You are on page 1of 449

Adolfas Ramanauskas (Vanagas)

TURINYS Autoriaus odis 4 PIRMA DALIS 6 ANTRA DALIS 145 TREIA DALIS ..................................... 271 Pabaigos odis 443

UDK 947.45 Ra-164

Redaktors: VIDA TUNAITYT ir DALIA VOROBJIEN

0503020908 005

M851(08) 91 ISBN 5-417-00610-6

4892

Auks Skokauskien, 1991

i dal prisiminim i kovos dl laisvs laikotarpio skiriu savo maytei dukrelei A u k s u t e i , kurios irgi ieko okupantas, kuri iandien alksta, vargsta, iaurios budelio rankos atplta nuo tvelio ir mamyts. Mano trokimas yra matyti, arba, jeigu jau bt lemta savo gyvyb paaukoti kovoje dl Lietuvos laisvs, tiktis, kad ateityje, kai Lietuva gyvens nepriklausom gyvenim, Auksut neliks apleista ir umirta, kad jai neteks vis gyvenim vilkti sunki ir juod skriaudiamos nalaits dali, tiktis, kad jai bus suteikta globa, galimyb mokytis ir aukltis, o uaugus dirbti demokratinje Lietuvoje krybin darb ir naudotis to darbo vaisiais. A. Ramanauskas-Vanagas

1952 m. vasario 16 d.

Lietuvos laisvs kovos sjdis iki paskutins ilaisvinamosios kovos veikia slaptai. Dl ios prieasties vienas i svarbiausi reikalavim, privalom kiekvienam partizanui, yra isaugoti paslapt. Taigi kiekvieno partizano indlis Lietuvos laisvinimo kovon, jo igyvenimai partizanavimo laikotarpiu yra atskira paslaptinga istorija. Tie paslaptingos istorijos lapai, kuriuose surayti kiekvieno partizano nuveikti darbai, jo nueitas nepaprastai sunkus kovos dl laisvs kelias ir legaliai gyvenaniam mogui danai net nesivaizduojami ir netikimi igyvenimai, bema be iimties galiausiai uantspauduojami to paties partizano krauju bei gyvybe ir nusineami aminybn, i kurios jau nebemanoma j sugrinti ir perskaityti. Todl a ir nusprendiau bent labai glaustai urayti tai, k patyriau. Manau, kad tie, kurie ateityje domsis Lietuvos laisvs kovos sjdio istorija, mano prisiminimuose ras konkreios mediagos apie vis Dainavos apygard, i dalies apie Tauro apygard ir tam tikru laikotarpiu apie vis LLKS. Atsivelgdamas tai, kad vis vyki apraymas iuo metu gali pakenkti kai kuri dar legaliai gyvenani, suimt, kalinam ar itremt eim nari saugumui, apsiriboju tik tuo, kas, mano manymu, niekam nesukels grsms, ir turiu vilties, kad, jeigu Dievo bus skirta sulaukti nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, galsiu nuodugniau ir neskubdamas rpestingai aprayti visa tai, k apie LLKS inau. Tiesa, mano apraymai bus dalimis paslepiami archyvuose, taiau niekas negali bti tikras, kad jie anksiau ar vliau nepateks prieui rankas, kaip kad, mano giliu sitikinimu, yra atsitik bema su 9/10 vis LLKS archyv vairiose Lietuvos vietovse. 4

Papildoma mediaga mano apraymuose galt bti partizan vadovybi dokumentiniai ratai, esantys penkiuose archyvuose, mano ukastuose vairiose Dzkijos krato vietovse, inomose patikimiems gyventojams, kuriems aikiai nurodyta, kur juos perduoti Lietuvai sulaukus nepriklausomybs. Kaip dokumentin mediaga galt praversti ir du fotoalbumai su paaikinimais, kuriuose yra 220 Piet ir Vakar Lietuvos srii partizan nuotrauk, kurias man pavyko surinkti, kai keliavau po tas sritis. Kartu noriu pabrti, kad mano apraomi vykiai yra tikri ir be pagrainim ar perdjim. Tiesa, ne vis partizan slapyvardius miniu, nes juos, kaip ir kai kuri vyki datas, atsimenu tik apytikriai.
A. Ramanauskas-Vanagas

PIRMA DALIS OKUPACIJOS METU ALYTUJE Pasirinkta mokytojo profesija buvau ypa patenkintas. Jau praslinko penkeri darbo metai. Alytaus mokytoj seminarijoje mokytojavau treius metus. Dienos, savaits ir mnesiai bgo nepaprastai greit. Visa nelaim, kad tai buvo antros bolevikins okupacijos metas. Gyvenau Alytaus kurortiniame rajone Vaiganto gatvje. Kiekvien dien, Basanaviiaus prospektu einant darb ir grtant namo, vilgsnis uklidavo u viela aptvert didiuli rsi (prie Katiliaus namo), kuriuose buvo kalinami lietuviai. Visose miesto gatvse didesni privai nam rsiai taip pat buvo paversti kaljimais. Maisto kaliniams perdavimo dienomis prie rsi nutsdavo moter ir seni eils: i to galjai sprsti, kiek madaug kalini ten sugrsta. Naktimis vykdavo tardymai, naktimis kalinius kakur igabendavo. Dienomis ir naktimis kaimuose lo MVD (Vidaus reikal ministerijos) briai. Daug kart maiau, kaip MVD brio ir istrebiteli apsupti, vielomis u nugaros suritom rankom vyrai gatve buvo varomi prie rsi. Ne kart MVD ar MGB (Valstybs saugumo ministerijos) pareigno sadistikas vilgsnis aikiai duodavo man suprasti, kad, eidamas gatve, per daug valgausi rsi pusn. 1945 m. vasario mn. kakokio MGB pareigno, stebjusio mane pro lang, sakymu mane sulaik sargybinis ir nuved pas t pareign. Tik po ilgo aikinimosi ir gretimame name gyvenusio seminarijos mokytojo Felikso Ivanausko (vliau jis buvo ivetas prie Uralo) patvirtinimo, kad a btinai ia gatve turiu vaikioti darb, buvau ileistas. Kurortiniame rajone gyventojai neretai buvo evakuojami i but, o juose apsistodavo MVD daliniai. 1944/ 1945 m. iem ir mano bute sikr keletas auktesni

MGB karinink. Per tas savaites a juos painau i ariau. Tai jie vadovavo Klepoi ir Pieriki apylinki sodyb deginimui, niekuo nekalt gyventoj audymui. paveik. Pradjau plaiau dairytis aplink, savo akimis pamaiau, ko siekia pavergjas. Pirmos bolevikins okupacijos metu tarnavau kariuomenje (nuo 1939 liepos iki 1940 spalio), o vliau mokytojavau Leipalingio valsiaus ukampyje, todl ne tiek daug susidriau akis ak su komunizmu. Taiau jau ir tuomet suvokiau, kad tai didiul nelaim ms Tvynei, ir isilaisvinimo i bolevikins okupacijos dienomis vadovavau partizan briui Druskinink apylinkse ir miestelyje. Dabar, kai tiesiogiai patyriau, k okupantas daro miestuose ir kaimuose, kai pamaiau nekalt lietuvi krauj ir kanias, tapau mirtinu komunizmo prieu ir prieu vis t, kurie, kad ir gav puiki pamok pirmos bolevikins okupacijos metu, vl perjo tautos igam eiles. Okupantui ne taip puikiai seksi, kaip buvo skelbiama susirinkimuose ir mitinguose. Gaivalikai kils lietuvi prieinimasis rod, kad lietuvi tauta neis klusniai kaip avel varoma prat. Atsitiko taip, kad vien ryt, eidamas Mokytoj seminarij, pamaiau brel seminarist, kurie skait kakok lapel, prilipint ant prie pat aligatvio buvusios auktos lentins tvoros. Stabteljs ir a perskaiiau t lapel. Tai buvo rotatoriumi spausdintas atsiaukimas, kuriame lietuviai raginami nenusiminti, nepasiduoti priespaudai ir kovoti su okupantais. Labiausiai man strigo odiai: . . .tik darb greiiau, tik mylkim kariau, tik, vyrai, pajudinkim em. Paraas Lietuvos partizanai. Kaip tik tuo metu pastebjau, kad u ms, persirengs civiliniais drabuiais, stovi MGB virininko pavaduotojas Kerberis. Jis prasibrovs nupl lapel. Mes, inaudodami akimirk, nuskubjome seminarijos patalpas. Vis dien gyvenau giliu spdiu, kur man padar atsiaukimo turinys. Tai turjo reikms mano tolesniam apsisprendimui a nutariau nelikti pasyviu stebtoju to, kas vyksta. 7

MGB mans vis dar nepersekiojo. Vokiei okupacijos metais politiniame gyvenime nedalyvavau, tad ir prikiti nelabai buvo k. Kad pirmos bolevikins okupacijos nusikratymo dienomis partizanavau, kad esu baigs Karo mokykl, MGB neinojo. Anketoje savo karo tarnyb pavaizdavau kaip tarnavim pulkuose eiliniu. Seminarijos aukltiniai inojo vis ties, taiau niekas to prieui neidav. Kadangi nebuvo kam, dabar man teko seminarijoje dstyti ir karin parengim (vliau dar ir Amat mokykloje).

SUSITIKIMAI Sena patarl sako: Kai nori muti, tai ir lazd randi". Taip buvo ir man. Po kiek laiko radau galimyb susitikti su partizan grupele, kuri veik drijos apylinkse. Pirmasis susitikimas vyko 8 km u Alytaus miesto, pas kinink X. susitikim su partizanais nujau su seminarijos mokytoju Antanu Kulikausku, kuriuo jau tuomet visikai pasitikjau. U mus partizanams laidavo tas kininkas X. Susitikime dalyvavo penki partizanai, kuri vyresnysis buvo turmas (Vaclovas Petraka). Partizan veiklos tikslas mums ir taip buvo aikus, o apie pai organizacij ir veiksmus teirautis dar negaljome. Ilgai galvoti nebuvo kada, mudu pareikme pageidavim stoti partizan gretas. Susitarme, kad kitas susitikimas vyks po keli savaii, t. y. 1945 m. balandio mn. 12 d. Iki tos datos turjome susitvarkyti savo asmeninius reikalus ir bsimo susitikimo metu galutinai pasitraukti i legalaus gyvenimo. Nuvykau kart Nemunaiio apylinkes. Ten susitikau su vienu savo giminaiiu Jonu Bieleviiumi, kuris tuo metu jau buvo partizanas. Jis turjo eim, buvo gerokai vyresnis u mane. Jonas papasakojo apie Nemunaiio apylinks partizan br, kuris pastaruoju metu patyr dideli nuostoli ir yra iblakytas. Skundsi, kad bryje stinga intelektualini pajg. Jo kalba buvo paprasta, bet labai prasminga. J tiksliausiai ireikt ie Vinco Kudirkos odiai: 8

Mus i tvisks tremia, kaljiman ima, O js? . . kasin, ar matot ms pasiventim. .. Arba js numalinkit sujudint prot, Ugesinkit i naujo ms ird liepsnot, Arba, stoj eil, kaip tikri vadovai vieskit mus ir neduokit gest pradtai kovai! Bet, mus syk sukurst, vienus nepameskit. adjot vadais bti, tai grkit ir veskit! Ar galjo tokios mintys mans nepaveikti?!! Juk tai buvo tikri tiesos odiai! Antr kart iblakyto Nemunaiio brio partizanus sutikau jau Vabali mikuose. J buvo trylika, visi gerai ginkluoti. Kalbjausi su jais koki valand. Vis veiduose maiau nepaprast ryt ir didiul Tvyns meil. Jie man buvo tokie artimi. .. Juk mes visi dzkai.

GALUTINIS APSISPRENDIMAS Ankstesn savo sprendim pakeiiau tik ta prasme, kad nutariau eiti partizanauti ne Suvalkij, bet mano irdiai artimesn Dzkijos krat. 1945 m. balandio mn. 25-osios nakt Nemunaiio brio vyrai mans turjo laukti mikelyje prie Kanik tilto. Grs seminarij, paaikinau Kulikauskui, kad a apsisprendiau partizanauti Dzkijoje. Prisidjo ir jis. nme ruotis. Pliki" nueiti pas partizanus nenorjome. Nutarme patys apsirpinti ginklais ir audmenimis. talk pasikvietme patikim vyr Alytaus pradins mokyklos mokytoj Albert Permin. Vienas seminaristas padovanojo man tris autuvus ir padjo pargabenti juos miest. Suinojau, kad netolimame kaime yra paslptas kulkosvaidis, audmen ir radijo sistuvas. Vien etadienio vakar jau keturiese nuygiavome t kaim, o nakt su visa brangia nata pro miesto pirt ir Kar. Juozapaviiaus tilt pasiekme mano but, kuriame visk paslpme. Tai ir buvo pirmasis mano nakties ygis. Albertui Perminui ir minimam seminaristui norom nenorom teko paaikinti, kam mums tie ginklai. Perminas taip pat pareik nor stoti partizan gretas. Jo t9

vas buvo darbininkas, kur vokieiai nuov. Drauge su tvu ir Albertas buvo ivestas suaudyti, bet per stebukl iliko gyvas. Perminas buvo idealistas, mes supratome jo nor, nusprendme imti j drauge. Seminaristas turjo mus ir ginklus baidare perkelti per Nemun balandio 25-osios nakt. Atsitiko taip, kad per pertrauk vienas emesni kurs seminaristas, kakur sugavs leisgyv gaid, patupd j ant Lenino biusto raudonajame kampelyje". Gaidys apderg Leninui plik. Kit dien apie tai jau inojo MGB organai. Isikviet mane, Kulikausk ir seminarijos inspektor Sarkien. Pareikalavo smulkios autobiografijos. Kai j teikiau, kabinjosi, kad ne visk smulkiai apraiau. ..' O a nekantriai laukiau balandio 25-osios.

PASITRAUKIMAS I LEGALAUS GYVENIMO I legalaus gyvenimo norjome pasitraukti taip, kad kuo ilgiau nesuinot MGB organai. Partija i anksto sak seminarijos direktoriui tinkamai pasiruoti gegus pirmosios ventei. J. Miiulis suauk pedagog tarybos posd, taiau niekas nenorjo imtis nemaloni vents" organizatoriaus pareig. Tuomet Kulikauskas ir a sutikome bti atsakingi u pasiruoim ventei". Pedagogai lobai nustebo, kad mudu pasiovme tokiam kilniam" darbui. Mudu ta paia proga pareikme, kad tursime keliom dienom nuvykti Kaunan i teatro parsiveti grimo ir drabui artistams. A dar pridriau, kad kartu parveiu seminarijai sporto inventoriaus ir pan. Ms ivykimas niekam negaljo kelti tarimo. Vienas i patikimiausi mano bendradarbi, mums per ilgai negrtant i Kauno, turjo paskleisti gand, kad kelions metu mus itikusi nelaim. Perminas turjo dingti be inios. Pagaliau atjo taip laukta balandio 25-oji. A ir Kulikauskas dviraiais atvaiavome seminarij, kad visi pedagogai ir seminarijos aukltiniai matyt mus ivaiuojant Kaunan. Taip ir buvo. Ujau dar savo aukljamj klas. .. Tik mokytojas 10

gali suprasti, k tada jauiau. . . Juk a turjau palikti savo mgstamiausi darb, palikti tuos, kuriais rpinausi, aukljau, palikti kolegas, kurie buvo tikri lietuviai. Pagaliau visi, pamoj laimingo kelio, ilydjo mus i seminarijos. Sdom ant dvirai ir pasileidom gatve. Dar ilgokai spaud gerkl ir, reikia prisipainti, akys sudrko. .. Bet nebuvo kada ilgiau jausmams reiktis. Riedjome gatvmis taip, kad kuo daugiau pastam matyt mus ivaiuojant. Kelion nebuvo ilga, nes tuoj u miesto pasukome sanatorijos link panemunn. Krmuose paslpm dviraius ir patys saugojoms bet kokio mogaus aki. Taip sulaukme tamsos. Kaip buvo sutarta, atjo du asmenys. Vienas i j pam dviraius, antrasis palydjo pro Kar. Juozapaviiaus tilt panemune, kai jome pasiimti ginkl prie mano buto. Nuo ios valandos prasidjo tikras partizano kelias. Tuo metu Alytuje gyvenau su broliu, kur globojau ir leidau Alytaus amat mokyklon. Jam n puse odio nebuvau prasitars, jog rengiuosi eiti partizanauti. Taip elgiausi dl dviej prieasi: pirma, kad prie jo negalt labai kibti MGB, antra, kad jam nebt taip skaudu su manim skirtis. A netgi tyia prasitariau, kad i Kauno galiu ir ilgokai negrti. Prie keliantis per Nemun turjau tylutliai priliauti prie savo buto ir pasiimti kieme paslptus ginklus bei audmenis. Tai atlikti padjo vienas asmuo. Paskutin kart pavelgiau elektra apviest darbo kambar. Brolis, palinks prie knygos, tyliai skait ruo pamokas. Pajutau, kad viesa ima mirgti, smaugia gerkl, tad kuo skubiausiai atsitraukiau. . . Mylim brol maiau paskutin kart. .. iandien jis Sibire pusgyvis... U K? Prie Nemuno nekantraudamas lauk Kulikauskas. Jam daviau vokik karabin ir puolamj granat. Antram asmeniui liepiau irtis Kanik tilto link. Patys slinkome krmais. Dabar su mumis buvo dar vienas asmuo. Ne taip viskas vyko, kaip buvau numats. Pagaliau netoli tilto sustojome. Kelis kartus pamgdiojau vieno paukio bals. Nuo kranto atsiliep. Tai buvo Perminas, kuris ir turjo ia laukti. Su viskuo skubiai klms per Ne11

mun. Nors baidare keltis buvo lengviau negu luotu, taiau sugaiome nemaai. Paskui padkojome mus perklusiesiems ir kuo skubiausiai patraukme pirmyn. Reikjo pereiti plent. Krovinys buvo sunkus, ir susitikimui skirt viet pasiekme permirk prakaitu. BRYJE Krmuose pastebjome nema lau, apie kur sdjo kokia penkiolika vyr. Paaikjo, kad vos nepavlavome. Vyrai jau seniai lauk ir jiems jau buvo kils tarimas, kad mes visai neatvyksime. Tik mano giminaiiui (Jonui Bieleviiui) ugarantavus, vyrai ryosi laukti ir po vidurnakio. Ir ms, ir laukusij veidai pralinksmjo. Mes diaugms, kad jie palauk, nes prieingu atveju btume atsidr keblioje padtyje. Jie buvo patenkinti dl to, kad ygis ne veltui. Ilstis nebuvo kada, visi patraukme Einori miko link. Bema vis laik slinkome vorele krmais ir miku. Man, kaip ir mano draugams, viskas buvo nauja ir neprasta. Brio vyrai slinko tyliai, bet greitai. Mes neatsitikome, taiau nuolat klidavom u akn ir keldavom nepageidaujam triukm. Niekas nieko dl to nesak, bet mes stengms bti atsargesni. Autant pasiekme Einori miko pakrat. Sustojome poilsio. Ms atgabentuosius ginklus partizanai tuojau m valyti. Pastebjau, kad daugiausia dmesio buvo skiriama kulkosvaidiui, kur vyrai tuoj pat iard ir pradjo kruopiai valyti. Mes stengms laikytis vyrikai, bet akys lipte lipo. Brininkas, pavelgs mus, nusiypsojo ir patar kuo ramiausiai ilstis. Lov nereikjo, ivirtom kur kas sdjom. I tikrj mes tuomet turjom atrodyti juokingai. .. PAREIGOS Kai mus paadino, saulut jau buvo auktai pakilusi. Valgme pirmuosius partizanikus pusryius. Po to vyko visuotinis brio pasitarimas. Pirmas kalbjo brio vado pareigas einantis partizanas Klevas (Juozas Kazlauskas, 12

Alovs vls., Dobrovols k.). Jis buvo baigs gimnazij, moksis Klaipdoje Jrinink mokykloje. io brio vadas Liepa (Jonas Staiokas, berods menininkas studentas) neseniai uvo prie Nemunaiio banytkaimio tuo metu, kai ruosi keltis su ginklais per Nemun. Tuos ginklus jis gabeno i Miroslavo apylinki savo briui apginkluoti. Tada rank sueistas ir vienas to brio partizanas Lengvenis, kuris gydsi Miroslavo apylinkse. Per pasitarim vyrai mane isirinko brio vadu. Apie ms stojim Nemunaiio apylinks partizan br tuojau suinojo iblakyto brio vyrai. Ms brys vl m augti. 1945 m. gegus mn. 1 d. suformavau tris pilnus brius ir miau vadovauti kuopai. Sudariau kuopos tab: Daktaras (Kulikauskas), Jrininkas (Perminas) ir Klevas. A pasirinkau slapyvard Vanagas. Juddavome visa kuopa ir tik maais atstumais. Vyr skaiius vidutinikai buvo per septynias deimtis. Sargybas istatydavome labai stiprias. Visi kovotojai ir pareignai savo pareigas atlikdavo uoliai. Palengva vediau griet drausm. Mums seksi, vis nuotaika buvo labai gera. partizan gretas reikdavo nor stoti vis nauji asmenys. Priimdavom tik kai kuriuos. Ms konspiracija buvo prasta. Vedusij monos, namikiai bema visuomet inodavo ms stovyklavimo vietas. Su ia negerove buvo labai sunku kovoti. Taiau nelaimi nepatyrme. Vadovauti ios kuopos partizaninei veiklai buvo nelengva. Apylinks man neinomos, mons nepastami. Stigo emlapi. Kovotojai tolimesnes apylinkes taip pat menkai tepaino. Ryi su kitais partizan daliniais neturjome. I pradi mitybos klausimus sprsti nebuvo sudtinga. Nakiai apsistodavome pas du tris kininkus. Valgydavome pas kininkus skyriais. Papusryiav ir gav maisto pietums, vintant ygiuodavome mikan. Gerokai pajj gilyn, apsistodavome numatytoje vietoje. Dienos metu vyrai ilsdavosi, valydavo ginklus. Pavakare atlikdavau kelet manevrins rikiuots pratimli. Pasikeisdami rengdavom panekesius-pamokas kovotojams. Vienas skyrius (i eils) 24 val. bdavo visikoje parengtyje. 13

VYKIS BALKASODIO KAIME Gavau ini, kad partizanas Lengvenis (kilimo i Einori k.) jau gerokai sustiprjs ir, nors rankos dar nevaldo, nori grti br. Balkasodio kaime buvo numatytas susitikimas, kurio metu turjau Lengven perimti savo globon. Sutart nakt su vyrais patraukme Nemunaiio banytkaimio link. Apsistojome pas du kininkus. vintant pasimiau kelis vyrus ir persikliau per Nemun. Susitikimo viet atpainome. Ms jau lauk. Ujome dar pas kelis Balkasodio kaimo kininkus. Suinojome, kad kaime yra ginkluot nip, labai pakenkusi gyventojams. Visk smulkiai isiklausinjau ir pasiymjau. Po keli valand vl persiklm per Nemun jau su Lengveniu. Visi buvo sukil ir ms lauk. Po vidurdienio pasimiau kokia penkiolika vyr ir vl persikliau per Nemun. Smulkiai iaikinau jiems uduot, po to nuo pamiks apstojome Balkasodio kaim. Pasidalij trimis grupelmis, nujome iekoti asmen, kurie turjo bti suimti ir j nusikaltimai iaikinti. Buvome isidst madaug 0,5 km plote. Vien kulkosvaidinink palikau ant kalno, kad stebt apylink ir galt ukirsti keli, jei nusikaltliai mgint sprukti. Pats su dviem vyrais paspaudiau greiiau, kad madaug vienu laiku pasiektume sodyb, kurioje galjo bti tariamasis. jau trob. eima valg. Paklausiau, ar ia gyvena toks ir toks kininkas. Prie stalo sdjs vyras atsak, kad ta pavarde ess jo kaimynas Atsisveikinau. Pasukom antro kininko sodybos link. Jau buvome nutol apie 100 m, kai staiga pasigirdo trys ilgos kulkosvaidio serijos. aud ms kulkosvaidininkas. Pamaiau, kad asmuo, pas kur mes tik k buvome uj, bga miko link. Madaug tuo paiu metu pasigirdo granatos sprogimas kyje, kur buvo nujusi antra partizan grupel iekoti kito tariamojo. Ulipome ant kalno prie kulkosvaidininko. Tas prane, kad bgusysis paautas ir pirmas numeris j prisivijo. Nujau k, kuriame sprogo granata, ir liepiau suimtj pristatyti. Pasirodo, tuo metu, kai pirma partizan grupel jo tariamojo trob, nusikaltlis sdjo prie stalo. Kadangi jis nesisak savo pavards, partizanai pasak, kas es, ir lie14

p parodyti dokumentus. Tuomet tariamasis staiga svied granat (rusik) stovjusi septyni partizan pusn. Granata sprogo prie pat partizano Zigmo. Jis buvo sunkiai sueistas abi kojas. Dar keturi partizanai sueisti lengviau: Klevas kel, Aviinis rank, brininkas pilv. (Pastarasis liko gyvas tik dl to, kad granatos skeveldra atsimu diro sagt, j perkirto ir kn smigo negiliai.) Nusikaltlis, mets granat, griuvo ant lovos ir liko nesueistas, taiau partizanai tuoj pat j nukov. Nusikaltlio eima liko visikai sveika. mona mums atne jo autuv ir ovinius, kuriuos vyrai pasim su savimi. Antras nusikaltlis, matydamas, kad bus suiuptas, met pistolet, kuris paimtas drauge su nusikaltliu. Partizan karo lauko teismas nuteis j mirties bausme, kuri vietoje ir vykdyta. Pasim sueistuosius, persiklme per Nemun. Partizanas Zigmas visikai silpo. Jis pra leisti jam nusiauti, meld, kad mes j nuautume. Pamiau i jo pistolet. Reikia pabrti, kad Zigmas buvo labai narsus kovotojas. Jau temo. Paguld Zigm ir Klev pastot, stiprios apsaugos lydimi, patraukme Nemunaiio banytkaim, kur gyveno daktar. Istatme stiprias sargybas, o daktarei sakiau suteikti pagalb sueistiesiems. Paaikjo, kad partizano Zigmo kojos labai sualotos. Vienoje kojoje buvo apie trisdeimt aizd. Daktar pasak, kad t koj btina amputuoti. Banytkaimyje utrukome iki vidurnakio. Visi sueistieji buvo apirti. Reikjo kuo toliau nuygiuoti, nes tikjoms prieo puolimo. Traukme spariai bema be poilsio. Visi labai ivargome. Ligoniui papraius, kelioms minutms stabteldavom; vyrai krisdavo ant ems ir umigdavo. Turdavau nuolatos juos perskaiiuoti, kad kurio nors nepaliktume mieganio pakelje. Tik gerokai pravitus pasiekme sustojimui numatyt vietov. Prieas vykio dienos pavakare puol Balkasodio kaim, taiau pamik eiti nesiryo pasitenkino vien smarkiai j apauds. Su ligoniu ygiuoti buvo labai sunku, nes visuomet

reikdavo turti pastot. Zigmo sveikata vis blogjo. Po ilg pastang buvo rasta galimyb sueistj paguldyti Kauno ligoninje. Sutart dien viena moteris ir medikas ive ligon. Taiau pakeliui vyko nelaim juos kakas idav. Visi buvo suimti. Zigmas atsidr Alytaus miesto ligoninje. Ten jam gyti buvo nepaprastai sunkios slygos. Jis baisiai kentjo priedo tardomas, taiau nieko neidav. Tolesnis Zigmo likimas man neinomas.

PIRMAS SUSITIKIMAS SU KAIMYNINIAIS PARTIZAN DALINIAIS Nuolat judti nedideliais atstumais buvo pavojinga esant tokiam vyr skaiiui, lengvai galjai patraukti prieo dmes. Pasitariau su tabo pareignais, ir nutarm persikelti Varios mik. Daugum vyr paleidau dvi dienas atostog, kad apsirpint baltini atsarga ir paskui taip greit vl nesiprayt namo: mat nemaa dalis partizan buvo ved, jiems reikjo rpintis paliktomis eimomis ir kiu. Kai kuri vyr buvo tiesiog nemanoma nuvesti toliau nuo nam. Kiti partizanai anuos net pajuokdavo sakydami: N ingsnio toliau kaip Damino palauk". Apie deimt vyr teko palikti prie j nam. Su kitais persikliau Varios mik. Keletui i j mikas buvo iek tiek inomas. Gerai jame orientavosi tik vienas partizanas tabo pareignas Klevas. Vari engme nakt. Apsistojome gerokai iaur nuo viekelio, einanio madaug per miko vidur. Pravitus pasimiau Klev ir dar kelis kovotojus ir ijome iekoti tinkamos vietos stovyklai rengti. Buvome jau gerokai paklaidioj, kai prie mus netiktai idygo koki ei ginkluoti vyrai, kurie t pai sekund krito emn, usitais ginklus ir vienas i j suuko: Kas eina?" Mes taip pat suvirtome ir usitaisme ginklus. Tuomet a atsakiau. Mes partizanai, o kas js?" I tos puss atsak: Mes taip pat partizanai!" Ugnies nei vieni, nei kiti neatidengme, taiau aikinimasis truko dar ilgai. Vieni ir kiti reikalavome visokiausi rodym. 16

Nurodomi faktai, deja, nei vieniems, nei kitiems nieko nereik, nes jie mums arba jiems buvo neinomi. Taiau vis dlto aikjo, kad tai ne prieai. Todl pagaliau sutarme, kad i abiej pusi po vyresnj ir vien kovotoj be ginkl ieit priek pasikalbti. I ten du pakilo ir artjo vidur. Mes su Klevu padarme t pat. Susitikom ir pasisveikinom. A prisistaiau kaip Nemunaiio apylinki partizan kuopos vadas slapyvardiu Vanagas, pasisakiau, kad tikroji mano pavard Ramanauskas. An vyresnysis prisistat kaip Daug apylinks partizan brio vadas slapyvardiu aibas, o jo tikroji pavard esanti Voveris. aibas i pirmo karto padar man gil spd. Beje, ir vliau, kai man tekdavo su kuo nors isikalbti apie t puik ms tautos sn, visi pabrdavo, kad ir jiems aibas darydavo ne maesn spd. Netrukus kalbjoms jau visa grupel. aibas padjo mums pasirinkti tinkam stovyklaviet. Jis pasak, jog jo brys taip pat sikrs netoliese. Pasirodo, ms vaikiojim po mik igirdo j stovyklos sargybinis. Tuoj prane aibui. is pasim kelis kovotojus ir ijo i stovyklos patikrinti padties. Taip mes ir susitikome. aibas pakviet mus ueiti j stovykl. Pasilym primiau. Usukome. Vyrai buvo pasistat palapines, apdengtas egliakmis. Dauguma stovyklos gulos miegojo. aibas sak priadinti brio virj partizan Guob (Vaclov Petrausk, kilus i Daug vls. Melnytls k.), kuris nepaprastai greitai paruo mums skanius partizanikus pusryius. Atkreipiau dmes mog, guljus prie lauo suritomis rankomis ir kojomis. Atrod, kad juo visikai niekas nesidomi ir nesaugo, kad jis, jei tik pavykt kaip nors atnarplioti virv, turt puikiausi galimyb pabgti. Buvo matyti, kad belaisvis i padt taip pat jauia, bet tik kakodl nemgina ta galimybe pasinaudoti. Papusryiavome. aibas nujo savo palapin atsineti emlapio. Pasinaudojs proga, papraiau brio virj paaikinti, kodl tas mogus suritas ir. kodl jo niekas nesaugo. Guoba paaikino, kad belaisvis stovykl atvestas nakt i ygio grusi kovotoj, kad jis yra nusikal-

ts ir dien jam bsis surengtas Karo lauko teismas. Daugiau tuo tarpu jis nieko neins ir, ypsodamasis pro sus, pridr: Belaisvis nepabgs, jis budriai stebimas". Guoba mosteljo ranka netoliese esani palapin. siirjau ir sitikinau, kad ten, parms alknmis smakr, guljo ginkluotas partizanas, nenuleidiantis aki nuo suimtojo. Kodl belaisvis taip budriai buvo sekamas slapia, jam to neinant, man paaikjo tik po keli dien. aibas taip elgsi ne be pagrindo. Tuo tarpu aibas gro su emlapiu. Sutarme vieni ir antri kur laik pagyventi Varios mike. Pasiskirstme veikimo ir judjimo rajonus. aib pakvieiau aplankyti ms stovykl. Po to grau pas savo vyrus.

GYVENIMAS VARIOS MIKE Tik vakarop atvykome viet, kurioje turjo bti kurta stovykla. Isidstme skyriais. Pasiymjome vietas, kuriose turs bti pastatytos palapins. Vis kit dien vyko sikrimo darbai. Susitvarkme. rengme tris nuolatinius sargybos postus. Kas 24 vai. pasikeisdamas budjo parengties skyrius. Dabar reikjo sprsti kuopos maitinimo klausim. Prie tabo steigiau kio skyri, kurio virininku paskyriau Jrinink. is skyrius neturjo joki kit pareig. kio skyrius sigijo pastot ir madaug kas nakt vaindavo maitauti. Surinktas maistas bdavo idalijamas skyriams, nurodius kuriam laikui turi jo pakakti. Vien pavakar kio skyrius tarsi, kuria kryptimi vykti iekoti maisto. Tarp besitarianij buvau a ir Daktaras. Prie mudviej stovjo Jrininkas. Staiga ia pat pasigirdo pistoleto vis, Jrininkas sukniubo. Iov Daktaras jis dar nelabai mokjo elgtis su pistoletu, kalbdamas j kraptinjo ir netiktai paleido v. Kulka pralk pro pat mano drabuius ir sueid abi kojas greta stovjusiam Jrininkui. Ms kuopoje buvo sanitar. Ji suteik pirmj pagalb sueistajam. Taiau reikjo iimti antroje kojoje strigusi kulk. A su keliais vyrais nuvykau kaim 18

ir kit ryt isiuniau kinink parveti daktar. Daktaras atvyko. Sutartoje miko vietoje kulka buvo labai lengvai iimta, nors Jrininkas dar ilgokai po to turjo gulti. Varioje gyventi buvo labai gera. iuo graiausiu met laiku mikas atrod kaip pasakoje. ydjo ievos. J buvo prie pat ms stovyklos palapini. Iki vidurnakio liepsnodavo ei lauai. Partizan skyriai buvo tarsi atskiros eimynls. Skyri vyrams lankyti vieni kitus be svarbaus reikalo buvo draudiama mat kai vien viet susirinkdavo daugiau vyr, neivengiamai kildavo garsesns kalbos ir juokas, o tai jau buvo nepageidautinas dalykas. Vyrai, kurie nakt nedalyvaudavo ygyje, vakarais ilgai sddavo aplink lauus ir tyliai nekuiuodavosi. Nakties metu mgdavau stebti stovykl i toliau. Kaskart apimdavo sunkiai nusakomas jausmas, pasinerdavau mintyse, kuri ia nesuraysi. Visa, k tuomet igyvenau, pasilieku sau, nes tai mano brangiausi prisiminimai. Kai stovyklavome Varioje, i Vokietijos Rusijos gilum buvo masikai varomi gyvuliai. Senojo geleinkelio pylimu Alov-Varna taip pat buvo varomos karvs ir avys. Nutarme pasinaudoti proga ir apsirpinti didesnmis msos atsargomis, nes maisto reikalai darsi vis prastesni artimose vietose jau buvome lanksi, o tolimesnes sunku pasiekti. Dabar Varios mike, be ms kuopos ir aibo brio, stovyklavo kitas Daug apylinks partizan brys, vadovaujamas Vio (Barausko, Alovs miestelio tarnautojo), taip pat ir Varios apylinks partizan dalinlis, vadovaujamas Komendanto. Taigi Varia globojo jau apie 120 laisvs kovotoj. Po keli skming ygi visose stovyklose atsirado labai ger galvij. gyti j pasirod nesudtinga, nes ginkluota apsauga buvo menka, partizanai j ivaikydavo. Ms stovykloje buvo kvalifikuotas msininkas, jis skersdavo galvijus visoms stovykloms. Taiau darsi vis iliau, ir daugiau galvij pjauti nebuvo galima msa greit gesdavo. Karves teko laikyti gyvas, jas ganyti. Buvo paskirti partizanai piemenys, kartais ganyti tekdavo uz bausm. Vliau karvms buvo utverti gardai, kuriuose jas erdavom ole. ol vedavom i pamikje gyvenu19

si komunist ki, kurie jau buvo ibg gyventi miestus. Stovyklose buvo po arkl ir veim maitauti ir olei gabenti. Ms stovykloje buvo dar trys jojami arkliai ir jiems pabalnojimai. Vienas arklys atimtas i ruso, antras i istrebitelio, trei padovanojo vienas kininkas. Pastarasis dvi dienas mike iekojo ms stovyklos ir, j surads, primygtinai sil kumel. A jos visai nenorjau imti, nes mums gyvuli ir taip buvo per daug, taiau kininkas aikino, kad jo kumel vis vien paims komunistai, todl jau geriau savo gyvul atiduoti Lietuvos partizanams. Su kaimynini dalini stovyklaujaniais vyrais susibiiuliavome. Vakarais ir kitomis laisvesnmis valandlmis vieni kitus aplankydavome. Kiekvien dien keisdavoms valgybos iniomis. Pamiki valgymas paprastai bdavo atliekamas iki pusryi. Jeigu iki to laiko prieo nepastebta, jausdavoms saugiai. Retkariais prieas ne maesnmis kaip 70100 kari grupmis pasirodydavo kaimuose, esaniuose netoli pamiks, taiau prie pat miko niekuomet nesiartindavo. Partizan avalynei taisyti turjome batsiuv. Tai buvo tas pats mogus, kur maiau surit aibo stovykloje. Per Karo lauko teism paaikjo, kad minimas asmuo nra jau taip labai nusikalts, kad jis nori savo prasiengim ipirkti pasilikti pas partizanus ir taisyti jiems avalyn. aibas, nordamas suimtj ibandyti, liep j slapta sekti jeigu suimtasis yra sunkiai nusikalts, tai jis mgins bgti ir taip isiduos. Apsirpinti avalyne partizanams buvo labai sunku. Pirkti naujos nebuvo, o senj bema po kiekvieno ygio tekdavo taisyti. Batsiuvys buvo tikrai reikalingas. Nutarta pasinaudoti to mogaus paslaugomis. Batsiuvys para laik savo namikiams. Vyrai su tuo laiku nujo pas j ir atgabeno mikan visus batsiuvystei reikalingus rankius. Darbo jam buvo per akis. mogus buvo stropus. Visi vyrai juo buvo patenkinti, batsiuvys gijo visik pasitikjim. Vio brio stovykloje jau atsirado ir armonika. Ji buvo partizano Kudirkos. Vykdavo net linksmavakariai. Paaikjo, kad Mekui kaimo piemenys savo gyvulius 20

gindavo ariau Daug brio stovyklos, nes ia, pasak j, linksmiau gali pasiklausyti armonikos. Visa tai kl grsm partizan saugumui. Pasitaikydavo atvej, kai dl kovotoj neatsargumo, grtant i nakties ygio, pamikje bdavo ibandomi ginklai". Bema kas antr dien tai vienoje, tai kitoje stovykloje pasigirsdavo vis, neapdairiai paleistas kurio nors i partizan. tai kart Nedings apylinkje, vietos gyventojams padedant, buvo suiupti trys asmenys, kurie, prisidengdami partizan vardu, plikavo ir terorizavo gyventojus. Jie buvo atgabenti prie ms stovyklos sargybos posto, guljo suriti ir lauk dien vyksianio Karo lauko teismo. Tuo metu poste buvo partizanas oferis. Jis vaikiojo usikabins utaisyt rusik autuv. Lsdamas pro tankias egli akas, ukabino nuleistuk, nuaidjo vis. oferis paman, kad ov prieas. Paliks suimtuosius, jis nupk stovykl. Sutiks jau bgant parengties skyriaus posto link skyriaus vad partizan Jock, prane jam padt. Buvo apsupta posto vietov, bet nieko tartina nepastebta. Jockus tuoj susivok ir patikrino sargybinio autuv. Paslaptis paaikjo. oferis nusipeln du kartus be eils tarnyb ir sako plius Jockaus antaus. Po kiek laiko oferis, kaip neturintis orientacijos ir apsileids, buvo paalintas i partizan gret.

UMEZGAME RYIUS SU NEDINGS APYLINKES PARTIZAN DALINIU Kart gavome praneim, kad kaime netoli Nedings banytkaimio yra ms kuopos adresu pristatyta dovan i X vietos. Nusiuniau kelis vyrus tuo sitikinti. Jie pargabeno didiul ryul, kuriame radome nema kiek baltini ir kt. Kit kart tuo paiu bdu buvo gautas vokikas karabinas. J mums persiunt milicininkas i Alytaus miesto. Suinojau, kad prie Nedings banytkaimio esaniame Nedings mike laikosi partizan dalinys, kuris pageidauja su mumis umegzti ryius. Paskyrme susitikimo dat ir viet prie Nedings kap. Susitikimui paskirt nak21

t a ir Klevas ijojom Nedings link. Prie kap ms jau lauk dalinio vyresniuoju prisistats partizanas Gegutis - Vincas Ivanauskas i Masaliki k. ir partizanas Pauktis. Jie mums pasak, kad dar neturi ryio su jokiais partizanais ir sutinka pereiti mano priklausomybn. Tam pritar ir apie dvylika kovotoj, tuo metu dalyvavusi susitikime. Jie prasi paliekami veikti Nedings apylinkje. A puoseljau kitokius planus norjau juos prijungti prie savo kuopos ir sudaryti stipr dalin. Reikia paymti, kad tuo metu kovos taktika, kurios a laikiausi, dar nebuvo tikrai partizanika. Tuomet mes i viso net nesivaizdavome, kad prieas galt mus sumuti. Taigi buvo numatyta data, kada turjo susirinkti visas brys ir priimti galutin sprendim. Susitikimo dien a ir Klevas ivaiavome pastote. Buvo i anksto susitarta, kad u Lesagr dvaro ant krykels ms lauks vienas Nedings apylinks partizan brio kovotojas, kuris nupasakos esam padt ir palyds susitikim. Krykelje ms niekas nestabd. Vaiavome toliau. Klevas pasil sukti banytkaimin ir, ten palikus pastot, pstiems eiti kapines. Taip ir padarme. Pervaiavome per Nedings upelio tilt. Suklme nema triukm, pradjo loti unys. Vienoje vietoje uokome pasiteirauti, ar kaimelyje ramu. Mums pasak, kad banytkaimyje daug rus, kad jie vis dien siautjo apylinkje ir Nedings mike. Dabar jie apsistoj poilsiui pas gyventojus. mons buvo labai isigand ir patar mums kuo skubiausiai dingti i Nedings. Ms raginti nereikjo. Apsukome pastot ir labai tyliai pervaiavome tilt. Paskui spaudme kaip reikiant. is pasivainjimas baigsi laimingai tik dl to, kad rusai, nuvarg po dienos siautjimo, nebuvo tinkamai istat sargybos, o gal ta sargyba ms nekibino". Po ios neskms dar kelis kartus bandme nujoti Neding, bet vis tuiai. Syk, vidurnakt, kai buvau visai netoli banytkaimio, staiga kakas perbgo per viekel ir griuvo krmus. Mes taip pat tiesiog nusiritome nuo arkli ir sukritome griov. Pareikalavome, kad pasislpusysis ilst i krm, bet jis nepakluso. mme liauti 22

artyn. I krm pasigirdo balsas: Nesiartinkit! ausiu!" Supratom tur reikal su ginkluotu mogumi. Tuomet mes pasisakm, kas esam, ir pareikalavom tutuojau ilsti i krm. Netrukus pamatm uniformuot mog, iklus rankas. Jis pasisak turs pistolet, slpsis, nes neinojs, kad joja partizanai. rodinjo, jog ess partizanas slapukas ir turs ry su Nedings partizan briu. Patikjome, jis adjo kit dien suvesti mus su brio vadu. Savo paad vykd. Susitikimas vyko. io susitikimo metu buvo sutarta, kad dalis kovotoj pereis ms kuop, kiti sudarys atskir dalin, kuris laikysis Nedings apylinkse, bet klausys mano sakym. Taip pat buvo numatyta data, kada visas Nedings brys turi atvykti sutart vietov tada, prisijungs prie kit dalini, vyks atlikti ipainties ir duoti priesaikos.

ALOVS MIESTELIO ISTREBITELIAI NELAISVJE Ilgiau gyventi Varioje nenorjome. Viena i prieasi buvo ta, kad prieas jau nemaai inojo apie ms stovyklavim tame mike, bema kiekvienas miko pakratys buvo daugiau ar maiau ivalgytas. A su savo kuopa isikliau Pilkioni mik. Su aibu, Komendantu ir Viu susitarme, kada jie su visais kovotojais atvyks Pilkioni mik ir ten su mumis susitiks. aibas turjo atsivesti ir Nedings br. Sutartu laiku aibas, Komendantas ir Vys su visais vyrais atvyko sutarton vieton. Nedings brys odio neitesjo, ir Pilkioni mike j nesulaukme. Kit dien madaug 120 vyr jau buvome mike netoli Dunioni kaimo. A su brio vadu Jockumi ir kovotoju Lengveniu nuvykau Einori miko pakrat. Buvo sekmadienis. Susdome prie viekelio krmuose. Staiga visai arti msteljo mogus. Supratome, kad jis mus pamat. Todl okome ant viekelio ir sakme jusiajam ikelti rankas. Jockus t mog paino. Tai buvo Alovs miestelio istrebitelis, savo judoikumu vietos gyventojams jau labai kyrjs. 23

Istrebitelis rankas tuoj pat ikl. J ikratme. Kienje radome pistoletu. inojome, jog minimas istrebitelis danai girdavosi padsis rusams savo apylinki partizanus igaudyti, nes jis partizan nebijs ir gyvas tai jau niekad nepasiduosis. Dabar, pakliuvs mums rankas, tuoj oko prie Jockaus sakydamas: Broli, tai js ia! Nors pasibuiuokim!" Jockus j atstm sakydamas: K gi ia mes imsime buiuotis kaip bobos! Geriau vyrikai pasikalbkime!" Na, ir prasidjo panekesys. Mes apsimetme nieko nein apie jo darbus. Jis buvo negudrus, bet mus tikjosi apmauti. Prasi priimamas partizanus. Mes sutikome ir paadjome vestis drauge. Kaime dar turjome udavin susitikti su vienu Alovs miestelio istrebiteliu, kuris buvo neblogas mogus, prie priviliotas apgauls bdu. Paimtasis istrebitelis kiek gadino reikal. Reikjo j nuvesti stovykl ir pasirpinti tinkama jo apsauga. Jock su Lengveniu pasiuniau susitikiman, smulkiai iaikins, k vienu ar kitu atveju daryti ir sakyti, nes jokiu istrebiteliu n nemaniau pasitikti. Jeigu visa vykt kaip mano buvo numatyta, nurodiau kaime naj susitikimo viet. Paskui nusivariau paimtj stovykl. Mikas man buvo menkai inomas, taiau nenuklydau. Varomas istrebitelis kelis kartus band prie mans artintis, taiau jo kombinacij" laiku pastebdavau. Su juo kalbjau normaliai, bet aikiai duodamas suprasti, kokiu atstumu nuo mans jam dera laikytis. Pakeliui jis pasipra bti priimamas raitj partizan br. Paadjau ir jo nor patenkinki, taiau pasakiau neins, i kur jis gaus arkl, nes pas mus atsargini nra. Jis sil paimti kumel i savo nam ja ir jodinsis. Vliau jis para atitinkam ratel namikiams, o po kiek laiko, tuo rateliu pasinaudoj, mes sigijome to istrebitelio arkl. Istrebiteliui juo jodinti, inoma, jau niekuomet neteko, nes, savaime suprantama, pirmai progai pasitaikius, jis nuo ms bt paspruks ir dar mums kos privirs. Stovykloje visi labai digavo, kad pagaliau tas pagyrnas kliuvo. Bet gaiti nebuvo kada. Antonik" (taip vyrai vadino istrebitel) perdaviau stipriai apsaugai, o pats su keliais vyrais nuskubjau susitikimo vieton. 24

Jockus ir Lengvenis mans ten lauk. Jie jau buvo kalbjsi su istrebiteliu. Tas prane, kad prie Butrimiki miko (prie plento raiste) yra ei i Alovs atvyk istrebiteliai, kurie nort tuoj pat susitikti su manimi. Vienas i atvykusij yra skyrininkas, vienas turi dvirat ryiui su Alove palaikyti. Dabar mums tapo visikai aiku, kokias pinkles prieas reng. J planas buvo toks: istrebiteliai, apsimesdami nor pereiti pas partizanus, tikjosi mane prisivilioti, o paskui drauge su susitikiman atvykusiais vyrais sunaikinti. Jeigu tai nepavykt tuoj pat, udavin atlikti geresnei progai pasitaikius. I Einori kaimo kils istrebitelis t smoksl mums idav. Prieas j naudojo ryiui su mumis palaikyti. Jockus informatoriui istrebiteliui pasak, kad a apie vidurdien kaip tik atjosis i apylink miku ir tada bsi galima apie visk pasikalbti. Jis nurod viet, kuri istrebitelis turs eiti ir laukti mans su Jockumi. U suteiktas inias Jockus tam mogui garantavo gyvyb, pasak, kad jis gals slapstytis kur panorsis, nes partizanus jo priimti nemanoma. iomis slygomis istrebitelis buvo visikai patenkintas ir paadjo padaryti visk, kad anie gyvi paklit mums rankas. Dabar visi vl nuskubjome stovykl, nes jau buvo po vidurdienio. I stovyklos pasimiau 10 savanorikai pasisiliusi partizan. Jie buvo gerai apsiginklav ir turjo da kulkosvaidius. Mudu su Jockumi sdome ant arkli ir visi patraukme Dunioni miko palaukn. Netoli miko pakraio sustabdiau vyrus ir smulkiai iaikinau uduot. Susitikimui numaiau Dunioni miko palauk. Toji vieta buvo smarkiai apsemta vandens, ir istrebiteliai, eidami pamike, turt t viet aplenkti lauku, ir susidrimo atveju jie paklit nekokion situacijon. Skyri suguldiau paiame miko pakratyje tiesiog vandenyje, taiau visi vyrai buvo patenkinti, nes norjo prieus paimti gyvus. Paaikinau, kad mano vilpukas bus enklas pradti puolim. Po to enklo visi vyrai turjo idygti istrebiteliams bema po paia nosimi, o to jie vargu ar galjo tiktis. Ugnis neturjo bti atidengta, jeigu viskas vyks pagal plan arba jei prieas pakels rankas. 25

Po to su Jockum nujojome pas kinink, kur nekantraudamas jau senokai lauk mus informavs istrebitelis. Pasakiau jam, kad sutinku susitikti su atvykusiais istrebiteliais, taiau kur nors naujai parinktoje vietoje. Ir nurodiau t ms i anksto pasirinktj. Tiksliai nupasakojau pievel, kur mes lauksime. Paaikinau, kad arkliai sukabinti ganysis pievelje, o ms ginklai bus padti atokiau nuo ms. Likus pusei kilometro iki ms, susitikim einantys istrebiteliai savo ginklus turi perduoti neti vienam asmeniui ir t. t. Pabriau, kad, jei ios slygos jiems nepriimtinos, susitikimo atsisakau. Iklauss mano nurodym, istrebitelis nukr pas savuosius". Mudu su Jockumi nusileidome pievel ir, ipild sutartas slygas, mme lkuriuoti. Vyrams buvo menkas malonumas mirkti vandenyje. Pradjo kilti abejons o gal istrebiteliai turi dar gudresn sumanym, kaip mus sudoroti. Vienas asmuo, prapls kluono stog, stebjo apylink, ir, pamats prie, turjo mums duoti sutartin enkl. Pagaliau sulaukme enklo istrebiteliai artinasi i tos puss, i kurios ir tikjoms. Netrukus juos ir patys pamatme keli imt metr atstumu. jo vorele, taiau vis ginklai buvo ant pei. I pradi pamaniau, kad jie neapskaiiavo atstumo ir todl nesilaiko ikeltos slygos. Atstumas tarp j ir ms vis majo. Keli nusim autuvus nuo pei ir nesi rankose. Mes abu atsistojome, bet savo ginkl vis dar nelietme, nes visikai pasitikjome vyrais. Pagaliau a suukau: Praau ginklus perduoti vienam asmeniui!" Istrebiteliai, matydami, kad mes i tikrj be ilgj ginkl, mano paliepimo nevykd ir pradjo skleistis vilnin. Tuo metu jie buvo nuo ms madaug 2030 metr kaip tik ties ta vieta, kur guljo ms vyrai. Tuomet a suvilpiau. aibo greitumu prie pat istrebitelius idygo partizanai aukdami: Rankas auktyn!" ei istrebiteliai pakl rankas. Istrebitel, kuris atved mums draugus", pasikvieiau nuoaliau, atidaviau autuv ir, palinkjs laimingai isislapstyti, atsisveikinau. Likusiems paaikinau, jog jie nuginkluoti dl to, kad nesilaik sutartos slygos vamzdius buvo suleid ovinius. sakiau visiems laikyti 26

rankas u nugaros,ir, stropiai saugodami, nusivarme juos stovykl. Labai nustebo vyrai, pamat atvarytus gyvus istrebitelius, bet dar daugiau nustebo ir suglumo istrebiteliai, kai pamat tiek partizan, o tarp j ir pastam veid. Gaiti ir dabar nebuvo galima, nes paaikjo, kad istrebitelis, kuris buvo pasims dvirat, draugams ijus susitikim, ivaiavo Alovn informuoti juos siuntusiuosius. Paskubomis parame kelis egzempliorius atsiaukim, kuriuose likusieji Alovs istrebiteliai buvo raginami pereiti pas partizanus kaip kad padar j draugai. Po atsiaukimais pasira visi suimtieji. Kit dien lapeliai buvo ilipinti Alovs miestelyje ir kitur. Kiek jie turjo takos tiems kitiems, sunku pasakyti, taiau po kiek laiko dar du istrebiteliai perjo pas partizanus, bet vliau jie usiregistravo, ir tolesnio j likimo neinau. I suimtj suinojome, kokio stiprumo ir kokiuose postuose naktimis istatoma Alovs miestelio apsauga. Nusikalstami suimtj darbai papildomai paaikjo per Partizan karo lauko teismo posd, kuris vyko dalyvaujant visiems partizanams. Karo lauko teismo nuosprendis mirties bausm suaudant. Sprendimas vykdytas vietoje. Po to visa stovykla pakilo ir spariai pajudjo Nemunaiio miko link.

PRIESAIKA Apsistojome Nokn mike. Per kitos nakties yg vyrai konfiskavo tris centnerius sviesto i Maknin pienins. Turimo maisto pakako kelioms dienoms. Daktar palikau vietoj savs, o pats su Klevu ir Roku (Rokas Barysas, buvs policijos tarnautojas, kilimo nuo Ryliki) popieiu ijojau Nemunaiio banytkaimio link. Nemunaiio banytkaimis vienu onu tiesiog atsiremia mik, todl prijojome visai arti tik likus kokia 150 m nulipom nuo arkli. Rok palik saugoti arklius, Klevas ir a, slapstydamiesi u pu, slinkome vienuo27

lyno kiem. Ms jau lauk, nes is susitikimas tartis dl ipainties ir priesaikos buvo suderintas i anksto. Greitai susitarme, kad kit nakt vyrai atvyks vienuolynam Ten ms turjo laukti dar du kunigai. Atsisveikinome su dvasininkais ir, sd ant arkli, pasileidome pas savuosius. 1945 m. birelio mn. 2 d. temstant visa gula jau buvo prie pat banytkaimio. I anksto buvau paskyrs mones keturiems lauko sargybos postams ir nurods, kaip kuriuo atveju veikti. Tik gerai pritemus sugujome vienuolyno kieman. Buvo 120 vyr, taiau tvyrojo visika tyla, nes banytkaimis neturjo tarti, kad mes ia. Antrame koplytls aukte vyko spdingos pamaldos. Vyrai kartai meldsi. Daugelio akyse spindjo aaros. Koplytlje visi netilpo, vyrai keisdavosi. Koplytlje ir kieme keturiose vietose buvo klausoma ipaini. Atvykusieji atlikti ipaint, duoti priesaik, paprayti Aukiausij suteikti palaimos Tvynei, artimiesiems ir sau, rankose laik ginklus, nes esamomis aplinkybmis kitaip nebuvo galima. A stebjau, kaip viskas vyksta, rpinausi, kad kuo greiiau visk atliktume ir laiku atsitrauktume saugesnn vieton. Pamaldos baigsi. Vyrai atliko ipaint ir prim veniausij. Artinosi ikilmingos priesaikos primimas. Prie altori buvo pastatyta taburet, utiesta trispalve. Ant jos padtas kryelis ir mano trumpasis ginklas. Kunigas pusbalsiu, bet aikiai ir spdingai skait priesaikos tekst. Mes, ikl deines, tyliai kartojome priesaikos odius. Dievo akivaizdoje tvirtai pasiadjome teisingai ir rytingai tsti pradt kov prie okupant, kuris, pamyns po kojomis visus Dievo ir mogaus statymus, negailestingai naikina visa, kas yra venta, kilnu ir brangu. A prijau pirmas. Pabuiavau kryel, trispalv ir ginkl. T pat padar visi vyrai. Po to kunigas dar pasak kelet prasming odi, tuo ir baigsi is ikilmingas aktas. Padkojom dvasininkams, ir netrukus vl atsidrm Nokn miko prieglobstyje...

28

KAUTYNS SU MERKINS ISTREBITELIAIS aibo, Vio briai ir kiti mano iniai nepriklausantieji vyrai atsiskyr nuo ms jau kit dien ir patrauk savo veikimo rajonus. Mes kol kas likome Nokn mike. Apsistojome prie partizano Jono Sasnausko tviks. Vadovavim vyrams vl perdaviau Daktarui, o pats su Klevu ijojau Neding tvarkyti Nedings brio organizacini reikal. Buvo sutarta, kad u poros dien mes abu prisijungsime prie vyr Pilkioni mike. Nedings mike susitikome to brio vyresniuosius: Gegut ir Paukt. Be kita ko, jie pasak tur sueist vyr, per neatsargum jis kambaryje iov i raketininko. Raketa perskl jam andikaul ir vos neudeg trobos. Pra, kad mes t ligon kiek paglobotume, nes pas mus yra gailestingoji sesel ir didesn atsarga vaist. A sutikau ir nurodiau laik bei viet Varios mike, kur minimas partizanas turjo bti atgabentas. Taip pat susitarme, kad birelio mn. 1 1 d . jie su visais brio vyrais atvyks Vari nurodyton vieton. Tada galutinai numatysime tolesnius Nedings brio veiklos udavinius. Sutvark dar kai kuriuos reikalus, patraukme Pilkioni mik. Pakeliui i gyventoj suinojom, kad prie Nemunaiio vykusios partizan kautyns su istrebiteliais. Greit pasiekme ir Pilkioni mik, kur radome k tik i kautyni grusius vyrus. Daktaras papasakojo, kaip viskas vyko. Jo vadovaujami vyrai buvo apsistoj prie Galintankos kaimo. Jie suinojo, kad kaim atvyko 20 Merkins istrebiteli konfiskuoti gyventoj turto. Tuoj pat buvo nutarta grtanius igamas pamokyti. Pastojo jiems keli. Taiau kautyni nepavyko pradti taip, kaip buvo numatyta. Vien i partizan brinink per anksti pastebjo ydas, vadovavs istrebiteliams. ydas iov. Tada prasidjo kautyns. Istrebiteliai jau buvo gerokai sileisti partizan tarp. ydas jo paskutinis ir brinink pastebjo apsupimo sparne. Taigi jis pirmas ir paspruko sveiku kailiu. Jo bendrininkams buvo kebliau, kilo baisi panika. Ariau savo vado buv stribai suskubo inerti gyvi. Kiti 29

sulindo viksvas, suniro vandenin ir pan. Vyrai juos greit apsupo. Visi jie buvo nukauti vienoje ar kitoje vietoje. Partizanai ibraidiojo viksvas ir draugus" irankiojo aliai vien. Buvo nukauta dvylika istrebiteli, paimti j ginklai. Kai kurie pabgo sueisti. Vienas itrukusij, be kvapo bgdamas, jau buvo pasieks Kamp kaimo laukus. Jis, matyt, buvo labai itroks ir norjo i skersai viekel tekjusio upelio atsigerti. Vliau moni buvo rastas knipsias su nerta nosimi vanden. Kai kurie gyventojai kalbjo, kad is istrebitelis turjs irdies lig ir dl to ia gavs gal, nors ir nebuvo sueistas kautyni metu. Apie j mons tuoj prane vienam partizanui, tuo metu paleistam namus asmeniku reikalu. is sigijo naujutl prieo ginkl. Tarp partizan nebuvo nei nukaut, nei sueist. Visi buvo labai patenkinti ir dar ilgai dalijosi kautyni spdiais, nagrinjo padarytas klaidas ir moksi i drs ir sumanum kautyni metu parodiusi draug.

ISTREBITELIO ATSIVERTIMAS Visi buvome gerokai ivarg, todl ir a pabudau jau saulutei patekjus. Sargybos virininkas prane, kad skyrius i nakties ygio gro laimingai. Pargabenta maisto, konfiskuotas arklys ir aretuotas istrebitelis. Atsikliau ir nujau susipainti su naujuoju sveiu". Jis atrod nusimins ir galbt meldsi, nes lpos krutjo. Smalsuoliams, kurie jau buvo ratu apstoj draug", liepiau eiti prie savo skyri. Pasilikome trise: a, sargybinis ir draugas". Suimtasis puol buiuoti man kojas ir rankas praydamas dovanoti gyvyb. Jis saksi ness padars nieko bloga; be ginklo parjo kaim su savo eima pasitarti, kaip jam i nemaloni istrebitelio pareig pasitraukti, ir tuo metu vyrai j utik. Istrebiteliu taps tik dl to, kad ivengt kariuomens. T gal paliudyti visi Ilginink kaimo gyventojai. Jis, bdamas tarnybos pareigose, net suimtj paleids. Paleistojo pavard Bronius eplikas i Vinknins kaimo. Kaip tik tuo metu sargybinis dav man enkl, kad turs kak pasakyti. 30

Jis informavo, kad asmuo tokia pavarde yra ms kuopoje ir kad jo slapyvardis Strazdas. Baigs apklausinjim, sakiau partizanui atneti kastuv ir priirti, kad suimtasis tuoj pat isikast duob. Paliepiau suimtajam girdint, nes norjau sudaryti jam spd, kad bsis nubaustas mirties bausme, tada, nordamas ivengti mirties, visk teisingai pasakos. Po to nujau stovykl ir sakiau Strazdui prisiartinti prie suimtojo istrebitelio ir, jam to nepastebint, gerai siirti jo veid. Paskui ateiti pas mane. Po kiek laiko Strazdas prane, kad suimtj jis pasta tai tas pats istrebitelis, kuris leido jam pabgti, kai buvo aretuotas. Buv taip: istrebitelis nulydjs Strazd ivietn; tuomet jis papras leisti pabgti; istrebitelis sutiks tik Strazdui jau toli nubgus, sukls aliarm, kad pats turt kaip pasiaikinti. Netrukus, pasikviets du bri vadus, nujau prie suimtojo. Pastarasis jau buvo isikass duob ir sdjo ant jos krato. Dabar jis i tikrj kartai meldsi, nes man, kad gyvena paskutines minutes. Pasakiau, kad, Karo lauko teismui reikalaujant, dar kart duot parodymus ir, svarbiausia, papasakot, kaip veikia stribai. Jam baigus kalbti, pasakiau, kad atjo laikas paskelbti ir vykdyti teismo nuosprend. Suimtojo paskutinis pageidavimas buvo toks: praneti namikiams jo likim ir paprayti, kad pasimelst u jo vl. Kiek pagalvojs, pakeit savo praym namikiams nieko nepraneti, nes jo motina tokios inios neigyvensianti. Paskelbiau nuosprend: istrebitelis iteisintas, jam grinamas arklys; turi atsisakyti istrebitelio pareig ir gyventi kyje. Suimtasis sutriko. Jis dar kur laik negaljo suvokti, kad jam dovanota gyvyb. Po to vl puol buiuoti kojas ir rankas. Mes, inoma, neleidome. Jam smulkiai paaikinau, kodl yra iteisintas. Tuomet istrebitelis susigraudins pareik: Penkiolika met nesu buvs ipainties. Sddamas ant krato duobs, kuri pats isikasiau, supratau, kas yra gyvenimas ir kuriuo keliu reikjo eiti. Rytoj anksti einu banyi ir su Dievu daugiau niekuomet nebesiskirsiu". Po to sdo ant arklio ir taip dm, kad net rieutoj akos bangavo. Mes gerai nusiteik grome stovykl. 31

Vliau suinojome, kad mintas istrebitelis tikrai met savo nelemt tarnyb ir, tarsi i naujo gims, uoliai tris namuose ir graiuoju gyveno su kaimynais.

VL VARIOJE Isiskiriant su aibu ir Viu, buvo susitarta, kad visi susitiksime madaug po savaits Varioje. Turjome bendr reikal. Reikjo nusistatyti visas veikimo rajon ribas. Artimiausiu laiku buvo sutarta pulti Alovs miestel. Taip nusprendme slaptame vad pasitarime. Vyr buvo daug. Daugelis i j dar neturjo jokio ugnies krikto. Norjome padaryti atrank, nes norini stoti partizanus buvo labai daug. Kakokiu bdu gyventojai suinodavo ms stovyklavimo vietas ir norintieji partizanauti ateidavo kartais net su savo tvu ar motina prie paios stovyklos. Dauguma tuomet tikjo greita pergale ir norjo, kad ir j sns bt vertinami kaip prisidj prie Lietuvos laisvs kovos. Dar ir dabar prisimenu vienos motinos i Mekasalio apylinks pasakym: Ponuli, tik bkite tokis geras ir priimkit mano Juozuk. . . Jeigu po kokios savaits pasikeis valdia, tai kaipgi jis pasirodys prie kitus. . T a s Juozukas dar neturjo atuoniolikos met ir atrod tikras lepnlis. Sunku buvo tikinti motin, kad nra reikalo kariuotis ir kad jos Juozukas dar tegu palaukia. partizanus jo neprimme. Panai atsitikim buvo ir daugiau. Norintiems stoti partizanus, daniausiai sakydavom: palaukite savait kit tuomet gausite galutin atsakym. Gyvenimas parod, kad kai kurie ms nepriimtieji buvo kur kas vertesni u tuos, kurie mums atrod labai kovingi. tai kad ir trij vyruk i Davainiki ir Mekasalio kaim elgesys per jiems surengto bolevikinio teismo vie posd. Dviej pavardes atsimenu: Barysas ir Ivanauskas. Apie j l laikymsi vieojo teismo metu" (taip vertino bolevikai) ra net Alytuje leidiamas Tarybins Dzkijos" laikratis. Tuo gals sitikinti kiekvienas, 32

kuris pavartys bolevikins spaudos archyvo puslapius. Tai tie pilkasermgiai berneliai net tokiomis aplinkybmis nepabgo prieui vieai akis pasakyti, u kokius ventus idealus jie nebijo mirti. Sumanymas pulti Alovs miestel kilo po to, kai suiupome eis Alovs miestelio istrebitelius. I j suinojome, kaip miestelio gula pasirengusi gintis. Paaikjo, kad upuolimo atveju istrebiteliai n neman stengtis atsilaikyti. Tarp paiuptj strib buvs j deimtininkas papasakojo, jog naialstva" mananti, kad Varios mike yra per 300 partizan, Pilkioni mike apie 150, Vabali mike taip pat koks 100 ir t. t. Dl to mes nusprendme Alov pulti dien. Nutarme susirinkti Varioje ir visk susitvarkyti. Po puolimo aibas planavo pasitraukti Kalesnink mik, Vys Onukio link, o mes pasiekti Subartoni mik. Taigi visi vl sugujome Varion, nors nemanme ten pasilikti ilgiau kaip savait. Vien skyri pasiuniau Maknin pienin konfiskuoti sviesto. Vyrai, atlik udavin, turjo atvykti tiesiog Varios mik. Kaip ir paprastai, ilga vilkstine per Kudariki kaim ygiavome Varion. Vienai dienai apsistojome netoli pakraio. Umezgme ry su aibu, Viu ir miko komendantu". Miko komendantu (taip buvo vadinamas Jonas iaplikas i Raudonosios Alovs) turjome pasikliauti dl to, kad jis geriausiai inojo mik ir galjo mums parinkti tinkam stovyklaviet deinje mik kertanio viekelio pusje. NAUJOJI STOVYKLA Apsistojome kiek ariau Mekui kaimo. Kiekvienas skyrius pasistat palapin 1520 m atstumu viena nuo kitos. Palapines apklojome storu egli ak sluoksniu taip rengt bst neperlyja. Gerai ipyn palapini galus, iek tiek apsisaugodavome ir nuo uod, kuri lapiame Varios mike visuomet milijardai. susidjo net i dviej kambari" miegamojo ir tarnybinio. Vyrai pripjaust daug trink, kurios atstodavo kil33

nojamas kdes darbo, posdi ir pasitarim metu. Stovykl sirengme gana greit, visi buvo patenkinti. Kaip tik tuo metu partizanus primme elektromonter i Alytaus miesto. stovykl jis atsigabeno du naujus telefono aparatus ir didel kiek kabelio. Buvo numatyta aibo ir ms stovyklas sujungti slaptu telefono ryiu. Tada btume galj keistis valgybinmis iniomis.

NEDINGS BRIO ATVYKIMAS Atjo diena, kai Nedings brys turjo atvykti Varios mik. Susitikimui paskirta vieta buvo dar iauriau aibo stovyklos. Trise ijojome ta kryptimi, nes gavome ini, kad brys vintant su didele manta atsikl mik. Tuo momentu, kai jojome pro skersai mik einant viekel, kakoks asmuo, buvs madaug per 100 m nuo ms (man atrod, kad jis su rusika miline) strykteljo mikan. Mes specialiai pajojome ta kryptimi pasivalgyti, bet daugiau nieko nepastebjome. Nusprendme, kad greiiausiai viekeliu bus js koks nors mogus, kuris, pamats jojant ginkluotus, pasitrauk i kelio. Jojome miko keliuku iaurs kryptimi. Dar ilgai negaljau atsikratyti minties, kad matytas mogus su miline, nors ir be ginklo, galjo bti rusas. Netrukus prijojome daugiki stovykl. Ant vieno keliuko turjo bti sargybinis, bet jo nebuvo matyti. Tai mane nustebino, dmiai apsivalgiau ir pamaiau, kad sargybinis kelis metrus pasitrauks nuo keliuko ir usiglauds u krmo. Jis buvo visikai nuogas kaitinosi saulje. Pamats mus, tik autuvu tegaljo umaskuoti savo adomik uniform. Pasiaukiau j ir paaikinau, kad taip daryti bnant sargybos poste jokiu bdu negalima, nes, kilus staigiam pavojui, ko gera, tekt dumti per akas tokia uniforma. Sargybinis m rengtis, o mes nujojome toliau. Nedings br madaug 20 vyr radome jau belaukiant. Vyrai papasakojo, kad i vakaro, prie vykdami Varion, jie dar usuko Nedings banytkaim, ku34

riame k tik buvo sustojusi rus vilkstin, grtanti i Vokietijos su gyvuliais ir kitokia manta. Partizanai sumaniai pavaizdavo, kad j daugyb, ivaik rusus ir, pasim septynis geriausius arklius, kelet karvi ir vien gurguol, prisidj vairi daikt, ilga vilkstine atygiavo viekeliu Varion. Dabar jie, vesdamiesi karves, raiti, vaiuoti ir psti, patrauk ms stovykl. Nedingieiams labai patiko ms didiul ir puikiai rengta stovykla. Dauguma i j pareik pageidavim pas mus pasilikti. Tik tie, kurie dar turjo rpintis savo eim nariais, norjo likti ariau nam. Vyrams pailsti uleidome kelias palapines, o a su ms ir j stovyklos vyresniaisiais bei specialiai posdiui irinktais galiotiniais pradjau tarnybinius pasitarimus. Svarstme vairiausius klausimus. Sprendimus reikjo padaryti t pai dien, nes vakare turjau ijoti kelion, kurioje planavau ibti 23 dienas. Posdio metu primme iuos nutarimus: 1. Po penki ei dien pulti Alov. 2. Nedings brys pereina visikon ms priklausomybm 3. Nedings brio vyrams, kuriems btina nuolatos rpintis savo eim nariais, leidiama partizanauti ariau nam. 4. Kuriamas atskiras raitj partizan brys.

PARTIZAN VADOVYBS KLAUSIMAS Dar mokytojaudamas Alytaus seminarijoje ne kart buvau girdjs apie partizan kautynes su okupantais. sidmjau Miroslavo miestelio puolim. ios operacijos metu buvo nukauta 17 rus ir istrebiteli. Alytuje plaiai buvo kalbama ir apie didiules Paverkni kautynes, apie kitus susirmimus. I vairi pasakojim supratau, kad jau tuo metu Miroslavo kautynms vadovavo atsargos jaun. leitenantas Gudynas. Daug visokiausi istorij girdjau ir apie iaur nuo Jiezno veikiant garsj alij Velni. Todl su35

sidariau nuomon, kad partizanai pavalds vienai aukiausiajai vadovybei, kad jie tvarkosi kaip kariuomenje pagal tos vadovybs duodamus bendrus nurodymus. Tik partizanaudamas suinojau, kad i tikrj yra kitaip. Jokios Dzkijos krato partizanus jungianios vadovybs i pradi nebuvo. Visame Dzkijos krate krsi daug savarankikai veikiani partizan bri. Tiems briams vadovaudavo daniausiai mokytojai (tarp j buvo ir atsargos leitenant), taip pat kaimuose jaunimo tarpe turj autoritet puskarininkiai ar buv valsi bei apskrii tarnautojai. Taigi be joki abejoni galima sakyti, kad tiek pati Lietuvos laisvs kova, tiek auktesnioji partizan vadovyb buvo ne kieno nors primesta: ji pradta organizuoti ne i viraus, o i apaios i tyriausios Lietuvos kaimo jaunuomens. Partizan auktesnioji vadovyb susiformavo palengva, i demokratiku bdu irinkt vad, kuriais Lietuvos kaimas pasitikjo. iandien a, jau atuntus metus einantis vairias pareigas partizan vadovybje, drstu tvirtinti, kad tik dl to Lietuvos laisvs kovos sjdis iuo metu yra gyvas ir nepalauiamas iki paskutinio kovotojo. Prieingu atveju mes jau po dvej laisvs kovos met btume pakrik kaip Grigo bits. Dainavos alies partizanai iandien nepalauiami ir vieningi, nes visi esame lygs kovos broliai ir tarp ms nra nei pono, nei tarno, nei buos, nei berno, nes kovojame ne dl dvaro ar auktos ir pelningos vietos. Mes visi teturime vien trokim: ikovoti Lietuvai laisv ir, jei Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje nesivaizduojamo diaugsmo ventje, su visa tauta kurti tikrai laisv, kultring, demokratijos principais pagrst nepriklausomos Lietuvos gyvenim. Iki 1945 m. birelio mn. 11d. buvau umezgs ryius su aibo ir Vio briais ir su dar menkai organizuotais Nedings partizanais. aibas buvo saks, kad ryio su juo ieko partizanai nuo Punios krato. Jis ir Vys jau palaik ry su DaugValkinink kryptimi savarankikai veikusiais Pavasario, Vasaros ir Rugio briais. Gavome praneim, kad Valkinink mikus atvyks kakoks karininkas i auktesns partizan vadovybs 36

ir jau ess brio vado Rugio inioje. Si inia mane nudiugino. Nedelsdamas paskyriau susitikim, kuris turjo Prie kur laik prie Varios miko gyvenantys partizan biiuliai prane, kad pas juos atsilank asmuo, turs tarnyb Alytuje. Jis save vadins Lietuvos laisvs armijos (LLA) vadu. Labai norjs susitikti su Varioje gyvenaniais partizanais. Partizan biiuliai prisipaino, kad pas juos ueins pats partizan vadas aibas. Tuomet mintas asmuo paliko pas juos LLA program ir kai kurias kitas instrukcijas. aibas visa tai jau turjo savo rankose ir buvo nustats susitikimo su alytikiu viet ir laik. A, aibas ir Vys smulkiai inagrinjome LLA program, instrukcijas. Susitikimas vyko Varios mike. Dalyvavom a, aibas ir Vys. I Alytaus atvyko pastamas mokytojas Vladas Pielikis. Jis nesitikjo ia rasti mane. Vladas prisipaino, kad jis joks LLA vadas, o tik to pasivadinusiojo LLA vadu ryininkas, kuris per j nors mums sakinti. Tariamasis LLA vadas kl tarim (ypa jo mums pateiktos anketos, kuriose reikalaujama ivardyti vis partizan slapyvardius ir tikrsias pavardes, turim ginkl r ir skaii). Be to, tariamasis LLA vadas gyveno legaliai, turjo tarnyb. Mes tiesiog nesivaizdavome, kaip jis galt konkreiai vadovauti. Juk jis kiekvien dien galjo bti suimtas, galjo iduoti mus paius bei ryininkus. Pagaliau, tarkim, kad jis i tikrj LLA vadas Alytaus apskriiai, bet mums vis tiek buvo nepriimtina ios organizacijos politin programa. Mes buvome tos nuomons, kad partizanins kovos laikotarpiu nedera leistis jokias politines rietenas. Jau anksiau Pielikis buvo saks, kad LLA vadovybs klauso visi partizanai, iskyrus mus ir tuos, kuriems vadovauja nepriklausomybs metais Alytaus apskrities komendanto pavaduotoju dirbs Jays (uolis). Tariamajam LLA vadui per Pielik buvo duotas toks atsakymas: be ms vadovybs sutikimo LLA vadovybei paklusti negalime; galutinis atsakymas bus duotas vliau. vykti birelio mn. 12 d.

I tikrj mes jokios auktesns vadovybs dar neturjome, o ir apie LLA igirdome pirmkart. Tikjoms 37

artimiausiu laiku kaip nors susisiekti su tuo uoliu ir i auktesns vadovybs atvykusiu karininku; tada galsime orientuotis, prie ko prisidti ir kam paklusti. Patarme ir paiam Pielikiui bti apdairesniam ir atsargesniam. Nuojauta ms neapvyl. Netrukus jis buvo suimtas; kai Pielik var pro sugriaut geleinkelio stot, jam pavyko parblokti ginkluot palydov ir pasprukti i prieo nag. Atidms Vari, jis stojo ms gretas. ia proga reikia paymti, kad Dainavos alyje niekur neveik partizanai LLA vardu. Jie visur vadinosi tik Lietuvos partizanai taip buvo pasirainjama po proklamacijomis ir pan. Ir vliau, esant vienai partizan vadovybei, jungianiai visus Dainavos apygardoje veikusi partizan dalinius, pavadinimas nepasikeit, tik vis rat kertiniame tampe ir antspauduose buvo susitarta rayti: Piet Lietuvos partizanai / P L P / . 1945 m. birel prijau ivad, kad reikia stengtis umegzti ry su toliau nuo ms veikianiais partizan daliniais ir tuo bdu pasiekti auktesn partizan vadovyb.

VYKSTAME SUSITIKIMAN Nedings brio vyrai, tie, kuriems buvo leista partizanauti savo apylinkse, birelio vienuoliktosios vakare ivyko i Varios. Su msikiais liko tie, kurie pageidavo vis laik gyventi drauge. O a t pat vakar turjau ijoti susitikiman su i Vilniaus atvykusiu leitenantu Aru, kuris jau du mnesius buvo pas partizanus, veikusius DaugValkinink pusje. I ms stovyklos kelion isiruoiau tik a vienas. Labai norjo drauge joti Jrininkas, bet jo kojos dar nebuvo visikai igijusios, todl visaip stengiausi j nuo to atkalbti. Bet jis taip prasi, kad pagaliau sutikau. Supratau, kad jam labai kyrjo vis laik bti mike, norjosi pajodinti. Taiau a i praktikos inojau, jog nuo ilgo jojimo, ypa tokiems raiteliams kaip mes, taip skauda sdimj, kad po to kelias dienas net eiti bna sunku; be to, man atrod, kad balno kilpos jojant gali liesti Jrininko koj aizdas. 38

Visi palinkjo mums kuo geriausios kloties kelionje. Pavediau Daktarui vadovauti vyrams. Ir mudu ijojome aibo stovyklos link. Dar gerokai prie temstant pasiekme aibo ir Vio, bri stovykl. Kaip ir tikjausi, Jrinink jau reikjo ikelti i balno, nuo tolesns kelions jis atsisak. I aibo stovyklos kelionn rengsi brio vadas Vys ir partizanas Kkalis. Vys susitikimo metu turjo atstovauti ir aibo briui, o Kkalis vyko kaip vedlys. Pats aibas susitikim nevyko, ne3 nebt lik kam vadovauti abiem briams. Jrininkas liko pas aib ir adjo kit dien grti savo stovykl. KELIONJE Temstant visi trys ijojome Varios pakrat ties Boguiki kaimu. Pasileidome senj geleinkelio pylim, kuris jo nuo Alytaus Varn. Pakeliui dar usukome pas vien gyventoj pasiteirauti, kokia padtis. kininkas papasakojo, kad pavakare nuo Alovs pylimu rusai nuvar didiul galvij band. Nakiai gal apsistoti ties Rimn raistais. Si inia mums kl iok tok susirpinim, nes kaip tik pro t viet btinai turjome joti. Raistai prie Rimn yra labai dideli ir neperjojami. Nordami pasiekti kelions tiksl, btinai turjome joti pylimo ruou. Birelio vienuoliktosios naktis buvo be jokio vjelio, viesi. Pradioje, net nenulipdami nuo arkli, aikiai matme nutraukusios vilkstins pdsakus. Artjome prie Rimn. Sustojome, pririome arklius prie krm, augusi alia pylimo, ir nuslinkome pas vien gyventoj pasiteirauti, kas girdti. kinink greit prisiadinom. Jis atidar duris, taiau, pains Kkal, labai persigando ir tar: Vyrai, pas mus k tik buvo rusai. Dalis j nakvoja pas kaimyn, kiti prie pylimo saugo gyvulius". Dabar mes jau itin atsargiai slinkome prie savo arkli. Pasitarme, k daryti toliau. Nutarme ivalgyti Pylim ir tik tada sprsti. Pylimo onu paslinkome kokius 39

300 metr ir jau dviejose vietose igirdome garsiai besikalbanius gyvuli apsaugoje budinius rusus. Vienoje vietoje jie buvo susikr lau, apie kur visi sdjo rat. Girdjosi ir moter balsai. ioje vietoje neperbrendamas raistas buvo madaug 50 metr atstumu nuo pylimo. Gyvuliai, matyt, labai nuvarginti kelions, guljo per 10 15 metr nuo ms. J buvo daug. Sargybiniai dar nemiegojo. Prijome ivad, kad prajoti nepastebtiems greiiausiai nepavykt. Kkalis pasak apytikriai ins kit keli, apsukant raistus nuo Daug puss, bet tekt daryti labai didel lank. Vis dlto nutarme pasinaudoti iuo jo pasilymu. iek tiek pagrome, kol pasiekme keli, kuriuo turjome joti aplink. Pajojj kok puskilometr, vl ujome pas gyventoj, nordami isiaikinti pat keli ir pasiteirauti, kas dien buvo girdt tose apylinkse, pro kurias mums teks joti. Isigands kininkas prane, kad u kokio kilometro ms numatyta kryptimi yra apsinakvoj apie 700 rus kareivi, jo ir kaimyn manymu, traukiani Vokietij-

mme pratintis prie minties, kad gali tekti grti Varion. Paprame gyventoj duoti mums ilg virv ir grome prie pylimo. Tikjoms prislinkti prie galvij ir kok trejet nusivesti mikan. Vl pririome arklius ir prislinkome prie pat galvij. Sargybini kalb jau nesigirdjo. Nekurstomas lauas blso. Paiupti galvijus, ko gero, buvo galima nesuklus triukmo. Bet tada dingteljo mintis o gal pavykt prajoti norima kryptimi. Galvij atsiadjome ir nutarme joti. Pasisiliau joti pirmas ne dl to, kad biau buvs drsesnis u draugus ar geriau u juos keli inojs, bet todl, kad mano arklys buvo eikliausias, niekuomet nevengdavo griovio, vandens ir, svarbiausia, jo nereikdavo per daug raginti. Mano bendrakeleivi arkliai buvo kitokie. Juos tekdavo gerokai paaiyti vytiniu, kad pasileist ristele, o k jau kalbti apie kelyje pasitaikani gamtos klii nugaljim. Jie bdavo ne tokie vangs, kai eidavo i paskos. Ypa neklusnus buvo Kkalio arklys. K40

kaliui atidaviau smag savo vytin, o pats isilauiau ryktait. Laim, ms arkliai jau buvo priprat prie gyvenimo stovyklose dien ir nakt, todl inojome, kad nesuvings ir neiduos ms. Visk aptar, nustat sutartinius enklus, pradjome slinkti prie apsistojusij. Jau ir lauas liko u ms deinje pylimo pusje. Pajojjom dar apie 50 metr. Jojome koki penki metr atstumu vienas nuo kito. Pasiekm viet, itisai nugult galvij. Labai nutolti nuo pylimo nenorjome, nes galjome simalti klampynes, be to, pylimas buvo geriausias orientyras jojimo krypiai nustatyti. Prijojom plat griov, piln vandens. Per j manikiams sunkiai seksi pervaryti arklius, kilo nemaas triukmas. Galvijai m stotis nuo ems, mes simaime tarp j. Staiga 1520 metr atstumu nuo ms pamaiau du raitelius, kurie tuo pat metu pastebjo ir mus. Delsti nebuvo galima, bet ir audyti nuo arkli n vienam nebuvo tek. Pusgarsiai kteljau Ant pylimo, pirmyn!" ir paspaudiau arkl. Neatsiliko ir Vys su Kkaliu aiydami arklius, oko ant pylimo. Net prigul dmme pylimu. Netrukus blyksteljo pirmj automat serij ugnis. en bei ten pradjo audyti i autuv, kalioti. U poros imt metr prilkme kakok sugriuvus tilt. Nenulip nuo arkli, vargais negalais nusileidome sugriauto tilto laitu emyn ir, arkliams perbridus per upokn, vl usikorme ant pylimo. ia galvij jau nebuvo matyti, audymas girdjosi tik u ms. Sustojom. Trko Kkalio. Gal j kliud pirmosios automat serijos? Nutarme dar palaukti. Po kiek laiko apaioje igirdome brazdes. Uklausme, kas eina. Atsiliep Kkalis. Netrukus ir pats, u pavadio vesdamas arkl, ulipo ant pylimo. Jis, pasirodo, po pirmj serij su arkliu nusileido nuo pylimo ir papylimiu atslinko prie sugriauto tilto. Patenkinti leidoms toliau. vintant pasiekme pirm punkt, kuriame turjo laukti Rugio vyrai. Taiau ms niekas nelauk. Pasitraukm netoliese esani pamik. Miko pievaitse pasiganme arklius. Pamainomis nusndome ir mes patys. Tik po piet nutarm leistis toliau. Kkalis saksi ins Rugio brio stovyk41

l, kurioje jie greiiausiai ir busi. Be to, jis painojo gyventojus, kurie galjo padti rasti Rugio br. Pasibalnojom arklius ir ijojom. Vys buvo apsivilks treningu, a lietpaliu, o Kkalis apsisiauts rusika miline. mons, kurie mat mus prajojant, greiiausiai paman, kad esam rusai ar stribai. Perjojome DaugVarnos plent ir dar gerokai prie vakarjant atsidrme prie miko pakraio, kuriame turjo bti Rugio stovykla. Jojome visikai neskubdami. Kkalis aikino, kad Rugio stovyklos sargybinis pro ironus mus tikriausiai jau pamat ir bus pranes paiam Rugiui. Prijojom tilt ir pasukom arklius viekeliu, kuris ia dar ving auktyn krant. Netrukus jau jojom prastu miko keleliu. Greit pasiekm ir pai stovykl, kuri, deja, buvo tuia. Norjome sukti atgal viekel ir joti kit miko pus, bet kaip tik tuo metu kakuris pastebjo ant egls akos kabant karik dir su ovininmis. Nulipom nuo arkli ir nuodugniai apirjome stovykl. Radome vanden mest duonos kepal ir mai su virta msa. Lauas dar nebuvo ugess. Visa tai aikiai rod, kad visai neseniai ia gyventa. Turjo atsitikti kas nors ypatinga, jei partizanai taip netvarkingai paliko stovykl. Jau ir patys pradjome daugiau valgytis, paskui, prisiri prie balno mai su msa ir duona, nutarme grti pamik ir usukti pas Kkalio pastam gyventoj pasiteirauti, kas ia atsitiko. Pamikje suinojome, kad neseniai buvo uj partizanai, pasim duonos kepal, msos ir nujo mikan piet gamintis. Parodme ms atgabent ms ir duon. eiminink paino ir mai, ir duon su msa. Rus t dien apylinkje nebuvo matyti, o prie par madaug 700 j praygiavo Alytaus link. Paprame eiminink dal msos pervirti i naujo, o patys ijojom kit miko pus pasiteirauti apie vyrus. Taiau nieko nesuinojome ir vl grome pas t pat gyventoj. Pabalnotus arklius paleidome ganytis prie pat miko, o patys, eiminink saugomi, prisndome. Jau gerokai sutemus mus priadino virtuvje garsiai kalbantis vyras. Igirdome, kad nekama apie partiza42

nus. eimininkas prane, kad atvyko vienas i Rugio ryinink. Paaikjo, kad Rugio stovyklos sargybinis tikrai mus pastebjo, bet palaik rusais. Kadangi tik prie dien ia buvo apie 700 rus, Rugys saugumo sumetimais staigiai pasitrauk kokius 7 kilometrus raistais. Mes pasirodme ryininkui ir paprame pasakyti Rugiui, kad kitos dienos ryt atvykt susitikti su mumis pas gyventoj. Nakt labai lijo, todl miegojome kambaryje. Ryt Rugys atvyko. Dabar jis smulkiai papasakojo, kaip viskas buvo. Sargybinis Rugiui prane apie tris rus raitelius, jojanius viekeliu miko link. Rugys man, kad tai rus pasisti valgai. Stovyklos vyrams dav sakym kuo skubiausiai griebti ginklus ir, priartjus prie viekelio, isidstyti. Jeigu valgai, jodami viekeliu, pastebt partizanus, be atskiros komandos atidengti ugn. Po to Rugys su vyrais atbgo prie viekelio ir isidst. Vienas partizanas guljo u krmo su kulkosvaidiu deimties metr atstumu nuo viekelio. Jie mus pamat, kai i kininko jojome kit miko pus. Pro save praleido neukabin, taiau netrukus dl to susiginijo. Kai kurie nerimavo, kad valgai galjo partizanus pastebti, tik smoningai neisidav. Jie rodinjo, kad reikjo nupilti ruskius, ir bt buvusi tvarka. Rugys nebuvo tikras, kad valgai n vieno partizano nepastebjo. Dl to jis su vyrais stovykl jau nebegro ir skubiai pasitrauk raistais. Po to pasiunt ryinink ivalgyti apylink. Paiam Rugiui buvo nesmagu pasakoti, jog tik per plauk neiaud savj! O a pamaniau mogus niekad negali inoti, kur tavo gyvybei gresia pavojus. Rugys mums prane ir dar nemalonesn ini. Vienas mogus, birelio mn. 12 d. grdamas i Alytaus, girdjs bais audym Varios mike. Es apie Vari nepaprastai daug rus, kurie net i patrankli audo mik. audymas girdjsis toks stiprus, kad atskir ginkl nebuv galima net iskirti vien imas. A ir mano bendrakeleiviai labai susirpinome. Buvo aiku, kad Varioje vyko kas nors negera. Reikjo kuo greiiausiai grti Varion gal ms vyrai ir dabar kaunasi, blakosi po mik. inoma, praneimas galjo bti kiek ir perdtas. Rugys mus tikinjo, kad iuo metu gr43

ti Varion gal net nemanoma, pirmiausia reikia suinoti padt. Jis, partizanas nuo pat pirm antrosios bolevikins okupacijos dien, buvo tos nuomons, kad ms grimas po paros nuo kautyni pradios vyrams nieko nepads, kad j greiiausiai iuo metu Varioje jau nra, jie bus pasitrauk. Vis dlto mes nusprendme joti Vari. Rugys dar pasak, kad susitikti su mumis atvyks Aras, jis laukis netoliese su palydovais. SUSITIKIMAS Susitikimas su leitenantu Aru vyko. Susipainome. Tai buvo jaunas vyras, berods Karo mokyklos paskutins laidos jaunesnysis leitenantas, vidutinio gio, tamsaus raupuoto veido. Jo pavards nebeprisimenu. Prie stodamas partizan gretas, gyveno Vilniuje ir mokytojavo. Neseniai ved. Aras papasakojo, kad kart gatvje j ukalbins auktesnio laipsnio karininkas ir nurods, kad jo kaip karininko pareiga yra vykti Valkinink mikus, umegzti ry su partizanais ir jiems vadovauti. Dav emlap ir nusak, kaip ateityje palaikyti su juo ry. Aras sakym vykd jau antras mnuo gyveno su vyrais, bet su mintu karininku dar n karto nepavyko susisiekti. Turiu paymti, kad io jauno vyro mintys buvo labai domios, jis atrod tikras idealistas. Tolesns partizanins veiklos metu Aras rod, kad toks buvo i tikrj. Tuo metu Arui priklaus Pavasario, Vasaros ir Rugio briai. Pasidalijome mintimis ir patirtimi, kuri buvo dar labai menka. Nusprendme kol kas veikti savarankikai. Numatme ir konkreiai nustatme tarpusavio ryius, pasiadjome umegzti ry su auktesne partizan vadovybe, nes vis dar tikjome toki esant. Tai buvo mano pirmas ir paskutinis asmenikas pasimatymas su Aru.

44

GRIMAS VARI

Pasitarimui pasibaigus, drauge su Aru, Rugiu ir kitais partizanais pavalgme pietus. Po to pabalnojome arklius ir ijojome Vari. syk jau kitais keliais. Vakarop, Kkaliui pageidaujant, usukome jo tvik. J lyg koks nujautimas trauk tvikn. Kkalio namuose buvom neilgai, nes kelias Vari dar netrumpas. Namikiai savj sutiko labai diaugdamiesi, bet paskui teko bti graudi atsisveikinimo scen liudytoju. Tokius momentus, inoma, kiekvienam sunku matyti, nes vis ms padtis buvo panai. Toliau jojome tik dusyk trumpam sustodami. Naktis buvo vsi, be vjo. Dar gerokai prie autant pasiekme Rakatansk kaim. Usukome pas vien gyventoj pasiteirauti, kas girdti. ia galutinai sitikinome, kad Varioje vyko didiuls kautyns. Mus spjo, kad dar vakar apie Vari buvo daugyb rus, gyventoj nuomone, ir dabar jie apgul mik. Dabar reikjo skubiai sprsti, k darysime toliau. A ir Kkalis buvome u tai, kad reikia mginti prasmukti mik. Vys tam nelabai pritar. eimininko dukt parod keliuk, kuriuo i pradi turjome joti. Paskui pasileidome pievas ir paklydome. Vietovi n vienas neinojome. Matydami, kad i ms klaidiojimo nieko gera neieis, orientuodamiesi tik pagal kompas, vl isimum viekel ir usukom pas t pat gyventoj. Dabar vl ta pati geradar palydjo mus jau iki ymesnio keliuko, vedanio Varios mik. Skubjome, nes artinosi metas, kai ims brkti. Ms manymu, mikas jau turjo bti visai netoli, bet ir vl paklydome. Grti viekel jau nebuvo kada. Nusprendme psti eiti pas pirm pasitaikius gyventoj, kad susiorientuotume, kokioje vietoje atsidrme. Netoliese dunksojo trobesiai. Prislinkome visikai arti ir sitikinome, kad sodyba negyvenama. Tuomet nuskubjome prie kito kininko. Trobesiai, prie kuri dabar artinoms, buvo ant kalnelio. Sodyba ir sodelis aptvertas sena tvora. Prie trobos kdra. Prisilenk prie ems, patvoriu prislinko45

me prie pirmo pastato trobos. Tvora, kai lipau per j, lo. Sustojome ir siklausme. Atrod ramu. Perjs darel, prislinau prie lango ir pradjau pamau barbenti stikl. Kur laik troboje buvo visikai tylu. Pabarbenau dar kelis kartus. Tuomet prie lango prijo moteris. A tyliai paklausiau, ar arti nra rus. eiminink nieko neatsak, bet ir nuo lango nesitrauk. visus mano klausimus koks ia kaimas, kuri pus Varia ir pan. eiminink atsakinjo vienodai: Neinau!" Dabar pastebjau, kad u moters pei stovi senukas. miau aikinti, kad mes paklydom ir mums svarbu inoti, ar arti nra rus ir kaip greiiausiai patekti Varios mik. Be to, stengiausi numaldyti moters baim: a juk ir nesistengiu rodyti, kas esu, jei eiminink pasakys, ar arti nra rus ir kuria kryptimi ariausiai mikas, tai prie jos niekas negals prikibti, nes klausia ginkluotas. Man itaip aikinant, senukas, vis laik stovjs u eimininks pei, prisiglaud prie stiklo ir pasak: Vyruiai, vyruiai, mikas tiesiai per bal, o pas mus kluone miega daug rus, ant kiemo j arkliai!" Dar labiau prisilenk, vienas po kito patvoriu nrme pakrantn. Pasiekme savo arklius ir nujojome nurodyta kryptimi. Jau brko. U keli imt metr dlavo lyg ir mikas, kampu isikis mus. Norjau pasukti kiek al, bet Vys primygtinai sil joti tiesiai artimiausi pakrat, nes jau spariai vito. Paklausiau. Mudu koki penki metr atstumu vienas nuo kito artjome prie numatytos vietos. Kkalis buvo atsiliks madaug 20 m, nes jo arklys visai nuvargo. Prie mus plytjo aviomis apstas laukas, kuriame augo didelis lazdyn krmas. Iki to krmo tebuvo lik kokie 5 metrai, kai staiga sutrakjo akos ir mus pasipyl kulkosvaidio bei automato serijos. T pat akimirk strimgalviais nusiritom nuo arkli. A nevykusiai kritau bema ant galvos, o automato vamzdis smigo emn. Automato diras nutrko. Arklys nuvirto prie pat mans. Persiveriau per galv ir pakils pabgjau onan kelis metrus. Vl kritau ant ems. Tuo metu vl pasigirdo ilga kulkosvaidio serija, ir, man at46

lyg kas emmis mane beria. m audyti jau ir i kit pusi. Kakoks rusas auk: Davaite pulemiot! Okruit!" Tai pabgdamas, tai krisdamas ant ems, leidausi artimiausio raisto link. Avios buvo koki 10 cm aukio ir menkai maskavo. Savo draug nemaiau. Maniau, kad jie nukauti arba pasitrauk kita kryptimi. Laimingai pasiekiau raisto p a k r a t . Buvau visikai uduss, todl prie savo nor sustojau kiek atsikvpti. Vienoje rankoje laikiau emmis ukimt automat, antroje pistolet. Aplink buvo girdti rus kavimai. Puoliau bgti paraisi, bet prieais igirdau ruso rkaliojim ir pasukau tiesiai raistan. ia pat ukliuvau u kakoki pilk kailini, numest ant ems. Toliau jau lumsjau per raisto vanden, paskui vl ibgau pakratin. Buvo jau visikai pravit. Prieais plytjo laukas, u jo stirksojo krmai, bet ta kryptimi girdjosi kavimai, ir per lauk bgant mane i bet kur galjo lengvai pastebti. Nuspdinau raisto gilum iekoti tankesns egls. Susiradau. Pradjau j lipti. Pirmos akos galjo bti madaug 2,5 m nuo ems. Buvau gerokai pavargs, atrod, jei akos bt buvusios bent 10 cm aukiau, biau nepajgs lipti. Prie lipdamas savo vokik puolamj granat buvau usikis u bato aulo, bet, kariantis egl, ji usikabino u akos ir nukrito. Pasiirjau i viraus granata kiek panirusi vandenyje ir per oles sunkiai pastebima. Turjau rinktis: ar pasiimti granat ir isiadti egls, ar, palikus vandenyje granat, toliau tnoti eglje. Pasilikau eglje, nes antrsyk sliuogti nebiau turjs jg, o juk rusai galjo pradti krsti raist.
rod,

lipau pai virn. Nusimiau nuo pei automat. kur prie lipdamas buvau diru prisiris prie kaklo. Automat spraudiau tarp ak, paskui, jo ir perpets dirus suris vien, pats prisiriau prie egls. Dabar rankos buvo laisvesns. I vis pusi usimaskavau akomis. Kaip ir maniau, rusai pradjo krsti raist. Neinau, kiek j buvo, taiau tai vienoje, tai kitoje vietoje igirsdavau susilabunktinant. Greiiausiai vieni buvo apsup 47

pat raist, o kiti liauiojo po jo gilum. Krata truko apie pusvaland. Man atrod, kad pro t egl, kurioje buvau usimaskavs, rusai prajo ne ariau kaip 1015 metr. Dar kur laik girdjosi kavimas, bet pamau visur aprimo. Eglje itnojau kokias penkias valandas. Rytas buvo altas. Skaudjo galv. Snariai buvo susting. Igriau vaist nuo galvos, ir kur laik buvau lyg ir usnds. Gerai, kad buvau prisiris, nes, ko gera, biau bumbteljs i egls. Pagal kompas ir emlap mginau susiorientuoti. Kai ilipau i egls, saulut buvo auktai pakilusi. Pirmiausia ikrapiau ir iploviau automato vamzd, nes virvuts ir alyvos neturjau. Paskui miau slinkti ryt kryptimi. Pasiekiau raisto pakrat. Apsivalgiau, bet nieko tartina nepastebjau. Nusprendiau nuslinkti pas artimiausi kinink ir pasiteirauti, kaip reikalai. Kur laik jau raistu. Netoliese pamaiau trobesius. Nuo raisto to kininko namo link jo negilus griovys, vietomis apaugs krmeliais. Keturpsias miau ropoti tuo grioviu. Pastebjau, kad prie naujai pastatyto gyvenamojo namo stovi dar ir senasis. dein nuo jo, griovio pusje, augo sodelis, pilnas jau dideli aviei krm. Po keli uoli atsidriau prie dur ir siklausiau. Igirdau viduje kalbantis lietuvikai. Greit atidariau duris, okau vidun ir paklausiau, ar nra arti rus. Isigand eimininkai kur laik be ado irjo mane. Po to eiminink prilk prie mans ir, stumdama atgal pro duris, tepasak: Pas mus kieme rusai! Lsk sodelin ir liauk raistan!" Nieko nelaukdamas nriau pirm aviei krm ir vl tuo paiu grioviu liauiau raisto link. ia raistas buvo kiek sausesnis ir priaugs aviei. lindau pat tankumyn ir usimaskavau aviei stiebais. siklausiau ir sitikinau, kad rusai mans nepastebjo. Nusprendiau ia ilgiau patnoti. Buvo aiku, kad eimininkai geri mons, antraip nebt patar, kaip gelbtis. Eiti kit k bt reik i naujo bandyti laim. Po kokios valandos igirdau kak einant raisto pakraiu. Galvos nepakliau, nes bijojau isiduoti. Netrukus igirdau kalant kuolel pievon, o po to: Vaikeli, ia 48

a su karve!" Ilindau pakratin ir atsiliepiau. eiminink su mau ryulliu prijo prie mans. Dabar ji nesivarydama man visk papasakojo. Pasirodo, ryt mes utaikme ant netoli j sodybos pasaloje tykani rus. Rusai vien msiki nuov sprogstamoji kulka pataik jam galv ir nupl pus kaukols su smegenimis. Nuauti du arkliai, o vien rusai nusived. I pasakojimo supratau, kad nukautasis tai Kkalis. Apie Vio likim nebuvo jokios inios. Vienas rusas sueistas pilv, j sutvarst pas gretim kinink. Tuo metu, kai a okau pas juos kambar, trisdeimt rus buvo k tik papusryiav ir ij i trobos u senojo namo, kiem. Jie pasim i kluono arklius ir ijojo, kiti ijo psti. eiminink mane painusi dar kambaryje. Pasirodo, tai tas pats kininkas, pas kur buvau ujs t nakt, kai sueid Jrinink ir reikjo gydytojo. Buvau gerokai ialks. Sukirtau eimininks atnet valg ir papraiau pasivalgyti, ar kur nors nra treio mano kovos draugo jis galjo bti sueistas, gal jam reikia pagalbos. eimininkei pasakiau, kad raiste liksiu iki vakaro. Vakarjant mane vl iauk pakratin. Labai nustebau: prie mans prijo eiminink su mano mona. Paaikjo, kad ji slapstsi netoliese pas vien gyventoj. Tie jai prane, kad nukautas partizanas, nupasakojo, kaip jis buvo apsirengs. mona inojo, kad a danai jodinju, atitiko ir kai kuri drabui apibdinimas. Ji pati buvo atjusi prie nukautojo ir tik tada sitikino, kad tai ne a. Rusai uvusiojo nepasim. mons j apipraus, nupyn vainik ir skubiai palaidojo kapinse. I io kininko mano mona suinojo, kad esu raiste, ir atjo aplankyti. Jos prane, kad Vys gyvas ir net nesueistas: jis prasmuko kita kryptimi ir, perbrids upel, pasislp tankiame eglynlyje. i legalaus gyvenimo buvo priversta pasitraukti madaug Po mnesio, kai a ijau partizanauti. Ji, dar gyvendama Alytuje, su viena Daktaro pastama buvo atjusi mik ir atne man vokik automatin pistolet. T mo49

ter rusai sum, ji idav mano mon ir vien seminarijos aukltin Liud Muliarsk, gyvenus Alytuje, Vaiganto gatvje. Juos rusai norjo suimti slaptai pasiunt kvietimus ateiti vakare pat atseit atsiimti siuntini. Taiau mona ir Muliarskas laiku suinojo, kad jiems rengiamos pinkls, ir netrukus atsidr pas mus, Varioje. Varioje mona gyveno kartu su gailestingja sesele i Alytaus Anele. Supratau, kad moterims mike gyventi ir nepatogu, ir labai sunku. Papraiau Klevo, ir jis parpino monai prieglobst pas vien gyventoj. Vliau ji persikl kit kaim, kuriame ir atsitiko ia apraomas vykis. Taigi kai vyko kautyns, mike jos nebuvo. Kautyni metu Klevas ir gailestingoji sesel taip pat buvo ivyk i miko. Vys jau inojo apie mane ir apie Kkalio likim. Temstant susitikau su Viu ir patraukme Varion. Sutarme, kad po dienos mano mona ateis mik sutarton vieton praneti naujien. Apie kautynes, vykusias Varioje, buvo pasakojama vairiai. Tikr ini neturjom. Visi tik tvirtino, kad rus uv labai daug, o partizan maai. mona pasakojo, kad po kautyni, nakt, pro gyventoj, pas kur ji slapstsi, madaug 20 msiki vyr laimingai pasitrauk SapiegikiNedings kryptimi. eimininkas dar perspjs vyrus, kad rus sargyba stovinti kapinse.

VARIA PO UPUOLIMO Tiek a, tiek Vys t mik inojome labai menkai. Dar sunkiau orientuotis nakt. Nusprendme pernakvoti netoli pakraio, o tik dienos metu ygiuoti toliau. Turjome pasim ir degtuk, bet lauo nekrme, nes dar neinojome, kokia padtis paiame mike. Autant sukilome ir patraukme iaur. Kiek paklaidioj, susiradome Daug bri stovyklaviet. Vaizdas, kur pamatme stovykloje, aikiausiai liudijo, kad ia eimininkauta rus. utintuvas, kuriame briams buvo verdamas maistas, apverstas alia lauo. Msos gabalai mtsi aplink, apssti begals dideli musi. Netoli 50

lauo riogsojo perlauta batsiuvio rankin, o patys rankiai ilakst po vis aiktel. Keletas sulankstyt ir sutrypt katiliuk guljo netoli kelm. Palapins sudraskytos. Darsi nejauku prisiminus t tvark, kuri buvo ioje stovykloje prie kelias dienas. Berais aptvertas gardas, kuriame buvo laikomos karvs, tuias. Umaskuotas ulinlis, kuriame statinaitje buvo laikoma papjaut gyvuli msa, rus neutiktas. Netoliese krmuose radome pamest milin. Tai ir viskas. Buvo aiku, kad paioje stovykloje kautyni nebuvo. Partizanai, matyt, spjo pasitraukti. Nutarme sukti miko pakrat Boguiki link. Ten Vys turjo pastam, pas kuriuos ueidavo ir kiti partizanai. Taip tikjoms k nors daugiau suinoti apie paius vyrus. Pasiekme miko pakrat. Mums pavyko isikviesti vien mergin. Ji prane, kad raiste slapstosi sueistas partizanas, o k tik dabar maiusi kaim atvaiuojant devynias mainas, pilnas rus. Ji nuved mus prie sueistojo, o pati nuskubjo namo, nes bijojo, kad rusai nepamatyt jos einant nuo miko. Mes su sueistuoju pasitraukme kiek toliau nuo miko pakraio. Sueistasis priklaus Vio briui. Jo slapyvardis glis. Sprogstamoji kulka buvo kliudiusi rankos platak ir sunkiai j sualojusi. Dabar ranka buvo labai sutinusi, ivirtusios msos net paaliavusios, aizdos viduje knibdjo kirmls. Jokia pagalba dar nebuvo suteikta. Minta mergina buvo atneusi tik pavalgyti ir kepall duonos, o per ms susitikim dav nema gabal drobuls. glis vis laik tnojo raiste, nes aplink buvo daug rus, kurie jo ilgai iekojo. Tik neseniai jam pavyko isiaukti mergin, kuri j pavalgydinusi ir turjusi netrukus ateiti su drobule ir ramunli nuoviru. glis buvo nusilps ir paeiti neprisilaikydamas kito jau negaljo. Sueistajam btinai reikjo medicinins pagalbos, bet su savimi joki vaist neturjome. gl iaip taip parvedme buvusi Daug partizan stovykl. Itaisme vien katiliuk, pasmme vandens ir, susikr mayt ugnel, uvirinome. Vys djo kako51

ki oli. Nuplovme ir aptvarstme deln, kurio msa buvo skeveldr atkelta, o vienas pirtas nutrauktas. Po to sueistajam iek tiek palengvjo. Po nakties lietaus mike buvo labai lapia. Dl ios prieasties ms sukurtas maas lauelis labai smarkiai rko. Staiga igirdome pro mus kak lepsint. Paokome su paruotais ginklais. Pamatme, kad taku msteljo vienplaukis, miline apsivilks mogus. Ibgome tak, bet jo jau nebuvo. Radome bas koj pdsakus. Nusprendme, kad tas mogus greiiausiai partizanas, kuris mus palaik rusais ir todl pabgo. Vis dlto ir patys pasitraukme toliau nuo tos vietos. glis mums papasakojo, k inojo apie kautynes. Birelio 12-osios rytas atrod ramus kaip visada. Daug stovykla buvo anksti sukilusi, visi usim rytmeio ruoa. Staiga partizanai igirdo audym ms stovyklos kryptimi ir suprato, kad tai msikiai kaunasi su prieu. aibas sak visiems skubiai pasiruoti jis nusprend eiti msikiams pagalb. Pasiunt du partizanus miko pakratin pasivalgyti, saks po to kuo skubiausiai grti stovykl. valgybon savanoriais ijo glis su draugu. Jie greit pasiek pakrat, bet ia susidr su rusais ir pirmieji atideng juos ugn. glis kelis rusus nukov i arti, bet paskui prieas juos apsupo. Krmuose pasimet su draugu ir daugiau apie j nieko neino. glis pradjo slinkti raisto link, atsiaudydamas i automatinio autuvo. Kai jis, prigluds prie egls, aud staiomis, prieo sprogstamoji kulka pataik jo automatinio autuvo apkab ir j suard. Kulkos skeveldros skaudiai sualojo rank. glis jau negaljo valdyti autuvo, tad, nedamas j sveikja ranka, pasileido raistan, kur ir pasislp po ivarta. Ikart rankos skausmo lyg ir nejaut, bet vliau pasidar silpna. Rusai smarkiai krt raist, bet jo neutiko. Taip jis itnojo po kelmu iki pat vakaro. Ten bdamas jis aikiai girdjo, kad msiki kautyns su upuolikais truko ilgai. Girdjo ir trumpas aibo bri kautynes su rusais apie viekel Kalesnink miko link. Daugiau glis nieko neinojo. Mes inojome, kad rusai ne be reikalo vl atsikraust 52

prie Varios. Uoliai budjom vis dien. Nakiai sulindom labai tank eglynl, augus per du metrus nuo tako. gl apklojom rasta miline. Lietus pyl dien ir nakt. Visus kiaurai permerk, net dantimis kalenome. Mudu su Viu nutarme pamainomis budti. Kur laik taip ir buvo, bet n nepajutom, kaip paryiui visi sumigome. Neinau, ar ilgai miegojome, tik staiga pajutau, kad mane kakas tempia u plauk. Paokau kaip geltas. T pat akimirk pamaiau, kad prie mane stovi kakas didelis. .. Paoko ir mano draugai. Pabaidytos nuo ms m bgti dvi karvs. J ia buvo visa kaimen, atginta senuko. Paaikjo, kad karvs, sdamos ol, uuod vieios duonos kvap. Jos brido eglaii epet ir mgino itraukti drobje sukt duon, kuri guldamas buvau pasidjs po galva vietoj pagalvs. Lieuviu jos paiupo ir mano plauk kuoktel, nudrykus per skepetait. Turjom igsio mes, isigando ir karvs, bet labiausiai persigando senukas. Taiau jis greit patikjo, kad mes esame iblakytieji partizanai, nurimo ir papasakojo, kad i kaim apie Vari rusai dar nepasitrauk. Apie kautynes Varioje jis daugiau nieko neinojo. Po kiek laiko senukas nusivar gyvulius namo, o kai vl atgin, atsine maisto ir soiai mus pavalgydino.

PASITRAUKIMAS I MIKO Laimingai sulaukme vakaro. sutart viet mike atjo mano mona. Kaime ji rado mog, kuris sutiko mus pagloboti. Mes, inoma, mielai ta proga pasinaudojome ir nuvykome pas nurodytj gyventoj. eimininkai mus labai maloniai sutiko, dav nusiprausti ir pavalgyti. Isidiovinome drabuius, pertvarstme sueistj. Po to eimininkas nuved visus mayt eglynl prie sodybos ir parod bunkeriuk, kuriame leido mums apsistoti ilgesniam laikui. Bunkeriukas buvo labai maas primityviai iraustas tiesiai po egls aknimis, be joki atram, lub, sien ar dureli. Viduje jau priklota viei iaud, i trobos buvome atsine pagalv ir paklodi. Bet paaikjo, kad 53

bunkerlyje tegali tilpti du mons, ypa kai yra ligonis. Padarme taip: gl paguldme toje slptuvje, o mudu su Viu dienojome kluone. Pas mint kinink pabuvome kelias dienas. eimininkai parpino ms umegzti ry su kitais vyrais. Suinojome, kur Klevas, Rokas ir dar keli. Jie atvyko pas ms nurodyt gyventoj, ten ir susitikome. Dabar su Viu ir gli isiskyrme: jie ivyko Kalesnink mik susitikti su aibu, o a su savaisiais patraukiau Vabali mikus.

APIE VARIOS MS Su Viu ir gliu, su Klevu, o vliau ir su kitais partizanais daug kart svarstme prieastis, dl kuri vyko Varios mis. J radome nemaa. 1. Paaikjo, kad aibas prie koki pusantros savaits prie pat Varios apaud plentu vaiuojani main su rusais. Buvo nukauta net karinink. Vairuotojas mainos nesustabd ir paspruko su visais nukautaisiais ir sueistaisiais. 2. Kelios dienos prie Varios kautynes aibas su keliais kovotojais upuol netoli miko jojanius rusus. Vienas NKVD leitenantas nukautas, vienas eilinis paimtas nelaisvn. Vyrai belaisv buvo usived pas eigul prie Varios miko, o paskui drauge su eiguliu atsived j pai stovykl, nes man, kad mirties bausms ruselis neivengs. Tas net akis iverts valgsi po stovykl ir pradjo graudiai verkti praydamas, kad jam dovanot gyvyb. Vyrai maskoli pavalgydino ir net krmine pavaiino. is baisiausiai keik Stalino roj. aibas ir pats pagaliau patikjo ruselio nuoirdumu. mogelis pasiadjo spausti tiesiai Rusijon es dabar jo virininkai manysi j esant umut ir neiekosi. Vyrai vl ived emvdist plent ir paleido. 3. Ne per seniausiai Alovs istrebiteliai pasirod kaime netoli Varios ir apiplinjo gyventojus. Gyventojai apie tai tuoj prane aibo vyrams. Partizanai dienos metu 54

nuskubjo pastoti istrebiteliams keli, bet i pajuto pinkles ir nukr Raudonj Alov. 4. Dien prie kautynes buvo upulta rus vilkstin Nedingje, o po to partizanai su grobiu viekeliu pasitrauk Varion. 5. Tai vieni, tai kiti partizanai nuolatos gyveno Varioje ir bema kiekvien nakt maitavo netolimose apylinkse. Taip pat kai kurie ars komunistai buvo likviduoti netoli Varios. 6. Uverbuoti nipai galjo susekti paias partizan stovyklas. Ms stovyklos partizan dalis, kaip paprastai, i vakaro su pastote ivaiavo maitauti ir kitais reikalais. Nakt visur atrod visikai ramu ir partizanai prie pat ryt nuo Mekui puss vaiavo mikan. vaiuodami tepastebjo, kad madaug per kilometr nuo miko pakilo dvi raudonos raketos. Kiti ms vyrai paryiui gro i Maknin pienins. Jie atsigabeno tris centnerius sviesto ir i vieno komunisto konfiskuot kiaul. Pakeliui ir jie nieko tartina nepastebjo. T ryt stovykla sukilo anksiau. Smalsuoliams rpjo, kaip seksi ygis Maknin pienin. inia, kad vyrai parsigabeno puikaus sviesto ir nema kiaul, greit apskriejo visas palapines. Uvir darbas. Reikjo paskirstyti sviest, nusvilinti ir idoroti kiaul. Karviena vyrams buvo iki gyvo kaulo kyrjusi, todl visi i anksto mgavosi bsima proga pasivaiinti vieia kiauliena. Staiga pasigirdo viai sargybos poste. Madaug 30 metr atstumu nuo stovyklos. Daktaras sak nutraukti visus darbus ir pasiruoti. Vyrai grieb ginklus ir brsi apie savo skyrininkus. Tuo metu stovykl lubiodamas bgo sargyboje stovjs emaitis (kilimo i emaitijos). Jis prane, kad mike daug rus, kurie ir perov jam koj. Daktaras dviem skyriams liep uimti pozicij toje pusje, kurioje jau buvo pastebti rusai. Kitiems sak milines ir kitus svarbesnius daiktus skubiai krauti gurguoles ir kinkyti arklius. Sueistasis buvo paguldytas veiman, visiems vyrams pasakyta, kad traukiamasi kit miko gal, aibo stovyklos link. 55

Jau buvo baigiama tvarkytis. Arklius kink tie, kurie visuomet tuo rpinosi. Kiti skyriai jau buvo irgi pasiruo. Tuoj pat turjo prasidti traukimasis. Kaip tik tuo metu stovyklos aiktel i krm bgo du dideli rus unys. Paskui juos pasipyl ir rusai. Vyrai nelauk atskiro sakymo atideng labai stipri vis ginkl ugn. Ms pusje veik dvylika kulkosvaidi. Kiti partizanai aud i autuv ir automat. Rusai tirtai supo stovykl iedu. I pradi jie puol staiomis ir baisiai rkdami. Partizanai buvo um pozicijas per vis kalnel iilgai palapini. J ugnis buvo stipri, staigi ir taikli. Visa tai, be abejons, turjo lemiamos reikms visai tolesnei kautyni eigai. Daugiausia prie kaip tik i pradi ir krito. Jie aud nematydami taikinio ir per savus. Vyresnieji vis dar ragino pulti pirmyn, taiau, pamat savuosius smarkiai krentant, girddami toki nelauktai stipri partizan ginkl ugn, rusai m netvarkingai trauktis. I partizan buvo nukautas emaitis veime, o taip pat pakinkyti arkliai. Daugiau nei nukaut, nei sueist nebuvo. Aiktelje raiiojosi sueisti unys. Rus audymas aptilo, bet kavimai nesiliov. Daktarus dav sakym trauktis. Traukimasis vyko nelabai sklandiai. Tanks krmai ir raistai trukd ry tarp skyri ir matomum. Vyrai bijojo per apsirikim nukauti vieni kitus. Kai kurie netrukus gal ir smoningai nunr savais keliais, tikdamiesi, kad pavieniui pavyks laimingiau pasprukti. Kai kurios grupeles, esant tokioms aplinkybms, netyia atitrko nuo kit ir issiblak. Daktaras net su aaromis akyse ragino vyrus neisiblakyti, nes tada visi prasi. Dauguma vyr, kurie buvo ariau prie jo, raginimo paklaus ir stengsi nepasimesti, nepakrikti. Prieai, pajut, kad partizanai traukiasi, pakartojo puolim, taiau ir jie patys buvo pakrik. Dabar audymas girdjosi vairiose vietose. I to buvo aiku, kad rus yra labai daug ir jie atskiromis grupmis pasiskleid po vis mik. Organizuotai besitraukiantieji partizanai pasiek skersai Vari einant viekel. Jau du i j buvo nukauti. Ir 56

dabar visi suprato, kad viekelis bus nugultas rus ir per j teks prasimuti kovojant. Pirmieji partizanus pastebjo rusai. Tuo metu viekeliu rusams buvo gabenama amunicija ir maistas, paskui veim jo apsauga. Prasidjo susiaudymas. Partizanai rusus apmt granatomis, o po to - aukdami Pirmyn!" pradjo vertis. Ypa narsiai kovsi kulkosvaidininkas Gegu (Govelis i Kamp k.). j rusai nukreip smarki ugn. Taiau Gegu nuov viekelio griovyje sitaisius rus kulkosvaidinink, puol prie jo, grieb nukautojo kulkosvaid ir pirmas peroko viekel. Rus gurguols arkliai buvo nukauti vietoje, o jos apsauga ir majoro vadovaujami rusai, saugoj viekel, pasileido bgti miko pakrat. Partizanai prasiver per viekel. Vienas rusas, partizanavs ms gretose, taip pat labai narsiai kovsi su bendratauiais. Jis, deja, neturjo pistoleto, ir tuo metu, kai jo kulkosvaidis ustrigo, buvo i upakalio upultas ir paimtas gyvas. Rusai Kudariki kaime pas vien gyventoj j baisiai kankino, bet jis nieko neidav ir, kaip pasakoja, dar visaip ijuok rusus. Vienas kitas rusas dar aud pasislps u alia viekelio sukraut miko malk rietuvi, taiau i ten juos partizanai greit ikrapt, o patys nuslinko iaurs kryptimi. Vliau gyventojai pasakojo, kad mintas majoras su savo kariais ibgs miko pakratin, bet kakoks auktesnis virininkas nuvar juos atgal mikan. Dar ilgai tai en, tai ten buvo girdti viai. Kaip paskui paaikjo, net keliose vietose smarkiai tarp savs susiaud patys rusai ir nukov nemaa savj... Partizanai buvo isibarst maomis grupelmis, taiau n viena i j nemgino dien vertis i miko. Visi tnojo raistuose ar tankiuose krmuose, pasiry kautis tik tuomet, jeigu prieas ulipt ant nosies. Tiesa, partizanas Lazda (Juozas Vitkauskas i Vabali k.) band dienos metu per Kudariki kaim perslinkti Pilkioni mik. I miko jis iliau rus nepastebtas. Po to liau per eias pro trobesius ruso, pas kur buvo apsistojs tabas. eimininkai pastebjo partizan ir prane rusams. Tie nuov Lazd ir drauge su berods penkiais kitais nukau57

tais partizanais negiliai ukas molyje prie pat Varios miko. aibas, igirds, kad jo pasisti valgai kaunasi su rusais, suprato, jog padtis sudtinga ir, nelaukdamas j grtant, skubiai ruosi trauktis i stovyklos. Vliau, suinojs, kad aplink Vari daugyb rus, dav sakym eiti pagalbon besikaunantiems merkinikiams (taip jie mus visus vadino). aibas ir jo vyrai artjo prie viekelio. ia susitiko su besitraukianiais msikiais. Laim, vieni kitus greit atpaino i sutart slaptaodi, be to, buvome pasiadj nelaims atveju kuo skubiausiai eiti vieni kitiems pagalbon, tad msikiai n kiek nenustebo sutik kautynms pasirengusius daugikius. Dabar stoti atvir m su prieu nebuvo jokios prasms. Jrininkas perjo pas savuosius, ir visi msikiai patrauk vien tankumyn, i kur, sulauk nakties, ijo miko pakratin ir laimingai pasitrauk i Varios Panedingio raistus. Kiti isiblak dalinliai nakt taip pat laimingai islinko i miko ir pasitrauk saugias vieteles. Tarp partizan naujok atsirado ir toki, kurie kautyni metu met savo ginklus ir ibgiojo pavieniui. I t, kurie per kautynes klaus bendros komandos, uvo du. Kiti atuoni uvusieji, neskaitant emaiio, buvo i t, kurie isiblak pavieniui. Dar keli partizan likimas iki ios dienos neinomas, nes jie dingo be inios. aibas su savo vyrais nusprend nelaukdamas nakties trauktis i Varios Kalesnink mik. (Vari nuo Kalesnink miko skiria tik poros imt metr gryno lauko juostel.) Besiveriant per viekel ar plent, uvo du partizanai. Noriu papasakoti dar dviej partizan nuotykius i Varios apsupties. Vienas seniausi amiumi partizan, kurio slapyvardio dabar neprisimenu (kilimo nuo Kriktoni), pasimet nuo savo skyriaus ir net kelias dienas bastsi po mik visikai vienas. Jis inar visas kautyni vietas ir, ieidamas i miko, isine septynis autuvus. Vliau juos i vieno pamiks gyventojo pergabeno ms dalin. 58

Partizanas Butageidis (Vladas Pielikis, Alytaus gimnazijos mokytojas rus okupacijos metais) kautyni metu smoningai atsiskyr nuo dalinio ir, priartjs prie viekelio, pakio po krmu savo trumpj ir ilgj ginklus, tada ilindo keli ir m juo eiti. Jis dar dvjo civilinius drabuius. Rusai netrukus j sulaik ir sukomandavo Rankas auktyn!" Prijo rusas majoras ir paklaus, kur eins, pareikalavo dokument. Kadangi Butageidis i rus nag Alytuje buvo itrks vos aretuotas, tai ir dabar, bdamas partizanas naujokas, jis turjo visus dokumentus. Majoras patikrino dokumentus, prie nieko neprikibo, tik perspjo, kad iuo metu eiti per mik, kad ir viekeliu, nesaugu, nes vykstanios kautyns su banditais. Paskui liep ivesti i krm jo balt arkl, usodino Butageid ant jo ir pasak, kur pristatyti t arkl pamik,pas vien kinink apsistojusio tabo pareignams. Greitosiomis dar brkteljo trump laikel, kur liep perduoti tabo naialnikui". Butageidis taip ir padar. Nujojo nurodyton vieton, perdav arkl ir teik ratel. Tuo metu rusai valg. Jie pakviet ir uiteli" uksti ir, nors Butageidis atsiprainjo, ilenkti ir stakan" u pasitarnavim. Po to Butageidis nujo savais keliais. Po kautyni su Butageidiu ilgokai neturjau ryio. Per gyventojus mus pasiek inia, kad Butageidis kautyni metu jodinjs ant rus arklio, kad j mat rus tabe. Visi tvirtino, kad Butageidis urod rusams partizan stovyklas. Mes irgi pradjome tarti Butageid. Kai po kiek laiko jis atvyko pas mus stovykl, norjau atiduoti j Karo lauko teismui. Taiau, mano paklaustas, kur vis laik buvs ir kaip liks gyvas Varioje, jis visk papasakojo taip, kaip a apraiau. Patikjau juo. Po to, kai Butageidis su vienu partizanu nuvyko Varion ir susirado savo paslptus ginklus, visi tarinjimai galutinai inyko. Rusai ms stovykl Varioje sunaikino, sudegino visas palapines. Pamiks gyventojai pasakojo, kad rusai parsive kaim ms stovykloje rast kiauls ms, sviest bei kitus daiktus. Jie kabin sviest i di ran59

komis ir ki burnosna sviestu buvo isitep mordas" ir bliuskes". Kiek prie nukauta per Varios susirmim, sunku pasakyti. Vienas mogus tvirtino pats savo ausimis girdjs, kaip kakoks virininkas prane, jog Varioje nukauti 176 rusai. I keli asmen teko girdti vienodai pasakojant, kad plentas nuo Kanik tilto Alytaus link buvo gausiai nulakstytas krauju rus, kuriuos surinko ir ve sunkveimiais i Varios. Vliau paaikjo, kad rusus daugiki stovykl atved aibo paleistasis enkavedistas. T ryt, kai buvo upulta Varia, enkavedistai su buvusiu partizan belaisviu rusu atjo pas eigul, j baisiai mu ir kankino liepdami vesti aibo stovyklon. Eigulys, neilaiks kankinim, nuved rusus aibo ir Vio bri stovykl, bet partizanai i stovyklos jau buvo pasitrauk.

ANTROS KAUTYNES VARIOJE Vabali ir Pilkioni mikuose laikms neilgai. Gavau praneim, kad Daktaras su vyrais vl gr Vari birelio 24-osios nakt. Tai turjo bti pirmas ms susitikimas su Daktaru po kautyni Varioje. Iki minimos datos man, Klevui, Rokui ir seselei pavyko pasimatyti su maa dalimi vyr, tik su tais, kurie i Varios buvo pasitrauk i apylinki mikus. Birelio 24 dien su Klevu, Roku ir sesele per Pilkioni mik vl patraukme Vari. Nuo Pilkioni miko jome prisidengdami krmais ir pavakare pasiekme Vari. Pamikje usukome pas vien gyventoj. Suinojom, kad paskutinisias dienas Varioje buv visikai ramu, rus niekur nematyti. Pavakarieniavome drauge su eimininkais. eiminink pasisil mums paburti kortomis. A burtais niekuomet netikjau, todl ir kart nesutikau. eiminink tiesiog primygtinai tvirtino daug kam tiksliai ipranaavusi. Moterys paprastai labiau linkusios brimus kortomis, manau, kad tik dl ios prieasties sesel mielai sutiko suinoti, kas jos laukia. 60

Kortos seselei rod nek. .. Jos pranaavo jai didel pavoj, bet, jei rytoj iliksianti gyva, tai dar ilgai gyvensianti. Nors i pranayst per daug nekreipme dmesio, vis dlto nuotaika kiek sugedo. eimininkams padkojome u nuoird primim ir atsisveikinome. Klevas gerai inojo Vari, todl niekur nenuklydome ir neskubdami pasiekme kit miko pakrat netoli tos nelemtos vietos, kurioje su Viu ir Kkaliu ujojome ant pasaluojani rus. Pasukome kaiman t punkt, kuriame buvo numatytas susitikimas su Daktaru ir kitais vyrais. Jie atvyko prie vintant. Visi diaugms, kad dar buvo lemta susitikti sveikiems ir gyviems. Patraukme mikan, o i ten, kito vakaro sulauk, turjome ygiuoti Nemunaiio link ir pamau surinkti visus vyrus, isiblakiusius po Varios kautyni. Paryiu buvo didel rasa. ygiavome apie trisdeimt vyr. Stengms maskuoti pdsakus, taiau vis vien liko aikus nukrstos rasos takas. Pasiekme ir mik. Skersai keliuk, kuriuo jome mikan, kakas msteljo. Sustabdiau vyrus ir paklausiau, kas perbgo skersai keli. Pirmutiniai jusieji atsak, kad keliuk perokusi stirna. Patraukme pai miko gilum. inantieji keli atved visus vien tanki bir, kurioje buvo nusprsta pailsti ilgiau. Visi buvome nemig ir pavarg. I trij pusi istaiau sargybas. Visi kiti sulindome tankm, sugulme ir, nors rytas buvo altas, greit sumigome. A, Daktaras ir Jrininkas buvome sugul kaip raudami rop prisiglaud viens prie kito, nes itaip buvo bent kiek iliau. Saulut jau buvo patekjusi, kai mus paadino viai. mus i kokios deimties metr atstumo aud rusai. Ugnis buvo labai stipri, taiau netaikli, nes sugulusi jie negaljo aikiai matyti. Ms sargybinis slapyvardiu berods Lazdynas, matyt, buvo usnds. Rusai prislinko visai arti. Lazdyn jie nuov pirmiausia. I to galima daryti ivad, kad Lazdynas, nors ir per vlai, bet pabudo, antraip rusai j bt nuginklav ir pam gyv. Paokom kaip gyvats gelti. Didesnio netiktumo n 61

negaljo bti. Vyrai (kai kurie net ne savo ginklus paiup) niro kaip kurapkos alis per nepaprastai tanki bir. Saukiau, kad neisiskirstyt, bet tai negelbjo, nes tankmje negaljai irti toliau kaip per metr. A, susigraibs savo ginklus, apsidairiau, bet jau nei Jrininko, nei Daktaro nebuvo matyti. Kadangi smarkiai aud tik i vienos puss, meiausi prieinga kryptimi. Kiek pabgjs, sustojau pasiklausyti ir igirdau, kad prieais trakteljo aka. mano uklausim atsiliep Jrininkas. Pasivijau j. Kai abu inirome birs pakrat, pamatme dar kelis bganius. Mes kteljome, ir jie sustojo. Tai buvo Daktaras, Milinas ir Litas. Jrininko ir Daktaro pistoletai su dirais, taip pat ir Daktaro lietpaltis liko poilsiavietje. Jrininkas buvo pagriebs Daktaro automat, o Daktaras neturjo jokio ginklo. Jrininkui liepiau atiduoti automat Daktarui, o jam laikinai paskolinau savo pistolet. Rusai jau neaud. Daugiau niekur nieko nebuvo nei matyti, nei girdti. Dabar jau penkiese traukme toliau. Tikjoms mike rasti ir daugiau vyr. Prisiartinome prie viekelio. A jau madaug 10 metr pirmiau nei kiti. Prie mus buvo kalnelis, ten mikas kiek retesnis. Atsargiai ulipau ant kalnelio ir apvelgiau viekel. Viekeliu, jau visai arti, jo brys rus. Daviau enkl gulti. Visi sugul, tik Litas pasileido bgti atgal tankumyn. Jis buvo gerokai priekurtis, todl bgdamas negirdjo, kok triukm kelia po jo kojomis ltanios akos. Guljome nejuddami. Jau buvau bemans, kad rusai neatkreip dmesio vieno mogaus sukelt ak trakjim. I pradi jie jo kaip j, bet staiga metsi ms pusn, nes Litas jau i tankumyno kteljo: Rusai!" Daviau enkl trauktis kiek dein. Rusai, reikia manyti, mus pastebjo, bet neaud ir nesukl didelio aliarmo. Litas prisijung prie ms ir visi patraukme miko pakrat kitoje vietoje. ia sulindome tankias eglaites ir itnojome iki vakaro. Dien girdjome stipriai audant Kudariki kaimo kryptimi. Prie temstant ilindau pakrat pasivalgyti. Per ironus pastebjau, kad dein nuo ms pas artimiau62

sius gyventojus ir pievose labai daug galvij, apie kuriuos vaiktinja rusai. Jie mums buvo nelabai pavojingi, tikjausi, kad kiek kair nuo j, per lapi piev, kuri plytjo iki miko, bus nesunku prasmukti ir patraukti Pilkioni mik. Kur ne kur toje pievoje augo bereliai ir karkl krmai, svarbiausia, tikjausi, kad lapioje vietoje nebus pastatytas kulkosvaidis, tad mums bus lengviau imanevruoti. Sugrau ir idsiau savo plan. Daktaras ir Jrininkas mano pasilymui pritar, Litas, kuris priklaus daugiki briui, norjo, kad trauktume Kalesnink ar Daug kryptimi. Jis net pareik neseniai girdjs kak lamant pievos krmuose ta kryptimi, kuria mums reikjo trauktis. Mes inojome, kad jis puskurtis, tad nei lamjimo, nei bruzdjimo negaljo igirsti. Netrukus igirdome kelias kulkosvaidio serijas Kalesnink miko kryptimi. Po to jau ir Litas pritar ms planui. Atjo vakaras, bet i miko pajudti vis dar negaljome, nes buvo labai viesu. pievas leidoms tik apie 23 valand. Slinkome pamau ir gerai siklausydami. Prie vieno didesnio krmo susirinkome visi ir nusprendme: net jei ir apaudyt, turime stengtis prasimuti Pilkioni mik, nes i ten ir dien manoma persimesti kitus mikus. Jau buvo ne per toli ir piev pakratys. Matsi rugi laukas. Pasukome jo kryptimi, nes kiek kair, ant kalnelio, dunksojo kininko trobesiai. Kaip tik tuo metu i kairs puss mus prapliupo kulkosvaidis. Jis stovjo ne ariau kaip 400 metr. I keli autuv pokino ir i ariau nuo kininko trobesi. I ten girdjosi ir komanduojant. Litas, nieko nelaukdamas, pasileido atgal mik. J pasek ir Daktaras su Jrininku. Milinas, kuris jo paskui mane, metsi kiek daugiau dein, bet drauge su manimi perbgimais artjo prie rugi lauko. Jau buvau apie 50 metr nuo palauks, kai pamaiau, kad Milinas iki paast brenda kakokia bala. kteljau, kad jis i kairs j apeit. Milinas ibrido atgal, kiek pabgjo mano nurodyta kryptimi, bet staiga apsisuko ir leidosi atgal mik. 63

A griuvau pievon ir sudvejojau, kaip man elgtis: grti atgal ar slinkti pirmyn. Milinas buvo jau gerokai nubgs. Dar maiau jo siluet ir aikiai girdjau vandens pliukenim. Dabar man atrod, kad prieo ugnis daugiau nugrta mikan besitraukiant Milin negu mane. Nusprendiau mikan negrti. Netrukus okau rugi lauk. Lietpaltis mane gerai maskavo dideliam rugi lauke. Prisilenks ingsniu bridau per rugius. Aikiai girdjau, kur kauja rusai, todl stengiausi apsukti juos i deins. Netrukus pasiekiau viekel ir man dingteljo mintis, kad galiu bti per daug priartjs prie Raudonosios Alovs. Vietos buvo visikai neinomos. Perjau viekel, pasukau kairn ir po kiek laiko prijau antr keli. Nebuvau tikras, kad pataikysiu Pilkioni mikan. Delsti nebuvo kada, nes netrukus galjo pradti visti. Laikrodio neturjau. Btinai reikjo ueiti pas kok nors gyventoj ir susiorientuoti kelyje. Prislinkau prie pirmo pasitaikiusio kininko trobesi. Jie buvo nemai, bet tvoros ivartytos. Lyg koks nujautimas neleido pas j belstis. Nuslinkau prie kito. ia trobesiai taip pat vidutiniai, bet visa sodyba graiai aptverta. Nutariau, kad tvarkingesnis mogus gali bti ir geresnis. Prisikliau eiminink. Atidar duris. Pirmiausia pasiteiravau, kas girdti aplink. Jis atsak, kad temstant kaime buvo pilna rus, o nakt girdjs audant. A jam nieko neaikinau. Papraiau, kad eimininkas leist man pas j prabti iki kito vakaro, paklausiau, ar jis neturs bunkerio. Jis atsak, kad gyvens arti viekelio, dl to dienoti ia nesaugu, bet ma bunkeriuk turs. Pakviet ueiti trobon. Maniau, kad eimininkas t bunkeriuk sirengs troboje. jau. eimininkas pam nu atkio man ir tar: Praau, daugiau neturiu!" A paklausiau, k tai reikia. eimininkas paaikino suprats, kad a praiausi ilenkti dl drsos. Kadangi buvau nusprends partizanaudamas degtins n neragauti, tai eimininkas vl pastat butel senon vieton. ia proga turiu paymti, kad, gyvendamas Alytuje, ir igerdavau, ir rkiau, kaip ir kiti mano bendradarbiai. Likus dviem mnesiams iki ieinant partizanauti, grietai nusprendiau mesti ir viena, ir antra. (iam apsispren64

dimui didels takos turjo mano mona.) T pat padar ir Jrininkas su Daktaru. Jrininkas vis partizanavimo laik garbingai tesjo sau duot od. Apie Daktar to pasakyti negaliau. Apie save galiu pareikti tiek: jeigu partizanaudamas biau grs, iandien mans nebt gyvo, Alkoholis vienas i baisiausi sjdio prie. Jeigu, bdamas partizanu, biau grs, nebiau galjs nei organizuoti, nei vesti kovos su alkoholiu sjdio gretose, o pati blaivybs akcija bt buvusi neskminga. Vis dlto eimininkas bijojo priimti mane ir pasisil nuvesti pas savo brol. Tvirtino, kad jis tikrai geras mogus, kad pas j man bsi kur kas saugiau. Atsargiai perjome dar vien viekel ir pasiekme t brol. iam turjau dar ilgokai aikintis, kol tikinau, kad tikrai esu partizanas. Buvau vis par nevalgs, todl labai skaniai vaiinausi eiminink pasilytais lainiais su duona. Jie sutiko mane pagloboti net kelias dienas. Dav antklod ir pagalv, kurias usineiau ant tvarto. Ryt eimininkas prane, kad j kaim atvaiavo devyni sunkveimiai rus ir jau daro kratas pas gyventojus. Skubiai padaviau jam pagalv ir antklod netis trobon, o pats sikasiau iaudus. Tik pavakar eimininkas prane, kad pavojus prajs, nes rusai ivaiavo. Suinojau, kad krat dar ir pas gretimus kaimynus, tik, lyg tyia, nekrt ir net nebuvo uj it k. Kit dien suinojau, kad Varioje upuolimo metu uvo Klevas ir sesel Anel, o Rokas gyvas ir vakare ateis su manimi susitikti apie mano buvim ia suinojo per Klevo tv, kuris dien buvo atslinks pas eimininkus. Vlai vakare susitikau su Roku. Abu dar vien par praleidom pas t pat gyventoj. Rokas papasakojo, k jam Varioje teko igyventi. Inrs i anksiau mintos birs, Rokas mike susitiko dar keturis kovotojus. Jie kur laik klaidiojo ir susitiko dar eis partizanus. Apie pusiaudien jie buvo netoli miko pakraio ties Kudariki kaimu, nes sutemus rengsi smukti Pilkioni mik. Jie jo raisto pakraiu. Staiga pamat netoliese ygiuojant br rus. Ru65

sai, Roko manymu, greiiausiai bt praj pro al ir partizan nepastebj, bet kai kurie vyrai staigiai metsi raistan ir sukl brazdes. Tada rusai partizanus pastebjo. Dabar visi vyrai sulk raistan ir sugul, o rusai tuo tarpu sukl didiul aliarm ir m supti raist. Vyrai nesutar, vieni buvo u tai, kad reikia kuo skubiausiai vertis miko gilum, kiti reikalavo dienos metu vertis per laukus Pilkioni mikan. Taiau ginytis nebuvo kada, ir visi pasileido pakratin laukus. Pamik buvo rus nustota. Jie praleido partizanus plik lauk ir tik tada atideng labai stipri ugn. Visi partizanai buvo nukauti. Rokas taip pat buvs u tai, kad reikia vertis miko gilum, bet ne laukus. Vyrai nubgo palaukn, o Rokas liko raiste. Varia jam buvo menkai inoma, todl jis pasirinko raist ir lauk vakaro. Palindo giliai po ivarta ir guljo vandenyje tik burn ikis paviriun. Rusai krt ir raist, bet jo neutiko. Po to Rokas apie eias valandas ibuvo silips eglje, nes vandenyje ilgiau neitvr alio. Ir dabar Rokas buvo tikrai panaesnis pabais negu mog visas apskrets dumblu. Dl ios prieasties mes abu ir pasilikome dar vienai parai pas t pat gyventoj. eimininkai iskalb ir idiovino visus jo drabuius, ir kit vakar, nuoirdiai padkoj jiems u glob, mudu patraukme per mikus Mekasal, o kit dien net Ryliki banytkaim. Antras partizan upuolimas Varioje galjo vykti dl dviej prieasi: 1. Daktaro odinis praneimas man, kad jis su vyrais Vari gr birelio 24-osios nakt, kol pasiek mane, jo per daugelio gyventoj lpas, tad galjo pasiekti ir prieo ausis. 2. ygio metu priekyje jusi partizan atsakymas, kad keliuk perbgo stirna, galjo bti klaidingas. Ten galjo bti rus slapukas. Taiau, sprendiant i to, kad rusai, ankstesnmis dienomis visai nesirod apie Vari, supldo ion kaip tik dabar, galima daryti ivad, kad MGB i anksto inojo dat, kada a su Daktaru ir kitais partizanais turjau susitikti Varioje. 66

PIRMI SPSTAI MGB organai inojo, kokiems partizan daliniams vadovauju, kad su manimi yra Daktaras ir Jrininkas. Jie jau buvo apytikriai nustat vietoves, kuriose a su vyrais kartkartmis pasirodydavau ar stovyklaudavau, ir pradjo nepertraukiamai siautti plaiose apylinkse. J tikslas kuo greiiau mus susekti ir sunaikinti. Suimtoji Daktaro pastama MGB organams idav, kad ji gali susiinoti su Daktaru. Saugumas tuo pasinaudojo ir paband iaukti Daktar susitikiman. Laimei, pakvietimas Daktaro nepasiek, nes jis buvo sistas Subartoni mik, kuriame ms tuo metu nebuvo. Be to, Garibaldis (Kostas Bajerius, tuo metu mokytojavs Alytaus mokytoj seminarijoje; vliau buvo iduotas ir per kelias dienas Alytuje MGB organ nukankintas) laiku suskubo mus perspti dl MGB ruoiamos provokacijos. T perspjim gavome dar bdami Varioje. Jis buvo raytas i anksto sutartu ifru. kart prieo spst ivengta, ir ateityje jau buvome kur kas atsargesni. Bema tuo paiu metu MGB msi ir antro provokacijos bdo. ms veikimo rajon jie pasiunt dvi nipes, kuri tikslas igauti i gyventoj ini apie mus ir, paskyrus susitikim, iduoti mus prieui. Apie tas moteris suinojau Ryliki banytkaimyje i vieno mogaus tik po to, kai partizanai buvo antr kart upulti Varioje. vykdyti uduoties nipms nepavyko. Gyventojai, pas kuriuos jos m lankytis, pastebjo, kad apie partizanus negudriai besiteiraujanios moterys turi pistoletus. Tuomet jie, nutaik prog, iupo jas, nuginklavo, o paias nuleido" Nemunu. Gyventojai stengsi mums praneti apie pasirodiusias nipes, bet negaljo laiku to padaryti, nes mes buvome iblakyti po antros nelaims Varioje. Trei kart band mus iprovokuoti per vien anksiau buvus geleinkelio tarnautoj (tamsaus, raupuoto veido). Jis buvo gijs Butageidio pasitikjim, per kur ir norjo mane pasiekti. Jam buvo pavyk prie mans gana arti prisikasti, laimei, dar laiku man pavyko j iifruoti. Nesunkiai btume galj j pat paiupti, taiau nenorjau pakenkti tiems, per kuriuos jis su manimi 67

susisiekdavo. Rus inspiruojamas geleinkelininkas dar ilgokai mans auksi, paskui, man smoningai neatsiliepiant, pamau aprimo. Tai buvo tik pradia spst, kuriuos MGB pradjo spsti man ir kitiems partizanams. Paskui be perstojo mums buvo spendiami vis nauji, daug gudresni ir maskuotesni spstai, apie kuriuos papasakosiu vliau. Galiau tik pridurti, kad, jeigu MGB i pat pradi mus bt gaudiusi taip gudriai kaip iuo metu, jie jau senokai bt su mumis susidoroj. Laikui bgant jie igudrjo, bet ir mes nesdjome usikim aus: veiksmas iaukia atoveik.

TVARKYMASIS Susiinoti su visais isiblakiusiais vyrais buvo gana sunku. Visur vyko masins gaudyns. Partizaninis judjimas buvo smarkiai suvarytas. Pirmiausia pavyko susisiekti su iblakytais Ryliki apylinki partizanais. Rusai ia siautjo palyginti ne taip smarkiai. Ryliki brio partizanus paskirsiau grupelmis, daugiausia atsivelgdamas j pai pageidavimus. is brys turjo veikti RylikiBugoni apylinkese. Brio vadu paskyriau vyr isirinkt jaun, drs ir energing vyruk, kurio slapyvardio nebeatsimenu. Jis buvo kumpanosis, neauktas, neiojo ilgus, bet tvarkingai priirimus tamsius, garbanotus, sakytum, moters plaukus. Paskui keli vyrai palydjo mane iki Mekasalio kaimo, kur pirmiausia susitikau Toleik (Jon Bielevii i Mekasalio kaimo). Rokas su kitais mane lydjusiais partizanais gro Ryliki apylinkes. Merkins, Alovs ir Nemunaiio valsiuose rusai siautjo kaip pal, partizanams jie nedav atsikvpti nei dien, nei nakt. Po Vabali, Pilkioni, Nokn ir kitus mikus isiblak vyrai niekaip negaljo tarp savs umegzti ryio. Toleikis suved mane su Tarzanu, Geniu, Maalliu ir dar dviem partizanais, taip pat kilusiais i Mekasalio kaimo. Su jais pabuvau madaug savait. Rusai taip lo, kad mes vargais negalais tegaldavome i miko islinkti 68

ir pasirpinti truput maisto. Orai buvo lietingi. Dien mes sulsdavome tankius lazdyn krmus ir ten itnodavome iki vakaro. Neturjome nei k pasikloti, nei kuo usikloti. Drabui isidiovinti taip pat nebuvo kaip, nes ugnies usikurti negaljome. Ne kart girdjome, kaip netoliese miko takeliais praeidavo rusai. Persiklme toki ma salel raiste prie viekelio. Salel i vis pusi buvo apsupta vandens. Susiradome saus jim per ivirtusius egli stuobrius. ia jau buvo gerokai saugiau. Visus apipuol gyviai: vienas nuo kito usikrtm ir nieais. Tarp ms buvo vienas vyresnio amiaus partizanas, per Varios kautynes sunkiai sueista ranka buvo nuplta dalis delno ir perpus nutrauktas vienas pirtas. Mes beveik nieko negaljome padti, jo ranka atrod baisiai. Maniau, kad jau tikrai pradjo gangrenuoti. Vienas Dunioni kaimo gyventojas mielai sutiko ir ilgesn laik pagloboti apsistojusiuosius salelje. Jis parpino vaist, taigi jau galjome iplauti sueistajam aizdas, variau aptvarstyti. Padar ir tepalo nuo nie, kuris tikrai padjo. Palengva umezgme ry ir su Davainiki partizanais. Dabar iam briui vadovauti paskyriau jau anksiau tokias pareigas jus Tarzan (Javai i Mekasalio kaimo). Beje, ie partizanai kit buvo vadinami naminiais, nes jie daugiausia laiksi arti savo nam, kur nors toliau juos nuvesti bdavo labai sunku. Man rpjo kuo greiiausiai susiinoti ir su kitais. Toleikis su Tarzanu mane palydjo, o toliau jau vienas miku pasiekiau Vabali kaim. Jame man buvo inomas vienas punktas, kuriame baig gydytis Lengvenis. ia radau brio vad Zigm Jock ir Putin. Jie tomis dienomis gyveno maame bunkerlyje, rengtame skiedryne. Bunkeriuko ventiliacija buvo prasta, jame labai greit pristigdavo oro. Tai buvo poeminis partizan rmas", kur dabar pirm kart pamaiau ir drauge su vyrais vien dien pagyvenau. Tuomet a dar n sapnuot nesapnavau, kad ateityje daug met teks panaiuose, sveikat ardaniuose rmuose" gyventi ir dirbti. Netrukus turjau ry su Giriniu, seliu, Tveliu, Trau69

kumi, Studentu, Savanoriu ir kitais io brio partizanais. iam briui jau i anksiau vadovavo Jockus. Vyrus paskirsiau grandimis, atsivelgdamas pai pageidavimus. Grandys turjo veikti atskirose vietovse, palaikyti ry tarp savs ir su brio vadu. I i vyr itin sumanus pasirod Studentas (Buceviius i Vabali kaimo). Su juo dabar patraukiau Merkins valsi, Masaliki kaim. Ten susitikau su visu Masaliki briu, kuriam vadovavo Ivanauskas (slapyvardio neatsimenu), jo pavaduotojas buvo Gegutis (Vincas Ivanauskas). Susirinkome visi brio vado kluon ia brio vyrai dav priesaik. Nuo iol Masaliki brys visikai perjo mano priklausomybn. Ivyk su Geguiu ir Studentu, umezgme ry su Burokaraisio briu, kuris taip pat sutiko pereiti mano priklausomybn. iam briui vadovavo buvs moksleivis, jaunas, energingas vyrukas i Burokaraisio kaimo, vardu Vitas. Po priesaikos su keliais vyrais iygiavau ilus. Buvome labai ivarg. Perj plent, pasukom vienu didiulio degimo keliuku. Pradjo pamau auti. Vis tik nutarme nors truputl sstelti, nes vos bepavilkom kojas. Susdom ir. .. sumigom. Kai pabudom, saulut jau buvo auktai patekjusi. Pro pat mus kakieno pravaiuota tai liudijo vagel keliuko smlyje, palikta prariedjusio veimo rat. Sukrutome ir leidoms toliau. Lidnai mums galjo baigtis is poilsis. .. iluose susitikome su Lankinink partizan briu, kurio dauguma nari dar gyveno legaliai. Brys perjo mano priklausomybn ir dav priesaik. iam briui vadovavo Siaubas. Po keli dien su Studentu pasiekme Vabalius.

APSILANKYMAS PAS SIELININKUS IR GIRININKIJOJE Stovyklavau su brio vado Putino vyrais. Persiklme Nokn mikan, kuriame buvo iek tiek saugiau. Kaimuose suinojom, kad okupantas per pat darbymet prievar70

ta varo mones prie medi ritimo Nemunan, sieli riimo bei j plukdymo darb. Gyventojai auksi ms pagalbos. Nuvykau su vyrais plukdymo darb aiktel prie Nemunaiio banytkaimio. Arus partietis ydas, kuris vadovavo visiems darbams, k tik buvo persikls valtele kit Nemuno pus ir panemune nujs Alytaus link. Norjome j pat suiupti, bet ioje pusje nebuvo jokios valtels. N vienas msiki nemokjo gerai plaukti ir, svarbiausia, niekada nebuvo maudsi Nemune tekaniame vandenyje. A augau prie eer, bet per Nemun niekuomet neplaukiau. Dabar svarstyti nebuvo kada. Nusimeiau drabuius ir su pistoletu dantyse okau vandenin. Perplaukiau laimingai. Panemune bgau kone kilometr, bet ydo niekur nesimat. Jis greiiausiai buvo pasuks keliu toliau nuo Nemuno. O a nuogas nuo Nemuno negaljau nutolti, negaljau ir gyventoj pasiteirauti apie yd. It mus kands sugrau atgal ir valtele persikliau pas savuosius. T dien sielininkams vl buvo iduota vini ir vielos uduotims vykdyti. Paruotas malkas ir sielius sakiau paleisti Nemunu. Viel ir vinis idalijome darbininkams. Paraiau ratel ir vienam i darbinink liepiau nuneti j girininkijon. Ratelyje pabriau, kad partizan sakymu darbininkai iandien paleidiami vasaros darbams neribotam laikui. . . Darbininkai patenkinti isiskirst namo, o po to dar ilgai njo darban, aikindamiesi tarybiniams pareignams, kad bij partizan. Sielininkai mums pasak, kad anoje Nemuno pusje esanti kita girininkija, kurioje yra valdik pinig, ir sil mums juos pasiimti. Taip ir padarme. Su Studentu valtele persiklm per Nemun ir ujom pas artimiausi kinink, kuris tuo metu ve ien. Palik ieno iki gardi viraus, sdome veiman, ir eimininkas nuve mus girininkijon. Uniforminius varkus ir ginklus buvome prideng ienu, o patys vaiavome vienmarkiniai. Kelyje sutikti mons nekreip mus jokio dmesio. Sustojome prie upoknio medi, ku71

riais buvo apaugusi girininkija. Greit usivilkome varkus ir ujome girininkijon. Kasoje radome 500 ervonc, u kuriuos girininkui palikome partizanik pakvitavim. Po to grome pas savuosius. Konfiskuot pinig buvo nedaug, taiau kaip moralin param paskirsiau juos atuoniems partizan briams po 50 ervonc kiekvienam. Likusi suma buvo paskirta vadinamojo tabo reikalams (jo sudtis tuo metu Studentas ir a).

KAIP PRADJO VEIKTI MS TABAS Kaip jau anksiau minjau, tabo nariai buvo Daktaras, Jrininkas ir Klevas. I pradi jokios dokumentacijos nevedme. Turjome tik slapyvardinius partizan sraus, kuri reikdavo vakariniam patikrinimui, tarnyb paskirstymui ir panaiai. Nuo gegus vidurio pradjome leisti dieninius sakymus, kuriuos pasiraindavau a ir Daktaras. Jrininkas buvo paskirtas kio virininku. Kai Klevas uvo, o Daktaro ir Jrininko kok mnes nebuvo su vyrais, savo adjutantu paskyriau Student. Spausdinimo priemoni neturjome ir i kitur spaudos negaudavome. Tiesa, kai kada i Alytaus per Garibald gaudavau 1 3 egz. labai neaikiai rotatoriumi spausdint atsiaukim, kuriuos pirmiausia tekdavo kone ifruoti raalu aikiai paymdavau raides ar atskirus odius ir sakinius, o tuomet jau skaitydavau vyrams, su kuriais bdavau ar pas kuriuos nuvykdavau. Sumanme ir patys gaminti atsiaukimus. Miltais ar bulviniais klijais sulipindavom po kelis ssiuvinio lapus vien ir tada, medin pagaliuk pasidaydami raalan, stambiomis raidmis uraydavome atsiaukimo tekst. Tokius atsiaukimus patys partizanai arba gyventojai prikaldavo krykelse, prie kalvi ir pan. inoma, vienos ries atsiaukim teparaydavome 1015 egzempliori, taiau ir apie juos mons, daniausiai savaip pagraindami, plaiai kalbdavo. Vien kart su Studentu nujom Ilg kaim ir pas vien gyventoj gavom naujutlait apirograf. Deja, 72

nei a, nei tas gyventojas, kuris teik mums prietais, nelabai inojo, kaip juo naudotis. Vis tik ms diaugsmas buvo didelis. Griebms darbo. A paraydavau tekst, o Studentas savo labai graia raysena perraydavo j tuu. Beje, Studentas buvo baigs tik pradios mokykl, bet turjo viskam tikusi galv ir rankas. I vieno ranka rayto teksto i pradi atspausdindavome iki 15 egzempliori, vliau jau iki trisdeimties. Dirbdavome itisas dienas ir entuziazmas nemajo. Dabar jau visiems briams turdavome k pasisti. Vienu metu plento AlytusVarna ruou ygiavo daug rus kariuomens. Paraiau atsiaukimo, skirto rus kariams, tekst, o Studentas, vieno kininko padedamas, ivert tai rus kalb. Padauginome apirografu. Gyventojai tuos atsiaukimus nakia prikal prie medi ar tiesiog ant grindinio prislg su akmenliais madaug trij kilometr ilgio plento ruoe. Pasakojo, kad rusai juos skait. Jau daug vliau vien t atsiaukim egzempliori imiau i savo archyvo ir parodiau Kazimieraiiui. Jis, skaitydamas j turin, i juoko net ant saman pargriuvo. Pasirodo, tekstas buvo iverstas taip, kaip kalba iek tiek dar i caro laik rusikai pramoks senelis. Taiau Kazimieraitis pridr, kad, nepaisant to, is darbas parodo lietuvio kovos verlum ir pasiventim. Nusprendme sigyti raomj mainl. Pinig neturjome, o ir pirkti gal nebt buv kur. Beliko patiems j i kokios nors valdios staigos pasiimti. inojau, kad Alytaus kurortiniame rajone Vaiganto gatvje yra urdijos staiga, kurioje, kaip maniau, turt bti ir raomoji mainl. Pasimiau su savimi du savanorius Liep ir Du (abu kilimo i Poteroni kaimo). Sutemus jau buvome netoli Kanik tilto. Ujome pas vien gyventoj pasiteirauti, kas girdt. Jis pasak, kad jau kelios dienos per Kanik tilt rusai i Vokietijos varo karves, arklius ir avis. ioje pusje rusai su gyvuliais apsistoja naktimis ir dl to tas vietas draudiama eiti net civiliams. 73

Dl ios prieasties mes, nieko nepe, pasukome atgal. Tik po keli dien suinojau, kad, jei tada btume nuj mainls, greiiausiai btume nebegr: jau savait laiko prie mintos urdijos itisas naktis tykojo rusai. Mat jiems buvo praneta, kad Naras (Liudas Muliarskas) nakt pareidinja namus, o jo motinos namas kaip tik prie pat urdijos pastato. Taigi rus spstus vietoj Naro btume lind mes.

SUSITIKIMAS SU DAKTARU IR JRININKU Stovyklavome prie Vabali kaimo. stovykl netiktai atvyko Daktaras ir Jrininkas. A inojau, kad jie gyvi, bet kur jie yra, neinojau. Dabar jie papasakojo, kaip jiems seksi mums isiskyrus. Apaudomi jie laimingai pribgo t pai pamik, i kurios buvome pradj eiti. Tada nusprend mginti ieiti i miko vl Nedings pus. I miko t pai nakt ijo rus nepastebti, bet laukuose ir vl pakliuvo rus pasal prie vienkiemio. Rusai juos neaud, tik m sekti i paskos. Vis tik jiems pasisek prieo atsikratyti ir pasiekti Paneding. Po keli dien patikima mergina paiame banytkaimyje surado vienos profesijos asmen, kuris sutiko juos priimti. ia jie gyveno ramiai ir patogiai kambariuose, nes banytkaimyje visada buvo ramu. Tiesa, vien kart rusai netiktai apsupo ir tuos trobesius. Jie pradjo badyti kiem ir dar specialiai bunkeriams aptikti nukaltais geleiniais strypais. Krata vienu metu vyko visame banytkaimyje. Milinas su Litu jau buvo ivyk savo apylinkes, o Jrininkas ir Daktaras sdjo kambaryje. Kadangi iki iol ia bdavo visikai ramu, jie nebuvo sireng jokios slptuvls, o dabar net nespjo uokti ant aukto. Rus leitenantas su dviem kareiviais jo pirm kambar ir pareikalavo, kad jame esantieji parodyt savo dokumentus. Vienas kareivis jau buvo pams u dur rankenos to kambario, kuriame Jrininkas su Daktaru tupjo spintoje. Viename i io namo kambari tuo metu buvo ir mano mona, kuri atsitiktinai surado ia laikin prieglobst ir neturjo joki dokument. Lei74

tenantas nuodugniai apirjo moter dokumentus kaip paaikjo, jie iekojo gailestingosios sesels, kuri prie Varios m gyveno aibo stovykloje. kitus kambarius rusai njo, pasuko laukan. Nuo io karto Daktaras su Jrininku buvo atsargesni, bet tuose namuose rusai kratos daugiau nedar. Visk isiaikin, visi buvome patenkinti, kad vl susitikome. A diaugiausi suinojs, kur slapstosi mano mona, ir kad tuo tarpu jai negresia didelis pavojus. Daktaras dar sak suinojs Marcinkoni apylinkse esant nepriklausomos Lietuvos pulkinink, kuris vadovaujs to krato partizanams, ir kad, tarpininkaujant mintam Daktaro ir Jrininko eimininkui, bt galima su tuo pulkininku susitikti. Nelabai norjau tuo tikti, nes jau gerai painojau Daktar. Maniau, kad itaip jis nori prisigerinti po tokio ilgo atsiskyrimo nuo vyr ir ipuia kur nors igirst gand. Paskui patikjau, nes t pat tvirtino ir Jrininkas, kuris niekuomet nemeluodavo ir neperddavo. iau vykti Nedings mik ir mginti susitikti su minimu pulkininku.

DAKTAR PAS PARTIZANUS Sunkiai apsirgo Strazdas m baisiai skaudti koj. I pradi jis dar pajgdavo i stovyklos stovykl perjoti arkliu, taiau koja negijo, isigandome, kad gali pradti gangrenuoti. Reikjo kaip nors prisiaukti daktar. Nusprendiau daktar parsivesti i Nemunaiio banytkaimio. Didiausias keblumas buvo tai, kad apylinkse siautjo rusai, o kartais j tabas stovdavo paiame Nemunaityje. Vaiuoti pasisil Du. T dien oras buvo labai bjaurus purk lietus ir pt stiprus vjas. Apsirengme prastais drabuiais, usimauklinome kepures ir tapome visikai nepanas partizanus. Automatus prideng iaudais, sdome veimlin. Kelyje jokio ruso nesutikome. Pri75

vaiavome ir banytkaim. Nusprendme, kad maiau atkreipsime dmes, jei pat banytkaim vaiuosiu vienas. Prie tilto Du ioko krmus, o a nuvaiavau gatvele. Pro al prajo du civiliniais drabuiais apsivilk, bet automatais ginkluoti asmenys, taiau mane jie net nepasiirjo. Sustojau prie daktars nam ir ujau vidun. Buvau numats suvaidinti kaimiet, bet daktar mane atsimin nuo to karto, kai nakia su visa gula buvome atve granat skeveldr sueist partizan. Nudiugau, kad ir dabar ji mielai sutiko apirti ligon ir nedelsdama m ruotis kelionn. Prie tilto veim ioko Du. Laimingai pasiekme stovykl. Daktar suteik pagalb Strazdui, o paskui vl tuo paiu bdu pristatme j namus. Aikiai jutome, kad daktar diaugiasi padjusi partizanams. Strazdas greit pasveiko, o a vis laik jauiau jo nuoird dkingum u padaryt paslaug.

SUSITIKIMAS SU KAZIMIERAIIU Daktaras, Jrininkas, Studentas, Gailius ir a ivykome Nedings mik. Dienojome su Nedings brio vyrais. Apie save praneme mintam Nedings banytkaimyje gyvenaniam mogui. Tas apie ms atvykim Nedings mik prane Kazimieraiiui. Kit dien gavome ini, kad sutemus prie Nedings kapini vyks susitikimas su paiu Kazimieraiiu. Pritemus nuvykome prie kapini. Po kiek laiko atvyko ir Kazimieraitis, erno, Juozaiio ir Sakalo lydimas. Dar nematydamas mogaus, painau jo bals ir supratau, kad Kazimieraitis tai buvs Karo mokyklos lektorius (plk. leit. Vitkus), mums dsts ininerij. Jis buvo apsivilks civiliniu apsiaustu (kaip ir visuomet), rankose laik kelionin lagamin. Kazimieraitis pasil tuoj pat vykti pas kok nors gyventoj ir nedelsiant pradti posd. Taip ir padarme. Posdyje dalyvauti Kazimieraitis pakviet mane, ern, Juozait, Daktar ir Jrinink. Pirmininkavo pats 76

Kazimieraitis, sekretoriavo Daktaras. Tai buvo tikras tarnybinis posdis. Pirmiausia Kazimieraitis trumpai referavo apie save ir savo pareigas partizan gretose. Tuo metu jis jau buvo subrs daug okupuotos Lietuvos partizan ir jiems vadovavo. Tai buvo tik pati darbo pradia jo umojai buvo nepalyginamai didesni. A papasakojau apie save ir tuos partizan dalinius, kurie tuo metu klaus mano sakym. Kazimieraitis pasak, kad apie mane jau girdjs i kit pasakojim, ir labai draugikai paklaus, ar a nesutikiau pereiti jo, kaip auktesnio karininko, priklausomybn partizan dalini centralizacijos labui. Atsakiau, jog nepaprastai diaugiuosi tarp partizan sutiks savo buvus mokytoj, jog mielai sutinku pereiti jo priklausomybn ir kartu pasiadu ventai vykdyti visus sakymus, kuriuos ateityje i jo gausiu. Dar pridriau, kad visus partizanus moraliai sustiprins inia, jog partizan vadovybje yra aukto laipsnio karininkas. Daktaras kariuomenje nebuvo tarnavs, taiau partizanams prisistat kaip atsargos karininkas. Jis mans ir Jrininko pra, kad vyrams nepasakytume teisybs, nes itoks prisistatymas es suteiks jam galimyb turti svaresn od tarp pai partizan. A neprietaravau. Per Nedingje gyvenant asmen Kazimieraiiui Daktaras taip pat buvo pristatytas kaip atsargos leitenantas. Posdio metu Kazimieraitis pareik, kad jo tabe stinga intelektualini pajg ypa bent kiek nusimanani kariniuose dalykuose. T asmen, kurie tiesiogiai vadovauja partizan daliniams, jis imti negals, nes nukentt vadovavimas daliniams. Taigi jis mans, kad a galiau perleisti jo inion atsargos leitenant Daktar ir buvus mokytoj Jrinink, o daliniams vadovauti pakaksi ir mans vieno. A sutikau su Kazimieraiio pasilymu. Daktaras ir dabar neatskleid savo nelabai garbingos paslapties, jie abu su Jrininku taip pat sutiko eiti dirbti Kazimieraiio taban. Kazimieraitis dav kai kuriuos nurodymus ir pareik, kad nuo ios dienos a bsiu laikomas Merkins ba77

taliono vadu; nurod kam ir kur ateityje prisistatyti tursiu susitikinti su rinktins vadu, kuris ir bus mano tiesioginis virininkas. Kazimieraitis prane, kad iuo metu jo inioje yra trys batalionai: Druskinink, kuriam vadovauja Balutis, Marcinkoni, kuriam vadovauja ernas, ir Merkins, kuriam vadovausiu a. ie trys batalionai sudaro Merkio rinktin, kuriai vadovauja rinktins vadas (Petrnas, buvs Alytaus socialinio draudimo tarnautojas, atsargos leitenantas). Ms posdis baigsi apie vidurnakt. Tada Kazimieraitis atsisveikino su pasiliekaniaisiais. Su juo ivyko Daktaras ir Jrininkas. Tuo metu Nedings apylinkse buvo gana ramu. A dar vien dien praleidau su Nedings brio vyrais tame paiame mike. Aptarme einamuosius reikalus ir vakarjant su Studentu ir Gailiumi patraukme Masaliki br, o i ten vl Nemunaiio apylinkes.

AMNESTIJA" IR JOS PIRMIEJI PADARINIAI Apsistojau prie Nemunaiio brio vyr. Ir mus pasiek inia apie amnestij". Vienas biiulis pristat ir t laikraio numer, ir atsiaukim, kuriuose buvo raoma apie kali dovanojimus". Supratau, kad tai tik vienas i gudri prieo psichologini manevr skaldyti partizanus i vidaus. Irikiavau visus vyrus ir garsiai perskaiiau amnestij". Po to idsiau, k a apie tai manau, ir leidau partizanams laisvai isakyti savo samprotavimus. Su vyrais jau buvau artimai susibiiuliavs. Gerai juos painojau, inojau j rpesius. Pasitarimas truko ilgai. Vyrai kalbjo nuoirdiai. Labiausiai jie jaudinosi ne dl savs, o dl sayo eim, kurias rusai pradjo nemonikai persekioti. Vienas po kito visi partizanai ireik sitikinim, kad amnestija" niekam laisvs neduos; o kadangi partizanais visi tap savo valia, tai eiti registruotis niekas neturi teiss. 78

partizanai per eim narius i MGB organ buvo gav laikus, kuriuose jie raginami ieiti i mik, nuudyti savo vadus ir t.t. Usiregistravusiems buvo adamos vairiausios tarnybos ir pan. Iki iol dar nebuvo atsirad n vieno partizano, kuris bt nujs registruotis. Partizanams vienbalsiai sutikus, po keli dien paskelbiau, kad tie, kurie usiregistruos be vadovybs inios ir atiduos prieui ginkl, bus laikomi sulauiusiais priesaik ir bus baudiami mirties bausme. is sakymas paskelbtas ir kituose briuose. Partizanai veik atskirais dalinliais, bet vis dar neturjome ini, kad kas nors bt usiregistravs. Tiesa, rusai per gyventojus paskleisdavo vairiausi gand, bet, juos patikrinus vietoje, faktai nepasitvirtindavo. Supratome, kad prieas tai daro nordamas suklaidinti partizanus. Rusai savo planus buvo gerai apgalvoj. Visur vyko nepaliaujami siautjimai, dar labiau suaktyvjo partizan eim ir net j artimesni gimini iaurus persekiojimas ir terorizavimas. Gyventojai jau ir anksiau buvo patyr, kad okupantas savo auk neglosto. Geriausias to rodymas Klepoi ir kit kaim deginimas drauge su gyventojais ir niekuo nekalt moni audymas vietoje. iomis nemonikomis priemonmis okupantas buvo pasirys palauti moni ryt, kuo labiau juos bauginti ir sutrukdyti partizanams palaikyti ry tarpusavyje. Prieo masikas siautjimas, baisus teroras ilgainiui paveik kai kuriuos partizanus ir j eimas. Kai kurie naujokai Varios kautyni metu pamet savo ginklus ir dabar buvo link toliau pavieniui slapstytis apie savo namus. Buvo ir toki, kurie bijojo partizanams rodytis, nes man, kad u ginklo praradim gali bti smarkiai nubausti. Kai kuri partizan eimos pra: veriau vienam pasiaukoti, negu visiems bti taip iauriai okupanto persekiojamiems. Jie tikjosi, kad, partizanui usiregistravus, rusai kitus eimos narius paliks ramybje. Ilgainiui atsirado ir toki partizan, kurie vien kilnaus jausmo vedini ryosi registruotis ir aukotis kad 79

tik igelbt savo tvus, brolius ir seseris. Jie sitikino, kad labai klydo, deja, jau buvo po laiko. Pasitaik vienas kitas ir toks, kuris patikjo prieo paadais ir atsipeikjo tada, kai kelio atgal jau nebuvo. Ir vis dlto taip ar panaiai manani partizan nebuvo daug. Dauguma kiek manydami stengsi ir didiausi siautjim metu susiinoti su kitais dalinliais ir su mumis. Vien kart mane pasiek tikra inia, kad du partizanai nuo Ryliki apylinki (dabar j slapyvardi neatsimenu, nes jie partizan gretose buvo trumpai ir daniausiai atsiskyr nuo savo dalinlio branduolio) usiregistravo ir atidav prieui ginklus. Rusai propagandos sumetimais juos paleido. Vienas sugro kaiman, o antras, kuris ir bdamas partizanu ne kart buvo baustas u girtavim bei nedrausmingum, bijojo gyventi namie ir prisiglaud Alytuje. Pastarasis sutiktiems pastamiems i savo krato girdavosi dabar ess tikrai laisvas, geris kiek tik nors, partizan nebijs, gals jiems ir , ir t padaryti. itoks partizan elgesys papiktino mane ir kitus kovotojus u laisv. Vienbalsiai nusprendme juos nubausti. Partizan karo lauko teismas u aki nusikaltliams paskelb mirties bausm. Teismo nuosprendis buvo pranetas ir kitiems daliniams. Suinojome, kad ir antras usiregistravs partizanas pasirod savo apylinkje. inojau, kad formalus nuosprendio paskelbimas nepadarys takos silpnavaliams. Reikjo nuosprend vykdyti ir apie tai visiems paskelbti. Pasimiau deimt savanori partizan ir iygiavome Ryliki apylink. Kiti vyrai liko stovykloje. Atlikti usibrt udavin mums pavyko, daug padjo ir vietos gyventojai. Pirm nusikaltl radome i karto. Jis ir neband bgti. Tuoj nuved mus ir parod paslpt vokik karabin, dir, ovinines ir ovinius, kuri prieui nebuvo atidavs. Jis prasi, kad jam bt dovanota gyvyb. eimos tas mogus neturjo, tad man buvo nesuprantama, kodl jis registravosi. Aretuotajam pareikiau, kad jis sulaikytas dl to, kad savavalikai usiregistravo, ir kad jam jau paskelbtas teismo nuosprendis. 80

Kadangi paaikjo, kad buvs partizanas ginklo prieui neatidav, atsivelgme jo praym pasigailti ir nutarme gabenti j stovykl ir byl nagrinti i naujo. Aretuotasis buvo sitikins, kad gyvyb jam bus dovanota, ir prasi vl priimamas partizanus. Atsakiau, kad viskas galutinai bus nusprsta stovykloje, o a mans, kad, jeigu jis tvirtai pasiads pasitaisyti, bausm gali bti pakeista ir jis gali bti priimtas partizan gretas. Aretuotasis apytiksliai nurod viet, kur gyveno kitas nusikaltlis. Gyventojai mums uoliai padjo, nes is jau buvo vykds nauj nusikaltim paaikjo, kad jis be saiko girtuokliauja ir dviem merginoms nukirpo plaukus vien dl to, kad ios atsisak su juo bendrauti". Rusai, kad ir ne taip palusiai, siautjo ir iose apylinkse. Nusprendiau dar nesitraukti, nes vis tikjausi suiupti nusikaltl, kuris jau tikrai nebuvo vertas, kad j toliau neiot ir maitint Lietuvos emel. Pagaliau mons susek, kad nusikaltlis gyvena pas vien neaik senin, tolokai nuo mik. Jie taip pat prane, kad tose apylinkse rus negirdti. Nieko nelaukdami, prisidengdami kalneliais ir raistais, patraukm nurodytan kaiman. Apsupome senino trobesius, bet nieko neradome. Senino namie nebuvo, o jo dukt tvirtino, kad pas juos nieko svetim nes. sakiau visuose pastatuose padaryti krat. Pats su vyrais nujau kluonan. Salinje, iauduose, utikome nusikaltl. Kiti vyrai kalvje ujo virti paruot namin. Paaikjo, kad msikis nusikaltlis buvo bepradeds eilin kart varyti namin, bet, pastebjs ateinanius partizanus, nuliau kluonan ir lindo iaudus. Suimtasis prisipaino padars nusikaltimus. I pradi maniau teismo nuosprend vykdyti vietoje, taiau susilaikiau ir nusprendiau nusikaltl taip pat pristatyti stovykl, kad vyrai i jo paties lp igirst, k jis yra padars. Su nusikaltliu nujome prie namins varymo rengim. Usitaisiau savo vokik automat ir paleidau kelis vius katil, bet kulkos kakodl nepramu katilo sien. Tuomet sakiau sunaikinti fabrik" autuvais. Dar labiau nustebau, kai igirdau, kad nusikaltlis labai gailisi sugadint ranki ir iverstos brogos. Nei81

keniau ir sakiau nusikaltliui udti ant kaklo vamzdius. Taip j viekeliu ir nusivarme, kad visi gyventojai matyt ir inot, kad nusikaltlis pai partizan bus nubaustas. Nemaa turjome vargo, kol suimtuosius atsivarme stovyklon. Keliavome tik dienos metu, nes nakt, einant per krmus, suimtieji galjo pasprukti. Pakeliui kai kur buvo rus, ir menkiausias triukmas galjo atkreipti prieo dmes. Laimei, vienas suimtasis jo visikai ramus, o antrasis taip pat nesiblak, nes buvo tikintas, kad susidrimo su rusais atveju pirm kulk vyrai paleist j. Stovykl pasiekme laimingai. Vyrai nekantriai lauk ms grtant: prieas siautjo aplink, todl btinai reikjo trauktis kit viet. Pirmiausia vyrams papasakojau apie abu nusikaltlius, paskelbiau prieastis, dl kuri j bylos turi bti persvarstytos. n akivaizdoje. Sprendimas priimtas toks: pirmajam mirties bausm panaikinama, jis vl priimamas partizan gretas, nes paaikjo nusikaltim lengvinanios aplinkybs; antrajam mirties bausm patvirtinama, nes jis yra padars dar ir nauj nusikaltim; bausm turi bti vykdyta vis partizan akivaizdoje. Netrukus nuosprendis buvo vykdytas. Po to visi persiklme dienoti kiton vieton. Tiesa, grs stovykl, a pirmiausia miausi valyti automat, i kurio oviau katil. Vamzdyje buvo ustrigusios net dvi kulkos. .. Turjau vargo, kol jas i ten ikrapiau. Supratau, kad padariau didel klaid tuoj pat po audymo nepatikrins savo ginklo. O jei pakeliui btume susidr su rusais?!!

PAS RINKTINS VAD Norjau kuo greiiau susitikti su savo tiesioginiu virininku. Ikeliavau su Studentu. Pakeliui aplankiau Masaliki brio vyrus. I ten prie ms prisidjo Gegutis. Visi trys patraukme ilus. 82

iluose buvo gana ramu. Tuose mikuose mes vaikiojom tik dienos metu. Suinojau, kad vienas gyventojas turi parduoti rusik automatin autuv, prao trisdeimt ervonc. Nujau pas j, pridjau dar deimt ervonc ir nupirkau. mogus palinkjo, kad jis laimingai man tarnaut Lietuvos mikuose. Savo automat perdaviau kitam, o nusipirktj isineiojau iki 1948 m. lapkriio mn. 12 d. tada j imainiau desantin" automat su Geleinio Vilko tvonijos brio vadu ermukniu. ermuknis su buvusiu mano ginklu ir uvo 1949 m. kovo mn. 6 d. Kalesnink miko bunkeryje, provokatoriaus Kapso (poeto K. Kubilinsko) iduotas. Pasiekiau ir pat rinktins vad. Ujau pas j. Jis mane prisimin dar i vokiei okupacijos meto. Pareikiau, kad Kazimieraiio sakymu prisistatau jam kaip Merkins bataliono vadas. Papraiau duoti nurodym dl partizanins veiklos. Jis atsak, kad tuo tarpu nieko negali pasakyti, nes dar nebuvo susitiks su paiu Kazimieraiiu. Paskui, papras mane truput palaukti kambaryje, ijo kieman iekoti kakoki popieri. Po kiek laiko gro tuiomis ir pareik nieko nerads, nes pats pamiro viet, kurioje popierius buvo paslps. Dl to jis n kiek nesisielojo, tik pasisil nuvesti pas brio vad Siaub, kuris galbt daugiau k inosis. Visa tai mane nustebino, bet neisidaviau, kad esu nepatenkintas dl tokio betikslio pasimatymo. Jis net nepaklaus, ar i toli a atkeliavau, nenurod, kada pas j vl ateiti. Jis daugiau kalbjo apie gerus laikus Alytuje. . . Man esant kambaryje, vis laik dairsi per langus. Nustebau ir dl to, kad jo kambaryje, prie sienos, kur stovjo lova, kabojo Stalinas su Leninu, ikirpti i kakokio laikraio. Neikeniau ir paklausiau, kam visa ta komedija. Jis atsak, kad tai manevras rusams akis apdumti. Apsilankymas pas vad man paliko nekok spd, nes kitose mokyklose, net tokiose vietose, kur rusai pasirodydavo vos ne kasdien, mokytojai dar nekabindavo Stalin. Mike prie Povoi mokyklos susitikome ir Siaub. Ms rinktins vadas tuoj pat pareik nor vykti namo, nes jis ess dar be piet. Neliko nieko kita kaip tik atsisveikinti. Jis nukitino sau, o mes artimiau susipainome 83

su Siaubu. Jis mums padar didel spd. Tai buvo partizanas idealistas, beje, i charakteristik patvirtins savo gyvenimu ir veikla. Siaubas buvo jau pagyvens mogus, bet labai energingas ir optimistas. '

KOOPERATYVO PASTOTES PAMIMAS Kelions ilus rezultatais nebuvau patenkintas, tai iau apie tai partizanams nieko neprasitariau, kad nenumuiau po. Pakeliui vl usukome pas Masaliki brio vyrus. Pavakare ketinome pereiti plent Subartoni mike ir patraukti Nemunaiio link. Apie pietus mus pasiek inia, kad Subartoni mike, ties sargo nameliu, ilaipinti penkiais sunkveimiais atveti rusai. Galbt j ia prive dl to, kad prie kelias dienas ant plento buvo sulaikyta ir nuauta enkavediste i Vilkavikio. Gegut palikau prie brio, o mane lydti pasisil jo brolis Bevardis. Taigi mes ir vl trise, dar gerokai prie sutemas, atsargiai artinoms prie plento. J pasiek sugulme, nes norjome geriau pasivalgyti. Netrukus igirdome nuo Alytaus puss plentu atidardant veim. Bevardis pravaiuojaniuosius paino. Sustabdme pasiteirauti, ar jie, vaiuodami miku, nepastebjo rus. mons mus patikino, kad rus niekur nemat, tik, dar prie vaiuodami mik, jie pralenk Merkins karinio skyriaus virinink, vaiuojant pastote, gabenania kooperatyvui prekes. Tas veimas ess didelis, jame sdi ir daugiau civili. Atsisveikinome su mums inias suteikusiaisiais, perjome per plent ir nuskubjome ta kryptimi, i kurios turjo pasirodyti pastot. Sugulme krmuose prie pat plento i kitos kalno puss, kad veim bt galima greiiau sustabdyti, nes prie kaln arklys eis tik ingine. Jau pradjo temti. Pagaliau pasirod ir laukiamoji pastot. Vienu metu okome ant plento ir apstojome veim. I vaiavusij labiausiai isigando tie, kuriems ir reikjo isigsti. Pastot su visais keleiviais pasukome krmus, nes pastebjome art84

jant sunkveim. Sulaikytuosiuos apklausinjome atskirai- Aretavome karinio skyriaus virinink ir vien komjaunuol, kuri buvo Merkins vykdomojo komiteto pirmin i n k o dukt. Kitiems atidavme prekes, kurios jiems priklaus, ir jau psiomis paleidome Merkinn. Su aretuotaisiais ir pastote patraukme per mik. Naktis buvo tamsi. Studentas jo prieais pastot ir viet kieniniu ibintuvliu. Bevardis vald arklius, o a saugojau suimtuosius. Pervaiavome mik ir leidoms pamiks keliuku. ibintuvlio elementai isieikvojo. strigome didiulje purvo klampynje. Bandme isikraptyti, bet veltui. Pasikvietme du artimiausius gyventojus pagalbon. Galiausiai sitikinome, kad be viesos veimo neitrauksime. Arklius, nupjaust pakinktus, iaip taip ivadavom. Delsti nebuvo kada netrukus prads visti. Gyventojams liepme kiek galim greiiau visk sutvarkyti nepaliekant jokio pdsako. Pasimm vien arkl, ant jo pririom mai su geresnmis kooperatyvo prekmis. Kitas prekes ais veimo ratams, didiul plg, plaktukus, galstuvus, virves ir pan. pavedme kininkams paslpti. Suimtaisiais vedini, patraukme lauk keliukais. Staiga prieais pamatm skleidiantis apie deimt ginkluot asmen. Mes taip pat umm pozicijas. Bet pagal slaptaodius atpainome savuosius. Tai buvo Girinis, Gegu ir kiti partizanai, kurie varsi paimt istrebitel, anksiau dalyvavus deginant Klepoius ir audant gyventojus. Vyrai taip pat gabenosi du bidonus grietins, konfiskuotos i Maknin pienins. Dabar visi pasukome Kamp kaim ir trumpam sustojome pamikje pas vien gyventoj. Ne per toliausiai nuo ms jo plento AlytusMerkin ruoas, i kurio aikiai girdjome nenutrkstant main im. Atrod, kad mainos vaiuoja nuo Alytaus puss. Kai kas man, kad tai rusai traukiasi i Vokietijos. Mano nuomon buvo kitokia. Vos pradjus visti, pasitraukme mikan. I kininko gavome duonos, kuri mike adjome valgyti su grietine. Apsistojome lazdyn krmais apaugusioje vietovje, Prie raisto pakraio. Istaiau du sargybinius, visus per85

spjau, kad mainomis vaiavusieji rusai gali daryti kratas mikuose net ir dien. Suimtiesiems patariau nekelti triukmo, nes jie pirmieji krist nuo ms sargybini paleist kulk. Jau pusryiavome, kai atlk uduss vienas i sargybini ir prane, kad visai netoli pastebjo daug rus, einani ms kryptimi. sakiau bidonus paslpti raiste, o patys gana siaura miko juosta mme labai atsargiai trauktis Galintn kaimo link. (Vliau paaikjo, kad ms bidonus raiste rusai surado.) Perjome kelis keliukus; ant vieno i j pamatme stovint rus sunkveim, apie kur vaikiojo keli rusai. Pasukome kiek al ir u poskio laimingai perjome t keliuk. Pasiekme ir Galintn miko pakrat. Pasisti valgai greitai gro ir prane, kad kaime taip pat daug rus. Tai vienur, tai kitur mike pasigirsdavo viai. Tais laikais rusai danai taip darydavo. Su suimtaisiais sulindome tankius lazdyn krmus, kur ir tikjoms sulaukti vakaro. Suimtiesiems ia surengme Karo lauko teism. Karinio skyriaus virininkas ir istrebitelis buvo nuteisti suaudyti, o komjaunuol nutarta paleisti po to, kai jos tvas per savo gimines pristatys mums raomj mainl. Nutarme, kad nuosprend galima vykdyti ia pat. Kadangi mike vis girdjosi audant, tai du pistoleto viai, paleisti pasmerktuosius, visikai neatkreip prieo dmesio. Komjaunuol galjo bti koki septyniolikos met. J saugoti pavediau dviem partizanams senam ir jaunam. Senis net autuvo vamzd pabuiavo lyg prisiekdamas, kad suimtosios neileis i aki ir niekam neleis jos liesti. Po to visi trys nuvyko bunkeriuk, kur turjo pralaukti, kol baigsis siautjimas. Visi kiti taip pat isiskirstme, sutar po keli dien susirinkti toje paioje vietoje. vyko taip, kad masinis siautjimas ne tik kad nesiliov, bet dar labiau sustiprjo ir tssi kelias savaites. Dl ios prieasties ir sutartasis susirinkimas nevyko.

86

SUNKIOS DIENOS Studentas, jo brolis Savanoris ir a siautjimo dienomis apsigyvenome j bunkerlyje, rengtame prie pat miko esaniame maulyiame eglynlyje skersai ir iilgai ne daugiau kaip imtas metr. Nuo miko eglynlis buvo atskirtas siaurute, pusiau viksv apsemta pievaite, kuri mus maskuodavo: i pievaits okdami eglynlin, mes nepalikdavom nukrstos rasos pdsak. Bunkerlio buvo grstos tik lubos. Apaioje jau nuo seniau buvo pamesta iaud, kuriuos dabar pakeitme ienu. Vietoj pagalvi pasitiesme mediag ir vien moterik palt, konfiskuot su kitomis kooperatyvo prekmis. Atsissti buvo galima tiktai palenkus galv, o atsigulti visi trys tilpdavome tik labai susiglaud. Didele pramatnybe laikme mayt lemput (be stiklo) ir butel ibalo. ibal taupme, lemput usidegdavome tik guldamiesi ir keldamiesi, kad galtume geriau susitvarkyti ginklus ir drabuius. Bunkeriuko anga visuomet bdavo atvira j maskavome tik vieiai irauta tankia eglaite. Dl to viduje niekuomet nestigdavo oro ir buvo gerai girdti, kas dedasi aplink. Gyvenome sunkias dienas. Kokias dvi savaites aplink palusiai siautjo rusai. Naktimis jie tykodavo vairiose vietose. Tik retkariais pavykdavo apsirpinti bent menka maisto atsarga. Maist labai taupme, bet kartais vis tiek tekdavo tnoti ir visikai nevalgius. Su vienu pamiks gyventoju buvome sutar enklus, mums matomus silipus egl, augusi netoli bunkeriuko. Kai pastebdavom enkl, kad pas artimiausius gyventojus rus nra, nuslinkdavome kit pievaits pus, lazdyn priaugus mikel, pasiildyti saulje ir parieutauti, nes sitikinome, kad rieutais galima numalinti alk. Beje, tais metais rieut buvo itin daug, mes bematant prisikimdavome savo duonmaiius. Kartais pavakar susikurdavome mayt ugnel ir isikepdavome i kinink gautus kiauinius. Taiau po to likdavo ugniaviets enklas ir aplink itrypta ol. Mes jau turjome patirties, kad stovykl reikia maskuoti tik taip, kad nelikt n maiausios yms, prieingu atveju 87

geriau visikai nemaskuoti, nes prastai umaskuota stovykia kelia dar didesn tarim prieui. Dabar mes sugalvojome nauj bd stovyklai maskuoti. T viet, kurioje nuolatos sddavom ir retkariais susikurdavom ugnel, padarm panai piemen stovykll. ia numetme ak, kurios tinka luotoms riti, ir nebaigt riti luot. I pagalli sudstme sodybas" ir gardus, kuriuose palikdavome pridliot rieut, vaizduojani gyvulius. Dabar stovyklos maskuoti nebereikdavo, nes ji vargu ar galjo dominti prie. Kart nuslinkome miku toliau. Ilindome pakratin ties Studento namais. Nustrome pamat, kad toje vietoje, kurioje anksiau buvo kluonas, tvartai ir pirtis, dabar rko tik degsi krva. Prislinkome prie trobos ir jome vid. Viduje viskas buvo siaubingai sujaukta ir idraskyta. ventj paveikslai iniekinti dalis j suplyta, o kiti numesti ant grind ir tiesiog apdergti. Pridergta ant stalo ir lov. Vliau paaikjo, kad Studento namikiai dar i vakaro buvo pasialin i nam, o ryte sodyb prigarmjo rus, kurie kinius pastatus sudegino, o troboje elgsi pagal savo kultr. Kiek vliau berods jie sudegino ir trob. T dien susiinojome ir susitikome su kai kuriais partizanais. Paaikjo, kad partizanas Auksaplaukis i Vabali kaimo usiregistravo. Per vien mog sakiau jam ateiti tam tikr viet mike. Jis atjo ir pareik, kad registravosi tik dl namiki, ginklo prieui neatidav paslp mike ir gali j tuoj pat atneti. Netrukus jis atne mums autuv, kit dien aprpino maistu ir, atsines dalg, nupjov viksvas, per kurias jau buvome padar pdsak nuolatos brisdami eglynlin. (Vliau Auksaplaukis vl buvo priimtas partizan gretas ir po kiek laiko garbingai uvo kovoje su okupantu.) Vien dien keli partizanai vl buvome susitik prie Damino palauks". I gyventoj suinojome, kad partizanas, kuriam anuomet dovanojome gyvyb ir buvome vl prim partizan gretas, dabar jau tapo provokatoriumi ir, negudriai maskuodamasis, nipinja po Vabalius ir gretimus kaimus. 88

Buvo jau pavakarys. Sargybinis, stebjs viekel, pamat juo einant mog ir paino, kad tai ir yra minimas provokatorius. Tuoj prane mums. Puolme viekelio link, tikdamiesi provokatori paiupti gyv. Tas lepseno basas ir, mus pastebjs, leidosi kiek kojos nea Vabali kaimo kapini pusn. mme vytis. Kai jis pribgo kapines, buvome atsilik apie por imt metr. Mums atrod, kad jis pasislp kapinse augusiuose tankiuose papariuose. Nuodugniai ikratme kapines, bet provokatoriaus neradome. Vliau paaikjo, kad jis prabgo pro pat kapines, pievoje rado arkl, usdo ant jo ir nukr per Valniki kaim. Buvo aiku, kad artimiausiu metu reikia laukti rus pasirodymo. Mes isiskirstme ir nujome saugesnes vietoves. Savanoris, Studentas ir a vl grome savo bunkeriuk. Jau nakt Geialaukio ir Galintn kryptimi buvo girdti audant, kilo raudonos raketos. Ryt nelindome i bunkeriuko, tik atidiai klausms, ar neigirsime arti rus. Neapsirikome. Po kiek laiko igirdome juos vaikiojant ir po ms eglynl. Vienas j pro bunkeriuko ang prajo koki penki metr atstumu. Puikiai girdjome, kaip po jo kojomis traka sausos akos. . . Ilindome tik prie pat vakar. Mike krata jau buvo baigta. Pirmiausia apirjome pat eglynl. Radome tris vietas, kuriose gulta rus sargybini. Buvo aiku, kad rusai dar nakt apstojo mik, kartu ir ms eglynl, o pravitus dar kratas paiame mike. Diena po dienos pavojus mums didjo. Rusai gyventoj teiravosi apie mane. Vien kit jiems pavyko uverbuoti, bet tie mons mums apie tai pasisak, tad mes j nebijojome ir nevengme. Kol rusai daryti krat atvykdavo i Nemunaiio banytkaimio, kur stovjo j tabas, buvo dar pakeniamiau. Taiau vliau pats tabas kartkariais persikeldavo Vabali kaimo mokykl, tuomet mums bdavo visikai riesta, nes negaldavom ieiti i miko net maisto parsineti. Laimei, Auksaplaukis ir viena mergina, nepaisydami rus siautjimo, pristatydavo mums io to pavalgyti. Dalgiu ar grbliu neini, apsimet, jog eina darb ar grta namo, jie pasukdavo takeliu per kr89

mus ir sutartoje vietoje palikdavo tiek maisto, kiek madaug reikia darbininkui maitintis per dien. Kart mergina mums prane, kad kit Vabali kaimo gal, pas vien gyventoj, yra i Nedings atvyks ryininkas, kuris nors su manimi pasimatyti. Kartu ji mus perspjo, kad rusai i kaimo dar nepasitrauk, kad kai kurie i j yra silip auktus medius prie Vabali kaimo kapini ir i ten su ironais seka apylink. Ji paminjo kininko pavard, ant kurio kluono stogo taip pa sds rusas ir valgsis. Mike mergina rus nebuvo pa stebjusi. Man nepapratai rpjo susitikti su atvykusiu ryininku, nes jis turjo bti sistas paties Kazimieraiio. mme svarstyti, kaip ia padarius. Papraiau mergin praneti ryininkui, kad a stengsiuos priartti prie pamikje esanio viekelio, kuriuo jis turi vaiuoti namo. Praiau, kad ryininkas palaukt, jei tai bus manoma. Su Studentu pradjome slinkti susitikimam Perjome NemunaiioVabali viekel ir, darydami nema lank, mikais laimingai pasiekme Vabali kaim jau i kitos puss. Studentas ir a buvom su pistoletais ir lietpaliais. I tolo turjo bti sunku mus atskirti nuo rus. T dien nuo pat ankstyvo ryto be paliovos pyl lietus. Keliukai ir pats viekelis buvo paliug, visur telkojo drumzlino vandens klanai. Eidami gerokai utrukome. Pamikje jau nebuvo kada laukti. Prisidengdami kalneliu, pirmiausia ujome pas gyventoj, kur buvo atvyks ryininkas. Ryininko jau neradome. Jis k tik buvo nujs viekeliu, vesdamasis dvirat. Ilgiau laukti jis negaljs, nes rusai pas kinink jau kart tikrino dokumentus ir gerokai j pakamantinjo. Jam pavyk isisukti saksi pas kinink usuks tik nuo lietaus ir tuoj pat ketins vykti toliau. Tekini pasileidome viekeliu, tikdamiesi dar pasivyti ryinink. Laimei, ryininkas smoningai jo labai i palengvo, nors jau buvo kiaurai perlytas. Pasivijome ir pasukome mikan. Ryininkas paaikino, kad susiinoti su Kazimieraiiu sunkiai sekasi. inia i jo gauta jau daugiau kaip 90

prie dvi savaites. Ryininkas, atsuks ir nums dviraio balnel, i rmo itrauk mayt apval paketl. Ivyniojau ir pamaiau, kad ten tik keli atsiaukimai. Daugiau nieko nebuvo. A taip pat jokio atsakymo neparaiau. Papraiau ryinink praneti Kazimieraiiui, kad turiu svarbi klausim ir artimiausiu metu pats vyksiu pas j susitikimam Greit atsisveikinome ir leidoms miku, nes nebuvome tikri, ar rusai ms nepastebjo, kai bgome viekeliu Kamp kaimo link. Svarbiausias klausimas, kur reikjo kuo greiiau isiaikinti su Kazimieraiiu, buvo partizan registracija. Girinis tvirtino i patikim altini suinojs, kad iluose partizan vadovyb yra davusi leidim registruotis. i inia jau buvo pasiekusi ir kai kuriuos kitus man priklausanius partizanus. Mike susitikome Girin ir dar kelis partizanus. Dabar a atidiai perskaiiau i Kazimieraiio gautus atsiaukimus. Daviau j ir kitiems vyrams. I pradi nudiugau, nes pamaniau, kad partizanus kreipiamasi registracijos reikalu. Bet tuoj paaikjo, kad kreipimosi tekstas raytas dar prie amnestijos" paskelbim. Tekste minimi partizan vargai ir nepritekliai, ugriuv j peius nepaprastomis slygomis. Partizanai raginami daugiau pasninkauti ir melstis, kad Dievas suteikt itverms nugalti sunkumus ir saugot visus nuo gausi pavoj. Kreipimosi mintys buvo graios, taiau, ms manymu, vadovyb praov pro al. Dabartiniu metu partizanai ne tik pasninkavo, bet jau ir badavo.'O laiko melstis tai tikrai n vienam nestigo, nes ne tik naktis, bet ir itisas dienas tekdavo pratnoti bunkerlyje ar kokioje nors tankynje. iuo metu reikjo stiprybs teikianio, padrsinanio ir udeganio odio, tokio odio, kuris tikint jog partizan vadovyb tvirtai laiko vair savo rankose. itas kreipimasis partizanus buvo toks, lyg bt raytas ne j vadovybs, o dvasininkijos. Kol kas vyrams savo nuomons nesakiau. Apsimets, jog vis dar gilinuosi kreipimosi tekst, stebjau vyr reakcij. Netrukus pamaiau juos ypsantis ir tarp savs kudantis. Tada ir paklausiau, kaip jiems patiko kreipi91

masis. Pirmas prabilo brio vadas Girinis. Jis tiesiai pasak, kad toki lapeli vyrams neverta net rodyti, ir pasiteiravo, ar tik ne kunigas juos ras. Jo manymu, visi partizanai meldisi pakankamai, o toki pasnink kaip dabar geriau jau nereikia, ir apskritai pageidautina, kad partizanams bt raoma tik apie karikus dalykus". Po kreipimosi tekstu buvo parayta: Lietuvos partizanai. Paaikinau, kad negaliu pasakyti, koks partizan dalinys iuos lapelius ra, nes paioje siuntoje tai nepaymta. Pabriau, kad artimiausiu laiku su Studentu vyksiu pas pai partizan vadovyb, kur isiaikinsiu visus mums rpimus klausimus, taip pat ir partizan registracijos klausim. Sutarme, kad i atsiaukim kitiems vyrams ir nerodysim, nes i to nebus jokios naudos. Po kiek laiko paaikjo, kad rusai Student ir mane tikrai mat tuo metu, kai bgome viekeliu, bet palaik savikiais mat patys rusai t dien i vieno kininko pas kit daniausiai bgte perbgdavo, nes labai smarkiai lijo. Ms ryininkui seksi prasiau. Tuo metu, kai jis vaiavo per Varios mik, j sulaik ten siautj rusai. mogus aikinosi vaiuojs i Alytaus namo, bet rusai vis vien nusivar j tab Mekui kaime. Ten tard, smulkiai ikrt, o po to met rsin, kuriame nevalgius ilaik iki kito ryto.

BELAISVES LIKIMAS A ir Studentas grome bunkerl, kuriame ms lauk Savanoris. Kit ryt suinojome, kad rusai klausinjo artimiausi gyventoj, ar nebuvo t ryt pas j pusryi Vanagas. i inia mums nieko gero neadjo. Po piet atjo mergina. Ji taip pat buvo pastebjusi, jog rusai, ypa pastarosioms dienomis, itin atidiai stebi i pamik. Mergina buvo sitikinusi, kad mums ia likti negalima. Vakarop nujome prie pievaits nusiprausti ir nusiskusti barzd, nes kit dien jau rengms vykti Kazimieraiio link. 92

Budjo Savanoris. A skutausi, o Studentas praussi. Staiga Savanoris prane, kad visikai netoli ms papieviu eina ei rusai. Trauktis jau nebuvo kaip, nes rusai tikrai bt pamat. Suvirtome auktas viksvas prie ilviio krmo. Rusai prajo koki 20-ties metr atstumu, bet ms nepastebjo. Jie nuygiavo Nemunaiio kryptimi.

Susitvarkme ir dar t pat vakar patraukme pas Girin ir jo vyrus. ia suinojome, kad ms belaisv komjaunuol jau pasprukusi Merkinn. Pas Girin radome partizan, kuriam drauge su seniu buvo pavesta j saugoti. Jis papasakojo, kaip tai vyko. Jiems ir belaisvei taip pat prasidjo nelengvos dienos. Ne vien par teko ibti nevalgiusiems ir net negrusiems. Kart rusai taip atsidj krat t miko dal, kurioje jie slpsi, kad vili ilikti beveik nebuvo. J bunkerlis buvo krante, o jimas rengtas horizontaliai kaip laps ola. Ta ola" ustatyta mayte eglaite. Rusai visikai priartjo prie bunkeriuko. Partizanai patyliukais kalbjo roani. Prie j prisidjo ir pati komjaunuol. Vienu tarpu rusai buvo taip arti, kad pro ang per eglaits akas aikiai matsi brezentini bat aulai. Belaisv kiekvien akimirk galjo iduoti j buvimo viet. Taiau ji buvo isigandusi n kiek ne maiau kaip patys vyrai ir tylutliai nibdjo Dievo vard. Rusai pamau nutolo. Badas ir nuolatinis pavojus privert juos persikelti per plent kit bunkerl, kuriame gyveno nejaunas mekasalietis partizanas. Taiau ir ia jie itisas savaites su niekuo negaljo umegzti ryio. Komjaunuols jie neskriaud. Pagaliau jai pavyko senius prikalbinti eiti registruotis Merkinn jos tvas ir ji pati utarsi. Taip vien syk jie visi trys ir imov. Seni ir komjaunuols planai nuo treiojo partizano buvo slepiami. Kart,kaip paprastai,jie nujo prie raisto praustis. Treiasis partizanas Sekretorius (dabar prisiminiau jo slapyvard) liko bunkeryje. Po kiek laiko jis nutar pasidomti, ko anie taip ilgai negrta. Nujo prie raisto ir rado tik ginklus. Sekretorius nujaut, kas atsitiko, ir puol iekoti Girinio, kur pavyko gana greit rasti. 93

mons, t dien gr i Merkins, jau pasakojo, kad usiregistravo du seni partizanai. Dabar paaikjo, dl ko rusai taip smarkiai ir tiek ilgai siautjo apylinkse, kuriose mes slapstms. Senis buvo kils nuo Seirij, it apylinki moni nepainojo, nes ms gretas priimtas visai neseniai. Saksi anksiau partizanavs prie Kriktoni, bet rus siautjimo buvo nubloktas nuo draug ir atsidr prie Nemunaiio. Nenorjome jo priimti, bet jis prasi net su aaromis, sak: jei nepriimate, geriau nuaukite. Pagailjome ir primme laikinai. Ketinome isiaikinti jo asmenyb pirmai progai pasitaikius. tai jis mums ir ikrt pokt". Antras pabglis, irgi apysenis mogus, visada slapstsis vienas netoli savo nam, taip pat neinojo, kas ms biiuliai. Jie abu parod rusams tik bunkeriukus, kuriuose slapstsi. Komjaunuol n karto nebuvo ileista pamik, taigi n vieno padedanio partizanams nra maiusi. Komjaunuol dabar vaistsi su rusais jai girdtuose kaimuose, bet be apiuopiam rezultat. Vliau gyventojai mums pasakojo, kokias istorijas komjaunuol kurdavusi apie partizan gyvenim. Stribai klausydavosi ir atsiklausyti negaldavo. Kai kuriuos net baim suimdavo klausantis jos pasakojimo apie tuos pabaisas, kurie ne per seniausiai dvylika i j pai paklojo Galintankos kaime. Komjaunuol pasakojusi, kad prie bunkerio, kuriame ji buvo saugojama, kartkariais susirinkdavo kokia atuoniasdeimt visokiausiais ginklais apsiginklavusi partizan. Tarp j bdavs ir pats Vanagas su daugeliu emesni vad. Tada vykdav slapti pasitarimai, o po to visi vl kaip dvasios dingdav. O jau drausm partizan gretose neapsakomo grietumo, visur tik sakymai ir sakymai. . . Partizanai es labai mandags, ji n karto negirdjusi odi su . . .mat" ir panai, kurie Merkinje taip mgstami draug". Taigi ir vl neisipild ms lkesiai gyti raomj mainl. ..

94

JOCKAUS TRAGEDIJA Jockus ir dalis jo brio vyr rus siautjimo dienomis pasitrauk Subartoni mik. I pradi jiems ten seksi neblogai. Vien dien vyrai rieutavo miko gilumoje. Ir ia atsitiko nelaim tuo metu, kai Jockus ileido i rank palenkt lazdyno ak, jos dalis ukabino ant diro kabojusios granatos degtuvo nuleidimo svert ir j itrauk. Pasigirdo specifinis garsas. Jockus suprato, kas atsitiko, bet nusviesti granatos toliau nuo savs nebesuspjo. Ji sprogo ia pat ir labai sunkiai sualojo jam kojas. Kai partizanai atskubjo prie vado, is isitrauk pistolet ir dviem viais nusiov. Jockus buvo sumanus vadas, narsus partizanas. Jis suprato, kad tsti kov dl Lietuvos laisvs jau nebegals, todl ir pakl rank prie save. Vyrai atgabeno mirusj Vabali kaim. mons slapta padar karst, apipraus kn, papuo glmis. Tada visi nulydjo kapus. Rusams, matyt, kakas buvo pranes apie laidotuves. Jie puol procesij kaip tik tuo metu, kai ji jo viekeliu. Lydjusiuosius sum, tard ir baisiai kankino. Pat karst suskald ipulius, o palaikus iniekino, idrb viekelio griov ir paliko. Rusams atsitraukus, gyventojai pam mirusj ir paskubomis, jau be karsto, palaidojo Vabali kapinse. slapyvardis berods Genovait. Tai buvo nepaprasta lietuvait, visikai pasiaukojusi dl Lietuvos laisvs. Ji slaugydavo sueistus partizanus, bgiodavo kaip j ryinink, atlikdavo kitokius pavedimus. Galiausiai pati pateko MGB nagus. Kad ir nemonikai kankinama, Genovait nieko neidav. I pradi buvo kalinama Alytaus kaljime, o tolesnis jos likimas man neinomas. Genovaits tvik visai netoli nuo Vabali kaimo kapini, kuriose ilsisi ir jos mylimas brolis. Apie i lietuvait galt daug Papasakoti vietos gyventojai. Jockaus brolis Putinas uvo puolant Merkins miestel 1945 m. gruodio mn. 15 d. Jis kovojo dl Lietuvos lais95

vs nuo pat partizaninio sjdio pradios, buvo vienas i partizanins kovos organizatori Vabali apylinkse Kariuomenje buvo usitarnavs puskarininkio laipsn, turjo autoritet visoje apylinkje.

KELIONE PAS KAZIMIERAIT Savanor palikome Girinio globoje, o mudu su Studentu leidoms ilus. Pakeliui aplankme Burokaraisio ir Masaliki bri partizanus. Kelion seksi. iluose pirmiausia susitikome su brio vadu Siaubu. Jis mus svetingai prim. Svarbiausia, kad tuoj pat usak pirt, kurioje nusikratme to, kas mus itisas savaites taip baisiai vargino. Po pirties visai kitaip pasijutome. Siaubas inojo, kur Kazimieraiio stovykla. Jis ten vykdavo vairiais reikalais, nugabendavo maisto. Kit dien Siaubas nuvyko pas Kazimierait ir prane, kad a esu iluose. Biau galjs i karto su Siaubu keliauti pas Kazimierait, bet suabejojau o gal jis nenori man rodyti savo stovyklaviets, gal parinks kit viet susitikimui. Kazimieraitis, suinojs, kur esu, tuoj pat liep Daktarui ir Siaubui vykti pas mane ir tada visiems grti pas j. Vos atvyks ilus, suinojau, kad Merkio rinktins vadas jau pabgs i kaimo, kuriame mokytojavo. Dabar, pakeits vien savo tikrosios pavards raid, mokytojavo kakur kitur. Tikslios jo buvimo vietos niekas neinojo, nes jis niekam nepasisak. I partizan gret jis dezertyravo ivyko negavs Kazimieraiio sutikimo ir net pastarajam nieko nepranes. U tai vliau, 1946 m. rugsjo mn. 25 d. vykusio Dainavos apygardos vad posdio metu,nutarta atiduoti j Partizan karo lauko teismui. Po ilgesnio nesimatymo buvo domu susitikti ir su Daktaru. Vien nakt ir dar pusdien praleidome Kasin kaime. Uteko laiko pasidalyti naujienomis, kuri kiekvienas jau turjome nemaai. Jis man papasakojo apie gyvenim ir darb pas Kazimierait. Po piet ivykome pas Kazimierait. Kelion buvo varginanti, bet labai domi. Smlingieji ilai tai ne Ukrai96

nos" mikai. (Ukraina" partizanai pramin derlingesnes vietoves, nes ten mons buvo turtingesni ir partizanus galdavo geriau pamaitinti, dosniau suelpti.) jome labai ilgai, be jokio sustojimo. Galiausiai Daktaras su Siaubu prisipaino, kad jau senokai klaidioja. Pagaliau isimume Dubininko kaimo pakrat. ia man buvo labai grau : iki tol dar nebuvau mats kaimo, neisiskirsiusio vienkiemiais. Per kaim tekjo graus upelis, i vis pusi j supo aukti smlti krantai ir mikas. Biau dar ilgai iopsojs, bet Daktaras paragino eiti. Toliau ygiavome tokiu pat miku. Aplenk Rudnios kaim, vl prijome aukt Skroblaus upelio krant, prie kurio trumpam sustojome. Daktaras isim i planets popierlyje suymtus dienos aukinius ir atsiliepimus juos Kazimieraitis buvo nustats tarpusavio susiinojimui mikuose. Daktaras kelis kartus suvilp dienos aukiniu. Kitoje pusje igirdome atsiliepiant. Po kiek laiko ant kito kranto pasirod pats Kazimieraitis ir nusileido prie upelio. Mes taip pat nulipome krantu emyn. Ir tada a pasileidau bgte prie upelio per mayt pievait, kurioje, pasirodo, buvo altini. Pirm negu mane suskubo perspti, a jau sdjau iki bambos suklimps rdyne. Isikapsiau pats ir man jau nereikjo lieptelio. Upel perbridau vietomis iki paast. Kazimieraitis padav man rank, kad lengviau isikepurniau i vandens ant gana stataus upelio kranto. Pasisveikinau su juo ir tuoj pat atsipraiau turjau isiskalbti ir isigrti drabuius. Kai grau prie vis, ukopm ant didiulio kranto. ia radome ilvit su pintine maisto ir dar vien partizan su pusmaiiu bulvi. Jie buvo neseniai gr i Rudnios kaimo. Pasisveikin visi nujome Kazimieraiio vadaviets link. Kazimieraitis apibr mane vairiausiais tarnybiniais klausimais. Papra, kad a jau dabar bent apytikriai ivardyiau klausimus, kuriuos norsiu gauti atsakym kol mes ilssims, jis visk apgalvosis ir paskui posdyje jam bsi lengviau referuoti. Turiu paymti, kad Kazimieraitis n minuts neleisdavo veltui. Miegodavo tik tiek, kiek btina protin darb dirbaniam mogui. Priekyje ingsniav vyrai suabejojo, kur eiti. Tada Ka97

zimieraitis isim kompas, emlap ir nustat tikr jimo krypt. is mogus nepaprastai gerai orientuodavosi kad ir plaiausiuose, jam visai neinomuose mikuose. Ir i mik keliukai buvo tokie prasti, tokie panas vienas kit, kad a ir vliau sunkiai pagal juos orientuodavausi. O Kazimieraitis net ir nakt niekuomet nepaklysdavo. Paaikjo, kad Kazimieraitis persikl nauj vadaviet tik prie kelias dienas. Dl to vyrai dar nebuvo sidmj artimiausio kelio. Tik visikai temstant pasiekme stovykl.

VADAVIETJE Vadaviet Kazimieraitis buvo sirengs kokie du kilometrai nuo Rudnios kaimo ir madaug imtas metr nuo ymesns miko linijos, alia sodinto jauno puynlio. iame dvigubo mogaus gio puynlyje ir buvo vadaviet. J pamaiau tik i koki 1015 metr. Stovyklos rajonas madaug 75 m puynlio plotas su palapine ir lauaviete. Kiekvienoje vietelje jautei tvarkingo eimininko rank. Prie lauaviets radome Sakal, vien pavyzdingiausi ir narsiausi il partizan. Jis, glis ir ilvitis buvo Kazimieraiio numyltiniai. Susdome atsikvpti. Kazimieraitis liep savo vyrams kuo greiiau paruoti mums io to uksti. Lauaviet buvo rengta taip, kad nakt liepsna bt matoma tik i labai arti. Tuo tikslu buvo ikasta apvali puss metro gilumo duob. Smlis supiltas ant krantelio madaug 25 cm nuo krat. Taigi apie lau buvo galima patogiai sussti ir dar atsiloti supilt sml, kurio pavirius nuklotas samanomis. Samanos ir maskavo sml, ir prilaik, kad nebyrt. Netrukus viename katile jau vir irni sriuba, o antrame bulvs. Visi skaniai pavalgme. Reikia pasakyti, kad tuometinis Kazimieraiio gulos maistas buvo apyprastis daniausiai vos vos uspirginta bulvi ko, tiesa, vairiausi gryb kon ddavo tikrai nesigaildami. 98

Lainius ir duon tekdavo labai taupyti, nes iluose mons buvo neturtingi, be to, ir parsineti i kaimo buvo gana sudtinga. Ko kad lengviau bt nuryti paprastai buvo valgoma usigeriant nesaldyta arbata, t. y. virintu vandeniu, kur mesta oleli. Ne per toliausiai nuo vadaviets buvo rengta mayt slptuvl. Joje laikomi tabo dokumentai, raomoji mainl, popieriaus atsargos ir pan. Prie palapins rengta vieta rayti mainle tiesiog sikasta sml taip, kad bt galima patogiai atsissti ir rayti mainle j pasidjus ant ems. Vanden vyrai nedavosi i netoliese buvusio mayio ulinlio, kadais ikasto miko sodintoj. Gyvenimas toje smlto puyno stovykllje tiesiog kaip kurorte. Ukrainoje" tokios laisvs jau senokai neturjome dl didiuli prieo siautjim. Po vakariens Kazimieraitis mums pasil eiti pailsti palapin. Tuo pasilymu mielai pasinaudojome. Pati palapin buvo paprasta. Ji atrod kaip maas stogelis, nukeltas ant ems. Tame stogelyje i ono buvo padarytos duryts. Viduje minktai priklota saman. Pagalvi vietoje buvo pasitiesiami varkai, o usiklojama antklodmis, kuri il mons buvo prisine i Druskinink dar pirmomis karo dienomis. iburys dut su lajumi ar taukais ir mayiu knateliu. Tame palapins kampe, kur miegodavo Kazimieraitis, stovjo radijo aparatas su visais priedais, lagaminas ir kitos smulkmenos. palapin visi netilpome. Kai kurie vyrai sugul prie lauo.

PASITARIMAI Sukilome dar saulutei nepatekjus. Susitvarkme ir, kadangi lauke buvo vsoka, posd pradjome palapinje. posd Kazimieraitis pakviet Daktar kaip A. apygardos tabo I skyriaus virinink, Jrinink kaip savo adjutant ir mane. Posdio darbotvark pareng Kazimieraitis. Sekretoriavo Daktaras. Svarbiausi klausimai buvo du: pogrindio egzistavimas ir partizan registra99

vimasis. Pirm klausim posdio darbotvark Kazimieraitis trauk Daktaro pageidavimu. Pradjs posd, Kazimieraitis pats tai prane ir papasakojo, kaip viskas buv. I Kazimieraiio pasakojimo paaikjo, kad iluose u Merkio ups ne taip jau ir ramu. Po amnestijos" paskelbimo, rus siautjimas sustiprjo ir ia. Jis nebuvo toks, kaip pas mus, bet kaimuose rus pakakdavo. Kaip tik tuo metu Kazimieraitis Daktar su Jrininku pasiunt Neding tarnybiniais reikalais. ie, kit partizan palydti, nuvyko nurodyton vieton, bet nesugro iki to laiko,kaip Kazimieraitis buvo nurods. Nedingje Daktaras su Jrininku ibuvo per dvi savaites pas anksiau mint vienos profesijos mog. Jrininkas norjo grti anksiau, bet klaus vyresniojo nurodym, tad parvyko abu drauge. Visa bt buv nieko, jei ne ta nelemtoji amnestija". Druskinink ir Marcinkoni bataliono vyrai per savo vadus kreipsi Kazimierait, klausdami, ar galima partizanams registruotis ir k daryti su tais, kurie usiregistruos. Reikjo nedelsiant aplankyti tai vieno, tai kito dalinio partizanus ir su jais pasikalbti. Reikjo spausdinti atitinkamus atsiaukimus, bet nebuvo kam tai daryti. Kazimieraitis vienas niekaip negaljo visko aprpti. Tuo metu jis teturjo vien pagalbin darbuotoj, kuris dar rpinosi kaime likusia savo eima ir kiu. Vienu metu Kazimieraitis kur laik gyveno tiesiog kaime pas patikimus gyventojus. Tada jis tyia nesiskuto, vilkjo suplyusius drabuius. tok sen rusai nekreipdavo dmesio. Girinis anuomet neklydo tvirtindamas, kad il partizanams leista registruotis. Taip i tikrj ir buvo. Kazimieraitis vienas isprend svarb klausim. Jis su partizanais kalbdavosi madaug itaip. Tiek partizan vadai, tiek eiliniai kovotojai puikiai ino, dl ko ir prie k jie kovoja. Laisvs kova bus ilga ir sunki. Teks sudti dar daug auk. Partizan eim nariai iauriai persekiojami. Dabar okupantas pasil partizanams ieiti i mik, usiregistruoti, paadjo, kad jie bus amnestuoti, j eim nariai gals ramiai gyventi. Visiems inoma, kad okupanto paadais niekuomet negalima tikti. 100

propagandos sumetimais usiregistravusieji pradioje i tikrj paleidiami, bet ateityje okupantas su jais susidoros. Kai kurie partizan eim nariai mano, kad partizan kova be ateities, kad jie ilgainiui vis vien neitvers, nes prieas yra nepalyginamai stipresnis, tad es veriau ilgiau pasdti kaljime, negu anksiau ar vliau ti kovoje. Lietuviai raudonojo maro nenugals, o amerikonai leidiasi rus mulkinami ir kariauti nesirengia. Kol jie praregs, rasa mums akis is... Kazimieraitis vyrams kaip tik ir pabr, kad mes fizine jga negalim atlaikyti fronto, bet kovoti turime ir pasitikti tegalime savo dvasinmis jgomis. Taigi bus net geriau, kad tie, kurie jauiasi dvasikai neatspars, usiregistruos, nes jie ateityje pogrindiui bt tik nata, tokie neitvers kovoje iki galo, kaip garbingam kariui dera. Partizanu iomis nepaprastai sunkiomis slygomis gali bti tik tas, kuris yra pasirys kovoti tiek, kiek reiks, kuris tiki pergale ir nebijo mirti dl laisvs. Kas i tokio partizano, kuris kovotoj gretose liks tik dl to, kad kitaip pasielgti jam neleidia vadovyb?! Jeigu vadovyb neleist partizanams laisvai pasirinkti, tuomet tos eimos, kurios pataria savo partizanams registruotis, jiems uvus, kaltint partizan vadovyb. Kazimieraitis perspdavo, jog registracijos perspekty- vos lidnos, bet dl ivardyt prieasi registruotis partizanams nedraud: kaip kas pasiklos, taip ir imiegos. Baigdamas jis pabrdavo, kad pats registruotis neisis ir tsis laisvs kov drauge su tais vyrais, kurie liks partizan gretose. Pagaliau Kazimieraitis sulauk Daktaro ir Jrininko. Daktaras Kazimieraiiui pareik, kad, bnant Nedingje, jam kilo vairi dvejoni dl partizan registracijos. Jis net suabejojs, ar tikslinga tsti partizanin kov, ar ne geriau partizan vadovybei paiai likviduotis ir skirstytis kas sau. tai kaip darbotvarkje atsirado pogrindio egzistavimo klausimas, baigdamas angin od,pasak Kazimieraitis ir pareikalavo, kad kiekvienas posdyje dalyvaujantis pareignas aikiai pareikt savo nuomon iuo klausimu, nes reiksi priimti sprendim. 101

Po to jis paskelb pertraukl ir paragino visus tvirtai ir galutinai apsisprsti, kad paskui netekt kaitalioti sprendimo. Pertraukls man labai reikjo, nes norjau pasikalbti su Jrininku ir suinoti, kodl apie tok svarb dalyk Daktaras man nieko neusimin juk eidami stovyklaviet btume galj tai apsvarstyti. Jrininkas papasakojo, kad Daktaro vidin blakymsi jis pastebjo jau po pirmj Varios kautyni, taiau nekreip tai dmesio juk kiekvienas partizanas dl patirt nelaimi savaip jaudinosi. Daktaro vidinis nerimas buvo rykus ir tada, kai jie abu buvo nuvyk Nedingn tarnybiniais reikalais. Tarpais jis puldavo be perstojo melstis. Tada lyg ir atkusdavo, galvodavo optimistikai. Mano pairas Daktaras puikiai inojo, todl ir pra Jrinink nieko man nepasakoti. Jrininkas pild praym, kol viskas iaikjo. Dar gyvendamas Alytuje, turjau progos pastebti, kad Daktaras yra karjeristas, taiau tuomet mans tai nedomino. i jo bdo savyb dar labiau irykjo partizanaujant. Daktaras tikrai turjo gabum vairiose srityse, taiau visus juos naudojo tik vienu tikslu mutis vir. Tiesa, mes visi netikjome, kad taip ilgai truks laisvs kova ir kad tiek daug auk partizanams teks sudti, taiau niekas nelauk ir tokios greitos pergals, kaip pranaavo Daktaras dar bdamas Varioje. Jis net fantazuodavo, kad tai mes netrukus pergalingai josime Alyt, o gyventojai mums po koj barstys gles ir auks Valio!" Laikas bgo, o dienos jo vis juodyn. Svajotoji laisv nesirod.. . tai Daktaras ir prarado vilt. Jokiu bdu nenoriu pasakyti, kad jis nemyljo savo Tvyns. Jam tiesiog neuteko tvirtybs, o jo karjerizmas praud ir j pat. Jrininkas savo pasiryim nesvyruodamas ilaik iki pat garbingos mirties kovoje dl Tvyns laisvs. Tvynei jis paaukojo visk: savo eim, asmenin laisv, jaunyst ir gyvyb. Pasikalbjau su paiu Daktaru per t pertraukl. Jis jautsi kaip nesavas, todl brautis jo sielos gelmes 102

neturjau n maiausio noro. inojau, kad jo galutin od igirsiu per posd. Su Kazimieraiiu atskirai kalbjausi dl partizan registravimosi. Kaip esu minjs, a buvau u tai, kad part i z a n a s gali eiti registruotis tik tuo atveju, jei gaus partizan vadovybs sutikim, laikiausi nuomons, kad savav a l i k a i usiregistravusieji ir atidavusieji prieui ginklus turi bti grietai baudiami. Kazimieraitis mane tikino, kad jo nuomon teisingesn, taiau ji man vis dlto atrod per daug nukrypusi kit pus, nes buvo pasisakoma u laisv registravimsi su ginklais. Pertraukl baigsi. Mes vl susirinkome posdiauti. Kazimieraitis pasil kalbti man. A pasakiau, kad pogrindio egzistavimo klausimas trauktas darbotvark tik dl to, kad vienas i A. apygardos tabo nari suabejojo organizacijos ateitimi.' O mano nuomone, mes neturime net moralins teiss ugesinti t kov, kuri ne mes pradjome. Pareikiau, kad, jei toks sprendimas ir bt padarytas, a po posdio protokolu nepasiraysiu ir su savo bataliono vyrais pasitrauksiu i A. apygardos sudties. Sakiau tiks, kad tik maa dalis Merkins bataliono vyr eis registruotis, tad mes ir toliau galsime pagal igales prieintis okupantui. Jeigu mes nutartume pogrind likviduoti, tai tie vyrai, kurie mumis pasitiki ir kuriems net minties nekyla apie registravimsi, pagrstai laikyt mus idavikais, o prieas tik rankomis plot i diaugsmo. Po mans kalbjs Jrininkas parm mano nuomon. Daktaras pareik, kad jis jau veiks savo dvasin kriz. Jis tik bijs, kad tie, kurie dabar sdi sudj rankas ir net pataikauja prieui, ateities nepriklausomoje Lietuvoje gali nevertinti ms darbo, pasiventimo ir auk. Paskutinis kalbjo Kazimieraitis. Visi pajutome ir supratome, kad is mogus tai nekainojamas ir nepamainomas partizan organizacijos vadas. Kazimieraitis kalbjo labai susijaudins, beje, tai buvo vienintelis kartas, kada a jo akyse maiau aaras, nors man su juo vliau dar teko patirti daug sunki smgi. Po Kazimieraiio kalbos vienbalsiai nutarta i vis 103

jg stengtis tsti laisvs kov iki galutins pergals Nusprsta uoliai talkininkauti Kazimieraiiui, siekti, kad ateityje kuo daugiau partizan burtsi jo inion, kad bt paskelbta sjdio Deklaracija, kad kuo greiiau bt ileisti nurodymai ir sakymai, privalomi visiems partizanams organizacinje, operatyvinje, kinje ir pan. veikloje. Prie A. apygardos tabo steigtas spaudos ir propagandos skyrius, kuriam vadovauti pavesta Daktarui. Pasiadjome visais manomais bdais talkinti A. apygardos tabui, kad jo darbas bt kuo skmingesnis. Taip pat nutarta ir toliau nedrausti partizanams registruotis, tik btinai spti juos, kad lengvai nepatikt klastingais prieais ir bent ger ginkl jiems neatiduot. Visi vieningai pritar miniai, kad partizan registracija bus tarsi natrali atranka, kuri ir taip btinai reikjo padaryti. Tokiai partizan gausybei, kokia buvo iki tol, pasidar nebemanoma isilaikyti be didiuli nuostoli. Vis sudtingesnis darsi partizan mitybos ir apsaugos klausimas, nelengva nata uguls patikimus gyventojus, kuri materialin padtis ir be to buvo prasta. io posdio metu buvo nustatytas partizano enklas ir uimam pareig enklai. Partizano enkl turjo sudaryti ant kairs varko rankovs prisitas skydelis su jame idstytomis Lietuvos vliavos spalvomis. Partizan uimam pareig enklai tai atitinkamai idstyti trispalvs spalv trikampliai, neiojami prisiti vir kairiosios varko kiens. Kazimieraitis taip pat paskelb skiris mane Merkio rinktins vadu, nes anksiau tas pareigas js asmuo savavalikai pasialino. Jis teik man su tuo susijus ratik sakym ir dav nurodym persikelti il krat prie Merkins. Per t posd buvo inagrinta ir nemaa einamj reikal. Kazimieraiio vadavietje ibuvau dar tris dienas. Per t laik rotatoriumi ispausdinome atsiaukimus taut. Dal j pasims, nuvykau su Siaubu ilus prie Merkins, susiradau Student ir patraukme per savuosius, skelbdami jiems tai, kas posdio metu buvo nutarta. 104

AMNESTIJOS" REZULTATAI Dauguma partizan buvo nepatenkinti, kad vadovyb nedraudia registruotis. Tekdavo ilgokai aikinti, kol jie suprasdavo, kodl vadovyb prim tok sprendim. Leidimas registruotis iliniams partizanams jau i pat pradi padar didiul tak. Kai kurie partizanai ir namikiai susidar nuomon, kad kovoti nra prasms jei jau pati vadovyb leidia registruotis, tai, matyt, nieko gero nebus, matyt, bolevikai liks Lietuvoje visam laikui. Na, ir m iliniai registruotis. Usiregistravo nemaai eilini kovotoj ir net kai kurie vadai. Pradioje visus paleisdavo, o paskui pradjo juos grsti kaljimus ar su eimomis tremti Sibiran. Kai kuriems j dar pavyko itrkti i klasting pinkli ir, jei tik partizanai sutikdavo priimti, jie vl ieidavo mik. Nedaug partizan usiregistravo po to, kai visiems praneiau, jog vadovyb tai leidia. Matyt, ir dl to, kad jau spjo sitikinti, kas atsitinka su paskubjusiais registruotis. Didium usiregistravusij sudar tie, kurie pavieniui slapstsi nuo kariuomens ar dl kit prieasi. Reikia pasakyti, kad registruodavosi partizanai skaudama irdimi. J savijauta buvo panai t, kuri patirdavo kiekvienas kininkas, kai j tarybin valdia savanorikai" priimdavo kolk. Tomis dienomis, kai Kazimieraiio vadavietje vyko posdiai, usiregistravo vienas i partizan, aptarnavusi jo stovykl. Tai buvo veds ir jau pagyvens vyrikis. Nujo registruotis tikdamasis tuo igelbti savo eim nuo rus persekiojimo. Kazimieraitis jo neatkalbinjo, leido paiam apsisprsti. Eidamas registruotis, tas partizanas paliko Kazimieraiiui prisiminimui savo pistolet FN". (Pistolet Kazimieraitis isineiojo iki pat garbingos mirties. Paymtina ir tai, kad Kazimieraitis niekuomet nesineiojo ilgojo ginklo.) Usiregistravusj ikart paleido, bet vliau su eima itrm Sibir. Nordamas igelbti savo eim, registruotis Perloj, kurioj tuo metu stovjo rus garnizonas, nujo ir Vytauto grups vadas Merkys (Adolfas Baublys i Perlojos 105

kaimo). Rusai tokiu laimikiu labai apsidiaug. Jie tuoj pat paskambino Alyt, i ten Perloj tuoj ivyko aukti pareignai, kurie tikjosi i Merkio daug k suinosi apie partizanus. Per gimines rusai buvo garantav, kad Merkiui ne tik kalts" bus dovanotos, bet dar ir gera tarnyba parpinta. Kai Merkys nujo registruotis, rusai j aretavo ir pastat prie jo sargyb. Tada jis pamat, kad pats lindo spstus, ir m kombinuoti, kaip sveik kail ineti. Nutaik tinkam prog ir pabgo. O Alytaus pareignai grausi nagus, kad tokia uvis islydo i rank. Merkys, nors ir labai gdydamasis, vl gro pas savo vyrus. Nemaai narsi ygi jam teko atlikti, kol atgavo prarast autoritet. Bertainas daug kart auk, kad registracija galioja, taiau partizanai kakaip nepastebimai liovsi registruotis. Visi vyrai sitikino amnestijos" padariniais. Kas i pradi jo nujo, o visi kiti liko nepajudinamai tvirti. Ir tai ne tuti odiai. iandien pats prieas stebisi nepaprastu lietuvio atsparumu ir rytu. Kai registravimasis baigsi, praneiau Kazimieraiiui, kad Merkins batalione yra devyniasdeimt devyni partizanai. 1948/1949 m. iem ne kart buvau Vakar Lietuvoje. Suinojau, kad ten partizan registracij vadovyb grietai draud. Partizanai nesiregistravo, taiau tai pogrindiui neijo gera. Partizan gretose liko ir tie, kurie nebuvo verti partizano vardo. Ilgainiui kai kuriuos i j uverbavo MGB. Tap provokatoriais, jie padar didiul al organizacijos autoritetui ir praud daug kovotoj.

KAS EINA?" Merkins bataliono vadu paskyriau Pauliuk (nepriklausomos Lietuvos metais kavalerijos puskarininkis). Jis buvo nepaprastai uolus ir siningas. Pauliukas su 12 vyr daniausiai glausdavosi Subartoni mike. Vyrai vadu buvo patenkinti, nes jis rod jiems ger pavyzd. Tuo metu lankiau visus partizan dalinius. Vyr nuo106

taika buvo gera. Visi gerai apsiginklav, turjo dideles audmen atsargas. Tuomet buvo prasta, kad partizanas turt prie savs didel kiek ovini. Ilgainiui to atsisakyta. Galimas daiktas, kad vyrams kyrjo nuolat tampytis didel svor, ir audmen pradta imtis tik tiek, kiek j reikia turti vienam susidrimui su prieu. Kiti partizanai dar sakydavo, kad audmen maiau neiojamasi tik dl to, kad kojos jau pavargusios ir sveikata nebe ta. Atrodo, kad ir tokiuose samprotavimuose buvo tiesos. iuo metu maai audmen neiojamasi jau dl to, kad iseko j atsargos. Kart su Studentu nujome pasiirti bunkeriuko, kuriame slapstms didiausi siautjim dienomis. Bunkeriukas buvo rus aptiktas ir sugriautas. Eglaits, kuriomis buvome j apsodin ir ustat ang, buvo nudivusios tai ir galjo atkreipti rus dmes. Paiame bunkerlyje jie nieko nerado, nes Savanoris, paliktas pas Girin, kol mes keliavome pas Kazimierait ir po dalinius, konfiskuotas kooperatyvo prekes i jo buvo igabens ir pagal mano nurodym idalijs partizanams. Rus siautjimas buvo kiek aprims. Visur skland gandai apie galim gyventoj trmim Sibiran. Nakt retai kuri eima miegodavo namie. Tie, kurie neturjo ma vaik, daniausiai nakvodavo laukuose, krmuose arba tiesiog mike. Tik ryt jie grdavo namus, o vakare vl tas pats. Vien tamsi nakt su Studentu ir Savanoriu jome miku nuo Galintn Kampus. Slinkome vienas prie kito miko taku pro tankius lazdyn krmus. Retkariais sustodavome ir siklausydavome, nes tuo metu rusai tykodavo jau ir mike prie prajim ir tak sankryose. Vienu tarpu lyg ir trekteljo akos prieais. Sustojome, bet nieko tartina neigirdome. Jau buvome bepraded slinkti pirmyn, kai vl jau aikiai igirdome ingsnius i priekio. Tykiai utaisme ginklus ir pasitraukme kelis metrus nuo tako. siklausme, bet mike nelamjo n lapelis, mat naktis buvo nepaprastai tyki. Jau vl atsargiai lindome takan ir .. . visai arti igirdome ingsnius. Trauktis nebuvo kada. A suukau: Kas eina?" T pai akimirk pasigirdo ird veriantis, sakytum, smau107

giamo mogaus riksmas. Sutrakjo akos ir miko gilum kaip viesulas nulk oys... Dabar mes patenkinti jome toliau ir po kiek laiko pasiekme Kamp kaimo pakrat. Kaime tartinai drasksi unys. Ten turjo bti arba rusai, arba msikiai, nes itaip unys loja tik ginkluotus asmenis. gud partizanai ino, k reikia toks naktinis un skalijimas. Nusprendme pat kaim neiti, kol pravis, numigti miko pievaitje paliktose ieno kupetose. Nujome ir sulindome kupetas. Pabudome tik pradjus visti. Rpjo suinoti, kokia padtis kaime. Ilindome i ieno ir atsargiai nuslinkome miko pakratin. Isikvietme vien pamiks gyventoj, kuris prane, kad kaime rus nra. Jis paadjo atneti vlyvus pusryius, o mes grome atgal ienan. ieno kupetose teko miegoti jau ne vien kart. Paprastai paskutinis umaskuodavo pirmiau lindusiuosius, o tada ir pats sikasdavo atskir kupet, stengdamasis kuo maiau pritaryti ieno. jome pievait, tiesa, i kito ono, ir pradjome traukti ien nuo pirmos pasitaikiusios kupetos. Staiga ta kupeta m judti. Atokome ir usitaisme ginklus. I kupetos isigand ioko selis su Tveliu, o i antros Fricas. Paaikjo, kad jie jau ne pirm nakt ia miega. Tai jie ir buvo inakt sukl kaimo unis. Dabar visi susikraustme kupetas ir gerai isimiegojome, o paskui dar kur laik praleidome drauge.

ILUOSE vykdyti Kazimieraiio sakym kurti ia savo vadaviet. Ivykome su Studentu. Buvau nusprends pasiimti dar vien partizan tam buvau numats Gegut (Vinc Ivanausk i Masaliki k.). Pakeliui usukome Masaliki br. Gegutis mielai sutiko su manimi gyventi. Dabar jau trise patraukme ilus. iluose gerai painojau bri vadus Siaub ir Gaigal, 108

eilin kovotoj Tigr. Su jais apsvarsiau vadaviets rengimo reikal. Artjo bulviakasio metas. Nuvykome pas vien gyventoj ir paprame leisti jo inioje sirengti slptuv. Labai apsidiaugiau, nes eimininkai mielai sutiko. Bunkeriuk rengme bulvi lauke taip, kad lindimo anga buvo i Merkio ups kranto. Bunkerlyje uteko vietos trims laisvai gulti arba sdti net galvos nepalenkus. Apaioje priklojome saus iaud. Turjome mayt ibalin lemput. I partizano Tigro gavau raomj mainl labai smulkiu riftu. Ji buvo surdijusi ir sena, bet mums tai buvo didiausias turtas. Nuo Nemunaiio buvome atsigaben savo apirograf. Pavyko sumedioti ir apirografins kalks. Sumaniau leisti laikratuk pavadinimu Treias skambutis". Jo ileidau tik tris numerius po eis puslapius. Tai buvo nelengvas darbas, nes stigo vis mediag. Atspausdinti egzemplioriai buvo sunkiai skaitomi. Taiau tuo metu dar nebuvo jokio partizan spaudos organo. Trei skambut" platinome per Merkio rinktins vyrus. Vliau gim Laisvs varpas". Tada Treio skambuio" leidimas atkrito. Vliau apirograf panaudodavome partizan dainoms spausdinti ant atskir lapeli. Tos dainos paskui plaiai pasklisdavo, jos buvo labai mgstamos jaunimo ir pai partizan. Raomj mainl dar panaudodavome sakymams ir kitiems tarnybiniams ratams, kuriuos gaudavau i A. apygardos tabo, dauginti, taip pat sakymams Merkio rinktinei spausdinti. Ryius su batalionais palaikydavau per specialias pato dutes, kurios daniausiai bdavo kasamos mikuose ir tikrinamos nustatytomis datomis. Tokiu pat bdu buvo palaikomi ryiai ir tarp Merkins bataliono bri. Vien kart po ygio grau su Geguiu vadaviet ir radau j gerokai apsemt. Studentas miegojo, nors jau irgi buvo aplaps. Griebms remonto darb. Atkasme bunkeriuko vir. Kai pajudinome iaudus, pakilo toks baisus puvsi tvaikas, kad mes nutarme isiadti ir 109

paio bunkeriuko. Su visa manta persiklme ia pat esant mik ir sirengme nauj slptuv to paties gyventojo inioje. Dirbome eiese. Prie mayio keliuko netoli miko pakraio per vien dien ikasme puik bunkeriuk. Gerai j umaskavome. Ant angos taisme nukeliam dangt, kur prie usidarydami apibarstydavom spygliais. Dangtyje buvo padaryta rankos storumo skyl. Uvo ang, per t skyl ikidavome rank ir graiai aplink kratus visk aplygindavome. Galiausiai pirtais utraukdavome ant skyls vielin tinklel, ant kurio i anksto bdavo padta gera sauja pu spygli. Tinklel i vidaus papurtydavome ir spygliai gan lygiai pasiskleisdavo. DOKUMENTAI BESISLAPSTANTIESIEMS Bdamas iluose, suinojau, kad pas vien gyventoj jau antra savait yra apsistojs kakoks vyrikis su moterimi, kurie daro dokumentus besislapstantiesiems nuo kariuomens. Tas vyrikis pageidavo su manimi pasimatyti. Su Studentu nuvykau pas j. Paaikjo, kad jis yra i Alytaus, kur vokiei okupacijos metais dirbo dailininku susikrusiame teatre. Dokumentus jis darydavo u namin, kuri tuojau pat ir igerdavo. monms jis nemaai padjo, viskas bt buv gerai, jei ne tas besaikis girtavimas. Jis jau daugeliui buvo padirbs karinius bilietus ir kitus dokumentus. Bet gyventojai nerimavo, kad pasigrs jis gali patekti prieui rankas ir visus iduoti. Apie dokument dirbj suinojo ir Kazimieraitis. Jie liep paimti t mog partizan globon. Vyrikis (jis pasirinko slapyvard Aura) su savo moterimi atsidr partizan bunkerlyje prie unupio kaimo. Kadangi Aura jau buvo chronikas alkoholikas, Kazimieraitis leisdavo kartkariais nuneti jam degtins, nes inojo, kad gyventoj aprpinimas dokumentais labai svarbus dalykas. Dabar gyventojai, norintys pasidaryti dokumentus, kreipdavosi partizanus. ie reikiamus duomenis pateikdavo Auros pagalbininkui Vaidevuiui. Paruotus kari110

nius bilietus upildydavo Vaidevutis (kils i Purpli kaimo), taigi Aura net neinodavo, kam jie bus teikiami. Padirbtus dokumentus partizanai gyventojams atiduodavo nemokamai. Aura buvo tikrai labai nagingas mogus. I jo imokta dirbti medio klies, kurias i pradi jis pats darydavo Laisvs varpui". Tiesa, darbo paslapi jis nenordavo atskleisti net partizanams. Aura sipareigojo padti ilieti raidyn ir ileisti partizan dainas. Jo artimiausias bendradarbis Vaidevutis, iekodamas vairi mediag, danai vaindavo Kaunan ir Vilniun. Vieno tokio reiso metu MGB j susek ir aretavo traukinyje drauge su dviem merginomis, kurios ve mums i Vilniaus spaudos popieri. Vaidevutis ir merginos nieko neidav. Aura po kiek laiko buvo perkeltas prie Lavyso eero. Besaikiu girtavimu ir ciniku reikalavimu degtins jis baisiai kyrjo partizanams, kuriems bdavo pavedama j globoti. Jis m kelti vis didesnius reikalavimus ir isisukinti nuo darbo. Vyrai skundsi Kazimieraiiui, taiau is vis ragino vyrus pakentti. Kai Kazimieraitis 1946 m. pavasar pasiunt Jrinink rengti apygardos tabui buvein arno rinktins ribose, Aura buvo perkeltas Leipalingio giri, kur vis rengsi ileisti partizan dainas. Tuo adresu ir a buvau nusiunts nema maiel raidi, kurias mums tiekdavo raidi rinkjai i tarybini spaustuvi. 1946 m. pavasar a su Kazimieraiiu buvau nuvyks Leipalingio giri apdovanoti pasiymjusi partizan. Kazimieraitis asmenikai dav griet pastab Aurai dl apsileidimo darbe. Taiau tai maai k gelbjo. Rusams upuolus bunker, Aura pasidav prieui ir idav visk, k tik atsimin. Kazimieraitis tuo metu gyveno arno rinktins ribose, Aura apytikriai inojo kaim, kuriame rengta Kazimieraiio vadaviet. Laimei, Kazimieraitis spjo su savo darbuotojais pasitraukti kiton vieton.

111

LAISVS VARPO" GIMIMAS Dabar jau danai tekdavo lankytis Kazimieraiio vadavietje, kuri retkariais buvo kilnojama i vienos vietos kit, bet gyvenama buvo vis dar palapinse. Tuo metu bdavo gana sunku sprsti radijo reikmen klausim. Atsirasdavo ir reikal, susijusi su Merkio rinktine ir paiu A. apygardos tabu, nes Kazimieraitis mane paskyr to tabo II skyriaus virininku. Pagal igales stengiausi pagelbti A. apygardos tabui ir kikuose reikaluose. Kart Kazimieraiio vadavietje, be kit klausim, nagrinjome ir spaudos reikalus. Iki to laiko rotatoriumi buvo spausdinami tik vairaus turinio atsiaukimai. Dabar mme svarstyti A. apygardos tabo spaudos organo leidim. Labai sunku bdavo gauti popieriaus, o ir matric Kazimieraitis turjo visai nedaug. Vis dlto t dien vyko laikratlio kriktynos, nors faktikai jo dar nebuvo. I daugybs silyt pavadinim buvo irinktas Laisvs varpas". Kazimieraitis tik abejojo, ar ne per daug pareigojantis, ar ne per garbingas tas pavadinimas. Kli, kuri buvo dedama ant laikratlio, nupie Daktaras. Iki 1946 m. liepos mnesio buvo ileisti devyni Laisvs varpo" numeriai. Juose spausdint straipsni autoriai Kazimieraitis, Daktaras, a ir Jrininkas. seno miko degim pakratyje. Bunkerio anga buvo ustatyta maa puaite, kurios pakrikai augo visame degim plote. Staiga igirdome, kad degimuose driumba Rudnios kaimo kerdiaus atginta galvij banda. Nutilome ir mme klausytis, nes pro al einantis kerdius ar piemenys galjo igirsti mus nekant. Daktaras atsisdo paioje angoje, nes i ten geriausiai girdti, kas viruje dedasi. Prie bunkerio angos prijo karv ir m uostinti. Daktaras grstuvu baksteljo jai nos, ir ta nudm alin. Po to kur laik buvo tyku. Staiga pajutome, kad i radijo aparato kakas traukia anten. Beveik tuo paiu metu pasigirdo nuo bunkerio bganio mogaus ingsniai. Kazimieraitis liep ilviiui1 pasivyti bgantj, nes buvo aiku, kad piemuo ar kerdius pamat bunker. ilvitis ioko 112

virun. Po kiek laiko jis gro atgal ir prane, kad bunker netyia aptiko kerdius i Rudnios kaimo. ilvitis garantavo, kad kerdius geras mogus ir jo bijoti nereikia. Jis bt prajs pro al, bet ant ems pastebjo anten, nutiest degim paviriumi. Kerdius pamans, kad dratas" bus kieno nors pamestas ir, susirads pagaliuk, pradjo ant jo vynioti t ger. Dratas" i pat pradi pasirod u kako usikabins, ir kerdius, j vyniodamas, palengva jo prie antro galo. mogelis baisiai nusigando, kai privyniojo anten iki tos vietos, kur ji jau jo skyln po puaite. Dabar kerdius nerado kitos ieities kaip tik bgti alin. Taip jis ir padar. Kai ilvitis j prisivijo, senis apsidiaug, nes paino Vytuk. Laimei, piemenys buvo jau nuj paskui karves jie nemat nei ilviio, nei kerdiaus radinio. Ties sakant, Kazimieraiio gula kerdiaus ar piemen nelabai ir vengdavo, nes i j pirmiausia galdavo suinoti, kas dedasi kaime ir mike. Taiau paios vadaviets jokiam paaliniam asmeniui nerodydavo. A. apygardos tabo nuolatin virtuv buvo prie Skroblaus upelio, per kilometr nuo vadaviets. Ten buvo gaminamas maistas, prausiamasi ir valgoma, o po to einama bunkerlin dirbti ir miegoti. Daniausiai maist ruodavo ir jo tiekimu rpinosi glis su ilviiu. ATSARGINI BUNKERI RENGIMAS Nusprendiau, kad turti vien bunker yra per maa. Pradjome galvoti apie atsargin. Ms numatytas gyventojas sutiko, kad jo inioje bt ikastas bunkeris. kinink parinko Siaubas. Irinktoje vietoje nedelsdami mms darbo. eimininkas net isigando, kai pamat iraust didiul duob ir smlio kaln. Kai baigme maskuoti bunker, vl pasikvietme eiminink. Dabar jis buvo patenkintas ms darbu, nes vieta, kurioje sirengme bunker, atrod visikai taip kaip anksiau. i slaptaviet buvo dar didesn ir dar patogiau rengta. Ant angos dangio pritaisme gl, kur 113

vis pakeisdavome nauju ir priirdavome, kad jis nenudit. Vliau gl numme, nes neplanavome ia bti iem. iam bunkeriui irinkome slapyvard Birut". Atsirado tiek reikal, kad nusprendiau pasiimti dar vien partizan. Pas mane atvyko Strazdas (Bronius eplikas i Vinknins kaimo), kuris anksiau jo skyriaus vado pareigas. Tai buvo puikus vyras, pagal savo igales daug nuveiks sjdio labui, tarp partizan ir gyventoj turjs didel autoritet. Dabar galdavau daniau aplankyti vyrus, nes jau buvo kam rpintis kio ir panaiais reikalais. Artinosi iema. Btinai reikjo rengti dar vien slptuv, pritaikyt iemos slygoms. Dabar jau ir pats buvau pastamas su vietos gyventojais. Tigro tvai leido man isikasti iemin bunker prie savo trobesi. Pats Tigras, kaip ir brio vadas Gaigalas, tuomet dar gyveno legaliai ir buvo vadinami ssliaisiais partizanais. bui. Nusprendme, kad j turi inoti tik tie, kurie jame gyvens. Jis buvo ant Merkio ups kranto. lindimo anga, padaryta i pairs, buvo madaug atuoni metr ilgio. Darbo djome nemaai, bet sitaisme patogiai ir saugiai. Ruodami i vadaviet, patyrme ir netiktum. Vien kit i j noriu papasakoti. Bunkeris buvo jau ikastas, liko tik umaskuoti jo vir. Tuo tikslu vieni kastuvais i toliau neiojo velnas, kiti klojo jomis bunkerio paviri. Kai Strazdas ir Gegutis buvo prie pat bunkerio su velnomis ant kastuv, i mikelio pro kluon ilindo Uosis, Pauktis ir Gaigalas, einantys nuo Nedings savais reikalais. Visi jie buvo Nedings brio partizanai. Situacija buvo nejauki, ir vieni, ir kiti jautms lyg pagauti. Tiesa, Gegutis su Srazdu greit numet kastuvus, bet buvome beveik sitikin, kad atvykliai suprato, jog ioje vietoje daromas bunkeris. Trumpai pasikalbjome su atvykliais eiminink troboje apie einamuosius reikalus. Jie saksi skub. A nusprendiau su jais atskirai pasinekti. Pabrtinai praiau, kad jie niekam, net kitiems partizanams neprasitar-

t apie tas vietas, kuriose mes daniau pasirodome. Vyrai paadjo niekam nepasakoti. Esu tikras, kad jie niekam n neusimin, kad utiko mus bunker bedaranius. Po io nemalonaus atsitikimo dirbdami nuolat valgms pamik. Staiga, kur buvs, kur nebuvs, i pamerkio krant ulipo netolimo kaimyno mokyklinio amiaus vaikas. Gal jis ir nesuprato, ko ia mes kraptoms, taiau Studentas su Strazdu nusived j mikan ir prisaikdino niekam neprasitarti, kad ia mus mat. Liep nepasakyti net savo namikiams. Gerai, kad ir toji eima buvo visikai patikima. Galiausiai maskavimo darbai buvo baigti. Kakuris dar pasil, kad reikia vienam listi bunkerin ir iauti, o kitiems paklausyti, ar viruje labai girdsis. Sustojome tvarto pastogje ir mme laukti vio. vis buvo visai negarsus. Atrod, lyg kas tvarte barkteljo. Taigi buvome garantuoti, kad nei radijo, nei kalbos garsai viruje nebus girdimi. Dar stovdami po stogu. pamatme pro miko medius mktelint rus su kuprine ant pei. Pamanme, jog rusai nuo miko ir kluono puss supa trobesius. Greit nusileidome pamerkin ir nubgome puynl, esant per du imtus metr nuo trobesi. I pakraio stebjome, k jie darys. Ms planas buvo toks: jei rusai ims artintis, kelsims per Merk kitoje jo pusje esanius mikus. Zvalgms, bet jokio ruso nebuvo matyti. Pagaliau puynl atjo vienas i ms eiminink ir prane, kad pro j namus prajo lietuvis, paleistas atostog i rus kariuomens. Sugrome atgal. Buvome labai pavarg nuo darbo, prisinervin dl neskmi. Kai kam net m atrodyti, kad iame bunkeryje ivis nesiseks gyventi. Nujome mikan ir gerai isimiegojome. Kit dien bunkeryje pradjome vidaus darbus. Tuo metu pair dar nebuvo ukalta lentomis. A kakokiu reikalu lindau i angos ir buvau jau pusiau lauke, kai pastebjau, kad i ms eiminink pro tvart eina kakokia moteris. Ji jau buvo prajusi pro pair, bet staiga atsigr ir pamat mane, lendant i bunkerio. Ji nujo sau mikan, o man net karta pasidar, kad taip 115

usiiopsojau. I eiminink suinojau, kad ta mergina yra i Povoi kaimo. Vakare su Geguiu nujome jos namus ir atskirai su ja pasikalbjome. Mergina tvirtino, kad apie tai, k maiusi, neprasitar net savo namikiams, nes gerai suprantanti, kokia svarbi i paslaptis. Merginos eima taip pat buvo patikima, ir niekada neteko girdti, kad i ten bt kilusios kokios nors kalbos. SUSITIKIMAI Vien kart Kazimieraitis su Daktaru vyko pro mane Nedingn, nes turjo reikal pas Elyt (tokiu slapyvardiu vadinosi anksiau mintas vienos profesijos asmuo, gyvens Nedings banytkaimyje). Kazimieraiiui ir Daktarui parodiau pirmuosius du bunkerius, kurie tuo metu jau buvo padaryti. Kazimieraiiui ypa patiko Birut". Paadjau prireikus bet kuriame i j apgyvendinti j pat su tabo pareignais. I Nedings buvo palaikomas ryys su Alytuje gyvenaniu Garibaldiu ir Partenijumi, kurie savo ruotu irgi turjo plaius ryius. Jie susiinojo su vienu Alytuje gyvenusiu LLA vadu. Kazimieraitis ir Daktaras i Nedings drauge su Elyte arkliais nuvaiavo Alytun. Ten Kazimieraitis susitiko ir svarst tarnybinius reikalus su Garibaldiu, Partenijumi ir LLA vadu. Buvo susisiekta ir su Dzk rinktins vadu uoliu (kapitonu Joiu), kuris savo vadaviet buvo sirengs prie Punios ilo. LLA vadas idst Kazimieraiiui auktesns vadovybs pageidavim, kad Kazimieraitis su jam priklausaniais daliniais pereit LLA inion ir veikt kaip LLA. Kazimieraitis visuose posdiuose labai klausydavo kit nuomons ir visuomet pasirinkdavo proting kompromis, svarbiausiu dalyku jis laik pogrindio centralizacij. Panaiai buvo ir kart, taiau galutin savo sprendim Kazimieraitis atidjo iki tol, kol gaus uolio, tuo metu veikusio savarankikai, atsakym klausim. Buvo nustatyta data ir vieta susitikimui su uolio galiotu asmeniu. Susitikimas turjo vykti netoli Alytaus, pas vien gyventoj prie Kanik tilto. 116

Likus kelioms dienoms iki numatyto susitikimo, pas mane atvyko pats Kazimieraitis su Daktaru. Kazimieraitis galiojo mane vykti numatytan susitikiman, pasak, kokiais klausimais bus tariamasi ir kokia jo nuomon dl vieno ar kito dalyko. Tuo metu apie Nemunaiio apylinkes partizanavo Naras (buvs Alytaus mokytoj seminarijos II kurso aukltinis Liudas Muliarskas). Kazimieraitis, Daktarui pasilius, papra, kad a, grdamas i susitikimo, atvesiau jam Nar, nes duosis jam darbo tabe. Kit dien a su Studentu leidausi kelion, o Daktaras su Kazimieraiiu gro atgal, nes tuo metu jie rengsi bunker iemojimui. Vabali mikuose susitikome Nar, kuriam praneiau, kad turs vykti su manimi ilus dirbti tabe. Naras tuo buvo labai patenkintas, nes jo viena koja jau anksiau buvo net keliose vietose lusi ir jam bdavo sunku spti su kitais partizanais. Susitarm, kurioje vietoje Naras mans lauks, ir mes su Studentu ir Savanoriu nuskubjom susitikiman. Nuvykome laimingai. Susitikimui buvo skirtos dvi dienos. Dl to Student ir Savanor atleidau asmeniniais reikalais Uupi kaim, o pats likau laukti. Kit nakt jie turjo ateiti sutarton vieton mans pasitikti. Pirm nakt lauktasis asmuo susitikiman neatvyko. Man prane, kad jis atvyks kit vakar. Susitikimas turjo vykti pas ryinink. Dien praleidau upelio krante rengtame bunkerlyje su ten besislapstaniais vietiniais vyrai6. pavakar ulipau upelio krantan ir nujau pas ryinink, tikdamasis, kad tuoj atvyks ir laukiamas asmuo. Kalbjausi su eimininkais kambaryje nuo upelio puss, pro al jo keliukas, vedantis plent. Staiga eiminink pamat nuo plento ateinanius tris rus leitenantus. Jie buvo jau prie pat namo. Bgti nebuvo kaip. Teliko tiktis, kad rusai praeis pro al. Taiau jie pasuko kieman. eiminink ibgo virtuvn, kuri nuo kambario skyr vietoj dur pakabinta uuolaida. Usitaisiau automatin autuv, bet vis dar tikjausi, kad kambarius leitenantai nels, nes prie miesto jie dar nebuvo susidr su 117

partizanais. Paklausiau eimininko sn, kaip patekti ant aukto. Jis parod, kad ulipti galima ir i to kambario. Kopi ia nebuvo, bet prie sienos buvo prikaltos lentels kojoms pastatyti. Atidarius lubose dureles, buvo galima ulipti ant aukto. A taip ir padariau. eimininko snus padav man ginkl ir udar dureles i apaios. Rusai jau kalbjosi su eimininke virtuvje. Girdjau, kaip jie pasak ia nakvosi, be to, netrukus ateisi dar du leitenantai. eiminink papra juos sstis ir pasil uksti. Rusai patenkinti susdo prie stalo ir m valgyti. Supratau, kad ilgiau ia likti negalima. eimininko snus tyliai atidar aukto dureles, a atsargiai nulipau. Prasidariau lang, iokau pro j, perbgau keliuk ir nusileidau upelio krantu emyn. Perbridau upel ir, usiglauds u krmo, laukiau ateinant eimininko snaus. Jau visikai temo, bet eimininko snus vis nesirod. Pagaliau igirdau kitu upelio krantu besileidianio mogaus brazdes. Prijau kiek ariau. Aikiai maiau, kaip kakoks mogus priartjo prie pat upelio. Pamats mane kitoje pusje, suuko: Davai paiku!" Buvo aiku, kad prie upelio rusas. Pasitraukiau u krmo, o rusas nusikeiks apsisuko ir vl usikabarojo ant kranto. Jis, matyt, buvo sistas pas gyventoj kitoje upelio pusje. Ulipau kit upelio krant ir nujau pas gyventoj, kurio inioje dienojau. Netrukus ia atjo ir eimininko snus su dviem asmenimis, atvykusiais i Alytaus. Jis juos pasitiko prie keliuko, vedanio link ryininko trobesi. Mat reikjo perspti atvykstaniuosius, kad j name apsistojo rusai. Paskui atsived juos pas kaimyn, i jo bt js prie upelio iekoti mans. eimininko snus dar papasakojo, kad netrukus po to, kai a nuspaudiau upelio krmus, j kiem suko rus gurguol. Gurguolje buvo konservai enkavedistams, kurie, matyt, turi atvykti. I pradi gurguol sustojo ant keliuko, o rusai ujo trobon. Tuo tarpu nuo Alytaus puss gro namo kaimynas ir, vaiuodamas pro pastot, vien d su protais mikliai perdjo savo veiman. . . Rusai tuoj pasigedo prot. Kilo triukmas, m vieni kitus kaltinti. Eiliniai enkavedistai aikino, kad protus galjo pavogti kas nors i eiminink, pra leitenan118

t leisti padaryti krat. Leitenantai tuo netikjo ir kaltino kareivius, kurie gal jau ne vien dut yra nudiov. Viskas taip ir baigsi. Man buvo neramu, siliau pasitarimus rengti upelio krmuose ar kur nors kitur. I Alytaus atvyks Garibaldis ir uolio galiotinis nuo Punios ilo buvo gana rams, nes jie gyveno legaliai ir kasdien susitikdavo su okupantu. Vis dlto jie paklaus mans ir tartis nujome tvart. Dar mums n nepradjus kalbtis, kieme pasirod enkavedistai. Jie pasak eimininkams, kad atvyk ia nakvoti. eimininkas su jais drsiai ginijosi es naialninkas" jam draudia priimti k nors nakvoti be jo leidimo. Tada rusai paklaus, kur tas naialninkas". eimininkas nurod vien i savo kaimyn. Rusai ten ir nujo. eimininkas stengsi nors laikinai atsikratyti rus, kad mes galtume dingti i tvarto, esanio visai arti gyvenamojo namo. Dabar ir kiti pasitarimo dalyviai sunerimo. uolio galiotinis pasil man pakiti autuv po mlu, tada, jei kas, rusai ne taip greitai susivoks, kad a partizanas. Tiesa, a ant uniforminio varko buvau apsivilks kailinukus, usidjs paprast kepur, nes ios kelions metu norjau atrodyti panaus civil. Taiau su tokiu pasilymu sutikti n nemaniau. Usitaisiau ginkl ir atsistojau prie tvarto dur. Kai rusai ijo i kiemo, pasitraukme krmus. Ten ir pradjome pasitarim, kuris truko neilgai. uolio galiotinis man buvo gerai pastamas i vokiei okupacijos met. Jis prane, kad uolio atsakymas Kazimieraiiui yra neigiamas. uolis ess prie partizan perjim LLA inion, nes LLA eina su politine programa, be to, jos vadovyb ir jos nariai daniausiai gyvena legaliai, o itai anksiau ar vliau suinos rusai; tada pasipils aretai ir idavysts, kurie padarys daug nuostoli partizanams. uolio galiotinis dar pabr, kad atsakymas yra galutinis ir jokius kompromisus nebus leidiamasi. Reikia paymti, kad uolis panaios taktikos laiksi dar ne vien kart, o visa tai nelygu koks atvejis turdavo ir teigiam, ir neigiam padarini. 119

Jau maniau, kad man teks nieko nepeus grti atgal. Taiau paaikjo, kad Garibaldis ia atvyko susitikti su manimi. Jis pra perduoti Kazimieraiiui, kad yra atvyk du svarbs asmenys, su kuriais Kazimieraiiui btina asmenikai susitikti. Garibaldis nurod susitikimo dat ir viet Alytuje. Po pasitraukimo i legalaus gyvenimo su Garibaldiu maiausi pirm ir paskutin kart. Pasikalbti kitais klausimais neturjome kada, nes paaikjo, kad i apylink vaiuoja vis nauji NKVD daliniai. I Alytaus atvykusieji asmenys taip pat pageidavo greiiau ivykti atgal. Garibaldis tik prasitar jauis, jog j seka MGB. Isiskyrme ir pasukome kas sau. A nujau ten, kur mans turjo laukti Studentas su Savanoriu. Juos radau nekantraujanius. Paaikjo, kad jie, atvyk sutarton vieton ir mans ten nerad, nusprend ueiti pas t kinink, kur turjau susitikti su alytikiais. Juodu jau buvo netoli to kininko, kai prieais igirdo kak einant. Netrukus suprato, kad tai arklius veda upel girdyti. Vos neukalbino t moni. Taiau tuoj pat igirdo kalbant rusikai. Tada jie pasitrauk al ir, gr sutarton vieton, nekantriai lauk mans. A jiems visk smulkiai papasakojau. Nutarm kuo toliau nuygiuoti iki vintant, o paskui mikais irtis ir dien. Sutartame Vabali miko pakratyje jau radome belaukiant Nar ir kitus vyrus, norjusius su mumis pasimatyti. Visi patraukme Subartoni mik, kur sustojome pailsti. Pakeliui vienam kitam patikimam gyventojui praneme, kad artimiausiomis dienomis mikuose gali bti kratos, ir prame apie tai kuo greiiau informuoti vyrus, kuriuos jie turi galimyb rasti. Subartoni mike dar aplankiau Merkins bataliono vad Pauliuk, ia gyvenus viename didiuliame bunkeryje su dvylika vyr. Bunkeris buvo netoli miko pakraio, prie Subartoni kaimo lauk. Per kelis imtus metr nuo ios slptuvs buvo raudonj partizan bunkeris, rengtas panaiai kaip ir msikis. domu tai, kad is bunkeris ir dabar buvo naudojamas kaip viebutis" su vairiomis uduotimis atvykstantiems sveiams. 120

Pagaliau pasiekme ilus. Naras jau vos stovjo ant koj. Jis vis teiravosi, ar dar toli teks ygiuoti. Stovjome jau tiesiog ant bunkerio, bet jam pasakiau, kad liko trys kilometrai. Vyrukas diaugsi ir tuo. Nuo tos vietos, kur stovjome, pro akas pamaiau lempos vies ms globjo namuose i eima visuomet anksti keldavosi. Nar palikau ant kelmo prie pat bunkerlio dur, o pats nujau pas eimininkus pasiteirauti naujien ir praneti, kad grome su sveiu. Sugrau atgal ir paraginau Nar eiti toliau. Jis pra leisti kiek pailsti. Tuomet atidariau bunkerio durytes ir pakvieiau svei lsti vidun. Jis be galo apsidiaug, kad kelion taip netiktai greit baigsi. Labai stebjosi ir bunkerio rengimu, nes iki tol nieko panaaus nebuvo mats. Narui nepasakiau nei ito kaimo pavadinimo, nei savo globjo pavards, nes jis turjo gyventi pas Kazimierait. Partizanavimo praktika jau ne kart buvo rodiusi, kad per daug inoti niekam ne naud. Kit dien jau buvome Kazimieraiio vadavietje. Naro pareigos dabar buvo perrainti mainle ir prisidti prie technini spausdinimo darb. Naras visuomet buvo optimistas, jau nuo pirm dien vis Kazimieraiio gul jis linksmino savo poktais. Visi partizanai Nar prisimindavo kaip nuoird ir draugik vyruk.

KAZIMIERAITIS KELIONJE Kazimieraiiui idsiau visk, k suinojau. Jis tuoj pat m ruotis kelionn, nes susitikimo data buvo visai netoli. Parjau su juo savo vadaviet. Parpinome pastot, kuria Kazimieraitis turjo vykti Alytun. Miestan j nuve viena moteris, kuri t pai dien sugro ir man prane, kad Kazimieraitis svarbiais reikalais ivaiavo net Kaun. Tik vliau paaikjo, kad Kazimieraitis Alytuje jau nerado t asmen, kurie norjo su juo susitikti. Jie jau buvo 121

ivaiav Kaunan, nes Alytuje pasidar pavojinga. Garibaldis Kazimieraiiui nurod, kur juos rasti Kaune. P aikjo, kad Kazimierait susitikiman kvieia Prapuol ir Hektoras, kurie pogrindio reikalais kaip repatriantai buvo atvyk Lietuvon i usienio. Kazimieraitis susitiko su jais Kaune ir tarsi atitinkamais klausimais. Anie saksi tuoj pat grt atgal usien, bet po kiek laiko adjo vl pasirodyti Lietuvoje. Nurod Kaune adres, kur bet kada bsi galima pasiteirauti, ar nra i j kokios nors inios. Vienas atvykusij su atitinkamais dokumentais ivaiavo namo per Lenkij. Antrasis Lenkijon pateko tiesiogiai padedant partizanams. Pats vairuodamas lengvj main, Kazimieraitis pervaiavo su sveiu per Merkins miestel, paskui abu ilipo ant plento ties Uciechos dvaru. Vairuotojas su maina gro atgal, o svei arno rinktins partizanai, kuriems jis buvo perduotas, nulydjo per kitus dalinius ir per sien iki pat Sein miestelio. I ten Vakarus jis pasiek jam vienam inomu keliu. Tik daug vliau suinojome, kad, pervaiuodamas sien su Vakarais, sveias buvo trumpam sulaikytas MGB organ. Be to, iaikjo, kad jau tuomet MGB per provokatori Erel (profesori Markul) inojo apie jo ivaiavim ir tik tam tikrais sumetimais leido jam pasiekti Vakarus. Kazimieraitis gro tiesiai savo vadaviet. Dabar jis kantriai lauk, kada Prapuolenis su Hektoru atsilieps i usienio. Duoti Vakarams ini apie tai, kas dedasi Lietuvoje antrosios bolevikins okupacijos metais, ir apie pai pogrindio veikl buvo mginta ir kitais bdais. Rasta inteligent, turjusi galimyb nuvaiuoti Anglijon ir susitikti su Lietuvos pasiuntiniu K. B. Baluiu. Jo adresu ir buvo paraytas atitinkamas ratas. Jis buvo pakuotas ir paslptas mintos ponios dvigubame bat pade. Iki iol neaiku, ar tas ratas pasiek adresat.

122

KAZIMIERAIIO IEMINJE VADAVIETJE Su einamaisiais reikalais ivykau vasarin Kazimieraiio vadaviet. Keli apytikriai inojau, todl keliavau vienas. Taiau nuvyks vadavietje nieko neradau. Po nakties buvo truput paal ir pasnig. Pamaniau, kad jie dar negr i virtuvs. Nusprendiau palaukti bunkeryje. Ten pastebjau, kad vadavietje jau nra kai kuri daikt. Supratau, kad Kazimieraitis kraustosi iemin bunker, kurio a tuomet dar neinojau. Tikjausi, kad dienojus, kai sniegas visikai itirps, Kazimieraitis su vyrais ateis vasarin bunker pasiimti daikt, nes ia buvo liks net radijo aparatas. Po kiek laiko igirdau viruje ingsnius. Nudiugau. I viraus pasigirdo klausimas: A r yra kas viduje?" Ikiau i angos galv ir pamaiau tris ginkluotus nepastamus vyrus. Pastebjau, kad vienas i j su juoda uniforma. Nriau atgal ir griebiau savo automatin autuv. Tuo metu igirdau sakant: Nebijokit, ia atvyko Vyturys su partizanais nuo Miroslavo". Lindau virun dar atsargiai, bet nusiraminau pamats, kad anie nenusiima ginkl nuo pei, o kepurse segtos lietuvikos kokardos. Du i atvykusij buvo su Lietuvos kario uniforma. Pasisveikinom, pasisakm savo slapyvardius. Be Vyturio, ia buvo Negras ir turmas. Paaikjo, kad pas Kazimierait jie atvyko DLK Kstuio grups vado Adomo sakymu. Juos buvo atlydjs arno rinktins partizanas Vyturys. dos sudt jau jo ir arno rinktin, kurios pirmas vadas buvo leitenantas Gontis (slapyvardio nebeatsimenu). inau tik, kad jis buvo aktyvios tarnybos leitenantas Lietuvos kariuomenje. Gontis arno rinktinei vadovavo neilgai. 1945 m., per bulviakas, jis atvyko Druskinink bataliono ribose esant unupio kaim, kur Aura jam padar dokumentus. Sunupyje j utiko Bevardis ir kiti vyrai. Jie Gont ijuok rinktins vadas, o dirbdinasi dokumentus! Gontis para ir dav Bevardiui laikel, adresuot man. Jame kakodl atsiprainjo dl to, kad laikinai ess 123

Merkio rinktins ribose; ra, jog ateityje tikisi asmenikai su manimi pasimatyti ir artimiau susibiiuliauti... Jis vos spjo Bevardiui paduoti laikut, kai kaime pasigirdo viai ir granatos sprogimas. Partizanai ilakst savais keliais. A Gonio niekada nebesutikau, nes jis, pasinaudojs padirbtais dokumentais, dezertyravo i partizan gret. jo viet Kazimieraitis laikinai paskyr leitenant Gedimin. Gontis 1947 m. rugsjo mn. vykusio Dainavos apygardos vad posdio nutarimu atiduotas Partizan karo lauko teismui. Vyturys, Negras ir turmas buvo atvyk arkliais. Juos paliko mike, atokiau nuo bunkerio. Jau visi nujome prie Skroblaus upelio, kur buvo Kazimieraiio virtuv. Taiau ten nieko neradome, ineioti buvo ir daiktai. Nuodugniai apirjome vietov. A pastebjau kiek apsnigtus pdsakus, vedanius upelio auktupio link, be to, i ankstesni pasakojim buvau susidars nuomon, kad kaip tik t pus turt bti tas ieminis bstas. Pasiliau visiems grti atgal bunker ir palaukti iki Kazimieraitis su vyrais ateis daikt. Nenorjau isiduoti, jog numanau, kuri pus gali bti Kazimieraiio iemin vadaviet. Ulipome atgal stat krant. Sustojome atsikvpti. Upelio slnis buvo kaip ant delno. Tolumoje juodavo mikai. Staiga Vyturys parod pro alksni virnes plonu stulpeliu virun kylanius dmus. Vyrai nutar, kad toje vietoje tikriausiai yra Kazimieraiio ieminis bunkeris, o dmai kyla i virtuvs. Beliko nueiti ir sitikinti. Buvau tos nuomons, kad negerai ten visiems ugriti. Pasiliau vyrams grti vasarin bunker ir palaukti, kol a pasivalgysiu, kas ten krena. Taip ir padarme. Vl nusileidau emyn. I ia per krmus dm jau nebuvo matyti. Susiradau anksiau pastebtus pdsakus. Jie mane ved vingiuotu upelio krantu. Ne per toliausiai radau pamest juod pirtin (Daktaro). Pdsakai baigsi prie mao upoknio, itekanio i krante esanio altinio. Perbridau j, bet antroje pusje pdsak nebuvo. Supratau, kad Daktaras, kurio ia neseniai bta, norjo umaskuoti savo pdsakus ir toliau brido jau paia upoknio vaga. T pat padariau ir a, nes irgi nenorjau pa124

likti pdsak. Neapsirikau, nes alia tos vietos, kur upoknis teka Skrobl, vl pastebjau rpestingai maskuotus pdsakus. Jau uuodiau ir virtuvs kvap, nors dm nebuvo matyti. Pdsakai baigsi prie tanki eglaii madaug por metr aukiau upelio vagos. Pro j akas pamaiau ang, labai panai didiul ol. Praskleidiau eglaii akas ir atsiklaupiau pairti. Kaip tik tuo metu viduje buvusieji pajuto mane igirdau bildes, utaisom ginkl gars. Kakas puol prie angos. Tuomet a suukau: ia Vanagas, Vanagas! Netrukus igirdau odius: Praau lsti vidun!" Painau glio bals. I pradi teko brautis labai siauru urvu, paskui jis m staigiai platti jau galjau net eiti labai susilenks. Pati landa buvo koki trij metr ilgio. Galiausiai atsidriau labai erdviame bunkeryje, kuriame radau Kazimierait ir kitus vyrus. Jie labai nusteb klausinjo, kaip a juos susekiau. Visk papasakojau ir nurodiau prieast, dl kurios buvau priverstas neatsiklauss iekoti j ieminio bunkerio. Dabar jau visi mme svarstyti, ar manoma kaip nors sumtyti pdas, kad atvykusieji nesuprast, jog tikrai ia rengtas Kazimieraiio ieminis bstas. Taiau partizano lengvai neapgausi, be to, Kazimieraitis dl to n kiek nesijaudino. Taigi nusprendm drauge nueiti vasarin bunker, ir tiek. Susitikti su atvykusiaisiais rengsi Kazimieraitis ir Daktaras. O a tuo tarpu turjau progos pastudijuoti bunkerio vid. Bunkeris buvo i trij kambari. Ariausiai lindimo angos rengta virtuv, kurioje dabar krenosi gelein krosnel. Ant jos puode kunkuliavo sriuba. Malkos buvo alksnins, nes nuo j maiau dm. Didel malk atsarga sukrauta po gultais ir ant vien gult viraus. Kol malkos sidegdavo, krosnel smarkiai rkdavo dl to mes ir pastebjome dmus. Dviaukiai gultai buvo pritvirtinti prie onini sien. Tarp j paliktas tik siauras prajimas darbo kambar. Jame prie sienos buvo prikaltas didelis lentinis stalas. Kazimieraitis su Daktaru baig ruotis, ir mes trise 125

nujome susitikimam Tarnybinio pasitarimo metu buvo aptarta Dzk rinktins padtis, ikeltas partizan centralizacijos klausimas. Atvykusieji turjo praneti DLK Kstuio grups vadui Adomui (ankstesnis slapyvardis mogus), jog mes silome jam susitikti su Dzk rinktins vadu uoliu ir inagrinti A. apygardos ir Dzk rinktins susijungimo ir bendros vadovybs sudarymo klausim. Po pasitarimo Vyturys, Negras ir turmas ivyko savais keliais. Mes vl grome iemin bunker. Dabar vyrai man papasakojo, kiek jie turjo vargo, kol ikas i penki metr ilgio ir trij metr ploio vadaviet. A. APYGARDOS TABAS MANO GLOBOJE Mano ir Kazimieraiio vyr gyvenimas bunkeriuose i esms skyrsi tik tuo, kad maist mums gamindavo eimininkai ir kiekvien kart patys atnedavo bunker. Mums tereikdavo pasirpinti maisto atsarga iemai. Ir itai mums buvo kur kas lengviau padaryti negu Kazimieraiio vyrams. Ukrainos" mons buvo turtingesni ir daugiau suaukodavo. Mums paddavo ir netoliese esantys briai, be to, gyventi mes rengms tik keturiese. Kazimieraiio tabui apsirpinti maisto atsarga, kurios pakakt septyniems vyrams, buvo daug sudtingiau. Todl pakvieiau Kazimierait su visais tabo pareignais iki tikro iemos sniego pagyventi pas mane. Kazimieraitis mielai sutiko. T pai dien visi ir leidoms kelionn. Jie pasim reikalingiausius dokumentus ir radijo aparat su priedais. Persiklme per Merk. Apgyvendinau juos bunkeryje. eimininkai gamino sveiams maist ir iaip visokeriopai paddavo. A juos labai danai lankydavau. Sniego dar ilgokai nebuvo. Kazimieraiiui labai rpjo kuo greiiau isiaikinti pogrindio centralizacijos klausim su Dzk rinktins vadu. iuo reikalu vis dar nebuvo jokio atsakymo. Pagaliau Kazimieraitis nusprend pasisti Daktar pas uol. Jis para atitinkamus ratus ir pareigojo Daktar juos teikti uoliui. Kartu Dak126

taras buvo asmenikai galiotas su uoliu tartis. Daktaras dar pasisil kai atliks udavin nuvaiuoti Kaunan pasiteirauti ini i Prapuolenio ir Hektoro, sutvarkyti kai kuriuos kitus reikalus. Visk vykds, jis turjo grti atgal pas Kazimierait. Paskolinau i gyventoj civilinius drabuius, aprengm jais Daktar, o po to pats nulydjau j arno rinktin ir perdaviau vyrams. ie per DLK Kstuio grup turjo palydti j iki paties uolio. O i ten Daktaras arkliais turjo nuvaiuoti Kaunan. Tuo metu a su visais vyrais gyvenau Biruts" bunkeryje. Paskui persikrausiau Tigro tv sodyboje rengt bunker, kuriame buvo galima gyventi ir iem. 1945 met ruden mano gyvenime vyko dar vienas labai svarbus vykis, kurio ia aprayti saugumo sumetimais negaliu. Tai pasilieku ateiiai. eimininkai, pas kuriuos sirengme tuos tris bunkerius, buvo nepaprastai siningi mons. Jie buvo pasiry ne odiais, o darbais aukotis, kad tik mums sektsi kovoti dl Lietuvos laisvs. Kiekviena tokia eima tai nesugriaunama laisvs tvirtov ms Tvynje. Ir didiuodamasis galiu pasakyti, kad toki eim iluose ir visoje Lietuvoje labai daug. Toki lietuvi darbo ir pasiaukojimo Tvynei pavyzdiai suteikdavo mums jg itverti sunkiausias valandas, nes kvpdavo tikjim lietuvi tautos nemarumu ir sutvirtindavo vilt, kad Lietuva tikrai sulauks viesios ateities. Anksiau a manydavau, kad sunkiausiomis Tvynei valandomis visos tautos ramstis bus inteligentija. Dabar sitikinau, jog klydau. Tai rod nepaprastai sunki ms tautai antra bolevikin okupacija. iandien sunkiausi okupacin nat velka kaimas, bet kartu jis rodo ir didiausi prieinimsi okupantui. Kaimas neprarado vilties net iomis tamsiausiomis vergijos dienomis. Laisvs vilt jis pats ir gaivina, ir palaiko. Kaimas jau nelaukia i inteligentijos nei pavyzdio, nei paguodos. Okupantas sugebjo tarsi geleine udanga atskirti kaim nuo inteligentijos. Nenoriu pasakyti, kad ms inteligentija jau sugedusi ir uvusi Tvynei. Ne, ji tik prie savo nor yra bolevizmo sukaustyta ir tapusi gyva mumija Lietuvos 127

laisvinimo kovoje. Negana to bolevizmo moraliai su lugdyta, inteligentija pasidar mechaniniu jo rankiu Inteligentai prie savo vali puia bolevikinn ddon, nors tie garsai jiems ir labai lykts. MERKINS MIESTELIO PUOLIMAS Jau buvau pasiruos vykti pas A. apygardos vad pulkinink Kazimierait bunker, kuriame j ir jo tabo pareignus laikinai apgyvendinau. Kaip tik tuo metu prie mans prijo ms eimininko snus su maldaknyge rankoje. Jis pasak, kad maldaknyg paiups nuo Merkio ups pakraiu plaukusio io gabalo. Maldaknyg altinis" buvusi atversta ir dar nespjusi perlapti. Beje, atverstajame puslapyje buvusi tai tokia malda: Nugrkite savo akis dang ir melskits u mane, nes mano siela apleido mano kn. . . " Pamanme, kad kas nors, matyt, apsivert su valtimi, kai klsi per Merk. Kadangi buvo iokiadienis, tai nusistebjome, kad nelaimingasis turjo maldaknyg. Vos spjau pasidalyti spdiais su Kazimieraiiu, kai prie bunkerio dureli igirdome ingsnius. Netiktai atvyko mano adjutantas Gegutis. Jis prane lidn naujien : Povoi kaime, poilsio metu netiktai prieo uklupti, uvo Marcinkoni bataliono vadas ernas (leitenantas Kondrotas) su dviem kovos draugais. Jie laiksi iki paskutinio ovinio, o paskui metsi sraunj Merk. Spaud ir visa kita, k su savimi turjo, taip pat sumet Merkin. Tik dabar mums paaikjo, kam ta Merkiu plaukusi maldaknyg priklaus... Bunkeryje siviepatavo tyla... Visi drauge sukalbjome mald u kritusius. .. Nutarme prieui atkeryti. Pasiliau pulti Merkin. Idsiau savo samprotavimus. Kazimieraitis su tuo sutiko ir dav nauding patarim. Supratau, kad vykdyti sumanym nebus lengva. Reikjo skubiai surinkti vyrus, kurie jau buvo pasiskirst gyventi iemai. Turjau susitikti ir su arno rinktins Kar. Juozapaviiaus grups vadu Siaubu, nes norjom j pakviesti talk. 128

Student ir Strazd isiuniau surinkti mano iniai priklausanius Merkio rinktins vyrus numatyt viet. Vadavietje likau a, Gegutis ir Treiokas i Kasin kaimo. Bunkerio anga buvo neudaryta, prie jos numesta i vyteli pinta veimo galo utvara. Tvarkme ir valme pranczik kulkosvaid, kur planavome imti vykdami kautynes. Kaip tik tuo metu kaim upldo rusai. kyje, kuriame mes buvome sikr, atuoni rusai jau dar krat. Taiau mes nieko nenujautme, garsiai nekuiavoms, o Treiokas nuleidinjo kulkosvaidio spyn tikrindamas, kaip veikia. Keturi rusai atjo pastat, kuriame kaip tik ir buvo lindimo ms bunker anga. Du u lipo i pairs puss ant tvarto, kiti du liko prie dur. eimininkas stengsi su rusais kalbtis kuo garsiau, kad ir mes igirstume. Bet mes nieko negirdjome, nes pati anga buvo beveik atuoni metr ilgio. Tik dl to paties ir rusai neigirdo ms bruzdesio. Taiau ir iandien man neaiku, kaip rusai, nulipdami nuo tvarto, nepamat atdaros angos, taip aikiai apviestos i lauko puss. Smulkesns kratos jie nedar. Tuo metu, kai tie keturi jo pair, eiminink apalpo. Kambaryje buv rusai tartinai suiuro j, bet, kitoms moterims paaikinus, kad eiminink serganti nuomariu, numojo ranka ir nujo pas gretim kaimyn. Tik tada eimininko snus, apsimets, kad eina girdyti gyvuli, dav mums pavojaus enkl. Greit udarme ang ir laukme, kas bus toliau. Po kiek laiko buvo duotas enklas, kad pavojus prajs. Tada ir suinojome, jog tik per plauk likome gyvi. Vakare su Geguiu ivykau susitikiman. Paaikjo, kad Nemunas ties Uciechos dvaru sustojo kaip tik t vakar, kai mums btinai reikjo persikelti, nes susitikimas turjo vykti antroje ups pusje. kininko drsinami ir jo vadovaujami, ant dviej ilg lent perliaume vag. Pats Siaubas susitikim atvykti negaljo. Susitikome su jo galiotais partizan vyresniaisiais Virtuozu, Vyturiu ir Savuku. Susitarme taip: Siaubas skubiai surenka vyrus ir (1945 m.) gruodio 14-osios nakt madaug 2,5 km atstumu nuo Merkins sunaikina kelet ari komunist. Paskui patraukia dar ariau miestelio ir, um 129

pozicijas, laukia. Neabejojome, kad rusai, kaip ir paprastai, visomis pajgomis puls ton pusn. Tuomet a su savo vyrais, vos igirds, kad Siaubo vyrai kaunasi, puolu pat miestel. Pasitarim baigme greitai, nes lauke pajutome atlyd Tuo pat budu persiklme atgal per Nemun. Vliau suinojome, kad dar prie vintant Nemunas vl pajudjo. Dabar patraukme tiesiai t viet, kur buvo numatytas susitikimas su Marcinkoni bataliono vyresniaisiais. Ten radome du kovotojus: Nemun ir Vievers. Jie paadjo, kad atvyks 10 vyr ir drauge dalyvaus kautynse. Turjo atsigabenti minosvaid ir nedidel kiek minosvaidio ovini. Kitai j dalinio vyr grupei daviau udavin apaudyti plentu galint vykti pastiprinim prieui kautyni metu. Druskinink bataliono vadui Baluiui (Balinui i Gudeli k.) su jam priklausaniais vyrais pavediau gruodio 15-osios ryt nukirsti telefono laidus, jungianius Merkin su Druskininkais, ir visaip trukdyti vykstaniam prieo pastiprinimui. Gruodio mn. 13 dienos vakare pradjo rinktis vyrai. Dalis i j tik ia suinojo, kam jie aukiami. Vis dlto dauguma partizan apie bsim yg buvo informuoti jau prie por dien, nes ne visi vadai ilaik paslapt. Vienas i toki Butageidis. Jis ia inia jau buvo pasidalijs ne tik su vyrais, bet ir su kai kuriais civiliais. Vliau buvo tvirtinama, kad net prieas suinojo, jog partizanai ruoiasi pulti Merkin, tik nesitikjo, kad taip greit, be to, abejojo paleisto gando tikrumu, nes panaaus pobdio gand, ypa vliau, sklandydavo gana daug. Jei jie bt patikj ir ruosi, mus visus bt itiks lidnas likimas. U nusiengim Butageidis vliau buvo atleistas i pareig. Iki gruodio 14-osios ryto susirinko apie 70 vyr. Tvarkms ir ruoms kautynms. Paskyriau vyresniuosius, kurie turjo vadovauti grandims, skyriams ir briams, nes anksiau paskirtieji organizaciniu poiriu ne visi tiko bti vadais kautyni metu. Piet metu atvyko vienas sjdio talkininkas i Lankinink k. ir prane, kad pas juos atsista dvylika Mer130

kins istrebiteli konfiskuoti turto. Tiesiog su aaromis pra, kad mes pamokytume" j turto grobikus. Nelabai norjau kitis tuos reikalus, nes tai trukd mano planui pulti miestel i Lankinink kaimo puss. Vyrams liepiau pietauti, nes ko jau garavo ant stalo. mogus nenusileido ir vis meld to paties. Nemaa dalis vyr rm jo praym. Susikvieiau vyresniuosius pasitarti. Jie tvirtino gerai inantys vietov ir manantys, kad pulti miestel i numatytos puss nra labai paranku. I Subartoni puss bsi net geriau, o ia puiki proga duoti garo istrebiteliams. J bendram pageidavimui pritariau. Pietauti nebuvo kada. Paskirsiau vyrus dvi dalis, ir pasileidome tekini Lankinink kaimo link. Viena dalis, vadovaujama Strazdo, turjo uimti pozicijas prie Lankinink kaimo kapini. A su vyrais planavau pastoti prieui keli nuo Merkins miestelio puss. Sniego danga buvo per 10 cm. Pueli akos apdengtos storu sniego apklotu matomumas dl ios prieasties labai blogas. Skubdami smarkiai suilome. Pagaliau pasiekme keliuk. A, ioks ant jo, pirmiausia pamaiau pdas, o tuoj pat ir du stribus u koki 15 metr. Priklaupiau ir i vokiko automatinio pistoleto paleidau ilg serij. Abu stribai nuvirto. Tuo tarpu Gailius rikteljo: Gulkits! Nuaus!" Vos spjau parkristi, kai i upakalio prieas atideng ugn. Prasidjo kautyns. Mes, aukdami Pirmyn!", vilnimi pradjome slinkti prieo link. Bijojome tik vieno kad nekliudytume savj. Stribai, i ugnies stiprumo suprat, kad partizan nemaai, spruko kiek kojos nea. Laimikis buvo menkas. Nukauti tik tie du prieai. Vienas i j istrebiteli virininkas. Pamme nukautj ginklus ir kulkosvaid, kur stribai paliko. Mums pasidav pastots veikas. Jis prasi, kad jam perautume drabuius, nes tik tuo bdu man galsis pasiaikinti valdiai". Jo praymas buvo patenkintas mogelis nupk miestelin su automato serijos nupltais kailini skvernais. Paimt valdik pastot udegme, o arklius pasimme su savimi. Susidrimas su stribais vyko madaug per 30 m nuo laikinosios Kazimieraiio vadaviets. Vienas jo pareignas 131

dien jo kaim, bet, pamats stribus, gro bunker. Kilo pavojus, kad prieas, grdamas Merkinn, gali pastebti jusiojo pdsakus. Todl Kazimieraitis su pareignais pasim svarbiausius dokumentus ir, padar lankst, nuo aukto kranto stebjo stribus. Bdami per 100 m nuo istrebiteli, aikiai mat, kaip jie jo keliuku prie kaln. Netrukus igirdo ir susiaudym. Manydami, kad bunkeris jau utiktas, tad prieas pagal pdas gali susekti ir juos, pradjo trauktis, bet netrukus susidr su ms vyrais, kurie, igird vius, skubjo mums talk nuo kapini. Jrininkas vyrus paino. Tuoj susitikome visi. Kazimieraitis buvo civilikais drabuiais ir su pistoletu rankoje. Gegu, staiga pamats tok asmen, puol prie jo liepdamas kelti rankas auktyn. nemalon apsirikim tuoj sutvarkiau. ia proga reikia paymti, kad Kazimieraiio asmenyb saugumo sumetimais daniausiai buvo laikoma paslaptyje. Su Kazimieraiiu trumpai pasikalbjome. m visikai temti. Jis su visu tabo inventoriumi skubiai persikl per Merk naujj vadaviet, o mes ygiavome vis nakt ir, padar didiul lank, atsidrme netoli Merkins i Alytaus puss. Gruodio 15-osios ryt pasiuntme mog Merkinn pasivalgyti. Jis grs prane, kad tuo tarpu Merkinje ramu. Priveta daug egli ak vainikams nukautam istrebiteli virininkui. Pusryiai buvo pagaminti labai vlai. Studentas su savo skyriumi, gavs udavin apaudyti kautynes vykstant prieo pastiprinim i Alytaus, nuskubjo Subartoni mik. Dar ne visi buvome pavalg, kai igirdome kulkosvaidi kalenim prie Merkins. Buvo aiku, kad kautyns prasidjo. Skubiai okome prie malno, esanio ant upelio netoli plento. Tuoj pat buvo nupjauti du telefono stulpai ir nukirsti laidai, jung Merkin su Alytumi. mons, t dien atvaiav malnan, suprato, kas netrukus prasids. Maiau, kaip vienas senyvas mogus atsiklaups pats persiegnojo ir egnodamas laimino vyrus. Kai kurie vyrai, taip pat moksleiviai, kurie anksiau ijo namo, ibuiavo partizanus. 132

Pasimme reikiam skaii pastoi ir pasileidome viekeliu. audymas, kur girdjome prie Merkins, greit nutilo. Netrukus buvome prie pat miestelio. Kad geriau skirtume savuosius nuo prieo, kiekvienas ant abiej rankovi buvome prisiseg po plat balt kaspin. Iokome pastoi ir pasiskirstme abipus viekelio. Daviau komand Pirmyn!" Miestelio nam dar nebuvo matyti juos ustojo ia pat prie mus esantis pailgas kalnelis. Garsiai aukdami Pirmyn!" ir Valio!", per kalnel puolme miestelin. Miestelyje sproginjo granatos. Buvome jau prie pat miestelio, kai prieas atideng dar nelabai stipri kulkosvaidi, automatini pistolet ir autuv ugn. Iki iol vyrai bgo visikai neguldami. Tik dabar ir i ms puss buvo atidengta stipri ugnis ir pradta pulti su perbgimais. Kur laik prieas atsak ugnimi, bet buvo galima justi, kad prieinamasi neorganizuotai. Pastebjome, kad prieas ieko, kur pasislpti. Bema vienu metu visi trys briai pasiek miestelio gatves. Pagrindinis pasiprieinimas buvo veiktas gana greit. Prieas sulindo gyvenamj nam rsius ir pan. Pradjome veikti grandimis. Vyresnieji turjo ariausi komunist sraus; aptikus tok, reikjo sunaikinti. Taiau ne viskas jo, kaip buvau numats. Ryininkai, kurie turjo palaikyti ryius tarp bri, dingo kaip vanden. tai kad ir Jazminas (Juozas Lepeka, buvs Merkins gimnazijos mokytojas). J paskyriau vis prie mans buvusi ryinink vyresniuoju, nes jis puikiai inojo miestel. Taiau, uuot vykds duotus nurodymus, Jazminas puol gimnazij. Ten, rads sugulusius ant grind vyresnij klasi mokinius, ir ilg kalb taip jis demonstravo savo drs. Daug kas ijo kitaip. A pats tokioms kautynms vadovavau pirm kart, o partizanams, netarnavusiems kariuomenje ir, galima sakyti, pirm kart dalyvaujantiems myje, vadovauti nelengva. Kadangi i pradi viskas seksi gerai, tai vyrai miestelyje jautsi ne kaip kautyni lauke, o kone kaip atlaiduose. Vieni eimininkavo valsiuje, kiti milicijoje, treti, apsup kok nam i vis pusi, stovdami aud j. Labai daug buvo audoma be taikinio. Dar gerai, kad savas savo nenukov. 133

A buvau prie I brio, kuris puol vilnies centre. Greit umme pat. Tuoj pat sugadinome centrins apara tus, nes paaikjo, kad rusai vis laik kalbjosi su Alytumi per Druskininkus ir auksi pagalbos. Vliau suinojome, kad Druskinink bataliono vadas jam duotos uduoties nevykd kai jis su keliais civiliais ruosi nutraukti telefono laidus, pamat sunkveimius su rusais ir vos sveik kail ine. Nesunkiai buvo uimta milicija ir valsius. I ten buvo paimta raomosios mainls ir ginklai, dokumentai sunaikinti, o medinis valsiaus pastatas padegtas. Neveikiama klitis, atneusi mums daugiausia nuostoli, buvo banyios ir cerkvs boktuose su kulkosvaidiais sitvirtin rusai. Man matant, buvo mirtinai sueistas Siaubas. Kai visame miestelyje vyko smarkus audymas, sunku buvo nustatyti prieo ugnies takus, negaljome perspti kovotoj, ko saugotis. Greiiausiai i i ugnies tak buvo nukauti dar keturi ms vyrai. Pradjo smarkiai snigti. Brys jau kovsi su prieo daliniu, atvykusiu i Lankinink kaimo. is dalinys buvo ivyks vakarykio vykio vieton, bet, igirds audant, vl pasileido Merkins link. i kautyni metu vienas msikis buvo sunkiai sueistas rank. Prasiverme prie kaljimo. Sargybinis buvo nukautas prie kulkosvaidio. Taiau ilauti masyvi kaljimo dur ms turimomis priemonmis nepavyko. Tuo metu nuo plent krykels atvaiavusi ir keli imt metr atstumu nuo miestelio sustojusi tanket m audyti miestelio pusn. II brys pradjo trauktis nelaukdamas sakymo. Daviau sakym trauktis ir I bei III briams. Vienoje i rast pastoi paguldme mirtinai sueist Siaub, antr sukrovme penkis paimtus kulkosvaidius, raomsias mainles ir kt. Tirti dm debesys, kylantys nuo deganio valsiaus, maisi su snaigmis ir deng vis gatv. II brys jau buvo atsitrauks u kalnelio. Tik narsus kulkosvaidininkas nuo to kalnelio ugnimi deng atsitraukim. Snigo vis smarkiau. Prieas ms toliau nepersekiojo, todl traukms jau neskubdami. Subartoni miko pakratyje sustojome, susiskaiiavome, a idsiau svarbiausias taktines klaidas kauty134

ni metu, asmenikai padkojau narsiausiems vyrams. Visi sukalbjome Amin atils. . . " kovoje kritusiesiems. Po to mme skirstytis. A su dalimi vyr toliau vaiavau rogmis. Vaiuojant per plent, mus pasitiko vienas rpestingas talkininkas, kuris prane, kad pamikje stovi kelios mainos kitos nuburzg ariau miestelio. Prasmukome nepastebti ir laimingai pasiekme viet, numatyt dienoti. Vliau paaikjo, kad kautyni metu i Alytaus trys sunkveimiai rus skubjo merkinikiams pagalb. Studento skyrius vaiavusiuosius apaud i arti ir pasitrauk. Prieas, privaiavs vanden, skubiai sutvarst sueistuosius, atskirai sudjo nukautuosius, apsisuko ir kaip vjas nuvilp atgal Alyt. Siaubas buvo surinks 100 vyr. Nakt kaime imu komunistus, o pats su vyrais pozicijose lauk atvykstanio prieo. I valgybos suinojo apie ms vakarykt yg ir tai, kad nukautas istrebiteli virininkas. Paman, kad mes bsime atsitrauk ir negalsime pulti miestelio. Trumpai pasitar, nusprend pulti vieni. Prisiartino prie Nemuno tilto. Nemunas ir Merkys buvo neual. Reikjo eiti per tilt. Du partizanai prijo prie sargybinio ir pareikalavo graiuoju praleisti vyrus. Sargybinis pasiauk i tilto apsaugos bunkerio rus leitenant. Tas paadjo partizanus praleisti, bet pats tuoj oko bunker. Partizanai leitenant ir sargybin nukov. Bunkerio gula, kuri tuo metu lauke pjov malkas, puol vidun ir atideng vyrus kulkosvaidi ugn. Partizanai atsak labai stipria ugnimi ir mgino turmu paimti bunker, bet nepavyko. Du vyrai buvo nukauti, o kitiems Siaubas sak trauktis. pasal kautynmis. Marcinkoni bataliono vyrai nesuskubo laiku atvykti Merkins puolim. Dl viso to jiems buvo nesmagu. Kad rodyt, jog nevengia kautyni, gruodio 16-osios nakt jie puol Perlojos banytkaim ir sunaikino ten buvusi istrebiteli gul. Kai pasiekiau Kazimierait, pastarasis Laisvs varp" jau buvo djs Ekstra telegram" apie Merkins 135

puolim, o mons nekjo, kad, puolant Merkin, mums pagalb buvo atj ir lenk partizanai. Vieni nuo kit partizanai skyrsi tik tuo, kad msikiai buvo apsivilk drobiniais, o lenkai daks" chalatais. Puolimo metu es buvo panaudoti tankai, patrankos, skraid lktuvai. Apraomieji dalykai vyko 1945 met gruodio mnes. iandien i dalyvavusij Merkins miestelio puolime gyvas esu tik a vienas. Dabar ivardysiu tuos partizanus, kuriuos prisimenu dalyvavus Merkins miestelio puolime. Kai kuri partizan veido bruoai tebra sir mano atmintyje, bet a negaliu j ia ivardyti, nes nebeatsimenu slapyvardi, neinau, i kur jie buvo kil. 1. Gegutis Merkio rinktins vado adjutantas, kils i Masaliki k. uvo 1947 m. ruden, puolant sunkveimiu vaiavus prie prie Velnio" tilto ties MilinikiBurokaraisio k., plento MerkinVarna ruoe. Merkio rinktins vadovybs pagalbininkas, kils i Vinknini k. uvo 1946 m. pavasar netoli Purpli k., prie plento MerkinVarna. brio vadas, kils i Merkins vls. Povoi k. uvo 1945 m. gruodio mn. 15 d. Merkins miestelio puolimo metu. Merkins bataliono vadas, kilimo nuo Nedings. uvo Galintn k. 1946 m. birelio mn. 3 d. brio vadas, kils i Vabali k. uvo 1945 m. gruodio mn. 15 d. Merkins miestelio puolimo metu. brio vadas, kils i Burokaraisio k. Jo pavard Treigys. uvo 1947 m. vasar Pilvingi k., kai rusai upuol partizan stovykl mike tarp Milioniki ir Pauli kaim. brio vadas, kils i Masaliki k. uvo 1948/1949 m. iem.

2. Strazdas

3. Siaubas

4. Gailius 5. Putinas 6. Vitas

7. Bevardis 136

8. Tarzanas

9. glis

10. Girinis

11. Butageidis

12. Jazminas

13. Karvelis 14. Genys 15. ilvitis 16. Beras 17. Genys 18. Strazdas 19. Pikuolis 20. Liepa 21. turmas

brio vadas, kils i Mekasalio k. uvo 1948 m. spalio mn. 25 d. Pilia kalnio k., atvyks susitikiman su provokatoriais. A. apygardos vadovybs pagalbininkas, kils i Marcinkoni vis. Rudnios k. uvo 1946 m. sausio mn. 12 d., prieui upuolus vadaviet. brio vadas, kils i Merkins vis. Kamp k. uvo 1946 m. eilinis kovotojas. Buvs Alytaus gimnazijos mokytojas Vladas Pielikis. uvo 1946/1947 m. iem Lankinink k. eilinis kovotojas, kils i Ilg k. uvo 1946 m. birelio mn. 15 d. Ilginink k. prie eero rus siautjimo metu. skyriaus vadas. uvo 1947 m. skyriaus vadas. Pavard Klimaauskas, kils i Merkins vis. Kurmiks k. uvo 1948/1949 m. iem netoli tviks. skyriaus vadas, kils i Rudnios k. uvo 1948 m. pavasar Merkins vis. Bingeli k. skyriaus vadas. Kils i Od k. uvo 1949 m. Merkins vis. Kasin k. eilinis kovotojas, kils i Mekasalio k. uvo 1946 m. Tarzano brolis. eilinis kovotojas, kils i Noruli k. uvo 1948 m. Giraits k. eilinis kovotojas, kils i Subartoni k. uvo 1947 m. Subartoni mike. skyriaus vadas, kils i Od k. uvo 1947 m. vasar Burokaraisio k. skyriaus vadas, kils i Masaliki k. uvo 1947 m. lapkriio mn. 8 d. Montviliki k. Geguio brolis. 137

22. Upelis 23. Litas 24. virblis 25. iedas

26. Rytas 27. Sakalas 28. Nyktaitis

29. Meka 30. Kardas 31. Ledas 32. Fricas 33. Aviinis 34. Ruginis 35. Jurginas

36. Gegu

eilinis kovotojas, kils i Bingeli uvo 1947 m. vasar. eilinis kovotojas, kils i Noruli uvo 1947 m. _ eilinis kovotojas. uvo 1947 m. pa vasar. eilinis kovotojas, kils i Merkins vis. Dokuks k. uvo 1947 m. lapkriio mn. 8 d. Montviliki kaime. eilinis kovotojas, kilimo nuo Purpli k. apylinki. uvo 1947 m. ruden Subartoni miko apylinkse. eilinis kovotojas, kils i Masaliki k. uvo 1947 m. ruden. eilinis kovotojas, kilimo nuo Nedings. uvo 1945 m. gruodio mn. 15 d. Merkins miestelio puolimo metu. eilinis kovotojas, kilimo nuo Nedings. uvo 1945 m. gruodio 15 d. Merkins miestelio puolimo metu. eilinis kovotojas, kilimo nuo Nedings. uvo 1945 m. eilinis kovotojas, kils i Purpli k. uvo 1947 m. eilinis kovotojas, kils i Piliakalnio k. uvo 1947 m. eilinis kovotojas, kils i Piliakalnio k. uvo 1946 m. eilinis kovotojas, kils i Piliakalnio k. uvo 1946 m. eilinis kovotojas, kils i Lankinink k. uvo 1947 m. vasar. Partizan karo lauko teismo nuteistas suaudyti, bet vykdyti nuosprend nespta. eilinis kovotojas, kils i Kamp k. uvo 1947 m. vasar. Kartu su Jurginu Partizan karo lauko teismo

138

37. Galius 38. Kurtas 39. Liudvikas 40. selis

41. Studentas

nuteistas suaudyti u plikavimus ir nekalt gyventoj udym. vykdyti nuosprend nespta. eilinis kovotojas, kils i Giraits k. uvo 1946 m. eilinis kovotojas. uvo 1947 m., platindamas atsiaukimus. eilinis kovotojas. 1946 m. pasidav prieui rankas ir tapo idaviku. eilinis kovotojas, kils i Mekasalio k. uvo 1947 m. Partizan karo lauko teismo nuteistas mirti u plikavim ir nekalt moni udym. vykdyti nuosprend nespta. eilinis kovotojas, kils i Vabali k. Partizan karo lauko teismo nuteistas mirti u plikavim ir nekalt moni udym. Mirties bausm vykdyta 1949 m.

P a s t a b a . Partizan pareigos nurodytos tokios, kokias eidami jie uvo. JRININKAS KELIONJE Kart Kazimieraitis atsiunt pas mane vyr slapyvardiu Karklas. inau tik, kad jis buvo veds ir kils berods i Kapiniki kaimo. Buvo jau iemos metas, o jis mans lauk negyvenamame bunkeryje prie pat Merkio ups. Vyrukas, mans belaukdamas, labai sualo. Pagailo jo, liepiau atvesti pas mane. Taip jis ir suinojo viet, kur sikrusi mano vadaviet. Kit dien padjau Karklui atlikti udavinius, kuriuos jam buvo paveds Kazimieraitis. Atsimme i gyventojo pakrautus akumuliatorius. Pasimiau savo radijo aparat ir, tais daiktais neini, nuygiavome Kazimieraiio vadaviet. liaus Kapiniki kaim, kur numatytas susitikimas su laikinai einaniu Marcinkoni bataliono vado pareigas 139

Merkiu, kovotoju Kikiu (Adolfu Kalanta i Perlojos kaimo) ir kitais vyrais. Susitikiman nujau ir a. Tuo metu A. apygardos sudt jo ir Geleinio Vilko (Valkinink) rinktin, kurios vadas buvo jau mintas leitenantas Aras. Arui buvo labai sunku palaikyti ry su Kazimieraiiu, todl io susitikimo metu buvo numatyta pasilyti partizanui Kikiui pereiti Aro inion ir vykti Valkinink apylinkes. Kikis nepaprastai uolus ir siningas vyras Arui galjo tapti nepamainomu talkininku. Kiekvienam kovotojui daug lengviau partizanauti inomose apylinkse. Tada viskas geriau sekasi, nes gyventojai labiau pasitiki tais vyrais, kuriuos jie pasta. Be to, inomose vietovse lengviau isisaugoti prieo abang. Kikis nesvyruodamas sutiko vykdyti Kazimieraiio jam pavedamus udavinius. Ikart po susitikimo jis ivyko Valkinink apylinkes ir prisistat Arui. I susitikimo vietos kelionn ivyko ir Jrininkas. Kazimieraitis dav jam uduot surasti garsj partizan vad alij Velni legendos apie j buvo pasiekusios jau ir mus. Jrininkas turjo susitikti su aliuoju Velniu ir atsivesti j pas Kazimierait arba vietoje isprsti centralizacijos klausim. Kelionje Jrininkas ibuvo kelis mnesius. Jis nuvyko pas partizan vad aib, o paskui su juo iekojo aliojo Velnio, bet nei jo, nei jam priklausani vyr nepavyko rasti. Jrininkas pas Kazimierait gro tik 1946 met pavasario pradioje. Si Jrininko kelion vis tiek buvo naudinga jis susipaino su daugeliu partizan ir j vad, pamat, kaip jie gyvena, k ir kaip veikia, ir apie visa tai informavo A. apygardos vad Kazimierait. ARTIMESN PAINTIS SU ELYTE Pirmas mano susitikimas su Elyte buvo labai trumpas. Tai buvo dar prie pirm rus puolim Varios mike. Tsyk su Klevu ir Roku atvykau Nedingn, o ten pilna rus. Su Elyte persimetme tik keliais sakiniais, nes buvome priversti kuo greiiausiai dingti i banytkaimio. 140

Vliau su ja susitikdavau gana danai, nes per j buvo palaikomi ryiai. Elyt nepaprastai daug padjo ir mano besislapstaniai monai. Ji su Elyte susipaino kiek vliau u mane. Mano mona buvo atsidrusi be galo sunkioje padtyje, bet Elyt laiku j pas save priglaud ir isaugojo nuo rus, be to, ir vliau visokiausiais bdais jai pagelbdavo. Pati Elyt gyventoj buvo labai mylima ir gerbiama. Savo gerairdikumu ir aukojimusi kitiems ji buvo gijusi nepaprast autoritet. mons, itikus nelaimei, pirmiausia kreipdavosi Elyt. Ji visiems paddavo materialiai ir moraliai, visk, k turdavo, ji idalydavo neturtliams ir varge atsidrusiesiems. Apie tai, kad Elyt turi tok autoritet tarp gyventoj, greit suinojo ir MGB organai. Tai jiems labai nepatiko. Jie apstat Elyt nipais, kaip ir visus kitus tokios profesijos mones, be to, ir patys m daniau pas j lankytis neva sveius. Nors kai kurie nipai patys Elytei prisipaino, kad yra uverbuoti j sekti, ir nieko bloga jai nelinkjo, taiau Elyt dl susiklosiusios padties labai susirpino. Vien kart ilus atvyko Elyts sistas mogus, kuris turjo susirasti mane. Jam tai pavyko. mogus papasakojo Elyts situacij. Taiau a su atvykliu kalbas nesileidau, nes maniau, kad ia MGB provokacija. Atvykliui pasakiau, kad tokio mogaus, apie kur jis pasakoja, niekuomet nepainojau, ir papraiau j keliauti, i kur atkeliavs. Tai, k suinojau apie Elyt, praneiau Kazimieraiiui. Nutarm, kad reikia mums patiems susiinoti su Elyte ir visk isiaikinti. Nuvykus pas Elyt, paaikjo, kad tas mogus tikrai jos buvo sistas. Dabar, kai visk isiaikinom, nutarm raomja mainle parayti Elytei tariam perspjim su mano parau. Perspjimas turjo bti teiktas taip, kad apie tai suinot ir nipai. O Elyt t perspjim turjo parodyti Alytaus saugumui. Taip ir padarme. Perspjimo tekst buvome gerai apgalvoj, dl to rusai net netar, kad ia norima jiems akis apdumti. 141

Su Elyte jie pradjo visikai kitaip elgtis, nes man, kad ji savas mogus. Kaip vliau paaikjo, jie netgi tikjosi, kad Elyt pavyks uverbuoti ir igauti i jos daug nauding ini apie t moni, kurie Elyte visikai pasitikjo, politines pairas ir j veikl. Svarbiausias laimjimas buvo tai, kad Elytei pavyko gyti vieno aukto MGB pareigno i Alytaus pasitikjim. Tas net pasil paioje Nedingje kurdinti dalin enkavedist Elyts apsaugai nuo Vanago bandos". Elytei teko gudriai ir labai atsargiai atsisakinti nuo tokios nemalonios apsaugos. Elyt tikino MGB pareign, kad apsaugos atsiuntimas pai Neding gali jai tik pakenkti, nes Vanagas supras, kad perspjimo rat ji perdavusi saugumui. Tada Vanagas imsis keryti ir sakysis partizanams pastoti keli jai vaiuojant Alytun ir Varios mike ar iaip krmuose umuti. MGB pareignas pasvarsts pritar, kad gal tikrai bsi geriau nesisti apsaugos Nedingn ir apsimesti, kad jis apie Elytei teikt Vanago perspjim nieko neins. inoma, ne gaildamasis Elyts jis sil apsaug i jos tikjosi suinoti daug daugiau, negu i vis nip. Bdavo atvej, kad pas Elyt vykdavau su Daktaru ir Jrininku. Tada ir vliau pakeliui danai dienodavome laukuose stksojusiame kluone be kieno nors inios ir globos. ia niekuomet neusukdavo rusai. Vien kart tokios kelions metu vl sitaisme kluone ir miegojome usimaskav rugi pdais. Kluono savininkas kaip tik t dien atjo kulti rugi ir utiko mus alinje. Nuo to laiko kluone dienodavome su juo ir dar vieno mogaus inia. Pas Elyt kartais net kelias dienas ibdavome, ir tuomet jau labai artimai susibiiuliavome. Paskutinmis 1945 met dienomis vl vykau pas Elyt. Mane lydjo Gegutis. Apsistojome pas vien gyventoj Pilvingi kaime. etadienio vakare susitikti su manimi atjo mano mona. Tuomet ji jau buvo gavusi padirbtus dokumentus ir mokytojavo. Dienojome kluono alinje rengtoje slptuvlje. lindimas j paprastai bdavo ukitas pdu avi. Sekmadienio ryt eiminink atne mums pusryius. 142

ilindome i slptuvls ir pavalgme, paskui sulindome atgal, nes kluone buvo altoka. Avi pdo dar nebuvome utrauk, nes eiminink su puodais ir indais nujo trobon ir adjo tuoj pat atneti mums vandens atsigerti. Girdjome, kaip klumpmis apsiavusi eiminink jo vidun ir su kakuo garsiai kalbjosi. Manme, kad su kakuriuo eimos nariu, bet staiga igirdome j sakant: Ko js ia iekot, juk ia nieko nra!" Tik dabar supratome, kad kluone rusai. Jie pradjo daryti krat. Vilties, kad iliksime, buvo maai, nes mus turjo iduoti paliktas avi pdas. Isimme pistoletus ir laukme, kada rusai utiks lindimo ang. Atrod, kad ieitis tik viena nusiauti. Mano mona pra, kad pirmiausia nuautume j, nes taip pat nenorjo gyva patekti prieo nagus. Ms nervai buvo baisiausiai tempti. Jautme, kaip rusai laipioja ant avi vir ms. Jie tranksi po vis didel kluon. Netrukus igirdome udaromas duris. Gegutis atsargiai nuliau prie avi pdo ir, sitikins, kad kluone nieko nra, udeng tuo pdu ang. Tada visi lengviau atsidusome ir dkojome Aukiausiajam u isigelbjim. Po keli valand kluono durys atsidar ir mes igirdome jau linksm eimininks bals. Ilindome, o ji mums papasakojo, kas ia buvo. eiminink, nuneusi puodus trobon, pasm vandens ir ruosi vl eiti pas mus. Tuo metu atsidar trobos durys ir pirkion prigarmjo rus ir strib. Vieni tuoj pat m daryti krat troboje, o keli stribai su rusais sak eimininkei vesti juos kluonan. eiminink tyia garsiai su jais kalbjo, kad mes suprastume kluone esant prie ir neilstume pasiimti vandens, kurio laukme atneant. Ji ir pati negaljo suprasti, kaip stribai ir rusai neatkreip dmesio numest pd ir nepamat landos po aviomis. Rusai aplandiojo pelud, imai lubinus, laipiojo ant alini, bet, kai eiminink pasil valgyti, sujo trob ir kaip vilkai m ryti paduot maist. I Pilvingi kaimo su mona nujom pas Elyt ir nunem siunt uoliui. Bet siuntos nuo jo neradau. Pas Elyt sveiuotis nebuvo kada, ir paskutin 1945 met vakar 143

vl ivykau Pilvingi kaim, kur mans jau lauk Gegutis. Su juo per Pilvingi eer nukakom pae vien gyventoj, kuris buvo paadjs paaukoti ger radijo aparat. T radij buvau numats perduoti Kazimieraiiui, nes jo turimas aparatas buvo prastas. Radijo aparat gavome ir juo neini jau ygiavome il link. Buvo nemaai sniego, o kelias slidus. Staiga tai vienur, tai kitur pasigirdo pavieniai viai, o horizont nuviet raketos. Buvo vidurnaktis Naujieji Metai.

ANTRA DALIS
A. APYGARDOS TABAS MANO VADAVIETJE 1946-uosius metus sutikome ygiuodami. irdyje nejutau jokios Naujj Met nuotaikos. Nei mes k sveikinom, nei mus.. . Tik irjom, kad nepargritume ant apledjusio kelio, ypa tada, kai ateidavo eil neti paklodje rit radijo aparat. Vadaviet pasiekme laimingai. Pirmiausia puoliau ibandyti aparat. Jis veik gerai. Buvome visikai patenkinti, nes kelion nebuvo veltui. Studentas pas mus dar nebuvo grs nuo Merkins miestelio puolimo. Maniau, kad jis apsirgo ar iaip dl koki nors svarbi prieasi nesugrta. Nei i io, nei i to dar vienas gyventojas suinojo, kad mes sikr pas Tigro tvus (tiesa, inojo ne visi tos eimos nariai). Bet mes dl to n kiek nesijaudinome, nes mogus buvo visikai patikimas ir vliau mums daug paddavo. Netrukus pajutome, kad ir kitas kaimynas supranta, jog mes sitais pas Tigro tvus, taiau pai vadaviet inojo tik vienas tos eimos narys sslusis partizanas slapyvardiu Treiokas. Jis danai mus aplankydavo ir paddavo kuo galdamas. Sausio pirmosios vakare ivykau Kazimieraiio vadaviet. Mane lydjo Strazdas. Pasimme parsigabentj radijo aparat, nes norjau kuo greiiau teikti j Kazimieraiiui. Pakeliui usukome Trasninko kaim. ia gavome roges ir pasileidome mikais. Arklys vis sukdavo i kelio, kart per tai labai skaudiai usigavau koj med. Tik grinus arkl eimininkui, suinota, kad jis viena akimi visikai aklas, o ir antra menkai temato. J eimininkui rusai buvo palik vietoj prievarta atimto gero arklio. Pagaliau privaiavome altin, kuriuo jau reikjo bristi. A ilipau tiesiai vanden, o Strazdas, dar kiek pavaiavs, mike apsisuko ir gro atgal. 145

Nubridau vadaviets link. Ten jau visi buvo sumig Paaikjo, kad Kazimieraitis labai lauk mans atvykstant. Jo aparatas buvo visai sugeds, o dl to Kazimieraitis, anot jo, jautsi kaip kurias. Dabar jis tuoj pat atsikl ir pasil man eiti pailsti jo vieton, o pats puol prie aparato. Atsikl ir glis, kuris ukure krosnel ir pradjo gaminti pusryius. Prie ugn glis idiovino ir mano apsiavim, kur buvau perlaps brisdamas altiniu. Dien krosnel nebdavo krenama. Malkos geleinje krosnelje greit sideg, pasklido maloni iluma. Atsiguliau, i pradi dar mginau dalytis spdiais, bet bunkerio iluma tiesiog svaigino. Umigau. Kai glis paadino mieganiuosius pusryi, dar nebuvo pravit. Sukilome ir papusryiavome. Kazimieraitis papasakojo, kad jis vis laik krapt aparat, bet tas lyg uburtas n kurkt.. . Aparatas buvo maitinamas per vibratori. Bekraptant galiausiai nustojo birzgs ir pats vibratorius. Tada Kazimieraitis prijung baterijas, bet nieko nepadjo. A tvirtinau, kad aparatas mano vadavietje veik gerai, o vedami ir neiodami mes jo nesutrenkme. Aparato neveikimo prieasties nepavyko nustatyti ir vliau. Kazimieraitis sunerimo buvo metas leisti eilin Laisvs varpo" numer, o ini i pasaulio negaljo gauti. Dl ios prieasties ir dl to, kad reikjo spausdinti antirinkiminius atsiaukimus (Daktaras vis negro i kelions, Jrininko taip pat dar nebuvo laukiama), Kazimieraitis nusprend laikinai persikelti dirbti pas mane. Dar prie sutemas buvo pasiruota vado laikinam persiklimui. Kazimieraitis pasim tik paius reikalingiausius daiktus: spausdinimo priemones, mano atgabentj radijo aparat ir kai kuriuos dokumentus. Temstant atsisveikinome su pasiliekaniaisiais. Kazimieraitis dar nurod, k jie turi padaryti iki jam sugrtant. Mus lydjo ilvitis. Bunkeryje buvo laikomos dvi poros gumini bat ilgais aulais bridimui per altin. I pradi nubridau a su Karklu. Ant kranto nusiaviau guminius batus, o Karklas, jais neinas, nubrido atgal bunker. Tada ilydjo Kazimierait ir ilvit. Galiausiai, gumini bat pora neinas, Karklas nupk vadavietn. Mes 146

nuygiavome Rudnios kaim, ten gavome roges ir jomis nuvaiavome iki Merkio ups. Nuo ten ilvitis gro savo stovykl, o mes, apsikrov ryuliais, neskubdami pasiekme mano vadaviet. jome pairn ir prie bunkerio angos susidjome daiktus. Nuriau emes ir ikliau d, kuri buvo labai panai didiul medin vazon su emmis. Kazimieraitis pirmas lindo angon. Landa buvo koki atuoni metr ilgio, iklota lentomis. Kazimieraitis keturiomis nuslinko bunkerio vid.Ties ta vieta, kur baigiasi landa, buvo taisyti gultai, per kuriuos tekdavo kepurntis norint pasiekti stal. Gultai buvo vienaaukiai, ant j laisvai galjo gulti keturiese. Vyrai prim daiktus, o po to ir a atsidriau bunkeryje. Kai k sudjom lentynas, kuri ia buvo trys, radijo aparat pastatme ant didelio stalo galo ant to galo, kuris buvo pritvirtintas prie bunkerio sienos. Kazimieraitis pasirinko nuolatin sdjimo viet prie sienos, arti aparato. Kitas suolas buvo i kitos puss stalo. Abu suolai buvo taisyti nejudamai; ant j gal skersai udjus lent, galdavai padaryti trei suol. Ms bunkeris buvo be jokios ventiliacijos. Sutemus j ivdindavome. Nakiai ang palikdavom atvir. Blogiau bdavo dien. Tuomet kvpuoti bdavo labai sunku, krtins kilnodavosi kaip kalvje dumpls. Taiau kantriai laukdavom, kol eimininkai atidarys bunkerio ang tada suinodavome, kas darosi aplink. Kai lauke smarkiai aldavo, siena, prie kurios buvo anga, aparmodavo per pusantro metro vir. eimininkai ryt umaskuodavo ang visai dienai, erkn nuluostydavo. Deguonies trkumas ypa kankindavo Kazimierait. Dl ios prieasties dabar daniau turdavome atidarinti ang, jau ir be eiminink inios; vliau i vidaus prakalme mayt skylut, taiau ji maai tegelbdavo. Kazimieraiiui gyvenant pas mus, eimininkai ms bunker pravdindavo ir dien palikdavo kur laik bunkerio ang atvir. ibindavome penkto numerio lemput. Su stiklais ir ibalu tuomet buvo striuka. Kai stiklas suskilo, aplipdme 147

j popieriaus gaballiais. Vliau i vieno gyventojo pasiskolinome atunto numerio lemp, kurios taip ir nebegrinome savininkui. Nepaisant viso to, gyvenimo slygomis buvome visikai patenkinti, nes ms eimininkai buvo nepaprastai geri mons. Jie buvo pasireng aukotis dl Lietuvos laisvs, o mus globojo ir myljo kaip savo vaikus. Partizanaudamas Dzkijoje, Kazimieraitis daugel io krato moni artimai paino ir buvo tos nuomons, kad dzkai daug nuoirdesni negu suvalkieiai ar emaiiai. A taip pat esu sitikins, jog u tai, kad esu dar gyvas ir partizanauju, turiu bti dkingas Dzkijos krato monms. PRIE RINKIMUS Pirmuiausia sukrutome leisti Laisvs varpo" numer, skirt aikinti gyventojams bolevikini rinkim klastos esm, rinkim boikoto prasm ir boikotavimo bdus. Dabar jau ir Kazimieraitis sitikino, kad tas pats aparatas mano vadavietje veikia gerai. Mano paties aparatas buvo taip pat visai prastas. Kazimieraitis klausydavosi ini, perduodam prancz kalba, nes pranczikai mokjo ne blogiau kaip lietuvikai. Visa bda ta, kad joki ger naujien, kuriomis bt galima paguosti vergijos prispaust lietuvio ird, i niekur neperduodavo. I visur tegirddavome tik apie ekonomin kriz Europoje ir kituose kratuose. A. apygardos tabui popieri parpindavome mes. Reikia pasakyti, kad tuo metu buvo labai sunku gauti popieriaus. Pats Kazimieraitis taupydavo kiekvien popieriaus skiautel, reikalavo, kad ir kiti lygiai taip elgtsi. Laisvs varp" spausdinome rotatoriumi. Matricas labai taupme, nes j turjome visai maai. Atsimenu, tuomet i vienos matricos padarme tkstant tris imtus atspaud. Spausdinimo darbams visuomet vadovaudavo pats Kazimieraitis. Jis teikdavo visokiausi racionalizacini silym. Atspausdinome madaug eis tkstanius dviej ri atsiaukim, raginani boikotuoti rinkimus. Atsiauki148

m turinys buvo aikinamojo pobdio, turjo ir grasinimo element. Okupanto taktika mums buvo i anksto inoma, todl ir mms grasinim. inojome, kad gyventojus, kurie neis balsuoti, okupantas terorizuos ir mgins apkaltinti rinkim sabotavimu. Kai vieai pasirodys grasinamo turinio atsiaukimai (pavyzdiui: Kas balsuos nealsuos!" ir pan.), gyventojams bus lengviau pasiaikinti. Kai valdia ims remti juos prie sienos, jie gals teisintis: btume j balsuoti, bet bijojome bandit". .. Reikia pabrti, kad tuos atsiaukimus gyventojai nepaprastai uoliai platindavo, pasistengdavo, kad j paklit ir valdiai. Nusprendme naikinti rinkimini bstini papuoimus, o paias bstines apaudyti nakt prie balsavimus ar net balsavim dien. Taip ir patys tarybiniai pareignai bei rinkimini bstini apsaugoje esantieji enkavedistai bdavo bauginami, sirengdavo prie bstini tvirtinimus, maiau bastydavosi po kaimus ir buvo patenkinti, kad gali trintis prie bstins per vis balsavimo laikotarp. Dl ios prieasties gyventojams dar lengviau bdavo pasiaikinti. Taip pat buvo nusprsta balsavim metu sugadinti okupant ryi priemones nupjauti telefono stulpus, nutraukti laidus, nukirsti kabelius, kad balsavimo bstini apsaugoje esantys enkavedistai bei balsavimo komisijos negalt susisiekti su valsiumi ir saugumo organais. T prie rinkimus nukreipt spaud reikjo isiuntinti po dalinius, taip pat nurodyti, koki dar priemoni imtis, kad rinkim boikotas bt kuo skmingesnis. sitikimus su partizan dalini vadais. Gegutis su Strazdu nuvyko pas Merkins bataliono vad, o a su Kazimieraiiu Uciechos dvare susitikome su arno rinktins vadu Gediminu-Rymantu (prielktuvins apsaugos dalinyje tarnavs aktyvios tarnybos leitenantas Aleikas, baigs Lazdij iburio" gimnazij). jau asmenikai nuo gimnazijos laik, taip pat nuo Karo mokyklos. 149

Susitikimas nebuvo toks domus, kokio tikjausi, nes buvome priversti skubiai j ubaigti dl netoliese pasirodiusi rus. Kazimieraitis vos suskubo isiaikinti su Gediminu tarnybinius reikalus. Tarnybiniame Kazimieraiio pokalbyje su Gediminu i pradi nedalyvavau. Man buvo pavesta pasikalbti su kitais partizanais. Po kiek laiko buvau pakviestas pas vadus. Kazimieraitis prie mans padar tarnybin pastab Gediminui dl to, kad tas nepakankam dmes skiria ryiams su juo ir per retai lanko savo rinktins vyrus. Gediminas pasiadjo ateityje itaisyti trkumus. Pirmkart Kazimieraitis su Gediminu susitiko 1945 met vasar, o rudens pradioje tuoj po leitenanto Gonio dingimo" paskyr j arno rinktins vadu. I susitikimo grome laimingai. Kit dien a ir Strazdas ivykome susitikti su Marcinkoni bataliono vadu Merkiu-Vytu. Oras nelauktai atilo. Sniegas greitai tirpo, kai kur tyvuliavo didiuls balos. Merkyje, kaip tik toje vietoje, kurioje mums reikjo per j keltis, pajudjo ledai. Klupindami paliugusiu keliu, iaip taip pasiekme susitikimo viet u Lavyso eero, pas gyventoj, sikrus miko aiktelje. Labai nudiugau, nes susitikti su manimi atvyko aibas, Rugys ir arnas. ia pirm kart artimiau susipainau ir su partizanu Linu (Svirsku buvusiu studentu, gerai pastamu nedingieiams, nes vasarodavo pas savo dd, kuris tuomet klebonavo Nedingje). Linas buvo tikras inteligentas. Jis turjo nemaos takos Perlojos apylinki partizan aukljimui, vliau daug ra partizanin spaud. kinink puss. Jis, Merkys, aibas, Rugys, arnas, Linas ir a posdiavome kininko kluone. Jie visi buvo auns partizanai ir tikri idealistai. Tai jie rod partizanavimo metu nuveiktais darbais, taip pat tuo, kad nepagailjo savo gyvybi kovodami dl Lietuvos laisvs. Rugys buvo Valkinink bataliono brio vadas, o arnas jo pavaduotojas. aibas tuo metu priklaus Dzk rinktinei ir buvo Geleinio Vilko grups vadas. 150

Man kilo mintis parsivesti juos pas save ir supaindinti su Kazimieraiiu. Neabejojau, kad ir Kazimieraiiui bus malonu juos asmenikai painti. Pakviestieji mielai prim mano pasilym. Sausio 10-osios vakare iygiavome. Mus palydjo Nemunas, Vieversys ir dar keli vyrai. Merkys jau buvo gerokai patvins, o naktis labai tamsi. Prie Merkio neradome valties. Jos iekodami, jome nuo gyventojo prie gyventojo, taip nukeliavome kit Mardasavo kaimo gal. ia pavyko prisiaukti gyventoj i kitos Merkio puss, kuris ir perkl mus per up. Palydjusieji gro atgal, o a, aibas, Rugys, arnas, Jrininkas ir Strazdas parygiavome mano vadaviet. Joje visiems sutilpti buvo nemanoma. Strazdas, Gegutis ir arnas nuvyko negyvenam bunker Birut". Ten jiems teko gerokai paalti, nes bunkeris buvo drgnas. Kazimieraitis mano parsivestais sveiais buvo labai patenkintas. aibas ir Rugys jam smulkiai papasakojo apie partizan veikl ir negeroves, pasitaikanias partizan gretose. Atitinkam praneim padar ir Jrininkas. Po to buvo aptarti bdai, kaip su tomis negerovmis kovoti. Jauiau, kad aibas ir Rugys buvo labai patenkinti proga artimiau pabendrauti su Kazimieraiiu, susipainti su partizan tabo darbais. Iki to laiko nei aibo, nei Rugio vadovaujami partizanai joki bunkeri neturjo iem grupmis glausdavosi pas gyventojus. Atspausdinome dar kokius tris tkstanius rinkimus smerkiani atsiaukim, kuriuos atidavme Rugiui ir aibui. Jie turjo iplatinti juos miesteliuose ir savo veikimo rajonuose. Daktaras vis dar nesirod i kelions. Kazimieraitis ir a neabejojome, kad jis susitiko su uoliu ir isiaikino partizan centralizacijos klausim. Manme, kad tik dl kakokio ryi sutrikimo ir dl Daktaro neparvykimo A. apygardos tab negauname susitarimo protokol. Kazimieraitis jau anksiau buvo numats Geleinio Vilko grup prijungti prie Merkio rinktins, nes taip bt patogiau palaikyti ryius su A. apygardos tabu. Dabar, asmenikai pasimats su aibu, Kazimieraitis, nelaukda151

mas formali uolio rat, atskiru sakymu priskyr Geleinio Vilko grup prie Merkio rinktins. Vien to sakymo nuora teik aibui rankas, kad tas persist uoliui. Kit nuora Kazimieraitis planavo pasisti savo ryiais. Taip buvome bema tikri, kad vienu kuriuo i i bd Kazimieraiio sakymas tikrai pasieks uol. Rugys jau kuris laikas neturjo ryio su Valkinink partizanais (Geleinio Vilko rinktine). Kazimieraitis sak kol bus atstatyti ryiai, raportus siuntinti per mane ir veikti savarankikai. Buvo nusprsta, kad Jrininkas su aibu vyks mginti susisiekti ar net asmenikai susitikti su aliuoju Velniu.

RUSAI KAZIMIERAIIO VADAVIETJE Sausio dvyliktj sapnavau bais sapn. Pabuds papasakojau j kitiems. Sapnais nelabai tikiu, bet t kart lyg ir nujauiau, kad igirsime k nors negera. sapnavs tokios pat ries sapnus tartum matau, kaip kurie nors i mano pastam vyr raiiojasi kraujo klane, o knas vien aizd.. . Po to suinodavau, kad kaip tik tuo metu jie uvo. Taip buvo ir kart. Apie vidudien eimininko snus (sslusis partizanas Tigras) atidar ang ir lindo bunkerio vid. Jau i to supratau, kad jis atjo su kokia nors inia. Tigras mums prane, kad vienas mogus, kur jis neseniai perkl per Merk, pasakojo, jog mike netoli Rudnios kaimo rusai iandien nuov kelis partizanus, taip pat ir gyvus kelis pam. mogus sak, kad mikuose apie Rudni labai daug rus. Kazimieraiiui, Jrininkui ir man isyk pasidar aiku, kad i nelaim itiko A. apygardos tabo vyrus. Lidn ini praneme ir savo sveiams. Visi buvome labai susijaudin. Atsiklme ir apsirengme. Kazimieraitis, usikniaubs ant stalo, ilgai rymojo paskends mintyse. Bunkeryje viepatavo tyla. Visi buvome prislgti blogos inios, bet jautme, kad Kazimieraitis kremtasi daugiausia 152

Pirmi odiai, kuriuos Kazimieraitis mums itar, buvo ie: Tokia Dievo valia. Belieka pasimelsti u uvusiuosius ir dar energingiau griebtis darbo". Kazimieraitis nusprend itaip: jei jau jis iliko gyvas, matyt, Aukiausiasis nori, kad jis toliau dirbt ir vadovaut partizanams. Kazimieraitis sak, kad tai ne pirmas kartas, kai jis tiesiog per stebukl ilieka. tai vienas i toki atsitikim. Tuomet Kazimieraitis dirbo berods buhalteriu Marcinkoni urdijoje, nes Kaune veng maiytis po aki okupantui. To meto urdijos tarnautojai jau inojo, kad Kazimieraitis tai Juozas Vitkus, buvs nepriklausomos Lietuvos karys, turintis pulkininko leitenanto laipsn. Urdijos tarnautojai, taurs lietuviai, susiinojo su Marcinkoni apylinki partizanais. Berods Dareli kaimo partizanai per urdijos tarnautojus pakviet j partizan gretas. Kazimieraitis met savo tarnyb ir ijo mik. I pradi vadovavo tam maam partizan dalinliui, o brio vadas tebebuvo Bijnas. Kaip pasakojo Kazimieraitis, Bijnas buvs nepaprastai uolus ir siningas vadas. Kazimieraitis nuo pirm dien susiplanavo savo veikl ir nedelsdamas msi t plan realizuoti. Kur laik jo vadaviet buvo rengta maytje Dareli pelki salelje. Jau tuomet jis buvo sigijs radijo aparat, raomj mainl ir rotatori. Vien dien gyventojai prane, kad rusai nujauia, kur Kazimieraiio vadaviet. Vadaviet aptarnav vyrai sil Kazimieraiiui kuo skubiausiai keltis kitur. Taiau jis nepakankamai vertino pavoj. Rotatori ir kitus daiktus Kazimieraitis atidav perneti kit viet, o pats su brio vadu Bijnu dar pasiliko vadavietje, numats isikelti rytojaus pavakar. vadaviet uduss atbgo vienaakis kaimo seninas ir prane, kad rusai tuoj puls raistus. Jis kuo greiiausiai itemp Kazimierait, o Bijnas dar liko vadavietje supakuoti paskutini daikt. Kazimieraitis su seninu visai netoli tebuvo nuj, kai igirdo audant. Pasirodo, rusai Bijn utiko dar vadavietje. is partizanas nepaprastai narsiai kovojo su prieu, padar jam daug nuostoli, taiau ir pats uvo nelygioje, bet garbingoje kovoje. 153

syk Kazimieraitis i savo vadaviets ivyko tik dl to, kad ten neveik radijo aparatas ir reikjo pagalbinink spaudai. Ivyko ir iveng mirties. Jis buvo sitikins, kad Dievas prie nelaim j tarsi perspja ir atsiunia angel sarg. Kazimieraitis pabr, kad jis niekuomet per daug nesuka galvos dl savo likimo, nes yra sitikins, kad be Dievo valios nieko neatsitinka. Kaip dabar prisimenu odius, kuriais Kazimieraitis kreipdavosi angel sarg: Dievo angele, mano sarge, teikis mane, Tau Dievo pavest, globoti, saugoti ir vesti. Amen". Kazimieraitis nepaprastai gailjosi uvusi vyr, nes juos myljo. Sausio dvyliktosios vakare Jrininkas, aibas, Rugys ir arnas ivyko. Praslinko dar kelios paros, bet apie vyk nieko tikresnio nesuinojome. Kazimieraitis pageidavo, kad mes eitume Rudnios kaim, paskui ir prie vadaviets, nes tik taip buvo galima suinoti kari ties. Prisimenu, t vakar isimaudme pirtyje, o po to Kazimieraitis, Strazdas ir a nujome Rudnios kaim. Sniego vis dar nebuvo, bet naktis pasitaik alta. Rudnios kaim pasiekme laimingai. Girdjome lojant kelis unis, bet netrukus jie aprimo. mme atsargiai slinkti kaim. Perjome tilt per upel ir pritykinome prie gyvenamojo namo, kurio eimininkus Kazimieraitis gerai painojo. Ilgai teko tikinti eimininkus, kol jie pagaliau atidar duris. Kaime vl suklme unis. Naktis buvo gana viesi, ir eimininkas paino Kazimierait. Pirmiausia jis mus spjo, kad btume atsargs, nes rusai tik vakare ijo i kaimo ia nuo vykio dienos jie pasirodydavo kasdien. Gyventojas papasakojo ir apie pat vyk. Pasirodo, rusai nukov gl, narsiai tratinus i kulkosvaidio, ir pam nelaisvn sunkiai sueist Nar bei sveikut sveikutl Karkl. Gyventojai savo akimis mat, kaip rusai vaiavo per kaim dviem pastotmis viena buvo prikrauta daikt, kitoje guljo vos gyvas Naras ir glio lavonas, jai i paskos jo virvmis priritas Karklas. mons pasakojo, kad, kai tik kas nors eidavs pro pastot, kakoks virininkas klausdavs Karkl, ar jis 154

pasts t mog, bet Karklas neigiamai pakratydavs galv, nors tuos mones ir labai gerai painojs. Kaime buvo kalbama, kad ilviiui pavyko prasmukti pro rusus, nors nieko tikra nebuvo inoma. Kai gyventojas baig pasakoti, paprame, kad jis duot mums vak jos reikjo, kad galtume apirti rus nusiaubt Kazimieraiio vadaviet. Netrukus jau miku slinkome vadaviets link. Slinkome labai pamau, siklausydami, stengdamiesi nesukelti n menkiausio bildesio. Pagaliau iki bunkerio liko tik 30 40 metr. Dabar sustojome dmiai pasiklausyti. I pradi atrod, kad visur ramu, bet staiga visai aikiai igirdome, kaip kakas bato galu stuksena kito bato ukuln taip paprastai daroma, kai norima bent kiek suilti kojas. Neabejojome, kad tai rus sargybinis. Atsargiai atsitraukme ir grome mano vadaviet. Kaip buvo aptikta Kazimieraiio vadaviet, sunku tikrai pasakyti, taiau vliau mes pradjome tarti, kad tos nelaims prieastis galjo bti vienas mokytojas berods i Kapiniki kaimo. Tai sslusis partizanas slapyvardiu Kstutis. A. apygardos tabui jis pristatydavo vairi reikmen. Su juo susitikindavo Daktaras, Jrininkas, o kartais ir pats Kazimieraitis. Pasnigus Kstutis buvo susitiks su Kazimieraiiu vos per kelis imtus metr nuo vadaviets ant tiltelio. Kstutis atkreip dmes guminius batus, naudojamus bristi per upel. Prie Kazimieraiio vadaviets apgulim Kstutis buvo suimtas. Vienas Kapiniki gyventojas vliau mums tvirtino nelaims dien savo akimis mats Kstut su rus duota vokika palapinsiauste. Kstutis paties bunkerio parodyti, aiku, negaljo, bet rusams galjo pakakti ir to, jei jis tiksliai apibdino savo susitikimo su Kazimieraiiu aplinkybes. Jei Kstutis pasak rusams visk, k inojo, tai tik dl to, kad neilaik kankinim. inoma, ir i prieastis nepateisinama. Tikrai aiku tiek, kad vyrai su prieu susidr mike netoli bunkerio, o tik po to buvo rastas ir pats bunkeris. Galima splioti ir taip gal rusus pat bunker vliau atved Karklas? Taiau joki kit partizanini paslapi jis neidav, nors inojo nemaai. 155

Kai mes vliau nuvykome apirti bunkerio, radome j nesusprogdint, tik viduje sudeginti iaudai. Ir dar pastebjome, kad bunkerio virus gerokai dubs. Jeigu tas dubimas buvo ir anksiau, tai, krsdami mik, rusai patys galjo atkreipti j dmes. Beje, kaip vliau sitikinome, daugelis gyventoj jau nujaut, jog mikuose netoli Rudnios kaimo yra sikrs aukto partizan vado tabas. Gyventojai atrod lyg ir patikimi, taiau ilgainiui gandai galjo pasiekti ir rus ausis. Dabar mums atsirado naujas rpestis. Prieo suiuptas Karklas inojo mano vadaviet, nes, kaip jau anksiau minjau, buvau j parsiveds 1945 m. gruodio mnes. Dabar reikjo apsisprsti: bgti ar nebgti i vadaviets. Trauktis i vadaviets skatino ir ta aplinkyb, kad Kazimieraitis savo tabe buvo paliks dienorat, kuriame buvo paymta data, kada Karklas susitiko su manimi tarnybiniais reikalais. Tiesa, dienoratyje nebuvo paymta, kad a parodiau jam savo vadaviet, bet buvo aiku, kad rusai visaip stengsis i Karklo igauti, kur ijo Kazimieraitis ir kur yra Vanago bunkeris. Strazdas, Studentas ir Savanoris dar 1945 met ruden buvo ikas atsargin bunker netoli Nemunaiio, prie Nokn miko. Dabar btume galj keltis ten, taiau nebuvo Studento, kuris gerai inojo keli. Keltis Birut" negaljome, nes prie to bunkerio nemanoma prieiti nepalikus pdsak. Eiti Pilvingi kaim pas gyventoj, kurio kluone po aviomis buvo slptuvl, taip pat nenorjome, nes ten bt tek ilgai tnoti visikai be jokio darbo. Apsisprendme likti jei jau Karklas mus iduos, tai it padaryti jis gali ir po savaits ar mnesio, taigi ms laikinas ibgimas bema nieko nepadt. Karkl geriausiai painojo pats Kazimieraitis. Jis buvo sitikins, kad Karklas mano vadaviet rus neatve, nes tai drausmingas, uolus ir siningas partizanas. Kazimieraitis tikjo, kad Karklas itvers ir nieko neiduos. Inagrinjome ir jo sumimo aplinkybes. Buvo kalbama, kad jis nesuskubs pasiimti ilgojo ginklo arba buvo suiuptas einant kaim ( kaim paprastai eidavom tik su trumpuoju ginklu). Susidrimo metu neveiks jo pisto156

etas, ir rusai su unimis j pasivij. Dl ios prieasties nesmerkme jo u tai, kad pasidav prieui gyvas. Tikdamiesi, kad Karklas mano vadaviets prieui neparodys, mudu su Kazimieraiiu likome tsti darbo. Strazd su Geguiu ileidome atostog. Pirmasis nusprend vykti savo tvik, o Gegutis laikytis ariau Pilvingi kaimo. Nakt, apsivilk baltais chalatais, ygiavom plento link. Jie vyko atostog, o a pas vien gyventoj pasiimti laikratinio popieriaus. Vadavietje liko tik Kazimieraitis. jome miko keliukais. Prie vienos didesns aiktels, kurioje gyveno keli kininkai, sustojome. Buvo jau vlus vakaras. Igirdome, kad vieno kininko kieme kakas pusbalsiu kalbasi. Naktis buvo gana viesi. Nusprendme palaukti, kol besikalbantieji sueis trobon. Buvo altoka, panekesys kieme nesibaig, ir mes pradjome pamau slinkti keliuku pirmyn. Chalatai mus gerai maskavo. Buvome jau koks pusimtis metr nuo trobesi, kai aikiai igirdome rusikai keikiantis. Atsitraukme miko pakrat. Tik dabar Gegutis apsiirjo, kad jo vokikame automatiniame pistolete nra apkabos. Strazdas atsisveikino ir nujo kitu keliu, o mudu su Geguiu grome iekoti apkabos. J radome pairje prie angos. Gegutis nuygiavo aplinkiniu keliu Pilvingi kaim, o a lindau bunkerin ir papasakojau Kazimieraiiui, kokie reikalai. Dabar nebuvome garantuoti, kad rusai ryt neims krsti ir ms kaimo. O gal vis dlto Karklas idav? Prikliau eimininko sn ir papraiau, kad jis udaryt ir umaskuot bunkerio ang, o ryt, jei bus ramu, mums pranet ir anksiau pravdint bunker. Ryt suinojome, kad apylinkje ramu. Vliau iaikjo, kad t vakar kaime smarkavo girtuokliai joki rus ten nebuvo. Reikia paymti, kad madaug tuo laikotarpiu rusai aretavo Druskinink bataliono vad Balut, kuris tuo metu gyveno legaliai. Tomis paiomis dienomis aretuota dar vienuolika sslij partizan. Baluio padt ypa pablogino Kazimieraiio dienoratis, kuris buvo pateks prieo rankas. Turiu pasakyti, jog ir a, ir partizanai bu157

vome nepatenkinti, kad Druskinink batalionui vadovauja asmuo, gyvenantis legaliai. Balut vadu buvo paskyrs pats Kazimieraitis. Po Baluio sumimo Druskinink bataliono vadu paskyriau nepaprastai uol ir sining partizan Petrait (Juozaitis, buvs virila lietuvikame batalione fronte prie bolevikus). Juozaitis buvo veds, pagyvens mogus. J gerai painojo Randamoni kaimo gyventojai, nes jis ilgokai gyveno tose vietose rengtoje vadavietje. DAR APIE NAR Liudas Muliarskas (Naras) kaip tik ir buvo tas seminaristas, kuris, man ieinant partizanauti, dovanojo tris naujutlius vokikus karabinus. Vien autuv Naras pasiliko sau. Naru visikai pasitikjo ir seminarijos mokytojas Kostas Bajerius (Garibaldis). Kartais per Nar jis palaikydavo ry su manimi. Kaip jau esu minjs, 1945 m. gegus mn. vinakyt idav Nar rusams, bet jis ir mano mona suskubo ibgti i miesto pas mus. Naras kur laik gyveno Varios mike, o paskui m slapta pareidinti namus. Rusai tai suuod ir kart j paiupo. Naras atsidr kaljime, buvo baisiai kankinamas, bet Garibaldio neidav. Jis apsimet, jog gailisi es j suviliojs a ir Daktaras, prasi dovanojamas, adjosi ateityje padti rusams. Vliau Naras pasakojo, kad savo akimis mats man sudaryt byl. Ji buvusi labai stora. Pats Naras prira apie atuonis puslapius su manim susijusi prasimanym, kuriuos tardytojas taip pat seg t byl. Rusams paad neuteko, jie reikalavo, kad Naras k nors iduot. Kadangi jis nieko neidav, tai vl pradjo kankinti. Po vieno naktinio kankinimo Naras buvo mestas mayt patalp su durimis saugumo kiem. Naras apsimet nualps. J apipyl vandeniu ir paliko gulti prie pravir dur. Sargybinis, kuris budjo kieme, buvo linds patvoryje riogsojus automobilio lau ir snaud. Naras gerai siklaus, jam pasirod, kad sargybinis net knar158

kia. Kilo mintis mginti bgti: vargu ar bus blogiau, jeigu sargybinis j pastebjs ir kieme paiups. Jis iliau per slenkst ir dar kiek paguljo lauke prie dur. Pagaliau sitikino, kad sargybinis drybso mainoje kaip drybsojs. Reikia paymti, kad Naras buvo luoas, bet jo tvirta valia veikdavo luoum. Kai jis vaiuodavo dviraiu, atrodydavo, kad luooji koja lankstosi visas puses. Gydytojas atleido Nar nuo kno kultros pamok, taiau jis visuomet dalyvaudavo savanorikai. Fizikai jis buvo labai usigrdins. Tardym metu Naras djosi ess visikai iseks. Rusai tyiodavsi i jo koks niekam tiks banditas. Utat ir paliko vien apipyl vandeniu buvo sitikin, kad Naras ne tik bgti, bet ir paliauti negalt. Naras priliau prie auktos lentins tvoros. Susirado kakok lentgal, atrm j tvor ir vargais negalais persikabarojo kit pus. Paskui, sukaups visas jgas, nubgo puynu. Namo neusuko, puol tiesiai prie Nemuno, kur buvo jo baidar. Persikl kit Nemuno pus. Galiausiai pasiek Vabali kaim ir prisijung prie tenyki partizan. I Vabali apylinki ir nuvediau Nar dirbti Kazimieraiio taban. Kazimieraitis pasakojo, kad jis visiems savo vyrams buvo nurods, kaip elgtis, jeigu rusai upult vadaviet. Naras buvo atsakingas u bunkeryje esanius dokumentus. Jis laik juos susidjs portfel, kad prireikus galt pagriebs ineti; jo inioje taip pat buvo du litrai ibalo dokumentams greitai sudeginti tuo atveju, jeigu prasiverimas i bunkerio bt nemanomas. Vienas Kapiniki kaimo gyventojas pasakojo, kad Naras buvo ubgs pas j tuo metu, kai vyko susiaudymas netoli Kazimieraiio vadaviets. Naras buvo bgs net kambar, bet mogus pabijojo j slpti, nes man, kad rusai jau pastebj j. Gyventojas jam patar, kaip saugiausia bgti toliau. Naras su savimi turjo tik automat. Jis toliau bgo paupiu, o paskui per atvir aiktel. Kaip tik ia j pamat rusai ir pradjo audyti. Partizanas jau kop krant, bet buvo labai sunkiai sueistas ir be smons pateko rus rankas. 159

Rusai Nar gyd Alytaus ligoninje. Jis ir ia djosi ess visikai silpnas ir neatsakinjo tardytojo klausi-, mus. Rusai nenuleido nuo jo aki, lauk, kol iek tiek sutvirts, o paskui tikjosi kankinimais igauti jiems taip svarbias paslaptis. Po kiek laiko Naras per vien asmen i ligonins mums prane, kad dokument jis nesudegino, o ine su portfeliu ir pakio po ivarta toliau nuo bunkerio. Kartu jis mus patikino nieko neiduosis, palinkjo visiems skms kovoje dl Lietuvos laisvs. Kelis kartus su Kazimieraiiu ir kitais partizanais stropiai apiekojome vis upelio krant iki pat tiltelio, bet dokument rasti nepavyko. Juos rado rusai. Naras nujo garbing idealaus partizano kovos keli. Tolesnis jo likimas man neinomas. KAIP DIRBDAVOME MANO VADAVIETJE Dirbti ir gyventi su Kazimieraiiu buvo didelis malonumas. Jis man ir mano vyrams buvo ne tik vadas, bet ir artimos sielos mogus. Diena slinko po dienos, bet rusai ms nepuol. Tai reik, kad Karklas nieko neidav. Po kiek laiko sugro ir mano vyrai. Jie man buvo labai reikalingi. Geguiui ir Strazdui buvo pavesta rpintis visais kio reikalais. Labai daug mums paddavo eiminink snus Tigras dar gana jaunas vyrukas, bet uolus ir siningas sslusis partizanas. Mes j labai myljome u kilniairdikum. Reikjo literatros elementariam kiekvieno partizano mokymui. 1945 m. gruodio mn. Kazimieraitis baig rotatoriumi spausdinti tokio tipo broirls tira 300 egzempliori. Mano vadavietje buvo parengta ir atspausdinta programa, pagal kuri turjo mokytis partizanai, norintys gyti puskarininkio laipsn. Programos su atitinkamais komentarais buvo isiuntintos po dalinius. Merkio rinktins (pirmuiausia il rajono) vyrai gavo mano parengtus trumpus kai kuri pamok konspektus. Detalius 242-iej pamok konspektus su konkreia 160

mediaga vliau pareng buvs nepriklausomos Lenkijos kariuomens leitenantas, dabar partizanaujantis Marcinkoni batalione. Puskarininkio laipsn galjo gyti visi partizanai, savanorikai stoj mokomj br. Marcinkoni ir Druskinink batalion vyr apmokymui vadovavo Merkys ir Petraitis. Numatyta, kad 1946 m. ruden bus paskirtos dienos egzaminams ir sudaryta egzamin komisija, kurios sudt turt eiti Kazimieraitis ir a. Kazimieraitis pirmiausia pareng plaius mobilizacinius nurodymus, kurie buvo isiuntinti organizacini vienet vadams. Kazimieraiiui pavedus, parengiau pasiymjusi partizan apdovanojimo taisykles ir specialius paymjimus tokiems partizanams. Tuos paymjimus atspausdinome rotatoriumi. Atitinkam kli nupie Kazimieraitis, o man teko ipjaustyti j medyje, nes Kazimieraiio akys buvo silpnesns. Rinkome reikiamus duomenis i visos A. apygardos. Norjome, kad partizanai pajust, jog j ygiai vertinami, tikjoms, kad tai bus paskatinimas ateiiai. Norjome ne tik bausti u blogus darbus, bet ir pagirti u sining pareig vykdym ir narsum kovoje su prieu. Partizanas galjo bti apdovanotas Narsumo juostele ir Uolumo juostele po vien kart. Paymjime buvo konkreiai ivardijama, kas, u k ir kam suteikiama. Irikiuoto dalinio akivaizdoje vadas turjo prisegti apdovanojamajam prie krtins atitinkam enkl ir teikti atskiru numeriu paymt ir paraais bei spaudu patvirtint paymjim. Antras paymjimo originalas likdavo apygardos tabe. Pagal nuostatus juostelmis galjo bti paymimi ir sslieji partizanai bei partizan rmjai. Be t darb, kurie man buvo skiriami ryium su A. apygardos tabo veikla, turjau tvarkytis ir su Merkio rinktine. Darbo buvo daug, utat dienos skriste praskrisdavo. Mums seksi. .. Ypating dmes skyrme partizaninei spaudai. Leidome Laisvs varp", spausdinome vairaus turinio atsiaukimus. Ton spaudai duodavo Kazimieraitis. Temos 161

bdavo aktualios, faktai neipsti, o inios, kad ir nediuginanios, bet teisingos. Dl to partizanin spauda gijo visik gyventoj pasitikjim. fakt a atkreipiau dmes dl to, kad Merkio rinktins paonje Baltgudijoje js baltj" (lenk partizan) laikratlis subankrutavo vien dl to, kad savo skiltyse tiesiog nurodydavo datas, kada imu Lenkijos nepriklausomybs valanda. Mano vadavietje buvo laikomasi i anksto nustatytos darb tvarkos. Dirbdavome ilgai. Kazimieraiio jgos kartais visikai isekdavo. Tuomet darydavom pertraukl ir, jei slygos leisdavo, eidavome pasivaikioti po mik. Kazimieraiiui daugiausia tekdavo sdti bunkeryje, todl jis bdavo labai patenkintas pasivaikiojimu. A danai dalyvaudavau ygiuose, j metu isivdindavo plauiai, isimanktindavo snariai. Kazimieraitis visuomet bdavo optimistikai nusiteiks, laisvalaikiu mgdavo dainuoti kartu su kitais. Kiekvien dien bunkeryje skambdavo partizanika daina. Kartais itisas dienas bunkeryje bdavome tik su Kazimieraiiu. Poilsio valandlmis labai nuoirdiai ir atvirai pasikalbdavome. T darbo ir poilsio valand, praleist su juo, niekuomet nepamiriu. Daug ko pasimokiau i Kazimieraiio, jis man tapo kelrodiu vlesnje partizaninje veikloje. Vien kart, kai kalbjoms pogrindio reikalais, Kazimieraitis pasak, kad jis sutikt pasiduoti prieui ir kentti kanias, jeigu tai bt igirsta usienio ir pakelt pogrindio autoritet, padt Lietuvos laisvinimo eigai. Kazimieraitis nemgdavo tuiai vaistytis odiais ar klausytis taukal. Tok Kazimieraiio pareikim vertinu kaip begalin pasiaukojim Tvynei. Vienu metu tarp ms isivyst gyva diskusija dl partizan pasidavimo prieo rankas. A laikiausi nuomons, kad kiekvienas partizanas turi bti i anksto apsisprends gyvas nepasiduoti prieui esant beviltikai padiai, privalo pats nutraukti savo gyvybs sil. Kazimieraitis pareik, kad jis nesiudyt, o, pakliuvs prieui dl susiklosiusi ypating aplinkybi, kentt iki galo. Tok jo apsisprendim lm gilus religinis 162

sitikinimas, kad mogus nra ir negali bti savo gyvybs eimininkas. A inojau, jog partizanas ne visuomet gali bti garantuotas, kad ikents tas nemonikas kanias, kurias sugalvoja prieas. Todl iuo atveju taikytina iimtis partizanas gali ir net privalo pats atimti sau gyvyb, ir tai nebus nuodm. Djome pastangas kuo greiiau susiinoti ir su uoliu. Radau mergin, kuri apsim pristatyti paket mano nurodyt viet. Nulydjau j pas Elyt, nes, tik iai tarpininkaujant, uolis leisis kalbas su sistuoju asmeniu. Mergina nuvykusi turjo laukti, kol uolis duos atsakym Kazimieraiio tarnybinius ratus. uoliui skirtoje siuntoje buvo dtas nuoraas sakymo, kuriuo Kazimieraitis Geleinio Vilko grup prijung prie Merkio rinktins. Po keli dien mergina sugro i kelions ir parve atsakym. Jo atsiimti vykome abu su Kazimieraiiu kelias buvo netolimas, o Kazimieraitis nekantravo kuo greiiau suinoti uolio atsakym, be to, tai buvo proga pasivaikioti. Merginos namie neradome, bet kiti tos eimos nariai mums teik nedidel laikel. Iskubjome atgal. Jau i pat pradi nustebome, kodl siunta tokia maa, bet pamanme, kad uolis taip elgiasi saugumo sumetimais. Gr vadaviet, usiiebm ibur. Kazimieraitis atsisdo prie stalo, prapl vok ir pradjo skaityti trump rat. Aikiai maiau, kad Kazimieraiio veidas apsiniauk, o rat jis tyliai skait kelis kartus. Tuo metu a sdjau ant gult krato ir luosiau aparmojusius ginklus. Po to sukabinau juos ant sienos. Po kiek laiko Kazimieraitis padjo gautj rat ant stalo krato ir pasak: tai kokie ms pastang rezultatai". Pats usikniaub ant stalo ir ilgai ilgai rymojo. . . Pamiau rat ir perskaiiau jo turin taip pat kelis kartus. Atsakymas buvo trumpas, grietas ir neigiamas. Manau, kad tai pats nemaloniausias ratas, kur Kazimieraiiui yra tek gauti per vis partizanavimo laik. A tiesiog nesivaizdavau, kaip tok rat galjo parayti uolis. Kazimieraitis ten buvo vertinamas ne kaip 163

vadas, siekiantis isprsti partizan centralizacijos k l a u sim, bet kaip tos ries dezorganizatorius ir savivaliautojas. Rato pabaigoje trumpai ir aikiai pasakyta, kad uolis Kazimieraiio potvarkius laiko negaliojaniais, nes jie kelia netvark organizacijoje. Jis sil Kazimieraiiui A. apygardos ribose tvarkytis kaip tinkamam, bet jo reikalus daugiau nesikiti. Joki smulkesni paaikinim ar asmeniko laiko nebuvo. Pirmuiausia mane nustebino tai, kad rate n vienu odiu neusiminta apie Daktar. Ar tik ne ia uo pakastas? . . Rate tik vienu sakiniu buvo paminti Kazimieraiio paruoti mobilizaciniai nurodymai. Tas sakinys toks: Js paruotieji mobilizaciniai nurodymai praktikai negyvendinami". Daug vliau i aibo suinojau, kad tok pat nemalon uolio rat gavs ir jis. aibas buvo sitikins, kad ia kakoks nesusipratimas. Gauto rato jis niekam nerod, o vliau j visikai sunaikino, nes paaikjo nesusipratimo prieastis. uolio rat vl padjau ties Kazimieraiiu ir laukiau, kol jis pats prads kalb. Po kiek laiko Kazimieraitis pakl galv ir pasak: matyt, taip jau reikia, o mums tenka irti tik savo kiemo... Dabar a idsiau savo nuomon dl rato. Paaikjo, kad ir Kazimieraitis stebisi, kodl uolis net neusimena apie Daktar juk ir tas vienas sakinys buvo rodymas, kad Daktaras uoliui yra teiks pirmj mobilizacini nurodym projekt. Pasiliau Kazimieraiiui dar kart nueiti pas mergin ir pasiteirauti, ar jai nebuvo nurodyta perduoti nuo uolio k nors odiu. Kazimieraitis mano pasilymui pritar. I sistosios merginos suinojome, kad, nors ji asmenikai nebuvo susitikusi su paiu uoliu, bet jis per savo ryinink buvo saks praneti man, kad Daktaras siunt jau seniai jam perdavs. Susitikti su uoliu Daktaras nepageidavs. Siunt jis paliko pas uolio ryinink, paliko ir dar vien paketl, kur pra per kok nors mog pasisti Kaunan nurodytu adresu. uolio ryininkas parpino Daktarui pastot, ir is kakur skubiai ivaiavo.

164

Dabar mums paaikjo, kad Daktaras duotos uduoties nevykd ir tik sukomplikavo padt. Buvo aiku, kad Kazimieraiio padaryti potvarkiai uol uklupo nelauktai, tad kaip tik ia galjo gldti vykusio nesusipratimo esm. SVEIUOSE PAS TURM Kazimieraitis prisimin, kad jo dienoratyje buvo paymta data, kada turjo vykti jo susitikimas su Siaubu (Gruausku), tuo metu jau jusiu Kar. Juozapaviiaus grups vado pareigas Dzk rinktinje. Perspti, kad Siaubas susirinkim nevykt, jau nebuvo laiko. Raminoms tik tuo, kad dienoratyje nebuvo aikiai nurodyta, kur numatytas tas susitikimas. Prieas galjo suuosti tik rajon palei Nemun, nes ten panas susitikimai vykdavo ir anksiau. Nusprendme susitikiman vykti ir mes. Tuo metu sniego buvo daug, oras gana altas, naktis viesi, nes mnulis buvo praoks priepiln. Pakeliui sumanme usukti Trasninko kaim ir i ten mikais pavaiuoti rogmis, nes Kazimieraitis buvo nelabai stiprus, su juo einant tekdavo danai ilstis. Vis neijo i galvos tas Kazimieraiio dienoratis. Neabejojau, kad io ygio metu reikia bti itin atsargiems. Dl ios prieasties Kazimierait palikau kokius 300 metr neprijus Trasninko kaimo trobesi prie keliuko atskirai riogsojusioje pirtyje. Abu buvome apsivilk baltais chalatais. A atsargiai prislinkau prie pirm kaimo pastat. Buvo dar ne vlu. Kaime visur deg viesos, lojo keli unys. Eiti pas pat pirm gyventoj negaljau, nes jo nepainojau. Pajjau gatvele keliolika metr, po to pasukau vien kiem ir pradariau moni, pas kuriuos jau kart esu buvs, gyvenamojo namo duris. I pradi atrod, kad eimos nariai mane nekreipia jokio dmesio, bet, kai pagarbinau Krist ir lempos viesa apviet mano veid, eiminink mane paino ir nepaprastai persigandusi puol artyn pasirodo, kaime daugyb rus. .. 165

Dabar apie roges nebuvo kaip kalbtis. Inriau i trobos ir patvoriu patvoriu pasitraukiau u pirmo negyvenamo pastato. Gatvele jau njau. Ir toliau traukiausi greit perokdamas i vieno pastato elio kit. Padariau nedidel uuolank ir pasiekiau pirt, kurios elyje radau laukiant Kazimierait. I to, kad taip greit ir uuolanka grau, jis suprato, jog kakas negerai. . . Apibdinau padt kaime. Reikjo apsisprsti, kaip daryti toliau: ar vykti susitikim, ar grti atgal. Visa naktis dar buvo prie akis, todl nusprendme keliauti toliau. Atsargiai nuslinkome stora sniego danga apklota pieva, vargais negalais usikabarojome ant stataus Trasninko kalno toje miko vietoje, kur seniau jo demarkacin linija. i linija visuomet buvo geras orientyras. Pajjome ja gerok gal. Vliau pasukome kiek dein, perjome plent ir, orientuodamiesi pagal kompas, ygiavome miku Uciechos dvaro kryptimi. Mnulio apviestas mikas atrod labai graiai. Vienoje nedidelje miko aiktelje pastebjome vieius guolius iraiytame sniege matyt, ia neseniai vyko vilk grumtyns. Spjome, kad ne per toli ir miko pakratys. Skubjome kiek manydami, nes neinojome, kokia padtis bus panemunje. Norjome laimti kuo daugiau laiko tam atvejui, jeigu, pastebjus rusus, tekt trauktis. Staiga visikai arti miko linijos pastebjome dar nebaigusi blsti lauaviet. Prijome ir apirjome vietov. Aplink lauaviet sniegas buvo plaiai itryptas, supratome, kad mons, kurie ia dar neseniai buvo, vis dien praleido mike. Gerai apirj sniege paliktus pdsakus, prijome ivad, kad stovyklauta greiiausiai partizan, nes rusik bat atspaud neradome. Stovyklavusij nueita Uciechos dvaro link. Tomis paiomis pdomis nuygiavome ir mes. Reikjo atsargumo ir dabar. Kazimierait palikau pamikje, o pats miau slinkti prie trobesi. Stengiausi laikytis sodo elyje. Danai sustodavau ir gerai siklausydavau. Prislinkau arti gyvenamojo namo ir igirdau nuo kiemo puss vaikiojant sargybin. iek tiek palkuriavs, igirdau kambaryje uvedant partizanik dai166

n. Dabar jau keliuku sukau kieman ir buvau atpaintas sargyboje stovjusio Merkins bataliono partizano Bevardio. Jis man prane, kad dien jie praleido mike drauge su Siaubu ir jo vyrais, o dabar laukia atvykstant Kazimieraiio. Grau pamikn atsivesti Kazimieraiio, o Bevardis tuo tarpu prane viduje esantiesiems apie ms atvykim. Netrukus visi nekuiavoms iltame, mnulio nuviestame kambaryje. Kar. Juozapaviiaus grups vad Siaub pamaiau pirm kart. Jis man paliko gil spd ypa dl ivaizdos. Siaubas man atrod lyg atgijs didiojo Lietuvos kunigaikio Kstuio portretas. ia taip pat susipainau su garsiuoju Naikintuvu, Jokeriu ir brio vadu Skiedra. Susitikiman buvo atvyk ir sen pastam: Vyturys, Savukas ir kt. Aptarme vairius tarnybinius reikalus. Siaubui buvo paaikinta bendra partizan taktika, kurios manoma laikytis bolevikini rinkim metu. I susitikimo ivykome tik prie autant. I Bevardio suinojau, kad Kazimieraiio vadavietje gyvens partizanas ilvitis tikrai paspruko nuo rus ir iuo metu gydosi aizdas pas Bevardio brol turm. Mudu su Kazimieraiiu panorome ilvit aplankyti. Bevardis inojo turmo bunker, ir mes mikais pirmuiausia nuygiavome pas turmo globj Rodukos kaime. is mogus vliau taip pat stojo partizan gretas Desanto slapyvardiu. Pas Desant su Bevardiu isiskyrme. Jis ivyko pas savo partizanus, o mes, Desanto vedami, nujome pas turm. Pakeliui Desantas papasakojo, kaip jis aptiko turmo bunker. Desantas iem mgdavo kilpomis gaudyti kikius, todl danai slankiodavo po mikus. Kart, taip vaiktindamas, jis pastebjo i ems rkstant dmus ir suprato, kad toje vietoje turi bti partizan bunkeris. T kart Desantas prie bunkerio nesiartino, bet vien nakt, kai pas j ujo turmas su ilviiu, papasakojo jiems, k mats. Tada turmas su ilviiu ijo laukan ir ilgai tarpusavyje tarsi, o po to gro trob ir prisipaino, kad Desanto aptiktas bunkeris priklauso kaip tik jiems. Ta 167

paia proga jie papra, kad Desantas juos bunkeryje globot, maskuot pdsakus ir praneint padtj apylinkje. Taip Desantas ir tapo dar artimesniu partizan globju. Kai mes visi trys buvome jau netoli bunkerio. turmas su ilviiu igirdo ingsnius ir su ginklais oko Virun. Mat bunker buvo liks pdsakas, vir jo buvo pjautos ir kapotos malkos geleinei krosnelei. Dabar jie paman, kad rusai ar taip kas nors j paliktais pdsakais artinasi prie bunkerio. turmas su ilviiu ir j globjas paprastai prie bunkerio eidavo prie bat prisiri special tais, paliekant pdsak, pana kikio pdeles. Vliau panaus maskavimasis buvo plaiai naudojamas daugelio partizan, kurie, esant sniego dangai, gyvendavo mikuose. Tokius taisus maiau naudojant ir Tauro apygardos tabo pareignus 1948/1949 met iem. turmas ir ilvitis labai nustebo pamat mus. Pasibuiavome, nes labai nudiugome susitik ilvit jis buvo vienintelis itrks i prieo, kai is apgul mik, iekodamas Kazimieraiio vadaviets. Desantas gro namo, o mes sulipome bunker. Kazimieraitis papra ilvit papasakoti visk, k ino apie vadaviets puolim. Buvo tai kaip. ilvitis su Karklu, kaip paprastai, tik su trumpaisiais ginklais isiruo Rudnios kaim. Jau buvo nuj koki pus kilometro nuo bunkerio, kai prieais pamat rusus. Tie pradjo audyti ir vytis bganiuosius. Karklas metsi miko gilumon, kur ir buvo paimtas gyvas. ilviiui sueid rank, vieno pirto dalis buvo visikai nukirsta. Jis oko paupin, perbgo kit upelio krant ir leidosi Rudnios, o vliau unupio kaimo link. Tik vliau jis apsiirjo, kad dar viena kulka buvo perjusi per pistoleto dkl, o net kelios kliudiusios drabuius. ilviiui pavyko susitikti su turmu, kuris j priglaud ieminiame bunkeryje ir gyd. Dabar ilvitis jautsi visikai gerai ir ypsojosi ta paia jam bdinga ypsena. Valgyti turmas su ilviiu gaminosi patys. Maisto atsarg jie turjo bunkeryje. Dabar j eima laikinai padidjo dar dviem asmenimis. turmo ir ilviio praomi, 168

sutikome dar kiek pasisveiuoti pas juos, praleisti ia balsavim met. Gegutis per Bevard suinojo, kad a su Kazimieraiiu esu pas turm. Jis atgabeno ia ms ileist Laisvs varpo" eilin numer, kuriam Aura nebuvo atspauds pavadinimo. Iki tol Laisvs varpo" kli uddavo Aura, kurdintas net u Lavyso eero esaniuose mikuose, j globojo partizanas Genys. Vyrai visus laikratlio egzempliorius turdavo neti Aurai apie 30 km. is klis udjimo paslapt saugodavo net nuo partizan. Nusprendiau pats pagaminti Laisvs varpo" kli. Ipjausiau pavadinim medio gabale. Bet spausdinti nelabai seksi, nes dar neturjau praktikos. Vliau pasidariau speciali pagalvl, pritaikiau tuo kiek. Netrukus Laisvs varpo" numeris buvo ubaigtas ir isiuntintas.

ATSIRANDA DAKTARAS Krito retos snaigs. Ms pdos, kurias buvome palik eidami bunker, pasidar nerykios. Mikas o kaip prie atlyd. A, ilinds laukan, grjausi iemos groiu. Kaip tik tuo metu pastebjau, kad du ginkluoti asmenys su baltais chalatais eina link bunkerio. Jie garsiai kalbjosi. I bals painau Bevard ir Daktar. Informavau bunkeryje esaniuosius. Daktaro jau seniai laukme, taiau jo pasirodymas ioje vietoje buvo netiktas. Reikia pasakyti, kad dabar jis atrod auniai kelions metu buvo sitaiss ger unitorm, apsiginklavs turmoviku". Pasisveikinau su atvykusiaisiais ir mme dalytis spdiais. I bunkerio ilipo Kazimieraitis, turmas ir ilvitis. Netrukus Kazimieraitis pasikviet Daktar tarnybiniam pokalbiui, o mes sulipome bunkerin. Bevardis papasakojo, kad Daktaras atvyks su keliais arno rinktins vyrais, kurie iuo metu laukia prie Nemuno. I to supratau, kad Daktaras arba planuoja tuoj pat vl ivykti, arba arno rinktins vyrai laukia kokio nors atsakymo i Kazimieraiio. Madaug po valandos Kazimieraitis gro bunkerin ir pasak, kad Daktaras nori su manimi pasikalbti. Tada 169

a ilipau virun. Su Daktaru vaikiojome jo ir Kazimieraiio imintu taku pirmyn ir atgal. Daktaras trumpai apibdino vis savo kelion. Smulkiau visk papasakoti adjo kada nors vliau. Supratau, kad ta tema jam labai ' nemaloni. Daktaras pasak nenors pasilikti A. apygardos tabe, jam es geriau patinka judti, vadovauti kokiam nors daliniui. Kelions metu jis suinojs, kad arno rinktins vadas Gediminas nepalaiko ryi su savo vyrais ir netgi kakur ivyks. Daktaras kaip tik ir nort, kad Kazimieraitis j paskirt arno rinktins vadu. inodamas, kad tuo klausimu Kazimieraitis tarsis su manimi, Daktaras dabar tiesiog atvirai pra, kad a paremiau jo kandidatr. Jis adjo, jei tapt arno rinktins vadu, surasti tinkam viet A. apygardos tabui kurdinti Tuomet ir man darbo nata palengvsianti. Daktaras prisipaino, kad buvo nuvyks net Miroslavo apylinkes ir ten nemaai laiko praleido asmenikais reikalais. Jis taip pat pasak, kad arno rinktins ribose bt galima susitikti su Tauro apygardos vadu. A pasakiau Daktarui, kad man vis tiek, kur jis dirbs, paadjau j utarti. Po to Daktaras nujo bunker, o pasikalbti su manimi ijo Kazimieraitis. Jis buvo susijaudins dl to, kad Daktaras jam tiesiog akis melavo. Daktaras saksi atliks pavestus udavinius, nes man, kad mes su Kazimieraiiu nieko neinome. Jis Kazimieraiiui teig, kad buvo susitiks su uoliu ir jam perdavs paket, saksi pats nuvyks Kaunan, tik nerads asmens, kurio turjo pasiteirauti apie Prapuolen ir Hektor. Daktaras taip pat tvirtino pats perdavs maisto siuntinuk, kur buvome dav vargstaniai gausiai Kazimieraiio eimai. Kazimieraitis akiplik mel iklaus labai ramiai, net nedav daktarui suprasti, kad jau ino vis ties. Kazimieraitis tik pasak ateityje niekuomet daugiau nepraysis atlikti asmenik reikal, nes paskui vien dl to jis negals pareikti rimtos pastabos dl tarnybini uduoi neatlikimo. Kazimieraitis pasak atleisis Daktar i A. apygardos tabo ir laikinai paskirsis eiti arno rinktins vado pareigas. Daktarui bus pavesta atstatyti palijusius ryius tarp dalini, surengti susitikim 170

su Tauro apygardos vadu ir ta paia proga pasivalgyti vietos A. apygardos tabui arno rinktins ribose. Netrukus Kazimieraitis para sakym, kuriuo Daktaras buvo paskirtas laikinai eiti arno rinktins vado pareigas. Pavakare Daktaras su Bevardiu ivyko. Dabar tapo visikai aiku, kad nesusipratimas tarp Kazimieraiio ir uolio kilo dl Daktaro kalts. Taiau visk isiaikinti manoma tik asmenikai susitikus. Toks susitikimas buvo numatytas 1946 met pavasar. BALSAVIMAI Jau artjo ir bolevikini balsavim diena. Bendra gyventoj nuotaika buvo visai aiki: balsuoti niekas neketino eiti. Taip pat buvo aiku, kad NKVD gulos stengsis balsavim dien laikytis prie rinkim bstini. Partizanai organizavo balsavim boikot. Partizanin spauda ir gausyb antirinkimini atsiaukim taip pat dar savo. A rinkau duomenis apie balsavim rezultatus ir prieo gulas, tuo laikotarpiu apsistojusias rinkiminse apylinkse. Suraiau daug atvej, kai okupantai per bolevikinius rinkimus naudojo smurt ir teror. Jeigu i mano surinkta ir Vakarus isista mediaga pasiek adresat ar bent iliks neprauvusi mano archyvuose, ji bus fakt apie tuos rinkimus altinis. Be to, ir gyventojai niekuomet nepamir, k jie patyr bolevikini rinkim metu, ir visa tai bus galima aprayti i naujo. inoma, to, k tuomet jaut partizanai, kaip jie organizavo ygius prie balsavim bstini apsistojusiems enkavedistams naikinti, jau nemanoma detaliai idstyti, nes visi tie kovotojai uv nepaprastai sunkioje ir ilgai trukusioje laisvs kovoje. Balsavim ivakarse su vyrais susitikau unupio kaime. Kazimieraitis liko bunkeryje. Ms grupelje buvo Bevardis, Gegutis, Strazdas, turmas ir dar keli partizanai, kil i Noruli kaimo. Jau kelinta diena oras buvo netiktai iltas. Lietus naikinte naikino snieg. Balsavim ivakarse pd ymi jau nelikdavo. Mikais patraukme plento link. Ties Ucie171

chos kaimu ijome plent. Keli vyrai nuskubjo kaim ir i ten atsine pjklus bei kirvius. talk atjo ir keli kaimo gyventojai. Pradjome pjauti telefono stulpus ir kapoti laidus Merkins pusn. Darbas vyko spariai ir skmingai, tik Gegutis skaudiai susieid rankos platak. Toje vietoje, kur nuo plento prasideda kelias Trasninko kaim, po eme aptikome telefono kabel Trasninke apsistojusi enkavedist ryiams su Merkine. Susikib vyrai m traukti kabel. Jis kakur nutrko. Didiul ritin kabelio vyrai pasim su savimi. Telefono stulpus nupjovme net u Noruli kaimo. Pagaliau tas darbas buvo baigtas. Tuomet nukakome prie Merkins ir j apaudme. ia proga ibandme, kaip veikia du ms kulkosvaidiai. I miestelio niekas neatsiliep, tik ilgai buvo leidiamos raketos. Paryiui isiskirstme. Buvo numatyta dien prie pat Trasninko kaimo susprogdinti vien aviacin bomb. Tie patys vyrai turjo apaudyti ir rinkim bstin. Gyventojai buvo paadj dien nutraukti telefono linij. Panaiai partizanai bei gyventojai veik ir kitur. Bstins aplink sudrumst bombos sprogimas ir viai. Dl ios prieasties balsavim komisija ir enkavedist gula net kelis kartus blaksi i vienos Merkio puss kit. Balsavim dien plentuose siuvo tankets, vaistsi enkavedist rezervai, bet ir tuo rinkj nuotaikos nepakl. Balsavimai visikai sulugo. inoma, bolevikai surado ieit. Tiksliau pasakius, ta ieitis jau i anksto buvo numatyta: balsavim rezultatus nulm aktyvas, pabalsavs u visus gyventojus. Bolevikini rinkim klasta visiems lietuviams tokia aiki, kad tikrai neverta apie tai plaiau pasakoti.

ILGOS PAVOJAUS VALANDOS Netrukus po bolevikini rinkim parygiavome su Kazimieraiiu savo vadaviet. Gyvendami pas turm, turjome galimyb kvpuoti tyru oru, taigi ivdinome plauius. Dabar vl susikraustme savo povandenin lai172

v". ia radome kone potvyn. Vanduo, atsirads tirpstant sniegui, persisunk per emes, kuriomis buvo apipiltos bunkerio lubos. Vos ne visur smarkiai varvjo. Dokumentai, patalyn ir visa kita perlapo. Popieriai, kuriais buvo ikaltos bunkerio sienos ir lubos, atply kabojo vairaus dydio lopais. Tvyrojo bjaurus drgms ir pelsi tvaikas. I pradi net lempa nedeg. Puolme tvarkytis. Patalyn padavme eimininkams diovinti. Toje vietoje, kur buvo gultai, prie lub prisegme palapin. Taip ivengme vandens la papsjimo ant patalyns ir galv. Po palapine per ilgesn laik susirinkdavo nemaas kiekis vandens, tuomet mes atsargiai suvarydavome vanden prie palapins krato ir tada tiesiog likteldavom j ant grind. Gegutis su Strazdu ivyko nakties ygin. Bunkeryje likom tik mudu su Kazimieraiiu. Drgm taip erzino plauius, kad ir darbas buvo nemielas. T kart anksiau atsigulme. Nakt Kazimieraitis vienas msi mintos vandens ipylimo procedros. Taiau vanduo atlupo palapins krat ir, uuot nubgs emn, ukliok tiesiai ant mano galvos ir patalyns. Paokau kaip geltas, bet tuoj supratau, kas atsitiko. Udegm vies, susitvarkm ir po to vl sumigom. Kit dien jau paalo. Vanduo liovsi sunksis pro lubas. Bunkeris pradivo, net ir nuotaika pagerjo. Strazdas su Geguiu jau buvo gr i ygio. Bunkeryje trko deguonies. Lempa deg prastai. Kaip tik tuo metu igirdome sutart stuksenim tvarto sien tai reik, kad artinasi pavojus. Kiekvieno i ms veid apniauk tylus nerimas. Apsiirjome ginklus, pasidjome juos ariau savs. Strazdas su Geguiu isities ant gult, o a su Kazimieraiiu likau sdti prie stalo. Lemput traukme, kad kuo ilgiau utekt deguonies. Galjo bti deimta valanda ryto. Tada aikiai igirdome keli moni ingsnius per ms bunkerio vir. ingsniai greit nutilo, bet netrukus vl net kelet kart girdjome einant per bunker nuo miko puss. Supratome, kad pas ms eimininkus prigarmjo daug rus. Vieta vaikioti per bunker buvo nepatogi u tvarto, prie pat Merkio ups kranto. 173

Po kiek laiko igirdome baladojantis aplink tvart, per bunker kakas jo ir nuo trobos puss. Buvo aiku, kad kyje daroma smulki krata. Gegutis su Strazdu tylutliai tysojo ant gult, tartum snaud. Jie, aiku, nemiegojo, bet tokiais momentais mog i tikrj apima savotikas snaudulys. Kazimieraitis tebesdjo prie stalo ir, kak mstydamas, pirtais tyliai barbeno stal. I pradi a sdjau nieko neveikdamas. Paskui kilo mintis smulkiai aprayti tai, k jausiu io mirtino pavojaus metu. Krata truko tris valandas. Lempa jau vos spingsjo, bet a vis raiau. Priraiau piln skaiiavimo ssiuvin. Raydamas danai vilgiojau laikrodio rodykles, bet jos, sakytum, stovjo vietoje. Ssiuvinyje suymjau minutes, kuri metu igirsdavau k ypatingesnio. Aikiai girdjau, kad apie tvart badoma em, o tvarte kasinjama. Trys valandos, rodos, neilgas laiko tarpas, bet kart jos mums nepaprastai prailgo. .. Dievo buvo skirta ir kart likti gyviems, nors krata buvo labai kruopti. Po kiek laiko igirdome tris vius kieme. Pamau viskas nurimo. Mes dar ilgai sdjome neinioje. Stebjoms, kodl nra enklo, kad pavojus prajo. Pagaliau igirdome kraptantis prie angos. eimininko snus atidar bunker ir papasakojo, kas vyko. Paaikjo, kad kyje krat dar apie eiasdeimt rus. Tigras vos suskubo duoti mums sutartin enkl, nes rusai pasirod labai staigiai. Rus vyresnieji inr i miko su pistoletais rankose. Vliau suinojome, kad partizanai, i anksto susitar su pastotininkais, pam nema kiek kooperatyvan veamo cukraus. Dl tos prieasties rus siautjimas buvo toks stiprus. Iov tris kartus, rusai pasitrauk Trasninko kaimo link. Kodl eiminink kyje buvo daroma tokia ilga ir itin smulki krata, taip ir liko neaiku. spdiai, kuriuos suraiau kratos metu, ukasti archyve iluose drauge su kitais dokumentais. T archyv inojo keli partizan vadai ir vienas civilis. Tie partizanai dabar jau uv. Madaug po met turjau prog vl per174

skaityti tai, k buvau suras. Tada a gyvenau bunkeryje, per kelis kilometrus nuo apraytosios vietovs. Kartu buvo mano mona ir partizanas Ramunlis. Apraytasis vykis stipriai paveik su manim buvusiuosius. Ramunlis ikio galv pro bunkerio ang pasiklausyti. Buvo pats vidurnaktis. Puynas smarkiai o, o mike tokia tamsa, kad nors pirtu ak durk. .. PARTIZAN JUDJIMAS IEMOS SLYGOMIS 1945/1946 met iema menkai tesuvar partizan judjim ir veiksmus. Visame Dzkijos krate partizan buvo labai daug, daniausiai jie gyveno be joki bunkeri. Dienodavo kaimuose po penkiolikaketuriasdeimt vyr. Tie dalinliai palaik glaud ry vienas su kitu. Merkio rinktins partizanai, iskyrus Druskinink batalion, taip pat gyveno maomis grupelmis be joki slptuvi. Druskinink bataliono partizanai buvo sikr iluose rengtuose bunkeriuose. Visikai atsiskyr ir pasislp buvo tik Tauras-Paberis (Surauius, kils i Sventijansko kaimo netoli nuo Pervalkos banytkaimio) ir Danielius. Toks visikas pasyvumas, kad ir iemos slygomis, buvo neleistinas. Kazimieraiio sakymu Tauras ir Danielius buvo nuginkluoti, t. y. jiems buvo palikti tik trumpieji ginklai. Vliau, kai jie vl aktyviai sijung partizanin veikl, atimtieji ginklai buvo grinti. Beje, man ir teko vykti aikintis Tauro ir Danieliaus pasyvumo prieastis. Paaikjo, kad iem jie ibuvo slaptame bunkeryje madaug 1,5 km nuo Randamoni kaimo. To kaimo gyventojai nujaut, kad Tauras su Danieliumi kur nors netoliese turi bunker mat juodu kaime auk pavidalu rinko maist visam iemos laikotarpiui. Tuo laiku tose apylinkse niekas i partizan taip nesielgdavo. Su Tauru ir Danieliumi man pavyko susitikti Randamoni kaime tik sniegui nutirpus. Buvau ir paiame bunkeryje, kurio niekas daugiau neinojo. J bunkerio durys buvo su nemau stiklintu langu. Dien ia bdavo pakankamai viesu, taigi abu vyrai raindavo, skait knygas, kuriomis i anksto apsirpindavo. 175

Tauras moksi angl kalbos. Bunkerio viduje buvo taisyta mayt krosnel, tinkama ir valgiui gaminti. Po gultais ir lentynose sukrautos btiniausio maisto atsargos, kuras. Tauras su Danieliumi man pasak, kad apie Merkins miestelio puolim jie suinoj tik vasario mnesio pabaigoje, nes tik tuomet, netiktai nutirpus sniegui, pirm kart ij kaiman. Abu vyrai vis iem gyveno be jokio ryio su aplinka. Tiesa, kiekvien etadien, sutart valand, vienas Randamoni kaimo gyventojas paskambindavo gelein tai buvo enklas, kad bendra padtis rami. ia proga noriau bent trumpai papasakoti apie partizan Taur. Tai buvo inteligentas, energingas, krybingas, mgstantis visuomenin darb, buvs aktyvus skaut organizacijos narys. Jam, kaip isilavinusiam vyrui, Kazimieraitis buvo paveds nemaa uduoi. Tauras sipareigojo visk atlikti, taiau paado netesjo. Tik man paiam asmenikai susitikus su Tauru ir nuoirdiai isikalbjus, paaikjo jo neveiklumo prieastis Taur itiko skaudi nelaim: rusai aretavo jo mon, atpl nuo kdikio. Tauras dl to nepaprastai krimtosi. Jis vos nenusiud i sielvarto. Ta eimos tragedija ir buvo Tauro laikino neveiklumo prieastis. Vliau Tauras nepaprastai energingai griebsi organizacinio darbo. Vis savo energij jis skyr Lietuvos laisvinimo darbui ir taip iki pat garbingos mirties kovos lauke. Grdamas prie partizan veiksm, noriu pabrti, kad jie ne kart tbtinai kovsi su rusais ir istrebiteliais. Danai partizanai buvo puolami dienojimo metu, bet neretai ir patys upuldavo prie kaimuose ar net miesteliuose (pavyzdiui, Leipalingyje, Merkinje, Marcinkonyse, Miroslave, drijoje, Jiezne, Butrimonyse, Perlojoje). Didiausi nuostoli prieui partizanai padarydavo sureng pasalas. Daugiausia kautyni su prieu turjo arno rinktins Kar. Juozapaviiaus grups vado Siaubo, Dzk rinktins Geleinio Vilko grups vado aibo, Merkio rinktins brio vado Rugio ir arno vadovaujami vyrai. iem nemaa gyventoj, tiek vyr, tiek moter, slapstsi nuo okupanto ir tautos igam. Turgaus dienomis 176

ir sekmadieniais banytkaimiuose bei miesteliuose valdia tikrindavo vis dokumentus mediojo trauktuosius sraus. Visus, kurie neturdavo dokument, aretuodavo. Ryium su tuo pasilme Kazimieraiiui duoti partizanams sakym surinkti i vis gyventoj pasus. Taip tikjoms palengvinti besislapstanij dali, o paiam okupantui uduoti naujo darbo. Ms silymui Kazimieraitis pritar. Atitinkamas sakymas buvo duotas visiems A. apygardos partizanams. Bema vienu metu visur prasidjo dokument rinkimo vajus. Surinktieji dokumentai buvo saugomi archyvuose. Prieas tiesiog siuto, kur laik net nereikalavo rodyti dokument, nes vis tiek atsakymas bdavo vienas: Pam banditai". Neretai dokument prieui nerodydavo net ir tie gyventojai, kuri pasai dl vienos ar kitos prieasties nebuvo surinkti. Man paiam teko rinkti gyventoj pasus Dubeninko ir Mardasavo kaimuose. mons juos atiduodavo tarsi nekeniamus popierius. Partizan surinkt dokument susidar labai daug, nes i akcija skmingai vyko ilg laik. Prieas pradjo idavinti naujus dokumentus. Po kiek laiko leidau partizanams idalyti surinktuosius dokumentus gyventojams. Dalis paimt dokument buvo perdirbta besislapstantiesiems. Nemaa gyventoj pasidar naujus pasus pagal ms iduotus suklastotus metrikus. Retkariais pasitaikydavo ir taip, kad prieas aptikdavo partizan paslptus dokumentus. Ryliki apylinkje rusai pam gyv vokiei tautybs partizan slapyvardiu Liudvikas. Jis idav Svirnel, kurio ulinyje buvo leistas bidonas su dokumentais. Rusai Svirnel ir jo sn sum, baisiai kankino. Neitvr kani, jie prisim i tikrj neturtus slapyvardius antai tvas pasisak ess Rta. Svirneliai pradjo rusams pasakoti vairius nebtus dalykus. Jie vediojo rusus po Varnos miestelio rsius neva nordami parodyti, kur yra mano, t. y. Vanago, bunkeris. Tolesnio Svirneli likimo neinau. Partizanams dienoti pas kininkus buvo daug maloniau negu mike. Svarbiausia, kad troboje visuomet ilta, nereikia patiems gamintis maisto, galima garsiai kalbtis, juoktis, dainuoti ir susitikti su monmis. Kita vertus, bnant kaime, kasdien ir kasnakt galjai tiktis prie177

o puolimo. Dl ios prieasties miegoti tekdavo apsirengus, su dirais ir apavu. Partizan sargyba buddavo itis par. Dien ji bdavo trobos viduje, o nakt lauke. Sargyb tvarkydavo sargybos virininkas arba tiesiog pats dalinio vadas. Paprastai dar gerokai prie temstant dalinio vadas, susikviets vyresniuosius, aptardavo ateinanios nakties ygius, kas ir kur turs vykti, kur kit dien numatoma sikurti ir t. t. Pajudama tik sutemus. Atlikus paskirtus udavinius, prie vintant vl visi rinkdavosi numatytoje dienojimo vietoje. Patikimi pilieiai bdavo i anksto keliomis kryptimis informuojami, kur partizanai planuoja dienoti. Tie pilieiai nuo ankstyvo ryto iki vlyvo vakaro buddavo ir stebdavo apylink. K nors tar, skubiai pranedavo partizanams. KAZIMIERAIIO KELIONE Kaip jau esu minjs, Daktaras Kazimieraiio duotos uduoties neatliko. Taigi apie ivykusiuosius usien nieko neinojome. Kazimieraitis panoro pats nuvaiuoti Kaunan ir ten visk isiaikinti. Tam reikjo dokument. A parpinau asmens, gyvenanio Kudariki kaime, netoli Varios miko, dokumentus. Kazimieraitis unupio kaime nusifotografavo pasui ir pats persidirbo dokument. Nordamas atrodyti kuo prasiau, kur laik nesiskuto barzdos. Parpinau jam burk ir lapin kepur. Kazimieraitis tapo sunkiai beatpastamas. Jis prie paias ugavnes rogmis nuliuo Kaunan. Ten turjo dar ir kitoki reikal nupirkti spaustuvinio tuo, lako matricoms klijuoti ir popieriaus. Numat aplankyti ir savo eim. Kelion Kaunan seksi gerai, taiau apie usienieius nieko nepavyko suinoti. Buvo aikinama, kad jokio praneimo negaunama dl to, kad sugeds sistuvas. Kazimieraitis nupirko k planavs, tada aplank eim, kuri j vos paino. Kauno gatvse Kazimieraitis sutiko ne vien ger pastam, kurie nekreip j jokio dmesio mat atrods kaip tikras kaimietis. Kelion atgal taip pat baigsi laimingai. Tiesa, vaiuo178

jant per Garliav, Kazimieraitis sutiko Kauno pusn traukianius enkavedistus. Trys i j vaiavo rogse su ienu, o kiti du kblino i paskos. Pastarieji susistabd Kazimierait, pareikalavo grti atgal, t. y. veti juos Kaunan. Kazimieraitis puikiai mokjo rus kalb. Jis atkakliai prieinosi enkavedist reikalavimui, aikinosi, kad yra siuniamas labai svarbiais reikalais. Vargais negalais jam pavyko atsikratyti ruseli. Po ios kelions Kazimieraitis tvirtai nusprend niekur nevykti be trumpojo ginklo. Ugavni vakar leidau savo bunkeryje. Tikjoms, kad ir Kazimieraitis sps parvaiuoti. Neparvaiavo. ms bunker susirinko bema visi, kas tik inojo t viet: i viso dvylika vyr ir moter. Kalbos, dainos ir juokas skambjo vis vakar. Tikjoms, kad visi sulauksime laisvs, o tas bunkeris liks tik lidn ir linksm valand, kurias ia teko igyventi, prisiminimas. Taiau viskas pasisuko kitaip. .. Gegutis ir Strazdas uv. eimininko snus gyvas pateko prieui rankas, nuteistas deimt met kalti. Jo eima iveta Sibiran. Tiesa, kai kuriems eimos nariams pavyko pabgti, o sen sergani motin rusai imet ir paliko gulti girioje. Kitos eimos nariai, kurie buvo su mumis t ugavni vakar, taip pat iveti Sibiran, o snus sslusis partizanas nuteistas deimt met kalti. Dar vienas to vakaro dalyvis Treiokas, taps partizanu, Trasninko kaime pateko prieo rankas ir buvo nepaprastai iauriai kankinamas kaimo jaunimo akivaizdoje. Visi tie skauds vykiai atsitiko per dvejus metus. A gyvenau jau kitur, o toji slptuv, taip ir liko neiifruota. Man isiklus, bunkeriu ilg laik naudojosi tos eimos snus Tigras ir kaimynystje gyvens jo draugas partizanas Taugirdas. Kas ino, gal iandien jau tik vienas ir esu gyvas i vis pamintj. . .

PAS PERLOJIEIUS Gavau praneim, kad Mergeerio kaime su manimi nori susitikti partizanas Linas. Nuvykau. Turjau tarnybini reikal pas perlojieius partizanus. Tam daliniui tuomet vadovavo Merkys-Vytas. Jis dar nebuvo visikai igijs po sueidimo kautynse Perlojos banytkaimyje (1945 m. gruodio mn. 16 d.). ios kautyns partizan perlojiei buvo apraytos ir atspausdintos mano leistame laikratlyje Mylk Tvyn". Dalis perlojiei partizan dalinio turjo dalyvauti puolant Merkins miestel. Dl partizano Paukio kalts jis, vesdamas partizanus, gal net smoningai iklydo i kelio jie pavlavo kautynes. Perlojieiams dl to buvo gda. Siekdami atstatyti savo kovin garb, jie nakt puol Perloj ir sunaikino ten buvusi istrebiteli gul. T kautyni metu du partizanai buvo sunkiai sueisti: Merkys sdimj, o Planeta (kils i Alovs vls. Poteroni k.) koj. Kit nakt susitikau su Linu ir nuvykau netoli Lavyso eero rengt perlojiei bunker. Jis buvo didelis, daugiausia vietos um dvigubi gultai. Greta j stovjo gelein krosnel. iame bunkeryje gyveno apie dvylika vyr. Nuolatinio virjo pareigas jo perlojietis Marinskas (slapyvardio nebeatsimenu). Jis buvo senas, bet visus jam pavedamus kio darbus atlikdavo nepaprastai stropiai. Grs i ygio, kad ir labiausiai nuvargs, pirmiausia pavalgydindavo vyrus, tik tada eidavo pats ilstis. arstydamas smoj, net ir sunkiomis valandomis jis praskaidrindavo nuotaik. Partizanai j myljo ir gerb. Kart a su breliu vyr nakt jau link palapini, prie kuri tebuvo liks Marinskas. Jis, igirds trakant akas, iupo automat, krito ant ems ir suriko: Kiek eina?" ia ir vl visiems buvo skanaus juoko. Marinskas uvo ygyje prie Lavyso eero 1946 ar 1947 met ruden. Kaip sakiau, perlojiei bunkeryje gydsi ir sunkiai sueistas Planeta. Sprogstamoji kulka sutrupino jam upent. aizda atrod baisiai. Tarpais Planeta i jos peiliu traukdavo kaulo gaballius. Manme, kad jis neigyvens. Vis dlto po met pasveiko, dalyvavo ygiuose, tiesa, lubiojo. Planeta uvo 1947 met iem Pilvingi kaime. 180

Perlojiei dalinio vadas Merkys gydsi kiek atokiau esaniame bunkerlyje. Su juo gyveno dar du partizanai: Genys ir la. Abiejuose bunkeriuose buvo apsiai cukraus, konfiskuoto i valdios tuo metu, kai jis buvo gabenamas pastotmis. Partizanai kirto cukr su sriu, lainiais ir kaip tik kas imanydavo. Surinkau ir patikrinau duomenis apie tuos perlojieius partizanus, kurie pasiymjo narsa kautynse ar uoliai atlikdavo pavestus udavinius. Jie ateityje turjo bti paymti Narsumo arba Uolumo juostele. Partizanui Olai pareikiau vie papeikim u girtavim ir perkliau j kit dalin, esant mikuose netoli Lyneerio kaimo. kit partizan. Perlojos Respublikos" vardas pagarbiai tariamas ir dabar. Perlojieiai partizanai jautsi atsakingi vienas u kit. Jei nusikalsta vienas kalti visi. iame dalinyje, kurio dauguma buvo perlojieiai (vliau jis pavadintas DLK Vytauto grupe), visuomet viepatavo grieta drausm ir brolikas susiklausymas. Narsa ir pasiventimas ia nebuvo atsitiktinis reikinys. Pas perlojieius praleidau kelet dien. Kaip tik tuo metu ia netiktai atvyko Jrininkas. Jis gro i kelions, kurios uduotis buvo surasti alij Velni. Jrininkas aplank aibo vadovaujamus vyrus, su paiu aibu buvo nusibeld net iemarius, bet su aliuoju Velniu nei susitikti, nei susiinoti nepavyko. Jrininkas labai mgdavo dainuoti. Jis turjo gra tenor, buvo plaiai inomas kaip partizanik dain platintojas. Perlojieiai taip pat mgo dainuoti, kaip ir j vadas Merkys. Atvyks Jrininkas tuoj surinko dainininkus ir imok juos nauj dain net keturiais balsais. Turiu prisipainti, kad partizanika daina buvo ir mano neperskiriamas draugas. Su Jrininku ir vliau man teko drauge gyventi ir dalyvauti ygiuose, todl mudviej repertuare buvo ir linksmesni, ir lidnesni dain. ioje srityje mano mokytojas buvo Jrininkas, nes jis turjo geresn klaus. Bda tik ta, kad abu buvome tenorai. Dl ios prieasties Jrininkui tekdavo virsti bosu. I vienags pas perlojieius savo vadaviet grau su Jrininku. Netrukus Kazimieraitis paved jam parsi181

gabenti Leipalingio giri partizan Aur su spaustuvs reikmenimis. Jrininkui nelengva buvo sergant Aur perveti tok atstum. Ten Aura buvo perduotas bataliono vado uolio inion. Jrininkas, skmingai atlik udavin, sugro pas mus. Bet ir vl neilgam. Netru kus Kazimieraitis, Jrininkas ir a isiruome naujon kelionn. SVETIMTAUIAI MS SJDYJE Ms sjdyje dalyvavo ir svetimtaui. Tiesa, toki buvo tik vienas kitas, taiau jauiu pareig papasakoti ir apie juos. Pirmiausia reikia paminti vokieius. Piet Lietuvoje j buvo apie dvideimt. Kadais mano vadovautoje Merkio rinktinje (vliau prie jos prijungta Geleinio Vilko grup i Dzk rinktins ir ji pervardyta partizano Kazimieraiio rinktine) buvo septyni vokieiai. Kai stojau Nemunaiio apylinki partizan br, ten radau du vokieius slapyvardiais Karolis ir Kurtas. Kokiomis aplinkybmis jie pateko partizan gretas, neinau. Turiu pasakyti, kad jie abu buvo labai taurs ir narss kovotojai, gerbiami vietos gyventoj. Karolis uvo 1945 m. per antr Varios puolim, o Kurtas tik 1947 m. iem platindamas antirinkiminius atsiaukimus. Karolis buvo iek tiek pramoks lietuvi kalbos, o Kurtas jau visai gerai nekjo lietuvikai. Kurtas buvo labai graus vyras, bet per vien susidrim rusai j sueid. Kulka taip sualojo veid ir lieuv, kad Kurtas ne tik kalbti, bet ir valgyti sunkiai tegaljo. I susiaudymo vietos, rizikuodamas savo gyvybe, j rogmis ive vienas gerairdis gyventojas. Tai atsitiko Pilvingi kaimo apylinkse. Grtant gyventoj suiupo rusai, taiau, kad ir labai kankinamas, jis neidav mogaus, pas kur nuve sueistj. Dar 1945 met vasar Kurtas su Karoliu saksi in dar vien vargstant, pagalbos besiaukiant tautiet. Partizanai apsilank toje vietoje ir tikrai rado baisiai apiplyus ir nusikamavus vokiet. Pagailo msikiams to mogaus. Taip Liudvikas (toks slapyvardis jam buvo duotas) atsidr partizan gretose. Taiau jo elgesys nepatiko 182

nei msikiams, nei Karoliui su Kurtu, nei gyventojams. Liudvikas ir vl buvo paliktas kakur apie Bugoni kaim tnoti ant krosnies. Rusai 1945/1946 met iem j aptiko ir sum gyv. Vokietis idav prieui visk, k tik inojo, ir grandinmis mu gyventojus, kurie jam paiam buvo padj. Jis idav ir mintus Svirnelius. Dl ios prieasties vokiei partizan autoritetas krito. Kurtas tiesiog meld nuauti j, nes negaljo pakelti gdos dl tautieio. Taiau Kurtu visi pasitikjo ir dabar. Tos paios rinktins DLK Vytauto grupje buvo trys vokieiai: Juozas, Algirdas ir dar vienas, kurio slapyvardio nebeatsimenu. Jiems taip pat nebuvo ko prikiti. Juozas 1946 m. pavasar labai narsiai kovsi su rusais Bi kaime. Jis visikai netoli mans krito perautas, kulkosvaidis ikrito i jo rank, galva apsipyl krauju. Tuo metu, kai miau kulkosvaid, jis atrod negyvas. Juozas liko kautyni lauke, nes rus taip pat buvo palaikytas nukautu. Taiau po kiek laiko jis atgavo smon, sukaup visas jgas, iliau i kautyni lauko ir nepaprastam partizan nustebimui gro bunkerin. Juozas vokiei kariuomenje buvo isitarnavs vyresniojo leitenanto laipsn. Partizanas Linas Juoz igyd. Po kiek laiko Juozas suman slapta pasitraukti i partizan gret ir mginti pasiekti Vokietij. Jis pasil prisidti Algirdui ir tam treiam vokieiui. Algirdas pademonstravo itikimyb partizanams. Jis prane vadui Juozo ketinimus. Merkys ir kiti vyrai tik sugdino vokieius dl neatvirumo, taiau j nepasmerk. Perlojieiai leido jiems laisvai apsisprsti. Algirdas liko partizan gretose, o Juozas ir tas kitas ikeliavo. Vyrai aprpino ivykstaniuosius kompasais, dav kelis emlapius. Algirdas dar ne kart rod itikimyb duotai priesaikai. O jo istorija tai tokia. iant karo audrai, gyventojai j rado civilikai apsirengus mike netoli Mardasavo kaimo be smons, sunkiai sueista galva. Gyventojai jam suteik pagalb. mogus atgavo smon, tada paaikjo, kad jis vokietis. 1945 met pavasar, gyventojams utarus, jis buvo priimtas partizan gretas. Algirdas uvo 1947 metais Mergeerio kaime drauge su partizanu Geniu juos nakt apsupo rusai. 183

Ta paia proga noriu papasakoti atsitikim, kai mikuose tarp Perlojos ir Varnos, netoli Bari kaimo, penki vokieiai belaisviai, rus sakymu dirb miko paruoose, netiktai utiko perlojiei bunker. Susidar labai kebli padtis. Kaip pasielgti? Vokieiai prasi priimami partizan gretas, taiau niekas negaljo u juos garantuoti. Sunaikinti juos taip pat bt buv nemonika. Paleisti - vadinasi, rizikuoti daugelio partizan gyvybmis. Merkys paliko vokieius sargybos prieiroje bunkeryje pasiklausyti radijo, o pats sukviet vyrus pasitarti. Po ilg gin nutarta vokieius paleisti, prie tai juos spjus. Merkio odius vokiei kalb vert Algirdas. Vokieiai prisiadjo neiduoti. Vis dlto Merkys saugumo sumetimais planavo palikti bunker. Vokieiai buvo paleisti, o vyrai apsiramino ir i bunkerio neisikl. Artinosi partizan apdovanojimo vent. Prie bunkerio turjo atvykti daug svei. Buvo labai daug darbo. Dl vis t prieasi kraustymasis nusikeldavo vis tolesniam laikui. Laimei, vokieiai tikrai neidav, ir dalinio vyrai tame paiame bunkeryje laimingai sulauk pavasario. arno rinktinje girdjau buvus vien vokiet, taiau ir jis po kiek laiko liko pavieniui slapstytis. Man nra inoma, kad kituose daliniuose bt buv vokiei tautybs partizan. Taigi apibendrinant galima sakyti, kad Dainavos apygardos ribose partizan gretas vienas kitas vokietis pakliuvo tik paioje antrosios bolevikins okupacijos pradioje. Juos partizanai prim dl to, kad pagailjo mogaus gyvybs. inau, kad Tauro apygardoje taip pat buvo trys vokieiai. Vienas i j chirurgas. Daktaro buvimas partizan gretose buvo labai naudingas. Taiau jis netrukus uvo. Kitas Tauro apygardos partizanas vokietis buvo laknas. Jis taip pat greit uvo. Treias vokiei tautybs partizanas buvo raytojas, partizan gretose isilaiks net iki 1950-j. Tauro apygardos vadas Faustas pasakojo, kad jis ras apie lietuvi pogrindio kov. Galbt ir kitose Lietuvos srityse buvo kitataui par184

tizan. Man tai neinoma. Tvirtai galiu pasakyti tik viena : nei vokietis, nei koks nors kitas kitatautis nebuvo paskirtas vadovauti kitiems partizanams. Kitatauiai nebuvo niekinami, taiau jiems buvo aikiai duota suprasti: lietuvis atleidia nuoskaudas net okupantui, jei jis kovoja prie komunizm ir siningai atlieka eilinio kovotojo pareigas. Tokiais pat sumetimais Dainavos apygardoje partizano Vanago grupn buvo priimtas ir vienas rusas, karo metu vokiei paimtas nelaisv. Karui pasibaigus, jis slapstsi pas gyventojus. Komunizmo neapkent i tikrj. Rusas rod savo patikimum, ir po to buvo priimtas partizanus. 1945 m. birelio mn. is mogus nepaprastai narsiai kovojo su Vari upuolusiais rusais. Jis buvo kulkosvaidininkas, bet neturjo pistoleto. Kautyni kartyje ibaig visus ovinius ir buvo gyvas paimtas enkavedist. Kudariki kaime pas vien gyventoj rusai savo tautiet labai iauriai kankino, tyiojosi i jo. Gyventojas visa tai mat ir girdjo. Kankinamasis pasaks: Js mane beginkl kankinate ir tyiojats i mans, bet vis mano draug neumuite jie jums atkerys". Partizano Kazimieraiio rinktinje DLK Vytauto grupje buvo ir nepriklausomos Lenkijos kariuomens leitenantas, dabar pasivadins Juozo slapyvardiu. Merkio dalinyje jis pasiymjo kaip sumanus ir taktikas eilinis kovotojas. Man papraius, Juozas pareng detal partizan mokymo plan ir konspektus. Konspektai buvo parayti lenkikai, o vliau vienas asmuo ivert juos lietuvi kalb. Juozas paskui pramoko ir lietuvikai. Deja, 1947 metais jis uvo. Mintis papasakoti apie kitatauius ms sjdio narius kilo ir dl to, kad okupantai mgdavo mus vadinti lietuvi vokikaisiais nacionalistais. Taip jie mus vadino ne dl to, kad ms gretose buvo keli vokieiai, taip pat ne dl to, kad Lietuvos partizanai kartais vilkdavo vokik vark ar milin. Taip jie mus vadindavo nordami sukompromituoti krate ir usienyje gal atsiras toki, kurie patiks, kad mes kovojame u naci reikalus, iduodame savo Tvyn. Anksiau jie mus vadino lietuvi vokikaisiais nacionalistais, nes rusui nieko nebuvo baisiau u vokiet, o dabar mes vadinami keliaklupsiau185

tojais prie Vakarus ir Volstryto agentus, nes dabar komunistai jau aukia, kad amerikieiai yra pikiausi ne tik j, bet ir lietuvi tautos prieai.

PARTIZAN VAD SSKRYDIS Kart laikinai einantis arno rinktins vado pareigas Daktaras mums prane, kad arno rinktin yra atvyks Tauro apygardos vadas ir pageidauja susitikti su Kazimieraiiu. susitikim isiruom Kazimieraitis, Jrininkas ir a. Mus lydjo Gegutis ir Strazdas. Visi persiklme per Nemun ir nujome Gudeli kaim, kur mus sutiko Daktaras su Siaubu ir dviem palydovais Vyturiu ir Savuku. Nakt m smarkiai snigti. Kilo vjas ir baisi pga. Dangus maisi su eme. Gegutis su Strazdu gro atgal, o mes dvejomis rogmis leidoms berods Ricieli kaimo link. Dl blogo matomumo ir upustyto kelio teko nemaai paklaidioti. Susitikimo viet pasiekme tik prie pat ryt. Arkliai buvo ivarg, o mes visai sustip. Ten radome tik dal Siaubo vyr. Kiti to dalinio vyrai su sveiais buvo u keli kilometr. Tuoj visikai pravito, mes buvome pavarg ir alkani. Nusprendme likti toje pat vietoje, duoti atsikvpti arkliams ir isimiegoti. Taip ir padarme. Gerai numigome, o po to eimininkai mus soiai pavalgydino. Sutemus leidoms tolyn, ir su atvykusiais sveiais susitikome netoli Ricieli kaimo. susitikim su Kazimieraiiu buvo atvyk Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas, jo pavaduotojas AuksutisRytas, DLK Mindaugo grups vadas Mindaugas, jo adjutantas Grambuolys-Kunigaiktis ir Antanaitis-LitasViltis. I Grambuolio, o vliau ir i Vytauto rinktins vado Vampyro-Granito suinojau, kad Antanaitis anksiau vadovavo partizan daliniui Paliose, bet prieo masinio siautjimo metu pasitrauk ir slapstsi pavieniui. Jo pavard Stanikis, nepriklausomybs metais tarnavo kariuomenje (kapitonas). I pradi a j palaikiau senuoju ei186

mininku, pas kur vyko susitikimas, nes Antanaitis buvo su barzda ir apsirengs kaip tikras senelis. Jis tuomet sdjo kiek atokiau nuo kit ir rk. Prie jo prijo vienas i atvykusi partizan ir tar: Na, gaspador, ufundyk parkyt!" Sdjusysis isitrauk i kailini kiens didel tabokin, atkio praiusiajam ir itar Suk!" Tok a pirmsyk pamaiau Antanait, su kuriuo vliau teko ilgokai gyventi ir dirbti drauge. Susipainau ir su Mykolu-Jonu, nepriklausomybs metais taip pat buvusiu karikiu (majoru). Jis ir atsived atsitiktinai sutikt Antanait susitikti su Kazimieraiiu. Mindaugas buvo ats. vyr. leitenantas, o Grambuol puikiai painojau i gimnazijos laik. Jis moksi emesnje klasje, bet kur laik gyveno su manimi viename kambaryje. Tai Vytautas Vabalas, girininkas. Tuo metu, kai jau buvo numatyta pradti posd, gavome praneim, kad netoliese pasirod rusai. Pasitraukme patogesnes pozicijas ir apsistojome mriniame name. Siaubas su savo dalinio vyrais rpinosi ms saugumu, pasiruo galimoms kautynms, o mes, Kazimieraiiui pirmininkaujant, pradjome posdiauti. Posdyje dalyvauti Kazimieraitis pakviet Mykol-Jon, Grambuol, Antanait, Mindaug, Daktar ir mane. Sekretoriavo Daktaras. Partizan centralizacijos klausimas buvo vienas i pagrindini posdio darbotvarks punkt. Kazimieraitis ir Mykolas-Jonas isamiai paaikino, kaip veikia A. apygardos ir Tauro apygardos partizanai ir j vadovybe. Posdio dalyviai pageidavo sujungti abi apygardas. Posdiui pirmininkaujantis Kazimieraitis pasil, kad abiem apygardoms vadovaut Mykolas-Jonas, o jis pats vyksis Vilniaus kratan rpintis partizan centralizacijos reikalais. Mykolas-Jonas, prieingai, vadovavim sil Kazimieraiiui. Savo nuomon rm tuo, kad Kazimieraitis ess vyresnis laipsniu ir amiumi, o jis, apygardoms susijungus, vyksis emaitij organizuoti dar platesns apimties partizan centralizacijos. Po to nuomones isak visi kiti posdyje dalyvavusieji. Nekilo reikalo net balsuoti: A. apygardos ir Tauro apygardos vadu tapo Kazimieraitis, o jo pavaduotoju Mykolas-Jonas. Taip 187

buvo centralizuota Piet Lietuvos partizan vadovyb, tik kart neatsiklausta Dzk rinktins vado uolio, su kuriuo Kazimieraitis turjo tarnybini nesusipratim panaiu klausimu. Posdyje dalyvavusieji tikjosi, kad uolis paklus auktesnei vadovybei; tuo atveju A. apygardos vado pareigoms numatytas uolis. Iki to laiko A. apygardos tabo kertiniame tampe buvo ymima LP Lietuvos partizanai, o Tauro apygardoje LLK Lietuvos laisvs kovotojai. io posdio metu nutarta tarnybini rat kertiniame tampe paymti PLP Piet Lietuvos partizanai. Nusprsta, kad susijungusioms apygardoms vadovaus Piet Lietuvos partizan vadas su savo tabu. Ikilo klausimas dl tabo sudties. Nutarta, kad PLP tabe dirbs Antanaitis. Daktaras buvo atleistas i laikinai eit arno rinktins vado pareig ir paskirtas PLP tabo spaudos ir informacijos skyriaus virininku. arno rinktins vadu paskirtas Mindaugas, o anksiau buvs jos vadas Gediminas-Rymantas pagal Kazimieraiio sakym turjo atvykti dirbti PLP tabe. Mindaugui buvo pavesta perduoti Gediminui rankas Kazimieraiio sakym. PLP tabo vadaviet patogumo dlei numatyta perkelti arno rinktin. Parinkti vadavietei viet ir j rengti Kazimieraitis paved Daktarui ir Jrininkui. A apsimiau suorganizuoti PLP tabui atsargin vadaviet Merkio rinktins plote. Turiu pasakyti, kad Kazimieraitis, lyg k bloga nujausdamas, labai nenorjo keltis arno rinktin. Jis mans vis pra, kad ruoiau t atsargin vadaviet: mans, jog jam gali tekti sugrti greiiau negu kitiems atrodo. . . Posdio metu buvo smulkiai inagrinti partizan veiksm ir taktikos klausimai. Nusprsta veikti sutartinai, stipriai smogti tautos igamoms nipams, rengti prieui pasalas ir t. t. Tiksliai nustatyti veiksm dat buvo nemanoma. Todl sutarta itin aktyviai veikti kiekvien mnes baigiantis mnesienoms, o po to dingti. Taip nutarta dl to, Kad, kur nors aktyviai pasirodius partizanams, rusai pirmiausia masikai uguldavo tas vietas, o tik po to vis savo jg permesdavo kitus rajo188

nus. Taigi buvo manoma, kad, vienu metu veikiant didesniame plote, prieo pajgos bus suskaldytos ir partizanams atne maiau nuostoli. A. apygardoje buvo skmingai praktikuojama tarybini pareign (senin ir pan.) atleidimas i pareig. Jiems bdavo teikiami rotatoriumi atspausdinti atitinkamo turinio lapeliai, kuriuos jie, atsistatydindami i pareig, nunedavo MGB organams. itok bd atsistatydinti i nemaloni pareig suman ir mums pasil patys pareignai. Kitoki pasiaikinim MGB organai nepriimdavo ir norint atsistatydinti laikydavo nelojaliu Taryb valdiai ar sabotuotoju. Toki lapeli a atspausdinau 3000 egzempliori. Per partizanus bei gyventojus juos plaiai paskleidme. Vykdomuosius komitetus ir MGB organus upldo seninai. Pirmuosius saugumas dar klausinjo, kokiomis aplinkybmis jie gav lapelius nuo bandit, vliau liepdavo tik palikti lapel ir eiti lauk: Vse vy, bl. . ., bandity!" io posdio metu nutarta tok pareign atleidinjim" vykdyti visoje Piet Lietuvoje. Kazimieraitis jau ir anksiau turjo paruos Partizan deklaracij, kuri dar nebuvo paskelbta dl nuomoni kai kuriais klausimais skirtumo. Per posd dl visko buvo sutarta ir nusprsta artimiausiu metu ubaigti ir paskelbti Partizan deklaracij. Pogrindio spaud nutarta ir toliau laikyti svarbiu ginklu prie brukte brukamus bolevikins ideologijos nuodus. Laisvs varpas" kaip buvs liko A. apygardoje, Laisvs valgas" Tauro apygardoje. Taip pat nusprsta visoje Piet Lietuvoje vadovautis iki tol tik A. apygardoje galiojusiais partizan pagerbimo nuostatais. Pagal nuostatuose nurodyt kriterij partizanas ar jo rmjas galjo bti apdovanojamas po vien kart u uolum ar narsum. Kazimieraitis pareigojo Antanait pagal turim pavyzd parengti naujus mobilizacinius nurodymus. Mykolui-Jonui pavesta parengti operatyvinius nurodymus. Vliau, Gediminui neatvykus dirbti PLP tab, to tabo virininku Kazimieraitis paskyr Antanait. Pirmasis Piet Lietuvos partizan vad posdis vyko 189

skmingai, nes rusai netrukd dirbti. N vienu posdyje svarstytu klausimu esminio nuomoni skirtumo nebuvo. Visi posdio darbotvarkje suymti klausimai buvo isprsti. Posdio rezultatais visi buvome patenkinti. Posdis baigsi dar prie sutemas. Nuskambjo partizanika daina, o po to Mykolas-Jonas visus suklupd maldai. Jis taip paveik vyrus, kad kartai meldsi net ir tie, kurie paprastai bdavo abejingesni. Suinojau, kad Mykolas-Jonas visuomet nema dienos dal skirdavo maldai. is mogus visiems, taip pat ir man, paliko gil spd. Ir vliau, keliaudamas po Tauro apygard, apie Mykol-Jon i partizan ir j vad girddavau tik gera. Gaila, kad laisvs kova taip greit pasim Mykolo-Jono gyvyb, taiau jis ir per trump laik suskubo parodyti kilniairdikumo, beribio pasiaukojimo ir narsumo pavyzd. Jo viesus paveikslas iliks laisvs kov istorijos puslapiuose.

RODOS, NETIKTINA I posdiavimo vietos pradjome skirstytis temstant. Kazimieraitis, Daktaras, Jrininkas, Auksutis-Rytas ir a dar likome Siaubo globoje ikeliauti ketinome tik kit vakar. Siaubas, Daktaras ir dalis vyr nuved mus vakariens pas tolimesn gyventoj. Ten paaikjo, kad vakarien susidjusios paruo to kaimo merginos. Tai buvo ne vakarien, o tikra puota. Kambaryje ir virtuvje klegjo merginos, stalai sustumti, udengti staltiesmis. Salti valgiai ir kiti skanumynai jau buvo sukrauti ant stal. Susdome, uvalgme, tada suskambo dainos, buvo sakomi tostai, ragaujamas vairi ri alutis, mgjai pasivaiino ir degtine, pasigirdo net ir armonikos garsai. Mums, pareignams ir sveiams, buvo nepatogu ilgai sdti. Taigi nujome poilsio. Kiti dar ilgai linksminosi. Dienojome ne per toliausiai nuo tos vietos vl apie keturiasdeimt vyr. ia mes surengme maesnio ratelio pasitarimus, o kiti vyrai dainavo, ilsjosi, val ginklus ir pan. Vakarop dainavome visi be iimties. 190

Saulutei leidiantis, Kazimieraitis, a ir mus lydintieji Vyturys ir Dda rogmis nuliuome Nemuno link. Daktaras su Jrininku pasiliko, nes jie turjo vykdyti Kazimieraiio pareigojimus. Oras buvo ramus, alveno. Keliai upustyti, tad mes, nors ir su pora ger arkli, labai lkti negaljome. Kazimieraitis vaiuodamas vis planavo naujus darbus. Jis buvo labai patenkintas posdio rezultatais. Vyturys buvo apsivilks lietuvika miline, o Dda dar apsisiauts balt chalat. A buvau su miline, paimta i prieo per Merkins miestelio puolim. Kad bt iliau, vyrai man ir Kazimieraiiui ant viraus buvo uvilk burkas. Vaiavome ramiai nekuiuodamiesi ir jau artjome prie Panaros kaimo. Vyturys pasak, kad Panaros kaime, netoli nuo kelio, kuriuo vaiuojame, sikrusi pradin mokykla, o joje mokytojaujanti buvusi mano mokin. Kazimieraiiui labai ugl kojas, tad mes nutarme usukti mokyklon apilti ir igerti kartos arbatos. Privaiavome viet, i kurios Ddai buvo tiesiausias kelias namo. Jis papra Kazimieraiio leisti atsiskirti ir vykti savo asmenikais reikalais. Kazimieraitis j atleido, nes neatrod, kad ia mus gali itikti nelaim. Dda padkojo, usimet ant peties lktin kulkosvaid ir nuingsniavo tiesiai per laukus Panaros lygumomis. Mes vaiavome toliau. Iki mokyklos beliko vos kilometras. Turiu pasakyti, kad nakt prie ivaiuojant sapnavau blog sapn. Rodos, mane kakur ant tvarto uklupo enkavedistai ir kelis kartus perov galv, i kurios pasipyl tamsus kraujas. Jau kelint kart panas sapnai isipildydavo tiesiog per par. msteljo mintis, jog tyko pavojus, bet niekam apie tai neprasitariau, nes nenorjau, kad vyrai laikyt mane prietaringu. Temo. Prieais mus tsojo lyguma, udengta storu sniego patalu. Namas, kuriame buvo mokyklos patalpos, ir kiti kininko trobesiai dunksojo per du imtus metr deinje kelio pusje. Keliukas, kuriuo turjome sukti trobesi link, buvo upustytas. Vyturys inojo t viet, todl pasuko arklius staiu kampu, ir jau visai artjome prie trobesi. Vart nebuvo, mes vaiavome kieman. Sustojome prie kluono. Visi iokome i rogi. A iabojau ar191

klius, o Vyturys pam i rogi glb ieno ir pamet jiems. Nusipurtme drabuius ir pasukome namo link iki jo galjo bti kokia trisdeimt metr. Mokyklos pastatas nuo kiemo buvo atitvertas. Reikjo eiti per vartelius, nors ir tvoroje buvo sprag. Baltutliame sniege nuo kluono puss pamaiau neseniai vilkt virki pdsak. Atkreipiau dmes tai, kad pdsakas veda ne tvart link, o per vartelius mokyklon. Nieko nelaukdamas, perspjau Kazimierait ir Vytur. Tada Kazimieraitis sustojo prie tvoros, Vyturys prijo prie lango namo gale, o a prie lango one. Pamaiau, kad viduje dega lempa, viena moteris skuta bulves, o kita sdi ant suoliuko, atsirmusi krosnies sienel. Daugiau nieko neirjau. Kaip tik tuo metu igirdau Vytur pirtais barbenant stikl ir klausiant: Ar js vienos namie?" Tuoj pat igirdau: Kto zdes?" Greit nriau prie namo galo. Pamaiau, kad Vyturys kaip ernas onu traukiasi atgal. A atbulas miau slinkti varteli link. Abu pusgarsiai murmjom: Svoji!" Per kelis metrus nuo ms i u kerios ilinds rusas su automatu rankose vis kartojo: Otkuda?" Tuo metu Vyturys paleido rus kulk, o a, atrms automatin autuv tvoros skersin, paleidau serij. Rusas subaub ir dingo u kerts. Visi mme trauktis kluono link. Girdjau, kad mokykloje kilo triukmas. Nespjome pribgti prie rogi, o rusai jau grandine skleidsi i mokyklos prieangio. Metms u kluono. Aikiai maiau, kad rusai lengvai apsitais. Jie tuoj pat pradjo mus vytis ir apaudyti staiomis. Stora sniego danga labai trukd mums bgti. Iki atskiro vienkiemio, kurio kryptimi visi traukms, galjo bti keli imtai metr. iek tiek pabgjs, visikai udusau. Isinriau i burkos ir palikau j riogsoti sniege. Planet su nemau skaiiumi raket, diras su granatomis, pistoletu, pilnomis ovininmis bei milin ir taip sudar nema svor. Norom nenorom tegaljau skubti bema tik ingsniu. A traukiausi i deins, per vidur Vyturys, o kair u Vyturio turjo bti Kazimieraitis. Rusai pyl i automat ir autuv. Jau buvo gerokai pritem. Nuo prieo buvome atsipl per imt metr, bet 192

ms jgos. seko. Kulkos taip zvimb, kad tik ir laukiau, kada kuri i j mane pervers.. . Buvo sunku bgti, bet nelengva ir vytis. Gal ir teisingai sakoma, kad bganiojo kojos greitesns negu besivejaniojo. Pribgome kakok kluon. Tuomet ir jg tarsi padaugjo, ir viltis sustiprjo. Juk tai buvo priedanga nuo prieo aki! Prie kluono prilkiau drauge su Vyturiu, o Kazimieraiio nebuvo matyti. mano klausim Vyturys atsak trumpai: Vadas krito ir nebesikl. . ." Vyturys pravr kluono duris ir pasil slptis. A nesutikau, nes tai bt buvusi tikra saviudyb. Paklausiau, kiek is kininkas turi arkli. Vyturys pasak, kad tik vien jojam. Nei a, nei jis nenorjome joti palikus kit. itas pasitarimas vyko aibikai, ilgai svarstyti nebuvo kada. Atgav kvap, leidoms pro pirki. Bgome jau vienas greta kito, sukaup visas jgas. Labai nustebome, kai audymas nutilo taip staigiai, kaip ir buvo prasidjs. Girdjome tik kaliojimus. Spjome, kad prieas pamet ms pdsak. Deinje, Nemuno kryptimi, buvo matyti auktuml, mes staigiai pasukome aplink j. Pasiekme keli ir juo spaudme toliau. Netoliese buvo ir kaimas. Ubgome pas vien gyventoj, kuris, kaip ir visi kiti, Vytur gerai painojo. mons buvo ij kieman, nes igirdo audant. Jie tuoj puol prie ms klausdami, kas atsitiko. Mes liepme kuo skubiausiai kinkyti arklius roges, o Vyturys dar paaikino, kad vejams komunistus. Tas paaikinimas buvo reikmingas, nes mons neisigando ir kuo skubiausiai nr vykdyti sakym. Vienas tvartan, kitas prie pakinkt, treias prie rogi. eiminink galvotrkiais atlk su kibiru prie ulinio ir pasm mums atsigerti. Godiai grme ledin vanden. Arklys buvo aibikai pakinkytas, ir mes nukrme toliau. Itrukome giltinei i nag. . . Rodos, tik dabar pajutome, kad netekome Kazimieraiio. . . Juk mes turjom suprasti, kad Kazimieraitis dl savo amiaus negals psiomis pasitraukti toliau kaip iki pirm trobesi. Gal mudviem reikjo pasiaukoti, likti mokyklos kieme, o Kazimieraiiui duoti galimyb pasitraukti? ird drask gla, kad Kazimieraiio knas liko prieui. O gal jis tik sunkiai su193

eistas ir gyvas pateko prieui rankas? Dkojom Aukiausiajam u igelbjim, bet kankino sins grauimas dl Kazimieraiio ties. Man atrod, kad visi, suinoj, kas atsitiko, pamanys: paliko sen vad, o patys paspruko kaip bailiai... Kazimieraiio netekimas mane labai prislg. Atvaiavome prie Nemuno tyldami. Gyventojas, kuris kl mus per Nemun, paklaus, kur yra senasis. Atsakme, kad daugiau jo nebematys. .. Persiklme per Nemun ir ujome pas vien gyventoj. Jis buvo ms ir Kazimieraiio geras pastamas. Tas mogus ir visa jo eima apsiverk suinoj apie Kazimieraiio mirt. Jie tikjosi, kad vakar mes visi juos aplankysime. eiminink tuoj pat ukr krosn, uvirino ramunli, nes mano plauiai vokt kaip dumpls. Greiiausiai pakenk altas vanduo, kur taip godiai grme bdami nepaprastai suil ir udus. Kart ramunli isiurbme gal po keturias stiklines. mme planuoti, kiek dar inakt keliausime. ioje pusje pavojus buvo maesnis. Rusai dar kur laik vysis mus, paskui arba pames pdsakus, arba, blogiausiu atveju, atsek iki Nemuno, turs sustoti, nes mus perkls asmuo adjo paslpti valt. Vis dlto prie Nemuno nenorjome ilgiau likti. Staiga m smarkiai loti eiminink uo. Tuo pat metu igirdome atidarant neusklstas prieangio duris. Vyturys oko u krosnies, o a, nuleids automatinio autuvo saugikl, usiglaudiau u uuolaidos. Pabarbeno duris. eimininkas, tuo metu sdjs prie stalo, ramiai tar: Praau!" Vis didiausiam nustebimui duryse pasirod Kazimieraitis. Nenorjom tikti savo akimis. Buiavoms, diaugms kaip mai vaikai. .. Tiesiog netiktina. .. Kazimieraitis taip pat buvo labai nuvargs ir uduss. eiminink neraginama vl ukait vanden, o Kazimieraitis m pasakoti. I u kampo ilendant rus sargybin jis pamat tik keliom akimirkom vliau nei Vyturys. Norjo usitaisyti desantin", bet vis nesisek. m trauktis kluono link. 194

Tuoj suprato, kad rogi jau nepasieks, ir metsi u kluono. Gerok gal bgo su burka. Paskui iseko jgos, burka painiojosi tarp koj ir jis nugriuvo sniegan. Ilgai nesikl dl to, kad guldamas stengsi nusikratyti burkos. Prie nugridamas Kazimieraitis dar mat bgant Vytur. Kai jis pakilo, rusai buvo madaug per trisdeimt metr. Jis sukaup paskutines jgas ir pribgo prie kluono. Toliau trauktis nepajg, o prieas buvo ia pat. Kazimieraitis paman, kad mes nuauti arba sulindome kluonan, nes durys buvo praviros. Kluonan jis nelindo neudarytos durys tuoj parodys rusams keli. Prie kluono buvo pristatyta pair, prikrauta virki. Kazimieraitis usilipo ant j, susiriet, prisideng virkiomis i ono ir priekio. Pam rankas pistolet FN" ir tikjosi dar kelis rusus nudti, kol pats kris negyvas. Rusai priartjo prie kluono. Kazimieraitis aikiai girdjo vyresniojo komand Okruit!" Vienas prajo pro pat pair. Pro didelius plyius tarp lent Kazimieraitis mat ir antr rus, stovint vietoje. Sugirgdjo atidaromos durys. Kluone jau buvo visikai tamsu. I gyvenamojo namo rusai atsine ibint. Kazimieraitis neinojo, koki krat rusai kluone dar, bet girdjo audant greiiausiai alines. Ant virki vis dar niekas nelipo. Tuo metu kieme vl kilo triukmas. Kazimieraitis girdjo, kaip vyresnysis paskelb, jog pdos veda u trobos, ir sak visiems vytis. Kazimieraitis dar tnojo ant virki, nes norjo sitikinti, ar neliko rus prie kluono. Aplink buvo tyku, girdjosi tolstantys kavimai ir keiksmai. Tada Kazimieraitis nulipo, apsivalg ir nuskubjo keliuk, kuriuo atvaiavome. Paskum, padars nedidel lank, ujo pas gyventoj, kuris atve j iki Nemuno. mogus, gyvenantis prie Nemuno, pamats Kazimierait, nepaprastai nustebo. Jis skubiai perkl j per Nemun, prane, kad ir mes sveiki gyvi neseniai persiklme anon pusn. Vliau suinojome, kad rusai mus netoli tesivijo, nes pamet ms pdsakus. O kiti dar prie tai buvo pasuk atgal, kai sitikino, jog tik dviej partizan toliau nubgta. Rus vyresnysis sugro prie kio ir sak vl apsupti trobesius. Dabar jie utiko tui gt ant virki, 195

kurioje dar rado Kazimieraiio pamest alik. Gyventojas vliau pasakojo, kad rusai baisiai keiksi dl savo ioplumo. Pas t pat gyventoj, kuris nepriklausomybs metais buvo tarnavs pasienio policijoje, isiskyrme su Vyturiu. Jis nuingsniavo savais keliais, o minimas gyventojas mane su Kazimieraiiu ger gal pavjo rogmis. Likus keli jome psiomis. Tik prie pat ryt pasiekme Merk. I anksto buvo sutarta, kad Treiokas dvi paskutinisias naktis prie paryt buds prie valties, nes sraunioji up dar neualusi. Ups vag pasiekme jau pravitus, bet Treiokas nelauk. Valtis buvo anoje pusje. Saukti taip, kad bt girdti ant kito kranto stovinios pirkios viduje, negaljome. Sraunusis Merkys i abiej krat buvo uals. Tik viduriu kai kur platesne, kai kur siauresne vaga kunkuliavo vanduo, o tarpais skuriavo klastingi verpetai. Jau nuo neatmenam laik to klastingumo Merk imok upelis Skroblus su savo i krant isiverusiais altiniais, tekaniais Merk. Kazimieraitis pareik, jog jam, kaip ininieriui, bt negarb, jeigu Merkys pastot keli. Pradjome eiti auktupio link, iekodami siauresns tkms. Pagaliau mums pavyko surasti toki viet, kur judanios srovs juosta buvo madaug metro ploio. liaudami nuo kranto, abu vilkome po dvi netrumpas akas. Remdamiesi tas akas, paguldytus ginklus, laimingai persikepurnjome per vag. Taiau tuo metu, kai a buvau jau prie pat kito kranto, nuo krato atitrko ledas. Jis pradjo grimzti, o mes lapti. Laim, kad spjau sikibti nukarusias pakrantje augusi krm akas. iaip taip abu isikabarojome krant. Buvome visikai permirk, drabuiai apledjo. Gerai, kad ms bunkeris buvo ia pat. Bet pirmiausia ubgome eiminink gyvenamj nam. Seiminink jau buvo atsiklusi ir pakrusi virykl. Ji dav mums sausus drabuius ir kartos arbatos. Paskui pasimme iltesnius apklotus, sulindome bunkerin ir sumigome. Netrukus po i vyki Povoi kaime buvo suauktas mitingas. Rus naialninkas" monms papasakojo, 196

kad Panaros mokyklon, tiesiai jiems rankas atvaiavo trys banditai, bet per kareivi ioplum aniems pavyko pasprukti. Klausinjo, ar mons nein, kieno tie du geri arkliai, kuriuos jie i bandit pam. Tame mitinge buvo ir ms eimininkas. Tokia tad istorija, vos nepasiglemusi trij partizan gyvybi. T pat atsitikim bt galima aprayti ir su pagrainimais, pavaizduoti, kad mes buvome narsesni, kovingesni. Taiau a laikau savo pareiga rayti tik ties, kad ir kokia ji bt. Mums kovojant pogrindyje, teko igyventi daug sudting ir pavojing situacij. Galiu nedvejodamas pasakyti, kad mane vis laik lydjo rpestinga Aukiausiojo globa ir laim tai jau atuoneri metai net nesueistas kovoju partizan gretose, eidamas vairias auktesnij vad pareigas. Eiliniams kovotojams ir daugeliui j vad baisi igyvenim yra tek patirti kur kas daugiau nei man. inoma, mirtis ir man daugel kart irjo akis, o u tai, kad iandien dar esu su gyvaisiais, ai Tau, Dieve. . . O ar jau prajo pavojai? Ar j sumajo? Ne! Ir man, ir mano kovos draugams kiekvien akimirk gresia mirtis, nes prieas dar labiau sustiprino persekiojimus.

NAUJI RPESIAI Po kiek laiko mano vadaviet atvyko Jrininkas ir prane, kad arno rinktinje jau rengtas bunkeris, kuriame numatoma kurdinti Kazimierait. Padjau jam isirengti kelionn. Radijo aparat ir priedus supakavome taip, kad kiekvienam nejui tekt pakankamas krvis. Kazimieraitis pasim visas spausdinimo priemones. Neseniai buvau sigijs dar vien bgnin rotatori, j taip pat atidaviau Kazimieraiiui perduoti Tauro apygardai. Padjome nuneti daiktus iki Nemuno. Gudeli kaime Kazimieraiio jau lauk kiti vyrai. Kazimieraitis su manimi ir mano vyrais atsisveikino pasibuiuodamas. Jauiau, kad ne tik man visiems mums sunku skirtis su Kazimieraiiu. Jis gerai inojo, 197

kad gerbiu j ne tik kaip vad, bet ir kaip mog. Buvau sitikins, jog Kazimieraitis manimi visikai pasitiki. Kazimieraitis turjo man didels takos. I jo mokiausi dirbti, veikti ir vertinti real gyvenim. Mokytojaudamas seminarijoje, tariausi jau pasieks savo gyvenimo tiksl, taiau i tikrj buvau dar jaunas ir tikrojo gyvenimo nepainau. visk irjau idealisto akimis, bet pavirutinikai. Kazimieraitis su naujais palydovais nukeliavo toliau, o mes grome savo vadavietn. ia dirbau toliau, tad dienos, kaip ir visuomet, lk tiesiog nepastebimai. Kelions vairiais tarnybiniais reikalais dar labiau pavairindavo gyvenim. Kart su Geguiu ivykau susitikiman t viet, kur ribojasi Bigeli ir Purpli kaimai. Eidami miku, pastebjome vystelint kelias raketas, bet nekreipme tai dmesio. Pamanme, kad jas iov rusai, vaiuodami plentu mainomis. Kirsdami miku einant plent, taip pat nieko nepastebjome. Susitikimo viet pasiekme anksti. eiminink pagamino mums vakarien. Ten buvo atjusi tokia mergina. Ji pra irayti keli partizanik dain tekstus, imokyti j melodij. Raiau dainas, pakaitomis su Geguiu vis eidavom pasiklausyti, ar dar negirdti vyr. Troboje iki pat vidurnakio deg lempa, langai buvo neudangstyti. I patirties inojom, kad blogai udangstyti langai greiiau atkreipia prieo dmes negu vieiantys. is gyventojas neturjo kuo gerai apdangstyti lang. Vyr taip ir nesulaukme. Po vidurnakio atsisveikinome su eimininkais. Pasukome vadavietn. Nems atgal nema pluot atsiaukim, kuriuos adjau atiduoti partizanams per susitikim. Ij plent, nusprendme bent kilometro ruoe patys iklijuoti atsiaukimus. Paskui, eidami tiesiai miku, paklydome. Nuygiav kelis kilometrus veltui, pagaliau pasiekme bunker. Kit dien suinojome, kad rusai aptiko partizan bunker. Buvo upulti tie vyrai, su kuriais mes kaip tik ir turjome susitikti tos nelaimingos dienos vakare. Vien partizan rusai nukov paiame bunkeryje, kitiems pavy198

ko pabgti, o vien Upel pam gyv. Rusai j ilgai laik irengt ir virvmis pririt prie veimo. ia pat jis buvo iauriai kankinamas, bet nieko neidav nei tuomet, nei vliau, Alytaus kaljime, i kurio jam pavyko itrkti. Upelis inojo apie anksiau mint susitikim, bet rusams nepasak. Prieingu atveju mudu su Geguiu tikriausiai btume uv. Atsirado nauj rpesi. Atrod, jog prieas nujauia mano vadaviet esant il rajone. Taip sprendiau i to, kad il rajone pasirod nip. Vieni vaikiojo po kininkus apsireng elgetomis, kiti naktimis slankiodavo apie krykeles mikuose arba tiesiog guldavo pakelse kaip slapukai. Gyventojams padedant, kai kuriuos nipus pavyko suiupti, itardyti ir nubausti. Apklausinjant paaikjo, kad nipai mainomis atveti i Vilniaus ir paleisti il rajone. Toki buvo apie atuoniasdeimt. U nipinjim gaudavo pinigin atlyginim. Nemaa dalis nip buvo rus tautybs. Pastarieji daniausiai tnodavo naktimis pakelse. Vien tok paiupo partizanas Liepa su savo draugais. Rusas guljo pakelje prie Mardasavo kaimo kapini. Jis mgino apsimesti nebyliu. Partizanai jau ne vien tok apsimetl buvo prakalbin. Jis prisipaino nipinjs, idav savo draugus. Surinktas inias jis turdavo perduoti Merkins saugumo virininkui. nip Partizan karo lauko teismas nuteis suaudyti. Panai atsitikim yra buv ir daugiau. Kart, kai a su vyrais buvau ivyks tarnybiniais reikalais, pas ms eimininkus taip pat atsilank nipas, apsiavs lakno batais. Jis labai domjosi Lankinink kaimo gyventojais. Suiupti ito nipo partizanams nepavyko. Netrukus apylinkse m vis daniau siautti rusai. Pats laikas buvo rpintis nauju bunkeriu. ARNO RINKTINES PARTIZAN APDOVANOJIMAS Ruotis arno rinktins partizan apdovanojimui pradjom gr i susitikimo su Tauro apygardos vadu. Parengme nemaai paymjim blank ir pagal gautus duomenis dal j upildme. Ir tuius, ir upildytus blan199

kus Kazimieraitis isigabeno ivykdamas arno rinktinje kurton bstinn. Daktaras iekojo didiausiu uolumu ir narsumu pasiymjusi partizan bei j rmj arno rinktinje, o a Merkio rinktinje. r Balandio mnesio pradioje gavau Kazimieraiio kvietim dalyvauti arno rinktins partizan apdovanojimo ikilmse. Jos turjo vykti aliamikyje. Kelionn isirengiau su Strazdu ir Geguio broliu Bevardiu. Prie Nemuno mus pasitiko Vyturys su dviem kovos draugais. Sniegas jau buvo nutirps, ir mes numatyt punkt pasiekme per vien nakt. Neiausi protokolus ir upildytus apdovanojam Merkio rinktins partizan bei j rmj paymjim blankus. Juos pasirayti turjo Kazimieraitis, Daktaras ir a. Balandio 9-osios ryt jau buvome aliamikio pakratyje. ia pas kelis gyventojus buvo prisirink daug i vairi vietovi atvykusi partizan. Kaip sveiai dalyvavo Mykolas-Jonas, Auksutis-Rytas, Antanaitis-LitasViltis, Mindaugas ir kiti. I viso apie penkiolika asmen. Kazimieraitis, Daktaras ir a surengme atskir posd, kuriame apsvarstme ir pasirame protokolus bei upildytus paymjimus. Netrukus vyko arno rinktins partizan apdovanojimo ikilms. aliamikio aiktelje buvo irikiuota apie imtas dvideimt partizan. Sudarydami stat kamp su ia rikiuote, isirikiavo sveiai, atvyk dalyvauti ikilmse. Visiems ginklu gerbiant ir garbs sargybai lydint, buvo atneta trispalv vliava. Netrukus atvyko ir Kazimieraitis, tabo darbuotojo Diemedio lydimas. Daktaras sutiko j raportu. Kazimieraitis apjo rikiuotje stovinius partizanus ir pasisveikino su jais. Po Daktaro anginio odio Kazimieraitis buvo pakviestas teikti apdovanojamiems partizanams paymjimus ir prisegti jiems prie krtins atitinkamus enklus. Man teko garb pirmam gauti apdovanojim. U narsum vadovaujant Merkins miestelio puolimui buvau apdovanotas Narsumo juostele, o u uolum atliekant pavestas pareigas Uolumo juostele. Man buvo teikti 200

paymjimai Nr.l ir Nr.2. Vliau per kelet met paymjim numeracija spariai didjo, nes atsirado daug partizan, neabejotinai didvyrik kovos lauke ar pasiaukojamai atlikusi pavestas uduotis. Partizan apdovanojimo ikilms nebt buvusios tokios spdingos, jeigu bt vykusios laisvai, kur nors miesto aiktje, skambant fanfaroms. O ia, aliamikyje, visi partizanai ir j vadai jaut tikrai nuoirdi, natrali, jaudinani ios prasmingos valandls atmosfer. senis partizanas, tikrai vyresnis u Kazimierait. Jis visai neseniai stojo sjdio gretas, tad ir apsirengs buvo kaip paprastas kaimo mogelis. Tik diras su oviniais ir autuvas dar neprastas rankose laikyti rod j esant partizan. Atrodo, kuo jau ia toks mogelis galt pasiymti. Atidiai klausiausi, kai buvo skaitomas raas jo paymjime, ir supratau, kad prie mus stovi nepaprastas mogus, buvs uolus partizan rmjas. Viename kaime netoli Seirij miestelio pas apdovanojamj, anksiau buvus kinink, dienojo trys partizanai. Paprastai toje apylinkje bdavo ramu. Saugiai jautsi dalinio vadas su vyrais ir t dien. Jie isireng guljo paklotoje lovoje. Vieno i j burkel buvo pakabinta ant vinies, kaltos vir lovos. Ant kairiosios rankovs prisegtas platus baltas kaspinas su aikiai isiuvintomis raidmis LP Lietuvos partizanas. eimininkai tris troboje, nes dar nebuvo iaus pavasaris. eiminink staigiai pabudino besiilsinius partizanus, nes kieme, suvis arti trobos, pastebjo rusus. Partizanai paoko kaip gelti. Jie grieb savo aprang, ginklus ir nr negyvenam trobos gal. Tikjosi, kad rusai nedarys kratos. Paaikjo, kad jie pasklid po kaim rinkti paar, o ia usuko dar ir dl to, kad norjo gauti pastot. Keletas rus jo trobos vid, vienas pasiliko sargyboje. jusieji pareikalavo pastots, bet eimininkas band atsikalbinti. Staiga vienas enkavedistas atkreip dmes kabani partizano burkel, kuri per greitum vyrai pamiro pasiimti. O svarbiausia tas baltas kaspinas! Enkavedistas savo radin tuoj parod kitiems. Rusai greit usitais gink201

lus ir pareikalavo, kad eimininkas pasakyt, kur pasislp partizanas.eimininkas gynsi jokio partizano nemats. Enkavedistai nepatikjo, apirjo kambar, o po to liep vesti juos antr trobos gal. eimininkas atsak, kad jis niekur neis, nes pas juos jokio partizano nra, o jei rusai nori ir ten pairti, tai tegu patys ir eina. Kitame trobos gale usiglaud partizanai girdjo pokalb. Jie pasiruo lauk. Rusams pravrus duris antr trobos gal, partizanai atideng ugn. Berods du rusai buvo nukauti vietoje. Kiti du atoko atgal. Du partizanai ioko pro lang ir pabg o j vadas puol kambar, usiglaud u krosnies ir tuoj pat nukov vien rus. Liks rusas aud i automato, taiau jam nesisek. Partizan vadas protarpiais ikidavo rank i ukrosns, iaudavo ir vl pasislpdavo. eimininkas i trobos nepabgo, o kaip manydamas stengsi padti partizanui. Jis suprato, kad partizano padtis nepavydtina, nes greit galjo atvykti ir daugiau rus, ir ryosi tbt jam padti. Nutaiks moment, grieb kirv ir, rizikuodamas savo gyvybe, greit prioko prie ruso ir kirto i vis jg. Kirvio amenys savo atliko. Dabar partizan vadas oko laukan. Jis bgo pro kluon, bet ten atsitrauks prieo sargybinis perov jam krtin. Ranka prisidengs aizd, vadas vargais negalais pasiek kit kinink, kur buvo jo bunkeris. Partizanas berods po paros mir, prie tai savo pareigas ir ginkl perdavs kitam kovos draugui. eimininkui ir jo eimos nariams namie jau taip pat nebuvo galima likti. Pats eimininkas ir toliau neprarado nuovokos. Jis pam nukautj rus ginklus ir sumet ulin, o tik po to su eima apleido savo namus. Vliau partizanai rus ginklus i ulinio isim. Dabar is kininkas jau kaip partizanas kukliai stovjo prie Kazimierait, o jo didvyrikam pasiaukojimui visi ventje dalyvavusieji partizanai reik pagarb. Baigs apdovanojimo ceremonij, Kazimieraitis pasak atitinkam kalb, po to buvo sugiedoti Tautos ir Dzkijos partizan himnai. Vyrai sveikino apdovanotuosius, paskui visi sugujo 202

pas kininkus. Iki vakaro skambjo partizanikos dainos, o po to pradta skirstytis. Per ias ikilmes buvo apdovanoti tik arno rinktins Kar. Juozapaviiaus ir DLK Mindaugo grupi kovotojai bei vadai. Dabar Kazimieraitis, Daktaras, Jrininkas, Antanaitis, a, Diemedis, Siaubo, Skiedros, Savuko ir kit vad bei eilini kovotoj lydimi, iygiavome Leipalingio girios link, kur turjo vykti DLK Vytenio grups kovotoj apdovanojimas. Kelion seksi. Pasiekme girios pakrat. I gyventoj suinojome, kad apylinkje yra rus. Toliau ygiavome atsargiau, bet grietos tvarkos nebuvo. Pakeliui usukdavom partizan stovyklas atsigerti. Vieni ieidavo pirmiau, kiti atsilikdavo. Dl ios prieasties ygio vora nusidriek daugiau kaip pus kilometro. Jei bt pasirods prieas, btume pakrik kaip Grigo bits. Tada Kazimieraitis sustojo ir sak surinkti visus kovotojus vien viet. Tai truko daugiau nei pusvaland. Kazimieraitis subar vyrus ir ygio vadu paskyr Antanait. is, tuo metu dar neinojs partizanins kovos specifikos, ipykino ilgiausius nurodymus sakytum, kokiam pulkui. Ivardijs avangardus ir ariergardus, galiausiai kreipsi mane sakydamas: Vanagas vadovaus ariergardui. Kas neklausys ar bgs, tam buoe galvon arba kulka kakton!" Pats kalbos tonas ir ypa jos pabaiga buvo tokia, tarsi vadas stengtsi atstatyti tvark kautyni metu panikos apimtoje kariuomenje. Kazimieraitis, nieko nesaks, pajudjo pirmyn, o tada ir visi kiti. Igirdau vairiausi replik Antanaiio adresu juk iame ygyje dalyvavo ypatingu narsumu pasiymj vyrai, jau daugelyje kautyni parod asmenin drs ir sumanum, vargu ar kas i ms bt galjs jiems tuo prilygti.. . Reikia pasakyti, kad partizanai savo vadus visuomet vertindavo ne pagal j ikalbingum ar rstum, bet pagal praktin veiklum, sumanum, drsum kautynse. Balandio 13-osios ryt pasiekme vietov prie Buteliznos kaimo. io mayio kaimelio vyrai kone visi buvo stoj partizan gretas. Dl to prieas danai siautdavo visame to masyvaus miko plote. 203

Kart Leipalingio miestelyje buvo suorganizuotas eilinis mitingas, jo metu kalbjs Alytaus komunist tzas pasak: Rusijai pasidav Vokietija ir Japonija. Pasakykite man, k sau mano Butelizna?!" Tuo metu Leipalingio batalionui vadovavo senas kininkas i Buteliznos kaimo. Jo slapyvardis uolas, o tikroji pavard Buinskas. Jis jau nuo pirmosios bolevikins okupacijos met visoje Gerdai parapijoje buvo inomas ir gerbiamas kaip smoningas lietuvis ir geras katalikas. Buinskas buvo labai uolus ir smoningas vadas, puikus pavyzdys visiems kovotojams. To paties kaimo partizanai Kazys Vaiknoras ir jo brolis Adolfas buvo vieni i smoningiausi ir labiausiai apsiskaiiusi apylinks vyr. ia proga reikia paymti, kad Leipalingio batalionas nelabai garsjo kautynmis su prieu, taiau jo vyrai buvo smoningi ir drausmingi kovotojai. Maiau ifruodamiesi, maiau patyr ir masini krat. Rus siautjimus jiems daniausiai utraukdavo Kar. Juozapaviiaus grups kovotojai su savo vadu Siaubu jie neretai supliekdavo enkavedistus Leipalingio girioje, o patys pasitraukdavo aliamikin. Anie u tai net pykdavo ant Siaubo, taiau tas nekreipdavo dmesio. Siaubas mu okupant visur, kur tik buvo manoma. Siaubo vyrai vadindavo leipalingikius bailiais ir pridurdavo, kad ie gal prie pat aliamikio muti enkavedistus u tai ant j ne tik kad nepyksi, bet ir pagalb ateisi. Leipalingikiai neturdavo kuo atsikirsti ir tik praydavo, kad Siaubas i anksto pranet apie j panosje rengiamas pasalas. Leipalingio partizan apdovanojimas bema niekuo nesiskyr nuo to, kas vyko aliamikyje. Ceremonijai pasibaigus, atskirai buvo irikiuoti tie partizanai, i kuri sudarytas mokomasis brys. Buvo paskirti lektoriai. Planuota, kad, ijus mokomj program, vyks egzaminai, o juos ilaikiusieji gaus partizan puskarininkio laipsn. Kazimieraitis tuo tarpu pasikviet spaustuvs reikal vedj ir spausdinimo darb vykdytoj Aur. Tame pasikalbjime dalyvavau ir a. Kazimieraitis grietai spjo Aur dl apsileidimo darbe. Aura paadjo susitvarkyti, taiau savo paado ir vl netesjo. 204

Atlik visus tarnybinius udavinius, papietavome Buteliznos kaimelyje. Kaip tik tuo metu gavome praneim, kad Lipnin kaime pasirodiusios rus tankets. Galimas daiktas, kad prieas kaip nors suinojo apie ms susirinkim. Dl ios prieasties partizanai isiskirst kiek ankstliau. Mes iygiavome taip pat dar ankstokai. Mike buvo ilta, jokio vjelio, skaisiai viet saulut. Pakeliui aplankme stovykl, kurioje guljo sueistas partizanas. Kai mes atvykome prie bunkerio, jau radome ikviest man gerai pastam daktar. Su juo pasikalbjau asmenikai. Daktaras adjo kaip nors taisyti partizan ligoninn antraip jo lauk neivengiama mirtis. Partizanas Tauras (Surauius) su savo draugais apsim pergabenti ligon per Nemun ir nuveti iki sutartos vietos. Taiau kelions metu vyko nelaim. Ligonis, perkeltas per Nemun, toliau buvo gabenamas miku. Ir tai vienoje vietoje partizanai uvaiavo ant pasalaujani rus. vyko susiaudymas. Partizanai nenukentjo, bet ligonis pateko prieui rankas. Jo tolesnis likimas man neinomas. Turiu paymti, kad io partizano sueidimo ir vliau i to kilusi nelaimi bei rpesi kaltinink prakeikta degtin. Du partizanai nujo Lipnin kaiman, o gyventojas m vaiinti degtine. Visi prarado budrum n nepastebjo, kaip rusai apsupo nam. Vieno partizano likimo neprisimenu, antrasis buvo sunkiai sueistas on ir vargais negalais pasiek bunker. I Leipalingio girios grome madaug tomis paiomis vietomis, kuriomis vykome ten. Su mane lydjusiais kovotojais ir dalimi Siaubo vyr pasiekme aliamik ir dienai sustojome tokioje vietoje, i kurios mums kit vakar patogiausia traukti toliau. Kazimieraitis, isiskyrs su mumis, vyko savo vadaviet. Kai jo viekeliu, staiga visai arti pastebjo prieais atslenkanias tamsias figras. Abi puss bema tuo paiu metu pamat viena kit. Kazimieraitis ir su juo vyk vyrai be jokios komandos pasiskleid vilnin, o anie nerangiai sugul abipus viekelio griovius. Kakuris partizanas suuko: Kas eina?" Tuoj pat pasigirdo atsaky205

mas: Balutis!" Kazimieraitis paino Baluio (Baliaus) bals, bet niekaip negaljo suprasti, kaip jis ia atsidr. Mat Balutis su visu sslij partizan skyriumi buvo suimtas saugumo organ ir kalinamas Alytaus kaljime. Kazimieraitis puol pirmyn ir tuoj pat susidr su grups priekyje ygiavusiu Baluiu. Jie net pasibuiavo i diaugsmo, nes jau nebesitikjo kada nors susitikti. Balutis pasak, kad jis su trisdeimt devyniais draugais prie par pabgo i Alytaus kaljimo ir dabar ygiuoja aliamikin, nes pakeliui gavo ini, kad ten didiausia galimyb susitikti su partizanais. Balutis pasiguod, kad jis ir jo draugai taip nusikamav, jog vos laikosi ant koj, ir, jeigu ia bt buv rusai, n vienas nebt pajgs bgti. Kol Kazimieraitis kalbjosi su Baluiu ir kitais pabgliais i kaljimo, vyrai parpino pastotes, kuriomis buvusius kalinius nuve iki pat aliamikio. Dar nakt Balutis su savo draugais pasiek t vietov, kurioje mes visi buvome sikr dienoti.

KETURIASDEIMTIES KALINI DALIA Po ygio dar nebuvau pailsjs, bet ankstyvo ryto drgm ir vsi em sustingd snarius. Atsiklias ir miau manktintis, nes norjau apilti. Nutariau gultis tik kai dienos ir ildys saulut. Kelis kartus apjau miegani stovykl. Pasikalbjau su sargyboje stovjusiu partizanu. Jis papasakojo, kad neseniai stovykl atygiavo visa grup asmen, pabgusi i Alytaus kaljimo. Nujau pasiirti. Vargeliai visi miegojo ant vieno ono, prisispaud vienas prie kito. Apsiav tik kojinmis, o ir tos purvinos ir prakiurusios. dienojus griuvau ant saman ir umigau. Po kiek laiko buvau priadintas piet. Buvusieji kaliniai linksmi pietavo su mumis. Pavalg a ir keletas mano vyr sdjom prie saul, o viduryje du pabgliai kaip paaikjo, abu vilnieiai, abu sslieji partizanai slapyvardiais Kel206

mas ir Kikis. Kelmas buvo nekalbus, o Kikis mielai pasakojo kalinimo ir pabgimo i kaljimo istorij. Kikis pasisak ess mokytojas ir iki sumimo mokytojavs Vilniaus krate. Keturiasdeimties kalini pabgimas negali bti laikomas eiliniu dalyku. vyk rusai stengsi nuslpti nuo visuomens, taiau netrukus jis tapo plaiai inomas visiems Dainavos krato gyventojams. Paprastai MGB organai nestokodavo sugebjim ir priemoni padaryti ne tik taip, kad niekas neitrkt i kaljimo, bet ir taip, kad mogus, grs i ten, nedrst net artimiausiam draugui papasakoti, k jam teko igyventi. Kaip ir visada, suimtieji daug kart buvo tardomi, patyr baisius kankinimus. Kikis sak, kad labiausiai kankino Balut, Tigr ir Kelm. Visi buvo labai tvirti. Vis dlto tviriausias buvs Kelmas. Dl to j kiti kaliniai pramin Plienu. Toks slapyvardis jam prigijo, kai vl stojo partizan gretas. Minimiems kaliniams po ilg tardym buvo sudarytos bylos. Juos sugrdo atskir kamer ir planavo greitai igabenti i Alytaus. Pati kamera buvo maa, keturiasdeimt vyr joje vos tilpo. Grindys buvo cementins, o po jomis maytis ruselis. Gamtos reikalus tekdavo atlikti tos paios kameros viename kampe. Visi kaliniai buvo apipulti galybs utli. Niriomis laukimo valandomis kakuris i kalini sukr pabgimo plan. T plan pirmiausia aptar su Baluiu, kuris dl savo bdo buvo taps vis kalini galva. Baluiui pabgimo planas atrod realus, jis informavo apie tai ir kitus. Visa kamera tarsi atgijo. Atsirado visokiausi samprotavim, silym, abejoni, gin ir net prietaravim. Vis tik didel dauguma kalini pabgimo planui pritar. O planas buvo toks: i ruselio po cementinmis grindimis ikasti ol per kiem, net u auktos lentins tvoros, miko pus; i jos ilindus, dumti Vidgirin, o paskui persikelti per Nemun; kasti metaliniu dubenliu, sml pilti ruselyje ar po gultais. Nutarta galutin sprendim priimti vardinio balsavimo bdu. I keturiasdeimties kalini tik du ar trys balsavo 207

prie pabgim. Nusprsta juos priversti tylti ir drauge su visais vykdyti plan. Kastis numatyta tik naktimis. Kit nakt, visiems bendrai pasimeldus, pradta kasti. Darbas vyko gana spariai, nes dubenlis Dzkijos sml kabino kaip sviest. Labiausiai visi baiminosi, kad neugrit. Pirm nakt kasimas vyko neilgai, nes smlis prislg Kik taip, kad tik kojos tekyojo. okta prislgtj gelbti, bet tai padaryti buvo nelengva. Pagaliau Kik iaip taip itrauk jau be smons. Laim, pavyko atgaivinti. Po io vykio darbas sustojo. Taiau netrukus vyrai vl msi kasti. Visam darbui ir paiam pabgimui vadovavo Balutis. Kasdavo gulom. Sml perduodavo i rank rankas berods kepurse. Du kaliniai prie dur garsiai kalbdavosi, kad utuuot neatsarg bildes. Galiausiai ola buvo ikasta. Visi kaliniai susirinko kameron ir karta malda dkojo Aukiausiajam, taip pat pra palaimos kitame etape. Balutis suskirst kalinius poromis. Pagal t plan jie Lindo po du laukan ir nr Vidgirin. Kad bt maiau bildesio, visi bgo apsiav tik kojinmis. Paskutinje poroje laukan ilindo ir Balutis su Tigru. Jie taip pat nuskubjo Vidgirin, kur rado nekantraujanius draugus. Po to visi patrauk prie Nemuno ir kur laik dar jo auktupio link. Paskui laimingai persikl kit pus ir viename kaime buvo pavalgydinti. Du kaliniai liko tame kaime, o kiti nedelsdami ygiavo tolyn. Tik kit nakt jie susitiko Kazimierait. Vliau paaikjo, kad tuos du atsiskyrusius kalinius enkavedistai suiupo tame paiame kaime. Stengiausi, kad pabgimo organizavimas ir pats bgimas bt be pagrainim aprayti, o apraym nuoraai perduoti Vakarus. T atsitikim apra Kikis, Balutis, Tigras, Kelmas ir dar vienas buvs kalinys, kurio slapyvardio nebeatsimenu. Apraym tikrum paraais patvirtino ir kiti partizanai, kurie drauge bgo i kaljimo. Apraym nuoraus Dainavos apygardos tabo I skyriaus virininkas Rimvydas 1949 metais igabeno per sien, bet adresato jie, atrodo, nepasiek, nes Rimvydas Lenkijos mieste buvo iduotas prieui ir uvo. 208

Kikio apraymas pakliuvo prieo rankas, bet autorius visk atkr i naujo. iuo metu jis archyve. Vliau Kikis ir dar vienas mokytojas (jo slapyvardio neatsimenu) para keturi veiksm veikall, kuriame pavaizdavo, k partizanai patyr kaljime. T veikaliuk jie parod, kai atvykau vizituoti dalinio. Vaidino patys buv kaliniai. Mat tuomet buvau veds tradicij, kad po vizitacijos dalinys rodydavo program prie lauo. Dalini vizitavimui a pasirinkdavau tokius palydovus, kurie mgdavo keliauti ir taip pat sugebdavo dalyvauti programoje. iuo metu n vieno i buvusi kalini jau nra gyvo. Jie krito garbingoje kovoje su prieu, kai kuriuos i j itiko dar iauresnis likimas. tai kad ir buvusio kalinio partizano Tigro istorija. Pabgs i kaljimo, Tigras per partizan dalinius pasiek pastamas Daug valsiaus vietoves ir stojo partizan gretas. Jo artimiausias draugas buvo partizanas Tauras. Tigras apra savo igyvenimus kaljime, nes buvo i t, kuriuos MGB organ pareignai iauriausiai kankino. Visus kankinimus jis itvr su nepaprasta dvasios stiprybe, tiesiog didvyrikai. Tas jo tvirtumas stebino net prieus. Reikia pasakyti, kad ilg laik Tigrui labai seksi partizanauti. Jis dalyvaudavo pavojinguose ygiuose ir kautynse su prieu, bet n karto nebuvo sueistas. Taiau labai teisingai sakoma vienoje vokiei patarlje: Glck und Glas wie leicht bricht das!" (laim trapi it stiklas). Neilgai tvr ir Tigro laim. 1948 m. pavasar jis pakliuvo enkavedist pasalas, buvo labai sunkiai sueistas ir gyvas pakliuvo prieui. Tigras buvo nuvetas Alytaus ligoninn ir gydomas dien nakt budint dviem ginkluotiems istrebiteliams. Nuo pat sueidimo dienos Tigras buvo negailestingai tardomas. Tigras priklaus Geleinio Vilko grupei, kurios vadas buvo garsusis aibas. Vadas Tigr labai vertino kaip uol, sining ir nars kovotoj. Nepamiro aibas Tigro ir dabar, kai prieas paguld Alytaus miesto ligoninn. aibas suinojo, kad Tigro sveikata silpsta, nes ligonis 209

smoningai badauja ir atnaujina savo aizdas. Tigras net perdav aibui atsisveikinimo linkjimus. aibui kilo mintis ivaduoti Tigr i ligonins, kad jis bent numirti galt tarp itikim draug. Kai vyko vadavimo ygis, a vizitavau Dzk rinktins DLK Kstuio grup. ygio smulkmenas suinojau Punios ile, kur susitikau ygyje dalyvavus Rimvyd. aibas gavo praneim, kad ligoninje nuolatos budi du istrebiteliai, kuri vienas bna laukiamajame, o antras palatoje pas Tigr. Norint ivaduoti ligon, reikjo atsikratyti abiej sargybini. svarb udavin vykdyti apsim Guoba (Vaclovas Petrauskas i Daug vls. Melnytls k.) ir Viesulas (Vytautas Kuzmickas i Alovs vls. Bdos k.). Vadavimo ygis vyko 1948 met ruden. aibo vadovaujami vyrai nuvyko Punios ilan, nes i tos puss buvo numatyta priartti prie Alytaus miesto. Rimvydas pasisil eiti vietoj Viesulo ligonins vid sudoroti istrebiteli. aibas nelabai norjo su tuo sutikti, nes inojo Rimvyd esant kiek isiblakius, nors ir labai drs vyr. aibo vadovaujami vyrai priartjo prie Alytaus sanatorijos, kur ir sustojo dienoti. Guoba su Rimvydu buvo apsireng civilikai. Rimvydas su kakokiu guminiu apsiaustu, usidjs akinius ir skrybl, buvo labai panaus yd itas poymis turt sumainti sargybinio tarum. Guoba ir Rimvydas buvo ginkluoti tik pistoletais. Sutemus partizanai priartjo prie ligonins. Netoliese, sutartoje vietoje, lauk pastot, kuria turjo bti gabenamas ligonis. Ligonins kieme viet elektros lemput. Partizanas Burokas (Bagdinas i virgdn k.) su kulkosvaidiu, kur jis paprastai vadindavo Maryte", atsigul prie aligatvio, nutiesto ligonin nuo miesto centro puss, o aibas su Guoba, Rimvydu ir Viesulu slinko ligonins kiem. Kiemas buvo aptvertas aukta lent tvora. aibas su vyrais pastebjo, kad prie ligonins dur stovi lengvoji maina. Jie prigludo prie pastato. Galiausiai ligonins durys atsidar ir i ten ijo uniformuoti mons su automatais. Jie sdo mainon ir nuvaiavo. Tada Guoba ir Rimvydas prijo prie dur ir norjo jas 210

atidaryti. Bet durys jau buvo urakintos i vidaus. Kaip tik tuo metu kiem jo ligonins tarnautoja. Ji prijo prie dur, ukalbino prie j stovjusius Guob su Rimvydu, o po to pradjo kumiu ir koja smarkiai belsti duris. Pagaliau prie dur prijo istrebitelis ir jas atrakino. Vis vaizd stebjo aibas, usislps elyje. Guoba su Rimvydu paskui ligonins tarnautoj jo vidun ir net nepastebjo, kad istrebitelis vl urakino uolines duris. Tuo metu Rimvydas, rankoje laikydamas laikrat, rusikai aikino istrebiteliui atvykimo ligonin prieast. Guoba, paliks Rimvyd aikintis, nujo koridoriumi iekoti antro istrebitelio. Eidamas atsigr ir pamat, kad Rimvydas, paliks sargybin, eina i paskos. Tuomet Guoba suprato, kad Rimvydas nesilaiko i anksto numatyto plano. Jis gro su Rimvydu prie istrebitelio, iupo j u sprando ir norjo sudoroti, bet anas baisiai pasimuist ir m rkti nesavu balsu. Tuomet Guoba su Rimvydu paleido jo galv po kulk ir nujo koridoriumi. Istrebitelio riksmas ir viai sukl vis ligonin. Antras sargybinis, igirds triukm, leidosi emyn ir, pamats koridoriuje du tartinus asmenis, pirmas atideng automato ugn. Tame koridoriaus gale, kur tuo metu buvo partizanai, rykiai viet elektros lemput, tad Guoba su Rimvydu buvo puikus taikinys, o audanio istrebitelio nebuvo matyti. Rimvydas pasak, kad jam perauta ranka. Susidar kebli padtis. Abu partizanai puol prie dur, o jos urakintos. Vyrai mgino jas atplti, bet veltui. Tuo metu ir aibas su Viesulu oko prie dur, nes suprato, kad viskas klostosi ne taip, kaip buvo numatyta. aibas savo vokiko automatinio autuvo vamzdiu imu stor matin dur stikl, partizanai ioko laukan. Rimvydas skaudiai susieid koj stikl. Taigi Tigro ivaduoti nepavyko. Partizanai pasitrauk Punios il, nes Alytaus mieste kilo aliarmas, rus gula puol ligonins pusn. Rimvydas liko gydytis Punios ile, o aibas su vyrais gro Kalesnink mikan. Nesunku sivaizduoti, koks diaugsmas buvo apms Tigr, kai pajuto priartjus ivadavimo valand, ir kok nusivylim teko jam patirti, kai palat jo ne kovos draugai, o nemonikai t MGB pareignai. 211

Ryt Tigras buvo igabentas i ligonins. Apie tolesn jo likim nieko neinau. nepavykus yg yra apras pats Viesulas. To apraymo pirma dalis buvo atspausdinta Dainavos apygardos biuletenyje, pavadintame Dainavos partizanas". Vienas jo egzempliorius mano ukastas archyve drauge su kitais dokumentais. Antrai io ygio apraymo daliai nebuvo lemta pasirodyti Dainavos partizane", nes straipsnio autorius ir biuletenio leidjai netrukus uvo nelygioje, bet garbingoje kovoje su prieu. Ta proga noriau papasakoti ir apie Balut, kuris organizavo kalini pabgim i Alytaus kaljimo. Jis kovojo partizan gretose iki 1947 m. balandio mn. 1 1 d . Tuomet Balutis buvo bataliono vado pavaduotojas, jo vadaviet buvo rengta mike, keli kilometrai nuo Trasninko kaimo. K tik buvo prajusios v. Velykos. Didj etadien keliavau pas Petrait-Juozait, tikjausi ten su partizanais praleisti ventes. Pakeliui netiktai susitikau su Antanaiiu. Aptarme svarbiausius tarnybinius klausimus, taiau priimti galutinio sprendimo negaljome reikjo susitikti su Dainavos apygardos vadu uoliu. Kvieiau Antanait tuoj pat keliauti pas uol, bet jis nesutiko, nes tarp j tuo metu buvo tarnybini nesutarim. Tuomet nusprendiau vykti vienas. Dl to Petraiio vadavietje buvau labai trumpai, nors vyrai kviet pasilikti ventms. Didiojo etadienio vakare leidausi atgal ir pirmj veni dien praleidau pas Balut, su kuriuo gyveno partizanai buv kaliniai skyriaus vadas Putinas, kovotojas ermuknis ir dar vienas, kurio slapyvardio neatsimenu. Balutis ir jo draugai taip pat pra bent kelias dienas pavieti, bet a dar tos paios dienos, t. y. balandio mn. 6 d. vakare iskubjau savo vadavietn, o i ten t pai nakt pasiekiau partizanus, gyvenanius mike prie Burokaraisio kaimo. Balandio 11-j i pat ryto netiktai pasnigo. Trasninko kaim ir mikus puol mass enkavedist. Skyriaus vado Putino brolis net nekankintas atved rusus prie brolio, o kartu ir Baluio, ermuknio ir dar vieno kovotojo bunkerio. Jis pats atidar bunkerio dureles, pasak, kad 212

bunkeris apsuptas rus ir sil visiems pasiduoti. Tuomet kakuris i partizan met laukan granat, bet ji nesprogo. Rusai n vieno i buvusi bunkeryje nepam savo rankas: esant beviltikai padiai, jie patys nutrauk savo gyvybs sil. Balandio 11-osios vakare sniego jau nebuvo, bet nebuvo pasaulyje ir keturi jaun, Tvyns meile plakani irdi. ni, pabgusi i Alytaus kaljimo, likim. Panai dalia itiko ir kitus kalinius: jie, vieni anksiau, kiti vliau, uvo kovoje su okupantais ir tautos igamomis.

MERKIO RINKTINES PARTIZAN APDOVANOJIMAS Nemaa teko sugaiti laiko, kad aplankytume visus Merkio rinktins partizanus, surinktume ir patikrintume duomenis, kuri reikia partizanams pagerbti. iuos darbus buvau pusjs dar tada, kai drauge su manimi gyveno Kazimieraitis. Tuo metu paruoiau dokumentus apie Merkins ir Druskinink bataliono vyrus. Dabar buvau bebaigis toki dokumentacij ir apie Marcinkoni batalion. Lankydamasis aliamikyje, su Kazimieraiiu buvau susitars, kad Merkins ir Druskinink bataliono vyrus apdovanosime balandio 19 dien. Buvo sutarta dl vietos prie Nemuno, kur Bevardis su keliais vyrais turjo pasitikti Kazimierait ir kitus sveius, kurie atvyks ikilmes. Kaip anksiau minjau, saugumo sumetimais man jau reikjo sirengti atsargin vadaviet. Vien kart dl kilusio pavojaus kur laik buvome net isikl vasarin bunker. O kadangi sniegas dar ne visai buvo nutirps, prieiti prie vasarinio bunkerio galjome tik palikdami pdsakus. Dl to, kai pavojus atslgo, vl sugrome pas Tigro tvus. Taiau ia jau ramybs nebuvo. Besiruodami naujam partizan apdovanojimui, su Geguiu ir Strazdu nuvykome pas Ramunl ir, gav tos eimos sutikim su j inia mike sirengti bunker, parinkome tinkam viet. Vienas ios eimos snus nebuvo sto213

js kariuomenn ir dl to slapstsi, bet dabar apsim paruoti bunkeriui miko mediag. Tai jis vliau pasirinko Ramunlio slapyvard. Kaip tik tos paios dienos vakar ant plento ties Noruli kaimu Bevardis su keliais vyrais paruo pasalas po plikavimo Merkinn vaiuojantiems enkavedistams. Du i j nukov ir pam ginklus. Tuoj paaikjo, kad nukautieji enkavedistai priklaus Merkins tilto apsaugos garnizonui. io garnizono kariai, savo virinink vadovaujami, laisvalaikiu kaip tik ir plikaudavo i apylinki kaimuose. Tokia pamoka padar gal minto garnizono enkavedist plikavimams. Kai kurie partizanai, tiek upuol iuos rusus, tiek tuo metu nakt Merkinje nukov sargybin bei j bstin met granatas, tik iekojo progos parodyti savo narsum ir gauti bsim ikilmi metu kok nors apdovanojim. Toki ir panai atsitikim buvo nemaa. Beregint priartjo ir balandio 19-oji. Pasitars su vietovi inovais, nusprendiau susirinkimui parinkti Rodukos kaim. I anksto visas puses isiuntinjau ryininkus, kurie vieni teinojo pasirinktj vietov ir turjo atvesti ten partizanus ikilmes. A su Geguiu dar balandio 18-osios popiet nusigavau Rodukon. Tai buvo nedidelis kaimelis maoje miko aiktelje, gana atokiai nuo kit kaim. Mes abu apjome visus to kaimelio gyventojus ir numatme, kur ir kiek partizan gals apsistoti poilsio ir kur bus pavalgydinti. Visais kio reikalais rpinosi partizanai Briedis, turmas ir ilvitis, nes jie geriausiai paino aplinkini kaim gyventojus. Kol vyks partizan susirinkimas, aplinkiniuose kaimuose buvo istatyta civili gyventoj valgyba, turjusi mus perspti pavojaus atveju. Nakt Rodukos kaimel atvyko partizan dalinliai vieni anksiau, kiti net prie pat ryt. Sargyba atvykusiuosius perduodavo budiniam partizanui, kuris juos nuvesdavo numatyton vieton poilsio. Ryt Rodukos kaimelyje buvo apie devyniasdeimt partizan ir j vad. Netrukus miku atvyko ir Kazimieraitis, lydimas Antanaiio, Jrininko, Siaubo ir kit emesnij vad, bei keletas eilini kovotoj214

Su Kazimieraiiu tuoj pat nujau turmo ir ilviio bunker, kur laikme k tik sigyt raomj mainl. Ten baigme tvarkyti dokumentacij dl partizan apdovanojim. Po pusryi visi partizanai ir sveiai buvo irikiuoti vienoje miko aiktelje netoli kaimelio. Ikilmse kaip sveiai dalyvavo ir Merkys bei brio vadas Rugys. Ceremonija buvo panai t, kokia buvo aliamikyje ar Leipalingio girioje. Skirtumas tik tas, kad po oficialiosios dalies jo ikilmingi piets, kuri met buvo sakomos kalbos ir t.t. Piets buvo suruoti pas turmo ir ilviio globj, kurio trobesiai stovjo atskiroje miko aiktelje. Per ikilmingus pietus is mogus buvo pagerbtas kaip partizan rmjas, slapyvardiu Desantas. Jis vliau taip pat stojo partizan gretas. Nam eimininkas sveius pavaiino alumi, o kai kuriuos ir degtine. Atsitiko taip, kad Siaubas ir Naikintuvas igr gana didel norm ir pasijuto per daug pamuti" galv. Vliau u tai Kazimieraitis jiems pareik griet papeikim. Per ilgokai utrukusius pietus Kazimieraitis, Merkys, Jrininkas ir a surengme atskir pasitarim. Kazimieraitis norjo Valkinink bataliono partizan vadu paskirti Merk, o jo adjutantu Jrinink. itaip patvarkyti norjo todl, kad to bataliono vadas Aras ir jo adjutantas Kikis (apie juos esu trumpai anksiau pasakojs) buvo neseniai uv kelions pas Kazimierait metu. Merkys labai nenorjo ivykti i jam gerai inom rajon ir atsiskirti nuo perlojiei, o Jrininkas prasi paliekamas pas mane. Tada Kazimieraitis para sakym, kur buvo nurodyta, kad vadovavim Valkinink batalionui turi perimti ilas. Jrininko pageidavim Kazimieraitis taip pat patenkino, ir nuo to laiko jis perjo dirbti pas mane. Taip laimingai baigsi dalies Merkio rinktins partizan pagerbimas. Visi partizanai, bdami pakilios nuotaikos, isiskirst savo rajonus. Per ias partizan ikilmes su Kazimieraiiu susitariau, kad Marcinkoni bataliono partizan pagerbimas vyks balandio 27 dien. Atvykstant Kazimierait msikiai turjo pasitikti Kapiniki kaime. Su Kazimieraiiu isiskyrme. Jis nukeliavo savo vada215

vietn, o a su Jrininku ir Geguiu sugrau savo bunkerin, kur baigiau tvarkyti dokumentacij dl naujo partizan apdovanojimo. Po to su Jrininku nuvykau pas Merkio vyrus, kur reikjo parinkti viet ir galutinai pasiruoti bsimoms ikilmms. Pasiruoti ventei ir apmokyti vyrus msi Merkys, jam labai uoliai padjo Nemunas. Man ia jokio rpesio nebuvo, ir todl su Jrininku, Nemuno ir Vieversio lydimi, nukeliavome Nedingn pas Elyt, kur ir praleidome Velyk ventes. ia susitikau su savo monele. Po keleto dien vl atsidrme pas perlojieius. Oras buvo labai graus. Saulut taip viet, kad mes patenkinti ildms jos spinduliuose. ventei jau buvo pasiruota. Nusprendme, kad paios ikilms vyks Bi kaime. Partizan ventei priartjus, su Nemunu, Vieversiu, Vanagu ir dar keliais vyrais isiruom Kapiniki kaim pasitikti Kazimieraiio. t viet turjo atvykti taip pat Gegutis ir atneti man visus mano upildytus paymjimus ir atitinkamus protokolus dl partizan apdovanojimo. Saulut ir t dien labai ild, todl mes tik pamau plaukme" smltais miko keliukais. Vlyv popiet, gerokai privarg, pasiekme Kapinikius, kur jau radome atvykusius Kazimierait, Daktar, Vytur, Balut ir dar kai kuriuos kitus partizanus. Bema tuo paiu metu atvyko ir Gegutis su reikalingais dokumentais. ia pat aplankme t viet, kur rusai buvo rad Kazimieraiio bunker, kur uvo glis ir prieo rankas gyvas pateko Naras. Po to Gegut nusiuniau savo vadaviet, nes, iki a sugriu, jis su Strazdu turjo i vieno kaimo pargabenti rmjo nupirktj laikratin popieri. Temstant su sveiais patraukme Bi kaimo link. Kazimieraitis kelions jau buvo ivargintas, todl visi vyrai ygiavo ltai. Juk mums abu galus teko nueiti apie trisdeimt penkis kilometrus. Artjant prie Bi, pradjo lyti. Pasiekme Bius labai ivarg. Partizanai ikilmes jau buvo susirink ir ilsjosi pasiskirst tris namus. J buvo apie 55 asmenys. Mes apsistojome viename i t nam, kuriame susiglaud it silks taip pat miegojo partizanai. Perlojietis Marinskas, kuris ir dabar jo vyriausiojo kve216

dio pareigas, mus pavaiino puikiu alumi ir pyragu. Jis pasigyr, kad tuo paiu jis rytojaus dien galsis pavaiinti visus partizanus. Ukands pasirinkau viet ant iaud greta Kazimieraiio. Prie mans atsigul ir Daktaras. Partizan gyvenimo patirtis parod, kad kur nors apsistojus, ginklus ir aprang reikia pasidti tokioje vietoje, kad, kilus pavojui, greit juos galima bt paiupti rankas ir visa tai nesusimaiyt patamsyje. Vadovaudamasis tuo, ir kart savo automatin autuv, dir su ovininmis bei planet pakiau tiesiai po suolu ties galva. Perlapusi milin padioviau ant duonkepio virtuvje, kuri tik lentomis buvo atitverta nuo to kambario, kuriame visi guljome. Gal dl nuovargio, o gal dl rpesi pabudau vos tik pravitus. Atsisdau guolyje ir ivaliau pistolet bei automatin autuv, nes po praeitos nakties ygio lietui lyjant ginklus ivalyti buvo btina. Miegas mans kakodl nem. Apsijuosiau diru ir ijau priebut. ia radau vien partizan, besiskutant barzd. Jo paklausiau, kur pastatyta sargyba, bet jis atsak, kad nieko neins, nes atvyko nakia nuo Valkinink. Dabar a nujau iilgai kiem u tvarto, atsipraant, gamtos reikalu. Dar tupdamas, igirdau kakur prie trobesi kteljim, o po to pamaiau du partizanus, kurie bgo link miko, esanio per du imtus metr nuo trobesi. Pagalvojau, kad sargybiniai pastebjo kok nors paalin asmen, j stabd ir dabar nori pavyti. Vis dlto greit susitvarkiau ir pasukau gyvenamj nam. Ir tai pamaiau, kad jau daug partizan galvotrkiais neria ta paia kryptimi, kuria nubgo pirmieji du partizanai. Kiti dar versi pro duris to namo, kuriame visus tik k buvau paliks bemieganius. Supratau, kad pavojus turi bti jau ia pat, o mano klausim kakas prabgdamas tepasak: Rusai!" Iki kambarys itutjo, a jokiu bdu negaljau nusigauti iki savo ginkl. Tuo metu jau girdjau stipr audym nuo kranto puss. nriau kambarin ir pamaiau, jog viskas apversta tiesiog auktyn kojomis. Gerai, kad mano autuvo ir planets niekas i po suolo nebuvo paiups. Su autuvu ir planete rankose puoliau pasiimti milins, bet jos i pradi niekur nemaiau. Laimei, netrukus atradau 217

j sutrypt ant grind. Su manimi kambaryje tenard Daktaras ir dar vienas partizanas, kuris taip pat iekojo savo daikt. Kaip manydamas skubiai apsisiauiau miline, persimeiau planet per pet ir, nuleids automatinio autuvo saugikl, nriau pro duris laukan. Ibgs dar pamaiau, kaip paskutinieji vyrai pasislp tarp miko medi. Rusai smarkiai tebeaud vis i tos paios puss. Atrod, kad i miko atsiaudo ir partizanai. Pasileidau miko link prie vyr. Tuoj sitikinau, kad rusai labiausiai apaudo plat griov linkim paioje pamikje. ia pamaiau nukaut partizan, apsivilkus tamsia miline. Jis guljo knipsias, atsuks galv prieo pus. Apaudom plot pro pat nukautj prabgau laimingai. Netoli nuo miko pakraio susiradau ir vyrus. ia buvo skyrius partizan, tarp kuri buvo ir Kazimieraitis. Jie visi atsiaud staiomis. Trumpai pasitariau su Kazimieraiiu. Jis man paved su vyrais uimti pozicij ir toliau atsiaudyti. Prieais mus buvo maytis pakilimas. ia a su skyriumi ir umiau pozicij. Retkariais sukomanduodavau stipri ugn, ir aukdami valio", vaizdavome kontrpuolim. Tuo metu prie ms atbgo ir Daktaras su vienu partizanu. Daktaras buvo be kepurs, bat ir milins. Pasak, kad milins ir bat jis niekaip negaljo susirasti, o kepur kakur nusirito, kai bgo aplink trobesius per klampyn. ia pat kakuris vyras Daktarui batus atidav, nes jis, bgdamas i kambario, juos buvo ines. Daugiau ventje dalyvauti atvykusi vyr nesimat. Vliau paaikjo, kad jie, pirmieji atbg pamikn, netikusi miko inov buvo suklaidinti, per toli nuklydo ir nuygiavo net gerai nesusiorientav vietoje. Tarp j buvo tokie narss vadai kaip Rugys, arnas, ilas ir kiti. Nra jokios abejons, kad jie ir daugelis kit narsi kovotoj jokiu bdu nebt pasitrauk be komandos i kautyni lauko. Jie, kaip vliau buvo sitikinta, man, kad vietini vadov bus nuvesti prieui i ono tinkamesn pozicij. Tuo tarpu juos ved du partizanai kautyni aplinkoje nesusiorientavo, nuklydo al, o vliau atsiskyr ir patys vieni pasitrauk. Pasilikusi partizan tebuvo dvylika. Tarp j narsusis 218

perlojietis Nemunas, Vieversys ir dar keli eiliniai kovotojai su kulkosvaidininku vokieiu, slapyvardiu Juozas. Pastarasis aud staiomis nuo puies ak ir buvo sunkiai sueistas bei ms palaikytas nukautu. Apie tai a jau pasakojau, kalbdamas apie svetimtauius ms sjdyje. I pradi partizanai nesusigaud ir dl to, kad Merkys, kuris jo sargyb virininko pareigas, niekam nepranes paryiu buvo nuskubjs vien kaimel pargabenti usakyt uv, kuriomis norjo pavaiinti atvykusius partizanus. Per susiaudym buvo sunkiai sueistas kulkosvaidininkas Beras. Sprogstamoji kulka nukirto jam rankos kaul aukiau alkns. Dl didelio skausmo ir kraujavimo sueistasis silpo ir galjo bti tik neamas. Kazimieraiio sakymu pradjau atsipalaiduoti nuo prieo. Sueistj su keturiais kovotojais pasiuniau unugarin atsitraukti, o mes, smarkiai atsiaudydami ir aukdami pirmyn", pradjome su perbgimais atsitraukinti. Sueistj buvo gana sunku neti, nes jis buvo stambus vyras, o miko samanos labai pynsi po kojomis. Kai prieo ugnis nutilo, tada ir mes jau traukms pamau. Pasiekme vietov, kur mums reikjo skirtis su perlojieiais. Prie sueistojo buvo palikta sargyba, o kiti vyrai nuskubjo parpinti pastot sueistajam nugabenti bunker. Jis jautsi blogai, nes nutekjo daug kraujo, o sualojimas buvo labai skaudus. Vliau, atvetas bunker, jis visikai nusilpo ir po keli dien mir. Taigi is partizan pagerbimas nevyko, ir j dl aukiau mint prieasi teko atidti tolesniam laikui. Vliau paaikjo, kad mus Biuose upuol dvideimt penki enkavedistai. Kiti buvo u keli kilometr. Anie, igird audym, atskubjo pirmiesiems pagalbon. Rusai greit pergal pasiek kaip tik dl to, kad partizanai buvo uklupti miegant, o vliau mike nebuvo galima nustatyti, kokios prieo pajgos. Suinojome, kad mums pradjus tvarkingai atsiaudyti, rusai pagalvojo, jog mes perjome kontrpuolim. Dl to jie patys kiek atsitrauk. Tuomet i rus buvo du nukauti. Sulauk paramos, rusai jo kaimelin, pasim partizan paruotj al bei pyragus ir nuskubjo Marcinkonis, kur gerai papuotavo. 219

O mes, it mus kand, kitinome visas alis. Vis nuotaika buvo nekokia. I msiki Daktaras buvo be kepurs ir milins, o Vyturys be milins. Partizanai moka, kaip sakoma, papjauti". Ir kaipgi pasirodyti su tokia uniforma" pargrus i svei. . . Kazimieraitis nudav ess geros nuotaikos, taiau a jauiau, kad visa tai apsimestina. Turiu paymti, kad Kazimieraitis kautyni metu buvo labai neatsargus ir be jokio reikalo stovinjo. Jis prigul tik tada, kai pakartotinai j to papraiau. Per kelis ingsnius nuo jo krito Juozas. Gal tas j ir tikino, kad mano silymas teisingas. Kazimieraitis kelionje griebdavosi emlapio ir kompaso, kai prieidavome kiekvien didesn miko keliuk. Uuot kompas nustats kur nuoaliau prie keliuko, Kazimieraitis atsistodavo matomiausioje vietoje ir ilgokai kraptydavosi. Jis taip dar tol, kol keliu js kakoks mogus mus pastebjo ir paspruko mikan. T dien, sustodami tik trumpai pailsti, per Rudnios kaim, pro Dubinink ir Sunup pasiekme net Randamonis. io ygio metu Kazimieraitis man papasakojo apie trump susitikim su Dzk rinktins vadu uoliu balandio 23 d. Punios ile. uolis sutiko su ankstesniais nutarimais, susijusiais su Piet Lietuvos partizan veikla, ir perm vadovavim A. apygardai. Buvo pasirayta Piet Lietuvos partizan vad deklaracija. Kaip inteligentijos atstovas susitikime dalyvavo ir Deklaracij pasira Garibaldis. Be to, ia dalyvavo ir Mykolas-Jonas, Antanaitis bei Daktaras, kurie taip pat pasira Deklaracij. Grdami i susitikimo pro Metelio eer, jie susidr su ten siautjusiais rusais. Pasistieji valgybon du partizanai uvo, o visiems kitiems vos pavyko sveik kail ineti. Po to Antanaitis nusigavo vadavietn, o Kazimieraitis su Daktaru atvyko pas mus. Mykolas-Jonas gro Tauro apygard ir greit rengsi nusigauti emaitijon, bet per vien tok rus siautjim buvo nukautas. 1949 m. iem keliaudamas per Kazl mikus maiau viet, kur uvo Mykolas-Jonas. Po gana varginanio ygio pagaliau pasiekme Druskinink bataliono vado Petraiio stovykl. Pailsjus Kazimierait palydjau iki Nemuno, o po to su Jrininku kelioms dienoms dar sugrau pas Petrait. is papra dvie220

j savaii atostog savo asmeniniams reikalams sutvarkyti. T jo pageidavim patenkinau. paprastai uoliai atlikdavo savo pareigas, buvo siningas ir darbtus vyras. Visus savo sprendimus jis darydavo ramiai, apgalvojs ir nealikai. Bdamas pas Petrait, aplankiau vietov, kur ern su briu partizan postovio metu buvo upuol rusai. ernas tada vadovavo Marcinkoni partizanams. Jis ir dalis vyr buvo k tik puol Marcinkonis ir su laimikiu pasitrauk Randamoni kaim. Ilgesnio poilsio jie apsistojo salelje, esanioje tarp sunkiai ibrendam raist. Po ygio nuvarg vyrai jau miegojo. Sargyba buvo pastatyta tik nuo Randamoni kaimo puss, kur buvo kartimis igrstas prijimas salon. Atsitiko taip, kad vintant ir sargybiniai nujo prie lau. ia jie taip pat sumigo. Rusai paliktaisiais pdsakais atsek iki raisto, perjo liept nepaadin miegani partizan ir tada pradjo smarkiai audyti. Net devyni partizanai uvo vietoje, kiti, panikos apimti, isiblak po raistus. Visas grobis ir keli kulkosvaidiai atiteko prieui. Apirj vietov, grome pas Petrait, o netrukus su Jrininku isirengiau namo". Partizanas Tauras (Surauius) gyveno drauge su Petraiiu. Jis gerai painojo vietoves kitoje Nemuno pusje. Sutariau, kad ateityje a per j palaikysiu ryius su Kazimieraiiu. PERSITVARKYMAS I Petraiio stovyklos, keli vyr lydimi, laimingai sugrome savo vadavietn. ia Tigras mus pasitiko su lidna inia. Berods balandio 28 d. Gegutis ir Strazdas susitiko su Bevardiu ir vakarop visi patrauk t kaim, i kurio turjo pargabenti laikratin popieri. Sutemomis jie jau buvo priartj prie plento. Visi trys jo garsiai nekuiuodamiesi. Staiga jie visikai i arti pamat rusus, kurie paplente ygiavo nuo Varnos puss. Rusai pirmieji pradjo audyti ir Strazd nukov vietoje. Bevardis su Geguiu me221

tsi nuo keliuko miko gilum. Juos rusai smarkiai apaud, bet n vieno nenukov. Bevardis atsiaudydamas paspruko visikai neliestas, o Gegutis buvo lengvai sueistas rankos pirtus. Automat kulkos net keliose vietose buvo kliudiusios Geguio drabuius. Nerdamas per akas, jis pamet karik kepur ir planet. Bevardis atidm vl Kasinus, bet apie brolio likim nieko neinojo. Gegutis taip pat nieko neinojo apie Bevard. Jis per Purpli kaim nuspaud Nedingn pas Elyt, kur kiek laiko gydsi. A ir Jrininkas tik vliau susiinojome su Geguiu. Strazdo lavon rusai nusive Merkinn, bet vliau toje vietoje, kur jis uvo, kaimo jaunimas supyl kapel ir j nuolat papuodavo gli vainikais. Strazdo visi labai gailjosi, nes jis buvo geras ir pareigingas partizanas. A j ir dabar tarsi gyv matau prie akis. . . Vliau paaikjo, kad diena anksiau partizanas Genys su Strazdu (abu ie kovotojai priklaus Geguio briui) prie Merkins dienos metu nukov vien istrebitel. Dl io vykio rusai ir dar visur kratas. Strazdas, Gegutis ir Bevardis kaip tik susidr su rusais, kai tie po krat gro Merkinn. ia Strazd ir itiko netikta mirtis. Balandio 30 d. su Jrininku ir Taugirdu nujau pas Ramunl. ia suinojome, kad Ramunlis jau yra paruos reikiam mediag bunkeriui rengti. Dar kart visi nujome mik ir netrukus suradome viet, kuri buvo daug tinkamesn bunkeriui negu kad anksiau parinktoji. Ji man labiau patiko todl, kad buvo atokiau nuo gyvenviei ir vandens, o svarbiausia, turjo gana tinkam prijim prie bsimos vadaviets. Man atrod, kad rusai netars, jog tokioje vietoje gali bti partizan bunkeris. I anksto buvau numats, kad gegus pirmoji bus tinkamiausia diena pradti kasti bunker. I vakaro apsirpinome kastuvais, o ankst ryt griebms darbo. Iki pusryi jau ivertme nema kalnel smlio. Buvome nutar padaryti erdv bunker. Ukand darb tsme toliau. Ramunl pasiuniau veimu suveioti bunkerio rstelius. Netrukus jis atvaiavo ir ikrov juos kiek atokiau nuo bunkerio. Privaiuoti prie pat bunkerio nenorjome, nes bt palikti nereikalingi pdsakai smlyje. Ramunlis, suneiojs 222

rstelius, atsisdo ant iverstojo smlio ir su mumis kalbjosi. Kaip tik tuo metu gal u penkiasdeimties metr pastebjome dvi moteris, kurios krepius rinko kankorius. Netrukus jos galjo priartti ir, pastebjusios iverst sml, suprasti, kad ia kasamas bunkeris. Reikjo tutuojau surasti ieit arba atsiadti darbo. Greit pagriebiau savo pistolet Parabellum" ir pasakiau savikiams, kad kiek pabgjs al iausiu. Greit nunriau alin, ioviau tris kartus ir nesavu balsu suukau: Tavarii, davaite vperiot!" Po to vl pamau atslinkau prie kasamo bunkerio, bet labai nustebau, kad ia neradau nei Ramunlio, nei Jrininko su Taugirdu. Nesimat ir moter. Po kiek laiko parsirado mano draugai. Pasirodo, mano vaidinimas pavyko geriau, negu pats tikjausi. Vyrai pasakojo, kad jau po pirmojo vio moterys ivert i krepi kankorius ir skriste nuskrido Mardasavo link. Kai a dar du kartus ioviau ir nemoniku balsu suukau, mano vyrams taip pat pasidar nebeaiku. Jie paman, kad gal mane i tikrj pastebjo rusai ir puol vytis. Tada ir jie dl viso pikto kiek pasitrauk alin ir, kai palkj nieko daugiau nebeigirdo, atslinko pasiirti prie bunkerio. Dabar visi patenkinti dirbome toliau. Tik vliau Taugirdas suinojo, kad Mardasavo kaime moterys buvo paskleidusios gand, jog gegus pirmj apie eer buvo daug rus, kurie net aud. Jos pasakojo net maiusios rus pastot. Supratome, kad matytoji pastot buvo msik. Pavakare kasti baigme. Sutvrme rmus, igrendme sienas ir pusiau udengme lubas. Nakt Taugirdas su Kamunliu nujo savo namus, o a su Jrininku atsineme daugiau iaud, pasiklojome ir atsigulme jau bunkeryje. Miegas altoje duobje buvo menkas, bet utat vjas ms nekliud. Anksti ryt prabudome ir vl stvrms darbo. Tiesiaiprie bunkerio padarmeang, kurios viruje taisme dangt su pritvirtintu nemau gliu. Rpestingai umaskavome bunkerio vir ir apsodinome sausais gliais, kad derintsi su aplinka. Viduje taisme dviej aukt gultus. Juose galjo laisvai miegoti ei vyrai. Nedidel stalel pritvirtinome prie sienos. Ramunlis i plyt ir molio sumrijo grai krosnel. Pritaik Taugirdo atnet geleinei 223

krosnelei skirt kaminl ir ived j lauk taip, kad jis keliais centimetrais buvo emiau ems paviriaus. Taigi baigus krosnel krenti, ant kaminlio viraus buvo galima udti sietel ir umaskuoti j pu kankoriais. Krendami krosnel, mes isidiovindavome bunker, paildydavome ar pasigamindavome maist. Ilgainiui nustatme, kad krosnelei krenti geriausiai tinka idiv gliai, nes nuo j maiausiai bdavo dm, o kaitrumo pakankamai. Vandens parsinedavome bidonu i ulinio nakt. iaip padtis ia buvo gana rami, bet mes juddavome daniausiai tik nakties metu, nes ne taip reikdavo saugotis. Atrodyt, kad dien visur lengviau nepalikti pdsak. ia gi buvo prieingai. Siame miko plote augo nedidels baltosios samanos, kurias paprastai mons kaip papuoim deda tarp dvigub lang. J savyb yra ta, kad dien, saulutei kepinant, jos pasidaro sausutls ir umintos sutrupa dulkes. Prajusio mogaus pdsakas pasilieka ilgiausi laik. Jei ta paia vieta praeinama kelet kart, lieka aikiausias takas. Nakt ios baltosios samanos atsigauna. Jos tada tampa minktutls kaip pkas. Net ir umintos koja, jos tuoj pat atsitiesia, ir nebelieka jokio enklo. Kaip tik ioji saman savyb mums ir buvo svarbiausia. Tiesa, prie pat bunkerio mes galjome vaikioti laisviau, nes ia buvo keliolikos ar smlio plotas, nuklotas pu kankoriais. Dokumentams ir iuklms paslpti buvome atskiroje vietoje ikas gerai umaskuotas duobeles. Netoli bunkerio drieksi miko plotelis, kuriame neaugo jokios samanos. Jis tebuvo nuklotas gryniausiu smliu, per kur praeiti, nepalikus pdsako, tiesiog nemanoma. ia mes, inoma, niekuomet nevaikiodavome. Netrukus pas mus sugro Gegutis, kuris apie savait gydsi pas Elyt. Jis dar kur laik vaikiojo rank pasiris, bet visuose ygiuose jau dalyvavo. Jrininkas gyveno ir dirbo drauge su manimi, nors i pradi jam atskir pareig nebuvau skyrs. Su juo gyventi ir dirbti man buvo labai malonu dl jo paklusnumo, siningumo ir pareigingumo. Piet Lietuvos partizan tabas per kelis savo veiklos mnesius ileido tris Laisvs varpo" numerius. Tuo metu partizan spaudos labai pageidavo ne tik partizanai, bet ir 224

visuomen. Sumanme leisti kiek didesn laikratl, skirt tik Merkio rinktins partizanams. Kaimyninms rinktinms numatme pasisti tik po vien egzempliori susipainti. Rayti straipsnius, redaguoti ir vis technin darb atlikti turjome i pradi tik mes abu. Vliau dalyvauti ms leidiamame laikratlyje pritraukme ir daugiau partizan. Reikjo sugalvoti laikratlio pavadinim. Buvo vairi pasilym, bet galiausiai patenkinau Jrininko pageidavim ir laikratl pavadinau Mylk Tvyn". Tik vliau paaikjo, kad Jrininko primygtinas silymas itaip pavadinti laikratl buvo susijs su tuo, jog jis neiojo jam padovanot ied su rau Mylk Tvyn". Jrininkas nupie raides, o a jas ipjausiau i medio. Virelyje dar buvo spausdinamas partizano enklas, laikratlio numeris bei metai. Mnesinis laikratlis Mylk Tvyn" buvo ei puslapi, neskaitant atskirai dedam vireli. Laikratlyje spausdinama mediaga buvo skirstoma tokiomis skiltimis: uuojautos, Didvyri keliais", kautyni apraymai ir kiti straipsniai, eilraiai, Nusijuok", karikatros. Pabaigoje buvo skelbimai. Pirmajame Mylk Tvyn" numeryje djau redakcijos od, kuriame trumpai nusakiau leidiamo laikratlio tikslus ir udavinius. Straipsniai turjo bti pamokomi, ugdantys gersias kovotojo savybes, skatinantys pasekti kit kovos draug parodytu artimo meils, pasiaukojimo, uolumo, darbtumo ir drsos pavyzdiu. Tinkamesni spaudos priemoni neturjome, nes rotatori per Kazimierait buvau atidavs Tauro apygardos tabui. Mylk Tvyn" teko perrainti tik raomja mainle. Darbo buvo labai daug, bet kiekvieno numerio ispausdindavome po 35 egzempliorius. redakcij pradjo plaukti kautyni apraymai, eilraiai ir kai kurie dalykliai, tinkantys skiliai Nusijuok". Uoliausi bendradarbiai pasirod es Genys i Rugio brio, Kikis, Linas, Merkys, Vieversys, Nemunas, Genys i Nemuno brio, Petraitis ir Sakalas. I civili asmen daugiausia mediagos mums atsiunt Elyt. Nemaai eilrai pateik Tulp. Visos atsistos mediagos mes negaljome atspausdinti 225

laikratlyje, taiau ji buvo kaupiama archyve ateiiai. Man ypa buvo svarbu tai, kad daugelis partizan sitrauk nauj darb, ra ir drauge moksi. Kelioni per dalinius metu partizanams aikindavau, kaip reikia rayti, ko nepamirti paymti, jokiu bdu neikraipyti tiesos, nenusiminti, jeigu paraytas straipsnelis nepasirodo Mylk Tvyn" laikratlyje, jei beraant padaroma labai daug raybos ir sintakss klaid. Jiems primindavau, kad tarp ms n vienas nra i paaukimo karys ar raintojas, bet gyvenimas ir ms kovos tikslas reikalauja danai tapti tuo, kuo mes net nemanme kada nors bti. Lankydamasis pas partizanus a pririnkdavau mediagos skiltelei Nusijuok". Joje stengiausi neretai smarkiai papliekti kai kuri partizan ydas. Gyvenimas parod kad mes laikratlio turiniu neatitrkome nuo realios tikrovs. Laikratlis eidavo i rank rankas ir pasiekdavo daugel partizan rmj. Visa tai mums buvo didiausias moralinis atlyginimas ir paskatinimas toliau j listi. Likimas buvo mums palankus ileisti apie eiolika Mylk Tvyn" numeri. Paskutiniuosius i j, kai 1947 m. pavasar i uolio parsineiau ir susiremontavau lentin rotatori, spausdinome 200 egzempliori tirau. Leisti Mylk Tvyn" nustojome todl, ka a 1947 m. rugsjo 25 d. buvau irinktas Dainavos apygardos partizan vadu ir permiau savo rankas Laisvs varpo" leidim. Bt labai malonu, jeigu ateiiai skaitytojai isaugot visus Mylk Tvyn" numerius. Mano archyve yra paslpta tik dalis j. Atsitiko taip, kad vieno asmens pageidavimu dal archyve laikyt numeri laikinai imiau jam pasiskaityti. Tas asmuo supakuotus laikratlius paslp iene. Kaip tik tuo metu rusai pas j dar didiul krat. Jie ivert vis alin ieno ant grendymo, nes man toje alinje bsiant partizan bunker. Laikratli rusai nerado, bet jie taip sumai ien, kad savininkas vliau laikratli pats niekaip negaljo surasti. Noriau pridurti, kad laikratl Mylk Tvyn" raomja mainle spausdindavome su Jrininku pasikeisdami. Diktuodavo daniausiai Ramunlis, kuris, kaip ir paprastai, kiekvien jam pavest darb atlikdavo labai kruopiai ir kantriai. 226

KOVA SU TAUTOS IGAMOMIS Jau minjau, kad per Piet Lietuvos partizan vad sskryd buvo nutarta tautos igamoms ir okupantui suduoti smgius vienu metu kuo platesniu mastu. Ryium su tuo Merkio rinktins batalion vadai, emesnij vad ir eilini kovotoj padedami, rinko kaltinamj mediag apie okupantui parsidavusius nipus visuose veikimo rajonuose ir sudarinjo jiems bylas pagal tuo metu galiojusius Partizan karo lauko teismo nuostatus. Tokios procedros msi ir Dzk bei arno rinktins, tas pat vyko Tauro apygardoje. Buvo numatyta stipriausi smg igamoms suduoti birelio 12-j. Birelio 5 d. su Jrininku ir dar keliais kovotojais ikeliavau pas Merkins bataliono partizanus, nes birelio 2 d. nakt Galintn kaime su rus pasala susidr bataliono vadas Gailius ir uvo. Dl vado uvimo buvo kaltinami partizanai Tvelis, Vanagas ir Fricas. Reikjo tuos partizanus surasti ir visk isiaikinti. Drauge norjau susitikti su visais bataliono partizanais. Mums atvykus, visi partizanai, o kartu ir nusikaltliai, buvo surinkti krv. Nusikaltusiems buvo surengtas PKL teismas. ia paaikjo, kad Frico sesers vestuves, dar dienos metu, buvo atj Fricas, Tvelis ir Vanagas. Vestuvse jie oko, igr, galiausiai Vanagas su Tveliu susipe. Vakarop jie visi i vestuvi ijo, bet rusai, inodami, kad Galintnuose vyksta partizano sesers vestuvs, apgul apylinkes. Galima numatyti ir tai, kad apie partizan atsilankym rusai gavo praneim, nes vestuvse buvo prisirink moni i keleto kaim. Kaip tik t pai nakt Gailius su draugu nuvyko Galintnus, nes inojo, kad ten suras nedrausminguosius partizanus. Jis man juos ikviesti per civilius asmenis, bet tik js Galintn kaiman uvo. Frico, Tvelio ir Vanago didiausia kalt buvo ta, kad jie vieai dalyvavo vestuvse, gr degtin ir tarpusavyje susikivirijo. Byla buvo nagrinjama labai rimtai, ir nusikaltusieji jaut, kad jiems gali stipriai kliti. Ms kovos patirtis parod, kad partizanams taikytina ir slygin mirties bausm. Tokia slygin bausm kar227

t buvo pritaikyta Vanagui ir Tveliui. Tarsi dabar matau, kaip skelbiant teismo nuosprend drebina kinkas prie rikiuot ivestas partizanas Tvelis. Vanagas, Tvelis ir Fricas vieai prie irikiuotus partizanus atsipra u padaryt gd daliniui ir pasiadjo ateityje pasitaisyti. Per partizan susirinkim susitikau Student, kuris nuo mans buvo atsiskyrs per Merkins puolim. Dabar jis aikinosi, kodl nesugrs. Saksi po Merkins puolimo susirgs ir iem praleids vienas, besislapstydamas pas savo giminait. Jis prisipaino negrs ir dl to, kad a buvau pasaks, jog ir iem teksi vaikioti tarnybiniais reikalais. Dabar jis vl prasi priimamas pas mane, bet a jo pageidavimo nepatenkinau. Turjau nepalyginamai geresn darbinink Jrinink. Subartoni mik grau su atuoniolika vyr. Tai buvo tik tie, kurie savanorikai pasisil surengti prieui pasal ant plento, einanio per mik. Vyrus palikau kiek atokiau nuo plento, o su vietovi inovais nujau parinkti tinkamesns vietos pasalai. Paplente mes slinkome atsargiai, nes norjome likti nepastebti. ia pakliuvo ir pirmasis laimikis: vyrai tiesiog u kupros paiupo nip, kuris guljo kaip tik toje vietoje, kur partizanai plent daniausiai pereidindavo. Apklausinj suinojome, kad nipinti jis buvo siuntinjamas Merkins MGB virininko. nipo snus istrebitelis buvo nukautas Galintankos kaime per kautynes. PKL teismo sprendimu nipas susilauk mirties bausms. Popiete kruopiai susitvarkme, vyrus paskirsiau pasaluoti abipus plento patogioje vietoje, ties poskiu. Guljome nejuddami ir tikjoms netrukus i kurios nors puss pasirodant mainas su enkavedistais, kurie anksiau labai danai iuo plentu siuvo". Staiga viename sparne, prie pat plento, ilindo i krm du autuvais ginkluoti vyrai, apsivilk rusikomis milinmis. Partizanai jiems kteljo: Rankas auktyn!" Ginkluotieji nepaklaus sakymo ir pasileido bgti. Vyrai m juos audyti. Partizanas Liepa net i kitos plento puss paleido kelias kulkosvaidio serijas. Po to partizanai pradjo bganiuosius vytis, bet paiupti pavyko tik vien. is pats met ginkl ir buvo atvestas pas mane. 228

Po kilusio audymo teko pasalos atsisakyti. Skubiai surinkau visus vyrus ir su suimtuoju pasitraukme toliau nuo plento. Greit igirdome ant plento mainos im ir audym. Vliau i turgaus vaiav mons papasakojo, kad rusai jo paplente ir aud mik. Suimtj mike apklausme ir suinojome, kad jis yra plikas, kils i Masaliki kaimo. Kartu su draugu i to paties kaimo ginkluoti turgaus dienomis stabdydavo vaiuojanius mones ir atimindavo pinigus bei prekes. Visa tai jie darydavo partizan vardu. Ir dabar prie jo kepurs buvo prisegtas partizano enklas. Mes jau buvome girdj pasklidusius gandus apie tai, kad es partizanai Subartoni mike plikauja. Dabar kaip tik ir buvo turgaus diena, o ginkluotasis plikas prisipaino plikavs. PKL teismo sprendimu is plikas susilauk mirties bausms. Minjau, kad tautos igamoms smgis buvo numatytas suduoti birelio 12-osios nakt. Per vien i nakt buvo sunaikinta kelios deimtys pikiausi nip. Kad sukeltume didesn igst komunistams, sudeginome kai kuri miestan ibgusi komunist, tarp j ir Merkins vykdomojo komiteto pirmininko, trobesius. Plaiai rajone vykdytos ofenzyvos metu buvo nukauti ir nipai, gyven alia t vietovi, kur daniausiai slapstydavosi partizanai. Anksiau tai padaryti buvo vengiama, nes nenorta tose vietovse usitraukti rus siautjimo. Birelio 13 d. MGB organai i vairi viet gavo praneim, jog j bendradarbiai likviduoti. Rusai ir istrebiteliai tiesiog suglumo ir neinojo, ko griebtis. Lietuvoje esanius didiulius enkavedist brius vyresnyb organizuotai panaudoti prie partizanus testeng tik birelio 15-j. Partizanai taip pat nesnaud. Tie, kurie talkino kitiems naikinant nipus, skubiai gro savo slptuves ir stovyklas. Visi stengsi dingti" bent savait. Birelio 15-osios ankst ryt rusai visas apylinkes ugul tikra to odio prasme. Jie buvo labai nir, nes rpestingai suorganizuotas nip tinklas per vien nakt suiro, o tie, kurie liko, pasidar ne tokie uols, kur laik buvo isigand ar net visikai atsiadjo savo judoiko darbo. Okupantai 229

birelio l2-j pavadino Baltramiejaus naktimi" komunistams. Rus siautjimo pirmja auka i partizan tapo Juozas Lepeka-Jazminas i Laukinink kaimo. Jis anksiau mokytojavo Merkins miestelyje. Jazminas birelio 15-osios ryt jo i paeerje buvusio bunkerio Ilg kaim. Rusai j pastebjo ir paov kojas. Jazminas kur laik atsiaud, bet, bdamas beviltikoje padtyje, nusiov. Kit bunkeryje buvusi partizan rusai neaptiko. Visi vyrai buvo pasiruo, nes tikjosi stipraus siautjimo. Daugeliui i j vis dlto teko igyventi rimtus pavojus. Bugoni apylinkje rusai ujo partizanus tiesiog akis ak. Vienam partizanui, kuris dar i anksiau buvo sunkiai sueistas rank, rusai isuko autuv, bet antrasis partizanas, vamzdiu tiesiog liesdamas prie, ov jam pilv. Po to partizanai paspruko, nors dar ne vienoje vietoje teko tiesiog praliauti pro rus brius. Partizanai Liepa ir iedas rus buvo prispausti il degimuose. Jie pusantros paros iguljo apsikapst skujomis ir akomis. Beveik visi partizanai apie tris paras negaljo pajudti, o daugumai i j negalima buvo nuneti maisto. Miko ruo tarp Merkio, Od kaimo, plento ir Merkins miestelio ugul trisdeimt penkiais sunkveimiais atveti enkavedistai. Taigi ir mes tris paras be viesos itnojome bunkeryje. Galiausiai mums pristigo ne tik maisto, bet ir vandens. Tada atsargiai nuslinkome iki raisto, i kur parsineme drumsto vandens, ir nuliaume iki sutartos vietos, kurioje radome truput duonos ir kelis kiauinius. Pagaliau gavome praneim, kad rusai pasitrauk. io rus siautjimo metu partizanai daugiau nuostoli neturjo. ia proga noriu pabrti, kad tautos igam ir nip naikinimo klausimas visuomet buvo pats opiausias, nemaloniausias, sunkiai isprendiamas, atsakingiausias, bet vis dlto jokiu bdu neivengiamas. nip veikla visuomet buvo ir tebra pragaitingiausia tiek paiam sjdiui, tiek visiems tauriems, legaliai gyvenantiems lietuviams. Prieas nipus labiausiai vertina, nes tik j idavikika veikla padjo jam tiek daug nukauti partizan, tiek daug aretuoti, tiek daug Lietuvos 230

sun ir dukr kaljimuose pdyti ar Sibiro krate lta mirtimi marinti. nipas yra daug pavojingesnis u atvir prie, nes jis daniausiai veikia ten, kur jo nesitikima. Anksiau nipai buvo kvailesni, veik atviriau ir dl to buvo lengviau juos nustatyti. Pavojingiausi yra atsargs, gudrs nipai, prieo uverbuoti i t, kurie kadaise veidmainikai vaizdavo es taurs lietuviai ir todl jau i anksiau buvo sigij kit lietuvi pasitikjim. Tik nedaugelis toki nip buvo partizanams prieinami. Jie sulikviduoti. Didiausia j dalis usimaskavusi tebevaro pragaiting veikl ir toliau. Prieas juos rpestingiausiai slepia. Sumim prieasiai pavaizduoti jis suranda pramanyt fakt. Suimtieji daniausiai negrta ir negali praneti kitiems, kas juos idav, o tuo metu nipai medioja kitas aukas. Ir bus dar daug atsitikim, kad didiausias niekas, kuris dabar usimaskavs nipinja, ateities nepriklausomoje Lietuvoje vaizduos save buvus didiausiu patriotu, drsiai kovojusiu su prieu okupacijos metais. Juk prieas dabar tokiems svarbiems nipams kaip tik ir liepia vaizduoti save tauriais lietuviais, pasisakyti ir kartais net veikti prie komunistin santvark. nip veiklos dirva yra tokia plati, j metodai tokie vairs ir skirtingi, kad ia apie visa tai papasakoti tiesiog nemanoma. A noriu aptarti tik kaimuose veikusi nip likvidavim. Apie kiekvien kaimo gyventoj prieas maai inot, jeigu jam nesuteikt smulkiausi ini nipai. Partizanams prieo siautjimo ala nebt buvusi tokia didel, jeigu apie partizan buvimo viet nebt buv i anksto nip praneta. nipas yra pats bjauriausias tautos igama. Kaip tik todl gyventojai ir partizanai visuomet stengsi juos paalinti nuo sveikojo tautos kamieno. Kova su jais visuomet buvo ir tebra labai sunki ir atsakinga. Slygos, kuriomis partizanams tenka rinkti inias apie nipus ir kitus tautos igamas, yra nepaprastos. Jiems reikia remtis parodymais, kuriuos pateikia vietos gyventojai, nes patikrinti i ini altinius danai yra labai sunkiai prieinamas dalykas. inoma, partizanai stengiasi kuo daugiau gyventoj apklausti, bet ir tai padaryti platesniu mastu dl ypating aplinkybi ne visuomet yra manoma. Itardyti kaltina231

mj taip pat nra palanki slyg, nes kiti jo eimos nariai tuoj galt suprasti, kas suteik partizanams ini apie nipo veikl. Tardydami partizanai paprastai nekankina, nes tai nesiderina su tauraus kovotojo morale. Nagrintose bylose sunkiausia bdavo nustatyti, ar liudytojai suteikia teisingas ir neperdtas inias, ar kartais net ir keli asmenys neliudija asmeniko kerto sumetimais. Sprendimas atimti mogui gyvyb tai nra paprastas dalykas. Partizanai kaljim ar pataisos nam neturi, o nusikaltliui kartais bna per maa grieto perspjimo. Savo aplinkraiuose, sakymuose, instrukcijos ir nuostatuose partizan vadovyb visuomet stengdavos kiek galdama atkreipti vis partizan dmes atsakomyb nagrinjant civili asmen bylas. Sunkinania aplinkybe kartais bdavo laikoma tai, kad partizanai ar net j vadai dl nepakankamo isilavinimo nepajgdavo sigilinti ypatingos reikms aplinkybes, susijusias su byla. Auktesniesiems partizan vadams ne visuomet bdavo manoma visur apeiti, apklausinti, patikrinti ir pirmininkauti sprendiamoms byloms. inoma, partizan vadovyb stengdavosi priirti, kad bt vadovaujamasi teisingumu sprendiant bylas, kontroliuoti ir grieiausiai nubausti tuos, kurie smoningai nusiengdavo teisingumui ar lengvabdikai vaistydavosi mirties bausmmis. U tokius nusiengimus man paiam teko surengti Partizan karo lauko teism partizanams Geguei, Jurginui, Rieutui ir jo draugui, Tveliui, seliui, Studentui. Jie u tokius nusikaltimus ir dar kai kuriuos kitus nusiengimus buvo nuteisti mirti. Gyventojai parodymus pateikdavo odiu arba ratu, pasiraydami slapyvardiais. Reikalauti tikrojo parao buvo nemanoma jau vien saugumo sumetimais. Juk archyvai danai patekdavo prieui, o tas net i slapyvardio atpaindavo inias suteikus asmen. Niekas negaljo bti tikras, kad partizanas, surinks inias ir praneimus su paraais, nebus rus nukautas. Apskritai partizanai siek kuo stropiausiai bylas inagrinti, nes jie gerai inojo, kad, pasiraydami bylos protokolus, prisiima atsakomyb u vis bylos nagrinjim ir nuosprend. Tai buvo kaip reikiant iaikinta visiems partizanams, ir jie daniausiai, 232

bent a tuo esu sitikins, stengdavosi bti teisingi ir nelengvabdiki. Kartais i alies irint gali atrodyti, kad vienas ar net keli likviduoti eimos nariai buvo geri ir teisingi pilieiai. I tikrj jie buvo patys pavojingiausi nipai. Skaudu partizanams igirsti pasakant, kad yra tariamai neteisingai nukaut. Blogiausia tai, kad retai galima spaudoje ar odiu paskelbti, u k anie buvo nubausti aukiausia bausme. Juk tokiu atveju nukentt lojals gyventojai. Likimas iaurus, nes kartais partizanai ir j vadai, kurie sudar ir nagrinjo bylas, taip pat jau yra uv, o byl protokol likimas danai neinomas. Kain ar visi byloje liudij mons, kurie ir laisvs sulauks, inodami, kad kovotojai uv, ir nenordami turti nemalonum i likusi sulikviduotojo eimos nari, patvirtins anksiau duotus parodymus?! Manau, kad gali visaip bti. . . inoma, ir partizanai padar klaid, bet u tokius nusikaltimus keli kovotojai susilauk mirties bausms, nors jie vadovavosi ne savais tikslais. J didiausia kalt buvo ta, kad jie lengvabdikai patikjo kit parodymais, duotais grynai asmeniko kerto sumetimais. Tik keli nusikalt partizanai teisiamj bylose vadovavosi ne sjdiui privalomais nuostatais, bet momento spdiu ir savo nuoira. Taigi keliais atvejais tie partizanai likvidavo kelet moni, kurie su teisiamuoju buvo saistomi tik tuo, kad buvo tos paios eimos nariai. Tuos atsitikimus pasmerk visi taurs kovotojai, o nuteist myriop partizan byl protokolai ir mirties nuosprendiai buvo paskelbti sjdio nariams. Prieas, inoma, tokius atsitikimus panaudojo plaiausiai propagandai. Kartais jis net naktimis sulikviduodavo jam nepatikimas eimas ir padegdavo trobesius, prisidengs partizan vardu. Viena yra aiku ir neabejotina, kad partizanai niekuomet nekankindavo ir neiniekindavo lavon. Tuo tarpu prieas visuomet skelbdavo, jog partizanai iniekina lavonus: nupjausto krtis, sukapoja juos kirviu ar net pjklu supjausto gabalus, o po to dar sudegina. inoma, niekas tuo nepatikdavo, nes visi gyventojai inodavo, kad partizanai niekuomet taip nesielgia. Galbt prieas, mums tiesiog nesivaizduojamo ir netiktino sadizmo prakti233

kuotojas, kur nors savo rankomis iniekindavo lavonus, o po to suvarydavo i apylinki gyventojus pasiirti iurpiausi vaizd. Visiems lietuviams gerai inoma, kad bolevikai visikai nesivaro panaudodami bet kokius metodus, kai siekia savo tikslo. Tikslas jiems visuomet pateisina priemones. sulikviduot nip namus atsilankydavo MGB pareignai ir suraydavo protokolus, kokie tik jiems patikdavo. Liudyti jiems reikjo, inoma, ne bet kaip, nes mogus susilaukt tarimo ir nepavydtino likimo. Prieo okupacija Lietuvoje tsiasi jau kelerius metus. Okupantas lietuvi taut naikina intensyviai ir rafinuotai. Jis savo apyskaiton" paima vis naujus ms snus ir dukras. Lietuvi tauta be maiausio pasigailjimo udoma ir dar niekuomet nebuvo taip arti bedugns krato, kaip dabar. Prieas iandien jau kaip voras kiekvien lietuv, ypa inteligent, laiko apraizgs nipinjimo tinklu. nipinjimas nesivaizduojamu mastu iplstas ne tik kaime, bet ir mieste. iandien jau ne visos eimos gali savo politinius sitikinimus ireikti net tarp savj. nip nipeliai turi k nors iduoti MGB organams ne vien i pasiventimo judoikam darbui, ne tik u pinig, bet danai dl baims, grasinimo, nuolatinio moralinio teroro, kur jie paslaptingomis aplinkybmis patiria i savo viepai. Ir tai tokiomis nesivaizduojamai sunkiomis bei pavojingomis aplinkybmis turi kovoti partizanai dar ir iandien. Tiesa, dauguma j jau yra garbingai uv nelygioje kovoje, o kiti, kuriems dar lemta tsti vent Lietuvos laisvinimo kov, turi keisti savo kovos metodus bei priemones. Dabar jau nemanoma inaikinti vis nip ir kit tautos igam. iuo metu pogrindio spaudos, gyvo odio bei gyvenimo skaudios praktikos pamokyti partizanai ir civiliai gyventojai jau nebe taip lengvai ukimba ant nipeli mekeri. Dabar stengiamasi maiau judinti ir paius nipus, geriau aplenkti juos ir perspti gyventojus saugotis j spendiam spst. Partizan gyvenimo ir sunkios kovos slygos nuolat blogja. iandien, kai aplink tiek daug nip ir juos panai tautos igam, jokiu bdu nemanoma suregistruoti vis j padaryt 234

nusikaltim ir t dokument isaugoti ateiiai. Kok didel darb atliko partizanai, sulikviduodami pikiausius nipus, perspdami ir kitais bdais apsaugodami gyventojus nuo nip pragaiting pinkli, gali inoti tik tie, kurie sjdio gretose kovoja. Dl nip naikinimo partizanus gals kaltinti tik tas, kuris sunkios okupacijos metu pataikavo prieui, pats buvo vienokiu ar kitokiu bdu uverbuotas MGB pareign, usimaskavs priklaus vairaus plauko nip gaujai ir galbt slaptai jau yra idavs ne vien artim savo draug. Kokius nors priekaitus isilaisvinimo veiksniams tegali daryti tas, kuris sins ramyb prarado ir nori surasti veidmainik savo elgesio pateisinimo pagrind. PLP STABO VEIKLA Piet Lietuvos partizan tabo veiklai praktikai pasireikti buvo lemta tik apie tris mnesius. I pradi Antanaitis, kuris turjo dirbti tabe, buvo ivyks kuriam laikui asmenikais reikalais. Vliau jis gro ir Kazimieraiio pavedimu jo PLP tabo virininko pareigas. Gediminas, kuris ten taip pat turjo dirbti, nebuvo surastas, ir Kazimieraitis daugiau jo niekuomet nesutiko. Daktaras iame tabe jo spaudos ir informacijos skyriaus virininko pareigas. Jrininkas i pradi buvo paskirtas Kazimieraiio adjutantu. Maininku buvo Diemedis; jis labai uoliai atlikdavo ir visokiausius kitokius pavedimus. Man net neinoma, kokioms pareigoms jis buvo paskirtas sakymu. Kazimieraiio kelions, aplinkrai, sakym ir kit rat leidimas tai nemaa dalis PLP tabo veiklos. Antanaitis per t laik ruo mobilizacijos nurodymus. Balandio mnuo prabgo bekeliaujant partizan pagerbti, taip pat pasitarim su Dzk rinktins vadu uoliu, kur, be kita ko, buvo galutinai pasirayta Piet Lietuvos partizan vad deklaracija. Pasiraytasis Deklaracijos tekstas vliau buvo atspausdintas Laisvs varpe". Susitiks su uoliu, Kazimieraitis asmenikai isiaikino tarnybin nesusipratim, kuris kilo daugiausia 235

dl Daktaro kalts, o i dalies dl savotiko uolio charakterio. Kartu per uol buvo nustatyti papildomi ryiai su Tauro apygarda. uolis taip pat perm vadovavim A. apygardai, kuri netukus buvo pavadinta Dainavos apygarda. ios apygardos vado pavaduotoju nuo birelio mnesio uolis paskyr mane. Gegu ir birelis buvo reikmingesni darbo vaisiais. Tuos du mnesius visi PLP tabo pareignai gyveno ir dirbo vadavietje. Be i tarnybini rat, buvo ileisti trys Laisvs varpo" numeriai. Aura, kuriam buvo patikta spausdinti, dirbo nepatenkinamai. Jis, tiesa, padirbjo ipjaustindamas partizan dain tekstus i medio. Daugiausia pasidarbavo Jrininkas, surinks visas dainas ir paruos jas spaudai. Reikia manyti, kad dain rinkinys netrukus bt pasirods, taiau Aura pateko prieo rankas, o tai galutinai palaidojo jau pasiektus io darbo rezultatus. Reikia pasakyti, kad Kazimieraiiui visikai nesisek palaikyti ryius su Tauro apygarda. PLP tabas su Dainavos apygarda susisiekdavo per Garibald, bet liepos pabaigoje ryio punkte PLP tabui siuniam siunt niekas neatsim. Tai vyko i dalies dl to, kad liepos mnuo buvo didiai neskmingas PLP tabui. Po to, kai Aura pateko prieo rankas, PLP tabo pareignai patyr smarkius rus persekiojimus. Juk Aura madaug nujaut, kurioje apylinkje slapstosi Kazimieraitis, o rusams jau ir to pakako. Paskutinij siunt i uolio Kazimieraitis gavo net per mane. Rus persekiojami, PLP tabo darbuotojai su Kazimieraiiu atsidr aliamikyje ir vien dien buvo apsistoj maame bunkerlyje. Tai buvo liepos 12-oji. Rus surengta didiul krata apm ir aliamik. Ilg vasaros dien itupti susikimus maame bunkerlyje, kai vyksta masin krata, buvo nepavydtinas malonumas. ia tnojo Kazimieraitis, Antanaitis, Daktaras ir Diemedis. Bunkerlyje buvo aliau negu lauke, trko deguonies. Antanaitis dl kako ginijosi su Daktaru. Kazimieraiiui, nepaprastai geros irdies mogui, tie ginai buvo nepakeniami. Jis norjo sudrausti besiginijanius, bet Antanaitis nenusileido. Tuomet Kazimieraitis pareik, kad sutemus Dakta236

ras ir Antanaitis turs su juo ygiuoti pas Vanag, t. y pas mane. Ilgiau nepaksdamas dl gin susidariusios atmosferos, taip pat oro stokos, pasil Diemediui su juo ieiti vir, kiek atokiau nuo bunkeriuko, nes saulut jau slinko vakarop. Kazimieraitis su Diemediu ilindo i bunkeriuko ir nujo prie netoliese buvusios balaits. Jie abu isiav, diovinosi dar nuo praeitos nakties lapius autus ir apygarsiai kalbjosi. Kaip tik tuo metu baigsi miko krata ir buvo duotas enklas rusams susirinkti prie main. Viena grup rus, jusi keliuku netoli balaits, igirdo Kazimieraiio ir Diemedio balsus ir puol ton pusn. Diemediui pavyko pasprukti, o Kazimieraitis, i pistoleto nuovs du rusus, mestos granatos buvo sunkiai sueistas ir dar gyvas pateko prieo rankas. Jis i pradi nebuvo atpaintas. Dar kaime prie sueistojo buvo varinjami gyventojai ir klausinjami, ar jie io senio nepasta. Rusus labai klaidino pas Kazimierait rasti suklastoti dokumentai ir jo civiliki drabuiai. Jie net patys stebjosi, kodl toks senis su ginklu slapstsi mike. Rusai Kazimierait vesi Leipaling, bet pakeliui jis mir. Leipalingyje rusai susigaud, nes tarp kit pas Kazimierait rast asmenini daikt buvo ir pranczikas ininerijos kalendorlis su vairiais jo raais. Pasakojama, kad tada Kazimieraiio lavonas buvo atkastas, nufotografuotas ir kakur ivetas. Antanaitis ir Daktaras labai aikiai girdjo vius bei rus, upuolusi Kazimierait ir Diemed, ksnius. Dabar jie pamiro ginus ir tyliausiai tnojo iki sutemos, o paskui laimingai abu pasitrauk i miko. Kazimieraiiui uvus, sjdis neteko vieno i aukiausij vad, be galo atsidavusio savo Tvynei. Jo uvimas nepaprastai sujaudino visus partizanus, nes beveik visi jie asmenikai buvo mat Kazimierait ir ypa daug apie j girdj. Keliaudamas po dalinius, a visuomet partizanams kaip pavyzd kliau Kazimieraiio asmenyb: mog, kuris visas savo dvasines ir fizines jgas paskyr Lietuvos ilaisvinimo kovai; karinink, kuris iki paskutinio atodsio tesjo duotj priesaik; kovotoj, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizano idealu. Per savo partiza237

nins veiklos laikotarp jis gijo meil ir pagarb vis partizan ir j vad ne tik kaip auktesnysis vadas, bet ir kaip vyresnysis brolis. Visiems partizanams Kazimieraitis turjo didiul tak dl to, kad buvo isiadjs asmenikos gerovs, be galo pasivents sjdio reikalams, nepaprastai darbtus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas mogus. Su Kazimieraiiu man teko ilgai gyventi drauge, painti j i arti ir dl jo uvimo a dar labiau sielojausi. Kazimieraiio viesus atminimas niekuomet nepaliks mans. Ir vliau, lankydamas Piet Lietuvos srities partizanus, a visuomet skirdavau dal laiko pasikalbti apie did ir garbing vad. 1947 m. rugsjo 25 d. vyko visuotinis Dainavos apygardos partizan vad sskrydis. Mano, kaip irinkto naujo Dainavos apygardos vado, pasilymu Merkio rinktins pavadinimas buvo pakeistas: ji pavadinta Partizano Kazimieraiio rinktine. Vis ymesnij partizan vad posdiai bdavo pradedami pagerbiant kritusius kovoje partizanus, o ypa pabriama Kazimieraiio asmenyb. 1949 m. vasario mn. Vakar Lietuvos srityje vykusiame visos Lietuvos partizan vad atstov sskrydyje, man apibdinus Kazimieraiio nuveiktus darbus sjdyje, buvo paskelbtas is dokumentas:
LLKS T A R Y B O S PREZIDIUMO PIRMININKO A K T A S NR. 7

Savo didvyrika mirtimi pirkusiems ms tautai teis gyventi ir savo darbais bei asmens pavyzdiais ir iandien n kiek nemajania viesa tebenuvieiantiems LLKS ir visos tautos kovos keli. 1. Piet Lietuvos partizan vadui a. a. Kazimieraiiui pulkininkui ininieriui Vitkui (uvusiam 1946 m. vasar) ir 2. Jungtins Kstuio apygardos vadui a. a. Visvydui leitenantui Juozui Kasperaviiui (uvusiam 1947 m. balandio 18 d.) u j ypatingus nuopelnus ireikiant sjdio idj, prasm bei pobd, j organizaci238

ni, karins ir visuomenins veiklos pagrind Piet ir Vakar Lietuvos padjim, parengiant ir masiniais tiraais ileidiant atitinkamus pogrindio spaudos organus, o ypa u j mirties valandoje parodyt didvyrikum kovoje su prieu suteikiu Laisvs Kovotojo Karygio vard ir kartu juos apdovanoju I laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). Okupuotoji Lietuva. 1949 m. vasario 16 d. Vytautas, LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas adgaila, LLKS Tarybos Prezidiumo Sekretorius 1949 m. rugpjio 1 d. ileistame Piet Lietuvos srities spaudos organe Partizanas" (Nr. 2) paymjau: Liepos mnes sujo treji metai nuo to laiko, kai mes esame netek mylimo vado a. a. Kazimieraiio. Jis krito nelygioje, bet garbingoje kovoje. ir Lietuvai atidav ne tik savo jgas ir inias, bet ir savo brangiausi turt gyvyb. Brangusis Vade! Tavo nerami kovos dvasia tebra tarp ms. Su Tavo vardu lpose iandien stovime nepajudinamai tvirti ventoje laisvs kovoje. Tebnie Tau lengva Lietuvos emel, kuri savo krauju aplaistei". A. Vanagas, Piet Lietuvos srities vadas

PRISPAUSTI Atrodo, kad per ilgesn laik rusai nustat, jog mano vadaviet yra tokiame trikampyje: Merkio up, Od kaimas, plentas Merkinn ir Merkins miestelis. Vien kart Merkins istrebitelis Trasninko kaimo gyventojui parei239

k, kad saugumas ino minto trikampio mik plote esant Vanago bunker. inoma, gal buvo taip pareikta nieko neinant, bet apie tai girdti mums buvo nemalonu. Prisitaikme patarl: Vagie, kepur dega! Netrukus mums teko dar rimiau susirpinti. Rusai pradjo nuolat siautti tuose mikuose, ypa arti Mardasavo eero. Aplink t mayt eerl augo nedidels puaits ir tankesni gliai. Rusai, matyt, pagalvojo, kad a kaip tik ioje vietoje bsiu sitaiss bunker ir kad vanden neams i eero. Naktimis jie surengdavo pasalas daugiausia prie pat eero, o dienos metu nardydavo po krmus. pasalas rusai daniausiai ateidavo miko degimais nuo Merkins arba Mardasavo kaimo. I kaimo paeern ved siauri miko keliukai, kuriais buvo iraiytas visas mikas. Rusai, kad jiems ne toks bt klaidus kelias artimiausia kryptimi eer, keliuk nusiymjo nulauydami puaii, augusi prie pat keliuko, virnes. Jiems, inoma, tai pagelbjo, bet kartu buvo pirmasis enklas, atkreips tiek gyventoj, tiek ms dmes. Visa laim, kad mano bunkeris, nors ir esantis maiau kaip kilometro atstumu nuo eero, buvo rengtas tokioje vietoje, kuri atrod visikai netinkama bunkeriui rengti. Iki to laiko rusai dar n vieno karto nebuvo perj tiesiog per ms bunker, nors gana danai eidavo keliuku, per du imtus metr i vienos puss, o retkariais per pusantro imto metr pro raist i antros puss. Taiau mes nebuvome tikri ir dl savo bunkerio. Turjome dar labiau taupyti ne tik maist, bet ir vanden. Itisomis dienomis mums tekdavo itnoti bunkerio viduje net be viesos. viesa negaljome naudotis ir dl deguonies stokos. Juk lauke buvo iliau negu bunkerio viduje, o dl to oras nepasikeisdavo. Kartais, negaldami iksti deguonies trkumo, atsargiai pradarydavome bunkerio dureles ir, mojuodami rankluosiu ar kartono lapu, ivdindavome bunker. Mes buvome labai ibal, o Jrininkui danai svaigo galva ir bgo kraujas i nosies. Diaugdavoms sulauk nakties. Tiesa, ji bdavo labai trumpa, bet tuomet mes ilipdavome paviri susitvarkyti ir pakvpuoti tyru puyno oru. Tomis prispaudimo savaitmis dirbti galjome tik nakties metu, 240

bet ir tai viruje buddavo Ramunlis. Krosnel pakrenti atsiadjome, o nakt maisto parsinedavome i sutartos vietos mike. Vien kart a dienos metu tik su apatiniais baltiniais ilindau oran. Tuo metu u poros imt metr, netoli keliuko, pasigirdo trys viai. A greit pasislpiau bunkeryje. Netrukus mums buvo duotas praneimas, kad rusai buvo iov raketas kaip enkl susirinkti ir kad po to jie pasitrauk Merkins link. Nuolatin prispaudim igyvenome apie tris savaites. Priartjo laikas patikrinti ryio punkt pas Elyt, nes per ten buvo palaikomas ryys su Dainavos apygardos vadu. Ramunlis pasiliko iluose, nes jis danai lankydavosi savo namuose. Su Jrininku perjome plent ir pasiekme Elyt. Geguiui tuo metu jau buvau paveds vadovauti partizan briui. Jis su vyrais buvo sirengs atskir bunker u plento. ryio punkt nusineiau siunt uoliui, kuris tuomet jau buvo taps mano tiesioginiu virininku. Beje, uolio uklausiau, ar jis partizan pagerbimo ir laipsni paklimo klausimais ateity vadovausis senaisiais nurodymais. Uklausiau todl, kad kiek anksiau suinojau uol esant kitokios nuomons iais klausimais. Ryio punkte jokios siuntos nuo uolio neradome, bet odiu gavome praneim, kad dar kelias dienas palauktume ryio punkte, nes bus siunta, kurioje rasiu atsakym mano paskutiniuosius ratus. Su Jrininku dienojome banytkaimyje pas Elyt. ia mes, kaip ir paprastai, jautms labai gerai. Vaikiojome lengvai apsireng, basi ir tik su pistoletais kiense. Vis kit aprang ir ginklus buvome i anksto susidj vir palpje rengto kambariuko lub. Vien popiet staiga pamaiau ateinanius rusus. Jie jau buvo netoli gyvenamojo namo laipt. Su Jrininku okome negyvenam palp ir lindome vir ten buvusio kambariuko lub. Jrininkas usikabarojo laimingai, o a tuo metu, kai jau kliau koj ant lub, netiktai i kiens imeiau pistolet. Bildesys nebuvo didelis, bet nukrits pistoletas kiek nusirito, ir a patamsy niekaip negaljau jo surasti. Svarbiausia, kad ir delsti nebuvo kada, nes 241

rusai kiekvienu momentu galjo ulipti laiptais apirti palps. Pagaliau pistolet susiradau ir usirangiau pas Jrinink. Dabar atsigavome, taiau neinojome, ar rusai krat darys. Palps kambarlyje buvo pasilikusi mano mona, kuri tuo metu jau buvo pasidariusi suklastotus dokumentus ir mokytojavo prie Perlojos. Laimei, rusai kratos nedar, bet buvo uj tik pavalgyti. Po to jie vl ijo, o mes patenkinti nulipome emyn. I viso to mes padarme ivad, kad mums ia sdti be jokios slptuvls negalima. Apie tai pasakme ir Elytei. Ji taip pat buvo tokios nuomons. Su Jrininku apnardiau visas palpes, bet tinkamesns vietos slptuvlei nesuradome. Tuomet apirjome stog vir to kambarlio lub. ia buvo galimyb rengti vietel dviem pasislpti. Per dien slptuvl rengme. Joje pirmiausia susidjome aprang ir ilguosius ginklus. Ibandme patys sulsti slptuvl ir usidaryti. Buvo gana sunku, o vietos taip maa, kad nuo tupjimo greit nutirpdavo kojos, o dl nepatogios kno padties greit skausdavo visus snarius. Po pakartotini bandym nustatme, kaip kuo greiiau susitvarkyti ir uleisti stogo ikarp. Slptuvl buvo nepatogi, bet gantinai saugi, o tai mums ir buvo svarbiausia. Pirmasis rus atjimas pas Elyt buvo mums lyg koks perspjimas. Po to mes buvome daug atsargesni ir dar atidiau sekme apylink. I tikrj vien dien mes pastebjome dar nuo tiltelio daug rus, kurie vaiavo pastotmis. Greit ulipome vir kambarlio lub ir pro stogo plyius sekme, kur rusai vaiuos. Manme, kad jie patrauks per miestel. Staiga prie Elyts nam sustojo pirmoji pastot ir ioko i jos rusai. Iki Jrininkas sirang slptuvln, a dar maiau, kad ir i kit pastoi ilipo rusai. Vieni i j jo tiesiai kluonan, o kiti Elyts gyvenamj nam. Ilgiau ir a negaljau delsti. Kuo greiiau lindau slptuvln ir usistaiau dureles. Padtis buvo rimta. Laukme smulkios kratos. Slptuvl buvo patikima, taiau nebuvo garantijos, kad jos neatras. Tnojome nepatogioje padtyje ir laukme... Praslinko viena valanda, antra, treia, taiau rusai ant aukto nepasirod. I Elyts nami negavome jokio 242

praneimo apie padt. Girdjome rus kavimus ir i to supratome, kad jie dar nepasitrauk. Slptuvlje pasitaisyti ar pakeisti padt negaljome. Labai paskaudo snarius, bet laukimas dar labiau kyrjo. Tik vakarop igirdome kak kraptantis ant aukto. Pro stogo ply pamatme isikiant Gandro galv (toks slapyvardis buvo duotas vienam Elyts namiui). Jis tyliai prijo prie ms slptuvls ir prane, kad pas Elyt ketina ilgesn laik apsistoti trisdeimt enkavedist. Eiliniai kovotojai sitais kluone, o du leitenantai ir ydas kapitonas apaioje Elyts kambariuose. Prie gyvenamojo namo jo sargyb vienas rusas su kulkosvaidiu, o prie kluono budjo du. Viena pastote rusams buvo atveta konserv. Kaip tik i to Elyt ir suprato, kad rusai mano ia ilgesn laik pabti. Tiesa, krata namuose nebuvo daryta, bet rusai nepaaikino, ko jie ia apsistojo. Gandras patar mums pakentti ir iki vakaro neieiti i slptuvls, o tuomet gal jis k nors daugiau suinosis ir pasistengsis mums atneti ko nors uksti. Iksti iki sutemos prailgo. Diena mums atrod ilgesn negu paprastai. Buvome patenkinti tuo, kad rusai nepuol daryti kratos. Tnojome, nes tuo tarpu kitokios ieities nebuvo. Pritemus Gandras vl aplank mus. Jis atne mums uvalgyti. Drauge prane, kad ir rusai rengiasi poilsio. Tiesa, pus enkavedist, kurie buvo apsistoj kluone, leitenanto vadovaujami nujo Nedings mikan pasal. Kapitonas su kitu leitenantu dabar buvo Elyts ukalbinti kambaryje. Sargybinis stovjo i lauko puss prie namo dur ir vid neeidavo. Dabar buvo aiku, kad enkavedistai Elyts namuose apsistojo todl, kad i io punkto daryt kratas ir naktimis eit pasaluoti. Taigi mums didesnis pavojus negrs, nes, jeigu jau bt kils tarimas, krata bt buvusi padaryta visuose trobesiuose. Svarbiausia, mums reikjo laikytis kuo tyliausiai. Dabar labai pamau ir atsargiai isikraptme i slptuvs. Pavakarieniavome ir, apsisiaut mums paduota antklode, sugulme kiek toliau nuo stogo krato, kad sargybiniai nenugirst knarkimo. 243

Per kelias dienas mes net apsipratome. inoma, malonumas buvo menkas. Sakoma, kad ir uo kariamas pripranta. Pripratome ir mes, bet laukimo dienos pabodo. Vliau pritrenkiant spd padar tai, kad mes kaip tik ia ir patyrme apie Kazimieraiio uvim. Elytei iomis dienomis taip pat teko labai daug igyventi. Ji asmenikai paino Kazimierait ir dabar jo gailjosi kaip labai brangaus tautos snaus. Elyt dar labiau iblyko, nors prie rusus turjo btinai ypsotis ir nuduoti, kad yra patenkinta nepraytais sveiais. Vien dien rusams vl atve amerikietik konserv. Kapitonas jais pavaiino Elyt, o ta tuoj pat ir mus. Ijo taip, kad tuo pat metu enkavedistams atvetus konservus valg prieas ir mes. Prajo savait, bet rusai nesijudino ir dviem pamainomis dien bei nakt sek Nedings mik ir kaimus. Paaikjo, kad gretimose apylinkse taip pat apsistoj enkavedist daliniai. Vyriausiasis j tabas buvo Laukinink kaime. Antrosios savaits pradioje pagaliau rusai pasitrauk. Dabar ir mes atsidusome lengvai. Elyt nuvaiavo Alytun ryio punkt ir i ten pargabeno man nuo uolio siunt. Tarp vairi rat, paymt skirtingomis datomis, buvo sakymas, kuriuo a buvau paskirtas Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Tuose ratuose radau uolio neigiam pasisakym dl partizan pagerbimo ir laipsni paklimo. Jis buvo tos nuomons, kad partizanus pagerbti ir pakelti laipsnius bus galima tik nepriklausomybs metais. is pareikimas mane nustebino ir nuvyl. Tiesa, a dar nebuvau idalins partizanams t paym, kurias Kazimieraitis jau buvo pasiras ir kurios partizanams turjo bti teiktos dar balandio mnes Bi kaime. Taiau man dabar rpjo, kaip is klausimas bus tvarkomas ateityje, nes vien dl nuoseklumo reikjo, kad u tolygios verts nuveiktus darbus ar parodyt narsum laikui bgant bt pagerbti ir tie, kurie to bus verti. Taip galvojau, bet nusprendiau savo nuomons ratikai uoliui nepareikti, nes nebuvau tikras, kad nekils panaus tarnybinis nesusipratimas, kaip kad buvo atsitik su Kazimieraiiu. Savo tvirt nusistatym numaiau pareikti odiu, pats asmenikai susitiks su uoliu. 244

VADAVIETJE Kai dar buvau pas Elyt, partizanas Bevardis per vien civil man prane, kad prie Nemuno su manimi nori susitikti asmuo, kuris sakosi ess atvyks i Vakar. Tas praneimas buvo duotas berods liepos 14 dien. Buvo paymta, kad atvyks asmuo ilgai laukti negali, nes turjs susitikti su Kazimieraiiu, bet is jau uvs. Dabar jis nutars skubiai susitikti su manimi, nes reikalai es nepaprasti ir neatidliotini. Apylinkse dar buvo rus, bet mes su Jrininku nusprendme vykti. Praneiau dat, kada Bevardis su keliais vyrais turjo laukti ms nakt Kasin kaimo kapinse. Maniau, kad i usienio bus sugrs Hektoras ar Prapuolenis. Susitikimo vietoje su Bevardiu tikjausi gausis smulkesns informacijos. Iygiavome. Pavojingiausia buvo pereiti per Nedings mik ir artimiausius kaimus, nes pavakare mes patys matme, kaip didelis rus brys i Kucakiemio per Neding patrauk miko link. Tik sutemus atsargiai islinkome i banytkaimio. Saugumo sumetimais iuo metu negaliu paymti vieno svarbaus vykio, kur teko igyventi prie ivykstant i Elyts nam. Laimingai perjome pavojingiausias vietas ir pasukome per Pilvingi kaim. Prajome atokiau nuo Kat trobesi ir leidoms pakalnn. Tuo metu prieais, madaug u puss kilometro, pasigirdo smarkus audymas. Mes sugulme ir siklausme. Tratjo du kulkosvaidiai. Buvo audoma i autuv ir automat. audymas truko labai trumpai. Jis baigsi taip staigiai, kaip buvo prasidjs. Po to vl siviepatavo kap tyla. Mes pakilome, pasukome daugiau deinn ir po kiek laiko pasiekme ilus. Vliau paaikjo, kad tai buvo partizan ir rus susiaudymas. Dienojome jau savo bunkeryje. I Ramunlio suinojome, kad tik prie. . .* Belakstydami jie paliko daugyb pdsak, kuriuos pamiro greit umaskuoti. Sugaut voverait vyrai norjo parodyti ir man su Jrininku. Jie inojo, kad a po paros
* Trksta dviej rankraio puslapi.

245

turiu sugrti vadaviet. Todl voverait kio mai ir j urio virvute. Laimik padjo bunkeryje ant krosnels, o patys ijo su reikalais. Atsitiko taip, kad tuo metu mano vadaviet atvyko Gegutis. Jis atsidar bunkerio dureles, lindo vidun ir usiieb lemp. Greit jis pastebjo, kad maie ant krosnels kakas juda. Smalsumas gund pasiirti. Pasim mai ir j atrio. Voverait, inoma, nelauk, bet aibo greitumu inr i maio ir pro praviras dureles idm laisvn. Gegutis susigaud tik tuomet, kai jau buvo vlu. Netrukus sugro vyrai. ia jie rado Gegut, bet voveraits jau nebuvo. Vyrai Gegut ibar, kam jis kia nos kur nedera, bet dabar mums visiems jau buvo tik skanaus juoko i ios linksmos istorijos. Vadavietje prasidjo normalus darbas, kur be pertraukos ilgokai tsme. Per ms bunkerio vir jau ne vien kart piemenys pergindavo band. Atgenamus galvijus mes pajusdavome dar i tolo. Iki piemenys su banda nutoldavo, bunkeryje sddavome kuo tyliausiai. Vis dlto man kilo tarimas, kodl tie piemenys taip danai tiesiog per bunker pergena. Vien dien mes vl igirdome atgenamus galvijus. A greit atsitpiau paioje angoje, prikiau galv prie dangio ir stengiausi igirsti piemen kalb. Netrukus gyvuliai jau jo per bunkerio vir. Kaip tik tuo metu igirdau i piemen patylomis sakant: Matyt, nieko nra, ba glis graiai uleistas". Ikart pasidar aiku, kad piemenys ms bunker seniai jau yra aptik. Liepiau Geguiui vienam ilsti i bunkerio, pasirodyti piemenims ir pasakyti, kad jie niekam apie ms bunker neprasitart, bei pabandyti suinoti, ar jie apie i paslapt kam nors jau yra isitar. Gegutis visus apylinks piemenis paino, nes nuo j keliaudamas ilais nesislpdavo. Be to, jis gerai paino visus gyventojus ir jo pasirodymas piemenims negaljo atrodyti kas nors ypatinga. Man ar kitiems pasirodyti nebuvo jokios prasms. Gegutis ilindo i bunkerio, nuleido dangt ir nutolo su piemenimis. Po kurio laiko jis sugro atgal ir nupasakojo, k su jais buvo kalbjsis. Vis dlto piemenis netiktas Geguio pasirodymas i246

gsdino. Jie jau daug kart buvo mat Gegut, taiau dabar taip drebjo, kad i pradi net odio itarti negaljo. Svarbiausia, jie dabar bijojo dl to, kad buvo aptik bunker ir prie jo danai atvarydavo galvijus. Suprat, kad jiems nieko bloga daryti neketinama, piemenys papasakojo, jog apie bunker jie neisipasakojo net namie, nes inojo, jog u tai ir namikiai juos ibart ar net kailin duot. Laimei, tai buvo ms rmj vaikai. Gegutis vaikams taip paaikino, kaip buvau jam nurods, ir udraud ateityje prie bunkerio ganyti, nes jie bt vliau pamat ir mus. Gegutis piemenis net prisaikdino ir dav jiems pabuiuoti roaniaus kryel. Po io karto piemenys daugiau prie ms bunkerio nepasirod, bet ir patirtos paslapties niekam neiplepjo. Prijau ivad, kad ms bunker piemenys aptiko tuo metu, kai Gegutis vienas buvo jame paliks. Jis mgdavo danai palikti pravertas bunkerio dureles ir tuo metu neretai primigdavo. Piemenys tokiu momentu bunker kaip tik ir galjo aptikti, o Gegutis to ir nepajuto. Taiau tai buvo tik mano spjimas. VIKTORAS Po kiek laiko a suinojau, kad pas Petraiio vyrus atvyko kakoks civilis asmuo, kuris labai pageidauja kuo greiiau su manimi susitikti. Jis saksi mane gerai pastas i seniau. Partizanas Briedis nuo savs dar pridjo, kad tas asmuo gals bti kunigas, nes jo portfelyje buvo pastebtos knygos, panaios Biblij. Vyrams es nuostabiausia tai, kad sveias labai maai kalbs, bet visus kovotojus atidiai stebi ir daug raosi. J es Tauras globoja, todl vyrai nesiteirauja, kas jis toks yra. Tauras taip pat sveio asmenyb kakodl laiko paslaptyje. Taip paslaptingai apibdintas asmuo mane sudomino, ir a nuvykau mikus, esanius netoli Randamoni kaimo, kur ir atradau j mans belaukiant. Tai buvo Petrnas, kils i Leipalingio. A su juo buvau drauge moksis Karo mokykloje. Vokiei okupacijos metais Petrnas dirbo netoli mano tviks Lazdijuose esanioje vietimo staigoje. Mes tuo metu buvome net ar247

timai susidraugav. Dabar paaikjo, kad Petrnas okupant yra persekiojamas ir jau kuris laikas slapstosi. Jis dar nebuvo stojs partizan gretas, bet jau turjo pasirinks slapyvard Viktoras. I savo artimo draugo Tauro (Surauiaus) jis ir suinojo apie mane ir Antanait. Isikalbjau su juo, o paskui surengme pasitarim, kur dalyvavo Tauras ir Juozaitis. Tarms palapinje, kuri, kaip ir kitos, buvo padaryta i egliaki. Dabar Viktoras dar kart papasakojo, kaip jis neseniai buvo susitiks su Antanaiiu ir su juo ilgokai kalbjsis. Viktoras pabr, kad po Kazimieraiio mirties PLP tabo veikla aprimo. Es ir Daktaras su Antanaiiu nesutaris. Jie atskirai net gyvena. Viktoras pasils Antanaiiui tam tikr visuomenins veiklos program, bet Antanaitis jai nepritar. Taip juodu ir isiskyr. Mano praomas Viktoras vl smulkiai idst visuomenins veiklos program. Joje, be kita ko, buvo siloma leisti net du laikratlius: vien visuomenei, antr tik partizanams. Viktoro mintys buvo labai prasmingos, darbo planas realus, nors partizan veikimo slygomis labai sunkiai gyvendinamas. Mano nuomon buvo tokia: Viktoro silomai programai i esms reikia pritarti, tik j btina daugiau priderinti prie partizan kovos slyg, nes Viktoras dar per maai paino realias partizan tabo darbo galimybes. Jau i Karo mokyklos laik man buvo inoma, kad Viktoras yra gabus literatas, tuomet rainjs karin leidiamame urnale Karinas". Antanaitis su Viktoru susitiko pirm kart ir elgsi su juo kaip su gimnazistliu. Viktoras nebuvo mgjas girtis savo sugebjimais. inoma, jei Antanaitis bt inojs, su kuo turi reikal, bt kitaip kalbjsis. Visa tai man paaikjo vliau, kai susitikau pat Antanait. Antanaiiui panaiai atsitiko ir 1949 m. pavasar. Tuomet a, keliaudamas emaitijon per Tauro apygardos partizan veikimo rajonus, ujau pas vien inteligent raytoj. Jis mielu noru pasiadjo ateityje bendradarbiauti ms spaudoje ir padti parinkti Vakarams ruoiamos mediagos. Vykau toliau, todl iam inteligentui pasiliau straipsnius ir visa kita sisti Dainavos apygar248

dos tabo adresu per partizan dalinius. Raytojo pasistuosius straipsnius gavo Antanaitis, tuomet jau Lito slapyvardiu besivadins. Jis, daug nelauks, raytojui para madaug tok atsakym: Atrodo, plunksn valdai! Bandyk toliau!" Grdamas i Vakar Lietuvos srities, i Tauro apygardos vado ir Geleinio Vilko rinktins vado Tigro suinojau, kad dl Antanaiio tokio turinio laiko raytojas usigavo ir nustojo rayti ms laikratl. Tigras padjo nesusipratim isiaikinti ir raytojas Uosio slapyvardiu toliau uoliai bendradarbiavo partizan spaudoje. Viktoro programoje man ypa patiko tai, kad jis sil i pagrind pagerinti visuomenin darb ir PLP tabo spaudos ir propagandos skyri pavadinti tiesiog visuomenine dalimi, veikiania atskiroje vadavietje ir priklausani tiesiogiai PLP vadui. Viktoras buvo labai patenkintas, kad pritariau iai visuomenins veiklos ipltimo programai. A jam pasiliau dar kart susitikti su Antanaiiu ir vl pasitarti tuo klausimu. Pareikiau, kad a i savo puss paraysiu Antanaiiui atitinkam laik. Viktoras ketino artimiausiu laiku stoti partizan gretas, ir mes sutarme, kad tuo atveju, jeigu Antanaitis ir vl atmes Viktoro pasilymus, Viktoras pereis dirbti pas mane. Jam adjau pavesti visuomenini reikal dal, ir jis bt gyvens bei dirbs su savo artimu draugu Tauru. patenkinti. A tuoj pat paraiau Antanaiiui asmenik laik. Tai buvo pirmasis mano ryys su Antanaiiu po Kazimieraiio mirties. Pareikiau jam uuojaut dl vis PLP tab itikusi nelaimi ir paadjau i savo puss visokeriop manom pagalb. Nurodiau, kad Viktoras Antanaiiui ateityje galt bti labai rimtas ir naudingas darbininkas. Drauge praiau man duoti skub atsakym. Paraytj laik teikiau Viktorui rankas. Petraiio stovykla buvo rengta vieno didiulio raisto maytje salelje. Netoli palapini augo aukta beak egl, kurios virnje buvo susisuks sau lizd didysis vanagas. ia jis iperjo ir savo vaikus. Partizanai Vanagas, uolis ir Tauro brolis Briedis, kai vanagiukams 249

iaugo plunksnos, nupjov egl, o i jaunikli isiirkino puikius pietus. Vakare Petraiio stovykloje ilgai negeso lauas, o mes visi sdjome prie jo. Su vyrais isikalbjau vairiausiais klausimais. Galiausiai prijome ir prie linksmosios dalies. ia a jiems parodiau vien stebukl", kuriuo patikjo visi, iskyrus kelis vyrus, kuriems i anksto stebuklo" esm iaikinau, nes tai padjo pasirengti seansui. Stebuklui" pasirengiau ir demonstravau j taip: prie sutemas kelis vyrus neymiai po vien nusivediau nuoaliau ir paaikinau, kad jie vakare prie lauo isikalbt apie vairius atsitikimus tarp j apie brimus, pasivaidenimus ir t. t. Jie, mano praomi, papasakojo apie savo draug kai kuriuos asmeninius reikalus, pvz., pasak mylimos merginos vard ir pan. Tada a tiems vyrams ant rank, kaktos ar koj palapintu muilu raiau tam tikrus odius, skaiius ar enklus. Muilui nudivus, paraytieji odiai tapdavo nepastebimi. Vliau nakt, prie lauo, vyrams pradjus kalb apie burtus, a ir parodiau tok stebukl". Pirma ubriau popieri, tariamai iaukiau dvasi, o po to pasiliau partizanams uduoti jai kok nors klausim. Vyrai pateikdavo vairi klausim, bet bdavo lengva parinkti tok, kuriam pana atsakym jau turjau uras ant kurio nors partizano kno dalies. Buvo duodamas kad ir toks klausimas: ar a sulauksiu laisvs? Tuomet liepdavau kuriam nors labiausiai netikiniam sudeginti mano uburt" popieri ir tais pelenais smarkiai trinti jau numatytam vyrui tam tikr kno dal. Nuo smarkaus trynimo toje vietoje knas kaisdavo, muilas atsileisdavo ir labai prilipdavo suodiai. inoma, visa ranka sisuodindavo, bet nepalyginamai labiau tos vietos, kurias buvo liets muilas. Svarbiausia, juodosios raids vis labiau rykdavo smarkiau trinant. Paskiau, suodin rank plaunant, pirmiausia pasiduodavo muilas, kuris buvo padengs od. Tuomet paraytosios raids atrodydavo nuostabiai baltos, nes kitose vietose suodiai altu vandeniu nelengvai nusiplaudavo. Vyr nusistebjimas buvo didiulis. Toliau buvo klausimai dl laisvs kovos pabaigos, apie mylimas merginas ir t. t. Stebukl" pademonstruoti pasisek, nes i pradi labiausiai 250

netikiniais apsimesdavo mano uverbuotieji. Kelis kartus suodindavau kojas ar rankas t pai vyr tariamai dl to, kad vis viena jau suodinti. Na, k darysi, kartais tekdavo suodinti rank ir neuverbuotajam, kuris to labai pageidaudavo. Tuomet, inoma, nieko ir neieidavo. ia greit surasdavau ieit. Jau i anksto buvau primins, kad seanso metu reikia visiems laikytis ramiai ir nesijuokti. Mano uverbuotajam, kuris laiku nusikvatodavo ir bdavo suveriama kalt u nepasisekim. Vyrai stengsi vieni kitus raminti, taiau seanso metu lengvai galima sukelti pageidaujam nuotaik. Nesulaikomo juoko banga pasigirdo tada, kai ibrme, kad uolio mona, gyvenusi stovykloje, neitikima vyrui. uolis burtais patikjo ir m pykti ant monos, o mums nujus miegoti, norjo j net apkulti, nes ji m juoktis i tokio pavydo. Man atsigulus palapinn, vyrai dar br patys, taiau jiems ijo tik tol, kol buvo mano urainjim. Vliau tik be reikalo vienas kit suodino. Kartais taip stipriai trindavo, kad net od pratrindavo. Ryt uolio pyktis monai dar buvo neatslgs, todl visiems vyrams paaikinau rodyto stebuklo" paslapt. Kai kurie vyrai net igriuvo i juoko, o uolis neinojo kur dtis i gdos. Visi juoksi i t, kurie, pasilik prie lauo, taip uoliai save suodino. Po pusryi Viktoras isireng kelionn, o Tauras j lydjo. Su Tauru susitariau ateityje palaikyti glaudesn ry, nes man rpjo Viktoro ir Antanaiio bsimo pasitarimo rezultatai. Be to, laukiau Antanaiio laiko. Popiete ir a su Jrininku, Baluiu, Putinu, Taugirdu, Tigru ir Treioku ikeliavome savo vadaviet. Pirmiausia pasiekme Briedio stovykl, kuri buvo netoli unupio kaimo. Putinas buvo gavs ini, kad vienai moteriai i unupio dingusi karv. Ji negrusi i ganyklos. Putinas spjo, kad karv galjo paimti Briedis maistui. Toks Briedio poelgis bt buvs palaikytas nusiengimu, nes toji moteris buvo neturtinga. Briedio stovykloje neberadome n vieno vyro. Jie buvo kakur ivyk. Smulkiai apirjome vis stovykl, bet niekur nesuradome spirgalo pdsako. Tuo metu sugro Briedis su kai kuriais savo vyrais ir m teisintis, jog karvs neliets. Vliau paaikjo, kad Briedis tikrai buvo tartas be reikalo, nes 251

moteris po keleto dien partizanams prane, jog karv surado klimpusi raiste ir jau pavinkusi. Besikalbdami su Briediu igirdome, kad tolumoje skardena skerdiaus ragas. Briedis papra greit visus nutilti, o pats siklaus trimitavim, kuris kartojosi kelet kart. Po to Briedis pareik, kad skerdius trimituoja pavoj. Paaikjo, kad Briedio vyrai buvo i anksto su skerdiumi susitar, jog is praneins apie padt kaime. Skerdius pats arba per vaikus labai danai suinodavo, kas dedasi kaime, ir apie rus pasirodym sutartuoju bdu trimituodavo partizanams. Perspti partizanai paprastai pasitraukdavo saugesn viet arba laikydavosi atsargiau. Taip buvo pasielgta ir kart. Vyrai pasitrauk dar toliau, o mes nedelsdami tsme savo yg. SPSTUOSE Pakeliui Trasninko kaim mes isiskyrme su mus palydjusiais Baluiu ir Putinu. Temstant pasiekme Trasninko laukus, esanius mikuose kiek atokiau nuo kaimo. jome pro rugi lauk. Staiga pasigirdo tarsi katiliuko barkjimas. Pamanme, kad rusai brenda per rugius. Pasiruome autuvus, isidstme. Barkjimas artjo, nors supratome, kad per rugius kakas brenda gerokai pro al. Temo, taiau pro ironus dar irjome karv. Tai buvo viena i nenuoram, kurios mgsta atsiskirti nuo kaimens ir laisvai pavaiktinti. Kaip tik tokioms po kaklu pariami barkalliai, kad jas mikuose lengviau bt susirasti. i karv nakt galjo sudraskyti vilkai, todl nutarme j paimti ir prieais save nusivaryti Trasninko kaim. Neabejojome, kad tas kininkas, kurio kiem karv pasuks, mus pavaiins vieiu pienu. Prijome Trasninko kaimo pakrat. Kaime lojo unys. Mes dar kiek laiko pastovjome ir siklausme. Karv ms, inoma, nepalauk ir nusileido pakalnn. Ji dabar mums jau nerpjo, nes unys vis dar nesiliov loj. Tyliai isidstme ir atsargiai pradjome leistis emyn. Paruotus ginklus nems rankose. Net priartj prie pirmj trobesi, nieko tartina nepastebjome. Dl visa ko dar kiek pajjome 252

ir tuomet usukome pas vien kinink pavakarieniauti. Mus patiko linksmi eimininkai ir skaniai pavaiino. Vakarieniavome rams, nes eimininkas pareik, kad visur atrodo ramu. Tiesa, jis mat pavakare por ginkluot vyr einant auktyn krantu, bet tai greiiausiai partizanai, kurie kaiman neusuko, nes dar buvo viesu. Pavakarieniavome ir, eiminink labai praomi, padainavome kelias partizan dainas. Kambario langas buvo praviras, ir ms daina galjo bti igirsta lauke. Po to atsiklme, dar kart padkojome eimininkams u vakarien ir ijome. Taugirdas tuo metu jau buvo suskubs ubgti pas du gyventojus, kurie jam kelionei dav duonos ir laini. Susirinkome prie vart, kur buvome susitar i anksto, o tada pajudjome Merkio ups link. Ten buvo valtis, Kuria turjome persikelti antron ups pusn. Jau pasiekme kaimelio pakratyje gyvenanio kininko trobesius ir jome pro statom kluonel. Staiga, per deimt ingsni nuo ms, prie kluono sienos, sujudjo figros ir be joki ceremonij mus buvo pradta audyti. Mes net nebuvome pasiruo tokiam netiktumui ir aibikai metms rugius, augusius prie pat keliuko, o po to u gyvenamojo namo, kur tik k buvome praj. Rusai tuoj pat pamet mus i aki, o mes isisklaidme. audymas greit nutilo. Tada visi sugujome rugi pakratyje prie pievos. Dabar aikiausiai girdjome rus kavimus prie Merkio ir krantuose aplink kaim. Supratome, kad jie mus smoningai sileido kaim ir kad pakliuvome spstus. Rusai neaud gal ir dl to, kad bijojo kliudyti savuosius. I j kaliojim mes nustatme, kuriose vietose jie susitelk. Naktis nebuvo tamsi, bet pievas deng tirtas, nepermatomas rkas. Prieais mus tsojusi lapia ir krmais apaugusi pieva atrod tarsi paskends didiulis mikas. Buvo taip tylu, kad jokia rugio varpa nesibavo. Buvome jau sulap vien nuo tos rasos, kuri nubraukme, susikprin slinkdami per rugi lauk. Dabar ir delsti nebuvo kada. Slinkti rugiais kaln nesinorjo, nes atrod, jog krantai buvo rus nugulti. Toliau papievyje taip pat girdjome j kavimus. Nusprendiau pasinaudoti rko priedanga. Pasikvieiau ariau savs Treiok su Taugirdu ir paklausiau, ar galtume 253

kiek atokiau nuo pakraio bent kelet imt metr paslinkti prie mus esania pieva. Jie atsak, kad pieva klampi ir lapia, bet ja eiti, atrodo, bus galima. Vienas blogumas, kad galime greit paklysti. Toje vietoje, kurioje dabar buvome, visi orientavoms. Treiokas su Taugirdu dar nurod, kur tolumoje turi bti Rodukos ir Kasin kaimai. Krantas aplink piev jo tarsi lanku. A isimiau i planets kompas ir pagal j dar kart pamginau orientuotis. Po to liepiau visiems kuo greiiausiai ir kuo tyliausiai i rugi lauko persimesti piev, kol mus slp rko priedanga. Tai padar, mes dar kart sustojome. mus ir dabar nebuvo audoma. Rusai, matyt, lauk, kada mes iroposime ties j isidstymo linija. Dabar liepiau vyrams pamau, stengiantis nesukelti n maiausio triukmo, slinkti paskui mane. Orientuodamiesi pagal kompas, slinkome Rodukos kaimo link. Kartais vyrams atrod, kad mes jau ne ta kryptimi einame, nes mums teko aplenkti ne vien krm, taiau a j pastab neklausiau, nes inojau kompas nepameluosiant. Rods, jog mes labai ilgai slinkome pieva, o pakraio vis nesimat. Pagaliau pastebjome aukt krant, apaugus miku. Pasirinkome tinkamiaus viet usiropti vir. Vyrai ia greit vietov atpaino. Pradjome atsargiai kopti auktyn. Miko pakrat pasiekme laimingai, nes, matyt, prieas nesitikjo tokio ms manevro ir tos vietovs nesaugojo. Trasninko kaimas jau buvo tolokai pasiliks, ir mes lengviau atsidusome. Tiesa, dabar girdjome, kad smarkiai loja ir Rodukos kaimo unys. I to padarme ivad, kad rusai ia kaip reikiant siautja. Per Merk mums visiems btinai reikjo persikelti tik ten galjome jaustis saugiai. Keltis kitoje vietoje valtimi per up buvo per daug pavojinga, nes tokiose vietose tikriausiai turjo bti rus. Nusprendme padaryti lank apie Rodukos kaim ir per Merk seklesnje vietoje perbristi. Dabar mus ved Treiokas, nes jis geriausiai paino vietoves. Eidami mikais, pdsak nepalikome, bet prie Rodukos kaimo buvo raistai ir reikjo priartti prie keli sodyb. ia slinkome pievomis, nubraukdami gaili ras. Manme, kad ryt rusai utiks ms pdsakus olje, bet tai mums nebuvo pavojinga, nes mes vl sukome mik, kur pdsakai dingo. 254

Vienoje vietoje teko eiti laukais, taiau ir ia rusai ms nepajuto. Po kiek laiko pasiekme Merk numatytoje vietoje. Nusileidome emyn prie seklumos. Pirmiausia nusireng Taugirdas su Jrininku ir su suritais drabuiais vir galv perbrido antron ups pusn. Antru reisu persine ilguosius ginklus. Vliau t pat padarme ir mes. Tuo metu, kai a antr kart bridau per up su automatiniu autuvu ir diru, sraunusis Merkys mane gerokai nune pasroviui. Dl to arti kito kranto pataikiau duobn ir su viskuo nunriau dugnan. Laimei, mokjau plaukti. Atsispyriau nuo dugno ir, usimets ant kaklo dir, viena ranka pasiirdamas, tuoj nusitvriau u kranto. Draugai prim daiktus ir padjo isikepurnti. Tuoj pat apsirengme, nes visi nuo alio jau kalenome dantimis. Greit pasiekme mik, o ioje priedangoje mes jau visikai kitaip jautms. vintant sdjome bunkeryje ir dalijoms igyventais nakties spdiais. Tiesa, apaudymo vietoje Treiokas pamet duon ir pusbaius, kuriuos jis nesi rankose. Rusai visa tai aptiko ir ryto met vaikiojo po trobas lygindami duon, taiau nieko nepe. Vliau paaikjo, kad rusai t nakt buvo apgul ne vien pamerk, bet ir panemun bei kitus kaimus. Pro Merkin juos atve apie 100 sunkveimi. Dar ant plento jie isilaipino ir mikais atslinko pasaluoti. Rusai Trasninko kaime pasakojo, kad mat banditus" einant kaim, bet nekliud nordami visus paiupti paruotuose spstuose. Jie baisiausiai keiksi vartydami suplyusius pusbaius ir duonos puskepal, nes, pasirodo, teisingai numat, kad mes i kaimo eisime prie vali. Ten bsianti geriausia vieta mums pakloti". I tikrj mes ten btume atsidr lygioje kaip delnas pievoje ir vargu ar btume sugebj sveikuiai kudaius ineti. Ms laim, kad mes ilgokai kaime utrukome. Rusams pristigo kantrybs laukti ir jie nuo vali pasiunt kaim valgus, su kuriais mes ir susidrme. Jie, matyt, mus pirmieji pajuto ir usiglaud u kluonelio, o paskui m staigiai audyti, taiau netaikliai.

255

PAS ELYT Su rat siunta uoliui, kaip ir paprastai, nukeliavome pas Elyt. ia ilgai utrukome, nes norjome skubiai sulaukti nuo uolio atsakymo. Laikms atsargiai ir apylink sekme nuo palps, nes i ten viskas buvo geriausiai matyti. Vien pavakar igirdome mainos im. Nuo Alovs puss pastebjome atvaiuojant main, kuri buvo sausakima rus. Greit sulindome vir palpje rengto kambarlio lub ir pro stogo langel stebjome, kur maina pasuks. Ji privaiavo krykel ir pasuko per tiltel banytkaimin. Kaip tik tuo metu kakoks mogelis dviraiu vaiavo i banytkaimio. Maina, j patikusi, sustojo. I kabinos ilipo rusas, apsivilks graia miline. Jis buvo be diro. Supratome, kad ia turi bti karininkas. Rusas sustabd dviraiu vaiavus. Pagalvojome, kad nori ko nors j paklausti. irjome, kas bus toliau. Rus vyresnysis pam i vaiavusiojo dvirat, usdo ant jo ir nuvaiavo kelis imtus metr atgal viekeliu. Po to apsisuko, vl privaiavo prie mainos ir dvirat grino savininkui. Matme dar, kaip jis mosteljo ranka, irdamas dvirat, o po to sdo kabinon. Vadinasi, Ryt kultros nejas patenkino savo geid pasivainjo. Maina pajudjo, privaiavo banytkaimyje esani aiktel ir, matyt, sustojo, nes mainos imas staigiai nutilo. Buvo jau prietmis, bet mes i savo slptuvs nenusikraustme. Laukme praneimo i Elyts. Netrukus igirdome lauke ingsnius, kurie artjo prie namo. Supratome, kad ateina rusai. Dirsteljome dar pro plyel ir pamatme, kad ateina trys rusai, tarp kuri buvo ir dviraiu vaiavs. Jie sujo vidun, o mes susirangme slptuvlje. Jau visikai sutemo. Praslinko kelios valandos. Girdjome nam einant ir i jo ieinant net kelet kart. Girdjome ir moter bals. Atrod, ir paios Elyts bals. Netrukus gavome praneim, kad pas Elyt buvo atjs rus majoras su enkavedistais. Anie apjo kambarius ir tuoj ijo, o majoras pasiliko. Paaikjo, kad majoro vizitas pas Elyt jau nebuvo pirmasis. Jis turjo udavin uverbuoti j. Saugumo organai inojo, jog Elyte nepaprastai pasitikjo tauriausi lietuviai visoje plaioje apy256

linkj. Uverbav j, jie tikjosi pagauti savo tinkl stambi uv ir i to turti didel naud. Taiau ir norima uverbuoti uvis nebuvo kvaila. Ji stengdavosi net nesileisti majoro kalbinama taip rpima uverbavimo tema. I anksto buvo taip susitarta, kad Elyts namiai nepalikdavo jos vienos su majoru, nors tas visiems tiesiog grubiai tai duodavo suprasti. Taiau visi nuduodavo nieko nesuprant ir neva nor kuo daugiau major uimti. Paskutin veiksm atlikdavo samagonas. Elyt degtins net labai nekent, taiau u j kiti pasistengdavo suteikti tokias paslaugas, kad majoras greit visikai nusigerdavo. Tada kareiviai savo naialnink" tempdavo mainon ir idumdavo atgal Vilni. ir majorui buvo sakyta pagaliau atlikti savo misij. Dabar jis akiplikai prikibo prie Elyts ir be joki ceremonij msi uverbavimo temos. Laimei, t dien buvo progimnazijos atidarymo ikilms. Jose dalyvavo mokytojai ir sukviesti sveiai. Buvo vl greit taip surengta, kad tie, kurie atjo Elyts pakviesti pokyl, neijo tol, kol kartu su jais neijo ir majoras su Elyte. Rusas visiems buvo nemalonus pokylio dalyvis, taiau iuo kartu kitokios ieities nebuvo galima surasti. Per pokyl majoras vl greit visikai nusigr ir dar prie vidurnakt buvo igabentas Vilniun. Tik tada ir mes nulipome i savo slptuvs. Anksiau to padaryti negaljome, nes rusai i majoro apsaugos visur niuktinjo. Pagaliau jie visi susirinko prie mainos ir ivaiavo. Tik jiems ivaiavus su Jrininku apsirengme ir ujome pas du inteligentus, kurie mus mat pirmkart. Jie buvo labai nustebinti mudviej pasirodymo, nes rusai tik k buvo ivaiav i banytkaimio. Mes nudavme, kad ms yra daugiau pasislpusi kapinse ir kad mes vis padt banytkaimyje inojome. Ms aplankytieji asmenys i pradi net teig, kad girdj mane, t. y. Vanag, uvus. Vis dlto man pavyko tapatyb rodyti. Inteligentai labai nuoirdiai su mumis pasikalbjo. Tos eimos vyras buvo pasirinks Baravyko slapyvard. Su iais asmenimis retkariais palaikydavau ry taip pat per vien inteligent. Vliau ryys nutrko, nes a savo vadaviet perkliau tolimesnius veikimo rajonus.

257

Pas Elyt praleidome dar kelet dien. ia ir sugalvojome, kad bt gana patogu pas Elyt sirengti bunker. Ypa ten bt buv patogu gyventi iem, nes tada mums nebt trukds sniegas. T dien Elyt buvo ivaiavusi atsiimti siuntos nuo uolio. Kai ji sugro, mes ir usiminme apie bunkerio rengim jos namuose. Elyt ms sumanymui nepritar, nes jai atrod, kad pasirinktoji vieta nesaugi. Mes su ja iuo reikalu ilgai kalbjome, taiau galiausiai sumanymo rengti bunker atsisakme. Elyt parve korespondencij nuo uolio, taip pat Tiesos" laikraio numer, kuriame buvo straipsnis apie mane. Jame buvo parayta, kad a esu buo, slapyvardiu Vanagas, ir prie taryb valdi nukreiptais atsiaukimais, tarybini pareign ir kari udymu siekiu atstatyti inaudotoj valdi, grinti dvar santvark ir t. t. Suduotasis smgis nipams ia buvo pavadintas Baltramiejaus naktimi". .. Geras esu buo, pagalvojau, jeigu mano tvai teturjo 6 hektarus 73 arus ems. Jie, inoma, ra tai, kuo ir patys netikjo. uolio atsistuose ratuose radau pasisakym dl Antanaiio aplinkraio Nr. 1, kuris buvo paraytas netrukus po Kazimieraiio uvimo. uolis minjo, kad Antanaitis kritikavo partizan veiksmus, kai kuriais atvejais nepagrstai kaltindamas kovotojus. uolis pasisak ess tos nuomons, kad partizan vadas negali nusiplauti rankas sakydamas, kad kalti yra tik kiti. Vadas niekuomet neturi bijoti prisiimti atsakomyb u tuos dalinius, kuriems jis vadovauja, o kaltinti kitus galima tik tuomet, kai turima rimt rodym. Antanaiiui galiausiai buvo prikiama, kad jis tokio aplinkraio vien egzempliori nusiunts kakokiam partizan vyriausiajam tabui, kuriuo dar niekas nepasitikjo ir nebuvo inoma, kas jam vadovauja. uolis man ra, kad Antanaiiui jau isaks savo nuomon dl aplinkraio, bet i jo daugiau ini nesulaukia. Jis mans dar klaus, ar a daugiau k nors ins apie t aukiausij partizan vadovyb. Dl man neinom prieasi Antanaiio aplinkraio Nr. 1 nuorao Merkio rinktinei atsistuose ratuose nebuvo. uolis norjo, kad a kuo greiiausiai susisiek 258

iau su Antanaiiu ir suinoiau prieast, dl kurios jie netikrina ryio punkto. I gautosios siuntos turinio supratau, kad Antanaiio santykiai su uoliu kiek palij. Tai patvirtino ir Garibaldis, nuo kurio gavau asmenik laik. Jis pageidavo, kad sudaryiau slygas uoliui susitikti su Antanaiiu, ir patar man paiam tame susitikime dalyvauti. Garibaldis taip pat minjo, kad Antanaitis nepalaiko ryio ir su Tauro apygarda. Pasim siunt, sugrome savo vadavietn, nes jau tikjausi rasti atsakym nuo Antanaiio. Radau tik Tauro praneim. Jis pageidavo su manimi susitikti, nes nors plaiau painformuoti apie PLP tab. Reikalas buvo svarbus, todl susitikti nuvykau nedelsdamas. Susitikimo metu paaikjo, kad Tauras ir Viktoras Antanait susirado ir jam rankas mano laik teik, bet jokio atsakymo mano laik negavo. Man buvo perduoti linkjimai ir padka u adam param. Antanaitis su Viktoru daugiau tarnybiniais klausimais nesikalbjo ir tik dar kart patvirtino, kad Viktoro pasilymams nepritaria, o po to kakur skubiai ivyko. Viktorui ir Taurui dar pavyko susitikti su Karininko Juozapaviiaus grups partizanu Tauru, kuris PLP tabe dirbo kaip pagalbininkas. Tada jiems paaikjo, kad Antanaitis prie ivykdamas islapst PLP tabo inventori ir ratus. Tauras taip pat neinojo, kur Antanaitis ivyko. Jis tik patvirtino, kad Daktaras su Antanaiiu nesutar ir Antanaitis Daktar atleido i pareig bei nepritar jo ivykimui Vilni. Mat is saksi ivyksts dirbti Vyriausiajame partizan tabe. Tauras minjo, kad Daktaras, prie ivykdamas Vilniun, norjo su manimi susitikti, bet ivyko taip staigiai, kad net laiko nesuskubo man parayti. Jis pabr, kad ateityje ry palaikysis per Taur ir dar vien vyruk, kuris vliau buvo pasirinks slapyvard Arminas. Susidariusi padtis man atrod labai paini. Ypa buvo nemalonu, kad visa tai vyko tuoj po Kazimieraiio uvimo. Keisiausia, kad Antanaitis nepara jokio laiko ir nesiteik paaikinti susidariusios padties. Susitikimo metu Taur pareigojau stengtis susisiekti su arno rinktins vadovybe, palaikyti danesn ry 259

su Siaubu ir buvusiu PLP tabo pagalbininku Tauru. Pats pagalvojau, kad Antanaitis galjo ivykti Tauro apygardon, kur bus sprendiamas naujo PLP vado irinkimo klausimas, ar kuriais kitais tarnybiniais reikalais. Tik niekaip negaljau suprasti, kodl Antanaitis jokiam pareignui neusimin, kada ada sugrti, ir kodl islapst PLP tabo inventori. Slygos mums isilaikyti buvo sunkios. Masinis rus siautjimas, ypa stiprus Merkio rinktins rajone, aprimo. Ten, kur veik arno rinktin, siautjimas buvo neymus, taiau apie Antanait negavau jokios inios. Nusprendiau pats vykti arno rinktins vietoves, kuriose pastaruoju metu buvo sikrs PLP tabas. Tikjau ten k nors daugiau suinoti rpimuoju klausimu. Gerai prisimenu, kad spalio 13 d. man pavyko pasiekti vietov, kur radau dienojant apie trisdeimt Kar. Juozapaviiaus grups kovotoj su savo vadu Siaubu. Ten taip pat sutikau Tauro apygardos vado pavaduotoj Auksut-Ryt ir arno rinktins vad Mindaug. T pai dien vyko posdis, kuriame, be ia ivardyt partizan, dalyvavo dar ir Jrininkas bei Kar. Juozapaviiaus grups tabo virininkas Diemedis. Siaubas su Diemediu posdyje dalyvauti buvo pakviesti dar ir dl to, kad jie vienokiu ar kitokiu bdu paddavo PLP tabo pareignams ir daniausiai su jais matydavosi. Posdyje pirmiausia norjome isiaikinti dl PLP tabo. Apie Daktar ir Antanait mus painformavo Siaubas ir Diemedis. Jie pasakojo, kad po Kazimieraiio uvimo dar buv nesutarim tarp Antanaiio ir Daktaro. Daktaras po kurio laiko lengvja maina ivyko Vilniun vadinamj Vyriausij partizan tab. Nurod, kaip palaikys ry, ir pra bsimas inias perduoti Merkio rinktins vadui, t. y. man. Jis saks, jog a inosis, k toliau su tomis iniomis reiksi daryti. Daktaras ivyks labai staigiai. Siaubas net neinojo, kur Daktaras paliko savo ginkl. Vliau jie ginkl surado palikt pas vien patikim asmen. Apie Antanaiio ivykim maai k galjo papasakoti ir Diemedis su Siaubu. Siaubas tik labai vaizdiai nupasakojo pat Antanaiio ivykim, taiau apie tai ia nemin260

siu. Visiems mums buvo keista ir nesuprantama, kodl Antanaitis neatsiaukia. Buvo aiku, kad jis neuvs, nes btume apie tai suinoj. To meto slygomis mums visiems atrod, kad toks Antanaiio poelgis nepateisinamas. Reikjo rasti koki nors ieit, nes toliau laukti buvo negalima. Visi buvome tos nuomons, kad reikia imtis ygi PLP tabo veiklai atgaivinti. Posdio pabaigoje buvo suraytas protokolas, kur visi pasirame. Jo turinys toje vietoje, kur buvo kalbama apie PLP tabo veikl, skambjo madaug taip: ...netrukus po Kazimieraiio uvimo PLP tabo veikla nepasireik, o PLP tabo virininkas Antanaitis kakur ivyko. Antanaiio neveiklumu esame nepatenkinti. Silome Dainavos apygardos vadui uoliui susitikti su Antanaiiu ir isprsti PLP tabo veiklos atgaivinimo klausim. Jeigu uoliui taip pat yra neinoma, kur yra Antanaitis, silome paiam imtis iniciatyvos atgaivinti PLP tabo veikl, susitariant su Tauro apygardos vadovybe. Merkio rinktins vadas Vanagas pareigojamas dti manomas pastangas, kad PLP tabo atgaivinimo klausimas nelikt umirtas, taip pat stengtis iaikinti tariamai Vilniuje esanio Vyriausiojo partizan tabo patikimum..." vien io protokolo egzempliori, buvo labai nepatenkintas. Prisimenu dar, kad posdiui prasidjus, buvo gautas praneimas, jog dvylika istrebiteli yra pasirod u poros kilometr. Posdis buvo kur laik pertrauktas, nes Siaubas, kovotoj pageidavimu, leido brio vadui Skiedrai su briu vykti istrebitelius nuploti". Partizanai greit iskubjo, bet istrebiteliai laiku pastebjo juos besiartinant ir kiek tik jgos leido nusinedino Kriktoni kryptimi. Vyrams j pasivyti nepavyko. Paymtina dar ir tai, kad per posd su arno rinktins vadu Mindaugu ir Tauro apygardos vado pavaduotoju Auksuiu-Rytu maiausi paskutin kart, nes jie po kurio laiko garbingai uvo kovoje su prieu. T nakt isiruome su Jrininku Merkio rinktins link. Usukome pas Elyt, per kuri pasiuniau uoliui ir anksiau mint protokol. 261

Susitvark su korespondencija, grome vadavietn. Po kiek laiko netiktai per Garibald gavau nuo Antanaiio laik, kuriame jis man sil eiti PLP tabo spaudos ir informacijos skyriaus virininko pareigas. Nurod, kad perimiau i Tauro spausdinimo priemones ir leisiau Laisvs varp". Tuoj pat paraiau ir pasiuniau atsakym, pridjs spalio 13 d. protokolo egzempliori. Antanaiiui pareikiau, kad man pavedamas pareigas galiu pradti eiti tik gavs tarnybin paskyrim sakymo forma, nes, prieingu atveju, tikrai bus tarnybinis nesusipratimas, koks anksiau yra buvs tarp uolio ir Kazimieraiio. Dar labiau nustebau, kai po kiek laiko gavau nuo Antanaiio anket-uklausim, kuriame buvo reikalaujama isakyti savo nuomon reikalingas ar nereikalingas PLP tabas. Antanaitis usimin, kad tokios anketos bus isiuntintos ir kitiems vadams. A tuoj pat atsakydamas paymjau, kad mano bei kai kuri kit vad nuomon dl PLP tabo yra jau pareikta 1946 m. spalio 13 d. protokole. Pabriau, kad tokios pat nuomons tebesu ir dabar. Vliau paaikjo, kad Antanaitis toki anket kitiems vadams nepasiunt, nes tuo metu neturjo ryi. Jis oficialiai PLP tab likvidavo, nors toks ratas pas j vien teliko. Paskutiniame laike, kur nuo Antanaiio gavau 1946 m., buvo klausiama, ar a iemos metu priimsiu j pas save bunker gyventi. A atsakiau, kad mielai t pageidavim patenkinsiu ir laukiu jo atvykstant. Slinko savaits ir mnesiai, bet Antanaitis nesirod. Prieastis paaikjo tik kit met pavasar, kai pats Antanait asmenikai susitikau. PARTIZAN DALINI LANKYMAS Kartkartmis aplankydavau visus Merkio rinktins partizanus. Kelionje utrukdavau apie mnes laiko. inoma, jei prireikdavo, kai kuriuos dalinius tekdavo aplankyti kur kas daniau, taiau pavasar ir ruden vizituoda262

vau visus dalinius. Su organizacini vienet vadais iem susitikdavau tik tada, jei kildavo labai svarbus reikalas, ypa po 1946 met. Ryiai tarp dalini, iskyrus iemos met, tuomet buvo labai geri. Kai vizituodavau, vyrai mane palyddavo nuo vieno dalinio iki kito. Daniausiai a keliaudavau su Jrininku, nes jis pats to labai pageidaudavo, antra vertus, patirtis, gyta kelionse, jam buvo naudinga kaip bsimam vadui. Kartais mus dar lyddavo keletas pasirinkt partizan, kurie mgdavo plaiau pasidairyti ir sugebdavo tam tikr numeri parodyti prie lauo. Toki palydov daniausiai pasiimdavome keliaudami ilais, nes ten buvo palankesns slygos didesnei grupei judti. Maniau, jog btina asmenikai aplankyti visus kovotojus ir dl to, kad a tokia proga galdavau pasikalbti atskirai su kiekvienu kovotoju, suinoti ir vertinti eilini kovotoj ir j vad veiksmus, tarpusavio sugyvenim, pasitaikanius nusiengimus ir padaryti i to kuo teisingesn ivad, priimti sprendimus. Po toki susitikim lengviau buvo pareikti pagyrim, pakelti pareigose, atleisti i uimam pareig ar net skirti aukiausi bausm. Tarnybini pasikalbjim metu aikindavau vadovybs duodamus sakymus, instrukcijas, darydavau praneimus apie politin padt ir atsakindavau eilini kovotoj ir j vad klausimus. Galiausiai po to eidavo linksmoji programos dalis, atliekama vakarais prie lauo. ia kaip tik norisi bent trumpai pasidalyti spdiais apie toki kelion per dalinius iluose. Jrininko padedamas, baigiau tvarkyti visus tarnybinius ratus, kai kuriuos padauginome perraydami po kelis egzempliorius ir pasiruome visk, ko prireikia vizituojant partizan dalinius. das, ermuknis, turmas ir Strazdas. J pageidavim patenkinau. Atskiri partizan skyriai buvo sukviesti Petraiio stovykloje prie Randamoni kaimo. Ten mes pirmiausia ir nuvykome. Mane su Jrininku lydj vyrai buvo lengvai apsivilk, nes i pradi orai nebuvo labai alti. Tigras su Taugirdu buvo net basi, nes dar nuo va263

saros nebeturjo avalyns. Jie paprastai visur vaikiodavo basi arba apsiav savo darbo sandalais. U Randamoni kaimo kur laik reikjo klampoti raistais. Pagaliau pro krmus inirome saleln, kur buvo sikrusi stovykla. ia praleidome kelias dienas. Turjau pakankamai laiko pasikalbti su kiekvienu kovotoju. ie vyrai labai siningai vykd jiems pavestas uduotis, nepaprastai graiai sugyveno tarpusavyje ir savo vadais buvo visikai patenkinti. iuos dalinlius man tekdavo daniau aplankyti, nes jie veik ne per toliausiai nuo mano vadaviets. Juos pasiekti galima buvo po vienos nakties ygio. Beje, tuomet iluose mes dar ygiuodavome tik dienos metu. Su Kelmu-Plienu gyven partizanai skundsi tik tuo, kad kaimynins grups kovotojas Bevardis ir jo brolis turmas su kitais vyrais j veikimo rajone pam valdiai surinktuosius grdus. Kelmas pareik: itai buvo padaryta po paiu nosi". I tikrj tas kaimas, kuriame buvo konfiskuoti grdai, tiesiausia kryptimi nuo Kelmo vyr stovyklos buvo u penki kilometr. Dl to visiems buvo skanaus juoko, bet partizanai, veik svetimame rajone ir i anksto apie tai neprane net Petraiiui, buvo spti. Javus konfiskuoti bt sugebj ir ariau gyven partizanai, bet jie to nepadar, nes numat, kad gyventojams teks i naujo grdus supilti. Tuo metu man labai skaudjo dantis. 1946-j iem a ne kart smarkiai peralau su vyrais dienodamas, ir i dalies dl to dant skausmas buvo labai danas reikinys. Skausmui malinti gerdavau visokiausi vaist, kuriuos tik kas sugalvodavo ar pateikdavo. Atrodo, kad ypa nuo vien vaist dantys pradjo trupti, o po keleri met taip itrupjo, kad a netekau vienuolikos dant. Pasiirjus i priekio, atrodyt, kad dantys visi, bet i tikrj belik tik paradiniai" ir tai jau kai kurie skylti. Na, kad ir kaip ten bt, bet itrupj dantys retai skauda. Petraiio partizanai, kaip ir visi iliniai, maitinosi gana prastai. Pramatnybe buvo laikoma kopstai, kuriuose plkodavo pripjaustytos avienos smulki gaballi. Atskiros porcijos niekam neduodavo. O tos il avys! Kas 264

ten gyveno, ino, kad vienas vyras lengvai galjo stovykl parsineti dvi avytes. inoma, kokia ganiava, tokia ir msa. Man su skaudaniais dantimis buvo u vis blogiausia. Tiesa, sriubos prisiurbdavau, bet gumins" avienos nepajgdavau sudoroti. Neikents vien kit ksnel prarydavau, bet nuo to skrandiui juk tik blogiau. Na ir buvau tada liesas, nors gal daugiau nuo vairiausi rpesi negu nuo valgio. Beje, ir dabar a ne k pilnesnis, bet visgi pasitaiss... Sutvarkiau visus tarnybinius reikalus, pasdjome prie lauo, o po to Petraiio ir kai kuri kit vyr lydimi patraukme pas Stumbro vyrus. ygis buvo netrumpas, bet nenuobodus, nes ilais keliavome dienos metu. Prij Grybaulios kaim, gavome praneim, kad jame rus marka". Tai papasakojo mons, kurie atokiau nuo kaimo tris bulvienoje. Mums neivengiamai reikjo praygiuoti keliu, jusiu tarp dviej raist. Liepteliu persiklme per Grdos upel ir isidstme ne per toli nuo kelio. Besivalgydami igirdome triukm nuo kaimo puss, ir pro mus praygiavo rus skyrius Marcinkoni miestelio kryptimi. Mes j nekibinome, nes bijojome isiduoti. Po to valgai dav enkl, kad kelias laisvas. Tada skubiai pranrme kaimo kryptimi nepastebti ir vl ygiavome mikais. Tik vliau suinojome, kad tame kaime tik vienas rus skyrius tebuvo, o praneimas buvo perdtas. Reikia paymti, kad partizanams patogios vietovs buvo apie Darelius. Dabar ygiuodami matme didiulius lapi piev plotus. Jose tam tikru atstumu viena nuo kitos buvo pristatyta nedideli darinli, kuriose bdavo sukraunamas ienas, o iveiojamas tik paalus. Partizanai tame iene praleido daug rudens dien ramiausiai ilsdamiesi. Po kiek laiko rusai ir tas vieteles uuod, ir partizanai jose daugiau uuovjos iekoti negaljo. Keliavome ir sutemus, kol paklydo vadovai. Jie negaljo nakia susiorientuoti, todl apsinakvojome ant vienos auktumls. Ryto met valgai surado vietas, kurias atpaino. Patraukme toliau. Po kiek laiko atsidrme Stumbro stovykloje. ia gyveno ir Beras su savo skyriaus partizanais. 265

ioje stovykloje buvau tik vien dien. Atliks tarnybin pareig, bema su visais stovykloje buvusiais vyrais patraukiau pas Grauolio skyri, kur tuo metu gyveno ir brio vadas Lokys. Reikjo nuygiuoti dvideimt penkis kilometrus mikais, siekti Ruskaja Pui, besiremiani sien su Baltgudija. ygiavome Ruskaja Pios pakraiu auktumle. Tolumoje, pelkse, matme maytes saleles, apaugusias retomis puelmis. Pelki plotus deng iurkti ol. Toliau, keli kilometr plote, matme ruojanias liepsnas. Pelks buvo padegtos: taip norta sunaikinti nepageidaujam ol. Ms kryptimi dvelk vjelis ir jautme stipr svilsi kvap. Sustojome pasiirti, nes vaizdas buvo patraukiantis. Kiek vliau pajudjome Lyneerio link. Jau buvo gerokai pritem. Vienu metu madaug ties isitsusios voros viduriu, krmuose i deins, vyrai igirdo tartin ak trakjim. Be atskiros komandos visi sugulme iilgai keliuko. Paklausme: Kas eina?" I pradi nebuvo jokio atsakymo, bet klausim pakartojus, pasigirdo aikus atsakymas: Grauolis", po to atsiliep ir daugiau bals. Vyrai vieni kitus atpaino. Prisistat ir Grauolis su Lokiu. Kai j paklausiau, kodl jie itokiu laiku ia atsidr, paaikino, kad traukiasi nuo rus siautjimo mik gilum. Pasirodo, jie traukiasi su visa manta. Buvome patenkinti, kad taip netiktai susitikome, ir diaugms, jog nepatekome rus siautjimo rajon. Dabar jau vl visi pasukome Ruskaja Pios kryptimi, nes Grauolis nupasakojo, kad ten yra pasitrauks ir Merkys su savo vyrais. Grauolis paino vietov, kur jie adjo apsistoti. Mikais ygiavome didesn nakties dal. Visi buvome labai ivarg. Pagaliau pasiekme raist, prie kurio apsistojome. Iskyrus budini sargyb, vyrai ikrito miegoti. Tik kai pailsjome, kelis vyrus pasiuntme susisiekti su Merkio dalinio vyrais ir praneti apie ms atvykim. Per pietus pas mus jau atvyko Merkys su visais vyrais. ia buvo didesn dalis jo grups partizan. Kiti su skyriaus vadu Nemunu buvo pasitrauk pas skyriaus vado Genio vyrus u Varnos. Gerai pailsj, pasirinkome patogesn vietov stovyk266

lai. Dabar jau buvome apie penkiasdeimt vyr. Laimei, Grauolio skyrius pastote buvo atsigabens savo maisto atsarg, taiau tokiam vyr briui to maisto galjo pakakti tik kelet dien. Merkio vyrai maisto atsargos visai neturjo. Todl a nusprendiau ioje stovykloje neutrukti ir su jais keliauti pas skyrininkus Gen ir Nemun. Grauolis su Lokiu ketino vykti Stumbro stovyklon ir ten vyrus apgyvendinti, kol tsis masinis siautjimas. Nedelsdamas pradjau tarnybinius pasitarimus. Vyrai nusikaltim nebuvo padar, o gal man nepavyko to nustatyti. Jie buvo nepatenkinti tik Stumbro neveiklumu ir tuo, kad nepakankamai dmesio kreipiama ryiams su vadovybe palaikyti. Beje, ir Petraitis tuo paiu skundsi. Stumbras buvo sigijs girininko profesij dar Smetonos laikais. Tai buvo labai rimtas vyresnio amiaus mogus, links daugiau pakentti ir patnoti vietoje. Be nerangumo, jam sunku buvo k nors prikiti. Juo visikai pasitikjo vis apylinki gyventojai. Stumbras paadjo ateityje ryius sutvarkyti. Apskritai galima pasakyti, kad iliniai partizanai ypatinga veikla nepasiymjo, judjo nedaug, bet buvo drausmingi, blaivs ir tiesiog nepaprastai nuoirds ir teisingi. Apsireng jie buvo prastai, maistas daniausiai taip pat labai menkas, bet utat jie patirdavo maesnius rus siautjimus ir galjo kur kas lengviau savo vietovse isilaikyti. Kaip ir paprastai, su kiekvienu vyru turjau atskir pokalb prie nuoaliau susikurto lauo. Kitoje vietoje Jrininkas reng kai kuriuos kovotojus programai prie lauo. Partizan pasirodymai bdavo trumpi ir dalykliams paruoti reikdavo nedaug laiko. Buvo stengiamasi kuo daugiau kovotoj traukti program. Tinkam dalykli turjome jau anksiau prisirink, kai keliaudavome po kit batalion stovyklas. kart Stumbro vyrai buvo per ilgesn laik paruo suvaidinti keturi veiksm dram. J para buvs kalinys Kikis ir jo draugas partizanas, kurio slapyvardio dabar nebeatsimenu. Dramoje buvo parodomi buvusi politini kalini tikrieji igyve267

nimai Alytaus MGB kaljime. Vaidino daugiausia tie patys buv kaliniai, laimingai paspruk i kaljimo. Kitus programos numerius sudar trumpi komiko pobdio vaizdeliai ir dialogai, monologai, dainos, pasakojimai, radijo" inios. ias inias paruodavau a pats. Keliaudamas paprastai pasiymdavau kiekvien bdingesn detal, o kalbdamasis su vyrais atskirai, suinodavau daug dalyk, kuriuos humoro forma pranedavau prie lauo per radij". Taip buvo ir kart. Tarnybinius reikalus sutvarkme. Jrininkas baig repetuoti su dainininkais ir artistais. Vyrai i anksto paruo didel atsarg saus malk lauui. I palapini ir turim antklodi buvo rengta scena. Arti lauo sudti rst gabalai, kad visi partizanai galt patogiai sussti. Nustatme pasirodym tvark. Jauiau, kad visi partizanai laukia programos kaip atsigaivinimo po tarnybini reikal. Kad bt domiau, programa iki pat pasirodym pradios nebuvo skelbiama. Sutemo. Buvo kurtas didiulis lauas. Visi susirinkome prie jo. Atokiau pasiliko tik sargyba, taiau ji taip pat daugiau domjosi tuo, kas dedasi prie lauo, o ne aplink. Prasidjo programa. Tariau angin od, kuriame nusakiau kuklic3 programos tiksl, nuteikiau vyrus, po to jau jo visokiausi numeriai. Pirmiausia neblogai suvaidino Stumbro paruoti vyrai, po to buvo dar keletas rimtesni dalykli. Galiausiai prasidjo linksmiausioj i programos dalis. Visiems buvo juok iki aar. Radijo" inias skaiiau per didiul trib, i palapins ikit. ia buvo kalbama beveik apie kiekvien kovotoj. Kai kuri radijo" ini juodrat esu padjs archyve greta kit dokument. Tomis iniomis bent i dalies stengiausi paplakti u nusiengimus, pastebtas ydas, apsileidim ir t. t. inoma, visa tai buvo pasakoma humoro forma, bet a sitikinau, kad ir tai turjo tam tikros takos partizanams. To, kuris buvo pamintas praneime, daniausiai net neimdavo juokas, bet utat kiti tiesiog raiiodavosi. Na, inoma, tas vliau atsigriebdavo, kai klidavo kitam. kart programa prie lauo tssi net iki vidurnakio. Vyrai taip sismagino, kad scen ieidavo net tie, kurie i anksto pro268

gramoje nebuvo numatyti. Paioje pabaigoje vl buvo pademonstruotas spiritizmo" seansas, apie kur jau pasakojau anksiau. Jo pasisekimas buvo didiulis, nes tarp mano uverbuotj buvo jau visi Petraiio stovyklos vyrai, kurie dabar savo vaidmen dar geriau suvaidino. Kit ryt visi partizanai buvo vl irikiuoti. Jiems tariau baigiamj atsisveikinimo od. Paprastai atsisveikindamas pranedavau susumuotus vizitavimo rezultatus galutin ivad. kart nebuvo toki partizan, kuriuos u nusiengimus bt reikj grieiau nubausti arba ivykstant pasiimti su savimi, kad jie bt perkelti tolimesniuose rajonuose veikianius partizan dalinius. Perklimas kit dalin, ypa batalion, buvo laikomas nemaa bausme, nes partizanas atsidurdavo tarp nepastam vyr kaip nusikaltlis, o svarbiausia, ten nebdavo pastam gyventoj ir vietovi. Prisimenu ir ilinio partizano Vanago pareikim vizitavimo metu: Geriau iluose didiausia bausm, negu perklimas grumstus" u Merkins, kur kas mnuo sta po penkiasdeimt partizan". Po baigiamojo odio leidau partizanams skirstytis. Patys mms ruotis tolesniam ygiui. T dien buvo jau bjaurus oras. Atalo. turm ir ermukn, kurie buvo lengvai apsitais, atleidau ygiuoti atgal drauge su kitais vyrais. Taugirdas ir Tigras prasi leisti keliauti toliau drauge su mumis. J pageidavim patenkinau, ir mes visi su Merkio vyrais pajudjome pirmyn plaiaisiais mikais. ygiuoti seksi. Laimingai pasiekme skyriaus vado Genio vyrus, kur atradome ir Nemun su savaisiais. Buvome labai ivarg, nes lijo be pertraukos ir mus visus kiaurai permerk. Dienojome kininko trobesiuose. Taugirdas ir Tigras buvo labiausiai nusikamav, taiau gero po. Tigras pakeliui susirado alm, kur usivo ant galvos vietoje kepurs, kad lietus ne taip pliaupt per nos. Vliau gyventojai Tigrui ir Taugirdui padovanojo iok tok apav, kuris iaip taip laik iki jiems sugrtant i kelions. Genio stovykloje apsistojome neilgai. Su visais Merkio vyrais nutariau pasiekti Vydenius, kur turjo atvyk269

ti Rugys su savo partizanais. Buvo numatyta, kad tuo paiu metu Vydenius atvyks ir Valkinink bataliono vyrai, vadovaujami turmo. Orai visikai atalo. Naktimis pasirod alnos. Per naktj aliosios samanos taip sustingdavo, kad ygiuodami palikdavo aikiausius pdsakus. Nemaas brys vyr pasikeisdami neme Genio paruot maisto atsarg. Jos turjo pakakti visiems vyrams susirinkimo laikui. I anksto Genio iduot kiekvienam partizanui piet davin pakeliui. . .*

* ia nutruksta atsiminim antra dalis.

TREIA DALIS
Daugel krito sn kaip t lap rudens: Baltveids oi verks, nes myljo! Bet nei bus, nei teks Nemune tiek vandens, Kiek prie ten kraujo tekjo. Maironis Atsiminim trei dal paraiau 1955 metais. Slygos rayti buvo nepalankios. ia tik juodratis. Vien atsiminim egzempliori perraiau ir riau, j sudaro 511 puslapi. Siame juodratyje trksta dviej ssiuvini, kurie padti pas vien gyventoj. nes ji yra paslpta pas gyventoj taip, kad ne kiekvienu metu j galime iimti. Antra vertus, to mogaus snus, grs gyventi kaim, yra tartinas. I dalies jau dl to mainl paimti vengiu. Juk tas snus gali iduoti. Ir juodrat, ir ranka parayt egzempliori padsiu skirtingose vietose gyventojams saugoti. Tai padaryti manau per mnes. 1956 m. kovo 16 d. DAKTARAS . . .Arminas pasakojo, kad Daktaras vengdavo vieai rodytis. Jis net praydavo, kad Arminas j tarnybon palydt ir ateit jo pasitikti. A stebjausi, kad Daktaras rizikuoja gyventi nesislapstydamas, nes pats taip nebiau dars. Arminas nurod, jog Daktaras jam saksi tarnauti ms dl to, kad turt i ko gyventi, nors iek tiek gauns ir i partizan tabo. Apie vyriausiojo partizan tabo veikl Arminas maai tegaljo man papasakoti, nes jam nedaug ir pats Daktaras pasakojo. Jis teinojo, kad vyriausiojoje patizan vadovybje didel vaidmen vaidino profesorius J. Markulis-Erelis, kur Arminas kelis kartus mat, kai lanksi pas Daktar ir tarsi dl tam tikr reikal. Tai nelegali organizacija, turinti Bendro demokratinio 271

pasiprieinimo sjdio BDPS vard. Apskritai viskas buvo daroma labai slaptai, ir vyriausiojoje vadovybje esantys asmenys kartais net nepainoj vienas kito. Visi reikalai buvo tvarkomi tik per Erel, kuris jau visus paino. Kart Daktaras Arminui pareik, kad jis yra vyriausiosios partizan vadovybs galiotas netrukus ivykti usienin. Tam tikslui jau yra gavs 600 ervonc. siskolino jis ir paiam Arminui. Be to, Daktaras, savo vadovybs pavestas, sak Arminui nuvykti Leipalingio link ir pasilyti arno rinktins partizanui Taurui atvaiuoti Vilni, kur jis reikalingas kaip radistas. Daktaro pasakojimu, partizan vyriausioji vadovyb pareikalavusi, kad kiekviena apygarda atsist po vien partizan, kuris bus paruotas radistu. Buvo numatyta ateityje kiekvien partizan apygardos tab aprpinti radijo sistuvu-imtuvu. itaip bt nustatytas ryys tarp vis apygard ir vyriausiosios partizan vadovybs Vilniuje. Arminas parvaiavo savo tvikn ir netrukus susitiko Taur. Dabar jau Tauras man pasakojo, kad per Armin gaut kvietim vykti Vilni prim. Vilniuje Tauras apsistojo pas pastamas studentes ir nedelsiant palpje sireng slptuvl. Ten jis turjo palkuriuoti, kol per Daktar gavo praneim, kad netrukus susirinks Vilniuje visi partizanai, kuriuos, kaip dabar vietoje paaikjo, pats Tauras turs apmokyti dirbti. Daktaras ivyko usien, o Tauras su Arminu buvo aprpinti suklastotais dokumentais. Vienu metu jie abu pristigo maisto ir ivyko savo tvikn jo atsiveti. Erelis idav jiems komandiruotes vaiuoti geleinkeliu, kuriose buvo nurodyta, kad jos galios iki sausio 6 dienos. Taigi iki to laiko jie btinai turjo sugrti Vilni. Atsitiko taip, kad Tauras su Arminu dl vairi prieasi nesuskubo iki nurodyto termino Vilni parvaiuoti. Vilni pasiek tik gerokai pavlav ir kitomis susisiekimo priemonmis. Vos parvyk, dar gatvje susitiko vien pastam, kuris jiems paaikino, kad j kambariuose jau budi MGB pareignai. Tauras su Arminu suprato, kad yra iduoti. Jie nujo tik t viet, kur Daktaras jiems buvo parods paslptus pogrindio dokumentus. J nuste272

bimui, dokumentai buvo paimti, o aplink t viet em surausta. Tauras su Arminu daugiau nieko nelauk, bet psti parsikapst Dzkijon. Gerai prisimenu, kad mes, dar gyvendami ieminje slptuvje, girdjome, jog pro Druskininkus, Marcinkonis ir Varn praeinantys traukiniai beveik tuti, keleivini vagon durys urakintos. Tuomet visi gyventojai stebjosi, kodl, papraius biliet, i kasos pirmiausia pasigirsdavo klausimas: A r turite komandiruotes?" Jei j neturjo, biliet nusipirkti negaudavo. Tik vliau iaikjo, kad MGB organai msi toki priemoni tik dl to, kad itaip tikjosi lengviau suiupti Taur ar Armin su padirbtais dokumentais ir komandiruotmis. Nieko nelaimjo, todl po keli savaii bilietai buvo parduodami normalia tvarka, o stotyse vl buvo didel spstis, kuri sudar vairaus plauko spekuliantliai. domiausia tai, kad susitikimo metu Siaubas, Skiedra ir Tauras tvirtino, jog Daktaras jau suimtas ir idavs kitus. I pradi a tuo nenorjau patikti. inoma, lengva buvo manyti, kad j MGB organai bet kuriuo metu galjo suimti, nes apie jo ivykim Vilni partizanai arno rinktinje monms pasakojo tiesiog neslpdami. A tik niekaip nenorjau sutikti su teigimu, kad Daktaras galjs kitus iduoti. Taiau Siaubas ir Skiedra nurod toki aiki idavysts fakt, kad ir a miau abejoti. Jie nusak net mones, kurie savo akimis mat Daktar, MGB organ atvet lengvja maina berods Ricieli kaim, Kur jis saugumui parod paslpt dokument archyv. Jie tvirtino, kad rinktinje yra suimt moni, kuriuos idavs Daktaras. Kai kuriuos Siaubo ir Skiedros parodymus vliau patvirtino Antanaitis-Litas-Viltis, o Elyt teig, kaip vliau pats sitikinau, kad Daktaras buvo suvestas net akistaton. I mint partizan gautos inios man buvo labai svarbios. Dabar ankstesnje savo nelaimje velgiau laim, nes, ko gero, biau ir a atsidrs Vilniuje ir pats nunes savo kail MGB pareignams. Apie tai, k suinojau i Armino ir Tauro, nedelsdamas praneiau apygardos vadui uoliui. I viso to padariau ivad, kad vyriausija partizan vadovybe Vilniuje pasitikti negalima. Buvo jau visikai aiku, kad suimti turjo bti ne tik Tauras ar Ar273

minas. Reikjo manyti, kad ir Daktaras bus tikrai suimtas, nes juk jis pats buvo pogrindio darbui prie vyriausiosios partizan vadovybs uverbavs Taur su Arminu. Dl Daktaro idavysts a miau galvoti taip: jis, kaip paprastai, buvo links dalykus net perdti, nordamas pasigirti ir stengdamasis pakopti auktesnes vadovavimo virnes. Vyriausiajai partizan vadovybei Vilniuje, kurioje jis, niekieno negaliotas, atstovavo Dainavos apygardai, greiiausiai savo iniciatyva ipasakojo visas paslaptis. Galbt net pasak civili asmen, kurie aktyviai rm partizan sjd ir turjo svari tak plaiojoje visuomenje, pavardes. Daktar a labai gerai painojau, todl maniau, kad jis ir ia plaiai isipasakojo, neturdamas blogos valios. Jis tik nepais btino atsargumo, nordamas plaiau ir ikilmingiau pavaizduoti partizan sjdio mast ir gali visoje jam inomoje Dainavos apygardoje. A maniau, kad Daktarui, pakliuvusiam MGB rankas, turjo bti lauomi kaulai, reikalaujama dar kart patvirtinti ar smulkiau pasakoti tai, k i esms jis jau buvo ipasakojs partizan vadovybei, kurioje buvo provokatorius. Neinau, ar taip galvodamas kiek suklydau, bet ir dabar, kai jau daug kas paaikjo, esu tos paios nuomons. Ateis laikas, ir tuomet neabejotinai inosime, k Daktaras tikrai yra idavs. Dabar tvirtinama, kad jis idav kunigus (seminarijos mokytoj Bajeri, Punios girinink). taras nepakenk. Jam buvau parods vien slptuv mike, kur a ilgesn laik gyvenau. Toje slptuvje ir Daktaras su Kazimieraiiu igyveno apie dvi savaites. Rusai tos slptuvs nerado ir ilgainiui ji pati sugriuvo. O mus ir j globoj mons tebegyvena ir dabar neiduoti toje pat vietovje. Tiesa, Daktaras tuo metu, kai buvo prie vyriausiosios partizan vadovybs Vilniuje, ir dar kur laik prie tai neinojo, kur yra rengta mano vadaviet. ini apie mintosios vyriausiosios partizan vadovybs veikl, taip pat apie provokatori J. Markul-Erel ir kai kuriuos kitus provokatorius, tariamus BDPS Prezidiumo narius, 274

gavau tik daug vliau, su jais paiais susitikdamas ar i desant: Mayio ir Skrajno-Skirmanto. Kai k i savo igyvenim pasipasakojo kiti partizan pareignai. Apie tai a pakalbsiu atskirai tose vietose, kur bus apraomi to laikotarpio vykiai. IEMOS RPESIAI Kaip jau esu minjs, 1947 m. tik sausio 6 d. gerokai pasnigo ir sniegas jau be pertraukos laiksi iki kovo 20osios. Tuo laikotarpiu danai pasnigdavo, bet n karto nebuvo tikro atodrkio. Iki Trij Karali vents partizanams judti buvo labai palankios slygos, o vliau susikaup tokia stora sniego danga, kad miku tiesiog sunku buvo bristi. Partizanai, gyvenantys iluose, pristigdavo maisto ir bdavo priversti ygiuoti kaimus pamaistauti. Jie palikdavo aikiausius pdsakus net iki pai slptuvi, kurios danai bdavo tik pusiau emje. Man tuo metu teko lankytis Baluio, ilviio bei su jais gyvenani vyr bunkeriuose ir sitikinti, kad nuo Trasninko, Rodukos, unupio ir net Randamoni kaim iki j slptuvi buvo palikti sniege labai aiks takai. Kitoki pdsak mike beveik nebuvo. Vyrai, ygiuodami sele per stor sniego dang, palikdavo gil tak, kuris visikai neusimaskuodavo net vieiai pasnigus. Laimei, il mons buvo nepaprastai geri ir rusams apie partizanus nepranedavo. Tik todl buvo ivengta gausi auk. Nemikinguose arba maiau mikinguose rajonuose partizanai daugiausia auk patirdavo vasario ir kovo mnesiais, nes tuomet daniausiai bdavo pastovi sniego danga, ir rusai surengdavo generalinius siautjimus, pasinaudodami visomis nuo iemos pradios sukauptomis iniomis, kurias jie per uverbuotuosius nipus surinkdavo. Vliau jie itaip siautdavo ir mikingose vietose, nes jiems pavyko partizan gretas terpti i anksto labai stropiai ir gudriai parengtus provokatorius. itokiu bdu jiems pavyko suduoti partizanams paius skaudiausius ir lemiamus smgius. 275

arno rinktins Kar. Juozapaviiaus grups partizanai ir i iem vaikiojo didesniais ir maesniais briais. O Merkio rinktins Druskinink batalione atsirado partizan, kurie nenorjo gyventi mike, nes buvo daug sniego, ir i savo vad gavo leidim persikelti iemos laikotarpiu pas Siaubo vyrus. Tarp toki partizan buvo ir Briedis su savo snumi Ragu. Taiau jie, pavaikioj kur laik su Siaubo briu, panoro sugrti atgal pas savo skyriaus vyrus. Siaubas dl j ivykimo neprietaravo, taiau ie pasielg nepaklusniai ta prasme, kad, pasim pastot, dar dienos metu ivaiavo Nemuno kryptimi. Briedis su Ragu, vos truput pavaiav, kelyje sulaik tartinas moteris i Druskinink miestelio. Jos ir prane Druskininkuose buvusiam rus garnizonui apie pasirodiusius partizanus. Taiau Siaub su jo brio vyrais laim dar nebuvo apleidusi, nes juos spjo gyventojas, kuris mat, kad Briedis buvo sulaiks tartinas moteris. Jis jas net paino. Siaubas tuoj pat sureng su vyrais nepaprastj pasitarim ir prijo prie ivados, kad rus garnizonui bus praneta apie partizan pasirodym, o kartu ir dienojaniam briui grs didelis pavojus. Buvo nusprsta, kad dienos metu pasitraukti per tok gil snieg neverta, nes prieas pdsakus aptiks ir kautyni ivengti bus sunku. Siaubo vyrai ne i toki, kurie pabgdavo prieo ar greit nuo jo bgdavo. Taip atsitiko ir kart. Jie pasiryo patys pasitikti prie ir j pamokyti. Gaiti jau nebuvo kada, nes i patirties inojo, kad ir garnizonas, gavs ini apie partizanus, nesnaudia. Todl Siaubas su emesniaisiais vadais paskirst vyrus ir numat vietov, kur turjo susikauti su prieu. Po to visi i dienojimo vietovs pajudjo Druskinink link, pasiek numatyt keli, kuriuo tikjosi prie atvyksiant, ir isidst. Laukti ilgai neteko. Netrukus buvo pastebta, kad prieo brys, susidedantis i dvideimt vieno enkavedisto, pasiskleids atygiuoja keliu. Tam tikru momentu buvo duotas sutartas enklas pradti kautynes, kurios truko gana ilgai. Vyrai kovsi sumaniai ir narsiai. Nepatirdami nuostoli, nukov devynio276

lika enkavedist. Paliko tik du gerai usimaskav prieo snaiperiai, kurie buvo pasirink labai geras pozicijas, nors ir jiems kelias pasitraukti buvo atkirstas. Susiaudymas tssi toliau, bet pasislpusio dauboje prieo niekaip neveik. Tigras su Tauru, kurie buvo ariausiai prie atsiaudani rus, paband perbgimais pasiekti daub, taiau tai padaryti jiems nepavyko. Tigras, ginkluotas turmaviku", buvo nukautas. Tauras priliau prie nukautojo, usivert j ant pei ir band ineti i ugnies lauko, bet netrukus buvo pakirstas snaiperi kulk. Nors buvo audomasi toliau, Siaubas ir kiti partizan vadai suprato, kad dauboje pasislpusius prieus bus galima pasiekti tik patiriant daug auk. Kas kita buvo prieui laikytis tokioje patogioje pozicijoje, kai pasitraukti jam nebuvo kur, o pagalbos i Leipalingio ar i kitose vietovse stovjusi bei tuo metu siautjusi gausi garnizon galjo tiktis kiekvien minut. Nors ir labai nenordamas palikti uvusius draugus bei nukautj prie ginklus, Siaubas dav sakym atsitraukti. Partizanai labai apgailjo kritusius savo draugus, o Dainavos alis graiai juos apdainavo. Prieas Druskininkuose turjo pastatyti nauj garnizon ir dar ilgai atsimin narsi Siaubo vyr ryt. Briedio ir Rago taip pat lauk bloga lemtis. Kit ryt po kautyni jie nuo Nemuno pro Noruli kaim trauk unupio link, bet kelyje susitiko dvylika pastoi vaiuojanius enkavedistus ir stribus. Su prieu susidr taip arti, kad jau nebuvo kada apsukti roges ir sprukti atgal. Briedis su snumi oko i rogi, metsi mikan, taiau prieas, smarkiai audydamas, m juos vytis. Trauktis per gil snieg buvo nepaprastai sunku, bet ir vytis nepatogu. Rag rusai greit nukov, o Briedis kartkartmis atsiaudydavo padarydamas prieui skaudi nuostoli. Persekiotoj buvo daug, o Briedio oviniai iseko drauge su jgomis. Prieo gausumas persvr drs ir taiklum. Briedis buvo jau gerokai atsipls nuo rus, kuriuos jo taikli ginklo ugnis priversdavo slptis ir laikytis atsargiai, taiau pakako vieno taiklaus kliudymo ir partizanas i sniego patalo daugiau nebepakilo. 277

r daugiau ar maiau nuostoli, nes prieas vis stipriau siautjo. Partizan susidrimai su prieu buvo tokie dani, kad dabar tiksliai visus juos aprayti chronologine tvarka tiesiog nemanoma. Jeigu Dievo bus leista, tai padaryti esu pasirys tuomet, kai bus galima i gyventoj parodym ir i archyvuose esani dokument surinkti tikslesni ini. Kovo 18 d. prasidjo smarkus atodrkis. Krito iema, ir pasirod turmu atslenkantis pavasaris. Sniegas, spariai tirpdamas, virto didiuliais klanais ir balomis, o keliai labai pabjuro. Tomis dienomis pas mane atvyko monel. I savo kuklios algels sutaupiusi kelis rublius, ji pripirko dovanli, koki tuo metu galjo rasti, ir kuprine neina atygiavo reto blogumo keliais apie 60 kilometr. Tuo metu rusai smarkiai siautjo, ir ji atrado ms globjus labai susirpinusius dl ms likimo. Svarbiausia tai, kad nuo pat globj trobesi iki ms slptuvs mike dar buvo palik aiks pdsakai, nes sniegas nebuvo visai nutirps. Ms laimei, rusai j neaptiko, ir todl monel ramiai pas mus pasisveiavo. nelei teko igyventi per pastaruosius metus. Jos gyvenimo kelias taip pat nebuvo romis nuklotas. Ji buvo persekiojama, trump laik suimta, o po to ilgai MGB pareign terorizuojama ir uverbuot eim sekama. Vis dlto per t laik laim jos dar nebuvo visikai pametusi, nes MGB pareignams nepavyko nustatyti, kad ji yra mano mona. Ji vis vaizdavo esanti panel, nes ir pasas atitinkama pavarde buvo padarytas. A buvau tos nuomons, kad ia dert bent trumpai aprayti ir jos igyvenimus, bet ji su tuo nesutiko. Prie kelerius metus ji pati buvo kai k apraiusi, taiau kiek vliau rankraius sunaikino dl ypating aplinkybi, nes kaip tik tuo metu mes netiktai galvotrkiais turjome pasitraukti i slptuvs. Mat numatme, kad ji gali bti iduota. Po to vykio ji daugiau jau nebera, nes bijojo, kad rankraiai kada nors gali pakliti prieui rankas. Ji 278

tikjosi, kad tuomet, kai sulauks laisvs ir jos igyvenimai kam nors bus doms, juos urays. Dar prie prasidedant atodrkiui man buvo tek lankytis pas Balut ir ilvit. . . Nuo Trasninko iki slptuvs buvo paliks gana aikus rogi pdsakas, nes Putino brolis vyrus i kaimo retkariais nuvedavo. Kai kart su tuo paiu Putino broliu vaiavome, buvo vieiai pasnig, taiau arklys nuo jam vienam, matyt, inomo kelio net nevaldomas nenukrypo. Jokio kito pdsako nesimat, nors miku nuvaiuoti teko apie keturis kilometrus. Pervaiavome skersai kadaise buvusi demarkacijos linij. U tos linijos rogmis tevaiavome vos por imt metr ir atsidrme prie slptuvs. Tuo metu slptuvje buvo Balutis, Putinas ir Vilkas. Pastarasis igirdo arklio ingsnius ir ioko virun. Bunkerio vidun tuoj buvo nuneta duona, bulvs ir irniai, kuriuos mes atsigabenome i kaimo. Po to mus atves mogus apsisuko ir nuvaiavo atgal. Pirmiausia susipainau su vietove. U keleto metr nuo slptuvs, tarp medi, buvo padta d, pridengta sunkoku medio gabalu. Balutis paaikino, kad ten esanti j msos atsarga. I pradi msa dje buvo laikoma pridengta vien lentele. Po vienos nakties vyrai nerado beveik visos palties laini. Palikti sniege pdsakai rod, kad lainius sudrask ir isineiojo vilkai. Dl tos prieasties vliau ms dje jau laik udengt ne vien lentele, bet ir sunkiu svoriu prislgt. Koki deimties metr spinduliu aplink slptuve buvo mute sumutas takas, kuriuo vaikiodavo sargybiniai. Viruje pamainomis vyrai buddavo nuo pusryi iki popiets. Aplankyti Balut ir su juo gyvenanius vyrus buvo labai malonu. Jie buvo taurs partizanai, kuriems niekas ir niekuomet neturjo ko prikiti. Balutis pastaruoju metu turjo tarnyb Druskinink miestelio pate. Jis buvo prasilavins inteligentas ir visapusikai puikus vyras. Putinas buvo pagyvens mogus, nepriklausomybs metais pasiymjs kaip ilgametis uolus ir siningas pasienio policijos tarnautojas. 279

ermuknis jaunas, energingas vyras, buvs pradios mokyklos mokytojas. Vilkas buvo graiai nuaugs kaimo bernelis, baigs tik keturis skyrius. Jo artimiau nepainau, taiau apie j girdjau tik gerus atsiliepimus. i vyr gyvenimas slptuvje slinko gana domiai. Jie skaitydavo knygas, Putinas slptuv buvo atsines daugelio met Policijos" urnalo komplektus. Be to, jie visi turjo neblogus balsus ir labai mgo dainuoti. iuo atvilgiu ypa buvo pasiymjs ermuknis. Tuo metu, kai pas juos atvykau, padainavo ir mane imok naujos dainos apie partizan sunki buit. Jai pritaikyta melodija man labai patiko, o odiai buvo prasmingi ir doms dl to, kad juos sudjo ia gyven keturi partizanai. I pradi vyrai man nesisak, bet i to, kad ir sumeluoti nenorjo, supratau, jog jie tos dainos autoriai. ios dainos turin ir melodij a vliau paskleidiau tarp partizan, o nuo j ji plito vis tolyn ir platyn. i daina liaudyje prigijo dar ir dl to, kad vliau visi suinojo, kurie partizanai buvo tos dainos autoriai, ir kad jie dainos odiais ipranaavo savo iaur likim: ,.. .iduos juos niekas idavikas, bolevikai juos nukaus. . . " Bdamas pas Balut, suinojau, kad gal kiek toliau nei u puss kilometro nuo jo slptuvs gyvena kita grupel partizan, daugiausia noruliki. ia man Balutis papasakojo, kaip jis su savo vyrais tuos partizanus neseniai ir netiktai slptuvje aptiko. Vien audring popiet smarkiai pust. Mikas labai o, ir vyrai nutar, kad dabar patogiausias laikas ibandyti savo ginklus. Vis dlto audyti viruje bt buv per daug neatsargu. Ibandyti ginklus gyvenamojoje slptuvje bt buv nesaugu, nes galjo usidegti popieriai, kuriais imutos sienos. Balutis nusprend, kad iam reikalui tinkamiausia vieta bus negyvenama slptuv, jau anksiau rus aptikta, taiau nesugriauta. Putinas bei kiti vyrai pritar Baluio sumanymui. Pasim ginklus ir ovini atsarg, jie nuingsniavo skersai demarkacijos linijos. Eidami svarst, kad negyvenam slptuv aptikti bus sunkoka, nes ji turi bti upustyta. Kai priartjo prie numa280

tytos vietos, labai nustebo, kad aplink slptuv iminti pdsakai, o i jos vidaus sklido garsi kalba. Slptuvje sukruto tik tuomet, kai pro angos skyl pamat viruje stovint Balut. Tuoj paaikjo, kad ia jau kuris laikas gyvena partizanai norulikiai, nes i savosios iemins slptuvs buvo nuo rus pabg. Atsargins slptuvs jie neturjo sireng ir dl to buvo priversti apsigyventi toje, kur ankstesniais metais gyveno Aura, nors j rusai buvo atrad, darydami miko krat. Balutis su vyrais, o vliau ir kiti partizanai labai stebjosi tokiu noruliki sidrsinimu. O ie saksi tame bunkeryje neketin ilgai gyventi, taiau kol kas tur juo pasitenkinti. Rus atrastojo bunkerio gul sudar penki vyrai. Balutis su savo vyrais ginkl taip ir neiband, bet nuygiavo toliau, tarsi atsitiktinai keliav il mikais. Jie aptiktiesiems vyrams savo slptuvs neparod, nes visi drauge gyventi vis tiek bt nesutilp. Be to, sunki gyvenimo praktika buvo rodiusi, kad gyvenamj slptuv tegali inoti tik tie, kurie nuolat ten gyvena. Norulikiai nebuvo i t vyr, kuriems pakakt kantrumo ilgesn laik pagyventi vienoje vietoje. Dabar Baluio ir Putino lydimas nuvykau ir pas norulikius. Paaikjo, kad ir jie jau nustat, kur Baluio slptuv, o juos paius dar aptik ilvitis su Rugiu. Pasitaik taip, kad man bnant pas norulikius atvyko ilvitis su Rugiu. Su jais nukeliavau Randamoni miko vietas kaimo link, kur buvo rengta iemin slptuv. Kol kas jos dar niekas nebuvo aptiks ir a ia ibuvau keliomis dienomis ilgiau, negu buvau numats, po to sugrau savo vadavietn. SUSITIKIMAS SU ANTANAIIU Priartjo Velyk vents. Jas praleisti numaiau pas Druskinink bataliono vyrus, nes taip padaryti buvau prisiadjs. Pas Balut patekau Didj penktadien. Par ten pailsjs, nuvykau pas pat bataliono vad Petrait, kuris gyveno su didesne grupele vyr. 281

Sniegas buvo jau bema nutirps, todl paliekami pdsakai jau nebekl rpesio. Prisimenu, kad tuomet, anksti ryt, ilinds i Baluio slptuvs, nugirdau gars lyg kas mest akmenl skaidiu ledu. inojau, kad arti kaimo nra. Pagalvojau, kad gal netoli yra atklyd kokie nors vaikai, nes tokio aidimo suaugs neais. Pasiaukiau net Balut paklausyti, bet jis, mano nustebimui, paaikino, kad tokius garsus per vestuves retkariais skleidia tetervinai. Dien pas Balut atkako du norulikiai i to bunkerio, kuriame juos anksiau buvau aplanks, ir prane, kad pas juos yra atvyks Antanaitis su Siaubu ir pageidauja svarbiais tarnybiniais reikalais susitikti su manimi. Antanaitis su Siaubu pirmiausia norjo kreiptis Balut, nes tikjosi per j galsi lengviau isikviesti mane susitikim. Buvau patenkintas, kad norulikiai nepavlavo, nes dar vakar buvau numats su Baluiu vykti pas Petrait. Greit pasiruoiau ir kartu su atvykliais bei Baluiu iskubjau. is susitikimas mane ypa diugino, nes su Antanaiiu-Litu buvau matsis dar prie pulkininko leitenanto Vitkaus-Kazimieraiio uvim. Dabar susidar puiki proga aptarti tarnybinius reikalus tiek su Litu, tiek su Kar. Juozapaviiaus grups vadu Siaubu. Jau vien tai, kad Litas su Siaubu iekojo mans nordami susitikti, rod, jog svarstomas reikalas ypa rimtas. Tiek a, tiek abu vyrai buvome labai patenkinti, kad pavyko taip netiktai greitai susitikti. Kaip ir paprastai, pasitraukme nuoaliau mik ir pradjome tarnybin pasitarim. Litas ir a idstme visa tai, kas susij su Piet Lietuvos partizan tabu, vadovavimu jam ir jo veikla bei likimu. Litas buvo nepatenkintas tuo, kad mes 1946 m. spalio 13 d. posdio protokole ireikme nepasitenkinim PLP tabo veikla ir paymjome, jog Antanaitis-Litas ivyks neinia kur. Ta proga jis pakartotinai pabr, kad Daktaras tariamj vyriausij partizan tab ivyko be jo sutikimo ir buvo atleistas i anksiau eit pareig. Be to, PLP tabo veikl tsti buv nemanoma dl susidariusi nepalanki aplinkybi. Litas i Siaubo 282

veikimo rajono pasitrauk dar tuomet, kai is savo einam pareig laiksi tvirtai ir prie k nors emai lenktis neman. Be to, Antanaitis sak, jog nuo Siaubo atsiskyr susikirts" ir i dalies dl to jam nenurods, kur vyksta. Dabar man aikino, kad vyko susitikim su usienieiais Hektoru ir Mekiu, taiau pavlavs ir po to liks gyventi slptuvje pas Diemed. Vliau ir su Diemediu sugyventi nepavyko. Be kita ko, nurod, kad Diemedis jam teik ir ms 1946 m. spalio 13 d. protokol. I ten Litas man para laik, kuriame buvo idstytas pageidavimas persikelti pas mane gyventi. Kart atsitiko taip, kad Diemedis ir Litas nuvyko susitikim su keliais Siaubo vyrais. Susitikimo metu Diemedis Lit perdav vyrams ir pareik, kad j pervest pas mane. Taigi Litas pasiliko su keliais Siaubo vyrais, o nuo Diemedio atsiskyr. Taiau netrukus paaikjo, kad mintieji Siaubo vyrai tvirtino, jog nebuvo gav i Diemedio jokio nurodymo Lit pervesti pas mane. Ijo taip, kad Litui teko paiam pasirpinti, kaip su manimi pasimatyti. Dabar jis jau buvo eilinis kovotojas ir su vyrais iemos metu dienodavo pas gyventojus. Jam teko prayte prayti, kad kovotojai j vis palydt nuo dalinio iki dalinio pageidaujama kryptimi. inoma, rusai labai siautjo tuo metu, todl reikdavo kartais pasukti deinn, kairn ar atgal. Litui teko danai dienoti ir su tais partizanais, kuriems vadovavo pats Siaubas. Prisimenu du Lito pasakojimus apie tai, k jam teko patirti klajojant drauge su Siaubu ir kitais partizanais. Kart jie prie pat vidurnakt keliomis rogmis atvaiavo Ricieli kaim ir pasiskirst pas gyventojus vakarieniauti. Buvo numatyta vieta, kur po vakariens reikjo visiems susirinkti. Litas su keliais vyrais patrauk pas numatytj kinink. vid jo vienas norulikis partizanas Litas, o kiti pasiliko lauke pasiskirst u trobesi. Kaip tik tuo metu arti pas kaimyn pradjo audyti ir vyrai metsi nuo trobesi. Litui vietov buvo neinoma, o dar kliud pusnys ir tamsa. Jis, laimei, pamat Lit, ineriant i prieangio, ir pasileido paskui j. Jie nepasimet, taiau ir Litas vietovs nepaino. Abiem teko daug vargti, iki prisikapst prie iblakyt partizan. 283

Dar bebgdamas Litas papasakojo, kas jam nutiko jus trobon. Pravrs trobos duris, pastebjo viduje stovinius uniformuotus vyrus. Virtuvje deg spingsul, todl Litas smulkmen irti negaljo. Jis jau su keliais pasisveikino ir man, kad tai bus nepastami kaimyninio dalinio partizanai, zanemunikais" vadinami. Staiga jis pastebjo, kad vieno su juo besisveikinaniojo kepurje blyksteljo raudona vaigd. To jau pakako, kad jie apsisukt ir maut pro duris. Kaip tik tuo metu ir pasigirdo audymas kaimynystje. Kaip vliau paaikjo, is savotikas nuotykis baigsi laimingai tik dl to, kad Ricieli kaim i keli miesteli priguj istrebiteliai su rusais taip pat buvo tik k pasiskirst vakarieniauti. iuo atveju, matyt, troboje buv istrebiteliai paman, kad atjo kas nors i kaimynystje vakarieniavusi tovarii". Padjo prietamsis troboje, o gal dar ir tai, kad toks gausus istrebiteli brys, jau kelios valandos esantis kaime, nesitikjo, jog trobos vid eis partizanas ir dar bandys su jais sveikintis. Kai susiprato, buvo jau per vlu. Pasigird viai vis dmes patrauk kaimynini trobesi link. O ten atsitiko tai kas: Siaubas su keliais vyrais pasirinko artimiausius trobesius ir ten nuingsniavo vakarieniauti. Jis pirmasis pereng slenkst ir buvo beatveris burkos apykakl bei nusikrats snieg, taiau t paia akimirk u valgomojo stalo pastebjo rusus. I pradi juos ustojo eimininkas, kuris Siaub ne i karto paino, vliau jau visa vyko aibo greitumu. Siaubas grieb automatin autuv nuo pei ir paleido serij stalo link, o rusai nemonikai surik tiesiog suvirto ustaln. Tuo pasinaudodamas, Siaubas inr kieman ir su vyrais m trauktis nuo trobesi. Viduje buv rusai atsigavo ir tik po kiek laiko, iliau laukan, m audyti ir leisti raudonas raketas. Tuoj sujudo visi kaime buv prieai. vysiojo raudonos raketos vairiose vietose, taiau pro pustom snieg beveik nieko nebuvo matyti. Kadangi dauguma partizan net nebuvo spj priartti prie trobesi, kur turjo vakarieniauti, visiems kovotojams pavyko pasitraukti. inoma, vyrams teko kelias dienas blakytis, iki vl visi susirinko po Siaubo sparnu. 284

Kit ryt Litas nakvojo su Siaubu ir kitais vyrais pas vien valstiet gryioje. Siaubo vyrai buvo neatsargs ir lauke neistat sargybos. Lito pastabos, kaip ir paprastai, liko bevaiss. Naktis praslinko ramiai. Pradjo visti. Visi dar miegojo kaip umuti. Nesumerk aki tik Litas. Jis danokai ieidavo laukan, o kai pradjo po truput visti, nuolat dairsi pro langus. Vienu metu tolumoje jis pamat kupstelius, anot jo, lyg durpi krveles riogsant. Prikl eimininkus pairti, nes savo akimis nepasitikjo. Tas irjo, kad tos krvels" juda. Ikart tapo aiku, kad artja rusai. Buvo paskelbtas aliarmas. Visi galvotrkiais stvr ginklus ir aprang. Vos vos buvo spta pasitraukti rus nepastebtiems. Prieas netrukus nam apsupo, bet jame nieko tartina nepastebjo. eimininkai suspjo iek tiek aptvarkyti guolius, o prieblandoje nieko tartinesnio nesimat. I to, k iki iol Antanaitis man buvo pasakojs, supratau, kad Litas pateko Siaubo glob. Dabar Siaubas vadovavo daliniui savo atsakomybe, nes i pareig, kaip minjau, buvo atleistas. Litas taip pat buvo formaliai paliks PLP tab ir i eit pareig nusialins. Jis buvo nepatenkintas tiek 1946 m. spalio 13 d. posdiavusi vad sprendimu, tiek ir Dainavos apygardos vadu uoliu. Taigi Siaubo ir Lito atsinaujinusi draugyst, vienas antro rmimas buvo kakoks nenatralus dalykas. Pasikalbjimo pradioje a nieko nenujauiau, bet vliau pradjo yla lsti i maio. Bdinga tai, kad Litas palaik nuo uolio priklausomybs atsimetusio Adomo DLK Kstuio grups vado pus. Jauiau, kad Litas ir Siaubas yra sudar lyg ir santarv su Adomu, nes jautsi neteisingai Dainavos apygardos vado nubausti. Greit susivokiau, koks yra Lito ir Siaubo susitikimo su manimi tikslas. Paaikjo, jog labai pageidaujama, kad a prisidiau prie naujos santarvs", ir tai turt lemiam reikm nuveriant uol, nes prie jo pasilikt tik Geleinio Vilko grup, vadovaujama aibo, ir DLK Vaidoto grup, vadovaujama Lapaiio. Konkretus plano projektas atrod taip: Litas parm Siaub, o Siaubas sil Lit isirinkti Piet Lietuvos partizan vadu. Silom pareig Litas nesikrat, ir a supratau, kad 285

tas klausimas j jau anksiau aptartas ir tik todl atvyko su manimi pasitarti ir patraukti savo pusn. Kiekvienas sumanymas dar nra nutarimas. I pradi jame nemaiau nieko tartina. Atsakiau itaip: dabar apsisprsti negaliu, nes tiesiogiai priklausau uoliui, su kuriuo dar n karto neteko asmenikai sutikti. Perjimas naujon santarvn bt aikus tarnybins drausms lauymas, ypa kai tam nra rimto ir pateisinamo pagrindo. Pabriau, kad sprendim padaryti nebijau, ir jei rasiu tai padaryti btina, padarysiu. O dabar pasiliau iam svarbiam klausimui sprsti kit bd: mes visi trys pasinaudojame puikia proga ir nedelsdami keliaujame pas Dainavos apygardos vad uol, kur galsime ne u aki, o garbingai visk isiaikinti ir priimti vienok ar kitok sprendim. Pakeliui pasiimtume aib, o uolis ikviest Adom, Lapait bei kitus. Taigi galt vykti pirmas platesnio masto Dainavos apygardos vad pasitarimas. Pirmiausia mane nustebino tai, kad Litas su Siaubu mano pasilymu nesusidomjo ir jam nepritar. I pradi pamaniau, kad jie i esms nepatenkinti tuo, jog a pasiliau tuojau pat keliauti pas uol, bet ta mintis jiems nelaukta ir jie tolimesnei kelionei nra pasiruo, o gal nort dar k nors pasiimti i partizan emesnij vad ar eilini kovotoj galiotini. Dl tos prieasties a dar pasiliau, jeigu jie pageidaut, numatyti apytikri ivykimo dat, per t laik tinkamiau pasiruoti tarnybiniam pasitarimui, o a savo ruotu per t laik nustatyiau tvirtesn ry kelionei reikiama kryptimi. Jeigu i anksto ir uol spt, ms kelion trumpiau utrukt, nes partizanai pasiruot sustojimo punktuose mus sutikti ir perduoti kitiems lydti toliau. Pasitarimo metu Lito laikysena nebuvo pagirtina. Nors ir maniau, kad jis galjo bti usigavs, nepatenkintas uoliu, norjo atgauti anksiau turtas pareigas, taiau niekaip negaljau pateisinti to, jog jis nenorjo net susitikti su uoliu, kartu isiaikinti savo nesutarim ir tarnybinius reikalus sprsti atvirame vad posdyje. Be to, jo neigiamas atsiliepimas apie uol, kai rmsi neva nugirstais Daktaro ir kai kuri kit partizan odiais, 286

buvo nerimtas ir, mano manymu, ne vietoje. inoma, a negaljau paneigti viso to, k Litas pasakojo, bet, mano nuomone, reikjo pirmiau patikrinti apkalbas t, kurie kaip tik buvo uolio nubausti ir dl to j pasakojimai galjo bti aliki, o tik tuomet visa tai panaudoti kaip rodym argumentus. Negaliu teigti, kad Antanaitis neigiamus atsiliepimus apie uol bt skleids plaiau, bet man apie tai pasakojo. Jie buvo tendencingi, nors greiiausiai jis ir pats jais netikjo. Pamats, kaip a vis tai reaguoju, t argument turjo palikti nuoaly. Taiau ir po to mano pasilymo Litas su Siaubu nepageidavo su uoliu susitikti. Tada man jau tapo visikai aiku, kur uo pakastas". Visa tai isakiau Litui ir Siaubui akis. Jauiau, kad Siaubas nori susitaikyti, bet Litas kompromis nesileido ir vykti pas uol atsisak. A pareikiau, kad, susidarius tokiai padiai, nedelsdamas keliausiu pas uol. Siaubas savo ruotu pra mans, kad persakyiau jo mintis ir samprotavimus. A paadjau. Litui atsisakius kartu vykti pas uol, nesutikau prie j santarvs dtis, nes tuo tik padiau decentralizuoti vadovavim partizanams. Priminiau, kad, mano nuomone, toks klausimas gali bti sprendiamas tik plataus partizan vad sskrydio metu. Su Litu ir Siaubu isiskyriau tos paios dienos vakare. Siaubas buvo patenkintas, nes, kaip atrod, jis tikjo, kad jam rpimas reikalas pakryps geresn pus. Jis pasiadjo savo ir jam priklausani vyr vardu, jog baigsis igertuvs, ir nuoirdiai pra, kad uolis dovanot arba pats atvykt reikal itirti ir vietoje visk nusprsti. Litas, kaip man atrod, aikiai pajuto, kad ukulisiuose savo pasiekti negals, o taikytis su uoliu nenorjo ir, matyt, neman laimti atvirame partizan vad sskrydyje. is susitikimas man paliko slegiant spd. PASIRUOIMAS IR KELION PAS DAINAVOS APYGARDOS VAD I susitikimo grau vl Baluio slptuv. v. Velyk pirmoji diena buvo balandio 6-j. Didj etadien Petraiio stovykl mane palydjo Balutis su ermuk287

niu. Galima sakyti, kad sniego jau n pdsako nebuvo mike. Pai stovykl, esani netoli Margioni kaimo, pasiekme prie pietus. Petraitis su vyrais mans jau lauk, nes, kaip minjau, i anksto inojo, kad pas juos praleisiu Velyk ventes. stovykl jau buvo atgabenta pintin margui, nudayt svogn luktais. Visi buvo pakilios nuotaikos. Petraitis paskyr vyrus, kurie turjo nueiti Margionis ir parneti partizanams ikeptus pyragus. Man paiam buvo nemalonu praneti Petraiiui ir jo vyrams, kad esu netiktai nusprends tuoj pat keliauti pas Dainavos apygardos vad ir todl pas juos per ventes nebsiu. I pradi buvau mans i Baluio grti tiesiog savo vadavietn, pasiruoti kelionn ir traukti pro Neding pas uol. Usukti pas Petrait man buvo visikai ne pakeliui, taiau buvau tikras, kad partizanai nuoirdiai mans lauks, todl netesti duotojo odio negaljau. Reikjo nors trumpai pasirodyti ir paiam tikinti, kad mano tarnybin kelion neatidliotina. Svarbiausia tai, kad a inojau, jog v. Velyk treij dien netoli nuo Nedings esant Burokaraisio mik atvyks Rugys. Btinai reikjo su juo susitikti, nes tik per j galjau greit patekti pas aib ir toliau vykti uolio link. iaip bt tek sugaiti ne maiau kaip savait, o gal net ir daugiau laiko. Dabar pasitaikiusios progos susitikti su Rugiu negaljau atsisakyti net dl veni. Be to, Rugiui bt tek vl keliauti Burokaraisio link vien tik tam, kad susitikt su manim, nes visus kitus tarnybinius reikalus jis turjo sutvarkyti pirmo atvykimo metu. T pat Didiojo etadienio vakar pasiruoiau grti Baluio slptuv. Petraitis su vyrais pageidavo, kad a su jais bent marguius pradiau valgyti. Nesutikti nebuvo kaip. Todl Velyk margui valgyti susdome Didiojo etadienio vakar. Po to palinkjau visiems laimingai ir linksmai praleisti vent, o a su Baluiu ir ermukniu ivykau. Pirmj Velyk dien iki popiets praleidau Baluio slptuvje. ermuknio sesuo buvo atneusi margui ir vairi valgi, kuriais mes ir vaiinoms. Beregint praslinko ventins nuotaikos kupina diena. Vakarop visa slptuvs gula mane palydjo pro Trasninko kaim, per Merkio up, o toliau keliavau jau vienas. 288

Vadavietje kiek pailsjau, o po to su Jrininku pasiruome kelionei. Taigi Velyk antrosios dienos popiet iygiavome. Burokaraisio mikelyje skyrininko Bero rengtoje slptuvje jau radome atkeliavus Rug. Mes visi drauge praleidome ir kit dien, nes i Rugio suinojau, kad nakt prie Nedings atvyks aibas, nordamas susitikti su Rugiu. Rugiui aibas buvo pranes tik tiek, kad susitikimo tikslas svarbus. eimininkas, turjs rpintis ia slptuve, dienos metu mums prane, kad pamikse pasirod rusai. Mes sustiprinome sargyb ir paruome ginklus. Slptuvje pasislpti nebuvo prasms, nes visi joje sutilpti negaljome, o viruje nebuvo jokio maskavimo. Tuo metu Bero bryje gyveno vienas naujokas. Atjo ir jo eil stoti sargyb. Visi kiti sdjome slptuvje ir tyliai kalbjoms, nes durels buvo paliktos atviros. Staiga viruje pasigirdo autuvo vis. Vienas paskui kit inrme virun. Sargybin atradome sumius ir iraudus. Paaikjo, kad naujokas persisteng kraptydamas savo utaisyt ginkl ir pats iov. Dabar jau visi budjome viruje. Rusai v turjo girdti, nes slptuv buvo rengta miko pakratyje. Isiuntme valgus, kurie po kiek laiko gr prane, kad rus mike ir pamikje nepastebjo. Vliau i partizanus globojusio eimininko patyrme, kad jis taip pat girdjo v, bet tuo metu vieni rusai nuo pamiks buvo jau nutol, o kita j dalis ygiavo netoli miko jusiu keliuku, taiau igirst v dmesio neatkreip. Jie gal paman, kad tai enklas kitiems daliniams susirinkti baigus siautjim. Pavakare su Rugiu ir Beru ygiavome Panedingio kaim, nes ten buvo nurodytas gyventojas, pas kur turjome susitikti su aibu. Pakeliui ujome pas vien kinink pasiteirauti apie padt. Jis mums prane, kad Panedingio kaime rusai apsistojo nakvoti. Nusprendme grti atgal slptuv ir laukti kitos nakties, nes, atsargumo sumetimais, susitikimui buvo numatytos dvi naktys i eils. Kit nakt vl nusigavome Paneding, kur jau radome aib belaukiant. Paaikjo, kad jis su vyrais laukia jau nuo prajusios nakties, nors dar vykdamas susitiki289

m buvo gavs panai ini apie rusus kaip ir mes. Apskritai aibas buvo tokio bdo, kad gyventoj pateiktomis iniomis apie rusus per daug nepatikdavo ir buvo links net rizikuoti pats, kad itirt padt vietoje. Prisimenu, kad jo mgstamas posakis buvo toks: Na, jeigu jau sako, jog rus kaip marka, tai tikrai daugiau kaip deimt nebus". Panaiai buvo ir kart. Panedingyje rusai neapsistojo, o mes aib privertme laukti kaime vis dien. Vykdamas susitikti su aibu, a tiesiog digavau, nes susidar galimyb greit pasiekti uol. Man tik buvo domu, k aibas turi praneti Rugiui. Kai sutikau aib, jis man teik paket nuo uolio, paymt odiais: Labai skubu!" Perskaits rat, suinojau, kad balandio 23 d. Punios ile aukiamas Dainavos apygardos vad sskrydis. Tokio turinio rat jau buvo gavs ir aibas. Kiti i uolio gautieji ratai buvo susij su vairiais tarnybiniais reikalais. Susidar tokia padtis, kad dabar man su Jrininku keliauti pas uol buvo dar per anksti. Tada visi drauge numatme laukti sskrydio. Pasiliau jame dalyvauti ir Rugiui, o per j ir arnui. I susitikimo kartu su Jrininku grau savo vadavietn, kad tinkamiau pasiruoiau bsimam sskrydiui. Pasiuniau praneim vadui Petraiiui ir jo pavaduotojui Baluiui, kad ir jie pasiruot kelionei sskryd ir nurodytu metu laukt tam tikroje vietoje. Dar susitikimo su aibu metu jo tabo virininkas Vanagas man perdav paties pietas kelias karikatras. Viena i j buvo pavadinta Muilo burbulu". Karikatroje buvo pavaizduotas Stalinas, puis muilo burbulus su uraais 100%, o u jo pei jam aus nibds ydas. Vadavietje su Jrininku pasigaminome atitinkamas klies ir tuo. Toki karikatr atspaudme 3000 egzempliori. Ileidome eilin Mylk Tvyn" numer, kurio tam tikr egzempliori skaii numaiau pasiimti sskryd. Prispausdinome nemaai atsiaukim, kuri turinio dabar nebeatsimenu. uolis nebuvo i anksto nurods bsim sskrydio tarnybini posdi darbotvarks, taiau i papildomai atsist uolio su Adomu susirai290

njimo rat nuora buvo aiku, kad tas klausimas bus opiausias. Dl tos prieasties tuos nuoraus dar kart nuodugniai inagrinjau. J turinys mans nedomino, bet buvau susirpins dl vis kilusi nesusipratim. Norjau, jog bt surastas bdas jiems isiaikinti taip, kad nuo to nenukentt centralizuotas vadovavimas partizanams. Buvau optimistas ir maniau, kad i tos balos bendromis pastangomis ibrisime. Reikjo apgalvoti ir pasiruoti aptarti tuos posdi darbotvarks punktus, kuriuos savaime buvo galima nujausti bsiant svarstomus. Kadaise uoliui buvau nusiunts sra kai kuri partizan, silydamas pakelti laipsn bei apdovanoti Narsumo ar Uolumo juostelmis pagal A. apygardoje galiojusius nuostatus, taiau uolis visa tai atmet ir pareik, kad, jo nuomone, tokius klausimus dert svarstyti tik nepriklausomyb atgavus. jog nepakanka imtis vairi bausmi drausmei palaikyti, turi bti taikomos ir skatinamosios priemons, i j partizan apdovanojimas ir laipsnio paklimas. inojau, kad tokios pat nuomons laiksi Kazimieraitis, Litas ir visi kiti vadai, iskyrus uol. Teisingiau tariant, a iki tol nepainau partizan vado, kuris bt nusistats prie partizan apdovanojim. Todl nusprendiau, kad keliausiu pasims partizan apdovanojimo ir laipsnio paklimo nuostatus ir jau paruotus dokumentus dl kai kuri partizan apdovanojimo. Norjau pasilyti posdio darbotvark traukti partizano enklo, uniformos ir einam pareig suvienodinimo klausimus. Tam tikslui Jrininkas paruo kelet pavyzdi ir reikiamus pieinius. Rpjo kio, teismo ir drausms klausimai. Vienu odiu, paruoiamojo darbo buvo pakankamai. Balandio 11 d. netiktai pasnigo. Susidar net keli centimetr sniego sluoksnis. Mes buvome be maisto atsargos ir atkirsti nuo savo globj. Nauj pdsak palikti negaljome, nes apylinkse siautjo rusai. Vis dlto pavasaris dar savo. Pasirod saulut, ir sniegas greitai tirpo. Vakare pas mus, iaip taip prisitaikydamas, atvyko globjas ir prane lidn ini. Jis papasakojo, kad ru291

sai smarkiai siautja mikuose prie Trasninko kaimo ir kad uvo visi keturi vyrai, pas kuriuos pirmj v. Velyk dien sveiavausi. Jau buvo visikai aiku, kad tikrai uvo Balutis, Putinas, ermuknis ir Vilkas. Juos idav ir prie slptuvs rusus atved Putino brolis, gyvens Trasninko kaime. Ta paia proga noriu pasakyti tai k: i pradi rusai tard ir Putino brolio mon, taiau ji nieko neidav. Buvo norta j prigauti tvirtinant, kad jos vyras visk ins ir jau pasaks. Tuomet mona pareik, kad, jeigu vyras ino, tai tegu sako, o ji nieko neinanti. I tikrj Putino brolis Jarueviius, net nemutas, parod rusams slptuv. Taip niekikai lietuviai labai retai iduoda. Atveds prie brolio bunkerio rusus, Jarueviius pats atidar dureles ir pareik, kad rusai taip apgul, jog isigelbti vilties nra, ir sil visiems pasiduoti gyviems. Pamats, kad vyrai griebsi ginkl, nuo slptuvs nubgo. Partizanai imet kelias granatas, bet n viena nesprogo. Neinau, ar vyrai band vertis virun, bet visikai aiku, kad jie nenorjo gyvi patekti prieui rankas ir patys atm sau gyvybes. Prie slptuvs buvo dar yms moterik bateli pdsakai. Juos paliko ermuknio sesuo, kuri per Velykas atsilank slptuvje. Rusai tard ir j, bet ji isigyn neprisipaino. Idavik kur laik rusai saugojo, o netrukus jis isikl Vilniun. I pradi partizanai man konfiskuoti dal idaviko turto, bet pagailjo nekaltos monos ir vaik, kurie pasiliko gyventi Trasninko kaime. Pats idavikas namo parvykti veng, nes bijojo kaimo moni. Vienu metu jie pasirod namuose, o gyventojai apie tai prane partizanams. ie tuoj atskubjo, bet idavikas jau buvo spjs ivykti Vilniun. Tai buvo ne pirmi ir ne paskutiniai uv partizanai, bet dl i vyr uvimo a ypa sielojausi. ird kakas lyg pl ir nusiraminimo ilgai negaljau rasti. Kaip jau minjau, vadavietje darbo buvo pakankamai ir susitikimo diena greit priartjo. uvus Baluiui, buvo laikinai nutrks ryys su Petraiiu, dl tos prieasties jis neatvyko nurodytu laiku, kad leistsi su mumis kelionn pas uol. Vadavietje pasiliko tik Ramunlis, nes Gegut jau buvau paskyrs brio vadu, ir jis gyveno atski292

rai. A ir Jrininkas, paketais neini, iygiavome. Pirmiausia susitikome Rug ir arn, o tada jau visi patraukme aibo vadaviets link. Sutartoje vietoje mus pasitiko pats aibas ir Petrauskas-Guoba i Melnytls kaimo (Daug vis.). Dien praleidome Kalesnink mike, netoli Bd kaimo. Primigau aibo vadavietje lilipute". ioje slptuvlje viskas buvo liliputika. ia savo men buvo parods darbtusis Guoba. Stalelis, suoleliai savo dydiu nuostabiai atitiko slptuvls kubatr. Nepaisant viso to, ia gyveno keturi vyrai. Jie jau buvo gerai prat, kaip slptuvlje vienam su kitu prasilenkti, sutilpti miegant, valgant, atliekant ruo ir t. t. Mes i pradi atrodme labai nerangs, nes buvome prat gyventi didelse slptuvse. Pirmiausia a ir uklausiau, kodl jie taip anktai sitais. aibas paaikino, kad j erdvesn slptuv rusai aptiko, nes t vietov kakas buvo idavs. Laimei, rusai kiek nuklydo, kai ygiavo prie jos. Per t laik j globjas Vitas Kuzmickas-Viesulas i Bd kaimo suskubo slptuvje buvusius spti apie besiartinant pavoj. Bendromis pastangomis vis slptuvje buvus inventori sukrov roges, kuriomis Viesulas buvo privaiavs ir lauk sustojs ant keliuko netoli slptuvs. Po to visi nuskubjo pravaint keliuku. Pasitrauk laimingai. Rusai bunker atrado tui, jiems net nepavyko susigaudyti, kur partizan pasitraukta. aibas turjo sirengti nauj slptuv, bet em buvo alusi ir reikjo po gaball j kapoti. Dl to ir ijo slptuvl liliputas, nors darbo teko dti kaip didiausi slptuv kasant. Joje buvome tik tie, kuriems reikjo pamiegoti po ygio. Visi kiti ijo virun prie lauo. Isimiegoj ir mes ten nujome, nors dienos metu jau pakankamai ild saulut ir lauo nebereikjo. Mike jau aikiai dvelk pavasariu, nes ydjo ibuokls, o daugyb paukteli iulbjo vairiausiais balsais. Atrod, kad mikas ikilmingai venia pavasario vent, kurioje dalyvauja visa, kas gyva medi akose, ore ir ems paviriuje. Pietus mums i nam atne pats Viesulas, ir tuomet a su juo susipainau. Jis man pasirod gana savotikas, 293

maakalbis, nerangus, taiau kakodl atrod, kad juo galima visikai pasitikti. I tikrj Viesulas niekuomet vyr neapvyl, buvo uolus ir narsus tiek bdamas partizan rmju, tiek ir pats partizanaudamas. Jam vliau buvo patiktos mano ir daugelio kit vyr slptuvi rengimo paslaptys. iumi-Dzku i Alytaus miesto. Jis man atrod usidars, maakalbis. Su juo artimiau susipainau tik tolesns kelions pas uol metu. Mums buvo domu pasikalbti apie Alyt, kur ir man paskutiniaisiais laisvo gyvenimo metais teko bti. ia bent trumpai paminsiu kelions metu Dzko man papasakotus pirmuosius igyvenimus, kuriuos patyr stojs partizan gretas. Dzkas norjo patekti Vakarus, taiau nepavyko. Kur laik slapstsi pas gimines. Ten jis ir susipaino su partizanu seliu, Tveliu ir Gegue. Kaip jau minjau, ie trys partizanai u nusiengimus vliau buvo Partizan karo lauko teismo nubausti mirties bausme. Dzkui teko kur laik vaikioti su mintaisiais partizanais, nes nuolatiniai rus siautjimai tuose rajonuose jau neleido partizanams susiburti didesnes grupes. selis, Tvelis ir Gegu, kurie jau tuomet nepasiymjo drausmingumu, leidosi gyventoj vaiinami degtine. Taigi dani pobvliai, ypa ten, kur buvo mergin, jiems buvo ne naujiena. Dzko bdui tokie dalykai netiko, nes jis gerai inojo tikruosius partizanavimo tikslus ir udavinius. Po kiek laiko jam pavyko sutikti aib ir jam atskleisti trijuls" ygdarbius. aibas i trijul iskyr, o Dzk pasim pas save tab. Jis iam darbui visa siela atsidav ir buvo nepaprastai patenkintas. Tuomet kalbdamasis su Dzku negaljau net numatyti, kad ateityje jis taps uoliausiu ir siningiausiu mano bendradarbiu, bet apie tai vliau. Pasiekme Nemun ir valtimis persiklme. Buvome jau septyniese: .a, Jrininkas, Rugys, arnas, aibas, Dzkas ir Vanagas. Reikia paymti, kad persikelti per Nemun visuomet buvo labai rizikinga. Rusai danai pasaluodavo prie val294

i. Besikeliantys per Nemun patekdavo blogesn pozicij. Rusai galjo prisileisti valt visikai arti ir tik tuomet pradti audyti. Sutartoje vietoje radome Punios kng. Margio tvonijos vad Klev ir uolio bendradarb Lin, kurie Punios ile gyveno drauge su uoliu. Jie abu buvo palyginti jauni vyrai. Linas atrod nelabai simpatikas, bet Klevas, prieingai, malonus ir dentelmenikas. Paaikjo, kad jis buvs mokytojas. Jo pavard Subaius, kils nuo Merkins, berods i Navasod kaimo. Prie ieidamas partizanauti mokytojavo netoli Punios. Lino profesijos ir pavards neprisimenu. inau tik, kad jis buvo provokatorius ir idav daug savo kovos draug. Apie tai papasakosiu vliau, laikydamasis kiek manoma vyki chronologins tvarkos. Lino ir Klevo vedami, ygiavome jau Punios ilo link. jome pro girininkij, kurioje kadaise buvau apsistojs, kai kirtome mik, atlikdami su seminaristais miko ruoos prievol. Kokia skirtinga mano padtis, pagalvojau, palyginti su anuometine. Tuomet ia danai grojau seminaristams armonika gyvenimas buvo nerpestingas, o dabar pro t pai viet tenka slinkti atsargiai, su ginklu rankose. Nugirdau, kad ms vadovai tariasi, kur mums leis primigti. Buvo minima komendantra", auli sal" ir pan. Pagaliau buvo pasilyta patiems pasirinkti. Komendantros" odis atrod daugiau adantis. Mes j ir pasirinkome, taiau ten pailsti nuved tik mane, aib ir Dzk. Visi kiti su Linu nuingsniavo auli sals" link. Nuo pagrindinio kelio, kuris kerta Punios il, pasukome deinn. Kol pasiekme komendantr", praslinko dar geras pusvalandis. Po ygio jautme nuovarg ir pageidavome kuo greiiau nuvirsti. Pagaliau ms vadovas Klevas sustojo ir pareik, kad esame prie komendantros". Jau buvo gerokai pravit. Apsivalgiau ir supratau, kad vietov labai tinkama slptuvei rengti. Vienoje vietoje Klevas padunkseno koja. Netrukus atsivr em, po to slptuvs viduje buvo udegtas iburys. Viduje gula miegojo ir, matyt, taip pat neseniai buvo grusi i y295

gio. Man i patirties buvo aiku, kad besiruoiant sskrydiui, punikiams jau kuris laikas gerai pailsti naktimis netenka. uolis visiems tikriausiai buvo paveds daugyb uduoi atlikti. Pribudinta gula sdosi nerangiai, nerod n maiausio entuziazmo mus sutikdama, o jos virininkas sau po nosim net kak burbuliavo. Mes, inoma, viso to per daug galv nemme ir ramiai taisms gulti ten, kur mums buvo nurodyta. Slptuvl buvo ankta, nes joje dar nema erdvs dal um iemos metui pritaikyta krosnel. Visiems, aiku, sugulti nebuvo kur, ir vietin gula pamau lipo virun. Klevas, matyt, buvo nepatenkintas tuo sutikimu, kur mums parod punikiai. Supratau, kad viruje saviesiems buvo trumpai paaikinta, kas mes tokie, ir duota pastaba. Netrukus slptuv vl lindo gulos virininkas. Jis, kaip vliau paaikjo, buvo vadinamas Komendantu. Dabar jis mums jau sil kai kuri patogum, o ir pats kalbos tonas pasikeit. Jam, atrod, buvo nepatogu dl ankstesns savo laikysenos, o mes neparodme, kad buvome girdj pokalb viruje. sikalbjome ir paaikjo, kad io pagyvenusio partizano slapyvardis Komendantas buvo todl, kad uolis jam buvo paveds nurodyti partizanams, kuriose ilo vietose reikia rengti slptuves. Jam rpjo, kad ile besislapstantys partizanai nebt susigrd tuose paiuose miko kvartaluose ir tiksliai inot savo veikimo ir judjimo ribas. Per kitas dienas sitikinome, kad Komendantas buvo linksmo bdo, draugikas, bet uolio jau prigriebtas u igrinjim. iaip jam daugiau nieko nebuvo prikiama, nes pavestas pareigas jo uoliai ir sumaniai. Pailsjome gerai, o po to Komendantas mus soiai pavaiino. POSDIAVIMAS PUNIOS ILE Popiete Komendantas atjo praneti, kad mane ir aib nors matyti uolis. jome su Klevu, kuris pareik, kad uolis sak mus atvesti jo vadaviet. Mes manme, kad susitikimas vyks parinktoje miko vietoje. Tai, kad aib ir mane sileidia paion vadavietn, jau savaime rod, jog uolis mumis visikai pasitiki. 296

Nuygiav kelis kvartalus, pasiekme kakok gil griov, kurio dugnu, vos pdas gals apsemti, pamau tekjo varus altini vanduo. I atokiau mums parod krant, kur apaioje buvo rengta slptuv. Maskavimas buvo labai geras ir akimi negalima buvo nustatyti, kurioje vietoje slptuv ir jos durels. Pagaliau Klevas sustojo, paskleid mautes eglaits akas, pavert saman kuoktel ir, pams u grandins, atidar 45 laipsni kampu taisytas dureles. Tuomet igirdome slptuvs viduje kalbantis. Kakas i vidaus puss priartjo prie dureli ir nurod, kaip tamsoje laikytis lendant vidun. A stovjau ariausia dureli ir pradjau kabarotis. I vidaus mane perspjo, kad teks i pradi lsti auktyn ir daboti dugne prikaltas atramas, nes u j teks kabintis kojomis ir rankomis. Palipjs keturpsia, jau pamaiau vies, sklidusi i slptuvs, nes antrosios durels buvo atidarytos. Kai nuropojau kelis ingsnius pritps, patekau paion slptuvn. Ten jau buvo galima stovti kiek palenkta galva. Nuodugniau apirti slptuvs vidaus rengim i pradi negaljau, nes vis pirma reikjo prisistatyti vadui ir susipainti su jo artimiausiais bendradarbiais. uolio nurodyti man nereikjo, nors jo iki tol nebuvau mats. Man visikai pakako ivaizdos apibdinimo, kur jau i aibo ir kit buvau girdjs. Painau vien i barzdos, s ir amiaus. Tok vad a madaug ir vaizdavausi. Slptuvje visi atsistojo, nes a pradjau raport, taiau uolis jo baigti neleido. Jis labai nuoirdiai ir tiesiog draugikai pasisveikino su manimi ir aibu. Po to mums pristat savuosius. Spaudos ir propagandos skyriaus virininkas Vyturys, nedidelis, su viesia mayte barzdele, judrus, gyvomis akimis, paduodamas rank maloniai ypsojosi. Kitas, u j kur kas vyresnio amiaus, buvo auktokas, nemau raupsuotu veidu, akiniuotas, prisistat ikart su humoru, kuris, kaip vliau teko patirti, lydjo j bema kiekviename ingsnyje. Jo slapyvardio dabar neprisimenu, tik inau, kad jo pareigas, atitinkanias tabo virininko. Ryi ir valgybos skyriaus virininkas Gandras buvo, inoma, plonas, auktas, su bite" panosy, elegantikas ir, kaip netrukus suinojau, nuolatinis ygiuoto jas, visikai atitinks savo einamas pareigas. 297

Virjas Varnas tikrai buvo juodas, tylus ir mokjo, kaip sak, i prasto produkto paruoti patraukl valg. A j radau ir dabar stovint prie krosnels, kur jis ruo kak, nordamas mus pavaiinti. Tiesa, krosnel tuo metu nesikreno, bet nuo jos pajutau retai paragauti tekusios rkytos deros kvap. buvo spaudos reikalai, taiau, kaip vliau suinojau, jis mgo prie kitus pasididiuoti, lyginosi su Vyturiu ir buvo nesugyvenamo bdo. Jam visi nusileisdavo, patenkindami jo savimeil, laikydami mokytu" bei nenordami, kaip sakoma, pristoti". Gal net truput privengdavo. Po trumpo susipainimo vadas pakviet mus sstis prie nemao, darbui sumaniai pritaikyto stalo. kart. Apie mane inojo tik i vairi pasakojim ir tarnybinio susirainjimo. Jauiau, kad vis vilgsniai mane svilina. Mat merkinikiai buvo net per daug pagarsj dl pai Merkins kautyni, susidrim ir kautyni Varioje. Vanago slapyvard pakankamai linksniavo visur ir rusai. Teisingai sakoma, kad ir pats velnias i arti ne toks baisus. Taigi vairius klausimus ir komplimentus atsakiau trumpai ir pareikiau, kad esu tik toks vanaglis" kaip ir visi kiti. I pradi vyko bendro pobdio pasikalbjimas, pasidalijome spdiais. Pastebjau, kad vad visi vadina tvuku". Jis tikrai toks atrod, ir jo klaus kaip mielo tvo. Tuomet jis vilkjo paprastus juodus kailinukus, o visi kiti buvo uniformuoti. Paklausiau, kodl abi rankos iki pat rie subintuotos. Atsak, kad dar nuo Nepriklausomybs kov neisigyds egzemos. Tarnybiniais klausimais i esms nekalbjome. Vadas tik pareik, kad temstant visi patrauksime auli sal", kur naktimis vyks tarnybiniai posdiai. Dienos metas buvo skiriamas paruoiamiesiems darbams ir poilsiui. Ta paia proga mane trumpai supaindino su numatoma darbotvarke. A savo ruotu jo pageidavimu pasiliau kelet papildom punkt. Jis juos papra pateikti ratu. Taip ir padariau. Man aprod vis slptuv, kurioje buvo vairi spau298

dai gaminti reikmen. Gultai buvo sumaniai paskirstyti dvi dalis. Vieni i j buvo darbo kambaryje, kiti virtuvje, o ioji buvo lyg ir atskirta pussieniu. Dar buvo maas kambarlis, skirtas maistui laikyti. Vienu odiu, slptuv buvo didiul ir labai patogi. Vliau parod, kad vir slptuvs, kaminlio vietoj, buvo statytas auktas tuiaviduris drebuls kamienas. Jis visikai nekrito akis. Blogiausia, mano nuomone, buvo tai, kad auktai, netoli kranto, jo miko keliukas. Man papasakojo, kaip iemos metu, kai bdavo prisnig, vyrai ieidavo kaiman. Tuomet, atidar slptuvs dureles, ikidavo suolel, vien jo gal su kojomis nuleisdavo tiesiog altinio vanden, kuris niekuomet neualdavo. Vyrai, apsiav guminius batus, nuliaudavo suoleliu ir lipdavo tiesiog vandenin. Tada altinio upeliu brisdavo apie por imt metr, kur skersai j jo vaiuojamas miko keliukas. ia ilipdavo keliuk ir eidavo kaiman, o grdavo aplink ir tuo paiu keliuku, tik i miko gilumos, prieidavo upel, lipdavo j ir nubrisdavo iki slptuvs. Taigi i pdsak atrodydavo, kad ateita i miko gilumos, perbrista per upel ir nueita kaimo link. Prie slptuvs pasibelsdavo sutartu bdu, tada i vidaus atidarydavo dureles ir atjusieji lygiai taip pat liaudavo vidun. inoma, be ypatingo reikalo i viso buvo vengiama vaikioti, ypa kai vieiai pasnigdavo. uolio slptuvje kalbjoms, kol laikrodio rodykl parod laik, kuriuo mike jau pradeda temti. Pasim visk, kas reikalinga, patraukme auli sal". Ji buvo atokiau nuo uolio vadaviets lygumoje. i slptuv tikrai buvo panai sal, nes joje galjo tilpti apie trisdeimt partizan. Prie slptuvs radome visus, kurie buvo ikviesti posdiuose dalyvauti. Jau visikai sutemo, todl vadas paragino visus lsti vidun. uolis pasil man sstis vienoje kertje u stalo, kuris buvo gana platus, o ilgio bema per vis slptuv. Abiejose jo pusse buvo taisyti tvirti suolai. Pats uolis atsisdo taip pat kertje, bet prieingoje stalo pusje. Greta vado susdo artimiausieji bendradarbiai, o prie mans Jrininkas. Vadas paskelb, kad posdis pradedamas. I pradi sukalbjome partizan mald ir atsistodami pagerbme uvusiuosius kovos brolius. Tuomet vienas po kito buvo 299

pristatyti posdio dalyviai, nes buvo toki, kurie vieni kitus mat pirm kart. Dabar prisimenu, kad ia dalyvavo atuoniolika auktesnij ir emesnij partizan vad. Vis j slapyvardi ir pareig dabar neprisimenu. Dokumentai ukasti archyvuose ir jeigu jie iliks, kada nors duomenis patikslinsiu. Atsimenu, kad posdyje buvo: uolis, asmuo, kurio pareigos atitiko D. apygardos tabo virininko pareigas, Vyturys, Linas, Gandras, Klevas, Kng. Vaidoto grups vadas Lapaitis ir brio vadas Spyruoklis-Tautmytis, Mileviius, Punios kng. Margio grups bri vadai: Laktingala, Myslinius, Komendantas, Geleinio Vilko grups vadas aibas ir jo artimiausi bendradarbiai: Vanagas su Dzku, Jrininkas, Rugys, arnas ir a. Labai smulkiai apibdinti posdius, kurie tssi tris naktis, sunku, taiau paminsiu atmintin strigusius charakteringiausius j bruous. uolis paskelb darbotvarks punktus. Tarp j buvo rayti ir mano pasilytieji. Jis paymjo, kad posdio dalyviai gali juos dar papildyti. Paskutiniuoju darbotvarks punktu buvo klausimai ir sumanymai. Sekretoriauti buvo pavesta Vyturiui ir Dzkui. uolis paymjo, kad pirmuoju darbotvarks punktu bus nagrinjamas klausimas dl DLK Kstuio grups vado Adomo nepaklusnumo. Jis pabr, kad vienai to gino suinteresuotajai pusei priklauso jis pats, ir todl ia bus sprendiama, ar jis pasiliks Dainavos apygardos vadu, ar nepasiliks. Kartu jis kelis pasitikjimo klausim ir atsisako bti posdio pirmininku. Pirmininkauti posdiams pasil mane. Kiti su tuo sutiko. A pareikiau, kad, mano nuomone, pirmj punkt svarstant pirmininkauti galiu, o vliau tos pareigos turt bti perduotos vadui. Taip bt galima ir uprotokoluoti. Posdio dalyviai tam pritar, bet uolis nesutiko. Teko priimti ankstesnj pasilym i pradti svarstyti pirmj darbotvarks punkt. Pirmasis kalbjo uolis. Jis buvo pasiruos ir nuosekliai idst gino eig bei esm. Reikalavo pasmerkti neklusnj vad ir rayti protokol atitinkam pastraip, nes, prieingu atveju, nuo einam pareig atsisakys. 300

Po vado odio siviepatavo mirtina tyla. Paklausiau, kas nort kalbti. Tyla. Nujauiau, kad pasisakyti kai kurie gal ir nort, taiau nedrsta, nes panaiuose posdiuose dauguma i viso nra dalyvav ir kalbj. Todl a, kaip posdio pirmininkas, pasiliau, jog galima bus pasisakyti ir vliau. Be to, pasakiau, kad a, kaip Merkio rinktins vadas, dl svarstomojo punkto turiu pareikti tai k: tarp Dainavos apygardos vado ir DLK Kstuio grups vado kilusio gino rezultatais esame susirpin visi. Mano manymu, nebuvo reikalo siuntinti mums rat, susijusi su iuo ginu, nes tai blogai veikia partizanus, kurie iaip to net inoti bt neinoj. Jei tokie ratai paklit prieui rankas, tai tik pasitarnaut jo propagandai. Blogai, kad prie to prieita, bet dabar, kaip sakoma, auktai po piet. Gerai padaryta, kad suauktas vad posdis, kuriame bus atstatytas vado autoritetas, drausmingumas arba iteisintas nekaltai nubaustasis. Mes iklausme vado pasisakym, bet posdyje nebuvo Adomo, kuris turt taip pat pasisakyti. Ta proga a ir paklausiau uolio, kodl posdyje nedalyvauja Adomas, ar jis buvo pakviestas ir neatvyko, ar i viso nekviestas. uolis atsak, kad jo nekviet, nes i principo nusistats su juo neturti reikal, iki jis taip akiplikai elgsis. A atsakiau, kad, mano manymu, taip daryti negalima, nes ia turi bti iklausyta ir antroji pus. Nepaisant to, kad vadui nemalonu ar nesinori su Adomu turti k nors bendra, reikjo pasisti jam tarnybin rat ir nurodyti, kad ginas bus nagrinjamas posdyje, kur dalyvaus dauguma apygardos partizan vad. A manau, jog Adomas kaip tik bt buvs suinteresuotas tokiame posdyje dalyvauti, kur galjo tiktis nealikumo ir turti puiki prog ginti savo garb, ypa tuo atveju, jeigu jauiasi ess nuskriaustas. Bt ivis kitas dalykas, jeigu jis atvykti atsisakyt arba sutartu laiku neatvykt nepranes prieasties. ia susirinkusij sprendimas, iklausius vien pus, bet nepakvietus kitos, gali bti alikas. Bent taip Adomui ar bent paaliniam mogui atrodyt. A dar paklausiau, ar toli iki Adomo vadaviets. Buvo atsakyta, kad apie penkiolika kilometr ir kad pakanka vienos nakties ygio iki ten. Pasiliau, kad uolis sutik 301

t tuoj pat parayti Adomui pakvietim ir tuoj pat j isisti per vyrus. Iki Adomas atvyks, galtume dvi paras palaukti, nes padties rimtumas tai pateisint. Per t laik galtume svarstyti kitus darbotvarks punktus. Kreipiausi posdio dalyvius, jie su tuo sutiko bei man pritar. Taiau pats uolis laiksi savo nuomons ir rayti rat nesutiko. Pridr, kad, jei Adomas atvyks, svarstant minim punkt jis posdyje nedalyvaus. A pareikiau, kad ir mes, ia esantieji, galtume parodyti usispyrim ir visikai atsisakyti punkt svarstyti bei palikti sriub srbti tiems, kurie j prisivir, taiau bendram laisvs kovos reikalui tuo nepasitarnautume. Ireikiau vilt, kad visiems susdus prie stalo bendromis pastangomis bus taikiai isiaikinta, atsisakyta ambicij ir atstatyta grieta ir smoninga tarnybin drausm. Galiausiai uoliui ir visiems pasiliau tok kompromis. Pakvietim atvykti posd galima parayti be vado. J pasirayt tie, kuriuos posdio dalyviai galios. Jei Adomas atvyks, svarstant pirmj punkt vadas galt nedalyvauti, nes mes jo pareikim iklausme. Prireikus jis bus netoliese. Jauiau, kad uolis mano rodoma iniciatyva ir pasilymais nepatenkintas, taiau, nepaisant to, pavardiui kreipiausi kiekvien posdio dalyv ir praiau nesivarant pareikti savo nuomon. Rezultatas buvo toks, kad visi be iimties sidrsino ir pareik nor Adom pakviesti, o pirmojo punkto svarstym atidti, iki jis atvyks. Galiausiai ir pats uolis nusileido. A paraiau atitinkam rat, o galiotieji pasira. Tuoj pat Linas su Gandru ivyko pas Adom. Turiu pridurti, kad mintos procedros metu atsirado nemaloni tampa tarp uolio ir vis kit. Vienu metu net atrod, kad pats posdis gali nutrkti. A tuomet maniau, kad uolis ant mans labai upyks ir dl to bus vliau koki nors tarnybini nesusipratim. Sprendiant i to, kas buvo vyk tarp uolio ir Adomo, tarp Siaubo, Antanaiio bei Kazimieraiio, kiti partizan vadai taip pat tikjosi nemalonum. Man atrod, kad uolis tikjosi labai lengvai visus patraukti savon pusn ir pasilyti Adomo atvilgiu sank302

cijas. Dabar ijo kitaip. Mes smerkme tarnybin nepaklusnum, taiau nereikme alikumo ir reikalavome odinio pareikimo i abiej besiginijani pusi. Jeigu a posdyje nebiau dalyvavs, kiti posdyje dalyvav partizan vadai bt uolio reikalavim patenkin tyldami, nes nebt idrs atvirai isakyti savo nuomons. Lygiai taip buvo kadaise padars ir Adomas. Jis, nordamas tviriau pagrsti savo teisum, sureng grups tabo darbuotoj posd, perskait savo suredaguot pareikim prie uol, kur visi pasira, nors kaip vliau paaikjo, jie bt iekoj bent kompromiso, tik nebuvo kam parodyti iniciatyvos. Ms posdio metu uolis bent i dalies nusileido. Taigi susidar pirmasis tempimo atoslgis. uolis sitikino, kad mes jo autoriteto nenorime paeisti, bet siekiame bti nealiki. Buvo pereita prie kit darbotvarks punkt, o uolis paliko neusigavs bei nuoirdus. Tuo neabejotinai sitikinome per kitus posdius ir netolimoje ateityje. Apskritai uolis buvo savotiko bdo. Tarnybiniuose reikaluose buvo reiklus ir grietas, o tai man labai patiko. Atrodo, kad savimi labai pasitikjo ir todl kartais nelabai skaitydavosi su kit nuomone. Mgo teisyb, bet buvo gana ambicingas. Manau, kad dl senatvs dalyvauti ygiuose jam buvo sunku, be to, nebuvo tam links. Neinau tokio atsitikimo, kad uoliui bt tek ivykti toliau nuo savo vadaviets. Visi susitikimai su juo vyko tik Punios ile. Mat tie, kurie tarnybine padtimi buvo vyresni u j, jei tik prireikdavo posdiauti ar isiaikinti tarnybinius nesusipratimus, turdavo vykti Punios ilan. Man yra inoma, kad jis retai ikviesdavo pas save grupi vadus, o Kar. Juozapaviiaus grups vado Siaubo, atrodo, nebuvo dar n karto mats. Neabejotina, kad dl kai kuri aukiau nurodyt prieasi, tarp uolio ir kit partizan vad kildavo nesusipratim. Juos stengdavosi isiaikinti per susirainjim, o i to kildavo dar didesn painiava. Posdio metu visa tai idsiau. Manau, kad uolis irdyje turjo su tuo sutikti. Svarstant kitus darbotvarks punktus, aktyviai dalyvavo visi posdiautojai. Buvo sudarinjamos komisijos 303

nutarimus ar pasilymus atitinkanioms rezoliucijoms ar j projektams paruoti. Man visur teko dalyvauti, todl darbo buvo daug tiek posdi, tiek pertrauk metu. Per tris paras turjau labai maai progos numigti, bet utat pasiektais rezultatais buvau visikai patenkintas. uolis buvo sukalbamas, ir darbas vyko labai sklandiai. Galiausiai visais svarstomais klausimais buvo rasti kompromisiniai sutarimai. Dar posdi metu gro Linas su Gandru ir prane, kad Adomui asmenikai rato neteik, bet jis j gaus i kit rank ir, j nuomone, suskubs laiku posd atvykti. Prajo trys paros, bet Adomas nepasirod. Neatvykimo prieastis mums liko neaiki. Galjo vykti taip, kad Adomas tuo metu buvo kur nors ikeliavs ir nesuspjo posd dl pateisinamos prieasties. Ilgiau laukti mes negaljome jau vien saugumo sumetimais. Prieas galjo suinoti apie vad susibrim ir pradti masin Punios ilo valym. Galiausiai teko vl svarstyti pirmj punkt. Buvo pasilyta galutin posdio protokol rayti du skirtingus tekstus. Vien j paruo uolis, o antr a, pasitars su kitais posdio dalyviais. Vardiniu balsavimu buvo priimtas mano pasilytasis tekstas. Jame buvo ireiktas vienbalsis pasitikjimas Dainavos apygardos vadu uoliu, reikalaujama grieto paklusnumo vadui tarnybiniuose reikaluose. Buvo pabrta, kad tarnybiniai nesusipratimai ateityje negali bti sprendiami vien tarnybiniais susirainjimais, bet asmenik susitikim metu, kai emesnysis vadas ikvieiamas ar nuvykstama vizituoti dalin vietoje. Buvo net nuymti laikotarpiai, kada vadai turi atsilankyti daliniuose. Buvo paymta, kad iki gegus pabaigos uolis turi ikviesti Adom, asmenikai su juo susitikti Punios ile ir isiaikinti tarnybin nesusipratim bei visa tai, kas ms buvo svarstoma. Adomui buvo reikiamas papeikimas u tai, kad jis, kaip emesnysis vadas, savo pasiaikinim pateik partizan vard eminania ir tarnybin drausm ardania tvarka ir forma, kad pats nedjo pastang susitikti su uoliu. Vienu odiu, protokole buvo rayta, kad kliuvo vienam ir antram, bet kartu uolio autoritetas buvo apgintas. Protokole kai kurios vietos uoliui 304

nepatiko, ir jis i pradi buvo pareiks, kad jo nepasirays, bet vliau nusileido. Mano manymu, buvo pasiekta tai, kas tuo metu buvo manoma. inoma, jeigu Adomas bt atvyks, klausimas bt buvs isprstas skmingiau ir galutinai. Vis dlto uolis buvo apkaltintas tuo, kad laiku posd Adomo nepakviet. Dl tokio poelgio galjo pasiaikinti emesnysis vadas, bet jokiu bdu ne apygardos vadas. Dienas praleisdavau uolio vadavietje, nes ten buvo tinkamiausia vieta parengiamiesiems darbams. Tuo metu artimiau susipainau su uoliu, todl vliau pasikeisdavome asmenikais laikais. Jie bdavo pridedami prie paketo su tarnybiniais ratais. uoliui patiko ms laikratukas Mylk Tvyn" ir jis stebjosi, kad a su Jrininku turime kantrybs j tiek prispausdinti raomja mainle. Ta proga jis man dav j nenaudojam rotatori, kur, mano manymu, buvo galima pataisyti. Ta dovana a ir Jrininkas buvome labai patenkinti, nes tikjoms ateityje Mylk Tvyn" ileisti kur kas didesniu tirau. Su uoliu ir jo bendradarbiais pasikeitme spaudos leidimo patirtimi. Jiems iaikinau, kaip pasigaminome proklamacijoms ir karikatroms spausdinti klies, o jie man dav kakokio lako, berods tinkamo kiauiniams dayti. Mes j vliau skmingai panaudojome spausdinant klie. A idalijau spaud, proklamacijas ir atsiaukimus posdi dalyviams. T pat padar ir uolis. A irgi gavau tam tikr egzempliori skaii paskutinio Dainavos apygardos spaudos organo Aukuro". Vien kart, pasibaigus posdiui, su uoliu vieni patraukme jo vadavietn, nes jis norjo man atskleisti kai kurias svarbesnes tarnybines paslaptis. Pakeliui uolis man nuviet ryi su usieniu problem. Paaikjo, kad pas j buvo atvyks Tauro apygardos vadas vejys. Posdio metu buvo sprendiamas Piet Lietuvos partizan vado klausimas, ir uolis norjo daugiau suinoti i vejo apie BDPS Bendro demokratinio pasiprieinimo sjd, nes Tauro apygarda jau buvo laikoma priklausanti to sjdio vyriausiajai vadovybei, esaniai Vilniaus mieste. vejo inios buvo miglotos ir uo305

lio nepatenkino. Buvo minima, kad BDPS vadovauja generolas Gintautas, taiau kokia jo tikroji pavard, nepasakyta. vejys pabr, kad jis nustats ryius su emaitijos partizan vadovybe ir kad toji per j aikinasi su BDPS. Es vyriausioji vadovyb pareikalavusi surinkti mediag apie okupant vykdytus trmimus Sibiran, gyventoj udynes, aretus. Toje srityje jau yra nemaai nuveikta. Reikalaujamos mediagos dal jau yra nusiuntusi ir emaitijos partizan vadovyb. vejys nurod, kad BDPS vyriausioji vadovyb nori surinktj mediag persisti Vakarus ir kad vienas i persiuntimo keli yra per partizanus. Pereiti sien jau yra pasil Skirmantas ir Rimvydas. Juos palydti turi keli Tauro apygardos partizanai. Pirmiausia reiks pereiti Lenkijos sien. Suvalk krate palydovai, atsiskyr nuo Skirmanto ir Rimvydo, gr atgal. Pirmieji du turs pasiekti Gdyn, kur j lauks Prapuolenis. Jam turs teikti mediag, o po to grti okupuot Lietuv. Skirmantas buvo suvalkietis. Tikroji jo pavard Juozas Luka, o profesija ininierius architektas. Rimvydas taip pat suvalkietis, studentas geologas, pavarde Krikinas. Jo tvas nepriklausomybs metais buvo topografijos skyriaus virininkas pulkininko laipsniu. Rimvydas Suvalk krat gerai paino, nes vokiei okupacijos metais ten reng topografinius emlapius. uolis vejui nurod, kad BDPS vyriausiajai vadovybei paklusti negali, nes ja nepasitiki, taiau pritaria, jog anksiau minta mediaga bt persista Vakarus. Vis to pobdio mediag, kuri turjo pas save, uolis perdav vejui. Buvo sutarta, kad kelion per sien uolis laikys paslaptyje. uolis taip pat galiojo vej ir jo vardu tartis su emaitijos partizan vadovybe dl ryi nustatymo ir panaiais klausimais. Reikia pridurti, kad Rimvydas priklaus Dainavos apygardos Kng. Vaidoto grupei, kur anksiau berods vadovavo briui. Taigi ijo, kad sien perjo po vien atstov i abiej apygard. Mintame posdyje pas uol dalyvavo ir pats Rimvydas, o po to su veju drauge ivyko Tauro apygardon, kur turjo susitikti Skirmant ir pradti vykdyti jiems pavest uduot. 306

uolis pridr, kad po Rimvydo ivykimo nuo vejo jokios inios nesulauk. A dar paklausiau uol, ar jis vejui papasakojo, k jam buvau pranes apie BDPS, Daktar, Armin ir Taur. uolis atsak, kad vejys ir Rimvydas pas j buvo atsilank anksiau, negu tas inias i mans gavo. Dar pareikiau, kad, mano nuomone, vadui vis laik bti Punios ile yra nesaugu, nes i visur ten sueina ryi silai, kuriuos neabejotinai MGB organai gali atsekti. uolis nurod, kad jau kelias savaites pastebi rusus paiame ile ir pamikje, taiau prie kelias dienas jie pranyk. I tikrj posdi dienomis ms valgai niekur rus nepastebjo. su aibu rusai susek. Toje ryio linijoje jie buvo aretav vien ryinink, kur uverbavo ir paleido sak visus nuo aibo ir uolio persiuniamus paketus jiems skubiai perdavinti. Perirj rusai tuoj pat juos grindavo, o ryininkas turjo persisti toliau. mens, kuris paketus jam teikdavo, nei to, kuriam pats toliau perduodavo. Nereikia manyti, kad rusai i jo nereikalavo toki ini. Reikalauti tai jie reikalavo, ir ryininkas pasak, bet tik ne tai, kas okupantui bt naudinga inoti. Mintas ryininkas nujaut, jog bus suimtas. Jis i anksto dvi dutes pakas skirtingose vietovse, o suimtas nurod, kad paket randa vienoje ir pernea kit. MGB patikjo ir paleido j, dav anksiau nurodyt uduot, taip pat pinig ir degtins. Paleistasis pasisteng kuo skubiausiai susiinoti su aibu ir visk jam smulkiai nupasakojo. is perspjo uol ir nuties nauj ryio linij. Kad ryininkas neisiduot, aibas jam perdav paket, adresuot uoliui. Jame buvo prie klaidinani ini. Ryininkui aibas nurod, kad paket gali nuneti rusams, o atgavs turi grinti jam. Ryininkas padar taip, kaip aibas nurod. Jis vl gavo pinig ir rus buvo net pagirtas. aibas stebjosi, jog rusai mokjo paket taip atklijuoti ir visk sutvarkyti, kad tiesiog nieko nebuvo galima prikiti. 307

Kaip ir buvo susitarta, po kiek laiko aibas gavo ir nuo uolio pana paket. Jame buvo ratas, es prieas nujauis uolio slapstymosi viet ir todl jis persikelis kitus mikus. Dl tos prieasties pra be atskiro spjimo paket nesisti, nes, reikia manyti, prireiks naujos ryio linijos. aibas uolio paket vl perdav ryininkui, o is rusams. Ryininkas vl gavo pinig ir degtins, o prieas laikinai buvo suklaidintas. Dabar uolis net buvo tikras, kad tik ryium su tuo siautjimas Punios ile aprimo. neilgai seksi. Po kurio laiko prieas, matyt, nustat, kad uolis slapstosi Punios ile ir m grietai remti ryinink, reikalaudami vis nauj ini. Pagaliau buvo prieita liepto galas. Ryininkas, slapyvardiu uolas, vos suskubo nuo rus pasislpti ir po to stojo partizan gretas, kuriose garbingai kovodamas uvo. Su uoliu kalbdami taip sijautme, kad pasijutome paklyd. Nuo to laiko, kai partizanauju, ile buvau pirm kart, o ir uolis neturjo kompaso. Ilgai blakms, kol isimume prie Nemuno vagos. Pagal srov nustatme krypt ir panemune nuygiavome net iki girininkijos. I ten vl pasukome mikan, nes nuo ten kelias uoliui buvo geriau inomas. Laimei, su rusais nesusidrme. Vadavietje mudviej seniai pasigedo ir keli partizanai net buvo ij iekoti, bet su jais mes prasilenkme. Tuomet tik apie vidudien visi susirinkome slptuvn. Bdamas Punios ile, susipainau su Laktingala. Su juo vliau man teko ilgesn laik gyventi bendroje slptuvje. Artimiau susipainau su Tauru, kuris tuomet jau jo brio vado pareigas. Anksiau jis buvo paskirtas net grups vadu, vliau paemintas, nes per jo neatsargum uvo keli partizanai. Tauras tuomet dienojo su jam priklausiusiais partizanais ir nepasirpino sargyba, o prieui netiktai uklupus, neorganizavo pasiprieinimo, bet pats puol panik. Tauras karo metu kur laik buvo Ryt fronte. Jis neblogai pie ir man teik kelet nupiet karikatr. Vienoje i j Stalinas buvo pavaizduotas nupentu bekonu, 308

o erilis su Ruzveltu sdjo lengvojoje mainoj. Apaioje buvo uraas: Kada mes j pjausime?" Punios ile vykusi posdi nutarimus reikjo gyvendinti. Priimtus suvienodinimus ir kitus patvarkymus turjo paskelbti uolis sakymu Dainavos apygardai. I ilo skirstms labai geros nuotaikos, nes posdi rezultatais visi buvo patenkinti. Naudinga buvo ir tai, kad emesnieji partizan vadai umezg tarpusavio paintis ir kelions metu atsilank kaimyniniuose partizan daliniuose. ATGAL Iki aibo stovyklos grau drauge su Jrininku. Ten isiskyrme. Jam liepiau tiesiausiu keliu ingsniuoti mano vadavietn, nes reikjo rengti nauj slptuv, o a pasukau aplankyti Rugio vyrus. Keliauti seksi laimingai. Pas partizano Klons skyriaus vyrus pasilikau kelet dien, nes jie buvo sikr tame paiame mikelyje, kur buvo rengta Rugio vadaviet. Kaime buvo usakyta berin lentel, kurioje dienodamas ipjausiau kli Stalinas kiaul". T dien i pamiks ilgai mums neatne piet, nes, kaip vliau suinojome, rusai aretavo Rieuto ir Aguonos monas. Rieuto mona anksiau buvo itekjusi u istrebitelio. Kai vien kart jis gro i miestelio namo, partizanai pasek ir nuov. Buvusi istrebitelio mona vliau susidraugavo su Rieutu, kuris tuomet dar nebuvo stojs partizan gretas. Taigi galiausiai ijo, kad buvusi istrebitelio mona tapo partizano mona ir dar pas save slp partizano Aguonos mon. T dien rusai su istrebiteliais dar krat Rieuto monos namuose ir atrado partizano Aguonos mon. Be to, surado Klons skyriaus partizan baltinius, kurie ten buvo perduoti iskalbti. Rusai ir dl j prisikabino. Jie m klausinti, kieno tie visi baltiniai. Jiems atrod labai tartina, nes tuose namuose nebuvo jokio vyrikio. Rieuto mona i anksto buvo numaiusi, jog gali vykti toks nelaimingas atsitikimas, ir todl buvo susitarusi 309

su vienu kaimynu, kurio namuose nebuvo moteriks. Dabar ji ir nurod, kad baltiniai yra to kininko. Rusai taip pat pastebjo, kad Rieuto mona nia, o spintoje atrado kelis nevienodos ries laini gabalus. Jie vl m klausinti, nuo ko ji pastojusi ir kieno tie lainiai. Moteris vl griebsi gudrumo. Ji rusams tiesiog pasak, kad neturinti i ko gyventi, prisiimanti vyrus, o u tai anie jai atnea laini. I tikrj lainius buvo atne partizanai, nes ten jiems buvo gaminamas maistas, taiau dabar rusai buvo suklaidinti. Jie dar nujo pas kaimyn, taiau tas pripaino, kad tikrai yra davs Rieuto monai baltinius plauti. Rieuto ir Aguonos monos buvo nuvarytos miestelin, bet po kiek laiko paleistos, nes jos ir ten t pat sak. Moterims buvo sakyta praneti MGB organams, jeigu pas jas ateis j vyrai ar iaip partizanai. Pavakare rus pamikje jau nebuvo. Aguona ir Klon nupjov vien aukt egl, kurios virnje krankliai buvo susuk lizd ir iperj vaikus. Vakare juos isikep ir skaniai suvalg. Sil ir man, taiau a negaljau prisiversti to kepsnio paragauti. I Rugio pro Neding grau savo vadavietn. Nuo Burokaraisio iki Od mane palydjo Beras su keliais vyrais. Toliau keli apytikriai pats inojau. Be to, ia jau anksiau kelyje buvau paliks enklus, todl dabar spariai artjau prie mike esanio Mardasavo eero. Netoli vieno keliuk susikirtimo sustojau pasiklausyti, nes deinje kakas triokteljo. Netrukus igirdau rusikai kartkartmis pusgarsiai sukalbant paeerje. Vadinasi, tenai yra rusai, atygiav pasaluoti i Merkins. Naktis buvo tamsoka. A pasukau i keliuko mikan, nes norjau padaryti ving: apeiti rusus ir kiek toliau vl ieiti t pat keliuk. Rodos, stengiausi nepamesti krypties, bet netrukus pasijutau paklyds. Toliau jau ta kryptimi, kuri man atrod bsianti tikra, taiau niekaip neradau keliuko. ingsniuodamas miku, inoma, saugojausi, bet kartais umindavau ant sausos akos ir tuomet pasigirsdavo garsus triokteljimas. Svarbiausia, kad beklaidiodamas nesusiduriau su rus pasala. Nors susidur310

ti nelabai tikjausi, nes danai sustodavau ir siklausydavau. Kadangi keliuko vis neprijau, isimiau i kuprins kompas, nusistaiau ir pasukau miku pietvakari kryptimi. Gerokai paingsniavs, deinje igirdau varli kurksjim. Kurksjo jos retai, bet a pamaniau, kad tos kelios varls koncertuoja pelkse, kurios nuo eero tsiasi bema iki Bingeli kaimo. Tais garsais vadovavausi traukdamas toliau, bet vis niekaip negaljau atpainti vietovi. Keliukai, kuriuos tekdavo skersai pereiti, atrod niekada nematyti, ir mikas tssi be krato ir be galo. Labai nudiugau, kai staiga igirdau tolumoje paadinto uns lojim. Paspartinau ingsn, nes norjau t viet pasiekti, kol uo nenustojo loti. Gerai, kad uo lojo vis pasiklausydamas. I to supratau, kad arti t nam rus negali bti. Pagaliau mikas baigsi. Atsargiai ijs pamik atpainau vietov. Mano laimei, ia gyveno kininkas, kur buvome numat pasirinkti globju naujoje slptuvje, nors paios slptuvs jam niekad neparodme. Dabar pasukau kita kryptimi. Man reikjo net kiek atgal sugrti. jau pamau ir vis irjau, kad vl nepaklysiau. Seksi jau geriau ir dar gerokai prie aur pasiekiau vadaviet. iaip mike paklaidioti nakt gal ir neblogai. Kartais gali net laimingas jaustis, ypa jei prie alies mylimoji. Bet man t kart nieko panaaus nebuvo. ilai didiuliai, man maai pastami, o nakt prieas daugelyje viet pasaluodavo. Taigi tokiu metu, o ypa paklydus, mikas nediugina. Manau, kad mano bsen gali suprasti tik tas, kuris bent panai padt kada nors buvo pateks. Vadavietje radau Jrinink, Ramunl ir Gegut, kurie jau lauk mans parygiuojant. Jie sukilo i guoli, pavaiino mane kuo galjo, o a jiems nupasakojau savo klaidiojimus.

NAUJOJE VADAVIETJE Partiznams danai aikindavau, kad ir geriausiai rengta slptuve ilgai nepasinaudosi. Per ilgesn laik net mamoiai gali iduoti, priartinti katastrof. inoma, partizanams visa tai savaime turjo bti suprantama, taiau i tikrj daniausiai toje paioje slptuvje jie gyvendavo tol, kol kildavo didiulis pavojus. Gerai, jei pavykdavo sveik kudai" ineti. A maniau, kad vasarinje slptuvje jau pakankamai pagyvenome ir pdsak nemaai palikome. J, kaip jau minjau, buvo aptik ir piemenys. inojau, kad Gegutis, kol buvau kelionje, palikdavo praviras dureles net dienos metu. Su Jrininku ir Ramunliu visk aptarme ir nusprendme rengti slptuv kitoje vietovje. I anksto pasirinkome nauj globj ir tinkam viet slptuvei kasti. Kai sugrau i kelions, Jrininkas, Geguio, Liepos, Ramunlio ir Taugirdo talkinamas, slptuv jau buvo ikass. Tai buvo gegus pirmosiomis dienomis. Parvykau tuo metu, kai jie pradjo maskavimo darbus. Visi vyrai dirbo i peties, ir slptuvs vidus buvo pakankamai erdvus. Sml ipildavo ir paskleisdavo degim pakratyje, aplink didiul pu, kurios prie metus siautjs gaisras bema nepaliet. Tuo metu degimus deng nukrit pu spygliai. Gaisras buvo prajs paemiais ir medi virnes nesimets. Po to jaunas mikas idivo, o pu virni spygliai pagelto ir nubiro. Taigi paskleistj sml labai tiko maskuoti spygliais. Juos paklodmis neiodavome i toliau ir pabarstytus gerai sumindavome. Laikui slenkant, apatinis spygli sluoksnis puvo, o virutinj danai apibarstydavome iupsniais nauj spygli. Tiesa, slptuvs vir apsodinome didiuliais sausais gliais, nes tame plote toki krm buvo daug. Praeiti jie kliud, bet utat galimos kratos metu rusams nepatogu bt skverbtis pro juos, o savaime nortsi apeiti. Kaip jau minjau, ms naujoji slptuv buvo rengta paiame degim pakratyje. Dl to ir prieiti prie jos buvo galima ir degimais, ir per nedegus mik. Dienos metu 312

patogiau prieiti tankesniu miku. Ilinds i slptuvs, u keli ingsni atsidurdavai nedegusiame mike. Kiek blogiau bdavo ujus sausrai, nes iki slptuvs reikdavo pereiti per baltsias samanas, kurios umintos subyrdavo, o pdsakas palikdavo ilg laik. Nakt tos samanos atsigerdavo rasos ir tapdavo tarsi gumins. Net ir umintos, tuoj pat atsitiesdavo. Toki baltj saman daugiausia aptikdavome iluose. Drgnuose mikuose j bema neteko matyti. Kad ir kaip saugojoms, baltosiose samanose prie ms slptuvs ilgainiui liko pastebimi pdsakai. Kai tik palydavo, imdavome jas atsodinti. Subyrjusias samanas iraudavome, o j vieton i toliau atnetas paklodavome. Be to, vliau stengdavoms geriau nuo slptuvs kiek paeiti degimais, o tik tuomet pasukti nedegus mik. Apie penkiolika metr nuo slptuvs, kiek auktesnje vietoje, taip pat degim pakratyje, augo auktoka puis. Palypj j, aikiai matydavome ms naujojo globjo trobesius. Todl su globju sutarme taip: jei pamikje ar pas j pasirodys rusai, bus numesta kartis, kuri iaip bdavo pastatyta prie kluono stogo. Jei padtis rami, kartis i ios puies buvo aikiausiai matoma. Atjus rusams, kart statyti bt tartina, o nuversti j kur kas paprastesnis dalykas j galima pradti kapoti malkoms ir panaiai. Kaip sutartuosius enklus panaudoti pakabintus skudurus ar paklodes jau seniai atsisakme, nes tokie triukai rusams buvo inomi. Tiesa, ant suolo prie gyvenamojo namo sienos visuomet stovdavo, kotu emyn, erinis epetys grindims luoti. Rusams netiktai prijus prie nam ar sujus trobos vidun, epetys buvo neamas trob ir stveriamasi luoti grindis. Tokie sutartieji enklai mums ne vien kart net gyvyb igelbjo. Pavojui praslinkus, enklai vl buvo padedami savo vietas. Kiekvien ryt ir pavakar, taip pat danai ir dienos metu ilsdavome i slptuvs patikrinti sutartj enkl. Slptuvje Ramunlis vl tais mrin krosnel. Jei reikdavo, galdavome greit pasigaminti pusryius ar vakarien bei pradiovinti slptuvs vid. Krosnel slptu313

vje krendavome vien idivusiais gliais. pratome i karto kurti kuo didiausi liepsn, nes tuomet dm visai nebdavo. Visi kiti taisymai bema nesiskyr nuo t, kurie buvo ankstesnse slptuvse. Maniau, kad slptuvje neatsargu laikyti ir tokius ratus, kuri daniau prireikdavo. Netiko ia taip pat laikyti atsargins raomosios mainls, rotatoriaus, tuo ir spaudai gaminti popieriaus. Usakme pas stali padaryti didel sudedam d. J atsigabenome mikan, sudjome visus atsarginius daiktus ir ukasme u imto ar kiek daugiau metr nuo slptuvs. Po to gerai umaskavome. Vliau sitikinome, kad medin d yra nepraktika. Ji greit sudrko, subrinko ir sunkiai atsidarinjo. Dl to degimuose, madaug u trij imt metr nuo gyvenamosios slptuvs, rengme kit slaptaviete. Ji buvo maesn ir paprastesn, bet gerai umaskuota. ia sudti daiktus buvo daug patogiau, jie greit nedrko ir nepuvo. Be to, prie j buvo lengviau prieiti. Apskritai naujojoje slptuvje sikrme patogiai, jaukiai ir dirbti joje buvo smagu. Tuo metu rusai danai siautdavo ir il rajonuose. Dienomis ir naktimis neretai girddavome susiaudymus, matydavome gaisrus, partizanai patirdavo auk. Apie mano vadaviet kol kas buvo ramu. Rusai ukavo" aplink. T ramyb a laikiau enklu prie audr, nes nesitikjau, kad rusai, visur iukav", palikt ramybje t mik plot, kur gyvenome. Iki iol naujojoje slptuvje dirbome gana ramiai ir jautms saugs. Vis pirma susiremontavome i uolio parsinet lentin rotatori ir su didiausiu entuziazmu mme spausdinti eilin Mylk Tvyn" numer. I pradi darbas seksi ne per geriausiai, nes dar nebuvome pain io rotatoriaus defekt. Dl to sugadindavome nemaa popieriaus lap. Kartais tu per daug ibalu atskiesdavome ar padarydavome per rieb. Taigi jis arba greit persigerdavo antrj lapo pus, arba labai ilgai nedidavo. Dirbti slptuvje buvo per maai vietos, todl tekdavo spausdinti lauke. Kai nelydavo, visus atspausdintus lapus iklodavome mike diti. inoma, pasirinkome tankesn viet, taiau iluose sunku pasislpti. Jeigu, ms nelaimei, tomis dienomis rusai bt tuos mikus ukav", 314

tikriausiai mums bt buv kaput". Tuo metu mes atspausdindavome apie keturis imtus egzempliori kiekvieno Mylk Tvyn" numerio. Sumanme spausdinti ir Dzk partizan dainas". Jrininkas jau anksiau buvo nemaai pasidarbavs ruoiant pana rinkin. Tuomet dain rinkin atspausdinti buvo pavesta Aurai, apie kur jau esu pasakojs. Kadangi Aura pateko rusams rankas, o Kazimieraitis uvo, tas darbas nutrko. Dabar man su Jrininku ir Ramunliu pavyko j atlikti. Jrininkas perpie, o a ipjausiau rinkinlio virelio kli. Turjome labai daug vargo, kol atspausdinome, bet utat buvome nepaprastai patenkinti. Pagaminome penkis imtus Dzk partizan dain" egzempliori. Jei neapsirinku, rinkinlyje buvo dvideimt keturi puslapiai. vade djome Vaiaiio Vai skriskite dainos. . . " itrauk. Spausdindami dain rinkinl, dar daugiau lapeli paklodavome mike. Blogiausia bdavo, kai pastebdavome nelauktai artjant debes. Tuoj pat kaip skruzds lapelius nedavome slptuvn ir ten visas vietas nuklodavome. Kol rinkinl spausdinome, turjome daug rpesi, bet dienos bgte bgo, diugino kiekviena skm, kiekvienos dienos darbo rezultatas. O svarbiausia laim buvo ta, kad tuo metu neaplank ms nelaim ir net joks paalinis asmuo ms neaptiko. Rus ukavimo" pavoj pajautme tik po to, kai visi pagrindiniai darbai buvo atlikti. Tuomet jau buvome pramok spausdinti su ms menku rotatoriumi ir visam tam darbui pakako slptuvs vidaus. Kai spausdinome, susidarydavo daug tuu sutepto popieriaus atliek. Visa tai sudeginti nebuvo patogu, nes bijojome dm ir kvapo. Ramunlis tuos popierius ir visas kitas atliekas retkariais sukimdavo maian ir inedavo ukasti. Vienas mano bgninis rotatorius buvo pas Kar. Juozapaviiaus grups vad Siaub. Jis man j turjo grinti, taiau niekaip neprisireng". Svarbiausia tai, kad Siaubas tuo rotatoriumi niekuomet nesinaudojo, taiau grinti kakodl nenorjo. Kai Siaub susitikdavau, jis paaddavo rotatori tuoj persisti, bet paskui atsirasdavo vis nenumatyt klii. Nuspren315

dme Siaub pakritikuoti laikratlio Mylk Tvyn" skyrelyje Nusijuok". Galiausiai tai paveik Siaub: rotatori man grino per vyrus. Vliau juo mes spausdinome Laisvs varp". Skyrelis Nusijuok" ir iaip ne vienam partizanui padjo ibristi i blogybs. Nors ir humoro forma pasakyta, taiau aikiai buvo galima suprasti, kad tuose sakiniuose yra perspjimas ar aikus priminimas. Partizanai skaitydami juokdavosi, taiau paliestj retai imdavo juokas. tai, pavyzdiui, paminsiu Gegut. Jis buvo geras vyras, bet kartais mgdavo savotikai pasipuikuoti. Vienu metu nei i to, nei i to kaimuose pradjo rodytis ulano uniforminmis kelnmis, su pentinais ir dar mlynais akiniais. Kas jau kas, bet pentinai net kl pavoj ygiuojant, nes nuolat skambjo. Gegutis, inoma, taip uniformuotas labiausiai mgo lankytis ten, kur buvo mergeli. inia apie toki keist partizano uniform pagaliau pasiek ir mane. Partizanai juoksi, bet k nors pasakyti Geguiui akis nedrso, nes is jo brio vado pareigas. Isikviesti Gegut vien dl uniformos ir duoti jam tarnybin pastab nevertjo. Man dingteljo mintis, kad geresns mediagos juok skyreliui n bti negali. Tuoj buvo nupieta tokia karikatra: joja partizanas apergs lazd. Raitelio pentinai didiausi, o ant akos tupi varna ir aukia: ku-ku. Vadinasi, gegut Gegutis. aukti kuku", arba Gegut, juk tas pat. Ir kiek buvo i to juoko. Be jokio paraginimo dingo ir uniforma", ir pentinai. . . SUIUMPAME NIP Buvau taip patvarks, kad grupi vadai kas mnuo man prisisdavo ini apie prieo veiksmus. Bri vadai toki ini gaudavo i savo skyri veikimo rajon. Skyrininkai jas surinkdavo per grandi vadus. O pastarieji per atitinkamose vietovse pasirinktus gyventojus. Taigi mnesio pabaigoje mes net labai smulkiai inodavome apie prieo rengtas pasalas, kratas, plikavimus, aretus ir t. t. 316

Tuomet a savo ruotu parengdavau svarbesni ini santrauk, praneimus apie partizan susidurimus su prieu ir patirtas abiej pusi aukas. Tokias inias kas mnuo praneindavau apygardos vadui. Kartkartmis svarbesni visos apygardos ini santrauk su tam tikromis pastabomis gaudavau ir i apygardos vado. Praneimai, gauti i Merkio rinktins partizan vad, patvirtino, kad rusai retkariais bema visur surengia masinius ipuolius. Tuo metu susidrimuose su prieu partizanai patyr nemaa auk. Taip pat paaikjo, kad tose vietovse daniausiai i pradi pasirodydavo nipai, kurie dienomis ir naktimis slankiodavo po kaimus ir po mikus. inoma, kartais bdavo ir taip, kad nipai nieko neuuosdavo ir rus valymo luota tik praslysdavo arba kai kuri viet net neukabindavo. Vien dien suinojome, kad rusai siautdami jau priartjo prie Od kaimo Merkins valsiuje. Nuo ten iki ms slptuvs buvo tik apie penkis kilometrus. Supratau, kad didiausias pavojus gresia partizan skyriui, kuris sikrs netoli Od. Vliau igirdome, jog tie partizanai taip buvo prispausti, kad nakt turjo persikelti per Merkio up ir apsistoti mikuose prie tos Milioniki kaimo puss, kuri priklaus kitam partizan batalionui. Atrodo, kad juos maai inomuose mikuose susek nipai ir prane rusams. Netiktai upulti partizanai i stovyklos pasitrauk laimingai. Tik vienas ryininkas partizan rmjas buvo sunkiai sueistas rank. Besitraukdami jie vl susidr ir susikov su rusais. T dien uvo keturi partizanai. Skyriaus vad ir vien eilin kovotoj rusai persekiodami vijosi net per Pilvingi kaim. Merkins valsiuje partizanai baig ovinius ir buvo nukauti. Viena partizan sueista trauksi toliau. Rusai j persekiojo net iki pat Subartoni miko, kur jai pavyko nuo prieo atsipalaiduoti. Vien vakar a buvau nujs Kasin kaim. Grdamas miku, igirdau ak trakjim netoli miko pakraio. siklauss supratau, kad ten esama mogaus. Padariau lank miku ir sugrau slptuvn. Ten suinojau, kad ms globjas dienos metu taip pat pastebjo kaime ir pamikmis slankiojant tartin asmen. 317

Kit dien Gegutis mums prane, kad tartinas asmuo pasirod pamerkiuose. Gegutis su savo broliu Rugiu nuskubjo jo iekoti ir tikjosi surasti, nes gyventojai pasisil nip pasekti. Tuo metu Gegutis su Rugiu gyveno madaug u pusantro kilometro nuo ms slptuvs. Juos globojo tas pats kininkas, su kurio inia ir a anksiau buvau sirengs puiki slptuv, pavadint Birute". nipui pasirodius, pasidarme dvigubai budresni. Vakarop a nujau Geguio slptuv, nes man rpjo suinoti, ar jis su broliu nip paiupo. Vyrus radau arti slptuvs ukandiaujanius. Jie man paaikino, kad tartinas asmuo dings kaip vanden. Gyventojai j sek, bet jis mike dings. Rus artimesnse apylinkse kol kas taip pat dar nesimat. Jie siautjo u Merkio ups. Taip besikalbdami staiga igirdome ne per toliausiai nuo slptuvs stipr akos trakteljim. Norjome sulsti slptuvn, bet jau negaljome, nes pro medius pastebjome pamau einant mog. Jis ms dar nemat, bet jei pajudtume slptuvs link, galjo pastebti ne tik mus, bet ir atidarytas slptuvs dureles. Mes prigulme prie ems ir norjome leisti jam praeiti, jei tik jis pats ms nepastebs. Svarbiausia, kad prie slptuvs nesirodydavome net patikimiausiems asmenims, iskyrus, inoma, globjus. si ir greit visus pastebjo. Mes pakeitme pozas, kad neatrodytume prigul prie ems, o lyg iaip guldami kalbams. Pastebjome, kad mogus mus vl pavelg ir tuomet nesidairydamas norjo praeiti pro al. Geguiui liepiau j sulaikyti ir paaikinau, kad su Rugiu netrukus ateisiu sulaikymo vieton. Ten vaizduosime, kad buvome sustoj tik pailsti ir pavalgyti, o dabar ygiuojame toliau. Atvesti sulaikytj prie ms buvo pavojinga, nes jis galjo pastebti slptuvs dureles. Gegutis einaniajam liep stoti, taiau tas i pradi nusidav negirds ir tik paspartino ingsn. Jam i karto okti bgti buvo negudru ir beprasmika, nes mes buvome 318

labai arti, o mikas retas. Mgindamas bgti, jis, inoma bt tik isidavs ir pateks dar blogesn padt. Geguiui pakartotinai suukus, mogus atsigro ir sustojo. Po keliolikos sekundi ir mes su Rugiu pakilome ir prijome prie sulaikytojo. Broliai sulaikytj painojo i anksiau. Buvo inoma tik tiek, kad jis kur laik gyveno pas vien apylinks pirminink, kuris vliau Partizan karo lauko teismo buvo nuteistas mirti. Gegutis pagudravo: draugikai" iklausinjo, i kur ir ko sulaikytasis eina. Tas m pasakoti, kad vaikiojo po mikus kitoje Merkio pusje, nordamas susitikti partizanus. Beklaidiodamas netiktai susidr su rusais, kurie j apaud, bet jam pavyko nesueistam pasprukti. Tuo metu jis tik batus pamet. Dabar persikl i Merkio pus ir vaikioja, vl nordamas partizanus susitikti ir net stoti j gretas. Sulaikytojo mes nekratme, nes norjome pavaizduoti, kad jo netariame. Reikjo surasti konkretesni rodym, kad jis nipinjo. Gegutis neymiai isiklausinjo, kur sulaikytasis vaikiojo per paskutines dvi dienas ir pas k jis buvo ujs. Reikjo pas tuos gyventojus nueiti ir suinoti, ko jis teiravosi. Daugiau ko nors klausinti sulaikytj buvo neatsargu, nes jis galjo greit suprasti, kad mes j tariame. Mes su Geguiu tik kelet metr pasitraukme on ir pasitarme. Nusprendme taip: liepsime, jeigu jis tikrai nori stoti partizan gretas, ibti pas jo pasirinkt gyventoj tris paras kluone ir niekur neieiti. O mes tikrai stengsims ateiti jo pasiimti, tik dabar negalime tiksliai nustatyti dienos ir valandos. Mes ikeliaujame, todl gali ieiti taip, kad jo pasiimti atvyksime madaug po savaits. Taiau svarbiausios yra pirmosios t r y s paros, tuo metu jam btina nepasitraukti i pasirinkto kininko. Sulaikytajam taip ir buvo paaikinta. Atrod, kad jis tuo labai patenkintas ir greit nurod gyventoj, pas kur apsistos. Po to su juo dar kiek paygiavome ir atsisveikinome. Kitaip pasielgti tuo metu, mano manymu, nebuvo galima, nes sulaikytasis tikrai galjo bti geras mogus ir 319

slapstytis nuo rus. Taiau dl visa ko kelias dienas mums reikjo laikytis atsargiai usimaskavus slptuvse arba visai pasitraukti i tos apylinks. Pasiimti j su savimi negaljome, nes jis atrod gana tartinas. Juk jis i labai arti pastebjo, kad mes apsivilk partizan uniformas, bet kodl nestojo, kai buvo lietuvikai liepiama sustoti? Kai Gegutis j sulaik, i pradi net nudav, kad ms visikai nepastebjs. Vienu odiu, jautms it mus kand ir sielojoms, kad arti slptuvs taip neatsargiai laikms. Padar lank, prijome prie slptuvs ir gerai j umaskavome. Po to Gegutis su Rugiu nujo kaimus pasiteirauti apie sulaikytj. T pai nakt jis ketino pasitraukti saugesn vietov ir, jei bus ramu, slptuv sugrti po dviej par. Tuomet numatme vl susitikti ir nutarti, kas toliau daryti ano asmens atvilgiu. A sugrau savo slptuv ir ten buvusiam Ramunliui bei Taugirdui papasakojau apie atsitikim. Turiu ia proga pasakyti, kad Taugirdas pas mus danai atvykdavo, bet bdavo trumpai. Jis ikeliaudavo t pai dien arba pernakvodavo tik vien nakt. Pavestas uduotis paprastai atlikdavo labai uoliai ir siningai. Tiesa, tuo metu ms slptuv buvo atvykusi ir mano monel. Mes visi nusprendme bti atsargesni ir irti, kas dsis apylinkje. Kit ryt vienas i ms nujo prie puies patikrinti sutartj enkl ir po to prane, kad ms apylinkje kol kas ramu. Po piet Ramunlis mikais nuslinko savo namus ir adjo grti tik sutemus. Taiau ms slptuvs dureles Ramunlis atidar dar gerokai prie sutemus, ir jau vien i to supratau, kad jis turi kak svarbaus praneti. Jis mums papasakojo, kad dienos metu pas jo tvus atsilank mano nupasakotasis nipas. Jis buvo atpaintas i drabui, nes su savimi neiojosi karikos spalvos lietpalt. Ramunlis smulkiai nupasakojo, kaip nipas pas juos elgsi ir k kalbjo. Paaikjo, kad jis turi ginkl ir granat. I pradi jis pra pavalgyti ir saksi, kad daugiau jo draug yra palik mike. Vliau norjo, kad j suvest 320

su partizanais arba nors su savo snumi. eima isigyn ir aikinosi, kad joki partizan neino, o snus kariuomenje. nipas rod kakokias maisto korteles, o paskui pakio po nosimi granat ir tar: A r uostei tokius kiauinius?" Tvai per daug nepersigando, nes buvo jau mat alto ir karto. Jie tik atsargiai kalbjo ir bijojo, kad tuo metu i miko nepareit j snus. Laimei, snus parjo nipui jau ijus. nipas, ijs laukan, kelis kartus garsiai suvilp, nordamas pavaizduoti, kad es duoda enkl mike pasilikusiems savo draugams. Dabar jau i karto paaikjo, su kuo mes prie par turjome reikal. Ramunlis su Taugirdu nuskubjo nurodyta kryptimi, nes tikjome, kad dar gali nip paiupti. Po kiek laiko abu vyrai sugro, bet jiems nepavyko nustatyti, kur nipas tuo metu buvo. Iauo kitas rytas. Mano monel nujo pas Ramunlio tvus, nes taip, atrod, bus saugiau. Ji turjo dokumentus ir, jei tik reikt, galjo ikeliauti. Mes nutarme laikytis dar atsargiau ir pirmiausia dar geriau slptuv umaskuoti. Buvo kaip tik palij, todl turjome ger prog pakeisti takuose susitrynusias baltsias samanas i toliau atnetomis. Ant tako netoli slptuvs sodinome didel alio glio krm ir mms maskavimo darb. A ant fanerins lentels i tolesns vietos neiojau baltsias samanas, o Taugirdas su Ramunliu klojo jas vietoj senj. Vienu metu a su Ramunliu nujau kiek toliau mik parinkti saman. O Taugirdas netoli slptuvs, atsitps ant tako, dliojo samanas. Kai jis buvo kaip tik u ms pasodintojo glio, staiga igirdo lames prie save. Taugirdas pakl galv ir pamat, kad i gilumos, nedegusio miko pakraiu, tyrindamas takut pamau ateina anksiau ms sutiktas nipas. Taugirdas jau negaljo priokti prie slptuvs ir udaryti dangtel, nes nipas tai bt pastebjs. Jis pasiliko tupti u glio ir tikjosi, kad nipas, nuleids galv, praeis pro al. Taip gal ir bt buv, bet nipas tyrinjo kaip tik t takel, kuris jo ms slptuv. ia reikia paymti, kad iluose tak ir takeli begals, nes j vairiausiomis kryptimis imina baravykautojai. Taigi ir to takelio, kuris jo ms slptuvs link, 321

per daug nemaskavome. Jis gal buvo kiek ymesnis tik dl to, kad juo vaikiodavom t miko plotel, kur spausdinome savo leidinius. nipas dabar kaip tik i ten ir artinosi. Ariau slptuvs takelis buvo rpestingai umaskuotas, ir nipas atidiai j apirinjo. Reikia pridurti, kad t takel mes tyia sujungme su kitu, kad atrodyt, jog jis ieina pamik. T jo atak, kuri ved ms slptuvs link, dabar rpestingai i naujo maskavome. nipas kaip tik ir pataik mus uklupti darb bedirbanius. Kruopiai takel apirindamas, jis pamau priartjo iki pat k tik pasodintojo glio, u kurio tupjo Taugirdas. nipas ant vienos rankos buvo persimets lietpalt, o kit, pamats Taugird, staiga kio kelni kienn. Taugirdas buvo drsus vyrukas ir greit susiorientavo. Jis pastebjo, kad nipas vis paslapia vilgioja atidaryt slptuvs dureli link, taiau nudav ess negudrus ir pradjo kalb kaip su iaip mike susitiktu mogumi. Tuo metu Taugirdas buvo basas, be kepurs ir civilikais drabuiais. Ginklo jis nesigrieb, nors j turjo kelni kienje. inojo, kad a su Ramunliu turiu tuoj ateiti, o tuomet bus jau kitas reikalas. Taugirdas su nipu tyia kalbjo garsiai, ir mes jau i tolo juos igirdome. I to supratome, kad prie slptuvs kakas atsitik. Metme samanas ir pasileidome tekini. Kai pamatme Taugird su nipu kalbantis, ginklus paslpme ir pamau prijome prie j. I Taugirdo vilgsnio ir vietos, kur radome juos besikalbanius, supratome, kad ms kortos atidengtos. Su nipu pasisveikinome ir nudavme, kad jo pasirodymas prie slptuvs ms nenustebino ir net netariame, jog jis pamat atviras slptuvs dureles. nipas taip pat vaizdavo, kad mano mus sutiks vis bekeliaujanius. A stengiausi atrodyti patenkintas, kad nip sutikau ir pareikiau, jog dabar jis gals su mumis gyventi ia pat esanioje slptuvje. Tada ranka parodiau atidarytas dureles. nipas pasiirjo ir nudav, kad jas tik dabar pamat. Jis jokiu bdu netikjs, kad ia gali bti slptuv. Be to, jis dar turs atlikti kai kuriuos btinus reikalus, tik po to galt jau stoti partizan gretas. A dar pasiteiravau, ar jam buv nenuobodu pasirinkta322

me kluone ir ar jis dabar i ten atjs. nipas pareik kad jis vis laik buvo kluone, bet mogus nenorjo jo ilgiau laikyti, todl neseniai i ten ijs. Daugiau a jo neklausinjau ir pasiliau kol kas ueiti ms slptuv, kur sutarsime, kada jis tikrai stos ms gretas. Lauke bti buvo nepatogu ir dl to, kad ujo debeslis ir pradjo lynoti. nipas pirmasis nusileido slptuvn, o a tuo metu Taugird ir Ramunl suskubau spti bti atsargiems ir nurodiau, kad tuoj pat eisiu Geguio slptuvn. Gal rasiu vyrus ir gausiu papildom ini apie nip. nipas labai domjosi ms slptuvs rengimu ir, aiku, suprato, kad ia yra sikrs partizan tabas. Jis pareik, kad jam labiau patikt bti tarp daugiau judani partizan, nes tuomet jis geriau paint vietoves ir gyventojus. ia man buvo gera proga sikiti. Pareikiau, kad tokiu atveju man reikia nueiti pas vien gyventoj, kur iuo metu turi bti atvyks Gegutis. Jeigu j surasiu, atsivesiu ia ir bus vietoje galima sutarti dl vlesnio susitikimo. Nurodiau, kad Gegutis kaip tik yra i toki partizan, kurie nuolat keliauja. Taigi nipas ateityje galt prie jo dtis. nipu vadinamas asmuo nelabai diaugsmingai sutiko mano pasilym, taiau greit susivald ir maloniai sutiko. Visus praiau palaukti slptuvje, o pats, pasims ilgj ginkl, iskubjau. nipo likimas turjo bti greit isprstas. Svarbiausia, kad Gegut su broliu rasiau sugrusius savo slptuvn. Skubjau, nes norjau kuo greiiau suvaikioti. Laimei, Gegut suradau besiruoiant pas mus su praneimu. Jis su Rugiu buvo suinojs, kad nipas pas savo pasirinktj gyventoj net nebuvo ujs. Kit gyventoj jis teiravsis apie partizanus ir mones, kurie jiems pritaria bei padeda. Broliams a papasakojau, kas man apie nip inoma ir kad jis jau yra ms rankose. Gegutis greit susiruo ir abu nuskubjome ms slptuv. Rugiui, nors jis buvo Geguio brolis ir su juo drauge gyveno, ms slptuvs vieta nebuvo parodyta. Dl to jis su mumis njo. Reikjo skubti, nes inojome, kad nipas ginkluotas ir, nordamas pabgti, gali pavartoti ginkl ar granat. 323

Juk Ramunlis ar Taugirdas galjo k nors neatsargiai prasitarti,ir nipas suprast, kad mes j tariame. Eidami svarstme, kaip geriausiai nip nuginkluoti. Mums rizikuoti neverta, o jo likimas, susumavus duomenis, aikus. Tiesa, dar prie ieidamas i savo slptuvs, buvau trumpai isikviets Taugird ir nurodiau, kad besikalbant paklaust nip, ar stojs partizan gretas ginklais apsirpins pats, ar mes tursime juos jam duoti. Man buvo svarbu suinoti, ar jis pasisakys, kad turi ginkl, ar ne. Galiausiai su Geguiu sutarme, kad i ms slptuvs pirmiausia isikviesime Taugird ir suinosime, ar nipas apsiginklavs. Kai prijome prie ms slptuvs, jau buvo pasirodiusi saulut, taiau vyrus radome dar viduje. Isiaukme Taugird, kuris prane, jog nipas jauiasi saugiai ir sako, kad jokio ginklo neturi. Tuomet Taugirdas jam paaikins, kad ijs partizanauti gaus autuv ar automat, bet pistoleto teks kiek ilgiau palaukti. nipas pareik, kad jis be pistoleto gali apsieiti ir pasitenkins autuvu. Tai sakydamas, nipas jautsi nekaip, stengsi kalb nukreipti kitur. Galima buvo suprasti, kad jis kienje turi ginkl, nes lietpaliu rpestingai dengsi iki juosmens. Dabar galutinai nusprendme, kad nipui reikia pritaikyti mirties bausm ir nelaukti, kol jis, pajuts menkiaus tarim, isprogdins granat ar k nors panaaus padarys. Sutarme j nuvilioti kiek toliau nuo slptuvs ir nukauti. Po to mes pro slptuvs ang pakvietme Ramunl su nipu ilipti laukan, nes nustoj lyti ir net saulut pasirodiusi. Ramunliui dar liepiau paimti palapin ir tepalo, nes besikalbdami galsime isivalyti ginklus. Pajome kelis imtus metr ir pasitiesme palapin. Jau beeinant atrod, kad nipas ruoiasi bgti, taiau mes jome taip draugikai", kad jis nuolat buvo viduryje. Ant patiestos palapins atsisdau a, Taugirdas ir Ramunlis, kviesdami sstis ir nip. Mes jau pradjome ir ginklus ardyti, bet nipas nesdo. Tuo metu Gegutis pakl parabel, neva ruodamasis j ardyti, ir nip nudjo vietoje. 324

Pas nukautj suradome utaisyt septintuk", granat ir ura knygel. Jos ra iifruoti ir vliau nepavyko. Po to ikasme duob, kurioje nip ukasme. Viruje pasodinome saus gl ir viet umaskavome. Manme, kad likvidav nip pavojaus visikai dar nepaalinome. Reikjo manyti, kad jis rusams suskubo praneti, jog mus mat mike, ir bent apytikriai nurodyti t vietov. Aiku, rusams to buvo maa, nes tuo metu partizan pasirodymas nebuvo naujiena. Jiems svarbiausia buvo tai, kad nipas susekt, kur yra ms slptuv. Nusprendme, kad mums visiems kur laik reikia kuo atsargiausiai laikytis slptuvse ir sustiprinti valgyb. Jau i patirties inojome, kad, nipui dingus, rusai puola tartinas vietoves, nes jie i anksto bna nurod, kur ir kada nipas turi lankytis ir pateikti inias. Rusai paprastai sitaisydavo netoli nipo lankom vietovi, nes taip jiems bdavo patogiau, jei prireikdavo, staigiai persimesti ten, kur nipas nurodydavo, ir upulti partizanus ar k nors aretuoti. Dar t pai dien mums buvo praneta, kad gretimame kaime apsistojo rusai, kurie stengiasi niekam nesirodyti. Vakare pasirpinome maisto kelioms dienoms ir globjui praneme, kad i slptuvs neilsime tol, kol sulauksime praneimo apie padt. Kit dien pas mus globjas nepasirod ir jau i to buvo aiku, kad arti yra rusai. Jokios inios nesulaukme ir dar vien dien. Nakt mes atidarydavome slptuvs dureles, nes per dien vargdavome jau vien dl deguonies stokos. Ilip vir, girddavome kaimuose smark un lojim. Antr nakt pas mus atjo Gegutis ir pareik, kad jis su savo broliu Rugiu pasitraukia Nedings link, nes vietovse netoli j slptuvs vis dien rusai dar krat ir ne vien kart prajo pro pai slptuv. Jis pakviet ir mus drauge vykti, bet mes pasilikome, nes atrod, kad slptuvje pakankamai saugu, o nakt galsime netrukdomi dirbti. 325

LEITENANTAS" Kitos dienos popiete igirdome ingsnius prie slptuvs. Tai turjo bti rusai arba kas nors i globj eimos. Reikia paymti, kad bdami slptuvje, ingsnius viruje igirsdavome madaug i 1015 metr atstumo. Netrukus prie slptuvs kakas negarsiai sukosjo dav mums suprasti, kad prie slptuvs prijo savas. Po to globjas atidar slptuvs dureles ir lipo vid. Mums visiems buvo labai domu, k jis papasakos. Jau vien i to, kad jis lipo slptuvn, buvo galima suprasti, kad arti rus nra. Globjas mums papasakojo, kad praeitomis dienomis ir naktimis apylinkse siautjo rusai. Kratos buvo daromos ne tiek kaimuose, kiek mikuose. Paaikjo, kad rusai ypa zujo tose miko vietose, kur anuomet nipas mane, Gegut ir Rug buvo sutiks. Globjas vien paryt norjo pas mus ateiti su praneimu, taiau dar einant keliu nuo nam i po vienos nulautos puies pakils rusas j sulaik. Klaus, kur jis eina ir ar neino ir nemat trij partizan ir vieno civilio asmens. Globjas nurod, kad eina pas vien tolimesn gyventoj, o partizan nemat. Tuomet rusas nusim nuo kaklo ironus ir pasil juos globjui, praydamas perduoti partizanams. Globjas, inoma, kvailas nebuvo ir iron nepam. Taigi rusui negudri apgaul nepavyko. Tuo kartu rusai ms globjo nepaleido, bet j nusivar kaiman, kur stovjo j tabas. ia vl i naujo buvo tardomas, bet po keli valand paleistas. Globjas turjo grti namo, ms slptuvs nepasieks. Jis pas mus atjo tik tada, kai sitikino, kad rusai pasitrauk. Paymtina ir tai, kad rusai, kaip vliau suinojome, kaime keliose vietose teiravosi apie civil asmen su kariku lietpaliu, kuris jiems, anot naialniko", buvo brangesnis u deimt kareivi. Rus siautjimas baigsi, taiau jie ms apylinkes pradjo daniau ukuoti". Turjome laikytis kur kas atsargiau. Buvome priversti dienomis ramiai slptuvje sdti, o darb dirbti tik naktimis, kurios buvo jau palyginti trumpos. 326

Tuo laikotarpiu mes daniau ir atidiau stebdavome sutartuosius enklus, nes tekdavo pakeliauti ryi reikalais ir apsirpinti maistu. Vien kart, saulei auktokai pakilus, ilipau i slptuvs ir jau pasivalgyti palauk. Nakt buvo palij ir didiuliai vandens laai kabojo ant spygli. Sauls spinduliai skverbsi pro akas ir met ant saman bei medi kamien elius. Perjau miko linij ir artinausi palauk. Staiga kairje pusje, madaug u penkiasdeimties metr, pamaiau rus, kuris, kaip man atrod, buvo apsisiauts rusika palapine ir prisidjs prie aki ironus, o a buvau tik su karikomis kelnmis ir virutiniais baltiniais, basas, be kepurs. Nuo rus leitenanto, nes tik jie turdavo ironus, mane skyr mediai. A greit apsisukau ir, dengdamasis gli krmais, ujau u kalnelio. Tikjausi, kad rusas mans galjo ir nepastebti. palauk jau njau, bet, padars rat, atsargiai prislinkau prie slptuvs ir praneiau, k pastebjau. I vidaus man padav ibalo, ir a nema atstum nuo slptuvs juo nulaksiau. Tada buvome ramesni, nes uo mano pdsakais nuo pamiks jau negaljo taip lengvai atsekti iki pat slptuvs. Po to gerai usimaskavome ir nutarme i slptuvs nelipti iki sutemos. Turiu paymti, kad dauguma partizan nuolat planetje neiodavosi po ma buteliuk ibalo ir, jei tik prireikdavo, palaistydavo paliktus pdsakus. Galjome bti staiga upulti, nes mano pastebtas leitenantas buvo ne daugiau kaip u dviej imt metr nuo ms. Praslinko madaug deimt minui, ir viruje igirdome ingsnius. A atsistojau slptuvs angoje ir prikiau aus prie pat dangio, nes toje vietoje buvo geriausiai girdti. Tuo metu slptuvje dar buvo mano monel, Jrininkas ir Ramunlis. Visi buvome susikaup savo mintyse, nes ios minuts galjo nulemti ms gyvenim. Viruje kalbantis negirdjau, taiau ingsniai artjo. Jauiau, kad kakas sustojo prie pat slptuvs, ir a ranka savo gulai daviau enkl laikytis kuo tyliausiai. 327

Netrukus igirdome beldim umaskuot slptuvs dangtel ir negars: Taugirdas!" tempimas i karto atslgo. Atidariau dangtel ir pirmiausia paklausiau, ar jis nepastebjo rus, Taugirdas atsak, kad visur ramu ir nieko tartino nepastebjo. A pasiteiravau, pro kur jis jo, o jis paaikino, kad kaip tik nuo tos pamiks, kur a jau pasivalgyti. Tada Taugirdas lipo slptuvn, o a su Ramunliu vl nujau pamikn. Eidami valgms, bet nieko nepastebjome. Toje vietoje i kur buvau mats leitenant, abu sustojome. Leitenantas tebestovjo kur stovjs. Pritpme, o a prisidjau ironus prie aki. Tik dabar supratau, kad ten stovi ne leitenantas, bet nuls medio stuobrys. Abu negaljome atsistebti reginiu. Apirjome t stuobr i ariau. Tik i manosios vietos irint stuobrys virsdavo leitenantu", o i kitur kiek beirsi kamienas likdavo paprastu kamienu. Dabar abu sugrome slptuvn ir papasakojom apie mano apsirikim. Dar kart jau visi nujome pasiirti leitenanto" ir negaljome atsistebti. Visiems buvo daug juoko, o labiausiai i mans juoksi monel. Ji ir vliau mans danai paklausdavo, kaip laikosi mano leitenantas". Vliau sitikinome, kad i tos vietos irint stuobrys ne visuomet leitenantu" pavirsdavo. Svarbu buvo vlyvo ryto sauls apvietimas. Mano leitenantas" nebuvo pamirtas tol, kol toje slptuvje gyvenome. Ilgainiui ioje vadavietje atsilank aibas, Dzkas, Rimvydas ir dar keletas auktesnij partizan vad. Jie pas mane pabdavo kelet dien ar net kiek ilgiau. A nutaikydavau tinkam laik ir tuomet pasikviesdavau svei drauge nueiti palauk pasivalgyti. Kai prieidavome man inom viet, staiga sustodavau ir pasilenkdavau. Mano sveias, inoma, tuojau irgi pasilenkdavo, nes manydavo, kad a k nors tartina pastebjau. Tuomet parodydavau ranka reikiamon pusn ir klausdavau: Kas ten stovi?" Bdavo grau, kai stuobrys sveio akyse staiga virsdavo rusu. inoma, a tuoj pasakydavau, kad ten yra tik stuobrys, bet kiekvienas stebdavosi nuostabiu stuobrio panaumu rus, usidjus pala328

pin ir su ironais prie aki. Reikia pasakyti, kad mike toki ker ne kart yra buv. Ne vienam i vyr nakties metu yra tek atsargiai praslinkti ar aplenkti paprasiausi kelm, virtus prieu. Danokai yra tek patnoti prisispaudus prie medio ar ems, iki sitikina, kad prieas kelmas ar nulautas medis nejuda. Ne per toliausiai nuo slptuvs mes dar inojome toki miko viet, i kurios galjai matyti ant linijos sustojusi vaiuot moter, usimetusi balt skar. Tas vaizdas atsirasdavo taip pat tik tuomet, kai i tam tikros puss krisdavo sauls spinduliai. Viskas gerai, kas gerai baigiasi. I tikrj bdavo gardaus juoko i toki atsitikim, koki vien ia paminjau. bjau, kad nuo artimiausio gyventojo mik eina atuoni rusai, apsisiaut palapinmis. Jie, inoma, mans nepastebjo, bet a greit sugrau slptuvn ir praneiau apie susidariusi padt. Tuomet slptuvje buvo mano monel, Jrininkas, Ramunlis, Gegutis ir Uola. Gegutis su Uola mus slptuvje gerai umaskavo, o patys pasitrauk kit plento pus. Kai vyrai nutolo, Jrininkas atsimin, kad valydamas dantis prie slptuvs pamiro dant epetl. Reikjo vl atsidaryti ang ir suardyti rpesting maskuot, nes palikti viruje epetl jokiu bdu negalima. Tas palyginti maas daiktelis galjo mus visus praudyti. Buvau nepatenkintas Jrininko isiblakymu, bet atidariau dangt ir ilipau virun. Rusai buvo pastebti u ei imt metr nuo slptuvs, todl viruje nederjo delsti. Nardiau i vienos vietos kit, bet epetlio vis neradau. Tuo metu i angos ikio galv Jrininkas ir pasak, kad epetl jau slptuvje atrado. Jis apsiriko, o dangtelio umaskavimas veltui suardytas. Dabar vl lipau slptuvs angon, udariau dangtel ir ikis rank pro ma skylut pradjau aklai maskuoti. Po to udjau sauj spygli ant vielinio tinklelio, kuriuo buvo maskuojama jau toji maa skylut dangtelyje, ir utraukiau j ant skyluts. Tuomet pirtais i apaios ukabinau tinklel ir atsargiai j papuriau. Ant jo buv spygliai pasiskleid. itaip maskavim baigiau. 329

Vl laukimas ir nerv tempimas. Juk prie galime igirsti tik i arti, bet negalime inoti, kada jis pasitraukia. Popiete atsargiai pravrme slptuvs ang ir pasiklausme. Tuomet nuslinkau patikrinti sutartj enkl. I j suinojau, kad rusai nusitrauk tolyn. Tokie ir panas igyvenimai paprastai ilgai pasilikdavo partizan atmintyje, juos vieni kitiems laisvalaikiu papasakodavome ar bent primindavome. SUIEDUOTUVS Kiekvienas mogus patiria daug vidini igyvenim, kurie paaliniam ne visuomet suprantami ar pastebimi. Partizan, nors ir gyvenani ypatingomis slygomis, tokie igyvenimai neaplenkdavo. Tai, inoma, savaime suprantamas dalykas. Yra moni, kurie visk leidia tik sau, patys paleistuvauja, girtauja, veidmainiauja, kertauja artimam, be galo pataikauja okupantui, o i laisvs kovotoj reikalauja ne tik visiko savs isiadjimo, bet taip pat nepripasta n maiausios teiss j vidiniams igyvenimams. Jeigu partizanas gyvent tarsi vienuolis asketas, jiems ir to bt maa. Tik vienuoliktus metus gyvendamas nesivaizduojamai sunkiomis pogrindio slygomis a drstu tvirtinti, kad pamaiau i arti tikrj gyvenim, o mones pradjau vertinti ne vien pagal j kalbas ir oficial gyvenim, bet tokius, kokie jie i tikrj yra. Ir tikrai dabar galiu pasakyti, kad daniausiai mogus nepastebi savo veimo, o kitiems prikia ir prilipus iaud. Jeigu jie vadovautsi tikruoju savo sins balsu, neugaut ms jau vien po tokio pasakymo: Meskite mus akmenis, jeigu patys esate be nuodms. . . " Bet a jau ir vl per plaiai usimojau, juk visa tai nelengva paskubomis isakyti. Be to, inau, kad retas mane supras. venimo paviriumi. iandien jie patenkinti, nes galvoja: Kam ia gilintis gyvenimo esm, jei dabar laimingas 330

tik tas, kuris pataikauja, parsiduoda. Visi jau ino, kur yra tie, kurie tikjo idealais ir u juos kovojo.. ." Be to, mones apms pesimizmas dl nusivylimo Vakarais, kurie vis daug kalba, bet nieko nedaro ir leidosi bolevik apmulkinami. Todl dauguma ir sako: Dabar jau toks laikas, kad kiekvienas iri tik savs!" Pirmiausia bent trumpai papasakosiu apie save. Mokytojaudamas Alytaus mokytoj seminarijoje, pamilau seminarist. Ji taip pat ne maiau myljo mane. Meil buvo tyra, nes paleistuvavim visuomet smerkiau ir smerkiu. Buvome sutar, kad ji, baigusi seminarij, taps mano mona. Gyvenimas taip susiklost, kad man, kaip jau raiau, teko ieiti mikan. Skaudu buvo skirtis su mylimu mogumi. Ji ne maiau u mane dl to sielojosi. Pasiadjome vienas antram visuomet likti itikimi. Kai norjome susiieduoti, i pradi dvasininkas band mus atkalbti, nes mano gyvenimas turjo pasukti gyvybei pavojingu keliu. Taiau, sitikins ms nusistatymu, sutiko. Susiiedavome slaptai, bet su visomis religinmis apeigomis. A stojau partizan gretas, o ji liko tsti moksl seminarijoje. Likimas taip lm, kad prie pat baigiamuosius egzaminus ji buvo vienos seminarists iduota ir vos suskubo pasprukti nuo MGB nag. Birut surado mane mike, kur drauge ibuvo bema iki pirmojo mio Varioje. Jai mike buvo ir sunku, ir nepatogu. Atvirai sakant, vyrams galjo atrodyti, kad man jos reikia kaip meilus. irdies visiems neparodysi, bet a ir neslpiau, kad nesu jai abejingas. Po keli savaii partizanas Klevas padjo man Birut priglausti pas gerairdius mones. Nuo tada ir prasidjo vargingi jos slapstymosi keliai. A biau galjs, inoma, daniau j aplankyti ir daugiau pasirpinti, kad ji bt perkeliama vis pas kitus mones, taiau gal net per daug ventai jau tarnybines pareigas ir maniau, jog rpintis asmeniku reikalu bt nusiengimas tarnybai. Ji gerai paino mano bd ir u tai ant mans nepyko. Dert dar daug pasakyti apie tuos vargus ir pavojus, kuriuos jai teko patirti, taiau ji pati, kaip jau minjau, 331

labai to nenori. Todl noromis nenoromis turiu laikinai nutylti visa tai, kas siejasi su Birute. Noriu tik paymti, kad t pai 1945 m. spalio 7 d. susituokme banyioje. Visa tai vyko nakia, nepaprastomis aplinkybmis. I partizan dalyvavo Jrininkas, Daktaras ir Gegutis, o civiliai asmenys, buv to akto liudytojai, tebra laisvi ir iuo metu. Jrininkas mylim mergait sutiko jau partizanaudamas. Jis buvo jaunas, bet labai rimtas vyrukas. Tuo a neabejojamai sitikinau. Jrininko mylimoji taip pat buvo labai rimta to meto moksleiv. J meil atsirado pamau, bet buvo tyra ir tvirta. Saugumo sumetimais a dabar daug ko pasakyti negaliu. simyljusieji norjo susiieduoti, bet dl tam tikros klities j sumanymas nepavyko. Tik 1947-j vasar Jrininkas man vl pareik, kad jie greit susiieduos. Tuo metu mane aplankyti buvo atkeliavusi Birut. Buvo grai saulta diena. Apylinkje rus nesimat, todl mes buvome ilip i slptuvs. Vienu metu Jrininkas prijo prie mans ir papra drauge su juo keliauti ton vieton, kur kit nakt turjo vykti suieduotuvs. Man paiam maloniau pabti su savja, kuri tuoj turjo ivykti, bet buvo nepatogu Jrininkui tiesiai pasakyti, kad nenoriu jo lydti. Jauiau, kad tai galjo sugadinti jam ger nuotaik. Iki vakaro dar buvo daug laiko. Birut, suinojusi i Jrininko apie mudviej ivykim, m mans prayti, kad suieduotuves nevykiau. Ji visuomet sakydavo, kad jos irdis nujauianti nelaim. A tuo nenordavau tikti, bet reikia pripainti, kad nuojauta j retai apgaudavo. Ji ir dabar tiesiog tvirtino, kad nujauianti nelaim, o kadangi reikalas nra tarnybinis, a galiu ir nevykti. Prasitariau, kad ir pats noriau pasilikti, bet tiesiog nra kaip atsisakyti. Jau ruoms kelionn, kai atsirado prieastis, dl kurios a vykti tikrai negaljau. Manau, kad visi net likome patenkinti tuo sutrukdymu, juk Jrininkas ir taip po suieduotuvi turjo bti pakankamai laimingas. Dar prie sutemas atsisveikinome su Jrininku. Palinkjome viso geriausio, ir jis ypsodamasis nutolo miku. 332

Prie kelias valandas Jurininkui buvau primins, kad jis suieduotuvms pasirinko blog laik pai mnulio pilnat. Pridriau, kad simyljusiems daug kas atleidiama, taiau apie atsargum visada dera daugiau galvoti. Jrininkas mikais turjo nusigauti iki vietos, kur i anksto buvo susitars susitikti su Liepa. is turjo j palydti pas suadtin. Jrininkas su Liepa ta kryptimi jau ne vien kart buvo keliavs, nes Liepai buvo patikjs savo meils paslapt. Naktis buvo visikai viesi. Mnuo savo pilnatimi taip viet, kad, rodsi, galima skaityti laikrat. Nept n maiausias vjelis, ir mike galjai igirsti menkiausi krepteljim. Ramunlis, a ir Birut vl prisiminme, kad Jrininkui keliauti i naktis labai bloga. Daug kart vyrams buvau aikins, kad tarnybini susitikim laik i anksto reikia apskaiiuoti, vengti mnesienos. Galiausiai ir patys partizanai i patirties inojo, kad mnesien naktimis ygiuoti daug pavojingiau, o susidrus su prieu visuomet daugiau patiriama auk. Reikia pasakyti, kad kovotojai tokiems dalykams paprastai labai maai skirdavo dmesio ir mgdavo aklai rizikuoti. Iauo rytas, ir mes jau ruoms pusryiauti. Kaip tik tuo metu visikai netiktai prie slptuvs pasirod Jrininkas. Netiktai dl to, kad j buvau ileids kelioms dienoms. Jrininkas buvo labai suils ir persimains. Jau i pirmo vilgsnio supratau, kad atsitiko kas nors negera. Pirmasis sakinys, kur igirdome i Jrininko, buvo: uvo Liepa". Ta inia mus visus sujaudino. Toliau Jrininkas nupasakojo, kaip visa nutiko. Sutartoje vietoje jis jau rado Liep belaukiant. Jie tik pasisveikino ir patrauk toliau. Prijo Burokaraist. Usuko pas vien pamiks gyventoj pasiteirauti apie padt. Po to Jrininkas liep Liepai ten pasilikti ir palaukti, iki jis nueis netoliese pas kit kinink ir sugr. Dabar a net gerai neprisimenu, kodl jo vienas Jrininkas. Turbt todl, kad ten buvo partizan slptuv, kurios Liepa neinojo. 333

Jrininkas pabr, kad jis buvo numats kuo greiiausiai sugrti pas Liep, nes jam rpjo keliauti toliau. Naktis i viso buvo trumpa ir gaiti nebuvo galima. Taiau Jrininkas pas Liep jau nebesugro, nes netrukus pas t gyventoj pasigirdo audymas. Vadinasi, Liep upuol rusai. audymas buvo smarkus, taiau ilgai neutruko. Rusai kaliojo ir baig audyti. I to galima buvo sprsti, kad jie Liep nuov. Jrininkui beliko tik pasitraukti. Po io vykio jis toliau nekeliavo, bet gro atgal. Vietovs jam buvo maai pastamos, ir jis gerokai paklaidiojo. Vliau mes suinojome, kad rusai nam apsupo tada, kai Liepa buvo kambaryje. Jam pavyko isiverti kieman, taiau jau sunkiai sueistam. Jis liau prie nam augusius irnius. Toliau trauktis jau nepajg, o gal buvo nemanoma nepastebtam prasibrauti pro rus apsupim. Liepos padt sunkino tai, kad buvo nepaprastai viesi naktis. Rusai iki ryto ibuvo apgul trobesius, nes, matyt, pastebjo, kad Liepa sueistas ir toli liauti negaljo. Iki pat ryto Liepa kankinosi sueistas. Tada jis buvo rus aptiktas ir nuudytas, o gal pats nusiov. Taigi ir antr kart Jrininko suieduotuvs nevyko. Jas teko atidti vlesniam laikui. Jis susiiedavo tada, kai j buvau paskyrs jau bataliono vadu. Tuo metu jis gyveno atskirai. NAUJI PATVARKYMAI IR AUKOS Jau anksiau minjau, kad bataliono vadui Rugiui reikjo pagalbininko ratins reikalams tvarkyti, tai yra reikjo paskirti vadinamj tabo virinink. Dar iem buvau tokiu kandidatu numats partizan Armin, apie kur labai gerai atsiliep bataliono vadas Juozaitis ir Tauras. Armin ikvieiau susitikiman ir iaikinau, kur ir kokioms pareigoms numatau j paskirti. Jis man i pirmo karto paliko labai ger spd. Ypa patiko tai, kad Arminas mielai sutiko vykti, kad ir kokioms pareigoms j skir334

iau. Tai buvo tauraus partizano pasiventimo poymis. Dabar jis buvo skiriamas daug pavojingesn rajon! kur moni ir vietovi visikai nepaino. Prie ivykdamas nauj paskyrimo viet, Arminas vl susitiko su manimi. Tada jis man parod vairius medio raiinius, kuriuos buvo padars paprastu peiliu. Jau ir anksiau buvau girdjs, kad Arminas turi menini gabum. Dabar daviau jam keli spaud pavyzdius, ir jis paadjo juos pagaminti, o po to man atsisti. Rugys, gavs nauj pagalbinink, buvo labai patenkintas. Arminas taip pat prane, kad naujoje vietoje jauiasi gerai. A irgi buvau patenkintas, nes Arminas, bdamas nuolat prie vado, galjo daug ko pasimokyti. Numaiau, kad ateityje Arminui bus galima pavesti ir atsakingesnes pareigas. Kart Druskinink bataliono partizanas Tauras man prane, kad pas j atvyko Viktoras, apie kur jau anksiau esu pasakojs, ir stojo partizan gretas. Ta inia mane pradiugino, nes sumanus mogus ms pusje visuomet bdavo labai pageidaujamas. ia proga turiu pridurti, kad inteligentai ms sjdyje daugiausia um vadovaujamus postus. Jie visuomet turjo labai daug darbo: reikjo lankytis daliniuose, palaikyti nuolatinius ryius su dalinliais, o dl to visuomet kildavo didesnis pavojus bti susektam. Dl mint prieasi neretai davo vairias pareigas einantys vadai. uvusij vad vietas reikdavo nuolat paskirti naujus, o auktesn moksl baigusi partizan vis laik majo. Tiesa, tarp stojani partizan gretas asmen bdavo ir inteligent, taiau j buvo per maai, kad galt pakeisti visus uvusius pareignus. Susitik su Viktoru ir Tauru aptarme, koks darbas jiems bus pavestas. Viktoras ir vl pareik, kad j labiausiai domina visuomeninio darbo sritis. Jam labai patiko ms leidiamas laikratukas partizanams Mylk Tvyn". Dabar mes nusprendme, Viktorui pasilius, leisti dar vien laikratl, skirt vien tik visuomenei. io ms slygomis sudtingo udavinio msi Viktoras su Tauru. Viktoras buvo usimojs labai daug padaryti, bet a j spjau, kad dar nepakankamai pasta tas sunkias s335

lygas, kuriomis jam dabar teks gyventi. A net suabejojau, ar jie susidoros su pasirinktuoju udaviniu. Taiau nordamas palaikyti j pasiryim, sutikau. Numatme ir apsvarstme visas darbo detales, susijusias su spaudos leidimu. Viktoras su Tauru turjo sirengti atskir slptuv netoli Randamoni kaimo esaniuose raistuose. Toki viet jie jau buvo pasirink ir man paaikino, kad slptuv bus tankiuose krmuose, beveik neprieinama. sikurti bus nelengva, todl talk numat pasikviesti partizan Bried. Spaudai gaminti priemoni parpinti apsimiau a, nes jau inojau kai kuriuos negausius altinius, i kuri gaudavome popieriaus ir tuo. ias mediagas jie ateityje turjo imti i ms, nes taip buvo patogiau ir dl to, kad naujoji vieta nebt susekta. Susitikimo metu Viktorui daviau ei volt akumuliatori ir radijo aparat, kuriuo savo slptuvje tuo metu negaljau pasinaudoti, nes neturjau baterij. Tauras su Viktoru ivyko, nustat dat, kada vl su manimi susitiks. Iki to laiko a turjau atgauti rotatori i Siaubo ir perduoti jiems. Jie kuo greiiausiai msi renginti slptuv. Vandenyje sukal kuolus taip, kad j tik keli centimetrai kyojo paviriuje. Ant j prikaltais skersiniais pagaliais buvo galima prieiti per krm tankyn iki paios slptuvs, kuri sukal i lent ir umaskavo akomis. Durelse buvo ipjautas langas ir dtas stiklas. Dar keli stiklai buvo dti slptuvs sienose. Tik tokiu bdu vid prasiskverbdavo pakankamai viesos, btinos darbui. Kol reng slptuv, Viktoras, Tauras ir Briedis gyveno ne per toliausiai buvusioje bendroje stovykloje su kitais bataliono vyrais. Kitiems partizanams nesak, kur rengiama naujoji slptuv, taiau kapojim ir kalim visi girdjo net senojoje stovykloje. I to kaukjimo ir grtani vyr nuovargio visi stovykloje suprato, kur, kokiu madaug atstumu ir kokie darbai vyko. Po kiek laiko naujoji slptuv i esms buvo baigta rengti, liko tik vid sutvarkyti. Kaip tik tuo metu viename kaime Sakal ir kelis vyrus, miegojusius kluone, apsupo rusai. Jie reikalavo, kad partizanai pasiduot gyvi. 336

I kluono buvo atsakyta ginkl ugnimi. Prasidjo nelygi kova. Prieas kluon padeg. Vienas i jaun partizan oko i kluono ir ikl rankas. Sakalas pats u tai j ov, bet vietoje nenukov. Rusai j pam gyv. Kiti vyrai kovsi toliau ir uvo, o paimtasis atved prie draug stovykl, taiau tuo metu ten jau nieko nebuvo. Jis rusams papasakojo ir apie Viktoro naujj slptuv. Dl to prieas m nuodugniai krsti raistus. Viktoras, Tauras ir Briedis apsupim ir vykstani krat pajuto. Jie pasiruo kovai ir tyliai lauk, kas bus toliau. I pradi man, kad tai rus masinis siautjimas ir kad ie apie j naujj slptuv nieko neino. Vyrai slptuvje ibuvo vis ilg vasaros dien, bet sitikino, kad rusai i raist nesitraukia ir net braido po juos. Net kelis kartus jie prapknojo ne per toliausiai nuo slptuvs. Viktoras su vyrais suprato, kad rusai ne iaip siautja. Tikriausiai paimtasis partizanas juos idav. Sutemus jie pradjo kuo atsargiausiai slinkti raistu, sulapdami kartais net iki paast. Pasitraukti pavyko, ir vyrai mikais nukeliavo toliau. Kit dien rusai ir vl krt raistus. Juos vediojo suimtasis idavikas ir pagaliau aptiko medi kirtimo vietas. Rusai tol braidiojo po raistus, kol slptuv surado. Po to jie pasitrauk, palik dal rus slptuvje, o aplink raist slapukus. ie apie savait budjo dienomis ir naktimis, taiau nieko nepe. Tai buvo pirmoji klitis, sutrukdiusi leisti nauj laikrat. Nuostolis buvo dar ir tas, kad rus aptiktoje slptuvje buvo akumuliatorius, radijo aparatas, spaustuvinio tuo ir nemaas kiekis popieriaus. Diaugiausi, kad Viktorui dar nebuvau atidavs savo lentinio rotatoriaus, viso tuo, matric ir popieriaus. Taigi nors laikratlio Mylk Tvyn" spausdinimas nenutrko. Bet teisingai yra sakoma, kad viena bda dar nra bda. Viktoras ir Briedis, itrk i rus apsupimo, su bataliono vadu Juozaiiu-Petraiiu nuvyko net pas savo pavaduotoj Stumbr ir jo vyrus. Ten kur laik pabuvo, o po to gro atgal. Ne per toliausiai nuo Baltarusijos, eidami papari priaugusiu miku, uogavo. Vienoje i t viet susidr su pasaluojaniais rusais, kurie 337

buvo papariais usimaskav. Jie uogaujanius partizanus arti prisileido ir staiga pradjo audyti. Pirmaisiais viais Viktoras ir Juozaitis buvo nukauti, o Briedis sueistas, taiau jam pavyko pasprukti. inia apie vykusi nelaim mane greit pasiek, o susidrimo su rusais detales papasakojo isigelbjs partizanas. Jau ir is atsitikimas tai vienas i daugelio pavyzdi, rodani, kaip sunku mums bdavo rasti vadovaujani kadr nusibrtiems udaviniams vykdyti. Danai bdavo taip, kad k tik paskirtasis vadas davo nesuskubs net nuvykti paskirtj vietov ir pradti partizanams vadovauti. Nauju Druskinink-Marcinkoni bataliono vadu paskyriau Taur, o jo adjutantu tapo energingas ir sumanus partizanas Vaidilutis. Tai buvo jaunas vyrukas, baigs kelet gimnazijos klasi ir jau pasiymjs sumanumu, drsa ir sigijs ger vard tarp partizan ir gyventoj. Tauras taip pat tiko naujoms pareigoms. Gavs i partizano Kazimieraiio jau mint pastab, Tauras pasidar visikai kitas mogus, ypa iniciatyvos atvilgiu. Anuomet jis buvo usidars ir pasyvus, igyvenantis savo eimos tragedij. Dabar jis tarsi i naujo atgijo, nepaprastai rpinosi partizan vietimu ir aukljimu. Tauras suprato, kad kaimo vyrukas, stojs partizan gretas, atsiduria tarsi kitame pasaulyje ir reikia jam padti prie to priprasti. ia jis staiga tampa slaptos organizacijos nariu, turiniu nepaprastos reikms kontaktus su didele visuomens dalimi. Ankstesnj a" reikia i dalies pamirti, o naujj taip suformuoti, kad turtosios ydos bt paabotos ir kad elgesys bei veiksmai neemint partizan organizacijos vardo. Sakoma, kad mogus mogui yra vilkas. is teisingas posakis tinka daugumai moni. Reikia pabrti, kad tarp gyventoj sigaljo maai valdomas kertingumo jausmas. Ypa kolkin santvarka padeda okupantui ugdyti moni kertingum, veria juos vieni kitus sksti. Pastebta, kad mones greiiau patraukia blogas pavyzdys, o ne geras. Daniausiai atsitinka taip, kad vairiausi kolkyje kil ginai vliau panaudojami kaip pa338

grindas kertui. Asmenikoms sskaitoms suvesti bdavo griebiamasi vairiausi bd. Vieni kaimynus duodavo rusams, kiti partizanams. Skundimai, inoma, bdavo jau grynai politinio pobdio. rodymai danai sugalvojami tokie tikinami, kad ir partizanus suklaidindavo. Ypa lengva apsirikti tada, jeigu liudija keli kaimynai, susitar i anksto. Kad bt ivengta toki klaid, kaip tik ir reikjo partizanus paruoti ir pamokyti. Galiausiai danai net tekdavo pamokyti, kaip elgtis ir kalbti pas gyventojus vykdant tarnybin uduot. Tauras partizan aukltojo vaidmeniui labai tiko. Tokia veikla pagal i anksto apgalvot plan jis usim dar anksiau, iki buvo paskirtas bataliono vado pareigoms. Gana skmingai dirbo su partizanais pats visuose daliniuose arba pasitelkdavo kitus kiek prasilavinusius partizanus. Svarbiausia, kad jis mokjo lyg pedagogas prieiti prie kiekvieno partizano atskirai ir sukelti savo klausytoj suinteresuotum. Be to, ioje srityje nemaai pasidarbavo taip pat Juozaitis, Stumbras ir Viktoras, nors pastarasis trumpai gyveno tarp partizan. Apie naujus paskyrimus Merkins batalione a net negaliau nuosekliai papasakoti. Tuo metu buvau ne tik Merkio rinktins vadas, bet dar ilgesn laik ir Merkins bataliono vadas. Vliau tas pareigas perdaviau Jrininkui. Apskritai Merkins batalionas visuomet patirdavo daugiausia partizan auk. ia daugiausia davo, bet daugiausia ir nauj partizan gretas stodavo. Galima tvirtinti, kad iame Dainavos alies kratelyje partizan buvo gausiausia, palyginti net su visa Lietuva. Kaip tik dl to iame krate nuolat smarkiai siautjo rusai bei istrebiteliai. MGB organai msi rytingiausi priemoni, nordami sudaryti kuo tankiausi nip tinkl. Todl kaip tik ia labai danai ir gausiai buvo suiminjami ir kankinami gyventojai, o i kitos puss naikinami bei baudiami nipai.

339

SVEIAI Per ryininkus buvo praneta, kad pas mane atvyksta aibas, Dzkas, Rimvydas ir Gandras. Reikjo pasirpinti, kad atvyk sveiai bt pavalgydinti. Atvykimo data mums buvo inoma. Jie turjo apsistoti mano vadavietje, nes nuo ymesnij partizan vad jos neslpiau. Kreipms artimiausi ms globj, praydami pagaminti pietus eiems asmenims. Sutartu laiku pietus atne pamik, o mes juos parsineme slptuvn. Tuo metu maitinoms gana blogai, nes maisto atsargos neturjom. Valgydavome tai, k pavykdavo kartkartmis primaistauti. Rinkti maisto labai nenordavome, nes stengms kuo maiau rodytis apylinkje. Be to, dauguma apylinks gyventoj patys buvo neturtingi, ir mes nenorjome j apsunkinti. Dabar globjui buvo pasakyta, kad pas mus atvyksta svei. Jis, inoma, pasisteng ir pietums privir didiul duben didkukuli su msa. Slptuvje mes su Ramunliu nairai irjome juos, taiau nelietme laukme atvykstanij. Svei nesulaukme iki sutemos. Didkukuliai ustingo, taiau palikome juos ramybje, nes tikjoms, kad aibas su vyrais atvyks nakt. Iauo. Patekjo saul. Galiausiai atjo piet metas, bet sveiai vis nesirod. A su Ramunliu tiek ialkome, kad nusprendme didkukuli skaii sumainti. Pakrme krosnel ir juos paildme, o po to atsidj prikirtome. Didkukulius valgme dar vakare ir kit ryt, bet j dar liko. Tuo metu pas mus atjo Gegutis ir prane, kad atvyko Antanaitis-Litas ir nori su manimi susitikti. Pasikvieiau j pas save. ia mes turjome progos isikalbti visais rpimais klausimais. Antanaitis pra, kad a j priimiau gyventi pas save. A sutikau, taiau ms slptuvje buvo per daug ankta ir sunkoka su maistu. Pasiliau jam apsigyventi artimoje kaimynystje pas Gegut. Toje slptuvje trims gyventi buvo visikai patogu, o Antanaiiui nereikt rpintis nei maistu, nei apranga. Jis su Geguiu gyventi mielai sutiko ir dkojo u prieglobst. Antanaitis tuo metu atrod toks malonus, kad 340

nors imk ir prie irdies glausk. Gegutis taip pat pasielg vyrikai, nes mano papraytas neisisukinjo, sutiko Antanait globoti ir j gerbti. Kai Antanaitis apsigyveno pas Gegut, ryys tarp abiej slptuvi dar labiau padanjo. Antanaiiui nurodiau ymes mike, pagal kurias ir vienas galt pas mus ateiti. Kart jis i ms slptuvs ijo prie sutemas, bet kiek pajs paklydo ir dl to labai susirpino. Gerokai paklaidiojs galiausiai netiktai ijo prie pat savo globjo trobesi. Netrukus po Antanaiio pasirodymo pas mus atvyko aibas, Dzkas, Rimvydas ir Gandras. Jie pas mane pabuvo kelias dienas, su jais isamiai pasikalbjau tarnybiniais reikalais ir pats daug k domaus suinojau. domiausias sveias buvo Rimvydas. Jis domino visus jau vien savo ivaizda: aukto gio, tamsaus kaulto veido, su akiniais. I ivaizdos Rimvydas buvo panaus yd. Pamats Rimvyd, a labai nudiugau, nes painojau j i Karo mokykloje laik. Mes abu buvome toje paioje kuopoje, bet ne to paties brio. Jis priklaus auli, o a kulkosvaidi briui. Tuomet, tiesa, mes nebuvome artimiau susidraugav, taiau dabar, susitik nepaprastomis aplinkybmis, jautms kaip tikri broliai. Rimvydas man papasakojo apie su Vakarais susijusius reikalus ir apie savo kelion Gdyn bei atgal. Su Skrajnu-Skirmantu, pavarde Luka, tuomet perjo sien. Jie buvo apsireng civilikais drabuiais ir su savimi nesi surinkt mediag, skirt Vakarams. Daugiausia tai buvo okupanto itremt, aretuot ir nuudyt lietuvi sraai, kiti prie demaskuojantys dokumentai, spaudos ikarpos ir t.t. Be to, ia buvo ir partizan veiklos apraymai, j fotonuotraukos, vairus ratai, sakymai ir kt. Rimvydas ir Skrajnas-Skirmantas turjo pasiekti Gdyn, kur j laukt Prapuolenis. Susitikim su Prapuoleniu organizavo BDPS Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis, kurio bstin buvo Vilniuje. Ratus, siuniamus Vakarams, buvo pasiras generolas Gintautas. 341

Tikrosios to generolo pavards neinau ir iandien, nes ji nuo vis buvo slepiama, o Tauro apygardos vado vejo asmenikai man niekuomet nepavyko susitikti. Bet plaiau apie tai vliau. Rimvydas su Skrajnu-Skirmantu laimingai pasiek Gdyn ir Prapuolen sutiko. Jam perdav vis mediag, o i jo gavo naujas instrukcijas apie tolesn tokios mediagos rinkim ir t.t. Rimvydas man paminjo, kad buvo gauta dar kai ko, taiau aikinti nenorjo, o a nebandiau daugiau klausinti. Neklausinjau dl dviej prieasi. Pirmoji prieastis buvo ta, kad neturjau teiss reikalauti man atskleisti pagrindines paslaptis. I dalies net buvau patenkintas, kad Rimvydas tvirtas tuo atvilgiu. Antra prieastis ta, kad a ne visai tikjau, k Rimvydas man pasakojo. Jis ir pats greit sitikino, kad man nereikia pasak pui pakelti ir ne taip jau lengva man akis psti muilo burbulus. Rimvydas pasakojo ir apie kelion atgal. Nakt, pereinant sien, juos pastebjo rusai. vyko susiaudymas, bet abiem pavyko net nesueistiems pasprukti. Kai trauksi, Rimvydas pamet kuprin su svarbiais reikmenimis, todl saksi, kad kaip tik dl to dabar neturs man ko parodyti i Vakar. Rimvydas su Skrajnu-Skirmantu i Gdyns buvo dar neseniai sugr. Skirmantas pasiliko Tauro apygardoje, o Rimvydas atvyko pas uol anksiau mintais tarnybiniais reikalais. Artimiausiu metu reikjo vl surinkti mediag Vakarams. Rimvydas kaip tik dl to pas mane ir atvyko. Jis odiu mane smulkiai informavo, kokia mediaga rinktina. Tam tikslui sudarme itis sra klausim, kuriuos reikjo atsakyti. Turjome visi isiskirstyti po dalinius ir ten organizuoti atitinkam darb. Rimvydas susiruo vykti Kar. Juozapaviiaus grup, a Marcinkoni, o Jrininkas Merkins batalion. Praiau Antanait, kad ir jis, Geguio lydimas, nukeliaut pas Rug, bet jis kakodl nesutiko. Aikinosi, kad negaluojs, bet mums atrod, jog prieastis kita. Gyventi slptuvje, 342

inoma, buvo saugiau. Tai daugiausia lm nenor keliauti. Kai tik Rimvydas su kitais pas mane atvyko, daviau ini ir Antanaiiui. Jis atjo ir labai susidomjs iklaus Rimvydo pasakojim. Kaip dabar prisimenu Antanaiio klausim: A r greit bus karas?!" Rimvydas atsak ypsodamasis: Nepasak! Ne dera neuuosi!. " Tuomet slptuvje buvusieji vos susilaik garsiai nesuprunkt. Tas posakis taip prigijo, kad ir vliau ne kart buvo kartojamas. Gandras pas mane atvyko kaip Rimvydo palydovas. Jis tuoj gro atgal, o Rimvydas vliau persikl per Nemun ir pasuko Kar. Juozapaviiaus grupn. Mano atmintin strigo Gandro odiai, kad nerimauja dl apygardos vado uolio saugumo. Jis nurod, kad Rimvydas pas vad su savimi buvo atsiveds partizan, kuris atrods gana tartinai. A stebjausi tuo, kad uolis tokiam neinomam asmeniui parod savo slptuvs viet. Gandras pridr, kad sugrs atgal kalbs vad persikelti naujon vadavietn. aibas su Dzku irgi buvo Rimvydo palydovai, atsakingi u keliaujanij saugum. aibas gro atgal kartu su Gandru, o Dzkas dar kur laik pasiliko su manimi, o po to drauge vyko Marcinkoni batalionan. Prie isiskirstydami visi nujome pas Geguio ir Antanaiio globjus papietauti. Be kita ko, mus ten pavaiino baltinta griki kruop sriuba, kuri visiems labai patiko. Ir vliau, kada aibas pas mane atvykdavo, visuomet tie mons tokia sriuba pavaiindavo. Gandras su savimi turjo fotoaparat, taigi visi kelet kart nusifotografavome. Su Dzku apkeliavau vis Marcinkoni batalion. Ta proga artimiau susipainau ir su paiu Dzku. A net jo paklausiau, ar nenort pas mane pereiti dirbti, nes Jrinink numaiau paskirti Merkins bataliono vadu. Pas aib buvo kitas Vanagas, pavarde Kazlauskas (alytikis), kuris sugebjo atlikti grups tabo virininko darbus, todl Dzkas galjo pereiti dirbti pas mane. Dzkas mano pasilymui pritar, taiau abu gailjoms, kad apie tai nepakalbjome su aibu. Neabejojau, kad 343

jis Dzk man perleis. Taiau aibas priklaus kitai rinktinei, ir bt netaktika k nors nusprsti be jo pritarimo. Kai Dzkas ikeliavo, a daviau per j asmenik laik aibui, kuriame usiminiau apie numatom Dzko perklim pas mane. Prie tos vasaros svarbesni svei galima dar priskaityti ir Tauro apygardos arno rinktins tabo pareign, kurio slapyvardio dabar gerai net neprisimenu. Jis pas mane atvyko arno rinktins vado Vargdienio galiotas prayti, kad i rinktin bt priskirta prie Dainavos apygardos. A su juo smulkiai t klausim inagrinjau. arno rinktin buvo sitvirtinusi tokioje geografinje ir okupanto garnizon isidstymo padtyje, kad pasidar tiesiog nemanoma palaikyti ryius su Tauro apygardos vadovybe. arno rinktins vadovyb jau kuris laikas gyvavo be ryi su ja. Ieitis buvo tokia: remdamasis tuo, kad buvau Dainavos apygardos vado pavaduotojas, paraiau sakym, jog arno rinktin, iki atstatys ryius su Tauro apygardos vadovybe, laikinai pereina Dainavos apygardos vado inion ir priklausomybn. Tuo metu berods buvo uvs arno rinktins vadas Mindaugas, ir Vargdienis savo iniciatyva msi jai vadovauti. Taigi Vargdien, laikinai einant arno rinktins vado pareigas, iose pareigose patvirtinau ir nurodiau, kad ry su uoliu kol kas palaikys per mane. arno rinktins vado galiotinis ikeliavo, o a atitinkamus ratus su plaiu paaikinimu nusiuniau Dainavos apygardos vadui. PARTIZANAS TAUGIRDAS Noriu ia bent trumpai papasakoti apie vien jaun partizan i paprast kaimo berneli, kur man teko daugiau painti. Jo partizanavimo kelias yra labai panaus daugelio kit partizan kovos keli, tik galbt kupinesnis pavoj bei igyvenim, kurie baigsi, inoma, kaip ir paprastai mirtimi. 344

Skaitytojas gal lengvai mintimi perbgs iuo nepaprastu partizan gyvenimo keliu ir po minuts vl visk pamir, taiau tegul bent trumpai pagalvoja, kad is pasakojimas nra nei prasimanymas, nei fantazija, kuria taip didiuojasi tikras raytojas. A raau tai, kas i ties buvo, be to, net nemoku ir neapkeniu apgaudinti. Rayt knygas nesu pasiruos, todl raau ne savo malonumui, bet tam, kad ateityje lietuvis galt susidaryti bent apytikr vaizd, kaip pilkasermgis jo brolis myljo savo Tvyn, jos laisv, sunkiai kovojo ir garbingai mir. Ir tegu jis ino, kad tai ne pasaka, bet tikrov. Ir tegu lietuvis ateityje i toki karygi kovos ir mirties pavyzdio semiasi stiprybs ne vien tada, kai turs laims diaugtis nepriklausomu gyvenimu, bet ir vergijos metais, nenustodamas vilties, rydamasis, jei tik reiks, paaukoti net savo gyvyb Tvyns labui. Taugirdas gyveno Kasin kaime, labai vargingoje eimoje. Ne vien kart jam teko ksti patyias ir kaip vargdieniui, ir kaip mergos" vaikui, nors juk tai ne jo kalt. Gal kaip tik dl viso to jis augo usigrdins ir viskam atsparus aliui ir kariui. Kai a pirm kart patekau ilus, jungdamas krvon atskirus partizan brius, viename i toki jau buvo ir Taugirdas. Tas brys buvo ginkluotas, taiau taip slaptai, kad dienos metu kiekvienas jo narys gyveno namuose, o susirinkdavo ir veikdavo tik tada, kai prireikdavo. Mano atvykimo proga visas j penkiolikos vyr brys buvo prisaikdintas. Kai a pagaliau savo vadaviet perkliau il rajon, Taugird daniau matydavau, taiau savo slptuvs jam nenurodiau. Jis danai ateidavo pas t gyventoj, kurio inioje buvo mano slptuv, taiau tada mes nuo jo pasislpdavome. Taugirdo artimas draugas Tigras jau buvo taps neabejotinu mano patiktiniu. I jo a dar daugiau suinojau apie Taugird: ir tai, kad jis neretai itisomis dienomis ibna nevalgs, ir tai, kad nuo rus slepiasi paprasiausioje paties sirengtoje slptuvje. iem toje slptuvje bdavo taip alta, kad Taugirdas vos nesustingdavo. Tos apylinks gyventojai buvo taurs lietuviai ir rusams nieko 345

nepranedavo, taiau prieas ir taip gana danai ir netiktai pasirodydavo i miko. Todl Taugirdas savo namuose vis reiau galdavo bti. Galiausiai a sitikinau, kad Taugirdas yra visikai patikimas ir visais atvilgiais puikus vyrukas. Nors Taugirdo gyvenimo slygos buvo labai iaurios, taiau jis niekuomet nesisksdavo ir buvo links geriau badauti ar pasitenkinti nors vien kart per dien uvalgydamas to maisto, kur gaudavo i skurstanios eimos. Man ypa patiko tai, kad Taugirdas niekuomet nenustodavo vilties ir visuomet bdavo linksmas, nors neretai j kankino i karto bent puskapis didiuli voi, atsiradusi dl persialdymo. A pagalvodavau, kad toks partizanas, net kokiu nors nepaprastu bdu pakliuvs rusams rankas, patikt paslapi neiduos. Dl anksiau mint prieasi Taugirdas, kaip ir Tigras, vliau tapo mano pagalbininku vairiems reikalams atlikti. Jam buvo patikta mano slptuvs vietos paslaptis. Per ilgesn laik Taugird dar geriau painau ir jau niekuomet nesigailjau dl tokio pasirinkimo. Tiesa, Taugirdas mano slptuvje negyveno, taiau danai pas mus atsilankydavo tarnybiniais reikalais. Per j jo ryys su Marcinkoni batalionu ir arno rinktine. Jis tarpininkaudavo organizuojant susitikimus su tos puss vadais. Taugirdas gerai paino ilus ir ne kart mane lydjo keliones. Pavestas uduotis visuomet labai uoliai ir siningai atlikdavo. Pats nemgdavo daug kalbti, bet geriau paklausydavo kit. Retkariais, inoma, ir jis papasakodavo k nors i savo igyvenim, atskleisdavo savo silpnybes. Kart jis mums papasakojo, kaip susipe berods Puvoi kaime, u Merkio ups. Neprisimenu, kas pradjo ir kas buvo kaltas, taiau Taugird ten taip pridau, kad jis vos ne vos parliau namo. Prajo gerokai laiko, kol pasveiko. Savo dalyvavim tose petynse jis dabar smerk kaip kvailyst, kuri tik jaunystje tegalima padaryti. A j paklausiau, ar dabar, kada pradjo partizanauti, nort jiems keryti. tai jis atsak, kad anksiau norjs kada nors atsilyginti, bet dabar jau kitaip mans. Saksi kart tyia ujs kartu su draugais namus pas tuos, kurie j 346

buvo tuomet prilup. Anie labai isigando, nes man, kad Taugirdas atjo atsikeryti, atsivesdamas dar ir savo draugus. Jie labai nustebo, kai Taugirdas pirmasis jiems ities rank ir pareik, kad praeit reikia umirti, nes jis dabar partizanas ir jam turi rpti kiti reikalai, o atsikerydamas jis tik paemint partizan vard moni akyse. Kad taip buvo, a gal biau nepatikjs, bet t pat paliudijo Tigras, anuomet kartu su juo ten lanksis. Vien nakt man su Taugirdu reikjo pereiti miko ruo, kur pats padjo sodinti. Dabar tas ruoas buvo taip iaugs, kad puelse jau buvo galima slptis ir net pasirinkti tinkam viet slptuvei rengti, jeigu tik netoli bt buv vandens. Tuomet mudu kalbjome, kad gal kada nors, kai atgausime laisv, vl galsime ia vieta eiti ir prisiminti partizanavimo metus ir i nakt, kada stovime tarp Taugirdo sodint pueli, kurios tuomet jau bus iaugusios nemaais mediais. Ir i tikrj nuo tos nakties prajo apie deimt met, kai a vienas, dar vis partizanaudamas, keliavau per t pat miko ruoel. Vl sugro atmintin anoji naktis ir Taugirdas. .. Puels buvo virtusios jau nemaais medeliais, o Taugirdas. .. Nei a, nei jo motina neinome vietos, kur jo iniekint kn rusai nutrenk.. . Laisvs vis dar nra, net nesimato jos autanio ryto. Ji, inoma, ateis, ir puels dar gal nebus ikirstos, bet kur bsiu a . . . Gana, nes ne apie save noriu ia pasisakyti. Kur laik Taugirdas su Tigru slapstsi netoli kaimo ir Merkio ups buvusiame raiste. Ten beveik visur buvo vanduo, tik j palapin buvo rengta kiek sausesnje vietoje. Drgnoje vietovje nepatogu sikurti, o uodai taip pat nedav ramybs. Dauguma gyventoj inojo, kur j palapin, ir, artinantis pavojui, pranedavo apie padt. Po kiek laiko Taugirdas su Tigru sitais ger slptuv mike ir padjo mums rengti atsargin. Kai Tigras pateko rusams rankas, Taugirdas toje slptuvje gyveno vienas. Kartais a j pakviesdavau ilgesn laik pagyventi pas mus, bet jis kakodl ms slptuvje nepasilikdavo ilgiau kaip par ar dvi, o po to vl ikeliaudavo. A niekad nesuinojau, kodl jis taip elgdavosi. 347

Reikia pasakyti, kad Taugirdas turjo laim ir mokjo daugel kart isisukti tiesiog i rus nag. Kelis man inomus atsitikimus paminsiu. A jau esu apras, kas atsitiko Kat kaime, kada Taugirdui netiktai sprogo granata troboje. Jis tuomet vos suskubo perspti tos eimos narius, kad jie slptsi u troboje buvusios pertvaros, o pats dar spjo granat itraukti i kailinuk kiens ir numesti po stalu. Sprogusios granatos skeveldros, kaip jau minjau, idau lang stiklus, o mano kuprinje, kuri tuomet Taugirdas turjo usidjs ant pei, liko net keletas skyli. N vienas nebuvo sueistas. Pagaliau ir rusai prie gyventojo neprikibo, nes buvo sutarta aikinti, kad nakt kakas granat met pro lang trobos vid. Taip pat jau esu apras nepaprast Taugirdo nuotyk Kasin kaime prie Merkio. Tuo metu rusai, kaip jau minjau, Rodukos kaime buvo sum partizan Bitin ir su juo klsi per Merkio up. Rusai pas kinink ant Merkio ups kranto aptiko Taugird, bet neatpaino. Jis buvo priverstas perklinti per up rusus ir pat Bitin, su kuriuo buvo labai gerai pastami. Taugirdas sumaniai perdav savo trumpj ginkl moterikei, kuri i pradi paslp j prie krtins po drabuiais, o po to kio kubilan su raugintais kopstais. Tuo metu, kai rusai jo i kininko, ji paspruko per Merk mikan. Rusai apsiirjo, bet buvo jau vlu. Kit kart rusai netiktai Taugird aptiko pas t pat kinink kluone, kur jis padjo arpuoti grdus. Taugirdas turjo pistolet, taiau isisuko, nes rusai patikrino tik jo dokumentus. Tuokart Taugirdas parod kito asmens pas, bet rusai nesusigaud, nors jame buvo net svetima fotonuotrauka. jo kaimynus, kurie kirto rugius. Jis neikent ir nujo pas juos. Basas, vienplaukis ir vienmarkinis jis nesiskyr nuo dirbusij. Nespjo jis net pasikalbti, kai pamat, kad nuo pamiks artinasi rus brys. Sprukti buvo jau vlu. Visi labai persigando, bet Taugirdas laiksi altakraujikai ir nenustojo orientacijos. Jeigu rusai klaus, eimininkui liep sakyti, kad jis yra j snus, o pats pakl dalg, paguldyt ant pradalgio, ir m kirsti rugius. 348

Rusai prijo prie eimininko ir paklaus, ar jis nemat bandit" ir ar jie pas j ueina. eimininkas gynsi, o rusai m grasinti, bet netrukus patrauk tolyn. Kai Taugirdas baig varyti pradalg ir atsigro, rusai jau buvo nutol.. Buvo atsitik ir taip, kad Taugirdas jo namo kaip tik tuo metu, kai rusai pasalavo aplink jo trobesius. Partizan jie prisileido labai arti ir tik tuomet stabd, taiau jis nestojo. Rusai aud j, bet nepataik. Ir t kart Taugirdui pavyko laimingai nerti mikan. Jau anksiau esu minjs, kad vien nakt ir a su Taugirdu bei dar keliais vyrais Trasninko kaime buvome susidr su pasaluojaniais rusais, taiau visi pasitraukme laimingai. iem Taugirdas isitraukdavo slides, nes jos palikdavo ne tokius tartinus pdsakus. Rusai tuomet dar nesusiprato, kad partizanai naudojasi slidmis. Kart rusai kaime pasirod tuo metu, kai Taugirdas lauku slidmis liuo. Jis tuoj sumojo ir m slidinti nuo kalnelio kartu su kaimo vaikais. Taugirdas buvo nedidelio gio ir maai skyrsi nuo didesni vaik. Pasisek ir kart, nes rusai beslidinjanius vaikus neatkreip dmesio. riuos Taugirdas patyr partizanavimo metais. Taugirdas dalyvavo keliuose kovos veiksmuose ir pasirod kaip sumanus ir drsus partizanas. Jis su dviem partizanais, vadovaujami Siaubo (jo pavard Volungeviius), pastojo keli i Kasin kaimo Merkin grtantiems ginkluotiems okupanto pareignams, t dien apiplusiems kelis gyventojus. Juos upuol PuvoiBingeli viekelyje. Visi prieai buvo nukauti, o partizanai auk nepatyr. 1947 m., rudeniop, i Marcinkoni bataliono susitikti su manimi atvyko brio vadas Narsutis ir eilinis kovotojas Linas. Jie, kaip ir paprastai, susisiek su manimi per Taugird. Jis Narsut ir Lin paliko mike, o pats atjo ms slptuv praneti apie atvykusius. A susitikiman nujau. inojau, kad Linas persikels gyventi pas mane. Jis anksiau buvo studijavs medicin ir, anot Antanaiio, neblogai vald plunksn. Be to, pasiy349

mjo rinkdamas mediag Vakarams ir apskritai daug ra apie pogrindio veikl. Narsutis buvo inomas kaip nepaprastai narsus brio vadas, sigijs vis partizan ir gyventoj pasitikjim, nors i pradi, nordamas ivengti karins prievols, buvo siras net istrebitelius. Apie j manau papasakoti atskirai, nes ia daugiau noriau pakalbti apie Taugird. Pasirodo, susitikti Narsutis norjs asmeniku reikalu. Su Linu atkeliavs todl, kad jam patikjo savo paslapt. Narsutis buvo graus, aunios ivaizdos vyras. Tarp mergin turjo didel pasisekim, nes labai plaiai buvo inomas ir dl savo drsumo. Dabar jo ird buvo uvaldiusi viena tauri lietuvait i Margioni ar Kapiniki kaimo. Nors Narsutis j myljo, taiau mylimajai laims per daug neadjo, nes man, kad partizanaudamas gali ti. Mylima mergait galvojo kitaip. Ji su niekuo daugiau nedraugavo, neidavo net vakarlius, o pasiadjo iki karsto lentos priklausyti tik Narsuiui. Ji net pageidavo, kad Narsutis j vest, nes tada tikrai nieko daugiau nebelikt jos mintyse, o laukti ir kentti bt lengviau. Narsutis, matydamas savo mylimosios tok nusistatym, nusprend j vesti ir susitar su vienu dvasininku, kad is juos sutuoks banyioje. Partizano sutuoktuvs tuo metu buvo labai retas atsitikimas, ir Narsutis, siningai einantis savo tarnybines pareigas, nusprend vis pirma asmenikai atsiklausti mans, kaip rinktins vado, ar galima susituokti. Jis sak, kad bataliono vadas taip pat pageidavo turti mano rat, kuriame bt paymta, kad dl sutuoktuvi neprietarauju. Narsuio pasakojim patvirtino Linas. A paraiau trump rat, kuriame nurodiau, kad bataliono vadas netrukdyt susituokti. Pridriau, kad rato bylon nesegt, bet sunaikint. Dar ir dabar atsimenu, kad tuomet buvo mnesio 20-oji diena, bet a saugumo sumetimais rate paymjau ankstesn dat. Kartais su dalini vadais, asmenikai susitik, sutar350

davome tarnybiniuose susirainjimo ratuose ymti ankstesn dat. Jeigu ratai paklidavo prieui rankas, data j suklaidindavo. Ypa bdavo naudinga taip daryti, kai skirdavome susitikimus, pranedavome, kada siunt bus laukiama ar jos atsiimamos i pato" dui. Iki 23 valandos su Narsuiu jau aptarme ir kitus reikalus, susijusius su toliau veikianiu dalinliu. Malonu pasikalbti, taiau naktis trumpa, o apylinkse tuo metu ramu nebuvo. Kol kalbjoms, krenome ma lauel, nes naktis buvo vsoka. Netrukus su Narsuiu atsisveikinau, ir jis patenkintas nuygiavo su Taugirdu, kuris adjo j apnakvinti savo slptuvje. Su Linu pasukome mano vadavietn. Eidami miku girdjome, kad kaimuose smarkiai loja unes. Ryt i sutartj enkl supratome, kad arti yra rus. Mes kruopiai usimaskavome ir vis dien virun neilipome. inojau, kad Taugirdas ir Narsutis, isiskyr su mumis, turjo dar nueiti kaiman, todl susirpinau, ar jie nebus sugalvoj dienoti mike. Vakare pas mus atjo globjas ir prane, kad rusai jau pasitrauk ir kad ryt kitoje Merkio pusje uvo du partizanai. Kas uvo, jis dar neinojo, bet paadjo kuo greiiausiai suinoti ir mums praneti. Kit dien suinojome, kad u Merkio, prie Trasninko kaimo, uvo Taugirdas ir Narsutis. Atrodo, kad nakvojo jie mike ir ryt norjo prasmukti i apsupimo. Kada jie persikl per Merk, tikrai neinoma, bet, matyt, prieas j nepastebjo. Reikia manyti, kad Taugirdas su Narsuiu sitikino, jog ir kitoje Merkio pusje yra labai daug rus ir pro juos prasiverti nemanoma. Galbt jie taip prijo prie rus, kad nebegaljo nei slinkti pirmyn, nei pasitraukti atgal, ir dl to sulindo lauke augusius lubinus. Neinia, kiek laiko jie ten lindjo, taiau tuomet, kai Trasninko kaimo vyrai ijo aparti lubin, Taugirdas su Narsuiu pakilo nordami prieiti prie j ir pasiklausti apie padt. Rusai nuo Merkio ups buvo atsitrauk, taiau, apgul pamik, atidiai sek apylink ir tuoj pat Taugird su Narsuiu pastebjo. Tuoj visi puol ir netrukus abu partizanus nukov. 351

Taip tragikai uvo partizanas Taugirdas, kuris tarsi gyvas ir iandien yra mano atmintyje. Baigdamas pasakojim, dar noriu pridurti, jog Taugirdas nebuvo baigs daugiau kaip keturis skyrius, taiau visuomet stengsi gyventojams kuo plaiau iaikinti pasaulio politin gyvenim ir juos taip nuteikti, kad jie bt atsparesni kovoje su okupantu. Jis uoliai platino pogrindio spaud. Tai jis t kart ipra i archyvo visus Mylk Tvyn" numerius, nes kakam norjo juos parodyti. Taiau po rus kratos ir pats Taugirdas laikrai niekaip negaljo surasti, nors ir labai iekojo. Mes dar tikjoms, kad jo motina, erdama ien galvijams, spaud atras, taiau ir taip nebuvo. Kur spauda dingo, taip ir nesuinojome. VL AUDROS Mediag Vakarams rinkome spariai. taban plauk ir plauk vis nauji dokumentai, kuriuos sutvarkyti reikjo labai daug laiko. Rimvydas nesirod, nors buvo adjs i arno rinktins grti pas mane. Dl to, inoma, nesistebjau, nes kelions metu galjo atsirasti daug nenumatyt klii. Prie vienos i uolio gautos tarnybini rat siuntos buvo pridtas man skirtas asmenikas laikas, kuriame uolis ra, kad Punios ile kasa nauj slptuv. Toliau buvo nurodyta, kokio dydio bus ta slptuv, tai yra kokio ilgio, ploio ir aukio. Jau skaitydamas laik lengvai sivaizdavau, kad naujoji slptuv turs bti net patogesn u senj, bet drauge stebjausi, kaip visa tai uolis drso rayti laike. Juk pakeliui laikas galjo pakliti prieui rankas. Toliau buvo raoma, kad visa gula, kasdama slptuv, labai ivargo, nes norjo pirma j sutvarkyti iki galo, o tik po to pailsti. Vis dlto dirbusieji taip nuvargo, kad nusprend vien nakt skirti poilsiui. Buvo nutarta anksti atsikelti ir baigti maskuoti slptuvs vir. Ryto met visa gula skubjo darban be ranki, nes buvo juos palikusi prie slptuvs. Dar i tolo ygiuojantieji aptiko tartinus pdsakus, kurie aikiai ved naujosios 352

slptuvs link. uolis vyrus sustabd, o du pasiunt valgybom Tie greit gro ir prane, kad nuo naujosios slptuvs girdjo rus kaliojimus. uolis su vyrais pasitrauk atgal. Toliau laike trumpai buvo paymta, kad t ryt septyni imtai rus apsupo vietov, kur buvo ikasta naujoji slptuv. Jie slptuv atrado. Aiku, kad kas nors pastebjo partizanus kasant slptuv ir apie tai prane rusams. Dabar jau savaime buvo aiku, kodl uolis atvirai aprainjo slptuvs rengim. Kad ir kaip ten buvo, bet uolio apraytas atsitikimas nieko gero neadjo. Laike buvo paminta, kad uolis priverstas kol kas vl gyventi senoje slptuvje, nes rusai dar smarkiai siautja. A taip pat nutariau rudeniop vl persikelti nauj slptuv, nes vieno antpuolio metu rusai madaug u pusantro imto metr nuo gyvenamosios slptuvs aptiko po samanomis ms umaskuot geriamj puoduk ir kelias stambias aknis, kurias nukirtome, kai ukasme didel medin d su dokumentais. Jau t smulkmen jiems galjo pakakti, kad tart netoli esant partizan slptuv. Tuo metu Jrininkas dar gyveno pas mane, taiau j jau norjau paskirti Merkins bataliono vadu, todl jis rengsi isikasti sau slptuv prie Nedings. Pas j turjo dirbti Linas, o pagalbininkais jis numat pasirinkti ied ir turm. Naujai vadavietei viet parinkau madaug per du kilometrus nuo senosios, nes man dar vis atrod, kad iluose gyventi saugiau negu kur kitur. Naujoje slptuvje nutariau priimti gyventi Antanait, o pagalbininkais pasirinkti Gegut ir jo brol Rug. A jiems apie tai praneiau, o po to visi mms darbo. Naujoji vieta man patiko, nes slptuv turjo bti rengta po aliosiomis samanomis, ko dar iki tol nra buv. Dl to manme, kad ir prieas nepagalvos, kad ia galt bti slptuv. Kasme didiul slptuv, nes norjome, kad patogu bt penkiems dirbti ir gyventi. Pasirinktoji vieta buvo nusagstyta nedideliais kupsteliais, susidariusiais vjui pustant sml, kuris usilaikydavo prie krm ar medeli;

ilgainiui tie kupstai apsitrauk aliosiomis samanomis, nes mikas augo ir vjui trukd laisvai arstyti sml. Kasdami slptuv, mes sml taip pat supildavome panaius kupstelius, kuriuos i pradi apiberdavome smulkiais puvsiais. Po to i toliau paklodmis atnedavome alij saman ir jomis nusodindavome vis paviri taip, kad naujasis kupstas niekuo nesiskirt nuo alia esanij. Ant nuklot saman kartais pabarstydavome spygli ir en bei ten numesdavome saus akeli. Per alisias samanas iki slptuvs dureli nevaikiodavome. Taip parinkome viet, kad pati slptuv buvo alij saman ruoe, bet prijimas prie dureli buvo kombinuotas. Reikjo gerai sidmti spygliais nuklotus lopus, kuriais buvo galima engti nepaliekant pdsak. Mes visi daug dirbome, o Antanaitis-Litas stovdavo sargyboje, nes saksi negals dirbti dl senatvs. A tik praydavau, kad jis kuo rpestingiau eit sargybinio pareigas. Jis, atrodo, stengsi, bet kartais neikents ateidavo prie slptuvs pairti, kaip mums sekasi. Ms paragintas, jis vl stodavo post u kokio imto metr nuo ms. Dirbdami nuvargome, taiau slptuv umaskavome labai rpestingai. Nusprendme, kad vid rengsime tuomet, kai kelsims ia gyventi. Kol dirbome, ms sargybinis Antanaitis nieko tartino nepastebjo, taiau dl visa ko reikjo duoti slptuvei susigulti". Antanaitis su partizanu Geniu ikeliavo sutvarkyti tam tikr asmenik reikal. Jis adjo grti po savaits kitos. Mes leidome eilini Mylk Tvyn" numer ir turjome sutvarkyti nemaai Vakarams skirtos mediagos. Taigi labai greit prabgo kelios savaits, o naujj slptuv vis dar nesikline. Kart ms globjas buvo nuvaiavs Alytun ir grs mums pranee, kad mieste girdjs kalbant apie tai, jog Punios ile rusai rad partizan vadovybs tab ir umu ym vad ir daug partizan. kaip tik uols. 354

Netrukus apie Punios ile vykusi nelaim kalbjo Merkinje, Varnoje ir kitur. Pasakojimai, kaip kad paprastai tokiais atvejais bna, skyrsi vieni nuo kit, taiau i vis pasakojim aikjo, kad Punios ile uvo ne tik uolis, bet ir daugiau partizan. A laukiau inios i aibo, nes jis galjo inoti tikrsias Dainavos apygardos tabo uvimo aplinkybes. Rimvydas dar vis nesirod, bet tai i dalies buvo net gerai, nes pas uol greiiausiai bt uvs. Gandras, kaip jau minjau, galjo bti pas uol grs ir uvs. Man, kaip Dainavos apygardos vado pavaduotojui, reikjo nedelsiant laikinai imtis vadovauti apygardai. Antanaitis i kelions taip pat vis dar negro, o rus siautjimas dar labiau sustiprjo. Nusprendiau vis pirma kuo greiiausiai susisiekti su aibu, nes jis geriausiai galjo inoti apie uolio likim. inoma, pirmiausia reikjo patikrinti padt, nes ms gyvenime neretai pasitaikydavo ir stebukl. Kartais mus pasiekdavo inia, kad tas ir tas uvo ten ir ten, o irk po kiek laiko paaikja, kad tai netiesa. Panaius prasimanymus kartais smoningai paskleisdavo patys okupantai. Ir jie tai darydavo ne veltui. Sakykim, jie nori suinoti, ar uolis tikrai slapstosi Punios ile. Tuomet jie apgula t mik ilgesn laik ir apylinkse per nipus paskleidia gand, kad ile rastas bunkeris ir umutas partizan vadas. Po to per tuos paius nipus, kuriuos rusai turi tarp kaim gyventoj, stengiasi suinoti, k mons kalbs. Tuo metu partizan buvo visur, ir juos taip pat labai greit pasiekdavo toks paskleistas gandas. ia jie su t ini jiems praneusiais monmis isikalba ir nepagalvoj prasitaria, kad ile galjo ti tik uolis, nes auktesnio vado ten nra. Toks pokalbis tuoj pat perduodamas kitiems ir, inoma, kartais pasiekia gerai usimaskavusio nipo ausis, o po to ir rusus. Ivada aiki rusai gali bema neapsirikdami spti, kad uolis tikrai sikrs savo vadaviet Punios ile, o tuomet lieka kaip reikiant ikratyti vis il. vienoje, tai kitoje vietoje toki dalyk pasitaikydavo. i355

taip rusai nustat, kad partizanai Uosis, Gaigalas ir dar vienas vyras slapstosi Nedings mike. Kai a atspjau toki prieo klast, isiuntinjau dalini vadams atitinkamus nurodymus ir pareigojau visa tai iaikinti visiems eiliniams kovotojams. Taigi ir dabar, nors abejoni neliko, reikjo patikrinti, ar uolis tikrai uvs. Nujau pas Gegut su atitinkamu ratu, kur jis turjo nuneti jau i anksto sutart punkt, per kur palaikydavom ry su aibu. Bet ia vl atsirado klitis, nes Gegut radau tik pusiau gyv. O prieastis buvo tai kokia: i vakaro Rugys ijo pas savo besislapstani mon, o Gegutis pasiliko slptuvje, kuri tuomet buvo drgna, nes prie tai kelet dien joje nebuvo gyventa. Jis sugalvojo slptuv pradiovinti, todl tam tikslui i globjo parsine kibir arij ir pastat viduje. Kai Rugys gro, slptuvje viesa nedeg ir tvyrojo smalki kvapas. Taiau jis tai neatkreip dmesio. Tamsoje nusireng ir jau norjo atsigulti, bet apiuop Gegut, gulint jo vietoje. Tada Rugys jam stukteljo on ir liep pasitraukti, bet brolis nepajudjo net pakartotinai paragintas. Tik dabar Rugys suprato, kad smalks bus toji prieastis, dl kurios Gegutis nepabunda. Jis paoko ir norjo udegti lemp, taiau degtukas nedeg, nes trko deguonies. Rugys visikai atidar slptuvs dangtel, kibir su arijomis ine laukan. Po to vl m adinti brol, kuris dar atrod gyvas, nes plak pulsas. Netrukus slptuv prasivdino, o Gegutis kiek atsigavo, nors negaljo net kalbti. Rugys pasiauk globj, kuris dav Geguiui igerti kakoki vaist. Gegut atradau kaip drob ibalus, smarkiai skaudania-galva. Dar ir tuomet slptuv buvo prisigrusi kakokio kvapo. O keisiausia, kad pagelto visi popieriai, kuriais buvo imutos slptuvs sienos. Dl ios istorijos Geguio ivykimas buvo atidtas kelioms dienoms, o a sugrau savo vadavietn. Ar tik ne kit dien per pietus pas mus atjo globjas ir atne indus su pagamintu valgiu. Jis buvo, kol pavalgme, ir tada norjo eiti namo su tuiais indais. A pagalvojau, kad bt nesaugu leisti jam netis puodus su 356

maisto liekanomis. Susitarme, kad vakare mes patys indus prie nam nuneime ir padsime sutartoje vietoje. Taigi globj ileidome namo tik kirviu nein. Vakare, prie nedami indus, nujome patikrinti sutartj enkl ir i j supratome, kad arti yra rus. Grome slptuvn ir ind neneme. Ir kit ryt enklai rod, Kad rusai tebra. I slptuvs nelipome iki pat vakaro. Temstant vl patikrinome enklus, bet padtis nebuvo pasikeitusi. I to viso padarme ivad, kad apylinkje prasidjo neprastas prieo siautjimas. Prie vidurnakt pas mus atjo Gegutis ir ms spjim patvirtino. Jis jau inojo, kad t dien pas ms globj rusai buvo atsived net dvideimt keturis unis ir kieme vienu metu sustat apie trisdeimt kulkosvaidi. Masins kratos vyko laukuose ir mike, kuris buvo kreiamas ruoais. Dar prie sutemas Gegutis buvo ilips i savo slptuvs pasivalgyti ir netoliese pastebjo daug rus pdsak. Jo brolis Rugys pasitrauk kitus mikus, o jis nujo pasiirti prie ms naujosios slptuvs ir ia pat atrado nuork bei imint nauj tak, kuriuo, matyt, prajo daug rus. Gegutis i vieno mogaus suinojo, kad rusai dar nepasitrauk, taigi buvo galima sprsti, jog kratos vyks toliau. Dabar mes visi mme svarstyti, k mums patiems toliau daryti: pasitraukti ar gerai usimaskavus pasilikti slptuvje. Nusprendme, kad visiems, taip pat ir Geguiui, reikia pasilikti ms slptuvje dar bent vien dien, nes toliau pasitraukti jau nebeuteks vienos nakties. Be to, i savo slptuvs a norjau ineti lentin rotatori ir kai kuriuos dokumentus. Juos greitosiomis paslpti buvo du bdai: po samanomis arba naujojoje slptuvje. Nutarme, kad geriau bus visk paslpti naujojoje slptuvje, nes toliau pasitraukti jau nebeuteks vienos nakties. Be to, rjo ten paslpti savo nauj lietuvik milin. Ramunlis su Geguiu pam mano supakuotus daiktus ir kartu su miline paslp juos toje slptuvje, o jim gerai umaskavo. Kit dien iki vlyvos popiets slptuvs nepravrme. Gegutis, kaip ir paprastai, nerimavo ir norjo eiti pa357

sivalgyti aplink savo slptuv. I pradi su jo pasilymu nenorjau sutikti, nes jau i sutartj enkl suinojome, kad rusai nepasitrauk ir pavojus nesumajo. Taiau Gegutis vis nesiliov prasis eiti valgybon, tad pagaliau a nusileidau, ir jis ijo. Kol jis gro, prajo kelios valandos. Buvau ms net gailtis, kad j ileidau, nes visuomet buvau tos nuomons, jog nedera leisti kitam be svarbios prieasties rizikuoti gyvybe. Grs Gegutis mus nemaai nustebino, nes, lips slptuvn, krito ant gult ir teitar: O Jzau!". . . Mes mme j klausinti, kas atsitiko, bet jis vis neitar n odio. Pagaliau mums jis papasakojo tai k. Rusai atrado ms naujj slptuv su ten paslptais daiktais. Jie sum vis ariau slptuvs gyvenusi kinink eim, matyt, tardami, kad jie palaiko ryius su partizanais. Be to, rusai atrado dar dvi slptuves, kuriose tuo metu niekas negyveno. Viena i atrastj buvo ta, kurioje mes praleidome ankstesn vasar, o antroji Geguio, Taugirdo ir Tigro rengta kaip atsargin. Gegutis dar suinojo, kad rusai krt mik ir netoli ms. Nekrsti liko tik degimai, kur dabar visi gyvenome, ir miko ruoas prie jo. Rusai dar nepasitrauk, taigi kratos vyks toliau. Po Geguio praneimo tik sutvirtjo ms nuomon, kad ateinani nakt btinai reikia bandyti pasitraukti u plento. Mano nuotaik sugadino inia, kad dalis dokument ir lentinis rotatorius atiteko prieui. Tai buvo pirmas toks atsitikimas nuo to laiko, kai pradjau partizanauti. Iki tol dokumentus man pavykdavo isaugoti, ir jie i mans dar niekad prieui nebuvo pakliuv. Kitur toki dalyk jau buvo pasitaik, ir a maniau, kad atsakomyb tenka partizan vadams. Dabar a pats nesugebjau isaugoti dokument, apimani madaug dviej mnesi laikotarp. Nors, kita vertus, i kur mogus gali inoti, kur suklupsi. Jei inotum, tai i anksto atsisstum. Panaiai ijo ir dabar. Tuomet manme, kad slptuv, kurioje gyvenome, rusai gali greiiau atrasti negu naujj, kuri jau bma mnuo palikta ramybje. Mes, aiku, ir patys ten btume perj to pavojaus metu, bet ten dar buvo nerengtas vidus ir drgname smlyje ilgiau ibti negaltume. 358

Dabar laukme vakaro ir ruoms pasitraukti. Ramunlis taip pat turjo vykti su mumis. Apgalvojome keli ir viet, kur keliausime. inoma, tursime laikytis kuo at sargiausiai, nes ir mike galjome susidurti su pasaluojaniu prieu. Pirmiausia pritariau Ramunlio nuomonei, kad iki tam tikros vietos (apie tris kilometrus) geriausiai bus eiti neymiu miko taku, kur mons vadino vokiei taku", nes j numyn vokieiai, lik ufrontje ir trauksi nuo Merkio Merkins link, kad pereit front ir pasiekt savuosius. Nuj t kelio dal, mes turjome staiu kampu lautis plent, pereiti j ir ygiuoti iki tos vietos, kur Gegutis tikjosi rasti savo brol Bevard ir Gen. Sutemus dar kiek palaukme, o po to ilipome i slptuvs, gerai j umaskavime ir patraukme numatyta kryptimi. Vokiei taku" mus ved Ramunlis, nes nakt i jo neiklysti galjo tik jis. Prijome viet, kur takas suko plento link. Prislinkome prie vieno gyventojo trobesi ir paadinome mieganiuosius. Jie atidar duris ir labai nusigando mus pamat. Paaikino, kad visur yra labai daug rus, taip pat nurod, kur jie jau dar kratas ir k atrado. Kol mes kalbjoms, eiminink atne mums nema gabal virtos msos ir duonos. Mes, inoma, jau ir patys btume pra bent duonos, nes buvome labai ialk. Su gyventoju atsisveikinome, nes prie trobesi stovti buvo neatsargu. Pavalgme ygiuodami ir po kiek laiko laimingai perjome plent. Toliau vietovs buvo inomos tik vienam Geguiui. Jis tvirtino, kad nakties ygiui visikai pakaks, jeigu tik pavyks surasti Bevard su Geniu numatytoje vietoje. Daugiau jau niekur neujome pasiklausti apie padt ir pagaliau pasiekme reikiam pamik. ia pat stovjo trobesiai, kur Gegutis turjo ueiti ir suinoti apie Bevard ir Gen. Mes palikome laukti jo pamikje. Naktis buvo labai grai. Kiek emiau tyliai iurleno upelis. Pievas gaub rkas, o ant ols ibjo gaili rasa. Artimesni krmai atrod tarsi sukrauto ieno kupetos. Salia jautme gamtos gro, bet tam jausmui reiktis nebuvo kada. Gegutis mus buvo spjs, kad prie trobesi neitume ir kol kas nesirodytume tos eimos nariams. 359

Jau i anksiau buvo sutarta, kad ta eima kalbsis atvirai tik su Geguiu, nes, matyt, j inioje buvo Bevardio ir Genio slptuv. Ar tikrai taip buvo, Gegutis neinojo, bet tik nujaut, kad Bevardis jam buvo nurods kreiptis t gyventoj, jeigu kilt netiktas reikalas j surasti ar bent suinoti, kur jo reikia iekoti. Dabar kaip tik buvo proga ta galimybe pasinaudoti. Girdjome, kad Gegutis ilgai beldia lang, bet dur vis dar niekas neatidaro. Vliau supratome, kad jis per lang aikinosi su eimos nariu, taiau, matyt, jo dar neatpaino. Po kiek laiko pamatme Gegut artinantis pamik. Jis atjo prie ms ir paaikino, kad tos eimos nariai su juo atviresn kalb nesileido ir tik nurod, kad Bevardis su Geniu adj iomis dienomis pas juos ueiti. Gegutis daugiau nieko nepe, tik eimai nurod viet pamikje, kur adjo dar bent kelias valandas palaukti, ir pra, jeigu Bevardis ueis, apie tai jam nedelsiant pasakyti, nes ess labai svarbus reikalas. Tuo metu mes igirdome gana tyliai varstant lang gyvenamajame name. Pagalvojome, kad kas nors i eimos nari ilindo pro lang, ir nujo slptuv praneti vyrams apie Geguio atvykim. Po kiek laiko nuo kitos pamiks igirdome neaik bildes, po to moni ingsnius, artjanius prie trobos. Aikiai girdjome beldiantis lang, tyl pokalb su eimininkais, kuris truko neilgai. I garsaus ir charakteringo nusinyptimo supratome, kad ten yra Bevardis. I tikrj netrukus jis su Geniu prijo prie ms ir, atrodo, jie nemaai nustebo, pamat toki ms kompanij. Su Geguiu nusivedme juos abu nuoaliau nuo kit ir nusakme susidariusi padt. Jie patikino, kad pas juos kol kas ramu, ir mielai sutiko mus visus pagloboti savo slptuvje. Paaikjo, kad eimininkai tyia neprasitar apie j slptuv, nes norjo pirmiau atsiklausti pai vyr. Labai nustebau, kad j slptuvje jau senokai gyvena Antanaitis. ia jis puikiai jauiasi, nes nuo viduri skausmo retkariais slptuv parneama buteliukas stipresns. Tas man nelabai patiko, bet kad Antanaitis viduriais sksdavosi, seniai inojau. 360

BEVARDIO IR GENIO SLEPTUVJE Taigi visa ms gula susirinko krvon, bet tik kiton vieton ir kitomis slygomis. ia mes i tikrj pajutome palengvjim, nes rus kol kas arti nebuvo, o Bevardis su Geniu palyginti net labai gerai visus maitino. Iki soties pavalgydavome ne tik sriubos, bet ir msos, o anksiau tai buvo retas dalykas. Po keli dien suinojome, kad kit ryt po ms pasitraukimo rusai krt miko ruo ir degimus, kur buvo ms slptuv, o po to pasitrauk. Atsitiko taip, kad tuoj pat po mintos kratos prie ms slptuvs atvyko civilis asmuo, slapyvardiu Gandras, kuris norjo stoti partizan gretas. Tuomet jam jau buvo patikta ms slptuvs buvimo vieta. Atjs prie jos, pamat smlyje paliktus rus pdsakus ir kai kur numestas tam tikras kartis, kuriomis buvo badoma em. Rusai toje vietoje jo madaug per du metrus vienas nuo kito. Gandras rpestingai apirjo slptuvs vir ir pastebjo, kad rusai kartimi dr visikai arti dureli ir prie kaminlio. Dl to jis net bijojo atidaryti slptuvs dureles, nes man, kad jos gali bti uminuotos. Nieko nepes, jau buvo begrts namo, bet pakeliui netiktai sutiko Ramunl, kuris atjo senas vietas pasivalgyti. Jis suved mane su Gandru, ir mes sutarme, kad tuo tarpu jo pas save paimti negalsiu, nes ir pats nemanau sugrti senon slptuvn, o ketinu isikasti kit. Gandras sutiko palaukti ir tuomet vl ateiti nurodyton vieton, kad jau galutinai pasilikt tarp partizan. Ta paia proga turiu paymti, kad Gandro nesulaukme kelis mnesius, o po to susiinojome, kad jis nusprend bandyti mokytis toliau. Dar vliau mums prane, kad saugumas Gandr sum. Po kurio laiko jis buvo nuteistas, o tolesnis jo likimas man nra inomas. Netrukus Ramunlis man perdav ini, kad siautusi audra paliet ir vien i ms globj. Tai vyko kaip tik tuo metu, kai jis, atnes mums pietus, gro kirviu neinas. Laim, kad tuomet jam neleidau pasiimti ind. Kai jis jo namo, staiga i krm ioko rusai ir apstojo j ratu. Liep jam ikelti auktyn rankas, o po to smulkiai 361

ikrat. Klaus, kur ir kokiu reikalu po mik vaikioja. Globjas atsak, kad vaikioja malkaudamas. Rusai liep juos nuvesti ten, kur jis malkas rinko. Globjas juos en bei ten nuved, nes i tikrj neseniai mike buvo malkavs. Po to naialninkas" globj pasived nuoaliau ir m klausinti apie partizanus. Klausinjo ir graiuoju, ir piktuoju, bet nieko nelaimjo. Tuomet m grasinti ir reikalauti, kad leistsi uverbuojamas. Sura atitinkam pasiadjim ir liep j pasirayti, taiau globjas aikinosi, kad ess beratis. Galiausiai turjo pavards vietoje padti kryiukus. Nepamiro rusas prigrasinti, kad globjas, parjs namo, n vienam eimos nariui apie uverbavim neprasitart, ir nurod, kur ir kada reiks duoti praneimus. Paved sekti ne tik partizanus, bet ir apylinks gyventojus. Kai globjas jau pasuko namo, naialninkas" vl liep grti ir atsiraitoti kelnes, pridurdamas, kad gal buvs padti banditams kasti bunker. Jis, matyt, man, kad i atraityt kelni pabirs drgnas smlis. Taigi ms globjas jau gro namo su nauju slapyvardiu, kurio a ia saugumo sumetimais dar neminsiu. Netrukus pavyko taip susitvarkyti, kad pas mane atsilank aibas su savo tabo darbininkais Dzku ir Vanagu. Kartu atygiavo ir Gandras, kuris, pasirodo, neuvo drauge su Dainavos apygardos vadu uoliu. Juos Bevardis atsived prie savo slptuvs, kur vyko tarnybinis posdis. Be atvykusij, jame dar dalyvavo Antanaitis, Jrininkas, Linas ir a. I pradi Gandras prane tai, kas jam buvo inoma apie uolio ir kit partizan uvim. Jo pasakojimas buvo toks: Dainavos apygardos vadas uolis uvo rugpjio 11 dien. Gandras iliko gyvas tik dl to, kad nelaims metu nebuvo tabe. Kaip rusai atrado uolio slptuv, Gandras tikrai negaljo pasakyti. Viena buvo aiku, kad slptuv buvo apsupta labai stipriu iedu ir jos ang i keleto patogi pozicij buvo atgrti sunkij kulkosvaidi vamzdiai. I to galima sprsti, kad slptuv nebuvo aptikta atsitiktinai, bet prieas apie j turjo smulkiausi ini. Rusai pasakoj, jog pareikalavo, kad slptuvje buv 362

partizanai pasiduot. Tie, kas mat uolio lavon, tvirtino, kad jis pats nusiov apiojs pistoleto vamzd. Ar kas i partizan prieinosi, neinia, taiau vliau paaikjo, kad rus rankas yra patek Linas, Lapaitis ir Vyturys. Linas su Vyturiu gyveno uolio slptuvje, dl to galima manyti, kad ten juos gyvus prieas pam. Taiau galjo bti ir taip, kad Linas rus rankas pateko dar anksiau ir pats atved rusus prie slptuvs. Kiti dar pasakojo, kad i slptuvs Vyturys paspruko ir plauk per Nemun, bet kitoje pusje rusai j suiupo. Buvo kalbama, kad Vyturys rusams parods vien negyvenam bunker Viongirje. Lapaiio gyvo niekas nemat, ir jis nieko neidav. Okupantas paskleid miestuose ir kaimuose atsiaukim su Lino, Lapaiio ir Vyturio grupine nuotrauka. Jame jie tariamai atgailavo ir kviet rus rankas pasiduoti ir kitus partizanus. Paymtina, kad toji grupin nuotrauka buvo sudaryta i atskir trij asmen nuotrauk ikarp. Tame atsiaukime buvo pareikta apie uolio, pavarde Jeys, nuudym ir paminta mano bei aibo, kaip bandit" vad norini nuversti taryb valdi, slapyvardiai ir pavards. Netrukus paaikjo, kad Linas tapo idaviku. Gal jis buvo provokatorius, o gal tik prieo paimtas pradjo idavinti tai, k inojo. Punios ile jis idav visus partizanus, kuri slptuvs jam buvo inomos. Parod prieui paslptuosius archyvus ir idav daug partizan ryinink bei rmj. Tomis dienomis slptuvje uvo Lino iduotas ir Punios kng. Margio grups vadas Klevas su draugu. I viso tomis dienomis prieas nukov apie dvylika partizan, i j daugiausia pareign. Galima i dalies teigti, kad kai kurie partizanai band vertis i slptuvs, nes vliau, apirjus tas vietas, kur buvo rus kulkosvaidi lizdai, buvo rasta tiesiog krvos tteli. I Gandro pasakojimo buvo galima suprasti, kad Dainavos apygardai prieas sudav labai skaud smg. Dainavos apygarda, Dzk rinktin, Punios kng. Margio ir Kng. Vaidoto grups liko be vad. Padt sunkino tai, kad dar prie uolio uvim nuo Dzk rinktins atsiskyr 363

Adomas su DLK Kstuio ir Siaubas su Kar. Juozapaviiaus grupmis. Gandras pasakojo, kad uoliui nepavyko susitvarkyti su DLK Kstuio grupe. Tiesa, Adomas su uoliu susitiko Punios ile po apygardos vad posdio, taiau i to susitikimo nieko neijo. Kiti partizan vadai girdjo Adomo ir uolio tarnybin pasikalbjim, labai greit pasibaigus. Dabar jau pamirau vis pasikalbjimo turin, bet prisimenu tik kelis i paskutinij sakini, kurie nulm susitikimo neskm. uolis kak pasak, kas, Adomo nuomone, neatitiko tikrovs. Tuomet uolis pareik: Vadinasi, a meluoju!?" Adomas atov: K a inau!" tai uolis tepasak: Tokiu atveju mums nra ko toliau kalbtis". Ir apsisuks nujo su savo palydovais. Gerai supratau, jog mano, kaip Dainavos apygardos vado pavaduotojo, pareiga imtis ygi, kad apygardoje bt vesta tvarka. Gandras, aibas, Dzkas, Vanagas ir Jrininkas pageidavo, kad a pasiskelbiau apygardos vadu ir imiausi atkuriamojo darbo. Antanaitis lyg ir pritar. Bet a, inodamas jo bd, lengvai supratau, kad jis pats nort tapti apygardos vadu. Taiau pasakiau tik tiek, kad jauiu pareig, kaip uolio pavaduotojas, kuo greiiausiai suaukti platesnio masto Dainavos apygardos vad posd, kur bus irinktas apygardos vadas ir sprendiami kiti svarbs organizaciniai klausimai. Beje, paminjau DLK Kstuio ir Kar. Juozapaviiaus grupes. Mano nuomone, kandidat apygardos vado post atsiras ir i j bus pasirinktas vienas. Pabriau, kad ateityje apygardai skmingai vadovauti gals tik tas, kur patys partizan vadai irinks, jei, inoma, ir vadai pasiads laikytis grietos tarnybins drausms. Galiausiai buvo nutarta, kad Gandras laikinai ims vadovauti Dzk rinktinei, o Punios kng. Margio grups vadu laikinai paskirs uolait. Gandras dar paaikino, kad Dainavos apygardos vadas uolis buvo paskyrs Partizan karo lauko teism, kuris turjo sprsti byl partizano, pavarde Gervickas. is partizanas buvo pasiymjs didele drsa ir atkaklumu kovoje su prieu, taiau leidosi per danai ir nesaikingai 364

gyventoj vaiinamas degtine. uolis kelis kartus j buvo perspjs ir bauds, bet is nepasitais, o vien kart Punios banytkaimyje procesijos metu kelis kartus iov ventoriuje. Teismas Gervickui skyr mirties bausm. Buvo parinkti partizanai, kurie nuosprend turjo vykdyti. Taiau netrukus Punios ile vyko tos visos nelaims, kurias ia trumpai paminjau. uvo uolis ir tie, kurie turjo nuosprend vykdyti. Per t laik Gervickas suinojo, kad jam paskirta mirties bausm, ir m vengti partizan. kad Gervickui paskirtoji bausm bt vykdyta. Vliau man buvo praneta, kad Gervickui mirties bausms vykdyti nereikjo, nes jis uvo kaudamasis su rusais. Per ia apraom susitikim, kuris vyko rugsjo 5 d., buvo nustatyta Dainavos apygardos vad sskryd suaukti rugsjo 25 d. mano parinktoje vietoje. Iki to laiko visas puses su mano paraytais aukimais turjo bti pasisti partizanai taip, kad 25 dien kvieiamieji jau bt atvyk t viet, kuri siuniamuose aukimuose bus nurodyta. sskryd buvo numatyta kviesti visus auktesniuosius partizan vadus bei pareignus, taip pat ir bri vadus. Gandras turjo surinkti tokius partizan vadus Dzk rinktins Punios kng. Margio ir Kng. Vaidoto grupse ir numatytu laiku atvykti pas aib. aibas juos, taip pat tuos vadus, kuriuos pats bus surinks, pasims kartu Rug su arnu, turjo nurodytu laiku atvesti pas vien kinink, ne per toliausiai nuo Bevardio slptuvs. I ten atvykusiuosius msikiai turjo nulydti sskrydio viet. Linas turjo tok udavin Marcinkoni batalione. Jam asmenikai nurodiau, kur ir kada vadus turs atvesti. Jrinink pasiuntme arno rinktin, taigi ir pas Siaub, taip pat Kar. Juozapaviiaus grup bei DLK Kstuio grupn pas Adom. Nurodytu laiku jis turjo su partizan vadais atvykti prie Nemuno ir persikelti per j u Noruli kaimo. Pabriau, kad pasiuntiniai visus spt ilaikyti paslapt, nes, prieingu atveju, prieas galt suinoti apie 365

aukiam susirinkim ir, ko gero, visus sunaikinti susirinkimo vietoje arba masiniais siautjimais sudaryti tokias slygas, kad gausesnis partizan vad sskrydis tapt nemanomas. Per posd Antanaitis aktyvaus suinteresuotumo svarstomaisiais klausimais neparod ir daugiausia vaikiojo nuoaliai. Tai ne tik man, bet ir atvykusiems padar nekok spd. Negaliu sakyti, kad Antanaitis turjo blog mini, bet toks jau turbt jo bdas. Jis bdavo net labai geras, kai patekdavo sunkias slygas, ir gana nesugyvenamas prieingu atveju. Toki dalyk gal ia nedert rayti, bet sipareigojau idstyti tikrus faktus ir todl kartais, kaip sakoma, i dainos odio neimesi. Kit dien ms sveiai isiskirst. Netrukus kelionn iruome ir Jrinink su Linu. Antanaitis pasiliko pas Bevard, o a vl patraukiau pasitvarkyti savo senon vadavietn, bet ilgiau joje neketinau pasilikti. Reikjo parinkti ir nauj viet slptuvei. Geguio, Bevardio ir Genio patariamas, kreipiausi vien ne per toliausiai nuo Bevardio slptuvs gyvenus kinink, praydamas sutikimo netoli j nam isikasti slptuv. eimos galva buvo senas ir bailus mogus. Todl mes pirmiausia kreipms moteris, kurios ms praymo neatmet. Dl to a labai nudiugau ir gana greit parinkau patogi viet slptuvei. Apskritai su moterimis buvo nutarta, kad eimininkui apie slptuv pasakysime tik tuomet, kai jau visikai baigsime j rengti. Kol kasime, senis turjo bti isistas pas toliau gyvenanius gimines sveius. Vien dien mes susigabenome Bevardio slptuvn kastuvus, kirv bei pjkl ir ruoms miku nusigauti ten, kur buvo numatyta ikasti nauj slptuv. Jau buvome pajudj i vietos, kai netoliese pasigirdo smarkus audymas. Mes nubgome pamik, bet tuo metu audymas aptilo. Netrukus tolumoje pastebjome, kad keli rusai bga lyguma. Po to jie ukop ant kalno ir dairsi, o vliau vl gro ta kryptimi, i kur buvo atj. Bevardis jau ikart Spjo, kad rusai bus ukrutin" jo brol turm ir ied. Kaip vliau paaikjo, Bevardis neapsiriko. turmas su iedu privaiavo prie pat kiemo to gyventojo, pas kur 366

buvo apsistoj rusai. Tuo momentu jie kaip tik pl bii avil. Uimti kilniu" darbu, jie net neatkreip dmesio vaiuojaniuosius. turmas su iedu, pastebj rusus, staigiai apsuko arkl su veimu ir kiek arklys kabina pasileido keliu tolyn. Rusai dabar pamat, kad vaiuoja partizanai, ir pradjo audyti. Bet ir partizanai nesnaud. turmas vald ir ragino arkl, o iedas, veime guldamas ant pilvo, pliek i autuvo rusus. Tik tuomet, kai partizanai su veimu nr u netoliese buvusio kalnelio, rusai isijudino vytis, bet ir tai nerytingai. inoma, partizanus jie tiek ir temat. Po io vykio Merkinje buvo kalbama, kad leitenantas, kuris t dien vadovavo operacijai prie partizanus, buvo paemintas pareigose. Mums is vykis t dien sutrukd darb. Kai pradjome kasti nauj slptuv, tai jau ir neatsidusome, kol baigme. Turiu pasakyti, kad labai uoliai dirbo Gegutis, Bevardis ir Genys. Antanaitis stovjo sargyboje. Slptuv ikasme labai geroje vietoje, erdvi ir patogi. Kad ir labai nuvargome skubdami, bet buvome darbo rezultatais patenkinti. Slptuv kasme krante, kur smlis buvo net labai sausas, kad sveikiau bt joje gyventi. Nusprendme slptuvs vid rengti bent po keli dien, nes per t laik norjome pailsti. Taip ir padarme. Kad ir palyginti trumpai gyvenome Bevardio ir Genio slptuvje, taiau neapsieita be nuotyki ir stipresni igyvenim. Vien ryt vlokai nubudome. Kai jau ruoms keltis, nugirdome, kad aplink slptuv kakas vaikioja. I pradi manme, kad globjas atne mums pusryius. siklausme, taiau slptuvs dureli niekas neatidar, o trepsenimas tebesigirdjo. Tuomet a atsikliau nuo gult ir palypjau ang, stengdamasis geriau siklausyti. Rankoje turjau pistolet, kur buvau paskubomis pasims i po pagalvs. Tuo metu ir kiti nusitvr ginklus. Dabar visi labai aikiai jutome, kad vaikiojama kaip tik ant paios slptuvs viraus. Pro durelse buvusi skylut, udengt tinkleliu ir 367

apibert spygliais, vis niekaip negaljau pamatyti, kas viruje vaikto. Panau, kad vyksta krata. Vertis virun mums nereikjo, nes slptuv dar nebuvo aptikta ir, kas keisiausia, nesigirdjo rus kaliojimo. Vienu metu a pamaiau ilgok nestoros lazdos gal mkteljant netoli dureli, o po to vl igirdau lyg stuksenim slptuvs vir. Jau tada pagalvojau, kad greit bsime surasti, nes viruje nuo slptuvs nesitrauk. Vos spjau taip pagalvoti, kai staiga tiesiai vir mano galvos vl mkteljo lazda ir beveik t pai akimirk buvo nubraukta dalis spygli nuo dureli dangtelio ir tinklelis su spygliais, dengs skylut dangtelyje. Staigiu rankos judesiu nustmiau dangtel ir, pasiruos greitai iauti, atsistojau angoje. Tuomet pamaiau jau pusiau nuo mans nusigrus civil mog su grbliu rankose. Galvon dingteljo nauja mintis, dl to a vl staiga atsitpiau angoje. Viduje buvusiems pasakiau, kad viruje civilis asmuo. Liepiau Geniui greit lipti virun, nes jis gerai paino visus tos apylinks mones. Greitomis nusprendiau, kad civiliui kiti nesirodysime, jeigu tik nebus btino reikalo. Genys su pistoletu rankoje ioko virun, o mes kol kas nesirodme. Atrod, kad Genys greit nutolo nuo slptuvs, nes viruje kalbos negirdjome. Kol Genys sugro, prajo apie pusvalandis laiko. Jis sustojo prie atviros slptuvs angos ir tar: Ilipkite virun ir pairkite, k jis ia padar!" Mes visi ilipome ir pamatme bais vaizd. Visas storas spygli sluoksnis, maskavs slptuvs vir, buvo sugrbtas krvas, o smlis geltonavo visame slptuvs plote. Sujauktas toks geras maskavimas, nes apaioje spygliai jau buvo supuv ir labai gerai susigulj. Genys, inoma, tuoj pat nupasakojo, kodl visa i istorija vyko. Geniui pastamas kininkas, berods i Gudakiemio kaimo, anksti atvaiavo mikan, nordamas parsiveti spygli kraikui. Jis apirjo, kad toje vietoje, kur buvo ms slptuv, yra nemaas spygli plotas. ia jis sustojo 368

su veimu ir grbliu m grbti krvas spyglius. Uoliausiai grb vir slptuvs, nes ten buvo storiausias spygli sluoksnis. Nors mat, kad nugrbus spyglius pasirodo grynas smlis, taiau jam n mintis neatjo galv, kad stovi ant partizan slptuvs. Tai jis suprato tik tuomet, kai grbliu ukabino angos dangtel ir nutrauk tinklel su spygliais. Paskubomis mogus nesumojo kas daryti. Jis apsisuko, trenk grbl ir, paliks arklius, pasileido bgti. Kai Genys ilindo i slptuvs, mogus jau buvo gerokai nutols, taiau stabdomas sustojo. Jis buvo taip susijaudins, kad i pradi Genio net nepaino. Genys ir pats suprato, kad mogus prie slptuvs atvaiavo ir atrado j ne i blogos valios. Kai prisiek, kad apie atrast slptuv niekam neprasitars, su arkliais ir veimu buvo paleistas namo. Mums jau ne pusryiai rpjo, o tik tai, kaip kuo greiiau umaskuoti slptuv, nes dienos metu vl kas nors galjo j ueiti. Visi dirbome, kol vl j umaskavome, nors toli grau ne taip, kaip prie tai buvo. Kart atsitiko taip, kad kaimyno mokyklinio amiaus vaikas pakalbino ms globjo vaik ygin. Jis nurod, kad aptiks partizan slptuv, kurioje, jo turimomis iniomis, turi bti avies msos. Jis ir sil, nutaikius ger moment, eiti jos pavogti. Globjo vaikas buvo gudrus ir suprato, kad kaimyno vaikas kaip tik kalba apie t slptuv, kurioje dabar mes buvome. Jis draugui atsak, kad eiti paimti msos bijo, o mums tuoj visk prane. Paaikjo, kad Bevardis su Geniu an vaik pasta, ir apskritai tai gera eima. Taiau pasitaikius progai gudriai j priiupo, o tas pasiadjo niekam daugiau neprasitarti apie partizanus. Gegutis Bevardio slptuvje buvo tik tol, kol padjo mums nauj vadaviet ikasti. Po to jis gro pas savo brio vyrus, nes buvo numats prieui parengti pasalas VarnosMerkins plento ruoe ties Velnio" tiltu. Mes su juo atsisveikinome ir palinkjome skms. Naujos vadaviets vid sirengiau pats, bet mediag atve Bevardis su Geniu. Iki vidus buvo rengtas ir i senosios slptuvs perkraustyti daiktai, su Antanaiiu gyvenau pas Bevard ir Gen. 369

GEGUIO UVIMAS Vien nakt Bevardis su Geniu slptuvn gro labai susijaudin. Bevardis tiesiog verk ir nenusirengs krito ant gult. Mes klausinjome, kokia yra viso to susijaudinimo prieastis. Genys atsak, kad jau nra gyvo brolio Geguio, nes jis uvo kautynse su prieu. Gegut jau seniai ir artimai painau. Jo pirmoji mona buvo mirusi, ir jis buvo veds antr kart. Nuo rus i pradi slapstsi savo namuose. Virtuvje prie dur Gegutis buvo isikass ma slptuvl, o ant angos bdavo utrauktas puskubilis, kuriame maiomas kiauli dalas. Pamats rusus, Gegutis ten slpdavosi. Taip jam net kelis kartus pavyko isisuku i prieo nag. Kart rusai prie nam priartjo tuo metu, kai Gegutis dirbo kluone. mona jam prane, kad rusai ateina, ir Gegutis paspruko, nors ir apaudytas. Atsikerydami u tai, rusai su Merkins istrebiteliais nuov Geguio mon. Nuo to laiko Gegutis namo jau neparjo. Nalaite yra palikusi jo dukrel, kuri jis turjo su pirmja mona. Kol Gegutis partizanavo, dukrel globojo gerieji mons. Neperddamas galiu pasakyti, kad Gegutis (Vincas Ivanauskas) buvo i taurij partizan: uolus, siningas ir drausmingas. Kaip brio vadas buvo gerbiamas ne tik kovotoj, bet ir gyventoj, kurie j labai plaiai painojo. Gegutis buvo pasivents lietuvis, myls ties. Jis kiek galdamas rpinosi, kad ir kiti jos neisiadt. Kaip vliau paaikjo, jo broliai toli grau jam neprilygo. Beje, Gegutis partizan vadovybs buvo apdovanotas Narsumo ir Uolumo juostelmis. atsitikim. Tuomet Gegutis, jo broliai turmas ir Bevardis partizanavo dar tik pirm iem. Ketvirtasis brolis, vardu Jonas, rus buvo aretuotas ir laikomas Merkins kaljime. Jono mona neiodavo jam maist. Jai pavyko su370

inoti, kada vyr perve Alytaus saugum. Apie tai ji tuoj pat prane Geguiui, nes taip jau buvo i anksto susitarta. Gegutis, Bevardis, turmas ir dar du j pusbroliai Subartoni mike ant plento pasiruo pasaloms, nordami Jon ivaduoti i prieo. Tuo metu buvo rogi kelias ir daug prisnigta. Belaukdami vyrai labai sualo. Jie netoli plento susikr ugn, vieni ia ildsi, o kiti stebjo plent. Jau ir vakaras artjo, bet Jono vis neve. Vyrai jau net norjo nuo plento pasitraukti, nes atrod, kad rusai Jono t dien neve. Staiga sargybinis dav enkl, kad nuo Merkins artinasi rogs. Vyrai tuoj pat um pozicijas, o Gegutis kiek atsitrauk gamtos reikalu. Iki jis parlk, rogs jau buvo privaiavusios prie partizan ir kautyns prasidjusios. Po pirmj vi prieai iokinjo i rogi ir sukrito griovius alimais plento. Pirmieji partizan viai negaljo bti lemiantys, nes rogse, i vis pusi apsuptas, sdjo aretuotasis. Iki prieai isidst grioviuose, keli i j buvo nukauti. Aretuotasis buvo paauktas vardu, ir jis tuoj pat metsi prie savj. Reikia pasakyti, kad visi pasalose dalyvav partizanai jau ne kart pasiymjo drsa, tad ir dabar ne kitaip pasirod. Gegutis prie puol i ono, o tai turjo didel reikm. Jis aud iilgai griovio ir nukov tuos prieus, kurie dar buvo lik gyvi. Vyrai buvo jau susidoroj su kitais, tik vienas ydas, ums pozicij antroje plento pusje u smlio krvos, tebeaud. Gegutis pakilo ir staigiu uoliu persimet kiton plento pusn. Atsidrs netoli ydo, su juo pradjo tbtin dvikov. Geguio link buvo sviesta granata, taiau ji nesprogo. Gegutis paleido automato serij prie ir j nukov. Tada visi penki partizanai jau nesivarydami ibgo ant plento ir pasim devyni prie ginklus. Diaugsmas buvo didelis, nes ivaduotasis brolis stojo partizan gretas Rugio slapyvardiu. Be to, partizanai sigijo nauj ginkl ir ovini. Apskritai Gegutis buvo toks mogus, kuris pavestas 371

uduotis daniausiai atlikdavo vienui vienas. Jis vienas nukeliaudavo tolimiausias vietoves, aplankydavo gyventojus ir t.t. Toks jau buvo jo protis. Vis dlto i praktikos inoma, kad ygyje turi dalyvauti ne maiau kaip du partizanai. Tokia slyga btina, jeigu norima ueiti pas gyventoj trob. Rus pasalos bdavo tokios danos, jog partizanas niekuomet negaljo bti tikras, kad troboje nebus netiktai apsuptas. Kad bt ivengta tokio netiktumo arba bent i dalies nuo jo apsisaugota, visuomet reikjo taip susitvarkyti, kad vienas eit trob, o antras likt eiti lauke sargyb. Gegutis kaip tik i toki partizan, kurie mgdavo pas gyventojus ilgiau troboje pasdti. Jis, kaip sakoma, turjo laim, nes bema niekuomet svylanio kailio i trobos neteko neti. Tiesa, kuris nors i lauke sargyboje stovini tos eimos nari j ne vien kart vos suskubo perspti. Gegutis mgo graiau pasidabinti arba bent jau nepaprastai uoliai saugojo savo uniform, kad nesusitept. Jis buvo vienu metu prie uniformini kelni prisisiuvs ulonikus lampasus" ir usidjs pentinus. Jau pasakojau, kaip inut apie tai pakliuvo Mylk Tvyn" juok skyrel. Galiausiai tokie dalykliai yra tik smulkmenos, kurios vienaip ar kitaip bdingos kiekvienam mogui. Kalbdamas apie Gegut, turiu paymti vien vyk, kuris nepriklausomo gyvenimo slygomis turt bti inagrintas. Gegutis, kaip brio vadas, sudar Partizan karo lauko teism ir prim mirties nuosprend vienam Puvoi ar Mardasavo kaime gyvenusiam kininkui u nipinjim prieo naudai. Kai a pamaiau tos bylos protokol, nuosprendis jau buvo vykdytas. Pasiteiravus plaiau, kilo tarimas, kad kaltinimo rodymus pateiks gyventojas turjo asmenik kert nuteistajam. Atrodo, kad vien tik siekdamas gyvendinti savo kerto sumanym, buvo leids savo namuose Geguiui sirengti slptuv, o vliau, sigijs tvirt pasitikjim, pateik toki rodym, kuriais remiantis kaimynas buvo nuteistas mirti. 372

inoma, a ir dabar negaliu visikai sitikins tvirtinti, kad kaltinamieji rodymai buvo sufabrikuoti, taiau prieastis, dl kurios tas mogus anksiau mirtimi grasins nuteistajam, ir tai, kad jis pats po kurio laiko jau vieai pasirod ess prieikas tauri lietuvi nusistatymui, leidia visikai rimtai tarti, jog partizanai buvo suklaidinti ir mogus nekaltai nuteistas mirti. Dl savaime suprantam prieasi a ia negaliu pasakyti kai ko svarbaus iuo klausimu. Taiau visa tai esu pranes dviem to krato gyventojams ir praiau, kad kada nors jie tai ikelt aiktn. Apie moni kertingum ir atsitikimus, kai partizanai galjo bti suklaidinti, pasisakysiu atskirai ir plaiau. ia proga tik paymsiu, kad po to, kai rusai atrado ms naujj slptuv su dalimi ten buvusi dokument, visi vienos eimos nariai net kelis kartus mane norjo tikinti, kad tos slptuvs viet rusams nurod viena mergina, kuri grybaudama maiusi, kaip mes j kasme. Geguio broliai jau buvo patikj rodinjimams, bet a laiku apie tai suinojau ir kaltinimus atmeiau, nes j nebuvo galima patikrinti. Be to, a inojau, kad kaltintoj eimoje yra mergina, kuri su skundiamja varsi dl Geguio. Man ir dabar atrodo, kad kaip tik ia buvo uo pakastas. Na, bet dabar jau laikas grti prie Geguio uvimo aplinkybi, kurias nupasakojo Bevardis su Geniu. Gegutis surinko dal savo brio vyr ir su jais sureng prieui pasalas VarnosMerkins plento ruoe. Kaip tinkamiausia vieta buvo numatytas Velnio" tiltas, kur taip pavadino pats prieas, nes ten nuo partizan jam buvo kliuv jau ne vien kart. Tai puiki pozicija todl, kad prieas, vaiuodamas sunkveimiu, turdavo sumainti greit ties poskiu. rods, ir lauk nuo Varnos ar Merkins atvaiuojani rus. Pasalose dalyvavo ir Bevardis su Geniu, nes jie taip pat priklaus Geguio briui. Ilgai laukti neteko, nes nuo Varnos pasirod sunkveimis, pilnas rus ir istrebiteli. 373

Partizanai juos prisileido labai arti ir tik tuomet pradjo audyti. Pirmoji neskm buvo ta, kad neveik partizan kulkosvaidiai, nors jie prie tai buvo ivalyti. Apvyl ir kai kurie automatai. Reikia manyti, kad partizanai kariavosi, bet taip pat yra inoma, kad automat oviniai buvo daugiausia seni, anksiau buv vairiose vietose pakasti ir dl to nepatikimi. Vis dlto net pirmieji viai padar savo. Dauguma prie buvo nukauta ir sueista. Kiti, kol maina labai ltai vaiavo, vertsi per bortus su ginklais ir pradjo atsiaudyti. Vieni i j sugul grioviuose abipus plento, kiti usiglaud u sunkveimio rat. Gegutis suprato, kad nukauti prie grioviuose bus gana sunku. Kai kurie partizanai, teisindamiesi tuo, kad ginklai neveikia, i uimt pozicij pasitrauk. Prieas pajuto, kad audoma i partizan puss nestipriai, ir m dar atkakliau gintis. Gegutis, nordamas savuosius paskatinti, sukomandavo pulti pirmyn ir pats paoko pirmasis, usimodamas prie sviesti granat. Tuo metu prieas itisa kulkosvaidio serija kliud Gegut ir j nukov. Partizanai mat, kaip Gegutis krito auktielninkas, plaiai atmesdamas rankas. Vado uvimas turjo lemiam reikm kautynms. I anksto nebuvo numatyta, kas, vadui uvus, turt toliau joms vadovauti, o savarankikai tokios iniciatyvos nieks nesim. Partizanai vienas po kito paliko pozicijas, o vliau kiekvienas aikinosi, kad trauksi tik tuomet, kai ginklas neveik ar nemat, kur yra kiti partizanai. Bevardis su keliais draugais, atrodo, tikrai ilgiausiai kovojo. Vis nenorjo skirtis nuo uvusio brolio, kurio kno paimti negaljo, nes jis guljo apaudomame plote. Bevardis dar sak, kad jam pavyko nukauti vien prie, guljus prie sunkveimio rat, o po to ir pats pasitrauk i pozicijos. Prieas vis dar aud, o netrukus susilauk pagalbos, bet partizanai tuo metu jau buvo pasitrauk iki Milioniki kaimo. Rusai nukautuosius ir sueistuosius dviem sunkveimiais nugabeno Varnon. Tarp nukautj buvo ir Gegu374

tis, kurio kn, kaip vliau suinojome, rusai visaip iniekino, degino, o kur galiausiai numet, neinia. Gegutis uvo pirmasis i keturi broli, tuo metu buvusi partizan gretose. Jie visi buvo skirtingo bdo. Drauge negyveno todl, kad net i karto, o nors po vien. Taip ir atsitiko kart. Iki tol buvo kalbama, kad Ivanauskai turi didel laim, nes bema per trejus partizanavimo metus n vienas i keturi broli neuvo. Kiek inau, Bevardis labai igyveno vyriausiojo brolio netekim ir ketino tinkamai prieui atkeryti ateityje. Paprastai mons pranta vartoti netikusius posakius ar odius, danai juos kartoti, nepagalvodami apie j tikrj prasm ar net nelaikydami tai blogu dalyku. Panaiai dabar atsitiko Bevardiui. Didiausio susijaudinimo akimirk jis pasak tai k: Gegutis uvo tai uvo, ma j velniai, bet kad bt galima nors j palaidoti!" Jis net nepajuto, kad pasak: Ma j velniai!" Jam tik daug vliau apie tai buvo priminta, ir jis stebjosi, kad taip galjo pasakyti. O tie odiai taip strigo mano atmintin, kad a juos dabar prisiminiau. DAINAVOS APYGARDOS VAD SSKRYDIS Kai naujosios slptuvs vidus buvo rengtas, persiklme j su visais daiktais ir buvome net labai patenkinti. Man reikjo pasiruoti artjaniam sskrydiui: sudaryti darbotvark ir asmenikai susitikti su Marcinkoni bataliono vadu Tauru, kuris turjo globoti visus atvykusius sskrydio dalyvius. Jis turjo tiksliai parinkti viet sskrydiui, aprpinti jo dalyvius maistu ir taip tvarkytis, kad viskas bt laikoma grieiausioje paslaptyje. A jau i anksto numaiau, kad vad susirinkimui patogiausia vieta kadaise lenk okupuotosios Lietuvos mikingosios vietovs. Tauras nesvyruodamas apsim atlikti i atsaking uduot, nors inojau, kad sunkiausia jam bus parpinti maisto. Visi buvome girdj, kad to bataliono partizanai blogiausiai maitinosi, nes tas kratas neturtingas, o vy375

rai nusistat geriau patys susiverti dirus, negu per daug apsunkinti geruosius mones. O kad jie buvo geri, tai tikra tiesa, nes tame krate nip buvo labai maai ir mirties bausms taikymas ten buvo labai retas dalykas. Netrukus priartjo ir rugsjo 25-oji. Sutartu laiku nujome kaiman pas gyventoj, kur turjo atvykti aibas su kitais vadais. Laukti ilgai nereikjo, nes aibas paprastai niekuomet nevluodavo. nis, Rugys ir arnas. aibas paaikino, kad Gandro su kitais vadais nesulauk sutartoje vietoje, bet ten paliko kelis savo mones. Jeigu anie pasirodys, bus kam juos atvesti pas mus. Palaukme iki auros, bet niekas nepasirod. Bevardiui paliepiau, kad jis su Geniu dar vien nakt laukt ir, sveiams atvykus, atvest juos nurodyton vieton, o mes jau patraukme sskryd. inojau, kad praeit nakt i vis pusi turjo numatyt sskrydio viet susirinkti visi tie, kurie buvo kviesti ar turjo teis susirinkime dalyvauti. Todl ir mes skubjome. Persiklme per Merkio up ir po kurio laiko pasiekme sutart miko viet. Tauras pasitiko su raportu ir prane, kad sveiai jau atvyk. Vieni i j dar ilsisi po ygio, o kiti jau pusryiauja. I karto buvo galima manyti, kad Tauras visais atvilgiais puikiai susidorojo su jam pavestomis uduotimis. Jam tvarkytis padjo tokie puiks vyrai kaip skyriaus vadai Vjas ir Lokys. I eilini kovotoj paymtini Kikis, Kelmas, Briedis, Vanagas ir virjas Lapinas. Suinoj, kad mes atvykome, i palapini ir kit viet prie didiojo lauo m rinktis sveiai. Nuoirdiai pasisveikinome su pastamais ir susipainome su dar nematytais vadais. ia proga turiu paymti, kad po toki susirinkim kakaip lidniau bdavo skirstytis, nes kiekvienas tikriausiai pagalvodavo, kad kit kart ne visi susirinks, gal daugum jau bus pakirtusi prieo kulka. Su vadais, atvykusiais i vairi viet, buvo ir j palydovai, partizan skyri vadai ar net eiliniai kovotojai, daugiausia pasiymj drsa ir uolumu. 376

Visiems buvo labai domu susipainti su mano pristatomu aibu, vienu i narsiausi ir daugiausia kautyni su prieu turjusiu partizan vadu. Apie jo nars visi buvo girdj, bet dabar daugelis pirm kart j pamat. Kai visi papusryiavo, partizan vadus pakvieiau posdio. I pradi buvo sukalbta partizan malda. Po to tylokai sugiedota tautos ir dzk partizan himnai bei tylos minute pagerbti uvusieji kovos broliai. Po ikilmingosios dalies paskelbiau darbotvarks punktus, kuriuos net ir vliau, jei tik reiks, leidau papildyti. Svarbiausi, inoma, buvo organizaciniai klausimai: dalini centralizacija ir naujo apygardos vado rinkimai. Posdio sekretoriais buvo irinkti Diemedis su Dzku. Kaip .posdio dalyviai buvo registruoti: 1. arno rinktins vadas Vargdienis su Leipalingio bataliono vadu Liepa ir bri vadais Strazdu, Diku bei Barzduku; 2. Merkio rinktins vadas Vanagas su Merkins bataliono vadu Jrininku, Marcinkoni bataliono vadu Tauru, Varnos bataliono vadu Rugiu bei bri vadais arnu, Vytu-Merkiu, Nemunu, Geniu, Danieliumi ir Stumb ru; 3. DLK Kstuio grups vado Adomo galiotieji partizan vadai Tigras ir Ramunis; 4. Kar. Juozapaviiaus grups vadas Siaubas su tabo virininku Diemediu ir bri vadais Skiedra bei Savuku; 5. Dzk rinktins Geleinio Vilko grups vadas aibas su bendradarbiais Dzku ir Vanagu bei brio vadu ermukniu; 6. Buvs Piet Lietuvos partizan tabo virininkas Antanaitis ir Dainavos apygardos tabo ryi karininkas Rimvydas. A paaikinau, kad, mano manymu, pirmuoju darbotvarks klausimu turt bti centralizacija, nes tik tuomet, kai galutinai paaiks, kokie daliniai eina Dainavos apygard, bus galima teistai ir skmingai rinkti nauj apygardos vad. inojau, kad is klausimas yra labai jautrus, nes DLK 377

Kstuio ir Kar. Juozapaviiaus grups jau buvo atsimetusios nuo Dainavos apygardos Dzk rinktins dar tada, kai jai vadovavo uolis, ir net nepalaik tarp savs ryio dl nesusipratimo, vykusio dl to, kad Kar. Juozapaviiaus brio partizan nusiengimai buvo aikinami per galiotin Tigr, priklausius DLK Kstuio grupei. Siaubo vyrai Tigro kaip galiotinio nepripaino ir reikalavo, kad atvykt pats Dainavos apygardos vadas uolis. Dabar man rpjo, kad atsiskyr daliniai prisijungt prie apygardos ne vien formaliai, bet pasiaddami laikytis grietos tarnybins drausms. Paaikinau padt ir dalyvius supaindinau su Dainavos apygardos vad balandio 23 d. posdyje nagrintu klausimu dl DLK Kstuio grups ir tuomet padaryta ivada, kuri buvo rayta protokol. Tigras su Ramuniu pareik, kad DLK Kstuio grups vadas Adomas labai norjo dalyvauti posdyje, taiau negaljo dl jo sveikat pakirtusios diovos. Jie turjo rat, kuriuo Tigras ir Ramunis buvo Adomo galioti posdyje dalyvauti su sprendiamuoju balsu. Tigras su Ramuniu i pradi kariavosi aikindami buvus kivir su uoliu, bet kai man pavyko ramiai ir laiku duoti atitinkamas pastabas, atsileido, pripaino ir dal savo kalts, addami ateityje to nepakartoti ir pageidaudami vl sijungti Dainavos apygard. Dar anksiau buvau visas DLK Kstuio grups vadovybs padarytas klaidas apgalvojs ir visas ivadas padars, todl jiems nuo mano tvirtinim isisukti ne taip jau buvo lengva. Be to, a maniau, kad dabar, uoliui uvus, turi bti umirti ir buv nesusipratimai. Svarbiausia yra pasimokyti i praeities ir pasiryti nekartoti t pai klaid. Galiausiai DLK Kstuio grups prisijungimo klausimas buvo isprstas skmingai. Gerai, kad jie patys nusileido, nes tai tik pads stiprinti partizan drausm. Ne kitaip ijo ir su Kar. Juozapaviiaus grupe, nors Siaubas su savaisiais, atrod, bent i pradi buvo nusistat laikytis ididiai. Bet man ia nebebuvo taip sunku, nes Siaubo vyr silpnybes visi gerai inojome. Pirmiausia a nutaikiau jautriausi paiam Siaubui reika378

l. Tai buvo dar Kazimieraiio duotas papeikimas, kurio teisingumu niekas neabejojo. Pabriau, kad ios grups ir jos vado ygdarbi ir narsos, parodytos kautynse, niekas negali nuneigti ar nevertinti, taiau taip pat ne galima pro pirtus irti tuos nusiengimus, kuri jie neiveng. Taigi vl pajutau pasitenkinim, nes lydeka greit pavargo, o ikelta ant kranto, jau net nesiblak. Apskritai turiu pasakyti, kad Siaubas buvo labai teisingas ir malonus vadas, taiau jam ne taip lengva buvo susitvarkyti su draugais ir senais pastamais, ypa tuo metu, kai igrinjimas pasidar didiausia kaimiei liga. O Diemedis, Savukas ir Skiedra tai tokie partizanai, kuriems nebuvo ko prikiti. Per posd man ypa patiko Diemedis, kuris stengsi bti objektyvus ir tiesiog atvirai pripaino, kad anuo metu raytas j grups visuotinio susirinkimo protokolas uolio atvilgiu vietomis buvo netaktikas. Viskas baigsi tuo, kad Kar. Juozapaviiaus grup vl sijung Dainavos apygard. Dabar buvo prieita prie naujo apygardos vado rinkimo. Pirmiausia buvo silomi kandidatai. Dauguma pasil mane, Antanaitis Rimvyd, o a Antanait. Paraginau vadus nesivaryti ir prie balsuojant isakyti savo nuomon, nes jie turi gerai sismoninti, kad laisvai isirinktojo vado reiks klausyti ir vykdyti jo sakymus. Tada taip patvarkme, kad kiekvienas kandidatas paeiliui galjo pasikalbti su rinkjais, pareikti savo nuomon, diskutuoti pateiktais klausimais. Galiausiai kiekvienas rinkjas kortelje turjo rayti slapyvard to kandidato, u kur balsuoja, o bals skaiiavimo komisija balsus suskaiiuoti ir paskelbti rezultat. Kas buvo kalbama apie mane, neinau, bet visi, iskyrus Antanait, reikalavo, kad a be joki ceremonij tapiau apygardos vadu. A, inoma, su tuo nesutikau, nes, mano manymu, rinkimai turjo bti tokie, kaip i anksto susitarta. Rimvydas pareik, kad negals vadovauti apygardai, nes didesniam vienetui niekuomet nra vadovavs, be to, 379

jam pavestos specialios uduotys, i j ir ryiai su Vakarais. Jis rm tik mano kandidatr. Antanaitis, nors ir buvo Rimvydo kandidatr ikls, labai savotikai vliau j rm. Bet apie tai man ia nepatogu kalbti. domiausia buvo tuomet, kai pradjome svarstyti Antanaiio kandidatr. A kalbjau pirmas, nes pats pasiliau Antanaiio kandidatr. Paminjau, kad jis amiumi ir laipsniu vyresnis u mane, kad anksiau kur laik yra buvs Piet Lietuvos partizan tabo virininku. Antanaitis pareik savo nepasitenkinim dl 1946 m. spalio 13 d. Dainavos apygardos vad protokolo, kuriame buvo pamintas. Ten buvo paymta nepatenkinama PLP veikla, kritikuojamas Antanaiio neveiklumas po Kazimieraiio uvimo ir tai, kad jau kuris laikas Antanaitis neinia kur ivyks. Toliau tame protokole buvo siloma uoliui susitikti su Antanaiiu ir atgaivinti PLP tabo veikl arba paiam uoliui perimti iniciatyv ir sprsti t klausim tiesiogiai su Tauro apygardos vadovybe. Posdyje dalyvavs Diemedis, Siaubas, Savukas ir Skiedra smulkiai papasakojo, kas anuomet po Kazimieraiio uvimo i tikrj vyko PLP tabe ir k veik pats Antanaitis. Daugiausia paaikino Diemedis, kurio slptuvje atsiskyrs Antanaitis ilgesn laik gyveno. Taigi vl buvo patvirtinta, kad 1946 m. spalio 13 d. vad protokolo pastabos buvo teisingos, nors Antanaiiui jos ir nepatiko. Kai Antanaitis, kaip buvo reikalaujama, pajo al, rinkjai aptar jo bdo savybes. Bet apie tai a ia plaiau neminsiu. Galiausiai vyko pats balsavimas. Greit bals skaiiavimo komisija paskelb, kad visi balsai, iskyrus vien, paduoti u Merkio rinktins vad Vanag. Taigi buvau irinktas Dainavos apygardos vadu. Man buvo kiek nepatogu, nes jauiau, jog Antanaitis nepatenkintas, kad nebuvo irinktas apygardos vadu ir net negavo n vieno balso. inojau jo bd i Kazimieraiio pasakojimo ir i to laiko, kai abiem teko vienoje slptuvje gyventi ir turti bendr reikal. Maniau, gal vliau 380

kaip nors pasiseks padt ilyginti, taiau, atrodo, man tas niekuomet nepavyko. Mes lyg ir niekuomet vienas antram nieko blogo nebuvome padar ir nenoriu tikti, kad Antanaitis man bt blogo linkjs, taiau visuomet jauiau, jog jis visikai bt patenkintas tik tuomet, jeigu pareigomis bt vyresnis u mane. Mudu kartais nuoirdiai isikalbdavome, ir a tai jam tiesiai akis pasakydavau. Kart susidar tokios aplinkybs, kad, renkant auktesn vad, a buvau ivyks inspekcin kelion po dalinius, o Antanait-Lit buvau galiojs atstovauti Dainavos apygardai rinkimuose, taiau ir tuomet jis nebuvo auktesniu vadu irinktas, bet man pavesta tas pareigas eiti. Dar vliau a vl buvau paskirtas auktesniu vadu, nors visaip stengiausi to posto atsisakyti. Po vyriausiojo vado pakartotinio sakymo turjau ir t pareig imtis. Taigi Antanaiio noras tapti vyresniu u mane neisipild, o kartu liko nepatenkinta ir jo ambicija. Po i Dainavos apygardos vado rinkim Antanaitis ir toliau galjo neinia kiek laiko likti eiliniu kovotoju. Jis norjo tapti Dzk rinktins vadu vietoje uvusio uolio, bet grupi vadai su tuo nesutiko. A supratau kebli Antanaiio padt ir pabandiau su juo nuoirdiai pakalbti. Man tuomet atrod, kad Antanaitis stengiasi tuo paiu atsimokti. Kai vliau grome ms slptuv, jis sutiko eiti Dainavos apygardos tabo virininko pareigas. Atrod visai patenkintas. Toliau buvo aptariami kiti darbotvarks punktai. Nusprendme batalion pavadinimus pakeisti grupi pavadinimais. Pasiliau, kad a.a. Kazimieraiio atminim pagerbdami Merkio rinktin pavadintume Partizano Kazimieraiio rinktine. iam pasilymui visi pritar. Aptarme taktikos ir kitus einamuosius klausimus. Posdis truko dvi dienas, o vakar paskyrme linksmajai daliai, kurioje dalyvavo tiek vadai, tiek ir eiliniai kovotojai. Plaiausi ir domiausi program buvo paruos Tauras su savo bataliono kovotojais. Tauras buvo taip patvarks, kad i kiekvieno artimiausio kaimo, jei ten pasirodys rusai, tuoj pat bus jam 381

duota inia. Gerai, kad posdi metu pavojaus paskelbti nereikjo. U t ramyb mes daugiausia turjome bti dkingi aibui. tai k jis savo iniciatyva buvo sugalvojs bei padars. Kalesnink mike, pakankamai toli nuo posdiavimo vietos, prie vieno raisto, kuriame buvo geresnio vandens, paliko kelis puodus ir alia dar dut su puskepaliu duonos ir geroku gabalu jautienos. Visa tai neblogai umaskavo. Netoliese pakreno lau ir apjuodino kelis akmenis taip, tarsi ant j buvo statomas puodas. Po to lau ir akmenis taip pat umaskavo. Vis sutvarkym aibas parod vienam asmeniui, kuris prievarta rus buvo uverbuotas teikti inias apie partizanus ir gyventojus, kurie jiems prijauia. mogus pats aibui buvo pasisaks apie uverbavim. Dabar jam buvo liepta rugsjo 24 d. vakar rusams praneti, kad mike aptiko paliktus puodus ir maisto produktus. Kai rusai praneim gavo, t miko dal apsupo dvideimt penkiais sunkveimiais atveti enkavedistai. Mik krt apie tris paras, bet inoma, atrado tik tai, k tas asmuo buvo nusaks. aibo vyr Kalesnink mike tuo metu nebuvo, nes apie galim krat vadas buvo spjs i anksto. Pranejas gavo pinigin atlyginim u praneim, o mes tomis dienomis ramiausiai posdiavome iluose, paskui isiskirstme. NAUJOJE SLPTUVEJE Dainavos apygardos ir Part. Kazimieraiio rinktins vad pareigos man suteik labai daug darbo ir rpesi. Jau minjau, kad Antanait paskyriau tabo virininku. Rimvydas tapo ryi skyriaus virininku, o aibas sutiko man perleisti Dzk spaudos ir propagandos skyriaus virininko pareigoms. Rimvydas taip pat turjo rpintis, kad bt renkama mediaga Vakarams. Dzkas kol kas pas mane dar nepasiliko, bet ikeliavo 382

drauge su aibu. Jis ten turjo susitvarkyti, o po to atvykti. Joki dokument apie apygardos tabo darb neliko, nes jie po Lino idavysts su visais archyvais pateko prieui. Gandras bt galjs nuviesti uolio tabo darb, bet jo apygardos vad sskrydyje nesulaukme. Kai grome i sskrydio, prie Rodukos kaimo suinojome, kad netoli Nedings, Lisagur dvare, uvo partizanai, tarp j ir Gandras su uolaiiu, kurie vlavo sskryd. Buvo pasakojama, kad tuo metu, kai vienas i vyr lips i slptuvs, rengtos sode, juos praeidama pastebjusi bloga moteris ir praneusi rusams. Taigi Dzk rinktin vl patyr nauj smg. Reikjo atsakingam pareignui apsilankyti jos ribose, itirti padt ir numatyti tinkamesn asmen, kur bt galima paskirti jos vadu. Man taip pat labai rpjo itirti padt Tauro apygardoje, susiinoti su jos vadu veju ir isiaikinti dl Piet Lietuvos partizan vado ir tabo veiklos. Rimvydas kaip tik jau buvo keliavs po Tauro apygard, o vej net asmenikai paino. I patyrimo inojau, kad susiraindamas nieko konkretaus i vejo nesuinosiu ir vargu ar susitarsiu. Be to, tai per daug ilgai utruks, o gal dl netikt aplinkybi susirainjimas nutruks. A pavediau Rimvydui, kaip ryi karininkui, nuvykti pas vej ir konkreiai isiaikinti visk tais klausimais, kuriais j galiosiu. Jis mielai sutiko imtis ios uduoties, nes labai mgo pakeliauti. Paraiau jam galiojim ir atskirai net smulkiai nurodiau, kas susitikimo metu turi bti nagrinjama, apie k pasiteirauta bei kas isiaikinta. Man nepaprastai rpjo suinoti, kas yra tas BDPS Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdis, kuriuo, kaip atrod, vejys labai rmsi. Be to, jo vardu ar jo padedamas tvark reikalus su Vakarais. Man vienu metu pavyko gauti nuo vejo siunt, kurioje radau BDPS Prezidiumo pirmininko sakym Nr. 11 dl partizan laipsni. Toje siuntoje dar buvo keletas rat 383

pro memoria". Vienu odiu, tiek BDPS, tiek jo ratus pasiraius asmen, slapyvardiu Gintautas, gaub tokios kanos, kad visikai nebuvo galima susigaudyti. Nieko konkretaus neinojo ir Rimvydas, nors, mano manymu, jis turjo iek tiek geriau orientuotis. Apie visa tai smulkiau teirautis, kol buvau rinktins vadu, nenorjau, nes man, ko gero, galjo prikiti smalsum. Taiau dabar, kai buvau atsakingas u vis Dainavos apygard, negaljau aklai patikti paslaptis tam BDPS, kuriuo nepasitikjo uolis ir kuriam, ms sitikinimu, vadovavo provokatorius Erelis prof. J. Markulis. Dabar, mano manymu, atjo laikas t dalyk isiaikinti. Nesuprantama, kaip gali neprati vejys, vykdydamas BDPS sakymus, jei io sjdio virnje sdi provokatorius. Visa tai buvo tokia msl, kurios, nesusitiks asmenikai su veju, negaljau atspti. Paraiau atskir rat, kuriuo Tauro apygardos vadas vejys galiojamas atstovauti Dainavos apygardai partizan centralizacijos, reikal su Vakarais klausimais. Tik priklausomumas BDPS turjo bti nustatytas susitikimo metu. Galutin sprendim ketinau priimti tada, kai Rimvydas grs referuos apie susitikimo rezultatus. Rimvydas taip pat turjo itirti, kas per asmuo yra Gintautas. Taigi Rimvydui trumpai teko apilti naujoje vadavietje. Jis ivyko prisiadjs atlikti pavest uduot ir nedelsiant sugrti atgal. Tarnybinio susirainjimo, sakym, nurodym, instrukcij ir kit rat, kurie buvo paruoti, kai vadovavau Dainavos apygardai, ia nemanoma nusakyti. Tuos dokumentus bus galima pamatyti, jeigu tik jie bus isaugoti archyvuose. Vien nakt, grs i ygio, pastebjau, kad vir slptuvs padiauti virutiniai baltiniai ir ant vienos glio akuts spindi rankinio laikrodio fosforiniai skaitmenys. Jau i to supratau, kad pas mus yra atvyks Dzkas. Taip i tikrj ir buvo. Beje, Dzkas su savimi atsigabeno maiel, prikimt smulkiai supjaustyto tabako. Tai buvo, pasirodo, Guobos dovana. 384

A buvau nerkantis. Nerk ir Jrininkas, kuris pastaruoju metu naujoje slptuvje su manimi jau nebegyveno. Bet dabar turjau du rkorius: Antanait ir Dzk. Rimvydas taip pat nerk. Apskritai prie rkym nesu nusistats, taiau mano slptuvje rkyti visuomet buvo draudiama. inoma, niekas neprietaravo, nes kiekvienas suprato, kad to reikalauju ne demonstruodamas savo vali kitiems, bet saugumo sumetimais. Antanaitis, kaip sakoma, buvo prisieks rkorius, bet Dzkas, nors tuo metu ne maiau trauk u Antanait, pareik, kad baigs maiel rkyti mes. A tai nieko neatsakiau, nes Dzk maai painau ir maniau, jog tokiais rkori paadais nereikia tikti. Vis dlto nustebau, kad Dzkas i tikrj rkyti met. Ir svarbiausia tai, kad rkyti liovsi ne dl savo sveikatos, bet vis saugumo labui. Taigi ms slptuvje teberk tik Antanaitis. Kai Kar. Juozapaviiaus grup sijung Dainavos apygardon, jos vadas Siaubas man grino bgnin rotatori. Tuo metu a pats dar turjau apie keturiasdeimt matric. Tuo mums gaudavo Merkys-Vytas. Apskritai jis buvo vienas i uoliausi ms tabo rmj. Nusprendiau nedelsiant atgaivinti Laisvs varpo" leidim. Vedamuosius tekdavo rayti man arba Dzkui. Lygiai tas pat bdavo ir su kitais straipsneliais. Antanaitis neraydavo, nes, anot jo, sunku mintis ireikti sakiniais, atitinkaniais sintakss reikalavimus. Vliau, kai jam buvo patiktos kitos pareigos ir paiam reikjo leisti laikratuk, raydavo pasitardamas su savo bendradarbiais. O apskritai ms slygomis bdavo taip: kai reikdavo, turdavo bti padaryta, o padaryta bdavo taip, kaip leisdavo sugebjimai. Gerai, kad raant meluoti nereikjo. Nieko nereikjo, kaip sakoma, lauti i pirto, o tem visuomet bdavo net su kaupu. Raydavome atsidj, bet kaip pavykdavo rainiai, kiekvienas gals pats sprsti, kai skaitys ms laikratuk, kuris, be abejo, iliks daugelyje viet uslptas ateiiai arba bent archyve. Buvau net surinks Part. Kazimieraiio rinktins apygardoje, o vliau ir visoje srityje ileistos spaudos bibliografij. 385

Galutinai paruoti matricas visuomet tekdavo man, nes ia a turjau daugiau patyrimo. Spausdindavome visi pamainomis. Laisvs varpo" numerio pagamindavome madaug 12001800 egzempliori. aibas savo slptuvje turjo raomj mainl rusikomis raidmis. Sumanme j panaudoti ir leisti laikratl rus kalba. J pavadinome Svobodnoje slovo", o sutilpdavo jis vien standartin lap. Daugiausia rus kalb iman Dzkas, nes buvo jos moksis gimnazijoje. Man rus kalbos niekuomet mokytis neteko. Dzkui talkino tik Rimvydas su Antanaiiu. Buvau paveds Dzkui nuolat klausytis radijo ini vokiei bei rus kalbomis ir sudarinti ini santraukas, vliau spausdinamas Laisvs varpe" ir laikratlyje Svobodnoje slovo". Buvo paruoti nauji rmj apdovanojimo nuostatai. Pagal juos kartkartmis buvo pagerbiami partizanai ir j rmjai. Naujoje slptuvje mane aplankydavo kai kurie auktesnieji partizan vadai, btent: aibas, Rugys, arnas, Merkys-Vytas, Nemunas ir Diemedis. Jie arba patys atvykdavo, arba a juos ikviesdavau, jei kildavo svarbesnis tarnybinis reikalas. Kart pas mane atvyko Merkys-Vytas su Nemunu ir teik vis perlojiei raport, kuriame buvo praoma j daliniui suteikti DLK Vytauto grups vard. vertindamas Merkiui priklausani partizan pavyzdingum, parodyt narsum kautynse su prieu ir atsivelgdamas tai, kad dalinys vis gausjo, i partizan ir j vad pageidavim patenkinau. Visa tai paymjau sakyme Part. Kazimieraiio rinktinei, nordamas kartu paskatinti ir kitus. Prisimenu, kad tuo metu, kai ms slptuvje buvo Merkys ir Nemunas, pastebjau enkl, rodant, kad pas ms globjus yra rus. Ms buvo sutarta, kad tvoroje, prie varteli, visuomet bus kita balana, kuri pro ironus gerai matme ir i toliau. Dabar tos balanos nebebuvo, ir a pastebjau kelis autuvais ginkluotus rusus, kurie i pievos jo trobos link. Tuomet mes geriau usimaskavome angos dangt ir tyliai sdjome slptuvje. 386

Netrukus netoliese igirdome ret audym i autuv. Mes negaljome suprasti, k visa tai galt reikti. I slptuvs neilipome iki sutemos. Tada pas mus atjo vienas globj eimos narys ir paaikino, k dienos metu rusai veik. Pasirodo, jie liauiojo po apylink kaip ir paprastai, bet t dien tik ariau ms, o i autuv aud tvenkin mediojo" karpius. ioje slptuvje dirbti ir gyventi buvo kur kas geriau negu ankstesnje, nes ia buvo maiau drgms, kuri mums labai kyrjo ir kenk sveikatai. inoma, emje iraustoje slptuvje drgms neivengsi, taiau ia jau bent nevarvjo nuo lub. Be to, nereikdavo danai keisti popieri, kuriais imudavome slptuvs sienas ir lubas. Pelsi grybai ia tik kai kur kampuose simet. Tik juok sukelia dabar anksiau girdti aimanavimai dl drgnumo mriniam name ir panaiai. A su Dzku miegojau apatiniuose gultuose, o Rimvydas su Antanaiiu antrame aukte. Kai Rimvydas ivyko, Antanaitis viepatavo viruje vienas. Vir pirmj gult buvo prikaltos dvi atramls ir ant j patiestos dvi plaios ir storos berins lentos. Tai buvo Antanaiio gultas. Vien kart, kai mes visi trys po darbo miegojome, pajutau smark smg galv. Jis buvo toks stiprus, kad i pradi vos netekau smons ir nesuvokiau, kas ia vyko. Gal daugiau instinktyviai, negu smoningai pradjau nuo galvos stumti tai, kas j slg, o tuo metu pasigirdo vaitojimas po stalu ir kiek vliau epsenimas, lyg kas valgytA supratau, kad man ant galvos nukrito berin lenta. Smg sustiprino Antanaiio kno svoris. Viena laim, kad pats lentos galas atsimu ne tiek galv, kiek pagalv vir galvos. Jeigu jis bt pataiks smilkin, aiku, a biau neatbuds. Antanaitis nuriedjo tiesiai po stalu. Jis tuoj suprato, kad dl jo kritimo man skaudiai kliuvo, tad, anot jo, nordamas padt itaisyti, pats m dejuoti. Pajuts, kad a per daug nesiskundiu ir jo nekaltinu, nesikeldamas i pastals m kramsnoti ten surast valg. 387

Pasirodo, Antanaiio t nakt visai nem miegas. Jis tol vartsi, kol su lenta nukrito ant mans. Dzko, kuris tuo metu guljo prie sienos, lenta neugavo. T nuotyk mes ir ateityje susitik kartais prisimindavome. Apskritai naujoje slptuvje mes turjome laikytis kur kas atsargiau, nes netoli jo keliukas, kuriuo danai praeidavo ir pravaiuodavo mons. Antanaitis ir a paprastai dirbdavom slptuvs viduje, bet Dzkas, kai nebuvo pavojaus, mgdavo padirbti viruje, sddamas prie atidarytos angos. Mudu tuo nelabai buvome patenkinti, nes i aibo pasakojimo inojome, kad Dzkas nra atsargus. Galima buvo tiktis, kad pro al einantis mogus pirmiau pamatys Dzk, negu is j. Antanaiiui atsargumo stokos niekas negaljo prikiti. Kai palikdavau j vien slptuvje, bdavau ramus, nes inojau, kad nei jis neisiduos, nei kitiems leis tai padaryti. Su Dzku bdavo kitaip. Jis ne i blogos valios kartais padarydavo taip, kad vliau dl to jam paiam ir mums bdavo rpesi. Kart pas mane buvo atvyks Rugys, ir a su juo kalbjausi tarnybiniais reikalais. Dzkas, pasims pietuk ir popieriaus, ilipo i slptuvs. inodamas jo bd, dar j spjau, kad viruje nevaikiot ir nepamirt retkariais apsidairyti. Dar buvo kelios valandos iki sutemos. Netrukus viruje igirdome kalbantis. Tuojau pat man dingteljo mintis, kad Dzk bus jau kas nors netiktai ujs. A atsistojau slptuvs angoje ir pamaiau, kad prie Dzko stovi nepastamas mogus. Tada a griebiau pistolet, o Rugys automat, ir abu ilipome i slptuvs. Kitokios ieities neradau, nes man buvo aiku, kad ir Dzkas negali painti to asmens, kuris utiko ms slptuv. Reikjo su Dzku atskirai pakalbti ir suinoti, i kur ir kokiu tikslu is pilietis tokia vieta vaikioja. A liepiau Rugiui nepastamj pavedti truput toliau mik, o pats tuo metu norjau pakalbti su Dzku. Nepastamasis m tiesiog drebti, aikinti, kad jis nekaltas. Prasi jam dovanoti ir nevesti nuauti. Jam miau aikinti, kad jis dar be reikalo gsdinasi ir kad j tu388

rime ilaikyti pas save iki sutemos, o po to visi eisime patikrinti jo asmenyb. Jis mano aikinimu jokiu bdu nenorjo tikti. Kai Rugys su nepastamuoju atsitrauk, Dzkas man tai k paaikino: jis, kaip paprastai, sdjo prie glio krmo, pasodinto ant slptuvs viraus, tik prieingoje nuo dureli pusje. Jis taip sigilins ra, kad nepastam mog pamat tik tuomet, kai is buvo vos u keli metr. Dzkui buvo jau per vlu net slptuvs dangtel udaryti. Dabar Dzkas man parod lapel, kuriame buvo usiras sulaikytojo pavard, gyvenamj vietov ir t. t Pavard man buvo lyg girdta, o kaimas, kuriame nepastamasis gyveno, u koki keturi kilometr nuo ms slptuvs. A tuoj sumojau, kad ms globjai tikrai sulaikytj turi painti ir gali mums suteikti apie j reikaling ini. Ms likimas buvo susietas su ms globj likimu. Todl io vykio negaljau slpti nuo j. Dabar reikjo palaukti vakaro, bet per t laik dar kas nors netiktai galjo mus ueiti. Nutarme kaip nors pasiaukti globj ir su juo pasikalbti. Tai padaryti mums greit pavyko. Globjo ms pareikimai neigsdino. Jis paaikino, kad sulaikytasis yra geras mogus ir jo bijoti nereikia. To mums pakako. Grome prie mike pasilikusij. Dabar dar papildomai sulaikytj iklausinjome ir suinojome, ko jis pro ms slptuv jo. Paaikjo, kad jis vaikioja pas savo numyltj. Dabar jis norjs miku nepastebimai ieiti keliuk, nes man, kad tuomet jo niekas i pastamj nematys. Taigi jis brukosi kuo tankesne vieta, kur pats jokiu bdu nesitikjo susitikti mog. Sulaikytajam norjau kuo geriau iaikinti, kodl j paleidiame. Jis ir pats labai gerai suprato, kad rpindamiesi vien savo saugumu galjome jo gyvo nepaleisti, o j paleisdami, pasitikime jo gera valia ir net rizikuojame savo gyvybe. Baigdamas pokalb a pridriau, jog tikiuosi, kad jis mums u gera neatsimoks blogu. Naujasis pastamas atsisveikino su mumis dkodamas u parodyt pasitikjim ir paadjo ms neapvilti. 389

Mums pas j niekuomet neteko ueiti. Taiau po kurio laiko, eidamas pro ms slptuv, jis mums kelis kartus atne maisto. Prajo daug laiko, bet nebuvo girdti, kad jis kam bt isipasakojs apie netikt susitikim su mumis ar apie ms slptuv. KITI VYKIAI Partizanavimo metais bta tiek vairi atsitikim, kad a j tik ma dal dabar galiu aprayti, ir tai kai kuriuos i j pavirutinikai. Labai sunku visus vykius atsiminti grieta chronologine tvarka. Gali taip atsitikti, kad kuris nors i mano aprayt atsitikim neatitiks tokios tvarkos. Kartais tiksli dat sunku prisiminti dl to, kad nuo t dien prajo jau nemaa laiko, o raydamas negaliu turti prie akis dokument, kurie dabar yra paslpti archyvuose. Mano apraomi atsitikimai i anksto planelyje suskirstyti madaug pagal mnesius, taiau a ir to bema neminiu. Manau, kad tuo tarpu skaitant ir be to bus galima susidaryti tam tikr supratim, o ateityje, jei bus galimyb, daug k papildysiu. Apraomuoju metu bema kiekvien dien igirsdavome koki naujien, o jos daniausiai bdavo nelinksmos. Visur vyko partizan susidrimai su rusais ir istrebiteliais. Jgos buvo nelygios, o dl to partizanams visuomet tekdavo trauktis. Prieo siautjimas niekuomet nesiliaudavo, todl daniausiai partizanus rusai uklupdavo netiktai. Vis dlto ir partizanai danai nepasilikdavo pasyvs. Jie taip pat stengdavosi inaudoti patogesn moment ir padaryti prieui nuostoli. Nauda bdavo dar ir ta, kad kautyni metu bdavo galima sigyti geresni ginkl ir audmen. Part. Kazimieraiio rinktins partizanai taip pat iuo atvilgiu nebuvo paskutinieji. ios rinktins partizanai priklaus trims grupms, kurios anksiau vadinosi batalionais. Remiantis nauju patvarkymu, kiekvieno bataliono partizanai savo visuotiniame 390

susirinkime turjo isirinkti jiems patinkant pavadinim, kuriuo ateityje turjo vadintis jau atitinkama grup. Kai gavau toki susirinkim protokolus i batalion vad, pasirinktieji pavadinimai buvo paskelbti sakyme rinktinei. Taigi Marcinkoni batalionas buvo pavadintas Gardino grupe, Varnos batalionas DLK Vytauto grupe, o Merkins batalionas mano slapyvardiu Partizano Vanago grupe. Man buvo labai nepatogu, kad Merkins bataliono partizanai savo grups pavadinimu pasirinko mano slapyvard, nes nesijauiau, jog to biau nusipelns. Kiekviena i mint grupi stengsi neatsilikti ir kovoje su prieu. Prieas itai gerai inojo ir tuo metu maiau kaip po dvideimt kareivi niekur nesirodydavo. Drsiau jis pasijusdavo prie pat miesteli, taiau ir tai ne visur ir ne visada. Buvo toks laikas, kai Merkinje, Varnoje, Leipalingyje ir Seirijuose rusai bdavo nuolat pasireng ir naktimis pasaluodavo gatvse, nes bijodavo partizan puolimo. Apskritai geriausios vietos paruoti prieui pasalas buvo plentai ir viekeliai. Sprogmen mes visuomet stokojome, taiau ilgainiui patys partizanai sugalvojo paruoti tam tikr utais, o mainas su rusais isprogdindavo panaudodami aviacines bombas bei prielktuvines minas. Gardino grups partizan veikimo plote, nuo Marcinkoni miestelio per mikus Baltarusijos link, buvo nutiestas siaurasis geleinkelis. Juo nuolat buvo gabenama miko mediaga. Kai kurie pareignai bdavo giriami u miko mediagos pristatymo plan vykdym ir virijim. O jie gegus pirmosios ar spalio revoliucijos veni garbei prisiimdavo naujus sipareigojimus. Atsitiko taip, kad grups partizanams, kuriems danai reikdavo pereidinti siaurj geleinkel, kilo mintis miko mediagos pristatymo plan sulugdyti. Kart j grupel nujo t miko viet, kur siaurasis geleinkelis daro posk. Partizan sugalvotas planas buvo gana paprastas. Jie mediais uvert bgius, ir mainistas garve turjo sustabdyti. Tada partizanai prijo prie garvelio ir jame sudau ir sugadino visk, 391

kas tik buvo manoma, panaudodami tokias priemones, kurios po ranka pakliuvo. Taigi raudonj nubrtas planas buvo sulugdytas. Eismas siauruoju geleinkeliu buvo visikai nutrauktas madaug mnes laiko. Vliau Marcinkonis buvo atgabentas naujas garvelis. Miko mediaga siauruoju geleinkeliu vl buvo pradta gabenti, bet jau su istrebiteli apsauga, kuri sitais pirmoje platformoje. Kad istrebiteli nesiekt partizan ginkl ugnis, ant platformos buvo i plyt imrytas tarsi namelis. U tokios udangos dvylikos istrebiteli gula jautsi gana saugiai. Vaiuojant miku, istrebiteliai buddavo prie sekimo ir audymo ang mrinse sienose. Prajo kiek laiko, ir partizanai vl nusprend eism siauruoju geleinkeliu sutrikdyti. Dabar yg isiruo apie dvylika partizan. J planas ir vl buvo labai paprastas. Vyrai pakl bg ir po juo pakio rst. Didesn dalis partizan toje vietoje ir pasiliko, o kiti pajo kelet ingsni priek, nes i ten turjo atpkuoti garvelis. Kai traukinlis priartjo, partizanai m audyti usibarikadavusius istrebitelius. Mainistas nestojo ir dar labiau m didinti greit. Jis pro pirmuosius partizanus pravilp visu greiiu, taiau poskyje uoko ant nenugalimos klities. ia garvelis nuvaiavo nuo bgi ir nuvirto ant ono. Lemiamas veiksnys buvo tai, kad drauge su garveliu nuo bgi nuvirto ir toji platforma, kur slpsi istrebiteli apsauga. Mrins sienos, turjusios apsaugoti istrebitelius nuo kulk, subyrjo. Jos ms prieui ne tik kad nepasitarnavo, bet dar ne vien i j prislg ar net sutraik. Vienu odiu, partizanai su iais tautos pardavikais susidorojo labai greit. N vienam i j nepavyko ineti sveiko kailio. Partizanai pasim visus prieo ginklus ir patrauk Margioni kaimo link, diaugdamiesi pasiekta pergale. Bet tiesa yra ir tai, kad laim kartais aptemdo akis. Panaiai atsitiko ir kart. 392

Buvo dienos metas, bet partizanai, nedamiesi paimtuosius ginklus, nepatrauk mikan, kur po mio su prieu dingti derjo, bet usuko Margioni kaim. ia jie isiskirst po gyventojus pavalgyti ir, inoma, pademonstruoti savo trofjus". Netrukus kaim i miko apsupo pasaluojantys rusai. Jie, reikia manyti, i pasal pastebjo kaim atygiuojanius partizanus ir leido juos spstus. Partizanai kaime jautsi visikai saugiai ir net sargybos niekur neistat. Nepastebimai prislink prie trobesi, rusai kai kuriuos partizanus upuol troboj, net nesuskubusius nutverti ginkl. Taip atsitiko grandies vadui Lokiui ir su juo buvusiam partizanui, nes jie savo ginklus buvo pastat toli nuo savs. Rusai, netiktai ok trobos vidun, iuos partizanus nuov prie stalo. Margioni kaimas nepasiskirsts vienkiemius, todl ten vienas greta kito yra sustatyti visi trobesiai. Partizanai, igird pirmuosius vius, metsi i trob, bet niekas pasiprieinimo neorganizavo, nes neinojo, kokiam kieme savi, o kokiam prieas. Jie netvarkingai ir pavieniui m trauktis mikan, bet ia jiems keli pastojo ginkl ugnis. Buvo nukauti berods net devyni partizanai. Tik trys partizanai pasiek mik. Prisimenu, kad tarp pasprukusi buvo eilinis kovotojas Vanagas. pateisinamo neatsargumo. Su visomis smulkmenomis io atsitikimo pavaizduoti negaliu, bet apie tai kada nors gals papasakoti patys Margioni kaimo gyventojai. uvus Geguiui, reikjo skirti nauj brio vad, kuris pasiymt ir drsa, nes io brio partizanams reikjo veikti labai pavojingose vietovse. ia davo daugiausia partizan, dl to sunku buvo surasti kandidat, kuris atstot Gegut. Buvo numatytas Geguio brolis Bevardis, kuris pasiymjo veiklumu ir drsa, taiau turjo ir trkum. Vienas i j tas, kad jis dar nebuvo vadovavs kitiems, buvo karto temperamento; ir apskritai dar per maai j pai393

nau. Jauiau, kad Bevardis trokta vadovauti, nors pats nelabai mgo paklusti. I pedagogins praktikos man inoma, kad nenuoramos danai virsta pavyzdingais po to, kai jiems leidiama vadovauti kitiems, o didiul energija skiriama naudingam darbui. Pasitariau su grups vadu Jrininku. Nusprendme Bevard paskirti brio vadu, bet a pats turjau dalyvauti tame partizan susirinkime, kur jis kaip vadas partizanams bus pristatytas. uvus tiesioginiam vadui, partizanai visuomet svarstydavo tarpusavyje, k dert skirti naujuoju vadu. Jie taip pat Bevard numat kandidatu brio vado post, taiau turjo jam ir priekait. Apie tai a suinojau i Genio ir kai kuri kit partizan. Prie pat susirinkim asmenikai pasikalbjau su Bevardiu, nurodiau jo bdo teigiamas ir neigiamas ypatybes. Patariau per susirinkim paiam pasisakyti apie savo silpnybes ir pasiadti, kad vadovaudamas briui susitvarkys, reikalaus i kit paklusnumo, bet ir pats bus teisingas ir vykdys vadovybs nurodymus. Bevardis pasiadjo visikai susitvarkyti ir aukotis brio labui. Tas pasiadjimas buvo duotas dalyvaujant Bevardio tiesioginiam virininkui Jrininkui. Per visuotin brio susirinkim Bevardis savo pasiadjim dar kart pakartojo ir tapo brio vadu. Kol a gyvenau il rajone, Bevardis pavyzdingai ir uoliai jo naujas pareigas. Jo vadovaujami partizanai prieui sudav skaudi smgi, apie kuriuos a bent i dalies papasakosiu. Kart Bevardis su Geniu atjo pas mane slptuv ir atne d su vairiais dokumentais bei emlapiais, kuriuos jis buvo pams per kautynes su prieu. Apie tas kautynes trumpai galiu pasakyti tai k. Bevardis su kai kuriais savo brio partizanais buvo apsistoj viename Subartoni miko pakratyje. Vienu metu gyventojai jiems prane, kad i Merkins Ryliki banytkaim nuvaiavo lengvoji maina, prisdusi naialnink". Bevardis su vyrais tuoj nusprend tai valdiai pastoti 394

keli, nes tikjosi, kad prieas netrukus viekeliu gali grti atgal. Visi nuskubjo prie viekelio ir tuoj pat m iekoti tinkamesns pozicijos. Pagaliau Bevardis vyrus paliko prie vieno kalnelio, o pats dar nubgo kiek pasivalgyti po vietov. Madaug tuo metu Bevardis ir vyrai pastebjo i Ryliki puss dulki debesl, kur sukl atlekianti lengvoji maina. Bevardis jau kiek galdamas skubjo pas savo vyrus, bet prie kalnelio pribgo tik tuomet, kai maina buvo jau ia pat. Dabar net neprisimenu, ar Bevardis suskubo duoti komand audyti, ar brio partizanai pradjo audyti savo iniciatyva. Gal vien i inercijos maina pro partizan uimt pozicij pralk ir sustojo prie mikelio griovio. I mainos griov iriedjo uniformuoti naialninkai" su ginklais ir pradjo atsiaudyti i trij kulkosvaidi bei dviej automat. Vienas kapitonas partizanus paleido tik vien automato serij ir buvo nukautas. Kiti galbt buvo ir sueisti, bet prieinosi toliau. Partizanai taip veit, kad net maina sibavo, taiau grioviuose sugulusius ir u mainos usimaskavusius rusus dar ne taip greit pavyko nukauti. Pagaliau partizanai pradjo puolim su perbgimais. Tuo metu vienas partizanas buvo nukautas i kulkosvaidio. Jis partizan gretose ibuvo vos dvi savaites. Vienas rusas, ginkluotas kulkosvaidiu, m trauktis atsiaudydamas. Jam pavyko ivengti mirties, o kiti buvo nukauti. Tarp nukautj buvo vienas kapitonas ir trys leitenantai. Partizanai pasim nukautj prie ginklus ir tai, k naudingesnio atrado mainoje. Tarp laimiki buvo ir d su dokumentais, kurie mums ir buvo atneti. Lengvoji maina buvo apipilta benzinu ir padegta. Kol vyko i operacija, apylinkje siautj rusai atskubjo saviesiems pagalb. Partizanai stengsi ivengti susidrimo su jais. Jie skubiai m trauktis mikan, nedamiesi nukautj savo draug. Susidar tokia padtis, kad uvusj reikjo palikti viename miko raiste umaskuot samanomis, o laidojim atidti po keli dien. 395

vykio vieton okupantas met dideles enkavedist pajgas, kurios siautjo daugiau kaip savait. Kaip tik dl to Bevardis su vyrais negaljo prislinkti prie nukautojo partizano ir j palaidoti. Tuo metu daugyb rus nard po mik, ir buvo net spjama, kad jie nukautj galjo atrasti. Kai beveik visi rusai pasitrauk, Bevardis su vyrais nusigavo ton vieton, kur uvs kovos draugas buvo paslptas. Jie uvusj atrado, o po to j palaidojo. Vietos gyventojai partizanams papasakojo, jog rusai tuoj po kautyni suprato, kad i partizan buvo kas nors nukautas ar sunkiai sueistas, nes aptiko kraujo pdsakus. Rusai dl to artimesniuose kaimuose ir mike pradjo ypa smulki krat, bet nieko nelaimjo. Jau vien i dokument, kuriuos radome dje, supratome, kad kapitonas buvo auktas MGB pareignas, atvyks Merkinn dalini inspektuoti. Jis su savimi veiojosi special laikratuk, kur i dalinio buvo grietai draudiama ineti. Jis net buvo paymtas atskiru registracijos numeriu. Laikratyje buvo raoma vien apie partizanus; skelbiamos pavards t, kurie pasiymjo kautynse su partizanais, nagrinjamos padarytos klaidos, ypa krat metu, ir t.t. emlapyje takais buvo paymtos vietovs, kur rastos partizan slptuvs, o ovalais rajonai, kuriuose buvo gyvesn partizan veikla. Radome taip pat kautyni su partizanais dienorat ir daug kit slapt dokument, kurie demaskavo pat prie. Minim dokument originalus su nuoraais vliau pasiuntme Vakarus. Vliau i Varnos mums prane, kad nukautojo kapitono knas buvo atgabentas Varnon, i ten Vilniun, o i Vilniaus lktuvu Maskvon, kur su ikilmmis turjo bti palaidotas. Nukautieji leitenantai buvo kapiton lydintys asmenys ir sudar jo sargyb. Kar. Juozapaviiaus grup, vadovaujama Siaubo, taip pat danai suduodavo prieui smgius. U tai ir prieas djo visas pastangas, kad i grup kaip galima greiiau ivest i rikiuots. Taiau jo siautjimai duodavo menkus 396

rezultatus: partizan grups nugalti nepajg, o neretai net patys patirdavo triukinam smgi. Antai Siaubas su kai kuriais savo vyrais apsistojo netoli Seirij miestelio, o kiek toliau nuo jo pasiunt kelis vyrus. ie pasirod blogiems monms, vaizduodami labai nusigrusius. nipai apie keli girt partizan pasirodym tuoj prane Seirij miestelio istrebiteliams ir ten stovjusiam enkavedist garnizonui, kurie, nieko nelaukdami, metsi nurodyton vietovn. kurie bent atuoniolika i j paklojo ir pam visus ginklus. Tik vienas ar du rusai suskubo ineti savo kail ir praneti netrukus atvykusiai pagalbai apie tai, kaip Siaubas juos pavaiino". Panai atsitikim buvo ir daugiau. Bet neretai paiam Siaubui ir jo vyrams pasidarydavo nuo rus taip karta, kad jie kuo greiiausiai persikeldavo per Nemun ir slpdavosi Part. Kazimieraiio rinktins ribose. Kai masiniai rus siautjimai kiek aprimdavo, Siaubas su vyrais ir vl grdavo savo veikimo vietas ir vl iekodavo tinkamesns progos atsikeryti prieui. Kartais Siaubas sksdavosi, kad jo veikimo plotas per daug anktas, o veikti norisi. Todl jiems daniausiai ir tenka iksti ne tik garnizon, bet ir masinius siautjimus. U Leipalingio esaniuose mikuose partizanai retai prie ukabindavo, dl to ten masiniai siautjimai vykdavo reiau. Nordami pasidalyti" siautjimus, Siaubo vyrai ragindavo ir Pios partizanus nesnausti arba prie pulti bendromis jgomis. Kartais nuvykdavo an rajon ir paruodavo prieui pasalas, o po to pasitraukdavo savo plotus. Kart Siaubo vyrai sugund anuos partizanus smogti prieui. Tuomet jie bendrai dienojo Pios mike ir i gyventoj suinojo, kad prieas artinasi. Partizanai isidst prie miko ir pasiruo kautynms. Prieas artjo isidstymo tvarka. Prieakyje viekeliu jo jo valgyba, kuri pirmiausia su partizanais ir susidr. J partizanai nukov, bet i paskos prisiartino 397

stipresns pajgos ir pradjo kautynes su partizanais. Siaubo vyrai nebuvo i toki partizan, kurie greit pasitraukt i kautyni lauko. Dabar jie kovsi toliau ir dl to, kad patys buvo draugus sugund susikibti su prieu. Partizanai gana greit sumu ir antrj prieo dalin. Jie jau buvo betriumfuoj ir norjo surinkti nukautj ginklus, bet kaip tik tuo metu pastebjo jau plaiu ruou artjanius rusus, su kuriais kautis jau bt buv beprasmika. Partizanams buvo duota komanda skubiai trauktis mik. Paaikjo, kad jie ukabino ne prieo dalinl, bet vis gausyb enkavedist, kurie artjo Pios mikus valyti". Dabar partizanai suprato, kad jiems reikia kuo greiiausiai slptis arba sprukti kitus mikus. Pios partizanai pasitrauk miko gilumon ir dingo slptuvse, o Siaubo vyrai metsi miku on ir kit nakt jiems pavyko laimingai pasiekti net aliamik. Kit kart tik brio vadas Skiedra ir grups tabo pareignas Savukas, neini rusikais kulkosvaidiais, nuygiavo Puion ir tinkamesnje viekelio vietoje pasiruo sutikti prie. Jie pamat atvaiuojant sunkveim, sausakim prie. Savukas su Skiedra sunkveim truput pro save praleido, nes j kulkosvaidiai taip buvo pastatyti, kad galt paleisti ilg serij, nekeisdami pozicijos. Reikiamu momentu abu kulkosvaidiai veik puikiai, o Skiedra su Savuku visuomet pasiymdavo kautynse geru taiklumu, orientacija bei drsa. Pats Skiedra man pasakojo, kad labai gerai audyti i kulkosvaidio jis gali tik pirmsias minutes, o vliau ima kariuotis, todl daniausiai kulkosvaid pakeiia autuvu. sunkveimiui nesustojus, prieas m verstis i jo, o abu partizanai iupo kulkosvaidius ir dingo tankmje. Vliau i Leipalingio buvo gauta inia, kad apaudymo metu vietoje buvo nukauta deimt prie, o tarp ilikusi buvo ir sunkiai sueist. 398

Pios vyrams svarbiausia buvo tai, kad tarp nukautj buvo vienas i pikiausi istrebiteli, pavarde Lazauskas. Jis labai gerai paino vis Pios mik, nes jau daugel met buvo mediotoju ir, be to, i ten kils. Kaip vietovi inovas, jis vediodavo po mik rusus. Kai jis krito, partizanai lengviau atsiduso, nes Lazauskas visiems gyrsi, kad ateinani iem nesigails pastang ir mike su rusais atras visas partizan slptuves ir stovyklas. Apie Lazausk dar buvo kalbama, kad jis, pasigirdus audymui, lipo i mainos, ir tuo momentu, kai ikls rankas dar laiksi u sunkveimio borto, kulkosvaidio serijos buvo tarsi perpjautas skersai. Skiedra su Savuku ne vien kart pavaiino" prie. Jie abu ir vl Puioje panaiai pasielg su prieu, vaiavusiu veimu. kart jie kirto smg i arti ir sutemus. Sakoma, kad net veimo ratlankiai sutruko, ir beveik visi vaiavusieji buvo pakloti vietoje. Savukas vienu metu buvo sunkiai sueistas koj. Kai igijo, per kel kojos nebelankst. Pagaliau vien kart atsitiko taip, kad prieas Skiedr su Savuku aptiko aliamikyje bemieganius ir nukov. Buvo sakoma, jog abu partizanai uvo nip iduoti, taiau rusai neidrso prie mieganij taip prislinkti, kad paiupt juos gyvus. Per daug gerai jie inojo Skiedros ir Savuko narsum, kad bt idrs taip pasielgti. Madaug per bulviakas enkavedistai vl pradjo masin siautjim Kar. Juozapaviiaus grups veikimo plote. Siaubas ir skyriaus vadas Tigras su jam priklausaniais partizanais persikl per Nemun, nordami vl dingti prieui i aki, kaip jie jau ne vien kart anksiau buvo padar. Bet kart ir prieas buvo gudresnis. Jis, ten nieko nelaimjs, permet daugyb rus kit Nemuno pus ir ia pradjo mik ir kaim kratas. Anoje Nemuno pusje buvo palikti daliniai tik ties panemune, kur jie, gerai usimaskav, tykojo. Kaip prasidjo masinis siautjimas Part. Vanago grups ribose, atrod, kad anoje Nemuno pusje ramu. Partizanus ypa suklaidino i Merkins gauta inia, kad ru399

sai sunkveimiais per Nemuno tilt jau baigia persikelti Subartoni miko link. Tuo metu Siaubas buvo apsistojs mike pas sunkiai sueist Ryt. Rusai juos ten ir upuol. Siaubas narsiai kovsi, taiau vir pam enkavedist gausyb. Su Siaubu uvo ir Rytas. Kar. Juozapaviiaus grups vado Siaubo uvimas labai sukrt partizanus. Jo labai gailjosi ir gyventojai, nes gandas apie Siaubo narsum buvo pasklids po vis Dainav. Rytas buvo eilinis kovotojas, taiau turjs daug susidrim su prieu ir kelis kartus buvs sueistas. Vien kart Rytas su dviem partizanais praussi pirtyje. Enkavedistai ten juos ir apsupo. Eilinis kovotojas Vanagas palindo po grindimis, o Rytas ir dar vienas partizanas oko i pirties prieang prie ten palikt savo ginkl. Antrasis tuoj pat buvo nukautas, o Rytas trauksi kaudamasis. Jis buvo visikai nuogas, ir rusai j net tris kartus sueid, nes toli persekiojo. Vis dlto Rytas paspruko, o Vanag, likus pirtyje, rusai atrado ir nukov. Tai, kas ia trumpai papasakota, vyko berods Savilioni kaime. Skyriaus vadas Tigras per mones gavo ini, kad gausyb rus plentu artja j kryptimi. Buvo nusprsta trauktis prie Nemuno, persikelti per j ir slptis savo veikimo rajone. Prie Nemuno priartjo laimingai, bet kai valtimi priplauk arti antrojo kranto, staiga juos pasipyl uraganika prieo ginkl ugnis. Nebuvo galima nei kranto priplaukti, nei laimingai grti atgal. Artima, sutelkta ugnimi buvo nukauti visi septyni partizanai, plauk valtimi. Kol buvo audoma, jie dar okinjo i valties, bet paskendo. Visa i tragedija vyko dienos metu. Rusams pavyko kai kuri partizan knus itraukti krant. Tigro kn emiau po kiek laiko sugavo gyventojai ir apie tai prane partizanams. Prie jo buvo rastas ir ginklas. Linas, kaip jau minjau, turjo dirbti Part. Vanago grups tabe pas Jrinink. 400

Jis iman medicin, nes anksiau buvo j studijavs. Linas gyd ne tik sueistus kovos draugus, bet ir kaimieius, be to, buvo gijs daugiausia moter pasitikjim. Jos j laik moter lig specialistu. Danai Linas bdavo kvieiamas kaiman suteikti pagalb susirgusiam. Reikia pasakyti, kad jis t darb atlikdavo su didiausiu uolumu ir malonumu. Kai jis jau gyveno pas Jrinink, toli u Merkio ups buvo lik visi vaistai ir kai kurie rankiai, skirti pavirinms operacijoms atlikti. Ten buvo minkti silai aizdoms susiti. Ruduo jau baigsi, ir Linas panoro parsigabenti savo vaistinl. Kai pasitaik tinkamesn proga, jis persikl per Merk ir nuygiavo mikais Baltarusijos link. Pagaliau pasiek ir Stumbro stovykl, kur tuo metu gyveno grups vadas Tauras. Linas supakavo savo vaistinl lagaminl ir turjo dar vien par praleisti su visais partizanais stovykloje, nes tik tuomet Tauras adjo baigti tarnybinius pasitarimus su kovotojais ir gerok kelio gabal j palydti. Diena buvo vsoka. Stovykloje vyrai ildsi prie lauo. Staiga stovykl atbgo uduss partizan ryininkas. Jis prane, kad stovykla iduota ir j jau artja enkavedistai. Dl to jis taip skubjo su praneimu ir diaugsi, kad dar spjo rusus aplenkti. Drauge dar pridr, kad rus yra labai daug, ir patar partizanams kuo skubiausiai trauktis miko gilum. Tauras padkojo gyventojui u tok svarb praneim ir sak partizanams skubiai pasiruoti trauktis. Vyrai paskubomis stvr tai, kas buvo svarbiausia, nes delsti nebuvo kada, o pranejas aplinkiniu keliu nuskubjo kaiman. Neinia kodl, bet prieas dar nesirod. Reikia manyti, kad jis artinosi plaiai isidsts, atsargiai ir kuo tyliausiai, nes norjo partizanus stovykloje apsupti ir uklupti netiktai. Buvo aiku, kad juos stovykl turjo vesti idavikas. Vyrai suskubo kiek susitvarkyti. Buvo paimta tiek, kiek manoma pakelti. Tauras taip patvark, kad vyrai turjo trauktis dviem kryptimis, pasidalij dvi dalis. 401

Vienai grupei turjo vadovauti Stumbras, o antrajai pats Tauras. Prie pastarosios prisidjo ir Linas, nes ygio kryptis sutapo su numatomos kelions kryptimi. Tauras visus spjo, kad trauktsi kuo atsargiausiai, nes rusus mike galima sutikti ir kitose vietovse. Buvo numatyta, kad kiekvienai grupei, ko gero, teks net prasiverti pro apsupim. Vyrai tuoj pat atsisveikino ir paliko stovykl. Nata, kuri slg kiekvien vyr, neleido greitai trauktis. Tam tikrais laiko tarpais btinai reikjo sustoti poilsio, o kuo tolyn, tuo daniau ir ilgiau. Vieno poilsio metu toji grup, kuriai vadovavo Tauras, tikjosi ilgiau atsikvpti, nes buvo jau labai nuvargusi. Buvo jau gerokai nuo stovyklos nutol, todl jautsi saugiau. Kai kurie partizanai nusiav batus ir norjo pasitaisyti autus. Kaip tik tuo metu pasirod rusai su unimi pdsekiu ir pradjo audyti partizanus. Neprisimenu, ar partizanai prieinosi, bet netiktumas juos labai paveik. Jie pradjo paskubomis trauktis. Tauro sumaniai vadovaujami, visi partizanai ne tik pasitrauk nesueisti, bet po kurio laiko net atsipalaidavo nuo prieo. unys, matyt, buvo suklaidinti, nes partizanai pdsakus pabarst tabaku ar palakst ibalu. Dabar trauksi jau daug atsargiau, nes tolumoje girdjo audym. Atrod, kad antroji partizan grup taip pat susidr su prieu. Matyt, mikuose vyko masinis siautjimas, nes Taurui su vyrais keliose vietose vos ne vos pavyko isisukti nuo rus bri. Vienu metu ioji grupel vorele artjo prie kalnelio. Priekyje ygiavo Tauras ir su vienu partizanu pirmieji ant jo ulipo. Tuo akimirksniu i arti papliupo labai stipri prieo ugnis. Vis akivaizdoje su Tauru js partizanas buvo nukautas, o pats Tauras krito auktielninkas. Jis dar ilgai vartaliojosi ir visaip stengsi pakilti. Kiti vyrai nuo j buvo atsilik madaug 2030 metr. Jie dar mat, kad prieai ubgo ant kalnelio ir, isiskleid grandimi, sugul ties parkritusiu Tauru. Jie i automat ir kulkosvaidi m audyti kitus partizanus, 402

kurie, kritus vadui, isisklaid mike m netvarkingai trauktis. Linas buvo trumparegis ir neiojo akinius, bet besitraukdamas juos pamet. Usikabinusi aka akinius nutk al. Dl to jis greit atsiliko nuo kit, taiau ir jam pavyko nuo prieo atsipalaiduoti. Dabar jis toliau trauk vienas ir niekaip negaljo nustatyti reikiamos krypties. Jam teko klampoti per raistus, kur kiaurai perlapo. m temti, o miko nei galo, nei krato nesimat. Visikai sutemus jis prislinko prie kakokio papievio. Kiek toliau, madaug u koki imto metr, krenosi lauai. ia jis ig:rdo rusikai kaliojant ir keikiantis. Linas iek tiek atsitrauk, bet nutar, kad pro i apsupimo iedo dal jam nakia btina perengti. Buvo aiku, kad miko krata dar nesibaig, nes prieas pasiliko mike nakvoti ir pravitus toliau ts savo darb. Linas nusprend tbt prasiverti su automatu vienoje, o su vaist lagaminu kitoje rankoje. Jis m atsargiai slinkti. Pieva baigsi, ir toliau prasidjo pelktas mikas. ia atrod bsianti tinkamiausia vieta prasiverti, nes ir lauai toje vietoje buvo toliau vienas nuo kito. Linas ia pamau liau tiesiog pilvu. Danai sustodavo ne tik atsikvpti, bet ir pasiklausyti. Prie lau triukmas jau buvo kiek pritils. Atrod, kad dalis rus jau sumigo. Netoli artimiausio lauo girdjosi kalba. Vienas rusas udeg degtuk ir pakio j kitam pridegti. Greiiausiai tai buvo sargybiniai. Laim, kad sargybiniai, usideg papirosus, dar neisiskyr, bet kak toliau kalbjo. Linas tuo momentu pasinaudojo ir nuliau pirmyn. Kelias nebuvo ilgas, bet liauiantysis turjo tempti visas jgas. Praliaus pavojingiausi ruo, Linas atsirm med ir sdjo tol, kol labai sualo. Linas man pasakojo, kokios mintys tuomet jam atjo galv. Jos buvo lidnos, nes susidrimas su prieu ir draug uvimas dar vis stovjo akyse. ia pat prieais buvo rusai ir rjo priges lauai. Atsikvpti, praliauus apsupim, buvo net malonu, bet netrukus altis j prigrieb. Visas knas m virpti lyg purtomas. Tiesiog 403

sunku buvo susivaldyti. Prieais j mons ildsi prie lau, bet Linui ten nebuvo vietos. Rudens naktis buvo gana ilga, ir Linas galjo dar pailsti, bet altis ijudino i vietos. Jis pamau vis trauksi miku tolyn, neinodamas krypties. Buvo labai tamsu, net vaigdi danguje nesimat. Tokiomis slygomis trauktis galima buvo tik labai ltai. Pagaliau nuovargis Lin privert apsinakvoti mike, bet altis vl nedav ramybs. Linas prisimin, kad lagaminlyje turi degtuk. iluose daugiausia auga puys, taiau u Dareli, Manyios ar Kabeli kaim driekiasi raistai, kuriuose medi daugum sudaro drebuls ir egls. Tuose plotuose dabar buvo atsidrs Linas. Lagaminlis buvo senas, perritas virve, nes usegimas jau senokai sugedo. Dangtelis irgi visai nesilaik, nes stigo sankab. ia jis pamat, kad lagaminlio vid pateko vandens. Visa tai atsitiko besiblakant po raistus, nes tuo metu jam visai ne lagaminlis rpjo. Linas degtukus apiuop vienoje i popierini dui su vaistais, bet jie buvo sudrk. Bandyti juos degti nebuvo prasms. Degtuk buvo visa dut. Linas pats nerk, taiau degtukai jam buvo reikalingi medicinos rankiams dezinfekuoti. Dabar jis isim dal degtuk ir susikio juos plaukus po kepure. Dal duts taip pat m diovinti plaukuose, o antrj dal prie kno po baltiniais. Tuomet, prislinks prie auktesns egls, paemiuose prisiskab sausesni akeli laueliui. Jau ir pusiaunaktis prajo, taiau Linas kantriai lauk ir pagaliau savo pasiek. Per t laik jis rpestingai sukrov lauel, vienu metu net buvo umigs, tik altis j paadino. Galiausiai Linui pavyko degtuk iebti ir udegti ploniausias akeles bei atrinktus spyglius. Ugnel jau neugeso, o prie jos jis atilo rankas, kojas ir isidiovino visus kitus degtukus bei dut. Sukurti didesn lau buvo neatsargu, be to, ir prie maos liepsnos buvo galima atilti. Retkariais Linas atsitraukdavo nuo lauelio ir didesniu ratu apeidavo aplink, sustodamas ir gerai siklau404

sydamas. Mike atrod ramu. Niekur nesigirdjo jokio akos triokteljimo. Rudens nakties tamsa viepatavo iki pat ryto. Tik tada Linas patrauk toliau. Ilgai jis jo miku, stengdamasis laikytis vienos krypties, taiau mikas nesibaig. Vietos atrod visai nematytos, o pasukti atrastais keliukais nesinorjo, nes buvo pavojinga. Linas laiksi kiek toliau nuo aptikto miko keliuko, bet stengsi per daug nuo jo nenuklysti. Kiek pajs jis pagaliau igirdo un lojim ir suprato, kad ta kryptimi turi bti kaimas. Dabar jis keliuko jau nepais, bet jo dar atsargiau lojimo pusn. Linas, pamats trobesius, kaimo dar nepaino. Eiti kaim buvo neatsargu, nes jame galjo bti rus. Reikjo paslankioti ir palaukti. Jis taip ir padar. Po kiek laiko jis vienoje miko vietoje pamat besigananius galvijus ir piemenl. Linas prie jo prijo. Piemenlis ikart paino, kad Linas yra Lietuvos partizanas, ir nupasakojo, kas buvo reikalinga. Po to atne i nam Linui maisto, nes kaime rus nebuvo. To kaimo pavadinimo dabar gerai neprisimenu, bet Linas jau inojo, kuria kryptimi i ten reikia keliauti. Po tam tikro laiko jis vl pasiek mus. ia jis man ir papasakojo savo paskutiniuosius igyvenimus. KELIONS REZULTATAI. PASKUTINIEJI 1947-J MNESIAI Rimvydo kelion Tauro apygard ir atgal utruko neilgai. Vien dien jis vl pasirod ms vadavietje. Mes jo sugrtant laukme, nes visus lygiai domino klausimai, kuriuos turjo bti pranetas atsakymas. Rimvydas pas vej turjo atstovauti Dainavos apygardai, todl mes jam parpinome toki aprang, kad ten auniau atrodyt. Paskolinau jam nauj lietuvik milin, kuri buvau gavs dovan i partizano Balio. Suradau ger automat, nes iki tol Rimvydas neiojosi vokik autuv ir t.t. Kai jis sugro, atrod taip pat auniai, bet nuotaikos 405

buvo ne per geriausios. Dl to man i karto kilo mintis, kad Rimvydas uduoties nevykd. Antanaitis su Dzku jam tuoj pateik kai kuriuos klausimus, bet Rimvydas atsak labai neaikiai. Tada a j pasikvieiau nuoaliau ir papraiau paaikinti, ar pavyko pavest uduot vykdyti. Rimvydas pareik, kad Tauro apygard buvo nuvyks, su veju susitiko. Taiau susitikti jam pavyko ne be vargo, o ir susitikimas vyko nepalankiomis slygomis. Buv madaug taip: i pradi Geleinio Vilko rinktins vadas leitenantas Daumantas per ryinink vejui prane, kad su juo asmenikai susitikti nori Dainavos apygardos vado galiotinis, bet atsakymo Rimvydas nelauk ir per partizan dalinius patrauk nurodyta kryptimi. Pagaliau jam pavyko tiksliai suinoti, kur ir kok vakar vejys turi susitikti su kai kuri dalini vadais. Tuo metu Rimvydas pasiek numatyt viet ir prisistat Tauro apygardos vadui. Rimvydas tuoj pat norjo pradti tarnybin pasitarim, taiau pas t gyventoj partizanams buvo paruotos vais, kur dalyvavo ir merginos. Jos tuoj pat m visus partizan vadus kviesti prie vairiais valgiais apkrauto stalo. Gal vejui buvo nepatogu atsisakyti ar kaip kitaip, bet jis Rimvydui pareik, kad tarnybin pasitarim atideds po vaii. Rimvydui teko nusileisti ir paiam ssti u stalo. Prie vairi ukandi buvo ir igrimo degtins bei naminio alaus. Netrukus jau skambjo dainos ir juokas. Rimvydas buvo i negerianij, ir kai kas pasinaudojo proga i jo pasiaipyti: pavadino gryboiumi". Rimvydas jautsi eistas ir pasitrauk nuo vaii stalo. Jis jau buvo nusistats visikai ivykti su j atlydjusiais partizanais, taiau susilaik, nes turjo atlikti jam pavest uduot. Taigi Rimvydas buvo priverstas palaukti. nuomon. Rimvyd Tauro apygardoje auktesnieji partizan vadai paino jau nuo to meto, kai jis ten buvo ruodamasis 406

su Skrajnu-Skirmantu pereiti sien. Dl to, mano manymu, vaii metu vejys ir kai kurie kiti partizan vadai su Rimvydu elgsi labai familiariai. Tiesa, Rimvydas i tikrj buvo negeriantis ir nerkantis, dl to, inoma, kai kas galjo j patraukti per dant. Apskritai partizan vadai suvalkieiai, nordami pasipuikuoti, dzkelius vadindavo gryboiais" ir dar padainuodavo: Kad ne grybai ir ne uogos, il mergos bt nuogos. . . " Dl toki juok nevertjo usigauti. Juk neretai per subuvim prie stalo pasakojami net gana riebs" anekdotai. A pats esu prie tai nusistats, taiau tokiu atveju links geriau negadinti kitiems geros nuotaikos. Rimvydas galjo irgi panaiai pasielgti, neduodamas net suprasti, kad sieid. Toms vaims pasibaigus, tarnybinis pasitarimas dar vis neprasidjo, nes Rimvydas kitame kambaryje miegojo, o vejui, atrodo, po vaii taip pat malonu buvo pasnausti. Kit dien buvo dienojama toje paioje vietoje. Kai Rimvydas pagaliau pradjo tarnybin pasitarim su veju, kaip tik tuo metu buvo gauta inia, kad rusai artja gausiomis pajgomis. vejys nusprend skubiai pasitraukti, bet atskirai tik su savo tabo pareignais. A manau, kad jis Rimvydo nepakviet su savimi ir dl to, kad nuskubjo savo slptuv, kurios partizanams, taigi ir Rimvydui, parodyti nenorjo. Rimvydas su veju tesuskubo nustatyti greitj ry ateiiai. vejys nurod artim mog, pas kur a galjau pasirinkt asmen nusisti. Po to Rimvydas su kitais partizanais paskubomis pasitrauk Kazl mikus, o vliau gro pas Daumant. Iklausiau Rimvydo pasakojimo ir mane tiesiog apm apmaudas dl nepasisekusio ygio ir veltui sugaito laiko. Mano akimis irint, kaliausias buvo vejys, nes jis dl vaii atidjo tarnybin pasitarim. Kaip vadas jis pasielg nepateisinamai, nes gerai suprato, kad prieas galjo kiekvienu momentu netiktai upulti. Arba vejys, arba Rimvydas turjo paskirti artimiausiu laiku kit susitikim ir sutarti tam viet bei tiksli 407

dat. Dl to i dalies a kaltinau ir Rimvyd, bet auktai jau buvo po piet. A nusprendiau tbt ateityje vykti pas vej ir ten nedviprasmikai pasikalbti, asmenikus reikalus paliekant nuoalyje. Tam sprendimui gyvendinti padariau tai k: paraiau vejui rat, kuriame paaikinau btino susitikimo motyvus ir apgailestavau dl bergdios Rimvydo kelions. Praiau aikiai atsakyti, ar sutinka su manimi susitikti. Jei taip tai madaug kada atvykti. Su iuo ratu nusiuniau ryinink vejo nurodyt ryio punkt. ia jis turjo palikti ir savo adres, kuriuo vejys galt sisti siuntas man. Netrukus mano ryininkas sugro ir prane, kad tas asmuo, su kuriuo jam buvo nurodyta nuvykus susitikti, tik k deportuotas Sibiran. Taigi vl patyrme neskm. Jau ia pat buvo iema, dar reiks prisiderinti prie jos slyg. Visi aptarme, kad kelion Tauro apygardon turi bti atidta net iki pavasario.
PASIRUOSIMAS IEMAI

Rus siautjimas iemos metu bdavo gerokai pavojingesnis. Nusprendiau taip susitvarkyti, kad, jei tik prireikt palikti slptuv, turtume galimyb persikelti kitur. Be to, ms slptuv tiko gyventi tik iki iemos. Artimiausias udavinys surasti tinkamas vietoves ir gauti gyventoj sutikim pas juos isikasti dvi iemos slygomis gyventi pritaikytas slptuves. Bevardis su Geniu pareik, kad jie numato patikim mog prie Nedings, kur bt patogu isikasti slptuv. Vien nakt su jais ir Dzku nujau pas t gyventoj, ir jis i karto sutiko su mano praymu. Dl to a buvau labai patenkintas, padkojau pasiaukojaniai eimai ir tuoj pat pradjau apirinti trobesius, nordamas nustatyti tiksli viet slptuvei kasti ir net paenklinti em ten, kur turjo ieiti anga. J paymjau kieme tarp kluono ir tvarto taip, kad iem ta vieta eit mindiojamas takas. Taip bt lengviau prieiti prie slptuvs ir maskuoti ang. 408

Tuo metu mes turjome labai daug ir skubaus darbo senoje slptuvje, todl Bevardiui su Geniu teko didiausia nata kasant slptuv. Jie abu parpino reikiam kiek lent ir atgabeno viet. Pagaliau jie abu su eimininku jau dienos metu surizikavo ir didiul slptuvs dal ikas. Temstant kasimo viet nujau ir a su Antanaiiu, Rimvydu ir Dzku. Antanaitis jo sargyb, o mes dirbome, kol pravito. Dirbdami labai ivargome. Negaljau atsistebti, kaip Bevardis, Genys ir eimininkas tiek itvr. Kasme gana ltai, nes visur buvo vien molis. vintant slptuv su anga buvo baigta rengti, em ilyginta, o ant slptuvs viraus bei aplinkui eimininkas arkliu uve mlo. J mes tirtu sluoksniu kuo plaiau paskleidme. Net i arti bema nebuvo galima suprasti, kad em ia kasta. Mes visi nujome poilsio ir tuoj pat sumigome, o eimininkas pailsti vis dar negaljo. Jis sukaup paskutines jgas, kink arkl arklan ir umt em apar. Dar ir dabar prisimenu rykiausi ms naujojo eimininko bdo savyb. Jis visuomet bdavo geros nuotaikos, ypsodavosi ir niekuomet nenustodavo vilties. Kai mes dar sklaidme em ant slptuvs, atjo ariau Antanaitis, patrepseno viruje ir pareik, kad blogai, nes aikiai girdisi dundjimas. Mes nieko neatsakme, nes ia pat buvo ir eimininkas. Kai Antanaitis nujo, eimininkas pasak: Kas ia per partizanas, kad pats gsdina?!" Jau tada pagalvojau, kad bsimas ms globjas labai malonus mogus. Taip manydamas, a tikrai neapsirikau. Naujosios iemins slptuvs vid rengiau kartu su Dzku. Padarme dvi ventiliacijas ir jas umaskavome, nes iki pasnigs, ten gyventi neketinome. Antr iemin slptuv mums leido padaryti tas globjas, kurio inioje dabar gyvenome. Slptuvei viet parinkome krante, netoli trobesi. Anga turjo ieiti ant tako, kuriuo buvo einama ulin vandens. mj, bet atrod, kad ir joje bus galima jaustis neblogai. 409

ia taip pat nepamirome padaryti ventiliacijos ir, nordami j umaskuoti, arti pasodinome glio krm. Ramunlis su manimi jau negyveno. Jis i pradi isikas slptuv mike, o iem prie trobesi. i jo slptuv ir a su Dzku padjome kasti. Kart Ramunlis atjo vos sutemus pas mane ir prane, kad yra atvykusi Birut su vienu asmeniu ir nori su manim susitikti. A susitikimo viet atvykti paadjau, bet tik kit vakar. Tada a nujau nurodyt viet vienas. Ten ibuvau pusantros paros. A, Ramunlis, Birut ir dar vienas asmuo, kurio pavards ia kol kas paminti negaliu, t laik ibuvome ieminje slptuvje be ventiliacijos. Ji dar buvo beveik negyventa, todl ten buvo labai drgna, alta ir, svarbiausia, labai stigo deguonies. Tas asmuo, kuris mane pamat pirm kart tokiomis slygomis, turjo susidaryti bais vaizd apie ms padt pogrindyje. T mog a labai noriau dar bent kart pamatyti savo gyvenime, taiau neinau, ar tai bevyks* . Apie t pusantros paros laikotarp a turiau parayti daugiau, bet saugumo sumetimais tai atidsiu vlesniam laikui. Jrininkas jau gyveno su Linu, iedu ir turmu. Jis taip pat iekojo tinkamos vietovs, kur bt galima isikasti iemin slptuv. Tuomet, kaip jau minjau, Jrininkas jo Part. Vanago grups vado pareigas. Jam jau buvau perdavs vien raomj mainl ir kai kuriuos grups dokumentus, taiau visos grups archyvas kol kas pasiliko pas mane. VL NELAIM Lapkriio pirmomis dienomis Jrininkas apsilank mano slptuvje ir pareik, kad nori pasiimti Part. Vanago grups archyv! A visk perdaviau, o jis isine. Tuo metu Jrininkas mums minjo, kad iemin slptuv jau isikas, bet jos vidus tuo tarpu dar nerengtas. Slptuv, kaip minjo, buvo prie Nedings, bet tuo

410

metu nepasak nei kaimo, nei gyventojo pavards, kurio globoje sitais. Jrininkas vl pas mus usuko lapkriio 6 d., bet pabuvo tik labai trump laik, nes kaime jo lauk Linas ir turmas. Jis pas mus bt gal kiek ir ilgiau utruks, taiau pradjo snigti. Galjo likti yms pdsakai prajus mogui, dl to Jrininkas greit su visais atsisveikino ir iskubjo. Mes i globjo slptuv tuoj persineme maisto atsargas ir vandens dviem dienoms. Pradjus snigti, persikelti ieminn slptuvn btume nesuspj. Iki visk persigabentume, galjo nustoti snigti ir palikt aiks pdsakai. Be to, neabejojome, kad pirmasis sniegas isilaikys tik kelias dienas. I patyrimo gerai inojome, kad enkavedistai visuomet pasiruo laukia pirmojo sniego. Tokiu metu jie staigiai puldavo kaimus ir mikus krat daryti. Pasnigus buvo lengva partizanus persekioti. Rusai inojo, kad partizanai aktyviausi ruden, o pirmasis sniegas juos uklupdavo ten, kur jie tuo metu dienodavo ar ygiuodavo. Blogiausia mums bdavo, jei praddavo snigti paryiu. Tada dien judti tiesiog nemanoma. Jeigu snigti praddavo vidurnakt, tuomet dar bdavo galima suskubti nunerti saugesnn dienoti vietovn ar pasiekti iemos metui paruotas slptuves. Lapkriio 8 d. (revoliucijos vents metu) vakare suinojome, kad uvo Jrininkas, turmas ir Linas. i lidna inia visus, o ypa mane, nepaprastai sujaudino. Visiems buvo gaila uvusij, o man ypa Jrininko, kur taip artimai painau ir su kuriuo t pai valand stojau partizan gretas. manymu, Jrininkui, turmui ir Linui lm mirt. Pirmosios kibirkties, reikianios pavoj, reikia iekoti netolimoje praeityje. Svarbiausia Jrininko klaida buvo ta, kad jis kur laik gyveno netoli Mantviliki kaimo, paeerje, kur turmas ir iedas buvo sireng slptuv. Jie tiesiog kiekvien nakt kur nors isiruodavo. Paprastai eiliniai kovotojai bdavo nepakankamai atsargs ygiuose, 411

taigi Jrininkas turjo suprasti, kad turmo ir iedo gyvenamoji apylink turjo bti kam nors daugiau ar maiau inoma. A visuomet pabrdavau, kad iai aplinkybei turi bti skiriama ypatinga reikm. Jrininkas, pradjs vadovauti Part. Vanago grupei, tvarksi savarankikai. Man atrod, kad gyvendamas su manimi ir su Kazimieraiiu gijo patirties vadovauti. Jis daniausiai su manimi keliaudavo vizituoti dalini. Jrininkas visuomet pasiymjo kaip labai uolus ir siningas partizanas. A numaiau, kad Linas jam bus labai geras bendradarbis. Todl j i Gardino grups perkliau Part. Vanago grup. turm su iedu Jrininkas pats pasirinko pagalbininkais, nes jiems buvo gerai inomos tos vietovs, kuriomis daniausiai bt tek keliauti. Dabar gerai neprisimenu, kokiomis aplinkybmis uvo iedas. ieminje slptuvje Jrininkas numat gyventi tik su Linu ir turmu. Po Jrininko, Lino ir turmo uvimo neliko mogaus, kuris man bt pasaks, kur ir pas k Jrininko iemin slptuv buvo rengta. Ta paslaptis liko neatskleista iki ios dienos. Dl to iki iol tiksliai neinau, ar raomoji mainl, kuri Jrininkas pasim i mans, ir Part. Vanago grups dokumentai nelaims metu buvo turmo ieminje slptuvje. Pirmuoju atveju jie turjo atitekti prieui, antruoju ilikti. Tiesa, prieas gyrsi, kad nukaudamas Jrinink, jis sunaikino partizan tab. Vliau a suinojau, kad tuo metu, kai Jrininkas su Linu gyveno turmo slptuvje, j globjo snus jau buvo sunkiai sueistas rank. Kart turmas keliavo su savo globjo snumi. Juodu dar buvo nedaug nuygiav, kai pajuto netoliese kak lepsint. Tuoj pat sustojo. turmas suuko: Kas eina?" klausim nebuvo atsakyta, bet pasigirdo vis. O po to kakas nubgo alin. turmas pradjo audyti, taiau taikinio irti negaljo. Manau, kad skaitytojas ino, taiau dar kart primenu, jog partizanai beveik visuomet ygius eidavo tik naktimis. Ne kitaip buvo ir kart. 412

Susiaudymas truko tik kelias sekundes, bet tuoj pat turmas igirdo dejuojant savo globjo sn, kuris buvo neinomo asmens sunkiai sueistas rank. turmas su juo gro atgal, kur nukentjusiajam buvo suteikta pirmoji pagalba. aizda, matyt, buvo didel, nes kit dien sueistasis turjo bti nugabentas net ligonin pas daktar. Vliau jis gydsi namuose, o pastamiems buvo aikinama, kad rank pats susieid. Ar kaimo mons tuo aikinimu patikjo, sunku pasakyti, bet a manau, kad tas atsitikimas galjo kai kam sukelti tarim. Tais laikais rusai pavieniui nevaikiojo ir, mano manymu, turm ov ginkluotas nipas, kuris greiiausiai j atpaino net i balso. Bevardis vliau tvirtino, kad tas nipas buvo i Mantvil kaimo, kuris visai greta turmo gimtins. Jis naktimis vaikiodavo sekdamas partizanus ir apie tai praneindavo prieui. Kam kam, o nipui tikriausiai labai tartinai galjo atrodyti tas tariamasis susieidimas, kuris sutapo su jo paleisto vio data. Jeigu turmas igirdo lepsint nip, tai ir anas galjo suprasti, kad turmas taip pat jo ne vienas. nipas apie atsitikim ir visk, kas su tuo susij, inoma, turjo praneti rusams, o tie tam tikras ivadas mokjo padaryti. Taigi rusai turjo pradti sekti t apylink ir turmo globj. Negali bti abejons, kad Jrininkas puikiai inojo apie atsitikim. Jis turjo gerai suprasti, kad gyventi turmo slptuvje yra labai pavojinga. inoma, negalima pasakyti, kad Jrininkas su Linu vis laik gyveno toje slptuvje, jie ten tik dienodavo tuomet, kai kas iemin slptuv. Kai Jrininkas anksiau mint nakt i ms slptuvs ivyko, snigti negreit nustojo. Suinojome, kad jis su turmu ir Linu susitiko Gudakiemio kaime, kur dar pavakarieniavo ir pasiklaus patefono muzikos. Po to jie ijo ir, aiku, sniege paliko daugiau ar maiau rykius pdsakus. Daugiau inau tik tiek, kad kit ryt globjo namus ir apylink, taip pat ir paeer, apsupo rusai, atveti penkiais sunkveimiais. Buvo aiku, kad Jrinink, tur413

m ir Lin nipas buvo paseks ir apie tai vl prieui pranes. Prieas gal jau anksiau nujaut slptuvs viet, taiau j pulti norjo tik tuomet, kai gaus tikr praneim, kad joje yra partizan. Kai rusai puol slptuv, partizanams buvo atneti pusryiai ir jie valg. Apie tai, jog jie pajuto artjanius rusus, galima sprsti i to, kad slptuvje neusimaskavo, bet stengsi prasiverti i apsupimo. inoma taip pat, kad visi trys kovotojai uvo netoli slptuvs. Linas savo vaistinls i ms dar nebuvo pasims, ir ji liko pas mus kaip uvusiojo atminimas. IEMINJE SLPTUVJE Pirmasis sniegas prauvo kaip nebuvs. Tuomet gyvenome tokius laikus, kad kiekvien dien buvo tikimasi lietuvi deportacijos Sibiran trmimo. mons naktimis bgiojo i vienos vietos kiton, bet niekur nerasdavo ramybs." Okupantas smoningai retkariais skleisdavo gandus apie bsim trmim. Tuo jie, kaip sakoma, drumst vanden. mons ivargdavo belakstydami, betampydami neulius. Pagaliau jie jau netikdavo tomis datomis, kuriomis bdavo pranaaujamas trmimas. Okupantas per savo nipus nepaprastai uoliai ir kantriai sek moni nuotaikas. Jis meistrikai nutaikydavo veimui tok moment, kada moni nervai bdavo tiesiog pertempti ir dauguma jau nakvodavo namie. Antai vieno trmimo ivakarse vietov prie Merkio, kur daug moni dirbo miko ruoos darbus, atvyko auktas tarybinis pareignas ir suauk visus miting. Jo metu jis paneig gandus apie bsim trmim ir tvirtino, kad juos skleidia liaudies prieai banditai". Jis nurod, kad visi pilieiai gali ramiai miegoti, ir dar pridr, jog vakare parj kaimus, kuriuose jie gyvena, nepamirt ir kitiems praneti, kad artimiausiomis dienomis Merkinn bus atveta vairi preki. Tuo metu nepaprastai trko paprasiausi preki, nors toji liga komunizmo santvarkos slygomis yra nepagydoma ir iandien. Taip kalbjo auktas pareignas vakare, o jau kit ryt 414

pats aktyviai dalyvavo tremiant gyventojus Sibir. Kartais okupantas pasielgdavo taip: prie kelias dienas iki deportacij kaimus sunkveimiais privedavo daugyb enkavedist, kurie siautdavo kaime, laukuose ir mikuose. mons vl miegodavo namuose, nes manydavo, kad rusai atgabenti vien kovai su partizanais. Kai gyventojai aprimdavo, vien ryt prasiddavo netiktas veimas. itaip enkavedistai mones suklaidindavo ir vienu usimojimu vykdydavo du udavinius. Dl anksiau nurodyt prieasi ir ms globjai pradjo ne tik naktimis, bet ir dienomis vengti savo nam. Jie vertingesnius daiktus ikraust pas gimines, o dal drabui, audini ir rankin siuvamj main paslp ms slptuvje. Rusai m pas juos vis daniau lankytis neva dl vairi susirainjim, bet savo tikruosius tikslus stengsi kuo geriau umaskuoti. Dl to ir mums gyventi pas globj tapo nesaugu. Nusprendme tuoj pat persikelti iemin slptuv, nors sniego dar nebuvo. Naujoje slptuvje blogiausiai jautms pirmosiomis dienomis, nes buvo labai alta ir drgna. Knu ir kvpavimu reikjo j pradiovinti ir apildyti. Ir vis dlto po keleto dien slptuvje dirbti buvo manoma. vintant usidarydavome ang, o eimininkas j gerai umaskuodavo ir kojomis taip aptrypdavo, kad nuo kluono iki tvarto takas visose vietose atrodyt vienodai. Vakare eimininkas d itraukdavo, ir vis nakt slptuvje dirbdavome prie atviros angos. Dien patys savo jgomis atidaryti dangt negaldavome. Kai visi jausdavoms sveiki, trump rudens dien ibti udaroje slptuvje nebdavo per daug sunku. Antanaiiui buvo blogiausia, nes jis danai viduriuodavo. Jau i pat pirmj dien jis sunegalavo. Kol gyvenome vasarinje slptuvje, jis galdavo ieiti laukan, kada tik panordavo, o ia eimininkas umrydavo mus visai dienai. Tuomet dar atitinkamu indu nebuvome apsirpin. Tuo metu a labai daug darbo turjau su partizan ir j rmj apdovanojimu u pasiaukojam darb ar narsum kovoje su prieu. Apdovanojama buvo pagal naujai ms ileistus apdovanojimo nuostatus. Partizanas 415

ar rmjas galjo bti apdovanojamas tris kartus u uolum ir tris kartus u narsum. U uolum galjo bti apdovanojamas I, II ir III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi, o u narsum I, II, III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). Nuostatuose buvo nurodytas kriterijus, u k ir kuo gali bti apdovanojamas. Taip pat buvo nusakyta, koks vadas ir kurio laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi gali apdovanoti. A tokio darbo ypa daug turjau ir dl to, kad jau dar ir Part. Kazimieraiio rinktins vado pareigas, be to, naujas Dzk rinktins vadas dar nebuvo paskirtas. Todl apdovanoti visus turjau tik a. Nordamas ivengti klaid, darb turjau atlikti labai rpestingai. Visa mediaga apie tuos, kurie pristatomi apdovanojimui, plauk pas mane. Duomenis reikjo tikrinti vietoje, arba isikviesti atitinkamus vadus, kad tiesiogiai su jais bt galima iaikinti netikslumus ir t.t. Tuo reikalu vienu metu pas mane slptuv atvyko aibas su Rugiu. Madaug tuo metu a padariau svarbesniuosius pertvarkymus. Kai Rimvydas vyko Tauro apygardon ir gro atgal, pakeliui apsilank ir partizan daliniuose, kurie priklaus Dzk rinktinei. Grs pas mane, jis gana nuosekliai apibdino padt toje rinktinje ir nurod, kad vado pareigoms tinkamo asmens tuo tarpu nra. Dar paaikjo, kad nepaprastomis aplinkybmis dingo DLK Kstuio grups vadas Adomas. Buvo nustatyta tik tiek, kad jis sutemus i savo slptuvs ijo nedamasis raomj mainl. Kur jis turjo keliauti, jo bendradarbis Tigras inojo, bet Adomo ir ten nebuvo. Niekas ir niekur t nakt audymo negirdjo. Buvo aiku, kad Adomas valtimi turjo persikelti per eer, o paskui lipti kaln. Lipdamas kalnan, Adomas visuomet udusdavo ir dl to ueidavo pas pirmj gyventoj pailsti, nes diova jau buvo labai pakirtusi jgas. Tigras man, kad Adomas ir kart buvo taip padars. Jis t gyventoj apklausinjo, taiau is aikino, kad Adomas t dien pas j nebuvo. Gyventojas buvo tariamas Adom nuudius, taiau Tigras tikr rodym neturjo. 416

Po kiek laiko Tigrui buvo praneta, kad mons eere atrado Adomo lavon. Prie jo buvo planet su dokumentais ir diras su trumpuoju ginklu. Neinau, ar buvo atrasta nuskendusi raomoji mainl. Sprendiant i visko, buvo sitikinta, kad Adomas nakt, keldamasis per eer, apvirto su valtimi ir prigr. uvus iems vadams, paskyriau naujus. Antanaiiui pasiliau perimti vadovavim Dzk rinktinei. Jis su tuo sutiko, ir a paraiau atitinkam sakym. Pasikalbjs su aibu, Geleinio Vilko grup priskyriau prie Part. Kazimieraiio rinktins. Jai priskyriau ir Studento br, kuris veik Nemunaiio apylinkje. Kadangi nebuvo sniego, Antanaitis drauge su aibu ikeliavo paskyrimo vieton. uvus Jrininkui, Rug paskyriau Part. Vanago grups vadu. uvus Taurui, Gardino grups vadu paskyriau Armin, kuris i Rugio turjo vl grti pas pastamus partizanus ir inomus mikus. uvus Siaubui, Kar. Juozapaviiaus grups vadu buvo paskirtas Diemedis. aibas su Rugiu mano slptuv inojo ir pas mane atvykdavo, kai tik bdavo btinas reikalas. Naujojo ms globjo eima buvo labai gera, bet slptuvje gyvenimo slygos blogos dl drgms ir alio. Molio sienos ir grindys rasojo bei trauksi pelsiais. Dirbti galjome tik apsiktoj turimais slptuvje drabuiais. Dien eimininkas slptuvs ang rpestingai umaskuodavo ir net ventiliacijas umesdavo sniegu, todl ibur slptuvje galjome deginti tik labai trump laik, nes greit pristigdavo deguonies. Dl to mes, kaip ir paprastai, dirbdavome naktimis. Naktimis klausydavome ini per radij. Muzikos neklausydavome, nes labai taupme elementus. Anten ikidavome pro ang, pakeldavome j ant karties, o kart priridavome prie tvoros, kuri ms nurodymu globjas nuties lygiagreiai takui. Pavyko susipainti su mogumi, kuris mums u pinigus parpindavo akumuliatorius bei baterijas. Sugedus priimtuvui, jis nuvedavo j miestan pataisyti. Prie tvarto, kuris stovjo ariau slptuvs negu kluonas, buvo priritas eimininko uo. Jis vargo daugiau negu

mes, nes neturjo budels, o grandin buvo tokia trumpa, kad uo vos galjo atsigulti. Per pg j tiesiog upustydavo. A neikeniau ir vien kart papraiau globj, kad jis padaryt uneliui bent menkut uland ir pridurt grandins gal. Supratau, kad dl mano pastabos jis net usigavo, nes pareik, jog geram uniui toki dalyk nereikia. Jo manymu, kol mes gyvensime jo globoje, uo turi pavargti ir gerai budti. Jo nuomon buvo teisinga tuo atvilgiu, kad uo juo budresnis, juo blogesnmis slygomis laikomas. Tai galima pasakyti ir apie ms globjo un. Geresnio sargo net negaljo bti. Jis lodavo retai, tik i reikalo. Mes netrukus mme atskirti, kada jis loja ant mogaus, gyvulio, ginkluoto mogaus, praeinanio pro al ar ant paalinio asmens, esanio kieme. U ger sargavim uneliui mes atsimokdavome maistu, kur ir patys valgydavome. Globjo eima buvo neturtinga, o uneliui, matyt, maisto paduodavo retai ir maai, nes jis buvo nepaprastai liesas. Kai mes netoli jo kiek geriau apsigyvenom, uo pradjo atsigauti. Jis taip prie ms priprato, kad, mums ivykus ygin, tiesiog staugdavo. Mes j erdavome naktimis, po maai, bet danai. Jau vien atsargumo sumetimais kuris nors i ms danai ilipdavo virun pasiklausyti ir kartu uniui numesdavo po truput maisto. Taigi jis nakt nemigdavo, nes laukdavo k nors numetant. Kai un taip pratinome, nereikdavo danai net ilipti virun. Pakakdavo atsistoti angoje, iulptelti lpomis, o uo net paokdavo ir gerindamasis suinkdavo. I to mes ir tamsoje suprasdavome, kad uo nemiega, bet budi. Blogiausia buvo tai, kad nakt reikdavo anten nutiesti net iki kluono dur ir ten jos gal pririti, o patys mes galdavome tik de usidaryti, bet nepajgdavome usimaskuoti be globjo pagalbos. Ms laim, kad pas ms globj, kol toje slptuvje gyvenome, nakties metu neatjo ir nepadar kratos. Globjas mus danai vadindavo ueiti trobon apilti bei nusiprausti, bet mes kvietimu pasinaudodavome labai retai ir tik kelias minutes. Atrod, kad globjas ms atsargumu buvo patenkintas. 418

Slptuvje dienos metu labai gerai girddavome, kai eimininkas sniego taku pereidavo per ang. Jeigu jis pastebdavo, kad ateina rusai su istrebiteliais, duodavo mums i anksto sutart enkl. Tuomet, eidamas taku pro slptuv, udainuodavo: Saul teka, saul leidias, man kaljime tamsu. Drgnas oras, vienas langas ir tie narai, kur guliu..." Toki dain igird, mes turdavome slptuvje pasiruoti ir laikytis ramiai, nes inodavome, kad pavojus arti.

VADAI PAS MANE Kart aibas, Vanagas, Guoba ir ilvitis ikviesti isireng pas mane. Guoba su ilviiu turjo juos palydti, o Vanagas su aibu atvykti net mano slptuv. Sniego buvo tada jau daug. mons vainjo rogmis. aibas su vyrais i miko nusigavo kaim ir, pasim roges, vaiavo Nedings kryptimi. Atsitiko taip, jog rusai per nipus buvo gav ini, kad tuo viekeliu, kuriuo dabar ketino vaiuoti aibas su vyrais, turi vaiuoti partizan skyriaus vadas Burokas su savaisiais. Todl jie t nakt patogioje vietoje prie to viekelio paruo pasalas. Gal jie ten buvo lauk partizan vaiuojant jau ne vien nakt. O t nakt, nenordami atvirai rodytis, rusai buvo apsistoj pas gyventojus prie viekelio. Jie norjo sileisti partizanus viekelyje iki pasal ir tuomet juos nukauti. Buroko su vyrais rusai nesulauk, bet vietoj j pasal pateko aibas, Vanagas, Guoba ir ilvitis. Visi jie sdjo vienose rogse ir buvo apsisiaut baltais chalatais. Enkavedistai su istrebiteliais leido partizanams vaiuoti iki numatytos vietos, o tik tuomet i gyventoj trobos pasipyl ir m audyti. Prieas puol labai drsiai, nes dar neinojo, su kuo turi susiremti." O aibas buvo ne i t, kurie, pasigirdus viui, prarast orientacij ir sprukt kaip kikiai. Jis tuoj dav komand saviesiems. Visi partizanai tikrai aibikai nuoko nuo rogi, atsiaudydami su perbgimais um kuo tinkamesn pozici419

j ir pradjo kov. Abi prieo grupels puol viekeliu, bet partizanai jau buvo sitais auktumlje. aibas suorganizavo ger gynimsi. Tuo metu Vanagas buvo sunkiai sueistas koj, bet prieas jau m pakrikai bgti. aibas sak ilviiui Vanag vesti pamikn, o pats su Guoba aud toliau. Kai Vanagas su ilviiu pasiek pamik, pasitrauk prie jos ir aibas su Guoba. Jie visi drauge perjo per mik, ujo pas vien gyventoj ir rogmis sugro savo slptuvn, kur pasirpino, kad sueistasis bt kuo geriau gydomas. Po keli dien paaikjo, kad i kautyni lauko dauguma rus ir istrebiteli pabgo. Kai kurie istrebiteliai net pamet savo ginklus. Buvo nukaut ir sueist. Po keli dien aibas pas mane atvyko, bet jau be Vanago ir Guobos. Guoba buvo paliktas prie sueistojo. Prisimenu, kad tuo laiku, kai aibas atvyko pas mane, Bevardis su Geniu i vieno komunisto buvo konfiskav bekon ir j nugaben pas vien gyventoj, kurio kis buvo netoli nuo ms globjo. I ten mes jo ms patys turjome parsiveti. Padjo ir aibas. Parsive apsiirjome, kad msa viriuota. Ivirt mes j per ilgesn laik suvalgme, taiau labai nenoriai ir be jokio apetito. Rugys mus dar daniau aplankydavo, nes turdavo tarnybini reikal Bevardio bryje. I moni jis suinojo, kad Bevardis su Geniu padar nusikaltim konfiskavo i vieno gyventojo mediagas. Rugys nuvyko vykio viet ir nuodugniai visk ityr, o po to man prane. Bevardiui su Geniu surengiau Partizan karo lauko teism. Byl nagrinjant, dalyvavo aibas, Vytas ir Arminas su Rugiu. Bevardis su Geniu i pradi band gintis, bet netrukus prisipaino. Buvo nustatyta, kad nusikaltimui vadovavo Bevardis, o Genys buvo jo bendrininkas. Kaimynai jiems merginas neteisingai skund ir nurod, kad jos apvalaus stalo viduje slepia mediagas. Bevardis smoningai skundo duomen nepatikrino ir savo naudai mediagas konfiskavo. 420

Teismas, atsivelgdamas tai, kad Bevardis, kaip vadas, nusikaltim padar smoningai, o Genys buvo jo bendrininkas, nubaud juos abu mirties bausme suaudant. taiau leisdavosi Bevardio komanduojamas dar tada, kai anas net nebuvo brio vadas. Bevardis mgo vadovauti kitiems, bet pats, ypa anksiau, kitiems nepaklusdavo. iaip jis buvo labai energingas, drsus ir gal dl to man, kad ne bet kas j gali suvaldyti. Teismo nuosprendis Bevardiui ir Geniui padar nepaprast spd. Bevardis suprato, kad jo ragai nulauti ir jis staiga visko neteko. Abu partizanai tiesiog pajuodo nuo staigaus igyvenimo. Jie prasi pasigailti ir leisti pasitaisyti. Mums gaila buvo jaun gyvybi. Bevardiui ir Geniui buvo leista parayti malons praymus, kuriuose turjo idstyti savo paad pasitaisyti. Protokole buvo paymta, kad bausm dovanojama slyginai. Ten buvo aikiai pasakyta, kad Bevardiui ir Geniui dar kart nusikaltus, bus pritaikyta mirties bausm. Reikia pasakyti, kad i pamoka abiem partizanams buvo labai naudinga. Bevardis pasikeit tiesiog i pagrind. Genys tapo savarankikesnis ir draugyst su Bevardiu atalo. Bevardis su Geniu nuskriaustosios eimos atsipra ir paimtj mediag sugrino. Berods jau anksiau minjau, kad per patikimas rankas mane pasiek laikas, kuriame buvo nurodyta, kad a biau atsargesnis su Rugiu, nes gauta ini, jog jis palaiko ryius su MGB organais. Vis smulkmen dabar a jau gerai net neatsimenu, taiau trumpai visa tai bt galima taip nusakyti. Rugiui MGB organai para laik, kuriame buvo dkojama u pasitarnavim ir nurodoma, kad pasiimt u tai atitinkam atlyginim. Ten taip pat buvo paymta, kok saugumas duoda Rugiui nauj slapyvard. Buvo taip patvarkyta, kad to laiko turinys tapo inomas kai kuriems asmenims, o po kurio laiko ir man. Patikrinti 421

ias inias i pirmj altini man buvo nemanoma. A i karto pagalvojau, kad ia bus ne kas kita kaip provokacija. Taip man ir mano bendradarbiai. Kai aibas buvo pas mane atvyks, iuo reikalu su juo isikalbjau. aibas buvo tokios pat nuomons. Reikjo isprsti vien klausim: visa tai sakyti ar nesakyti paiam Rugiui. Buvo visikai aiku, kad Rugiui igirsti tokius dalykus bus nemalonu, taiau ir tylti negerai, nes Rugys, apie tai suinojs i kitur, galjo dar blogiau pasijausti ir, ko gero, pagalvoti, jog mes juo nepasitikime ar net rimtai tariame. Galiausiai padarme taip, kad a, aibas, Vytas ir Arminas atvirai pasikalbjome su Rugiu. Jis buvo net labai patenkintas, kad mes taip padarme ir juo visikai pasitikime. rodym ia joki ir nereikjo, nes Rugys visiems labai gerai buvo inomas savo uolumu ir siningumu. Jis visuomet inojo mano slptuves ir bet kada galjo su manimi ar aibu susitikti. Bdamas provokatoriumi, jis bt galjs jau seniai ne tik mudu, bet ir daugel kit partizan praudyti. Man yra inoma, kad tok partizan tarpusavio kirinimo metod okupantas yra bands keliose vietose. Kai kur provokacij pavyko laiku atskleisti, bet gal kur nors prieas ir pasiek savo tiksl. Apie tai a dar vliau papasakosiu. PROVOKATORIUS Bevardis su Geniu pas mus lankydavosi retai, nes su vietovmis mes jau patys buvome iek tiek susipain. Vien nakt jie pas mus atskubjo ir prane, kad netoli nuo ms slptuvs yra atj partizanai ir apsistoj pas vien gyventoj. Jie ia ne iaip atklyd, bet atkeliav dl to, kad j brio vietovse tuo metu rusai labai siautjo. Dabar jie susitiko su Bevardiu ir jo brio partizanais ir numat dienoti vienoje vietoje. Atvykliai ir Bevardio vyrai vieni kitus painojo, nes visi neseniai priklaus Part. Vanago grupei. Tik pastaruoju metu Studento br, kuriam priklaus ir i nakt atjoj parti422

zanai, buvau priskyrs Geleinio Vilko grups vadui aibui. Dabar man svarbiausia buvo suinoti, ar tarp atjojusi partizan nra provokatori. Provokatori iifravome visikai netiktai. Rusai buvo taip patvark, kad jam partizan gretas pavyko stoti buvusiame Alovs valsiuje. J prim partizanauti selis su Tveliu. Dabar a net gerai neprisimenu, kokiu bdu provokatorius sigijo j pasitikjim. Provokatoriaus, pradjusio partizanauti su seliu ir Tveliu, tose apylinkse gyventojai nepainojo, nes jis buvo kils i kitur, o Varnos valsiuje pastaruoju metu jo mokesi agento pareigas ir pasiymjo dideliu iaurumu. Eidamas ias pareigas, padar ieikvojim ir u tai bt atsisds kaljiman. MGB organai dav jam pasirinkti kaljim arba provokatoriaus duon. Kaip menkos morals mogus, jis pasirinko antrj ieit. Jau pirmomis partizanavimo dienomis pradjo girtauti. O tok potrauk turjo ir selis. Reikia manyti, kad provokatoriui bt pasisek ne tik sel su Tveliu, bet ir daugiau partizan praudyti, taiau atsitiktinumas j idav. Tai atsitiko todl, kad jis su seliu ir dar keliais partizanais netiktai atjojo toki vietov, kur mons provokatori paino asmenikai nuo to laiko, kai jis dirbo mokesi agentu. selis su kitais vyrais raiti atidm prie Nedings tik dl to, kad trauksi nuo rus, o provokatorius negaljo nuo j atsiskirti. Atsitraukimui vadovavo selis, ir provokatorius turjo jo klausyti. Reikalas buvo svarbus, todl a nusprendiau skubti pas dienoti apsistojusius partizanus. Su savimi pasimiau dar ir Dzk. Blogiausia buvo tik tai, kad mano pasirodymas partizanams bus labai netiktas. Jau vien i to galima suprasti, kad mano slptuv yra netoliese. Bevardis tik k buvo su jais, o netrukus vl pasirodys pas juos, bet jau su manimi. Slptuvs vieta nuo eilini kovotoj buvo slepiama saugumo sumetimais. Juk galjo atsitikti taip, kad kuris nors i partizan sueistas pateks prieui rankas ir, neikents baisi fizini kankinim, iduos. 423

Taiau dabar reikjo tuoj pat ten vykti, nes kitos ieities nebuvo. Palikti ilgesn laik provokatori partizan gretose taip pat nebuvo galima. Bevardis buvo sumanus vyrukas ir, atsiskirdamas nuo kovos draug, buvo pareiks, kad turi skubti, nes gali pavluoti t nakt paskirt susitikim. Taigi mes dabar sutarme pavaizduoti, kad a numatyto susitikimo su Bevardiu metu suinojau apie atjojusius partizanus ir nutariau pasinaudoti proga juos aplankyti. Tuo metu sniego nebuvo. Mes traukme tiesiog per laukus iki pat trobesi to gyventojo, pas kur buvo apsistoj ie partizanai. Kieme pamaiau pabalnotus arklius, taiau sargybinio nebuvo. Kai atidarme trobos duris, viduje niekas nesubruzdo, nes ten snaud tik keli vyrai, bet ir tie man, kad ateina kiti j draugai. U neatsargum a juos gerai priiupau. Jie aikinosi, kad yra labai nuvarg, o ir tas atsargumas jau jiems pabods, nes ino, jog anksiau ar vliau vis vien us. Tokia apatija juos apmusi todl, kad jau dvi savaits diena i dienos rus vaikomi. Tok partizan aikinimsi igirdau pirm kart. A susimsiau, nes inojau, kad blogas pavyzdys gali ukrsti ir kitus. Be to, man pasak, kad kiti nuj pas kaimyn, kur yra susirinkusios kaimo merginos vakaroti. A ten njau, nes nenorjau atvirai visiems gyventojams rodytis. Kas nors i j galjo prasiplepti apie mano pasirodym, o prieo ausis igirsti. Ne kart enkavedistai praddavo nuodugniau siautti tose apylinkse, kur pasirodydavau. Dabar a ten pasiuniau Bevard ir liepiau paaukti tik sel su jo broliu. Dl provokatoriaus pirmiausia pakalbjau su seliu ir jo broliu Tveliu. Jie nustebo, taiau ir patys pripaino, kad is partizanas buvo nedraugikas ir net tartinas, nors jie tai per daug dmesio neatkreip. Dabar jau pasikalbjau su visais tuo metu kambaryje buvusiais. Jie tarsi atbudo ir pradjo suprasti, kodl naujokas pavoj akimirkomis stengsi laikytis nuoaliau nuo vis. Po to liepiau seliui sugrti prie vakarotoj, ten 424

esantiems savo brio vyrams nepastebimai paaikinti reikal, taiau irti, kad provokatorius nieko nepajust. Ta pat turjo padaryti ir Bevardis su savo vyrais. Provokatorius net kambaryje laikydavosi nuoaliau nuo kit. Jis turjo autuv ir pistolet, o dabar reikjo j nuginkluoti taip, kad nesuskubt pavartoti ginklo. i uduot atlikti pavediau Bevardiui, Geniui, seliui ir Tveliui. Nuginkluotasis ir visi partizanai turjo ateiti pas mus, nes iame trobesyje buvo negyvenamas kambarys, kur sprsime provokatoriaus byl. Bevardis turjo susirinkusiems gyventojams, matantiems partizano nuginklavim, paaikinti, kad tai vadovybs sakymas, nes suinota, jog naujasis partizanas yra provokatorius. Vliau partizanai man papasakojo, kad civiliai isigando nuginklavimo metu, nes nesuprato, kas dedasi. Kai buvo paaikinta, jie nurimo, o kai kurie vyrai net m prayti, kad partizanai leist jiems patiems provokatori nubausti. Tik tada jie idrso apsakyti, kaip anksiau jie kentj nuo provokatoriaus, jusio tada mokesi agento pareigas. Byl sprendme trumpai, nes provokatorius nesigyn. Partizan karo lauko teismas prim jam mirties nuosprend suaudant. Buvo pasilyta provokatori pakarti prie NedingsMerkins viekelio ir prisegti tam tikr priera, bet a nesutikau, nes prieas bt greit suinojs, kur ir kada provokatorius likviduotas, o, be to, tai galjo pakenkti ms saugumui. Kai provokatorius buvo vedamas bausms vykdymo vieton, j nulydjo ir keli civiliai asmenys, kurie turjo lavon ukasti. Vienas i j net r provokatoriui ausin, bet daugiau jo muti neleidome. Taigi kart ijo taip, kad provokatorius partizanams pakenkti negaljo, nes nesuskubo.

425

KAS GI IA DABAR? Partizanins kovos taktikos mus mok iauri tikrov ir skaudios aukos. Nepriklausomybs meto vadai lyg ir numat, kad mes kovodami galime netekti laisvs ir dl jos grinimo vl gali tekti kovoti. Taiau jie neruo tautos, nemok jos, kaip reikt laikytis ilgiausios bei iauriausios okupacijos metais. Ms kariuomens vadas Ratikis garsjo pasaks, jog n vienos pdos savo ems prieui neuleisime be kovos, taiau kai atjo apsisprendimo valanda, nesutiko net su pasilymu kautis traukiantis ir pritar, kad niekuo nekaltas Skuas su Povilaiiu bt atiduoti teisman, nes to reikalavo Maskva. Kai mes perjome pogrindin, kad kovotume dl Lietuvos laisvs, reikjo patiems per taip sunkiai ir negausiai gaminam spaud pradti aikinti tautai, jog okupacija negali tstis aminai, nes laisvasis pasaulis negals ilgai paksti civilizacijos gdos ir padarys jai gal. Kelerius metus ms pogrindio jgos buvo didels, bet partizanins kovos patirties ne tik kad stigo, net, galima sakyti, apie tai beveik neturjome supratimo. Prieas buvo ne tik kad nepalyginamai gausesnis ir geriau ginkluotas, bet jau turjo net keli deimtmei kovos su pasiprieinimu, kylaniu savos valstybs viduje, patirt. Mes mokms i kartaus patyrimo, kuris buvo gijamas neretai net gyvybs kaina. Okupantas su mumis kovojo visomis be iimties priemonmis ir metodais. Apie tai a manau pasisakyti atskirai. ia a noriu tik paymti, kad visas blogybes krate okupantai priskyr mums. Jie su istrebiteliais nesivarydami naktimis plikaudavo, udydavo apsireng partizan uniformomis ir paskui sakydavo, kad tai visa vykd banditai". Jie, kaip ir visur, laiksi tokio poirio: meik, meluok, vis kas nors prilips". Buvo, inoma, atsitikim, kad ir partizanai padarydavo nusikaltim, bet juos ityrus, nusikaltliai bdavo nubaudiami labai grietai mirties bausme suaudant. 426

vosi partizan uniforma. Kartais net civiliai asmenys plikaudavo. Jau anksiau esu paymjs, kad man paiam su vyrais netiktai pavyko uklupti Subartoni mike du kininko snus i Masaliki kaimo, kurie turgaus dienomis, apsiginklav autuvais ir apsivilk partizan uniforma, apiplindavo mones. Vienas i j, betykojani mike auk, buvo paiuptas ir nubaustas mirties bausme, o antrasis paspruko. Ms kovos taktika reikalavo, kad kiekvien iem partizan judjimas vis labiau sultt. Vyrai stengdavosi pasirpinti maisto atsarga ir ilg laik neieiti i iemini slptuvi. Neretai partizanai i komunist konfiskuodavo bekon ar telyi, nes gerieji mons ir taip partizanus maitindavo pavasar, vasar ir ruden. Vis dlto paaikdavo, kad paimam bekon skaiius m didti ir net patikimiausi mons kartais nusisksdavo, jog nakt ginkluoti vyrai, pasivadin partizanais, paima j nupentas kiaules. Partizanai imdavo kaltinti vieni kitus, nes manydavo, kad bekonus atiminja kit skyri vyrai i t rajon, kurie jiems nepriklauso. Kaltinink nustatyti nepavykdavo, nes visi gynsi to nedar. Dl to partizanai pareigojo gyventojus, kad jie stengtsi asmenis, atvykstanius paimti bekono, sidmti i veido ar bent siminti j apsiginklavim. Vienu metu partizanams, veikiantiems Ryliki apylinkje, buvo praneta, kad bekonus atiminja net dvylikos vyr, ginkluot automatais ir rusikais autuvais, grup. Per vien tok apiplim, kai i gyventojo buvo paimta didel paskerstos kiauls dalis, moteris paino tarp ginkluot vyr kelis istrebitelius i Merkins miestelio. Ji pasiryo nusikaltim ikelti vieumon. Moteris nujo Merkinn, visiems vieai pasakojo apie apiplim ir skundsi kur tik manydama. Milicija i pradi usipuol skundj u tai, kad ji meiia liaudies gynjus, bet moteris nesitrauk ir reikalavo tuoj pat patikrinti nurodyt istrebiteli butus. Galiausiai milicija nusileido, ir per patikrinim pas istrebitelius msa buvo atrasta. Palyginus i ms su 427

dar pasilikusia pas moter msa, buvo nustatyta, kad istrebiteliai tikrai vykd apiplim. Sakoma, kad istrebiteliai buvo nubausti, taiau ir inia apie istrebiteli plikavim partizan vardu plaiai pasklido net u valsiaus rib. Neinomi asmenys bekonus paimdavo ir Nedings apylinkje. Kas gi ia dabar? klausme vienas kit, bet atsakymo negreit sulaukme, nes partizanai ir vl aikinosi, kad ia jie niekuo dti. Kart partizanai, isiruo yg, nakt sustabd vaiuojant vien pastam asmen i Purpli kaimo. Kas giliau veime buvo, partizanai net nepatikrino, bet tik pastebjo, kad jame riogso didiulis kubilas. Netrukus vl suinojome, kad keli gyventojai neteko bekon, kuriuos pam ginkluoti asmenys. Jie nebuvo vidun j, bet vienas, prislinks prie lango, pareik, kad jie yra partizanai. Liep gyventojui nedegti viesos ir neieiti kieman. Mat jie atj paimti bekono, o apie tai negalima nei rusams praneti, nei kaimynams pasakoti. Naktis nebuvo labai tamsi, todl gyventojas, kol kalbjosi su tariamu partizanu, pastebjo, kad prie lango stovjs vyras lyg lubavo. Iauus gyventojas tvarte bekono nerado, nes jau ir nakt girdjo, kaip j nuov. Apsiirjo, kad po tos paios nakties dingo ir didiulis uolinis kubilas. eimos nariai negaljo suprasti, kuriam tikslui partizanams toks didelis kubilas galjo bti reikalingas. I palikt pdsak suprato, kad kiem buvo vaiav tik keli asmenys. eima apie patirt skriaud niekam neprasitar, taiau papasakojo pastamiems partizanams, kurie pas juos retkariais ueidavo. Nuskriaustasis gyventojas buvo taurus lietuvis, ir partizanai suprato, kad j kovos draugai taip pasielgti negaljo. Prabgo dar kiek laiko, ir partizan brelis, susirinks draugn, isikalbjo ir apie vyk. Tarp susirinkusij kaip tik buvo ir tie partizanai, kurie an nakt buvo sulaik vaiuojant asmen su dideliu kubilu. Partizanams tuoj kilo mintis, kad anas asmuo gali 428

turti ry su apiplimu, nes jis taip pat buvo raias. Beliko pasitikrinti, ar Purpliuose gyvenanio asmens parsivetas didiulis kubilas yra uolinis. Patikrinta buvo greitai. Luoas siuvjas i karto prarado prast ididum, kai tik igirdo, kad partizanai nori apirti parsivet kubil. I pradi jis band gudrauti ir vyrams parod ma kubiliuk. Didiul kubil patys partizanai atrado ir sitikino, kad jis yra i uolo. Dabar raiiui teko pasakyti, kur t kubil sigijo. Jis band vl meluoti, bet kai jam buvo primintas anas naktinis susitikimas, suglumo. Jam buvo patarta prisipainti, nes, prieingu atveju, bsi labai blogai. Noromis nenoromis prisipainti reikjo. Plikas dl tam tikr prieasi nebuvo nubaustas mirties bausme, bet labai stipriai atkultas. Jis idav dar du savo bendrininkus i Nedings, kurie plikavimams vadovavo ir turjo pas save ginklus. Vienas i j, atrodo, buvo pavarde Gukauskas ir gyveno Pilvingi kaime. Paaikjo, kad plikai partizan vardu jau buvo pam atuonis nupentus meitelius i gyventoj vairiose vietovse ir j ms pardav. Tardiusiems partizanams raiys pasiadjo, kad u padarytas skriaudas gyventojams atsilygins, nes, prieingu atveju, bt nubaustas mirties bausme. Partizanai atsilank ir pas raiio iduotuosius plikus. Jie taip pat prisipaino kaltais, buvo nubausti fizine bausme ir paadjo gyventojams padarytus nuostolius padengti. autuvus plikai paadjo atiduoti per tris dienas, nes aikinosi, kad dabar j pas save neturi. Partizanai ginklus paimti adjo po t trij dien, taiau plikai per t laik, rus padedami, persikl Merkinn ir stojo istrebiteli gretas. Kai partizanai suinojo, jog plikai keliasi Merkinn, j kius atjo anksiau, negu buvo adj. Bet namus atrado jau tuius ir paleido juos ugnimi. Jeigu jie bt prie t trobesi j sutartu metu, ten, aiku, bt susidr su pasaluojaniu prieu. Netrukus mes taip patvarkme, kad istrebiteli vadovybei buvo praneta, jog k tik j gretas stoj asmenys 429

atimindavo bekonus, apsireng partizan uniforma, taiau u tai jie nebuvo nubausti. Prajo dar kiek laiko. Man buvo praneta, jog viena eima nori, kad a pas juos atsilankyiau. A taip ir padariau. Ten suinojau, jog vienas i kaimo pabgs ir taps istrebiteliu asmuo per savo gimines prao mane, kad jam bt leista grti kaiman. Jis pasak, kad rast bd i istrebiteli istoti ir dar kaip isipirkim pasiada atlikti uduot, kuri jam bus pavesta. Istrebitelis net pageidavo, kad a pats prie Merkins miestelio paskiriau jam pasimatym. eimos nariai, pas kuriuos a atsilankiau, man prisiekinjo savo gyvybe, kad istrebitelis man bloga nelinki ir tikisi, jog a jo pasigailsiu. Jis es apie mane daug girdjs ir jauia, kad a pasigailsiu jo ma vaik, kuriuos dabar mieste neturi kuo imaitinti. Minjo dar, kad istrebiteliai juo nepasitiki, o jis pats gailisi dl savo plikavim ir pasirys pasitaisyti. A kiek pagalvojau ir pasakiau, kad bloga yra padaryti klaid, bet jeigu mogus tikrai nori pasitaisyti, tai tok pasiryim reikia sveikinti. inoma, vien istrebitelio ger nor nepakanka, reikia odius patvirtinti darbais. Pagalvojau, kad man paiam susitikti su istrebiteliu nedera, nes neverta rizikuoti gyvybe. A per t eim istrebiteliui perdaviau granat ir liepiau j mesti prieui. Prajo vl kiek laiko, bet nesigirdjo, kad Merkinje panaus dalykas bt vyks. Man buvo praneta, kad anoji eima vl aukiasi mans. Nujau dar kart. Man buvo perduotas istrebitelio laikas, kuriame buvo nurodoma, kad vietoj granatos jis geriau pageidaut nagano. A neparaiau atsakymo, bet reikal su istrebiteliu tvarkyti pavediau vienam partizanui, kuris mane su ia eima suved. Prisimenu, kad to partizano pavard buvo Barysas, o jo tvik buvo Kasin kaimas. Vliau man buvo praneta, kad Barysas pats asmenikai su istrebiteliu susitiko, pam granat, kuri vliau perdav man, o istrebiteliui teik nagan. Netrukus po to suinojome, kad vien nakt istrebite430

lis ov enkavedist leitenant, bet nepataik. U tai jis buvo suimtas ir tardomas, taiau savo gimini ir ryio su partizanais neidav. Galiausiai jis net pasiteisino, kad, bdamas girtas, ov oran, bet ne leitenant. Kad jis ov igrs, buvo tikra tiesa. Ruodamasis vykdyti uduot, jis per daug pam ant danties". Be to, jis buvo bailys, todl degtins igr dl drsos. iaip ar taip, istrebitelis uduoties nevykd. Jis i pareig buvo atleistas, bet gyveno vis dar Merkinje. Vliau Barysas jam dar perdav nuod, nes is vis dar adjo juos prieui pakiti degtinje. Po kurio laiko suinojome, kad jis tuos nuodus supyl vandens grafin vykdomajame komitete. Vandens su nuodais pirmoji atsigr kakokia komjaunuol. Ji buvo nuveta ligoninn, kur nuodus i skrandio iplov. Su tuo asmeniu ryys buvo nutrauktas, nes netikjau, kad jis kada nors drsesn uduot vykdys. Kaime jam leidau gyventi, ir jis, atrodo, tuo pasinaudojo. RIMVYDAS Darbo turjome. Gal todl ir laikas taip greit bgo. Tarnybiniai sakymai, susirainjimai, spaudos ir karikatr leidimas, ygiai, buitiniai reikalai ryte rijo dienas ir savaites. Rimvydas kaup mediag Vakarams. Nema kiek jos jau pasiuntme Tauro apygardon. Vienu metu pakriko Kar. Juozapaviiaus grups tabo darbas. Susipainti su padtimi vietoje nusiuniau Rimvyd. Ten mums buvo paadtas naujas radijo aparatas. Kai raudonieji antr kart okupavo Lietuv, Rimvyd MGB organai aretavo, nes jo motina su dviem seserimis buvo pasitraukusios Vakarus. Ilg laik jie Rimvyd iauriai kankino. Dabar jis mums pasakojo, kad j tard ydas kapitonas, kurio pavard buvo berods Pazauskas ar Razauskas. Per iuos tardymus jam teko daugiausia iksti dvasini ir fizini kani. Vienu metu Rimvydas jau buvo arti mirties. Jis nebegaljo net paeiti. Raudonieji, matyt, pagalvojo, kad i 431

Rimvydo mirties jiems maa nauda. Jie j prievarta uverbavo, o po to paleido su slyga, kad teiks jiems inias apie komunizmo santvarkai prieikai nusistaiusius lietuvius. Rimvydas buvo tikrai taurus lietuvis ir, inoma, joki ini MGB organams n neman teikti. Jis atsidr pas savo giminaiius Prien valsiuje, Vart kaime, kur tam tikr laik slapstsi. ia jis susipaino su partizanais ir stojo j gretas. I pradi tose apylinkse ir partizanavo, bet smulkesni ini apie tai neturiu. Pirm kart apie Rimvyd, kaip jau esu minjs, igirdau i Dainavos apygardos vado uolio, o apie jo partizanavimo keli po 1947 met paraysiu vliau. Kart per ryinink mane pasiek laikas, adresuotas asmenikai Rimvydui. Tuo kartu Rimvydas buvo ikeliavs, o vadavietje buvau tik a su Dzku. Gana aikiai supratome, kad laikas nuo moters. Reikia pasakyti, kad Rimvydas visuomet bdavo labai abejingas graiajai lyiai. Tiesa, jis buvo poktininkas ir kartais prie vis apsikabindavo mergin, bet taip, kad tos net kaulai subrakdavo. Tokiais atvejais jis juokdamasis sakydavo: jeigu jau apkabinti, tai taip, kad mergina inot, jog tikrai apkabinta buvo. Apskritai ms vadavietje tuo metu nebuvo n vieno, kuris bent kart, kaip dzkai sako, bt nujs pas mergas. Dzkas su manimi gyveno gana ilgai, bet ir jis panaiais sumetimais n karto nebuvo nujs. K jis galvojo tuomet, a neinau, kaip lygiai neinau, kas buvo anksiau, kai pas mane negyveno. A buvau veds ir eimyninio gyvenimo atvilgiu laikiausi tvirto nusistatymo. Su Dzku sutariau, kad tuomet, kai Rimvydas i kelions sugr, pabandysime j prigauti, nes jau buvome truput nugird i jo paties apie kadaise turt simpatij. Rimvydas sugro, bet mes jam laiko i pradi nerodme, tik pasakme, kad yra laikas Jurgeliui nuo mylimosios. 432

Neinau kodl, bet jis i karto prisipaino, kad tokio laiko lauks, tik dl kelions su juo prasilenks. Gal Rimvydas pagalvojo, kad mes laik bsime jau perskait, o gal taip atvr mums savo irdies paslapt. Rimvydas prisipaino, kad myli vien student, kuri jam taip pat neabejinga. Dabar toji student kaip tik ir buvo paraiusi jam laik. Rimvydo mylimoji norjo, kad jie tuoj susituokt, bet Rimvydas nesutiko tik dl to, jog neinojo tikrojo savo likimo. Jis mylimajai paaikino, kad nenors suriti jai rank ir kad tikrai j ves, jeigu tik sulauksime laisvs. Rimvydo mylimoji buvo tokio amiaus, kad ilgas laukimas bt jos nenaudai. Dl to Rimvydas, kad ir skaudania irdimi, patar jai savs nevaryti ir itekti, jeigu tokia proga pasitaikyt. Mylimoji, girddama tokius pasiaukojamus Rimvydo odius, labai verkusi, taiau nutarusi dar laukti. Kad taip i tikrj buvo, vliau patvirtino ir Rimvydo giminaiiai i Vart kaimo, kurie dar daugiau apie Rimvyd papasakojo. domu bt kada nors suinoti, kaip vliau pasielg antroji pus, kuri, kaip pasakojama, buvo dora ir gera lietuvait. O ateityje, manau, taip pat bt gera aprayti vis mylimojo nueit partizano kovos keli. Rimvydas buvo idealistas, siningas ir labai darbtus, taiau isiblaks. Kai Rimvydas raydavo, per kelias valandas jam dingdavo visi pietukai ir trintukai pasimesdavo, anot jo. Jam, kaip ir man, danai skauddavo dantis. Slptuvje mes nuolat turdavome visoki buteliuk su laais. Kai Rimvydui ueidavo dant skausmas, imgindavo visus vaistus. Per vien vakar buteliukai bdavo pilni palikt degtuk, kuriais pamirkydavo vat. Kartais jam staiga kildavo mintis kiek pailsti ant gult. Tada praddavo nusiauti batus, bet pusiau nutraukt bat palikdavo ir nuvirsdavo. Kart buvome nuj pirt. Mes jau apsirengme, bet reikjo palaukti Rimvydo, kuris, kaip ir paprastai, niekaip nesurado kai kuri savo daikt. Rimvydas, kaip 433

sakiau, buvo poktininkas. Todl jis auk: Dzkeli, ko tu dar lauki! Juk inai, kad turi surinkti mano daiktus!" Kai sujome kininko trobon, pastebjome, kad Rimvydas apsivilks palaidine, kurios usisegimas dabar jau buvo ant jo pei. Vl kart, kai jome jau gerokai nutol nuo slptuvs, igirdome, kad kakas barkena Rimvydo bat aulus. Dzkas pairjo ir uiuop petneas, kurios per isiblakym nebuvo i prieakio usegtos ir todl dabar tabalavo. Tokiais atvejais nebuvo galima itverti nesijuokus, o tas ne visada Rimvydui patikdavo. Kart jis man taip papasakojo: Jo tvas, kaip jau esu minjs, buvo topografijos skyriaus virininkas. Galvoje prie kaktos jam augo kakokia liauka. Daktarai spjo, kad jis po deimties met mirs, jeigu dabar nebus padaryta rizikinga operacija. Tvui skauddavo galv, vliau nenormaliai padidjo rankos ir kojos. Tvas operuotis nesutiko ir nuo tos ligos mir. Rimvydas man paveldjs tvo lig. Jo nuomone, ir isiblakymas yra to paveldjimo dalis, todl pra per daug i jo nesijuokti. Tas atviras pasisakymas mane labai paveik. Daugiau nei a, nei Dzkas nesijuokdavome, nors kartais prireikdavo nemaai pastang. Rimvyd, ivykstant Kar. Juozapaviiaus grup, aprpinome ilta kepure, pirtinmis ir baltu chalatu. Vliau suinojome, kad jis dar nepasieks Nemuno pas norulikius pamiro vark ir toliau nuvyko tik su miline ir chalatu. Jo varkas per ryininkus vl pasiek ms slptuv. Kald ir Naujj met ventes jis praleido Kar. Juozapaviiaus grupje, o a su Dzku pas Ramunl, kur buvo atvykusi ir mano monel. Mes visi valgme bendras Kias ir sutikome Naujuosius metus. Vieni kitiems ir vl linkjome laims, laukdami, kad 1948-ieji atnet mums ir ms Tvynei laisvs dienas.. .

434

CIVILIZACIJOS GDA Jeigu visiems objektyviai bt inomos tos slygos ir aplinkybs, kuriomis Lietuva tapo Taryb Socialistin Respublika, kiekvienas mogus, tikrai branginantis ties, be maiausios abejons pasakyt, kad tai, k pasauliui Maskva skelbia kaip ms savanorik Stalino sauls" parsiveim ir raudonojo rojaus" sivedim, yra tik komunizmo vadeiv grubios jgos, veidmainikumo ir tikriausios apgauls aktas. Kruvinasis bolevizmas lietuvi tautai atne tik baisios vergijos panius, nesuskaiiuojamus kaljimus, masinius trmimus Sibiran, dvasin ir fizin teror mirt. Per vis savo istorij lietuvi tauta igyveno daug sunki vergijos met, patyr daug paniekinimo ir kani, taiau viso to net palyginti negalima su tais igyvenimais, kuriuos jai primet XX amiaus bolevizmas. Kremliaus valdovai per savo sadistikos prigimties MGB ir MVD organus, saujels ms tautos igam parsidavlikai talkinami, panoro per trump laik palauti lietuvi atsparum. Jie jau i anksto gerai inojo, kad komunizmo idjoms tarpti ms tautoje palankios dirvos nra ir joms skiepyti pasirinko durtuvo metod. Komunizmo idjos prigyti Lietuvoje antrosios bolevik okupacijos metu negaljo i dalies ir dl to, kad kultringa lietuvi tauta azijatiko bolevizmo rojaus" tikruosius vaisius suspjo painti jau 1940 metais ir net neman savo noru paragauti j nuoding suli. Lietuvi tautos genocidas prasidjo nuo pat pirmj okupacijos dien ir tsiasi iki ios dienos. Jis pasireik, kaip jau minjau, vienas po kito vykusiais lietuvi trmimais Sibiran, udymais, masiniais aretavimais ir kankinimais kaljimuose. Lietuvi tauta kovoje su bolevizmu buvo silpna. Rusai Lietuvoje m eimininkauti tironikai, nes mat, kad u padarytas skriaudas niekam nereikia atsakyti. Mes ir patys labai gerai supratome, jog esame per silpni, kad galtume vieni bolevizmui atsispirti. Vis dlto ne visi sutikome su tuo, kad mus kaip gyvulius vest skerdykl. Mes nesvyruodami patikjome tiesos pergale 435

ir laisvojo Vakar pasaulio sine. Drsiai stojome nelygion kovon todl, kad net neabejojome, jog laisvasis pasaulis, kuris taip didiuojasi laisvs ideal branginimu, neleis bolevizmui civilizacijos gdai plstis ir siviepatauti Pabaltijo kratuose ir net Ryt Europoje. Mes tikjome, kad kovodami isilaikysime kelerius metus ir savo ginkluotsias pajgas, nepalauiam lietuvi tautos vali sujungsime su laisvojo pasaulio tvirtu nusistatymu ir jga tam, kad XX amiaus civilizacijos gda bt visiems laikams nuluota nuo viso ems rutulio paviriaus. Bet ijo kitaip. Laisvs kovoje pavergtosios tautos paliko vienios. Gindami laisv ir nepriklausomyb, kovodami su laisvojo pasaulio kultros ir civilizacijos prieu, susilaukme iauresnio likimo negu anuo metu didvyrikoji suomi tauta. Mes patikjome paadais, bet buvome apvilti. iuo atvilgiu daugiau iskirti galtume tik amerikiei taut. Ijo taip, kad iandien dar vis tebekartojamais Vakar pasaulio graiais paadais jau labai maai kas betiki. Ar begali mus kovai udegti j vadov pareikimai, kuriuose sakoma, kad jie nesitaikstys su ms aminu pavergimu! Ai, ponai! Gal tik js esate patenkinti savo odiais ir tuo, kad ant garbingai kovojusi ir jau uvusi tautos kap ikelsite laisvs vliav. Mes jau sitikinome, k reikia js odis tuoj", greiiau, negu tikits", o k jau sakyti apie tikrj prasm js odi aminas" ar galop". Ties pasakius, dabar ms viltis tra ta, kad dabar, kai komunizmas jau jums patiems pradjo ne juokais svilinti padus, tursite rimtai susirpinti, susimstyti, susiprasti ir rytis kovai, jeigu tik nebus jau per vlu. Viena jau dabar aiku, kad per t js nerytingum ir delsim lietuvi tautai bolevizmas padar baisi aizd ir nema jos dal sunaikino, ive Sibiran ar pdo kaljimuose, pasmerks ltai miriai. Bet delsimas jokiu bdu neieis ir jums patiems naud. Su tuo tursite ir patys sutikti. 436

Dabar a noriu bent trumpai papasakoti, k bolevizmas per Vakar pasaulio delsimo laikotarp padar su juo kovojusiam pogrindiui Lietuvos partizanams. Be abejo, panaus likimas itiko laisvs kovotojus ir kitose Europos valstybse, kurias komunizmas po Antrojo pasaulinio karo pasiglem. Lietuvi tauta nuo bolevizmo nukentjo labiausiai, nes ji i Pabaltijo krat parod jam pat didiausi pasiprieinim. Tai rodo patirtosios aukos ir net pai didij Kremliaus valdov uuominos. vi bolevikai itrm Sibiran, kiek pdo kaljimuose ir nuud, taiau kiekvienam aiku, kad tie skaiiai yra labai dideli. Ateis laikas, kai bus galima surinkti ir nustatyti tikslius duomenis. Prieas su pavergtja lietuvi tauta elgsi labai iauriai. Tokiais veiksmais bolevizmui negali prilygti net paios tamsiausios jgos, kada nors viepatavusios pasaulyje. i ir nepaprastai iauri kankinim, kuriuos lietuvi tautos snums ir dukroms teko ikentti kaljimuose ir per tardymus. Kada nors visa tai gals paliudyti tie, kurie patys tas kanias patyr. Taiau ne visk bus kam ir pasakyti, nes daugelis lietuvi buvo nukankinti. Jie jau niekuomet neprakalbs ir nepapasakos to, k bolevikai jiems dar. Tiesa, jau ir iuo metu yra asmen, kuriems kai kuri nukankintj asmen lavonus teko skrosti ir kurie savo akimis mat, kaip jie buvo sualoti. Dabar jiems sakyta tylti, bet kada nors jie, inoma, gals visa tai vieai pareikti. k barbarikum, kur jie parod nordami palauti lietuvi tautos pasiprieinim ginklu. Buvo nepaprastai retas dalykas, kad bolevikai tikrj Lietuvos partizan sveik paimt savo rankas. Jei padtis bdavo beviltika, partizanas pats nutraukdavo savo gyvybs sil, bet prieui nepasiduodavo. Tai kaip tik ir yra rodymas, kad partizanas buvo smoningas ko437

votojas, pasirys geriau netekti gyvybs, negu pasiduoti prieui. Kartais bdavo taip, kad bolevikams rankas patekdavo sunkiai sueistas partizanas, kuris jau nestengdavo nusiauti. Prieas tuoj pat nustatydavo, ar jis gali igyti, ar ne. Jeigu matydavo, kad sueistasis mirs nuo aizd, stengdavosi iki mirties kuo labiau ikankinti, reikalaudamas iduoti gyventojus ir savo kovos draugus. Tuos partizanus, kurie paklidavo j rankas lengvai sueisti arba idavik umigdyti nuodais, baisiausiai kankindavo, bet irdavo, kad greit jie nenumirt. Daniau per ilg laik iki mirties ukankindavo tuos, kurie nieko neiduodavo. Kartais jie sueistuosius greit nuvedavo ligoninn, ir gydytojai turdavo suteikti jiems pagalb vien dl to, kad vliau bt galima juos dar labiau kankinti. Ligoninse bdavo net speciali palata sueistiesiems partizanams. Prie partizan nuolat stovjo ginkluot enkavedist ar strib sargyba. Buvo tardoma naktimis ir palatose, o partizanui kiek sustiprjus, saugumas j isivedavo ir praddavo kankinti, danai iki mirties. Partizanai bdavo kankinami paiais iauriausiais bdais. Jiems degindavo padus, badydavo adatomis panages, nulupdavo nagus, tempdavo ir lauydavo snarius, sualodavo lyties organus, lupdavo od ir t.t. Skyriaus vadas emaitis buvo net vinimis prikaltas prie sienos. Ms tautos igamoms ir okupantams net partizano mirtis dar nereik galutinio atsiskaitymo. J sadistika prigimtis sugalvojo tai, k padaryti XX amiuje nebt idrsusi net nekultringiausia pasaulyje tauta. Pabrtina tai, kad visa, kas ia paminima, buvo vykdoma pagal aukiausij Kremliaus valdov direktyvas. Partizan lavonai i pradi bdavo fotografuojami. Fotografuodavo tik tas pats fotografas, i kurio buvo reikalaujama nepasilikti lavon fotografij ar negatyv. Man inoma, kad kai kurie fotografai miesteliuose, rizikuodami savo laisve, rinko toki fotografij kolekcijas, tikdami sulaukti tokio laiko, kada jas gals vieai parodyti. 438

Esu taip pat girdjs tvirtinant, kad bolevikai tuos asmenis, kuriems buvo pavesta fotografuoti partizan lavonus, laik savo prieiroje ir buvo numat vliau j nepalikti gyv, nordami nusikratyti liudytojais. Paiup savo rankas partizan, rusai su stribais jo uniform pasidalydavo. Dar vykio vietoje nuo gyvo partizano ar jo lavono jie nutraukdavo batus. Apskritai partizan lavonai bdavo paliekami visikai nuogi arba tik su apatiniais baltiniais. Kart rusai su stribais partizan nukov prie jo nam. Tuo metu buvo aretuotas ir partizano tvas. Vis keli iki miestelio rusai su stribais privert tv sdti ant snaus lavono krtins. Kartais vienu virvs galu suridavo nukautojo partizano kojas, o antrj priridavo prie veimo. Stribai ir rusai vaiuodavo susd, o lavon vilkdavo eme iki pat miestelio. Ar begali bti kas niekikesnio? Miestelyje iniekinti partizan lavonai guldavo maiausiai tris paras, o kartais net savait. Lietuvoje nerasime tokio miesto ar miestelio, kuriame nebt buv niekinami partizan lavonai. Jie bdavo numetami gatvse ant grindinio, bet taip, kad bt kuo labiau iniekinti. Dl to daniausiai numaudavo apatines kelnes, kad matytsi lyties organai, kuriuos neretai dar sualodavo. Vienu metu buvo numesti partizan lavonai. Tarp j buvo ir moters lavonas. Stribai juos ireng ir vieno vyro lavon paguld ant moters lavono. Kartais po nukautj galvomis pakidavo akmenis. Vasaros kartyje lavonus palikdavo ant gatvs grindinio gulti ne maiau kaip tris paras. Juos per t laik draskydavo unys ir aptpdavo begals musi. Prie lavon pakaitomis buddavo uniformuoti arba civilikais drabuiais persireng rusai ar stribai. Danai tas pareigas pavesdavo nipams, gyvenusiems miestelyje. mons bdavo varu varomi pairti iniekint partizan lavon, nes tuo norta bauginti vis lietuvi taut. Jeigu i irov kas pravirkdavo ar itardavo uuojautos od, tas tuoj pat bdavo aretuojamas vietoje ir nuvaromas sauguman. 439

Rusai, stribai ir kiti tautos igamos, kurie prieglobst atrado tik miestelyje, partizan lavonus spardydavo, apspjaudavo, dauydavo lazdomis, grsdavo jas burnon, idauydavo dantis. Bet tuo lavon iniekinimas dar nesibaigdavo. Po to jie bdavo sueriami unims pdsekiams, sumetami ivietn arba, geriausiu atveju, negiliai ukasami grioviuose, iukli duobse ir panaiai. Miesto unys neretai partizan lavonus atkapstydavo ir itsydavo j kaulus. Neinia kodl, bet praslinkus madaug ketveriems metams, okupantas partizan lavon ant gatvs grindinio jau nepalikdavo. Tuomet jie buvo numetami tvartuose ant mlo ir ten kelias dienas laikomi. Kam nors prie j prieiti nebuvo leidiama. Ten buvo vedami tik aretuotieji ar umutojo artimieji lavono atpainti. Man atrodo, kad vieai partizan lavonus niekinti miesteli gatvse ir aiktse buvo baigta todl, kad inia apie tai pasiek laisvj pasaul. monms pavyko gauti partizan lavon, okupanto numest gatvse, nuotrauk. Vliau tas nuotraukas mums pavyko perduoti Vakarus. Ten jos buvo ispausdintos laikraiuose ir urnaluose. Vien tokio urnalo numer teko ir man paiam matyti, nes j man perdav i Vakar pas mus nuleisti desantai. Tame urnale buvo dta fotografija trij partizan lavon, paguldyt ant gatvs grindinio Butrimoni miestelyje. Atrodo, kad komunistai nebegaljo dar k nors iauresnio padaryti gyvam ar uvusiam partizanui ir kartu itaip bauginti kitus lietuvius, kurie tik rengsi stoti partizan gretas. Taiau ir dabar, ir ateityje kiekvienas gals sitikinti, kad okupantas ir ms tautos igamos tokiais savo baisiais veiksmais lietuvi tautos nebaugino. uvusij partizan viet kasmet stodavo vis kiti tautos sns, kurie tikjosi savo krtinmis atlaikyti uimtj kovos bar, iki bus sulaukta paramos i laisvojo pasaulio. Jie partizan gretas stojo ne kaip rekrtai, bet tikrai savanorikais pagrindais. Visa tai rodo, kad lietuvis laisv myli labiau negu gyvenim. Tikrojo lietuvi 440

tautos snaus ir jos dukros dvasia buvo ir tebra nepalauta vien dl to, kad jie ino, jog kovojama u vent ir teis reikal. I istorijos mes inome, kad ne visada kova laimima, nors kovojama u teis reikal. Taip kart atsitiko ir lietuviams partizanams. Tauriausieji Lietuvos sns ir dukros uvo vienas po kito kovoje su nepalyginamai gausesniu prieu, bet jam nepasidav. Ms gretas prieas per deimt met iud, nes Vakarai tik kalbjo, bet nieko rytingo nenusprend ir nepadar. Taiau lietuvi tauta dar neuvus. Mes tiek met isilaikme kovodami tik jos sveikojo kamieno dvasikai ir mediagikai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai neuvo ir tautoje tebra gyvi. Prieas labai daug umokjo ir pinigais, ir gyvybmis u t kov, kuri jis taip nirtingai be paliovos kovojo su partizan ginkluotosiomis pajgomis. Iki 1950 m. jam nepavyko gyvendinti kolektyvizacijos ir daug kit plan. Kad iki io laiko imtus milijon pavergt moni tebeslegia baisus bolevikins vergijos jungas, kad XX amiaus civilizacijos gda tebeviepatauja pasaulyje, kalti yra Vakarai ir t savo kalt anksiau ar vliau jie patys turs apmokti savo krauju. A esu kalbjsis su daugeliu eilini partizan, taip pat su j vadais, ir ms bendras pageidavimas buvo tas, kad tuomet, kai Lietuva atgaus laisv, kiekviename miestelyje, toje vietoje, kur buvo iniekinti partizan lavonai, bt pastatytas kryius ir paminklas. NAUJIEJI METAI Priartjo 1947-j pabaiga. Jau nuo senovs yra toks paprotys, kad Kias valgyti prie stalo susirenka visi eimos nariai. A, Dzkas, Rimvydas, kaip ir kiti partizanai, negaljome bti Ki vakar su savo eimomis. Be to, Rimvydas dar buvo negrs i kelions. Jis ventes praleido pas Kar. Juozapaviiaus grups partizanus. Mane su Dzku Kioms buvo pakvietusi Ramunlio 441

eima. Kias valgyti surizikavome kambaryje. Buvo atvykusi ir Birut. Dievas mus apsaugojo nuo nelaims. Mano monel greit ivyko, nes jai reikjo rpintis savais reikalais: keisti gyvenamj viet ir susirasti nauj darb. Mokytojauti ji jau nebegaljo, nes enkavedistai norjo j aretuoti darbovietje. I ten jai dar iaip taip pavyko pasprukti. Buvo numaiusi dirbti kitok darb vienoje inyboje, bet dar su tais paiais dokumentais, kuriuos ir enkavedistai inojo. Rizika buvo didel, bet tuo tarpu diaugiausi ir tuo, nes kitos ieities nebuvo. Kur ir kaip praleidome Kald ventes ir sutikome Naujuosius metus, dabar net neprisimenu. Viena buvo aiku, kad engdami per Naujj met slenkst turime isaugoti tvirt pasiryim ir vilt, nors laisvs auros dar nesimat. inojome, kad ateinantieji 1948 metai atne mums sunki ibandym pareikalaus daug auk. Kazimieraitis buvo usibrs visus Lietuvos partizanus suburti krvon ta prasme, kad jiems vadovaut viena vyriausioji vadovyb. centralizacijos klausim jis laik vienu i svarbiausi, kartu stengsi umegzti ry su Vakarais. Ilgesn laik su juo gyvendamas vienoje slptuvje ir vykdydamas jo pavedamas uduotis, imokau plaiau mstyti ir persimiau tais paiais siekiais. Savo iniciatyva i pradi sujungiau atuonis partizan brius, vliau, kai Kazimieraitis paskyr mane Merkio rinktins vadu, sujungiau krvon tris partizan batalionus. 1947j ruden, kai tapau Dainavos apygardos vadu, pavyko atstatyti tvark, kuri buvo pakrikusi Kar. Juozapaviiaus ir DLIK Kstuio grupms atsimetus nuo Dzk rinktins ir uvus daugeliui vad. Jauiau, jog atsirado galimyb ateinaniais metais dti visas pastangas, kad but kuo plaiau centralizuotas partizan judjimas. Dabar a jau turjau teis imtis toki klausim: kaip iekoti ryi su Vakarais ir juos palaikyti, kaip rasti galimybi svariau paremti tokias pastangas. Toks darbo baras, skaitant tiesiogin vadovavim Dainavos apygardai, lauk 1948 metais. 44<

PABAIGOS ODIS A. Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimus ir apmstymus apie rezistencijos kov Lietuvoje pokario metais baigia 1947 met pabaigos1948 met pradios vyki apraymu. Paskutinieji uraai rayti 1955 1956 metais pagal anksiau darytas santraukas ir dokumentus. Tvas turjo tiksl nepaprastai sunkiomis to meto slygomis bent glaustai, eils tvarka aprayti isivadavimo kovos metus. 1956-ieji jam tapo lemtingi nutrko sumanymai, planai ir gyvyb. . . O tada, 1948 metais, tssi sunki partizanin kova t, kurie dar buvo gyvi, tssi gyvenimas. 1949 met pradioje tvas dalyvavo emaitijoje vykusiame Lietuvos partizan vad suvaiavime, kur buvo paskirtas Lietuvos laisvs kovotoj sjungos Tarybos pirmininko ir Ginkluotj pajg vado pavaduotoju. Mamai tvo Karo mokyklos laik draugas gydytojas padjo svetima pavarde atsigulti ligonin Vilniuje, kur ji lauk pasaul ivystant naujos gyvybs mans. O jos su kiekvienu palatos dur atidarymu lauk pavojai... Pavojai buvo nuolatiniai jos palydovai nuo 1945 met iki i dien. Taigi kova ir gyvenimas. Tai galjo tiksliai aprayti tik tvas. O a, remdamasi savo mamos tvo bendraygs ir bendramints atsiminimais, laikais, ilikusiais dokumentais, noriu trumpai atpasakoti jo biografij, iek tiek paliesti tragik ir skaud tv gyvenimo tarpsn po 1948 met. Bolevikin propaganda sukr daug prasimanym apie pokario rezistencijos kov ir jos dalyvius partizanus. Buvo tvirtinama, kad partizanai, arba banditai", kaip juos vadino to meto oficialioji spauda, daugiausia buvo buoi ir dvarinink, miesto ir kaimo kapitalist sneliai, kovoj dl savo prarasto turto, privilegij ir lengvo nerpestingo gyvenimo, arba vokiei okupacijos metais buv valdininkai, kolaborantai, sutep savo rankas 443

nekalt moni krauju. Todl jiems buvs tik vienas kelias eiti mik. Taiau A. Ramanausko biografija ir daugyb kit fakt rodo, kad viskas buvo ne taip. inoma, niekas neneigia, kad partizan gretose pasitaikydavo visoki moni. Bdavo ir nusikaltim, u kuriuos patys partizanai grietai bausdavo, taikydavo net mirties bausm. Betgi tai buvo tik iimtys. Didiausi partizan dal sudar lietuviai patriotai, paprasti kaimieiai ir inteligentai idealistai, kurie neipasakytai myljo Lietuv Tvyn ir buvo pasiry paaukoti jai visk, net ir tai, k mogus turi brangiausia gyvyb. Jie nesvyruodami tikjo tiesos pergale ir laisvojo Vakar pasaulio sine, nors ir suprasdami, kaip sunku nugalti iki dant ginkluot prie, turint begalinius moni ir ginkluots rezervus. Jie suprato ir tai, jog nesiprieinti su ginklu rankose negalima (taip jau buvo pasielgta 1940 metais) ir tauta turi parodyti, kad ji trokta bti laisva ir nepriklausoma. J tbtinje kovoje slypi ir lietuvi atgimimo 1989 metais itakos. Vienas i toki lietuvi patriot buvo Adolfas Ramanauskas. Jis gim 1918 metais Jungtinse Amerikos Valstijose. 1921 metais tvai gro Lietuv ir u santaupas nusipirko 6 hektarus ems. Galima sivaizduoti, kokie jie buvo turtuoliai, turdami Dzkijos smlyn sklypel, i kurio reikjo prasimaitinti eimai, o joje, be Adolfo, buvo dar du vaikai sesuo Aldona ir brolis Albinas. Tvai buvo iprus, pasaulio mat mons. Jie suprato, kaip svarbu gyvenime turti ini, ir djo visas pastangas, kad vaikai siekt mokslo. Jie i paskutinij rm gerai besimokant Adolf, skiepijo jam ini trokim ir Tvyns meil. Adolfas 1936 metais baig Lazdij iburio" gimnazij, o paskui Klaipdos pedagogin institut. Taiau tuomet mokytojauti nepradjo, o stojo Kauno karo mokykl ir baig paskutin, penkioliktj, karinink laid. Atjo lemtingi Lietuvai 1940 metai. Tvas karininku netapo. Jis sidarbino netoli Druskinink esanioje Krivoni mokykloje. Ten dirbo neilgai, nes persikl gyventi 444

Alyt, kur pradjo dstyti Alytaus mokytoj seminarijoje. 1945 met balandio mnes, baigiantis karui, pasitrauk i legalaus gyvenimo ir pradjo partizanauti. A. Ramanauskas turjo didel autoritet tarp partizan, jo pdomis pasek daug buvusi mokini ir iaip vienmini. Jau pirmj partizanavimo ryt jis buvo irinktas Nemunaiio apylinks brio, kuriame buvo 15 partizan, vadu. Vanagas djo daug pastang suvienyti partizan bri veikl, sukurti savotik partizaninio judjimo koordinavimo centr. 1951 metais A. Ramanauskas-Vanagas i tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizan vado emaiio, kaip jo pavaduotojas, perm Lietuvos laisvs kovotoj sjungos (LLKS) Tarybos pirmininko ir Ginkluotj pajg vado pareigas. Partizanavimo pradioje, 1945 metais, A. Ramanauskas sukr eim. J Nedingje kunigas Z. Neiunskas sutuok su Birute Maeikaite. is kunigas tvui labai daug padjo, pas j danai slapstydavosi ir mano mama. Apie kunig, slapyvardiu Elyt", tvas labai iltai atsiliepia savo atsiminimuose. Pasibaigus ginkluotai partizan kovai, ms eima iki pat tv sumimo gyveno nelegaliai. Tvai kur laik gyveno iluose prie Merkins, Alytaus apylinkse, vliau paiame Alytuje bei Rokikio rajone. O a gyvendavau kartais su tvais, kartais atskirai nuo j su senele, mano mamos motina, kuri taip pat buvo pasitraukusi i legalaus gyvenimo ir moni padedama pasiaukojamai slp ir globojo mane. Nelegalus gyvenimas buvo labai sunkus. Mums padjo daug moni, taiau j pavardi dar nenoriau minti. Dar ne laikas. 1956 met spalio mnes tvai atvyko Vilni. Begrtanius i Vilniaus Rokikio rajon, kur mes tada gyvenome, tvus Kaune aretavo. 1957 metais tvas buvo nuteistas ir t pai met lapkriio 29 dien suaudytas. Prie teism man buvo leista su juo pasimatyti. Mama buvo nuteista 8 metams laisvs atmimo. Dabar gyvena Kaune. 1990 metais, atkrus Lietuvoje nepriklausomyb, abu tvai buvo reabilituoti. Tvas savo atsiminim pirm ir antr dalis baig rayti 1952 metais. Rankrat paslp Punioje pas patikim mog, kur jis buvo saugomas nuo 1953 iki 1989 met. 445

Treia dalis buvo parayta vliau ir paslpta Alytuje, kur patikimi mons rankrat saugojo nuo 1956 iki 1988 met. Mes, igyvenusios ir ilikusios iki i dien, manme paios nusprsime, kada publikuoti tvo prisiminimus, todl 1989 metais mus labai skaudino Kauno tremtini sjungos nars B. Nedzinskiens ir iai sjungai atstovaujani V. Gylio ir P. Jarueviiaus elgesys. Jie neteistai pasinaudojo rankraio pirma ir antra dalimi, padaugino rotoprintu ir pardavinjo po 2025 rublius u egzempliori. Vliau be ms inios pirma rankraio dalis buvo paskelbta Nemuno" urnale, priklausiusiame Periodikos" susivienijimui. Trei rankraio dal irgi neteistai savinosi Vygandas Bajerius. riodikoje". Jau buvo ir sutari projektai, ir pelno paskirstymo planai. Taip pat neturint jokios juridins nei moralins teiss, nei ms galiojim, buvo bandyta iuos atsiminimus ileisti usienyje. Be to, perduota pirmos ir antros dalies kopija radijo stoiai Laisvoji Europa". Nepaisant viso to, ger moni padedama, dabar tvo atsiminimus leidiu a, jo dukt Auks, kuriai tvas juos ir dedikavo. Leidiu tikdama, kad tvo atsiminimai pads atgimstanios Lietuvos jaunimui suprasti, jog lietuvi tauta niekuomet nesitaikst su okupantais, kovojo ir kovos dl savo laisvs ir nepriklausomybs, taip pat tikdama, kad juose ras tikr ini apie pokario kovas visi, kurie domisi Lietuvos laisvs kovos sjdio istorija.

A. RamanauskaitSkokauskien

446

Ra-164

Ramanauskas-Vanagas A. Daugel krito sn. . ./[Baig. str., p. 443446, A. Ramanauskaits-Skokauskiens]. V.: Mintis, 1991. 446 p.
ISBN 5-417-00610-6
Knygos autorius vienas ymiausi pokario rezistencijos dalyvi ir vad, inomas slapyvardiu Vanagas". Jis buvo nuteistas ir suaudytas 1956 m. Knygoje spausdinami jo prisiminimai apie rezistencijos organizavim, kovas prie bolevizm.

0503020908005
R

M 851(08)91

4 8 - 9 2

UDK

947.45

Adolfas Ramanauskas-Vanagas DAUGEL KRITO SN. . . Redakcijos vedjas Stanislovas Nekraius Menin redaktor Romana Kungyt Dailininkas Gintaras Balionis Technin redaktor Regina Banceviien Korektors: Irena Daugirdien, Auks Survilait Duota rinkti 1991 03 07. Pasirayta spausdinti 1991 09 25. S.L. 255. Formatas 84x108 1 / 3 Popierius spaudos Nr. 2. Ofsetin spauda. 23,52 sl. sp. 1. 23,73 sl. spalv. atsp. 24,43 ap leid. 1. Tiraas 21 000 egz. Usakymas 616. Kaina 10 rb 60 kp Minties" 1-kla, 232600 Vilnius, Z. Sierakausko 15. Spausdino Vilties" spaustuv, 232600 Vilnius, A. Strazdelio 1