You are on page 1of 97

Juozas Tumas

Kelias i erven
Atsiminimai

Firma "Poligrafija"

V i l n i u s 1990

urnalo "U ir prie" "Fakto" biblioteka

Nr.l

Pratarm Krybinis techninis centras


Rinkta ir maketuota Krybinio techninio centro kompiuteriu 1990 01 25 - 02 12 Virelis dail. M.Liugailos Formatas 84x108/32 5,04 sl. sp. 1. Tiraas 80 000 egz. Kaina 1 rub. 50 kap. Spausdino Spindulio" sp. 233000 Kaunas, Gedimino 10. Us. Nr. 1057

PRATARM
A p i e ervens udynes Lietuvos spaudoje pirmkart usiminta tik prie por met, ivardijant kai kuriuos ten suaudytus mones. Iki tol ervens tema buvo udrausta. Vliau apie udynes en bei ten buvo rayta ir plaiau, bet gana miglotai. Isamaus liudijimo, kaip lietuviai politiniai kaliniai pateko erven ir kaip juos ten aud, Lietuvoje dar neturime. Memuarus apie tuos iurpius vykius para keli miriai pasmerktieji, isigelbj per stebukl. Tai profesorius Ignas Konius, Juozas Petruitis ir Lietuvos kariuomens karininkas Juozas Tumas. Jo atsiminimai ypa nuosekls, parayti aikia, graia kalba. Pateikiamas rykus autoriaus kelions erven i Maeiki per Kauno ir Minsko kaljimus pasakojimas, apraomas kone stebuklingas isigelbjimas ir sugrimas. J.Tumo atsiminimai, pavadinti "Bolevik kaljimuose ir ervens udynse" buvo skelbti ieivijoje 1957 metais, Lietuvos kariuomens veteran urnale "Karys". Kadangi "Kario" 1957 met komplekt Lietuvoje turi tik viena (Universiteto mokslin) biblioteka, plaioji visuomen negali perskaityti J.Tumo atsiminim. Tuo tarpu jie vertingi ne vien kaip svarbus istorinis liudijimas, bet ir kaip pavyzdys, kad drsa ir sumanumas (be abejo, ir iek tiek laims) mog kartais gelbsti visikai beviltikoje situacijoje. Baigiantis karui J.Tumas pasitrauk Vakarus, gyveno ikagoje. iuo metu jis jau yra mirs. Autoriaus kalba netaisyta.

SOVIETU RUSIJOS KARIUOMEN UIMA KAUN


1940 m. birelio 15 d. a buvau 2 pst. D.L.K. Algirdo pulko vadu Kaune, aniuose. T ryt, neatmenu kuri valand, gavau i divizijos tabo ini, kad Soviet Rusijos kariuomen dar t pai dien perengs Lietuvos sien ir ygiuos krato vidun ir kad ms vyriausyb nutarusi rusams nesiprieinti. Kaip inoma, rus tank ir motorizuot pstinink daliniai buvo sikr netoli Kauno, Gaiin poligone. A pagalvojau, kad iems rus kariuomens daliniams greiiausiai bus sakyta uimti Kaun. Kadangi 2 pst. pulko 5-ji kuopa su briu sunkij kulkosvaidi buvo laikoma Jonavoje, netoli Gaiin poligono, tai a telefonu sakiau ios kuopos vadui sekti Gaiinuose buvusi rus kariuomen ir, pastebjus jos yg, tuojau praneti man. A p i e 2 ar 3 val. popiet 5-tos kuopos vadas prane, kad nemaa rus tank vora i Gaiin ygiuoja pro Jonav plentu Kauno kryptimi. i ini a tuojau praneiau divizijos vadui. Apie 6 val. paskambino man i kariuomens tabo ir prane, kad rus tankai jau Kaune ir kad keli j vyksta ani kryptimi. Be to, tabo karininkas perdav man kariuomens vado sakym atvykstanius rus tankus aniuose asmenikai pasitikti. Susijaudins a atsakiau io sakymo nevykdysis ir pasikalbjim nutraukiau. Buvusiems pulko tabe karininkams sakiau tuojau vykti kareivines prie sav dalini. Karininkams ijus, po keli minui adjutantas man prane, kad yra atj 1-mos kulkosv. kuopos vienas puskarininkis ir eilinis ir prao leidimo su manimi kalbti. Pasakiau adjutantui pakviesti juos pas mane kabinet. Puskarininkiui su eiliniu jus, a pamaiau, jog abu labai susijaudin. A paklausiau, kokiu reikalu jie nor su manimi kalbti? Puskarininkis, dar labiau susijaudins, ltaniu balsu ir aarotomis akimis, paklaus: Tamsta pulkininke, ar tiesa, kad rus tankai atvyksta anius ir kad tamstai sakyta juos pasitikti? Taip, atsakiau a. Tamsta pulkininke, leiskit ms kuopai pasitikti rus tankus

automatini pabkl ugnimi. Argi mes taip ir pasiduosime ruskiams bolevikams? K galjau a iems vyrams atsakyti? A inojau, kad taip man visa ms kariuomen ir lauk tik sakymo stoti kov su sibrovusiu prieu. Deja, ne taip man tuolaikinis ms kariuomens vadas ir dauguma vyriausybs nari, todl ir ms kariuomen, uuot kovojusi, pasiliko pasyvi vyki stebtoja. A padkojau abiem kariam u j pasiryim ginti tvyn ir paaikinau, kad ms vyriausyb yra nutarusi nesiprieinti rus okupacijai, todl ir mes, kaip drausmingi kariai, privalome paklusti vyriausybs sakymams, nors mums ir labai skaudu. Kareiviams ijus, po keli minui keletas rus tank privaiavo prie pulko kareivini ir sustojo. J pasitikti a neijau, bet stovjau savo kabinete prie pusiau praviro lango ir stebjau gatv ir pulko rajon. Visi pulko karininkai ir kareiviai buvo kareivinse, tik vienas pulke buds karininkas stovjo kiemo pusje prie udaryt geleini kareivini vart. moni gatvje irgi nesimat, ji buvo tuia tarytum imirusi. Priekiniame tanke buvs rusas karininkas paklaus pulko budtoj, kaip privaiuoti Panemuns tilt per Nemun. Atsakymo nesulauk, nors ms karininkas mokjo rusikai ir ruso klausim suprato, bet protestuodamas tyljo. Po trumpo laiko prie tanko prijo kumpanosis jaunuolis ir nurod rusui keli prie tilto. Apie 6 val. vakaro rus tankai buvo um visus tiltus per Nemun ir Ner, Kauno aerodrom ir radijo stot. Nordamas suinoti, kas dedasi mieste ir kokios gyventoj nuotaikos, apie 7 val. vakaro pasiuniau du karininku pasivalgyti miesto centr. Sugr jie pasakojo, kad moni gatvse maai, visi nulid ir daug kas verkia. Beveik visi smerkia vyriausyb ir kariuomens vad u tai, kad nebuvo pasiprieinta rus okupacijai. Birelio 25 d. apie 6 val. vakaro gavau sakym skubiai vykti pas kariuomens tabo virinink. js autobus, ten radau 3-io art. pulko vad ir I ininerijos bataliono vad. Jie irgi vyko pas kariuomens tabo virinink. Spliojome, kokiu reikalu buvome taip vlai kvieiami pas j. Nuvyk kariuomens tab, radome II pst. divizijos vad ir dar kelis Kauno gulos atskir dali vadus. Netrukus buvome pakviesti pas kariuomens tabo virinink, generol Pundzevii. Jis atrod labai pavargs. Iblyks veidas, paraudonavusios akys ir sukepusios lpos be
5

odi sak, kad per 10 rus bolevik okupacijos dien jam teko daug igyventi. Su visais pasisveikins, jis paskelb, kad visi esame i kariuomens paleisti ir todl, parvyk savo dalis, privalome parayti praymus dl savo paleidimo ir juos neatidliojant pristatyti jam. Be to, tabo virininkas dar pasak, kad l.e. Valstybs Prezidento pareigas Justas Paleckis jau yra pasiras akt dl ms paleidimo, todl kas i ms nepaduos praymo, tas bus drausms bdu i kariuomens paleistas ir neteks teiss gauti pensij. Ijs i tabo virininko kabineto, sutikau II skyriaus vien karinink. Jisai pasived mane nuoaliau prie lango ir tyliai pasak, kad prie por dien buvo gautas kariuomens tabe Soviet Rusijos pasiuntinio Pozdniakovo ratas ir prie jo sraas karinink, kuriuos Pozdniakovas reikalavo tuojau i kariuomens paleisti kaip nepatikimus. Grs i pulk, tuojau paraiau praym ir t pati vakar pasiuniau. Tikjausi po poros dien perduoti pulk ir tuojau i Kauno ivykti. Birelio 27 d. buvau iauktas pas naujai paskirt II pst. divizijos vad, generol Karvel ir gavau jo odin sakym iki birelio 29 d. vakaro 2-r pst. pulk su visu jo turtu ikraustyti i uimt kareivini ir, variai ivalius, perduoti jas rus kariuomenei. Pulkui sakyta susitalpinti drauge su 5 pst. pulku jo kareivinse A.Panemunj. Iklauss divizijos vado sakym, grietai prie j pasisakiau dl to, kad, pirma, tokiu trumpu laiku, turint 24 arklius, nemanoma perkelti tvarkingai pulk ir vis jo turt; antra, du pulkai negals sutilpti vienam pulkui skirtose kareivinse ir dl to 2-ojo pulko dalis moni turs apsigyventi palapinse. Divizijos vadas mano protest dmesio nekreip ir grietai savo sakym pakartojo iki birelio 29 d. vakaro kareivines patutinti. Matydamas mano didel susijaudinim, jis jau ramesniu balsu pasak: Pulkininke, a suprantu js susijaudinim, bet tikk man, kad iuo reikalu a nieko negaliu padti. Rus armijos auktesnioji vadovyb, yra sakiusi 2-r pst. pulk perkelti i ani kit Nemuno pus. Ne tik a, bet ir ms kariuomens vadas negali io sakymo suvelninti ar tuo labiau j pakeisti. Tad grk pulk ir daryk visk, kad paskirtu laiku jis bt perkeltas. Grdamas pulk, a pamaniau, kad rusai juo nepasitiki, todl ir sak j perkelti toliau nuo miesto centro kit pus Nemuno, kurio
6

tiltus saugojo j tankai. Karininkams ir kareiviams dirbant beveik be poilsio, dienomis ir naktimis, po dviej dien pulkas paliko savo kareivines. Birelio 30 d. A.Panemunje perdaviau pulk gen.t.plk.ltn. pokeviiui ir liepos 1 d. drauge su savo Seim ir buvusiu savo divizijos vadu i Kauno ivykau savo k Maeiki apskrityje.

SAVO KYJE IR IDIK MOKYKLOJE


k, kuriame a atleistas i kariuomens su eima apsigyvenau, buvau sigijs tik 1939 m. iem. Jame buvau praleids su eima tik t met vieno mnesio vasaros atostogas, todl a nepainau vietini gyventoj, o jie mans ir mano eimos. Gyventi tarpe nepastam kaimyn tokiu sunkiu laiku i pradi nebuvo malonu. Pastam turjome vos kelias eimas ir tik su jomis bendravome. Komunistins vyriausybs paskelbtoji ems reforma paliet ir ms k, turjus 33,4 ha. Pagal statym i io kio galjo paimti tik 3,4 ha, bet valsiaus ems reformos komisija buvo nusavinusi vis k, vliau 23,4 ha, palikdama mums tik 10 ha. Tik Maeiki apskrities ems reformos komisijai sikius, buvo palikta 30 ha. Pirktas kis buvo inuomotas iki 1941 m. balandio 23 d. Nuomos sutartis man buvo privaloma. Pagal sutart nuomininkas mokjo savininkui nuomo's pus gauto derliaus grd ir privaljo pildyti visas kiui skirtas prievoles. Komunistams valdant, nuomininkas sumokjo tik nuom (grdais), bet nuo vis prievoli atsisak. Visas kiui ukrautas duokles turjau atiduoti a pats. Kadangi turjau tik grdus, tai visa kita, kaip ms, vilnas, ien ir kitk, pirkau pas savo nuominink ir kitur. 1941 m. pradioje i turt santaup neliko nieko. Iki t met sausio mnesio gaudavau kas mnes po 250 rubli (vietoj pensij komisijos skirt 808.5 lit), bet nuo pradios met ir tos nemokjo. Snus ir vyresnioji dukt moksi Maeiki gimnazijoje, o jaunesnioji dukt pradios mokykloje u 4 km nuo kio. Pinigai buvo reikalingi, bet j nebuvo i kur gauti, todl sumaniau iekoti kokios nors tarnybos. Besirpindamas, kur kreiptis dl tarnybos, prisiminiau, kad 1913 m.
7

gruodio mnes Maskvos Mokslo Apygardos egzamin komisijoje buvau ilaiks egzaminus ir gijs pradios mokyklos mokytojo teises. Pavarts vairius savo dokumentus, suradau mokytojo diplom ir kit dien kreipiausi Maeiki apskrities vietimo skyriaus virinink, mokytoj R., praydamas skirti mane kuri nors pradios mokykl mokytoju. Perirjs paduot diplom, vietimo skyriaus virininkas tar: I diplomo matau, kad tamsta sigijai mokytojo teises Maskvoje. Ar dar nepamirai rus kalbos ir ar galtum i kalb dstyti mokykloje? Taip, atsakiau, galiu dstyti. Labai gerai, tar R. Mums labai reikalingi mok rus kalb mokytojai, nes pradios mokykl 5-se ir 6-se skyriuose rus kalb privaloma dstyti, bet trksta mokytoj. Tamsta tuojau rayk praym mokytojo vietai gauti, o a pasistengsiu, kad btum paskirtas. Gavs lap popieriaus, paraiau praym ir, j teiks, ivykau namo. Sausio pabaigoje buvau paauktas pas apskrities vietimo skyriaus virinink. siveds savo kabinet, jis parod man mano praym ir jame parayt apskrities kadr skyriaus virininko rezoliucij: ''Pilieiui Juozui Tumui kol kas tarnyba neteiktina todl, kad jis yra pulkininkas ir turi 30 ha ems k". Perskaits rezoliucij, a klausiamai pavelgiau vietimo skyriaus virinink. Tamsta matai, kokia dabar tvarka, tar nepatenkintas virininkas. vietimo komisariatas reikalauja mokyti vaikus rus kalbos; mokani i kalb mokytoj trksta. Mes diaugiams surad tokius mokytojus, bet vietinis kadr skyrius suranda vairi klii juos skiriant mokytojais ir tuo mums labai trukdo. Bet tamsta nenusimink, po poros savaii a vyksiu Vilni, pasikalbsiu ten su kuo reikia, ir, tikiuosi, is reikalas isisprs teigiamai. Tamsta vyk namo ir lauk rezultat, grs i Vilniaus, a tamst vl pakviesiu. vietimo skyriaus virininkas dar ger spd. Buvo kairij pair, bet ne komunistas, juo buvo galima pasitikti. Prie dabartines pareigas buvo pradios mokyklos mokytojas. Atsisveikins su juo, ivykau namo. Kovo mnesio pradioje buvau vl pakviestas vietimo skyri. Skyriaus virininkas pasak, kad, apeinant apskrities kadr skyri, esu priimtas tarnyb ir nuo kovo 9 d. paskirtas idik pradios mokykl

mokytoju. Tos mokyklos vedju buvo jo brolis. Gavs paskyrimo rat ir padkojs u gaut tarnyb, atsisveikinau su skyriaus virininku ir pakilau ieiti. Palydjs mane iki dur, jis tar: Esu patenkintas tuo, kad tamstai teks dirbti su mano broliu. Nors jis yra kairij pair, bet tikras lietuvis ir kartas patriotas. A tikiuosi, kad js abu gerai sugyvensite. Sekani dien nuvykau i mokykl ir prisistaiau jos vedjui. A p i e mano paskyrim jis jau inojo. idik mokykla buvo ei skyri, mokytoj su vedju penki, a etas. 3-me skyriuje nebuvo nuolatinio mokytojo, todl t skyri buvau paskirtas a. Be to, kas dien po vien valand turjau rus kalbos pamokas, vien dien 5-me, kit 6-me skyriuose. i skyri mokytojai pavaduodavo mane 3-me skyriuje... Be pamok, vakarais dsiau rus kalb suaugusiems. i pamok turjau 6 valandas per savait, tris vakarus po 2 val. Kursant buvo 15 - 20, daugumas yd tautybs. Miestelyje kambario nepavyko gauti, teko apsigyventi u 1,5 km pas stamb kinink B. Ten gyveno ir kitas mokytojas P.B., buvs auli brio vadas. Pavasar buvo nelabai smagu po pamok, ypatingai vakarini, klampoti 1,5 km purvynu, bet, kita vertus, buvau patenkintas, apsigyvens pas t kinink. Jis buvo prie kelerius metus grs i J A V , gerokai prasilavins ir turjo ger radijo imtuv. Vakarais klausydavau ini i Londono lenkikai ir ekikai, o retkariais i Bulgarijos bulgarikai. Girdtas inias pasakodavau eimininkui ir kai kuriems mokytojams. kininko gyvenamas namas i trij pusi buvo apsuptas didoko sodo, aukta tvora aptverto. Man ten apsigyvenus, gal po savaits kininko pririti unes naktimis pradjo smarkiai loti. kininkas dl to labai susirpino, manydamas, kad vagys taikstosi j apvogti. Dar po savaits, vien vakar grs po vakarini pamok, savo kambaryje radau eiminink ir mokytoj B. eimininkas buvo susijaudins ir tar: Gerai, kad tamstos sulaukiau. Mokytojas B. jau ino, noriu spti ir tamst. Bki labai atsargus, nes js abu esate sekami, apie tai man sak vienas patikimas asmuo. A pastebjau naktimis apie sodyb slankiojant kakokius vyrus, anksiau maniau, kad tai vagys, bet dabar manau, kad jie jus seka. Juos jusdami ir mano unes nerimsta. A jus praau niekam apie tai nepasakoti. Dar kart sakau, bkit atsargs. Atsisveikins eimininkas ijo. Klausiamai pasiirjau mokytoj
9

B. "Prie por dien, tar jis, vienas asmuo ir man t pat sak, bet a nekreipiau tai dmesio ir jums nesakiau. Dabar gi, ir eimininkui perspjus, manau, kad mums reikt susirpinti ir pasistengti suinoti, kodl esame sekami". A numanau, tariau a, kodl mudu sekami. Reikia suprasti, kad dabartins padties ponams mes esame nepatikimi, a, kaipo atsargos pulkininkas ir buvs pulko vadas, o tamsta, kaip buvs aktyvus auli brio vadas. Dl atsargumo. Argi mes nesame atsargs? Kur mes, be mokyklos ir p.V., pas kur pietus valgome, bvame? Kur ir su kuo atviriau pasikalbame? Rpintis per daug dl to, kad esame sekami, irgi neverta, tuo savo padties nepagerinsime. Kas mus sek iki iol, seks ir toliau. O dabar, manau, laikas miegoti, jau vlu, tad eime lovas. Mokytojas B. pareik nor dar pasikalbti rimtu reikalu, kaip jis sak. Ms pokalbis tssi vis valand. Jam pasibaigus, mes tapom artimi bendradarbiai ir geri prieteliai, a gavau daugiau ini apie buvusi apskrityje rezistencij ir bsimas mano pareigas joje, laikui atjus. Balandio pradioje man atsirado daugiau darbo vakarais. Teko mokyti rus kalbos paauktus naujokus. Gegus 1-os vent ikilmingai veniama ir idikuose. Abi pradios mokyklos (be lietuvi, buvo atskira keturi skyri yd mokykla) toje ventje privaljo dalyvauti. T dien oras pasitaik graus, iltas. Miestelio gatvse buvo eisenos su sustojimais numatytose vietose ir kalbomis. Eisenos priekyje buvo yd mokyklos mokiniai, kurie vieni ir rk "uha!" po kiekvienos kalbos. I mokytoj kalbjo tik viena mokytoja yd rusikai. A jau prie savo treio skyriaus. Praeinant pro vien nam, prie kurio stovjo valsiaus valdia ir nemaas brys moni, pasigirdo garsiai pasakyta rusikai mano adresu pastaba: "irkite, is mokytojas atrodo taip nusimins, tartum jis dalyvaut ne gegus pirmosios ikilmse, bet laidotuvi procesijoje". Kitas jam pritar: "inoma, baltagvardietis kitaip ir negali". Nepykau dl i pastab, nes buvo teisingos. Po ikilmi grus mokykl, kakas i mokytoj paklaus, k tie vyrai apie mane kalbjo? Nemokdami rus kalbos, mokytojai suprato tik du odius i pastabos: "uitel" ir "bielogvardjec". Man paaikinus pastabos prasm, viena mokytoja pasak: "Saugokis, pulkininke, tie

1 0

unes ant tamstos jau urzgia, ko gero, gali ir ksti". Vliau teko suinoti, kad ta pastaba buvo pasakyta atvykusio i Maeiki enkavedisto. Po i ikilmi pajutau pavoj, nors dar ir neaik, bet maniau, kad iki mokslo met pabaigos mans nelies. Vliau maniau nuvaiuoti kuriam laikui pas savo gimines Dzkij. Su tokiomis mintimis gegus 10 d., etadien, po pamok, kaip ir kiekvien etadien, parjau savo k, buvus 11 km nuo idik.

SUMIMAS IR PIRMAS TARDYMAS


T vakar pas mane buvo ujs parvyks porai dien i kariuomens liktinis puskarininkis, kaimynas D. Mums besikalbant svei kambaryje apie pus dvyliktos pasigirdo stiprus beldimas iorines duris. A su sveiu ir mano mona paokome nuo kdi ir klausme. Beldimas pasikartojo. A ijau priekambar ir, pajuts u dur lauke kelet moni, paklausiau: "Kas ten?" Atidaryk duris, igirdau rusikai sakym. Vos spjau atidaryti duris, buvau apakintas stiprios elektros viesos, pamaiau remt man krtin pistoleto vamzd ir igirdau komand: Rankas auktyn! Traukis atbulas kambar! Atbulas, ikeltomis rankomis, su remtu pistoleto vamzdiu krtin, grau kambar, kuriame buvau paliks savo mon ir puskarinink D. Paskum mane jo keli ginkluoti enkavedistai. Tas, kuris buvo rms pistolet, sak mano monai ir sveiui irgi ikelti rankas auktyn ir mums visiems atsistoti prie sienos, veidu j. Padar visiems asmenin krat, leido rankas nuleisti ir nuo sienos atsitraukti. Atsisuks a kambaryje pamaiau Maeiki apskrities saugumo (NKVD) virinink, leitenant Muchin, jo padjj lietuv, pasienio policijos Pikeli rajono virinink lietuvi ir keturis NKVD kareivius. Priekambaryje matsi dar vienas kareivis. Visi jie buvo ginkluoti automatiniais autuvais. Kieme girdjosi ingsniai dar keli kareivi. Kaip vliau suinojau, mans suimti buvo atvyk vienuolika vyr saugumo virininkas su savo padjju ir devyni kareiviai. Pasienio policijos rajono virinink i Pikeli miestelio jie buvo pam tik tam, kad jis parodyt keli mano
11

k. Atsisukus nuo sienos, mano monai buvo leista atsissti. Saugumo virininkas kreipsi grietu balsu i puskarinink D.: O tu kas per vienas ir k ia veiki? Esu puskarininkis D. atostogose, o k a ia veikiu, tai ne js reikalas, atriai atkirto is. Parodyk dokumentus, suriko Muchinas. Puskarininkis D. parod jam atostog liudijim. Pavarts ji ir akimis permets, grino puskarininkiui, leido jam atsissti ir kreipsi mane: O tu parodyk man, kur laikai paslptus ginklus. Joki ginkl a neturiu, atsakiau jam. Beidamas i kariuomens, turtus ginklus palikau pulke. Buvau parsines ma nuosav pistolet, bet pernai rudeni j i mans pam atvyks i idik milicininkas. Jei reikia, ginkl grinimo kvitus galiu parodyti. Ne apie tokius ginklus a tave klausiu, tar Muchinas. Tavo kyje yra paslpta nemaai stambesni ginkl, tai tu parodyk, kur jie yra. A pakartotinai sakau, kad mano kyje joki ginkl nra, o jei js netikit, tai iekokit patys. Na, o priekomunistins literatros turi? paklaus Muchinas. Taip, turiu, atsakiau. Kas tai per literatra? " Nuo dvigalvio aro iki raudonosios vliavos", generolo Krasnovo; "Studentai, meil ir eka"... ia lamtas, o ne literatra, pertrauk mane Muchinas. A klausiu apie prievalstybinius lapelius (letuki) ir proklamacijas. Tokios literatros a neturiu, atsakiau. Neturi? Na, tai mes patys paiekosime. K laikai ioje spintoje? paklaus jis, rodydamas knyg spint. Spintoje laikau knygas, urnalus ir sen laikrai komplektus, o taip pat ir ms kariuomens statutus. Prasidjo krata kambariuose. Knyg spint perirti Muchinas paved savo padjjui, o pats jo miegamj, kuriame tuo laiku miegojo ms devyneri met dukrel. Mano mona jo paskum j miegamj, o a pasilikau svei kambaryje. Virininko padjjas knisosi knyg spintoje. Po keli minui jis suuko: Drauge leitenante, eik greiiau ia, a suradau ifr!
12

A krpteljau pamans, kad jis pats bus koki nors ifr pakis ir dabar tvirtins surads j mano knyg spintoje. A greit priokau prie jo ir nudiugau: rankose jis laik atidengt gaid ssiuvini. ia pat atsirado ir Muchinas. Itrauks i padjjo rank ssiuvini, dirsteljo j ir, mets ant grind, piktai suuko: Tu kvaily, juk ia tik paprastas gaid ssiuvinis, o tau pasivaideno ifras. A nusiypsojau ir pamaniau: koks tu, nabagli, esi nemoka, jei nemoki gaid atskirti nuo ifro. Norjai siteikti naujam savo ponui, o jis u tai tave kvailiu ivadino. Man net gaila jo pasidar. Krat dar tik gyvenamame name, ir ji utruko iki 4 val. ryto. Po kratos jie pam visus mano asmens dokumentus, ordinus ir atsiymjimo enklus, kelet album sn nuotraukomis ir kelet religinio turinio knyg. Kratos protokolo nera. Pasibaigus kratai, Muchinas sak man apsirengti ir pasiimti su savimi kelet pamain apatini skalbini ir dek, nes a ess suimtas ir tursis vykti su juo. Skaudania irdimi atsisveikinau su savo mona ir miegania maa dukrele, ginkluot kareivi lydimas ijau i nam, nesitikdamas, kada nors vl juos pamatyti, nes inojau, kad kas pakliva enkavedist nagus, tas negali turti vilties kada nors vl naudotis laisve. Ijs kiem, a buvau pasodintas automobil tarp Muchino ir jo padjjo. Prie oferio atsisdo automatu ginkluotas kareivis, kiti kareiviai susdo sunkveim. Mane ve Maeikius. T pai nakt kita NKVD grup buvo pas ms kaimyn, pulkinink leitenant V. Jo nerad, ikrt namus ir ivaiavo. Maeikiuose enkavedistai perdav mane vietins dabokls administracijai. Visi pareignai buvo lietuviai. Dabokl buvo rengta miesto valdybos namo rsyje. Ratinje i mans pam atsivetus i nam skalbinius, pinigus ir kitus smulkius daiktus. Su savimi turjau ir idik mokyklos treio skyriaus dur rakt. Vyresnj dabokls priirtoj papraiau rakt perduoti idik mokyklos vedjui, kuris t dien turjo dalyvauti vyksianiame mokytoj suvaiavime. Tuo bdu norjau painformuoti savo kolegas mokytojus apie mano sumim. Vliau suinojau, kad is mano praymas buvo ipildytas. Daboklje mane pasodino nedidel kambar, kurio vienas prie lub buvs, langas buvo i lauko puss ukaltas medine de, kuri beveik
13

nepraleido sauls viesos vid. Nors jau buvo rytas ir saul patekjusi, bet kambaryje buvo tamsu ir nieko nesimat. Pradjau rankomis grabalioti ir apiuopiau narus. Ant j atsisds klausiausi ir greit pajutau, kad kambaryje, be mans, dar kakas yra. Paklauss kelet minui, igirdau kak patylomis kalbantis. Netrukus vienas j paklaus, kas a esu ir u k suimtas. Pasisakiau savo pavard, bet u k suimtas, neinojau. Besikalbant paaikjo, kad mano nelaims draugai buvo praeit nakt suimti du vyrai, vienas Maeikiuose, kitas, rodos, Sedoje. Abu jie buvo man nepastami, todl nuo atviresnio pasikalbjimo su jais susilaikiau pasiteisindamas, kad nors miego, ir atsiguliau ant plik lent. Apie pirm valand dabokls sargybinis ived mane i kambario ir perdav dviem enkavedistam. Jie nuved automobil ir nuve apskrities saugumo virininko staig. ved jo kabinet, vienas kareivis ijo, antras pasiliko viduje. Jis buvo ginkluotas autuvu su umautu durtuvu. saks man sstis ant kertje prie dur buvusios kds, jis pats atsisdo ant kitos, prieais mane viduryje kambario. A dirsteljau buvus ant sienos laikrod, buvo lygiai 1,30 val. p.p. Po keli minui kambar jo leitenantas Muchinas, jo padjjas, vienas NKVD majoras ir vienas apyjaunis ydas su nedidele barzda. Jis buvo taip labai panaus buvus yd karo kapelion, rabin Snieg, kad a ilgesn laik abejojau, ar tik nebus jis pats. Vliau paaikjo, kad NKVD majoras ir ydas buvo atvyk i Kauno. Leitenantas Muchinas atsisdo prie raomojo stalo, isim i staliaus pistolet, patikrino, ar utaisytas, pasidjo j ant stalo ir sak kareiviui ieiti. Kiti pasiliko stovti ar vaikiojo po kambar. Prasidjo tardymas. tai kaip tu atrodai, kreipsi mane Muchinas. A esu daug apie tave girdjs ir tik i blogos puss. Dabar paklausysime, k tu pats apie save mums papasakosi. Tik irk, nemeluok, klausiamas atsakink tik gryn teisyb. Jei bandysi meluoti, bus blogai. Drauge leitenante... buvau pradjs. Koks a tau draugas, tu, kals vaike, tavo draugai dykum akalai, bet ne a, suriko Muchinas. Tai praau man paaikinti, kaipgi a turiu kreiptis jus. Mane ir juos, nurod savo bendrus, vadink: pilieti tardytojau, atsak Muchinas.
14

Pilieti tardytojau, kreipiausi Muchin, a praau pakviesti vertj todl, kad a ne visk gerai suprantu rusikai ir negalsiu tiksliai atsakinti js klausimus. K, vertj? suSuko Muchinas. Draugai, pasigrkite ituo tipu. Dar tik vakar jis buvo rus kalbos mokytojas idik mokykloje, o iandien jam jau reikalingas vertjas. A tau duosiu tok vertj, nuo. kurio tu kalbsi ir gerai suprasi ne tik rusikai, bet ir totorikai. O dabar pasakyk, kaip tu gavai mokytojo viet? A inau, kad apskrities kadr skyrius tavo praym atmet, tai kas tave prim tarnyb? Apie tai, kas mane prim tarnyb, a nesiteiravau. Buvau padavs praym ir po keturi ar penki savaii gavau paskyrim idik pradios mokykl. Dabar pasakyk, nuo kurio laiko tu priklausai slaptai prievalstybinei organizacijai ir kas su tavimi toje organizacijoje drauge dirba? A nesuprantu, apie koki organizacij js kalbate, atsakiau. Meluoji tu, kals vaike, suriko Muchinas ir iupo nuo stalo pistolet. Nemeluok ir neisisukink, o sakyk teisyb, tau bus geriau. Tu manai, kad a apie tave nieko neinau? Klysti, a visk apie tave inau, inau apie kiekvien tavo ingsn, apie kiekvien tart od. Pasakyk, u k tu klei tost, bdamas iem pas P.? A sumiau, igirds apie toki smulkmen. Buvo taip. iemos metu Pikeli klebonui lankant parapijonis, a su mona buvome pakviesti pas P. Ten buvo ir daugiau svei. Kadangi buvome visi artimai pastami, tai kalbdami nesivarme ir buvome atviri. Per vakarien a buvau pakls tost u prezident A.Smeton. A p i e tost dabar ir klaus Muchinas. Bet i kur jis suinojo? Reikia spti, kad p.P. tarn tarpe buvo nipas. Kadangi Muchinas apie tost inojo, todl a isiginti negaljau ir pasakiau ties. A kliau tost u buvus Lietuvos prezident Antan Smeton. Dabar sitikinai, kad a apie tave visk inau? Tad nemeluok ir sakyk tik vis teisyb. Ar seniai pasti K.? A su juo susipainau prie kelet met. Kur ir kokiomis aplinkybmis? Kaune. A tarnavau 2-me pst. pulke aniuose, o K. 5-me pst. pulke. Jis buvo vyresnysis pulko gydytojas, ir mes su juo susitikdavome vairiais reikalais.
15

Kas buvo vyresnysis pulko gydytojas? vl suriko Muchinas. Apie koki K. tu man pasakoji? Apie gydytoj, pulkinink leitenant K., atsakiau. Tu ir vl meluoji? Tu gerai inai, apie kok K. a tavs klausiu, tad apie j ir pasakok. Kito K. a nepastu, atsakiau. A inojau, apie kur K. Muchinas klaus. Tai buvo ymus rezistentas ir veik Maeiki apskrityje. A painojau j pat ir inojau apie jo veikl. Kada paskutin kart kalbjaisi su J., kur jis dabar yra ir k veikia? A su J. niekuomet nesikalbjau. Girdjau, kad jis yra Kaune vieno orkestro kapelmeisteris. Kas yra kapelmeisteris? J. kapelmeisteris? Ar tu ilgai i mans tyiosies, tu dvokiantis uo? Tuojau man sakyk, kada paskutin kart buvai sutiks J. ir apie k judu kalbjote? A sakau ties, kad jokio kito J. nepastu. Js inote, kad a Maeiki apskrityje gyvenu neseniai ir gyventoj maai pastu, todl ir js klausiamj K ir J. nepastu. Piktai mane pairjs, Muchinas atidar raomojo stalo stali ir i jo im mano ordinus ir medalius. Vartydamas juos, paklaus: Kur i j gavai u yd persekiojim bnant pulko vadu? ia pravartu bus pasakyti, kad 2-me pst. pulke tarnaudavo apie 810 nuoimi yd, nemaai j buvo ir i Kauno miesto. Pulke ne tik j niekas nepersekiojo, bet kai kurie, kaip siuvjai ir batsiuviai kuopose, pulko krautuvs pardavjai, kirpjas ir orkestrantai, naudodavosi kai kuriomis lengvatomis. Todl toks Muchino klausimas mane ugavo, ir a j neatsakiau, bet kreipiausi lietuvikai kaunik yd: A manau, kad tamsta esi kaunietis. Ar girdjai, kad a biau persekiojs kareivius ydus? K jis jums pasak, kreipsi Muchinas yd. O tu nedrsk daugiau kalbti ne rus kalba. ydas jam paaikino, apie k a kalbjau lietuvikai, ir pasak, kad jis nra girdjs, jog a biau persekiojs ydus. Vartydamas toliau mano ordinus, Muchinas klausinjo, kaip jie vadinasi ir u kokius nuopelnus a esu juos gavs. Pagaliau, rodydamas Latvijos Trij vaigdi ordin, paklaus:

Koks ia ordinas? Latvijos Trij vaigdi treiojo laipsnio ordinas, atsakiau. Kas tave juo apdovanojo? Latvijos respublikos prezidentas. tai koks tu esi niekas! suuko Muchinas. Tarnavai Lietuvos kariuomenje ir nipinjai Latvijos naudai. U tai reikt tave suaudyti. Smetona irgi nepagailjo tau ordin, tas rodo, kad jo reimui itikimai tarnavai, o dabar ir vl nori t reim susigrinti, bet jums, kontrrevoliucionieriams, tai nepasiseks, mes jus visus kaip iurkes inaikinsime. O dabar ssk prie ano stalo, nurod kertje stovjus stal, ir savo ranka rayk prisipainim. A i savo vietos nesijudinau ir irjau Muchin. Ko spoksai mane, ar negirdjai, k a tau sakiau, suriko Muchinas. A neinau, kuo js mane kaltinate ir kok prisipainim a turiu rayti. Vakar sakt, kad a laikau savo kyje paslptus ginklus, iandien sakot, kad priklausau kakokiai slaptai organizacijai, bet a tokios neinau. Tai apie k a turiu rayti? Tu neinai, kuo prasikaltai ir apie k turi rayti? Gerai a tau priminsiu, tu, padvss uo. Klausyk ir nepamirk! Pirma, tu priklausai slaptai prievalstybinei organizacijai, kuri turi tiksl paalinti komunistin valdi i Lietuvos ir grinti faizm, o vliau to paties siekti ir SSSR; antra, tu inai, kur i organizacija gauna ginklus ir kad dalis ginkl yra paslpta tavo kyje; ir treia, tu inai, kur yra spausdinama prievalstybin literatra, kas j Maeiki apskrit atgabena ir platina. Aiku, kad ioje organizacijoje dirbi ne vienas, bet turi draug ir bendradarbi. Tad rayk ne tik apie savo veikl, bet nurodyk ir bendradarbius. Dl i kaltinim a pasakiau nieko neins ir todl negals nieko parayti. Igirds tai, Muchinas siuto, nutvr pistolet ir oko prie mans, grasindamas smogti pistoletu man veid. A irgi paokau nuo kds ir pasakiau, kad jis neturi teiss mans muti, nes t draudia Soviet Sjungos konstitucija. Muchinas nuo mans pasitrauk toliau ir tik keiksi. Po ios scenos ir kiti trys iki to laiko tylj Muchino bendrininkai pradjo mane prikalbinti nesiprieinti ir visus kaltinimus prisipainti. A sakiausi ess nekaltas ir tik t gals parayti.
17

Apie penkt val. js kareivis Muchin kakur pakviet. Grs po keli minui, jis greit prijo prie mans ir pasak, kad mano dukt gimnazist norinti su manimi pasikalbti. A leisiu tau su ja pasimatyti ir pasikalbti, bet su slyga, kad tu tutuojau paraysi trumpai prisipainim ir nurodysi kelis savo bendradarbius, pasak jis. A nuo to atsisakiau. Muchinas reikalavo parayti nors kelis odius. A prijau prie stalo ir ant vieno lapo popieriaus paraiau, kad visi man pareikti kaltinimai yra igalvoti ir a j prisipainti negaliu, nes tai bt melas. Ant kito lapo paraiau savo monai galiojim paimti mano dviej mnesi atlyginim. A b u lapu padaviau Muchinui, praydamas monai parayt galiojim perduoti mano dukteriai. Perskaits, kas buvo parayta antrame lape, Muchinas supl lap popieriaus, j suglam, svied man veid ir keiksi bjauriausiais odiais. Toki keiksm a dar nebuvau girdjs. Kiek patyljs, prijo prie mans ir praneko ramiau: Tu nesupranti, koks esi blogas tvas. Dl tavo kvailo usispyrimo pats si ir savo dukter praudysi. Ji, kaipo kontrrevoliucionieriaus kalinio dukt, jokio darbo negals gauti. Suinojusi, jog tu esi to prieastimi, ji tave prakeiks. Tad gerai pagalvok apie tai ir apsisprsk. Keliais prisipainimo odiais ir nurods savo bendradarbi, gali padt pakeisti. A tau net paadu, kad galsi bti laisvas ir ivykti ten, kur ivyko toki tavo draugai kaip generolas A. inoma, tik su slyga, kad sutiksi mums dirbti ir vykdysi visus ms nurodymus. Na, tai kaip, sutinki? Vietoj atsakymo a tik galv pakraiau. Tai k, tu, nieke, manai? Tikiesi tapti didvyriu, uvusiu dl savo tautos laisvs? Gal dar tikiesi po savo mirties ikilming laidotuvi, gli ir prakalb prie kapo? O a tau sakau, kad dingsi be inios kaip padvsusi iurk ir niekas niekados nesuinos, kur tavo kaulai trnys. inok, kad tu ir visi tau panas esate blogesni u bjauriausius kriminalistus. Juos mes galime perauklti ir priversti mums dirbti, o tokius, kaip tu, mes tiesiog naikiname, nes inome, kad esate ukietj komunizmo prieai ir jus perauklti bt tuios pastangos. Dar kart a tau patariu gerai pagalvoti. Perirjs turt rankoje mano galiojim monai (jis buvo paraytas rus kalba), Muchinas i kambario ijo. Jo padjjas ir ydas
18

prijo prie mans ariau ir pradjo prikalbinti prisipainti ir iduoti savo bendradarbius. Majoras vaikiojo po kambar ir tyljo. Tyljau ir a. Po keli minui Muchinas gro. Vliau, jau sugrs i ervens, suinojau, kad mano praym jis ipild ir galiojim perdav mano dukteriai. Grus Muchinui, visi keturi patylomis trumpai pasitar. Muchino padjjas ijo ir atsived kareiv enkavedist ir pasodino ant kds prieais mane. Po to Muchinas su padjju ir ydu ijo, liko lik majoras. Po keli minui jis sak kareiviui ieiti, ir mes likome tik dviese. Vaikiodamas, retkariais sustodamas prie mans, jis kalbjo ramiai, neugauliodamas. Kreipdamasis mane, vadino "js". Savo kalb pradjo madaug taip: js kambar ir pamats js atvir veid, a tikjausi tokio pat atvirumo ir i js, bet, pasirodo, apsirikau. Draugas leitenantas itisas penkias valandas vargo su jumis, nordamas igauti js prisipainim, o js usispyrs vis kartojote nieko neins. Nordamas jums gero, a patariu papasakoti arba, dar geriau, parayti visk, k tik js inote apie slapt prievalstybin organizacij, ginklus, literatr, savo bendradarbius ir t.t. A jus spju, kad jei js nepasakysite ia, Maeikiuose, tai bsite priverstas visk pasakyti Kaune. O ten jie turi priemoni ir stipriausios valios vyr priversti pasakyti t, ko jie nori. Privers ir jus, bet a nenoriau jus matyti sukruvint, sulauytais kaulais ir inarintais snariais. Tikkit man, a jus suprantu, nes pats esu buvs caro gvardijos karininkas. Buvau pakliuvs NKVD nagus, kankintas ir nubaustas 10-ia met kaljimo. Ibuvs trejus metus kaljime, apsigalvojau ir sutikau jiems dirbti. A patariau ir jums taip pasielgti, nes kitos ieities nra, jei norit bti kada nors laisvas. Galbt jis ir buvo caro armijos karininkas. Kelionje Kaun girdjau, kaip kareiviai, kalbdami tarp savs, vadino j baltagvardieiu. Panaiai jis man kalbjo iki 10 val. vakaro. Tuo laiku sugro Muchinas su savo padjju ir pradjo mane i naujo terorizuoti. Majoras ijo, ir a j vl pamaiau rytojaus ryt sunkveimyje vaiuojant Kaun. 2 val. nakt tardymas pasibaig. Tardymo protokolo niekas nera. Paauktas pistoletu ginkluotas dabokls sargybinis nuved mane atgal dabokl. Tardymas nusits dvylika su puse valand. Gegus 12 d. apie 10 val. ryto a su kitais septyniais lietuviais
19

buvome susodinti du sunkveimiu ir, automatais ginkluot NKVD kareivi lydimi, iveti Kaun. Mus ileisti buvo atvyks pats Muchinas. A su juo susitikau dabokls rastinje ir vos painau. Tai buvo visikai kitas mogus: mandagus, linksmas, atsisveikindamas man rank padav ir palinkjo greit sugrti i Maeikius. Kelionje Kaun majoras vaiavo greta oferio tame paiame sunkveimyje, kuriame ir a vaiavau. Be mans, jame buvo dar trys suimtieji lietuviai ir ei kareiviai. Be automat, turjo ir lengvj kulkosvaid. Apie 10 val. vakaro atvykome Kaun ir nakt praleidome ant grind saugumo rm pirmame aukte. Tuose rmuose tuo laiku buvo NKVD vyriausioji bstin.

KAUNO SUNKIJ DARB KALJIME


Gegus 13 d. ryt mus visus septynis maeikieius nuved budini valdinink kambar. Ten tarpe kit enkavedist a pamaiau ir yd, dalyvavus mane tardant Maeikiuose. Pasirodo, jis buvo vienas NKVD bstins komendant. Sura kiekvienam atskiruose lapuose inias: vard, tvo vard, pavard, gimimo dat ir t.t., apie 10 val. mus eis ived kiem, susodino special kaljimo automobil ir nuve Kauno sunkij darb kaljim Mickeviiaus gatvje. Rus okupacijos metu jis vadinosi "kaljimas Nr.l". Septintas maeikietis buvo perduotas NKVD bstins komendanto inion. Mes manme, kad jam bus blogiau negu mums ir j apgailjome. Bet vliau suinojau, kad po poros dien jis buvo paleistas ir gro savo tarnybos viet Maeikiuose. Kaljime mus patalpino didok apytams kambar prie kaljimo ratins. Kambarys buvo pilnas moni. Vieni j sdjo pasieniais ant cementini grind, kiti stovjo, nes nebuvo kur sstis, joki bald kambaryje nebuvo. Kas keliolika minui kambario duryse pasirodydavo kaljimo tarnautojas ir, pavardmis paSauks tris, keturis asmenis, juos ivesdavo. ivestj viet kambar leisdavo naujus suimtuosius. Kambaryje viepatavo tyla, tik vienur kitur pasigirsdavo retkariais garsesnis odis. Pavakary visi penki drauge su manimi atvyk maeikieiai vienas paskui kit buvo paaukti ir i kambario ivesti.
20

Palikau a vienas ir pajutau, kad visi jie, nors prie tai ir nebuvo man pastami, bet tuo trumpu laiku tapo man artimi kaip gimins. Savo eils a laukiau dar ilgai. Tik 10 val. vakaro buvau paauktas ir nuvestas antrame aukte buvusi ratin. Ten i naujo sura inias, padar nuodugni krat, pam petneas, dir ir nedidel lagamin. sak pasiimti skalbinius, paklodes, antklod ir rankluost. Apie pus vienuoliktos mane nuved treiame aukte buvus ketvirt skyri. skyri vadino "mirtinink skyriumi". Eidamas kaljimo koridoriais, pastebjau visuose koridori pasisukimuose plienines bdeles, kuriose buvo sargybiniai, ginkluoti kulkosvaidiais. Kaip jau minjau, ketvirtas skyrius buvo treiame aukte. is skyrius nuo bendr laipt buvo udaromas geleiniais vartais, bet man bnant kaljime juos udar tik vien kart birelio 22 d. vakare. Ketvirto skyriaus koridoriuje mane prim budintis sargybinis. Dar kart ikrts, net ir burnoje pirtu iiupinjs, jis prived mane prie 97 kambario, atidar duris, stms mane kambar, jas vl utrenk. Atsidrs kambaryje, a prie dur sustojau ir greit j vis nuvelgiau. Kambarys buvo nedidelis, gal penki su puse metr ilgio ir keturi ploio. Prie abiej onini sien buvo po dvi geleines lovas, prie galins sienos maas staliukas ir prie jo taburet. Trijose lovose guljo vyrai, ketvirtoji buvo tuia. Auktai palubje deg elektros lemput. Man jus kambar, visi trys gulj vyrai pakl galvas ir atidiai mane stebjo. Po trumpo laiko vienas j, guljs ariau lango, prakalbjo: Jei neklystu, tai bsi pulkininkas Tumas? A atsakiau ess tas pats. Suinoj, kas a esu, visi trys pradjo klausinti, kaip seniai esu suimtas ir kokios naujienos Lietuvoje ir pasaulyje. A pradjau pasakoti ir turbt per garsiai kalbjau, nes pasigirdo rusikai tartas sargybinio sakymas tuojau nutilti ir grasinimas karceriu. Visi nutilom, ir pasiklusios vyr galvos nusileido ant iaudini pagalvi. Dairydamasis, kur galiau atsigulti, pasiirjau tui lov ir tyliai paklausiau guljus artimiausioje lovoje vyr, ar man yra skirta tuioji lova? Jis atsak, kad ir ta lova buvo uimta, kad laikinasis jos savininkas yra ivestas pas tardytoj ir kad dvi ar tris naktis man teks miegoti ant
21

plik grind dl to, kad anksiau a patalyns iuinio, antklods ir iaud pagalvlio negausis. Kitos ieities nebuvo, kaip gulti ant plik grind. A taip ir padariau. I nam atsivet antklod a pasitiesiau prie dur ant grind, vietoj pagalvio pasidjau po galva skalbini ryul ir ieminiu paltu apsiklojau. Kadangi jau tris naktis buvau nemiegojs ir jauiausi labai pavalgs, tai greit umigau ir taip kietai miegojau, kad net nejutau, kaip nakt gro nuo tardytojo i vakaro ivestas vyras. Tik et valand ryto mane paadino atsikl nelaims draugai. T dien po kavos a su jais susipainau. Tai buvo: atsargos majoras P.M., kuris vakar mane paino, ems reformos valdybos vyr.buhalteris I.B., jau apysenis vyras radiotechnikas J.. ir studentas J.Z. Visi jie buvo kaltinami kaip aktyvs kontrrevoliucionieriai pagal rus baudiamojo statuto garsj 58 str. Ats. majoro P.M. tardymas jau buvo baigtas, ir jis lauk sprendimo, kiti trys dar buvo tardomi. Po poros savaii ms kambar atgabeno dar Vytauto D. universiteto profesori I.K. Jam atvykus, vis laik kambaryje buvome ei mons. Kaip jau minjau, kambarys buvo nedidelis, skirtas keturiems monms, todl ir lovos buvo tik keturios. Naktimis keturi guljo lovose, o du prie dur ant grind. Kaljime buvo tokia tvarka. et valand ryto mus keldavo sargybinis. Tas klimas buvo savotikas. Vieni sargybiniai, eidami koridoriumi, ties kiekvieno kambario durimis garsiai surikdavo "Kelk!" Kiti, praeidami pro geleimi apkaustytas duris, tik rakt ryuliu smarkiai jas sudrodavo. Tas pats bdavo ir 9 val. vakaro, einant gulti. Atsiklus trys lovos bdavo prikabinamos prie sien, ketvirtoji prie staliuko paliekama neprikabinta, ir dienos metu ant jos galima buvo sdti. Nuo 6 iki 7 val. susitvarkymas ivietje, ten pat ir prausimasis. Apie 8 val. kava. Po kavos kiekvien ryt visi i eils plaudavome savo kambario grindis. Profesori K. norjome nuo to darbo atleisti, bet jis grietai uprotestavo ir grindis plov lygiomis su visais. Tarp 10 ir 12 val. ivesdavo mus 10 20 min. kaljimo kieme buvusius gardus pasivaikioti. Kalini pasivaikiojimui kaljimo kieme buvo padaryta kelios deimtys speciali gard. Tai vis NKVD imislas tam tikslui, kad per pasivaikiojim vieno kambario suimtieji negalt ne tik susitikti, bet ir i toliau matyti kitus suimtuosius. T gard plotas apie eis kvadratinius metrus. Gardai aptverti staiomis trij metr aukio
22

lentomis. Bet kur vedami suimtieji privaljo laikyti rankas upakaly, taigi ir j gard suleisti laiksi tos tvarkos, jie ten buvo sekami: i viraus buvusi bokteliuose iors sargybini ir per gard duryse padarytus "vilkelius" savo skyriaus sargybinio. Kalbti su gretimame garde buvusiais suimtaisiais buvo grietai udrausta. Kas prasiengdavo iam sakymui, buvo baudiamas karceriu. Apie 12 val. piets, 6 val. vakarien ir 9 val. vakaro gulimas. Nakties metu suimtj kambariuose deg viesa. Gulint buvo draudiama usikloti galvas. Maistas. Pusryiams duodavo juodos "kavos" puodel. Toji "kava" buvo degint miei ir avi miinys. Pietums nuolatin paarini runkeli ir bulvi sriuba, kurioje retkariais pasitaikydavo vienas kitas trupinlis msos. Vakarienei beveik kasdien duodavo slen kos. Sriuboje ir koje buvo toks maas kiekis riebal, kad, po valgio iplovus altu vandeniu dubenl, nelikdavo jokios riebal yms. Duonos duodavo po 800 gram dienai. Be kaljimo administracijos duoto maisto, suimtieji galdavo nusipirkti kas keturios savaits: po pus kilogramo sviesto, rkytos onins ir cukraus, 200 papiros, 2 dutes degtuk, gabaliuk tualetinio muilo, dantims pastos ir epetuk. Kas mnes kaljimo kirpjas, ydelis, mainle nukirpdavo plaukus ir kas antr savait barzdas. Pirtis bdavo kas dvi savaites. Tik, nelaim, kad nujus pirt tik altu vandeniu tekdavo praustis ir kartais net muilo nuo kno nenusiplovus apsivilkti. Jei kur nors vedamas suimtasis sutikdavo kit, tai vienam j palydovas sakydavo stoti veidu prie sienos ir nesidairyti tol, kol sutiktasis praeis ir nutols per 15 20 ingsni. Medicinos pagalba kaljime buvo labai bloga. Kaljimo gydytojas buvo ydas, gailestingoji sesuo gud i Minsko. Suimtieji vadino j "kukuka" gegut. Pradioje birelio a buvau susirgs lumbagu. T pai dien apie mano susirgim buvo praneta skyriaus vyresniajam, praant pakviesti gydytoj. Tik po poros dien vietoj gydytojo atjo gailestingoji sesuo. Profesorius K. gerokai j ibar u tai, kad tik po poros dien pasirod, ir pareikalavo tuojau pakviesti gydytoj. Deja, gydytojas atvyko irgi tik po dviej dien, o dar po poros dien sulaukiau reikaling vaist. Kaljimo vidaus sargybiniai buvo dauguma vietiniai rusai ir ydai, lietuvi maai. Rusai su suimtaisiais kalbjo tik rusikai, o ydai ir
23

lietuvikai. Jei kuris nors lietuvis prakalbdavo rusikai, tai ms sugdintas, vliau kalbdavo tik lietuvikai. Visi sargybiniai, iskyrus por lietuvi, buvo labai nesimpatingi, ypatingai rusai buvo dideli storieviai ir akiplos. Birelio pradioje ms koridoriuje pradjo budti lietuvis, vliau ms pavadintas "Geruoju". Tai buvo 35 40 met stambus vyras, lto bodo ir toki pat judesi. Jau pirm vakar jis mus maloniai nustebino neprastu raginimu eiti gulti. Kaip jau minjau, eidavome gulti 9 val. vakaro. Mums gulti sakydavo sargybinis surikdamas: "Gulti!" arba drodamas rakt ryuliu kambario duris, o dar kai kurie tris kartus ugesindavo ir vl udegdavo kambaryje elektros vies. T vakar "Gerasis", eidamas koridoriumi, atidarinjo kiekvieno kambario duris ir ramiu balsu ragino: "Vyrai, praau gulti", ir vl ltai duris udarydavo. Mes visi nustebome dl tokio neprasto sargybinio elgesio ir negaljome suprasti to elgesio prieasties. Ryte tokiu pat bdu jis mus ir i miego paadino. Vl pasigirdo: "Vyrai, praau keltis". Po vienos paros jis pradjo tarnyb ms koridoriuje nuo 8 val. ryto. js ms kambar, o tas sargybiniams buvo grietai udrausta, jis pasisveikino, tardamas: "Lab ryt, vyrai", ir pasisak atnes mums irkliukes nagams nukarpyti, adat ir po ger gabal balt ir juod sil, manydamas, kad gal kam nors reiks sag siti ar k nors sulopyti. irkliukes ir adat jis paimsis po piet. Ieidamas i kambario, jis pra niekam neprasitarti apie padaryt mums paslaug. Reikia inoti, kad, NKVD akimis irint, is jo pasielgimas bt laikomas dideliu nusikaltimu. Kai po piet "Gerasis" atjo irkliuki ir adatos atsiimti, tai pasisak ess nepatenkintas esama kaljime tvarka. Jam es nepatinka, kad suimtieji laikomi per anktai sugrsti kambariuose, blogai maitinami ir kad kaljimo vadovyb maai suimtaisiais rpinasi. Jam pabaigus kalbti, radiotechnikas . paklaus, ar jis negalt perduoti kelet papiros vyrams 96 kambar, nes jie kelinta diena neturi k rkyti. I pradi "Gerasis" nenorjo sutikti, bet vliau tar: Gerai, duokit papirosus, bet pirmiau surikit juos pundel. Ijs i js, a atidarysiu 96 kambario duris ir papirosus mesiu. Tik praau jus niekam apie tai nesakyti, nes jei virininkai suinos, tai a atsidursiu pas jus u grot. Be to, bkit ir js atsargs, dl to kad js tarpe yra provokatorius. Daugiau a nieko nesakysiu.
24

Jam ijus, mes dar ilgai apie j kalbjome, spliodami, kas jis galt bti ir kodl tarnyb kaljime pasirinko. Spliojome ir apie tai, kas galt bti ms tarpe provokatorius. Kit dien, ij gard pasivaikioti, radome medins spjaudykls viename one cheminiu pietuku stambiomis raidmis ura: "Provokatorius Varaneckas". Gr savo kambar, vienas kit klausinjome, kas pasta Varaneck ir kuriame kambaryje jis yra. Niekas ms jo nepaino. Buvo svarbu suinoti, kuriame kambaryje jis yra, ir perspti to kambario gyventojus, kad jo saugotsi. Dar t pai dien Morzs telegrafo pagalba buvo iaikinta, kad Varaneckas yra, kiek dabar atsimenu, 95 kambaryje. A p i e j buvo spti visi ketvirto skyriaus suimtieji. Vliau, kelionje erven, teko girdti, kad birelio 22 d. vakare Varaneckas buvo kaljimo kieme enkavedist nuautas. Nei Minsko kaljime, nei kelionje erven, nei ervenje niekas Varanecko nemat. Kai "Gerasis" buddavo nuo 8 val. ryto, mes tomis dienomis jautms daug laisviau. Danai jis i koridoriaus ieidavo valandai ar dviem. Grdamas, pasikls laiptais prie geleini koridoriaus vart, garsiai kosdavo ir stipriai trypdavo savo kaustytais batais cementines grindis, lyg duodamas mums suprasti, kad laikas baigti visus tarpkambarinius pasikalbjimus. O pasikalbjim tomis dienomis bdavo daug, mat nereikdavo taip saugotis sargybinio, kuris i koridoriaus bdavo ijs ir netrukd. Kaljime suimtieji kalbjosi i kambario kambar dviem bdais: telegrafuodami Morzs abcl arba telefonuodami. Telefoniniam pasikalbjimui buvo naudojami metaliniai puodukai, i kuri kav gerdavom. Nordamas pasikalbti su kaimyninio kambario gyventoju, sutartoje vietoje pastuksena sien. Antrame kambaryje atsiliepus irgi stuksenimu, kalbantysis prideda prie sienos puoduko dugn ir kalba burn kis puoduk. Klauss kitame kambaryje prideda apvot puoduk prie sienos, o savo aus prie puoduko dugno, ir tokiu bdu susikalba. Ketvirto skyriaus suimtieji negaljo nei rayti, nei gauti laik. Knyg ir laikrai irgi negaudavo. Itisomis dienomis neturjome k veikti ir nuobodiavome. Laim, kad ms kambaryje buvo tikras domino, tad pasikeisdami ir aisdavome visi. Kasdien ms koridoriuje buvo plaunamos grindys. I nuobodumo
25

buvome papra, kad leist ir mums tas grindis plauti, bet gavome atsakym, kad esame drausmingi ir todl ms neskirs grind plauti. inias apie padti Lietuvoje ir svetur gaudavome i naujai atgabent kaljim suimtj. I vieno aukto kit tos inios buvo perduodamos Morzs abcls pagalba, o i vieno kambario kit dar ir telefoniniu bdu, kalbantis per puodukus, bet is bdas buvo naudojamas retai. Pasitaik, kad gretimas 96 kambarys vien dien buvo tuias. Kit dien jame buvo kakoks girininkas, kuris nei Morzs abcl inojo, nei per puoduk kalbti mokjo. Kadangi inias i pirmo ir antro aukto gaudavome ir treiame aukte, toliau perduodavome per gretim galin 98 kambar, tai 96 kambaryje ryiui neveikiant, kelet dien treio aukto suimtieji joki ini negavo. Ry sutvarkyti padjo 98 kambario gyventojai. Vien dien, vedant juos pasivaikioti ir praeinant pro ms kambar, kurio durys buvo atdaros, nes prie por minui ir i jo suimtieji buvo ivesti, vienas j met kambar suvyniot audeklo gabaliuk. Tuo laiku a sirgau ir guljau lovoje. Audeklo gabaliukas nukrito prie pat mano lovos. A j pamiau ir ivyniojau. Ten buvo smulkiomis raidmis ir enklais pietuku surayta Morzs abcl. Kit dien audeklo gabaliukas tokiu pat bdu buvo permestas 96 kambar ir trei dien naujasis kaimynas ltai stukseno takus ir bravo brknius, dkodamas u Morzs abcl. Ryys buvo sutvarkytas. Visi ms kambario gyventojai mokjo naudotis Morzs abcle. Vieni buvo daugiau gud, kiti maiau, bet inias perduoti ir priimti galjo visi. Miegui laiko turjome net per daug, nuo 9 val. vakaro iki 6 val. ryto, bet nuolat buvome neimiegoj ir dienomis danai snausdavome. Neimiegojimo prieastis tai baim nakties metu bti ivestam pas tardytoj. Reikia inoti, kad NKVD tardytojai tik naktimis dirba, taigi ir ms skyriaus suimtuosius tik naktimis tardydavo. Bdavo atsiguli 9 valand ir, vartydamasis lovoje, lauki vienuoliktos valandos. Beveik kiekvien nakt tuo laiku pasigirsdavo ingsniai laiptais trei aukt ir ms koridoriuje. Igirdus ingsnius, irdis pradeda smarkiau plakti, ir lauki, ar tik ne prie tavo kambario dur atjusieji sustos, duris atidarys ir tavo pavard paauks. Kai girdi, kad atvykusieji kur nors kitur atrakina duris, lengviau atsikvepi, diaugiesi, kad kart tave paliko ramybje, ir vl temptai lauki. Ir taip iki antros ar treios valandos nakties kamuojiesi, o rytojaus dien snaudi kur nors atsisds. Kai budi

26

pastabesnis sargybinis, tai neretai tarp jo ir tavs vyksta per atdar duryse langel toks pasikalbjimas: "Ei, tu, nemiegok! A nemiegu, atsakai jam. Tai ko sdi usimerks? Akys skauda. A tau jas pagydysiu karceryje, atsistok!" Atsistoji ir pradedi vaikioti tris ingsnius pirmyn, tris atgal ir t.t., iki pajunti, kad sargybinis nuo dur pasialino. Atvykus kaljim, antr dien kaljimo kirpjas, ydelis, nukirpo mainle plaukus. Vakare sargybinis nuved antr aukt, kur kitas ydelis, kaljimo fotografas, prikabins prie krtins i didok skaitmen sudaryt numer, nufotografavo i priekio ir ono ir padar abiej rank pirt nuospaudus. Tai reik, kad esu trauktas NKVD nusikaltli kartotek. Po savaits laiko nuo atvykimo kaljim, vien vakar apie 11 val. buvau nuvestas pas tardytoj ten pat kaljime. Lietuvos nepriklausomybs laikais kaljimo kieme buvo pastatas vairioms kaljimo dirbtuvms. Rusai tas dirbtuves panaikino ir j vietoje reng kelis kambarius tardytojams. vien i t kambari buvau nuvestas ir a. Sargybinis, kuris mane atved ir leido tardytojo kambar, pasialino, ir a likau tik su tardytoju. Jis sdjo prie didelio raomojo stalo ir vart kakoki byl. Tai buvo viesiaplaukis, inteligentik veido bruo, apie 25 met vidutinio gio vyras. Sargybiniui ijus, jis parod man prie stalo prieais j buvusi kd ir liep sstis. Man atsisdus, tardytojas gal por minui mane irjo, paskui atidar stali ir i jo im byl. Jam bylos lapus besklaidant, a pamaiau savo tarnybos lap ir supratau, kad tai mano byla. Js esate Juozas, Martyno snus, Tumas, atsargos pulkininkas ir buvs 2-ro pstinink pulko vadas? paklaus tardytojas. Taip, atsakiau a. A esu saugumo serantas Krymovas, tardytojas. Js kur laik bsite mano inioje. A jus klausinsiu ir visus js parodymus pats urainsiu. Pasibaigus kiekvienam klausinjimui, js savo parodymus tursite perskaityti ir kiekvieno lapo apaioje pasirayti. Igirds tardytojo pavard, a prisiminiau rus caro armijos ym generol Krymov. Jo gyvenimo pabaigos istorija buvo tokia: 1917 met vasar Rusijos laikinosios vyriausybs ministeris pirmininkas A.Kerenskis buvo paauks i fronto Petrapil kelias divizijas, kad sutvarkyt to miesto gulos pakrikusias kariuomens dalis. Toms
27

divizijoms vadovavo generolas Krymovas. Priartjusios prie Petrapilio divizijos Kerenskio sakymu miest nebuvo leistos, bet sulaikytos keliolika kilometr u miesto, o generolas Krymovas buvo ikviestas pas Kerensk ir jo kabinete nusiov. Prisimins generol Krymov, a pagalvojau, ar kartais mano tardytojas nebus to generolo giminaitis, ir norjau j apie tai paklausti, bet pamaniau, kad dl tokio mano klausimo jis gali sieisti ir susilaikiau. Imkit papiros, usirkysime ir pradsime darb, tar Krymovas. Pats pam i duts papiros ir j atkio man. A jau buvau kelias dienas nerks ir rkyti labai norjau, bet priimti papiros i enkavedisto atsisakiau. Mandagiai jam padkojau ir pasisakiau nerks. Nasilno mil nebudi (per prievart mielas nebsi), sako sena rus patarl, tar Krymovas. O dabar prie darbo. vakar js man smulkiai papasakosit apie savo gyvenim. Ypatingai smulkiai papasakosit apie savo vaikysts dienas. Prisiminkit, k js veikt bdamas pas tvus, vliau apie tai, kur, kada mokts ir t.t. Bet tai bus ilga pasaka, ir ar yra reikalas pasakoti apie tai, kaip a kaime bdamas galvijus ir kiaules ganiau, kaip vasaromis kiaulms ir karvms oles rinkau, bulves skutau, vliau, paaugs, lauko darbus dirbau ir t.t. Kaip tik tas ir yra svarbu, ir tai js naudai. Tai bus lengvinanios aplinkybs js byloje. Perirjs js tarnybos lap, a radau jame ini, kad js tvai buvo valstieiai ir turjo tik atuonias deimtines (apie 8,5 ha) ems. ia man neaiku, kaip js, bdamas neturting tv vaikas, pasiekte pulkininko laipsn, tapote pulko vadu ir pasidarte liaudies prieu. Liaudies prieu a nebuvau ir dabar nesu, atsakiau. O kad a pasiekiau pulkininko laipsn ir pulko vado viet, tai paprastas dalykas. Dauguma ms karinink ir valstybs tarnautoj, ministeri ir net valstybs prezidentai yra irgi neturting tv vaikai, ir tas nekliud jiems uimti auktas vietas. A manau, kad ir js t gerai inote. Ar js esate liaudies prieas, ar ne, tai mes suinosime. Dl js ilgos pasakos nesivarykit, mes laiko turime. Na, tai pradkit savo gyvenimo pasak, o a j suraysiu. Tik bkit atviras ir nieko nepraleiskit. A pasakojau, o jis, garsiai kartodamas, ra. Jo raysena apystambiomis raidmis buvo ryki, ir a, sddamas kitoje stalo pusje,
28

iek tiek pasvirs per ji priekin, galjau skaityti. A pabaigiau pasakoti apie 4 val. ryto. Ar galsit paskaityti mano rat? paklaus Krymovas. A visk perskaiiau jums beraant, atsakiau. Man liko tik kiekvieno lapo apaioje pasirayti. Ar a visk uraiau teisingai, pagal js odius, ar nereikalingos pataisos? O gal norit dar kart perskaityti? klausinjo Krymovas. A atsakiau, kad viskas surayta teisingai ir pataisos nereikalingos. Tada jis padav man keliolika prirayt lap, kuriuos a pasiraiau. Pirmas tardymas buvo baigtas. Krymovas paskambino. kambar jo sargybinis ir mane nuved atgal 97 kambar. I pirmo pasimatymo su tardytoju, serantu Krymovu, a negaljau sprsti, kas jis per mogus. Nors mane prim altai, bet vis laik buvo korektikas ir neugauliojo, nepasak n vieno keiksmaodio. Tai buvo didiausias prieingumas Maeiki apskrities saugumo virininkui leitenantui Muchinui. Savait vliau, apie 5 val. vakaro, a buvau antr kart nuvestas pas serant Krymov t pat kambar. Ir kart jis buvo toks pat korektikas kaip ir pirm kart. Man atsisdus, Krymovas im i staliaus mano byl, pam i jos vien lap ir irdamas mane paklaus: Ar js inote, kuo esate kaltinamas? Ne, neinau, todl, kad js man t kaltinim nepasakte. Bet js jau girdjote juos Maeikiuose po to, kai buvote suimtas. Kuo jus ten kaltino? A pasakiau kaltinimus, girdtus i leitenanto Muchino. Tie patys kaltinimai ir pasilieka, tar Krymovas ir juos i turto rankoje lapo perskait. Kaltinimai buvo odis odin tie patys, kuriuos buvo perskaits leitenantas Muchinas Maeikiuose. Ar prisipastate kaltas pagal iuos kaltinimus? paklaus Krymovas. Ne, neprisipastu, atsakiau. Kodl? Kuo js pasiteisinsit? Todl, kad apie joki slapt prievalstybin organizacij a neinau ir pirm kart apie j igirdau tik i leitenanto Muchino lp. Bet a turiu byloje rodym, kad js tai organizacijai priklausot. Toki rodym byloje nra ir negali bti, pasakiau pabrdamas
29

kiekvien od. Kodl js manote, kad a j neturiu? Todl, kad j i viso nra. Krymovas gal por minui tirianiai irjo man akis, po to pakl vilgsn vir mano galvos, bed j sien ir apie kak galvojo. Galvojau ir a vien tik apie tai, ar NKVD ino, kad a dalyvavau pogrindio veikloje, ar tik splioja. A buvau beveik tikras, kad jie ini neturi ir kol kas tik splioja. Nutariau nepasiduoti. Kai Krymovas vl pavelg mane, a j paklausiau: Kaip js manot, ar a esu pilno proto, ar ne? A nesuprantu js klausimo, jis atsak. A klausiu, ar esu sveikas ar pamis? Jei js btumt nepilno proto, tai dabar ne prieais mane ia sdtumt, bet btumt pamili ligoninje. Bet a ir dabar nesuprantu, kodl js to klausiat. Paklausiau tai kodl. A esu mats, kokia galinga yra raudonoji armija, ir inau, kad Lietuvoje jos yra nemaai. T inodamas ir bdamas pilno proto, ar a galiau nors pamanyti ruoti prie t armij sukilim, neturdamas n maiausios vilties, kad toks sukilimas pavyks? Tai bt tolygu paiam kiti galv lito nasrus. Tai u k gi jus sum ir, atve Kaun, kaljiman patalpino? paklaus Krymovas. A neturiu supratimo, u k mane sum. t klausim gali atsakyti Maeiki apskrities saugumo virininkas leitenantas Muchinas ir tie, kurie jam sak mane suimti. Ar jus tard Maeikiuose? Taip, a buvau tardytas dvylika su puse valand be pertraukos. Kas jus tard? Leitenantas Muchinas, jo padjjas ir du NKVD karininkai, atvyk i Kauno. A nesuprantu. Byloje nra js tardymo protokolo. Nra todl, kad niekas jo nera. Ar js pats savo parodym irgi nerat? Leitenantui Muchinui reikalaujant savo ranka parayti bet kok parodym, a trumpai paraiau, kad nei apie slapt prievalstybin organizacij, nei apie platinam prievalstybin literatr a nieko neinau ir joki ginkl savo kyje nelaikau.
30

Krymovas pavart mano bylos lapus ir tar: Js rayto parodymo byloje irgi nra. Jo byloje nra todl, kad leitenantas Muchinas, j perskaits, supl ir svied man veid. Krymovas nusiypsojo ir tar: Gerai, a suraysiu, kad js neprisipastate kaltas, kad apie slapt prievalstybin organizacij nieko neinot ir pirm kart apie j igirdot tik tardant jus Maeikiuose ir kad js pirmo tardymo metu protokolo niekas nera. T suras, jis dav man perskaityti ir pasirayti. Skaitydamas protokol, a pamaiau, kad u visus tris man primestus nusikaltimus yra taikomi Soviet Sjungos baudiamojo statuto garsaus 58 straipsnio trys punktai, kuri dabar neatsimenu. Pasiras protokol, a kreipiausi Krymov: Protokole a perskaiiau, kad u nusikaltimus, kuriais a esu kaltinamas, yra pritaikytas Soviet Sjungos baudiamojo statuto 58 straipsnis, t.y. io straipsnio tokie trys punktai. Ar galiu suinoti, kokia bausm skiriama pagal tuos punktus? Pagal tuos visus tris punktus skiriama aukiausia, t.y. mirties, bausm. Bet js nebijokite. Taikos metu Soviet Sjungoje mirties bausm politiniams nusikaltliams nevykdoma, bet pakeiiama priverstinj darb stovykla. Paskelbus sprendim, js paduosite malons praym Aukiausiojo Sovieto pirmininkui, draugui Kalininui. Jis mirties bausm pakeis priveriamj darb stovykla nuo 10 iki 25 met. Jei js nepanortumt paduoti malons praym, tai u jus kiti t padarys. Pavarts mano tarnybos lap, Krymovas paklaus: Ar tiesa, kad 1918 1920 metais js savanoriu tarnavote Lietuvos kariuomenje? Taip, tai tiesa, atsakiau. Ar tuo laiku js dalyvavote kautynse kare su Soviet Sjunga? Taip, dalyvavau. Tokiu atveju, jei js btumt ir nekaltas dl jums paskelbt nusikaltim, tai esate nusikalts tuo, kad dalyvavote kautynse kare su Soviet Sjunga. Bet 1918 1920 m. a kovojau, gindamas Lietuvos nepriklausomyb. Be to, kovoms pasibaigus, 1920 m. Soviet Sjungos vyriausyb, pasiraydama taikos sutart su Lietuvos vyriausybe, atsisak
31

nuo vis teisi Lietuvos teritorij ir jos gyventojus. Todl man nesuprantama, kodl po dvideimt su virum met a galiu bti kaltinamas tuo, jog kovojau su Soviet Sjunga. inokit, kad visi nusikaltimai, padaryti prie Soviet Sjung bet kieno, bet kada ir bet kur, nepamirtami, ir visi nusikaltliai, pirmai galimybei atsiradus, yra baudiami. Ms baudiamasis statutas t pramato, todl ir js bsite baudiamas pagal to statuto 58 straipsn. mano "nusikaltim" Krymovas ra tardymo protokol ir dav man perskaityti ir pasirayti. Na, iai dienai uteks, pasak Krymovas, paimdamas i mans pasirayt lap. Ar tardymas jau pabaigtas, ir man reiks laukti teismo? paklausiau. O, ne, mes dar vien kart matysims ir kalbsims, atsak jis. Bet man daugiau jau neteko su juo matytis. Pulkininkas Petruitis, pulkininkas arauskas ir vienas Vidaus reikal ministerijos valdininkas Minsko kaljime man pasakojo, kad j tardytojai klausinjo ir apie mane, j parodymus ra atskirus lapus ir djo al. Tenka manyti, kad tuos j parodymus perdav mano tardytojui Krymovui. Tada a dar kart pamaniau, kad NKVD neinojo apie mano pogrindio veikl ir turbt dl to ir Krymovas per abu tardymus su manim monikai elgsi. Apie birelio 8 d. P.M. i ms kambario ived ir mes jo daugiau nematme. 1944 m. pavasar a j sutikau Kauno autobus stotyje. Jis papasakojo, kad buvo nuteistas 10 met priveriamj darb stovyklos ir devintame forte lauk iveimo. Prasidjus karui, drauge su kitais i forto isiver. Forte jis buvo drauge su generolu Kubilinu viename kambaryje. Vieton P.M. ms kambar buvo patalpintas Kauno prekybos mokyklos mokinys V.P. Jis uvo ervenje.

KARAS
Birelio 22 d. apie penkt val. ryto mus i miego paadino trenksmas sprogstani bomb Kauno aerodrome, lktuv imas, siren staugimas ir prielktuvins artilerijos audymas. Pakl galvas, mes klausms ir nesupratome, kas u kaljimo sien darosi. Tik vienas
32

radiotechnikas, J.., diaugsi ir mus tikinjo, kad jau prasidjo vokiei rus karas ir kad greitu laiku bsime laisvi. Ms skyriaus langai nebuvo ukalti medinmis dmis ir per juos i ms kambario matsi emutin Freda su grd elevatoriumi. Pabud nuo sprogstani bomb trenksmo, norjome okti i lov ir bgti prie lango, bet susilaikme, nes dar nebuvo komandos: "Kelk!" Guljome lovose, kiti ant grind ir pusbalsiu kalbjoms. Iskyrus J.., visi kiti nenorjome tikti, kad karas jau prasidjo. Manme, kad rusai vykdo prielktuvins apsaugos pratimus. Taip manyti turjome iok tok pagrind. Mat prie savait kaljimo administracija buvo pakeitusi paprastas elektros lemputes mlynai daytomis. Paklaustas vienas sargybinis, kodl taip daroma, atsak, kad greitu laiku bus vykdomi prielktuvins apsaugos pratimai ir kad visiems Kauno miesto gyventojams sakyta tokias lemputes savo butuose turti. Tuo tarpu bomb sprogimai nutilo, girdjosi tik atskiri prielktuvins artilerijos viai. Mes jaudinoms, kits kit klausme, ar ia tik paprasti rus pratimai, ar tikrai jau prasidjo karas, ir laukme tolimesni vyki. Po keliolikos minui tylos pasigirdo dar didesnis lktuv imas, siren staugimas ir aerodromo pusje bomb sprogimas. A siklausiau lktuv motor veikim ir nudiugau. Aikiai girdjau, kad ne rus lktuvai vir Kauno skraido. A p i e tai pasakiau ir kitiems. Mes okome i lov. A su J.. pribgome prie lango ir, atsistoj ant lov, irjome emutin Fred, bet ten nieko nesimat, tik nuo aerodromo puss slinko rytus tirt dm debesys. Mums irint pro lang, kaljimo kieme pasigirdo du viai ir idauto lango stiklo skeveldr kritimas. Mes su J.. nuokome nuo lov. ov sargybinis i boktelio, pamats irinius pro langus suimtuosius. T ryt komandos: "Kelk!" nebuvo, nes visi suimtieji jau prie j buvo atsikl ir apsireng. iviet leido ne visus kartu, kaip anksiau bdavo, bet tik po du ir perpus trumpesniam laikui. Paklaustas lietuvis sargybinis, k reikia bomb sprogimas aerodromo pusje, atsak, kad rusai vykdo anksiau laukt prielktuvins apsaugos pratim. Neinia, ar jis pats tuo tikjo, ar tik mums taip sak. Gal jis ir neinojo, kad prasidjo karas, nes nuo vakar atuntos valandos budjo ms koridoriuje. Kai anksiau duodavo mums kav, pietus ir vakarien, tai kambario
33

durys bdavo atidaromos iki galo, ir per jas sargybinis mums maist paduodavo, bet t dien mes gavome maist per duryse atidarom langel. 8 val. ryto ms koridoriuje lietuv sargybin pakeit ydelis ir sau pagalb pasikviet kit ydel, kaljimo kirpj. Visos ios atsargumo priemons dav mums pagrindo tikti, kad karas tikrai prasidjo, bet drauge ir neramum mums kl. Neinojome, koks likimas ms laukia. Spliojome, kokiomis kryptimis vokiei armija per Lietuv puls, kaip greit ji gals pasiekti Kaun, kaip ilgai rusai j gins ir kaip NKVD su mumis pasielgs: traukdamiesi mus paliks kaljime, ive Rusij, o gal ir suaudys ia pat kaljime. ia tema daugiausia ir kalbjome. Visi buvome tos neinios prislgti. Po rytmetini bombardavim dienos metu buvo dar du ar trys stipresni bombardavimai. Be to, kelis kartus girdjome praskrendant vir Kauno vokiei lktuvus toliau rytus. Rus lktuvai buvo pakil tik du kartus ryte ir tai tik vokiei lktuvams pasialinus. Juos galjome lengvai painti dl j zvimbianio garso. A p i e pusiaudien kaljimo kieme kilo kakoks subruzdimas. Girdjosi kalbant, kraunant ir veant sunkveimiais ir arkliais. Buvo domu pasiirti pro lang ir pamatyti, kas ten daroma, bet nesinorjo rizikuoti ir gauti sargybinio paleist kulk galv. Vakare ms ivietn neved. Paklaustas sargybinis ydelis, kodl ms neleidia ruoon, atsak: A negaliu. Man sakyta iandien nieko i kambari neleisti, kam kas reikia, darykit bak, o a leisti negaliu. 8 val. vakaro ydel pakeit lietuvis. Tai buvo simpatingas vyras, bet nekalbus. Mes j paprame ileisti mus ruoon, bet ir jis atsak negals to padaryti. Paklaustas, ar karas jau prasidjo, jis tik nusiypsojo ir nieko mums neatsak. Po keliolikos minui sargybinis i koridoriaus ijo. Girdjome, kad ieidamas jis udar geleinius vartus nuo laipt ms koridori ir juos urakino. Tai buvo pirm kart man bnant Kauno kaljime. Neinojome, ar kas nors buvo jam saks vartus udaryti ir urakinti, ar jis savo iniciatyva t padar. Vlesni to vakaro vykiai sakyt, kad jis pats taip pasielg, nordamas enkavedist sumanym sutrukdyti. Vakare kaljime vies nedeg, visas jis skendo tamsoje. Niekas mums gulti neliep. Kaljime viepatavo gdi tyla, tik mieste girdjosi
34

didelis sunkveimi judjimas. Tai trauksi Kauno gatvmis "nenugalimosios" raudonosios armijos dalys. Staiga pasigirdo i kakurio kambario auksmai: Alio! Alio! Klausykite! Toks nuteistas mirti! Alio! Alio! Pulkininkas Rusteika nuteistas mirti! Alio! Alio! Toks nuteistas mirti! Tokiais auksmais buvo praneta apie keliolika asmen, nuteist mirti. I j a painojau tik pulkinink Stepon Rusteik. Po i auksm trumpam laikui siviepatavo tyla. Ms kambaryje visi laikms ramiai. iurpas nukrat mane, igirdus apie tiek nuteist mirti, ir kilo didelis noras atkeryti udikams u nekaltas aukas. Po keli minui vl pasigirdo: Alio! Alio! Tokia kamera, atsiliepk! Alio! Alio! Toks, atsiliepk! Paauktieji atsiliep ir prasidjo pasikalbjimai. Alio! Alio! 97-oji kamera, atsiliepk! aukiant ms kamer, a buvau prie lango ir atsiliepiau. auks ms kamer, paklaus, kaip mes jauiams, ir padrsino: "Laikykits, greit bsime laisvi". I moter skyriaus pasigirdo lidna daina, sujaudinusi mane iki pai sielos gelmi. Tuo momentu norjosi ir verkti, ir paiam dainuoti, ir auktis kieno nors pagalbos. ird skausmas suspaud, ir aaros pabiro i aki. Vyrai! Bokteliuose sargybini nra! pasigirdo balsas. Ir koridoriuje j nra! suuko antras. Vyrai! Kaljimas uminuotas! auk treias. Kad koridoriuose nra sargybini, tai ms kambaryje jau prie valand inojome, giljo bti, kad j nebuvo ir bokteliuose, bet nesinorjo tikti, kad kaljimas bt uminuotas. Kiti tuo patikjo ir pradjo aukti, kad reikia lauti duris ir gelbtis. Neinia, kaip bt pasibaig, jei ne pulkininkas S.L. Jis ragino visus laikytis ramiai, neprovokuoti iorini sargybini ir laukti ryto. Visi jo paklaus ir nusiramino, tik retkariais pasigirsdavo vienas kitas balsas, aukis atsiliepti t ar kit asmen. 9 valanda, ms gulimo laikas, jau seniai prajo, bet ms eetas 97 kambaryje ir nemanme gulti. Tik po pulkininko L. raminani odi apsisprendm nusirengti ir gulti, nors miegas ir bgo nuo ms.
35

Kaljime buvo tyla. Mes savo kambaryje tai negarsiai kalbjoms, tai nutil klausms. Visokios neramios mintys kankino smegenis. A galvojau tik apie tai, kas ms laukia artimiausiomis valandomis. Nakt, gal apie dvylikt valand ar pus pirmos, igirdome kaljimo kieme bgant daug vyr. Jie bgo t kaljimo pus, kur buvo ms, ketvirtasis, skyrius. Mes paklme galvas ir klausms. Po poros minui pasigirdo daug moni skubiai lipant laiptais ms koridori. Pribg prie geleini urakint vart, vyrai sustojo ir mgino juos atidaryti, bet negaljo. Pradjo bjauriai rusikai keikti, autuv buomis vartus dauyti ir kojomis spardyti. Tuojau kakas sak keliems vyrams bgti emyn ir skubiai atneti kirvius ir dalbas. sakyti vyrai pasileido bgti laiptais emyn ir netrukus sugro. Pradjo kapoti ir dalbomis lauti vartus. Mes okome i lov, greit apsirengm, susikiome kienes kas duon, kas papirosus su degtukais. A apie duon visai pamirau, pasimiau tik keliasdeimt palaid papiros su degtukais ir ieminio palto kien susipyliau apie 200 gram smulkaus cukraus. Jausmas buvo toks sunkus, kurio jokiais odiais negalima bt apibdinti. Visi buvome vienos nuomons, kad artinasi ms gyvenimo paskutin minut ir kad enkavedistai mus iudys kaljime. Po keliolikos minui geleiniai vartai griuvo. Usideg viesa koridoriuje, kur subgo kelios deimtys enkavedist. Lau duris pirmutinio nuo vart kambario. Suibo viesa ms kambaryje, ir enkavedistas per dur langut paklaus, kiek jame ms yra. Gavs atsakym, vies vl ugesino. Mes buvome nutar gintis. . ir P., kaip stipriausi, band ilauti nors por lovos koj, bet nepajg. Paband atplti nuo sienos radiatori, bet ir tai nepavyko. Laukme, kas bus, kai enkavedistai ilau pirmo kambario duris. Ilgai laukti nereikjo, ir durys buvo atidarytos. Igirdome komand rankas auktyn! Bgte mar! Smgiai autuvo buoe moni knus ir bganius mones laiptais emyn. Lau duris kit kambar. Kai pirmo kambario durys buvo ilautos, ir mes vi negirdjome, tai pasijutome iek tiek lengviau, bet vis dar manme, kad enkavedistai mus audys kaljimo kieme ar kokiam rsyje, todl temptai klausme, ar neigirsime vi. Palauk kelias minutes ir, negirddami joki vi, mes lengviau atsikvpme ir laukme savo eils. Taip buvo ilautos ms koridoriuje vis kambari durys ir
36

suimtieji ivesti. Tik paskutinio, 98 kambario, dur nespjo ilauti, ir jame buv suimtieji liko neiveti. Be to, pasiliko ir visi ketvirto skyriaus vyrai, buv t nakt karceriuose. Pastariesiems iuo atveju tiko patarl: "Nra to blogo, kuris neieit gera". Ilauus ms kambario duris, pasigirdo ta pati komanda: Rankas auktyn! Bgte mar! A ibgau pirmutinis, paskum mane profesorius K. ir kiti keturi. Abiejose koridoriaus pusse buvo irikiuoti enkavedistai, ginkluoti autuvais su umautais durtuvais. Mus kiekvien lydjo kiti, nugaras rm pistoletus. Ikeltomis rankomis bgome laiptais emyn ir per kaljimo kiem Mickeviiaus gatv. Visu ms bgimo keliu abiejose pusse matsi irikiuoti enkavedistai. Mickeviiaus gatvje stovjo trys Kauno miesto savivaldybs autobusai. vien j suvar ir mus penkis, tik J.B. pakliuvo kit. Abiejuose autobusuose prie dur buvo po kelet automatais ginkluot enkavedist. Prieakinis autobusas jau buvo pilnas ir greit nuvaiavo Kstuio gatvs kryptimi. Upakalyje ms trei autobus enkavedistai taip pat grdo suimtuosius. Kai tik ms autobusas prisipild, tai tuojau buvo sakyta oferiui vaiuoti Kstuio gatv. I Kstuio gatvs pasuko Maironio gatv, i ten Laisvs Alj ir Savanori prospekt. Savanori prospektu vaiuojant kaln, autobuso motoras nustojo veiks. Neirint vis oferio pastang, jis birb, tratjo, bet autobusas n i vietos nejudjo. Buvs autobuse enkavedist vyresnysis, ofer keik, vadino sabotaninku ir gras nuauti, kiti enkavedistai nervuodamiesi jam pritar. oferis buvo ne i bailij ir atsikirsdamas auk: Na, tai audyk, jei nori! Ar a tau garae nesakiau, kad ito autobuso motoras neveikia ir ar nesiliau paimti kit? Ar tu mans paklausei? Tai ko dabar rkauji ir keikies, patsai bdamas kaltas? Neinia, kuo is barnis bt pasibaigs, bet tuo laiku Savanori prospektu leidosi emyn 2,5 ton tuias sunkveimis ir privaiavs prie autobuso sustojo. 15 jo ilipo NKVD majoras ir paklaus, kas atsitiko. Ir oferis, ir enkavedistas, kits kit pertraukdami, aikino majorui gino prieast. Iklauss abiej, majoras sak sunkveimio oferiui apsukti savo main atgal kaln, o enkavedistui perkelti mus i autobuso sunkveim. Tuo laiku prie ms privaiavo ir treias autobusas su suimtaisiais. Dalis msiki i autobuso buvome pakrauti vienas ant kito, kaip malkos, sunkveim, o kita, maesn dalis, persodinta
37

atvykus autobus. A pakliuvau sunkveim. Kai mane j met, tai po manimi jau guljo kiti, ant mano koj, pilvo ir krtins sugul dar kiti. A guljau auktielninkas, galva priek. Mano rankos buvo laisvos. I ms 97 kambario sunkveimyje buvo, kiek atmenu, tik profesorius K. ir V.P. ir i kaimyninio, 96 kambario, pulkininkas B.Giedraitis ir majoras Opulskis. Sunkveimio prieakyje sustojo keturi enkavedistai ir prie oferio sdjo penktas. Mums buvo sakyta tylti ir nesidairyti. Taip sugrsti vaiavome per Ukmerg iki Maiiagalos kelias valandas.

KELION MINSK
I kaljimo mus ived apie pirm valand ar pus antros nakt, jau birelio 23 d., taigi dar buvo tamsu. Kol sukio autobus, kol vliau i jo perkrov sunkveim, prajo apie pusvaland, o gal ir daugiau. Kai pajudjome Savanori prospektu, jau auo. Savanori prospektas buvo pilnas raudonosios armijos vairi sunkveimi, lengvj main, artilerijos pabkl ir tank. Kelias buvo labai ukimtas, vairios mainos danai sustodavo. Ms sunkveimis, negaldamas prasimuti priekin, ltai slinko toje netvarkingoje voroje. Nors mums buvo udrausta dairytis, bet a, guldamas vir kit, t.y. mano galva buvo vir kit, galjau akis pakreipti alis ir stebti, kas dedasi abiejose gatvs pusse, ir matyti vis keli upakalyje. Teko matyti didiai netvarkingai atsitraukianias "nenugalimosios" armijos voras ir i Kauno bganius ydus, atskirus vyrus ir eimas. Vieni j jo usimet ant pei nedidelius neulius, kiti stm aligatviais prikrautus vaik veimlius, o vienas jaunas ydas ne ant pei pasisodins ir abiem rankom u koj laikydamas koki dvej met mergait. alia jo jo jauna moteris, turbt jo mona. Nors ios tautos mons mums, lietuviams, ir daug blogo padar paskutiniais metais, bet, matydamas t vaizd, a j ir gailjau. Numaniau, koks tragikas likimas j laukia. Ms padtis buvo ne geresn. Neinojome, kur mus vea ir kas ms laukia. Guldami su profesoriumi K. greta vienas kito, tyliai kalbjome tik apie savo likim. Jis man, kad mus vea tik iki Davalgoni miko, netoli Karmlavos, ir ten suaudys, o a j tikinjau, kad mus vea Rusij, nes jei enkavedistai bt nusprend mus suaudyti, tai bt nesivar t padaryti ir kaljime ar jo kieme. Tik
38

pravaiavus pro Davalgoni mik ir pasiekus Karmlav, profesorius patikjo, kad kol kas ms dar nesuaudys. Ivaiavus i Kauno buvo jau visai viesu, nors saul dar buvo nepatekjusi. Ukmergs plente matsi dar didesnis vairi autoveimi susigrdimas ir netvarka. Rusai vaiavo plentu trimis eilmis, mainos stengsi viena kit pralenkti, dl to kilo barniai ir girdjosi rusiki keiksmai. Privaiuojant Muravos kaim, pamaiau paplents griovyje apvirtusius du sunkveimius ir prie j keliolika raudonarmiei, u keli ingsni nuo sunkveimi artilerijos pabkl, o dar toliau, suartame lauke, buvo pamestas tankas. A diaugiausi, matydamas tok netvarking raudonosios armijos pasitraukim. Buvo viltis, kad vokiei motorizuotos dalys mus pavys dar Lietuvoje ir ilaisvins. Didiul rus vora, kurioje ir mus ve, judjo labai ltai, o privaiavus prie Jonavos plento per Neri, visai sustojo, nes tuo laiku prie tilto priartjo kita vora i Gaiin poligono. Tarp vor kilo ginas dl pirmenybs pervaiuoti tilt. Niekas nenorjo nusileisti. Neinia, kaip ilgai bt ginytasi, bet tuo laiku i ryt auktai skrido trys lktuvai. Kauno voroje paskelb oro pavoj, raudonarmieiai ioko i main ir slpsi paplents grioviuose. Tuo pasinaudojo Gaiin vora ir pradjo greitai vaiuoti tiltu. Joje matsi geresn tvarka. Lktuvai praskrido nepaleid n vieno vio. Gaiin vorai pravaiavus tilt, pajudjome ir mes. Netoli Ukmergs vl pasigirdo oro pavojaus signalai. Vora sustojo, raudonarmieiai paliko mainas ir slpsi grioviuose. Ms sargybiniai irgi ioko i sunkveimio, bet prigras nuauti kiekvien, kas tik bandys i mainos okti. Lktuvai artjo i ryt, neauktai skrisdami iilgai voros ir serijomis j apaudydami. Raudonarmieiai aud lktuv i autuv. Kai lktuvas skrido visai arti ms, a pasukau galv dein ir pamaiau u 1015 ingsni nuo plento, suartoje dirvoje, krintani i lktuvo kulk sukeltas dulkes. Lktuvui praskridus, mes diaugms, kad kulkos krito u keliolikos ingsni nuo ms ir nieko nekliud. Didjo viltis, kad vokiei kariuomen mus pasivys. Guljusieji apaioje skundsi, kad jei dar ilgai taip reiks vaiuoti, tai jie utrok. Man nebuvo taip bloga, kaip apatiniams. Guldamas auktielninkas vir kit, a galjau pilnais plauiais kvpuoti; mano krtin ir rankos buvo laisvos, tik koj nejauiau, jos buvo kit nugultos ir utirpusios.
39

Ukmergje ms sunkveimis i voros isiskyr ir pasuko irvint viekel. Kelias buvo laisvesnis, nes raudonosios armijos dalys trauksi Ukmergs plentu, Utenos Zaras kryptimi. Du ar tris kilometrus neprivaiavus Maiiagalos miestelio, deinje kelio pusje stovjo tuias, be oferio Kauno miesto savivaldybs autobusas. P r i j o sustojo ir ms sunkveimis. Vyresnysis enkavedistas sak sunkveimio oferiui patikrinti, kokios klitys privert autobus sustoti ir ar negalima j sutaisyti. Patikrins autobus, oferis prane, kad, jo nuomone, jis vaiuot, tik benzino nra. Benzino pakankamai buvo sunkveimyje, oferis su pora enkavedist perpyl j autobuso bakus. oferis atsisdo prie vairo, jung motor ir autobusas pajudjo. Enkavedistai sak mums ilipti po vien i sunkveimio ir perssti autobus. Mes labai nudiugome t sakym igird, ir virutiniai pradjo lipti patys. Blogiau buvo apatiniams, jie savo jgomis negaljo i sunkveimio ilipti dl to, kad visi j kno snariai buvo nugulti ir jie j nevald. Juos i sunkveimio ikl viruje gulj draugai. Jie ir mane ikl, nes a koj nevaldiau, jos buvo utirpusios. Pasinaudoj persdimo proga, mes paprame sargybinius leisti mums atlikti gamtos reikalus. Vienas enkavedistas suriko: Darykit kelnes, mat mat! Mums nra laiko ia su jumis gaiti! Kiti buvo monikesni ir ms praym patenkino. Greit atlik savo reikalus, mes sulipome autobus. Kadangi ms buvo tik apie 25 mons, be sargybini, tai autobuse sutilpome laisvai ir susdome ant suol ir grind. A atsisdau ant suolo prie lango. Netoli Maiiagalos autobusas trumpam sustojo. Pairjs per lang, a pamaiau pulkinink leitenant K.P. Uniformuotas jis stovjo kairje pusje ant kalniuko netoli kelio ir per ironus visas puses dairsi. A taip norjau, kad jis pairt ms autobus, pamatyt mane ir vliau apie tai pranet mano eimai. Bet jis autobus nekreip dmesio, ir mes pro j pravaiavome. Apie vienuolikt ar dvylikt valand privaiavome Vilni ir sustojome prie didelio namo. Kakas netoli mans sdjs tyliai pasak, kad tame name yra NKVD tabas, bet tuo laiku ten nesimat n vieno mogaus. Netoli namo matsi kelios didels vokiei bomb imutos duobs, aplinkini nam lang stiklai buvo ibyrj. Kai tik autobusas sustojo, tai du ms sargybiniai nuskubjo nam, bet po keli minui sugro atgal. Girdjome, kaip jie kalbjo savo
40

draugams, kad ms autobusas pavlavo atvykti ir kad Stabas jau ivaiavs. Visi enkavedistai trumpai pasitar ir sak oferiui vaiuoti. Po keliolikos minui autobusas vl sustojo kakokiam kieme. Ten oferiui buvo sakyta paimti daugiau benzino ir vaiuoti toliau. Apie pirm val. ivaiavome i Vilniaus ir pasukome plentu Amenos Molodeno kryptimi. Iki Molodeno vl reikjo vaiuoti raudonosios armijos atsitraukiani dali voroje. ios kariuomens dalys trauksi tvarkingai, todl vaiavome greiiau. Sargybiniai sak oferiui lenkti kariuomens mainas, bet niekas ms autobusui kelio nedav. Nors enkavedistai ir keiksi, gras, bet niekas juos dmesio nekreip ir liep laikytis bendros tvarkos. Netoli Smurgaini vokiei lktuvai, skrisdami i ryt, vor apaud i kulkosvaidi. Tuo laiku ms autobusas buvo apie kilometr nuo apaudomos vietos. Vokieiai aud neilgai, ir ms sargybiniai i autobuso nelipo, bet vora buvo sustojusi. Pravaiuodami t viet, kur lktuvai vor apaud, pamatme tui Kauno miesto savivaldybs autobus. Jis stovjo deinje kelio pusje, prie pat paplents griovio, prie j buvo nulautas telefono stulpas, sutraukytos telefono telegrafo vielos guljo ant jo stogo. Jo kairiame one aikiai matsi kelios deimtys kulk padaryt skylui. Mes spliojome, kas atsitiko autobuse vaiavusiems monms ir kas jie buvo. Vienas vyras tvirtino, kad t autobus jis mats prie Kauno kaljimo ir kad jame buvo veama dalis ketvirto skyriaus suimtj. Tarp kit jis mats ir K.Bizausk. Jis gerai atsimena to autobuso numer. A pamaniau, kad galjo bti tas tretysis autobusas, kur prie Laisvs Aljos ir Savanori prospekto buvo perkelti keli suimtieji i ms sugedusio autobuso. Perkeltj tarpe buvo ir i 97 kambario buhalteris J.B. Ir Minsko, ir ervens kaljimuose nesimat nei Bizausko, nei J.B. Visi manme, kad autobus pataik praskrid lktuvai, kad oferis buvo umutas ar sunkiai sueistas, ir nevaldomas autobusas trenk stulp ir j nulaus sustojo. Bet kas atsitiko monms? Ar lik gyvi buvo perkelti karikas mainas ar ten pat suaudyti? Toje vietoje, abipus plento, augo nedidels nuskurusios puels ir kadagiai. Egzekucijai vieta buvo tinkama. Molodeno mieste ms autobusui pavyko i voros isiskirti ir greiiau vaiuoti. Apie vienuolikt valand vakaro be joki trukdym mus atve Minsk. Miestas buvo aptemdytas, judjimas gatvse
41

silpnas.. Oras graus, iltas, naktis viesi, aligatviuose matsi daug moni,-stebini pravaiuojanti be vies ms autobus. Autobusas pervaiavo miest ir sustojo rytiniame pakratyje, dideliame kareivini kieme. Vyresnysis enkavedistas kakur nujo ir po pusvalandio gro piktas. I jo kalbos su kitais enkavedistais mes supratome, kad nakt reiks praleisti autobuse, ten pat kareivini kieme. Vis par mes buvome ne tik nieko nevalg, bet ir negr. Kankino trokulys, burna buvo idivusi. Kai suinojome, kad iki ryto pasiliksime autobuse, tai enkavedistus paklausme, ar negaltume gauti vandens atsigerti. Du enkavedistai pasisak, kad ir juos trokulys kankina. Gerai, tar vyresnysis. A maiau ia kieme netoli ulin, galsite atsigerti. Gal turit kas puodel ar kit kok ind? paklaus ms. Mes atsakme, kad jokio indo neturime. Tada jis sak sargybiniui nuvesti mus po du prie ulinio ir leisti tsigerti. ulinys buvo netoli, ir po keliolikos minui mes visi buvome atsigr ir autobuse snausdami laukme ryto. A tikjausi, kad ryte mus nuve geleinkelio stot ir i ten traukiniu Rusij, bet, deja, skaudiai apsirikau.

MINSKO KALJIME
Birelio 24 d., anksti ryt, kareivini kiem atvyko aklinai geleimis apkaustytas specialus kaliniams veioti automobilis ir sustojo u keli ingsni nuo ms autobuso. Mums buvo sakyta ieiti po vien i autobuso ir, rankas laikant upakalyje, suklaupti vienoje eilje veidu automobil. Kai visi suklaupme, buvome perduoti atvykusiems i Minsko enkavedistams. Vienas j, mudamas ranka kiekvien per galv, mus suskaiiavo ir sak sulipti automobil. Visiems sulipus, enkavedistai utrenk automobilio geleines duris, ir patys susdo u dur, upakalyje. Automobilio viduje buvo visikai tamsu. Mes pasijutome kaip karste udaryti ir taip susispaud, kad negaljome n pajudti. Po keli minui pritrkome oro ir pradjome dusti. Buv ariau dur, jas beld ir pra enkavedistus pradaryti buvusi duryse langut. I pradi u dur girdjosi keiksmai, bet netrukus langutis atsidar, ir mes pasijutome geriau. Madaug po pusvalandio mus atve Minsko kaljim ir nuved kambar pirmame aukte, prie kaljimo ratins. Kambarys buvo didelis,
42

su cementinmis grindimis. Viduryje kambario stovjo, remdamas lub skliautus, storas keturkampis mrinis stulpas. Viruje prie pat lub buvo du gelsvais popieriais udengti langai. Ten radome ir daugiau i Kauno kaljimo ketvirto skyriaus atvet suimtj. Tik nesimat J.B. i 97 kambario ir K.Bizausko. Ten pamaiau du vyru tik apatiniais skalbiniais. Paklausti, kur j virutiniai rbai, jie aikinosi, kad buvo nutar mirti, guldami lovose, o kai duris atidar ir sak bgti, tai nespjo apsirengti ir taip vienais apatiniais skalbiniais atsidr Minsko kaljime. Vienas t nuogali, Kauno miesto savivaldybs tarnautojas Bikinas, bgdamas i kambario, spjo usimesti ant peties paklod ir dabar buvo ja apsisups kaip Gandi. Kiti j taip ir vadino. Tame kambaryje a radau pastamus pulkininkus: B.Giedrait, St.Rusteik, J.Petruit, J.arausk ir A.., mjr.Opulski, kapitonus: S Jasinsk, . ir kt. Buvo ir du broliai kunigai, Antanas ir Pranas Petraiiai. Visi jie buvo taip pasikeit, kad sunkiai galjau juos ir atpainti. Ten galjome laisvai kalbtis, todl ir pasakojoms, kas ir kaip buvo kankinamas suvrjusi tardytoj enkavedist. Bet netrukus ms pasikalbjimus nutrauk pasirods kambario duryse NKVD karininkas. Pagal sra jis auk pavardmis Kaune nubaustus mirtimi, ir po vien juos i kambario ived. Mirtimi nubaust buvo keli, bet a painau tik pulkinink St.Rusteik. Daugiau a j jau nemaiau ir j likimo neinau. Kitus auk be sra ir ved kaljimo ratin, buvusi gretimame kambaryje. Ratinje buvo keliolika enkavedist. Vienas karininkas stovjo viduryje kambario prie didelio stalo ir vart bylas, kitas sdjo prie gale ratins buvusio kito stalo ir urainjo aukiamj vard, tvo vard ir pavard. Man jus ratin, pirmutinis karininkas paklaus mano vardo, tvo vardo, pavards ir pagal kur straipsn esu kaltinamas. Kai a visus klausimus atsakiau, tai karininkas pavart kelias bylas, vien j itrauk, pasklaid jos lapus ir pasak: Taip, teisingai, Tumas Juozas, straipsnis 58. Sekantis! Ijs i ratins, buvau nuvestas kit tokio pat dydio kambar kitoje koridoriaus pusje, prie t, kuriame anksiau buvome, tik daug tamsesn. Po patikrinimo vl visus perkl pirmutin kambar. ia vl tsme pasikalbjimus apie igyventus tardymus ir kankinimus. Vienas vyras rod dar nesugijusias aizdas ant abiej rank rie. ios aizdos buvo padarytos specialaus iedo, kuriuo jo rankos buvo surakintos. Jisai u to iedo buvo kelioms valandoms pakabintas ant geleinio
43

kablio palubje ir nuo nepakeliamo skausmo nualpo. Pulkininkas Petruitis parod savo nugar, kurioje matsi elektriniu lygintuvu idegintos raudonai mlynos dms. Be to, jis pasakojo, kaip skaudiai buvo mutas gumine lazda funke. Kitas pasakojo, kaip tardytojas j mu per kakl. Tardytojas sdjo ant krato stalo, tardomasis prieais j ant kds. Tardytojas palenk jo galv sau ant keli ir per jo tempt kakl mu skersa plataka. Jis sak, kad toks muimas yra labai skaudus. Be to, jis buvo mutas funke per nuogus padus. Dar vienas buvo laikomas po kelias valandas nuogas iki puss kno pastatytas altame vandenyje. Tai tik dalis t kankinim, apie kuriuos girdjau pasakojant tame kambaryje. Apie 8 ar 9 val. mieste pasigirdo siren kaukimas, o netrukus prielktuvins artilerijos audymas, lktuv imas ir bomb sprogimai. Tai vokiei lktuvai bombardavo miest. Banga po bangos jie skrido vir miesto ir mt bombas. Mieste uvir tikras pragaras. Bombos sproginjo ir arti kaljimo, o aplink j pastatyti prielktuviniai pabklai ir sargybini bokteli kulkosvaidiai aud lktuvus. Saugodamiesi nuo galini pakliti per langus vid bomb skeveldr, mes visi glaudms prie iorins sienos. Pirmam lktuv puolimui pasibaigus, mes panorjom pasiirti pro langus ir pamatyti bombardavimo paskas. Kadangi langai buvo auktai ir udengti popieriais, tai pro juos nuo grind nieko nesimat; reikjo ant ko nors pasistoti. Prie lang atsistojo po du stipresniu vyru ir ant j pei po- vien, kurie nupl popieri ir, pairj pro langus, prane, kad matosi daug degani nam, ir visa j matoma miesto dalis paskendusi tirtuose dmuose. Mes tikjome, kad vokiei lktuvai vienu miesto puolimu nepasitenkins, bus j ir daugiau, nes Minskas yra didelis miestas, Gudijos sostin. Be to, Minskas buvo svarbus strateginis punktas, didelis geleinkeli ir plent mazgas, taigi geras objektas aviacijos puolimams. Buvome susirpin, kad per kitus puolimus bombos gali pataikyti kaljimo ratin ir griuvsiuose mus palaidoti. Mums ita tema besikalbant, prabilo kunigas Antanas Petraitis. Jis su broliu, kunigu salezieiu Pranu, stovjo kambario viduryje prie stulpo. Paklausykite, vyrai, js matote, kas ia dedasi. Mes neinome,
44

kas po minuts kitos su mumis atsitiks. Gali atsitikti ir taip, kad nuo bomb mes ia pat sime. A nenoriu js gsdinti, bet noriu tik patarti bti visam kam pasiruous. Mes ia esame du kunigai. Kas i js panors, gals atlikti ipaint, o mano brolis suteiks iriim. Ipaintis atliksime ne paskirai, bet bendrai, a ir iriim suteiksiu visiems bendr. Tokiais sunkiais momentais, kaip dabar esame, mums, kunigams, tatai leidiama. Todl, kas ms patarim priima, tuos praau prisiminti savo nuodmes, u jas gailtis ir trumpai pasimelsti, o a suteiksiu iriim, kalbjo kunigas Pranas. Visi kaip vienas suklaupme, kambaryje viepatavo gili tyla, girdjosi tik pusbalsiu kunigo Prano tariami lotyniki iriimo odiai. Neatsiklaup tik vienas vyras, kuris stovjo prie dur kampe, avies kailio kepur ant galvos usidjs. Jis buvo ne kaunikis, ir niekas ms jo nepaino. Vliau, keli vyr klausinjamas, jis neatsakinjo, tyljo kaip kurias nebylys. Mes manme, kad tai buvo enkavedist patalpintas ms kambaryje nipas, ir stebjoms, kad anksiau niekas neatkreipme j dmesio. Kai po keli valand mus nuved kaljim ir patalpino visus viename kambaryje, tai to tipo ten nebuvo. Po keliolikos minui vyko antras, dar smarkesnis lktuv puolimas. Pasipyl bomb krua visai arti kaljimo ratins, ir nuo j sprogim drebjo visas namas. Staiga pasigirdo baisus krintanios bombos vilpimas, ir tuojau antras. Dvi bombos, viena paskui kit, nukrito ratins nam. Visas ms kambarys sudrebjo, didiuliai tinko gabalai krito nuo lub ir sien ir kelis lengvai sueid. Kambarys prisipild tirt dulki, ir jos trukd kvpuoti. Bombardavimui aptilus, pamatme kritusi bomb rezultatus kambaryje. Visas tinkas nuo lub ir nuo sien buvo nukrits, kertje prie dur lubos lusios, durys ikrypusios, ir pro pasidarius tarp dur ir sienos ply matsi dangus. Ant grind guljo dideli tinko gabalai ir trukd vaikioti. Mes beldme duris, aukme sargybin, nordami prayti, kad duot mums kok nors rank nukritus tink nuo grind kert nustumti, bet niekas neatsiliep. Koridoriuje, kur anksiau vaikiojo sargybinis, buvo tylu. Vliau suinojome, kad sargybinis koridoriuje buvo umutas. Po keli valand, jau pavakaryje, igirdome u dur kasant ir kapojant. Po geros valandos durys iek tiek prasivr ir, kis pro ply galv, enkavedistas sak mums ieiti. Mes po vien ilindome pro ply
45

ir pamatme vietoj buvusio koridoriaus didiausia krv griuvsi. Visas dviej aukt kaljimo ratins namas buvo sugriautas. Liko apgriautas tik ms kambarys ir prie jo, gale namo, buvs nedidelis kambariukas. Pajutome, kad tik stebuklas igelbjo mus nuo mirties. Girdjome kalbant mus saugojusius enkavedistus, kad ratinje buvo umutas kaljimo virininko padjjas ir keliolika enkavedist. Ilindusius i apgriauto kambario ir su dideliu vargu prajusius griuvsi krvas, enkavedistai rikiavo mus po du, nuved atokiau buvus kaljim ir patalpino treiame aukte visus viename dideliame kambaryje. Kaljimas stovjo ant kalno. Ms naujo kambario langai nebuvo medinmis dmis ukalti, ir per juos matsi visa vakarin miesto dalis. Per dien vokiei lktuvai kelet kart puol miest, tai vakare mums matoma jo dalis visa skendjo liepsnose ir tirtuose dmuose. Visus mus kankino trokulys. Prame sargybin, kad duot mums vandens atsigerti, bet jis atsak, kad vandentiekis mieste sugadintas ir dl to kaljime vandens nra. Vlai vakare mums dav po kelis auktus skystos milt sriubos. A ir tuo diaugiausi, nes jau dvi dieni buvau nieko nevalgs. Turjau palto kienje smulkaus cukraus ir buvau bands j po iupsnel iulpti, bet nuo cukraus trokulys didjo, todl palikau j ateiiai. Kai sargybinis dalijo sriub, tai vl buvo papraytas duoti nors ir nedaug vandens, bet atsakymas buvo tas pats: vandens nra. Jam priminiau, kad sriuba negaljo bti ivirta be vandens, ir tai yra rodymas, kad kaljime vandens yra, tik nenorima jo mums duoti. Sargybinis paaikino, kad maistui vanduo kaljim atveamas statinse, monms gerti jo neduoda. Nors kambarys buvo nemaas, bet kai norjome sugulti, tai visiems vietos neuteko. Ms buvo apie 80 moni. Tik dka pulkininko arausko patvarkymo gulti eilmis, remiant galvas galvas ir kojas kojas, paliekant pasieniais siaurus tarpus praeiti, iaip taip visi sugulm. A buvau labai pavargs ir, atsiguls ant plik grind nenusirengs, greit umigau.

46

YGIS MIRTIES KOLONOJE I MINSKO ERVEN


Neinau, ar ilgai miegojau, gal por valand, o gal trumpiau, ir pabudau vieno vyro stipriai u pei purtomas. Pabuds i gilaus miego, negaljau susivokti, kur esu ir kas aplinkui dedasi. Taip norjau miego, kad pastmiau nuo savs priadinus vyr ir, pasaks jam palikti mane ramybje, mginau vl umigti. Jis pagrieb mane u abiej rank ir pasodins pasak, kad prie por minui sargybinis sak visiems keltis ir apsirengti. Tik dabar atsiminiau, kur esu ir, greit paoks ant koj, padkojau mane paadinusiam vyrui. Birelio 25 d. apie pirm valand nakties sargybinis atidar duris ir mums sak i kambario ieiti. Patamsyje nusileidome kaljimo kiem ir ten buvom irikiuoti po keturis. I abiej pusi mus apsupo enkavedistai su atkitais durtuvais ant autuvai. Pro mus i kaljimo ved kitus kalinius. Vienas j suuks: "Vanduo!" pribgo prie kaljimo sienoje buvusio iaupo, i kurio nedidele srove bgo vanduo, ir band atsigerti. Prie jo prioko enkavedistas ir pistoletu smog galv. Kalinys nuvirto, p r i j o prijo du kiti enkavedistai ir kakur j nuvilko. K jam enkavedistai toliau dar, neteko matyli. Po to vykio enkavedistai paskelb, kad tas, kas bandys prieiti prie vandens, bus vietoje nuautas. O taip norjosi gerti. Matant arti vanden ir negalint jo pasiekti, net silpna darsi. Netrukus ir mus ived gatv. Ten jau stovjo ilga kalini, vyr ir moter vora, kurios upakalyje ir mus pastat. I kaljimo vis dar ved naujus brius ir rikiavo upakalyje ms. Nors buvo dar naktis, bet nuo deganio miesto gaisr buvo taip viesu, kad gatvje galima buvo matyti u keli imt ingsni. Po gero pusvalandio pasigirdo komanda: "Meskit visus daiktus, kokius tik turit, jie jums bus nereikalingi!" i komand enkavedistai kartojo priekyje ir upakalyje. Kaliniai met kas tik k turjo. Aplink girdjosi barkjimas metam skardini dubenli ir puoduk. A irgi 47 numeiau paimt i kaljimo dubenl. Po keli minui pasigirdo kita komanda: "Ramiai! Klausykit! Kas bandys i rikiuots ieiti, tas bus vietoje be spjimo nuautas! Grietai

draudiama kalbti! Greitu ingsniu engte mar!" Didiul vora pajudjo, mes pradjome ygi, tikrja odio prasme, MIRTIES KOLONOJE. Lietuviai dar kaljimo kieme buvom susitar ygyje neisisklaidyti, su kitais kaliniais nesimaiyti ir vienas kito laikytis, kad galtume, reikalui esant, vienas kitam padti. Po keli minui priekyje a pamaiau per kelius sutrauktomis kojomis vyr. Jis verkdamas aikino negals eiti ir pra enkavedistus jo pasigailti ir palikti arba mesti kur nors sunkveim, kuri upakalyje voros keli vaiavo. Prie jo prijo pistoletu ginkluotas enkavedistas ir dviem viais pakau ms akivaizdoje nuov. Enkavedist supratimu tas nelaimingas invalidas band ieiti i rikiuots. Girdjosi ir daugiau vi, tai priekyje tai upakalyje, kai kurie kaliniai band pabgti, bet enkavedistai juos vietoje aud. Nuovus nelaiming invalid su sutrauktomis kojomis, po keliolikos minui pamaiau dar baisesn regin. Pastebjau, kad priekyje jusios gretos vienoje vietoje kak apeidamos persiskiria, o vienas vyras net peroko. Prijs t viet, a pamaiau gulini moter, turbt ji buvo apalpusi. Tuo momentu prie jos prioko enkavedistas ir autuvo buoe smog jai galv. To vaizdo sukrstas, a atokau atgal, ant upakalyje mans jusios gretos. Nelaimingoji moteris n nesuriko ir pasiliko gulti viduryje gatvs. Greitu ingsniu mes jome deganio miesto gatvmis. Tarpais jos buvo subombarduot nam griuvsiais uverstos ir bomb suardytos, elektrinio tramvajaus bgiai igriauti. Tokias vietas reikdavo apeiti, ir dl to lietuvi grupei, buvusiai beveik paiame voros upakalyje, reikjo bgte bgti, kad neatsilikt nuo prieakini. Nuolat girdjosi viai, tai ariau ms grups, tai toliau, ir enkavedist komandos: "Greiiau! Neatsilikti!" Negaliu pasakyti, kiek laiko mes bgte bgome deganio miesto suardytomis gatvmis. Autant ijome Minsko Smolensko Maskvos "meksfaltuot" plent, kur rusai vadino autostrada. Buvome labai pavarg ir toliau taip bgti btume negalj. Gerai, kad ibgus miesto ir kelis kilometrus nuo jo nutolus, enkavedistai leido mums eiti liau. Girdjau vien enkavedist sakant kitam: "Na, drauge, ia, u miesto, vokiei bomberiai mums jau nebaiss, nuo j bus kur pasislpti. O kas bt buv, jei vokieiai bt uskrid mums bgant per miest? Kur tu btum galjs pasislpti?" Dabar supratau, kodl mus
48

taip var i miesto. Enkavedistai bijojo, kad iauus vokiei lktuvai vl puls miest, ir paskubjo dar nakt bgte bgant mus i jo ivesti, tuo paiu ir sveik savo kail ineti. Nuo bgimo iek tiek atsikvp, jau liau ygiavome plentu toliau rytus. Greit ir saul patekjo, danguje nesimat n vieno debeslio. Mes i to sprendme, kad diena bus karta. Tik dabar pamatme, kokia ilga buvo ms vora. Apytikriai apskaiiavome, kad joje galjo bti apie penki su puse ar ei tkstaniai moni. Toje masje matsi nemaai moter ir paaugli vaik. Kelionje paaikjo, kad dauguma kalini buvo gudai ir lenkai, maiau ukrainiei ir rus, ir ms lietuvi grup i Kauno kaljimo. Mes jome viduriu plento, enkavedistai abiem pusm paplents takais. Dauguma j buvo ginkluoti paprastais autuvais, maesn dalis automatiniais. alia eilini enkavedist matsi ir komisar, ginkluot automatiniais pistoletais, kuriuos jie nesi rankose. Nutolus nuo miesto, gretos po keturis pairo, mons jo be joki gret, vieni greiiau, kiti liau ir tas sunkino yg. jusiems voros upakalyje, danai tekdavo bgti, kad pasivyt einanius priekyje. Kaip anksiau minjau, lietuvi grup buvom upakaliniame voros gale, todl ir mums teko bgti. Pasitar, mes pasiryome prasimuti voros vidur, ir po poros valand mums tas pavyko. Ten buvo daug lengviau eiti, nereikjo bgti. Nuygiavus nuo Minsko keliolika kilometr, deinje plento pusje buvo nedidelis mikas. Enkavedistai mums udraud j irti. A neikeniau ir pasiirjs pamaiau miko pakratyje knipsius suguldytus ir enkavedist apsuptus mones. J buvo nemaas brys. Vliau girdjau gudus pasakojant, kad tai buvo mirties bausme nubausti ir anksiau u mus i Minsko kaljimo ivesti kaliniai. Galimas daiktas, kad toje grupje buvo ir mirties bausme nuteisti kaunikiai. Apie vienuolikt valand saul gerokai kaitino. Norjosi ne tiek valgyti, kiek gerti, kankino trokulys, bet vandens nebuvo. Pulkininkas J.arauskas turjo i Kauno kaljimo iek tiek pasiimtos duonos ir po trupinl mums j dalino aikindamas, kad duonos nereiki praryti, bet po lieuviu laikyti, nuo ko burnoje atsirasi seili, ir jos mains trokul. Ir tikrai, padjs po lieuviu t ma juodos duonos gabaliuk, netrukus pajutau, kad trokulys sumajo. Vliau profesorius S.K. pakelje surado kakoki olel ir duodamas jos kitiems patar lengvai

sukramtyti ir burnoje laikyti. Ta olel taip pat mainanti trokul. Dl kaitros ir nuovargio silpnesni pradjo atsilikti, kiti visai negaljo toliau eiti, ir komisarai juos dviem pistolet viais pakau nuaudavo. Reikjo stebtis, kad beveik visi, negalj toliau eiti, sdo ar gul prie paplents griovio, ir ten buvo nuaunami. Viena moteris gud prie savs turjo ei ar septyneri met berniuk, kur laik jie abu jo lietuvi grupje. Vaikas pavargo ir pradjo verkti. Motina pam j ant rank ir ne, bet greit ir ji pavargo. Tada ms stipresni vyrai pasikeisdami berniuk ne, bet neilgai. Netoli ms pasigirdo du viai, berniukas, turbt isigands, suspigo, isprdo i j neusio vyro rank ir pribgo prie motinos. Ta pam j ant rank, prijo paplents griov ir sustojo. Tuo laiku prie motinos ir vaiko prisiartino su pistoletu rankoje komisaras, ipl vaik i motinos rank ir, paleids jam du vius galv, numet ant ems. Motina parkrito ant vaiko lavono. Komisaras paleido dar du viu jai pakau ir nujo toliau. is baisus enkavedisto pasielgimas su motina ir vaiku mane taip paveik, kad pradjau bijoti, jog greit ir pats pavargsiu ir, negaldamas toliau eiti, susilauksiu dviej kulk pakau. I nam buvau pasims iemin palt, kur neiausi tai ant vieno, tai ant kito peties, nejausdamas jo sunkumo, bet po to baisaus vaizdo paltas pasidar man per sunkus. A jau buvau j bemets ant plento, bet mane sulaik profesorius I.K. Na, o tu, Juozai (dar bdami Kauno kaljime visi 97 kambario gyventojai buvome susitar vieni kitus vadinti tik vardais), k sumanei? Nori savo palt mesti? O kaip tu be jo jausies Sibire atsidrs, ar apie tai pagalvojai? Vis tiek savo palto a toli nenusineiu ir tik be reikalo vargsiu. Jau dabar jis man darosi sunkus. Bijau, kad j nedamas greit pavargsiu, ir pats inai, kas tuomet mans laukia. Bus geriau, jei a j dabar mesiu. To nedaryk, sak profesorius, jei pats negalsi neti, tai a su Vytautu tau padsime. A profesoriaus paklausiau ir palt neiausi toliau. Jo padrsintas, jauiausi ramiau, nervai atsileido, ir visa. tolimesn keli nei jam, nei Vytautui P. nereikjo mano palto neti. Po keli dien a dar daugiau buvau profesoriui dkingas, nes nenumestas paltas saugojo mane nuo nauj pavoj. 50

Apie vidudien mus pasivijo vairi kariki main vora, kuriai uleisti plent. Ms vor enkavedistai ived nuo plento deinje buvus paprast plat keli. Karikose mainose matme nemaai civili yd su eimomis. I to galima buvo suprasti, kaip Gudijoje jie buvo sigalj. Eidamas per nedidel ret mikel, pamaiau prie puels knipsi gulint uniformuot vyr ir prie jo klpani jaun moter. Prijs prie j ariau, girdjau, kaip verkdama moteris maldavo vyr keltis ir eiti, bet jis nejudjo. Pasiirjau atgal ir pamaiau artjant su pistoletu enkavedist. A paskubjau nuo tos vietos pasialinti ir netrukus igirdau vienas po kito keturis pistoleto vius. Supratau, kokia tragedija ten vyko. Vliau i lenk suinojau, kad nuautas uniformuotas vyras buvo lenk armijos kapitonas, o jauna moteris jo mona. 1940 m. juos rusai sum ir laik Minsko kaljime. Itisus metus jie vienas apie kit nieko neinojo. Tik t dien ioje mirties kolonoje trumpam susitiko ir, vyrui pavargus, abu kartu kankini mirtimi mir. J mirtis man didelio siaubo nesukl galbt todl, kad prie nuolat besikartojani pistolet vi jau buvau prats.
reikjo

Nelaiming pavargusi moni audymai tssi vis laik iki pat ervens. Ms apskaiiavimu, ygio metu enkavedistai iud apie 5 5 0 - 6 0 0 moni. Mes diaugms, kad i lietuvi grups dl nuovargio niekas nebuvo nuudytas. Buvo pavarg ir kai kurie lietuviai kaip plk. J.Petruitis, plk. B.Giedraitis, buvs saugumo valdininkas Laas ir kai kurie kiti, bet savikiai jiems paddavo, vesdami u paranki, kol jie atsigaudavo ir vl savomis jgomis galdavo toliau eiti. Voros priekyje jojo NKVD karininkas, voros virininkas. Retkariais ji sustodavo alia plento ir vis vor pro save praleisdavo. Pamats voroje kur nors sen vyr, jis jam liepdavo i voros ieiti ir grti tuo paiu plentu atgal ir vliau namo. I pradi tie mons diaugdavosi, virininkui dkodavo ir eidavo atgal. Bet nelaimingi netoli nueidavo. Upakalyje voros keliuose sunkveimiuose vaiavo NKVD rezervo kareiviai, kurie pakeisdavo ygyje pavargusius enkavedistus. Jie sulaikydavo visus voros virininko neva paleistus ir juos nuaudavo. Taip uvo ir atsargos majoras Opulskis. Kai voroje mons apie tai suinojo, tai niekas jau atgal njo. Antr ygio dien, birelio 26, kur laik a buvau nuo lietuvi grups atsiskyrs ir lenk grupje kalbjausi su vienu lenk majoru. Vorai buvo
51

leista deimt minui pailsti. Tuo laiku i priekio atjojo voros virininkas ir sustojo ties ta vieta, kur mes su majoru ant plento sdjome. Pamats netoli ms sdjus sen gud, jis pasiauk j prie savs ir paklaus, ar senis dar nepavargo. Gudas skundsi ess nesveikas, kad jam nors ir sunku eiti, bet mans iki vakaro pajgsis drauge su visais ygiuoti. Na, o ar tu, seni, nenortum keliauti namo? Jei nori, tai gali eiti, a leidiu, pasak voros virininkas. A labai noriu grti namo. Noriu prie mirt dar nors syk pamatyti savo mon, vaikus ir vaikaiius, bet bijau. Girdjau mones nekant, kad ten, upakaly, grtanius audo, kalbjo susijaudins gudas. Gal draugas komandiras duotumt man kok ratel, kad a esu paleistas, a j parodysiu ten, upakaly, lai jie mans pasigails, maldavo senis. Kokio ratelio tu praai? Jokio ratelio a neraysiu. Tu matai, a ir popieriaus neturiu, kalbjo voros virininkas. Drauge komandire, pasigailkit mans seno mogaus, duokit ratel, u tai a vis ami u jus Dievui melsiuos, verkdamas pra senis ir pams abiem rankom karininko koj, buiavo bat. Ak, nors tu ir senas, bet esi kvailesnis ir u t mano bat, kur seilji. Kas tau liepia grti plentu? Ar nori karieta vaiuoti, kad tau reikalingas plentas? Matai ten netoli mik? Pasispjaudyk savo vyas ir dumk j! lyg rimtai, lyg juokaudamas kalbjo voros virininkas. T pasikalbjim voros virininko su gudu girdjo ir ariau buv sargybiniai. Senis turbt i karto nesuprato, k jam voros virininkas kalbjo, nes kur laik stovjo kaip pakvais. Tik pastarajam j pastmus ir sakius bgti mik, pasileido bgti t kryptimi. Reikjo stebtis, i kur jam atsirado tiek jg. Iki miko buvo apie 300 400 ingsni, ir kol mes atsistojome ir pradjome eiti, senis jau buvo prie pat miko. j nebuvo paleistas n vienas vis. Reikjo stebtis ir voros virininko pasielgimu. Kodl jis ne tik kad pasigailjo seno gudo ir leido i voros ieiti, bet dar ir nurod, kur bgti? Tai buvo msl. Saul kepino nemonikai, trokulys darsi nepakeniamas, praeidami skersai plento tekanius upelius ir matydami vanden, mons auk: "Vandens! Duokit nors lael vandens atsigerti!" Bet enkavedistai tuos moni auksmus dmesio nekreip. Tik apie pirm valand voros virininkas paskelb, kad u keli kilometr yra up ir, j
52

prijus, galsime atsigerti. Atrod, kad ta inia ms jgas padidino, mons pradjo spariau ingsniuoti, nordami greiiau pasiekti paadt vanden. Gal po pusantros valandos ygio tikrai prijome up. Prie jos, deinje plento pusje, buvo didel pieva, kuri enkavedistai mus suvar ir paskelb, kad ten galsime ne tik atsigerti, bet pusantros valandos ir pailsti. Enkavedistai susdo aplink mus ratu, kai kurie j perjo tiltu kit ups krant ir ten maudsi. A inojau, kad pavargus ir itrokus i karto daug vandens gerti pavojinga, todl griau po truput, kol trokulys prajo. Po to nusiprausiau ir, batus nusiavs, lapia nosine numazgojau kojas ir vis valand ibuvau basas. Prie yg dar kart atsigriau ir iki vakaro jauiausi visai gerai. Po poilsio pasigirdo du viai, komanda: stot ir ieit plent! ygiavome toliau. Vakare, prie saulei nusileidiant, prijome didel mik ir sustojom. Po keli minui prie mans prijo profesorius I.K., parod netoli stovjusi ir su dviem vyrais kalbjus plk. J.arausk ir pasak, kad jam blogai, atrodo kaip pamis. Jis kak vyrams aikino ir susijaudins ranka rod tai mik, tai enkavedistus, tai paskirus mones. A papraiau profesori eiti prie jo ariau ir paklausyti, apie k jis kalba, bet tuo laiku jis pamat mus ir pats prie ms prijo. A krpteljau pamats, kad jis tikrai buvo pamis. Profesoriau, pulkininke, saugokits, mes esame iduoti. tai tie, kas mus idav, plk. arauskas parod kakur ranka, dabar, itame mike, enkavedistai mus suaudys. Js saugokits t idavik, o a einu kitus spsiu, ir greit nuo ms pasitrauk. Tuo laiku enkavedistai mums sak eiti nuo plento kairn mik. Eidamas mik, a plk. arausk i aki pameiau ir tik kit ryt j vl pamaiau. Mike enkavedistai mums sak sustoti grupmis po trisdeimt moni ir, t atlikus, sstis kur stovim ir nekalbti. Jie patys susdo viens prie kito aplink mus. Giliau mike matsi keli tankai ir mus nukreipti sunkieji kulkosvaidiai. Kai jau visi buvom susd, nuo plento atjo du enkavedistai ir pavarde iauk vien lietuvi. Tas atsiliep. Enkavedistai jam sak atsistoti ir su jais eiti plent. Jo pavards dabar gerai neatsimenu,
53

rodos, Glema. Jis buvo usidjs Kauno universiteto vienos student korporacijos kepurait. Prie plento enkavedistai j trumpai klausinjo, paskui pasisodino sunkveim ir nuvaiavo ryt kryptimi. Po keli minui i ten pasigirdo du viai, ir netrukus enkavedistai sugro be studento. Mike jauiausi blogai dl to, kad, enkavedistams sakius sustoti grupmis po 30, mons bgiojo i vienos vietos kit ir toje maiatyje mane nuo lietuvi atskyr. Pakliuvau tarp rus kriminalist, kurie ygio metu i politini kalini visaip tyiojosi ir pravardiavo. Sutemus mums buvo sakyta gulti ten, kur sdjome. Susisupau savo iemin palt, nugara prisiglaudiau prie storos puies ir greit umigau. T dien i Minsko iki nakvyns vietos atygiavome 45 kilometrus. Kilometrai tame plente suymti keturkampiais stulpais. Birelio 26 d. ryt, dar saulei nepatekjus, buvome paadinti. Netrukus enkavedistai mums sak sussti grupmis po 20 moni ir kiekvienai grupei dav po vien kepal, du kilogramu juodos duonos, kuri visi grups mons turjo lygiomis pasidalinti. Duon besidalinant, ms grupje rusai susipe, du vyrai buvo net sukruvinti ir priedo dar ir duonos negavo. Man buvo lyktu besipeanius irti, nesinorjo i j duonos savo dalies prayti, o jie patys ir nesil. Gerai imiegojs ir pailsjs, tikjausi ir be t 100 gram duonos nueiti tiek, kiek vakar buvo nueita. T ryt pulkininkas J.arauskas lietuviams daug rpesi sudar. Bdamas tarp rus, a pats jo nemaiau, tik vliau kiti pasakojo, kad jis buvs be smons, atrod kaip negyvas. Tik po gero masao jis atgavo smon, iek tiek pagyvjo, buvo vl normalus, ir nors jautsi nusilps, bet sak galsis toliau eiti. Saulei tekant enkavedistai mus ived plent, kuriuo ygiavome toliau. Dl vsaus ryto oro eiti buvo lengviau negu vakar, bet netrukus pasigird pistolet viai sak, kad atsirado moni, negalini eiti. Nelaiming auk skaiius didjo. T dien pistolet vius a maai dmesio kreipiau, jau buvau prie j prats. Gal po valandos ygio mikas pasibaig. Abipus plento tssi krmais apaug durpynai. Greit prijome klampiais krantais platok upel ir per j medin tilt, kur perjus mums leido atsigerti. Upelio vanduo buvo drumzlinas, nevarus, rusvos spalvos ir turjo stipr
54

durpi prieskoni, bet itrok mons godiai j gr. Atsigr ir ygiuodami toliau, vl prijome didel pu ir egli mik, kuriame uvo buvs saugumo valdininkas J.Zdanaviius ir Kauno miesto savivaldybs tarnautojas B.Bikinas. Enkavedistai juos isived i voros miko pakrat ir, trumpai paklausinj, vis akivaizdoje abudu nuov. Mes buvome pastebj, kad nuo pat Minsko ms vor lydjo buvs Kauno kaljimo priirtojas, vietinis rusas. Jis danai buddavo ir ketvirtame skyriuje. Tai buvo vienas i bjauriausi priirtoj. Mes tarm, kad, jam nurodius, buvo nuudyti studentas Glema, Zdanaviius ir Bikinas. Kiek vliau, tame paiame mike, enkavedistai sak visoms nioms moterims ieiti i voros dein plento pus. Po keliolikos minui girdjome upakaly voros por salvi i automatik autuv. A pats nemaiau, bet vliau girdjau gudus kalbant, kad keliolika ni moter, paklausiusios enkavedist sakymo, ijo dein pus, buvo surinktos vien viet ir suaudytos. Miku jome keliolika kilometr. I jo ij pamatme, kad plentas skyrsi dvi akas: kairioji aka eina per Mogiliov ir Smolensk Maskv, o deinioji per erven (apskrities miestas, anksiau vadinosi Igumenu) Bobruisk. Apie antr valand pasukome ervens miest, kuris matsi u koki penki kilometr. Dar po valandos su virum prijome ir pat miest. Enkavedistai mums grietai udraud einant miesto gatvmis kalbtis ir alis dairytis. Mieste matsi nemaai kareivi ir vairi karik main, aligatviuose stovjo daug civili moni, moter, vaik ir sen vyr. Jaunesnio amiaus vyr visai nesimat. Vora praygiavo per vis nedidel miest ir rytiniame pakraty sustojo. Prie mus, deinje plento pusje, stovjo trij aukt mrinis, gelsvos spalvos, medinmis dmis ukaltais langais didelis namas. Tai buvo ervens kaljimas. U jo, rytuose, madaug u trij ar keturi kilometr, matsi didelis, auktas mikas.

ERVENS KALJIMO KIEME


Prie kaljimo mus sustabd, bet sstis neleido. Voros virininkas nujo kaljim. Po keliolikos minui jis sugro, kaljimo vartai atsidar, ir mus suleido didel kaljimo kiem. Vienoje kiemo vietoje keletas enkavedist degino krvas popieri. Mes i to pasidarme
55

ivad, kad kaljimo administracija rengiasi evakuotis. Moterys ir vaikai kieme buvo nuo vyr atskirti ir ten palikti, o vyrus ived buvus kitoje kaljimo pusje didiul ole apaugus dar. Daras buvo aklinai aptvertas stai lent aukta tvora, o jos virus apraizgytas spygliuotomis vielomis. U tvoros girdjosi balsai mus saugojusi enkavedist, kiti enkavedistai susdo viename daro pakraty ant suol ir i ten mus stebjo. Daras vienu onu rmsi aukt mrin baltai dayt kaljimo tvor, kitoje pusje buvo vieno aukto mrinis pastatas, kur enkavedistai vadino kontora; treioje pusje i lent sukalta nedidel darin. Tarp darins ir mrinio pastato riogsojo didels krvos dvokianio mlo. Ten buvo pastatyta lietuvi grup ir nuo dvokianio mlo daugiausia kentjo. Kai tik sustojome mums paskirtoje vietoje, tai tuojau sukritome vienas prie kito ant ole apaugusios ems. Visi buvome labai pavarg. Ypatingai buvo nusilps Petruitis, Giedraitis, arauskas, Laas ir keliolika kit senesnio amiaus vyr. Jie buvo taip pavarg, kad kalbinami nenorom atsakinjo. Plk. arauskas vl buvo nenormalus ir kliedjo kaip vakar vakare. Mes, kiek galdami, j raminome ir guodme. Trumpam laikui jis atgaudavo smon, klausinjo kit, kaip jie jauiasi, bet netrukus ir vl kliedjo. Jo padtis mus labai slg. Po geros valandos dar atve dvi dideles statines alto vandens ir leido mums atsigerti. Eilmis mes jome prie t statini, grme kiek kas norjo ir vl eilmis grome savo vietas. Negalintiems prie statini nueiti mes neme puoduku vanden ir juos girdme. Visiems atsigrus, vandens dar liko. Norintiems dar kart atsigerti, enkavedistai neleido staiomis prie statini prieiti, bet liep pilvais liauti, klupstiems ar keturiomis eiti. Nors tai buvo pasityiojimas i nelaiming moni, bet atsirado nemaai toki, kurie tas enkavedist ugaidas vykd. Lietuvi grupje toki nebuvo. altas vanduo mus atgaivino, visi jautms daug geriau. Ir labiausiai pavarg atitoko ir pagyvjo. Guldami ant ols, apgailestavome savo nuudytus draugus ir spliojome, kur ir ar toli mus varys. Neramum kl moter ir vaik iskyrimas. Gerai supratome, kad jei negausime kiek reikia valgyti, tai psti netoli nueisime, ir artimiausiomis dienomis tik patys stipriausi ilaikys, o visi silpnesni bsime sunaikinti. A kol kas labiau kentjau ne fizikai, bet moraliai. Vis kelions laik i Kauno iki ervens teko matyti tiek daug nuudyt nekalt
56

moni ir tok didel enkavedist suvrjim, jog reikjo iki galimumo rib tempti savo vali, kad neieitum i proto. Labai sunku, kad mogus jautiesi paniekintas ir paemintas labiau u tokius parazitus kaip mus ar blak, kad kitas mogus kiekvienu momentu gali tave, kaip tuos parazitus, be jokios atsakomybs sunaikinti, o tu esi visikai bejgis jam pasiprieinti. Danai kildavo mintis, jog ar anksiau, ar vliau tu vis tiek bsi sunaikintas, tai ar ne geriau paiam t moment priartinti, ir dar parodant iok tok pasiprieinim tam mogui vriui? Utekt tik pulti vien i saugojani enkavedist, bandyti i jo ginkl atimti, ir tavo kania greit pasibaigt, nes upultasis ar jo draugas tutuojau tave likviduot. Tik supratimas, kad tai bt saviudyb, ir viltis, kad gal visai netiktai kas nors atsitiks ir bus galimyb isilaisvinti, priversdavo tos minties atsisakyti ir toliau kentti. Atsigrus visiems vandens, enkavedistai mums sak sussti grupmis po deimt moni ir padalino kiekvienam gal po imt gram duonos. Ji man buvo daug skanesn u velykin pyrag, kur, bdamas dar maas, vis gavni ipasninkavs, valgydavau. Nors duonos buvo ir nedaug, bet, j suvalgs, pasijutau daug stipresnis. Ma gabaliuk pasilikau rytdienai, kaipo vaist nuo trokulio. Duon padalinus, mums buvo sakyta sdti savo vietose ir i grupi nesiskirstyti. Tikjoms, kad mums duos ir sriubos, bet, deja, mes jos negavom, enkavedistai mums reng kitoki vakarien. Keli rusai band atsistoti, bet prie j priokdavo enkavedistai ir, pistoletu taikydami kakt, priversdavo juos atsissti. Vienas enkavedistas, pribgs prie atsistojusio vyro, vir jo galvos du kartu iov. Vyras taip isigando, kad knipsias krito ant ems ir por minui guljo kaip negyvas. Ypatingai buvo bjaurus vienas enkavedistas. Stambus knas, didel gauruota galva, raupuotas veidas, priplota nosis ir ilgos stiprios rankos primin didel bedion. Su atkitu pistoletu jis vis laik puldinjo prie moni, grasindamas nuauti. Pradioje mons jo bijojo, bet vliau maai kas j kreip dmesio. Pavakary kakas garsiai paklaus, ar gausime sriubos. Vienas enkavedistas pasityiodamas atsak: Palaukit dvyliktos valandos, tada gausit labai skanios ir kartos sriubos! Paiepiantis enkavedisto atsakymas buvo tartinas. Mes vienas kit
57

klausme, k jis galt reikti, kodl jie ada mums duoti sriubos dvylikt-valand nakties? Dar gerokai prie saulei nusileisiant, enkavedistas paskelb, kad jaunesnio amiaus vyrai, kas nori, gali sirayti savanoriais raudonj armij. Norini atsirado nemaai. Jie jo prie pastatyto prie darins stalo, ir ten keli enkavedistai juos surainjo. Visus susiraiusius savanoriais enkavedistai irikiavo daro pakratyje prie tvoros ir vliau ived. J buvo nemaa grup, ir, matyti, visi jie buvo patenkinti. Girdjau gudus kalbant, kad visi "savanoriai" buvo kriminaliniai nusikaltliai. Jiems ijus, dare buvo daug erdviau ir jaukiau. A privengiau t kriminalini nusikaltli dl to, kad tame dare turjau su keliais nemalon susidrim. A dar turjau palto kienje i Kauno kaljimo isinet papiros. Suvalgius duon, a daviau keliems lietuviams po vien papiros. T pastebjo upakaly ms sdj keli rusai ir pareikalavo duoti ir jiems po papiros. A atsisakiau. Vienas rusas prislinko ariau mans ir pradjo grmoti sakydamas, kad jei a geruoju neduosiu jiems papiros, tai jie jga i mans paimsi. A atsakiau, kad jo grasinim nebijau ir papiros neduosiu. Rusas nuo mans pasitrauk ir su draugais apie kak tai tarsi. Nugirdau tik tiek, kad jie ketino nakt mane sutvarkyti. Tiesa, umirau anksiau paminti, kad, ibgus i deganio Minsko, lietuvi grupje atsirado Lietuvos kariuomens uniforma eilinis kareivis, ydelis, kils, rodos, i Skuodo miestelio. Klausinjamas ms, kada, kur ir u k jis buvo suimtas ir pakliuvo Minsko kaljim, isisukinjo ir nieko aikaus nepasak. Ir kelionje, ir ervenje jis laiksi lietuvi grups. Maai kalbjo ir pats nieko nekalbino, tik klausiamas trumpai atsakinjo. Paskelbus apie usiraym savanoriais raudonj armij, a j paklausiau, ar nenors ir jis usirayti. ydelis atsak, kad ruskiai komisarai yra jo prieai, kad dl j jis buvo suimtas ir atsidrs Minsko kaljime. Veriau tegul ruskiai j suaudys, bet j armijoj jis netarnausis. Girdjau, kad ervens udynse jis liko gyvas ir sugro Lietuv. Neinau, koks buvo jo tolimesnis likimas. Apie deimt valand vakar pusje igirdome skrendani ervens kryptimi lktuv im. Netrukus jie pasirod vir miesto. Rus prielktuvins apsaugos zenitiniai pabklai ir sunkieji kulkosvaidiai paleido lktuvus ugn. I viraus lktuvai aud i patrankli ir kulkosvaidi, ne miest, bet prielktuvins apsaugos ugniavietes, ir
58

te numet kelet bomb Minsko Mogiliovo plent, kuriuo judjo rus kariuomens dalys. Ir rusai, ir vokieiai aud vairiaspalviais vieianiais oviniais. Nakties metu buvo avingai graus vaizdas. Susidar spdis, kad dideli fantastiki paukiai skraido 'auktai padangse ir meta emn vairiaspalvius vieianius kiauinius. T vakar dangus buvo giedras, ir neauktai skraidantieji lktuvai gerai matsi. A j suskaiiau septyniolika, bombonei ir naikintuv. Lktuvai vir miesto neilgai skraid ir pasuko rytus. Lktuvams artjant prie miesto, enkavedistai mums sak gulti, nejudti ir garsiai nekalbti. Vieno ydo nervai neilaik, jis pradjo garsiai verkti ir ydikai kak kalbti. Prie jo tuojau prioko du enkavedistai ir grasindami nuauti rkiant kakur nutemp. Lktuvams nuskridus, dare viepatavo klaiki tyla. Mieste kilo didelis subruzdimas. Ten girdjosi moni garss kavimai, motor burzgjimas ir vienur kitur unes lojo. Mes vis dar guljome. Po keliolikos minui pro kaljim pietryi kryptimi pravaiavo keli sunkveimiai. Pagaliau mums sak atsistoti ir po keturis isirikiuoti. Naktis buvo viesi, ir mes pamatme per kelis ingsnius nuo mrins baltos kaljimo tvoros dvi grupes po keturis stovini tamsi siluet. Tai buvo atuoni NKVD komisarai. Matme, kad prie kiekvienos grups jo po keturis vyrus, kad juos kako klausinjo ir po to jie skirstsi, vieni dein, kiti jo kair, o treti tiesiai. jusieji deinn tiesiog stojo atskiromis grupmis prie mrins kaljimo tvoros, kur dingdavo nuj kairn, mes nematm. Stovdami toliau, mes nesupratome, kas ten darosi. Netrukus atjo eil eiti prie komisar ir lietuvi grupei. Toje sudvejintoje gretoje, kurioje ir a buvau, deiniau u mans stovjo pik. B.Giedraitis, deiniau u jo Vytautas P., mano kairje profesorius J.K. Prijus prie kairiosios komisar grups, jie mus klaus: vardas, tvo vardas, pavard ir pagal kur baudiamojo statuto straipsn kaltinamas. inodamas, kad ms bylos liko palaidotos Minsko kaljimo sugriautos ratins griuvsiuose, a komisarui teisybs nesakiau. Tavo vardas, tvo vardas ir pavard? paklaus komisaras. - Mikolas (mano senelio vardas), snus Petro (dds vardas) Maeika (mano motinos mergautin pavard). Pasirinkau savo artimj vardus todl, kad geriau galiau juos atsiminti, jei kada nors bt reikj ir toliau meluoti.
59

Pagal kuri straipsni esi kaltinamas? toliau klausinjo komisaras. Neinau, drsiai atsakiau. Meluoji! Kaip tu neinai, pagal kur straipsni esi kaltinamas! jau piktai suriko komisaras. A sakau teisyb, o pagal kur straipsni esu kaltinamas neinau todl, kad tik prie kelias dienas buvau suimtas ir dar netardytas, atsakiau. U k tave sum? Buvau susipyks su vienu milicininku, jis mane skund, neva a turiu pistolet, ir u tai buvau suimtas. Kiek met gavai u t nusikaltim? A jums jau sakiau, kad dar nebuvau tardytas. Kokios esi profesijos? Esu pradios mokyklos mokytojas. Dirbti nori? kakodl paklaus komisaras. Taip, noriu, atsakiau, nesuprasdamas, kodl jis mans to klausia. Tiesiog prie tos grups, komisaras parod ranka prie mrins sienos stovjusi vidurinij grup. Atsakindamas komisarui jo klausimus, a girdjau, k kalbjo profesorius I.K. ir pik. B.Giedraitis. Jie abu sak teisyb. Pastarasis net pasisak buvs Lietuvoje krato apsaugos ministru. Kain, ar vertjo tokius dalykus komisarui sakyti. Ms byl jie neturjo, atsakym teisingumo patikrinti negaljo ir j neurainjo, todl, mano nuomone, nereikjo jiems ir teisyb sakyti, tuo labiau kad pagal duotus atsakymus komisarai grupes skirst, o tai, kaip vliau paaikjo, buvo labai svarbu. Prijs prie vidurins grups, ten radau plk.Petruit ir kelis kitus lietuvius. Paskum mane atjo Vytautas P. ir profesorius I.K., bet pastarasis neilgam. Tik jis spjo greta mans atsistoti, kaip paskui j atskubjo enkavedistas ir paklaus, kuris ia yra fizikos profesorius. I.K. atsak jis ess. Enkavedistas jam liep tuojau grti pas komisar. N minutei neprajus, pamatme profesori einant kairij grup. Plk. Giedraitis, arauskas, A.., abu broliai kunigai Petraiiai ir kiti lietuviai pakliuvo deinij grup. Tuo laiku niekas neinojome, kokiu tikslu ir kuo vadovaudamiesi enkavedistai mus tris grupes suskirst. Tik vliau
60

tas paaikjo. Vidurinje grupje buvo apie 750 moni. Pasibaigus skirstymui, enkavedistai vidurinij grup ived per kaljimo kiem ir vartus gatv ir ten po keturis irikiavo. Ieidami i daro, mes prajome pro al prie mrins tvoros stovjusios deiniosios grups. Gatvje ms lauk NKVD kareiviai ir mus tuojau apsupo. Pastebjome, kad kareivi buvo daugiau negu ygio metu, jie sustojo i abiej voros on vienas prie kito ir visi buvo su automatiniais autuvais ginkluoti. Supratome, kad taip sustiprinta sargyba mums nieko gera neada. A su plk.Petruiiu ir dar dviem lietuviais buvome paiame voros prieky, pirmutinje gretoje. Enkavedistai mums grietai udraud kalbti. I kaljimo kiemo pro vartus enkavedistai ved kakur ms voros upakal deiniosios grups mones. Jiems prajus, netrukus atsidar didiosios kaljimo durys, pro jas ijo dviej enkavedist lydima skara apsisupusi moteris ir taip pat nujo upakal. Po tos moters niekas daugiau i kaljimo pro vartus njo. Ir durys, ir vartai liko atdari. Po keli minui ms voros priek ijo NKVD karininkas, pasigirdo komanda: engte, mar! Ir mes pradjom savo yg, yg mirt.

UDYNS ERVENS MIKE


Mes su plk.Petruiiu ir kitais dviem lietuviais susitarm eiti ltu ingsniu, koja kojon, ir reguliuoti visos voros yg. Eiti karikai, koja kojon, daug lengviau, todl patarm ir upakaly ms jusiems taip daryti. Plentas greit pasibaig, prasidjo negrstas, dulktas platus viekelis. ygiavome pietryius, Bobruisko kryptimi. Pradioje abipus viekelio tssi pievos, o kiek toliau krmais apaug durpynai. Vorai atitolus nuo kaljimo apie vien kilometr, upakaly pasigirdo du pirmieji pistoleto viai, ir kas minut, o gal ir daniau, vis kartojosi. Enkavedistai aud i pistolet upakaly jusius vyrus. Pradioje a tuos vius skaiiavau, bet po 47-to nustojau, nes nebuvo prasms toliau skaiiuoti. Raminausi tuo, kad esu voros prieky ir, jei enkavedistai nusprend mus pavieniui sunaikinti, tai mano eil dar negreit ateis. ia mes su plk.Petruiiu prisiminme enkavedisto prie kaljimo paad: dvylikt valand mus
61

pavaisinti skania ir karta vakariene. I lietuvi grups vienas pirmj buvo nuautas plk.J.arauskas. Ilik gyvi lietuviai liepos 5 d. Minske, kur buvome susirink, apie jo mirt taip pasakojo: ijs i ervens kaljimo kiemo, plk.arauskas dar gerai jautsi, bet, igirds pirmus pistoleto vius, taip nusilpo, kad patsai eiti jau negaljo. Kiti lietuviai, pam j u paranki, kur laik ved, vliau mgino nete neti, bet pastebj tai enkavedistai sak j paleisti. Vyr paleistas, jis susmuko, tada prie jo prijo enkavedistas ir dviem pistoleto viais nuov. Upakaly voros enkavedistams pradjus mones audyti, i ten kai kurie bgo priek. Vienu laiku atbgo isigand keturi lenkai, isirikiavo prieky ms ir pasakojo, kad upakaly ms voros, per kelias deimtis ingsni, eina kita vora ir kad enkavedistai tos voros mones audo. Jie j ms voros gale, bet pabijoj, kad enkavedistai nepradt ir ten einanius audyti, atbg priek. Mes su plk.Petruiiu pamanm, kad atbgusius lenkus paseks kiti ir mes, j prieky, atsidursime upakaly. Be to, ubg priek, jie trukd mums koja kojon eiti, todl liepm jiems eiti atgal. Mums pritar ir kiti. Lenkai ms neklaus, kilo ginas, kur igirdo prieky js karininkas. Jis sustojo, palauk, kol mes prie jo priartjom, ir paklaus, kas atsitiko. Ityrs gino prieast, karininkas sak lenkams grti savo vietas, o kareiviams niekam neleisti bgti priek. Mes su plk.Petruiiu gal ir blogai pasielgme su lenkais, bet tuo momentu- apie tai nepagalvojome, nes gerai inojome, kad nuolat girdimi viai upakaly reik mirt, o mirti dar nesinorjo. A vis dar turjau ma vilt, kad kelionje kas nors atsitiks netikta ir a liksiu gyvas. Nebuvau dar taip labai pavargs, kad negaliau eiti, dl to nebuvo baims, kad artimiausiomis valandomis galutinai pavargus mane enkavedistai nuaus. Tada dar nenujauiau, kad labai greit mus visus masikai udys. Atbg lenkai sak, kad paskui mus ygiavo kita vora. Mes su plk.Petruiiu spliojome, kas per mons toje voroje buvo. Galjo bti deinioji grup, kuri, enkavedist lydima, pro mus prajo, kai stovjome prie kaljimo vartus irikiuoti gatvje. Galjo bti ir ervens kaljime laikyti kiti kaliniai. Tik vliau suinojom, kad toje voroje jo mons, kurie skirstant prie kaljimo pakliuvo deinij grup. Ten buvo nemaai lietuvi.
62

Negaliu tikrai pasakyti, kuri valand ir kokiame nuotolyje nuo ervens mes prijome didel mik. Apytikriai galjo bti pus dvyliktos, o gal ir dvylikta valanda nakties. Kai visa vora sujo mik, staiga i kairs kelio puss, i miko, kakas vor pradjo audyti i autuv. audiusi buvo kelios deimtys. Voros virininkas sak mums bgte bgti pirmyn, bet audiusieji nuo ms neatsiliko ir toliau aud. Nubg apie imt ingsni, suimtieji krito ant kelio, o enkavedistai pakels griovius ir atsiaud. Kadangi paslaptingi auliai aud tik i kairs kelio puss, tai kelios deimtys suimtj, buvusi ariau deins kelio puss, sargybiniams suvirtus griovius, pakilo ir bgo mik. Sargybiniai juos aud ir daugum nuov, bet keliolikai moni, i j ir keliems lietuviams, pavyko pabgti. audymas truko tik kelias minutes ir staiga nutilo. Sargybiniai ilindo i griovi ir kits kit klausinjo, kas aud i miko, bet niekas i sargybini neinojo. Mes vis dar guljome, nosis viekelio dulkes suki, ir laukm, kas bus toliau. Po keli minui mums sak keltis ir vl po keturis sustoti. Susitvarkius mus ved dar kelis imtus ingsni pirmyn, vl sustabd, sak gulti knipstiems iilgai viekelio, nejudti ir tylti. Trump laik tyljo ir sargybiniai, aplinkui viepatavo siaubingai gdi tyla. Po poros minui vienas sargybinis paklaus: "Kur ms vadai ir komisarai?" Kitas jam atsak: "Navierno oni udrali", aiku, kad jie pabgo. Po to vienas pasisak ess vyresnysis serantas, ir, nesant vad ir komisar, jis vadovausis, ir saks visiems jo sakym klausyti. Jo adresu pasipyl paaipos ir rusiki keiksmai, niekas nenorjo jo pripainti vadu ir klausyti jo sakym. Vyresnysis serantas, savo draug vadu nepripaintas, tyljo. Jo vietoj paband vadu tapti vienas serantas, bet kiti jam ir kalbti neleido, tuojau nuvilp. Neinia, ar likusiems be vad ir komisar enkavedistams bt pavyk k nors i savo tarpo isirinkti vadu, ar ne, bet, jiems besiginijant, atsirado tikrieji vadai ir komisarai. Jie atsirado kairje pusje viekelio ir sustojo ties ta vieta, kur mes su plk.Petruiiu voros prieky isities guljom. Vienas j suriko besiginijantiems kareiviams: Nutilt ir nekalbt! Bet pas mus yra sueist kovotoj, atraportavo panorjs tapti vadu vyresnysis serantas. Kiek j yra? paklaus tas pats vadas ar komisaras i kairs puss viekelio.
63

ei, raportavo vyr.serantas. Tuojau atvaiuos nuo ervens sunkveimis, i j ir susodink sueistuosius, o dabar nutilk! girdjosi tas pats balsas. Trump laik vl buvo tylu, tik kairje kelio pusje susirink vadai ir komisarai negarsiai apie kak tarsi. Netrukus vienas j garsiai paklaus: Bet kas mus upuol ir apaud itame mike? Ar tu neinai, kas upuol? Nagi vokiei nuleisti paraiutininkai. A maiau, kaip j lktuvai vakar, pasialin nuo ervens, ilgai skraid ant io miko ir turbt tuo laiku numet paraiutininkus. Jie mus ir upuol, nordami ituos svoloius ilaisvinti. Tarp kitko, per upuolim keliolika j pabgo, atsak kitas komisaras. Girddami tok komisaro atsakym dl mike vykusio upuolimo, mes su plk.Petruiiu supratome, kad j inscenizavo patys enkavedistai, jis jiems buvo reikalingas pateisinti sumanytas masines kalini udynes. Vadai ir komisarai tarsi toliau. Vienas j ir vl garsiau pasak: Taip bus gerai, sargybinius perveskite i deins puss kelio kair ir viskas bus tvarkoje. Vis tiek mes it svoloi ivesti nesuspsim. Po to jau neliko jokios abejons, kad toje vietoje enkavedistai mus visus suaudys. T patvirtino ir geriau u mus inoj enkavedist veiksmus rusai. Keli j verklendami pradjo enkavedistus prayti pasigailjimo. Vienas pra: Drauge komisare, pasigailk mans, a nesu "politiny", a esu kriminalistas, ir tik per klaid mane paskyr it svoloi grup. Drauge komisare, neudyk nekalto mogaus! Kitas dejavo: Drauge komisare, a esu i Kazans gubernijos, ir Minske neilgai gyvenau. A esu nekaltas, tiktai Vaska mane be reikalo skund. Mano mona serga ir vaikai mai, kas jiems be mans duonos udirbs? Drauge komisare, pasigailk! Girdjosi ir daugiau panai maldavim pasigailti. Mano nervai ir taip jau buvo tempti, o tie rus dejavimai dar labiau juos veik. Kai kuriais momentais bijojau i proto ieiti, tai bt buv blogiausia. tempus vis savo vali, man pavyko pairusius nervus sutvarkyti, ir a apsisprendiau bgti anksiau, negu enkavedistai prads visus audyti. Greitai svarsiau, kaip enkavedistai ruois audyti, kaip audym vykdys, ir savo pabgimo plan. Girdjau komisar sakant, kad sargybinius perves i deins kelio puss kair, tai reik,
64

kad i tos puss ir audys, reiks bgti dein. Kas bus pervedus sargybinius kair? Jie ten turs isirikiuoti, vliau seks vado komanda sargybiniams pasiruoti audyti arba mums atsistoti, nes gulinius neaudys. Man labai svarbu buvo pasirinkti tinkamiausi moment bgti, nuo to priklaus pasisekimas pabgti. A maniau, kad toks momentas bus tada, kada bus paduodama viena ar kita komanda. Klausydami komandos, sargybiniai bganio vieno mogaus neaudys, gali audyti tik pistoletais ginkluoti vadai ir komisarai, o nakties metu i pistolet paleistos kulkos bganiam nelabai pavojingos. Nuo kelio iki miko buvo apie dvideimt ingsni. bgus mik, tarp stor medi autuv ir kulkosvaidi kulkos jau bus nepavojingos. Jei iki pirmos salvs man nepasisekt mik bgti, tai krisiu ant ems, prie jos prisispaustu ir lauksiu, kas bus toliau. Bt blogai, jei bgant sunkiau sueist, tokiu atveju bt sunkiau pas savo eim namo sugrti. Taip apsisprends ir apsvarsts pabgimo plan, pajutau didel palengvjim, nervai nurimo, tik irdis pagreitintai plak. Didels baims nejauiau, vidujinis balsas man sak, kad liksiu gyvas. Reikjo tik savo nervus saugoti, kad lemiamu momentu jie nepakrikt. Kakada buvau skaits patarim, kad norint nervus ilaikyti tvarkoje, reikia mintis sutelkti tokius dalykus, kurie j ne erzint, bet ramint. Greitosiomis nerasdamas nieko tinkamesnio, a taip galvojau: jei jau mane ir nuaus, tai teks igyventi tok trump moment, kokio mano gyvenime dar nebuvo, t.y. tai, k mirdamas mogus jauia paskutin gyvenimo minut. Ar tai nedomu? pats savs klausiau. Pasirydamas bgti prie visos voros suaudym, a niekuo nerizikavau. Maniau, kad audant vis vor, beveik nebus galimybs likti gyvam, o anksiau bgant vienam tokia galimyb beveik utikrinta. Guldamas nekantriai laukiau, kada sargybinius perves kairij kelio pus. Minuts atrod taip ilgos kaip valandos. Pagaliau sargybiniams buvo sakyta pereiti kair. Po komandos jie perjo per viekelyje guljusius mones kaip tiltu, ir kitoje pusje rikiavosi. Tuo momentu a atsargiai patraukiau savo kojas po pilvu, rankas po krtine ir kaip zuikis pasirengiau okti ir bgti. irdis taip smarkiai plak, tartum norjo anksiau u mane pabgti. Igirds garsiai tart pirm komandos od: "Svoloi!" (tai buvo komanda gulintiems atsistoti), a okau ir pasileidau bgti mik. A neatsimenu, kaip perokau per greta mans guljusius plk.Petruit ir kit vyr, ir ar kas
65

nors aud mane bgant, ar ne. Tas momentas i atminties visikai dingo. Atitokau tik tada, kai iki miko liko tik keli ingsniai, bet tuo laiku prasidjo baisus audymas. Enkavedistai stovinius mones aud automatiniais autuvais ir kulkosvaidiais. A knipsias kritau ant ems, prie jos prisiglaudiau ir nejudjau. Jau virsdamas, aibo greitumu pagalvojau, kad, jei a gulsiu kojomis keli, tai nematysiu, kas ten dedasi, todl staigiu judesiu pasisukau kairn ir isitiesiau lygiagreiai kelio. Viekelyje ir tarp jo ir miko girdjosi sueist ir mirtani moni dejavimai ir kriokimas. Miko pusje girdjau ltani saus akeli trakjim ir supratau, kad keliems monms pasisek bgti mik. Pragarikas audymas tssi tik kelias minutes ir staiga nutilo, tik ervens kryptimi dar girdjosi atskiri viai. Po keli minui nuo ervens atvaiavo du automobiliai ir sustojo ties ta vieta, kur anksiau tarsi vadai ir komisarai. A girdjau, kaip prie j prijo keli vyrai, atidar automobili dureles ir juos lipo mons. Vienas automobilis tuojau nuvaiavo pirmyn, o kitas dar stovjo vietoje. Staiga nuo jo pasigirdo baisi komanda: patikrinti, ar neliko gyv! Po komandos ir antras automobilis nuvaiavo paskum pirmj. Tuo paiu laiku vl prasidjo baisus audymas. Pasirod, kad kelios deimtys vyr per pirm audym buvo suvirt viekelio griov, j tarpe buvo ir plk.Petruitis. Igird sakym patikrinti, ar neliko gyv, jie oko i griovio ir bgo mik, o enkavedistai juos aud. A nebgau ir pasilikau, kur guljau, tik kairij rank dantimis sikandau ir pasirengiau j perksti, ir krauju sau veid sutepti, jei enkavedistai eit tikrinti. A galvojau taip: guliu ne tarp lavon, bet vienas, atskirai nuo kit. Enkavedistai, tikrindami kritusius, ir pamat mano kruvin veid, pamanys, kad esu kliudytas galv, guliu negyvas ir paliks mane ramybj. Tuo momentu jauiau daug didesn baim, negu ruodamasis pabgti. audymas greit nutilo. Vienur kitur girdjau naujai sueistus dejuojant ir mirtanius gargaliuojant. Negaliu odiais ireikti, koks didelis buvo mano diaugsmas, kada enkavedist vadas garsiai suuko: "Kuriems velniams reikalingas patikrinimas, ir taip uteks!" I didelio diaugsmo irdis dar smarkiau plak. Juk a likau ne tik gyvas, bet ir nesueistas. Dabar tik laukiau, kad enkavedistai greiiau pasialint. Laukti ilgai nereikjo. Po keli
66

minui jie viekelyje isirikiavo ir garsiai kalbdami nuygiavo ervens Bobruisko viekeliu. Kai a jau j bals negirdjau, paokau ir bgte pasileidau mik. Tik spjau mike nubgti kelis ingsnius, kaip kakoks vyras rusikai paklaus: "Kur bgi?" A taip isigandau, kad sustojau kaip suparalyuotas, net plaukai ant galvos atsistojo. Maniau, kad pakliuvau mike pasislpusiems enkavedistams rankas. iek tiek atsigavs nuo baims, akis iplts irjau i t pus, i kur girdjau nelaukt klausim, ir prie vieno storo medio pamaiau tams apsiaust dvinti vyr. "Tai kur bgi?" jis pakartojo klausim. A tik rankos mosteljimu jam parodiau, kad bgu gilyn mik. " A r neisi pasiirti viekel?" paklaus nepastamas vyras. A neigiamai pakraiau galv ir jau visai atsigavs bgau nuo jo toliau. A maniau, kad tas vyras buvo i ms voros ir kad per audym jam pasisek pabgti mik, tik negaljau suprasti, kodl jis nebgo toliau, bet pasiliko miko pakraty. Bgdamas gilyn mik, umyniau saus akel, ir ji lo. Man atrod, kad lusios akels garsas buvo toks stiprus, j o g j galjo igirsti jau toli buv enkavedistai, ir kad jie sugr ir vl mane suims. Dl tos baims vis kn iurpuliai nukrat. A kritau ant ems, greit nutraukiau nuo koj batus, vien pasikiau po paastimi, kit pamiau u aulo ir, turdamas rankoje "ginkl", pasiryau nuo enkavedist juo gintis, ir gyvas nepasiduoti, jei jie pasirodyt. Taip "apsiginklavs", atsistojau ir, prijs prie storos puies, kelias minutes temptai klausiau. Mike nesigirdjo jokio garso, buvo tylu ir ramu. Prie puies a atsisdau ir mintimi perbgau visa tai, k ivykus i Kauno kaljimo teko igyventi. Visi tie igyvenimai jau buvo lik praeity. Dabar a buvau laisvas ir jauiausi taip laimingas, kaip gali mogus jaustis i numirusi prisikls. Prisiminiau visus nelaims draugus lietuvius. Maniau, Dievas ino, kas j liko gyvas ir kur jie dabar? Buvau susirpins savo ateitimi. Ilgiau sdti prie puies negaljau, reikjo kur nors eiti, bet kur? Eidamas vakarus, susiduriau su rus kariuomens daliniais. Spliojau, kur tuo laiku galjo bti vokiei kariuomens priekiniai daliniai ir kaip greit jie pasieks ias vietoves. Atsiguls, pridjau aus prie ems, vildamasis igirsti vakaruose duslius artilerijos sviedini sprogimus ir i to susivokti, kaip toli jie galt bti, bet jokio garso negirdjau. Prisiminiau, kad pietuose, ne per toli nuo ervens, yra Pinsko balos. Jas pasieks, a galiau, misdamas olmis ir j aknimis, ten sulaukti vokiei kariuomens ir su jos pagalba
67

sugrti Lietuv. Pasiryau plan vykdyti, eiti tik naktimis, o dienomis slptis nuo moni mikuose ir balose. Dangus buvo vaigdtas, ir pagal vaigdes buvo lengva orientuotis. Praddamas nauj yg, a atsiklaupiau, kartoje maldoje padkojau Dievui u tai, kad jis mane saugojo, ygio metu mirties kolonoje dav man jg pakelti visus to ygio sunkumus ir nuo mirties igelbjo. Pasimelds pasileidau miku piet kryptimi. ervens udynes enkavedistai vykd nakt i birelio 26 27 d. I apie 750 moni maai liko gyv. Toks pat likimas buvo ir upakaly ms jusios deiniosios grups moni. Apie tuos mones, kurie buvo paskirti kairij grup, suinojau tik liepos 5 d. Minske. Enkavedistai juos visus paliko be jokios apsaugos dare prie kaljimo. sitikin, kad kaljime enkavedist nra, jie isiskirst. Toje grupje buvo profesorius I.K. ir keliolika kit lietuvi.

GUDIJOS DURPYNUOSE IR KOLCHOZUOSE


jau ltai, danai sustodavau ir temptai klausydavau, ar neigirsiu koki ingsni, bet visur buvo gili tyla. Mano kojins greit suplyo, teko eiti basomis kojomis. Umyns saus atri akel, persidriau iki kraujo vien koj. J perriau nosine ir norjau apsiauti batus, bet tada biau liks be ginklo. Dairiausi aplinkui, nordamas surasti nestor saus puel ar eglait, kuri galiau panaudoti kaip ginkl vietoj bato, bet tokios nedidels nesuradau. Teko eiti toliau basam. Jau gerokai pravitus, prieais pamaiau keliolika neaukt, tankiai augani eglaii. Man pasirod, kad vienos eglaits virutins akels sujudjo. Kadangi jokio vjo nebuvo, tai tas akeli sujudjimas buvo tartinas. Skubiais ingsniais prijau prie artimiausios storos puies ir u jos atsistojs atidiai stebjau t grup eglaii. Netrukus vienos eglaits visa virn sujudjo. A atsiguliau ant ems ir tarp eglaii pamaiau gulint susirietus mog. Galvojau, kas jis galt bti, pavojingas man ar ne? Dar pamaniau, kad jei jis nuo mans slepiasi, tai man nra reikalo bijoti. Atsistojau, prijau ariau eglaii ir rusikai paklausiau, kas jis toks ir kodl ten guli pasislps? Tai a... a... a... ponuli, drebaniu balsu pusiau lenkikai,
69

pusiau gudikai atsak guljs vyras. A... a... esu suaudytas. Toks jo atsakymas mane prajuokino. mogus guli gyvas, su manim kalba ir sakosi ess suaudytas. A irgi esu i nakt suaudytas, tad lsk i eglaii, ir eisime drauge, kalbinau j. Jis buvo aukto gio, stambi kaul, bet liesas ir sudivs kaip giltin. Pasisak ess Gudijos kininkas, turjs k netoli Baltstogs miesto. Prie metus buvo enkavedist suimtas ir laikytas Minsko kaljime u tai, kad buvo kaimo seninas. Buvo basas kaip ir a ir turjo aulinius batus. Sutarm batus apsiauti. Po to suradom dvi sausas nestoras puaites, aplaum nuo j akas ir pasidarm po ger basl. is ginklas buvo tinkamesnis u bat. Ponuli, tik js mans nepalikit. A eisiu ten, kur tik js vesit. Vis laik a meldiausi Auros Vart Panelei veniausiai, ir Ji mane nuo mirties igelbjo. A ir toliau Jai melsiuos ir, jei js mans nepaliksit, Ji ir jus saugos, pra mane naujas prietelis. A paadjau jo nepalikti ir drauge laikytis. Sutarm eiti tokia tvarka: a eisiu prieky ir valgysiuos prie save ir . dein, jis upakaly mans ir valgysis kair ir upakal. Greit ir saul patekjo. Mes jom neskubdami, retkariais vienas kitam kelis odius pratardami. Jis buvo bepradeds pasakoti, kaip enkavedistai j sum, bet nebaigs odio, prislopintu balsu suuko: "Ponuli, bk greiiau u puies!" ir pasileido bgti deinn prie artimiausios puies ir ten krito ant ems. A negaljau suprasti, kok pavoj ir kur jis pamat, ir sustojs visas puses dairiausi, bet nieko nemaiau. vilgteljau gud. Jis ranka rod priek mans u keliolikos ingsni buvusias kelias eglaites ir enklais kviet eiti prie jo. A paklausiau ir, nujs prie puies, greta jo atsiguliau. Ponuli, irk, tarp t eglaii stovi juodu paltu apsivilks mogus. tai, dabar jis mus iri, dabar pasilenk ir vis mus iri. Ponuli, tai negeras mogus, jei jis nuo ms slepiasi. Greiiau bkim i ia. Nuo puies iki eglaii buvo apie 25 ingsniai. Tankios eglaii akos augo nuo pat ems, be to, esu iek tiek trumparegis, todl, kad ir kaip temptai a irjau, bet tarp eglaii nieko nemaiau. Kodl js manot, kad ten stovi mogus? Ar neatsimeni, kaip neseniai ir pats nuo mans tarp toki eglaii slpeisi? A esu tikras, kad jis yra toks pats kaip ir mudu ir ms bijo, todl ir slepiasi. Mes
69

esam dviese, o jis vienas, be to, mes turim po ger basl, todl mums nra reikalo jo bijoti. Eikim prijo ir suinosim, kas jis toks. Ne, ne, ponuli, neik prie jo! A bijau, gal jis persirengs enkavedistas ir vl mus suims! kone verkdamas pra gudas. A j raminau, kad mums nieko blogo neatsitiks prijus prie tarp eglaii stovinio mogaus, taiau jis nesutiko eiti. Tada a grietokai j pabariau, pats pakilau ir, laikydamas rankose basl, nujau prie eglaii. Prijs ariau, pamaiau stovint vyr, kuris, praskleids iek tiek eglaii akas, irjo mane. Painau pulkinink J.Petruit. Ar tu ia, Jonai? paklausiau. Ar tu ia, Juozeli? savo ruotu jis paklaus mane. Kas daugiau su tavimi yra? Jis ilindo i tarp eglaii, mes puolm kits kitam glb ir pasibuiavom. Pasakiau, kad su manimi yra vienas gudas, ir norjau parodyti, kur jis guli, bet jis jau pats artjo prie ms. Dabar jau trise ygiavom piet kryptimi. Madaug po valandos deinje pusje mikas baigsi, toliau matsi auktais krmais apaug klamps durpynai. Tarp krm vienur kitur augo nuskur alksniai ir neauktos egls. Mik nuo durpyn skyr platus spindis. Jis buvo taip variai nuo krm ivalytas, kad per por kilometr abi pusi gerai matsi. Nutarm prie to spindio sustoti ir pailsti. Pasirinkom mike patogesn viet ir visi trys pasislpm tarp tankiai augusi eglaii. Maisto turjom ten pat, nes aplinkui itisais plotais augo sodrs kikio kopstai. Juos rinkom ir godiai valgm. Pasisotinus kikio kopstais, norjosi vandens atsigerti. Gudas turjo skardin puoduk. A pasisiliau eiti u spindio durpyn vandens iekoti. Palikau palt slptuvj ir ijau. jus durpyn, vanduo tryko i po koj, bet, deja, jo gerti negaljau jis buvo juodas kaip degutas. jau gilyn durpyn ir atsidriau prie juod marmalyn. Norint toliau eiti, reikjo okinti nuo vieno krmo ant kito. Taip paokinjs daugiau kaip penkiolika minui, sitikinau, kad tinkamo gerti vandens ten nerasiu. Jau norjau pasukti atgal, bet kairje u keliolikos ingsni pamaiau krmais neapaugusi nedidel aiktel. Keliais okimais j pasiekiau ir sitikinau, kad tinkamo vandens ir ten nebuvo. Toliau eiti nebuvo prasms, ir nutariau grti atgal, kitu keliu. Greitu ingsniu perjau aiktel ir jau norjau lsti krmus, bet i ten pasigirdo lenkikai: "Sustok, pone!" Kaip perkno trenktas a sustojau
70

ir iplts akis irjau krmus. I ten greit pasirod vienas vyras ir lenkikai paklaus: " A r tamsta esi lietuvis?" "Taip, esu lietuvis", atsakiau jam lenkikai. "Pamats tamstos uniform, a taip ir pamaniau, kad esi lietuvis. A pats esu pusiau lietuvis, pusiau lenkas, mano tvas buvo lietuvis, o motina lenk. Mano pavard Januaitis". Man teko skaityti lenk karikame urnale "Bellona" kelet straipsni, pasirayt generolo Januaiio. Ar jis nebus tamstos giminaitis? Jis yra mano vyresnysis brolis. Mums besikalbant, greta Januaiio atsirado ir kitas vyras. Tada ir a prijau prie j. Sulindom giliau krmus ir pokalb tsm. Januaitis ir jo draugas pasisak es ininieriai. A b u atrod dar jauni, apie 30 35 met. Jie sil man laikytis drauge su jais, bet a atsakiau, kad esu ne vienas, kad mike palikau du draugu. Be to, paaikinau, kad didesnei grupei bus daug sunkiau slapstytis. Atsisveikin ir abipusiai palinkj laimingai sugrti namo, isiskyrm. slptuv grau kitu keliu. Jau buvau arti spindio netoli slptuvs, kai igirdau toje pusje neaikius vyro ir moter balsus. Atsargiai prislinkau ariau kalbani ir prie spindio pamaiau vien vyr ir dvi moteris. Jie kalbjo gudikai. Paklauss kelias minutes j pasikalbjimo, suinojau, kad jie yra pabgliai i ervens miesto ir nori vykti Bobruisk. I ervens jie buvo nuj iki miko, kur mus aud, bet enkavedistai grino juos atgal. Civiliams monms tas kelias udarytas, todl jie buvo priversti eiti per durpynus ir t mik. Atj iki to spindio, jie neinojo, kaip toliau eiti, kad pasiekt ervens Bobruisko keli. Suinojs, kas jie toki, ijau i krm ir paklausiau, kas jie ir k ia veikia? Jie paman, kad a esu karys, vadino mane "tovari vojennyj" ir papasakojo savo bdas. A norjau greiiau j nusikratyti ir nurodiau jiems eiti spindiu pusantro kilometro pietryius. Ten yra skersinis kelias, kuriuo eidami, pasieks ervens Bobruisko keli. Jie padkojo, pasim savo ryulius ir nujo nurodyta kryptimi. Kai jie jau buvo nutol apie pus kilometro, a bgte paskubjau slptuv ir papasakojau Petruiiui apie susitikimus su lenkais ininieriais ir gudais pabgliais. Toki pabgli reikjo laukti daugiau. Ilgiau pasilikti toje slptuvje buvo nesaugu. Trumpai pasitar, nusprendm persikelti klampius durpynus.
71

Perj spindi, okindami nuo kupsto ant kupsto, nuo krmo ant krmo, nutolom nuo sauso miko apie pus kilometro ir suradom didesni gabal sausos ems, kur augo nuskurusi egl. Ten pasirinkom nauj slptuv. Sausos ems uteko visiems trims itiestomis kojomis atsissti. Nauj slptuv i vis pusi deng krmai. Mus pamatyti galt tik prij visai arti. Buvom pavarg ir norjom miego. Susitarm, kad du gulsim miegoti, o treias apie por valand buds, paskum adins i eils kit budti. Metus burtus, man pirmam teko budti. Petruitis su gudu atsirm nugaromis egl ir greit umigo, o a prie sausos ems krato rankomis ikasiau apygili duobel, riekuiomis ismiau i jos juod vanden. Kada duobel vl prisipild, puodeliu pasmiau vandens ir nudiugau: vanduo buvo ne juodas, bet rudas, ir i bdos galima buvo j gerti. Madaug po poros valand paadinau gud, pats atsisdau jo viet ir greit umigau, ir miegojau apie tris valandas. Pabudau tik todl, kad labai pertjo veid ir rankas. To pertjimo kaltininkai buvo dideli uodai. J buvo milijonai, ir taip atkakliai mus puol, jog sunku buvo nuo j apsiginti. Man miegant gudas pagilino ir praplatino mano ikast duobel, ir mes turjom apyvario vandens. Su Petruiiu tarms, k toliau darysim, vietoj pasiliksim ar toliau pietus eisim. Mums rpjo, kokia yra padtis rus vokiei fronte Minsko rajone. Vakaruose, i kur vokiei laukm, buvo ramu, nesigirdjo jokio artilerijos audymo. Neinojom, ar rusai traukiasi, ar naujas dalis front siunia. Pastaruoju atveju j kariuomens dalys galjo front eiti ir Bobruisko ervens keliu. Tas kelias nuo ms slptuvs buvo netoli, ariau prie jo prij, mes galtume matyti, kas ten dedasi. Pasiryom eiti ariau to kelio. Spindis jo i iaurvakari pietryius, lygiagreiai to kelio. Ijom spind ir pasukom iaurvakarius, tikdamiesi rasti skersin keli ir juo ieiti mums rpim Bobruisko ervens viekel. Madaug u keturi kilometr t keli radom. jom kairija kelio puse, prisidengdami krmais. A jau prieaky, paskui mane per kelis ingsnius gudas ir paskutinis Petruitis. Prajus apie tris kilometrus, prie mans prioko gudas ir susijaudins tyliai pasak: "Ponuli, a matau ten palapines. Ranka parod priek. Ten vaikto ir tie kareiviai, kurie mus aud, bkim greiiau mik!" A sustojau u artimiausios eglaits ir
72

pamaiau u 300 400 metr kelias dideles palapines ir prie j kelis enkavedistus. Tuo momentu ir Petruitis prie ms prijo. Greit jom mik prisilaikydami kelio, traukms atgal. Dabar a jau paskutiniuoju. Pasiirjs atgal, pamaiau kita puse kelio ateinanius penkis ar eis kolchozininkus. Jie jo u mus daug greiiau ir netrukus mus pralenk, ir turbt mus pamat, nes vienas nuo grups atsiskyr ir gro prie palapini. Mes tai pastebjom ir bgom gilyn mik. Gal u kilometro pribgom klamp durpyn, kur negalima buvo eiti. Petruitis paband nuo kranto uokti ant kupsto, bet nepataik ir krito aukiau keli dumbl, a su gudu vos j itraukm. Gerai, kad saul jau leidosi ir greit temo. A p i e valand mes jom palei durpyn, miku vakarus, nakt praleidom sulind kadagius ir birelio 28 d. ryt grom savo nauj slptuv. Jei ne gudo geras regjimas, tai mes vl btume pakliuv enkavedistams nagus. Nesuinojom, ar nujs link palapini kolchozininkas mus idav ir ar enkavedistai ms iekojo, ar ne. T pai dien anksti ryt dl neatsargumo, o gal labiau dl smalsumo uvo daktaras Kupinas, rodos, Petras. Jis saksi kur laik buvs dienraio " X X amius" bendradarbis. Apie jo uvim lenkas urnalistas taip papasakojo mike sutiktam lietuviui, kurio pavard pamirau: Birelio 27 d. anksti ryt netoli tos vietos, kur nakt vyko udyns, mike sutikau lietuv, daktar Kupin. Susipain, pasipasakojom, kaip mums pasisek isigelbti, ir abu panorjom pasiirti, kaip udyni vieta atrodo dienos metu. Daktaras jo pirmas, o a u keli ingsni paskui j. Dl atsargumo eidami tyljom. Kai prijom miko pakrat ir daktaras ijo i miko, a igirdau komand: "Stok, rankas auktyn!" A kritau ant ems ir atbulas liauiau atgal. Po keli minui igirdau du pistoleto viu ir supratau, kad daktaras uvo. Liepos 5 d. Minske apie t lidn ini papasakojo kalbjs su lenku urnalistu lietuvis. Sugr slptuv buvom pails ir iki piet pasikeisdami miegojom. Pabudus labai norjosi valgyti, bet durpyne ir kikio kopst nebuvo. Alk mainom, gerdami vanden. A dar turjau palto kienj truput cukraus ir po iupsn daviau Petruiiui ir gudui. Vakar taip ir nesuinojom, kas dedasi ervens Bobruisko viekely, o mums tai labai rpjo. Petruitis pasisil eiti pasivalgyti
73

pietryi kryptim tinkamesns vietos. Po poros valand jis gro ir prane surads patogi viet u poros kilometr. Jam pailsjus, ijom jo parinkt viet ir po valandos j pasiekm. Tai buvo graus jaunas berynas, pro j jo krmais apaugs griovys ir buvo pakankamai sausa, o kas svarbiausia, kad u dviej kilometr rytuose matsi Bobruiskoervens viekelis, kur mes galjom stebti. Dabar turjom dvi slptuves. Jei kas mus ia pastebt, mes grtume sen viet. Naujoje vietoje a priliauiau bereli ak, jas prie saul pasiklojau ir atsiguls greit umigau. Petruitis atsigul pavsy ant griovio kranto, o gudas kas nauj ulin. Petruitis skundsi, kad j kreia drugys ir jo temperatra pakilusi. Neinau, kaip ilgai buvau miegojs, kada Petruitis mane paadino ir pasak girdjs pietuose unis lojant. Jis man, kad unys lojo kolchoze ir kad tas kolchozas turt bti netoli. Jis sak, kad gerai bt, jei vienas i ms nueit t kolchoz, gal galima bt i ten parsineti kokio maisto, ir pats pasisil eiti. A atsakiau, kad sirgdamas jis negali eiti, eisiu a. Petruitis pakartojo, kad tik jis vienas gali eiti, nes a su karika uniforma negaliu monms pasirodyti, o gudu jis nepasitiki. Po keli minui gino a sutikau, kad jis pats eit. Jis prikalbjo gud duoti jam savo apiplyusius kaimieio drabuius ir persirengs ivyko. Iki sauls nusileidimo buvo apie trys valandos. Mes su gudu nekantriai Petruiio laukm, tikdamiesi, kad jis parne i kolchozo iek tiek duonos. Bet ir saul jau nusileido, pradjo temti, o jo vis dar nebuvo. A labai susirpins spliojau, kas jam galjo atsitikti, ir bijojau, kad kolchoze j galjo suimti ir perduoti enkavedistams. Gudas buvo nemaiau u mane susirpins, tik ne dl Petruiio likimo, bet dl savs. Ponuli, ar vakar a nesakiau, kad jis negeras mogus, dabar ir pats matai, kad jis pats toks yra. Js draugas mus abu apgavo. Jis pam mano prastus kaimieio drabuius, man atidav savo ponikus ir nuo ms pabgo. K a dabar veiksiu su jo drabuiais? Kiekvienas kolchozininkas, mane pamats, supras, kad a ne vietinis, ir perduos enkavedistams, o tie ir vl mane audys, verklendamas skundsi senis. A j raminau ir tikinjau, kad Petruit i seniau pastu kaip pador mog, kad jis ms neapgavo ir nepabgo, bet j galjo kokia nelaim itikti, ir todl jis negrta.
74

Sutemus, vis apylink apgaub toks tirtas rkas, kad u poros ingsni nieko nesimat. A sdjau ant griovio kranto ir klausiausi, ar neigirsiu grtanio Petruiio ingsni. Gudas vaikiodamas pusbalsiu meldsi. Staiga blyksteljo aibas ir sugriaud griaustinis. Netrukus prapliupo smarkus lietus. Tuo momentu igirdau Petruit aukiant: "Juozai, atsiliepk!" A paokau nuo griovio kranto ir suukau: "Jonai, a ia!" " A negaliu paeiti, ateik man pagalb!" auk Petruitis. A pagriebiau lazd ir paskubjau prie jo. Po keli minui suradau j u puss kilometro nuo ms slptuvs. J smarkiai krt drugys. Pridjs rank prie kaktos, pajutau ymiai pakilusi temperatr. Uod sugeltas, jis sirgo maliarija, kuria jau kart buvo sirgs. Beveik vilkte parvilkau j slptuv, nes tikrai negaljo eiti. Jis sak, kad artimiausias kolchozas yra u keli kilometr ir iki jo jis nenujs, nes eidamas aukta ole per pievas labai pailss. Kai saulei leidiantis jis pamat kolchoz, tai iki jo dar buvo apie keturi kilometrai, ir jis turjo grti atgal. Iki vidurnakio smarkiai lijo, ir ant ms neliko sauso silo. Po lietaus oras atalo. Mes guljom ant perlytos ems, beveik vandeny, prisiglaud vienas prie kito ir per nakt nemiegojom, tik autant a truput primigau. Birelio 29 d. rytas buvo graus, saultas, rkas isisklaid. Drugys nustojo Petruit krts, ir jis umigo. A atsikliau, nusiaviau batus ir basas vaikiojau po ras. Pamaiau kelet ma rud varliuk, okinjani olje. Dingteljo mintis, kad a galiu jas pagauti, umuti ir j launeles suvalgyti. Nors buvo gaila nekaltus gyvnlius udyti, bet badas privert. Pirm pagaut varliuk umuiau, nupliau upakalines kojytes, nulupau nuo vienos odel ir norjau nuryti, bet negaljau. Nemalonus jausmas mane vis supurt, pradjau iaukioti, ir varls launel i burnos ikrito. Tada palto kienje suradau keliolika grdeli cukraus ir, sidjs burn antr varliuks launel, kartu su kruopele cukraus nurijau. T ryt suvalgiau apie 20 varliuki launeli ir netrukus pasijutau stipresnis. Badas privert tapti varliamuiu gandru. Saulei pakilus, ms drabuiai idivo. Petruitis jautsi geriau. A buvau neramus dl Petruiio ligos ir msiau, ko gi mes, tnodami balose, susilauksim? Kas bus, jei vokieiai greit nepasirodys, o Petruitis galutinai susirgs? Tada mes visi galim badu mirti. Juk per vis savait mes buvom gav tik po kelis auktus sriubos Minsko kaljime ir po 100 gram duonos ervenje. Balose ir kikio kopst nebuvo. Susirpins ateitimi, a stengiausi tikinti Petruit, kad dar t pai dien mums
75

reikia balas palikti ir eiti vakar jo matyt kolchoz. I pradi jis nenorjo apie tai ir kalbti, bet pagaliau man pasisek ji tikinti, kad mums btinai reikia taip pasielgti. A p i e ketvirt valand popiet apleidom slptuv ir ijom vakar Petruiio matyto kolchozo iekoti. Perjus beryn ir u jo karkl krmus, prie ms akis atsivr keli ketvirtaini kilometr didiuls pievos su daugybe em kast aukt kari, kurios buvo naudojamos ieno kgiams krauti. Piev ol buvo veli ir aukta, vietomis kelius siek, trukd eiti ir labai vargino, todl jom ltai ir danai ilsjoms. Pievos tssi apie du kilometru, o u j vl matsi krmai. Perj tuos krmus, pamatm kitas, iek tiek maesnes pievas. U piev, madaug u 3 4 kilometr, ant kalno matsi didokas kolchozas ir prie jo, deinje, didelis mikas. Pavakary buvom jau visai arti kolchozo, iki jo liko netoliau puss kilometro, reikjo tik pereiti iklampotas ganyklas. Petruitis buvo taip nusilps, kad negaljo eiti ir atsigul. J vl drugys krt. Prie jo atsisdau ir a su gudu, neimanydamas k toliau daryti. Apsivalgiau aplinkui ir gale kolchozo ant kelio pamaiau grup moter ir paaugli vaik. Kai kurios moterys ms pus rankomis rod. Apie tai pasakiau Petruiiui. Jis pra mane eiti su gudu kolchoz, kur, pailsjs, ir jis ateisis. A taip ir padariau. Gale kolchozo mus sutiko jau anksiau matytos moterys. A joms pasakiau, kad mes trise esam pabg nuo vokiei, ilgai psiom keliav, labai pavarg, kelias dienas nieko nevalg, ir praiau duonos. Moterys atsak, kad kolchoze jau nuo Velyk duonos niekas neturi ir mums gali duoti tik bulvi. Praiau duoti bulvi. Tuo laiku prie ms prijo apysenis vyras ir pasak atneis mums duonos. A jam padkojau, ir jis skubiai pasialino. Paklausiau moteris, kas per vienas tas geras senis? Jos atsak, kas jis yra kolchozo kerdius, kad tik jis vienas turi duonos, ir paaikino kodl. Kerdius u savo darbadienius gauna lygiai su kitais darbininkais savo dal grdais ir pinigais. Be to, kiekviena kolchozinink, nordama, kad kerdius geriau priirt jos karv vasar, dar nuo savs t jam duoda, todl jis daugiau u kitus ir duonos turi. Netrukus kerdius gro ir padav man ir gudui po ger riek duonos. Dvi moterls atne po duben rgtaus pieno. Mes godiai valgm, o gudai mus klausinjo, i kur esam ir kaip ia patekom. A jiems pasakojau, kad esame i Lietuvos, nuo Vilniaus, ir, karui
76

prasidjus, nuo vokiei pabgom. Gudai turbt nelabai man tikjo, kraip galvas ir panibdom kak tarp savs kalbjo. Valgydamas a garsiai pasakiau savam gudui, kad mes turim palikti duonos ir Jonui (petruiiui). Kerdius paklaus, ar tas mogus, kuris guli ganykloje, ms draugas Jonas ir kodl jis ten pasiliko? A atsakiau, kad jis yra ms draugas, serga maliarija, negali paeiti ir todl ten pasiliko. Gerai, balandliai, js suvalgykit vis duon, js draugui a atneiu daugiau, pasak gerasis kerdius ir nuskubjo atneti duonos. Viena senut sak turinti geros giros, kuri gelbsti prie maliarij, ir paadjo pati nuneti Jonui. Kita moterl atne ligoniui por ali kiauini. Netrukus sugro ir kerdius su duona. Su kiauiniais ir duona a paskubjau pas Petruit ir jam papasakojau, kaip gudai mus sutiko. Jam valgant, atjo ir senut su sotliu giros ir dubenliu rgtaus pieno. Su savimi ji atsived keleri met savo snaus berniuk. Atsisdusi prie ms, ji pasakojo apie savo eimos ir kolchozo gyvenim. Kolchozas vadinosi Palini (Pirteliai). Dauguma jo gyventoj buvo katalikai, kelios eimos pravoslav ir dvi sentiki. Visi gyventojai buvo pamalds, naktimis slaptai kriktijo naujagimius ir visi neapkent komunist. Gerai darot, balandliai, sakydami monms, kad esat pabg nuo vokiei. Atsarg mog ir Dievas saugo, atsargumas ir jums reikalingas. Ms kaimo mons ino, kad js esate i t, kuriuos an nakt komunistai aud mike prie ervens. Mes jus pamatm einanius pievomis prie ms kaimo ir supratom, kas js esat. Bet ms nebijokit, niekas ms kaimo moni js neiduos. Ms kaime nra tos eimos, i kurios enkavedistai nebt ko nors sum ir ive, ir niekas neino, kur jie yra, tartum juos em prarijo. tai ir ito berniuko tvas, mano snus, prie por met vien nakt buvo suimtas ir ivetas. Antr sn iemet kariuomen pam, gal ir jo jau gyvo nra. Bet tai Dievo valia, ir mes turim jai paklusti. Taigi, balandliai, bkit ir toliau atsargs, nes yra nemaa ir blog moni. Te Dievas jus saugo, baig senut ir, atsiklusi ir mus peregnojusi, gro kolchoz. io kolchozo moterys, ypa senesnio amiaus, buvo mums nepaprastai geros ir gailestingos. Petruiiui pavalgius, ir mes nujom kolchoz. Jame buvo sustoj keliolika eim, pabgusi i Minsko ir Puchovii, todl mes nakvynei vietos negavom. Kolchozo gyventojai mums patar pernakvoti mokykloj, kuri buvo apie pus kilometro nuo kolchozo. Ijom
77

mokykl, bet pusiaukelj tarp mokyklos ir kolchozo radom prie stai lenteli tvoros pastatyt skiedromis dengt pus stogo. Tarp tvoros ir stogo susidar savotika pair, kurioje nutarm pernakvoti. Buvo jau vakaras ir saul leidosi. Mes buvom pavarg ir rengms gulti, bet gudas sulaik, pamats ateinant nuo mokyklos ginkluot raudonarmiet. A pairjau per pairs antr gal ir pamaiau i prieingos puss, nuo miko, ateinant kit raudonarmiet be ginklo. Netrukus abu susitiko arti ms pairs ir pradjo kalbtis. J pasikalbjim mes girdjom ir suinojom, kad mokykloje yra kakoks komisaras ir i norini pernakvoti mokykloje reikalauja parodyti dokumentus. Bijojom, kad jie nepanort nakvoti ms pairj, bet, ai Dievui, abudu, keikdami komisar, nujo kolchoz. Mes diaugms, nenuj mokykl, btume pakliuv. Birelio 30 d. autant jom mik, kuriuo kelet kilometr ingsniavom vakarus, sutikdami nemaai pabgli. Ij i miko prie Ivanovkos kolchozo, pamatm aukt gelein tilt per up. Abiejuose tilto galuose buvo pastatyti sunks kulkosvaidiai, raudonarmieiai tikrino praeinani dokumentus. Tas kelias vakarus mums buvo udarytas, todl pasukome atgal Palin, bet ten nesustojom. Pro t kolchoz i vakar rytus jo platus viekelis, kuriame t dien buvo didelis judjimas. Mes nenorjom prie to viekelio ilgiau pasilikti, buvo pavojinga. Savo drabuiais ir neskustomis barzdomis mes labai skyrms nuo vietini gyventoj, ir kreipm save vis dmes. Nors buvo kartas oras, bet, slpdamas savo karik uniform, a buvau apsivilks iemin palt ir pastats jo apykakl. moni klausiamas, kodl nenusivelku palto, atsakydavau, kad sergu ir man alta. Tuo laiku a prisiminiau profesori I.K. ir mintyse jam dkojau, kad neleido man palt numesti. Tada jis man buvo labai reikalingas. U dviej kilometr nuo Palini, piet pusje, matsi Molotovo vardo kolchozas. Mes ten ir nujom. Gale kolchozo mus sutiko kelios moterys, joms vl reikjo aikintis, kas mes esam. Atsisdom ant vyrduobs krato pailsti. Petruitis skundsi, kad jam labai bloga ir kad toliau eiti negals. Moterys patar mums eiti kolchozo ferm (pienin), kur galsim gauti pieno ir patokos (dirbtinio medaus). Petruitis nenorjo eiti ir ferm, bet likti kur laik prie vyrduobs, o vliau eiti mik. A neinojau, k daryti. Nenorjau Petruit vien palikti, bet
78

nenorjau likti ir tame kolchoze, arti judraus viekelio, kuris i kolchozo matsi. Reikjo laukti, kad netrukus tuo viekeliu trauksis raudonosios armijos dalys ir nemaai raudonarmiei pasieks ir t kolchoz. A norjau eiti pietus, toliau nuo viekelio, bet Petruitis atsisak. Pasakiau, kad su juo ir a pasiliksiu, bet Petruitis protestavo. Nra jokio reikalo mum abiem ia ti. Tu, Juozeli, eik ir iekok bd isigelbti. A negaliu toliau eiti ir ia pasiliksiu. Jei tau pavyks isigelbti, pranek mano namikiams, kur a likau. Jei pasveiks parvykiau namo, praneiu apie tave. k bus panau, jei a ia tave paliksiu ant vyrduobs kranto? Kur tu vienas sirgdamas pasidsi ir kas tave slaugys? O k bus panau, jei tu ia mane beslaugydamas drauge su manimi vl pateksi t velni rankas. Bent vienas, kuris galim, turime isigelbti. Po poros valand kris kartis, a ir vl galsiu nulsti mik, o tu eik, tik greiiau eik, kol dar niekas neatkreip i mus dmesio. Petruiiui pasisek mane tikinti, kad nra reikalo abiem ten pasilikti. Su didiausiu nenoru sutikau j palikti. Nuoirdiai su juo atsibuiavom ir isiskyrm: jis paliko prie Molotovo vardo kolchozo, o a su gudu nujau piet kryptimi. Man ir Petruiiui jau sugrus Lietuv, paaikjo, kad jis nuo ms atsiskyr tik todl, kad labai bijojo bti tarp moni ir norjo grti mik. Savo knygoje "Kaip jie mus suaud" jis sako, kad, nuo ms atsiskyrs, jis nujo mik. Atsiskyr nuo Petruiio, mes su gudu nujom apie keturis kilometrus piet kryptimi ir netoli vieno kolchozo sustojom retai krmais apaugusioje pievoje. Nakvojom gale kolchozo, tuioj darinj. T nakt u keliolikos kilometr vakar pusje aikiai girdjosi smarkus artilerijos audymas. Apie vidurnakt daug lktuv praskrido ryt kryptimi ir netrukus pasigirdo smarkus bombardavimas. Tai buvo enklas, kad vokieiai jau netoli. Liepos 1 d. praleidom darinj ir tik trumpam laikui buvom ij piev prie upelio atsigerti. Pavakary jau daug ariau negu nakt Prasidjo smarkus artilerijos audymas ir tssi apie dvi valandas. Saulei leidiantis, nujom kolchoz. Viename kieme pamaiau ulin ir ant svirties kablio kabant medin kibir. Namo priebuty ant suolo sdjo apysenis vyras, o ant kito suolo jauna variai miestietikai apsirengusi mergait. js kiem, papraiau vyr leisti mums atsigerti. Jis ne tik leido atsigerti, bet pakviet mus pas save ant
79

suolo atsissti. Usimezg kalba. Vl klausimai: kas mes, i kur ir t.t. A jam pasakojau, kaip ir kitiems, t pai istorij. Kitoje pusje sdjusi mergait tyljo ir vis laik mus stebjo. Baigs pasakoti, a paklausiau eiminink, ar mes negaltume jo darinj pernakvoti? Jis leido ir pasak, kad darinj yra pernykio ieno, ant kurio galsim atsigulti. Gudas tuojau atsisveikino ir nujo darin, a dar likau. Gudui nujus, eimininkas paklaus, kodl mes bgam nuo vokiei? Argi jie toki baiss, kad nuo j reikia bgti? Jis netiki, kad vokieiai bt blogesni u komunistus. Neinodamas su kuo kalbu, buvau atsargus ir negaljau atviriau pasisakyti. ms kalb siterp ir ant kito suolo sdjusi mergait. Ji buvo jaunesnioji eimininko dukt, Minsko universiteto student medik. Ji paklaus, kaip vokieiai vertina rus auktsias mokyklas? Ar jie pripains tose mokyklose ieitj moksl, um Gudij? A atsakiau, kad to neinau, nes maai vokieius pastu. Netrukus eimininkus atsisveikinau, teisindamasis, kad esu labai pavargs, ir nujau darin, atsiguliau ant ieno ir greit umigau. I miego buvau paadintas smarkaus artilerijos audymo pietvakariuose. Kautyns vyko ne toliau trij kilometr, girdjosi ir sunkij kulkosvaidi audymas. Po kokios valandos audymas nutilo, o po pusvalandio igirdom tankus vaiuojant i vakar rytus. Rytuose buvo girdimi stiprs bombardavimai. Mes pribgom prie darins sien ir per plyius valgms, bet artimoje apylinkje nieko nesimat. Atsigulm ien ir laukm ryto. Liepos 2 d. i pat ryto matm nedideles grupes ir atskirus raudonarmieius kolchoze ir praeinanius laukais ir pievomis pro kolchoz. Visi trauk rytus. Apie 12 val. igirdom rytuose smark artilerijos audym, madaug u 10 kilometr. Buvo aiku, kad tame bare raudonosios armijos dalys buvo nubloktos, ir ms kolchozas jau vokiei kariuomens inioje, bet mes dar i darins njom, nes vis dar matm raudonarmieius, einanius pro kolchoz ryt kryptimi. Su jais susitikti vengm. Daugumas raudonarmiei buvo be ginkl, kai kurie basi, be kepuri ir vienmarkiniai. A p i e 5 val. ujau pas eiminink kambar. Jis buvo vienas. Na, kaip jauiats? Galit diaugtis, jums jau nra reikalo daugiau slapstytis. Vokieiai jau nuvijo rusus u 15 20 kilometr, sutiko mane eimininkas. A nesuprantu, k js norit pasakyti, stengiausi nuduoti
80

nesuprants jo. Bkit ramus, a inau, kas js esat. Vakar buvot neatsargus. Nordamas usidegti papiros ir imdamas i kelni kiens degtukus, js atvertt palto skvern. A pamaiau js karik uniform ir supratau, kas esat ir kodl tokiame karty nenusivelkat ieminio palto. Birelio 26 d. a buvau ervenj ir ten maiau, kaip enkavedistai var miesto gatvmis didiul vor kalini. V o r o j e pastebjau kelis vyrus, vilkinius tokiais pat kaip ir js uniforminiais drabuiais. inau, kad t nakt enkavedistai suaud daug kalini ervens mike. Kai vakar pamaiau jus savo kieme, tai supratau, kad js abu likot gyvi tose udynse ir, laukdami vokiei, slapstots. A jau sakiau, kad jums jau nra reikalo slapstytis, joks pavojus negresia. Prie por dien visi virininkai komunistai i aplinkini kolchoz pabgo, juos palydjo ms didiausia neapykanta. Prasidjus karui, mes, senesni mons, apsidiaugm ir laukm vokiei, tikdamiesi, kad jie mus i rus bolevik teroro ivaduos. Kitaip galvoja dalis ms jaunimo, ypa studijuojantieji auktosiose mokyklose. Vakar girdjot, kuo susirpinusi mano dukt: ar vokieiai pripains auktosiose bolevik mokyklose ieitj moksl? Koks ten "auktas mokslas" bolevik universitetuose! Prie por met mano vyresnioji dukt baig Minsko universitet, studijavo medicin ir dabar jau gydytoja. Kokia ji gydytoja, su paaipa kalbjo eimininkas, prierevoliucini laik feleriai daugiau nusimano u dabartinius gydytojus. eimininkui baigus kalbti, a atvirai pasisakiau, kas esu. Tuo laiku atjo ir gudas i darins. eimininkas pavaiino abu balta duona ir rgtum pienu. Mes valgm, o jis pasakojo apie savo gyvenim. Prie kolektyvizacij jis buvo kininkas, turjo keliolikos ha ems k ir atliekamu laiku vertsi veiko verslu ervens mieste. Paskelbus kolektyvizacij, jo kaip veiko nevert dirbti kolchoze. Kaip ir kitiems, jam buvo palikti trobesiai, 3/4 ha daro, arklys, veimas ir rogs. Neirint to, kad u leidim verstis veiko amatu metams mokjo 5000 rubli, jis gyveno daug geriau u kolchozininkus ir pajg dvi dukteris leisti universitet. Mums baigiant valgyti, kambar bgo i gretimo kolchozo apyjaunis vyras ir paklaus: Ar pas jus german dar nra? O i kur jie pas mus gali bti? savo ruotu paklaus 81

eimininkas. Ar tai jos dar neinot, kad pereit nakt j labai daug pravaiavo pro ms kolchoz? ryt buvo kiti sustoj, bet po poros valand ir tie ivaiavo. Prie valand vl nauji atsirado. "Nu, i udnoj narod eti germancy!" Na ir stebtini mons tie vokieiai! Ir tie, ryte buvusieji, ir dabartiniai, kai tik sustojo, tuoj pusnuogiai isireng, pradjo batus valyti, skustis, praustis ir epetukais dantis valyti tartum jie rengsi bali. N vienas psia neina, visi vaiuoti. Na, ir duos jie ruskiui kail! O pas mus atbg ydeliai i Minsko, pamat vokieius, verkia ir sau plaukus rauja. Ir gerai tiems parkoms, uteks jiems ponauti, daugiau mums ant sprando jie nesds! baig savo praneim atbgs kolchozininkas. I to, kokia pakilia nuotaika jis pasakojo apie vokieius, galima buvo suprasti, kad ir jis j lauk. Grtant Minsk ir kalbant su gudais kolchozuose patyriau, kad beveik visi jie vokiei lauk. Labai gaila, kad vokieiai juos apvyl. Pavalgs, padkojau eimininkui u vaies, irdingai su juo atsisveikinau ir su gudu ijau vokiei uimt kolchoz, kuris buvo u poros kilometr.

VOKIEI KARIUOMENS TABUOSE


Eidami pas vokieius, sutikom keturis beginklius raudonarmieius. Visi buvo be dir, du vienmarkiniai ir basi. Visi atrod labai pavarg. Vienas j paklaus, kur mes einam? Suinojs, kad einam artimiausi kolchoz, jis spjo, kad ten yra vokieiai. A atsakiau, kad mes kaip tik pas juos ir einam. Argi js vokiei nebijot? Ms pulko komisaras mums pasakojo, kad vokieiai pakliuvusiems nelaisv raudonarmieiams nupjausto ausis ir nosis, ibado akis ir vairiai kankina. Ar tai tiesa? paklaus vienas raudonarmietis. A atsakiau, kad komisarai jiems melavo, kad vokieiai nra barbarai ir paimt belaisvi nekankina, kad tik enkavedistai taip su monmis elgiasi. Kaip js manot, k vokieiai su mumis darys, jei mes pas juos nueisim? toliau klausinjo tas pats raudonarmietis.
82

A pakartoju, kad vokieiai js nekankins, bet pasis belaisvi stovykl. - Jei taip, tai mes eisim drauge su jumis pas vokieius. Ms pulkas sumutas ir isklaidytas, ir mes neinom, kur eiti ir k daryti, guodsi raudonarmietis. A jam nieko neatsakiau. Pasiklm ant kalvos ir u jos pamaiau u kilometro ant kitos kalvos vokiei uimt kolchoz. Visi keturi raudonarmieiai jo paskui mus. Eidamas toliau, nusivilkau palt ir usimeiau ant peties. Priartjus per pus kilometro prie kolchozo, pamaiau vokiei sargybin, stovinti po mediu prie namo. Kai a buvau nuo jo madaug u deimt ingsni, jis suuko: "Stok, rankas auktyn!" A sustojau ir ikliau rankas. Sargybinis, atkis pistolet, prijo ariau ir paklaus, ar turiu ginkl. Atsakiau, kad neturiu. Jis dar paklaus, ar a esu komisaras? A nusiypsojau ir atsakiau, kad nesu komisaras, bet Lietuvos kariuomens atsargos pulkininkas Juozas Tumas. Tuo laiku atjo virila, sak sargybiniui stoti savo viet ir mane paklaus, ar kalbu vokikai, jei ne, tai kokiomis kalbomis kalbu. Atsakiau, kad vokikai moku silpnai, esu lietuvis ir kalbu lietuvikai, rusikai ir lenkikai. Virila mokjo iek tiek lenkikai ir pasak vesis mane pas bataliono vad. Gudui ir raudonarmieiams jis sak pasilikti prie sargybinio ir palaukti. Kolchoze matsi nemaai vokiei kareivi. Man su virila pro juos einant, dviejose vietose jie klaus: "Komisaras?" Virila atsak, kad a esu ne komisaras, bet Lietuvos kariuomens pulkininkas. Bataliono vad kapiton suradom vakariniame kaimo gale. Jis buvo dar jaunas vyras, atsisegiojs munduro sagas, sdjo sulankstomoj kdj ir skait kakok rat, retkariais pavelgdamas ant keli iskleist emlap. Jam baigus skaityti, virila atraportavo, kas a esu ir kokiomis kalbomis kalbu. Taip pat prane apie gud ir raudonarmieius, Paliktus prie sargybinio. Kapitonas nuvelg mane nuo galvos iki koj ir Paklaus mano vardo ir pavards. Po to sak virilai pakviesti vyr.leitenant, kurio pavard pamirau, o man parod sstis netoli jo ant ols. Po keli minui virila sugro su vyr.leitenantu. Jis mokjo rusikai ir buvo bataliono vado vertju. Su jo pagalba a trumpai papasakojau
83

apie savo igyvenimus. Kapitonas atidiai klaus, ra bloknot ir por kart kak emlapy pabrauk. Man baigus pasakoti, kapitonas paklaus, ar i ms voros daugiau nieko neliko artimiausiame mike ir durpynuose, kuriems bt reikalinga pagalba? Jei tokia pagalba bt reikalinga, tai jis pasist savo kareivius. A jam padkojau ir pasakiau, kad toki moni nesutikau, ir dar kart priminiau Molotovo vardo kolchoze likus pulkinink Petruit. Kapitonas pasiirjo emlapi ir pasak, kad tuo ruou praygiavo j korpo kita divizija, ir jis tikisi, kad pulkininkas Petruitis dabar jau yra tos divizijos globoj. Toliau jis kalbjo, kad po poros valand jo batalionas ivyks, bet ia pasiliks keli sunkveimiai, kurie ryt ryt vyks divizijos tab ir mane ten nuve. Parods man, kad tie sunkveimiai stovi, kapitonas palinkjo laimingai sugrti Lietuv ir atsisveikindamas pasak, kad iki divizijos mane globos lenk kalb moks virila. Nuo bataliono vado nuvykau prie sunkveimio. Ten buvo 20 raudonarmiei belaisvi, j tarpe ir drauge su manim atvyk. Gudas sdjo nuo j nuoaliau, prie jo ir a atsisdau. Daugumas raudonarmiei buvo vienmarkiniai ir be kepuri, kai kurie basi. Maomis grupelmis sddami ar stovdami, jie garsiai dalinosi spdiais apie paskutini dien vykius. I j kalb galima buvo suprasti, kad jie nesigaili, pakliuv nelaisv. A atkreipiau dmes vien raudonarmiet. Jis buvo nerusas. Pastebjau, kad kiti j skriaud. Saulei leidiantis batalionas ivyko, liko tik sunkveimiai su oferiais ir keli kareiviai. Netrukus i kolchozo atjo virila ir pasil man nakvoti sunkveimy. Padkojs atsakiau, kad man bus geriau miegoti po atviru dangum. Virila pasak, kad ryt saulei tekant ivaiuosim, ir lipo sunkveim, j pasek oferiai ir kareiviai, tik vienas, ginkluotas automatu, pasiliko sargyboj. Sugul ant ols ir belaisviai. Vis skriaudiamas nuo kit atsiskyr ir atsigul u penki ingsni nuo mans. Jis buvo basas, be kepurs ir vienmarkinis. Gindamasis nuo uod, jis negaljo n minuts ramiai pagulti. Rankomis brauk uodus nuo veido, galvos ir kaklo, basomis kojomis viena kit tryn ir gailiai mane irjo. Man pagailo vis
84

skriaudiamo vargo. Guljau apsivilks paltu. Pakls vien skvern, ranka jam parodiau ateiti pas mane ir lsti po paltu. Jis suprato ir, kulveriais atriedjs, palindo po skvernu ir, kamuoliu susiriets, nugara p r i g l a u d prie mans. Po poros minui ikio nos ir darkyta rus kalba paklaus: Tu ne rusas? Ne, ne rusas, atsakiau. - K a s tu? Lietuvis. Lietuvis... Lietuvis... Lietuvis... kelis sykius kartojo. A tadinas. Lietuvis, tadinas - geras, rus negeras. Rus tadinas muti, tadinas nemylt rus, jis mylt lietuvis. Tadinas, lietuvis bti drauge. Ar lietuvis mylti tadinas? vis galv ikis, klaus vargas tadinas. A atsakiau, kad ir a j myliu ir kad ryt mes vaiuosim drauge. Jis dar labiau prie mans prisiglaud, galv ir basas kojas paslp po mano paltu ir greit umigo. Liepos 3 d., saulei tekant, ivykom divizijos tab. Tadikas nuo mans nesitrauk. Sdant sunkveimius, virila pasil man ssti prie oferio, bet, kai a ten atsisdau, tadikas, aukdamas: "Lietuvis, tadikas drauge!" norjo prie mans atsissti. Buvau priverstas drauge su juo ir keliais kitais belaisviais vaiuoti sunkveimy. Po gero pusvalandio vaiavom mik ir sustojom. Tame mike prie kelio buvo rus paliktas karikos aprangos sandlis. Virila sak vienam kareiviui nuvesti belaisvius prie to sandlio, kad jie galt i jo pasirinkti, kam ko trksta. Virilai praant, a jo sakym paaikinau belaisviams rusikai. Po keli minui belaisviai gro, apsireng naujais uniforminiais drabuiais ir apsiav naujais odiniais batais. Tadikas nupl nuo kepurs raudon vaigd, numet ant ems ir kojomis j sutryp. Visi belaisviai diaugsi naujais drabuiais bei batais ir gyr vokieius. Po geros valandos atvaiavom divizijos tab, kuris buvo sustojs mike palapinse. Virila sak visiems i sunkveimi ilipti, o pats jo vien palapin ir po keli minui i jos ijo su kapitonu. Pastarasis Pakviet mane prieiti prie jo ir paklaus: Ar js tikrai esat Lietuvos kariuomens pulkininkas?
85

Jis

Taip, esu Lietuvos kariuomens atsargos pulkininkas. karikai pasisveikino ir klausinjo toliau: Kada jos buvot i kariuomens paleistas? 1940 m. birelio 25 d,

Tai jau rus kariuomenei Lietuv okupavus? Taip. Gailiuosi, kad negaliu su jumis ilgiau pakalbti ir igirsti, kiek jums teko nuo rus nukentti. Po pusvalandio divizijos tabas kelsis kit viet, jus motociklu nuve i ms korpo tab, ten js ir papasakosit visk... O is kas toks? A atsisukau ir u savo nugaros pamaiau stovinti tadik. Trumpai papasakojau kapitonui, kas jis toks ir kaip vakar vakare su juo susipainau. Jis nusiypsojo ir pasak, kad tadikas yra tikras gamtos vaikas, kultros dar nesugadintas, ir kitokiomis aplinkybmis a galiau turti visikai man atsidavusi ir itikim draug. Mano pasikalbjimas su kapitonu vyko su virilos, kaip vertjo, pagalba. Po pasikalbjimo virila nujo prie sunkveimi, o kapitonas gro palapin, i jos ine man kd ir pra palaukti, kol atvyks kareivis su motociklu. Tadikas atsisdo prie mans ant ems. Po keli minui atvyko kareivis su motociklu, prie jo buvo priekaba. Ijs i palapins kapitonas padav kareiviui ulipyt vok, palinkjo man greit sugrti namo, kareiviui sak pasodinti mane priekab ir vaiuoti. Tadikas suprato, kad a ivaiuosiu, o jis pasiliks. Rankomis apkabino mano kojas ir garsiai verkdamas auk: "Tadikas, lietuvis drauge! Lietuvis geras, tadikas nepalikti!" Jis buvo dar jaunas, 19 20 met, aukto gio, petingas ir stiprus ir taip tvirtai laik apkabins mano kojas, kad a negaljau n i vietos pajudti. Man buvo gaila j palikti, bet kitos ieities nebuvo. A bandiau jam iaikinti, kad mes negalsim ilgiau drauge pasilikti, ir visaip j raminau, bet jis neklaus ir mano koj nepaleido. Kapitonas su kareiviu, matydami t vaizd, tik peiais trauk. Tuo laiku nuo sunkveimi atjo virila su dviem kareiviais. Kapitonas jiems sak tadik nuo mans atitraukti. Tik po keli minui trims vyrams pavyko tadik nugalti ir mano kojas ivaduoti. A paskubjau prie motociklo, nedrsdamas, kaip koks idavikas, nei akis jam pairti. Mano akys buvo pilnos aar.
86

Dl blogo kelio korpo tab, apsistojus kadaise buvusiame dideliame dvare "Blonj", pasiekm tik po pusantros valandos. Lauko andaras mus sulaik prie kiemo vart ir, patikrins kareivio dokumentus, nurod, kur yra tabo ratin. Pervaiavom dvaro kiem ir sustojom prie didiulio eiais ratais autobuso. Jame ir buvo korpo tabo ygio ratin. Mano oferis trumpai pasikalbjo su ijusiu i autobuso ratininku, ir abu nujo medin nam, kuriame gyveno korpo vadas ir kiti tabo karininkai. Po keliolikos minui abu gro. oferis ivaiavo, o ratininkas ine i autobuso sudedam kd, pastat j po dideliu plaiaakiu uolu ir pasil man atsissti. Jis sak, kad karininkai dar miega, ir man teks j gerokai palaukti. Sdjau ir msiau, kodl mane tik vien ia atve, o gud paliko drauge su raudonarmieiais belaisviais prie divizijos tabo? Kokia gali bti to prieastis? Ar tik todl, kad esu karininkas ir vokieiai nors koki nors ini i mans gauti, ar yra kitos prieastys? Netrukus tas pats ratininkas atne man dut cigarei ir degtuk. Padkojs a jam pasakiau, kad, prie usirkant, noriau vandens atsigerti. Jis tuojau atne katiliuk iltos saldytos kavos, baltos duonos ir veicariko srio. Padkojau u taip gausius pusryius ir skaniai pavalgiau. Madaug po poros valand atjo prie to paties uolo kareivis ir atsine rusik automatin autuv. Atsisds greta mans ant ems, jis papra parodyti, kaip t automat inarstyti ir vl sudti. Man dingteljo mintis, kad jis nori mane ibandyti, ir kita mintis: argi vokieiai kuo nors mane taria? A atsakiau, kad Lietuvos kariuomen toki autuv nevartojo ir a neinau, kaip jis inarstomas ir sudedamas. Kareivis pats pradjo autuv narstyti ir po kiekvieno veiksmo mane klaus, ar teisingai? A atsakinjau, kad neinau. autuv inarsts ir vl sudjs, kareivis neinia u k man padkojo ir pasialino. Tik apie 12, val. prie autobuso atjo kapitonas generalinio tabo uniforma, du vyr.leitenantai (vienas j kalbjo rusikai) ir vienas apie 60 met, vienmarkinis, be kepurs, viena basa, tvarsiais per blauzd apraiiota koja, vyras. Tai buvo vertjas. I jo virutini kelni spjau, kad ir jis dvjo karik uniform. Kapitonas ir vienas vyr. leitenantas
87

atsisdo ant kdi, kitas vyr.leitenantas liko stovti, o vertjas atsisdo ant ems. Ratininkas pakio po jo apraiiota koja pripst gumin pagalvl. Kapitonas pakviet mane su kde prislinkti prie tos grups ir pradjo kvosti. Pirmieji klausimai, kaip ir kiekvien tardym pradedant, vardas, tvo vardas, gimimo data ir vieta, ieitas bendras ir karinis mokslas, kada ir kur, ir toliau: karins tarnybos pradia ir kur, dalyvavimas karuose, kada ir kokiuose frontuose, tarnyba Lietuvos kariuomenj, kuriose dalyse, ir eitos pareigos, atleidimas i kariuomens, kada ir kodl, sumimas, trumpai apie gyvenim ir suimtj nuotaikas kaljime, ir bendrai apie visk iki atvykimo bataliono tab. Kapitonas klausinjo, vertjas vert i rus i vokiei kalb mano atsakymus ir i vokiei rus kalb kapitono klausimus; vyr. leitenantas, garsiai kartodamas vertjo odius, greitai ra. Kiekvien surayt lap vertjas garsiai perskaitydavo ir perduodavo kapitonui, pastarasis ratininkui, kuris autobuse mainle perrainjo. Kitas vyr.leitenantas du tris perraytus mainle lapus neiojo medini nam, turbt tabo virininkui. Por kart, grs i medinio namo, jis raportavo kapitonui, kad generolas j kvieia. Mane klausinjo kelias valandas. Man baigus pasakoti, kapitonas tar: Pasakodamas jus minjot (irdamas bloknot) pulkininkus: Giedrait, Petruit, Rusteik, arausk, ., prof. K ir kitus. Ar buvo drauge su jumis kunigas Petraitis? Taip, buvo du broliai kunigai Petraiiai. Gerai, jei js pastat kun. Petrait, tai greit j pamatysit. Kapitonas sak antram vyr .leitenantui pakviesti kun. Petrait. Po keli minui pamaiau ateinant su vyr. leitenantu kun. Pran. Nepapras leidimo, a pakilau nuo kds, perokau per vertjo itiestas kojas ir bgte pasileidau prie kun. Petraiio. Pamats mane, jis paliko palydov ir bgo prie mans. Mes susitikome vidury didiulio kiemo ir apsikabin kelis sykius pasibuiavom. A paklausiau apie jo brol, kun. Antan. Jis atsak, kad brolis su vienu lietuviu i Kauno sdi prie kiemo vart. Tuo laiku prie ms prijo vyr. leitenantas ir papra j grti pas brol, sakydamas, kad netrukus ir a pas juos ateisiu.
88

Dabar nra jokios abejons, kad js tikrai esat pulkininkas Tumas, pasak vyr. leitenantas mums grtant prie kapitono. -Ar buvo abejon dl mano tapatybs? -Taip. Tos abejons prieastimi buvo js karika uniforma. Paskutin sakini jis pabaig sakyti jau prie kapitono. A p i e koki uniform js kalbat? paklaus kapitonas. A pasakiau pulkininkui (pirm kart mane pavadino pulkininku), kad jo karika uniforma kl abejoni dl jo tapatybs, atsak vyr. leitenantas. Taip, js uniforma buvo prieastimi, kad mes abejojom dl js asmens. Jos pasakojot, kad jau nuo birelio 29 d. su pulkininku Petraiiu ir vienu gudu vaikiojot po kolchozus. Vietiniai gyventojai mat jos uniform, j mat ir raudonarmieiai, kuri keturis, kaip prane bataliono vadas, jos atsivedt jo tab. Mums buvo neaiku, kaip atsitiko, kad kolchozuose niekas jos nesum, kalbjo kapitonas. Mano uniformini drabui niekas nemat. Vaikiodamas po kolchozus, a buvau apsivilks it iemini palt ir j nusivilkau tik tada, kada pamaiau netoli mans vokiet sargybin. Donner Wetter! suuko kapitonas. Tokiame kartyje js kelias dienas savo prakaite utot! Argi negaljot uniforminius drabuius sukeisti su kokiu nors kaimieiu jo skarmalus? Tokia mintis man ir galv neatjo. Antra vertus, joks kaimietis nepanort keisti savo skarmalus mano uniforminius drabuius. Tiek to, dabar jau nra abejons, kad js esat pulkininkas Tumas. Js klausinjimas baigtas, ir netrukus js gausit leidim grti Lietuv. Koks likimas mans lauk, jei kunigai Petraiiai nebt ia atvyk? Nieko baisaus. Mes nesam rusai enkavedistai, ir js btume neaud. Neturdami galimybs toliau aikinti js tapatyb, btume jus Pasiunt rus belaisvi stovykl. Js sakt, kad turit pastam Vilniuje ir Kaune. Stovyklos vadovyb bt jus ten ir pasiuntusi. Kaip ilgai bt reikj man laukti belaisvi stovykloj? Gal mnes, o gal ir ilgiau. Tai priklausyt tik nuo to, kaip greit mums pavykt sutvarkyti susisiekim geleinkeliais su Lietuva.
89

Mano laim, kad laiku atvyk korpo tab kunigai Petraiiai igelbjo mane nuo belaisvi stovyklos. Po pusvalandio kapitonas idav mums leidimus vykti i fronto unugar. Mano leidimas buvo toks: Panzerkorps O.U. am 3. Juli 1941 Er hat Der ehem. litauische Oberst Josef Tumas ist von den Truppen des : Panzerskorps aus der Gefangenschaft der GPU befreit worden. dem Kampfgebiete nach rueckwaerts zu begeben. Antspaudas: Dienstelle Feldpost Nr.12788. Fuer das Generalkommando: Der Chef des Generalstabes (Paraas) volle Bewegungsfreiheit und ist angewiesen, sich auf den Strassen aus

Iduodamas leidimus, kapitonas mums patar dvi ar tris dienas pasilikti tame dvare, aikindamas, kad korpo unugaris dar neivalytas nuo sumut ir iblakyt rus kariuomens likui. Jis tikisi, kad po dviej trij dien tie likuiai bus susemti ir tada mums nebus pavojaus su jais susidurti. Kunigas Pranas (jis gerai mokjo vokiei kalb) ms vis vardu jam padkojo, ir mes pasitraukm prie dvaro kiemo vart.

KELION ATGAL LIETUV


Keturiese (be kunig Petraii, buvo dar Kaimo Paramos duonos kepyklos darbininkas Z.) sdjom ant suolo prie vart ir svarstm k darysim: paklausysim kapitono patarimo ir liksim dvare, ar tuojau kelsims ir ingsniuosim vakarus? Kapitonas sak, kad kelias vakarus dar nesaugus, bet jis taip pat sak, kad korpo priekiniai kautyni daliniai tuo laiku buvo jau u 50 kilometr rytuose ir kad korpo tabas greit i dvaro isikels. Tai kas gi utikrins mums saugum dvare pasilikus? Be to, kiekvienas norjom kuo greiiau pasiekti Lietuv ir savo namus. Visi pasisakm u tai, kad reikia tuojau keliauti. Iki sauls nusileidimo turjom dar apie tris valandas. Nuj apie 12 kilometr, sustojom kolchoze nakvynei. Gatvje pamatm briuojantis basliais apsiginklavusius vyrus. Negaljom suprasti, kas darosi kolchoze. j variau atrodant nam, radom verkiani moter, prie jos glaudsi du mai vaikai. A paklausiau moter, kas atsitiko kolchoze ir kodl vyrai briuojasi su basliais rankose, gal laukiamas kieno nors
90

kolchozo upuolimas? Moteris dar labiau pravirko ir kukiodama skundsi, kad kolchozo vyrai susitar pagauti ir umuti jos vyr tik u tai kad t pai vyr irinktas trejus metus jis jo kolchozo artelninko pareigas. Kun. A n t a n a s moter ramino ir tikinjo, kad kolchozo virininkai neleis vyrams mog udyti. Moteris atsak, kad visi kolchozo virininkai prie kelias dienas pabgo, jei jie nebt pabg, tai dabar ir pats jos vyras padt kitiems tuos velnius muti. Mums buvo nejauku, ir nedrsom prayti verkiani moter jos name nakvyns. Jau norjom su ja atsisveikinti ir ieiti, bet ji turbt suprato, kokiu tikslu mes buvom uj, ir maldaudama mus pra pasilikti, nes vyrai, inodami, kad mes ia nakvojam, nedrs jos vyro liesti, ir jai bus ramiau. Mes pasilikom. Moteris ruo mums ir savo eimai vakarien. Atsine kaje bulvi ir norjo jas nuskusti, bet atsimin, kad peilis pas kaimyn. Nubgo ten, bet greit gro be peilio, j buvo pamusi kita kaimyn. Moteris susirpinusi mums aikino, kad j kolchoze vienu peiliu naudojasi trys eimynos. Vakarienei gavom neskust bulvi, didel molin duben pasdyto vandens, kuriame plaukiojo keli pirtais susmulkinti svogn laikai. Ialk, mes valgm su dideliu apetitu, su nemaesniu apetitu t patiekal valg pati eiminink ir du jos mai, dvej ir ketveri met, vaikai. Kitokio maisto jie neturjo. Mums bevalgant vakarien, kambar atbgo ir eimininkas i rugi lauko, kur vis laik slapstsi. Mes kalbinom j pasilikti ir nakvoti namie, bet jis atsak, kad jam bus saugiau rugiuose ir, pasims kelias virtas bulves, vl ijo. Nakiai atsigulm ant plik suol, taiau blaks neleido mums m i g t i . Atitraukm suolus nuo sien vidur, bet blaks ir ten mus surado. Jos krito ant ms nuo lub. Liepos 4 d. autant atsisveikinom su eimininke ir ijom. Gale kolchozo atsigulm ant rasotos ols ir, por valand pamiegoj, ingsniavom toliau. Pakeliui ueidavom kolchozus iekodami maisto, be ali bulvi ir saujos druskos, daugiau nieko negavom. Bulvi prisirinkom pilnas kienes, tik ali nenorjom valgyti. Keliose vietose pram jas ivirti arba paskolinti puod ir malk, kad galtume patys 91

isivirti, bet be pask. Niekas nenorjo mums bulves virti ar puod skolinti. Turbt mons ms bijojo ir kiekvienas norjo greiiau mumis nusikratyti. Aplusiomis barzdomis, giliai dubusiomis akimis, iblykusiais, sukritusiais veidais, mes buvom panas mklas, ir tokia savo ivaizda monms baim sukeldavome. Be to, i ms drabui jie suprato, kad esam ne vietiniai. Eidami sutikom daug i Minsko pabgusi yd, psiom traukiani rytus. Paplentj buvo daug sudauyt rus tank, artilerijos pabkl ir vairi automain. Buv prie graaus plento Lenino ir Stalino biustai ir statulos buvo sudauytos ar nuo pastov nuverstos. Vienoje krykelj matm, kaip vietiniai gyventojai virvmis vert Stalino statul. T dien nujom 55 kilometrus ir pavakary sustojom nakvynei dideliame miestely. Iki Minsko liko tik 10 kilometr. Tikjoms, kad tokiame dideliame miestely, su apie 5000 gyventoj, mums pasiseks bulves ivirti. Deja, ir ia nieko nepem. Ko tik nepram, visi atsisak, pasiteisindami, kad dl karo j puodai ukasti em. Jau manm, kad reiks pasitenkinti tik ali bulvi vakariene, bet visai netiktai, dka kun. Antano liemens, gavom ne tik ger vakarien, bet ir nakvyn ir kit dien pusryius. Su ta liemene atsitiko taip. Buvom i miestelio ij ir sustojom prie atskiro namelio. A jau negaljau toliau eiti ir atsiguliau prie plento ant ols. A b u kunigai ir Z. ujo kiem, kur buvo namelio savininkas. Jis klausinjo, kas mes esam, i kur ir kur keliaujam. Kun. Antanas mokjo rus kalb ir pasak jam teisyb, tik pamelavo sakydamas apie ms profesijas. Mane jis pristat kaip eilin kareiv, mat buvau uniformuotas, savo brol kaip valsiaus ratinink, o save ir Z. kaip paprastus darbininkus. eimininkas buvo pastabus, jis pamat kun.Antano liemenj por ilikusi kunigik sagui ir nusiypsojs paklaus, jei jis yra paprastas darbininkas, tai kur gavo kunigo liemen? Gal pavog? Sugautas meluojant, kun. Antanas pasak, kas tikrai esam. eimininkas patikjo. Pasitars su savo mona, jis prane, kad mums bus paruota vakarien ir mes galsim pas juos pernakvoti. Po poros valand gavom po didel duben pienu ubaltint nam darbo makaron. Liepos 5 d. pusryiams padav vl po tok duben makaron ir po
92

didok kept uv. Be to, pamats kun.Antano pusbaius be pad, eimininkas atne jam savo apynaujus ir sil juos paimti, o savus palikti jam, ir kelionei dar dav 75 rublius, sakydamas, kad iki buvusios Lenkijos sienos mes be pinig niekur maisto negausim. eimininkas ir jo mona buvo katalikai. Jis vertsi staliaus amatu ir gerai udirbdavo, todl ir mus soiai pavalgydino. uv jis pats nakt netolimame eere prigaud. Atsisveikindami mes neinojom, kaip jiems ir atsidkoti. Soiai pavalg ir gerai pailsj, galjom eiti spariau. Iki Minsko buvo lik tik penki kilometrai, ir mes diaugms, kad po valandos ten bsim. Staiga igirdom iaurs vakar pusje smark artilerijos audym, o netrukus ir sprogstani bomb trenksm. Kuo tolyn, tuo audymas stiprjo. Kai iki Minsko liko tik du kilometrai ir mes nuo kalniuko j jau matm, igirdom i ryt puss atvaiuojanius tankus. Mes sustojom prie plento sargo namelio ir laukm. Netrukus kelios deimtys vokiei tank pilnu greiiu pravaiavo Minsko kryptimi. Padangje skraid daug vokiei lktuv, ir nuolat girdjosi bomb sprogimai. Supratom, kad iaurs vakaruose nuo Minsko vyksta arios kautyns, bet negaljom suprasti, kodl jos ten vyksta, juk t dien vokiei kariuomen buvo jau u 150 kilometr rytuose nuo Minsko. Mes bijojom, kad rusai bus pralau kur nors iaurje vokiei front ir artja prie Minsko, nordami j uimti, todl sulankstm mums iduotus leidimus taip, kad, reikalui esant, galtume juos praryti. Prie sargo namelio sdjom apie valand laiko, nesirydami eiti miest. Mums ten besdint, i ryt puss atvaiavo motociklu vokietis karininkas ir prie namelio sustojo. Kun.Pranas parod karininkui leidim ir paklaus, ar mes galim toliau eiti? Karininkas perskait leidim ir paklaus, ar mus kas sulaik? Kun.Pranas atsak, kad niekas ms nesulaik, bet, girddami netoli vykstanias kautynes ir neinodami, kas ten darosi, nedrstame toliau eiti, nes bijom vl pakliti rusams. Karininkas utikrino, kad mums nra jokio pavojaus patekti rusams. Dl vykstani kautyni jis paaikino, kad dvi ar trys dar nepakrikusios rus divizijos yra vokiei apsuptos ir naikinamos ir kol mes visi iki t o s vietos nueisim, jos bus jau sunaikintos. Atvyk Minsk, sustojom prie ulinio atsigerti ir tarms kur eiti.
93

Viena moteris, suinojusi, kad esame lietuviai, sak vakar vakare maiusi tik u poros nam stovint sanitarin automobil su lietuvika trispalve vliavle. Kita moteris sak, kad jis ir dabar ten yra, ir pasisil parodyti kur. Ta inia mus labai pradiugino, paskubjom prie automobilio, kur radom prie dviej aukt namo. Tuo Lietuvos Raudonojo Kryiaus sanitariniu automobiliu buvo i Vilniaus atvaiavs daktaras Lygeika, gailestingoji sesuo ir p. J. i iauli miesto. Jie iekojo birelio mnes ivet lietuvi pdsak. Prie automobilio mus pamat ir diaugsmingai pasveikino keli jau anksiau atvyk draugai. Jie kviet mus greiiau eiti nam ir pailsti. Pasiklm antr aukt ir jom didel kambar, kur buvo ms draugai. Kambaryje buvo sustatyta apie 20 geleini lov be iuini ir pagalvi. Ant vienos lovos sdjo neinia i kur atsirads tais laikais gerai inomas Kaune muzikas Stupelis su savo mona ir vaiku. Jis buvo mums paslaugus ir tuojau pasil savo skutimosi priemones. Nusiskut, gavom po penkias dutes msos ir darovi konserv ir valgydami dalinoms su anksiau atvykusiais paskutini dien spdiais. Vliau sugulm lovas pailsti. Jau snaudiau, kai pamaiau duryse stovini moter, kuri niekas nekreip dmesio. Atsikliau ir prijs prie jos paklausiau, kas ji tokia ir ko nori? Ji atsak esanti daktaro Matulaiio mona. Suinojusi, kad ia yra lietuvi, ji atvyko prayti, kad mes kuo nors jai ir jos eimai padtume. A paklausiau, kada ir kaip ji su eima ia atsirado ir kuo mes galim jai padti? Matulaitien aikino, kad prie keliolika met ji su vyru atvyko ia i Lietuvos ir dabar nort grti atgal, o kol kas ji nort gauti iek tiek maisto sau ir eimai. A supratau, kad ji yra mona to daktaro Matulaiio, kuris, kaip komunistas, buvo i Lietuvos pabgs ir profesoriavo Minsko universitete. Pykteljs a pasakiau, kad mes, taip iauriai komunist kankinti ir udyti, negalim tokiem pat komunistam kuo nors padti, ir kad jai ir jos eimai keliai Lietuv yra udaryti. Matulaitien graudiai pravirko. Ji teisino savo vyr, sakydama, kad jis buvo idjinis komunistas, smerk komunist iaurumus, todl ir pats nuo j nukentjo ir prie trejus metus buvo enkavedist suimtas ir itremtas priveriamj darb stovykl Kazachstane. Verkdama ji skundsi, kad
94

su dukra, ar maria, gerai neatsimenu, ir jos mau vaiku gyvena netoli miesto kolchoze, kad entas, ar snus, paimtas i kariuomen, ir nieko neturi artimo, kas galt jomis rpintis. Ji pra duoti nors visai maai maisto vaikui, kitaip jis badu mirs. Jos aaros mane paveik, piktumas prajo. Turjau dar keturias dutes konserv ir dvi atidaviau Matulaitienei. Dl grimo Lietuv patariau jai pasikalbti su daktaru Lygeika. Kai pasakiau draugams, su kuo kalbjau ir konservus atidaviau, tai gavau nuo j barti. Iki vakaro buvom susirink 14 moni, dauguma buvo t, kurie skirstant pateko kairij grup ir buvo palikti ervenje prie kaljimo. Paskutinieji atvyko profesorius J.K. ir Laas. Liepos 6 d. daktaras Lygeika su sesute ir p. J. gro Vilni ir su savimi pam abu kunigus Petraiius, profesori K., vien lenk gydytoj i Lebedevo (10 kilometr vakarus nuo Molodeno) ir mane. Radijo technikas J.. rpinosi likusi grimu. Pernakvoj Molodeno mieste, liepos 7 d. atvykom Vilni. A taip blogai atrodiau, kad sutikti artimiausi prieteliai mans nepaino. Kai kurie pastami atsargiai mane spjo, kad namie mans laukia dar vienas smgis: jie girdj, kad mano eima iveta. Ta inia, nors dar ir netikra, mane pribaig. Vaikiojau kaip pakvais, nenorjau su nieku kalbti ir vis galvojau: jei ta baisi inia pasitvirtins, tai ar negeriau bt buv, kad ir a pats biau uvs prie ervens. Rpesio prislgtas, Vilniuje nakvojau tik vien nakt ir iekojau progos kaip galima greiiau pasiekti Kaun ir i ten Maeikius. Mano laimei, tokia proga pasitaik. Liepos 8 d. Lietuvos kariuomens likui tabas siunt automobiliu Kaun major . A papraiau, kad leist ir man su juo vaiuoti. Generolas Z., suinojs, kad a turiu vokiei duot leidim, padav man generolui P. adresuot laik, praydamas j atiduoti tik paiam adresatui. Kaune apie mano eimos likim buvo tie patys gandai: eima iveta. Susisiekimo su Maeikiais dar nebuvo, bet laim man ir ia nusiypsojo. iauli miesto burmistras, p.L., buvo atvaiavs automobiliu Kaun. Suinojs apie mano sugrim, jis mane surado ir liepos 10 d. vakare parsive iaulius. Pas j pernakvojs, liepos 11 d. Raudonojo Kryiaus sunkveimiu pasiekiau Maeikius ir bgte nubgau pas ponus K., kur
95

iemos metu, lankydami gimnazij, gyveno mano snus ir dukt. I j suinojau, kad mano eima neiveta, visi gyvi ir sveiki. Didiausio diaugsmo aaros riedjo mano skruostais. Ir kaip tokia didele laime nesidiaugti? A likau gyvas ir eima neiveta! Garsiai suukau: "Dabar a esu laimingiausias mogus pasauly!" Atsisveikins su ponais K., ijau namo. Saulei leidiantis, atjau Leckavos banytkaimi, i kur vietiniai partizanai parve ms k. Lygiai po dviej mnesi po sumimo a vl buvau namie, savo eimos apsuptas. Apie ms ketveriuks sugrim Lietuv buvo paskelbta per Vilniaus ir Kauno radijo stotis. T ini mano namikiams buvo prane kun. P.Patlaba ir keli kaimynai. Jie mans lauk ir diaugsmingai sutiko. mona man pasakojo, kad birelio 14 ir 17 dienomis, anksti ryt, enkavedistai buvo atvaiav sunkveimiu j su vaikais iveti, bet nerado. Anksiau perspta, ji su vaikais nuo birelio 13 d. iki pradios karo slapstsi mike. Birelio 13 d. mona buvo gavusi savo broli i Vilniaus ir Kauno dvi telegramas apie tvo mirt Kaune. Ieidama su vaikais mik, ji paliko abi telegramas ant raomojo stalo. Atvyk pirm kart enkavedistai, ir monos su vaikais nerad, klaus nuominink, kur jie slapstosi. Tas atsak, kad eiminink vakar gavo dvi telegramas apie savo tvo mirt ir su vaikais ivyko Kaun. Enkavedistai, perskait telegramas, patikjo, kad mona su vaikais yra ivyk Kaun, ir j neiekojo. Atvyk antr kart, jie tik paklaus, ar mona su vaikais dar nesugro, ir, gav neigiam atsakym, ivaiavo, ir daugiau nesirod. Sugrs namus po vis t baisi igyvenim a stebjausi mogaus itverme ir galjimu taip daug kentti. Tiesa, lik gyvi ir sugr Lietuv, visi buvom taip isek, kad artimiausi draugai ms nepaino. Bet laikui bgant, beveik visi vl atgavom fizin ir protin pajgum. A pats nejauiu t igyvenim joki pask. Tik retkariais sapne enkavedistai vis dar mane persekioja. * * *

96