You are on page 1of 486

VIKTORAS

AMENSKAS

GENEROLAS

LIETUVOS GYVENTOJ G E N O C I D O IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

VILNIUS 1997

UDK 947.45.083:929 A-15

Noreika

Mokslinis redaktorius dr. ARVYDAS ANUAUSKAS

ISBN 9986-757-08-8

Viktoras Amenskas, 1997 Meninis apipavidalinimas Alfonso viliaus, 1997

angos

odis

Pradedant rayti apie Lietuvos tautin taryb, jos krj kpt. Jon Noreik slapyvardiu Generolas Vtra ir kitus vienminius, reikia isamiau aptarti tautos genocid ir jo vykdytojus, pakalbti apie 1941 rn. birelio 22-28 d. sukilim, jo prieastis bei Lietuvos valstybingumo atstatym, apie grsm Lietuvai, kuri numat Lietuvos diplomatai dar 1939 metais. Lietuva, nors ir Vakarams nepritariant, po Ribentropo-Molotovo pakto atitenka bolevikins diktatros takos sferai. 1940 m. birel sovietai, pasinaudodami slaptuoju SSRS ir hitlerins Vokietijos paktu, paeidia tarptautins teiss normas ir apgauls bdu, naudodami smurt, okupuoja Lietuv, surengia falsifikuotus rinkimus seim, kuris pasiprao" SSRS taut priimti Lietuv j tarp. Sureng spektakl, bolevikai tarsi gij" laisvas rankas Pabaltijyje. Tautos genocidas prasidjo nuo pat pirmj okupacijos dien. Kiekvienas lietuvis inteligentas pasidar potencialiu bolevikins santvarkos prieu. Prasidjo tautos genocidas - masiniai aretai, kankinimai, udymai, trmimai - jau vien dl to, kad nepriklausomoje Lietuvoje buvo gausu patriot auli, karinink, tautinink, krikioni demokrat, socialdemokrat, ateitinink, skaut, dvasinink, policinink, kinink, darbinink. Tauta neteko nuosavybs teiss, buvo paniekintos tarptautins teiss normos. Tauta, kentusi toki priespaud, neteisyb, smurt, udynes, kanias kaljimuose, trmimus, negaljo taikstytis su bolevik vykdytu genocidu ir 1941 m. birelio 22-28 d. sukilo. Bolevikin valdia lugo. 1941 m. birelio 23 d. sukilli Laikinoji vyriausyb skelbia Lietuvos valstybingumo atstatym. Per kelet dien pradjo veikti visos valstybins struktros. Kpt. Jonas Noreika nelieka vyki elyje. Pirmomis sukilimo dienomis su kitais emaitijos vyrais jis prisijungia prie LAF (Lietuvi aktyvist fronto) gret, sitraukia nepriklausomybs atstatymo darb. 1941 m. rugpjio 3 d. J. Noreika perima iauli apskr. virininko 5

pareigas. Po poros dien likviduojama Lietuvos laikinoji vyriausyb, o rugsjo 26 d. udaromas LAF. Karo metais bolevikai noriai prisimindavo 1941 m. sukilimo rezultatus ir, meidami io laikotarpio istorij, traktavo j kaip yd tautos genocido laikotarp, primesdami j sukilliams. I tikrj taip nebuvo ir negaljo bti, nes t savait sukilliai nevykd joki udymo akcij ir Laikinoji vyriausyb taip pat draud k nors panaaus daryti, o u pavienius atsitiktinius atvejus negalima kaltinti partizan sukilli. Sukilliams buvo aikiai nurodyta net 1940-1941 m. nusikaltlius lietuvi tautai izoliuoti ir perduoti teistvarkos organams, kurie teisme sprst, kaip su jais pasielgti. Vokieiai, vykdydami savo ideologij, nuo pat pirm karo dien be jokio teismo aud bolevikus, ydus. J karo vadovyb ileido potvarkius, kuriais buvo grieiausiai suvaryta yd gyvenimo ir judjimo laisv. ios knygos tikslas yra ikelti i baisi istorin ties ir neleisti, kad bt nepelnytai meiiama visa lietuvi tauta. iam tikslui knygoje panaudojamos ir pokario spaudos skiltys. J. Noreikos manymu, jei Lietuvos generalinio tarjo struktrose bt daugiau dor patriot, vadovaujant stipriam pogrindiui bt galima padti laviruoti tautai ir isaugoti jos mones, turt viesesnei ateiiai ir, kai bus palankus politinis momentas, dar kart sukilti prie prispaudjus. Jo tikjimo nepriklausomybs rytojumi nesusilpnino nei Lietuvos universitet udarymas, nei inteligentijos trmimas tuthofo koncentracijos stovyklas. Daugelio moni viltys buvo nukreiptos Vakarus. 1944 m. vasar artjant Ryt pabaisai, nordami ivengti represij, nemaai ms inteligent pasitrauk Vakarus. Kas vadovaus tautai, jei visi pasitrauks i Lietuvos Vakarus? taip kl klausim gen. M. Peiulionis, plk. ltn. M. Maiokas, plk. ltn. J. Jankauskas, plk. ltn. J. Vitkus ir daug kit viesuoli, tarp j ir J. Noreika. 6

1945 m. itrks i tuthofo, J. Noreika dar galjo suspti pasitraukti, taiau jis gelbsti sergant likimo draug prof. Vlad Jurgut. Paskui pats suserga ir vos igijs atsiduria bolevikins armijos eilse. Ten mtomas i vieno pulko kit tarnauja Raudonojoje armijoje, kol pagaliau grta Vilni. Grs Lietuv, jau randa siverusius Ryt atjnus su jau inomomis pasaulins proletariato diktatros idjomis. J. Noreika mgina atkurti tautos valstybingum: kuria Lietuvos tautin taryb (LTT), pogrindio ginkluotj pajg vyriausij vadovyb ir rengiasi visuotiniam tautos sukilimui. Umezga ryius su veikianiomis pogrindio karinmis grupuotmis, su inomais Lietuvos visuomens veikjais, mokslininkais, raytojais. eliniu bdu su savo LTT organizatoriais mgina parinkti kandidatus bsimai vyriausybei, kartais jiems to net neinant. Ieko konsultant: konsultuojasi dl bsimos Lietuvos valdios form, rengia sakymus, direktyvas, instrukcijas, atsiaukim laisvas pasaulio tautas, stengiasi umegzti ryius su usieniu. ydai kaltina J. Noreik, neva jis, kaip iauli apskrities virininkas, prisidjs prie yd genocido. Tai netiesa. Nei archyvuose, nei J. Noreikos byloje nra joki liudijim, kad jis bt prisidjs prie yd naikinimo. yd genocido klausimu esu tokios nuomons kaip ir gerb. ekonomist Ginait, tai yra, reikt visiems bti santresniems, atidiau sprsti iuos klausimus, pripastant vieni kit klaidas. Vokieiams udarius LAF, buvo kurtas Lietuvi frontas, organizacija, kuri ts darb bdama pogrindyje. J. Noreikai buvo pavesta LF vadovauti ne tik iauli, bet ir Maeiki apskr. Jis pirmiausia vykd LF politik. MGB archyvuose, j dokumentuose, apklausos protokoluose MGB tardytojai partizanus vadina banditais". A ioje knygoje raau tiesiai - partizanai. Arba mintieji tardytojai rao: ... meitas prie sovietus", suprantama, nenordami pripainti tikrj MGB nedorybi. Manau, kad skaitytojai susigaudys, kas ir kaip. Kadangi dokumentai buvo raomi rus kalba, juose dar viena bda - danai ikraipyti ir vietovi 7

pavadinimai, ir pavards. Bsiu dkingas visiems tiems, kurie atkreips dmes ir prane autoriui, kad tas klaidas bt galima ateityje itaisyti. Dkingas bsiu ir visiems tiems, kurie atsis savo pastabiu dl kai kuri fakt, vyki. Pabaigoje pateikta MGB payma apie kpt. Jono Noreikos-Generolo Vtros ties prieastis dar kart parodo, koki priemoni imdavosi MGB, kad sunaikinu tuos, kurie trokta Laisvs. Mes inome, koks likimas t moni, kurie buvo patek sovietin msmal. Gen. t. mjr. Vytautas Bulviaus, kpt. Juozas Kuilius, vyr. ltn. Juozas Sadzeviius, av. ltn. Leonas emkalnis, Jurgis Guobis, adv. Aleksas Kamantauskas, mokyt. Stasys Mockuitis, mokyt. Antanas Skripkauskas suaudyti 1941 m. Kpt. Jono Noreikos-Generolo Vtros, jo bendraygi Zigmo erkno-Laukaiio, Jono Semakos bei kit karygi - kpt. L. Taunio, ltn. B. Abramaviiaus, ltn. A. Baceviiaus, gen. I. emaiio, mjr. Z. Drungos, V. Stanikio, in. plk. ltn. J. VitkausKazimieraiio, K. Veverskio, J. Lukos, A. Ramanausko-Vanago, mjr. Vaivados ir kit laisvs kovotoj - partizan gyvybs aukos teadina ms jaunimui meil tautai ir ryt kovojant dl Lietuvos laisvs. Knygoje raoma ne tik apie Generol Vtr ir jo adjutant, joje taip pat pateikta Lietuvos tautins tarybos veiklos panorama. U knygos ileidim esu dkingas Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Krato apsaugos ministerijai. Taip pat dkoju Skaistei Brazauskaitei, eslovui Dirkei, Stasiui Grunskiui, Aurelijai Malinauskaitei, Broniui Samuoliui, Boleslovui Tallat-Kelpai ir Reginai Valeviienei, padjusiems parengti i knyg.

Autorius

I. SOVIETAI OKUPUOJA LIETUV

Ribentropo-Molotovo pakto vienas i sandri - slaptas papildomas protokolas


1939 m. antrojoje pusje vyko gana ilgos derybos tarp SSRS ir Anglijos, kuriose, kaip manoma, SSRS norjo gauti mandat - pasiekti, kad jai bt suteikta teis traukti Baltijos valstybes, tarp j ir Lietuv, savo takos sferon. Anglai tam prieinosi. Derybos usits. Ir Hitleris, ir Stalinas slapta rengsi tarpusavio karui. Hitleris, prarads Vokietijos kolonijas, iekojo Vokietijai erdvs, numats plstis bolevikins imperijos neaprptuose plotuose. O Stalinas, turdamas tiksl gyvendinti pasaulin revoliucij ir matydamas, kaip spariai pleiasi hitlerin Vokietijos valstyb, patraukdama savo pus vis daugiau alinink, suprato, kad atjo metas pradti gyvendinti komunizmo idjas. Niekas nenorjo tikti, kad susitars du mirtini prieai. Puikus masalas pasidalyti Lenkij bolevikams aptemd akis. Visi inojo, kad vokieiai rengiasi ygiuoti Rytus iekodami sau erdvs, o bolevikai tikjosi sutramdyti Hitler puldami Vakarus ir taip praplsti bolevizmo sienas. Vokiei minties strategija aibikai uimti Lenkij, iai net nesuspjus sulaukti i Vakar karins pagalbos, o po to pasinaudojus atokvpiu Ryt fronte ir smogus mirtin smg Pranczijai bei Anglijai, visus ginklus nukreipti prie Maskv, kuri numat pasiekti per A mnesius. Vokieiams pasilikus Lietuv sau, kelias iki Maskvos sutrumpt 300 km. 1. Po Anglijos-SSRS pasitarim fiasko, suinojs tikruosius SSRS kslus, Hitleris nutar ubgti vykiams u aki pasilydamas Stalinui taip troktamas garantijas Pabaltijo kratuose. 9

2. 1939 m. derybose su SSRS Vakarai, kaip inoma, buvo prie Baltijos valstybi perleidim soviet takos sferai. T u o tarpu vokieiai, suuod tokius soviet kslus, dar prie praddami Antrj pasaulin kar nutar pasilyti sovietams Latvij ir Estij. 3. Vliau ir Lietuv perleido SSRS takos zonon, i pradi, kaip inoma, pasilikdami sau dal Suvalkijos, vadinamj Suvalk trikamp, u kur vliau isiderjo 7 milijonus aukso rubli. 4. Aukodamas Pabaltij, Hitleris tikjosi, kad po met kit jis ne tik susigrins Lietuv, Latvij, Estij, bet pasieks ir SSRS t, kartu usitikrins sau vis Rusijos imperij. 1939 m. gegus 3 d. parodydamas nuolankum vokieiams, Stalinas paskubomis pakeiia usienio reikal ministr: atleidia i i pareig Litvinov ir jo viet paskiria Molotov, kuris vliau, 1939 m. rugpjio 23 d., SSRS vyriausybs galiotas, ir pasira slapt papildom protokol, padalijus Ryt Europ dvi interes sferas.

Sovietai okupuoja Lietuv


1939 m. spalio 3 d., isikviet Maskv Lietuvos usienio reikal ministr J. Urb, parodo jam soviet numatyt Lietuvos sien emlap. Deryb metu Stalinas be uuomin pareikalavo, kad Lietuva turi pasirayti dvi sutartis, btent: 1) Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo sutart ir 2) Savitarpio pagalbos sutart, pagal kuri turi bti vesta Lietuv 50 tkst. soviet kariuomens. Lietuvos vyriausyb, apsvarsiusi soviet pasilym, spalio 7 d. pasiunia Maskv papildyt delegacij, kurioje yra ir ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, ir gen. S. Ratikis. Po spalio 8 d. vykusio posdio jau buvo aiku, kad Lietuva turi priimti beslyginius soviet reikalavimus. 1939 m. lapkriio 2 d. Nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras Pranczijai Petras Klimas, pasitars su Nepaprastuoju 10

pasiuntiniu ir galiotuoju ministru Italijai Stasiu Lozoraiiu bei Nepaprastuoju pasiuntiniu ir galiotuoju ministru Anglijai B. Baluiu, pasiunt Kaun slapt memorandum, kuriame atsargumo dlei buvo siloma i Lietuvos atstov sudaryti Lietuvos diplomat taryb, kaip Lietuvos vyriausybs antrinink, nedelsiant pasirpinti Lietuvos valstybs aukso laikymu usienio bankuose bei kito turto saugumu. Diplomatai suprato, kad, nors su SSRS ir pasiraytas nepuolimo paktas, ja pasitikti nebegalima - Lenkija parklupdyta, karas jau vyksta... 1940 m. birelio 12 d. Lietuvos usienio reikal ministras Juozas Urbys slapta telegrama prane visiems nepriklausomos Lietuvos Respublikos atstovams usienyje, kad dl kaimyn agresijos Lietuvos reikalai pavedami ginti trij galiotj pasiuntini usienyje tarnybai: efas - S. Lozoraitis (Italijoje), jo pavaduotojai - P. Klimas (Pranczijoje) ir J. aulys (veicarijoje). 1940 m. birelio 1 4 - 1 5 d. pirm val. nakties Lietuvos prezidentroje vyksta paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis, kur buvo pakviestas ir gen. V. Vitkauskas, gen. tabo virininkas gen. S. Pundzeviius ir apie 4 val. spjs atvykti gen. S. Ratikis. Posdyje - vienas klausimas: svarstoma k tik gauta usienio reikal ministro J. Urbio telegrama i Maskvos apie soviet ultimatum Lietuvai, kuriame reikalaujama: 1) atiduoti teismui buvus vidaus reikal ministr gen. K. Sku ir buvus Saugumo departamento direktori Povilait; 2) tutuojau sudaryti nauj vyriausyb. Terminas - 1940 m. birelio 15 d. 10 val. Prezidentas A. Smetona buvo tos nuomons, kad reikia prieintis. J palaik krato apsaugos ministras generolas K. Musteikis ir ministras K. akenis. Taiau gen. S. Ratikis, gen. V. Vitkauskas ir gen. S. Pundzeviius sil ultimatum priimti. T u o posdis 7 val. ryto ir baigsi neprimus net protesto notos. Taip buvo palaidota Lietuvos nepriklausomyb. Prezidentas, paveds A. Merkiui vadovauti kratui, nedelsiant susisiek su eima ir lydimas snaus Juliaus su eima bei ento 11

pik. A. Valiusio su eima kartu su krato apsaugos ministru gen. K. Musteikiu atvyko pasien. Pakeliui, trumpam stabteljus Marijampolje, gen. K. Musteikis sak DLK Vytenio pstinink pulko vadui gen. t. plk. A. Gausui dengti Prezidento A. Smetonos pasitraukim. Deja, i Kauno pasistoji delegacija, susidedanti i ministro E. Galvanausko, b. gen. K. Tallat-Kelpos, gen. t. plk. P. iliaus, vykstanti pas Prezident A. Smeton, nurod io pulko vadui gen. t. plk. A. Gauui pulk grinti Marijampols kareivines. Delegacija atkakliai mgino A. Smeton sugrinti atgal Lietuv. Vos tik draugika" kariuomen eng ms al, sovietai, padedami penktosios kolonos, pradjo sukti genocido smagrat. Lietuva, savarankikai" irinkdama liaudies seim ir perkriktyta naujuoju LSSR vardu, palaidojo savo nepriklausomyb. Buvusi Lietuvos Respublikos vadov eminimasis prie okupantus bolevikus neapsaugojo tautos nuo nelaimi. Sudarydamas nauj vyriausyb, J. Paleckis tampa prezidentu. Soviet valdia buvo numaiusi i karto likviduoti politinio aktyvo visuomens dal ir, vos tik paskelbus soviet valdi Lietuvoje, vadovaujanias vidaus reikal, pasienio, saugumo, kariuomens tarnybas vadovais paskiria vyresniuosius brolius" arba tuos, kurie 1940 metais okupacin kariuomen sutiko su glmis. Vyresnieji broliai" turjo mokyti, kaip susidoroti su liaudies prieais - lietuvi tauta. Kartu su generaliniu gubernatoriumi V. Dekanozovu Lietuv atvyko ir pirmosios enkavedist ( N K V D ) grups. I kaljimo paleistas generalinis sekretorius Antanas Sniekus paskiriamas vadovauti Lietuvos saugumui, o vliau, jam perjus dirbti LKP(b) centro komitet, vadovauti Lietuvos saugumui i Maskvos buvo atsistas mjr. P. Gladkovas (P. Gladkovas atsistas i Vakar Gudijos, Balstogs). 1941 m. kovo mn. saugumas buvo iskirtas i N K V D sistemos ir tapo NKGB. Prie pat prasidedant SSRS-Vokietijos karui, N K V D sistemoje dirbo: milicijoje 3 tkstaniai, kaljimuose 1 tkstantis, pasienio milicijoje 0,6 tkstanio, paiame N K V D aparate 700 darbuotoj. 12

Reikia neumirti, kad visose miest monse, mokyklose, kiekviename kolektyve, net vaik dareliuose saugumas turjo savo agent. 1941 m. gegus 15 d. apskaitose slaptj bendradarbi Lietuvoje buvo 3672 mons (Arvydas Anuauskas. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas. P. 69), be miest (Kaunas, Vilnius, iauliai, Panevys ir kt.). Tad reikia manyti, kad slaptj agent Lietuvoje buvo ne maiau kaip 5-6 tkstaniai. N K V D - N K G B - tai labiausiai rusika staiga. I ministerijos 12 skyri virinink ir j pavaduotoj buvo tik 1 lietuvis (Gaileviius). Apskrityse vadovavo vietiniai komunistai, o pavaduotojai atsisti i Maskvos, jie faktikai dirigavo" visai veiklai. Vilniaus m. valdyboje i 74 komunist darbuotoj buvo: 57 rusai, 7 ukrainieiai, 5 ydai, 3 kit tautybi ir tik 2 lietuviai. Tautos mons buvo suskaldyti dvi stovyklas - darbo mons ir liaudies prieai. Jau 1940 m. spalio mn. Lietuvos kaljimuose buvo 4,6 tkstanio kalini, o karo ivakarse - 6 tkstaniai, i j 8 7 % - politiniai, kaltinami pagal RSFSR BK 58 str. Kaljimuose mudavo, kankindavo. Skausmingiausia bolevikinio genocido apraika tautai buvo masiniai moni trmimai. eimas iskirdavo jau vagonuose: vyrus be teismo perkeldavo kitus vagonus ir vedavo pataisos darb stovyklas, ten sufabrikuodavo politines bylas, apkaltindami tvyns idavimu". 1940 m. liepos 16 d. J. Paleckis pasira M. Gedvilo pateikt rat - itremti i Lietuvos Respublikos Ministr pirminink A. Merk ir usienio reikal ministr J. Urb kartu su j eim nariais, kuriuos greitai atskyr nuo savj, kaip pavojingus sovietinei santvarkai, o 1940 m. spalio 3 d. jie kreipsi VKP(b) CK, silydami iveti i Lietuvos dar 500 dvarinink.

13

II. LIETUVA 1 9 4 0 - 1 9 4 1 m.

Genocido vykdytojai
Lietuvi tautos genocidas prasidjo vedus soviet valdi. Genocidui vykdyti Maskva i savo rezerv" pasiunt Lietuv savus imutrintus" kadrus. Atsistiems kadrams patiko Lietuva ir jie nrsi i kailio savo darbais rodindami paklusnum ir atsidavim Maskvai. Soviet valdia 1940 m. Lietuv atgabena apie 150 000 savo kari. Gelein udanga pradeda usiskleisti prasidjus priverstiniam Stalino, kaip tv tvo, mokslininko, vad vado, garbinimui ir moni verbavimui. moni sekimas vyko vairiausiomis priemonmis ir metodais, net per mokyklas ir vaik darelius. Pagrindinis tikslas - sukirinti vienus prie kitus ir varyti MGB kulto baim, nepasitikjim vienas kitu, vykdant provokacijas, tikrinant susirainjimus, telefoninius pokalbius ir t.t. Kiekvienas taurus lietuvis, buvs aulys, tautininkas, karys, mokytojas, buvo traktuojami kaip potencials soviet prieininkai. Prasidjo smoningas tautos naikinimas: per trump laik buvo planuojama itremti apie 700 000 gyventoj. Pagrindiniu smgiu buvo numatyta likviduoti vis buvusi partij ir organizacij vadovus: tautininkus, krikionis demokratus, jaunalietuvius, trockininkus, eserus, aulius, skautus bei vairaus rango policijos darbuotojus. 1940 m. itremtj i Lietuvos srauose buvo: buvs Lietuvos Prezidentas A. Stulginskis, Seimo pirmininkas K. akenis, buv ministrai S. ilingas, J. Tonknas, S. Staniauskas, veikjai: prof. I. Tamoaitis, prof. P. Dovydaitis, pasiuntinys Auktuolis, plk. Giedraitis, plk. Dundulis, plk. ltn. utautas, plk. ernius, mjr. J. Pranculis, mjr. Matelis, mjr. aplikas, . Vabalas, raytojai: V. Balinas, A. Gricius, J. Dovydaitis ir kt. 14

Tautos genocido planas buvo parengtas 1940 m. liepos 7 d. Pagal plan buvo numatyta organizuoti penkias kontroliuotoj grupes, teikianias ini: I gr. (4 mons) - apie tautininkus, vadovas Fridis Krastinas. II gr. (2 mons) - apie voldemarininkus, vadovas Icikas Dembo. III gr. (1 m.) - apie trockininkus, eserus, vadovas Finkelteinas. IV gr. (4 mons) - apie krikionis demokratus, vadov Judita Komodait. V gr. (3 mons) - apie liaudininkus, socialdemokratus, vadovas Kazys Maceviius. Visas grupes kontroliavo (atsakingas) Danielis Todesas (jo tvus vokiei okupacijos metu igelbjo mano sesuo Val Amenskait, padedant emaitijos Kalvarij kunigams). NKGB 2-ojo skyriaus virininkas Alfonsas Gaileviius, parengs krat instrukcijas, nuo liepos 8 d. pasiunia stropiai parengtus darbuotojus patikrinti numatyt asmen adresus, instruktuodamas laikytis kuo grieiausio atsargumo. Lenk pabglius buvo nutarta aretuoti 1940 m. liepos 8 d. A. Sniekus aprpina 30-ia automain. KBG darbuotojas E. Rozauskas parengia areto orderius ir kartu su Kauno kaljimo virininku - vietas kaliniams priimti. Be to, E. Rozauskui buvo pavesta parengti specialij tardytoj grup ir pradti antisovietini veikj tardym. Aret pradia numatyta vienu nustatytu laiku Vilniuje, Kaune, iauliuose, Ukmergje, Marijampolje, Panevyje ir kituose apskrii miestuose. itaip buvo ivalytas" kelias kandidatams prie rinkimus Lietuvos liaudies seim. 1941 m. LSSR saugumo ministras majoras P. Gladkovas, vykdydamas SSRS NKGB 1941 m. gegus 10 d. direktyv Nr. 7, gegus 23 d. sudar lietuvi tautos trmimo operatyvin tab i i asmen: 1) LSSR NKGB saugumo mjr. Bykovas (vadovas), 2) LSSR NKGB saugumo ltn. Cholevas, 3) LSSR valgybos s k y r i a u s v i r i n i n k o pav. N K G B k p t . Bakulinas, 15

4) 2-ojo skyriaus virininko pav. NKGB ltn. Medvedevas, 5) Kontrvalgybos skyriaus NKGB serantas Popovas, 6) LSSR N K V D virininkas NKGB ltn. Gerasimoviius, 7) 3-iojo skyriaus virininko pav. Ivanovas. Trmimo operacijai parengti ir jai vadovauti vietose i NKGB ir N K V D darbuotoj buvo sudaryti apskrii tabai - operatyviniai trejetai": 21 apskrityje - po 3 atstovus, Vilniuje - 5 atstovai, Kauno, Vilniaus, iauli keli-transporto skyriaus - po 3 atstovus. I viso 77 atstovai, i j tik 12 NKVD darbuotoj lietuvikomis pavardmis: Bartkeviius (Vilkavikio), Gurauskas (Zaras), Petrik, Balsys (Maeiki N K V D A/S virininkas), Januleviius (Raseini NKVD virininkas), Taurinskas (Teli N K V D A/S virininkas), Lisas (Ukmergs N K V D A/S virininkas), Vias (iauli NKVD A/S virininkas), Viiulis (aki gr. NKVD virininkas), Vildinas (Vilniaus m. VRK valdybos virininkas), Zavadskas (Lazdij gr. NKVD A/S virininkas). Atstovai privaljo sukurpti bsimiems tremtiniams bylas, kuriose turjo bti liudytoj parodymai arba piliei pareikimai, paliudyti liudytoj (Atgimimas, 1989 m. balandio 28 d.). Saugumo duomenimis, 1941 m. birelio 14 d. Lietuvos ivadavimo" metini proga jau buvo iveta 16,2 tkstanio asmen. L. Kerulio (ikaga) surinktais duomenimis, ivetj srauose, sudarytuose Lietuvos raudonojo kryiaus vokiei okupacijos metais, rasta 19,3 tkstanio lietuvi tremtini pavardi. Reikia manyti, kad sraas nra pilnas, nes, be lietuvi, buvo iveta lenk, yd, rus. Visi, tyrinjusieji 1940-1941 m. sovietin genocid, yra padar ivad, kad 1940-1941 m. kalinta, iveta darbo stovyklas ir itremta, nuudyta Lietuvoje ne maiau kaip 30 tkstani gyventoj (dr. A. Anusausko pateiktais duomenimis, sovietai lietuvi sunaikin apie 32 260).

16

Rezistencijos kov pradia Kai kurie naivuoliai, neperprasdami tikrj bolevik ksl, man, kad jie nra tokie baiss, kad valstybingumas bsis ilaikytas, t.y. kariuomen, nors ir pertvarkyta, bus savarankika, vyriausyb ir naujasis seimas ir toliau tvarkysis savarankikai, leisdami savo statymus, o Maskva tuos ms veiksmus tik ir laimins i viraus. Bene labiausiai prieikai nusiteikusi prie 1940 m. birelio 15 d. soviet invazij buvo kariuomen ir studentija. Viskas vyko taip staiga, netiktai, kad inteligentija neteko amo. Vilniuje, Kaune pasirod rus tankai, kuriuos su glmis sutiko i padugni pasaulio ilind komunistai (daugiausia ydai), padlaiiai, kriminalistai. Tik oro uoste pasirodius sovietiniams lktuvams, milinikoms pabaisoms, suvokta, kad vyksta tikra Lietuvos okupacija. Liepos 1113 d. visuomen sukrt inios apie politikos veikj A. Merkio, K. Bizausko, J. Urbio, dr. L. Bistro, Dielininkaiio, dr. Leimono, dr. Skrupskelio dingim. I viso dingo apie 2000 moni. 1940 m. liepos - rugpjio mn. prasideda sovietizacija: udaromi visi buv dienraiai, isklaidomos partijos, per radij mokoma rusik dain (Katiua" ir kt.), visur brukami VKP(b) partijos istorijos mokslai, nacionalizuojamas banyios ir vienuolyn turtas, udraustos partijos, iskyrus komunist. Tautos inteligentija, matydama, kaip alojami ir naikinami jos nariai, mgino iekoti bd, kaip kovoti su prispaudjais, savo gretose br vienminius ir rengsi tbtinei kovai su mirtinu tautos prieu - bolevikais bei j pakalikais. Smetonos reimo metais ateitinink organizacijos veik slaptai (valstybs saugumas apie jas inojo). sitvirtinus sovietinei santvarkai Lietuvoje, jos pasitrauk dar giliau pogrind. Vos tik bolevikai pradjo rodyti savo iltis", tuojau pasirod ir pirmieji pasiprieinimo daigai: 1940 m. ruden mokytoj suvaiavime buvo sugiedotas tautos himnas, Miroslavo valsiuje susirinkimo metu taip pat idrsta giedoti tautos giesm.

Komunist partijos Alytaus apskr. sekretorius rao komunist partijos CK sekretoriui A. Sniekui, kad apskrityje veikia liaudies prieai: platinami kontrrevoliuciniai atsiaukimai, ant tvor ir sien atsiranda mokini rayti antisovietiniai lapeliai, visuotinai veniamos Kald vents, boikotuojami rinkimai LSSR aukiausij taryb. Nors LSSR VR komisaras ir buvo isiuntinjs nurodymus vis apskrii virininkams imtis atitinkam sekimo ir apsaugos priemoni, 1940 m. Vlini ivakarse visuomen ir studentai N K V D organams pateik pirmj kartesn piliul, papuodami Lietuvos kari kapus Vilniuje. Nepaisant ankstesni ideologini prietaravim tarp atskir student korporacij, buvo sukurta slapta visuotin student koalicija. Udarius Universiteto visuomenines organizacijas, j turtas turjo bti perduotas komjaunimo organizacijoms. Vadovai visokiais bdais isisukinjo tai daryti. Prasidjo student, buvusij korporacij vadov, aretai. Po 1940 m. Vlini Kaune buvo aretuota nemaa dalis student atstovybs, tai: Jonas Gruinskas, korporacija Plienas", V. Ramanauskas, korporacija Ramov", J. vitrys, ateitinink korporacija Sduva". Studentai, susirink koalicijos atstov pasitarim, prijo prie ivados, kad reikia rengtis kovai su okupantais.

Rengimasis 1941 m. sukilimui


1940 m. lapkriio 17 d. Berlyne gen. tabo plk. ltn. Kazys kirpa kuria Lietuvi aktyvist front. LAF krjai: K. kirpa, E. Galvanauskas, R. Skipitis, dr. Karvelis, Dirmeikis, S. Yla, Juozas Pyragius, Jonas Pyragius, in. Brunius, A. Danta, J. Nalinas, St. Puodius, Juozas Denkaitis, Jonas Denkaitis, A.V. Valiuknas, B. Raila, A. Maceina, dr. M. Brakas, M. Kavolis, plk. Ambraziejus, 18

kun. Barauskas, J. Katilius, dr. Anceviius ir dr. Jurknas, P. Skurauskas (P. Narutis. Tautos sukilimas. P. 162). Beveik tuo paiu metu susikuria Lietuvi aktyvist frontas (LAF) ir Lietuvoje. Kaune sudaromas LAF - komitetas, kuriam vadovauja iniciatoriai: in. A. Damuis, in. plk. ltn. J. Vbra, nariai: plk. ltn. M. Maiokas, ltn. Jaceviius, V. Vileiis, A. Juka, A. Sapalas, L. Prapuolenis (kaip Berlyno atstovas), P. Narutis, B. Stasiukaitis, J. Rudokas, V. Stonis, R. atas. Tuo pat metu Vilniuje kuriamas LAF karinis tabas. Jam vadovauja gen. t. mjr. Vytautas Bulviius, prof. J. Padalis, kpt. J. Kilius, J. Kasickas, kpt. B. Balinas, M. Naujokaitis, A. Kamantauskas, V. Statkus, ltn. L. emkalnis, O. advylas i emaitijos, maeikietis A. Kenstaviius, av. plk. ltn. M. Maiokas ir av. plk. ltn. Tautvila i Kauno. Nelaimei, 1941 m. balandio 19 d. aretuojamas vienas i organizacijos dalyvi ekonomistas J. Morknas, gegus 22 d. - mokyt. S. Mockaitis, gegus 28 d. - mokyt. A. Skripkauskas, birelio 11 d. pinkles patenka ats. av. ltn. L. emkalnis, o po jo jau nenutrkstama grandine ir kiti, i viso 16 moni, tarp j ir sukilimo vadovas gen. t. mjr. V. Bulviius. Visus suimtuosius prasidjus karui suspta iveti Gork ir ten 1941 m. lapkriio 2 6 - 2 8 d. Maskvos karins apygardos karinis tribunolas nuteis: gen. t. mjr. V. Bulvii, kpt. J. Kili, vyr. ltn. J. Sadzevii, ats. av. ltn. L. emkaln, gelk. J. Guob, advok. A. Kamantausk, mokyt. S. Mockait, mokyt. A. Skripkausk suaudyti. Mirties nuosprendis vykdytas 1941 m. gruodio 11 d. Visus kitus, kaip ltn. J. Valkin, teisinink V. Nasovii, kpt. J. Vabal, kpt. I. Indrin, mokyt. A. Petkel, ekonomist buhalter J. Morkn, ats. jaun. ltn. B. Puodin nuteis vairiom bausmm laisvs atmimu (7-20 met). Ekon. ats. jaun. ltn. A. Vainori iteisino. tabo virininko pavaduotojas M. Naujokaitis-Kurmis sunkiai sueistas pateko Taurags, vliau Kauno kaljimo ligonin, prasidjus karui buvo partizan ilaisvintas (mir 1977 m. JAV). 19

Be mint organizacij, kuri dalis jungsi LAF, buvo: Lietuvos laisvs armija - LLA, Lietuvos ilaisvinimo sjunga - LIS, Lietuvos apsaugos gvardija - LAG, Lietuvos aktyvist partizan sjunga - LAPS, Laisvosios Lietuvos sjunga - LLS, Lietuvos laisvs kovotoj sjunga - LLKS, Lietuvos vienybs sjunga - LVS, iauli mirtinink batalionas - MB. I student koalicijos buvo sudaryta student LAF vadovyb: Pilypas Narutis (ukauskas), Jurgis Valiulis (Karolis Drunga), ltn. Juceviius, in. Juozas Milvydas, Vilius Vileiis, Vytautas Stonis, Antanas Naudinas, Jonas Pajaujis, Bronius Stasiukaitis. Pastarasis palaik ry su Stasiu Tulinsku, Antanu apalu, Stepu Petrueviiumi, Jonu Boruta (P. Narutis. Tautos sukilimas.?. 166-167). Kauno LAF tab sudar: Pilypas Narutis, Bronius Stasiukaitis (pavad.), Juozas Rudokas, Vytautas Stonis, Rimas atas, Antanas Jaceviius, V. Vileiis, Artras Juka, Juozas Milvydas, Antanas apalas, Leonas Prapuolenis, in. Adolfas Damuis, in. plk. Juozas Vbra, av. plk. ltn. M. Maiokas, Petras Jurktas. Ir Berlyno LAF, ir Vilniaus LAF tarpusavio ryiams palaikyti turjo atskirus ryi kanalus. LAF Lietuvoje nesusikr i naujo. ia jau buvusios organizacijos tik susijung LAF vardu bendrai kovai - atstatyti Lietuvos nepriklausomyb (P. Narutis. Tautos sukilimas. P. 163). Nearetuotieji Vilniaus karinio tabo nariai: Vytautas Stakus, Jonas Masilinas, dr. Pranas Padalis, Juozas Kazickas, kpt. Pranas Guaitis, kpt. Balinas ir Kaune esantys plk. Tautvila, plk. Maiokas. Atleistas i kariuomens kpt. Jonas Noreika atvyko emaitij pas savo mon, Barstyius, o ruden persikl Mardos kaim (Plungs vals.), kur mona sidarbino mokykloje. Kpt. J. Noreika, gyvendamas emaitijoje, Mardosuose ir Barstyiuose, irgi palaik gerus ryius su LAF. Jis artimai bendravo su V. Kiliumi. Matyt, J. Noreika inojo apie LAF tikslus geriau nei kiti LAF nariai. Ten gyvendamas J. Noreika susipaino su buvusiu Lietuvos pasienio 20

policijos pareignu Kaziu ilgaliu, kuris, prie uimant vokieiams Klaipdos krat, ten dirbo policijos pasienio ruoe, netoli savo tviks. Gerai paindamas savo pasienio ruo, jis inojo kiekvien pasienio krm ir todl J. Noreika ne kart buvo jo palydtas iki sienos, kuri jau saugojo Rusijos pasienieiai, ir kai grdavo ilgalis, vl j palyddavo iki Mardos. Klaipdos krate susitikdavo su tik jam vienam inomais asmenimis ir gaudavo i j nuorodas bei visas inias apie bsimojo karo pradi (i K. ilgalio pasakojim).

1941 m. birelio 2 2 - 2 8 d. sukilimas ir jo reikm


1941 m. birelio 1 4 - 1 5 d. tragedija, pirmasis masinis lietuvi tautos iedo trmimas Sibir, ne vienam atvr akis, net tiems, kurie lauk bolevik. Apimti baims mons nemiegojo naktimis ir lauk karo pradios, tikdamiesi isivaduoti i tautos genocido pani. Ne vienas liks be itremt eimos nari ar neteks artimj, jaut t neteisybs kartl ir lauk sukilimo kaip iganymo. 1941 m. birelio 22 d. nakt Vokietijos pasiuntinys Maskvoje ulenbergas teikia not, kuria Vokietija skelbia kar sovietams. Brktant Vokietijos armija perengia sien ir visu frontu atakuoja bolevik Raudonj armij, kuri tokiam staigiam puolimui nebuvo pasirengusi, nes p a s i t i k j o V o k i e t i j o s - S o v i e t S j u n g o s nepuolimo paktu (Ribentropo-Molotovo susitarimu ir jo slaptais priedais). Lietuvos pasienyje usiliepsnoja valstiei trobos, pasienio miestai. Netiktai upulta rus pasienio kariuomen kai kur dar mgina prieintis, bet vykiai juos aplenkia. Vokiei motociklininkai veriasi keliais takeliais priek. Autant kaunieius prikelia dusls, nuo aerodromo puss girdimi bomb sprogimai. dang kyla juodi dmai. Po kurio laiko gatvse pasirodo besiblakanios rus kareivi grups, kurios galvotrkiais bga Ryt kryptimi. LAF budintys (savanoriai sukilliai) partizanai pradeda vykdyti i anksto numatytus udavinius. 21

Visus sujung laisvs trokimas, nepaisant nei sitikinim, nei tikybos. Kilo kerto banga prie tuos, kurie vienokiu ar kitokiu bdu prisidjo prie trmim, aretavim ir kalinim ar udyni organizavimo. Taiau protas diktavo - rimties! Kiekvienas padarytas nusikaltimas turi bti vertintas teismo institucij ir tik jo nutarimu galima bausti kaltinink. LAF instrukcijos, draudianios vadovautis kerto motyvais, drausmino sukillius. Kaune sukilimas pleiasi: uimtas patas, telegrafas, nutrksta ryiai tarp soviet kariuomens dalini. Paleidiamas gandas, kad vokieiai imet desant. Kari gretose kyla didiausia panika. Greitai nuginkluojama vietos milicija. Dalis pareign pereina sukilli pusn. Ypa puikiai savo pareigas atlieka universiteto LAF daliniai. aliakalnyje sudaromas pagrindinis tabas, kuris sikuria seneli prieglaudoje. Mginama apsaugoti tiltus. Uimami pirmieji ginkl sandliai aliakalnyje, aniuose, Linksmadvaryje. Dalijami ginklai. Sukilli gretos staigiai didja. Nuginkluojamos maesns besitraukiani raudonarmiei grupels ir pavieniai kareiviai. Jaunuoliai tiesiog liai stabdo bganius soviet karius ir prao: Dziadzia, vam rujo nenuno? Otdaite nam". Dauguma kareivi nesiprieina ir, geruoju atidav ginkl, patys, tarytum atsikrat nereikalingo" balasto, lengviau atsidus, panikos apimti bga ten, kur mato didesnes atsitraukianij mases. Taip tsiasi vis dien. Apie pietus i fronto atrieda sanitarins mainos su sueistaisiais. Dega Vilkavikis, Marijampol, Taurag, Kretinga, Lazdijai. T a r p besitraukiani kari muoja ir komunist partijos veikj aktyvist voros. Ilaisvinamas kaljimas, taiau dal kalini N K V D suspjo evakuoti traukiniais. Keista: vyksta karas, o moni akyse - diaugsmas: mes igelbti, jau bolevikai daugiau netrems Sibir ms tvynaini. mons grta i mik savo butus, lenda i slapt landyni, kuriose laukdami karo kai kurie jau buvo itnoj vis savait. Savanori gretos vis didja. Susikuria atskiri aliakalnio, Chemijos instituto, ani policijos nuovad Nr. 1, Nr. 4 , Vilijampols 22

Veterinarijos akademijos tabai. Niekieno nevaikomi buriasi sukilliai. Niekas neklausia, u koki partij tu atjai kovoti. Vis vienas tikslas - Lietuva, visus vienija Lietuva, visus jungia aukojimasis Lietuvai! Prie nam kai kur jau plevsuoja vliavos. mons vl jungiasi vien eim kaip broliai, seserys. Birelio 23 d. ryt L. Prapuolenis per radij paskelbia pasauliui, kad Lietuva su sostine Vilniumi skelbia savo nepriklausomyb, sudaroma Lietuvos laikinoji vyriausyb: 1) Ministras pirmininkas gen. t. plk. ltn. Kazys kirpa (o jo neileidus i Berlyno pakviestas prof. Kazys Ambrazeviius), 2) jo pavaduotojas J. Masilinas, 3) vidaus reikal ministras Vladas Naseviius, j sumus ir iveus SSRS, pakviestas gen. t. plk. J. lepetys, 4) krato apsaugos ministras generolas Stasys Ratikis, 5) usienio reikal ministras Rapolas Skipitis, 6) ems kio ministras prof. Balys Vitkus, 7) vietimo ministras prof. Kazys Ambrazeviius, 8) pramons ministras dr. in. Adolfas Damuis, 9) prekybos ministras Vytautas Statkus, j itrmus Sibir pakviestas Pranas Vainauskas, 10) teisingumo ministru pakviestas M. Mackeviius, 11) darbo ir socialinio aprpinimo ministras dr. Juozas Pajaujis, 12) komunalinio kio ministras archit. Vytautas Landsbergisemkalnis (Albinas Grainas. Lietuva dviej okupacij replse. 1940-1944 m. P. 111). ministerij staigas grta dar lik neiveti darbuotojai. Grta fabrik savininkai. Panaiai atkuriamos valstybins funkcijos ir Vilniuje. Gatvse vyksta susirinkimai. Himno garsai ir plazdanios vliavos prie nam ir Gedimino kalne ne vienam lietuviui ispaud diaugsmo aaras. Visoje Lietuvoje - miestuose, miesteliuose, banytkaimiuose, valsiuose ir kaimuose sukilo visi ir aibikai atsikrat bolevizmo mklos, kuri norjo praryti vis krat, jo mones itremdama iai Sibiro taig platybes. 23

Deja, visos viesesns ateities viltys sulunga. ygiavo naujas ivaduotojas". Vokikasis nacionalizmas aukte auk: Js gausite tai, ko usitarnausite vokieiams kuriant naujj Europ". Lietuvos laikinoji vyriausyb, egzistavusi vos 1 mnes ir 12 dien, sitikino, kad i ms tautos reikalaujama per daug dideli auk, ir todl atsistatydinusi uleido viet tarjams. Lietuva ne tik rytingai sukilo prie raudonj slibin, bet ir parod pasauliui, jog nepakenia atjn, pasiksinusi moni nuosavyb, em, pagaliau teis laisviems gyventi savo tvynje. Tai rodymas, kad mes nekeniame okupanto, kad buvome priverstinai inkorporuoti brolik" respublik sjung. Dar neengus vokiei kariuomenei, Laikinoji vyriausyb bolevik vadov vietas paskyr savus mones, per trump laik atkr ne tik visas valstybines struktras, bet ir suspjo grinti tikriesiems eimininkams j tv, seneli, proseneli emes. 1941 m. birelio 22 d. prasidjus Vokietijos-Soviet Sjungos karui, J. Noreika tuojau pat prisidjo prie soviet valdios sunaikinimo - vadovavo Lietuvos sukilliams partizanams Teli apskrityje. Gyvendamas Teliuose, vadovavo Teli apskr. LAF organizacijai ir aktyviai dalyvavo visuomeninje veikloje. Pirmomis karo dienomis persikls Telius, susitiko su Teli apskr. komendantu aviacijos majoru Svilu ir Teli apskr. virininku Ramanausku (buvusiu Lietuvos policijos mokyklos virininku, jis turjo netoli Teli k). ie pakviet J. Noreik Teli miesto inteligent susirinkim, vykus jo kabinete dalyvaujant apie 30 visuomens veikj. Pasitarime svarstyta: - ilaisvinimo nuo bolevik vents rengimas; - mitingo rezoliucijos rengimas; - mitingo organizavimas pirmj liepos sekmadien. ventei organizuoti irinktas 12 asmen komitetas, kur pateko ir J. Noreika. Mitinge J. Noreika pasak ugning kalb, kurioje, paminjs soviet padarytas skriaudas lietuvi tautai, tvirtino, kad sovietai, kaip smurtininkai, kar pralaimsi, o Lietuva po kar vl 24

bus laisva ir nepriklausoma. Be J. Noreikos, buvo dar pora kalbtoj. iame mitinge buvo priimta J. Noreikos parengta rezoliucija, kurioje Teli gyventojai sveikina sudaryt Lietuvos laikinj vyriausyb, v a d o v a u j a m prof. Ambrazeviiaus, ir reikia jai pasitikjim. Visi organizacinio komiteto nariai, surink 300 para, nuvyko Kaun teikti i rezoliucij Lietuvos vyriausybei. ia, suinojs apie nesutarimus tarp Lietuvi aktyvist fronto ir Lietuvos nacionalist partijos (LNP), J. Noreika pasil rasti kompromis ir susitaikyti. Taiau usispyr LNP nariai nenorjo daryti joki nuolaid. Kaune kpt. J. Noreika susitiko su Laikinosios vyriausybs vidaus reikal ministru plk. lepeiu, kuris pasil jam iauli apskr. virininko pareigas, ir 1941 m. rugpjio 3 d. sakymu buvo jas paskirtas.

III. KAPITONAS JONAS HITLERINS

NOREIKA PRIEAS

SANTVARKOS

Lietuvos valstybingumo praradimas


Vos tik vokieiams ujus, Lietuvoje buvo atstatytos valstybins struktros: sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausyb, apskrityse ir valsiuose veik savivaldybs, policija, teistvarkos organai, funkcionavo geleinkelio ir keli transportas, ryi, medicinos tarnybos, lik priekariniai valdininkai gro savo buvus darb, ems kyje atstatytos nuosavybs teiss, banyiose atgijo dvasini vertybi krjai. Taiau engus vokiei kariuomenei, po savaits Lietuvos savanorius partizanus vokieiai nuginklavo. Vokieiai nevertino ms tautos lkesi kovoje dl nepriklausomybs atstatymo, nesiskait su ms Laikinja vyriausybe ir per savo paskirtus karo komendantus Lietuvoje pradjo gyvendinti savus reikalavimus. Buvo priversta atsistatydinti Lietuvos laikinoji vyriausyb. 1941 m. rugsjo 26 d. generalinis komisaras Lietuvai dr. Rentelnas sak iformuoti Lietuvos aktyvist front. Jos vadovai buvo iveti Vokietij ( laisv, 1943 m. sausio 2 d.). Nepadjo n LAF ileistas memorandumas dl Lietuvos valstybingumo, nukreiptas prie vokiei civilin valdi ms krate, adresuotas didiajam imperijos vadui" Hitleriui ir vyriausiajam kariuomens vadui gen. plk. Brauchiui (Brauchitsch). Jame minima, kad LAF buvo kurtas bolevik okupacijos metais kaip karin organizacija, kurios udavinys - per ginkluot sukilim atstatyti nepriklausom Lietuv. Sukilliai partizanai sureng ginkluot sukilim ir vykd visus vokiei kariuomens vadovybs udavinius. Memorandume LAF prao leisti savo veikl toliau tsti, nes: - sukilimo dka sudariusi Lietuvos laikinj vyriausyb, LAF lietuvi tautos prijungim prie SSRS vertina kaip neteist falsifikuot fakt. Bdama suvereni valstyb, Lietuva nenutraukia 26

savo egzistavimo ir turi teis bet kuriuo metu istoti i SSRS (SSRS konstitucijos 15, 17str.); 1941 m. birelio 23 d. Lietuvos laikinoji vyriausyb paskelb Lietuvos valstybs atstatym, todl Lietuva negali bti laikoma SSRS dalimi; 1941 m. liepos 23 d. kreipimesi lietuvius Vokietijos reicho komisaras traktuoja buvusi Lietuvos nepriklausom respublik kaip srit; vokiei kariuomen, engusi Lietuv, ia rado nemaa vokiei atvilgiu lojaliai nusiteikusi piliei; - v o k i e i tauta paskelb kryiaus kar" prie bolevikus, LAF taip pat svarbiausiu savo udaviniu laiko kov su bolevikais; vokiei civilin valdia sustabd Lietuvos vyriausybs darbus, sunaikino visa tai, kas buvo pradta bolevik paimto Lietuvos ir jos gyventoj turto grinimo klausimu; generalinio komisaro sakyme derliaus numimo klausimu neatsivelgiama lietuvi kinink reikalus. Geriausius kius vokiei civilin valdia pasiliko savo inioje; ekonomin ir moralin padtis tapo nepakeliama, nes asmenin iniciatyva ekonomikos srityje persekiojama taip pat, kaip buvo persekiojama bolevik okupacijos metais. Visa tai lietuviams nesuprantama, kai j gyvenimui nori vadovauti bolevikiniais metodais ne bolevik alininkai, bet j prieai; priveriamasis lietuvi trmimas Vokietijon primena neseniai lietuvi pergyventus trmimus Sibir, kuriuos vykd bolevikai; Lietuvos pramon lugdo emos kainos, blogja lietuvi, pasitraukusi Vokietijon, gyvenimo slygos; lietuvius labai jaudina Lietuvos auktj mokykl likimas, nes itrmus Sibir ms specialistus, mokslo darbuotojus, Lietuvai skubiai reikia upildyti i sprag. T u o tarpu dabar net neleidiama leisti laikrai lietuvi kalba; Kauno karo muziejaus aiktje udrausta groti Lietuvos himn; Vilniuje nuo Gedimino pilies bokto nuimta Lietuvos nacionalin vliava; 27

- neleidiama vsti nacionalini veni; - LAF yra pareigotas informuoti apie susidariusi padt ir apie vokiei civilins valdios veikl Lietuvoje. LAF, dirbusi kaip organizacija, vis laik kontaktavo su vokiei valdia, todl turi teis kreiptis vokiei kariuomens vadovyb ir didj vad Hitler. Kartu LAF prao aukiausiosios vadovybs atkreipti dmes tai, kad memorandume nurodyti nenormalumai Lietuvoje galt bti paalinti, jeigu bt pripaintas tolesnis Lietuvos valstybs gyvavimas ir jei Lietuvoje bt sava valdia. Tai toks kartas lietuvi tautos noras. Memorandum pasira LAF vadovyb: L. Prapuolenis, gen. t. plk. ltn. M. Maiokas, div. gen. S. Pundzeviius, dr. in. Damuis, plk. ltn. in. Vbra, gen. Nagis-Nageviius, in. plk. ltn. N. Tautvilas, dr. Vencius, plk. D. Taleviius, dr. J. Ambrazeviius, mjr. A. Andrinas, adv. D. Toliuis, gen. M. Mieelis, M. Naujokaitis, dr. P. Podalskis, gen. t. plk. J. Kraunaitis, J. Deksnys, A. Vainoras, gen. t. plk. ltn. J. Jankauskas, P. Malinauskas, J. Zostaukas, P. ukauskas, plk. Bobelis, J. Kalinauskas, P. Vilutis, J. Bagdonaviius, kpt. A. Tindiulis, A. Baronas, J. Rudokas, gen. M. Peiulionis. 1941 m. rugsjo 20 d. LAF galiotinis Kaune Leonas Prapuolenis teikia Reicho vyriausybei memorandum apie padt Lietuvoje, sudarius krate vokiei civilin valdi. Pasiraydama memorandum, LAF vadovyb nesitikjo imaldos" i vokiei aukiausios valdios. Be to, nepasisekus susijungti LAF ir LNP (Lietuvos nacionalist partijai) ir vokieiams udraudus LAF veikl, LAF, sutikdamas nenugalim klii i Geleinio vilko" puss, laikinai sustabd savo veikl, kviesdamas savo narius likti itikimus aktyvist idealams. 1941 m. rugsjo 28 d. LAF aukiausioji vadovyb pasirao akt apie savo veiklos nutraukim, vildamasi, jog ateityje aiks tolesnis tikrasis kelias. Akt pasira: 28

L. Prapuolenis, gen. t. plk. ltn. M. Maiokas, gen. t. plk. J. Kraunaitis, in. A. Damuis, in. plk. ltn. J. Vbra, gen. t. plk. ltn. J. Jankauskas, M. Naujokaitis, plk. ltn. V. Tautvilas, kpt. A. Tindziulis (vardas, pavard neskaitoma), Kukauskas, P. Vilutis, P. Malinauskas. Vokieiai ir toliau pradeda spausti Lietuv. LAF likvidavus, 1942 m. gruodio 31 d. ieina paskutinis (Nr. 466) iki tol js LAF leidinys laisv". Vokiei okupacijos metais aktyviai veik LLA. Vietoj LAF jo iniciatyva tuoj buvo kurtas pogrindyje Lietuvi frontas - LF ir jo karinis sektorius Kstutis", kuriam vadovavo gen. t. plk. ltn. J. Jankauskas ir gen. t. plk. ltn. M. Maiokas. Tiek LLA, tiek Kstuio" grupuots veik ir iauli apygardoje, kur joms vadovavo iauli apskr. virininkas LF atstovas Jonas Noreika. Ltn. J. Stonis, 1942 m. susitiks su J. Noreika iauliuose, perdav jam LF vyriausiosios vadovybs pavedim: be iauli apskr., vadovauti ir Maeiki apskr. pogrindiui. Buvo planuojama, kad ateityje kpt. J. Noreika perims vadovavim ir visos emaitijos LF pogrindiui. Vokiei okupacijos metu veik nemaa pogrindio organizacij. LLA ir LF buvo mginama sujungti vien stipri organizacij, taiau tam prieinosi LLA krjai (K. Veverskis, A. Kubilius) ir iki bolevik antrosios okupacijos nepavyko rasti bendros kalbos. Pogrindio organizacijos - Lietuvi frontas, Lietuvos laisvs kovotoj sjunga, Lietuvos laisvs armija - leido savo leidinius: LF biuletenius ir politin apvalg, laikraius lapelius: laisv", Nepriklausoma Lietuva", Laisvs kovotojas" ir kt. Didelis smgis Lietuvai buvo suduotas 1943 metais, kai buvo udarytos auktosios mokyklos ir iveta Vokietijos koncentracijos stovyklas 46 Lietuvos viesuoliai. Nors tuo metu veik vokiei civilin valdia, kuriai talkininkavo kolaborantai, taiau tarp j buvo ir puiki patriot, kurie dirbo ministrais, apskrii virininkais, policijoje, saugume, bendra 29

darbiavo su pogrindiu arba net jam vadovavo. Kai kurie i j pateko vokiei valdios nemalon: buvo aretuoti ir iveti tuthofo koncentracijos stovykl (gen. t. plk. ltn. J. Narakas, gen. t. plk. ltn. M. Maiokas, kpt. J. Noreika ir kr.).

Kapitono Jono Noreikos veikla 1 9 4 1 - 1 9 4 3 m.


Nuo 1941 m. rugpjio 3 d., kai J. Noreika buvo paskirtas iauli apskr. virininko pareigas, Lietuvoje dar veik Laikinoji vyriausyb, kuri kiekvien dien buvo vis labiau spaudiama vokiei karins valdios. 1941 m. rugpjio 5 d. Lietuvos laikinoji vyriausyb nualinama ir vedama vokiei civilin valdia. 1941 m. birelio 28 d. fiurerio sakymu paskirti Ostlando komisarai. 1941 m. liepos 17 d. fiurerio sakymu paskirta: Reicho komisaras rytams Loz (Lohse) su buveine Rygoje. Reicho komisaras Lietuvai dr. Rentelnas (Renteln) su buveine Kaune. Generalinis komisaras iauli m. ir apygardai Gevek (Geweke). Generalinis komisaras Vilniaus apygardai Vulfas (Wulf). Generalinis komisaras Vilniaus miestui Hingstas (Hingst). Generalinis komisaras Kauno apygardai Lencenas (Lenzen). Generalinis komisaras Kauno miestui Krameris (Kramer). 1941 m. lapkriio 19 d. steigta Panevio apygarda (komisaras Naumas (Naum)). 1941 m. birelio 24 d. Lietuvos Respublikos Ministr kabineto nutarimu buvo panaikintas 1940 m. lapkriio 12 d. LSSR AT sakas dl vietini valstybs valdios organ sudarymo apskrityse, valsiuose, miestuose, miesteliuose, apylinkse ir atstatytas anksiau galiojs Vietos savivaldybs statymas ( Vyriausybs inios, Nr. 256, 2419). To meto iauli apskr. virininkas Urbutis ant io nutarimo deda rezoliucij: visiems valsi viraiiams, miest burmistrams, policijos nuovadoms reikia vadovautis. (Dok. Nr. 1. LCVA F. R 1099.
Ap. 1. B. 8. L. 3.)

30

Vos engus vokiei kariuomenei, buvo paskelbtas jos vado pasiraytas atsiaukimas vietinius gyventojus, kuriame pareikiama, kad aukiausioji valdia atitenka vokiei kariuomens vadams, ir reikalaujama grinti ginklus, kaip SSRS kariuomens nuosavyb, bei praneti, kur yra soviet ginklai. Upuolusieji vokiei kareivius, u sabota, u palaikym SSRS kareivi, komisar ir kit asmen, dirbani soviet naudai, yra baudiami mirties bausme. Draudiama vaikioti nakties metu nuo 22 iki 6 val., miestuose nuo 23 iki 5 val,, ydams nuo 20 iki 6 val. (Dok. Nr. 2. F. R 1099. Ap. 1. B. 8.
L 1-2.)

Dokumente Nr. 3 skelbiama, kad susitarus su karo komendantu iauli apskr. virininkas skelbia: - nuo 1941 m. liepos 25 d. ydai ant krtins kairje pusje turi neioti Dovydo vaigd; - vieosiose vietose ydams leidiama vaikioti nuo 6 iki 20 val; - nuo liepos 25 d. iki rugpjio 15 d. ydai turi persikelti gyventi viraii nurodytas vietas; - ydai, tur miesteliuose nekilnojamj turt, privalo j likviduoti, pirmiausia susikeisdami su tais gyventojais, kuri namus jie bus keldinti; - draudiama savintis yd palikt turt;
- liks y d turtas yra s a v i v a l d y b i s u r a o m a s ir g l o b o j a m a s iki atskiro p o t v a r k i o . (Dok. Nr. 3. F. R 1099. Ap. 1. B. 1. L. 166.)

I dokumento Nr. 4, skirto apskrii virininkams, kur para vadovaudamasis Generalinio komisaro 1942 m. gegus 7 d. potvarkiu Generalinio tarjo pavaduotojas 1941 m. liepos 28 d., matyti, kad ne visos apskrityse esanios staigos yra pavaldios apskrities virininkui. Nepavaldi ir policija, ir saugumas, ir auktosios mokyklos. Vadinasi, apskrities virininko galia yra ribojama. (F. R
1099. Ap. 1. B. 22. L. 10.)

1941 m. rugpjio 6 d. iauli apskr. virininkas J. Noreika, vadovaudamasis Generalinio tarjo pavaduotojo ratu, duoda nurodymus viraiiams ir burmistrams globoti pabgusi komunist 31

ir yd turt, j sodus ir darus. Persikraustydami kitas vietas, ydai savo nuoira galjo pasiimti kilnojamj turt. (Dok. Nr. 5.
F. R 1099. Ap. 1. B. 1. L. 113.)

I visko matyti, jog J. Noreika, bdamas iauli apskrities virininku, neturjo didels galios, kaip mes sivaizduotume, ir sakymus ra tik vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo komisaro dr. Rentelno, iauli apygardos komisaro Geveks arba karo komendanto nurodymais. Daugelis sakym liet yd geto, j turto apskaitos klausimus. Archyvuose nra mediagos, kuri kompromituot J. Noreik kaip asmenikai vykdius yd genocid. Jis pats nra niekuomet davs sakymo udyti ydus, nedalyvavo j udyni akcijose. Jo maamet dukt Dalia Noreikait, anot iaulieio S. Grunskio pasakojimo, dalydavo gatvje praeinantiems ydams motinos ikeptas bandeles. Jis pats stengsi pagelbti kininkams atiduodant duokl okupantams. 1942 m. liepos 4 d. J. Noreika savo rate Vaiguvos policijos punkto vedjui rao, kad pil. Ulitai Metlevaitei ikelta byla dl spekuliacijos, ir mini apie josios iaugint maisto produkt pardavim. Byla buvo nutraukta ir preks grintos. (Dok. Nr. 7. F. R 1099. Ap. 1.
B. 28 L 4 9 4 . )

1942 m. lapkriio 11 d. J. Noreika nurodo iauli vals. policijos punkto virininkui, kad sugrint Andrijavo dvaro valdytojui arnui gyvulius ir inventori. (Dok. Nr. 15. F. R 1099. Ap. 1. B. 28.
L 855.)

1942 m. balandio 17 d. J. Noreika reikalauja, kad Mekuii policijos vedjas grint iauli gyventojui pil. Jonui Salinui sulaikytuosius miltus. (Dok. Nr. 8. F. R 1099. Ap. 1. B. 28. L. 45.) J. Noreika sakydavo: Reikia parinkti siningus tarnautojus, kad galtume, nenuskriausdami savs ir savo tautiei, padti saviems kininkams atiduoti duokl vokieiams". Btent u toki veikl vokiei gestapas 1943 m. vasario 23 d. sum J. Noreik ir netrukus, tarpininkaujant vietos inteligentijai 32

ir jam pasiraius, kad nepabgs, buvo paleistas, bet vliau vl suimtas ir ivetas tuthofo koncentracijos stovykl.

Pakeliui tuthof
1943 m. vasario 23 d. J. Noreikai darb paskambino iauli srities komisaro politinio skyriaus virininkas Brounas (Broun) ir jam ia atvykus pareik: u vokiei civilins valdios sakym nevykdym ir u tendencingo straipsnio paraym (jis nebuvo ispausdintas) apie savo spdius keliaujant per Vokietijos miestus (ekskursijoje dalyvavo apie 30 moni) 1943 m. vasario 23 d. generalinio komisaro nurodymu J. Noreika atleidiamas i iauli apskrities virininko pareig ir aretuojamas. J. Noreika iauli kaljime ibuvo iki kovo 3 d. Tarpininkaujant inteligentijos atstovams ir davus pasiadjim, kad niekur neivyks, i iauli kaljimo J. Noreika buvo paleistas. Po dviej savaii kovo 17 d. vl aretuotas savo bute. J. Noreika buvo nuvetas gestapo bstin Kaune. Ten jis rado jau ir daugiau atvetj i Vilniaus. Kit dien visa 17-18 vilniei grup automobiliu buvo iveta Til. Pakeliui Marijampolje sodino dar 5 mones, kurie iki iol buvo sdj Marijampols kaljime. Til pasiek t pai dien, o po 10 dien ive tolyn - tuthofo koncentracijos stovykl (40 km nuo Dancigo). Kovo 25 d. tuthof pasiek 17 moni grup, o kovo 26 d. - kita grup - i 29 moni, joje buvo ir J. Noreika. Pateikiami abu Lietuvos kait, kalint tuthofo koncentracijos stovykloje, sraai (vertimas i vokiei kalbos), paimti i kun. Stasio Ylos mons ir vrys diev mike" - srao eil. Nr., pavard, vardas, gimimo diena, mnuo, metai, kalinio eil. Nr. Taigi politiniai kaliniai, iveti i Kauno tuthofo koncentracijos stovykl, atvyko ia 1943 m. kovo 25 d. (lietuviai):

33

Eil. Pavard, vardas, gimimo data Nr. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Kuprnas Kazys, gim 1915 m. rugsjo 9 d. ukauskas Pilypas, gim 1920 m. gegus 26 d. Bauba Kazys, gim 1908 m. gruodio 26 d. Staneviius Vytautas, gim 1 9 1 3 m. lapkriio 29 d. Meilus Vytautas, gim 1 9 0 3 m. balandio 13 d. Katinauskas Jonas, gim 1930 m. sausio 5 d.

Kalinio eil. Nr. Stov. Nr. 2 1 2 4 3 . Stov. Nr. 2 1 2 4 4 . Kai. Nr. 2 1 2 4 5 . Kai. Nr. 2 1 2 4 6 . Kai. Nr. 2 1 2 4 7 . Kai. Nr. 2 1 2 4 8 . Kai. Nr. 2 1 2 4 9 . Kai. Nr. 2 1 2 5 0 . Kai. Nr. 2 1 2 5 1 . Kai. Nr. 2 1 2 5 2 . Kai. Nr. 2 1 2 5 3 . Kai. Nr. 2 1 2 5 4 . Kai. Nr. 2 1 2 5 5 . Kai. Nr. 2 1 2 5 6 . Kai. Nr. 2 1 2 5 7 . Kai. Nr. 2 1 2 5 8 . Kai. Nr. 2 1 2 5 9 .

10. Kuinskas Antanas, gim 1 9 0 0 m. spalio 14 d. 11. Peelinas Mykolas, gim 1 9 0 8 m. gruodio 8 d. 12. Narakas Juozas, gim 1 8 9 9 m. gruodio 5 d. 13. Germantas Pranas, gim 1 9 0 3 m. gruodio 5 d. 14. Puodius Stasys, gim 1 8 9 6 m. kovo 13 d. 15. Maiokas Mikas, gim 1899 m. kovo 17 d. 16. Starkus Antanas, gim 1901 m. sausio 7 d. 17. Yla Stasys, gim 1908 m. sausio 5 d. 18. Kriauinas Meys, gim 1905 m. kovo 1 d. 19. Mackeviius Meislovas, gim 1905 m. balandio 1 d. 2 0 . Brdikis Juozas, gim 1905 m. vasario 17 d.

Lietuviai politiniai kaliniai, iveti tuthofo koncentracijos stovykl, ia atvyko 1943 m. kovo 26 d.:
Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Valenta Juozas, gim 1912 m. balandio 18 d. T u m n a s Algirdas, gim 1909 m. balandio 23 d. Rakunas Kazys, gim 1 9 0 0 m. rugpjio 13 d. Kantvilas Aleksandras, gim 1920 m. sausio 9 d. iuberskis Jonas, gim 1914 m. sausio 20 d. Grigas Bronius, gim 1902 m. liepos 5 d. Buragas Petras, gim 1899 m. gegus 8 d. Liudius Antanas, gim 1900 m. balandio 3 d. Blays Vincas, gim 1 8 9 5 m. rugsjo 30 d. Mackonis Rapolas, gim 1900 m. lapkriio 16 d. Sruoga Balys, gim 1896 m. vasario 2 d. Tumnas Vytautas, gim 1908 m. vasario 23 d. Jurgutis Vladas, gim 1885 m. spalio 24 d. Nr. 2 1 3 0 9 . Nr. 2 1 3 1 0 . Nr. 2 1 3 1 1 . Nr. 2 1 3 1 2 . Nr. 2 1 3 1 3 . Nr. 2 1 3 1 4 . Nr. 2 1 3 1 5 . Nr. 2 1 3 1 6 . Nr. 2 1 3 1 7 . Nr. 2 1 3 1 8 . Nr. 2 1 3 1 9 . Nr. 2 1 3 2 0 . Nr. 2 1 3 2 1 . Pavard, vardas, g i m i m o data Kalinio eil. Nr.

34

14. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29.

Jonas Malinauskas, gim 1 9 0 8 m. gegus 6 d. Butkus Vladas, gim 1 9 0 8 m. lapkriio 20 d. Kikis Petras, gim 1 9 0 8 m. rugpjio 15 d. Valiukeviius Jurgis, gim 1 9 1 9 m. gruodio 6 d. Masiulis Petras, gim 1894 m. spalio 20 d. Darginaviius Vladas, gim 1 9 1 8 m. vasario 18 d. Noreika Jonas, gim 1 9 1 0 m. spalio 8 d. Kerp Petras, gim 1 8 9 0 m. vasario 4 d. Lipninas Alfonsas, gim 1905 m. kovo 12 d. Rimaauskas Jonas, gim 1 9 2 0 m. spalio 14 d. Budrys Ignacas, gim 1 8 8 5 m. vasario 4 d. Janueviius Antanas, g i m 1 8 9 2 m. lapkriio 23 d. Masaitis ygimantas, g i m 1 9 0 5 d. sausio 27 d. Puskunigis Leonas, gim 1 9 1 0 m. kovo 25 d.

Nr. 2 1 3 2 2 . Nr. 2 1 3 2 3 . Nr. 2 1 3 2 4 . Nr. 2 1 3 2 5 . Nr. 2 1 3 2 6 . Nr. 2 1 3 2 7 . Nr. 2 1 3 2 9 . Nr. 2 1 3 3 0 . Nr. 2 1 3 3 1 . Nr. 2 1 3 3 2 . Nr. 2 1 3 3 3 . Nr. 2 1 3 3 4 . Nr. 2 1 3 3 5 . Nr. 2 1 3 3 6 . Nr. 2 1 3 3 7 .

15. ernas Jonas, gim 1 9 1 0 m. spalio 18 d.

Darginaviius Adolfas, g i m 1 8 9 6 m. balandio 17 d. Nr. 2 1 3 2 8 .

Prie i sra vliau buvo pridti 5 lietuviai ir 3 latviai. Lietuviai: pik. iurna, plk. Andriuaitis, plk. Grudzinskas, plk. Urbonas, ltn. Ptainskas. Latviai: ekst, Kalnin, Sja. (S. Yla. mons ir vrys diev mike. P. 2.)

t u t h o f o koncentracijos stovykloje
1943 m. kovo 2 5 - 2 6 d. tuthof pateko, kaip minjau, 46 inteligentai, atveti i Lietuvos, tarp j ir Jonas Noreika. Pakeliui i iauli prie J. Noreikos grups Kaune prijung vilnieius. Keista, bet Kaune juos pakviet SS valgykl. Pernakvojus kit dien ive toliau. Pakeliui prijung dar marijampolieius ir visus nuve Til, kur juos taip pat monikai prim: pusryiavo, pietavo ir vakarieniavo valgykloje. Po 10 dien i Tils ivyko Vakarus ir kovo 26 d. pasiek tuthof. Apie tuthofo kalini igyvenimus yra nemaai parayta. Buvs tuthofo kalinys prof. Balys Sruoga savo ileistoje knygoje Diev mikas" aprao koncentracijos stovyklos 35

buit: mityb, drausm, palaikom lazdomis, beteisius kalinius, sunkius darbus, vagystes. tuthofe visus bendra tvarka nuved pirt, nureng ir atm rbus, pinigus bei kitas vertybes, visiems politiniams kaliniams idav raudono trikampio enkl (politinis kalinys), dryuotus skarmalus ir medines klumpes. Per t laik, kol apskuto visas plaukuotas vietas, visus apkraust dar ir kriminalistai, atimdami maist bei paskutinius rbus. Taip visi liko pusnuogiai. Apsigyveno antrame bloke. Bloko eimininkas buvo Estneris, o jo pavaduotojas - bloko ratininkas Fabro - tirolietis. tuthofo stovykla um 120 ha ems plot - 1350 m ilgio ir 900 m ploio. tuthofas yra 33 km nuo Dancigo ir 1,5 km nuo Dancigo lankos. Koncentracijos stovyklos komendantas majoras Hop buvo tarytum ne mogus, o vris. Lietuvi inteligent grup buvo laikoma kartu vienuose barakuose. Ne visi buvo tarp savs pastami, bet greitai susiinodavo vienas su kitu - biografijas, specialybes, usimim laisvje. Stovykloje buvo daug lenk, i j nemaa kariki. Santykiai tarp lietuvi ir lenk i pradi buvo nekokie, bet, suinoj apie ms intelektualus, jie pradjo pagarbiau irti lietuvius. Didiausias vargas ir bdos prasidjo tada, kai siviepatavo utls, viduri iltin, viduriavimai ir kitos ligos, o ligoninje viet neuteko. 1943 m. kovo 28 d. buvo sekmadienis. Ms vyrai iki piet (sekmadieniais dirbo tik iki piet) sijung dirbanij gretas, o jau antr darbo dien gydytojas ltn. V. Stonis gro i darbo su perskelta galva u nepaklusnum valdiai". Kiekvieno kalinio maisto davinys buvo toks: 375 g duonos, 400 g bulvi, 25 g margarino, burokli, marmelado, 50 g srio, 60 g cukraus, 2 kg darovi, 37 g skrudint darovi, kava mnesiui, 1 l nugriebto pieno (Stasys Yla. mons ir vrys diev mike. P. 31). Vliau i lietuvi kalini tarpo savo ratines SS pasim du buhalterius, du ekonomistus ir vien sskaitinink, kitus, kaip 36

neturinius specialybs, paskyr miko komand. Stovykloje dirbo vairius darbus: krematoriumo kolona, prie vandentiekio, stali darbai, vyro pakrovimas statybos darbams prie Vyslos kanalo automainas, triui termoje, keli statyboje, kiti dirbo varikli gamykloje netoli Vyslos kanalo. Mintuose darbuose kur laik dirbo J. Noreika, Grigas, M. Maiokas, P. Narutis. Antr sekmadien - balandio 4 d. - kariuomens diena. Nors kaliniai nedirba, bet darb ivaro teisininkus, profesorius, kunigus, kurie turdavo neti rstus 500 m atstumu, o atgal - bgte. Ar J. Noreika, kaip teisininkas, pateko darb, S. Yla savo knygoje mons ir vrys diev mike" nemini. Grus i darbo, prof. V. Jurguio nugara buvo kaip akiomis iakta ne nuo rst neimo, bet nuo kapo bizn (S. Yla. mons ir vrys diev mike. P. 81-82). J. Noreika, kaip ir kiti likimo draugai, jau pirmomis dienomis pamat, kaip nacistai vertina nepalank faistams mog, kaip prisiplakliai kaliniai mua lazdomis savo likimo draugus, juos skundia, kok vaidmen vaidina grupel ikrypli, savanaudi, kurie i beginklio mogaus atima visk, k jis dar turi. Blogas maistas, fizinis darbas stovykloje palau ne vieno lietuvio sveikat. Buv stiprs vyrai virto klipatomis", vos bepavelk kojas. Silpnesniuosius paskyr neioti maisto bakus (50 kg). Pati stovykla, anot B. Sruogos, buvo statyta lenkams sunaikinti. I 3000 nuvykusi dirbti Polic po 3 mn. liko tik 2000, tredalis igaravo". Dar Tilje prof. Jurguiui priirtojai buvo prasitar, kad tuthofe j laukia mirtis. I senesni kalini suinojo, kad, esant tokiai tvarkai, lietuviai per 3 - 4 savaites turjo imirti. Vliau buvo suinota, kad iki inteligent atvaiavimo jau buvo mir 400 lietuvi. tuthofas - tai tik maa dalel vis Vokietijos koncentracijos stovykl su be perstojo veikianiomis krosnimis, kuriose buvo deginami yd ir kit kalini klipat" lavonai. Gr i darbo, pavarg kaliniai vietoj poilsio vakare dar buvo varomi bendron rikiuotn. Prasidjo fizinis isekimas ir ligos. Nemonikas slygas dar sunkino ir vietin kriminalist valdia". Jie mgo darb paleisti savo kumius arba strnas taisydavo" 37

lazdomis. Reikdavo keltis 5 valand ryto, o kol idalydavo maist, jau laikas bdavo darban eiti. Susirgusius priimdavo ligonin, bet tik su didesne negu 39 laipsniai temperatra. Nuo 1944 m. pradjo priimti ir turinius maiau negu 37 laipsnius temperatros. Utat padaugjo serganij. vien lov ligoninje guld po 2-3 ligonius. Prasidjo ligos: dizenterija, iltin ir kt. Galima sivaizduoti tuthofo gyvenim, jei per pirmsias penkias savaites 1943 m. i 46 lietuvi kalini mir net 9, tai: 1) balandio 14 d. - majoras Stasys Puodius (nuo plaui udegimo), 2) balandio 18 d. - ygimantas Masaitis (umutas), 3) balandio 19 d. - Algirdas Tumnas, 4) balandio 20 d. - advokatas Petras Kerp (turdamas didel temperatr, kent trokul ir duon keit mineralin vanden"), 5) gegus 2 d. - Vilniaus vicemeras Bronius Grigas, 6) gegus 14 d. - gimnazijos direktorius Kazys Bauba (umutas lenta), 7) gegus 15 d. - Vilniaus moksl akademijos sekretorius Vytautas Tumnas, 8) gegus 15 d. - agronomas Ignas Budrys, 9) birelio 7 d. - Antanas Janueviius (mir nuo dmtosios iltins). 1943 m. balandio 28 d. vakare vokiei pareignas irikiuoja ia 25 i 46 lietuvi (dalis j buvo mir, guljo ligoninje arba buvo visai bejgiai) ir pranea: Nuo ryt dirbsite biuruose: - 2 paskirti pat (A. Lipninas ir J. Rimaauskas), - 2 rb kamer (J. Katinauskas, A. Staneviius), - 1 nuosavybs skyri, - 4 nuutlinimo kamer (Vladas Butkus, Antanas Janueviius, Julius urna, Jonas ernas), - 3 statybos biur (VI. Jurgutis, K. Kuprnas, J. Noreika), 38

- 1 raport skyri (B. Sruoga), - 1 darbo priemoni (A. Kuinskas), - 1 apsaugos (VI. Peelinas), - 5 prie dar (M. Kriauinas, M. Maiokas, P. Masiulis, J. Malinauskas, V. Valiukeviius, o kiti - kitur)". Balandio 18 d. dar atve urnalist, redaktori, spaustuvinink. Prasidjo epidemijos. 1 9 4 3 m. gegus 31 d. stovyklos virininkas, irikiavs lietuvius, prane: Nuo ios dienos js esate garbs kaliniai". Visi gavo naujus rbus, dviej aukt lovas, barake atsirado radijo garsiakalbis, darb eiti neprivaloma. Taiau reikjo upildyti anketas praant gauti darbo. Vyrai kaip susitar rao: Jokio darbo i vokiei valdios nepraome ir jokias algas nepretenduojame". Virininkas, atjs po trij savaii, visus ikoneveik u parodyt usispyrim. Lietuva, suinojusi apie didel lietuvi mirtingum tuthofe, pakl triukm, t.y. tarjai kreipsi buvus Vokietijos karo ata Lietuvai, vyriausij karo komendant gen. mjr. Just, su kuriuo 1 9 4 6 m. vasar ar pavasar man yra tek sdti Vilniaus MGB rsiuose gretimose kamerose. Galbt jo dka vokieiai padar negirdt nuolaid ir 1943 m. gegus 31 d. ileido sakym, kuriuo lietuviai inteligentai buvo atleisti nuo fizini darb ir skiriami stovyklos tarnautojais: ratininkais, sandlininkais, gydytojais, sanitarais, bibliotekininkais. Vliau vokieiai ileido dar vien sakym: ms kaliniai galjo atsisakyti darbo, gavo teis susirainti su namikiais ir gauti i j arba i Raudonojo Kryiaus siuntinius. Maisto norma 1 9 4 0 - 1 9 4 2 m. buvo 1000 kai, o 1944 m. - 1800-2000 kai. Pietums du kartus per savait duodavo 7 5 0 g irni sriubos. tuthofe nuolatos buvo apie 2 5 0 - 3 0 0 lietuvi, imtyt po vairius barakus. Ten buvo net du kunigai: kun. S. Yla ir kun. A. Lipninas. 1943 m. kalini padaugjo iki 1000. 1944 m. pabaigoje i iauli ir Kauno atve daug ydi. Kai atve dar ir i Vengrijos, j buvo apie 30 000. 1943 m. atveus lietuvius, tuthofe buvo 20 0 0 0 kalini, 1944 m. pradioje - 40 000, o 1944 m. rugpjio39

gruodio mn. - 50 0 0 0 - 6 0 000 kalini. Kaliniai nelaikomi monmis, jie visi buvo pasmerkti miriai. Lietuviai, i pat pradi patek Himlerio sukurt pragar, dar lenk buvo gsdinami, kad jie greitai bsi suaudyti, tad vis laik gyveno iomis mintimis, kol pagaliau gyvenimo slygos buvo pagerintos, nors tvarka, drausm iki pat galo buvo palaikoma lazdomis ir mutru. Kun. Stasys Yla tarytum papildo B. Sruogos Diev mik", nes jis rao kitu laiku. Tai - tik maa dalel vis Vokietijos koncentracijos stovykl, kuriose be perstojo veik krosnys, degindamos ne tik yd, bet ir kit kalini knus. Lietuviai pradjo burtis. Gyvenimo klaikumo ir laisvs ilgesio paadinti m reiktis ir krybiniai talentai. Pirmus nedrsius bandymus jie perskaitydavo nedideliame brelyje, vliau B. Sruogos buvo suburti literat grup, pasivadinusi Aitvaro" vardu. Barake sikr tuthofo Akademija", kuriai vadovavo prof. Vladas Jurgutis, padedamas J. Noreikos. ia buvo skaitomos paskaitos vairiausia tematika. Kai kurie pradjo savarankikai mokytis angl kalbos, i j V. Jurgutis, J. Noreika, A. Kuas. Prie prof. V. Jurguio labiausiai prisirio Jonas Noreika, jaunas, bet nepaprastai imlaus proto. Isitarnavs Lietuvoje kapitono laipsn ir kartu baigs teis, jis juto, kad trksta visapusiko isilavinimo. J. Noreika ir V. Jurgutis pasidar neatskiriami draugai. Abu sddavo prie knyg, drauge po kelet valand vaiktindavo kieme. i dviej moni biiulyst, prasidjusi mokslo metais, iliko iki galo. J. Noreika rod turs nepaprastai kiln bd: neklaus patarim ir nepasek atsiliejusij pavyzdiu, kai evakuacijos metu iltins palautas V. Jurgutis liko vienui vienas ir turjo ti. iuo sunkiausiu metu j gelbjo Jonas Noreika, niekur nuo jo neatsitraukdamas (Stasys Yla. mons ir vrys diev mike. P. 233-237). 1945 m. sausio 24 d. tuthofo koncentracijos stovykla gavo sakym pasiruoti evakuotis Vakarus. Sniegas trukd ygiuoti. Nesuspjanius ygiuoti su kolona SS sargybiniai be gailesio aud. Kaliniai buvo suskirstyti kolonomis iki 1000 kalini. Lietuvi 40

kolonoje, kurioje buvo daug sergani, i 1600 kalini liko tik pus. Duonos tedav tik 2 5 0 - 3 0 0 g. Kolonos klaidiojo pirmyn ir atgal, kol pagaliau pamat rus tankus. tai k rao tuthofo kalinys kun. Stasys Yla apie Jon Noreik mintos knygos skyrelyje Paskutinis atodsis" (p. 553-554): Dalis draug strigo tarp dviej geleini udang. J padtis buvo nepavydtina. Vieno odiais tariant, knas palautas, dvasia prislgta. Svetima padang nemaloni, ne. Nra artimj, nra draug, o kurie buvo - unkeliais nuklydo. Nenoriu j net prisiminti. Dieve, kada man leisi grti savo em, joje dirbti ir numirti". Vienas i j tikrai gro mirti su kitais mirtaniais u tvyn. Tai buvo Jonas Noreika. Dar tuthofe tomis dienomis, kai tkstaniai trauksi Vakarus, jis kalbjo savo draugui Naruiui: Visi nepasitrauks. Didesn dalis liks, kents ir kovos. Kodl mes turtume bgti? Ne, mes turime bti kartu su jais. Kartu kentt, kovot ir, jei reiks, mirt". jo ryt, tada dar tolim, atrod, pakeis i Vakar gauta inia. Jo mona ir dukrel buvo pasitraukusios... Jos gan danai jam ra, tikdamos paios ir jam adindamos vilt netrukus susitikti ir vl gyventi kartu kaip seniau. S. Yla rao: Vien laik jis parod ir man. mona ra: Meil gili, kaip vandenyno gelms, skaidri, kaip dangaus mlyn, tyra, kaip i dangaus nukritusi snieguole... Niekas mums jos neatims, niekas". Kol a skaiiau, jis sikniaubs irjo angl kalbos vadovl. Grindamas pasidiaugiau j meile. Jis pakl galv, pasiirjo dar kart laik ir nieko nepasak. Tik jo lpose ir veide pastebjau susirpinimo ir graudesio virpesius. Mudviej lovos buvo greta, antrame aukte. Skyr tik takas. Matydavau, kaip vakarais jis usidengia rankomis veid ir kiek ilgliau utrunka. Tarpais jo ranka pakildavo, pirtai siveldavo plauk garbanas ir vl inirdavo. Tai buvo nesmoningi, nekontroliuojami judesiai. Atrod, kad jis gyveno gilia mintimi, jausmais. Tai buvo jo malda. Per miias j matydavau labai susitelkus, taiau laisv ir atvir, kuris nieko nenori slpti, k igyvena, ipasta, k garbina. 41

Man norjosi ariau painti t jo ry su Dievu. Kart papraiau, kad jis parayt mald. Jis tuo susidomjo, bet nieko nepasak. Po keli dien - tai buvo 1944 m. sausio 27 d. - jis man pakio prirayt lap. Skaiiau kelet kart. Viena vieta man atrod isiskirianti i viso turinio. Kruvinoj kovoj, granat iraustoj duobj, udususio kario paskutinis atodsis aukia Tave. Mylimoji, prie lango rymanti, krpteli ir aukia Tavo vard, igirdusi ini baisi. Palydi em ir dangus, palydi auksm t". Pamaniau, kad tai bus sipyns koks stipresnis spdis ar sijautimas. Prajo metai ir mes isiskyrme. Klajojom pamario laukais, o jis viename kaime slaug prof. V. Jurgut. Atjo rusai ir juodu pam: vien ligonin, paskui Lietuv, o antr kariuomen. Kai mes skirstms i Pucko, jis su ilaisvintoj" briu buvo pasistas tetin. I ten galjo pasitraukti Vakarus pas mylim mon ir d u k r e l . Bet jis n e p a s u k o pas jas. Nesitrauk i bolevik kariuomens, tikdamasis greiiau patekti Lietuv. Jis sav em tikrai pasiek. Numets al sovietin ginkl, jis pam rankas savj, prie ketverius metus ukast emaitijoje. sijung partizan kov, sukr vien j apygard, jai vadovavo ir band sujungti visus jos kovotojus. yg pusjs, pateko prieui nagus ir su keletu draug buvo suaudyti. Paskutinis jo atodsis buvo turbt toks, kaip maldoj rayta: Mylimoji, rymanti ir vis tebelaukianti, gal krptels igirdusi i baisi ini, kuri nuo jos lig iol slpme. Dabar teino ir tenelista - jis ipild Tvo vali savo emj..." Tai visai teisingai parayta. Jis i tikrj gyvenime buvo toks. Dar ir dabar, prajus daugiau kaip penkiasdeimiai met, prisimenu mudviej susitikimus ir iki iol man neinyksta i aki jo ramus, tiesus vilgsnis ir kupinas gyvenimo prasms, spindintis jo veidas. Bdamas teisininkas, jis suprato, kas jo lauk, taiau tvyns meil buvo jam brangesn u visk. O tai yra tikroji mogaus auka". Pateikiu ir jo parayt mald, teikt kun. Stasiui Ylai, i knygos mons ir vrys diev mike" (p. 3 5 3 - 3 5 5 ) : Kur tik akis uma42

to, kur benuklysta mintis, visuomet matau, visur pastu a Tave. Ar diena iauta, atskleisdama kalnus ir lygumas, ar ydini bang kvapas n u b a n g u o j a per pievas, ar pauktis miko g l d u m o j e suklyksta, - visur matau ir girdiu Tave. Kaljimo rsy nykstanio mogaus kaultos rankos tiesias Tave. Kruvinoj kovoj, granat iraustoj duobj, udususio kario paskutinis atodsis aukia Tave. Mylimoji, prie lango rymanti, krpteli ir aukia Tavo vard, igirdusi ini baisi. Palydi em ir dangus, palydi auksm t. Nuo mari iki mari, nuo vieno vaigdyno krato iki kito girdisi Tavo vardas, o Dieve. Mano irdis dreba, kaip audroje sibuojamas medio lapas. Neinau, nei kur pradia, nei kur pabaiga. Nortsi, o kaip baisiai nortsi aprpti vis em. Vis em sutalpinti savo ird. Kad Tavo vardas vis aidt ir aidt. Kad galiau ilstis, kad galiau nurimti. Toks didelis trokimas, toks galingas ir nepasotinamas jausmas irdy. O galia mana tokia menkut, kaip skruzdls ant pravaiuojamo kelio. Kiekviena praeinanti pda gali sutrinti, sumindioti. Kas biau, jei Tavo Vardas neskambt. Kas likt i mans, jei neinoiau, kad turiu Tv, savo rankoje laikant mane. Jei savo gyslose nejausiau tos ugnies, kuri buvo visos gyvybs, viso judjimo, viso gyvenimo ir viso pasaulio pradia. Mano Dieve, tai esu toks, kok mane paaukei. Matai, ar vertas a prayti leisti ir man vykdyti Tavo vali emje. aukti Tavo vard, kartoti Tavo od. Be Tavs viskas beprasmika. Pragaras be Tavs. Ir dreba irdis, Tavo vard aukdama. Leisk bti arti, leisk ivargusiam suilti Tavo meils ugny, o Dieve" (Jonas Noreika).

43

I V . GRTA

SOVIETAI

Pokario nuotaikos
1944 met pabaigoje artjant raudonojo slibino kariaunai prie Lietuvos sien, Ryt pusje vis daugiau buvo matyti gaisr pavaisi. Vokieiai tvarkingai trauksi savo Faterland", vienur kitur stabteldami vis dar mgino sulaikyti t lavin, kuri artjo naikindama pakeliui visk, kas buvo lik mums brangaus. I miko pradjo rodytis maos raudonj gauj grupels, kurios, vietini tvyns idavik padedamos, nurodinjo einanioms u pirmj smogiamj dalini pei Smer" grupuotms lietuvi patriotus. Smer" be gailesio suiminjo nesuspjusius pasitraukti ar pasislpti tauriuosius tvynainius: karininkus, aulius, policijos pareignus, mokytojus, kunigus, buvusius partij vadovus ir arba aud juos vietoje, arba patard vesi su savimi ir pakeliui su jais susidorojo. Maai kam i j pavyko grti. Nemaa dalis inteligentijos, sitikinusi rus skelbiamos naujosios demokratijos apgaule ir prisimindama 1940-1941 metais MGB vykdytos genocido politikos ms tautos atvilgiu rezultatus - Rainius, Pravienikes, Panev, Zarasus ir daugelio vietovi ems lopinlius, prisigrusius ms tvynaini kraujo, prisimindama ivetj Sibir ir j artimj aaromis priliugusius dirvonus, galvotrkiais, kas kaip galjo - psti, veimais, dviraiais, traukiniais ar kartu su karikomis besitraukiani vokiei mainomis bgo nuo XX amiaus maro, kad igelbt savo gyvyb, palikdami turt, vaikus, tvus, artimuosius, draugus. Taiau ne visiems tai pavyko. Kai kurie pirmieji atsidr u grot. Dalis Lietuvos sn kitaip man. Suprato, kad t susidarius vakuum ateis atjnai, persiklliai, kurie nebus ms draugai ir kurie tik pads tautos igamoms dar labiau ugniauti laisvs bals. O kas vadovaus tvyns atgimimo kovai? Kas kvps meil savo kratui, vaikams? Suprats, kad nors kova bus nelygi, ilga, iauri, bet ne beprasmika, Lietuv 44

versi grti J. Noreika. Lietuvoje tebegyven patriotai generolas M. Peiulionis, plk. J. Vitkus, gen. t. plk. ltn. J. Jankauskas, bsimasis partizan generolas kpt. J. emaitis, mjr. V. Drunga, J. Luka, A. Ramanauskas-Vanagas ir kiti liko Lietuvoje, kad galt vadovauti pogrindio ginkluotosioms pajgoms. Jau pirmomis pokario dienomis instinktyviai pajut t gresiant pavoj, pavieniai vyrai, merginos spruko saugesnes vietas - miestus, mikus, pas kaimynus, sirenginjo slaptavietes kiemuose, soduose, daruose, krmuose, namuose. Jie rinko pakelse imtytus ginklus, ovinius, sanitarines priemones, rbus. Taip prasidjo tbtin partizanin kova su prispaudjais. Vliau jie brsi atskiras grupuotes, atskirus didesnius padalinius, i savo tarpo rinkosi vadus. Ir taip pamau tai vienur, tai kitur atsirado jau tvarkingi koviniai vienetai, gal pasiprieinti ne tik stribams", bet ir reguliariosios kariuomens daliniams, o kartu sudrausminti ir p a m o k y t i " pavienius raudonosios valdios vadus bei istrebitelius" - naikintojus. uvusij vieton stojo naujos ginkluotos formuots. Tai vert MGB kurti vis naujus kovos su Lietuvos partizanais planus. Jie stengsi uverbuoti kuo daugiau net atsitiktinai j akiratin patekusi nekalt moni arba infiltruoti partizan eiles savus" mones. Lietuva nebuvo pakankamai pasirengusi visikai konspiracijai. Tiesa, vokiei okupacijos metais buvo ivystyta plati pogrindio veikla: sukurta LLA, Lietuvos frontas", Laisvs kovotojas" ir daugelis kit kovos organizacij, kurios ileido nemaa spaudini, bet to meto konspiracija buvo gana silpna, nes kai kur vokieiai tai irjo pro pirtus, suprasdami ir matydami, kad ms tautos didiausias prieas - komunizmas. Pogrindio ryiai, buv daugiausia apskrityse, miestuose, vadovams pasitraukus sutriko ir visk reikjo pradti i naujo. Tuo tarpu raudonieji" pradjo suvedinti sskaitas su kaimynais, su buomis, kurie vokiei okupacijos metais buvo atsim savo emes. mons uvo visikai nekaltai. Prisimenu pasakojim, kaip Kaune vienas generolo Velykio likerio gamyklos darbuotojas, 45

pasigrobs kelet di likerio, paslp jas savo gyvenamojo namo rsyje ir lauk ivaduotoj". Vos tik sutiko pirmuosius rus karius, pasikviet juos savo namus, pavaiino, pagird ir vis skundsi, kaip juos, darbininkus, skriaud pilvoiai" - buruaziniai vadovai. Rusas kareivis nebt rusas, jei isipagiriojs negrt pas geradar ir vl paprayt" pavaiinti. Gal gale visos atsargos baigsi. Kai mintasis darbininkas kariams pasak, kad jau viskas igerta, kareiviai nepatikjo ir, reikalaudami gral, savo geradar" mu tol, kol pagaliau j umu. Smer", kaip minta, visur iekojo prie - nip". Kiekvienas lietuvis buvo potencialus soviet valdios prieas, nesvarbu ar tai buvo buo, ar maaemis, gyveno neblogai, be to, buvo ivetojo Sibir ar suimtojo gimin, draugas, kaimynas arba buvs karininkas, aulys, policininkas ar visuomens veikjas ir, neduok Dieve, viraitis ar seninas. Prisimenu, kai 1944 m. buvau savo tvikje Skirkuose Suvalkijoje, aki apskr., ms namuose buvo apsistojs Smer" padalinys. Rugiapjts metu grdamas i lauk pastebjau kieme brikoje sdini moterik ir netolimais lyg niekur nieko stoviniuojant su autuvu raudonarmiet. I tolo painau, kad tai buvo Vievio auli brio vad mokytoja Domicl Kastaitien, kuri man artjant pridjusi pirt prie lp parod, kad tyliau. A j supratau ir tik mamai vliau pasakiau, kas ji esanti ir kad nunet jai pieno ar k nors uvalgyti. Kieme maiau kelet aplusi vyr, kurie ne katil, matyt, ruo pietus". Jie i tolo mane atpain pasisveikino linkteldami galvas. A juos irgi atpainau - tai buvo kininkai i Vievio valsiaus (dabar j pavardi neatsimenu). Koks j likimas - neinau. Girdjau, kad gerb. mokytoj Kastaitien suaud. Pirmas susipainimas su Smer", einant savo namus, buvo: Ar buvai aulys? Ar buvai tautininkas? Ko ia atvaiavai?" Reikjo atsakyti, kad a nebuvau nei aulys, nei tautininkas, nei karikis. ia, nuoalij tvik, atsikliau laikinai ir, kai tik karo padtis nusistovs, griu t pat darb, kuriame dirbau ir 1940-1941 sovietiniais metais, - Trak ems kio statybos skyri. 46

Smer" majoras apsiramino, nes ant stalo mama atne butel, kumpio, juolab kad pas mus gyveno rus pabgli eima i Smolensko, kuri buvo veama Vokietij, o a juos igelbjau nuo iveimo ir atveiau tviks k. Rus eima u tai mane gerb ir, matyt, palankiai apie mane atsiliep. Taiau vliau, jau 1948 m., ios rus eimos jaunuolis, nenordamas eiti Raudonj armij, stojo strib" gretas ir dav blog charakteristik apie mano pamots vyr, dl to abu juodu ive Sibir, ten jiedu ir mir. Labai daug kas nukentjo rod savo ger ird ir pardav ar vaiin degtine. Nuo toki kariai neatstodavo, varindavo eimininkus po kaim iekoti daugiau degtins. Vliau, ivaiavus Smer" grupei i ms kio, pas mus apsistojo prietankinio padalinio tabas. Sode ukastoje dje kareiviai atrado mano eimos r b u s ir visk igrobst. Dalinio virilai nusiskundiau, kad kai kurie mano daiktai, palikti prie Vievio, tikriausiai taip pat bus ding", nes ivaiuodamas i Trak dal turto buvau paliks pas eiminink toli nuo ia, apie Viev, isitars, kad ten, be monos palto su laps apykakle, buvo mano civilinio lakno uniforma. Virila, pamats mano susirpinim, pasitikslino, kaip atrodo ta sodyba, ir po to pasak: Js niekas nepaimta nepaliesta". Paaikjo, kad tas pats dalinys anksiau stovjo tame paiame Pievaii km. netoli Vievio. Seiminink man pasakojo, kad du kareiviai, atj pas Mikalausk, nujo svirn, kuriame, be mano mint daikt, buvo palikta ir dalis knyg, taip pat Lietuvos archyvas", ydai u Stalino pei" ir kt. Matyt, jiems patiko atradus pastam", bet inodami, kad tai draudiamos knygos, klaus eimininks, kieno jos. eiminink pasak, kad tai vieno ininieriaus. Virila sak tas knygas sudeginti, o eimininkams atsisakius tai daryti, sudegino patys, kad tam ininieriui bei eimininkams kartu nebt bdos". Kart ujs vakare pas mane svirn, kuriame miegodavau, tas virila pasak: Manau, kad tu geras mogus, tau reikia i ia greiiau ivaiuoti didel miest ir ten dirbti savo darb". Kit dien, atjs 47

rugi lauk, tas virila pakartojo savo perspjim sakydamas: Ar prisimeni, k vakar kalbjome? Jei mane iduosi, man bus blogai, bet neumirk, ir tau bus blogai". A su eima greitai dingau. Ivykau Kaun. Jautme, kad kar vokieiai pralaimi. Vilkavikio, aki miesteliai buvo sugriauti, ir nors frontas trumpam lyg ir buvo nurims, jis vis artjo prie Vokietijos sien. Pradjo veikti sovietins valdios staigos ir mons. Buvo ileistas sakymas visiems grti savo buvusias darbovietes. Prasidjo prievartiniai vyr gaudymai kariuomen. Vl kilo masinis nepasitenkinimas. Vyrai veng stoti kariuomen arba pabg i jos pradjo slapstytis. Reikjo gelbti ir save. Sovietams grus, kininkus apm neviltis: vos pam duokl, sovietai jos ir vl reikalavo. Kai kurie kininkai palik kius bgo kitas vietoves, miestus ar Klaipdos krat.

Partizanins kovos pradia


T, kurie mgino ivaiuoti Vakarus ir jiems tai nepavyko, grus atgal gimtuosius tviks namus gyvenimo slygos buvo apverktinos. Teko atsisveikinti su eimomis ir sprukti mikus, slapstytis pavieniui arba stoti partizan gretas. Kitas partizan gret papildymo altinis - visuotin vyr mobilizacija. Niekas nenorjo stoti Raudonosios armijos gretas ir kovoti neinia dl ko. Prievarta kariuomenn paimti vyrai bgo i jos pasitaikius menkiausiai progai: jie pabgdavo varant grupes per mikus kariuomens surinkimo punktus arba net tiesiog perbgdavo i kariuomens mikus su ginklais, eidami sargybinio ar patrulio pareigas. Vakarai be pertraukos var propagand apie tai, kad gali kilti treiasis pasaulinis karas tarp buvusi sjunginink - Soviet Sjungos, viena vertus, ir Anglijos ir Amerikos, kita vertus. Tai kl vilties kibirktl Lietuvos laisvs armijos ir kit organizacij vadovams. Kuriant naujas politines grupuotes bei ginkluotas pogrindio grupuotes, prireik leisti atskirus leidinius: Tauro apygardos partizanai leido 48

Laisvs valg", Dzk grupuot - Laisvs varp". ie leidiniai vietos gyventojams ieb vilt ir skatino drs - nepasiduoti prieo, klaidinanio visuomen savo paadais apie giedr rytoj, ugaidoms. Mjr. J. Semaka su grupe vyr, prasiskyns keli laisv i Liepojos apsupimo, prasiskverb emaitij ir ia sijung emaii legion, kuris veik Teli, iauli ir Maeiki apskrityse. Buvo daugyb MGB agent bei infiltruota" savj partizan eiles, o tai praud daug kovotoj bei j vad. Strib" briai, kuriems vadovavo atsistieji patyr rus N K V D karininkai, pasienio bei reguliariosios kariuomens padedami, vis labiau sunkino partizan veikl. Tai pareigojo partizanus iekoti glaudesni ryi tarp atskir grupi ir kurti bendr vadovyb.

Kapitonas Jonas Noreika R a u d o n o j o j e a r m i j o j e


1945 m. kovo 1 1 d . Raudonajai armijai ilaisvinus tuthofo kalinius, J. Noreika galjo mginti pasitraukti Vakarus, taiau j kankino tvyns ilgesys. Matydamas ir inodamas, kiek daug lietuvi pasitrauk Vakarus, be abejo, samprotavo: O kas liks Lietuvoje, kas suburs ir skatins tvynainius toliau kovoti dl laisvos nepriklausomos Lietuvos?" Beklaidiojant su ivarytais Rytus tuthofo kaliniais, J. Noreikai pavyko kartu su silpstaniu prof. V. Jurguiu pasitraukti i kolonos ir pasislpti. Profesorius staiga susirgo iltine ir J. Noreika liko j slaugyti. Artimas bendradarbiavimas su profesorium tarytum pareigojo J. Noreik nepalikti likimo draugo. Buv tuthofo kaliniai, i j ir J. Noreika su prof. V. Jurguiu neturjo joki dokument, todl apsistojo Endau gyvenvietje (30 km nuo Laujenburgo) nustatyta tvarka laukdami tolesnio valdios n u r o d y m o . Slaugydamas prof. V. Jurgut kovo 2 0 - 2 3 d. J. Noreika taip pat susirgo iltine ir iguljo iki balandio 30 d. Sovietai, ilaisvin likusius tuthofo kalinius, rinko i j dar galinius judti ir po sveikatos patikrinimo 1945 m. gegus 5 d., 49

paeid tarptautins teiss normas, juos prievarta mobilizavo ir pasiunt raudonarmiei gretas. Vienoje kolonoje koncentracijos stovykloje ibuvs su prof. V. Jurguiu, J. Noreika isiskyr su juo tik tada, kai buvo paimtas kariuomen. Soviet valdios sakymu J. Noreika ir V. Jurgutis atvyko Laujenburg, i ia traukiniu juos perve tolc (persiuntimo punktas) ir gegus 5 d. J. Noreik isiunt Raudonj armij, o prof. V. Jurgut, dl jo amiaus netinkant karinei tarnybai, isiunt Lietuv. I pradi J. Noreik paskyr atsargos auli pulk. Gegus pabaigoje i atsargos pulko perkl 1261-j Suvorovo ordino auli pulk (pulko vadas papulk. Semionovas). 1945 m. birelio pabaigoje pulk iformavus, J. Noreik perkl 732-j auli pulk (kiek J. Noreika prisimin, is pulkas jo 235-j divizij). Pulkas stovjo Trocborne (40 km nuo Holteino). Iki pat paleidimo i karins tarnybos J. Noreika vis laik tarnavo eiliniu. (B. b. 9792/3. T. 1. L. 169.) O ios karins grupuots tikslas buvo apsisaugoti nuo Hitlerio kariuomens likui. Pagaliau J. Noreik demobilizavo 1945 m. lapkriio 27 d. ir jis atvyko Vilni.

Kapitonas Jonas Noreika sikuria V i l n i u j e


1945 m. lapkriio 27 d. J. Noreika atvaiavo Vilni ir, inodamas prof. Vlado Jurguio adres, apsistojo pas j ir gyveno iki gruodio 10 d. Niekur nedirbo, ilsjosi po sunki igyvenim, globojamas draugo. Po poros savaii gavs isinuomoti but Vilniuje (Vivulskio 31), persikelia nauj viet. Tai buvo kuklus kambarlis. Savo bald neturjo, buto eiminink suelp kukliais btiniausiais baldais: lova, raomuoju stalu. I pradi vilkjo kareivikais rbais: palaidine, auliniais batais, kelnmis ir miline. Palengva savo turt padidino sigydamas civilin kostium, pusbaius. Rekomendavus tuthofo kaliniui advokatui Petrui Kikiui, J. Noreika sidarbino Moksl akademijoje ir ia idirbo juriskonsultu iki pat areto. 50

Nuo 1945 m. gruodio 15 d. iki 1946 m. sausio 15 d., be savo tiesioginio darbo, dar dirbo Vilniaus v. Jokbo ligoninje turto metrikacijoje. darb jam pasil ligonins vyr. gydytojo pavaduotojas Viinskas, kuris anksiau, dar J. Noreikai virininkaujant iauliuose, 1941 m. dirbo Kurn valsiaus sekretorium. v. Jokbo ligoninje J. Noreikai jau buvo pastama gydytoja Vitartien, kuri gyveno taip pat Vivulskio 31. Pastamas buvo gydytojas Lauceviius - pirmosios ligonins direktorius, gydytojas Diktoraitis, su kuriuo buvo susipains iauliuose pas advokat Vaitekn. Su gydytoju Kojeli susipaino tik atjs ten laikinai dirbti; su Dongaile Mickelinaite, kuri dirbo buhaltere, J. Noreika susitiko Mickeviiens bute Vilniuje. Dar 1941 m. jos tvas Jonas Mickelinas, tolimas J. Noreikos giminaitis, su eima buvo ivaiavs Vokietij. 1943 m. gro atgal Lietuv, o 1945 m. buvo aretuotas. ia minta J. Noreikos giminait D. Mickelinaite, dar tebegyvendama iauliuose, inojo apie J. Noreikos antisovietin veikl ir, kalbdamasi jau pokario metais, sitikino, kad buvs J. Noreikos laisvs trokimas neiblso. J. Noreika lyg nujausdamas pra Mickelinaits apie tai, taip pat ir apie jo tiesiogin ano meto darb niekam nepasakoti. Po t susitikim ir vliau J. Noreika su Mickelinaite nebesusitiko. Aretavus J. Noreik, tardymo metu j perkratinjo" apie visus tuos, su kuriais jam teko susitikti grus i tuthofo. Taiau J. Noreika visko isigyn, es per trumpai tedirbs, kad galt darbe kalbtis antisovietinmis temomis. Tik su gydytoju Kojeli J. Noreika buvo kiek kalbjs apie tarptautin padt. Jei ne Ona Pokien ir S. Gorodeckis, tai J. Noreika gal ir bt mgins su Kojeli ariau susipainti ir pasidalyti antisovietinmis mintimis. J. Noreika buvo atsargus, juolab kad antisovietinei veiklai Kojelis galjo bti panaudotas ir kaip medikas.

51

V.

MGINIMAI

ATKURTI

LIETUVOS

VALSTYBINGUM

Kapitonas Jonas Noreika ieko rezistent


Vos itrks i tuthofo koncentracijos stovyklos siaubo ir prajs bolevik filtravimo" punktus bei sovietins rezervins kariuomens pulkus, dar pakankamai neapils" J. Noreika susidr su atjn soviet daromomis skriaudomis Lietuvai. Jis mato jaunimo ryt nestoti Raudonosios armijos gretas. Vengdami tarnauti svetimiesiems, ie traukia mikus pas partizanus, kurie jau veik maais briais, neturdami nei vad, nei bendros vadovybs, ir kent negandas. Kpt. Jonas Noreika rytasi sukurti bendr ginkluotj pajg vyriausij vadovyb, kuri koordinuot t karini grupuoi veikl. Kaip teisininkas, jis man, kad, karui pasibaigus, vis tiek kada nors bus pasirayta taikos sutartis ir, galimas daiktas, bus atstatyta Lietuvos valstyb su buvusiomis valstybinmis sienomis, nors puikiai suprato, kad rykiai skirtingos pairos demokratijos esm Vakaruose nra pasikeitusios, o soviet skelbiama demokratija, prisidengusi kariniais antpeiais" ir varoma propaganda, lieka vien apgaule bei Vakar mulkinimu. Proletariato diktatra i tikrj pasilieka ir toliau. Nors sovietai, kaip buvo adj, panaikino net ir kominterno struktras, bolevik ideologija - pasaulinio proletariato diktatros idja - dar neiblso. Susiklosius tokiai situacijai, J. Noreika pradjo intensyviai iekoti gyv" partizan, pogrindio veikj, kad galt i esms sitikinti, kokia i tikrj yra faktin padtis, ir tik tada daryti prielaidas ateiiai, kaip jam - tvyns patriotui - reikia elgtis. J. Noreikos manymu, reikt tausoti gyvj jg ir nutraukus ginkluot prieinimsi organizuoti sukilim, kuris turt vykti vos prasidjus Vakar-Ryt karui. Dar gruodio mn. grs Lietuv ir suinojs buvusio tuthofo kalinio plk. ltn. Petro Masiulio adres, J. Noreika skuba pasidalyti 52

su juo, kaip karikiu, itomis mintimis ir k nors suinoti apie partizanin judjim Lietuvoje. Usuks pas plk. ltn. Petr Masiul, gyvenant Liejyklos 9 - 6 , rado j namuose. Prisiminus praeit tuthofo koncentracijos stovykloje, aptarus Lietuvos politin ir tarptautin padt, J. Noreika pasiteiravo P. Masiulio, ar jis ins k nors apie partizanin judjim Lietuvoje ir ar neturs ten savo pastam. P. Masiulis saksi smulkmen neins ir pastam, kurie galt nuviesti tikrj dabartin padt apie partizanus, neturs, taiau paguod, kad apie tai gal k nors ino jo snus Padas (studentas fizikas), kuris dabar yra kitame kambaryje. Pakviestas tvo, atjo jaunas valus jaunuolis ir prisistat J. Noreikai. pakartot J. Noreikos klausim studentas Tadas atsak, kad jis pats maai k gals pasakyti apie partizanin judjim, bet paadjo atvesti pas J. Noreik jo darbo kabinet mog, kuris i tikrj galt isamiau papasakoti apie partizanus, nes jis kur laik buvo j gretose. Po keli dien Tadas Masiulis i tikrj atved pas J. Noreik mog ir pristat: Zigmas Laukaitis". Z. Laukaitis J. Noreikai papasakojo, kad Piet Lietuvoje, Dzkijoje, Alytaus apskr. veikia partizan grupuot, kuriai vadovauja in. plk. ltn. Juozas Vitkus, slapyvardiu Kazimieraitis. Z. Laukaitis apviet J. Noreik ir apie bolevik partij, ir apie j aktyvo veikl. Igirds iuos pasakojimus, J. Noreika papra, kad Z. Laukaitis io pasikalbjimo turin perduot plk. J. Vitkui ir kartu jam pranet, kad J. Noreika btinai nort susitikti su J. Vitkumi. Z. Laukaitis primin J. Noreikai, kad partizanams trksta popieriaus, ir pra, kad jis pasirpint gauti ir popieriaus, ir dauginimo priemoni. Vliau Z. Laukaitis atved J. Noreikai Marcinkoni vid. mokyklos mokytoj Kstut Valentukevii, kuris nuolat susitikinjo su J. Vitkumi. Be to, Laukaitis smulkiau papasakojo apie plk. Vitkaus vaidmen partizan pogrindyje ir apie jo suorganizuot Dzkijos partizan rinktin. Moksl akademijoje J. Noreika netiktai susitiko savo ger pastam buvusi iauliet poet On Lukauskait-Pokien, su kuria 53

pasidalijo praeities smulkmenomis apie bendrus pastamus iaulieius ir jai prisipaino, kad, inodamas apie dabartin rezistencijos ir partizanin veikl Lietuvoje, jis nors sukurti bendr vadovavimo centr kovai su bolevik valdia Lietuvoje. O. Lukauskait-Pokien iai nuomonei pritar ir pasisil j suvesti su mogumi, gerai inaniu pogrindio reikalus. Tai buvo Stasys Gorodeckis. Netrukus Stas Gorodeck Onut atved J. Noreikos kabinet ir juos supaindino. Stasys Gorodeckis papasakojo, kad jis palaik ryius su Lietuvos pasiprieinimo judjimu ir kad jo centras Kaune 1945 m. pabaigoje buvo likviduotas. Taip pat jis prane ir in. V. Amensko ini, jog Marijampolje likviduotas Suvalkijos Tauro apygardos partizan tabas, kurio inioje buvo kelios rinktins. Tuo paiu metu buvo likviduotas ir kurtasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas - LIK, kurio vadovybje buvo ir geri V. Amensko pastami: plk. ltn. L. Butkeviius ir aviacijos kpt. Taunys-Kovas. Vliau i Zigmo Laukaiio J. Noreika suinojo apie emaitijoje veikianias partizan grupuotes, kurioms vadovauja mjr. Jonas Semaka.

Lietuvos tautins tarybos (LTT) krimas


1946 m. sausio viduryje susirink Onos Pokiens bute Giedraii 10a (Vilniuje), Jonas Noreika, Stasys Gorodeckis ir Ona Lukauskait-Pokien nutar kurti centr, kuris bt pavadintas Lietuvos tautine taryba ir sujungt visas veikianias pogrindio organizacijas, taip pat parengt Lietuvos valstybingumo atkrimo struktras. LTT inioje veikt ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb (LGPVV), kuri vadovaut visoms Lietuvoje veikianioms ginkluotosioms grupuotms. Buvo kurtas organizacinis tabas i trij asmen. Kad tab bt sunkiau iifruoti, nutarta i pradi LTT nebeplsti, o pasitenkinti tik iuo trejetu, taiau ir politikos, ir kariniais klausimais tartis su inomais Lietuvos politikais ir visuo54

mens veikjais, kurie tapt bsimos vyriausybs eliniais" nariais, apie tai nieko neinodami. Vis atsakomyb u LTT ir LGPVV organizavim trejetas prisim sau. Visus dokumentus - nurodymus, sakymus, direktyvas, instrukcijas, apvalgas, atsiaukimus - pagal paskirt turjo pasirayti taip: politine tematika - Lietuvos tautins tarybos generalinis sekretorius Stasys Gorodeckis Radino slapyvardiu, o sakymus ar instrukcijas kariniais klausimais - Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiasis vadas kpt. Jonas Noreika Generolo Vtros slapyvardiu. Visus bendrus klausimus aptardavo trise J. Noreika, kaip centro kvpjas ir L G P V V vadas, L T T gen. sekretorius S. Gorodeckis ir Ona Lukauskait-Pokien. Svarbesniais ir principiniais klausimais buvo numatyta tartis ir su P. Juodeliu, ir su K. alkauskiu. Galutines vadovavimo formas, struktras bei asmenybi parinkim turjo nusprsti visos Lietuvos antisovietinio pogrindio dalyvi suvaiavimas, numatytas balandio mnes. Organizacinis trejetas turjo numatyti vis elini" asmen kandidatras. Pats kpt. J. Noreika vyriausij valdi nepretendavo. Bdamas atsakingas u vis organizacin veikl, jis iekojo iai vietai tinkam kandidat. Pasidalijus naujausiomis iniomis bei samprotavimais apie padt Lietuvoje ir apie pastarojo laikotarpio tarptautinius vykius, iame pasitarime buvo kurtas tabas ir suredaguotas tekstas - Atsiaukimas lietuvi taut", pasiraytas Lietuvos tautins tarybos vardu. Atsiaukime reikalaujama, kad visi, kurie dirba tokiose kio, administracinse, vyriausybinse ir kultrinse staigose, kuriose darbas susijs su laisvajai Lietuvai naudingu darbu, tegu dirba ir toliau, o tiems, kurie dirbo bolevikams nauding darb, siloma j nutraukti. Antrajame posdyje, kuris taip pat vyko O. Lukauskaits-Pokiens bute, buvo ileistas pirmasis Lietuvos tautins tarybos sakymasdirektyva Nr. 5 (Nr. 5, kad atrodyt, jog ms centras gyvuoja jau seniai). Direktyva savo turiniu buvo daugiau instrukcinio pobdio (nurodoma, kad partizanai per rinkimus SSRS aukiausij taryb 55

turt susilaikyti nuo aktyvi veiksm ir taupyt savo jgas bsimam tautos sukilimui. Kartu ten ispausdinta ir tarptautin apvalga, pasirayta LTT generalinio sekretoriaus Radino vardu. Tai kaip ir anksiau per savo ryininkus buvo perduota partizanams. J. Noreika mano, kad svarbiausias centro udavinys - ileisti sakymus, parengti direktyvas, atsiaukimus, nutraukti ginkluotj pasiprieinim ir parengti jgas, kad atjus momentui Lietuvoje bt galima nuversti soviet valdi. Lietuvos tautins tarybos krimo tikslas: etninse emse, kuriose gyvena balt kilms mons, atkurti nepriklausom, demokratijos pagrindais tvarkom prezidentin suvereni Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi. iuo tikslu numatyta: - pltoti valstybini organizacij struktr, rengiant jos kadr uuomazgas, - iki atkuriant valstyb, sustabdyti tarpusavio kovas ir teror, - visam pasauliui parodyti, kad lietuvi tauta nepaliaujamai prieinasi okupacijai ir tbtinai kovoja su ja, kad yra gyvos Lietuvos nepriklausomybs tradicijos, formos ir veikla, - sudaryti prielaidas miam realios nepriklausomybs atkrimui, - stabdyti krato sovietizacij, gyventoj deportavim, trmimus. rodyta, kad isilaisvinimo kovose nekovojama su kuria nors tauta ar reimu, bet taip ginamos natralios pagrindins mogaus teiss. LTT buvo sitikinusi, kad soviet valdios lugimas yra neivengiamas ir todl tam reikia jau i anksto rengtis, kad atjus laikui, keiiantis valdiai, visos vietos bt pakeistos savais tautieiais. Vyriausyb turi bta sudaryta i kairij ir deinij partij, kuri programa bt jau i anksto parengta. Deinij partijos program turjo parengti J. Noreika, konsultuodamasis su prof. K. alkauskiu, o kairij partij program turjo parengti S. Gorodeckis, kur konsultuot P. Juodelis. I tikrj nei P. Juodelis, nei K. alkauskis net netar, kad jie tapo tokiais konsultantais. Jie pakonsultuodavo bdami elyje" 56

ir j sutikimo bti konsultantais niekas oficialiai neturjo. Tik vliau, kai buvo tardomas, P. Juodelis pripaino, kad buvs nuolatinis S. Gorodeckio konsultantas. Pagrindiniai Lietuvos tautins tarybos udaviniai buvo ie: 1. Sujungti visas antisovietines organizacijas ir ginkluotsias pajgas, kurios veikia Lietuvos teritorijoje, siekiant tinkamu metu nuversti esam soviet valdi, paaukus vis taut ginkluot sukilim, inoma, padedant J A V ir Anglijos blokui. 2. Pasirengti gyvendinti greitus sprendimus, tai yra kilus karui ir jauiant soviet valdios griuvim Lietuvoje, aibikai uimti svarbiausius gynybinius postus ir vyriausybines staigas, pakeisti buvusi valdi savaisiais, sudaryti vyriausybines valdios struktras, jas traukiant kairisias bei deinisias sroves, ir stengtis ivengti, kad Lietuva net trumpam laikui nelikt be valdios. Kandidatus vyriausyb turjo parinkti dvi partijos. Kadangi tos partijos dar nebuvo i naujo atkurtos, tai, pasak J. Noreikos, dar ne metas galvoti apie tai, kad gali bti paeista demokratija. inoma, dar nebuvo pribrends laikas suformuoti vyriausyb, todl vykdomoji valdia dabar ir buvo Lietuvos tautin taryba, kurios generalinis sekretorius - Stasys Gorodeckis, slapyvardiu Radinas, ginkluotj pajg vyriausiasis vadas - kpt. Jonas Noreika, slapyvardiu Generolas Vtra. I tikrj tiek St. Gorodeckis, tiek J. Noreika, kaip minta, buvo faktiniai vadovai, savarankikai prisim atsakomyb u savo veikl. Jeigu organizacija lugt, numatyta, kad vadovavim perims usienio komitetai (taip buvo sakoma todl, kad bt nukreiptas dmesys nuo tikrosios padties). I tikrj visas pareigas - tiek apygardose, tiek ir vyriausiajame tabe - buvo sumanyta dubliuoti, kad, pasitraukus kuriam nors veikjui, Taryba galt ir toliau funkcionuoti. iuo tikslu buvo papildomai traukti apygard atstovai: mjr. J. Semaka, Viktoras Amenskas, plk. J. Vitkus. I krikioni demokrat traukti L T T O. Pokien sil dr. L. Bistr, taiau J. Noreika prietaravo. Motyvas - grs i tremties ir j dar reikia patikrinti. 57

Tuo tarpu i trejeto" sukurtoji taryba paliekama ir toliau. J. Noreika tai dar, jeigu bus tardymas, tikdamasis nuslpti tikruosius kandidat ir vadov vardus, todl vis asmen traukti LTT nebuvo tikslo. Dauguma bsimosios vyriausybs nari turjo bti pakviesti i usienio, taiau vidaus reikal ministr reikjo parinkti tik i vietini lietuvi. iam postui buvo numatytas kpt. Jonas Noreika. iplstin Lietuvos tautin taryb ateityje, dar nenurodant tiesiogini pareig, buvo numatyti ie asmenys: 1) gydyt. Domas Jasaitis - deinij politikos veikjas, gyv. Miunchene (sil J. Noreika), 2) in. Steponas Kairys - socialdemokratas, gyv. Miunchene (sil S. Gorodeckis), 3) advokatas Rapolas Skipitis - Draugijos usienio lietuviams remti narys (sil S. Gorodeckis), 4) dr. Leonas Bistras - Lietuvos krikioni demokrat partijos lyderis (sil O. Pokien), 5) doc. Kazys Luka - Vilniaus valstybinio universiteto dekanas, ekonomistas (sil S. Gorodeckis), 6) prof. Balys Sruoga - raytojas, tuthofo kalinys, paras Diev mik" (sil J. Noreika), 7) Petras Juodelis - Vilniaus valstybinio universiteto vyr. dstytojas, kairij pair (sil S. Gorodeckis), 8) prof. Vladas Jurgutis - Vilniaus valstybinio universiteto dstytojas, buvs banko valdytojas (sil J. Noreika), 9) prof. Jonas Dagys - socialdemokratas, d i r b o M o k s l akademijoje. 1935 m. inteligent suvaiavime pasisak prie soviet valdi (sil O. Pokien), 10) prof. Juozas Baldius - VVU kultros klausim specialistas, vokiei paalintas i V V U , 11) Feliksas Bugailikis - Etnografijos instituto direktorius, urnalo Kultra" organizatorius (sil O. Pokien), 12) prof. Zigmas emaitis - Vilniaus valstybinio universiteto rektorius, buvs ilgalaikis Lietuvos aeroklubo pirmininkas (sil S. Gorodeckis), 58

13) prof. Kazys alkauskis - teisininkas, d i r b o Moksl akademijoje (sil J. Noreika), 14) prof. Jonas Aleksa - buv. ilgalaikis Lietuvos ems kio ministras. Vyriausybs nariai pareig nesiskirst, nes nieko neinojo apie i vyriausyb".

Lietuvos g i n k l u o t j pajg vyriausiasis vadas Jonas Noreika, slapyvardiu Generolas Vtra


Lietuvos tautins tarybos - L T T ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb intensyviai rengsi galimam^greitai vyksianiam sukilimui. Ginkluot sukilim Lietuvos tautin taryba numat pradti vos prasidjus SSRS ir J A V bei Anglijos bloko karui. L T T nuomone, sukilimo pradi tikslinga bt suderinti su io karo pradia ir kylaniomis i to ivadomis. S. Gorodeckis perspjo, kad neapgalvotas prielaikinis sukilimas gali pareikalauti labai daug moni auk ir j reikia pradti tik susidarius palankioms slygoms. Turint omeny, kad dar nebuvo parinkta generalinio tabo vado kandidatra, iam tabui vadovauti apsim kpt. Jonas Noreika. Tautine taryba iuo klausimu 1946 m. kovo pradioje ileido sakym Nr. 3, pasirayt Lietuvos tautins tarybos generalinio sekretoriaus S. Gorodeckio-Radino vardu, Lietuvos g i n k l u o t j pajg vyriausiuoju vadu skirti J. Noreik-Generol Vtr. Tiktasi, kad karo pradioje dauguma 16-osios divizijos kari pereis sukilli pus. Todl, kaip sukilimo vadovas, J. Noreika sil sukilim pradti jau pirmj karo dien. Signalas sukilimui - praneimas per radij, kaip kreipimasis gyventojus prieintis okupantui, tai yra prisidti prie sukilli: suformuoti vietines valstybines staigas, organizuoti turto ir moni apsaug. Ginkl numatyta sigyti i esam ginkl sandli, o sukilimui prasidjus gauti paraiutais i Vakar. 59

J. Noreikos nuomone, pirmj dien, prasidjus SSRS karui su JAV ir Anglijos bloku, aibikai sukils ir visos SSRS okupacijos prislgtos tautos, Raudonojoje armijoje kils smyis, daugelis kari pereis prieo pus. J A V ir Anglijos blokas skelbs kar ne teritorijai ukariauti, bet komunizmui sunaikinti. Galutinis sukilimo planas dar nebuvo parengtas, taiau priemons rengtis sukilimui jau pradtos vykdyti. iuo tikslu ir buvo pradta galvoti apie atskirai veikiani apygard, komendantr krim. Sukilimui rengtis buvo ileista 4 sakymai, viena instrukcija ir 4 direktyvos. Mintuose dokumentuose nurodyta suformuoti karinius dalinius ir pasirengti ginkluotai kovai su soviet valdia. Vilniuje i student ir specialij mokykl moksleivi suformuota speciali aktyvi jaunimo grup. Jos paskirtis - pirmj sukilimo dien uimti radijo, elektros bei geleinkelio stotis ir svarbiausias valstybines staigas. usien numatyta pasisti 2 ryininkus - LTT atstovus, kurie umegzt ryius su usienyje veikianiomis lietuvi organizacijomis. Pirmas udavinys - stengtis sutrukdyti lenkams, kaip potencialiems Lietuvos prieams, uimti valdi Vilniuje ir vis soviet valdi paimti savo rankas. L T T numat geriausius mobilius karinius dalinius, kurie galt pasiprieinti lenkams tarp Vilniaus ir Nemuno. Didiausias pavojus bt rus pasitraukimas i Vokietijos ir Rytprsi per Kaun, todl numatyta stengtis neleisti raudonarmieiams pasitraukti persikeliant per Nemun, o nukreipti juos Rusij kairiuoju Nemuno krantu - per Gardin. Direktyvoje Nr. 5 vyriausioji valdia buvo patikta karinms ginkluotms, kurios privaljo suinoti, kiek radijo stoi turi partizanai, kad jas bt galima isklaidyti po vis Lietuv. Direktyvoje Nr. 6 numatyta, kad Lietuvos partizanai sukilliai stengtsi nesivelti karin konflikt su lenk partizanais ir mgint pastaruosius tikinti, kad jie nelst Lietuv. LGPVV sakyme nurodyta Lietuvos karini pajg schema, kurioje Lietuva padalijama 4 karines apygardas - Vilniaus, Kauno, 60

iauli ir Panevio. iame sakyme numatomas ir karini komendantr sudarymas miestuose, apskrityse, valsiuose bei karini bri organizavimas. Karinse apygardose numatyta organizuoti apygardas, rajon tabus su tokiais skyriais: rikiuots, informacijos ir propagandos, operatyvinis, kio, organizacinis, administracinis. Karini apygard vadai priklauso tiesiogiai vyriausiajam ginkluotj pajg vadui ir esti visikai atsakingi u ginkluotj pajg organizavim bei mobilizacijos vykdym savo apygardoje. Rajono karins komendantros ginkluoto sukilimo metu turi tuojau vykdyti karin mobilizacij ir perimti civilin valdi, vykdyti policijos funkcijas. Kariniai briai jungiami kuopas, batalionus ir t.t. Jie, kaip kad anksiau buvo Lietuvos kariuomenje, kovoje su prieo pagrindinmis jgomis vykdo apygardos vado pavestas operacijas. Karini laipsni suteikimas ir apdovanojimai laikinai buvo pavesti LTT. Tai padaryti buvo numatyta 1946 m. balandio mn. apygard vad ir galiotini suvaiavime. Jame turjo dalyvauti ir LTT atstovai. Per pasitarim J. Noreikos bute buvo numatyta LGPVV tabo sudtis, jo funkcijos, apygard tab tarpusavio ryiai bei slaptumo isaugojimo metodai. Pagal pareigas LTT sakymu suteikiami tokie kariniai laipsniai: LGPVV vadui - generolo laipsnis, LGPVV tabo nariams - majoro plk. ltn., apygard vadams - majoro pulkininko, apygard tabo nariams - kapitono majoro, pulk vadams - plk. ltn., plk., batalion - mjr. plk. ltn., kuop vadams - vyr. ltn. kapitono, bri vadams - jaun. ltn., leitenanto. Kadangi nei pats J. Noreika, nei kiti ms antisovietinio centro dalyviai neturjo atitinkam vyriausiojo tabo kvalifikacij, tad tabo virininko post turjo bti numatytas asmuo, turintis tam 61

tikr karin pasirengim. Nutarta pasilyti plk. ltn. Juozui Vitkui, kuris tuomet vadovavo Dzk partizan grupei, arba susitarus su juo pasilyti buvusiam Lietuvi 16-osios divizijos vadui gen. tabo pulk. ltn. Listopadskiui. Su juo turjo susitikti emaitijos apygardos vadas mjr. Jonas Semaka ir Kauno apygardos organizacinio skyriaus virininkas in. Viktoras Amenskas, kuris su Listopadskiu buvo susipains Trakuose 1941 metais, kai is ten vadovavo 272-ajam auli pulkui. vyriausij tab norta traukti ir kitus 16-osios divizijos karininkus, taiau dl LTT organizacijos nari areto su Listopadskiu nebuvo susisiekta.

Ryininkai ir jaunimo grups


Pirmsias inias apie veikianias antisovietines ginkluotas grupuotes Lietuvoje J. Noreikai suteik T. Masiulio bendraklasis Zigmas erknas-Laukaitis, su kuriuo 1945 m. gruodio mn. susitiko Moksl akademijoje. Zigmas erknas tuo metu jau buvo pasitrauks i J. Vitkaus-Kazimieraiio vadovaujamos Dzk grupuots partizan brio ir Laukaiio pavarde dirbo mokytoju Dieveniki valsiaus pradinje mokykloje. Svarstydamas apie sukilimo galimybes nuversti sovietin santvark Lietuvoje, J. Noreika samprotavo, kad iam projektui gyvendinti reikia toki moni, kurie bet kokiomis aplinkybmis ir bet kokiu atveju galt vykdyti Lietuvos g i n k l u o t j pajg vyriausiosios vadovybs - LGPVV ir LTT sakymus bei pavedimus. Pradjus steigti karines apygardas, savo apygardoje atsakingu u iauli apygardos apskrii - iauli, Maeiki, Kretingos, Teli, Klaipdos, iluts, Paggi, Taurags, Raseini - komendantr tarpusavio ryius kpt. Noreika pareigojo mjr. Semak. Surasti kandidat Kauno karinei apygardai sudaryti, kuri eit Kauno, Kdaini, Saki, Vilkavikio, Marijampols, Alytaus (kairioji Nemuno pus) ir Lazdij apskritys, J. Noreika pareigojo S. Gorodeck. S. Gorodeckiui pasilius, organizacin darb sutiko atlikti in. 62

Viktoras Amenskas, slapyvardiu Skaistis, kuris tuo metu dirbo Miko pramons liaudies komisariate kapitalins statybos vyr. ininieriumi. Ir S. Gorodeckis, ir J. Noreika inojo apie V. Amensko ryius su J A V ambasada Maskvoje. Ryius su Kauno apygarda J. Noreika palaik per V. Amensk, bet, uvus ltn. Br. Abromaviiui ir sumus Tauro apygardos vadus plk. L. Butkevii, kpt. L. Taun, ltn. V. Bacevii, Mureik, ryinink A. Brazait, ie ryiai nutrko. Marijampol, aki, Lazdij, Alytaus rajonus kovo pabaigoje turjo ivykti V. Amenskas ir jo pavad. V. Smolenskas, bet aretai sukliud vykdyti uduot. Panevio apygardos vadovu J. Noreika buvo numats skirti plk. ltn. P. Masiul, o apygardos tabo virininko pareigoms uimti iekojo kandidato per ryininkus ( apygardos sudt jo Rokikio, Bir, Zaras, Ukmergs, Utenos apskritys). Vilniaus apygardos vadovavim J. Noreika laikinai pasiliko sau, o tabo virininku numat arba plk. ltn. J. Vitk, arba jo pasilyt kandidat. apygardos sudt eit Vilniaus, venioni, Trak, Amenos apskritys ir Alytaus apskrities Nemuno deins puss dalis. Nuolatinius ryius su Dzkijos vadu plk. ltn. Juozu Vitkumi J. Noreika palaik per Kstut Valentukevii, o 1946 m. sausio 10 d. j aretavus, per Zigm erkn-Laukait. 1946 m. vasario 12 d. aretavus pastarj - per Alfons Janulevii. J. Noreika supaindino Zigm Laukait su centro krimu, jo tikslais ir udaviniais bei paminjo, kad nort kurti aktyvias jaunimo grupes penket sistema, kurios padt remti partizanus: parpint j leidiniams popieriaus, ifr, ovini, ilt baltini, kareivik milini, medikament. Z. Laukaitis sutiko sudaryti toki grup ir po poros savaii ujs pas Jon Noreik iam prane, kad jo draugas Marcinkoni vidurins mokyklos mokytojas Kstutis Valentukeviius palaiko nuolatinius ryius su Dzkijos krato partizan vadu plk. ltn. Juozu Vitkumi. Pirmas Lietuvos jaunimo aktyvo susirinkimas, J. Noreikos iniciatyva numatytas 1946 m. sausio 7 d., vyko slaptintame bute 63

Treniotos 3 - 3 (iame bute gyveno Elena ir Birut Viktorija ileikaits). susirinkim Z. erknas atsived Marcinkoni prog i m n a z i j o s m o k y t o j Kstut V a l e n t u k e v i i , k u r i s palaik tiesioginius ryius su Kazimieraiiu ir V V U studentu Alfonsu Januleviiumi. J. Noreika iame susirinkime padar praneim apie tarptautin padt. Savo praneime J. Noreika pabr, kad SSRS karas su J A V ir Anglijos valstybmis yra neivengiamas ir todl mums, lietuviams, reikia tam rengtis i anksto, pasinaudojant tokia proga taip kaip ir 1941 metais, prasidjus SSRS ir Vokietijos karui. Jo manymu, isklid partizanai, neturdami bendros karins vadovybs, pabirai veikianiose partizan grupuotse neretai nereikalingai aukoja savo gyvybes. Todl, siekiant nepriklausomos Lietuvos valstybs funkcij ir tautos teisi atstatymo, J. Noreikos manymu, btinas bendras centralizuotas vadovavimas, sujungus tuos partizan brius ir visas politines pogrindio grupeles vien bendr politin vienet. Toliau savo kalboje J. Noreika sil kurti Vilniuje aktyvi jaunimo grup, kuriai bt pavesta sukilimo metu vykdyti ypatingos svarbos udavinius (uimti radijo stot, pat, nuginkluoti policij ir kt.). Jau pirmame jaunimo grups susirinkime K. Valentukevii J. Noreika paskiria ryininku tarp Noreikos ir Kazimieraiio, o Z. erkn-Laukait, savo adjutant, - aktyvij jaunimo grupi vadovu. Kiekvienam susirinkimo dalyviui buvo pavesta sudaryti aktyvias jaunimo grupes. Grups buvo organizuojamos penket sistema. Susirinkusij buvo praoma rasti kandidatus grupi vadovus. Jaunimo grupi udavinys: padti partizanams renkant laikratin popieri, medikamentus, spaustuvin rift, ginklus, ovinius, granatas, sprogstamj mediag. Kandidatus jaunimo grupes numatyta verbuoti i student, specialij mokykl, suaugusij gimnazij moksleivi tarpo, o i i grupi savo ruotu atrinkti kandidatus mirtinink" grupes, kurioms bt pavesta vykdyti LTT ir LGPVV ypatingos svarbos udavinius ar sakymus. 64

Numatyta, kad sukilimo metu mirtininkams" bus pavesta uimti Vilniaus pat, telegraf, radijo stot, elektrin, geleinkelio stoties visus mazgus, svarbisias staigas, mones, maisto sandlius. Mirtinink" tikslas: Kit labui aukoti save". Todl mirtininkus" numatyta panaudoti ir tada, jei prasidt masiniai suiminjimai, itrmimai, gelbti kitus negailint savo gyvybs su kiu: Vardan artimo - savo gyvyb". Suskirsius Lietuvos teritorij karines apygardas, apskritis ir steigus vietines karines komendantras, visuose padaliniuose turs veikti ir mintos jaunimo grups, kartu ir mirtinink" grups. Taigi Vilniaus mieste buvo suorganizuotos kelios aktyvios jaunimo grups, taip pat mergin (studeni, moksleivi). Merginos, sidarbinusios aibo" spaustuvje, parpindavo partizan leidiniams rift. ios grups buvo suimtos, teistos, bet j bylos atskirtos nuo L T T nari byl. 1946 sausio 10 d. netiktai sumus K. Valentukevii (LTT apie tai suinojo vliau), J. Noreikos ryiai su J. Vitkum nutrko. J. Noreika ryius palaikyti su J. V i t k u m paved Z. erknuiLaukaiiui, o vasario mn. j sumus, jaunimui vadovauti J. Noreika paskyr Alfons Janulevii (Alfons, Lapin), kuris kartu jo ir J. Noreikos adjutanto pareigas. Per Z. erkn J. Noreika umezg ryius su Alytaus partizanais. Jam pasilius, vyriausija r y i n i n k j . Noreika pasirinko student E. Kakariekait (Elen), kuri gyveno Gedimino 31. Kartu gyveno jos pusseser Irena Kakariekait, per kuri palaik ryius su Panevio ir emaitijos partizanais. Su Teli apygarda palaik ryius per E. Kakariekait ir B. Stasinien. Su Panevio partizanais palaik ryius per Elen ir Birut ileikaites. Su Kauno apygarda - per V. Amensk, sumus K. Valentukevii ir Z. erkn, ryiai su dzk Kazimieraiio partizanais trumpam nutrko.

65

Ryiai su usieniu Pirm kart ryius su usieniu kpt. Jonas Noreika pamgino umegzti 1946 m. sausio mn. per stud. Jon Varaneck, kuris buvo baigs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultet. Kart J. Varaneckas atsargiai prasitar prof. Baliui Sruogai, kad jis, nepaksdamas bolevikini represij, nori nelegaliai per Lenkij ir Vokietij pasitraukti angl okupuot zon. B. Sruoga, inodamas, kad J. Noreika numato susisiekti su usieniu, apie tai j painformavo. is norjo odiu (per J. Varaneck) perduoti Vakarams inias apie esam padt Lietuvoje, tai yra kad Lietuvoje sukurta Lietuvos tautin taryba ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb, LGPVV, kuri turjo sujungti visas Lietuvoje veikianias ginkluotsias pajgas, ir is pogrindio centras nori umegzti ryius su Vakaruose veikianiais lietuvi centrais. Mintas inias ir vis informacij apie padt Lietuvoje rengsi perduoti Vokietij pasitraukusiam jo pastamam i iauli, inomam visuomens veikjui, buvusiam iauli miesto ligonins vyriausiajam gydytojui Domui Jasaiiui, Onos Lukauskaits-Pokiens svainiui. J. Noreika per K. erkn susisiek su J. Varanecku, kuris, nujausdamas J. Noreikos mintis, prie ivykdamas ujo pas j. J. Noreika pareigojo buv. VVU student J. Varaneck susirasti Miunchene gyvenant gyd. Dom Jasait ir perduoti jam ias svarbias inias su praymu atsisti savo adres ir per ryinink umegzti ryius su juo. Susitikime kartu buvo ir O. Lukauskait-Pokien. Karo metu Vakarus buvo pasitraukusios J. Noreikos mona su dukrele Dalia, taip pat ir abu O. Pokiens sns. Pasinaudodamas ia proga, J. Noreika pra surasti savo mon Antanin su dukra Dalia, o O. Pokien pra Varaneck gauti ini apie jos snus, kurie 1944 m. trauksi Vakarus. Be to, Pokien perdav jam laik, praydama j perveti per sien, surasti ir teikti j eimoms. Pagaliau per Kazimierait buvo gauta inia, kad bglys" laimingai perjo SSRS ir Lenkijos sien. Tik pastaruoju metu, sklaidant 66

MGB archyv dokumentus, pavyko rasti duomen apie tolesn J. Varanecko likim. I tikrj J. Varaneckas laimingai perjo SSRS ir Lenkijos sien, apsigyveno Lenkijoje, Gdanske ir, pasiilgs savj broli ir sesers, 1946 m. vasar nelegaliai gro Lietuv. Lietuvoje, matyt, pajuts ar suinojs apie L T T nari sumimus, teibuvo vos keturias paras ir, net nesusitiks su savo artimaisiais bei pastamais, nutar grti atgal Lenkij. Taiau prie pat sienos jis buvo sulaikytas bolevik pasieniei ir pritaikius politin straipsn 5 8 - l a buvo nuteistas 10 met. Netrukus po io vykio O. Lukauskait-Pokien per savo pastam A. Galvyd mgino susisiekti su usieniu. Suinojusi, kad kovo pradioje A. Galvydis vaiuoja Maskv, ji norjo perduoti per j Anglijos ambasadai Maskvoje LTT Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", bet pastarajam kategorikai atsisakius, is planas nebuvo vykdytas. 1946 m. vasario mn. S. Gorodeckis J. Noreikai pristat Kauno apygardos organizacinio skyriaus vad civ. lakn in. Viktor Amensk, kaip tiesiogin ryinink su Kauno apygarda, trumpai apibdindamas j kaip patikim mog. io pasikalbjimo metu buvo suderinta apygard vadovybs sudtis, struktra, laipsni suteikimas, apdovanojimai u nuopelnus. Atsiaukimas taut per radij bus signalas ginkluotos laisvs kovos pradiai, todl radijo stot, kaip ypatingai svarb objekt, numatyta uimti pasitaikius pirmai progai, kad sukilimo metu per radij bt galima informuoti Lietuvos visuomen. inant, kad lenkai palaiko ryius su Anglija, ir norint suinoti ios alies nuomon dl Lietuvos likimo, J. Noreika sil veikti net ir per lenkus, mginant ir per juos nusisti LTT kreipimsi pasaulio tautas. S. Gorodeckis sil umegzti ryius su Anglijos valgyba, kuri veikia Lietuvoje, bet io varianto atsisakyta, nes baimintasi, kad jie neuverbuot ir ms pai dirbti angl naudai. iuo klausimu Lietuvos tautinei tarybai V. Amenskas pateik du variantus, kuriems 67

J. Noreika pritar: arba L T T dokumentus perduoti J A V ambasadai Maskvoje (udavin vykdo V. Amenskas, kuris 1945 m. lapkriio v i d u r y j e jau b u v o b u v s J A V a m b a s a d o j e ) , arba T a u r a g s partizanams padedant laikinai uimti Ervilko lauko aerodrom ir i ten pagrobti i Kauno oro uosto atskridus dviviet lktuv (vykdytojas V. Amenskas ir Ervilko partizanai). iuo dvivieiu lktuvu sutartu laiku i Kauno su laknu turjo atskristi V. Amenskas ir poetas K. Jakubnas ( PO-2 antrj sdyn galima sirangyti ir dviese) ir nusileisti Ervilko oro uoste. Partizanai, um oro uosto administracines patalpas, laikinai nutraukia radijo ry su Kaunu ir Klaipda, nuginkluoja lakn ir iuo lktuvu V. Amenskas su K. Jakubnu toliau skrenda vedij arba Jakubnas laukia Amensko oro uoste. Po 2 val. partizanai pasialina i oro uosto. 1946 m. vasario antrojoje pusje Vincui Tamuliui buvo pavesta susisiekti su Ervilko partizanais ir susitarti su jais dl galimybs atlikti i operacij. Taiau kovo pradioje V. Tamul MGB pareignai Klaipdoje aretavo ir taip is projektas susisiekti su usieniu lugo. Apie V. Tamulio sumim Kaune suinota tik kovo 14 ar 15 d. Projektui gyvendinti pritrko trij savaii, nes kovo 16 d. Vilniuje aretavo L T T organizacin trejet, o po trij dien aretavo ir V. Amensk. Planas iiro.

V I . LIETUVOS

TAUTINS

TARYBOS

VEIKLOS

PABAIGA

Lietuvos tautins tarybos veikj aretai


1946 m. kovo 16 d. 9 val. ryto LTT tabe Giedraii 10a-1 KGB surengtus spstus, be eimininks Onos Lukauskaits-Pokiens, pateko Stasys Gorodeckis ir kpt. Jonas Noreika. Susitikti t dien jie buvo susitar i anksto. Pakeliui eidamas susitikim emaitijos vadas mjr. J. Semaka-Liepa, dar neprijs sutarto namo, lyg nujausdamas nelaim, suabejojo. Jis pasiunt savo ryinink valg, kuris, savaime suprantama, negro, o pats Semaka laimingai paspruko. Vliau, kovo 17d., ia ujs aplankyti savo geros biiuls Onos Lukauskaits-Pokiens, abangas patenka jau ir Kazys Boruta. Kovo 19 d. aretuojamas Alfonsas Januleviius. pasal S. Gorodeckio bute kovo 19 d. patenka ir V. Amenskas. T pai dien suimamas P. Juodelis, kovo 20 d. - J. Vaicekauskien, gegus 20 d. suimamas studentas T. Masiulis, o liepos 26 d. - jo tvas plk. ltn. P. Masiulis. Kaip vliau paaikjo, jau anksiau buvo aretuoti: Kstutis Valentukeviius, Zigmas erknas - vasario 8 d., Vincas Tamulis vasario 23 d. ir jaunimo grups mons kovo 9 d. - balandio 2 d. Suimtiesiems prasidjo siaubo dienos: susitikimai su KGB gen. mjr. Jefimovu, KGB tardymo skyriaus virininku papulk. E. Rozausku, vairiais tardytojais. Pateikiu 1946 m. suimtj LTT dalyvi sra (r. lentel p. 70-71). I suimtj srao matyti, kad orderio aretui idavimo data yra daug vlesn nei nutarties aretui data. Faktin areto data daniausiai sutampa su atliktos asmens kratos data. Antai Lukauskaits-Pokiens sumimo data - kovo 16 d., o asmens kratos protokolo data - net kovo 23 d.! Tik KGB struktrose leidiama" taip savavaliauti. 69

Suimtj Eil. Vardas, pavard, Nr. tvavardis, slapyvardis Gimimo metai, mnuo, diena Nutarimas aretuoti ir paskirta kardomoji priemon 4

ryium

su

LTT

byla

sraas Faktin areto data Pastabos

Aretui orderio idavimo data 5

Asmens kratos data

1 1.

2 Kstutis ValentukeviiusKaributas

1922

46 01 12

46 01 11

46 01 10

46 01 10

Teistas atskiroje byloje

2.

Zigmas erknasLaukaitis, s. JuozoTigras, Zigmas 1924 02 18 1915 46 02 12 46 03 01 46 02 12 46 03 01 46 02 08 46 02 26 46 02 08 46 02 26 Suaudytas 1947 02 26 Po 6 mn. tardymo paleistas Suaudytas 1947 02 26 Nuteistas 10 m. Nuteista 10 m.

3.

Vincas Tamulis, s. Jono

4.

Kpt. Jonas NoreikaGenerolas Vtra Stasys Gorodeckis, s. Kosto - Radinas Ona Lukauskait-Pokien d. Stasio

1910 10 08

46 03 22

46 03 23

46 03 16

46 03 16

5. 6.

1915 03 22 1906 06

46 03 22 46 03 22

46 03 23 46 03 23

46 03 17 46 03 23

46 03 16 46 03 16

(lentels tsinys) 1 7. 8. 2 Elena Kakariekait Kazys Boruta, s. Kazio 3 1927 1905 01 16 4 46 03 19 4 6 03 23 5 46 03 19 46 03 23 6 46 03 18 46 03 20 7 46 03 18 46 03 17 8 Jaunimo byloje Nuteistas 5 m. be trmimo 03 20 9. 10. 11. Alfonsas Januleviius, s. Juozo - Lapinas Viktoras Amenskas, s. Antano - Skaistis Petras Juodelis, s. Antano 12. Julija Vaicekauskien, d. Motiejaus (Lozoraityt V. A.) 1897 46 03 31 46 04 04 46 03 20 46 03 20 Nuteista lygtinai 5 metams ir paleista 13. Majoras Jonas SemakaLiepa, Rikis 1907 11 15 46 04 15 46 04 15 46 04 15 4 6 04 15 Atskira byla. Suaudytas 1946 12 18 14. Stud. Tadas Masiulis, s. Petro 15. Pulk ltn. Petras Masiulis, s. Baltraus 1924 01 17 1894 10 08 46 06 13 46 0 7 26 46 06 21 46 07 29 46 05 31 46 07 22 46 05 31 46 07 22 Nuteistas 8 m. Nuteistas 10 m. 1912 02 19 1909 07 01 4 6 03 23 46 03 23 46 03 29 46 04 01 46 03 20 46 03 19 46 03 19 46 03 19 Nuteistas 10 m. Nuteistas 10 m. 1922 46 03 21 46 03 21 46 03 19 46 03 19 Nuteistas 10 m.

V I I . LTT NARIAI

Kapitonas Jonas Noreika, slapyvardiu Generolas Vtra


BIOGRAFIJA

Jonas Noreika gim 1910 m. spalio 8 d. ukioni km., Pakruojo vals., iauli apskr., lietuvis, katalikas. Tvai buvo ems nuomininkai. Tvas: Baltrus Noreika, mir 1914 m. Motina: Anel Noreikien, gim 1875 m. iluvoje, 1944 m. pasitrauk Vokietij. mona: Antanina Krapaviit-Noreikien, gim 1911 m. Maeiki apskr., gyvena JAV. Dukt: Dalia Noreikait (dabar Kunien), gim 1939 m. Kaune, gyvena JAV. Broliai: Pranas Noreika, gim 1900 m., gyveno iauli apskr. (mirs). Stasys Noreika, gim 1893 m., gyveno Argentinoje (mirs). Sesuo Ona Noreikait, gim 1895 m., gyveno iauli apskr. Antanina Noreikait, gim 1908 m., ivyko 1944 m. Vokietij (dabar gyvena JAV). J. Noreika, priimtas kandidatu karinus 1929 m. liepos 23 d., po poros dien ivyko 7-j DLK Butageidio pstinink pulk, i ten gro atliks stauot 1930 m. sausio 8 d. ir tik 1930 m. spalio 25 d. tapo karinu, o 1930 m. lapkriio 13 d. prim priesaik ir 1930 m. perkeltas auktesn kurs. 1930 m. gruodio 7 d. suteiktas grandinio laipsnis, o 1931 m. spalio 22 d. - jaun. pusk. laipsnis. J. Noreika baig mokyklos XIII laid labai gerais paymiais, 1931 m. spalio 25 d., gavs jaun. ltn. laipsn, ivyko 7-j DLK Butageidio pulk ir 1931 m. spalio 3 1 d . paskirtas 2-osios kuopos brio vadu. 72

1932 m. spalio 14 d. atliks visas II klass audymo slygas lengvaisiais kulkosvaidiais, gijo I audymo klas. 1932 m. spalio 2 6 - 2 8 d. Palangoje atliko kautyni audymus, 1932 m. lapkriio 1 d. paskirtas 1-osios kuopos brio vadu. 1933 m. gegus 2 d. paskirtas prie 2-osios kuopos. 1933 m. liepos 15 d. - rugpjio 29 d. dalyvavo pratybose Gaiin poligone. 1933 m. rugsjo pabaigoje J. Noreika kreipiasi savo karin vadovyb praydamas laikinai atleisti j nuo karins tarnybos, kadangi apsisprend studijuoti teis. Po dvej met studij J. Noreika ketino grti ir toliau tsti moksl tarnaudamas kariuomenje Kaune. Respublikos Prezidento 1933 m. rugsjo 6 d. aktu Nr. 8 2 9 jo praymu paleidiamas i karins tarnybos pstinink korpuso atsarg ir 1933 m. rugsjo 30 d. ibraukiamas i pulko karinink srao. 1935 m. spalio 17 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 8 9 0 priimtas i atsargos karin tarnyb ir skiriamas 2-j DLK Algirdo pstinink pulk, kur nuo 1935 m. lapkriio 1 d. paskirtas 2-j kulkosvaidi kuop jaunesniuoju karinu. 1935 m. gruodio 7 d. paskirtas pulko teismo ratvediu, atliekant ir savo tiesiogines pareigas. 1936 m. gegus 16 d. i jaunesniojo karininko pareig atleistas ir paskirtas ryi kuopos brio vadu. 1936 m. lapkriio 5 d. kariuomens vado sakymu Nr. 65 2 perkeltas PLP Antano Smetonos karo mokykl ir paskirtas antruoju adjutantu. 1936 m. gruodio 25 d. susituok su Antanina Krapaviite (g. 1911 m. rugpjio 13 d.). 1936 m. gruodio 3 1 d . Respublikos Prezidento aktu Nr. 1513 suteiktas jaun. ltn. laipsnis. 1937 m. gegus 18 d. - birelio 13 d. su karinais dalyvauja taktikos pratybose Gaiinuose. 1937 m. liepos 13 d. - rugpjio 17 d. komandiruotje DLK Kstuio 5-ajame pstinink pulke aspirantu kandidatu jauniems kareiviams apmokyti. 73

1937 m. spalio 8 d. kariuomens vado sakymu Nr. 53 4 perkeltas ir ivyko teismo pirmininko valdion (komandos virininko teismis), ibrauktas i karo mokyklos karinink sra. 1938 m. birelio 9 d. Vytauto Didiojo universitete baig Teisi fakultet ir gavo diplomuoto teisininko vard. 1938 m. rugsjo 1 d. paskirtas laikinai einanio kariuomens teismo sekretoriaus padjjo pareigas. 1938 m. spalio 19 d. i pstinink pareig perkeltas teismo karinink pareigas. 1939 m. kovo 10 d. gim dukt, kuri pakriktyta Marijos Dalios vardais. 1939 m. birelio 2 1 - 2 8 d., 1939 m. liepos 1 0 - 3 1 d., 1939 m. rugpjio 2 1 - 2 6 d. laikinai jo kariuomens teismo sekretoriaus pareigas. 1939 m. rugsjo 47 d. ilaik teismo specialybs egzaminus kuopos vado teismis. 1939 m. rugsjo 1 8 - 2 0 d. kariuomens teisme veik karo meto etatai ir buvo panaikinti taikos meto etatai. Karo metu buvo paliktas laikinai eiti kariuomens teismo sekretoriaus padjjo pareigas. 1939 m. spalio 4 d. i pstinink pakeltas teismo karininko pareigas. 1939 m. spalio 23 d. paskirtas kariuomens teismo sekretoriaus padjju (kuopos vado teismis). 1939 m. lapkriio 28 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 1369 gavo kapitono laipsn. 1940 m. spalio 28 d. liaudies kariuomens Krato apsaugos ministerijos vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko sakymu Nr. 24-4 buvo paleistas i tikrosios tarnybos teismo specialybs karinink atsarg, ibraukiant i Lietuvos kariuomens karinink srao. J. Noreikos 1940 m. atestacijoje minima, kad jo staas buvo toks: 74

- jaunesnysis karininkas - 2 m. 5 mn. 21 d. - komandos virininkas - 5 m. ir 19 d. - kariuomens teismo sekretoriaus pavaduotojas kuopos vado teismis - 8 mn. 17 d. Atestacijos ivadose raoma: tinka uimamai vietai (1937 m.), tinka auktesnei vietai (1938 m.). 1938 m. spalio 8 d. kariuomens teismo pirmininkas generolas J. Mieelis raportu kreipiasi krato apsaugos ministr, kuriame prao atleisti kariuomens teismo ltn. Jon Noreik i pstinink specialybs ir, kaip baigus Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultet ir nuo 1937 m. spalio 8 d. iki iol gijus kariuomens teisme teisin patyrim, paskirti pagrindiniam darbui teisme. J. Noreika 1 9 3 9 - 1 9 4 0 m. atestacijose paymtas: Skirsnyje protins ypatybs" atestuojama, kad J. Noreika yra gerai isimokslins, sumanus, neblogai orientuojasi, galvoja ltai, bet msto logikai, nuoseklus. Raydamas karinei spaudai, mgsta psichoanaliz. Skirsnyje iaukljimas" raoma: gerai iaukltas, mandagus, tvarkingas, vieumoje elgiasi gerai, neigiam polinki neturi. Skirsnyje moral" atestuojama: doras, siningas, teisingas. Toliau J. Noreika 1939 m. atestuojamas taip: - Valstybei ir tautos reikalams neabejingas, stropiai seka karin ir teisin literatr, pakankamai drausmingas ir punktualus, dalyvauja karinje spaudoje, turi literatrini gabum, nekilnojamojo turto neturi, materialiai tvarkosi gerai, patyrs kariuomens teismo sekretoriaus padjjas, ias pareigas eina jau 3 metus (atest. 1940 m. rugpjio 7 d.). - Atrodo, naujai santvarkai neprieingas, nors aktyviai iki iol nepasireik (atestacija 1940 m. rugpjio 7 d.). - T i n k a eiti ankstesnes pareigas ( 1 9 4 0 m. rugpjio 7 d. atestacija, kuri pasira teismo plk. ltn. Urbulis). Vis laik J. Noreika buvo sveikas. Per savo karins tarnybos laikotarp jis buvo susirgs tik 1932 m. (1 dien) ir 1936 m. (5 dienas). 75

Reikia pripainti J. Noreikos darbtum, nes baigs 2 kursus (1933-1935 m.), grta kariuomen ir skmingai tsia studijas bdamas 3 metus kariuomenje. 1936 m. gruodio 25 d. susituokia (studijoms tai netrukd). Penkeri met kurs Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultete baig 1938 m. birelio 5 d., apgyn diplomin darb ir gavo aukt vertinim. Tai rodo J. Noreikos atkaklum ir jo neeilinius gabumus. Kaip minta, 1 9 4 0 m . spalio 28 d. J. Noreika i kariuomens atleidiamas. Jis ivyksta monos tvikn, Barstyius. mona gauna mokytojos darb Mardos km., Plungs vals., Teli apskr. 1941 m. birelio 15 d., prasidjus masiniams trmimams, mokslo metams mokykloje pasibaigus anksiau nei paprastai, jis vl ivaiuoja monos tvik. emaitijoje J. Noreika nesnaudia, tuojau susipasta su vietiniais gyventojais ir sijungia rezistencin kov.
AKTYVUS DALYVAVIMAS KARINJE SPAUDOJE

Bdamas nepaprastai darbtus, Jonas Noreika labai aktyviai dalyvavo ir karinje spaudoje. U rainius Trys velniai", Ipirkta kalt" ir Laim", ispausdintus 1939 m. Kario" Nr. 5-11, 59-60 ir 1940 m. Nr. 1 - 3 ir 12, jam buvo paskirta kariuomens vado premija (225 Lt). Be i apybrai, J. Noreika 1939 m. buvo ispausdins dar kelet: - Vyras, auds dievui langus" (Karys, Nr. 17), - Jauno kareivio dienos" (Karys, Nr. 18 ir 20), - Tvas mir" (Karys, Nr. 29), - Ryininkas bga" (Karys, Nr. 40 ir 41), - Ant Neries kranto" (Karys, Nr. 53). Minint kariuomens teismo 20-met, J. Noreika, jau dirbdamas kariuomens teisme, para isami monografij Kariuomens teismui 20 met" (Karys, Nr. 19). J. Noreika yra ras Karyje", Karde", Karine", buvo Karino" redaktorium. 76

LTT

PARENGTI

DOKUMENTAI

J. Noreika pats reng pogrindio organizacijos - LTT centro dokumentus, kuriuos pagarsindavo aptars kartu su S. Gorodeckiu ir O. Lukauskaite-Pokiene. Pateikiu i 1946 met dokument suvestin su trumpa turinio charakteristika: 1946 m. sausio - kovo mnesiais antisovietinis centras, pasivadins Lietuvos tautine taryba, pareng ir ileido iuos dokumentus: 1. Direktyva Nr. 5 ileista aukiau mint met sausio mn. Ji buvo instrukcinio pobdio. Joje atsispindjo Lietuvos partizan judjimo bendri udaviniai ir j poiris vykdomus rinkimus SSRS aukiausij taryb. ioje direktyvoje rinkim metu partizanams draudiami bet kokie aktyvs veiksmai, kaip rizikingos priemons, dl kuri galjo ti arba bti suimti pogrindio dalyviai. 2. Lietuvos tautins tarybos nutarimas dl Lietuvos gyventoj dalyvavimo sovietinje statyboje - tiek administraciniame, tiek politiniame darbe, kuris prasidjo 1946 m. sausio mn. iame nutarime visiems lietuviams, kurie aktyviai dalyvauja vykdant soviet valdios politinius ir kinius udavinius, pasilyta tutuojau mesti t darb ir nutraukti bet kokius ryius su bolevikais. Minim nutarim buvo numatoma iplatinti visoje Lietuvoje. 3. Iraas i Lietuvos tautins tarybos nutarimo: Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiuoju vadu skirti Generol Vtr ir Lietuvos tautins tarybos generaliniu sekretorium - S. Radin. is dokumentas buvo ileistas 1946 m. vasario mn. ir drauge su sakymu partizanams Nr. 1 buvo isiuntintas partizan grupuotms. 4. sakymas Nr. 1 su Generolo Vtros parau, ileistas vasario mn. pradioje. Jame Generolas Vtra partizanams prane, kad jis pradjo eiti Lietuvos tautinio pogrindio ginkluotj pajg vado pareigas. 5. sakymas Nr. 2, ileistas vasario mn., kuriame nurodoma organizuoti partizan grupuotes ir apmokyti karini dalyk. 77

6. sakymas Nr. 3. ileistas kovo mn. pirmomis dienomis, pasiraytas Generolo Vtros. iame sakyme pateikiama Lietuvos ginkluotj pajg struktros schema. Pagal i schem Lietuva padalijama keturias apygardas - Vilniaus, Kauno, iauli ir Panevio. Be to, iame sakyme nurodyta organizuoti miest, apskrii ir valsi karines komendantras bei kovinius padalinius (skyrius), sakyme itin pabriamos minim karini formuoi vadov teiss ir pareigos, vykus ginkluotam sukilimui Lietuvoje. 7. Generolo Vtros sakymas Nr. 4, ileistas kovo mn. pradioje. Jame nurodoma sustiprinti partizan tab buvimo viet apsaug ir dl to imtis atitinkam priemoni slaptumui isaugoti, nurodoma grietai laikytis atitinkam instrukcij. 8. Instrukcija slaptumui isaugoti, ileista kaip priedas prie sakymo Nr. 4. Joje instruktuojama, kad partizanai privalo pasirinkti slapyvard, pagal kur jie bus minimi sakymuose, apraymuose ir suteikiant laipsnius, taip pat nurodyti vairs konspiracijos metodai antisovietiniame darbe. 9. Direktyva Nr. 6 su Generolo Vtros parau, ileista vasario mn. pradioje. ia direktyva nustatyta atskir partizan grupuoi su atskiromis partizan grupmis ryi tvarka. Ji buvo grynai organizacinio pobdio, siekiant utikrinti reguliarij ginkluot partizan formuoi tarpusavio ryius. 10. Direktyva Nr. 7, ileista Generolo Vtros vasario mn. antrojoje pusje. Direktyvoje nurodoma imtis tam tikr priemoni partizan formuotse, jei soviet valdia prads vykdyti antisovietinio elemento" trmimus tolimuosius Soviet Sjungos rajonus. Direktyvoje nurodyta trmim atveju parodyti ginkluot pasiprieinim. iam tikslui svarbu partizan formuotms sipareigoti sukurti mirtinink", tinkam iam momentui, grupes. ios grups lozungas buvo - Savo gyvybs kaina gelbk kitus", kitaip tariant, kovoje su soviet valdia rytis paaukoti net savo gyvyb. 11. Vasario mnesio vidaus ir usienio vyki apvalga. 78

Minimoje apvalgoje antisovietiniu tonu skelbiami tarptautiniai bei vidaus vykiai, susij su bolevik partijos ir soviet valdios veikla. Apvalgoje kvieiama aktyvinti Lietuvoje antisovietin kov. 12. Kovo mnesio vidaus ir tarptautini vyki apvalga. ioje apvalgoje antisovietiniu tonu idstyta rinkim SSRS aukiausij taryb eiga, supaindinama su SSRS rinkim sistema. Taip pat praneama, kad Lietuvos tautin taryba per emigrant organizacijas usienyje iplatino savo antisovietin Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir apie padt Lietuvoje. 13. Lietuvos tautins tarybos kreipimasis pasaulio tautas. Tasai kreipimasis buvo parengtas ir ileistas vasario mn., pasiraytas Lietuvos tautins tarybos, numatant j pasisti usien. Jame antisovietine dvasia pateikiama tikroji padtis Lietuvoje ir atsiliepimai soviet valdios bei partijos adresu, labai nemalons pastarajai. iuo kreipimusi kapitalistins valstybs buvo kvieiamos sikiti SSRS vidaus reikalus. 14. Atsiaukimas-kvietimas rengti ginkluot sukilim Lietuvoje. atsiaukim lietuvi taut, kaip kvietim ginkluotam sukilimui, J. Noreika para kovo 12 d. ir perdav susipainti Pokienei. Kadangi jis nebuvo suderintas su L T T nariais, todl nebuvo atspausdintas. sakym, direktyv ir atsiaukimo pasaulio tautas pagrindus pareng J. Noreika. Juos redagavo S. Gorodeckis ir O. Pokien. Politines apvalgas para Gorodeckis, taiau ir jos buvo kolektyviai pataisytos J. Noreikos ir O. Pokiens. Visus ileidiamus dokumentus O. Lukauskait-Pokien daugindavo raomja mainle. ia minti dokumentai ivysdavo dienos vies - buvo isiuntinti partizan grupuotms tik po to, kai bdavo priimtas bendras vis Lietuvos tautins tarybos nari sprendimas. Suimtas J. Noreika kvotos metu liudijo, kad kiekvienas i i mint dokument buvo ileistas 4-i egzempliori tirau, iskyrus Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", kurio buvo ileista 4 - 7 79

egzemplioriai. Tuo tarpu partizan tab pareigas jo, gavus Lietuvos tautins tarybos ileistus dokumentus, savo ruotu juos padauginti ir tas inias bei sipareigojimus perduoti vykdyti atskiroms partizan formuotms.
LTT ILIK I DOKUMENTAI RUS KALBOS)

(VERSTA

inoma, kad pogrindinje LTT byloje Nr. 9792/3 J. Noreikos kartu su S. Gorodeckiu ir O. Lukauskaite-Pokiene rengt dokument originalai lietuvi kalba buvo KGB sunaikinti (tai liudija laktai). J vertimai rus kalb yra aptikti jaunimo byloje. Pateikiu penki dokument vertim i rus kalbos atgal lietuvi kalb.
INSTRUKCIJA PASLAPTIES ILAIKYMO KLAUSIMU

1. Vis padalini kovotojai ir vadai pasirenka slapyvardius, kurie bus nurodomi visuose sakymuose, srauose, praneimuose ir iniose. 2. Tarnybiniuose ar asmenikuose srauose grietai draudiama vartoti tikrj pavard. 3. Savo tikrj pavard galima praneti tik blogiausiu atveju savo tiesioginiam virininkui - karininkui. 4. Savo slapyvard vadas paskelbia partizanams sakymu. 5. Tarnybinse pareigose slapyvard pakeisti gali tik vadovyb. 6. tabuose ir ryinink dokumentuose draudiama minti kuri nors kari, vad, darbuotoj tikrsias pavardes. 7. Dokumentuose, i kuri bt galima nustatyti dalini dislokavim, vadovavimo punktus, draudiama minti darbuotoj ar ryinink adresus. 8. Draudiama kur nors usirainti 1 ir 2 punktuose pamintas inias. 80

9. D r a u d i a m a perduoti pamintas inias k o k i e m s nors ryininkams. 10. Ryininkams, kad ir kokie jie bt, draudiama reikalauti mint ini. 11. Draudiama rengti ryinink susitikimus su vadovais ir nariais nuolatiniuose butuose. 12. Visiems tabo nariams draudiama susitikinti su ryininkais. nurodyt susitikim gali bti ikviestas tik atitinkamas virininkas arba jo pavaduotojas tarnybos reikalams. 13. Susirinkimuose draudiama vienu metu dalyvauti virininkui ir jo pavaduotojui tarnybos reikalams. 14. AV (apygard vadovyb) ir RV (rajon vadovyb) ryius palaiko su VV (vyriausija vadovybe) ir inias perduoda vadams tik odiu. 15. ifras vadams - tik odiu. 16. Visi gauti i VV (vyriausiosios vadovybs) arba per VV dokumentai tutuojau persiuniami, o gauti originalai sunaikinami. 17. Dokumentai, paymti V O L (visikai slaptai), tutuojau iifruojami, su jais supaindinami A (apygard) ir R (rajon) vadai. 18. sakymai pagal numatytas instrukcijas skelbiami tik AV (apygard vadams), RV (rajon vadams); direktyvos - AV (apygard vadams), RV (rajon vadams), AK (apskrities komendantroms) ir VLK (valsi komendantams). Apvalgos skelbiamos visiems kovotojams. 19. Pagal instrukcij principus A V , RV, AK duoda nurodymus savo padaliniams. VV direktyvas gauna tik AV ir RV, kurios jas padaugina ir iplatina AK ir VLK. Apvalgas gauna tik AK ir RK, jas padaugina ir iplatina arba mediag panaudoja savo spaudoje. 2 0 . Gresiant tabo umimui, tabo d o k u m e n t a i btinai naikinami, pirmiausia - V O L (visikai slaptai). Tikti: KGB tardytojas skyriaus vyr. ltn. Golicinas.

81

Visikai slaptai
GP VYRIAUSIOSIOS VADOVYBS SAKYMAS NR. 3

Lietuva, 1 9 4 6 m. Nustatoma tokia Lietuvos g i n k l u o t j pajg (LGP) organizacin schema: 1. Visos Lietuvos ginkluotosios pajgos, vadovaudamosi ikeltais udaviniais ir j dislokacija, skirstomos 4 karines apygardas: Vilniaus KA, Kauno KA, iauli KA ir Panevio KA. 2. Vilniaus karin apygarda savo veikloje apima Vilniaus m. ir apskr., Ukmergs, Trak, venioni, Utenos, Zaras, Amenos ir Eiiki apskritis. 3. Kauno karin apygarda apima Kauno m. ir apskr., Kdaini, aki, Vilkavikio, Marijampols, Lazdij ir Alytaus apskritis. 4. Panevio karin apygarda apima Panevio m. ir apskr., Bir, Rokikio apskritis. 5. iauli karin apygarda apima iauli m. ir apskr., Jonikio, Maeiki, Teli, Kretingos, Klaipdos, iluts, Paggi, Taurags ir Raseini apskritis. 6. Karinei apygardai (KA) vadovauja apygardos vadas (AV). Prasidjus sukilimui, apygardos vadas savo apygardoje yra kartu ir vyriausiasis civilins valdios vadovas. AV pavaldus tiesiogiai man. 7. KA (karin apygarda) dalijama KR (karinius rajonus), kurie apima 1 - 3 apskritis. Kariniam rajonui vadovauja rajono vadas (RV). 8. RV (rajono vadui) pavalds kariniai rajono ginkluotj pajg daliniai ir rajono komendantros tarnyba. 9. KT (komendanto tarnyba) skirstoma apskrities komendantr, o ten, kur yra apygardos miestai, miesto komendantr. Apskrities komendantrai v a d o v a u j a rajono vadas (RV), pagal susitarim su apygardos komendantu vadovauja apskrities komendantas, o miestui - miesto komendantas (MK). Prie apskrities komendantr sudaromos komendant kuopos. 10. Apskrities komendantra dalijama valsi komendantras. Susitarus su rajono komendantra (RK), valsi komendantrai 82

(VLK) vadovauti skiriamas valsiaus komendantas (VLK). Prie VLK sudaromi VLK briai. 11. Komendantr ir komendantr tarnyb udaviniai: 1) rajono komendantros gyventoj apsauga, 2) komendantr kadr rengimas, 3) mobilizacijos parengimas ir jos vykdymas. Prasidjus sukilimui, komendantra perima vis civilin valdi ir policijos pareigas ir atsako u tvarkos palaikym savo rajone. Svarbiausias udavinys: vykdyti rajono valdios mobilizacijos udavinius. Apskrii ir valsi veikla siejama su rajon komendantromis. 12. Rajono kariniai padaliniai pavalds rajono virininkui. J udaviniai: 1) kova su pagrindinmis prieo jgomis, 2) karini kadr parengimas, 3) ypatingais atvejais padti komendanto tarnybai. Sukilimo metu vykdomi atitinkami AV udaviniai. Kariniai padaliniai rinkimosi punktuose skirstomi rinktines, rinktinse batalionus, kuopas ir t.t. Rajono ginkluotsias pajgas sudaro rajono rinktins (RR). Mobilizacijos metu rajono rinktins formuojasi divizijas, batalionus, pulkus. Rajono rinktinms tiesiogiai vadovauja rajono rinktins vadas rajono vado pavaduotojo teismis. 13. Apygardos vadas organizuoja karins apygardos tab. tabuose sudaromi skyriai: 1) rikiuots (kadr parengimas, apmokymas), 2) operatyvinis (operatyvini ir mobilizacijos plan rengimas), 3) informacijos ir propagandos (valgyba, informacija, propaganda, spauda), 4) kio (tiekimas, aprpinimas), 5) organizacinis (organizuoja rajon, valsi, apygardos ryius), 6) administracinis (komendantr administraciniai klausimai, krato administracijos kadr rengimas). 83

14. Rajon kariniai tabai (RK) organizuojami analogikai apygard kariniams tabams. 15. Vykdant organizacijos pertvarkym, reikia skirti daug dmesio paslapiai ilaikyti. Generolas Vtra. (Vertimas i rus lietuvi kalb.) Tikti: LSSR KGB tardymo skyriaus vyr. tardytojas vyr. ltn. Golicinas. Visikai slaptai
GP VYRIAUSIOSIOS VADOVYBS SAKYMAS NR. 4

Ginkluotj pajg vyriausiajai vadovybei. Bolevikai, nip, provokatori ir vairi idavik padedami, be galo stengiasi sunaikinti visus karinius tabus ir tautos vadus. Artja lemiamas istorijos rato poskis. Vadovybs ar tab sunaikinimas bt pratingas dalykas. Saugumui sustiprinti sakau: 1. tab buvimo vietas apjuosti nuolatiniu valgybos iedu ir atitinkama ginkluota apsauga, bet nesukeliant vietini gyventoj tarimo, kad prieas jokiu bdu negalt prisiartinti netiktai. 2. tab b u v i m o vietas parinkti s u n k i a i prieinamose, bet netartinose rajono vietose. Slpti j viet, itin atsargiai patikrinti ryinink patikimum. 3. Vad bendradarbius ir ryininkus atleisti nuo vis alutini pareigojim, siekiant suklaidinti prie. Vadovaujantiems asmenims ir ryininkams ne tik leidiama, bet net siloma vieai dtis sovietikai nusiteikusiais. 4. Jeigu kuris nors i vadov ar ryi tarnybos patekt prieo rankas, reikia kuo labiausiai stengtis juos ilaisvinti ir apsaugoti j eimas. 5. Atsakingi darbuotojai turi bti tvirt sitikinim ir nesiduoti aretuojami. Garb didvyriams, kurie savo gyvybs kaina rod tikr lietuvi itvermingum ir drs. 84

6. Draudiama laikyti dokumentus ir uraus, kurie galt iduoti bendraygius, o kilus pavojui visi sakymai ir centro direktyvos turi bti sunaikinta. 7. Grietai vykdyti ileist instrukcij paslapties isaugojimo klausimu. Instrukcija pasirayta: Generolas Vtra. Tikti: LSSR KGB tardymo skyriaus vyr. tardytojas vyr. ltn. Golicinas. (Vertimas i rus lietuvi kalb.)
Visikai LIETUVOS TAUTINS TARYBOS ATSIAUKIMAS LAISVSIAS PASAULIO TAUTAS slaptai

Lietuvos tautin taryba, bdama lietuvi tautos prieakyje ir vadovaudama jos mirtinai kovai dl mogaus ir tautos teisi, matydama pradt tautos naikinim, kreipiasi visas laisvas pasaulio tautas, kviesdama jas pripainti ir vertinti bolevik darom Lietuvoje prievart ir kol dar nevlu suteikti lietuvi tautai galim pagalb. 1. B o l e v i k siekiai Baltijos valstybse. Rus imperializmas, prisidengs bolevikine skraiste, stengiasi siviepatauti Europoje. Pirmas etapas - pakeliui viepatavim Lenkijoje, Vokietijoje ir Baltijos jroje, t.y. paversti Pabaltij nuo Talino iki Karaliauiaus rus tvirtove. iam tikslui pasiekti pagrindin klitis yra europietikos kultros Baltijos tautos. Savo geografine padtimi, taip pat savo dydiu i j labiau reikminga yra lietuvi tauta. Bdama krykelje i Vakar Rytus ir i Maskvos Vakarus, pasiprieinimo jg pusiausvyrai ilaikyti lietuvi tauta vaidino didel vaidmen. Per daugel ami kartu su lenk tauta Lietuva ilaik ir triukino vokiei ordino pastangas vertis Rytus ir mongol antpldius Vakarus. Nenutrkstam kar metu sitikiname, kad ugrdinta ir 85

laisv mylinti lietuvi tauta visuomet sieks laisvs. Bolevikai nutar j visikai sunaikinti. io savo tikslo jie labai atkakliai siekia. 2. B o l e v i k t e r o r o m e t o d a i . Lietuvi tautos naikinimui naudoti bolevik metodai savo iaurumu baisesni u hitlerinink metodus. Praktikuojama: a) moralinis teroras, b) masinis moni kankinimas kaljimuose ir vairiose pataisos darb stovyklose, c) moni udymai vietoje, d) masinis moni trmimas, e) Lietuvos kolonizavimas rusais. a) Moralinis teroras. Rusai bolevikai stengiasi sunaikinti lietuvi taut moraliniu teroru. j rankas paimtos visos ekonomins vertybs, komunist partijos rankas atiduotas vis itekli, btin kultriniam gyvenimui realizuoti, monopolis. Duona duodama tik tiems, kurie dirba pagal rus bolevik diktatori sakym. Raytojai, menininkai, skulptoriai ir teatralai visur privalo liaupsinti j sistem. Humanitarini moksl mokslininkai privalo falsifikuoti istorinius faktus rus agresijai pagrsti, igalvoti nebtus dalykus, kad patenkint rus bolevik diktatori sakymus. Apdovanojamas tiktai tas, kuris atsisako savo nuomons ir eina diktatori nurodytu keliu. Mginimas prieintis ar bent bti pasyviam reikia netekti duonos, ir toliau veda kelias kanias - kaljimas, trmimas, fizinis mogaus sudorojimas. Asmenikais ikvietimais ir grasinimais kiekvienas gyventojas veriamas slaptai pasiadti saugumo organams praneinti apie savo pastamus, draugus, taip pat apie artimj nuotaikas, ketinimus, veikl. Nesant spaudos, odio laisvs, yra nuolatin baim, kad tave vis laik seka budrios saugumo akys ir gyvenim paveria baisiu kaljimu bei mirtimi. b) m o n i k a n k i n i m a i k a l j i m u o s e . Visoje Lietuvoje vyksta masiniai aretai. Daugiausia aretuojami jaunuoliai ir fizikai isivyst vyrai. Pavyzdiui, . m. vasario mn. i Kriuk vals. iauli kalji86

m buvo pristatyta penkiasdeimt nuo 14 iki 17 met amiaus jaunuoli. Tokie vaikai kaltinami kontrrevoliucine veikla (pagal 58 str.). Po iauri imginim, tardym dauguma bando nusiudyti arba iprotja. Jie nuteisiami nuo 5 iki 15 met katorgos darbams, kur bus iveami dideliais traukini eelonais. Vien tik 1946 m. vasario 8 d. i Vilniaus kaljimo buvo iveta per 8 0 0 0 kalini, vasario 25 d. - 3500 kalini, vasario 28 d. 3 0 0 0 pasmerktj miriai iveta Upoliars rajonus. Iveami kaliniai irikiuojami kaljimo kieme, gatvse ir geleinkelio stotyse (tarp j ir moterys), klupdomi ant sniego ar purv ir tokioje padtyje jie buvo laikomi deimtis valand. Mginantys atsistoti muami autuv buomis, o nepaklus - suaudomi. Trmimo paskirties vieta slepiama. Maisto produkt perdavimas kaliniams traktuojamas kaip kontrrevoliucija. Teismai udari, be liudytoj. Aretuotuosius daniausiai isiunia be teismo nuosprendio, nenurodant bausms laiko. Kaljimai buvo perpildyti. Kamerose dl neapsakomo susigrdimo net nebuvo vietos atsistoti. Aret antpldio metu Vilniaus Lukiki kaljime vienu metu bna per 30 0 0 0 aretuotj. Miestuose ir miesteliuose nam rsiuose rengta daugyb kaljim. Rsi langai sandariai umrijami. inoma, kad Vilniuje, be milicijos aretini, yra nemaa kit kaljim. Vilniuje - 15 kaljim, Kaune - 1 1 , auliuose - 7, j vietos yra slepiamos. c) N a i k i n i m a s vietoje. Visoje Lietuvos teritorijoje yra kurtos specialios N K V D gulos, skirtos kovai su besislapstaniais Lietuvos pasiprieinimo kovotojais, siuniamos baudiamosios ekspedicijos. Jie paiu vrikiausiu bdu udo itisas eimas, suaudo to rajono vyrus ir sudegina kaimus. Pavyzdiui, 1945 m. keliuose kaimuose apie Trakus, Papil, Jonikl visi gyventojai buvo suaudyti, o j knai ir gyvi vaikai buvo metami degani pastat liepsnas. d) T r m i m a i . Savo 19-kos mnesi viepatavimo laikotarpiu i Lietuvos gyvuliniuose vagonuose, sugrdant juos po 90 moni, ive 2 0 % vis gyventoj - be btin rb, be maisto produkt. Juos trm tolimj Sibir, iaurs kratus - Jakutsko srit ir Komijos 87

ASSR. paskyrimo viet danai bdavo atveami sualusieji lavonai. Likusieji gyvi davo darbo stovyklose nuo alio, alkio, lig ir isekimo. Nustatyta, kad nuo 1941 m. i 30 000 ivetj lietuvi tik dalis moter liko gyvos. Beveik visi vyrai nuo savo eim buvo atskirti ir mir stovyklose nuo nepakeliam darbo slyg. Lietuvius nuolat ve i antr kart okupuotos Lietuvos. 1944 m. rugsjo spalio mnesiais i venioni, Vilniaus, Alytaus apskrii ive jaunim. 1944 m. gruodio - 1945 m. sausio mn. vien Vilnius neteko 60 0 0 0 gyventoj. 1945 m. kovo mn. prasidjo gyventoj iveimo banga i iaurins Lietuvos dalies. Tuomet i Vilniaus buvo iveta 11 000 darbing vyr ir moter. 1945 m. vasar vyko masinis trmimas i visos Lietuvos. Pats didiausias trmimas Lietuvoje vykdytas tuojau po nepasisekusios rinkim kampanijos Lietuvoje. 1946 m. vasario mn. Alytaus, Marijampols ir Utenos apskrityse motorizuoti rus daliniai daugelyje gyvenviei itisai aretavo gyventojus neatsivelgdami nei j ami, nei lyt - vaikus, senius, serganius vyrus ir moteris. Aretuotuosius suvar vagonus ir ive iaur. Mginusius pabgti ar pasiprieinti suaud vietoje, o j lavonus gyventojams bauginti guld didesni miesteli aiktse. bauginimo metod bolevikai plaiai naudojo. Kartais lavonus suguldydavo turgaus aiktse (1945 m. vasario mn. Biruose, Joniklyje, Raseiniuose ir kitose vietose), kartais kiemuose, gatvse, kur mokyklos vaikai pertrauk metu buvo priversti aisti tarp lavon (1945 m. spalio mn. lavonai buvo paguldyti iauli apskr. Bazilioni km. pradinje mokykloje). Dotnuvos ems kio akademijos kieme suguldytus lavonus, nepaisydami ginkluotos sargybos, studentai apklojo vainikais. ie lavonai guli itisomis savaitmis ir mnesiais. Juos palaidoti gyventojams udrausta. Trmimo bangos pleiasi apimdamos vis naujus rajonus. Itisi rajonai liko be gyventoj. e) Kolonizacija. Rusai skubiai kolonizuoja Pabaltij gyventojais rusais. Karaliauiaus sritis jungta Leningrado srit. I Rusijos Lietuv atveta 300 tkstani kolonist. Jiems idalijo tuius" 88

kius. Juos pareigoja administruoti sovietikai. Jie darbinami visose kinse organizacijose ir administracinse struktrose, mokslo ir kultros staigose. Jau didel dalis lietuvi komisar pakeista rusais, milicijos skyri virininkai pakeisti taip pat rusais. Vilniuje, Kaune, iauliuose, Panevyje ir kt. miestuose steigta daug rusik mokykl; siekiant visa tai paslpti nuo pasaulio visuomens, uim vadovaujanias vietas rusai turi lietuvikas pavardes, nes atvykusiesiems iduodami lietuviki pasai. 9 0 % Lietuvos komunist partijos (bolevik) nari yra ne lietuviai, o rusai, arba atvykliai. Udraustos visos partijos. Tarybiniai okupantai vl pastat lietuvi taut prie dilem - atsisakyti savo dvasini vertybi, europietikos krikioni kultros ideal, mogaus gyvenimo prasms, atsisakyti pagrindini mogaus ir tautos teisi, pasidaryti vergu, paklusnia mase... arba stoti kov prie raudonj teror. Lietuvi tauta negali pasirinkti sau dvasins mirties. Lietuvi tauta visomis priemonmis kovojo prie vokiei mobilizacij, taip pat ir iuo atveju ji, nors ir aikiai suprato, kad rusai imsis griet priemoni, pasirinko itikimyb savo idealams ir kovos dl j. Lietuvi tauta nepuol raudonojo grobuoniko siaubo vergov. Rusams mginus priversti pasirayti dkingumo laik Stalinui, nepaisant prievartos, vieningai ir demonstratyviai atsisak io apgauls akto. Tauta ignoruoja visus soviet valdios pertvarkymus, kurie yra prieingi mogaus teisms. Tauta vieningai blokuodavo bolevikin rinkim komedij. I 3 mln. 100 tkst. Lietuvos gyventoj balsavimo sraus buvo traukta tik 1 mln. 800 tkst. I traukt sraus vidutinikai balsavo 3 1 - 4 0 % , i kuri, nepaisant balsavimo pobdio, tik 4 0 - 5 0 % nesiryo sunaikinti biuleteni. Mginant fizikai susidoroti su lietuviais, tauta savo alyje pakilo pasiprieinimo kov. Deimtys tkstani vyr msi ginklo ir stojo atvir kov prie okupantus. Prasidjus masiniams trmimams, visoje Lietuvoje vyksta nuolatins kruvinos kovos. Pasiprieinimui numalinti rusai met specialius N K V D dalinius ir karinius junginius. Kovose dalyvavo tankai ir artilerija. Tragiku savo gyvenimo 89

momentu lietuvi tauta kreipiasi visus garbingus pasaulio mones, visas laisv mylinias tautas, praydama pagalbos prie mogaus orumo engim. Kol tauta dar gyva, itieskite mums pagalbos rank. Pareikiame, kad vliau galbt jau bus per vlu. Lietuvos tautin taryba Lietuva, 1946 m. kovo 1 d. Tikra: LSSR KGB 7-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pav. ltn. Snakinas. Tikti: vertja Gaileviien.
Vis ali proletarai, vienykits bendr kov prie bolevikin diktatr Kovotojams - amina garb Idavikams - gdinga mirtis VIDAUS IR USIENIO 1946 M. POLITIKOS MN. APVALGA

KOVO

1946 m. kovo 3 diena Priedas prie direktyvos Nr. 7 Vidaus vykiai. Pasibaigus rinkiminei kampanijai, sovietin propaganda (Lenino odiais tariant) buvo priversta paymti, kad Lietuva balsavimo rezultatais alyje um paskutin viet. Neva Lietuvoje balsavo 1 265 638 asmenys, tai sudaro 9 1 , 7 3 % traukt balsavimo sraus asmen. I j es u komunist kandidatus balsavo 1 2 0 7 200, t.y. 9 5 , 3 8 % balsuotoj, be 9 9 , 3 5 % balsavusi visoje Soviet Sjungoje u komunist ir nepartini" blok. ie visi duomenys yra grynas melas. Absoliuti lietuvi tautos dauguma boikotavo rinkimus. imtai valsi, kai kur net itisos apskritys, ten, kur sovietai neturjo pakankamai jg pavartoti prievart, gyventojai rinkimuose visikai nedalyvavo. Tuose rajonuose, kur jg persvara leido sovietiniams padaliniams eiti provincij ir sovietinei agitacijai" buvo panaudoti leng90

vieji ginklai, balsuotojus jga varant prie urn, gyventojai visomis jgomis ir priemonmis rod prieik nusistatym sovietams slpsi, sudau balsavimo urnas, subrauk biuletenius, nekreipdami dmesio grasinimus ir aretus, vykdytus balsavimo patalpose. Vidutinis balsuotoj procentas kaime, skaitant ir visokiomis priemonmis pavartot smurt, svyravo 2 8 - 3 0 % . Didel dalis surinkt biuleteni buvo perbraukti. Miestiei slygos buvo sunkesns. Be karins prieiros, kiekvienam individualiai panaudotas teroras. Nors kiekvien balsuotoj specialusis N K V D karininkas lydjo nuo biuletenio teikimo iki urnos, miestuose vidutinikai balsavo 6 0 - 8 0 % . Nors buvo pabrta, kad jimas izoliuot patalp, skirt biuleteniams pildyti, traktuojamas kaip prieikumo pareikimas ir kad dauguma biuleteni Vilniuje, Kaune ir iauliuose yra sunumeruoti, o numeriai atymimi, per 3 0 % biuleteni buvo perbraukti (sugadinti). I viso rinkimuose dalyvavo 3 4 - 4 1 % srauose esani balsuotoj. I j nesugadint biuleteni apie 5 6 - 6 0 % . Vadinasi, nepaisant didiulio teroro, daugiausia 2 5 - 3 0 % trauktj balsuotoj sraus tepasisak u soviet valdi. Didiul balsuotoj dal sudar atvetieji sovietiniai tarnautojai ir kariai (200 tkstani), balsav Lietuvos teritorijoje. Balsuotoj srauose mes matme tik 1 3 7 3 951 asmen (su atkeltaisiais Lietuvon 1940 metais). Su Vilnium Lietuvoje (be lenk pabgli) buvo per 3 100 0 0 0 gyventoj. Galima sakyti, kad visas prieaugis uvo penkeri met kare. Kyla klausimas, kur dingo dar 9 0 0 0 0 0 g y v e n t o j ? Minim skaii sudaro pabgusieji nuo bolevik teroro Vakar Europ, atsisak sovietins pilietybs ir nelegaliai gyvenantys mikuose, itremtieji, sdintys kaljimuose elementai, kurie 1 0 0 % prieiki soviet valdiai. Organizuota soviet valdios rinkim komedija prarado savo svor. Lietuva dar kart parod savo nesvyruojam vali bti laisva. Mes didiuojams tautos pasiprieinimu jos lemiamoje kovoje su raudonja tironija. 91

Soviet valdios pastangos rodyti savo teistum rinkim rezultatais nedav joki vaisi. Rinkim ivakarse pasirod praneimas, kad Soviet Sjungoje ryt vyksi balsavimai, kad neva ikeltas tik vienas valdios sraas, kad reikia irinkti tik kandidat skaii. Galima tarytum patvirtinti, kad u kandidatus bus balsuota 100%. Saugumo Taryboje diskusijoje tarp Beveno ir Viinskio pirmasis kelet kart sak Viinskiui, kad es vietiniai rinkimai nra laisvi. Bkime tikri, kad jei Anglija ir Amerika nepripains palyginti demokratini rinkim Bulgarijoje, tai soviet rinkim parodija sprendiant ms dalykus i tikrj neturi jokios reikms, nes tai buvo vyk esant okupacijai, nebuvo sudaryta galimyb opozicijai. Pasaulis tiksliai ir greitai informuojamas apie esam tikr padt Lietuvoje ir LTT - Lietuvos tautins tarybos atsiaukimas Europos tautas apie padt Lietuvoje, iplatintas per lietuvi emigrant organizacijas, detaliai apibdina Soviet Sjungos agresij prie Lietuv, pranea apie tautos naikinim ir kolonizacij. Atkreiptas dmesys Soviet Sjungos represijas, nuolatin, tautai primest kruvin gynimosi kov, savo pobdiu virstani atvira kova. Ivados: po skandaling soviet rinkim teroristiniu bdu bandoma palauti ms taut. Po Bartaino sakymo vl prasidjo moni iveimai. Pirmiausia nukentjo aktyviausiai prieinsi rinkimams Alytaus ir Marijampols rajonai. Iveim banga pleiasi. Nepatenkintuose rajonuose iveami itisi kaimai, kitose vietose aktyvieji. Labai pavojingose vietose gyventojai degina savo namus, slepia savo eimas ir turt pas maiau tariamus. Ypa svarbu pasirpinti vaik apsauga. Iveant vyrus atskiria nuo eim. Praeit trmim praktika parod, kad moterys trmim pakelia lengviau. Atskirtieji vyrai daugiausia va nuo bado, kai yra nepakeliamos darbo slygos. Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiasis vadas kvieia visus gyventojus bti atsargius, sitikinus, kad gresia iveimas, isisti nepakaltinamus vaikus, senius, ligonius, stipriems vyrams griebtis ginklo ir prisijungti prie ginkluot padalini. 92

T a r p t a u t i n apvalga. (Santrauka.) Jungtini Taut Saugumo Taryboje vyksta kova tarp SSRS ir Anglijos-Pranczijos blok. Diplomatai vieni kitus ironizuoja. Ukrainos delegacija, pasinaudodama Indonezijos jrinink sukilimu, silo sikiti vykius ir pasisti Indonezij komisij. Anglai paprietaravo nurodydami, kad tai bus kiimasis Indonezijos vidaus reikalus, ir Saugumo Taryba pasilymus atmet. 1945 m. lapkriio 4 d. svarstyta Sirijos ir Libano klausimas dl angl ir prancz kariuomens ivedimo (inoma, kad 1941 m. ioms valstybms buvo suteikta nepriklausomyb). Rusija norjo parodyti pasauliui, kad ji gina maas valstybes, tuo versdama nutylti esamus Rusijos trkumus. is Rusijos padties vertinimas sukl triukm Anglijos parlamente. Santykiai tarp Soviet ir Amerikos dl rink Kinijoje, kurioje J A V leido gilias aknis, pablogjo. Po karo J A V iformavo kin kariuomen. Generolas Maralas paskirtas Kinijos g i n k l u o t j pajg v y r i a u s i u o j u vadu, J A V panaudodama <...> statym perginklavo kinus, 7 0 0 0 J A V karinink um vadov vietas Kinijos kariuomenje. Tkstaniai lktuv su j aptarnaujaniu personalu buvo paskirti tarnybai Kinijoje. Krymo ir vlesnse konferencijose, dalyvaujant Kinijai, dl Kuril sal, Sachalino ir kit objekt sovietai pripaino Mongolijos status. Sovietai buvo priversti atsisakyti lsti Kinijos vidaus reikalus ir pripainti Kinijos ir Mandirijos suverenitet, taip pat ieiti i Mandirijos. Sovietai be paliovos vert anglus ir pranczus ivesti kariuomen i Libano ir Sirijos. Anglija ir Pranczija savo ruotu pareik, kad jos mintiems kratams joki pretenzij neturi ir kariuomen ives. J A V pasil vis interesus atitinkani rezoliucij. Viinskis, kaip nuolatinis komisijos narys, pasinaudojo veto teise, ir klausimas liko neisprstas. Anglai ir pranczai pareik, kad nors rezoliucija ir nepriimta, jie savo paadus vykdys. Po to, kai Indijos kongreso partijos vadas Mohandas Karmandas Gandis, pakviets taut sukilimui, kuris buvo pradtas ne laiku ir 93

be ypatingos vilties laimti, kapituliavo, vyriausyb prane, kad sukilimas parengtas komunist. Sovietai uimtoje Kinijos dalyje pradjo organizuoti bolevik padalinius, kad perduot al prosovietiniams organams. Taiau visuose Kinijos miestuose pradjo formuotis jgos, kurios stengsi apsivalyti nuo bolevik ir separatist. vyko keletas dideli susirmim, kuriuose i abiej pusi dalyvavo pus milijono kari. Raudonieji visur buvo sumuti ir priversti bgti. LSSR KGB vyr. tardytojas vyr. ltn. Golicinas. Tikti: LSSR KGB vertja Linejeva.
ARETAS, KRATOS, KALTINIMAI

J. Noreik, kaip minta, aretavo 1946 m. kovo 16 d. apie 9 val. Kovo 19 d. parayta nutartis aretuoti ir skirti kardomj priemon, areto orderis Nr. 2 1 3 pasiraytas kovo 23 d. Nutartis aretui pasirayta L .SS R MGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotojo vyr. ltn. Maskolenkos, 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojo mjr. Makovo, tardymo skyriaus virininko papulk. Rozausko, 2-ojo poskyrio vyr. operatyvinio galiotinio ltn. Karpuchino sutinku". Nutart tvirtino MGB ministro pav. papulk. Martaviius, aret sankcionavo N K V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius 1946 m. kovo 22 d. Order tvirtino LSSR saugumo ministro pav. papulk. Martaviius 1946 m. kovo 23 d. J. Noreika buvo kaltinamas, kad jis yra vienas i 1946 m. sausio mn. susikrusios nacionalistins pogrindio organizacijos dalyvi, kurios tikslas nuversti soviet valdi ir atstatyti buruazin demokratin vyriausyb Lietuvoje. Asmens krata padaryta kovo 1 9 d . , o krata bute - kovo 30 d. Kratos metu paimta: asmens pasas, 94

karinis bilietas, laikinasis paymjimas, iduotas 1945 m. gruodio 19 d. Kratos metu bute rasta: 1) paymjimas Nr. 2716, 2) uraai lietuvi k., rayti nuo Vinco 1946 m. kovo 17 d., 3) fotonuotraukos, 8 vnt., 4) rankraiai lietuvi ir vokiei kalbomis - 120 lap. 1946 m. kovo 30 d. buvo suraytas J. Noreikos turto apyrao protokolas: 1) paltas (rudas), 2) vyrikas varkas tamsiai rudos spalvos, 3) vyrikas varkas smlio spalvos, 4) vyrikas varkas pilkos spalvos, 5) vyrikas varkas tamsiai pilkos spalvos, 6) vyrikos kelns, 7) vyrikos kelns g o l f , 8) vatin antklod, 9) medvilnin paklod, 10) vyriki batai, 11) vyriki markiniai, 12) megztinis. Pasira LSSR N K V D darbuotojai: vyr. ltn. Karlovskis ir ltn. Kindejevas. Dalyvavo buto (Vivulskio 31) eiminink Z. Vitort. 1946 m. liepos 18 d. papulk. E. Rozausko nutarimu J. Noreikai perduota: vyrikas tamsiai rudas varkas, vyrikos kelns, paklod, vyriki batai, vyriki markiniai, megztinis. Mintus daiktus J. Noreika gavo rugpjio 12 d. (J. Noreika buvo rengiamas liudytoju J. Semakos byloje). Tardytojas vyr. ltn. Golicinas 1946 m. rugpjio 16 d. aktu nutar nuotraukas - 6 vnt., uraus - 20 lap, ura knygeles, kaip neturinius nieko bendro su byla, sudeginti.

95

TARDYMAI

J. Noreika, nordamas laimti laiko, pirmo tardymo metu, kuris vyko 1946 m. kovo 16 d. 23 val. vyr. tardytojo jaunesniojo leitenanto Kulabino kabinete, mgino apgauti" tardytojus pasisaks, kad jis ess lojalus soviet valdiai, nes, grdamas i tuthofo koncentracijos stovyklos ir prajs filtravim", tarnavo 732-ajame auli pulke (1945 m. birelio - lapkriio mn.). Es Smer" leitenanto A. K. buvo uverbuotas" ir turjo Dimitravo slapyvard, tuo pareikdamas, kad be an inios jis neduosis joki parodym. Tardytojas j grino kamer Nr. 12, taiau visa tuo tardytojai nepatikjo. Balandio 1 1 d . kvotoje J. Noreika iuos parodymus paneig kaip neties, pridurdamas: A sakiau nordamas tikinti tardytoj, kad a esu ne tik lojalus pilietis, bet ir dar daugiau, ir maniau, kad greitai bsiu paleistas". tardytojo klausim, ar ir toliau sakys tardytojui neties, J. Noreika priadjo" toliau sakyti ties. I pat pradi J. Noreika net du kartus buvo kvieiamas pas MGB budel sadist papulk. E. Rozausk. T u o pat metu buvo kvieiamas ir pas KGB lit" - ministr generol major Jefimov ir kpt. Sieryj. I pat pradi buvo tardomas jaun. ltn. Kulabino, po to tard papulk. Mirkinas, vyr. ltn. Golicinas, KGB tardymo skyriaus pavaduotojas pulk. Kozlovas ir kpt. Leonovas. Balandio 30 d. gegus 5 d. J. Noreika u ryio palaikym su gretima kamera gavo 5 paras karcerio. J. Noreika ikviestas pas tardytojus 113 kart, surayta 31 apklausos protokolas. ]. Noreikos tardytojai: Papulk. E. Rozauskas (2 kartus) (protokol nra). Gen. mjr. Jefimovas (1 kartas) (protokol nra). KGB jaun. ltn. Kulabinas - 9 protokolai. Kpt. Sieryj - 1 protokolas. Papulk. Mirkinas - 9 protokolai. KGB vyr. ltn. Golicinas - 11 protokol. 96

Plk. Kozlovas ir kpt. Leonovas - 1 protokolas. Reikia manyti, kad J. Noreikos ikvietimas pas papulk. E. Rozausk net du kartus (kovo 16 d. ir kovo 17 d.) ir kart pas MGB ministr generol major Jefimov neapsijo be iauri muim, nes i pradi, kaip minta, J. Noreika norjo pavedioti" generolus ir tardytojus u nosies ir nekalbjo. Visi ino, k tokiais atvejais daro visagaliai valstybs saugumo vadovai, kuri devizas: bet kokia kaina pasiekti savo ir rodyti prieams savo neklystam ties. J. Noreikai buvo sunku paprietarauti tardytojams, nes Onos Lukauskaits bute buvo laikoma visa LTT ir LGPVV dokumentin mediaga. Be to, vienu metu buvo suimti ir Stasys Gorodeckis, ir Ona Lukauskait-Pokien, o po trij dien LTT nari skaiius dar padidjo (buvo suimti K. Boruta, A. Januleviius, V. Amenskas). Prasidjus kovo 17-osios tardymui J. Noreika, matydamas neivengiam likim, daugel vyki nusprend prisiimti sau, tuo padidindamas savo kaltum, o kartu pasunkindamas savo likimo baigt. Manau, bus ne pro al pacituoti apklausos itraukas i 1946 m. kovo 17 d. kvotos protokolo: Klausimas-. Kur buvote sulaikytas? Atsakymas. Pokiens bute. Kl.: Kokiu reikalu atjote pas Pokien? Ats.: A su ja susijs antisovietine veikla. KL: Kokia? Ats.: Lietuvos ginkluotj pajg. KL: Kada js stojote i organizacij? Ats.: A esu ios organizacijos krjas ir vadovas. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 1. L 20-22.)

Toliau J. Noreika pasakoja: 1945 m. lapkriio mn. buvau paleistas i Raudonosios armijos ir grau Lietuv. Isiaikins, kokia padtis yra Lietuvoje, nutariau s u j u n g t i visas Respublikoje veikianias partizan grupuotes, kad bt viena vadovyb... Vilniaus mieste sutikau savo sen pastam Zigm Laukait (ilg laik buvo 97

slepiama jo tikroji pavard, o slapyvardiai buvo erknas, Tigras), kuris man papasakojo apie Dzkijoje veikiani partizan grupuot, susidedani i 3 0 0 - 4 0 0 kovotoj. J tabui vadovauja buvs Lietuvos armijos plk. ltn. Juozas Vitkus, kurio slapyvardis Senis (ia J. Noreika irgi pameluoja nordamas nuslpti Kazimieraiio slapyvard. - V. A.). i grupuot veikia Marcinkoni rajone". Toliau J. Noreika sakosi, jog norjs susitikti su Vitkumi pasitarti dl ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs krimo ir papras Laukait apie tai painformuoti J. Vitk. Kartu J. Noreika paadjs Laukaiiui gauti leidiamam laikraiui popieriaus. <...> Po keli dien pas mane Moksl akademij atvyko Ona Lukauskait-Pokien, su kuria a buvau pastamas dar i buvimo iauliuose laik. J papraiau gauti popieriaus, kurio reikia partizan laikraiui leisti. Ji priadjo. Sutartu laiku atvaiavo Laukaitis, kuris atve Laisvs varpas" egzempliori ir prane, kad J. Vitkus taip pat nors susitikti J. Noreik." <...> inodamas O. Pokiens antisovietinius sitikinimus, jai papasakojau apie planus kurti Lietuvos g i n k l u o t j pajg vyriausij vadovyb. Ji pasil supaindinti su mogumi, kuris galt padti iuo reikalu." <...> 1946 m. sausio mn. O. Lukauskait-Pokien ujo pas mane su tuo mogum, kuris prisistat - Stasys Gorodeckis. Jis dirbo Valstybinje knyg leidykloje Vilniuje." Kur gyvena is mogus - neins. J. Noreika jam smulkiai papasakojs apie savo tikslus - sukurti partizan vadovavimo centr. <...> Susitar su juo pareng direktyv Nr. 5, kuri per ryinink Elen (pavards saksi neins) buvo isiuntinta partizan grupuotms Panev, Telius, Kaun, Panev." <...> Apie j man buvo pasakojus O. Lukauskait-Pokien, sakydama, kad per j bus galima palaikyti ry ir su partizan grupmis, ir su plk. ltn. Juozu Vitkum. i direktyva pasirayta Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs vardu. Minimas 98

centras buvo kurtas 1946 m. sausio mn." (1946 m. kovo 17 d. kvotos protokolas.) J. Noreika tardytojui prisipaino, kad direktyvos buvo teiktos: Teliuose - mjr. J. Semakai-Liepai, kuris vadovavo LLA emaii legionui, Kaune perduotos Skaisiui (ar tai pavard, ar slapyvardis, . Noreika saksi neins, nors ir inojo). Kam per Elen perduotos direktyvos Panevyje, saksi neins, Alyt perduotos per mokytoj laukait. Liepa adjs kurti tab emaitijoje, saksi turs savo inioje atuonis buvusius Lietuvos karininkus. Ry su juo numats palaikyti per Stasinien. Apie Skaist J. Noreika nieko nekalbjo, nes apie tok nieko neins (nors faktikai mes buvome susitik jau por kart. - V. A.), es apie Skaist jis girdjs i S. Gorodeckio. (1946 m. spalio 18 d. kvotos protokolas.) J. Noreika prisipaino, kad jis su S. Gorodeckiu 1946 m. vasario mn. antrosios puss pradioje apsilank pas prof. Kazimier alkausk pasikonsultuoti dl centro krimo btinumo, sutelkiant visas ginkluotj pajg grupuotes ir suburiant politines pogrindio organizacijas vien, vadovaujam centro, ir vis valdym perimti vienas rankas. Prof. K. alkauskis perspjo, kad iuo momentu toks veiksnys yra gana pavojingas ir, be to, nra kadr. Jonas Noreika liudija: Projekte apie bsimas valdymo formas a turjau galvoje, kad valdioje bt dvi partijos: deinieji ir kairieji. deinij partijos program maniau traukti odio laisvs ir nuosavybs teiss klausimus, teistumo ir religijos pripainim. I esms ms nuomons su prof. K. alkauskiu sutapo. Apie kairij partij program su prof. K. alkauskiu nekalbjom". Antr kart su prof. K. alkauskiu J. Noreika susitiko kovo mn. jo bute. T u o metu J. Noreika jam parod memorandumo tekst, skirt usienio spaudai. Paklausus prof. K. alkauskio nuomons, ar manoma perduoti usienio spaudai tokio turinio memorandum, K. alkauskis dvejojo, ar pasiseks rasti toki moni, kurie galt tai persisti. 99

Ispausdinti usienio spaudoje norta todl, kad is prie soviet valdi nukreiptas memorandumas priartint galim SSRS ir Vakar ali karo pradi. Su prof. P. Juodeliu susitik tris kartus, pas kur ujs su S. Gorodeckiu. Pirm kart atjs J. Noreika prisistats Balino pavarde. iame susitikime kalbjsi apie tarptautin padt ir prij prie ivados, jog karas tarp SSRS ir Anglijos-Amerikos sjunginink yra neivengiamas. P. Juodelis tai nereagavs. Po poros savaii su S. Gorodeckiu nuj antr kart. kart norta suinoti P. Juodelio nuomon apie L I T parengt nutarim dl lietuvi darbuotoj, dirbani valstybinse staigose, likimo. Trei kart su S. Gorodeckiu pas P. Juodel J. Noreika ujs kovo mn. pradioje. Tuomet aptar tarptautin padt, klaus P. Juodelio nuomons apie LTT parengt memorandum ir apie tai, kaip j pasisti laisvoms pasaulio tautoms. Prof. P. Juodelis pareik, kad memorandumo turinys - logikas, taiau apie jo pasiuntimo galimybes nekalbta. Kalbant apie bsimos Lietuvos valdios pasikeitimo klausimus, P. Juodelis nedvejodamas pritar ir tai miniai, kad turt bti dvipartin sistema (duomenys i kovo 19 d. kvotos protokolo). Kovo 21 d. kvotos metu J. Noreika prisipasta tardytojui, kad su Laukaiiu susitiko ne taip, kaip pasakyta ankstesniame protokole, bet susitiko tarpininkaujant tuthofo kalinio plk. ltn. Petro Masiulio snui studentui Tadui Masiuliui, kuris praeityje kartu su Laukaiiu moksi Kauno Marijos Pekauskaits gimnazijoje. J. Noreika, nordamas prie centro kurti jaunimo grup, paved Laukaiiui suburti toki grup ir suaukti jos nari susirinkim. susirinkim atvyko naujas mogus - Kstutis Valentukeviius, Marcinkoni vidurins mokyklos mokytojas, kuris aktyviai bendradarbiavo su Vitkum, t nelegalj susirinkim Vilniaus gatvje atjo ir studentas mikininkas Alfonsas Januleviius. iame susirinkime, pranes apie tarptautin padt ir apie centro krim Vilniuje, J. Noreika pasil Laukaiiui, o j sumus 100

A. Januleviiui sukurti jaunimo grupes, kurios padt aprpinti partizanus popieriumi, ifrais, medikamentais ir vaistais. 1946 m. kovo 21 d. kvotos metu J. Noreika pasak, kad dar sausio mn. pradioje per prof. B. Sruog suinojs, kad usien nori pasitraukti jo buvs studentas J. Varaneckas, kuris negaljo paksti bolevik valdios. J. Noreika papra j suinoti apie Vokietijoje esani savo eim. Kovo 26 d. kvotoje J. Noreika papildomai pranea, kad jis norjo suinoti ir apie Vakaruose esant gydytoj Jasait, kuris su eima esti Miunchene angl okupuotoje zonoje ir vadovauja lietuvi emigrant komitetui. Be to, ir O. Pokien norjo suinoti per Varaneck apie savo sn likim. Prof. B. Sruog J. Noreika gerai painojo i tuthofo laik ir inojo jo antisovietin nusistatym. J. Noreika jam parod LTT nutarim dl lietuvi d a r b u o t o j , dirbusi N K V D , KGB ir panaiose tarnybose, kuriame LTT sil jiems t darb nutraukti. Perskaits nutarim, B. Sruoga pagyr pridurdamas, kad tai jau yra valstybins reikms dokumentas. Kovo 23 d. kvotoje J. Noreika prisipaino, kad su S. Gorodeckiu buvo nutar Lietuvos Respublik suskirstyti keturias karines apygardas - Vilniaus, Panevio, iauli ir Kauno.
KALTINIMO PATEIKIMAS

Po i pirmj apklaus J. Noreikai buvo pateiktas kaltinimas, kur pasira papulk. Mirkinas ir LSSR KGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas 1946 m. balandio 6 d. Kaltinamajame akte raoma, kad J. Noreika stojo aktyvi kov prie sovietin santvark. 1946 m. sausio mn., susitars su Stasiu Gorodeckiu ir Ona Lukauskaite-Pokiene, Vilniuje kr antisovietin pogrindio organizacij, Lietuvos tautin taryb, kurios udavinys - vadovauti Lietuvos pogrindiui ir jos ginkluotosioms pajgoms, sutelkus tai vienalyt antisovietin organizacij, kurios tikslas - nuversti LSSR veikiani struktr. 101

Bdamas Lietuvos ginkluotj pajg ir L T T vadas, Jonas Noreika, aktyviai dalyvaujant Stasiui Gorodeckiui ir Onai Lukauskaitei-Pokienei, sausio kovo mn. pareng ir iplatino daug direktyv, sakym, nutarim, kreipiantis pogrindio aktyv, kad organizuot kov su soviet valdia. Siekdamas pagyvinti antisovietin propagand usienyje, J. Noreika ileido meiikik provokacin atsiaukim laisvsias pasaulio tautas, kad jos sikit SSRS vidaus reikalus, ir atsiaukim rengsi isisti usien. T u o paiu metu J. Noreika organizavo ir studento ekonomisto pabgim usien, kad jis umegzt tiesioginius ryius su usienio lietuviais nacionalistais. J. Noreika yra vienas i aktyvij Lietuvos tautins tarybos vadov. Jis susisiek ir dav direktyvinius nurodymus pogrindio antisovietinms organizacijoms ir partizan junginiams apie kovos bdus ir metodus su soviet valdia, taip pat per patikim tautinio pogrindio dalyv Alfons Janulevii suformavo 2 0 - 2 5 moni jaunimo grup, kuri prireikus turjo vykdyti ypatingus L T T udavinius. Vadovaujantis aukiau idstytu pagrindu ir RSFSR BPK 128 ir 129 str. nutarta: Vadovaujantis RSFSR BK 58-la ir 58-11 str., patraukti Jon Noreik baudiamojon atsakomybm ir tai jam praneus nuora pasisti karo prokurorui.
TARDYMAI TSIASI

1946 m. balandio 5 d. kvotoje J. Noreika prisipasta kaltu ir patvirtina savo ankstesnius parodymus, kad 1946 m. sausio mn. kartu su S. Gorodeckiu ir O. Pokiene kr Lietuvos tautin taryb ir pradjo vadovauti visoms pogrindio organizacijoms ir j ginkluotosioms pajgoms. Prisipasta, kad: a esu Lietuvos tautins tarybos - LTT krjas ir, taps LGP vadu, pradjau vadovauti Lietuvos ginkluotosioms pajgoms". 102

Prisipasta, kad dirbdamas drauge su S. Gorodeckiu ir O. Lukauskaite-Pokiene pareng ir iplatino sakymus, direktyvas, memorandum pasaulio tautas ir padjo organizuoti Varanecko pabgim Vakarus. 1946 m. balandio 8 d. kvotoje J. Noreika sakosi, kad per Zigm Laukait suinojo apie emaitijoje veikiani partizan ginkluot grupuot emaii legionas, kuriai vadovauja majoras J. Semaka, ir, paras jam ratel, pasiunt j per S. Gorodeck pasinaudojs J. Semakos ryininke Stasiniene. T u o metu S. Gorodeckis su J. Semaka aptarinjo, kaip sukurti emaitijoje iauli apygard. J. Noreikos liudijimu, jo sumimo ivakarse - kovo 15 d. J. Semaka atvyko Vilni ir susitiko su J. Noreika. T u o metu J. Semaka perdav J. Noreikai savo ileist sakym partizanams nuoraus, kuriuos J. Noreika atidav saugoti savo ryininkei Elenai Kakariekaitei. Savo ruotu J. Semaka papasakojo J. Noreikai apie partizan veikl emaitijoje, apie pastaruoju metu vykusio partizan legalizavimosi procedras ir jo padarinius. LGPVV - Generolo Vtros vardu J. Noreika paskiria J. Semak iauli apygardos vadu ir paveda jam sudaryti tos apygardos pogrindio tab. iauli apygard jo iauli, Maeiki, Kretingos, Teli, Klaipdos, iluts, Paggi, Taurags ir Raseini apskrii ginkluotos partizan grupuots. J. Semakai pavesta kurti apskrii karines komendantras, kurios, prasidjus karui, vis valdi turjo perimti savo rankas. Kartu J. Noreika supaindino J. Semak su L T T ir LGPVV tikslais ir udaviniais. J. Semaka prim J. Noreikos pasilym. J. Noreika pasiteiravo J. Semakos apie plk. ltn. Listopadskio tinkamum traukti j Lietuvos ginkluotj pajg vyriausij vadovyb. J. Semaka gen. t. plk. ltn. Listopadskio kandidatr vertino teigiamai. Beje, J. Semaka pasisak, kad Listopadsk gerai pasts ir kad jis yra tinkamas - geras karininkas. Be to, J. Noreika prisipaino, kad buvo rengtasi umegzti ryius su usieniu, permetant Vakarus Viktor 103

Amensk ir raytoj Jakubn, siekiant perduoti per juos usienyje veikianioms lietuvi organizacijoms memorandum. J. Noreika prisipaino, kad su V. Amensku-Skaisiu j supaindino S. Gorodeckis, o su Jakubnu - O. Pokien, taiau kaip numatoma vykdyti plan, saksi neins. J. Noreika saksi, kad jo praymu vasario mn. V. Amenskas jam atve matricas spausdinimui, bet kur jis jas gavo - neins. Vliau tas matricas turjo perduoti plk. ltn. Vitkui-Kazimieraiiui, bet nesuspjo. Kvoiamas J. Noreika pripaino, kad S. Gorodeckio pasilymu antisovietin atsiaukim - kreipimsi pasaulio tautas V. Amenskas galt perduoti J A V ambasadai Maskvoje, kurioje jis jau yra buvs. J. Noreika pasil S. Gorodeckiui smulkiau panagrinti, kuris i variant yra geresnis. 1946 m. balandio 6 d. kvotoje J. Noreika smulkiau patikslino detales apie tai, kaip susitiko su prof. Juodeliu, prof. K. alkauskiu, plk. P. Masiuliu, Laukaiiu. Tardytojas klausinjo J. Noreik, kok variant, perbgdamas Vakarus, pasirinko J. Varaneckas. (Matyt, tuo metu MGB dar neturjo ini apie skming Varanecko perjim per SSRS ir Lenkijos sien.) Toliau kvoiamas J. Noreika pakartojo, kad, L T T nari sitikinimu, J A V ir Anglijos karas su SSRS yra neivengiamas ir vienintel galimyb - inaudoti moment ir pakelti taut ginkluotam sukilimui. Tai turt vykti vos prasidjus karui - pirmj karo dien, o tautai apie tai bt praneta per radij, umus Vilniaus radijo stot. Ten, pasak Pokiens, radijo stotyje dirbs Kazys - radijo technikas, smulkiau isiaikinti situacij paskirta Pokienei. Kvotos metu J. Noreika liudijo, kad su Vladu Dargunaviiumi jis susipaino 1943 m. kovo mn. Tils koncentracijos stovykloje, itremiant tuthof. Susitikus su juo 1945 m. gruodio mn., V. Dargunaviius pasisak, kad, Raudonajai armijai umus tuthofo koncentracijos stovykl, jis pateko filtravimo" stovykl prie tuthardo (Stuthardo), o i jos jam leido grti Vilni. Dirba stiklo 104

fabrike. I jo suinojs, kad gro plk. ltn. Masiulis, J. Noreika ujo pas j. P. Masiulis buvo paimtas kariuomen ir tarnavo eiliniu, nes nerado sakymo, pagal kur jis buvo priimtas Raudonj armij, ir buvo demobilizuotas kaip eilinis. Toliau J. Noreika liudijo: Nordamas daugiau suinoti apie veikianias antisovietines ginkluotas partizan grupuotes, ryausi nueiti pas plk. ltn. Petr Masiul, ten isiaikinti. P. Masiulis saks, kad nieko neins, bet pasil paklausti sn, IV kurso student fizik Tad Masiul, kuris J. Noreikai paadjo supaindinti su mogumi, inaniu partizanin veikl. Po keli dien T. Masiulis atved man mog - tai buvo mokytojas Zigmas Laukaitis (kaip vliau prisipaino, tai buvo Z. erknas)". A atvirai sakau: Lieku arus nacionalistas ir sovietin tvarka man nepriimtina". 1946 m. balandio 15 d. kvotoje KGB kpt. Mirkinui J. Noreika prisipaino, kad su O. Pokiene ir S. Gorodeckiu ne kart buvo kalbjsis apie ginkluot sukilim, kuris turt prasidti SSRS karo su anglais ir amerikieiais pradioje. Pirmiausia numatyta uimti radijo stot, per kuri bt galima praneti pasauliui, jog Lietuva vl laisva. Todl btina i anksto suorganizuoti Lietuvos tautin taryb ir ginkluoto pogrindio pajg vyriausij vadovyb. iam tikslui reikjo sukurti karines apygardas, j tabus, nusisti usien ryinink, kurie informuot pasaul apie faktin padt Lietuvoje, sukurti jaunimo grupes, kurios galt vykdyti visus svarbius LTT udavinius. Balandio 16 d. kvotoje J. Noreika atskleidia apie savo ryius per Z. Laukait su K. Valentukeviium, Marcinkoni gimnazijos mokytoju. I pradi gynsi, kad su Amensku ryi nepalaiko. I Valentukeviiaus suinojs, kad J. Vitkaus partizan grupuotse buvo apie 3 0 0 partizan. 1946 m. gegus 2 d. kvotoje papasakoja tardytojui apie L T T udavinius ir LGP, jos struktras, karines komendantras ir j funkcijas: 105

1) sujungti visas veikianias struktras, nuversti valdi; 2) parengti slygas, kad bt galima greitai vykdyti sprendim. J. Noreika prisipasta: Kadangi a neturiu pakankamos kvalifikacijos vadovauti ginkluotj pajg vyriausiajam tabui, todl parenkamas mogus, nusimanantis darb". Orientuojamasi plk. ltn. in. Juoz Vitk arba gen. t. plk. ltn. Listopadsk. vyriausij tab buvo numatyta traukti ir daugiau lietuvi, 16-osios divizijos karinink, jaunesni ir vidutini grupuoi vadus, kuriuos turt parengti partizan grupuotse komendantros. -Svarbiausias sukilimo udavinys, - sako J. Noreika tardytojui, - pirmiems uimti valdi Vilniuje, kad to nepadaryt vietos lenkai. Sukilimo metu btina pasiprieinti ne tik lenkams, bet reikia nukreipti besitraukianias bolevik pajgas ne per Vilni, o per Gardin, t. y. kad trauktsi kairiuoju Nemuno krantu. J. Noreika pakartoja savo ankstesnius parodymus, kad SSRS valdios lugimas neivengiamas, ir todl reikia, i anksto rengiantis, atkurti tautos valstybingum: paskelbti pasauliui apie nepriklausomos Lietuvos atstatym ir sudaryti koalicin kairij ir deinij partij vyriausyb. Kandidatus vyriausyb parenka abi partijos. iuo metu sukurti vyriausyb laikas dar nepribrendo, - sak J. Noreika, - o valstybs valdymo funkcijos kol kas atitenka LTT." Artimiausiu metu buvo planuota iplsti LTT nari skaii, parenkant kandidatus i kairij ir deinij partij, o j programoms parengti konsultuotasi su P. Juodeliu ir K. alkauskiu. Kovo 15 d. sakymu mjr. J. Semakai buvo pavesta kurti iauli srities tab. Su Dzk rinktine J. Noreika palaiks ryius per Z. Laukait ir K. Valentukevii. Buvo ileisti sakymai, direktyvos. Anksiau usien buvo pasistas ryininkas ir artimiausioje ateityje turjo bti pasisti dar 2 ryininkai. Tikslas - umegzti kontaktus su lietuvi organizacijomis usienyje. Norta umegzti ryius su angl ir amerikiei valgyba, bet vliau to atsisakyta, nes bijota, kad jie gali tai panaudoti saviems tikslams. 106

Tiesiogini kontakt su konsultantais vengta, o viskas daroma eliniu bdu, kad bt ivengta nemalonum. Kandidatus vyriausyb turjo parinkti partijos. Jei sukilimas nepasisekt, ituos udavinius turt perimti ir tsti usienio lietuviai. 1946 m. gegus 7 d. kvotos protokole J. Noreika prisipasta, kad 1940 m. liepos mn. ivyds prasidjusius masinius aretus jis suprato kaip Lietuvos naikinimo politik ir nuo to laiko perjo prieik - pasiprieinimo okupacijai stovykl. Prasidjus karui, J. Noreika i karto prisidjo prie soviet valdios naikinimo. Persikls Telius ir prisistats Teli apskr. komendantui ir apskr. virininkui Ramanauskui, vadovavo Teli apskrities LAF. Teliuose organizavo miting, prim atitinkam rezoliucij, kuri teik Lietuvos laikinajai vyriausybei Kaune. Matydamas trint tarp LNP (Lietuvos nacionalist partijos) ir vyriausybs, mgino sutaikinti abi puses. Gen. t. plk. lepeiui tarpininkaujant, J. Noreika buvo paskirtas iauli apskr. virininku (1941 m. rugpjio 3 d. - 1943 m. vasario 23 d.). Jonikyje, Linkuvoje, Padubysyje, Uventyje, Pakruojyje, Kurnuose sak antisovietines kalbas. 1941 m. iauliuose sureng derliaus vent, kurioje pasak antisovietin kalb ir vert iauli apskr. komisaro Geveks (Gewecke) vokikai pasakyt kalb lietuvi kalb. iauliuose J. Noreika artimai bendradarbiavo su iauli ligonins gydytoju Jasaiiu. Jau tada juodu numat, kad vokieiai kar pralaims. Juodu abu buvo sitikin, kad reikia vokieiams padti ir palaikyti su jais kontakt, kad jie galt pristabdyti bolevik grim tol, kol J A V ir anglai pirmieji okupuos Vokietij. Su gydytoju D. Jasaiiu susitar veikti ia linkme. Matyt, kovo mn. J. Noreika buvo labai sekamas ir ne be reikalo tardytojas, nordamas sitikinti J. Noreikos parodym tikslumu, kreipsi j klausdamas: - Kas tave aplank kovo mn? J. Noreika atsak: 107

- Mano brolis Pranas (gim 1909 m.), stalius, dirba iauliuose stali dirbtuvse. Jis atvea man maisto produkt; - Kazys Januauskas (gim 1910 m.), dirba msos kombinate sskaitininku. 1 9 2 7 - 1 9 2 8 m. mokydamiesi iauli gimnazijoje mudu gyvenome viename bute. Kartais jis atvedavo man deros; - Vincas (gim 1910 m., pavards neins), dirba kari eim aprpinimo valdyboje. Su juo a susipainau, kai dirbau iauliuose. Kaip demobilizuotas, ne kart kreipiausi sau pagalbos. I J A V atsist siunt gavau kelnes, vark, batus, baltinius. Apie Amensko apsilankym pas j J. Noreika kart nutyljo. A pats, lankydamasis J. Noreikos bute Vivulskio 31, ieidamas vlai vakare pastebjau prieprieiniame name aliakepur", kuris stovjo prie pirmo aukto lango kambaryje ir su vilkiniu unimi sek praeivius ar einanius pas J. Noreik mones, bet tuo metu a nekreipiau tai daug dmesio. Daugelyje kvot kartojami tie patys klausimai ir igaunami tie patys, jau minti, atsakymai; matyt, tardytojui rpjo sitikinti parodym teisingumu. Tai buvo susij su rengimusi sukilimui, jaunimo grups organizavimu penket sistema, koalicins vyriausybs sudarymu, pirmuoju susitikimu su plk. ltn. P. Masiuliu, antruoju susitikimu su P. Masiuliu, kai J. Noreika pra perduoti sakymus, direktyvas Panevio partizanams. P. Masiulis kategorikai isigyn, jog buvo gavs pogrindio dokumentus perduoti Panevio partizanams. J. Noreika prisipasta, kad jo nurodymu buvo paraytas iankstinis kreipimasis Lietuvos gyventojus sukilti prie bolevikinius okupantus. S. Gorodeckiui ir O. Pokienei paneigus tokio turinio atsiaukimo rengim, J. Noreika sak, kad tai para jis pats ir su LTT nariais nebuvo suderins. J. Noreika prisipaino, kad nuo 1941 m. rugpjio 3 d. iki 1943 m. vasario 23 d. buvo apskrities virininku. Rinko rekvizicijas, maist i kinink (1942 m. planai vykdyti 60%. - V. A.). Bdamas apskr. virininku, sijung prieik antisovietin veikl (buvo 108

LF atstovas iauli ir Maeiki apskritims. - V. A.). Vieai kalbjo Linkuvoje, Jonikyje, Padubysyje, Uventyje, Kurnuose. Derliaus vents metu vieai sakiau antisovietin kalb ir dkojau kininkams u j atiduot duokl, - liudija J. Noreika. - Kalbose pabriau, kad jei SSRS nebus nugalta, ms tauta prapuls." Jis kviet paremti vokiei kariuomen. (Bdamas apskr. virininku, jis turjo kalbti vokiei naudai ir prie bolevikus, taiau atjus metui stoti SS dalinius, J. Noreika pasak: NE! ir buvo ivetas tuthof. - V. A.) 1946 m. gegus 16 d. kvotoje J. Noreika paminjo, kad i J. Semakos yra girdjs, jog emaitijoje yra gal 2 5 0 0 partizan. Pastaruoju metu paleista daug partizan grupi ir lik tik 8 karininkai, i j J. Noreikos pastami kpt. Kazys Juozaitis ir kpt. Antanaviius, kuris grups neturi. 1946 m. gegus 3 d. kvotoje J. Noreika patvirtina, kad per Stasinien suinojo apie ryi atkrim su emaitija. Z. Laukaitis yra pasaks, kad emaitijoje es apie 6 0 0 0 partizan, kuriems, be J. Semakos, dar vadovauja kpt. Milaeviius. Tai tas pats kapitonas, kuris atestavo J. Noreik, kai jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. T u o tarpu kvoiamas Semaka sakosi, kad jo grupuotje Milaeviiaus nra. 1946 m. liepos 18 d. kvotoje J. Noreika parykina smulkmenas, kaip jis buvo gestapo suimtas. (Itr. i b. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 169.) 1943 m. vasario 23 d. telefonu mane ikviet atvykti iauli srities komisaro bstin, ia man prane, kad u karini sakym nevykdym ir u straipsnio paraym vietos spaudoje (straipsnis nebuvo ispausdintas. - V. A.) apie matytus spdius keliaujant po atskirus miestus Vokietijoje 1943 met pradioje su grupe turist srities komisaro sakymu i iauli apskrities virininko pareig esu atleistas ir aretuojamas. iauli kaljime ibuvau iki kovo 3 d. Pasiraius, kad niekur neivaiuosiu, buvau paleistas, o kovo 17 d. vl aretuotas savo bute ir i nam nuvetas gestap. I ten kit dien, kovo 18 d., pakeliui Marijampolje pasodin dar 5 mones, 109

kurie iki tol sdjo Marijampols kaljime, ms grup i 17-18 moni buvome nuveti Til, kuri pasiekme t pai dien. Savait ilaik Tilje, paskui perdav tuthofo koncentracijos stovykl (40 km nuo Dancigo). 1945 m., prie ateinant sovietams, sausio 25 d. vokieiai mgino grupelmis po 1000 kalini iveti Vokietijos gilum, bet nesuspjo." Kvoiamas J. Noreika ne kart akcentavo savo prieik poir soviet valdi: Soviet vykdomus trmimus, kurie vyko 1941 m. birelio 1415 d., a laikiau tautos genocidu ir nuo tada perjau prieing sovietams stovykl. - Mano praktin veikla prasidjo tada, kai 1941 m. birelio 22 d. prasidjo karas. A prisidjau prie soviet valdios naikinimo, stodamas savanori partizan grupes. - Atidarant iauliuose parod Raudonasis teroras Lietuvoje", pasakiau meiiam kalb, nukreipt prie soviet valdi. (i parod atidar urnalistas Senkus. - V. A.) - A nutariau atiduoti visas jgas, kad ipltume Lietuv i Soviet Sjungos. Ateinantis karas baigsis Soviet Sjungos pralaimjimu. Nutariau daryti visk, kas tik bus galima, kad panaudotume toki padt savo sumanymui gyvendinti ir suburti visas Lietuvos pogrindio jgas soviet valdiai Lietuvoje sunaikinti. - Prisipastu, kad esu LTT vadovas ir pradjau vadovauti visoms partizan ginkluotosioms pajgoms".

Liudytoj parodymai
VYTAUTAS STONIS

1945 m. sumus V. Ston, KGB rankas pateko dalis LF archyvins mediagos apie 1941 m. birelio 2 2 - 2 8 d. sukilim ir LF veikl. Be kit dokument, pateko ir 1944 m. sausio 27 d. Stonio ratikas liudijimas, kad Lietuvi fronto (LF) vadovyb 1942 m. paskyr Jon Noreik, tuometin iauli apskrities virinink. 110

atsakingu u LF tab organizavim ne tik iauli, bet ir Maeik apskrityse. T u o metu (19421943 m.) LF tabai krsi visoje emaitijoje. io liudijimo nuoraas yra pridtas prie KGB b. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 257. Originalas yra V. Stonio tardymo byloje Nr. 2869. Ryiai, kai 1943 m. kovo 17 d. vokieiai sum J. Noreik, nutrko.
PRANAS JANKAUSKAS

1946 m. kovo 22 d. iauli KGB galiotinis jaun. ltn. Gluko J. Noreikos byloje apklaus liudytoj Pran Jankausk, gimus 1899 m., gyv. iauliuose, Daukanto 13. Savo parodymuose liudytojas Pranas Jankauskas patvirtino, kad J. Noreika: - Vokiei okupacijos metais nuo 1941 m. iki 1943 m., t. y. iki pat areto, dirbo iauli apskrities virininku. - Vokieiai j sum todl, kad 1943 m. pradioje grs i ekskursijos po Vokietij jis para antivokiko turinio straipsn. Paskui vokieiai j aretavo ir ive Vokietij. - Vokiei okupacijos metu j susirinkimuose buvo vokiei kalbos vertju. Vert iauli srities komisaro Geveks (Gewecke) kalbas. - Ar turjo J. Noreika draug - neinau. - Ar J. Noreika dalyvavo organizacijose ir partijose - neinau,
nes jis - n e v i e t i n i s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 249-252.)
BRONIUS BIKAUSKAS

T pai dien (kovo 22 d.) jaun. ltn. Gluko apklaus ir kit liudytoj - Broni Bikausk, s. Jono, gimus 1905 m. Rygoje, neteist, dirbus iauli apskr. valdytojo maininko pareigose, gyv. iauliuose, iliki 26a. Bronius Bikauskas paliudijo: 111

- Vokieiams umus iaulius, 2 mn. apskrities virininku buvo Urbutis. Vokieiai jj sum ir jo viet paskyr Noreik (vardo neino). Jis buvo nevietinis. - Parvaiavs i Vokietijos, Noreika sukviet tarnautojus ir papasakojo savo spdius apie aviacijos sugriautus fabrikus, gamyklas, kad i visoki atliek gaminama produkcija. - Po savaits Noreik atleido i virininko pareig ir sum, paskui po dviej savaii paleido, bet dar po dviej savaii vl sum ir ive Vokietij. - I pradi Noreika klaus vokiei ir su jais neblogai sugyveno, bet vliau pradjo j nebeklausyti ir aikiai veik kaip nacionalinis lietuvi politikas - vent vokiei udraustas nacionalines ventes. Plaiau apie jj galt papasakoti Pranas Jankauskas. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 1. L 253-255.) J. NOREIKOS IR E. KAKARIEKAITS

AKISTATA

Akistata vyko Vilniaus KGB tardytojo vyresniojo leitenanto Golicino kabinete 1946 m. birelio 10 d. Pradedant akistat dalyvavo ir KGB tardymo skyriaus ltn. Doroninas. tardytojo klausim Kakariekaitei, kokie su Noreika tarpusavio santykiai, Elena Kakariekait atsak: - 1946 m. sausio pabaigoje Zigmas Laukaitis mane supaindino su Noreika. Prie tai a j maiau nelegaliame antisovietins organizacijos dalyvi susirinkime, kuris vyko Vilniaus gatvje Nr. 34, bt. 10 sausio pirmomis dienomis. tardytojo klausim, ar Noreika pasta i mergin, pastarasis atsak: - Taip, tai Vilniaus valstybinio universiteto student Elena Kakariekait, gyvenanti Gedimino 3 5 - 2 . Su Kakariekaite mane supaindino Zigmas Laukaitis sausio pabaigoje. - J. Noreika patvirtino, kad prie tai susitiko nelegaliame antisovietiniame susirinkime (namo Nr. ir buto neprisimens). 112

- Z. Laukaitis su E. Kakariekaite supaindino mane kaip su ryininke, kuria galima pasinaudoti umezgant ryius su partizan grupuotmis, veikianiomis respublikos apskrityse, jei nebt Z. Laukaiio. - Savo bute vasario pradioje a perdaviau Kakariekaitei L T T ileistus dokumentus, kiekvieno i j po 3 egz.: sakymus Nr. 1, 2, direktyv Nr. 6, L T T nutarimus apie sovietinius tarnautojus ir vasario mn. antisovietin apvalg. Minimus dokumentus E. Kakariekaite turjo nusisti Panevio, Teli ir Alytaus partizan grupuotms. - Kartu a praiau, kad ji supaindint mane su vienu i Panevio apskr. antisovietinio pogrindio vadov, su kuriuo noriau pasitarti partizan grupuoi klausimais. - Dl pogrindio antisovietini dokument gavimo praiau kreiptis O. Lukauskait-Pokien, su kuria klausim buvau anksiau suderins. - Vliau O. Pokien mane informavo, kad E. Kakariekaite perdav sakymus Nr. 3, 4, direktyv (Nr. neatsimenu), Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir kovo mn. apvalg, kiekvieno dokumento po 3 egz. - Kovo 15 d. atjusi pas mane E. Kakariekaite prane, kad i Teli atvyko mogus, kuris nori susitikti su manimi, ir perdav man i io mogaus paket. Perirjs paket, radau emaii grups partizan veiklos ataskait, kuri, kaip istorin dokument, grinau saugoti E. Kakariekaitei. - E. Kakariekaits dka t pai dien susitikau su tuo mogumi. Tai buvo Teli apskr. partizan grupuots vadas J. Semaka. Tardoma E. Kakariekaite pritar J. Noreikos parodymams su maa pataisa: i J. Noreikos gautus LTT dokumentus Alytaus apskr. perdav Valkininkus (Trak apskr.), kur jau buvo jos parinktas mogus. Ji prisipaino buvusi Noreikos ryininke su Panevio, Teli, Trak apskr. partizanais ir kad jiems nusiunt i Pokiens gautus anksiau mintus L T T dokumentus ir kad pas j i tikrj buvo saugoma i Teli gauta mediaga. 113

E. Kakariekait liudija: - Noreikai a nesakiau, kaip pasiuniau dokumentus, taip pat nesakiau ir tai, kad mogus dar neparinktas Panevio apygardai formuoti. Sprendiant i akistatos eigos, E. Kakariekait i tikrj J. Noreik supaindino su mogum, atvykusiu i Teli, kurio pavards neinojo, neinojusi ir kokiai pogrindio organizacijai priklaus mogus i Teli". Tai patvirtino ir Noreika. Apklausos protokolo originalas su apklaustj paraais yra tard.
b y l o j e Nr. 7 2 0 4 . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 24-26a.)
J. NOREIKOS IR A. JANULEVIIAUS

AKISTATA

Kaip paprastai akistatose, KGB tardytojas vyr. ltn. Golicinas apklausia abu tardomuosius, ar jie pasta vienas kit, ir po to pradeda apklaus, kuri patvirtint arba paneigt vieno ar kito i j anksiau duotus parodymus. 1946 m. liepos 8 d. akistatoje tardytojas kvoia J. Noreik, k jis ino apie A. Januleviiaus antisovietin veikl. J. Noreika pakartoja anksiau duotus parodymus apie A. Janulevii: - Su A. Januleviium susipainau jaunimo grups susirinkime, vykusiame 1946 m. iem, kuriame dalyvavo: a, Z. Laukaitis, K.Valentukeviius, A. Januleviius. - A pasiliau kurti jaunimo aktyvij grup, kuriai vadovauti sutiko Laukaitis ir Januleviius. - Kovo mn. daviau A. Januleviiui nurodym sukurti ypatingj grup, kurios udavinys, vykus ginkluotam sukilimui, bus uimti radijo stot, elektrin. Supaindinau su direktyva Nr. 7, atsiaukimu pasaulio tautas, kuriuos pareng LTT. - I pradi A. Janulevii supaindinau su jais odiu, o jei nori juos gauti ispausdintus, turi kreiptis ryinink Elen Kakariekait. 114

- A liepiau su LTT dokumentais supaindinti ir kitus antisovietins organizacijos narius. - A. Janulevii supaindinau su antisovietinio centro - Lietuvos tautins tarybos krimu ir jos udaviniais. - Treiame susitikime, kuris vyko 1946 m. kovo mn. mano bute, A. Januleviius man prane, kad Vilniuje jis jau suorganizavo aktyvist grup i 25 moni, taiau j pavardi man nepasak. - A. Januleviius buvo tas asmuo, per kur a vadovavau antisovietinei jaunimo organizacijai Vilniuje. tardytojo klausim A. Januleviiui, ar jis patvirtina J. Noreikos parodymus, A. Januleviius atsak: - J . Noreikos parodymus visikai patvirtinu (ivardija J. Noreikos parodym kiekvien sakin) ir papildo: - Pirmomis kovo dienomis a vadovavau treiam ms antisovietins organizacijos dalyvi susirinkimui, apie kurio rezultatus odiu praneiau J. Noreikai, kad a ir kiti organizacijos dalyviai sugebjo kurti aktyvij grup, arba, kaip mes j vadinome - mirtinink" grup, i 2 0 - 2 5 moni. tardytojo klausim J. Noreikai: - Kokie udaviniai buvo ikelti aktyviajai grupei? J. Noreika atsak: - Aktyviosios grups udavinys - vykdyti L T T ypatingus udavinius. Ginkluoto sukilimo metu Vilniuje jie turjo uimti svarbiausius objektus. A. Januleviius patvirtino J. Noreikos parodymus papildydamas: - i grup parinkome fizikai tvirtus ir visapusikai patikimus asmenis. Akistatos parodymus J. Noreika ir A. Januleviius patvirtino
p a r a a i s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 27-34.)
J. NOREIKOS IR P. JUODELIO

AKISTATA

Akistata vyko KGB tardytojo vyr. ltn. Golicino kabinete 1946 m. liepos 9 d. (pradia 22 val., pabaiga liepos 10 d. 3 val.). A b u prisi115

pasta, kad vienas kit pasta. J. Noreika: P. Juodelio buvimas Lietuvos tautinje taryboje reiksi tik tuo, kad jis konsultavo raaniuosius apie centro veikl kai kuriais teoriniais klausimais. Sprendiant i Stasio Gorodeckio odi, jis pasinaudojo P. Juodeliu sudarydamas kairij partijos program. P. Juodelis: I tikrj mes su J. Noreika ir S. Gorodeckiu svarstme tik teorinius klausimus, susijusius su LTT veikla ir lieianius bsimos nepriklausomos Lietuvos valstybs politik. A nemaniau, kad mano pareikimai iais klausimais antisovietinio centro dalyvi gali bti traktuojami kaip konsultacijos veiklos klausimais". J. Noreika: Mano pirmas susitikimas buvo tik paintinio pobdio. io susitikimo metu buvo nagrintas klausimas apie vykstani politin trint tarp Anglijos ir Amerikos, viena vertus, ir SSRS, kita vertus, ir ar i trintis prives prie karo. P. Juodelio nuomone, tie diplomatiniai ginai greitai baigsis ir bus pereita prie karo veiksm. P. Juodelis mano, kad Anglija ir Amerika iame kare turi pirmenybi - turtai, atomin bomba ir panaudoti nauji ginklai Soviet Sjung gali privesti prie pralaimjimo. Su P. Juodelio mintimis visikai sutinku". P. Juodelis: J. Noreikos parodymai teisingi, bet dabar a gerai neprisimenu apie toki savo pareikt samprat (konsultuojant), kuri isak J. Noreika, nes analogikai buvau pasisaks ir susitikimuose su S. Gorodeckiu. Nemaniau, kad mano patarimai gali bti panaudoti antisovietinei veiklai". J. Noreika sako, kad pirmuosiuose susitikimuose P. Juodelis mgina pakartoti susitikimo su J. Noreika turin: pirmajame susitikime kalbta iaikinant klausim apie parlamentarizm, o antrajame susitikime - tik apie LTT. Dl parlamentarizmo a pareikiau savo nuomon, kad bsimoji Lietuvos valstyb, kuri atsiras pralaimjus soviet valdiai Lietuvoje, privals turti dvi partijas: partij, kuri atstovaus nuosavybei, ir partij, atstovaujani darbininkams." Paskutiniai du susitikimai su Noreika vyko vasario mn. Juodelio bute. 116

Jis, Juodelis, pareik, kad jo nuomon ekonominiais programos klausimais sutampa ar gali skirtis, taiau reikia rasti tikr politin sprendim. Partij krimui pagal ideologin princip a turjau savo nuomon. mano klausim, kas yra Lietuvos tautin taryba, ar tai yra tik patariamoji, ar vykdomoji valdia, Noreika pasak: Tai yra ta, kuri turt bti dabar". Jis sak, jog sudaryti valdi laikas dar nepribrendo. Tai - tik pavadinimas, o faktikai vykdomajai veiklai vadovauja generalinis sekretorius". J. Noreikos paklausus apie atsiaukim pasaulio tautas, P. Juodelis atsak, kad jis paraytas gana santriai ir kaip propaganda ras usienyje atgars. Smulkesn informacij apie iuos susitikimus P. Juodelis pateik savo apklausoje. J. Noreika P. Juodelio parodymus patvirtino, o P. Juodelio parodym skirtumai nes reikmingi. - Mano ivados, - sako j. Noreika, - P. Juodelis yra nacionalistas ir linki Lietuvai nepriklausomybs... Sovietinis reimas jam ne prie irdies. P. Juodelis: - J. Noreikos ivados yra teisingos ir apie tai a esu paliudijs
a n k s i a u . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 35-42.)
J. NOREIKOS IR O. LUKAUSKAITS-POKIENS

AKISTATA

1946 m. liepos 10 d. KGB tardytojas suved akistaton Jon Noreik ir On Lukauskait-Pokien. Akistata tssi nuo 13 val. iki 19 val. tardytojo klausim, kada, kur ir kieno buvo kurtas antisovietinis centras, vadinamas Lietuvos tautine taryba, Noreika atsak: - Bdamas antisovietiniu pair ir manydamas, kad Lietuvos inkorporavimas SSRS yra jos okupavimas, a nutariau pradti aktyvi kov su soviet valdia dl Lietuvos atjungimo nuo Soviet 117

Sjungos. Toliau jis liudija prijs prie ivados, kad pastaruoju metu susidar tokia tarptautin padtis, jog gali kilti karas Anglijos bei Amerikos bloko su SSRS, kuris baigsis Soviet Sjungos pralaimjimu, tad jis nutars imtis priemoni padaryti visk, kad bt pasinaudota ia proga, kaip gana palankiu momentu, ir jo numatytiems tikslams gyvendinti sutelktos visos Lietuvos pogrindio nacionalins jgos organizuot kov soviet valdiai nuversti Lietuvoje, kartu tikintis angl ir amerikiei bloko pagalbos. Toliau tsia: - inodamas, kad vadovauti iai kovai Lietuvoje dabar tokio vieningo antisovietinio centro nra, a usibriau sau udavin j kurti ir iuo tikslu pradjau rinktis sau vienminius. - inojau tai, kad Lukauskait-Pokien taip pat kaip ir a yra nusiteikusi antisovietikai, ir 1946 met sausio pradioje a pasidalijau su ja savo mintimis apie antisovietinio centro krim Lietuvoje, siekiant bendro vadovavimo. O. Lukauskait-Pokien mano samprotavimams pritar ir pareik, kad iuo klausimu galt padti vienas mogus, su kuriuo vliau ji mane ir supaindino. Tai - Stasys Gorodeckis. Sausio mn. pirmojoje pusje a, Noreika, su O. Lukauskaite-Pokiene ir S. Gorodeckiu susitar krme Vilniuje antisovietin pogrindio centr ir j pavadinome Lietuvos tautine taryba. O. Lukauskait-Pokien J. Noreikos parodymus visikai patvirtina prisipaindama, kad ji taip pat nusiteikusi prie soviet valdi, kaip ir J. Noreika. Ji teigia: - Ms sitikinimai ir bdai, vykdant antisovietinius veiksmus, sutampa. Dar prie tai, kai J. Noreika mane supaindino su savo mintimis kurti Lietuvoje antisovietinio vadovavimo centr, man taip pat jau buvo kilusi tokia mintis; tokia mintis buvo kilusi ir S. Gorodeckiui, su kuriuo supaindinau J. Noreik. Sausio pirmojoje pusje a, J. Noreika ir S. Gorodeckis i tikrj susitar Vilniuje krme tok centr, pavadint Lietuvos tautine taryba. 118

Klausimas Noreikai: - Kokius udavinius sau kl Lietuvos tautin taryba? J. Noreika atsako: 1. Sujungti visas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianias antisovietines nacionalines organizacijas, kad, suorganizavus ginkluot sukilim padedant angl ir amerikiei jg blokui, bt galima nuversti soviet valdi Lietuvoje. 2. I anksto parengti bsimos Lietuvos vyriausybs sudt, parenkant kandidatus i dviej partij (kairij ir deinij). Tokiu atveju, lugus sovietinei santvarkai, laikinoji vyriausyb galt funkcionuoti nuo pirm sukilimo dien. Kartu galtume parodyti angl ir amerikiei blokui, kad mes jau egzistuojame. O. Lukauskait patvirtina iuos J. Noreikos parodymus papildydama, kad Lietuvos tautin taryb eina: ji, J. Noreika ir S. Gorodeckis. Kiti LTT dalyviai jai neinomi, nes pasitarimuose dalyvav tik trise. O. Lukauskaits-Pokiens papildomus parodymus J. Noreika patvirtino pridurdamas, kad LTT sakymus, direktyvas, nurodymus vykd ir kiti asmenys, bet tai buvo operatyvininkai, kurie tarybos sudt nejo. tardytojo klausim Noreikai, kok darb dirbo L T T rengiantis ginkluotam sukilimui prie soviet valdi Lietuvoje, Noreika atsak, kad L T T planavo ginkluot sukilim prie soviet valdi Lietuvoje vykdyti tada, kai, prasidjus Anglijos ir Amerikos bloko karui prie SSRS, bus palankios slygos, t.y. tada, kai bus aikiai matyti, kad SSRS pralaims. - Rengiantis ginkluotam sukilimui, - sak Noreika, - L T T numat priemones, kurios praktikai jau buvo gyvendinamos. Kad ginkluotosios pajgos skmingiau pasirengt sukilimui, b u v o sujungtos Respublikoje veikianios ginkluotos pogrindio partizan pajgos ir kurtas vadovavimo centras, vadinamasis Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiasis tabas, kuriam laikinai vadovavau a ir pasirainjau tabo ileistus mintus dokumentus Generolo Vtros slapyvardiu. 119

Remiantis ileistu sakymu Nr. 3, Lietuva suskirstoma 4 apygardas: Vilniaus, Kauno, Panevio ir iauli. iame sakyme nurodyta organizuoti miest, apskrii, valsi karines komendantras ir formuoti ginkluotus brius, nurodant j funkcijas ginkluoto sukilimo metu. Ms centras pareng ir ileido keturis sakymus, vien instrukcij ir tris direktyvas, skirtas ginkluotoms partizan grupuotms, kvieiant aktyviau kovoti prie soviet valdi Lietuvoje. Asmenikai m a n o , sako Noreika, i anksto b u v o parengtas atsiaukimas ginkluotam sukilimui, bet jis nebuvo padaugintas. Mano sakymu i jaunimo tarpo Vilniuje buvo sudaryta aktyvi grup, kuriai pavesta sukilimo metu Vilniuje uimti gyvybikai svarbius objektus. usien buvo pasistas vienas ryininkas ir rengtasi usien pasisti dar du ryininkus. J. Noreika pakartojo, kaip ir ankstesnse kvotose, ryinink pasiuntimo usien tiksl ir kad jie turj persisti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". O. Lukauskait patvirtino J. Noreikos parodymus apie rengimsi
g i n k l u o t a m s u k i l i m u i . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 43-52.)
J. NOREIKOS IR Z. ERKNO-LAUKAIIO

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. liepos 15 d. 1 0 - 1 7 val. Tard KGB vyr. ltn. Golicinas. Abu kaltinamieji prisipaino es pastami. tardytojo klausim J. Noreikai, kuo pasireik jo ryiai su Z. erknuLaukaiiu, J. Noreika atsak: Jau anksiau esu liudijs, kad prie praddamas kurti antisovietin centr Vilniuje, a 1945 m. gruodio mn. per plk. ltn. Petro Masiulio sn Tad Masiul susipainau su Zigmu Laukaiiu, kuris pasisak buvs Dzk grups, kuriai vadovavo plk. ltn. J. VitkusKazimieraitis, partizanas. Kadangi su J. Vitkumi a buvau pastamas, tai pasipraiau Z. Laukait, kad suvest su juo. Z. Laukaitis 120

pasak, jog praym galsis atlikti Kstutis Valentukeviius, kuris dirba Marcinkoni gimnazijoje mokytoju. Tuomet Z. Laukaiiui pasakiau, kad Vilniuje kuriamas antisovietinis centras, kurio tikslas - sujungti visas Respublikoje veikianias ginkluotas grupuotes. Taip pat a pavediau Z. Laukaiiui parengti dirv antisovietinei jaunimo organizacijai kurti Vilniuje, kuri vykdyt centro nurodymus 1946 m. sausio pirmosiomis dienomis. Vl ujs pas mane Moksl akademij, Z. Laukaitis pakviet dalyvauti antisovietiniame pogrindio susirinkime, kuriame dalyvavo: J. Noreika, kaip centro atstovas, Z. Laukaitis, K. Valentukeviius, A. Januleviius. Susirinkime buvo nutarta Vilniuje kurti antisovietin jaunimo organizacij, kuri suformuot aktyvi grup, vykdani vairius centro udavinius. Toki organizacij apsim kurti Z. Laukaitis ir A. Januleviius. Z. Laukaitis prisistat kaip ryininkas tarp centro ir partizan Dzk grups. Susipastant Z. Laukaitis dav 5 egz. savo leidinio Laisvs varpas" ir pasak, kad J. Vitkus pareiks, jog nori susitikti su J. Noreika. Siame susirinkime J. Noreika kviet susirinkimo dalyvius rinkti popieri partizan spaudos leidimui ir kt. Po keli dien Z. Laukaitis supaindino mane su E. Kakariekaite, kuri a vliau panaudojau ryiams su Teli apskr. partizan grupuotmis. Susitikimo su E. Kakariekaite metu Z. Laukaitis man prane, kad i ties atvyko moteris, B. Stasinien, kuri susisieks su Teli partizan grupuote, kuriai vadovauja J. Semaka, ir pasil su ja susitikti. J. Noreika nuo susitikimo su B. Stasiniene atsisak ir pasak Z. Laukaiiui, kad pas j i Vilniaus atsisis mog su slaptaodiu A - Zigmas i iauli", kuris susitiks su Semaka. - Sausio pabaigoje a Z. Laukaiiui daviau direktyv Nr. 5, rayt ranka, kad j persist Alytaus, Teli, Panevio apskritis. Ar Z. Laukaitis udavin atliko - neinau. Tai tiek trumpai apie mano ryius su Z. Laukaiiu. A patvirtinu anksiau duotus smulkesnius parodymus apie Z. Laukait. Z. Laukaitis J. Noreikos parodymus patvirtino pakartodamas J. Noreikos pasakojim apie centro krim, apie nelegal susiti121

kim, jaunimo aktyvios grups krim, apie ryius su K. Valentukeviiumi, apie ginkluot sukilim ir aktyvios grups udavinius sukilimo metu, apie susitikim su E. Kakariekaite, apie pasilym susitikti su Teli apskr. partizan ryininke B. Stasiniene, apie slaptaodio A - Zigmas i iauli" perdavim B. Stasinienei. Z. erknas-Laukaitis patvirtina, jog i J. Noreikos gavo dvi direktyvas, raytas ranka, kad padars dar du nuoraus apie partizan laikysen rinkim SSRS aukiausij taryb metu, juos perdav Alytaus, Panevio, Teli ir Trak apskr. partizanams. Po to, kai a buvau aretuotas, nuo vasario mn. pradios ryiai nutrko, - sako Z. erknas-Laukaitis. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L 53-60.)
J. NOREIKOS IR P. MASIULIO

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. rugpjio 20 d. tardytojo KGB vyr. ltn. Golicino klausim J. Noreikai apie jo susitikim su P. Masiuliu ir susitikimo apibdinim J. Noreika atsak: - 1945 m. gruodio mn. a pirm kart aplankiau P. Masiul jo bute Liejyklos 9 - 6 . iame susitikime abu dalijoms spdiais apie buvim vokiei koncentracijos stovyklose. Po to a paklausiau, ar jis palaiko ryius su antisovietiniu pogrindiu. tai P. Masiulis atsak, kad ryi su pogrindiu neturs, bet galbt koki nors ini turi jo snus - Vilniaus valstybinio universiteto studentas Tadas Masiulis. T u o ir baigsi ms pirmojo susitikimo pokalbis. T pat 1945 m. gruodio mn. T. Masiulis mane suved su pogrindio dalyviu Z. Laukaiiu. 1946 m. kovo mn. pradioje, ieidamas i O. Pokiens buto, a pamiau i jos ileistus ms LTT antisovietinius dokumentus ir pakeliui savo but ujau pas P. Masiul. Tai buvo mano antras susitikimas su juo. Suinojs, kad P. Masiulis rengiasi vaiuoti Panevio apskr. parsiveti maisto produkt, papraiau, kad jis tenai susisiekt su kuo nors i pogrindio dalyvi ir perduot jiems 122

antisovietinius dokumentus. I pradi P. Masiulis atsisak, taiau vliau sutiko sakydamas, kad jei tik gals, perduos juos pogrindio dalyviams. P. Masiuliui a perdaviau sakymus Nr. 1, Nr. 2, direktyv Nr. 7, ileistus ms antisovietinio centro, o galimas dalykas, kad buvo teiktas ir Atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas". Mudviej su P. Masiuliu pokalbio metu bute buvo ir jo mona, kuri buvo ligon ir guljo lovoje. Ar P. Masiulis vykd mano pavedim, neinau, nes po keli dien a buvau aretuotas. Tardytojo paklaustas P. Masiulis atsak: - A patvirtinu J. Noreikos liudijim tik apie tai, kad a du kartus i tikrj susitikau su J. Noreika, bet paneigiu, kad susitiks pirm kart kalbjau apie pogrind ir kad susitiks antr kart gavau i jo dokumentus, to a nepamenu. P. Masiulis antr kart tardytojui kartojo: - A to neprisimenu. Taiau tardytojo paklaustas J. Noreika vl kartoja kaip ir anksiau: - A laikausi savo liudijimo ir dar kart kartoju, kad su P. Masiuliu kalbjome apie pogrind ir 1946 m. kovo pradioje a jam daviau antisovietinius dokumentus, kad perduot juos Panevio partizanams. - Kuo js galite paneigti J. Noreikos liudijim? - paklaus tardytojas. tai P. Masiulis atsak: - A to pasikalbjimo apie antisovietin pogrind neatsimenu, taip pat neatsimenu, kad man buvo teikti antisovietiniai dokumentai. - Tai aikiai netiktina, - sak tardytojas. P. Masiulis atsak: - Savo pateisinimui daugiau pasakyti neturiu ko. Pasira tardytojai vyr. ltn. Golicinas ir ltn. Lavrentjevas. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 61-64.)

123

Stasys Gorodeckis
BIOGRAFIJA

Stasio Gorodeckio tvas Kostas Gorodeckis gim 1886 m. lapkriio 11 d. iluvoje, Raseini apskr., buvo baigs Maskvos universiteto Teiss ir Mikininkysts fakultetus. Dar bdamas studentas priklaus student konspiracinei grupuotei ir caro valdios tartas kaip nepatikimas paskiriamas dirbti tolimajame Komi krate girininku Krasnoborsko vietovn Archangelsko srityje. Jo bsimoji mona Elvyra Jagudinskait gim 1880 m. Paverint km. Raseini apskr. Ji kilusi i kilming emaii bajor, savo gimin siejani su Petro I Didiojo patiktiniu Jagudinskiu, po represij prie Petro Didiojo pasekjus pabgusiu Lietuv. E. Jagudinskait atvyko pas savo suadtin Krasnoborsk ir juodu susituok Archangelsko katalik banyioje. 1911 m. Krasnoborske gim pirmagimis snus Zigmas, ten pat 1915 m. lapkriio 12 d. gim Stasys Gorodeckis. Abu vaikus pakriktijo Archangelsko katalik banyioje. Baigiantis karui Rusijoje, sisibavo revoliucinis judjimas. Tvas, bdamas socialistini pair, miko darbinink buvo gerbiamas ir mylimas. Kuriantis vietinei valdiai, buvo irinktas jos pirmininku. 1920 m. liepos 12 d. pasiraius su Lietuva taikos sutart, soviet Rusija Lietuvai paskyr didelius kirstino miko plotus Kosto Gorodeckio administruojamuose plotuose. Susidarius palankioms aplinkybms, visa Gorodeckiu eima 1921 m. eelonais kartu su kitais lietuviais gro Lietuv. Tvas sidarbino girininku Kauno mik valdyboje. Vyresnysis brolis Zigmas moksi Kauno jzuit gimnazijoje, o Stasys - Auros" berniuk gimnazijoje. 1930 m. spalio 1 d. Stasys Gorodeckis stojo Kauno auktesniosios technikos mokyklos statybos skyri. ia mokydamasis S. Gorodeckis aktyviai dalyvavo skaut vyi veikloje. 124

1935 m., bdamas 5-ame kurse, i Auktesniosios technikos mokyklos buvo paalintas u specialist rengimo programos ir jos vykdymo kritik, es mokykla turinti parengti ir auginti ne tik specialistus, bet ir susipratusius tautieius. Visus praymus eksternu laikyti baigiamuosius egzaminus mokyklos vadovyb atmet. S. Gorodeckio nuomone, A T M vadovyb apie j buvo susidariusi nuomon, kad jis yra raudonas". 1936 m. S. Gorodeckis stojo Vytauto Didiojo universiteto Istorijos-filologijos fakultet laisvu klausytoju. Pritardamas tuo metu ia vyravusioms prosovietinms nuotaikoms, jis dalyvaudavo ir j rengiamuose mitinguose, taiau jokioms organizacijoms nepriklaus. sidarbins Kauno Maisto" bendrovje, vadovavo naujj gamini (aldytuvai ir kt.) techninei prieirai. 1937 m. bendra tvarka paauktas atlikti karin prievol, Stasys para pareikim Kauno miesto ir apskrities komendantui, pareikdamas, kad atsisako eiti Lietuvos kariuomen. Jis motyvavo, kad kariuomenje vyrauja antiliaudins nuotaikos ir jos rusikosios carins tradicijos. S. Gorodeckis buvo tos nuomons, kad kariuomen btina perorganizuoti, o ir vis taut apginkluoti neivengiamam karui su kur kas galingesniais tautos prieais lenkais arba rusais. Po tokio ratiko pareikimo S. Gorodeckis buvo suimtas ir kariuomens karo lauko teismo nuteistas 3 metams laisvs atmimo. Suprats savo klaid, 1938 m. nuteistasis para praym Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, sutikdamas tarnauti Lietuvos kariuomenje. S. Gorodeckio praymas buvo patenkintas ir jis buvo pasistas atlikti karin prievol ryi batalion, kur sulauk 1939 met mobilizacijos paskelbimo. Ataukus mobilizacij, i kariuomens buvo demobilizuotas ir paleistas atsarg. Grs i kariuomens, S. Gorodeckis kur laik dirbo Kauno Maisto" bendrovje, o tvams 1 9 3 9 - 1 9 4 0 m. iem keliantis Vilni, atsiskaits su darboviete, ivyko kartu su tvais Vilni ir ts studijas Vilniaus valstybinio universiteto humanitariniame fakultete. Iki 1946 m. S. Gorodeckis buvo atsiskaits u du kursus ir, iklauss treio kurso paskait cikl, klaussi ketvirto kurso paskait. 125

1 9 4 0 - 1 9 4 1 m. mokytojavo Vilniaus apskr. mokyklose. 1 9 4 1 - 1 9 4 4 met laikotarpiu dirbo meistru plent valdyboje ir iki universiteto udarymo tebestudijavo universitete. 1944 metais Vilniuje pradjus kurtis sovietinei administracijai, sidarbino Mik komisariato Pramons valdyboje Vilniuje, o nuo vasaros - Kaune mik pramons valdybos virininko pavaduotoju, vliau - tresto vyriausiuoju ininieriumi. Stasiui teko vaiuoti Rytprsius kartu su mik kio komisaro pavaduotoju, inomu mikininku Kvedaru, iekant vokiei ivet i Lietuvos pramons moni rengini. 1945 m. liepos mn. perjo dirbti Valstybin groins literatros leidykl galiotiniu Vilniuje ir kartu Dails fondo direktoriaus pavaduotoju. iuose postuose idirbo iki savo areto.
STASYS GORODECKIS SU IEKO RYI

POGRINDIU

Susipains su realia Lietuvos valstietijos ir darbo moni politine padtimi, Stasys Gorodeckis galjo realiai vertinti natralias lietuvi tautos aspiracijas. Dar tebegyvendamas Kaune ir dirbdamas Mik pramons ministerijoje kapitalins statybos skyriaus virininku, S. Gorodeckis darbino savo ger pastam in. Viktor Amensk kapitalins statybos virininku, i kurio suinojo smulkmenas apie Suvalkijoje veikianias ginkluotas grupuotes, pasklidusias mikuose atskiromis grupmis, kurios mgina burtis rinktines, ieko bd kurti bendr vadovavim visoms pogrindio ginkluotosioms pajgoms ( 1 9 4 4 1945 m. pirmoji pus). Vaindamas po vis Lietuv ir rpindamasis sugriaut krato miko pramons moni - bald fabrik, lentpjvi atstatymu, S. Gorodeckis susitikdavo su moni vadovais, ininieriais, darbuotojais. Jis apiuopia tautos puls - suino apie moni igyvenimus ir trmimus, patirtus pirmosios bolevik okupacijos metu, o vliau ir vokiei padarytas skriaudas. Matydamas tautos genocid, negaljo bti abejingas. Pribrendo btinyb iekoti bd, kaip isaugoti 126

udomos tautos gyvsias jgas. Didel tak jam dar ministerijos dispeeris Giedrius, kuris prabilo apie veikiant pogrind, o jo aretas dar daugiau skatino galvoti, k turi daryti tauta, koks jos tolesnis kelias. Dar didesn irdies skausm S. Gorodeckis pajuto, kai suinojo, kad aretuotas jo tvas, dirbs mik urdu Vilniaus krate. Bdamas kairij pair, S. Gorodeckis valdioje ir partijos nari gretose turjo daug pastam. Mgino gelbti tv, stengdamasis pagreitinti jo bylos nagrinjim, ir pajuto nematom kiet sien, kuri greitai pats atsimu. Pats sitikino, kad Lietuvos sovietinei valdiai rpi ne aukt socializmo ideal realizavimas, o beslyginis taut pavergimas, siekimas prisidengus proletariato skraiste siviepatauti pasaulyje. Kiekvienas kitokios minties, o juo labiau laisvs trokimo pareikimas slopinamas propagandos galia ar naudojant smurt. S. Gorodeckis ir komisaro darbo jgos galiotinis mikininkas Vincas Tamulis savaitmis utrukdavo kelionse po Rytprsius, iekodami vokiei iveto pramons moni turto, kurio dalis, kaip manyta, dar galjo likti kakur apie Gumbin, Til ar Karaliaui. Be kit rengini, iekojo ir ivet i Petrain popieriaus fabriko per 2 0 0 elektros varikli. Pasakodamas apie partizan grupuotes Taurags mikuose Vincas Tamulis padar didiul tak Gorodeckiui. Kaip ir daugelis to meto inteligentijos atstov, S. Gorodeckis tikjosi, jog pasibaigus karui visiems karo vadovams teks ssti prie bendro stalo, k u r vienoje pusje sds nugaltojai, k i t o j e pralaimjusieji, ir bus paskelbta laisvo taut apsisprendimo teis. Gorodeckis, perjs dirbti Groins literatros leidykl ir Dails fond, tarp Raytoj sjungos nari rado blaiviai mstani ir tiesiai velgiani ateit. Vilniuje raytoj pobviuose S. Gorodeckis danai susitikdavo On Pokien, kuri, anksiau buvusi gana kairij pair, pastaruoju metu nusivylusi Markso ir Engelso idjomis komunizm pradjo irti ne tik skeptikai, bet ir prieikai. Ji supaindino 127

S. Gorodeck su kpt. Jonu Noreika, kuris, vos tik grs i tuthofo ir bolevik filtravimo" stovykl, intensyviai iekojo pasekj kovai su bolevik tironija. Taigi visi trys tapo organizuotos kovos su komunizmu bendrininkais - gim organizacinis komitetas, kuris 1946 m. sausio pradioje buvo pavadintas Lietuvos tautine taryba. Susikristalizavus analogikoms antisovietinms mintims, prireik jas forminti. Buvo sudaryta Lietuvos tautins tarybos uuomazga, pasirinktas pavadinimas, aptartos mintys su ilikusi reikmingesni partizanini struktr vadais. Suderintos vyriausiosios ginkluotos vadovybs problemos, galios ir darbo metodai. Sutarti tolesni organizaciniai ingsniai.
STASIO GORODECKIO ARETAS

Stas Gorodeck sum 1946 m. kovo 16 d. Onos Pokiens bute, Giedraii 1 0 a - l . Nutartis aretui pasirayta kovo 19 d. LSSR MGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. operatyvinio galiotinio vyr. ltn. Karpuchino, suderinta su to paties poskyrio virininko pavaduotoju vyr. ltn. Maskolenka, 2-ojo skyriaus virininko pavaduotoju majoru Makarovu ir LSSR MGB tardymo skyriaus virininku E. Rozausku. Nutart tvirtino LSSR KGB komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius, sankcionavo 1946 m. kovo 22 d. LSSR N K V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulkininkis Grimoviius. S. Gorodeckis kaltinamas kaip vienas i nacionalistins antisovietins organizacijos, kurtos 1946 m. sausio mn., vadov. Organizacijos tikslas - nuversti soviet valdi ir atkurti buruazin santvark Lietuvoje. Tomis paiomis datomis ir t pai moni pasirayta nutartis paskirti Stasiui Gorodeckiui kardomj priemon - aret. Orderis Nr. 217 aretui pasiraytas 1946 m. kovo 23 d. LSSR MGB komisaro pavaduotojo papulk. Martaviiaus. 1946 m. kovo 25 d. asmens kratos protokol pasira LSSR KGB Vilniaus miesto operatyvinis galiotinis Ponukejevas, dalyvaujant
128

LSSR MGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio majorui Karpuchinui. Kratos metu paimtas pasas, laikinas paymjimas, vairs kiti paymjimai, jungtuvi liudijimas, studento bilietas, studij knygel. Labai keista, kodl asmens krata atlikta kovo 25 d., o S. Gorodeckis buvo i tikrj aretuotas kovo 16 d. Paprastai, neikraius asmens, M G B tardymo kabinetus ar kameras jis nebdavo vedamas. Buto kratos (labdari 6 - 9 ) protokolas suraytas 1946 m. kovo 18 d. Protokol pasira sovietinio KGB darbuotojas vyr. ltn. Kozlovskis, ltn. Kondivilis, ltn. Perevuchinas. Kratos metu paimta: 4 bloknotai, vairs susirainjimai (20 lap), vokai su adresais (5 vnt.), 1942 m. birelio 15 d. paymjimas, fotonuotrauka. Joki kompromituojani dokument nerasta. 1946 m. rugpjio 16 d. LSSR MGB tardymo skyriaus vyr. tardytojo vyr. ltn. Golicino, perirjusio S. Gorodeckio byl Nr. 7 1 5 7 (dabar 9792/3), akte nustatyta, kad rasti ir paimti S. Gorodeckio daiktai neturi nusikaltimo rodym, ir tai nutarta sudeginti. Turto apraymas atliktas 1946 m. balandio 2 d. Vykdytojas MGB jaun. ltn. Pereviazkinas, dalyvaujant kiemsargiui Duliui Jonui. Aprayta: knyg spinta, Brokhauzo enciklopedija (19 tom), technin enciklopedija (6 tomai), Gogolio ratai (6 tomai), vairios knygos (150 vnt.). 1946 m. balandio 2 d. saugoti mintj turt pavesta S. Gorodeckio monai Genei. 1 9 4 6 m. liepos 25 d. LSSR moksl akademijos prezidentas J. Matulis kreipsi LSSR KGB ministr Jefimov, kad bt grinti S. Gorodeckio kratos metu paimti raytojos emaits rankraiai Autobiografija" ir Kelion iluv". M G B ministro Jefimovo 1946 m. liepos 31 d. potvarkiu, kur pasira MGB darbuotojas Straas, dalyvaujant pil. M. Kedytei, minti rankraiai buvo perduoti Moksl akademijai. 1946 m. rugpjio 5 d. liudija J. Masiulis. Visos knygos (150 vnt.) ir Gogolio ratai 1946 m. gruodio mn. perduota saugoti MGB B skyriaus majorui Kuricinui, o vokikoji Brokhauzo enciklopedija - 19 tom ir technin enciklopedija - 6 129

tomai 1949 m. gruodio 13 d. perduotos Maskv - SSRS MGB A skyriaus virininkui gen. mjr. Gercovskiui. 1950 m. sausio 3 d. SSRS MGB patvirtina gavusi mintas knygas.
TARDYMAI

Oficialus S. Gorodeckio tardymo protokolas buvo pradtas rayti tik rytojaus po sumimo dien MGB tardytojo Baranovo, t.y. 1946 m. kovo 17 d. 20.30 val., padarant pertrauk. Jis buvo baigtas tik kovo 20 d. 17 val. Savo pirmuosiuose parodymuose S. Gorodeckis pareik, kad prisipasta kaltas kovojs su soviet valdia, nes yra antisovietins pogrindio organizacijos - Lietuvos tautins tarybos, veikianios Lietuvoje, narys. io komiteto nariai: buvs Lietuvos kariuomens kapitonas teisininkas Jonas Noreika, raytoja Ona Pokien, dstanti medicinos seser mokykloje, ir Stasys Gorodeckis. Tardym metu J. Noreika, O. Pokien ir S. Gorodeckis tardytojams aikinosi, kad jie yra Lietuvos tautins tarybos organizacinio komiteto nariai ir tik jie es atsakingi u parengtus ir iplatintus dokumentus (direktyvas, instrukcijas, sakymus, tarptautines apvalgas). S. Gorodeckis pripasta, kad LTT sukilimo tikslas buvo sujungti visas pogrindio organizacijas, kurios veikia Lietuvos teritorijoje, i j ir ginkluotas grupuotes (KGB vadinamas bandit formuotmis), ir krus i ginkluot grupuoi vyriausij vadovyb, organizuotai kovoti su sovietais, kad bt ivengta nereikaling savavalik udyni. Joki kitoki tiksl neturjome", - sak S. Gorodeckis. Jo parodymais, buvo umegzti kontaktai ne tik su Kauno apygardos, Dzkijos ir emaitijos kovotojais, bet ir Bir, Utenos, Ukmergs apskrii grupmis. Teli - emaitijos apygardai vadovauja majoras Semaka, Dzkijos - plk. ltn. Vitkus, o Kauno apygardai - Vytautas Klimas. Tardomas S. Gorodeckis mgino dar por par dengti" Kauno apygardos tabo organizacinio skyriaus virinink V. Amensk, bet ilgo pirmojo tardymo pabaigoje prisipaino apie j. 130

iaip S. Gorodeckis daug prifantazavo apie savo susitikimus su Vytautu Klimu-Liepa centriniame Kauno pate, apibdindamas V. Klimo ymes ir kad j su Klimu supaindins Mik pramons valdybos ekonomistas Veverskis (LLA vadovo Veverskio pusbrolis, dirbo Mik kio liaudies komisariate, statybos skyriuje). Kadangi, V. Klimo nuomone, karas tarp J A V ir Soviet neivengimas, V. Klimas silsis S. Gorodeck suvesti su Kauno apygardos partizanais. Toliau liudija, kad jo but Vilniuje ujo buvs iauli liaudies kultros nam reisierius Vytautas Saulius, praydamas padti susisiekti su partizan centru Vilniuje. Atvyks dar po savaits, V. Saulius pasakojo, kad pakrinka partizan drausm, kilus Anglijos ir J A V karui su Soviet Sjunga, jie prads udyti komunistus. S. Gorodeck tai paveik ir jis pradjs tarp pastam iekoti vienmini, kurie galt jam padti suvienyti partizanus. Prisimins Jaunelin, dirbant Germanistikos katedros bibliotekos vedju, su juo susitiko ir i pokalbio suprato, kad jis turs ryi su partizanais. S. Gorodeckis nutar pats pasitikrinti, ar teisus V. Saulius ir Jaunelinas. 1945 m. liepos mn., bdamas komandiruotje, S. Gorodeckis susitiks su Klimu ir jam papasakojs, k buvo girdjs i V. Sauliaus apie partizanus. Patyrs, jog numatoma kurti centr Vilniuje, Klimas pritar iai miniai ir, papras S. Gorodeck suvesti su tuo centru, dav jam savo telefon, kur Gorodeckis usiras bloknot ir kuris yra jo namuose, bet kur - neatsimens. 1946 m. vasario mn. S. Gorodeckis, bdamas komandiruotje Kaune, paskambins V. Klimui ir su juo susitiks centriniame pate. Susitikimo metu patyrs, kad partizan klausimu joki permain nra, Klimas pareik, jog Vilniuje toks centras jau ess. Todl S. Gorodeckis nebenorjs jam trukdyti. Po keli dien tardymo be pertraukos S. Gorodeckio tardytojas prijo prie ivados, kad S. Gorodeckis isisukinja, ir paklaus: Kodl iuo atveju js apie Klim kalbate neties?" Tik tada S. Gorodeckis, matyt, suprats, kad kakas apie V. Amensk jau prasitars, prisipa131

ino, kad jokio Klimo nebuvo ir nra, o su Kauno apygarda buvo susijs per in. Viktor Amensk. S. Gorodeckis teisinasi, kad saks neties, nes V. Amenskas yra geras jo draugas ir pats Gorodeckis j trauks organizacijos darb. Toliau tardytojui nuvieia V. Amensko biografij, jo santykius su Gorodeckiu darbe. V. Amensko nebuvo mats nuo 1936 ar 1937 met. 1944 metais, vykdydamas vyriausybs sakym, V. Amenskas ruosi i savo tviks Suvalkijoje per Kaun nuvykti Trakus, senojon darbo vieton. Kaune jis turjo ueiti buv. ems kio rmus ir pasitikslinti, kur jam grti. Ir tai atsitiktinai susitikus Gorodeckis pasil Amenskui nebegrti Trakus, bet likti ia, Kaune, sidarbinti Mik pramons komisariate Mik pramons valdybos kapitalins statybos skyriaus virininku, taip pat artimiausiu metu parpinti jam but (jo eima buvo likusi jo tvikje). V. Amenskas sutiko ir liko Kaune. 1945 m. ruden V. Amenskas perjo dirbti Mik ir popieriaus pramons ministerij kapitalins statybos skyriaus vyr. ininieriumi. S. Gorodeckis prisipasta, kad tvo aretas 1944 met pabaigoje j nuteik labai prieikai soviet valdiai. Tas nepasitenkinimas dar padidjo, kai jo dtos pastangos ilaisvinti tv buvo bevaiss. Vliau tv paleido, bet S. Gorodeckis vis tiek pamau tapo soviet prieu. Mik pramons komisariate vyr. dispeeriu dirbs Giedrius dar nema poveik S. Gorodeckio to meto mstysenai. Jis drsino Gorodeck, kad nereikia pasiduoti, bet kovoti su soviet valdia. Pasikalbjimuose antisovietinmis temomis Giedrius pastebjo Gorodeckio dvasin pasikeitim ir pasil jam stoti pogrindio organizacij Lietuvos pasiprieinimo judjimas" Kaune, kurios tikslas - kovoti dl Lietuvos laisvs. Komisariate prasidjo aretai. Aretavus Giedri, apie i organizacij S. Gorodeckis usimin V. Amenskui, pasisaks, kad jis yra tos organizacijos narys. 1945 m. pabaigoje jis informavo V. Amensk apie pogrindio centro krim ir neva veikiant Lietuvos pasiprieinimo judjim". T u o
132

metu S. Gorodeckis ir uverbavs V. Amensk antisovietinio pogrindio veikl. S. Gorodeckis tardytojui pareik, jog dabar neatsimens, k smulkiau apie pogrind kalbjsis su Giedrium ir Amensku, juo labiau kad tuo metu i liaudies komisariato darbuotoj jau buvo aretuoti keli asmenys. Toliau Gorodeckis liudija: 1945 m. vasar V. Amenskas S. Gorodeckiui pasisak, kad MGB nutemp j Kauno rmus ir, panaudoj smurt, apgaul ir grasinimus, privert j pasiadti bendradarbiauti. V. Amenskas j naudai dirbti nenorjo ir mgino vairiais bdais isisukinti: duodavo toki ini, kurios buvo visiems inomos, arba stengsi ivaiuoti komandiruotes ( Maskv, Vilni, Ukmerg, Panev, iaulius, Alyt, Jonav, Ukmerg, Taurag, Klaipd, Vievil, Jr, Viakio Rd, kur veik ar buvo atstatomos mik pramons mons. - V. A.). 1945 m. vasaros pabaigoje i V. Amensko S. Gorodeckis suinojo apie veikianius partizanus Suvalkijoje, apie Tauro apygard ir jos rinktines bei kurt Lietuvos ilaisvinimo komitet. V. Amenskas gerai painojo LIK'o pirminink plk. ltn. L. Butkevii (su jo snum buvo baigs IV civilins aviacijos lakn laid), Tauro apygardos vad ir LIK'o pirmininko pavaduotoj kpt. L. Taun-Kov (buvus LAK'o sportins eskadrils, kuriai priklausiau ir a, vad. - V. A.) ir kitus, kaip antai Mureik, A. Brazait, B. Abramavii, nors tiesiogini ryi su jais, iskyrus Brazait-epet, nepalaik. Dirbdamas Valstybins groins literatros leidyklos galiotiniu Vilniuje, S. Gorodeckis kas mnes po 2 - 3 kartus atvaiuodavo centr Kaune sprsti technini tarnybini reikal. Pasinaudodamas ia proga, S. Gorodeckis danai usukdavo pas V. Amensk, o kartais ir nakvodavo, o V. Amenskas savo ruotu, atvaiavs Vilniun tarnybos reikalais Ministr taryb ar Valstybin plano komisij, ueidavo pas S. Gorodeck, pas kur ne kart ir nakvojo. S. Gorodeckis inojo, kad V. Amenskas antisovietikai nusiteiks mogus, 133

abu atvirai pasidalydav mintimis antisovietinmis temomis ir apie alies vidaus reikalus bei tarptautin padt. V. Amenskas neslps nuo jo ne tik savo antisovietiniu pair, bet ir detaliai papasakodavo apie vairius pogrindio kov Suvalkijoje epizodus. Tai sudar prielaid pasilyti V. Amenskui organizuoti Suvalkijos-Kauno apygard, apie tai jis ir informavo kpt. Jon Noreik. 1946 m. vasario 12-15 dienomis V. Amenskui atvykus Vilni, S. Gorodeckis jam perdav direktyv Nr. 6 ir supaindino j su kpt. J. Noreika. Savo ruotu V. Amenskas spjo J. Noreik, kad jei jis bt aretuotas, galima bus kreiptis antrinink" V. SmolenskTrak, kuris dirba Kauno jaunimo teatre, turi savo spaustuv ir gals padauginti pogrindio mediag. domus kovo 20 d. protokolas, kuriame S. Gorodeckis liudija, kad pogrindio antisovietinis nacionalinis komitetas (J. Noreika, O. Pokien) 1946 m. sausio mn. isiunt Vokietij per Kenigsberg vien jaun mog susisiekti su gydytoju Jasaiiu, kuris Vokietijoje vadovauja nacionaliniam komitetui. Jaunasis mogus isive kontrrevoliucin mediag: a) apie partizan judjim Lietuvoje; b) atsiaukim ir kitus dokumentus. Be to, J. Noreika ir O. Pokien rengsi pasisti usien kaunik poet K. Jakubn. Komiteto nariai komitet verbavo naujus antisovietikai nusiteikusius mones i Vilniaus universiteto: literatros prof. P. Juodel, uverbuot S. Gorodeckio, O. Pokien band uverbuoti krikioni demokrat partijos lyder dr. L. Bistr, radijo diktori K Inir. J. Noreika palaik ryius su Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prof. Vl. Jurguiu, Teiss fakulteto prof. K. alkauskiu, su kuriuo J. Noreika svarst krikioni demokrat sjungos program. J. Noreika mgino verbuoti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesori B. Sruog. 1946 m. kovo 11 ar 12 d. savo bute S. Gorodeckis supaindino B. Sruog su parengta tarptautine apvalga. Tai buvo priedas prie direktyvos Nr. 7, isistos 134

pogrindio organizacijoms ir partizanams, kurioje kaip pavyzdys buvo nurodyti Viinskio ir kit politik pareikimai Indonezijos, Graikijos, Libano klausimais, taip pat erilio pasakytos kalbos Fultone ivados. S. Gorodeckio liudijimu, prof. Sruoga i apvalg sukritikavo. S. Gorodeckiui rengiantis ieiti i B. Sruogos buto, duryse pasirod J. Noreika, o prof. B. Sruoga, neinodamas juodviej tarpusavio ryi, supaindino S. Gorodeck su J. Noreika, po to S. Gorodeckis ijo. J. Noreika liko B. Sruogos bute. Apie k jiedu kalbjosi, S. Gorodeckis sakosi neins, bet mans, kad J. Noreika norjs B. Sruog traukti komitet. S. Gorodeckis prisipaino, kad jis, Pokien ir Noreika norjo i aibo" spaustuvs sandli pasiimti laikratinio popieriaus (iniciatorius - J. Noreika) ir spausdinti direktyvas, sakymus, apvalgas. Tardytojui S. Gorodeckis aikino, kad O. Pokien pra S. Gorodeck popieriaus, kurio reikia groins literatros vertimams i angl lietuvi kalb. S. Gorodeckis pasils O. Pokienei, kad ji paimt popieriaus i nesaugojamo sandlio, esanio Bernardin vienuolyne, kuris priklauso aibo" spaustuvei. 1946 m. sausio viduryje krus pogrindio Lietuvos tautin taryb - komitet (apklausoje pirm kart urayta Lietuvos tautin taryba. - V. A.), pogrindiui reikjo daug popieriaus, kurio legaliai tiek sigyti buvo nemanoma, todl ir kilo mintis pasiimti i sandlio. Tam tikram laikui nutrkus ryiams su Dzk rinktins vadu plk. ltn. J. Vitkumi, kuris irgi pra to popieriaus, klausim isprsti J. Noreika paved O. Pokienei, kuri io pavedimo nevykd, taiau tai vykd jaunimo grup. P. Juodelis buvo laikomas vienu i geriausi groins literatros ir Vilniaus m. meno krini inov, todl S. Gorodeckis danai su juo susitikdavo ne tik darbo kabinete, bet ir Gorodeckio bute. Be tiesioginio darbo Vilniaus valstybiniame universitete, P. Juodelis dirbo dar ir Vilniaus muziejaus direktoriaus pavaduotoju. I pradi 135

juodviej pasikalbjimai bdavo groins literatros temomis, o vliau buvo kalbama ir politinmis t e m o m i s . Kalbant apie tarptautin padt, P. Juodelis reaguodavo gana atsargiai, bet vliau, kai pasikalbjimai perjo draugikus santykius, P. Juodelis jau atvirai pareikdavo savo nuomon. Pavyzdiui, kalbantis 1946 m. sausio mn. P. Juodelis pareik: Anglijos ir J A V karas su SSRS yra neivengiamas, kuriame galiausiai SSRS pralaims". Suremontavus P. Juodeliui radijo imtuv, ryiai su juo tapo pastovs. (S. Gorodeckis radijo neturjo. - V. A.) kurtoji Lietuvos tautin taryba pra P. Juodel, kad jis bt komentatoriumi politikos ir kitais klausimais. P. Juodelis sutiko teikti konsultacin pagalb. J. Noreikos nuomone, prie prasidedant karui tarp SSRS ir Anglijos-JAV, taut btina parengti sukilimui. Kilus karui, pirmiausia reiks uimti Vilniaus radijo stot. Reiks prayti Dzkijos partizan vad plk. ltn. J. Vitk, kad jis duot kelis imtus vyr. S. Gorodeckis man, kad radijo stoties umimo operacijos vadovu reikt skirti Vilniaus radijo stoties pranej poet Inir. Tokios nuomons buvo ir O. Pokien. Taiau Inira bti operacijos vadovu nesutiko. Tad J. Noreika kr mirtinink" grup, kuri turjo vykdyti ypatingus L T T ir LGPVV sakymus. S. Gorodeckis prisipasta, kad dl Vilniaus radijo stoties umimo tarsi ir su V. Amensku. Tai buvo 1 9 4 6 m. kovo mn. V. Amenskas pareik, kad tok mog jis turi, kuris dirba Vilniaus radijo stotyje, ir adjo su juo pakalbti (tai buvo Abramaviius. V. A.). Svarbiausia: kurti ginkluotsias pajgas ir politin centr, kurio funkcijos bt parengti taut ir informuoti pasaul apie tikrj padt Lietuvoje. Parodyti pasauliui, kad Lietuva yra SSRS okupuota, parklupdyta, iniekinta, kankinama: jos mons tremiami Sibir, grdami kaljimus, udomi, kad 1940 m. seimo farsas, jog es buvo praoma priimti SSRS, yra tragikomedijos aktas, tiesiog smurtas. Tauta buvo neteistai okupuota, bet 1941 m. birelio 2 2 - 2 8 d. sukilo, atsikrat okupant ir buvo atstatytas tautos valstybingumas. 136

Deja, antrasis okupantas pakeit pirmj ir kanios tsiasi. Manyta, kad antroji okupacija neilgai truks. Kovo 22 d. kvotoje tardomasis liudija, kad V. Amensko dka palaik ryius su V. Tamuliu, Vievils (Paggi apskr.) lentpjvs direktorium (prie kar tai buvo didiausia lentpjv Lietuvoje, pagaminanti medienos 100 0 0 0 m 3 metins produkcijos. - V. A.), kuris prie tai buvo dirbs Klaipdos medio apdirbimo treste dispeeriu. Su V. Tamuliu S. Gorodeckis susipaino 1944-1945 m. Medio pramons komisariate ir iki Klaipdos tresto steigimo dirbo darbo jgos verbavimo galiotiniu Klaipdos krato miko pramons monms. V. Tamulis per Taurags ir Klaipdos krato rajon karinius komisariatus iduodavo d o k u m e n t u s ir darbindavo asmenis, esanius pusiau legalioje bklje arba laiku uregistruotus rajon kariniuose komisariatuose. 1946 m. sausio mn. atvaiavs Vilni jis pra S. Gorodeck padti jam pabgti Lenkij. V. Tamulis skundsi, kad dirbdamas Vievils lentpjvs direktorium nesugebjo apsaugoti Nemunu atplukdyto miko, skirto lentpjvei atstatyti, ir jam gresia teismas, todl nors pabgti Lenkij. S. Gorodeckis jam paaikins, kad reikia turti pas su nuoroda, jog esi lenkas, ir tik tuomet galima registruotis komisijoje, kuri organizuoja ivykim. V. Tamulis S. Gorodeckiui pareik, kad tokius dokumentus gali parengti Taurags apskr. partizanai, pridrs kelet epizod i j gyvenimo. S. Gorodeckis jam paved atskirai kurti Klaipdos krato apygard ir adjo atsisti pas j mog. Vasario mn. ( 1 4 - 1 5 d.) Klaipd pasiunt V. Amensk-Skaist su slaptaodiu: A nuo Stanislovo". Kart V. Amenskas pasils organizuoti ir umegzti ryius su usieniu, panaudojant sportin lktuv PO-2. (Su tokiais lktuvais oro uostas teikdavo transporto paslaugas ministerijoms.) Kaip Mik pramons ministerijos kapitalins statybos vyr. ininierius jis ne kart yra pasinaudojs iuo transportu ir kaip Lietuvos aeroklubo sportins 137

aviacijos laknas jau isiaikins, kaip galima pasinaudoti" tokiu lktuvu. Pavyzdiui, pakeliui Klaipd, nutpus Ervilko oro uoste, kur partizanams padedant bt laikinai uimtas oro uosto tarnybos pastatas, nuginkluota jo apsauga, lktuvo pilotas ir, pasipildius kuro, perskristi Baltijos jr arba bent iki Gotlando salos ir vedijoje paprayti politinio prieglobsio. Patirt saksi turs, nes 1939 m. dalyvavs Pabaltijo skrydio varybose marrutu Talinas-Ryga-Jonikis-Palanga-Kaunas (apie 7 5 0 km), kurio metu negavo n vieno baudos tako. Su lktuvo valdymo instrumentais, pakilimo bei nutpimo greiiais taip pat yra susipains ir mat, kur yra paslpta antrojo lakno vairalazd. S. Gorodeck is pasilymas sugund ir jis apie tai prane J. Noreikai. Tada ir gim mintis, kad Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" reikia pasisti lktuvu. Kartu buvo manoma pasisti ir smulkesni ini apie Lietuvoje vykstant ginkluot partizanin judjim, apie partizan apginklavim. O. Pokien sil kartu usien pasisti ir poet Jakubn (PO-2 lktuve upakalinje sdynje galima buvo sitaisyti ir dviese). Planuota papirkti lakn pilot, kuris, atskraidins keleivius Gotlando sal, galt grti atgal (taip buvo aikinamasi tardymo metu. - V. A.). Parengiamuosius darbus turjo atlikti V. Amenskas. Jam pavesta sudaryti smulk vykdymo plan ir praneti S. Gorodeckiui. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L 339.) Poetas K. Jakubnas taip pat veng MGB vilgsni u antisovietin kalb, pasakyt Vilniaus valstybiniame universitete, todl, pasak O. Pokiens, turjo pasitraukti. Jakubnas buvo inomas kaip antisovietikai nusistats, turjo daug draug i literat ia ir
u s i e n y j e . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L 338-340.)

S. Gorodeckis, kalbdamas apie prof. P. Juodel, patvirtino, kad jis vokiei okupacijos metais buvo gestapo suimtas, bet greitai i kaljimo buvo paleistas. P. Juodelis buvo puikus Vilniaus krato inovas ir man, kad Lietuva turi turti stipri kariuomen, kuri galt atsispirti lenkams. Todl dabar privalome rengtis, kad prireikus lenkai ms neaplenkt. Diplomatiniu bdu vargu ar galima bt k nors pasiekti. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 271-352.) 138

STASIO

GORODECKIO

KALTINIMAI

Kaip minta, po poros savaii areto S. Gorodeckiui buvo pateiktas kaltinimas, kad jis yra vienas i antisovietins nacionalistins organizacijos nari, kuri tikslas - nuversti esam soviet valdi Lietuvoje ir atstatyti buruazin demokratin Lietuv, ir, kaip nusikaltusiam pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str., jam paskirta kardomoji priemon - aretas. Suraius 1944 m. kovo 17 d., 20 d., 21 d., 22 d. (2 kartus), 23 d., 25 d. apklausos parengiamj protokol, be mint kaltinim 58-la str. (tvyns idavimas) ir 58-11 str. (grupinis nusikaltimas), 1 9 4 6 m. balandio 3 d. buvo pateikti nauji kaltinimai pagal
1 9 - 5 8 - 2 s t r . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 353-354.)

tai S. Gorodeckis prisipaino: - Susitik su Jonu Noreika ir Ona Pokiene, drauge ne kart aptarme kovos metodus prie soviet valdi, kartu planavome, rengme ir ispausdinome direktyvas (Nr. 5, 6, 7), sakymus (Nr. 1, 2, 3, 4), 2 politines apvalgas, instrukcijas ir parengme atsiaukim visas laisvas pasaulio tautas; - rengms isisti usien V. Amensk ir, be jo, dar poet Jakubn; - buvo rengiamas sukilimas, kad, vos prasidjus karui ir atjus tinkamam metui, bt nuversta soviet valdia; - pirmosiomis karo dienomis planuota uimti radijo stot; - susisiekta su Kauno ir Teli apygard pogrindio atstovais; - per V. Amensk susisiekta su Klaipdos krato (Klaipda, ilut, Paggiai), Taurags ir Kretingos partizan atstovais; - ar V. Amenskas atliko udavin - neins, nes kovo 16 d. aretavo S. Gorodeck, J. Noreik ir O. Pokien; - a organizacij uverbavau V. Amensk, prof. P. Juodel ir K. Umbras, su pastaruoju teko kartu mokytis 1943 m. universitete, Istorijos-filosofijos fakultete. Vliau jis mokytojavo, o pastaruoju metu buvo Vilniaus bibliotekos vedjas.

139

Baigs studijas K. Umbrasas vert lietuvi kalb L. Tolstojaus krinius, taip pat kit autori knygas. Jis ivert prancz kalb ms redaguot Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" (kovo 8 - 9 d.). S. Gorodeckis jam pateik tekst, o kovo 11-12 d. jau gavo i jo vertim. S. Gorodeckis prisipaino, kad K. Umbrasas tai dar jo praomas, mat vokiei okupacijos metais j igelbjs nuo Armijos krajovos siautjim, tuo metu naikinusios visus tuos, kurie rm vokieius ir paius lietuvi bei baltarusi patriotus, paslpdamas K. Umbras savo tvo mik kyje (mike). K. Umbras S. Gorodeckis aprpindavo usakymais - vertimais. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1.
L 353-354.)

TARDYMAI

TSIASI

1946 m. balandio 5 d. kvotoje S. Gorodeckis patvirtina savo parodymus apie mjr. J. Semak, pateiktus kovo 17-20 d., ir apie tai, kad 1946 m. vasario pabaigoje J. Semaka vadovavo emaitijos partizan grupei Teli, Maeiki, Kretingos apskrityse. Aretavus Zigm erkn-Laukait, J. Noreika labai apgailestavo, kad nutrko ryiai su Teliais. Pasitarus su J. Noreika, buvo nutarta atnaujinti ryius su emaitija ir tai pavesta S. Gorodeckiui. S. Gorodeckis pasil: apsistojus Teliuose, pasistengti susitikti su mjr. J. Semaka-Liepa per jo ryinink B. Stasinien, naudojantis slaptaodiu A - Zigmas i iauli". Kad nukreipt dmes, nutarta, jog vaiavimo tikslas bsis nupirkti Dails fondo direktoriui alteniui laini (nors jis to nepra), komandiruotje saksi utruksis dien ilgiau. Stasys Gorodeckis per Radvilik nuvyko iaulius, o po to, nuvaiavs Telius, nujo Kaln gatv pas B. Stasinien, kuri gyveno 40 ingsni nuo savo darboviets. Senut atidar duris, sileido. Itarus slaptaod: A - Zigmas i iauli", Stasinien sutrikusi atsak: Zigmas aretuotas". Jei taip, tai a - jo pavaduotojas", - atsak Gorodeckis. Stasinien papra sstis. Tada 140

Gorodeckis prisistat: A - atstovas i centro. Mano tikslas - susitikti su Teli apskr. partizan vadu" ir, parods jai direktyvas Nr. 5, 6, paklaus: "Ar js nesate buvusio Ukmergs apskr. virininko mona?" Jai patvirtinus, Gorodeckis prisipaino, kad su jos vyru buvo pastamas, nes prie 8 - 9 metus jiedu susitiko sveiuose pas tolim giminait gydytoj Bartk. Ji prisimin. Gorodeckis liudija: - T u r g u j e a nusipirkau laini ir 15 val. ijome i valgyklos umiestin. Klampodami per snieg nujome apie pusantro kilometro. Akims apdumti ji buvo pasimusi krepel sen remontuotin bat, a - laini. Perjus eer, Stasinien usuko vien vienkiem, bet greitai gro. Jo nra", - pasak ji ir pasukom antr vienkiem. Grus pakartojo: Jo nra". Pajj 1,5 km u eero, pagaliau usukome 4-to kininko nam, kuriame radome eiminink su jo sergania mona ir jaun kaimyn su mona. Tiems kaimynams ijus, eimininkas supaindino su J. Semaka, pasirodiusiu i gretimo kambario, ir trise nujome t kambar. Ten a jam perdaviau direktyvas Nr. 5 ir 6 ir pasiteiravau Semak apie jo, kaip partizano, veikl. Semaka gyveno pusiau legaliai. Jo inioje saksi es apie 2 8 0 0 partizan ir jis rengia pogrindio kadrus. A jam pasakiau, kad iauli rajone labai stipriai grupuotei vadovauja kakoks generolas. Reikt su juo susitikti. - Gal tai generolas Peiulionis? Semaka paadjo susitikti ir isiaikinti ir kartu pasiteiravo, ar a pastamas su 16-osios divizijos plk. ltn. Listopadskiu. Jeigu sutiksite, pasakykite, kad a noriu su juo susitikti. A - senas jo draugas", - pasak Semaka. Semakos praym i dalies vykdiau suinojs i V. Amensko, kad plk. ltn. Listopadskis gyvena Kaune, ir pasipras, kad Amenskas mane su juo suvest. S. Gorodeckis, susitiks J. Semak, informavo j apie krim pogrindio centro - Lietuvos tautins tarybos - ir jo ryius su pogrindiu ir pasil kurti iauli apygardos tab ir jam vadovauti. Semaka pasisak, kad jis jau vadovauja Teli, Kretingos, Maeiki apskr. partizanams. Sutarta ateityje palaikyti ryius. 141

Stasinien turs atvykti Vilni ir susiradus Gorodeck darbe gauti kitas direktyvas arba kreiptis Pokien slaptaodiu: A atvaiavau i Teli" ir perduoti lainius sakydama: Mane rekomendavo Stasys i Vilniaus", o Pokien suorganizuos susitikim su Noreika. Numatyta, kad Stasinien turs atvaiuoti kovo viduryje arba pabaigoje. 1946 m. balandio 8 d. kvotoje S. Gorodeckis, papildydamas savo ankstesn liudijim apie LLT centro krim, pasak, kad su O. Pokiene j supaindino Raytoj klubo vedja V. Valsinien. Tuomet O. Pokien teiravosi, ar jis pasts P. Navick. Jis ess urnalistas, baigs vidurin moksl. Vokiei okupacijos metais j aretavo gestapas. Paleistas nujo pas emaitijos partizanus. 1941 m. buvo Panevio vietos laikraio redaktoriumi. Kai 1944 m. gro soviet valdia, tapo iauli laikraio Raudonoji vaigd" redaktoriumi, bet u ryius su gestapu buvo suimtas, imestas i partijos ir pasistas Raudonj armij. Taiau i jos sugebjo pasprukti ir dabar gyvena nelegaliai. Palaik ryius su LLA ir iki areto gyveno pas Pokien. O. Pokien pra, kad a nueiiau pas Lietuvos komunist partijos 1-j sekretori ir paaikiniau jam smulkiau apie tariamus P. Navicko nusikaltimus. io O. Pokiens praymo Gorodeckis nevykd. Taip pat O. Pokien praiusi Gorodeckio duoti jai papildomo darbo (vertim i angl kalbos), kur ji dirbt kartu su J. Noreika. Kvoiamas toliau, S. Gorodeckis liudija: - 1946 m. sausio mn. O. Pokien atjusi pas mane pra, kad gauiau kuo daugiau popieriaus. Pamats, kad tiek popieriaus reikia antisovietiniam darbui (prisiminiau jos ryius su Saulium ir Navicku), pasakiau, kad popierius priklauso Vaizdo" spaustuvei. Vliau a susitikau su O. Pokiene jos bute. Ji prisimin, kad ms centro krimas susijs su partizanais ir popieriaus reikia iems tikslams, a pasiliau nukniaukti popieriaus. Po pasikalbjim su Saulium, Amensku, Juodeliu kilo mintis kurti centr, kuris sujungt visas veikianias nelegalias antisovietines organizacijas. I O. Pokiens supratau, kad toks centras jau yra. Po 142

ms susipainimo kiekvienam atskirai gim tokia idja, sutapusi su ms vis siekiu - kurti centr, ir tai vyko 1946 m. sausio mn. ios kvotos metu S. Gorodeckis patikslina, kad susipain J. Noreikos kabinete. ia susitar susitikti ir antr kart ir tik tada susitarta susitikti pas O. Pokien (jau trei kart). Pas O. Pokien ir buvo nutarta kurti Lietuvos ginkluotj pajg vyriausij vadovyb (LGPVV), siekiant sujungti visas ginkluotsias pajgas. Susitarta parengti direktyv Nr. 1 (ji ileista kaip Nr. 5. - V. A) apie antisovietin vidaus ir usienio politik, apie partizan udavinius ir apie rinkimus SSRS aukiausij taryb. Mes norjome kuo greiiau sujungti grupuotes, o pirm direktyv paymdami eil. Nr. 5 - suklaidinti MGB agentus. Nutarta parayti du sakymus, kuriais LGPVV vyriausiuoju vadu paskirti J. Noreik-Generol Vtr, L T T generaliniu sekretoriumi Radin. Tol, kol nebus rastas karinis specialistas, LGPVV vadovaus J. Noreika-Generolas Vtra, o generalinio sekretoriaus niekas neskyr, jo funkcijas vykdiau a. Raomj mainl, kuri buvo paimta i O. Pokiens, a sigijau Suvalkijoje (20 km nuo Marijampols), i ten tada vaiuodavau perimti i Raudonosios armijos mik pramons objekt." 1946 m. balandio 12 d. kvotos metu S. Gorodeckis liudijo tardytojui, kad 1946 m. sausio mn. aretavus Dails fondo buhalter, kurio staliuje rasta nelegalios literatros, kilo pavojus, kad gali bti aretuotas ir jis - Gorodeckis. Todl savo ryininkus V. Amensk (Kauno apygardos) ir V. Tamul (Klaipdos) perdaviau J. Noreikos iniai, duodamas j charakteristikas, o pats nutariau bgti Lenkij. Kalbdamas apie Amensk, pasakiau, kad tai - ms siekiams itikimas mogus. Per j galima susitikti su Suvalkijos partizanais ir kad j, kaip buvus civilin lakn, galima bt pasisti lktuvu usien. Slaptaodis: A nuo Vinco pas Skaist". V. Tamulis - rimtas mogus, per j galima susisiekti su partizanais, esaniais Taurags apskrityje. Tamulis dirba Vievilje, gyvena Tauragje, kartais Klaipdoje. Slaptaodis: A dl banyios, i ko143

misariato". Su juo galima susitikti ir per V. Amensk, kuris danai bdavo komandiruotse, jis turjo vasario mn. nuvykti Klaipdon ir isiaikinti, ar galima kurti Klaipdoje antisovietin tab. 1946 m. birelio 24 d. kvotoje S. Gorodeckis kalba: Ginkluoto pasiprieinimo plano prie soviet valdi nebuvo parengs. Kaip inoma, sukilimas bt turjs prasidti pirmomis angl ir J A V su SSRS karo dienomis. iuo klausimu tarp mans ir J. Noreikos yra buvs neesminis nuomoni skirtumas: J. Noreika norjo, kad tai vykt pirmomis karo dienomis. Jo nuomone, siiebus masiniam pasiprieinimui visoje buvusioje socializmo stovykloje, prasids masinis kari pasidavimas nelaisv. Jis sil pirmj karo dien uimti radijo stot ir tai bt signalas sukilimui". S. Gorodeckis sils sukilim pradti tik tada, kai susidarys palankios slygos, tai yra derinant su karo eiga. Galiausiai J. Noreika sutiks su Gorodeckio silytu variantu. Kad skmingai vykt sukilimas, LTT turjo i anksto parengti ginkluotsias pajgas. iuo tikslu ir buvo pradta formuoti Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb ir karini apygard tabai. sakyme Nr. 3 buvo pateikta ginkluotj pajg schema. Keturios karo apygardos su skyriais: rikiuots, propagandos, operatyvinisorganizacinis ir kio. Apskrityse bei miestuose - apskrii komendantros. Karini komendantr udavinys: 1) kova su prieu; 2) karinis p a r e n g i m a s ; 3) komendantros aptarnavimas. Atskiros karins grupuots skirstomos batalionus, kuopas, brius, skyrius. vadovybs tab numatyta traukti gen. Peiulion, plk. Listopadsk, plk. Vitk, karininkus i 16-osios divizijos ir i partizan bri. Apie ginklavim nekalbta. Manyta pasinaudoti turimais partizan ginklais, taip pat tiktasi, kad ginklais aprpins Vakarai arba iuo tikslu teks uimti ia esanius ginkl sandlius. Be uimtos 144

radijo stoties, nurodyta pasinaudoti partizan turimomis radijo stotimis. Kontaktui umegzti su usienio lietuvi organizacijomis numatyta usien pasisti savus mones: V. Amensk ir K. Jakubn. Kaip minta, jau buvo umegzti ryiai su Kauno bei emaitijos apygardomis, Dzkijos, Panevio, Trak partizan grupuotmis. 1946 m. gegus 14 d. kvotos protokole (tardo MGB vyr. ltn. Golicinas) S. Gorodeckis parod, kad vasario mn. savanoriku pagrindu buvo kurtos i jaunimo vadinamosios mirtinink" grupes, kurios ateityje turjo egzistuoti visose partizan grupuotse. J devizas: Savo gyvybs kaina gelbk kitus". Tai numatyta panaudoti, jei vl prasidt masiniai trmimai. Diversijos, teroro aktai j funkcijas neeina. Pasikalbjim metu J. Noreika patvirtino, kad Vilniuje jau yra tokia grup. Toliau kvotos metu Gorodeckis kartoja, kad L T T tikslas sujungti vis veikiant antisovietin pogrind. Kit pogrindio organizacij neteko sutikti ir neino, ar J. Noreika ir O. Pokien palaiko ryius su kitomis pogrindio organizacijomis. 1946 m. gegus 17 d. kvotoje, kuri vykd vyr. ltn. Golicinas, S. Gorodeckis du kartus patvirtina apie J. Noreikos, O. Pokiens ir S. Gorodeckio Lietuvos tautin taryb, kurios tikslas buvo, padedant anglams ir amerikieiams, nuversti Lietuvoje soviet valdi, apie numatyt vyriausybs, kurioje bt tik dvi partijos kairioji ir deinioji - atkrim. - Kartoja, kad, rengiant d e i n i j program, J. Noreik konsultuos prof. K. alkauskis, o kairij program - prof. P. Juodelis. L T T numatyta traukti inomus vairi partij veikjus ir jiems padedant parengti bendr platform bsimai koalicinei vyriausybei. - Tiktasi, kad bsim valdi gr daugelis pasitraukusi Vakarus lietuvi, taiau vidaus reikal ministro postui tikt kviesti tik ia gyvenant mog, kuris geriau ino padt. S. Gorodeckis pasil J. Noreikos kandidatr. Bijotasi, kad nenustelbt gr 145

reakcionieriai, kad tokiai jgai bt galima pasiprieinti ir gyvendinti LTT program, dl to parinkta J. Noreikos kandidatra. Kaip tik todl dalis toki moni - kandidat buvo laikomi elyje. Tai buv veikjai (jau minti): Jasaitis, S. Kairys, R. Skipitis, L. Bistras, K. Luka, B. Sruoga, P. Juodelis, V. Jurgutis, J. Dagys, J. Baldius, Bugailikis, Z. emaitis. S. Gorodeckio paklaustas P. Juodelis, ar sutikt eiti bsim vyriausyb, iam kategorikai atsisak. L T T baiminosi dl lenk pogrindio, kad jie, pasinaudoj pereinamuoju laikotarpiu, neuimt Vilniaus. Todl numatyta sugriauti Nemuno tiltus ir geleinkelius ir prieintis visomis jgomis rusams, kad jie bt priversti trauktis atgal kairiuoju Nemuno krantu. 1946 m. liepos 5 d. kvotos protokole raoma, kad vyr. ltn. Golicinas primin S. Gorodeckiui, jog sumus visus tris LTT krimo organizatorius, O. Pokiens bute buvo rastas atsiaukimas, kvieiantis ginkluot sukilim. S. Gorodeckis saksi apie tok dokument nieko neins, jo nra mats, taiau liudija, kad apie tokio dokumento parengim kalbjosi su J. Noreika, bet ne su O. Lukauskaite-Pokiene. Taip pat paneig kaltinim, kad LTT aktyviai veiklai buvo trauktas K. Boruta (matyt, taip S. Gorodeckis tikjosi igelbti K. Borut. - V. A.). Dl O. Pokiens paliudijimo, kad K. Boruta buvs O. Pokiens supaindintas su Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", S. Gorodeckis pabr, kad tokio fakto jis i viso neinojo ir tokio O. Pokiens parodymo nepripasta, nes jo nebuvo. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 3. L 3 6 5 - 4 4 3 . )

S.

GORODECKIO

IR

O.

LUKAUSKAITS-POKIENS

AKISTATA

1946 m. rugpjio 21 d. S. Gorodeckio ir O. LukauskaitsPokiens akistatoje kaltinamieji pareik: 146

O. Pokien. Eidami gatve su S. Gorodeckiu, sikalbjome apie konspiracij ms antisovietinje veikloje. Mums besinekant, S. Gorodeckiui pasakiau, kad K. Boruta ujs mano but utiko mane spausdinani Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir tuomet j supaindinau su rankraiu". S. Gorodeckis:. O. Pokien i tikrj kalbjo apie konspiracij - teisyb, taip buvo, bet kad ji bt kalbjusi, es supaindinusi K. Borut su Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", to i jos negirdjau". O. Pokien-. A atsimenu, kad S. Gorodeckiui tikrai apie tai sakiau, kad supaindinau K. Borut su Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", gal jis umiro. A laikausi savo". S. Gorodeckis:. Ne, O. Pokiens parodym a nepatvirtinu".
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 76-77.)

O n a Lukauskait-Pokien
BIOGRAFIJA

Ona Lukauskait-Pokien, d. Stasio, gim 1906 m., mir 1983 m., palaidota iauliuose. eimos sudtis: Tvas Stasys Lukauskas, advokatas, mir 1925 m. iauliuose. Motina Elena Lukauskien, dant gydytoja, mir 1919 m. Seserys: Sofija Jasaitien, gim 1901 m., 1944 m. ivyko Vokietij, ir Vaclova Lukauskait, gim 1915 m., ivykusi 1944 m. Australij. Vyras ltn. Pokus, isiskyr. Snus Erdvilas Pokus, gim 1926 m. sausio 1 d., 1944 m. ivyks Vokietij. Tvas Stasys Lukauskas buvo garsus Lietuvos advokatas, caro valdios 10-iai met itremtas Sibir, i kur vliau nelegaliai gro Lietuv. 1905 m. jis priklaus trudovik" partijai. Vliau nuo 147

1917 m. - eseras. Grs iaulius, nuo 1905 m. advokatavo, gyveno gana pasituriniai. Kaip teismo metu paaikjo, karinio tribunolo pirmininkas plk. Stasiulis painojo advokat Lukausk. Ona Lukauskait iki 1922 m. gyveno su tvais iauliuose, kol baig gimnazij. 1 9 2 1 - 1 9 2 2 m. dar mokydamasi gimnazijoje dalyvavo nelegalioje komjaunimo organizacijoje - buvo komjaunuol. 1922 m. ivyko studijuoti Berlyn. Nestojusi universitet, metus moksi privaiai biologij. Siekdama gyti daugiau ini ioje srityje, persikl Vien ir vienerius metus moksi Vienos universitete. 1924 m. grusi Kaun studijavo Kauno universitete. Tiek Berlyne, tiek ir Kaune dalyvavo lietuvi socialist student organizacijose. 1925 m. iteka u vyr. ltn. Pokaus ir studijos nutrksta net 3 metams. Po 1926 m. perversmo prisijungia prie antisovietinio judjimo. Turjo nemaa draug. 1927 m. vyr atleido i kariuomens. 1929 m. su vyru isiskyr (kitur minima, kad isiskyr 1930 m.). 1932 m. baig Kauno universiteto Gamtos-matematikos fakulteto biologijos skyri. 1932 m. rugpjio 29 d. - 1934 m. rugsjo 3 d. dirbo Jonikio gimnazijoje. Po to O. Lukauskait-Pokien sidarbino Radvilikio bibliotekoje, o vliau dirbo vedja iauli m. valstybinje bibliotekoje iki 1945 m. rudens. iose pareigose ji turjo progos susipainti su raytojais, intelektualais ir vis daugiau bendraudama su jais siliejo poezijos pasaul. Ypa ilta draugyst O. Lukauskait siejo su K. Boruta, padjusiu parengti pirmj jos eilrai rinkin; su juo buvo pastama nuo 1 9 3 1 - 1 9 3 2 met. O. Lukauskait-Pokien ileido eilrai rinkin Brangiausios pdos" (1933 m.), Eilrai kraitis" ( 1 9 3 9 m.), para por krini, taip pat atsiminim i kaljimo bei Kargopolio pataisos darb stovyklos (prie Archangelsko). 1940 m. liepos 23 d. Ona Lukauskait ra K. Borutai: "Rpintojli, gera su tavim vakar nuo krykels em gstani irti, turjai laisv ird. O minios ir pono vergas prie Laikinj, dargi ant kryiaus - pakele iet. jai pro amius, bet danai
148

nesuprastas, uklydai kakada lietuvikas kltis ir koks nors Dovin tavin sudjo savo rpest, tave imok varganus laukus mylti". 1940 m. mgino stoti Raytoj sjung, bet jos neprim. Valdios ir partiniams darbuotojams O. Pokien pareik protest dl religins literatros persekiojimo (rao J. Paleckiui, V. Krvei, A. Venclovai, K. Korsakui), dl spaudos suvarymo, dl knyg naikinimo. (Kaip inoma, tuo metu i knygyn ir bibliotek buvo iimtos ir naikinamos visos knygos, kurios turjo vienok ar kitok antisovietin atspalv.) O. Lukauskait kartu su J. Baltuiu, K. Boruta, V. Montvila, K. Jakubnu leido Darbo almanach". Bdama pakankamai grai, O. Lukauskait turjo nemaai gerbj ir gyveno gana audringai. 1 9 4 1 - 1 9 4 2 m. viename pobvyje susitiko ir susipaino su iauli apskr. virininku J. Noreika. Didel tak jai padar jos paintis su iauli laikraio Raudonoji vliava" redaktoriumi P. Navicku, virtusi artima draugyste. Susipaino 1 9 4 1 - 1 9 4 2 m., bdama sveiuose pas inom iauli visuomens veikj, savo svain gydytoj Jasait. O. Lukauskaits pairos pradjo keistis 1943 m. snaus Erdvilo dka, kuris, mokydamasis Kauno technikume, atostogoms i Kauno parsive nelegal spaudin Laisvs kovotojas", ir ji turjo progos smulkiau susipainti su laisvs kovotoj tikslais. I snaus Erdvilo pasikalbjim su jos geru draugu Julium Algirdu Greimu (pasitrauk Vakarus) ji suprato, kad ir is buvo Laisvs kovotoj" s j u n g o s narys. J. Greimas, pasitikdamas O. Lukauskait, supaindino j su in. Jurgiu Lelejevu, kuris buvo LK narys ir kelet dien slapstsi pas O. Lukauskait, o paskui persikl pas Vilut. Pasitaikius progai, J. Lelejevas ir Vilutis stojo vokiei kariuomen. Atjus Raudonajai armijai, ryiai su LK nutrko. 1 9 4 4 - 1 9 4 5 m. viedama D. Jasaiio dvare, ariau susipaino su antisovietine (legalia ir nelegalia) spauda - Lietuvos laisvs armijos leidiniais, j veikjais: gyd. D. Jasaiiu, Stasiu Saulium (iauli dramos teatro reisierius), mintu P. Navicku. 149

1945 m. O. Lukauskait vieai pademonstravo savo antisovietin nusistatym, t. y. atsisak dalyvauti politinje bolevikinje veikloje rengiantis spalio revoliucijos ventei. 1945 m., iaikjus, kad P. Navickas yra buvs Lietuvos laisvs armijos narys, j i redaktoriaus pareig atleido ir jis, pajuts areto pavoj, apsigyveno pas O. Pokien. P. Navicko dka smulkiau suinojusi apie LLA tikslus ir udavinius, O. Pokien rimtai susirpino Lietuvos likimu. Jos pair pasikeitim dar labiau sustiprino P. Navicko aretas, pabudindamas jos patriotinius jausmus. Ji pamat MGB darbo subtilybes, smurt, neteisyb. I pasikalbjim su P. Navicku ji suprato, kad jis yra nusiteiks antisovietikai ir aktyviai dalyvauja LLA veikloje. Jis jai prisipaino, kad yra paras pogrindinei spaudai kelet straipsni. O. Lukauskait suprato, kad iame darbe dalyvauja ir Stasys Saulius. Pagaliau P. Navick MGB suima. Tautos tragedij ji galutinai pajuto tik tada, kai netiktai neteko mylimo, artimo mogaus, kuris jai atvr akis tai, kad Lietuv atjo ne vyresnysis brolis" - globjas, bet tautos prieas, kuris be gailesio naikina visus tuos, kurie pradeda kitaip, savarankikai mstyti, kaip gelbti krat, taut nuo jos inaikinimo - genocido. Per Vilniaus karinio tribunolo kolegijos advokat Zaleck suinojusi, kad P. Navickas yra Vilniaus MGB, ji pardav savo asmeninius daiktus ir 1945 m. vasario mn. pasiunt jam siuntin. 1946 m. sausio mn. P. Navicko teismo metu ji gavo i jo ratel, kuriame jis prane, kad j kaltina u tai, jog priklaus iauli LLA, ir pra... laukti jo. MGB sumus jos gyvenimo draug Petr Navick ir j iveus Vilni, Ona Lukauskait-Pokien iparduoda savo buto baldus ir persikrausto Vilni, sidarbina medicinos seser mokykloje dstytoja, manydama, kad gals kokiu nors bdu padti Vilniaus MGB rsiuose kalinamam savo draugui P. Navickui. Deja, P. Navick po teismo greitai ive Rusijos pataisos darb stovyklas. Groins literatros raytoj dka O. Lukauskait susipaino su Stasiu Gorodeckiu, kuris pastebjo, kad ji blakosi iekodama sau vietos tarp kovojani dl Lietuvos laisvs moni. 150

O. Lukauskait sitikino, kad S. Gorodeckis yra gana artim pair, kad jis taip pat kaip ir ji nusivyls sovietine santvarka, jos valdios struktromis ir kov metodais su tautos laisvs kovotojais, sitikins, kad kiekvienas Lietuvos inteligentas bolevik traktuojamas kaip potencialus bolevikins santvarkos prieas, kad tautai gresia genocido pavojus. Kart netiktai Moksl a k a d e m i j o j e ji susitiko savo sen pastam - iauli apskrities virinink Jon Noreik. Ji puikiai inojo dar nuo vokiei okupacijos laik apie kategorik J. Noreikos nusistatym kovoti dl absoliuios alies nepriklausomybs ir patyrusi, kad is ieko sau bendramini - kovotoj, partizan rezistent, prisiminusi S. Gorodeck, nuved j pas J. Noreik Moksl akademij ir, supaindinusi S. Gorodeck su J. Noreika, pasak: tai tas mogus, kurio iekojai". Taip atsirado trejetas, kuri nuomons sutapo, ir jie nutar veikti bendrai. 1946 m. sausio pradioje susitinka visi trys J. Noreikos bute ir susitaria, kad kitas susitikimas vyks O. Lukauskaits-Pokiens bute. Tai ir buvo antisovietinio darbo pradia - antisovietinio centro LTT - Lietuvos tautins tarybos, ir LGPVV - Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs, krimo pradia. Politinmis temomis kalbdavsi su dr. L. Bistru ir kitais visuomens veikjais, kurie turjo likti elyje". O. Lukauskait-Pokien verbavo raytoj K. Inir pateikti ini apie planuojam uimti Vilniaus radijo stot. Per nelegaliai ivykstant usien Varaneck mgino teirautis apie savo sn. Vliau kalbino poet Jakubn, pagrobus lktuv, perskraidinti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" vedij ir umegzti ryius su usienyje veikianiomis lietuvi organizacijomis. Prie tai ji mgino kalbti perduoti atsiaukimus J A V ambasadai Maskvoje per Juoz Galvyd, bet Galvydis nesutiko. Atsiaukim angl kalb vert E. Lauceviius, dirbs Lietuvos ambasadoje Anglijoje. Artimai bendraudama su raytoju Kaziu Boruta, O. LukauskaitPokien mgino ir j traukti pogrind, nepaisydama to, kad is tam buvo abejingas. 151

J. Noreika buvo smegen centras, O. Lukauskait-Pokien techninio darbo vadov: redagavo, ra, daniausiai raomja mainle, instrukcijas, sakymus, direktyvas, politines apvalgas, atsiaukim tekstus.
ARETAS, KRATOS, KALTINIMAS

1946 m. kovo 16 d. 9 val. Vilniuje, Giedraii 1 0 a - l , MGB darbuotojai aretuoja On Lukauskait-Pokien. Nutart aretui pasira LSSR NKGB Vilniaus 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. operatyvinis galiotinis ltn. Karpuchinas. Pritar LSSR NKGB Vilniaus m. 3-iojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotojas ltn. Maskolenka, LSSR NKGB Vilniaus m. 2-ojo skyriaus virininko pavad. mjr. Makovas, LSSR NKGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Nutart tvirtino 1946 m. kovo 19 d. LSSR saugumo liaudies komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius. Aret sankcionavo 1946 m. kovo 22 d. LSSR N K V D karinis prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. Nutartyje nurodyta, kad Ona Lukauskait-Pokien yra viena i 1946 m. sausio mn. organizuotos antisovietins nacionalistins organizacijos vadov, organizacijos tikslas - nuversti esam soviet valdi Lietuvoje ir atstatyti buruazin demokratin santvark. 1946 m. kovo 19 d. nutarta paskirti kardomj priemon. Aretas paskelbtas 1946 m. kovo 26 d. Areto orderis Nr. 2 1 3 pasiraytas 1946 m. kovo 23 d. 1946 m. kovo 16 d. NKGB darbuotojas jaun. ltn. Pereviazkinas, dalyvaujant Leonidui Molgakovui, Onos Lukauskaits-Pokiens bute Vilniuje, Giedraii 10a1, padar krat ir apra turt: 1. Raomasis stalas. 2. Maas apvalus stalas. 3. Sofa - dvta. 4. Knyg lentyna. 152

5. Sieninis laikrodis. 6. Laikrodis adintuvas. 7. Kieninis laikrodis. 8. Kds - pusiau minktos (5 vnt.). 9. Kds - minktos (2 vnt.). 10. D - lagaminas (1,00 x 2,00). 11. Smuikas. 12. Stalin lempa. 13. ibalin lempa. 14. Sieninis kilimas 3 x 3 . 15. Sieninis kilimas 1,5 x 3,0. 16. Moterikos lepets. 17. Moteriki pusbaiai. 19. Vilnon antklod (2 vnt.). 20. Pkins pagalvs (3 vnt.). Taip pat apra daugel vairi smulki buities daikt - apie 72 pavadinimai. Visa tai - 90 pavadinim daiktus - sutiko saugoti nam eiminink. Dalis daikt atiduota suimtajai: moterikas kostiumas, vatinukas, palaidins (2 vnt.), chalatas, pusbaiai, uvalkalai (2 vnt.), rankluostis, kojins (2 poros). Kitas protokolas - 1946 m. kovo 16 d. asmens kratos metu paimta: 1. Instrukcija Nr. 2. 2. sakymas Nr. 3 su Generolo Vtros parau (4 egz.). 3. sakymas Nr. 4 su Generolo Vtros parau (3 egz.). 4. Kreipimasis pasaulio tautas (2 egz.). 5. Nelegalus spaudinys Kova u laisv". 6-9. vairios komandiruots (Nr. 14, 149, 60, 12, 239). 10. Atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas" (prancz k.). 11. Lapelio nuoraas Klausykite, klausykite". 12. vairs blankai su antspaudais (17 vnt.). 13. Segtuvai su uraais. 153

14. Dienynas. 15. vairs susirainjimai (113egz.). 16. Fotonuotraukos (7 vnt.). 18. Raomoji mainl (lietuviku riftu). Prie io protokolo pridtas 1946 m. rugsjo 16 d. aktas, bylojantis, kad sunaikinta 113 lap vairi dokument. Raomoji mainl 1946 m. kovo 27 d. perduota LSSR NKGB Vilniaus m. 2-ojo skyriaus darbuotojui Karpuchinui. (B. b. Nr. 9792/3.
T . 2. L 13.) TARDYMAI

1946 m. kovo 16 d. apie 9 val. ryto apgauls bdu (apie tai smulkiau skyriuje MGB planas Falanga"") triukmingai siver Onos Lukauskaits-Pokiens but Giedraii 10a-1 MGB darbuotojai staiga iumpa j, udeda antrankius ir bute daro smulki krat. Po to skubiai isivea j MGB rmus, kur jau jos laukia sunks tardymai, nes MGB rankas patenka visi L T T ir LGPVV dokumentai. Pirmas pasikalbjimas" vyko LSSR NKGB komisaro pavaduotojo papulk. Martaviiaus kabinete, dalyvaujant MGB skyriaus virininko pavaduotojui mjr. Makovui ir tssi (su maa pertrauka) nuo kovo 16 d. 20.00 val. iki kovo 17 d. 14.35 val. Suimtoji smulkiai apibdina savo eim, tvus, savo praeitas studijas, isimokslinim ir savo darbo sta, prisimindama studijas Berlyne, Vienoje, savo buvusius sitikinimus, organizacijas, kuriose dalyvavo (pvz., 1921 m. iauli gimnazijoje dalyvavo nelegaliame komjaunimo ratelyje). Pasisako, kad kratos metu paimtus antisovietins organizacijos dokumentus derino ir redagavo visi organizacins tarybos nariai. sakymus, direktyvas pasira Generolas Vtra, o politinio pobdio dokumentus - S. Radinas. Perrainjo Ona Lukauskait-Pokien. Artjant sovietinei armijai prie Lietuvos sien, Ona nuvyko pas savo seser jos vyro gydytojo Jasaiio dvar. Ten buvo didel 154

biblioteka. ia susipaino su antisovietine literatra. O. LukauskaitPokien prisipasta, kad P. Navickui ji buvo papasakojusi apie J. Noreik, kad ji pasta dar nuo 1 9 4 1 - 1 9 4 3 m., kai J. Noreika buvo iauli apskrities virininkas. Gruodio mn. O. Lukauskait netiktai susitinka J. Noreik ir pasikvietusi but bando i jo, kaip teisininko, suinoti, kaip galima padti P. Navickui. Taiau J. Noreika niekuo negaljo padti. Pokalbio metu jis usimin apie raomj popieri ir pra padti jo sigyti. Ji kreipsi Valstybins groins literatros leidyklos direktori Drazdausk. Nieko nepe, nutar paprayti S. Gorodeck, su kuriuo buvo susipainusi dar lapkriio mn. Raytoj klube, leisdama jam suprasti, kad popierius reikalingas kitiems reikalams. S. Gorodeckis papra j supaindinti su J. Noreika. Netrukus abudu su S. Gorodeckiu usuko J. Noreikos kabinet. ia juodu supaindino. Susitarta, kad jos bute jie vl susitiks. Jos bute jiedu susitiko 3 kartus, taiau S. Gorodeckis ueidavo 2 - 3 kartus per savait, o J. Noreika - kart per savait. I pradi jiedu kalbdavsi dviese, Ona suinodavo tik pasitarim rezultatus: btina sukurti pogrindio centr, leisti antisovietinius lapelius ir sakymus ir, visus s u j u n g u s per inomas partizan grupuotes, aktyviau kovoti su soviet valdia. Juodu daniausiai dirbdavo nuo 8 val. vakaro (per nakt) iki kitos dienos ryto 9 - 1 0 val. Pirmiausia buvo parengta direktyva Nr. 5 ir politin apvalga. Politinje apvalgoje buvo isakyta nuomon, kad atrja A n g l i j o s J A V ir SSRS santykiai. Apvalgoje parao nebuvo. Direktyvoje siloma ginkluotosioms pajgoms - partizanams 1946 m. vasario mn. rinkim SSRS AT metu laikytis neutraliai, nes reiki isaugoti kadrus, neleisti, kad tarp gyventoj bt vykdomi savi teismai". Paredagavus atspausdino 7 egz., i kuri du pam S. Gorodeckis, o 5 egz. pam J. Noreika. O. Lukauskaitei J. Noreika perdavs apie 20 matric, siekiant perduoti Teli partizanams. Atvyks vasario pabaigoje, J. Noreika pasak, kad, kilus pavojui, t darb trise galt toliau dirbti ivyk Telius. Vliau J. Noreika atsine Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir perdav atspausdinti 155

direktyvas bei sakymus Nr. 1 ir Nr. 2. Paredagavus ir perspausdinus raomja mainle, du egzempliorius Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" pams S. Gorodeckis, vienas egzempliorius liks pas O. Lukauskait, o kitus pasims J. Noreika. sakyme Generolas Vtra skiriamas LGPVV vadu. "Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" nutarta iversti ir atspausdinti angl ir prancz kalbomis, kad usienyje bt galima paskelbti pasauliui apie Lietuvos kanias. Pasiekti usien galima dviem bdais: atsiaukim perduoti J A V ambasadai Maskvoje arba persisti angl zon per Lenkij. Dl to O. Lukauskait kreipsi Moksl akademijos darbuotoj Juoz Galvyd, kad jis perduot J A V ambasadai, nes kovo 1 d. turjo vykti Maskv, taiau paskutiniu momentu tai vykdyti atsisak. Tuomet S. Gorodeckis sutiko suorganizuoti dokumento persiuntim angl zon per Lenkij. Dl vertimo angl kalb O. Lukauskait kreipsi Moksl akademijos bibliotekos darbuotoj J. Vaicekauskien (Lozoraityt. - V. A.), kad i savo ruotu jau kreiptsi gimnazijos angl kalbos mokytoj Laucevii, dirbus Anglijoje ambasadoje. Jis ir sutiko tai padaryti. Kovo 15 d. prisistat i Teli kaip ryininkas mjr. Liepa, Rikis. Matric jis atsisak, nes neturs rotatoriaus, ir pasak, kad O. Lukauskaits bute 3 val. dienos yra paskyrs pasimatym Elytei (E. Kakariekaitei. - V. A.). I to Ona supratusi, kad juodu - seni pastami. Liepa papra, kad ji susisiekt su Zigmu II, kuris buvo atvyks Telius, bet nei pavards, nei adreso jis neinojo ir man, kad Zigmas II - tai J. Noreika, taiau iaikjo, kad Zigmas II - tai S. Gorodeckis. Susitikim su Liepa kartu su S. Gorodeckiu paskyrme kovo 16 d. 12 val., bet 9 val. Ona Lukauskait-Pokien buvo aretuota. Prie pirmos direktyvos buvo ileistas LTT nutarimas dl sovietini darbuotoj. Kovo pradioje parengtas, bet neatspausdintas atsiaukimas taut Klausykite, klausykite...", skirtas sukilimo pradiai. 156

Protokol pasira MGB ministro pavaduotojas papulk. Martaviius ir tardytojas mjr. Makovas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 15-22.) Toliau O. Lukauskait-Pokien jau tard kapitonas Leonovas. Pasibaigus pirmajai beveik 18 val. trukusiai kvotai, jai leido" pailsti beveik 20 val., taiau dien miegoti neleidiama. Tais laikais joki gult nebuvo. Galima sdti ant grind arba vaikioti po kamer, skirt dviem kaliniams, o praktikai joje bdavo prikimta nuo 8 iki 10 moni! Kita kvota taip pat truko 18 val., pradta kovo 18 d. 12.00 val., baigta kovo 19 d. 6.00 val. O. Lukauskait prisipasta, kad dalyvavo Lietuvos tautins tarybos veikloje. Pakartoja, kad su J. Noreika susipaino 1941-1942 m. iauliuose pas gyd. Jasait (1944 m. birelio 26 d. ivyks Vokietij). Primena apie P. Navick, kur 1946 m. sausio 7 d. Vilniuje nuteis deimiai met, apie popieriaus paiekas per S. Gorodeck, apie abiej - J. Noreikos ir S. Gorodeckio - susipainimo smulkmenas, politinius vykius, didjanius nesutarimus tarp Anglijos-JAV ir SSRS, LTT veiklos pradi, ileistus dokumentus, L T T sudt: J. Noreika, S. Gorodeckis ir O. Lukauskait-Pokien. Nutarta stiprinti antisovietin veikl. Po erilio pasakytos kalbos Fultone kovo 5 d. prieita prie ivados, kad karas - neivengiamas ir artinasi laikas vykdyti visuotin ginkluot sukilim. J. Noreika vadovaus pogrindio partizan grupuotms. Galvota parinkti kandidatus LLT. J. Noreikos nuomone, vyriausyb turt eiti: V. Jurgutis - inomas ekonomistas, profesorius turt bti vyriausybs vadovas (buvo artimas J. Noreikos draugas). Feliksas Bugailikis - inomas kultros darbuotojas, dirbantis Moksl akademijoje. F. Dagys - socialdemokratas, 1945 m. inteligent suvaiavime vieai pasisaks prie soviet valdi. B. Sruoga - V D U profesorius, inomas raytojas, politikos veikjas. 157

Kazys alkauskis - teisininkas, profesorius. J. Aleksa - buvs ems kio ministras. Leonas Bistras - buvs vietimo ministras, krikioni demokrat veikjas, 1940 m. ivetas Sibir, 1945 m. gro Lietuv. Kazys Luka - V D U profesorius, vienas i eser partijos organizatori. Petras Juodelis - V D U dstytojas, kairiojo sparno atstovas. Ar su jais dl to buvo kalbtasi, O. Lukauskait-Pokien saksi neinanti. Per Elyt (E. Kakariekait. - V. A.) J. Noreika palaik ryius su Alytaus apskr., Panevio apskr. ir Valkinink partizanais. S. Gorodeckis palaik ryius su Teli apskr. partizanais. Prie aret S. Gorodeckis saksi palaiks ryius su Kaunu, kaunieiai tur spaustuv. Ji kalbdavusis su K. Boruta ir V. Valsiniene. K. Boruta yra Moksl akademijos literatros muziejaus direktorius. Su juo susipainusi 1 9 3 1 - 1 9 3 2 m. Jis priklaus eserams, aurinink organizacijai. 1933 m. u antivalstybin veikl buvo nuteistas 4 metams kalti, inomas kaip kairiojo sparno atstovas. Su K. Boruta vl susitiko 1940 m. Kaune. Kalbdamasis soviet valdios klausimu, K. Boruta pareik: Mes esame sovietinio gyvenimo pakeleiviai" ir turime dirbti tautos reikalams". K. Boruta isaks savo poir, kad lietuvi tauta gali ti, bet yra tikimyb, kad kils karas, po kurio bus galima atstatyti buruazin santvark. Kai O. Lukauskait savo bute perskait K. Borutai Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" tekst, jis pareik, kad turt bti daugiau fakt, bet perredaguoti atsiaukim atsisak, o atjs kit kart dar pridr, kad reikjo daugiau parayti apie rinkimus. Tikriausiai K. Boruta suprato, kad ji LTT nar. V. Valsiniene - 40 m. amiaus Raytoj klubo vadov. 1941 m. su vyru karininku j ive. Apie jos antisovietin veikl O. Lukauskait neinanti. Parodius Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", Valerija pasak: Paslpk ir niekam nerodyk". O. Lukauskait liudija: 158

- Ryi su usieniu neturjome. Laukme i ten ini, nes kart pas J. Noreik radome jaunuol, kuris turjo nuveti laik gyd. Jasaiiui, gyvenaniam Miunchene, ir kuris buvo lietuvi komiteto pirmininko pavaduotojas. A praiau dr. Jasait, kad jis k nors suinot apie mano antrj sn (pirmasis snus uvo Lietuvoje). J. Noreika pra, kad Vakarai Lietuv atsist savo atstov. J. Noreika gavo ini, kad jaunuolis (J. Varaneckas. - V. A.) laimingai perjo Lenkijos sien. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 29-37.) Kovo 22 d. kvotoje, kuri tssi 15 val., Ona Lukauskait-Pokien tardytojui Leonovui pasakoja apie tuo laiku paplitusi nuomon, kad karas - ne u kaln. Numatyta tutuojau kurti apygardas, apskrii karines komendantras, kurios parengt mobilizacijai ginkluot sukilim kariuomen. Ginklus manyta surinkti i gyventoj bei upulti Raudonosios armijos sandlius, kaip tai vyko per 1941 m. sukilim. LTT numat leisti antisovietin propagandin spaud. Daug dmesio buvo skiriama Vilniaus radijo stoties ir radiofono umimui. iuo tikslu O. Lukauskait mgino tartis su buv. radijo praneju, diktoriumi poetu Kaziu Inira, su kuriuo buvo pastama dar gyvendama iauliuose ir i kurio norjo suinoti, ar radijo stotis gali be radiofono perdavinti inias. K. Inira paaikino, kad technikai radijo technikos specialistas klausim gali isprsti. Ar K. Inirai kilo tarimas, kodl dav jam klausim - neaiku.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 39-63.)

1946 m. kovo 22 d. kvotoje O. Lukauskait-Pokien domiai papasakoja, kaip jai pavyko suinoti apie savo seser, kuri su savo vyru dr. Jasaiiu pasitrauk Vakarus. Dar tebegyvenant iauliuose, 1945 metais prie pato j sulaiks uniformuotas milicininkas, iauli ligonins sargo snus Vincukas, kuris buvo ivetas Vokietij ir neseniai i jos grs. Miuncheno priemiestyje Vincukas atsitiktinai sutiko dr. Jasaiio dukr, kuri papasakojo, kad j eima gyvena 5-i kambari bute. Tvas dirba ligoninje ir kartu yra lietuvi pabgli komiteto pirmininko pavaduotojas. Dr. Jasaitis 159

draud jam dabar grti Lietuvon, sil dar palaukti. Vokietijoje Vincukas buvo sutiks ir buv. iauli m. burmistr advokat Linkevii, kirpj Levin (ivetas Vokietij), iauli Lietkio" vadov Malinausk. O. Lukauskait patvirtina, kad i dr. Jasaiio laiko negavusi ir tiesiogini ryi su juo nepalaiko. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 55-58.) Kovo 25 d. kvotoje O. Lukauskait smulkiau apibdino kai kuriuos visuomens veikjus. Kalbant su L. Bistru, pastarasis jai pareiks savo nuomon apie tai, kad Vatikanas jau ieins pasaulin tarptautin aren. Iki iol Vatikane vyravo italai, o dabar persvar turi kit valstybi kardinolai. L. Bistro nuomone, iuo metu turt susikurti pogrindio organizacijos, kurios rodyt tautai keli. Taiau viskas priklauso nuo tarptautini vyki raidos. Dl L. Bistro traukimo LTT organizacij prieing nuomon pareik ir S. Gorodeckis, ir J. Noreika, motyvuodami tuo, kad jis yra grs prie laik" ir yra labai sekamas, todl gali bti saugumo panaudotas kaip masalas. Kalbdama apie J. Galvyd, su kuriuo kadaise kartu moksi gimnazijoje iauliuose, ji buvo sitikinusi, kad jis yra nusistats antisovietikai. Neaiku, ar Galvydis tar, kad ji LTT nar, taiau davus perskaityti jam Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", jis atsisak j perduoti Maskvoje angl ir amerikiei ambasadoms. Vertim prancz kalb dav S. Gorodeckis, o kas j vert, ji
n e i n a n t i . (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 64-77.)

1 9 4 6 m. balandio 6 d. kvotoje Ona Lukauskait-Pokien supaindinama su kaltinimu ir ji pakartotinai prisipasta, kad: - mano sitikinimai soviet santvarkos atvilgiu galutinai pasikeit po 1946 met; - su J. Noreika ir S. Gorodeckiu bendrai susitar krme Lietuvos tautin taryb; - kartu rengme direktyvas, instrukcijas ir jas dauginome; - ji perredagavo Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas"; - 1946 m. sausio mn. kartu kalbjosi su J. Noreika ir jaunuoliu (Varanecku. - V. A ) , kuris turjo bti pasistas Vokietij;
160

- kreipsi Galvyd praydama perduoti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" M a s k v o j e esanioms Anglijos, Amerikos ambasadoms; - 1946 m. kovo mn. susitikusi su Kaziu Jakubnu pasil jam bgti usien, vliau apie pasilym pasak J. Noreikai ir S. Gorodeckiui; - kalbjosi su Kaziu Inira dl radiofono ir radijo stoties technikos panaudojimo; - savo namuose organizavo nelegalios pogrindio organizacijos LTT posdius; - inojo, kad J. Noreika ir S. Gorodeckis palaiko ryius su Panevio, Teli ir Kauno apygardos pogrindio karinmis grupuotmis - partizanais; - nuo 1946 m. vasario mn., J. Noreikai ir S. Gorodeckiui pasilius, sakymai pasiraomi LGPVV vado Generolo Vtros vardu, o politinio pobdio dokumentai - generalinio sekretoriaus S. Rad i n o v a r d u . (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 87-91.)

MGB tardytojai, atrodo, jau buvo surink pakankamai mediagos ir, ipl" i kaltinamosios prisipainim, nenurimsta. 1946 m. liepos 16 d. dar kart skrupulingai apklausia On LukauskaitPokien ir gilinasi nusikaltimo detales. Dar kart reikia tempti smegenis, kad neiskrist i lp nereikalingas odis, kur iptus" MGB gali dar papildomai privirti" kos. tardytojo klausim: Kas buvo L T T organizatoriai?"- atsako: A buvau viena i Lietuvos tautins tarybos - LTT organizatori, t.y. pogrindio centro ir ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs krj". Toliau MGB tardytojo kpt. Leonovo pateiktus klausimus pareikia: - organizacijos tikslas - parengti ir vadovauti tautos sukilimui iki galo, atkurti nepriklausom Lietuv, atkurti valstybingum; - ms tvirtu sitikinimu, Anglija ir J A V konflikto su SSRS metu pads mums gyvendinti i misij. Vl kartoja tardytojui savo eimos biografij, papildydama: 161

- kad jos motina, nors ji politiniame gyvenime nedalyvavo, irgi buvo persekiojama, ivyko Saratov, kur igyveno iki 1905 m. ir i ten su vyru gro iaulius; - apie tai, kaip ji 1940 m. mgino stoti Raytoj sjung ir jos neprim, nes ji buvo prieika sovietinei santvarkai. tardytojo klausim, kodl 1922 m. ji nukrypo nuo komjaunimo linijos, O. Lukauskait-Pokien atsak: - A labai jaudinausi dl to, kad 1940 m. krsi soviet valdia Lietuvoje, ypa dl taikyt represij prie Lietuvos inteligentij. Didel tak O. Lukauskaits-Pokiens persiorientavimui (1939-1944 m.) turjo jos sesers vyras dr. D. Jasaitis, vienas i inom krikioni demokrat partijos atstov ir arus Soviet Sjungos prieas. Karo pradioje jis buvo Maskvoje, prajus frontui 1944 m. gro Lietuv, bet artjant kitam frontui savanorikai pasitrauk Vokietij. Dr. D. Jasaitis aktyviai dalyvavo organizuojant raudonojo teroro parod. Jis palaik ryius su pogrindio kovotojais. Radijo stoties umimas nulems Lietuvos likim... - sak ji. K. Inira neinojo, kodl a teiraujuosi j apie radijo stot ir jos technikas galimybes, bet, galimas daiktas, nujaut." (B. b. Nr. 9792/3.
T. 2. L 92-107.)

1946 m. rugpjio 21 d. kvotoje dar kart mginama isirykinti" K. Borutos indl" LTT veikl ir mginama paskutin kart apklausti On Lukauskait-Pokien, patikrinant jos ankstesnius parodymus. Taiau O. Lukauskait liudija t pat. Vliau visi trys aptar turin, su J. Noreika ir S. Gorodeckiu pakeit kreipimsi, btent: Lietuvi tautos atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas". Tai buvo atria forma paraytas pareikimas, kvieiantis ir kitas valstybes ginkluot kov su Soviet Sjunga. Ji norjusi parodyti K. Borutai, kad yra antisovietin veikja, bet jis tuo nesidomjs. Mane veik mudviej asmenika draugyst, taiau antisovietin veikl jo traukti mes negaljome. A tik norjau, kad artimas man mogus inot apie mano veikl. A nenorjau jam padaryti nieko blogo", - baigdama pasak O. Luk a u s k a i t . (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L 108-110.)
162

KALTINIMO

PATEIKIMAS

1946 m. balandio 6 d. LSSR MGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas, perirjs tardymo bylos Nr. 7 1 5 9 (dabartinis archyv. b. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 1-10) Onos Lukauskaits-Pokiens tardymo mediag, nustat, kad pakankamai iaikintos jos prieikos pairos soviet tvarkai, kad ji buvo viena i vadovaujani asmen ir kartu su Noreika ir Gorodeckiu 1946 m. sausio mn. kr Vilniuje antisovietin nacionalistin organizacij - Lietuvos tautin taryb, kurios udavinys - sujungti visas pogrindio organizacijas ir ginkluotas partizan (rao: bandit. V. A.) pajgas kovai, siekiant nuversti soviet valdi ir vesti buruazin valdi Lietuvoje. Bdama pogrindio organizacijoje kartu su Noreika ir Gorodeckiu 1946 m. vasario-kovo mn. dalyvavo redaguojant antisovietin atsiaukim, direktyvas, sakymus, instrukcijas (i viso 11 vairi pavadinim), kvieiant kov su soviet valdia. Savo bute ji daugino aukiau sumintus dokumentus ir perdav juos partizan ryininkams. 1946 m. vasario mn. redagavo Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", numatyt persisti usien, kurio turinys - tai meitas prie SSRS valdi, kvieiant intervencijai prie SSRS. Iekojo bd, kaip persisti atsiaukim usien. 1946 m. sausio mn. kartu su Noreika dalyvavo rengiant isisti ryinink (J. Varaneck. - V. A.) usien, angl okupacijos zon Vokietijoje, nuo antisovietinio Lietuvos nacionalinio pogrindio, siekiant umegzti ryius su usienyje veikianiomis tautinmis organizacijomis. Rengdamiesi ginkluotam sukilimui, 1946 m. vasario mn. rinko techninius duomenis apie Vilniaus radijo stot, i radijo stoties darbuotoj - radiotechnik tarpo parinko asmenis, kuriuos galt panaudoti organizacijos reikalams.

163

1946 m. sausio-vasario mn. dalyvavo nelegaliuose antiso vietiniuose Lietuvos tautins tarybos posdiuose, suteikdavo iam tikslui savo but mintiems posdiams. Nutarta: Vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str., patraukti kaltinamj On Lukauskait-Pokien baudiamojon atsakomybn, kaip nusikaltusi pagal RSFSR BK 58-1 a ir 58-11 str., su tuo j supaindinant ir jai pasiraant. Nutarties nuora nusisti prokurorui ir LSSR MGB A skyriui. Nutart patvirtino LSSR MGB tardymo skyriaus virininkas
p a p u l k . E. R o z a u s k a s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 82-90.)
O. LUKAUSKAITS-POKIENS E. KAKARIEKAITS AKISTATA IR

Akistata vyko 1946 m. birelio 19 d. 12.30 val.-15.00 val. tardytojo vyr. ltn. Golicino akivaizdoje. E. Kakariekait-. Prieais save sdini moterik pastu, tai Ona Pokien, gyvena Giedraii 10a. Pastama nuo 1946 m. kovo mn. pradios. Jos bute buvau 2 kartus". O. Lukauskait-Pokien: Prie mane sdini mergin pastu, tai Elyt, pavards neinau. Pas mane buvo ujusi du kartus". E. Kakariekait: 1946 m. kovo pradioje Noreika, kurio ryininke a nebuvau, pasil ueiti pas Pokien ir paimti antisovietinius dokumentus, kuriuos turjau pasisti partizanams. Taip ir susipainau. I Pokiens gavau antisovietinio nacionalistinio turinio dokumentus: sakymus Nr. 3 ir Nr. 4, Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir instrukcij dl slaptumo isaugojimo. Dokumentai ileisti antisovietinio centro su Generolo Vtros parau ir parau Lietuvos tautin taryba". O. Lukauskait- Pokien. E. Kakariekaits, kurios pavard suinojau tik akistatos metu, parodymus a visikai patvirtinu. 1946 m. vasario pabaigoje vieno susitikimo metu Noreika mane perspjo, kad, galimas dalykas, ateis Vilniaus universiteto student, 164

vardu Elyt (pavards nepasak), ir kad jai galima perduoti ms ileidiamus antisovietinio centro dokumentus. 1946 m. pirmomis kovo dienomis i tikrj ji atjo mano but ir a jai perdaviau antisovietinius nacionalistinius dokumentus: sakymus Nr. 3, Nr. 4, Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir instrukcijas apie slaptinimo isaugojim. Kiek egzempliori buvo perduota, a neatsimenu. I E. Kakariekaits odi inojau, kad ji palaiko ryius su Panevio ir Trak apskr. Valkinink vals. partizanais. Apie asmenis, su kuriais palaiko ryius, ji nepasisak ir man neinoma". Pasira E. Kakariekaite, O. Lukauskait-Pokien. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 4. L. 68-71.) O. LUKAUSKAITS-POKIENS K. BORUTOS AKISTATA IR

Akistata vyko 1946 m. rugpjio 20 d. 15.00 val. MGB tardymo poskyrio virininko kpt. Leonovo akivaizdoje. Po abipusio atpainimo Kazys Boruta ir Ona Lukauskait-Pokien pareik, kad vienas kit pasta 16 met. J buv geri, draugiki santykiai, asmenini sskait neturi. Klausimas O. Lukauskaitei-Pokienei: Pakartokite vis liudijim nuo tos vietos, kur js sakte, kad supaindinote K. Borut su pogrindio centro ileistais dokumentais". Atsakymas: 1946 m. vasario mn. supaindinau K. Borut su Lietuvos tautins tarybos Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" juodraiu. Atsiaukimas buvo antisovietinio pobdio ir skirtas ms pogrindio organizacijoms usienyje. A perskaiiau Borutai dal io atsiaukimo. Neatsimenu, ar K. Boruta pats pertrauk mano skaitym, ar tai a padariau pati, bet atsimenu, kad K. Boruta padar man pastab, jog atsiaukime trksta fakt. Po K. Borutos pastabos pasiliau K. Borutai paiam parayti atsiaukim. K. Boruta atsisak. 165

1946 m. vasario pabaigoje ar kovo pradioje apie 11 val. vakaro K. Boruta ujo mano but. Tuo metu a spausdinau antisovietin atsiaukim. Baigusi spausdinti K. Borutai pasiliau perskaityti atspausdint ir pataisyt atsiaukimo egzempliori. K. Boruta perskait atsiaukim ir pastebjo, kad jame maai parayta apie prajusius rinkimus SSRS aukiausij taryb. Ypatingo susidomjimo tuo atsiaukimu K. Boruta neparod, plaiau apie pat turin nekalbjo, dav tik trump pastab. Kokiai organizacijai a priklausiau, K. Boruta neklausinjo, o ir pati jam apie tai nepasakojau. Toliau apie ileist ms pogrindio organizacijos antisovietin atsiaukim mes nieko nekalbjome. Apie tai, kad a supaindinau K. Borut su atsiaukimu, spjau tik S. Gorodeck. Antr kart K. Boruta apsilank pas mane gerokai igrs ir neilgai teibuvo". Klausimas K. Borutai: Ar patvirtinate O. Lukauskaits-Pokiens parodymus?" Atsakymas: 1946 m. vasario pabaigoje ar kovo pradioje a ujau Lukauskaits-Pokiens but pasikalbti apie savo asmeninius reikalus. Ji man prikio, kad a per daug usims savo eimyniniais reikalais, ir ia pat perskait man kelet frazi, parayt ant atskir lap. Perskaitytame tekste buvo kalbama apie lietuvi persekiojim ir trmimus Sibir. A skaitym nutraukiau ir pasakiau, kad tai tuios frazs, niekalai ar panaiai. Tada O. Pokien pasil rain parayti abiem. A atsisakiau tardamas, jog tai beprasmika. Tuo mudviej pokalbis ir baigsi ir mes isiskyrme. A maniau, kad Pokiens perskaitytos frazs yra moterikos fantazijos rezultatas, jei ji vietoj eilrai rao atsiaukim. Kit kart a pas j ujau po savaits 10-11 val. vakaro bdamas labai girtas ir kalbjoms apie eimyninius nesusipratimus. Ji tuo laiku kak ra raomja mainle ir man atsak poeto Bloko odiais: "Ne dl meili odi a ikaliau dvasi. Ne dl draugysts a kovojau su likimu". A labai usigavau u tok seno raugo atsakym. Tuo metu a jauiausi labai nuskriaustas. Jokio atsiaukimo pas Pokien neskai166

iau, politinmis lemomis nesikalbjome. Dl to Pokiens parodymus a visikai atmetu. Manau, kad tokie jos pareikimai yra arba susipainiojimas, arba provokacija". tardytojo klausim, k ji galinti i esms pasakyti dl K. Borutos pareikt pastab, O. Pokien atsak: Apie pirm atvej, kai a supaindinau K. Borut su pogrindio organizacijos nari parayto atsiaukimo dalimi, a liudijau teisingai. Antru atveju, tai galiu pasakyti, jog a, bdama nusiteikusi antisovietikai, norjau, kad ir Boruta netapt sovietiniu raytoju ir kad jo, kaip raytojo, vardas nebt soviet pusje, todl a prijau prie ivados, kad bt tikslingiau, jog K. Boruta bt patrauktas teism. Antru atveju K. Borutos supaindinimas su atsiaukimu ir buvo io tikslo rezultatas - liudijimas igalvotas". Klausimas kaltinamajai O. Lukauskaite-Pokienei: Kodl akistatos pradioje js pareikte, kad visikai patvirtinate parodymus, duotus apie K. Borut, o truput vliau patvirtinote tik i dalies?" Atsakymas: Susitikus K. Borut akistatoje, man pasidar jo gaila kaip mogaus, todl nutariau pasakyti ties ir todl i dalies pakeiiau savo ankstesnius parodymus". Pasira O. Pokien, K. Boruta. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 72-75.)

Petras Juodelis
BIOGRAFIJA

Petras Juodelis gim 1909 m. liepos 1 d. Auktadvaryje, Trak apskr., mir 1975 m. rugpjio 24 d. Vilniuje. P. Juodelis - dailtyrininkas, literatros kritikas, kultros darbuotojas, 1927-1931 m. studijavo Kauno Vytauto Didiojo universitete, 1929-1931 m. leido ir redagavo urnal Prsai". 1 9 3 1 - 1 9 4 0 m. mokytojavo. Jis - daugelio literatros kritikos straipsni, ispausdint vairios krypties periodinje spaudoje (Gaisuose", viesos 167

keliuose", Provaistje", Literatroje"), autorius. 1940-1941 m. dirbo vietimo liaudies komisariate Meno reikal valdybos virininku. 1942 m. baig Vilniaus universitet. 1 9 4 4 - 1 9 4 6 m. dst Vilniaus universitete. 1 9 6 0 - 1 9 7 0 m. dirbo LSSR dails muziejuje tapybos ir skulptros skyriaus vedju. Su J. Zviceviite sudar io muziejaus fond katalog Lietuvos dail 1 9 0 7 - 1 9 4 0 " , ileist 1968 m., o 1970 m. ileido Lietuvos dail XVI-XIX a." (vadas su P. Sviiuliene), ivert groins literatros ir menotyros veikal. Su kitais para knyg Paveiksl galerija" (1968 m.). (r. Lietuvikoji
tarybin enciklopedija. T. 5. P. 126.)

Archyvinje baudiamojoje byloje Nr. 9792/3 (buv. Nr. 7157) 2-jame tome randame biografines inias, kad P. Juodelis gim tarnautojo vaistininko eimoje, 1 9 1 9 - 1 9 2 7 m. moksi gimnazijoje, 1927-1931 m. moksi Kauno universiteto humanitariniame fakultete, o 1942 m. Vilniuje baig VVU. Mokydamasis mokytojavo Vilkavikio apskr., Panevyje ir Vilniuje. Vokiei okupacijos metu dirbo Vilniaus dails muziejaus bibliotekoje, o vokieiams pasitraukus - VVU vyr. dstytoju, kartu Dails muziejaus direktoriaus pavaduotoju. 1927 m. ir 1929 m., bdamas studentu, kaip turistas aplank Vokietij, Italij, Pranczij. 1943 m. j aretavo vokiei gestapas (kur ibuvo apie 1 mn.) u tai, kad vokiei aretuotam Jonui Mateliui perdav kelet siuntini. Dl silpnos sveikatos buvo paleistas. Okupacijos metu tvai gyveno Vilkavikyje, brolis Kazimieras, smuikininkas, dirbo Vilniaus radijo komitete. Kariuomenje netarnavo. Moka lietuvi, rus, lenk, prancz kalbas, vokiei silpnai. Veds, turi dvi dukras: Aldon (g. 1933 m.) ir Vand (g. 1943 m.), neteistas. 1945 m. rugsjo mn. pas P. Juodel atjo S. Gorodeckis, kuriam Valstybins groins literatros leidyklos direktoriaus pavedimu perdav Strazdelio rankrat, j pastarasis turjo redaguoti. Nuo to laiko prasidjo juodviej draugyst. sitikin, kad j politins pairos vienodos, pradjo danai susitikinti ir kartu aptarinti bsimuosius Lietuvos istorinius kelius. Prijo prie ivados, kad Lie168

tuva turi bti savarankika, demokratin valstyb. Tokia turt bti ivijus i Lietuvos bolevikus. Su Lenkija santykiai pablogsi dl jos pretenzij Vilniaus krat, todl ms tikslas - i anksto sukurti stiprias ginkluotsias pajgas, kurios galt apginti krat. S. Gorodeckis pareik, kad tikslui pasiekti turt bti kurta organizacija, kuri vadovaut visiems veiksmams, ir paklaus P. Juodelio patarimo, kaip organizuoti politines struktras ir pat centr. Kaip konsultantas, P. Juodelis suteik praktik patarim. Kart ueidamas pas P. Juodel S. Gorodeckis kartu atsived ir J. Noreik (kuris prisistat Balino pavarde) ir supaindino j kaip su savo geru draugu. Antisovietine dvasia vyks pokalbis turjo politin atspalv. Atsines Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir parods P. Juodeliui, S. Gorodeckis paklaus jo vertinimo. P. Juodelis dokument vertino teigiamai: Tinkamas pasisti usien". P. Juodelis suprato, ko siekiama, jis su malonumu teik ir J. Noreikai, ir S. Gorodeckiui praktikus bei teorinius patarimus. Tik P. Juodelis abejojo, ar Lietuvos tautin taryba yra renkamasis, ar vykdomasis organas. Kalbta apie bsimj valdi, ekonominius ir socialinius klausimus. Silyta nacionalizuoti stambij ir vidutin pramon, kituose baruose suteikiant n u o s a v y b s teises: laisv prekyb, ems nuosavyb. Smulkius verslus jungti kooperatyvus. Paleisti visus politinius kalinius. Vyriausybn ikelti savus kandidatus. Svarbiausias J. Noreikos ir S. Gorodeckio susitikim tikslas pasikeisti n u o m o n m i s apie a t s k i r u s epizodus ir pasidalyti nuomonmis apie vidaus ir usienio politikos vykius.
ARETAS, KRATA

1946 m. kovo 23 d. LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotojas vyr. ltn. Maskolenka pasira nutart aretuoti P. Juodel, tai suderindamas su LSSR NKGB 2-ojo skyriaus virininko pavaduotoju majoru Makovu ir LSSR NKGB tardymo

169

skyriaus virininku papulk. Rozausku. Nutart patvirtino 1946 m kovo 23 d. LSSR saugumo komisariato komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius, sankcionavo 1946 m. kovo 26 d. LSSR N K V D kariuomens karo prokuroras policijos papulkininkis Gromoviius Areto order Nr. 232 kovo 27 d. pasira LSSR saugumo komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius. Tomis paiomis datomis ir t pai moni buvo parengta ir pasirayta nutartis parinkti P. Juodeliui kardomj priemon - aret. Su ia nutartimi P. Juodelis buvo supaindintas kovo 28 d. P. Juodel kaltino, kad jis yra karins sukilimo organizacijos narys, 1946 m. vasario-kovo mn. du kartus dalyvavs ios organizacijos vadov pasitarime, kuris vyko jo bute, ir kad aktyviai dalyvavo rengiant dokument, kuris turjo bti pasistas usien. Faktikai P. Juodel aretavo kovo 19 d., nes t dien buvo padaryta asmens krata ir archyve yra kovo 19 d. dokumentas su parau, liudijaniu kratos metu paimtus saugojimui asmens dokumentus.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 111-123.)

PETRO

JUODELIO

TARDYMAS

1946 m. balandio 1 d. LSSR NKGB tardytojai Petr Juodel pradjo kvosti (pradta 1946 m. balandio 1 d. 1 val., baigta balandio 2 d. 4.00 val.). I pradi P. Juodelis glaustai pateik savo biografij ir prisipaino (nebuvo kitos ieities, nes kiti patvirtino, jog jis dalyvavo LTT), kad yra antisovietins organizacijos LTT centro bendradarbis, bet isigyn, kad yra ios organizacijos narys. Apie j, kaip organizacij, suinojs tik 1946 m. vasario antrojoje pusje i S. Gorodeckio, o vliau i J. Noreikos. S. Gorodeckis parods jam dokument, pasirayt LTT. Tuomet suprats, kad tai realus pagrindas manyti, jog tai ne fikcija, o tikra antisovietin pogrindio organizacija, ir kad S. Gorodeckis yra ios organizacijos narys. P. Juodelis liudija, kad su S. Gorodeckiu kalbjsi apie: 170

- Rusijos revoliucijos vystymsi, - lietuvi tautos raidos istorij, - santykius su Lenkija, - tarptautin padt, - Lietuvos vidaus padt. Galiausiai konstatavo, kad Rusijos revoliucija padar didel ingsn, kurio kitos valstybs negalt padaryti. i revoliucija suvaidino teigiam vaidmen masi revoliucijoje ir tai turjo didel tak kit ali revoliucijoms. Dabartins tarptautins padties klausimu vis nuomon buvo bendra: atrjant santykiams tarp SSRS ir Anglijos bei J A V , karas neivengiamas. P. Juodelio nuomone, konflikto pradioje SSRS, turdama pasekj kapitalistiniuose kratuose, pergal kai kur pasieks, taiau vliau procesas pakryps kapitalist naudai. Svarstant apie partizanin kov, P. Juodelis man, kad esantys partizanai turt sudaryti bsimosios Lietuvos kariuomens branduol ir kad Vakar reikalavimu bt ivesta sovietin kariuomen, o partizanai palaikyt vidaus tvark. Tardytojui P. Juodelis pabria, kad jis nebuvo kviestas bendradarbiauti su L T T ir nebuvo jos narys. Teorikai patardamas Lietuvos tautinei tarybai, neman, kad tai bt pretekstas L T T politikos veikjams panaudoti j antisovietinio centro veiklai. Jo manymu, tai siejasi su jo antisovietiniais sitikinimais. Kas yra LTT generalinis sekretorius, nesiteiravs, nes tai ess konspiracinis dalykas. Tariantis su J. Noreika ir S. Gorodeckiu apie bsim politin platform, numatyta, kad ateities Lietuva turt bti demokratin respublika su dvipartine sistema - kairij ir deinij partijomis. S. Gorodeckis buvo minjs, kad renkasi kandidatus bsimai vyriausybei. I j jis paminjo prof. K. alkausk ir dr. L. Bistr. Taiau, be J. Noreikos ir S. Gorodeckio, apie kirus L T T narius P. Juodelis neinojs, taip pat neins, ar prof. K. alkauskis ir dr. L. Bistras yra L T T nariai, o apie save S. Gorodeckiui P. Juodelis pabrs, kad jis pats, kaip neturintis paaukimo, vyriausyb 171

neeisis. Kart Gorodeckiui su mona atjus pas Juodel, is jam pasak, kad joki valdi neeisis ir kad jo kandidatu nelaikyt. (I tikrj S. Gorodeckis buvo numats P. Juodel skirti Seimo komisijos vadovu. - V. A.) Tardytojui P. Juodelis aikina, kad jo susitikimai su J. Noreika ir S. Gorodeckiu nebuvo pasitarim pobdio, o tik dalijimasis nuomonmis. 1946 m. balandio 8 d. NKGB tardymo skyriaus darbuotojas vyr. ltn. Golicinas, perirjs P. Juodelio tardymo dokumentus (b. b. Nr. 7203, archyv. Nr. 9792/3. T. 2) ir turdamas galvoje tai, kad P. Juodelis nuo 1946 m. vasario mn. dalyvavo Lietuvos tautins tarybos antisovietinio centro veikloje, kurios tikslas buvo sujungti visas antisovietines pogrindio organizacijas bei ginkluotas partizan grupes ir pasirengti ginkluotam sukilimui, siekiant nuversti soviet valdi Lietuvoje, ir bendradarbiaudamas su antisovietinio centro vadovais svarst klausimus, susijusius su organizacijos veikla apsprendiant bsimos Lietuvos buruazins vyriausybs sudt, nutar: pateikti P. Juodeliui kaltinim pagal RSFSR BK 88-12 ir 88-11 str., su juo supaindinti kaltinamj, o nutarties nuora pasisti prokurorui. Nutart suderino N K G B tardymo skyriaus 1-ojo poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Tos paios dienos data nutart patvirtino NKGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. 1946 m. balandio 8 d. kvotoje vyr. ltn. Golicinas supaindina P. Juodel su kaltinimu ir is prisipasta visk, k saks tardytojui: - inojs apie LTT antisovietinio centro veikl ir dalyvavs iame darbe; - kartu su S. Gorodeckiu ir J. Noreika teorikai svarst j darb bei soviet valdios nuvertimo ir naujos valdios sudarymo klausimus; - susipaino su dviem dokumentais: Atsiaukimu valstybs darbuotojus" ir Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", pastarj vertins kaip usienio propagandai tinkant dokument; 172

- aptar Lietuvos istorinius kelius, prijo prie ivados, kad ivijus bolevik valdi i Lietuvos, Lietuva turi tapti demokratine nepriklausoma valstybe; - pareiks, kad Anglijos ir J A V karas su SSRS yra neivengiamas ir kad karo pradioje SSRS seksis, nes ji turi didiul armij ir daug moni, jai pritariani kapitalistiniuose kratuose. Taiau karo eiga pakryps SSRS nenaudai ir ji kar pralaims; - nepritars partizan teroristiniams veiksmams (turdamas galvoje susidorojimo be teismo su nekaltais monmis atvejus); - kovo mn. su Gorodeckiu aptar ekonomin ir politin Lietuvos ateit, stambi pramons objekt nacionalizavimo, ems nuosavybs grinimo kininkams ir smulki ems ki sujungimo kooperatyvus klausimus; - kalbjsi apie bsimosios valdios asmenis; - P. Juodelis mans, kad kalbdamas apie antisovietines politines organizacijas ir teikdamas teorinius patarimus, buvo tik konsultantas, o ne antisovietinio pogrindio veikjas. Balandio 20 d. kvotoje P. Juodelis papild savo balandio 1 d. liudijim pareikdamas, kad Gorodeckis pasitarime su Noreika jo bute dalyvavo ne du, o tris kartus. - Parlamente turt bti dvi partijos - deinieji ir kairieji, ginantys darbinink reikalus ir nuosavyb. Noreikos nuomone, partijos turt vadovautis ne ekonominiu, bet ideologiniu principu: kairieji, deinieji, o kai kuriais klausimais ir vien, ir kit nuomons turt sutapti, pvz., ekonominje srityje. Taiau neigia, kad su S. Gorodeckiu ir J. Noreika kalbjs apie administracin valdym pasiprieinimo - sukilimo metu. Be to, sak P. Juodelis, 1946 m. balandio 1 d. parodymuose Juozo Mozelio atvilgiu buvo tam tikr netikslum. Dabar jis liudija, kad gestapas j aretavo, nes jis buvo susijs su J. Mozeliu antivokikoje veikloje. 1940-1941 m. iki karo pradios J. Mozelis buvo Kauno statybos tresto direktoriumi. Kai J. Mozelis mgino pasitraukti i Lietuvos, vokieiai j aretavo ir nusiunt 173

Pravieniki pataisos darb stovykl. 1942 m. Mozel vokieiai i stovyklos paleido ir jis sidarbino statybos organizacijose Vilniuje. 1943 m. J. Mozel vl aretavo. P. Juodelis su J. Mozeliu buvo pastami nuo 1938 met. P. Juodelis, grs i vokiei gestapo kaljimo, netiktai Mozel susitiko Vilniuje. J. Mozelis sak, kad reikia padti rus belaisvi eimoms, nes jos esanios labai sunkiose slygose, ir papra Juodelio pagalbos. Juodelis sutiko pasitelkdamas dar ir Pran Lideik (dirbo T B C dispanseryje). 1943 m., atjs pas Juodel (tuomet dirbo Meno muziejaus istorijos skyriaus vedju. V. A.), Mozelis atne komunist partijos atsiaukim ir supaindino su j turiniu. Antr kart atjs su komunistine literatra pra supaindinti ir kitus pastamus. A tai sunaikinau. Kart atjs uovs but mogus i gestapo teiravosi, kur ir k dirba P. Juodelis. Kit kart mogus i gestapo atjo P. Juodelio darboviet ir vis teiraudamasis biografijos klaus, kas i moni galt paliudyti, kad jis nedirbo prie vokieius. Juodelis nurod profesori ir kelet darbuotoj. Apie Mozel nebuvo kalbta. Gestapui aretavus P. Juodel, vokietis j klaus, ar jis pasts J. Mozel ir ar ino apie jo veikl (antivokik. - V. A.) ir atveds parod j. P. Juodelis labai jaudinosi, pairo nervai, susirgo izofrenija ir vliau liudijo bdamas silpnos sveikatos: papasakojo, k inojo apie J. Mozel ir juodviej ryius. P. Juodelis prisipasta, kad J. Mozelis buvo organizatorius rinkti pinigus belaisvi eimoms ir kad atnedavo antisovietiniu lapeli. I kit moni J. Mozelis savo parodymuose yra paminjs Pran Lideik ir Gen, kuriuos aretavo po to, kai paleido P. Juodel. Mozelio byloje buvo aretuotas Juozas Jurginis (dirbo Moksl akademijoje. - V. A.), teisininkas Jonas ruolis (VVU dstytojas). Aretuotas P. Juodelis pabuvo trijose kamerose. Kaljimo koridoriuje P. Juodel suved akistat su Jurguiu ir ruoliu. P. Juodel paleido su slyga, kad pailsjs rinkt ir teikt inias apie J. Mozel ir jo draugus. Tai buvo jau kitas gestapininkas, bet P. Juodelis pasiadjimo nepasiras, slapyvardio nepasirinks, taip
174

pat neteiks ir joki ini. Itrks i gestapo kaljimo, P. Juodelis su gestapininkais nesusitikinjo. Ijs i kaljimo, ne kart buvo sutiks P. Lideik ir kelis kartus Gen, kuri saksi stojusi VVU. Susitikimo metu Lideikis pareiks apie vokieius prieik nuomon. 1944 m. P. Lideik sum gestapas. J ilaisvino Raudonoji armija. Gen 1944 m. taip pat aretavo, ive Vokietij, i ten pateko Tolimuosius Rytus,
1 9 4 6 m. g r o Lietuv. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L 164-170.)

P. Juodelis inojo, kad su gestapu palaik ryius Alfonsas Valeika, kuris vokiei okupacijos metais dirbo Vilniaus meno muziejaus direktoriumi ir yra pasitrauks. Atjus Raudonajai armijai, Meno muziejaus direktoriaus pavaduotoju paskyr Josif Koideck, kuris neva turjs ryi su gestapu, bet yra ivyks Lenkij. 1942 m. ujs pas P. Juodel A. Valeika pra, kad jis parayt charakteristikas apie raytoj Bal Sruog ir dramaturg Vinc Krv, kuri reikia vokieiams. P. Juodelis para j charakteristikas, nurodydamas j geriausius krinius. P. Juodelio nuomons reikjo dl to, kad jis buvo vertinamas kaip geras literatros kritikas. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 171-174.) KALTINIMAI

1 9 4 6 m. balandio 8 d. LSSR MGB tardymo skyriaus darbuotojas vyr. ltn. Golicinas, perirjs tardymo bylos Nr. 7 2 0 3 (arch. Nr. 9792/3) dokumentus, ikl tai, kad Petras Juodelis nuo 1946 m. vasario mn. dalyvavo antisovietinio centro - Lietuvos tautins tarybos veikloje, kurios udavinys - sujungti visas antisovietines organizacijas ir ginkluotas grupuotes, veikianias Lietuvos SSR teritorijoje, ir jas parengti ginkluotam sukilimui, siekiant nuversti soviet valdi Lietuvoje. Kartu su antisovietinio centro vadovais Noreika ir Gorodeckiu svarst j numatomos Lietuvos buruazins vyriausybs organizacinio darbo ir veiklos klausimus. Nutarta: 175

Vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str., patraukti Petr Juodel baudiamojon atsakomybn pagal RSFSR BK 88-1 a ir 58-11 str. ir su tuo supaindinti kaltinamj pasiraytinai. Nutarties nuoraus pasisti prokurorui. Nutart suderino LSSR KGB tardymo skyriaus 1-ojo poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Tvirtino LSSR KGB tardymo skyriaus virininkas papulk.
E. R o z a u s k a s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 82-83.)
P. JUODELIO IR S. GORODECKIO

AKISTATA

1946 m. liepos 1 1 d . kaltinamieji buvo suvesti akistaton. S. Gorodeckis liudija: Petr Juodel a pastu nuo 1945 m. liepos mn. Tai Vilniaus valstybinio universiteto profesorius, su kuriuo ne kart kalbjausi vairiais klausimais, taip pat ir politinmis temomis". Petras Juodelis liudija: Tai Stasys Gorodeckis - Valstybins leidyklos darbuotojas. Apie Lietuvos tautin taryb suinojau 1946 m. vasario mn., kai mane aplank Jonas Noreika ir Stasys Gorodeckis". S. Gorodeckis: Taip, 1946 m. vasario mn. a jam sakiau, kad yra kurtas antisovietinis centras. Kaip anksiau liudijau, mes danai atvirai kalbdavoms vairiomis temomis, taip pat politinmis. Paaikjo, kad ms politins pairos ir sitikinimai buvo vienodi. A b u prijome prie ivados, kad karas tarp SSRS ir Vakar - neivengiamas: nors karo pradioje SSRS ir turt persvar, vliau ji patirs pralaimjim. Todl siliau, jog reikia pasirengti vykiams. Juodelis neprietaravo... A norjau suinoti Juodelio nuomon apie ms centro krim ir jo veikl, nes inojau, kad jis pakankamai autoritetingas. 1946 m. vasario pirmomis dienomis lankydamas Juodel, atsineiau pasiraytj LTT nutarim apie sovietinius darbuotojus. Perskaits nutarim, P. Juodelis paklaus: Ar i tikrj yra tokia Lietuvos tautin taryba?" Vasario pabaigoje Juodel supaindinau su kitu LTT 176

pasiraytu dokumentu - Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", kur perskaits Juodelis pasak: Tai gera mediaga propagandai prie SSRS". Kit kart, atjs kartu su Noreika, kai pastarasis paklaus jo nuomons apie atsiaukim, Juodelis atsak: Atsiaukimas paraytas pakankamai santriu tonu ir ras usienyje atgars". Juodelio klausim, ar LTT yra patariamasis organas, ar vykdomoji valdia, J. Noreika atsak: Tai yra tai, kas iuo metu turt bti. Vyriausybs sudarymo laikas dar neatjo". Kovo mnes, bdamas pas Juodel, Gorodeckis pasaks, kad LTT svarsto klausim dl kandidat parinkimo bsim Lietuvos vyriausyb, kuri turt bti sudaryta tuo atveju, jei SSRS prarast valdi Lietuvoje. Kandidatais S. Gorodeckis pasils K. alkausk ir vien i krikioni demokrat lyderi, buv. smetonins Lietuvos vietimo ministr dr. L. Bistr. - Tai sakydamas, - liudijo S. Gorodeckis, - norjau parodyti P. Juodeliui, kad mes jau turime ryi su deinij partij asmenimis. Tardytojui paklausus P. Juodel apie jo paties dalyvavim bsimoje Lietuvos vyriausybje, is kategorikai paneig. Pana pareikim P. Juodelis S. Gorodeckiui isak ir kiek vliau. S. Gorodeckis-. Tai tik taip J. Noreika slygikai iprovokavo P. Juodel apie LTT". P. Juodelis: S. Gorodeckio liudijimui visikai pritariu. I tikrj inojau apie Lietuvos tautin taryb ir Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" ir tai palankiai vertinau". S. Gorodeckis-. P. Juodeliu a pasinaudojau kaip konsultantu svarstant bsimos Lietuvos vyriausybs klausim, vyriausybs, kuri bt sudaryta subyrjus SSRS valdiai". P. Juodelis. A teikiau tik teorinius patarimus ir nemaniau, kad mano nuomon galt bti panaudota traktuojant, tartum esu antisovietinio centro dalyvis. Tiesioginio pasilymo apie bendradarbiavim su Lietuvos tautine taryba nei Gorodeckis, nei Noreika
177

nepateik ir apie juodviej asmenin dalyvavim a neinojau. A tik dariau prielaid, kad juodu susij su Lietuvos tautine taryba, nors jie man apie tai nepasipasakojo". S. Gorodeckis-. A nekvieiau P. Juodelio bendradarbiauti su antisovietiniu centru. P. Juodelio parodymai teisingi - apie savo dalyvavim centre a jam nepasakojau. Mano ankstesnis liudijimas, tartum a Juodel uverbavau, - netikslus. Faktikai Juodeliu a pasinaudojau tik kaip konsultantu. Rengiausi pasitraukti - pabgti usien, todl a i anksto norjau suvesti J. Noreik su visais, su kuriais palaikiau ryius, kad jie galt talkinti LTT darbe, ir iuo tikslu a supaindinau J. Noreik su P. Juodeliu". P. Juodelis: Apie Gorodeckio tiksl - supaindinti su Noreika - Gorodeckis man nra kalbjs ir Noreikos pasirodymas mano bute buvo prieastis man pagalvoti, kad tai buvo ne atsitiktinis susitikimas, o susijs su kokia nors Gorodeckio ir Noreikos antisovietine veikla. Po trij susitikim su Noreika a nusprendiau, kad p o g r i n d y j e Noreika vaidina kur kas didesn vaidmen negu Gorodeckis". S. Gorodeckis: Manau, kad Noreika pirmame susitikime pas Juodel, prisistats kaip Balinas, tai dar konspiraciniais sumetimais. Joki iankstini susitarim tarp J. Noreikos ir mans
n e b u v o " . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 78-87.)

Pasira S. Gorodeckis, P. Juodelis, Golicinas.

Zigmas erknas-Laukaitis
BIOGRAFIJA

Zigmas erknas gim 1924 m. vasario 18 d. Bertain km., Veisiej vals., Lazdij apskr., valstieio eimoje. Suimtas 1946 m. vasario 8 d. Tvas Juozas erknas, gim 1897 m., mir 1981 m. Motina Ona erknien, gim 1895 m., mir 1944 m. 178

Sesuo Julija erknait, gim 1928 m. vasario 15 d., aretuota 1946 m. kovo 18 d. Vilniuje, teista 1947 m., kaljo Komijos ASSR, dabar gyv. Panevyje. Zigmas erknas baigs pradin mokykl 1934 m. stojo M. Pekauskaits gimnazij Kaune. Iki 1940 m. vasaros gyveno pas savo dd, kuris buvo tos gimnazijos direktorius. 1940 m. ruden perjo Lazdij gimnazij, kuri baig 1941 m. 1943 m. iklaus Kauno valstybinio universiteto humanitarinio fakulteto 2 kursus. 1941 m. birelio 23 d. vos igirds per radij, kad paskelbta Lietuvos nepriklausomyb, Zigmas greitai susiruo ir atvyks Veisiejus prisijung prie vietoje sikrusios Lietuvos aktyvist fronto organizacijos (LAF). Gavo ginkl. Miestelyje jo sargyb. Saugojo sandlius, parduotuves, valstybin turt. Sukilimui vadovavo buvs Veisiej policijos nuovados virininkas Malikauskas. Z. erknas Veisiejuose stojo partizan gretas. Jose buvo apie 40 moni, kurie pasiskirst dvi grupes: operatyvin grup suiminjo tuos komunistus, kurie sovietiniais metais buvo aktyviai prisidj prie sovietins tvarkos gyvendinimo Lietuvoje bei lietuvi tautos naikinimo, o kita, sargybini grup, saugojo miestelio valstybin, asmenin ir gyventoj turt nuo plim, savivals. Sumim akcijoje erknas nedalyvavo. Z. erknas mini dvi partizan grupuotes. Pirmoje grupje dalyvavo: 1. Malinauskas, 35 m. amiaus, buvs Lietuvos kariuomens karininkas, vadovavo Veisiej policijai, vliau dirbo Kuin pradinje mokykloje mokytoju. 2. Koinas, 40 m., i Bari km., buvo viraitis, vliau gro k. 3. Grigas, 30 m., i Bari km., vliau dirbo Veisiejuose valsiaus sekretoriumi. 4. Jonas Riekus, 25 m., i Bari km., 1941 m. kartu moksi su Z. erknu Lazdijuose. 5. Bronius Petrauskas, 26 m., i Cipliki km., Alekso Petrausko brolis, kuris liko partizanauti. 179

6. Pranas Miziras, 30 m., i Babli km., buvs krautuvininkas. 7. Valenta, 30 m., buv. sargybinis. 8. epononis, 34 m., tarnavo Veisiej policijoje. 9. Kelmelis, 25 m., buvo sargybinis. (1946 m. birelio 10 d. protokolas, 1. 285-288.) Vokieiams nuginklavus sukillius, nuo liepos pradios Z. erknas buvo paskirtas Veisiej valsiaus sekretoriumi, kur dirbo iki 1941 m. pabaigos. Prasidjus naujiems mokslo metams, erknas buvo paskirtas Lazdij apskr. Barteli km. pradins mokyklos mokytoju. ia mokytojavo iki 1941 m. rugsjo. Vliau, nuo 1941 m. rugsjo mn. pradjo mokytojauti Marcinkoni progimnazijoje, kur susipaino su vietos mik kio pramons direktoriaus pavaduotoju Gediminu eponiu (gims 1924 m. Lodzje), grusiu Lietuv ir siregistravusiu Marcinkonyse. Kalbdamasis G. eponis ne kart atvr savo antisovietines nuotaikas, svajodamas apie demokratin santvark jau nepriklausomoje Lietuvoje. Z. erknas buvo tokios pat nuomons. Greitai perprat vienas kito pairas, jie artimai susibiiuliavo, kaip bendraminiai. Galop G. eponis pasil Z. erknui mesti mokytojo darb ir pereiti pogrind pas partizanus, nes ten labai trko inteligent, pridurdamas, kad ateityje tiems, kurie nedalyvaus laisvs kovose, bsi blogiau. Be to, eponis paminjo, kad Marcinkoni mike su erknu nori susitikti vienas mogus. eponio pasilym erknas prim ir 1945 m. birelio mn. jis buvo pristatytas Bijno" grups vadui. Po 5 dien Z. erknas gavo autuv, ovini, granat ir ijo pas partizanus. Bunkeriuose Z. erknas ibuvo iki spalio mnesio. Per t laikotarp (4,5 mnesio) Z. erknas pabuvo ir kitose partizan grupuotse. Bijno" grupje ibuvo 1,5 mnesio. Kiekvienoje partizan grupje buvo 1012 moni, grups buvo isidsiusios 12-15 km atstumu viena nuo kitos. Be i grupi, veik dar dvi grups, tai - Jurgino" ir Barzdylos". Mintos grups jo sudt Marcinkoni bataliono, kuriam

180

vadovavo ernas. Dzk grupei vadovavo Kazimieraitis (pik. ltn. in. Juozas Vitkus). 1945 m. rugpjio mn. ern perklus Varnos rajon, Kazimieraiio sakymu jis buvo paskirtas bataliono vado antruoju pavaduotoju (pirmasis pavaduotojas buvo Barzda) ir juo ibuvo iki spalio mnesio. erkno pareiga - aprpinti batalion maisto produktais ir retkariais padti platinti pogrindio spaud. Batalionus Kazimieraitis aplankydavo kas mnes po 2 - 3 kartus. 1945 m. birelio mn. dar bdamas partizan gretose, be aukiau mint, Z. erknas gavo dar vien Kazimieraiio nurodym isiaikinti mobilizacijos vykdymo galimybes Marcinkoni valsiuje. V y k d y d a m a s Kazimieraiio pavedim, Laukaitis kreipsi partizan grups vad Siaub ir io dka buvo sudarytas Marcinkoni valsiaus 1 8 - 4 5 m. amiaus vyr mobilizacijos planas. Patikrinus j karin parengim, i viso surinkta per 100 vyr. Vykdamas inspektuoti partizan padalinius, Z. erkn, kaip gerai inant apylinkes, Kazimieraitis danai imdavo sau vadovu. 1945 m. gegus mn. Z. erknas j lydjo susitikim su Bakonu ir Stumbru, bet pastarieji neatvyko. Kitais atvejais Z. erknas j lyddavo savo valdose. 1 9 4 5 m. rugpjio mn. Kazimierait su 6 moni grupe Z. erknas lydjo susitikim su Paberiu ir Alseika (i kitos N e m u n o puss). Beveik tuo metu, kai i Unemuns atvyko Budio" grup, ji Kazimieraiio sakymu i rajono buvo ivyta. Z. erknas pasakojo, kad tuo metu kov ar iaip susirmim su Raudonja armija vengta ir udyni nebuvo. 1946 m. sausio mn. Vilniuje, be K. Valentukeviiaus-AIksnio, per ryinink Maryt Kraujelyt jos bute Auktaii 12 Z. erknas susitiko su Vaidevuiu. Maryt Zigmui laukaiiui prane, kad atvyks Vaidevutis yra sistas Kazimieraiio, kuris atvaiavo gauti vaist ir medicinos priemoni. Jau prie tai Zigmas buvo siunts Maryt Marcinkonis perduoti Kazimieraiiui medikament. Z. erknas-Tigras labai maloniai atsiliepia apie Kazimierait. Su pastaruoju ir autorius buvo pastamas, kai Kazimieraitis 181

(J. Vitkus) tarnavo ininerijos batalione, kai 1935 m. vyko technikos kariuomens dalini perginklavimas ekikais karabinais. Autorius buvo pastamas ir su Juozo Vitkaus-Kazimieraiio eima bei snumi, kuris 1946 m. moksi Kauno auktesniojoje technikos mokykloje. Su Kazimieraiio tabo bunkerio gyventoju Platkiu-Kurkuliu autorius kartu sdjo KGB rsyje, o Mordovijos pataisos darb stovykloje buvo kartu ir su Kazimieraiio tabo virininku A. Kulikausku-Daktaru. Visi ypa gerai atsiliepdavo apie Kazimierait, kad jis buvs labai monikas. Ujus pas kininkus, jis paimdavo ant keli maus vaikuius ir juos glamondavo, prisimindamas paliktus savo vaikus Auktojoje Panemunje. Kai sunkiai sueist Kazimierait ve veimu, stribai" ir kareiviai stebjosi, kad kakoks kaimietis mike apsupimo metu dar prieinsis jiems (Kazimieraitis buvo apsirengs kaimikai). Kaimieiai atpain j - neidav, o Kazimieraitis mirdamas ramino juos ir sak: Sudiev, brangieji, a vaiuoju paskutin kelion, bet js bkite ir toliau stiprs, tikkite, kad Lietuva vis vien bus laisva". Pakeliui Kazimieraitis mir, j ' partizanai palaidojo. Tik vliau KGB susigrieb", ikas jo lavon, atve Kauno KGB kiem ir ten j atpaino. KGB triumfavo. Z. erknas drauge veik su: Daktaru, Jrininku, ernu, Siaubu, Barzda, Jurginu, Bijnu, Barzdyla, Briediu, Ragu, Vilku, Kruu (Siaubo" grups dalyviai), Liubinu (legalizavosi), Beru (pabgs i Raudonosios armijos), Paukiu, Aru (legalizavosi 1945 m.), Kstuiu Valentukeviium (legalizavosi), uolu (erno" grups), Livela (legalizavosi 1945 m. rugsjo mn.), Lubinu (Barzdylos" grups, legalizavosi 1945 m.), Lizdeika-Kovu, Liepa (erno" grups), Meknu i Druskinink vals. (legalizavosi). Z. erknas inojo ir kai kuriuos ryininkus ir kitus, kurie padjo partizanams, tai: - Kabeli apylinks pirmininkas Burlickas, kuris pranedavo partizanams apie pasirodiusius raudonarmieius; - apylinks NKGB operatyvinis galiotinis, kuris paddavo partizanams, gyveno Kaets kaime;
182

- Juozas Gulgis i Marcinkoni, pas j lankydavosi partizanai; - atra - Kalniki gyventojas, 50 m. amiaus - danai paddavo partizanams maistu; - Kapiniki kaimo pradins mokyklos mokytojas, 30 m. amiaus. iuos partizanus ir partizan globjus autorius mini todl, kad gal dar atsiras gyv moni, kurie atsilieps apie juos smulkiau taip bus papildomi sukilimo istorijos puslapiai. 1945 m. spalio mn. labai pablogjus veiklos aplinkybms partizan skaiius batalionuose sumajo, dalis j legalizavosi. Zigmas erknas, sigijs vidaus pas Zigmo Laukaiio pavarde (dokument paruo Alksnis), taip pat perjo gyventi legaliai. Gavs mokytojo viet Deveiki valsiuje, ia pat prisiregistravo ir apsigyveno pas vien Maciuci kaimo kinink. Pradjo mokytojauti jau kaip Zigmas Laukaitis. Gruodio mn. su reikalais nuvaiavs Vilni, jis ujo pas savo pastamas marcinkonietes Ro Bakanauskait, M. aplikait, A. Mikinyt ir ia susitiko Alksn (K. Valentinavii. - V. A.), kur ilydjs sikalbjo apie tolesnes partizan kovas. Z. erknui Alksnis primin, kad partizanams reikia pagalbos, reikia parpinti jiems medikament ir popieriaus. 1946 m. sausio 7 d., atvyks mokytoj konferencij Vilniuje, Z. erknas vl usuko pas pastamas marcinkonietes merginas ir susitiko savo pastam Marcinkoni mokytoj Kstut Valentukevii, per kur jis perdav partizanams skirtus medikamentus ir popieri, nupirktus Vilniaus turguje, dar priddamas ir 50 mokyklini ssiuvini. Valentukeviius jam papasakojo, kad partizan veikla suaktyvjusi, bet merginoms apie tai nesigyr. 1946 m. sausio mn. Kazimieraitis pasiunt Vilni Vaidevut, kuris Maryts Kraujelyts bute Auktaii 2 susitiko su Z. erknu ir pra parpinti vaist ir medikament. Z erknas primin Vaidevuiui, kad jis neseniai buvo pasiunts siuntin vaist per Maryt Marcinkonis, kad perduot vaistus Kazimieraiiui, ir paadjo dar suiekoti medikament ir vaist. 183

Z. erknas gerai painojo ne tik Kazimierait, bet ir jo pavaldinius: 1. Be Kazimieraiio, kuris aplankydavo visus batalionus, susitikdavo su Siaubu, ernu. Kartais surinkdavo mones ir papasakodavo, kaip veikia lietuvi komitetai Anglijoje, JAV, apie amerikiei irast atomin bomb, kviet visus aktyviai kovoti prie Soviet Sjung. 2. Antanas Kulikauskas-Daktaras buvo tabo virininkas ir propagandos vadovas. 3. Jrininkas, kuris visada lyddavo Daktar. 4. ernas kur laik vadovavo batalionui. Rugsjo mn. savo pareigas perdav kitam, o pats ivyko Varnos rajon. Dar 1945 m. lapkriio - gruodio mn., nordamas susitikti su Averka, Z. erknas nujo V V U ir ten atsitiktinai sutiko student Tad Masiul, su kuriuo 1934-1941 m. moksi Kaune, Marijos Pekauskaits gimnazijoje. T. Masiulis pasikviet erkn savo but. Pas T. Masiul jis apsilank dar kelet kart ir jam pasipasakojo apie save ir savo gyvenim pas partizanus. Tik 3-ij kart apsilankius, T. Masiulis pasak erknui, kad su juo nori susitikti J. Noreika. Paskutin kart su T. Masiuliu susitiko savait prie savo aret, t. y. vasario pradioje. Jonas Noreika iekojo tikr partizan ir norjo smulkiau suinoti apie partizan grupuoi gyvenim, j buit, kov. J. Noreika jau po pirmojo susitikimo pasitikjo Zigmu Laukaiiu ir tik vliau suinojo jo tikrj - erkno - pavard. Z. erknasLaukaitis J. Noreikai smulkiai papasakojo apie savo igyvenimus partizan gretose, apie trkumus bei apverktin j gyvenim: trksta maisto, medikament, kvalifikuot vad. Papasakojo apie esamus ryius. erknas ir J. Noreik papra padti partizanams popieriumi, medikamentais. Noreika paadjo padti ir pageidavo susitikti su Kazimieraiiu. Tai padaryti Z. erknas nutar per Kstut Valentukevii. Pirmiausia su Jonu Noreika supaindino Valentukevii, o paskui susitiks su Valentukeviiumi aptar Noreikos su Kazimieraiiu susitikimo viet ir laik. 184

Antrasis Z. erkno-Laukaiio susitikimas su J. Noreika vyko po dviej dien Moksl akademijoje. Jo metu erknas papasakojo Noreikai apie savo ryius su Dzk grupe, kuriai vadovauja Kazimieraitis. Pastaruoju metu jo ryiai su Kazimieraiiu buvo nutrk, ir erknas numat juodu suvesti Marcinkoni mokytojo K. Valentukeviiaus padedamas. Netrukus Kstuio Valentukeviiaus ir Jono Noreikos susitikimui pasitaik puiki proga. 1946 m. sausio 5 - 6 d. Vilniuje turjo vykti mokytoj konferencija, kurioje, be kit, turjo dalyvauti ir K. Valentukeviius, ir Z. erknas. Z. erknas paprao per Maryt Kraujelyt perspti K. Valentukevii, kad sausio 5 - 6 d. jis btinai atvykt Vilni, ir tuo pat metu sausio 5 d. numatydamas J. Noreikos atvaiavim i Vilniaus Marcinkonis, kur J. Noreika prisistatyt K. Valentukeviiui slaptaodiu: A i iauli". Iaikjus, kad J. Noreika t dien negali ivaiuoti i Vilniaus, J. Noreikos ir K. Valentukeviiaus susitikim Z. erknas-Laukaitis suorganizavo sausio 7 d. Vilniuje, o but susitikimui parinko Irena Kakariekaite. Sausio 7 d. susitikime dalyvavo: Z. erknas, K. Valentukeviius - Dzk grups partizan atstovas, J. Noreika ir Z. Laukaiio kviestas Alfonsas Januleviius. Valentukeviius atve 10 egz. pogrindio lapeli, pasirayt: Lietuvos dzk grups partizanai. Lapelius padav Alfonsui ir Elenai Kakariekaitei, kad jie padaugin iplatint Vilniuje. Susirinkusiems J. Noreika nuviet tarptautin padt, pamindamas, kad karas tarp Anglijos-JAV ir SSRS yra neivengiamas, kad iuo metu Vokietijoje yra lietuvi daliniai, kad btina iplsti antisovietin veikl, darb traukti jaunim ir rengtis visuotiniam sukilimui, sudarant jaunimo grup, kuri, prasidjus karui, vykdyt visus svarbiausius ir pavojingiausius organizacijos udavinius. ios jaunimo grups vadovo viet J. Noreika pasilieks sau, o kitas grupes paveda sudaryti A. Januleviiui. Konspiraciniais sumetimais bsi vadovaujama per A. Janulevii, su kuriuo J. No185

reika palaikysis tiesioginius ryius. Tokias grupes numatyta steigti traukiant VVU studentus, spec. mokykl ir vidurini mokykl vyresnij klasi moksleivius. grupes turi bti parinkti fizikai stiprs, jauni mons ir atsidav, patikimi tvyns sns. Per Iren Kakariekait suinota, kad, grtant i Vilniaus, Marcinkonyse sausio 8 d. aretuotas Kstutis Valentukeviius. Apie tai erknas suinojo tik sausio 11 ar 12 d. per R. Bakanauskait, grdamas i Vilniaus. 1946 m. vasario 1 ar 2 d. Z. erknas nujo pas J. Noreik ir jam prane apie vyk. Sunerims Noreika pasil laikytis grietesns konspiracijos susisiekiant su Kazimieraiio tabu ir tokiam ryiui palaikyti papra paiekoti nauj kandidat. Tai atlikti sipareigojo jaunimo grups atstovas Feliksas Svirnelis-Lapelis, nes j namus danai ueidavo partizanai ir jis gerai inojo savo ir apylinks kaimus. F. Svirnelis turjo ne tik umegzti ryius, bet ir perduoti partizanams i Elenos Kakariekaits gautus 4 kg popieriaus, i Ploktyts gautus medikamentus ir i V. Januleviiaus gautus spaustuvinius riftus. Z. erknas palaik ryius ir su emaitijos - Teli apskr. partizanais. Po pirmo susitikimo - susirinkimo Z. erknas susitiko Aleks Petrausk, kuris ir papasakojo apie Teli partizan grupuotes (j daliniuose buvo ir A. Petrausko brolis) ir kad pas A. Petrausk buvo atvaiavusios Teli ryininks Gen Dargyt ir Stasinien, kurias kit dien A. Petrauskas pristat Z. erknui. J tikslas buvo per erkn susitikti su J. Noreika. I ryininki Z. erknas inojo, kad Teli apskr. partizanams vadovauja mjr. Jonas Semaka, kad trksta medikament. A. Petrauskas ryininkms pasisak, kad jie (jaunimas) kovoja su soviet valdia ir padeda partizanams popieriumi, medikamentais. Dargyt dav erknui savo adres - Kalakutiki km., Rietavo vals. Ryininks adjo telikius paremti medikamentais. Bdamas atsargus J. Noreika su ryininkmis nesusitiko, nes tuo metu jau 186

buvo aretuotas K. Valentukeviius. Per jas Z. erknas perdav direktyvas Teli partizanams. inodamas, kad ir E. Kakariekaite, ir B. ileikait palaiko ryius su partizanais (i j: Elenut su Valkinink, o B i r u t - s u Panevio partizanais), Z. erknas judviej papra tiesiogiai suvesti j su mint rajon partizanais, bet, deja, nesuspta. Gavs i J. Noreikos direktyvas apie udavinius rinkim metu, Z. erknas perdav jas Elenai Kakariekaitei, kad i jai inomais bdais perduot Valkinink ir Panevio partizanams.
ARETAS IR KRATA

1946 m. vasario 12 d. LSSR N K V D kariuomens Vilniaus operatyvinio skyriaus sektoriaus darbuotojas mjr. Kotovas pareng nutart aretuoti Zigm erkn. Suderino N K V D operatyvinio skyriaus virininko pavaduotojas plk. Rodyka ir NKGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Sankcionavo 1946 m. vasario 12 d. N K V D kariuomens karo prokuroras papulk. Grimoviius ir t pai dien tvirtino LSSR NKGB komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius. Nutartis parinkti kardomj priemon pasirayta 1946 m. vasario 12 d. Su ia nutartimi Zigm erkn supaindino 1946 m. vasario 13 d. 1946 m. vasario 12 d. order aretui Nr. 126 pasira MGB komisaro pavaduotojas Martaviius ir 3-iojo skyriaus virininkas... (pavard neskaitoma). Prokuroras sankcionavo 1946 m. vasario 12 d. Asmens krata atlikta 1946 m. vasario 8 d. Macin kaime. Kratos metu paimta: 1. Radijo imtuvas, uregistruotas Zigmo Laukaiio, s. Petro, vardu. 2. Laikinas paymjimas Nr. 56. 187

3. Karinis bilietas Nr. 2756.


(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 176-183.)

Perasi ivada, kad Zigmas erknas buvo suimtas ne vasario 12 d., bet vasario 8 d., t. y. tada, kai buvo atlikta asmens krata.
TARDYMAI

Pirmoji kvota vyko 1 9 4 6 m. vasario 9 d. 1 . 0 0 - 3 . 0 0 val. Protokol pasira mjr. Smirnovas. Kvoiamas Zigmas Laukaitis prisipasta: - kad jo tikroji pavard yra Zigmas erknas, - jis - buvs Dzk grups, kuri veik Alytaus srityje, partizanas, - Laukaitis - tai igalvota pavard, dokumentai - suklastoti. Kvoiamas Z. erknas liudija toliau: - nuo 1945 m. gegus mn. esu karins politins organizacijos narys. Dirbdamas Marcinkoni progimnazijos mokytoju, susidraugavau su mik kio pramons direktoriaus pavaduotoju Gediminu eponiu, kuris buvo siregistravs Marcinkonyse ir pasil stoti pogrindio organizacij. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 186-187.) Vasario 13 d., 15 d. ir 21 d. kvot metu vertjavo Plaskus. Ikankintas Zigmas erknas kpt. Leonovui prisipasta, kad bdamas pogrindio organizacijoje turjo slapyvard Tigras. Partizan eilse buvo nuo 1946 m. birelio iki spalio mn. I pradi buvo grups vado Bijno valdioje (1,5 mnesio), po to - Siaubo" grupje. Grupse buvo 10-12 moni. Nuotoliai tarp grupi - 12-15 km. inojo, kad yra grup, kuriai vadovauja Jurginas, ir kita grup, kuriai vadovauja Barzda. Marcinkoni batalionui vadovavo ernas. Z. erknui pasitraukus i partizan ir legalizavusis, kitos grups buvo iformuotos. Liko tik Siaubas ir Jurginas, o ernas buvo perkeltas Varn. Dzk grupei vadovavo Kazimieratis (buv. Lietuvos ininerins kariuomens plk. ltn. Juozas Vitkus. - V. A.). 1945 m. rugpjio mn. Kazimieraiio sakymu bataliono vadu paskirtas Siaubas, o 188

Z. erknas - bataliono vado antruoju pavaduotoju (pirmasis pavaduotojas - Barzda). Tas pareigas Z. erknas jo iki spalio mnesio. Kazimieraiio pavaduotoju buvo Daktaras (Antanas Kulikauskas). Z. erkno pareiga - aprpinti grup maisto produktais ir iplatinti nelegali spaud. 1945 m. Z. erknui Z. Laukaiio vardu Alksnis padar fiktyvius dokumentus ir jis jau Zigmo Laukaiio pavarde sidarbino Vilniaus apskrityje, Dieveniki valsiuje mokytojauti. Atvaiavs Vilni jau kaip Z. Laukaitis, erknas buvo susitiks Alksn ir kartu buvo usuks pas pastamas i Marcinkoni merginas - Ro Bakanauskait, Michalin aplinskait ir Aldon Mikinyt. Ilydjs Alksn, eidami su juo gatve kalbjosi apie partizan bdas. Trkst popieriaus, medikament, pra padti. erknas norjo padti ir paadjo, kad 1946 m. sausio 7 d. atvyks mokytoj konferencij Vilniun, praomus daiktus perduos per Kstut Valentukevii. "Merginos neinojo, apie k mes kalbjoms", - liudijo Z. erknas. Tardytojas privert Zigm erkn paminti ir kelet ryinink, tai: Kabeli apylinks pirmininkas Burlickas ir NKGB apylinks operatyvinis galiotinis Juozas Gulgis. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 181-187,
191-192, 197-199.)

Vasario 21 d. kvotoje tardytojas kpt. Leonovas primygtinai spaud" pasakyti partizan, su kuriais teko bendrauti, pavardes ir j buvimo vietas. Z. erknas-Laukaitis (jo bendraygiai vis laik Zigm erkn vadino Laukaiiu) visaip stengsi laviruoti, bet pagrindinius vadus teko paminti, klaidingai liudijant apie j tikrsias buvimo vietas. 1. Kazimieraitis (J. Vitkus) susirinkusiems grupi vadams ir j artimiesiems kalbjo apie J A V atomins bombos svarb, derinant pokario santykius tarp Vakar ir Ryt. Kartu ragino visus gyventojus aktyviai ginkluotis ir padti partizanams, taiau tabo vieta neinoma. 189

2. Daktaras - tabo virininkas, vadovauja propagandai. 3. Jrininkas - pavard neinoma. Daniausiai lyddavo Daktar. 4. ernas - pavard neinoma, vadovavo partizan batalionui. 5. Siaubas - pavard neinoma, anksiau buvo grups, vliau bataliono vadas. 6. Barzda - marcinkonietis - buvs eilinis, vliau Siaubo" bataliono vado pavaduotojas. 7. Jurginas - grups vadas. 8. Bijnas - grups vadas (uvo 1945 m.). 9. Barzda - grups vadas.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L 205-208.)

1946 m. kovo 9 d. vl atnaujinami tardymai, kurie dar tssi balandio 2 d., 16 d., 22 d., gegus 2 d., 13 d., 20 d., birelio 10 d. ir 17 d. Tard kpt. Leonovas, vert j a u n . ltn. Venskaitis. Turdami kali, privert prisipainti, kad Z. erknas buvo artimai pastamas su studentais: 1. Roe Bakanauskaite, 20 m., i Margn km., Marcinkoni vals., VVU I kurso studente, gyv. Auktaii 12, kuri apie mano ryius nieko neinojo, bet kad buvau partizanas - inojo. 2. Michalina aplinskaite, 20 m., i Suleri km., Marcinkoni vals., VVU I kurso studente, gyv. Auktaii 12. inojo, kad buvau partizanas. 3. Aldona Mikinyte, 20 m., i Suleri km., Marcinkoni vals., VVU I kurso studente, gyv. Auktaii 12. 4. Maryte Kraujelyte, 20 m., kuri mokosi Vilniaus gimnazijoje, dirba Spindulio" spaustuvje. inojo, kad buvau partizanas. 5. Petru Averka, 25 m., kilusiu i Musteiki km., Marcinkoni vals., dirba Tiesos" redakcijoje, pastamas nuo 1941 m., gyvena Etmono gatvje pas savo pusbrol. Su Alksniu (Valentukeviium) nesupaindino. 6. Elena Kakariekaite, 20 m., i Dieveniki vals., gyv. Vilniuje, Gedimino 3 5 - 2 , VVU studente. 1946 m. sausio 8 d. sumus K.Valentukevii ir kovo 16 d. LTT organizacin trejet - J. Noreik, S. Gorodeck ir O. Lukaus190

kait-Pokien, - KGB tardytojai suinojo, kad Z. erknas yra nuslps nuo KGB tardymo organ apie kurt antisovietin pogrindio jaunimo grup, ir todl balandio 2 d. kvotoje KGB priveria Z. erkn prisipainti, kad 1945 m. per T. Masiul susipaino su J. Noreika, kuris paved jam suorganizuoti jaunimo grup. 1945 m. sausio 7 d. po mokytoj konferencijos Z. erknas supaindino J. Noreik su Marcinkoni vidurins mokyklos mokytoju K. Valentukeviium, kad susitikime dalyvavo J. Noreika, Z. erknas, K. Valentukeviius ir Z. erkno atsivestas A. Januleviius, kad Valentukeviius atve nelegali lapeli, pasirayt: Lietuvos dzk grups partizanai. Z. erknas neivengiamai prisipasta ir apie J. Noreikos kurtas jaunimo grupes. Nors Z. erknas i pradi gynsi, kad neturjs ryi su kitomis pogrindio organizacijomis, balandio 16 d. kvotoje buvo priverstas prisipainti, kad palaiks ryius su Teli apskr. partizan grupuotmis. I Alekso Petrausko suinojo, kad i Teli atvaiavusios Dargyt ir Stasinien, su kuriomis ir susipaino Taryb aiktje. Jos papasakojo, kad Teli apskr. partizanams vadovauja mjr. J. Semaka. Prisistats kaip Laukaitis, Z. erknas joms papasakojo, kad yra kurtas pogrindio centras, kuriam vadovauja kpt. J. Noreika. Susitikimui su Stasiniene sutartas slaptaodis: A atvaiavau i iauli". Dargyt dav savo adres Kalakutiki km., Rietavo vals. Bet ar J. Noreika susisiek su Teliais, Z. erknas isigyn
n e i n s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 250-253.)

Z. erknas tardytojui paprietaravo, kad per pirmj vyr susirinkim pasitarime dalyvavusios E. Kakariekaite ir B. ileikait, pareikdamas, kad susirinkus visiems vyrams, jos i kambario ijo. Z. erknas vis laik stengsi kuo maiau velti savo draug T. Masiul. T i k gegus 20 d. kvotoje pateik parodymus apie Tad Masiul. Su V V U IV kurso studentu Tadu Masiuliu atsitiktinai susitiko universitete, kai atjo susitikti su studentu Petru Averka. T. Masiul 191

painojo nuo 1934 m., kai juodu moksi Kaune, Marijos Pekauskaits gimnazijoje. T. Masiuliui pakvietus, Z. erknas ujo T. Masiulio tv but ir tenai T. Masiuliui pasipasakojo apie savo partizanavim. Apie Jon Noreik pasak tik apsilanks trei kart. Apie T. Masiulio ir J. Noreikos ryius Z. erknas isigyn nieko neins. Karas Z. erkn uklupo Lazdij gimnazijos paskutinje klasje.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L 280-281.)

"Sukilime nedalyvavau", - sak Zigmas. "Meluojate!" - suuko tardytojas Leonovas. ...Z. erknui neivengiamai teko prisipainti, kad birelio 24 d. sijung karin grupuot, kuriai vadovavo buv. Veisiej policijos virininkas Mikalauskas. Pirma grup suiminjo komunistus aktyvistus, bet j neaud, o tik laikinai udar aretines, o vliau, susikrus policijai ir nuginklavus sukillius, juos perdav teissaugos organams. Antra grup, kurioje buvo ir Z. erknas, Veisiejuose jo sargyb: patruliavo gatvse, saugojo visuomenin ir valstybin turt bei gyventojus nuo galim plim, turto grobstymo.
KALTINIMAI

1946 m. vasario 26 d. LSSR KGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas, patikrins Zigmo erkno-Laukaiio tardymo bylos dokumentus ir turdamas galvoj, kad jo nusikaltimai yra pakankamai aiks, nes nuo 1945 m. birelio iki spalio mn. buvo ginkluot partizan (rao: band) bataliono vado pavaduotojas, nuo 1945 m. lapkriio mn. iki areto dienos gyveno su fiktyviais dokumentais, palaik ryius su partizanais, siunt partizan tab popieri ir medikamentus, nutar: Vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str., apkaltinti Zigm erkn-Laukait pagal RSFSR BK 58-1 a ir 58-11 str. ir, supaindinus kaltinamj su ia nutartimi, gauti jo para. 192

Nutart suderino LSSR NKGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Nutart tvirtino LSSR NKGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojas plk. Kozlovas.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 209.) Z. F. ERKNO-LAUKAIIO SVIRNELIO IR

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. balandio 22 d., dalyvaujant KGB kpt. Leonovui ir tardymo skyriaus darbuotojui jaun. ltn. Venskaiiui. F. Svirnelis: Tai - Z. erknas, pastamas nuo 1945 m. sausio. J inojau kaip Marcinkoni miestelio mokytoj. Tuo metu a dirbau Vilniuje valsiaus buhalteriu. Su juo pradjau susitikinti 1946 m. vasario pradioje. Nuo 1946 m. vasario dalyvavau antisovietins organizacijos veikloje, kuri buvau trauktas Z. erkno, vykstant pasitarimui mano bute Vilniuje, Polocko 2 4 - 2 . Tada sutikau dalyvauti ioje nelegalios organizacijos veikloje". Z. erknas: Pasak teisingai. 1946 m. vasario 4 d. kviesdamas Svirnel susirinkim, j perspjau, kad kalbsims apie ms pagalb partizanams. Susirinkimas vyko Treniotos 3 ir svarstme apie praktin pagalb partizanams. Susirinkimo metu pasirinkome slapyvardius. Svirnelis pasirinko Lapelio slapyvard. Ryiams palaikyti parinkome slaptaod Gedimino pilis". Susirinkime kalbjoms apie aret K. Valentukeviiaus, per kur palaikydavome ryius su Dzk grupe. Po dviej dien ten pat vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo erknas-Laukaitis, Svirnelis, Antonikas ir Januleviius ir svarst, kaip atnaujinti nutrkusius ryius su Alytaus apskr. partizanais. Tai atlikti nutarta per F. Svirnel, kuris yra kils i t vietovi. Svirnelis sutiko ir netrukus ten ivyko. Rytojaus dien sutiks Svirnel papraiau, kad jis ueit pas Malvin Ploktyt paimti medikament, popieriaus ir rift, kuriuos perduot partizanams. Svirnelis sutiko. 193

Po poros dien gatvje susitikau erkn, kuris mans pra paimti i M. Ploktyts medikamentus, popieri, rift ir perduoti paiam arba per kitus pastamus Alytaus apskr. partizanams, konkreiai pavards nenurodydamas. Kit dien po ms pasikalbjimo mano but, kuriame kartu gyveno dar ir Tomas Kruas (Polocko g-vje), atjo Ro Bakanauskait ir Mikalina aplikait, kurios atne medikamentus, popieri ir rift. Kit dien visa tai T. Kruas nuve Alytaus partizanams. Kruas saksi, kad paket partizanams perdav". F. Svirnelis: Sumus K. Valentukevii, Z. erkno sakym atnaujinti nutrkusius ryius su Alytaus apskr. partizanais gavau ne susirinkime, bet gatvje. Pas partizanus nenuvykau, o paket partizanams pasiuniau per T. Kru". Pasira erknas, Svirnelis, KGB kpt. Leonovas, vertjas jaun. ltn. Venskaitis.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 88-92.)

Z. A.

ERKNO-LAUKAIIO JANULEVIIAUS

IR

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. balandio 27 d., dalyvaujant vyr. ltn. Golicinui ir vertjui Venskaiiui. Itrauka: A. Januleviius: Abu esame i vieno krato - kaimynai, a - i Bertain km., Z. erknas - i Umn km. 1939-1941 metais mokms Lazdij gimnazijoje. 1945 m. a stojau Vilniaus VU I kurs ir lapkriio mn. susitikome, o 1945 m. gruodyje abu ne kart susitikdavome mano bute Vilniaus 31-11. 1946 m. jis mane trauk pogrind ir pakviet susirinkim, kuriame buvo J. Noreika ir K. Valentukeviius. Iklausme J. Noreikos informacij. Prireik tuoj pat sudaryti aktyvi grup, kuriai vadovu numatytas pats J. Noreika, o J. Noreikos patiktiniu paskirtas A. Januleviius. Z. erknas padovanojo 2 egz. Laisvs varpo". Vliau Z. erknas 194

sukviet antram pasitarimui Treniotos 3. Dalyvavo Antonikas, A. Januleviius, A. Petrauskas, F. Svirnelis-Lapelis, Paplauskas-Algimantas. Pirm kart a Z. erknui perdaviau 2 kg rifto ir 4 kg popieriaus, antr kart - 3 kg rifto per A. Mikinyt (Auktaii 12-8) Z. erknui. Kai nra Zigmo erkno, mediag galima perduoti per Mikinyt, Bakanauskait, aplikait (Auktaii 12-8). Aretavus Z. erkn, dl tolesni ryi su Alytaus apskr. partizanais tariausi su J. Noreika ir po to pavediau tai atlikti F. Svirn e l i u i " . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 92-98.)
Z. ERKNO-LAUKAIIO T. KRUO AKISTATA IR

Akistata vyko 1946 m. gegus 14 d., dalyvaujant kpt. Leonovui ir KGB darbuotojui (pavard neskaitoma), vertjas ltn. S. Beinoraitis. T. Kruas: Abu esame antisovietini pair. Abu pasisakme dalyvav skirtinguose partizan briuose (a - iki 1945 m. rugsjo. erknas - iki 1945 m. rudens Alytaus apskr.), kuriems vadovavo Kazimieraitis; ir tuomet nebuvom susitik". Z. erknas: Teisingai". T. Kruas: 1946 m. sausio mn. Z. erknas mane trauk antisovietin organizacij. Po keleto susitikim pas ms pastamas merginas Bakanauskait ir ileikait (gyv. Auktaii 12) iaikjo, kad ms tokie patys siekiai, vienodos pairos. Kart erknas bdamas pas mane pasak, kad Vilniuje yra organizacija, kurios tikslas - padti partizanams, ir tiesiog paklaus: Ar nori tapti tos organizacijos nariu?" ir, tsdamas pokalb, erknas pasak, jog reikia rasti daugiau patikim moni, perspdamas, kad juos reikia gerai patikrinti. A pasiliau F. Svirnelio kandidatr. Pakvieiau kambar F. Svirnel ir pakalbj su juo mudu sutikom priklausyti ir aktyviai dalyvauti antisovietinje veikloje. erknas jam pasak, kada ir kur susitikti kit kart, bet mans t susirinkim nepakviet, es apie susirinkimo nutarimus mane informuos Svirnelis. A erknui 195

pareikiau, jog, kai buvau partizanas, mano slapyvardis buvo Strazdas, toks bus ir ateityje. 1946 m. sausio pabaigoje i Z. erkno suinojau, kad jis siunia Alytaus apskr. Ploktyt perduoti partizanams paket su medikamentais, popierium ir riftu, o pats rengiasi ivaiuoti savo darboviet, Dievenikes. Mane jis pareigojo, kad pasisiau paket. Po 2 - 3 dien siuntin a nuveiau Alytaus apskr. partizanams, su Z. erknu nesusitikau. Z. erkno nurodymu ms grup traukiau Vaclov Valentukevii". Z. erknas: T. Kruo liudijim patvirtinu". Pridurdamas Z. erknas pasak, kad prie ivaiuodamas i Vilniaus jis perdav Bakanauskaitei ir erknaitei nuo J. Noreikos partizanams skirtas direktyvas, kurias praiau perduoti Svirneliui arba Kruui, o ie savo ruotu turjo perduoti partizanams. Kruas tvirtina, kad kartu su paketu buvo gavs i Bakanauskaits ir aplikaits dar ir direktyvas, kurias jis perdav partizanams. Adres, kuriems turiau perduoti paket, erknas man neperdav, be to, tai nebuvo reikalinga, nes a, kaip buvs partizanas, pats inojau tuos bdus, kuriais patas" perduodamas partizanams. erkno udavin a vykdiau savarankikai", - baig Kruas. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 101-105.) Z. ERKNO IR M. PLOKTYTS

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. birelio 17 d., dalyvaujant KGB tardymo skyriaus vyr. tardytojui Golicinui bei KGB tardytojui kpt. Leonovui. Ploktyt patvirtina savo anksiau duotus parodymus apie Z. erkn: Ms bute, dalyvaujant man, Ploktytei, J. erknaitei, R. Bakanauskaitei, S. aplikaitei, Z. erknas kalbjo, kad reikia padti partizanams ifru, popieriumi. 1946 m. vasario pradioje su J. erknaite pasimusios paket su ifrais ir popieriumi, kuris buvo saugomas pas J. erknait, nujome Vilniaus geleinkelio stot ir norjome visk nuveti Alytaus apskrities partizanams. Taiau traukin patekti nepasisek, 196

todl vl grome pas J. erknait ir pas j palikome. Vliau paket Bakanauskait perdav T. Kruui. inau, kad partizanams padeda Z. erknas - io darbo organizatorius, T. Kruas, J. erknait, Bakanauskait ir aplikait". Z. erknas: M. Ploktyts parodymus patvirtinu. 1946 m. sausio , mn. kreipiausi spaustuvs Spindulys" bendrabuio merginas, tarp kuri buvo ir Malvina Ploktyt, tad a kreipiausi j, kad padiau partizanams popieriumi, riftu. Vasario mn. M. Ploktyt su mano seserim J. erknaite paket mgino nuveti traukiniu, bet
traukin n e p a t e k o " . (B. b. Nr. 9/92/3. T. 4. L. 106-107.)

(io protokolo originalas yra byloje Nr. 7204.)


Z. ERKNO IR A. ERNECKO

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. birelio 18 d., dalyvaujant KGB kpt. Leonovui. A. erneckas: A gyvenau Vilniaus 31-11 tame paiame bute kaip ir A. Januleviius. but 1946 m. vasario pradioje ujo Z. erknas. Mudu susipainome. Mums kalbantis, A. Januleviius man pasak, kad a perduoiau Z. erknui popieri ir spaustuvinius riftus, ir a ia pat perdaviau. Vliau A. Januleviius perspjo mane, kad Z. erknas yra pogrindininkas, kad jam reiki padti ir kad prireikus priimiau i jo ir perduoiau visa tai, kas siejasi su pogrindio organizacija. Mano bute Z. erknas buvo du kartus. ifrus ir popieri Z. erknui perdaviau pirm kart. Antr kart kartu su A. Januleviiumi perdavme ifr (3 kg) ir surinkimo rm per Mikinyt, kuri gyveno Auktaii 12 kartu su Bakanauskait". Z. erknas: A. ernecko liudijimui pritariu, taiau i dalies jo parodymuose yra nukrypim, tai, kad pirm kart ifrus ir popieri a gavau per Mikinyt, o antr kart gavau j bute". A. erneckas: Galimas daiktas, taip ir buvo, nes viskas vyko per savait". (Protokolo originalas yra b. b. Nr. 7280.)
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 108-109.)

197

Z. A.

ERKNO-LAUKAIIO PETRAUSKO

IR

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. birelio 19 d., dalyvaujant kpt. Leonovui ir vertjui ltn. Venskaiiui. A. Petrauskas: Priekyje sdintis Z. erknas yra kils i tos paios Lazdij apskrities. Apie j suinojau 1942 m. Veisiejuose per savo brol Broni, kuris dabar gyvena nelegaliai. Apie Z. erkno 1941 m. veikl suinojau taip pat i brolio. Su Z. erknu susitikdavau 1946 m. sausio mn., kai buvau trauktas antisovietin darb. 1942 m. susipainau su Z. erkno seserimi Julija. Nuo 1945 m. spalio mn. a gyvenau, dirbau ir mokiausi Vilniuje. 1946 m. sausio mn. J. erknait pakviet mane ueiti j but Auktaii gatvje, nes atvyks brolis Z. erknas. Z. erknas man prane, kad yra kurta pogrindio antisovietin organizacija, ir pasil man j stoti. Susitarme, kad 20 val. vyks susirinkimas Gedimino gatvje pas E. Kakariekait. Ujs mintu laiku, bute radau vien Elen, netrukus atjo antroji mergina ir greitai po jos pasirod Z. erknas ir mes nujome Treniotos gatv. Prasidjus susirinkimui, visos merginos ijo i kambario. Susirinkim pradjo Z. erknas, painformavo apie tarptautin padt, pamindamas, kad artja momentas, kai reiks paimti valdi savo rankas. Konspiracijos sumetimais reikjo pasirinkti slapyvardius. A pasirinkau Balio slapyvard, A. Januleviius - Lapino. Po io susirinkimo Z. erkn greitai aretavo, ms organizacijai pradjo vadovauti Januleviius. 1946 m. vasario mn. pas mane i Teli atvyko Gen Dargyt ir Stasinien, kurios man atve brolio Broniaus laik. Dargyt papra mans padti jai sigyti kelet fiktyvi dokument. A pasiliau susitikti su Z. erknu Taryb aiktje (dabar Lukiki). Z. erknas daugiausia kalbjosi su Stasiniene, k jiedu kalbjo - negirdjau". 198

Z. erknas: Alekso Petrausko parodymams pritariu. Taiau kai kurios detals neteisingos. I tikrj 1941 m. a jau tik sargyb prie sandlio ir dirbau ratinje, aretuose nedalyvavau. Taip pat neteisingai pateiktas susirinkimo turinys. Jame kalbta, kad reikia organizuoti partizanams pagalb. Apie mirtinink" grupes a kalbjau labai maai. Apie konkrei grupi udavinius nekalbjau. A. Petrauskas tikrai organizavo mano susitikim su Dargyte ir Stasiniene. A suinojau, kad Teli apskr. partizanams vadovauja buvs Lietuvos kariuomens karininkas Semaka. Tuomet per Stasinien perdaviau Teli partizanams pogrindio centro direktyv ir susitariau dl tolesni ryi". (B. b. Nr. 9792/3. T. 4.
L. 110-119.)

Kaip matyti i Z. erkno ir jo draug i jaunimo grups parodym, J. Noreika Z. erkn pelnytai paskyr savo adjutantu. Z. erknas, pats buvs partizan gretose, gerai inojo j gyvenimo slygas, buvo gerai susipains su Dzk rinktins struktra, apylinki krato monmis, suved J. Noreik su emaitijos partizan vadu mjr. J. Semaka. Z. erknas ir J. Noreika 1946 m. vasario 26 d. buvo suaudyti ir vienoje duobje ukasti Tuskuln parke.

Alfonsas Januleviius
BIOGRAFIJA

Alfonsas Januleviius, s. Juozo, gim 1922 m. balandio 1 d. Varnn km., Leipalingio vals., Lazdij apskr. 1936 m. stojo Lazdij gimnazij, kuri baig 1943 m., po to dirbo tvo 10 ha kyje. Ujus sovietams ir pradjus aukti vyrus kariuomen, balandio mn. buvo sulaikytas N K V D ir 1 mn. laikytas aretinje. Paleistas i areto persikl Alyt ir sidarbino Alytaus taupomojoje kasoje vedju.

199

1945 m. ruden stojo Vilniaus valstybinio universiteto Mikininkysts fakultet ir apsigyveno Vilniuje, Vilniaus 31-11. 1946 m. sausio mn. A. Januleviius susitiko Zigm erkn, kur painojo, nes buvo i vieno krato. Z. erknas j pakviet ueiti nelegalios pogrindio organizacijos susirinkim, kuris vyko Vilniaus gatvje. erknas jau prie tai buvo minjs, kad partizanams reikia padti parpinti laikratinio popieriaus ir medikament, todl Januleviius, ateidamas susirinkim, atsine 2 kg popieriaus, kurio gavo per savo pastam F. akevii, dirbus Spindulio" spaustuvje. Pasitarime dalyvavo A. Januleviius, Z. erknas, J. Noreika ir K. Valentukeviius i Marcinkoni. Z. erknas (pasivadins Z. Laukaiio pavarde) dalyvavo kaip partizan atstovas. Z. erknas ir K. Valentukeviius padar trumpus praneimus apie partizan veikl Dzkijoje. Z. erknas paskyr Janulevii J. Noreikos, kaip centro atstovo, ryininku. Noreika trumpai painformavo apie tarptautin padt ir prane, kad veikia pogrindio centras. Z. erknas, kaip Alytaus apskr. partizan atstovas, dav nurodym stiprinti organizacij verbuojant naujus narius. Po pasisakym nutarta pasirengti ginkluotam sukilimui, kuris turs vykti vos prasidjus karui tarp SSRS ir Anglijos-JAV. Todl btina organizuoti jaunimo grupes, i kuri sudaryti mirtinink" briai galt vykdyti centro udavinius: uimti elektrin, radijo centr, komunikacij centrus. Slaptumo sumetimais visi pasirinko slapyvardius. Vasario pradioje Preikos 3 vyko jaunimo grupi antrasis pasitarimas, kuriame dalyvavo A. Januleviius-Lapinas, Svirnelis-Lapelis, Paplauskas-Katinas, Antonikas-Aniukas, A. Petrauskas, Ramanauskas, Z. erknas-Algimantas. Z. erknas iame susirinkime prane apie tarptautin padt. Uverbuoti nauji nariai: Algimantas erneckis, Juozas Paplauskas, Feliksas akeviius. Vasario 8 d. Z. erkn aretuoja. Kovo pradioje A. Januleviiui J. Noreika dav konkret udavin - sudaryti smogiamj grup, kuri prasidjus sukilimui uimt 200

radijo stot ir elektrin Vilniuje. iam tikslui reikia i anksto parinkti mones ir parengti i objekt umimo plan. Si grup mirtininkai" - turt pasirengti vykdyti kiekvien centro udavin. Treias susirinkimas vyko kovo 10 d. Treniotos 3. iame susirinkime dalyvavo A. Januleviius, Svirnelis, J. Paplauskas, A. Petrauskas. A. Januleviius supaindino su Generolo Vtros sakymu, gautu per Elen Kakariekait, apie tai, kad jis paskirtas Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs vadu. Pirmame susirinkime A. Januleviius susipaino su E. Kakariekaite - J. Noreikos ryininke, ji dalyvavo ir antrame susirinkime. Suinojs, kad suimtas Z. erknas, Generolas Vtra paskyr A. Janulevii savo ryininku tarp centro ir partizan. Dar bdamas laisvje Z. erknas supaindino A. Janulevii su savo seserim Julyte mergin bute Auktaii 12-8. Praneus J. Noreikai apie bri organizavimo eig, jis dav sakym tutuojau pradti radijo stoties valgyb ir parengti jos umimo plan. I Z. erkno per Valentukevii A. Januleviius buvo gavs nelegalios partizan spaudos Laisvs varpai", kuri dav perskaityti A. erneckui. U ryius tarp organizacijos nari buvo atsakingas A. Januleviius. Nariai turjo upildyti korteles, nurodydami vard, pavard, slapyvard, adres, ir grinti A. Januleviiui. J. Noreika prane, jog kurta Lietuvos tautin taryba, jos tikslas ir udavinys - sujungti visas veikianias pogrindio organizacijas ir ginkluotas grupuotes bei siekti Lietuvos valstybingumo atkrimo; tai bus pasiekta, kai us bolevikin santvarka. Kovo 10 d. A. Januleviius buvo numats surengti trei susirinkim, todl prie tai jis buvo ujs pas E. Kakariekait, gavo i jos direktyv Nr. 7 su Generolo Vtros parau ir Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" su LTT parau ir papra Elen, kad surast patalpas susirinkimui. Susirinkimas vyko Vilniuje, Treniotos 3. Dalyvavo: Alfonsas Januleviius, Paplauskas, Antanas Petrauskas ir Svirnelis (Z. erknas jau buvo aretuotas. Apie tai suinojo i jo sesers Juls). 201

Bendrame kambaryje buvo abi pussesers - Elena ir Irena Kakariekaits - ir dar dvi merginos. Gretimame kambaryje vyko jaunimo grups pasitarimas. Prireikus merginos turjo sudaryti priedang (vsti" jaunimo vardines, inoma, kartu su vyrais). Pasitarimo metu A. Januleviius supaindino su gautais i E. Kakariekaits pogrindio dokumentais: direktyva Nr. 7, Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas". Dokumentus pasira Generolas Vtra ir Lietuvos tautin taryba. A. Januleviiui ir Paplauskui buvo pavesta surinkti ir uverbuoti kovotojus, kuri reiks uimant Vilniaus radijo stot ir Vilniaus elektrin, ir parengti objekt umimo plan. Po susirinkimo A Januleviius raportavo J. Noreikai apie prajus treij susirinkim ir utikrino j, kad numatyti umojai bus gyvendinti. Aretavus Z. erkn, savo ryininku, tarpininku tarp centro ir partizan, taip pat atsakingu u pagrindinius udavinius - elektrins ir radijo stoties umim, J. Noreika paskyr A. Janulevii. J J. Noreika pareigojo artimiausiu metu ivalgyti radijo stot. Be i udavini, J. Noreika pra sudaryti jaunimo grupes, kurios galt padti partizanams, aprpinant juos laikratiniu popieriumi, spaustuviniu riftu, vaistais, medikamentais, tvarstomja mediaga. J. Noreika tvirtino, kad SSRS karas su Anglija ir J A V yra neivengiamas, ir ms tautai reikia stengtis, kad atjus patogiam momentui - prasidjus karui - bt pasirengta atkurti Lietuvos valstybingum. Todl, sak J. Noreika, reikia verbuoti fizikai sveikus vyrus i moksleivi, student tarpo ir i j irinkti paius fizikai stipriausius ir patikimiausius, sudaryti i j mirtinink" grupes, kurios nebijot pasiaukoti tautos ateiiai ir galt vykdyti ypatingos svarbos udavinius. Konspiraciniais sumetimais A. Januleviius pradjo organizuoti jaunimo grupes penket sistema. Todl paskutiniuose susirinkimuose dalyvavo tik penket" vadovai. 202

Penket" vadovais buvo numatyti ie asmenys: 1. Feliksas akeviius - dirbo Spindulio" spaustuvje ir aprpino centr popierium bei spaustuviniu riftu. 2. Alfonsas akeviius ( 1 8 - 1 9 m.), Felikso brolis, moksi Vilniaus prekybos mokykloje. Su juo A. Januleviius buvo kalbjsis apie partizanus ir sitikino jo patriotikumu. 3. Alfonsas Maktunaviius - pradins mokyklos mokytojas Vilniuje, gyv. v. Onos gatvje. Po pokalbio su juo valgykloje susidar spdis, kad jis yra prieikas soviet valdiai. 4. Juozas Paplauskas (25 m.), V V U Mikininkysts fakulteto studentas. Geros fizins savybs, tinka mirtinink" grupes. Nors politiniai sitikinimai dar nevisikai patikrinti. 5. Ramanauskas - V V U Mikininkysts fakulteto studentas. Koki politini pair, dar nevisikai aiku. Ger fizini savybi, tikt mirtinink" grupes. Pritarus J. Noreikai, A. Januleviius labai atsargiai verbavo mirtinink" gretas. Pirmiausia jie buvo parenkami elyje", jiems apie tai neinant, ir tik visikai sitikinus j lojalumu, drsa, itverme, numatomi galutinai uverbuoti. Pavyzdiui, i mint vyr tik Feliksas akeviius inojo savo udavinius, kiti j neinojo. Aretavus Valentukevii ir erkn, J. Noreika paved A. Januleviiui umegzti ryius su Alytaus partizanais. 1946 m. kovo 14 d. apie 21 val. universitet atjs Antanas Petrauskas prane A. Januleviiui, kad atvyks mogus i Teli ir nori susitikti su organizacijos centro vadovu ar jo pavaduotoju. Ij gatv, susitiko laukiant mog. A. Petrauskas supaindino su juo, tai buvo Teli apskr. partizan vadas majoras Jonas Semaka-Rikis. Semaka norjo susitikti su Zigmu II (S. Gorodeckiu. - V. A.), kuris kiek anksiau buvo atvyks Telius. Kaip centro atstovas, A. Januleviius papra J. Semak ueiti rytojaus dien jo but. A. Petrauskas sak, kad J. Semaka Vilni atvaiavo ne vienas, o su mergina. A. Januleviius A. Semakai primin, kad Zigmas erknas aretuotas. Po to pasikeit nuomonmis apie emaii legiono veikl, apie centro gyvavim. 203

Kit dien, kovo 15 d. vakare, J. Semaka ujo pas A. Janulevii Vilniaus 31-11 lydimas jaunos merginos ir teik paket. A. Januleviius pasak J. Semakai, kad Zigmo II nerado. J. Semaka atstovas ir kad nort teikti nurodymus. A. pasisak, kad jis yra partizan emaii grups jis yra atves organizacijos dokumentus, kuriuos organizacijos ( L G P V V ) vadovui ir gauti i jo Januleviius paadjo suvesti j su vadovu.

J. Semaka papasakojo, kad iuo metu partizan veikla neaktyvi, nes norima ivengti j aret ir taip isaugoti savuosius svarbiems ateities vykiams. T pat vakar A. Januleviius nujo pas E. Kakariekait, pra perduoti J. Noreikai paket ir ini, kad atvyks J. Semaka-Rikis. Kovo 16 d. ryt J. Semaka atjo pas A. Janulevii ir jie Vilniaus ir Gedimino gatvi kampe susitiko E. Kakariekait, kuri pasak, kad J. Noreika priims J. Semak. Po to visi trys nujo iki J. Noreikos namo (Vrublevskio 31). Pakeliui J. Semakai pasak, kad Zigm II galima rasti Giedraii 10. E. Kakariekaite pasak, kad tenai gyvena dama (O. Lukauskait-Pokien. - V. A.), o kur gyvena Zigmas II, ji neinanti. Neprijus J. Noreikos namo, A. Januleviius pasak J. Noreikos pavard, parod jo but ir abu su E. Kakariekaite nujo. Atvaiavs Vilni, J. Semaka apsistojo pas A. Petrausk turbt todl, kad J. Semakos partizan gretose buvo A. Petrausko brolis, kuris gerai painojo J. Semak. A. Januleviius buvo girdjs i Z. erkno, kad Dzk grups partizanai buvo um Merkins miestel, taiau is atvejis vieumon neikilo ir u j atsakyti neteko.
ARETAS, KRATA, PIRMIEJI KALTINIMAI

1946 m. kovo 21 d. LSSR NKGB 2-ojo skyriaus vyresnysis operatyvinis galiotinis ltn. Karpuchinas, perirjs gaut mediag apie nusikalstam Alfonso Januleviiaus veikl, nustat, kad Alfonsas

204

Januleviius yra aktyvus antisovietins organizacijos narys, ir pareng nutart aretuoti Alfons Janulevii, gyvenant Vilniuje, ir atlikti jo bute krat. Nutart suderino su LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotoju vyr. ltn. Maskolenka ir LSSR NKGB 2-ojo skyriaus virininko pavaduotoju mjr. (pavard neskaitoma) ir LSSR NKGB tardymo skyriaus virininku papulk. Rozausku. Nutart tvirtino LSSR NKGB komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius, sankcionavo LSSR M V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius 1946 m. kovo 22 d. Tos paios dienos data buvo parengtas nutarimas parinkti kardomj priemon taikant aret Alfonsui Januleviiui, padarius nusikaltimus, numatytus RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. Nutart derino, tvirtino ir sankcionavo tie patys asmenys. Order Nr. 211 aretuoti Alfons Janulevii pasira 1946 m. kovo 23 d. LSSR NKGB komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius, aret sankcionavo LSSR V R M justicijos papulk. Grimoviius 1 9 4 6 m. vasario 22 d. Asmens krat atliko 1946 m. kovo 19 d. NKGB ltn. Durmanichinas, jaun. ltn. irokovas ir jaun. ltn. Perevuchinas, dalyvaujant Broniui Sviceviiui, Alfonso Januleviaus bute, esaniame Vilniaus 3 1 - 1 1 . Kratos metu rasta ir paimta: 1. Laikinas paymjimas - pasas Nr. 1401 A. Januleviiaus vardu. 2. Komandiruots paymjimas Nr. 42 A. Januleviiaus vardu. 3. Studento knygel Nr. 5790 A. Januleviiaus vardu. 4. Paymjimas Nr. 5 7 9 0 A. Januleviiaus vardu. Tos paios dienos data ir t pai NKGB pareign atlikta buto krata ir rasti ie daiktai: 1. Popieriaus 2 gabalai (10 kg svorio). 2. vairs susirainjimai, 21 lapas. 1946 m. kovo 19 d. suraytas aktas, kad A. Januleviiaus bute Vilniaus 3 1 - 1 1 rasta du ritiniai balto laikratinio popieriaus, kuris suritas telefoniniu laidu. Rastas popierius paimtas ir parduotas LSSR NKGB. 205

Pasira NKGB darbuotojai: Garazkovas, Kozlavskis, Kondejevas. 1946 m. balandio 3 d. LSSR NKGB darbuotojai Sierovas ir Pereviazkinas, dalyvaujant Petrei Karosytei, gyvenaniai Vilniaus 3 1 - 1 1 , akt sura apie tai, kad pas aretuotj A. Janulevii, gyvenus Vilniaus 3 1 - 1 1 , joki nam apyvokos daikt ir bald nebuvo ir nra. A. Januleviius buvo VVU studentas ir iuo adresu gyveno laikinai. 1946 m. rugpjio 18 d. LSSR MGB vyr. tardytojas Golicinas, perirjs byl Nr. 7 1 5 7 (dabar arch. byla Nr. 9792/3), kaltinant A. Janulevii ir kitus, nustat, kad, padarius krat A. Januleviiaus bute, buvo paimti 38 vairi susirainjim lapai, kurie nusikalstamos veiklos rodymui neturi jokios verts, ir todl nutarta juos i bylos iimti ir sudeginti (pasirao vyr. ltn. Golicinas). Kaip matyti i dokument, nutarties aretuoti ir paskirti kardomj priemon bei iduoti aretui order Nr. 211 visos datos raomos kovo 22 d. Taiau asmens krata yra padaryta kovo 19 d., pirmoji apklausa atlikta kovo 21 d. Neaiku, kiek laiko truko pirmoji apklausa, protokole apie tai nepaymta. Pirmj - kovo 21 dienos protokol pasira KGB mjr. Makovas, o tos paios dienos antrj protokol pasira mjr. Makovas ir KGB komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius. Pirmame protokole KGB pasitikslinta", kaip buvo suburtos jaunimo - mirtinink" grups. Antrame - apie J. Noreik ir jo ryinink E. Kakariekait. Tik tie, kurie yra ragav" KGB smurto mantrybi, gali nujausti ir splioti apie A. Januleviiaus kanias. Netikinama, kad nuo sumimo dienos iki kovo 21 d. A. Januleviius nebuvo tardomas ir kad buvo paliktas ramybje tarp kovo 21 d. - balandio 3 d. (Manau, kad po papulk. Martaviiaus tardymo Alfonsas nepajg kalbti.) Kaip inoma, A. Januleviius, aretavus K. Valentukevii ir Z. erkn, tapo J. Noreikos deinija ranka - adjutantu.

206

TARDYMAS

" pogrind mane trauk Zigmas erknas (19401941 m. abu moksi Lazdij gimnazijoje. - V. A.), susirads mane V V U , - liudijo Alfonsas Januleviius. - Jis papra, kad gauiau popieriaus ir spaustuvinio rifto, kurio trksta pogrindio spaudai." Jau pirmam susitikimui su nelegalia jaunimo grupe, vykusiam 1946 m. sausio 10 d., Alfonsas Januleviius parpino raomj popieri ir spaustuvin rift. Tai gavo per Vilniaus technikumo moksleiv Feliks akevii, kuris dirbo Spindulio" spaustuvje. Kokiam tikslui io popieriaus reikia, pastarasis neinojo. Pirmame ypatingosios jaunimo grups pasitarime dalyvavo Alytaus apskrities pogrindio grups atstovai Z. erknas-Laukaitis, K. Valentukeviius, susirinkimo organizatorius J. Noreika ir A. Januleviius. A. Januleviius skiriamas tiesioginiu J. Noreikos ryininku. Kiekvienas narys privaljo turti slapyvard. Vyriausiasis vadovas tegaljo palaikyti ryius tik su grups vyresniuoju - Z. erknu. Su J. Noreika kiti grupi vadai galjo susitikti tik per A. Janulevii. Pirmame pasitarime apie Alytaus apygardos ginkluot pogrind kalbjo K. Valentukeviius ir Z. erknas-Laukaitis. Z. erknas sil kuo daugiau moni traukti organizacij, kuri padt partizanams popieriumi, medikamentais ir materialiai. Kalbta, kaip sustiprinti antisovietin veikl, apie rengimsi numatomam ginkluotam sukilimui pirmomis karo dienomis. Antrame jaunimo grups susirinkime, kuris vyko Treniotos 13, dalyvavo A. Januleviius-Lapinas, Svirnelis-Lapelis, A. Petrauskas ir Z. erknas-Algimantas. Apibdins politin padt, Z. erknas sil sukurti stipri jaunimo organizacij, kuri sutelkt jaunim, spausdint nelegali literatr ir rinkt partizanams spausdinimo mediag, medikamentus. A. Januleviius-Alfonsas prisipasta, kad jis buvo paskirtas ypatingos mirtinink" grups vadovu. Antrame posdyje dalyvavo A. Januleviius-Lapinas, SvirnelisLapelis, Paplauskas-Katinas, Antonikas-Aniukas, A. Petrauskas 207

(slapyvardis nenurodytas), Z. erknas-Algimantas. Kiekvienas i mintos grups dalyvi pareigotas suorganizuoti grupes, jas parenkant po 4 - 5 mones. Iki io, antro, posdio A. Januleviius uverbavo Algird erneck ir numat uverbuoti Juoz Ramanausk, Juoz Paplausk, Feliks akevii, Alfons akevii. 1946 m. kovo pradioje J. Noreika pareigojo A. akevii pasirengti Vilniaus radijo stoties ir elektrins umimui sukilimo atveju ir parengti mones iam udaviniui vykdyti. iame susitikime J. Noreika paminjo ileist Generolo Vtros sakym, kad bt organizuojamos mirtinink" grups, kurios turt vykdyti visus sakymus: vykstant moni trmimams vykdyt teroristinius aktus. Tok mirtinink" br paved organizuoti A. Januleviiui. A. Januleviius prisipasta, kad po treio grups susirinkimo paaikjo, jog jaunimo grupes jau yra traukta per 20 moni. Z. erknas j supaindino su J. Noreikos ryininke Elena Kakariekaite, i kurios gaudavo visas centro direktyvas, sakymus. Noreika pakartotinai pareikalavo ivalgyti radijo stot ir parengti jos umimo plan. J. Noreika supaindino A. Janulevii su Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" turiniu. T u o metu J. Noreika pasak, kad Vilniuje kurta Lietuvi tautin taryba - LTT, kurios tikslas - sujungti visas pogrindio organizacijas vien valdymo sistem, ir kokie turt bti parengti praktiki veiksmai prasidjus karui bei sukilimui. Kovo 10 d. vykstant treiam pasitarimui, erknas jau buvo suimtas. Apsvarstytas Generolo Vtros sakymas Nr. 7. Dalyvaujantieji supaindinti su LTT Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas". Atsakingu centrui u udavini vykdym paskirtas A. Januleviius. J. Noreika pareigojo j rpintis radijo stoties valgyba. 1946 m. balandio 8 d. kvotos protokole, kur sura vyr. ltn. Golicinas, dalyvaujant vertjui Venskaiiui, A. Januleviius-Lapinas prisipasta ess kaltas, t. y. kaltas dl to, kad 1945 gruodio mn. stojo nelegali organizacij, kad jam patikti ryiai tarp atskir jaunimo formuoi, kad jo iniciatyva buvo uverbuoti jaunuoliai 208

mirtinink" br, kad dalyvavo nelegaliuose j susirinkimuose. Trei susirinkim organizavo ir jam vadovavo pats A. Januleviius. Buvo gautas udavinys prasidjus karui uimti radijo stot. 1946 m. balandio 13 d. kvotos protokole tardytojas nukrypsta visai nereikmingus klausimus: kiek kart 1946 m. A. Januleviius vaiavo Lazdijus (pas tvus), kur apsistodavo, kas prats komandiruot? Pvz., 1945 m. gruodio mn. V V U komandiruotas Lazdijus, vyko per Druskininkus ir pasibaigus komandiruots terminui 1946 m. sausio 1 d. Alfonsas j pratss 3 dienoms Lazdij LKJS, kaip grts moksl oficialiu bdu. Sausio-vasario mn. taip pat vaindavo namus atsiveti maisto produkt ir apsistodavo Druskininkuose pas vietos mokytojus (reikjo laukti autobuso 7 - 8 val.). Su jais nei politinmis temomis, nei apie organizacijas nekalbjs. 1946 m. Julija erknait buvo praiusi perduoti jos tvui laik ir popieriaus, bet, jos tvo nerads, tada su juo nekalbjo. - 1946 m. kovo 14 d., vos kelias dienas prie centro tragedij, pasakojo Alfonsas tardytojui, - universitet atjo A. Petrauskas ir pasak, kad i Teli atvaiavo mogus, kuris nori susitikti su organizacijos vadovu. Paaikjo, kad tai buvo mjr. Jonas Semaka emaii grups atstovas ir nori susitikti su Zigmu II (S. Gorodeckiu), kuris vasario mn. buvo susitiks su J. Semaka Teliuose. Susitikim numatme rytojaus dien, susitarme susitikti su J. Semaka ir E. Kakariekaite, trise nujome pas J. Noreik. Prijus J. Noreikos but, J. Semaka jo but, o mudu nujome savais keliais. Balandio 12 d. A. Januleviius prisipaino, kad jis buvo davs udavin F. akeviiui, dirbusiam Spindulio" spaustuvje, pavogti spaustuvinio rifto i savo spaustuvs. udavin F. akeviius vykd sausio mn. ir, atnes jam 3 kg spaustuvinio rifto, vasario mn. perdav Z. erknui. Spaustuvinio rifto buvo gavs du kartus. Antr kart - vasario mn. savo bute Bernardin 8 - 3 . rift su A. ernecku nune Aldonai Mikinytei, kad pastaroji j perduot 209

Z. erknui. A. Mikinyt irgi dirbo Spindulio" spaustuvje (Z. erknas buvo perspjs, kad riftai bt perduoti tik per j). tardytojo klausim, kodl J. Semaka nakvojo pas A. Petrausk, A. Januleviius samprotavo, kad Antano Petrausko brolis buvo J. Semakos daliniuose, galbt todl J. Semaka kreipsi A. Petrausk ir gavo mano adres. Ryiai tarp atskir jaunimo grupi buvo palaikomi bendru slaptaodiu: Gedimino pilis", atsakas - Ms pasididiavimas". A. Januleviius prisipaino apie savo mirtinink" grup (5 m.), kuri sudar: Alfonsas Januleviius-Lapinas, Feliksas Svirnelis-Lapelis - VVU Teiss fakulteto studentas, Juozas Paplauskas-Katinas - VVU Matematikos fakulteto studentas, Jonas Antonikas-Aniukas - amat mokyklos moksleivis, Antanas Petrauskas - amat mokyklos moksleivis. ini apie kitus penket" mones konspiraciniais sumetimais jis ir neturjs. A. Januleviius, sausio 11 d. aretavus Valentukevii ir vasario 8 d. Z. erkn, galiojo savo grups nar F. Svirnel susisiekti su Alytaus ginkluota grupuote, kad ji atsist ryiams savo mog, bet is udavinio nevykd (gal vykd, bet neprisipaino). A. Januleviius neinojo, kad suimti centro vadovai, ir dl to, gelbdamas juos, turjo daug kentti.
KALTINIMAI

1946 m. balandio 4 d. LSSR MGB tardymo skyriaus darbuotojas vyr. ltn. Golicinas pareng nutart pateikti kaltinim Alfonsui Januleviiui. Perirjs A. Januleviiaus byl Nr. 7 1 9 2 (dabar 9 7 9 2 / 3 ) , tardytojas nustat, kad A. Januleviius nuo 1945 m. gruodio mn. ess antisovietins nacionalistins organizacijos narys, kurios udavinys - sukilimo bdu nuversti soviet valdi Lietuvoje. Jis buvs patikimas organizacijos vadovo J. No210

reikos mogus ir jo ryininkas, verbavo narius mirtinink" brius, kurie vykdyt teroristinius aktus prie soviet darbuotojus, 1946 m. sausio-kovo mn. dalyvavo nelegaliuose organizacijos susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomas rengimasis sukilimui prie soviet valdi Lietuvoje. Nutarta: vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str. apkaltinti Alfons Janulevii, kaip nusikaltus pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. Nuora nusisti karo prokurorui. Nutart suderino LSSR tardymo skyriaus 1-ojo poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Nutart tvirtino LSSR MGB tardymo skyriaus virininkas papulk.
E. R o z a u s k a s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 39.)
FELIKSO SVIRNELIO LIUDIJIMAI

F. Svirnelis papildomai liudija: - Januleviius palaik tiesioginius antisovietinius ryius tarp partizan ir organizacijos. - Sumus Z. erkn, 1946 m. a i A. Januleviiaus gavau uduot atnaujinti ryius su Alytaus apskr. partizanais arba parinkti kit mog, kuris tai galt vykdyti. - Po ms pokalbio prajus 2 - 3 dienoms, A. Januleviiui praneiau, kad ryi su Alytaus partizanais umegzti negaliu. - Po to A. Januleviius pareiks, kad jis pats iekosis mogaus, kuris tai atlikt. - A inojau, kad su manim gyvenantis Tomas Kruas anksiau palaik ryius su partizanais Alytaus apskr., bet ia tema su juo nekalbjau, nes inojau, kad jis dirba ir negali ivaiuoti Alyt. Apie tai
i n f o r m a v a u A. J a n u l e v i i . (Protok. 1946 m. gegus 20 d. L. 72-73.)
A. JANULEVIIAUS IR F. SVIRNELIO

AKISTATA

1946 m. gegus 2 1 d . ltn. Golicinas suved akistaton A. Janulevii ir F. Svirnel.


211

F. Svirnelis liudija, kad nelegalus susirinkimas vyko name Treniotos 3 i met vasario mnes. Dalyvavo: F. Svirnelis-Lapelis, Z. erknas-Algimantas, A. Januleviius-Lapinas, J. Antonikas-Aniukas, A. Petrauskas-Balys, Paplauskas-Katinas. Susirinkimui vadovavo Z. erknas. Pagrindas - nauj nari verbavimas. Ryiai tarp nari - slaptaodiu: Gedimino pilis", atsakymas - Ms pasididiavimas". Ryininku tarp centro ir organizacijos nari pasilytas A. Januleviius. F. Svirnelis sakosi, kad antisovietiniuose nelegaliuose susirinkimuose nedalyvavs. Dabar atvyks tik Z. erkno pakviestas. iame susirinkime dalyvavo ir dvi merginos, tai E. ir I. Kakariekaits, be j - dar 2 merginos, nors jos paiame darbe - pasitarime nedalyvavo, o buvo ijusios kit kambar. Kovo pradioje a praneiau A. Januleviiui, kad Z. erknas aretuotas, ir susitarme kit sekmadien ateiti Treniotos 3 pasitarimam A. Januleviius perskait Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas," pasirayt Lietuvos tautins tarybos, ir direktyvas, pasiraytas Generolo Vtros, bei apie mirtinink" organizavim Vilniuje. Grupi sistema - penketai. Vadovas - A. Januleviius, susirinkim dalyviai - grupi virininkai. F. Svirnelis saksi, kad jau uverbavs 4 vyrus. A. Januleviius patvirtina papildydamas, kad . m. kovo mn. pavesta Svirneliui susisiekti su Alytaus partizanais, bet po 2 - 3 dien prane, kad susisiekti nepavyko. Pasira A. Januleviius, F. Svirnelis, Golicinas. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 4. L. 120-129.) A. J A N U L E V I I A U S IR A. ERNECKO

AKISTATA

Akistat sureng MGB vyr. ltn. Golicinas 1946 m. birelio 2 d A. erneckas liudija, kad abu es pastami, nes gyveno viename bute Vilniaus 3 2 - 1 1 . Antisovietin veikl pradjo 1946 m. sausio mn. antrojoje pusje. Su A. Januleviium susipains vaiuodamas traukiniu i Lazdij 212

Vilni. Susipainus traukinyje jis pasils erneckui laikinai apsigyventi pas j. 1946 ra. pabaigoje Alf. Januleviius parne Laisvs varp" ir dav paskaityti, po to prasidjo pokalbis politine tema, kalbjoms apie tai, kad reikia vykdyti partizanin kov, kurios tikslas - nuversti soviet valdi ginkluoto sukilimo bdu. I Spindulio" spaustuvs btina sigyti raomj mainl, popieriaus ir spaustuvinio rifto. Toliau erneckas liudija: Vasario mn. per savo pastam F. akevii gavau 30 kg popieriaus, kurio dal perdaviau Z. erknui, o likus - A. Januleviiui. Vasario pradioje a perdaviau Z. erknui nedidel kiek spaustuvinio rifto, o kit kart jau drauge su A. Januleviiumi gavome 3 kg spaustuvinio rifto bei surinkimo rm, tai ir perdaviau Aldonai Mikinytei, gyv. Auktosios 12-8. 1946 m. vasario mn. A. Januleviius sak, kad organizuojamos mirtinink" grups, bet mans nekviet, ir a sutikimo nedaviau". A. Januleviius: Parodymai teisingi. A. ernecko fiziniai duomenys nra pakankami geri". Pasira Januleviius, erneckas, Golicinas, Venskaitis (vertjas).
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 130-136.) A. JANULEVIIAUS IR F. AKEVIIAUS

AKISTATA

Akistat sureng MGB vyr. ltn. Golicinas 1946 m. birelio 3 d. F. akeviius: VVU student A. Janulevii pastu. Susipainau vaiuodamas traukiniu i Lazdij Vilni. 1946 m. sausio mn. A. Januleviius ir A. erneckas pareigojo mane gauti spaustuvinio rifto ir popieriaus, kuri reikia partizanams ir antisovietinei veiklai. Taiau organizacijos narys nebuvau, nes i organizacij A. Januleviius mans nekviet. I Spindulio" spaustuvs a pasimiau 30 kg popieriaus ir 4 kg rifto ir vien surinkimo rm, parsineiau savo but, o vliau nuneiau A. Januleviiaus ir A. ernecko but. 213

Ieidamas i j buto, a gavau Laisvs varp", nordamas suinoti k nors apie partizan veikl. laikrat a daviau perskaityti Juozui Stelmokui. Organizacijos pavadinimo Januleviius man nepasak". A. Januleviius: F. akeviiaus liudijim patvirtinu. Nors F. akeviiaus fiziniai duomenys geri, jaunimo organizacij a jo nekvieiau, taiau buvau numats j traukti mirtinink" grup". Pasira vyr. ltn. Golicinas, vertjas jaun. ltn. Venskaitis.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L 137-139.) A. J A N U L E V I I A U S IR E. KAKARIEKAITS

AKISTATA

Akistat sureng MGB vyr. ltn. Golicinas 1946 m. birelio 17 d. A. Januleviius-. VVU student E. Kakariekait pastu. Gyvena Gedimino gatvje. Susipainome 1946 m. sausio mn. ms nelegaliame susirinkime. E. Kakariekait dalyvavo visuose ms antisovietiniuose susirinkimuose, kurie vyko Treniotos 3. Pirmame susirinkime, svarstant program, E. Kakariekait nedalyvavo. Ji buvo gretimame kambaryje. inojau, kad E. Kakariekait yra J. Noreikos antisovietinio centro ryinink. J. Noreikos paliepimu kovo pradioje gavau direktyvas Nr. 6 ir 7, apie mirtinink" grupi organizavim ir Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" su Lietuvos tautins tarybos ir Generolo Vtros parau. iuos dokumentus a perskaiiau ms jaunimo aktyvist grups susirinkime Treniotos 3. Susirinkimui vadovavau a. E. Kakariekait parpino patalpas. Kovo 15 d. atjs A. Petrauskas mane supaindino su Teli apskr. partizan vadu mjr. Jonu Semaka, kuris perdav man paket partizan dokument, praydamas perduoti tai organizacijos vadovui ir kartu suvesti su J. Noreika. A drauge su E. Kakariekaite nuvediau J. Semak J. Noreikos but ir abu supaindinau".

214

E. Kakariekaite-. A. Januleviiaus parodymus patvirtinu, taiau apie A. Januleviiaus veikl, iskyrus tai, kad jis vadovavo susirinkimams, neinau". Pasira vyr. ltn. Golicinas, E. Kakariekaite.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 140-142.)

Viktoras Amenskas
AUTOBIOGRAFIJA

A, Viktoras Amenskas, s. Antano, gimiau 1912 m. vasario 19d. Vilii km., Jank vals., aki apskr. vidutini valstiei eimoje. Tvai - Antanas Amenskas ir Ona Bilskyt-Amenskien (turjo 35 margus ems). 1914 m. Skirk km. pirko 48,7 ha k ir ten persikl visa eima. 1918 m. mir mano motina. Tvas ved Klementin Bartkyt. 1925 m. mir tvas. Pamot itekjo u Jono Blazgaiio, tvo pusbrolio. 1948 m. abu buvo itemti Sibir ir ten abu mir. 1924 m. baigs Jank pradin mokykl, stojau aki iburio" gimnazijos pirmj klas, o kitais metais persikliau Kauno Tv jzuit gimnazijos antr klas. 1927 m., pablogjus gyvenimo slygoms, baigs keturias klases i gimnazijos istojau ir por met dirbau namuose kio darbus. 1929 m., ilaiks konkursinius egzaminus, stojau Kauno auktesnij technikos mokykl, kuri baigiau 1934 metais. 1936-1937 m. Kauno V. D. universiteto Technikos fakultete iklausiau du semestrus, o 1942 m., apgyns A T M gamybos praktikos darbus, bdamas 30 met, sigijau ininieriaus statybininko specialyb. 1934 m. lapkriio 15 d. - 1937 m. kovo 15 d. dirbau Valstybs kontrols krato apaugos departamente karo technikos, ginklavimo, aviacijos ir statybos srityse, be to, 1935 m. gegus 8 d. - 1936 m. kovo 1 d. atlikau karo prievol ininerijos batalione, o vliau Ginklavimo valdybos artilerijos dirbtuvse prie dirbtuvi rekonstrukcijos statybos darb. 215

1937 m. kovo 15 d. - 1944 m. birelio 15 d. dirbau Trak apskrities ems kio statybos skyriaus vedju Kaiiadoryse, o nuo 1939 m. - Trakuose. Nuo 1944 m. liepos 1 d. iki 1946 m. kovo 17 d. - vyr. ininieriumi Mik pramons komisariato kapitalins statybos skyriuje. Dar jaunystje a pamgau aviacij. 1930 m. tapau Lietuvos aeroklubo nariu. 1934 m. vasar baigiau Nidos sklandymo mokykl ir sigijau sklandytojo piloto paymjim. Grs Kaun ir gavs Lietuvos aeroklubo stipendij, baigiau IV civilini lakn laid ir sigijau tarptautines lakno piloto teises. 1937 m. kartu su laknais A. Pakniu ir R. Heinriku vasaros metu staavausi ekoslovakijoje Ranos sklandymo mokykloje. 1936 m. A. Liorentait, o po mnesio a su V. Butkeviiumi pirmieji tarp sportinink atlikome paraiutinius uolius. 1938 m. dalyvavau pirmosiose Pasaulio lietuvi sporto varybose Kaune. 1939 m. dalyvavau Baltijos ali (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) pirmosiose aviacijos sporto varybose skrendant marrutu Talinas-Ryga-Jonikis-Palanga-Kaunas su tarpiniais tpimais Rygoje ir Palangoje. Skridome dvivieiu Bcker Jungmann" (navigatorius lak. in. Z. Rima). Atskridome be baudos tak. 1939 m. staavausi karo aviacijoje. Prasidjus karui, buvau paauktas kariuomen, paskirtas karo aviacijos 3-i eskadril. Teko savarankikai skraidyti su lengvuoju bomboneiu Ansaldo A-120. Vliau aviacijos veikla susidomjau tik grs i Sibiro. 1960 m. iluts aeroklubo virininkas V. Kensgaila Pocin aerodrome su JAK-12 pakriktijo" mane antr kart. Vl prisiminiau jaunyst, aviacij ir manyje uvir kraujas bei apm nepaprastas aviacijos ilgesys. 1969 m. mane irinko Auktojo pilotao federacijos pirmininku, 1 9 7 3 m. - Paraiut sporto federacijos pirmininku, 1976 m. Lietuvos aviacijos sporto federacijos atsakinguoju sekretoriumi, o 1990 m. Lietuvoje atkrme sensias priekarines sportins avia216

cijos tradicijas ir a ijau pensij. Dirbdamas ASF, turjau progos ne kart savarankikai pajusti erdvs skon. 1992 m. balandio 29 d. kartu su nauju irinktu Lietuvos aeroklubo generaliniu sekretoriumi laknu Antanu Unikausku dalyvavau Paryiuje, kaip LAK atstovas, tarptautiniame Aeronautikos federacijos tarybos posdyje, kuriame b u v o priimtas nutarimas priimti Lietuvos aeroklub FAI (Federation aeronautique in international) nariu. Atstatytos LAK teiss tarptautinje FAI organizacijoje. T pai met ruden kartu su LAK prezidentu Jurgiu Stanaiiu dalyvavome Izraelyje, Tel Avive vykusioje FAI konferencijoje, kaip Lietuvos aeroklubo atstovai. 1940 m. birelio 15 d. su savo Opel-kadet" i Trak atvaiavau Vilni. Labai nustebau pamats Vilniuje didel sujudim: prie krautuvi nutsusios eils, mons kakur skuba. Sustojs Jogailos gatvje, paklausiau vien vairuotoj, kas atsitiko. - K? - sako man vairuotojas. - Ar neinai, kad rusai okupuoja Lietuv? Netikdamas nuo Jogailos gatvs psias nujau Gedimino prospekt ir nustrau: ia susirink mons rengiasi sutikti Raudonosios armijos tankus. Bijodamas, kad nepadaryiau kokios nors kiaulysts (turjau su savim Valter"), sdau savo Opel" ir grau Trakus, o i ten - Kaiiadoris. Maniau, kad pakeliui atvsiu". iek tiek vliau Trakuose pasirod politrukai", nes ia sikr 29-ojo teritorinio korpuso 232-asis auli pulkas (jo vadas - gen. tabo plk. ltn. Listopadskis). Pamau su tokia padtimi pradjome apsiprasti, tik erzino nuolat per radij skambanios rusikos melodijos. Prasidjo tautos genocido politikos gyvendinimas: tai vienur, tai kitur dingdavo buv visuomenininkai, politini partij veikjai, karininkai, paangesni kininkai, mokytojai, buv auli sjungos vadai. kininkai suvargo nuo nepakeliam mokesi. 217

1941 m. birelio 14 d. jau i vakaro Trakus prigujo aliakepuri, kurie iki vlaus vakaro irstsi Trak eeruose valtelmis. Nieko netardami mons pasinr nakties prieglobstin. Ryt Trakuose mons vieni kitiems jau perdavinjo inias apie vykstanius masinius moni trmimus Sibir. Po savaits, birelio 21 d., a vl buvau komandiruotje Eiiki vals., patikrinau, kaip vykdomas miko mediagos iveimo planas naujakuriams. Nakvojau buvusio pirmojo Lenkijos prezidento Narueviiaus dvare (tenai buvo numatyta statyti gyvenviet naujakuriams). Kartu nakvojo ir mane lydjs Eiiki valsiaus vykdomojo komiteto pirmininkas. Papusryiav anksti ryt grome Eiikes. Diena puiki, valsiuje budjs darbuotojas atraportavo pirmininkui, kad nakt nieko naujo nevyko. Miestelyje ramu. A usukau pas rajono agronom Norkn, per radij prane, kad 12 val. kalbs Molotovas. Vos igirds pirmuosius odius - KARAS, griebiu portfel rankas ir bgte autobus stot. Keleiviai kalba: karas, karas, karas. Po valandos jau netoli Vilniaus kelias atsiakoja Trakus, a ilipu i autobuso. iriu, stovi keli kariki sunkveimiai. Prieinu ariau. Paaikja, kad tai lietuviai kariai, pasiruo vaiuoti Varnos poligon, vea aprang. A perspju juos, kad jau prasidjo karas ir jiems reikia slptis Valkinink mikuose, nurodau kaim. Kariai nekreipia mane jokio dmesio. Nusigandau, - o gal ir tarp j yra idavik? Pats pasukau viekeliu Trak link. Vos pajudjs igirdau danguje lktuv gausm, atsisuku ir matau: nedideliame auktyje skrenda Junkers" eskadril, kuriuos lydi naikintuvai Mesermitai". Sustojs stebiu, kaip jie skrenda Vilniaus kryptimi. Po keli minui pasigirsta dusls garsai - sprogimai. Kilo tamss dmai. Supratau, kad bombardavo Parubankos oro uost. A kitinu Trakus. Namuose randu svei i Vilniaus, kurie su mano draugu Gadliausku vaiinasi, linksminasi gurknodami kavut ir lenkdami taureles. Ir nieks apie kar neino. 218

- Prieteliai, karas! - sakau sveiams, o jie, neseniai gr i eero, ramiausiai iri mane ir juokiasi. - Karas! - kartoju. Ir tik pastebj mano rimt veid, suprato, kad tai ne juokai, ir nepaklaus mano patarimo likti nors kelioms dienoms ia, Trakuose, ikeliauja psiom, bet ne Vilni, o Briedikes (per 50 km). Prieais mano but kitoje gatvs pusje buvo sikrusi milicija. Tarp milicinink buvo keletas patikim vyr. Su jais buvo susitarta veikti kartu. Lentvar pasiuniame Gadliausk gauti nauj nurodym; jis gro gana vlai vakare negavs joki ini (mokytojas Mockaitis buvo jau aretuotas). Laukme rytojaus. Suinojome, kad plk. ltn. Listopadskis ivaiavs kursus", o pulkas ivyks poligon ir Trakuose lik tik 50 kareivi, i kuri 25-lietuviai, seni kareiviai, ir 25 naujokai, atveti i Rusijos piet, taip pat pasilik keletas lietuvi karinink, viril, rus politrukas". Susisiekme su lietuviais karininkais. Rytojaus dienos ryt prie apskrities partijos komiteto pasirod trys lengvosios mainos, vien sulipo saugumo valdia, kit - partijos pareignai, i j Afoninas, Sadzeviius, komjaunimo sekretor Narkeviit ir treij - Trak apskr. vykdomojo komiteto pirmininkas Genzelis. A apsimeiau nesuprants, kokia padtis, ir kreipiausi Genzel: K mums pasilikusiems daryti?" Genzelis man pasak: Dirbkite ir toliau savo darb, mes po keli dien grime". Visa svita ivaiavo. Dien igirstame per radij Lietuvos himn. Nuotaika pakyla. Pato virininkas Kerulis (mirs JAV) atidaro pato lang, pastato radij ir visu garsu praeiviams girdti himno garsai. Pro al praeidamas politrukas", matyt, suprats, kad kakas ne taip, suuko: Netriukmauti!" ir nujo toliau. Kareiviai sustiprino Trak mieste apsaug. Kaip buvo sutarta, karikiai pakeiia ginkl sandli sargyb. Padedant buvusiems lietuviams milicininkams, ms grup paima savo globon" milicijos ginklus. Apsiginklav FN pistoletais, kartu su kita grupe uimame pulko karinius sandlius. Pasikrauname sunkveim sunkiuosius ir lengvuosius kulkosvaidius, granat, autuv ir nuveame tab, 219

kuris sikrs buvusiame Trak apskrities vykdomajame komitete. Ten pat prie sandli nuginkluojame 25 kareivi rus grupuot, mginusi pabgti sunkveimiu. Partizanai sukilliai padeda likusiems kariuomens daliniams saugoti miesto prieigas Utraki dvare. Atsirads gen. tabo kpt. Miliauskas anapus eer ssmaukos prie jachtklubo irikiuoja keturi kulkosvaidi grup, kuri turt saugoti miesto prieigas nuo Lentvario puss. Greitai atstatomos valdios staigos: patas, telefonas, bankas, prekyba, kuriama komendantra, miesto burmistro staiga, mityba, atkuriami valsiai su savo administracija. Deja, po savaits vokiei kariuomens sakymu sukilliai partizanai nuginkluojami, kuriasi vokiei civilin valdia, kuri pamau istumia teist suvereni Lietuvos valdi, j pakeiia tarjai. Lietuva praranda savo valstybingum. Isvajotasis suverenumas islydo i po koj. Pajutome, kad po karo vokieiai nori germanizuoti Pabaltij. 1943 m. udaromi universitetai, kaip kaitai Vokietijos tuthofo koncentracijos stovyklas iveami 46 Lietuvos intelektualai. alyje vl kuriasi pogrindio organizacijos, kai kas deda vili Plechaviiaus organizuojam armij, bet j vokieiai nuginkluoja. Besitraukiant vokieiams, pogrindis stengiasi apsiginkluoti. Vokieiai padeda, bet jau vlu. emaitijoje pradeda kurtis pasiprieinimo armija, bet amerikiei aterta" bolevik armija jau strimgalviais engia pirmyn, ir vokieiai nebesugeba rimiau prieintis. 1945 m. gegus 9 d. Vokietija kapituliavo. Vos eng Lietuv, bolevik junginiai pradeda neregt genocido vykdym. Lietuv upld vyresnieji broliai" puola prie geresnio lovio". Rusams atiduodami KGB, N K V D , partijos, profsjung, komitet, vykdomj komitet etatai. Buvusius 1941 m. sukillius ir tuos, kurie slapstsi nuo neteistos mobilizacijos, kia kaljimus, tremia Sibir. Iekomi buv policijos pareignai, auliai, partizanai, karininkai, buv partijos veikj bolevik prieai. tai tauta negaljo ramiai irti. Mikuose vl buriasi partizanai, 220

bolevik vadinami banditais. Mginama kurti brius, rinktines, apygardas. Iekoma nauj bd, kaip gelbti taut nuo genocido tautos inaikinimo. Paraginta Vakar ir padrsinta ms ieivi spaudos, tauta rytasi sukilimui, kuris, kaip tuo laiku atrod, greitai prasids. bauginti ir abiej okupant pamokyti, mons tapo maakalbiai. sidarbins Kaune, Mik pramons komisariate, ir gavs but Kstuio 4 3 - 1 , parsiveiau i tviks mon su dukrele Nijole ir monos seser Birut. Vliau pas mus apsigyveno ir mano sesuo Julija, atvaiavusi mokytis Kauno mokytoj seminarijon. Girdjau, kad kuriasi Tauro apygarda, Lietuvos ilaisvinimo komitetas, Dzk apygarda ir kitos organizacijos, kurios stengiasi suvienyti atskiras grupuotes, pavaldias vienai vadovybei. Met pabaigoje i tuthofo koncentracijos stovyklos grs kpt. Jonas Noreika tuojau pradeda iekoti bendramini ir, j rads, mgina organizuoti Lietuvos tautin taryb ir kurti ginkluotj pajg vyriausij vadovyb. Vl sublyksi viltis atkurti Lietuvos valstybingum. Manyta, kad karas neivengiamas, ir todl reikia rengtis sukilimui. 1945 m. patekau KGB pinkles. Bijodamas kratos ir vengdamas grasinim, sutikau jiems padti. Taiau buvau pasirengs kiekvienu momentu ivykti". Stengiausi ivengti susitikim ivaiuodamas komandiruotes arba pranedamas tai, kas visiems inoma. V. Gorodeckiui pasilius kurti Kauno apygard, pasakiau jam apie savo bdas". Sutarme (tai buvo suderinta ir su J. Noreika), kad nepakenkiant organizacijai reikia stengtis laviruoti, nesusitikinti su KGB ir pagreitinti L T T dokument perdavim Vakarams. Tai buvo numatyta atlikti ne vliau kaip balandio mn. antroje pusje arba per J A V ambasad Maskvoje, arba padedant partizanams pagrobti Ervilko oro uoste lktuv ir juo nuskristi vedij. Umezgiau ryius su pogrindiu. I kakur suinojs adres, mano namus ujo buvs LF Vilniaus apygardos organizacinio komiteto skyriaus virininkas in. Jokimas Juka, su kuriuo palaikiau ryius 221

1 9 4 2 - 1 9 4 4 m., gyvendamas Trakuose, ir vadovavau LF organizaciniam skyriui Trak apskrityje. I J. Jukos gaudavau pogrindio spaud, kuri daugindavome su Brakausku ir P. esnuleviium bei platindavome j valsiuose. Kaip vliau paaikjo, in. J. Juka buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, kuri buvo pakeista kaljimu iki gyvos galvos, tardomas jis mans neidav (J. Juka mir pataisos darb stovykloje). Mano tetn - mokytoj A. Krutul - gatvje (Vilniuje) atpaino komunistai ir aretavo. Prie aret jis buvo ujs mano but ir paliko nelegalios spaudos, bet tardomas to neprisipaino. A. Krutul nuteis 10 met. A t b u v s bausm mir Lietuvoje. Per Antan Brazait-epet suinojau, kad Suvalkijoje, mano tviks mikuose, partizanauja kaimynas Feliksas indius ir ltn. Bronius Abramaviius, kurio eim gerai painojau (B. Abramaviius-Spyglys vadovavo Stirnos" rinktinei), A. Brazaitis. 1945 m. atsitiktiniu transportu grdamas i Klaipdos pasiekiau Taurag. Ten keli valdyboje sutikau savo sen pastam, buvus 1 9 3 4 - 1 9 3 7 met laikotarpio bendradarb in. Tum (kanauninko Tumo-Vaiganto aukltin), ir papraiau, kad padt man grti Kaun. In. Tumas pasil man grti sunkveimiu. Pakeliui usukome jo monos tvik Raseini apskr. Paaikjo, kad kio eimininkas - jo monos brolis Mockus - man pastamas i gimnazijos laik. Jis man pasisak, kad turs ryi su partizanais. ia gim mintis pagrobti lktuv i Ervilko oro uosto. 1945 m. lapkriio mn. bdamas komandiruotje Maskvoje, kur man reikjo apginti Mik pramons komisariato pirmo penkmeio statybos darb planus, nutariau rizikuoti ir patekti J A V ambasad, nes norjau suinoti, ar galima emigruoti J A V (mano mona Eleonora sinait buvo gimusi J A V ) . Taiau suinojs, kad ambasada joki garantij dl ivykimo JAV neduoda, pasitenkinau tuo, kad, pasinaudojs proga, papasakojau jiems apie ms tautos kanias ir skriaudas. Taip buvo umegzti ryiai su J A V ambasada. 222

1945 m. ruden turjau skubi komandiruot Klaipd. Ms komisariato inioje buvo rezervuota keletas ma dviviei lktuv, su kuriais, i anksto suderinus komandiruots dat, buvo galima nuskristi tolimesnius Lietuvos kampus: Alyt, iaulius, Vilni, Kaun, Klaipd. Sutartu laiku suderins komandiruot su spec. skyrium, Kauno oro uoste Aleksote prisistaiau lktuvus aptarnaujanioms tarnyboms. Oras buvo palankus skrydiui. Sdu upakalin lktuvo sdyn, prisiriu dirus. Kad lktuvas man neblogai pastamas, laknui a nepasisakau. Stebiu lktuvo borto rodykles ir matau, kad lktuvo antros sdyns vairalazd nuimta ir pritvirtinta prie lktuvo liemens kairje pusje. Matau, kad yra visi rengimai - prietaisai aklajam skridimui, seku pakilimo greit, prabgimo ilg, kelions greit. Pakelje Ervilko oro uoste reikjo nutpti, nes reikjo perduoti mik kio darbuotojams paket. Buvo proga apsiirti Ervilko oro uosto dyd, oro uosto rang (oro uostas turjo radijo ry, kur palaikm skridimo metu). sitikinau, kad tokiu lktuvu galima nutpti paprastoje pievoje ar laukuose. Laimingai nuskridom Klaipd ir atgal. Grus Kaun, pasiliau laknui atvsti pirmj skryd lktuvu. Parsivediau lakn namus ir gerai pavaiinau. Kalbdamiesi beveik susibiiuliavome. Susitarme, kad, kai reiks vl skristi, pasipraysiu, jog paskirt t pat lakn. Beje, skridimo metu pastebjau, kad laknas buvo ginkluotas naganu. Taip gim lktuvo pagrobimo idjos gyvendinimas. Po kiek laiko suinojau, kad suimtas mano ryininkas A. Brazaitis (teistas kartu su mano seseria - Paluobi mokytoja). Suimtas A. Brazaitis tardomas gerai laiksi ir mans neidav. Per Dzkijos mikininkus suinojau apie plk. ltn. Juozo Vitkaus buvein (su pulkininku buvau pastamas, kai trumpai tarnavau ininerijos batalione, ir i vokiei okupacijos metu veikusio pogrindio veiklos Vilniuje - LF). Taip pat man buvo inoma ir emaitijos emaii legiono vado mjr. Semakos pavard. Nuo 1946 m. sausio mn. susisieks su Lietuvos tautine taryba, kurios generalinis sekretorius buvo Stasys Gorodeckis-Radinas, 223

ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausija vadovybe, kurios vadas buvo kpt. Jonas Noreika-Generolas Vtra, gaudavau i j nelegali pogrindio literatr: sakymus, direktyvas, instrukcijas, politines apvalgas. man pavest organizuoti Kauno apygard jo Kauno, aki, Vilkavikio, Marijampols, Lazdij ir Alytaus apskritys (tik kairioji Nemuno pus). I partizan vad gerai painojau Tauro apygardos vad aviacijos kpt. Taun ( 1 9 3 6 - 1 9 4 0 m. buvo mano LAK sportins eskadrils vadas), Lietuvos ilaisvinimo komiteto vadov plk. ltn. Butkevii (su jo snum kartu baigme Nidos sklandymo mokykl ir LAK civ. lakn IV laid. Su jo dukrom Graina ir Maryte buvome susitik pataisos darb stovyklose). Taiau jie 1945 m. ruden buvo suimti. Lietuvos tautin taryba man paved isiaikinti su gen. Vitkausku jo pairas to meto partizanin veikl. 1 9 4 4 - 1 9 4 6 m. kartu su Vitkausko svainiu Kundrotu dirbau Mik pramons komisariate. Planavom kartu su gen. Vitkausku skristi tuo paiu lktuvu Klaipd, bet dl blogo oro skrydis buvo atidtas ir planas nebuvo vykdytas. T u o paiu metu Karinio parengimo katedroje man buvo pavesta susitikti su dstytoju plk. ltn. Listopadskiu, buv. 262-ojo auli pulko vadu Trakuose, su kuriuo buvau susipains Trakuose 1941 m., ir gauti i jo principin sutikim, kad jis bt elinio LGPVV tabo nariu. io pavedimo vykdyti nesuspjau. Kaune atsitiktinai sutikau savo ger pastam, buvus aktyv aul Vaclov Smolensk, kilus i Dzkijos. Jam papasakojau, kad kuriama Kauno pogrindio apygarda, ir pasiliau, kad jis bt mano dubleris", t. y. man pasitraukus i savo pareig, jei mane suimt ar iau, kad jis perimt mano pareigas ir baigt organizuoti Kauno apygard. V. Smolenskas sutiko. Jis dirbo Kauno jaunimo teatre, pasirinko slapyvard Trakas. Apie mudviej susitarim informavau J. Noreik ir S. Gorodeck Vilniuje. Su V. Smolensku susitarme balandio pradioje aplankyti Alytaus ir Lazdij apskrii partizanus. 224

Beveik tuo paiu metu Kaune sutikau mano gimnazijos laik ger draug KPI docent (1940 m. baig Karo mokyklos aspirant kursus) Meislov Klein, su kuriuo pasikalbj prijome prie vieningos nuomons, kad reikia organizuotis ir i anksto pasirengti galimam sukilimui. A jam pasiliau sijungti Kauno apygardos tab ir eiti apygardos virininko pavaduotojo pareigas, primindamas, kad eliniu tabo virininku esu numats KPI instituto Karinio parengimo katedros vedj plk. ltn. Listopadsk (abu dirbo tame paiame institute). Apie M. Kleino paskyrim nebuvau pranes nei J. Noreikai, nei S. Gorodeckiui, tad jis ir iliko nepaliestas KGB. 1946 m. vasario mn. S. Gorodeckis papra, kad a susisiekiau su Klaipda ir tenai susitikiau su Vincu Tamuliu, kuris dirbo Mik pramons komisariate kaip komisariato galiotinis aprpinti darbo jga Klaipdos krato mones, vliau Vievils rekonstruojamos lentpjvs direktoriumi. V. Tamuliui turjau perduoti S. Gorodeckio pasilym organizuoti Klaipdos krato partizan apygard, kuri eit Taurags, Kretingos ir Klaipdos krato apskritys (Klaipda, ilut ir Paggiai). S. Gorodeckis buvo ilgesn laik dirbs su V . T a m u l i u ir juo pasitikjo. Perdavs gaut i S. Gorodeckio literatr", likau nakvoti Klaipdoje pas mudviej su V. Tamuliu bendr pastam Mik pramons tresto realizacijos ir planavimo skyriaus virinink Grikevii. Nakt, miegodami viename kambaryje su V. Tamuliu, nekjoms apie partizanin veikl, apie Lietuvos ateit, apie galim SSRS ir Vakar konflikt. Pasinaudojs proga, papraiau Tamul isiaikinti su Taurags - Ervilko partizanais, ar jie gali laikinai uimti Ervilko oro uost. Tada bt manoma paimti" lktuv ir juo perskristi vedij, perveant ypatingos svarbos dokumentus. A adjau pilotuoti lktuv. i misij V. Tamulis sutiko atlikti pats. 1946 m. kovo 16 d. ryt (tai buvo, rodos, pirmadienis) i atvaiavusi i Klaipdos ms darbuotoj suinojau, kad V. Tamulis yra suimtas (prie 10 dien). Supratau, kad gali kilti nemalonum. Dien prie tai, mans nerads namuose, KGB galiotinis per ms 225

ministerij perdav man ratel, kad ueiiau pas j but pasikalbti". Nujausdamas kak negero ir perspjs savo patikim pavaduotoj, nujau. Vos js but, pastebjau jo rst veid. KGB kpt. Muravjovas mans paklaus, kada paskutin kart buvau Klaipdoje, su kuo susitikau ir k esu kalbjs su jais organizaciniais klausimais. Stengiausi laikytis rimties ir neisiduoti. Ir vis dlto Dievas yra!" Tuo momentu jam kakas paskambino. Girdiu jo bals: Gerai. Girdiu. Klausau... Tutuojau... Einu". Tai pasaks jis man burbteljo: Rytoj atnek, k inai apie tai". Gerai," atsakiau ir strimgalviais idmiau i jo kabineto pro duris. Parbgs namo monai pasakiau: Greitai pasiimk reikalingiausius daiktus ir vaiuok pas savo seser Vilni" (pas Bron Rimaviien). Tuomet sudeginau nereikalingus popiergalius ir nelegali spaud. Palydjs mon su dukra Nijole iki savo komisariato, jas su manta sodinau Vilniun vaiuojant ministerijos sunkveim, tesuspjs juodviem pasakyti, kad man gresia didelis pavojus, o pats, ubgs savo kabinet, papraiau savo pavaduotoj, itikim draug Stas, kad mane palydt. A jam papasakojau apie savo bkl ir kas mans laukia. Praj Kauno kaljim, atsisveikinome ir a pasukau Mickeviiaus gatv pas monos draug, kur trumpam galiau prisiglausti. Ji jau buvo monos perspta. Apie pavoj nutariau perspti vilnikius, net nenutuokdamas, kad jie jau aretuoti. T pai dien i kaimo pas mane buvo atvykusios mano seserys Monika ir Aldona, kurios, suinojusios apie mano nelaim, kviet vaiuoti kartu sakydamos, kad mikuose susirasiu ir savo pastamus. Svarsiau, ar patraukti tvik ir ten, prie tviks, kur buvo paslptas mano automatas, granatos, oviniai, medioklinis autuvas, iekoti prieglobsio mikuose, ar vaiuoti perspti bendraygius Kaune, Vilniuje apie tai, kad Tamulis suimtas ir kad man taip pat gresia sumimas ir a nebegaliu toliau likti darbe. inojau, kad, sumus ryinink, yra tikimyb, kad dalis mediagos gali nutekti". Per savo pastam Kauno auktesniosios technikos mokyklos direktori plk. ltn. in. Gavel buvau suspjs perspti tik plk. ltn. 226

J. Vitkaus sn, kad mano bute jis daugiau nepasirodyt. Ir taip prasidjo mano nelegalus gyvenimas. Por nakt permiegojs ne savo namuose, kovo 19 d. prie Kauno uolyno okau atsitiktin sunkveim, su savimi pasims tik portfel. Nustebau - bortinje mainoje sdjo mano draugai: laknas A. Krauceviius ir Juozas Deksnys (tada a dar neinojau, kad jo brolis Jonas Deksnys buvo atvaiavs Lietuv. Tik grs i pataisos darb stovyklos, suinojau, kad J. Deksnys dar 1945 m. gruodio 20 d. buvo suimtas, o gruodio 24 d., pro lang ioks i KGB tardytojo kabineto, uvo). Vilniuje i karto ujau pas monos tet, gyvenusi Auros vart 16. Jau buvo sutem. Teta draud kur nors eiti, bet a ijau apie visk praneti S. Gorodeckiui Labdari 6 - 9 . js kiem, nieko tartino nepastebjau. vilgteljau pro lang: man pasirod tartina, kad bute nedega elektros viesa, o virtuvje tra tik vak. Nerads sutarto enklo, jau priekambar ir paspaudiau dur skambut. Durys nelauktai greitai atsidar ir karikos rankos grieb mane u atlap, trauk vid. Ten pamats daugiau ginkluot kareivi, supratau, kad patekau pasal. I S. Gorodeckio motinos suspjau igirsti: Stasys aretuotas". Bute buvo 5 kareiviai ir vienas civilis, kuris mane pavirutinikai ikrat. Nustebau bute pamats Stasio tv ir vyresnj brol, su kuriuo kartu mokiausi Jzuit gimnazijoje. Jis neseniai buvo grs i sovietins kariuomens. but taip pat kaip ir a buvo patekusi viena student (pavards neinau). Mane ikrats civilis kakur ijo. Matydamas, kad mano gyvenimo kelias jau baigtas, papraiau kareivi, kad leist atneti degtins. Ileido Stasio brol. Vliau a Stasio brol papraiau, kad jis perduot mano monai mano lakno paymjim ir lakno licencij, bet jis, matyt, nesuprato ar isigando ir mano dokumentus imet iviets kanalizacij. Taip a atsisveikinau su savo aviaciniais dokumentais. Po keleto Stasio brolio suvaikiojim" kareiviai jau gerokai gr. T u o pasinaudodamas, svirduliuodamas i tualeto mginau netyia" ieiti kiem, bet usimaskavusio sargybinio buvau sugrintas prie bendro stalo. 227

Suprats, kad mano sumanymas nepasisek, atsiguliau virtuvje ant grind ir truput usndau. Staiga pajutau kojos spyr on ir igirdau: Stokis!" Usimeiau kailinius ir kareivi lydimas ijau kiem, o i ten - gatv, kur jau lauk Viliukas". Kartu atved ir nepastam student, kuri buvo ujusi S. Gorodeckio but. Maina pajudjo. Buvo 2 3 - 2 4 val. Automaina sustojo prie KGB vart, kurie greitai prasivr, ir mes riedjome kiem. Du sargybiniai, pastvr mane u paast, koridoriais nutemp LSSR NKGB komisaro ministro gen. mjr. Jefimovo kabinet. Greta generolo stovjo du papulk.: KGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas ir ministro pavaduotojas papulk. Martaviius. Generolas pakvieia mane prie darbo stalo. Prasideda tardymas (apie tai kitame skyriuje).

Aretas, kaltinimai, kratos


Nutart mane aretuoti pareng LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotojas vyr. ltn. Maskolenka 1946 m. kovo 21 d. ir suderino su 2-ojo skyriaus virininko pavaduotoju mjr. Makovu bei tardymo skyriaus virininku papulk. Rozausku. Nutarim tvirtino 1946 m. kovo 23 d. NKGB komisaro pavaduotojas papulk. Martaviius, sankcionavo N K V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. Nutarime raoma, kad V. Amenskas yra vienas i aktyvi nacionalinio pogrindio dalyvi ir vadovavo Kauno apygardos centrui. Ta paia data t pai asmen pasirayta ir patvirtinta kita nutartis - skirti kardomj priemon - aret, kurioje minima, kad V. Amenskas tariamas padars nusikaltim pagal RSFSR BK 58-la, 58-11 str. Orderis Nr. 2 1 6 pasiraytas 1946 m. kovo 23 d. LSSR NKGB komisaro pavaduotojo papulk. Martaviiaus ir sankcionuotas NKGB 3-iojo skyriaus virininko (paraas neskaitomas) ir LSSR N K V D kariuomens karo prokuroro justicijos papulk. Grimoviiaus. 228

Aretuotojo anketa upildyta 1946 m. kovo 22 d. 1946 m. gegus 29 d. LSSR N K V D 1-asis spec. skyrius para paym, kad V. Amenskas, s. Antano, gims 1912 m. Vili km., iauli apskr. (faktikai aki), dirbo Mik pramons ministerijoje (komisariatai jau buvo panaikinti), gyv. Vilniuje, Kosciukos 42 (faktikai - Kaune, Kstuio 43-1), aretuotas 1943 m. kovo 22 d., nusikalts pagal 58-la ir 58-11 str. Faktikai mane aretavo kovo 19 d. (tada kyla klausimas, kur a biau galjs bti kovo 19, 20, 21 dienomis?). Asmens kratos protokolas suraytas 1946 m. kovo 25 d. (faktikai kovo 20 d. ryt). Kratos metu paimta: 1. Pasas Nr. 578816, iduotas Amensko vardu. 2. Laikinasis paymjimas Nr. 10609. 3. Paymjimas Nr. 21. 4. Paymjimas atidti karo prievol. 5. Bloknotas. Protokol pasira NKGB ltn. Poukajevas, dalyvavo NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio operatyvinis galiotinis Karpuenka. Turto apraymas atliktas 1946 m. birelio 30 d. Kaune, dalyvaujant Kauno KGB skyriaus darbuotojui ltn. Vonochodovui, jaun. ltn. Kazaiukui ir Onai Petruienei (laikinasis paso paymjimas Nr. 2 - 9 1 5 0 , iduotas Kauno milicijos 2-ojo skyriaus). Apra V. Amenskui priklausant turt: 1. Medins lovos, rudos spalvos, su iuiniais, naudotos, 2 vnt. 2. Spintels, rudos spalvos, naudotos, 2 vnt. 3. Etaer, rudos spalvos. 4. Raomasis stalas. 5. Lovos utiesalas. Suminti daiktai yra Stasio Dauglos bute, gyv. Kaune, Minties ratas 30. (Paraai.) 1 9 4 6 m. birelio 30 d. Staknien pasiada, kad aukiau mintus daiktus saugos iki LSSR NKGB ypatingo nurodymo. 229

U Staknien pasirao Petruien (paraas). 1946 m. rugpjio 16 d. aktu NKGB tardymo skyriaus vyr. ltn. Golicinas, perirjs kaltinamojo V. Amensko byl, nustat, kad areto metu paimtas bloknotas su uraais neturi nusikaltimo rodym. Nutarta bloknot i bylos iimti ir sudeginti. Pasira vyr. ltn. Golicinas.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 75-84.) TARDYMAI

Kaip aukiau minta, pirmasis pokalbis" NKGB komisaro gen. Jefimovo kabinete, dalyvaujant komisaro pavaduotojui papulk. Martaviiui ir NKGB tardymo skyriaus virininkui papulk. Rozauskui, prasidjo 1946 m. kovo 19 d. apie 2 3 - 2 4 val. I pradi generolas gana mandagiai papra mane nusivilkti iemin palt ir atsissti prieais jo stal. Abu papulkininkiai kaip vaks atsistojo i abiej mano pusi, panaiai kaip garbs sargyboje. Generolas pradjo: - Na tai k, pone Amenskai, norjote apgauti soviet valdi, jos saugum? Pabgote i Kauno ir dabar pats atjote pas mane. Ir k gi js norjote man pasakyti? - pasakokite. - A klausiu js, pone generole, k a turiu jums pasakoti? - Pasakokite visk, k inote. Kodl pabgote i Kauno, kada paskutin kart buvote Klaipdoje, k susitikote ir su kuo kalbjots organizaciniais reikalais (generolas kartoja tuos paius odius kaip ir KGB pareignas Kaune). Mano padtis buvo apgailtina: V. Tamulis Klaipdoje suimtas prie 10 dien, Stasys Gorodeckis, kaip supratau i jo motinos odi, irgi jau treia diena kaip suimtas. Taiau a neinojau, ar suimtas Jonas Noreika, ir mintyse nusprendiau J. Noreikos pavards tardantiesiems neminti. Generolui pradjau dstyti, kad su S. Gorodeckiu esame seni pastami, abu - statybininkai. Paminjau, kad 1944-1945 m. kartu dirbome Mik pramons komisariate: jis buvo Mik pramons

230

valdybos virininko pavaduotojas, a - kapitalins statybos virininkas. Danai pasikalbdavome apie Lietuvos politin padt, apie partizan kovas mikuose, apie pogrindio organizacijas vokiei okupacijos metais ir apie dabar vykstanius aretus, trmimus, kaljimus. Pasibaistin spd man padar, kai a Vilniuje, Basanaviiaus ir Mindaugo gatvi sankryoje, prie Operos ir baleto teatro pirm kart pamaiau varom didiul mini kalini, irikiuot po penkis, kuriuos lydjo automatais ir autuvais apsiginklavusi sargyba su daugybe vilkuni. Tarp kalini buvo matyti vargingai apsirengusi, klumpt kaimiei, moter, vaik, seneli, nein maieliais ant pei. Juos var i Lukiki kaljimo Vilniaus geleinkelio stot, o toliau jau lauk Sibiras. Kalini veidai iblyk, sulys. velgdamas i ms tautos genocido apraik, mintyse jutau pasibjaurjim raudonarmieiais ir j iaurumu. Kilo klausimas: ar ilgai tai tsis? Taip ir gim manyje mintis, kad reikia prieintis okupantui. S. Gorodeckis jau anksiau komisariate buvo sutiks moni, kurie j kviet burtis bendrai kovai prie okupant. S. Gorodeckis pavardi man neminjo, o kai persikl dirbti Vilni Groins literatros leidyklon, tai buvo 1946 m. pradia, man pasak, kad V i l n i u j e kurta pogrindio organizacija, kurios tikslas - visas Lietuvoje esamas pogrindio organizacijas sujungti vien politin vienet - Lietuvos tautin taryb. Vadovauti pogrindio ginkluotosioms pajgoms kurta Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb - LGPVV. Kokias pareigas turi S. Gorodeckis iose organizacijose, jis man nepasisak. Sakiausi, kad organizacijos struktr neinau. Maniau, kad gen. Jefimovui uteks tokio mano prisipainimo, kodl esu nusiteiks prie soviet valdi, bet greitai sitikinau, kad mano pareikimai jo nepatenkina. - Tai k gi, pone Amenskai, teks jums prisiminti, ko man iki iol nepasakojot, - ir atsikls nuo stalo, nujo prie spintos, i kurios itrauks policijos banan", policijos g u m i n lazd, pamau artindamasis prie mans, pradjo mane tikinti, kad tai nra bolevik iradimas", o js Vakar pasaulio sukurta priemon, kuri padeda atriti lieuv ir mons prabyla... 231

Prisiartins prie mans, staigiai krymai smog man per galv. Nesitikdamas smgio, a net nespjau ranka usidengti galvos. Akyse suaibavo, ausyse suspingo kakokie garsai. Atrod, lyg kad kd islydo i po mans. A susvyravau. Supratau, kad smons nepraradau. - Na, tai k? - sako generolas. - Pasigrk iuo kriniu ir gerai pauostyk, kuo jis kvepia, gal laiku ateisi prot ir nuodugniau bei tiksliau pasakosi apie organizacij. Kur laik a tyliu. Po keli sekundi, lyg i miego pabuds, prakalbu: - K gi a turiu jums sakyti? Praau duoti man konkret klausim, kur a pasirys atsakyti. - Ak! - suuko jau siuts generolas. - Gulk knibsias ant kds! Papulk. Rozausko nurodytas, atsiguliau knibsias ant kds, kojos kadaravo vienoje kds pusje, o galva nusviro kitoje. Pasipila visa krua smgi... Pagaliau pavargs generolas atsidsta ir siuts irkia: Ar kalbsi? Ssk dabar ir kalbk vis ties", - vl kartodamas: Kada paskutin kart buvai Klaipdoje? Su kuo susitikai ir k kalbjai organizaciniais klausimais?" inodamas, kad V. Tamulis suimtas, mginu dstyti savo mintis, kad Klaipd buvau komandiruotas vasario mn. Tenai vyko Klaipdos mik pramons objekt atstatymo darbai: faneros fabriko, celiuliozs gamyklos, kai kuri lentpjvi. Be tiesioginio darbo, S. Gorodeckis man paved susitikti su mikininku Vincu Tamuliu, kuris 1 9 4 4 - 1 9 4 5 m. dirbo Mik pramons komisariate kaip jo galiotinis aprpinant Klaipdos krato mones darbo jga. Vliau dirbo Vievils lentpjvje (prie kar buvusi pati didiausia lentpjv Lietuvoje, sudegusi karo metu). S. Gorodeckio pavedimu a sakiau jam pamginti susisiekti su Taurags apskr. partizanais, veikianiais Ervilko rajone, ir susitarti su jais dl nuolatini ryi su Vilniumi, pridurdamas, kad btina ivalgyti Ervilko oro uost ir jo prieigas bei padedant partizanams pagrobti lktuv, kai is sutartu laiku nusileis iame oro uoste, prie to dar pridrs, kad lktuvo reikia
232

ms organizacijos ryininkams ir svarbiems dokumentams permesti vedij. Nutrauks mane generolas aukia: Kas vadovauja organizacijai?" A tyliu. Kaip vadinasi js organizacija?" - toliau aukia, o papulk. trypioja aplinkui vis kartodami: Rupe, kalbk!" Ir vl lazd krua. Diaugiuosi, kad bdamas pas Gorodeck su KGB sargybiniais buvau nemaai igrs degtins, tad lengviau buvo kentti, taiau gerkl diovino trokulys. Papraiau atsigerti vandens. Mano nustebimui, paduoda piln grafin vandens ir stiklin. Pats sipilu ir i karto igeriu tris stiklines. Tsiu savo parodymus, kad i S. Gorodeckio gaudavau direktyvas, instrukcijas, sakymus, kuriuos Kaune perduodavau Kauno apygardos ryininkui A. Brazaiiui ir savo pavaduotojui V. Smolenskui. Aikinu meluodamas, kad Kauno apygardos tabo virininku paskirtas mano pastamas atsargos jaun. ltn. in. B. Gylys (inojau, kad jis jau buvo pasitrauks Vakarus ir, grs atgal Lietuv, gyveno svetima pavarde), kurio adreso neinau ir nenorjau inoti (konspiraciniais sumetimais). Su V. Smolensku, kur pastu dar i priekario met, tarms balandio mn. vaiuoti Dzkij, nordami susisiekti su vietos partizanais, todl apie to krato partizanus a nieko negals papasakoti. inojau tik tiek, kad jiems vadovauja plk. ltn. J. Vitkus. Nei V. Smolensko, nei J. Vitkaus gyvenamj viet neinau. Kad a asmenikai painojau J. Vitk, nepasisakiau. Kas vadovauja Lietuvos partizan ginkluotosioms pajgoms - sakiausi neins. Ir vl klaikus auksmas, ir vl lazda paleidiama darb. A praiau Dievo, kad greiiau mane umut, nes nenorjau prasitarti nei apie J. Noreik, nei apie J. Vitk, su kurio snumi ir mona bei j maais vaikais neseniai buvau susitiks. Nenorjau k nors prasitarti ir apie plk. ltn. Listopadsk. A dar neinojau, kad J. Noreika jau irgi suimtas. Generolas - tikras mueika, pamus nusiluosto prakait ir aukia: Pasakok, kas yra ginkluotj pajg vadas? Mes muim tol, kol pasakysi ties". Supratau, su kuo turiu reikal. Vl sodina ant kds ir vl viskas i pradi: Prisipaink".
233

Trumpos pauzs metu i j tarpusavio nibdesio supratau, kad ir J. Noreika suimtas, todl prieintis nebra prasms ir pasakiau, kad Lietuvos ginkluotj pajg vadas yra Jonas Noreika-Generolas Vtra. Generolas nusiaip: Jau trys dienos, kaip mes t tavo Generol Vtr turime savo rankose ir inome visk, net tai, ko tu neinai. Mes tik norjome sitikinti, ar tu meluoji, ar teisyb sakai. Reikjo i pat pradi kalbti teisyb, btum nenukentjs". Prisipainus, kad ginkluotosioms pajgoms vadovauja kpt. Jonas Noreika-Generolas Vtra, generolas atlyo. Taiau atsikvps jis vl kamantinja: Kas eina tautin taryb?" Man pasakius, kad neinau, generolas vl suspaud lazd savo didelje rankoje ir sako: Pasiruok! Manau, kad prajusi pamoka jau umirta! Gulk!" suriaumojo siuts. Sukands dantis, paokau nuo kds ir ukriokiau: A sakau, kad neinau, vadinasi, neinau! Kas geriau ino, kaip buvo i tikrj, js ar a?! Jeigu js mane dar paliesite, a sakysiu igalvotas pavardes, kurios nebus naudingos nei man, nei jums!" - Gana, - tar atlys jau paemintu tonu generolas. U lango jau brko. Gedimino gatvje jau buvo girdti praeivi ingsniai. Miestas klsi. "Ivesti!" - paliep generolas. A atsidusau, t praleist ei septyni kanios valand nelinkdamas net savo prieui. Vos atsikls apsivilkau palt ir sukands dantis pajudjau dur link. Mane lydjo KGB kvot skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Kai ijau koridori, mane grieb du KGB sargybiniai. Rozauskas sukomandavo: Pas mane! mano kabinet!" Pam mane u paast, ie alikai taip skubiai temp, kad a nespjau net savo koj pavilkti, ir temp Rozausko kabinet. Kareiviai gro koridori, o a likau su Rozausku dviese. A tuomet dar neprisiminiau, kai 1 9 3 4 - 1 9 3 9 m. jis dirbo Pribaiaus knygyne ir a ueidavau ten usisakyti knyg aviacine tematika vokiei kalba. Rozauskas vl sak man atsissti prieais jo stal. Kai atsisdau, Rozauskas prijo prie mans ir klausia: Na, gal su manim dar 234

pakalbsime atvirai apie tai, ko nenorjai pasakoti generolui, juk ne visk pasakei, k inojai?" A atriau, kad daugiau pasakyti jam neturiu ko. Visk jau esu pasaks generolui, o kartoti, kas pasakyta, nra prasms. Reikia paminti, kad mano pasikalbjimai" su generolu ir su Rozausku nebuvo nei protokoluojami, nei uraomi stenografisto. - Pairsim, - sako Rozauskas ir, isitrauks i staliaus toki pat gumin lazd, artdamas vis kartoja: - Ar kalbsi? - Ne, daugiau pasakyti neturiu ko. - Na, tai gulk knibsias ant kds! - supyks spiegia falcetu Rozauskas. Guluosi knibsias, kaip imok" generolas, ir laukiu. Pajuts smgius, mintyse nusiypsau, vos nesusijuokiu: tai - ne sipenjusio generolo smgiai, o tik kepteljimai. A apsiraminu. Keniu, manau, kada nors pavargs, atsibos ir jam peckiotis su manim. Kai nustoja plakti mane, a vis kartoju: Daugiau pasakyti neturiu ko". Jau nebesikeliu nuo kds ir vis laukiu, kada gi jis pavargs?.. Jo smgiai ltja. Pagaliau jauiu, kad jau pavargo. Matydamas, kad nieko naujo neipe, po valandins manktos" Rozauskas leidia man atsissti. Perduodamas mane kareiviams, s u k o m a n d u o j a : 36-j kamer!" Kaip didiausi nusikaltl mane velka, tiksliau tariant, nea, kaip velnias di", koridoriumi ir siaurais laiptais rs. Raktininkui atidarius kameros duris, atsiduriu viduje. Pasisveikins isiergiu ir atsiremiu sien, kad nepargriiau. Akimis permetu kameros gyventojus. Staiga prie mans prisiartina vienas apls vyrikis, apsivilks odine striuke, ir sako: Viktorai, tai tu ia? Kaip tu ia patekai?" - Labai paprastai - a atjau ia niekieno nepraytas, bet, mielasis, o kas tu toks bsi? - Minutl irjome vienas kitam akis, ir a atpainau Tauro apygardos vad, buvus mano LAK sportins eskadrils vad, aviacijos kapiton Leon Taun. Dar akimirka, ir mudu jau buvome vienas kito glbyje, akyse - diaugsmo aaros: 235

esu ne vienas, galsime pasidalyti igyvenimais, suinoti apie KGB tardymo pinkles... Taunys mane pristato kameros draugams: prieina kun. P. Valadka, Papari klebonas, susijs su aliuoju velniu (paaikjo, kad neakivaizdiai abu pastami), paskui ateina Petras Klimas, buvs Lietuvos pasiuntinys Pranczijoje, prisistato poetas Paulius Drevinis, jaunas poetas Jonas Mikys i Rokikio, Lieplauks dvarininkas Narueviius, prekybininkas Nekraius i Rokikio ir partizanas Gutauskas i Kovarsko. Mano naujieji draugai jau po pusryi. A vis dar stoviu isiergs ir sirms sien peiais. Kameroje nra jokios kds, stalo, lovos. Mane pakvieia atsissti ant grind. A vyrams prisipastu, kad negaliu sdti, nes esu sumutas... Prabgomis pasipasakojau, kaip a gyvas patekau pragar" ir kaip jie su manim elgsi. Nors j uuojautos mano skausm nesumaino, bet tarp savj pasijutau ess lygus tarp lygij. Visi puol klausinti, kas naujo pasaulyje, kas naujo vyksta Lietuvoje? Papasakojau apie lietuvi reakcij po Fultone pasakytos erilio kalbos. Visi laukia treiojo pasaulinio karo pradios ir, deja, laukia masini trmim. Mikuose s u j u d partizanai rengiasi prisidti prie Lietuvos isilaisvinimo kov. Pasakius, kad Lietuvoje kurtas politinis centras, kuris j u n g i a visas esamas politines pogrindio organizacijas, ir kurta ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb, nuotaika kamerose pakyla. Deja, atrodo, kad visa ta bsimos valdios virn jau yra suimta... Vyrai susda apsupdami mane, liepia man pailsti, pasnausti (dienos metu kamerose grietai draudiama miegoti, labai danai jie vilgioja per dur akut" ir seka, kad niekas nemgint umigti ar usnsti). A negaliu nei atsissti, nei atsigulti ir rplom atsirms rankomis ir kojomis grindis tursojau... Truput nusndau. Umigti nesisek. Netiktai nukirptas ilgas gyvenimo tarpas: tapau atskirtas nuo savj (eimos, bendradarbi), su neinia apie rytoj. Labiausiai gailjausi monos Eleonoros ir savo maosios dukrels Nijols, kuri tebuvo vos dviej su trupuiu metuk. Apie i sunkiausi kovo 19-20 d. iurpi nakt archyvuose nra jokios mediagos. 13 valand atsidaro kameros dur langelis ir 236

igirstu sargybinio cerberio bals: Kas i raids A"? (mane jau buvo painformav, kad kareivis sargybinis, nordamas ikviesti kaltinamj, kvieia j pasakydamas tik pirm pavards raid). Draugai mane pakelia, priveda prie dur langelio ir a atsiliepiu: Amenskas Viktoras, Antano, gims 1912 metais". Balsas i koridoriaus: Ieik!" Koridoriuje lauk du sargybiniai pusiau bgte laiptais utemp mane auktyn antrame aukte esant gana erdv MGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojo plk. Kozlovo darbo kabinet. Kabinete maiau atokiau sdini civiliniais rbais apsirengusi moterik. Kaip vliau supratau, tai buvo jo sekretor stenografist Subina. Stamboko kno sudjimo pulkininkas Kozlovas gana mandagiai pradeda apklaus. Vertjo atsisakiau, nes buvau girdjs, kad tardymo metu jie kartais lupa kail iki devinto prakaito". Tardymas tssi nuo kovo 20 d. 13 val. iki kovo 21 d. 4 val. nakties, i viso 15 valand. Smulkiai klausinjs apie eim, gyvenamj viet, tv, seser biografijas ir t.t., plk. Kozlovas paklaus, ar moku rus kalb. Kadangi vertjo a atsisakiau, pulkininkas jau tiesiai paklaus: Js aretuotas u antisovietin veikl. Praau papasakoti, kada js pradjote kov prie soviet valdi?" A pradjau pasakoti, kad aktyvi kov su soviet valdia pradjau 1946 m. sausio mn. antisovietin veikl mane trauk mano buvs bendramokslis (nuo 1932 m.) ir vliau bendradarbis S. Gorodeckis, su kuriuo anksiau buvau dirbs Kaune, Mik kio komisariato Mik pramons valdyboje. 1945 m. pradioje vieno pasikalbjimo metu Kaune S. Gorodeckis pareik, kad bt neblogai sukurti antisovietin organizacij, kuri suvienyt visus lietuvius kovai su soviet valdia. Sovietiniams organams apie tai nepraneiau. Po io pasikalbjimo a ne kart buvau sutiks S. Gorodeck, bet antisovietinmis temomis nekalbjome. 1946 m. sausio mn. S. Gorodeckio bute vl buvo usiminta apie pogrind. S. Gorodeckis kart pareik, kad Vilniuje kurta antisovietin pogrindio organizacija, kuri stengiasi sujungti visus antisovietikai nusiteikusius lietuvius kovai su soviet valdia, 237

ir man, kaip savam mogui, pasil Suvalkijoje (Kauno, aki, Vilkavikio, Marijampols, Lazdij, Alytaus apskrityse) sujungti visas pogrindyje veikianias partizan grupuotes bei rasti vadovavimui tinkam moni. A sutikau. iam darbui uverbavau: 1. Antan Brazait-epet. Uverbavau sausio mn. 2. Vaclov Smolensk-Trak. Dirba Kauno jaunimo teatre. Jam pavediau susisiekti su veikianiomis ginkluotomis grupuotmis Alytaus, Lazdij apskrityse. 3. Broni Gyl (melavau), buvus Lietuvos kariuomens jaun. ltn., ininieri statybinink, numaiau Kauno apygardos tabo virininku (inojau, kad B. Gylys pasitrauk Vokietij, grs gyveno svetima pavarde). pulkininko klausim, kokius organizacijos dalyvius a inau, kartojau t pat, k buvau prisipains generolui, kad Stasys Gorodeckis, gyv. Vilniuje, Labdari g-vje, ir yra vienas i vadov. Su Jonu Noreika, buv. Lietuvos armijos kapitonu, S. Gorodeckis supaindino 1945 m. sausio mn. Vincas Tamulis - Vievils lentpjvs (Paggi apskr.) direktorius, kur painojau nuo 1944 m., pats saksi priklauss pogrindiui. 1946 m. vasario mn. Klaipdoje susitikau su V. Tamuliu. Tada ir umezgiau su juo ryius. Jam nurodiau, kad susisiekt su Taurags partizanais, kurie yra ariau Ervilko oro uosto, ir ivalgyt, ar galima pagrobti i oro uosto ten atskridus lktuv, su kuriuo bt bandoma nuskristi vedij ir tenai susitikti su buv. Lietuvos vadovais, kurie neva yra sukr Lietuvi komitet. S. Gorodeckis buvo pras V. Tamulio vietoje rasti patikim mog, kuris atvyks Vilni galt umegzti tiesioginius ryius su Vilniaus centru arba uvaiuot pas mane Kaun ir per mane pasiimt vairius pavedimus, instrukcijas, kuri reikia tolesniam pogrindio darbui. Vliau tardymas laikinai buvo nutrauktas. 1946 m. kovo 20 d. kvot ts pulkininkas Kozlovas, dalyvaujant stenografistei ubinai. Parodymus pateikiu sutrumpintai, nekeis238

damas pokalbi esms. Tardytojas plk. Kozlovas reikalavo paaikinti Vilniaus centro organizacijos pavadinim ir jo struktras. A paaikinau, kad pogrindio nacionalin organizacija buvo vadinama Lietuvos tautin taryba - L T T ir jos padalinys - Lietuvos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb - LGPVV. Lietuvos Respublika suskirstyta keturias apygardas: Vilniaus, Kauno, iauli ir Panevio. Organizacijos udavinys - plati antisovietin propaganda, supaindinti su drausme ir tvarka pogrindio veiksmuose, prieinimasis sovietins santvarkos vykdomoms priemonms, suburti partizanus grupes, veikianias mikuose, vesti iose grupse karin drausm ir tvark, kad grupuots be centro sutikimo nedaryt savavalik sprendim prie sovietinius organus ir j mones. Be apygardos tab, analoginius tabus planuota sukurti apskrityse, valsiuose. Nusprsta rengtis visuotiniam ginkluotam sukilimui prie Lietuvos soviet valdi, nes tiktasi, kad artimiausiu laiku gali vykti karas tarp SSRS ir J A V - A n g l i j o s , kaip analogikai prasidjo karas tarp Vokietijos ir SSRS. iuo tikslu btina kurti diversines grupes, kurios, prasidjus karui, turt vykdyti diversijas. Galutinis tikslas - Lietuvoje nuversti soviet valdi. Sutiks S. Gorodeck, patekau jo takon ir jau 1946 met pradioje buvau centro sudtyje. Turdamas Skaisio slapyvard, Kaune pradjau organizuoti Kauno apygardos tab ir apie tai praneiau S. Gorodeckiui. Vasario pradioje gavau i S. Gorodeckio direktyvas Nr. 4 ir Nr. 5, susijusias su rinkimais SSRS aukiausij taryb, dl rinkim sabotao bei politin apvalg ir kreipimsi lietuvi taut, kad lietuviai nedirbt sovietams, prieingu atveju bus grietai nubausti. Vasario mn. S. Gorodeckis mane supaindino su kpt. J. Noreika ir pareik, kad, kai jo nra, visus nurodymus a gausiu i J. Noreikos. Apie savo ryius su pogrindiu KGB organams nepraneiau. Grs i Vilniaus, gautas direktyvas perdaviau V. Smolenskui padauginti ir iplatinti Kaune ir Kauno apygardoje. V. Smolenskas 239

mane perspjo, kad, kai jo nra, pogrindio mediag perduoiau Kavaliauskui, kuris dirbo Valstybinje groins literatros leidykloje. Susitikus Kavaliausk, pasakyti slaptaod: A nuo Trako". T pat vasar S. Gorodeckis prane, kad ateityje visi politins reikms dokumentai bus pasiraomi Lietuvos tautins tarybos LTT generalinio sekretoriaus S. Radino (S. Gorodeckio) vardu, o sakymai, instrukcijos - Generolo Vtros (J. Noreikos) vardu. Vliau susitikau J. Noreik, kuris odiu perdav man tuos paius nurodymus kaip ir S. Gorodeckis. J. Noreikai pasakiau, kad Kauno apygardos tabo virininku paskyriau jaun. ltn. Broni Gyl.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 86-99, 101-103.) PATEIKTAS KALTINIMAS, TARDYMAS TSIASI

1946 m. balandio 6 d. KGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojas plk. Kozlovas pateikia kaltinim, kuriame raoma, jog, inagrinjs mano byl, nustat, kad V. Amenskas pakankamai demaskuojamas tuo, kad, bdamas prieikas Lietuvoje esamai sovietinei santvarkai, stojo tautin organizacij, Lietuvos tautin taryb, priklaus Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiajai vadovybei - LGPVV ir j sakymu pradjo organizuoti Kauno LGPVV tab, aukiau minim pogrindio organizacij uverbavo V. Smolensk, A. Brazait, B. Gyl, norjo sujungti visas apygardoje esamas pogrindio organizacijas, siekiant ginkluotu bdu, padedant Anglijai ir J A V , atstatyti buruazin tvark. Nutar: vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str., apkaltinti V. Amensk pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. ir su nutarimu supaindinti kaltinamj, pateikiant jam pasirayti, o kaltinimo nuora pasisti karo prokurorui.
(B.b. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 100.)

1946 m. balandio 6 d. kvotos metu mane supaindino su tokia paia data pateiktu kaltinimu. inoma, su visais kaltinimo punktais turjau sutikti, nes tai anksiau prisipainau, ir buvo liudytoj
p a r o d y m a i . (B.b. Nr. 4792/3. T. 3. L.100.)

240

Beje, tardytojui reikalaujant, teko papildomai paliudyti ir tai, kad S. Gorodeckiui vienu metu buvo kilusi mintis pasisti usien mog per Lenkij, norint susisiekti su Lenkijoje veikianiomis analogikomis pogrindio organizacijomis ir per jas susisiekti su Anglijoje esaniais Lietuvos atstovais; Anglij perduoti dokument ,Atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas". Be to, S. Gorodeckis, davs man udavin susisiekti su gen. tabo plk. ltn. Listopadskiu ir atsargiai suinoti jo nuomon apie pogrind ir ginkluotsias pajgas. S. Gorodeckis inojo, kad jis dar buvo Trakuose 262-ojo auli pulko vadu. A inojau, kad plk. ltn. karo metais tam tikr laik vadovavo lietuvi 16-ajai divizijai, taiau su juo susitikti nesuspjau. Po i paliudijim mane paliko ramybje iki gegus 15 d. Toliau mano byl perm MGB tardymo skyriaus vyr. ltn. Golicinas, kuris man pasirod gana kultringas, niekada nekl balso. Golicinas dar kart tikrino" mano sin, klausindamas dar smulkiau apie atskirus epizodus. Kart bdamas geros nuotaikos paklaus, ar a negirdjs tokios pavards Golicinas? A atsakiau, kad girdjs, bene Ukrainoje buvs kakoks kunigaiktis Golicino vardu. Taip, a esu kils i tos gimins", - pasak tardytojas. Toks atsakymas mane nustebino ir dabar dar neaiku, ar tai buvo poktas, ar tiesa. Patikslinant gegus 15 d. parodymus, teko prisipainti, kad antro susitikimo su J. Noreika metu a jam buvau perdavs 100 vnt. matric spausdinimui, kurias sakiausi atrads savo buto pastogje Kaune, Kstuio 43. Patikjo... Karo metu iame name buvo sikrs vokiei policijos dalinys. Taip man pavyko isikraptyti" i ios bdos, nes matricos turjo vokikus uraus. I ties a jas buvau gavs i draug. Gegus 31 d. tardomas prisipainau, kad V. Tamulis, 1945 m. pabaigoje atvaiavs Kaun, nakvojo pas mane ir tada mes kalbjoms politiniais klausimais. A b u prijome prie ivados, kad soviet valdia ilgai neisilaikys. Kalbjoms ir apie mikuose veikianius partizanus. Jis papasakojo kai kurias detales apie partizanin judjim ir tada man susidar spdis, kad V. Tamulis 241

palaik ryius su partizanais. Kai bdamas Klaipdoje usiminiau apie lktuvo pagrobimo galimybes i Ervilko oro uosto, jis man primin, kad kart kakoks laknas, rodos, Juka, mgino pagrobti lktuv, bet uvo. Atseit tai labai pavojingas udavinys. Dar 1946 m. pradioje Tamuliui atvykus Kaun, jam daviau S. Gorodeckio adres. Joki tiksl tada a neturjau. Bdami Klaipdoje vasario mn., abu su V. Tamuliu nakvojome pas Miko pramons tresto ORS'o virinink, miegojome viename kambaryje. A jam papasakojau, kad esu girdjs, neva Anglija paraiutais imetusi kelet usienyje gyvenusi lietuvi, taiau su jais ryiai kol kas neumegzti. Tikimasi, kad pavasar j pasirodysi ir daugiau. Jie veikia pagal usienyje veikiani lietuvi organizacij nurodymus. V. Tamulis patvirtino, kad ir jis apie tai yra girdjs... Po i pasikalbjim a V. Tamuliui daviau konkret udavin, kad gerai ivalgyt Ervilko apylink, ar manoma ugrobti lktuv. Ryiams su Vilniumi Tamulis pasil Izidori Berg, kuris anksiau dirbo pas V. Tamul sekretoriumi, jam dirbant Mik kio ministerijoje. Prisiminiau, kad Bergas man pastamas, nes kart 1945 m. gegus mn. bdamas Tauragje ir nerads Tamulio, a dvi naktis nakvojau pas Berg ir taip su juo susipainau. Tada man Tamulis prisipaino, kad dirbdamas komisariate jis darbino daug vyr, kurie anksiau gyveno nelegaliai. Bdamas Vilniuje, S. Gorodeck painformavau apie uduoties vykdym. Gorodeckis papra, kad kit kart, vaiuodamas pas V. Tamul, perduoiau jam sakymus, direktyvas. Birelio 20 d. tardytojas Golicinas pareikalavo smulkiau papasakoti apie Vaclov Smolensk. V. Smolensk a painojau nuo 1934 met, nes gyvenau tame paiame name, kur ir jo sesuo. Be to, tenai gyvenau su jo pastamais dzkais, todl jis danai usukdavs ir pas mus. Tuo metu V. Smolenskas dirbo ligoninje ir kartu lank vakarin suaugusij gimnazij. Smolenskas buvo nacionalistas, patriotas. Po 1937 m., kai persikliau dirbti Kaiiadoris, o vliau Trakus, ms ryiai nutrko. 1946 m. atsitiktinai susitikome Kaune
242

ir pasikeitme nuomonmis politiniais klausimais. Supratau, kad jis liks toks kaip ir anksiau, kad jis patriotas ir nusiteiks prie soviet valdi, kad jis gali susisiekti su Dzkijos partizanais Lazdij ir Alytaus apskrii vyrais, nors jis pats apie tai man nra pasisaks. Dl bsimo karo tarp SSRS ir Vakar nekilo joki abejoni. iuo klausimu mudviej nuomons sutapo. Kit kart sutiks V. Smolensk Kaune, jam praneiau, kad Vilniuje kurtas centras, kuriam vadovauja autoritetingi mons. Ms udavinys: organizuoti slapt antisovietin veikl ir suburti visas pogrindio jgas - partizanus vienam tikslui - pasirengti sukilimui. V. Smolenskas sutiko su tuo ir pasirinko slapyvard Trakas. Vliau, kai jis ujo mano but, a jam perdaviau direktyvas, instrukcijas, sakymus, politines apvalgas, papras jas padauginti ir iplatinti. V. Smolenskas pasil, kad LTT parengt savo veiklos program. Man susidar spdis, kad V. Smolenskas yra susijs su pogrindiu. A jam daviau S. Gorodeckio ir J. Noreikos adresus ir nurodiau, kad su jais susisiekt tik tada, jei mans nebt ar btinai prireikus. Perirjs gautus dokumentus, V. Smolenskas pareik, kad dokumentai gerai parengti. V. Smolenskas buvo tos nuomons kaip ir a, kad LTT turt turti dublerius, kurie visur, net apskrityse, galt vykdyti tuos paius udavinius kovodami su soviet valdia. Savo pavaduotoju V. Smolenskas numat Kavaliausk, kur kreiptis slaptaodiu: Trako nra. A kreipiuosi jus". 1946 m. birelio 28 d. apie A. Brazait-epet tardytojas Golicinas pareikalavo smulkesni ini. A. Brazaitis buvo suimtas vasario mn. Su Brazaiiu susipainau 1944 m. liepos mn., kai, frontui artjant, buvau pasitrauks savo tvik Suvalkijon (Jank vals., Saki apskr.). Kart vaiuodamas pro al A. Brazaitis, gyvens u 3 - 4 km nuo mano tviks, usuko pas mus ir taip mes susipainom. Kai pradjau dirbti Kaune, jis susirado mane ir buvo apsilanks tris kartus. Sausio pradioje A. Brazaitis dirbo Lietuvos miko tiekimo o r g a n i z a c i j o j e . Vliau darb met, bet ir toliau v a i n j o 243

uniformuotas, turdamas senas komandiruotes. Jis papasakojo apie Viakio Rdos mik partizanus, kurie buvo upuol banytkaim Viakio Rd (mano buv. parapij). Kart jam atvykus pas mane, a pasakiau, kad esu pogrindio organizacijos - centro narys, kad man reikia susisiekti su visos Suvalkijos partizanais, ir papraiau, kad jis padt. Tada jam a papasakojau apie imestus Lietuvoje paraiutininkus lietuvius, kurie suformuoti i Vakaruose esani lietuvi dalini. Savo ruotu A. Brazaitis papasakojo, kaip 1945 m. lapkriio mn. Degui kaime, Jank vals., uvo grup partizan, tarp kuri buvo ir mano pastamas Bronius Abramaviius-Spyglys, priklauss Tauro apygardos tabui ir buvs Stirnos" rinktins vadas. A. Brazaitis buvo jo ryininkas. Man pasilius, A. Brazaitis sutiko bti ir mano, kaip Kauno apygardos tabo, ryininkas. Jis paadjo vliau surasti man kit mog. Jam pasakiau apie Vilniuje kurtj centr - L T T ir LGPVV, vadovaujamus autoriteting moni. Supaindinau su organizacijos udaviniais, direktyv turiniu ir praiau tai perduoti partizanams Marijampols ir aki apskrityse. A. Brazaitis-epetys mano praym paadjo vykdyti. A jam pasakiau, jog mano slapyvardis Skaistis. A. Brazaitis pareik, kad toks centras reikalingas. Be to, nusiskund, kad trksta vad. Vliau Kaune atsitiktinai susitiks tviks kaimyn Pakevii, suinojau, kad A. Brazaitis aretuotas. Kartu aretuotas ir Pakeviiaus snus, kur kakodl greitai paleido. Aretavus Brazait, netrukus vasario mn. buvo aretuota ir mano sesuo Jul Amenskait - Paluobi mokytoja. (Juodu ir kitus teis atskiroje byloje.) A. Brazaiiui joki ratik nurodym a nebuvau davs. 1946 m. rugpjio 2 d. tardymo metu pasisek tikinti tardytoj Golicin, kad mano pirmuose tardym parodymuose yra paminta Broniaus Gylio pavard. Su juo nuo 1944 m. vasaros nebuvome susitik. Man rodos, B. Gylys, sakiau tardytojui, traukiantis frontui, pabgo Vakarus. Apie jo buvim joki ini neturiu ir nieko nesu apie j girdjs. A paminjau tardytojui, kad mane smarkiai mu, ir a buvau priverstas klaidingai liudyti. 244

Dabar galima pasakyti teisyb. A net S. Gorodeckiui ir J. Noreikai buvau saks, kad B. Gylys yra mano paskirtas Kauno apygardos tabo virininku. I tikrj B. Gylys buvo pasitrauks Vokietij. Raudonoji armija j buvo paiupusi Rytprsiuose ir jam pavyko tikinti kontrvalgyb Smer", kad j vokieiai ive. Jis sigijo kuliamj main ir varikl ir kur laik kl raudonarmieiams javus. Pasibaigus klimams, ie jam idav paym ir paleido. Jis gro Lietuv ir kur laik gyveno Kaune. Pasidirbs pas svetima pavarde, ivaiavo Uten, tenai sukr eim. T i k atilimo" laikotarpiu MGB pareignams kart ikvietus j pas juos ir paklausus: Ar js painojote B. Gyl?" - Bronius jau suprato, kad jiems viskas aiku. Tuomet prisipaino: Taip, pastu". O ar neinote, kur jis gyvena?" - klausia MGB. inau, - sako Bronius, - tai a." Taip laimingai baigsi jo gyvenimo tarpsnis su svetima pavarde. B. Gylys jau mirs, palaidotas Utenoje. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 104-145.)

Pulkininkas leitenantas Petras Masiulis


BIOGRAFIJA

Plk. ltn. Petras Masiulis, s. Baltramiejaus, gim 1894 m. rugsjo 24 d. (pagal senj kalend.) Prastavoni km., eduvos vals., Panevio apskr. Tvai turjo 23,5 ha ems, lietuvis, katalikas, 1914 m. baig iauli gimnazijos 8 klases, 1 9 1 4 - 1 9 1 6 m. Petrogrado elektrotechnikos instituto antro kurso studentas. 1916 m. P. Masiulis baig Tbilisio karo mokyklos sutrumpint 5 mnesi kurs, 1917 m. Aleksandropolyje - radijo telegrafo 4 mnesi kursus, 1923 m. atliko 5 mnesi praktik prie radijo aparat. 1930 m. baig Vytauto Didiojo karinink kurs technikos skyriaus trei laid ir 1931 m. liepos 15 d. - auktuosius karinink kursus. Ved Marcel Januauskait, gimusi 1897 m. birelio 6 d. (birelio 30 d.) (pagal senj kalend.). 1924 m. spalio 17 d. gim 245

snus Tadas, 1927 m. sausio 6 d. - Jurgis. Dalijant Linkuvos dvar, gavo 5 ha ems. 1916 m. spalio 11 d. pakeltas pstinink armijos praporikus ir paskirtas Kaukazo karo apskrities tabo virininko inion. 1917 m. liepos 17 d. suteiktas poruiko laipsnis. 1918 m. sausio 5 d. paspartint kurs karinink skyriuje baig lauko radijo telegrafijos mokomosios komandos kurs. 1918 m. gegus 31 d. i Rusijos respublikos armijos paleistas atsargon. Gro Lietuv, stojo Rygos auktj technikos mokykl. ia moksi tik vien semestr. 1919 m. vasario 24 d. stojo Lietuvos kariuomens Panevio srities apsaugos br. 1919 m. rugpjio 1 d. patvirtintas nuolatins radijo stoties virininku. 1919 m. spalio 8 d., palyginti su Lietuvos karin. laipsniais, rus armijos karinink laipsnis pakeistas vyr. ltn. laipsn. 1920 m. balandio 2 1 d . suteiktas kapitono laipsnis. 1920 m. spalio 1 d. paskirtas radijo stoties virininku. 1921 m. rugpjio 21 d. atvyko elektrotechnikos batalion ir paliekamas Kauno radijo stoties virininku. 1923 m. paskirtas radijo kuopos vadu. 1924 m. vasario 16 d. prisiek Lietuvos valstybs Konstitucijai. 1925 m. gegus 15 d. suteiktas majoro laipsnis. 1926 m. sausio 1 d. perkeltas technikos pulk. 1927 m. rugsjo 1 d. perkeltas ryi batalion. 1930 m. rugpjio 20 d. paskirtas karo technikos valdybos virininku. 1931 m. gruodio 22 d. suteiktas plk. ltn. laipsnis. 1932 m. sausio 4 d. perkeliamas karo technikos tiekimo skyri. 1932 m. sausio 7 d. paskirtas primimo komisijos pirmininku. 1934 m. rugpjio 8 d. paskirtas karo technikos techninio skyriaus usakym dalies vedju. 1940 m. spalio 7 d. paliktas karo technikos valdybos virininku. 246

1940 m. spalio 28 d. perduotas 29-ojo auli korpuso vado inion. 1919 m. sausio 5 d . - 1 9 1 9 m. rugsjo 30 d. dalyvavo kovose prie bolevikus. 1919 m. lapkriio 30 d . - 1 9 1 9 m. gruodio 15 d. dalyvavo kovose prie bermontininkus. 1920 m. liepos 16 d . - 1 9 2 0 m. gruodio 1 d. dalyvavo kovose prie lenkus. Komandiruotas usien: - studijuoti Berlyne radijo telegrafo specialyb - 1923 m. liepos 18 d. - lapkriio 4 d., - 1928 m. Berlyne susipaino su vokiei Telefunken" firma, po to su ryi organizavimu vokiei pulke, - nuvyko Karaliaui susipainti su radijo technika - 1930 m. liepos 1 - 1 4 d., - Vokietij ir veicarij, kaip komisijos narys, priimti kabel ir aplankyti kai kurias vokiei kariuomens dalis - 1930 m. rugsjo 24 d. - spalio 17 d., - Vokietij - 1931 m. rugsjo 27 d. - spalio 15 d., - Anglij ir Olandij priimti lauko telefono firmos Kabuders" kabel - 1932 m. balandio-gegus mn., - Anglij priimti lauko radijo stot i firmos Wickers" 1933 m. vasario 22 d.-kovo 23 d., - Anglij priimti usakyt technikos turt firmoje ambrelI" - 1934 m. kovo 20 d. - birelio 2 d., arvuot - 1934 m. liepos 2 d. - rugsjo 19 d., tanketes - 1934 m. spalio 2 d. - gruodio 21 d., - vedij slaptais reikalais - 1935 m. vasario 16 d. - kovo 19 d. ir 1935 m. balandio 14-20 d., - usien slaptais tarnybos reikalais - 1936 m. balandio 15 d. - gegus 20 d., - vedij slaptais reikalais - 1936 m. rugpjio 1 2 - 1 9 d. ir 1936 m. spalio 7 - 1 4 d., - Anglij slaptais tarnybos reikalais - 1936 m. gruodio 5 - 2 5 d., 247

- usien (Vokietij, ekoslovakij, Pranczij, Anglij, vedij) - 1937 m. balandio 14 d. - birelio 20 d., - ekoslovakij (priimti tank) - 1938 m. gegus 3 d . rugpjio 3 1 d . 1928 m. gegus 15 d. apdovanotas 10 met Lietuvos Nepriklausomybs medaliu Nr. 13107. 1 9 3 0 m. r u g s j o 4 d. u y p a t i n g u s n u o p e l n u s Lietuvai apdovanotas Vytauto Didiojo 5-ojo laipsnio ordinu. P. Masiuliui teko turti ryi su vairiomis usienio firmomis ir j atstovais. 1940 m. plk. ltn. Petras Masiulis perkeltas 29-j Lietuvos teritorin korpus. Jame buvo atsakingas u autotransporto aprpinim benzinu, tepalais ir kt. (pagal spec. paskirt), main remont ir aprpinim detalmis. Plk. ltn. P. Masiulis turdavo atsiskaityti Pabaltijo autoarvuoitank valdybai. Jo inioje buvo divizij, pulk techninio aprpinimo virininkai. Dl autodetali stokos automobiliai nebuvo remontuojami ir todl prasidjus karui i karto buvo jauiamas automobili trkumas. Prasidjus karui, plk. ltn. P. Masiulis buvo Vilniuje paliktas kaip korpuso atstovas, o visas 29-asis auli korpusas nuo gegus mn. buvo poligonuose - Pabradje ir Varnoje. Korpuso tabo virininko gen. mjr. erniaus ir korpuso tiekimo virininko gen. Gerulaiio sakymu plk. ltn. P. Masiulis paskiriamas kontroliuoti lengvj main remont, kuris buvo vykdomas Vilniuje, miesto dirbtuvse, priirti vykdomus karini objekt statybos remonto darbus ir kontroliuoti korpuso tabo apsaug, o aprpinimui technikos priemonmis laikinai vadovavo P. Masiulio pavaduotojas kpt. Grikeviius. 1941 m. birelio 23 d. 29-ojo korpuso tab atvyko korpuso vado pavaduotojas gen. mjr. Rozanovas, kuris sak, kad bt pasirpinta audmenimis bsimam susirmimui su prieu Palukns miestelio rajone. Gen. Rozanovas sak P. Masiuliui rengtis ivykti ir adjo pats atvaiuoti jo pasiimti. 248

Su gulos virininko adjutantu P. Masiulis sustabd 70 automain, kurios vyko Minsko kryptimi, ir apie tai prane gen. mjr. Rozanovui, kuris dav kolonos virininkui sakym vykti korpuso tabo bstin ir, gavus P. Masiulio sakym, perveti audmenis Palukns rajon. P. Masiulis para paskyrim ir pasiunt su kolona audmen sandlius vien i korpuso apsaugos kari, kuris ne tik neprane P. Masiuliui apie uduoties vykdym, bet dingo ir pats. Kaip vliau suinota, dalis autokolonos pasuko Minsko kryptimi. Vakare plk. ltn. P. Masiulis lauk gen. mjr. Rozanovo iki 24 d. 6 val. ryto, bet nesulauk. Birelio 23 d. per ryinink susisiek su komendantu, bet ten nieko nerado. Birelio 24 d., nesulauks gen. mjr. Rozanovo, P. Masiulis nujo iki gara, o i ten - iki komendantros. ia jau pamat vokieius. Gro tab, jame taip pat jau buvo vokieiai. Kai prisistat vokieiams, j vyr. ltn. pasak: Js laisvas, bet kasdien prisistatysite vokieiams". I pradi i P. Masiulio atm revolver, bet vliau grino. Birelio 24 d. vakar P. Masiul ikviet Vilniaus komiteto pirmininkas akeviius ir pasil stoti Vilniaus miesto komiteto darb. Komitetas daugiausia organizavo gyventoj aprpinim maistu. Kaip karininkas, P. Masiulis stengsi padti sidarbinti karikiams, taiau paddavo sidarbinti ir kitiems Lietuvos pilieiams. Plk. ltn. Petras Masiulis, pasitrauks i Vilniaus komiteto, nuo rugpjio 30 d. iki 1943 m. kovo 16 d., t.y. iki j aretavo vokieiai, dirbo Vilniaus statybos tresto direktoriaus pavaduotoju. Aretuot P. Masiul perve Kauno gestap. ia jau rado ir susipaino su kpt. Jonu Noreika. Po 3-j dien juos - 20 aretuotj - per Til ive tuthof, kuriame i viso susirinko 46 yms Lietuvos inteligentai. Pirmaisiais mnesiais teko painti vokiei tuthofo koncentracijos stovykl tvark, beteisi moni paeminim, smurt, kanias, ligas. Tik vliau, paskelbus aretuotuosius garbs kaliniais", ie atsiauk namikiams, atsigavo. Bolevikams siverus Vokietij ir evakuojant tuthofo kalinius, i varom kolon P. Masiuliui pavyko pabgti. Sulauks rus atjimo, pateko 249

Gardino filtravimo" stovyklas. I ten rusai pasiunt demobilizuotj divizij Bakirijoje, kur ibuvo nuo gegus 22 d. iki lapkriio 15 d. ir pagaliau paleistas gro Vilni. 1945 m. lapkriio 25 d., grs i bolevik filtravimo" stovykl Vilni, apsigyvena Vilniuje, Liejyklos 9 - 6 . 1945 m. lapkriio mn. i filtravimo" stovykl gro ir kpt. Jonas Noreika, kuris, lankydamas buvusius tuthofo kalinius (prof. Jurgut, prof. Sruog, Darganavii), gruodio mn. usuko ir pas P. Masiul. J. Noreikai rpjo k nors smulkiau suinoti apie politin padt, apie pogrindyje veikianias nacionalines nelegalias organizacijas, apie partizanin veikl. P. Masiulis pasil J. Noreikai susitikti ir pasikalbti su savo snum, VVU IV kurso Fizikos-matematikos fakulteto studentu Tadu Masiuliu. T. Masiulis, kalbdamasis su J. Noreika, pasil iam susitikti jau su tikru buvusiu miko partizanu Zigmu erknu-Laukaiiu. Vliau, 1946 m. vasario mn., J. Noreika, jau bdamas nacionalinio centro - L T T vadovu, suinojs, kad P. Masiulis rengiasi vaiuoti Panev sigyti maisto produkt, ujo jo but ir paliko paket vairi nelegali dokument - sakym, instrukcij, politini apvalg ir papra P. Masiul, kad is perduot paket Panevio srities partizanams. Dokumentai buvo pasirayti LGPVV Generolo Vtros (sakymai, direktyvos) ir LTT generalinio sekretoriaus vardu. 1946 m. liepos 22 d. P. Masiul aretavo NKGB.
ARETAS, KRATOS

Nutart aretuoti P. Masiul pareng LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 4-ojo poskyrio operatyvinis galiotinis jaun. ltn. Rimkeviius 1946 m. birelio 26 d. Jis kaltinamas tuo, kad, prasidjus Antrajam pasauliniam karui, dirbo Raudonosios armijos 29-ojo lietuvi korpuso techninio skyriaus virininku ir, bdamas prieikas soviet valdiai, savanorikai pasiliko vokiei kariuomens pusje, buvo

250

antisovietinio Vilniaus aktyvist komiteto narys ir po to dirbo Vilniaus statybos treste direktoriaus pavaduotoju. 1945 m. gruodio mn. susisiek su aktyviu lietuvi pogrindio dalyviu J. Noreika, buvo trauktas Lietuvos tautins tarybos darb, gavo i J. Noreikos daug antisovietini dokument, siekiant perduoti juos Panevio srities partizanams. Nutart suderino 2-ojo skyriaus 4-ojo poskyrio virininkas Belovas ir LSSR NKGB tardymo skyriaus virininkas Rozauskas bei LSSR KGB 2-ojo skyriaus virininkas Pokajus. Nutart patvirtino LSSR NKGB ministras gen. Jefimovas 1946 m. liepos 27 d., sankcionavo LSSR V R M kariuomens karo prokuroras papulk. Grimoviius 1946 m. liepos 29 d. 1946 m. liepos 26 d. LSSR MGB 2-ojo skyriaus 4-ojo poskyrio vyr. operatyvinis galiotinis jaun. ltn. Rimkeviius, suderins su MGB 2-ojo skyriaus 4-ojo poskyrio virininku mjr. Belovu ir 2-ojo skyriaus virininku papulk. Pokajumi bei MGB tardymo skyriaus virininku Rozausku, pareng nutart parinkti P. Masiuliui kardomj priemon - aret. Inagrinjus plk. ltn. P. Masiulio byl, nustatyta, kad jis tariamas padars nusikaltim pagal RSFSR BK 17-88-la, 58-11 str., ir nutarta: plk. ltn. P. Masiul laikyti suimt, jam pasiraius ant praneimo, o nutarties nuora nusisti kaljimo virininkui ir prokurorui. 1946 m. liepos 27 d. nutart tvirtino NKGB ministras gen. mjr. Jefimovas, sankcionavo LSSR M V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. Su nutartimi P. Masiulis supaindintas 1946 m. liepos 30 d. 1946 m. liepos 29 d. jaun. ltn. Rimkeviiui iduotas orderis Nr. 3 7 3 aretuoti P. Masiul ir atlikti asmens krat. Order pasira LSSR NKGB ministro pavaduotojas papulk. Martaviius ir NKGB 3-iojo skyriaus virininkas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 146-147.) P. Masiulio asmens krat atliko 1946 m. liepos 22 d. KGB vyr. ltn. Sorokinas ir jaun. ltn. Sierovas. Kratos metu i sulaikytojo paimti ie dokumentai:
251

1. Laikinas paymjimas Nr. 2/547. 2. Laikinas paymjimas (vietoj karinio bilieto) Nr. 130. 3. Sutartis (lietuvi kalba) Nr. 143. 4. Payma dl mobilizacijos Nr. 9/1292. 5. vairi susirainjim 4 popieriaus lapai. P. Masiulis pasira, kad atlikusiems krat MGB darbuotojams pretenzij neturi. 1946 m. rugpjio 29 d. LSSR NKGB darbuotojai jaun. ltn. Rimkeviius ir ltn. Malcevas P. Masiulio bute, esaniame Labdari 9 - 6 , atliko krat ir asmeninio turto apraym. Apraytas asmens turtas: 1. varkas su liemene, vilnonis, juodos spalvos. 2. Paltas matins nerykios spalvos. 3. Karikas lietuviko modelio varkas. 4. Karikos kelns. 5. Utiesalas raudonos spalvos, aptrauktas pliuu. Krata atlikta dalyvaujant M. Masiulienei. Yra Masiuliens paraas, kad ji P. Masiulio aprayt turt sutinka saugoti. I aukiau mint dat matyti, kad P. Masiulis buvo suimtas ne 1946 m. liepos 26 d., kaip nurodyta nutarime aretui, ar liepos 29 d., kaip nurodyta areto orderyje, o 1946 m. liepos 22 d., kai buvo atlikta asmens krata ir suraytas protokolas apie paimtus P. Masiulio dokumentus. Be to, pirmas protokolas raytas irgi 1946 m. liepos 22 d. Protokol pasira jaun. ltn. Rimkeviius. Kodl MGB beveik visuomet rao aretuotojo - kaltinamojo nenaudai, kart net 4 dienas... (nutarimas aretuoti 1 9 4 6 m. liepos 26 d.). (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L 146-147.)

KALTINIMAS

1946 m. rugpjio 19 d. LSSR NKGB tardymo skyriaus vyresnysis tardytojas, patikrins Petro Masiulio tardymo bylos Nr. 7 8 3 6 252

(dabar b. b. Nr. 9792/3) kvotos dokumentus, vadovaudamasis tuo, jog pakankamai iaikinta, kad P. Masiulis, bdamas Raudonosios armijos 29-ojo auli korpuso technikos tiekimo virininku, buvo Lietuvos aktyvist fronto dalyvis, 1941 m. birelio mn. vokieiams upuolus Soviet Sjung, perjo prieinink pus, buvo aktyvus Vilniaus m. komiteto narys ir dirbo Vilniaus statybos treste direktorium. Ivadavus i vokiei Lietuvos teritorij, i naujo umezg ryius su nelegalia organizacija ir partizanais, sijung antisovietin veikl ir vykd j nurodymus. Nutarta: Kaltinti Petr Masiul pagal RSFSR BK 8 8 - l b , 88-3, 88-11 str. ir su tuo supaindinti kaltinamj jam pasiraant. Pasira LSSR NKGB tardymo skyriaus vyr. tardytojas ltn. Lavrentjevas. Pritar LSSR NKGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Nutarim tvirtino LSSR NKGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. (B. b. Nr. 19792/3. T. 3. L. 180.)
TARDYMAI

P. Masiul tard MGB jaun. ltn. Rimkeviius (1946 m. birelio 22 d.), mjr. Belovas (1946 m. liepos 25 d.), vyr. ltn. Lavrentjevas (1946 m. rugpjio 5 d. - 2 kartus, 1946 m. rugpjio 7 d., 1946 m. rugpjio 13 d., 1946 m. rugpjio 17 d., 1946 m. rugpjio 22 d., 1946 m. rugsjo 7 d.). Pirm kart (1946 m. birelio 22 d.) P. Masiul tard MGB jaun. ltn. Rimkeviius. P. Masiulis smulkiai papasakojo savo biografij. P. Masiulis prisipasta, kad 1 9 3 9 - 1 9 4 0 m. buvo Lietuvos kariuomens aprpinimo technika vadovas. Lietuvoje sikrus soviet valdiai, susikr Raudonosios armijos Lietuvos auli 29-asis korpusas. Likvidavus aprpinimo technika skyri, P. Masiulis

253

pradjo d i r b t i Lietuvos auli 2 9 - a j a m e k o r p u s e techninio aprpinimo virininku, sakymu P. Masiuliui buvo pavesta aprpinti korpus audmenimis. Korpusui ivykus Pabrads ir Varnos poligonus, P. Masiulis liko Vilniuje ir lauk korpuso vado sakymo. Taiau tuo metu vokieiai eng Vilni, ir P. Masiulis pasidav nelaisv. KGB mjr. Belovas vert P. Masiul prisipainti, kok vaidmen jis suvaidino antisovietinje veikloje. P. Masiulis kategorikai tvirtino, kad su antisovietine veikla jis nebuvo susijs. Tardytojui pateikus P. Masiuliui jo snaus Tado parodymus, kad J. Noreika b u v o paliks paket, kur tvas turjo perduoti partizanams, esantiems Panevio apskr., ie dokumentai, sakymai, instrukcijos buvo pasirayti pogrindio tabo. Bet P. Masiulis dar kart kategorikai paneig snaus parodymus. Tardytojas mjr. Belovas perskait P. Masiuliui J. Noreikos parodymus: P. Masiuliui a perdaviau Lietuvos tautins tarybos parengtus direktyv Nr. 7 ir sakym Nr. 2" ir paklaus: Ar ir dabar neigsite savo parodymus?" P. Masiulis atsak: Taip, a joki antisovietini dokument i J. Noreikos negavau ir J. Noreikos parodymus atmetu". 1946 m. rugpjio 5 d. kvoiamas Petras Masiulis kitam NKGB tardytojui - ltn. Lavrentjevui prisipasta, kad, vokieiams umus Vilni, jis pateko vokiei nelaisv, o kai j paleido, reikjo kasdien registruotis vokiei komendantroje. Po to iki liepos 30 d. dirbo Vilniaus komitete. Vliau perjo dirbti Vilniaus statybos trest valdytojo pavaduotoju. Respublikinis trestas buvo Kaune, jo direktorium buvo I. Jonaitis, P. Masiulio pusbrolis. Remontuodavo ligonines, krautuves. Liepos pradioje komitete buvo nekama apie geto formavim senamiestyje. Kaip liudijo P. Masiulis, jis pats joki nurodym i Vilniaus komiteto negavo. 1943 m. kovo mn. gestapas j aretavo. Areto prieasties P. Masiulis saksi neins. Ibuvus Vilniaus gestape tris paras kartu 254

su 20-ia moni buvo iveti Kauno gestap, kur susitiko ir susipaino su J. Noreika. I Kauno ive tuthof, kur ibuvo iki 1946 m. sausio 26 d. Dal kakur ive, kiti, taip pat J. Noreika, liko. Su J. Noreika susitiko tik jam grus i rus filtravimo" stovykl. Tardytojui P. Masiulis aikina, kad Raudonajai armijai umus tuthofo koncentracijos stovykl, jis pateko Gardino filtravimo" stovykl ir i ten buvo pasistas demobilizuotj divizijon Bakirijos ASSR, kur ibuvo nuo birelio 22 d. iki lapkriio 15 d. Su J. Noreika susitik 1945 m. gruodio mn., kai jis apsilank pas P. Masiul. Susitikus pirm kart, politiniais klausimais nesikalb j . (B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 1 6 2 - 1 6 3 , 164-169.)

1 9 4 6 m. rugpjio 7 d. kvotos metu P. Masiulis smulkiau aikinasi apie turtsias pareigas auli teritoriniame 29-ajame pulke. Jis turdavs atsiskaityti Pabaltijo autoarvuoi-tank valdyboje. T r k o detali automain remonto d a r b a m s . Ivykus auli 29-ojo korpuso kariams vasaros poligon, gen. mjr. erniaus sakymu P. Masiulis kontroliavo lengvj automain remont ir korpuso tabo apsaug. Birelio 23 d., artjant frontui, 29-ojo auli korpuso tabo virininko pavaduotojas gen. mjr. Rozanovas sak aprpinti korpus audmenimis bsimoms kautynms prie Palukns, o vakare, jam atvykus Vilni, pasirengti ivykimui. P. Masiulis gen. mjr. sakym vykd: su gulos a d j u t a n t u sustabd 70 main autokolon, ygiuojani Minsko kryptimi. Gen. mjr. Rozanovas dav sakym kolonai atvaiuoti korpuso tab. P. Masiulis perdav autokolonos virininkui paliepim paimti i sandli audmenis, kartu pasisdamas vien sargybos kar palydai. Ar autokolona vykd udavin, neinoma, nes lydintis sargybos karys tab negro. Gen. mjr. Rozanovo nesulauk iki 24 d. ryto. O ryt pasirod vokieiai P. Masiul pam nelaisv, taiau netrukus paleido ir sak kasdien atvykti komendantr registruotis, o mieste vaikioti su lietuvika uniforma ir apsiginklavus revolveriu. 255

I savo buto P. Masiulis buvo ikviestas Vilniaus komitet jo pirmininko akeviiaus. Komitete Masiul laik kariniu galiotiniu.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 170-180.)

1946 m. rugpjio 8 d. kvotos metu P. Masiulis vl atmeta tardytojo MGB ltn. Lavrentjevo kaltinimus, sakydamas, kad a neparsidaviau vokieiams, bet vokieiai pam mane nelaisv. Gen. mjr. Rozanovas man buvo saks laukti jo ir besitraukianio 29-ojo auli korpuso". P. Masiulis kategorikai neigia, jog dalyvavs antisovietinje veikloje: A nebuvau LAF narys, bet dirbau Vilniaus m. komitete, kurio pagrindinis udavinys - aprpinti vietos gyventojus maistu". Toliau P. Masiulis aikina: Apie geto krim buvo tik kalbta, o pats getas buvo kurtas senamiestyje 60-iai tkstani yd po mano pasitraukimo i Vilniaus komiteto mnesiu vliau, ir mane kaltinti, kad a prisidjau prie geto krimo, nra jokio pagrindo. Getui kurti a joki pasilym nedaviau, o siliau utsti jo organizavim".
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 181-184.)

1946 m. rugpjio 19 d. buvo apklausta ir M. Masiulien, gimusi 1894 m., iki 1921 m. gyvenusi Petrograde. 1921 m. gro Lietuv Kaunan. Itekjo u Petro Masiulio. eimos sudtis: vyras ir sns Tadas ir Jurgis. Nuo 1940 m. gyvena Vilniuje, Liejyklos 9 - 6 . 1930 m. Panevio apskr. vyras pirko 23 ha k, kur inuomodavo ir u j gaudavo nuom maisto produktais. Prie kar vyras tarnavo 29-ojo auli korpuso technikos dalyje plk. ltn. M. Masiulien vis laik buvo nam eiminink. Rusij M. Masiulien su vaikais nepasitrauk todl, kad vyras negaljo ivykti dl tarnybini prieasi. Be to, Vilni netiktai greitai um vokieiai. Vokiei okupacijos metu vyras i pradi dirbo Vilniaus komitete ir darbindavo buvusius Lietuvos karikius, vliau - Vilniaus statybos treste direktoriaus pavaduotoju. 1943 m. buvo aretuotas ir ivetas tuthofo koncentracijos stovykl.

256

M. Masiuliene l i u d i j a : Kai vyras gro i Vokietijos, pas j but ueidavo daug pastam. J. Noreikos nepainojau. Tas nepastamas ir dav antisovietiniu dokument su pogrindio tabo ar kitokio pavadinimo paraais. A, permetus akimis j turin, supratau, kad tai antisovietiniai dokumentai, ir juos sudeginau".
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 195-197.)

Rugpjio 19 d. kvotoje tardytojui Lavrentjevui primygtinai teigiant, kad plk. ltn. P. Masiulis savo parodymuose apie J. Noreik teikis neteisingas inias ir kad Noreikai apsilankius antr kart pas P. Masiul, jis i J. Noreikos gavs direktyv Nr. 7 ir sakymus Nr. I ir 2, Masiulis paneigia: Joki dokument i J. Noreikos negavau". - Js akiplikai meluojate, - kartoja tardytojas. - Apie tai liudija js mona. Ar js patvirtinate jos parodymus? - Ne, - atsako P. Masiulis. - monos liudijimo a nepatvirtinu. mona sak neties. P. Masiulis usispyrs nuneigia J. Noreikos ir M. Masiuliens parodymus, kad bute perduoti nelegals antisovietiniai dokumentai.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L 185-186.)

Kategorikas P. Masiulio pareikimas tardytojui, kad J. Noreika jam neperdav joki dokument, privert tardytoj ltn. Golicin rugpjio 20 d. suvesti J. Noreik ir P. Masiul akistaton, kurios metu P. Masiulis pareik: A tokio pasikalbjimo su J. Noreika apie antisovietin pogrind neatsimenu. Neatsimenu, kad man bt buv teikti antisovietiniai dokumentai". (B. b. Nr. 9792/3. T. 3.
L 61-64.)

P. Masiulio atkaklus prietaravimas jo monos liudijimui, manau, motyvuotinas tuo, kad P. Masiulis norjo priversti tardytoj suvesti j akistaton su mona ir taip bent trumpam su ja pasimatyti. Rugpjio 20 d. KGB tardytojas Golicinas suved P. Masiul ir M. Masiulien akistaton. Akistatoje M. Masiulienei patvirtinus, kad J. Noreika tikrai paliko paket, kuriame buvo pogrindio organizacijos dokumentai, kuriuos ji sudegino, P. Masiulis atsiduss 257

pasak: Jeigu jau mona taip sako, tai gal taip ir buvo. Kad J. Noreika paliks dokumentus, a nebeprisimenu".
P. MASIULIO IR T. MASIULIO

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. rugpjio 20 d. Tard vyr. ltn. Golicinas, dalyvaujant ltn. Lavrentjevui. Akistatoje tvas ir snus pareik, kad asmenini sskait vienas su kitu netur. Klausimas Tadui Masiuliui: Ar js pastami su Jonu Noreika"? Atsakymas: Taip, 1945 m. gruodio mn. J. Noreika buvo ujs ms but pas mano tv P. Masiul ir a tada su juo susipainau. Po to su juo susitikau dar por kart: vien kart Moksl akademijos patalpose, kur J. Noreika dirbo juriskonsultu, o antr kart ms bute 1946 m. kovo mn." Klausimas T. Masiuliui: Ar jums dalyvaujant Petras Masiulis vadovavo kokiems nors pokalbiams"? Atsakymas: 1945 m. gruodio mn. susitikime man esant tvas kalbjosi su J. Noreika, taiau a danai ieidavau, tad viso pokalbio negirdjau. Taiau gerai prisimenu, kad pasikalbjimo metu J. Noreika teiravosi apie veikiant nacionalin pogrind Lietuvoje. Igirds iuos J. Noreikos odius, a pasakiau ins mog, kuris galt smulkiau papasakoti apie pogrind. Tai igirds Noreika papra, kad supaindiniau j su tuo mogumi. Bet a dabar neatsimenu, ar tai girdjo mano tvas, nes jis irgi kartais ieidavo i kambario. Vliau, 1945 m. gruodio mn., supaindinau J. Noreik su Z. erknu". P. Masiulis patvirtino snaus liudijim, bet kad buvo kalbama apie nacionalin pogrind, neatsimens. T. Masiulis: Antr kart J. Noreika pas mus atjo 1946 m. kovo mn. pradioje, bet a greit ijau, tvo pasikalbjimo su J. Noreika negirdjau. Vliau tvas man papasakojo, kad J. Noreika ieidamas paliko sakymus, instrukcijas perduoti Panevio apskr. 258

partizanams. A t dokument nemaiau ir neskaiiau. Mano motina yra sakiusi, kad, nordama ivengti nemalonum, juos sudegino". P. Masiulis: A neatsimenu, kad biau pasaks savo snui Tadui, jog J. Noreika man perdav sakymus ir instrukcijas perduoti Panevio apskr. partizanams, ir todl snaus Tado parodymus neigiu". T. Masiulis: A laikausi savo liudijimo. A pasakiau ties, k man buvo papasakojs mano tvas, ir k nors pakeisti ar pridurti nenoriu". Pasira P. Masiulis, T. Masiulis, vyr. ltn. Golicinas, ltn.
L a v r e n t j e v a s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 65-67.)
P. MASIULIO IR M. MASIULIENS

AKISTATA

Akistata vyko 1946 m. rugpjio 22 d., dalyvaujant tardytojui vyr. ltn. Leonovui ir vyr. tardytojui Lavrentjevui. Tardytojas klausia Masiulien, k ji ino apie J. Noreikos paliktus antisovietinius lapelius. M. Masiulien: 1946 m. vasario ar kovo mn. P. Masiulis man perdav kelet lapeli, kuriuos perskaiius susidariau nuomon, kad tai antisovietinio turinio lapeliai, kurie pasirayti kakokio tabo. Ms vaikai j neskait, vyras taip pat neskait, nes tuo laiku neturjo akini. Kas atne juos - neinau. T lapeli buvo keletas egzempliori". P. Masiulis: monos paliudijim tvirtinu. J. Noreika vasariokovo mn. atne tuos lapelius, kuriuos pra man vaiuojant Panevio apskr. perduoti partizanams. (J. Noreika inojo, kad ten vaiuoju produkt.) Bet kam tai perduoti - neinojau. J. Noreika pra juos kaip nors perduoti ir ieidamas paliko. Tuo metu a neturjau akini ir praiau, kad mona perirt. Ypatingo susidomjimo mona neparod, ir a juos virtuvje sudeginau. Daugiau eimoje apie tuos lapelius negirdjau". 259

P. Masiulis: Ms parodymai urayti teisingai". Tardytojas ltn. Lavrentjevas, 1946 m. rugpjio 22 d. apklausoje gavs i savo kolegos ltn. Golicino P. Masiulio akistat su Noreika, su snumi Tadu ir su mona protokolus, dar kart klaus P. Masiul, ar jis prisipasta gavs i J. Noreikos antisovietinius dokumentus, kuriuos J. Noreika paliko ant stalo. Suprats, kad kitos ieities nra, P. Masiulis teisindamasis prisipaino, kad tai slp nordamas apsaugoti eimos likim, kad jos netraukt antisovietins veiklos byl. Taiau dokument turinio neinojs, sakosi P. Masiulis. Snus Tadas neteisingai liudijo, neva dokument tekst skait ir snus Jurgis. Matyt, snus kak supainiojo. Dokument turinio, - sako P. Masiulis, - a neskaiiau ir todl neinau. Pasitar su mona tuos dokumentus sudeginome, nes mona perspjo, kad tai antisovietiniai dokumentai." (B. b. Nr. 9792/3.
T. 4. L 143-145.)

Studentas Tadas Masiulis


BIOGRAFIJA

Tadas Masiulis, s. Petro, gim 1924 m. sausio 17 d. Kaune. 19341940 m. moksi Kauno Marijos Pekauskaits gimnazijoje, 1940 m. vasar, tvams persiklus gyventi Vilni, Tadas ivyko kartu su tvais. 1940-1941 m. moksi Vilniaus valstybinje gimnazijoje. 1941-1943 m. kovo mn. studijavo fizik Vilniaus valstybiniame universitete. Udarius Vilniuje auktsias mokyklas, 19431944 m. T. Masiulis sidarbino gaisrininku. Tvai turjo 23 ha k eduvos rajone. Tvas, buvs Lietuvos kariuomens plk. ltn., po 1940 m. dirbo Raudonosios armijos 29-ojo korpuso tabe, motina - nam eiminink, brolis Jurgis radiotechnikas. 1944 m. vasar ivaiavo atostog tv k Prastavoni km., o liepos mn. persikl pas motinos brol Petr Januausk, kuris vald 260

34 ha k, ir ten ibuvo iki 1944 m. rudens. Grs Panev, pradjo dirbti mokytoju. lapkriio mn. gro Vilni ir stojo V V U 3 kurs ir kartu dirbo Fizikos-matematikos Fakultete laborantu iki 1946 m. gegus 31 d., kai einant gatve aretavo KGB. Prasidjus Vokietijos ir SSRS karui, evakuotis nenorjo, nes visi keliai buvo ukimti besitraukianios Raudonosios armijos. Man, kad dl vokiei puolamosios aviacijos bombardavimo kartu trauktis pavojinga. Po 10 dien vokiei okupacijos tvas sidarbino Vilniaus statybos treste direktoriaus pavaduotoju, kur idirbo iki 1943 met. 1943 m. kovo mn. gestapas aretavo tv ir ive Vokietijon tuthofo koncentracijos stovykl. Raudonajai armijai umus tuthof, tvas buvo pasistas Gardino filtravimo" stovykl, o vliau pervetas Bakirijos ASSR. I ten demobilizavosi ir grs Vilni sidarbino Sveikatos apsaugos ministerijoje. Masiuliu eimoje prie tai niekas nebuvo aretuotas N K V D . Buvo itremti gimins: teta Latkauskien su savo vyru Komijos ASSR ir teta Agn Trumblien su savo vyru. Pas Tad namus ueidavo jo gimnazijos bendraklasis Zigmas erknas. 1945 m. gruodio mn. atjo kartu su mokytoju K. Valentukeviium, o sausio mn. atjo su dviem draugais, taiau Tado namuose nerado. Su K. Valentukeviium T. Masiulis moksi vienoje vidurinje mokykloje. Su juo nuo 1 9 4 1 - 1 9 4 5 m. nebuvo matsis. 1945 m. gruodio mn. Tadas su K. Valentukeviium vl netiktai susitiko Vilniuje, knygyne. Z. erknas-Laukaitis ir K. Valentukeviius ujo pas T. Masiul pasimatyti su juo tik kaip seni pastami. 1946 m. kovo mn. J. Noreika buvo ujs Masiuliu namus ir nerads P. Masiulio paliko tvui antisovietinius nelegalius dokumentus (instrukcijas, direktyvas). Motina, pamaiusi, kad tai nelegali literatra, iuos dokumentus sudegino. Kad J. Noreika susijs su pogrindiu, T. Masiulis suprato tik tada, kai jis j namuose paliko nelegalius dokumentus. 261

Pamats pas Z. erkn-Laukait nelegal laikratuk Laisvs varpas", T. Masiulis papra, kad jam padovanot 1 egz. Perskaits laikrat, Tadas dar dav j paskaityti Guroniui. Nei Zigmas, nei Jonas Noreika stoti pogrindio organizacij
T a d u i nesil. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 252-253.)
ARETAS, KRATOS, KALTINIMAI

1946 m. birelio 13 d. LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio operatyvinis galiotinis jaun. ltn. Rimkeviius, perirjs NKGB dokumentus apie Tad Masiul, gimus 1924 m., gyv. Vilniuje, Liejyklos 9 - 6 , nusprend, kad jis yra prieikas sovietinei santvarkai, susijs su aktyviu Kazimieraiio grups dalyviu Zigmu erknu, kuris Tadui parod Kazimieraiio partizan ileistus antisovietinius lapelius. Ivada: T. Masiulis suved Z. erkn su pogrindio organizacijos dalyviu J. Noreika, kurio iniciatyva kurtas centras - Lietuvos tautin taryba. J. Noreika, kaip L T T dalyvis, teik T. Masiuliui direktyvas, siekiant perduoti jas per jo tv Petr Masiul Panevio srities partizanams, tad nutar Tad Masiul aretuoti. Nutart suderino NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininkas mjr. Belovas, 2-ojo skyriaus virininkas papulk. Ridyka, tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Nutart tvirtino 1946 m. birelio 13 d. gen. mjr. Jefimovas. Aret sankcionavo LSSR N K V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. 1946 m. birelio 13 d. MBG jaun. ltn. Rimkeviius pareng nutart parinkti T. Masiuliui kardomj priemon, nes jis tariamas padars nusikaltim pagal RSFSR BK 17-88-la ir 88-12 str. Nutart suderino LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininkas mjr. Belovas, 2-ojo skyriaus virininkas papulk. Ridyka, tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Nutart tvirtino 1946 m. birelio 13 d. LSSR NKGB komisaras gen. mjr. Jefimovas. 262

Sankcionavo LSSR N K V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. 1 9 4 6 m. birelio 13 d. iduotas orderis Nr. 291 aretuoti T. Masiul. I tikrj T. Masiul sum gatvje 1946 m. gegus 31 d. Pirmoji kvota vyko irgi gegus 3 1 d . Asmens kratos protokolas: 1 9 4 6 m. gegus 31 d. buvo padaryta Tado Masiulio, gyv. Liejyklos 6 - 1 , asmens krata, kuri atliko LSSR NKGB mjr. utivas ir ltn. Trofyvas, kurios metu paimta: 1. Pasas II-TNr. 615583, iraytas T. Masiulio vardu. 2. Laikinas paymjimas apie paaukimo kariuomen atidjim. 3. Laikinas T. Masiulio paymjimas Nr. 1935. 4. T. Masiulio nario bilietas Nr. 10623. 5. Tarnybiniai T. Masiulio paymjimai Nr. 985 ir Nr. 662. 6. Komandiruots paymjimas Nr. 241. 7. Paymos T. Masiuliui Nr. 775, Nr. 26, Nr. 8. 8. Studento paymjimai Nr. 289, Nr. 3230, Nr. 3230. 9. Vidutinio dydio ura knygel. 10. vairs susirainjimai - 9 lapai. 11. Geleinkelio bilietas Nr. 2 9 6 6 1 4 . 12. Teatro bilietai Nr. 369, Nr. 696, Nr. 67, Nr. 66, Nr. 394. 13. vairi dydi fotonuotraukos- 6 vnt. 14. Sovietiniai pinigai - 76 rb. 15. Paskolos (obligacijos) laktai Nr. 0 5 7 2 0 7 u 50 rb. 16. O d i n pinigin rudos spalvos. 17. Du bendri ssiuviniai. (Paraai)
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 207.)

KALTINIMAS

1946 m. birelio 26 d. LSSR MGB tardymo skyriaus tardytojas ltn. Puinis, perirjs kvotos dokumentus byloje Nr. 7 6 5 5 (dabar 263

Nr. 9792/3), atkreipia dmes, kad Tado Masiulio nusikaltimai yra pakankamai aiks, nes jis, bdamas prieikas soviet valdiai, 1945 m. gruodio mn. umezg ryius su aktyviu Kazimieraiio partizan grupuots dalyviu Zigmu erknu, i kurio gaudavo antisovietinius lapelius, 1945 m. gruodio mn. suved Zigm erkn su Vilniuje sikrusios antisovietins pogrindio organizacijos vadovu, nutar: Vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str., kaltinti Tad Masiul, padarius nusikaltim pagal RSFSR BK 57-58-la ir 58-11 str., ir su tuo supaindinti kaltinamj jam pasiraant. Nutarties nuora pasisti karo prokurorui. Nutart suderino LSSR MGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Nutart tvirtino LSSR MGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 220.) TARDYMAI

1946 m. birelio 26 d. pateikus Tadui Masiuliui nutartyje numatyt kaltinim, kaltu jis prisipasta tik dl to, kad bendravo su pogrindiu, btent: VVU susitiko su Z. erknu, kuris buvo Kazimieraiio partizan gretose, kad is kelis kartus atjo Masiuli but, atne nelegal laikrat Laisvs varpas", kur Tadas davs perskaityti Guroniui. T. Masiulis supaindino Z. erkn su J. Noreika, su kuriuo kalbjosi apie jo gyvenim vokiei koncentracijos stovykloje. J. Noreikai papraius, T. Masiulis supaindino j su buvusiu partizanu Z. erknu. J. Noreikai T. Masiulis nesaks, kad tvas gali turti ryi su partizanais, veikianiais Panevio rajone, mat ten reikjo perduoti nelegali dokument. Galbt J. Noreika mans, kad T. Masiulio tvas, nuvaiavs kaim, tenai galt umegzti ryius su partizanais ir sugebt perduoti jiems tuos nelegalius dokumentus. 264

T. Masiulis prisipasta, jog i Z. erkno pasisakym inojo, kad jis dirba pradins mokyklos mokytoju Dieveniki vals. Laukaiio pavarde, ir man, kad Z. erknas gali rasti bd susisiekti su Kazimieraiio partizanais. T. Masiulis prisipasta, kad tik tuomet suprato, jog J. Noreika dirba pogrindyje antisovietin darb. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 225-228.
1 9 4 6 m. birelio 26 d. protokolas.)

1946 m. liepos 4 d. kvotoje NKGB tardytojui ltn. Puiniui T. Masiulis gana smulkiai papasakoja savo biografij (kuri aukiau paminta). tardytojo klausim: Jei reikt ten kaim veti nelegalius dokumentus, kam atiduotumte?", T. Masiulis pareik: - Mokytojui akeviiui, nes jo snus buvo aretuotas u ryius su partizanais, tai tvas turbt painojo ir k nors i partizan. Mudu su broliu, - sak T. Masiulis, - vasaros metu bdami kaime aisdavome su mokytojo akeviiaus snum, taip ir buvome pa s t a m i . (B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 2 3 2 - 2 3 5 , 1 9 4 6 m. liepos 4 d. protokolas.)

Rugpjio 1 d. kvotos metu T. Masiulis dar kart tvirtina, kad kovo mn. tvui paliktas J. Noreikos instrukcijas, direktyvas bijodami atsakomybs namikiai sudegino. Kvoiamas T. Masiulis pakartotinai tvirtina, kad gautus (tik vien kart) nelegalius lapelius (Laisvs varpas") davs paskaityti Guroniui ir niekam kitam j niekuomet nra davs. Tardytojui Puiniui vl pakartotinai isigyn, kad nei J. Noreika, nei Z. erknas jam, Tadui Masiuliui, niekuomet nesil stoti pogrindio organizacij. Reikia konstatuoti, kad nei J. Noreika, nei Z. erknas, nei vienas i jaunimo grups nari, matyt, nordami igelbti T. Masiul nuo areto, nra paminj, kad jis priklaus Lietuvos tautinei tarybai arba priklaus jaunimo (student, moksleivi) grupei. Taiau tai neigelbjo T. Masiulio, to linksmo, guvaus, tikrai simpatiko, draugiko jaunuolio nuo areto, kalinimo ir tremties. Jis buvo nubaustas septyneriais metais laisvs atmimo. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3.
L 2 4 4 - 2 4 9 , 251-253.)

265

Z i g m o erkno-Laukaiio l i u d i j i m a s . 1946 m. liepos 5 d. Zigmas erknas-Laukaitis liudija, kad 1934-1940 m. juodu kartu su Tadu moksi Kaune. 1945 m. su T. Masiuliu vl susitiko VVU, inojo, kad 1944 m. T. Masiulis dirbo gaisrininku. Z. erknas-Laukaitis prisipasta, jog, lankydamasis antr kart pas T. Masiul, jam pasipasakojo, kad buvs pas partizanus Alytaus apskr. mikuose ir kad partizanai leidia laikrat. T. Masiulis pasaks, kad su Z. erknu-Laukaiiu nori susitikti vienas mogus, su kuriuo po trij dien T. Masiulis j ir supaindino. Tai buvo kpt. Jonas Noreika, dirbs Moksl akademijoje, pasakojs T. Masiuliui apie savo veikl pas partizanus ir kad partizanai leidia laikrat Laisvs varpas". Z. erknas-Laukaitis, bdamas sveiuose pas T. Masiul, kalbdavosi ir su T. Masiulio sergania motina, su kuria bei su T. Masiulio tvu nuo 1934 m. taip pat buvo pastami. 1946 m. sausio mn. pas T. Masiul Z. erknas-Laukaitis lanksi drauge su Averka ir Petrausku. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 238-242.) 1946 m. gegus 20 d. Z. erkn-Laukait apklaus NKGB tardytojas kpt. Leonovas, dalyvaujant vertjai Slovaitei. Klausimas-. Kas yra Tadas Masiulis ir kada susipainote"? Atsakymas: T. Masiulis - 22 m., vidutinio kno sudjimo, gyv. Vilniuje, Liejyklos 9-6. Su Tadu Masiuliu pastamas 19341940 m. 1945 m. pabaigoje, ujs VVU susitikti su stud. Averka, tenai netiktai sutikau T. Masiul, kuris pakviet ueiti jo but. T. Masiul aplankiau penkis kartus. Kalbdavoms vairiais gyvenimikais klausimais. T. Masiulio politiniai sitikinimai man neinomi. Apie savo dalyvavim partizan eilse jam nesakiau. Apie J. Noreik T. Masiulis usimin tik apsilankius trei kart, sakydamas, kad J. Noreika pageidauja susitikti su manimi. Kartu T. Masiulis pabr, jog J. Noreika yra pakankamai padorus, patikimas mogus, ir a sutikau susitikti su juo J. Noreikos darbovietje Moksl akademijoje. T. Masiulis mane pakviet Moksl akademij ir, ten mane su J. Noreika supaindins, i kabineto ijo. 266

Vliau a ne kart buvau sutiks ir T. Masiul, ir J. Noreik, taiau apie savo susitikimo su J. Noreika pobd T. Masiuliui nepasakojau. Su J. Noreika paskutin kart susitikome savait prie mano aret" (vasario mn. pradioje. - V. A.). (B. b. Nr. 9792. T. 3. L 257-258.) K s t u i o V a l e n t u k e v i i a u s l i u d i j i m a s . 1946 m. liepos 8 d. apklausos protokol sura MGB tardytojas ltn. Puinis. K. Valentukeviius sakosi, kad pasta T. Masiul nuo 1941 m., jog kartu su juo moksi ir susitiko tik 1946 m. pradioje jo bute. Susitikus gatvje Z. erkn, pastarasis pasil ueiti kartu pas T. Masiul jo but. I pradi T. Masiulis mans neatpaino, tik tada, kai pasakiau savo pavard, prisimin ir atpaino. T. Masiulio bute dar buvo svetimas nepastamas mogus viesiu kostiumu, ilgokais plaukais, viesus. T. Masiulis mudviej nesupaindino. A pasisakiau, kur dirbu (Marcinkoni vid. mokykloje. - V. A.), o T. Masiulis pasisak, kad mokosi V V U . " Kvoiamas K. Valentukeviius aikina, kad jis pasisak Z. erknui, jog su Masiuliu iki 1940 m. kartu moksi Kaune, taiau nebuvo draugai. Po io susitikimo su T. Masiuliu daugiau nesusitiks, nes j, K. Valentukevii, 1946 m. sausio 1 1 d . aretavo. T. Masiulio eimos nepainojs. Pas T. Masiul pateks atsitiktinai, joki tiksl neturjs ir mans, kad j neturjo ir Z. erknas. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 3. L. 256.)

Petro A v e r k o s l i u d i j i m a s . 1946 m. liepos 10 d. N K V D ltn. Puinis apklaus Petr Averk. Tardytojo klausiamas, kada susitiko su T. Masiuliu, Averka i pradi neprisipaino, kad pasta T. Masiul ir kad buvo ujs pas j. Kai tardytojas liep ivardyti visus butus, kur buvo ujs P. Averka kartu su Z. erknu, jis aikina, kad buvo ujs pas student Ro Bakanauskait, gyv. Auktaii gatvje. Tardytojui pasakius, kur P. Averka su Z. erknu buvo uj sausio mn. pradioje, Petras Averka prisimin", kad buvo Liejyklos

267

gatvje, taiau kam priklauso butas, jis neins. but buvo uj su Z. erknu jo palikt knyg. Bute utruk vos 710 minui. Tardytojas dar pasiteiravo P. Averk, ar jis pasta A. Petrausk. P. Averka prisipasta, kad Petrausk painojo. Su juo susipaino prie aret, t.y. madaug t pai dien, kai ujo pas T. Masiul Liejyklos gatv. T. Masiulio pavards tuo metu neinojo. Suinojs tik po savo areto, susitiks j pirmoje kameroje. P. Averka pagaliau prisipasta, kad tasai nepastamasis mogus T. Masiulio bute buvo Petrauskas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 254-255.)
Z. ERKNO-LAUKAIIO T. MASIULIO IR

AKISTATA

1946 m. rugpjio 12 d. akistatos metu abu kaltinamieji tardytojui N K G B ltn. Puiniui prisipasta, j o g jie pastami. klausim, ar danai Z. erknas-Laukaitis susitikdavo su Masiuliu, Z. erknas-Laukaitis atsako, kad iki 1945 m. lapkriio mn. nesusitikdavo, o 1945 m. lapkriio-gruodio mn. susitikdavo Vilniaus valstybiniame universitete. Vliau 34 kartus susiriko Liejyklos gatvje. Abu patvirtina, kad juodviej tarpusavio santykiai normals. tardytojo klausim, kada Z. erknas-Laukaitis pasisak T. Masiuliui, kad buvs partizan gretose ir vliau pakeit pavard, Z. erknas atsak, kad tai buvo per pirm ar antr susitikim. A pasipasakojau, kad 1945 m. vasar slapsiausi mikuose, buvau Kazimieraiio partizan grupje (Alytaus apskr.). Pasitrauks i mik, pasikeiiau pavard (i Z. erkno Z. Laukait) ir mokytojaudamas Vilniaus apskr. Dieveniki vals. Macuc km. slapsiausi nuo KGB." T. Masiulis patvirtina Z. erkno-Laukaiio parodymus. tardytojo klausim, kur vyko is pasikalbjimas, Z. erknas-Laukaitis atsak: - Galbt Vilniaus valstybiniame universitete. 268

tardytojo klausim, kada ir kur T. Masiulis pasil jam susitikti su pastamu Jonu Noreika, Z. erknas-Laukaitis atsak: - Tai vyko 1945 m. gruodio mn. pabaigoje T. Masiulio bute. T. Masiulis pasak: Su tavim nori susitikti vienas mogus, kaip su ryius palaikaniu su partizanais ir kaip patikimu", taiau jo pavards nepasak. Tardytojas: - Kada ir kur susipainote su J. Noreika? Z. erknas-Laukaitis. Prajus 3 - 4 dienoms po susitikimo su T. Masiuliu. A nujau pas T. Masiul, o i ten abu nujome Moksl akademijon J. Noreikos kabinet. Supaindins su J. Noreika, T. Masiulis pasak: Tai tas mogus, su kuriuo norjai susipainti", ir greitai ijo i kabineto". T. Masiulis: Taip. Ijs i kabineto, nujau universitet". Z. erknas-Laukaitis: Gali bti taip, kaip sako T. Masiulis". Tardytojas domjosi, k iedu kalbjosi apie Noreik per kitus susitikimus, kada ir kur Z. erknas dav T. Masiuliui antisovietin lapel. Z. erknas-Laukaitis atsaks, jog tikrai T. Masiuliui jis davs vien antisovietin lapel (Laisvs varpas". - V. A.). (B. b. Nr. 9792/3.
T. 4. L. 146-152.)

Julija Vaicekauskien
BIOGRAFIJA

Julija Vaicekauskien (Lozoraityt) gim Kaune 1897 m., kilusi i tarnautoj eimos. Julijos tvas Motiejus Lozoraitis, s. Andriaus (mir 1907 m.), motina Marija Lozoraitien, d. Jono - nam eiminink (mir 1945 m.). 1914 m. karo pradioje su motina evakuacijos metu Julija Lozoraityt ivyko Rusij. 1915-1918 m. gyveno Voronee ir Maskvoje. 1917 m. Voronee baig gimnazij, vliau moksi Maskvoje Ticho269

mirovo pedagoginiuose kursuose. 1 9 1 9 - 1 9 2 0 metais tarnavo Lietuvos finans ministerijos Taupomj kas valdyboje sekretore. 1920 m. itekjo u Jurgio Vaicekausko, kuris dirbo Pieno centre" agronomu. 1 9 2 0 - 1 9 2 3 m. Julija dirbo ems kio ministerijos ems kio valdyboje sekretore. 1930 m. baig Kauno universiteto Teisi fakultet ir apie 11 mnesi dirbo Teisingumo ministerijos apygardos teismo civilini byl skyriuje. 1933 m., po vyro mirties, dirbo Vyriausybs ini" administracijoje. Nuo 1934 m. gegus mn. iki 1935 m. rugsjo 4 d. dirbo redaktore korespondente. Nuo 1935 m. rugsjo 4 d. iki 1940 m. rugsjo 3 d. dirbo Lietuvos usienio reikal ministerijos konsultaciniame skyriuje 3-io laipsnio sekretore. 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybs 20 met sukakt, apdovanota Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Nuo 1940 m. lapkriio iki 1946 m. kovo 20 d. dirbo Lietuvos moksl akademijos bibliotekoje vyr. bibliografe. Gyveno ermukni 1-2, vienia, vaik neturjo, artim gimini taip pat neturjo. Dirbdama Moksl akademijoje painojo ir artimai bendravo su Moksl akademijos darbuotojais: bibliotekos direktoriumi Jurginiu, sekretore Saviiene, sekretoriaus pavaduotoja Marija Burokiene, prezidentu Juozu Matuliu, Teiss instituto direktoriumi Juozu Bulovu, rankrai skyriaus darbuotoja Kazanaviiene ir kt. Apie O. Lukauskait-Pokien J. Vaicekauskien inojusi, kad ji yra poet, ir buvo skaiiusi jos krinius. Apie tikr O. Lukauskaits-Pokiens veikl neinojusi, tik galjusi spti, kad ji susijusi su nelegalia veikla - pogrindiu. Apie 1946 m. kovo 10 d. O. Pokien atjusi J. Vaicekauskiens kabinet papra, kad ji iverst slapt dokument i prancz lietuvi kalb. O. Pokien jai prisipainusi, kad ji turinti slapt Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", jau iverst prancz kalb. Vertimas jai nepatinks ir ji papra j patikrinti. 270

J. Vaicekauskien ia pat j perskaiiusi pasak, kad vertimas blogas, ir j pataisyti atsisakiusi. Kakam ujus kabinet, O. Pokien vertim atsim ir paslp po paltu, o kai is mogus ijo, ji paklaus, gal Vaicekauskien turinti iam tikslui pastam mog. J. Vaicekauskien nurod Vilniaus pedagoginio instituto angl kalbos dstytoj Edmund Laucevii, buvus Lietuvos pasiuntinybs darbuotoj Londone. E. Laucevii ji painojo nuo 1938 met. Bolevikams grus Lietuv antr kart, Lauceviius prognozavo, kad tai - tik laikinai, nes bsimoje Taikos konferencijoje Lietuvai vl bus grinta nepriklausomyb. Kovo 1 0 - 1 2 d. susitikusi Laucevii, J. Vaicekauskien jam pasak, kad, kai O. Pokien pra rasti mog, kuris iverst atsiaukim, ji pasiliusi jo kandidatr.
ARETAS IR KRATA

J. Vaicekauskien sum 1946 m. kovo 20 d. 1946 m. kovo 31 d. LSSR NKGB 2-ojo skyriaus darbuotojas kpt. Sulimenka nustat, kad J. Vaicekauskien tiesiogiai padjo nacionalinio pogrindio dalyviams iversti antisovietin atsiaukim usienio kalbas, siekiant isisti j usien, ir pareng nutart aretuoti J. Vaicekauskien. Nutariai pritar: LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotojas vyr. ltn. Maskolenka, 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojas papulk. Markovas ir tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Nutart aretuoti patvirtino 1946 m. kovo 31 d. LSSR NKGB ministro pavaduotojas papulk. Martuchinas. Aret sankcionavo 1946 m. balandio 6 d. LSSR NKGB vidaus kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. Tos paios dienos data NKGB kpt. Sulimenka pasira nutart, kad J. Vaicekauskien tariama nusikaltimais, numatytais RSFSR BK 17-88-la str., ir kad nepasislpt nuo teisminio tardymo parinkti jai kardomj priemon kalinim.
271

Nutartis suderinta su LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio ltn. Maskolenka, 1. e. 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojo pareigas papulk. Markovu ir NKGB tardymo skyriaus virininku papulk. Rozausku. 1946 m. kovo 31 d. patvirtino LSSR NKGB ministro pavaduotojas papulk. Martaviius. 1946 m. balandio 4 d. sankcionavo LSSR N K V D kariuomens karo prokuroras justicijos papulk. Grimoviius. Orderis Nr. 2 3 7 J. Vaicekauskiens aretui iduotas 1946 m. balandio 4 d. NKGB kpt. Sulimenkos ir pasiraytas NKGB ministro pavaduotojo papulk. Martaviiaus. Sulaikytosios J. Vaicekauskiens anketa upildyta 1946 m. kovo 31 d. Byla pradta 1946 m. gegus 19 d. N K V D spec. skyriaus payma, kad J. Vaicekauskien nebuvo teista. T u o tarpu asmens krata padaryta 1946 m. kovo 20 d. Asmens krat, dalyvaujant NKGB jaun. ltn. Smoginui ir jai paiai, J. Vaicekauskiens bute ygimanto 2 - 8 dar LSSR NKGB darbuotojas vyr. ltn. Kazlovskis. Kratos metu rasta ir paimta: 1. Pasas Nr. II-T 615873, iduotas 1945 m. sausio 14 d. J. Vaicekauskiens vardu. 2. Tarnybinis paymjimas Nr. 438. 3. Profsjungos nario bilietas Nr. 361. 4. Vilniaus lombardo kvitas Nr. 361. 5. Vilniaus lombardo kvitas Nr. 38034. 6. Tarnybinis paymjimas Nr. 54. 7. vairs susirainjimai - 8 lapai. 8. Fotonuotraukos - 3 vnt. Toliau J. Vaicekauskiens ir kiti paraai. 1946 m. balandio 8 d. akte LSSR NKGB darbuotojai - jaun. ltn. Sierovas ir Pereviazkinas paymi, kad aretuojant J. Vaicekauskien, gyvenusi ygimanto 2 - 8 (Moksl akademija), turto aprayti negaljo, nes J. Vaicekauskien jau du mnesius negyveno
272

mintu adresu ir persikeldama nauj but, kurio adresas neinomas, joki nam apyvokos daikt ten nepaliko. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 264-273.)
TARDYMAI

1946 m. kovo 20 d. vyko pirmoji Vaicekauskiens kvota. J vykd kpt. Salimenka. Padarius krat, buvo apklausta apie eim, eimos sudt, kur moksi, kur dirbo anksiau ir sumimo metu. Tardytojo paklausta, k pastanti Vilniuje ir su kuo bendraujanti, J. Vaicekauskien, inoma, nieko blogo nemanydama, pasakoja apie savo bendradarbius: 1. J. Jurginis - Moksl akademijos bibliotekos vedjas, pastamas nuo 1945 m. gegus mnesio. 2. Saviien - Moksl akademijos sekretor, pastama nuo 1946 m. vasario mnesio. 3. Marija Burokien - Moksl akademijos bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, pastama nuo 1940 m. 4. Juozas Matulis - Moksl akademijos prezidentas, pastamas nuo 1945 m., kartu dirba. 5. Juozas Bulovas - Teiss instituto direktorius, pastamas nuo 1940 m. kovo mnesio. 6. Kazanaviien - dirba Moksl akademijoje rankrai skyriuje, pastama nuo 1946 m. sausio mnesio. 1946 m. kovo 28 d. kvoianiam tardytojui Salimenkai prisipasta, kad ino, jog O. Lukauskait-Pokien yra suimta, kad O. Pokien ji pasta nuo 1946 m. sausio mnesio, ir liudija, kad 1946 m. kovo 10 d. O. Pokien atjo pas j Moksl akademij piet metu. Kai jos buvo valgykloje, O. Pokien paklaus, ar gals Vaicekauskien iversti i lietuvi kalbos prancz kalb slapt dokument. J. Vaicekauskienei pasisakius, kad jai lengviau versti i prancz lietuvi kalb, Pokien pasil su ja pasikalbti konfidencialiai. Ujus tui J. Vaicekauskiens kabinet, 273

O. Pokien parod jai tekst sakydama, jog tai - slaptas lietuvi tautos atsiaukimas, iverstas prancz kalb, ir pra t vertim perirti ir prireikus j pataisyti, kartu im i kiens tekst, padav j J. Vaicekauskienei. vilgteljusi pavadinim, Vaicekauskien perskait: Lietuvos tautins tarybos atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas" ir pareik, kad prastai iversta. Taiau, nepakankamai gerai mokdama prancz kalb, t tekst versti i lietuvi prancz kalb atsisak, juolab kad tai labai pavojinga. O. Pokien paklaus, ar ji neinanti patikimo mogaus, mokanio angl kalb. J. Vaicekauskien rekomendavo Edvard Laucevii, kuris dirbo Pedagoginiame institute, o anksiau, nuo 1938 m., buvo dirbs Anglijoje, Lietuvos pasiuntinybje. J painojusi nuo 1928 m., kai jis dar dirbo Lietuvos usienio reikal ministerijoje protokol skyriaus sekretoriumi. Tardytojui J. Vaicekauskien teig, kad viso atsiaukimo teksto neskait, o tik jo antrat, bet man, kad O. Pokien turi atsiaukimo tekst ir angl kalba, tad ir norinti t tekst paredaguoti. 1946 m. kovo 11-12 d. susitikusi E. Laucevii J. Vaicekauskien jam pasak, kad O. Pokien turinti atsiaukimo tekst ir kad ji nurodiusi E. Laucevii, kaip galint iversti angl kalb. Atsisaks iversti atsiaukim angl kalb, E. Lauceviius ijo su ja net neatsisveikins. Ar O. Pokien jam perdav iversti t tekst,
neinanti. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 288.)

1946 m. balandio 8 d. kvotos metu atsakydama tardytojo mjr. Solovjovo klausim, k ji inanti apie O. Pokien, J. Vaicekauskien pasak, kad ji susipaino su ja 1945 m. gruodio mn. pradjusi dirbti Moksl akademijos bibliotekoje. Ar O. Pokien yra politin veikja, ji neinanti. J pasta kaip poet ir yra skaiiusi jos sukurtus eilraius. 1946 m. balandio 8 d. buvo priimtas nutarimas, kur patvirtino LSSR NKGB papulk. Rozauskas, apie tai, kad MGB darbuotojas mjr. Solovjovas perimt Julijos Vaicekauskiens byl Nr. 7 2 4 6 (dabar b. b. Nr. 9792/3) vykdyti. Mjr. Solovjovas sureng tik dvi apklausas: 1946 m. balandio 8 ir 9 d. 274

1946 m. balandio 9 d. mjr. Solovjovo primygta J. Vaicekauskien pareikia, kad O. Pokiens politin veikla jai nra inoma. Kad O. Pokien kokiu nors bdu gali bti susijusi su antisovietine veikla, ji tik gali daryti tam tikras ivadas, pasitelkdama faktus. Pavyzdiui, - aikina J. Vaicekauskien, - kovo 10 d. pasirodiusi Moksl akademijos valgykloje prie mano stalo pasil iversti prancz kalb, kaip vliau pastebjau, Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". A veriu tik lengvus dalykus i prancz lietuvi kalb. Pokien pasakiusi, kad norinti su Vaicekauskiene pasikalbti slaptu reikalu", ir vliau, pamaiusi vertim prancz kalba (jis O. Pokienei nepatiko) ir perskaiiusi jo antrat, J. Vaicekauskien pasak O. Pokienei: Kodl js taip darote? Juk tai - pavojinga". (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 286.) O. Pokien tai atsak: A nebijau". Kodl ji pasitikjo ir btent kreipsi J. Vaicekauskien - i paaikinti negaljo. Gal todl, kad ir a buvau nepatenkinta soviet valdia?" - teisinasi Vaicekauskien. Kalbdama apie Laucevii, J. Vaicekauskien kartoja t pat kaip ir anksiau, kad dirbo Lietuvos usienio reikal ministerijoje, vliau Londone, o nuo 1940 m. susitikdavo Moksl akademijos bibliotekoje. Pakartotinai prisipasta, kad kovo 1 1 - 1 2 dienomis ji pasil jos kabinet ujusiam E. Lauceviiui iversti angl kalb atsiaukim, kur para Ona Lukauskait-Pokien. E. Lauceviius pareiks, jog jis ne tiek gerai moka angl kalb, kad galt gerai iversti, ir neatsisveikins ijo. J. Vaicekauskien prisipaino, kad O. Pokien ir Lauceviius jau buvo pastami. Apie tai jis jai pasisak tuoj po to, kai O. Pokien pradjo dirbti MA bibliotekoje. Taiau, esant Vaicekauskienei, E. Lauceviius neparodydavs, kad jiedu pastami, ir niekad tarp savs vieai nesikalbdavo ir net neprieidavo vienas prie kito. E. Lauceviius yra minjs, kad juodu kartu moksi iauliuose, kad O. Pokien - gera biiul. Apie juodviej santykius neinanti. 1 9 4 6 m. balandio 12 d. tardytojas mjr. Solovjovas parod J. Vaicekauskienei atsiaukimo teksto vertim rus kalb ir ji prisipaino, kad tai tas pats tekstas Lietuvos tautins tarybos atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas". 275

Kaltinama J. Vaicekauskien visikai prisipasta kalta. (B. b.


Nr. 9792/3. T. 3. L. 2 7 6 - 2 7 7 , 2 8 0 - 2 8 1 , 286-289.) KALTINIMAS

1946 m. balandio 11 d. MGB tardymo skyriaus tardytojas mjr. Solovjovas, perirjs J. Vaicekauskiens tard. byl Nr. 7 2 4 6 (dabar b. b. Nr 9792/3. T. 3. L. 264-292) ir turdamas galvoje, kad pati Julija Vaicekauskien yra antisovietiniu pair ir inojo apie nacionalistin kontrrevoliucin pogrindio veikl, pam i Onos Pokiens antisovietin atsiaukim, kur 1946 m. kovo mn. pasil savo pastamam E. Lauceviiui, kaip patikimam vertjui, ir kartu agitavo j, kad jis iverst atsiaukim angl kalb, skirt isisti usien, pateik Julijai Vaicekauskienei kaltinim, suderins su MGB kpt. Leonovu. Kaltinim patvirtino 1946 m. balandio 11 d. papulk. Rozauskas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 290.)

Raytojas Kazys Boruta


BIOGRAFIJA

Kazys Boruta gim 1905 m. sausio 16 d. Klok km., Marijampols raj. Tvai - pasiturintys valstieiai. Tvas, valds 50 ha k, mir 1945 m. Motina Marija Borutien, kai sovietai atm k, gyveno pas sn Kazimier. Mirusi. K. Borutos eimos sudtis: Tvas K. Boruta, s. Kazio - mir 1945 m. Motina Marija Borutien, mona Albina iurlionyt ir dukt Egl Borutait, gimusi 1933 m., visi gyvena Vilniuje, Oland 5-1. Brolis Petras Boruta, gyv. Kluoni km., Marijampols apskr. Brolis Jonas Boruta, gyv. Kaune, inomas kaip aktyvus rezistentas. Iki 1924 m. K. Boruta gyveno tv namuose. Baigs mokytoj seminarij, ruden stojo Kauno universitet. 1925 m. u vadovavim student socialist aurinink mitingui kartu su kitais septyniais studentais buvo aretuotas. Kaljime 276

ibuvo mnes. 1927 m. Smetonos valdios tartas, kad dalyvauja antivalstybinje veikloje (prie Smetonos reim), jis buvo antr kart aretuotas Teliuose. Po mnesio jam buvo liepta ivaiuoti i Lietuvos. K. Boruta ivaiavo Berlyn, o i ten - Vien. Vienos universitete ts studijas. 1930 m. baigs Vienos universitet, K. Boruta vieneriems metams ivaiavo Berlyn semtis ini prs bibliotekoje. 1931 m. gro Lietuv. Gyvendamas Kaune pradjo raytojo poeto darb. 1 9 3 3 - 1 9 3 5 m. K. Boruta vl kaljo, kart u antifaistinius susirainjimus ir antifaistinius eilraius. 1933 m. K. Borut apkaltino u dalyvavim eser partijoje todl, kad 1929 m. eser laikratyje Maksimalistas" ar Revoliucionierius" buvo ispausdinti jo antifaistiniai eilraiai. K. Boruta saksi, kad tuo metu jis palaik ryius su kai kuriais eserais, kartu ir su bolevikais, bet formaliai j narys nra buvs. Kazio Borutos literatrin veikla: 1928 m. prisidjo prie antifaistinio urnalo Treias frontas" steigimo. 1932 m. redagavo almanach Darbai". Ispausdinti eilrai, apysak rinkiniai, novels, eiliuotos pasakos, vertimai ir kita. 1940 m. K. Boruta dirbo Moksl akademijoje sekretoriumi. 19411944 m. dirbo asistentu prie Literatros muziejaus. Nuo 1944 m. iki 1946 m. kovo 17 d. dirbo Moksl akademijoje lituanistikos skyriaus direktoriumi. 1931 m. Kaune K. Boruta susipaino su studente literate Ona Lukauskait (itekjusi tapo Pokiene), kuri nuo 1933 iki 1945 m. gyveno iauliuose, o 1945 m. ruden persikl Vilni. K. Boruta ir O. Lukauskait-Pokien gyveno atskiruose miestuose, bet, nors ir retai, vis susitikindavo ir bendravo. Kai ji apsigyveno Giedraii 10-1, K. Boruta bent du kartus per mnes usukdavo aplankyti savo ger pastam, nes juodu siejo ne tik sena draugyst, bet ir ta pati profesija. inoma, anksiau ji buvo kairij pair. Kai 277

persikl Vilni, K. Boruta pastebjo, kad jos pairos gyvenim pasikeit. Naujas pairas slygojo to meto veiksniai. Kartais ji teigiamai vertindavo soviet valdios vykdom kultrini priemoni pltot, o kartais soviet santvarkai ir bolevikams rod net prieikum. Ji labai sunkiai ir skaudiai igyveno savo draugo Petro Navicko aret, o po teismo aikiai pasipiktino soviet valdia. Kaip sak K. Boruta, tai buvo ne pairos, o viskas priklaus nuo jos nuotaikos. 1946 m. vasario mn., kai K. Boruta atjo jos but, O. Lukauskait-Pokien perskait Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" atskirus fragmentus, kurie buvo aikiai antisovietiki. Skaitant tekst, K. Boruta j nutrauk pakomentuodamas, kad tai yra tik atskir frazi rinkinys, jame nra rimto turinio. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 311.) O. Lukauskait-Pokien pra K. Borut suredaguoti io antisovietinio dokumento tekst, bet K. Boruta atsisak. Vasario pabaigoje ar kovo pradioje gana vl vakar, bdamas stipriai igrs, K. Boruta vl aplank savo biiul O. Lukauskait-Pokien, kuri kak ra raomja mainle, o ant stalo guljo rankraiai. K. Boruta glusteljo ant sofos, nordamas truput atsikvpti. O. Lukauskait-Pokien padav jam paiam paskaityti aukiau mint antisovietin dokument - Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". K. Boruta suvok, jog dl to, kad buvo artimi j tarpusavio santykiai, O. Lukauskait-Pokien buvo sitikinusi, jog, perskaits krin, NKGB organams jis neprane. Ji suprato, kad K. Borutos, kaip sovietinio raytojo, negalima traukti antisovietin veikl. K. Boruta mat, kad O. Pokienei didel tak dar dr. Jasaitis, jos svainis, buvs krikioni demokrat lyderis (1944 m. pasitrauk Vakarus. - V. A.), pas kur ji gyveno vokiei okupacijos metu. A p i e O. Lukauskaits pareiktas antisovietines nuotaikas juodviej pasikalbjim metu i tikrj K. Boruta niekam ir nebuvo
p r a n e s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 293-324.)

278

ARETAS,

KRATOS

K. Borut aretavo 1946 m. kovo 17 d. Onos LukauskaitsPokiens bute (pasaloje. - V. A.). Nutartis aretuoti Kaz Borut parengta 1946 m. kovo mn. (tiksli data nenurodyta) LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 3-iojo poskyrio virininko pavaduotojo kpt. Danilovo, nustaius, kad K. Boruta, bdamas prieik sovietinei valdiai pair, umezg ryius su Lietuvos tautine taryba ir Lietuvos pogrindio partizanais, sitraukdamas antisovietin veikl. Nutarta K. Borut aretuoti ir atlikti krat. Tai suderinta su LSSR NKGB 2-ojo skyriaus virininko pavaduotoju papulk. Ienka ir tardymo skyriaus virininku papulk. Rozausku. 1946 m. kovo 23 d. nutart patvirtino LSSR NKGB komisaras gen. mjr. Jefimovas, sankcionavo LSSR N K V D kariuomens karinis prokuroras papulk. Grimoviius (1946 m. kovo mn.). Nutartis parinkti kardomj priemon - laikyti suimt - parengta NKGB kpt. Danilovo, nustatant, kad K. Boruta tariamas padars nusikaltim, numatyt RSFSR BK 5 8 - l a straipsnyje. Sutinka" pasira NKGB 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojas papulk. Ienka ir NKGB tardymo skyriaus virininkas papulk. Rozauskas. Orderis Nr. 207 aretuoti K. Borut, iduotas 1946 m. kovo 23 d. kpt. Danilovo, pasiraytas LSSR NKGB komisaro pavaduotojo papulk. Martaviiaus ir 3-iojo skyriaus virininko. N K V D spec. skyriaus paymoje nurodyta, kad K. Boruta aretuotas 1946 m. kovo 23 d. Asmens krata atlikta kovo 17 d. Krat atliko N K G B kpt. Romanovas. Kratos metu paimta: 1. Laikinas paymjimas (vietoj paso) Nr. 454. 2. Laikinas paymjimas (vietoj karinio bilieto) Nr. 1970. 3. 4. 5. 6. galiojimas Nr. 1921. Paymjimas Nr. 230, iduotas 1945 m. sausio 18 d. Payma dl aukimo atidjimo. SSRS raytoj sjungos nario bilietas Nr. 4372.

279

7. 8. 9. 10. 11.

Paymjimas NGSV. Paymjimas Nr. 11. Payma Nr. 2, iduota 1945 m. vasario 16 d. LSSR moksl akademijos paymjimas Nr. 267. vairs susirainjimai - 7 lapai. Pasira: Pretenzij neturiu" - K. Boruta. Kpt. Romanovas.

(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 293-299.)

1946 m. balandio mn. 13 d. NKGB darbuotojai kpt. Kondejevas ir ltn. Pereviazkinas, dalyvaujant lenkei Novockai, gyv. Vilniuje, Totori 18-10, atliko K. Borutos, gyv. Oland 5-1, krat, kurios metu rasti dokumentai ir knygos yra paimti ir perduoti NKGB: 1. Komandiruots paymjimas. 2. Paymjimas Nr. 692, iduotas 1944 m. spalio 25 d. 3. K Borutos charakteristika. 4. Payma Nr. 654 K. Borutos vardu. 5. Payma K. Borutos vardu, iduota 1946 m. vasario 4 d. 6. Svars Moksl akademijos blankai - 2 vnt., Moksl akademijos standartiniai blankai - 24 vnt. 7. vairs susirainjimai - 13 lap. 8. Vokai su adresais - 5 vnt. 9. vairios fotonuotraukos - 9 vnt. 10. vairs uraai lietuvi kalba. 11. vairs susirainjimai - 11 lap. Turto apraymas: 1946 m. kovo 13 d. ltn. Kondejevas ir jaun. ltn. Pereviazkinas, dalyvaujant lenkei E. Novockai, laikinai gyvenaniai Totori 18-10, rado ir apra K. Borutos bute Oland 5-1 turt: 1. Pianinas, juodos spalvos. 2. Raomasis stalas, senas, uolinis, rudas. 3. Sofa, pilka. 4. Knyg spinta, ruda. 5. Raomasis stalas, senas. 280

6. Rb spinta, ruda. 7. Valgomasis stalas. 8. Vyrikas varkas, juodas. 9. Vyrikas varkas, pilkas. Yra Borutiens paraas dl turto saugojimo. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 3. L. 299-300.)

TARDYMAI Pirm apklaus vykd MGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas 1946 m. kovo 20 d. Kaip visuomet apraoma smulki aretuoto K. Borutos b i o g r a f i j a (ji paymta s k y r i u j e biografija") apie eimos sudt, isilavinim, paraytus krinius, darboviet, darb, draugus, su kuriais bendrauta. Kartais pabriami ir subtilesni draugysts momentai. Kadangi 1946 m. kovo 17 d. aplanks savo ger pastam On Lukauskait-Pokien K. Boruta jos bute pateko pasal, tai suprantama, K. Borutai buvo duotas klausimas: K js inote apie O n o s Lukauskaits politinius sitikinimus?" (B. b. Nr. 9793/3. T. 3. L. 309.) K. Boruta, kaip buvs politinis kalinys, stengsi savo oponent tardytoj monikai tikinti ir kartu teisinti kitus asmenis. Paklaustas apie O. Lukauskait-Pokien, jis atsak: Kiek inau, praeityje Ona Lukauskait-Pokien jokiai politinei partijai ir organizacijai nepriklaus. Painodamas j, gyvenani Kaune, galiu sprsti apie j tik i to laikotarpio. Mus sieja sena draugyst ir ta pati profesija. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 309.) Vilni ji atvaiavo nuo 1945 m. rudens, ir a pastebjau iok tok jos pair pasikeitim. Po P. Navicko teismo O. LukauskaitsPokiens pairos gyvenim, politik tapo neaikios, pastebjau ir prieikum bolevizmo ir soviet valdios atvilgiu". Kart, prisimena K. Boruta, bdamas nemaai igrs gana vlai ujo pas j sveius. O. Lukauskait-Pokien jam pasil paredaguoti vien dokument, kurio pavadinimo jis neatsimens. Neprisimena ir kam skirtas tas dokumentas, kas j para, nes tai 281

buvo rankratis. To dokumento a pats neskaiiau - ji perskait atskirus epizodus." Tardytojui priminus, kad O. Lukauskait-Pokien tvirtina, jog tekst skait jis pats, K. Boruta dar kart tai paneig.
KALTINIMAS

1946 m. balandio 9 d. MGB tardytojas kpt. Konovas pateik K. Borutai kaltinim, suminint, kad galutinai iaikinta, jog jis palaik antisovietinius ryius su vadovaujania lietuvi nacionalinio pogrindio Lietuvos tautins tarybos dalyve Ona LukauskaitePokiene. 1946 m. vasario-kovo mn. jis buvo jos supaindintas su antisovietins organizacijos - L T T ileistu Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", skirtu isisti usien. Susipains su antisovietiniais dokumentais, dl j turinio K. Boruta padars kelet pastab, pasilydamas sustiprinti meit prie soviet valdi. Nutarta: apkaltinti K. Borut padarius nusikaltim pagal RSFSR BK 17-58-la, 58-11 str. Nutarim tvirtino MGB tardymo skyriaus virininkas E. Rozauskas. K. Boruta su iuo nutarimu buvo supaindintas 1 9 4 6 m.
b a l a n d i o 9 d. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 314.)
TARDYMAI TSIASI

K. Boruta pasak, kad kaltinimo turinys jam suprantamas ir, prispirtas O. Pokiens parodym, prisipasts ess kaltas. Taiau K. Boruta pabria, kad minto dokumento jis nepateisina, kaip suformuluoto i atskir frazi ir nepateikianio ypating fakt. Todl O. Lukauskaitei-Pokienei pasilius, kad K. Boruta j pataisyt paredaguot, jis atsisak. K. Boruta teisinasi, kad jis neinojs, jog tai pogrindio organizacijos krinys, ir todl neteiks dokumentui didesns reikms. Mans, kad tai yra O. Lukauskaits-Pokiens, kuri labai jaudinosi 282

dl jos draugo P. Navicko areto, asmenik igyvenim rezultatas. O. Lukauskait-Pokien, parodydama K. Borutai dokumentus, inojo, kad jis neiduos jos, t.y. apie tai neprane MGB organams, nes jiedu geri biiuliai. Be to, ji inojo, kad K. Borutos, kaip sovietinio raytojo, negals traukti antisovietin veikl. Kai kas i to meto moni, painojusi ir O. Lukauskait, ir K. Borut, tvirtino, kad tardoma O. Lukauskait primygtinai rodinjo K. Borutos dalyvavim pogrindyje, kartu nordama, kad K. Boruta irgi turt svar kapital", atgavus nepriklausomyb (o tai buvo laukiama ne metais, bet mnesiais, savaitmis, dienomis, ypa po 1946 m. vasario mn. Fultone pasakytos erilio kalbos). Taiau laviruodamas ir gindamas save, K. Boruta liudijo, kad O. Lukauskaitei-Pokienei pasilius pataisyti tekst, tai padaryti jis
atsisaks. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 315.)

K. Borutos nuomone, O. Lukauskaits-Pokiens pasauliros pasikeitimui didel tak turjo jos sesers vyras, inomas iauli krikioni demokrat veikjas dr. Jasaitis, kuris 1944 m. pasitrauk Vokietij (vokiei okupacijos metais kur laik ji gyveno j kyje), bei jos gyvenimo draugas P. Navickas, aktyvus LLA kovotojas, kur aretavo 1945 m. Tardytojui K. Boruta pakio dar vien pasiteisinimo versij: Su dokumentu O. Lukauskait-Pokien mane supaindino provokaciniais tikslais, pavesta LTT". (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 316.) K. Boruta prisipasta, kad neprisitaik prie sovietinio gyvenimo bdo, kartais tam tikrais momentais pabiromis frazmis ireikdamas nepasitenkinim soviet valdia, taiau pareikim prie soviet valdi nebuvo. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 317.) 1946 m. birelio 12 d. MGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas paskutin kart apklaus K. Borut, ir is prisipaino, kad Lietuvoje, kai buvo buruazin santvarka, jis buvo ne kart represuotas: - 1925 m. u vadovavim Kaune student aurinink mitingui dl mirties bausms gyvendinimo. Suimtas buvo kartu su kitais septyniais studentais ir ibuvo kaljime vien mnes. 283

- 1927 m. Teliuose, tartas dalyvaujant mitinge prie faistin valdi. Ikaljus vien mnes, jam buvo pasilyta ivaiuoti i Lietuvos. K. Boruta ivyko Vien, vliau Berlyn. Lietuv gro po ketveri met. - 1933 m. pradioje nuteistas 4 metams u antifaistinius eilraius ir u susirainjim su antifaistais, kaljime ibuvo iki 1935 m. rudens. 1933 m. areto metu K. Borutai buvo primestas kaltinimas, kad dalyvavs eser veikloje. 1929 m. eser laikratyje Maksimalistas" ar Revoliucionierius" buvo atspausdinti jo antifaistiniai eilraiai. Tuo metu K. Boruta palaik ryius su kai kuriais eserais, su bolevikais ir kit politini srovi atstovais Lietuvoje, taiau jokiose partijose nedalyvavo. 19331934 m. vien pusmet K. Boruta kaljo Kauno kaljime, o vliau, nuo 1934 m. antros puss - Marijampols kaljime. Kauno kaljime K. Boruta sdjo kartu su boleviku Todesu (dirbusiu MGB). Marijampolje sdjo su eseru Jonu Lukoeviium (dirbusiu Valstybiniame plano komitete). Su bolevikais Marijampols kaljime K. Boruta nesdjs ir todl, kaip teig K. Boruta, su jais tenai nesusitiks. tardytojo kpt. Leonovo klausim, u k j boikotavo bolevikai, K. Boruta sak nieko apie tai neins. Joki politini pair jis niekam nepirs ir jokiose grupuotse nedalyvavs ir todl jokio boikoto prie j negalj bti. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 318-319.)

VIII.

BYLOS

ISKYRIMAS

Pateikiamas sraas asmen, kurie LSSR MGB nutartimi buvo iskirti i bendros LTT bylos. Tai: Balys Sruoga, Kazys alkauskis, Kazys Inira, Leonas Bistras, Jonas Galvydis, Valerija Valsinien, Kazys Umbrasas, Aldona Mikinyt, Domas Jasaitis, Jonas Varaneckas, Kstutis Valentukeviius.

Balys Sruoga
B. Sruoga gim 1896 m. lapkriio 2 d. Baibokuose, Bir raj., mir 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje. 1 9 1 5 - 1 9 l 6 m . studijavo Petrogrado, 1916-1918 m. - Maskvos universitetuose. Dalyvavo Lietuvi meno krj draugijos, Vilkolakio" teatro veikloje, 1920-1924 m. studijavo Miuncheno slavistikos universitete, gijo filosofijos daktaro laipsn, 1 9 2 4 - 1 9 4 0 m. dst Kauno, o 1 9 4 0 - 1 9 4 3 m. ir nuo 1945 m. - Vilniaus universitete. Kauno universitete vadovavo slavistikos ir teatro seminarams. Profesorius (1932). Vienas i Lietuvi draugijos SSRS taut kultrai painti steigimo (1929) iniciatori. 1943-1945 m. kaljo tuthofo koncentracijos stovykloje. Ijo poezijos rinkiniai: Saul ir smiltys" (1920), Diev takais" (1923), Alpse" (1930), poemls Deiv i eero" (1919), Miestas" (1922), sukrs eilrai, kantat, dramos krini, koncentracijos stovyklos atsiminim knyg Diev mikas". Pareng lietuvik dain rinktin. Balys Sruoga - dramaturgijos ir meno kritikas.
(Itraukos i LTE. T. 10. P. 3 6 0 - 3 6 1 . )

B. Sruoga, raytojas ir profesorius, buvo pastamas su S. Gorodeckiu, O. Lukauskait-Pokiene, K. Boruta. Su J. Noreika susipaino tuthofe. J. Noreika, grs i tuthofo, ne kart kreipsi B. Sruog patarim. B. Sruogai esant stovykloje, pas j rinkdavosi patikimi asmenys. B. Sruoga, kaip ir daugelis Lietuvos inteligentijos atstov, buvo nepatenkintas sovietine santvarka. B. Sruoga ir J. Noreika atvirai vienas kitam pasisak prie soviet valdi. 285

1946 m. vasario mn. J. Noreika buvo davs paskaityti sakym, pasirayt Lietuvos tautins tarybos, dl lietuvi tarnautoj pozicij dirbant sovietinse tarnybose ir perspjim t darbuotoj, kurie aktyviai bendradarbiauja su sovietinmis struktromis: NKVD, MGB organais. B. Sruoga, perskaits nutarim, j aprobavo kaip valstybins reikms dokument. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 41.) B. Sruogos ir J. Noreikos eimos 1944 m., vokiei frontui traukiantis, pasitrauk Vokietij (Noreikos eima - veicarij), todl juodu danai prisimindavo ir abiej eim bendr likim. 1945 m. gruodio mn. B. Sruoga J. Noreikai prasitar, kad Vokietij rengiasi bgti jo pastamas studentas. Tuomet J. Noreika papra, kad B. Sruoga su juo supaindint. Po keli dien Moksl akademij atjo J. Varaneckas, susirado J. Noreik valgykloje ir pasak: Mane atsiunt B. Sruoga". J. Noreika, nenordamas kalbtis valgykloje, papra j vakare ueiti jo but Vivulskio 31. Vakare J. Varaneckas atjo J. Noreikos but ir papasakojo, kad jis baig Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultet ir nori pasitraukti Vokietij, Miunchen.

Kazys alkauskis
K. alkauskis gim 1885 m. kovo 4 d. Ariogaloje, Kdaini apskr., mir 1960 m. vasario 26 d. Vilniuje. 1912 m. baig Maskvos universiteto Teiss fakultet, 1 9 1 2 1915 m. advokatavo Samarkande (Uzbekija), 1 9 1 5 - 1 9 1 7 m. dirbo Lietuvi draugijoje nukentjusiems dl karo elpti. 1915 m. drauge su K. Olauskiu steig maitinimo punktus, dl to vainjo po iaurs Lietuv, emaitij. Birelio mn. lanksi lietuvi tremtini lygoje Mintaujoje, Daugpilyje, kur j buvo apie 1200. Su M. Yu ivyko Petrapil organizuoti alpos ir ia buvo suorganizuoto komiteto sekretorium, vliau - idininku, pirmininko pavaduotoju. 1 9 1 8 1920 m. - Lietuvos prekybos ir pramons ministerijos reikal valdytojas, viceministras, Lietuvos vyriausybs komisaras, perimantis i bermontinink j paliekam teritorij, 1919-1960 m. -advokatas. 286

1 9 2 1 - 1 9 2 2 m. dst Auktuosiuose kursuose, 1 9 2 2 - 1 9 3 6 m. dst Kauno universitete, 1 9 4 0 - 1 9 5 0 m. - Vilniaus universitete; profesorius (1936). 1 9 4 4 - 1 9 4 5 m. - dar ir LSSR moksl akademijos reikal valdytojas. Sudar statym rinkin Lietuvos novelos" (1935). (LTE. T. 10. L. 527.) K. alkauskis painojo J. Noreik nuo 1 9 2 8 - 1 9 2 9 m., kai jis studijavo Kauno universitete teis. J. Noreika, grs i Raudonosios armijos Vilni ir sidarbins, suinojo, kad dabartin viet Moksl akademijoje anksiau buvo ums Kazys alkauskis, kuris, isiaikins, kad buvs iauli apskrities virininkas J. Noreika yra tas pats, dabar dirbantis jo vietoje, apsidiaug ir sutiko ueiti jo but ygimanto 20. J. Noreika, ujs pas j pirm kart but, kalbjosi su juo apie teisinius dalykus. T u o metu J. Noreika turjo pasims L T T nutarim dl tolesnio darbo valstybinse staigose ir dav t nutarim paskaityti K. alkauskiui, nordamas suinoti jo nuomon, nes j painojo kaip inom teisinink, advokat. Prof. K. alkauskis, paskaits dokument, pasak: Dokumentas tikras, bet pavojingas". J. Noreika, ujs pas profesori antr kart, norjo suinoti jo nuomon apie Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". Profesorius, perskaits dokument, pareik: Faktus patikrinti sunku, taiau sisti atsiaukim usien kain ar verta". J. Noreika suprato K. alkauskio nor - matyti laisv nepriklausom Lietuv. Nors J. Noreika konkreiai nekalbjo profesoriui apie sukurt pogrindio centr, bet buvo aiku, kad jis tai inojo. Vliau J. Noreika prisipaino S. Gorodeckiui ir P. Juodeliui, kad konsultavosi pas K. alkausk ir mano, jog jie suprato, kad K. alkauskis yra konsultantas antisovietiniais klausimais. J. Noreika nuolat informuodavo profesori apie antisovietin veikl. K. alkauskis, perskaits J. Noreikos parengt Lietuvos tautins tarybos nutarimo projekt dl valstybini bei gamykl darbuotoj tolesnio darbo, j aprobavo ir sutiko, kad yra btina parengti krat ekonomikai veiklai. Be to, pareik savo nuomon, jog, pasikeitus 287

valdiai Lietuvoje ir pradjus kurti demokratin santvark, manyt, kad reikia tik dviej partij: kairij ir deinij. Vadinasi, abiej nuomons sutapo. Deinij partijoje turt bti, jo nuomone, tikintys mons, kairij - netikintys. Deinij partija turt skelbti odio laisv, nuosavyb, teisingum ir tikjim. iais pagrindiniais klausimais J. Noreikos ir K. alkauskio nuomons sutapo. Apie kairisias partijas juodu nekalbjo. Antr kart su K. alkauskiu J. Noreika susitiko jo darbo kabinete. Tuomet J. Noreika atsine jo parengto antisovietinio memorandumo projekt, kuris buvo numatytas pasisti usienio spaudai. Jis norjo igirsti K. alkauskio nuomon. K. alkauskis suabejojo, ar atsiras moni, gebani pergabenti toki mediag, o apie tokio memorandumo paskelbim usienio spaudoje jis nieko neatsak. J. Noreikos nuomone, io memorandumo paskelbimas usienio spaudoje tik priartint naujo karo galimybes prie Soviet Sjung.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 90-92.)

Kazys Inira
K. Inira gim 1906 m. rugsjo 25 d. Vidugiriuose, Anyki raj., mir 1944 m. lapkriio 30 d. Vilniuje. K. Inira - raytojas, aktorius, radijo pranejas. Ileids poezijos rinkinius Su jaunyste" (1928), Padavimai" (1936), Baltieji raiteliai" (1938); prozos Ant eerlio rymojau" (1930), Mylinios moterys" (1931), Obelys ydi" (1937); dramas Painiava", Savanorio dukt"( 1929), Vincas Kudirka" (pastatytos 1934,1935, 1940), Trys talismanai" (1936). Sovietiniais metais para poem Prie Kauno mari" (1962), pjes apie emait (pastatyta 1964), Egl ali karalien" (pastatyta 1967), Gulbs giesm" (pastatyta
1 9 7 5 ) . (LTE. T. 4. P. 424.)

J. Noreikai, S. Gorodeckiui ir O. Lukauskaitei-Pokienei svarstant ginkluoto sukilimo klausim, ikilo sunkiai sprendiama klitis: 288

kaip reiks praneti pasauliui apie sukilimo pradi. 1941 m. sukilimo pradioje buvo uimta radijo stotis Kaune. Analogikai galvojant, scenarij reikt ir dabar pakartoti. Taiau Vilniuje, Lietuvos tautinje taryboje, apie Vilniaus radijo stot neturta joki ini. O. Lukauskait-Pokien prisimin Vilniaus radijo stoties pranej Kaz Inir, su kuriuo ji buvo pastama, ir sutikus j atsargiai usimin apie Vilniaus radijo stot, technines stoties galimybes perduoti pasauliui naujausias inias. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 2. L.. 90.)

Ar galima umiesio radijo stotimi naudotis be radiofono? Suprantama, kad u miesto lengviau uimti radijo stot negu radiofon mieste. Radijo stoties umimas - tai labai svarbus objektas sukilimo metu. K. Inira patikino, kad radijo stotimi galima naudotis, bet dl to reikia pasitelki radijo technikos specialistus Morkn ir Lileiv. J. Noreika apie tai suinojs papra, kad O. Pokien suinot i specialist adresus. Ar K. Inira suprato, kodl i tikrj reikia ini apie Vilniaus radijo stot ir jos specialistus? Lukauskaits nuomone, suprato. Bet jis buvo patikimas mogus ir antisovietini pair. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 2. L. 57-58.)

Leonas Bistras
L. Bistras gim 1890 m. spalio 20 d. Liepojoje, mir 1970 m. spalio 18 d. Kaune. L. Bistras - buruazins Lietuvos valstybs ir visuomens veikjas. Nuo 1910 m.- Lietuvos krikioni demokrat partijos (LKDP) narys. 1913-1914 m. dirbo Vilties" laikraio redakcijoje. 1919 m. - spaudos biuro vedjas ir oficiozo Lietuva" vyriausiasis redaktorius. 1921 m. jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis, baig Fribro universitet. 1 9 2 2 - 1 9 2 3 m. dst Kauno universiteto Teologijos fakultete. 1 9 2 3 - 1 9 2 5 m., 1 9 2 6 - 1 9 2 7 m. ir 1939 m. vietimo ministras. 1 9 2 3 - 1 9 2 5 m. seimo pirmininkas, 1 9 2 5 - 1 9 2 6 m. ministras

289

pirmininkas, krato apsaugos ministras, 1926 m. dar ir usienio reikal ministras. Vienas i 1926 m. gruodio 17 d. perversmo ir 1927 m. II puo organizatori. 1 9 2 6 - 1 9 4 0 m. LKDP pirmininkas, 1 9 3 8 - 1 9 3 9 m. rm prohitlerin yginink organizacij. (LTE.T. 2.
P. 171.)

O. Lukauskait-Pokien savo 1946 m. kovo 25 d. parodymuose prisipaino, kad be K. Borutos, V. Valsiniens ir K. Iniros ji buvo pastama ir palaik ryius su dr. L. Bistru, kuris 1940 m. buvo bolevik itremtas, bet 1945 m. gro. Su dr. L. Bistru susipaino prie 10 met sveiuose pas savo svain gydytoj D. Jasait. Ne kart L. Bistras, grs i tremties, buvo apsilanks jos bute, kalbjosi apie 1 9 4 0 - 1 9 4 5 m. vykius - L. Bistras apie trmim, O. Pokien apie okupacij, o 1946 m. vasario mn. apie SSRS santvarkos griuvim. Kalbantis apie ems reform, L. Bistras pasisak dl nuosavybs grinimo. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 64.) Be to, L. Bistras informavo O. Lukauskait-Pokien, kad Kardinol taryboje pastaruoju metu dauguma kardinol buvo ne italai, ir man, kad Vatikanas ieina tarptautin aren. O. LukauskaiteiPokienei usiminus, ar ne laikas kurti pogrind, L. Bistras, lyg nenordamas kalbti ia tema, sak: Viskas priklausys nuo tarptautini vyki". Jis galbt nenujaut, kodl O. LukauskaitPokien kalbjo ia tema. Vliau S. Gorodeckis ir J. Noreika, igird i L. Bistro nuomon, buvo tos nuomons, kad reikia kol kas susilaikyti nuo tiesiogini ryi su juo. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 65.)

Juozas Galvydis
J. Galvydis dirbo Lietuvos moksl akademijoje periodini leidini skyriuje ir buvo pastamas su J. Noreika, nes O. Pokien kart buvo pastebjusi jo kabinete J. Noreik. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2.
L 66.)

J. Galvydis buvo pastamas ir su O. Lukauskaite-Pokiene, mat juodu moksi kartu iauli gimnazijoje. J. Galvydiui apsilankius jos bute, ji dav jam paskaityti Atsiaukim laisvsias pasaulio 290

tautas". Taiau jai pasilius, kad atsiaukim, bdamas Maskvoje, perduot JAV ambasadai (jis turjo komandiruot Maskv 1946 m. kovo mn. pradioje), is kategorikai atsisak. J. Galvydis, perskaits Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", matyt, suprato, kad O. Lukauskait-Pokien yra L T T nar. O. Lukauskait-Pokien man, kad jis yra antisovietiki pair ir MGB organams jos neiduos. Prof. Marcinkeviius, Moksl akademijos bibliotekos direktorius, tvirtino, kad, sumus L T T organizacin trejet, MGB isikviet J. Galvyd ir vert j dirbti MGB naudai. J. Galvydis kategorikai atsisak. Vliau J. Galvyd ikviet antr kart MGB. J. Galvydis atjo atsisveikins su eima MGB su daiktais - maisto ir rb atsargomis. MGB darbuotojui paklausus, kodl jis atjs su daiktais, J. Galvydis atsak: Atjau pasirengs likti pas jus, nes bendradarbiauti - iduoti draugus - nenoriu". MGB pareignas suprato, kad J. Galvydis laikosi savo odio ir jis nesugebs j perkalbti savanorikai dirbti j naudai, nusijuok ir paleido namus.

Valerija Valsinien
V. Valsinien gim 1907 m. gegus 5 d. ydeliuose, Panevio raj., mir 1955 m. rugsjo 25 d. Vilniuje. V. Valsinien - raytoja. 1 9 3 0 - 1 9 4 0 m. mokytojavo iauli apskr. ir miesto mokyklose. 1 9 4 1 - 1 9 4 4 dirbo Debios (Udmurtijos ASSR) vaik namuose. 1 9 4 8 - 1 9 5 4 m. Raytoj sjungos poezijos konsultant. Pokario metais ra eilraius, kuriuose vyravo kovos su buruaziniais nacionalistais idjos, ileido poezijos vaikams
k n y g a s . (Itraukos i LTE. T. 12. P. 40.)

V. Valsinien buvo Raytoj klubo vedja. 1941 m. su savo vyru karininku buvo iveta Sibir. 1946 m. kovo mn. O. Lukauskait-Pokien dav jai paskaityti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". V. Valsinien perskaiiusi pasak: Paslpk ir niekam nerodyk". (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 36.)

291

Kazys Umbrasas
K. Umbrasas gim 1916 m. kovo 1 d. Bajor km., Molt vals., Utenos apskr., mir 1970 m. lapkriio 20 d. Vilniuje, literatrologas. 1946 m. baig Vilniaus valstybin universitet. Filologijos moksl kandidatas (1953). 1 9 5 7 - 1 9 7 0 m. dst Vilniaus pedagoginiame institute, docentas (1962). Para studij M. Gorkis ir lietuvi literatra" (1956), mokslin biografij emait" (1975), mokymo priemoni: Jonas Bilinas" (1956), Tipikumo problema literatroje" (1958), Literatros kryptys ir metodai" (1962), Lietuvi literatros istorijos" t. 2 (1958) kai kuriuos skyrius, su V. Galiniu vadovl Lietuvi literatra X kl." (1966), su autori kolektyvu Literatra IX kl." (1966, i vadovli yra keli leidimai), ivert rus raytoj krini, su kitais redagavo M. Gorkio ratus (20 t.
1 9 5 3 - 1 9 5 6 ) . (LTE. T. 11. P. 543.)

Per kvot S. Gorodeckis buvo prisipains (1946 m. balandio 4 d.), kad be V. Amensko ir P. Juodelio pogrindio organizacij yra uverbavs K. Umbras, tuo metu dirbus Vilniaus valstybinje bibliotekoje vedju, j S. Gorodeckis painojo nuo 1943 m., dar studijuodamas Istorijos-filologijos fakultete. T u o metu K. Umbrasas lietuvi kalb vert L. Tolstojaus krinius. 1956 m. kovo 8 d. S. Gorodeckis buvo davs K. Umbrasui iversti prancz kalb Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", kur iverts K. Umbrasas grino kovo 1 2 - 1 3 d. Vokiei okupacijos metais S. Gorodeckis apgyn K. Umbras nuo Armijos krajovos siautjim, slpdamas j pas savo tvus, todl progai pasitaikius ir pasinaudojo K. Umbrasu pogrindio reikalams, duodamas iversti prancz kalb LTT dokument ir manydamas, kad gal gals j perduoti Pranczijos ambasadoriui Maskvoje.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 3 5 7 - 3 5 8 . )

Aldona Mikinyt
A. Mikinyt gim apie 1926 m. uleri km., Marcinkoni vals. 1 9 4 5 - 1 9 4 6 m. moksi Vilniaus valstybinio universiteto pirmame 292

kurse, gyveno kartu su R. Bakanauskait ir M. aplinskaite Vilniuje, Auktaii 12. Matyt, kad A. Mikinyt, pajutusi gresiant pavoj, suspjo pasislpti, ir todl KGB nutar jos byl laikinai nutraukti, kol kaltinamoji atsiras. jaunimo byl A. Mikinyt taip pat nepateko. Daugiau ini apie A. Mikinyt KGB archyvuose nerasta, todl bt malonu, jei skaitytojai, in k nors apie A. Mikinyt, pranet autoriui.

Domas Jasaitis
D. Jasaitis ilg laik buvo iauli apskrities gydytojas. D. Jasaitis buvo deinij sitikinim, priklaus krikioni demokrat partijai, iauli visuomens veikjas, buvo veds Onos Lukauskaits-Pokiens seser. Vokiei okupacijos metais artimai bendradarbiavo su kpt. Jonu Noreika, kai is buvo iauli apskr. virininkas. Pastaraisiais metais Onos Lukauskaits-Pokiens pair pokyiui labai daug takos turjo jos svainio, daktaro Domo Jasaiio, sitikinimai. Bolevik frontui priartjus prie Lietuvos, D. Jasaitis su eima pasitrauk Vakarus ir apsigyveno Miunchene. Apie D. Jasaiio buvimo viet O. Lukauskait-Pokien suinojo visai atsitiktinai. 1945 m. O. Lukauskaitei-Pokienei einant gatve iauli mieste, j sustabd jaunas uniformuotas milicininkas, sargo, dirbusio pas D. Jasait, snus Vaciukas, kuris vokiei okupacijos metais buvo ivetas Vokietij. Grdamas i Vokietijos Lietuv, Vaciukas Miuncheno priemiestyje atsitiktinai susitiko Domo Jasaiio dukr. Ji papasakojo apie Dom Jasait, kad Miunchene jis yra Lietuvi komiteto pirmininko pavaduotojas, taip pat ir apie iauli miesto burmistr Linkevii. Jie kalbinjo Vaciuk negrti Lietuv, o palaukti tinkamesnio laiko. Vaciukas buvo susitiks iauli Lietkio" vadov Malinausk, iauli kirpj Levin, kuris irgi buvo ivetas Vokietij. Apie Jasait O. Lukauskait suinojo ir i skrybli meistro Rozaiio. Kaip inoma, J. Noreika iekojo bd umegzti ryius su usieniu. Suinojs i O. Lukauskaits, kad Miunchene veikia lietuvi 293

politinis centras, kurio gretose yra ir buvs iaulikis, jam gerai pastamas krikioni demokrat veikjas, Onos LukauskaitsPokiens svainis daktaras D. Jasaitis, nusprend per student J. Varaneck umegzti ryius su juo.

Jonas Varaneckas
J. Varaneckas gim 1919 m. eglik km., Benekoni vals., Eiiki raj., buv. Lenkijos teritorijoje. Kils i valstiei eimos. 1 9 3 4 - 1 9 4 4 m. gyveno Vilniuje, 1 9 4 4 - 1 9 4 6 m. - Kaune. 1 9 4 1 1946 m. studijavo ekonomik Vilniaus universitete. J. Noreika, pradjs kurti Lietuvos tautin taryb, 1946 m. pradioje iekojo moni, per kuriuos bt galima umegzti ryius su Vakaruose gyvenani lietuvi bendruomens organizacij pastamais veikjais ir praneti jiems apie tikrj padt Lietuvoje. Atsitiktinai per prof. B. Sruog suinojo, kad Vakarus rengiasi pasitraukti buvs jo studentas J. Varaneckas. 1946 m. sausio 4 d. J. Varaneckas susitiko su J. Noreika, kuris, be tiesioginio praneimo apie padt Lietuvoje, norjo per J. Varaneck perduoti ini apie save geram biiuliui, iauli ligonins buvusiam vyr. gydytojui Domui Jasaiiui, Onos Lukauskaits-Pokiens svainiui. J. Noreikai rpjo suinoti daugiau apie savo eim per D. Jasait. Jis papra J. Varaneck, kad D. Jasaitis pasistengt umegzti ry su J. Noreika Vilniuje. O. Pokien taip pat norjo suinoti k nors apie savo sn, kuris irgi buvo atsidrs Vokietijoje. (B. b. Nr. 9^92/3. T. 1.
L. 4 1 , 86.)

J. Varaneckas laimingai pasiek Lenkij 1946 m. sausio 10 d., bet paskui ryiai su juo nutrko. Tuo metu ir MGB neturjo apie j joki ini. Buvo manoma, kad J. Varaneckas J. Noreikos praym vykd. Deja, tik dabar, tyrinjant MGB archyvus, rasta J. Varanecko byla, i kurios paaikjo, kad J. Varaneckas, s.Vinco, gim 1919 m. eglik km., Benekoni vals., Eiiki raj., nepatenkintas soviet valdia ir, nenordamas gyventi sovietinje Lietuvoje, 1946 m. sausio 294

pradioje laimingai perjo SSRS-Lenkijos sien Gardino rajone ir apsigyveno Lenkijoje. Dirbo Gdanske iki 1946 m. birelio 17 d. Paskui, nordamas grti pas savo brolius ir seser, kurie gyveno tvikje, antr kart 1946 m. birelio 2 8 - 2 9 d. nakt perjo Lenkijos sien ir atvaiavo iki Vilniaus. Neturdamas sovietinio paso, toliau keliauti nesiryo ir gro atgal valstybs sienos link siekdamas vl pereiti i SSRS Lenkij. Taiau SSRS pasieniei 5-oji ukarda 1946 m. liepos 2 d. 3 val. ryto j sulaik. Sumimo metu padarius krat, rasta: studij knygel, gimimo metrikai, laikinas paymjimas, iduotas Kauno milicijos skyriaus, universiteto baigimo paymjimas, payma apie darb Lenkijoje, laikinas karinis bilietas, laikinos karins prievols atidjimo paymjimas, geleinkelio bilietas Kaunas-Kalvarija, 135 zlotai, portfelis, skutimosi rankiai ir kitos smulkmenos. J. Varaneckas Lietuvoje tenakvojo tik keturias naktis. 1946 m. liepos 3 d. per tardym J. Varaneckas prisipaino, kad buvo pasiilgs savo broli Antano (gimusio 1906 m.), Vinco (gimusio 1908 m.), sesers Vlados (gimusios 1911 m.). Jis sak, kad 1945 m. gruodio 12 d. baigs Vilniaus universitet, o iki 1946 m. sausio pradios gyveno Kaune, Bgos 13-2. J. Varaneckas tardomas teig, kad sugrs Lietuv su niekuo nebuvo susitiks, net su savaisiais, neujs net pas pastamus ir norjo grti atgal. Lenkijoje, sak, vertsi spekuliacija. J. Varaneckas nustebo suinojs, kad sienos perjimas yra tvyns idavimas". A, saksi J. Varaneckas, tenorjau tik pasikviesti brolius ivaiuoti Lenkij. Reikia manyti, kad J. Varaneckas, atvaiavs Vilni ir suinojs, kad J. Noreika suimtas, pabgo ir nusprend grti Lenkij. 1946 m. spalio 28 d. J. Varaneckui pateikta kaltinamoji ivada, o 1 9 4 6 m. lapkriio 21 d. Marijampolje LSSR V R M kariuomens karinis tribunolas nuteis J.Varaneck 10 met laisvs atmimo ir teisi suvarymo 5 metams. 1955 m. lapkriio 15 d. LSSR V R M operatyvinio tardytojo Osipovo pasilymu Pabaltijo karinis tribunolas, perirjs byl, 295

nutar kaltinim pagal 58-1 a str. pakeisti 84 str., sumainti bausm iki 3 m., o pritaikant 1953 m. kovo 27 d. LSSR AT sakym, J. Varaneck paleisti. Iki iol dar niekas negali pasakyti, ar J. Varaneckas vykd J. Noreikos ir O. Lukauskaits-Pokiens praym susisiekti su daktaru D. Jasaiiu Miunchene. Jei gerb. J. Varaneckas dabar yra gyvas, gal perskaits i ini jis atsilieps. Tik inoma, kad J. Varaneckas nei J. Noreikos, nei Onos Lukauskaits-Pokiens, nei turim ini apie Lietuvos tautin taryb MGB neidav.

Kstutis Valentukeviius
K. Valentukeviius gim 1922 m. Kapeniki km., Marcinkoni vals., Alytaus apskr., moksi Kaune, Marijos Pekauskaits gimnazijoje. Nuo 1944 m. mokytojavo Marcinkoni progimnazijoje. 1945 m. rugpjio mnes Kazimieraitis (plk. ltn. J. Vitkus) uverbavo K. Valentukevii nelegal pogrind, dav slapyvard Kaributas. Priesaikos tekst K. Valentukeviius pasira Kaributo vardu. Dzkijos apygardos vado Kazimieraiio nurodymu K. Valentukeviius platino nelegali literatr Marcinkoni ir Alytaus apylinkse. Buvo ir Kazimieraiio ryininkas, susitikdavo su partizanais. 1946 m. sausio 7 d. K. Valentukeviius Kazimieraiio nurodymu ivaiavo Vilni. Bdamas Vilniuje, atsitiktinai susitiko Z. erkn, buvus Marcinkoni progimnazijos prancz kalbos mokytoj. I pasikalbjimo su Z. erknu paaikjo, kad Z. erknasTigras 1945 m. rugpjio pabaigoje pasitrauk i miko, sigijo nelegal pas Laukaiio pavarde ir dabar m o k y t o j a u j a netoli Dieveniki (tai buvo jau treias susitikimas su juo). Juk su Z. erknu K. Valentukeviius buvo jau susitiks ir anksiau du kartus: 1945 m. sausio 8 d. jiedu buvo nuj jaunimo organizacijos steigiamj susirinkim, kuriame, be Z. erkno ir K. Valentukeviiaus, buvo ir Moksl akademijos juriskonsultas J. Noreika bei jaunas vyrukas A. Januleviius. Susirinkimas vyko Vilniaus gatvje. U sienos, udangos", buvo susirinkusios keturios merginos. iame 296

susirinkime Z. erknas pristat K. Valentukevii susirinkusiesiems. Juristas padar trump tarptautins politikos apvalg, kalbjo apie pasaulins politikos gaires. Jis sak, kad artimiausiu metu galima laukti tarp SSRS ir Vakar valstybi (Anglijos ir JAV) karo, ir todl btina Vilniuje sukurti aktyvias jaunimo grupes, kurios galt vykdyti pogrindio organizacijos centro nurodymus, udavinius. iai grupei vadovauti pakviet K. Valentukevii. Jis sutiko. Be to, apie susirinkim J. Noreika pra painformuoti Kazimierait. ia pat Z. erknas prane, kad Kazimieraitis prao atsisti jiems popieriaus ir medikament. T u o metu K. Valentukeviius perdav 15 egzemplioriuj. Vitkaus perduot laikrai Laisvs varpas". Dar prie susitikim, 1945 gruodio pabaigoje Z. erknas buvo atveds K. Valentukevii Moksl akademij, kur j pristat J. Noreikai kaip Kazimieraiio atstov. K. Valentukeviius, lankydamasis pas J. Vitk, jo tabo narius bei partizan vadus, platindamas pogrindio literatr, painojo daugum i j, inojo j slapyvardius. Tardymo metu K. Valentukeviius isigyn, kad Kazimieraiio tabo bunkerio jis neins, o tabo nari ir tabo apsaugos partizan teino tik kelet: 1. Kazimieraitis, apie 50 met, dvi vatinuk. 2. Mulerskas-Naras, 2 0 - 2 3 m., su juo danai susitinka. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Platkis-Karklas, 2 5 - 3 0 m., danai susitinka. Daktaras, 35 m., vienas ir Dzkijos partizan vadov. Jrininkas, 25 m., pareig neino. Klinonas Kriaunelis-Briedis, eilinis. Stasys Kriaunelis - nuo Rudaminos. Pranas Valentukeviius, 25 m., i Kabeli km.

( 1 9 4 6 m. birelio 7 d. apklausos protokolas. L 213.)

1946 m. birelio 24 d. MGB tardytojas vyr. ltn. Nikitinas, per i r j s L. M u l e r s k o , P. P l a t k i o ir K. V a l e n t u k e v i i a u s b. b. Nr. 7156, p. 16145, nustat, kad kaltinamieji yra padar nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-la, 58-11 str. Buvo nustatyta, kad 1946 m. sausio mn., vykdant Alytaus apskr. karin operacij, buvo sulaikyti partizan tabo partizanai L. Mulerskas, gims 297

1923 m. Lazdijuose, baigs du kursus mokytoj seminarijoje. Dl silpnos sveikatos (buvo sunkiai sueistas) jam nuo sausio 25 d. iki balandio 1 d. apklausa nutraukta. Be to, sulaikytas ir partizanas Pranas Platkis, gims 1918 m., i Marcinkoni vals., maai ratingas, priklauss Vanago" grupei. Prie tabo bunkerio buvo paimtas tabo dienynas, priklauss 6-os apygardos partizan grupei. Dienoratyje atsispindjo Kazimieraiio prieika veikla. Manoma, kad dienoraio uraai apibdina partizan L. Mulersko, P. Platkio ir K. Valentukeviiaus veikl. Tardytojas nutar i dienoraio padaryti iraus, juos iversti rus kalb ir pridti prie bylos Nr. 7 1 5 6 kaip daiktin rodym. nutarim patvirtino LSSR MGB tardymo skyr. virininko pavaduotojas plk. Kozlovas. (B. b. 7156 - P - 16145. L. 243.) LSSR MGB tardytojas, perirjs b. b. Nr. 7 1 5 6 - P - 16145, kurioje L. Muliarskas, P. Platkis ir K. Valentukeviius buvo kaltinami pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str., nustat, kad pagal turim mediag irykja 27 asmenys, i j J. Vitkus-Kazimieraitis, A. Kulikauskas-Daktaras, Ramanauskas-Vanagas, A. Perminas-Jrininkas. Nutarta tardymo mediag iskirti atskir byl ir persisti Alyt j paiekai. ios knygos autoriui 1946 m. vasar teko sdti 36-oje kameroje su ios bylos dalyviu P. Platkiu, kuris buvo vienas Kazimieraiio tabo apsaugos dalyvi. Jis papasakojo, kaip pajuts apsupim, nordamas isprukti pro raudonarmiei gretas, su savo automatu uoko ant kareivi voros, nespjs net granatos imesti, o Mulerskas per susiaudym sunkiai sueistas koj, rank ir krtin. Jis suimtas leisgyvis. Kaljimo ligoninje apgydytas ir teistas. Buvo keturi kovotojai, vienas uvo, vienas pabgo. I bunkerio paimta raomoji
mainl, r o t a t o r i n i s p o p i e r i u s . (B. b. P. 16145. L. 241-243, nutartis.
L. 284-285.)

Visi kaltinamieji Vilniaus gulos karinio tribunolo 1946 m. rugpjio 27 d. buvo nuteisti po 10 m. kalti suvarant teises 5 metams. L. Mulersko likimas neinomas, P. Platkis bausm atliko Reiot, K. Valentukeviius - Vorkutos pataisos darb stovyklose. 298

I X . JAUNIMO

BYLA

Jaunimo bylos iskyrimas


1946 m. kovo mn. LSSR MGB iaikino pogrindio antisovietins organizacijos - Lietuvos tautins tarybos - LTT veikl. LTT vyriausiasis organizatorius buvo J. Noreika-Generolas Vtra. Vokiei okupacijos metais kpt. J. Noreika jo iauli apskrities virininko pareigas. Be jo, LTT organizacijos trejet jo Groins literatros leidyklos direktoriaus pavaduotojas S. Gorodeckis ir poet O. Lukauskait-Pokien (jie visi patraukti baudiamojon atsakomybn pagal atskir byl Nr. 9792/3). 1 9 4 6 m. sausio pradioje LTT susisiek su nacionalinmis grupmis, veikianiomis Teli, Alytaus, Panevio, Kauno ir kitose Lietuvos apskrityse, ten siunt savo instrukcijas, direktyvas kovai su soviet valdia. J. Noreika per savo patiktin Z. erkn kr antisovietin jaunimo organizacij, kuri susisiek su partizanais ir jiems perdav daug medikament, popieriaus, spaustuvs rift. J. Noreikos nurodymu i jaunimo pogrindio organizacijos nari buvo sudaroma mirtinink" grup, kuri prireikus turjo vykdyti teroro aktus prie partinius, sovietinius darbuotojus ir atlikti visus LTT ikeltus udavinius. J. Noreika vadovaudavo susirinkimams, kuriuose dalyvavo: Z. erknas-Laukaitis, A. Januleviius ir Kazimieraiio atstovas K. Valentukeviius. J. Noreika nurodinjo jaunimo organizacijos tikslus ir pasil traukti nauj nari, i kuri turjo sukomplektuoti mirtinink" grupes (pavesta A. Januleviiui). Grup turjo bti J. Noreikos inioje. 1946 m. sausio mn. jaunimo organizacij trauk F. Svirnel, A. Petrausk, J. Antonik ir V. Kru, kurie dalyvavo Z. erkno rengiamuose susirinkimuose, vykdydami organizacijos udavinius ir palaikydami ryius su partizanais. Vasario mn., kai aretavo Z. erkn, J. Noreika jo pareigas perdav A. Januleviiui ir per j 299

palaik t a r p u s a v i o ryius su E. K a k a r i e k a i t e ir I. Kakariekaite, su Alytaus partizanais, per B. V. ileikait - su Panevio, per M. Bkait - su T r a k apskr. partizanais. sigyti, s a u g o t i , pristatyti m e d i k a m e n t u s p a r t i z a n a m s b u v o pareigotos J. erknait, M. Ploktyt, F. akeviius, A. erneckas, R. B a k a n a u s k a i t ir kiti. K o v o - b a l a n d i o m n . b u v o s u i m t i visi j a u n i m o g r u p s dalyviai, j i e m s uvestos atskiros b y l o s ir s k i r t i n g o s j s u m i m o datos: Feliksas Svirnelis - b. b. Nr. 7204, suimtas 1946 m. kovo 26 d.; Aleksas Petrauskas - b. b. Nr. 7200, suimtas 1946 m. kovo 27 d.; Jonas Antonikas- b. b. Nr. 7206, suimtas 1946 m. kovo 25 d.; Tomas Kruas - b. b. Nr. 7205, suimtas 1946 m. kovo 22 d.; Algirdas erneckas - b. b. Nr. 7137, suimtas 1946 m. kovo 22 d.; Elena Kakariekait - b. b. Nr. 7235, suimta 1946 m. kovo 22 d; Irena Kakariekait - b. b. Nr. 7190, suimta 1946 m. kovo 22 d.; Birut Viktorija ileikait - b. b. Nr. 7234, suimta 1946 m. kovo 28 d.; Elena ileikait - b. b. Nr. 7193, suimta 1946 m. kovo 22 d.; Marija Bkait - b. b. Nr. 7155, suimta 1946 m. kovo 22 d.; Feliksas akeviius - b. b. Nr. 7202, suimtas 1946 m. kovo 25 d.; Vytautas Vaicekauskas - b. b. Nr. 7201, suimtas 1946 m. kovo 22 d.; Julija erknait - b. b. Nr. 7199, suimta 1946 m. kovo 26 d.; Malvina Ploktyt - b. b. Nr. 7226, suimta 1946 m. balandio 2 d.; Ro Bakanauskait - b. b. Nr. 7189, suimta 1946 m. kovo 25 d.; Aldona Zinaida Bielinyt - b. b. Nr. 7271, suimta 1946 m. balandio 10 d.; Vytautas Dvoreckas - b. b. Nr. 7198, suimtas 1946 m. kovo 25 d.; Vincas Kruas - b. b. Nr. 7256, suimtas 1946 m. kovo 25 d.; Petras Averka - b. b. Nr. 7157, suimtas 1946 m. kovo 25 d. K a l t i n a m o s i o s e ivadose k a l t i n a m i : F. Svirnelis, A. Petrauskas, J. A n t o n i k a s , T. Kruas, A. erneckas, E. Kakariekait, I. Kakariekait, B . V . ileikait, p a d a r nusikalt i m u s pagal RSFSR B K 5 8 - l a , 5 8 - 1 1 str. 300

B. ileikait, M. Bkait, F. akeviius, V. Vaicekauskas, J. erknait, M. Ploktyt, R. Bakanauskait, A. Z. Bielinyt, padar nusikaltimus pagal RSFSR BK 17-58-la, 58-11 str. V. Dvoreckas, V. Kruas, padar nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-12 str. P. Averka, padars nusikaltim pagal RSFSR BK 58-10, II dalis,
5 8 - 1 2 s t r . (B. b. P - 12262.)

j a u n i m o bylos dalyvi kaltinimai


Feliksas Svirnelis. F. Svirnelis gim 1923 m. Skliari km., Alytaus apskr., gyveno Vilniuje, Polocko 2 4 - 2 , moksi Vilniaus universiteto Teiss fakultete. F. Svirnelis, slapyvardiu Linelis, 1946 m. vasario mn. dalyvavo nelegaliuose jaunimo grups susirinkimuose, buvo trauktas mirtinink" grup. Jo nusikaltimai rodyti jo paties prisipainimais ir liudytoj - Z. erkno, A. Petrausko, J. Antoniko, T. Kruo, V. Dvorecko - parodymais bei akistatomis. Uverbuotas Z. erkno. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 10,11,20; T. 4. L 14, 15.) Dalyvavo mirtinink" grupje. Svarst rengimsi ginkluotam sukilimui: uimti radijo stot, elektrin. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 1. L 11, 12, 2 0 , 2 1 : T. 4. L. 3, 4, 10-12. 4 0 , 4 5 . )

Aleksas Petrauskas. A. Petrauskas gim 1929 m. Sapieiki km., Veisiej vals., Lazdij apskr. valstieio eimoje. Tvai turjo 13 ha k. Gyveno Vilniuje, Lvovo 13-2, dirbo Vilniaus m. kio skyriuje, yra nacionalinio pogrindio organizacijos - jaunimo grups narys, ne kart dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, kur buvo svarstomas ginkluoto sukilimo klausimas, dalyvavo mirtinink" grupje, kuri palaik ryius su ginkluot partizan grupuotmis Alytaus apskr., aprpindavo pastaruosius popieriumi, spaustuvs riftu, medikamentais. J. Noreikos sakymu A. Petrauskas apgyvendino savo bute atvaiavus Vilni emaii legiono vad Jon Semak ir jo ryinink Dargyt, o kit dien per J. Noreikos ryinink E. Kakariekait suved J. Semak su J. Noreika. A. Petraus301

kas prisipaino kaltas (b. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 107-108), be to, jo kalt rodyta Z. erkno, A. Januleviiaus, J. Semakos ir J. erknaits parodymais. Jonas Antonikas. J. Antonikas, s. Mykolo, gim 1928 m. Kaponiki km., Marcinkoni vals., baigs 7 klases, gyveno Vilniuje, Uosto 17-58. J. Antonikas, slapyvardiu Aniukas, yra karinio sukilimo nacionalistins organizacijos narys, uverbuotas Z. erkno, du kartus dalyvavo organizacijos nari susirinkime, kur buvo svarstomas antisovietins veiklos Lietuvoje suaktyvinimas. J. Antonikas prisipaino, kad nusikalto (b. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 140, 145. 146), be to, irykinamas kit, tai yra Z. erkno, A. Januleviiaus, F. Svirnelio, parodymais. T o m a s Kruas. T. Kruas, s. Mato, gim 1918 m. klri km., Marcinkoni vals., tvai turjo 10 ha k. Baigs keturias gimnazijos klases, dirbo Vilniaus energetikos valdyboje elektromonteriu, gyveno Vilniuje, Polocko 2 4 - 2 . T. Kruas nuo 1945 m. gegus mn. buvo partizan briuose Alytaus apskr., vliau legalizavosi ir, atvaiavus Vilni, K.Valentukeviius j uverbavo antisovietin nacionalistin organizacij. Buvo tos organizacijos narys ir vykd antisovietin veikl. Palaik ryius su partizanais ir tapo partizan bei centro ryininku. I Z. erkno ir A. Januleviiaus gavo udavin sigyti raomj mainl. Prisipasta padars nusikaltimus prie soviet valdi. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 194.) Jo nusikaltimai patvirtinti liudytoj: Z. erkno, J. erknaits, M. Ploktyts, R. Bakanauskaits, V. Kruo, V. Dvorecko parodymais ir akistatomis. Algirdas erneckas. A. erneckas, s. Motiejaus, gim 1928 m. Valkinink km., Leipalingio vals., Lazdij apskr., vidutinio valstieio eimoje, gyveno Vilniuje kartu su A. Januleviium Vilniaus 3 1 - 1 1 , moksi s u a u g u s i j gimnazijos 8-oje klasje ir dirbo Spindulio" spaustuvje. A. Januleviius jam dav udavin pagrobti i spaustuvs popieriaus ir rifto ir visa tai persisti partizanams. A. erneckas parpino 30 kg popieriaus, kur kartu su riftu perdav 302

Z. erknui. Palaik artimus ryius su Z. erknu, A. Januleviium, J. erknaite. A. erneckas prisipasta padars nusikaltimus prie soviet valdi. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 276, 277.) Jo nusikaltimai irykinami liudytoj parodymais ir akistatomis. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L 58, 59 ir T. 3. L. 20, 2 3 , 42.) Elena Kakariekaite. E. Kakariekaite, d. Felikso, gim 1927 m. Dievenikse, Vilniaus apskr. Gyveno Vilniuje su seserimi Irena Gedimino g. 4 4 - 2 2 . J, Istorijos fakulteto student, organizacij uverbavo Z. erknas. E. Kakariekait aretavo kovo 19 d. (taktikai kovo 18 d., nes t dien daryta buto krata). Per krat jos lagamine buvo rasta ileisti emaii legiono ie antisovietiniai dokumentai: 1. 1945 m. gruodio 1 d. ifras, skirtas ryiams tarp partizanini grupi palaikyti, 1945 m. - 1 1. 2. 1945 m. spalio 18 d. sakymas Nr. 1 apie partizan grupuotes ir j veikl - 2 1 . 3. 1945 m. spalio 5 d. sakymas Nr. 2 apie vad paskyrim ir j veikla bei ataskaitos - 2 1 . 4. 1945 m. lapkriio 3 d. sakymas Nr. 3 apie partizanins veiklos aktyvinim - 1 1. 5. 1945 m. lapkriio 24 d. sakymas Nr. 4 apie partizan drausm - 1 1 . 6. 1 9 4 5 m. gruodio 3 d. sakymas Nr. 5 apie partizan apmokymo metodus - 1 1. 7. 1945 m. gruodio 24 d. sveikinimai su religinm ventm - 1 1. 8. 1945 m. gruodio 31 d. sakymas Nr. 7 dl partizanins veiklos sustiprinimo - 1 I. 9. 1 9 4 6 m. vasario 1 d. sakymas Nr. 8 apie partizan vad paskyrim - 1 I. 10. 1946 m. vasario 16 d. sakymas Nr. 2 (9) kvietimas stiprinti antisovietin kov - 1 1. 11. 1946 m. sausio 23 d. instrukcija apie konspiracijos metodus - 1 I.

303

ie dokumentai, gauti i emaii legiono vado mjr. Jono Semakos ir skirti J. Noreikai, perduoti antisovietinio pogrindio centro - Lietuvos tautins tarybos - vadovo J. Noreikos savo ryininkei E. Kakariekaitei, slapyvardiu Elenai, saugoti kaip archyvin mediag. Dokumentai parodo E. Kakariekaits ryius su pogrindio organizacijomis ir pridti prie bylos kaip daiktinis rodymas. E. Kakariekait buvo J. Noreikos ryinink. Ji tiesiogiai gaudavo i Onos Lukauskaits-Pokiens L T T ileistus dokumentus (sakymus, direktyvas) ir juos perduodavo apygardoms. 1946 m. kovo 15 d., J. Semakai atvaiavus Vilni, E. Kakariekait prim i J. Semakos dokumentus - emaii legiono sakymus ir perdav juos J. Noreikai, kuris, trumpai susipains, grino E. Kakariekaitei saugoti. E. Kakariekait kartu su A. Januleviium suved mjr. J. Semak su Generolu Vtra (kpt. J. Noreika). Deja, kovo 16 d., sumus vis L T T organizacin tab, po poros dien buvo aretuota ir E. Kakariekait. Kratos metu (kovo 18 d.) pas E. Kakariekait buvo rasta: LKS apvalga Nr. 140, laisv" 1943 m. spalio 30 d. Nr. 2 (2 1.), Mik valdybos tui blank, bloknotas, fotonuotrauk (10 vnt.) vairi rankrai (20 1.). Tarp baltini rasta antisovietins literatros. E. Kakariekait pogrindio darb 1945 m. uverbavo Z. erknas. 1946 m. sausio mn. j supaindino su J. Noreika. Vliau J. Noreika paved jai vyriausiosios ryininks pareigas tarp L T T ir partizan grupuoi. Siekiant umegzti ryius su Trak apskr. partizanais - Didiosios Kovos rinktine - E. Kakariekait uverbavo M. Bkait ir per j perdavinjo dokumentus - LTT direktyvas. Ryiams su Panevio partizanais E. Kakariekait panaudojo emaites E. ileikait ir B.V. ileikait. 1946 m kovo mn. E. Kakariekait dav special udavin B. ileikaitei - vaiuoti Panev ir susitikti su Panevio partizanais, siekiant toliau palaikyti ryius. 1946 m. sausiovasario mn. Z. erkno pavedimu pas savo pastamas Bielinyt ir ileikait reng slaptus jaunimo grups pasitarimus. Teismo metu E. Kakariekait aikinosi karinio tribunolo 304

pirmininkui, kad ji nesuprato, jog ji yra ryinink. inoma, toks naivus pasakymas justicijos pareign nesujaudino ir netikino. Irena Kakariekaite. I. Kakariekaite, d. Felikso, gim 1925 m., kilusi i Dieveniki km., Vilniaus apskr. Tvai turjo 5 ha ems. Moksi Vilniaus pedagoginiame institute, gyveno Vilniuje, Gedimino 44-22 kartu su Elena Kakariekaite. Aretuota 1946 m. kovo 19 d., kaltinama tuo, kad susipaino su Z. erknu, kuris yra antisovietins organizacijos, kurtos 1946 m. sausio mn., narys. Organizacijos tikslas: nuversti soviet valdi ir atgaivinti buruazin demokratin vyriausyb Lietuvoje. Z. erknas j trauk i jaunimo organizacij. I. Kakariekaite prisipasta, kad perdav Z. erknui gautus i E. ir B. ileikaii medikamentus, o Z. erknas perdav joms gaut antisovietin literatr. (B. b. Nr. 9792/3. T . 2. L 8 9 . 9 0 , 115, 178, 179, 191, 198,272.) 194 6 m. pradioje I. Kakariekaite, susipainusi su E. ir B. ileikaitmis, susitar su jomis, kad j bute rengs nelegalius jaunimo organizacijas nari susirinkimus. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L 1 1 5 , 1 9 3 , 2 2 5 . ) 1946 m. kovo mn. I. Kakariekaite susitiko su A. Januleviium ir i jo gavo perduoti E. Kakariekaitei direktyvas, skirtas emaii legiono vadui mjr. J. Semakai-Liepai. (B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T . 2. L 5 7 . 6 8 . 1 1 9 . ) 1946 m. kovo 15 d. I. Kakariekaite ir E. Kakariekaite dalyvavo perduodant B. V. ileikaitei Panevio partizanams skirtas L T T direktyvas. I. Kakariekait sulaikant, pas j rasti ir paimti sakymai, nari sraai ir tuti vairi sovietini staig blankai. Ji kaltinama, kad i savo vadov buvo gavusi uduot sigyti medikament, tvarsliavos, popieriaus ir t.t. Supaindino B. ir E. ileikaites su nelegaliais antisovietiniais lapeliais ir leido savo but panaudoti antisovietiniams slaptiems pasitarimams. Birut V i k t o r i j a ileikait. B. V. ileikait, d. Petro, gim 1924 m. Pumpn vals., Panevio apskr., Vilniaus valstybinio universiteto pirmo kurso student, gyveno Treniotos 3 - 3 . Nustatyta, kad B. V. ileikait yra lietuvi nacionalistins organizacijos nar, palaik ryius tarp vadovybs ir Panevio apskr. 305

partizan, jos bute du kartus vyko nelegals karinio sukilimo dalyvi pasitarimai, kuriuose buvo aptariamos sukilimo detals. Nuo 1944 m. rudens iki areto palaik ryius su Panevio partizanais, elp juos popierium, medikamentais, tvarsiais. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 156-159, 1 7 6 - 1 8 3 : T. 4. 174-185.)

Elena ileikait. E. ileikait, d. Petro, gim 1922 m. Rostove prie Dono, gyveno Vilniuje, Treniotos 3 - 3 , buvo baigusi keturias gimnazijos klases, dirbo Msos ir pieno ministerijos kadr skyriaus sekretore. Nuo 1945 m. gruodio - Vilniaus jaunimo pogrindio organizacijos nar, padjo partizanams medikamentais, platino antisovietinius nelegalius lapelius. 1946 m. sausiovasario mn. leido savo bute tris kartus rengti nelegalius slaptus pogrindio susirinkimus. elp partizanus. Aretuota 1946 m. kovo 20 d. Prisipasta padariusi iuos nusikaltimus: teikdavo partizanams medikamentus, vaistus, tvarsius, popieri, spaustuvs rift. I A. Vaicekausko gavo rotatorinio popieriaus, ovini. (B. b. Nr. 9792/3.
T . 2. L. 2 2 1 , 2 4 3 , 2 4 6 . 2 5 1 , 2 5 2 , 2 6 8 , 2 7 6 ; T. 4. L 190, 192.)

Marija Bkait. M. Bkait gim 1926 m. Pamerkio km., Valkinink vals., Trak apskr., mokosi V V U Istorijos-filologijos fakultete, gyveno Vilniuje, Basanaviiaus 17-28, yra nacionalinio pogrindio dalyv, palaik ryius su Trak apskr. partizanais, aprpino partizanus antisovietine literatra, kvieiania aktyvi antisovietin kov. M. Bkaits nusikaltimai iaikinti i dalies jai paiai prisipainus ir patvirtinti liudytoj E. ir I. Kakariekaii parodymais bei daiktiniais rodymais. Aretuota 1946 m. kovo 22 d. 1946 m. sausio-vasario mn. Bkait prim ir E. Kakariekaits LTT direktyvas, kaip elgtis per SSRS rinkimus Aukiausij taryb, instrukcij dl paslapi saugojimo, sakym Nr. 3. ie dokumentai buvo paimti j aretuojant. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 22, 23, 42, 43;
T. 4. L. 318.)

Feliksas akeviius. F. akeviius, s. Felikso, gim 1922 m. Pateri km., Veisiej vals., Lazdij apskr., dirbo Spindulio" 306

spaustuvje mokiniu linotipininku, gyveno Vilniuje, Bernardin 8 - 3 . Aretuotas 1946 m. kovo 28 d. F. akeviius, nacionalinio pogrindio organizacijos dalyvis, sistemingai usiiminjo partizanine alpa: i gamyklos pasiskolindavo" laikratinio popieriaus (30 kg), poligrafinio rifto (4 kg), kuriuos perduodavo partizanams (b. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 54, 55; T. 4. L. 192,194), o gavs i partizan j leidiam spaud, platino j tarp savo draug. Vytautas Vaicekauskas. V. Vaicekauskas, s. Juozo, gim 1928 m., kils i darbinink eimos, Pacin gelk. st., Kdaini apskr., nebaigs 8 gimnazijos klasi. Dirbo Vilniaus pramons banko administracijos ir kio skyriuje, gyveno Vilniuje, Gedimino 120. V. Vaicekauskas, nacionalinio pogrindio organizacijos narys, aprpino partizanus audmenimis, popierium ir antisovietine spauda. J uverbavo 1945 m. gruodio mn. E. ileikait, i kurios gavo paskaityti kai kuriuos organizacijos dokumentus. Jis E. ileikaitei perdav raomojo popieriaus, kopijavimo popieriaus, medikament. 1946 m. sausio-vasario mn. perdav ovini ir rb.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 8 4 . 8 9 . 9 4 . 9 5 : T. 4. L 190.)

Julija erknait. J. erknait, d. Juozo, yra Zigmo erkno sesuo, gim 1928 m. vasario 15 d. Baltrain km., Veisiej vals., Lazdij apskr. Tvai turjo 6 ha k. Baigusi 6 gimnazijos klases, dirbo Spindulio" spaustuvje surinkja, gyveno Vilniuje, Paupio 29-10. Kart eidama su V. Kruu, susitiko brol ir supaindino juodu. J. erknait padjo broliui traukti antisovietin veikl mones, abu aplankydavo antisovietinio nacionalinio pogrindio dalyvius. Organizavo brolio susitikimus su V. Kruu, A. Petrausku ir kt. 1946 m. vasario mn. saugojo partizanams skirtus medikamentus, riftus, dalyvavo juos perduodant partizanams. Brolio sakymu pati dirbdama spaustuvje Spindulys" ne kart pasiskolino" ir spaustuvinio rifto ir per Zeglyt bei Skupeikait perdav tai partizanams.
(B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 1 17, 123, 124; T. 4. L. 23.) J. e r k n a i t

307

prisipaino kalta, jos nusikaltimai rodyti akistata, T. Kruo ir R. Bakanauskaits parodymais. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 194, 195.) M a l v i n a Ploktyt. M. Ploktyt, d. Petro, gim 1 9 2 7 m. Margeni km., Alytaus apskr., gyveno Vilniuje, Paupio 29, dirbo spaustuvje Spindulys" rinkja (nebaigtas vidurinis isilavinimas). Z. erkno pavedimu M. Ploktyt sipareigojo padti partizanams pasiskolinti" i spaustuvs rifto, kurio labai reikjo partizan spaudai. 1946 m. vasario mn. M. Ploktyt kartu su J. erknaite mgina perduoti Alytaus partizanams rift, popieri. M. Ploktyt inojo Z. erkno, V. Kruo ir kit nusikaltimus bei j nusikalstam veikl, inojo taip pat apie E. ir B. ileikaii ir R. Bakanauskaits antisovietin nelegali veikl. (B. b. Nr. 9792/3.
T . 4. L 22, 23, 2 0 5 . 206.)

M. Ploktyts nusikaltimai rodyti jos paios prisipainimu (b. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 143, 144) ir jos bendramini T. Kruo, J. erknaits, R. Bakanauskaits, Z. erkno parodymais. Ji inojo, bet neprane MGB organams. M. Ploktyt taktikai aretuota 1946 m. kovo 31 d. Ro Bakanauskait. R. Bakanauskait, d. Tomo, gim 1924 m. Malijuni km., Alytaus apskr., gyveno Vilniuje, Auktaii 12-8, moksi Vilniaus gimnazijos atuntoje klasje. R. Bakanauskait iaikinama liudytojo Z. erkno parodymais: slp Z. erkn, vykd jo nurodymus. Faktikai aretuota 1946 m. kovo 23 d. Jai pateiktas kaltinimas, kad leido savo but panaudoti nelegaliems antisovietiniams slaptiems susirinkimams, palaik artimus ryius su Z. erknu, dalyvavo persiuniant partizanams medikamentus, popieri, rift. 1 9 4 6 m. sausio mn. R. Bakanauskaits bute, dalyvaujant M. Ploktytei, J. erknaitei, Z. erknas-Laukaitis pasisak, kad jis buvs partizan grupuotse ir dabar palaiko ryius su jais. Kviet jaunim padti partizanams. R. Bakanauskait sutiko padti partizanams.
(B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 158-169. 171, 176, 177, 184, 187; T. 4. L 23, 197.)

A l d o n a Zinaida Bielinyt. A. Z. Bielinyt, d. Jono, gim 1926 m. Adutikio km., venioni apskr., vidutini valstiei eimoje. Baig 308

Vilniaus gimnazij, g y v e n o V i l n i u j e , T r a k 4 , mokosi V V U Medicinos fakultete, pirmo kurso student. 1946 m. sausio mn. A. Z. Bielinyt E. Kakariekaits praoma leido savo bute organizuoti slapt nelegal pogrindio organizacijos susirinkim, kuriame dalyvavo J. Noreika, Z. erknas-Laukaitis, A. Januleviius, K. Valentukeviius. Ji tuo metu gavo i E. Kakariekaits pogrindio centro LTT lapelius ir direktyvas, kurie buvo antisovietinio pobdio. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 135, 136; T. 4. L. 22.
2 3 . 2 0 5 , 206.)

A. Z. Bielinyt mgino perduoti Alytaus partizanams rift, popieri, medikamentus. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 138, 139, 143, 144; T. 4. L. 22-23, 97, 200, 201, 205. 206.) A. Z. Bielinyt inojo apie Z. erkno, T. Kruo, R. Bakanauskaits ir kit antisovietin veikl. A. Z. Bielinyt aretuota 1946 m. balandio 10 d. Vytautas Dvoreckas. V. Dvoreckas, s. Vladislovo, gim Pievoi km., Alytaus apskr., gyveno Vilniuje kartu su T. Kruu, V. Kruu ir F. Svirneliu Polocko 2 4 - 2 . I F. Svirnelio suinojo apie nelegali antisovietin nacionalinio pogrindio, susikrusio Vilniuje, veikl. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L 243, 245; T. 1. L. 36, 37; T. 4. L. 212.) F. Svirnelis jam papasakojo apie antisovietins grups jaunimo susirinkim, o vliau, kovo mn., usimin apie mirtinink" grupes, j tikslus (teroras, diversijos, teroro aktai prie sovietinius partinius darbuotojus). F. Svirnelis buvo numats traukti V. Dvoreck savo mirtinink" sraus. V. Dvoreckas buvo aretuotas 1946 m. kovo 22 d. Kadangi jis gyveno su F. Svirneliu, V. Kruu ir T. Kruu, tai buvo vis vyki liudytojas. Vincas Kruas. V. Kruas, s. Motiejaus, gim 1928 m. klri km., Alytaus apskr., baigs 8 gimnazijos klases, gyveno Vilniuje, Polocko 24-2, viename bute su F. Svirneliu, V. Dvorecku, T. Kruu. Buvo aretuotas 1946 m. kovo 23 d., dirbo Vilniaus energetikos valdyboje elektromonteriu. V. Kruas, slapyvardiu Strazdas, kaltinamas kaip aktyvus pogrindio nacionalistins jaunimo organizacijos dalyvis. Jis vykd prieik 309

antisovietin veikl, siekiant nuversti soviet valdi Lietuvoje, ne kart skaits antisovietin nelegali literatr, leidiam nacionalinio pogrindio centro - LTT". V. Kruas 1944 m. ruden nestojo Raudonj armij, o nuo 1945 m. gegus iki rugsjo mn. dalyvavo Dzkijos partizan vado Kazimieraiio kariniuose junginiuose Alytaus apskr. Vliau palaik artimus ryius su partizanais. V. Kru uverbavo nelegalios nacionalistins pogrindio organizacijos vadovas Z. erknas. (B. b. Nr. 9792/3. T. l.L. 161,I63;T. 4.L. 190, 191.) Jo nusikalstama veikla patvirtinama F. Svirnelio, V. Dvorecko parodymais ir j akistatomis. (B. b. Nr. 9792/3.
T . 3. L 177, 288.)

Petras Averka. P. Averka, s. Simono, gim 1918 m. Musteiki km., Marcinkoni vals., Alytaus apskr. Tvai turjo 5 ha k. Gyveno Vilniuje, Etmon 2 - 1 0 , moksi VVU, pirmo kurso studentas, Tiesos" techninis redaktorius. Vokiei okupacijos metais 19411943 m. bendradarbiavo su Lietuvos buruaziniais nacionalistais, laikraiuose Naujoji Lietuva" ir Ateitis". Dalyvavo pogrindio spaudoje, paskelbs 17 antisovietiniu straipsni. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 291, 295. 323, 327. 330,
3 3 5 , 3 3 7 ; T. 4. L. 320.)

1 9 4 5 - 1 9 4 6 m. palaik ryius su LLA, taip pat su Marcinkoni partizan bataliono vado pavaduotoju Z. erknu, kuris vliau slapstsi jo bute. Susitikdamas su Z. erknu, danai dalydavosi nuomonmis, susitikdavo su juo jo gimtinj - Musteiki km. 1945 m. pabaigoje ir 1946 m. pradioje P. Averka ne kart buvo sutiks Z. erkn R. Bakanauskaits bute.

Jaunimo byla kariniame tribunole


1946 m. rugpjio 1 2 - 1 3 d. Vilniuje LSSR VRM kariuomens karinis tribunolas, dalyvaujant pirmininkui justicijos kpt. Jurikovui, nariams: majorui Freimontui ir kpt. Korokinui, sekretoriaujant gvardijos serantui Varkiui, dalyvaujant vertjui ltn. Burokui ir 310

advokatui Zaleckiui (kuris gyn E. ir J. Kakariekaites bei A. Bielinyt), inagrinjs kaltinamj F. Svirnelio, A. Petrausko, J. Antoniko, T. Kruo, A. ernecko, Elenos ir Irenos Kakariekaii, Biruts ir Elenos ileikaii bei kt. bylas (i viso 19 asmen bylas), atliko visus teisminio tardymo procesus: - kaltinamieji papasakoja savo biografijas, nustatomos kaltinamj tapatybs, pirmininkas iaikina kaltinamj teises teisme, atlieka teismin tardym, paskelbiamos kaltinamosios ivados; - kiekvienas dalyvis atsako pirmininko klausimus, patvirtina savo per parengtin tardym duotus parodymus. Kiekvienas ino, kad odi aidimas" n vienam neduos naudos, paprastai visi pasakoja vis ties", isakyt per tardym, ir pareikia, kad teismui joki pretenzij neturi. Teisiamieji paskutiniajame odyje pareikia: - Suvelninti bausm, - pareik A. Z. Bielinyt, V. Dvoreckas, V. Kruas, P. Averka, F. akeviius, V. Vaicekauskas, M. Ploktyt, R. Bakanauskait, A. Petrauskas, A. erneckas, B. V. ileikait. - Iteisinti, - prao M. Bkait, nes sakosi nusikaltim padariusi neapgalvotai, neinodama, kokie bus rezultatai. Teismas nustat: 1946 m. kovo mn. buvo iaikinta karin pogrindio organizacija LTT, kurios udavinys - sujungti visas pogrindio organizacijas ir ginkluotas pajgas, vykdant teror, diversijas, aprpinant partizanus btiniausiomis mediagomis, parengti ginkluot sukilim, nuversti soviet valdi ir atstatyti buruazin santvark. Vykdant LTT nutarim kontrrevoliucinius udavinius, buvo sudarytos jaunimo grups, susidedanios i teisiamj (advokatas Zaleckis, gindamas Kakariekaites ir Bielinyt, pra karinio tribunolo pirminink, kad jo ginamosioms bt pritaikytas RSFSR BK 51 str.). Karinis tribunolas, vadovaudamasis aukiau mintais nusikaltimo faktais, pripasta kaltais: Vadovaujantis RSFSR BK 58-la str., nuteisti kiekvien po 10 met laisvs atmimo pataisos darb stovykloje ir po 5 metus teisi suvarymo kiekvienam, konfiskuojant jam priklausant turt: 311

1. Feliks Svirnel, s. Kazimiero, 2. Aleks Petrausk, s.Vinco, 3. Jon Antonik, s. Mykolo, 4. Tom Kru, s. Motiejaus, 5. Algird erneck, s. Motiejaus, 6. Elen Kakariekait, d. Jono, 7. Iren Kakariekait, d. Jono, 8. Birut ileikait, d. Viktoro, 9. Elen ileikait, d. Petro. Vadovaujantis RSFSR BK 17-58-la str., nuteisti po 10 met laisvs atmimo pataisos darb stovykloje, po 5 metus teisi suvarymo kiekvienam ir konfiskuojant esam turt: 10. Feliks akevii, s. Felikso, 11. Vytaut Vaicekausk, s. Izidoriaus, 12. Julij erknait, d. Juozo. Vadovaujantis RSFSR BK 17-58-la str., taip pat 51 str., nuteisti po 8 metus laisvs atmimo pataisos darb stovykloje ir po 5 metus teisi suvarymo kiekvienam ir konfiskuojant turt: 13. Marij Bkait, d. Povilo, 14. Malvin Ploktyt, d. Petro, 15. Ro Bakanauskait, d. Tomo, 16. Aldon Zinaid Bielinyt, d. Leono. Vadovaujantis RSFSR BK 58-12 str., nuteisti laisvs atmimo pataisos darb stovykloje 3 metams be teisi suvarymo ir be turto konfiskavimo: 17. Vytaut Dvoreck, s.Vlado. Vadovaujantis RSFSR BK 58-12 str., nuteisti laisvs atmimo 5 metams be teisi suvarymo ir be turto konfiskavimo: 18. Vinc Kru, s. Motiejaus. Vadovaujantis RSFSR BK 58-10 str. II d., nubausti 8 metams laisvs atmimo be teisi suvarymo, vadovaujantis RSFSR BK 58-12 str. - 5 metams laisvs atmimo be teisi suvarymo, vadovaujantis B K 4 9 str., galutinis nuosprendis - 8 metams laisvs atmimo be teisi suvarymo ir be turto konfiskavimo: 312

19. Petras Averka, s. Simono. Nuosprendis galutinis, bet gali bti apskundiamas per 72 val. SSRS aukiausiosios tarybos Karinei kolegijai. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 5. L. 60-69.) (B. b. 16262.)

Nuteistieji, pasinaudoj savo 72 val. teise, padav kasacinius skundus. SSRS aukiausiosios tarybos Karin kolegija, pirmininkaujant justicijos gen. mjr. Suslinui ir nariams - justicijos pulk. Detistovui ir Danilovui, 1946 m. gruodio 10 d. perirjusi LSSR V R M kariuomens karinio tribunolo nuosprend devyniolikai asmen, nustat, kad nra jokio pagrindo LSSR karinio tribunolo nuosprend pakeisti. Todl paliko j galioti ir nuteistj kasaciniai skundai buvo atmesti. V. Dvoreckui nutarta kaltinim pakeisti ir, nerodius nusikaltimo, byl nutraukti bei j paleisti.

X . KITI

LTT

VEIKLOS

DALYVIAI

Ininierius pulkininkas leitenantas Juozas V i t k u s


J. Vitkus gim 1901 m. Ketn km., Tirkli vals., Maeiki apskr., moksi Tirkli pradinje mokykloje. J baigs moksi Maeikiuose prekybos mokykloje, vliau - Teli gimnazijoje. Baigs 6 gimnazijos klases Teliuose, stojo savanoriu kariuomen, dalyvavo kautynse su bermontininkais prie Akmens ir prie irvint su lenkais, vliau stojo Karo mokykl, 1921 m. baig IV laid. 19211924 m. tarnavo DLK Mindaugo 4-ajame pstinink pulke. Tarnaudamas kariuomenje, baig gimnazijos kurs. 1924 1926 m. baig Auktesnij karo technikos kurs statybos skyriaus I laid ir perjo tarnauti karo technikos dalis. 1929 m. stojo Belgijos karo akademij Briuselyje. 1934 m. Briuselyje baig i ininerijos akademij ir gavo karo ininieriaus diplom. Tarnavo pionieri batalione bataliono vado pavaduotoju, gavo majoro laipsn, o netrukus buvo perkeltas Karo mokykl lektorium, ten dirbo iki 1940 met. Su J. Vitkum susipainau 1935 m. tarnaudamas pionieri batalione ir usiimindamas kariuomens techniniu perginklavimu. (Vokiki ir angliki autuvai buvo pakeiiami ekikus trumpus karabinus.) Mjr. J. Vitkus man padar labai ger spd, kai jis kalbdavo apie kariuomens perginklavim ir karabin pirmum prie ilgavamzdius anglikus autuvus kariuomens daliniuose. 1940 m. J. Vitkus sunkiai igyveno Lietuvos okupacij. Jam teko laikinai nutraukti duot kario priesaik Lietuvai. Pertvarkius Lietuvos kariuomen, J. Vitkus pateko 1179-j divizij. 1941 m. prasidjus karui, J. Vitkui kartu su kitais bendraminiais pavyko Pabrads poligone atsipalaiduoti" nuo bolevik politruk" ir po poros savaii jis atsirado savo e i m o j e Kaune, A u k t o j o j e Panemunje. J. Vitkus greitai sijungia LAF organizacijos gretas. 314

1941 m. rugpjio 15 d. naciai nutraukia Lietuvos laikinosios vyriausybs darb, o 1941 m. rugsjo 22 d. nutraukia ir LAF veikl, kuri tiek daug buvo sudjusi auk dl Lietuvos nepriklausomybs. Nutraukus LAF, jo vietoje kuriama pogrindio organizacija LF (Lietuvi frontas), kuris pradjo leisti propagandin informacijos leidin LF biuletenis". Sis leidinys skatino ir palaik Lietuvos valstybingumo atkrimo idj. 1942 m. plk. ltn. J. Vitkus kartu su gen. t. plk. ltn. Juozu Jankausku kuria prie LF karin Kstuio padalin, kurio tikslas - sujungti visas pogrindio karines grupuotes vienos karins vadovybs inion. J. Vitkus skiriamas Kstuio tabo virininku. Tais paiais metais J. Vitkus persikelia Vilni ir dirba Nekilnojamojo turto bendrovs vadovu. 1942-1944 m. Kstuio padalinys jau turjo apygard, apskrii tabus Vilniuje, Kaune, Panevyje, Alytuje, Trakuose ir kt. J. Vitkus siek, kad visos veikianios Lietuvoje karins grupuots bt pavaldios vienai vadovybei. Dl to buvo vedamos derybos su LLA ir kt. organizacijomis. LLA iai idjai prieinosi Kubilius, Veverskas. J. Vitkus sil, kad junginio vadovu bt LLA mogus, bet LLA nesutiko (per derybas Kstuiui atstovavo in. J. Juka). Jis artimai palaik ryius su gen. Peiulioniu. Ne kart teko apsilankyti LF tabe kartu su in. Jokimu Juka, kuris buvo LF Vilniaus apygardos organizacinio skyriaus virininkas. J. Vitkus teiravosi apie Trak apskrities ginkluotas formuotes, apie j apginklavim. Ryt frontui artjant prie Lietuvos, J. Vitkus nepasitrauk i Lietuvos. Savo ir eimos likim jis siejo su visos Lietuvos likimu. 1945 m. buvau aplanks ir jo eim, kuri gyveno A. Panemunje. mona papasakojo apie paskutin pasimatym su vyru Ki dien, kai vyras 1944 ar 1945 m. buvo parvaiavs namus. Pasakojo, kaip jis diaugsi savo vaikais. inojau i Dzkijos mikinink, kad J. Vitkus buvo sidarbins Kabeli girininkijoje. Laiku suinojs, kad jam gresia pavojus, suspjo pasitraukti mik pas partizanus ir ten savo gyvenimo pabaig susiejo su partizanais.

315

Jo vyresnysis snus stojo Auktesnij technikos mokykl. Laimei, prie pat savo sumim a per J. Vitkaus artim draug, aviacijos in. plk. Gavel suspjau praneti, kad J. Vitkaus snus neueit pas mane but, nes a dingstu". Dar 1945 m. gruodio antroje pusje Zigmas erknas-Laukaitis prane kpt. J. Noreikai, kad jis gali susitikti su J. Vitkum-Kazimieraiiu per Marcinkoni progimnazijos mokytoj Jon Valentukevii. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 101.) Deja, 1946 m. sausio 10 d., sumus K. Valentukevii, ir vasario mn. - Z. erkn, J. Noreikos bendrayg, J. Vitkaus ir J. Noreikos tiesioginiai ryiai i dalies nutrko. J. Vitkus-Kazimieraitis tarp partizan turjo labai didel autoritet. Ir ne tik tarp partizan, bet ir tarp gyventoj, pas kuriuos kartais usukdavo. tai k pasakojo apie J. Vitk, apie jo gyvenimo pabaig tabo bunkerio dalyvis Platkis, su kuriuo teko 1946 m. vasar kur laik sdti KGB rsi 36-oje kameroje. Kai kareiviai apsupo j bunker, J. Vitkus mgino su savo parabeliu atsiaudyti (tuo metu jis uogavo prie bunkerio, be to, jis buvo geras aulys), buvo sunkiai sueistas. Kareiviai, pamat j apsirengus kaimikais rbais, dar pasityiojo: ko tas senis prieinasi. Sunkiai sueist j vert veim, man, kad vis tiek pakeliui numirs. Gyventojai paino pulkinink, bet niekas neisidav, kad pasta. Pakeliui jis mir. Jo lavon kareiviai imet. mons j palaidojo vietos kapinaitse. Taiau prajus kuriam laikui KGB susigrieb. Atsikas lavon, nuve Kauno saugum ir ten numest kieme j atpaino. Apsidiaug KGB: dar vienas partizan vadas uvo, vienu prieu maiau. Gerai neprisimenu, ar tai vyko tuo paiu metu, ar kit kart, kai tabo bunkerio keturi vyrai, pasijut apsupti, puol i bunkerio visas puses. Tai buvo Platkis, kur pam gyv, Mulerskas, paimtas sunkiai sueistas nelaisv, vienas uvo, o vienas pabgo. Daug apie Kazimieraiio asmenyb pasakojo Kazimieraiio tabo virininkas Antanas Kulikauskas, mgins ivaiuoti geleinkeliu 316

Lenkij ir gyvas pateks KGB rankas. Su juo teko kelet met bendrauti Mordovijos stovyklos 14-ame punkte. A. KulikauskuiDaktarui KGB atseikjo 25 metus. Kazimieraiio mons ne kart lydjo vyrus, pereinanius SSRS ir Lenkijos sien, i j J. Noreikos pasiuntin" J. Valentukevii, padjus pereiti sien J. Lukai, J. Deksniui.

Mikininkas Vincas Tamulis


V. Tamulis, s. Jono, gim 1915 m. Papari km., Raseini apskr., kils i vidutini valstiei eimos, baigs Vilniaus valstybinio universiteto Mikininkysts fakultet. Mik kio ministerijai sikrus Kaune, pradta kurti Mik pramons valdyba, kuri vliau pasivadino M i k pramons ministerija. 1944 m. frontui artjant prie Klaipdos, Mik kio ministerijoje buvo kurtas padalinys, kuris, Klaipdos krat ivadavus i vokiei, turjo perimti visas Klaipdos krato medio pramons mones ir aprpinti jas darbo jga. V. Tamulis buvo paskirtas ministerijos galiotiniu. Jis artimai bendradarbiavo su Mik pramons valdybos virininku M. Kriu ir jo pavaduotoju S. Gorodeckiu. 1944 m. ruden ir 1945 m. pavasar bolevikams pradjus pulti Klaipdos krat ir Rytprsius, V. Tamulis kartu ir S. Gorodeckiu paskui puolani kariuomen vaiavo Vakarus, Karaliauiaus krat iekodami vokiei ivetos i Lietuvos miko pramons technikos, taip pat i Petrain popieriaus gamyklos igabent 150 elektros varikli. V. Tamulis ir S. Gorodeckis savo akimis mat, kaip Raudonajai armijai umus Klaipd, kareiviai rinko" metalo lau (kariuomenei buvo nustatytas planas surinkti metalo lau). Vokieiai, nespj iveti tekstils pramons rengini, paliko juos prie uosto ramp, paruotus pakrauti laivus. Kareiviai pasil mesti tuos renginius kelet granat, ir bus to metalo lauo. Kaip pasakyta,

317

taip ir padaryta; metalo surinkimo planas buvo vykdytas su kaupu... Klaipdoje paskelbta darbo jgos mobilizacija. emaiiai pakluso ir greitai visos, nors ir neveikianios, mons buvo aprpintos darbo jga, kurios taip reikjo atstatant sugriaut miko pramon. Taiau vien nakt raudonarmieiai sureng gaudynes ir sum daug vyr. Nemaai j paspruko. Darbininkai, pajut apgavyst, pasitrauk mikus, dalis isislapst bunkeriuose, kiti - pas gimines, kaimynus. S. Gorodeckis neabejojo V. Tamulio patriotizmu. Nudundjus frontui Vakarus, ministerijoje nebereikjo laikyti savo galiotinio, nes visur jau krsi vietos valdia ir vietos pramons bei ministerij trestai. V. Tamul paskyr Vievils lentpjvs direktorium ir paved atstatyti buvusi didiausi lentpjv Lietuvoje (jos gamyba siek 100 tkst. m 3 medienos per metus). Lentpjv per kar sudeginta, bet gateriai iliko, iliko ir medienai i Nemuno traukti didiuliai kranai (be elektros varikli). Ministerija pareigojo V. Tamul imtis priemoni atstatyti t gamykl ir paskyr atstatymo darbams 10 tkst. m 3 medienos. 1945 m. ruden V. Tamuliui darbe atsitiko nelaim: staigiai pakilus Nemune vandeniui, visa mediena iplauk" Kuri marias. V. Tamuliui grs kaljimas. Jam kilo mintis bgti Lenkij. Dl to jis atvaiavo tartis pas S. Gorodeck, kuris jau buvo pasitrauks i Mik pramons valdybos ir sikrs Vilniuje, Groins literatros leidykloje. S. Gorodeckis jam paaikino, kad oficialiai jam patekti Lenkij ans nra. V. Tamulis, grdamas i Vilniaus, atjo pas mane ir papasakojo savo bdas. Mikininkai patar man vesti derybas su Plukdymo kontoros virininku, kuris buvo geros irdies rusas, mgo samagon, kaimikus lainius, ir tai buvo geriausias argumentas. Igirds apie iplaukusi" medien, jis pasak, kad tai niekai, ir pridr, kad Sibire kasmet nuplaukia 3 - 4 milijonai m 3 medienos. Toji ms nuplaukusi mediena buvo nurayta ir V. Tamulis igelbtas. S. Gorodeckis buvo man prasitars, kad V. Tamulis dar 1945 m. buvo trauktas LLA organizacij ir pareigotas aprpinti duona 318

Taurags partizan grupuotes. 1945 m. vasar jis dalyvavo LLA susirinkime, kuris vyko mike, ir buvo gavs pavedim sukurti LLA padalin Klaipdoje. 1946 m. vasario 6 d. a buvau nuvaiavs Klaipd ir S. Gorodeckio nurodymu konkreiai kalbjau su V. Tamuliu apie lktuvo pagrobimo galimybes padedant partizanams Ervilko oro uoste. A buvau apsistojs pas Mik tresto ORS'o virinink Grikevii, ten pat apsinakvojo ir V. Tamulis. Mudu miegojome viename kambaryje, todl galjome pasikalbti ir organizaciniais klausimais. Bekalbant apie lktuvo pagrobim, V. Tamulis papasakojo, kad kart laknas Juka buvo mgins pagrobti lktuv Ervilko oro uoste, taiau jam nepasisek ir jis uvo. V. Tamulis buvo numats atsisti savo ryinink tauragiet Izidori Bar, gyvenant Bari km., Ervilko vals., dirbant savo kyje. I. Baras anksiau dirbo V. Tamulio sekretorium, kai is buvo ministerijos galiotinis. 1946 m. vasario 26 d. Klaipdos KGB aretavo V. Tamul Klaipdoje. Nutarimas aretuoti V. Tamul pasiraytas kovo mn. 1 d. (kaip LLA dalyvis, Stanislovo Bruo trauktas LLA veikl). V. Tamulis buvo kaltinamas tuo, kad buvo LLA narys, gavo sakym kurti Klaipdoje LLA padalin, kad 1946 m. sausio mn. susisiek su S. Gorodeckiu ir V. Amensku, turjo j pavedim susisiekti su Ervilko partizanais, kad pagrobt lktuv ir j nuskraidint usien. V. Tamulis prisipaino tardytojui apie minimus nusikaltimus. V. Amenskas dar saks, kad per rinkimus SSRS aukiausij taryb nereikia sivelti kautynes, kartu pabrdamas, kad soviet valdia ilgai neisilaikys. 1946 m. rugpjio 20 d. KGB tardytojas vyr. ltn. Golicinas, perirjs V. Tamulio byl, kad prie j gauta naujos mediagos apie jo ryius su antisovietiniu pogrindiu, nutar V. Tamulio mediag i tardymo bylos Nr. 7 1 5 7 iskirti ypating byl. Nutarim suderino kpt. Leonovas, tvirtino LSSR M G B ministro pavaduotojas papulk. Abramoviius. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 177.) Po to V. Tamulis, ms nuostabai, 1946 m. rugsjo 25 d. buvo
paleistas laisv. (Kontrolin sekimo byla II - 451 1. L. 8.)

319

Profesorius Vladas Jurgutis


V. Jurgutis gim 1885 m. lapkriio 5 d. Palangoje, mir 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje. 1902 m. V. Jurgutis baig Palangos progimnazij ir stojo Kauno dvasin kunig seminarij, kuri baig 1906 m. 1909 m. ventintas kunigus. 1910 m. baig Peterburgo dvasin akademij ir gavo teologijos magistro laipsn. 1910-1914 m. studijavo Miuncheno universitete ir baig valstybinio kio fakulteto kameralini metod skyri. 1 9 1 4 - 1 9 1 5 m. - emaii kunig seminarijos profesorius, 1916-1917 m. - Saratovo kunig seminarijos profesorius, 1918 m. - Kauno kunig seminarijos profesorius. 1919-1921 m . - krikioni demokrat partijos centro komiteto narys. 1920 m. gruodio 13-27 d. dalyvavo kaip Lietuvos delegacijos narys derybose su lenkais. 1920 m. irinktas Steigiamj seim nuo krikioni demokrat partijos. 1922 m. sausio 1 d. - 1922 m. rugsjo 27 d. - usienio reikal ministras. 1922 m. rugpjio 9 d. Seimas prim lito statym Lietuvos Respublikos pinig sistema pagrsta auksu". 1922 m. rugsjo 27 d. - 1929 m. lapkriio 1 d. - Lietuvos banko valdytojas. 1 9 2 1 - 1 9 4 0 m. - Kauno Vytauto Didiojo universiteto profesorius. 1925 m. rugsjo 1 d. jo Teisi fakulteto personal kaip ekstraordinarinis profesorius. 1926 m. buvo vienas i akcins bendrovs Lietuvos cukrus" steigj. 1929 m. rugpjio 6 d. atsistatydino i Lietuvos banko valdytojo pareig. 1927 m. apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu.
320

1938 m. apdovanotas Vytauto II laipsnio ordinu. 1938 m. tapo ordinariniu profesoriumi. 1939 m. suteiktas garbs daktaro laipsnis. 1 9 4 0 - 1 9 4 3 m. - Vilniaus universiteto profesorius. 1941 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas. 1941 m. rugpjio 9 d. irinktas Lietuvos moksl akademijos akademiku. 1941 m. gruodio 2 d. irinktas Lietuvos moksl akademijos pirmininku. 1941 m. draug kalbtas dirbo kio patarju prie laikinos vokiei valdios. 1943 m. kovo 17 d. gestapo aretuotas ir itremtas tuthofo koncentracijos stovykl. 1945 m. sausio 25 d. prasidjo tuthofo kalini evakuacija. Pirmoje grupje, kurioje buvo ir V. Jurgutis bei kpt. Jonas Noreika, evakavosi 8 2 3 mons, i j liko tik 230, kiti uvo pakeliui nuo isekimo, lig ar buvo suaudyti. Prof. V. Jurgutis susirgo iltine, jis buvo labai silpnas, vos pavilko kojas, taiau J. Noreika jo neapleido: nutaiks prog, paslp j ir slaug. Vliau iltine susirgo ir pats J. Noreika. Paskui j keliai isiskyr. V. Jurgutis gro Vilni, o J. Noreik, vos pasveikus po iltins, pam sovietin kariuomen, i kurios gro tik 1945 m. lapkriio mn. ir apsigyveno pas V. Jurgut Didiojoje gatvje 2 4 - 6 . I. Noreika tuthofo stovykloje buvo labai artimai susibiiuliavs su profesorium. Drauge praleisdavo daug laiko ia kurtoje vadinamojoje moksl akademijoje". Su profesorium J. Noreika moksi savarankikai angl kalbos. Beje, Lietuv atvet V. Jurgut soviet valdia pasodino KGB rsius ir ten kankino dar por savaii. V. Jurgut tard pats saugumo komisaras A. Guzeviius. Pagaliau j paleidia, grina Vilniaus universitet, jam suteikia but. J. Noreika, gyvendamas pas V. Jurgut, susitiko ir su kitais buvusiais tuthofo kaliniais: prof. B. Sruoga, 321

advokatu Kikiu, Draganaviiais, tvu ir snumi. ia gyvendamas suinojo plk. ltn. P. Masiulio adres ir j aplank. Advokatui Kikiui tarpininkaujant, J. Noreika nuo 1945 m. gruodio 10 d. sidarbino Moksl akademijoje juriskonsultu. 1945 m. kovo 16 d. aretavus J. Noreik, KGB tar, kad prof. V. Jurgutis yra artimas J. Noreikai, galbt jis yra trauktas Lietuvos tautin taryb bei jos veikl, o gal ir elin" Lietuvos vyriausyb. Taiau neturdamas reali rodym ir, matyt, nenordamas vieai pasirodyti, kad persekioja ir nukentjusius nuo vokiei okupacijos, privert universiteto vadovyb atleisti prof. V. Jurgut i pareig, kartu imesti ir i buto. Liks be darbo, be pensijos, be pragyvenimo altinio, V. Jurgutis pasijuto labai prislgtas. Tik brolio dukt Elena Jurgutyt-Venckuvien nepalieka jo. Per por dien suranda pas Rapol Dambrausk (A. Jakto brolio sn) Filaret gatvje dviej kambari butuk, kur jis apsigyvena. Savo didiul bibliotekos dal idalija buvusiems studentams, dal palieka pas prof. Rimkaus nal. 1956 m. ruden sulubuoja V. Jurguio irdis, ir jis antr kart palta. Su gimtu darbtumu mgina palengvinti savo gyvenim, usiiminja darininkyste. 1947 m. liepos mn. brolio dukt irpina jam pensij (808 rublius). 1948 m. itrmus R. Dambrausk Sibir, namo kaimynai atm i profesoriaus kambar ir jis liko viename kambarlyje. Stebino fenomenali V. Jurguio atmintis. Kart sutiks savo buvus student Klimb, prisimin j, nors tai buvo prie 30 met. Valstyb gali ti, - rao V. Jurgutis savo urauose. - Tvyn nena niekuomet. Tvyn yra amina. Mes mirtame - Tvyn gyva." J. Noreika, pajuts didiul V. Jurguio meil savo Tvynei, dar labiau pamilo tv em ir todl nepasitrauk Vakarus pas eim. Savo gyvenim paaukojo TVYNEI. Manau, jog istorikai vertins J. Noreikos kraujo indl savo tvyns geresn ateit. Prof. V. Jurgutis mir 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangoje prie savo tv kapo.
322

Majoras Jonas Semaka


J. Semaka gim 1907 m. lapkriio 24 d. Naujadvario km., Ramygalos vals., Panevio apskr., 1928 m. baig Panevio gimnazij ir stojo Karo mokykl, kuri baig 1930 m. spalio 25 d. (XII laida), gavo jaun. ltn. laipsn ir buvo paskirtas 1-j DLK Gedimino pstinink pulk. 1 9 3 3 m. kovo 1 5 - 2 5 d. V y t a u t o Didiojo karinink kursuose tapo slidininku. 1933 m. lapkriio 20 d. pakeltas leitenantu. 1935 m. lapkriio 1 d. paskirtas 3-iojo bataliono slidinink instruktoriumi. Iki 1935 m. buvo brio vadas, o vliau kuopos vadas. 1937 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. 1936 m. balandio 3 d. ved Elen Dambrauskait, 1938 m. gim snus Albertas. 1940-1941 m., SSRS okupavus Lietuv ir perorganizavus kariuomen, paskirtas LSSR teritorinio korpuso 175-osios divizijos 234-j auli pulk. Prasidjus karui, 1941 m. birelio 26 d. stoja Tautins darbo apsaugos (TDA) batalion, kuris persiformavo policijos tarnybos 4-j batalion. 1941 m. ruden Ryt fronte kovsi 13 vairios paskirties lietuvi batalion gretose. 1941 m. rugpjio mn. stojo 7-j savisaugos batalion, kur ruden isiunt Ukrain keli apsaugai, 1942 m. dirbo geleinkeli apsaugoje prie Dono. 1 9 4 2 1943 m. iem pasiuniamas prie Stalingrado, ten su feldmaralo kariuomene patenka apsupim. I lietuvi savanori batalion ypatingu kovingumu pasiymjo 7-asis savisaugos batalionas, kuriam vadovavo kpt. Jonas Semaka. Lietuvikojo 7-ojo bataliono kari prasilauimas i Stalingrado iedo - svarbus vykis karo istorijoje. Net 23 bataliono kariai buvo apdovanoti 1-os klass kariniais ordinais Das Kriegsverdienstkreutz mit Schwarzen kreuzen", i j kpt. J. Semaka, jo keturi leitenantai: Petras Mikelinskas, Vladas Malinauskas, Jonas Zaruckis, Kazys Zaromskis, virila Jonas Krikinas, ei puskarininkiai: Pranas Artikis, Petras Liutkus, Jonas Mariulynas, Vytautas Vetrikas, Petras Zalenka, Jonas Miltenis, keturi eiliniai: Pranas Bagdonaviius, Mikas

323

Kasperaviius, Vladas Kkalis, Bronius Rimkus. (Taip ra urnalas Kardas" 1943 m. Nr. 1. P. 36.) Vliau perkeliamas prie Pskovo, o 1944 m. spalio 13 d. permetamas front prie Kuro jros apsaugai. 1945 m. sausio mn. jam suteikiamas majoro laipsnis, apdovanojamas dviem I ir II laipsnio geleiniais kryiais. Kapituliavimo ivakarse J. Semaka b u v o vokiei divizijos tabe, kartu buvo ir jo adjutantas Stepas Januleviius, ryininkas Bronius Petrauskas ir Ipolitas ulamskas. Jie nutar bolevikams nepasiduoti. Gegus 8-osios nakt, palik batalion, pasitrauk Lietuvos link ir norjo prisijungti prie Lietuvoje kovojani partizan. Patyrs daug vargo, neteks draug, prasmuks front, J. Semaka atsidr prie Varni, vliau persikl prie Teli, susisiek su partizanais, pasidar fiktyvius dokumentus Grinkaus pavarde. (Asmens paymjimas buvo iduotas ia pavarde Kybartuose 1938 m. birelio 15 d., vliau registruotas Plungje, 1942 m. lapkriio 6 d. Trykiuose, ten pratstas iki 1944 m. gruodio 31 d.) J. Semaka-Grinkus 1945 m. birelio 1 d. sidarbina Rietavo miko valgu, 1945 m. rugsjo 1 d. - pu sakinimo instruktorium, 1946 m. kovo 16 d. - LSSR vyriausiosios keli valdybos Teli eksploatacijos ruoo darbininku. J. Semaka, gyvendamas nelegaliai, perorganizavo atskiras karines grupuotes didesn jungin - sukr atrijos rinktin, kuriai vadovaudamas ileido kelet sakym. J. Semaka inojo, kad yra paskelbta amnestija partizanams, bet tuo netikjo. Jis inojo, kad emaitijoje veik LLA daliniai, kuriems pradi dav 1944 m. lapkriio 22 d. imesti vokiei paraiutininkai, i kuri - buvs Vilniaus apygardos LLA tabo virininkas Kubilius ir buvs Vilniaus LLA tabo organizacinio skyriaus virininkas Algis ertvytis bei kiti, kurie buvo baig prie Karaliauiaus valg diversant mokykl. Jie turjo 4 radijo sistuvus, daug fiktyvi dokument, blank. Sumus emaitijos LLA vad Kubili, nauj apygardos tab mgino kurti A. ertvytis, bet j sueidus viskas pasikeit. 1945 m. rugsjo 324

pradioje J. Semakos tab atjo Fortnatas Auoklis, Vytautas Ruzgys, Daulianskas ir Nurmi ir pasil J. Semakai stoti emaii legiono gretas ir jam vadovauti. J. Semaka su iuo pasilymu sutiko. Po io pasitarimo J. Semaka 3 km nuo Varni, mike, suauk LLA vadov susirinkim, kuriame buvo oficialiai paskelbta, kad emaii legiono vadovavim perima J. Semaka. Pasitarime dalyvavo F. Auoklis-Pelda, V. Ruzgys-Prutenis, DaulianskasSidabro kulka, alna, Senelis (Lietuvos kariuomens virila), MikutisPlunksnelis. Pasitarime svarstyta: 1. Ryi pltimas su visomis Lietuvos pogrindio organizacijomis. 2. Civilins valdios sudarymas visoje emaitijoje. 3. Partizan veiklos ipltimas visoje Lietuvoje. 4. Lietuvos visuomens tikinjimas, kad komunist partija prives prie Lietuvos lugimo. 5. LLA ir LGT (Lietuvos gynimo taryb) nariais priimti tik lietuvius patriotus, o ne rus bei lenk alininkus. 6. Nari priesaikos davimas. ie nurodymai ir atsispindjo 1945 m. spalio 1 d. sakyme. tabas sikr pas kinink Girdvain Laumi km., Sedos vals. Jo dukt mokytoja buvo ir ryinink. Girdvainis ilaik J. Semak, F. Auokl (tabo virinink), Ruzg (valgybos virinink). tabui priklaus ryinink Dargyt-Graina ir Bron Stasinien-Ona, kurios gyveno atskirai. Palaikyti ryiai su 8 apskritimis: Teli, Maeiki, Taurags, Kretingos, Paggi, iluts, Klaipdos, iauli, kuriose veik rinktins ar atskiri padaliniai: Teliuose - Vaidoto ir atrijos rinktins, Maeikiuose - Alkos, Tauragje - Lydio, Kretingoje Kardo, Paggiuose - Degsi, ilutje - autuvo, Klaipdoje Butageidio rinktins. J. Semaka man Teli rinktines sujungti vien. Kaip minta, mjr. J. Semaka tarnavo nuo 1941 m. Lietuvos savisaugos batalionuose, kurie, kaip daugelis mano, buvo kuriami kaip Lietuvos bsimosios kadrins kariuomens branduolys galutinje kovoje dl Lietuvos laisvs. 325

1946 m. sausio mn. J. Noreika, kalbdamas su Z. Laukaiiuerknu, suinojo, kad Z. erknas palaiko ryius su J. Semaka, kuris nelegaliai gyvena netoli Teli. J. Noreika per Z. erkn pasiryo susitikti su J. Semaka, manydamas paskirti j emaitijos apygardos vadu. Suinojs J. Semakos-Liepos buvimo viet, pasiunia Telius S. Gorodeck, kad jis per ryinink B. Stasinien susisiekt tiesiogiai su J. Semaka ir kartu perduot jam L I T ir LGPVV ileistas direktyvas Nr. 5 ir 6. 1946 m. vasario mn. J. Semaka susitiko su atvykusiu Telius Vilniaus centro - Lietuvos tautins tarybos ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs atstovu S. Gorodeckiu-Zigmu II, su kuriuo pasikeit nuomonmis apie centralizuot politin ir karin veikl. Vliau S. Gorodeckis raportavo J. Noreikai, kad udavin - susisiekti su J. Semaka - vykd: B. Stasinien j nuved pas J. Semak. S. Gorodeckis su juo aptar iauli karins apygardos krimo galimybes. Kalbantis netiktai ikilo plk. ltn. Listopadskio asmenyb. J. Semaka kar labai gerai painojo i priekario laik ir pasil S. Gorodeckiui isiaikinti dabartines jo pairas. (Plk. ltn. Listopadskis 1941 m. Trakuose buvo 262-ojo auli pulko vadas, o prie pat kar buvo isistas Maskv, tobulinimosi kursus", vliau, suformavus 16-j divizij, buvo kur laik jos vadas.) J. Semaka pasiadjo artimiausiu metu atvykti Vilni pats arba atsisti savo atstov. I tikrj 1946 m. kovo mn. 14 d. jis atvyko Vilni ir per J. Noreikos ryinink E. Kakariekait kovo 15 d. susitiko su J. Noreika-Generolu Vtra, su kuriuo ir anksiau buvo pastami. J. Semaka atve J. Noreikai emaii legiono sakymus, kuriuos J. Noreika perdav savo ryininkei Kakariekaitei saugoti kaip archyvinius dokumentus. J. Semaka paaikino J. Noreikai, kad Teli apskr. partizan daliniai i dalies yra paleisti, gana daug j legalizavosi, ir jis liko vienas. J. Semaka saksi pasts daug moni, i j atuonis Lietuvos kariuomens karininkus, kurie yra pakankamai patikimi, ir 326

jis juos visada gali traukti pogrindio veikl bei kurti karines grupuotes kovai su soviet valdia. J. Semaka saksi turs gerus ryius su Maeiki apskr. vyrais, su j vadovu Zinkeviiumi, kuris iuo metu turi apie 4 0 0 vyr kovotoj, raomj mainl, su kuria spausdinami sakymai, instrukcijos. Generolas Vtra paskiria mjr. Jon Semak, jam sutikus, iauli, t.y. visos emaitijos, apygardos vadu ir pareigoja j artimiausiu laiku kurti iauli, Maeiki, Teli, Raseini, Taurags, Paggi, iluts, Klaipdos, Kretingos apskrityse karinius tabus. iauli buvusi Vaidoto rinktin perorganizuoti Margio rinktin. Rinktins vadu numatytas Zigmas Daulianskas-Sidabro kulka, bet j aretavus, klausimo sprendimas atidtas. Ryius su Alkos rinktine numatyta palaikyti per Girdvainyt, o su Taurags Lydio ir iluts rinktinmis - per ryinink ilinskait. iauli apygardos LGP tabo virininku paskiria LLA tabo virinink F. Auokl-Peld. J. Noreika vliau paved J. Semakai susisiekti su mint apskrii grupuotmis, organizuoti kiekvienoje apskrityje karines komendantras, kurios, kilus karui tarp SSRS ir Vakar (JAV, Anglijos), perimt vis apskrities valdym savo rankas. Tai turt suvaidinti svarbiausi vaidmen kovoje su soviet valdia. sakym apie paskyrim pasira J. Noreika Generolo Vtros vardu. J. Noreika smulkiai supaindino J. Semak su Lietuvos tautins tarybos bei Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs tikslais ir udaviniais. J. Semaka-Liepa (Rikis) sakym prim. Pasiadjo, kad ryius su LTT palaikysis per B. Stasinien. Pasikalbjime su J. Noreika ir J. Semaka buvo susitarta, kad kit dien, kovo 16-j, J. Semaka ateis pas O. Pokien Giedraii gatv ryt. J. Semakai artjant prie O. Pokiens buto, kilo tarimas. Paskutiniu momentu J. Semaka nusprend pasisti susitikim savo ryinink. Ryininkui negrus, J. Semaka skubiai ivyko i Vilniaus ir Teliuose sitrauk apygardos organizavimo darbus, neinodamas, kad tuo metu (kovo 16 d.) O. Pokiens bute jau viepatavo KGB, kuris sum pagrindin trejet. J. Semaka nenu327

jaut, kad KGB infiltravo" iauli apygardos tab savo mog, kurio dka greitai, jau balandio 15 d., J. Semaka bus suimtas su savo tabu ir nuteistas aukiausia bausme - suaudyti. 1946 m. kovo 15 d. buvo suimtas buv. emaii legiono ryi skyriaus virininkas Algis ertvytis-urkus (Stumbras), o balandio 15 d. - J. Semaka; jie i pradi buvo tardomi Teliuose, o vliau perkelti Vilniaus KGB rsius. 1946 m. rugpjio 30 d. kaltinamieji: 1. F. Auoklis-Pelda, emaii legiono, vliau iauli apygardos LGP tabo virininkas. 2. Vytautas Ruzgys-Prutenis, propagandos skyriaus virininkas. 3. Gen Dargyt-Graina, apygardos ryinink. 4. Vladas Montvydas, Varni vals. vadeiva. 5. Tomkus, arn vals. partizan vadas. 6. Kpt. Aleksandras Milaeviius, 1946 m. pavasar grs i Vokietijos (gyveno nelegaliai). 7. Kazys Juozaitis, kpt., Plungs valsiaus partizan vadas. 1946 m. spalio 13 d. Teliuose Vilniaus kariuomens gulos karinis tribunolas, pirmininkaujant justicijos papulk. Stasiuliui, Teli teatro salje sureng vie teism, kuriame, inagrinjs kaltinamj mediag, j pai apklausos protokolus, daiktinius rodymus bei liudytoj Teli apskr. KP atstov S. Bistricko ir S. Butkeviiaus, kuriuos per susiaudym partizanai b u v o sueid, parodymus, nustat, kad J. Semaka 1941 m. perjo prieo pus, nuo 1945 m. rugpjio mn. vadovavo emaii legionui - LLA, 1 9 4 6 m. kovo 15 d. buvo paskirtas ir vadovavo LGP iauli apygardai, aktyviai kovojo su soviet valdia. Jis nusikalto pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. A. ertvytis nuo 1944 m. buvo LLA narys, baig Vokietijoje valgybos kursus, rinko nipinjimo mediag ir j perdav sistuvu vokieiams, 1944 m. su Kubilium ir kitais organizavo emaii legion - LLA (perdav apie 40 praneim), nusikalto pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str.

328

ka, pasinaudodamas karinio tribunolo tribna", pasak teismo posdio metu ugning kalb, apkaltindamas soviet valdi tautos genocidu. Teismo pirmininkas nutrauk J. Noreikos, kaip liudytojo", parodymus. J. Noreikos li kalba J. Semakos karinio tribunolo teismo posdio metu sudar prielaid, kad karinis tribunolas, nagrinjs LTT byl, atsisak j nagrinti atvirame parodomajame posdyje
(KGB arch. b. b. P-20071-LI).

Karinis tribunolas nusprend mjr. J. Semak nuteisti aukiausia bausme - suaudyti konfiskuojant turt. 1946 m. gruodio 18 d. SSRS aukiausiosios tarybos Karin kolegija nuteistojoj. Semakos kasacin skund atmet ir nuosprend patvirtino. T pai dien SSRS AT Karin kolegija isiunt nutarimo nuoraus SSRS KGB A skyriui, SSRS vyr. prokurorui ir LSSR Vilniaus gulos karinio tribunolo pirmininkui, pranedami, kad iandien duotas sakymas mirties bausm J. Semakai vykdyti tutuojau. Pasira gen. plk. Ulrichas. (Paprastai mirties bausm vykdo t pai dien.) 1960 m. gruodio 24 d. Mordovijos ASSR aukiausiosios tarybos nuosprendiu, ibuvs kaljime beveik 15 met, Algis ertvytis nuo tolesns bausms atleistas.

Raytojas Kazys Jakubnas


K. Jakubnas gim 1908 m. sausio 28 d. Kauiki km., Papilio vals., Bir apskr., 1928 m. baig Bir gimnazij. Mokydamasis dalyvavo paangi moksleivi ratelyje Spindulys", vliau ten steig aurinink organizacij. Organizavo socialistinio judjimo kuopeles ir literatros brelius. Baigs Bir gimnazij, studijavo Kaune teis. 1929-1931 ir 1 9 3 3 - 1 9 3 5 m. dalyvavo student aurinink organizacijoje. 1937 m. u pasiprieinim to meto reimui buvo nuteistas 15 met kaljimo, i kur buvo paleistas 1940 m. Vokiei okupacijos metais slapstsi nuo saugumo Alytaus mikuose.

329

K. Jakubnas dl savo sitikinim buvo kiekvienos valdios opozicijoje. Debiutavs 1925 m. Kultros" urnale lyrika, tais paiais metais ileido poezijos rinkin I lnos", o 1929 m. pasirod Mieganti em", 1931 m. - Tegyvuoja gyvas gyvenimas", 1940 m. Vargo dienos". Ra vaikams. Tai: yru - vyru" - 1936 m., Rieutliai" - 1938 m., Bus pavasarlis" - 1939 m., imtas vyturli" - 1941 m. Vertimai: Marako Gaisras" - 1933 m A. Tolstojaus Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai" - 1937 m. ir kt. Liko dar nespausdint eilrai - pamflet, pliekiani okupantus ir j bendrininkus vokiei okupacijos metais. Kaip prialo fricas prie Maskvos" plaiai paplito, buvo dauginamas (Bostono LE. T. 9. P. 213). 1946 m. vasario mn. LTT tabe O. Lukauskaits-Pokiens bute, dalyvaujant J. Noreikai ir S. Gorodeckiui, buvo svarstomas klausimas, kaip permesti usien LTT dokument - Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". T u o metu but ujo Onos geras pastamas poetas K. Jakubnas, kuris buvo pastamas ir su S. Gorodeckiu. eiminink supaindino poet su J. Noreika-Generolu Vtra, pristatydama jam kaip patikim mog, kuris turi daug taking pastam. O. Lukauskait-Pokien jau anksiau buvo minjusi J. Noreikai, kad ieko kandidato, kuris galt pristatyti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" usien. Dl to ji kalbjusi su J. Galvydiu, kuris kovo pradioje turjo vaiuoti Maskv ir galjo perduoti dokument usienio ambasadoms. Taiau J. Galvydis grietai atsisak. Tuomet S. Gorodeckis pasil kit variant: usien pasisti vien i Kauno apygardos tabo vadov in. V. Amensk, buvus Lietuvos aeroklubo lakn, panaudojant Aerofloto" lktuv PO-2. (iais lktuvais Aerofloto" laknai pagal susitarim nuskraidindavo mik pramons ir mik kio vadovaujanius darbuotojus i Kauno tolimesnes Respublikos vietoves - Alyt, Klaipd, Ervilk, iaulius ir kitur.) Pasilymas priimtinas: V. AmenskasSkaistis i Kauno Aleksoto oro uosto pagal jo paduot paraik 330

Kaunas-Klaipda pakeliui sustoja trumpam Ervilko lauko oro uoste, kur staigiai uima vietos partizanai. Nuginkluojamas laknas, laikinai uimama radijo stotis, ten laukia K. Jakubnas ir, pasipild kuro, V. Amenskas su K. Jakubnu skrenda pro Palang Gotlando salos kryptimi, jei slygos leis - skris toliau vedij. Taiau kovo 16 d. O. Lukauskaits-Pokiens bute 9 val. ryto KGB abangas patenka LTT tabas, o kovo 19 d. vakare KGB surengt pasal S. Gorodeckio bute patenka ir V. Amenskas. Planas lugo. Bostono enciklopedijoje paminta, kad K. Jakubnas bolevik okupacijos metais u vie, teising raytoj darbo slyg apibdinim itremtas Sibir ir mirs. I tikrj buvo taip: 1946 m. poezijos vakaro, kuris vyko Kaune, metu poetas K. Jakubnas perskait por savo sukurt eilrai: Laikrodlis" ir Paukts". Publika labai reagavo aukdama: Bis, bis, bis"! Saugumui tai nepatiko ir j pradjo persekioti: mgino verbuoti, bet pastarasis atsisakinjo. 1947 m. K. Jakubnas suimamas, kalinamas 10-iai met ir iveamas Sibiro pataisos darb stovyklas. T i k brolio Alfonso pastangomis K. Jakubnas i ten paleidiamas, grta Vilni, bet KGB nenurimsta ir j persekioja. 1950 m. sausio mn. saugumas prie Ras kapini j suima, sumua, irengia nuogai ir veria bendradarbiauti. Kakas i praeivi, pamat nurengt mog, ikvieia greitj pagalb, kuri labai greitai atvaiavo, bet, pastebjusi saugumieius, gro atgal. Saugumieiai sugebjo tikinti, kad tai ess kriminalinis nusikaltlis. K. Jakubnas ikankintas ir sualdytas mir 1950 m. sausio 28 d. Brolis ir visuomen palaidojo j Ras kapinse.

Bronislava Stasinien
B. Stasinien gim 1903 m. liepos 23 d. iauliuose. Jos vyras Bronius Stasinas gim 1887 m., nuo 1918 iki 1940 m. buvo apskrities virininkas vairiose Lietuvos apskrityse. Vokiei okupacijos metais dirbo Utenos apskrities virininku, prie tai 331

Ukmergs apskrities virininku. B. Stasin aretavo 1945 m. liepos mn. Po teismo 1946 m. balandio 20 d. jis etapu isistas eliabinsk. B. Stasinien, prie tai niekur nedirbusi, karo nublokta atsidr Teliuose. I pradi b u v o sidarbinusi pradinje m o k y k l o j e mokytoja (7 km nuo Teli), o vliau perjo dirbti Teli mokytoj seminarijos valgykl vedja. 1945 m. lapkriio mn. B. Stasinien per Fortnat AuoklPeld (Vilkas) gavo i J. Semakos-Liepos laikut, i kurio suinojo, kad juodu - J. Semaka ir F. Auoklis - gyvena nelegaliai ir yra LLA partizanai (J. Semaka buvo su Stasin eima i anksiau gerai pastami). Vliau abu dar kart atvyko pas B. Stasinien ir teiravosi, ar manoma Teliuose kurti partizan rinktin. Taip usimezg jos ryiai su J. Semaka ir prasidjo antisovietin pogrindio veikla. Jai buvo patiktos ryininks funkcijos. Pasirinko slapyvard Ona, spausdindavo Liepai sakymus. B. Stasiniens vyras buvo tardomas Vilniuje, ir ji nuolat vedavo jam siuntinius. Kart kaimyn Danilien pasiskund jai, kad pas j yra atvaiavusi jos giminait Gen Dargyt, kuriai btina nuvaiuoti Vilni, bet neturinti komandiruots ir pra B. Stasiniens pagalbos. B. Stasinienei tarpininkaujant, Teli keli valdybos vyr. ininierius idav dvi komandiruotes - jai ir G. Dargytei. Liepa papra B. Stasinien, kad bdama Vilniuje isiaikint smulkiau apie centr. Teli geleinkelio stotyje susitiko Liepa, Ona ir Dargyt. ia B. Stasinienei paaikjo, kad G. Dargyt irgi pastama su J. Semaka-Liepa. J. Semaka vaiavo Kaun aplankyti kelet met nematytos savo eimos. G. Dargyt ir B. Stasinien vaiavo Vilni savo reikalais. Atvykus Vilni, Gen nujo nakvoti pas savo draug, o Bron - viebut. B. Stasinien, kitos dienos ryt perdavusi kaljime savo vyrui siuntin, pagal iankstin susitarim susitiko ten Gen Dargyt, kuri susitikimo viet atsived por jaun vyr. Vienas atjusij prisistat Alfonsas (A. Januleviius) ir papra, kad B. Stasinien 332

nurodyt viet, kurioje galt susitikti su centro (LTT) atstovu. B. Stasinien nurod savo adres. Kitas vyras, kaip vliau suinojo Bron, buvo Zigmas erknas-Laukaitis. Sausio pradioje J. Noreika suinojo i Z. erkno-Laukaiio apie veikianias partizan grupuotes emaitijoje, Teli apskr., kurioms vadovauja mjr. J. Semaka-Liepa, su kuriuo galima susisiekti per jo ryinink B. Stasinien. J. Noreika norjo Telius pasisti Z. erkn, bet vasario 8 d. is netiktai aretuojamas, todl Telius siuniamas S. Gorodeckis, kuris nurodytu adresu prisistat B. Stasinienei Zigmo II vardu ir prane, kad Z. erknas-Laukaitis yra jau suimtas. S. Gorodeckis, lydimas B. Stasiniens, ualusio Masio eero takeliu u 5 km nuo Teli susiranda Liepos buvein. Batsiuvio Vinco Citoviiaus kukliame namelyje sutinka J. Semak-Liep, kuriam ir prisistato S. Gorodeckis. Pasikalbjimas vyksta atskirame J. Semakos kambarlyje labai trumpai. S. Gorodeckis supaindina J. Semak su Vilniuje kurtu centru - Lietuvos tautine taryba (LTT) ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausija vadovybe (LGPVV) ir j struktromis bei prao Noreikos vardu, kad J. Semaka pareikt savo nuomon, ar sutikt vadovauti iauli karinei apygardai, kuri eit visa emaitija. Liepa J. Noreikos pasilymui neprietaravo. Po trumpo pasikalbjimo S. Gorodeckis ir jo palydov Bron atsisveikino su J. Semaka ir tuo paiu keliu gro atgal Telius. Mieste abu isiskyr. S. Gorodeckis nujo Teli geleinkelio stot, o B. Stasinien pasuko savo darboviet. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4.
L 17-21.)

1946 m. balandio 14 d. KGB aretuoja J. Semak-Liep, kuris kovo 15 d. grs i Vilniaus pakeit slapyvard Rikis ir pradjo organizuoti iauli karin apygard. iauli apygardos tabo virininku paskyr Fortnat Auokl-Vilk. B. Stasinien, aretavus J. Semak ir F. Auokl, perjo nelegali padt ir buvo paskirta apygardos Informacijos ir propagandos skyriaus virininke. Pasirinko slapyvard Vynia ir apsigyveno nelegaliai Pajuodupio km., Kretingos a p s k r . (B. b. Nr. 31806/3. T. 1. L. 265.)

333

B. Stasinien aretavo 1946 m. balandio 29 d. Nutartis aretuoti pasirayta Kretingos N K V D virininko mjr. Duso gegus 3 d. Nutart dl kardomosios priemons sankcionavo Klaipdos prokuratros justicijos mjr. Fedorovas. Pirmuosius tardymus vykd Kretingoje. 1946 m. lapkriio 26 d. LSSR VRK kariuomens karinio tribunolo nuosprendiu B. Stasinien ir kun. P. Jasas, kaltinami pagal RSFSR BK 58-1 a ir 58-11 str., nuteisti po 10 met pataisos darb stovykloje ir po 5 metus tremties kiekvienas. O kiti: V. Jurkus, E. Ruzgyt ir J. Grigala, kaltinami pagal RSFSR BK 17-58-la ir 58-11 str., nuteisti kiekvienas po 10 met pataisos darb stovykloje
ir po 3 m e t u s tremties. (B. b. Nr. 31806/3. T. 3. L. 299-301.)

1947 m. vasario 21 d. SSRS aukiausiojo teismo Karin kolegija nutartimi Nr. 3 - 1 0 1 8 6 nuteistj skund atmet ir LSSR karinio tribunolo nuosprend p l i k o galioti. (B. b. Nr. 31806/3. T. 1. L 316.)

Vacys Smolenskas
Vacys Smolenskas, s. Stasio, gim 1904 m. Giraits km., Lazdij apskr., kils i vidutiniok valstiei, nepartinis, turintis vidurin isilavinim, neteistas, buvo Kauno universiteto studentas, dirbo Kauno jaunimo teatre. Pateikiu jo ryius su L T T ir kaltinamsias ivadas bei karinio tribunolo nuosprend. K a l t i n a m o j i ivada. Kaltinamoji ivada parengta 1946 m. lapkriio 6 d. LSSR MGB tardymo poskyrio virininko kpt. Leonovo, jai pritar MGB tardymo skyriaus virininkas papulk. E. Rozauskas, patvirtino papulk. Leonovas, suderins su LSSR N K V D kariuomens I.e. karo prokuroro justicijos papulk. pareigas K. Steponenka 1946 m. lapkriio 22 d. 1946 m. kovo mn., likvidavus Vilniaus antisovietinio pogrindio centr - Lietuvos tautin taryb, be kit, Kauno MGB aretavo jo dalyvius V. Smolensk ir A. Kavaliausk. Tardant nustatyta, kad LTT udavinys - sujungti visas pogrindio nacionalines grupuotes ir j ginkluotsias pajgas, siekiant 334

parengei ir vykdyti ginkluot sukilim prie Lietuvos soviet valdi. iuo tikslu LTT umezg ryius su antisovietiniu pogrindiu Kaune, Klaipdoje, Teliuose, taip pat su vairiomis karinmis grupuotmis kituose Lietuvos miestuose. 1 9 3 0 - 1 9 4 0 m. V. Smolenskas buvo auli sjungos narys ir vadovavo auli briui. 1941 m. karo ivakarse V. Smolenskas slapstsi. Prasidjus karui, Utenos rajone V. Smolenskas sutelk 30 kovotoj baudiamj br. Susirmus su raudonarmieiais, uvo vienas raudonarmietis ir vienas buvo sueistas. Be to, V. Smolensko brys sum Utenos gimnazijos komjaunimo sekretori Kazick, Norkn km. gyventoj Deveik ir kt. 1944 m. sausio mn. V. Smolenskas stojo karin sukilimo organizacij LLA (Lietuvos laisvs armij), kuriai vadovavo buv. Utenos m. gaisrinink apsaugos darbuotojas Lisauskas (buv. aviacijos atsargos vyr. ltn. - V. A.). Netrukus, 1944 m. kovo mn. V. Smolenskas pradjo tarnauti gen. Plechaviiaus armijoje ir kelet mnesi dirbo Karo mokykloje fizinio parengimo instruktorium. V. Smolenskas priklaus kelioms antisovietinms pogrindio organizacijoms. Nuo 1945 m. rudens gyvendamas Kaune priklaus universiteto pogrindio organizacijai: reng ir platino straipsnius, kvieianius kovon su soviet valdia. 1946 m. sausio mn. ia, prie Kauno universiteto, V. Smolenskas kr Lietuvos jaunimo organizacij. 1946 m. sausio - vasario mn. i organizacij trauk studentus Pilipon, adrausk (jie teisti atskirai. - V. A.), A. Kavaliausk ir kt. Ra ir platino antisovietinius lapelius. T pai met sausio mn. per V. Amensk V. Smolenskas taip pat umezg nuolatinius ryius su kita tuo metu sikrusia pogrindio centro organizacija - Lietuvos tautine taryba. V. Amenskas kaltinamas kitoje LTT nari byloje tuo, kad, vykdydamas LTT udavin, kr Kauno apygardos tab ir 1946 m. sausio mn. i veikl trauk V. Smolensk, kuris, gavs Trako slapyvard, tapo L T T Kauno apygardos vado pavaduotoju. I V. Amensko V. Smolenskas gaudavo LTT ileistas direktyvas, sakymus. 335

1946 m. sausio mn. i veikl V. Smolenskas trauk ir kaltinamj A. Kavaliausk. A. Kavaliauskas gavo udavin i organizacij uverbuoti daugiau nauj nari ir rasti spausdinimo priemoni organizacijos leidiamiems antisovietiniams lapeliams dauginti. Sausio-kovo mn. kaltinamasis A. Kavaliauskas ne kart buvo gavs i Smolensko toki antisovietiniu lapeli. 1946 m. vasario mn. Smolenskas prane A. Kavaliauskui apie Vilniuje veikiant pogrindio centr - LTT ir jo udavinius kovojant su soviet valdia. 1946 m. kovo mn. V. Smolenskas rekomendavo V. Amenskui A. Kavaliausk kaip patikim mog, kur galima kreiptis, jei V. Smolenskas bt suimtas ar ivykt. V. Amensko su Kavaliausku susitikimui slaptaodis: A nuo Trako". Netrukus V. Smolenskas perspjo A. Kavaliausk apie galim A. Kavaliausko susitikim su V. Amensku. Kvot rezultatas: 1. V. Smolenskas prisipaino kaltu. Jo nusikaltimai irykjo kaltinamj V. Amensko, Piliponio, Baltukos ir liudytoj Debeikio, iurlio, Makarsko, Grigonio parodymais, V. Amensko ir V. Smolensko akistatos metu ir daiktiniais rodymais. 2. A. Kavaliauskas, kurio kalt irykjo kaltinamj V. Amensko ir V. Smolensko parodymais, kaltu neprisipaino. Vadovaujantis tuo, kas aukiau idstyta, buvo pateiktas toks kaltinimas: V. Smolenskas, bdamas prieikas soviet valdiai, 1941 m. birelio mn. prasidjus SSRS ir Vokietijos karui, Utenoje organizavo baudiamj br; - jo vadovaujamas brys apaud, naikino Raudonosios armijos dalinius, vykd soviet darbuotoj ir yd tautybs piliei aretus ir po masinio yd suaudymo grobst j turt; - 1944 m. stojo antisovietin organizacij LLA. 1944 m. kovo mn. savanoriu stojo vokiei kurt gen. Plechaviiaus armij, Karo mokykloje kelet mnesi buvo atsakingas u fizin parengim. 336

Nuo 1945 m. rudens iki areto buvo vienas i Kauno lietuvi nacionalinio pogrindio vadov, slapyvardiu Trakas, organizacij verbavo naujus narius, pareng ir platino lapelius. 1946 m. sausio mn. Kaune kr pogrindio organizacij, kurios tikslas - vadovauti Lietuvos jaunimo antisovietinei veiklai. T u o paiu laiku umezg ryius su Vilniaus antisovietiniu centru LTT, gavo jo ileistas direktyvas, sakymus, kuriais buvo kvieiama kov su soviet valdia, tai yra nusikalto pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. A. Kavaliauskas nusikalto tuo, kad: - 1946 m. sausio mn. Kaune buvo aktyvaus pogrindio dalyvio Smolensko uverbuotas antisovietin organizacij; - turjo udavin traukti organizacij nauj nari ir gaudavo i V. Smolensko antisovietiniu lapeli; - numatytas panaudoti kaip ryininkas tarp Vilniaus antisovietinio centro ir nacionalinio pogrindio Kaune, t. y. padar nusikaltim pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. Vadovaujantis RSFSR BPK 208 str. V. Smolensko tardymo byloje (b. b. Nr. 7 2 4 2 - dabar b. b. Nr. 4 6 0 1 , 1 . 3 0 1 - 3 0 9 ) , k u r i o j e k a l t i n a m i e j i

V. Smolenskas ir A. Kavaliauskas, byla persista LSSR M V D kariuomens karinei prokuratrai ir perduota kariniam tribunolui. K a r i n i o t r i b u n o l o n u o s p r e n d i s . 1946 m. gruodio 11 d. LSSR VRM kariuomens karinis tribunolas Vilniuje, Saugumo ministerijos patalpose udarame posdyje, pirmininkaujant justicijos kpt. Vinogradovui ir nariams mjr. Makaruinui ir milicijos mjr. Varlainui bei sekretoriaujant Merlekovui, inagrinj kaltinamj V. Smolensko ir A. Kavaliausko bylas, nustat: V. Smolenskas parengtinio tardymo metu ir teisminio tardymo metu prisipaino, jog padars jam priskiriamus nusikaltimus. Teisiamasis Kavaliauskas nei kvotos metu, nei teisminio tardymo metu kaltu neprisipaino. Parengtinio tardymo metu teisiamasis V. Smolenskas nuo kai kuri savo parodym, susijusi su A. Kavaliausku, atsisak motyvuodamas, kad A. Kavaliausk ioje orga337

nizacijoje bt panaudojs tik kaip ryinink, taiau tai gyvendinti nepavyko, kadangi visus LTT narius aretavo. Joki A. Kavaliausko kalts rodym V. Amensko, Piliponio ir Sadlausko parodymuose nei parengtinio tardymo, nei teisminio tardymo metu, kad jis priklaus LTT organizacijai, nebuvo. Vadovaudamasis aukiau pamintais faktais, 1946 m. gruodio 1 6 - 1 7 d. LSSR V R M Vilniaus gulos karinis tribunolas pripaino V. Smolensk esant kalt padarius nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str., o A. Kavaliausko veiksmuose karinis tribunolas nemato nusikaltimo sudties, numatytos pagal 58-la ir 58-11 str. Vadovaudamasis RSFSR BK 319, 320, 3 2 6 str. nutar: Vac Smolensk, s. Stasio, kaip padarius nusikaltim pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str., taikant SSRS aukiausiosios tarybos prezidiumo 1943 m. potvark Nr. 2, nuteisti 15 met katorgos darbams ir 5 metams suvarant teises su asmens turto konfiskavimu. Algird Kavaliausk, s. Antano, trkstant nusikaltimo pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. rodym, nuo atsakomybs atleisti. (A. Kavaliausk vliau itrm Sibir. - V. A.) Nutart, kaip kardomj priemon skirti aret, pakeisti ir pastarj i areto tutuojau paleisti. V. Smolenskui bausms pradia laikyti 1946 m. kovo 21 d. Karinio tribunolo nuosprend galima apsksti SSRS aukiausiojo teismo Karinei kolegijai per 72 val. po nuosprendio nuorao teikimo teisiamajam. (Paraai)
(B. b. Nr. 4 6 0 1 / 3 . L 3 4 6 - 3 5 0 . )

SSRS aukiausiojo teismo Karin kolegija nuosprend V. Smolenskui paliko galioti.

Vytautas Stonis
V. Stonis, Didiosios kunigaiktyts Biruts 2-ojo ulon pulko ltn., apdovanotas DLK Gedimino medaliu, vienas ikiliausi 338

1941 m. birelio sukilimo vad Kaune, gydytojas humanistas, gim 1913 m. spalio 11d. Dainiuose, Raseini apskr. Dar bdamas gimnazistas nusprend savo gyvenim skirti Tvyns gynimui. 1937 m. baig PLP Karo mokykl. Buvo kadrinis karininkas ir iki 1940 m. tragik vyki tarnavo ulon pulko 2-ajame eskadrone Vilkavikyje. Liepos mnes bolevikai juos perkl Taurag, bet ia, pulko vado sptas apie gresiant sumim, ijo atsarg. 1940 m., nestojs Medicinos fakultet, stojo Veterinarijos akademij, gyveno Vilijampolje netoli akademijos. Studijuodamas Lietuvos veterinarijos akademijoje, jis suorganizuoja 70 aktyvist br. 1940 m. ruden Kaune, Vilijampolje, jis kr Lietuvi aktyvist fronto (LAF) tab, rpinosi ginkluote. V. Stonis buvo vienas i LAF sukilli. Jis vald Vilijampol. Jam patikta: Vilijampols tilto gynyba, 1 nuovada, Senamiestis, aliakalnis ir net pagalba ltn. J. Denkaiiui Aleksote. "Buvo malonu su juo planuoti, - rao P. Narutis (Tautos sukilimas. 1941 m.). - Jis atsargus, apsukrus, krybingas, profesionalus karikis, sugebjo pralsti visur, kur tik svarbu buvo, kad sukilimas pasisekt." Prasidjus karui, Vilijampols pievose turjo priimti numestus i vokiei lktuv ginklus, po to ivaduoti IX forto kalinius. Karo ivakarse V. Stoniui Vytauto kalne vykusiame LAF ir T D A (Tautinio darbo apsaugos) dalini vad pasitarime patiktos atsakingos radijo stoties sukilli brio vado pareigos (mat jis buvo valds iminavimo paslaptis). ia buvo suderinti kovos veiksmai su greta sitvirtinusiais priedangos daliniais: Kno kultros rm sukilli, tunelio ir geleinkelio stoties gynj vadais. Ankstyv 1941 m. birelio 23 d. ryt ltn. V. Stonis perm radijo stoties apsaug Vaiganto gatvje. Netoliese, aliakalnio gatvse, stovjo rus tankai. Menkai ginkluotas aliakalnio jaunimas bematant siliejo gynj gretas. Pirmj sukilimo dien V. Stonio sukilliai apsiginklavo Parodos kalno sandliuose (Radast gatvje) paliktais ginklais ir savo darbo minomis ublokavo radijo stoties vartus. 339

9 val. 8 min. vykdyta svarbiausia uduotis - per radij visiems praneta, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomyb, ir paskelbta Laikinosios vyriausybs sudtis. Netrukus i ini jau kartojo Stokholmas. Tai girdjo pasaulis, girdjo Maskva ir... Zarasus pabg komunist vadai. I j du idavikai nakt prasibrov Jonav ir kalbino Raudonosios armijos komisarus Kaun nusisti atsitraukus tank desant sunaikinti radijo stot. Antr sukilimo dien per radij buvo kreiptasi vokiei laknus ir dar 15 km prie Kaun Raudonosios armijos tank vora buvo subombarduota. Dl sumanaus ir rytingo V. Stonio vadovavimo sukilliai auk iveng. Jis pats buvo lengvai sueistas. V. Stoniui nurodius, kai kurie ginklai po savaits buvo grinti komendantras, kiti buvo paslpti (ukasti) kitai kovai, o technikai sutvarkyta radijo stotis buvo perduota vokiei majorui. Jo tabas neprovokavo, nepuol be reikalo, bet vykd duot udavin - gyn, saugojo mones ir turt... Jis apsaugojo Kauno radijo stot nuo Raudonosios armijos puolim. Jis pirmas skaudiai nusivyl vokieiais, nesulauks paadt ginkl", - taip aukiau mintoje knygoje rao P. Narutis. 1941 m. ruden V. Stonis pradeda studijas V D U Medicinos fakultete ir kartu su kitais studentais sitraukia antinacin rezistencij. 1944 m. gruodio 17 d., kliuvs per Ignatavii, prie pat valstybin egzamin jis suimamas karins kontrvalgybos Smer". Netrukus ekistai aptiko sukilimo tabo archyv. Vliau paaikjo, kad tarp Kaune paslpt Lietuvos birelio 22-osios sukilimo dokument buvo ir mintasis J. Noreikos byloje 1944 m. sausio 17 d. V. Stonio ranka raytas praneimas apie jo veikl. N K V D rado dokument LAF istorini dokument archyve, todl V. Stoniui buvo nemanoma isiginti savo buvusios veiklos. 1945 m. spalio 10 d. jis buvo nuteistas 10 met kalti Vorkutoje pagal RSFSR BK 58-la str. (tvyns idavimas). 1954 m. V. Stoniui dar nebuvo leista grti Lietuv. Liks dirbti 29-osios achtos ligoninje, o vliau poliklinikoje, jis rizikuodamas 340

gyvybe daugeliui tautiei padjo grti namus. 1960 m. jis atvaiavo Lietuv, taiau ia likti jam nepasisek ir teko grti svetim krat. Gimtinn sugro tik po 30 met. Apsistojus Kulautuvoje (Kauno raj.), dar trejus metus jam buvo trukdoma siregistruoti. 1995 m. lapkriio 12 d. mudu su Kardo" redaktorium A. Martinioniu, bdami Kaune, usukome Kulautuv susipainti ir kartu aplankyti vien ikiliausi 1941 m. sukilli vadov ltn. V. Ston. V. Stonis Kulautuvoje tarp oiani puyn pasistat nam ir mus ten pakviet. ia prie kavos puodelio kartu paskraidme" praeities labirintuose, prisiminme 1941 m. birelio sukilim, jo prasm ir dabartin vertinim. Po kiek laiko a dar kart apsilankiau ten ir pasidalijau mintimis apie dokument, rayt jo ranka. Ir tik tada paaikjo jo atsiradimo J. Noreikos byloje aplinkybs. V. Stonis patvirtino, kad jis i tikrj 1942 m. buvo aplanks iauliuose J. Noreik. V. Stonis inojo, kad 1941 m. birelio sukilimui e m a i t i j o j e vadovavo m j r . Svilas (1941 m. buvo Teli apskr. komendantas). Maeikiuose vadovavo ltn. Dagilis, Teli apskr. - J. Noreika. 1942 m. LF vadovyb pasiunt V. Ston iaulius ir pareigojo praneti J. Noreikai, kad jam pavedama vadovauti LF pogrindiui ne tik iauli, bet ir Maeiki apskr. J. Noreika, bdamas iauli apskr. LF vadovas, palaik ryius ir su Ervilko LLA grups vadais ir buvo alininkas tos nuomons, kad abiem karinms grupuotms - LLA ir LF kariniam Kstuio sektoriui - bt bendrai vadovaujama (Vilniuje ne kart b u v o mginama vesti derybas tarp LF - atstovavo in. J. Juka - ir LLA vado Kubiliaus, bet tam aktyviai prieinosi Veverskis. - V. A.). LF vadovyb numat artimiausiu metu pavesti J. Noreikai vadovauti visos emaitijos LF organizacijai. Dl 1943 m. pradioje J. Noreikos tremties tuthofo koncentracijos stovykl LF planas nebuvo gyvendintas. V. Stonis prisimena, kai sukilliams umus radijo stot, po poros dien pasirod vokiei tankai. Vokieiams papraius, sukillis Kalkeviius sutiko palydti tankistus Kauno gatvmis. Lydint rusai 341

perov Kalkeviiui gerkl. Sueistasis Kalkeviius gro savo post - radijo stot. Tai rodo patriotikumo pavyzd. Toliau V. Stonis papasakojo apie nuostab ltn. Nepalio likim (jo eima, girdjau, gyvena Rokikyje). Ltn. Nepalis 1944 m. platino antivokik literatr ir pakliuvo vokiei gestapui. Vokieiai pasil: arba Vokietij, arba Ryt frontas. Ltn. Nepalis pasirinko kariuomen, j pasiunt front Rusijoje. Kart lietuvi kuopa (apie 150 kari), kuriai vadovavo Nepalis, ir gretimai apsikasusi vokiei kuopa pateko rus partizan apsupim. Abi kuopos lauko sargyboje stovjo bendrai. Lietuviai eidavo sargybon kas treia diena, vokiei vadovyb, matydama beviltik padt, norjo priimti rus partizan pasilym pasiduoti. Lietuviai suprato, kas j laukia, jei jie suds ginklus, todl ryosi tbt isilaisvinti. Ltn. Nepalis budjimo metu su kuopos vyrais nuginklavo vokieius, susodino visus sunkveimius ir, ivalg silpniausi prieo viet, smog aibik netikt smg prieui, stebuklingai prasimu i apsupimo ir atsirado vokiei divizijos tabe. ia jie vokieiams grino ginklus. Vokiei majoras, vadovavs vokiei sustiprintai kuopai (apie 250 kari), nesieid, bet prieingai, apie tai raportavo savo divizijos vadui. Divizijos vadas generolas nuseg nuo savo krtins gelein kryi ir udjo j ltn. Nepaliui. Be to, jis idav ltn. Nepaliui paym, su kuria ltn. Nepalis turjo teis nemokamai maitintis vokiei kariuomens valgyklose. Ir taip mes, pasikalbj apie praeities gyvenimo nuotrupas, atsisveikinome kaip geri biiuliai, turdami vilt pasitaikius progai vl susitikti. Deja... 1995 m. gruodio mn. V. Stonis buvo atvaiavs Kaun pas savo dukr, o gruodio 14 d. grtant namo gatvje partrenk automobilis, ir jis greitai mir. Gruodio 17 d. palaidotas Kulautuvoje. V. Stonis buvo 1941 m. birelio 2 2 - 2 8 d. sukilli sjungos narys.

342

X I . KALTINAMOSIOS

IVADOS

Kaltinamsias ivadas para 1946 m. rugsjo 5 d. LSSR MGB tardymo skyriaus vyr. tardytojas vyr. ltn. Golicinas, LSSR M G B tardymo skyriaus poskyrio virininkas kpt. Leonovas. Suderinta su LSSR M G B 1. e. tardymo skyriaus virininko pavaduotojo pareigas papulk. Abramoviiumi. T v i r t i n o LSSR MGB ministro pavaduotojas plk. Leonovas 1 9 4 6 m. rugsjo 6 d. ir suderino LSSR V R M kariuomens karo prokuroro pavaduotojas justicijos papulk. (pavard neskaitoma) 1946 m. rugsjo 21 d. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L 200-220.) 1 9 4 6 m. kovo mn. buvo iaikinta Lietuvos pogrindio nacionalin organizacija Lietuvos tautin taryba. L T T organizacija kurta Vilniuje 1946 m. sausio mn. ir siek sujungti nacionalin tautos pogrind bei jo ginkluotus partizanus (rao: bandas), parengti ir vykdyti ginkluot sukilim prie soviet valdi ir grinti Lietuvoje buruazin santvark. Likviduojant Lietuvos tautin taryb ir su ja susijusias organizacijas Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, aretuota nemaa aktyvi organizacijos dalyvi, i j kaltinam ioje byloje. Tai: Vyriausiasis organizatorius ir pogrindio centro - Lietuvos tautins tarybos vadovas, buvs Lietuvos kariuomens kapitonas, dirbs vokiei okupacijos metais iauli apskrities virininku - Jonas Noreika. Vadovaujantieji L T T nariai: Ona Lukauskait-Pokien ir Stasys Gorodeckis, pogrindio centro - L T T programos konsultantas - prof. Petras Juodelis. L T T kurtos antisovietins jaunimo organizacijos vadovas, buvs partizan (rao: bandit) bataliono vado pavaduotojas - Zigmas erknas-Laukaitis. Kauno pogrindio organizacijos vadovas, priklauss LTT, in. Viktoras Amenskas. Lietuvos tautins tarybos Klaipdoje kuriamos pogrindio organizacijos vadovas Vincas Tamulis ir kiti. 343

Aretuojant ir darant krat i Lietuvos tautins tarybos nari paimta daug sakym, direktyv, atsiaukim ir kit dokument, kvieiani kov su soviet valdia. Tuo paiu metu buvo parengtas atsiaukimas Lietuvos gyventojus, kvieiant ir juos dalyvauti sukilime. Atsiaukime raoma: "<...> Lietuva pradeda didj sukilim. <...> Kas nori taikos, tas pakelia balt vliav, jam nra pavojaus. Kas nepaklsta iam sakymui, to laukia mirtis. <...> Sukilimui vadovauja Generolas Vtra. <...> Visi baltieji" pakyla kov su raudonaisiais". <...> Ieikite su baltomis ir tautinmis vliavomis. <...> Imkite ginklus <...>" (itrauka i atsiaukimo). Kviesdama usienio valstybes sukilti prie Soviet Sjung, LTT pareng atsiaukim pasaulio tautas ir band j pasisti usien.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 6 7 . 3 5 6 ; T. 2. L. 6 6 . 100 ir daiktiniai rodymai.)

1946 m. sausio mn. LTT pasiunt usien vien i nacionalinio pogrindio dalyvi umegzti ryius su emigrant Lietuvos komitetu Vokietijoje, angl okupacinje zonoje. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 40,
4 3 , 2 2 3 , 2 2 5 . 3 0 2 ; T. 2. L. 3 6 . 3 7 . 105.)

LTT vadovybs centras Vilniuje kr antisovietin jaunimo organizacij, kuri pristatydavo partizanams Lietuvos tautins tarybos direktyvas, sakymus, medikamentus, tvarsliav ir spausdinimo
t e c h n i k . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 110, 114. 427-433; T. 2. L. 32, 33.)

Apie kiekvieno nusikalstam veikl sakoma: Jonas Noreika 1941 m. rugpjio mn. savo noru stojo vokiei okupant tarnyb kaip iauli apskrities virininkas. darb ts iki 1943 met, vykd apskrityje vokiei valdios sakymus ir pavedimus. Ne kart masiniuose mitinguose bei susirinkimuose kalbjo meiianias antisovietinio turinio kalbas.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L 125-129. 199-203, 2 4 9 - 2 5 8 . 380.)

1 9 4 6 m. sausio mn. Noreika kartu su Gorodeckiu ir Lukauskaite-Pokiene Vilniuje kr pogrindio centr - Lietuvos 344

tautin taryb, kurios tikslas buvo vadovauti tautiniam pogrindiui ir jo ginkluotoms pajgoms, parengti ginkluot sukilim prie soviet valdi Lietuvoje, tuo metu vadovavo L T T ir buvo vyriausiasis
o r g a n i z a c i j o s v a d o v a s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 197, 198, 204-211, 271,
2 7 2 , 3 5 5 ; T. 2. L. 2 0 , 31, 84, 9 2 , 9 6 , 97.)

1946 m. sausio-kovo mn. Lukauskaits-Pokiens bute Noreika dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, kur buvo svarstyti vadovavimo partizanams klausimai, kalbta apie pasirengim ginkluotam sukilimui bei apie bsimosios buruazins vyriausybs sudt. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 105-114, 4 1 1 - 4 1 6 , 4 2 7 - 4 3 3 ; T. 2. L. 4 5 - 4 8 , 55-58, 9 8 , 9 9 , 102. 103.)

Kartu su Gorodeckiu ir Lukauskaite-Pokiene Noreika ileido daugiau kaip deimt vairi direktyv, sakym, instrukcij, atsiaukim ir apvalg, kurie kviet kov su soviet valdia. Jis yra paras partizanams direktyv, sakym kurti karines apygardas, komendantras ir pasirengti ginkluotam sukilimui. Pasiraydavo Generolas Vtra. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 240-243,
3 5 5 - 3 5 6 ; T. 2. L. 4 3 , 85, 99, 101 ir daiktiniai rodymai.)

Ileistus LTT dokumentus J. Noreika perdav organizacijos dalyviams ir ryininkei Elenai Kakariekaitei (nuteista kitoje byloje), kuri per kitus ryininkus tai persiunt Panevio, Teli, Alytaus
ir T r a k a p s k r . (B. b. Nr. 9792/3. T. l . L 18, 19. 1 8 8 , 2 1 3 , 2 1 4 , 3 5 7 , 3 6 7 ,
3 6 8 ; T. 2. L. 105; T. 3. L. 3 2 - 3 4 ; T. 4. L. 2 4 - 2 6 , 6 8 , 69.)

1946 m. sausio mn. J. Noreika, dalyvaujant Lukauskaitei-Pokienei ir S. Gorodeckiui, para antisovietinio turinio atsiaukim pasaulio tautas, norta atsiaukim persisti usien. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. l . L . 2 2 3 , 2 2 6 , 3 5 6 , 3 5 7 ; T. 2. L 65, 6 7 . 8 5 , 100 ir daiktiniai rodymai.)

1946 m. pradioje LTT pasiunt okupuotos Vokietijos angl zon ryinink Varaneck umegzti kontakt su antisovietiniu lietuvi emigrant komitetu. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 40-43, 54, 87,
3 0 2 ; T . 3. L. 53, 54, 8 5 ; T. 4. L. 46.)

1946 m. sausio mn. per buv. partizan erkn-Laukait Noreika Vilniuje kr jaunimo organizacij, kurios dalyviai palaik ryius 345

tarp Lietuvos tautins tarybos ir partizan, perduodavo partizanam pogrindio centro direktyvas, sakymus, medikamentus, ifrus, popieri ir kitus daiktus. Noreikos pasilymu i jaunimo grups nari buvo komplektuojami vadinamieji mirtininkai", kurie turjo vykdyti teroristinius aktus prie partinius ir sovietinius darbuotojus, diversijas. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 2 0 6 - 2 0 8 , 2 1 8 - 2 2 0 . 4 2 5 , 4 2 6 ; T. 2. L. 2 9 5 , 3 0 3 ; T. 3. L 25-37, 4 1 , 4 4 - 4 8 ; T. 4. L. 53-56.)

1946 m. kovo mn. J. Noreika para atsiaukim (paimtas rankratis), kvieiant Lietuvos gyventojus ginkluotam sukilimui.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 167, 2 2 1 . 2 4 2 , 2 4 3 , 4 4 2 ; T. 2. L. 100 ir daiktiniai rodymai.)

Siekiant nuversti Lietuvoje soviet valdi, 1946 m. vasario-kovo mn. J. Noreika reng numatomos buruazins vyriausybs ir vyriausybini partij program. Programas rengti padjo K. alkauskis ir kiti patriotikai nusiteik
a s m e n y s . (B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L 2 2 6 - 2 3 5 . 4 2 7 - 4 3 3 ; T. 2. L 129, 151: T . 3. L. 152; T . 4 . L 35.)

S. Gorodeckis, susitars su J. Noreika ir O. Lukauskaite-Pokiene, nuo 1946 m. sausio mn. buvo vienas i organizatori ir pogrindio antisovietinio centro L T T vadov. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 204, 208,
2 0 9 , 2 7 1 , 2 7 2 , 3 5 5 , 3 8 3 , 3 8 4 . 3 9 2 ; T . 3. L. 2 9 . 3 0 . 8 4 . 95.)

Rengiant vyriausybins" partijos program (turt bti vyriausybs program. - V. A.), 1946 m. vasario mn. supaindino su antisovietiniais LTT ileistais dokumentais prof. P. Juodel ir trauk j antisovietiniam darbui kaip konsultant programos (turt bti kairij partij programos. - V. A) klausimais. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1.
L 1 1 . 3 1 3 - 3 1 5 , 348, 3 4 9 ; T. 2. L. 134-141, 151. 152; T. 4. L. 3 5 - 3 8 , 7 8 - 8 2 . )

1946 m. vasario mn. S. Gorodeckis ivyko Telius ir umezg ryius su L T T ir Teli apskr. partizan vadovu J. Semaka (aretuotas kitoje byloje). Pastarajam perdav pogrindio centro
d i r e k t y v a s . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 68. 135, 136, 365-370; T. 2. L. 101;
T. 4. L 9, 20, 2 1 , 22.)

346

S. Gorodeckis 1946 m. sausio mn. antisovietin veikl trauk Viktor Amensk ir paved jam kurti Kauno karin apygard, kuri vadovaut apygardos partizanams. Tuo metu S. Gorodeckis per V. Tamul (kaltinamas kitoje byloje) umezg ryius su pogrindio organizacijomis ir Klaipdos bei Taurags apskrii partizanais. 1946 m. vasario mn. S. Gorodeckis pasiunt organizacijos dalyv V. Amensk Klaipd ir paved jam praktikai sujungti pogrindio grupes. V. Amenskas umezg kontakt su V. Tamuliu, instruktavo j organizaciniais klausimais ir dav jam udavin pasirengti pagrobti Ervilko aerodrome lktuv, kuriuo buvo numatyta nuskraidinti usien centro ryininkus. (B. b. Nr. 9792/3. T. l.L. 327-330: T. 3.
L. 1 0 7 - 1 1 2 : T. 4. L. 1-8.)

Ona Lukauskait-Pokien, bdama prieik Soviet Sjungai pair, 1945 m. savo bute slp nelegaliai gyvenant pogrindio dalyv Petr Navick (nuteistas atskirai), inojo apie jo priklausym antisovietinei sukilimo organizacijai - LLA (Lietuvos laisvs armija)
ir jo b e n d r a d a r b i a v i m su g e s t a p u . (B. b. Nr. 9792/3. T. l . L . 381.382;
T. 2. L. 17. 94, 95.)

Savo bute pati daugino raomja mainle mintus antisovietinius dokumentus, teikdavo juos J. Noreikai ir S. Gorodeckiui. 1946 m. kovo mn. antisovietinius dokumentus pateik Teli apskr. partizan vadovui Semakai ir vyriausiajai ryininkei Elenai
K a k a r i e k a i t e i (Elytei). (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 212-215, 240-243, 3933 9 6 ; T . 2. L. 3 0 , 3 1 . 3 4 , 9 9 , 101; T. 4. L. 9 . 12, 2 3 , 26, 6 8 , 69.)

1946 m. vasario mn. dalyvavo kuriant antisovietin meiikik atsiaukim pasaulio tautas, kvieiant buruazines vyriausybes ginkluotai kovai prie SSRS. Stengsi persisti atsiaukim usien. 1946 m. vasario mn. rengiantis ginkluotam sukilimui, Lukauskait-Pokien rinko techninius duomenis apie Vilniaus radijo stot, kuri buvo numatyta ugrobti, i radijo technik ji rinko asmenis, tinkamus organizacijos veiklai. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 72, 347

9 6 , 9 7 , 3 2 0 , 3 2 1 , 3 3 9 , 3 4 0 , 3 5 6 ; T. 2. L. 2 6 , 2 7 , 56, 57, 6 5 - 6 8 , 89, 90, 100, 103; T. 3. L. 2 7 9 , 277.)

Petras Juodelis 1943 m. Vilniuje buvo vokiei aretuotas. I savo pastam tarpo dav parodymus apie asmenis, kurie dirbo prie vokiei okupantus. Davus pasiadjim gestapui iaikinti ir praneti apie asmenis, kurie priklaus antisovietinei veiklai, tapo
laisvas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L 155-163.)

1946 m. vasario mn. buvo J. Noreikos ir S. Gorodeckio trauktas Lietuvos tautin taryb. P. Juodelis, susipaindamas su L T T ileistais antisovietiniais dokumentais, pritar j turiniui ir dalyvavo L T T darbe. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T . 1 . L . 7 9 - 8 1 , 2 2 7 - 2 2 9 , 2 3 0 - 2 8 3 , 3 1 5 . 3 4 8 . 3 4 9 ; T . 2 . L 1 2 6 - 1 2 9 . 145; T. 4. L 35. 3 7 . 78-80.)

P. Juodelis 1946 m. vasario-kovo mn. ne kart susitikdamas Vilniuje savo bute su S. Gorodeckiu ir J. Noreika tarsi su jais apie buruazins tvarkos Lietuvoje atkrim, konsultavo numatomos buruazins vyriausybs sudarymo programiniais klausimais. (B. b.
Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 3 0 - 3 1 . 2 3 0 . 2 3 1 . 3 1 4 , 3 1 5 , 3 4 9 . 4 2 8 ; T. 2. L. 140, 151. 152. 141; T. 3. L 3 5 , 3 6 . 3 7 . 80-82.)

inodama P. Juodelio antisovietines pairas, Lietuvos tautin taryba numat jo kandidatr Lietuvos buruazin vyriausyb.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 4 3 0 - 4 3 2 ; T. 2. L. 3 3 , 9 8 . 141-143; T. 4. L. 80.)

Zigmas erknas-Laukaitis 1946 m. birelio 24 d. prasidjus karui tarp Vokietijos ir SSRS stojo savanoriu Veisiej vals. Lazdij apskr. savanori partizan dalin, kur saugojo pastatus ir sandlius. Tame bryje buvo apie 40 moni, kurie sum sovietinio partinio aktyvo darbuotojus, represavo sovietinius yd tautybs pilieius.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 2. L. 2 8 5 - 2 8 8 ; T. 4. L 111.)

Nuo 1945 m. birelio iki lapkriio mn. erknas-Laukaitis buvo ginkluot partizan grupuotje, kuri veik Alytaus apskr. ir jo Kazimieraiio partizan jungin. Pastaruosius du mnesius (rugsj, spal) buvo bataliono vado pavaduotojas. Jo slapyvardis Tigras.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 3. L. 186, 1 9 1 - 1 9 3 , 2 0 5 . 2 1 0 , 2 1 1 ; T. 4. L 304-311.)

348

1945 m. spalio mn. partizanai jam padar suklastot pas Laukaiio pavarde ir juo pasinaudodamas mokytojavo Macuc km. Vilniaus apskr. Iki areto jis palaik nuolatinius ryius su Alytaus apskr. partizanais, susitikinjo su ryininkais, nusisdavo partizanams (rao: banditams) medikament, popieriaus ir ir kt. mediag. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 193-195, 307-311.) 1945 m. gruodio mn. Vilniuje erknas-Laukaitis per Petr Masiul umezg antisovietinius ryius su pogrindio centro vadovu J. Noreika. Z. erknas-Laukaitis, susitiks LSSR moksl akademijoje su J. Noreika, gavo jo pavedim Vilniuje kurti antisovietin jaunimo
o r g a n i z a c i j . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 32. 34. 204-206; T. 2. L. 216-218;
T. 3. L 2 1 5 - 2 1 6 ; 2 3 ; T. 4. L. 53-56.)

1946 m. sausio mn. pradioje Z. erknas-Laukaitis, dalyvaujant Noreikai, ryininkui K. Valentukeviiui ir naujam organizacijos nariui A. Januleviiui, V i l n i u j e sureng nelegal susirinkim, kuriame nutarta organizacij verbuoti naujus dalyvius, iplsti darb teikiant partizanams (rao: banditams) pagalb. iame pasitarime J. Noreika pasil kurti mirtinink" grup. J sukomplektuoti pavesta A. Januleviiui. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 206-207; T. 2. L. 218-219; T. 3. L. 27-29; T. 4. L. 27-29. 54-55.) Alfons Janulevii antisovietin jaunimo organizacij Vilniuje trauk Zigmas erknas-Laukaitis 1945 m. gruodio mn. Organizacijoje jis turjo slapyvard Lapinas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 219,
2 2 0 ; T . 2. L 2 5 . 2 6 , 3 0 , 4 0 ; T. 3. L. 94.)

1946 m. sausio-kovo mn. dalyvavo keliuose nelegaliuose susirinkimuose, kuriuose buvo aptariama, kaip praktikai padti partizanams, apie mirtinink" grupi krim, aptariami ileidiami pogrindio LTT direktyvos, sakymai. (B. b. Nr. 9792/3. T. l.L. 206;
T. 2. L. 2 1 8 , 2 1 9 , 2 2 5 , 2 2 7 ; T. 3. L. 2 7 - 3 6 , 4 1 ; T. 4. L. 2 8 , 2 9 , 58, 1 2 0 - 1 2 4 , 140-142.)

1946 m. sausio mn. organizacij trauk Algird erneck ir Feliks akevii (kaltinamas kitoje byloje), gavo i j ir pasiunt partizanams spaustuvin rift ir popieri. 349

Bdamas J. Noreikos patiktiniu, A. Januleviius vykd jo pavedimus jaunimo organizacijoje. 1946 m. kovo mn. Vilniuje organizavo J. Noreikos susitikim su Teli apskr. partizan vadu J. Sem a k a . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 6 1 , 6 2 ; T. 2. L. 31-36. 57-58, 71; T. 4. L. 25-26, 2, 29, 141.)

Aretavus Z. erkn-Laukait, nuo 1 9 4 6 m. vasario mn. A. Januleviius jo Vilniaus jaunimo organizacijos vadovo pareigas.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 1. L. 58, 59, 2 1 9 , 2 2 0 ; T. 3. L. 3 1 - 3 2 . 37; T. 4. L. 2 8 - 2 9 , 112, 122, 124.)

Viktoras Amenskas pogrindio antisovietin organizacij LTT buvo uverbuotas S. Gorodeckio 1946 m. sausio mn., turjo
slapyvard Skaistis. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 72, 73. 217. 278-282, 356;
T . 3. L 86, 87, 9 3 . 101.)

V. Amenskas verbavimo metu i S. Gorodeckio gavo udavin kurti Kauno karins apygardos tab, kuris vadovaut Kauno, Alytaus, Marijampols, Vilkavikio, aki, Lazdij apskrii partizan grupuotms. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 218, 282; T. 3. L. 87,
9 1 , 9 3 , 101.)

V. Amenskas, pradjs vykdyti uduot, 1946 m. sausio mn. pogrindio organizacij uverbavo V. Smolensk (Trakas) (kaltinamas kitoje byloje) ir Brazait (kitoje byloje nuteistas). Dav jiems udavin susisiekti su partizanais ir traukti organizacij nauj
d a l y v i . (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 218, 282-285; T. 3. L 87, 88, 93, 95.
1 1 9 - 1 2 4 . 131-136.)

1946 m. vasario mn. V. Amenskas ivyko Klaipd, kur per V. Tamul (kaltinamas kitoje byloje) umezg ryius su Klaipdos ir Taurags apskr. Perdav V. Tamuliui Lietuvos tautins tarybos direktyvas apie partizan veikl per rinkimus SSRS aukiausij taryb. Taip pat dav V. Tamuliui udavin ityrinti ir pasiruoti lktuvo pagrobimui Ervilko aerodrome, siekiant permesti usien organizacijos dalyvius. Pasil skirti savo pavaduotojus ryiams su Vilniaus ir Kauno pogrindio organizacijomis. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 328-330,
3 3 7 - 3 3 9 ; T. 3. L. 8 8 . 8 9 , 107-112; T. 4. L. 4-8.)

350

Petras Masiulis buvo Raudonosios armijos papulk. ir 29-ojo lietuvi auli korpuso technikos tiekimo virininkas, o 1941 m. karui prasidjus, idav tvyn, perjo pas okupantus ir birelio 24 d. jo sudaryt Vilniaus aktyvist komiteto sudt, kur dalyvavo antisovietinje veikloje. Paleidus Vilniaus aktyvistus, nuo 1941 m. iki 1943 m. dirbo Vilniaus statybos treste. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 157, 159, 162, 164169, 170-179, 193. 194, 196.)

1945 m. gruodio mn. su J. Noreika pradjo antisovietin veikl. 1946 m. kovo mn. prim i J. Noreikos pogrindio centro direktyvas ir sakymus, kad juos galt pristatyti partizanams Panevio apskr. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 32, 33. 161-165; T. 3. L. 189192, 197, 218; T. 4. L. 61-67, 143-145.).

Tadas Masiulis, 1945 m. ruden susitiks Vilniuje su savo pastamu Z. erknu-Laukaiiu suinojo, kad jis buvo pas partizanus ir dabar gyvena su fiktyviais dokumentais. Gavo i erkno-Laukaiio antisovietiniu lapeli. (B. b. Nr. 9792/3. T. 3. L. 212, 213, 217, 221. 222,
238, 240.)

T. Masiulis palaik ryius su J. Noreika ir inojo, kad jis nori susisiekti su partizanais. 1945 m. gruodio mn. T. Masiulis organizavo susitikim ir supaindino Noreik su erknu-Laukaiiu.
(B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L. 32, 33. 204, 205; T. 2. L. 2; T. 3. L. 61, 62, 63.)

1946 m. kovo mn. Tado Masiulio tvas Petras Masiulis savo bute gavo i J. Noreikos perduoti Panevio apskr. partizanams antisovietines direktyvas ir sakymus, kuriuos ileido Vilniaus pogrindio centras. Antisovietiniu dokument perdavimas buvo inomas ir T. Masiuliui. (B. b. Nr. 9792/3. T. 1. L 161-165; T. 3. L. 189-191. 218, 219, 223,
224, 231, 232; T. 4. L. 66, 143-145.)

J. Vaicekauskien palaik ryius su pogrindio organizacijos dalyve O. Lukauskaite-Pokiene. 1946 m. kovo mn. LSSR moksl akademijoje O. LukauskaitPokien supaindino J. Vaicekauskien su Lietuvos pogrindio
351

centro - Lietuvos tautins tarybos - antisovietiniu Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas". inodama apie antisovietin atsiaukim Lukauskaits-Pokiens nurodymu susirado mones, kurie galt tekst iversti angl kalb.
(B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 66,67; T. 3. L. 276, 277, 282-285, 291.)

Kazys Boruta palaik ryius su pogrindio centro - LTT dalyve O. Lukauskaite-Pokiene. Kalbdavosi antisovietinmis temomis. 1946 m. vasario-kovo mn. O. Lukauskaits-Pokiens bute buvo supaindintas su Lietuvos tautins tarybos ileistu Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas". Supaindins su atsiaukimo turiniu, K. Boruta padar savo pastabas ir pasil kai kuriuose minimo atsiaukimo skyriuose sugrietinti antisovietin meit. (B. b. Nr. 9792/3. T. 2. L. 35,36.108110; T. 3. L. 303-305. 315-317; T. 4. L. 72-75.)

Ne visi apklausti kaltinamieji prisipasta es kalti. Kalt rodoma j pai parodymais ir nustatoma akistatose su kitais kaltinamaisiais. Vadovaujantis tuo, kas idstyta, kaltinami: 1. Jonas Noreika, s. Baltraus, gims 1910 m. Kaltinamas tuo, kad: - Nuo 1941 m. rugpjio mn. iki 1943 m. savo noru tarnavo vokiei okupant tarnyboje iauli apskr. virininko pareigose. - 1946 m. sausio mn. kartu su S. Gorodeckiu ir O. Lukauskaite-Pokiene Vilniuje kr pogrindio centr - Lietuvos tautin taryb - vadovauti tautiniam pogrindiui ir surengti Lietuvoje ginkluot sukilim. - Iki areto buvo vyriausiasis ios organizacijos vadovas, pareng numatomos buruazins vyriausybs ir vyriausybini partij programas. Kartu su kitais LTT dalyviais ileido ir persiunt partizanams sakymus, direktyvas, instrukcijas, kvieianias kov su soviet
valdia.

Para atsiaukim pasaulio tautas, praydami usienio valstybi ginkluoto sikiimo prie Soviet Sjung. 352

1 9 4 6 m. vasario mn. pasiunt usien ryinink, kad jis umegzt kontaktus tarp LTT ir Vokietijoje, angl zonoje sikrusiu antisovietiniu lietuvi emigrant komitetu. 1 9 4 6 m. sausio mn. Vilniuje kr antisovietin j a u n i m o organizacij, t.y. padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. 2. Stasys Gorodeckis, s. Kosto, gims 1915 m. Kaltinamas tuo, kad: - Nuo 1946 m. buvo vienas i Vilniuje kurtos antisovietins pogrindio organizacijos - Lietuvos tautins tarybos - vadov. - Dalyvavo parengiant ir ileidiant direktyvas ir sakymus ginkluot partizan vadovams. - Para kelet politini antisovietiniu apvalg, kvieiani kov su soviet valdia. Direktyvas, sakymus, instrukcijas ir apvalgas siunt partizanams ir pogrindio organizacijoms. - 1946 m. sausio mn. Kaune ir Klaipdoje kr antisovietines organizacijas, pavaldias Lietuvos tautinei tarybai. - Buvo nuvaiavs Telius 1946 m. vasario mn. ir susitiko bei umezg ryius tarp L T T ir Teli apskr. partizan vadovo mjr. J. Semakos. - 1946 m. vasario mn. dalyvavo svarstant numatomos bsimos buruazins (faktikai demokratins. - V. A.) vyriausybs sudt. Reng vyriausybini partij program, trauk pogrindio darb kaip konsultant rengiant programinius klausimus P. Juodel, t.y. padar nusikaltimus, numatytus RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. 3. O n a Lukauskait-Pokien, d. Stasio, gimusi 1906 m. Kaltinama tuo, kad: - Buvo aktyvi V i l n i u j e kurtos antisovietins pogrindio organizacijos Lietuvos tautins tarybos - dalyv. - Buvo ios organizacijos, kartu su S. Gorodeckiu ir J. Noreika, nar, dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi partizan vadovavimo klausimai, pasirengimas ginkluotam sukilimui, numatomos Lietuvos demokratins (rao: buruazins) vyriausybs nari parinkimas ir kt. 353

- 1946 m. vasario-kovo mn. kartu su J. Noreika ir S. Gorodeckiu redagavo atsiaukim, direktyvas, sakymus, instrukcijas ir apvalgas, kvieiant kov prie soviet valdi. - Savo bute pati daugino antisovietinius dokumentus ir perdavinjo juos partizan ryininkams. - 1946 m. sausio mn. dalyvavo persiuniant Lietuvos tautinio pogrindio ryinink ryiui su Vokietijoje, angl zonoje sikrusiu antisovietiniu lietuvi emigrant komitetu. - 1946 m. vasario mn., rengiantis ginkluotam sukilimui, rinko technikas inias apie Vilniaus radijo stot, numatant j uimti. - Savo bute leido kurti pogrindio centro LTT tab, t. y. padar nusikaltimus, numatytus RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. 4. Petras Juodelis, s. Antano, gims 1909 m. Kaltinamas tuo, kad: - 1946 m. vasario mn. susisiek su antisovietinio nacionalinio pogrindio centro - Lietuvos tautins tarybos - vadovais S. Gorodeckiu ir J. Noreika. - Buvo supaindintas su antisovietiniais L T T dokumentais, inojo apie pogrindio centr, dalyvavo jo veikloje kaip konsultantas program klausimais. - L T T dalyviai numat Lietuvos bsimosios vyriausybs sudt. - Be to, 1943 m. vokieiams j aretavus, dav parodymus apie grup asmen, kurie dirbo prie okupantus. Atgavo laisv davs gestapui sutikim iaikinti ir praneti jiems apie asmenis, kurie dalyvauja antifaistinje veikloje, t. y. padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. 5. Zigmas erknas-Laukaitis, s. Juozo, gims 1924 m. Nusikalto tuo, kad: - 1941 m. karo pradioje Z. erknas-Laukaitis savanoriu stojo baudiamuosius brius prie Veisiej policijos Lazdij apskrityje. - 1945 m. birelio-lapkriio mn. dalyvavo g i n k l u o t a m e partizan bryje (rao: ginkluotoje bandoje) ir buvo bataliono vado pavaduotojas, turjo slapyvard Tigras. 354

- Susisiek su Lietuvos tautins tarybos vadovu J. Noreika, kurio nurodymu 1946 m. sausio mn. Vilniuje kr antisovietin jaunimo organizacij, palaikiusi ryius tarp Lietuvos tautins tarybos ir kai kuriose Lietuvos apskrityse veikiani partizan grupuoi, aprpindavo juos pogrindio centro direktyvomis, sakymais, medikamentais, popieriumi ir kt. - I jaunimo organizacijos dalyvi komplektavo vadinamsias mirtinink" grupes, skirtas vykdyti diversijas, teroro aktus prie partin sovietin aktyv, t. y. padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. 6. A l f o n s a s Januleviius, s. Juozo, gims 1922 m. Kaltinamas tuo, kad: - 1946 m. sausio mn. A. Januleviius buvo Z. erkno-Laukaiio uverbuotas antisovietin, susijusi su partizanais, organizacij. - Ne kart dalyvavo nelegaliuose organizacijos susitikimuose, kuriuose buvo svarstomi antisovietiniai dokumentai, ileisti Lietuvos tautins tarybos, ir klausimai, kaip praktikai padti partizanams. - J a u n i m o organizacijoje vykd L T T vadovo J. Noreikos sakymus. - Buvo mirtinink" grupi, kurioms pavesta vykdyti diversijas ir teroro aktus prie sovietinius partinius darbuotojus, partinis organizatorius bei vadovas. - Pareng ir pats uverbavo organizacij kelet nauj dalyvi. Prim i organizacijos dalyvi ifrus ir popieri ir visa tai isiuntinjo partizanams. - Kaip J. Noreikos patiktinis, jis susitiko su Teli apskr. partizan vadovu J. Semaka, t. y. padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR B K 5 8 - l a ir 58-11 str. 7. Viktoras Amenskas, s. Antano, gims 1912 m. Kaltinamas tuo, kad: - 1 9 4 6 m. sausio mn. V. Amenskas antisovietins organizacijos Lietuvos tautins tarybos - nario S. Gorodeckio buvo trauktas i organizacij, ne kart Vilniuje susitiko su juo antisovietinio darbo klausimais. 355

- Gavo udavin kurti Kauno karins apygardos pogrindio tab, kuris vadovaut keli apskrii partizanams. Vykdydamas LTT uduot, uverbavo kelet dalyvi, per kuriuos palaik ryius su partizanais, persiunt jiems pogrindio centro - LTT - sakymus, direktyvas. - Pareng plan pagrobti lktuv, kuriuo buvo numatyta isisti usien organizacijos dalyvius, t.y. padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 5 8 - l a ir 58-11 str. 8. Petras Masiulis, s. Baltraus, gims 1894 m. Kaltinamas tuo, kad: - P. Masiulis, bdamas Raudonosios armijos papulk., 1941 m. karo pradioje idav tvyn, stojo nacionalistin organizacij Vilniaus aktyvist komitet. - Per vokiei okupacij 1 9 4 1 - 1 9 4 3 m. dirbo Vilniaus statybos tresto direktoriumi. - Nuo 1945 m. gruodio mn. palaik antisovietinius ryius su Vilniaus pogrindio centro vadovu, prim i jo partizanams skirtus antisovietinius sakymus ir direktyvas, t. y. padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-1 b ir 58-11 str. 9. T a d a s Masiulis, s. Petro, gims 1924 m. Kaltinamas tuo, kad: - Tarpininkavo umezgant antisovietinius ryius tarp pogrindio organizacijos dalyvi Vilniuje. - Gavo i nacionalinio pogrindio dalyvi antisovietinius lapelius. Jis padar nusikaltim, numatyt pagal RSFSR BK 17-58-la ir 58-11 str. 10. Kazys Boruta, s. Kazio, gims 1905 m. Kaltinamas tuo, kad: - K. Boruta palaik antisovietinius ryius su viena i antisovietinio pogrindio centro - Lietuvos tautins tarybos - dalyvi. 1946 m. vasario-kovo mn. buvo supaindintas su antisovietiniu atsiaukimu, kur ileido pogrindio centras. Susipaindamas su atsiaukimu, pasil nacionalinio pogrindio dalyviams sugrietinti atskiruose io dokumento skyriuose antisovietin meit. 356

Jis padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-12 ir 58-11 str. 11. Julija Vaicekauskien, d. Motiejaus, gimusi 1897 m. Kaltinama tuo, kad: - 1946 m. kovo mn. J. Vaicekauskien buvo supaindinta su antisovietiniu atsiaukimu, kur ileido LTT. Padjo tautinio pogrindio dalyviams iversti atsiaukim usienio kalbas, kad galt j nusisti usien. Ji padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 17-58-la ir 58-11 str. Vadovaujantis RSFSR BPK 2 0 7 ir 2 0 8 str., tardymo byl Nr. 7 1 5 7 (dabar b. b. Nr. 9792/3), apkaltinant J. Noreik, S. Gorodeck ir kitus, i viso 11 moni, pasisti LSSR VR kariuomens kariniam prokurorui atiduoti juos teism. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4.
L 200-222.)

X I I . KARINIO

TRIBUNOLO

NUOSPRENDIAI

LSSR VR kariuomens Vilniaus gulos karinio tribunolo teismo posdio protokolas


1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. vyko udaras karinio tribunolo posdis (MGB rmuose. - V. A.). Pirmininkas - justicijos plk. Stasiulis, nariai: ltn. Kantaviius, ltn. Oleinikovas, ltn. Rudenka, dalyvaujant adv. Kolevzonui, nekvieiant liudytoj, inagrinta baudiamoji byla. Posdis prasidjo 13 val. 10 min. Pirmininkas pranea, kad bus nagrinjama byla Nr. 273 kaltinant Noreik Jon, s. Baltraus, Gorodeck Stas, s. Kosto, LukauskaitPokien On, d. Stasio, erkn-Laukait Zigm, s. Juozo, Janulevii Alfons, s. Juozo, Amensk Viktor, s. Antano, Juodel Petr, s. Antano. Visi septyni kaltinami pagal RSFSR BK 58-la, 58-11 str. Petrui Juodeliui, s. Antano, taikant RSFSR BK 17-58-la-l 1 ir 58-11 str. Petrui Masiuliui, s. Baltraus, taikant RSFSR BK 58-lb ir 58-11 str. Tadui Masiuliui, s. Petro, ir Julijai Vaicekauskienei, d. Mato, abiem taikant RSFSR BK 17-58-12, 58-11 str. Kaziui Borutai, s. Kazio, taikant RSFSR BK 58-12 str. Sekretorius prane: teisiamieji J. Noreika, S. Gorodeckis, O. Lukauskait-Pokien, Z. erknas-Laukaitis, A. Januleviius, P. Juodelis, P. Masiulis, T. Masiulis, J. Vaicekauskien ir K. Boruta laikomi KGB kaljime. teism atvyko lydimi sargybos, liudytojai nekviesti. Teisiamieji kiekvienas pasipasakoja apie save (vardas, pavard, tvavardis, gimimo metai, kur gim) ir nustatoma tapatybs. 358

Visi teisiamieji atsisako pasinaudoti RSFSR BPK 2 7 2 str. teikiama teise k nors prayti teismo. S. Gorodeckis buvo mgins paprietarauti, kad turj pernelyg maai laiko susipainti su savo tardymo byla, taiau teismas praym atmet. Teisiamieji pareikia, kad kaltinimai jiems buvo pateikti 1946 m. lapkriio 15 d. Teismo proceso metu beveik visi teisiamieji prisipasta es kalti tik i dalies. Be to, P. Masiulis pareikia: A tvyns neidaviau, vykdiau savo vyresnybs sakym". (P. Masiulis nepasitrauk i savo posto. - V. A.) J. Vaicekauskien paprietarauja: Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" usienio kalb a neveriau". Pirmininkas paaikino teisiamiesiems j teises teisme, vadovaujantis RSFSR BPK 277 ir 278 str., ir prane teismo sudt, kuri teisiamieji gal ataukti. Kiekvienas pareik, kad paaikinimas suprantamas. Teismo sudties ataukti nereikia. Advokatas su tuo sutiko. T e i s m o procesas. Paskelbus kaltinamsias ivadas, kiekvieno teisiamojo atsakymai buvo: J. Noreika: Pateiktas kaltinimas man aikus. Prisipastu kaltas i dalies, iskyrus tai, kad savanorikai tarnavau vokieiams". S. Gorodeckis: Pripastu kalt, argumentuot faktais. Sutinku teismui liudyti". O. Lukauskait-Pokien: Pateiktus kaltinimus suprantu. Kalta prisipastu tik i dalies. Teismui liudyti sutinku". Z. erknas-Laukaitis, taip pat i dalies prisipaindamas ess kaltas, sako: Mirtinink" briui a nepriklausiau, tik jaunimo organizacijai". A. Januleviius, V. Amenskas prisipasta kalti. (Prisimenu, kad prisipainau tik i dalies. - V. A.) Masiulis Petras: Esu kaltas tik i dalies, nes a tvyns neidaviau, bet vykdiau sakym". 359

Ir Juodelis Petras, ir Masiulis Tadas tik i dalies prisipasta kaltii. J. Vaicekauskien: Kaltinim supratau, i dalies prisipastu kalta. tuo, kad a neiveriau Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" kitas kalbas". K. Boruta: Kaltu prisipastu tik tuo, kad mginau susipainti su atsiaukimu, kit fakt nepripastu". Pasitars vietoje, teismas nusprend: inagrinti byl apklausiant J. Noreik, o po to apklausiant kaltinamuosius O. LukauskaitPokien, S. Gorodeck, Z. Laukait, A. Janulevii, V. Amensk, P. Masiul, T. Masiul, K. Borut, J. Vaicekauskien. T e i s i a m o j o j . Noreikos liudijimas. Gimiau 1910 m. ukioni km., Pakruojo vals., iauli raj., beturio valstieio eimoje. Tvai savo ems neturjo, kasmet nuomojo i pasiturinij po 1 520 ha, kuri dirbdavo ms eima. 1914 m. tvas mir, toliau kininkavo brolis. 1 9 1 7 - 1 9 1 8 m. pradjau mokytis. Baigs pradin mokykl, 1921 m. stojau iauli gimnazij, kuri baigiau 1929 m. 1929 m. stojau Karo mokykl, kuri baigiau 1931 m., turdamas jaunesniojo leitenanto laipsn, ir perjau 7-j pstinink pulk, kuris buvo Klaipdoje. ia tarnavau kaip brio vadas. 1932 m. buvau atleistas ir stojau Kauno Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakultet. 1935 m. buvau atauktas kariuomen. Tuo laiku kariuomenje tarnavau antruoju adjutantu. 1937 m. baigs universitet, perjau dirbti teismo sekretoriumi, kur dirbau iki 1940 m. Likvidavus kariuomens teism, perjau tarnauti kariuomenn. Turdamas kapitono laipsn, ijau atsarg. Iki 1941 m. su eima gyvenau Bistryiuose, po to persikliau Telius. ia susitikau su pastamais draugais, kurie dirbo aktyvistais, vliau a jiems padjau organizuoti mitingus, susirinkimus, kuriuose visus kvieiau padti naujai vokiei valdiai prie soviet valdi ir bolevikus. Susitikau su pastamu biiuliu Lietuvos kariuomens plk. ltn. Svilu. Pakalbjus jis mane nuo rugsjo mn. rekomendavo iauli apskrities virininku. Buvau atsakingas u tvark, kad visi dirbt ir vykdyt 360

visus vokiei valdios reikalavimus. Maniau, kad Raudonoji armija bus greit nugalta. 1943 m. vasario mn. mane ive vokiei koncentracijos stovyklas, ten ibuvau iki 1945 m. kovo mn., t.y. iki ueinant Raudonajai armijai. 1945 m. balandio mn. su grupe isiunt Grambergo karin persiuntimo punkt, taiau ten jo nebebuvo ir mus laikinai pasiunt karin persiuntimo punkt tolm, po patikrinimo ir buvau isistas Raudonj armij. 1945 m. lapkriio mn. i ten buvau demobilizuotas ir atvykau Vilni. A inojau, kad Lietuvoje veikia karins pogrindio grupuots, kovojanios prie Soviet Sjung. Atvyks Vilni, pradjau gilintis, kokia Lietuvos politin padtis, ir tai patyrs nusprendiau, kad ginkluotos grupuots be reikalo lieja krauj, ir nutariau btinai jas sujungti, kad bt pavaldios vienai vadovybei, vadovaujaniai i vieno centro. Nutariau, kad dabar btina nutraukti ginkluot kov ir rengtis ginkluotam sukilimui, kuris vykt prasidjus Anglijos ir J A V karui su Rusija. Tada, organizuotai sukilus, nuversti soviet valdi ir atstatyti nepriklausom valstyb, o iuo metu reikia suburti taut, viesti j politikai ir apsiginklavus bti pasirengusiems ginkluotam sukilimui. Prajus kelioms dienoms po mano sugrimo, i vieno pastamo profesoriaus suinojau, kad Vilniuje gyvena ankstesnis mano pastamas papulk. P. Masiulis. Susirads jo but, ujau pas Masiul, pasikalbjau su juo apie ms praleist laik koncentracijos stovykloje, apie tarptautin padt, paskui ir apie Lietuvos vidaus politin padt. Paklausiau j, ar k nors ins apie mike veikianius partizan dalinius ir ar neturs pastam. Jis pareik neins, bet saksi pamginsis susiinoti per sn, kuris gyvena kartu su juo. mano klausim jo-snus Tadas Masiulis atsak, kad jis ino mog, kuris palaiko ryius su partizanais, ir adjo supaindinti. Praslinkus keletui dien nuo mano apsilankymo pas jo tv, 1945 m. gruodio mn. jis atjo mano kabinet ir pasak, kad atved mog. Tai buvo Z. Laukaitis, ir Tadas paliko mus dviese. Mudviem kalbantis, Laukaitis man papasakojo apie ginkluotas grupuotes, veikianias 361

Alytaus rajone, ir kad joms vadovauja pulkininkas ltn. Vitkus, pasipasakojau Laukaiiui apie savo ketinim sudaryti pogrindio centr, kuris vadovaut visos Lietuvos ginkluotam sukilimui. A papraiau, kad apie pasikalbjim jis pranet Vitkui ir kad a noriu su juo susitikti. Savo ruotu Laukaitis papasakojo, kad pogrindyje leidiamas pogrindio laikratis ir jiems trksta popieriaus, ir pra mans tuo pasirpinti. Susitarme, kad iki kito susitikimo a jam gausiu laikraiui popieriaus. 1946 m. sausio mn. susitikau su Pokiene ir kalbantis su ja apie praeit ji papasakojo apie savo gyvenim vokiei okupacijos metais, apie dabartin gyvenim, tiksliai nupasakodama vidaus politinius reikalus Lietuvoje, ir a sitikinau, kad jos sitikinimai panas mano. A jai pasakiau, jog ketinu kurti pogrindyje bendr centr, kuris vadovaut kovoms Lietuvos teritorijoje. Pokien pritar. Pasitikdamas ja, a pasakiau, kad man reikalingas mogus - Gorodeckis. Pokien tai jam perdav ir netrukus man pasak, kad Gorodeckis nori su manimi susitikti. Ji atved Gorodeck mano kabinet, kur su juo ir susipainau. Pirmj susirinkim surengme 1946 m. sausio mn. Pokiens bute, kuriame dalyvavau a, Gorodeckis ir Pokien. Darbo pradioje pasidalijome nuomonmis apie tarptautin padt. Paskui parengme L T T nutarim, t.y. atsiaukim lietuvi taut, kuriame nurodoma, kad tie, kurie laisvai dirba visose kio, administracijos ir kultrinse staigose lietuvi naudai, tai jie ilieka savo vietose, o tiems, kurie tose organizacijose dirba bolevik naudai, pasilyta pasitraukti. Antrajame susirinkime ileista direktyva-sakymas Nr. 5, tai buvo ms LTT pirmasis dokumentas. Prie io sakymo Gorodeckis pateik tarptautin apvalg, po to Pokien kelis egzempliorius atspausdino raomja mainle ir mudu su Gorodeckiu tai persiuntme mikus ginkluotosioms pajgoms. Madaug po 2 savaii pas mane atjo Laukaitis su jo uverbuotu studentu Alfonsu Januleviium ir netrukus surengme jaunimo susirinkim, kuriame dalyvavo 4 mons. A perskaiiau praneim apie tarptautin padt, kad karas neivengiamas artimiausiu laiku, todl reikia sudaryti grup
362

i patikim, drsi jaunuoli, kurie bt prieiki SSRS valdiai, ir pasirengti ginkluotam sukilimui jo metu uimant svarbiausias staigas: radijo mazg, elektrin, pat, telegraf. Laukaitis sutiko suburti ir vadovauti tokiam briui. Reikjo pasirinkti drsius, jaunus vyrus, kurie mokt valdyti ginkl ir negaildami savs bt pasiry vykdyti visus udavinius". pirmininko klausim teisiamasis Noreika atsak: "I pradi, prie suburiant grup, joks klausimas apie ginkluotus veiksmus nebuvo keliamas. mons numatyti bti ryininkais tarp LTT ir ginkluot grupuoi, veikiani mikuose. Bet jei kas nors i j turi ginklus, tai j mikus nereikia atiduoti. Pirmai progai pasitaikius, numatme uimti radijo stot, siekiant perduoti per radij atsiaukim ir kreipimsi taut, kuris bt signalas pradti bendr ginkluot kov prie soviet valdi". Pirmininkas garsiai perskaito itrauk i Atsiaukimo lietuvi taut". Teisiamasis Noreika atsak: Taip, mes numatme nesitaikstydami kovoti su darbuotojais visose liaudies kio srityse, kurie dirbo bolevik naudai, persekioti tuos lietuvius, kurie stojo bolevik partij, silme jiems pereiti dirbti u laisv Lietuv, nedirbti KGB ir M V D organuose, kovoti su bolevikais. Pirmas ms tautins tarybos udavinys buvo ileisti direktyvas, sakymus, atsiaukimus, nutraukti ginkluot pasiprieinim ir i anksto parengti jgas tam momentui, kai reiks versti soviet valdi Lietuvoje. Pirmoji direktyva buvo Nr. 5, kadangi mes norjome suklaidinti prie, kad jie manyt, jog Lietuvos tautin taryba jau seniai veikia. Ileidus sakym Nr. 5, po poros savaii ileidome direktyv Nr. 6. Ileidus direktyv Nr. 7, a norjau patikslinti, ar sutikt P. Masiulis kelet direktyv perduoti Panevio ginkluotai grupuotei. Pams kelet direktyv i Pokiens buto, nujau pas Petr Masiul, inodamas, kad jis vaiuoja Panev maisto produkt. Su Amensku mane supaindino Gorodeckis mano bute ir pasak, kad tai mogus i Kauno grups, kad mes vienas kit turime painti. 363

Su Juodeliu susipainau per Gorodeck. Juodu dviese aptar politinius klausimus ir tai, kokia ir i koki partij turt bti suformuota savarankikos Lietuvos vyriausyb. Vien kart Juodelio bute kartu su juo svarstme klausim, kokios partijos turt bti Lietuvoje, ir prijom prie ivados, kad geriausia bt suformuoti dvi partijas - kairij ir deinij. Deinieji, tur nuosavybs idj, ir kairieji, kaip darbo partija. A sipareigojau daryti deiniosios partijos program, o Juodelis - kairiosios. Kart Pokiens bute aptarme, k reikt skirti vyriausybm Aptarme apie 40 kandidatr. I j buvo ir Juodelis, bet tai nereikia, kad ir a buvau numatytas vyriausybm Ryiams su Lietuvos emigrant nacionaliniu komitetu, ryinink pasiuntimo Vokietijos okupuot zon klausimu prof. B. Sruoga man pasak, kad vienas studentas - Varaneckas - rengiasi bgti i Lietuvos usien. Pirm kart Varaneck sutikau 1946 m. sausio mn. Pokiens bute, bet tada mes su juo nieko nesikalbjome. Prie ivaiuodamas, matyt, Pokiens nurodymu, Varaneckas ujo pas mane atsisveikinti. Tada a jam ir pavediau susisiekti su Jasaiiu, papasakoti jam apie ms organizacij ir paprayti, kad ateityje i usienio atsist savo atstovus kaip ryininkus, ir praiau surasti mano eim - mon ir dukr, kurios pasitrauk su vokieiais karo metu". Pirmininko paskelbiama asmens byla Nr. 47. pirmininko klausim teisiamasis Noreika atsak: "Apie Varaneck man sak prof. Sruoga, kuris suinojo apie ms tautinio komiteto veikl, t. p. jis inojo, kad mano mona yra Vokietijoje ir jo eima taip pat iveta Vokietij. Taigi per Varaneck jis ryosi susisiekti su ms eim gyvenamja vieta. Jasaitis gydytojas, anksiau dirbo iauliuose; traukiantis vokieiams, pasitrauk ir jis, atrodo, gyvena Miunchene. Apie Pokiens ir Borutos paint a nieko neinau, suinojau per tardym. Prisimenu, kad viename pasitarime svarstme klausim apie galimus variantus umegzti ryius su usieniu vykstant per Lenkij Anglij ir veicarij 364

arba iuo tikslu sigyjant lktuv. Gorodeckis pareik, kad per Kauno ryinink Amensk numato umegzti ryius su pogrindio grupe, veikiania Klaipdoje, ir per t grup Klaipdos aerodrome papirkti lakn, kad bt perduotas vedij Atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas". Pokien pasak, kad usien neva rengiasi ivykti dar vienas, pil. Jakubnas, tada mes pasilme papirkti lakn, kad Jakubnas galt lktuvu pristatyti atsiaukim usien. Kalbjau, kad jei galiau tai atlikti, a pats ivaiuoiau usien, Jakubn a pamaiau tik per tardym, iki tol a jo nemaiau, bet apie j inojau i Pokiens". advokato klausim teisiamasis Noreika atsak: <...> Su Petru Masiuliu susipainau Vokietijoje, koncentracijos stovykloje, kur buvome kartu. Grs Lietuv po keli dien susitikau su juo. Man paklausus Masiul, ar jis ko neins apie mikuose esanius partizanus, Masiulis atsak: A neinau, galbt ino mano snus". Vyresnysis snus buvo kitame kambaryje. T u o laiku snus irgi nieko neinojo, o a Masiuliui nepasakojau apie savo ketinimus kurti centr. Prajus keletui dien po ms pasikalbjimo pas Masiul, jo snus mano kabinet atved Laukait ir pasak, kad tai yra tas mogus, su kuriuo jis paadjo mane supaindinti, ir paliko mus vienus su Laukaiiu, o pats ijo". Klausiamas Gorodeckio teisiamasis Noreika atsak: <...> Aktyvij (jaunimo) grup subr Januleviius ir erknasLaukaitis, bet grup neturjo mirtinink" vardo, apie mirtininkus" buvo paminta kitoje direktyvoje. Kiekvienoje ginkluotoje grupje, kurios veik mikuose, reikjo irinkti po 2 - 3 mones, kurie, nebijodami prarasti savo gyvybs, vykdyt uduotis. iai grupei, kurios pagrind sudar Vilniaus miesto jaunuoliai, buvo paskirta pristatyti partizanams popieri, medikamentus ir palaikyti su jais ryius. Januleviius man pasak, kad jis savo jaunimo organizacij padalijo penketus", kiekviename penkete buvo po vyresnj" ir kiekvienas turjo slapyvard, kad bt sunkiau iaikinti. Apie 365

jaunimo organizacij grupes Varaneckas vliau taip pasak Gorodeckiui: O it a pats organizavau"". pirmininko klausim teisiamoji Lukauskait-Pokien atsak: Klausim Noreikai neturiu". Petro Masiulio klausimus Noreika atsak: A tik paklausiau P. Masiul, ar jis neturi pastam, kurie veikia mikuose. Masiulio snus paadjo mane supaindinti su tuo mogumi". Juodelio klausim teisiamasis Noreika atsak: Juodelio bute kalbdamiesi jam nesakme apie pogrindio centro buvim, bet i pasikalbjim jis galjo tai suprasti". pirmininko klausim teisiamiesiems Januleviius, erknas-Laukaitis, Amenskas, T. Masiulis, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas atskirai atsak: Klausim teisiamajam Noreikai neturiu". 19 val. pirmininkas paskelb pertrauk, o 21 val. teismo posdis buvo tsiamas toliau. Teisiamosios O. Lukauskaits-Pokiens liudijimas. 1945 m. lapkriio pabaigoje ir gruodio pradioje Noreika atvyko Vilni. Pirmomis 1946 m. sausio dienomis susitikau su Noreika ir papasakojau jam apie vokiei okupacij, kalbjoms ir tikrinome savo pairas. Pasikeiiant nuomonmis apie padt Lietuvoje ir apie tarptautinius vykius, po keleto toki pasikalbjim Noreika pareik, jog reikia kurti pogrindio centr Lietuvoje. Jis papra, kad gauiau popieriaus. A pasiliau Noreikai susipainti su vienu mogumi, su kuriuo galima bt dirbti kartu sudarant tok centr. Noreika sutiko susipainti su Gorodeckiu. Po kiek laiko a atvediau Gorodeck Noreikos kabinet, jiedu susipaino ir pradjo kartu dirbti. Sausio mn. susirinkome mano bute, kur vyko pirmasis susirinkimas. Jame parengme ileisti 1-j sakym Nr. 5 ir politin apvalg prie jo. sakym ra Noreika, o apvalg - Gorodeckis. A patikrinau gramatines klaidas ir perspausdinau iuos dokumentus raomja mainle. iuos pirmus dokumentus pam Noreika ir Gorodeckis. Jiedu per ryininkus juos isiunt partizanams". pirmininko klausim Lukauskait-Pokien atsak: 366

K. Jakubnui, kuris mane painojo, kart pasakiau: Ar ne geriau tau slptis usienyje?" Jakubnas man atsak: Taip, a pats taip manau". Noreikai ir Gorodeckiui pasiliau, kad jie jam pavest nuveti usien Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". Taip, Gorodeckis man minjo, kad ryiui su usieniu jis rengiasi gauti lktuv. Kaip jis tai padarys - nepasak. Susirinkime kalbjome apie radijo stoties umim. Kaip pavyzd Noreika nurod Kauno radijo stoties umim 1941 m. Mane pareigojo surinkti inias apie Vilniaus radijo stot, kad sukilimo metui bt viskas parengta. A pasistengiau gauti ini, bet jos buvo labai menkos. Jei bt uimta radijo stotis, tai bt atliktas didelis darbas ir bt daug pasiekta ms darbe". Pirmininkas perskait itraukas i atsiaukimo. Teisiamoji Pokien atsak: Taip, jeigu tstsi lietuvi trmimai, tuomet visi kaip ir 1941 m. imtumms ginkl ir gautume j tiek, kiek reikia, kaip ir dabar, norint gauti reikiam ginkl kiek ginkluotai kovai, kiekvienas ras sau ginkl. Buriant jaunimo aktyv, neturta tikslo juos apginkluoti, bet palaikyti ryius ar perduoti mediagas mik. Ginkluotai kovai buvo imtasi kitoki, rimtesni priemoni. Taip, Gorodeckis atne atsiaukim, iverst prancz kalb, bet vertimas buvo per silpnas, ir man teko iversti i naujo. A pagal darb susipainau su Vaicekauskiene. Kart 1946 m. vasario mn. kabinete jai perdaviau atsiaukim iversti prancz kalb. J perskaiiusi ji pasak, kad iversti negalinti. T u o metu kakas perjo per kambar. A paslpiau atsiaukim. Kai Vaicekauskien pasak, kad a aidiu pavojing aidim, tuo metu ji neinojo, kad a buvau aktyvi centro dalyv, ir ivis neinojo apie ms pogrindio veikl. Su Boruta a buvau pastama i anksiau. Jis danai usukdavo mano but, kartais igrs, jis vis nesutar su mona. Kart 1946 m. vakare pas mane atjo Boruta tuo metu, kai a redagavau ir taisiau klaidas Atsiaukime laisvsias pasaulio tautas". Nusiypsojusi perskaiiau Borutai vien itrauk i atsiaukimo, jis numojo ranka 367

ir pasak: Mesk t darb". Antr kart Boruta ujo 11 val. vakaro igrs, pasakojosi apie eimos reikalus. Tuo metu a spausdinau raomja mainle Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". A pradjau jam skaityti atsiaukim, bet Boruta net nesiklaus. Jis sdjo ir galvojo apie nesutarimus eimoje. Manau, Boruta suprato, bet jo tai nedomino. <...> Netrukus vl j sutikau, bet politini tem nelietme. Kart Semaka buvo mano bute dl direktyv. Taip pat inojau, kad tas Semaka ryininkas, kuris turi ateiti dl archyv. Semaka susitiko su Noreika, bet ne mano bute, o kitur. Vaicekauskien painojau kaip bendradarb. Nei jos, nei Borutos LTT a netraukiau". advokato klausim Pokien atsak: <...> Boruta nepritar mano antisovietinms nuotaikoms ir tai man pareik. Mane sum pyktis, nutariau perskaityti kelias vietas i atsiaukimo ir skaiiau dl to, kad inot, kas a esu ir k veikiu. Pirm kart a pamaniau, kad bt gerai, jog Boruta suprast, k a veikiu. Kadangi jis buvo nervingas ir igrs, mans nesuprato". Pirmininkui pagarsinus bylos 4 tomo 7 2 - 7 4 lapus, Lukauskait atsak: A tvirtinu, kad a nepasiliau Borutai papildyti apie rinkimus, ir apie tai jis n odio nekalbjo. A pasireikiau tuo, kad supaindinau Gorodeck su Noreika ir padjau perspausdinti raomja mainle j pai parengtus dokumentus". pirmininko klausim teisiamasis Boruta atsak: Taip, du kartus Pokien man skait antisovietin atsiaukim, kiekvien kart nedideles itraukas, o antr kart perskait beveik pus atsiaukimo. Joki pasilym nei papildym a nepateikiau. Ji taip pat pasak, kad a tuo visai nesidomiu". pirmininko klausim teisiamoji Vaicekauskien atsak: Taip buvo, kaip pasak Pokien, man parod tik pavadinim, verst prancz kalb, ir papra iversti angl kalb arba pataisyti prancz kalbos vertim. A sutikau. Paskui ji pam atsiaukim ir ijo. Daugiau joki pokalbi su Pokiene iais klausimais nebuvo".
368

teisiamajai neturiu". Noreikos klausim Pokien atsak: Vokieiams okupavus Lietuv, a gyvenau iauliuose ir dirbau bibliotekos vedja. Girdjau, kad Noreika gerai dirbo iauli apskrityje". pirmininko klausim teisiamieji Gorodeckis, erknas-Laukaitis, Januleviius, Amenskas, Petras Masiulis, Juodelis, Tadas Masiulis, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas u save atsak: Klausim teisiamajai Lukauskaitei-Pokienei a neturiu". T e i s i a m o j o S. G o r o d e c k i o l i u d i j i m a s . M a n o tvas buvo kairij pair, su eima buvo isistas Archangelsko srit. Po itrmimo gro Lietuv. Po tvo mirties nuo 13 m. pradjau dirbti vairius darbus, mokiausi. 1939 m. stojau universitetan mokytis istorijos-filologijos. Baigs universitet, pradjau dstyti istorij jaunesnij vad mokykloje. Kadangi dar 1936 m., kai buvo Smetonos valdia, skaiiau draudiam literatr ir j dsiau remdamasis kairij pairomis, vokiei okupacijos metais slapsiausi, kad neivet Vokietij. Po to dirbau darbininku, o prie pasirodant Raudonajai armijai, visikai nedirbau. Ivijus vokieius i Lietuvos, pradjau dirbti Miko pramons komisariate. ia dirbdamas danai bdavau komandiruotse, todl turjau ger prog susipainti su kai kuriais monmis, pvz., iauliuose su Navicku kalbjausi apie politin padt Lietuvoje, vliau susipainau su Sauleviiumi, kuriam atvykus pas mane Vilni, drauge apsvarstm Lietuvos dabarties klausim. Taip pat susipainau su Pokiene ir po 2 - 3 susitikim, kalbdamas su ja apie politik, soviet valdi, pradjau pasakoti jai nieko neslpdamas, k galvoju. 1946 m. sausio mn. Pokien atjo pas mane prayti popieriaus, a paklausiau, kam jo reikia, ir ji man papasakojo apie Noreik. Po keli dien Pokien supaindino mane su Noreika jo kabinete, ir visi trys pradjome svarstyti". Pirmininko klausiamas Gorodeckis atsak: Lietuva bus atstatyta. Asamblja sprsianti tolesnius klausimus, kad Amerikos ir Anglijos 369

karas su SSRS neivengiamas, tik neaiku, kada prasids, tada ir mes griebsims u ginklo, kad nuverstume soviet valdi ir neleistume okupuoti ms krat kitoms valstybms. Norime atkurti tikrai nepriklausom Lietuv. A dirbau atsakinguose postuose, bet kartu dirbau ir pogrindyje. Taip, Lietuvoje dvarininkija likviduota, tra nedaugei ki, bet a buvau tikras, kad sukilimo metu visi stos u nepriklausom Lietuv, net ir beturiai. Mano nuomone, Pokien yra tokia pati ms pogrindio centro nar kaip ir a, bet jam vadovauja Noreika. Juodelis buvo mano pastamas literatrinio darbo srityje. Kalbdavoms vairiomis temomis, po to perjome prie politini tem. Man jis pasakojo apie partijas ir demokratij. Suvoks, kad ir jis tos paios nuomons kaip ir a, nutariau palaikyti su Juodeliu glaudius ryius. Juodelio asmenyje a radau tinkam mog. Kart a daviau paskaityti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". Juodelis aprobavo j, pasak: Kaip propagandinis dokumentas, neblogai suredaguotas". Po to Juodelio bute buvau 2 - 3 kartus su Noreika, juodu supaindinau, aptarinjome klausimus, kokias partijas bt geriausia atkurti nepriklausomoje Lietuvoje, ir prijome prie ivados, kad geriausia sukurti 2 partijas - kairij ir deinij (darbo-kin ir nuosavybs alininkai). A esu kairij pair ir paadjau parengti kairiosios partijos program, o Noreika - deiniosios. Sudarant aktyvi jaunimo grup, girdjau i Noreikos, kad ji suburta, bet prie jos krimo neprisidjau. <...> Su Semaka susisiekiau per jo ryinink, paskui atvaiavau pas Semak, po to jis atvaiavo. Isiaikinau politikos klausimus ir centro udavinius. Semaka sutiko palaikyti ryius vairiais klausimais. Apie tai Noreika gali daugiau pasakyti. Taip, su Amensku susipainau, j galiojau perduoti direktyvas ir sakymus Kauno ginkluotoms grupms. Tada Amenskas susisiek su Klaipda, jam nurodiau, kad reikia Klaipdos aerodrome papirkti lakn ir skristi vedij, perduoti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". Taip, Janulevii a taip pat painojau, mes norjome nusisti atsiaukim usien. Apie Borut ir Vaicekauskien a nieko 370

neinau, suinojau tik per tardym. Pokien man nieko nesak apie juos. Ant ms vis ileist dokument buvo pasiraoma Generolas Vtra", kad suklaidintume tardymo organus, antra, kad ms organizacija tapt autoritetinga. i viet buvo numatytas generolas i LLA gret". (Turta galvoje gen. M. Paiulionis. - V. A.) Advokatas klausim teisiamajam Gorodeckiui neturi. pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Lukauskait-Pokien, Januleviius, Amenskas, Petras Masiulis, Juodelis, Tadas Masiulis, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas u save atsak: Klausim teisiamajam Gorodeckiui nra". 1946 m. lapkriio 21 d. 1 val. 10 min. pirmininkas skelbia pertrauk; 11 val. 25 min. jis pranea apie teismo posdio tsim. T e i s i a m o j o Z. erkno-Laukaiio l i u d i j i m a s . Iki 1940 m. mokiausi Marcinkoni gimnazijoje, o 1941 m. - Lazdij gimnazijoje. Baigs gimnazij, po trij dien ivaiavau namus ir pirmomis vokiei okupacijos dienomis dirbau valsiuje ratininku. Tuo pat metu nakt tarnavau saugodamas sandlius ir valsi. Ginklus idavindavo tik nakiai, paskui paimdavo." pirmininko klausim teisiamasis erknas-Laukaitis atsak: Taip, naktimis a policijoje jau tarnyb saugodamas sandlius. Mes nearetuodavome. ms pareigas tai nejo. Be ms, buvo apie 40 policinink, jie ir aretuodavo. Dien dirbau valsiaus ratinje. Karo pabaigoje dirbau Barteli kaimo mokykloje, o po to iki 1945 m. mokytojavau Marijampols gimnazijoje. Atostog metu susipainau su monmis, kurie mane pakviet mik, pas partizanus. Ten praleidau 2 mnesius bandomj laikotarp ir tapau jiems patikimu asmeniu. Dirbau tabo grupje, spausdinau sakymus, antisovietinius lapelius, kurie buvo persiuniami kitoms grupms mike. Produkt gaudavome kaimuose. Kai dirbau tabe, ginkl neturjau, o eidami produkt, ginklus pasiimdavome. 1945 m. rugpjio mn. buvau paskirtas bataliono vado pavaduotoju. Mano pareigos buvo palaikyti ryius su kitomis grupmis 371

ir viskuo aprpinti batalion, taip pat atsakingus ir u politin darb. Kartais tekdavo spausdinti lapelius ir sakymus raomja mainle. 1945 m. spalio mn. dl ligos a savavalikai ijau i bataliono (niekas apie tai neinojo) ir atvykau Vilni. Mike gavau tui blank, kuriuos upildiau Laukaio pavarde, pagal tuos dokumentus gavau Laukaiio pavard Dieveniki vals. ir ten Macuc kaime sidarbinau mokytoju". Pirmininkas klausia teisiamj Laukait, k jis dar tuo laiku, kai buvo bataliono vado pavaduotojas, ir kokios paskirties buvo tas batalionas. pirmininko klausim teisiamasis erknas-Laukaitis neatsak - tyljo. kitus pirmininko klausimus teisiamasis Laukaitis atsakinja: Su T. Masiuliu a buvau pastamas nuo mokslo met laik, po to T. Masiul susitikau Vilniuje ir jam papasakojau, kad buvau mike ir i ten pabgau. Paskui su juo susitikau antr kart, jis man pasil susipainti su vienu mogumi ir, prajus kakiek laiko, jis mane supaindino su Noreika, kuriam pirmo pasikalbjimo metu pasipasakojau apie gyvenim mike ir suteikiau ini apie ms ginkluot grup, apie ms pogrindio spaudos leidim, ir papraiau Noreikos gauti laikraiui popieriaus. Po keleto dien per antr susitikim Noreikai atneiau ms nelegalaus laikraio egzempliori, su kuriuo susipains man paved perduoti Dzk partizan grupei direktyvas ir sakymus. Noreika man paved Vilniaus mieste organizuoti grup aktyvi jaunuoli, kurie suteikt reali pagalb mikiniams. A praneiau Noreikai, kad pasistengsiu parinkti mones. 1946 m. sausio mn. viduryje uverbavau A. Janulevii ir dar du mones, ir susirinkome pasitarim, kuriame dalyvavo Noreika. ia jis prane apie tarptautin padt ir paskyr A. Janulevii toliau burti i jaunuoli grup". Pirmininkas pagarsino baudiamosios bylos 2 t. 2 1 6 ir 219 1. su erkno liudijimais. erknas atsak: Pirmame susirinkime dalyvavo 4, antrame - 6 mons, treiame - 4 ir po to, vasario mn., mane aretavo, tad kaip buvo toliau, neinau". 372

pastamas nuo mokyklos laik ir jis mane supaindino su Noreika". pirmininko klausim advokatas atsak: A daugiau klausim neturiu". pirmininko klausim teisiamieji Gorodeckis, LukauskaitPokien, Januleviius, P. Masiulis, Amenskas, T. Masiulis, Vaicekauskien kiekvienas atskirai atsak, kad teisiamajam erknui klausim neturi. T e i s i a m o j o A. Januleviiaus l i u d i j i m a s . Su erknu-Laukaiiu a buvau pastamas jau anksiau. Pastaruoju metu mokiausi universitete, o erknas dirbo mokytoju. 1946 m. sausio mn. a susitikau Z. Laukait ir suinojau, kad jis buvo nubaustas. Gegus mn. i ten pabgo ir papra gauti popieriaus ir medikament. Vien kart a gavau medikament. Po to Laukaitis pasil nueiti susirinkim. A dalyvavau susirinkime, kuriame mane supaindavo su Noreika ir kitais dalyviais. Noreika mums prane apie tarptautin padt. Svarstyta, kaip padti mikiniams, karinms grupuotms, apie jaunimo traukim organizacij ir bendri udaviniai vadovaujant jaunimo grupms Vilniaus mieste." Atsakydamas pirmininko klausim Januleviius patvirtino, kad Noreika jam dav udavin paaikins, kad sukilimo metu btina uimti pagrindines staigas: radijo stot, elektrin ir kt. Pirmininkas pagarsino asmens bylos 3 t. 18 1. tai Januleviius atsak: Apie mirtininkus" nieko neinau, ms grup yra jaunuoliai aktyvistai, tok vard turjome. Tokio klausimo, kaip ginkl sigijimas, ms grup nekl". Pirmininkas perskait asmens bylos 3 tomo 47 I. "<...> Taip, a daviau tokius parodymus, bet tada a neteisingai liudijau. Buvo kalbama, kad leidiama grups nariams turti ginkl. A neprisimenu, kad bt kalbta apie ryius su Lenkija ir per j bt palaikomi ryiai su usienio pogrindio komitetais. Taip, grupje buvo apie 10 moni, kuriuos padalijom penketus." pirmininko klausim advokatas pareik: Klausim Januleviiui neturiu". 373

Pirmojo susitikimo su Noreika metu joki nurodym rinkim klausimu jis man nepateik". Pokien, erknas, Amenskas, P. ir T. Masiuliai, Juodelis, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas atskirai pareik: Teisiamajam Januleviiui klausim nra". T e i s i a m o j o V. A m e n s k o l i u d i j i m a s . Su Gorodeckiu pastamas nuo 1933 m., Kaune dirbome kartu Miko pramons komisariate. Po to jis pradjo dirbti Vilniuje. Nuo 1945 m. rugpjio mn. a danai bdavau Gorodeckio bute, mes kalbjoms apie padt Lietuvoje, apie ginkluot grupuoi veikl mikuose. Gorodeckis atvaiuodavo pas mane Kaun. 1946 m. sausio mn. Gorodeckis man papasakojo apie sudarom pogrindio Lietuvos tautin taryb (LTT), vadovaujani visoms ginkluotosioms pajgoms, kurios veik mikuose, paskui trauks ir mane dav udavin per A. Brazait-epet ir V. Smolensk-Trak susisiekti su partizan vadovais. Vliau dav direktyvas ir politin apvalg, kad tai perduoiau mikiniams. Pagalbininku a uverbavau Smolensk ir palaikiau su juo ryius, apie tai pranedavau Gorodeckiui." pirmininko klausimus teisiamasis Amenskas atsak: Kad tok centr reikt kurti Kaune, i Gorodeckio konkretaus nurodymo negavau. odinius nurodymus, be direktyv, gavau i Gorodeckio. Nurodymus ir atsiaukim perdaviau mikiniams. A pasiliau Smolenskui savo viet parinkti mog, kad jis galt, jei mane suimt, toliau su kitais palaikyti ryius. Slapyvard sau a parinkau pats. Kauno apygardos tab nebuvau paskirtas. Su Noreika anksiau nebuvau pastamas. 1946 m. vasario mn. Gorodeckis mane supaindino su Noreika. Taip, Gorodeckis buvo lieps susisiekti su Klaipdos grupe, ten surasti Tamul ir perduoti jam, kad i grup bt parengta rinkimams. Tai odiu perdaviau Tamuliui, taip pat praiau surinkti inias apie Klaipdos (faktikai Ervilko. - V. A.) aerodrom. Reikjo papirkti (taip mginta 374

suklaidinti KGB struktras) lakn, kad skrist usienin. Tamulis paadjo surinkti inias apie aerodrom ir dl lakno papirkimo. Tamulis du kartus - sausio ir vasario mn. - atvyko Vilni, a jam daviau Gorodeckio adres ir juodu susitiko. Daugiau iki pat mano areto Tamulio nesutikau". pirmininko klausim Gorodeckis atsak: Taip, Tamulis atvaiavo pas mane i Klaipdos ir mes kalbjoms". pirmininko klausim teisiamasis Amenskas pareik: 1946 m. sausio mn., apsvarstant bendr padt, a Gorodeck paklausiau, ar jis turs ryi su usieniu. Gorodeckis atsak, kad numatyta susisiekti su pogrindio komitetu, taip pat per usienio ambasadas - su Anglija, vedija". pirmininko klausim teisiamasis Gorodeckis atsak: Mano manymu, Amenskas ne visai teisingai kalba apie Lenkij, apie lakno papirkim. Buvo usiminta, kad reiks susisiekti su Anglija per Lenkijos ambasad, bet tuo reikalu nieko nedaryta". Pirmininkas pagarsino 3 t. 90 1., tai Amenskas atsak: Taip, perskaityti liudijimai apie pogrindio tautin taryb teisingi". pirmininko klausim advokatas atsak: Klausim teisiamajam Amenskui neturiu". teisiamojoj. Noreikos klausim teisiamasis Amenskas atsak: Taip, prie rinkimus buvo gautas nurodymas, kad netrukdytume rinkim ginkluotais veiksmais, taiau patys rinkimuose nedalyvautume. Ar buvo kokie nors nurodymai dl teroristini akt, kad bt taikomos paios grieiausios priemons prie tuos, kas ts prosovietin darb, neatsimenu". pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Lukauskait-Pokien, erknas-Laukaitis, Januleviius, P. ir T. Masiuliai, Juodelis, Vaicekauskien ir Boruta kiekvienas atskirai atsak: Klausim teisiamajam Amenskui a neturiu". T e i s i a m o j o Petro Masiulio l i u d i j i m a s . 1 9 1 6 - 1 9 1 9 m. tarnavau caro armijoje, 19191940 m. - Lietuvos buruazinje kariuomenje. Nuo 1940 iki 1941 m. birelio - Raudonojoje armijoje 375

papulkininkiu, 2 9 - o j o auli k o r p u s o techninio a p r p i n i m o virininku. Atsitraukiant Raudonosios armijos daliniams, buvau Vilniuje prie kaljimo turto sandli ir laukiau savo valdios sakymo. Jo nesulauks, likau Vilniuje. Antr dien ia jau atsirado vokieiai. Jie mane paauk komendantr, bet paskui paleido, ir a pradjau dirbti Vilniaus savitarpio pagalbos komitete, ias pareigas jo isaugoti tvark mieste, vaikiojau civiliais drabuiais, neiojausi pistolet apsisaugojimui. Vokieiams iformavus savitarpio pagalbos komitetus, pradjau dirbti Vilniaus statybos tresto direktoriumi, ten idirbau iki 1943 m. Po to vokieiai isiunt Vokietij, kur ibuvau, kol ivadavo Rusijos armija. Ivadavus po valstybinio patikrinimo Gardine karinink grupje, a buvau pasistas 13-j divizij, kuri 1945 m. ruden buvo iformuota. Po kiek laiko man atvykus Vilni, but lapkriio mn. ujo Noreika, su kuriuo kartu buvome koncentracijos stovykloje. Susitik mudu kalbjoms apie dabartin gyvenim Lietuvoje, Vilniuje. Noreika pasiteiravo, ar a nepasts ko nors i partizan, tebesani mikuose. klausim atsakiau, kad neturiu joki ryi. A pasakiau Noreikai, kad apie partizanus galbt k nors ino mano snus Tadas. Noreika kreipsi j, snus pasak, kad ins tok mog, kuris jam gali papasakoti apie partizanus. Antr kart Noreika atjo pas mane 1946 m. sausio mn., atne pundel popieri ir papra, kad perduoiau juos ginkluotoms grupuotms, esanioms Panevio apskr. Tai padaryti a atsisakiau. Noreika paliko pundel ir ijo. Paskui jo a nesusitikau ir jis daugiau pas mane neatjo." Toliau pirmininko tardomas teisiamasis P. Masiulis atsak: Tuo laiku a rengiausi vaiuoti Panev produkt, apie tai suinojs Noreika atne ryul... Taip, a inojau apie ryul. I karto neinojau, kas jame yra, bet mona reikalavo, kad patikriniau. Atris ryul pastebjau antisovietinio pobdio direktyvas. Panevyje pastam partizan neturjau. Noreika sak, kad a suinoiau, kur renkasi grupuoi dalyviai, ir kad jiems perduoiau ryul. 376

Direktyvas, kurias buvau pams nuveti Panev, mona i karto perskait ir reikalavo tutuojau sudeginti. Tai atsitiko taip greitai, kad a nespjau ir pagalvoti. Vliau, antr kart Noreikai atjus pas mane, netrukus jis buvo aretuotas. Beje, kad Noreika yra pogrindio vadovas - neinojau, taip pat neinojau ir apie tarybos buvim". advokato klausim Petras Masiulis atsak: Taip, a buvau Vilniaus savitarpio pagalbos komiteto narys, gavau alg ir lengv darb. Kieno lomis veik komitetas, neinau. Neinau, u k mane isiunt tuthofo koncentracijos stovykl, kaltinim nepateik. Dirbau bibliotekoje vertju, apie ginkluotas grupuotes neinojau, kai Noreika klaus apie partizanus, a nesupratau, apie kokius partizanus jis mans klausia - gal apie raudonuosius partizanus". pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Gorodeckis, erknas, Januleviius, Amenskas, T. Masiulis, Juodelis, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas u save atsak: Joki klausim teisiamajam P. Masiuliui neturiu". T e i s i a m o j o T a d o Masiulio l i u d i j i m a s . 1945 m. rugsjo mn. pabaigoje universitete a susitikau erkn. Jis buvo mano pastamas i anksiau. erknas man papasakojo, kad jis buvo mike pas partizanus, paskui visk mets sidarbino mokytoju. Mano bute Z. erknas buvo 4 - 5 kartus. Vieno susitikimo metu jis man perdav pogrindio laikrat, kalbdamas, kad is laikratis atspausdintas riftu i medio. A pasiirjau t laikrat ir sidjau kien, po to apie tai pamirau. Vliau eidamas su draugu pajutau turs kienje t laikrat ir atidaviau draugui. Kai pirm kart Noreika atjo pas tv ir paklaus j apie partizanus, tvas pasak, kad galbt apie tai a k nors inau, gal turiu pastam, kurie ino apie veikianius mikuose partizanus. A atsakiau, kad erknas man pasakojo, jog jis buvo mike, partizan bryje, ir a nusprendiau Noreik supaindinti su erknu, kad jis papasakot apie partizanus. Po keli dien a sutikau erkn ir pasakiau jam, kad vienas mogus nori su juo susipainti, ir atvediau erkn Noreikos kabinet, o pats nujau namo." 377

Pirmininko klausiamas teisiamasis T. Masiulis atsak: Kai Noreika atjo antr kart, a jo nemaiau. Vliau tvas pasakojo, kad atjs Noreika paliko ryull, suvyniot popieri, kur reikia perduoti Panev". Pirmininkas pagarsino asmens bylos 3 t. 218 I. Tai T. Masiulio liudijimas, kad tas direktyvas J. Noreika perdav tvui, kuris jas turjo perduoti partizanams. Pirmininko klausiamas teisiamasis T. Masiulis atsak: Parodymai neteisingi, a tai paneigiu. Paneigiu, kad Noreika direktyvas atne man, kad a perduoiau mik partizanams. A to negaliau padaryti, nes a neinau apie partizanus ir neinau, kur veikia j grups". advokato klausimus teisiamasis T. Masiulis atsak: Su erknu a pastamas nuo mokyklos laik Kaune. Pirmo ms susitikimo metu jis papasakojo apie savo buvim mike ir apie tai, kad i ten ijo; mik eiti man nesil". pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Gorodeckis, Lukauskait, erknas, Januleviius, P. Masiulis, Juodelis, Amenskas, Vaicekauskien ir Boruta kiekvienas atskirai u save atsak: Klausim teisiamajam T. Masiuliui neturiu". T e i s i a m o j o K. Borutos p a r o d y m a i . Daugiausia laiko gyvenau Vilniuje. Su teisiamja Pokiene pastamas apie 15 m., danai susitikdavome. Kalbdavoms vairiomis temomis. Pokiens nuotaikos danai keisdavosi. Politiniais klausimais pasikalbdavom, taiau ie pokalbiai nebuvo reikmingi. 1946 m. sausio mn. a nujau pas Pokien but, ji buvo kakuo usimusi. Po to perskait man fraz i atsiaukimo. Ne itin susidomjs jai pasakiau, kad i kvailyb mest i galvos. Antr kart Pokiens but ujau igrs. Ji dirbo. Kak spausdino mainle. Po trij ar penki minui ijau namo ir kart ji man nieko neskait ir nepasakojo." Pirmininkas pagarsino asmens bylos 2 t. 35 1. pirmininko klausim teisiamasis K. Boruta atsak: A tvirtinu, kad pirm ir antr kart ujs Pokiens but joki pasilym ir savo nuomons 378

apie atsiaukim nesakiau. Antr kart Pokien ivis nieko neskait. A neinau, kodl Pokien taip apie mane sak, - taip nebuvo". pirmininko klausim teisiamoji Pokien atsak: Taip, pirm kart Borutai perskaiiau itrauk i rankraio. Apie tai Boruta pasak, kad reikia fakt. A pasakiau jam kelet antisovietiniu nuotaik. Boruta klaussi ir a supratau, kad mano nuomonei jis pritaria". pirmininko klausim teisiamasis Gorodeckis atsak: Nors abu buvo pastami, Pokien ir Boruta apie tai man nieko nekalbjo". advokato klausim teisiamasis Boruta atsak: "Valdant Smetonai a 2 ar 3 kartus buvau suimtas dl vairi savo pair gyvenim. Vokiei okupacijos metais dirbau Moksl akademijoje. Po to vokieiai imet mane i darbo ir a slapsiausi nuo lietuvi nacionalist ir vokiei persekiojimo. Pasibaigus karui, sidarbinau Moksl akademijoje, tik emesnse pareigose, rpinausi Akademijos turtu ir visa kuo kitu". pirmininko klausim teisiamasis Boruta atsak: "Anksiau a priklausiau socialistinei jaunimo sjungai, taip pat buvau kairiuoju eseru". pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Gorodeckis, Januleviius, P. ir T. Masiuliai, Amenskas, Pokien, Vaicekauskien, Juodelis kiekvienas atskirai pareik: Klausim teisiamajam K. Borutai neturiu". T e i s i a m o j o P. J u o d e l i o p a r o d y m a i . 1943 m. a, P. Juodelis, buvau suimtas vokiei gestapo, kaip usiiminjs antivokika veikla. Suimtas ibuvau apie mnes, po to mane ikviet vokiei karininkas, kuris prane, kad mane paleidia, bet a neinau, kaip atsakiau - teigiamai ar neigiamai, nes tuomet kaljime a nelabai susivokiau, kas ir kaip, buvo kakoks proto utemimas. Daugiau mans gestapas nekviet ir a stengiausi nieko neiduoti. 1945 m. vasar susipainau su Gorodeckiu. Jis prisistat pas mane tarnybiniais reikalais. T u o metu a raiau vien straipsn, bet jis dar buvo nebaigtas, todl praiau Gorodeck kelet dien palaukti. 379

Pasikalbjome apie esminius reikalus, taip pat kitomis temomis. 1946 m. sausio mn. jis atne man atspausdint mainle Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". A perskaiiau ir nusistebjau, kad yra minimos net datos. Tada paklausiau Gorodeck, kas tai yra Lietuvos tautin taryba, pasiraiusi atsiaukim. Gorodeckis atsak, kad yra tokia organizacija, ir a supratau, kad Gorodeckis dirba pogrindio darb. Antr kart perskaits Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", Gorodeckiui pasakiau, kad, kaip propagandinis, jis neblogai sudarytas. Sis atsiaukimas taip pat buvo pasiraytas LTT. Gorodeckis man pasak, kad ia tarnaudamas jis dirba ir pogrindio darb. Po to pridr, kad jis suprato mano nuomon ir nors ir ateityje vis pasikalbti. A neprietaravau. Gorodeckis pradjo ueidinti mano but dviese su Noreika. I pradi neinojau, kas yra Noreika, net pavards neinojau. Pirm vakar Noreika mane paklaus, ar a skaiiau atsiaukim ir kokios esu apie j nuomons, a jam atsakiau taip pat kaip ir Gorodeckiui. Kalbdamiesi antr ir trei kart, aptarme bsim valstybin ir politin nepriklausomos Lietuvos padt. A pasakiau savo nuomon, jog geriausia, kad bt dvi partijos: viena nuosavybs ir kita - darbo. Remdamasis ideologiniais motyvais, Noreika taip pat sil dvi partijas - kairij ir deinij." pirmininko klausim teisiamasis atsak: "Jie man nesil konkreiai sudaryti kairiosios partijos programos. A pasisakiau dl galimo naujo karo. Apie atsiaukimo persiuntim usien nieko nekalbjo, bet a nujauiau, kam tai skiriama. Treias Gorodeckio ir Noreikos susitikimas su manimi vyko savait iki mano areto. Jie man nesil dirbti pogrindio organizacijoje. Numat tik vyriausybs sudt. Apie tai a visikai nieko neinau. Gorodeckis, rodos, kalbjo, kad a gerai suprantu visus klausimus, ir jeigu pasikeist valdia, tai jis mane paskirt Seimo komisij". pirmininko klausim teisiamasis Gorodeckis atsak: A dar nieko nepaskyriau vyriausybs sudt ir Juodeliui apie tai nieko nekalbjau".
380

Konkreiai apie bsim valdi klausim nesprendme. Bet Gorodeckis kalbjo, kad, jei pasikeist valdia, neblogai bt sudaryti vyriausyb i inom moni. J srae buvo apie 40 pavardi, taip pat buvo ir Juodelis. Apie Gorodeckio ir Noreikos ryius su Juodeliu iki tardymo nesuinojau". pirmininko klausim advokatas atsak: Klausim teisiamajam Juodeliui neturiu". pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Gorodeckis, Pokien, Januleviius, Amenskas, P. ir T. Masiuliai, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas atskirai u save atsak: Klausim teisiamajam Juodeliui neturiu". T e i s i a m o s i o s J. Vaicekauskiens p a r o d y m a i . Nuo 1940 m. dirbau MA bibliotekoje. Su Pokiene susipainau 1945 m. pabaigoje. Kalbdavoms darbo tema. Paskui ji papasakojo apie savo pastamo aret. Daugiau pokalbi nebuvo. Kart Pokien ujo mano kabinet ir man pasil iversti prancz kalb Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". A pamiau t atsiaukim, permeiau akimis ir sitikinau, kad tai antisovietinio pobdio. A pasakiau Pokienei, kad nepakankamai moku prancz kalb, taip pat angl kalb nesugebsiu iversti, ir atsiaukim grinau Pokienei. Po to ji mane paklaus, galbt a inanti, kas tai galt padaryti. A Pokienei atsakiau, kad pastu vien mokytoj, kuris moka angl kalb, galbt jis galt iversti. T u o visi pasikalbjimai su Pokiene ir baigsi." pirmininko klausim teisiamoji Vaicekauskien atsak: Apie tai, kad Pokien yra pogrindio organizacijos atstov, man nepasisak ir apie LTT a nieko neinojau. Mokytojo, kuris mokjo angl kalb, a nesistengiau susitikti, man tai nebuvo svarbu. A tvirtinu, kad atsiaukimo a neskaiiau, perskaiiau tik pat pavadinim". Pirmininkas pagarsino 2 t. 67 l. Lukauskaits-Pokiens parodymai: ji praiusi Laucevii, kad iverst vokiei kalb Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". 381

O. Lukauskait-Pokien dav perskaityti pranczik tekst. A maniau, kad Vaicekauskien yra sava". Antisovietines pairas Vaicekauskien nuslp, tad a jos LTT darbus nemaniau traukti, tuo labiau jog maniau, kad i jos bus maa naudos". pirmininko klausim advokatui jis atsak: Klausim Vaicekauskienei, taip pat kitiems teisiamiesiems neturiu". pirmininko klausim teisiamieji Noreika, Gorodeckis, Pokien, erknas, Januleviius, Amenskas, P. ir T. Masiuliai, Juodelis, Boruta kiekvienas atskirai u save atsak: Klausim teisiamajai Vaicekauskienei neturiu". pirmininko klausim teisiamoji Pokien atsak: A noriu papildyti savo liudijim tuo, kad daiktiniai rodymai, kaip antai atspausdinti atsiaukimai taut, kurie turjo bti paskelbti per radij, tie dokumentai ms taryboje nesuderinti, nors buvo rasti mano bute. Noreika j neimet ir perdav man, bet Gorodeckis j neskait ir neinojo apie tai". Kiti teisiamieji - Gorodeckis, erknas-Laukaitis, Januleviius, Amenskas, P. ir T. Masiuliai, Juodelis, Vaicekauskien, Boruta kiekvienas u save atsak: A daugiau nieko neturiu pridurti". Pasitars vietoje, teismas nusprend: teisiamojo Gorodeckio pareikim, pateikt teisminio tardymo pradioje, atmesti, nes teismo proceso metu visai jam neinom klausim teisiamojo Gorodeckio byloje neikilo. pirmininko klausim advokatas atsak: A turiu AT tarpininkavim prijungti prie bylos pas mane esani Borutos, kaip AT deputato, charakteristik". Pasitars vietoje, teismas nusprend: Advokato tarpininkavim patenkinti - teisiamojo Borutos charakteristik prijungti prie bylos". Pirmininkas paskelbia teismo posd esant baigt ir suteikia od gynjui - advokatui Kolevzonui. A d v o k a t o K o l e v z o v o kalba. Prie praddamas ginti teisiamuosius, a noriu sustoti prie trij pagrindini asmen: Noreika, Gorodeckis, Pokien. I j liudijim teismo proceso metu aiku, 382

kad jie stengsi ukirsti keli moni aukoms ir draud sovietinio aktyvo moni udym. Jie visokiais bdais stengsi stiprinti savo pogrindio centr, vadovauti visoms partizan grupuotms, veikianioms Lietuvos mikuose, taip ireikdami partizan vali, bet ne lietuvi tautos vali. Pasivadins generolu, vyriausiuoju grupuoi vadu, teisiamasis Noreika organizavo pogrindio nacionalin centr, drauge su savimi teisiamj suol pasodindamas mones, kurie galjo siningai dirbti. Noreika - vis grupi organizatorius ir turi atsakyti u savo nusikaltimus. Teisiamasis Petras Masiulis, kur a ginu, bdamas atsakingame poste nuo 1941 m. tarnavo Raudonojoje armijoje. Taip, P. Masiulis buvo Raudonojoje armijoje, bet liko Vilniuje. Praau teisiamajam paskelbiant nuosprend atkreipti dmes, kad P. Masiulis nepasidav vokieiams, o buvo j udarytas koncentracijos stovykl. Atsitiktinai susitiks Noreik, P. Masiulis apie L T T nieko neinojo, taip kaip ir apie direktyvas, kuri, Noreikai atneus, nepasiunt pagal paskirt, o sudegino. Atsivelgiant ivardytas lengvinanias aplinkybes, praau P. Masiuliui suvelninti bausm. Teisiamojo Tado Masiulio klausimu, kuris kaltinamas u ryius su pogrindio dalyviu erknu ir u tai, kad j suved su Noreika, ta klaida vyko per tv, pavedus jam suinoti apie teisiamajam Noreikai rpimus partizanus. Galbt Tadas Masiulis apie L T T ir inojo, bet narys nebuvo. Taip pat dl to, kad buvo jauno amiaus, Tadas Masiulis nusikaltimo nepadar. Praau teism suvelninti bausm skelbiant nuosprend ir pervardijant jo nusikaltimus pagal dabartin RSFSR BK 58-3 str. nuosprend. Teisiamojo Borutos atvilgiu a manau, kad tarp jo ir Pokiens buvo artimi biiuliki ryiai. Per parengtin tardym Pokien daug kalbjo apie Borut, o per teismin tardym kai kuri fakt ji nepatvirtino. Atsiaukimo skaitymu Boruta nebuvo suinteresuotas. Boruta kaltinamas tik tuo, kad neprane to, k jis suinojo. Praau teism teisiamojo Borutos bausms nesieti su jo buvimu kaljime. 383

Teisiamoji Vaicekauskien atsitiktinai atsidr teisiamj suole. Jos pagrindin kalt ta, kad turjo praneti apie Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". Manau, kad j o s nusikaltim reikia perkvalifikuoti ne pagal RSFSR BK 5 8 - 1 str. ir bausti paia lengviausia bausme." Pirmininkas suteikia teisiamajam J. N o r e i k a i paskutin od, kuriame is pareik: Bdamas Lietuvos kariuomenje, a daviau priesaik, kad bsiu itikimas laisvai, nepriklausomai Lietuvai. A tvirtai laikausi savo sitikinim. A stojau kov prie Soviet S j u n g , prie bolevikus. Visi faktai, k u r i e aikiai nuviesti parengtiniame tardyme, ir teisminiame t a r d y m e patvirtina, kad a su savo dalyviais norjau kovoti u nepriklausom Lietuv. Sdti sudjs rankas a negaljau. A siekiau s a v o tikslo, bet visko nepadariau. Praau teism mane iteisinti pagal 1 punkt kaltinimo, kad a savanorikai tarnavau vokieiams, o pagal kitus punktus praau suvelninti bausm". Tai taip uprotokoluota teismo posdi protokoluose. A gerai prisimenu J. Noreikos pasakytus odius: A, kaip katalikas ir kaip karininkas, esu, prisieks prie Diev ir Taut kovoti u laisv nepriklausom Lietuv. A savo priesaik noriu itesti iki galo..." (Paskutins eiluts bema nepakeistos. - V. A.) Pirmininkas suteikia teisiamajam S. G o r o d e c k i u i paskutin od. Jis pasak: Mane trauk keli. Todl a ir esu kartu su jais teisiamj suole. A galvojau apie laisv, apie nepriklausom Lietuv. A dabar neinau, kas vyks toliau, todl mes toliau nedirbsime. Su Semaka a susisiekiau tik dl to, kad baigtsi m o n i aukos, mons mums brangs, jie bus reikalingi ir ateityje. G y n j a i teisingai sak, kad visi kiti teisiamieji yra ms traukti ir mes t r i s e juos pasodinome teisiamj suol. Kalbant apie kit teisiamj nusikaltimus, praau j labai nenubausti. A nenorjau jiems padaryti nieko blogo, bet matau, kad jau atrado t mano blog, ir a t u r i u u tai atsakyti. Jei teismas manys, kad tai manoma, praau atkreipti dmes mano atliktus darbus praeityje, skaitant m a n o klaid, atkreipti dmes tai, kad a pasitaisysiu". 384

Teisiamoji O. L u k a u s k a i t - P o k i e n paskutiniame odyje pareik: Mano nusikaltimo ketinimai nustatyti. Praau teism grietai nebausti dviej kultros veikj - Juodelio ir Borutos - ir leisti jiems tsti kultrin darb lietuvi tautos labui". Teisiamasis Z. erknas-Laukaitis paskutiniame savo odyje pareik: Taip, a buvau partizan grupuots narys, vliau nutariau grupuot palikti. Noreika stengsi mane kalbti, kad nepasitraukiau. A buvau jaunj organizacijoje, bet neinojau, kad ji turjo mirtinink" pavadinim. Praau teism suvelninti bausm". Teisiamasis A. Januleviius savo paskutiniame odyje pasak: Mane trauk i organizacij, taiau dirbdamas a nekovojau ginklu prie Soviet Sjung. Tik tuomet, kai Raudonoji armija prads trauktis, reiks stoti ginti Lietuv nuo kit okupant". Teisiamasis V. Amenskas paskutiniame odyje apie save pasak: Iki 1946 m. a nebuvau pogrindyje. Ginkl neturjau. A prie udymus, prie teror, stengiausi igelbti mones, kuriuos partizanai ud mikuose. (Dl to, kad dalyvavau 1941 m. sukilime ir 1 9 4 1 1944 m. Lietuvi fronto veikloje, a neprisipainau. - V. A.). Praau suvelninti bausm". Teisiamasis P. Juodelis paskutiniame odyje pasak: Gyvenant Lietuvoje p e r e i n a m u o j u laikotarpiu, galima padaryti klaid. Gorodeckis man atvr akis. Taip, a buvau tolimas nuo pogrindio. A jo neiekojau, Gorodeckis ir Noreika patys mane atrado. Bet a nedirbau su jais LTT. Praau teism vertinti mano darbus. A siningai, pasiaukojamai dirbau atsakinguose postuose. Dabar mano sveikata nekokia. Jei negalima mans ilaisvinti, tai praau bausm suvelninti". Teisiamasis P. Masiulis paskutiniame odyje pasak: A kaltinamas dviem nusikaltimais. Pirmuoju atveju praau iteisinti, antruoju - js nuoira. Jei galima, praau suvelninti bausm. A kaltas, kad supaindinau erkn su Noreika. A juos supaindinau kaip paprastus mones. A neinojau, kas toks yra

Noreika. A tai padariau nesuprasdamas. Praau teism suteikti man galimyb siningai dirbti atstatant Lietuv". Teisiamasis K. Boruta paskutiniame odyje pasak: A prisipastu, jog turiu atsakyti u tai, kad nepraneiau kur reikia, kas man buvo inoma. Praau teism suteikti man galimyb siningai dirbti. A savo kalt prisipastu". Teisiamoji O. Vaicekauskien paskutiniame odyje pasak: Praau atkreipti dmes, kad a antisovietinje veikloje nedalyvavau, jei galima, praau iteisinti mane". 1946 m. lapkriio 21 d. 20 val. 10 min. teismas ijo pasitarimo kambar. Teismui grus i pasitarimo kambario lapkriio 22 d. 6 val. 25 min., pirmininkas paskelb teismo nuosprend ir iaikino, kaip galima j apsksti. 1946 m. lapkriio 22 d. 6 val. 55 min. ryto pirmininkas paskelb, jog teismo posdis baigtas. Pasira pirmininkas - Stasiulis, sekretorius.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L 240-260.)

LSSR VR kariuomens karinio tribunolo 1946 m. lapkriio 2022 d. nuosprendis


Vilniaus gulos karinis tribunolas udarame teismo posdyje Vilniuje, pirmininkaujant justicijos plk. Stasiuliui ir nariams: ltn. Kaktaviiui ir ltn. Sleinickovui, sekretoriaujant ltn. Rudenkai, dalyvaujant advokatui Kolevzonui, inagrinjs teisiamj bylas, nustat: Teisiamasis J. Noreika dar 1945 m. gruodio mn. pradjo iekoti ryi su veikianiomis Lietuvoje ginkluotomis pogrindio grupuotmis nordamas sujungti jas, organizuoti sukilim prie Soviet Sjung, atkurti buruazin valdi Lietuvoje. P. ir T. Masiuli padedamas, J. Noreika susisiek su Alytaus apskrities ginkluot grupuoi atstovu Z. erknu-Laukaiiu. Noreika paved erknui-Laukaiiui ir jo uverbuotam Januleviiui Vilniuje kurti i Vilniaus universiteto ir kit drsi aktyvist 386

jaunimo grup mirtininkai", kuri galt atlikti visokius centro udavinius - vykdyti teroro aktus prie soviet aktyvistus, sukilimo metu uimti radijo stot, elektrin ir kitus gyvybikai svarbius sostins objektus. 1946 m. sausio viduryje Noreika susisiek su teisiamaisiais Gorodeckiu ir Lukauskaite-Pokiene, su kuriais buvo kurta vadinamoji Lietuvos tautin taryba, vadovaujanti visoms pogrindio organizacijoms, kovojanioms prie soviet valdi Lietuvoje. Pradjo leisti ginkluotoms grupuotms sakymus, direktyvas, informacines suvestines. Direktyvas platino LTT vardu, o sakymus Lietuvos g i n k l u o t j pajg vyriausiosios vadovybs vardu su Generolo Vtros p r a u . Norint sudaryti spd, es organizacijos vadovyb veikia seniai, pirmoji direktyva buvo numeruota skaiiumi 5. Noreika - buvs buruazins Lietuvos kariuomens karinio tribunolo sekretorius - pasiraydavo Generolas Vtra. Teisiamasis Gorodeckis aktyviai sijung LTT darb: reng Informacines suvestines" - apvalgas, abu su Noreika reng L I T vardu direktyvas, pats susisiek su Teli ginkluot grupuoi vadovybe, su teisiamuoju V. Amensku ir per j perdav sakymus, direktyvas Kaun ir kitas apskritis. Per V. Amensk umezg ryius su Klaipdoje gyvenaniu Tamuliu, kuriam paved papirkti k nors i lakn, kad galt susisiekti su lietuvi komitetais vedijoje. Teisiamoji Lukauskait-Pokien dalyvavo savo bute visuose pasitarimuose, daugindavo visus ileidiamus sakymus, direktyvas ir kitus dokumentus savo raomja mainle. Noreika, Gorodeckis ir Pokien ispausdint mediag siuntinjo per ryininkus apskritis. Pokien iekojo bd, kaip sigyti popieriaus, kad j u o aprpint ginkluotas grupuotes, mgino palaikyti ryius su radijo mazgo darbuotojais siekiant pirmj sukilimo dien uimti radijo stot. 1946 m. vasario mn. Noreika pareng, Gorodeckis papild ir Pokien padaugino Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", nordami persisti j usien ir L T T vardu ten paskelbti spaudoje. Dl to Gorodeckis pareigojo Tamul papirkti Klaipdoje lakn ir lktuvu persisti meiiant Lietuvos soviet valdi dokument usien. 387

Svarbiausias vis ileidiam Lietuvos ginkluotj pajg (LGP ir Generolo Vtros sakym tikslas - pasirengti ginkluotam sukilimui ir gauti valdi. Direktyvose ginkluotoms grupuotms buvo nurodoma vengti vykdyti teroro aktus, kad bt isaugoti mons. Noreika ir Gorodeckis savo antisovietiniame darbe kreipsi prof. Juodel kaip konsultant. Lukauskait-Pokien kreipsi teisiamj Vaicekauskien, kad ji pataisyt Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" vertim prancz ir angl kalbas. 1946 m. Noreika, suinojs, kad Vilniaus valstybinio universiteto studentas Varaneckas ketina bgti amerikiei zon Vokietijoje, dav jam udavin umegzti ryius su lietuvi emigrant komitetu ir praneti, kad Vilniuje organizuojama LTT. Teisiamasis Noreika 1 9 4 1 - 1 9 4 4 m. (faktikai 1 9 4 1 - 1 9 4 3 m. V. A.) buvo iauli apskr. virininkas, mitinguose ir susirinkimuose sak kalbas, nukreiptas prie Soviet Sjung bei bolevikus, ir kviet valstieius padti vokiei kariuomenei maisto produktais, kad jie greiiau nugalt Raudonj armij. Teisiamasis erknas-Laukaitis, 1941 m. vokieiams okupavus Veisiej valsi, stojo savanoriu prie vietos policijos veikianios karins grupuots, saugojo kelet savaii policijos patalpas ir sandlius. 1945 m. liepos-spalio mn. erknas buvo Alytaus apskrityje veikusiame partizan bryje ernas". Vliau jis buvo paskirtas bataliono vado pavaduotoju. Bdamas ginkluotose grupuotse, erknas dalyvavo valstiei upuolimuose. 1945 m. spalio mn. erknas sigijo d o k u m e n t u s Laukaiio pavarde ir sidarbino mokytoju Macuc km., Dieveniki vals., Vilniaus apskr., o ryi su karinmis grupuotmis nenutrauk. erknas 1945 m. gruodio mn. umezg ry su Noreika, aprpino partizanus medikamentais ir popieriumi, i Alytaus karini grupuoi vadov g a u d a v o antisovietinius laikraius ir juos perduodavo LTT. Noreikos pavedimu Vilniuje kr mirtinink" grup. Teisiamasis Januleviius, uverbuotas Z. erkno, aktyviai dalyvavo organizuojant mirtinink" grupes. 1946 m. vasario mn. 388

aretavus erkn, Januleviius pakeit Z. erkn bei jo mirtinink" grupi organizavim ir palaik nuolatinius ryius su Noreika. Teisiamasis Amenskas 1946 m. sausio mn. buvo uverbuotas Gorodeckio Kaune ir turjo suorganizuoti Kauno apygardos tab. Gavs i Gorodeckio sakymus, direktyvas ir kitus L T T ileistus dokumentus, jis perduodavo tai Marijampols, Lazdij, aki apskritims. Jis pats uverbavo kelet moni Kaune. 1946 m. vasario mn. Gorodeckio pavedimu jis vaiavo Klaipd, susisiek su Tamuliu ir iam paved papirkti kok nors lakn, kad bt galima nuvykti vedij. Savo veiksmais Noreika, Gorodeckis, Lukauskait-Pokien, erknas-Laukaitis, Januleviius ir Amenskas padar nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. Teisiamasis plk. ltn. Petras Masiulis, bdamas Lietuvos 29-ojo auli korpuso techninio aprpinimo virininku, 1941 m. birelio mn., vokieiams umus Vilni, liko sostinje ir ryt prisistat vokiei komendantrai. Vokieiai j paleido su ginklu namus. 1941 m. birelio 24 d. jo Vilniaus tarpusavio pagalbos komitet. Vokieiams vliau paleidus komitet, P. Masiulis 1 9 4 1 - 1 9 4 3 m. dirbo Vilniaus statybos tresto direktoriumi ir atliko statybos darbus. (Kad P. Masiulis 1943 m. kovo mn. buvo ivetas tuthofo koncentracijos stovykl, nuosprendyje neminima. - V. A.) Petras Masiulis, kai 1945 m. Noreika pra susisiekti su kuo nors i ginkluoto pogrindio dalyvi, kovojani prie soviet valdi, nurod savo sn Tad Masiul, kuris galt suvesti su reikalingu jam mogum. 1946 m. kovo mn. P. Masiulis prim i Noreikos paket LTT direktyv bei sakym, kad galt tai perduoti Panev, kur P. Masiulis rengsi vaiuoti, bet ijus Noreikai, jo monai reikalaujant, tuos dokumentus sudegino. P. Masiulis apie pogrindio komitet neinojo ir jo narys nebuvo. P. Masiulis padar nusikaltim, numatyt pagal RSFSR BK 58-la str. Nusikaltimas pagal RSFSR BK 58-11 str. nenustatytas. Teisiamasis Tadas Masiulis painojo erkn-Laukait, kuris palaik ryius su pogrindio karinmis grupuotmis. Gavs i erkno389

Laukaiio partizan laikrat, j perskaits perdav J. Noreikai. Apie Noreikos perduotas P. Masiuliui direktyvas, skirtas Paneviui, T. Masiulis inojo. T. Masiulis nebuvo pogrindio organizacijos narys, taiau jai padjo, tuo padarydamas nusikaltim pagal RSFSR BK 17-58-la ir 58-11 str. Teisiamasis Juodelis, apsilankius jo bute Gorodeckiui ir Noreikai, tarsi apie soviet valdios Lietuvoje nuvertim, susipaino su direktyva, kad btina nutraukti aktyvi soviet valdios veikl Lietuvoje, susipaino su Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas" ir tai aprobavo. Iklauss Noreikos ir Gorodeckio nuomons dl buruazins santvarkos atkrimo Lietuvoje ir dviej partij - deiniosios bei kairiosios - steigim, jiems dav patarim. Juodelis inojo, kad Noreika ir Gorodeckis yra LTT nariai. Savo veiksmais Juodelis padar nusikaltimus, n u m a t y t u s pagal RSFSR BK 1 7 - 5 8 - l a ir 58-11 str. Teisiamoji Vaicekauskien, kai 1946 m. kovo mn. j kreipsi Pokien-Lukauskait praydama pasakyti savo nuomon apie .Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" vertim prancz kalb ir iversti atsiaukim angl kalb, pareik, kad prancz kalb ji moka nepakankamai. Ji paminjo angl kalbos mokytojo pavard, kuris moka i kalb. Atsiaukimo neskait ir kas j para, taip pat neinanti. Vaicekauskien savo veiksmais nusikalto pagal RSFSR BK 58-12, o ne pagal 17-58-la ir 58-11 str. Teisiamasis Boruta artimai draugavo su Lukauskaite-Pokiene, danai girdjo jos prieikus soviet valdiai pasisakymus. 1946 m. kovo mn. supaindino Borut su Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas". K. Boruta padar pastab apie tai, kad maai paminta apie rinkimus SSRS aukiausij taryb, bet Pokienei pasilius padaryti jam savo pataisas, Boruta atsisak. Boruta apie Pokien ir jos veiksmus soviet organams neprane ir tuo padar nusikaltim, numatyt pagal RSFSR BK 58-12 str. Manydamas, jog netikslinga nuteisti P. Masiul aukiausia bausme, karinis tribunolas, vadovaudamasis RSFSR BPK 319-320 ir RSFSR BK 51 str., 390

nusprend: Petr Noreik, s. Baltraus (KT apsiriko paras vietoj Jono Baltraus vard. - V. A), ir Zigm erkn-Laukait pagal j padarytus nusikaltimus, vadovaujantis RSFSR BK 5 8 - l a nuteisti aukiausia bausme - suaudyti konfiskuojant turt. Stasys Gorodeckis, s. Kosto, Ona Lukauskait-Pokien, d. Stasio, Alfonsas Januleviius, s. Jono, Viktoras Amenskas, s. Antano, Petras Juodelis, s. Antano, u padarytus nusikaltimus, vadovaujantis RSFSR BK 58-la str. nuteisti po deimt met laisvs atmimo kiekvienam ir pataisos darb stovykloje, pagal BK 51 str. punktus a, b, c po 5 metus teisi suvarymo kiekvienam su j turto konfiskavimu. Petras Masiulis, s. Baltraus, vadovaujantis RSFSR BK 58-1 b str. nuteistas deimt met pataisos darb stovykloje su teisi suvarymu penkeriems metams ir su turto konfiskavimu. Tadas Masiulis, s. Petro, u padarytus nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-la str. nuteistas laisvs atmimu atuoneriems metams pataisos darb stovykloje su teisi suvarymu, pagal 31 str. punktus a, b, c ketveriems metams ir su turto konfiskavimu. Kazys Boruta, s. Kazio, vadovaujantis RSFSR BK 58-12 str. nubaustas laisvs atmimu pataisos darb stovykloje penkeriems metams be teisi suvarymo. Julija Vaicekauskien, d. Motiejaus, vadovaujantis RSFSR BK 58-12 str. nuteista laisvs atmimu pataisos darb stovykloje penkeriems metams be teisi suvarymo. Pagal RSFSR BK 17-58-1 a ir 58-11 str. laikyti j teismo iteisinta. Turint galvoj, kad Vaicekauskien su Pokiene niekuomet nekalbjo antisovietinmis temomis, nuteistosios nereikia izoliuoti, J. Vaicekauskien nuteisti slyginai 5 metams su 3 met bandomuoju laikotarpiu. Nuteistj bausms atlikimo pradi laikyti: A. Januleviiui nuo 1946 m. kovo 16 d., Gorodeckiui ir Lukauskaitei nuo kovo 16 d., Borutai nuo kovo 17 d., V. Amenskui nuo kovo 18 d., Juodeliui nuo kovo 19 d., T. Masiuliui nuo gegus 11 d., P. Masiuliui nuo 391

liepos 26 d. Daiktiniai rodymai - sakymai, direktyvos ir atsiaukimai - sunaikinti. Paimt per krat pas Lukauskait-Pokien raomj mainl su lietuviku riftu ir pas Janulevii 10 kg balto popieriaus realizuoti ir gautus pinigus perduoti vyriausybs kas. T. Masiulio 3-iosios valstybins paskolos obligacijas 50 rb sumai perduoti valstybs kasai. P. Masiuliui atimti karin papulkininkio laipsn. Nuosprendis gali bti apskstas SSRS aukiausiojo teismo Karinei kolegijai per 72 val. nuo KT nuosprendio nuorao teikimo dienos. Pasira KT pirmininkas - Stasiulis ir nariai.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L 2 6 1 - 2 6 6 ) .

SSRS AT Karins kolegijos nutartis Nr. 2/5-9844


Pirmininkauja justicijos generolas papulkininkis Ulrichas, nariai - justicijos generolas majoras Dimitrijevas, justicijos pulkininkas Siuldinas. 1947 m. sausio 8 d., perirj Vilniaus gulos karinio tribunolo nuteistj byl pagal 1946 m. lapkriio 20-22 d. kasacin skund, numat: Noreikai (Petrui) Jonui, s. Baltraus (suklysta ir itaisyta Jonas". - V. A.) ir erknui-Laukaiiui Zigmui, s. Juozo, pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. skirti aukiausi bausm - suaudyti. Gorodeckiui Stasiui, s. Kosto, Lukauskaitei-Pokienei Onai, d. Stasio, Januleviiui Alfonsui, s. Juozo, Amenskui Viktorui, s. Antano, taikyti RSFSR BK 58-la ir 58-11 str. Juodeliui Petrui, s. Antano, taikyti RSFSR BK 17-58-la ir 58-11 str., atimti laisv kalinus 10 met pataisos darb stovykloje ir 5 metams suvarant teises bei konfiskuojant kiekvieno i j turt. Masiuliui Petrui, s. Baltraus, buvo taikyti RSFSR BK 58-1 b ir 51 str. atimant laisv pataisos darb stovykloje 10 met ir 5 metams suvarant teises, konfiskuojant jo turt ir panaikinant jo karin papulkininkio laipsn. 392

Taiau j teismo nuosprendiu pagal RSFSR BK 58-11 str. iteisinti. Masiuliui Tadui, s. Petro, taikyti RSFSR BK 17-58-la ir 58-11 str. atimant laisv pataisos darb stovykloje 8 metams, 4 metams suvarant teises ir konfiskuojant jo turt. Borutai Kaziui, s. Kazio, taikyti RSFSR BK 58-12 str. atimant laisv pataisos darb stovykloje 5 metams be teisi suvarymo ir be turto konfiskavimo. Vaicekauskienei Julijai, d. Motiejaus, taikyti RSFSR BK 58-12 str. atimant laisv 5 metams pataisos darb stovykloje, be teisi suvarymo ir be turto konfiskavimo. Taiau j teismo nuosprendiu pagal RSFSR BK 58-11 str. iteisinti. Penkeri met laisvs atmimo bausm Vaicekauskienei taikyti slyginai trej met bandomuoju laikotarpiu. Nutar: Parengtinio ir teisminio tardym metu nustatyti Noreikos J., erkno Z., Gorodeckio S., Lukauskaits O., Januleviiaus A., Amensko V., Juodelio P., Masiulio P., Masiulio T. ir Borutos K. padaryti nusikaltimai, kurie yra ivardyti nuosprendyje, ir, turint omenyje, kad taikytos bausms dydis atitinka j padaryt nusikaltim dyd, nuosprendis, lieiantis Noreik J., erkn Z., Gorodeck S., Lukauskait O., Janulevii A., Amensk V., Juodel P., Masiul P., Masiul T. ir Borut K., paliekamas galioti atmetant nuteistj kasacinius skundus, kuriuose jie prao suvelninti bausm. Tikra: Karins kolegijos sekretorius vyr. ltn. Varfolamcevas (paraas). Antspaudas - SSRS aukiausiojo teismo Karin kolegija.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L 284.)

393

Visikai slaptai

XIII.

MGB

OPERACIJA

FALANGA"

S u i m t j sraai
1 9 4 6 m. kovo pradioje KGB, gavs i savo agent Oras, Klevas ir Sibiriakovas praneimus apie slaptos pogrindio organizacijos, veikianios Vilniuje, veikl, pareng operatyvin plan, kur pavadino Falanga". Vykdydamas plan, KGB aretavo nemaai Lietuvos tautins tarybos ir su ja artimai susijusi asmen. 1. Jonas Noreika, s. Baltraus, gims 1910 m., lietuvis, buvs Lietuvos kariuomens kapitonas, su auktuoju mokslu, Moksl akademijos juriskonsultas. Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs pirmininkas (turi bti vadas. - V. A.), pagal slapyvard Generolas Vtra. 2. Stasys Gorodeckis, s. Konstantino, gims 1915 m., lietuvis, su nebaigtu auktuoju mokslu, raytojas, LSSR dails fondo direktoriaus pavaduotojas. Lietuvos tautins tarybos generalinis sekretorius. 3. O n a Lukauskait-Pokien, gimusi 1906 m., lietuv, buvusi eser, raytoja, LSSR raytoj s j u n g o s nar, medicinos seser mokyklos dstytoja. L T T ideologinio darbo vadov. 4. Kazys Boruta, s. Kazimiero, gims 1905 m., lietuvis, buvs eseras, raytojas, LSSR raytoj s j u n g o s narys, LSSR moksl akademijos Literatros muziejaus direktorius. Dalyvavo redaguojant Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". 5. Petras Juodelis, s. Antano, gims 1909 m., lietuvis, Vilniaus valstybinio universiteto profesorius. Dalyvavo parengiant Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" tekst. Numatytas vyriausybs sudt - ministro pirmininko pavaduotojo viet. 394

6. Viktoras Amenskas, gims 1912 m., lietuvis, su auktuoju mokslu, buvs smetonins armijos laknas, LSSR miko pramons ininierius. Vienas i Kauno apygardos L T T tabo vadov (faktikai LGPVV. - V. A.). Rengiamas permesti vedij. 7. Julija Vaicekauskien (Lozoraityt. - V. A.), d. Mato, lietuv, su auktuoju mokslu, LSSR moksl akademijos bibliotekinink. Dalyvavo veriant Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas" i lietuvi angl kalb. 8. Elena Kakariekaite, d. Jono, gimusi 1 9 2 7 m., Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakulteto student. Vyriausioji L T T ryinink, slapyvardiu Elenut. Palaik LTT ryius su Teli organizacija, emaii legionu, Panevio LLA tabu ir Alytaus partizan grupe (apygardos A tabu). 9. Elena ileikait, d. Petro, gimusi 1922 m., Vilniaus valstybinio universiteto student. LTT ryinink su Panevio LLA tabu, parenka konspiracinius butus organizacijos nari susirinkimams. 10. Irena Kakariekaite, d. Felikso, gimusi 1925 m., Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakulteto student. L T T ryinink su Panevio LTT tabu. 11. Marija Bkait, d. Povilo, gimusi 1 9 2 6 m., Vilniaus valstybinio universiteto student. LTT ryinink su Panevio LLA tabu. 12. Julija erknait, d. Juozo, gimusi 1928 m., spaustuvs Spindulys" darbuotoja. L T T ryinink su Alytaus partizan (rao: bandit) grupuote (apygardos A tabu), organizacij aprpino riftu, popieriumi ir medikamentais. 13. Ro Bakanauskait, d. Tomo, gimusi 1924 m., moksleiv. L T T ryinink su Alytaus apskr. 14. Birut Viktorija ileikait, L T T ryinink su Panevio partizan grupuotmis. 395

15. Alfonsas Januleviius, s. Juozo, gims 1922 m., Vilniaus valstybinio universiteto studentas, mirtinink" grups vadovas asmenikas J. Noreikos ryininkas. 16. Jonas Antonikas, s. Mykolo, gims 1928 m., elektrins darbuotojas, mirtinink" grups grandies vadovas. 17. Feliksas Svirnelis, s. Kazimiero, gims 1923 m., Vilniaus valstybinio universiteto studentas, mirtinink" grups grandies vadovas. 18. Aleksas Petrauskas, s. Vinco, gims 1923 m., vakarinio technikumo studentas, Respublikins profsjung tarybos inspektorius, mirtinink" grups narys. 19. Tomas Kruas, s. Motiejaus, gims 1913 m., Vilniaus energetikos valdybos montuotojas, mirtinink" grups narys. 20. Vincas Kruas, s. Motiejaus, gims 1923 m., buvo mirtinink" grups narys. 21. Algirdas erneckas, s. Motiejaus, gims 1923 m., Vilniaus gimnazijos moksleivis, buvo mirtinink" grups narys. 22. Petras Averka, s. Simono, gims 1918 m., Vilniaus valstybinio universiteto studentas, slp vien i Kazimieraiio partizan formuots vad - erkn-Laukait. 23- Vytautas Vaicekauskas, s. Juozo, gims 1928 m., Pramons banko buhalteris, aprpino popieriumi. 24. Feliksas akeviius, s. Felikso, gims 1922 m., Spindulio" spaustuvs darbuotojas, LTT aprpino popieriumi. 25. Jonas Semaka, s. Juozo, gims 1907 m., kils i Panevio apskr., buv. Lietuvos armijos majoras (majoro laipsn gavo tarnaudamas Lietuvos savisaugos batalionuose Ryt fronte. - V. A). 26. Vladas Kuinskas, s. Prano, gims 1918 m., kils i Taurags apskr., Taurags vyr. keli valdybos vyresnysis ininierius, lietuvis, nepartinis, gyveno Teli m. MGB 2-ojo skyriaus 3-iojo poskyrio virininko pavaduotojas kapitonas Danilovas. (F. Nr. K-l. Ap. 10. L 190-193.)

396

Visikai slaptai

KGB payma
Lietuvos SSR valstybs saugumo ministras 1946 m. gegus mn. parengia Maskvai pagal i agentrin byl Falanga", iaikinant Lietuvos tautin taryb Vilniuje, ataskaitos paym. 1 9 4 6 m. kovo pradioje gavus agent praneimus apie Lietuvos antisovietins nacionalistins inteligent grups veikl, pradta byla pavadinimu Falanga". Byla buvo rengiama 10-iai asmen, i j: 1. O n a Lukauskait-Pokien, d. Stasio, gimusi 1906 m., lietuv, buvusi eser, raytoja, medicinos seser mokyklos dstytoja (aretuota). 2. Jonas Noreika, s. Baltraus, gims 1910 m., buvs Lietuvos kariuomens kapitonas, lietuvis, su auktuoju mokslu, LSSR moksl akademijos juriskonsultas (aretuotas). 3. Stasys Gorodeckis, s. Konstantino, gims 1 9 1 3 m., lietuvis, raytojas. Dails fondo direktoriaus pavaduotojas (aretuotas). 4. Kazys Boruta, s. Kazimiero, gims 1908 m., lietuvis, LSSR raytoj sjungos narys, Moksl akademijos Literatros muziejaus direktorius (aretuotas). 5. Kazys Inira, s. Petro, gims 1 9 0 8 m., lietuvis, praeityje glaudsi prie krikioni demokrat partijos, LSSR raytoj sjungos narys, kartu Lietuvos dramos teatro aktorius. 6. Leonas Bistras, s. Mykolo, gims 1 8 9 0 m., lietuvis, buvs Lietuvos krikioni demokrat lyderis, filosofijos moksl daktaras, buv. kunig seminarijos darbuotojas. Agent praneimuose Lukauskait, Boruta, Gorodeckis ir kiti bylos asmenys apibdinami kaip rykiai nacionalistins krypties, telkiantys reakcines Lietuvos inteligentijos jgas, kurios msi priemoni ileisti antisovietinius dokumentus. I agent Oras, Klevas ir Sibiriakovas praneim matyti, kad Lukauskait ir Gorodeckis vasario pradioje mgino gauti 0,5 t 397

raomojo popieriaus ir raomj mainl su lietuviku riftu proklamacijoms spausdinti, susitiko Lukauskaits bute, kur jiedu aptar antisovietinius nacionalinius klausimus. I agento Klevas p r a n e i m o : S. m. vasario 2 d. Lukauskait kreipsi altin (agent), praydama leisti naudotis raomja mainle. Apie tikslus ir darbo slygas ji pasak: "Vienas mogus ueidins pas jus but, paspausdins por valand, o galbt paims mainl su savim arba, galimas daiktas, kad spausdins proklamacijas... Tuomet js negalsite dirbti ia mainle, kad jos ifras nebt inomas..." . m. vasario mn. Lukauskaits bute buvo svarstomas nepriklausomos Lietuvos klausimas. Objektas Galvydis pareik: is klausimas apie Pabaltijo nepriklausomyb, be abejo, bus ikeltas Asambljoje. Soviet vyriausyb bus priversta palikti Lietuv, Latvij, Estij. Mes atgausime nepriklausomyb ir dl to joki abejoni nra. Mes to sulauksime netrukus..." - raoma agentrinje byloje. I agento Oras p r a n e i m o : . m. kovo 12 d. agentas prane, kad Lukauskait saugoja antisovietinius dokumentus, taip pat Lietuvos tautins tarybos pasirayt Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas". is dokumentas, kaip agentui pareik Lukauskait, parengtas isisti usien prie Laisvj pasaulio taut konferencij, kuri vyks Amerikoje. Agento Oras praneimu, Lukauskait parod ypating atsargum ir pareik, kad, jeigu j suimt, iuos dokumentus ji sunaikins. Gavus ias inias, vykdyta kombinacija - paimti iuos dokumentus ir aretuoti Lukauskait. Prie operatyvinink darbuotoj grups Lukauskaits but buvo pasista ms darbuotoja - lietuv, kuriai Lukauskait per neatsargum atidar duris. Lukauskaits bute rasti: Atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas" - lietuvi ir prancz kalbomis. Ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs sakymai Nr. 3 ir 4, Atsiaukimas lietuvi taut", numatytas paskelbti per 398

radij sukilimo metu. Jos bute buvo paimta raomoji mainl, su kuria buvo spausdinami dokumentai. Pasidarbavus Lukauskaits bute, buvo paspsti spstai, kuri dka jos bute sulaikyti bylos dalyviai Gorodeckis, Noreika ir kiti. ioje pasaloje (i tikrj S. Gorodeckio bute kovo 1 d. - V. A.) buvo sulaikytas ir aretuotas Kauno nacionalinio pogrindio vadovas, buvs Smetonos armijos laknas, Mik pramons ministerijos ininierius statybininkas Viktoras Amenskas, s. Antano, gims 1912 m., lietuvis. ios operacijos metu O. Lukauskait ir S. Gorodeckis mgino sunaikinti mintus dokumentus ir pabgti, bet operatyvininkams panaudojus savas priemones, ie mginimai nepavyko. Aretuotieji Gorodeckis, Lukauskait ir Noreika prisipaino, kad nordami Lietuvoje sujungti vis nacionalin pogrind ir partizan (rao: bandit) grupuotes, kad jos bt pavaldios vienai vadovybei, 1945 m. gruodio mn. pabaigoje jie oficialiai formino t vadovyb, pavadindami Lietuvos tautine taryba ir Lietuvos ginkluotj pajg vyriausija vadovybe. Iniciatyviam organizacijos Lietuvos tautin taryba trejetui priklaus: Noreika - Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiosios vadovybs atstovas, slapyvardis - Generolas Vtra; Gorodeckis - LTT generalinis sekretorius; Lukauskait - LTT ideologin vadov. Organizacinis trejetas, atstovaudamas Lietuvos tautinei tarybai, iplstin taryb numat traukti daug ymi Lietuvos inteligentijos atstov, inom praeityje savo reakcine veikla: - Vilniaus valstybinio universiteto profesori, praeityje inom krikioni demokrat partijos atstov Jurgut; - buv. buruazins Lietuvos ems kio ministr profesori Aleks; - buv. buruazins Lietuvos krikioni demokrat partijos pirminink, buv. Smetonos valdios vietimo ministr Bistr; 399

- praeityje linkus prie kairij partij sparno prof. alkausk; - praeityje linkus prie liaudinink Vilniaus valstybinio universiteto profesori Juodel; - sovietini raytoj sjungos nar poet B. Sruog; - sovietini raytoj sjungos raytoj, dramos teatro aktori Inir; - LSSR moksl akademijos darbuotoj prof. Dag. Lukauskaits ir Noreikos liudijimu, Lietuvos tautin taryba turjo virsti Lietuvos vyriausybe ir savo inion perimti karin ir administracin valdi. O. Lukauskait l i u d i j a : <...> 1946 m. kovo pirmoje pusje, po erilio kalbos Fultone (JAV), Noreika, Gorodeckis ir a prijome prie ivados, kad artja Anglijos ir Amerikos ginkluoto susirmimo su SSRS metas. Todl svarstme klausim, kaip iplsti LTT sudt, kuri, ms nuomone, turt tapti Lietuvos laikinja vyriausybe. Juodeliui numaius Lietuvos tautin taryb traukti K. alkausk, B. Sruog, K. Inir, su jais buvo svarstomi antisovietins veiklos praktiniai klausimai, konsultuojamasi dl ileidiam antisovietiniu dokument, jiems absoliuiai pritarus dl pogrindio organizacijos nacionalinio centro ir jo veiklos ipltimo". Aretuotas prof. P. Juodelis liudija, kad vasario-kovo mn. Noreika ir Gorodeckis ne kart su juo aptar j vadovaujamo pogrindio darb ir bsimos Lietuvos vyriausybs sudt. Jam buvo siloma ministro pirmininko vieta ar vienos kurios nors seimo komisijos pirmininko vieta. ministro pirmininko viet, toliau liudija Juodelis, buvo numatytas krikioni demokrat atstovas (kas konkreiai, apie tai, rodos, nekalbta). Juodelis sutiko eiti vyriausybs sudt ir dalyvavo rengiant Atsiaukimo laisvsias pasaulio tautas" tekst. Lietuvos tautin taryba ikl sau pagrindin udavin - parengti visuotin ginkluot sukilim ir, steigusi Respublikoje 4 karines sukilimo apygardas, utikrino ryius su Kauno LLA tabo didelmis 400

partizan grupuotmis, Didiosios Kovos (aliojo velnio) tabu A, emaii legionu ir kt. (apie ias organizacijas r. ms ataskaitinius praneimus). 1946 m. sausio pradioje S. Gorodeckis dav V. Amenskui udavin sujungti Marijampols, Vilkavikio, Saki, Lazdij, Alytaus, Kauno apskrii partizan (rao: bandit) grupuotes, kad jos priklausyt bendram apygardos tabui. Vykdydamas Gorodeckio udavin, Amenskas uverbavo buv. Smetonos armijos ltn. Broni Gyl ir pasil jam Kauno apygardos tabo virininko viet. (Tuo metu B. Gylys buvo grs i Vokietijos ir gyveno svetima pavarde, jis nieko neinojo apie LTT. - V. A.) Pasitarti su iauli karins apygardos vadu Vilni buvo ikviestas emaii legiono buv. Lietuvos armijos mjr. Semaka, slapyvardiu Liepa. 1946 m. kovo 16 d. (numatyt areto dien. - V. A.) Semaka turjo susitikti su Tautins tarybos nariais. Apie 12 val. jis jo Lukauskaits buto link, kur jo lauk pasala, ir J. Semaka tai nujausdamas pirma pasiunt ryinink, kuris buvo pasalos sulaikytas (kadangi Semaka Lukauskaits namus neujo, jis liko nearetuotas ir paspruko. - V. A.). 1 9 4 6 m. balandio mn., KGB agentui vykdant operatyvin uduot, Liepa ir jo tabas buvo aretuoti. Veikianios partizan (rao: bandit) formuots ir pogrindio Lietuvos tautin taryba pasiunt kelet nurodym pogrindio organizacijos udaviniams vykdyti, rengiantis sukilimui, i j: 1. Dvi politines apvalgos laidas, aikinant apie SSRS ir Anglijos bei J A V santyki paatrjim, dl to gali kilti treiasis pasaulinis karas, kur SSRS pralaims. 2. Vyriausiojo vado sakym Nr. 1, skelbiant apie numatyt Lietuvos ginkluotj pajg vyriausij vadovyb ir apie vyriausiojo vado Generolo Vtros paskyrim. iuo sakymu paskirtas ir Lietuvos tautins tarybos generalinis sekretorius (Stasys Gorodeckis-Radinas. - V. A.). 401

3. Vyriausiojo vado sakym Nr. 2 apie LTT organizacijos schem (ia yra velta klaida, turi bti apie LGP - Lietuvos ginkluotosios pajgos. - V. A.) ir apie organizacijos karini tab krim. 4. Vyriausiojo vado sakym Nr. 4 apie btinas priemones laikin tab saugumui stiprinti. 5. Pried prie sakymo Nr. 4, pavadint Instrukcija, kaip ilaikyti karines paslaptis". 6. Nutarim, skirt sovietiniams darbuotojams." iame nutarime taryba sovietinio aparato tarnautojams kelia konkreius udavinius sovietinei valdiai griauti. Pogrindio ir partizan ryiams palaikyti taryba kr speciali grup ryinink, daugiausia i Vilniaus universiteto mergin studeni. I ryinink aretuoti labiau aktyvs 7 asmenys, tarp j: -vyriausioji LTT ryinink, slapyvardiu Elenut - Elena Kakariekaite, gimusi 1927 m., Vilniaus valstybinio universiteto Istorijosfilologijos fakulteto student. Elenut palaik ryius tarp L T T ir emaii legiono, Panevio LLA tabo ir Alytaus partizan (rao: bandit) grups (A apygarda); - LTT ryinink Elena ileikait, d. Petro, gimusi 1927 m., Vilniaus pedagoginio instituto student. Tai konspiracini but organizator, palaikiusi ryius tarp L T T ir Panevio LLA tabo; - LTT ryinink Julija erknait, d. Juozo, gimusi 1928 m., spaustuvs Spindulys" darbuotoja, palaikiusi ryius su Alytaus partizan grupe (A apygardos tabu); - LTT ryinink Marija Bkait, d. Povilo, gimusi 1920 m., Vilniaus universiteto student, palaikiusi ryius su Panevio partizan (bandit) grupuotm. Ryininks Kakariekaite ir ileikait, Alytaus partizan tabo nario Laukaiio, gyvenanio Vilniuje nelegaliai, sakymu surado but Vilniuje konspiraciniam darbui. Jame susitikdavo organizacijos nariai ir rengdavo konspiracinius susitikimus. 402

Z. Laukaitis (Z. erknas. - V. A.) palaik ryius su Noreika ir su plk. Vitkumi-Kazimieraiiu, nelegaliai gyvenaniu Dzk partizan grups vadu. J. Noreikos ir Vitkaus sakymu Z. Laukaitis Vilniuje kr diversin teroristin organizacij, kuri trauk per 154 jaunuolius. Viename i ios organizacijos susirinkim, kuris vyko 1946 m. sausio mn., Noreika pasil kurti mirtinink" br ir sukurti smogiamsias grupes, kurioms pavesta atlikti teroristinius ir diversinius aktus. Vilniuje atitinkamu Noreikos sakymu suformuota keletas diversini teroristini grupi ir paskirti j vadovai. I j buvo aretuoti 7 mons: 1. Feliksas Svirnelis, s. Kazio, gims 1923 m., Vilniaus valstybinio universiteto studentas; 2. Jonas Antonikas, s. Mykolo, gims 1928 m., dirbs Vilniaus elektrinje; 3. Aleksas Petrauskas, s. Vinco, gims 1923 m., vakarinio technikumo studentas. Respublikins profsjung tarybos inspektorius; 4. Tomas Kruas, s. Motiejaus, gims 1918 m., Vilniaus energetikos valdybos elektromonteris; 5. Alfonsas Januleviius, s. Juozo, gims 1922 m., Vilniaus universiteto studentas, organizacijos dalyvi susirinkimuose svarsts klausimus, kaip rengti ir vykdyti udymus ir diversijas. A. Petrauskas l i u d i j a : <...> Susirinkime buvo apsvarstytas Generolo Vtros sakymas, Atsiaukimas laisvsias pasaulio tautas" ir politin apvalga. Mintus dokumentus susirinkim atne Januleviius. Po apsvarstym ikilo klausimas, jog reikia suorganizuoti teroristinius brius, kuri udavinys - sunaikinti Lietuvos sovietin partin aktyv. Siame susirinkime apsvarstytas ir Vilniaus radijo stoties ugrobimo ginkluoto sukilimo metu planas. Lietuvos tautin taryba pareng elektrins ir radijo stoties ugrobimo plan. plan vykdyti praktikai buvo parinkti ir uverbuoti vykdytojai i iuose objektuose dirbani moni tarpo. Taryba msi priemoni susisiekti su usienio lietuvi nacionalini organizacij centrais. 403

Noreika pareng ir isiunt per Lenkij angl okupuot zon Vilniaus universiteto student Varaneck, perdavs per j praneim vienam i lietuvi nacionalinio centro vadov Miunchene - gydytojui Jasaiiui. 1946 m. sausio mn. Varaneckas ivyko Lenkij. Jis turjo Jasaiiui praneti, kad Vilniuje yra kurta Lietuvos tautin taryba, kartu painformuoti j apie padt Lietuvoje". J. N o r e i k a l i u d i j a : Varaneckui a daviau udavin Miunchene susitikti su gydytoju Jasaiiu ir perduoti jam ini apie kurt ginkluotj pajg centr Lietuvoje. Kartu praiau, kad Jasaitis umegzt ryius su lietuvi komitetais, esaniais vedijoje ir Londone. Umezgs ryius, Jasaitis turjo man padti umegzti kontakt, atsisdamas i usienio man mog... Nelegaliai pereiti sien padjo taip pat LTT narys Gorodeckis, siekiant umegzti tiesioginius ryius su usienio centrais". (Pereiti sien padjo Kazimieraiio vyrai. - V. A.) S. Gorodeckis ir O. Lukauskait liudijo, kad tuo paiu metu jie rengsi permesti veicarij organizacijos dalyv V. Amensk ir raytoj Jakubn. iam tikslui jie numat panaudoti LSSR mik pramons lktuv. Lktuv perskraidinti turjo pats V. Amenskas. vedijoje V. Amenskas privaljo umegzti ryius su lietuvi komitetu. S. G o r o d e c k i s l i u d i j a : <...> Ryiams umegzti su tautinmis organizacijomis vedijoje ten numatyta pasisti V. Amensk ir Jakubn. Per Amensk mes norjome nusisti Atsiaukim laisvsias pasaulio tautas", inias apie partizanin judjim Lietuvoje ir kitus dokumentus, kurie praverst antisovietinei propagandai usienyje. Norint gauti dokumentus, kuo smulkesni ini apie partizan judjim Lietuvoje, numatyta visoms partizan grupuotms isiuntinti instrukcijas, nurodanias, kad kiekviena grupuot pateikt duomenis apie tai, kiek jose nari, apie ginkluot, kov veiksmus ir kt. Taryba msi ygi parengti pogrindio spaustuv masiniam antisovietiniu lapeli spausdinimui. Taiau pogrindio spaustuv nebuvo suorganizuota". 404

Byl duomenimis, aretuoti 28 mons, i j 7 vadovybs mons, 7 teroristini grupi vadovai, 8 ryininkai ir 7 eiliniai dalyviai. Tardym ir agentrin darb tsiame: LSSR valstybs saugumo ministras generolas majoras Jefimovas (paraas). LSSR MGB 2-ojo skyriaus virininkas respublikos papulk. Pokinas (paraas). KGB ministro ataskaita. Vilnius, 1946 m. gegu.
(F. Nr. K - l . Ap. 10. L. 181-190.)

Idavysts atomazga
Iki iol neinota, kas slypi po KGB agent slapyvardiais Oras, Klevas, Sibiriakovas, kurie figravo Falangos" operacijos plane. Tai paaikjo tik dabar, kai b u v u s i u o s e KGB archyvuose p. N. Gakait utiko KGB paym apie agent, slapyvardiu Oras. 1965 m. sausio 1 d. LSSR KGB apyskaitos Mylnikovas sura paym (I. 69), btent: Agentas Oras, uverbuotas 1942 m., tai nalistins tautinink partijos valdybos narys. iaikinant didel nacionalistin organizacij taryb, i kurios buvo suimtas 41 mogus. archyv virininkas buruazins nacioAktyviai dalyvavo - Lietuvos tautin

(Buv. KGB arch. f. 6. B. 26/92. L. 137-138.) 1 9 8 3 m. k o v o 16 d. 2 - N

valdybos agent sraas, kur lieia SSRS MGB 1952 m. gruodio 17 d. sakas Nr. 001160, dl kuri tarpininkaujame, kad LKP CK juos palikt agentriniame tinkle: Agent bylos srao itrauka Slapyvardis, Asm. bylos N r. tvavardis 15764 Oras Pavard, vardas Valerija Valsinien, Julijevna Partikumas, darboviet, pareigos nepartin, Vilniaus m. deputat, LSSR raytoj sjungos nar

405

X I V .MONILIKIMAI4 0 6

Kelion i M G B Lukikes
Vos MGB rmuose karinio tribunolo pirmininkui plk. Stasiuliui paskelbus mirties nuosprend Jonui Noreikai ir Zigmui erknui, ia pat prisistato MGB vidaus kaljimo komendantas. Abiem mirtininkams udeda antrankius ir atskiria nuo vis kit teisiamj. Nuo grups atskiria moteris On Lukauskait-Pokien ir Julij Vaicekauskien, nuteist 5 merams laisvs atmimo, bausm taikant slyginai su 3 met bandomuoju laikotarpiu. Mus, likusius 7 kalinius - S. Gorodeck, A. Janulevii, V. Amensk, P. ir T. Masiulius, P. Juodel ir K. Borut, pasodina bendr kamer. Dalijams spdiais, igyvenimais. Mginame net dainel utraukti, bet nesiseka. Diaugiams, kad pirmoji dalis kani liko praeityje. Kit nakt, tai buvo i lapkriio 23 24 d., iaukia visus su savo manta MGB rm kiem. Mus sutinka automatais ginkluoti sargybiniai. Tenai atveda surakintus antrankiais J. Noreik ir Z. erkn-Laukait. alia mans u poros ingsni atsistojs su automatu rankose kareivis labai panaus esesinink, kuris Trakuose 1944 m. suaud 10 kinink. Mane nukrt iurpulys. Privaiuoja kalini autobusiukas, kur sugrda atskiroje patalpoje mirtininkus - Jon ir Zigm, o mus - kit patalp. Upakalyje usidaro durys ir j i lauko urakina. Jauiams kaip silks statinje. Automaina barkdama pajuda. Girdime, kaip atsidaro MGB kiemo vartai, ir ms autobusiukas krypuodamas ivaiuoja gatv. Nuo MGB rm iki Lukiki kaljimo visai netoli - tik ranka paduoti, o mes jauiame, kad ms autobusiukas suka on ir kyla kaln (mainos variklis riaumoja"). Kakuris kteljo: Mus vea Paneri udyni viet"! Visiems ugniau kvap. S. Gorodeckis mgina susikalbti" su u sienels esaniais J. Noreika ir 406

Z. Laukaiiu-erknu, bet veltui. T i k po gero pusvalandio pajutome, kad sustojome. Girdime - rakinami vartai. Vieni, po to antri, ir atsiduriame Lukikse. Mus nuo mirtinink vl atskiria. J. Noreika ir Z. Laukaitis-erknas stovi prie vaiavimo vart. J galvos ididiai pakeltos. Vart raudoname fone abu mirtininkai atrodo kaip tikri didvyriai. S. Gorodeckis atsidsta ir sako, kad nortsi pasikeisti vaidmenimis ir atsidurti j vietoje. Staiga Stasys pusbalsiu kteli mums: Vyrai, irkit - vir J. Noreikos galvos aureol... ir vir Zigmo taip pat". Ms vilgsniai nukrypsta juos. I tikrj elektros ibint viesoje jie apviesti taip, lyg bt vytintys vainikai vir j galv... Po deimties minui mus vl iskiria. Mes patenkame bendr didiul kamer (per 60 kalini, i kuri buvo ir kriminalini nusikaltli). Mirtininkus nuved kaljimo rsius, specialias mirtinink kameras. O. Lukauskait-Pokien nuved moterims skirt kamer. J. Vaicekauskien, nuteist penkeriems metams lygtinai su trej met bandomuoju laikotarpiu, i MGB paleido laisv.

Lukikse
Lukiki kaljimas - vienas didiausi ir moderniausi kaljim buvusioje carinje Rusijoje. Jame buvo galima laikyti iki 8 tkstani kalini. Sovietiniais metais ia buvo sugrsta iki 24 tkstani (taip kalbjo tuo metu kaliniai). Kameros visos perpildytos. Buvo naudojamasi ir buvusios koplyios patalpomis. Politini kalini buvo dauguma, bet buvo nemaai ir kriminalini nusikaltli. Kamerose veik" ir saugumas", kuris rinko mediag apie pranejus". Dl nuolatins kaitos (kas mnes buvo isiuniama etapu tkstaniai kalini) nuolatinio sekimo nebuvo. Dl siuntini grobimo kildavo kova" tarp kriminalini ir politini kalini. Tarp aukt buvo palaikomas ryys vilkiukais" - oro patu - virve laikas" keliaudavo i viraus apaion ir atgal. 407

Vir mirtinink kamer buvo kameros nepilnameiams, kurie naudojosi tam tikromis privilegijomis: turjo teis gauti laikraius. Jie, pasinaudoj savo teismis, nusisdavo mirtininkams laikrai ikarpas, tabako. Todl mirtininkai apie padt alyje inodavo kur kas daugiau negu kiti kaliniai. Prisimenu, 1946 m. Kias ventme gyvendami nedidelje kameroje. Siuntini Kioms nesulauk, dalijoms virtomis pupomis, kuri kakuris i kalini turjo. Kiekvienam teko po 2 - 3 pupas. Antr Kald dien pasirod siuntiniai, kurie buvo isisti dar prie Kias. Susdome u bendro Ki stalo - Boruta, Juodelis, Masiuliai, a, berods, Gorodeckis. A, nors ir nelabai prisieks uvies mgjas, valgiau tik uv i Borutos siuntinio ir jos prisivalgiau tiek, kad susirgau (apsinuodijau). Kameroje buv du jauni gydytojai Petras Lapienis ir Grinskis niekuo negaljo man padti. Laimei, pats organizmas isikapst". Maniau, kad teks keliauti pas Abraom. Kiti apsinuodijo maiau. Kart atjo Lukiki kaljimo priirtojas ir paklaus, kas turi maas bausmes ir nori ikrauti katilin atvetas anglis. Mudu su T. Masiuliu iokome priek ir pasilme savo darbo jg. kaljimo priirtojo klausim, kokia bausm, abu kaip susitar atsakm 5 metai. Patikjo. Ijome kiem. Ieidami jau inojome, kad prie katilins rsiuose yra mirtinink kameros. T. Masiulis pradjo kraptytis prie angli ikrovimo, o a apsidairs, kad aplinkui sargybinio nra, praeidamas pro trejet rsio lang, vos girdimai rikteljau: Noreika yra"! Staiga mane igirdo, i tamsos kaip pantera ioko mogysta ir sugriebusi lango metalinius virbus rankomis prisitrauk prie viesos. Pasirod veidas. Tai buvo J. Noreika. Trumpai keliais sakiniais persimetme iniomis. Jis pasisak, kad yra aprpintas iniomis i laisvs, nes vir j gyvena nepilnameiai nusikaltliai, kurie gauna laikraius. J. Noreika kupinas vili, kad Lietuvos ateities reikalai greitai isisprs palankiai. Tikisi, kad bus panaikinta mirties bausm. Po poros mnesi mums prane, jog paduotus kasacinius skundus dl bylos perirjimo, kad bt sumaintos bausms, SSRS 408

aukiausiojo teismo Karin kolegija 1947 m. sausio 8 d. atmet ir nuosprendiai palikti galioti. Kovo pradioje mus visus i Lukiki ive Ras pataisos darb stovykl. Mirtinink - J. Noreikos ir Z. erkno-Laukaiio - likimo neinojom.

Jono Noreikos-Generolo Vtros ir jo a d j u t a n t o Zigmo erkno tis


Suimtas ir iauriai tardomas J. Noreika iliko karys. S. Gorodeckio liudijimu, J. Noreika, paragintas parayti kasacin skund (kaljime suinota, kad Maskva yra primusi nutarim panaikinti mirties bausm, jis netrukus turt sigalioti ir Lietuvoje) ir taip vilkinti laik, atsak: Ne. Kategorikai atsisakau. Neraysiu. Mano teismas neteistas. Esu karo belaisvis. Negaliu bti teisiamas, kad vykdiau savo - kario - priesaik... Praydamas malons, pripainiau okupant valdi... Broliams pranekite - tesprendia pagal savo sin ir kovos situacij". Beje, J. Noreika dar syk pamat Telius - turjo liudyti bendraygio majoro Jono Semakos byloje. U kaltinamj kalb jam buvo paadta laisv. Taiau J. Noreikos kaltinamoji kalba netiko - ji buvo nukreipta prie Lietuvos okupacij bei tautos genocid. P. Naruio liudijimu, paskutinis J. Noreikos pageidavimas buvs labai konkretus: A noriu mirti Vasario eioliktj". Galbt taip ir atsitiko, rao P. Narutis, nors iki iol tiksli mirties data neinoma. Vieni altiniai teigia, kad Generolas Vtra nuudytas 1947 m. vasario 16-j Rygos kaljime, kiti - ten pat vasario 26-j. Kalbta, kad J. Noreik drauge su J. Semaka pakor Teliuose, kad nuautas perveant i vienos vietos kit. Dar vien msl umena byloje Nr. 9792/3 rastas LSSR V R M spec. skyriui, kur bausm atliko J. Noreika, 1958 m. liepos 10 d. raytas KGB slaptas uklausimas: Kur atliko bausm J. Noreika"? Pagal KGB archyv dokumentus J. Noreikia buvo suaudytas 1947 m. vasario 27 d. KGB rsiuose ir ukastas Tuskuln dvare.
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4.)

409

Vliau, jau bdami Ras pataisos darb stovykloje, suinojom, kad Jonas Noreika ir jo adjutantas Zigmas erknas-Laukaitis suaudyti. Tik pastaraisiais metais suinota, kad j knai ukasti Tuskulnuose 1947 m. vasario 26 d. Kakodl Ras stovyklos MGB galiotinis Kmas, isikviets S. Gorodeck, pasak jam: J. Noreika mgino i Lukiki kaljimo bgti, bet buvo nuautas". domi detal: karinis tribunolas ir Aukiausiojo teismo Karin kolegija, kaip minima dokumentuose, nuteis, o vliau suaud ne Jon Noreik, bet Petr Noreik. LSSR VR kariuomens Vilniaus gulos karinis tribunolas dar kart susirinko posd ir nutar: nuteistas suaudyti Petras Noreika ir tardytas Jonas Noreika yra tas pats asmuo". (B. b. Nr. 9792/3. T. A.) Teismo medicinos duomenimis, i tikrj buvo taip. Prie mirties nuosprendio vykdym J. Noreika ir Z. erknas-Laukaitis buvo perveti i Lukiki KGB rsius, ten 1947 m. vasario 26 d. suaudyti ir ukasti Tuskuln dvaro parke septyniems monms skirtoje duobje (Petras Vaznys, gims 1925 m., Jonas Noreika, gims 1910 m., Zigmas erknas-Laukaitis, gims 1924 m., Antonas Dukeviius, gims 1906 m., Ivanas Klimaevskis, gims 1907 m., Otonas Gerhardas, gims 1890 m., Vilis Richteris, gims 1919 m.). Kai kuriems i j prie ukasant pradurtos arba sudauytos galvos, knai apipilti negesintomis kalkmis. Atpainimo darbai tebevyksta. Apie Z. erkno buvim KGB rsiuose ir Lukikse mirtinink kameroje smulkmen neinoma. Gal kas atsilieps i skaitytoj.

Kit bylos dalyvi likimai


STASYS GORODECKIS

SSRS aukiausiojo teismo Karinei kolegijai 1947 m. vasario 8 d. patvirtinus, kad karinio tribunolo nuosprendis Lietuvos tautins tarybos bylos dalyviams yra teisingas, S. Gorodeck ir kitus bylos dalyvius kovo mn. perkl i Lukiki kaljimo Ras pataisos
410

darb stovykl Vilniuje. S. Gorodeckis pateko statybinink grup (apie 2 0 0 kalini) ir buvo paskirtas darb vykdytoju (atstovauti kalini teisms). Elfos" fabriko statybas ten ir atgal veiodavo kariniais sunkveimiais. Fabriko Elfa" statybos aiktels virininku buvo civilis kaunikis in. Levinas. Po pusmeio S. Gorodeck i Ras stovyklos perkl persiuntimo stovykl, o i ten buvo ivetas Intos pataisos darb stovykl, kur jis dirbo statybinink grupje. Intos stovykloje, ikraunant i vagono rstus, S. Gorodeckis buvo sunkiai sueistas (sudauyta galva). I stovyklos buvo paleistas pirma laiko. Gro Lietuv. Tv nerado: ivaiav Lenkij, jie ten ir mir. Gyvenim teko pradti i naujo. Vilniuje nei dirbti, nei gyventi neleido. Apsistojo Grigikse. Dar Intoje ved On Jackeleviit, poet, buvusi kalin Egl Nemunait. Nemunait 1 9 5 0 - 1 9 5 6 m. buvo Irkutsko, Taieto stovyklose. sidarbino Grigiki popieriaus kombinate darb vykdytoju. S. Gorodeckis yra pastats beveik visus gyvenamuosius namus Grigikse popieriaus fabriko darbininkams, administracijai. Pasitrauks i kombinato, dirbo darbinink kvalifikacijos klimo mokykloje dstytoju. 1985 m. ijo pensij ir dar kur laik dirbo. Iaugino du snus - Aring (gimus 1961 m.) ir Sakal (gimus 1963 m.) ir dukr Aurin (gimusi 1959 m.). Vaikai gyvena atskirai. Dukt Aurin dirba Seimo kanceliarijoje, Aringas - Vaiko teisi apsaugos tarnyboje prie Socialinio aprpinimo ministerijos, o Sakalas - Krato apsaugos ministerijoje. S. Gorodeckis dabar gyvena Grigikse, gana silpnos sveikatos. Pataisos darb stovykloje vykusi nelaim paliko savo pdsakus.
ONA LUKAUSKAIT-POKIEN

O. Lukauskait-Pokien bausm atliko Korgopolio, Vorkutos ir Mordovijos pataisos darb stovyklose. Grusi Lietuv, apsi411

gyveno iauliuose. Vertsi pamokomis. Yra paraiusi ir iplatinusi pogrindyje Lagerio pasakas". 1974 m. lapkriio mn. krsi Lietuvos Helsinkio susitarimo grup. Viena jos steigj buvo ir 70-met Ona Lukauskait-Pokien. 1978 m. ji reikalavo tutuojau nutraukti gding susidorojim, o socialistinio humanizmo diegjams nuteisus vien i mogaus teisi gynj, ji kartu su drsiais monmis, teisiamaisiais humanistais, pareikalavo liautis veidmainiauti. O. Lukauskait-Pokien nuo 1983 m. rudens sirgo diabetu. Prasidjo baiss gangrenuojani koj skausmai. Kentjo iki 1983 m. gruodio 4 d. Po pusiaunakio ji aminai umerk akis.
PETRAS JUODELIS

Po teismo gana ilg laik ibuvo kartu (S. Gorodeckis, P. ir T. Masiuliai, P. Juodelis, K. Boruta, A. Januleviius ir V. Amenskas). 1947 m. vasario 8 d. SSRS aukiausiojo teismo Karin kolegija patvirtino Vilniaus gulos karinio tribunolo nuosprend. Kovo pradioje P. Juodel perkl Vilniaus persiuntimo kaljim ir i ten 1947 m. buvo etapu nuvarytas i pradi Ucht, o vliau Vorkutos pataisos darb stovyklas. Karinio tribunolo posdyje savo paskutiniame odyje veltui S. Gorodeckis pra tribunolo pirminink justicijos plk. Stasiul palikti j su P. Juodeliu vienoje stovykloje. Jo motyvas: A j traukiau Lietuvos tautin taryb konsultantu. P. Juodelis - silpnos sveikatos. Noriu prie P. Juodel savo kalt atpirkti paddamas jam tolesniame gyvenime". P. Juodelis bausm Vorkutoje baig 1955 m. birelio 13 d. 1956 m. kovo 18 d. P. Juodelis itremiamas pas eim Krasnojarsko krat, Mansko rajon. I tremties rao Pabaltijo karinei apygardai, esaniai Rygoje, praydamas, kad jam grint byloje likus diplom, kurio reikia sidarbinant. 1956 m. balandio 13 d. Pabaltijo karins apygardos tribunolas kreipiasi LSSR MGB, praydamas atsisti mintus dokumen412

tus. sikius susirainjim LSSR vyr. prokurorui, isiunia b. b. Nr. 9792/3, ir Juodelis gauna i Pabaltijo karins apygardos dokumentus: 1) gimimo metrikus, 2) paym apie P. Juodelio buvusi darboviet. (B. b. Nr. 9792/3.
T. 4. L. 3 6 0 - 3 6 6 . )

P. Juodelis, bdamas pataisos darb stovyklose, dirbo achtose, o neteks sveikatos guljo ligoninje. Pasveiks jis toje paioje ligoninje dirbo gailestinguoju broliuku". Bdamas tremtyje, P. Juodelis dirbo elektrinje. Dl P. Juodelio skundo 1954 m. rugsjo 16 d. Pabaltijo karinio prokuroro pavaduotojas justicijos majoras Bondarcnka, suderins su LSSR prokuroro pavaduotoju justicijos 3 klass patarju Kolesnikovu, savo ivadoje mano, kad 1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. karinio tribunolo nuosprendis ir SSRS AT Karins kolegijos 1947 m. sausio 8 d. nutartis nuteistiesiems Noreikai, erknui-Laukaiiui, Gorodeckiui, Lukauskaitei-Pokienei, Januleviiui, Amenskui, Juodeliui yra teisinga. 1957 m. rugsjo 17 d. LSSR prokuroro pavaduotojas valstybinis 3 klass justicijos patarjas B. Galinaitis patvirtino 1957 m. rugsjo 10 d. LSSR KGB prie Ministr tarybos tardymo skyriaus vyr. tardytojo kpt. Litvinovo suderint su KGB tardymo skyriaus virininku papulk. Kisurinu nutart dl Juodelio skundo ir mano, kad 1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. Vilniaus gulos karinio tribunolo nuosprendis, lieiantis P. Juodel, yra pagrstas, P. Juodelio kasacin skund atmet. 1958 m. gegus 26 d. P. Juodelis kreipsi LSSR prokuror protestuodamas prie LSSR V R M kariuomens karinio tribunolo 1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. nuosprend, praydamas perirti jo byl, panaikinti nuosprend ir byl nutraukti. 1958 m. liepos 2 d. LSSR prokuroro pavaduotojas P. Juodelio skund persiunia Saugumo komiteto prie LSSR ministr tarybos pirmininkui generolui majorui Liaudiui. 413

LSSR KGB kpt. Litvinovas, perirjs P. Juodelio skund, prijo prie ivados, kad 1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. karinio tribunolo nuosprendis yra pagrstas, ir pasil P. Juodelio skundo nepatenkinti. Dokument patvirtino I. e. KGB prie LSSR ministr tarybos pirmininko pareigas plk. Sinicinas. (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 425.) P. Juodelis, grs su eima Lietuv, sidarbino Dails muziejuje skyriaus vedju. 1970 m., ijs pensij, ten pat dirbo konsultantu. Mir 1975 m. rugpjio 24 d. Palaidotas Rokantiki kapinse.
ALFONSAS JANULEVIIUS

A. Januleviius 1947 m. kovo mn. i Lukiki kaljimo buvo pervetas persiuntimo kaljim Vilniuje ir i ten etapu nuvarytas iaur, achtas. Atliks bausm, gro Lietuv, mgino sidarbinti, bet jam neleido nei siregistruoti, nei gauti darbo. Gro Ukrain, monos tvik. Ten monos brolis pastat gyvenamj nam. Pastaraisiais metais buvo kelet kart atvaiavs Lietuv. Pasiilgs tviks. Savj jau nebeliko, draug taip pat nra. irdis traukia gimtin, taiau eima, vaikai pasirink nauj tvyn. Tenka skausmingai taikytis su likimu. Ukrainoje tautos atgimimas akivaizdus, bet vyresnysis brolis" (Rusija) negali leisti sau atsiadti Ukrainos juodemio, anglies. Alfonsas sveikata nesigiria. Sunkus darbas achtoje padar savo. irdis lubuoja ir kiekvien akimirk gali atsisakyti tarnauti. A. Januleviius tebegyvena Ukrainoje, Ivano Frankovsko rajone. A. Januleviiaus iki teismo nepainojau. Taiau susidariau spd, kad tai geras jaunuolis, studentas mikininkas. Ne be pagrindo J. Noreika, sumus Z. erkn, j paskyr jaunimo grups vadovu ir savo adjutantu. A. Januleviius ir kiti grups dalyviai, ypa Zigmas erknas, pasiaukojamai gyn Tad Masiul, puik jaunuol, IV kurso student fizik, nuo kaltinimo dalyvavus jaunimo grupje ir jiems pavyko 414

tai padaryti. Tadui Masiuliui buvo skirta 8 metai pataisos darb stovykloje. Mane itrmus Sibir, neprisimenu, kuris i mudviej pirmas parame laik. Pradtas susirainjimas nenutrko ir dabar. Kai bna Vilniuje, aplanko mane. Pablogjus Alfonso sveikatai, bus sunkiau bendradarbiauti. Alfonso dka mginu umegzti ryius su Ukrainos 1941 m. sukilimo organizacija.
VIKTORAS AMENSKAS

1946 m. lapkriio 23 d. mus perve i KGB kaljimo Lukikes. Pabuv Lukikse tris mnesius, atjus i Maskvos Aukiausiosios tarybos Karins kolegijos nuosprendiui, kad bausms paliktos galioti, kai kuriuos i ms LTT bylos nuteistj - mane, Tad ir Petr Masiulius bei Stas Gorodeck persiunt Ras pataisos darb stovykl, i ten pirkliai nupirko" Elfos" fabriko statybos darbams. Po 4 mn. darbo buvau grintas Vilniaus persiuntimo kaljim ir i ten patekau Klaipdos faneros fabriko stovykl. 1948 m. pavasar persiunt Klaipdos celiuliozs ir popieriaus fabriko stovykl. 1948 m. vasar grino Vilniaus persiuntimo kaljim ir vasaros pabaigoje su kalini eelonu buvau ivetas Mordovij. Tenai stovykloje Nr. 7 vl susitikau T. Masiul, P. Masiul ir nema br pastam: smuikinink Albin Ciplijausk, in. Juoz epait, plk. Sakman, plk. Jasiulait, plk. Sidzikausk. Po mnesio su T. Masiuliu buvau ivetas stovykl Nr. 6, kurioje teko ibti iki 1952 m. Po to buvau grintas trumpam stovykl Nr. 7. Mane perkl stovykl Nr. 14, i kur dar ygiavome statybos darbus stovyklose Nr. 10 ir Nr. 16. Mordovijos stovyklose teko vadovauti statybinink lietuvi brigadoms, statyti gyvenamuosius namus, stovykl gyvenamuosius barakus, elektrines, kareivines, artezinius grinius, vandentiekio boktus, gaisrin. 1952 ar 1953 m. gegus 2 d. i stovyklos Nr. 7 pabgo du lietuviai - Rimas ir Kairys. Pabgimas buvo labai gerai suorganizuotas. tarimas krito ant mans. Stovyklos administracija ir 415

apsauga su kaliniais pradjo elgtis vrikai. Beje, po 2-j savaii bgliai buvo sugauti ir grinti stovykl Nr. 7. Vienas i j po pirmos tardymo nakties pasikor. Nerad prie mane kali, tik isiunt stovykl Nr. 14. Paskutiniaisiais 1 9 5 4 - 1 9 5 5 m. buvau paskirtas statybos darb vadovu. 1955 m. sausio mn. Mordovijos aukiausiojo teismo nutartimi, vadovaujantis 1954 m. liepos 14 d. saku, nuo kalinimo bausms buvau atleistas ir itremtas Krasnojarsko krat, Udereisko rajon (100 km rytus nuo Jenisejaus, prie deiniojo Angaros ups kranto). Dirbau paprastu darbininku angli tyrinjimo grupje, o 1955 m. vasar perkl Razdolinsk, iaurins Angaros kaln pramons valdyb, ten dirbau darb vykdytoju gyvenamj nam, vaik darelio, vandens rezervuar statybose bei achtose, elektrini traukini depo statyboje. 1956 m. gruodio 13 d. itrmim panaikinus, 1957 m. vasario 11 d. grau Lietuv. 1 9 5 7 - 1 9 7 6 m. dirbau Statybos ministerijos sistemoje. 1959 m. spalio 6 d. LSSR aukiausiojo teismo nutartimi buvau reabilituotas. 1 9 7 6 - 1 9 8 9 m. dirbau Aviacijos sporto federacijos atsakinguoju sekretoriumi. 1989 m. vasario 26 d. atkrus Lietuvos aeroklubo teises - LAK generaliniu sekretoriumi. 1995 m. irinktas LAK garbs nariu. Nuo 1993 m. irinktas Lietuvos 1941 m. birelio 2 2 - 2 8 d. sukilli sjungos tarybos pirmininku. U indl aviacijos sportui apdovanotas Dariaus ir Girno medaliu, tarptautins aeronautikos federacijos - FAI - medaliu ir DLK Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu.
PETRAS MASIULIS

1946 m. lapkriio 23 d. kartu su kitais nuteistaisiais i MGB buvo pervetas Lukikes. Kur laik buvo kartu vienoje kameroje su savikiais. 1947 m. sausio 8 d. SSRS aukiausiojo teismo Karinei 416

kolegijai atmetus skund, po kurio laiko kartu su kitais buvo perkeltas Ras pataisos darb stovykl, ten Eltos" gamyklos statytojai j nusipirko" ir padar statybininku. P. Masiulis buvo dailidi brigados brigadininko pavaduotojas: priiminjo ir idavinjo rankius, apraydavo atliktus darbus. 1948 m. vasar perkeltas Vilniaus persiuntimo kaljim ir, suformavus kalini eelonus, ivetas Mordovijos pataisos darb stovykl. ia paskirtas dirbti medio apdirbimo skyriuje, medio diovinimo ceche, kur idirbo iki 1955 m. pabaigos. Atlikus bausm, 1955 m. gruodio mn. P. Masiuliui leido grti Kaun. Apsigyveno pas savo ger biiul dr. Tik. Netrukus susirgo viu ir 1957 m. balandio 20 d. mir. Palaidotas A. Panemuns kapinse.
TADAS MASIULIS

T. Masiulis, kaip ir visi kiti, i MGB buvo nuvetas Lukikes, o vliau SSRS aukiausiojo teismo Karinei kolegijai atmetus kasacin skund, pervetas Ras pataisos darb stovykl. Atvaiavus Elfos" gamyklos pirkliams", Tadas per pus valandos sigijo" armatrininko specialyb. inodamas, kad Elfos" gamyklos statybai reikalingi armatrininkai, autorius 4 kurso Fizikos-matematikos fakulteto student supaindino su gelbetonio gamyba ir armatros paruoimu. Bdamas jaunas ir imlaus proto, T. Masiulis greitai susigaud ir komisijai rod, kad jis nusimano apie armatros ruoim gelbetonio darbams. Pagaliau, mokdamas skaityti brinius, greitai imoko dirbti pagal nauj specialyb, kuri gana ilg laik jam palengvino kalinio dali. 1947 m. ruden i Ras stovyklos j perkl Lentvar prie Kaitros" fabriko statybos. ia statyboms vadovavo jau anksiau atvetas kalinys in. Juozas epaitis, teistas kaip vienas Lietuvos partizan sjungos - LPS - vadov. 1948 m. pavasar T. Masiul perkl N. Vilnios pataisos darb stovykl prie algirio" gamyklos statybos darb. 417

1948 m. vasaros pabaigoje T. Masiul grino Vilniaus persiuntimo kaljim, i kurio buvo siuniami eelonai plaij tvyn". 1948 m. i Lietuvos buvo iveami visi politiniai kaliniai. T. Masiulis pateko vien eelon su savo tveliu P. Masiuliu ir ios knygos autoriumi. Traukinys (apie 1000 moni) madaug po savaits kelioni atsidr Mordovijos pataisos darb stovykloje Nr. 7. Tenai jau buvo apie 7 0 0 lietuvi kalini. Po mnesio kartu su i eilui autoriumi ir kitais 25 kaliniais lietuviais (T. Masiulis, Sadauskas, Preidys, K. Kaergis, Bielskis, adis, Bilinas ir kt.) buvo perkelti moter stovykl Nr. 6 (vyrams rengta atskira zona), kurioje liko apie 100 vyr, tarp j 27 lietuviai. I 2 0 0 0 kalini moter lietuvaii buvo apie 500. Visi lietuviai (27 vyrai) buvo paskirti atskir statybinink brigad, stat gyvenamuosius barakus, pirt, elektrin, gaisrin, kareivines, gyvenamuosius namus civiliams. ia T. Masiulis pramoko normuotoj darbo. T. Masiulis buvo labai draugikas, nuoirdus, stengdavosi padti likimo draugams. Buvo geras achmatininkas, linksmo bdo, mgo humor. Sunkiomis valandomis stengdavosi nuraminti, paguosti. Kaljime vis laik buvome drauge. Daug kari piliuli teko nuryti kartu. A ir dabar su didia pagarba prisimenu jo tauri siel. 1951 m. T. Masiul ive Karagandos stovykl, ten dirbo prie statybos darb normuotoju. 1954 m. baigsi kalinimo laikas. 1955 m. rugpjio 27 d. M. Masiulien para kasacin skund dl T. Masiulio bylos perirjimo. 1955 m. spalio 4 d. LSSR MGB vyr. tardytojas kpt. Priinas, perirjs byl, pasil, kad T. Masiulio kaltinimas bt perkvalifikuotas. LSSR vyr. prokuroro pavaduotojas spec. byloms Bogaiovas ura rezoliucij: Manau, kad 17-58-la ir 58-11 str. reikia perkvalifikuoti 58-12 str." (B. b. Nr. 9792/3. T. 4. L. 353, 356.) is dokumentas palengvino stoti Karagandos institut. 1955 m. T. Masiulis stojo Karagandos politechnikos institut, kur baig 1959 m., sigydamas elektromechanikos ininieriaus specialyb. 418

Tarpininkaujant Vilniaus energetikos valdybos projektavimo ir konstravimo biuro virininkui in. Branui, susitarus su Valstybine plano komisija, pareikalauta, kad Lietuv atsist Karagandos institut baigusi elektromechanikos skyri ininieri, kuri Lietuvoje nra. Kadangi T. Masiulis institut baig labai gerais paymiais, jam buvo suteikta teis pasirinkti darbo viet. Suprantama, Tadas Masiulis pasirinko Lietuv ir tais paiais 1959 m. gro Vilni. Apsigyveno pas motin, kuri gyveno su broliu Jurgiu. Grs sidarbino Lietuvos energetikos projektavimo ir konstravimo biure pagal savo specialyb. Nuo 1986 m. iki iol dirba energetik mokymo centre.
KAZYS BORUTA IR JULIJA VAICEKAUSKIEN

1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. LSSR VR kariuomens Vilniaus gulos karinio tribunolo posdio metu, svarstant Lietuvos tautins tarybos byl, karinio tribunolo pirmininkui justicijos plk. Stasiuliui buvo teiktas Lietuvos SSR raytoj sjungos pirmininko Venclovos laikas tarpininkaujant skirti K. Borutai maesn bausm. Tai iek tiek padjo. K. Borutai paskirta palyginti nedidel bausm - laisvs atmimas 5 metams be teisi suvarymo ir turto konfiskavimo. K. Boruta po karinio tribunolo teismo kur laik buvo Lukikse kartu su neatskiriamu draugu P. Juodeliu ir kitais savo bylos biiuliais, kur laik net vienoje kameroje, dalydavoms prisiminimais apie praeitus tardymus, apie savo artimuosius (ms eimos susipaino laukdamos eilse prie KGB perduodant maisto siuntinius). K. Boruta ir P. Juodelis paprastai guldavo antrame nar aukte, poktaudami i viraus nuleisdavo rank: Dievai prao a u k " . Suprask, jog reikia dti sauj, k turi valgomo i gauto siuntinio. K. Boruta, kaip ir visi kiti, paskelbus nutart dl kasacinio skundo, ivetas Ras pataisos darb stovykl. Vliau K. Boruta pateko kitas Vilniaus stovyklas Subaiaus gatvje, ten jam teko dirbti bibliotekoje. 419

1949 m. gegus 25 d. SSRS aukiausiosios tarybos prezidiumas, perirjs K. Borutos malons praym, nusprend: K. Borutos praym patenkinti ir bausm sumainti iki 3 met. SSRS AT prezidiumo sekretorius. (B. b. 9792/3. T. 4. L. 350.) Grs laisv, K. Boruta baig parengti liaudies pasak motyvais apysak Baltaragio malnas" (inscenizacija pastatyta 1966 m., filmas - 1974 m.), skulptoriaus V. Grybo biografij Sunks paminklai" (1960), eiliuot pasak rinkin Dangus griva" (1951), humoristin apysak Jurgio Paketurio kelions" (1963). Ivert H. Ibseno, F. ilerio, V. ekspyro, V. Vitmeno, Apsesdelo, S. Jesenino ir kt. raytoj krinius. Atilimo laikotarpiu", 1989 m. birelio 3 d., SSRS prokuratra dl K. Borutos ir J. Vaicekauskiens bylos kreipsi SSRS aukiausiojo teismo plenum pareikdama protest. U tvyns idavim ir dalyvavim rengiant kontrrevoliucin veikl kit bylos dalyvi: Jono Noreikos, Zigmo erkno-Laukaiio, Stasio Gorodeckio, Onos Lukauskaits-Pokiens, Alfonso Januleviiaus, Viktoro Amensko, Petro Masiulio, Tado Masiulio teistumo klausimas nebuvo svarstomas ir todl 1947 m. sausio 8 d. SSRS aukiausiojo teismo Karins kolegijos nutartis jiems palikta galioti. Boruta pripaintas kaltu tuo, kad palaik artimus ryius su O. Lukauskaite-Pokiene, klaus jos prieik pasisakym, susipaino su Atsiaukimu laisvsias pasaulio tautas", dl turinio padar kai kurias pastabas. J. Vaicekauskien buvo kaltinama tuo, kad 1946 m. perskait O. Lukauskaits-Pokiens atnet nacionalinio atsiaukimo antrat ir pasil jai vertj. SSRS prokuratra mano, kad teismo nuosprendis, susijs su Boruta ir Vaicekauskiene, turt bti pakeistas: - nuteistieji prisipaino savo kalt, kad apie tai neprane. Be to, juodu abudu neinojo apie veikiani kontrrevoliucin organizacij; - nuteistoji O. Lukauskait-Pokien patvirtina, kad ji du kartus mgino K. Borutai skaityti nacionalin atsiaukim, bet K. Boruta 420

tai nekreip dmesio. Be to, O. Lukauskait-Pokien tardymo metu patvirtino, kad ji apie organizacij nra minjusi nei J. Vaicekauskienei, nei K. Borutai. Esant tokioms aplinkybms, SSRS prokuratra pripasta, kad K. Borutos ir J. Vaicekauskiens veiksmuose nra nusikaltimo rodym. Laikinai einantis SSRS generalinio prokuroro pareigas A. Vasilievas prao: 1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. Vilniaus gulos karinio tribunolo nuosprend ir 1947 m. sausio 8 d. SSRS aukiausiojo teismo Karins kolegijos nutart dl K. Borutos ir J. Vaicekauskiens pakeisti ir baudiamj byl prie juos, trkstant kali, n u t r a u k t i .
(B. b. Nr. 9 7 9 2 / 3 . T. 4. L. 4 6 1 . )

1989 m. lapkriio 28 d. SSRS aukiausiojo teismo plenumas savo nutarimu Nr. 474-89, perirjs SSRS vyr. prokuroro protest dl K. Borutos ir J. Vaicekauskiens teistumo, nutar: LSSR VRK Vilniaus gulos karinio tribunolo 1946 m. lapkriio 2 0 - 2 2 d. nuosprend ir SSRS aukiausiojo teismo Karins kolegijos 1947 m. sausio 8 d. nutart pakeisti ir, trkstant kali, byl nutraukti. SSRS AT pirmininkas (E. A. Smolencevas). Sekretorius (M. A. Karpimovas). J. Vaicekauskien, nesulaukusi reabilitacijos, mir. Kazys Boruta mir 1965 m. Palaidotas Ras kapinse.
REABILITACIJA

Lietuvos Respublikos aukiausiasis teismas 1991 m. gegus 27 d. ratu Nr. 8-17228 para paym, kad pagal b. b. Nr. 9792/3 yra reabilituoti ie asmenys: J. Noreika, S. Gorodeckis, O. Lukauskait-Pokien, P. Juodelis, Z. erknas-Laukaitis, A. Januleviius, V. Amenskas, P. Masiulis, T. Masiulis, J. Vaicekauskien, K. Boruta.

421

X V . BENDRAYGI ATSIMINIMAI I R SPAUDOJE SKELBTOS JON PUBLIKACIJOS APIE KAPITON GENEROL VTR -

NOREIK

Nemaai buvo rayta spaudoje nuo 1941 m. birelio mn. karo pradios - apie karo eig, ms sukilli sudtas aukas, apie ivetuosius. Grus antrajai okupacijai, dalis buvusi sukilli pasitrauk Vakarus, kiti pasiliko su tauta, su kuria kartu kentjo ir dl kurios aukojosi. Bolevik karo maina, amerikiei padedama, visk naikindama ir udydama pakeliui Vakarus, brovsi Lietuv, palikdama griuvsius, mons slapstsi patys, slp nuo okupant turt, bet veltui: slptuvs atkasamos, turtas igrobstomas. mons kiek manydami slapstsi, bgo mikus, kur brsi pasiprieinimo okupantams ginkluotus brius. Niekas neman, kad Vakar demokratija darys bolevikams vien nuolaid po kitos. Desperatikai gindamiesi, tvynainiai kiekvien dien sulaukdavo dar didesni tautos inaikinimo pavoj. Praslinkus nelygios kovos audroms, mons vl priversti balsuoti" u soviet valdi. To meto spauda apie ms valstybingumo atkrimo atgarsius nenorjo net prisiminti. Tik praslinkus keturiems deimtmeiams, pasirod inui apie buvusius banditus", kurie es degino kaimus, ud sovietinius pareignus.

S. Radinas. Laisvs ygio pergal


(Viltis, 1991 m. lapkriio 6 d. Nr. 34) Galingiausias ginklas prie smurto jg yra baims paniekinimas. Herojai, ein ant lau ir eafot, laimi. Net slapta nukankinti tardymo kamerose, apmeiti, slapta ukasti svartynuose ar inie422

kinti ant turgaus grindinio, itrinti i vis sra ir protokol, atjus sprendim laikui, liudija ir laimi. Jie amiams palieka i Bties Realybs spinduliuojania, j ygius tsti kvepiania jga. Didi aukos galia. Ypa smoningos aukos, kai pasiaukojantis, brandiai vertins savo poelgio rezultatus ir kanias, pasvrs jas ant savo doros ir pareigos taisykli, galdamas ir skatinamas atsisakyti, priima aukos yg. Tragika patirtis leidia sprsti, kad kov kanios ir aukos, danai ms visikai nepateisinamos, buvo reikalingos, naudingos ne tik asmens brandumui, bet ir visos ms tautos keliui laisv pagrsti. Kapitonas J. Noreika, dirbs iauli miesto virininku, vokieiams atjus, rezistencijos nurodymu atsisak vykdyti mobilizacij vokiei kariuomen bei SS dalinius. Jis buvo vokiei suimtas ir drauge su kitais kaitais igabentas Dachau mirties stovyklas. Karui baigiantis, gro Lietuv. Dirbo juriskonsultu Moksl akademijoje. T u o metu Lietuvoje vyko ariausios kovos. Viena po kitos buvo sunaikintos partizan vadaviets, tabai. Buvo sunaikintas generolo Peiulionio laisvs armijos tabas, uvo liepsninga LLA dvasia K. Veverskis-Senis, buvo sutrinti Vanag daliniai. Skardupiuose iifruotas bands sujungti visas Lietuvos pajgas Tauro apygardos tabas, suiro laisvs kovotoj pastangos. Patikim ryi su Vakarais nebuvo. Visoj Lietuvoj siaut specialiosios N K V D divizijos, be jokio teismo udydamos ir degindamos sodybas su gyvais monmis (net moterimis, vaikais). Netek vadovybs, isklaidyti, didvyrikai kovojo partizan daliniai. J kova ilgam sulaik bolevizmo plitim ir aidjo laisvoje Europoje. Taiau btinai reikjo ne tik rodyti kovos u laisv atkaklum, bet ir dar kart pareikti pasauliui apie Lietuvos valstybingum, nors ir sunkiausiomis teroro slygomis. Reikjo parodyti tautos valiai atstovaujani struktr ir vadovyb, tsiani Lietuvos valstybingum, suverenitet. Partizanai raudonj teror atsak enkavedist, nip ir aktyvesni raudonj agent naikinimu. Senieji visuomenininkai buvo sunaikinti arba emigrav. i atsaking
423

uduot privaljo perimti i esms dori patriotai, nepriklausomos Lietuvos alininkai, tautai ir pasauliui inomos asmenybs. Buvo suburtos Lietuvos tautins tarybos grups. Aktyvioji negausi grup, pasirengusi prireikus veikti vieai ir priimti Saugumo smg, antroji - patikim, bet ioje situacijoje tausotin veikj grup. Apie Lietuvos tautins tarybos byl kai k suinojau tiesiogiai i tarybos nari - poeto K. Borutos, menotyrininko docento P. Juodelio, pulkininko Masiulio, su kuriais teko bti vienoje stovykloje. Pataisos darb stovykloje daktaro V. imkno dka (tai buvo vienas nuostabiausi stovyklos viesuli) pavyko sitaisyti mirtanij ligoninje. Tai jau buvo iokia tokia viltis ilikti. Ligoninn met leisgyv - isekus, achtoje sualot ms tautiet. Prie mirt jis panibdom man papasakojo apie savo brangakmen, liep nepamirti ir grus papasakoti vaikams. Pro saugumo poemio dureles mus po vien istm vidin N K V D kiem ir grdo gelein, kaliniams veioti pritaikyt main. Nuo Stolypino laik jas vadindavo juodaisiais varnais". Stalino laikais jos buvo viesiai nudaytos maisto produkt reklamomis. Mainos kbulo pasieniuose tvirtinti metaliniai suolai, kampuose - vertikalios spintos - siauri karstai. jas kidavo mirtininkus ir urakin uplombuodavo. V i d u j e sargybos nebuvo. Urakindavo i lauko. Bijodavo, kad kaliniai j nesudorot. Man pavyko priglusti prie mirtinink ds. Rkiant galima buvo su mirtininku susikalbti. Dutje buvo kapitonas Noreika svarbiausia asmenyb i Lietuvos tautins tarybos bylos. Apie j inojo visas miestas ir kaljimas. Toje byloje buvo raytojai K. Boruta, P. Juodelis, O. Lukauskait-Pokien, in. S. Gorodeckis, V. Amenskas, plk. Masiulis, jo snus, Z. erknas-Laukaitis, jo sesuo ir dar keli jauni mons. Saugume per sanitarin mazg, kraptydamas vamzd, suinojau, kad Maskvos Aukiausioji taryba primusi nutarim panaikinti mirties bausmes. Greitai jis turjo sigalioti ir Lietuvoje. 424

Pavyko i svarbi ini praneti Noreikai. Raginau rayti kasacin skund, malons praym ar k - reikjo laimti laiko. Tyla. Vl pakartoju praneim. Supratau: Ne. Neraysiu, kategorikai draudiu rayti mano vardu. Mano teismas neteistas. Esu karo belaisvis. Vykdiau savo - kario priesaik ir pareig. Esu perms vyriausiojo laisvs kov vado pareigas ir paklustu tik Tautinei tarybai. Praydamas malons, pripainiau okupant valdi ir nutraukiau Lietuvos valstybs nepriklausomybs egzistavimo tsin. Pranekite Tarybos nariams. Kariai tesprendia pagal kovos situacij ir sin". Ilikusi rinktini vad pasitarime kapitonas J. Noreika vieningai buvo irinktas vis u Lietuvos nepriklausomyb kovojani dalini, vis Lietuvos ginkluotj pajg vyriausiuoju vadu. Po visuotins apklausos tai buvo patvirtinta. J. Noreika prim nepaprastai atsakingas pareigas ir pasirinko klaidinant saugum slapyvard Generolas Vtra - Dzkijoje siautjusiai N K V D divizijai vadovavo pagarsjs iaurumu rus generolas Vetrovas. Generolo Vtros takos sferoje buvo drausminami pakrik briai, parenkami atsakingi vadai, sakmiai draudiamas individualus teroras, mirties bausmi vykdymas be teismo ir apygardos vado sankcijos, Kazimieraiio - plk. ltn. J. Vitkaus apygardoje kurtas drausms brys, rimtai buvo rengiamasi atremti po karo ilikusi lenk AK (Armija krajova) dalini puolim. Kartu su T a u r o apygarda buvo surengti jaunesnij vad kursai. Majoro Liepos ( m j r . J. Semakos) emaii legiono zonoje sudrausminami savavaliav ar partikumo principais veik briai. Artjant Paryiaus Taikos Konferencijai, Lietuvos tautin taryba reformuota Lietuvos valstybs taryb. Parengtas memorandumas apie vykstant kar Lietuvoje ir bolevik vykdom lietuvi tautos genocid. Memorandumas visais manomais bdais buvo teiktas daugelio didij valstybi ambasadoriams. (JAV ambasadorius Maskvoje patar veikti legaliai, vadovaujantis Soviet Sjungos statymais.) O tuo metu Dzkijos kaimuose buvo deginami mons.
425

1946 metais Valstybs tautin taryba ir Generolo Vtros tabas buvo iifruoti. Noreika ir dauguma jo karinink buvo suimti. Buvo suimti ir kai kurie Tarybos nariai. Noreika ir jo adjutantas - ryininkas K. erknas-Laukaitis buvo nuteisti myriop, kiti vairiems terminams (5-10 met) kalti. Kaljim pasiek inios, kad Noreika atsisak pasirayti malons praym. Teisme Teliuose, kur J. Noreika buvo nugabentas kaip liudytojas, svarstant J. Semakos - emaii legiono vado byl, idro Soviet Sjung okupacija, genocidu kaltinani kalb. Teisme greta Semakos jis buvo kaltinamas nebtais nusikaltimais. Vilniaus MGB rsiuose jie ir buvo nuudyti.

Stepas Kontrimas apie Jon Noreik


1995 m. ruden sveiuodamasis Kaerginje pas buvus Lietuvos aeroklubo garbs nar Vytaut Landsberg-emkaln dalyvavau ventinant 1941 m. aukoms atminti kryi. Netiktai pamats vieno pilieio varko atlape LAK lakno enklel, prakalbins uklausiau: - I kur js esate gav enklel? Nepastamasis nusiypsojo ir sako: - Amenskai, argi mans neprisimeni? Tik tada atsikvojau... ir mudu atsidrme vienas kito glbyje. Nesimat buvome beveik 60 met (nuo 1936 m. ir neinojome vienas kito likim). Jis elmikai pridjo pirt prie lp: A dabar ne Kontrimas, o Gandrimas, taip reikjo," - sako Stepas. Tik vliau, susitik Kaerginje jo namelyje, suinojome vienas apie kit smulkmenas, gyvenimo likimus. A jam papasakojau apie save, o jis sakosi, kad tik per stebukl itrks i nelaims - tremties ir kaljim. Stepas Kontrimas-Gandrimas gim 1915 m. gegus 31 d. Tubausk kaime, Kretingos valsiuje ir apskrityje. 1920-1931 m. moksi Kretingoje, Palangoje, Klaipdoje, 1 9 3 1 - 1 9 3 6 m. Kauno 426

auktesniojoje technikos mokykloje ir vliau gijo in. mechaniko specialyb. 1935 m. baig Nidos sklandymo mokykl, o 1 9 3 6 m. gavo LAK lakno paymjim. 1 9 3 6 - 1 9 3 9 m. buvo PLP Antano Smetonos karo mokyklos kursantas. 1939 m. baig trej met ininerijos kurs laid, gavo jaun. ltn. laipsn. 1939 m. S. Kontrim paskyr Radvilik, arvuoi rinktins mokomj br, vliau perkl technikos skyri. 1940 m., likvidavus Lietuvos kariuomen, paskirtas 29-j auli korpus, suteiktas ltn. laipsnis. Likviduojant kariuomen teko sudarinti karo technikos - tank, tankei, kitos vairios technikos dirbtuvi, j rengini sraus. arvuoi rinktinei vadovavo plk. Sidabras. Tai buvo padorus, geras vadas. Gyvendamas Radvilikyje, Stepas Kontrimas buvo puikiai informuotas apie to meto politines nuotaikas, tuo labiau apie nuotaikas kariuomenje, apie tarptautin padt, nes turjo tiesioginius ryius su Vokietija, su pasitraukusiais ten kai kuriais veikjais. Ryius palaik per Radvilikio stoties budtoj ir per tarptautinius traukinius (garvei mainistus). Stepas palaik radijo ry su Vokietija. inojo apie karo pradi jau prie 8 - 9 dienas. - Masinio trmimo ivakarse, - pasakoja Kontrimas, - mane ikviet technikos dali virininkas, ukrainietis. Jis draugikomis akimis vilgteljs mane sak: Tau reikia atsisveikinti ir vaiuoti Vilni, prisistatyti tab". - A pamaniau, kad mane aretuoja, bet vado akys man sak kak kita. A spoksojau j netardamas n odio, - sako Stepas. Per vien valand dink man i aki"!- rikteljo sakomu balsu. A supratau, kad tai geranorikas pareikimas, ir jutau, kad kakas slepiasi u jo odi. - Klausau, - sakau jam ir pams siuniam rat greitai sprukau. Ijs lauk, net su niekuo neatsisveikins, greitai suvokiau, kad reikia slptis, ir tai padariau: karikus rbus pakeiiau civiliniais ir dingau... Rytojaus dien prasidjo trmimai. Pirmosios karo dienos pravilp vjais. Vliau, pradjus kurtis vietos valdiai, a sidarbinau iauli amat mokykloje direktoriaus

427

pavaduotoju. Direktoriaus pareig atsisakiau, nes turjau sav projekt. iaulius atvaiavo naujai paskirtas iauli apskrities virininkas kpt. Jonas Noreika. Greitai abudu susibiiuliavome. J. Noreika paskyr mane antraeilms pareigoms Radvilikio gaisrins virininku. Susitarme, kad, dirbant tose pareigose, bus proga pasinaudoti gaisrine maina perveant ir kaupiant ginklus ateiiai. - Dar 1940 metais buvau stojs LLA gretas, - pasakojo Kontrimas. - Buvau paskirtas eiti iauli apygardos LLA organizacinio skyriaus virininko pareigas. apygard jo Klaipdos kratas, visa emaitija, beveik iki Kauno. Kontrimas inojo, kad J. Noreika iauliuose vadovauja Lietuvi fronto organizacijos pogrindiui, o Noreika inojo, kad Stepas vadovauja LLA pogrindiui emaitijoje. Abudu labai gerai sutar ir visada paddavo vienas kitam. A, - sako Stepas, - vokiei okupacijos metais jau buvau sigijs penkias radijo stotis. Turjau artimus ryius su vokiei kariuomens antrojo skyriaus vadovais." Noreika kitais keliais taip pat gaudavo i vokiei ginkl. S. Kontrimas daugiausia ginklus gaudavo i armijos tabo per antrj skyri i kariki sandli Bubniuose. J. Noreika kariniuose sandliuose taip pat turjo savo" mog. Gautus ginklus, danai panaudodami gaisrines mainas, iveiodavo po vis Lietuv. Gaudavo ginkl ir i buvusi Lenkaii karo dirbtuvi. Stepui tragikai baigsi monos ir snaus gyvenimas. Dabar liks vienas, be artimj. Jam suteiktas dimisijos kapitono laipsnis. Atmint tebeturi gana ger. Turi daug k papasakoti i savo ir to meto praeities. Prisimena 1944 metus, kai frontui artjant prie Lietuvos Stepas kartu trauksi iki Palangos, mgindamas suinoti, ar manoma persikelti vedij. Nepavyko. Liko Lietuvoje, pakeit pavard - Gandrimas, dirbo keli valdyboje. Nesisteng patekti vadovaujanius postus. Stepas susidraugavo su ukrainieiais, dirbusiais toje valdyboje, kurie ne kart yra padj jam bdoje. Baigdamas pokalb, Stepas atsiduso ir pagalvojs pridr: O vis dlto J. Noreika kilni, tauri asmenyb kaip karys ir kaip mogus". 428

J. Verseckas apie Jon Noreik (Prisiminimai i KGB rsi 1 9 4 6 m.)


Lktuvas nusileido Vilniaus oro uoste, mano eima eng pirmus ingsnius Lietuvos emje. O a prisiminiau emaits odius: ...sugrau Lietuv, Lietuvos nesuradau..." 1990 met kovo 11 dien suskambjo Varpai, kurie nebijojo Kremliaus, pasak visam pasauliui: Savarankika, laisva. Nepriklausoma Lietuva!" Ai jiems... Jeigu ie prisiminimai ivyst vies, gal kai kas daug k prisimint... Noriu prisiminti 1946 metus, KGB poemio kaljimo kamer, kurioje buvau ne a vienas... inojom, jautm, bet nematm ydinio pavasario groio. Prasivr kameros durys, ved nepastam mog. Susipainom. Tai buvo Generolas Vtra (Jonas Noreika), kuris 1940 met lapkriio mnes kr pogrind ir 1941 metais dalyvavo bei vadovavo ginkluotam sukilimui prie raudonuosius okupantus. Tai buvo neapsakomo drsumo, pasiaukojimo, turintis didel atmint mogus. Sakydavo: - Kai ieisiu laisv, paraysiu dvi knygas, kuri pavadinimas priklausys nuo susiklosiusios politins padties Lietuvoje. Visiems bnant kameroje, atmintinai skait savo bsimos knygos kai kuriuos fragmentus. Mano atminty paliko ie odiai: "Mielas skaitytojau, uverts paskutin ios mano prisiminim knygos lap, praau, kur begyventum, aplankyk Vilni. Eidamas sustok prie KGB pastato, pavelk grotomis iraizgytus langus ir prisimink, kad ia buvo kalinami, tardomi, kankinami ir udomi tos paios motinos - Tvyns Lietuvos - dukros ir sns, i j ir a - ios knygos autorius - Jonas Noreika". Lietuvos laukais eng vasaros pradia, brendo derlius, kurio daug kas i ms nesulauk... 429

Prasivr kameros durys, okupant kalba pasigirdo odiai: - Jonas Noreika, bystro, s veiami. (Jonai Noreika, greitai, su daiktais.) Neskubdamas su visais atsisveikino, apkabins paliko kiekvienam atminim - pabuiavim. Nulid spliojome - kur nuved?.. Ir tai 1947 metais Lukiki kaljimo kieme, einant i pasivaikiojimo pro mirtinink poemines kameras, ugirdau (ne a vienas) auksm: - Jonas Noreika nubaustas mirties bausme. Gal iuos odius pasak pats Jonas Noreika?.. ito niekas turbt nesuinos... nepasakys... Prisimenu, jam grus i tardymo, pamaiau jo veide gil susimstym. - Praau, atleiskite u skaud klausim, turbt patyrte iaur fizin smurt? - paklausiau a. Ne, - atsak. - Vienas i trij tardani pasak ir paklaus: Mums inoma tavo pogrindio veikla ir ginkluota kova prie soviet valdi. Sakyk, jeigu mes tave ileisim laisv, toliau tsite savo niekik kov?" A atsistojau. Suuko: Sskis!" - Jeigu a atsissiu, js i mans atsakymo nesulauksit." - Tegul kalba", pasak. "Js nesuprantat teistos kovos, pavadinot j niekika. Js didioji imperija ugrob ma teist valstyb, kuri nepaleido jus n vieno vio. ie js sumanymai vadinasi grobuonika niekika okupacija. Kaip jums inoma, a esu karininkas, savo tautai daviau priesaik. Nesvarbu, koks tas prieas bt - rudas, baltas ar raudonas - kol mano gyslomis teka lietuvikas kraujas, a privalau priesaik vykdyti, ginti savo Tvyn, kovoti." Vienas agresyviai suuko: Tavo kova baigta, padtas paskutinis juodas takas". - Nesuprantu juodo tako prasms?" - paklausiau. "Greit suprasi", - atsak. Toliau man kalbti neleido". 430

Kaip matote, budeliai nedrso atvirai pasakyti, kad juodas takas reikia mirt. Ilskis, mielas broli, vienos motinos Lietuvos nepamirtamas snau. Tavo Tvyn neumir, ieko ir iekos, kol suras ir papuo Tavo kap baltais akacij iedais.

Dalia Noreikait-Kunien. emyna aukia. (Tvo testamentas)


Tyliai, tyliai, kaip ups, istorija teka. Tvo testamento raids, Raytos tkstantis devyni imtai keturiasdeimt etaisiais metais I Vilniaus kaljimo Kald dien. Per amius ir per laik Miko broli raudomis Vir mik, vir tekanio laiko Atsispindiniomis gaidomis ataidi. Tu neinai, mano meils kdiki, Kodl mons tokie pikti? Kodl emje iba Bomb plieno paukiai? Tu, kaip baltas balandis Ant mano lango, neinai... Bet uaugsi ir tada visk suinosi Laim tvirta, laim jga. Atmink, mano meils kdiki, Jga yra dvejopa: Griaunanti - tai neapykantos jga, O burianti jga - tai meil. 431

Noriau bti tas baltas balandis Ant tavo Kald lango, Mano meils tve, Tve meils manos, Balta plunksna raau Tau Man skirtame laike Gaidose raides.

Rudolfas Jurgis Minajevas. Balad apie kpt. Jon Noreik


Atmintis dar gyva! Nenurimsta galva! Vl priminti t praeit reikia Kaip brangios Lietuvos, Josios laisvs ventos vilgsnis mena dar Jon Noreik. Tas lietuvis drsus, Doro tvo snus Vokieiams nelaisv pakliuvo. Jis viraiiu kadais Ties gimtaisiais iauliais Daugel met be pertraukos buvo. Okupantas iaurus j ties nagus. Ir vergaut, ir tarnauti sau vert. Nepalo valia, Nors grobiko galia Griov gimtj em ir ard! Vokietijos galia Nuolat buvo alia
432

Kaip j tikino, pra ir meld: T i k tarnauki Tu mums! Ateities nieks nedrums! Bk klusnus, gerbki vermachto valdi! Bet irdis jo karta Ir paliko tvirta, Nes pilna buvo ryto plieninio! Nors prailo galva, Jam rpjo sava Svetim okupuota gimtin! Vokietis taip siuto, Igirds staiga: Kapitonas paklusti nenori! Ir tuthof j Lemties ratai toli Igabeno u nars ir dor. Lageryje iauriam, Nekaltai mestam. Taip sunku vieniam bti! Taiau jaut irdis, Kad dalia per karti! Nevalia be inios jam prati! Jau gegu alia Subyrjo galia! Rudas slibinas dsta bejgis! Baigsi jo diena! Bga lauk kariauna! Lageris kankinio nepalieka! Vea Vilniun kiti Okupantai pikti KGB poemiai turi vietos!

433

Tardymai ir kania Lydi karyg ia! Nori vali palauti sovietas! Vl tarnauti turi, Nes kitaip juk gali Raudonos sulaukt nemalons. O lietuviui viena Tik mintis amina: Reik laisvs gimtins dirvonui! Taria jis atvirai, Tardamas veik visai Nukamuotas muimo ir smurto: Man viena tik sava Tvik Lietuva! Nr brangesnio u j mogui turto! Trokta mano galva, Kad ji bt laisva. Kad gimtins netrypt grobikas! Man kaip motina ji Aminai bus gyva, Nors ir siauia ta vtra pykus! Sako dar taip galva: Negyvenk kaip uva! mogumi turi likti per amius. Nors raudona galia, J laukin valia Laisv ms ir trempia, ir glamo. Netarnausiu piktam Cerberiui tam suktam. Nes mane Lietuva iaugino! Kol dvasia dar gyva, Dirbk, kad bt laisva Nekalta ir venta ms Tvyn! 434

Vasario rytas blausus T u o j prikl visus! Vl sovietiniai budeliai veikia! Prokuroras nuomus ypsosi toks ramus: Mirti nuteis Jon Noreik! Kulk miriai gana! Krauju springsta daina! Per anksti karygiui ji nutrko! Tv em rami, Bent trumpam prisimink, Kaip kankino sovietas j bukas! Nenurimo galva, Bk, gimtine, laisva, Nes ventosios Marijos Tu em! Broli kraujas skaistus Atminty nenudius! Jie pakils vl kovoti nerams.

Petras Dargis. Ilga istorija apie ms istorij


(iauli kratas, 1993 m. liepos 2 d.) Gerbiamoji redakcija! (Turima galvoj iauli krato" redakcija. - V. A.) Paskutiniu laikotarpiu vis daniau ir daniau ms spaudoje publikuojami straipsniai, skirti yd genocido vykdytojams bei j talkininkams reabilituoti ir j kruvinoms rankoms plauti. Su dideliu apgailestavimu turiu konstatuoti, kad i purvin kompanij sijung iauli krato ir miesto spauda. tai 1992 m. balandio mn. 24 ir 25 d. iauli naujienos" publikavo straipsn, pavadint Be reikalo nepakelk, be garbs nenuleisk" apie iauli apskrities ir miesto virinink atsargos kapiton J. Noreik ir yd bendruomens protest dl io straipsnio, 435

patalpint 1992 m. birelio mn. 23 d. iauli naujienose" bei pavadint Kitoks vaidmuo". 1993 m. kovo mn 13 d. iauli kratas" patalpino straipsn, pavadint Prisimink bent vien", o 1993 m. kovo mn 1 9 d . antr straipsn J. Noreika ir Generolas Vtra: tas pats karininko paveikslas". Straipsnyje ikreipiami faktai: neparayta, kad J. Noreikos partizanai" buvo faist penktoji kolona, diriguojama abvero per J. Noreik, o jis pats - abvero rezidentas emaitijoje. Neteisingai teigiama, kad tuthofe buvo kalinti tik 46 lietuviai, j buvo net 94, tarp j trys i iauli (vienas dar gyvas iauliuose). Na, o dl yd, tai i iauli buvo deportuota tuthofan apie 3800. Taiau laikratis ivis nemini j. Tarp kitko, mes buvome kalinti tuthofe 1944 m. liepos mn. 25 d. ir per du mnesius ten uvo nuo bado, nemonik slyg bei nedarbingj naikinimo apie 40 proc. iauli yd. O minimi lietuviai, kalj atskirai, specialiame barake (alia ms u 1 3 0 - 1 5 0 metr), turjo kit - geresn maisto davin, sveikus, gerus drabuius, geltonai pilkos spalvos (mes - senus pilkai mlynus drabuius), lengv reim. Jie buvo kalinami kaip ir Vengrijos diktatorius - faistas admirolas Hortis su savo svita. Vien ir kit kalinimo reimas buvo vienodas - jie buvo garbs kaitai, o mes, iauli ir Kauno ydai - tra vokiei baueri laukams. Ne veltui sudegintj kaulai buvo malami ia pat, tuthofe, ir veami kartu su pelenais laukus. Mes net turjome praustis muilu RIF", pagamintu Dancige i ms riebesni" tautiei lavon. O dl Noreikos darb faistins okupacijos laikais, tai mes, dar lik liudininkai, inome geriau negu straipsnio autorius. Galiu tik pridti penkis lapus dokument kopij, pasirayt J. Noreikos. (Originalai yra Vilniaus valstybiniame istorijos archyve.) Noriu papildyti, kad panaaus turinio straipsnis buvo paskelbtas 1992 m. gegus 16 d. iauli krato" laikratyje, pavadintas Nepavyko suformuoti dalini". Nuo pat pirmos karo dienos Lietuvos aktyvist sukilimas buvo faist diriguojamas, o TDA, policijos, savisaugos, o vliau LVR daliniai buvo tik faistins 436

okupacins valdios, abvero, gestapo, SD bei ZIPO rankiai. Nuo pat pirmos karo dienos ie padaliniai pavadavo okupacines faist gulas, kurios kareivius buvo galima permesti front prie SSRS, Anglij, Pranczij, J A V ir kitus sjungininkus, kovojanius prie faistus. Tokiu bdu Lietuvos kariai netiesiogiai kovojo su antihitlerins koalicijos alimis. Utat jie buvo labai aktyvs naikinant ydus ir kovojo su antihitleriniais partizanais. iame straipsnyje kovotojai su faistais vadinami banditais ir giriamasi LVR pergalmis prie juos. Teigiama, kad tik ydai buvo LVR dalini sudarymo prieai. Minimas kakoks Berelteinas. Jeigu atvirai, tai n vienas psichikai sveikas ydas, tais laikais dar liks gyvas, nesidiaug karo udelsimu, nes majo ansai ilikti gyviems (o Lietuvos istojimas prie Raudonj armij tolino karo baigt). Ir dar - jeigu tariamasis Berelteinas bt paras tok laik, jis bt nedelsiant sunaikintas kartu su savo artimaisiais. Net vlasovininkus iame straipsnyje autorius stengiasi padaryti didvyriais. Taiau mes, buv iauli ir Kauno geto kaliniai, puikiai atsimename 194.3 m. lapkriio mn. 5 d. Tuomet vlasovininkai sugaud iauli gete 7 2 5 vaikus iki 12 met amiaus ir nedarbingus 92 vairi lyi ydus. Savo karinink vadovaujami, SS diriguojami, mt savo aukas i palpi (kur jie slpsi) krovinini main kbulus kaip malkas. Neumirime, kaip prievartavo maametes mergaites, kaip lau savo aukoms kaulus. Ir tai jie irgi vos ne rezistentai. iame laike idsiau savo nuomon apie Js ir iauli naujien" laikrai straipsnius J. Noreikai atminti. Baigdamas noriu pasakyti, kad odis rezistentas, pritaikytas 1 9 4 1 1944 metais veikusiems Lietuvoje daliniams, kurie buvo paminti iame rainyje, yra paskolintas i prancz kalbos, taikytas antihitleriniams partizanams. Gda vadinti ydaudius ir faist klapiukus rezistentais. Tai antihitlerini prancz partizan ei437

dimas. Jie liejo krauj kovodami su faistais, o ms aktyvistai, savisauga, TDA kariai kovojo" su beginkliais ydais, eng savo tautieius, kovojo su antihitleriniais partizanais, tuo paddami faistams. Tarp kitko, likviduojant Varuvos get, malinant geto kalini sukilim (kurio 50-metis buvo neseniai pamintas Varuvoje) dalyvavo kartu su SS daliniais policijos batalion kariai i Lietuvos, est SS legiono ir latvi SS divizijos kariai. Tad girtis visuotine opozicija faistams nra ko, o ta, kuri buvo, neturi nieko bendro su nacionalsocialistiniu aktyvu. Nereikia gretinti pasiprieinusi faistams Lietuvos piliei, tarp kuri buvo vairi tautybi komunist ir demokratikos nepriklausomos Lietuvos alinink, pabgusi i geto, ir neturini joki politini sitikinim yd su faist apginkluotais j talkininkais. Leiba Lipicas iauli geto ir tuthofo bei Dachau koncentracijos stovykl kalinys. Ties sakant, nra malonu spausdinti itokius priekaitus sau. Bet nieko nepadarysi: J. Noreikos asmenyb, matyt, tokia prietaringa ir tragika, kad mes dar ilgai dl jos ginysims. O ir dl 1941 m. birelio 2 2 - 2 8 d. sukilimo tikriausiai neprieisime prie vieningos nuomons. ydams vokiei okupacija reik nei daug, nei maai - mirt. Lietuviams buvo atsiradusi naivi mintis atsikovoti nepriklausomyb. Taiau labai greitai paaikjo, kad vien okupant pakeit kitas, kaip rao spaudai rengiamoje prisiminim knygoje Keturios sukilimo dienos" J. Noreikos bendraygis D. Riauka: Nuo vilko uokome ant mekos". tai tik viena itrauka i jo prisiminim: <...> sutikome veim, kuriame po pirmj karo audr vaiavo yd tautybs eima. i eim sudar vyras, mona ir du maameiai vaikai. <...> Ms kapitonas ir kiti vyresnio amiaus kuopos kariai apstojo ratu jo 438

veim ir m kalbinti ydel" tuoj pat sukti i kelio, kuo skubiausiai vaiuoti kaim ir slptis nuo vokiei kareivi. <...> ydelis paklaus ir tuoj pat, atsuks veim atgal, skubiai nuvaiavo kit keli Stonaii link". odiu, bendraygiai neliudija J. Noreik buvus kakok bais antisemit. Ar jis i ties buvo toks didelis faistinis pakalikas, tuks nuo yd kraujo ir prisiplto turto"? U k tada vokieiai j igrdo tuthofo koncentracijos stovykl? Negi nuneigsime, kad u antivokik propagand? Ir vis dlto jisai buvo apskrities virininkas. Lietuvos valstybs archyve yra ilik dokument, liudijani, kad J. Noreika vykd vokiei administracijos sakymus, taip pat yd klausimu. Antai 1941 m. rugpjio 22 d. ratas Nr. 962 visiems iauli apskrities valsi viraiiams (nuoraas policijos nuovad virininkams): iauli apygardos komisaro sakymu visi apskrities yd tautybs pilieiai, taip pat ir pusydiai, turi bti i apskrities valsi ir miesteli ikelti ir apgyvendinti viename rajone - gete. Visas yd turtas turi bti savivaldybi saugojamas ir suraytas. Ryium su tuo sakau: 1. Vis valsi, antraeili miest ir miesteli ydus nuo io mn. 25 iki 29 dienos perkelti agars miest. Perklimo priemones parpina atitinkamos savivaldybs. 2. Paliktus yd turto sraus 2 egz. iki VIII. 29 dienos pristatyti man. Perkeliamieji ydai gali pasiimti btiniausius apyvokos daiktus bei drabuius ir iki 200 RM pinig kiekvienai eimai. 3. agarje visi ydai apgyvendinami atskirame rajone, kuris turi bti iki rugpjio 30 dienos aptvertas. Rajono geto aptvrimu pasirpina agars miesto savivaldyb. I rajono geto ydai kiekvien dien su apsauga turi bti vedami prie darbo ir grinami get". Pasira miesto ir apskrities virininkas, sekretorius. (Valst. arch.
F. 1624. A p . 1. B. 254.)

iurpu skaityti kit dokument: Pakruojo viraitis pranea, kad j valsiaus ydai jau likviduoti ir agar nebus veami. Apskrities virininkas tvark ir konfiskuoto yd turto reikalus. 1941 m. rugpjio 16 d. labai skubiu ratu Nr. 778 jis iauli 439

apskrities valsi viraiiams ir antraeili miest burmistrams pranea, kad yd turto sraus turi pasirayti ir ydas, turto savininkas, sraai turi bti atsisti apskrities virininkui. Pakruojo valsiaus viraitis jam rao atsakym, kad yd turtas turtas paimtas iauli Sicherheitspolizei efo, ir kas su tuo turtu padaryta, savivaldyb neino. 1941 m. rugsjo 11 d. telefonogramoje Nr. 8 viraiiams ir miest burmistrams apskrities virininkas pranea, kad i yd paimt turt (valiut, vertybinius popierius, brangenybes) apygardos komisaras saks pristatyti jam. Nurodoma i yd paimto turto be apygardos komisaro leidimo niekam neduoti. Liudijimas turi bti su iauli apygardos komisaro antspaudu. Ar apskrities virininkas buvo auktas rangas? Yra toks generalinio komisaro Kaune Rentelno 1941 m. spalio 31 d. tarnybinis nurodymas ponui vidaus reikal generaliniam tarjui: visi valdininkai turi bti paskirti generalinio komisaro sakymu. Dl viraii ir burmistr paskyrimo apygard komisarams leidiama atsiklausti apskrities virininko. Taiau galjo ir neatsiklausti. Matyt, lietuvikoji administracija tebuvo tik vokiei valdios sakym vykdytoja. Kakas panaaus sovietinius vykdomuosius komitetus. Taiau kolaboravimo problema egzistuoja. Archyve neradau toki dokument, kad galiau J. Noreik apkaltinti audius ydus arba lobus i j turto. Lygiai taip pat negalima kaltinti vis sovietini laik valdinink. Vis ginijams dl J. Paleckio: vieni j kaltina niokojus Lietuvos kultr, kiti teisina, kad jis igelbjs nuo praties nemaai kultros veikj. O gal J. Paleckis buvo geriau u kok nors M. Suslov? Viena istorik man patar nesivelti tuos kaltinimus ir teisinimus. A ir nesiveliu. Taiau savo istorijos faktus skelbti turime, nesvarbu, ar jie malons, ar nemalons. Deja, prieiti prie j dabar ne taip paprasta. Archyvuose atsirado nauja cenzra: generalinis prokuroras nurods byl, susijusi su masinmis udynmis, visokiems tyrintojams neduoti. Be prokuroro leidimo - iuktu! Turjau gauti leidim. 440

Atrodo, kad mes jau bijome savo istorijos. Viena archyvare man patyliukais paaikino, kodl taip padaryta: dl ventos ramybs. Tas nemalonias bylas norima nuslpti ne tiek nuo lietuvi, kiek nuo yd. Todl ir buvo nusprsta, kad itoki archyvin mediag pirmiau perirt prokurorai. Jie geriau matys, ar galima j duoti usienieiams. Kak nuslpdami, pasidarysime geresni? O ar pasirodme geresni, kai AT prezidiumas per klaid reabilitavo kelis ydaudius, po to ilgai nenorjo tos klaidos pripainti ir sukl pasaulin skandal? Kol nesuskaiiuosime vis skriaud ir neteisybi, tol nebaigsime gino, kas kam daugiau kiaulysi ikrt. Lietuviai priki ydams 1940 met idavyst" ir Rainius, nors dl pastarj reikia kaltinti NKVD, o ne taut. ydus suprasti galime: Hitleris buvo j mirtis, todl Stalinas galjo pasirodyti igelbtojas. Senesni mons liudija, kad nemaai j 1940 metais miestuose ir miesteliuose rus tankus pasitiko su raudonomis vliavomis. Todl nra nieko keista, kad jie visai kitaip irs lietuvi sukilim 1941 metais prie bolevikus ir visus sukillius paprasiausiai vadins faist pakalikais. Bet ar lietuviams nebuvo ikilusi tokia pat grsm kaip ir ydams, tik ji labiau jo ne i faist, o i bolevik? Ar lietuviai neturjo teiss gintis prie bolevizm, kuris savo nagus parod dar 1940 metais? Ar toks jau didelis yd gelbtojas buvo Stalinas? Ar tik ne jis atbgusius iekoti isigelbjimo Lenkijos ydus sukio vagonus ir per Brest nugrdo atgal vokieiams? Ar ne jis dal buvusi koncentracijos stovykl kalini nugrdo Sibiro pataisos darb stovyklas? ydai turt pripainti ir lietuvi teis gintis nuo bolevizmo. Ir jeigu Lietuvoje vis dlto nebuvo suformuota SS dalini, tai nebuvo. O kolaboravimas bolevikams - lygiai toks pat kolaboravimas kaip ir faistams. Taiau bt geriausia, kad ir vieni, ir kiti gal gale suprast: nei faistai buvo vien gelbtojai, nei bolevikai - kit. Atrodo, kad tai tikriausiai suprato ir J. Noreika bei kiti Lietuvos inteligentai, i pradi mgin bendradarbiauti su vokieiais, o paskui stoj prie juos ir atsidr koncentracijos stovykloje. Tikriausiai tai buvo didiausias ne tik J. Noreikos, bet ir apskritai ms tautos
441

tragizmas. Ir nra ko pavydti vieni kitiems, jeigu didysis naikintojas kai kam numesdavo didesn duonos plut. Jis tik norjo mus supjudyti, ir tai jam pavyko. ias eilutes raiau birelio 14-j. Taiau tikiuosi, kad publikacija nesukels prieikos lietuvi reakcijos. Bkim pagaliau protingi ir pradkim skaiiuoti, k patys esam padar kitiems. Gal J. Noreikos paveikslas dabar atrodys dar labiau prietaringas, bet ne maiau dramatikas. Nereikia jo nei dailinti, nei purvu tepti - tai ms pai istorija.

Leonas Peleckis-Kaktaviius. Generolui Vtrai dkinga Lietuva taip urayta ant naujo kryiaus, iaugusio Kryi kalne
(XXI amius, 1995 m. spalio 13 d. Nr. 74) Pakruojo rajono Stain banyioje spalio 6-j buvo aukotos v. Miios u ioje parapijoje gimus legendin Generol Vtr Lietuvos kariuomens kapiton, teisinink, urnalist, raytoj Jon Noreik. T pai dien Kryi kalne atidengtas ir paventintas Stanislovo Grunskio rpesiu padirbintas keturi metr uolinis kryius (autorius - tautodailininkas Kazys Bimba). iauliuose surengtas minjimas ir atidaryta paroda. Spalvinga Jono Noreikos biografija: karininkas, Karo mokyklos lektorius, Karino" urnalo redaktorius priekaryje, vienas i sukilimo prie sovietinius okupantus vadov 1940-aisiais, iauli apskrities virininkas vokiei okupacijos metais, tuthofo kalinys drauge su 45 inomais Lietuvos inteligentais, sovietins armijos eilinis, pasiprieinimo generolas, pokaryje pasirinks Generolo Vtros slapyvard. 1946 m. kovo 16 d. Jon Noreik sum KGB. T pai met lapkriio 22 d. jam buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Spalio 8-j Jonui Noreikai - Generolui Vtrai - bt sukak 85-eri metai. 442

Savo dd prisimena Stanislovas ir D a n u t


Painoj J. Noreik j prisimena kaip gra ir stipr mog, per savo trump gyvenim spjus patirti dvi okupacijas, taiau nepalus. Stanislovas Grunskis ir Danut Noreikait-Nausdien - J. Noreikos sesers ir brolio vaikai, jau ilagalviai, vos ne dvigubai pergyven savo dd. S. Grunskis - daugkartinis Lietuvos dvirai empionas - tvirtina, kad tai dd kaltas", jog jis tapo sportininku. J. Noreika labai danai atvaiuodavo Lupaiius, kur gyveno Grunskiai, ir tuoj kviesdavo mauosius Antan ir Stanislov lenktyni. Lenktyniaudavo ant dabartinio Mekuii plento, kuris tada dar buvo grstas akmenimis. Laimjusiam tekdavo du, pralaimjusiam vienas litas. Paskui bdavo Kerpla", Palendra" ir uolis su kartimi. Susiavj vaikai sekdavo kiekvien dailiai nuaugusio, energingo dds judes. Jie labai laukdavo dds atvaiuojant. O kai Lupaiius persikl j. Noreikos mama, visas jo kelio galas buvo ia. Stanislovui labai patiko, kad dd Jonas visada geros nuotaikos, o j mam vadino taip graiai - Aarle. S. Grunskis pasakoja, kad J. Noreika jau buvo inomas kaip pradedantis raytojas, u noveles, apsakymus net laimjs kelet premij. Taiau maai kam inomas faktas, kad jis buvo paras ir roman Penki broliai". Su broliu Antanu to romano rankrat jie isaugojo iki Atgimimo. J Amerik isive ten gyvenanti J. Noreikos dukra Dalia Kunien - ymi ieivijos kultros veikja. S. Grunskis dabar gailisi, kad prie kelet met nesutiko ispausdinti Varpuose". Man, kad J A V tai bus padaryta greiiau. Deja, kol kas nra joki ini apie tai, kada rankratis taps knyga. O Varp" leidjai neatsitiktinai buvo susidomj J. Noreika. Juk tai per j buvo gautas srities komisaro Geveks sutikimas steigti Lietuvi meno ir mokslo centr ir leisti Varp" almanach. Antinacinje rezistencijoje drauge su J. Noreika dalyvavo ir Varp" sumanytojas A. J. Greimas (vadovavo rezistenciniam spaudos ir propagandos sektoriui). 443

I t dien Grunski namuose liko dar kelios J. Noreik primenanios relikvijos: achmatai, kuri vidus pripildytas vino (toki niekur daugiau nra tek matyti, su broliais jais net naktimis lodavom", - pasakoja S. Grunskis), Vytis, kabjusi ant sienos apskrities virininko kabinete, uolinis kryelis su marmuriniu Kristumi, kuris stovjo valgomajame ant bufeto dar ukioniuose. Danut Noreikait-Nausdien prisimena, kad Kalev kaim dd usukdavo beveik visada, kai atvaiuodavo gimtin. O kai tapo apskrities virininku, danai j su savimi pasiimdavo iaulius. Ddien buvo pradins mokyklos mokytoja, vesdavosi j pamokas. Ponia Danut gerai atsimena, kaip dd Jonas atsive Kalevus parodyti savo suadtin. Buvo iema, dd atsive paias, ir jie eidavo ant Mos iuoti. Ddien labai patiko, nes buvo grauol ir protinga", taiau ne maiau patiko dd. Jo vyrikas, stiprus charakteris avjo aplinkinius. Ponia Danut sako, kad ir jos tvelis Pranas buvs toks, ir visa Noreik gimin panaaus charakterio: usispyr, visada savo pasiekia. Be to, labai graios ivaizdos. Kai ydus vesdavo gatve, ddien liepdavo jai su Dalyte Noreikaite nuneti ydukams blyneli su varke, kuriuos, atrodo, kepdavo specialiai jiems. Drauge eidavo ir namo, kuriame jie gyveno, sargo mergait. Kai J. Noreik ive tuthof, baldus, pianin, knygas ddien Antanina atve Kalev kaim. Gal todl, kad buvo didelis namas, toli nuo didmiesi. Uj rusai dl j pradjo tampyti tv. Pakruojo N K V D visk atm, ive, o knygas