You are on page 1of 188

Marija Kinertait - Laugalien

JAUNYST IR REZISTENCIJA

Marija Kinertait - Laugalien

JAUNYST IR REZISTENCIJA

Ukmerg

1996

UDK

9 4 7 . 4 5 . 08 K i - 105

Virelyje: Onuts NAVICKAITS pieinys "Lietuvaits skausmas prie kryiaus". Pieta 1947 m.

ISBN 9986 - 9 0 3 6 - 7 - X

Dkoju Jratei Kluonytei, Natalijai ir Broniui Kinertams, parmusiems knygos "Jaunyst ir rezistencija " ileidim.

Autor

Pratarm
Gal mano jaunysts dienoratyje gausu sentiment, emocij? Taip. Tikrai. Taiau kuo a kalta, kad buvau romantik ir kitaip savo mini ireikti nemokjau. O iandien noriau, kad skaitytojas palygint ano meto ir iandienos gyvenim ir padaryt ivadas. Po nerpesting moksleivik met prasidjo savarankikas gyvenimas. Visa siela atsidjau mokytojos darbui. Ugdiau mokini irdukse tai, k pati jauiau - meil artimui, meil Dievui ir tvynei Lietuvai. Prasidjo neramus okupacijos laikas. Rezistencija. Kas toji paslaptinga "v. Elenos sala" ir "eneva"?Tai stebuklinga vieta. Ai Dievo Motinai Marijai, kuri savo apsiaustu gob t pastog. Tai buvo mano tv namas Ukmergje, Molio g. 4. I vieno jo ono miestas, i kito - laukai. Dkinga esu savo tveliams, kurie ryosi viskam - dl Lietuvos, dl ms Broli, kuriuos sunkiomis valandomis priglausdavo i pastog. Yra manani, kaip a, bdama partizan ryinink, galjau rayti tok dienorat?! Rayti ir nebijoti pavoj?.. Apie baim negalvojau, bet atsargi buvau. Todl neraiau tikr vard, pavardi, vietovi - tik slapyvardius. O nerayti, umartin nugramzdinti tautos istorij bt neatleistinas nusikaltimas. Priraiau vienuolika stor ssiuvini, visi jie buvo paslpti mano tvelio rengtoje slptuvje - Sargiuko bdos antrame aukte. Kai 1948 metais raudonieji okupantai itrm tvel, liko tuti namai ir vienias vargas unelis. Mamyt tuo laiku buvo ivaiavusi Kaun. O namuose ir kieme jos lauk milicijos pareignai. Reikjo kak daryti - gelbti slptuv. Kitos dienos vakar atvaiavau Ukmerg pas artimiausius kaimynus Bakonius (juos nuo ms skyr tvora). Praiau j kaip nors igelbti t paslapting bd. Jie buvo labai geri mons
5

ir kit dien m veikti. Pirmiausia milicinink papra atiduoti Sargiuk, o po to ir bd, kad jam bt pastog. Pareignai nieko netar ir visk atidav. Gerieji ms kaimynai inojo, kad ten yra paslptas labai svarbus turtas (a jiems sakiau). Traukdami bijojo, kad ji nesubyrt... "O gal ten ginklai", - galvojo. Bet, ai Dievui, viskas baigsi gerai - Sargiukas ir bda buvo kaimyn kieme. Kit vakar a vl atjau pas Bakonius. Dienoraius imm, parsiveiau Kaun. Papraiau savo bendradarbs - medicinos sesels Jons ukauskaits paslpti juos savo namuose. Ten jie ir buvo, kol grau i tolimojo Magadano. O tada, djusi juos hermetikai udaryt cinkuot d, "palaidojau " Ukmergje, buvusios "v. Elenos salos " sodelyje. Ten iguljo iki 1989 met.

Autors pastaba: tikrieji moni vardai, pavards bei vietovi pavadinimai raomi nuo 1990-j met.

Buvau laimingas, kad taip labai myljau savo numylt Tvyn, tai j a i ir sudjau, k galjau... Ir tai padariau maldoje, dideliame irdies sopuly ir aarose...

Maironis 1940 m. birelio 15 d. Mes, Ukmergs mokytoj seminarijos pirmakursiai, susirinkome Basanaviiaus mokykloje seminarijos pirmos laidos ikilming Akt. Dar jam nesibaigus, budintis tarnautojas atidar duris ir prane: "Soviet kariuomen pereng Lietuvos sien". Salje mirtina tyla... Visi apstulb, sumi... Skausmas lyg replmis sugniau irdis - raudonasis maras plsta Lietuv... Skirstoms nesulauk pabaigos. vyko tai, ko labiausia bijojome... 1941 m. birelio 13-14 d. Prajo kruvinojo teroro metai. Laukiame karo kaip iganymo. Laukiame vokiei, laukiame isivadavimo i raudonj pavergj. ryt, ankst ryt, prasidjo lietuvi eim trmimas Sibir. Kraupus vaizdas matant sunkveimiuose sugrstus mones, verkianius vaikus, motinas, senukus. O tarp j - iauriais veidais kareiviai su automatais ir durtuvais. Ive i Meiln nuo elvos Pomarnack eim: tv, motin ir 14-os met dukr. Skrieja sunkveimi karavanai, kad suspt, kad kas nepastot kelio. Ms eima namie nenakvojo. Nerimas visur ir visuose. 1941 m. birelio 22 d. Ryt igirdome lktuv es... K A R A S !!! Vokiei lktuvai raio padang. Soviet kariuomen traukiasi... Karas! Karas! Diaugiams iveng tremties, kruvino bolevik teroro. O kas tiems, kuri j a u nebra Lietuvoje?! Ar j i e dar gyvi?.. 1942 m gegus 3 d.- Motinos diena Banyioje meldiausi u savo Mamyt, u tvyn Lietuv. Kunigas Edvardas Simaka pasak: "Mums reikia motin - lietuvi motin, kurios mokyt savo vaikus mylti Tvyn, kad j i e nepasiduot atjn - pavergj takai, bet tausot tai, k isine i savo iaudins pastogs".

1942 m. birelio 3 d. Vokiei sakymu mokiniams per vasaros atostogas reikia atlikti darbo prievol kiuose. Mus pakviet mano pusbrolis Zigmas Svainickas, kuris valdo 1941 metais itremt Sibir savo gimini - Pomarnack k Meilnuose, elvos valsiuje. Apsigyvenau su savo mokslo drauge Onute Navickaite. ia nuostabi gamta! U kilometro - ineliai. Tai mano gimtasis kaimas. Namas, kuriame gimiau - tebestovi. Kadaise ia mokytojavo mano Mamyt. 1942 m. birelio 17 d. Buvau elvoje. Senoje varpinje gaudia varpai... Mir ms vyskupas Kukta. Vl netektis... 1942 m. liepos 14 d. | Meilnus atvaiavo mano pusseser Birut Montvilait. Ijom visos trys mik uogauti. Viepatie, koks graus Tavo pasaulis! Kiek ia vairiausi medi, gli, glyi! Kaip nuostabiai gieda sparnuotieji giesmininkai! O alialapiai mediai uolai, lazdynai, po kuriais gyvats mgsta susirangyti; vilkakrmiai raudonomis uogomis pasipuo, liepiedi svaiginantis kvapas, drebaniais lapelikiais epus... Kokios paslaptingos lieknos puys! Priglaudiu galv prie kamieno ir klausausi j oimo, j vaitojimo... Kai pakeliu akis vir, matau ltai vilnijanias akeles, lyg eero bangas. Ilgai stoviu prisiglaudusi, apkabinusi kamien ir svajoju... Kodl a ne liekna puel, audrose ir vtrose bestovinti tokia ididiai grai? Klausausi pu oimo ir nuo laito ilgai iriu sruvenant Siesarties upel. Sustingstu lyg sfinksas - noriau taip stovti ir grtis tyvuliuojaniu vandens mirgjimu pro ali alksni lapelius... tai aname upelio krante dvi ramunls palinkusios stovi, supliukena uvyt, sukeldama maas bangeles. Vanduo lyg veidrodis nejuddamas spindi... velgiu tol - ten didiausia pieva ramunmis ydi. Ak, uburto groio alie, kiek tavy paslapi, kiek groio, kiek meils! 1942 m. liepos 18 d. Vakar buvau Ukmergje. Namie radau kunigo Urbanaviiaus laik. Trump itraukl raysiu: "Taip, Maryte, krinta vienas 8

po kito ms Tautos sns ir vadai. Jeigu kadaise Leopardi ra: "Verk, Italija, nes tau yra ko verkti...", tai iandien ir ms Tvynei galima pasakyti: "Verk, Tvyne, nes Tau yra ko verkti". Vakarop - Meilnuose - ms kiem vl rinkosi jaunimas. Oras nuostabus - tylu, ilta, grau. Visi oko, dainavo (o mano sueista koja...). Sdjau verandoje ir grojausi. Vlyvo vakaro tamsa apgaub em. Vir ms galv girdti lktuv esys, primenantis birelio 15-, kai bolevik bomboneiai skraid ms padangje. Nutilo muzika, daina ir okiai. Darsi neramu... Staiga pastebjome lyg vaigds viesel leidiantis ant ilo. Ir antr. Lktuv esys netilo. Staiga suaibavo ir virum ms ilk raketa, nuviesdama vis apylink. Kelet kart taip trenk, kad ne tik namo langai sudrebjo, bet ir em po kojomis. Kakas suriko: "Slpkits!" Visi bgo kas kur - griuvo krmus, po mediais, oles. Apstulbinta trenksmo, atsipeikjus, pamaiau, kad stoviu namo elyje prie sienos. alia stovjo Jonas Karalius. Stebjom degani raket - i vieianio kamuolio krito mai viesuliukai ir rakdami paskui save trauk dm juost, kol pasiek em. I "slptuvi" klsi jaunimas. Gro ir Onut, sako, guljusi dilgynse... Visi juokms, lyg nebt buv baims. Zigmas atjo be kvapo - guljs po krmu - jo vos nesumind bgdami vyrai... Linksmybs baigsi. Mergaits i baims drebjo ir norjo kuo greiiau pasiekti namus. 1942 m. liepos 19 d. I elvos grusi Birut pasakojo, k girdjusi apie vakarykios nakties siaub. mons pasakojo, j o g u 5-6 km nuo ms nukrit septynios bombos. Bolevikai siauia. Kalbama, kad po keturi savaii vokieiai pasieksi Maskv. Mums ir vieni, ir kiti - nepageidautini okupantai. "Mes ne vergais ieisime keli Ir ne verg gyvenimui suremsime peius. Pro vargo sodi, pro grytel Suokim Laisvs a girdiu!" I Onuts Navickaits eilraio 9

1942 m. liepos 22 d. Meilnai, elvos v. Po lietaus ir audr iauo graus treiadienio rytas. Pro baltaliemeni ber akas mirgjo ilti, malons sauls spinduliai. Navick On dar miegojo. Tegu ji miega. O a savo vardadienio ryt noriu pasveikinti gamt: ydinias ramunes, iulbanius pauktelius ir imtamet uos sodo vidury... Onut mano vardo dienos proga para eilrat, kurio por posmeli noriu rayti: "Maryt, dar daug matysi tu seser ir broli mirtant Ir iuose lapuose slgsis daug dien. Pro neinojimo padang tirt Dar skris ereliai svetimi. /.../ Dar daug matysi tu seser ir broli mirtant Ir auksi vtras laudama rankas... Pro neinojimo padang tirt Ineki laisvs trispalves!" 1942 m. gruodio 19d., etadienis vakar Mokytoj seminarijos rmuose Maironio minjimas. Maironio eiles dainavo ms vyr oktetas. Po dain, deklamavimo direktorius Antanas Vokietaitis papra odio, deja... ilgai jo nepratar. L y g vaikas apsipyl aaromis... Tai mogus, visa siela atsidavs mokyklai ir Lietuvai. " A negaliu kalbti... Mane sujaudino Maironio dainos. Jos nukl mane praeit. Juk a su Maironiu mokiausi... Jis ir mane ragino dirbti Lietuvai. /.../" Kai d i r e k t o r i u s t v i k u vilgsniu irjo sal, Maironio portretas trispalvje maloniai velg mus. Baigdamas ms brangus mokytojas

Ukmergs mokytoj direktorius Antanas 10

seminarijos Vokietaitis.

kviet mus dirbti, sekti Maironio pavyzdiu - aukotis u Lietuv. "Petys gi pet, na, vyrai, kas gali, sustoj darb u mylim al - prikelkime Lietuv ms!" Sugiedojom himn ir pakilia dvasia baigm t brang vakar. 1942 met Kios.

Vakar paleido mus Kald atostog iki 1943 met sausio 8-os dienos. Treios Kaldos pavergtoje Tvynje. 1943-ieji metai.

Gamta apgaubta baltu nuometu, krinta, sukasi ore snaigs, lyg obel iedai nuo vjo. ie metai - mano mokslo paskutinieji. Ieisime gyveniman. 1943 m. sausio 27 d. Mano Senel, Mamyts mama, pasakojo, kaip kadaise v. Morkus vaikiojs po banyi ir rankoje ne savo galv. mons stebjosi, sak, kad tai stebuklas... Bet v. Morkus pasaks: "Dabar dar ne stebuklas, kai mano vardas bus pirm Velyk dien, tada pamatysite stebukl". Iki iolei dar nebuvo Morkaus vardo Velyk dien. 1943 m. vasario 13 d. imtadienis Liko 100 dien iki mokslo met pabaigos. Kaip gaila taip greit prabgusi nerpesting jaunysts met mokyklos suole. Tik iais metais supratau gyvenimo prasm. Esu dkinga ms brangiam Mokytojui - Kapelionui Valdemarui Cukurui. 1943 m. kovo 19 d. " D i d i a u s i a r a m y b s ir diaugsmo paslaptis - surasti keli save. Jis randamas vie11

Kapelionas kun. Valdemaras Cukuras.

natvje igyventose kaniose." Tai Kapeliono odiai. "Neusimirkime diaugsme ir nepalkime skausme". Lankau greitosios pagalbos kursus. Teorij ir praktik. J tikslas pasiruoti, jei raudonasis okupantas vl upult. Udar iauli mokytoj seminarij, Dotnuvos akademij. Ne be reikalo "sveiai" i Berlyno lanksi mokyklose. 1943 m. kovo 27 d Treioji rekolekcij diena I banyios ijome susikaup. Staiga prie policijos pamatme dengt main, mini moni. Ivea ms jaunuolius! Ir Juoz Streik! Vis veidus deng lidesys - prat... Mainoje girdti daina. Ne daina - tyls skausmo balsai... Nemanoma apsakyti, kas djosi ilydinij irdyse, - vieni springo sriomis aaromis, kiti stovjo susting... Mudvi su Angele Laurinikai te atsisveikinom su Juozu paspausdamos jam rank... "Juozai, pasiryimo ir vilties - sugri!" O kai maina pajudjo ir nutilo daina, skausmo aaros plov skruostus... jome gatve netardamos odio. 1943 met birelio 10 diena. AKTAS Paskutin kart atjom iuos pilkuosius mokyklos rmus. Atsisveikinti... Kai rikiavoms eiti banyi, jauiau irdyje, kad daugiau negrim ia. Buvo lidna ir graudu. Banyioje visi giliai susikaup. Kapelionas V. Cukuras kalbjo atsisveikinimo odius. Biau verkusi, kaip verk kiti, bet valdiusi - tik irdis raudojo... Pamaldas ubaigm Lietuvos himnu. "Ir viesa, ir tiesa ms ingsnius telydi..." Akto metu direktorius Antanas Vokietaitis teikia atestatus, paspaudia rank. Paskutin kart... Ms vardu atsisveikina ir dkoja seninas Karolis Joys. Skausminga irdimi venioniki vardu kalbjo Pelanyt. Jie negaljo baigti mokslo, nes prie du mnesius buvo udaryta Mokytoj seminarija. Ji kviet: "Broliai ir sess! Atvaiuokit pas mus, ten Lietuvos nearti dirvonai laukia js. Atvaiuokite padti nuo ms atskirtiems broliams. Dirbti reikia, nors darbas ir sunkus, nes kiekviename ingsnyje laukia mirtis..." Verkm visi, verk direktorius.
12

Aukltojas Antanas Raceviius linkjo mums sukurti gausias eimas i Vytauiuk ir Birui. Kai grau namo ir miau rayti dienorat, springau kariomis aaromis, rodos, netekau brangiausio mogaus, rodos, grau i laidotuvi. Viepatie, kaip gaila mokyklos, draug, kaip gaila ms vieningos klass! 1943 m. birelio 13 d. Su Karoliu nujom pas gydytoj Kaz Mikalausk padkoti jam u pastangas rengiant mums greitosios pagalbos kursus, kad prieui upuolus galtume suteikti pagalb. teikm j a m Lietuvos herb - Vyt. Tai mogus ir Gydytojas i didiosios raids. Pradjom praktikos darbus chirurginiame skyriuje. Ligoni kania - mano kania ir skausmas. 1943 m. birelio 14 d. - Juodojo gedulo diena. Treji metai prajo nuo tos dienos - juodos kani dienos, - kai raudonieji kraugeriai ve ms brolius ir seseris, tvus, vaikus, senelius gyvuliniais vagonais Sibir. Gedulingos pamaldos. K u n i g a s a u k l y s sak pamoksl: "/.../ iandien meskims u itremtuosius Rusijos gilumose, u tuos, kurie prievarta iveti Vokietij. Melskims ir u ia gyvenanius lietuvius, kad visus mus jungt tiesa ir vienyb. /.../" 1943 m. birelio 17 d. Paraiau praym vietimo inspektoriui skirti mane ilin mokykl. Inspektorius nustebo, kad praau tok tolim ukamp. Bet einu ten, kur por met nra mokytojo. Visa tai inau i Alekso Jakaiio - jo tv name yra mokykla. Su Aleksu mokiausi Mokytoj seminarijoje. Gavau kapeliono Valdemaro Cukuro laik: "Bk plaios, okeanikos sielos mogus, atsargiai vertink mones ir nepasiduok nuovargio metu ujusiam nusiminimui ar jausmingumui. Maryt, Tu laimsi, nes Ranka, kuri Tave palaiko - Rpintojlio Ranka, o irdis, kuri Tave gaivina - Auros Vart Marijos irdis". 1943 m. liepos 1 d. Siuniu Juozui Streikui laik radiofonu: "Mielas Broli, noriu kalbti tave tavos tviks odiais, kuriuos girdiu i lidnai
13

narani vasaroj, i dejuojani il. /.../ Tu palikai Tvyn raudani, nerami, ikeliavai tolimas Ryt lygumas grumtis ir nugalti tautas smaugiani giltin, kad grs nuluostytum skausmo aaras, riedanias tviks skruostais. Broli, kenianios tautos snau, tu girdi savo Motinos dejones, kovok su raudonaisiais kraugeriais, troktaniais mirties Tavai Tvynei! /.../" 1943 m. liepos 31 d. elvoje v. Ignoto atlaidai. Tradicin kasmetin vent pas Anuseviius, pas Liud Remeisiuose. ia tiek grai prisiminim! Netoliese ineliai - mano gimtas kaimas. Atunt valand ryto atsiradau Liuduks kieme. Rengiams banyi. Nejauiau nuovargio, nors dviraiu atskridau i Ukmergs. Diena grai, saulta. Stovime ventoriuje po mediais. Ms Kapeliono nematyt. Gal dviraio negavo? Savo man atidav, sau turjo gauti i Vienuoli. Po Pakyljimo pasigirsta vargon garsai. Girdim... galing, nuostab ms Vadovo bals. Pasibaigus pamaldoms prie ms prieina Kapelionas su kun. Aubaliu. Klausia, kur daugiau ukmergiki? Po vis apeig ada su ilvinu atvaiuoti pas Liud. Grome namo. Kambaryje vsu, gera. Stalas apkrautas skanstais: medus, agurkai, kepti obuoliai, vieia namin duona. Vis nuotaika pakili. Manyje energija "liejasi per kratus..." Su Liudos tvuku ieinam apirti j puikios sodybos. Jis aikina mums apie obel ris, kada sodintos egls aplink sodyb, apie jaun medelyn, keturiasdeimt avili bii ir t.t. Grtam vid. Atvyko ir Kapelionas su ilvinu. Buvo neapsakomai gera, domu ir linksma. Politikavome, vaiinoms vairiausiais valgiais. Po vaii ijom didel kiem pasiokti. Henrikas akordeonu grojo valsus, polkas, tango. Aleksas mane "sug a v o " - ijom okti. Jis puikiai oka (karinai visi gerai oka). Biau "sutirpusi"... Nors Aleksas man patinka, bet... Pavakare jis ivaiavo. Atsisveikinom iki pirmadienio Ukmergje. Kapelionas su ilvinu irgi iskubjo namo. 1943 m. rugpjio 2 d. Ryt "nuskridau" Giedraii link pas Noreik Elenut. Ukam14

pis, bet miela ir gera Jerinavoj. mons kerta rugius. Elenut verda pietus darbininkams. Kaip ia gera, kaip miela kaime! Vakarop norjau vaiuoti atgal, bet neileido, kviet pasilikti rugiapjts pabaigtuvms. Gro pjovjai su vainiku dainuodami. Klausiausi toki miel lietuvik dain. Viepatie, jei visi btume savo tvynj, skambt daug dain i jaun krtini, diaugtums visi drauge. O dabar kaljimuose, Sibire vargsta broliai, sess, ir motin skausmas netelpa irdy... Kit dien - rugpjio 3-i - ivaiuoju. Elyt mane lydi iki pai Remeisi, kvieia Baltramiejaus atlaidus Giedraiiuose. Sutarm. Skubu namo. Pusiaukely nusileido saul. Netoli Griauiei sutikau Aleks, grtant i Ukmergs. Jis irgi ada vaiuoti pas draug netoli Giedraii. Susitarm drauge vaiuoti dviraiais. Bus smagiau. Susitikti nutarm jo sodyboj netoli euoli. 1943 m. rugpjio 22 d. v. Baltramiejaus atlaidus atvaiavo ir Aleksas i Gudijos. Vakarop visa miestuko diduomen - klebonas, kunigas i Merkins ir jaunasis klierikiukas - sdom u vaii stalo Noreik namuose. Vais ir dainos. Kaip puiku! "erkos" nebuvo, tik gaivinantis alutis gird troktanius. Vliau - okiai. Akordeonas pl vals. okau su Aleksu. Tik trys poros okj. Po oki - vl prie stalo, saldaus stalo. Klausms kun. Celieiaus pasakojimo. Ramus ir tyras jo vilgsnis sustodavo prie kiekvieno, atrod, kad kiaurai tave mato. Vidurnakt vieni ikeliavo namo, kiti nujom klojim miegoti. Aleksas kakur dingo... Ankst 23-iosios ryt mus paadino griaustinis. Isimiegojom puikiai! Atsirado ir Aleksas, sak miegojs vidury klojimo ieno veime. Auksiniai sauls spinduliai nusagst pievas sidabro laeliukais... Toks graus rytas! Po skani pusryi isiskirstm namolei. Mano broliukas Bronius ada vaiuoti Musninkus. Henrikas (mano pusbrolis) su Liuda ivaiavo dailia brikute ir puikiu irgu. Mudu su Aleksu vaiuojam dviraiais. Vidurdienis. Karta. Deja, man neilgai teko skrieti vingiuotais viekeliais - sprogo kamera. Dvi valandas Aleksiukas tais dvirat, neiojo kamer upel iekodamas spro15

gusios vietos. Pagaliau iaip taip sulipd, nors vargo buvo. Sako, kad "dl tavs, Maryte, man kantrybs uteks". Galiausiai pasiekm Remeisius. Nutarm pailsti nuo kario, atsigauti. O pas Liud kambarys toks vsus. Pasivaiinom obuoliais - j Liudos mamyt atne. Aleksas u savo darb atsim skol, nors nebuvom susitar - pabuiavo... Negaljau ant jo pykti - priklaus u darb. Iki tol jis to nedarydavo. 1943 m. rugsjo 13 d. Gavau ratik paskyrim dirbti mokytoja Siesik valsiaus ilin mokykloje. Perskaiius susijaudinau iki aar. Nuo rugsjo 16-osios pradedu dirbti. Navick Onut paskirta Giedraiius. 1943 m. rugsjo 14 d. Dviraiu nuvaiavau apirti mokyklos. iurpas nukrat pamaius klas, per kurios sienas vilpia vjai. Bet nenusimenu. Susitvarkysiu. But gavau netoli mokyklos, sode tarp aukt liep. Pas Gritnus. Du kambarliai su atskira virtuve. Sis kaimas 1918 met savanori kaimas. Jie gavo em u nuopelnus Lietuvai. Pradedu darb. Surainju mokinius. Tvai diaugiasi, kad sulauk mokytojos. ia mokytojo nebuvo visus metus. A dirbsiu savo Tautai, viesesniam j o s rytojui. Tegu Dievas laimina mano pasiryim aukotis tvyns labui. 1943 m. rugsjo 22 d., naktis. Buvo vidurnaktis, kai pro mieg igirdau: "Panele, nenusigskit". Tarpdury stovjo eimininkas su iburiu rankoje. Mat atjs seninas Matas Raila. Pras ateiti, labai serganti jo dukt, temperatra - 40 laipsni. mons jau spjo suinoti, kad dirbau ligoninje sesele, kad galiu padti. K gi. Nors ne gydytoja, bet praktikos iek tiek turiu. Yra ir vaist. Ivirinau virktus ir po valandos ijome. Tamsu, nors ak durk. jome laukais su iburiu, tik em po kojomis maiau. Ligon deg kariu. Pulsas - 1 1 5 . Skauda on. Temperatra 40 laipsni. Pastaiau taures, suleidau pulmanol. Plauiuose girdti karkalai. Neabejoju, kad plaui udegimas. Treia valanda
16

nakties. Po valandos temperatra - 38 laipsniai, pulsas - 95. Ai Dievui. Ligon umigo. vintant ujo kaimynas Stankeviius, mano mokins tvas. Sako, jo nam apaud banditai - sovietiniai "partizanai". Nieko nesueid, tik vienam j stiklai sukruvin veid. et valand grau namo. Miegoti jau nebuvo kada. Grusi i pamok vl nujau pas ligon. Temperatra krinta. Daviau vaist. 1943 m. spalio 12 d. Gavau Juozo Streikaus laik i fronto. Buvo susirgs. O iandien pasiuniau radiofonu sveikinim Lietuvos kariams: "Mieli broliai, mes budim prie savo gimt baki, kad siaui viesulai neidraskyt tv pastogi. Veriam sulusias dirvas - be dagi ir kkali. Js, mieli kariai, su krintaniais rudens lapais nugramzdinkit juodon prarajon lstant prie, kad greiiau sugrtumt mylimon Tvynn. ia js laukia isiilgusi tvik." 1943 m. spalio 15 d. Mokykloje pradtas remontas. Ai Dievui! Skyli sienose jau nebeliko. Esu patenkinta, kad pasiekiau tiksl. Pamok iandien nra. 1943 m. spalio 19 d. Man sekasi "daktarauti". I pamok ikviet pas Urlickus. Serga snus. Ieidama praiau vaik ramiai dirbti uduotus darbus, netriukmauti. Grau po dviej valand, radau vaikus taip, kaip palikau. Diaugiuosi jais - eiminink sak, kad jie ramiai sdjo, dirbo, atrod, j o g klas tuia. 1943 m. spalio 27 d. Esu namie - Ukmergje. Bsiu ia, kol pabaigs remont. Dirbau ligoninje. Padjau seselms slaugyti ligonius. Atve mog sutriukinta deine plataka. Kaip jis auk, pra palikti nors vien pirt... 1944 m. sausio 1 d. - Naujieji metai. Vieneri metai vl nuslinko praeitin. Jie nusine moni aukas, kraujais nuniokt upeliai...
17

1944 m. sausio 13 d. Kari valandls metu girdjau savo mokini sveikinim: "Naujj met proga visus Lietuvos karius, kovojanius u Tvyns laisv, sveikina ilin pradios mokyklos mokiniai, maieji lietuvininkai. Mieli Lietuvos kareivliai, ugims pasaulio Valdovas igirs ms maldas ir 1944 metais js visi sugrit laisvon Lietuvos aleln". 1944 m. sausio 21 d. Vakar grau namo neribot atostog. Siesik valsiuje prasidjo dmtosios iltins epidemija. Serga 18 moni. Prasidjo nuo rus belaisvi, kurie buvo apgyvendinti pas kaimo mones. Dabar juos visus serganius ive. Gavau Juozo Streikaus laik: " /.../ Dabar mes prijungti prie Vermachto. Esame lietuviai, bet vokiei kariai. Mus taip vadina. Bet esame ne tokie, kaip jie galvoja - i ms vokiei nepadalys /.../" tai ir kapeliono V. Cukuro laikas:"/.../ Ar esi laiminga, galdama nors dalel atiduoti vaikams? Ar nepalti kartais matydama tams suaugusi sielose, ar neapima gdios vienatvs nuotaika tokiomis valandomis, kada lieki nesuprasta? Ar Tvyns laisvs ilgesys dar toks gyvas kaip pernai? Ar irdis dainuoja Sauls giesm Krjui ir gyvenimui, ar Solveigos dainos aidas dar negstaniai virpina ird? /.../ Bet a dainuoju. Ir ta daina yra tikjimas, diaugsmas, viltis. Tvyn kelsis, mintis lyg grdas iaugs milinik med. Mes dar susitiksime, kai ms rankos kietai suspaud laikys laisvs vliav, o akys nukryps utekani Laisvs saul. Dievas telydi Tave vaikui sielas!" iandien jis iauliuose. I Ukmergs j "ipra" vokiei kalbos mokytojas Rakauskas - okupant agentas. 1944 m. vasario 25 d. Raudonieji banditai siauia. Sulenkjusiam krate jiems padeda ir remia lenkai. Nakt apsupo Dubingius. Vietos klebonas papra Giedraii pagalbos. I Ukmergs ivyko 40 gerai ginkluot policijos - savisaugos dalini. Banditai jau buvo pasitrauk. Nureng Pabers mokytoj ir liep bgti " s a v o Kaun". Jam
18

paklausus, kaip be drabui?.. Atsak: " A r geriau nuogam, ar be galvos". O mes 1939 metais internuotus lenkus primm kaip mones, kai buvo jie nuvarg ir alkani. Por itraukli i Onuts Navickaits eilraio: "Praeis karaliai, kunigaikiai ir vergai, Praeis pavasari ydjimas mikais, Pro ms em tkstaniai praeis, Kas tik atjo, tas ieis. /.../Neamina nelaisv tau, lietuvi, Neamini Kalvarij keliai... Neamina kova dl bvio, Ir tavo prieai ia neamini. /.../" 1944 m. birelio 23 d. Mano pusseser Birut perdav man nuoirdius sveikinimus nuo Alekso Gujos. Jis vl ivaiavo Amenon. Turjo ilgas atostogas dl perautos kojos, bet nebaigs j - atauk, nes "lenk banditai puola Amen". Kenia Lietuvos Rytai. Lenkai iauriai kankina lietuvius todl, kad jie lietuviai. Ar ne iauru monms pjaustyti ausis, nosis, lupinti akis, dauyti moteris ir vaikus?!. 1944 m. birelio 27 d. Lenk banditai puol Giedraiius. Prie kelet dien nuud Jans imnaits motin ir eeri met vaikui ilupo akis... Sovietai jau netoli Minsko. Suomija j jau sulauk. siver raudonieji okupantai udo atkaklius suomius. Patrank viai gaudia ryt pusje. Neramu. Negi bolevikai antr kart okupuos Lietuv?! 1944 m. liepos 6 d. Jau dvi dienos, kai sovietai bombarduoja Vilni. eias valandas itisai griov ms Sostin. Jie ada "ivaduoti" Lietuv. iandien Paleckis kalbjo per radij, grasino tiems, kurie "palink" vokiei pusn. Jis pasak: "Yra toki, kurie nori sukurti Nepriklausom Lietuv, toki, kuri vald ponai... Bet visi jau sitikino, kad tikriausia Laisv yra Taryb Lietuvos laisv!" 1944 m. liepos 17 d. Vakar Siesikuose buvo kaplierins atlaidai. Nebuvau. Nedr19

su vaikioti. Pasimeldiau namie. Pavakare atjo Lainsk Alfonsas kviesti pasiokti j dideliame kieme. Gal nebus taip girdimas nusivyliman stumiantis fronto triukmas. Grojo du akordeonai. Yra atvaiavusi i Kauno, pasitraukusi ramesn viet. okom... Linksminoms, o irdis verk. Norjom paskandinti skausm, neinomyb. Gal jau paskutin kart?.. - Man rodos, kad paskutin sekmadien taip linksminats, okat. Gal jau nebereiks nieko, - taip kalbjo Alfonso mama. 1944 m. liepos 22 d. Vokieiai traukiasi. mons varo gyvulius mik, nes besitraukdami vokieiai ima visk, kas tik pakliva. Ms j a u n i m a s ieina mikus... 1944 m. liepos 23 d., rytas Gal jau paskutin kart raau iuos lapus. eimininkai slepia daiktus, kasa em. Dievas ino, kas Ukmergje? Tveliai i nam adjo nesitraukti. Ukmerg nepasiekiama - lyg u juodos, neperlipamos sienos. Bronius su manimi. Ieinam juodon naktin. Tesaugo Lietuv pakels Rpintojlis. Marija, Motina ventoji, globok Lietuv, neleisk tonui trypti ms ems! Sapnavau kapelion Ma. Rodos, atjus bolevikams pamio... Vl sudrebjo namas nuo bomb sprogim... 1944 m. liepos 24 d. Kiekviena diena vis baisesn. ryt namo drebjimas paadino mane i neramaus miego. Vokieiai nuov Broni Leonavii. Jis bgo. Krito negyvas. Tai pirmoji auka ilinuose. Raau sddama ant tvenkinio kranto. mons traukia mik palik tuius namus. Visk ukas, baldus ine laukan. Saul slepiasi u horizonto. Grau ir lidna... Trenksmai drebina em. Liepsnoja gaisrai. Sudeg Runeiki mokykla.

20

1944 m. liepos 25 d. inakt 13 moni miegojom bunkery Gritno sode. Umigau ir a, nors pabklai griaudjo be paliovos. 10 val. vakaro mir Medardas Davalga, mano ligoniukas. io kankinio siela paliko em. Jis laimingas. 1944 m. liepos 26 d. Mes visi bunkeryje. Kulkosvaidi ugnis siekia ms sodo medius. Zvimbia patrank sviediniai. ms poem subgo vitos, sys, kalakutai. Jie visi i baims glaudsi prie mogaus. Dega Naujasiediai. Vokieiai sitvirtin Geratikse, Mekuiuose, Kuronyse. Sovietai, atrodo, jau iapus Siesik. Vakarop. Raau i didio sielvarto. i diena baisesn u anas prajusias. Vokieiai padeginja namus... Sudeg banyia. Kareivi pilni laukai. Pavojinga tapo ms bunkeryje, nes i vienos puss vokieiai, i kitos - rusai. Mes centre. Meldiams, meldiams... 1944 m. liepos 28 d. Ankst ryt raau jau Ddel sode. vintant pasitraukm mik. Ten jau nesaugu: sviediniai lau medius, sproginjo bombos. Vokieiai sudegino ir mano eiminink visus trobesius - neliko jokios pastogs. Sudegino beveik vis kaim. Lainsk sudeg klojimas. Vakarykia diena bunkeryje virto metais. Po pusiaudienio sod siver rusai. Sviediniai sproginjo alia apkaso. Gritnas ant lazdos umov baltus markinius ir ikl balt "vliav". ms bunker jo rus kareiviai ir paklaus, ar nra ia vokiei. Taip sutikome raudonj okupant, kurio niekada nelaukme. Vl pakilo udanga 1940-1941-uosius metus. 1944 m. rugpjio 6 d. Vakar su tveliu grom Ukmerg. Palikau ilinus. Gaila man io krato. Neinia, kur bsiu sekaniais metais? Bomb skeveldros labai sueid Stas Rail. Prie nam. Jis jo vyni pasiskinti. Dabar guli ligoninje sunkioje bklje. Vilties nra. Ligonin pilna sueistj: be rank, be koj, be aki, idraskytais viduriais... Mieste - skelbimai mobilizacijai. sakyta 10-12 dien pasiimti 21

maisto, baltinius ir sveik avalyn. Juodi debesys apgaub Lietuv... 1944 m. rugpjio 7 d. Stasio jau nebra. Vakar 23 val. 30 min. jis mir. Kenia motina, kenia visa eima. Neliko pastogs - viskas sudeg. 1944 m. rugpjio 8 d. Kasdien bnu ligoninje. Ligoni perpildytos palatos. Kaskart atvea nauj ir nauj. Daugiausia nukentjo nuo min - vokieiai ia j daug paliko. Raau ligoninje. Mieste girdti lietuvikos dainos. Turbt naujokai? Taiau j stoja labai maai. Kaimas nusiteiks prie. Kain ar itversime? Ligoninje "dekoracijos" pasikeit - vietoje kryiaus vl tonus pakabino. Miesto sode rengtas raudonasis kampelis, prie paminklo - portretai. Sode uvusi sovietini kari kapins. Raudonuoja penkiakamps. 1944 m. rugpjio 10 d. Buvo atvaiavusi Navick Onut. Ji front pergyveno pas Noreik Elenut - Jerinavoje. Jie visi sveiki, ir kis nenukentjs. Anusevii sodyba iliko. Jie gyvena namie, tik broliai ijo i nam... 1944 m. rugpjio 13 d. Ligoninje pavaduoju seser Usonyt. Perriinju j o s palatoje. Yra labai sueist ligoni, bet a jau galiu t darb dirbti be baims. Gydytojai ir sesuts pataria man keisti specialyb, pareiti medicin. Ilgai man toji mintis nedav ramybs. Jos, bdamos mano vietoje, niekados nesdt purviname kaime. Bet tvirtai pasiryau - griu kaim, gamt. 1944 m. rugpjio 23 d. Esu ilninkuose pas vainickus. Ten radau Genut Montvilait. Ji jau antra savait ia viei. Trobesiai nesudeg, bet klojimas ir tvartai apdauyti sviedini. Languose nei vieno stiklo. Daug turto atjnai isine - ind visai neliko.
22

Rytoj mokytoj suvaiavimas. Todl iandien su Genute ikeliavom Ukmerg savo kojomis, nes arkli maai belik. elvoje buvom ujusios pas Kuraiius. Radom Ramut ir motin. Pas jas k tik dar krat. Rado Ramuts virkt injekcijoms ir prikibo - kam ji j u o s laikanti. Jie patys neino ko nori ir ko j i e m s reikia. J tikslas - prisiplti. Susprogdino Juoz Augn. Toks puikus jaunuolis! Vakar palaidojo dar vien auk - Jono virblio brol. J nuov komjaunuolis Pusvakis. Tvai i skausmo aukte auk - ir broliai, ir seserys neipasakytam skausme... 1944 m. rugpjio 24 d. - Mokytoj suvaiavimas Nauji mokymo metodai, viskas nauja. Pirmiausia, "draugai mokytojai", kreipsi vykdomojo komiteto pirmininkas Gotautas. Jis kvieia mus organizuoti komisijas vokiei padarytoms aloms registruoti, kad karui pasibaigus, pateiktumm jiems sskaitas. vietimo vadovas Andriejauskas (lietuvis, bet Lietuv atvyks pirmkart) silo kuo greiiau surayti mokykl turt. Sudegus arba dingus kainoti ir t. t. ias inias pristatyti iki rugsjo pirmos dienos. Mokyklos programa pasikeit - "tikybos pamok nebus". Mobilizacijos reikalais kalbjo kakoks "draugas" elvys. Nusivyls, kad Ukmergs apskrityje "tokie nesusiprat mons, nesiregistruoja savanoriais. Va, kodl Panevys - ten perpildo kontingent". Jis sak, kad "ms pareiga nuteikti jaunim iai reikalingai pareigai - mobilizuotis". Paskutinis terminas - iki io mnesio 29 dienos. "Jeigu ir dabar nesiregistruos, bus imtasi priemoni - nukents ir eimos". Ratikai jis gavo tok klausim: " A r turi teis neaiki valdia mobilizuoti?" Kiek sutriko, bet susigriebs atsak: "Kaip tai, kokia neaiki valdia? Kodl neaiki? Juk ta pati, kaip ir 1940-41 metais - Paleckis ir kiti... Jie turi teis ne tik mobilizuoti, bet ir bausti". elvys kalbjo, kad raudonoji armija nra tokia, kaip vokiei, ji netrokta kraujo, ji nori gyventi taut draugystj. "Todl raudonajai armijai visas pasaulis reikia simpatij". klausim, kodl j i e nutyli apie savo teror, vykdyt ms Tautai, "draugas" Gotautas atsak: "Tai j o k s teroras, tai tik 5-tos kolonos likvidavimas, patraukimas unugarin. Tai joks teroras. Fakt nra". Jie visk taip meluoja! P. S. Aleksas Guja gyvena savo tvikje. J visi trobesiai su23

deg. Pasistat ma trobel ir j o j e gyvena. Prajo vieneri metai nuo tos dienos, kai mes buvom Jerinavoj pas Noreik Elenut. 1944 m. rugsjo 3 d. ligonin atve du sueistuosius ir vien negyv i Siesik. Vienas rus leitenantas - Sultanov, kiti du vietiniai. Rugsjo 2-3 nakt Siesikuose buvs susiaudymas su "lietuvikais banditais". 1944 m. rugsjo 4 d. Po piet vl pradjo veti sueistuosius. Visi nukentj nuo "bandit". Nakt mir Larijonovas, vakar atvetas i Siesik. Pranui Zajankauskui, NKVD virininko pavaduotojui, perauta ranka. Jie keturi vyk emaitkiem "ems dalinti", juos i miko apaud "banditai". Trys nuauti vietoje, j i s tik sueistas. Diaugsi, kad nesunkiai sueistas, kad gals keryti. "Reiks imtis kitoki priemoni, pradsim suiminti eimas, tada bus kitokie, o tai, velniai, ileidia vaikus mikan ir ten valgyt nea", - taip niro NKVD "viepats". Zajankauskui besdint tvarstomajame atjo du pareignai ir rusikai tarsi, kaip parsiveti lavonus. Bijo vaiuoti, nes visi keliai eina per mik - "vl apaudys". 1944 m. rugsjo 5 d. Ligoninje mir trys "liaudies gynjai". Prajusios savaits pabaigoje i Taujn atve milicinink Karvel ir vykdomojo komiteto pirminink Vrubliausk. Juos sueid valsiuje sprogus granatoms, kurios buvo mestos pro lang. Gal j i e ir gyvens, bet pagulti reiks ilgokai. Vakarop i lavonins ive rus leitenant Sultanov. Atvaiavo vainikais ipuotas sunkveimis ir apie dvideimt ginkluot rus kareivi. Mainoje karstas buvo atidengtas, o jo dangt ne, papuot raudona penkiakampe. Laidojo miesto sode. Sodas jau "vieia" raudonomis vaigdmis. Aretavo Liudos brolius - Anusevii Alfuk ir Petriuk - i Remeisi nuo elvos. Taip pat ir senj imn. Ruduo. Dienos graios, iltos. kininkai laukia lietaus, nes em neariama.

24

1944 m. rugsjo 13 d., treiadienis Dirbu ligoninje. Prie kelet dien igelbjau ligon nuo mirties. Penktadien giltin stovjo prie jo. Tai gydytojo Izambeko aplaidumas ir budinios sesers "rpestis". Taip reikjo, kad vakar biau ia... Ligonis m kraujuoti. Patalas permirko krauju, po lova kraujo klanas. Ikvieiau budint gydytoj Izambek. Jis liep slaugei pakeisti patalyn. Pats apluost aizd, udjo nauj tvarst su vata, kad nepermirkt. Pasak, kad ji "usitamponuos pati". Ir viskas. Ijo. Nuo ligonio nepasitraukiau. Kraujas vl m lati po lova. Ligonio j g o s senka, jis bla ir bla... Pasakiau slaugei, kad kuo greiiau pakviest gydytoj Zaluck (i palata yra jo). Po deimties minui atskubjo gydytojas. Ival lov nuo kraujo. Jis rado ieit, ukimdamas aizd penkiais tamponais. Kraujas liovsi bgs. Suleidau Coffein ir Campfar. Po pusvalandio ligonis papra valgyt. Kraujas nebgo. Klsi i "numirusi" 21 -eri met jaunuolis. Kit dien ujus palat, radau jo motin. Ji suinojusi, kad a jos sn igelbjau nuo mirties. Jai pasak palatos ligoniai. Atvaiavusi parsiveti snaus rado toki nelaim. Daug pasakojo apie savo sn. Jis - vienintelis j o s snus. J sueid kakoks Kavarsko pareignas - bebgant perov koj. Kai perautasis parkrito, pribgs guliniam paleido serij vi. Bet stebuklas! Visos kulkos kliud kelnes, o viena sueid lyties organus. aizda labai pavojinga. Vargas, man jo taip gaila! (Tai Vladas Paiaka i Pumpui kaimo, Kavarsko valsiaus). 1944 m. rugsjo 15 d. Uvakar aretavo Alfons ir Vytaut Lainskus, bevalgant namie pusryius. iandien juos ive i Ukmergs. Motina labai jaudinasi. Ji pasakojo, kad enkavedistai nuov du brolius Motiejnus. ventori atne t dviej broli karstus. eimininkus atsek j du unys. Jie guljo po karstais ir staug nieko neprileisdami. neus banyi, jie vl guljo prie karst. 1944 m. rugsjo 17d., sekmadienis

Atve du naujokus nuo Kavarsko. Ten buvs susirmimas. Vienas - Mykolas Simaka. Jam perauta koja ir rankos kaulas.
25

Antrasis - Mykolas Bakauskas i Krj kaimo, emaitkiemio valsiaus. Sueistos abi kojos. Nepavojingai. Vliau atve dar vien sueist naujok. Tai - Juozas Kulieius. J perov savo nam kieme. Labai sueista koja - atviras limas. Kaip skaudu ir kiek reikia kantrybs, kai matai nekaltai nukentjus ms tautiet, o alia stovinius uniformuotus besiaipanius savus parsidavlius. Visus tris jie liep paguldyti vien palat, kad vienas sargybinis galt saugoti. "Sugavau banditus", - aiposi ginkluotas piemuo. Temstant nuo Pabaisko atve vien jaunuol - jam liesti plauiai. Labai nukraujavs. Kraujas pasipyl i burnos... Gydytojas Vaidakaviius iaip taip sutvark, suteik pagalb, nors nebuvo elektros, reikjo dirbti prie vaks viesos. Atjo gydytojas Izambekas. Jis buvo nepatenkintas, kad mes su sesute Geibniene taip rpestingai tvarkom "tok" ligon. Kai ijo gydytojas Vaidakaviius, Izambekas paklaus ligonio tv, "kokiomis slygomis jis sueistas?" Suinojs, kad naujokas, m priekaitauti: "Njo kariuomenn? Taip tokiem ir reikia. Ko slapstsi? Turbt ir atsiaud? Banditas! A i k u ! " Nunem palat ir paguldm kaip mog, nors gydytojas buvo lieps palikti ant ems. 1944 m. spalio 2 d., ilinai Vakar atsiradau savo darbo vietoje. Fronto garsai ir nuolatinis lktuv esys neduoda ramybs. Rytdienoj regiu juod nakt. Treiadien ginkluoti kareiviai ive i ligonins Mykol Bakausk. Ligon, kuris kent didiausius skausmus nuo aizd. Dar ir plaui udegimu susirgo. Buvo prasidjusi pdos gangrena. Atvaiavo jo iveti kaljim. Paskutin kart perriant, visi verk. Kaip sunku buvo irti kankin! O kareiviai liep greiiau rengti "bandit". Springom sriomis aaromis. Gydytojas Vaidakaviius buvo nepanaus save - tik rk, rk... jus palat matuoti temperatros, bijojau pavelgti tui lov... Duodama Kulieiui termometr, paklausiau savijautos. Jis nieko neatsak, tik skausmingu veidu pavelg t lov, ir jo akys suibo aaromis... ird pervr kalavijai, apsipyliau aaromis ir ibgau i palatos... Du mnesiai raudonos vergijos taip griso, kad tapome nepanas save.
26

1944 m. spalio 3 d. Pagiriuos nuov Kaz Rail. I e k o j o monos. iauriai nukankino Maryts Sereikaits vyr Jon Rail. Neilaiks skausmo j i s mir. Prie savait aretavo mokytojus - Kulait ir Kudel. 1944 m. spalio 8 d. Kasdien vis daugiau ir daugiau gamtos ali skraist ruduo nudao vairiomis spalvomis. Pasakikai atrodo mikas! Geltonuoja nukrit lapai ir ea po koj. irdis svaigsta engus gamtos pasaul. Tik nuolatinis lktuv esys ir fronto garsai apkartina nuotaik. Ak, kaip juoda ir kartu irdyje! Vis penktadienio popiet vaikiojau su mokiniais mike. Kasm papario aknis vaistams. Taip dirbom iki sutemos. Buvo gera, valandl usimirau. Tik valandl. Uvakar Gru mike sugavo 18 jaunuoli, i kuri ei nuauti, 12 gyv paimta, o tarp j yra sueist. Tuos umutuosius ukas valsiaus kieme prie iviets. Nieko neprileid ir nedav pasiimti lavon. 1944 m. spalio 10 d. Ar galima juoktis, kai kiti springsta aaromis? Noriau kam pasiguosti, bet nra mogaus, nra moni. Turbt tapsiu, kaip ir visa tauta, raudonojo slibino auka... Sapnavau, kad Mamyt siuvo man rud suknel su glmis, taiau a apsirengiau juoda - ioji man labai patiko. 1944 m. spalio 19 d. iandien mano mokykl aplank inspektorius. Truput nusigandau. Baigsi treioji pamoka, susitikau su juo koridoriuje. - Na, - sakau, - pone inspektoriau, toki baisi dien vainjant, gsdinate mones. Vis dien liaug lietus. Vediau pamok: gana gerai. Ketvirtokai sprend udavinius. Inspektorius panoro pats paklausinti. Vaikai gerai atsakinjo. Kit pamok paleidau namo pirmokus, liko ketvirtokai. Buvo geografijos pamoka. Paraysiu ia kelet klausim ir atsakym: - Kur mes gyvename? - Mes gyvename Lietuvoje. - Kas mums yra Lietuva?
27

- Lietuva mums Tvyn. - O kodl ji mums Tvyn? - Todl, kad mes ia gimm ir ms tvai ia gyvena. ypsodamasis atsisveikino ir ivaiavo lapiais keliais. 1944 m. spalio 20 d. Nepajutau, kaip prabgo pamokos. Su ketvirtokais kalbjoms apie Vinc Kudirk, apie darb Lietuvai anais priespaudos laikais. Regjau j akutse ieirbas, kurios reik meil Tvynei. 1944 m. lapkriio 8 d.- spalio revoliucija.

ios "vents" nepaminjau. Apie tai geriau neraysiu - negaiinsiu laiko ir negadinsiu dienoraio lap. O ios dienos nepamiriu niekados! Po vidurnakio pas mano eimininkus ujo vienas partizanas. Pra, jei galima, paruoti penkiems vyrams pietus. eiminink paadjo, ir mudvi gaminome maist. A darb djau vis siel... Kaip nepadti vargstantiems Broliams!? Sutartu laiku ir sutartoje vietoje, praskleidus "alias uuolaidas", radom belaukiant t pat jaunuol. Sutikau palaukti, kol j i e pavalgys, nes reikia parneti indus. Stovjau pasirmusi egls kamieno ir svajojau. Ramu ia. Netoliese dega ugnel, tai j "krosnis". Taiau, Viepatie, kiek daug jg, pasiryimo ir pasiaukojimo reikia! Kiekvien valand, kiekvien minut gresia pavojus, mirtis. Tik didel meil Tvynei, savo kratui^ pareiga ginti nuo prie em, kuri yra tavo, tavo tv, boi em, suteikia jiems jg. 1944 m. lapkriio 18 d., etadienis. Dienos skuba, lekia. Nepastebimai ateina vakaras, po jo - naktis. Vl iauta diena. Kaip greitai prabga valandos mokykloje, irk, jau baigsi penkios pamokos, o per nakt pasiilgstu savo vaik. Sekmadienis - pats ilgiausias ir nuobodiausias laikas. Nesivaizduoju, kaip galiau gyventi nedirbdama. Vis siel atiduodu savo mokiniams ir esu jais patenkinta. Gal todl, kad j i e taip noriai mokosi. Oras nepaprastai graus. Jokio vjo. Nors saulut jau nebe vasarika, taiau iek tiek ildo. Mano vaikai po pamokos ij kiem dainavo. Ypa berniukai geri dainininkai. I tolo klausan28

tis galima pagalvoti, kad dainuoja suaugs jaunimas. Jie trauk "riau irgel", "Kai a turjau kaime mergel". Paskui, permet rankas per peius, ingsniavo ten ir atgal po kiem. Auga naujoji karta. Tikiu, j o g mano aukltiniai bus tokie, kokiais noriu juos iauklti. 1944 m. lapkriio 22 d. Sapnavau Benedikt Narkevii. Neinau, kodl j sapnuoju? Gal todl, kad apie j daug galvoju, o galvoju todl, kad jo sieloj radau tai, kas taip artima mano dvasiai. Su juo susipainau prie pat kar, kai j i e dviese buvo atj pas mane but ilinuose, kai gyvenau pas Gritnus. Prajus birel suinojau apie j, kai perskaiiau jo laik, atsist tvams. Lyg pranaas jis teik vilt ms Tautai, brktani Aur. I jo laiko, rayto tvams, supratau, kas man sisdavo nelegali spaud i Vilniaus. Tai buvo tas pats rankratis - jo. inakt sapnavau j sergant. Norjau pasisti jam gli puokt. Bet gli neradau, nes buvo juodas ruduo. Tik darelyje, nakties metu, radau vieni nalaitl... J nuskynus diaugiausi, kad tursiu nors kuo paguosti ligon. Rankoje turjau nalaiiuk ir svajojau... Ilgai buvau bedus vilgsn juodon naktin. Ir regjau, kai pamal brkta rytas. vito auros aros... 1944 m. lapkriio 26 d., sekmadienis Gavau rat i Siesik pradios mokyklos vedjo Didiarkio. iandien btinai turiu atvykti. O rao taip: "Vietos garnizono sakymu, praau su savo mokytojais atvykti ne vliau . m. lapkriio 26 d. Siesikus upildyti anketas. Iki minto laiko neatvykus, Tamst anketa bus teikiama tik su pavarde, neupildyta". Visai sugedo nuotaika. Kodl garnizonas?! Kas bus - tas, bet Siesikus nevykau. Bt neprotinga tokiu baisiu oru purvynais bristi atuonis kilometrus anketos pildyti. Raau Benediktui laik. Noriu jo fragmentus rayti dienoratin: "Mielas Broli! /.../ Painau Tave i tolo velgdama Tavon dvasion, skaiiau j o j e tai, kas man taip artima ir brangu. /.../ iandien regiu Tavo dvasi toki, kokia ji yra dienos viesoje. / Vtr siautime daug galvoju apie Tave, apie to pat vargo Brolius... Bejg esu iandien palengvinti Js varg, sutrumpinti
29

Tautai Golgotos keli. Taiau argi Tviks pakeli Rpintojlis neatleidiamai usirstino ant ms? Nejaugi nebsim laisvi? Ne. Lietuva pamilo Jo kalvarijas, Ji ir vs Prisiklim! Tikkime. Juk po iemos ateina pavasaris, po nakties - iauta rytas. Mielas Broli, inau, kad Tu aminai bsi nepalauiamas Lietuvos Laisvs Snus. /.../ Regiu Tave ir visada regsiu einant Tiesos keliu ir i savo rank dalijant tikjimo iedus kiekvienam nevilties kankiniui. O eik, vesk, kad su Tavim Auros sveikinti eit visi Lietuvos sns, rink ir toliau Tvyns skausmo aaras, leisk j a s pajausti kiekvienam Broliui. /.../ Mes visi privalome likti tokiais, kad be gdos galtumm prisiliesti prie nekalt auk kraujuos imirkusios, bet neparduotos Trispalvs. Telaimina Jus Rpintojlis, tegloboja Auros Vart Marija. - Sesuo". 1944 m. lapkriio 28 d., antradienis Po trij pamok ijau Siesikus. Taip nusprendiau. Dar buvo nevlu pildyti anket. O klausimai tokie: 1. Gimimo data ir vieta. 2. Tvo vardas. 3. I kokio luomo kilusi. 4. Ar nebuvau teismo teista ir ar pati nesiskundiau. 5. Kokias pareigas ir kur jau vokiei okupacijos laiku. Pildyti reikjo rusikai. 1944 m. gruodio 13 d. vintant rytui pastebjau gaisr Tulpiakiemio pusje. Vliau suinojau, kad rusai su stribais sudegino Vbros klojim, atseit, ten j i e pastebj mones. Tuo laiku sum Sadzeviius - tv ir sn. A b u tokie auns lietuviai, patriotai. 1944 m. gruodio 18 d. Baisi inia. Rusai nuov Petr Martikon i Mekui. Jis bgo i nam, nors turjo sutvarkytus dokumentus. Taip gaila jaunuolio. Raudonieji atjnai iauriai udo ms mones. 1944 m. - pirmoji v. Kald diena Esu Ukmergje. Uvakar paleidau mokinukus atostog iki Trij Karali. Pirmos tokios lidnos Kaldos ms Tvynj. Vien aaros, aaros. Pernai vsdami i Kristaus ugimimo vent, tikjom, kad 30

sekantieji metai bus laimingesni. Deja - atjo j i e permirk kanios krauju. ryt su Mamyte buvom banyioje. Skausmas varst irdis, kai kunigas Viktoras auklys sak pamoksl, prisimindamas eimas, kuriose prie Ki stalo tiek tui viet. mons kukiodami verk. Prie ventos Vakariens stalo negaljo sdti sns, broliai, tvai, seserys, motinos... Penktadienio vakar, gruodio 21-, ekistai aretavo Jadz Kurait, Elyt Borisovait, Upaleviit ir mokytoj Kaz Barkausk. Okupantai i Ryt veikia "lietuvi" - parsidavli pagalba. 1944 m. - antroji v. Kald diena Ketvirtadien ivaiavusi Ol Davalgait aplankyti Alfonso ir Vytauto Lainsk, gro tik iandien. Jie Pabradje. Koks ten baisus vaizdas! Kiek skausmo, aar iliejo motinos, negaldamos vaikams paduoti maisto. N prie tvoros sargybiniai neleido prieiti. Grasino audyti, jei neklausysi. mons i vis Lietuvos krat atvaiavo prie ventes pas savo snus, pas brolius, vyrus. Visi ve jiems maist veni proga. Neprileido, kaip prie didiausi nusikaltli. Ki dien visi rengiasi ventai Vakarienei, o ia didiausia minia moter su ryuliais, susdusios ant akmen, ant ems, rauda, negaldamos nei pamatyti, nei maisto paduoti. 1944 m. gruodio 27 d. Vakar nakt sum Chodosevii. Dvi savaits, kai aretuotas A l f a Unikauskas, Vytautas Kulieius, kuris prie Kaldas banyioje vykusioje ventje skait eilrat. Iki Naujj met pasiadjau iklausyti v. Miias u Lietuv. Buvau ligoninje. Gaila gydytojo Vaidakaviiaus! Jis ivetas u Maskvos, Podolsk kaip gydytojas. Vietoje jo paskirta gyd. Baltramiejnait. 1945 - ji - sausio 1 diena Senieji metai atsigul aminybs karst. Jie nusine milijonus moni gyvybi, skausm ir aaras. Jie nebegr niekada. Taiau juose igyventa kania amiais neidils i monijos irdi. Jie liks istorijos lapuose ir primins ms vaikams ir vaik vaikams Lietuvos kruvin Golgotos keli. 31

Palydjom juos ir iandien stovim 1945 met slenkstyje. K jie mums atne? Gal dar didesnes kanias, juod mirt? Mes nieko neinom. Gal taip geriau - neinoti! Tikjimu viesesne ateitimi, viltimi - tai kuo reikia pradti Naujuosius metus. Tikjimas - viskas, kuo iandien gyvenam, tai yra viskas, kad pajgtume itverti kanioje. Naujj met nakt banyioje pamald nebuvo. Neleido. O gimnazijos salje sutikimas vyko, taiau ten padorus lietuvis nekl kojos. Tautos idavikai linksminosi ant nukankintos ems kno. Ankstyv ryt buvome banyioje. Tik ia paguod sielvarte randi. Su Juo, per J ir Jame ieinu 1945-us metus, nepalauiamos valios kupina. Su Juo nesime, su Juo nebaisu sutikti rytdien. 1945 m. sausio 4 d., ketvirtadienis. ms namus Ukmergje atjo mogus ir papra leisti "apsistoti". Kakokia Vlad Vileviit (kurios mes nepastame) sakiusi, kad ia gyvenantys mons tikrai priimsi. Tas mogus kalbjo rusikai, jo kailinje kepurje pastebjau penkiakamp vaigd. Jis pasak mano brolio vard. Dar pridr: "O dukt Maryt yra mokytoja, dirba ilinuose?" Tuojau pat paklaus, kur dabar esanti dukt? Kai pasakiau, kad tai a, "pakeleivis" ilindo i "avies kailio". Grietai sak man apsirengti ir eiti su juo. Nejaukiai pasijutau, bet greitai susivaldiau. Susikaupiau praydama Visagalio itverms, kad nepaliau. Tai truko vos kelias sekundes. Kai jau kambar rengtis, dar spjau su Mamyte persimesti keliais odiais, ir nepastamasis jo. Ragino greiiau ruotis. Pajutau s a v y j e kakoki jg - stipryb ir drs. Ieidama atsisveikinau su Tveliais, praiau nenusiminti. N viena aara nenuriedjo. Kai pabuiavau Mamyt, Tvel, ekistas pasak: "Vot, zam eto nada, posle sutki vemiotsia". Nepajutau, kai atriau - "Ne js reikalas!" Eidamas i paskos j i s nieko neklaus, tyljau ir a. Paskui pasak: "Ja vaego brata choroo znaju, on vo vremia front byl ilinai". - Gali bt, mes su juo, vokieiams traukiantis, slpms ten. Sutikti gatvje mons tariamai velg mus. jome saugumo "rmus". Ididiai, ramiai, nenordama jiems parodyti bai32

ms, atsisdau. Tas pats tipas sdosi prie stalo. Nusivilko civilin rb, liko su karika uniforma. Prasidjo tardymas. Kadangi prastai kalbjau rusikai, pakviet vertj, milicinink Orlov i Milain kaimo. - Kur yra brolis? Kokiai bandai j i s priklauso? - Mano brolis yra armijoj, juk matt paymjim. - Taip, "spravk"! Js gavot j u litr. Kiek litr igrt su Koninu u "spravks" paraym? Kiek kart j i s buvo js namuose? - Koninas pas mus nesilank, be to, mes jo nepastam. - Meluoji! Mes visk inom! - trenkdamas kumiu stal, suuko. - Jei j s visk inot, tai kam mans klausiat, - pasakiau. Kiek patyljs vl grietai klausia: - Lapkriio mnes su kokiais banditais brolis buvo pas tave?! - Po karo, rusams ujus, brolis pas mane n karto nebuvo. - Meluoji! Tavo brolis i ilin kiek kart ir kada vaiavo Kaun? - Fronto laiku j i s Kaun nevainjo, po to j i s visai nebuvo ilinuose. (...) - Per akis meluoji! Ir taip klausinjo nirdamas i pykio. - Ar Montvilait nera laiko? Jos nepasti? Nustebau igirdusi Genuts pavard... - Taip. Ji yra mano pusseser. Ji Kaune mokosi. Bet laiko i jos negavau, gal dar gausiu. - Ir brolis negavo? - paiepiamai paklaus. - O k a galiu inoti apie brol. A su juo negyvenu. beds akis j i s irjo mane. - Koks Montvilaits vardas? Kaip j aukia? - Jos vardas Genovait, - supratau, kad j i s nori sitikinti, ar nemeluoju. - Brolis su ja draugauja? - Draugauja kaip pusbrolis su pussesere. Ir vl to paties klausinjo, gal brolis ten pan turs ir panaiai. Atsakiau, kad jo draug nepastu ir nieko neinau. - Kur yra ginklas, kur brolis tau paliko ilinuose? Jis man sak, kad pas seser paliko. 33

- Koks ginklas?! Jis man jokio ginklo nepaliko, ir niekada nemaiau jo ginkluoto. - Meluoji! Jis turjo pistolet ir dar vien, kur paliko pas tave, - trenkdamas stal kumiu auk. Netyljau ir a: - Jeigu sak, tai nuvaiuokit ir pasiimkit. ia ir vertjas pridjo savo "gra": - Mes pristatysim liudininkus, tada bus blogai. Mes visk inom, - pabr. - Praau. Atveskit liudininkus. domu man juos pamatyti. Gal pasakykit, i kur toki kvailysi prisirinkot? ekistas lyg norjo nusijuokti, bet greitai susivald: - Bus tau kvailysts, kai pasdsi 5-6 mnesius "v tiurm". - Praau! Nors ir visus metus, jei taip norit! - Mane m juokas i j nesmoni, neinau, kodl nebijojau, gal todl, kad jauiau save aukiau u juos. Juk a savoj emj! Savo emje! Taip man drsiai atsakinjant, atsidar durys ir jo du uniformuoti rusai. Vienas susirauks kaip sena nagin. Jiems jus tardytojas dar grieiau klausinjo to paties. Surgs naujas uniformuotas senis, iauriu vilgsniu pairjs mane, pasak: - Pasodinsim kaljim, tai pasakys ties! - Praau, sodinkit. Kitos tiesos a neinau. Man paiai nuostabu, kodl n kiek nesijaudinu, i kur tie odiai manyje?! Jie patys plaukia i mans... Dabar prijo ariau auktas, jaunas rusas ir "velniai" pradjo: - Js tokia jauna, o taip meluojate. Negraiai darote. Ot, mes pakalbkim brolikai. Dabar jau esame Soviet SSR mons, mes jais ir liksim, todl kalbkime nuoirdiai, draugikai. Pasakyti, kokia js brolio mylimoji? Jis gi jau ne vaikas, todl panel turi! Js tai inot. Ir taip be galo. Nusibodo. "Ukliuvo vadios ir vl i pradios..." - Pernai ar upernai buvot Nauj met sutikime? Ot, prisiminkit. - Duokit ramyb, a negaliu prisiminti, kas buvo upernai, ived i kantrybs savo kvailais, bet smoningais klausimais, kad dar daugiau pavargiau. Atsisuks vertj: "Nuvesk deurk ir eisim pietauti". Nieko nepasakiau, bet ir nenusiminiau. Ijom. "Deurkoje" sdjo trys pareignai. Vertjas rusikai pasak 34

sak saugoti mane, kad nepabgiau, nes "aretuota". U lango girdjosi lietuvikos dainos. Tai "sugaudyti" lietuviai - naujokai. Jie dainavo. I jaun krtini liejosi "Sk, sesute, ali rt, kad Lietuva laisva bt..." "joja galvas paguldyti u tv alel..." Lietuvikos dainos gaivina ird, nuluosto skausmo aaras, pripildo dvasi eiti, kovoti ir laimti. Susijungiau su dainuojaniais tvirtais dvasiniais ryiais ir ryausi, gavau stiprybs drsiai pakelti tai, k iandien igyvenu. Stovjau. O kiek daug kantrybs reikia matant tok pragar! Tie j vyresnieji leitenantai, milicininkai ir kitokie "virininkliai". Kepurs ant ono, rankos kelni kiense. Vaikto i kampo kamp, svaidydamiesi lykiausiais rusikais keiksmaodiais. tai tokie ateiviai i Ryt, azijatai ir ingischano palikuonys su ms padugni pagalba nea mums "ivadavim". iaurumas yra j pagrindinis bruoas. Ar gali bti kas nors iauriau mogui, jo eimai, kaip ivarymas i savo gimt nam, itrmimas i Tvyns neinomus, svetimus kratus. Po koki trij valand atjo tas pats rusas ir vl sived mane tardymo kambar. - Sskits, - mandagiu tonu tar rusikai. Atsisdau. Buvau visai rami, lyg nebiau pavargus. Vl prasidjo tie patys klausinjimai. Ir vl - tas pats per t pat... Pasim pradt rayti popieri, vl klausinjo ir vl ra. Paras perskait rusikai ir liep pasirayti. Nesiraiau, pareikdama, kad rusikai nesuprantu. Pakviet vertj, j i s ivert lietuvikai. Vertimas buvo teisingas, nes iek tiek supratau rusikai. Pasiraiau. Tikjusi, kad jau leis namo. Vakaras. Sutemo. Liep eiti paskui j. Vl ten pat. t pat iuklyn. Budiniam sak saugoti mane. Pasaka i pradios... Vl maiau tuos paius "virininkus" ir pareignus, girdjau lykius keiksmaodius. Kuo viskas baigsis? Visokios mintys nedav ramybs. Gal tikrai reiks "pasdti"? Bet, kai pagalvojau, j o g tkstaniai kenia ne tokias kanias, nusiraminau. Tik prisiminus Mamyt, ird suspaud ir buvo labai graudu... Valdiausi, nes nenorjau, kad tie banditai pastebt mano aaras. Viepatie, padk man ir guoski Mamyt!
35

Galvojau ir apie savo mokinius. Be abejons, j i e suinos, kas su manim atsitiko, nes mogus, atvaiavs mans parsiveti, visk suinojo i Tveli. Neipasakytai gaila vaik. Iirt planai, jei nebetekt grti... Raminu save... O gal ia bus pradia tos kanios, kurios praiau Dievo, kad leist atpirkti savo Tautos kaltes? Imu devynias valandas. Laikrodio rodykl slinko vis tolyn, gilyn nakt. Jau deimt di girdiu... Atjo vertjas. Vienas "gerairdis" prabilo: - Puskai idiot damoj! - Nlzia! - grietai pasak Orlovas ir pajs atsisdo prie mane ant stalo. A stovjau prie krosnies ir ildiausi rankas. - Pagaliau pasakykit, ar vis nakt ia reiks stovti? - Taip. Vis nakt. Orlovas ijo. Po koki 10 minui prasivr durys ir jo du: Orlovas ir tas ekistas - tardytojas. - Dalieko yviote? Skolko minut nada iti damoj? - Penkiolika minui, - atsakiau. Buvo pus vienuolikos, o tik iki deimtos galima vaikioti. - Jeigu sulaikys, atsives ia. Tada mes paraysim leidim, Orlovas "ramino". - Taip a ir vaikiosiu vis nakt, - staiokikai pasakiau. - Tai viso gero, - dav suprasti, kad galiu eiti. jau namo ir diaugiausi, kad galsiu pralinksminti Tvelius. Gatvs slidios, onuose klampus sniegas. Tamsu. Taiau baims nejauiau. Netoli nam pamaiau vies kambariuose. Dar nemiegojo. Pradarius duris Mamyt i diaugsmo suuko. Tvelis stovjo susijaudins... - Dieve, Dieve, netikjau, kad pareisi! Vis nakt kalbjau Roani... Mamyts akys buvo raudonos. Ji daug verk. "Kalbjau Roani..." Taip. Tik per J... 1945 m. sausio 5 d., penktadienis Vakare nujau chirurgin skyri. Vlad Usonyt iplt akis... "Maryte!!! O mes visi taip nusimin buvom. iandien apverkm tave. Kaip tu ia?" A irgi nustebau, nes nesitikjau, kad jie ia visk ino. Kaip greitai skrieja inios. 36

Gydytojas Zaluckis ra istorij. Vladei ijus palaton, jis atsiduss tar: - iandien buvau labai nusimins, Maryte, buvau nusigands... - Kas atsitiko? - nustebusi paklausiau. - Matai, slidu... mons rankas susilauo. Bet dabar nieko. - Tikrai labai slidu, - pasakiau. Supratau, k jis norjo pasakyti. Gydytoja Baltaramiejnait gro i Maskvos, sako, labai "raudona" tapusi... 1945 m. sausio 13d., etadienis Vakar grau savo ilinus. Vl prie mane vaikai. Isiilgau j ! Taiau j nuotaika prislgta. iri mane bed akutes. Labai nusimin Vytukas Ingeleviius, Kstutis Martuseviius ir Petriukas Raila - gruodio 31 aretavo j tvus. Vl girdti fronto garsai. Dreba ne tik ms mokyklos langai, bet ir sienos. Atrodo, j o g artja frontas. Visi kaip stebuklo laukia vokiei. Net ir tie, kuri trobesius sudegino, sako: "Tegu sudegina ir ituos, tik kad ivyt raudonuosius banditus". T pai dien ilinus atvaiavo deimt sunkveimi rus. Apsupo mik, bet, ai Dievui, tikslo nepasiek... Noriu kelet fragment parayti apie mokytoj konferencij, vykusi sausio 5-6 dienomis. Viskas pagal 1940-41 met scenarij. O apie draug Lebionk, su kuriuo mokms Ukmergs mokytoj seminarijoje, negaliu nutylti. tai k jis pasak: /.../ "draugai mokytojai, mes privalome save performuoti taip, kad galtume tinkamai auklti vaikus. A inau, js tarpe yra daug senos dvasios. Toki nemaai jau yra sutvarkyta ir dar daug bus paalinta i mokyklos, jei nesugebs j i e savs pakeisti... /.../ Ne paslaptis, k padar du mokytojai, j i e ved taut prat, jie itisus kaimus iviliojo mikus. Tai euoli Joys Karolis ir Stundys Jonas. J negalima vadinti mokytojais - jie svolaiai, kuriuos reikia pastatyti prie sienos ir kulk kakton suvaryti!" Kai jis paminjo pavardes, salje kilo bruzdesys. is igama pasak pavardes geriausi Tautos vyr. Jis drso vis akivaizdoje sutrypti geriausius ms Brolius! Jonas Stundys yra kaljime. Karolis Joys - partizanas. Dar yra aretuot ms seminarijos aukltini. Tai Vladas Kuodis, Alfa
37

Unikauskas. Antr Kald dien sum mokytoj Kunavii, sausio 4- i saugumo j var kaljiman, o namie t pai dien mir jo mona Onut. Viepatie, u k tiek kani!?

Mamyt Petronl Kinertien "v. Elenos salos ir "enevos " kieme. 1945 m. sausio 24 d., treiadienis Juodas sielvartas netelpa irdy. Juodu gedulu apsigaub laukai, Tviks dangus... Prajo savait nuo anos dienos, kai uvo keturi ms Broliai. Jie kovojo u mylim Lietuv, u gyvenim, u Laisv. T dien iblso visos viltys, ugeso brktanio Ryto ara. Vl naktis apgaub Tviks padang, vl juoda juoda naktis... iriu pro lang tsant mik. Egls stovi lidnos, apgaubtos baltu sniego nuometu, taiau neavi ir neguodia irdies kaip kadaise. Jos lidi gedulingai nuleidusios akas. Lyg sakyte sako: "Jau ir mes bejgs priglausti jus..." Nepajgiu kalbti, tik springstu aaromis. Dievuliau, kam tiek sniego? Keturi Lietuvos partizanai krito. Tiek kentta, rytasi, aukotasi. Jie uvo nuo prieo kulkos, nuo granat sprogimo. Kiek skausmo likusiems Broliams! Kiek kruvinos kanios motinoms! Juos aptiko bunkeryje, kuriame ilsjosi ir prie ugnels ildsi ei ms kovotojai u savo Tvyns laisv. Apie valand laiko
38

jie gynsi. uvo keturi rusai, ms du isigelbjo. Jie buvo atpainti Siesik stribo - Judo Sakalausko. J eimas jis taip pat dav rusams. 1945 m. Vasario 16-oji

iandien Vasario 16-ta. Skausmingai juoda ir krauju nulaistyta... Kas, o kas, Tvyne mano, nuims Tau erki vainik, kas palengvins Tau Golgot!? Negaliu rayti... Tik maldoje randu nusiraminim ir gaunu vilties. Vaikai atjo mokykl, bet pamok nebuvo. Kalbjau jiems apie ios dienos reikm. Antrj pamok jie deklamavo Maironio, Brazdionio imoktus eilraius. Esu laiminga, kad mano vaikai nevaikikai supranta i ms Tautai brangi dien. J irdukse liepsnojo meil Tvynei. Kviet Siesikus. I vietimo skyriaus yra gautas ratas, kuriame grietai sakoma vien kart mnes skaityti paskaitas apie laiming tarybin mog, laiming tarybin al. N n e m a n a u t o daryti! 1945 m. vasario 25 d., sekmadienis Buvau Siesik banyioje. Neapsakomai buvo gera melstis. Klebonas Staknas sak pamoksl. /.../ "Koks graus yra mogaus veidas, kada jis igirsta diugi ini. Jo veidas tada spindi sauls viesa. Bet, tai, vl apsiniaukia igirdus k negero - ir vl kania, vl skausmas spaudia ird. mogus sutvertas kaniai, nes ir Kristus gyveno kanioje, kad igelbt pasaul. Kania - tai iminties mokykla. /.../ iandien mes Golgotos kelyje suklumpam po Kryium... Tik po kanios nuvinta Laim, ir diaugsmas po kanios saldus. Kas nekentjo, tas ir diaugsmo nepains. Vienas vokiei raytojas pasak:"Kas nevalg juodos duonos, kas aar nelaist per naktis, tas ir diaugsmo nematys." /.../ Melskims, kad Viepats suteikt vilties ms Prisiklimui." Buvau pas vedj. Gavau davin: 45 pakelius rkal, 8 kilogramus rugini milt, gabaliuk vokiko muilo, dvi dutes degtuk, 1 -n kg druskos ir pus litro ibalo - balanos gadynei praviesti.
39

1945 m. kovo 19 d. ventas Juozapas. vieia pavasario saulut. Vieverslis yrena mlynoje padangje. Kasdien vis iliau ir maloniau visiems. Vaikikai suvirpa irdis jauiant gamtoje pavasar... Nortsi umirti baisi tikrov, nortsi usimerkti ir nematyti krauju pramirkusios ems, negirdti kanios dejoni... Kaip bt gera, jei tai, kas vyksta iandien, bt tik iurpus sapnas. Bet deja... deja... 1945 m. balandio 1-oji diena, sekmadienis - Velykos Aidjo Velyk varpai, skelbdami Kristaus Prisiklim... Kada kunigas ugiedojo "Linksma diena mums nuvito" - aar nepajgiau sulaikyti prisiminus Tautos kanias - maiau kenianius kaljimuos, mikuose vargstanius Brolius, maiau raudani Tvyn... (Esu Ukmergje, buvau Vienuolyno banyioje.) Apie 21 val. nujau ligonin. Vos spjus ulipti antr aukt, keli pastojo gydytojas Zaluckis, praydamas padti jam padaryti perriimus mieste. Nors ir labai nenorjau taip vlai eiti, bet atsisakyti nedrsau. Pusiaukelyje gydytojas pasak, kur einame. Tai saugum - kviet pas ligonius. Norjau apsisukti ir grti atgal nenorjau matyti t iauri veid, nenorjau prisiminti tos dienos ir nakties... Aiku, kokiems monms reikjo suteikti pagalb savus jie vet ligonin. Ved mus ilgais koridoriais, perjom kiem ir pagaliau prijom duris, prie kuri stovjo sargybinis. ved ma koridorl, kur laukm, kol i kameros ives sueistuosius. Gydytojui ijus plauti rank, likau su sargybiniu ir palydovu viena. Pradar priekines duris, ant kuri buvo urayta: "Vyr kamera". Toliau - "Moter kamera". Vienas i sargybini pakviet kit, sakydamas: "Pairk...a, kokios graios - grauols! Tai k, gerai sdt?" Jos kak negarsiai sak. Vienas kareivis garsiai suskaiiavo - "vosem". Matyt, j buvo atuonios. Kai udar kamer ir pravr vyr, tyliai, lyg i po emi, girdjosi giedant v. Marijos litanij. Aidjo ventos melodijos garsai. Giedojo moterys. Viepatie, kaip graudu, kaip suspaud ird... Reikjo valdytis, neparodyti aar. Jie, lyg tyia, irjo mane. Tai truko gal dvi minutes - prasivr durys, jo gydytojas ir karininkas. Vargai, o Dieve! Vienam perauta ranka aukiau 40

alkns, kaulas sutraikytas. aizda supliavus. Sueistas vasario 10- dien. Iki to laiko nebuvo gydytas. Daugiau kaip pusantro mnesio prajo! Baisu mog irti - g y v a s lavonas! Gydytojas pasak, kad ligon btinai reikia guldyti ligonin, reikia amputuoti rank. Kai Zaluckas kalbjo su virininku, a bintavau jam rank. Jis suprato, kad ujauiu j... Kai gydytojas pasak, kad kuo greiiau reikia veti ligonin, nors ir inojo, kad neteks rankos, taiau jo veidas nuvito... Antram irgi perauta ranka ties peties kaulu. Kulka - viduje. Daktaras pasak, kad kol kas galima nedaryti nieko, tik "inoma, ligoninn paguldius bt geriau". Sis sueistas vasario 7- dien. Nuo Vepri. Jam vos 19 met. Beje. Kai apirjome pirmj, girdjau, kaip tie sargybiniai pasityiodami klausinjo: - Tai i kur tave atve? - I miko, - trumpai atsak. - O, gaila, kad ne galvon teko! - Gaila, bt daug geriau, - ramiai atsak jaunuolis. tai, kok iurp vaizd teko matyti i valand. 1945 m. Antroji Velyk diena Kaip niekada lidnos Velykos. Gamta dar daugiau didina skausm. Vakar ir iandien lietus merkia em be perstojo. veni nuotaikos nra, tik dvasinis susikaupimas banyioje. Vakar vakare buvo pas mus atjusi Ramut Kuraityt. Ji vienui viena ia. Broliai ir seserys Vokietijoje, motina Kaune. Ramut dirba sesele Ukmergs ligoninje. Medicinos seserys gavo "spravkes", galiojanias iki . m. balandio 15-os. Po to greiiausia turs ivykti neinia kur, nes tikrinant sveikat medicinos komisijoje, pasak: "Prie iveant duosim 24 val. pasiruoti". Galbt front sovietams padti? Taiau j o s turinios savo planus. Niekur nevaiuosianios ! Yra ryys su "aliukais", kuriuos aprpins gydomja mediaga, o jei tekt ivaiuoti, pasitrauks pas juos. Geriau padti savo Tvynei, negu nueiti su okupantais. Ramut pasakojo, kai saugum kviet gydytoj ir medicinos seser. Kadangi gydytojas buvo labai uimtas, ji viena ten nujusi. Nuved j kambarl, kuriame guljo sueistas vokietukas.
41

Perauti abu keliai ir daug nutekj kraujo. iam mogui n maiausios vilties nra gyventi. O rusai liepia duoti vaist, kad valand laiko j i s galt kalbti. Ji pasakiusi, kad tutuojau atnet ligoniui pagalv ir j apklot, nes jam reikalinga iluma ir ramyb. Duoti daug gerti, kad pasipildyt kraujo. Jie atne milin ir padjo po galva. Apkloj. Suleidusi jam kofein ir kamfor, serum ir morfijaus nuo skausmo. K darysi! O irdy Dievo praiusi, kad tik greiiau j pasiimt... kas i to, kad j kankina?! - O, Maryte, - pasakojo Ramut, - tu nesivaizduoji, kaip man buvo gaila to vokietuko! Leisdama vaistus, daviau jam suprasti, kad ujauiu j... Jis suprato mane. Vis laik ligonis dejavo ir auksi Dievo: "Mein lieben Gott..." Maiau, kaip senka jo jgos. Nesulaukdami geresnio stovio, vienas i stovini rus man sako, kad reikia jam duoti igerti samagono, tada jis nieko nejaus ir visk pasakys. A jiems to neleidau daryti, bet mano odiai nieko nepadjo. Atne daugiau nei stiklin samagono ir sugird. Negaljau itverti ir pasakiau: "Jeigu taip padart, a neatsakau u jo stov!". Sugirdius tiek samagono, irdis dar labiau nusilpo. Po keli minui pasakiau: "Dabar galit klausinti, nes ligonis geriausiam stovy." Man liep ieiti u dur ir laukti. Ten sdj rusai m prie mans kibti, bet a sdjau galv nuleidus, o visos mintys buvo apie j... Po keli minui prasidar durys ir pakviet mane atgal. Kai jau, rusas paklaus: "Sestra, poemu on nievo negavarit?" Tik engus pamaiau, kad vokietuko jau nebra... Mir. O jie, kvailiai, to nesuprato. A pamiau sueistojo puls ir pasakiau: "Jis jau mir". O! Kaip jie oko prie mans! Kokia a sesuo, kad ligonis taip greitai mir. A jiems pasakiau, j o g mirt pagreitino samagonas. Nors man labai gaila to mogaus, bet irdy diaugiausi, kad jo kanios baigsi." Beje. Ramut pasakojo, kad pradioj truput girdjusi j klausinjant. klausim, kas vadovavo, vokietukas atsaks - "Lietuvos karininkai" ir kad "ms, vokiei, buvo ei." Atrodo, jie tiek tesuinojo i sueistojo. Nieko j i s ms nenaudai nepasak. Teino, kad Lietuvos karininkai! Sako, jo baltiniai ir rbai buv varutliai ir geros mediagos.
42

"Raudoniesiems turjo bti pavydu," - sak Ramut. 1945 m. balandio 10 d. naujus puslapius, bet, deja, ne naujus odius... Dieve, negi bundanti gamta nepads pasauliui pabusti i letargo miego? O kaip laukiam permainos! Karas spariais ingsniais artja prie pabaigos. Kas laims? Vl prasideda aretai. Paskutinmis dienomis i Ukmergs kaljimo ive 5-as mainas kalini. Juos sugrdo traukinuko vagonus ir ukal. Galuose pastat kulkosvaidius ir ive neinion. Vakar gro Davalg Ol i Maeiki. Jie gav i Alfonso Lainsko telegram. Ol iskubjusi. Taiau jo jau neberado. Juos ive frontan prie Liepojos. Jai papasakojs liks Alfonso draugas. Gavau Mamyts laik. Viltys, kad Bronius pabgs, dingo. Laikas raytas kovo 7 d. Jame raoma, kad jau antras mnuo, kai Bronius guli Polocko ligoninje. Apie lig nieko nerao, tik tiek, kad jau sveiksta, kad dar por savaii reiks gulti. Rao: "Tetai, gyvenaniai Polocke, sunku, padkit jai maistu. Po karo atsilygins." Aiku, kokiai "tetai"... Mamyt rao, jei Tvelis gausis dokumentus, vaiuosis pats. iuo laiku pasas galioja tik Ukmergs apskrityje. Galvoju apie an Broniaus laik, kur ra sausio 31 d., o dabar rao, kad antras mnuo guli ligoninje. Gal band bgti ir j sueid? Noreik Elenut buvo pas mus ubgusi ir sak, kad i Polocko vienas j o s krato vyrukas parbgo namo. Jis pasakojs, kad 14 jaunuoli band bgti ir visus sugav. Tik jam pasisek. Galbt ir Bronius ten pakliuvs? Kaune aretuojami pavieniai mons, eimos, Sako, jiems ant rank udedami antrankiai ir taip j i e ivedami. Neleisk, o Dieve, pasikartoti Pravieniki ir Raini udynms! 1945 m. balandio 18 d., treiadienis Gavau i Pomarnack Natuts laik (pradioje raiau apie j eim, kai 1941 m. j su tvais itrm Sibir. Jai tada buvo 14 met). raysiu kelet itrauk i j o s ilgo laiko. Sakini nekeisiu, tik raysiu be gramatini klaid, kuri pakankamai daug. /.../ "Po tokios ilgos pertraukos pamaiau lietuvikas raides ir
43

brangius lietuvikus odius. /.../ Tu raai, kad a myljau savo brangi Tvyn, o kad tu inotum, kaip a myliu j dabar! Dabar jinai yra man imt kart graesn, imt kart brangesn. Dabar tiktai a painau, kokia jinai mums yra brangi ir grai. Per tuos beveik keturis metus mums prisijo perlipti neapsakomus kalnus, pereiti neapsakomas kanias, bet tai viskas bt nesunku, jei mes inotume, kad tai neilgai. O bna laikas, kad atrodo, j o g mes esam imesti prapulties duob, kurioj tursime palaidoti savo kaulus. /.../ Laikas bga labai negreit. /.../ I pradi mes visi trys atvaiavome Jonav. Ten atsiskyrm su Tveliu ir vaiavom vienos. Liepos 3 d. buvom Bardoje (Staraja Barda). Po keli dien mus ve dar toliau, u 30 km. Privaiavom up. Ji mums pasirod baisi, oi, baisi! O u j o s ia, niokia baisus mikas - taiga. ia mums pasirod tikra pekla. Pavaiav dar 1,5 km pamatm namus ir mones. Tiesa, lietuvi buvo nedaug ir i t pus lenk. ia ir prasidjo sunkus ir vargingas ms gyvenimas. A pjoviau malkas, leidau didiulius medius. /.../ Imokau naujo amato - gaminau plytas. Aiku, buvo sunku neapsakomai, bet k padarysi, toks ms likimas. Paskui stojau siuvykl, ten imokau siti. I ten nujau mokykl, bet ia man nepasisek: 1944 sausio 4 d. "pasodino" mam. A likau viena. Bet Dievas neapleido, igyvenau viena tik 4 mnesius ir sulaukiau mamos. /.../ Kiekvien pavasar sodinam dar, usiauginam bulvi, pupeli, kukurz visai iemai. iem tempiam malkas ant kupros. i vasar imokau nauj darb, kurio ir sapne neregjau: i mlo minkiau malkas, kurias ia vadina "kiziakais". io darbo neumiriu niekados. /.../ Kaip nortsi mokytis, baigti k nors, o dabar likau nei du, nei pusantro. /.../Maryte, jei galima, atsisk nors nedidel siuntinl, apiplyom baisiai. /.../ Klaid rasi daug, turbt tkstanius, bet k padarysi, per keturis metus raau pirm lietuvik laik. /.../ Buiuoju tave tkstant kart. Tave mylinti Nata." 1945 m. gegus 1 d. Maloni pavasario saul savo velniais spinduliais paliet mogaus ird ir j pravirkd... O kaip nortsi keltis su pavasariu. I Ukmergs gro Genut Gritnait. Sako, kad gegus pirmosios mitingas nevyks. Visi miesto "papuoimai" liko be reikms.
44

Gegus mnuo - pats graiausias mnuo. Kad j i s niekad nesibaigt! Geguins pamaldos. Pernai meldms ilinuose. mons prao mans vl bti "kunigu". Sutikau. Nebijau nieko, tikiu, kad v. Marija neatitrauks savo globojanios rankos nuo mano pasiryim geriems tikslams. Po Marijos litanijos, kuri giedodavome kasvakar, kalbdavom i mald: "Didij pasaulio galybi kruviname glbyje, karo liepsn apsupta, baisi nelaimi iblakyta, nelaiminga ms Lietuva suklumpa prie savo Globjos koj... O Marija, Tavo Snus, nuo Alyv kalno irdamas Jeruzals miest, verk dl savo Tautos nelaimi. Melsk savo Sn Jz Krist, kad Jis ms Tautos skausmus ir nelaimes priimt kaip atgail u vieus Lietuvos nusikaltimus. Ms, ms miest, ms kaim vardu, ms lauk, piev, oiani giri ir visos Lietuvos ems vardu, Tau, Taikos Karaliene, ms ems Utarja, aukiams Tavo gailestingumo, globos ir utarimo!" 1945 m. gegus 5 d., etadienis Rytoj - Motinos diena. Rengiu minjim. Tikiu, j o g Viepats ranka laimina mane. Programa n menkiausiu odiu nesuterta "tarybomis". Lietuvika, patriotika. Gegus pirmosios minjim reikia surengti 1-10 dienomis. Geriau, kad nesulaukiau "svei" i Siesik... 1945 m. gegus 6 d.- Motinos diena Pirmoji Motinos diena, kai negaliu pasveikinti savo Mamyts. Bet Tau, Mama, siuniu sveikinim malda. Brangi Mamyte, ai Tau u igyventus rpesius ir varg. Tesaugo ir globoja Tave dangaus ir ems Motina Marija! Vakar po pirties buvau geguinse pamaldose. Grus sulaukiau Benedikto ir Juozuko. Antrsyk jie pas mane. 1945 m. gegus 7 d. Jau po vis minjim ir "miting". Ai Dievui! Esu laiminga, kad taip graiai, turiningai viskas prajo. Vaikai ir j tveliai buvo labai patenkinti. Programa tssi apie tris valandas. Gerai padainavo vaik chorelis. Visiems labai patiko "Lietuva brangi", "Oi, neverk, Motu45

le" ir kitos lietuvikos - apie 10 dain. Mokinukai suvaidino "Daugianor", kurio tikslas parodyti, kas laukia skundik. 1945 m. gegus 8 d., antradienis I paties ryto sulaukm "svei" i Siesik. Stribai su rusais pasipyl po laukus. Virila atsisdo prie mano stalo kambary, pasidjo ironus, o kitiems liep daryti krat. Pirmiausia patikrino po lovomis. Paskui vert vis aukt, koridori. Mano kambarly pasitenkino tik pasiirj po lova. Suinojs, kad esu mokytoja, papra sstis ariau. Kako paklaus. A pasakiau, j o g rusikai nesuprantu. Nepasdjus n minuts, radau prog pasitraukti nuo stalo - toliau daugiau "oro"... Jie liep Olei lipti ant aukto. Virila rusikai paklaus jos: "to tam jest?" O toji staiai r, kad jie veria knygas ir mokini ssiuvinius. Man pritrko kantrybs ir garsiai Olei pasakiau: "Kam klausi, gal neinai - bandit ieko!" Nors pasakiau lietuvikai, bet jis suprato ir... kad suriko: "Bandytov - ne v tom delo - my znjem evo iim!" jo Sakalauskas, tai Siesikuose gyvenantis strib vyresnysis. Virila jam sako: "Vidi, nedavolnije, to my zds pravriaem... Zlitca... Niego, my znaem takich - gd tolko kultumy dom, tam i bandyty prichodiat". Klausia Sakalausko: "Poemu ana takaja nedavolnaja?" O tas prijs prie mans: "Drauge mokytoja, kodl j s tokia nepatenkinta, ar kad mes ia iekome?" U "drauge" vos netekau kantrybs. Bet susivaldiau. Bijojau, kad kartais ivesti i kantrybs j i e nepatikrint mano daikt: lagaminlyje buvo mano dienoratis ir knyga "ydai u Stalino pei". Ijau mokykl. Pas mokyklos eimininkus Jakaiius radau didiul netvark - ir ia krat, vert, kako iekojo. Jie pasim Jakaiio dokumentus, o jam pasak, kad po pusantros valandos gr ir, jeigu jo neras, padegs namus. Paimti dokumentus jiems prireik dl 30 ervonc, kurie ten buvo. Jakaitien nusprend, kad reikia j u o s pasivyti ir pareikalauti grinti dokumentus. Laimjo. Sutikus juos, pakl triukm dl dokument, nes mog padar banditu... Tada rus vyresnysis pasak, kad dokument paimti j i e neturj teiss. Kai pa46

klaus pamusj, tas pasak, kad paliks "ten". Gro atgal, nujo u krosnies ir atne juos. inoma, isim i savo kiens, o ne nuo lovos. Tikri banditai! Vagys! Dokumentuose eimininkas nerado pinig... tai, kam jiems buvo reikalingi dokumentai. Dar ne viskas. Jiems ijus, Jakaiiai nerado dar 60 ervonc, o Jakaitien savo ventadienio sijono. iandien aretavo Benedikto tvuk - t ger, nuoird senuk. Atseit, rad pas j ovini... iauriai dau, mu, paskui vos gyv met ratus ir ive Siesikus. O, Dieve, matau t kankin! Jauiu Benedikto kani, jo skausm. O motinai likus vienui vienai... Tie judai reikalauja pristatyti sn, tada ileisi tv. Jie jau ino Ben - kakas skund. 1945 m. etins. Mokykloje nedirbau, bet ir banyioje nebuvau. Susirgau. Blogai jauiuosi. Nuostabus pavasaris! Bereliai aliuoja, skleidiasi vyni iedai. Dieve, koks graus bt pasaulis, jei krauju neplaukt ups, jei mogus nebt vrimi... Buvau mike. I paties ryto norjau pasidiaugti pavasariu, pasiklausyti miko giesminink. Nors valandiukei umirti juod Tautos likim. Vienok dar daugiau skausmas plia krtin. Ak, Viepatie, ar jau niekada nepaliaus siautjs kani potvynis?! 1945 m. gegus 11 d., penktadienis Vakar nebaigiau rayti, nes sulaukme "svei", paiame ventadienio susikaupime (bene jiems svarbu venta diena!). J buvo apie deimt. Vieni stribai, rus nebuvo. Rinko mokesius "karo obligacijoms", kuriuos man buvo liepta rinkti. tai, kiek mano vietoj "darbinink!" Treiadien, gegus devint dien, baigsi karas. Komunistai dar ir iandien neisipagirioj. Turbt vis dien mirko samagone i diaugsmo, kad "vokietis kapituliavo". Mums gi tas pats lidesys ir gedulas. Mes vsime diaugsmo vent, kai Tviks ems nemindios raudonj okupant ir j tarn kruvinieji batai.

47

Dar apie "sveius". jo vidun apsikarst automatais, granatomis, kulkosvaidiu. "Zdrastvuite"! Su kepure sirioglino, prie save stumdamas kulkosvaid. Kepurje raudonuoja penkiakamp. Paskui j dar keturi stribai sek. Vienas j, paklauss pavards, pareikalavo "karo obligacijai paskolos". - Penkiasdeimt ervonc reikia. Kai Ol jam aikino esanti ne eiminink ir pinig tiek neturinti, j i s pareikalavo iki rytdienos 15 val. j u o s pristatyti valsi. Dl sumos - btinai tiek. - Jau karas pasibaig, vokieiai ginklus padjo, tie pinigai reikalingi atstatymui kas sugriauta, - paaikino. A mandagiai paklausiau: - Js turbt galvojate, kad mons ervoncus i ems kasa, atidavs rekvizicij u karv gauna 5-6 ervoncus, o reikalaujate deimt kart daugiau. - Nieko, nieko - atsiras. Nepasiaikinsi. Tokia "tvarka". Dar grasina: "Kas nepasirays - juod knyg raysim". Taigi. Bsim "liaudies prieai". Pareikalavo penkiems monms pavalgyti. "Gal rgtaus pieno?". Ol pripyl pieno, o jie susd, kaip tikri banditai, su kepurmis usigul srb. 1945 m. gegus 12 d., etadienis Grusi i geguini pamald sulaukiau Benedikto. Pirmsyk matau j po jo namuose itikusios nelaims. Taiau mogus privalo savyje turti daug jg, kad nugalt dvasin skausm. O stiprybs reikia, nes dar neatjo valanda. Labai gaila jo tvuko ir jo. Jutau Beniaus skausm... Dvasinis ryys jung mane su juo ir su jo kania. Prie aur jis ivyko kelion. Gegus 15-t dien vyks vis partizan, karinink ir vad susirinkimas. Atsisveikinam. Grs i pasitarimo ada ueiti. 1945 m. gegus 13 d., sekmadienis Buvau Pagiri banyioje. ia kiekvienas meldiasi u vien tiksl - Lietuvos Laisv ir Nepriklausomyb. Buvo atjusi apuvos mokyklos vedja ir prane, kad mano ir jos vaikai egzaminus laikys jos mokykloje. Jie prasids gegus 21- dien. komisij paskirtos keturios mokytojos: Siesik 48

Vildinien, Veronika Latvyt ir a su apuvos mokytoja. Gavome Broniaus atvirlaik dar vis i ligonins, Polocke. Pabaigoje j i s rao: "Praykit Diev, kad greiiau pasveikiau ir padiau muti vokieius." 1945 m. gegus 19 d., etadienis Vakar sulaukiau Benedikto. Sako, buvo tiktasi viesi vili isipildymo, taiau, deja, dar juoda naktis gaubia ms padang. Su juo iki auros kalbjoms apie visk, kas vyksta iandien. Esu laiminga, kad sutikau Brol, su kuriuo nuoirdiai galiu kalbti, pasiguosti sunki valand, pasidiaugti nors mau trupinliu laims... Yra dar msuose ger, pasiaukojani Tautos vaik, kurie savo kania parklupusiai Tvynei palengvina Kryiaus nat. Mielas Benediktai, teisieji turi laimti! P. S.Beniaus Tvel ketvirtadien ivar Ukmerg. 1945 m. gegus 23 d. Nakt sapnavau, kad oys buiavo mane. Negaliu pamirti, kaip buvo lyktu! Tokie sapnai pranaauja lig. Tai ne juokai! Rytoj - egzaminai. Ijau mokykl su 37,7 1. temperatra, o 18 valand ji paoko iki 40,2 1. Jauiu, kad griebia plaui udegimas. 1945 m. gegus 24 d., ketvirtadienis Vakar ponia Lainskien man pastat taures. Sausas kosulys sukelia skausm krtinje ir nugaroje. Susileidau pulmanol. Nemalonu paiai sau leisti vaistus, bet k daryti. Seimininkai labai nusigand dl mano ligos, todl prane mano Mamytei. ryt, prie atvykstant mokiniams, turjau 39,9 1 temperatros. Norjau nepasiduoti ligai, bet gavau tok smg, laimei, pasiekiau lov... Apsisuko galva, akyse aptemo, susibavo kambarys. Egzaminai! Na, ir nesinervink, kai vieni vaikai eina j laikyti. Ne. Neleidau vien. Praneiau, kad sergu. Atjo mans lankyti Siesik egzamin komisija. sitikino, kad nesimuliuoju. Taiau egzamin atidti negalima. Mane kalbjo nesijaudinti ir leisti vaikus, j o s adjo globoti juos. Pasakiau, kad bijau dl komunistins istorijos, nes i principo j nemokiau. Rus kalba - gal kaip nors. Visi kiti dalykai turi gerai sektis, nes vaikai paruoti. Vakaras. Sulaukiau Mamyts. Atvaiavo. Apsidiaugiau l y g
49

maas vaikas. Sesel Geibnien ir gydytojas Zaluckis "sak" mane parveti Ukmerg gydyti. Jei neturiau vaist, bt didelis pavojus likti ia, taiau dabar dar nevaiuosiu - igysiu! Man gaila palikti ydini sod, gaila alio ilo, gaila savo mokini. Dieve, ar dar ilgai sirgsiu? Aplank Benediktas. Jis suinojo apie mano lig. Tik j i s vienas ia man toks artimas ir savas... vakar Benius ilgai kalbjo su Mamyte. Iki auros. Man gera buvo tylti, nes aukta temperatra atm jgas. Jo rankos paspaudime jauiu neipasakyt dvasin ry... kart jis linkjo pasveikti. Ieina pavoj jr, kur kas minut laukia mirtis. Naktin ieina, kur mklos laukia pastoti keli saul einantiems monms. Koks kruvinas kelias Laims ibur! 1945 m. gegus 25 d., penktadienis Vakar i Ukmergs gro Benedikto tvukas. Ileido i dabokls. Ai Dievui. Neteko daug sveikatos po iauri kankinim... ryt ileidau vaikus laikyti egzamin apuvos mokykl. Gaila, kad negaliu su jais bti. I j akui maiau, kaip jie pergyvena, jaudinasi. I pat ryto ilinuose vl pilna rus su stribais. Pas mus neujo, nes ponia Lainskien pasak, kad ia yra iltine sergantis ligonis. Vakarop sulaukiau savo mokinuk, grtani i egzamin. Balt narciz puokte neini jie jo mano kambar. Visi laimingi ir patenkinti. 'ilinieiai negavo n vieno dvejeto!" - buvo j pirmieji odiai. Jiems buvo keista ir juokinga, kai pamat ant sienos Stalino portret ir kit tarybin atributik. Taiau garsiai apie tai nekalbj, nes jiems atrod, kad juos seka... Labai nepatenkinti anos mokyklos tvarka: vaikai labai idyk, netvarkingai rao, nemandags ir t.t. I kaljimo sugro Petras Stankeviius. Namus rado nuniokotus, nes po areto Siesik "vyriausyb" konfiskavo jo vis turt. P. S. iandien i ryto mano temperatra 39,21. Susileidau vaistus, pastat taures. Kaip gera, kad Mamyt ia. 1945 m. gegus 26 d., etadienis Vl rusai su stribais slankioja pamikje. mik neina, gal 50

bijo? Gro i egzamin mano "studentai". Parjo dainuodami, laimingi, su didiule gli puokte man. Visi ilaik egzaminus! Ai Dievui. 1945 m. gegus 27 d., sekmadienis iandien temperatra normali. Gal nebekils daugiau? Mamyt ivaiavo namo. Gaila. Bt gera drauge gyventi. 1945 m. gegus 28 d. ydi sodai. Ijau pasdti po obelim. O, Viepatie, koks graus Tavo pasaulis! Visi mediai, lyg baltam nuomete jaunamart... Toks dievikas nekaltumas ir grois! Kokia nuostabi laim supa tave, mogau, ar nematai?! Kam mindioji savo purvinomis kojomis nekaltybs diaugsm, kam lieti kruvinomis rankomis skaistybs rb!? Kam udai save, savo vaikus, brolius ir seseris?! Nusiplauk kerto krauju suteptas rankas, sualusios irdies ledus itirpink meils ir gailesio spinduliais! Tokios mintys aptiko mane ijus ied pasaul. aukiau tyruose aukianiojo balsu, taiau tyruose niekas negirdi ir niekados neigirs... Vienok tikiu - sugrius vienkart tono karalyst! 1945 m. gegus 30 d., treiadienis

Po savaits vl "kunigauju" geguinse pamaldose. iandien Varanaviius itiko skaudi nelaim. Uraug samagon ir pastat tvarte. Nutrko dvi karvs ir visk sud. Taip samagonas "vaikiojo" ne statinse, o karvi viduriuose. vairiomis priemonmis band gelbti, bet, deja, nepasisek - neteko dviej karvi, dar daugiau - jos abi buvo veringos. tai k daro samagonas! 1945 m. birelio 3 d., sekmadienis Vakar aplankiau Benedikto tvuk. Galvojau rasti j gulint, bet, ai Dievui, radau j kieme. Atjo ir motina. Ilgai kalbjome. domu buvo klausytis senuko pasakojimo apie igyventas kanias. Kai klojime rado ovinius (juos ne atsitiktinai rado, o atsine protokol, kuriame apie tai buvo parayta), "tuomet m dauyti basliu. Laim, kad guljau ant iaud, kitaip bt umu. O dau51

rusas. Labai iaurus. Po to mu automato buoe ir spard kojom". Sumu taip, kad jau nepajgs atsikelti, tada siuts vris grasins padegti trobesius. Jau norjs degti. Bet atsirado geras mogus - rus serantas. Jis grietai udrauds degti ir grasins suaudyti, jei tas nepaklausys. Tarp judviej kilo ginas ir vis dlto neleido udegti. Serantas ramino senuk: "Neboise, starik, on nejimjat pravo zaigat". Benedikto motina pasakojo, kad tuo laiku ji buvo viduje. lks tas, kuris norjo degti namus, ms ant j o s aukti: "Bandito motina! Banditus ilaikot, jiems ovinius duodat! Jei neatvei snaus, udegsim namus". "O a pasakiau, pasakoja senut, - js valia, galit degti, bet apie savo sn a nieko neinau, jo gal ir gyvo nra. Jei j s inot, galit pasiimti"... Po tokio atsakymo j i s dar labiau siuts ir ijs "degti", urakindamas duris, palikdamas moter viduje. - A nusigandau, galvojau, jei degs, tai oksiu pro lang, nesvarbu, kad namas bus apsuptas. Bet ugirdau kit rusik bals: "Nejimi pravo zaygat - zastrliu". Tada geriau pasidar... Matydamas, kad mogus dar gyvas, liep eiti veim, vei Siesikus. Taiau senukas neturjs jg net pajudti, ne tik nueiti iki veimo. Tada stribai atved j ir stm ratus... Siesikuose iguljs tris paras nepajuddamas - nuo skausm. Guljo, inoma, ne kaip ligonis, bet kaip bolevik kalinys - ant ems... Trei dien js vienas rusas ir pavarde paauks senuk. Taiau j i s pasaks negals pasikelti. Bta mogikesnio pareigno, jis lieps gulti, kol bus geriau. Nakt js "savas" - Rabaauskas "velniu" balsu prabilo: "inai, Narkeviiau, mes savi mons. A inau, kad tavo snus mike. Pakalbkim atvirai. A padsiu - viskas bus gerai. Tik pasakyk - tavo snus mike!?" Kadangi senukas gerai inojs j taktik ir j paino, ijs i kantrybs jo "velnius" odius, atr: - Eik po velni! Netrukdyk miegot! Atjo ia... Tu ne tardytojas! Kai reiks, a pasakysiu kam reikia, o ne tau! Nieko nepes "draugas" ijo. Po savaits psius ivar Ukmerg. Taip sumutus mones psiomis varyti tiek kelio! Drauge var ir Grigon i Bitin, kur sugav mike krenant ugn. Senukas girdjs, kai tardymo metu j mu geleimi... Vi52

s laik j i s laiksis vienodai, bet gavs daugiau kiri po truput ms prisipainti. Yra moni, kurie galvoja, kad prisipainus nekankins, atleis, dovanos... Deja, taip nebna: prisipastant nesumainsi kalts, bet dar j padidinsi. Tada isigelbti nesitikk! Noriu rayti kunigo Valdemaro CUKURO odius: "GERUMAS IR ITIKIMYB IBANDOMA KANIOJE". Tsiu toliau senuko pasakojim. Varant psiomis Ukmerg, vienas rusas visu keliu prikaiiojs: "Nereikia bt sovietins valdios prieais, o dabar gerai, skanu eiti? Manot, kad gal neiu? Nieko. Jei pavargsit dviem kojom, eisit keturiom". Bet nuo imkn juos nuve. Taip ikankinti nebt pasiek Ukmergs. Ukmergje buv iek tiek geriau. Sdj daboklje. Ten i j visk atm, net Roani. "Jie galvojo, kad atimdami Roani, atims ir Diev i irdies", - sako senukas. Tarp daugelio blog moni pasitaiko ir ger. Senukas pasakojo, kad jei bt buvs blogas tardytojas, nebt jo iteisin. Jis paras protokole, kadi Narkeviius gyvens alia didelio kelio, kad jo klojime buvo apsistoj vokieiai, vliau rusai. Tai ir ovini nuo t laik lik... Tokiu bdu j iteisino. Kai vien vakar jam prane, kad j i s laisvas ir gali grti namo, i diaugsmo neinojs k daryti. To nesitikjs. Bet - ai Dievui! - Nepastami mons prim mani nakvynn. Atsiminiau, kad pamirau Roani. O j i s man labai brangus! Nutariau grti ir atsiimti. Nujau. Prie dabokls sutikau NKVD-ist. A papraiau, kad j i s man padt surasti mano Roani. Jis gi kad ivert akis, kad prads rkti: "Gali kit nusipirkti, netrukdyk laiko tokiais reikalais"! - Tok atsakym gavau i savo mogaus - lietuvio... Einu toliau. Sutinku kit - irgi lietuv. Paklausiau to paties. itas - dar labiau supyko... Tuo kartu pamat mani rusas sargybinis. Matyt, jis mani paino ir paklaus: "evo nado, starik? Paemu ani na tibe tak kriat?" A jam paaikinau, ko man reikia. Tada j i s man liep eiti su juo. ved kambar. Prie stalo sdjo tas pats rusas, kur mani tard. Paklaus, ko sugrau. A pasakiau, kad noriu atsiimti Roani, kur nuo mani pam. Rusas mielai sutiko paiekoti. Klaus, kodl a vakar nepraiau. Jis tuoj atne man Roani ir duodamas pasak: "Choroo, starik, nada malitsa, dl tavo tibe i pustili na svobodu. Da, malitsa nada, starik".
53

Pasirodo, dar yra moni, kuri irdyse neiblss mogikumas. Ubaigiau vakarykt pokalb su Benedikto tvuku. Man buvo labai diugu, kad jis laimingai sugro tiek daug ikentjs. Tai nepalauiama valia ir pasiryimas kovoti u ventj Ties. Turint Diev irdyje ir didiausios klitys, ir iauriausi prieai nra baiss. 1945 m. birelio 4 d., pirmadienis Vakar buvo Benediktas. Netrukdomai kalbjoms, kol m visti. Tiek daug turime viens kitam k pasakyti. Jis pasakojo apie stebukling isigelbjim nuo mirties.Tai vyko netoli tos. Penktadien ir etadien man buvo labai neramu... jauiau kak negero. Praiau Visagal palaimos j ygiuose. ios nakties mudviej pokalbyje iaikjo visos iki iol buvusios "paslaptys". Tik inakt a padkojau j a m u nelegali spaud, kuri vokiei laikais j i s man sisdavo i Vilniaus. Tuomet a jo visai nepainojau. Jis apie mane inojo tiek, kad esu tos paios dvasios... Pamenu, vien ryt mano buvs eimininkas Jonas Gritnas atne man paskaityti Benedikto laik tvams. Nors nepainojau, bet diaugiausi, kad ilinuose yra moni, kurie taip reikalingi ms Tautai. Skaitant jo laik, man kilo tarimas, kad kakur a t rankrat esu maiusi. Pagaliau staliuje suradau i Vilniaus sistus vokus, kurie buvo adresuoti ta paia ranka. Taip iaikjo "paslaptis"... O jis padkojo man u laik, kur raiau "nepastamam Broliui". Benius sak, kad po daugelio audr isaugojs t laik ir iandien j turi su savimi... Vienkart jie miegoj ir juos utik prieai. Visi pakil bgti. " A bgau paliks vark, kurio kienje buvo laikas. Grau pasiimti varko, nes buvau paadjs jo niekad neprarasti..." Treiadien j i e i ia ieina. 1945 m. birelio 5 d., antradienis Buvau Siesikuose. I vietimo skyriaus parsineiau vis krv rat - vienos nesmons. Centrinse mokyklose vis vasar turi bti mokomi naujokai, kurie nra baig keturi pradios mokyklos skyri arba visai nelank mokyklos. Jeigu kuris nelankys, turime praneti kariniam komisariatui - "bus sutvarkyti..." Kurie mokslui negabs ir nepa54

angs, apie tokius rayti protokol ir sisti ten pat. Visk - "kariniam..." Grau i Siesik labai pavargusi. Jauiau, kad sirgsiu... Taip. Temperatra 38. 1945 m. birelio 6 d. Vakarop imu sveikti. Temperatra normali. Atsikliau, o galva vis dar sukasi. vilgterjau pro lang miko link ir matau "sele" einanius ginkluotus vyrus. Gal tai stribai? Bet greitai painau priekyje einant Benedikt. Keistas virpulys perjo knu... Jie jo pagal ms sodyb. Kaip miela matyti savo Brolius! J buvo dvylika. ei vietiniai, kuriuos painau, kiti - nepastami. Vienas auktas su barzda, kiti irgi barzdoti. Tai -"lietuviai barzdoiai", - pagalvojau. Ant rankovi trispalvs... O, Kristau, kada jiems nuvis Laisvs Saul? jo vogiomis, ne taip kaip eina mogus sava eme... 1945 m. birelio 7, ketvirtadienis Galvojau iandien nueiti paskutin Mipar. Bet galva svaigsta, akyse tamsu... Svarbiausia, visai netekau apetito. Atjo Ragauskien. Jos snus gro atostog vienam mnesiui i Rusijos. Tris mnesius ten guljs ligoninje, sirgs plaui udegimu, viduri iltine ir geltlige. Nepanaus save: ibals, sulyss - tiesiog skeletas. Neteks 13-os kilogram. Ligoninje maistas labai blogas: rgts kopstai ir sri agurk sriuba. Vis laik tas pats. Duona nesuprasi i ko kepta. Tokio maisto Lietuvoje gero eimininko uva nest. Jei kada atnea vien bulv, tai jau didel laim. Kai temperatra bna vir 40 1, vis tiek maistas tas pats. Jei nevalgysi, liksi nevalgs. Labai daug serga lietuvi. Rus maiau, matyt, jie usigrdin. Dieve, kiek kenia moni bolevik naguosna pakliuv! Rytoj su Ragausku vaiuosiu Ukmerg. Pasitarsiu dl jo su gydytoju Zaluckiu. Tikiuosi gauti patarim ir vaist. Po tiek persirgt lig gali bti komplikacij. Gydytojas btinai turi ligon pamatyti. Gavau atsiaukim, kurio itraukas noriu rayti: "Paskutiniu laiku rusai dar mik "valym". Nuauta civili moni, net moter ir vaik. uvo vienas kitas partizanas - tik dl neatsargumo
55

arba girtavimo. Mes kovojame vent kov, todl turime bti tos kovos verti, turime saugoti savo ir kit gyvyb. Partizanams grietai draudiama vartoti alkohol. Mes vis laik stengiams lietuvius informuoti apie kovas su baisiausiu prieu - bolevizmu, bet vykiai taip greitai keiiasi, kad ios dienos inios ryt jau yra pasenusios. iuo laiku ms Tauta gyvena laukimu ir viltimi. Visomis jgomis ginkime savo mones ir turt nuo besibastani enkavedist, istrebiteli ir visoki vietini nip. Pavasario iedais pasipuousi Lietuva, mes Tave ilaisvinsim, vl suskambs Tavo Laisvs Varpas! Lietuvos partizan tabas." 1945 m. birelio 11 d. Vos saulei patekjus po ilinus pasipyl rusai. Keista, kad bdami pas kininkus nieko neklausinjo. Man iandien buvo nuotyki diena. Piet metu atvaiavo du: vienas civilis - stribas Diovenis, antras - milicininko uniforma. j virtuv atsisdo ir vis laik tyljo. Pradioje buvau virtuvje, bet atsiminus, kad kambario durys neurakintos, ijau. Grusi virtuv norjau paklausyti, k jie sakys. Vos man sustojus prie slenksio, pastebjau "svei" tariamus vilgsnius. Ponia Lainskien pirtu mosteljusi pakviet mane. Ji su didiausia baime sunibdjo: "Bkit greiiau, tikriausiai atvaiavo js suimti!" Nesupratau, ar ji jau ino, ar tik taria? Taiau tuo laiku prisiminiau palikus ant stalo dienorat. Drsiai jau savo kambar ir greit j paslpiau. O paskui pro kitas duris ijau ir - u tvarto. Stoviu ir galvoju, k daryti? Gal tik i baims ji liep man pasitraukti? Bet atjo Ol. Ji irgi t pat sako."I j tyljimo atrodo, kad j i e atvaiavo ko suimti." Nieko negalvodama sprukau rugius ir jais slinkau tol, kol pasiekiau griov. Grioviu jau Gritno link. Nujus pusiaukel, porsyk iov ms kieme. Galvoju, pasigedo man ir audo... Ujus pas Gritnus suinojau, kad jie eiese pravaiavo pro juos - reikia, dar keturi kakur dingo. Sako, jie klaus, kur yra mokykla. Pasiuniau Jonuk suinoti, k jie mokykloje veik. Ivert vaistinl, pasiaip i Vytauto Didiojo - "su karna". Paskui perskait plakatl ant sienos "Auk, stiprk - Tvyn pa56

mylk!" Jie liep Jakaitienei pasakyti rusikai t ura. Tikri Judai - "lietuviai!" I didelio debesio maas lietus. Pasdjo, patriukmavo ir ivaiavo visi ei. Tas milicininko uniforma pasaks: "Karas baigsi, bet karas su banditais bus - taip palikti negalima." 1945 m. birelio 15 d., etadienis Vakar vakare apsilank Benediktas su trimis draugais. Jie atsargiai ijo i miko, nes nebuvo tikri, kad rusai kur nors j nelaukia. Jie girdj, kad Siesikus yra atvyk keturi imtai rus. Greitai ijo, tik pra suinoti ir jiems praneti, kas ten Siesikuose. Susitarme iandien susitikti "po aliom uuolaidom" sutartoje vietoje. Vakarop grau i Siesik gerokai pavlavusi, nes trukd lietus. Na, o Siesikuose yra atvaiav 330 rus ir kalbama, j o g bsis "mik valymas" bei eim trmimas. Duok Dieve, kad tai bt tik gandai!? Grdama maiau tik juod em po kojomis... Juoda nuotaika - visur juoda... Susitikome sutartoje vietoje prie pat sauls laid. Visko tikisi ir jie, bet nenusigsta, nepraranda vilties. J eimoms negalima likti namuose. Benediktas pats nori eiti namo ir perspti tvus, kad jie isikraustyt kur nors. Rusai tyko i pasal pamikse, todl a paadjau nueiti perspti jo tvus. Man nebaisu. Nors saul jau buvo nusileidusi, bet vis tiek jau. Benius nenorjo su tuo sutikti, bet a nenusileidau. Jie lydjo mane per vis mik, iki pakraio. Visai sutemo. jau tiesiai laukais nieko nebijodama. Rugiai ir vasarojus, rasoti nuo lietaus, drkino man onus. Nusiaviau klumpaites - basai smagiau. jau per balas ir kelmus. Pro medi lapus viet mnulis. Pagaliau pasiekiau senuk namus. Jie labai nustebo sulauk mans tokiu vlyvu laiku. Praiau savo ir Benedikto vardu btinai pasitraukti i nam. Senukas sutiko rytojaus dien ivaiuoti, o motina paadjo kitokiu bdu nenakvoti namie, bet j nepaliksianti vien. Atsisveikinusi ijau nakt. Tik mnuo viet, iblsusius spindulius berdamas po rasotus laukus. Apsiausto ir sijono skvernai buvo sunks nuo persisunkusio vandens. Usukau pas Jakaiius. Jie tvark grdus, todl nemiegojo. Pavaiino mane vakariene ir taip bekalbant sulaukm vidurnakio. Kakur smarkiai lojo u57

nys... Tokiu laiku buvo pavojinga eiti. Nutariau sulaukti auros. Auo rytas. Vieversliai adino mieguist gamt. A kliausi ir jau namo. Buvo domu ir nekasdienika... Reikjo lipti pro lang, nes nenorjau adinti miegani eiminink. Laimei, radau neukabint lango kabliuk. lipau kaip vagis - niekas negirdjo. Nereikjo n etadienio pirties - "isimaudiau" rugiuose. Dabar man ramu, nes inau, kad atitolinau Benedikt nuo pavoj. 1945 m. birelio 17 d., sekmadienis Buvau Pagiriuose. Seniai buvau banyioje. Nors maai teko miegoti po vakaryki kelioni, bet buvau laiminga, kad galjau pasimelsti. O kunigas pamoksle kalbjo: /.../ "Ms maldos nepaliks be atgarsio pas Viepat. Nereikia nusiminti, reikia pasitikti Dievu ir melstis. Ms kanios ir aukos nebus pamirtos. Dievas mato teisinguosius ir girdi j kani. Nenusiminkime, jei greitu laiku Dievas neiklauso ms praymo, bet inokime, kad sulauksime i Viepaties visko, ko praome j melsdami..." Ijau kupina nauj vili, nauj jg. Mano laim! I ilin atve kriktyti Buklio vaik. Parvaiavau su kmais. Vis keli merk lietus. Galvos po lietsargiais buvo sausos, bet kojos - kaip po pelkes braidius. Sualau kaip niekad. 1945 m. birelio 18 d., pirmadienis Vakarykioji diena, tai ne diena, tai - vakaras ir sekmadienio naktis. Pavakare, nustojus lietui lyti ir saulei nudaius em raudonais spinduliais, ijau prie "pato duts"... Nepastebjau, kaip prijau prie pat jo. alia uniforma nesiskyr nuo medi. Prisiliejs prie medio kamieno skait laikrat. Nuneiau vakarien, nes jiems ieiti pavojinga. Dl savs nebijojau. Jeigu iki iolei saugojo dangikasis Tvas ir ived i daugelio pavoj, tikiu, kad ir dabar saugo, laimina. Tikiu ir nebijau. Sdjome ant nulautos egls kamieno ir ilgai kalbjome. Aptarm reikalus. Jie suinojo, j o g tie rusai i Siesik ivaiuoja. Atrodo, "valymo" nebus. Bendri Tautos reikalai mus suartino - bendra ir viena dvasia. Kaip gera sutikti mog, kuriame randi dal savs. iandien a su
58

Juo ir su Jais. Mus sujung viena meil motinai Tvynei. Vienok koks iaurus gyvenimas! Kania tno sielos gilumoj ir odiai sustingsta... Taip. Baisus gyvenimas, ir baiss mons kruvinomis rankomis ir sine. Pro medi akas skverbsi lidni mnulio spinduliai, nordami apviesti girios paslaptis. Taiau susipynusi ak lapelikiai sugriebia juos ir aidia nepraleisdami emn, kuri reikalauja tamsos savo gyvybi globai. Jau vlu. Taiau man su jais nebaisu... Nepastebta grau namo. 1945 m. birelio 25 d. Ukmerg

Vakar su Gritniene parvaiavau namo. Palikau savo mielus ilinus. Gaila mokinuk, ypa ketvirtok, kuriuos ileidau gyveniman. Gavau Natuts laik. Tremtyje mir j o s tvelis Kazimieras Pomarnackas, buvs Lietuvos karininkas. Mir 1945 met gegus 10 dien. Apie tai pranejo draugas. Ir kapo niekas niekados nesuras - jie visi sumesti vien duob. Ji rao, kad ir mamyts sveikata visai menka. "Bijau palikti viena tarp svetim..." 1945 m. birelio 26-27 d. - Mokytoj konferencija Dvi dienas "pompavo" mums savo propagand. Nepamirtami "draugo" Lebionkos odiai: /.../ "Jie bus naikinami be pasigailjimo! J dienos suskaitytos. Tik tarybin Lietuva mums utikrino ateities gyvenim." O kompartijos sekretorius "draugas" Vildinas, visokie kiti komsorgai patenkinti klaussi Lebionkos kalbos. Kalbjo raytojas Petras Cvirka, smerkdamas Nepriklausom Lietuv, rodindamas mums, kad tik "amina draugyst su Soviet Sjunga gali mums duoti ger gyvenim". Vienintelis inspektorius Laska neprisimin apie " r o j " ir kalbjo turiningai, patriotikai. Jam buvo skirtos ilgiausios ovacijos, kas nepatiko aniems "oratoriams". Pagaliau "draugas" iys apie 20 minui skait laik Stalinui. Tai padka u ilaisvinim i "faist jungo", praydamas globoti visus amius ir t. t. Perskaits liep pasirayti visiems "liaudies mokytojams", paraais rodyti, kad pritaria. Nepasiraiau. Dauguma mokytoj irgi nesira. Taiau atsirado toki, ku59

rie, bijodami dl savo kailio, rasi: "K darysi, jie konferencijos sra turi, patikrins - ir kas i to... Be to, mes pasirame neskaitomai." Naivus galvojimas - "neskaitomai..." Jiems svarbu, kad bt kuo daugiau para ir to pakanka. Lidna, kad tarpe ms yra ir toki. 1945 m. birelio 28 d. Skaudi inia... Kalbama, kad apie Kurklius viename kaime rusai netiktai upuol ms partizanus. uv 32 msikiai, sudegin 17-ka trobesi. Pravaiuojantieji mat daug lavon, j tarpe buv ir civili moni. Tris kruvinas mainas rusai isive savj. inios dar nepatikrintos - gal dar netiesa!? Antras smgis... Prajusi savait Kaune, aliakalnyje, prieas utiks partizan tab. Neva paimta ir gyv. Kol j i e apaioje tvark suimtuosius, vienas "aliukas" sudegins dokumentus ir i antro aukto su virve ant kaklo leidsis emyn. Krits emn negyvas... 1945 m. liepos 4 d. Stalino laikui renkami paraai monse bei staigose, vaiktoma po namus ir prievarta veriama pasirayti. Yra visoki: vieni raosi i baims, kiti atsisako. 1945 m. liepos 5 d. iandien vyko nelaim. Du Ukmergs traukinuko vagonai su monmis nusirito nuo bgi. Deimt moni sulauytomis kojomis, inarintomis rankomis, sutrenktomis galvomis paguldyti ligonin. 1945 m. liepos 6 d., penktadienis Pas mus apsilank Tvelio sesuo, teta Vanda i ilnink. elv iandien atjoj daug rus raiteli ir nemaai kariuomens. Partizan nerad, nors slankioj pamikmis. Nuov kelet civili moni. tarti jiems paprasta. Prajus sekmadien palaidojo Onut Kuneviit. Jai dar operacij - m akmenis i kepen. Po operacijos dar kelios ligos prikibo. Viepatie, kaip iauriai inyko eima: tvas kaljime, tuojau pat mir motina, o dabar - dukra. Liko vienas - vyriausias ir jauniausias snus. 60

Raau dienorat, o ramyb drumsia triukmas: radijas spiegia kakoki dain, kareiviai - "Maskva maja". Usikemu ausis... 1945 m. liepos 17d., antradienis

Mieste - 1941-j met nuotaikos - vea eimas... inakt buvs slaptas nutarimas ir tuojau isiuntinjo mainas valsius. Kalbama, kad itrmimui paruota 70 proc. Gatvmis ia mainos su raudaniomis motinomis ir vaikais... O, Dieve, koks iurpus vaizdas matant savo tautieius pasmerktus praiai! Ar galima dar ko tiktis sdint bolevik sunkveimiuose?! Geriau mirti staiga negu palengva, kaip mirta tremtiniai, veami Sibir... Vakar pro Ukmerg pravaiavo vir devyniasdeimt sunkveimiu Vilniaus link. Daugiausia nuo Kurkli, Vepri, Deltuvos. iandien i elvos gro Tvelis. Ten - pragaras... Itrm i ilnink vainick eim. O kiek pavieni moni suaud! Pakako maiausio tarimo. U tai, kad "nepristato snaus..." Tai vykdo stribai. Broludiai! Galvoju apie savj krat - ilinus. Norjau vykti ten, gal pasisekt vykiams pastoti keli... Bet buvo vlu ir, nelaimei, negavau dviraio. Esu priblokta. Viltys pajuodo... Nors nelegaliomis iniomis reikalai gerja. 1945 m. liepos 19 d., ketvirtadienis Sulaukiau Benedikto. Atvyko nuo Taujn dviraiu. Ten moni trmimo dar nebuvo. Apie ilinus j i s nieko neino. Pavakare atvaiavo Butkus. Vakar ryt ilinus pribuv rusai su stribais. Lanksi pas "kaltus" mones, taiau namuose nieko nerad. Aretav senuk yv, Juoz Zereck. Pas Oks ir Karalinien namus rad tuius. iandien pilni i linai rus. Dievas ino, kas ten ir ko j i e griebsis nerasdami namuose? Esu laiminga, kad ia yra Benediktas. iandien - liepos 19, o prie mnes buvo birelio 19-oji. Tuomet pato dutje radau tok jo ratel: "VI. 19. A dar kart noriu su Jumis pasikalbti... Greitai turiu ivykti ten, kur Tvyn aukia. Atvykite, nes bt skaudu nesulaukus." Koks vargas ms partizanams! Jau greitai bus metai, kai jie
61

gyvena be nam pastogs. Nebuvo nakties, kad galt miegoti, kaip miega mons. Nuolatin baim. Reikia daug jg, didelio pasiventimo, meils, pasiaukojimo dideliam tikslui - ginti tv em. Jauni vyrai prailo, kitiems nerv sistema sutriko. Neseniai susirgo Antanas Mingaila. O buvo toks fizikai ir dvasikai stiprus jaunuolis! Dl sveikatos j i s pasitrauk i miko. Benediktas irgi labai pasikeits. Prie mnes j i s buvo kitoks. Neduok Dieve, antros tokios iemos! Po vakariens blankioje mnulio viesoje sdjome su juo ant suolelio. Skaudu, kai girdiu j sakant - "negyvensiu ilgai... pavojai vis didja..." 1945 m. liepos 21 d. iandien ankst ryt Benediktas ivaiavo. Ilgiau bti negaljo. Lydjau j iki viekelio. Laikas taip nesulaikomai bgo... Paspaudm rankas - ir ia ms keliai isiskyr... Dulktu viekeliu jis nuvaiavo neinion, a pasukau laukus ir jais jau namo. Sunks buvo ingsniai, skausmas dar sunkesnis... altos kaip lediniai laai skruostais riedjo aaros... Namie radau Benedikto paraytus odius: "Maryte, mano ird ugrdino baisios gyvenimo aplinkybs, ji kieta kaip lietuvikas granitas. Bet iandien ji pravirko... Verkiau kaip vaikas. Kokia Tu man esi gera... Viepatie, koks man lidnas bt gyvenimas be Tavs... Kaip lidna ir klaiku likti negyvenamoj saloj audros sunaikinto laivo keleiviui." 1945 m. liepos 22 d. Mano vardadienis. Tai pirmas, kuris prajo nepastebimai. Esu laiminga, kad iandien man niekas nedrumsia ramybs. Vis dien galjau rayti. Sekmadienis. Buvau banyioje. Maldas aukojau u ms partizanus, u Benedikt.Atlikau ipaint. gavau stiprybs. Aretuota Genut Montvilait. Prie savait ji gro Kaun. Vesi i ia nelegalios spaudos, o ten dav skaityti "geriems monms". Perjuos ir kliuvo. Jos bute dar krat. Be abejo, rado ten uslptus laikus i Ryt fronto. Vakaras. Pradariau lang. Pasklido vakaro gli kvapas, kuris primin anuos vakarus, kai sdjome su juo... O dabar kur j i s ?

62

1945 m.

liepos 23 dpirmadienis

Buvo ujs mano mokslo draugas Edvardas Armolaitis, kuris iek tiek pragiedrino nuotaik per radij igirstomis iniomis. Trumeno, vykstanio Europ konferencijon, Amerikos lietuviai pra utarti Lietuvos reikalus, nuviet j a m ms Tautos padt. Trumenas atsaks: " A inau, kas vyksta Lietuvoje ir visame Pabaltijyje. Kiek galsiu, dirbsiu, nes ms darbo kis - laisvose tautose laisvas mogus." Trmimai aprimo. Sako, kad j i e vyko ne visur - Ukmergs, Utenos ir Zaras apskrityse. Nesuprasi tiron plan! Labai noriu nuvykti pas juos, nes Edvardas pasak ir lidn naujien: rusai su stribais puol Uugirio mik, apygardos Vado Vaitelio stovykl, i kurios ivyko Benediktas. Tas " v a l y m a s " vyks penktadien. Dievas ino, kas ten? Ar nenukentjo msikiai? Nerandu pasiskolinti dviraio, bet atsitiktinai nusipirkau j u 40 ervonc. Deja. Sutrukd ivykti lietus: smarkiai lyja ir siauia vtros. 1945 m. liepos 26 d. Vakar sugrau i ten. Ai Dievui! Benediktas gro jau po visko... Gal taip reikjo? Apie tai neraysiu. Man atvykus namo, Mamyt p a d a v j o laik i ilin. "Miela Maryte, kada negailestingai kepino saul ir sakm, kad tvanku, tada mano draugai kovojo su tkstanteriopai stipresniu prieu. Jie kovojo po kulk lietumi. Jie mir, kaip pridera Lietuvos partizanui, ginant Tvyns laisv. Bet a to neinojau. A norjau vaiuoti, kur vyksta pragaras. Ir biau galbt pakliuvs, nes bolevik j g o s buvo labai didels. Manome, kad apie 15 tkstani. T pai dien (VII. 20) puol Taujn, il, Uulnio ir Gru mikus. Viena kolona ugriuvo nuo Taujn, o kita nuo Siesik puss. Blogiausia, kad buvo Siesik skeltanagiai. Beginklis biau pakliuvs jiems nagus, o tada jau pasekms aikios. Bet tu mans neileidai. Tu igelbjai mane nuo praties. Igelbjai!.. Dl Tavs vaiavau Ukmerg. Ir dl to ivengiau iki iol negirdto miko "valymo". Karininko Vaitelio stovykla buvo pulta netiktai. Daugelis dar miegojo. Tik igirdo, kaip sargybin buvo paleista serija vi.
63

Tuo metu stovykl buvo atidengta kulkosvaidi ir automat ugnis. Puolimo atremti nespta. Bgo, kur kas pakliuvo. Bet paskui susitvark. Prisileid bolevik eil, skl jon visu smarkumu. Rusikos pilotks suvitravo nuo grivani lavon. Toliau kautyns vyko didelj tampoj. Rusai isive sunkveimius lavon. Tai - atpildas u uvusius Brolius! Partizan uvo trys. J tarpe vienas i ilin. Du pakliuvo nelaisv. Du atve Ln ir iniekintus, pusnuogius numet aiktje. Netekom keleto narsij draug. Su irdgla lenkiame prie juos galvas. Bet tuo ms nebaugins. Mes toliau engsime j pramintais takais, tik daug iauresni savo prieams. Tegul nepamirta raudonieji budeliai, kad ms siekimo bti laisvais - nenuslopins. Ms moni pralietas kraujas nenudius kaip rasa. Jis ir vl ir vl pasirodys, aukdamas dangaus kerto per kart kartas. Mes toliau liekame kantrs, tvirti ir valingi. Gerai inome, kad Tvyns laisv atperkama krauju. O jo jau daug ilieta... "Krauju jau pasruvo Lietuvos upeliai, kapais nuymti keliai ir mikeliai." Todl tikime, kad Aukiausias priims ms sudtas aukas ir greitai sulauksime brktanio Ryto!.. inoma, visa tai inodamas nebiau vaiavs Ukmerg. Visada pasilikiau prie idjos draug. Bet... Gal ekisto kulka bt nutraukusi gyvybs sil? Gal jau kaulai trnyt po gimtja eme? Matyt, taip jau Dievas dav. Iklaus Tavo maldas... Tuo tikrai tikiu. Tu esi vienintel... Kito Tau lygaus mogaus nesurasiau nei painiausiuose io gyvenimo labirintuose. Tau padkos bt per maai. Tu esi tokia, kokios iki iol surasti negaljau... Bet Dievas leido surasti. Leido... Tada, kai Tvyn sksta kraujuose ir aarose, kai vagon eelonai rieda su tremtiniais Sibir. Kai motinos lauo rankas dl kritusi sn u Lietuvos laisv... ioj baisioj gyvenimo arenoj suradau Tave. Suradau toki ger, pasiryusi dl Tvyns... Ir jau niekad neprarasiu. Nebent Tvyn pareikalaut mano gyvybs. O dl j o s nieko negaila... Te Dievas Tave saugo nuo tiron nag! - Benas." Ta pati diena Apie savo kelion neraysiu dl laiko stokos. Taiau truput parayti privalau.
64

Patiko man toji "atskira respublika" (taip j i e vadina savj krat). Jie nei vieno grdelio ir nei gramo sviesto nedav rekvizicijos bolevikams. Vienas pasak: "Geriau a ratus sviestu tepsiu, negu duosiu jiems." Kaip viena eima j i e diaugiasi partizan skme ir pergyvena dl j nelaimi... "Miko valymo" metu (VII. 20) uvo Uulnio mokytoja Budnikien su vyru. Jisai vadovavo partizan briui. monos persekiojimams nebuvo galo, todl ji su vyru ijo mik. Ijo ivakarse prie stant. T dien, netiktai bolevik apsupti, abudu uvo. Jisai uvo nuo kulk, o j nukankino... Nukankinta iauriausiu bdu - bolevikiniu "metodu": ibadytos akys, nulupta oda... Po dviej par jos lavon rad ms mons negaljo atpainti ir painti, kad tai bta mogaus... Rastus ms Broli lavonus surinko ir slapta palaidojo Lno kapinse. ie vyras ir mona uvo u Tvyns laisv. uvo palikdami savo tris vaikuius. Tos aukos amiais bus gyvos likusi vaik irdyse, j vardus mins istorija, o Viepats priglaus j dvasi. 1945 m. liepos 27 d. iandien paskelb Anglijos parlamento rinkim rezultatus. Laimjo leiboristai, po j - konservatoriai, treti - liberalai. Komunistai gavo tik du balsus. 1945 m. rugpjio 3 d. Pirmas mnesio penktadienis. i penktadieni maldos aukojamos u vargstani Lietuv, u Broli kanias... Dieve, neatstumk nuo savs vargstanio lietuvio, Tavo pagalbos aukianio mogaus! Sako, per radij girdj, kad mes priklausysim Soviet Rusijai. mones slegia juodos nuotaikos skraist... Mano Tvelis labai nervinasi. Stengiuosi save nugalti, raminti kitus. Viepatie, argi Tu smerktum mus aminai praiai!? ryt ligoninje mir Siesik stribas Mecelis - Matukas. 1945 m. rugpjio 8 d., treiadienis Nujus ligonin suinojau, kad atve Alfonso ir jo monos Onuts lavonus (Inir), kuriuos deimt dien ine ventosios vanduo.... Onut! Su ja sdjom vienam suole. J abiej nra... Koks
65

skausmas tvams! Pernai, fronto metu, uvo j dukt Genut Strazdai t, o dabar Onuts nebra... Liko vieneri metuk j snus Juozukas. Matau jo lidn vilgsn, nesmoningai irint byrani em ant tv karst... 1945 m.rugpjio 9 d.vakardiena

Grus i kapini, besdint su Navick Onute ant suoliuko, pamatm gatve einant karik... - Bronius! - nepajutau suukusi ir bgau kambar pasakyti Mamytei. Mamyt i diaugsmo pravirko... Netikjo. Bet painusi j pro lang, dar labiau nesulaik aar. Motinos irdis... Reikia sivaizduoti, koks diaugsmas buvo Jos irdyje, kai pamat ateinant sn, kurio sulaukti turjo maai vilties. Bronius! "Raudonarmietis"... Niekados netikjau, kad jam reiks dvti prakeikt bolevik uniform! Nenorjau tikti, kad Lietuvoje vl ivysime raudonas vliavas, kad vl kentsim baisias kanias nuo kruvin komunist. Didiausia bausm - bti bolevizmo vergu! Nelauktai gro 1940-1941 metai, kuri grimu netikjome... Mano broliukas labai pasikeits: sulyss, ivargs, purvina ir skylta uniforma. Tris mnesius iguljo Polocko ligoninje. Sirgo plaui udegimu ir viduri iltine. - Turjau aukt temperatr: svaigo galva, visas knas tirpo... O jie, pavadin mane "simuliantu", ivar su kastuvais darb. Krt altis, pyl prakaitas, sukosi galva. Negaljau dirbti. Pagaliau, visai netekus jg, paguld ligonin, kuri nuo Polocko buvo u 23 km. Vakare temperatra pakilo iki 41 laipsnio. Buvo labai bloga. Bet smon dar turjau, nes pamenu, kai atjs gydytojas - ydas - vilgterjo temperatros lap ir pasak: "Tai k, prikratei temperatr!?" Gerai girdjau jo eidianius odius ir nepajutau, kaip atsisdau ir trenkiau j pagalv. Ligoninje maistas labai blogas. Mano laimei pasitaik gera medicinos sesuo, kuri labai rpinosi manimi: atnedavo geresnio maisto, parpindavo vaist, kuri beveik negaudavome. Gydytoja taip pat buvo geras mogus. Vien kart toje palatoje gulj rusai para skund, kuriame sak, kad sesel labiau priirinti lietuvius, su jais ilgai kalbanti. Tas skundas turjo patekti ligoni66

ns virininkui - ydui. Gydytoja apie tai pasak seseriai, o skund jos akivaizdoje sudegino. Tik per seser ir ger gydytoj a isigelbjau, tik per j a s ir ligoninje guljau tris mnesius. Niekas kitas mans taip ilgai nebt laiks. 1945 m. rugpjio 10 d. Aretai nesiliauja. elvos valsiuje aretavo daug mokytoj. Jon Tekori su trimis seserimis ir jaunesniuoju broliu, iekojo Elenuts Rinknaits, bet ji spjo laiku pasitraukti pas "aliuosius". Aretavo mokykl inspektori Kancevii. Upldo ms al gaujos azijat - visa Lietuva, visos ms dienos kania alsuoja. Neliko mums vietos nei namie, nei mike, nei darbe. Vienas po kito dingsta mons " b e inios" - kruvinuose KGB naguose. 1945 m. rugpjio 12 d., sekmadienis Vakar Bronius ivaiavo. iandien dar galioja jo komandiruot. Turi vilties i savo kapitono gauti atostog, jei nepasiseks, darys kitoki ygi... Grusi i banyios, ijau kiem ir ten, tvankioje saulje, bandiau skaityti Rachmanovos dienorat "Pieno pardavja Otakringe". aviuosi ia moterimi - raytoja! Jos dienoratyje nuviestas baisus bolevizmo laikotarpis. Atvirai ir teisingai. Ji nepabgo velgti jam akis. Pagaliau j itremia i savo Rusijos. Gyvena su vyru austru. raysiu itraukli apie j o s ilges savo tvynei: /.../ " A dabar jauiuosi kaip medis, kuriam audra nulau akas, ir prie toki diding gamtos vent raustu i gdos dl savo griuvsiais virtusio gyvenimo. /.../ Tavs ilgisi lapas, kur tu be jokio gailesio nusviedei nuo kamieno ir nublokei svetim al; nors tu mane, Rusija, visikai umirai ir niekados daugiau nebeatminsi, kad ir kain kokia bt skaudanios irdies aimana, a vis tiek myliu tave, gimtoji tv eme, ir dabar, i valand, noriau tik vieno, btent: kad tu inotum, kaip a tavs ilgiuosi..." Aplank Alfonsas Lainskas. Jis, kaip ir Bronius, "suktais keliais" isprdo namus. Po vienuolikos mnesi matau Alfons. Sako, per stebukl liks gyvas. Buvs pirmose fronto linijose. Dievas saugo tuos, kurie ir didiausiuose pavojuose kartoja Maldos odius... Isiilgs tviks iskubjo namo.
67

1945 m. rugpjio 14 d., antradienis Rytoj Pagiriuose atlaidai. Galvojau vaiuoti dviraiu, taiau sekmadienio nakt lijo baisus lietus - kaip i kibiro. Perknas su aibais tranksi be paliovos. Girdjosi vandens liejimas taip jau vandening em, kurioje pva bulvs, gubose dygsta rugiai. Vaidenasi bado mkla. .. Viepatie, ar jau atjo valanda pasaulio pabaigai. O dar nortsi pabti ioje emje, ivesti j didj Prisiklim... 1945 m. rugpjio 15 d. - Marijos dangun mimo vent Suklup mons prie Marijos koj meldia utarimo. moni minios iandien jo prie Dievo stalo... Mes tikime, j o g geroji ms ems Utarja igirs savo vaik auksm ir imel savo Snaus maloni, prikels mus i kani versms. 1945 m. rugpjio 16 d. iandien gavau skausmu perpildyt Benedikto laik: "Miela Maryte, slenka ilgos, kariu pesimizmu persunktos dienos. Politiniai vykiai nesivysto mums palankia linkme. Kalbama daug, bet daroma maai. Viskas eina vlio greitumu. O ms jgos senka. Krinta geriausi mons. Kyla nusiminimas. Dvasioje neramu. Nediugina tviks laukuose dygstanios rugi gubos. Praeidamas danai galvoju: negi jau artinasi ruduo su tamsiomis, paslaptingomis naktimis, gelstaniais medi lapais, gervi klyksmu pilkoje padangje. O po to vl baisi iema. Baisi iema! Tik jos vard paminjus sudreba tkstaniai Lietuvos gynj irdi. Negi vl altyje ir pgoje tsime tbtin kov? Matysime idraskytus bunkerius, alia kritusius kovos draugus. Baisu! Bet neivengiama, jei dar ms krate siaus raudonasis teroras. Taiau negi visas Vakar demokratinis pasaulis veltui liejo krauj, kad po to vl vergija viepataut. Ne! Teisingumas nugals! Ryt demagogija su savo vadais lugs amiams. O mes tada sugrim sunaikintus sodius, idraskytus tv namus, apleistus dirvonus. Sugrim nedami laisv be rank, be koj, be savo artimj kovos draug. Bet tikslas bus pasiektas. Laims iburys skleis vies i ms rank. Laisvs varpas vl skambs: kelkite! kelkite!.. Ir vl kelsis Lietuva, lyg i sniego uburta karalait. I degsi kils nauji pastatai, per lygumas tiesis viekeliai ir plentai, 68

sibuos kviei laukai. Jaunas artojas varys nauj vag tviks laukuos, uversdamas stora sulusi velna skaudi praeit. Taip pamau prasids naujas gyvenimas, ulygindamas padarytas aizdas, umirdamas baisi praeities tikrov. Visa tai atrodys lyg sunkus sapnas. Taiau rymantieji kryiai bylos: tai ne sapnas, tai tikrov... ia ilsisi Tvyns sns, kurie pilnai atliko pareig. Jie nebijojo tiesiai veid pairti tokio masto pabaisai, kokia yra bolevizmas. Neuilgo vl prasids tarybiniai mokslo metai. Nors j i e yra nemalons, taiau reikia sutikti su likimu. Daugiau kantrybs, pasiryimo! Tavo naas Tautos lobyn yra nepaprastai didelis. Suadinti Tvyns meil jaunj irdyse, iauklti tikrais lietuviais, kada yra alojama jaunj siela, reikalinga daug jgos, kruoptaus darbo. Bet Tu visk nugali! Tu pilnai atlieki pareig Tvynei. To mes niekad nepamirim. To nepamir Lietuva, ji amiais liks Tau dkinga. Tesaugo Tave Aukiausiojo Ranka nuo baisi gyvenimo verpet ir tegu laimina Tvyns darbe. Benas." 1945 m. rugpjio 17 d. Sugro mano pusseser Genut Montvilait, keturias savaites ibuvusi Kauno saugume. Gro laisv. Jeigu bt nemokjusi kalbti, be abejons, neieit i kaljimo. Dievas padjo. Ji pati sako: - Tardymo metu, kada tapdavo tylu, a melsdavausi... Tard du tardytojai. Pirmasis buvo labai iaurus. Neduok Dieve, kaip pavargdavau! Vienkart j i s mane "velniai" paglost... per veid. Klaus, kokiam vyr skaiiui a suteikiau rekomendacij mik? Atsakiau, kad nei vienam. Tada j i s liep atsistoti. Vl pakartojo klausim. Atsakiau t pat. Jis atsikl nuo kds ir... r visa rankos j g a man per veid. N nepajudjau. Tik nuo smgio i akies nuriedjo aara. Bet neverkiau. Jis nieko nesak ir neklausinjo. Sdjo tyldamas, o a stovjau nejuddama. Gal koki valand itaip. Tada liep man kalbti. Atsakiau neturinti k sakyti. Kad oks jis prie mans su liniuote... irdama j a m tiesiai akis, pasakiau: "Kaip tamsta neturit gdos mane, mergait, muti!" Gal susigdo nuo mano odi - nieko nebesak. Su moterimis dar taip iauriai nesielgia, bet, Dieve, kaip kan69

kina vyrus! Grta visai bejgiai... Sargybiniai labai iaurs. Ypa vyrams. Net savo reikalu nenori ileisti. O kam pasisksi? Viensyk jo prokuroras ir klausinjo nusiskundim. Vienas kalinys pasisak dl sargybini iaurum. Na ir kas? Kai prokuroras ijo, t vyr sargybiniai itemp koridori ir iauriai j dau, spard... Girdjom tik vaitojim... Mes visos verkm. Ms kameroje sdjo keturiolika moter. Vietos labai maai. Ant nar galima tik sdti arba gulti. Stovti nra kur. O kiek blaki! Nra vietos nuo j puolimo. O kaip kenia karceriuose! Ten sukiti politiniai, sugauti partizanai. "Karceryje vandens iki puss blauzd. Tamsu. Vandenyje plaukioja rups, didiuls iurks. .. Dvokia puvenomis, pelsiais. Atidaryti du langeliai vienas prie kit. Didiulis skersvjis. Atsissti nra kur - tik stovti. Por par neduoda nei valgyti, nei gerti", - taip pasakojo i ten ijs vyras. 1945 m. rugpjio 18 d., etadienis Itis nakt pro Ukmerg vaiavo karikos mainos i Vakar Rytus. Nakt ir dien sausakimai prigrstos mainos trauksi su veamais Vokietijos turtais. Per Anglijos radij prane, kad rusus ivar i Mandirijos, kurion j i e buvo kl koj. Grs i elvos Tvelis pasakojo, kad ten labai siauia raudonieji. Miestelyje vakar guljo septyni iniekinti knai. Visai irengti ir nublokti turgaus aiktje. Kiekvieno partizano mirtis atima dal mano gyvenimo. Tik j i e yra ms ateities viltis - jie nea sueist, nukankint Tautos kn ant savo ivargusi rank. 1945 m. rugsjo 2 d. Vakar prasidjo mokytoj konferencija. A njau. Nusibodo klausyti j kalb. Rudens nuotaika... Nemaloniai alta. Maiau skrendanias gerves. mons sako, kad tai pranaauja greit iem. Vakar suruo mokytojams okius. Ak, kiek "laims!" {domu, kiek "patriot" oko? Nemaai mokytoj nelegaliai pasitrauk i mokykl. Navick Onut " i b g o " Dails institut Kaune. Edvardas Armolaitis 70

irgi. Konferencijoje buv pasakojo, kad mokytoja Bilinien labai "akojosi" kalbdama apie "banditus". Ji sak: "Jei j i e lietuviai, a - nelietuv!" Taip, tu ne lietuv, nes tarnauji sovietinei Maskvai. 1945 m. rugsjo 11 d., ilinai iandien pradedu darb mokykloje. Vakar tvarkiau savo but. Gyvensiu jau treioje vietoje, bet vis menkesniame kambarlyje. Gaila, mano mielas kambarys pas Gritnus virto pelenais. Vakar ryt i Jakaii suinojau, kad t nakt, "okupuojant" Bukonis, sueid vien ms partizan. Sutemus su Benediktu jome pas j. Kulka, atrodo, siek plauius, taiau nedaug - igis be komplikacij. Gelbjau j, kiek galjau. Suleidau vaistus. Daug nukraujavo ir todl yra nusilps. Neapsakomai gaila jo, gaila j ! Kaip gydyti tokiomis slygomis? Ne namuose, ne lovoje, be gydytojo... Radau j gulint po egle, vietoj pagalvs - samanos. Budintis draugas gyn j nuo uod... savo kambarl grau vlokai. Ilgai kalbjoms su Beniumi ant palinkusios "istorins" egls... Vakaras nuostabiai graus. Taip pat viet mnulis pro medi lapus, laukuose skambjo iog muzika. iandien su Lainsk Zole buvom rieutauti. Daug ivaikiojom, bet nei rieut radom, nei moni sutikom. Aplankm partizan kap. ie kapai man neapsakomai brangs! Jie neinyksta i mano aki - tai Feliksas, Antanas ir Vladas. Kapas. Lietuvos partizan kapas. Kasdien ant j kapo nauji gli vainikai. Ateis diena, kai ibarstyti uvusij knai - kauleliai j bus surinkti i Tviks pakampi ir, kaip brangi relikvija, suneti vien viet, lydimi procesij... Gale kapo - medinis kryius. Antkapis papuotas Vyio kryiumi i ali kankori, kampuose - Gedimino stulpai... 1945 m. rugsjo 18 d., penktadienis Sekmadien su ligoniu ivaiavau Ukmerg ir tik vakar grau. Mano mokinukas Kstutis sulau rank. Lis visai prie snario. Dein ranka. Krito nuo spyni. Nustebau jo kantrumu. Jis neparod aar, negirdjom dejoni. Jam udjo in ir paguld ligoninn. 71

Ukmergje visi gyvena laukimu... Kiekviena viesesn inut teikia jg gyventi. vakar Benediktas prane per Birut, kad ateiiau pas juos. 1945 m. rugsjo 19 d. I Gritn su Benediktu ijome vlokai. Jis lydjo mane. Gamta jau nemaloni altais vakarais. Nortsi daug apie k kalbti, daug sakyti, bet rudens vjas draiko mintis ir loja unys. Reikia nutilti, sustoti, pasiklausyti, ar prieas kur nelaukia pagriovy. Nors oras nebuvo malonus, bet ilgai stovjom po atviru dangumi ir kalbjome, kalbjome apie gyvenim, apie j erkiuot keli, apie vilting rytoj... ilas rkas^sumaina akirat, atsiduriam apvalaus "kambarlio" viduryje. em motina, ji savo vaikams teikia pastog ir tada, kai visi ivaro i nam... 1945 m. rugsjo 28 d., ketvirtadienis Vakar vl susitikau su Benediktu. Jis kalbjo apie artjani iem. "Konferencija mums nieko gera neada, gal ir visai Europai reiks persirgti bolevizmo maru? iem pasilikti iuose mikeliuose nemanoma, reiks trauktis didiules girias. Nors skausmas plo krtin, taiau mes turime eiti su pavasario ypsena ir juod kanios nakt..." 1945 m. rugsjo 30 d., sekmadienis Buvau Siesik banyioje. Proforgas kviet susirinkim " s v a r b " susirinkim. Pasiklausme proforgo "lietuvikos" kalbos. /.../ "Js, draugai mokytojos, bsit, znait, agitatoriai. Tai tursit tamsias liaudias viese, kad anas neirt mikinias kalbos, klausyt ms didiajas Stalinas... Znait, j s pasiima Stalinas "didelis karas", "konstitucijas" ir aikinset juodas liaudias politinis padtis. Ba jau visai matas, kad faizmas miris ir niekados neprisikelias..." Taigi. Mes "juodas liaudias" agitatoriai, propagandistai. Taiau nenusimenu. Tiesiu keliu einant seksis ir "agituoti"... varbus vjas plo pageltusius rudens lapus ir dengia purvin em. Ruduo... Nelaimingas ruduo gyvenime ir gamtoje. 1945 m. spalio 15 d. Sekmadienio vakar ujo nuo lietaus permirks Benediktas. Lietus dien ir nakt negailestingai liejosi keniani aaromis. I 72

vis pusi mus plaka Dievo rykt. - Vl netekom mogaus, kuri taip maai beliko. Kodl Dievas taip baudia, kodl atima i ms paius geriausius lietuvius? su didiule irdgla kalbjo Benas. Kovoje krito vienas i vad, vir 60 met amiaus, generolas. i inia labai pritrenk kovos draugus. J irdyse - juodas gedulo skausmas. Mano aaros ugnimi degino ird... - Na, ir visi kiti politiniai vykiai nieko gero mums neada. Vl privaiavo rus. Daugeliui moni konfiskavo turt, sakydami per kelet valand isikraustyti i savo nam, - kalbjo Benas. Bandau raminti j, taiau savo odiais netikiu. Gaila jo, gaila j vis. Kas valand, kas minut mirtis jiems velgia akis. Krauju pasrva irdis... Girdiu jo skausming bals: - Pamir mus tautieiai. Visi pamir. Bet nesvarbu, yra Dievas - Jis neapleis! O jei sim? Nebaisi mirtis dl Tvyns! Man nieko negaila dl Jos! Nieko - tik tavs... Bet tu gyvenk! A lankysiu tave ir po mirties - ateisiu vakarais... An dien, liedama skausm dienoraio lapus, negaljau jo baigti, nes paskutiniai jo odiai atm jgas. Skruostais pasruvo aaros. Jos nukrito ant popieriaus lapo, palikdamos jame neidildom ym. Vienok j o s palengvino man skausm... Jauiau Viepaties Rank spinduli ilum savo emei ir Jos vaikams. Kur iandien Benediktas? adjo eiti per pavojus siekti tikslo, nepasakydamas, kada gr. "Gal po savaits? O jei ir po trij negriu, inok, kad dar gyvenu, nes daug darbo..." Vakar po pamok jom Siesikus. Kvieia antrsyk. Bridau neibrendamus purvynus. Laim, kad dar viet saul. Visoki velniav prigalvojo. Kada gi tie bolevikai nusprogs. Vl renkamos inios apie mokytojus. Dar naujiena! Neskaito darbo sta laiko, dirbto vokiei metais. Tik to betrko! Gal neuskaitys ir mokslo vokiei okupacijos laikais? 1945 m. spalio 21 d. Dar neitirps sniegas margina laukus. Pirmas sniegas, kurio nelaukia n vienas kanios prislgtas lietuvis. Tai antrasis bolevikmeio prieas. Grs i Siesik eimininkas Griauinis pasakojo, kok bais vaizd mats miestelyje. Du negyvi partizanai guli aiktje prie banyios. 73

- Atve i Gru, - pasakojo eimininkas, - vienas Zimblys, kito nepainau. Imet i veimo kaip gyvulius... Grau savo kambarlin ir pravirkau... Blankia viesa velg mnulis. Po dienos audr nakt isigiedrijo. Laukiam i pirties grtani vyr, eis moterys maudytis. Staiga u lango pastebjau mogaus el... Tai buvo Benediktas. - A jau po pirties, o tu dar tik rengiesi. Eik, palauksiu. Esu geroje nuotaikoje. inios geros - karas bus prie iem. Papasakosiu, kai pareisi. "inios geros" arba "inios blogos", nuo kuri giedras arba apsiniauks dangus. Basa nubgau pirt, kad bt greiiau. Mano skubjimas moterims sukl tarim. Kambarlis mnulio apviestas - kaip dien viesu. Radau j besikalbant su eimininku. iandien pas juos buvo vadas ir atne viesesni ini. Bolevikai nepasitiki savo kariuomene dl kareivi dezertyravimo. Traukiasi i Vokietijos ir i Lenkijos. ydai vaiuoja Palestinon. Besdint mums prie stalo ir besikalbant, u lango m stgauti smarkus vjas. Kaip Vlini nakt... Man baisu, o Benediktui patinka klausytis vtros dejavimo. Kai jis pakl uuolaidos krat, nustebo - em buvo balta... balta... iema... Vl skausmas suspaud krtin. viesoje maiau Kristaus kanios veid... K Benas tuo laiku galvojo, neinau. A nieko negalvojau, negirdjau maiau Jz erki vainike... 1945 m. spalio 22 d., pirmadienis Vakar, vos pritemus, grtant i Lainsk, kambarlyje radau Benedikt. Nusigandau, kai prisilieiau prie jo ant kds padt kailinuk kalnieriaus. kart j i s neilgai buvo, ijo 10 valand. Ketvirtadien ada i ia ieiti pas apygardos vad Vaitel su vienu briu. Benas ujo netiktai. Galvojo, kad a sergu. Nuo etadienio kovoju su sloga. Tai todl, kad pirt bgau basa. U lango liumbia lietus. Vanduo upeliais sruvena. Laukuose juodas purvynas. Kaip jiems gyventi be pastogs? 1945 m. spalio 25 d. Kai rengiausi ieiti mokykl, jo eimininkas ir udususiu 74

balsu sako: - Pairkit pamikn! Kad juos velniai, vl pradeda... Pamike, Lainsk pieva, "sele" jo skarmaliai. Galvojom, kad msikiai ikeliauja, bet painau vien, einant arimais. Tai buvo milicininkas. Aiku, j o g tai stribai su savo pagalbininkais. Atsargos dlei paslpiau vaistus, dienorat. Mokyklos eimininko neradau. Jis nebna namie, kai pamato Siesik "unis..." Nuotaika prislgta. Visi nusigand, pasimet. Paklausiau Rail Petriuko, ar pas juos buvo? "Pas mus rusai nuo vidurnakio sdjo kieme, gryion jo tik iauus..." kaim neatjo. Daugiau niekas j nemat. Dingo... Gal isidst pamikje? Grus namo, nujau pas Lainskus daugiau suinoti. Kaip ir visada, radau juos nusigandusius. Pas juos buvo ir tikrino visas pastoges, klaus, ar "banditai" neateina? Senukai pasak, kad j i e niekad nemat "bandit". Rusas suriko: "Meluoji! Vien kart, kai suiupsim, tai inosi, kaip meluoti!" 1945 m. spalio 27 d. Liga baigia mane nugalti. Galva plyta. Vos isilaikiau pamokose. Igersiu vaist ir atsigulsiu. Reikia nepasiduoti ligai. Mir Uselien. Nors senas mogus, taiau mogaus mirtis mane sukreia... "Mirti nebaisu, baisu negyventi", - sak V. Hugo. 1945 m. - Vis ventj vent, ketvirtadienis Diena apsiniaukusi kaip moni veidai. Lietus nelyja. O gal reikia, kad lyt? Sako, vaiavusios mainos su kareiviais, klimpusios purvynan ir keikdamiesi gr atgal. Sergu. Temperatra 38 laipsniai. Pulsas 132. Kankina kosulys. Skauda kair on, gal plaui udegimas? eiminink ivir arkakoj arbatos. Vis nakt "maudiausi" prakaite. O sapnavau visokias lykias baisybes. Nakt ilgai lojo unys. Ypa ms ir Lainsk. Atsikliau. Naktis buvo tamsi ir tokia rami. Negi rusai slankiot? O gal j a u msikiai sugro? 1945 m. Vlins Anksti ryt skeltanagiai vl atsibeld pas Lainskus. Vl ie75

kojo "bandit". Daugiau pas niek nebuvo. Atrodo, kad jie sksti. Buvau nujusi mokykl, taiau vaik nebuvo. Gaila, liga neleido nueiti banyi. Taip norjau aplankyti kapines! Mirusij vent. Jie laukia ios dienos, laukia mald... Meldiausi namie. Gal Dievas igirs mano maldas ir priglaus kritusius mano Brolius kovoje u Lietuv, u jos laisv... Vakarop suinojau, kad ms apylinkms gresia didiulis pavojus - mik "valymas"! Privaiavo daug main su kareiviais, ir j i e slankioja visais miko pakraiais. Beniaus motina labai pergyvena... Neinyksta man jo motinos drgnos nuo aar akys, kai anais metais, iemos metu, buvau pas juos. Ji giliai atsiduso: - Dieve Dieve! Tiek sniego, kur jiems pasidt?.. Norjau raminti, kak sakyti, bet nepajgiau. Ak, tos motin aaros! Paspaudiau rankas ir ijau kalnuoto sniego laukais. Buvau ujusi pas Davalgas. Maloniai iltas Vlini vakaras. Slegiani melancholij drumsia tolumoje girdimas main esys. jau lapiomis pievomis, juodomis purvo rugienomis. Siela nepaliauja auktis Viepaties pagalbos - kaip gera melstis laukuose! silieji gamt ir kalbiesi su Tvrju... 1945 m. lapkriio 4 d., sekmadienis Sualusia eme, ypsantis saulei jom Pagirin. Norjau pasimelsti, norjau pasikalbti su klebonu ir pagaliau suinoti, k tos

Algis - Benediktas su kovos draugais poilsiauja.


76

mainos ten taip ilgai veikia? Rusai miestelyje nuo Vlini vakaro iki io ryto. Pas klebon buvo sireng tab. Stovjo penkiolika main. Slankiojo po vis apylink, taiau nieko nesugavo, tik sav trij neteko... 1945 m. lapkriio 6 d. Vakar buvo atjs Benediktas. Pavojai prajo. Jis pasakojo savo igyvenimus per tas dvi savaites. Rusai j neutik, tik Uulnio mike rad tuias stovyklas ir j a s padeg. Kodl padeg? Juk g a l j o laukti sugrtant? Galvojama, kad Lno giriose turs bti "valymas". Gal ir iandien? Todl visi i ten isiskirst "ivalytas" vietas. 1945 m. lapkriio 8 d., ketvirtadienis "Atostogauju". Antra diena, kai nedirbu. Ar negerai gyventi TSRS draugystj!? Tiek "veni". Sdiu namie ir tyliu. Nerengiu jokio minjimo. Neinau, kuo tas viskas baigsis - lieuvis nesiveria tokiom progom... Ranka neleidia nukabinti Vyio nuo klass sienos, negaliu prisiliesti prie tarybini portret. Negaliu! Jei vienkart klupsiu, tai klupsiu, taiau eisiu tuo vienu keliu - neteriu savs komunizmo purvais! iomis nedarbo dienomis norjau pasiekti Ukmerg. Neramu dl Mamyts ligos. Sekmadien Raila atve laik, kuriame Ji rao, kad negerai jauiasi. Kviet gydytoj. Buvo Bakuionis, paskyr vaistus ir nieko ypatingo nepasak. Reikt geresnio specialisto. Neramu man, taiau neturjau kuo nuvaiuoti, nes dl neibrendamo purvo keliuose niekas nenorjo vaiuoti. Nuo sekmadienio pas eimininkus viei j giminait Jadvyga Gruauskait. Po aret Seminarijoje ir jai vietos nra. Komunistai idrask "Sakalo" lizd... O kur "Sakalas"? (Tai ms kapelionas V. Cukuras.) Jeigu j i s inot, kiek jo vaik - aukltini kenia kaljimuose! Vakar ilgai kalbjome su Jadvyga. Ji seniai norjusi man papasakoti savo kani. Labai pergyvena dl savo brolio, kuris simais strib eiles. Dabar j i s "isisuks". Bet, anot jos, "liko juoda dm ms namuose". Suprantu j. Gyvenime pasitaiko, kad toje paioje eimoje yra skirting sitikinim. Ji toliau pasakojo savo gyvenim. Vasar, kai buvo pas Stasyt, prie Lyduo77

ki, ten beveik kas vakar susitikdavusi su "aliukais" ir bdavo labai laiminga... "Tai kas, kad nesu kalta ir kad mano brolis ijo i ten, bet vis tiek kakas juodo skiria mane nuo j. Neidrstu... Niekas nesupras, kiek kentjau ir kiek keniu!" A j suprantu. O kadangi ji yra "Sakalo" dukra, privalau jai padti. 1945 m. lapkriio 12 d. Grus i darbo norjau vykti Siesikus, taiau "mano" arkliu eimininkai ivaiavo. Lauksiu rytdienos. Seniai bejojau, rytoj atnaujinsiu malon sport. etadien gro Alfonsas. Atostogos. Bronius irgi namie. Iki io mnesio 15-os dienos, bet ada bti iki Kald. Galbt darys ygius nebegrti... Kalbama, kad inios vis geresns ir geresns. Vien tik viltis palaiko mus. Jeigu ne ji - vargu ar isilaikytumm. 1945 m. lapkriio 15 d. iandien vl sulaukm t pai "svei", kurie buvo vakar. sigrdo ir mano mokykl: partorgas ir kompartijos atstovas su stribais i Siesik. Pirmiausia ipts akis oko partorgas: - Senobines tvarkas! Ni vienas partretas! Tarybinei makyklas. Ko pagalvos paalines pilietis - ni vienas tarybinis portretas!!! (Geriausias "vaistas" yra nesijaudinti). Pasakiau, j o g valdioje netvarka, todl ir nra portret, nupieti ne kiekvienas gali. - Herbas knygini yra, - atkirto kompartietis. - Gali bt, - sakau, - gal dabar yra, bet prie mnes nebuvo. Ukmerg pasiekti tokiu keliu reikia porai dien nutraukti darb. adjo atsisti valsiaus mokyklon, laukiam. Kalbjau, kas tik galv atjo. Su tokiais nematau reikalo kitaip kalbti. Prie ger nor turiau herb, portret ir visko, tik komunistinei valdiai t ger nor trksta. Labai norjau, kad nors vienu odiu prikibt prie Vyio, bet kakodl nieko nesak. O biau radus k atsakyti. Po rami, alt mano paaikinim m "velniai" klausinti apie "gerus mokines, kur aritmetik gerai skaiiuoja", apie vaikams saldainius "veni" proga. Beje! Klaus, ar aikinu vaikams apie komunist partij, apie tarybinius didvyrius, ar darau agitacinius susirinkimus? Na, inoma, visk darau. Turbt partorgui patikau, kad po pasikalbjimo pasil dvi ci78

garetes. Deja - "tarybiniai mokytojai nerko..." Paspaud rank ir ijo, primindami, jei bus koki trkum, kad praneiau - "visk duosim..." Pas Jakaiius kl. Jie ten nujo draugikai pakalbti. adjo ibalu aprpinti kulianius, viskuo, ko tik reiks. Po "aprpinim" m mandagiai prayti, kad pranet "banditams" ieiti i mik. Jie iduosi "spravkes", ir anie galsi laisvai gyventi. Svarbiausia - tegu atsinea ginklus. J buvo dvylika. Be rus. J laim, kad gro apavos keliu... 1945 m. lapkriio 18 d. Sekmadienis Ijau Pagirius, nors anksti ryt man teik kvietim atvykti Siesikus. Susirinkimas. Kvieia partorgas. Tikriausia dl agitacinio darbo prie rinkimus. Tepasikaria jie su viskuo, a ijau mielan Pagirio kratan, kur visokie "skeltanagiai" nesipainioja po kojomis. Vos jus miestel ant skelbim lentos pamaiau skelbim ir prijo sustojus moni pulkel. Tai buvo Lietuvos partizan Vyio apygardos tabo atsiaukimas. Visose apylinkse turjo bti iplatinti tokie atsiaukimai. Daug vili teikianios inios... mons buvo pakilioje nuotaikoje. Pamald metu atsibast Vaivadikio stribai ir nupl visus lapus. Taiau daug moni jau buvo perskait. Po v. Mii ilgai kalbjau su klebonu. Politikavome. i savait usienyje nieko ypatingo. Vyksta rinkimai Jugoslavijoje, Rumunijoje jie prasids iomis dienomis. Vengrijoje ir Bulgarijoje laimjo demokratai. Kai prisimenu prajusius Nepriklausomybs laikus, rodos, kad tai buvo tik graus sapnas. Netikjau, kad emje reiks kentti pragaro kanias. O j e i vl grt Laisv! Dieve, diaugsmo aaromis verktumm!.. iandien tikrj laisv regim tik sapne, tik svajonse... I Pagiri parjau sutemus. Purvinais rudens keliais eidama sulapau, pavargau, bet tai nieko nereikia prie varg benami Broli mikuose, Sibiro taigose. Atjo Benediktas. Ilgokai kalbjome. Gera su juo bendrauti, taip greitai prabga tos trumpos susitikimo valandos... Naktis viesi, ir dar sniegas ikrito. Jis ijo balta eme viesi nakt, mik. Kiek daug juose vento pasiryimo, kiek daug

itverms! 1945 m. lapkriio 23 d. Vakarop, grus i darbo, radau atjusias Gritn Birut ir Genut. Su jomis ir Jadvyga ijom aplankyti t trij partizan kapo. Kap radom apkritus rudens lapais. Nulavm lapus, o kap papuome egli akutmis. B u v o j a u gerokai tamsu, kai jome miko pakraiu. Mike taip tylu, ramu, tik akels po kojomis traka. Keturios jome lauku. Aplinkui lojo unys. Sualusi em bildjo po kojomis. Staiga pamaiau tolumoje moni elius... Sustojome. Arimu artjo dviese, kitoje pusje - dar vienas. - Kas eina? - girdim bals. - Savi - iliniets, - pasakiau. Pagaliau jie prijo prie ms ir nusteb paspaud rankas. - Btumm utratin kulkosvaidiu... Galvojom, kad rusai ilindo i miko. jome sitikinti. Tai bt "grau" - kristumm visos keturios... Bet jie nuramino, kad neityr neaudo. Paspaud rankas, atsipra, kad nugsdino. Jie nujo mik, mes - savo keliu tolyn. Vl vakar ujo Benediktas. Nesitikjau vakar jo sulaukti. Jis buvo labai ivargs. Ukims, skauda gerkl. - Tai nieko. Grau i kelions ir suils atsiguliau ant ems pailsti. Kojos buvo lapios. Naktis alta. Atsibuds negaljau prakalbti... Bet mes usigrdin. Viskas praeis. Jie ruoiasi iemai. Taiso bunkerius. Skirstosi grupelmis, nes kitaip nemanoma bunkery gyventi. Artja labai sunkus laikas iema. Kiekvien kart vis stipresn jga jungia mus. Prajo metai, kai prabilau j pirmutiniais odiais laike. Gerai pamenu prie metus sapnuot sapn... Tas sapnas, tai ne kas kita, kaip kelio krypties parodymas i Visatos... Grai ms painties pradia. Jau metai - 1944.XI.24 - 1945.XI.24. 1945 m. lapkriio 28 d. Vakar patyriau nepaprast nuotyk. Po pamok Buklio arkliu ijojau Siesikus. Deja, per vlai pradjau kelion. Sualusi em neleido greitai joti. Bejojant m gausiai snigti. Arklys nedrsiai bgo usnigtais keliais. Oras po truput niauksi. Staiga pama80

iau virtin rus, traukiani nuo Siesik. Pagalvojau, kad gali mane sulaikyti ir... neapsirikau. m vilpti. Sustojau. Vienas, prijs arti, rusikai aukdamas liep nulipti nuo arklio. Jei nelipsiu - ausis. Nulipau. Klaus, kur taip vlai j o j u . (O dvokia samagonu!) Pasakiau, kad svarbiu tarnybiniu reikalu turiu bti Siesikuose. Paklaus, i kur? Pasakiau, kad i ilin. Kad usiuto: "Tam vsie bandyti!" Jis suriko: "Kas ten aud mike?" Atsakiau, kad girdjau, bet kas aud - neinau. Apie tai j i s klausyti nenorjo. Liep su jais joti Vaivadikius "isiaikinti". tar, j o g "banditams" inias neu. Nors jiems aikinau turinti dokumentus, dl ko btinai turiu bti Siesikuose, bet vienas net apsiputojs grieb nuo peties automat ir grasino nuauti, jei dar bent vien od pasakysiu. K turjau daryti? Nieko. Buvo bejgikai pikta. Veduosi arkl. Esu viena tarp vienuolikos nekeniamiausi prie. Nutariau psia neiti. miau atsilikti, sakydama, kad skauda koj, nors i tikrj taip ir buvo. Matydami, kad labai atsilieku, leido ussti ant arklio. Taiau prie tai nusim nuo peties automat ir rusikai pasak: - Nu paprobui bat - zastrliu. - Galsit auti, - atsakiau lietuvikai. Jojau. Temo. Darsi nejauku... gali keli pastoti partizanai. - Jei upuls "banditai", tave pirm nukelsim nuo arklio, - lietuvikai pasak stribas. Nenorjau tokios mirties. Praiau Dievo, kad iandien niekas jiems kelio nepastot. Pirmsyk netrokau jiems nelaims. Prie Merdadiki kaimo jau gerokai sutemo. O kur dar Vaivadikiai!? Vengdami miko, pasuko pagrioviu. Automatus nusim nuo pei ir dav komand isisklaidyti, garsiai nekalbti. Taiau be garso praeiti negaljo, nes gruodu ried ratai ir arkli pasagos kl triukm. Upakalyje mans jo du, o treias - prijo prie mano ono ir vis laik kalbjo, juokavo. Netvriau i pykio. Pasakiau, kad rusikai nemoku. Tada j i s pasil lenk kalb. Sakiau ir j o s nemokanti. Tuomet pasil lietuvi kalb - j i s suprasis. Be abejons, tai buvo stribas. Taiau kalbjo tik rusikai. - Vaivadikyje turi pastam? - paklaus. - Neturiu, - atsakiau. 81

- Tai kur nakvosi? - aipydamasis paklaus. - Galsiu ir nakt grti namo. I pagriovi ir unkeli ijom viekel. Man galva visai apsisuko, neinau, koks ia kelias? Vaivadik - kitos vilties neturjau. Neivengsiu tos peklos. irdyje meldiausi, kad tik nelaikyt iki ryto. Svarbiausia - svetimas arklys. Nakties tamsa gaubia laukus. Kelyje toks gruodas, kad mano irgas vos eina - kojos krypsta, slidinja. Mintimis buvau ilinuose. i valand jie buvo man dar brangesni nei iki iolei... Staiga igirdau to ekisto bals: - Gali grti namo! (rusikai). Nenorjau tikti, vienok greitai susivokiau, pasukau arkl ir pasakiau - "Labai ai!" Jis dar pridr, kad kvies mane Siesikus pasiaikinti. Ragindama irg norjau nutolti nuo j, kad neapsigalvot. Naktis. Juoda naktis. Jei nebt sniego, neinau, kaip iriau. Visai nesiorientuoju, kur esanti. Kokiais keliais grti? Neinau, kokia ia vieta? Gal Bitinai? Staiga arklys pasuko deinn. Gal j i s geriau ino? ioj nakty jis buvo mano vienintelis draugas. Paglosiau jo kakl, praydama parneti namo... Pajojus gabaliuk, arklys pasuko kairn - siauru, neymiu keliuku. Pro krmoknius. Pagaliau ne mane kiem ir sustojo. Pririau irg prie tvoros ir ujau vid paklausti kelio. O uva loja. einu. Pasisveikinus praau pasakyti, kokia ia vieta. - Antuava, - maloniai man atsako ir labai nustemba pamat mergin, o ne ginkluot vyr... Trumpai papasakoju, kaip ia atsiradau. Suinoj, kad vykstu ilinus, jie patarinjo, kokiu keliu bt geriau, kad ivengti pavoj. Patar pro Tulpiakiemio kapines. Taisyklingas lietuvikas i moni akcentas mane suavjo. Jie buvo tokie artimi. eiminink kviet geriau nakvoti, negu toki nakt tokiu neramiu laiku neinomais keliais joti. Bet pasiryau pasiekti namus dar i nakt ir, nuoirdiai padkojus, usdau ant irgo. - Tegu padeda jums Dievas laimingai pasiekti namus! - palinkjo moterik. - Laimingai! - linkjo ir jos vyras. 82

Padkojus ir atsisveikinus iskubjau i kiemo. Nurodytu keliu nujojau tolyn. Keliavau nenustodama vilties, nors nuo ilgo sdjimo balne skaudo dein koj. Negaljau greiiau joti. Galiausiai pasiekiau kapines. ia nuvito akys, nes buvau pastamose vietose. Norjau kuo greiiau pasiekti savo mokinuko Viktuko namus, kur numaiau pailsti. Nuokus nuo arklio nepajgiau stovti ant deins kojos. I skausmo nejuiomis nuriedjo aaros. Netiktas mano vizitas nakt nustebino juos. Papasakojau savo "tragedij". Jie buvo nustebinti mano drsa nakt keliauti neinomais keliais. Apie baim negalvojau, taiau nepasiektas tikslas, svetimas arklys ir kojos skausmas kl neapykant skeltanagiams. Viktuko tvai neileido mans. Par arkl dobilais ir paruo vakarien. Sako, pirm kart aplankiau juos... tik nelaims dka. Taip maloniai sutikta gerai pailsjau ir nepajutau, kaip greitai prabgo laikas. Septint valand ryto ijojau namo. Buklys jau nesitikjo sulaukti arklio - visko prigalvojo... O mano eimininkai buvo labai nusigand, galvojo, kad pakliuvau "spstus". Laimingai baigsi mano "nuotyki" diena. Tai buvo antradienis. Treiadienis Bevalgydama pusryius suinojau, kad vakar man galjo bti dar blogiau. Mat partizanai "konfiskavo" i Siesik Pagirin veam sviest, grietin ir kiauinius. Tai vyko viekelyje prie ilin. (Tada ir girdjom audym.) Gal taip Dievulis norjo, kad patekiau "aniems", nes grdama i Siesik biau neivengusi susitikimo su rusais ir stribais, kurie vis nakt siautjo ilin miko pakraiais. Aretavo ten pasimaiiusi moter ir Pakauskiens Jon. Juos kaltina, kad nepasako, kur nuvaiavo "banditai" su sviestu. Vienos pertraukos metu igirdau kulkosvaidi tratjim mike. Skausmas pervr ird... Grus i mokyklos radau Bisigirskien, kuri girdjusi audym visai arti j. Es nemaai rus. Buvo uj pas j uvalgyti. Ji pasakojo, kad vienas rusas jo apsivilks partizano miline su lietuviku enklu ant rankovs. "Bet man ta milin tikrai pastama..."
83

Sustingau... Baisios mintys nedav ramybs. Vakare dar daugiau ikrito sniego, pust. Prisiminiau pemykios iemos pg, kai krito Albinas. Ir tada buvo treiadienis... Kalbjome su Jadvyga apie juos. Ijom lauk pairti, ar tebesninga, gal bus lietaus? Atidariau duris ir pamaiau mog, krpteljau... Tai buvo Benediktas. Jadvyga nusigandusi gro atgal. Nepamenu, k j i s sak - visu knu virpjau... Ko? Neinau. Sunku buvo kalbti. Tik pamenu: - Duok bint, vien truput sueid... jom kambar. 1945 m. gruodio 16 d., Ukmerg

Nebaigta rayti ano treiadienio diena ir po to - ilga pauz. Neinau, nuo ko pradti, kai tiek daug tylta ir dar daugiau nepasakyta. Negali inoti, kas tavs laukia sekani dien, valand ir net minut. Toks baisus gyvenimas bolevikmety! Vien kart pasisek okupant "unims" atskleisti ramaus ms kaimo paslaptis. Pirmadien aretavo Railien su Antute Railaite, Butk ir Ingeleviien su Vytuku. Galjo to nebti, jei nebt dovanota gyvyb nipui. Tai Marueviius nuo Panoteri. Jis vaikiojo po ilinus "karvs pirkti". Ujo ir pas Railas pamikje. Jam bebnant, atjo vienas partizanas. Neinojo, kad ia yra svetimas mogus... Vliau t idavik pamikje sulaik msikiai. Tard. sak tylti, k mats. Jei pasielgs prieingai - nukentsi jo namai ir jis pats negyvensis. Apimtas baims, pasiadjo tylti. Taiau pirmadien, atjus Railiens aretuoti, su rusais buvo ir tas Marueviius, kur Railien paino. Gal bt isiteisin suimtieji, jei ne Antut. ioji, neitvrusi kankinim, atrodo, pasak visk, k inojo. Ji galvojo, kad liausis kankin, jei pasakys tai, ko reikalauja. Skandindama kitus, band gelbti save. Bet ji apsiriko, kaip apsirinka visi, kurie galvoja atpirkti savo "kaltes", bolevikams pasakydami ties. To niekad nebuvo ir nebus. Dabar ji, praudius tiek moni, prauvo ir pati. O gal j uverbavo? Treiadien rusai su stribais ivar deimt ms kaimo moni, j tarpe ir ms miel Gritn su dukra Genute. Iekojo ir Biruts, bet nerado, nes ji spjo i ilin pasitraukti. Sako, kad aretavo ir Benedikto tvuk. Vienas mogus per dabokls sien girdjs, kaip tard Antut, kuri pasakiusi vis partizan pavar84

des, kurie pas j u o s ateidav. Tarp kit pasakiusi ir Beniaus pavard. Pasak visk, k tik inojo. Varydami suimtuosius, ueidami namus suimti kit, iuos suklupd ant sniego ir liep klpti, kol ives naujus. Penktadienio ryt ir a ivaiavau i savo mielo krato, i darbo vietos. Nesaugu man tenai. Paliktas kratas

Liko mielas "istorinis" kambarlis, paliko neinioj mano mieli Broliai ir Benediktas su jais. Gal dar griu? Pasitrauk i ia ir Jadvyga. Ketvirtadien likau viena. Mokykloje nebuvau. O vjas vilp, ne snieg laukais... Kaip vaikas nesulaikiau aar... Prie ivykstant norjau susitikti su Juo. Paraiau jam kelet atsisveikinimo odi. Tikjau, kad jie dar yra ten, todl papraiau savo ryinink, kad nunet. B u v o j a u po vidurdienio, todl apie ivykim iandien nebuvo n kalbos. Gavau i jo perlenkt vok. Atpliau. Skausmas netilpo irdy. tai laiko itraukos: "Miela Maryte! Atleisk, kad raau partizano kienje suvalkiotam popierlyje. Kitokio neturiu. Bet negaliu nerayti. Skaitau Tavo raytus odius, skausmas suspaud ird. Lengviau bt buv, kad boleviko kulka bt pervrusi j, negu tai atsitiko... Taip. Tai dl to, kad to mogaus pasigailjome. Skubk i ia, nes greitai gali bti per vlu... Manimi per daug nesirpink. Dievo galia didel. Jis apsaugos mus. O jei reiks, mes moksim mirti, kaip pridera kilniam lietuviui u Tvyns laisv. Kol kas nenumatau didelio pavojaus sau, bet galbt iandien i ia pasitrauksime. Pasitrauksim alt, iemos pg, kur tkstaniai broli klaidioja didelse giriose. Kur eisim, neinau. Bet labai nenustebk, jeigu kada nors, alt iemos nakt, pasibelsiu tavo nam lang... /.../ Taip. Gal j a u vakar buvo paskutinis rankos paspaudimas. Visada j prisiminsiu. Paskutinje mirties agonijoje prisiminsiu Tave... inok, kad paskutinis mano irdies dis skirtas Tau... O paskutinis isiliejs baltam sniege kraujo laas - Tvynei... Lietuvai... /.../ Tesaugo Tave Aukiausiojo Ranka! O a melsiuos u Tave, u nekaltai kankinamus mones! Melsiuos altyje ir pgoje.
85

Dievas pads, tuo tvirtai tikiu. Benas." Skausmas pl ird... Palikti krat, palikti visk visk... Noriu, kad tai bt baisus sapnas, bet deja - tikrov. Temstant suinojau, j o g rytoj anksti ryt ivaiuoju. Noriu dar kart nueiti ten, kur Jis. Be to, suinojau apie nauj pavoj, reikjo perspti. Ijau. Sniego pga vilp ir staug. jau tais paiais savo kaimo laukais, o, rods, einu Sibiro tundra. Nirs man iki iol laimingo krato keliai, namai - ir viskas aplinkui. Radau j su Edvardu. Jis kaltino save u Judui suteikt gyvyb, kuris tiek moni surijo. Benediktas ileido mane pro duris. Lauke lo pgos, o mudu stovjom parm samanotos baks sien... - iandien, atrodo, rus nebus, - sako jis, - eisim kaim. Turim reikal. Biau ujs pas tave, bet dabar gal neueisiu? Kvieiau ueiti. Gal jau paskutinis kartas... Dievas saugos mus nuo pavoj. Baims nejauiu - vien kart reiks negyventi ioje emje... Grus paskutinsyk ukriau savo kambarlio krosn. Taiau nebuvo ji taip maloni, nebuvo jauku kaip kadaise. lstant vtroms ugirdau darant duris, bet kart jos buvo urakintos. Atrakinau. jo Benas. Neinojom apie k kalbti ir k sakyti, kai viena mintis nedav ramybs - gal paskutin kart... Edvardas pasibeldia lang. Jis turi ieiti. O vliau ir i io krato. iema. Kur dingti?.. 1945 m. gruodio 19 d. Ukmerg

I pat ryto atjo Birut Gritnait. - Neturiu vietos, - pasak jus kambar. Kenia j o s visa eima. Sekmadien aretavo motin dl jos. Ieko, lyg didiausios nusikaltls. K daryti? Kur eiti? Pasiduoti jiems kruvinus nagus? Ne. Ji negali pasiduoti! 1945 m. gruodio 20 d. Atvaiavo ir Biruts sesuo Genut. Vakar j i tos peklos ileido. Mu vrikai... Sadistai!!! Liep per tris dienas pristatyti seser. Birutei suversta visa kalt. Tai Antuts silpnadvasikumo
86

dka. Ji praud vis kaim. "Neilaikiau, labai mu", - j o s pasiteisinimas. Ne maiau mu ir kankino Gritn Genut, taiau ji n odio nepasak prieams, neprisipaino. Prie motinos aki dukter nurengt dau... Kankino motin dukters akivaizdoje. Ar nenudius rankos tiems budeliams!?! 1945 m. Ki Vakarien Ukmergje

Vakarien valgm penkiese: a su Tveliais ir Bronius su Birute. Laukiau Benedikto. Neinia kur j i s - ir todl labai lidna... 1945 m. pirmoji v. Kald diena Antros Kaldos raudonojo slibino nasruose. O, Viepatie, kada nuimsi kruvinas grandines nuo mano Tautos!? Anksti ryt buvom banyioje. Sveikinom ugimus Ganytoj. Kaip bt gera, jei visi, kurie kenia kaljimuose, kurie pgoms siauiant "gyvena" giriose ir Sibiro vargo nat nea ant kruvin pei - kad jie ryt galt bti ia - Dievo namuose. Deja, vent Ryt lietuvio irdis raudojo kraujo aaromis, verk minia Vlini nakties rauda... Bet... "kai gyvenimas mums pavasariu ypsojosi ir buvo taip miela visur, mes pamirom Diev, pamirom! Kald laukdavom, kad galtumm soiai prisivalgyti ir prisigerti, pasilinksminti gav ilgas atostogas. Todl itos Kaldos ventesns nei visos prajusios, nes tik kania leido pajusti j ventum, imok painti Diev", - tai kunigo odiai. I elvos atvaiavs mogus pasakojo, kad prie Kaldas mats elvos miestelio aiktje gulint nukankint Karol Jo, mano mokslo draug, kurso senin... Ne! Negali bti! Tai mogus i didiosios raids, visa irdimi atsidavs savai Tautai, savo Lietuvai! Pavakare, grus namo, radau atnet Benedikto laik. "Miela Maryte! Sveikinu sulaukus v. Kald veni ir linkiu laiming Naujj met! /.../ iandien a esu laimingas, nes patekau ten, kur jau seniai turjau bti... Nors skarmali gauja seka ms pdomis, taiau mes puikiai laviruojam, dar padarydami jiems nuostoli. Greitu laiku tikims nuo j atsipalaiduoti. Netolimoj ateity sulauksim
87

nauj vyki, kuri, inoma, laukiu, nors gali atimti ne vienam gyvyb... /../ Kas buvo anksiau kalbta, viskas suiro mudviem isiskyrus ilinuose. Neinau, kokioj dabar esi padty, ar labai baisiai atrodo miesto gyvenimas? A tikiuosi apie etadien - sekmadien trypti alto cemento aligatvius. Sakyk, ar labai tanks ekist voratinkliai apie Tavo namus? /.../ Skubu, nes vlyva naktis, o draugai laukia. Tamsioj nakty iriu vl nauj gyvenim - altyje, pgoje ir pavojuose. T i k prisimins gruodio 13-j netenku lygsvaros. Vl atsiveria nauja aizda. Tesaugo Tave Dievas! Benas." 1946 m. sausio 7 d., pirmadienis Vargais negalais gavau atostog iki io mnesio 20-os dienos. Reikia baigti pradtus gydyti dantis. Noriu rayti dienas, kurias buvau praleidusi. Sekmadien, gruodio 30 dienos vl vakar, jo Benediktas. od itesjo. Buvau laiminga, bet toji laim - vos akimirka... Baisus iandienos gyvenimas teikia daugiau aar, negu diaugsmo. Krauju persunktas komunizmas suryja visk, kas mums brangu. Tik vienas tikjimas Dievu palaiko ms g y v y b ir teikia vilties ateiiai. Paskutin 1945 met vakar su juo nujome banyi. Reikjo sutvarkyti dvasinius reikalus, kad varia sine pradtume Naujus metus. O kokie laimingi t vakar grom namo! Atjo nelauktoji sausio antroji. i dien jis turi ieiti ten, kur visi ms Broliai - varg... Sausio septint sulaukm Gritno i Ukmergs saugumo. Tvas su dukra gro i kaljimo rsi. Visi trys susitiko pas mus Ukmergje. ilinieiai vl laisvi! Ten dar liko Beno tvukas ir Antut Railait. U k tiek kanios senukui?! 1946 m. sausio 12 d., etadienis Vis savait lyja lietus. Oras drgnas. Nortsi diaugtis, bet dar tik sausis. Nuo ilumos alyv pumpurliai darosi alsvi. Upse ir upeliuose pakils niokia vanduo. Ai Dievui, jiems bus lengvesn iema. 88

Nuplauk Radiki tiltas. Elektrins irgi nebra. Ukmergje per ventj tiltas udarytas. Nuo Anyki atplaukia daug miko rst, kuriuos nuo krant nuplov vanduo. Pavojus ms tiltui. Rytdienai ada alt. 1946 m. sausio 22 d., ilinai Vl grau t "palikt krat..." Vakar nedirbau, nes atjo vos keletas mokini. Buvau Siesikuose, bet reikal nesutvarkiau. Sekmadien nuvykau Pagirius, kur gavau nauj jg. Sermgiai - kraugeriai siunta. Vl prasidjo siautimas mikuos. Nuo treiadienio ms partizanams atsivr tikras pragaras... etadien Pagiri miestelyje guljo vienas nukankintas kovotojas u Lietuvos Laisv. ios aukos u krikionikj Tvyn prie raudonuosius okupantus nebus umirtos ir paties Dangaus. 1946 m. sausio 24 d., ketvirtadienis Antradien, sutemus, igirdau palangje ingsnius. Tai buvo Benediktas. Po miko "valymo" msikiai iveng pavoj. Ai Dievui! Sausio 16-os nakt Benediktas su Broniumi ijo i nam. kovos keli pasuko ir mano brolis. Netarnaus okupant kariuomenj! O jei bus lemta ti, inosiu, kad j priglaud Lietuvos em... 1946 m. sausio 27 d. iomis dienomis altis siekia 10-20 laipsni - vienok nebaisu, nes nra sniego. Neivengiamai reikjo bti Siesikuose, turjau pasiimti mokytojams skirt mediag ir batus. (Pataikavimas prie rinkimus). Mediaga neverta savo vardo. O kaina vos keliais rubliais maesn u spekuliant - 200 rb. 1946 m. sausio 29 d., antradienis Pamok nebuvo. jau Vaivadik gauti nauj - tarybin pas. kit valsi, nes savam pavlavau. Apie 500 moni nespjo, nes tokiu tempu dirbant ir puss met bt per maai. Su Butkumi pasiekm buvus Vaivadikio dvar, kuriame iandien - strib bstin. jome vidun, kur kimte prikimta moni. Stovi itisas valandas, o gav atsakym "nra blank, ateikit rytoj", keikdami 89

netvark, mons grta namo. Taip kasdien. U 2-3 ervoncus galima nusipirkti, tik reikia inoti, pas k. Valdikai blankas kainuoja 1 rb. Vienas mogelis nusipirko blank ir, nedamas priduoti, juokaudamas sako: "Ot, durniai! Stovi eilj! A, va, sumokjau tris ervoncus ir gavau be eils!" 1946 m. sausio 31d., ketvirtadienis

Sekmadien aretavo Vytuk Butk ir Fil Butkut. Gaila vaik. Koks irdies skausmas tvams! iema nuostabi. iandien -1 laipsnis ilumos. Jiems lengviau... Ms partizanai nukirpo plaukus panoms, kurios io mnesio 20 dien linksminosi Vaivadiky. oko grojant muzikai, kai ms Broli knai guljo po "oki sals" langais... 1946 m. vasario 5 d. Vakar visose krykelse ir pakelse buvo ikabinti atsiaukimai: "Tautieti, j a u kelintas mnuo bolevikin spauda mirgte mirga apie "rinkimus" TSRS abi tarybas (aukiausi ir tautybi), kurie turi vykti . m. vasario 10 dien. Kokie gi ada bti tie "rinkimai"? Lygiai tokie pat, kaip ir 19401941 metais. Po bolevikinio durtuvo prieira. Jie jokio panaumo neturi demokratini ali rinkimus. Tai tik bolevikinio melo spektaklis pasaulio akims. Nra kandidat nei daugiau, nei maiau. Yra lygiai tiek, kiek turi bti irinkta, ir tik kompartijos ikelt kandidat, lietuvi Tautos igam ir okupant i Ryt. Taigi. Tie "deputatai" abi tarybas jau i anksto yra irinkti ir patvirtinti - tai juodiausios sins ir emiausios morals mons. Jei kandidat pasirinkimo nra, tai u k gi tu balsuosi? Ar u deimtis tkstani broli ir seser, keniani Sibire? Ar u savo, kalinio, rytoj? Visa Lietuva sksta kraujuose, aarose ir deginam sodyb dmuose. Taurus lietuvi-lietuve! Tavo sin, garb, motin ir nalaii aaros ir nuudyt broli kraujas tau sako: - Nebalsuok! Imk pavyzd i savo broli partizan. sim vergais nebsim! Tegyvuoja Laisva Nepriklausoma Lietuva! 1946.II.1. Apygardos vadas

90

1946 m. vasario 6 d., treiadienis Vakar su Jakaii Vytuku nuklampojom purvynais Siesikus, o iandien bridau Vaivadik, nedama vakar upildyt blank pasui gauti. Vargais negalais gavau t nelaiming tarybin pas. jau pas idavimo kambarlin, radau Sakalausk - krauger ir uniformuot rus. Kalbjau lietuvikai, nes "rusikai nemokjau", todl "draugas" Sakalauskas buvo vertju. Nustebo, kad "mokytoja ir nemoka rusikai". Man bestovint apaioje ir besikalbant su pastamais, pro al eidamas Sakalauskas pasigyr: - Rytoj a bsiu Siesikuose. Vaiuosiu pasiimti medali. I Maskvos prisiunt. 1946 m. vasario 9 d., etadienis Antros pamokos metu prasivr durys ir js kakoks driskius liep paleisti vaikus ir per juos suaukti mones miting. "U geriausius liaudies snus - Niunk ir Bagoin - balsuosim, nes jie supranta liaudies reikalus ir mums pads." 1946 m. vasario 11d., pirmadienis

Ta nelaimingoji vakarykia diena baigsi. Jau po balsavimo. Niekas netrukd, o taip visi laukm... Gritno pusje smarkiai tratjo kulkosvaidiai. Ten mons negaljo pasiekti balsavimo bstins. "Teisingiausiai ir demokratikiausiai pravedami balsavimai Taryb Sjungoj." Beje, j odius reikia suprasti atvirkiai... Du kandidatai ir j abiej biuletenius reikia mesti urn, u abu balsuoti. Balsavimo rezultatai visur vienodi - 99,9 proc. Ms kaime buvo usira 12 ligoni, bet su Urnomis neatvyko, bijojo, kad kas kelio nepastot. Aiku, jie patys u ligonius "pabalsavo". Netiktai per pamok ujo "Trupinys". A tokia laiminga! Nuo iandien sijungiau dar didesn Tautos darb... Pleiasi ms pogrindin veikla - ji lyg voratinklis apjuosia prie. 1946 m. vasario 13., treiadienis iandien pas mus "kaldojo" kunigas. Pas Jakaiius valgm pietus, kur dalyvavo ms naujas parapijos kunigas - senukas, klebono padjjas. Mano mokyklos vaikai labai norjo, kad kunigas ir juos aplan91

kyt. Bet jis nenorjo eiti, kad nei sau, nei man nepadaryt nemalonum. Taiau a vis atskomyb prisimiau sau ir praiau, kad aplankyt vaikus. Jie buvo labai laimingi! Baigiant pietauti atvaiavo ir klebonas. eimininkai buvo prigamin vairiausio maisto ir skanaus mieinio aluio. Tas alus man taip apsuko galv, kad akyse rjo vaivorykts... Pavakare nuvaiavom pas Lainskus vakarienei. ia buvo labai jauku ir maloniai bgo laikas. Taip iki vakaro devyni puotavome. 1946 m. vasario 17d., sekmadienis

Ketvirtadien ivaiavau Ukmerg, iandien grau ilinus. Gamta visai palo - privert begales sniego. Jis taip nereikalingas! Neseniai lijo lietus, ir vtros lau medius, ryt snigo didiausiais gabalais, vliau purk lietus. Temperatra pakilo iki 1 laipsnio ilumos. Vakar buvau labai pavargusi, nes vis nakt neteko miegoti. Prie et valand ryto grau i ilgos kelions. Ak, varge! Ketvirtadien, pavakare, suinojau, j o g treiadien rusai uj atuonis partizanus namuose. Sudegin trobesius ir msikius sunaikin. "Atuoni..." irdis dar kart pakartojo skaii... Tame krate, Viepatie! O t treiadien vjas taip baisiai ne snieg. Man vaidenasi baisi tikrov... Ketvirtadienio vakar buvau banyioje ir meldiausi, kruvina irdim praiau Visagal, kad tai bt netiesa! Norjau sitikinti, reikjo pasiekti t krat. Mamyt atkalbinjo, nenorjo mans leisti vykti ten, taiau ipraiau. Tvelis dav arkl, tik nenorjau sakyti, kur vykstu. Paadjau, kad vaiuosiu 7 kilometrus ir griu. Tikjausi ten k nors suinoti. Penktadien 10 valand ryto sdau roges ir ivaiavau, nors inojau, kad bus vargo tokiu metu arkliu vaiuoti. Pagaliau pasiekiau Laiius ir tuos mones, kur tikjausi k nors aikesnio suinoti. Deja, msikiai ia buv antradien, o tai vyk treiadien. Reikjo vaiuoti Uugir. Devyni kilometrai miko keliu. Daug pravaint keliuk, sunku orientuotis, kuris tikrasis. Bet, ai Dievui, laimingai pasiekiau miko krat. Saulei leidiantis buvau vietoje. Taiau ir ia nieko tikro - jie buv treiadien, po to ivaiav piet link. Vliau ia atvaiav
92

devynios mainos rus. Tos dienos vakare anapus eero, Lno link, smarkiai aud ir sudegin trob, taiau viduje j nebuv. uv penki rusai. Apie savikius tikr ini nra. Mano "proletarikas irgas" visai pristojo. Baisu pagalvoti apie grim. O grti btinai reikjo. Vasario 16-os ryt norjau bti banyioje ir t pai dien turjau bti ilinuose. Todl po vakariens, arkliui pasistiprinus ir pailsjus, ivaiavau nakties kelionn. iburi trobose jau nebuvo - visi miegojo. Naktis pasakika. Danguje ypsojosi mnulis savo vies berdamas ant prisnigt sidabrini lauk. Jokio vjelio, j o k i o garso, tik girdti rogi girgdjimas sualusiu sniegu. Pravaiavau prezidento Antano Smetonos dvar. Madaug u 200 metr keli perbgo vilkas. Didelis, nuleista uodega... Pabgjs sustojo. Neramu... Prie akis artja mikas. Netoli girios vaiavau kiem. Sustojau. unys kl triukm. Neinau, ko sustojau. Prayt nakvyns? Ne. Gal eimininkas parodyt keli? Pabeldiu duris ir moterikas balsas paklaus: "Kas ia?" Pasakiau: "Praau nebijoti..." Taiau durys usitrenk. Nedrsu vidurnakt vienai vaiuoti per 9-i kilometr mik... Namai dar taip toli. Vienok kitos ieities nra. Sdau roges, persiegnojau, kad Dievas laimint, ir ivaiavau. Vilk gal nesutiksiu, sako, jie bijo rus, bijo moni. Nerandu odi ireikti groiui, kur regjau vaiuodama toki pasakik nakt miku. Mnulio pilnatis grojosi miko paslaptimi ir ypsojosi. Sidabrins medi akos aid nakties viesos spindesy. Galiausiai privaiavau miko krat, lyg jros krant... Laimingai. Ai Dievui! Beje, buvau strigusi tarp dviej medi. Reikjo ilipti ir itraukti roges su arkliu. O lauku vaiuoti - kaip namie. Tylu. Ramu. Tik kikiai bgiojo pakeliais po rugi lauk iekodami sau maisto. Jiems naktis - motina. Pus ei pasiekiau namus. Radau Mamyt, stovini prie lango su Roaniumi rankose... Ji lauk savo vaiko ir meldsi... Po valandos ijau banyi pasimelsti u Lietuv Vasario 16-j. 1946 m. vasario 18d., pirmadienis

Vakar grau ilinus, savo darb. Nuo Vasario 16-os pavakario snigo, vjas pust snieg po laukus ir pamikes. Vaiavau 93

per Seveiki mik. Neapsakomas grois! Arklio ukliudytos akos br snieg ant mans, buvau apdengta minktu patalu ir avjausi. Mano Broliams is pasakikas grois yra kania. Todl spaudia ird, kad jie negali diaugtis gamtos pasakomis, kurias Tu, Viepatie, pabrei ion aar pakalnn. Kur ir kaip jiems gyventi, kai toji "baltoji, sidabrin pasaka" pripild j "namus" skausmo, apsunkino gyvenim?! Taiau - Tavo valia! Jei mes dar esame verti Tavs, Tu laiminsi ir guosi mus sunkiame nedalios kelyje. 1946 m. vasario 23 d., etadienis Vis i savait spaudia altis. Temperatra -10-20 laipsni. Sniego neibrendamai. Mike nemanoma nukirsti medio, nes jis visas pasineria sniege. Bet pavasaris ia pat - jau greit kovo pradia, o iam sniegui itirpti nedaug reiks laiko, nes jis - vien tik pkas. Po pamok nujau pas Gritnus. Ten radau svei i Kauno. Jis rytoj vaiuoja ten, kur susitiks "Plaktuk", per j perduos mano sveikinimus " A l g i u i " ir "Arminui". Jis sako, kad soviet delegacija i konferencijos pasitrauk. Nesusitar. Tikimasi, kad kovo mnes gali kilti karas. Bet - prasidjo trmimai: Marijampols, Vilkavikio ir Teli apskrityse Sibir vea mones. Kas tik pakliva... Gal prie gal raudonasis slibinas sotinasi ms aukomis. (Vytuk Butk paleido i saugumo. Sugrs susirgo.) 1946 m. kovo 20 d., treiadienis I slptuvs imiau dienorat ir noriu rayti daug praleist odi. Su ia diena pradjo tirpti sniegas, upeliais teka vanduo. Pavasaris. Nuo vasario 25-os iki kovo 11 -os slaugiau ligon, kuris atsilanks manan kratan visai susirgo. Tai vargas Benediktas. I pradi sirgo bronchitiniu gripu, vliau - kataralinis plaui udegimas. Iki kovo antros savo jgomis gydiau j, vaikiodama kasryt ir kasvakar ten, kur j i s guljo. Vieta buvo nesaugi, bet kitur nebuvo galimybi. Kovo 2- dien, etadien, reikjo j perveti saugesn viet, ariau gydytojo. Viskas buvo suplanuota. Apriom galv vilnone 94

skara. Aprengm moterikai. Kienje - pistoletas. Temperatra 40 laipsni. A buvau veiku. Ligonis buvau ir a. Nors prieas lipo "ant kuln", taiau Dangus ved pro pavojus... Ivaiavimo dien upldo rusai su skeltanagiais, ir, jei dvi minutes biau pavlavusi ieiti laukan, tai vyresnysis serantas bt nepastebtai js vidun ir pasislpti nesusptume... Galjo vykti tragedija... Tai Dievo stebuklas! Pravaiavom Siesikus, netoli Seveiki sutikom garnizon, vaiuojant nuo Ukmergs. Bet - vl stebuklas! Laimingai pasiekm "v. Elenos sal". Saulei leidiantis buvome vietoje. Diena buvo tikrai pavasarika! Vienok ligoniui pakenk kelion, sualo kojas ir tapo blogiau. Atjo gydytojas Mikalauskas. Diagnoz - katarinis plaui udegimas. Paskyr vaist ir pradjau gydyti. Turjau grti pirmadien, reikjo grinti arkl, bet temperatra vis laiksi 40 laipsni, negaljau jo palikti. Suradau ger mog, kuris parvar arkl eimininkui. Pasilikau visai savaitei su juo. Reikjo ypatingos prieiros. Po savaits temperatra nukrito. Pirmadien ivykau darb. Gaila buvo j palikti. Neramu, kai aplinkui siauia raudonieji okupantai. Beje, prajus dviem dienom, kai atvykau "sal", sulaukm dar vieno ligonio - Armino. Tas irgi krito lovon su aukta temperatra. Jis guljo tik tris dienas. "Sala" tapo nelegalia ligonine. Nuo kovo 11-os iki 19-os dienos altis vl paspaud. Sniego neibrendami kalnai. Vargas jiems pasilikti mikuose. Bolevikai nesnaud. T ali dienomis vienu kartu krito 18 Broli, kit kart - trys geriausi vyrai i Vaitelio apygardos. Gaila ms tauri lietuvi, kurie, tiek met ne kani, suklupo, galbt, prie pat Laisvs slenksio... Skaudiai virpina ird j dainos odiai: "Tu ugesai, kai Laisv vito, laimjai kov tu ne sau..." Kalbama apie berniuk - prana, kuris 1940-1941 metais pranaavs, j o g komunizmas lugsis. Bolevikai j itrm Sibir, angli kasyklas. Plaiai apie tai buvo kalbama. Dabar, sako, jis yra pas vienuoles. Vakarais jis daug meldiasi, o aplink j vyti fosforin viesa. Nuo 20-os valandos jis, apimtas ekstazs, atsakinja moni klausimus. Mano Tvelis kalbjo su Liole Kavaliauskaite, ji pastanti mog, kuris su tuo berniuku buvs angli kasyklose. Tas mogus yra i ten pabgs. Jis taip pat saks, kad berniukas vakarais sksda95

vs maldose ir po to atsakindavs klausimus. Tasai kalinys planavs bgti ir klauss, ar nebus kelionje klii, ar pasieks laimingai namus. Berniukas atsaks, j o g klii nebus ir j i s namus pasieksis Kald antr dien. Tikrai, mogus namus pasieks laimingai ir t pai dien. iandien mes guodiams geromis iniomis, pranaystmis ir sapnais. Tok iurp gyvenim gyvename. 1946 m. kovo 21 d., ketvirtadienis Pavasaris. Vanduo apsm pievas, grioviais iurlena upelikiai. Vieverslis sveikina savo tviks padang. Pemps aukia " g y v i " , ir linksmas varnnas, diaugsmu virpaniais sparneliais, nutp ant jaunuts liepos akels po mokyklos langu. Viepatie, vos iauo pirmoji pavasario diena, ir visas Tavo pasaulis pakilo gyvenimui! O kad ir mes prisikeltume i kruvinos iemos kaljim, kad numet vergijos panius, su bundania gamta giedotumm Tau Prisiklimo giesmes!!! Dvi dienas ir naktis nelaimingieji driskiai slankiojo po ms kaim. Dvi naktis unelis lojo iki auros... Vakar pas Lainskus vl dar krat, o iandien atsilank ir mokykl. Pirm kart per iuos darbo metus. Baigiantis pamokai, pastebjau u lango nelauktuosius. Po keli minui igirdau beldim duris. Ijus pamaiau stovint strib. - Kapitonas pra, kad ateitumt pasikalbti. - Gerai, - pasakiau, - paleisiu vaikus pertraukai, Grau klas. irdis blaksi. Toks ikvietimas reik kak negera... Lagaminl, kuriame buvo dienoratis, atidaviau mokinukei sidti suol. js klas kapitonas pareikalavo dokument. Apauk, kad nra "n vieno tarybinio portreto." "Gal bandit bijai?" Na, viskas baigsi gerai. Ai Dievui, man vis dar sekasi. 1946 m. balandio 6 d., Ukmerg

iandien lygiai dvi savaits, kai nebuvau mokykloje. Nuo kovo 23-os iki balandio 2-os dienos visas mokyklas ileido atostog.

(U tai nebus Velyk atostog - daroma "apgalvotai..."). Kovo 24- reikjo kriktyti eiminink sn, bet visi planai suiro. Susirgau. Temperatra pakilo iki 39 laipsni. Jauiau, kad 96

gali bti plaui udegimas. Vaist nebeturjau, reikjo vaiuoti Ukmerg. Kol atsirado mogus, kuris galjo mane nuveti, ivykau tik antradien. Buvo taip bloga, j o g negaljau sdti - guljau veime. Kaip lavon mane parve namo. Niekados taip lidnai neteko pasivainti... Tveliai labai nusigando, pamat toki negaling. Greitai ikviet gydytoj. Pripaino bronchit su plaui udegimo pavojumi. Balandio 2- dien baigsi atostogos, bet a dar jauiausi silpnai. Gydytojas atleido mane nuo darbo dar iki balandio 5-os. Vakar reikjo bti darbe, bet tokiu purvynu niekas neatvaiuoja. Artja egzaminai, o mano vaikai neparuoti "tarybikai". Negi tie raudonieji skarmaliai dar ilgai i ia neisinedins!? 1946 m. balandio 10 d., ilinai. iandien po ilg atostog vl pradjau darb mokykloje. Reiks daug dirbti, kad paruoiau savo vaikus egzaminams. Sekmadien mano sapnuotas sapnas isipild. O sapnavau Benedikt. Jis dainavo. Pamenu tik iuos odius: "Atvaiuok, atvaiuok!" mogus, kuris atvaiavo mans parsiveti, sistas buvo Jo. Nustebau, kai kiem vaiavo vienas i t, kurio vaikai neina mokykl. js pasak: "Atvaiavau parsiveti js". Nustebus paklausiau: "Kodl j s atvaiavote?" O jisai: "aliukai buvo uj ir pra parveti, sako, kad jiems labai reikia." Supratau, kad kakas vyko... Lijo lietus. Parjau truput sulyta, purvinais batais. jus pas eimininkus krpteljau - u stalo sdjo Benediktas... Liga j pakeit - dar neatgavs prarastos sveikatos. Yra pavojus komplikacijoms. J toks sunkus gyvenimas, kaip jiems nesirgti, kaip pasveikti?! Atkeliavo jiedu su Septintu. inakt ivyksta atgal. Rytojaus dien turi bti stovykloje. Atvyksta apygardos vadas su naujomis iniomis ir planais. T nakt lijo lietus ir lo vjas. 1946 m. balandio 12 d., penktadienis Vakar vl vakar visai netiktai ujo Benediktas. vyko nelaim... uvo ei ms partizanai. Baisus vaizdas man neinyksta i aki. Matau prieo kulkosvaidio pakirst Brol... Jis dar 97

spja suukti: "Vyrai, nepalikit mans!" Bet prieo ataka priveria trauktis ir... j i s lieka. Gyvj draug akivaizdoje suklumpa antras lietuvis. Teroristo kulka pataiko krtin. Jis sukniumba mesdamas ginkl: "Man jau nebereikia"... Ir is palieka kautyni lauke. Krinta treiasis... Kitas veriasi pro bolevik ugn, taiau jo likimas toks pats... Tai vyko Viliuk miko uuolankoj. Msikiai buvo apsupti. Reikjo trauktis. Baisi nelaim!.. Sulaukus pavasario, ikentus tiek vargo suklupti aminai... vakar grs pro Deltuv kaimynas mat ant miestuko grindinio gulinius eis ms partizan knus. Tie patys! Kaip ird sopa mums visiems... kaip lidna! 1946 m. balandio 13d., etadienis

Ryt, bevalgant pusryius, gavau ratel. Ksnis sustojo gerklje, kai pamaiau jo rat... Skaitau: "SOS! Gelbkit! Pavojus apakti. Jeigu turite, pagaminkite boro rgties arba iaip k nors nuo aki skausmo. Benas." Visk paruoiau labai greitai. Pasirodo, ligonis akumuliatoriaus rgtimi aplakstytas rankas nusiluost nosin, vliau, matyt, patryn akis. Iki iandien dar mat, bet iuo laiku akys visai utino. Reikia gydytojo pagalbos. inakt ve j ariau gydytojo. 1946 m. balandio 14d.Verb sekmadienis

Anksiau per Verbas vaikai bdavo namie, paleisti Velyk atostog. Taiau raudonieji pavergjai aiposi i ms veni, todl atostogas padar dviem savaitm anksiau. Tai pasityiojimas! Bet a nedirbsiu ir paskutinmis didiosios savaits dienomis. Gavau i Rusijos gilumos Alekso Gujos laik: "Maryte, kiekvienam mogui likimo yra lemta pragyventi linksm ir laiming dien, taip pat nelaiming ir varging. kart t skur ir a patekau. Tu nustebsi gavusi laik, bet, inok, pasaulis myli netiktumus. Maryt, gavusi mano laikel tuoj pat j atsakyk, nes neinau dl koki prieasi a negaliu susisiekti su namikiais. Bk maloni, pranek pastamiems ir duok mano adres. Parayk, kas gero. Laukiu Tavo laik. ASSR, Bopkyta. Aleksas". 98

1946 m. balandio 21 d. - pirmoji v. Velyk diena Antra Kristaus Prisiklimo vent, kai teka kraujas i ms mylimos Tvyns kno... Kaskart vis kartesnis sielvartas pripildo lietuvio ird. Vakar Siesikuose guljo vieno partizano knas, nubloktas, iniekintas... Viepatie, tebna tavo valia, prataria lpos, bet ird perveria kalavijai ir aaros degina akis. Taip skaudiai lidna! Dar viena auka - uvo Juozo vogeris, taiau prieai nespjo jo kno iniekinti, palaidojo savieji. 1946 m. gegus 17 d., penktadienis Kas vakar geguinse pamaldose meldiams Karalien praydami globos partizanams ir utarimo ms Tautai. Pavasaris paiame graume. Mikas pasipuo aliu rbu. Laktingala kas ryt, kas vakar savo giesmmis guodia ten gyvenanius ms Brolius... Deja - j jau nebeavi niekas. Dvej met vargas jiems ipl i irdi velnumo jausm, kertu j pripild. iandien velgiu aliuojant il, bet j i s neuburia mano irdies kaip kadaise... iuose mikuose m siausti prieas. Saugo pamikes, slankioja linijose vidury miko, lanko pamiks gyventojus, daro kratas, ieko... Pajut pavoj, partizanai persikl kitus mikus. Raau pas Lainskus. ia taip ramu, gera. U sienos neverkia vaikai. Ol auia dailius lininius utiesalus. Klausausi stakli "muzikos"... Noriu sugrti pragyventas dienas ir urayti tai, ko ilgai neraiau. Gegus 5- su savo mokinukais minjom Motinos dien. Jau trei toki dien iame krate. Diaugiuosi, kad puikiai prajo renginys. Vaik tvai ir sveiai buvo laimingi. Atjo ir Benediktas su dviem draugais apsivilk civiliais rbais. Sako, kad jautiesi, kaip Laisvoj Lietuvoj... Diaugiuosi, kad kruvinuoju bolevikmeiu dar n trupuio nenusikaltau Tautai. Gegus 7- dien rusai su lietuvikais pakalikais vaikiojo po kaim rinkdami paskol. Sako, reikia aukoti pinigus, o patys paskiria, maiausia, 500 rb. Pasiaikinti, kad suma didel, kad tiek neturi, nebandyk, nes "nuraminimui" yra gera priemon 99

automatas. Skelbia gi, kad mons aukoja laisvu noru. Mokykloje atsilank naujas partorgas. Ikoneveik mane dl "n vieno portreto..." Vl suveriau kalt valdiai, kad neaprpina. adjo perduoti prokuratrai, nes, girdi, "a Kurkli valsi sutvarkiau ir it sutvarkysiu!" Visai ramiai pasakiau - "praau, perduokit!". Kalbjau ne taip, kaip turt kalbti "tarybinis mokytojas" su "draugu" partorgu. Vaidinti nemoku, pataikauti - taip pat! Grusi namo radau dar vienus tonus. Mano eimininkui Grauimui ura 500 rb ir joki pasiaikinim - liep mokti, nesvarbu, kad teturi 1,5 ha ems ir atuonis eimos narius. U stalo sdjo garsiojo stribo dukt, krtin papuousi raudona vaigde, ir kak ra. Kiti jau buvo ij kiem. eimininkas aikinosi, kad tiek pinig neturi ir sumokti negals. Man pristigo kantrybs ir pasakiau: - Nepergyvenkit, parduosit nam ir sumoksit! - Matot, neinau, ar ponia, ar panel, - ia ne nuo ms priklauso, kiek mums sako, tiek ir raom. Nieko daugiau nesakiau 15-os met amiaus "valdininkei" su Stalino vaigde. Ijo. Po minuts praveria duris vyresnysis rusas ir kvieia mane verand. Kad ims rusikai rkti: - K? Js agituojat mones! Js pasakt itam mogui, kad jam nam reiks parduoti, kol isimoks! Js turit agituot, kad duot, nesvarbu - turi j i s ar neturi! Suaudysim u agitacij prie mus! Kadangi rusikai "visai" nemokjau, pasakiau lietuvikai: "Nieko nesuprantu..." Galvojau, kad trenks j i s man veid, bet - nujo. Grau kambar. Ak, ived mane i vis kantrybi! Prajus sekmadien buvau Siesikuose susirinkime. Ten mokytojai m klausinti, kas su manimi atsitiko, k pasakiau paskolos rinkim dien? Mat gr i ms kaimo "sveiai" pirmiausia pristat valsiaus vedjui, "kad, va, koki mokytoj pas mus yra...". Pasakojo apie mano "agitacijas", o partorgas - apie "portretus" klasje. Darosi ir man "karta" ioje apylinkje. Gal dar spsiu vaikams egzaminus surengti. Egzaminai - gegus 21-. 1946 m. gegus 19 d., sekmadienis Vakar paleidau vaikus vasaros atostog. Tik ketvirtokai liko egzaminams. Jie bus apuvos mokykloje. 100

Grusi i pamok sulaukiau mokytoj - Maryts ir Antano. Dar vis nesiliauja kalbos apie t "paskol" dien. J mokykloje buv "raudonieji sveiai", tai kalb nestig apie mane. O antroji sesuo su "vaigde" - Imbrasait, pasakiusi: "Kain, ar ji isisuks nuo kaljimo?" 1946 m. gegus 23 d., ketvirtadienis Vakar baigme egzaminus. Mano mokini rezultatai daug geresni negu apuvos mokini. Ypa lietuvi kalbos (5) ir skaiiavimo (4). Taip baig visi. Rus kalba vertinta trejetu. Diaugiuosi egzamin rezultatais. Prajusios dienos ankst ryt i miego priadino kulkosvaidi tratjimas. Aidjo visas mikas... Viepatie, taip nusigandusi dar niekad nebuvau, rodsi, kad visi msikiai uvo... Neinau, kokiais maldos odiais aukiau Dievo Motinos pagalbos jiems - skausmas suspaud ird, aaros liejosi skruostais... Laukiau vakaro. Per geguines pamaldas suinojau, kad "aliukai" nenukentjo. Kova baigsi be auk. Grus namo i pamald ujo Benediktas. Trumpai pakalbjom, nes jiems iandien - daug pavoj. Jis trumpai papasakojo, kaip skarmaliai puolj stovykl. Vieni dar miegojo, bet staiga pastebj prie, spjo atidengti ugn. Ai Dievui, sako, nieko nesueid ir auk nebuvo. Rusai su stribais grdami gyrsi monms, kad tris nuov, rad daug ovini, granat, pagalvi ir dar visoki nebt dalyk. 1946 m. gegus 26 d., sekmadienis Buvau Pagiriuose - savo parapijos banyioje. Oras suilo. Pavasaris. Tik irdyse ruduo... Uvakar Vaivadikyje guljo du nukankinti partizanai. Vienas, nenordamas pasiduoti, pats susiprogdino: be galvos ir be rank... Antram per vidurius perjo kulkos... 1946 m. gegus 29 d., ilinai Ryt etins. Baigme maldas prie kryi. Buvau pas Benedikto tvukus. Gegus 9- j i s gro i kaljimo. Nors daug ikentjo, taiau dvasioje liks stiprus, nepalauiamas. 101

sutart viet nujau iek tiek vliau negu visados. Mat neiau jiems sunk krovin - ovinius automatams. Nelengvi jie, bet miku jau labai trumpai, greitai susitikau su jais. Vakar vakare penki partizanai buvo geguinse pamaldose. Kartais ir jie ateina pasimelsti su visais... 1946 m. birelio 13 d. ilinai Antra diena, kai vl esu ia. Nuo birelio 4-os buvau namie. Tas dienas labai siaut skeltanagiai, todl nebuvo saugu. Itutjo ir prie ms esantieji "alieji namai..." Persikl toliau. Dabar griu neapraytas dienas. Birelio 1 - ir 2- dienomis amaras upuol ms ramj kampel. etadien, birelio 1 -, igirdom kulkosvaidi ir automat serijas... Mikas i vis pusi buvo apsuptas. Sekani dien dar daugiau pribuvo raudonj. Guljo isidst palaukse ir lauk... Sekmadien audymo j a u nesigirdjo. Tik nieko negaljome suinoti apie savikius. Pavakare bolevik pulkai trauk pamike viekelio link. Gal jau isinedins? Lijo lietus. O po jo taip nuostabiai pragydo laktingalos!.. Norjosi eiti tankumynus, iekoti, surasti, suinoti apie juos... Nusiuniau piemenuk apsidairyti, ar nra, ar nematyti kur nors rus. Saul jau buvo nusileidusi - po lietaus taip gera, taip miela! Tyras oras. Ir ird graudina laktingal giesms... Pamaiau pamike einant Rail Petriuk. Jis sak mats savikius, jie pra maisto, nes antra diena nevalg... Nubgo namus ir greitai gro neinas kibiru pieno ir duonos kepalu. Padjau jam neti, ir abu nujom pas juos. Radom belaukianius Edvard ir Vlad. Ivarg, nepanas save. Paklausiau, kas naujo pas juos? "Vakar buvo ruskiai uj ant ms, keturis ivertm i klumpi, ms, ai Dievui, visi sveiki ir gyvi." Pasak juokdamiesi, nors tas juokas - ird verianios aaros. Jie labai skubjo. Norjau paklausti apie Benedikt, bet... Pirmadien anksti atsiklus nujau viekelio link. Niekas nepastebjo prieo nuo vakar vakaro. Visa diena rami. moni veidai nuvit. Vienok man vis dar neramu, kodl niekas nepasirodo, kodl nakt niekas j nemat? Nutariau nueiti prie "duts". Gal k nors suinosiu? Ueinu pas Lainskus. Riuosi skarut ir jau noriu eiti, tik... " R u s a i ! " - suunka nusigandusi ponia. irdimi nueina iurpuliai... Matau ateinanius iauriais veidais uniformuo102

tus rusus su skrebais. Ueina kambarius. Veria lovas, spintas, aukt, dauo grindis, sienas, lando po tvart, klt. Jauiu, j o g pasikeiiau... Vienas j paklausia, kodl a tokia nulidusi? Pasakiau rusikai nesuprantanti, bet ponia L. pasako: "Jai koj skauda..." (Ji buvo aprita.) I ia jie nuslinko tolyn kaim. Visur krat, iekojo "bandit"... Tai buvo vietinio garnizono gauja. Jiems ijus suinojau, kad rusai prajo grdami i anapus miko. Nusprendiau vis tiek pasiekti "dut". jau miko pakraiu. Nejauku buvo praeiti pro kap, pro iverst kryi, imtytus vainikus"Pato dutje" nieko neradau. Ir nieko niekur, kas duot suprasti, kad j i e ia. Paraiau kelet odi ir palikau. Grus suinojau, j o g tris mainas vl ilaipino ms pamikje. Tada norjau, kad ms vyr ia nebt, kad bt ij. Antradien nutariau eiti psia namo, usukti pas Trupin, gal ten k suinosiu. Bet... kakas pabeld duris. Nustebau: tai buvo Vaidilut. Supratau, kokiu reikalu ji atjo pas mane. Sekmadien nakt visi ms Broliai ir Benediktas buvo pas juos ir per j atsiunt i ini. Nelaim - Plien pam gyv! Kaip j i s jiems pakliuvo, neaiku. Su Vaidilute ijom j o s kratan. Ten pasilikau nakvoti, nes buvau pavargusi. Jie i nakt ar kit turjo bti pas Trupin. Taiau veltui - nesulaukm. Ryt paraiau Benediktui kelet odi ir ijau. Pas mane turjo ateiti Papartis. Suinojau, kad Siesikuose guli trys... Per miestel nevaiavau. Pakelje sutikau moter, i kurios suinojau, j o g tikrai trys... "i an dideli mik atve". Aplankiau Algio tvus. i nakt jie jau atkeliavo ian kratan. Dar su viesa nujau pas Ol, kuri pamikje gan karves. Kalbjom apie prie siautjim, apie juos. Ji sak, kad Benediktas neseniai grs i kaimo. Staiga pamatm ateinant... Dieve, kaip jis pasikeits, kaip baisiai ivargs! Sunku painti. Vis savait tiek daug vaikiojo, niekur negaljo ramiai pabti. Lankoje truput pakalbjom. Temo. Jo lauk draugai. Trumpai papasakojo apie dabartin padt politikoje. 1946 m. birelio 14 d. Po kaim vl trankosi rusai su stribais. Rainja gyvulius. mons su karvmis patrauk mik. 103

Baigus rayti dienorat, sdau valgyti pusryi. Dl rus ir skreb nesijaudinau, nes buvom sitikin, kad surainja gyvulius. Bevalgant pamaiau atskubani Bisigirskien. Jauiau, kad kakas negero... Pribgus prie atviro lango, be jokios angos pasak: - Panele, js rusai ieko! Klaus pas Stankeviius, kur gyvenate. Greitai, kad nebt per vlu! Jie jau pas Varanaviius. Keista ir nemaloni inia paveik ird... K daryti? Laukti negalima, nes nenoriu bti tampoma. Olei padaviau dienorat paslpti, ji uvilko man savo megztin, skarut ir - pro lang... Neinojau, koki pus eiti pas juos? Taiau buvo tik vienas kelias... Lijo lietus. Skubjau, kad kuo greiiau juos surasiau. jau prie tako, kuris veda miko gilum. Staiga prie save pamaiau ateinanius ginkluotus mones. Tai buvo jie - Hitleris ir Antanas. Nusakiau jiems savo padt. Jie jo stovykl ir dl esani parazit nesijaudino. Pro lapius krmus skubjom takeliu, kur turjo bti stovykla. Igirdom kalbani moni garsus. Sustojom po egle, nes lietus lijo kaip i kibiro. Aprimus lyti jom ta paia linkme. Pamaiau bevaikiojant sargybin - Sen. Papraiau pakviesti Benedikt. O j i s nujs stovyklon pasigyr sugavs "mergait" ir tuojau visi atjo pairti "grobio". Besikalbant i kitos puss pamatm ateinant Benedikt su keliais vyrais. Nustebo... Kalbjom su juo apie prieastis, dl ko a ia. Jis kviet eiti stovykl, nes "be vakaro ieiti negalima..." Vienok buvau laiminga... Buvau laiminga, nes galjau nors kelet valand pagyventi j gyvenimu... Ak, varge varge, tu reikalauji tiek daug kantrybs, pasiventimo ir jg! Vakare, prie ivykstant, kalbjo mald. Vidury deg lauas, o aplink j sustoj vyrai meldsi... T valand j rytingi veidai susikaup... Jutau, kad Viepats girdi j maldas ir laimina... Po maldos i lto usidjo kepures, - skirstsi grupelmis eiti su reikalais. Kiti pasiliko stovykloje. Mudu su Benediktu ijom miko pakrat. Saul leidosi juodus debesis ir daugiau nepasirod. Ilgo lietaus nulytos juodavo trobesi sienos. Prisiminiau Beniaus pasakytus odius: "Maryte, bk atsargi, nes ia tau gresia pavojus..." Prisiminiau ir niekad nepamiriu jo 104

neklystani odi. Neityrus padties j i s neleido man eiti. Jis vienas jo pas Lainskus suinoti. Pasilikau "sargyboje". Laukiau jo sugrtant. Po keliolikos minui gro. "Nieko gero - blogai: tavs ieko ir vis klausinjo." Ponia Lainskien su Ole visai nusigandusios, nes galvojo, kad pakliuvau. Gyventi savo mielame krate jau nebegalsiu. Gaila palikti savo vaikus, ma kambarl, kur tiek brangi prisiminim... V i s k o labai gaila. Kaip j i e suard ms gyvenim! Vien nukankintus knus imt miest aiktse, sumet duobes, ivietes, iuklynus, kitus - surakintomis rankomis itrm u tkstani myli ir paliko ten kentti, kol j kaulus ineios alkani vilkai. Atsisveikinam. Sutemo. Ryt dar adam susitikti apie 14- valand tame paiame pakratyje prie "istorins egls..." O vliau reiks ivykti. Ubgau pas Lainskus. Pavalgom vakarien. Ujus savo kambarl pasiimu reikalingus daiktelius ir ieinu iekoti nakvyns. Buvo visai tamsu, kai jau pro Kryi. Norjau ssti prie Jo ir nakvoti... Nejuiomis atsirandu Gritn palangje, nors turjau eiti visai kita kryptimi. Juk ia pavojingiau negu savo kambarlyje. Taiau Birut neileidia, ir lieku nakvoti pas juos. 1946 m. birelio 15 d. iandien turjo atvykti Vaidilut su ano krato iniomis ir susitikti prie kapo... Deja, nesulaukm. Sutartu laiku radau miko pakratyje sdinius - Hitler, Antan ir Vaidil. Jie lauk atneant pien. Sako, Siesik miestelyje vyksta mitingas. Rusai prievarta varinja mones kur tik nutverdami. Palieku juos ir einu link viekelio. Planavom susitikti su Benediktu. Iki susitikimo vietos - vos pora minui. Susitikom. Pasikalbjus 3-4 minutes, utrata kulkosvaidis ir automat serija nuaidi miku... Visai netoli - u 200-300 metr nuo mudviej. Rusai! Tiktai jie, savieji neaudys be reikalo. Toje pusje turjo bti Etlis. Jis su dviem vyrais lauk atneant bat. Pasitraukm gilum ir laukm. Daugiau neaud. Viena mintis nedav ramybs: kas ten vyko? Gal msikius apaud??? Po pusvalandio Benius nujo miko pakrat apsidairyti. Taiau nieko nesuinojo. Kas aud - neinia.
105

Benedikto pareiga auk eiti susirasti vyrus ir visk suinoti. Palydjs mane pakrat, gro. Eidama meldiausi, praiau Dievo Motinos pagalbos nelaims itiktiems. Visai rami Lainsk palauke grau namo. jau ir nejauiau, kad gyvyb kabojo ant plauko. Tai Dangaus stebuklas! Vliau suinojau, kad man i ten ijus jo atuoni skarmaliai kapo link takeliu pro uol. Prajus pusvalandiui po to, kai isiskyrm su Benediktu, jis vl gro pakrat ir, prijs prie kapo, krpteljo - kapas buvo idraskytas, nuverstas kryius. Jeigu ten nebt buv Etlio, rusai bt utik mudu arba tuos du, kurie lauk pieno. Tik per stebukl Etlis liko nepaliestas! Jis kalbjosi su mergaite, atneusia jam batus. Igirds akeli trakjim, pasisuko onan ir pamat rus, beskleidiant alksnio akas ir... taikant j. ov, bet, laim, nepataik. Mergait pabgo, ir vyrai laimingai pasitrauk. Diaugiuosi sulaukus Vaidiluts - su ja laukm vakaro, nes jie turjo ateiti susitikti. A pasilieku, dar nevaiuoju. Laukm j pas mane. Pro atvir kambario lang sklido tyras, gaivinantis vasaros vakaro oras. Vos pradjus temti, pamatm pagrioviu ateinanius Benedikt ir Hitler. Jie jo tiesiai prie ms lango. ia ir papasakojo apie vyk. Mudviej su Vaidilute sudaryti planai buvo puiks. Buvom sutarusios, kad ji rytojaus dien iki savo nam atve mano dvirat, o a vakar su jais ieinu nakties ygin. Keliausim netoli esant mik. Apie savo planus pasakiau jiedviem. Sutarm. Atsisveikinau su eimininkais, pasakiau, kad einu nakvoti pas mones. Ijom pamik, kur ms lauk Vaidila ir kiti. Vaidilut jiems ne baltinius. Tamsoje pamatme ateinanius du juodus siluetus. Tai buvo Benius su Adolfu. Gro i kaimo. Su Jone isiskyrm iki rytdienos. Ji linki mums laimingai pasiekti tiksl ir grta mano kambarl nakvoti. Su vyrais a einu stovyklon, i kur keliausim palikdami mik, nes jauiam, kad rytoj ia siauts raudonieji banditai. Mike visai tamsu. Skubam, nes naktis trumpa, o kelias ilgas. Pasiekiam stovykl. Girdti besikalbani vyr kudjimas, ir vos irint j siluetus. Pasveikinu Etl, antr kart itrkus i mirties nasr. I stovyklos ieinam sele. Skubam. Vietomis reikia iki puss blauzd bristi per raistyn. Taiau man - vienas malonumas. 106

Eidama miku dvideimties moni vorel padar juod tak. Reikjo praeiti tokius tankumynus, j o g kartais nematydavom prie save einanio mogaus. Laimingai perj mik, lauku jom pasidalin dvi grupes, idant bt saugiau. Mnulis pasislp u debes, kad savo eliu apgaubt mus. Laukais jome tiesiausiu keliu: rugiais, dobilais, pievomis. Kokia paslaptinga kelion! Nejauiau j o k i o s baims. Prie vieno kininko trobos sustojome uvalgyti. Naktis rami, jokio vjelio, jokio garso, tik loja kakieno unys, gal anoji grup praeina? Ijo i miego paadintas kininkas. Papram deimiai moni pavalgyti. Atne pieno bidonl, saldios grietins, srio, kiauini ir vis puodyn rgios grietins, duonos. Valgyti buvo labai linksma, nes be juoko, be ypsen visados optimistikai nusiteik vyrai neapsijo. Skaniai pavalg, dar skaniau prisijuok, ikeliavome toliau. Dar kart sustojom pavalgyti, atsigerti pieno. Mnulis ilindo i po debes, nuviesdamas laukus. Ms neapviet, nes sdjome namo elyje. Pradjus keliauti, j i s lyg inodamas vl pasislp u debes. Labai neymiai auo, kai jome miko pakraiu. Pragydo vieverslis. Ramus ir nuostabiai graus oras prie aur. j "aliuosius namus", njom gilyn, nes juose dar tamsoka. Susdom pailsti. Nejutau nuovargio, rodos, tik pradjom kelion... Kaip gera pagyventi mylim Broli draugje, pajausti bent dalel j vargo, kuriuo jie palengvina Tvynei priespaudos kani. Hitleris su Klevu niniavo dain: "O man, brangute, lieka Lietuva brangi..." "Miku, kaip ibaidyti paukiai, verias, Igirsti granatas, kulkosvaidi garsus... Susiduria veidai, ir boleviko akys klaikios Pagrob Brolio kn tempia kelius... Kakur neinoma motul rauda vaiko, Vienintelio snaus graudiai... - O, Viepatie, u k kani tiek Lietuvai ir man?!? "

107

1946 m. birelio 16-os dienos rytas Pravitus jom stovykl. ia j a u radom anuos vyrus, beruoianius "patalynes". Visi rengsi miegui. A n pagalvoti nenorjau apie mieg, norjosi dar keliauti ir keliauti... Taiau reikjo paklusti j "sakymams..." Puikiai paruota "lov a " po imtameiu uolu. O " l o v o s " - be pagalvi ir iuini, juos pakeiia alios akos... Miegojom keturiese: Benediktas, a, "Hitleris" ir Senis. A jauiausi kaip tarp savos eimos nari. Norint umigti, reikjo usidengti galvas, nes uodai nedav ramybs. Vyrai greitai umigo, o mans miegas nem. Neinau, kodl nemiegojau? "Hitleris" kalbjo apie "mlynas akis", kiti saldiai miegojo. Miko giesmininkai liliavo savo velniomis lopinmis... Protarpiais ir a bandiau umigti, taiau labai trumpai. Saul jau gerokai pakilo. Vieni pasikl tylomis kalbjosi. Atsikliau ir a. Mano "kaimynai" dar ilgai miegojo, tik Benediktas atsikl. Stovykla sujudo darbui: vieni kr lau, kiti iekojo vandens nusiprausti, dar kiti ijo maisto parneti. Sekmadienis. Tokiu laiku mons bna banyioje. O ia vyrai 12- valand sustojo maldai. A k , j maldos! Negi Viepats neiklausys?! Po mald rengsi valgyti. A turjau keliauti pakrat, ir vyrai, kurie mane lydjo, nevalg. Numatyta pusryiauti ijus i miko, krat. Atsisveikinu su pasiliekaniais. Gaila palikti juos ir vl nieko neinoti. Lydjo Benediktas, Hitleris, Kanadietis ir Edziukas. jom nuostabiais takeliais, aviomis aljomis. Koks graus pasaulis! Lpos nutyla, irdis pravirksta... Benius kak kalbjo, sak. Jis iandien labai lidnas. Gal prie isiskyrim? Prijome pakrat. Kelias buvo labai trumpas. Kanadietis nujo maisto atneti. Mes susd laukme. Neuilgo gro neinas pienu, duona ir lainiais. Atjs eimininkas prane, kad yra visai ramu, saugu, galima ramiai valgyti, ilstis. Jis mums papasakojo daug juoking dalyk. Tik Benediktas visai nesijuok, buvo susimsts kaip niekada. Einant pasisak, kad baigianti gyti jo koja, kuri buvo perauta. Anksiau j i s man apie tai nesak. - Ne, Maryte, a nesulauksiu... Jei ne visai nuds ruskiai, tai liksiu pavojingai sueistas. 108

Kodl j i s iandien taip kalba - nesuprantu? Atsisveikinu. Sunkiais ingsniais palieku j "namus" ir juos palieku neinioj... Kristau, laimink j keli, leisk ubaigti kruvin Golgot Lietuvai! 1946 m. birelio 23 d. Raau po savaits. Nuo sekmadienio gyvenu Ukmergje. Tvelis grs i elvos pasak, kad turiu saugotis, nes ekistai nesiliauja iekoti. Todl nesaugu man ia. O pakliti jiems visai neturiu noro. Nutariau pasitraukti ariau j, kad galiau susitikti ir, esant reikalui, jiems padti. Su Trupinio broliu nuvaiavau Pakap. Sekmadienio nakt turjo vykti susitikimas. Nuveiau tai, k turjom jiems perduoti. Vis sekmadienio popiet su Jone - Audra braidme po pievas ir krmus. Buvo labai smagu! Nakt sumigom, nes nesitikjom j sulaukti. Taiau neuilgo igirdom beldim lang. Kambaryje viesa nedeg. I bals n vieno nepainau. Tik staiga prieina prie mans ir suunka: "Vanda! Sveikinu... vardini proga!" Sakau, j o g a ne Vanda. Jon saldiai juoksi. Antrasis nepastamas balsas: "Maryte!" Prieina prie sofos. Sveikina. Duoda rank. Vienok a jo nepastu. Jis nepaliauja kartoti mano vard ir klausia, kodl nenoriu jo painti? " A r todl, kad mokytoja?" Dzedas udega degtuk sitikinimui ir... "Viepatie, kaip tu ia dabar?" - suunku nustebus. Tai buvo Stasiukas, su kuriuo 1941 met pavasar vaikiodavom koplytl. Tuomet taip vaikikai viens kitam patikom. Po penkeri met susitikom netiktai. Keista, kad po tiek met jis paino mano bals. Truput pasikalbjom, bet j i e skubjo, nes jau vito. 1946 m. birelio 24 d., Jonins Vis dien sveiavausi pas Jon su Liuduke. Pavakare i ia ijau "per sviet" neinodama, kur sustosiu nakvynei. Nusprendiau usukti pas Verut Latvyt ir ten pernakvoti. Saulei leidiantis atsiradau pas j. Kaip man patiko j o s kiemas, seklyia ir visa aplinka! Vakare apsilankm kaimo birelinse pamaldose. Grau, kai matai maldoje suklupus lietuv... 109

Verut paguld mane vien seklyioje, o pati su sesute nujo klt. Prie ieidama perspjo nenusigsti, nes... "gali ateiti svei." Puiku! I diaugsmo net paokau... Joms ijus dar ilgai njau miegoti. Meldiausi. Pro atvir langel girdjau un lojim ir traukiau save tyr sutem or. Koks puikus v. Jono vakaras ir naktis! Atsigulus greitai umigau, nes po kelions jauiausi ivargusi. Nieko negirdjau, tik pajutau, kad kakas mane adina... Pramerkiu akis. Matau kambaryje vyr siluetus ir prie lovos igirstu: - Maryte, sveika! - Kas ia? - paklausiu. - Tie patys, kurie ir vakar. A - Margeris, jis - Dzedas. Matai, Maryte, nuo ms niekur nepabgsi. Mes per valand padarm tiek kelio, kiek tu per dien. Labai nustebau - sekani nakt susitikti su tais paiais vyrais visai kitame krate! 1946 m. birelio 25 d. Su Verute braidme pievas ir kaitinoms saulje. Pavakare sigeidiau vykti "v. Elenos sal", nors po piet m lyti. Kakokia nuojauta trauk mane ten. Ijau. Aplinkui aibavo ir tranksi perknas. jau basa nulytais keliais ir lapiomis pievomis. Buvo taip gera! Saulei nusileidus pasiekiau "Sal". Prie pat audr. Pavalgius nujau miegoti ant ieno. Lijo lietus. Rankose turjau Roani ir meldiausi. Man ia taip gera ir nebaisu. O kad jie ia bt! Lauke lietus, lapia. Staiga m loti unelis, lyg kas kiemu eit. Krpteljau... Igirdau, kaip tyliai usidar namo durys. Atsiguliau. Vos umerkiau akis, kai atsidar mano "miegamojo"durys... Klausiu - kas? Bet tuo metu uieb ibintuvl ir... Dieve! Tai buvo jie: Arminas, Benius ir Hitleris. Sulyti lietaus sugul miegoti. Bet kur tau miegosi! Iki auros kalbjom. 1946 m. birelio 26 d. Su jais praleidau vis dien ten, kur miegojom. ia ir valgm. Taip greitai prabgo diena. Sutemus jie vl ikeliavo neini. 110

1946 m. birelio 29 d., Sv. Petro ir Povilo vent iandien - vl nuotyki diena. Su Papariu ir j o s sesute Regina jom sveikinti Petr. Atkoius. Nem didel "Napoleon". Ren - piln krep visoki gardumyn. mons vaiavo i atlaid ir ypsojosi... "Tai jau Petr sveikint..." Dvylika kilometr kelio iandien - vieni juokai. Numatavom j akies tiesumu ir klimpom kimsynais. Eidamos krmais pametm keli. Prijom brast. Vanduo - aukiau keli. K daryti? Ieities nebuvo. Reikjo bristi. Vandut pam tort su visu riu. Viena ranka laik sijonl kone vir galvos, kita - iklus laik tort. Ms laimei, gal niekas neirjo per ironus? Niekados i anksto nereikia juoktis. Taip buvo ir mums kart. Einant Jons kiemu, irim - kalakutas vaikto... Gyvas! Reikia, vais neparuotos. Gal kas negero vyko? einam verand. Sdi Liuda su berneliu ir ypsosi. - Atidta... ten - "valymas". Jei niekas nesutrukdys, tai - pirmadien. Na, va, lauk pirmadienio, kai iandien tik etadienis! Nereikjo juoktis vis keli... 1946 m. liepos 1 d., pirmadienis Pagaliau atjo lauktoji diena. Kad nors laimingai sektsi. Skubam ruoti stal. O saul jau per kaerg. Laimei, buvo Vandos mama - ji daug mums padjo. Baigia sutemti, o j vis nra. Tik staiga Liuda: - Vyrai ateina! Ieinam verand.Matom vos irimus tamsoje siluetus, einanius kalnu. Suskaiiuojam eis. Ir... O, Dieve! Granat sprogimas, kulkosvaidi tratjimas, kelet raket pakyla ore. Toli. Gal u 10 kilometr. Nuotaika baisi. Vyrus irgi sukreia audymas. J manymu, arnieiai ant rus pasal ujo. Prasidjo vais. Dain nestigo. Jie dainavo nuostabiai ir graudiai... "Pavasar paukiai tvik grta, O mes ar sugrim kada? Ir kas ms dienos, ir kas mums jaunyst, Jei Tvikj laisvs nra!?.. " Prie aur j i e ijo juod nakt, pavojus. Viepatie, stebuklo laukiame vaikai Tavi!
111

1946 m. liepos 2 d. Jie pasitrauk anksiau buvusi stovykl. Ten lauks ms. Apie pusiaudien ir mes ikeliavom neinos sumutiniais bei kitais valgiais. Visa diena - su jais. Smagu jausti vasaros gro Tviks gamtoje, kol okupantai su savo pakalikais neuuodia pdsak. Paliks neidildomi prisiminimai, nes gyvenam ypatingus laikus - kai aaros neleidia juoktis, kai kraujas sruvena Lietuvos laukais, kloniais ir mikais... Saul artjo prie laidos. Mergaits nujo ruoti vakarien, o mans j i e neileido. Tiek maai t laiming valand! Sutemai apgaubus laukus ir pievas, jie susikaup maldai... Viepats laimino juos... Vakarien. Medus ir pienas su lietuvika duonute. Daina gaub paslapting nam pastog. Gera su jais, tik sopa ird, kai reikia isiskirti ir palikti neinioj. Minut kita - ir j i e ieina. Kakuris pasako: "Jei daugiau nesusitiksim, tai pasimatysim Ten"... Akimis lydim j siluetus. "Gal jau paskutin kart"... 1946 m. liepos 7 d., sekmadienis Nuo etadienio esu "enevoje". Buvau banyioje. Maldas aukojau u Lietuv, u kovojanius ir kenianius Brolius. Uogaujame. iais metais gausu juod serbent. Prisimenu, kai prie metus Jis dviraiu vaiavo kiem. Neprajo n penki minui, kai uniuko lojimas paadino mane i susimstymo. Pakeliu galv - Benediktas utrenkia vartus ir dviraiu vedinas eina kieman. Negi sapnas? Ne! Kodl taip sutapo mano mintys?! Jis ia pasilieka iki treiadienio. 1946 m. liepos 10 d. Kelinta diena, kai siauia audros ir trankosi perknija, lyja lietus. Bet nebaisu, kai jis pastogje, kai Arminas irgi ia. Tik laikas nesulaikomai skuba. iandien jiedu ivyksta ten, kur tiek pavoj tyko. Bet - pareiga aukia. 1946 m. liepos 14 d. Esu Kaune. Po karo ia - pirmsyk. Mieste netvarka: skveruose nematyti gli, takai apl, kai kur palangse pasodinta bulvi, kurias saul baigia ikepinti. Laisvs aljoje (dabar Stalino 112

prospekte) moni veiduose nematyti ypsenos: prail, pajuod, susen nuo "laimingo gyvenimo". 1946 m. liepos 17d., treiadienis

Kaune apsistojau pas tet irvint gatvje. Sekmadien aplankiau kunig Lainsk. Ten susitikau su Alfonsu ir Vytautu. Utrukau iki vlyvo vakaro, todl neileido, reikjo nakvoti. Buvo ir j sesuo Zol. Vaiino labai skaniu likeriu, nuo kurio apsvaigo galva, nors igriau tik dvi taureles. 1946 m. liepos 18 d. inakt Kaune sapnavau Apygardos vad Vaitel. Mes su juo dkom, j i s buvo labai linksmas. Ival abus, kad nesiduriau koj. Deja, tokie sapnai man gero neada. Jei sapnuoju palautus medius, rstus, lentas, visada igirstu apie partizan aukas... Atsibodo Kaunas. ryt buvau Prisiklimo banytlj pasimelsti u juos. Pavakare ivaiuoju namo. Pasiilgau savo krato. Man sugrus ueina vienas mokinukas ir pranea apie didel Taujn miko "valym". Penki partizan knai guli Taujnuose. Miko pakraiuose pilna kariuomens. Sapnas isipild. 1946 m. liepos 20 d., etadienis Esu "enevoje". Prajusi nakt atjo Benediktas. Jis sutvark vyrus taip, kad jiems bt maiau pavoj, nes skeltanagiai siauia. i nakt atkeliavo Adolfukas - Hitleris. Skaudi inia - uvo Glema. Jo nukankintas knas guljo Siesik miestelyje. Jis paliko mon su penkiais vaikais - visk paaukojo Lietuvai... 1946 m. liepos 23 d. "v. Elenos saloje" iandien didel vent. Algis, Arminas ir Hitleris atliko ipaint, prim v. Komunij. Kokie j i e buvo laimingi! gavo nauj jg, tvirtybs ir pasiryimo keliauti erkiais nuklotu keliu. Vl baisi inia - netekom Margerio... Nebra Stasiuko! Susitikau su juo po penkeri met ir - paskutin kart ioje aar pakalnje. Jis uvo liepos 16-17 d. Nubloktas Taujnuose tarp t penki. Nukankinti, nupltais drabuiais, apspardyti strib. 113

1946 m. liepos 25 d. Ujo Beniaus motina. Klausinjo apie sn. Papasakojau visk. Jos akys pasruvo aaromis... A t j o Papartis su inia apie Hitler. Jis serga. Aukta temperatra. Liko pas mones tose apylinkse. Rytoj Taikos konferencija. Negi ir i konferencija bus klaidiojimas po tamsius labirintus? Atvaiavo mano mokinukai. Buvom susitar susitikti " e n e v o j e " ir padaryti nuotrauk prisiminimui. Kokie buvo laimingi tie mano vaikai! 1946 m. rugpjio 2 d. Autor su savo mokinukais "v. Elenos saloje ".

Parcinkulio atlaidai. Banyia sausakima moni. Meldiams u sielas kritusi kovoje prie raudonuosius okupantus. Konferencija tsiasi, taiau nieko geresnio negirdti - tik nusivylimas. 1946 m. rugpjio 5 d. Ujo Rta. Kaip ir visada: "Kas girdt?" "Nieko naujo", pasakiau ir klausiu: "Kas pas j u s ? " - Na, kad Baravykas sueistas, jau turbt inai? -? - Nenusigsk, nieko baisaus... Rta pasakoja, kad Baravykas su Liepa j o j raiti ir pataik tiesiai ant strib. ov i deimties metr. Baravykas krits nuo arklio, o anas pabgs, tik kulka truput brusi rank. Grs stovykl pranes, kad Baravyko jau nebra. Bet po pusvalandio atsirads Baravykas. Nesueistas, tik labai prisitrenks, apsibroz114

dins veid ir koj. Stebuklas! Usmaugs prieas pavergtos alies g y v y b . Jau aukia visais balsais: "Kuo greiiau atiduoti prievol!" Nors rugiai dar gubose, o iki rugpjio 10-os grdai turi bti pristatyti sandlius. 1946 m. rugpjio 8 d., ketvirtadienis

Beniaus motina atve laik. Pasakojo, kad sekmadienio nakt j i e buv apsupti ir susiaud. Benediktui prieo kulka perjusi per kelnes, taiau - n maiausio drskimo. Ai Dievui! raysiu dal jo laiko: /.../ "Dygstanios rugi gubos ir gelstantys medi lapai ada artim ruden. O po to - vl iema, sniegas, baisus persekiojimas, nekaltos broli aukos, kraujas ir kraujas... Viepatie, ar ilgai teks neti sunki vergijos nat? Nejaugi netekt ivysti laisvs, kurios trokta milijonai moni, apie kuri tiek daug kalbama ir aukojama tkstaniai gyvybi. Kania - tai didvyri mokykla. Per j pasiekiami visi idealai. Mes tuo tikrai tikime ir itversime. Jg uteks. Nei kaitrs sauls spinduliai, nei danas lietus nesustabdo barbar antpldio. Jie griebiasi kratutini priemoni, kad tik pakirst ms gyvybs sil. Taiau ir kart mes ilikome. Tik Dievo Motina mus igelbjo... A irgi nutariau imtis pai kratutiniausi priemoni, nes matau, kad pasyvus laikymasis nieko nepadeda. Jau pasitaiko savait bent du miko valymai. Ramybs nra. Nervai genda. Danai pagalvoju apie pas Tave praleistas dienas. Tai buvo ramios poilsio dienos. Bet j u k taip trumpai, rodos, tik akimirka, ir vl kania. iandien nuotaika pagerjo. Skarmali spaudimas truput sumajo. Bet tai - tik tyla prie audr. O vis tiktai mes laimingi, ypa a. iandien suinojau, kad visi msikiai sveiki, ir Baravykas "atsikl i numirusi", o j u k u j poteriai buvo atkalbti. Man irgi nedaug tetrko, jeigu vienu centimetru vamzd bt pakreip... Jau iandien i odi nerayiau. /.../ Tesaugo Tave Marija! Benas." Sdau rayti Benediktui laik, kai jo sunerimusi Rta. Ji verk... Verk negaldama pasakyti odio. Klausiau, kas yra? Ji tyljo. Jos ird pl skausmas. O j o s aaros! Pro didiul skausm tar:
115

- Duok, Dieve, kad tai bt netiesa! - Ir vl aaros, toks baisus skausmas... - Miestuke guli trys... trys... mano brolelis! Mano brolelis! Jis! Painau jo kelnes, jo kojas... jo varkas... jo megztinis... Dievuliau!.. Kiekvieno gaila. Kiekvieno gaila, nes jie visi, kurie numetami ant grindinio, yra mieliausi Broliai - lietuviai. Jie atsisak visko: tv, nam, broli, seser, ir ijo parneti Laisv Lietuvai, prikelti j i kruvinos raudonj vergijos. Jie aukoja save, kad kiti gyvent, kad bt laisva jo Tvyn. Bet kai mirtis palieia eimos nar - brol ar mylim mog, tada, rodos, praradai visk, visko netekai. - Ir vis tiktai koks egoizmas! - pasako Rta. T minut ir manyje buvo ta mintis, tie patys odiai... - iandien mnuo, kai j i s ijo. Ir jo jau nebra... Bet kuo a geresn u kitas seseris?! Dieve, duok jg susivaldyti, duok, Dievuliau, kad tos trys aukos bt paskutins! Gaila Rtos. Negi i tikrj j ir jos tvus itiko toks skaudus likimas, atms i j brol ir sn? Raminau j, taiau ir man ird varst skausmas. Trij nebra... Vl trimis maiau, trimis geriausiais Broliais. 1946 m. rugpjio 10 d., etadienis Nutariau nueiti pas Rt, gal k tiksliau suinosiu, nuraminsiu
j-.

jau Deltuvos miestelio keliu ir savo akimis maiau trij moni knus, numestus netoli banyios. Tai vir iauriausio iaurumo! Kiek skausmo motinoms! Tie ms partizanai, nublokti pakelj, - tai pasityiojimas i j motin, broli, seser. Jie negali prieiti ariau, apraudoti, atpainti, nes prieo akis nenuleidia nuo j vilgsnio - o gal kas i artimj prieis? Tada ir j rankas surakint, stumt saugumo rsius, kankint, itremt Sibir. Jie to taip trokta! Vienok n vienas nepraeina pro juos nesusigraudins, neapraudojs j tyliu, uslptu skausmu, nepasimelds... Suinojau, kad tai ne Rtos brolis, bet jie - ms partizanai, ms broliai lietuviai, todl mums nurieda karti skausmo aara. Bet Rta kenia, ji negali tikti, kad tai ne j o s brolelis. Ji mat... Gal ia kiti guli?.. Namuose gedulinga tyla. Ji nuskyn graiausias gles ir nune banyi - jiems.
116

Nakvojau Trupinliuose. Atjau visa permerkta lietaus. Vl sapnas. Vl rstai. Du nukirsti mediai guljo ilin pamikje. Kakas yra negera... Popiet ijau nam link. Einant pro mik, sulaik Baravykas. Usukau j stovykl. Jis sako girdjs, kad Siesikuose guli... "Aiku, i ms brio". Grusi suinojau, kad uvo Etlis - j i s ir guljs ten. Antrasis, buvs su juo, pabgs sveikas. Vargas Etlis! Kiek syki j i s iveng dideli pavoj. Pernai gydiau j, kai buvo perauti plauiai. Pagijo. O koks buvo linksmas ir koks drsus! Viepatie, duok jam ramyb Aminybj. Jis uvo 1946. VIII. 8. 1946 m. rugpjio 12 d., sekmadienis Suinojau, j o g iomis dienomis bus didelis mik "valymas". Pribuvo daug kariuomens. Dviraio negavus vl jau psia. Ant koj - psls. Taiau privalau atlikti savo pareig - reikia btinai praneti Trupinliams. I ten davm ini visas puses, nes neinom, kur jie yra. inoda-

Trys

uv partizanai.

Neatpainti.
117

mi j a i ivengs pavoj. O jeigu netiesa - duok Dieve! iandien suinojau apie Etlio mirt. Banyioje buvo Jon. Ji sako, neva, tik vien valand j i s guljs miestuke ant grindinio. Antrasis, kurs pabgs, buvs "kakoks su siukais". Suvirpjo man irdis... Gal Arminas? Dieve! 1946 m. rugpjio 14 d., treiadienis Grau "v. Elenos sal". Parve Trupinio brolis. Puiku, nereikjo eiti. Apie trei valand, prie aur, atjo Benediktas su Arminu. Jie sveiki! Gyvi! Marija, Tau dkingi esam! Kalbjoms iki ryto. Pasakojo, kai Etlio uvimo dien j i s vos nekliuvo prieui. Kai Benediktas atjojo namus, buvo tik valanda prajusi, kai ivyko rusai. Tard tv, o septyni isidst guljo kieme. Vos viena valanda skyr nuo mirties. Benius suinojo, dl ko esu iekoma. Rusai su stribais jau inoj apie mane. irds rusas tdien pasaks, kad "ji su tavo snum banditauja". Negavs atsakymo, kas yra toji "ji", pasaks, jog pats ins. Nebijau, bet nenoriu, kad raudonieji amarai savo lykiomis lpomis mint ms vard. Ir dar. Nesvarbu, kad laisvai gyventi neduos - j u k toki tiek daug. Dirbti negalsiu palieku tui viet kitiems. Labai gaila vaik, - nesivaizduoju, kaip reiks nedirbti mokykloje?! Teks man dar daugiau pajausti, kaip Tvyn baisus prieas savo kruvinais nagais suspauds laiko - pajusiu, nes j i e ipl mano sielos dal... Taigi..."su siukais". Ten buvo Arminas, kai uvo Etlis. Ir nedaug tetrko: Etlis gro i savo nam, Arminas padjo jam apsivilkti vark, udjo automat, ukabino ironus ir... utratjo kulkosvaidis. Pabgs al Etlis krito... Arminui nebuvo kitos ieities, kaip bgti. Iki miko buvo koks kilometras, retais protarpiais - krmokniai. Prieas vijosi. Arminas visai pavargo, rods, pritrks jg... Bet Dievo Motina saugojo - okupantai pamet pdsakus. Su Etliu buvo baigta. Gyvenimo silas nutrko... Jiedu stovjo vienas prie kito, o kulka paliet tik vien. Bebgdamas Arminas girdjo pistoleto v. Turbt Etlis paspaud sau smilkin. J dar gyv, bet be smons nuve Siesikus. Greitai mir. Gyvulio taip nevea, kaip ve ie kruvinieji banditai mog. met ratus, o galva buvo nusvirusi pro veimo gal. Taip baig 118

Golgotos keli jaunas Lietuvos snus, laisvs kovotojas, paioje jaunystje, paiame ydjime... Okupant pakalikas stribas Diovenis i diaugsmo ir neapykantos beguliniam lavonui spyr taip, kad negyva ranka ukrito ant krtins... 1946 m. rugpjio 15 d. - Marijos dangun mimo vent mons sako, j o g i dien Marija suteikia daug maloni. Kiekvienais metais t dien vyksta kas nors gero pasaulyje. Meldiasi ir Lietuva. 1946 m. rugpjio 17 d., etadienis Nuo iandien tarp mans ir Benedikto nebeliko paslapi. Bolevizmo audr viesulai atblok mus i tolim Tvyns kampeli vien viet ir tapom viena lietuvika siela. Prisiminm visas ms "istorines" vietas. Kiek nuostabiai grai prisiminim, kokia pasakika mudviej draugysts pradia! Paslaptingas kambarlis kaime... Visos valandos, praleistos su juo, raytos mano sielos puslapiuosna nuo pat pradi. Miela bus kada atversti io dienoraio lapus, kurie iandien giliai paslpti nuo bolevik uosls. vakar buvo tiek daug prisiminta, prisipainta ir galutinai patvirtinta ms draugyst. - Dievas laimina mus, nes ms meil yra tokia grai, nekalta, - pasako Benediktas. ie jo odiai giliai strigo manon irdin... Kaip bt gera, kad visada mus laimint Rpintojlio Ranka! Taip nortsi igyventi i baisi priespaud ir gyventi, aminai gyventi drauge! Beruoiant pusryt ikrito i mano rank lkt ir suduo... mons sako, kad "uks laim nea", bet man - atvirkiai. 1946 m. rugpjio 18 d., sekmadienis I banyios grau nauj jg kupina. Gyvai jauiu Dievo buvim! Nakt jie turi ieiti. Taip greitai prabgo tos keturios dienos. Jos virsta metais, kai gyveni neinioj. ios dienos popiet sdjom ir skaitm atrijos Raganos "Viktut". Viktuts ir Antano gyvenimas toks panaus mudviej. ias citatas raysiu dienoratin, nes tai patvirtina ms pasiadjimus.
119

/.../ "inau tikr tikriausiai, gili giliausiai, kad mudviej meil yra amina. Lig mirties ir po mirties. /.../ Sdjom aljoj savo mgstamoje vietoje, ant ups kranto, o alia mans stovjo Antanas, atsirms liepos pilk kamien. Buvau laiminga... tokia laiminga, kiek mogus ia gali bti laimingas. Jutau roes irdyje ir sparnus ant pei... Lyg vaiku pavirtusi, neatsiminiau praeities, nebijojau ateities, tiek inojau, kad gera man..." Tik, deja, sdjom ne aljoj ir ne Antanas buvo prie mans. Tai buvo kambarys, pilnas paslapi... O vietoj Antano - Benediktas. Gi visa kita jutau vienodai, kaip ir Viktut... Visai t pat jauiau irdy ir buvau tokia laiminga, pamirus visk, kas baisu, pamirus, j o g krauju persunkta bolevik ranka slegia Lietuv

Algio brio dalis. ir... mudu slegia iauri ir kruvina okupanto letena. Baigus skaityti pajutau Beniaus suvirpjim... Gal j i s prisimin tikrov? Man skausmas suspaud ird, ir aaros degino akis. Pakilau ir ijau, nenorjau, kad j i s matyt mano aaras. Temo. Virtuvj ruom vakarien prie kelion. Jau greitai j i s ieis. Kokia nelaiminga valanda, kai neini reikia ileisti mylim mog, motinai - sn... Ileisti bais pavoj gyvenim ir 120

Stovi (i kairs): Hitleris - Adolfas Bareika, Ragaiis - Petras Kuodis, Vaidila - Kazys iminskas, Audra Jon J alins kait, Arminas - Bronius Kinertas, Dziadas - Leonas Gimaila, Liuda Ziminskait, nepastamas, Algis - Benediktas Narkeviius, Jaunutis Liudas Belickas (u Algio), Povaras Vytautas Pinkeviius, Aitvaras - Algis eponis. Suklaup (i kairs): Rickus - Ipolitas Ivakeviius, nepastamas, Klevas - Julius Belickas, Baravykas Petras lioba, nepastamas. Nuotrauka daryta 1946 m. rugpjio mn.

dien dienas nieko neinoti. Arminas atsisveikina ir ieina pro duris. Mudu su Benediktu irgi atsisveikinam... Auros Vart Marija, globok j u o s ! 1946 m. rugpjio 19d., pirmadienis

Nakt sapnavau, kad einu pro kakieno kiem ir matau pririt un. Jis lidnomis akimis iri mane. Staiga igirstu: "Atnek man vaist. Labai skauda on". Paadu atneti ir prabundu. 1946 m. rugpjio 25 d., sekmadienis Buvo atjs mogus i mano buvusio krato ir pasakojo, kad stribus ijo visi vienos eimos vyrai: tvas ir keturi sns - "bandit naikinti". Vienose kautynse uvo du, kitais kartais po vien. Liko tik vienas snus. Miestelyje guljo keturi partizanai. Tas liks stribas i diaugsmo, matydamas gulinius, prijo ir automato buoe kirto lavonui per galv. Automatas nuo smgio ov jam smakr, o kulkos ijo per virugalv... Taip uvo paskutinis tos eimos raudonosios "tvyns gynjas". U "tv Stalin"... iomis dienomis ilin apylinkse uvo deimt "liaudies gynj" - nip. Kai kuriose apylinkse yra uverbuot moter, kurioms ada mokti po 300 rb. Parsiduoda u Judo graius. 1946 m. rugpjio 29 d., ketvirtadienis

Kalbama, kad uvakar Kaune buvo suaukti medicinos darbuotojai informacijai, kaip pasirengti "visokiems netiktumams". Tarybin kariuomen traukiasi gilum. Spjama, j o g bsis karas. Atmosfera tempta. Taip ir guodiams geresnmis iniomis. Ak, toji viltis! O jei ne j i ? Vl gavau Benedikto laik. Svarbesnes itraukas raysiu: /.../ "Atjo ms gyvenimui pats geriausia laikas. Naktys kaskart ilgja, dienos trumpyn. Tik retjantis mikas primena artim gamtos mirt, o su j o s mirtimi galima tiktis vl ko nors negero... iandien pralkiau mintimis per gyvent laik. Viepatie, jau treias ruduo mike! Jau tretj kart matom krintanius pageltusius lapus ir virtinmis skrendanias gerves. O j klyksmas driais varsto ird. Prisimenu, kaip diaugsmingai, su ypsena palyddavom j ilgas eiles. Dabar su panieka apmetu j virtines.
122

Ar bus laisvas ms kratas joms grtant? Bus, inoma, bus. Tik kain, ar teks mums ta laisve pasidiaugti... /.../ Tesaugo Tave geroji Marija. Benas. 1946 m. rugsjo 7 d. Dar v i e n o j o laiko itraukos: /.../ "Sunki dalia mus suartino ir sujung nesuardomais meils ryiais. Taip. Kada Tvynje siauia audra, lsta skuriai, mes ities viens kitam rank pasukom tamsi neini... Pasukom ten, nuo kur daugelis nesugro. Gal mano ranka nusvirs ant pamiltos ems, gal enkavedisto batas spardys stingstant kn, bet virpanios lpos nuolat kartos t pat: Lietuva... Tvyne mano... Myliu Tave... /.../ Naujai idyg antkapiai ir juose ekisto rankos iniekinti kryiai mums byloja: " A atlikau visk, ko i mans Tauta reikalavo". Taip. Jie tai atliko ir i gili aizd sruvenaniu krauju para likusiems gyventi testament: "N g y v y b s nesigaildamas atlik tai, ko i tavs Tauta reikalauja". Mes likusieji pasiadjome it testament vykdyti. Tavo Benas." 1946 m. rugsjo 25 d. Grau vl "enev". Buvau ivykusi pagal skub ikvietim nelaims viet. Rugsjo 21- jo Papartis ir padav man adresuot laik. Prie paduodama, ji pasako, j o g ia yra kakas svarbaus, nes liep kuo greiiau teikti, kadangi pavlavus galima netekti mogaus. Mano gyslose sustingo kraujas... Sukaupiau jgas. Atpliau. "vyko nelaim. Baravykas sueistas. Automato serija perjo per koj. aizda didel. Kaulas, atrodo, neliestas. Bet kienje buvusi degtuk dut ir Roanius suvaryti aizd. Kaip nors iandien atvyk su daktaru arba viena. Lauksiu Trupinio bstinje." Dievo valia. Gal ne taip baisu, jei kaulas neliestas?! Pasistengsiu, kad bt suteikta pagalba. Surenku visk, kas reikalinga. Laim, kad turiu nema vaist atsarg gydymui.
123

Vaiuojam aplinkiniais keliais, kad ivengtume miestelio. Baims nejauiu, bet jei bolevik uosl pajaust veamus daiktus, kain, kas bt? Taiau apie tai negalvoju. Pavakare pasiekiam Trupinio namus. Paruom sterilizuot mediag aizdoms valyti ir didelius gabalus perriimui. Buvo viskas paruota, kai pasibeld... ir jo Benediktas, arnas ir vogeris. Ligonis kakur toliau. Jie atvyko mans pasiimti. Keliaujam nakties tamsa apgaubtais laukais. Benas nea mano lagaminl su vaistais. Kelias neilgas, apie du kilometrus. Prie kelions pabaig arnas usuka ten, kur yra likusieji Broliai. jom dviese su Benediktu. Naktis tyli, grai ir juoda. Kartais nepastebimai brendam purvynan. Bet tai vieni niekai. Tylim. Mintys lenkia viena kit. Ir pro laim, pro meil ir diaugsm atsidengia udanga baisi dabart... einam kiem. Sargybinis paklausia: "Kas?" - "Litas!" (Toks ios dienos slaptaodis.) Viduje pirmiausia pamatau Armin. Pasisveikinam. Deimiai vyr paspaudiu rankas. U udangos guli ligonis. Vargas Baravykas! Ibals dl netekusio kraujo. Suleidus skausm raminanius ir ird stiprinanius vaistus, valiau aizd. Kiek daug nevarum: degtuk skeveldrli, ibintuvlio smulkiausios dalelyts, suskaldyti Roaniaus poterliai. aizda pilnutl nevarum. Kaulas neliestas. Viena aizda labai didel, o antrj, daug maesn, jungia angel, matyt, ibintuvlio prastumta. Valiau vir valandos. Ligonis labai pavargo. Po to dar suleidau prontozil ir tetanus. Aprius aizd, pakeitus kruvinus baltinius, palikau ligon ramybj. Su vyrais sdom uvalgyti. Jie tyliai dainavo: "Pavasar gls praydo tarp piev ali, ypsojosi saul ir buvom laimingi abu. Dabar jau ruduo, ir lidi gamtu visa, nebra laktui, nebra ramuni ied." ios dainos odiai ir graudi melodija skaudina ird... Artjant aurai, vyrai ijo nakvoti pas netolim kaimyn klojiman. Ive ir ligon netoli klojimo paruot bunker. A palikau nakvoti. Benediktas, sutvarks mones, gro dar pasikalbti. Prie ligonio ibuvau tris dienas. Gulti bunkery labai varginga: oras tvankus, aizdai trksta sterilumo - juk bunkeris ieno ango124

je. Galimi ir pavojai, jei prieas suuost. Vargas, vien vargas! Su Papariu temstant grom namo. iandien treiadienis. Penktadien arba etadien vl eisiu tenai. Reikia pamatyti ligon, reikia sekti jo bkl, reikia dar leisti vaistus nuo kraujo ukrtimo. Grus "enev" radau Maryt vainickait (mano pusseser). Ji buvo aretuota todl, kad tuose namuose, kur ji slapstsi, uvo du partizanai (klojime). Ijo i nelaisvs tik tvirto pasiryimo dka. N odio teisybs i j o s neigavo. 1946 m. spalio 5 d. Buvau pas ligon. Radau juos visus tris mieganius. (Arminas su Liepa slaug ligon.) aizda graiai gyja. Ai Dievui. Palikau ger vaist. Pasdjau pas j u o s por valand ir labai sualau. Bunkerio plyiais skverbsi varbus rudens vjas. 1946 m.spalio 8 d., antradienis Esu "v. Elenos saloje." Igirdau baisi ini - uvo Rtos brolis - Titnagas. Ansyk ji tiek pergyveno, atrod, kad j o s broliukas guljo ant grindinio. Bet tada buvo netiesa. O dabar - tikrai. Tokia baisi tiesa! 1946 m. spalio 11 d., penktadienis Buvo ujusi Rta, bet ji dar neinojo, tik jaut kak negero. Klaus ms, taiau neprasivr lpos pasakyti. Tuo laiku Papario sesuo, Rimanto siuniama, atne Rtai brolio laikrod, jo irklutes ir laikel. Sunku, labai sunku pasakyti baisi ties. Pagaliau rytams. O, Dieve, koks baisus skausmas Rtai! Jis uvo troboje. Ten j lauk stribas. Paleido automato serij tiesiai krtin. Rimantas spjo ibgti ir i lauko puss su draugais aud vid. bg trobon norjo suiupti t skeltanag, bet nesurado pasislpusio. Titnagas jau guljo negyvas. Krito, palikdamas savo broliams tsti pradt kov u Gimtj em... Laiko buvo nedaug - sargybiniai prane, kad rusai atskuba. Tik spjo i kritusiojo kieni iimti jo dienoratuk su kitais daiktais. Kno pasiimti jau negaljo - rusai buvo ia pat. Partizanai laimingai pasitrauk nepastebti. Sekani dien Titnago knas guljo Vepri miestelyje. Jis u125-

vo 1946. X. 3. "Skausmas motin aaras surenka altom kaip ledas rankom..." 1946 m. spalio 15 d. Baisu pagalvoti apie artjani iem raudonj vergijoje. Lidna velgti gamt ir matyti kaskart vis pilkesnius medius. Kodl pavasar sprogst pumpurliai tiek daug adjo!? Tiek daug teik vili aliu rbu pasipuodamas mikas? Laukdami auros, deja, regim artjani nakt... 1946 m. spalio 27 d. Baravyklis persikl kit viet, nes ten jau nebuvo drsu. aizda beveik sugijusi. Psias atjo pas Trupin. Labai pavargo, bet jau sveiksta. Vakare buvau pas Jon Rail pasiklausyti ini i pasaulio. Spalio 23- prasidjo Asamblja, sako, dideli nesutarimai. Molotov Niujorke minia pasitikusi su akmenimis. Rekvizicijos mones baigia usmaugti. Atima paskutin grd, apie skl n neklausia. Visk ivea Rusij. Nuo lapkriio 1 -os kilogramas duonos kainuos 8 rb 20 kp. 1946 m. spalio 29 d. Sulaukiau Butk Vytuko tvelio. Klausiau, kas girdti j krate. Ai Dievui, nieko blogo. Jis atve man Benedikto laik. /.../ "Ai u sveikinim ir geras inias. Bet mes abejingai irime tai, nes artjanti iema nustelbia visus vilties iburlius. /.../ Mums tai nieko, bet monms, eimoms neduoda ramybs. Tie dani aretai baigia istumti i lygsvaros. iliniei nuolat klausinja apie mane. Hitlerio eimai visai neduoda gyventi: turt konfiskavo, seseris nuolat mua, daro kratas, mat ieko snaus ir tvo. /.../ Rodos, taip neseniai bgo vaikysts dienos, slinko mokslo metai, dabar - sunkus partizano gyvenimas. Ir tai tokiam skury praydo ms meil. Jos vaisiai be galo gali bti gras, jeigu ir toliau Aukiausiojo Ranka saugos mus. Neumirk, parayk, kas gero pas Tave. Tesaugo Tave Marija! Benas."

1946 m.

Vis ventj vent

iais metais i vent - darbo diena. Komunistai nepripasta krikionik veni. Mokyklos dirba. Kai kuri moni darbininkai njo darb. Reikt, kad visi btumm vieningi, bet deja. mons mat, kai Siesik link j o j o ir psti jo rus kareiviai. Negi ir vl "valymas"? Vakarop mons jo ir vaiavo kapus. Tkstaniai plauk aplankyti mirusi Vlini ivakarse. A ten negaljau bti. Retkariais, sutemus, ieinu ir vl grtu savo vieni gyvenim. Kakada visi bijodavom karo, o dabar visi jo laukiam kaip iganymo. Ms Fil Butkut, plaudama suknut, sivar rankon adat, antrasis galas liko kne. Norjau tuoj pat itraukti, bet neturjau nieko sterilaus, kad padaryiau ma pjv. Likusi adatos dalis greitai dingo tolyn. Nujo pas gydytoj, taiau ten irgi nieko nepadar, liep ateiti rytoj operacijai. domu, kur toji adatos dalis bus rytoj? 1946 m. lapkriio 2 d. Netiktai dviraiu atvaiavo Trupinys. iurpas perjo knu... Gal kas negero? Bet nieko. Atvyko isiaikinti dl nakt vykusios nelaims j namuose. Mat nakties metu dingo j arklys. Pagalvojo, gal msikiams staiga prireik. Ivestas j arklys, kaimyno ratai ir pavalkai. Gal vagi darbas? Jeigu savieji, tai bt pasak, nes j tokia tvarka. Vakar j i e girdj Siesik pusje audant. Dievas ino, kas ten. Pas Trupinlius jie jau seniai buv. "O niekas, Dieve, ne! Nuimk i lemt rsi Ir ms ma u svetimas kaltes nebausk " (B. Brazdionis) 1946 m: lapkriio 4 d., pirmadienis Nakt turjom nelaukt "svei". Antr valand m loti ms unelis ir tuoj pat igirdom smarkius ingsnius, lyg milicijos ingsniai. Igirdom smark beldim duris. Bet... mes turjom "negirdti". Reikjo skubiai eiti slptuv... O kai smgiai m kirst lang, tada jau reikjo "igirsti", nes jau buvom susitvark.
127-

Udeg vies. leido. Buvo du milicininkai. Jie tikrino dokumentus, irjo nam knyg, kad nebt nei daugiau, nei maiau negu knygoje. "Pravierka" buvo visame mieste, gal todl, kad yra atvaiavs "tvyns galva" - draugas Paleckis. Vakare buvau gedulingose pamaldose. v. Miios u uvusius ms partizanus. J tkstaniai kap ms Lietuvlj. O kiek dar Sibiro platybse ibarstyt lietuvi kaul!.. Grdama ujau pas Jon Rail. iandien turjo svarstyti Vokietijos klausim. Taiau, deja, Jonas negaljo paklausyti, nes ten, kur nueidavo, sdjo "tipai", prie kuri galima klausyti tiktai Maskvos inias. Radijo aparatai uregistruoti. Parjau, taiau eiti nebuvo drsu, sako, patruliai tikrina dokumentus. An nakt sutik mog, nepasitenkino dokument parodymu, bet lydjo namus ir irjo nam knygon, nes... "ir banditai turi dokumentus". Yra atvaiavs Butkus i ilin. Ten ramu, tik labai spaudia kininkus visokiais "fondais". Nepakanka duokl atiduoti, reikia veti centnerius "tvyns fondui", o jei neduosi - atsissi kaljiman. Po io "fondo" laukia dar eil "fond" - moni aruodai iluoti. Paleckis pasak: "Sunkoka su duona, bet bus dar sunkiau, mat reikia padti Ukrainai, nukentjusiai nuo sausros". 1946 m. lapkriio 11 d. Vakar Taujnuose guljo vienas partizanas - algiris. Nebra... Nesulauk laisvs, dl kurios kovojo. Jis uvo 1946.XI.10. 1946 m. lapkriio 14 d. iandien buvo atvaiavs mogus i ilin ir prane, j o g Gru mike vyko didels kautyns, kurios tssi vis dien. Matyt, buvo sksta, nes daugiau niekur rus nebuv, tik tame kvartale, kur j stovykla. I atuoni buvusi stovykloje - keturi lik gyvi (du sueisti nepavoj ingai), o keturi uv. uvo ir linksmasis Kasparas. Negaliu patikti, kad jo jau nebra! Su juo dar trys paguld galveles Tviks emje... Jie buvo nurengti, apnuoginti ir numesti pasidiaugti "laimjimu..." (Rusai savj isive kelis kartus daugiau.) Kautyns buvusios baisios. Jos tssi nuo sauls patekjimo
128-

iki sutemos. Prieas taip buvo apsups kvartal, j o g nebuvo n maiausios vilties isigelbti. Pasiduoti arba ti! Pasiduoti n vienas negalvojo, todl kovsi visomis igalmis. O mikas siauras. I vienos ir kitos stovyklos puss mik kirto keliai, kurie buvo nustatyti rus kareiviais. Kovsi su pertraukomis. Kurie liko gyvi, tie tamsoje ilindo laukus ir isigelbjo. Tai buvo 1946.XI. 10. 1946 m. lapkriio 27 d. Lapkriio 17- ivaiavau Kaun, iandien grau. Kaune nieko gero: mons dejuoja, nes duonos reikia eilse ilgai stovti. Daug mogudysi ir apiplim net dienos metu. tai koki "kultr" atve Ryt okupantai - skurd, bad ir mirt. Genut Montvilait (mano pusseser) dirba ir lanko baleto studij. Jos Jonukas gda slapstosi, nes daug jo draug j a u pakliuvo. Sutikau savo mokslo draug Elenut Noreikait. Ji i Vilniaus atvaiavo ia "laims iekoti", nes Vilniuje neleidia jai studijuoti, kadangi tvai - "buos". Taiau ir ia vili maa. Jos visa eima gyvena Vilniuje - savo kyje vietos nra... Ji girdjo, kad ms "Sakalas", kapelionas Cukuras, gyvena Vokietijoje, ten turi lietuvik parapij. Lidna, kad jaunimas diaugiasi jaunyste - okiams, pasilinksminimams galo nra. Sako, "prabgs jaunyst ir kas i to". O kaip jaunyst bga monms, kurie vargsta mikuose, kenia kaljimuose, Sibiro aliuose, tai t pamirta ir sksta bolevik silomoje "laimje". Nors ir j i e lietuviai, nors ir j i e nekenia bolevik santvarkos, bet tuo paiu nejauia, kad ima i atjn tai, k j i e silo dvasiai nuodyti. 1946 m. gruodio 1 d. Buvo ujusi Benedikto sesuo. iandien i j o s suinojau, j o g motina jau dvi savaits kai guli ligoninje ir serga plaui udegimu. Vakare nujau aplankyti. Klausiau gydytojo apie j o s sveikat, pasak, kad blogai - maa vilties. Patar kuo greiiau paimti i ligonins, nes ilgiau poros dien negyvens. Sesuts nuoirdiai patar gydyti privaiai, duoti reikiam vaist, gal dar igysianti. Jos sako, kad ligonins vedjas - ydas, gydytoja - rus. Ne vienas ligonis nuo tokio "gydymo" nujo kapus.
129-

Sekant ryt ligon parsivem "v. Elenos sal." Labai nusilpusi. Buvo atjs gydytojas Mikalauskas. Apirjo, taiau abejingai teik kibirktl vilties - "gal isikoss"... Suinojau, j o g iandien pas Rasputin stribai su rusais surad bunker. moni nebuv. Pam raomj mainl, patalyn, kailinius ir ovini. Aretav eiminink, o moterys ibg i nam. Viepatie, kodl taip sekasi prieui? is bunkeris - apie kur kalbjo Benas - tik prie dvi savaites padarytas. Tai j pasiruoimas iemai. Toks ramus kampelis buvo iki iolei. Judo lieuvis skund. 1946 m. gruodio 6 d. Ankst ryt sulaukme Benedikto. Atjo labai pavargs, kelet nakt nemiegojs. Motinos rasti netikjo. Ms daktaras vl atsilank ir vl toks abejingas... Argi ne stebuklas!? Rusai su savo "unimis" - stribais nuo bunkerio pamimo dienos sek t nam ir apylink iki antradienio. Ms vyrai apie tai nieko neinodami, kaip ir visada, pirmiausia jo pas Rasputin. Buvo jau sutem. Prij prie namo beldsi, bet niekas dur neatidar. Visk suprato, kai neymioj vietoj rado iverst duob... Jie pasitrauk tolyn. Po keliolikos minui, igird un lojim, atslinko stribai. O argi negaljo msikiai taip pat ramiai tuos namus eiti por dien anksiau?.. 1946 m. gruodio 10 d. Mir Beniaus motina. Jis neteko artimiausio mogaus emje. Skausmas ir kania pl krtin.. Ai Dievui, ji atsiskyr su iuo pasauliu labai ramiai, todl, kad alia buvo jos vaikai - snus ir dukra. 1946 m. gruodio 14 d. Juodai sutemai nusileidus ant tviks lauk, j i s paliko "v. Elenos sal" ir ijo klaiki neini laukti Ryto.. Palydjau j iki kiemo vart. Atsisveikinom... Girdiu jo tolstanius ingsnius sualusia vargo eme. Praau Dievo Motinos globos... Skruostais nurieda altos aaros...

130-

1946 m. gruodio 18 d. Ubgusi Rta pasak, kad prie por valand maiusi varant apie imt kalini traukinuk stot. Palydinij artimj skausmas begalinis. Tik varomi kaliniai laiksi tvirtai, neparod, kas djosi j irdyse. Moterys vagonuose band udainuoti, bet oks ekistas m u j a s automato buoe. Todl, kad myljo savo Tvyn, jie tremiami Sibir, alt ir bad - didiul kani, i kur vargiai besugr. Kaip skaudu matyti tolstanius gimtosios ems laukus!.. Vakar aretavo Vienuolyno banyios kunig aukl, konfiskavo vis jo turt, buvus bute, ine visk: stalus, kdes, drabuius, knygas, paveikslus, indus. J tuoj pat ive Vilni. Atvaiav mons prane, kad Vaivadikyje guli penki ms partizanai. Keturi visai suardyti granat, o vienas nuautas. Atuonias granatas prieas sumets j bunker. Jie nespjo pasiprieinti, nes buvo netiktai uklupti. Tai vyko Gru mike, o tame bunkeryje vakar buvs Vaitelis su septyniais vyrais. Be abejo, buvo sksta, kur lankosi jiems taip pavojingas mogus - vadas. Tie niekai galvoja, kad j sunaikinus pasiduos visi partizanai. Taiau raudonasis tonas klysta! Jie uvo 1946.XII.15. 1946 m. gruodio 22 d., sekmadienis Ryt buvau banyioje. ia tiek daug mokini - jaunimo. Ilgos eils prie klausykl. ia pat Kaldos. Jos nelinksmos Lietuvai... 1946 m. gruodio 24 d. - Kios "enevoje" valgm Vakarien. Ai Dievui, met visa eima prie vieno vento stalo - ir Benediktas. Deja, diaugsmas ir laim dar toli. Lietuva tebesurakintom rankom - bolevik grandinm jos rankos suspaustos. O ankst ryt su Beniumi buvome banyioje. Pasiruom sutikti ventes... Jiedu su Arminu sienos kamputyje ura: "K veiksime 1947 met paskutin dien?"

131-

1947-tieji metai Sausio 4-ta diena Nujau pas Papart. Staiga igirstu: - Ar girdjai, kad vienas guli Deltuvoj? Ketvirtadien nublok. Nakt Naujuosius metus Deltuvos pusje deg. Girdjosi susiaudymas. Viepatie, vieno vl nra! Kurio? Taip maai tikr ini. Tik tiek, kad vienas guli nubloktas prie milicijos lang. Jie su malonumu iri negyv mog ir stebi, gal kas ateis, gal atpains? 1947 m. sausio 7 d. Ijau. jau pati neinodama, kur einu. Naktis kaip diena nuo mnulio viesos ir balto sniego. Jo pakanka pdas susekti. Nepajutau, kaip atsiradau pas Papart. Radau visus nusiminusius. Pirmiausia j o s tvelis paklausia: - Ar inai, kas guli? - Ne, - atsakau. - Kktas... nebra... Jis papasakojo, kokia nelaim j itikusi: jie keturiese jo pro nam, kuriame buvo ginkluoti bolevik aktyvistai. Jiems praeinant, i vidaus ov. Kktas norjs mesti granat vidun. Itrauks kapsul. Jo rankoje m virkti. Vyrai jam suuk "mesk", ir j i e sugul. Kktas negaljs mesti, nes granata buvo ukliuvusi u megztinio rankovs ir sprogo. Jis krits. Tada msikiai padeg nam. uv trys "aktyvistai", vienas sueistas. Kkto lavon draugai spj nuneti iki miko, taiau nespj sutvarkyti, nes vito rytas. Kit dien rusai pagal kraujo ymes surado paslpt kn. Baravykas, suinojs apie savo brolio t, labai pergyvena. Draugai ramin j, deja - jo skausmas buvo neipasakytas... Pamenu, kai Baravykas sirgo, jo broliukas taip rpinosi, taip pergyveno, kai apie j ilgiau negaudavo ini. Vargas, kaip j i s kenia iandien neteks mylimo brolio! Naujais metais pirmoji auka. Negi i auka bt enklas nauj met nelaimei!? Ar mes, ar ms Tvyn taip neatleidiamai nusikalto? A. A. Kktas 1947. I. 1.
132

1947 m. sausio 17 d. Esu "v. Elenos saloje". Apie pirm valand nakties paadino i miego beldimas lang", uns lojimas. okau i lovos ir staiga atsiradau prie lango. Jis! Gal kas negero?! leidiu. - Netikjau, kad taip greit ateisiu. Truput sergu - koj skauda. Nieko, rytoj pasakysiu. Benediktui ant kojos - didiul votis. Uriti nemanoma. Batas j skaudiai trina. Sunku vaikioti. Ai Dievui, kol kas ia ramu. 1947 m. sausio 18 d. iandien lyja lietus. Sniegas visai itirpo. Purvynas ir iluma, kaip kovo mnes. Rytoj Lenkijoje balsavimas. Ten daug triukmo. Matyt, kad bolevikai visus pasiprieinimus nuslopins, ir balsavimo rezultatas bus 99,9 proc. Kaip gera, kai esame visi, kai yra jis. Tada nesulaikomai skrieja valandos ir dienos. Esam labai laimingi abu. Po piet daug kalbjome apie ateit, apie bsim eimos gyvenim. Sukurti grai eim, iauginti nuostabius lietuviukus... Atrodo, j o g gyvenime btumm labai laimingi. O gal nesmon, gal pavojinga tokiu neramiu laiku kurti ateit, svajoti? Gal reikia palaukti, kol ateis rams laikai? Vienok meilei nebuvo ir nebus neperlipam sien, - jai nebaisus nei karas, nei kaljimas, nei ugnis, nei niekas kitas. Meil suvelnina ir iauriausio mogaus ird, teikia stiprybs ir vilties juodos nakties nedalioj. 1947 m. sausio 20 d., pirmadienis Paskutin diena - j i s ieina. Negerai - dar ne visai pasveiks. Turbt nuo peralimo visokios ligos. Naktis tamsi. Tik nuo pabarstyto sniego ne tokia juoda em. Jis ijo pus vienuoliktos. Pareiga aukia... inakt turi susitikti su savo brio vyrais. Ne per toliausia nuo ia, kur ada ir dien praleisti. Palydiu j. Atsisveikinam. Ir Kryiumi palaiminus, grtu tui vienum... 1947 m. sausio 21d. Atsiklus ryt nusigandau pamaius balt em. Sniego labai storas sluoksnis.
133-

Atvaiavs Butkus sak, kad Ramygaloje guli atuoni ms partizanai. Apie ilinus labai siauia soviet gaujos. Atsibodo toji agitacija prie rinkimus! O po j dar labiau luos t vargan Lietuv. Iki rinkim dar 19-a dien. 1947 m. sausio 23 d. - kruvino siaubo diena... sausio 22-oji. Treia valanda ryto "enevoje". Girdiu beldim lang. Matau, bet nepastu. Balta kepur... - Ar nepasti? Jo balsas... Nustembu ir nusigstu. Kas nors baisaus v y k o ! ? Atveriu duris. eina... Klausiu, kas atsitiko? - Truput... Duok atsissti... negaliu... - I jo burnos vieio kraujo kvapas... Gal sueistas? - Ivaik rusai. Visur j pilna. Papasakojo vakar dienos tragedij. uvo Saugis, Baravykas, Pranas, turbt Laknas? Klajnas sueistas, neinia, ar g y v a s ? O Viepatie! Aaros... vien aaros. Ar tikrai j jau nebra g y v j tarpe? Negaliu suvokti, negaliu suprasti... skausmas drasko ird. J 23 vyrai dienavojo Vareiki kaime. Antr valand po piet eimininkas prane, kad rusai visai netoli. Nuo miko puss slinko raudonieji gaivalai. Vyrai greitai nusimet iltus rbus, susijuos dirus ir trobesi paunksmmis m trauktis. Taiau rusai buvo ia pat ir prasidjo kautyns. Mikas ustotas. j kelio nra. Ir ia Benedikto akivaizdoje Baravykas parpuol, pasikl, bgo, dar syk krito... ir daugiau jo nebemat. Tik igirdo kakur suunkant: "Vyrai, nebra Baravyko!" Saul trukd matyti prie, nes skarmaliai puol i vakar puss. Pastebjo supim i on. Jie trauksi. Rusai nedav atsikvpti, neatleido. Udangos nebuvo. Krito Saugis. Perov. Atsikelti nebegaljo. Upuolikai vos u keli deimi metr ir pagalbos nebuvo manoma suteikti. Saugis dar suriko: "Vyrai, mans jau nr! Sudie!" Ir pistolet prispauds prie smilkinio krito. Kiti trauksi per lavonus... Bet kiekvienas galvojo: sekund ir j a m tas pats... gal sekanti kulka... Jgos seko. Ivargo. Rods, jg netek klups... Perbg eeriuk kop kalnel, ant kurio stovjo trobesiai. Ten - uuodanga, jei pasiseks pasiekti. Prie trobels lang suriko Pranas: "Nebra mans, vyrai, paimkit ginklus... Sudie!" Ir prispaud pistolet prie smilkinio... Klajnas pamjo kulkosvaid, taiau... vos po134-

r metr - ir j i s suriko mesdamas ginkl. Norjo pistoletu nutraukti gyvyb, bet Benediktas neleido, liepdamas dar bgti. "Mirtis lengvesn u gd gyvam pasiduoti", - pasak Klajnas, bet nesiov. Tik nepajgdamas neti kulkosvaidio, met j ir bgo su pistoletu. Netoli buvo krmokniai. Vienas isigelbjimas, jei rusai nesps ubgti u aki. Ai Dievui, krmai buvo pasiekti. Raudonieji tonai sustojo, gal pabijojo ugnies? Krm uuodangoj vyrai gerokai pasitrauk ir skubjo nutolti nuo puolanios gaujos. Su Benu trauksi dar keturi: Hitleris, Liuys, Poviliukas ir Uosis. Prieai liko tolokai, taiau nepaliov sekti i paskos. Laim, kad pasitaik rogse vaiuojantis mogelis. Jie sdo ir pra kuo greiiau vaiuoti pirmyn, nes "rusai vejasi"... mogus suprats padt, kiek galdamas var arkl. Vietos neinomos, svetimos apylinks. Kaimas buvo ant kalno, nuo kurio gerai galima buvo stebti padt. Sustojo visai isekusiomis jgomis. Iki sutemos beliko valanda laiko. Viena ieitis, vienas j diaugsmas - naktis. Kai kurie vyrai nebeturjo jg pakeisti aut, nusiauti bat. Negaljo valgyti - drebjo rankos, kojos ir visas knas. Sutemus jie ikeliavo atgal. Pagaliau pasiek savo apylinkes. Nors jg visai neliko, bet irdys diaugsi laimingai pasiekus savus mones. Jie keturi prisiglaud pas ger mog, kuris turjo ioki toki rami vietel. O Benediktas jo ia ir laimingai pasiek "enev". Baigs pasakoti iurpius vykius pasak: "Netikjau, kad dar pamatysiu tave..." Diaugiuosi, kad po toki kov jis liko gyvas. Vis labai gaila. Kiekvieno Lietuvos partizano netektis sukruvina ird. Bet jei netekiau Jo???!!! Neinau... Ryt atjo Papario mama. Pas juos nuo Deltuvos buv mons, pas kuriuos prie ryt ujo kiti Algio vyrai sak, kad Baravykas tikrai uvo. Koks baisus smgis. Naujuos metuos krito vienas brolis, po trij savaii - paskutinis tv snus. Ujo Vladz Usonyt. Septintas sueistas - sueisti viduriai. Prao pagalbos per atsist mog. Jis yra u 7-8 kilometr nuo ia. Sako, turs rankoje pistolet, pasiruos nusiauti, jei ueit prieas arba nesulaukt pagalbos. Baiss skausmai arnyne. Vargiai igis, jei ir pagalba bt suteikta. O kaip sisti pagalb, jei aplinkui rusai? Jo sistas mogus ivyko vakar sutemus, bet pa135-

kelj sulaik sovietai ir laik iki ryto. Dievas ino, ar j i s dar gyvas!? Baisu partizanui bti sueistam. Daniausiai j a m skirta saviudyb, nenorint gyvam pakliti prieo nasrus ir bti iauriausiais bdais kankinamam. Lietuva eina kruvinos Golgotos erkiuotais keliais. Ar dar ilgai neim kari kankinio dali!? Vakar milicij atve penkis lavonus. Nori atpainti uvusiuosius. Baravyk vienas jo krato stribas jau atpaino. Saug irgi paino. Diaugiasi galdami nors negyvus spardyti, dauyti, spjaudyti... Tai savi judai - okupant pakalikai! Susitikom su Papariu. Kalbti sunku. Karios aaros liejasi skruostais ir ird varsto sopuliai... Netekom penki vyr, penki savo Broli. Rodos, puss gyvenimo neliko... O prierinkimin muzika mieste kurtina ausis. Ar galima atleisti budeliams?! Deja, mes per silpni esame, kad galtumm pasakyti: "Viepatie, atleisk jiems, nes jie neino k daro". Jie ino k daro! 1947 m. sausio 24 d. Atjo Fil Butkut ir prane, kad elvoje guli keturi msikiai, Vidikiuose taip pat keturi. Smgis po smgio... Prie rinkimus visi kratai kariuomens prigrsti. Kur jiems pasidti, kur prisiglausti? Argi taip ir sime visi, tiek ikent dl savo Tvyns?! 1947 m. sausio 26 d. Sekmadienis. Deltuvos miestelyje guli penki ms vyrai. Prie banyios, prie milicijos - strib langus. moni nuotaika - juodo siaubo skraiste apgaubta... Banyioje vis veidais liejasi kruvinos aaros, ir nesulaikoma aimana isprsta i skausmo sukaustytos krtins... Papartis buvo Deltuvoje ir juos mat. Baravykas kaip gyvas. Visi nurengti, tik su apatiniais rbais lik. Basi. Tie tonai ir batus nutrauk nuo koj, kad sau pasiimt, nes nuply tie dvasios ubagai! Kiekvieno partizano smilkinyje yra skylut, reikia, patys save pribaig, patys nutrauk savo gyvybs sil, kad g y v i nepasiduot. Negaliu pamirti Baravyko, kuris taip kantriai kentjo, kai buvo sueistas.
136-

Aminj atils: Baravykas, Saugis, Pranas, Erktis, Laknas, Septintas - uvo nuo perauto arnyno aizd... J palaidojo savieji. Nors tiek laimingas. eios aukos kruvinos sausio 22-os dienos tragedijos. 1947 m. sausio 30 d. iandien pro Deltuv vaiav mons mat j u o s dar gulinius. Apsnigti, sual. un apkramtyti. Varn pulkai plo iniekintus moni knus, kuri atpainti jau nemanoma... O kaip kania kruvina ird j motinoms, broliams, seserims! Tie kraugeriai tik ir laukia, kad ateit artimieji apraudoti... Tai bt diaugsmo sulaukus nauj kankini! Rta pasakojo, kaip su pasitenkinimu stribas E. emiota spard kojomis gulinius lavonus... ir apspjauds nujo. 1947 m. vasario 9 d. Pagaliau atjo nelauktoji rinkim diena. " L a i s v i " balsavimai. Duoda vien biuleten ir mesk. mons pasipiktin prirainja, pritepa, kiti visai nemet nueina arba neateina balsuoti. O galutiniai rezultatai 99,9 proc. tai kokie "demokratiki" rinkimai! O Stalinas buvo ir bus "vadas", "mokytojas", "genialiausias", "ms irdis" ir taip be galo tkstanius kart per dien. iais metais a laisva nuo balsavimo. Esu su tais, kurie laisvi nuo bolevikins valdios statym. 1947 m. vasario 14 d. Dl prastos sveikatos, persirgs lapi pleurit, Arminas ieina, pakeiia gyvenimo slygas, pasitraukia i miko Broli tarpo. 1947 m. Vasario 16-oji

i diena liks amiais brangi - Nepriklausomyb! Dvideimt dvejus metus Tauta gyvavo niekam nepriklausoma - jokio okupanto nebuvo. O dabar? iandien kiekvienas lietuvis mintimis apskrieja grai praeit, skaudi dabart ir neinom ateit. I irdies gelmi kyla maldos odiai Dang.

137-

1947 m. vasario 17 d. Vakar vakare atvaiavo teta Elyt Jokubaitien. Ji pasakojo, kas dedasi Kaune ir kitur Lietuvoje. Bandit gaujos siauia i Ryt: ipjauna kienes, nupjauna kalnierius ir t.t. Jei kuris pasiprieina, apsukriai perpjauna venas... Toks atvejis buvo traukinyje: alia sdinti mergina pastebjo, kad kakas krausto kaimyno baga. Ji perspjo. Staiga jai perr skustuvu veid ir pasak: "Matai - nematai, tylk!" Arba istumia i vagono. Pavaiav i Rusijos spekuliantai supirkinja grdus, ms ir kitokius maisto produktus. mons parduoda, nes reikalingi pinigai nesibaigiantiems mokesiams mokti. Maai beliko moni, kurie valgo rugin duon, o kiti ir mieins neturi. Kas bus pavasar? Rugiapjt dar toli - bado mkla velgia akis... Bet Dievo valia! Genut Montvilait neteko darbo - paalino, kaip "pavojing element". Buvo sidarbinusi u 70 ervonc, bet greitai "suuost" ir atleido i darbo. Jos draugas Jonukas Sgda aretuotas. Kaljime. Varg Genut, gaila Jono. Liol Kavaliauskait i Alkyns nuo elvos pasakojo, kad j krate balsavimas buvo kitoks negu pernai. Itisi kaimai njo balsuoti. Sovietai aukia, kad "kapitalistinse alyse nra darbo"... Bet yra d u o n o s ! Komunistinse - darbo per daug, duonos - nra. "Stalinin" penkmet "pasiadjome" viryti prie laik. Dirbam ir nieko neturim. Keikia valdi ir tie, kurie dar neseniai diaugsi "raudonja ilaisvintoja" nuo "faizmo". 1947 m. vasario 22 d. ryt v. Elenos sal" atjo Benediktas. Tiek daug privert sniego, kad vos galima ibristi. Nuo sausio 24-tos iki ios dienos altis laikosi - 25-28 laipsniai. Jie isiskirst kas kur. 1947 m. kovo 10 d., sekmadienis Vakar krito keturi soviet "patriotai", j tarpe - ymus Stalino alininkas, "Tarybinio kelio" redaktorius Zajankauskas. Mitingavo po kaimus, kol "garbingai" uvo. Vl smgis! uvo Rimantas. Suklupo snieguotuose laukuose. Jis jo sekmadienio ryt, prie aur, ir ujo ant okupant, kurie toje apylinkje pasalavo. Diena pajuodo skausmu, kai miestelyje
138-

buvo numestas io partizano knas. Ant rankovs - trispalv, ant jo rankos - du iedai: Auros Vart Marija ir Vytis. 1947 m. kovo 16d., sekmadienis Buvo ujusi Stefa i Taujn. Ji girdjusi, kad uvo Juozas Survila - arnas. Savame krate.Ir dar uv Vilius ir Lelijavas. Gal dar netiesa!? 1947 m. kovo 20 d. Dievuliau! Tikrai Juozo nebra. uvo t pat nelaiming sekmadien, kada ir Rimantas. irdies skausmui nra rib... U k tok iaur likim usipelnm!? Juozas vadovavo briui nuo pat pradios ujus raudoniesiems okupantams. Stribai j atpaino ir diaugsi. Nutrenk jo kn Siesikuose, kur ir Rimant... Jo nepaino. Nebepajgiam atsipeikti nuo siaubing ini. T pat sekmadien uvo ir Vilius su Lelijavu. Teisingos buvo Stefos inios. Su jais buvs ir apygardos vadas Vaitelis. Anie du buvo ij pastoties atvaryti. Geriausi Vaitelio mons! Tokie puiks vyrai! Tai vis " s a v " - jud darbas. Rus buv labai daug, i vis pusi apviet raketomis. Tas nelaim neantis sniegas ir parklupd, okupanto kulka pakirto j gyvyb. Karygi mirtimi krinta geriausi Lietuvos sns. Dieve, duoki mums itverms, stiprybs, nebausk savo vaik, kurie kovoja vent kov u savo Tvyn, u Tavo Vard, Viepatie! Viliaus ir Lelijavo buvo graios, ilgos garbanos. Negyvus knus stribai fotografavo, o po to j plaukus, padj ant kalads, kirviu nukirto... Spard... Spjaud... Kiek daug Vadui reikia pergyventi dl savo moni netekties! Jis taip myli savo vyrus. Bet ateis laikas, kai io laikmeio kaniomis bus perpildytos knyg knygos. Skaitys jas vaikai ir vaik vaikai. Ir po daugelio met vargiai kas patiks, kad tokie kruvini laikai buvo Lietuvoje, - kai "raudonieji ilaisvintojai" - komunistai vald Lietuv. Nauja karta vargiai patiks. Maironis ra: "Jei po ami kada skauds paniai nukris ir vaikams uteks nusiblaivs dangus, ms kovos ir kanios, be ryto naktis ar jiems besuprantama b u s ? " Viepatie, kaip istorija kartojasi! Ar vl reiks ilgus amius
139-

laukti, kol skauds paniai nukris!? Niurnberge nuteis karinius nusikaltlius - j daug nubaud mirties bausme. O kada tokio teismo sulauks kruvini bolevikai!!! Radau Benedikto laik, kur ra 1947.1.3. raysiu j. /.../ "Man iandien sunku susikaupti. Siauia mini chaosas. ird varsto sopuliai... Man gaila palikti Tave... Tik Tave, kurios iekojau klaikioj nakty, mirtaniam rudeny... O suradau ankstyvam pavasary, tarp ydini jazmin, tarp aar ir kraujo upeli. Tu sueidei man ird. Ji liko nepagydoma net geriausio chirurgo ranka. Taiau iandien mane aukia gimtosios ems vaitojimas, motin aaros. Ir a ieinu!.. Bet griu. Griu su ibuokli iedais. Tada Lietuva bus laisva. Ir mes galsime diaugtis nauja laime. Aminai Tavo Benas." 1947 m. kovo 22 d. Gro mano brolis Bronius i Kauno. Baisu j irti: sublogs, pajuods. Tai meils rezultatai. Vaiavo Rusij, net Novosibirsk buvo pasieks, parsiveti Natuts su motina. Privaiavs i stot, i kit grtani (nelegaliai) Lietuv suinojo, kad prie eias dienas jos ivaiavo i Altajaus. Todl Bronius turjo grti nieko nelaimjs. Dvylika dien neturjo nieko valgyti badavo. O Rusijoj - badas. Jis atrod lyg i kaljimo grs. 1947 m. kovo 24 d. Po ei met tremties gro Natut su mama. Daug lietuvi eim bga Tvyn. mons vaiuodami Seveiki miku mat daug baltais kombinezonais apsirengusi rus. Vakar ir uvakar buvo apstoti mik keliai. Gal tikjosi, kad paklius "banditai"... 1947 m. kovo 28 d., penktadienis Antradien ivaiavus Kaun, vakar grau. Kaune lidnas vaizdas. Privaiav i Ryt Vokietijos motinos su vaikais, kurios eina ir eina per mones praydamos imaldos. Ten badas. Prao duonos, duonos... O j o s taip maa ir mums. Matome, kaip sunku vokietms prayti imaldos. Prao duonos, prao "ein rubel"...
140-

Ms lietuviai labai remia, nes gaila moni, kurie kenia nuo t pai pavergj. Viena vokiet nusiskandino su keturiais vaikais: pirmiau nuo tilto numet vaikus, paskui pati... Vakar vakare aplankiau Prisiklimo banytl. Sutvarkiau sins reikalus. Artja v. Velykos, o ia a negaliu. Vaikiodama po senamiest sutikau Alfons Lainsk, i kurio suinojau, j o g uvo Antanas Mingaila, kakur klojime, ilinuose. Grusi irgi t pat igirdau. Krintam kaip rudens lapai... Ir ia - skundimas. K mons galvoja taip darydami? Iduoti savo tautieius prieui, kuris paverg al, kuris atjo ir ieis. Reiks gyventi ir duoti ataskait savo Tautai. is idavikas ilinds "kaip yla i maio"... Sekani dien ibgo su visa eima Siesikus, kur kol kas yra saugu. Ibgo prieglobsio iekoti pas tokius paius parsidavlius. Kain, ar ilgam? 1947 m. kovo 30 d. Graios ir iltos pavasario dienos. Vieversliai ikil padang diaugiasi pavasariu, sveikina sugrusios pemps. Gera diaugtis atbundania gamta! Mums, deja, pro diaugsmo aaras atsiveria kruvina tikrov... Ketvirtadienio nakt partizanai vykd teismo nuosprend tiems, kurie idav vyrus Vareikiuose, kai uvo Baravykas ir dar penki ms Broliai. Judo darbai vienkart iaikjo - j buvo trys. 1947 m. kovo 31 d. Netikromis iniomis uvs... Dambrauskas? Jei taip, tai netekom antro vado. Koks skausmas likusiems! Neseniai sapnavau, kaip krito plaiaakis uolas, nukirstas moni rankomis. Sapne pasakiau: "Kokie beirdiai mons, tiek maai beliko uol, o jie vis kerta..." Bijau laukti nakties, kad vl nesusapnuoiau nukirst medi... ar gulini rst. Dambrauskas uvs etadien. mons pasakoja, j o g audymas tssi apie pusvaland. Raketos apviet vis apylink. Jis js su dviem vyrais, ir sutik skarmalius. Jis krits kautynse. Kiti du spj pasiekti krmus, kur pasislp nuo raket. O i ten kulkosvaidiais guld puolant raudonj vr. Sako, kad uv daug prie. Bet - ir tkstani per maa u vien ger lietuv, kovojant u Lietuvos laisv, u Nepriklausomyb! Sekmadien Pagiriuose, sekani dien po kautyni, rusai su
141-

stribais ieinanius i banyios suvar miting ir besiaipydami diaugsmingai prane: "Js klaust jo, o dabar tas uva guli ten." Viepatie, pasigailk gyv ir uvusi ms Broli!! 1947 m. balandio 6 d., v. Velyk diena veniam trei Kristaus Prisiklimo vent raudonj okupant vergijoj. Giedant "Alleliuja... linksma diena mums nuvito...", moni akys pasiuvo aaromis... Kiek daug ms tautiei jau nebra gyvj tarpe! Nesuvaldomas skausmas ir kania kalavijais varst irdis... ventes praleidome "v. Elenos saloje". Buvo Benediktas, Arminas ir visa eimyna. Po vidurdienio atjo ir Papartis su eima. Gera tarp sav, artim moni. Dainavom i laik skausmu persunktas dainas. Paminjom uvusius Brolius. Ai Dievui, dar iki iolei taip laimingai susitinkam po vienu stogu - stebuklingoje "Saloje"... 1947 m. balandio 8 d. Vl atjo diena, kai j i s turi ieiti... Ir vl gyvensiu neinioj, juodoj nakty. Laukuose purvas, visur telko vanduo. Atsisveikinam. Jis ieina ir dingsta purvinos nakties tamsoje... 1947 m. balandio 9 d. Sapnavau bais sapn. Neramu... Sapnuoju, kad einu laukais, matau aliuojant mik - jo viduryje nebaigt statyti klojim. Ant stogo udtas vainikas. Matau Benedikt, kak j a m sakau... Jis buvo labai piktas. Pabundu. U lango naktis. Apninka baisios mintys... Prie ryt vl sapnuoju. Rodos, didj Penktadien esu banyioje. Jos viduryje paguldyti du Kanios Kryiai. mons jo buiuoti... Atsiklaupiu, noriu buiuoti, bet - sukniubau ir negaliu pasikelti... Maiau, kaip mergaits klpjo prie Kristaus karsto apsigobusios juodais ydais... Prie dur sutikau Benedikt. Jis labai graiai atrod. Pasakojau jam sapn... iandien man labai lidna. Nenoriu su nieku kalbti, noriu usidaryti viena, kad niekas nematyt aar.

142-

1947 m. balandio 13 d., sekmadienis Vakar vakare suinojau, kad Ukmerg atveti trys partizan knai. I anapus ventosios. Vieno nepaprastai gras juodi plaukai. Juos ve mestus veime, o pro veimo gal nusvirusi kruvina galva. Koks iaurus kraupus vaizdas! Nakt vl spanavau nukirstus medius. Negi vl... ir vl? Pavasaris eina laukais, o ms Broliai, kaip tie rudens lapai, krinta ir krinta... Per radij prane, kad Trumenas savo kalboje pasak, j o g teiks pagalb kiekvienai valstybei, kuriai gresia komunizmo pavojus. Taip ir guodiams paadais. 1947 m. balandio 15 d. iandien buvo kompartijos posdis, kuriame nutarta iveti ne tik "bandit" eimas, bet ir visas tartinas. Gro Butk Fil i ilin. Ten iki sekmadienio garnizonas su vietiniais "patriotais" tard mones ir saugojo naktimis... Dar inios nepatikrintos, taiau spjama, kad uv " R i e k u s " ir "Metelis". 1947 m. balandio 20 d., sekmadienis Nekantriai laukiu vakaro, turi i kaimo grti Papartis - ten buvo numatyta susitikti su ms vyrais. Temsta, bet j o s dar nra. Ieinu kiem. Tylu. Girdti varli kurkimas. traukiu tyro pavasario oro gurkn. 1947 m. balandio 21 d. Metelis su Rickumi uvo. skund elgetaujantys skarmali vaikai. Jiedu buvo pas mog pamikje... ir ten kieme uvo... 1947 m. gegus 2 d. Ankst ryt grau i Papario. Dvi dienas viejau pas juos. Maudms pirtyje. Tai buvo atostogos nervams pailsti. Koks "puikus" oras buvo bolevik veni demonstracijoms! Diaugms ir norjom, kad dar labiau lyt. Aname krate buvo partizan teismo nuosprendis tiems, kurie skund Rick ir Metel. Idavikai nusipeln...

143-

1947 m. gegus 3 d. Netvarka gamtoje kaip ir pasaulyje. Po nakties vl balta em daug sniego. Atvaiavo vainick Maryt - mano pusseser. Apie elv kol kas ramu. Ji labai laiminga, nes turi draug - suadtin... Jie abu vieno likimo draugai - partizanai. 1947 m. gegus 9 d., penktadienis Vakar vl vakar grau i Vilniaus. Aplankiau dd Petr Ciun - mano Mamyts brol, kuris gro i Rusijos, kur buvo su 16-a divizija. Pereng Lietuvos sien, parklup buiavo Lietuvos em... Sekani dien suradau Noreik Elenuts but ir pas j nakvojau dvi naktis. Netoli j o s - Auros Vartai. Buvome geguinse pamaldose. Kaip ten grau ir kaip gera melstis. Susirenka tiek daug lietuvi! Visi gieda Marijos litanij... "palengvink vergij..." Pabaigoje - himnas. Neidils i mano irdies tas gilus spdis, kur jauiau t vakar. Vilnius man buvo ir yra brangus ir mielas. ia Gedimino kalnas, Trys Kryiai... ia dvelkia senove, ia - Lietuvos sostin! Viepatie, grink mums Laisv, grink Trispalv Gedimino kalnui! Vienok iandien Vilnius svetimas, kai negirdime gatvse lietuviko odio, kai matai svetim moni veidus. Parduotuvse nebandyk lietuvikai paklausti pardavjos, jos tuoj pat nusisuks ir drebtels - "nepanimaju..." Toks svetimas Vilnius mums iandien. Paskutin dien nujau Kalvarijos turg. Buvo labai karta diena. Staiga prie mane sustojo Aleksas Guja. Nepamenu, kaip prasidjo kalba, tik ji sunkiai riosi... Gal todl, kad ant mano rankos j i s pamat ied? Aleksas labai pesimistikai iri ateit. Pusantr met Sibiras j labai neigiamai paveik. Dar - j pritrenkusi inia, kad Vaitelis uvs... Stengiausi tikinti, j o g tai netiesa, kad j i s gyvas! Praj ali tilt pasukom paneriu ir atsisdom ant pakrants. Daug kalbjome, politikavome. Daviau j a m paskaityti nelegalios spaudos. Gal kiek nuskaidrinau j a m nuotaik, gal diegiau vilties?!^ Vliau jis vl m kreiptis mane - Maryiuk...
144-

- inai, - jis sako, - o a girdjau, kad Vaitelis uvs ir jo vietoj vadovauja leitenantas Narkeviius. Nustebau... ir paklausiau: - Ar j pasti? -Ne." A jam paaikinau, kad toks yra, bet Vaitelis gyvena ir vadovauja pats. Anas irgi vadovauja. Aleksas paadjo prie Sekmines bti pas mane. Nori gauti daugiau ini. Prie tilto isiskyrm. Man jisai visai toks pats, tuo paiu pilku kostiumu kaip ir kadaise... Bet - ak, Aleksai!.. 1947 m.gegus 10 d. Vargas Butk Vytukas! iandien trys savaits, kai serga. Guli infekciniame skyriuje. Diagnoz neaiki. Man labai gaila to vaiko - j a m tik 17 met. Tai pernyki met pasekms po kankinim saugume. Mu, dau taip, kaip mog kankinti gali raudonieji teroristai! Gaila jo, gaila tv! Beje, ilin kaime, mano buvusioje mokykloje, minjo Motinos dien, po to sureng okius. Atjs Hitleris visus ivaik... iandien praydo vynios, baltu nuometu apsigaub mediai. Treias vyni ydjimas bolevik vergijoj. Buvo Papartis. Ren vakar gro i j krato. Mat Benedikt su Klevu. Toje apylinkje slankioja daug rus su stribais. 1947 m. gegus 14 d. Prie kelet dien per Amerikos radij prane, kad ms prezidentas Antanas Smetona uvo gaisre Klyvlende 1944 m. sausio 9 dien. Spjama, kad padeg soviet KGB ekistai. Atseit, jie tikjosi pas buvus Lietuvos prezident rasti sutart su Soviet Sjunga, kur sakoma, kad Lietuva septyneriems metams atiduoda bazms steigti. Na, taip prane usienis. Kaip i tikrj yra Dievas ino. 1947 m. gegus 16 d. Mano tv namuose apsilank Aleksas Guja. Buvo adjs per Sekmines. Kalbjome apie daug k, apie politik. Grdamas adjo vl usukti. Iskubjo pas savo tvus, kurie gyvena netoli euoli.
145-

Baisi inia! Papartis prane^ kad gegus 3-i dien uvo levas ir Girdauskas, buv a. a. arno bryje. 1947 m. gegus 19d., Sekmins "v. Elenos sal" yra atjs Benediktas. Jei Dievas leis, nutarm sekant mnes susituokti. Jis papra mano tv leidimo. Jie sutinka. Jis ieina. O man valanda tampa metais, baisiais neinojimo metais. Bet - Tvyn aukia! 1947 m. gegus 29 d. Visose pamikse pilna soviet kariuomens. Dien ir nakt ramybs nra. Apie j nieko neinau. Jonas Kriktaponis pateko prieui gyvas, sako, nesuveiks ginklas, todl nespjs nutraukti sau gyvybs. O vilkinis uva dar daugiau trukd ir pribaig jgas. Mediukas pabgs, nors ir pats liko apdraskytas. Jis un nuov. Jonas, nugabentas Siesikus, su vietiniais stribais visai nekalbjs. Dl apylinkj uvusij j i s "kalt" prisims sau: "Visiems komunistams toks pats galas ateis! Nesvarbu, kad mane pamt -liko mano broliai!" Taip pasakojo mons, kurie aretinje girdj per sien. Duok, Dieve, j a m jg itverti kani neiduodant paslapi. iuo metu jis randasi Ukmergs KGB rsiuose. 1947 m. gegus 31 d. Paskutin geguini pamald diena. Po Beniaus ijimo kasvakar einu banyi umirdama savo "nelaisv". O kokie nuostabs kunigo pamokslai! Jis drsiai pasisako prie neteisyb, prie tikjimo griovim. Paskutinio vakaro pamokslas pl ird i krtins, ir jo skruostais riedjo aaros... /.../ "Marija, argi Tu jau ieini pasakydama, kad mano laikas baigsi, daugiau nepriimsi mald? O ne, Marija! Karaliene, nepalik! Tave rankas tiesia tie, kurie eina per kanias, krauj, per pasiaukojim tiksl... Kaljimuose Tave pagalbos aukiasi kankiniai... Marija, palaimink ms kaimus, miestus ir miestelius, leisk, kad daugiau prieas netrypt Lietuvos ems!" Minia springo aaromis... Kokie brangs kunigo odiai taip drsiai pasakyti. Bet - prieas tyko j pagrobti... Marija, apgaubk
146-

j savo apsiaustu, neleisk okupantui prisiartinti prie taip mums reikalingo Dievo tarno! Palauk tono gali, gelbk Lietuv! raysiu mald Marij, kuri kas vakar kartoja Lietuvos partizanai: "Marija, Tu papuoei Lietuvos al puikiais pavasario iedais. Mes meldiame Tave, papuok j ir laisvs vainiku. Marija, stebuklingoji Auros Vart Mergele, Tu amiais globojai ali rt ir pakelse rymani sen smtkeli al, tad neapleisk ir dabar, kada suklupusi sunkiam Golgotos viekely meldia Tavo pagalbos, kada j o s skruostais rieda srios aaros ir kraujas. Marija, mes meldiam Tave, laimink Lietuvos snus ir dukras, ijusius parneti Tvynei Laisv. Marija, veski juos tiesiu keliu, kad j i e galt nuluostyti kruvinj pamiltosios ems veid, kad j suklupusi pakelti] ir sunkius vergijos panius pakeist trispalviais kaspinais. Marija, stiprink j jgas ir pasiryim drsiuose ygiuose u Boi al. Marija, globoki j maus vaikuius, senus tvelius, monas, brolius ir seses, kad j i e galt laisvai tave garbinti. Marija, suteik aminj Ramyb partizanams, savo priesaik aplaisiusiems krauju. Marija, mes meldiame Tave, grinki i tolimj Sibiro krat itremtuosius. Marija, mes meldiame, suteiki kankinio itverm ir didvyrio pasiryim nekaltiesiems kaliniams j tardymo ir kankinimo metu. Marija, duok jiems atlikti ventsias pareigas Baltajam Raiteliui. Marija, mes meldiame Tave, itieski rank klaikioje naktyje paklydusiems lietuviams, kad j i e grt ir dirbt pavergtai Tvynei. Marija, stebuklingoji Auros Vart Mergele, mes tikime Tavim, mes meldiame Tave, Marija, mes aukiams prie Tavs, neapleiski ms ir brangios Tvyns. Amen." 1947 m. birelio 2 d. Sddama ant ieno ir megzdama nosines, girdiu kakur tratant kulkosvaidius. irdimi perjo iurpuliai. Garsai nuo tos puss, kur jie lankosi. Protarpiais girdimos rusik kulkosvaidi serijos. Po to - dvi ilgos elektrinio kulkosvaidio serijos. Negi Hitlerio kulkosvaidis? Neuilgo atjo Papartis. Kalbjo su Birio seserimi. Tose apylinkse vykdytas teismo nuosprendis dviem moterim, kurios idav Rasputino bunker ir viet, kur sirgdamas guljo Baravykas.
147-

Hitleris su Klevu buvo apsistoj pas vienus mones prie miko. Staiga pamat piln kiem rus. Jiedu buvo ant aukto. Skarmaliai m versti pirki, kiti lipo ant aukto per jim. Tuo momentu Hitleris su Klevu ioko per kit skyl. Maiatis... Laimingai! Per vlai prieas suprato, kad tai "banditai". ia pat rugiai, krmai... Jie pabgo. 1947 m. birelio 4 d. Vl sapnavau rstus... Bijau suinoti k negero. Ir dar - matau, kaip i Benedikto kio - klojimo kaimynai vea ml. O man apie koj apsivyniojo gyvat... aukiau pagalbos, praiau nuimti... 1947 m. birelio 12 d. Visi kalba, j o g bus karas, bus trmimai Sibir. Sovietin valdia ileido statym, kad u panaias kalbas gresia nuo 5- iki 20 met kaljimas. Bet monms jie burnos neuiaups. Gavau ini, kad Trupinio apylink nusisiau raomosios mediagos. Labai reikia! Visk susidjau ir iskubjau. Trupinliuose susitikau su tais, kuri nemaiau nuo rudens. Dievuliukas - mano buvs eimininkas Gritnas - prane lidn ini, kad suimta Vaitelio mona su dviem vaikuiais. 1947 m. birelio 15 d. Vl i Vilniaus ive daug politini kalini. Vea ir vea be perstojos. Atjo Papartis ir Ren. Ijom laukus pasivaikioti. jom, kur akys mato, kur kojos nea... Norim isiblakyti. O gamtoje taip grau! Vienok tas grois pasruvs kraujuose ir aarose... Nujom apie 12-a kilometr. Namo sugrusios mm lti. Kain, ar ne prie nelaim toks limas!? Tok laikmet gyvenam, kai bijai mogus pasijuokti, kad po to nereikt verkti... 1947 m. birelio 16 d. iandien daugiau nei trys savaits, kai jis ijo. Jokios inios. Gal kas negero vyko? Buvo uvaiavs Jonas Gritnas. Penktadien praeidamas Benediktas su keliais vyrais buvo uj pas juos. Sak ein pas Vaitel.
148-

1947 m. birelio 21 d. Apie vidurnakt "v. Elenos sal" atjo Benediktas. Pasakojo apie j gyvenim, apie tai, k girdjo pas Vad. Galvojama, j o g ie metai bus lemtingi. Taiau j i e nenori tikti, kad visa tai greitai vyksi, kad greit ieisime i vergijos. 1947 met birelio 28-oji diena iandien apie 12-t valand Dievas mudu palaimino ir sujung amiams... Bolevikmety... ne banyioje, o paprastoje pastogje kunigas sukeit mudviem aukso iedus... Kristau, Tau atiduodam savo gyvenim! 1947 m. liepos 14 d. Dvi savaites laimingai drauge pragyvenom povestuvines dienas. Vakar j i s ijo, ijo tsti kov - pareig Tvynei, savo Lietuvai. Kaip sunku buvo skiltis! Prie vidurnakt j ilydjau. Lietaus permerkta eme girdjau jo tolstanius ingsnius... Meldiausi. Aaros plov skruostus... Ilgai stovjau prie namo kerts, velgiau nakt, ten, kur j i s nujo. Girdjau tolim un lojim. Benius pra neverkti. inau, kad taip reikia, kad kitaip bti negali, vienok skausm veikti sunku. P. S. Dar neraiau, kad Bronius su Natute irgi t pai dien susituok, tik viena valanda vliau ir Kaune. Juodu sutuok Alfonso brolis - kunigas. Ta pati diena. Ujo Rta. Ilgai apie visk kalbjome. mons politikuoja kiekvienas vis kitaip: vieni viltingai nusiteik, kiti visai neduoda reikms visokioms konferencijoms, treti - kad nei iais, nei kitais metais nieko mums gero nebus. Tas "nieko nebus" - kaip basliu per galv... Birelio 20-t dien ilin pakratyje, prie trij partizan kapo, uvo dar vienas msikis. Tai ilvitis, vos prie kelet dien stojs kovojani br. Jis jo su Hitleriu i Viliuk miko ir ne Adolfo kulkosvaid - geriausi kulkosvaid. Ujo ant pasalaujani rus, kurie ir pakirtojo gyvyb. Hitleris pabgo nesueistas.

149-

1947 m. liepos 17 d. Papartis atne trump Benedikto laikel: /.../ "Viskas tvarkoje. Greitu laiku bsiu pas Vaitel. Toje vietoje, kur uvo ilvitis, vienam "uniukui" nulau koj. Vis tiktai ms darbas teisingai buvo atliktas. Kryius pamokino. Benius." Ten, kur uvo ilvitis prie kapo, partizanai buvo uminav kryi, kur skarmaliai versdami susieid. Kliuvo ne vienam... 1947 m. liepos 24 d. Su Mamyte sveiavoms Vilniuje pas Mamyts brol dd Petr. Aplankm Auros Vartus, banyias, buvom v. Jono banyioje ikilmingose pamaldose. Deja, nepasijutom patekusios Lietuvos sostin - greiiau Maskv, Palestin ar Varuv. Antradien sdom purvin traukin Kauno link. Kiek ia elgetaujani "Tvyns karo" invalid! Skaudu irti nuplyusius bekojus, imaldos praanius vyrus. Jie kariavo u Soviet Sjung - dabar jie priversti, itiesus rankas, prayti duonos. Taip "aprpinami" bolevik Rusijos karo invalidai. Stotyse ir vagonuose toki nelaimingj nestinga: ibadj vaikai, seniai atvyk Lietuv duonos iekoti. Visi t vargan Lietuv tiesia rankas, o ji n vieno neatstumia. Po trij ir puss valandos buvom Kaune. Vilnius labai skiriasi nuo Kauno. ia jauiama lietuvika dvasia. Yra ir Kaune "raudonsili" su katiuomis, yra yd, taiau - tai maa dalel palyginus su Vilniumi. 1947 m. liepos 25 d., Ukmerg Girdjau Kaune, bet ir ia pasitvirtino, kad uvo Minc. Jis krito, bet nuo jo rankos uvs garnizono virininkas, buvs labai iaurus. Su juo dar uvs stribas. Mergait, pas kuri buvo Minc, nukankinta mir. 1947 m. liepos 27 d. iandien banyioje taip skaudjo ird. Viepatie, kaip sunku! Mano vakaryktis sapnas.Nujautimas... Vakar apie 14-t valand labai blogai jauiausi ir atsiguliau. Sapnuoju purv, iaudus, kakokius mones. Staiga taip aikiai
150-

matau Benedikt. Jis padjs galv man antkeli... Labai ivargs. Pakeliu jo galv, klausiu, kas yra? Matau itept jo veid, kakt... Jis sako: "Maryte, tu neinai, koks sunkus gyvenimas". Noriu nuluostyti jam veid, klausiu: "Kuo isitepei? Ar purvas?" Bet jis sako: "Ne purvas"... A supratau - ratai... Kakas pasibeldia duris ir pabundu. Algis - Benediktas eina Papartis. Klausia, kodl a Narkeviius, Vaitelio neatjau maudytis ir ar nieko naujo apygardos brio vadas. uvo 1947 07 23. neinau? A to paties ir jos klausiu. Sako - "nieko" ir... pravirksta. "Hitlerio jau nebeturim. Atvetas Ukmerg. Buvo apsupti..." Taiau a netikiu, jauiu, kad ji man visko nesako... Ji girdjusi, kad treiadienio vakar vaiavusios mainos, rusai apsup mik. Girdj audym. Apie atvetj suinota, kad "auktas, ilgais plaukais". Pas kak buvo ubgs Klevas, Stanislovas. Jie pabg. Sak, kad Hitleris atsiskyrs. Negaliu nusiraminti. Tas sapnas... Gal j i s sueistas? Gal jau nebra? 1947 m. liepos 31 d. I ryto atvaiavo Davalga i ilin. Kiekvieno vis klausiu, kas gero? Jo atsakymas: "Nieko - tik blogai... buvo susiaudymas". j kaim buvo ujs Edziukas. Jis pasaks, kad puol rusai, uv trys. Klausiu, kas? Kokie? Davalga aikiai pasako: - Hitleris, Benas ir Albinas... Jzau! Valdiausi, kol jis ijo paerti arklio. O tada nepajutau, kaip atsidriau ant lovos... Baisus skausmas pl ird. Koks kruvinas skausmas, koks baisus. Bandiau raminti save... Bet skausmas nesiliov drasks ird... Pirm kart gyvenime jauiau tok bais skausm, toki kani... Rodos, praradau visk... visk... Atjo mamyt, ramino... Bet kas gali padti, kas gali nuraminti?.. U sienos, kitame kambaryje, girdjau, kaip verk Mama.
151-

Tuo laiku atvaiavo Rail Anel. Atjusios su Mamyte guod, kad tai netiesa. Pas Papart buvo mergaits nuo Deltuvos, Nuo Viliuku. Pasakojo, kad vykio vietoje buvs Edziukas, Klajnas, Stanislovas ir dar kakas. Edis atsipeikjs pasak, kad "nebra Hitlerio, nebra Beno - nereikia ir mans"... Tai buv Viliuku mike. Siesik rusai gyrsi ilin mitinge, kad Narkeviius nuautas guli Deltuvoje. Taiau jais mons netiki. Viskas pinasi. Nieko konkretaus. Vienok mano nujautimas baisus. Dar vis nenoriu tikti... Gal dar netiesa?.. 1947 m. rugpjio 1 d. Vakar ilgai njau miegoti, laukiau, man rodsi, kad j i s ateis... Iki antros valandos negaljau umigti. irjau pro langus. Laukiau. O gal jau - n i e k a d o s?! 1947 m. rugsjo 15 d. sitikinau, suinojau... Kad jo nebra. Nra... Tiek ilgai gyvenau iliuzijomis. O, Dieve! U k tiek kanios? U k nubaudei? 1947 met liepos 23-i BENEDIKTAS paliko i aar pakaln. "Kada mirtis mogui ateina, tai yra tikrai vieno Dievo balsas, paslaptis, kurios mes, mons, niekados nesuprasim. Yra tkstaniai toki, kuri mirtis bt ivaduotoja, - ir vis dlto j i e gyvena net itisus deimtis met. Tuo tarpu tas, kurio dar taip reikia tautai, eimai, kuris, rodos, galt dar tiek gera padaryti Dievo karalystei emje, turi ikeliauti! Kas tat supras? Tiktai tas, apie kur v. rate pasakyta: "Mano mintys nra js mintys, nei js keliai mano keliai. /.../ Nesibijokite jokios aukos, kad tik nusipelnytumt aminyb! Nebaisus badas ir kaljimas, neturi reikms ir kankinimai, ir kentjimai, kad tuo bdu laimtumt kit pasaul. Tai yra auksmas, kuris kalba mus nuo Kryiaus. Kovokite, kovokite iki paskutinio atodsio, ia j s neturite teiss pasiduoti!" "Aminasis gyvenimas".

152-

1947 m. gruodio 29 d., Kaunas "mogus yra tik elis, o jo gyvenimas - tik sapnas ". (Herderis) Po ilgos pauzs imu rankas dienorat ir noriu jame ilieti savo karios dalios skausm... Iki iol nepajgiau rayti. O nerayti negaliu. Ketvirtas mnuo, kai palikau miel savo krat, lidnus kraujuotus laukus, mikus ir pievas, kur tiek daug sopulio ir laims buvo igyventa. Likau gyventi graiais prisiminimais, nes ten ir irdyje liko vien kapai. Mielas brangi moni kapinynas paliko man mano brangios gimtins emje. emje nieko nebeliko, tik pareiga, kuriai vykdyti nevalia nuleisti rank. Tik todl privalome gyventi ir tada, kai brangiausi mons nujo Aminyb. Ak, Tvyne, dl Tavs mirta Tavo vaikai, kad Tu gyventum neskriaudiama, laisva! Plrieji raudonojo slibino nasrai giliai siskverb tavj kn... Bet mes nepaliausim kovoti tol, kol iplim Tave i raudonojo okupanto kruvin nag, i vergijos. Nekaltas Tavo vaik kraujas atpirks paklydusij kaltes ir Tu bsi igelbta. Tvyne, Tvyne, Lietuva brangioji, dl Tavs i meils kraujas trykta neperstojaniais altiniais, ir motin skruostus plauna kruvinos kanios aaros... Viepatie, priglausk Tvyns kankinius, atleisk jiems kaltes, nes j i e jo mirti, kad Tavo vardas ir gimtoji em, kuri Tu paskyrei mums, nebt suterti purvinomis tono kojomis, kruvinais jo nagais. Dieve, Tavo Snus mir, kad pasaulis bt atpirktas - ir mes mirtame, kad Tautos kaltes atpirktume. Viskas, kas buvo grau ir miela, usivert istorijos lapais. Liko tik prisiminimai. Yra sakoma: "Didvyrio gyvenimas yra tvyns istorijos iedas, amiaus veidrodis ir labai malonus prisiminimas." Kas miela ir brangu mogui, gyvendinti labai sunku, daniausia - tik graios svajons, tik neidildomi prisiminimai. Tokia mogaus, dalia ioje Golgotos emje. Prajo v. Kaldos. Baisu man buvo laukti ios brangios vents. ie metai taip skirtingi nuo 1946- met. Kiek nuostabios laims buvo pernai! ventm visi... visi kartu. Todl bijojau laukti, todl nepajgiau sugrti ten ir tuose buvusios laims namuose vsti ias brangias ventes. Pasilikau ia, Kaune. Galjau nueiti
153-

Piemenli Miias. Kaip gera, kad galiu melstis! iandien nedvejodama galiu pasakyti, kad tik tikjimas grina man jgas ir teikia dvasios jg eiti kanios keliu. Tai a jauiu daugiau negu galima jausti. Gera nugalti aaras, skausm ir maldoje susijungti su Juo, su visais mylimais aname pasaulyje. Tikti, j o g tik laikinai esame iskirti, kad "mirtis yra slenkstis kit gyvenim." met v. Kaldos buvo ketvirtadien, - t istorin iurp ketvirtadien... Ki vakarien valgm pas Mamyts seser, tet Malvin. Buvom keturiese: teta, Genut, Jonukas ir a. Pasibaig vents. Prasidjo kasdienyb. Artja Naujieji metai. Deja, su jais neprasids naujas gyvenimas ms Tvynei. Ar dar ir 1948-aisiais neisivaduosim i kruvinos vergijos? Jei taip ilgiau tsis, okupantai dar daugiau niekins banyi, suspaus Lietuv dar skaudiau. Nesiblakau taip, kaip anksiau, kada pradjau gyventi kruvin skausm po Jo netekties. Bet noriu iuosna lapuosna rayti tai, k raiau bloknotl virpania ranka, kruvina irdim. Blakiausi kaip tas pauktis narve, kol nurimau... Beje, tuo skausmu yra ubaigta deimta dienoraio dalis, vienok ne viskas ten tilpo. Su Jo mirtimi pasibaig lapai anos, tiek laimingos, tiek nelaimingos mano gyvenimo dalios. VERIANT LAPUS ATGAL - 1947 m. rugsjo 15 d. Nakt kankino baiss sapnai. Verkiau... Jauiau, kad visur taip tuia, kad jo niekur nra... Maiau a.a. jo motin. Ji mezg j a m alik i toki nevari sil. Kakas pasak, j o g "Benius Kaune atostogauja". Pagalvojau, gal ten j i s nuve inias? iandien "Papartis" gro i ano krato ir prane blogas inias - JO N E B R A ! Nra... "Klevas" paklaus jos, dar gyvendamas paskutine viltimi, - "gal Maryt ino?" Po dviej mnesi, tik po dviej mnesi galutinai tikjo, kad Jo nra g y v j tarpe. Benediktas paliko i em amiais nesugrdamas. A vis dar tikjau... laukiau vakarais... Dieve, u k?! Kodl tik akimirk leidai gyventi su mogumi, kurio iekojau vis jaunyst ir, suradus juodame vergijos rudeny, taip greitai Jo netekau. Viskas prauvo kaip graus nakties sapnas... Tokia nuostabi buvo mudviej draugyst t pustrei met laik!

154-

1947 m. rugsjo 16 d. Sapnavau Benedikt. Jis guli prie mans... inau, kad negyvas... Kakur lauke, po sandlio stogu, ant medins sofos. Staiga jis pasijudina ir nori nulipti emn... Jauiu jo sustingusias rankas, kn... Sulaikau j ir vl paguldau. Pasijudina... Atmerkia akis... Pasiiri ir sako: - Maryte mano brangi... Tu ia? Kaip gerai... Sakyk, ar a nesualau tam kampe guldamas?.. - Nesualai, - inau, kad j i s nesmoningai kalba. - Taip lapia... Lietus lyja... Uklok mane! Ukloju. Apsiveria ir vl umiega. inau, kad j i s uvs, bet noriu tikti, kad atsibus... Atbundu... Baisi tikrov - jo nra! Jis niekados ia nesugr... Neupraytos Miios. Gal j a m ten labai sunku? Raau Vaiteliui laik. Jauiu pareig. Privalau duoti tai, k Benius paliko, k pra perduoti Vadui, jei kartais negrt. Tuomet nenorjau klausyti, nenorjau girdti... "Maryte, it visk palieku tavo iniai, - jei siu, perduok Vaiteliui." Jis jaut... Jis kelet kart man sak, j o g laisvs nesulauksis, kad prieas sutrumpins jam varg... A negaljau klausyti... altos aaros krito emn. Jis nutildavo, praydavo neverkti. "Maryiuk, praau tavs, neverk, kad niekad nematyiau tavo aar. Jei tu verksi, man bus dvigubai sunkiau gyventi. A negaliu matyti tavo aar. Praau tavs, neverk dl mans! Stengsiuosi bti atsargus, bet tu inai, kad Dievo valia - ne ms..." Bet a bijojau... a, lyg vaikas, bijojau pavelgti gyvenimui akis. Jis danai sakydavo: " A mirti nebijau. Tik man tavs gaila palikti. Tik tavs... O mirti dl Tvyns taip lengva... gera. Bijau gyvas jiems patekti. Bet to nebus! Gyvo mans nepaims! A spsiu ir paskutiniu momentu sau gal padaryti. O jei sueist, irgi nebaisu, nes inau, kad tu mane slaugysi... igydysi! Man bus gera." A praydavau apie tai nekalbti, praiau jo nepamirti melstis, nors inojau, j o g j i s visados meldiasi. Paskutin kart ieidamas jis buvo toks laimingas! "Maryte, kaip man dabar gera: a inau, kad tu jau aminai mano! A griu jau savo namus, pas savo monel. Koks a laimingas!" Ieidamas paliko ied, pamiro Roani. Paliko aminam prisiminimui, nes nesugro ir negr jau niekados!
155-

1947 m. rugsjo 18 d. ryt v. Miios u Benedikt. Kunigas giedojo egzekvijas, o man kania skaudiai pl ird... Sako, kad Benediktas su Hitleriu gulj Ukmergje, saugumo kieme prie Vienuolyno banyi. A nieko neinojau. Niekas ms neinojo. (O gal jie slp nuo mans?) Jiedu guljo net keturias paras. Kur paskui juos djo - iki iol neaiku. Gal taip reikjo, kad nematyiau j gulini!?.. Isiuniau Vaiteliui laik, kuriame iliejau vis savo irdies skausm... Isiuniau visk, k turjau jam perduoti. 1947 m. spalio 3 d., Kaunas Tos dienos vakar, kai ivaiavau i nam, vyko nelaim Benediktas pasim pas save dar tris kovos draugus... uvo Klevas, Liuys ir Povaras. Nelaim seka nelaim. Geriausi Tautos sns! Jau per daug... Paskutin kart, kai Papartis kalbjosi su jais, j i e taip beviltikai buvo nusiteik po Beniaus ir Adolfo netekties. Vien apie mirt kalbjo... Ypa Klevas, kuris taip myljo uvusiuosius. Jis sak: "Mes greitai nueisim pas Ben. Bus taip gera ten... Visi kartu gyvensim ir dainuosim, dainuosim... Ne mums laisvs sulaukti. Nra j, nereikia ir ms! Mergaits, j s dar galite verkti, mes jau nemokam, bet mums dar sunkiau... mes klaidiojam tais paiais takais... Tie mediai, kelmai... Kiekviena vietel mums primena juos, o j jau nra... Neverkit, mes greitai nueisim pas juos ir nuneim nuo js linkjimus... Varg Maryt. Ar j i s jauia, kad ji taip kenia? Bet mes greitai eisim pas juos, pasakysim visk." Jie uvo, kad mes gyventumm. Bet kas tie "mes?" Ar verti j aukos? Juk jei ne ms partizan kovos Lietuvoje, ia bt atveta i "plaiosios tvyns" alkana minia ir apgyvendinta Sibiran itremtj vietose, j namuose. Raudonieji okupantai buvo numat padaryti Lietuv be lietuvi. Taiau tai nevyko - jie bijojo mik ijusi ms Broli. Toks jau gyvenimas. Gal reikalingas nekaltai pralietas kraujas, kad bt atpirktos kaltj nuodms. Ir iuos tris partizanus skund tos paios tautos snus, parsiduodamas kaip Judas u tris graius. Jie buvo sksti ei, bet, laimei, trys ijo t etadienio vakar pirt. Liko ie trys. Taip atsiskyr dvynukai broliai: Poviliukas - Vytenis ijo, Liuys pasiliko...
156-

1947 m. spalio 5 d. vakar suinojau, kad uvo Maryt vainickait, j o s suadtinis, dar vienas ir dar vienas. Vien mergait pam gyv. Tai vyko u elvos. Maryt laiminga, ji nesiskyr su juo aminai... Ji laiminga! Kodl ne visiems taip lemta? Jie susiprogdino bunkeryje - kitos ieities nebuvo. Tikslios vietos ir pavardi neinau, tik Maryts, nes ji mano pusseser. Retjam. iauriai retjam... Kas beliks? Varg Maryts motina! Jai tiek skausmo... Nors jo ir taip pakanka tremtyje - Tolimuose Rytuose. "Gyvenimas niekam nra taip malonus, kaip tiems, kurie nebeturi jokios mirties baims." (Wilson) 1947 m. spalio 20 d. Vakar parvykau namo. ia nieko nebeliko. Benius pasiauk paius geriausius likusius Brolius. Nebra j. O tikjausi su jais susitikti, drauge pasidalinti skausmu... Liko Vaitelis. Viepatie, bet jeigu ir j Tu pasiauksi, bus per daug kanios mums, per daug diaugsmo prieui. ryt gavau Vaitelio laik. Skaiiau... Skausmas naujai kruvino ird, degino akis aar srovs... Jo odius raysiu savo mielo draugo lapuosna. Laikas dvelkia miko kvapu... pasiaukojimas... meil ir kania Tvynei... Viskas taip artima irdiai. "L. P. Vyties A-dos Vadas 1947.IX.24. D. Gerb. Poniai N... Lyg aibas lidna inia aplk vis ms apygard. uvo?.. Kur?... Kaip?... Gal dar netiesa? uvo... Tikrai uvo Benius - Algis, rajono Vadas, taurios sielos lietuvis, Js brangus ir mylimas vyras. Jo didius darbus vertins istorija, o t skausm Js irdies gal tik vienas Dievas tesupras... Tamsta turite bti (kad ir nepastu) kilnios sielos, kad tokiomis aplinkybmis sujungt savo gyvenim su a. a. Beniu. Reikdamas giliausi uuojaut savo asmenikai ir partizan vardu,
157-

Vyties apygardos vadas Danielius Vaitelis.


158-

Apygardos

vado D.

Vaitelio

laiko faksimil.
159

priminsiu Js skausmo surakintai irdiai ms poeto odius: "Juk be auk ir be kanios laisvos nebuvo Lietuvos, nebuvo niekad ir nebus!" Jo g y v y b ugeso kilniausiam tikslui atsiekti. Mes dar rytingiau kovosim, kad gyvj skausmas ir uvusij mirtis bt prasminta. (Paraas) A-dos Vadas." Nuov Hitlerio tv. Okupantai - raudonieji kraugeriai! Jie baigia Lietuv usmaugti! Subad durtuvais u sn... Motin mu, dau, kankino ir leisgyv met ratus ant vyro lavono, nuve. Po poros dien j leisgyv paleido. Nebra vyro, neturi snaus... O kas bus, kai suinos apie snaus mirt? Ar itvers motinos irdis?.. Bet ji dar laukia... Klausinja apie sn. Apie Adolfo t motinai dar nepasakyta. Varg - ji tikisi, kad jis kur nors gydosi... Kaip sunku pasakyti baisi ties! Jonaitis su Ragaiiu paimti gyvi. Tai baisiau negu mirtis vietoje. Kodl su jais taip atsitiko, sunku pasakyti. Gal sudrebjo ranka... ir nespjo sau nutraukti g y v y b s ? Jon suimta. Pas j rado antitarybinius eilraius (jos kryba) ir partizan nuotraukas. Neabejojama, j o g skundimas. Kokios lidnos ir baisios naujienos! Ar ir po mirties ms kankiniams reiks kentti pragaro kanias?! Bet - negali bti baisesnio pragaro u - raudonj okupant pragar! 1947 m. Vis ventj vent

ryt v. Miios u Benedikt. Tik malda galiu jam padti. Ji jam labai reikalinga. 1947 met Vlini diena Kaunas. Kapinse antrasis miestas - mirusij miestas. Gimini, artimj ia neturiu, tik vienos idjos Broli kapai - uvusi u Lietuvos laisv. Prie io brangaus paminklo mini minios meldsi, ir ia daugiausia deg vaki. Udegiau ir a vakel - tebus ji Jam skirta, nes Jo kapo negaliu aplankyti - neinau, kurioj Tviks pakampj prieas nublok Jo kn. Ar besurinksim mes kada iblakytus mylimj kaulelius?
160-

1947 m. gruodio 29 d. Gavau Papario laik: "Miela Maryte, kartu su apdainuotu Nemunu bga ms dienos, skuba metai. O, kad mogus btum toks galingas ir pajgtum gyvenimo rat pasukti atgal! Tikrai nuo ms veid nudit aaros. Bet deja! Skaudu prisiminti praeit. Sako, kad laikas gydo aizdas... Gal ilgainiui, tik ne iandien, kai dar girdimi prajusios laims ingsniai. Brangioji, tegu ugims Kristus juodas dabarties valandas nuskaidrina Tave ramybs spinduliais, tesuteikia nemarios energijos siekti usibrtj tiksl! Tave sveikina visa ms eima. Buiuoju - Papartis" 1947 m. gruodio 31d. Paskutin i kruvin met diena. Kokie j i e buvo iauriai nelaimingi! Negi ir sekantieji seks anuosius? iandien, gyvendama paskutin, tiek nesuskaitomai daug nelaimi atneusij met dien, atsisveikinant, vilgteriu uverstus igyvent dien lapus. Akimirksnis laims... Tik maas iupsnelis, o visa kita - kania. Rodos, taip neseniai j i s gyveno, o iandien jo nra - nra jo emje, niekados j i s nesugr... 24-t valand mieste girdti bolevik audymas - Nauj met sutikimas. Skruostais rieda aaros... Prisimenu, kaip prie metus i valand suklaupm pasimelsti. Matau j klpant... Ir tuomet mano skruostais krito aaros, tik ne tokios kaip kart... 1948-ji metai "Skausmas yra gyvenimas " (ileris) Nuo tono vergijos mes ir toliau, Viepatie, ginsim Tavo Vard ir mylimos Tvyns ird tuo paiu pasiryimu: "Geriau kaip galingam uolui vietoje lti, negu kaip verklenaniam gluosniui visas alis linguoti." (Kakas pasak.) Naujuosius metus pradjau malda: iklausiau trejas v. Miias - u Benedikt, u vis uvusij sielas, u gyvuosius. "Nes Tavo
161-

akivaizdoje tamsybs netamsios, ir naktis viesi kaip diena." 1948 m. sausio 2 d. Iekau darbo, nes gyviesiems kap nra. Kalbama, kad po Nauj met bus "reformos". Per radij prane, j o g darbininkai ir studentai "prao" sumainti algas. Kainos sumajo, nebus kur dti pinig, o valstybs negalima skriausti... 1948 met Trys Karaliai Vakar buvo ujusi Navick Onut. Tai labai stiprios dvasios, nepalauiama lietuv. Deja, yra ir toki, kurie anksiau djosi patriotais, iandien i baims nuleido rankas... Skaudu tai girdti. Noriau tokiems pasakyti Cicerono odiais: "N vienas nra teisingas, kuris bijo mirties, kanios, itrmim ir nelaimi, susiet su neturtu." Radau Papario pirmj man rayt laik po tos baisios tragedijos. Itraukas raysiu: /.../ "Viskas griuvo, trupjo ir liko tik kania ir neigydoma aizda. Tai gili aizda, padaryta ne tik eimai, bet ir visai Tautai, visiems Tvyn mylintiems monms. /.../ Ms Tauta aukoja paius geriausius iedus, ms motinos atiduoda savo senatvs paguod, ses kartu su broliu mirta... Maryt, turbt jau inai, kad Maryts nebra? Ji laiminga, net iauri mirties ranka neiskyr jdviej. Auktai iklus galv, ji eng pas visus karygius. Ji dabar su jais... Kas gali bti Marija Kinertait 1947 m.
162-

geriau, kaip aminai likti drauge. /.../" Buiuoju - Papartis. 1948 m. lapkriio 21 d. Skaudania irdimi ir juodu nerimu sieloje imu plunksn, trokdama daug skausmo ilieti dienoraio lapus... Seniai beliejau juodas mintis, karius odius. Po dviej mnesi bus metai, kai paskutin syk raydama uveriau jo lapus. Niekam nepajgiu tiek pasakyti, lieti kart, ird svilinant skausm, kaip savo sielos lapuosna- dienoratin. Deimt mnesi... Rodos, tiek nedaug. Sakoma, j o g daugel vandens nuplaukia Nemunu, taiau dar daugiau skaudios kanios, kuri, lyg Nemuno vanduo, nuplaukia keniani irdimis, palikdama kruvinus pdsakus. Dienorat uveriau nuo tos dienos, kai aretavo Onut Navickait. Uveriau todl, kad akimirkos trko, kad jis patekt prieo nasrus... Tik stebuklas, tik mano maldos igelbjo j. (Tuo metu buvau pas Onut, kai atjo ekistai j o s aretuoti.) Todl buvau pasiadjusi neberayti, kol iauri terorist koja mindios ms kruvin em. Nuo 1948 met sausio 23-os uveriau jo lapus ir nuo tos dienos - nuo tada isiskyriau su Onute, kuri iki iandien gyvena juod kalins dali kakur prakeiktose Ryt taigose. Prajo sausis. Pavasarjant pradjau dirbti Kauno "R. Kryiaus" ligoninje, vidaus lig skyriuje medicinos sesele. Atiduodama visas jgas ligoniams, radau nusiraminim, protarpiais net umirdama gyvenimo tikrov... Nesulaikomai lk dienos. Atjo ir geguis su tiek daug vili belaukianiai tautai. Banyioje vakarais mini minios suklupusios pra Dievo Motinos Lietuvai laisvs, meld igelbti nuo prieo baisaus. Taiau dar neatjo laikas, dar per maai buvo ilieta kraujo, kuriuo bt atpirktos moni nuodms. Dar maa igyventos kanios, dar maai kraujo sugr juodi tviks arimai... Iauo gegus 20-os rytas aar ir skausmo rytas. Vl eelonai lk nelaiming verg al, Sibir, slpdami s a v y j e naujus Lietuvos kankinius, grobuonikai apipltus nuo gimtosios ems kno. Su tkstaniais nauj kankini itrm ir mano Tvel. Dar vienas smgis, dar
163-

Vyties apygardos vado ties vietoje vietini moni pastangomis pastatytas kryius.

viena aizda...Ipl vyr, ive tv, netekom pastogs ir viso turto, kas buvo viduje, - ir mielos almargs. Nieko neliko -tik Mamyt. (Dar labai daug!) O liko ji todl, kad buvo atvaiavusi pas mus Kaun. Bandau jausti t skausm, kur igyveno Tvelis, bdamas vienui vienas, ankstaus ryto met igirds bildes duris... Koki baim, koki kani reikjo igyventi bnant savo namuose, kuriuos staiga reikjo palikti. Palikti, gal aminai nesugrtant savo namus, tvik. Kokia iauri nelaim! Taiau ne jam vienam - tkstaniams t gegus juod prieaur... Viepatie, kodl tiek kanios reikalauji i mano Tautos, kuri iandien kruvinai atgailaudama aukiasi Tavo pagalbos!? Vargas Tvelis! U k? iandien a nesuprasdama "u k", nerandu ramybs... Gal u ms - vaik kaltes Jis senatvje turs ubaigti savo gyvenim altojo Sibiro emj?! Bet - ar mes kalti, kad gynm savo Tvyn Lietuv nuo kruvino okupanto?! Mes gynm savo tv em - savo em g y n m e ! ! ! Gavom i Tvelio laik. Jis Igarkoje, tolimoje iaurje. Rao, kad nieko neleido pasiimti, tik kailinius ir irni maiel. Vis kit turt "paaukojo" Maskvos elgetynui. Ligoninje dirbau tris mnesius. Atleido todl, kad vokiei okupacijos laikais baigiau kursus. Reikjo rayti pareikim, kad atleist i darbo "savo praymu". Nuo liepos 1 -os dienos likau be darbo. Nuo Tvelio itrmimo dienos turiu pas save Mamyt. Su Ja ir gyvenu. Atlyginimas - vos 300 rb. Kada likau be darbo, pajutau, kad yra dar sunkiau negaunant jokio rublio. Dievas baudia, bet Jis ir atleidia. Mano palatoje guljo labai miela ligon. Ji gydsi iki liepos 1-os dienos, nuo tada, kai a netekau darbo. Ji adjo man padti ir pra jai leisti vaistus. Liepos 26-t dien ji surado man darb savo darbovietje - V. Kapsuko spaustuvje. Buhalterijoje. To darbo labiausia nemgau, taiau privaljau priprasti. darbino mane sskaitininks kasininks etate. Nejauku buvo pradti darb, nes savo rankose neturjau skaitliuk, nedarydavau joki balans - neturjau jokio supratimo. Kaip nedomu! Galvojau, kad niekad neprasiu, kad prailsiu nuo sdjimo prie pinigini balans. ird suspausdavo prisiminus darb ligoninje, nors fizikai ten daugiau pavargdavau. Vienok reikia priprasti prie visoki darb, prie vairi gyvenimo slyg. Pripratau, imokau. Bendradarbs buvo
166-

labai draugikos ir buvo gera. Rugsjo trei dien negailestinga likimo ranka ipl i ms tarpo mano geradar Dembinskait. Ji mir staiga savo namuose. Po skrodimo paaikjo, kad mirties prieastis - slyva. Ji verkdama j valg ir uspringo. Slyvos gaballiai buvo rasti bronchuose. Staigi ir baisi mirtis! Slyva nutrauk gyvenimo sil. Netekau mielos, nuoirdios, kilnios sielos merginos, kuri jau beveik painau. Ji bdavo laiminga, jei kam nors galdavo padti. Deja, geri mons gyvena neilgai. Ji mir savo gimimo dien, sulaukus 30 met amiaus. Palaidota ani kapinse. Vlini vakar aplankiau j o s kap. Pastatytas graus paminklas su j o s nuotrauka. Ant paminklo uraas: "Ilskis ramybje, mylimoji, numyltos Tvyns emelje." Mirtame taip anksti, taip nelaiku. A nieko neinau apie savj krat. Ar bra kas g y v a s i mano miel Broli? Nieko neinau. Bet ugirdau baisi ini, kad i met kruvin gegu uvo Vyties apygardos vadas Danielius VAITELIS. Dieve! Rods ply irdis... O taip norjau susitikti su juo po Beniaus mirties! Likau viena su savo skausmu, gyvendama skaudia praeitimi... Ar a kalta, kad nemoku juoktis, kaip mokdavau kadaise? Ar a kalta, kad negaliu pamirti praeities? Kas pasakys man - ar a kalta?! Viepatie, tik Tu mane ramini ir guodi. Esu laiminga, kad niekas nepajgia Tavs iplti i mano irdies! Visi gras siekimai, visi planai subyrjo kietas gyvenimo uolas... Ar galiu pamirti Benedikt? Niekada nepamiriu! Toji aizda manoj irdy niekados neigis! O statm graias svajoni pilis ateiiai - eimai, kuri tikjoms sukurti idealiai grai, eim - Dievui ir Tvynei. Buvom laimingi... Taiau likimas lm ne taip, kaip svajojom - smlyje statytos svajoni pilys subyrjo... Dvi savaits. Tik dvi savaits... ir gyvenimas baigsi. Atsivert juodi kanios lapai... Po dviej dien, lapkriio 23-i, sukaks eiolika mnesi, kai netekau vyro, vakar - pus met nuo Tvelio tremties. Danai galvoju, kaip bt lengva negyventi... Baigtsi visi vargai... Bet mirtis neateina. Ne! Tai bt nusikaltimas, tai - nuodm! Vienok imu nesuprasti, kam gyvenu, kam gyvenama? Bolevik sudarytos tokios slygos, kad mogus apie tai nepajgt
167-

galvoti - tik lkt ialks paskui rodom duonos ksn kaip tas alkanas keturkojis. Nesulaikomai skrieja dienos - ia rytas, vakaras - ir vl rytas. Darbas. Nuolatinis bgimas tam, kad gautum nusususi kapeik. Viepatie, kada nukris vergijos paniai?! Ar sulauksime Lietuvai LAISVS!? 1948 m. lapkriio 22 d. 1948 met lapkriio 22 dien spaustuvje man pakeit darb: i buhalterijos atleidojr perkl cech, kur dirbau iki 1949 met kovo 16-tos dienos. i dien i darbo mane isived ekistai - saugum... Uveriu savo gyvenimo knygos lapus. Prasideda naujas etapas - n e 1 a i s v .

168-

PARTIZAN SLAPYVARDI IR PAVARDI SRAAS


1. Algis - Benediktas Narkeviius - brio vadas - uvo 1947 m. liepos 23 d. Viliuku mike. 2. Hitleris - Adolfas Bareika uvo 1947 m. liepos 23 d. Viliuku mike. 3. Margeris - Stasys (?) uvo 1946 m. liepos 16-17 d. 4. Etlis - Vitkauskas uvo 1946 m. rugpjio 8 d. 5. Glema - Gancioris (?) uvo 1946 m. liepos mn. 6. Titnagas - Mugenis uvo 1946 m.spalio 3 d. 7. algiris - (?) uvo 1946 m. lapkriio 10 d. 8. Kktas - Alfonsas lioba uvo 1947 m. sausio 1 d. (granata ukliuvo rankovs...) 9. Baravykas - Petras lioba uvo 1947 m. sausio 22 d. 10. Saugis - Petras Ignataviius uvo 1947 m. sausio 22 d. 11. Pranas - Keioris uvo 1947 m. sausio 22 d. 12. Laknas - Gricius uvo 1947 m. sausio 22 d. 13. Septintas - Mackela sueistas 1947 m. sausio 22 d. Mir. Palaidotas sav. 14. Erktis - Raudonis uvo 1947 m. sausio 22 d. 15. Vilius - (?) uvo 1947 m. kovo 8 d. 16. Lelijavas - (?) uvo 1947 m. kovo 8 d. 17. Rimantas - Petras Pocinas uvo 1947 m. kovo 10 d. 18. Metelis - Bronius Venskus uvo 1947 m. balandio 14 d. 19. Riekus - Ipolitas Ivakeviius uvo 1947 m. balandio 14 d. 20. arnas - Juozas Survila - brio vadas - uvo 1947 kovo 8 d. 21. levas - virblis uvo 1947 m. gegus 3 d. 22. Girdauskas - (?) uvo 1947 m. gegus 3 d. 23. Dambrauskas - brio vadas - uvo 1947 m. kovo 29 d. 24. Minc - (?) uvo 1947 m. rugpjio mn. 25. Antanas Mingaila uvo 1947 m. kovo 23 d. 26. ilvitis - (?) uvo 1947 m. birelio 20 d. 27. Povaras - Vytautas Pmkeviius uvo 1947 m. rugsjo 20 d. 28. Klevas - Belickas uvo 1947 m. rugsjo 20 d. 29. Lioys - Riklickas uvo rugsjo 20 d. 1947 m. (Visi trys susisprogdino bunkeryje. Idavyst!)
169

30. Vytenis - Povilas Riklickas uvo (?) 31. Biris - Stasys Venskus uvo (?) 32. Briedis - Danielius Vaitelis - leitenantas - Vyties apygardos vadas uvo 1948 m. gegus mn. 13 d. 33. Mnulis - Kavaliauskas gyvena Ukmergs r. 34. Uosis - Marius Krogertas uvo 1948 m. lapkriio 13 d. 35. Ragaiis - Petras Kuodis paimtas gyvas 1947 m. rugsjo 26 d. 36. Jonaitis - Vacys Venskus paimtas gyvas 1947 m. rugsjo 26 d. Ragaiis teistas tribunolo 25 m. ir penkeriems tremties. Be teiss grti Lietuv. Jis nieko neidav. Bunkeris buvo rengtas Antano epukno dare, Atikoni km., Deltuvos v. Idavyst buvus eigulio Vacio Saugaviiaus pagalba. Jonaitis nuteistas 25 metams. Mir Magadane. Ragaiis gyvena Kaune. 37. Karolis Joys uvo 1945 m. Buvo nubloktas elvos miest. 38. Liepa - Usonis gyvena aukuvoje. 39. Arminas - Bronius Kinertas gyvena Ukmergje. 40. Granitas - ( ? ) 41. vogeris, Vaidila - Kazys iminskas uvo (?) 42. Kasparas - (?) uvo 1946 m. lapkriio 10 d. 43. Dzedas - Leonas Gimaila uvo (?) 44. Senis - Alfonsas Venskus (Birio brolis) uvo 1945 ruden. 45. Atkoinas (?) uvo 1945 m. ruden. 46. Lukoeviius (?) uvo 1945 m. ruden. (Visi trys sudeg Pentiochino klojime apie Atkoius, Deltuvos v. Padeg stribai su rusais. Idavyst!) 47. Klajnas - Edvardas Augnas u labai blog elges suaudytas sav. 48. Kanadietis (?) 49. Maryt vainickait susisprogdino bunkeryje su kitais partizanais 1947 m. netoli elvos. Idavyst! 50. Baublys - Jonas Kriktaponis atkentjs kruvinas kanias saugume, kaljimuose ir lageriuose 1965 m. apsigyveno Latvijoje - Tvyn grti neleido. Tik po 29-eri met 1994 m. j i s sugro Lietuv. Dabar gyvena Ukmergje. 51. Mediukas - Medardas iauskas. Tose kautynse su unimi jis neuvo. Apie jo likim ini nra. 52. Juozas Kriktaponis - kapitonas - pirmasis Vyties apygardos
170-

vadas uvo 1945 m. sausio 17 d. Uulnio mike. 53. Fricas - Stasys Kuodis sueistas 1946 m. lapriio 5 d. Ikankintas saugumuose, kaljimuose ir lageriuose po 39 met gro Lietuv 1985 m. Gyvena Ukmergje. 54. Balandis - Vladas erniauskas uvo 1948 m. lapkriio 19 d. aln kaimo pamikje. 55. Albinas Godliauskas 56. Vladas Kaminskas 57. ? Staknas Visi trys uvo 1944 m. gruodio mn. bunkeryje Siesik mike. 58. Laktingala - Edvardas Survila grs i lagerio gyvena Kaune. 59. Juozas Kliius 60. Donatas Kliius 61. Stasys Kliius - visi trys broliai uvo 1946 m. 62. Antanas Rainskas uvo ? 63. nekutis - Feliksas Eiva ... uvo ? 64. Pagalys - Baravykas ... uvo ? 65. Erktis - i aln km. uvo 1946 m. 66. Jaunutis - Liudas Belickas ... gyvena Kaune. 67. Tankistas - Antanas Stimburys uvo (su Uosiu) 1948. XI. 13. 68. Saugiukas - Jonas Ignataviius uvo 1948 m. lapkriio 13. 69. Radvila - Tomas Nalnas uvo 1948 m. lapkriio 13 d. 70. Robinzonas - Antanas Kerbelis uvo 1948 m. lapkriio 13. Visi penki uvo Kau km., Ukmergs r. Udegus klojim i bunkerio jie ibgo ir krito lauke. Idavyst! Vygantas - Jonas Baravykas po Tankisto ties tapo jo brio vadu.

171-

PASKUTINIOJI DALIS

SAUGUMAS... KALJIMAS... MAGADANAS - K O L Y M A

173-

Kaune 1949 met kovo 16- dien, apie 11- valand, mano cech atjo kadr skyriaus virinink ir ikviet savo kabinet. Buvo labai oficiali, nors iki tolei ji mane gerb (gal todl, kad jai leisdavau gydytojo paskirtus vaistus). iandien pamat, "su kuo" turjo reikal, kok "pavojing" mog kviesdavo savo kabinet... jusi pamaiau du sdinius vyrus, kuri ivaizda bylojo apie j "asmenybes"... Tai buvo ekistai! Supratau... (Beje, mano pasas liko namie). Laim, kad su savimi neturjau dienoraio. I antro aukto laiptais leidoms emyn: vienas j priekyje, a vidury, antrasis jo i paskos. Laipt pasieniais stovjo bendradarbiai. Jie suprato, su kokiais vyrais ir kur a einu. Turbt ne a pirma... Vliau suinojau, kad vienas i t bendradarbi prane mano Mamytei. Tas vyras ateidavo pas mus, nes a jam leisdavau vaistus. Tyldami jome Vytauto gatve iki saugumo, kuriame nuo tos dienos "igyvenau" du su puse mnesio. Nusileidome rs. ia mane ikrat: atm iedus, apyrank ir visk, k turjau - net segtukus i plauk. Taip "apnuogint" sargybinis mane nuvar kamer, kurioje radau nemaai moter, j tarpe dvi paaugles. Tai Laimut ir Regina i Kauno, su kuriomis nesiskyrme iki kelions galo. Tardymai vykdavo po vidurnakio, kai nuovargis ir miegas apimdavo dvasi ir kn. Taip kasnakt laukdavom sargybinio, kuris rakindavo duris vanganiais kaljimo raktais. Kuri pakvies? Mane tard saugumietis rusas. Kadangi nemokjau rus kalbos, ateidavo vertjas. Tai - Taryb Lietuvos raytojas Vacys Reimeris. Ypa sunku buvo vyrams: 2-3 valand nakties girddavom muimo smgius, dejones, auksmus nuo barbarik kankinim. Mus apimdavo siaubas, ird pl skausmas... Juk jie ms Broliai! Pamenu Velyk ryt, kai gulos banyioje suskambo varpai... Buvo lidna ir graudu, riedjo aaros, kania ir skausmas pl irdis. U k, Viepatie, tiek kanios, u k ia surakintos, paemintos iuose pragaro rsiuose, kodl taip kenia Lietuva!? I kameros, pro grot langelius, matydavom praeivi kojas, girddavom garsus, jutom sprogstani liepos pumpurli kvap... Sunku odiais ireikti t irdies sopul, t dvasin kani...
174-

Slinko dienos, nelaukiamos naktys. Kameroje sugyvenome gana draugikai, dalindavoms maistu, kur gaudavom (deja, ne visos) "peredaiuose" - siuntinukuose. Gyvenom su maomis vilties kibirktlmis. Apie savo "nusikaltimus" nekalbdavom, nes ekistai mesdavo nip, kuriuos sunku buvo iifruoti. Kasdien melsdavoms. Malda teikdavo jg, lengviau buvo atsilaikyti tardymo metu. Morzs abcls dka susikalbdavome su gretim kamer kaliniais ir tokiu bdu suinodavome daug naujien i laisvs. Kalbtis reikjo labai atsargiai, kad nepastebt sargybinis, nes u tokius pokalbius bausdavo karceriu. Labai laukme, kad greiiau ivet kaljim, ten nors valandlei ileisdavo pasivaikioti - "pragulk". Skaudu ir lidna buvo, kad liko viena Mamyt, su kuria gyvenau Kaune po Tvelio tremties Igark. Po mano areto ji isikraust tuoj pat, kai mano bendradarbis Jai apie tai prane. Kambarlyje nieko nepaliko, tik pas, kur ekistai kit dien pasim. Mamytei buvo sunkiau negu mums, nes liko be pastogs, be vaik, be vyro... Po Tvelio itrmimo namai liko igrobstyti, tuti. Mamyt gyveno pas svetimus mones: priirdavo vaikus, sidavo. Juk reikjo usidirbti pinig ne tik pragyvenimui, bet rpjo dar pasisti ir mums trims po siuntinuk. 1949 met gegus pabaigoje i Kauno saugumo mus perve Mickeviiaus gatvje esant kaljim Ve "juodu varnu" - tai tokia baisi, aklinai udaryta juoda maina. Kaljime buvo lengviau, nes ileisdavo kiem pasivaikioti, nors tas "kiemas" - tik gardas, aptvertas aukta mrine siena. Vaikiodavom ratu, priirimi sargybini, kad nepabgtume, kad nesikalbtume su anapus sienos vaikiojaniais kaliniais. Kamera, kurioje "gyvenom", buvo perpildyta vairaus amiaus moter, daugiausia jaun Narai - dviej aukt. (Saugume toki "patogum" nebuvo - guldavom ant ems, kas kuo usiklojs). Deimt valand vakaro sargybinis pradarydavo duryse esant langel ir liepdavo miegoti. viesos negesindavo, kad pro dur "ak" galt stebti, k veikiame. Ilgai negaldavome umigti, nes kai tik suguldavome, i vis pusi subgdavo pulkai didiuli iurki ilgiausiomis uodegomis iekoti maisto likui iukli dse. Mes i baims imdavom taip klykti, kad vargiai priirtojas
175-

nutildydavo. iurks bgdavo per ms kojas, galvas... Siaubas! Ir taip kas vakar. Ms kameroje buvo jauna mergina - Maryt. Gerai neinau jos gyvenimo istorijos, nes ji nekalbdavo. Kartais kai kam apie save pasisakydavo. Nuo ekist kankinim ji iprotjusi. Lodavo uns balsu, ypa gailiai kaukdavo vakarais, kai igirsdavo u kaljimo sien lojant unis. Valgydavo atsigulusi knibsia, maist laikydavo abiem rankom, tarsi uva graut kaul. Sriub i dubenlio "lakdavo"... J labai ilgai laikydavo vienutse, veiodavo Maskv tirti, ar tikrai ji tokia nesveika, ar tik apsimeta. Ji labai nekent vyr. Buvo isitarusi, j o g stribai j iauriai kankindav. Kada kamer eidavo priirtojas ar kas i kaljimo vyresnij, Maryt puldavo ir kandiodavo juos. ioje kameroje buvo Marcel, kurios plaukai apkirpti vyrikai, tai Maryt danai j puldavo lodama ir kandiodavo. Reikjo ginti, kad nesueist. Mes labai gailjome Maryts, bandme j kalbinti, raminti, bet ji tyldavo arba gailiai inkdavo kaip uva. Vien dien atjo virininkai su sargybiniais ir j isived. Daugiau apie Maryt nieko negirdjome. Marcel vaikiodavo ir vaikiodavo po kamer. Kasdien j sargybinis kakur ikviesdavo. Tokie "ikvietimai" mums keldavo tarim, nes pas "oper" irgi kvieia. ("Operas" tai saugumo galiotinis, kuris verbuoja nipinjimui arba jau laukia ini.) iuo atveju taip nebuvo. Vien dien a su ja nuoirdiai pasikalbjau, ir ji visk man papasakojo. Pasirodo, tardym metu Marcel iauriai mudav: spard kojomis, dau "bananais" iki smons netekimo... Sdynje liko gilios aizdos, pliuojanios aizdos nuo "banan" smgi... Todl j kasdien kviesdavo perriimams. Ji negaljo sdti - tik vaikioti arba knibsia gulti. U "tvyns idavim" j kalino 25-iems metams - be teismo! (Marcels sesuo irgi kaljo, tik sekanioje kameroje.) Sekmadieniais melsdavoms: kalbdavom Roani, giedodavom giesmes. Vien sekmadien, mums begiedant, virto pulkas" uniformuot virinink su sargybiniais. Liep nutilti. auk vrikais balsais, reikalavo prisipainti, kas "viso to" iniciatorius? Tyljome. ventas tyljimas ived juos i kantrybs. Dar daugiau, dar iauriau m rkti, grasinti... Kad visos nenukentt, a "prisipainau"... Tuoj pat istm mane i kameros. Stoviu. Nejauiu nei baims, nei paeminimo. Staiga alia mans atsirado
176-

Gina. Ji irgi "prisipaino", palaikydama man draugyst. Po minuts sargybinis mus "nugrdo" karcer rsin, kur pro langeli grotas matme vis kaljimo kiem, visas jo sienas, grotomis apkaltus langus. Malda ir tvirtas tikjimas mums teik jg, ryto. Nutarme tsti m a l d a s . G i e d o j o m "Marija, Marija"... Abiej buvo neblogi balsai. Giesm liejosi kiem, o i jo - visas kameras. Ugirdom s v e i k i n i m u s . . . u drs. D i a u g m s , kad m s giesmes girdjo likimo broPetronl Kinertien. liai. Nors priirtojas dauVaikai ir vyras Sibire.. duris, mes nenutilome dar garsiau giedojom, po to dainavome... Vis tiek - mes jau karceryje... Blogiau nebus. Ai Dievui, kad mus girdi bendros kovos draugai! Karcerio grindys cementins, atsissti nra kur, tik nakiai nedavo medinius "lovius", kurie ia vadinami "grabais". Atsigulti nakties "poilsiui"... Rytais vl inedavo. Tuose "grabuose" guljome ant nuog lent - nei pasikloti, nei usikloti. Gaudavom vandens atsigerti. Tiktai. Taiau alkanos nebuvom - i virutins kameros igirdome beldim, tai buvo enklas, kad mums siunia maisto siuntinuk - "iurk". Virvute emyn nuleisdavo, pro grot langel reikjo sitraukti, atriti, ir virvut kildavo vir. Bet reikjo bti budrioms - vienai ustoti "ak", kad sargybinis nepastebt. Atsisdavo mums visoki skanst, atnet i nam. Deja, niekada nesuinojom, kas juos sisdavo, kam atsidkoti. Karceryje buvom tris paras, taiau dvasia nepalom, o fizikai buvome soios. Jei ne tos "iurks", tris paras btume "sdjusios ant vandens"... Po trij par grome savo kamer - kaip namus! Vl sekmadienis. Virininkijos negirdti, tai laisvs daugiau. Meldms, bet negiedojom. Staiga igirdom jauno vyro bals.
177-

Skambjo kaljimo sienos nuo jo dainos... Tai buvo daina, kuri iki iolei aidi mano sielos gilumoje.. Morzs pagalba suinojom, jog tas jaunuolis grs i Sibiro Tvyn vl atsidr u grot. tai toji daina! "Prabilkite, vaigds auksins, Kalbkite, bruoai deln, Ar teks man dar kart pajausti Dvelkim Tvyns lauk?.. Ipl man laisv brangiausi, Kai sviro nunok rugiai... Su gelstaniais rudenio lapais Tvyn, namus palikau. ia achtos, keliai ir takeliai, ia tundra nuo ami balta... Paml nuo alio jo lpos Kartojo: ar griu kada?.. Kaip mainosi Nemuno vandens Ir nakt pakeiia diena Taip grim ir mes Tvyn, Kuri mums nuo ami sava..." Slinko dienos, naktys su iurkmis... Labai laukdavom ini i laisvs, i u kaljimo sien. Turjome ger ry su ketvirto aukto bendraygiais. Morzs pagalba suinodavom daug naujien. Nuo toki pasikalbjim "prasikal" pirtas, su kuriuo belsdavau sien, taiau radau ieit: belsti akmenuku sien ir klausyti aus priglaudus prie aliuminio puoduko dugno, i kurio gerdavom. Kalbdavom labai danai gulint ant nar, i kur dur "akis" nemat. Morzs pagalba ilgai kalbdavome su Vytautu Kondrackiu. Tai plaios erudicijos jaunuolis - lietuvis, pasirys viskam dl Lietuvos. Buvo apie k mudviem kalbti. Tie pasikalbjimai pavairindavo laik. Priirtojai inojo, kad kaliniai kalbasi, bet sugauti jiems buvo nemanoma, nes visos kaljimo sienos, lyg muzika, skambjo. Kai mus ved i karcerio, girdjom tuos nuostabius garsus ir... nesuprasi kas, i kur, su kuo kalbasi. Pagaliau vien dien mus i vis kamer ivar didel kiem, kur skait pavardes, praneinjo, kiek kam paskyr bausms. Ir visa tai - be teismo! Po nuosprendiu liep kiekvienam pasirayti, taiau niekas nesiram. A "gavau" 10 met pagal 58 straipsnio
178-

11- skirsn u "tvyns idavim"... Ir taip visiems: 10-25 metai... Koki tvyn mes idavm, taip ir nesupratom, todl juokinga ir pikta!!! 1949 met birelio mnes traukiniu mus ive Vilniaus persiuntimo punkt. Kiek daug ia ms - politini! I visos Lietuvos. Kameros prigrstos. Tvanku. Su visais savo daiktais pasiruo tolimai, neinomai kelionei... I turim mai maistui susidti pasidarm kuprines: prisiuvom mediaginius dirus, kad galtumm usimesti ant pei, kad bt patogiau neti. Adat rasdavom svogn ropelse, kuriuos mums atnedavo siuntinukuose artimieji. Prasidjo kvietimai pas "oper", norjo uverbuoti idavikikam nip darbui. Ikviet ir mane. Labai buvo mandags: klausinjo, sil geras slygas, jei... sutikiau jiems "padti". Pasakiau, kad nenoriu joki "ger slyg", gyvensiu taip, kaip gyvens visi. ekistas labai upyko ir atr - "gerai, vaiuosi ten, kur baltos mekos"... Atsakiau jam, kad noriu pamatyti baltas mekas, todl ir vaiuosiu. Po mans dar daug kviet, bet ar k "laimjo", neinau. Siame persiuntimo punkte - "peresilkoje" ibuvome du mnesius. ia gyvenome laisviau negu kaljime, nors ir sukitos, kaip silks bakoj. Nedraud nei giedoti, nei melstis, nei dainuoti jiems jau nesvarbu mus tramdyti, nes tardymai baigsi - savo "misij" jie atliko. Dabar mus skirstys, riuos, parduos "pirkliams"... Sekmadieniais ilgai melsdavoms - pram Dievo palaimos, itverms sau ir likusiems Tvynje... I ms kameros antro aukto nar, pro langelius matme maisto primimo namel. Vien sekmadien pamaiau savo Mamyt, kuri stovjo eilje priduoti maist. Nepajutau, kaip suukau - M a m y t e! Ji girdjo, paino, taiau neatsisuko, nepajudjo, bijojo, kad pastebj "saugotojai" gali nepriimti maisto, kur nelengva Jai buvo suruoti. Mamyt siuntinukus nedavo man ir broliui, kuris irgi ia. Daug msiki mat savuosius pro grot langelius. Taip slinko dienos, savaits, mnesiai belaukiant neinios. 1949 met rugpjuio 27-osios ryt, prie patekant saulei, ivar mus i Vilniaus "peresilkos" traukini stot. jome surikiuoti penketukais. Vyrai ir moterys. Slinkome ilgu karavanu tkstaniai kalini, lydimi kareivi su vilkiniais unimis. katorg... jome varomi i savo ems mylimos sns ir dukros Lietuvos. jo179-

me fizins ir dvasins natos prispausti - paeminti vergai... Taiau savikiams, atjusiems mus ilydti, ird pl neapsakomas skausmas... Lydjo i toli, arti prieiti neleido. Maiau savo Mamyt, jauiau, kaip Jai sunku... Vis dien ir vis nakt "krov"' mus, "riavo" pagal bylas. Kit ryt, jau iauus, eelonas pajudjo Rytus. I ms irdi, i skausmo pliamos krtins liejosi giesm - Marija, Marija, palengvink vergij... igelbk nuo prieo baisaus! Giedojome Lietuvos himn. Patekjusi raudona saul kilo vir Vilniaus kalneli. Sopaniomis irdimis tolom nuo Tvyns... Liko Vilnius, Gedimino pilis, liko gimtieji namai, brangs artimieji: tvai, broliai, sesuts, vaikai... Kaip baisiai sunku atsiplti nuo gimtos ems! Kelions dienorat raiau traukinyje ant popieriaus skiauteli, "sutaupyt" i siuntinuk. Traukinys skriejo neini, lyg velnias di pagriebs. Rugpjio 31-sios vakare nublok mus Maskvos srit, Serebrenyj bor. ia stovjome iki rugsjo 2-sios. Pietums gavom makaron sriubos, "udaytos" kakokiu neaikiu riebalu. Nakt vl mus ve, bildjo vagonai nuo greiio. Dien pro grot tarpelius matm nirias lygumas, lagerius, kolchozus. Sienas per iem stovi sukrautas kgiuose. Rugsjo 3- pralkm pro maas stoteles nesustodami - vis tolyn ir tolyn. Kiekviena esame su savo skausmu, savo mintimis... Rugsjo 4- dien pravaiavom Kazans stot. Naktis. Mnesiena. Tiltas per Volgos up. Umiegame "liliuojami" traukinio. Vagonai tuoj nusiris amin prapult... Rugsjo 5-j sustojam Velikija Poliana. Vl ta pati sriuba. Vaiuojame tiltu per kakoki up. Traukinys sustoja. Atidaro vagon. Ileidia "pasivaikioti" krmelius... Iki tol "atlikinjome" vietoje. Nors trumpam pakvpavom tyru oru, pajutom gyvos gamtos kvap. Aplinkui stovjo kareiviai ir unys. Mus lydi mongol sargybiniai. Labai iaurs. Nakt traukinys sustojo stepje, toliau nuo apgyvendint viet. Tikrina, skaiiuoja, stumdo mus ir be paliovos aukia: "Na lvo, na pravo, skarej! Vy intiligenty, faisty!" Mediniais kjais dauo
180-

sienas, grindis ir ms peius, nugaras. O prie vagon stovi brys "palydov" su paruotais durtuvais, kitoje rankoje virve priritas uva... gal kas mgins bgti!? Rugsjo atuntoji. Lietuvoje v. Mergels Marijos gimimo vent. iluvoje atlaidai. Ir Tautos vent - Vytauto Didiojo karnavimas. Tvynje slapia veniama... O mes Sibiro lygumose irdimi prisimename ir meldiams. Rugsjo 9-oji. Omsko miestas. Tiltas per Ob. Daug rkstani kamin. Varo mus pirt. Einame, kaip varoma gyvuli banda, kaip vergai. onuose "konvojai" su unimis. Pirtis didel, matyt, skirta kaliniams. Paruotos "kipitilkos" rbams ideginti, kad parazitai neusiveist. Po pirties tikrinimai, skaiiavimai, stumdymai, keiksmai... Rugsjo 10-oji. Vaiuojam Krasnojarsko link. Lygumos, eerai, pievos. Mes vagone sugrustos, suspaustos. Tvanku. Vandens nra. Kad nebt taip nyku ir lidna, siuvinjame ant skududriuk prisiminimus artimiesiems. Adatas isaugojom, silus itraukm i ilkini skareli. "Pasiraome" isiuvintais slapyvardiais: "Gulb", "Laukinuke" ir t.t. Kasdien meldiams, nes tik malda teikia dvasini jg... Rugsjo 11 -oji. Pravaiavom Novosibirsko stot. Traukinys nea mus, lyg vanagas grob: greiiau, greiiau sunaikinti... Pakelse praskrieja rudens spalvomis pasipuo bereliai, rymantys tarp niri Sibiro egli. Ruduo gamtoje, ruduo ir ms irdyse... Rugsjo 14-oji. Taieto stotis. Atkabina nuo ms dal vagon ir juos palieka. Ms vienuolika vaiuoja toliau. Atsiskyrm nuo draug. Dievas ino, kur juos ir kur mus nublok? Rugsjo 16-oji. Irkutsko sritis. Pravaiuojame. Sustojam krmais apaugusioje vietoje. Vl "pasivaikioti"... Saugo kareiviai ir pulkas un. Atrodo, kelio galas dar toli. Naktimis sapnuojame tvik, namus, artimuosius... Vaiuojame pagal up, pagal jos krantus, pasipuousius vairiaspalviais mediais. Gyventoj namukai i molio krsti. Skurdus, retai apgyvendintas kratas. Privaiuojame Baikalo eer. Tolumoje matyt aukti kalnai. Traukinys skrieja eero pakrante. Vienoje kelio pusje stats, lyg siena, akmeniniai krantai, kitoje - eeras... Rugsjo 17-oji. Petrozavodskas. Gauname pietus (jei j i e verti to vardo...) Toliau vl begalin kelion vis nakt: ups, tiltai, kalnai, mikai, tuneliai. Kur gi mus vea?!
181-

Rugsjo 20-a. Pavakare sustojame Unin stotelje. Vl pirt. Po pirties vl lekiam tolyn ir tolyn. Ypa naktimis jauiame t siaubing greit. Rugsjo 21 -os vakare pravaiuojame eis tunelius, o ryt traukinys pasuka i didelio kelio Maskva - Vladivostokas. Kairje matome auktus kalnus. Vaiuojam lyguma. Up silieja krmus. Vandenyje tno daug ieno kgi. Gyventoj reta. Trauki'nys sustoja krmuose. alia ms vagono - vyrai. Tai ms bendraygiai. Staiga igirdome klyksm, dejones... Klaiku! Juos mua... Kaip jiems padti? Nutarm paskelbti bado streik - atsisakyti piet! Kareiviai atidaro vagon, atnea pietus. Taiau mes j nepriimam ir pasakom prieast... O, kaip niro palydovai! lk vagon ir m vrikai rkti: "Kto organizoval, faysti v y ? ! " A "prisipainau", nes gaila buvo vis. siut mongolai nutemp mane nuo nar ir blok i vagono... Pabgjau dar toliau, kad matyt kituose vagonuose vaiav likimo draugai. Po mans "ilk" Birut aliukait (ji buvo labai draugika ir drsi student). Paskui dar daugiau - i viso 20 mergin buvo istumtos i vagono. Vyrai dkojo mums u drs. Suinojome, kas dar vaiavo iuo eelonu. Daug pastam ir... mano brolis. Visi mus mat pro grotas. Mus, dvideimt mergin, sustm atskir vagon - karcer. Udjo antrankius - "narunikus", suver negaildami... Pripyl vagon vandens, kad neatsisstume. Stovjome atsirmusios sien. Nuo vagono trankymo "apyranki" geleys versi gilyn rieus... Nors fizinis skausmas vr ird, i ms krtini liejosi giesms ir dainos. Jos mus guod, teik dvasini jg, taip pat ir fizini. Rugsjo 22-sios vakar, jau sutemus, madaug po atuoni valand karceryje, traukinys sustojo. ms vagon jo kareiviai ir vienas karininkas. Jis liep nuimti "apyrankes". Nuimant labai suskaudo, nes atsukant replmis, jie dar paver gilyn. Bet nedejavom. Nesudejavau ir a, nors... ant rank rie liko kruvini randai, rankos buvo sutinusios... Toliau vl vaiavome karceryje, tik be "narunik". Vaiavome atsirmusios sien, nes grindys vis dar buvo lapios. Rugso 23-sios nakt privaiavom Komsamolsk na Amre, kur "stat" komjaunuoliai kalini r a n k o m i s . Tokia j taktika 182-

m e l a s . Antra naktis karceryje. Traukinys stovjo, tik stumd vagonus pirmyn ir atgal. Kak formavo... Kai vagonai priliaudavo gretimais bgiais alia ms, buvo proga pamatyti ten esanius kalinius - vyrus. I arti maiau ir savo broliuk, kitus pastamus. Jie mus ujaut, sveikino, linkjo itverms. Klms keltu per Amr. Up plati. Vaizdai nirs. Iki Ramiojo vandenyno 450 kilometr. Rugsjo 24-oji. etadienis. Nakia traukinys sustoja stepje. Aplinkui jokio gyvo mogaus. Kako lidna, neramu... Tolstame neinion atplti nuo Tvyns. Lietuvoje liko viena Mamyt be eimos, be nam... Rugsjo 25-oji. Lekianio traukinio dundjimas, girdimas dienas ir naktis, lyg klaiki muzika pl ms irdis... Lyja. Jauiame jros klimat. Matome Ramj vandenyn, daug lageri. Privaiuojame Buchto-Vanin. Tai maa lanka. Esame ant pat jros kranto. Traukinyje pavalgm paskutinius pietus. Visus ilaipina. Klaiku... Su mumis ia daug Vakar Ukrainos ukrainiei, kurie su mumis vaiuoja nuo Komsamolsko prie Amro. Brendame purvinais keliais kelet kilometr, lydimi kareivi su unimis. Trumpai spjome pasikeisti su savo broliais, tvais, draugais, bendraygiais. Vyrus nuo ms atskyr ir var barakus. Krata. Ikrat visus ms daiktus, - ipurt, imai neinia ko iekodami. Po kratos visus tikrino pagal bylas. Baig kratyti var pirt. Vl ms rbus sumet "kipitilkon" ir nuogus... "skarej, skarej"... maudytis. Vos spji sulapti laeliu vandens - "skarj odvatsa", nes laukia kiti. Skubam, velkams kartais, drgnais drabuiais... rikiuoja penketais eiles - ir slenkam purvynais barakus. Tamsu. "Konvojai" aukia kaip ant keturkoj. O keiksmaodiai!!! Gyvenime toki negirdjom... Vyresnio amiaus moterys klumpa... keliasi... nuovargis pakerta jgas. Kareiviai su unimis i on ir i paskos... lyg eafot varomi. Nata slegia peius. Jgos senka. varo lager. ia mus sutinka kriminalists kalins, aukdamos: "Faisty v y ! " Puola mus su peiliais, nori atimti kuprines. Vien ms mergait parvert, sukruvino, pagrob neul, kur i nam dta duonos, divsi, laini, svogn, cukraus ir kitkas. Siaubingas vaizdas! Tamsu... Mes - politins kalins protestuojam, atsisakom ia nakvoti, kitaip liksim apipltos t "skri". Kokios j o s baisios! Vienos trumpais sijonukais, plaukuose riti kaspinliai. Vaizduojanios " v y r u s " apsimovusios plaiau183-

siomis kelnmis, pasitomis i iuini. "Vyrai" prie kelni prisikabinusios peilius. Jos gyvena "susiporavusios"... Sargybiniai paima ms daiktus ir urakina kakokioje pairje. Apsaugai. Nakvojome barake, sukrstame i molio. Sukitos kaip silks... Buvom laimingos, kad isikovojome, kad esame vienos - politins. Mes vairi tautybi: lietuvs, latvs, ests, ukrainiets. Kaip viena eima - "nuteistos" u meil savo Tvynei. Apsaugok Viepatie nuo siaubo, kur patyrm nakt! Tos isigimls puol ms barak aukdamos, rkdamos, "apsiarvavusios" pagaliais lau duris ir vis t pat - "faisty vy, ubjom!" "Keli aukt" keiksmaodiai r ausis... Mes gynms, laikme duris. Pagaliau sargybiniai jas atstm. ia j a s vadina "ukomis". Nesapnavom, netikjom, kad pasaulyje dar gali bti toki "moni"... Po tos baisios nakties reikalavome ivesti mus i ia. Gaibt jie pabijojo atsakomybs, kad ms neipiaut, todl perkl kit viet. Ivar i ia 180 moter u 4-5 kilometr kit zon. Bet ir ia vaizdas lidnas: barakai moliniai ir tie basliais paremti. Viduje "armijos" didiuli alkan blaki. Kieme purvas iki keli, o mes - "faisty"... Daugiau nieko negirdim, kaip tik auksmus, lykiausius keiksmaodius... Kitaip, matyt, j o s ir kalbti nemoka. Kareiviai mus saugojo su lazdomis dienas ir naktis. ( zon sargybiniai neina su ginklais, nes gali i j atimti.) Po dviej par mus i ia ived, nes streikavome - atsisakme maisto. Baigsi pragaro kanios. Baigsi mano dienoratis, kur raiau ant popieriaus skiaui. Visa tai sudjau vok, kur gavau i laisvj kalini, ir per juos isiuniau Lietuv savo draugei. Kai grau Tvyn, ji tas skiauteles grino. Tolimesnis etapas laivu. ia baisi nevara. Suspaustos. Ant nar netelpam. Vienos sdim, kitos gulim - pasikeiiant. Trksta oro. Daugelis ms sergam "jros liga"... A nieko negaljau valgyti. Ilg laik praleisdavom prie didiuli bak - "para". Jas apgulusios "laum oiams ragus"... O kai patekom jros audr, negalvojom, kad liksim gyvos... Nedaug trko, kad ms vargai bt palaidoti Ochotsko jros dugne... Pagaliau aprimo. Suino184-

jome, kad laivas buvo nuleids inkarus prie Sachalino sal, kur prastovjome tris paras. Taiau ir stovint laiv blak, rods, tuojau apsiversime jros dugnan... Ir iandien prisimenu dvokianios uvies sriub, t specifin kvap... Su mumis, politinmis kalinmis, plauk ir kriminalists. ios buvo ramesns negu anos zonos. Gal ir jas veik jros liga, gal jos kitokios negu anos? Prisimenu tok vaizd: po degania elektros lempute ant stulpo stovjo dvi merginos ir su peiliu "iekojo" viena kitai galv... Mes guljome ant nar ir lyg ekrane stebjome t vaizd. Suskaiiavome 90 auk... bet dar nebuvo pabaiga... iek tiek noriu papasakoti apie tas kriminalistes: kas jos, i kur ir u k "sdi". Tai sadists, augusios vaik namuose. Ijusios gyvenim, j o s nieko daugiau nesuprato, nemokjo, kaip tik umuti, apiplti ir t. t. Nei tv meils, nei nam ilumos, nei tvyns jausmo j o s neturjo... Pakliva kaljimus, lagerius, o kai baigia bausm - ileidia laisv. Deja, laisve naudotis j o s nemoka, ia joms nra kas veikti, todl vl padaro tuos paius nusikaltimus, kad galt grti "senus namus", kaljim, lagerius. ia j namai, ia joms gerai. darb j nevaro, nes j o s neina dirbti: j bijo virininkai, nes gali juos praloti kortomis, nuudyti... O valgyti vis tiek gauna. Gyvena "poromis" ir j iskirti nemanoma, nes j o s ginkluotos peiliais, loia kortomis, k praloia, privalo vykdyti: pakarti, umuti, papjauti, paskandinti ivietn ir panaiai. Jei paskirto udavinio nevykdo, j sunaikina... ta paia bausme. Todl j ir bijo valdia. Ir taip tas "kontingentas" gyvena savo gyvenim valdios globoje. Tai antras pasaulis - sovietins sistemos auka, apie kur suinojome gyvendami tame "rojuje"... Po devyni par priplaukme Magadano krantus. Kelion jra baigsi. I laivo ilaipino tkstantines minias ivargusi moter su fizine ir dvasine nata ant pei... ir irdyse. ia klimatas kitoks. Ilipusios i laivo pasijutome kaip uvys, imestos krant - trako oro... Magadano miesto gatvmis mus var lyg didiausius nusikaltlius, recidyvistus. Tokia jau sovietin taktika: kai atvea politinius kalinius, gyventojams paskelbia, kad tai recidyvistai, faistai, banditai... Kad liaudis inot, kad neujaust, kad gerbt valdi u tiek nubaust piktadari. Taip var mus: i priekio, i
185-

on ir i paskos kareiviai su durtuvais ir unimis... Saugojo, kad kuri nors nepabgt, juk iki Tvyns tik... atuoniolika tkstani kilometr. Pirmiausia visas suvar pirt. Po to kolona katorgininki slinkome persiuntimo punkt Magadano mieste. Atsikvpm, nes liko tik politins vairi taut kalins. Barakai perpildyti. Blaki milijonai. Nakt eidavome prieang, kur stovjo "paraa" - bakut... lauk neleido. Naktimis barak urakindavo. Penkt valand ryto keldavo pusryi. js sargybinis suukdavo - "podjom!" O taip dar nordavome miego! Tokia jau vergo dalia... Kas vakar ivaro kiem ir skaiiuoja, tikrina... 22- valand js "deurnas" griausmingai suunka - "otboj!" Liepia miegoti. viesa degdavo per nakt, kad matyt, ar kas kuo neusiiminja. Umigti bdavo sunku, nes kai atsiguldavom, i viraus krisdavo krua blaki... Penkt valand ryto keldavo pusryi, kur gaudavom pritukusi uv su aviini kruop koe, 100 g vos salsteljusios arbatos, 400 gram duonos visai dienai. Norjosi j vis suvalgyti, bet reikjo padalinti tris dalis: pusryiams, pietums ir vakarienei. Magadanas didelis srities miestas, kur pastat "komsamolcy" - taip jie visiems visados skelb. O i tikrj tai politini kalini - katorginink pastatytas miestas u duonos "paik", supuvusi silk, dvokiani uv. Kruvinu prakaitu ir vergo kania pastatytas miestas, kuri kaulais nusta visa Kolyma. Pabaiga

186-

Baigiamasis odis
Su a. a. Vytautu Laugaliu (mir 1994 VI 06) susitikome Magadane. Juos - politinius kalinius - i Norilsko po sukilimo atve 1954-t met pavasar ir apgyvendino alia ms - moter zonos. Lagerio virininkija mus spjo, kad jie yra banditai, recidyvistai ir t. t. Taiau greitai iaikjo, kas jie ir kodl juos ia atve. Tarp kalini usimezg ryys. Susirainjome laikais "per rankas". Tokiu bdu susipainau su Vytautu. Mane i lagerio ileido po Stalino mirties 1955-t met vasar, be teiss grti Lietuv - pasiliekant tremtyje. Norilskieius (ir Vytaut) ive tolimesn lager u Magadano. A dirbau Magadano srities ligoninje medicinos seserimi. Ry palaikme laikais. Po atuoneri mnesi ilaisvino ir Vytaut Laugal. Jis gro Magadan, kur ir susituokme. 1956 met birelyje, kai mano tveliui po tremties i Igarkos leido grti Lietuv - ir a gavau leidim vykti savo Tvynn. 1956 met liepos 7 dien, po ilgos ir vargingos kelions, u kuri sumokjom mano Mamyts atsistais pinigais, grom Ukmerg, - t pai "v. Elenos sal", kur Mamytei k tik grino nam, t. y. stog ir sienas. Po savaits sulaukm ir Tvelio. Sovietinei valdiai mes dar ilgai buvome "raupsuotieji" - svetimi savoj Tvynj, svetimi tarp sav.

187

Pasirayta s p a u d a i 1 9 9 6 . 1 1 . 2 6 . L e i d j a s : M a r i j a K i n e r t a i t - L a u g a l i e n ir U A B " U k m e r g s s p a u s t u v " . S L 1 1 0 6 . U s a k . Nr. 1 7 7 7 . 11,6 sp. 1 . T i r a a s 5 0 0 e g z . L i e t u v i k a l b a . S p a u s d i n o U A B " U k m e r g s s p a u s t u v " , V a s a r i o 16o s i o s 31, 4 1 2 0 U k m e r g . K a i n a sutartin.

...Sudie, vargdieniai ginklo broliai, Sudie - kovoti man gana. Keliu laisv skrendant uoliais Mirtis sutiko alkana. I js tarpo mane iskyr Kulka atlkus vilpdama, Prakirto vinas man krtin, emel priglaud juoda. ...Ir kaulus ms js surinkit, Palaidokit ant kalno kapini, Kad i po emi jie girdt Grauding skambes varp. Balandis Vladas erniauskas (Partizanas)