio 1 d. Komunist Partija skyr ioms komisijoms ypatingai daug reikms, nes jos turjo atrinkti paius tinkamiausius FGA ir AG mokyklas kandidatus, tikrus darbo mones. Mokykloms bstines ir moksleiviams bendrabuius parpinti buvo pareigotos but kio valdybos ir pati Respublikin Darbo Atsarg Valdyba. Bstins iam reikalui turjo bti parinktos paios tinkamiausios, neirint, kas jas iki to laiko buvo ums. Komisariatai, valdybos ir kitos inybos bstines turjo perduoti visikai tvarkoje, padariusios reikiamus remontus. Bstini reikalai turjo bti baigti tvarkyti iki birelio 10 d. Tuo paiu Komunist Partijos Centro Komiteto ir Komisar Tarybos nutarimu buvo udtos pareigos Lietuvos Geleinkeli Valdybos virininkui L o c h m a t o v u i parinkti steigiamoms mokykloms vadovaujanius kadrus, iskirti gerus meisterius (instruktorius), parengti gamybines bazes ir priemones. Vietins pramons komisaras u m a u s k a s buvo pareigotas teikti mokykloms visokeriop pagalb, aprpinant jas reikalingais instrumentais ir stakliniais rengimais. Pre416-

kybos komisarui M. Gregorauskui buvo sakyta gegues 15 d. suorganizuoti moksleivi valgyklas ir iki birelio 1 d. sutvarkyti maisto pristatym. Tekstiles trestas gavo udavin iki birelio 20 d. pasiti reikiam kiek uniformini drabui, specialij darbo drabui ir skalbini. Odos trestas buvo ujudintas gaminti moksleiviams avalyn. Vos tik paskelbus Lietuvos Komunist Partijos ir Komisar Tarybos nutarim, komisariatuose, valdybose ir kitose inybose uvir darbas. Buvo pradti sudarinti darbo planai, grafikai, apskaitos. Buvo pradtos organizuoti, kaip paprastai, soclenktynes atlikti Komisar Tarybos pareigojimus. Buvo imta rayti serijomis vairius ratus, skambinti telefonais ir bgioti i staig staigas. I viso to sjdio atrod, kad Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokykl organizavimas praeis sklandiai, laiku ir kaip reikiant. Taiau is sjdis jo kaip ir vis kit bolevikini sumanym vykdymas. Vsi FGA mokykl planai, visi projektai ir visi reikalai diena i dienos vis labiau ir labiau m sksti popierizme, kol gal gale pradjo nebeatskirti, kur ia pradia, kur galas, net patys organizatoriai. Tuo bdu atjo birelio pradia, o daugelyje vykdomj komitet dar nebuvo suorganizuotos moksleiviams mokyklas priimti komisijos. aki apskr. vykdomasis komitetas galvojo, kad moksleivius mokyklas priimti galima bus apie birelio 20 d. Birai man aukim pradti dar vliau, po ienapits. Kai kuriose apskrityse, nors buvo sudarytos komisijos, bet nebuvo laiku parengtos moksleivi aukimui atlikti bstins. Taip buvo su aukimo komisijomis. Bet negeriau atrod ir kiti reikalai. Birelio 15 d. niekur dar nebuvo parengtos mokykloms ir bendrabuiams bstins. Bendrabui inventorius (stalai, kds, spintels, lovos) dar nebuvo pradtas gaminti. Pasirod, kad Mik Komisariatas tuo laiku dar tebesiteiravo, i kur galima bt gauti iam inventoriui miko mediagos.
417-

Tekstiles Trestas tik birelio 12 d. uniformini drabui brinius. Nors valgyklos turjo bti suorganizuotos iki birelio 1 d., bet iki to laiko dar ne vienoje apskrityje nebuvo inoma, kur ir k moksleiviai valgys. Pagaliau, birelio viduryje nebuvo dar sukomplektuotas ir mokomasis personalas, nors mokslas visose FGA mokyklose turjo bti pradtas liepos 1 d. Taip nevykusiai dirbant mokykl organizavimo darb, spaudoje m rodytis vis daugiau ir daugiau tuo reikalu pastab. "domu, ra "Taryb Lietuva" (Nr. 131), "kada vykdomieji komitetai prads tinkamai vykdyti Komisar Tarybos nutarim, prads rpintis geresne aukimo eiga, patalp paruoimu, gys rimtesn pair tok svarb dalyk". Daugeliu atvej buvo pradta pulti net ne staigos, o atskiri asmenys, prikiant jiems nerangum ir apsileidim. Taiau tai nieko nepadjo. FGA mokykl organizavimo maina judjo, girgddama, nuolatos usikirsdama ir katastrofikai vluodamasi. Propaganda vis laik buvo varoma vienodai, o birelio pradioje ji buvo dar ypatingai sustiprinta. Kaip vliau paaikjo, komunistai stengsi surinkti galimai daugiau (net vis 100%) moksleivi savanori, kad turt paskum kuo pasigirti Maskvai ir usieniui, ypa nordami pabrti, kad Lietuva i tikrj yra sovietika ir entuziastikai sutinka visus Maskvos projektus. propagandos darb buvo kinkyti visi komunistini organizacij nariai, kurie parod didel aktyvum ir dar didesn akiplikum ir kyrum. Jie steng sukelti daug triukmo ir net sudaryti spd, kad i tikrj gali atsirasti dvigubai tiek kandidat, kiek mokyklose yra viet. Taiau greitai paaikjo, kad tos pastangos nedav net maos lauktj vaisi dalies. Kaip kalbjo agitatoriai ir kaip tikjo organizatoriai, pats didiausias kandidat antpldis turjo bti paiomis pirmomis aukimo dienomis. Taiau atjo birelio 5 d., o primimo punktus, vietoje lauktj keli imt, usuko kai kur 3 (Kaune), kai kur 4
418-

(iauliuose), kai kur 6 (Vilkavikyje) jaunuoliai, kurie daugiausia taip pat buvo ne lietuviai. Primimo komisij nariai i pradi dar raminosi, kad vliau prisigrs kandidat net sausai, bet j viltys buvo tuios. Valandos slinko po valand, o kandidatai nesirod. Primimo bstinse sukinjosi tik patys komisij nariai ir agitatoriai, komunistinio jaunimo sjungos nariai. Tokio didelio jaunuomens nenoro stoti savanoriais FGA mokyklas pirmoji prieastis, be abejo, buvo netikjimas, kad pavyks jose (per eis mnesius) ko nors gera imokti. Be to, daugelis priveng to politinio aukljimo, kuris adjo bti labai plaiai praktikuojamas. Taiau didiausios rikms turjo baim, kad mokykl baigus, teks atsidurti kur nors Rusijos ar Sibiro gilumoje. T baim adino Soviet Sjungos Komisar Tarybos nutarimo dl darbo atsarg sudarymo Lietuvoje vienas punktas, pakartotas ir Vyriausios Darbo Atsarg Valdybos sakyme, kuriame pastebima, kad u nemokam moksl, baig mokyklas, turs atidirbti privalomai ketverius metus ten, kur juos paskirs centrin Soviet Sjungos vyriausyb. is punktas propagandos metu buvo visikai neminimas, taiau niekas neabejojo, kad centrin Soviet Sjungos vyriausyb j vykdys, ir kad mokyklos yra organizuojamos vien tik tuo tikslu. Kad bt igelbta padtis, atseit, kad susidaryt nors ioks toks savanoriais FGA mokyklas stojusi jaunuoli procentas, komunistinio jaunimo organizacij vadovyb pradjo versti stoti mokyklas savanorika tvarka savo narius, nurodydama, kad tai esanti j pareiga. Be to, kai kuriose vietose (Vilniuje, iauliuose) buvo prievarta rayti savanoriais FGA mokyklas 15-17 met amiaus prieglaud aukltiniai. Taiau ir tuo bdu nepavyko sudaryti kiek didesnio FGA mokykl moksleivi "savanori" skaiiaus. Kai FGA mokyklas neatsirado kiek didesnio savanori skaiiaus ir nebuvo vilties, kad j atsiras vliau, Komisar Tarybai ir Respublikinei Darbo Atsar419-

g Valdybai neliko nieko daugiau, kaip tik griebtis mobilizacijos. Birelio 7 d. buvo paliepta visiems miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams ilipinti savo apylinkse skelbimus, nurodant, kad visi vyrikos lyties jaunuoliai, gim 1924 ir 1925 m., turi privalomai registruotis miest ir apskrii vykdomuosiuose komitetuose. Kitu ratu buvo sakyta parinkti i siregistravusi tarpo reikiam skaii jaunuoli, daugiausia i darbinink ir smulki valstiei tarpo, ir skaityti juos kandidatais FGA mokyklas, neatsivelgiant, ar jie to nori, ar nenori. Kartu miest ir apskrii vykdomieji komitetai buvo pareigoti vis moksleivi komplektavimo darb baigti iki birelio 20 d., primenant, kad tai yra ne koks nors vietinis, o plataus sovietinio masto reikalas. Atitinkami skelbimai buvo parengti ir iplatinti dar t pai dien, padedant komunistinio jaunimo organizacij nariams, kuriems tam tikslui buvo pavestas reikiamas skaiius valdini automobili ir kit susisiekimo priemoni. Skelbimuose ne vienu odiu nebuvo pamintas tikslas, kuriuo ta jaunuoli registracija vykdoma. Taiau gyventojai, per spaud, mitinguose, per radij ir kitais bdais pakankamai supaindinti su FGA mokyklomis, i karto suprato, ko ia esama. Todl ir i priemon nedav efektyvi rezultat. miest ir apskrii vykdomuosius komitetus siregistruoti savo vaikus pasiunt tik tie, kurie prisibijojo represij. Vlesnmis dienomis vykdomieji komitetai pradjo rinkti inias apie jaunuolius, gimusius 1924 ir 1925 metais, i gyventoj registracijos duomen ir kitais bdais. Kaip siregistrav vykdomuosiuose komitetuose laisva valia, taip ir itie buvo traukti kandidat FGA mokyklas sraus. traukiant jaunuolius kandidatus FGA mokyklas sraus, visikai nebuvo atsivelgiama, ar jaunuolis nori bti kvalifikuotu darbininku, ar nenori. Taip pat buvo visikai neatsivelgiama tai, koki specialyb jaunuolis jauia palinkim. Be to, nebuvo iri420-

ma, kad jaunuolis jau moksi kurios nors specialybs. Jaunuolius skirst mokytis tos ar kitos specialybs primimo komisijos savo nuoira. Tuo bdu dar kart buvo patvirtintas faktas, kad FGA ir AG mokyklos yra tik priemon surinkti tam tikr kiek darbo jg ir panaudoti jas ten, kur jauiamas didiausias j reikalingumas. Visiems paauktiesiems Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokyklas jaunuoliams buvo sakyta susirinkti birelio 30 d. Liepos 1 d. turjo bti pradtas visose mokyklose mokslas. Kur turjo susirink moksleiviai pasidti, kol neparengti bendrabuiai, niekas negalvojo. Taip pat niekas negalvojo ir apie tai, i kur moksleiviai gaus maist. Kai ie klausimai birelio 19 d. buvo patiekti Respublikins Lietuvos Darbo Atsarg Valdybos valdytojo pavaduotojui Moisiejevui, praant konkreiai atsakyti, "draugas" pavaduotojas pasikrapt paaus, pagalvojo, o paskum pareik, kol bendrabuiai bus rengti, moksleivius galima bus apgyvendinti ant iaud tuiuose fabrik sandliuose, o maitinti juos galima bus kur laik i karini lauko virtuvi. Netenka abejoti, kad is Moisiejevo sudarytas FGA mok. moksleivi aprpinimo planas bt buvs vykdytas. Taip pat netenka abejoti, kad adt bendrabui ir valgykl rengimas bt dar gerokai utruks. Tuo bdu 6.900 jaunuoli bt buv priversti gyventi ant iaud tuiuose fabrik sandliuose ir maitintis i karini lauko virtuvi, gal bt, net visus eis mnesius. Taiau is planas nebebuvo sptas vykdyti. Birelio 22 d. buvo suduotas pirmas smgis bolevikinei santvarkai. Tuo paiu laiku kartu su kitais bolevikiniais darbuotojais isinedino ir FGA mokykl organizatoriai, o FGA ir AG mokykl organizavimas Lietuvoje liko tik kaip charakteringas bolevikins netvarkos pavyzdys, arba klastingos priemons savo umaskuotiems tikslams siekti.

421-

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

BOLEVIKIN EMS MATAVIMO KOMEDIJA

Bolevikin ems reforma reik ems nuosavybs panaikinim, atmim ems i kinink, turjusi per 30 ha, ir idalinim jos maaemiams ir beemiams. Taip oficialiai buvo deklaruotas ems reformos tikslas ir turinys, taip j buvo suprat liaudies vyriausybs ministeriai, o vliau komisarai, taip j vaizdavosi ir ms pilieiai, maai suprant bolevikin santvark, reim, jos tikslus ir taktik. Tik i anksto inaniam bolevikin santvark buvo aiku, kad i ems reforma bus viena t komedij, kuriomis bolevikai 23 metus vargino rus taut. ems reformos planuotoju ir vykdymo vadovu buvo Maskvos galiotas Pozdniakovas. Jis turjo paruoti dirv bsimajam Lietuvos ems kio sukolektyvinimui. O norint pereiti i individualinio kio kolektyvin k, reikjo pat k sugriauti ir kininkus suproletarinti. Skelbdamiesi proletariato valios vykdytojais, bolevikai turjo paadti jam visoki grybi, j iauktinti, tariamai suteikti jam pirmaujant vaidmen, kad tik bolevikikai nuteikt ir sukelt neapykant kininkui buoei. Bolevikai puikiai inojo, kad ms kaimo vargingieji taip pat yra gimti individualistai nuosavybs gerbjai, todl i karto negaljo jiems silyti kolektyvinio ems naudojimo, o turjo paadti individualin naudojim. Reikjo surasti tuos kaimo varginguosius beemius ir maaemius, kurie sutikt silom em imti. Norini negaljo perdaug atsirasti, nes bolevikin politika ne vien jau pradioj privert pagalvoti. Nordami siteikti darbininkams, bolevikai pasiskubino pakelti jiems atlyginim. Todl ems kio darbininkai pradjo bgti i kaimo miest ir iekoti kito darbo, kuris viliojo darbo valand ribotumu. Maaemis
422-

nujaut, kad, gavs gaball kininko emes, laikinai padidins nedidel savo ems sklypel, bet vliau kolchozas paglem suardyt kininko k, ir jo ems sklypel. Be to, tiek beemis, tiek maaemis netikjo, kad bolevikai ilgai viepataus. Nujausdami kaimo nuotaikas, ems ref. komedijos rengjai ilgai lau galvas, kaip sumobilizuoti kandidatus emei gauti. Centre buvo suorganizuota vyriausioji, apskrityse apskrii ir valsiuose valsi ems kio komisijos. ios komisijos ir buvo svarbiausi ems reformos komedijos aktoriai. Todl komisijos pirmininkais pirmiausia buvo paskirti atsibastliai bolevikai, vietos bolevikuojantieji rusai arba prisiplakliai. Tik kur toki nebuvo, teko paskirti ir padoresnius mones, bet juos kontroliavo i centro siuniami instruktoriai bolevikai. Pagaliau, propaganda, agitacija, paadais, viliojimais ir raginimais buvo sumobilizuota apie 200.000 kandidat emei gauti, bet, patikrinus ems iteklius, pasirod, kad persistengta, nes ems tegaljo utekti tik % sumobilizuot kandidat. Tada prasidjo kandidat sijojimas. Vl teko daugel proletar subuointi. Vl prasidjo agitacija, skundimai, meitai, kirinimai. Po to jau pasiliko reikiamas kandidat skaiius ir dabar galjo prasidti antras ems reformos komedijos veiksmas, btent, ems matavimas bei ems suskaldymas sklypais, iam antrajam veiksmui pavaizduoti ir skiriamas is rainlis. ems fond buvo paimta apie 600.000 ha. T plot reikjo paskirstyti daugiau kaip 72.000 kandidat ir valdios staig. Taip pat reikjo apmatuoti ir savininkams paliekam 30 ha ems norm. Tai irgi sudar apie 25.000 ki su 630.000 ha plotu. Kadangi ne visur naujakuriams buvo galima duoti ems viename sklype, tai t sklyp turjo bti ne maiau kaip 80.000. Tuo bdu bolevikams kilo problema, kaip per vien mnes 1.240.000 ha ems plot suskaldyti 100.000 sklyp. Pam buvusios ems reformos statistik, jie rado, kad matininkas per dien gali sudaryti vien sklyp. Kadangi matinink buvo tik 280, tai vietoje
423-

mnesio, sklypus tekt sudarinti apie pusantr met. Pradta iekoti priemoni parceliacijai pagreitinti. Matininkams buvo patarta darbus vykdyti stachanovikai, t. y. taip, kad kiekvienas atlikt ne 100%, bet 200%. Bet ir iuo atveju bt reikj madaug 8 mnesi. Beiekant kit priemoni, vienas rusas supainiojo matinink su amatininku ir dl to kilo originali mintis: matininkais gal bti kit profesij mons. Todl buvo paskelbta matininkams gimining profesij asmen mobilizacija. Mikininkai, agronomai, mokytojai, studentai, mokiniai ir iaip asmenys, dirb prie matinink, dabar buvo padaromi matininkais. Tokiu bdu sutelkus apie 450 asmen, tik dabar buvo pastebta, kad trksta matavimo ranki. Prasidjo t ranki rinkimas. Supirkinjo visk, pradedant moderniais universaliniais teodolitais ir baigiant 18 imtmeio muziejinmis astroliabijomis. Bet j tesurado tik tiek, kad galima buvo aprpinti ne daugiau, kaip 10% vis sumobilizuot matuotoj. Tada nusprend, kad teodolitai ne btinai reikalingi, kad galima apsieiti vien su matavimo juosta. Pradjo rinkti juostas. Surinko matavimo juostas, pradedant precizinmis ir baigiant senomis matavimo grandinmis. Bet j teuteko 20% sumobilizuotj. Trkum papild gyvuli riamomis grandinmis bei virvmis. Atrod, kad viskas jau tvarkoje, bet dalyvav posdiuose geodezijos specialistai negaljo sukombinuoti, kokius matavimo metodus teks vartoti. Mirus matuotoj kadras, kuriame buvo ir ininieriai ir pusiau ratingas mogus, sunkino matavimo bd nurodym. Nors rusai reikalavo vartoti geodezinius metodus, taikomus maiau kultringose Europos kratuose, kaip Taryb Rusija, bet geodezininkai isiderjo tam tikr nukrypim ininierius ir matininkas galjo nukrypti praktikus matavimo metodus, o matininkas gizelis mokslikus metodus, kad tik gautasis vidurkis bt artimas matavimo renesansui. Atrod, kad matavimams viskas parengta, belieka tik darb pradti, bet rusai susigrieb dl skylp
424-

formos. Ms geodezininkai sile skritulin sklypo form, arba kvadrat, arba, blogiausiu atveju, kiek pailg keturkamp su sodyba kiekvieno sklypo vidudyje, kad galima bt pro lang patogiai stebti sklypo sienas. Bet rusai tikinjo, kad tokioje sodyboje lidna gyventi, kad daug patogesnis yra pailgas, lyg dera, sklypas su grupinmis sodybomis centre, kur sueit vis "der" galai. Grupmis gyvenant bt galima ir "mojavas" ir "roanavas" giedoti. Ir lietuvika daina i grupini sodyb garsiau skambt. Geodezininkai nusileido, ir buvo nutarta sklypus projektuoti grupmis paliai kininko sodyb. Taip viskas buvo sutarta, isiaikinta, ir matuotojai, internacionalo ilydti, ivyko kaimus ems matuoti, sklyp naujakuriams parengti. Matavimo metodai buvo aptarti tik vyriausioje ems kio komisijoje, bet matuotojams j niekas nepaskelb. Jiems buvo pasakyta, kad visas instrukcijas jie gaus i valsiaus ems kio komisijos pirmininko. Matininkai t instrukcij negavo ir, abejodami, pradjo klausinti, kaip reikia kampus matuoti gradusais ar minutmis. Vienas matininko gizelis, lig iol visai negirdjs, kad kampai gradusais skaiiuojami bei matuojami, paman, kad jo efas nori "valstybins" ir paruo ukandi stal. Pirmininkui tai patiko ir prasidjo gradusinis matavimas. Matininkai tarsi dl matavimo bd, ra ratus savo virininkams. Vadovai juto, kad parceliacijos pradia nesklandi, kombinavo, kaip ia ji bt pagreitinta, klausinjo valsiaus ems komisijos pirmininkus. I kai kuri pirminink buvo gauta praneim, kad gizelis u matinink veiklesnis, kad jis po laukus be reikalo nelaksto, dirba namuose, matuoja gradusus, tik trksta plano. Buvo susigriebta, kad matininkams neteikti ems planai. Planus isiuntus, buvo sakyta teodolit iimti i apyvartos ir padti archyv, o naudotis precizine arba paprasta juosta, grandine arba virve. Apsidiaug matininkai, kad darbas palengvs, kad tik tokiu bdu matuodami jie gal ir gals ipildyti 200% darb plano. Centro va425-

dovai taip pat diaugsi surad bd parceliacijai pagreitinti ir sak valsi komisij pirmininkams, kad jie matininkams visokeriopai padt. Pirmininkai, vadovaudamiesi dsniu "vlast na miestach", t reikal suprato savotikai. Jie pasijuto ypa galinga vietos valdia es po to, kai teodolitas buvo iimtas i apyvartos, nes juosta ar virv jiems buvo visai suprantamas rankis. Tad jie ir sak, kad matininkai be j inios arba be partkomo ar vaikomo dalyvavimo juostos ar virvs netraukt, nes dl to galinti vykti kontrrevoliucija ar koks sabotaas. Vadinasi, matininko darbas buvo vietos valdios kontroliuojamas. Matininkai trauk juost tiesiai, bet valdios atstovams, po naktini gradusini matavim, atrod, kad juosta gula kypiai, todl matininkas juost "tiesino" pagal vietos valdios atstov nurodymus. Be to, ir valdios atstovo nediriguojamas, matininkas danai apsirikdavo, nes maai teturdavo poilsio. Vietos komisijos pirmininkai, remdami valstybs id, naktimis traukdavo baltak, todl jie pavydjo matininkui miego. Jie sak matininkams arba su jais drauge naktimis posdiauti prie stikliuko, arba, ko jie patys nemgo, kiaur nakt imti i spintos naujakuri praymus, iniaraius ir kitus ratus ir juos dlioti ant stalo. Prie toki darbo slyg ir geras matininkas dar nemaa klaid. Matuojant sklypus, vien kart atsitiko, kad komisijos pirmininkui vietoje kuolo pasivaideno du kuolai. Matininkas m neigti, pirmininkas nenusileisti susiginijo. Gal bolevikin to pirmininko uosl uuod "sabota", o gal tai buvo tik pripuolamas atsitikimas, bet pirmininkas iauk i centro revizori, kuris, patikrins, rado, kad vienoje linijoje trksta dviej juost. Matininkas buvo apauktas liaudies prieu ir sabotaninku ir tik per plauk iveng kaljimo. Jis pasiteisino, ess kaimo siuvjo snus, moks matuoti tik drobiniu drabuiams matuoti metreliu, ems matuoti buvo ne tai praytas, ne tai prievarta ivarytas, ir, pirm kart bevartodamas plienin
426

juost, nesusiorientavs, kaip iuo rankiu reikia matuoti. is i pirmo vilgsnio nereikmingas vykis, kuris matavimo istorijoje galjo bti nepastebtas, vis dlto bolevikines reformos matavimuose turjo labai didels reikms. Jau bgo treias mnuo, o tebuvo sudaryta tik apie pus reikiamo skaiiaus sklyp. Maskva oficialiai skelb, kad kolchoz Lietuvoje nebus, bet konfidencialiai per savo atstov, ems reformos komedijos reisieri Pozdniakov, ragino greiiau baigti su Lietuvos kininkais. Pozdniakovas sak visomis igalmis pagreitinti ems reform. Beiekant matavimo pagreitinimo priemoni, Pozdniakovo padjjams prisistat jau mintas revizorius, ir, papasakojs apie an matinink "sabotanink", pasil: iimti i apyvartos juostas ir vesti vien ingsniu matavim, kuris ukirsis keli panaiems atsitikimams. Tas pasilymas buvo priimtas. Matavimo juost, grandini ir virvi nusikrat, matininkai sukruto matuoti naujais bdais. Sklypai dygo, kaip grybai po lietaus. Beemiai ir maaemiai, kurie sklypus jau buvo gav, nesulaukdami paramos, pajuto, kad tie sklypai bus kolchozinis saitas ir pradjo nuo ems atsisakinti. Kai ta inia pasiek Kaun, vyriausias reformos reisierius isigando, kad naujakuriai nepradt masikai bgti, suauk bolevik sinedrion apsvarstyti priemones, kurios dar labiau pagreitint matavimo darbus. Kitoki matavimo bd nebesurad, paliko ingsni matavim, tik patar kiek pailginti ingsn ir pavartoti t veiksn, kuris Taryb Rusijoje padeda vykdyti darb planus ligi 500%, btent, paskelbti matavimo soclenktynes, o laimtojams stachanovieiams ir spartuoliams paadti dideles premijas. Ruduo buvo jau visai ia pat, prasidjo darganos. Matininkai, kurie beingsniuodami jau buvo supl savo batus, tikdamiesi gauti premijomis batus arba apsiaustus, soclenktynmis apsidiaug. Valsiaus komisij pirmininkai, vyresnieji soclenktyni vadovai, tikdamiesi gauti nemokam kelion socialistin sostin, suta427-

r su matininkais, kad gerai bt bematuojant ne tik ingsnius prailginti, bet ir juos sudaninti. Tokiu bdu per matavimo soclenktynes buvo irastas tobuliausias ir greiiausias matavimo bdas matuoti em bgant. is bdas yra visikai analogikas planimetriniam plot skaiiavimui plane, pagal kur, apibrus sklypo figr ir sudauginus rutuliuko apsisukim skaii i tam tikro koeficiento, gaunamas ems plotas. Todl galima sakyti, kad jis ir mokslikai pagrstas. Vliau, kiek teko girdti, Taryb Rusijoje buvo upatentuotas ir vartojamas, inoma, lietuviui matininkui aktoriaus teis nebuvo pripainta, bet jis diaugsi, kad pasisek rus apgauti ir dar premij gauti. Rusas bolevikas i kitos puss irgi buvo patenkintas, kad vietoje usibrto vieno mnesio darbas buvo atliktas per 3 mnesius, vadinasi, darb planas buvo vykdytas 300%. Taip lietuviai suprato rusus, rusai suprato lietuvius, bet visi apsimet, kad tai buvo ne komedija, o visikai rimtas darbas ir jau buvo besireigi pabaigtuves vsti. Bet t komedij visikai suvirkino naujakuris ir pradjo masikai palikti sklypus ir bgti miest arba pas kininkus. Ms komisarai, pamat, kad naujakurio tokiomis komedijomis u nosies vedioti negalima ir, bijodami, kad visi nuo ems nepabgt, patar rusams su kolchozais nebelaukti, o tuojau sakyti visiems kininkams ir naujakuriams jungtis kolchozus. Rusai, laikydamiesi Stalino konstitucijos "teisingumo" ir "neprievartavimo" ir ia patar prievarta kolchozus nevaryti, o kad naujakuriai pasilikt prie ems, liep spti, kad naujakurys, kuris apleis jam duot ems sklyp, labai greitai gaus 3 kv. metrus ems, nes, apleids em, niekur kitur darbo negaus. Naujakurys suprato, kad net kolchoze dirbdamas, visvien duonos neturs ir susilauks tokio pat likimo, nepabgo spjimo ir atsisakinjo nuo ems. Bolevikams taip ir nepasisek galutinai suproletarinti kinink, nepasisek sukirinti kumei ir maaemi, tuo paiu nepasisek ir visa "didioji" bole428-

vikin emes reforma. Bet ir po tos komedijos rusai dar tvirtino, kad kolchozus lietuvi varu nevarys, nes tai draudia tobuliausioji pasaulyje Stalino konstitucija. Bet ieitis visvien buvo surasta. 30 ha normoje buoei neturjo bti palikta geresnes ems, u naujakuriui duot sklyp. Bet to atlikti fizikai nebuvo galima, nes pirm kart vykdant reform, buvo patarta vis kinink i sodybos neivaryti, o sodybose es sodai ir darai visuomet yra geresns ems, negu u sodybos rib. Todl vliau buvo sakyta ems reform "pataisyti" taip, kad kininkas gaut tik blogesn em. Tuo ygiu bolevikai vylsi atgauti kaimo varguomens pasitikjim, o kininkus priversti i ki pabgti. Pavasar matuoto jai vl ivaiavo kaimus matavimo "netikslumus atitaisyti". Dark kinink sklypus, kaip iman: kur pelkel, kur smlelis, kur lomel ten kininkas turi imti. Bet kininkas neisigando. Jis pareik, kad parodys, kaip reikia kininkauti ir blogiausioje emje, kad tik nebt varomas kolchoz. Bolevikai suprato, kad lietuvio kininko nei duoklmis nei ems darkymu kolchozus suvaryti negalima. Todl ir nutar, kad reikia ms kininkus iveti "socialistin roj", kad jie ten imokt kolchozuose gyventi. Keliolik tkstani lietuvi jie suskubo iveti tolim Sibir ir Kazachstan.
Z. Baelis

KAM R E I K I A T O K S T O K M U L K I N T I

1940 m. gruodio 3 d. "Valstiei laikraio" 28 nr. buvo dtas prekybos liaudies komisaro M. Grego-

nio labai pasipiktino darbo mons. Vienas j, Kazys Grautis, smarkiai atsikirto komisarui laiku. Tas laikas adresuotas paiam M. Gregorauskui ir rastas jo bylose (nedeg. spintoje). Laikas datuotas 1941.
I. 26. 429-

rausko straipsnis "Veidu vartotoj". Dl to straips-

Kaip labai bding ir dom t laik ia dedame itisai. Taiau, kad tame laike ikeliami dalykai ir daromi priekaitai bt suprantami, pravartu susipainti ir su paiu straipsniu. Straipsnis gana ilgas, itisai nemanoma dti, todl duosime tik tas jo vietas, kurios turi ryio su kalbamuoju laiku. Straipsnis perdm gana patetikas. Jame daug optimizmo, dl sijungimo Soviet Sjung. Pradedama taip:
". m. lapkriio mn. 23 d. Liaudies Komisar Taryba padar eil istorini nutarim, kuriais jaunoji Socialistin Taryb Respublika galutinai sijungia visos Taryb Socalistini Respublik S-gos kin gyvenim. Tarpe kit nutarim, kartu su vedimu LTSR teritorijoje greta lito tarybins valiutos, pirm kart Lietuvoje nustatytos vienodos ir tvirtos kainos pagrindinms prekms. Tai nepaprastos reikms dalykas. Jei kapitalistinj Lietuvoje vartotojas buvo paliktas pats sau, jei kiekvienas pirklys, kiek igaljo, tiek m u prekes, tai ms socialistinj respublikoje atsistojama veidu vartotoj ir rpinamasi juo".

Toliau pieia vaizd, kas buvo ir kas laukia vartotoj:


"Liaudies prieai skleidia gandus, es pritruksime svarbiausi preki. Tai lykiausias melas. Neirint to, kad nuo pat birelio mnesio buruaziniai ir pasiduod panikai sluoksniai atakuoja krautuves, sudarydami sau atsargas keleriems metams, neirint to, kad preki apyvarta padidjo apie 10 kart preki mes turime ir vis didesnius kiekius leidiame j rink. O tai yra dl to, kad ms pramon dirba pilnu tempu, kad nuolat gauname didiulius kiekius preki i sjungini respublik. Taip antai, 1939 m. ms tekstils fabrikai i viso pagamino apie 1.400.000 m vilnoni audini, tuo tarpu per . m. paskutin ketvirt 500.000 m, avalyns per visus 1939 m. ms fabrikai pagamino apie 400.000 por ir gavome i usienio apie 250.000 por, tuo tarpu vien per . m. IV ketvirt avalyns fabrikai pagamina 200.000 por ir 300.000 por gauname (domu kas yra mats t avalyn? aut.) i TSRS (3 vagonai jau gauti Kauno stotyje). Kalio ir kitos gumos avalyns 1939 m. pagaminta apie 800.000 por, tuo tarpu vien per . m. IV ketvirt 350.000 ir i TSRS gauname 200.000 por. Medvilns audini iais metais i kit sjungini respublik gauname 3.400.000 m (6 vagonai jau atjo, visa likusi pakeliui). Maisto produkt mums niekad neteko siveti ir j mums negali pritrkti. Be to, nors mums netrksta, jau i brolik sjungini respublik gavome 15.000 ton jav ir iomis dienomis gauname dar 25.000 ton".

430-

tai kokios diuginanios perspektyvos. Tiesiog gyvenk ir nork. Tas pats ir su kainomis viskas patogu ir malonu.
"Dar keli odiai apie kainas. Socialistinj valstybj kainos susidaro visai kitais pagrindais, negu kapitalistinje santvarkoje. iuo metu, kai kapitalistinse valstybse masinio vartojimo prekmis kainos esti palyginti auktos, o buruazini sluoksni vartojamoms prekms palyginti emos, socialistinje valstybje, kurioje kainos nustatomos prieingai, darbinink ir valstiei plaiai vartojamoms prekms jos yra palyginti daug emesns, negu buruazini sluoksni vartojamoms prekms. Taip antai, daugiausia vartojamos darbinink ir valstiei, t. y. 9 0 % ms krato gyventoj, mediagos yra medvilniniai ir lininiai audiniai. Medvilninms ir lininms mediagoms kainos pas mus buvo palyginti auktos. Pvz., rankluosiams drob kainavo 4,20 Lt, nustatyta rubli 3,30; linin drob kainavo 15,45 Lt, dabar rubli 11,50; maiams mediaga 6,25 Lt, dabar rubli 5. Kai dl vilnoni audini, pastebimas toks pat reikinys. Vartojamosios darbinink ir valstiei mediagos pas mus buvo palyginti brangios, o mediagos, kurias pirkdavo tik pasiturintieji sluoksniai, palyginti nebrangios. Visai eilei darbo moni vartojam pagrindini preki kainos teko sumainti, o veamoms i kapitalistini krat prekms, kol kas palikti tas paias kainas, nors jos praoka TSRS kainas".

Ir viso to paskutinis akordas:


"Tai vis dideli udaviniai. Mes juos atliksime sijung vis TSRS sistem, nes mums vadovauja kovose ibandyta Komunist Partija ir drg. Stalinas".

Dabar pasiklausykime to aido, kuris atsiliep i ems, i paios tikrovs:


"Gerasis ms drauge, suradus straipsn Js parayt uvardinimas "Veidu vartotoj", gerasis ms drauge, labai mes dkingi dl js rato ir malonu mums klausytis, k Js raot, bet kad taip nra. Nemanyk, kad ia atsakym duoda koks burujis nuskriaustas, ne, drauge, tikras darbo mogus, tikras darbininkas noriu ia Jums pasisksti. Dl js gerovi ne vien syk skaiiau Js straipsnius, bet vien syk idrsau Jums atsakym duoti. A neinau, gal buvai taip pat darbininkas, juk gyvenai ir anais laikais, tai visk gerai inai, kaip buvo ir kaip gyvenom darbininkai. O gal tik draugui taip reikia rayti, gal lengvesn pragyvenim gauni, gal dl to ir raai, bet dl Js rato kiekvienas tik piktinsis. Kam reikia darbininkus mulkinti? Mums rodos, kad prajo tie laikai, rodos, reikia mums priprasti, kaip yra. Pagyvenom 20 met gerai, pagyvensim ir blogai, nereikia toks tok mulkinti. jo ar darbininkas ar dvarininkas ar samdinys apsirds, kaip didiausias ponas, o dabar jau matyti kaip bus, kada darbininkas nebegals neioti nei bostono nei anglik kostium, nei pusvilnoni, nes iklt tokias kainas,

431-

kad darbininkui reikia tik neioti prast kort ir u t reiks dirbti mnes. O vizitins ar bostono eiluts tai nei per 5 metus nebesigyvens, tai vot kas lieka darbininkui ir kaip gera gyventi. O apie apav, kai prisimeni, kad anksiau buvo bateliai puikiausi 20 lit, o dabar jau tie bateliai 80 rubli. Geriausi ebatai buvo 35 litai, o dabar 150 rubli, tai darbininkams labai gerai, js sakot. Kad anksiau buvo buruazins mediagos labai pigios, o darbinink labai auktos, tai darbininkai galjo buruazines neioti, kam jam darbinink neioti. Tai ia ant Js aikinimo atsakymai, kam reikia toks tok mulkinti. Dabar darbininkas nieko negals neioti nei geriau pavalgyti. Anksiau darbininkas udirbdavo 6,5 litus ir bdavo daug geriau, negu dabar udirbti 10 ir 12 rubli. Dakos metras buvo anksiau 80 cent, tai jis gavo u 8 litus 10 metr, o dabar gauna 2 metrus. Anksiau pusvilnoniai, tie pilki, buvo po 3,50 cent, o dabar po 25 rublius. Jau apie manufaktros pigum nra kaip nei aprayti, kaip buvo gerai darbininkams gyventi. O dabar apie maist. Ar teisingai, draugai, darot dl darbinink, kad yra toki darbinink, kurie dirba, o nra ko valgyti. Bdavo prie penkis mnesius viskas lo krautuvj, o dabar tuios, dar ir reikia eilj stovti, kaulus lauyti, o silaus eini ir nusigsti vakar buvo po 3 rublius, o iandien po 5. Kasdien kyla kainos. Ar tai pagerinot darbininkams? Kain negalit nustatyti, kad nekilt kasdien, sviestas buvo anksiau 2 litai, o dabar 10, msa buvo 40 cent, o dabar 4 rubliai, miltai buvo 3550 cent, o dabar 90 ir 130 kilogramui. Cukrus buvo 90 cent, o dabar 2,80 cent. Tai darbininkui labai gerai. Jau darbininkas sviesto nebevalgys nei pyrag. Yra toki, kurie verkia ir aar nerodo prisiminus anuos laikus. Nra darbininkui laisvs nei teisybs. Jeigu darbinink valdia, tai reikia darbininkus palaikyti. Tada darbinink laisv ir teisyb bus, kai grab ds ir emmis upils. Nors Js visi Dievo nepripastat, bet pas j teisyb tikra. Darbinink valdia, o dvaruose pastatyti komisarai. Ar draugas Stalinas t ino, kad darbo monms tie komisarai tik dar skuros nelupa ir jos neparduoda. Anksiau ponai taip nedarydavo, kaip dabar darbininkas darbininkui dirba. Kaip uva pasiuts puola ant kraujo, taip komisaras ant darbininko. Vot, gerasis drauge, kokia darbininko laisv: eis greitai nuogas, basas, alkanas ir dar ikapotas, nes jis neinos, kur ir kam pasisksti. Tai ia vis ties suraom, Jums pasisksdami. Ar jie teisingai emes dalino? Kas buvo irinktas kandidatus, turjo gimini, tie visi aprpinti buvo, arba gurkl pyl, tai tas gavo em, o daug toki, kuriems reikjo duoti, tie negavo ir net praym nera. Sako, tu amatininkas, sako, tavo eima maa, tau nereikia ir gali badu mirti. Dabar amatininkams mauose miestukuose visai bloga gyventi. Yra toki, kurie jau nort numirti, nes j darbas nelabai pabrango, o pragyvenimas ir apsivilkimas 10 kart pabrangs. Js gerai galite suprasti, kad provincijose nra fabrik nei nuolatinio darbo, tai kaip tam biednam gyventi, kur jam pasidti, kada jis nieko netu-

432-

ri, o toks brangus pragyvenimas, kada biednas mogus jau nebegali pieno litro nusipirkti, kada jis kainoja 75 centai, kur anksiau kainojo 15 arba 20 cent. Tai kas jam valgyti ir kaip diaugtis ta laisve. Mums rodos, kad ia draugas Stalinas neino tos tvarkos, kad mogus mog da, kaip uvis uv. Ar draugas Stalinas i ms tikjim atima, ar jis mums liepia ms Krist imesti i savo nam. Ne, jis neliepia ir to neino. Juk ir jis gim i motinos ir su tikjimu. ia dirba ms bedieviai, niekina ms Diev. Mes prieingai neiname, kas reikia, tai reikia. inoma, karas aplink, turi bti brangiau, bet ne po 10 kart ikelti ir dar darbininkus mulkinti, kad anksiau buvo blogiau. Ne, draugei, nemeluok, anksiau darbininkams 100, tkstant kart buvo geriau ir tvarka buvo geresn. Toks tokio nemulkino. Visur buvo prieinama, visur buvo pigu, valgm, kiek norjom, neiojom, k norjom, nieks kaul nelau, po kelias dienas negaio, eilj nestovjo. Darbininko visas pelnas buvo ir turtas. Kad pats draugas Stalinas t inot, taip nebt. Nepyk, drauge, ia Jums atsakymas nuo darbinink moni". J .edys

KAIP BOLEVIKAI "RENG" TROLEIBUS KAUNE Vien grai pavasario dien, grs i Maskvos Kaun, Valstybins Plano Komisijos atstovas K. Strimaitis, parve i SSSR valdios organ nutarim tuojau rengti Kaune troleibus. Tam tikslui Maskva paskyrusi l ir paadjusi duoti reikalingos mediagos. Ligi tol nieks Kaune neinojo ir nekalbjo apie troleibus. Pasirod, kad t projekt pirmasis ikls kadaise gyvens Kaune ininierius Zaslavskis, dabar tarnaujs SSSR Valstybinje Plano Komisijoje Maskvoje. LTSR Komisar Taryba ir komunist partija labai susiavjo tokiu Maskvos dosnumu ir, nieko nelaukdamos, 1941 m. balandio 5 d. nutarimu Nr. 314, patvirtino trolibuso linijos statybos plan. Tuo paiu nutarimu paved Komunalinio kio Liaudies Komisariatui kontroliuoti troleibuso linijos statyb ir drauge su Kauno miesto vykdomuoju komitetu iki 1941 m. gegus 7 dienos paruoti troleibuso susisiekimo linijos Rotus aiktA. Panemun piln technikin statybos projekt. Vadinasi, neturdamos projekto, Ko433-

misar Taryba ir partija nutar statydinti troleibuso linij ir net paskyr darb kontrolieri. Troleibusas turjo bti rengtas ir pradti veikti dar t pat 1941 met pabaigoj. "Liaudies kyje", 1941 m. Nr. 5 pasirod straipsnis "Kaune statoma troleibus susisiekimo linija". To straipsnio autorius, A. mulktys, paymi, kad buruaziniais laikais Kauno miesto darbo mogui susisiekimas sunkiai bdavo prieinamas, kad miesto susisiekimui patobulinti maa kas tebuv daroma, kad, sikrus Taryb Lietuvai, pradta i esms ir visai realiai sprsti Kauno miesto susisiekimo reikalai, nes ir pati susisiekimo problema ymiai paatrjusi. Autobus keleivi skaiius augte augs. 1937 m. visi Kauno m. autobusai perve 7,254.000 keleivi, 1938 m. 9.436.000, 1939 metais 12.176.000, 1940 m. 16.209.000 keleivi, o 1941 m. tik per pirmuosius tris mnesius perveta net 9.842.208 keleiviai. Troleibus linija bsianti 10,3 kilometr ilgio. Troleibusai vagonai bsi panas dabartinius autobusus ir tursi po 50 viet keleiviams. Troleibus eksploatacija atseit 1,5 mil. rubli pigiau, negu autobus, ir troleibus rengimas apsimokt per trejus metus. Suinoj tok puik plan, Kauno gyventojai nepaprastai apsidiaug, nes puspadiai nepaprastai pabrango ir negalima buvo j gauti, tuo tarpu sovietika santvarka i piliei reikalavo nepaprasto judrumo, dienomis ir naktimis skubti darb, susirinkimus, mitingus, raudonus kampelius ir t.t. Nuo balandio 5 d. Valstybinje Plano Komisijoje prasidjo begaliniai triukmingi posdiai bei pasitarimai troleibus projektavimo reikalu. Plano Komisijos nariai ginijosi su ininieriais-specialistais, vieni kitus tikindami ir vieni kitiems nenusileisdami, todl tuose posdiuose nieko konkretaus nenutardavo. Po ilg pasitarim ir gin pagaliau paaikjo, kad ms ininieriai ne tokie jau greiti. Pirmiausia paaikjo, kad ir bt gauta i SSSR kai kuri media434-

g, troleibusas vis tik atseit apie 4,5 milijon rubli, tuo tarpu Maskva tai statybai paskyr tik 1,5 rubli, vadinasi, smata nesueina trimis milijonais rubli. Kauno elektros jgains atstovas prane, kad dabartin elektros tiekimo jgain tokia, kaip ji dabar yra, jokiu bdu negalsianti troleibus linijos maitinti; es, tik planingai prapltus elektros stot, bsi galima kalbti apie troleibuso linijos aprpinim elektros energija. Be to, ininieriai netikjo, kad SSSR ekstra duos reikalingos mediagos ir laiku pastatydins apie 30 vagon, nes daug anksiau uplanuotos mediagos bei rengimai ligi iol negaunami i SSSR. Rodos, tokie aiks argumentai turjo kartuolius nuraminti, bet kur tau! Ne taip jau lengva paneigti partijos ir vyriausybs usimojim. Vis tik posdiai bei pasitarimai pamau m nurimti ir pagaliau visai nurimo, nes visi sitikino, kad usimojimas yra vienas dalykas, o konkretus vykdymas visai kitas dalykas. Kauno troleibuso planavimas aikiai parod bolevikiko darbo metod ir logik. Neveltui bolevikai nemgsta mokslo ir asmens iniciatyvos, nes j sumanymai ir nepagrsti nutarimai, kaip muilo burbulai, sudta susidr su mokslu ir tikrove.
J. Lauceviius

DAR V I E N A S S O V I E T I K O P L A N A V I M O PAVYZDYS

Vyriausioj Farmacijos Valdyboj dirbo akini specialistas Gladteinas. Neteks nuosavo biznelio, is specialistas norjo dirbti savo specialybs srityje. Susirads alinink, Gladteinas tikino Vyr. Farmacijos Valdyb ir Valstybin Plano Komisij, kad naudinga bt Kaune steigti akini fabrik, kuris aprpint akiniais ne tik Lietuv, bet ir kitas Soviet Sjungos respublikas. Tas sumanymas pasiek Maskv ir i ten buvo gautas pritarimas.
435-

Pasitelks reikaling akini fabriko projektams rengti specialist, Gladteinas sdo prie darbo. Madaug per du menesius buvo parengtas platus akini fabriko projektas su pastato briniais, produkcijos galimumais, smata, reikaling main apraymu ir t.t. Be to, Gladteinas surankiojo straipsnius i sovietikos spaudos apie akini gamybos pramon Soviet Sjungoje. Pagal t straipsni duomenis, Soviet Sjungos akini fabrikai pagamina tik 10% akini pareikalavimo, vadinasi, 90% gyventoj turi apseiti be akini, nes importas i usieni labai suvarytas. Projekto paaikinamajame rate buvo pabrta, kad Soviet Sjungoje gaminami akiniai seniai atgyventu pavyzdiu, tuo tarpu Lietuvoje gaminamieji akiniai prilygsta vakar Europos naujausiems pavyzdiams. Projektas su visais priedais po kiek laiko atsidr Maskvoje. Neilgai trukus gauta i Maskvos inia, kad projektas galima bt vykdyti, jeigu LTS Respublika susirast reikalingas mainas Soviet Sjungos respublikose, nes i usienio veti main neleidiama. Be to, Soviet Sjunga esanti nusistaiusi leisti plsti pramon, jeigu tai pramonei pakaks vietines aliavos. Main Soviet Sjungoje neatsirado, nes ten akiniai gaminami primityviku bdu, o i usienio veti neleidiama, vadinasi, main reikalas savaime isisprend. aliavos akini pramonei Lietuvos Respublikoje nera, o i Soviet Sjungos respublik arba i usienio veti irgi neduodamas leidimas. Nors jau buvo aiku, kad akini fabriko Kaune nebus, vis tik Soviet Sjungos atitinkami organai pasil sisti Rusij nors por moni akini gaminimo amato pramokti. Negalima buvo suprasti, kam tie specialistai reikalingi, jeigu fabriko nebus. Pagaliau, buvo gautas i Maskvos nurodymas, kad jeigu ir bus statomas naujas akini fabrikas, tai ne Kaune, o Maskvoje arba kur nors alia Maskvos. Nors Liudas Gira mitinguose tvirtino, kad "dabar ms tvyne nuo Palangos ligi Vladivostoko", bet rusai kiek kitaip galvojo.
436A. emaitis

TURINYS
pusl. angos odis Daniau knygoje vartojam sutrumpinim odynlis Lietuvos jungimas SSSRMaskvos diktatas, Dr. A. Garmus Masinis lietuvi iveimas SSSR, A. Merkelis Mano santykiai su NKVD, Vysk. Dr. V. Brizgys Kaip reiksi bolevik propaganda, J. Petrnas Lietuvos kultros ir meno turt naikinimas, 5 21 68 86 3 4

A. Zabitis-Nezabitauskis 106 Kaip pradios mokykla pradjo bolevikinius mokslo metus Balys Vosylius Lietuvos kio katastrofos pradia (1940. VI. 151940. VIII. 25), Albertas Tarulis Prekybos nacionalizacija, Petras Budrys Lietuvos kariuomens tragedija, gen. Stasys Ratikis Atsiminimai i 9 p. d. L. k. Vytenio gyvenimo, jaun. ltn. Treiokas 366 385 394 404 422 429 433 435 Karo muziejaus vargai, P. etakauskas Maskvos kaljimuose, Silvestras Leonas Bolevikin ems matavimo komedija, Z. Baelis Kam reikia toks tok mulkinti, J. edys Kaip bolevikai "reng" troleibus Kaune, J. Lauceviius Dar vienas sovietiko planavimo pavyzdys, A. emaitis 174 256 284 143

Kaip bolevikai vert ms raytojus rayti, P. Andriuis

Bolevikinis kvalifikuot darbinink rengimas, K. Morkelis 412