You are on page 1of 232

Viktoras Amenskas

KGB

spstuose

Vilnius, 2006

UDK 327.8(474.5) A-15

Knyg spaudai pareng autorius Grafinis dizainas Eugenijos Miesionaitiens

Knygos leidim parm Lietuvos gyventoj genocido tyrimo centro alpos fondas

Autorius kuo nuoirdiausiai dkoja visiems, padjusiems parengti ir ileisti i knyg

ISBN 9955-665-82-3

Viktoras Amenskas, 2006

vadas
1946 m. rugpjio 8 d. LSSR kaljimo 36 kamer buvo atvestas 20-metis jaunuolis. Tai buvs KGB kulto skyriaus darbuotojas, karininkas (taiau be antpei), KGB jaunesnysis leitenantas Antanas ilius. Teko ariau su juo susipainti. Jis papasakojo trump savo gyvenimo istorij, o vliau KGB archyvuose susipainau su ia byla isamiau. 1946 m. rugsjo 13 d. Vilniaus karo tribunolas nuteis: KGB jaunesnj leitenant Antan ili - mirties bausme, KGB jaunesnj leitenant Petr Brazausk - mirties bausme, student Anastazij Kanoverskyt - mirties bausme, KGB jaunesnj leitenant Raimund Jablonsk - deimiai met laisvs atmimo, poet Stas Niniavait - deimiai met laisvs atmimo. Poet Pauli Drevin - iteisino. TSRS karo tribunolas Maskvoje Vilniaus karo tribunolo nuosprend mirties bausm A. Kanoverskytei pakeit 20-ia met katorgos. A. ilius puikiai prisimin Lietuvos nepriklausomybs laikus, klasting rus okupacij 1940-aisiais, karo pradi, tautos sukilim, vrikas lietuvi udynes Raini mikelyje netoli Teli, vokiei okupacij, antrosios soviet okupacijos pradi 1944-aisiais, tautos sn kovas u Lietuvos nepriklausomyb. Reikjo apsisprsti - eiti koja kojon su okupantais ar iekoti bd prieintis j tikslams. Pasiprieinimas galjo bti pasyvus arba ginkluotas - kova partizan eilse, atsisakymas tarnauti bolevik kariuomenje, antisovietins propagandos platinimas. Dl usienio propagandos (Anglijos BBC" ir Amerikos balsas") buvo laukiama greito bolevik okupacijos lugimo. A. ilius, kaip ir daugelis kit, tikjo ia propaganda ir nenordamas stoti rus kariuomen pasitaikius progai stojo NKVD karo mokykl Vilniuje. Prie pat Naujuosius 1945 metus A. iliui buvo suteiktas leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas dirbti KGB centro kulto skyri. iam skyriui vadovavo vyr. ltn. Juozas Petkeviius. Antanui buvo pavesta tvarkyti senas bylas, jas riuoti ir siti, taip pat saugoti KGB uverbuot moni bylas. ia A. ilius galjo susipainti su KGB darbais, taip pat ir su uverbuot tautiei biografijomis.
3

A. ilius apsigyveno Vilniuje kartu su savo bendrakursiu Petru Brazausku, dirbusiu KGB tardymo skyriuje vertju. Jie itin artimai susibiiuliavo, keitsi nuomonmis apie ateities Lietuv, informacija apie pogrindio kovas. A. ilius artimai bendravo ir su bendrakursiu KGB jaunesniuoju leitenantu Raimundu Jablonskiu. KGB archyvuose rads kulto skyriaus verbuotoj sraus, juos pagrob ir perdav Teli kunig seminarijos rektoriui prof. B. Baliukui. Be kita ko, Antanas ilius apie gresiant pavoj pats asmenikai perspjo daugel kunig, per Niniavait - poet Drevin ir Teli vyskup Borisevii. J. ltn. P. Brazauskas spjo A. ili, kad iuos jo veiksmus greit isiaikins, ir dav suprasti, kad jam reikia skubiai paalinti savo virinink ir trauktis pas partizanus. Pavojaus akivaizdoje A. ilius, matant A. Kanoverskytei, 1945 m. Ugavni vakar nuudo savo virinink J. Petkevii, o kn paslepia. Paskui mgina paslpti savo veiksm pdsakus - KGB rmuose parengia J. Petkeviiaus komandiruots dokumentus rytojaus dien vykti Kaun kur is kartu su Maskvos atstovais turt rengti prof. J. Gustos sumimo projekt. Taiau nespjo - t pat vakar Antanas ilius buvo suimtas. Kai kuri moni nuomone, A. iliaus negalima laikyti lietuvi tautos pasiprieinimo dalyviu, nes jis es neturjo ryi su partizanais, bet a manau, kad A. ilius visikai usitarnavo patrioto vard nes: 1) vos gavs jaunesniojo leitenanto laipsn, netoli tviks susitiko su partizanais - vaikysts draugais, kurie palinkjo jam skms antisovietinje veikloje. 2) A. ilius artimai bendravo su pogrindio veikju, buvusiu agars miestelio policijos virininku. 3) A. ilius veik savarankikai pranedamas kunigams, P. Dreviniui ir kitiems apie jiems gresiant pavoj. J. Petkevii nuud ne savo malonumui, bet prieindamasis blogiui (toks jo paskutinis odis karo tribunolo metu). Mano nuomone, tegu Antano iliaus ir jo bendrabyli darbus vertina patys skaitytojai.
Viktoras Amenskas, 2005 m. spalio 6 d.

Lietuva praranda nepriklausomyb


1914 metais prasidjus Pirmajam pasauliniam karui susidar palankios slygos atsikratyti Rusijos imperijos vergijos jungo, o 1917 m. Didiajam Lietuvos seimui - siekti nepriklausomybs. 1918 m. buvo sudaryta Tautos taryba, kuri vasario 16 dien paskelb Lietuvos nepriklausomyb. Tautos pakviesti savanoriai 1919-1923 m. kovsi keliuose frontuose su bermontininkais, bolevikais, lenkais, 1923 m. - su pranczais Klaipdoje. Per mint laikotarp bermontininkai ir bolevikai buvo sumuti, lenkai prie irvint ir Giedraii gerokai aplamdyti. Taiau jie tebeturjo karins jgos persvar ir mes, nuolaidiaudami Santarvs misijai, turjome nusileisti ir prie savo vali palikti lenkams Vilni, Amen, Lyd, Gardin ir j apylinkes. Lenkija okupavo taip pat ir Vilniaus krat. Jo sugrinimo teko laukti net por deimtmei. 1923 m., susiklosius palankiai politinei situacijai, ms kariai savanoriai ivadavo 500 met vergavus Klaipdos krat. Mes priartjome ir sitvirtinome Baltijos pajryje. Lietuvi tauta, patyrusi daug svetimj skriaud, pradjo kurti savo nepriklausom valstyb, stiprinti jos gali, ugdyti patriotine dvasia. Susiformavo visos valstybingumo institucijos. Pradjo plisti tautin kultra, vestas piniginis vienetas - litas, kuris tvirta valiuta iliko iki pat bolevik okupacijos. Krsi pramon, pltojosi verslai, suklestjo ems kis. Steigsi auktosios mokyklos, universitetai, mokslas tapo visiems prieinamas. Tautins maumos gyveno taip pat kaip ir lietuviai. Gyvenimo slygos gerjo. Tautos savanoriai krjai nebuvo umirti - jie nemokamai gavo ems. Vyriausyb stengsi jiems padti, skirdama statyboms miko. Paskutiniais savo laisvs metais igirdome kius - pastatykime mrin Lietuv. Naujai steigti ems kio rmai visokeriopai rm tuos kininkus, kurie norjo sigyti geros veisls gyvuli, geresns veisls grd, skatino linininkyst, prie savo sodyb veisti sodus, pagerinti pievas, plsti cukrini runkeli plotus. Pltojamas kis - statomi cukraus, lin fabrikai, msos kombinatai. kininkai myljo savo em, gerb nuosavyb. U
5

mrin statyb skiriamos negrinamos paalpos. Iaugo grd elevatoriai, Lietkis", bankai. Pasaulin ekonomikos kriz paveik ir Lietuv taiau vyriausyb isikapst - mes ir vl savo usispyrimu atkakliai kopme auktyn, kiuose atsirado oland veisls juodmargs ir dan alosios pieningos karvs, krsi pienins ir Pieno centras", Maistas" ir kitos mons. Lietuvoje buvo nutiestas plentas Kaunas-Klaipda, pastatyti pirmieji geleinkeliai etokai-Marijampol-Kazl Rda ir TeliaiKretinga. Isiplt mik pramon: Vievils lentpjv (100 tkst. kub. m medienos per metus), degtuk fabrikas Vilijampolje, popieriaus fabrikas Petrainuose. vestas privalomas mokslas iki 6 skyri, karinis parengimas gimnazijose, specialiosiose vidurinse mokyklose, visuotin karin prievol (kuri dav puiki savanori tolesnms kovoms). Karo mokyklose mokomi karinai aspirantai. Tai tvyns meils kalv ir drausms painimo raidynas. Paskutiniu metu kariuomen buvo perginkluota naujausiais ginklais: ininerijos daliniai aprpinti lengvaisiais ginklais, karo aviacija sigijo nauj naikintuv, prielktuvins technikos, iaugo Linkaii ginkl gamybos kompleksas. Kiekvienas jaunuolis jaut pasididiavim, kad gali tarnauti kariuomenje. Kai kurie specialistai buvo rengiami usienio karo akademijose, buvo pastebimas tautos moralinis, dvasinis, materialinis, tautinis ir mokslinis pakilimas. Deja, visa tai, kas buvo pasiekta per 20 nepriklausomybs met, pasiraius Molotovo-Ribentropo pakt, pateko kruvin vyki sraut. Slaptasis pakto protokolas dav pretekst engti Lietuv. Bolevikai rodydami ger vali" grino Lietuvai jos aminj sostin Vilni ir udjo tautai geleinius panius. Tauta, netekusi savo irdies, dainavusi Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim", turjo patikti" bolevik paadais: Js liekate savarankika nepriklausoma valstybe kaip lygi tarp lygi". 1940 m., bolevikams vos engus Lietuv ir dar neteisinus Lietuvos prisijungimo, tauta pajuto smurt, nusivylim apgavyst. Bolevikai dar prie Seimo rinkimus, nordami varyti baims, sum daugiau kaip 2 000 geriausi tvyns sn, ms tautos viesuoli.

Parsidavli suklaidinta tauta balsavo u naujojo Seimo kandidatus, kurie vaiavo Maskv prayti, kad Lietuv priimt TSRS taut brolik respublik eiles kaip lygiateis respublik. Taip Lietuva neteko savarankikumo. Lietuv uplsta NKVD, NKGB, profsjung, moni, gamykl, staig, komisariat darbuotojai, patarjai, kurie perima vis valdi. Ms valdios vyrai telieka tik klapiukai". Maskva sudaro tautos genocido - tautos naikinimo planus, o aukas jiems parenka ms vadovai, tiksliau, j sudarytas genocido komitetas, kurio narius pavadino sveiais. Prasideda tautiei - mokytoj, karinink, auli, tautinink, policinink, partij nari, visuomens veikj ir kit aretai, jie be teismo grdami kaljimus, tremiami Sibir. Nuvertintas ms litas, lugdoma ekonomika. Lietuvos valstybs statymai keiiami RSFSR baudiamojo kodekso statymais. Ms valstieiams taikomi svetimos valstybs statymai. Kiekvienas lietuvis tampa potencialiu bolevik prieu. kininkas, samds darbininkus, apaukiamas buoe - inaudotoju. Visos buvusios partins organizacijos yra u statymo rib. N vienas negaljo bti pasyvus tuo metu, kai alis sruvo krauju. Tauta, ypa jaunimas, negaljo ramiai irti draskom Lietuv, kankinamus tvus, dukras, seseris, brolius, senelius ir vaikus. Sukandusi dantis, tauta lauk patogaus momento, brsi slaptus brelius mokyklose, universitetuose ir kantriai lauk enklo sukilti, bet kokia kaina isivaduoti i nelaisvs nasr, nuo nepakeliamos mokesi natos, baims dl rytojaus. mons slaptai platino nelegali literatr, visus drsino tbtinei kovai, kaup ginklus.

1941 m. birelio 22-28 d. sukilimas


1939 m. lapkrit Berlyne sikuria Lietuvos aktyvist frontas" LAF. Kaune, Vilniuje taip pat steigsi LAF, nelegalios pogrindio organizacijos. Vilniuje veikia LAF karinis tabas. Tautos pasiuntiniai i Vakar ir Lietuvos keiiasi naujausiomis politinmis pasaulio iniomis. Salyje jauiamas parako kvapas. inios i Vakar puoselja vilt, kad greitai kils karas tarp bolevik ir Vokietijos, o tai sudaryt slygas vl atgauti nepriklausomyb. Visos pogrindio karins ir politins organizacijos jungiasi prie sukilimo vadovybs - LAF. Pagaliau 1941 m. birelio 22 d. ryt vokieiai, be iankstinio perspjimo, visu frontu puola bolevikus, vos pravitus bombarduoja Kaun, Panev, iaulius. Lietuvos tauta, igirdusi pirmj bomb sprogimus, sukyla, pradeda grupuotis, buriasi brius ir laukia sakymo. Tik kitos dienos ryt paskelbia pasauliui, kad tauta sukilo. Nepaisant to, kad Lietuvos karinis tabas karo ivakarse buvo suimtas, Kauno LAF prisim atsakomyb ir veikdama Lietuvos vardu paskelb, kad atstatoma Lietuvos nepriklausomyb. Suformavo laikinj Lietuvos vyriausyb, kuri iek tiek skyrsi nuo anksiau numatytos ir suderintos su Berlynu, nes dalis vyriausybs nari buvo aretuoti, o vyriausybs vadov kirpos ir Ratikio neileido vokieiai. Taiau vyriausyb buvo suformuota ir tutuojau pradjo vykdyti savo funkcijas. vyriausybines staigas buvo pakviesti visi ankstesnieji tarnautojai (tie, kurie nebuvo iveti ar kalinti). Visos teistvarkos funkcijos bematant buvo atkurtos, tarnautojai pradjo eiti savo pareigas. Valsiuose ir apskrityse pradjo funkcionuoti savivaldybs. Sukilliaipartizanai um visas valstybines staigas. Buvo perimta valstybs kontroln mamenin ir maisto prekyba, taip utikrinant gyventoj aprpinim btinomis prekmis. Sukilliai patys apsiginkluoja ir perima kaim, miesteli, miest apsaug, izoliuoja nesuspjusius pasitraukti maus Raudonosios armijos brius. Birelio 23 d. 9 val. per radij ne tik Lietuva, bet ir pasaulis suinojo, kad Lietuvos prisijungimas prie TSRS buvo tik farsas. Tauta bu8

vo apgauta, iniekinta ir pavergta. Sukilimui paaukota daugiau kaip 4 000 gyvybi, dalis j buvo Raudonosios armijos - NKVD sukeltos masins udyns Pravienikse, Raini mikelyje, Juodupje, Panevyje, ervenje ir kt. Sukilimui padjo ir ms lietuviko 29-ojo korpuso kariai, sukilo Pabrads, Varnos poligonai. Masiniai karinink aretai prie pat kar pareng dirv skmingiausiam kariki sukilimui. Kai kur pasigirsta tendencing pareikim, kad lietuviai sukilliai-partizanai neva naikino yd tautybs mones. Tai liausia netiesa. LAF vadovai ir sukilliai atsiriboja nuo toki pareikim.

Vokiei okupacija
1941 m. birelio 23 d. Lietuva, paskelbusi Nepriklausomyb, atkrusi savo tautos valstybingum ir atsikraiusi raudonojo teroro, diaugsi, kad pamau gals ugydyti tautos aizdas ir laisvai kurti savo ateit. Deja, prajus vos 6 savaitms po nepriklausomybs paskelbimo, vokieiai ivaik ms laikinj vyriausyb, pamyn po kojom ikovot laisv ir kr OSTLAND'. Lietuviams pasilyta bti tik j tarnais - paklusniais klapiukais". Vokieiai palaipsniui pradeda spausti gyventojus - didinamos duokls, reikalaujama sisti mones Vokietij darbams gamyklose, fabrikuose, kiuose. U tai adama Lietuvai umokti pagal jos indl kuriant Naujj Europ pasibaigus karui. I pradi buvo galvojama, kad i buvusios Lietuvos kariuomens bus suformuotas naujos Lietuvos kariuomens branduolys, kad tai bus uuomazga bsimos kadrins kariuomens, kuri bus dislokuota Lietuvos teritorijoje, ir jos funkcijos bus utikrinti Lietuvos valstybingum. Taiau vokieiai savisaugos dalinius isiunt Rusijos teritorij ginti j interes, t. y. ti u Didj Reich. Kartu pradta slopinti lietuvi kultr: 1943 m. udaryti Vilniaus ir Kauno universitetai, tuthof itremti 46 Lietuvos patriotai - inomi Lietuvos visuomeniniai veikjai. Lietuvoje mginta organizuoti SS dalinius.
9

Tautoje pradjo reiktis pasiprieinimas vokiei okupacijai: m kurtis vairios nelegalios organizacijos - Lietuvos frontas (LF), Lietuvos laisvs kovotoj sjunga - LLKS ir kt. i pogrindio organizacij tikslas - adinti taut prieintis okupantams. Vokieiai mgino grasinti lietuviams, juos gaudydavo darbams Vokietijoje. Vokieiai, naikindami yd taut dal savo kalts norjo primesti ms tautai. Reikia pripainti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio alyse, atsirado pavieni isigimli, kurie pakluso vokieiams, tikdamiesi pralobti, prisiplti svetimo turto ar veltui igerti ir taip utraukdami gd visai lietuvi tautai. Tautos pasiprieinimas vokieiams augo kartu su didjaniomis represijomis. Gal vokiei tautos nedert kaltinti u Hitlerio sukurtas duj kameras. Rudmarkiniai, sddami iltuose unugario kratuose, nematydami karo varg, kraujo, kaskart ljo, darsi vrikesni (karo padariniai nerod pagerjimo frontuose). Dar 1943 m. jie didiavosi Didiosios Vokietijos pergale, jos didybe, planavo OSTLAND GERMANIZUOTI, ms taut norjo nublokti toliau Rytus, kur daugiau erdvs, o tuos, kurie bus nepalanks vokieiams, itremti u jos rib, o j vietas kelti kolonistus i Vokietijos. Visa tai matme mes, vyresns kartos mons, mat tai ir auganti jaunoji karta, kuri jau rengsi pakeisti mus. Todl nauju okupantu niekas nesidiaug.

Vokiei invazijos saullydis


1943 m. sausio 10-vasario 2 d. Stalingrado kautyns palau hitlerins armijos gali jos didyb ir siekim kurti Naujj Europ pagal k - ten, kur kada nors vokiei kareivis paliko savo bato pdsakus, turi bti Didiojo Reicho nuosavyb ar bent jo taka. Visi gyventojai, nepaklus hitlerinei politikai, turjo bti ikeldinti i j gimtj viet, o vietoj j apgyvendinti vokiei rass mones. Sutriukinus vokiei kariaunos maralo Pauliaus armij, kiti daliniai tvarkingai trauksi savo faterland" pakeliui palikdami gaisr pavaistes. Frontas greitai artjo prie Lietuvos - alies, kuri savo
10

kailiu jau buvo pajutusi ir igyvenusi bolevikins santvarkos baisybes dar prie rinkimus, vykdomus pirmj Lietuvos inteligent, ar vliau surengt pompastik seimo rinkim fars ir diaugsming" Lietuvos prisijungim prie TSRS brolik" respublik.

Antroji soviet okupacija


1944 metais Soviet armija, Amerikos atpenta, apginkluota, papuota blizganiais antpeiais, strimgalviais braunasi Lietuv. Tuoj po pirmj dalini ygiuoja Smer" briai, kurie lietuvik idavik padedami be gailesio suiminja ir udo buvusius karininkus, aulius, mokytojus, tautininkus, kininkus. Jiems nereikia teismo. Paskui Smer" skuba NKVD, kurie ieko sovietins santvarkos kenkj ir j sbr. Neatsilieka ir KGB struktros. Krat upuola i Maskvos sisti KGB, profsjung patarjai ir kitokie specialistai. valdios postus sda kitatauiai atjnai, svieto perjnai. valdios virnes vietos" mons kelia maaraius, prasigrusius padlaiius, o j pavaduotojai" vykdo vis tvark ir daro savj politik. Jiems tautos kultra, ateitis visai nesvarbu. Jie beslygikai vykdo visus soviet valdios pavedimus. Svarbiausias tikslas - naudojant smurt sunaikinti visus tuos, kurie trukdo gyvendinti tautos genocid. ioms funkcijoms gyvendinti sukurtos baudiamosios struktros, KGB, NKVD, NKGB, prokuratros, kariuomen, teismai, ypatingosios komisijos (OSO), kurios priima sprendimus nedalyvaujant nei liudininkams, nei teisiamajam, neturint rodym. Sovietams vl okupavus Lietuv, prasidjo tautos kanios. Nusistovjus frontui emaitijoje, Suvalkijoje, pafronts gyventojams pasidar nesaugu. Gyventojai buvo perkelti toliau nuo fronto linijos, kariuomen pradjo plikauti. Be to, sovietai, visai nesiskaitydami su teiss normomis, tik okupav Lietuv paskelb jaun vyr mobilizacij. Taiau soviet kariuomen niekas nenorjo eiti ir guldyti galvas u bolevik, kaip pasaulins blogio imperijos, interesus. Tada aukiamuosius pradjo gaudyti ir jga varyti karinius komisariatus. Jau pats faktas - atsisakyti tarnauti Raudonojoje armijoje - buvo viena i
11

pasiprieinimo form. Vyrai buvo priversti bgti mikus, jungtis brius ir aktyviai kovoti prie okupantus. Pereinamuoju laikotarpiu gyventojai sugebjo sigyti ginkl, kai kas j turjo dar nuo 1941 met birelio mnesio sukilimo. Maesni breliai pradjo jungtis didesnius junginius, kuriuose jaunesnieji partizanai buvo rengiami vadais, puskarininkiais. Teko juos supaindinti su karo technika, ginklais ir kovos strategija. Keliose vietose buvo mginta surengti ipuolius prie prispaudjus, taiau tai nepasiteisino, nes nors kiek ilgiau isilaikyti prie kariuomen nebuvo galimybi. Svarbiausia partizanai susipaino su karine drausme, kovos statutu. Isisklaidius maais briais, buvo lengviau slapstytis ir mtyti pdas, be to, galima buvo lengviau apsirpinti maistu. Vakarai vis laik kalbjo, kad okupacija laikina, kad karo baigtis ne pataisas pasaulio emlap, viskas gr sensias ves. Pasiraant taik bus siekiama atkurti istorin ties. Visos laisvosios tautos turs tvarkytis savarankikai. Todl mons ventai tikjo geresniu gyvenimu, ir tai buvo viena i prieasi atkurti savo ginkluotsias pajgas. Buvo tikimasi, kad atjus momentui, partizanai taps Lietuvos kariuomens branduoliu. Dalis jaunimo ne savo noru pateko kariuomen. Kiti man, kad stoj milicijos ar karo mokyklas bent laikinai isigelbs nuo fronto baisybi. ia ir noriu papasakoti apie jaunuolius, kurie tarnaudami KGB struktrose pagal igales, kaip jie suprato, stengsi padti artimui, kaimynui, partizanams, skriaudiamiesiems savo padrsinimu, paguoda, perspjimu, kad jiems gresia pavojus. Kai kurie i j KGB struktras pateko atsitiktiniai, kiti - padedant tetulms", dar kiti pasisti ten i kariuomens kaip pavyzdingi kariai. Bet pirmiausia noriu supaindinti su KGB gudrybmis, j darbo metodais, struktromis, veikla ir apgavystmis.

12

KGB veiklos metodai


1917 metais vykstant revoliucijai, Rusijoje represinms priemonms gyvendinti buvo kurta visos Rusijos ypatingoji komisija. 1922 metais ji buvo pavadinta Valstybine politikos valdyba. Po met, t. y. 1923 m., ji buvo pertvarkyta Jungtin valstybin politikos valdyb. Nuo 1934 met visi ie organai buvo traukti TSRS ir sjungini respublik vidaus reikal komisariatus - NKVD, vliau NKGB. Kur laik jie buvo priskirti prie Ministr taryb, vliau veik kaip atskiros ministerijos. Stalinas savo tironijai gyvendinti pasinaudojo iomis represinmis struktromis. Taiau vliau j vadus Jegorov, Jagod ir kt. nuud. Stalino patiktin Berij suaud po Stalino mirties. 1940 m. gruodio 9 d. steigtas karo tribunolas. 1941 m. vasario 4 d. saku NKVD padalyta dvi dalis, du specializuotus komisariatus - vidaus reikal ir saugumo. 1940-1941 m. vykdyto genocido auk itremtj buvo 27 806 mons (A. Anuauskas. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas, p. 12). Iki 1941 m. gegus 15 d. Lietuvoje (be Vilniaus krato) buvo uverbuota 3 674 agentai informatoriai, o 1941 m. lapkrit - 3 658 agentros (A.Anuauskas, ten pat, p. 40). 1940 m. birelio 27 d. panaikinami visi Lietuvos statymai, nustojo veikti legalios Lietuvos organizacijos. J dokumentai buvo naudojami kaip kaltinimo altiniai (A.Anuauskas, ten pat, p. 27). Labai daug moni, pajut pavoj, perjo nelegal gyvenim, slapstsi, pakeit dokumentus, savo gyvenamsias vietas ar ijo tiesiai mik. Gausyb agent, antaas, provokacijos apm al. mons gyveno baimje. Vien itartas odis, KGB agent savaip perduotas KGB, MGB NKVD operatyviniams galiotiniams, kl siaub ir baim, nes jau 1940-1941 metais tauta igyveno KGB struktr smurt, patyias. Visur viepatavo melas, neapykanta, umirti visi teiss pagrindai. Pas partizanus siuniami Raudonosios armijos dezertyrai" - apsimetliai, idavikai. Sueistus partizanus veria iduoti
13

savo draugus, ginklo brolius. Kriminalinius plikus perrengia partizan uniformomis ir liepia plti taikius kininkus, kartais net liepia iudyti itisas eimas, skelbdami, kad tai daro partizanai. Salyje steigiami specials moksliniai institutai, kurie ieko nauj bd, kaip psichologikai palauti moni dvasi. Kuriamos chemins mediagos, kurios paralyiuoja mogaus psichik, paveria mog bevale btybe, galinia nesmoningai vykdyti kito vali, pvz., nuudyti mog ir n nenutuokti, kad daro nusikaltim. Per savo agentus vanden ir maist pildavo nuod, kurie laikinai paralyiuodavo partizan, atjus pas kinink atsigerti vandens ar pavalgyti. Be galo didelis agent tinklas veik mokslo staigose, kariuomenje. Danai patys agentai net nesuvokdavo, kad teikia ini KGB struktroms. Prasidjus antrajai okupacijai, ms tauta patyr ypa didiuli nuostoli: netekome didiosios dalies inteligentijos, nekaltai represuota deimtys tkstani tautiei. Be teismo ar kariuomens teismo nuosprendiu bei partizan kovose uvo deimtys tkstani jaunuoli. Per vis okupacij laikotarp Lietuva neteko beveik tredalio savo tautiei. 1944 m. liepos 14 d. jau atkurtos NKGB, NKVD represins struktros, liepos 23 d. suorganizuoti strib batalionai. Kovai prie partizanus rugpjio mn. Lietuvoje dislokuota Vtravo divizija. Gruodio 3 d. strib briai kuriami ir valsiuose (N. Gakait. Pasiprieinimo istorija). 1944 m. ruden ms jaunim uklupo mobilizacija. Vaikinai turjo apsisprsti - eiti Raudonj armij ir ti fronte ar traukti mik ir tsti kov u Lietuvos laisv. Daug jaunimo (i viso daugiau kaip 100 tkstani) buvo sugaudyta NKVD kariuomens ir isista miriai front dalis pasirinko kit keli - ijo mik tikdamiesi, kad karas greitai baigsis, vyks taikos konferencija ir tautos vl atgaus nepriklausomyb. Kai kas mgino slapstytis namuose, kiti, kad ilot laiko, stojo milicijos ar karo mokyklas. Tarp pastarj buvo ir knygos veikjai KGB karo mokyklos jaunesnieji leitenantai Antanas ilius, Petras Brazauskas ir Raimondas Jablonskis, kuri keliai i mokykl buvo vairs. Viena i labiausiai KGB sistemos praktikuojam priemoni - pasinaudojant moni moralinmis arba fizinmis silpnybmis, privers14

ti juos savo noru teikti inias KGB struktroms apie savo artimj veikl, atskleisti j sitikinimus, siekius, tikslus; kartais tardymo metu tardomajam netiktai isprds odelis duodavo prog KGB tardytojui pradti nauj byl. Siekdama savo tiksl, KGB tarnyba per pus savo veiklos amiaus tobulino, lifavo, plt veiklos metodus, savo institutuose sukr griet moni sekimo struktr, kuri traukiami eiliniai mons, vyrai, moterys, profesoriai, ininieriai, dvasininkai ir net vaikai. mogus, vykdantis nekaltus KGB pavedimus, kartais n nenutuokdavo, kokius nusikaltimus jis padaro prie savo tvus, vaikus, brolius, artimuosius, taut, banyi, valstyb. Savo egzistencijai pateisinti KGB panaudojo ias moni verbavimo formas: 1. Tiesioginis, paprastas moni uverbavimas, paveriant juos paklusniais tarnais kalinimo vietose. 2. Vykdant cenzr: tikrinti pato korespondencij pavesdavo KGB pareignams, o kartais pato tarnybos darbuotojai turdavo atrinkti jiems reikaling korespondencij ir perduoti KGB pareignams. Pasinaudojant rasta kompromituojania mediaga, buvo mginama mog traukti voratinkl", padaryti j praneju informatoriumi. 3. Panaudojant mogaus silpnsias puses - gobum, meil moterims, polink svaigalams, taip pat paadais paauktinti darbe ar pagerinti buitines slygas. 4. mogui, padariusiam nedidel politin ar kriminalin nusikaltim, bdavo pasiloma - kaljimas arba KGB pagalba". Ne paslaptis, kad visos ministerijos, mons, auktosios mokyklos, net vaik dareliai, ligonins turjo savo operatyvinius galiotinius, kurie kiekvienoje inyboje turjo ausis". 5. KGB savo naudai sumaniai panaudodavo eimoje ar su kaimynais kilusius kivirus, intrigas, aistras. mogusnenutuokdamas apie padarinius, papasakodavo (net neuverbuotas) KGB pareignui tai, ko nereikt. 6. Sumus partizan arba pogrindio organizacijos nar, bdavo naudojamas fizinis smurtas. Igav neginijam, nors ir nedideli nusikaltim, mgindavo traukti j nuolatin KGB darb. Taip buvo pasielgta su prof. Markuliu, buv. VLIK'o atstovu, teisininku Jonu Deks15

niu ir kt. Pam nelaisv sunkiai sueist kovotoj versdavo j iduoti savo draugus, bunkerius. Pagrindinis KGB udavinys - sunaikinti lietuvi taut. 1940 m. lapkriio 30 d. Lietuvos SSR Aukiausios Tarybos Prezidiumas paskelb sak Dl laikinojo LSSR Baudiamojo kodekso statym taikymo Lietuvos teritorijoje"(A. Anuauskas, p. 40). kiekvien lietuv buvo irima kaip potencial prie, nusikaltl. O nukentjus bent vienam i eimos nari, ir likusiems teko iksti didiausias kanias. Kokios tautos naikinimo priemons? Tai RSFR baudiamojo kodekso gyvendinimas, bausms skyrimas atgaline data. Baudiama u tai, kad buvo karininkas, aulys, ateitininkas, skautas, priklaus tautinink, krikioni demokrat, sionist ar baltagvardiei organizacijoms, buvo dvarininkas, stambus kininkas, fabrikantas, bankininkas ar dvasininkas. Mirties bausms dydis: suaudymas, laisvs atmimas darbo pataisos lageriuose ir laisvs apribojimas (trmimas, be balsavimo teiss). U tokius politinius nusikaltimus buvo taikoma daugyb straipsni: 58-1 a (58-lb) - tvyns idavimas; 58-2 - rengimasis sukilimui; 58-8 - teroristiniai aktai; 58-9 - diversija; 58-10-agitacija; 58-11- grupinis dalyvavimas kontrrevoliucinje organizacijoje; 58-12 - inojimas ir nepraneimas.

Voratinkli pinklse
toki padt pateko ir jaunuoliai, atsitiktinai pakliuv KGB karo mokykl. Baig i mokykl, jie buvo imtyti po Lietuvos apskritis, o kai kurie pateko net tolimj Archangelsk. Jaunesnieji leitenantai Antanas ilius, Petras Brazauskas buvo palikti Vilniuje ir apsigyveno kartu viename bute. Mokydamiesi jie savo akimis mat tremiamj Sibir kolonas, aretus, jaunimo gaudynes, gyventoj kanias, iniekintus ir pamestus turgaus aiktse partizan knus, raudonj kareivi iaurumus ir plikavimus. iomis nuo16

taikomis dalis KGB karo mokyklos karin dalijosi tarp savs: vyki, kuriuos mat savo akimis, atgarsiais; jie mat dokumentus ir suinojo apie tikrj KGB struktr, umaias, kslus ir tikslus, kaip pavergti taut ir priversti j tarnauti bolevizmo idjoms. Pagaliau sitikino, kad mogui atimama odio laisv, tikrinama visa korespondencija, udaryti buv dienraiai, o KGB kursuose buvo skiepijama brolybs-lygybs" svokos. Jaunuoli irdyse atgijo laisvs kov pasakojimai. sitikino, kokia didiul armija yra slaptj agent, kurie sibrov eimas, tarp draug kaip dls mito ger, pasitikini, nekalt moni krauju. ios knygos KGB spstuose" vienam i heroj ir kilo mintis, nors ir laikinai, sutrukdyti t nepaliaujam sraut ini, kurios gaunamos per verbuotus nipus. Tai buvo Antanas ilius, kuris dar pernelyg maai inojo apie KGB gudrybes ir tikjosi vien savo jgomis veikdamas igabenti i KGB tvirtovs bent dal praneintojinformatori sra. Rizikuodamas savo gyvybe, per tris mnesius sugebjo igelbti nemaa moni, daugiausia dvasiki, atitolindamas j kanias ir perspdamas apie gresiant pavoj. Pajuts artjani tragik atomazg, pasiryo paaukoti savo gyvyb vardan geresns Lietuvos ateities.

KGB jaunesnysis leitenantas Antanas ilius


v

A n t a n o iliaus jaunyst Antanas ilius gim daugiavaikje eimoje Smiltyni k., Teli apskr. ir vals., pasiturinio valstieio eimoje: tvas Antanas ilius, g. 1894 m., dirbo kyje, mir 1981 m., motina Ona ilien, g. 1907 m., gyveno ir dirbo kyje, mir 1965 m.; Antanas ilius, s. Antano, g. 1926 06 14 (suaudytas 1946 11 27); sesuo Stas ilit, g. 1928 m., mir Teliuose 1977 m.; brolis Adolfas ilius, g. 1930 m., mir Teliuose 1947 m.; brolis Petras ilius, g. 1932 m., gyvena Vilniuje; sesuo Val ilit, g. 1935 m., gyvena Teliuose; brolis Juozas ilius, g. 1937 m., mir Teliuose 1995 m.; sesuo Maryt ilit, g. 1942 m., gyvena Teliuose; sesuo Onut Papiniginien, g. 1944 m., gyvena Vilniuje.
17

ili eima baigiantis Antrajam pasauliniam karui (i kairs): pirmoje eilje - Vincas, gyv. Teliuose, Maryt, gyv. Teli r. Smiltyni k., tvelis Antanas ilius, Juozas, mamyt Ona ilien, Val, gyv. Teliuose, Ona, gyv. Vilniuje; antroje eilje - Adolfas, Petras, Stanislava. Antanas ilius, baigs Lauksods pradios mokykl, mokslus ts Teli gimnazijoje, kuri baig 1945 metais. Vaikystje priklaus Angelaii", vliau jaunj tautinink, o po to ir ateitinink organizacijoms. Gyvendamas Naujasodio parapijoje, vliau Teliuose, Antanukas lankydavo Teli banyi ir patarnaudavo miioms Teli kunigams: Prialgauskui, Kruui, Juodaiiui, vyskupui Boriseviiui. Antanuko gyvenimui daug takos turjo tvo brolis - kunigas Budreika bei jo teta Kotryna ilit, kuri dirbo klebonijoje eimininke. Antanas Teliuose gyveno pas tet. 1940 m. Lietuv umus sovietams, Antanui buvo 14 met, o 1941 met birelio 14-j tremties dien jam sukako penkiolika. Antanas mat masinius trmimus, aaras moni, kurie veltui vaikiojo apie grotuotus vagonus, saugomus kareivi. ie spdiai jaunoje Antano irdyje pagimd pirmuosius neapykantos daigus. Antanas suvok, kad primesta sovietin santvarka Lietuvai nea tik nelaimes, aaras, skurd. O pamats Raini mikelio tragedijos aukas, sitikino,
18

kad bolevik tikslas - sunaikinti lietuvi taut. Gimnazijoje, ant tvor, gatvse pasirod mokini sukurti lapeliai - alin priespaud". Jis jaut, kad kakas greitai turi vykti: mons vieni kitiems kalbjo: Greitai bus karas"... Po tautos tremties tragedijos, lygiai po savaits, pasirod svetimi lktuvai su kryiais. Pasinaudodama proga, tauta sukilo prie pavergjus. Tai buvo momentas, kada niekas neklaus tu kairysis ar deinysis, tarnavs kariuomenje ar ne. Tauta igirdo per radij, kad atkuriama LAISVA IR NEPRIKLAUSOMA LIETUVA. Himno odiai kart jau susiliejo su aaromis - karinink, auli, mokytoj vadovaujami krsi sukilli briai, kurie rytingai m vadovauti atkuriant viej tvark, saugant mones nuo bgani bolevik savivals. Greitai uimti visi strateginiai postai, staigos, fabrikai, administracins patalpos ir kurtos administracins struktros. Antanas dar buvo per jaunas isivadavimo kovoms, bet mat, k gali nuveikti visa tauta, kai ateina isivadavimo valanda. Taiau diaugtasi neilgai. Vien okupant pakeit kitas, kuris po pergaling laimjim vis administracin Lietuvos valdym pasim savo rankas. Lietuvi sukurti batalionai - bsimosios nepriklausomos Lietuvos kariai vliau blaksi po Rusijos platybes. lugo verbavimas vokiei-lietuvi legionus. Bandymai kurti Plechaviiaus armij taip pat buvo neskmingi. Priartjus soviet frontui, vokieiai pasidar nuolaidesni. Kai sovietai um rytines Lietuvos dalis, vokiei padedama grup lietuvi karinink kr emaii pulk, kuris buvo pirmasis Lietuvos pulkas kovai prie raudonj mar. Teliuose susitiko A. iliaus draugai: Vytautas Grybauskas (g. 1926), Aidas Montrimas (g. 1924), Liudas Urbonas (g. 1922), Jurgis Inceviius, kurie kviet stoti lietuvi junginius. Taiau A. ilius dels. emaitijoje lydima gaisr pavaisi pasirod rus armija. mons, nespj pasprukti Vakarus, slapstsi, keit savo gyvenamsias vietas. Rusams umus Klaipdos krat, dalis moni isiskubino ten iekoti prieglobsio. Deja, raudonj siautulys nedav ramybs ir Klaipdoje, kariai naikino tautos turt. 1945 met pavasar, dienos metu, suorganizavo Sibiro pg" - kapojo rastas pagalves ir leido pavjui pkus, kurie tarsi snaigs uklojo gatves ir kiemus. Rinkdami metalo lau, mt granatas tekstils pramons stakles, kuri vokieiai nespjo isiveti ir paliko uoste.
19

A. ilius, 1945 m. pavasar baigs gimnazij, pradjo galvoti, k daryti. Tuo metu prasidjo mobilizacija: gaud vyrus, kurie mgino sidarbinti atgimstaniuose Klaipdos fabrikuose. Daugelis suimti, kiti pasitrauk mikus. Smiltyni kaim pas savo monos tvus atvaiavo i Vilniaus vienas Lietkoopsjungos vadov - Stasys Kalnius. Smiltyni kaime gyveno Alfonso Kruonio (buv. Teli apskr. virininko) eima. A. ilius matydamas, kad neivengs mobilizacijos, ir patikjs kalbomis, kad viskas greitai baigsis ir Lietuva vl bus laisva, sugalvojo stoti milicijos mokykl. Tvo pastama apskrities kompartijos darbuotoja Rockien para A. iliui ger charakteristik. Su ja i milicijos virininko iki mokslo met pradios gavo paymjim, kad jis yra NKVD darbuotojas. A. ilius su iuo paymjimu ne kart buvo nuvaiavs Klaipd, kur ir sutiko Alfons Kruon. Suinojs, kad A. ilius yra i Smiltyni k., A. Kruonis perdav savo monai, gyvenaniai pas tvus, laik. Po kiek laiko Klaipd persikl ir S.Kalnius. sidarbino Klaipdos vartotoj sjungos virininko pavaduotoju. A. ilius nuo 1945 m. pavasario iki rudens ne kart vaiavo Klaipd ir atvedavo i ten vairi trofjini preki. Klaipdoje susitikdavo su S. Kalniumi ir A. Kruoniu ir nuvedavo Kalnio monai ir seseriai laikus. Kart A. ilius buvo kliuvs Kretingoje, bet, laimei, turjo S. Kalniaus iduot paym kad dirba Klaipdos vartotoj sjungos ekspeditoriumi. Tai j ir igelbjo. Kaip jau minjau, A. ilius buvo gavs ger kompartijos charakteristik. Ja ir susidomjo i Vilniaus Telius atvyk NKGB pareignai. Jie ia iekojo norini stoti NKGB karinink karo mokyklos keturi mnesi kursus. I Kruonio ir Kalnio A. ilius gaudavo pogrindio spaudos, i kurios suinojo, kad karas greitai baigsis, kad Pasaulinje taikos konferencijoje btinai bus atkurtas teisingumas ir pasaulis pripains priekario Lietuvos teises bti laisva tarp kit pasaulio taut. Taip nusiteiks A. ilius sutiko stoti NKGB karo mokykl. Dar 1941 m. pavasar A. ilius susipaino su Zenonu ileviiumi, kuris Teliuose dirbo vietos draudimo staigoje, o vokiei okupacijos metais - Teli geleinkelio policijoje. Jie papasakojo viens kitam apie
20

savo darb, savo prieikum soviet santvarkai ir abu tikjosi greitai subyrsiant soviet valdi. Z. ileviius pajuts, kad gresia aretas, perjo nelegal gyvenim, jsikurdamas pas savo giminaiius Rubeaii k. A. ilius danai j lankydavo. Antanas jam papasakojo, kad nepaksdamas bolevikins santvarkos Teli-Kretingos geleinkelio ruoe mgino vykdyti geleinkelio diversij, o nordamas ivengti mobilizacijos ir isiuntimo front sutiko mokytis NKGB karo mokyklos keli mnesi kursuose, kuriuos baigs tapt NKGB karininku. A. ilius man, kad taip gals ilaukti pus met, o vliau pagal aplinkybes gyventi neiduodamas tvyns, nenusiengdamas savo sinei. Jis net parod Z. ileviiui NKGB iduot laikinj paymjim. Z. ileviius abejojo, ar jo pasirinktas sprendimas tinkamas. Geriau eitum tiesiai mik pas partizanus", - pasak jis. A. ilius paskutin kart mat Z. ilevii jau gavs NKGB jaunesniojo leitenanto laipsn, grs atostog tvik 1945 m. gruodio 25 d. per Kaldas. Tik vliau A. ilius suinojo, kad Z. ileviius buvo aretuotas 1945 m. gruodio 31 dien. 1945 m. ruden Antanas ivaiavo Vilni, kur prasidjo jo naujas kelias. Paslaptingumo" i anksto jis nesivaizdavo. A. ilius KGB karo m o k y k l o j e Antanas ilius, kaip minjau, i pradi mgino stoti milicijos mokykl. Taigi nujo pas Teli apskr. milicijos virinink. Tvo gera pastama, dirbanti apskrities partijos komitete, para A. iliui ger charakteristik ir visus dokumentus atidav kadr skyri. Taiau gyvenimas netiktai susiklost kitaip. Tuo paiu metu Teli apskrities KGB virininkas kpt. Udalovas, rinkdamas kandidatus KGB darbuotojus, rado kadr skyriuje puiki jaunuolio charakteristik ir pasil A. iliui vaiuoti Vilniuje rengiamus KGB karinink kursus, kur mokslas turjo prasidti rugpjio mnes. Sveikatos tikrinimo komisija nustat, kad A. iliaus sveikata atitinka nustatytus reikalavimus. A. ilius neprietaravo iam kpt. Udalovo pasilymui, nes buvo sitikins, kad soviet valdia Lietuvoje netvirta, kad greitu laiku viskas pasikeis, kad padedant Amerikai ir Vakarams politin bei karin padtis labai greitai pasikeis. N nema21

n, kad reiks vaiuoti KGB karo mokykl, o tuo labiau j baigti. A. ilius buvo sitikins, kad ir dirbti KGB struktrose nereiks. Mobilizacijos jis, aiku, iveng. Po komisijos iki rugpjio mn. Antanui buvo iduotas atitinkamas KGB paymjimas (B. b. Nr. 41227/3, p. 61). Vokiei okupacijos metais Lietuvoje buvo ileista nemaai antitarybinio pobdio knyg: Lietuvos archyvai", Baisusis siaubas GPU" ir kt. Tai padjo jaunimui geriau painti ir perprasti bolevik padarytas skriaudas. Vilniuje A. iliui prasidjo naujas gyvenimas, paremtas karine drausme. Karo mokykloje kursantus suskirst atskiras grupes, apgyvendino bendrabutyje ir prasidjo mokymai. Savo grupje A. ilius susidraugavo su kursantu Raimondu Jablonskiu nuo Kavarsko. J lovos stovjo greta. Kaip ir A. ilius R. Jablonskis buvo labai religingas. Sekmadieniais jie kartu eidavo banyi, keitsi nuomonmis apie gyvenim, apie soviet santvark. A. ilius savo gyvenimu KGB karinink kursuose nebuvo patenkintas. Nenorjo stoti komjaunim, vaikiojo banyi, klaussi kursant pasakojim-projekt, kaip jie dirbs baig kursus, kaip kovos su gaujomis. Kart pamaius, kaip i Lukiki kaljimo veda kalinius stot tremiai Sibir, Antanui suskaudo ird. Apie tai jis pasakojo kursantams. Kakuris met replik: Tu nacionalistas, nes protauji kaip nacionalistas". Artimiausiu A. iliaus draugu taip ir liko R. Jablonskis, vliau susidraugavo ir su P. Brazausku. A. ilius pasakodavo R. Jablonskiui apie neigiam poir NKGB darb. A nenoriu ia dirbti ir mokytis", - sak A. ilius. R. Jablonskis danai irgi reik savo nepasitenkinim. Mes nekalti, kad taip atsitiko, ateis kita valdia - gal ms ir nepakars" (B. b. Nr. 41227/3, p. 68). Paskutin kart R. Jablonskis mat A. ili, kai 1946 m. sausio 15 d. atvaiavo Vilni pasiimti drabui. Jis nakvojo pas A. ili. Tuomet is R. Jablonskiui skundsi, kad nors baigs kursus ir buvo paliktas dirbti Centre, Vilniuje, bet savo darbu nepatenkintas. R. Jablonskis taip pat pasiskund, kad jis negals irti suimt mog, negals paksti, kai reikalauja rinkti mediag apie kunigus.
22

Baigus KGB karinink kursus, visiems kursantams buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir iki gruodio 25 d. juos paleido keturi dien atostog. Visi isiskirst savo tvikes pas savuosius vsti v. Kald. Svarbiausia buvo susitikti su namikiais, artimaisiais, nors trumpai papasakoti apie darb, pasirpinti iltesniais apatiniais drabuiais, patalyne. Jo draugas R. Jablonskis buvo paskirtas Kdainius, kiti - Henrikas Bielinskas - Klaipd. Jonas Bagdonas ir Vytautas Kintautas - Archangelsk ar Murmansk. Petras Brazauskas - Vilni. Visi buvo paskirti operatyviniais galiotiniais. Petras Brazauskas paliktas Vilniaus KGB tardymo skyriuje vertju. A. ilius Vilniuje paskirtas KGB tardymo 2-ojo skyriaus 2 poskyrio operatyviniu galiotiniu. A. ilius ir P. Brazauskas Vilniuje apsigyveno kartu Anktojoj g. 12-1 pas eiminink Jadvyg ablinskaj,. Danai eidavo pasivaikioti, kin, pas P. Brazausko emiets studentes Boleslov Dambrauskait ir jos drauges Malvin ir Lin, kurios gyveno klebonijoje, Vytenio g. 4. Taip jiedu susidraugavo. A. ilius geru odiu prisimin kursant H. Bieliausk, kuris anksiau patarnaudavo Vievio klebonui. Bieliauskas savo buvim KGB tarnyboje slp nuo savo artimj. Ne kart pareiks: Jeigu a biau suinojs, kad ia toks darbas, jokiu bdu nebiau stojs". Kart H. Bieliauskas buvo pateks bd ir u tai gavo pasdti" daboklje. Paaikjo, kad atostog metu tvikje partizanai mike i jo atm pistolet, komjaunimo biliet. A. ilius prisimena, kad J. Bagdonas ir V. Kontautas danai pareikdavo antitarybines nuotaikas, neretai pasakodavo antitarybinius anekdotus. P. Brazauskas, kaip minjau, irgi reik savo nepasitenkinim darbu. Dirbdamas vertju, jis pamat, kokie metodai vartojami tardymo metu, bet guodsi, kad darbas su agentra dar bjauresnis. Kaip galima versti mog tikti tuo, kuo pats netiki?" - sakydavo P. Brazauskas A. iliui. Jis danai pasakodavo ir antitarybinius anekdotus, diskutuodavo su A. iliumi, pranaavo soviet santvarkos griuvim. A. ilius sakydavo: Nieko nra amino ir pastovaus: buvo Napoleonas - dabar nra, buvo caras - dabar nra, vadinasi - ir bolevizmo nebus". Visi karai baigdavosi revoliucijomis, - sak A. ilius. - Tad dabar irgi taip bus". Kuriant nauj valdi, i faizmo, i demokrati23

jos, i bolevizmo bus paimta visa, kas gera, ir sukurta kakas naujo, geresnio. A. ilius savo ivediojimus pavairindavo vairiomis lakiomis fantazijomis. Jdviej nuomons sutapo. A. ilius pradjo dirbti ministerijoje, globojamas KGB vyr. leitenanto Juozo Petkeviiaus. I pradi jam patikjo naikinti (deginti) nereikalingus dokumentus, susiti senas bylas ir tik 1946 met kovo pradioje Morozovui ivykus iaulius J. Petkeviius perdav jam 5i agent bylas. Kovo 3 d. kalbdamas su viena i j - Anastazija Kanoverskyte, A. ilius pasak, kad jai reiks susitikinti su juo ir paskyr jai pasimatym savo bute treiadien, t. y. kovo 3 dien perspjs, kad teks susitikti su jo virininku vyr. ltn. Petkeviiumi. Bdamas su A. Kanoverskyte, A. ilius pradjo j klausinti, kada ir kaip ji pateko KGB pinkles. A. Kanoverskyte pasak, kada ir kokiomis aplinkybmis ji buvo priversta pasirayti pasiadjim KGB. Ji pasak, kad kart para vienam kunigui, buv. gimnazijos kapelionui, antitarybinio turinio laik kuris pateko KGB rankas, ir tai buvo pretekstas j suvystyti". Po to ji savo globjui" pareik: Jokios mediagos apie draugus a neduosiu, nes nenoriu ir nemoku dirbti". A. ilius j padrsino: Jei prie tave i tikrj daugiau mediagos nra, tai gali jokios informacijos neteikti, ir u tai jie tau nieko nepadarys". A. ilius jai prisipaino, kad NKGB organuose siningai nedirbsis, nes negals bti ramus ir abejingas matydamas, kai NKGB aretuoja lietuvius, kad negals verbuoti moni slaptam bendradarbiavimui su KGB. A. Kanoverskyte primin A. iliui j vasario 28 d. pasimatym", kai jis ikviet A. Kanoverskyt susitikim su Morozovu ir pasak, kad ateityje jai teikti ini NKGB nereiks. A. Kanoverskyte pagalvojo, kad tai provokacija, bet, sak, iandien sitikinusui, kad js ess tikras lietuvis. Kaip minjau, A. ilius gana atvirai pasakodavo P. Brazauskui apie savo jaunysts poktus, kartais pagraindamas lyg nordamas parodyti savo didel aktyvum kovoje u Lietuvos Nepriklausomyb, netgi teig, kad 1945 metais jis palaik ryius su gauj dalyviais - aktyvistais Klaipdoje. A. ilius saksi, kad 1945 m. pavasar mgins vykdyti geleinkelio diversij ruoe iauliai-Kretinga, netoli Teli geleinkelio stoties. Buvo nuversta keletas vagon su sviestu, tabaku ir kitais produk24

tais. P. Brazauskas pastebjo, kad tuo metu fronte prie Klaipdos i tikrj trko tabako ir tai, matyt, buvo dl io sabotao". A. ilius dar 1944 metais u 1,5 l degtins i rus laikrodininko, tuo metu gyvenusio Broniaus Lukoino bute Teliuose, buvo nupirks nagan. T nagan A. ilius parod ileviiui ir eiui. Kai gyveno pas savo tet Kotryn ilit, laik j po iuiniu. 1945 metais pastebjo, kad naganas dingo, ir spjo, kad tai eio darbas, kad tai jis t nagan pasisavino". Prie praddamas lankyti KGB karinink kursus, A. ilius jau turjo neigiam poir soviet valdi, jos santvark, vadovus. Jis puikiai suprato bolevikins pabaisos daromas tautai skriaudas: suklastotus rinkimus, sureisuot Lietuvos prijungim prie vyresniojo brolio", nuosavybs teisi lauym, kai buvo nusavinama senoli palikta em, fabrikai, mons, griaunami kiai, i verslinink atimamos gamybos priemons, igrobstomos krautuvs, pradta persekioti banyia. A. ilius mat Raini mikelyje nukankint savo tautiei iniekintus knus, ir jau tada kilo mintis, kad ateis laikas keryti kraugeriams. 1941 m. birelio 22-28 d. sukilimo metu suvitus laisvs iburliui, penkiolikmetis A. ilius kartu su kitais jaunuoliais stengsi kuo nors padti sukilusiems tautieiams. Atrod, kad isipildys visos tautos viltys, ir vl diaugsims gyvenimu laisvoje Lietuvoje. Deja, vien okupacij pakeit kita. Tiesa, ji iek tiek skyrsi nuo buvusiosios. Turjome ioki toki savivald: seninai, viraiiai, apskrii virininkai buvo lyg savi. Atsirado vienas kitas, norjs laisvai pralobti, sivls yd genocido auk udym... A. ilius nenujo su jais. 1944 met ruden bolevikai vl pasirod emaitijoje. mons, pamat, kad su gaisr pavaistmis Lietuv vl gro svetimi, kuri tikslas atkeryti tiems, kurie pakl ginkl prie bolevikus, kurie pasiprieino prie Sedos, kurie buvo prieisnosi 1941 met birel. A. ilius sugalvojo kaip atkeryti atjnams. Vien 1945 m. balandio dien, pasims universal rakt ir lautuv, nutar vykdyti geleinkelio diversij ruoe iauliai-Kretinga, netoli Teli, nuversti einant karin traukin. Juo buvo gabenama karo amunicija... Operacij atlikti rengsi vienas, kad nebt liudinink. Pajs geleinkeliu nuo Teli Plungs link, itrauk apie 20 bgvini ir pradjo atsukin25

ti bgi sandros vartus. Atsuks 5-6 vartus, pastebjo, kad i prieingos puss artinasi mogus, tad paliks savo rankius pabgo... Po poros savaii A. ilius sutiko Teliuose savo pastam Balin, kuris dirbo Teli geleinkelio stotyje. Pastarasis A. iliui ir papasakojo, kad kakoks diversantas prie dvi savaites mgino nuversti nuo bgi traukin. Diversantui pabgus, geleinkelininkas suvok pavoj ir greitai visk patais - sukal rastais rankiais bgvines, susuko vartus, o rastus rankius atidav Teli geleinkelio policijai. Diversija nepasisek. A. ilius savo kalts Balinui neprisipaino, nepasisak, kad tai buvo jo darbas. vykis taip ir liko neiaikintas. A. ilius KGB tarnyboje Dirbdamas KGB, A. ilius greitai suprato, kad nieko gero nerado. Taiau kart vyr. ltn. J. Petkeviius jam paved nusisti KGB agentros bylas. ia A. ilius godiai skait kiekvien dokument pamau irykjo vaizdas, kaip kuriamos naujos bylos prie pilieius, kurie vienokiu ar kitokiu bdu, kartais net netardami ar nesuprasdami yra padar nedovanotin klaid, kurios atsilieps jiems visam gyvenimui. I pradi A. iliui KGB tarnyboje buvo pavesta sudeginti senus KGB juodraius, atskirus nereikalingus byl lapus. A. ilius, pastebjs k nors domesnio, tuos lapus kiosi kien, kad namuose turdamas laiko susipaint su KGB veikla, j darbo specifika, organizacijos struktra, darbo metodais, kurie buvo slepiami po neinomybs skraiste. A. ilius man, kad dabar jam atsivr galimyb suinoti KGB umaias - k KGB numato aretuoti u antitarybin veikl koki turi surink mediag, koki siekia tiksl. Be to, A. iliui atsirado galimyb pamatyti agentros bylas, suinoti slaptus pranejus, j adresus, praneim turin. Dabar imu jo veiklos valanda. A. ilius galjo perspti tuos, kuriems grs nelaim, kad pasisaugot KGB klastos, o kartais ir spti, kad tolesnis j gyvenimo kelias jau nulemtas - belieka pasirengti aretui. Jie turi apsisprsti - gal geriau pereiti nelegal gyvenim pasitraukti mik. A. ilius tai dar savo iniciatyva jis pasiryo vykdyti KGB organizacijoje griaunamj veikl. Rads kokios nors naudingos mediagos, usirainjo savo bloknotlyje bylose figruojanius asmenis, kas yra j pranejai. I matyt byl su26

inojs, kad KGB struktrose yra surinkta daug mediagos prie Kauno kunig seminarijos dstytoj profesori kun. B. Baliuk, apie jo prieik Soviet sjungai darb, nutar vaiuoti Kaun ir perspti j apie gresiant pavoj. Bene didiausi spd A. iliui paliko vaizdas, kai jis pamat i Lukiki kaljimo Vilniaus geleinkelio stot veamus kalinius. Kaliniai nuskur jo susikabin eilmis po penkis, nedamiesi maus maisto ryullius, i Antanas ilius abiej pusi lydimi automatais ginkprie sumim luot kareivi su unimis. Tie be perstojo rk: greiiau, neatsilikti - ire ag, neatstavaj". Voros priekyje jo karininkas su naganu rankoje. moni virtin buvo nusitsusi kelis imtus metr. Gyv moni vora lingavo tarsi up. Stotyje kaliniai susimai: vyrai, moterys, paaugliai ir senyvo amiaus mons. Kada ateis mano eil? Jis pasiryo visomis priemonmis kovoti prie t blog. A. ilius, bdamas katalikas ir prieikas soviet santvarkai, susipains su slapta KGB mediaga, suprato KGB cinik elges su ms tautieiais, ypa su dvasininkais. A. ilius sitikino, kad pabg grasinim j eimoms mons sutinka bendradarbiauti. Jis mat, kad bolevik sukurtas GRU, net pakeitus jo pavadinim KGB, suaudius nekarnuotus GRU vadovus Jagod, Jeov ir kitus, tebekelia monms siaub. Visi sitikin, kad jie visk gali, kad jiems viskas leista, kad i j pinkli niekas neitrks. KGB nuomone, kiekvienas susiprats lietuvis - potencialus bolevik valdios prieas ir kiekvien tok lietuv reikia sutvarkyti". A. ilius stebjosi, kad agent sraus pateko netgi buv yms valstybs veikjai. 1946 m. vasar A. ili paskyr vyr. operatyviniu galiotiniu. Jis turjo progos susipainti su bsimais kaltinamaisiais, nes daug agent nenorjo dirbti KGB naudai. Susitiks su agentais" A. ilius sui27

nodavo, kokiais keliais jie pateko slid gyvenimo keli, kas privert ar paskatino juos eiti prie savo tautieius. A. ilius, turdamas jautri ird, pajuto, koki gudrybi griebiasi KGB, kad pajungt savo valiai. A. ilius pamat, kad daugelis KGB agent dirbo labai blogai arba neteikdavo ini, arba sabotuodavo su niekuo nebendraudami. Todl A. ilius nutar tokius agentus padrsinti, kad jie perduot slaptas KGB inias tiems kuriems gresia sumimas. 1946 m. sausio 26 d. A. ilius pranea savo virininkui vyr. ltn. J. Petkeviiui, kad jis blogai jauiasi, susirgo ir eins pas dant gydytoj. Vietoj to nuvaiavo Kauno kunig seminarij. Ten suinojo, kad kun. B. Baliukas gyvena ne Rotus g. 12, bet Ugniagesi g. 6 . Su kun. B. Baliuku A. ilius nebuvo pastamas ir vis tiek idrso jam prisistatyti KGB darbuotoju ir prane, kad jam, kaip ateitinink vadovui, parengta byla. Be to, dar prane, kad parengtos bylos ir rengiamasi aretuoti kunigus Daunor, Kleib, Viryt, Narvait, epul. Pasak, kad KGB inoma, jog epulis slepiasi Italijos g. 24. A. ilius paminjo ir daugiau pavardi kunig, kuriems grs sumimas. KGB turi bylas prie kunigus: Ston, Po, Ambrazn, Zacharij, Blyn. Uvedamos bylos prie kunigus Alperavii, Lap, Ziniausk, Jakubausk, Rai, Sirij, J. Gust. Tarp kunig yra KGB agent: algiris", Aios", Joskaudas", Kalvis", Patriot", imkus", Alfa", Kodas". B. Baliukas labai nustebo, kad ir kai kurie kunigai dirba KGB agentais, kad tarp j yra jam pastam. Kun. B. Baliukas A. iliui pasak, kad Aios" - geras draugas, su juo kartu moksi ir dirbo, algiris" - jo giminaitis. A. ilius pra kun. B. Baliuko perspti mintus kunigus, nes pats negals to padaryti. B. Baliukas pasiadjo tai padaryti. Kun. B. Baliukas pra, kad A. ilius suinot, ar jam gresia sumimas. Kartu pasiteiravo, kas yra KGB tardymo skyriaus virininkas. A. iliui pasakius, kad tai papulkininkis Razauskas, B. Baliukas dar paklaus, ar tai tas pats, kuris 1941 metais buvo Kauno KGB tarnyboje. A. ilius atsak - taip. Antanas kart nakvojo pas kun. B. Baliuk, namo ivyko tik pirmadien. Kun. B. Baliukas padkojo A. iliui u suteikt informacij. 1946 met pradioje A. ilius suinojo, kad Vilni i Maskvos atvyko KGB generolas majoras Karpovas. Jis su J. Petkeviiumi kit
28

dien turjo vykti Kaun. A. ilius, bdamas KGB sekretoriumi, atsitiktinai pastebjo dokument, pagal kur vaiuojantis Kaun turjo paimti vis mediag apie kun. B. Baliuk ir kun. Juoz Gust. A. ilius suprato, kad KGB rengia mediag j aretui. Apie tai A. ilius nutar skubiai praneti kun. B. Baliukui. Proga atsirado netiktai. Vasar A. ilius sunegalavo ir gavo devynioms dienoms atleidim nuo darbo. Pasinaudodamas ia proga, A. ilius vasario 14-15 dienomis ivyko Kaun, bet kun. B. Baliuko nerado. Sutiktas kun. Grolis, budjs kunig seminarijos svei kambaryje, pasak, kad kunigas B. Baliukas ivyks tarnybos reikalais". A. ilius, nematydamas kitos ieities, pasisak ess KGB darbuotojas ir papra, kad kun. Grolis perspt kun. B. Baliuk, jog jam gresia sumimas. Sumimas grs ir kun. J. Gustui, todl pra, kad perspt ir j. Kun. Grolis paklaus, ar KGB turi kokios nors mediagos apie j pat. A. ilius paadjo suinoti. Kun. Grolis, sitikins A. iliaus nuoirdumu, pasak, kad kun. B. Baliukas jau slapstosi. A. ilius, grs Vilni, patikrino, ar yra provokuojani duomen apie kun. Grol, bet paaikjo, kad kali apie j dar nebuvo. Tuo pat metu A. ilius suinojo, kad kun. Polonskis slepiasi emaitijoje vienuolyne ir kad rengiamasi suimti kun. Antan Rakevii. Vasario 23 dien, etadien, veniant Raudonosios armijos dien, KGB nedirbo, ir A. ilius vl ivaiavo Kaun pas kun. Grol su naujausiomis iniomis apie j, kad greitai turi bti aretuotas kun. Polonskis bei kun. Rakeviius. Grolis padkojo A. iliui u suteiktas inias. Savo sumanymo - tsti ardomj KGB veikl - Antanas neatsisak. Netrukus suinojo, kad jaunai poetei, Stanislovai Niniavaitei gresia pavojus. A. ilius S. Niniavait painojo i Teli gimnazijos laik, bet neinojo, kur ji gyvena, tad kreipsi adres biur. Tada nujo jos but (tai buvo sausio mnes). S. Niniavaitei prisistat kaip KGB darbuotojas ir gavs patikinim, kad ji nepasakos niekam apie jdviej susitikim, pasak: Prie jus, Naginskait ir jaun poet Pauli Dervin KGB turi ini, kad js visi esate ateitininkai. Jums gresia aretas". S. Niniavait gynsi, saksi, kad niekuo nra nusikaltusi. A. ilius jai pasak, kad yra KGB agent-pranej, kurie juos pasta ir su jais bendrauja, o visk, k suino, pranea KGB. Vieno agento slapyvardis - Balandis" (tai buvo K. Kubilinskas - V.A.). S. Ninia29

vait paklaus: O jei KGB nesuims, o uverbuos?" Tada, - pasak A. ilius, - teks dirbti KGB naudai". S. Niniavait prisipaino, kad jau dav pasiadjim bendradarbiauti, bet su KGB nedirba ir nenori dirbti, nes prie j buvs panaudotas smurtas. A. ilius j nuramino: Jeigu prie tave surinkta daug mediagos, - sak A. ilius, - aretuos, o jei ne - nieko nepadarys". A. ilius po to dar keturis kartus susitiko su S. Niniavait ir prane, kad ypa pavojing ini apie j neturi. Tai buvo vasario 3 ar 4 dien. A. ilius susitikim metu pasisak S. Niniavaitei ess nacionalistas, kad niekad soviet valdiai nebus siningas, nes negali irti aretuotus mones. Be to, prisipaino, kad jis stengsis perspti visus, k gals. A. ilius suprato, kok aidim aidia ir kad j bet kuriuo metu gali aretuoti ir suaudyti. A. ilius saksi S. Niniavaitei, kad nekreips tai dmesio ir toliau darys visk, k gals. S. Niniavait patikino, kad ji A. iliaus neiduos. Tu pats inai, - sak Stas, - kad a ne komunist". A. ilius j spjo, kad jokios mediagos KGB struktroms neteikt. Taip buvo pasiektas susitarimas bendrai veikti prie KGB. Kaip jau minjau, A. ilius inojo, kad vasario pradioje Vilni i Maskvos buvo atvyk generolas ir majoras. A. iliui teko dalyvauti trumpame majoro ir J. Petkeviiaus pokalbyje, i kurio suinojo, kad rengiamasi aretuoti Teli vyskup Borisevii. Vykup A. ilius painojo, nes Teli katedroje kartais patarnaudavo jam miioms. A. ilius nusprend neleisti, kad vyskupas bt aretuotas netiktai ir pasiryo j perspti. Tai reikjo padaryti tutuojau. Nuvaiuoti Telius A. ilius neturjo galimybs, todl pasil S. Niniavaitei vaiuoti vietoj jo, pasimatyti su vysk. Boriseviiumi ir praneti apie jam gresiant pavoj, kad jis slptsi. S. Niniavait atsisak vykdyti udavin, matyt, vis dar abejodama A. iliaus nuoirdumu. Kai S. Niniavait atsisak vaiuoti Telius, A. ilius nieko nelaukdamas nuvyko Vilniaus kurij susitikti su Vilniaus vyskupijos valdytoju prof. Meislovu Reiniu, kad jam pranet tai, k inojo apie bsim vyskupo Boriseviiaus aret. Jis norjo paprayti vyskup Rein, kad is pasist k nors Telius perspti vyskup. Ujs pas kurijos inspektori suinojo, kad vyskupas labai uimtas. A. iliui nieko daugiau nebeliko, kaip visk pasakyti kurijos
30

ir paprayti, kad jis k nors skubiai pasist Telius. Kancleris paklaus, i kur jam inoma apie grsm. Tada A. ilius prisipaino, kad ess KGB darbuotojas, ir pakartojo, jog inios tikros. Kancleris A. iliaus praym paadjo patenkinti. Po kurio laiko, vasario 20 d., A. ilius sutiko vyskup Borisevii KGB rmuose. Tuo metu vyr. ltn. Petkeviius A. iliui paved atvesti vyskup pas j apklausai. Einant A. ilius vyskupui pasak, kad stengsi perspti j apie aret, kad slptsi, bet vyskupas Reinys ar vyskupijos kancleris kakodl jam to neperdav. Boriseviius tik pakraip galv ir nieko neatsak. Matyt, vyskupas neatpaino savo buvusio klapiuko. 1946 m. vasario 4 ar 5 d. A. ili komandiravo Zarasus teikti (per Zaras apskr. KGB) kun. Kuzmickui falsifikuot telegram, kvieiani j Panevio vyskupij, kur kun. bt aretav. A. ilius ios komandiruots metu norjo perspti kun. Kuzmick apie rengiam aret. Nuvaiavs Zarasus A. ilius kun. Kuzmicko klebonijoje nerado. Ten buvs kunigas vikaras Guobys A. iliui pasak, kad kun. Kuzmickas ivaiavo Panev, kur j kviets vyskupas. Tuomet A. ilius papra Guob, kad is kuo greiiau pranet kun. Kuzmickui apie gresiant aret. Kun. Guobys paadjo. 1945 metais Smilgi parapijos klebonijoje sutiks kun. Kuzmick paklausiau, ar kun. Guobys Jums prane apie gresiant aret. Kun. Kuzmickas atsak: Mes, kunigai, laukiame, kada mus aretuos. Galiu pasakyti, kad grs i Panevio greitai buvau perkeltas kit parapij". A. ilius, sidamas bylas, suinojo, kad Kaiiadoryse gyvena buvusi ateitinink vadov mokytoja Ona Grakauskien ir mokinys Kukarakas. A. ilius dl ligos turjo nedarbingumo lapel, todl nutar nuvaiuoti Kaiiadoris ir jiems praneti, kad slptsi, nes KGB sukaupta tiek mediagos, jog juos gali aretuoti. Kaiiadoryse suinojo, kad Ona Grakauskien ivykusi, Kukarako tvas pasak, kad snus ivyks Kaun, bet A. iliaus praneim adjo jam perduoti. A. ilius dar norjo perspti kun. Grigait ir muzik Tautrim, bet jau nebesuspjo. 1946 m. kovo pradioje J. Petkeviius A. iliui perdav ei agent bylas. Dar prie tai tardytojas kpt. Derkovskis papra A. iliaus pas j slapt susitikimo kambar (mieste) atvesti A. Kanoverskyt. Anastazija gyveno Totori gatvje. Jiems beeinant
sekretoriui

31

slapt viet, A. ilius paklaus: Ar daug esi nusikaltusi? Jeigu ne, tai neduok KGB joki parodym, joki praneim. Tau jie nieko nepadarys". Kovo 5 d. A. ilius, kalbdamas su studente filologe A. Kanoverskyte, suinojo, kokiu bdu ir u kokius nusikaltimus j privert pasirayti pasiadjim ir prisak niekad neduoti joki ini. Ji pareik, kad niekur neinanti, nesusitinkanti su draugmis, todl nieko ir negali inoti. Beje, A. Kanoverskyte pasak A. iliui, kad, be mergin, tame paiame name gyvena ir poetas P. Dervinis. A. ilius inojo, kad prie P. Dervin KGB turi mediagos, tad paklaus, kada bt galima su juo susitikti. A. Kanoverskyte atsak, kad P. Dervinis dirba lenk gimnazijoje - dsto lietuvi literatr, ir i pamok grta vlai. Tada A. ilius jai papasakojo, kad KGB turi ini apie universiteto student P. Dervin, S. Niniavait, Naginskait, kurie usiiminja prieika nusikalstama veikla. Kompromituojani mediag jiems teikia poetas K. Kubilinskas, todl papra A. Kanoverskyt, kad perspt P. Dervin. Po kurio laiko i paskait gro Anastazijos draugs, tad A. ilius ijo. Kit dien A. Kanoverskyte saksi A. iliui, kad praneusi P. Derviniui apie pavoj. P. Dervinis jai atsaks: A nesijauiu kaltas, niekam blogo nepadariau, todl neketinu slapstytis" (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, p. 136). Kart KGB antrojo skyriaus antrojo poskyrio sekretoriate A. ilius susitiko Vytaut Butaut ir, suprats kad KGB j nori uverbuoti, pasak: Nebijok, tave paleis". V. Butautas papra A. iliaus, kad jis paskambint komjaunim telefonu Nr. 14-50, pranet: Butautas aretuotas". Kam paskambinti, pavards nepasak. A. ilius praym ipild, paskambino (T. 1, p. 139). Kit kart A. ilius ujo pas vien i savo KGB draug - tardytoj j. ltn. ulc. is papra A. ili truput pabti su tardomuoju vietoj jo ir pats ijo. Pasiliks vienas su tardomuoju A. ilius pradjo j klausinti. Tai buvo Kirlys, kuris A. iliaus paklaustas apie kaljimo slygas ir ar gauna siuntinius, pasak, kad apie jo aret niekas neino, siuntini negauna, su maistu blogai. A. ilius pasisil praneti artimiesiems. Kirlys nurod A. iliui adres: Tauro bendrabutis, Tauro g. 4, 226 kambarys, Kepalait. Nurodytu adresu nujo abu su kambario draugu P. Brazausku. Taiau Kepalaits kambaryje nerado.
32

Be mint asmen, savo knygutje A. ilius buvo usirasir kunig adresus: Kikio i Kaiiadori, Antano Bakio i Upynos, Valentino iknio i Akmens. Tai pavards kunig, kuriuos KGB turjo a r e t u o t i . Vasario gale, bdamas Kaune pas kun. Grol, pra juos pers p t i apie gresiant pavoj. A. ilius savo bloknotlyje usirainjo visus duomenis i perirt dokument, i atskir pokalbi su KGB pareignais. T mediag A. ilius tikjosi panaudoti savo ardomajai veiklai prie KGB struktras. A. iliaus bloknoto treiame lape buvo uraytos pavards kunig: Rakeviiaus, Lepio, Gumausko, Navicko, j gyvenamosios vietos. Prie juos KGB turjo surinkusi nemaa mediagos. Nors A. ilius asmenikai, iskyrus Pakevii, j nepainojo, bet papra per kun. B. Baliuk visus perspti. A. ilius suinojo i KGB praneimo ir telefonogram, kad keli Kaunas-Alytus ir Punia-Butrimonys sankryos deinje gyvena vienas i gaujos nari ir norjo j perspti (kalbama apie Varkal - V.A.). J. Petkeviius A. iliui buvo paveds iversti vieno agento praneim apie tai, kad Budreviius Petras i Gen k., Valkinink vls., Trak apskr., Kukakas Vincas, Antos" yra gauj nariai. A. ilius ivert praneim, atidav j Petkeviiui, o juodrat pasiliko ir pavardes persira bloknot. A. ilius vis pamint asmen aplankyti ir perspti negaljo. Vliau A. iliaus juodratis areto metu pateko KGB. I turimos mediagos A. ilius suprato, kad kaiiadorieius Grakauskien, itkut, Kukak norta uverbuoti pranejais. A. ilius norjo aplankyti Gustait, gyvenant Didiosios g. 12-12, ir perspti, kad apie j yra surinkta duomen, bet nesuspjo. Nors A. ilius neprisipaino pranes Gustaiiui apie aret, bet kai atjo jo aretuoti, is jau buvo dings. Atrodo, kad ia A. iliaus nuopelnas. Apie gresiant pavoj A. ilius dar mgins praneti Pautimui (gal Tautrimui Leonui?), bet irgi nespjo. A. ilius buvo numats praneti ir marijampolieiui Radzeviiui (I Tauro" apygardos - V. A.). A. ilius danai ueidavo pas KGB j. ltn. Kalavii, ne kart skait operatyvinius dokumentus, kuriuos buvo paliks jam iversti. Dokumentus A. ilius danai pavogdavo, neinodamas net j turinio, o paskui paaikdavo, kad jie neturi jokios reikms.

33

K o v o 5-osios tragedija J. ltn. A. ilius gyveno Anktosios g. 12-1. Jo eiminink Jadvyga ablinska gyveno ia su dukterimi Brone. Bute buvo trys kambariai, viename j gyveno motina su dukra, kitas - pereinamas, o trei nuomojo A. iliui su bendradarbiu KGB j. ltn. Petru Brazausku. 1946 m. kovo 5-osios ryt A. ilius atsikl kiek anksiau nei prasta ir eimininks papra, kad ji palikt buto raktus ir rakt nuo kieme esanio sandliuko. Dukter papra, kad motinai ijus darb, ji nuo 12-os valandos dingt i nam trims valandoms. Be to, pasiteiravo, ar sandliuke yra kastuvas ir kirvis. Seimininkei pasiteiravus, kodl turi palikti but, A. ilius atsak: - Pas mane turi ateiti virininkas su merginomis. - Bet kam kastuvas? - paklaus ji. - Kasiu snieg, - sausai paaikino A. ilius. - Na, o kam kirvis? - neatstojo eiminink. - Malkas skaldysiu, - nerimdamas atsak A. ilius. j pokalb sikio P. Brazauskas, kreipdamasis ablinsk: - Velnias ino, kas tam iliui auna galv: ia jam reikia kirvio, ia - kastuvo. Pasibaigus pokalbiui, motina ijo darb o dukt dar pasiliko. Po to ijo ir P. Brazauskas. A. ilius nerimdamas dar kart ujo pas eimininks dukr pasim abu raktus ir primygtinai pakartojo, kad ji ieit i nam, nes turs susitikim su savo virininku. Ileids J.ablinskos dukr, ijo ir A. ilius. Susitiks savo virinink vyr. ltn. Juoz Petkevii, perspjo, kad pagal j ankstesn susitarim juodu turi susitikti su viena slapta agente, su kuria A. ilius negals" rasti bendros kalbos, nes i atsisakanti duoti bet koki ini apie savo draugus. Vyr. ltn. J. Petkeviius paveda A. iliui sutvarkyti jam komandiruots dokumentus, nes kit dien turs ivykti Kaun susitikti su maskvieiais ir aptarti prof. kun. J. Gusto sumimo reikalus. A. ilius inojo, kad delsti negalima, nes Kaune gali pasigesti dokument, kuriuos jis progai pasitaikius nuvilps" i savo virininko staliaus. A. ilius skubjo. Sutvarks darbo reikalus, 11 val. A. ilius nujo pas student A. Kanoverskyt, kuri jau anksiau buvo spjs apie susitikim, ir pakviet eiti su juo. Eidamas prasitar: Nebijok, daugiau tau nebereiks vaikioti susitikimus ir duoti KGB inias". Atjs prie savo
34

namo, A. ilius papra, kad ji netoliese palaukt, kol ateis jo virininkas. Tada nujo pakviesti vyr. ltn. J. Petkevii. Rads J. Petkevii, prane, kad objektas" jau laukia. Abu nekuiuodamiesi atjo pas A. ili. Papras J. Petkevii palaukti, ijo gatv pakviesti Anastazij. jus A. Kanoverskytei kambar, J. Petkeviius mandagiai sutiko vieni, papra nusivilkti palt ir pasodino j prie stalo alia savs, pats atsissdamas nugara duris. Prasidjo A. Kanoverskyts ir J. Petkeviiaus pokalbis. A. ilius klausydamasis pokalbio, pradjo nervindamasis vaikioti ten ir atgal, kartais ieidamas gretim kambar, o kart net ijo kiem. Grs i lauko, rankoje laik apgriautame name rast sportin svarst (hantel"), urakino i vidaus lauko duris, prijo prie nugara sdinio virininko ir smog kelet kart hanteliu" J. Petkeviiui galv. Po to lavon ine lauk ir paslp miesto griuvsiuose. Isigandusiai A. Kanoverskytei A. ilius sak sutvarkyti kambar ir tylti, o pats nujo pas pastamus studentus vsti Ugavni. Ten rado savo kambario draug - KGB jaunesnj leitenant Petr Brazausk, kuris pas savo emietes studentes atsirado i ryto. A. ilius dar i vakaro su studentmis buvo susitars kovo 5 dien kartu vsti Ugavnes. P. Brazauskas jau tada inojo apie A. iliaus kslus. Po kiek laiko A. ilius atidav buto raktus P. Brazauskui ir papra nuneti juos sutart viet ir perduoti buto eimininkei, o pats nujo KGB ministerij... pavakarieniauti. Bet valgis nelindo. A. ilius pakilo ir nujs finans skyri sutvark J. Petkeviiaus dokumentus komandiruotei Kaun, perdav juos budiniam karininkui, kad perduot juos J. Petkeviiui, kai tas ateis. Tada gro savo kabinet, perirjo dokumentus ir rengsi ieiti. Netiktai pasirods KGB karininkas pasak, kad A. ilius skubiai kvieiamas pas ministro pavaduotoj. Eidamas pas ef, jis jaut, kad kakas negerai. Vos jus kabinet A. ili aretavo. Taip KGB atsirado nauja grupin byla, kuri buvo traukti Antanas ilius, Petras Brazauskas, Anastazija Kanoverskyt, Raimondas Jablonskis ir Stanislava Niniavait. (Bylos numeris - Nr. 41227/3.)

35

A. iliaus aretas, kratos 1946 03 11 LSSR KGB darbuotojas papulk. elnokov, perirjs gaut i KGB 2 sk. 2-ojo poskyrio operatyvinio galiotinio j. ltn. Antano iliaus nusikalstam mediag rado: A. ilius dirbo KGB struktroje, 1945 m. rugsj TomkeviiusTomkus buvo iliaus uverbuotas ir jo nurodymu 1946 m. pradioje perdav partizanams nemaai visikai slapt ini apie KGB veikl. 1945 m. saus A. ilius du kartus specialiai buvo nuvyks Kaun kur susisiek su kun. B. Baliuku ir jam perdav slaptintas inias apie KGB struktr darb, prane, kad KGB u antitarybin veikl nutar aretuoti kun. B. Baliuk, epul, Narbut, Kleib. Minti asmenys A. iliaus dka pasislp nuo tardymo organ ir perjo nelegal gyvenim. 1946 m. vasar A. ilius i Kstuio" partizan vadovo poko" gavo uduot vykdyti teroro akt prie LSSR KGB 2 sk. 2-ojo poskyrio kulto reikalams virinink vyr. ltn. J. Petkevii. Tuo tikslu A. ilius pakviet J. Petkevii savo but Anktojoje g. 12-1 ir dalyvaudamas tarnybiniame susitikime su A. Kanoverskyte J. Petkevii nuud. A. ilius, sulaikytas dl minto nusikaltimo, prisipaino kaltas. Be to, itai patvirtino A. Kanoverskyte, S. Niniavait, P. Brazauskas savo parodymais bei daiktiniais rodymais. KGB nutar: A. ili, gyv. Vilniuje, Anktoji g. 12-1, suimti ir atlikti krat. Nutarim aretuoti /pas/ papulkininkis elnokov; Sutinku" /pas/ papulkininkis E. Rozauskas; Nutarim tvirtino: KGB ministras gen. mjr. Jefimov; Aret sankcionavo: NKVD karinis prokuroras papulkininkis Grimov. Papulk. elnokov 1946 03 11 pareng nutarim taikyti A. iliui kardomj priemon - aret. Perirjs KGB galiotinio j. ltn. A. iliaus byl, papulk. elnokov nustat, kad A. ilius padar nusikaltim, numatyt pagal RFSRS BK 58-1 b, 58-8 ir 58-11 str. ir nutar: A. iliui paskirti kardomj priemon - aret ir vadovaujantis bendra tvarka RFSRS BTK 146 str. byl perduoti prokurorui ir kaljimo virininkui prijungti prie kaljimo bylos. /Pasira/ papulk. elnokov ir papulk. E. Rozauskas;
36

1946 03 12 /pas/ KGB ministro pavaduotojas: 1946 03 13 Martaviius ira order Nr. 1 73 aretuoti A. ili ir atlikti krat; Sutinku" /pas/ LSSR KGB 3-io sk. virininkas: Pasiteiravimui" LSSR NKVD karo prokuroras. Kratos. KGB pradjus pirmj oficialij apklaus, t pai dien, t. y. kovo 7 d., net keturios atskiros grups atliko smulkias kratas, taip pat - vien asmenin krat saugume, sumus A. ili, o kitos trys atliktos A. iliaus ir ablinskos kambariuose. Aktas Nr. 1, suraytas 1946 kovo 7 d. komisijos, susidedanios i LSSR NKGB 2 sk. 2 poskyrio kpt. Derkovskio, ltn. Polotnikov ir Michejev, dalyvaujant kpt. Jerovui, atliko apir buv. 2-ojo skyriaus KGB darbuotojo Antano iliaus bute, kuriame rastas bloknotas su A. iliaus uraais. Uraai asmeniniai ir visai slapto pobdio, susieti su KGB darbu. Bloknote rasta slapt dokument apie KGB organ darb. 1. Kauno KGB skyriaus praneimo uraai apie antitarybinius veiksmus tarp Kauno dvasiki, artjant rinkimams TSRS Aukiausij Taryb - 2 lapai. 2. Kontrvalgybos paklausimas Smer" organ agent iaikinim. Paklausimas adresuotas NKGB 3-iajam sk. Kauno ap. KGB sk. 22-j agent, kuri darbas siejosi su dvasininkija, saraas. Kauno KGB aretuot kunig sraas. Vilniaus m. banytinio kulto agentros slapyvardiai, nurodant pavardes ir gyvenamj viet adresus. Payma, iduota nustatant students Janinos ukaits nam adres - Vilnius, Pilies g. 4-16. Neatiduotas pareikimas R. Dambrausko, gyv. Vilniuje, apie primim universitet - 1 lapas. Payma, parayta asmenikai A. iliaus dl agentrines bylos Sukilliai". Ukmergs KGB apsk. valdybos vedjui prie katalik banyios kunigus -1 lapas. vairs uraai (ant bloknotinio popieriaus) - 1 lap. i pastarj 7 iplt lap.

37

2 sk. 2 posk. vyr. galiotiniai: kpt. Derkovskis; vyr. ltn. Michejev; LSSR KGB darbuotojas Polotnik; 2 sk. 2 posk. vyr. operatyvinis galiotinis kpt. Jerov. Aktas Nr. 2, suraytas 1946 m. kovo 7 d. Mes, LSSR MGB darbuotojai ltn. Izmakin, ltn. Sakanevas ir j. ltn. Buluevas, atlikome Anktosios g. 12 eimininks Jadvygos ablinskos bute Nr. 1 krat. Kratos metu rasta daiktai, kurie pagal ablinskos odius priklauso jos buto kambario nuomininkui Antanui: 1. Pora kerzini bat su guminiais padais. 2. Pora juodos spalvos iuoimo bateli odiniais padais (naudoti). 3. Rudos kelns, languotos (naudotos) -1 vnt. 4. I balto kailio odin berankov liemen. 5. Juodas vilnonis megztinis. 6. Paneioti juostuoti vyriki markiniai. 7. Nevars virutiniai markiniai. 8. Trys rankluosiai, vienas i j kraujuotas. 9. Drobin juostuota paklod - 1 m 20 cm pl. 10. Dengiamos spalvos uniformin kepur. 11. Nosins - 4 vnt. 12. Vyrikos kojins - 5 poros. 13. Vilnons alios pirtins -1 pora. 14. Karininko antpeiai - 4 poros. 15. oviniai pistoletui TT - 96 vnt. 16. Staliniai peiliai ir kamiatraukis - ? 17. vairi knyg - 4 vnt. 18. Kopijavimo popierius - 2 lapai. 19. Antano iliaus vardu paymjimas Nr. 520 ir 98, du paymjimai be numeri. 20. Nr. 2971,15. 21. Broniaus Vismanto vardu paymjimas Nr. 9 5 - 4 vnt. 22. Panaudoti geleinkelio bilietai - 15 vnt. 23. vairs susirainjimai (1-30) - 30 lap. 24. Balto metalo iedas -1 vnt. 25. Pilkos spalvos mediagos atraia paltui -1 vnt. Akt pasira NKGB darbuotojai: ltn. Izmailov, ltn. Sakancevas, j. ltn. Buluevas ir buto eiminink ablinska.
38

Aktas Nr. 3, suraytas 1946 03 07 komisijos, susidedanios i ltn. Izmailov, ltn. Sakancevo, j. ltn. Buluevo, dalyvaujant Jadvygai ablinskai. Atidarius bufeto stali (vidurinis staliukas kairje), rasti daiktai, kurie pagal J.ablinskos odius priklaus buto nuomininkui Antanui: 1. Trys knygels Nr. 1, 2, 3. 2. vairs susirainjimai Nr. 1-6 rus kalba. 3. Lapas sugeriamojo popieriaus su atspaustomis raidmis. 4. Vilniaus m. planas ir politinis TSRS emlapis. 5. 1945 met pistoletas TT Nr. KG 120; sukruvintas, utaisytas 8 oviniais ir apkaba su 8 oviniais Nr. XB 120. 6. Trys vyriki nuotraukos. 7. 2 duonos kortels Nr. 4769 2 kg 400 g. 8. Juozo Petkeviiaus vardu partinis bilietas Nr. 4769404. 9. J. Petkeviiaus vardu TSRS pasas Nr. 1-VD 658869. 10. J. Petkeviiaus vardu Raudonosios vaigds ordinas ir knygel, bilietai ir j kuponai. 11. Vytauto Senkaus vardu skaityklos bilietas Nr. 20. 12. Bloknotas mlynu aplanku su urau BK"; raai vairaus turinio. 13. Bloknotas geltonu vireliu su vairaus turinio paymomis. 14. vairs susirainjimai nuo Nr. 1 iki 11. 15. J. Petkeviiaus ir O.Petkeviiens vardais du paso priraymo lapeliai. 16. 1945 11 16 kalendorinis planas. 17. J. Petkeviiaus vardu kvitas Nr. 420 u radij. 18. Rus kalba iraai i knyg 1 15-146 ir 159-160 su atymomis lietuvi kalba. 19. Kambaryje, kuriame gyveno nuomininkai Petras ir Antanas, rastas 40 cm ilgio sukruvintas skuduras. Akt pasira NKGB darbuotojai: ltn. Izmailov., ltn. Sakancevas, j. ltn. Buluevas ir buto eiminink J.ablinska. Aktas Nr. 4, suraytas 1946 03 07 komisijos, susidedanios i LSSR NKGB darbuotoj ltn. Izmakin; ltn. Sakancev ir jaun. ltn. Buluevas.

39

iandien atlikome Anktosios g. Nr. 12 buto Nr. 1 eimininks Jadvygos ablinskos buto krat. Kratos metu rasti daiktai, kurie, pasak J.ablinskos, neinomos kilms: 1. I drapo mediagos juodas paltas, naudotas, su pilku ilkiniu pamualu. 2. Odins pirtins su kailiu, naudotos, su juostelmis raudonas vilnonis alikas. 3. Juodi bateliai, naudoti, su odiniais padais, truput kraujuoti. 4. Dengiamos spalvos su mlynais kantais karikas varkas, labai kruvinas. 5. Raudonosios vaigds ordinas. 6. Dengiamos spalvos vilnons galif kelns, priekyje labai sukruvintos. 7. Juodos, civilinio kirpimo kelns, naudotos, su kraujo dmmis. 8. Pilkos spalvos lenkika kepur. 9. Kruvini virutiniai markiniai. 10. Trikotainiai markiniai, labai kruvini. 11. Juoda liemen, labai kruvina. 12. Nekarikas kelni diras. 13. 3 lapai vairi ura. 14. Dur raktai - 4 vnt. 15. Baltas metalinis daiktas su 5-iomis skylutmis. 16. LSSR NKGB antspaudas. 17. Juozo Petkeviiaus asmens paymjimas Nr. 30. 18. Aleksandro sveikatingumo bilietas Nr. 587. 19. Juozo Petkeviiaus Dinamo" nario Nr. 71477 bilietas. 20. NKGB vyr. ltn. Jono Petkeviiaus valdik daikt knygel Nr. 378. 21. Jadvygos Kuperniens., d. Juozo, paymjimas. 22. Bloknotas su pilku aplanku, su vairiais uraais. 23. Su tarybiniais enklais pinigin, kurioje devyniasdeimt keturi rb. 50 kp. Akt pasira NKGB darbuotojai: ltn. Izmailov, ltn. Sakancevas, j. ltn. Buluevas ir buto eiminink ablinska (B. b. Nr. 21227/3, L. 70-74).

40

A. iliui pateikti kaltinimai NKGB darbuotojas papulkininkis elnokov, perirjs Antano iliaus tardymo byl, kurioje rodyta, kad, bdamas antitarybikai nusiteiks, idav tvyn: - 1945 m. baland gelkelio ruoe iauliai-Kretinga mgino vykdyti diversij; - 1946 m. sausio-kovo mn., dirbdamas LSSR KGB, siek pakenkti normaliam KGB struktr darbui iaikinant lietuvi-vokiei nacionalist prieik veikl prie Taryb Sjung, pogrindio nacionalistinms organizacijoms sistemingai praneinjo apie turim KGB prie juos mediag, taip pat pardavinjo ir kitas visikai slaptas inias apie KGB struktras ir darbo metodus. Pvz., - perspdamas numatytus aretuoti asmenis apie KGB rengiamas prie juos represijas, padjo jiems pereiti nelegal gyvenim ir taip ivengti baudiamosios atsakomybs; - 1946 m. sausio-vasario mn. pagal nusikalstam suokalb su nacionalistikai nusiteikusiu Petru Brazausku pareng teroristin akt prie LSSR KGB 2 posk. 2 sk. virinink vyr. ltn. Petkevii ir 1946 m. kovo 5 d. prisideng tarnybiniu susitikimu pakviet j savo but ir kartu su A. Kanoverskyte nuud. NUTAR: vadovaujantis BPK 128 str., patraukti kaltinamj A. ili pagal BK str. 58-1 b, 16-58, 58-8, 19-58-1, 58-11 ir apie tai paskelbti kaltinamajam paimant i jo para. Nutarimo nuora RSFSR 146 str. tvarka pasisti prokurorui. /paraas/ KGB papulkininkis elnokov. Nutarim tvirtino LSSR KGB tardymo sk. vedjas papulk. E. Razauskas. A. ilius gyvas patenka pragar Kaip jau rayta, 1946 m. kovo 5 d. A. ilius, mgindamas nuslpti savo veiksmus, nujo pas pastamas merginas blyn valgyti, o vliau per P. Brazausk perdavs buto raktus savo eimininkei nuvyko savo ministerij, kur pareng J. Petkeviiaus komandiruots dokumentus kit dien ivykti Kaun, taiau buvo ikviestas pas saugumo ministro pavaduotoj ir aretuotas.
41

A. ilius nepagalvojo, kad nusikaltimas gali iaikti taip greitai. Jis nenutuok, kad buto eiminink Jadvyga, gavusi i P. Brazausko raktus, kuriuos paprastai palikdavo pas eimininks draug, kartu su savo dukra Bronislova pareis namus ir pastebs, kad ia kakas vyko - gli vazonas apdauytas, ant sien, grind, nors ir buvo plautos, matyti kraujo pdsakai, nebuvo A. iliaus lagamino, o jo baltiniai, laikyti lagamine, mtosi ant grind. Stalo ir sofos utiesalai sujaukti, su kraujo ymmis. Ant grind rado ma ryull, kuriame buvo suriti J. Petkeviiaus dokumentai. Seiminink suprato, kad jos bute vyko kakas tragika. Pasitarusi su dukra Brone, iskubjo pas draug. Draug dirbo Saugumo ministerijos leidim biure. Jai paaikinus, kaip atrodo butas, visos nujo saugum ir prane saugumo ministro pavaduotojui. KGB budintis karininkas su palyda tutuojau atvyko Anktosios g. Nr. 12 ir pamats J. Petkeviiaus dokumentus, suritus nosin, kraujuotas grindis ir sienas, sukruvint stalties, suprato, kad ia bta grumtyni. Greitai apie tai prane ministrui; savaime suprantama, prasidjo buto nuominink Antano iliaus ir Petro Brazausko paieka. P. Brazauskas bt turjs ger alibi, jei ne tie nelemti raktai. Jis ne tik nedalyvavo vykiuose, bet ir t dien i pat ryto buvo ijs pas savo emietes merginas ir ten rengsi vsti Ugavnes. A. ilius, nordamas suvaidinti nekalt, pats atjo ministerij parengti komandiruots dokumentus savo virininkui KGB vyr. ltn. Juozui Petkeviiui, taiau jau buvo per vlu. A. ilius ministerijoje buvo greitai aretuotas. T pat vakar buvo surasti ir atkasti J. Petkeviiaus palaikai, A. iliaus paslpti griuvsiuose. nusikaltimo viet tuojau buvo ikviesta medicinos ekspert komisija nustatyti nuudymo aplinkybi. Kodl A. ilius, vykds uduot, nepasitrauk - neaiku. Kai P. Brazauskas tos paios dienos vakare A. iliaus paklaus: K manai toliau daryti?" - is patrauk peiais. Jis ir mums 36-oje kameroje taip pat nepaaikino. Nors i ankstesni A. iliaus pokalbi su P. Brazausku matyti, kad jis vykds savo sumanym rengsi nelegaliam gyvenimui. Jis pra P. Brazausko praneti tvams apie jo pasitraukim i KGB struktr.

42

Kyla klausimas, kur A. ilius po sumimo buvo nuo 1946 m. kovo 5 d. 20 val. (tuo metu j aretavo) iki kovo 7 d. 10 val., kai A. ili ikviet i 20-os kameros KGB papulkininkis elnokov pirm oficiali apklaus. Apklausa truko 14 valand. Yra dokumentas, i kurio matyti, kad 20 kamer j atved kovo 6 d. Ant io dokumento - reikalavimo ikviesti arba atvesti kalin - nra nurodyto laiko (valanda, minut). Be to, kovo 6 d. reikalavime nepaymtas laikas. Dokumente su KGB kvot skyriaus virininko E. Rozausko parau tepasakyta: Nuvesti 20 kamer". Kiek laiko ir kada j ived 20 kamer - nenurodyta. Reikia daryti ivad, kad suimtasis A. ilius KGB rmuose tutuojau buvo pristatytas pas E. Rozausk, kur ibuvo iki kovo 6 d. Saugumui pagal tokius faktus, kaip atrastas J. Petkeviiaus lavonas ir jo dokumentai, suriti nosin, kraujo pdsakai ant A. iliaus buto grind, sofos, ginklo, buvo rodyta apie iliaus nusikalstam veikl. Kovo 7 d. reikalavime, kur pasira papulkininkis elnokov, minima, kad kalin prim kovo 7 d. 10 val. 10 min., o perkl 40- kamer 24 val. Perklimo sakym pasira papulk. E. Rozauskas. Galima manyti, kad tuo metu elnokovo apklaus buvo siterps ir papulk. E. Rozauskas. Taiau A. iliaus apklausoje E. Rozauskas niekur neminimas, nors numanyti, kad jis apklausinjo" A. ili, galima. Galima sivaizduoti neuraytus" protokolus, kaip buvo aikinamasi" A. iliaus teroristinis diversinis politinis aktas" nuo kovo 5 d. 20 val. iki kovo 6 d. (neinia kurios val.) ir toliau iki kovo 7 d. ryto. Belieka tik ujausti A. ili dl ikst kani, smurto, paeminimo. Tik tas, kuris ant savo kailio yra patyrts t KGB teiss siknijim", gali sivaizduoti, kaip gyvas mogus patenka pragar. Ir visa tai vyko, matyt, E. Rozausko kabinete. Apie tai byloja jo isakyti odiai. Pirmoji oficialaus tardymo naktis Oficialiai LSSR MGB tardymo skyriaus tardytojo papulk. elnokovo kabinet Nr. 20 A. ili nuved i rsio kameros Nr. 40. A. ilius suprato, kad jei pavykt pirti tardytojui versij, jog jis nusikaltim padar ne savo iniciatyva, bet priverstas kokios nors pogrindins organizacijos, jo gyvyb gal ir bt igelbta. Todl prie eidamas tardym A. ilius sukuria prasimanym, kur papasakoja tardytojui. 1945 m. pabaigoje buvo parvaiavs gimtj Smiltyni
43

kaim 5 dien atostog. Eidamas i kaimyno per mikel, sutiko du ginkluotus vyrus. Vien i j atpaino - tai buvo Tomkeviius-Tomkus, Smetonos laikais buvs agars policijos nuovados virininku, dabar, matyt, gaujos vadas. Jie mane uverbavo, - sak ilius, - dav man slapyvard Vytautas". Klausinjo apie kursantus, o suinoj, kad a ne komjaunuolis, sak stoti komjaunimo organizacij. Sak, kai reiks mane susirasi. A. ilius papasakojo Tomkui, k inojo apie KGB karinink kursus. Tomkeviius-Tomkus pra isiaikinti kursant nuotaikas, KGB struktras, darbo metodus. Atsisveikinant pareik, kad baigs kursus A. ilius dirbsis j naudai. Antr kart su Tomkeviiumi susitiko gruodio 25 d., kai A. ilius buvo atvaiavs tvik uniformuotas, usidjs kitus antpeius. Ijs i savo Lauksodiu parapijos banyios, buvo usuks pas giminait Urbon. I ten grdamas namus, kaip ir pirmj kart sutiks Tomkevii-Tomk. Pasisak, kad stojo komjaunim prane kurs dstytoj pavardes, paminjo kelet kursant, kuriuos galima bt ateityje panaudoti partizan naudai. Trei kart su Tomkeviiumi-Tomkumi susitiks Vilniuje, netoli savo gyvenamosios vietos. A. ilius parods jiems savo but. Antrasis buvo nepastamas mogus. Jiems papasakojo apie savo darb apie galimybes suinoti, kurie mons yra uverbuoti agentai, k numato suimti, pasaks jiems savo virininko pavard. Tada A. iliui pasak, kad laukt jo po 2-3 dien, kai vaiuos komandiruot, Zarasus. Vaiodamas tarp Turmanto ir Zaras vl susitiko Tomkevii-Tomk su poku". Jie dav A. iliui udavin - ueiti pas Zaras klebon kun. Kuzmick ir perspti j apie gresiant sumimo pavoj. Grs i Zaras Vilni, A. ilius po kiek laiko ujo pas Tomk but. pokas" supaindino su savo draugu Kstuiu". Juodu klausinjo KGB skyri virinink pavardi ir dav uduot - nuudyti J. Petkevii. Po to dar susitik kine Kazino", kur jau grietai pareikalavo, kad artimiausiu metu A. ilius vykdyt udavin. Aikumo dlei pateikiu pirmosios apklausos, kuri vyko kovo 7 d., vis tekst.

44

A. iliaus tardymo a p k l a u s o s protokolas Vilnius. 1946 kovo 7 d. Apklausa pradta 10.10 val. Apklausa baigta 24.00 val. A, TSRS KGB darbuotojas, papulkininkis ELNOKOV, apklausiau kaip kaltinamj Antan ili, s. Antano, gimus 1926 metais, kilus i Smiltyni k., Teli vals., Teli apskr., gyvenant Vilniuje Anktoji g. 12; lietuvis, TSRS pilietis, nepartinis nei anksiau, nei dabar, nuo 1945 m. vidurio - VLKJS narys. Isilavinimas - vidurinis. 1944 m. baig Teli gimnazij, paso neturjo. Usimimas - LSSR KGB 2-o skyriaus operatyvinis galiotinis respublikoje, jaunesnysis leitenantas. Kils i valstiei. Tvas turjo 16 ha k, 11 arkl, 2 karves ir smulkesni gyvuli. (A. ilius duomenis maino - V.A.). Socialin padtis (usimimas ir turto bkl) - moksleivis, vliau tarnautojas. eimos sudtis - neveds. Tvas Antanas ILIUS, s. Antano, gims 1894 metais, motina Ona ilien, d. Jono, gimusi 1901 metais, gyvena Smiltyni k., Teli vals., dirba savo kyje. Kartu su jais gyvena broliai: Adolfas ILIUS, gims 1931 metais, Petras, gims 1932 metais, Juozas, gims 1939 metais, ir Vincentas, gims 1942 metais, bei seserys - Stas ILIT, gimusi 1928 metais, Val, gimusi 1935 metais, Marija, gimusi 1940 metais, ir Ona, gimusi 1944 metais. Iki iol nebuvo represuotas. Tarybins valdios apdovanojim neturi. Karins skaitos kategorija - atsarga. Kur yra karinje skaitoje? Yra LSSR KGB organ (karinje) skaitoje. Baltj ir kit armijose netarnavo. Dalyvavimas gaujose, kt. organizacijose ir sukilimuose: gauj dalyvis - LLA" nuo 1945 met rugsjo. inios apie visuomenin veikl - NEDALYVAVO. Kaltinamojo A. iliaus, s. Antano, liudijimas: 1946 m. kovo 7 d. tardymo apklaus itraukos. Tardytojo elnokovo klausimas: Anktojoje g. Nr. 12 Js kambaryje, kuriame gyvenote, aptikta daug kraujo pdsak. Papasakoki45

te, i kur atsirado Js kambaryje is kraujas? Atsakymas: is kraujas - tai mano ir Anastazijos Kanoverskyts 1946 m. kovo 5 d. vykdytos mogudysts pdsakai. Kl.: K ir kaip Js umute 1946 m. kovo 5 d. savo kambaryje? Ats.: Antradien, 1946 m. kovo 5 d. apie 14 val., dalyvaujant Anastazijai Kanoverskytei, a umuiau savo kambaryje LSSR KGB skyriaus 2 poskyrio virinink, vyresnj leitenant Juoz Petkevii. Kl.: Kas yra ta Anastazija Kanoverskyte? Ats.: Anastazija Kanoverskyte, gimusi madaug 1925-1926 m., vidutinio gio, aten, apskritaveid, iek tiek riestanos, apsirengusi mlyn palt ir galv apsigaubusi dryu aliku. Vilniaus universiteto student, gyvena Anktojoje g. Nr. 27. A. Kanoverskyte yra KGB 2 respublikos skyriaus informator. Pastaruoju metu ji buvo priskirta man kaip ryinink, o jos asmens byla saugojama mano staliuje. Jos pseudonimas, berods, Uosis", bet tikrai neprisimenu. Kl.: Smulkiai papasakokite, kaip Js vykdte mogudyst? Ats.: Nusprends umuti J. Petkevii, 1946 m. kovo 5 d. a jam pasakiau, kad 13.00 val. mano but atvyks informatorius Uosis", pakviesdamas j atvykti pas save. J. Petkeviiui sutikus, apie 12 val. a parjau savo but patikrinti, ar kas nors yra namie. Pasirod, kad su manim kartu viename bute 24-eri met Bron ablinska, amatininke siuvja, dar buvo namie. A jai pasakiau Tai Js dar neijote? A ia turiu susitikti su vienu mogumi", tai ji atsak: Na, k gi, tuomet a ieinu", ir po kurio laiko i buto ijo. Tada ir a ijau i buto ir nujau Liaudies komisariat pas J. Petkevii. Prie tai a nujau pas A. Kanoverskyt namus, pakvieiau j atvykti ir atveds iki namo Anktosios gatvje, kuriame a gyvenu, papraiau jos pasivaikioti gatvje ir palaukti, kol a atsivesiu savo virinink. Ijs i savo buto, po to, kai i jo ijo Bron ablinska, a nujau Narkomat' pas J. Petkevii. Apie 13 val. 40 min. atjome su juo i Narkomat'o mano kambar. J. Petkeviius, nusivilks savo palt kartu su lenkiko fasono kepure pakabino ant kabyklos, o pats atsisdo prie stalo, viduryje kambario ant kds, stovjusios tarp stalo ir prie sienos esanios sofos. Atsisdo veidu stal, o nugara duris. Beeinant su J. Petkeviiumi mano but man kilo mintis: Gal umuti j
46

tuojau, prie susitinkant su A. Kanoverskyte". Todl i karto J. Petkeviiui a nepasakiau, kad A. Kanoverskyte jau ia, ir mudu pradjome kalbtis apie jo komandiruot Kaun, kur jis turjo ivykti kovo 6 d. Be to, io pokalbio metu J. Petkeviius man paved, grius Narkomat', kadr ir finans skyriuose parpinti jam dokumentus komandiruotei. ia pat prakalbome ir apie A. Kanoverskyts atvykim. Atvedus A. Kanoverskyt, J. Petkeviius pradjo kalbti su ja apie darb KGB organuose, o a jauiausi susijaudins, vis laik vaikiojau i kambario kambar, po to pradjau galvoti, kad ijus A. Kanoverskytei nuudyti J. Petkeviiaus a negalsiu. Dar anksiau, prie ueidamas savo but nujau apirti greta buvusio namo griuvsi, kuriuose bt patogiau paslpti J. Petkeviiaus lavon. Ten pastebjau metalin sportin svarst (hantel"), susidedant i dviej metalini rutuli su madaug 15 cm ilgio rankena. Man atjo mintis, kad ijus A. Kanoverskytei a J. Petkeviiaus nuudyti negalsiu, todl nusprendiau tai atlikti mano bute, jai dalyvaujant. Taip nusprends a ijau i kambario kiem, per lang lindau tui apgriauto namo kambar, kuriame buvau pastebjs hantel", pamiau j ir grs savo kambar prijau prie J. Petkeviiaus i deins puss, smogiau hanteliu" kelet kart jam galv. Kl.: Kur Js padjote lavon? Ats.: Ineiau lavon kiem, lindau vien i sugriauto namo kambari ir ten palikau, i viraus pridengs skardomis ir apklojs i vienos puss plyt nuolauomis. Kl.: Dar apie k kalbjote su A. Kanoverskyte tuo metu? Ats.: A. Kanoverskyte, kai ineiau lavon, mans paklaus: Kodl tu mane pakvietei, kodl nepasakei, kad kvieti tok darb? Jeigu a biau inojusi, nebiau atjusi". tai a jai atsakiau: Taip reikjo, eik ir tylk, jei tylsi - tai nei tau, nei man nieko neatsitiks". Kl.: Ar Js sakte A. Kanoverskytei, kodl umute J. Petkevii? Ats.: Ne, nesakiau. A. Kanoverskyte mans klaus: Kodl tu taip padarei?" A jai tai atsakiau: Nieko neklausk, nieko nesakysiu, man kitos ieities nebuvo". Po to ji ijo. Kl.: Kur ji yra dabartiniu metu? Ats.: Po to a su ja nesusitikau ir kur iuo metu ji yra a neinau.

47

Kl.: Kada ir kur js susitarte su A. Kanoverskyte nuudyti J. Petkevii? Ats.: Apie J. Petkeviiaus nuudym su A. Kanoverskyte jokio susitarimo nebuvo. Kl.: Tardytojas mano, kad js teigimas, jog nebuvo js ir A. Kanoverskyts apytikrio susitarimo dl J. Petkeviiaus nuudymo, neatitinka tiesos. Ar js tai prisipastate? Ats.: A ito neprisipastu. Kl.: Kodl js tada nutarte nuudyti J. Petkevii dalyvaujant A. Kanoverskytei neinodamas, kaip tai ji reaguos? Ats.: Pagal A. Kanoverskyts asmens byl a inojau, kad ji anksiau priklaus jaunimo Ateitininkai" organizacijai ir laikiau j gera patriote. Be to, kai pasiryau nuudyti J. Petkevii jai dalyvaujant, nusprendiau, jeigu jinai rks arba mgins pabgti - nuudyti ir j. Kl.: Kokie buvo Js santykiai su A. Kanoverskyte prie nuudant J. Petkevii? Ats.: A su A. Kanoverskyte iki . m. vasario mn. galo nesusitikinjau. Vasario mn. gale LSSR NKGB 2 poskyrio, 2 skyriaus operatyvinis galiotinis majoras Morozovas papra mans nueiti A. Kanoverskyts but ir ikviesti j susitikim, jo asmenin but vryne, kurio adreso iuo momentu neprisimenu. Nujs A. Kanoverskyts but radau j ir nuvediau Morozovo but, kur ir vyko susitikimas su juo. Kovo 1 ir 2 dienomis, kai Morozovas ivyko iaulius J. Petkeviius man perdav A. Kanoverskyts asmens byl ir pasil j pasiimti savo inion. . m. kovo 3 dien sekmadien, a vl ujau A. Kanoverskyts but praneti jai, kad ji atvykt susitikim su manimi treiadien. Pradjau domtis, kada ji buvo uverbuota ir k daro. A. Kanoverskyte man papasakojo, kad ji paraiusi vienam kunigui patriotinio turinio laik ir dl to j uverbavo. Ji pareik: A jokios mediagos neduosiu, nes niekur ir neinu, ir nieko neinau". Tada a jai atsakiau: Gerai, pairsim", ir paskyriau jai pasimatym" - susitikome treiadien, kovo 5d., 12 val. jos bute. Paskutin kart pas j atjau kovo 5 d., antradien, kuomet nusprendiau pakviesti savo but ir J. Petkevii. Atjs a pasakiau, kad susitikti su ja treiadien negalsiu, btina, kad ji ateit tuojau, nes j nori pamatyti mano virininkas. Mudu nujome
48

mano but. Daugiau su ja nesusitikau ir apie niek daugiau nekalbjome. Kl.: Manome, kad Js nuslepiate tikr ryio su A. Kanoverskyte pobd. Ar js tai prisipastate? Ats.: Ne, neprisipastu. Kl.: K js veikte A. Kanoverskytei ijus i buto? Ats.: A. Kanoverskytei ijus, a iploviau grindis kambaryje, nuneiau kirv sandl, kur jis buvo anksiau, o peil padjau virtuvje. Metalin hantel", su kuriuo a smogiau J. Petkeviiui per galv, ineiau ir numeiau ten, kur jis guljo anksiau griuvsiuose, nusivaliau batus ir urakins duris ijau. Kl.: Kur js nujote po nuudymo? Ats.: Nuuds J. Petkevii, a nujau Narkomat', norjau papietauti, bet negaljau. I ten ijau klebonij, Vytenio g. 4. Tenai gyveno ir Vilniaus universiteto students Gen Dambrauskait, Lina ir Malvina, kuri pavardi a neinau. Dar kovo 5 d. ryte pusryiaujant a susitariau su tardymo skyriaus vedju j. ltn. P. Brazausku, gyvenusiu su manimi viename kambaryje, kad vakare eisime pas Dambrauskait valgyti Ugavni blyn (buvo Ugavns). P. Brazauskas man saksi, kad jis i tardymo skyriaus pervestas papulk. Makarovo skyri ir dl to neis iandien darb, o tai visikai bus galima pateisinti, nes tardymo skyriuje galvos, kad a dirbu pas papulk. Makarov, o Makarovas manys, kad dirbu tardymo skyriuje. Pas G. Dambrauskait a atjau 18 val. ir ten radau Dambrauskait Gen, Lin ir Linos seser Malvin, atvaiavusi pas j, i kaimo, P. Brazausk ir Juoz; banyios patarnautojo pavards neinau. Kl.: Kur kovo 5 d. buvo P. Brazauskas? Ats.: Sprendiant i to, kad G. Dambrauskait, kai a atjau, man pasak: irk, koki skani blyn ikep P. Brazauskas", supratau, kad P. Brazauskas vis dien buvo pas G. Dambrauskait. Tiksliau visko pasakyti negaliu, nes smulkmen neinau. Kl.: Koki rol vaidino P. Brazauskas nuudant J. Petkevii? Ats.: P. Brazauskas nuudant J. Petkevii visikai nedalyvavo. Kl.: Ar Brazauskas inojo apie J. Petkeviiaus nuudym? Ats.: Kada a atjau pas P. Brazausk, buvau labai susinervins ir niekur neradau sau vietos. Tai krito akis visiems dalyvavusiems, todl mans klaus: Kas tau?" A P. Brazauskui pasakiau, kad umu49

iau J. Petkevii, taiau smulkmen jam nepasakojau, pasakiau tik tiek, kad lavon palikau gretimo namo griuvsiuose. Kl.: K pasak P. Brazauskas? Ats.: Pradioje nieko nepasak, tik patrauk peiais ir paklaus: K tu darysi toliau?" A atsakiau: Neinau", ir tarp ms daugiau pokalbi nebuvo. KL: Manome, kad js slepiate P. Brazausko dalyvavim J. Petkeviiaus nuudyme ir silome duoti teisingus parodymus. Ats.: A sakau ties. Kl.: Kam dar pasisakte, kad nuudytas J. Petkeviius? Ats.: Daugiau niekam nepasakojau. Kl.: K js darte pas G. Dambrauskait? Ats.: Man pradjus pas G. Dambrauskait nusirengti, pastebjau, kad turiu buto raktus, kuriuos mes paprastai palikdavome pas kiemsarg. A ir papraiau P. Brazausk kad jis nunet raktus kiemsargiui, nes kitaip ablinska negals patekti namus. P. Brazauskas tutuojau tai padar. Raktus nune, dar man nepraneus apie J. Petkeviiaus nuudym. Pamats, kad mano varkas dar lapias, a papraiau mergin ilyginti vark k Malvina ir padar. Matydami mano susirpinim ir lapi vark, jos pradjo mane klausinti, kas atsitiko. A pasakiau, bktai vaiavau Ukmerg ir susimuiau su banditais, dabar atjau suals ir ialks; jos man dav blyn ir dar kai ko ir pavalgs ijau Narkomat', kur atsiradau apie 20 val. 40 min. KL: K js darte Narkomat'e? Ats.: Atjs Narkomat', a nujau finans skyri, kur gavau J. Petkeviiaus vardu korteles vaiuoti komandiruot Kaun ir grs skyri perdaviau jas vyr. galiotiniui Berkovskiui, kad jis perduot J. Petkeviiui, kai ateis, o pats nujau valgykl vakarieniauti, bet pavalgyti nesuspjau, nes ikart atjo Morozovo skyriaus sekretorius ir pasak, kad mane kvieia pas komisaro pavaduotoj Kalotukin. A i karto susiprotjau, kad mane kvieia dl J. Petkeviiaus ties. Ujau savo kabinet nusivilkau palt nusimiau kepur ir nujau pas Kolotukin, kur buvau aretuotas. KL: Kokiu tikslu js finans skyriuje mte J. Petkeviiaus kortel ir perdavte Berkovskiui? Ats.: A pagalvojau, kad tai man pads apsiginti nuo atsakomy50

bs u J. Petkeviiaus nuudym, kad a neva neins, kur pasidjo J. Petkeviius. Kl.: Kada ir kodl js nusprendte nuudyti J. Petkevii? Ats.: A J. Petkevii nusprendiau umuti ne savo iniciatyva, o pagal gautus nurodymus prie tris savaites i LLA gaujos dalyvi partizan poko" ir Kstuio". Kl.: Kokie js ryiai su LLA gaujomis? Ats.: Mano ryys su LLA gaujomis toks, kad a, 1945 m. rugsjo mn. gale uverbuotas LLA gaujos dalyvio Tomkeviiaus ir dar vieno, kurio pavards neatsimenu, sutikau jiems praneinti visk, kas man inoma apie NKGB organ veikl, ir per kitus susitikimus su jais pranedavau jiems, kas man buvo inoma apie NKGB sistem. Kl.: Pasakokite isamiau, kaip jus uverbavo LLA gaujas? Ats.: 1945 m. rugpjio 22 d. a buvau Teli apskr. NKGB skyriaus pasistas NKGB kursus Vilniuje. 1945 m. gale a gavau 5 dienas atostog ir parvaiavau pas savo tvus Smiltyni k. pasiimti ilt rb, baltini. Atostogaudamas ujau vienkiem pas Urbon, kuris yra mano tolimas giminaitis, grtant i jo nedideliame mikelyje, kuris skiria mano tvo vienkiem, mane sutiko du pilieiai ir paklaus: - Kur eini, kareivli? (A buvau kursanto uniforma). A pasakiau, kad esu vietinis mogus. inom, inom, o kur tarnauji?" A atsakiau: Karo mokykloje". Na, - sako, - parodyk dokumentus". Parodiau komandiruots paymjim, kuriame paymta, kad a KGB darbuotojas. Tada jie pasil eiti su jais ir atved negyvenam vienkiem, kurio eimininkas Pranas Kacalunskas turjo kit vienkiem Moitaii k., Teli vals. ir ten nuolat gyveno. Kuomet mes atjome t vienkiem, jie man pareik: - Vadinasi, mokaisi NKGB kursuose - esi komunistas. A pradjau aikintis, kad a nesu komunistas, bet jie nepatikjo ir tvirtino, kad jeigu a nebiau komunistas, mans nebt prim t mokykl ir pareik: Na, kaip nori, bet mes laikome tave komunistu" ir pradjo klausinti, kiek moni mokosi tuose kursuose, kas mokosi, kas moko ir koki dalyk veria mokytis. A papasakojau visk, k inojau apie kursus, ir jie man dav udavin - iaikinti kursant tarpe tuos, kurie yra politikai nepatikimi, ir asmenis, kurie galt bti naudingi gaujoms (partizanams).
51

Suinoti dstytoj pavardes, praneti visk, k suinosiu apie kursus, ir iaikinti aktyvius komunistus. Dar pam i mans pasiadjim tokio turinio: A, Antanas ilius, duodu Laisvos Lietuvos partizanams savo para, kad a sipareigoju pateikti visas inias, kurios man yra inomos, apie NKGB struktras. Apie mano bendradarbiavim su Laisvosios Lietuvos partizanais a visk laikysiu paslaptyje. U mediagos nepateikim atsakysiu a pats ir mano eima. ia pat jie man pasil pasirinkti slapyvard. A pats pasirinkau slapyvard Vytautas" ir po pasiadjimu iuo slapyvardiu ir pasiraiau. Kl.: Kada ir kur js turjote susitikti su tais asmenimis, perduoti jiems inias, juos dominani mediag ir gauti i j udavinius? Ats.: Kitam susitikimui nei vieta, nei laikas nebuvo nurodyti. Jie mans paklaus, kada a kit kart vl atvaiuosiu i Vilniaus. A atsakiau, kad galbt apie Kaldas. Jie atsak: Na gerai, vadinasi, tada susitiksime". KL: Kodl js, bdamas KGB darbuotojas, davte pasiadjim padti gaujoms j diversinje veikloje ir praneinti jiems inias apie NKGB struktras ir j darb? Ats.: A dar prie tai buvau prieikai nusiteiks prie taryb valdi ir nenorjau kuo nors padti taryb valdios organams, dl to ir daviau savo pasiadjim padti partizanams j darbe. Kl.: Tai kodl js sutikote dirbti NKGB struktrose? Ats.: Viena i prieasi, dl ko a sutikau eiti dirbti NKGB struktr, buvo ta, kad tarnyba NKGB atleidia nuo mobilizacijos Raudonj armij, o smulkiau paaikinti, kodl a sutikau eiti dirbti NKGB, a ir pats negaliu, nes neinau. Kl.: Kas yra tie mons, kurie jus uverbavo gauj? Ats.: Vienas i j buvo Zigmas Tomkeviius, 40 met, auktesnis nei vidutinio gio, veidas pailgas, lieknas, atenas, nosis tiesi. Kils i Pronsk k., arn vals., Teli apskr. Pronsk k. yra 8 km nuo Smiltyns k., ir man teko i vietini gyventoj girdti apie Z. Tomkevii kaip apie partizan vad, kovojant prie taryb valdi. Pasak gand, Z. Tomkeviius dar 1940 m., Lietuvai stojus Taryb Sjungos sudt, dalyvavo kovose prie Raudonj armij. Iki tol valdant Smetonai jis dirbo Lietuvos policijoje. 1941 m. birelio-liepos
52

mn. buvo aktyvus Aktyvist fronto dalyvis, o po to, vokiei okupacijos metu, dirbo arn vals. policijos virininku. Paskutins vokiei okupacijos metu jis perjo nelegal gyvenim ir pagal nuogirdas buvo vienas i Vanag" vadov. Atstaius soviet valdi Lietuvoje, 1944 m. jis kartu su partizanais slpsi Varni rajono mikuose, jo eima buvo KGB aretuota ir iveta Rytus. Tomkeviius inomas dviem pavardmis: Tomkeviius ir Tomkus, bet kuri i j tikroji - a neinau. Kl: Su kuo Tomkeviius-Tomkus i js pastam ir gimini palaiko ryius Smiltyns ir Pronsk kaimuose? Ats.: Su kuo Tomkeviius-Tomkus palaiko tuose kaimuose ry, a neinau. Kl: Manome, kad js slepiate, su kuo bendradarbiauja TomkusTomkeviius. Js tai pripastate? Ats.: Ne, a to nepripastu. Kl: Koks js ryys su Tomkeviium-Tomkum iki 1945 m. rugsjo mn.? Ats.: Iki 1945 m. rugsjo mn. tarp mans ir Tomkeviiaus-Tomkaus jokio ryio nebuvo. Kl: I kur inote, kad asmuo, kuris uverbavo jus Lietuvos Laisvs partizan gauj, ir Tomkeviius-Tomkus yra tas pats asmuo? Ats.: Nei verbavimo metu, nei kituose susitikimuose Tomkeviius-Tomkus man nepasisak, kas jis toks ir kaip j galima surasti, bet 1942 m. vienos kelions arn turg metu kakas i kaimyn, buvusi kartu, parod turguje Tomkevii kaip aktyvist grups vad. Kai a susitikau 1945 m. rugsj Tomkevii mano verbavimo metu, a j atpainau, todl a ir sakau, kad mane uverbavo TomkeviiusTomkus. Kl: Kaip Tomkeviius-Tomkus buvo apsirengs, kai jus uverbavo? Ats.: 1945 m. rugsjo mn. Tomkeviius-Tomkus buvo apsivilks labai sudvt juod odin palt be apykakls, buvo su odine kepure ir avjo aulinius batus. I viraus paltas apjuostas odiniu diru, ant kurio kabojo dklas su pistoletu ir keletu ukit u diro granat. Kl: Kas dar verbuojant buvo kartu su Tomkeviium-Tomkum? Ats.: Antro mogaus, kuris buvo su Tomkeviium-Tomkum, a visikai nepastu. Pagal ivaizd tai buvo apie 40 met vyras, viduti53

nio gio- u Tomkevii-Tomk emesnis, plaiapetis, apvalaus veido, nosis tiesi. Apsirengs paprastai kaip kaimieiai: varkas ir kelns i nam darbo mediagos. vark buvo taip pat susijuoss diru su pistoletu dkle ir granatomis. Daugiau papasakoti neturiu k. Kl: Kaip tas mogus ir Tomkeviius vadino vienas kit kalbdami su tavim? Ats.: Kaip per susitikim, taip ir per kitus susitikimus juodu vienas kit kreipdavosi odiu draugas" ir nei vardu, nei slapyvardiu jie vienas kito nepavadino. KL: Kokius udavinius js gavote i j verbavimo metu? Ats.: Be anksiau mano mint udavini, reikjo iaikinti tarp kursant politikai nepastovius asmenis, kurie bt reikalingi partizanams, suinoti dstytoj pavardes, iaikinti aktyvius komunistus ir praneti visk, k suinosiu apie kursus. Jie man dav udavin stoti komjaunim ir pareik: Kai baigsi kursus, dirbsi ms agentu KGB struktrose". KL: Ar tu stojai komjaunim? Ats.: Taip. Prie grdamas Vilni, ujau Teli apskrities komjaunimo komitet pas ten dirbant mano pastam i mokyklos laik - Vytaut Medeck ir pasakiau, kad dirbu KGB ir noriu stoti komjaunimo organizacij, ir papraiau jo rekomendacij. Jis dav man rekomendacij, ir ten pat susipainau su Juozu Gedijum, kuris taip pat dav man rekomendacij, ir 1945 m. lapkriio ar gruodio mn. a stojau komjaunim. KL: Ar js Medeckiui ir Gedijui sakte, kad komjaunim stojate todl, kad gavote i LLA grupuoi vadov toki uduot? Ats.: Ne. Tai a nuo j nuslpiau. Kl.: Kas jums inoma apie Medeckio ir Gdijaus ry su partizanais? Ats.: Gdijaus a visikai nepainojau. Medeck laikau atsidavusiu komunistu ir apie i asmen nusikalstam veikl ar j ryius su LLA vyrais, net jeigu toks ryys ir bt, a nieko neinau. KL: Kokius dar udavinius dav Tomkeviius jus verbuodamas? Ats.: Tuomet Tomkeviius-Tomkus mans paklaus, kada a baigsiu kursus? Man atsakius, kad baigsiu po 3-4 mn., pasak: Kai baigsi, paprayk, kad tave paskirt dirbti Ukmerg". mano klausim: Kodl Ukmerg?" jis atsak: Kai tenai atvaiuosi, tada ir pakalbsime".
54

Kl.: Ar praei, kad tave paskirt dirbti Ukmerg? Ats.: Taip, baigs kursus, a papraiau Narkomo pavaduotojo Koalotukino, kad mane paskirt Ukmerg. Jis paadjo, bet vliau mans Ukmerg nepaskyr, o paliko Vilniuje. Kodl taip - neinau. KL: Kada ir kur js vl susitikot su Tomkeviium-Tomkum? Ats.: Antr kart a su juo susitikau 1945 m. gruodio 25 d. 1945 m. gale baigiau kursus, mums dav po 3 dienas atostog parvaiuoti namus. Atvaiavs Smiltyni k. 1945 m. gruodio 25 d. ryt, nujau banyi, o po to ujau pas giminait Urbon, o i jo pas Vismant. Kai vakarop jau namo, mikelyje, kaip ir pirm kart, mane vl sutiko Tomkeviius-Tomkus ir tas pats mogus, kuris buvo su juo pirm kart. Abu vikjo avikaili kailinukus, buvo susijuos dirais, u kuri buvo ukiti pistoletai ir granatos. Tomkeviius-Tomkus buvo usidjs kailin kepur, o kitas - sen karin papach". Susitik mes neujome joki trob, o kalbjoms vaikiodami pamike. Kl: Kokias inias js perdavte gauj vadams Smiltyni kaime 1945 m. gruodio 25 d.? Ats.: 1945 m. gruodio 25 d. partizan vadai mans klausinjo apie udavinius, kuriuos jie buvo ikl mane verbuodami. Atsakydamas j klausimus, a papasakojau, kad stojau komjaunim, kad dirbti mans Ukmerg nepaskyr, nors ir buvau pras, dl man neinom prieasi paliko dirbti Vilniuje. Praneiau jiems, kad kurs kadr skyriaus virininku buvo ltn. Galinskas, o kurs mokymo dalies vadovu - jaun. ltn. Galkinas. Paminjau pavardes apie 20 kursant, kurie moksi kartu su manim, ir nurodiau, kad, mano galva, jie politikai neatspars vyrai ir galt padti partizanams. Apie ulc pasakiau, kad jis aktyvus komunistas. Apie kurs darb a tepasakiau, kad mes iklausme paskaitas apie tardym ir darb su agentra, ir ia pat praneiau, kur a gyvensiu Vilniuje. KL: Kas tokie Kontautas, Jablonskis, Bielinskas ir Bagdonas? Ats.: i asmen iki kurs pradios a nepainojau ir su jais susitikau tik kursuose. Su jais daniausiai pietaudavome prie vieno stalo ir ten vieni kitiems pasisakydavome apie savo nuotaikas ir savo pairas atskirais klausimais. Su Kontautu, Jablonskiu, Bielinsku mes kurs metu gyvenome viename kambaryje. Politikai netvirtais monmis, netarybiniais a juos laikiau dl i prieasi:
55

Vytautas Kontautas iuo metu dirba Murmanske ar Archangelske, tikrai neinau. Susitikdamas su juo a danai pareikdavau antitarybines nuotaikas ir pasakodavau antitarybinius anekdotus. Romualdas Jablonskis iuo metu dirba Kdainiuose, nenorjo stoti komjaunim ir stojo tik paskutinmis kurs dienomis. Henrikas Bielinskas iuo metu dirba Klaipdoje. Anksiau, neinau tiksliai kada, tarnavo pas kunig Vievio banyioje. Jis pareikdavo nepasitenkinim tuo, kam stojo KGB kursus ir kad jam teks dirbti KGB sistemoje. Jonas Bagdonas dabartiniu metu dirba kartu su Kontautu Archangelske ar Murmanske. Nors ir yra komjaunimo narys nuo 1940 m., taiau ne kart yra pareiks, kad tiki Diev ir vaikto banyi. Kl.: Kokius udavinius dav jums gauj vadai susitik 1945 m. gruodio 25 d.? Ats.: 1945 m. gruodio 25 d. partizan vadai Tomkeviius-Tomkus ir kiti man joki udavini nedav. Tik pasak: Vaiuok, dirbk, susipaink su darbu, po to mes vl susitiksim". KL: Kada ir kokiu reikalu susitikote? Ats.: Dl to joki nurodym negavau. KL Manome, kad js slepiate uduot, kuri js gavote i LLA gauj vad 1945 m. gruodio 25 d., ir reikalaujame, kad js duotumte iuo klausimu teisingus parodymus. Als.: A sakau ties. KL: Kada ir kur js susitikote su gauj vadais kit kart? Ats.: Trei kart su Tomkeviium-Tomkum susitikau 1946 m. sausio gale ar vasario pradioje, Vilniuje, Gedimino gatvje, netoli savo nam. kart su Tomkeviium-Tomkum buvo kitas mogus, kurio anksiau niekuomet nebuvau mats ir sutiks. KL: Apibdinkite t mog. Ats.: Jo pavards, vardo, slapyvardio a neinau, nes Tomkeviius-Tomkus apie j tepasak: tai mano draugas". Jam buvo apie 40 met, vidutinio gio, veidas apvalus, atenas, apsirengs tamsiu demisezoniniu angliko fasono paltu juoda skryble. Savo apranga ir kalba jis atrod inteligentikas. KL is susitikimas buvo atsitiktinis ar i anksto buvo susitarta? Ats.: Tai nebuvo i anksto ms sutartas susitikimas, taiau ne56

galima pasakyti, kad jis buvo atsitiktinis, nes Tomkeviius-Tomkus i mano inojo pasikalbjimo, kur a gyvenu, ir inojo, kada a bnu namuose. A manau, kad jis su iuo mogum specialiai vaikiojo Gedimino gatve netoli mano namo ir lauk, kada a griu namus piet pertraukos metu. Su juo susitikau apytikriai 18 val. Kl: Koks buvo pasikalbjimas io susitikimo metu? Ats.: Susitiks Tomkeviius-Tomkus pirmiausia pasak: - Matai, a kalbjau, kad mes susitiksime ir susitikome. Mes visk inojom apie jus ir iandien ia js laukme. Po to pradjo mane klausinti, su kuo gyvenu ir kaip dirbu. Parods nam, kuriame gyvenu, pasakiau, kaip pas mane patekti, ir atsakinjau Tomkeviiaus-Tomkaus klausimus pasakodamas, kas gyvena kartu su manim ir kas jie tokie. Papasakojau, kad su manim gyvena dvi lenks ir P. Brazauskas, kuris moksi kartu su manim kursuose, o dabar kaip ir a dirba valstybinio saugumo Narkomat'e. Pasakiau, kad dabar dirbu respublikinio 2 skyriaus 2 poskyrio operatyviniu galiotiniu, skyrius dirba su kulto monmis, tarp j turime savo agentr ir renkame mediag apie dvasikius bei vykdome kulto darbuotoj aretus. Tomkeviius-Tomkus mans paklaus: - Kas tarp kulto tarnautoj yra KGB agentai, kam i j KGB turi uved sekimo bylas ir k i kunig rengiamasi aretuoti? A atsakiau, kad a kol kas apie tai dar nieko neinau. Tomkeviius-Tomkus man pareik, kad a turiu apie tai suinoti ir pasil daugiau pasidomti tokiais klausimais. Jis taip pat mans paklaus, kas dirba su manim ir kas mano virininkas. A pasakiau, kad mano skyriaus virininkas - KGB vyr. ltn. Juozas Petkeviius ir kad mano santykiai su juo geri, bet pasakyti, kas dar su manim dirba, a negaliu, nes pats dar neseniai susipainau su iais darbuotojais. T pai dien prie susitikim su LLA grupes vadais J. Petkeviius man pasak, kad jis pasis mane su slaptu siuntiniu Zarasus ir a apie tai pasakiau Tomkeviiui-Tomkui. Koks tas siuntinys, a negaljau pasakyti, nes nieko neinojau apie to siuntinio turin. Igirds, kad vaiuosiu Zarasus, Tomkeviius-Tomkus ir antras buvs kartu su juo panibdomis kak tarp savs pasitar, o po to TomkeviiusTomkus man pasak: Na gerai, vaiuok", ir taip mes isiskyrme. Kl: Kur vyko is susitikimas?
57

Ats.: Kaip a jau sakiau, jie pasitiko mane Gedimino gatvje, po to mes perjome tilt vryn ir vaikiojome gatvmis kalbdamiesi. Pokalbiui pasibaigus, a atgal grau vienas, o jie liko vryne. Kur jie nujo, a neinau. Kl: Kur buvo numatytas kitas susitikimas? Ats.: Kada mes baigme pokalb, jie man pasak: Na, su jumis mes dar susitiksim". Kito susitikimo laikas ir vieta nebuvo aptarta. Tik pokalbio gale jis paklaus: Na, tai kada vaiuosi Zarasus?" A atsakiau: Po 3-4 dien". Traukiniu ar automaina?" - paklaus jis. Traukiniu", - atsakiau a. Zarasus a vaiavau vasario 4 ar 5 d. Kada tiksliai - neatsimenu. J. Petkeviiaus pavedimu a turjau nuveti Zaras apskrities KGB skyriui siuntin, kuriame buvo telegrama kunigui Kuzmickui, kad jis nuvaiuot Panevio kurij. Zarasuose KGB virininkas turjo perduoti t telegram man, o a kaip patininkas turjau j teikti Kuzmickui. inojau, kad Kuzmickas aukiamas atvykti Panev, kad j ten aretuot. Zarasus a ivykau kartu su ltn. Valiuku, dirbaniu Zaras skyriuje, jo mona - vyr. ltn. (jos pavards neinau) ir kakokiais prikomandiruotais, kurie taip pat dirbo Zaras apskrities skyriuje. Turmanto stotyje mes pernakvojome ir ryte paskambin Zarasus suinojome, kad automaina ms paimti neatvaiuos, ir a nutariau eiti psias, o Valiukas ir likusieji liko laukti pakeleivinio transporto. Kartu su manimi psiomis eiti Zarasus nutar kakoks senis ir vyr. leitenantas, kuri a visai nepainojau. Nuj apie 7 km, jie nutar ueiti kur nors nam pailsti, o a toliau nujau vienas. Pajus kokius 3 km, mikelyje mane pasitiko Tomkeviius ir kakoks auktas mogus, kurio a anksiau nepainojau, slapyvardiu pokas". Jie mane sustabd ir paklaus, kur ir kokiu tikslu einu. Suinoj mano kelions tiksl dav man uduot - neprijus Zaras KGB skyriaus ueiti pas kun. Kuzmick ir perspti j apie gresiant aret ir tik po to daryti tai, kaip sakyta Narkomat'e. Kl: Ar vykdte udavin? Ats.: Taip. vykdiau. Nuvaiavs Zarasus, nujau klebonij susitikau ten kun. Gob ir paklausiau, kur yra kun. Kuzmickas. Gobis atsak, kad jis yra gavs i Panevio telegram ir iandien ryte ten ivaiavs. Tuo nepatikjau, nes telegrama buvo pas mane, taigi Go58

biui papasakojau, kad a atvaiavau ir atveiau kun. Kuzmickui telegram, kad jis vykt Panev, kur j aretuos. A pasisakiau, kad esu KGB darbuotojas, bet a negaliu irti, kaip aretuoja kunigus, kad mano siela to nepakelia, ir papraiau Gobio, kad jis kokiu nors bdu pasist praneim Kuzmickui Panev, jog j rengiasi aretuoti. Gobys pasak, kad tai atlikti nra galimybs, o po to paadjo pairti". ia pat Gobiui pasakiau, kad norima aretuoti ir vyskup Borisevii, o po to nujau apskrities KGB skyri, gavau ten siuntin paket. Apskrities skyriuje jau inojo, kad Kuzmickas ivaiavs Panev, ir a grau Vilni. Kl: Kada vl susitikote LLA gauj vadovus? Ats.: Man grus Vilni, po kiek laiko pas mane but piet pertraukos metu ujo pokas" ir Kstutis". pokas" mane supaindino su Kstuiu", ir juodu pradjo klausinti, kas dirba NKGB virininku, kas usiima agentra ir k numat aretuoti. A jiems pasakiau, kad skyriaus KGB virininkais dirba Pokaj, Rozauskas, Malgevas. KGB agentus nurodiau tuos, kuriuos inojau, - K. Kubilinsk, Miron ir vien, gyvenant v. Jokbo gatvje, kurio pavards dabar neprisimenu. Paminjau kak i kunig, kuriuos nori aretuoti, bet neatsimenu k. Man paskyr eilin susitikim Kazino" kine 7 val. vakaro, bet kuri dien neatsimenu. Susitikus kine Kazino", jie man dav udavin - suinoti NKGB skyri virinink pavardes, paved nuudyti J. Petkevii. Kl.: Kaip js numatte nuudyti J. Petkevii? Ats.: I pradi J. Petkevii nuudyti norjau nakt, kai jis eis namo, madaug . m. vasario 15 d., nakt po budjimo Narkomat'e, apie pus antros ar antr valand (P. Brazauskas jau buvo parjs i darbo). Apsirengiau ir ijau, suradau gatv, kur gyveno J. Petkeviius, ir su pistoletu rankoje laukiau jo laiptinje. Taiau kai jis prijo prie nam, a labai susinervinau ir neioviau. Jis prajo pro al mans nepastebjs. Kl.: Kada ir kur js susitikote kit kart su LLA gaujos nariais? Ats.: Susitik su poku" ir Kstuiu" Kazino" kine, mes pasikalbjome, kad kit kart susitiksime 8 val. vakaro. Kuri dien buvo susitarta susitikti - neatsimenu, apie vasario 18-19 d. Sutart dien su jais susitikau Filharmonijoje ir tenai pasakiau, kad negaljau nuudyti
59

J. Petkeviiaus. Jie tada kategorikai pakartojo udavin ir paskyr kit pasimatym vasario 25 d. Kazino" kine. Ir mes isiskyrme. Kl.: Ar Kazino" kine susitikimas vyko? Ats.: Taip. is susitikimas taip pat vyko ir man vl kategorikai buvo pareikta - nuudyti Petkevii ir tam rodyti kovo 7 d. 7 val. vakaro atneti Katedros aikt J. Petkeviiaus dokumentus. Kl.: Ar tai vykdte? Ats.: Taip, kaip a esu saks apklausos pradioje, a j nuudiau, bet J. Petkeviiaus dokument perduoti Kstuiui" ir pokui" negaljau, nes buvau aretuotas. Atsakymai pateiktus man klausimus pagal mano odius urayti teisingai ir a, perskaits man suprantama rus kalba, pasiraiau. /pas./ A. ilius Apklaus: TSRS NKGB darbuotojas papulkininkis // elnokov (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 23-39) I ios apklausos galime sprsti, kad A. ilius igalvojo legend apie Tomkevii-Tomk (apskritai emaitijoje tokia pavarde partizanas i tikrj buvo). Bet ar jis buvo susitiks su A. iliumi - ini nra. A. ilius savo igalvotom pasakom mgino suklaidinti tardytojus, juos tikinti, kad ne jis sugalvojo J. Petkeviiaus tragedij, o partizanai. A. ilius norjo likti tik kaip idjos vykdytojas. A. iliaus apklausa tsiasi Nors A. ilius, atrodo, neblogai buvo parengs prasimanym apie susitikimus su pogrindio vadovais, bet atsirado sprag. Ne be reikalo A. ili pirmame tardyme ilaik 14 val. (tiek be pertraukos truko kanios), po to jam leido pagalvoti, ar parodymai tikri. Kit panekes" su A. iliumi tardytojas papulk. elnokov paskyr kovo 13 d., t. y. prajus atuonioms dienoms po sumimo. Per t laik KGB suspjo suimti jo kambario draug - KGB j. ltn. Petr Brazausk (suimtas kovo 6 d. 1 val. nakties, oficialiai pirm kart apklaustas kovo 11 d.), o po keturi dien nuo A. iliaus sumimo - Anastazij Kanoverskyt (suimta kovo 9 d., pirma apklausa - kovo 9 d.). Suprantama, kad KGB turjo pakankamai laiko patikrinti kai kurias inias ir taip i dalies pavyko palauti A. ili. 1946 m. kovo 13 d. apklausoje A. ilius prisipaino, kad jokio
60

Tomkeviiaus-Tomkaus nebuvo, nebuvo ir poko" bei Kstuio", savaime suprantama, ir joki susitikim su jais negaljo bti. Prie akis ikilo kaip pagrindiniai liudininkai. A. ili vis laik tard tas pats LSSR KGB 2 sk. 2 poskyrio virininko pavaduotojas papulk. elnokov. I archyvins mediagos matyti, kad kovo 5 d. A. ili sum, kovo 6 d. jis pateko 20 kamer, kit dien perkeltas 40 kamer, o kovo 9 d. trumpam perkeltas 46 kamer, i kur apie 17.30-20.30 val. buvo ikviestas" 18 kab. pas KGB kvot skyriaus virinink papulkinink E. Rozausk. Apie k jiedu kalbjosi", beveik aiku (E. Rozauskas mgino be liudinink tik su bananu" priversti kaltinamj prisipainti", kad jis Tvyns" idavikas). Vliau A. ili, kaip minjau, vis laik tard KGB tardymo skyriaus tardytojas papulkininkis elnokov - i viso 26 apklausos. Per dien A. ilius buvo aukiamas net 3 kartus. Pvz., kovo 9 d. vos grs i apklausos 4 val. 30 min., po valandos, t. y. 5 val. 20 min., vl paauktas ir tardytas 8 valandas, t. y. iki 13.00 val.; 14 val. 50 min. vl aukiamas tardyti. Kovo 11 d. tardyti ikviet 9.00 val. Tard ilgiau kaip 8 val., t. y. iki 17.30 val., o po 4 valand poilsio, t. y. 21.00 val., vl kvieiamas tardyti ir tardytas beveik 10 valand, t. y. iki 7 val. 15 min. (jau kovo 12 d.), po to - 3 valand poilsis, t. y. iki 10.15 val., ir vl tardytas 5 valandas. Ar sivaizduojate, gerb. skaitytojai, koks mogui tenka fizinis krvis, kai tave nuolat vargina betiksliais klausimais su grasinimais. Be to, miego stoka. Vien is pavyzdys rodo, kad nuo kovo 7 d. 10 val. iki kovo 10 d. 15 val. 25 min., t. y. per penkias be trupuio paras, pamiegoti teko tik po 4,5 val. (dien miegoti grieiausiai draudiama). Tardymo metu kai kurie tardytojai pasodina ant paties krslo krato ir tokioje bsenoje ilaiko 8 ar net daugiau valand. A. ilius kovo 13 d. apklausoje prisipasta, kad kovo 7 d. yra pamelavs: A melavau, kad 1945 m. rugsjo mn. buvau uverbuotas ir sistemingai susitikinjau su LLA vadais Tomkeviium-Tomkum, vliau su Kstuiu" ir poku" - tai igalvoti vardai. A slpiau, kad mano prieikumas tarybinei santvarkai priklaus nuo LLA gauj. Be to, a slpiau savo mginim vykdyti diversin akt gelkelio ruoe iauliai-Kretinga. Slpiau savo ry su Petru Brazausku, ku61

ris buvo informuotas apie teroristinio akto parengim" (arch. b. b. Nr. 41227/3, T. 1, p. 59-60). A. ilius aikino, kad prieikai taryb valdiai buvo nusiteiks todl, jog nuo maens buvo aukljamas krikionika dvasia: eidavo banyi per miias patarnaudavo kunigams (kun. Juodaiiui, Prialgauskui, Kruai, Boriseviiui), priklaus angelaii, ateitinink, jaunj tautinink organizacijoms. Dd (motinos brolis) buvo kun. Burneika, teta Kotryna (tvo sesuo) dirbo pas kunigus klebonijos eimininke. Vokiei okupacijos metais skaits antitarybin literatr: Lietuvos archyvai", Baisusis siaubas - GPU". Tai ir buvo pagrindin prieastis, dl ko prieikai sutiko tarybin santvark kuri labai energingai kovojo prie dvasininkij prie tikybos kulto mones. A. ilius reik neapykant bolevikams, nes jie panaikino asmens nuosavyb em, Lietuva apgauls keliu neteko savo nepriklausomybs. ilius tuo metu tikjo paplitusiais gandais, kad pasibaigus karui kariaujanios valstybs ss prie deryb stalo ir Vakarai privers bolevikus atstatyti sulauyt teis ir grinti Lietuvai laisv. Manyta, kad visa tai truks neilgai ir todl lietuviams reikia vengti stoti Raudonj armij tuo labiau - beprasmikai ti fronte. A. ilius papasakojo, kaip jis susipaino su Stasiu Kalniumi, kuris atvaiavo i Vilniaus ir apsigyveno Smiltyni k., kur gyveno ir A. ilius. S. Kalnius buvo paskirtas Klaipdos Lietkoopsjungos" (po Klaipdos ivadavimo) direktoriumi. Jis pasiunt A. ili suinoti, ar Klaipdoje susiformavo Lietkoopsjungos" Klaipdos skyrius. A. ilius nuvaiavo Klaipd ir suinojo, kad i organizacija jau kuriasi ir netiktai sutiko Teli apskr. buvus virinink Kruon. Jis, suinojs, kad A. ilius gyvena Smiltyni k., papra perduoti seseriai laik. S. Kalnius pasisak A. iliui, kad Klaipdoje j darbino Kruonis. Po kiek laiko S. Kalnius ivaiavo Klaipd. A. ilius saksi tardytojui, kad Kruonis perduodavo per A. ili laikus savo seseriai, kuri gyveno Smiltyni k., o S. Kalnius - savo monai. Laik turinio A. ilius saksi neinojs. Kart A. ili stotyje buvo sulaikiusi kontrvalgyba Smer", bet A. ilius isisuko. A. ilius sak tardytojui, kad Kruonis, bdamas Teli apskr. virininku, bendradarbiavo su vokieiais ir jiems paddavo. Kruonis tikino A. ili, kad soviet valdia, jei ne birel, tai liep lugs. Taiau
62

1945 m. birel buvo aretuotas Kruonis, o vliau ir S. Kalnius. A. ilius tardytojo dmes mgino nukreipti ne savo antitarybin, o komercin" veikl: A sigydavau Klaipdoje trofjini preki, kurias nuves kaim ir Telius realizuodavau. Trofjus imdavau daugiausia i tui negyvenam nam, palikt be eiminink. I esms a usimiau spekuliacija". Kalnius, atvyks Klaipd, A. iliui buvo idavs ekspeditoriaus" paymjim, kuris pagelbdavo j sulaikius, nes Lietkoopsjunga" buvo inoma organizacija. Tardytojui usiminus apie ilevii A. ilius tepasak, kad A. ileviius dirbs Teliuose draudimo staigos buhalteriu, vokiei okupacijos metais - Teli geleinkelio stotyje policininku. 1945 m. gegus-birelio mn. buvo paiekomas, todl buvo priverstas pereiti nelegal gyvenim. A. ilius pasakojo tardytojui, kad A. ileviius 1945 m. gruod u mutynes buvo aretuotas. A. ilius su A. ileviiumi susipaino 1945 m. gegus mn. Teliuose, Respublikos g., Jono Urbono bute. A. ilius pasisak A. ileviiui, kodl jis njo kariuomen, kad i Teli KGB kpt. Udalovo gavo paym. A. ilius prisipaino (nes KGB rankas kratos metu pateko jo ura knygels), kad degindamas nereikalingus dokumentus dal j pasim sau studijoms". Bet svarbiausias inias jis rado tada, kai buvo leista prieiti prie slapt ir visikai slapt byl, i kuri suinojo apie tikr KGB struktr darb: KGB udavinius, KGB agentros tinklus ir j veikl, dl ko prasideda moni sekimas, kas lemia, kad mog rengiamasi paversti agentu. Tik po to A. ilius tapo bolevik prieu. A. ilius sakosi, kad KGB karinink kursuose antitarybine veikla neusiiminjo, bet pripasta, kad savo antitarybini sitikinim nepakeit ir savo padtimi nebuvo patenkintas (T. 1, p. 68). A. ilius prisipasta, kad i kursant jam artimiausias draugas buvo Romualdas Jablonskis, su kuriuo dalydavosi savo nepasitenkinimu tarybine valdia. R. Jablonskis pritardavo jo nuomonei, atvirai reikdamas savo nepasitenkinim. Paskutini kart su juo A. ilius susitiko 1946 m. sausio 15 d., kai R. Jablonskis buvo atvaiavs Vilni ir apsistojs pas A. ili. R. Jablonskis, - sak A. ilius, - nebuvo patenkintas savo darbu. Nepatenkinti savo darbu ir Henrikas Bielinskas (dirba Klaipdoje), ir
63

Jonas Bagdonas (dirba Archangelske), kuris bdamas komjaunuolis eina banyi, ir Vytautas Kontautas (dirba kartu su J. Bagdonu), mgstantis papasakoti antitarybinius anekdotus". A. ilius prisipaino, kad pradjs dirbti KGB 2 sk. 2 poskyryje pas vyr. ltn. Juoz Petkevii pamat, kiek dedama pastang sukompromituoti ir sunaikinti tikybinio kulto mones, panaudojant tam vairaus pobdio provokacijas, agentus. Tai jam turjo didiuls takos ir jis su pasibaisjimu pradjo sekti KGB struktr darb stengtis ustoti nuskriaustuosius, patekusius KGB pinkles, juos perspti apie gresiani nelaim. Prisidengs liga", A. ilius net darbo metu skubjo Kaun su KGB agent sraais pas Kauno kunig seminarijos profesori kun. B. Baliuk kad perspt j pat ir kitus dvasikius, kuriems gresia sumimas (Daugnora, Kleiba, Urvytis, Pois, Ambraznas, Zacharijus, Blynas, Alperaviius, Lap, Zinauskas, Jokbauskas, Reiys, Sirijus, Zdangis, vysk. Boriseviius, kun. Kuzmickas, kun. Rakeviius (Gustas) ir daug kit, be to, poetas Drevinis, poet Niniavait, Naginskait). A. ilius prisipaino, kad perdav kun. B. Baliukui KGB skyri virinink ir KGB vadovybs personalinius sraus su gyvenamj viet adresais bei 24 KGB slapt agent (algiris", Aios", Joskauda", Kalvis", Patriotas", imkus", Alfa", Kodas" ir kt.) sraus. A. ilius saksi, kad painojo Stas Niniavait kaip jaun poet, baigusi Teli gimnazij taiau su ja susipains tik 1946 m. saus, kai prisistats KGB jaun. leitenantu perspjo, kad jai ir ne tik jai, bet ir Naginskaitei, Dreviniui gresia pavojus, nes jie kaip ateitininkai" gali bti aretuoti. Kartu prane, kad prie juos veikia agentas Balandis" (K. Kubilinskas). A. ilius tardytojui tvirtino, kad S. Niniavait, matyt, bijodama provokacijos atsisak praneti apie gresiant sumim Dreviniui, Naginskaitei ir vysk. Boriseviiui. A. ilius prisipaino kad S. Niniavait jis supaindins su KGB turima mediaga prie j, kartu jai pasaks, kad yra nacionalistas ir kad niekad nebus siningas su KGB struktromis (T. 1, p. 77). A. ilius pasak tardytojui, kad S. Niniavaitei atsisakius praneti Teli vyskupui Boriseviiui apie jam gresiant pavoj jis kreipsi Vilniaus kurij, susitiko su vyskupijos kancleriu ir per j pra spti vyskup Borisevii.
64

A. ilius prisipaino, kad pasinaudodamas KGB komandiruote dl kun. Kuzmicko areto nuvyks Zarasus ir pirmiausia nujs ne pas KGB Zaras skyriaus galiotin, bet Zaras klebonij, bet nerads kun. Kuzmicko papra kun. Guob spti j apie gresiant sumim. Kun. Guobis paadjo tuo pasirpinti. A. ilius taip pat prisipaino, kad 1946 m. vasario 11-12 d. buvo nuvaiavs Kaiiadoris perspti buv. gimnazijos ateitinink vadov On Grakauskien ir mokin Kukarak. Taiau atvyks Kaiiadoris A. ilius suinojo, kad O. Grakauskien ir Kukarakas jau ivyk, tad spjo Kukarako tv. A. ilius prisipaino, kad dar norjs spti kun. Grigait, Tautrim. Tardytojas papulk. elnokov vert A. ili pasakoti apie stud. Dambrauskait, stud. echovait. A. ilius saksi pasts tik Dambrauskait (pas j A. ilius kovo 5 d. buvo atjs valgyti blyn), saksi nepasts studeni Malvinos ir Linos, kurios gyveno kartu su Dambrauskaite. Jis isigyn, kad nepasta Juoz emait, Juoz Bals, On Babraviit, Birut Peslikait. Apie j. ltn. Petr Brazausk tardytojui A. ilius pasisak: Su P. Brazausku susipainau KGB kursuose, karo mokykloje buvome vienoje grupje. Vokiei okupacijos metais buvo lietuvi aktyvist aretuotas (matyt, kad P. Brazauskui suteikt alibi). P. Brazauskas buvo stojs Plechaviiaus armij. P. Brazauskas reik nepasitenkinim savo darbu KGB, supratau, kad nepatenkintas tarybine valdia. - A P. Brazauskui papasakojau apie savo antitarybin nusistatym, net prifantazavau. Papasakojau jam apie gelkelio TeliaiKretinga mgint padaryti diversij, be to, kad gyvendamas Teliuose 1944-1945 m. iem nuoviau Raudonosios armijos karinink ir pamiau jo nagan, o i tikrj a j nusipirkau u 1,5 litro degtins ir, kol gyvenau pas tet Kotryn, laikiau paslps po iuiniu, bet kakas pavog. Tvirtinu, kad: - Jei ne seserys, ieiiau pas partizanus. - Papasakojau P. Brazauskui, kad sausio mn. buvau Kaune ir ten perdaviau slapt agent sraus, bet kam - nesakiau. - Pasisakiau P. Brazauskui, kad 1945 m. vasario 4-5 d. vaiavau Zarasus, Panev, Kaun savais reikalais, nors faktikai vaiavau tik Zarasus.
65

- 1946 m. vasario 10 d. vaiavau Telius, o P. Brazauskui pasakiau, kad Kaun. - Po to, kai buvo pavogti i vyr. ltn. J. Petkeviiaus slapti agent sraai, nutariau j nuudyti, nes ateityje viskas bt iaikj, ir P. Brazauskas perspjo mane: Nuudysi - gyvensi, ne - pats mirsi". 1946 m. vasario 25 d. a budjau ministerijoje, 26 d. nedirbau ir nutariau pasitikti J. Petkevii einant namo ir nuauti. Grs but atsiguliau po piet pasnausti ir umigau. Grs P. Brazauskas paadins kteljo: Na tai, o manei iandien nuauti J. Petkevii". A atsikliau, greitai apsirengiau ir ijau, bet J. Petkeviius neatjo, todl grs pasakiau P. Brazauskui: Nesulaukiau" ir atsiguliau. 1946 m. kovo 5 d., atjs pas Dambrauskait ir sutiks Brazausk pasakiau, kad nuudiau J. Petkevii ir liepiau praneti KGB. P. Brazauskas atsak: Tu nebijok, nieko nepasakiau ir nepasakysiu". A j pabuiavau ir ijau ministerij. Tolesnse apklausose tardytojas A. iliaus papildomai klausinjo apie R. Jablonsk. A. ilius teig, kad R. Jablonskis ir jis (kurs metu) lik bendrabutyje vieni arba pasivaikiojim metu dalydavosi spdiais apie darb KGB. R. Jablonskis vieai pareikdavo, kad jis nenort, jog Lietuvoje pasilikt sovietin valdia, buvo nepatenkintas, kad Lietuvoje panaikinta asmens nuosavyb. Jis taip pat tikjo, kad sovietin valdia vis tiek bus likviduota. R. Jablonskis irgi slpsi nuo mobilizacijos. Ar jis turjo ryi su partizanais, A. ilius saksi neins. Vliau jam tarnaujant Raudonojoje armijoje atjs kapitonas pasil stoti KGB karinink kursus ir R. Jablonskis sutiks (1946 03 14 protok. T. 1, p.120-124). A. ilius prisipasta Pateiktame A. iliui kaltinime (1946 03 20 prot. T. 1, p. 114-116), jis prisipasta: - idaviau tvyn; -1945 m. mginau vykdyti diversin akt geleinkelyje; - supaindindavau pogrindio nacionalistins organizacijos narius B. Baliuk P. Drevin, S. Niniavait su turima prie juos KGB mediaga;

66

- per Vilniaus vyskupijos kancler praiau perspti Borisevii, Naginskait, Rakevii, Polonsk ir kt. asmenis apie rengiamus aretus ir apie KGB struktr turim prie juos mediag; - 1945 m. vasario 21 d. atsitiktinai pastebjau gatvje J. Petkevii, bet susitikimo ivengiau; - pamats pavedim surinkti vis mediag apie kun. B. Baliuk, imiau i siuvamos bylos ir sudeginau; - kun. B. Baliukui a perskaiiau visus agentus, bet jis i srao painojo tik 7 mones; praneiau jam slaptas inias apie KGB struktras ir darbo metodus, apie aretuotinus asmenis, tuo sudarydamas slygas jiems pasislpti ir ivengti atsakomybs; - prisipastu kaltas, kad pagal nusikalstam susitarim su P. Brazausku 1946 03 05 parengiau prie J. Petkevii teroristin akt; pakvieiau j, kaip anksiau minjau, su A. Kanoverskyte pas save but ir nuudiau, po to lavon paslpiau buvusioje sinagogoje; - papildydamas kovo 7 d. parodymus sakiau, kad J. Petkeviius po pirmo smgio pasikl ir per grumtynes ipl i mans hantel. Tada itraukiau pistolet TT" ir juo smogiau galv. J. Petkeviius prieindamasis trauksi atbulas aplink stal, kol susmuko; - a asmenini ryi su kitais slaptais agentais neturjau. Vasario 28 d. susitikau su Anastazija Kanoverskyte ir man i pasikalbjimo pasirod, kad ji nusistaiusi antitarybikai, todl kovo 5 d. ir pakvieiau j savo but kaip priedang, neva a negals su ja kaip su KGB agente susikalbti", kad A. Kanoverskyte saksi, jog ji nenorinti dirbti KGB agente, todl papraiau, kad J. Petkeviius su ja pasikalbt; - kovo 5 d. a i darbo nujau pas A. Kanoverskyt ir pakvieiau j 12 val. ateiti pas mane but, kur bsis ir mano virininkas. Prie tai perspjau savo eiminink, kad nuo 12 val. pasialint i buto ir namuose nesirodyt iki 15 val.; - A. Kanoverskyte man pasipasakojo, kaip ji buvo uverbuota ir pareik: A jokios mediagos neduosiu, nes nenoriu ir nemoku tai daryti". A j padrsinau: Padti KGB ir teikti jiems inias tau daugiau nereiks". A. Kanoverskyte pagalvojo, kad tai provokacija. A suinojau, kad P. Drevinis gyvena tame paiame name kaip ir A. Kanoverskyte, ir papraiau, kad ji spt P. Drevin, jog jam gresia aretas. A. Kanoverskyte mano
67

praym vykd, bet P. Drevinis pasak: A nesijauiu nusikalts, todl nesislapstysiu" (autoriui teko kalti kartu ir su P. Dreviniu, kuris iuos odius patvirtino - V.A.); - kovo 5 d. a eidamas susitikim su J. Petkeviiumi A. Kanoverskytei pasakiau: A inau, kad tu ne KGB agent ir padarysiu visk kad tau daugiau nereikt su jais susitikinti" (T. 1, p. 137, prot. 1946 04 02); - vasario mn. KGB sekretoriate sutiks Vytaut Butaut a jo praym vykdiau - paskambinau telefonu 14-50 komjaunim ir praneiau, kad jis aretuotas; - a vykdiau suimtojo Kirlio praym praneti student bendrabut - Tauro g. 4 - stud. Kepalaitei apie jo sumim. Deja, Kepalaits bendrabutyje neradau ( bendrabut A. ilius jo kartu su P. Brazausku - V.A.); - a turiu paaikinti tardytojui, kad mano urauose rasti raai Antanas Bakys-Upyn" ir Valentinas iknys-Akmen" (abu kunigai - V.A.) reikia, jog minti kunigai bus aretuoti, taiau a j perspti nespjau; - norjau per kun. Grob perspti kun. Rakevii ir kun. Polonsk, kad juos rengiamasi suimti, bet ar kun. Grobis jiems perdav - neinau; - turdamas galimyb susipainti su slapta mediaga ir bdamas prieik pair numaiau pradti usiiminti prieika sovietams veikla; - mano bloknote, be minto kunigo Rakeviiaus ir kit, dar buvo Lepekos, Gumausko, Navicko pavards ir j adresai, prie juos KGB jau turjo mediagos, taiau a ir jiems praneti nesuspjau; - bloknote buvo rayti 22 agent adresai ir pseudonimai, kuriuos perskaiiau kun. B. Baliukui, po to kun. B. Baliukas perskait juos dar por kart; - 1946 03 13 pavogiau pavedim skirt Kauno KGB virininkui, ir, be to, kaip jau minjau, slaptas 22 agent bylas, imiau trij slapt agent nuotraukas, kurias norjau panaudoti ateityje, atgavus Lietuvai nepriklausomyb. Be to, dar pavogiau KGB agento Stanislav" dokumentus; - ankstesniuose tardymuose (1946 04 15 - V.A.) buvau pamirs, kad bloknoto srauose minimi Kubilinskas, Nainskait, Stepanauskas ir Skrinskas. Tai sraas asmen, numatyt teisti vienoje byloje su Niniavait;
68

- J. Petkeviiaus dokumentus i jo kieni buvau pasims ir sidjs sau kien, kitus jo daiktus palikau bute". LSSR MGB tardymo poskyrio virininkas papulkininkis elnokov perirjo tardomj byl Nr. 7050 (dabar Nr. 41227/3), kurioje Antanas ilius kaltinamas vykds nusikaltimus, padarytus pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. Tardytojas nustat: 1946 m. kovo 20 d. Antanui iliui, s. Antano, pateikiau kaltinim apie tai, kad jis bdamas antitarybikai nusiteiks, idav tvyn. 1945 m. balandio mn. mgino vykdyti geleinkelio linijoje iauliaiKretinga diversin akt. 1946 m. sausio-kovo mn., dirbdamas LSSR MGB ir siekdamas suardyti normal MGB organ darb, sistemingai praneinjo nacionalistini organizacij nariams apie prie juos MGB organuose turimus kalius ir kitas visikai slaptas inias apie MGB struktras ir darbo metodus. Perspdavo asmenis, kuriems grs aretas, taip paddavo jiems ivengti baudiamosios atsakomybs ir pereiti nelegal gyvenim. 1946 m. sausio-vasario mn. pagal nusikalstam susitarim su nacionalistikai nusiteikusiu Brazausku pareng teroristin akt prie LSSR MGB respublikos 2 skyriaus 2 poskyrio virinink vyr. ltn. J. Petkevii ir kartu dalyvaujant A. Kanoverskytei j nuud, t. y. vykd nusikaltim, numatyt RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. Laikant, kad A. iliaus ardomoji veikla KGB organuose kvalifikuojama kaip atitinkanti RSFSR BK 16-58-7 str. tinka anksiau pateiktam kaltinimui pagal RSFSR BK 58-1 b str. ir koki nors pakankam domen patraukti A. ili baudiamojon atsakomybn pagal RSFSR BK 19-58-9 dl mginimo 1946 m. balandio mn. vykdyti geleinkelio diversij, be paties iliaus parodym, tardymui nepavyko rasti, todl vadovaujantis RSFSR BK str. 128.129 ir 204 p. b: Nutar: 1. Nutraukti anksiau pateikt Antanui iliui, s. Antano, kaltinim pagal RSFSR BK 19-58-9 str. (diversija - V.A.) nesant pakankamai kali ir pagal RSFSR BK 16-58-7 kaip neatitinkant vykdyto nusikaltimo pobdio ir sulaikom pagal RSFSR BK 58-1 b str.

69

2. Patraukti atsakomybn ir Antan ili, s. Antano, kaltinant pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8 (teroras), 58-11 str. atitinkamai su jam . m. kovo 20 d. pareiktu kaltinimu. 3. Anksiau parinkt Antanui iliui, s. Antano, kardomj priemon - laikyti sargyboje (arete) - palikti be pakeitim. 4. io nutarimo nuora persisti prokuroro iniai. LSSR MGB 2-jo poskyrio tardymo skyriaus virininkas /pas./ papulkininkis elnokov. Su ia nutartimi mane supaindino 1946 m. rugpjio 12 d. Kaltinamojo paraas: /pas./ A. ilius. Nutarim tvirtino KGB spec. skyriaus virininko pavaduotojas papulkininkis Abramovi 1946 08 12. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 173-174). A. iliaus tardymo baigtis 1946 m. rugpjio 13 d. Pabaltijo apygardos karinio prokuroro pavaduotojas papulkininkis Tugov, MGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas papulkininkis elnokov, perirj tardymo byl 7050 (dabar Nr. 41227/3) kaltinamojo Antano iliaus, s. Antano, nusikaltusio pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8 ir 58-11 str., parengiamj tardym pagal byl pripasta baigtu, o gaut parodym pakanka, kad vadovaujantis BPK 206 str. bt perduotas teismui. Apie tai praneta kaltinamajam pateikiant vis bylos eig ir paklaustas, ar kaltinamasis nori dar kuo nors papildyti byl Antanas ilius, susipains su tardomja mediaga, pareik, kad pageidavim ar papildym bylai jis neturi. Kaltu prisipasta. Atsakymas i mano odi uraytas teisingai ir perskaitytas man suprantama rus kalba, po kuo ir pasiraau". /pas./ A. ilius. Pabaltijo apyg. Karo prokuroro pavaduotojas papulkininkis /pas./ Tugov. 2 poskyrio virininkas papulkininkis /pas./ elnakov. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 175).

70

KGB 36-oji kamera Puikiai prisimenu atuonis mnesius (nuo 1946 m. kovo 19-osios iki lapkriio 20-osios), praleistus Vilniaus KGB rsi 36-ojoje kameroje, ten sutiktus likimo brolius. Vos engus 36-j kamer ir pasisveikinus - labas rytas - prie mans prijo buvs Lietuvos aeroklubo sportins eskadrils vadas atsargos aviacijos kapitonas Leonas Taunys Tauro" apygardos vadas Kovas" (suaudytas 1946 11 18). Apsivilks trumpa odine striuke, apls, iblyks ir, matyt, buvs gerokai kankintas. Kreipdamasis mane sako: Sveikas, Viktorai, tai tu? Kaip tu ia patekai?" A buvau atvilktas angel sarg" po atuoni valand krikto" tiesiog i KGB ministro generolo Jefimovo kabineto. Mudu su L. Tauniu apsikabinome ir nubrauk aar pasibuiavome. Kiek graaus laiko buvo praleista kartu Kauno aerodrome! Likimas lm - mudu vl kartu. Kapitonas mane nuramino, supaindino su kameros draugais. Tuo metu 36-ojoje kameroje kani dienas leido Trak apskr. Papari klebonas kun. Petras Valadka, gerai painojs Didiosios kovos rinktins" vad ali velni". Valadka vliau buvo nuteistas 10 met DPL ir penkerius metus be teisi. Grs i tremties dar klebonavo Kietavikse, o vliau Beionyse, mir 1995 m. Su kun. Valadka buvau pastamas i anksiau. Antrasis gyventojas" -1918 m. Lietuvos Nepriklausomybs akto signataras, Lietuvos nepaprastasis galiotinis, ministras Pranczijoje Petras Klimas. ia buvo Paulius Drevinis-Drevinskas, poetas, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, dsts lenk gimnazijoje lietuvi literatr (Paulius Drevinis po penki mnesi kalinimo trkstant kali buvo paleistas, bet vliau su tvais ivetas Sibir. Grs mokytojavo Klaipdos gimnazijoje. Ten buvau j kelis kartus sutiks. P. Drevinskas jau mirs). Sutikau Smilgevii nuo Liepkalnio, dvarinink, turjus lentpjv, Nekroi, Rokikyje turjus savo krautuv, rokikn Jon Mik, jaun literat, kuris dabar gyvena Svedasuose, Kavarsko partizan Gutausk. Kaliniai keit vienas kit, vien nakt ms kameroje nakvojo" geras mano pastamas ats. ltn. Balys virblis - LIK'o 5-osios apygardos (Utenos, Ukmergs, Panevio, Rokikio, Jonikio apskr.) partizan vadas, buv. Kaiiadori, vliau Utenos gimnazijos mokytojas. 36-j kamer buvo pateks Jonikio klebonas Antanas Maeika, Piet Lietuvos partizan grups vado pulk. ltn. J.Vitkaus-Kazimieraiio tabo
71

partizanas Platkis. Lietuvos konsulas Charbine iki 1945 08 Eduardas Jatulis, 1946 09 25 Smer" atvetas Lietuv, ia KGB rsiuose tardytas ir rugsjo 24 d. ivetas Sverdlovsko kaljim, kur OSO 19470222 buvo nuteistas 10 met (pagal BK 58-4 str.). Bausm atliko ypatingo reimo lageriuose Mordovijoje, i ten 1955 08 17 jau invalidas perduotas giminaitei Filomenai virblienei, ivyko Lietuv. Jo snus Vytautas gyvena netoli ikagos, o Gediminas - Kalifornijoje. Vien rugpjio dien ms 36-j kamer i 23-iosios perkeliamas dvideimtmetis jaunuolis, apsivilks karininko uniforma be antpei, neinas mau ryulliu atsarg (kaip vliau paaikjo, tai buvo nugrauti vitos kauleliai). Jis prisistat - Antanas ilius, gims 1926 m., kils i emaitijos. Vliau pasisak, kad jis dirbo LSSR KGB organuose Vilniuje, ess jaunesnysis leitenantas, 1945 m. gruod baigs KGB karo mokykl. Prisipaino, kad kaltinamas nuuds skyriaus kulto reikalams virinink, vyr. ltn. Juoz Petkevii. A. ilius - vidutinio gio, graiai nuaugs bernelis, gims Naujasodio parapijoje, Smiltyni k., daugiavaikje eimoje, vidutinio valstieio eimoje. I jo pasakojim atmintyje liko domi detal - atseit kur laik j laik vienoje kameroje su gimnazijos direktoriumi. Pastarasis jam prisipains, kad jis ess KGB uverbuotas ir jam pavesta sekti A. ili. Atviras prisipainimas juos suartino. Kameros draugas gaudavo gerus siuntinius, maistu dalydavosi su A. iliumi. Pasitikjimas pasiek tok laipsn, kad jiedu isipasakojo vienas kitam savo bylos smulkmenas ir kr idjas, kaip reikt atsakinti vienokius ar kitokius tardytojo klausimus. A. ilius pasisak, kad jis nemats kitos ieities kaip per tardym nuudyti tardytoj ir pasinaudojus tuo, jog ino KGB kambari idstym ir vis KGB tvark pabgti. Jis draugui" papasakojo net nuudymo plan. A. ilius, ieidamas savo paskutin" tardym atsisveikino su kameros draugu", bet vos jus tardytojo kabinet j upuol kareiviai, ulau rankas ir apdau met karcer. Daugiau su geruoju draugu" jau nebesusitiko... Taip dingo paskutins A. iliaus viltys pajusti laisvs skon. Kart A. iliui ijus apklaus (j tard KGB papulk. elnokovas 20 kabinete), telietis Smilgeviius saksi, kad jis vis nakt negaljs miegoti, nes bijojo A. iliaus: Jei A. ilius nuud savo virinink tai jis gali nuudyti ir vien i ms". Mes nuraminome Smilgevii.
72

A. ilius buvo jaunas ir simpatikas. Atvirai pasakojo biografij, kad eima didel - 5 broliai ir 3 seserys, kad jis vyriausias, o jauniausia sesuo Ona, g. 1944 m., kad nenordamas eiti rus kariuomen, stojo 5 mnesi KGB karinink kursus, kad baigus kursus jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis paliktas dirbti centre - Vilniuje, kad buvo paskirtas Kulto reikal skyri, kurio vadovu buvo vyr. ltn. Juozas Petkeviius. Darbas jaunam leitenantui nepatiko, nes uaugo katalikikoje eimoje, paaugs patarnaudavo miioms, bendradarbiavo su kunigais, buvo religingas. Susipains su agent verbavimo bdais, byl aretui parengimu, pasibjaurjo iuo darbu ir stengsi padti dvasikiams, padrsinti naujai sidarbinusius" KGB agentus, kad neduot joki ini KGB pareignams, asmenikai aplankydavo tuos, kuriems grs sumimas, juos perspdavo. Nuudydamas savo skyriaus virinink, man, kad gals kuriam laikui atitolinti monms nelaisvs grsm. Klausydami kartais abejodavome jo pasakojim tikrumu. Teisyb atsiskleid po 46 met, kai atsirado galimyb susipainti su to laiko politinmis bylomis. Lankydamasis Lietuvos valstybiniame archyve, netiktai sutikau Ladygait-Ardinien, kurios motin - generolo Ladygos mon painojau i kaljimo laik, kur kalins lietuvaits j vadino Ms motinl". Paminjus A. iliaus pavard, Ladygait pasak, kad apie A. ili neseniai ra S. Niniavait straipsnyje Kas tu esi, A. iliau". Prie dvejus metus pradjau iekoti ios bylos dalyvi. Per p. Int, tuo laiku buvus AT deputat, susiradau S. Niniavait, kuri, kaip paaikjo, su A. iliumi susipaino per aret. Per S. Niniavait susiradau Panevyje gyvenani A. iliaus tragedijos liudinink - A. Kanoverskyt-Suylien. Pernai ruden A. iliaus tvikje susitikau su jo seserimi Maryte, o Teliuose - su seserimi Vale. iais metais Vilniuje kalbjau su broliu Petru. Suinojau, kad brolis Juozas ir sesuo Stas mir Teliuose. Tvas buvo aretuotas 1946 m., bet vliau paleistas. 1947 m. visa eima buvo iveta Sibir. Ir taip pamau paslaptingumo skraist nukrito ir buvo galima velgti istorin praeit, suinoti ties. KGB archyvuose radau A. iliaus ir jo bendrabyli P. Brazausko, S. Niniavaits ir A. Kanoverskyts baudiamj byl, paymt Nr. 41227/3 (i viso 2 tomai).
73

Petras Brazauskas
P. Brazausko biografija Petras Brazauskas gim 1925 m. Parps k. Bir apskr. Tvas Juozas Brazauskas g. 1889 m., motina Matilda Brazauskien g. 1899 m., sesuo Marija Brazauskait g. 1935 m., sesuo Angel Brazauskait g. 1945 m. Tvai turjo 8 ha ems, vertsi ems kiu. P. Brazauskas 1944 m. pavasar istojo Plechaviiaus karo mokykla. 1944 m. lapkrit mobilizuotas Raudonj armij. 1945 m. sausio pradioje tarnavo 253 pagalbiniame auli pulke Ukmergje, sausio 14 d. su Lietuvikja divizija buvo pasistas front, Klaipd, i ten Latvij Kurlando vokiei grupuotei likviduoti. 1945 m. birel u dalyvavim kovose apdovanotas medaliu U drs". 1945 m. rugpjio vidury i lietuvi divizijos pasistas Vilni ir priimtas Lietuvos TSR KGB keturi mnesi karinink kursus, rengianius operatyvinius KGB darbuotojus. Baigs kursus paliktas dirbti KGB tardymo skyriuje vertju, kur dirbo iki sumimo 1946 m. kovo 6 d. Tai vienas i karinink, pateks KGB reples, garbingai paaukojs gyvyb Tvyns gerovei, tikdamas laisva jos ateitimi. Savo eilse jis rao: Nors sako jie, kad ms maa, Kad mes - itirps laas vandeny. Mes kantriai neam skaud la, irdy brangios Tvyns meil nemari... Apie P. Brazausko jaunyst, jo poelgi tikslingum ir prasm 2005 m. lapkriio-gruodio mn. laikratyje iaurs rytai", straipsnyje Ant Tvyns aukuro" ra urnalist A. erniauskien. Pateikiu io straipsnio itraukas: ...Petras Brazauskas gim 1925 m. lapkriio 28 d. Parps kaime (Nemunlio Radvilikio valsius), buvo antras vaikas gausioje Matildos ir Juozo Brazausk eimoje. I ei vaik uaugo keturi - Petras ir trys jaunesns seserys Maryt, Angel ir Bron. Tvas Juozas buvo apsiviets mogus, mokjs kelias kalbas, turjs grai raysen, tad
74

dirbo ratininku Nemunlio Radvilikio ratinje. Mama Matilda Eidukait-Brazauskien, kilusi i Kriaukli kaimo (netoli Parps k.), vis jaunyst tarnavo pas Latvijos kininkus, buvo gera eiminink. ems reformos metu (1922 m.) dalijant Parps dvar Juozas Brazauskas gavo 8 ha ems. <...> I miestelio Brazauskai persikl Parps kaim. <...> Baigs Nemunlio Radvilikio pradios mokyklos eis skyrius, Petras stojo Bir A. Smetonos gimnazij. <...> U ger mokymsi danai buvo atleidiamas nuo mokesio u moksl. <...> Lengvai imoko prancz, vokiei, angl ir rus kalbas. <...> Petras gimnazij baig aukso medaliu... <...> Klass draugai prisimena, kad Petras turjs gra bals. 1944 met pradia mano laidos bendramoksliams vaikinams buvo lemtinga. T met kovo 26 d. Bir gimnazijos pedagog posdio metu buvo priimtas nutarimas - pareikusiems stoti vietin rinktin iduoti brandos atestatus be egzamin. Tarp pageidaujani buvo ir Petras. <...> Taip Petras su daugeliu savo klass vaikin an audring pavasar siauruku ivyko Marijampols karo mokykl. Mokslas truko neilgai. Jau t pai met gegus 7 d. Marijampol atvaiavs generolas P. Plechaviius <...> sak visiems isiskirstyti namus. <...> Sugrus soviet okupacijai, 1944 m. spalio mn. Petras buvo mobilizuotas Raudonj Armij, <...>, o 1945 m. su Lietuvikja divizija nusistas front. <...> 1945 m. birelio mn. Petras buvo apdovanotas medaliu U drs". Tais paiais metais i Lietuvikosios divizijos buvo nusistas NKGB kursus Vilniuje. Besimokydamas stojo komjaunim. Baigs kursus (1945 12 20), gavo jaunesniojo leitenanto laipsn ir buvo paliktas Vilniuje. Kaip gerai mokantis rus kalb, paskiriamas LSSR NKGB tardymo skyri vertju. <...> Besimokydamas KGB kursuose, Petras susipaino su kursantu Antanu iliumi, emaiiu i Teli valsiaus Smiltini kaimo. <...> Pradj dirbti jie (A. ilius - kulto skyriaus darbuotojas) apsigyveno viename kambaryje. <...> Abu neslp vienas nuo kito bodjimosi savo darbu ir visa sovietine sistema. Prasidjo j pogrindin veikla... Antanas vainjo pogrindinink susirinkimus Kaune, pa75

dedant Petrui grob teisiamj bylas, spdavo mik (saugumiei terminas), kada bus (ukuojamas) nuo bandit. <...> Visikai pritardamas Antano veiksmams, Petras perdavinjo jam tardymo skyriuje surinktas inias apie dar nesuimtus kunigus ir j slaptus agentus. Tardymu metu siekdamas nors kiek padti tardomajam, Petras visai nemokantiems lietuvi kalbos tardytojams danai iversdavo kalinio naudai, ne kart yra atms i atvesto tardymui j kompromituojanius ratelius. Kart <...> ratel, kai tardytojas pasitrauk, paslps burnoje ir isines. ...Jau viskas - iplaukiau jr ir kelio atgal nra" (savo draugei prisipains, kad ts pradtj veikl - V.A.). <...> Petro ir Antano skyriaus virininkas J. Petkeviius garsjo sugebjimu plsti savo voratinkl, verbuoti vis naujus agentus, organizuoti j tarpusavio sekim, skverbtis vis giliau tikinij, kunig rat. Petkeviiaus bta iauraus tardytojo. <...> Jau anksiau draugai buvo sutar - jeigu Antanui likvidavus Petkevii teks slptis pogrindyje, Petras ts jo veikl - sps dvasininkus ir kitus persekiojamuosius, taip pat ir Antano artimuosius apie gresiant pavoj. T kovo 6-j gerai prisimena jau anksiau minta Petro draug student. Laike ji rao (kalba netaisyta): Mes susitarme surengti Ugavni blynus ir kad Petras su Antanu ateis, kai mums baigsis paskaitos, apie 16 val. Bet Petras atjo apie pietus ir susimsts stovjo peiaus atsirms. Po 18 val. atbgo Antanas. <...> Petras j tuoj paklaus Jau?" Antanas patvirtino ir praomas nepasiliko. <...> U poros minui sugujo gauja kagbist. Tuoj grieb Petr paklaus, kur ginklas. Petras parod. Jie tuoj iupo, o Petras prijo prie mans ir pasak: Alles" (viskas). Ir mus ivar baisij KGB bstin..." Kratos metu pas Petr rastas sraas, kuriame buvo surayti jam inom bendramoksli NKGB-ist, LSSR NKGB virininko Rozausko ir NKGB tardymo skyriaus darbuotoj pavards, adresai. Juos Petras ketino panaudoti ateityje vykdant numatytas operacijas. <...> 1946 m. rugsjo 13 d. karo tribunolo sprendimu Antanas ilius ir Petras Brazauskas nuteisti mirties bausme, kuri 1946 m. lapkriio 15 d. patvirtino SSSR Aukiausiojo Teismo karin kolegija. Nuosprendis vykdytas nedelsiant - 1946 m. lapkriio 27 d. <...> Vilniuje apie vyk maai kas inojo, gal tik merginos kur
76

laik prisimin simpatikus vaikinus. Beje, viena i j Petro niekada nepamiro. Esu dkinga buvusiai ilgametei Nemunlio Radvilikio vidurins mokyklos mokytojai, oki vadovei Malvinai Krikiukaitei-Brazienei (mir 2004 03 20) u atvirus, nuoirdius laikus apie tragik Petro likim (Malvina - tai ta pati Petro draug student). <...> Laikuose irykja tvirtas Petro charakteris ypa sunkiomis gyvenimo minutmis. Laik autor ne kart pakartoja, kad Petras jos neidav: inojau, kaip susek j pogrindin veikl, kokia tragedija viskas baigsi. inojau visk visk. Bet Petras mans neidav. Nors pats ir nedalyvavo finale, bet j suaud, prie tai siaubingai kankin, nes jis neidav draug paslapi. Ir byloje, kuri, beje, vesta A. iliaus vardu, paymta ... mergin, gyvenani pas kunig Vlad Miron, neidav, sak, jog jos nieko neinojusios apie j veikl". <...> Malvina prisimena: ...eias savaites vienutje 312 kameroje be kds, be stalo. Tardymas naktimis. Neinia, neviltis. Po to paleido. Matyt Petras neidav...". <...> 1948 m. gegu - per didj veim (Petro) eima <...> buvo iveta Irkutsko srities, eremchovo rajon prie miko darb, i kur ttis negro (mir 1954 m.), o sesuts prarado sveikat ir dabar taip pat ilsisi ramybje. <...> Malvina tarsi pratsia poets katorgininks mintis: Labai jauni jie buvo, kartai msi apsaugoti Lietuvl. Bet prieas buvo per stiprus". <...> Poetei Stasei Nniavaitei, tada buvusiai antrakursei studentei, u nepraneim - 10 met tremties. Mane po Stalino mirties reabilitavo, tik jaunysts negrino", - rao poet straipsnyje Kas jis, tas Antanas ilius". Teisme ji iliaus neatpaino, o Brazausko ir Jablonskio visai nepainojo. Tai bent vienos bylos dalyviai, net vienas kito nepasta (St.N.)". <...> Teismas Sekretnij sud MGB" Jablonskiui, kaip ir Niniavaitei, skyr - 10 met tremties. <...> Petro Brazausko vardas tarp kit politini kalini, suaudyt Lukiki kaljime, amintas ant buvusi KGB rm pamat iorins puss. Jis buvo ukastas Tuskulnuose. <...> Ir kas galjo pagalvoti, kad po saugumieio uniforma, klu77

sia siaub, baim, neapykant, plaka jaunos irdys, pasirengusios dvigubai rizikuoti, kad tik palengvint tvynaini kanias, spt apie jiems gresiant pavoj. Ir visa tai dl Lietuvos, akiratyje - laisvos Lietuvos. <...> Tragiki, verti tvynaini pagarbos vaikin likimai laukia aminimo". P. Brazauskas tampa ekistu Karui baigiantis, Lietuvos SSR KGB vadovyb nusprend iugdyti KGB sistemoje lietuvikus kadrus. Kandidatus rinko i tuo metu tarnaujani Raudonojoje armijoje ir i jaunuoli, turini vidurin isilavinim, su geromis komjaunimo ir partijos komiteto rekomendacijomis. Kursuose susirinko jaunimas i vairi respublikos viet, beveik i vis apskrii, dalis pateko i Raudonosios armijos lietuvik dalini, tarp j ir P. Brazauskas. 1945 m. rugsj kursantus skirstant grupes P. Brazauskas pateko vien kambar su Antanu iliumi nuo Teli. Vaikinai susibiiuliavo. Kurs metu P. Brazauskas neturjo progos isikalbti su A. iliumi apie sitikinimus, nes gyvenimas kolektyve trukd artimiau susipainti. Vliau A. ilius jam pasakojo, kad jis KGB kursus pateko tik rus tautybs moters dka. Vokiei akupacijos metu karo ji gyveno tvo namuose, kaime, vliau 1944 m. ji dirbo Teli apskr. partijos komitete ir A. iliui para labai ger charakteristik. Baigus KGB kursus, visiems kursantams buvo suteikti KGB jaunesnij leitenant laipsniai. Paskyrimus dirbti gavo ne tik Lietuvoje, bet ir u respublikos rib. P. Brazausk paskyr dirbti KGB centre Vilniuje prie LSSR KGB tardymo skyriaus vertju, o A. ili - KGB Kulto reikal skyri. P. Brazauskas labai apsidiaug, kai j ir ger jo draug Antan ili apgyvendino viename kambaryje, Anktosios g. 12-1. Gyvenimas viename kambaryje sudar palankias slygas geriau painti vienas kit suinoti, kas kuo kvpuoja", ir be paalini aus" pasidalyti ne tik eim klausimais, bet ir aptarti politines temas. A. ilius buvo labai kritikos nuomons apie tarybin santvark ir savo buvim KGB struktrose siek panaudoti nacionaliniam antikomunistiniam pogrindiui.
78

protavimams apie religinius klausimus, religinius sitikinimus ir pogrindio veikl, tuo bdu ukariaudamas jo pasitikjim. Po to A. ilius pradjo pasakoti apie ryius su monmis, kurie siejosi su antitarybine veikla, ir apie savo kaip KGB darbuotojo idavyst". Viso to P. Brazauskas apie A. ili KGB vadovams neprane. A. ilius buvo paadjs P. Brazauskui, jog gresiant sumimo pavojui jis pasitrauksis pogrind Tada ir P. Brazauskas ivengt atsakomybs - vliau taip aikinosi P. Brazauskas savo tardytojui. A. ilius suprato, jog pasitraukus pogrind ini apie tolesn KGB veikl persekiojant katalik dvasikius reiks, todl susitar su P. Brazausku, kad pastarasis perduos A. iliui vis mediag, kuri jis suinos kaip tardymo skyriaus vertjas. Dar 1946 m. vasar P. Brazauskas A. iliui pasak, kad neseniai suimtas kun. P. Valadka (jis kur laik buvo 36-oje kameroje su autoriumi). P. Valadka tardymo metu tyli ir nieko nesako apie kitus kunigus, kurie yra prisidj prie pogrindio," - sak P. Brazauskas. A. ilius mane, kad P. Valadkai prasitarus apie kitus kunigus jis galt i anksto jiems praneti, kad KGB inyn" pateko naujos inios apie dvasikius. P. Brazauskas tar, kad A. ilius savo pasakojimams priddavo ir fantazijos. A. ilius saksi, kad Kaune susitiko su pogrindio vadais (bet pavardi neminjo), kad buvo kunig seminarijoje apsirengs kunigo drabuiais, dalyvavo bendruose pietuose, kad klebono gaspadin" stebjosi, jog A. ilius toks jaunas, o jau yra ventintas kunigu. A. ilius P. Brazauskui prasitar, jog pavogs i savo virininko J. Petkeviiaus slaptas agent bylas su j adresais ir slapyvardiais ir, suprantama, kad tokie dalykai gali bti KGB iaikinti. Jis man, kad nuudius KGB Kulto skyriaus vadov laikinai bt pristabdytas kunig ir j padjj naikinimas. Nors P. Brazauskas ir nepadjo A. iliui rengiant virininko nuudymo plan, bet kartais jam primindavo: Tavo likimas - tavo rankose". P. Brazauskas perspjo A. ili, kad delsimas gali j praudyti, nors pats sak: A tavs neparduosiu". A. ilius tikino P. Brazausk, kad pasielgsis taip, jog niekas neiaikins". P. Brazauskas vasario 26 d. 2 val. parjs i darbo rado A. ili miegant. A. ilius buvo numats, kad kit dien po 25 d. budjimo
80

bus laisvas ir nuaus J. Petkevii. P. Brazauskas paklaus j: Kodl tu miegi?" A. ilius greit paoko ir apsirengs ijo. Grs 6 val. pasak: iandien J. Petkeviiaus nenuoviau - pabijojau" ir atsigul. Kaip vliau paaikjo, t dien A. ilius namo laiptinje lauks grtanio J. Petkeviiaus, bet jam priartjus auti nesiryo, o kit nakt grtanio J. Petkeviiaus nesulauk. P. Brazauskui A. ilius buvo pasipasakojs apie savo jaunyst, kai vainjo Klaipd ir vertsi trofj" bizniu, papasakojo ir apie tuos mones i Lietkoopsjungos", kurie paddavo jam spekuliuoti trofjiniais daiktais. A. ilius sak, kad ir jis kur laik dirbo" Klaipdos Lietkoopsjungoje" ekspeditoriumi (buvo gavs atitinkam paymjim). Kart sulaikius j Kretingoje igelbjo Teli KGB iduotas paymjimas (jau primus A. ili KGB kursus). A. ilius buvo papasakojs ir apie vykdyt geleinkelio diversij netoli Teli. P. Brazauskas tuo metu buvo Klaipdos fronte ir saksi, kad i tikrj tuo metu fronte trko rkal (i tikrj tai buvo tik A. iliaus mginimas vykdyti diversij - V. A.). P. Brazauskas A. iliui prisipaino, kad jis 1941 m. birel buvo aktyvist alininkas. A. ilius P. Brazauskui pasisak, kad KGB suimtas LKJS instruktorius Butautas pra apie sumim praneti studentei Kepalaitei bendrabutyje. pasimatym" jo abu su A. iliumi, bet students nerado. 1946 m. kovo 5 d. A. ilius P. Brazauskui valgant Ugavni blynus pas Dambrauskait ieidamas pasak: Daugiau mes nesusitiksime" ir pra, jei jis pasitrauks pogrind, praneti per jo tet Kotryn ilait namikiams, kad jie nesijaudint jam dingus i KGB. P. Brazauskas vertjaudamas savo akimis mat, kaip tardytojai, panaudodami fizin smurt, igauna i kalini parodymus apie nusikaltimus, kuri jie nra padar. P. Brazausko aretas 1946 m. kovo 5-6 d. P. Brazauskas pas savo pastamas birietes, gyvenusias Vytenio g. 4, utruko iki 1 val. ryto. Jis jau rengsi eiti namus, kai sibrov net 7 automatais ginkluoti kariai. Visus sveius aretavo, atve KGB rmus. P. Brazauskas net negaljo pasiprieinti, nes jo pistoletas su karine miline buvo spintoje.
81

1946 m. kovo 6 d. yra suraytas asmens kratos protokolas, kur pasira KGB tardymo poskyrio tardytojas j. ltn. Lotarev ir budintis j. ltn. Miakolin. Atlik pas aretuotj Petr Brazausk asmens krat rado: 1. Petro Brazausko LSSR KGB asmens paymjim Nr. 108. 2. Komjaunimo biliet Nr. 22916872. 3. LSSR KGB maisto davinio kortel. 4. Leidim krautuv Nr. 2. 5. Pramons gamini kortel -1 vnt. 6. Raudonarmieio biliet - 1 vnt. 1947 02 14 medik paymas Nr. 91 ir 1946 03 05 Nr. 224. 7. Duonos kortel su 800 g norma 1946 03 06-03 31. 8. Vakariens kortel 1946 03 01-03 31. 9. Papildomo karininko davinio kortel. 10. Standartin paym, /pas./ tardytojas Latarev /pas./ budintis Miakotin /pas./ aretuotasis Brazauskas Buto kratos akt Nr. 1 pasirao LSSR KGB darbuotojai: ltn. Izmakin, ltn. Sakancev ir j. ltn. Boluev, patikrin Jadvygos ablonskos but, esant Anktosios g. 12-1, rado: 1. I baltos skardos lagamin (80 x 40 cm). 2. Perpetin nauj dir. 3. Vokik alios spalvos su kailiu kuprin. 4. Naudot odin lauko krep. 5. Uniforminius markinius (palaidin), naudot vatinuk. 6. Juodas galif kelnes, stipriai suneiotas. 7. Slepiamos spalvos kuprin. 8. Vilnon vasarin dengiamos spalvos pilot. 9. Su mlynomis juostomis drobin uvalkal. 10. Drobin paklod. 11. Pagalvei drobin uvalkal. 12. Plunksnin raudonu impilu pagalv. 13. Su mezginiais drobin rankluost. 14. Pilkas vilnones kojines. 15. Drobin paklod -1 vnt. 16. Naujus lauko ironus -1 vnt.
82

17. Su viesia juostele karininko antpeius. 18. Pistoletui TT Nr. 86564 dkl su 7,62 kalibro oviniais (penkiasdeimt vienas ovinys), ompol" (epetl vamzdiui valyti). 19. vairi fotografij - 62 vnt. 20. Skutimosi epetl, nepavojing skustuv, plastmasines ukas, 2 gabalus tualetinio muilo. 21. Metalin puodel su trimis pietukais. 22. Medin domino (komplektas). 23. Metalines geltonas sagas su vaigdele - 45 vnt., baltas apykakles - 5 vnt. 24. vairi knyg (Nr. 1-13) - 13 vnt. 25. vairi prirayt lap ne rus kalba - 10 vnt. 26. Bloknot su urau Sskaityba" R.Voak 1944 03 28 su vairiais raais. Kratos protokol pasira NKGB darbuotojai: /pas./ ltn. Izmakin, /pas./ ltn. Sakancev, j. ltn. Boluev ir buto eiminink ablinska. iame akte mintus daiktus, iskyrus pistoleto TT Nr. 86564 dkl, pistoleto TT ovini - 51 vnt. (pagal apraym eil. Nr. 18, vairi knyg - 13 vnt. (apraymas eil. Nr. 14), susirainjimus - 10 lap (apraymas eil. Nr. 5) ir bloknot - 1 vnt. (apraymas eil. Nr. 26), gavau rankas. P. Brazauskas (paraas) 1946 03 13. I paimt per krat susirainjim rastas ir is eilratis: Nors sako jie, kad ms maa, Kad mes itirps laas jros vandeny, Mes kantriai neam skaud la, irdy brangios Tvyns meil nemari. Kas gal pavergt kalnuos erel, Jo laisvje plasnojanius sparnus priglaust, Iplt Tvyns meils iburl Ir ateitim laisva tikt udraust. Ateis diena, kada matys jie, K galim mes, tie niekinami, skriaudiami, Kada sugr kaljimuos kalj broliai, Tvynei laisv, mums ramyb nedami.
83

P. Brazauskas nebuvo abejingas Tvyns kaniai. Skaitydamas ias eilutes jis vylsi, kad ateis diena <...> kada sugr kaljimuos kalj broliai"... 1946 m. kovo 8 d. LSSR KGB tardymo poskyrio virininkas kpt. Leonovas, perirjs gaut mediag apie Petr Brazausk kilus i Parps k. Bir apskr., valstiei kilms, TSRS piliet, VLKJS nar, neteist su viduriniu isilavinimu, viengung, dirbus LSSR KGB, nustat, kad Petras Brazauskas inojo, jog Antanas ilius priklaus Lietuvos nacionalistiniam pogrindiui, 1946 m. kovo 5 d. vykd teroristin akt prie LSSR KGB darbuotoj - vyr. ltn. Juoz Petkevii, bdamas antitarybinio nusistatymo slp nuo KGB organ jam inom prieik A. iliaus darb Nutar: Petr Brazausk s. Juozo., gyv. Vilniuje, Anktoji g. 12-1, aretuoti ir atlikti krat. Nutarim pasira LSSR KGB tardymo poskyrio virininkas kapitonas Leonovas. Nutart suderino su LSSR KGB tardymo skyriaus virininku papulkininkiu Rozausku. Nutart patvirtino 1946 03 08 LSSR KGB gen. mjr. Jefimovas. Aret sankcionavo KTSR VRM kariuomens justicijos pulkininkas /pas./ Grimovi 1946 03 11 (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 176). 1946 m. kovo 8 d. LSSR KGB tardymo poskyrio virininkas kpt. Leonovas, perirjs Petro Brazausko byla, nustat, kad P. Brazauskas tariamas padars nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 581 b, 58-11 str., ir atsivelgiant tai, kad P. Brazauskas gali nuo tardymo pasislpti, nutar: Paskirti jam kardomj priemon - aret. Nutarim pasira kpt. Leonovas ir suderino su LSSR KGB tardymo skyriaus virininku papulkininkiu Rozausku. Nutarim patvirtino 1946 m. kovo 8 d. KGB ministras gen. mjr. Jefimovas, sankcionavo LSSR KGB kariuomens karo prokuroras justicijos pulkininkas Grimovi. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 177). Suprantama, kad sumus P. Brazausk su juo buvo elgiamasi kaip ir su A. iliumi, buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. P. Brazauskas turjo alibi, nes kovo 5 d. buvo nujs pas merginas kepti Ugavni blyn. Svarbiausias kaltinimas buvo tai, kad jis ino84

jo apie A. iliaus rengiam teroro akt, bet neprane KGB organams. Taigi galima suprasti, k su juo idarinjo" KGB nuo kovo 6 d. iki kovo 11 d., kol pradjo oficial tardym. P. Brazausko tardytojas buvo KGB tardymo skyriaus papulkininkis elnokov ir kapitonas Leonovas. P. Brazausko tardymai ir kratos Pirmj apklaus atliko KGB tardymo skyriaus tardytojas papulkininkis elnokov. P. Brazauskas inojo, kad A. ilius suimtas, nes ministro gen. mjr. Jefimovo kabinete mat A. iliaus vark, taigi suprato, kad isisukti bus sunku. Be to, P. Brazauskas buvo sitikins, kad A. ilius kartais savo pasakojimus pindavo fantazijas, todl prispaustas kali sakydavo: A maniau, kad tai tik A. iliaus prasimanymas, fantazija, todl jo pasakojimams neteikiau didels reikms". A. ilius pasakojo, kad 1946 m. vasario 23-24 d. susitiko su dvasinio kulto vadovais Kaune ir dl kainko tarsi, bet dalyvi pavardi neminjo, tik kelet kunig perspjo apie gresiant jiems sumim. P. Brazauskas patvirtino, kad A. ilius vaiavo Kaiiadoris perspti kun. Kik dl gresianio areto. P. Brazauskas prisipaino, kad A. ilius jam saks, jog kovo 2 ar 3 d. dl galimo areto perspjs jaun poet Pauli Drevin, nors i tikrj P. Drevin perspjo A. Kanoverskyte, bet P. Brazauskas nuslp detales, nenordamas velti S. Niniavaits ir A. Kanoverskyts. I pasikalbjimo P. Brazauskas suprato, kad A. ilius j laiko savo mogum" ir juo pasitiki, nes j politins pairos buvo tos paios. A. ilius prisipaino tardytojui, kad su P. Brazausku dalijosi mintimis apie savo ryius su antitarybikai nusiteikusiais monmis, taiau P. Brazauskas neprane KGB inyboms apie i idavyst. P. Brazauskas patikjo A. iliumi. A. ilius P. Brazauskui sak, jog vykds savo misij" pasialins ir P. Brazauskas ivengs atsakomybs. Taiau A. ilius to padaryti nesuspjo. P. Brazauskas kategorikai atmet jam primest kaltinim dl A. iliaus prieik veiksm prie tarybin santvark. A, - sak tardytojui P. Brazauskas, - vykdiau A. iliaus praym ilaikyti paslapt, kad man inomi jo ryiai su nacionalistiniu pogrindiu". Toliau P. Brazauskas prisipasta, kad A. ilius pra praneti jo
85

tetai Teliuose, jei jis kovo pradioje pasitraukus pogrind, kad toji perspt tvus, kad A. ilius pasitraukia ilgesniam laikui ir kad namikiai dl to nesijaudint. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, p. 196, 1946 kovo 11 d. protokolas). P. Brazauskas teisinosi, kad susisieti su antitarybiniu pogrindiu nenorjo ir tikjosi, kad A. ilius pereis nelegal gyvenim, o jo dalyvavimas antitarybinje veikloje baigsis. Tiesa, P. Brazauskas savo 1946 03 13 apklausos protokole sak, kad jis sutiko ipildyti A. iliaus praym - perduoti jam mediag, apie nauj moni - bsim agent - pasirodym KGB struktrose. Jis minjo, kad jam teko dalyvauti kun. Petro Valadkos apklausoje, kuris nieko neidav. A. ilius pra P. Brazausk suinoti, kuriems kunigams gresia aretas. P. Brazauskas sak, kad prieiti prie slapt dokument neturi leidimo, todl nieko negali praneti. P. Brazauskas prisipasta, kad buddamas saugumo ministerijoje vasario pradioje ura knygel buvo usiras skyriaus virininko ir kit poskyrio darbuotoj adresus, juos vliau perspausdino raomja mainle. Tai dars todl, kad prireikus galt juos greitai ikviesti ministerij. P. Brazauskas sutiko tsti A. iliaus pradt veikl su tais asmenimis, kuriuos painojo, bet su antitarybiniu pogrindiu bendradarbiauti nesutiko. P. Brazauskas kovo 12 d. apklausoje prisipasta, kad A. ilius j buvo pras suinoti tardymo metu kaltinamojo parodymus prie kunigus ir perduoti A. iliui. Apie tragik kovo 5-j P. Brazauskas tardytojui pasakojo tai k: Pasinaudodamas tuo, kad t dien turjo pereiti dirbti kit skyri, jis miegojo iki 11.30 val. Atsikls ijo miest, nusipirko vyno ir ukandi. Apie 13 val. nujo pas pastam student Malvin Krikinait, gyv. Vytenio g. 4-1, ten ir buvo iki sulaikymo". P. Brazauskas prisipasta, kad apie A. iliaus ketinimus nuudyti J. Petkevii inojs. Jau vasario 20 d. A. ilius buvo pareiks P. Brazauskui, kad pavogs i J. Petkeviiaus slapt agent sraus ir kai kuriems dvasikiams pranes apie galimus j aretus; tai gali KGB iaikinti ir tuomet A. ili suimt ir teist. Kad to ivengt, A. ilius numat J. Petkevii nuudyti. Tuo tikslu jis geriau istudi86

javo J. Petkeviiaus but ir vasario 26 d. numat j nuauti, bet to nepadar (A. ilius negaljo nugalti baims jausmo - V.A.). Norjo nuauti vliau, bet sukliud J. Petkeviius komandiruot. A. ilius diaugsi, kad J. Petkeviiaus nieko netaria. P. Brazauskas tuo metu neprisipaino, kad inojo apie kovo 5 d. rengiam smoksl. P. Brazauskas ir kovo 14 d. apklausoje savo tardytojui kpt. Leonovui sak, kad A. ilius jam nebuvo pasils dalyvauti nuudant J. Petkevii. A. ilius saksi atsakingas pats vienas ir padarysis taip, kad niekas mogudysts vykio neiaikins. T kovo 5 d., - sako P. Brazauskas, - A. ilius, papras buto eiminink J.ablinsk buto ir sandliuko rakt, prasitar, kad pas j ateis dvi merginos. P. Brazauskui pateikiamas kaltinimas 1946 m. kovo 5 d. P. Brazauskui buvo pareiktas kaltinimas pagal RSFSR BK 58-1 b, 16-58-7, 58-8, 58-1 1 str. TSRS KGB papulkininkis elnokov, perirjs b. b. Nr. 41227/3 mediag, nustat, kad P. Brazausko nusikaltimas rodytas, jog jis yra nusiteiks prieikai taryb valdiai, kad 1944 m. stojo generolo Plechaviiaus armij, 1946 m. saus umezg antitarybin ry su teroristu A. iliumi ir su juo pradjo ardomj veikl KGB struktrose, gavo i A. iliaus udavin tsti A. iliaus pradt kenkjik darb: 1. Rinkti inias apie gautus LSSR KGB tardymo skyriuje aretuotj pogrindio dalyvi parodymus apie religinio kulto tarnus, siekiant juos perspti apie gresiant aret. 2. Nustatyti LSSR KGB tardymo skyriaus vadov sraus ir j adresus. 3. Tuo atveju, jei A. iliui tekt pereiti nelegal gyvenim, perspti religinio kulto tarnus apie KGB organuose turim apie juos mediag, kad jie greitai bus aretuoti. Kaltinimas apie teroristinius P. Brazausko ketinimus prie KGB 2 skyriaus 2-ojo poskyrio virinink vyr. ltn. Juoz Petkevii galutinai iaikintas, jis kursts A. ili vykdyti teroristin akt. Papulk. elnokov nutar: Vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str. patraukti atsakomybn P. Brazausk, kaltinam pagal RSFSR BK 58-1 b, 16-58-7, 58-8, 58-11
87

str., ir apie tai paskelbti kaltinamajam. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 214). P. Brazauskas pagal jam pateiktus kaltinimus prisipaino, kad 1944 m. buvo stojs generolo Plechaviiaus karo mokykl. sprendim P. Brazauskas aikino tuo, kad 1944 m. pavasar baigs Bir gimnazij turjo bti pasistas Vokietij darbams. 1944 m. pavasar vokieiai organizavo generolo Plechaviiaus divizij, o prie jos ir karo mokykl skirt kovai prie Raudonj armij. P. Brazauskas tuo metu kreipsi Bir apskr. komendant pulk. Gen, kuris rinko vyrus mint armij. Pats savanoriu sira Karo mokykl. Kartu su P. Brazausku karo mokykl stojo Leonas Turnikas, Zigmas Valaitis, Bir gimnazijos mokytojai, Jurgis Kuinskas i Vabalninko, Petras Briedis, tarnavs Raudonojoje armijoje, Boleslovas imas, Bir mokytojas. Karo mokykloje ibuvo nuo 1944 04 17 iki 1944 05 09. Per t laik kursantai nieko neveik. Gegus 7 ar 8 d. gen. Plechaviius prane, kad vokieiai steigti karo mokykl udraud, vaikinams pasil stoti vokiei kariuomen ar vaiuoti namo. Stodamas KGB karinink kursus P. Brazauskas tai nutyljo, nes mans, jog KGB visk inojo. P. Brazauskas prisipasta, kad umezgs nusikalstam ry su A. iliumi, gavs i jo udavin rinkti gautas KGB tardymo metu i aretuot religinio kulto asmen inias, o A. iliui perjus nelegali padt perspti kitus apie galim aret. P. Brazauskas tespjo praneti A. iliui, kad tardomas kun. Valadka joki parodym neduoda. Tada i A. iliaus gavo kitas uduotis: - laikyti paslaptyje visas inias, gautas i A. iliaus; - perjus A. iliui nelegali padt, umegzti asmenik ry su antitarybiniu pogrindiu; - praneti tetai ilaitei, kad perspt artimuosius nesijaudinti dl A. iliaus. P. Brazauskas ipild tik tai, kad apie A. iliaus ryius niekam neprane; P. Brazauskas neprisipasta, kad A. ilius dav jam uduot surayti tardytoj nam adresus. Adresus usira buddamas KGB todl, kad prireikus galt juos be vargo greitai surasti, o A. ilius tai buvo pastebjo ir tuo pasinaudojo. P. Brazauskas patvirtina, kad prie rinkimus TSRS AT, t. y. prie
88

vasario 10 d., A. ilius apsimet serganiu, kad j paleist namo. P. Brazauskas prisipaino, kad apie rengiam teroristin akt prie J. Petkevii inojo, taiau A. iliaus to daryti negund. Vasario 25 d. A. ilius budjo KGB rmuose. Po budjimo turjo laisvo laiko, tad ir galvojo atlikti teroristin akt prie J. Petkevii tuo metu. Vasario 26 d. apie 2 val. (KGB daugiausia dirbdavo naktimis V.A.) P. Brazauskas parjo namo ir rado A. ili miegant. Paklaustas, kodl miega, A. ilius atsikl ir ijo. Grs apie 6 val. pasak: iandien nenuoviau - pabijojau" ir atsigul. Tardymai tsiasi 1946 m. balandio 1 d. apklausoje (vyko 22.20-3 val.) P. Brazauskas tardytojui apie ankstesn A. iliaus veikl pasak, kad i A. iliaus pasakojim yra girdjs, jog jis dar prie dirbdamas KGB struktrose danai vaiuodavo Klaipd. Ten turjo ger pastam, kurie dirbo Lietkoopsjungoje" ir Lietkyje". Su jais kartu usiiminjo spekuliacija medikamentais ir kitais trofjiniais daiktais. A. ilius palaik ryius su antitarybiniais elementais ir aktyviai usiiminjo antitarybine veikla. Klaipd buvo pasitrauk vairaus plauko veikjai prie taryb valdi. Taiau jie greitai buvo iaikinti kaip vokiei okupant rmjai. A. ilius saksi, kad jis kur laik dirbo Lietkoopsjungos" ekspeditoriumi. Kretingoje j buvo sulaik, bet igelbjo KGB paymjimas. A. ilius pasipasakojo P. Brazauskui apie jo mgint geleinkelio diversij prie Teli. Kai A. ilius pasak P. Brazauskui apie sumanym nuudyti J. Petkevii, P. Brazauskas suabejojo, ar tai manoma vykdyti ir likti nenubaustam. A. ilius atsak: KGB irgi ne visk ino - iki iol neiaikino mano mgint atlikti geleinkelio diversij, neiaikino ir 19441945 m. iem Teli KGB pareigno nuudymo" (T. 1, p. 227). P. Brazauskas A. iliui sak: Jei i tikrj taip manai, kad ivengsi atsakomybs, tai daryk". P. Brazauskas KGB pareignams to neprane, nes man, kad tai A. iliaus fantazijos. P. Brazauskas kaltinimus, kad jis prieikas taryboms, kategorikai paneig.
89

P. Brazauskas KGB papulkininkiui elnokovui prisipaino, kad A. ilius, j dviem einant pro studeni bendrabut Tauro g. 4, pasak, kad neseniai aretuotas VLKJS instruktorius Butautas, kun. Grigaiio giminaitis, kuris A. iliaus pras ueiti bendrabuio 226 kambar ir praneti ten gyvenaniai studentei, kad aretuotas Butautas. A. ilius ujo bendrabut, bet students nerado. Butautas aretuotas todl, kad atsisak bendradarbiauti su KGB. T pat Butaut P. Brazauskas saksi irgi mats tardymo metu. 1946 m. rugpjio 12 d. P. Brazauskui buvo pateiktas kaltinimas, kad jis savanoriu stojo generolo Plechaviiaus karo mokykl 1946 m. saus pradjo savo nusikalstam veikl KGB struktrose, turjs slapt teroristini ketinim KGB agent atvilgiu, buvo gerai informuotas apie rengiam teroro akt prie KGB 2 poskyrio 2 skyriaus virinink vyr. ltn. J. Petkevii ir gund A. ili vykdyti akt t.y. vykd nusikaltim numatyt pagal RSFSR BK str. 58-1 b, 16-58-7, 58-8 ir 58-11. Turint galvoje, kad P. Brazausko ardomoji veikla KGB sistemoje kvalifikuojama kaip patenkanti pagal RSFRS BK str. 17-58-7 ir vadovaujantis RSFRS BK 128-129 str. Nutar: 1. Nutraukti anksiau pateikt P. Brazauskui kaltinim pagal RSFSR BK str. 16-58-7, kaip neatitinkant vykdyto nusikaltimo pobdio, o pagal RSFSR BK str. 58-1 str. tinkant. 2. Patraukti atsakomyb Petr Brazausk, s. Juozo, kaltinam pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. 3. Anksiau parinkt P. Brazauskui kardomj priemon - aret palikti be pakeitim. 4. ios nutarties nuora pasisti prokurorui. Nutarim pasira: LSSR KGB tardymo skyriaus virininkas papulk. elnokov. Nutarim patvirtino 1946 08 12 KGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojas papulkininkis Abramovi. P. Brazauskas su nutarimu supaindintas 1946 08 12. Pagal 1946 08 12 apklaus kaltinamasis dar kart supaindintas su kaltinimo pagal RSFRS BK 16-58-7 str. nutraukim ir prisipasta, ess kaltas. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, L. 238).

90

Tardymo ubaigimas LSSR MGB tardymo skyriaus virininkas papulkininkis elnokov ir Pabaltijo karo prokuroro pavaduotojas papulkininkis Tugov, perirj kaltinamojo Petro Brazausko baudiamj byl apie vykdyt nusikaltim, numatyt RSFSR BK 58-lb, 58-8, 58-11 str., pripasta parengiamj tardym pagal byl ubaigt. Gauti duomenys pakankami ir perduoti teismui. Vadovajantis BPK 206 str., praneti apie tai kaltinamajam ir pateikti jam vis byl. Kaltinamasis Petras Brazauskas, susipains su tardymo mediaga, pareik, kad koki nors papildym bylai jis neturs ir kaltu prisipasta. Protokol pasira: Pabaltijo Karo tribunolo pavaduotojas Tugov. LSSR MGB tard. sk.virininkas papulk. elnokov.

Anastazija Kanoverskyt
Anastazijos jaunyst Anastazija Kanoverskyte, d. Adolfo, g. 1925 m. virgdin k., Pakruojo vals., iauli apskr. eimoje buvo: tvas Adolfas Kanoverskis, g. 1886 m.; motina Emilija Kanoverskien, g. 1886 m.; sesuo Birut Kanoverskyte, g. 1930 m. Tvai gyveno virgdin k. ir turjo 19,5 ha k. A. Kanoverskyte moksi Linkuvos gimnazijoje, kuri baigsi 1944 06 15. Iki vokiei pasitraukimo gyveno Panevyje, moksi pedagogikos kursuose, o ruden stojo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lituanistikos skyri. Besimokydama gimnazijoje pradjo kurti eilraius, buvo ateitinink. Universitete studentai buvo susibr literat brel. Susirinkim metu aptardavo savo kryb. Universitete taip pat veik slapta ateitinink organizacija. Anastazija buvo pastama su jaunais poetais Kostu Kubilinsku, Pauliumi Derviniu, S. Niniavait, V.Naginskaite.

91

KGB antauoja A. Kanoverskyt Kart, berods, 1944 m. pabaigoje student A. Kanoverskyte, eidama per Katedros aikt, pastebjo, kad Gedimino bokte plevsuoja ne lietuvika trispalv, o kitokia mums primesta vliava. Bdama patriot, suprato Lietuvos tragedij. Jai pasidar graudu ir skaudu. Kaip ilgai ji kabos ir dirgins Lietuvos patriot irdis? - samprotavo Anastazija. - Karas lyg ir baigsi, bet apie taikos konferencij, kuri dta tiek daug vili, trokim, nieko negirdti. Vakarai usim savo bdomis, maai k ada. Po kju ir pjautuvu pamau svyra ir sta katalikikoji Lenkija ir ekoslovakija". Prislgta ir nusiminusi pasuka nam link, sda u stalo ir mgina ilieti savo sielvart 1944 09 07 laike buvusiam kapelionui kun. Kairiui Svdasus. Raydama laik, net nepagalvojo, kad kakas juo susidoms, skaitys, persis KGBir bus uvesta Anastazijos Kanoverskyts sekimo byla. KGB agentai gautas inias kaupia, komplektuoja ir parengia mediag antauoti Anastazij. Pateiksiu skaitytojui t KGB archyve rast laik. Vilnius, 1944 11 07 Kun. A.Kairiui, Svdasai. Didiai gerbiamas kunige kapelione, Atleiskite, kad raau Tamstai pirmoji ir drstu savo blankiom mintim siverti Tamstos siel. Manau, atleisite man, kad nuvargusi lyg pakeleivis, grs tvik, atversiu savo siel. Ir dabar man ausyse skamba odiai, odiai sunkesni u plien. Tu manei gyvenime gyvendinti idealus? Ne, Pasaulio veido tau nepakeisti. Tu sukrei gyvenim, kuris nea kani tau ir nieko gero kitiems. Tu bsi sunki nata pats sau ir monms. O taip! Tikiu, kad a bsiu sunki nata kitiems, kad ne man net gyvenim viesos spinduli. Bet tiek siekta, tiek svajota. Tikrai neinau, ar mons mans nesupranta, ar a jau neatskiriu blogio nuo grio. Atleiskite, Kunige, kad a sunkiomis mintimis dalinuos su Jumis. A tik mogus, menkas mogaus elis, dar net ir u kitus menkesnis. Atleiskite man. Tiesa, Tamstai ivaiuojant praiau parayti virgdinus. Deja, viskas keiiasi. virgdinus pakeit Vilnius (stojau studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lituanistikos skyri). Jeigu kuomet nors prisiminsite nerami parapijiet, paraykite Vil92

ni. Vilnium truput nusivyliau. Jeigu dabar atsikelt i ami miego Gediminas, nepaint savojo miesto. Jo pdsakai, minti kaln ir irdis jau ul. Barzdotus ir vyotus drsius lietuvius pakeit kakokios lls daytom lpom, vietoj nuoirdumo kakok etiket silanios. Lietuvikoji kalba, kuria seniau didvyriai kalbjo, ujama i staig. Tiesa, pilis dar visai nesugriuvo ir bokte vliava plakas. Ne trispalv tik... Tik srauniai teka Vilnia, plaudama akmenis ir tuo paiu iurlenimu tebeiurlena. Atleiskit! Per daug plepi pasidariau. Labai domu inoti, kaip jauiats naujoje vietoje. Jei laikas leis, tikiu sulaukti Tamstos odi. Mano nuoirdi pagarba Tamstai Anastazija Kanoverskyte" Nuo to laiko praeina nemaa laiko, jo turin lyg ir pamiro. Na, ir k gi? Vien grai dien A. Kanoverskyt nepastami vyrai pagauna gatvje beeinani namus ir prao sekti paskui juos, nesidairyti, nemginti perduoti kok nors od sutiktam pastamam. Tu turi bti aklas, kurias, bevalis padaras i baims sustingusiom akim, aklai pasiduoti likimo valiai. KGB pareignai iuos darbo metodus puikiai imano, kad kaip ta musel, patekusi voratinkl, dar truput pasispardo ir paskui ramiai laukia, kol priarts voras, iiulps jos krauj. A. Kanoverskyte jo nesidairydama, kol pateko slapt KGB operatyvinio galiotinio kapitono Morozo kabinet. Prasideda ramus, tarytum nieko nebta, pokalbis apie moksl, apie tvik, apie draugus, pastamus, apie jos paios sitikinimus, pairas nauj santvark jos mones, vyresniojo brolio" pagalb ir rpinimsi lietuvi tauta negi kas sakys, kad esi prieingas taryboms. Pagaliau po valandos trukusios preliudijos klausimas: - Jei dabar atsikelt Gediminas - nepaint savo miesto." K tai reikia? - klausia kpt. Morozas. - Barzdotus ir vyotus stiprius lietuvius pakeit kakokios lls". Kas tai? - tsia tas pats kpt. Morozas. - Tai pasityiojimas i t, kurie jus ivadavo, kurie atne jums tikrj laisv? Na, js esate jauna, galite pasitaisyti, gal nesupratote ms kilnios aukos itiesti pagalbos rank... Jums reikia padti mums, - nibda kapitonas. - Ne, ne, niekados! - suklykia A. Kanoverskyte. - Mes neskubame, mes jums galime duoti laiko apsigalvoti, pamstyti, pavyzdiui, savait, mnes, na, o gal ir daugiau, inoma, ne93

ieinant i io kabineto... A. Kanoverskyts akyse pasirodo aaros... Js aaros ekist nebaimina", - sako kapitonas. Tai tsiasi kelias valandas, jau sutemo, o jo odiai kaip dl siurbiasi vis gilyn ir gilyn kn... Pagaliau savisaugos instinktas nugali: O jei a sutiksiu, bet ini neduosiu. Gal greit viskas pasikeis ir man nereiks iekoti atpirkimo maldos odi, jei a neparduosiu, nesksiu nieko". Pagaliau Anastazija nusileidia, ji pasiduoda likimo valiai. Ir taip isprdusi i kaljimo prieangio A. Kanoverskyte atsidr gatvje ir nukitino namus. O irdis maitauja: - Na, o kas toliau, Nastute? (taip draugs vadino Anastazij) klaus pati savs. Taip bgo dienos, jai paskirto pasimatymo laikas artjo kaip udegta bikfordo" virv, - lauk, kol priarts prie degiklio... ir utaisas sprogs... Nastut nutar niekur neiti, su niekuo nebendrauti, vengti susitikinti su draugmis - tada bus galima jiems pasakyti: A niekur neinu, nieko neinau!". Jai pavyksta kur laik laviruoti. Ir tai 1946 m. vasario 28 d. A. Kanoverskyts kambaryje pasirodo Antanas ilius, kuris prisistat kaip KGB centro darbuotojas (bet savo pavards nepasak) ir prane, kad ji turi prisistatyti vryne KGB darbuotojo konspiracin but pokalbiui. A. ilius pasiteiravo, kokiu bdu ji buvo priversta pasirayti sutikim bendrauti su KGB. I jdviej pokalbio jis suprato, kad tai dora student, kuri nenori bendrauti su KGB; A. ilius sitikins, kad ji i ties nenori bendrauti su tvyns smaugjais, j nuramino. A, - sak A. ilius, - i tarnyb taip pat patekau atsitiktinai," - ir prisipaino: A negaliu ramiai irti aretuojamus nekaltus mones, matyti j artimj kanias, todl stengiuosi jiems padti". Jis padrsino Nastut, sakydamas: A tikiu, kad js esate gera, dora mergina ir ini KGB pareignams neteikite. Laikykis tvirtai, jie nieko tau nepadarys," - padrsino A. ilius. A. ilius, palydjs Nastut iki Morozo buto, atsisveikino.

94

A. Kanoverskyte j. ltn. A. iliaus g l o b o j e 1946 m. pradioje Morozui ivaiavus iaulius, jo virininkas vyr. ltn. J. Petkeviius A. Kanoverskyts byl perdav A. iliui, kuris, susipains su jos sekimo byla, sitikino, kad KGB prie j panaudojo anta. Kovo 3 d. A. ilius, ieidamas i banyios, vl sutiko Anastazij. kart pasak, kad nors su ja susitikti tarnybiniais" reikalais ir papra, kad kovo 5 d. ji ateit jo but, esant Anktojoje g. 12-1. Vliau suinojs, kad jo virininkas kovo 6 d. turi vaiuoti Kaun ir galutinai parengti kun. J. Gusto areto scenarij, susitikimo dat su A. Kanoverskyte perkl viena diena anksiau, t. y. kovo 5 d. Vasario 28 d. i A. Kanoverskyts A. ilius suinojo, kad tame paiame name gyveno ir jaunas poetas Paulius Drevinis, todl papra perspti P. Drevin, student Naginskait, S. Niniavait, kad jiems gresia aretas. Prie juos buvo surinkta pakankamai agentrini praneim apie antitarybin veikl. Kaltinamj mediag prie juos teikia K. Kubilinskas. A. Kanoverskyte vykd A. iliaus praym, bet P. Drevinis tikino, kad jis nieko prie tarybin valdi nra padars ir todl nesislpsis. Jis man, kad tai yra KGB provokacija. (P. Drevinis teigin patvirtino vliau pateks 36 kamer - V. A.). Kovo 3 d. susitikime su A. Kanoverskyte A. iliui kilo mintis, kad J. Petkeviiaus mirties nuosprend vykdys kovo 5 d. dalyvaujant treiam asmeniui. Tuo treiuoju asmeniu jis pasirinko A. Kanoverskyt. A. ilius abejojo savimi. Jis man, kad esant su J. Petkeviiumi dviese, jis nesugebs vykdyti mirties nuosprendio. Kovo 5 d. ryte, atjs pas A. Kanoverskyt, A. ilius dar kart patikslina susitikimo su J. Petkeviium laik - kovo 5 d. 12 val. Einant su A. iliumi A. Kanoverskyte maldaujaniai kartojo: A joki parodym neduosiu". Nebijok, - tar A. ilius, - a padarysiu visk, kad tau daugiau nereikt susitikinti su KGB pareignais (iskyrus mane) ir praneinti apie kitus. A matau, kad tu ne nip, o geras mogus". A. Kanoverskyte net nenujaut, kas jos laukia iame pasimatyme". A. ilius sutartu laiku pasirod pas Nastut. Po kurio laiko abu ijo ir pasuko saugumo rm link. Prie saugumo rm, paliks A. Kanoverskyt laukti Lukiki aiktje, pats nujo KGB ir utruko
95

daugiau kaip pusvaland. Grs A. ilius Anastazijai prane, kad efo iuo metu nra, teks ueiti vliau ir abu neskubdami pasuko A. iliaus buto link. Netoli namo, kur A. ilius gyveno su P. Brazausku, jis papra, kad ji gatvje pavaiktint viena, o jis gris KGB rmus parsivesti savo virininko J. Petkeviiaus, su kuriuo jai teksi pasikalbti. 13 val. A. ilius atved J. Petkevii savo but ir ijo gatv sutikti Nastuts. js savo but paskui Nastut, urakino duris ir supaindino su laukianiu J. Petkeviiumi. J. Petkeviius atsistojo, eng por ingsni pirmyn, mandagiai pasisveikino su nesukalbamja" A. Kanoverskyte ir pasil jai sstis prie apvalaus stalo veidu duris, o pats atsisdo prieais nugara duris. Po to prasidjo nekaltas pokalbis; kaip sekasi studijos, kokios nuotaikos. Kalba pamau artjo prie tikslo. A. ilius, kaip prisimena Nastut, tuo metu vaiktinjo po kambar, kartais ieidamas kit kambar. Jo veide galima buvo pastebti tamp, taiau jos su J. Petkeviiumi pokalb A. ilius nesikio. Nastut pastebjo, kad A. ilius ijo kiem. Paskui igirdo, kaip sugirgdjo durys, kambar vien rank laikydamas u nugaros jo A. ilius. Jis buvo labai ibals. A, pamaiusi jo vilgsn, labai sunerimau", - pasakojo Nastut. A. ilius, priartjs prie stalo, staiga pakl dein rank, buvusi u nugaros, ir aibikai i nugaros smog sdiniam J. Petkeviiui kelet staigi smgi galv. J. Petkeviius suiupo jo rank, i kurios ikrito hantelis". Tuomet A. ilius isitrauk i kiens pistolet, vl smog J. Petkeviiui galv. J. Petkeviius dar paklaus: iliau, k tu darai?" J. Petkeviius, traukdamasis atgal, nuslydo nuo kds ir susmuko ant grind. A. Kanoverskyte apimta siaubo suuko: O Marija! K tu, padarei?" Ji persigandusi puol prie dur, norjo pabgti, bet... durys buvo urakintos, rakto duryse nebuvo. Ji igirdo A. iliaus bals: Nemgink bgti, nes nuudysiu ir tave." A. Kanoverskyte automatikai pakluso - pam lavon u koj, o A. ilius u paast ir nutemp kit kambar. Nebijok, - pasak A. ilius, - dabar viskas tvarkoje". Sutvarkiusi A. iliaus but A. Kanoverskyte ijo namo. A. ilius J. Petkeviiaus lavon ine ir paslp alia namo esaniuose griuvsiuose.
96

A. Kanoverskyts aretas, kratos Anastazija Kanoverskyte buvo aretuota 1946 m. kovo 9 d., t. y. prajus 4 dienoms nuo A. iliaus areto. Nutarim aretuoti pareng LSSR KGB 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio operatyvinis galiotinis kpt. Derkovskij. Matydamas, kad Anastazija Kanoverskyte yra Lietuvos teroristins organizacijos nar, aktyviai, betarpikai dalyvavusi vykdant teroristin akt prie KGB darbuotoj, nutar j aretuoti. Nutarim aretui 1946 m. kovo 9 d. patvirtino LSSR KGB liaudies komisaras, gen. mjr. Jefimovas. Aret 1946 m. kovo 1 1 d . sankcionavo LSSR KGB kariuomens karo prokuroras, justicijos papulkininkis Grimov. Nutarim paskirti kardomj priemon Anastazijai Kanoverskytei 1946 m. kovo 9 d. pareng KGB 2 poskyrio operatyvinis galiotinis kpt. Derkovskij, patvirtino 1946 m. kovo 9 d. LSSR KGB liaudies komisaras generolas-majoras Jefimovas, sankcionavo 1946 m. kovo 9 d. karo prokuroras Grimov. Orderis Nr. 176 aretui ir kratai iduotas KGB darbuotojui kpt. Derkovskiui, - LSSR VSLK ir LSSR VCLK treio sk. virininko paraai neskaitomi. Aret sankcionavo LSSR VRM kariuomens karo prokuroras 1946 03 09. 1946 m. kovo 12 d. asmens kratos akte paymta, kad aretuojant A. Kanoverskyt kratos metu paimta: 1. Pasas A. Kanoverskyts vardu N.III TE Nr. 670182. 2. Students bilietas Nr. 4346. 3. Studento paymjimas. 4. Laikas nuo kun. Jatulio, datuojamas 1946 02 18. Turto apraymo nebuvo /pas./ papulk. elnokov Vertjas /pas./ Venskaitis /pas. / A. Kanoverskyte A. Kanoverskyts apklausa Pirmoji A. Kanoverskyts apklausa vyko 1946 03 09 nuo 10.00 iki 17.00 val., dalyvaujant KGB tardymo skyriaus vertjui j. ltn. Vetrenko. Tardym ved KGB tardytojas mjr. Fraimovi. A. Kanoverskyte prisipasta, kad su KGB darbuotoju ltn. Antanu iliumi susipaino 1946 02 28, kad tai buvo tarnybinio pobdio pasikalbjimas.
97

Toliau apklausoje A. Kanoverskyte pasipasakojo tardytojui, kokiu bdu ji tapo liudytoja nuudant KGB darbuotoj Juoz Petkevii; jos parodimai sutapo su iliaus parodymais. 1946 m. kovo 5 d., antradien, 12 val. pas mane but atjo A. ilius, - pasakojo A. Kanoverskyte, - mes turjome t dien susitikti su KGB darbuotoju vyr. ltn. Juozu Pekeviiumi. Prijus KGB rmus, A. ilius liep man palaukti Lukiki aiktje prie KGB rmus, o pats nujo KGB; madaug po pusvalandio ar valandos ijs A. ilius pasak, kad J. Petkeviiaus nra ir pasil man eiti kartu susitikimo viet. Mes prijome iki Anktosios g. namo (numerio neatsimenanti). A. ilius atidar vartelius, perjome per kiem but, kuriame jis gyveno, ir pasak, kad ia vyks pasimatymas" susitikimas. Dar A. ilius pasak, kad neturs laiko, o palikti mans bute negals, tad pasil palaukti gatvje, pridurdamas: Galimas daiktas, kad mudu ateisime kartu, nes eiti kartu su Petkeviium a nenoriu". A pasilikau gatvje pasivaikioti, - pasakojo Nastut, - o ilius nujo Narkomat'. Madaug po valandos, bdama kitame gatvs gale, atsigriau ir pastebjau A. ili, einant link mans. Susitik mes prajome vl pro vartelius kiem ir ujome t pat kambar, kur buvo parods A. ilius. Kambaryje a pamaiau J. Petkevii, sdint ant sofos. Jis pasisveikino, pakviet mane atsissti prie stalo, kuris stovjo greta sofos. A atsisdau prie stalo i kairs J. Petkeviiaus puss, o A. ilius atsisdo prie stalo i deins. Mano ir J. Petkeviiaus pokalbio metu, A. ilius atsistojo ir pradjo nerimaudamas vaikioti po kambar. A pastebjau, kaip A. iliaus veidas pasikeit. A. ilius ijo bendrj kambar, po to lauk. Grdamas i virtuvs kambar, A. ilius laik rank u nugaros, jis smog Petkeviiui svarsiu per galva. Paskui A. iliaus rankose pamaiau pistolet, kuriuo jis mu J. Petkeviiui per galv. J. Petkeviius pamau nuslydo nuo kds ir krito ant grind... jau negyvas. Po 2-3 min. A. ilius man suuko: Eik, padk man ineti lavon kit kambar." A prijau prie miegamojo dur ir pasakiau, kad bijau. tai A. ilius sakmiu balsu atsak: Eik ir imk u koj". Prijusi prie lavono, pamiau u koj, o A. ilius u liemens. jo kambar, kuris buvo greta miegamojo; kambario durys buvo atidarytos. A padjau nuneti J. Petkeviiaus lavon iki dur ir kojas paleidau i rank, o A. ilius vienas nutemp lavon kambar ir u98

sidar duris. Likusi viena kambaryje a pribgau prie dur, ieinani kiem, bet jos buvo urakintos, rakto duryse nebuvo. Kol A. Kanoverskyte tvark kambar, A. ilius ine lavon i namo ir kakur paslp. Po to A. ilius nusipraus, apsivilko odin palt ir ived mane tardamas: A inau, js tylsite, o jei netylsite ir praneite - vis tiek site". A. iliaus bauginta, a bijojau apie tai praneti valdios organams". 1946 03 13 antroje apklausoje, kuri atliko KGB tardytojas, mjr. Fraimovi, dalyvaujant vertjui j. ltn. Vetrenko, A. Kanoverskyte papasakojo: Tuo laiku, kai kovo 3 d. A. ilius buvo atjs mano kambar tartis dl kovo 5 d. susitikimo, mano kambaryje, be mans, dar buvo Monika Balinait ir Stefanija Kaberlyt, bet jos ms pasikalbjimo negirdjo. Kovo 5 d. eidama pasimatym pastebjau, kad A. ilius labai susijaudins, vis norjo kak pasakyti, bet susilaikydavo. - Turiu, - sak A. ilius, - iandien dideli rpesi. Js visk suinosite vliau. Dabar neklauskite... A irgi mogus, nebijokite mans, pakalbsime vliau. Igirdusi odius a irgi mogus" suabejojau, ar tai neprovokacija, bet i jo veiksm atrod, kad A. ilius tikrai kovoja prie taryb valdi, ir neatrod, kad bt provokatorius ar banditas. - A, - sako A. Kanoverskyte, - persodinau gles, ivaliau grindis ir vietomis sienas, iploviau stalo ir sofos utiesalus ir tik tada A. ilius atidar duris ir pasil: Eik, pairk, juk ia jau nieko nra". I ties kambaryje lavono jau nebuvo. A. ilius kreipsi mane: Js nieko nematte?". A tai pakartojau. Na, tai, vadinasi, viskas tvarkoje," - pasak A. ilius, ir juodu ijo i kambario. KGB norjo inkriminuoti A. Kanoverskytei, kad ji nusikalto ir pagal RSFRS BK 58-10 str. (inojo ir neprane - V.A.). Tardytojas specialiai sureng iuo klausimu atskir apklaus. Pateikiu vis ios apklausos tekst: Mane KGB uverbavo 1946 m. sausio ar vasario mn., - pasakoja Nastut. - A buvau ikviesta pokalb su KGB darbuotoju, tada a jo pavards neinojau, bet kai 1946 m. kovo 3 d. A. ilius atjo pas mane, kad perspt apie bsim susitikim, jis man pasak, kad su manim kalbsis J. Petkeviius. Tai buvo tas pats darbuotojas, kuriam
99

a daviau pasiadjim, ir A. iliaus bute a j atpainau. A pasiadjau praneti KGB organams apie visus man inomus antitarybinius nusikaltimus, kad ir kas juos padaryt. Man pasiraius, J. Petkeviius paskyr viet ir laik susitikimui, bet atjus a jo neradau ir todl ryio su KGB organais nepalaikiau iki A. iliaus pasirodymo, t. y. iki 28 02. Ivada - jokios mediagos apie antitarybin veikl a nedaviau, nes man su js monmis neteko susitikti. Apie antitarybin veikl man nieko nebuvo inoma, todl a niekam ir nepraneiau. Apie teroro akt nepraneiau, nes bijojau, A. iliaus grasinim, todl tyljau". A. Kanoverskytei pateikti kaltinimai 1946 m. kovo 25 d. A. Kanoverskyte supaindinama su pateiktu kaltinimu. Kaltinimo nutarim pareng LSSR KGB darbuotojas papulkininkis elnokov. Papulkininkis elnokov, perirjs tardymo mediag pagal b. b. byl 7050 (dabar Nr. 41227/3), kad Anastazija Kanoverskyte, bdama prieikai nusiteikusi prie taryb valdi, su savo pastamais ved antitarybin veikl, t. y. nusikalstam susirainjim, 1946 m. kovo 3 d. ji pradjo antitarybin suokalb su Antanu iliumi, o kovo 5-j kartu su juo dalyvavo vykdant teroristin akt prie LSSR KGB 2 skyriaus 2 poskyrio virinink vyr. ltn. J. Petkevii, nutar: Vadovaujantis RSFSR BPK 128 ir 129 str. patraukti Anastazij Kanoverskyt, kaltinam nusiengus pagal RSFSR BK 58-10, d. II, 5811 str., ir apie nuosprend jai praneti. io nutarimo nuora pasisti RSFSR BPK 146 str. prokurorui. Nutart patvirtino: /pas./ papulk. elnokov LSSR KGB tardymo skyriaus virininkas papulkininkis Rozauskas 1946 m. kovo 26 d. KGB tardymo skyriaus tardytojas papulkininkis elnokov veda ketvirt A. Kanoverskyts apklaus, supaindina su kaltinamja mediaga ir priveria j prisipainti. Paklausia A. Kanoverskyt, ar jai suprantamas pateiktas kaltinimas pagal RSFSR BK 58-10 str. 2 d., 58-8 ir 58-11 str., ir klausia, ar prisipasta kalta. A. Kanoverskyt atsako tardytojui, kad jai pateiktas kaltinimas pagal RSFSR BK 58-10 str. 2 d., 58-8 ir 58-11 str. suprantamas.
100

Ji prisipasta, kad 1944 m. lapkriio 7 d. para kun. Kairiui antitarybinio turinio laik: Jei dabar atsikelt Gediminas, nepaint savo gimtojo miesto, jo pdsakai umindioti kalne ir irdyje ugeso. Lietuvius pakeit lls daytom lpom. Lietuvi kalba grubi tokioms llms. Tiesa, pilis dar ne visai sugriauta ir joje vliava ne trispalv, o svetima...". A prisipastu, kad kovo 3 d., sekmadien, pas mane atjo A. ilius ir a pasakiau jam, kad man nepatinka dirbti slapta KGB agente". Anastasija pakartoja savo ankstyvesn parodym. A. ilius man pasak, kad jis slepia nuo savo tv, jog yra KGB darbuotojas, ir sako jiems, jog tarnauja Raudonojoje armijoje 16-ojoje divizijoje" (A. ilius 36 kameros gyventojams i pradi irgi saksi 16-ojoje divizijoje dsts kontrvalgybos paskaitas - V.A.). ia pat A. ilius dl mano slapto agento darbo kalbjo: Jei nenori - tai ir nedirbk". Kai kovo 5 d., antradien, ji jo jo but, A. ilius ne kart sak jai: A inau, kad tu geras mogus, nesi idavik. iandien a visk sutvarkysiu, kad tau daugiau nereiks susitikinti su KGB darbuotojais. Tik tu nebijok. Tu mans nebijok, a js mogus". Bet kad jis norjo nuudyti J. Petkevii ir trauk mane reikal, jis man apie tai nieko nesak. A prisipastu kalta, kad dalyvavau nuudant A. iliui J. Petkevii. Be to, A. iliaus sakymu sunaikinau nuudymo pdsakus: iploviau grindis ir iskalbiau stalo utiesal. Apie tai a nepraneiau KGB organams, mgindama tai nuslpti". tardytojo klausim kas toks Kairys, A. Kanoverskyte atsak: Kunigas, dirba Svdasuose, Rokikio apskr. Su juo susipainau 1944 m. vasar Klovaini miestelyje, iauli apskr., kur jis tuo metu dirbo vikaru. Kai a baigiau gimnazij, kun. Kairys pra mane parayti, kur a toliau mokysiuos. Todl ir paraiau jam t laik kuriame buvo fraz Tu galvoji, gyvenime yra savi idealai? Ne! Tu nepakeisi pasaulio veido. Tu suteiki gyvenim, kuris nea kani Tau ir nieko gero kitam"... Tai buvo pasakyta mano gimnazijos mokytojo Jurgio Andrukos mintis, kai a ivaiavau Vilni. Laik a paraiau kun. Kairiui todl, kad i pradi Vilniuje a jauiausi nepatenkinta savo gyvenimu. Koki nors antitarybini kalb su kun. Kairiu niekuomet nebuvo. 1944 m. lapkrit darbininkai pas mano tv mal grdus. Tuo metu pas mus, vergdn k., atvyko kakoks savivaldybs tarnauto101

jas ir raudonarmietis i Pakruojo miestelio. Jie reikalavo i tvo veimo veti bulves. Tarnautojas buvo lietuvis. Darbininkai, kurie mal pas tv grdus, j umu, o raudonarmiet tvas paslp savo namuose. Kit dien nuvaiavo Pakruoj ir prane milicijai. Ten tv sulaik, bet po dviej savaii paleido. Tarp mans ir A. iliaus jokio iankstinio susitarimo nei kovo 3 d., nei 5 d. nuudyti J. Petkevii nebuvo, ir a kalta neprisipastu". 1946 m. balandio 17 d. apklausoje A. Kanoverskytei buvo pateiktas papildomas kaltinimas dl to, kad 1946 m. kovo 3 d. A. ilius, susitiks su A. Kanoverskyte, jai prane, kad LSSR KGB organuose yra mediagos apie Pauliaus Drevinio prieik taryb valdiai veikl ir KGB rengiasi P. Drevin aretuoti, todl reikia j perspti. A. Kanoverskyte sutikusi ir P. Drevin perspjo sakydama, kad apie jo galim aret jai pasak KGB darbuotojas Antanas ilius, ir patar P. Dreviniui slptis. Kit dien, t. y. kovo 18 d., papulkininkas elnokov, dalyvaujant KGB tardymo skyriaus vertjui Venskaiiui, paklaus A. Kanoverskyt, ar ji prisipasta kalta pagal pateikt papildom kaltinim dl P. Drevinio perspjimo apie jam gresiant pavoj aretuoti. A. Kanoverskyte atsak, jog prisipasta kalta, praneusi P. Dreviniui, kad j KGB rengiasi aretuoti ir kad jam btina slptis. A,- sako Anastazija, - P. Dreviniui pasakiau, kad man tai pasak vienas KGB darbuotojas. A pasakiau P. Dreviniui, kad jam reikia slptis ir pereiti nelegali padt". A. Kanoverskyte dar paminjo, kad A. ilius jai saks, jog KGB struktrose yra antitarybin mediaga ne tik prie P. Drevin, bet ir prie Naginskait, kuri KGB taip pat rengiasi aretuoti, ir kad mediag apie juos perduoda K. Kubilinskas, kuris yra slaptas KGB agentas. A. ilius pra perspti ir Naginskait. A. Kanoverskyts perspta Naginskait atsak: Niekam apie tai nieko nesakyk". Be to, A. ilius dar paminjo, kad S. Niniavait irgi nusiteikusi antitarybikai ir dl to j atleido i darbo. Taiau perspti S. Niniavaits nepra. A. Kanoverskyte paneig, kad ji be kun. Kairio su dar kuo nors susirainjo. Taiau A. Kanoverskytes i areto metu buvo paimtas kun. Jatulio laikas, kuriame jis rao: ... ateis laikas, Lietuva bus laisva, o kol kas Tu savo eilraiuose bk atsargesn, nes visi laikai peririmi ir
102

ant laik yra tampas perirta", is atsargumas nebereikmis". Tardytojas klaus, kodl Jatulis taip ra. A. Kanoverskyte atsak: Tuos eilraius a pati paraiau ir juose nra antitarybini nuotaik. Kodl jis dabar para tokio turinio laik pati nesuprantu. Kun. Jatul (apie 40 m., auktas, stambus, atenas) pastu nuo 1944 m. Su juo susipainau 1944 m. pavasar Panevyje, kur a kartu su gimnazija ir jos kapelionu kun. Petrnu buvome nuvaiav ten vent". Apie kun. Jatulio prieik veikl - sak Anastazija, - nieko neinau. Minim kun. Jatulio laik ir maisto siuntin man atve student Kertulyt, su kuria nebuvome pastamos. Maisto produkt kun. Jatulis siunt todl, kad inojo, jog mes, studentai, maisto stokojame". 1946 m. balandio 18 d. apklausoje A. Kanoverskyte KGB tardytojui papulkininkiui elnokovui, dalyvaujant tardymo skyriaus vertjui Venskaiiui, prisipaino: Man pateiktas papildomas kaltinimas pagal RSFSR BK 16-58-7 str. (padjimas vykdyti teroro akt) suprantamas". A. Kanoverskyte prisipasta, kad A. ilius i tikrj 1946 m. kovo 3 d. jai prane, kad KGB turi mediag apie P. Drevinio prieik Taryb Sjungai veikl ir kad KGB rengiasi j aretuoti, todl reikia perspti P. Drevin, kad jam btina slptis ir pereiti nelegal gyvenim. P. Drevinis tai atsak: A nieko nesu padars, todl nra ko man ir slptis (t pat P. Drevinis kartojo ir mums, 36-osios kameros gyventojams - V.A.). A. ilius sak, kad tokia pati mediaga apie prieik veikl yra ir prie Naginskait ir kad toki mediag prie juos pateikia KGB agentas K.Kubilinskas. Naginskait tai igirdusi man pasak: Tu niekam apie tai nepasakok". A. ilius dar paminjo S. Niniavait, kuri irgi yra prieikai nusiteikusi prie taryb valdi ir u tai j atleido i Lietuvi archyvai" redakcijos; S. Niniavait apie aret neperspta. tardytojo klausim: Apie k kalbjote su A. ilium apie kun. Grigait", A. Kanoverskyte atsak: Jokio pasikalbjimo su A. ilium apie kun. Grigait neturjau. Be kun. Kairio, su niekuo nepalaikau antitarybinio ryio. Apie Jakulio antitarybin veikl nieko neinanti". Protokol pasira KGB papulk. elnokov Vertjas - Venskaitis (pastarasis 1957-1963 m. buvo N. Vilnios milicijos virininku - V.A).
103

A. Kanoverskyts b y l o s p e r k v a l i f i k a v i m a s 1946 m. rugpjio 12 d. LSSR KGB tardymo sk. papulkininkis elnokov parengia nutarim dl kaltinamosios Anastazijos Kanoverskyts kaltinim perkvalifikacijos. Nutarim patvirtino 1946 08 12 KGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojas Saramovi. Papulk. elnokov, perirjs Anastazijos Kanoverskyts tardomj 7050 (dabar Nr. 41227/3, T. 2) byl, pagal kuri ji vykdiusi nusikalamus, numatytus RSFSR BK 16-58-7, 58-8 ir 58-10 2 d. ir 58-11 str., nustat: 1946 m. kovo 25 d. ir balandio 18 d. A. Kanoverskytei pateikt kaltinim, kad ji su savo pastamais ved antitarybin susirainjim ir bdama KGB slapta agent 1945 m. vasar sijung suokalb su A. ilium, siekdama vesti ardomj veikl ir vykdydama jo uduot, perspjo P. Drevin apie turim KGB prie j mediag. 1946 m. kovo 5 d. kartu su A. ilium dalyvavo vykdant teroristin akt prie KTSR KGB 2 skyriaus 2 poskyrio virinink po respublik vyr. ltn. Petkevii, t. y. vykd nusiengim pagal RSFSR BK 16-58-7, 58-8,58-10 2 d. ir 58-11 str. Laikant, jog nra pakankamai rodym, kad A. Kanoverskyte ved antitarybin propagand, o jos griaunamoji veikla KGB organuose atitink RSFSR BK 58-1 b str., o ne pagal 16-58-7 str., kaip kad buvo pateikta anksiau, ir vadovaujantis RSFSR BPK 128,129 ir 204 str. Nutar: 1. Pakeisti anksiau pateikt A. Kanoverskytei kaltinim pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-8 ir 58-11 str. ir apie tai pasiraytinai informuoti A. Kanoverskyt. 2. A. Kanoverskyts kaltinim pagal RSFSR BK 16-58-7 str. nutraukti kaip neatitinkant nusikaltimo charakterio pagal RSFSR BK 5810 2 d. str. - nutraukti trkstant kali. 3. Anksiau parinkt kardomj priemon - laikyti sargyboje palikti be pakeitim (par.) elnokov. 4. Nutarimo nuora pasisti prokurorui (Nr. 41227/3, T. 3, p. 277-278). Su nutarimu supaindinti A. Kanoverskyt 1946 08 13. 1946 m. rugpjio 13 d. apklausos protokole A. Kanoverskyte supaindinama su 1946 m. rugpjio 12 d. nutarimu apie pateikt kaltinim pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-8, 58-11 str. ir apie anksiau pateikto kaltinimo pagal RSFSR BK 16-58-7 ir 58-20 2 d str. nutraukim.
104

A. Kanoverskyte pareik, kad nutarimas suprantamas. Kalta pagal pateikt kaltinim prisipasta. Prisipasta ir pagal anksiau jos duotus parodymus. /pas. / A. Kanoverskyte KGB papulkininkas /pas./ elnokov Vertjas /pas./ Mackeviius

Romualdas Jablonskis
R. Jablonskio b i o g r a f i j a Romualdas Jablonskis, s. Antano, g. 1922 m. Papiki k., Kavarsko vls., Ukmergs apskr., lietuvis, kils i valstiei. Tvai turjo 20 ha ems. VLKJS narys nuo 1945 m. gruodio. Tvas - Antanas Jablonskis, g. 1886 m., gyvena kaime, motina Antanina Jablonskien, g. 1888 m., gyvena kaime, Brolis - Antanas Jablonskis, g. 1930 m., gyvena kaime, Brolis - Zigmas Jablonskis, g. 1924 m., tarnauja lenk kariuomenje. R. Jablonskis gyveno kartu su tvais ir nuo maens dirbo ems kio darbus. Baigs pradios mokykl, moksi Ukmergs gimnazijoje, vliau - Ukmergs mokytoj seminarijoje, kuri turjo baigti 1944 m. Jaunesnysis brolis Zigmas, nenordamas tarnauti Raudonojoje armijoje, greiiausiai motinos lenks paveiktas, stojo lenk kariuomen. Vokiei okupacijos metais moksi, nacionalinse organizacijose nedalyvavo. 1944 m. buvo formuojama generolo Plechaviiaus lietuvika divizija. R.Jablonskis savanoriu stojo ios kariuomens karo mokykl kurios tikslas - parengti kadrus bsimai Lietuvos kariuomenei. Plechaviiaus karo mokykl jis stojo, nes buvo kalbama, kad baig mokykl abiturientai vaiuos Vokietij vieneri met darbams, o R. Jablonskis to nenorjo. 1944 m. gegus-birelio mn. i karo mokykla veik 2-3 savaites, apranga buvo karika, taiau jos buvo per maai ir dalis kareivi, taip pat ir R. Jablonskis dvjo civilius drabuius. Reglamentuot pamok nebuvo, moksi karo statuto ir rikiuots, bet daniausiai nieko neveik. Po 2-3 savaii vokieiai karo mokykl udar, generolas Plechaviius, atvyks Marijampol, visus karo mokyklos kursantus pa105

leido ir pasil eiti vokiei kariuomen arba karo aviacij. R. Jablonskis vokiei kariuomen eiti nenorjo, tad ivyko kaim. I mokytoj seminarijos karo mokykl kartu R.Jablonskiu stojo Jonas Tektorius, Strazdas, Markeviius, Jakaitis. Vokiei suimti Jakaitis, Markeviius, Jukeviius, Paelinas, Grigoraviius. vokiei kariuomen ijo Petras ir Vytautas Kulaiiai. Apsigyvens kaime, nors mokytoj seminarijos nebuvo baigs, R. Jablonskis diplom gavo, nes vietimo ministerijos buvo nurodyta, kad tiems, kurie stojo Plechaviiaus karo mokykl, bt iduoti diplomai. dokument i R. Jablonskio atm 1944 m. pabaigoje, j sulaikant. 1944 m. liep ir gruod R. Jablonskis slapstsi nuo mobilizacijos Raudonj armij, daniausiai bdavo namuose ir tik apylinkse pasirodius rus kariuomenei bgdavo mik. Dar besimokydamas mokytoj seminarijoje R. Jablonskis i draug buvo gavs tui metrik blank, kur upildydamas usira, kad gims 1927 m., o ne 1922 m. 1944 m. lapkrit pasidars atestato nuora, kur patvirtino notaras. Jame taip pat buvo raas, kad jis gims 1927 m. Su iais falsifikuotais metrikais kreipsi Ukmergs vietimo skyri, kur gavo paskyrim Bajor k. 1944 m. gruodio mn. jo klastot buvo iaikinta. Tris savaites buvo sulaikytas, o po to isistas Raudonj armij. Su R. Jablonskiu kur laik slapstsi ir brolis Zigmas Jablonskis, Petras Tratulis (aretuotas 1944 m. ruden), Naiutis (20 m.), Gedzeviius (20-21 m.). Su mintais asmenimis R. Jablonskis buvo susitiks tik vien kart. 1944 m. vasar Tratulis pastebjo, kad Vakar NKVD kariuomen ujo pas R. Jablonsk. Dl to visi trys vyrai ijo mik. Atgal namus gro tik kariuomenei ijus. Kart prie ventosios ups R. Jablonskis sutiko tris ginkluotus vyrus. Su jais Romualdas tarsi, kurioje vietoje geriausia slapstytis. i ginkluota grup neturjo nei vado, nei savo pavadinimo. Tarnaudamas kariuomenje R. Jablonskis jokia prieika antitarybine veikla neusiiminjo. 1945 m. pavasar dalin, kuriame tarnavo R. Jablonskis, atvaiavo i KGB kapitonas Galkinas ir ltn. Gatinas. Jie pasikviet kelet kareivi ir liep jiems parayti savo autobiografijas. Tik vliau suinojo,
106

kad taip buvo renkami kandidatai KGB karinink mokykl. Kai Romualdas mgino pasakyti, kad jis nenori stoti KGB mokykl kpt. Galkinas atov: Rodina trebujet" (Tvyn reikalauja). Tuo ir baigsi graiausios jaunysts R. Jablonskio dienos. 1945 m. ruden R. Jablonskis atvaiuoja Vilni ir patenka KGB glob. R o m u a l d a s Jablonskis KGB tarnyboje Taip netiktai Romualdas Jablonskis prie savo vali patenka LSSR KGB karinink kursus Vilniuje. ia gyvena bendrabutyje viename kambaryje su Antanu iliumi. Pasilik vieni jie pasikalbdavo apie savo kilm, apie namikius, apie politin padt Lietuvoje, apie kolkius, piliei nuosavyb ir taip gijo vienas kito pasitikjim. A. ilius kviesdavo R. Jablonsk sekmadieniais nueiti v. Jono banyi. Juodu danai itisas valandas vaikiodavo gatvmis, stebjo mones, j buit, mat student gyvenimo slygas. Ir taip R. Jablonskis tapo artimu A. iliaus draugu. Juos siejo abipusis pasitikjimas, nes igyveno dl Lietuvos nepriklausomybs netekties, Raudonosios armijos siautjimo, plikavimo. R. Jablonskis sitikino, kad A. ilius yra nepalauiamas nacionalistas. A. ilius R. Jablonskiui buvo prisipains, kad jis Teli banyioje patarnavs miioms. Vokiei okupacijos metais A. ilius saksi dirbs Klaipdoje sskaitininku ir KGB stojo tik todl, kad nenorjo eiti Raudonj armij, slapstsi nuo mobilizacijos. R. Jablonskis i savo puss papasakojo, kad jis buvo KGB sulaikytas ir pasistas kariuomen ir kad nenorjo mokytis KGB karo mokykloje, o rengsi dirbti mokytoju. R. Jablonskis saksi, kad jis nenors kovoti su lietuvi nacionalistais, nes ir pats pagal sitikinimus ess nacionalistas. Apie tarnyb Plechaviiaus armijoje ir dalyvavim partizan gretose A. iliui nepasakojo. Pokalbiose danai kritikuodavo tarybin valdi ir komunist partij. Laisvu laiku vaikiodavo su A. iliumi po miest, eidami kin, pasidalydavo savo nacionalinmis nuotaikomis, samprotaudavo, koki valstybin struktr Lietuvoje jie nort turti. A. ilius ir R. Jablonskis nevardijo, kokia btent turt bti santvarka, juodu man, kad nauja bsimoji Lietuvos vyriausyb pasiims i kit valstybi valdios tai, kas yra gera, ir pritaikys Lietuvos sly107

goms. Bdami tikintieji, R. Jablonskis ir A. ilius man, kad religins organizacijos ir banyios nuo valdios turt bti atskirtos. Turt bti atkurta nuosavyb ir nuosavybs teis em. Juodu neatmet visko, k atne taryb valdia, pavyzdiui, suteikta galimyb jaunimui siekti mokslo, gyvendinama taut lygybs idja. Taiau juodu reik savo nepasitenkinim dl daugybs Lietuvoje vykdom pokyi. Abudu man, kad kolkiai neleidia valstieiams savarankikai gyventi taip, kaip jie nori. Jei Lietuvoje liks tarybin valdia, po met kit ia bus organizuojami kolkiai ir bus sunku gyventi. Bendraminiai suprato - nors tarybin konstitucija ir garantuoja odio, spaudos, religijos laisv, taiau i tikrj taip nra. Taryb Sjungoje tra tik viena partija, kitos partijos udraustos, o su religija vedama ari kova. R. Jablonskis VLKJS stojo bdamas karinu, nes tai buvo btina slyga baigiant KGB karinink kursus. Tada visi ekistai privaljo bti partijos nariais (arba komjaunuoliais). R. Jablonskio aretas, kratos Baigs KGB kursus R. Jablonskis buvo paskirtas Kdaini apskr. KGB tarnyb, gyveno Trumposios g. 7. 1945 m. saus tarnybos reikalais buvo atvyks Vilni ir nakvojo pas A. ili, gyvenant kartu su P. Brazausku Anktosios g. 12-1. R. Jablonskis vliau suinojo apie A. iliaus ir P. Brazausko aret 1946 m. kov ir J. Petkeviiaus laidotuves, kurios buvo surengtos kovo 7 d. labai ikilmingai - karst lydjo karinis orkestras. J. ltn. R. Jablonsk aretavo 1946 m. kovo 21 d., o nutarim aretuoti j. ltn. Jablonsk, s. Antano, g. 1922 m. Papiki k., Kavarsko vls., Ukmergs apskr., lietuv, nepartin, kilus i valstiei eimos LSSR KGB darbuotojas papulkininkis elnokov parao tik 1946 m. kovo 23 d.; R. Jablonskis 1944 m. u dokument klastojim buvo sulaikytas. Baigs KGB mokykl buvo pasistas dirbti Kdaini apskr. KGB skyriaus operatyviniu galiotiniu. Papulkininkis elnokov nustat, kad R. Jablonskis, bdamas prieikai nusistats prie Taryb Sjungos valdi, 1944 m. savanorikai stojo Plechaviiaus karo mokykl. 1944 m. liep-gruod slapstsi nuo mobilizacijos Raudonj armij ir buvo Lietuvos ginkluotoje antitarybinje gaujoje, kuri veik Kavarsko rajone.
108

R.Jablonskis 1945 m. rugsj-gruod, bdamas KGB karinink kursuose, palaik artimus ryius su teroristu A. iliumi (aretuotas kovo 5 d.), susitar vykdyti griaunamj veikl KGB gretose. Nutarim aretuoti pasira KGB papulkininkis elnokov. Suderino KGB sk. virininkas papulkininkis E. Rozauskas. (B.Nr. 41227/3. L. 280). 1946 03 23 TSRS KGB darbuotojas papulkininkis elnokov, perirjs R. Jablonskio, g. 1922 m. Papiki k.. Kavarsko vls, Ukmergs apskr., dirbusio Kdaini apskr. KGB skyriuje operatyviniu galiotiniu, VLKJS nario nuo 1945 m. gruodio, vidurinio isilavinimo, lietuvio, nevedusio, gyv. Kdainiuose, Trumpoji g. 7, baudiamj byl, nustat: R. Jablonskis tariamas nusikaltimais, numatytais RSFSR BK 58-1 b ir 58-11 str. Atsivelgiant tai, kad R. Jablonskis bdamas laisvje gali pasislpti nuo teismo ir tardymo, nutar parinkti jam kardomj priemon - aret - ir apie tai praneti jam pasiraant. Nutarim pasira TSRS KGB papulkininkis elnokov. Suderinta" pasira KGB tardymo sk. virininkas E. Rozauskas. Tvirtino 1945 03 25 LSSR KGB ministras gen. mjr. Jefimov. Aret sankcionavo 1945 03 26 LSSR VRM kariuomens prokuroras papulk. Grimov (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, L. 281). Orderis Nr. 228 aretuoti Romuald Jablonsk, gyv. Kdainiuose, Trumpoji g. 7, iraytas 1946 03 26. Order pasira LSSR KGB ministras gen. mjr. Jefimov ir LSSR 3 sk. virininkas (paraas neskaitomas) (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, L. 282). Krat atliko 1946 03 26 LSSR KGB darbuotojas papulkininkis elnokov, dalyvaujant KGB ministerijos komendanto pavaduotojui kpt. Bikovui ir komendanto budiniojo pavaduotojui virilai Lepeko. Kratos metu rasta ir paimta: 1. Tarnybinis paymjimas Nr. 41. 2. Komjaunimo bilietas Nr. 597. 3. Raudonarmieio knygel. 4. Pasas Nr. 5689. 5. vairi paym. 6. Daikt knygel.
109

7. Fotonuotrauk - 32 vnt. 8. vairs susirainjimai - 2 puslapiai. 9. Pramonini preki kortel su likuiu - 80 vnt. 10. Duonos kortel pagal norm 600 g su nepanaudotais talonais nuo kovo 27 iki 31. 11. Pinigai: 528 rb 40 kp (penki imtai dvideimt atuoni rb ir 40 kp). 12. Juoda dvta pinigin. 13. Pistoletas TT NXA 170 b su dviem apkabomis ir 16 ovini. (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, L. 285). Apklausos Romualdas Jablonskis nebuvo veltas Antano iliaus teroristin smoksl, taiau R. Jablonskis KGB karo mokykloje artimai draugavo su A. iliumi. KGB bendrabutyje R. Jablonskis su A. iliumi stengdavosi bti vienas alia kito, dalydavosi savo sitikinimais, svajodavo apie viesesn Lietuvos ateit, abudu buvo prieikai nusistat prie taryb valdi ir prie KGB struktr darb. Jaut ir mat tautos prieinimsi okupantams. Neksdami slapt KGB agent, iduodani artimus draugus, kaimynus, net gimines, skundsi vienas kitam tuo atsitiktinai pasirinktu gyvenimo keliu ir ilgjosi laisvs, nepriklausomybs. Pagal galimybes stengsi padti nukentjusiems ir tiems, kurie per neapdairum padar neapgalvot ingsn. KGB, matyt, galvojo, kad toki pair mones, ypa atsidrusius tarp KGB struktr, reikia teisti, naikinti. Nra nieko, ko mes, ekistai, neisiaikintume ir nenubaustume," - sakydavo auktieji KGB pareignai. Romualdas Jablonskis irgi pateko KGB maln, kuris sumala kn, sumenkina mogaus dvasi, mogus lieka bevertis daiktas. R. Jablonskis buvo kaltinamas ne tik tuo, kad kalbjosi su A. iliumi politinmis temomis, bet ir vengimu stoti Raudonj armij. Be to, jam pripai" lyg jis buvo ginkluot gauj (taip mgdavo vadinti partizan bri grupuotes) dalyvis ir Plechaviiaus karo mokyklos kursantas, nors tai buvo ne sovietmeio laikais, bet jis stodamas KGB karo mokykl tai nuo KGB nuslp. 1946 03 21 apklausoje R. Jablonskis mgino paneigti jam primestus kaltinimus, bet priverstas prisipaino, kad:
110

- 1945 m. saus slpsi nuo stojimo Raudonj armij; - jokios prieikos veiklos prie tarybin valdi nebuvo; - 1941-1944 m. moksi Ukmergs mokytoj seminarijoje; - inojo, kad jam besimokant buvo platinami vairs nelegals lapeliai, kurie bdavo metami pato dutes, dedami mokyklinius suolus, taiau kas juos platino - neinojo; - buvo platinama antitarybinio turinio pik. Petraiio knyga Kaip jie mus suaud"; A neprisipastu, - sak R. Jablonskis, - kad gaudavau nacionalistinio pobdio lapelius ir juos platindavau. Rastus lapelius sunaikindavau. Patys vokieiai platino lapelius, kad sukompromituot mokinius ir ivet juos Vokietij; - ms kyje buvo 20 ha ems, 4-5 karvs, 2-3 avys, 3-4 kiauls; - vokiei kariuomenje netarnavau; - 1944 m. buvo formuojama lietuvikoji Plechaviiaus divizija ir prie jos buvo steigta karo mokykla karininkams rengti. 1944 05 06 a savanoriu stojau Plechaviiaus karo mokykl. Joje buvau tik 2-3 savaites, net aprangos neturjau. Karo mokykloje reglamentuot pamok nebuvo. Mes mokms karo statuto ir rikiuots, bet daugiausia nieko neveikme. Po 2-3 savaii vokieiai karo mokykl udar. Atvyks Marijampol gen. Plechaviius visus paleido ir pasil eiti vokiei kariuomen ar aviacij; - vokiei kariuomen eiti nenorjau - ivykau kaim; - apie buvim gen. Plechaviiaus armijoje stodamas KGB karo mokykl ir VLKJS nepraneiau manydamas, kad KGB visk ino; - slpiausi, nes bijojau, kad nearetuot; - nors nebuvau baigs mokytoj seminarijos, bet baigimo atestat gavau, nes buvo toks nurodymas. J atm 1944 m. gale mane sulaikant; - 1944 m. liepos-gruodio mn. a slpiausi nuo mobilizacijos, norjau stoti universitet. A prieikai taryb valdiai nebuvau nusistats; - baig seminarij mes turjome vieneriems metams vaiuoti Vokietij darbams, todl stojau Plechaviiaus armij nebaigs seminarijos. Nuo mobilizacijos Raudonj armij slpiausi namuose, mriniame sandlyje, o kai pasirodydavo NKVD kariuomen - slpiausi mike;
111

- dar mokytoj seminarijoje gavau tui metrik blank ir upildiau. Jame raiau, kad esu gims 1927 m., 1944 m. lapkriio mn. padariau atestato nuora, patvirtinau j pas notar ir ten padariau ra, kad gimiau ne 1922, o 1927 m. Su netikra payma kreipiausi Ukmergs vietimo skyri ir 1944 m. gruodio mn gavau darb Bajor k.. Mano dokument padirbimas buvo demaskuotas, 3 savaites buvau sulaikytas ir po to pasistas Raudonj armij. - su manimi slpsi brolis Zigmas Jablonskis (dabar yra lenk kariuomenje), Tratulis Petras, aretuotas 1944 m. ruden, Naiulis (20 m.), Gedzeviius (20-21 m.). Su jais susitikau tik vien kart; - atsimenu, kai 1944 m. vasar Tratulis pastebjo, kad Vakar k. yra pasirodiusi NKVD kariuomen, ujo pas mus ir mes visi trys nujome mik, kariuomenei prajus - grome namus; - prie ventosios kranto su Zigmu sutikome 3 besislapstanius ginkluotus vyrus, mes tarms su jais, kur patogiau mike slptis. Gedzeviius turjo rankin kulkosvaid, brolis ir kiti turjo autuv, vienas turjo automat. Jie slpsi krmuose ir galvojo, jei kas puls, atsiaudyti. A tapau ginkluotos grupuots narys, bet be ginklo. i grupuot nei vardo, nei vado neturjo; - Raudonojoje armijoje a jokia prieika veikla neusiiminjau. 1945 m. pavasar pas mus atvaiavo i NKVD kpt. Galkin ir ltn. Gatin, ikviet kelet vyr ir privert parayti autobiografijas. Taip patekau KGB karo mokykl. Kapitonui Galkinui a pasakiau, kad nenoriu. Jis atsak: Rodina trebujet". - 1946 m. kovo 28 d. apklausos protokole (B. b. Nr. 41277/3, T. 2, L. 318-315) R. Jablonskis tardytojui aikinasi ne savo gimtja kalba. tardytojo klausim: Vokieiams okupavus Lietuv, vokieiai norjo vis js kaip lenk eim iveti i Lietuvos ir todl js eima slpsi nuo vokiei ir js nebuvote iveti?". R. Jablonskis atsak: A to neinau". R. Jablonskis prisipasta, kad tvo sesuo su vyru Marijonu buvo i Lietuvos iveti kaip lenkai, bet po to greitai gro savo gyvenamj viet. Brolis Zigmas Jablonskis lenk kariuomen stojo pasivadins lenku. Save a laikau lietuviu".
112

Tardytojo spaudiamas R. Jablonskis nepasakojo tikslios datos, kada jis pasitrauk i Plechaviiaus karo mokyklos ir saksi neins, kas i Plechaviiaus armijos yra stoj KGB karo mokykl. Po to, - sako R. Jablonskis, - kai i ten dezertyravau ir po 2-3 savaii gyvenau namuose ir ivykau Ukmerg, ten gavau mokytoj seminarijos baigimo atestat. J idav 1944 07 16". P. Brazausk pastu, - sako Romualdas. Susipainau kursuose, buvome vienoje grupje ir bendrabutyje gyvenome viename kambaryje". 1946 m. kovo 30 d. apklausoje (B. b. Nr. 41277/3, T. 2) R. Jablonskis prisipaino: A. ili pastu, su juo susipainau KGB kursuose 1945 m. pabaigoje, buvome vienoje grupje ir gyvenome viename kambaryje, santykiai draugiki, joki gin tarpusavyje neturjome, danai bdavome kartu. Mes buvome religingi, politiniai sitikinimai nacionalistiniai. Tai ir buvo ms suartjimo prieastis, mudu visada buvome drauge, atvirai vienas kitam isakme savo nuomon apie taryb valdi kartu eidavome banyi". A, - saksi A. ilius, - buvau banyios patarnautoju, baigs gimnazij ir ivadavus Lietuv, kur laik dirbau Klaipdoje buhalteriu ir sskaitininku". KGB jis stojo nenoromis, kad nereikt eiti Raudonj armij. Ar jis usiiminjo prieika veikla prie stodamas KGB, A. ilius nepasakojo. A, - sak R. Jablonskis, - A. iliui papasakojau tik tai, kad slpiausi nuo mobilizacijos, buvau KGB sulaikytas ir mobilizuotas Raudonj armij, kokios prieastys atved KGB, kad nenoriu mokytis KGB kursuose ir dirbti KGB, nes norjau mokytojauti, dirbti pagal specialyb. KGB sistemoje dirbti nepatinka, nes reikia kovoti su lietuviais nacionalistais, o a pagal savo sitikinimus negaliu". Mes laisvu laiku, - sakosi R. Jablonskis, - su A. iliumi vaikiodavome kartu, eidavome kin. Tuo metu mes vienas kitam pasakydavome, kad Lietuva turi tapti nepriklausoma. Mes nesakme, kokia turt bti valdia, bet linkjome, kad bt nepriklausoma, kad paimt i vairi valstybi tai, kas teigiama ir tikt Lietuvai. Katalikikos organizacijos turt bti atskirtos nuo valdios. Turt bti atstatyta smulkioji nuosavyb ir nuosavyb em. Mes atmetme ne visk, k atne taryb valdia, pvz., pritarme suteikti plaias slygas jaunimui mokytis, praktikai gyvendino naci113

j lygyb. Nepriklausomos Lietuvos valdia turt sekti iuo pavyzdiu. Nepaisant to, atvirai isakydavome savo nepasitenkinim taryb valdia. Mes manme, kad kolkiai neleis kininkams savarankikai gyventi taip, kaip jie nori. Jei pasiliks taryb valdia, tai Lietuvoje po 23 met bus organizuoti kolkiai ir gyventi bus sunku. Mes kalbjome, kad taryb valdia konstitucijoje deklaruoja odio spaudos ir religijos laisv, bet i tikrj to nra, nes valdo tik viena partija, o kitos udraustos, prie religij kovojama. J komjaunim abudu su A. ilium stoti nenorjome, bet kursuose buvo pasakyta, kad visi ekistai turi bti partijos ar komjaunimo nariai, ir mes prie savo nor buvome priversti stoti VLKJS". tardytojo klausim Kas dar buvo prieikai nusistats?" R. Jablonskis atsak: Be A. iliaus, kit neinau". Kaltinimai 1946 05 05 KGB papulkininkis elnokov pareng nutarim pateikti R. Jablonskiui kaltinim, kur patvirtino KGB tardymo skyriaus virininkas papulkininkis Rozauskas. Nutarime sakoma, kad KGB tardytojas papulkininkis elnokov perirjo bylos 7050 (dabar Nr. 41277/3, T. 2) tardymo mediag ir nustat, kad R. Jablonskio nusikaltimai pakankamai rodyti, nes jis, bdamas prieikas taryb valdiai, 1944 m. balandio-gegus mn. savanorikai stojo generolo Plechaviiaus armijos karo mokykl Marijampolje ir buvo joje 2-3 savaites, t. y., kol vokieiai j likvidavo. Nuo 1944 m. liepos mn. slpsi nuo mobilizacijos Raudonj armij ir kartu buvo ginkluotose antitarybinse gaujose, kurios veik Kavarsko rajone, Ukmergs apskr. 1945 m. rugsjo-gruodio mn. R. Jablonskis, mokydamasis VSM KGB kursuose Vilniuje, palaik nusikalstam ry su teroristu A. iliumi, nuolat su juo susitikinjo, kalbjo su juo antitarybinmis temomis, kritikavo tarybins valdios politik ir komunist partij, j taikomas priemones Lietuvoje, propagavo nacionalistines idjas sugrinti Lietuv nepriklausom buruazin valstyb. Be to, susitar su A. iliumi KGB struktrose vykdyti ardomj veikl. Vadovaujantis RSFSR BK 128 ir 129 str., nutarta patraukti Romuald Jablonsk, s. An114

tano, atsakomybn pagal BK 58-1 b, 16-58-7 ir 58-11 str., apie k paskelbti kaltinamajam pasiraytinai. Nutarimo nuora pagal RSFSR BPK tvark pasisti prokurorui. is nutarimas (R. Jablonskiui) paskelbtas 1946 04 06. 1946 04 06 apklausos protokole (B. b. Nr. 41277/3, T. 2, L. 325-326) R.Jablonskis prisipaino, kad 1946 04 05 pateiktas kaltinimas pagal RSFSR BK 58-1 b, 16-58-7 ir 58-11 str. jam suprantamas. R. Jablonskis prisipaino ess kaltas, kad: - savanoriu stojo gen. Plechaviiaus karo mokykl ir joje ibuvo 2-3 savaites; - 1944 m. liepos-gruodio mn. slpsi nuo mobilizacijos Raudonj armij, dalyvavo antitarybinje ginkluotoje gaujoje; - 1945 m. rugsjo-gruodio mn., bdamas KGB kursuose Vilniuje, sistemingai palaik ry su A. iliumi, kalbjo su juo antitarybinmis temomis, kritikavo taryb valdi ir komunist partij, propagavo nacionalistines nepriklausomybs idjas. R. Jablonskis atmeta kaltinim, kad jis su A. iliumi reng smoksl, vykdydamas KGB struktrose ardomj veikl, nes taip nebuvo. Bylos p e r k v a l i f i k a v i m a s 1946 08 12 parengtas KGB tardymo skyriaus poskyrio virininko papulkininkio elnokovo nutarimas perkvalifikuoti R. Jablonskio kaltinim, kur patvirtino LSSR KGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojas papulkininkis Abramovi. Papulkininkis elnokov, perirjs tardymo byl Nr. 7050 (dabar Nr. 41227/3), kaltinani Romuald Jablonsk, vykdius nusikaltim, numatyt RSFSR BK 58-1 b, 16-58-7 ir 58-11 str. nustat: 1946 04 06 R. Jablonskiui pateiktas kaltinimas apie tai, kad jis 1944 m. balandio-gegus mn. savanorikai stojo generolo Plechaviiaus karo mokykl ir nuo 1944 m. liepos iki gruodio mn. buvo ginkluot antitarybini gauj dalyvis, kurios veik Kavarsko srityje. 1945 m. rugsjo-gruodio mn. palaik ry su teroristu A. iliumi, su kuriuo sudar suokalb vykdyti ardomj KGB struktr veikl, t. y. vykd nusikaltim pagal RSFSR BK 58-1 b, 16-58-7, 58-11 str. Nustatyta, kad R. Jablonskis dalyvavo ginkluotoje gaujoje ir tarnavo gen. Plechaviiaus karo mokykloje, dar nebdamas kariniu dar115

buotoju, o koki nors argumentuot duomen, pagal kuriuos R. Jablonskio ardomoji veikla KGB organuose bt rodyta, nerasta. Atsivelgiant anksiau pateikt R. Jablonskiui kaltinim pagal RSFSR BK 58-1 b, j btina perkvalifikuoti RSFSR BK 58-1 a str., o anksiau pateikt kaltinim pagal RSFSR BK 16-58-7 btina nutraukti trkstant kali. Vadovaujantis RSFSR BPK 128,129 ir 204 b str., nutar: 1. Pakeisti anksiau pateikt R. Jablonskiui kaltinim ir patraukti kaltinamj pagal RSFSR BK 58-1 a ir 58-11 str. ir supaindinti kaltinamj su iuo nutarimu. 2. R. Jablonskiui kaltinim pagal RSFSR BK 16-58-7 str. trkstant kali nutraukti. 3. Anksiau parinkt kardomj priemon - aret palikti nepakeist. LSSR tardymo sk. papulkininkis /pas./ elnokov Su iuo nutarimu supaindintas 1946 08 12 /pas./Jablonskis 1946 08 12 papulk. elnokov pranea R. Jablonskiui, kad kaltinamas pagal RSFSR BK 16- 58-7 str. nutraukiamas. (B. b. Nr. 41277/3, T. 2, L. 327-328). A. iliaus ir R. Jablonskio akistata 1946 08 08 A. ilius akistatoje su R. Jablonskiu kalbjo: Mes su R. Jablonskiu kartu buvome KGB kursuose ir kartu gyvenome, tad danai papasakodavome vienas kitam apie savo religinius ir antitarybinius sitikinimus, nes KGB patekome ne savo noru. Ne kart reikme nepasitenkinim taryb valdia, nes manne, kad Lietuvai bt geriau, jei taryb valdios joje nebt, kad nebt susiaurintos nuosavybs teiss. Jei Lietuvoje liks taryb valdia, tai po 2-3 met bus kolkiai ir gyventi bus blogai". R. Jablonskis: Nenoriu mokytis KGB karo mokykloje ir dirbti KGB sistemoje, vliau mus u tai nuudys". A. ilius: Man mokytis, o tau - dirbti mokykloje." ir R. Jablonskis sutiko. Nei R. Jablonskis, nei a komjaunim stoti nenorjome, bet tai buvo privaloma". R. Jablonskis: A. ilius sak teisyb. Mes vienas kitam pasakodavome apie nuotaikas, nepasitenkinim KGB darbu ir nenorjome bti komjaunuoliais. Daniausia praddavo A. ilius, o a pritardavau".
116

A. ilius: Taip, R. Jablonskis sak, kad kart j sulaik NKVD kariai ir pasiunt Raudonj armij. Tokie buvo laikai: tave griebia, o dabar pats kitus griebsi". Mes dar pairsim, koks tai bus darbas ir kaip ten dirbti, - pasak R. Jablonskis, - a siningai nedirbsiu." 1946 01 25 R. Jablonskis atvaiavo i Kdaini ir apsistojo pas mane. A jam pasakiau: iandien buvau susitikime. A negaliu muti mogaus. Negaliu dirbti su kunigais. Man sunku". R. Jablonskis isak nepasitenkinim, kad jam reikia dirbti su kaimieiais, kad nori dirbti Dotnuvoje. R. Jablonskis: Pripastu A. iliaus parodymus. Taiau kad buvo suokalbiai prie KGB - nepripastu. Mes danai dalijoms nuomonmis". Ved /pas./ elnokov Tardytojas /pas./ Nasielnik (B. b.Nr. 41277/3. T. L.). A.Jablonskiens apklausa kinink Antanina Jablonskien (Romualdo Jablonskio motina), g. 1890 m. Daugini k., Kavarsko vls., lenk, SSSR piliet, nepartin, maamoksl, gyv. Papiki k., Kavarsko vls., apklausoje 1946 03 26 pareik: Vyras Antanas Jablonskis, s. Antano, lenkas, veriasi ems kiu, gyvena Papiki k. 1942 ar 1943 m. Lietuvoje visus lenkus udar lagerius. Ms eim kaip lenk irgi norjo iveti. Mes turjome slptis, nes ivetus arba suaud, arba nukankino. Kaip lenk buvo iveta ir vyro sesuo Stefanija Mackevi. Prie Lietuvos ivadavim ji buvo lageryje, bet gro ir gyvena savo nuolatinje vietoje. Ar tarnavo Plechaviiaus kariuomenje snus - neinau. Sns Romualdas Jablonskis, Zigmas Jablonskis 1944 07-1944 12 slapstsi nuo Raudonosios armijos ms sandlyje. Jokio ryio su gaujomis Romualdas neturjo. Per kakoki mergin gavo padirbtus metrikus, pradjo dirbti mokytoju. Paskui sn Romuald aretavo. /pas/ elnokov (B. Nr. 41227/3). Kodl motina Antanina Jablonskien savo vyr vardija lenku, nesuprantama, nes snus savo tv tardymo metu mini kaip lietuv (1946 03 28 protokolas, T. 2, p. 310). Kodl iveta vyro sesuo Stefanija
117

Mackevi buvo grinta Lietuv, neaiku. (Reikia manyti, jog rodym, kad ji yra lietuvi kilms, nepakako - V.A.).

Stanislova Niniavait
Jaunoji poet Stas Niniavait, d. Vinco, gim 1923 m. Maldn k., Tryki vls, iauli apskr., 1946 m. gyveno Vilniuje, Pakalns g. 3-13, netekjusi, nepartin, nebaigtas auktasis mokslas, lietuv, neteista, TSRS piliet, pasas ser. II TE Nr. 665148, iduotas Teli apskr. milicijos skyriaus. 1945 m. vasario 17 d. moksi Vilniaus valstybinio universiteto Istorijosfilologijos fakultete. Kilusi i vidutini valstiei, kare nedalyvavo, nuo 1941 m. gyveno vokiei okupuotoje zonoje. eimos sudtis: tvas Vincas Niniava, 54 met, dirba kyje; motina Ona Niniavien, 60 met, gyvena kyje; brolis Juozas Niniava, 20 met, gyvena kyje. Iki 1934 met S. Niniavait su eima gyveno Maldn k. Baigusi pradios mokykl, moksi Viekni gimnazijoje, 1939-1942 m. - Teli gimnazijoje. 1942 m.ivaiavo Vilni ir stojo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultet, kur moksi iki 1943 m., t. y. iki Vilniaus universiteto udarymo. Studijuodama S. Niniavait dirbo preki gamybos ir realizacijos valdyboje sskaitininke. Udarius Vilniaus universitet, 1943 m. pavasar S. Niniavait ivaiavo Telius pas savo pastam Senk ir sidarbino Studij biure" korektore. Ten dirbo nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m. birelio. Studij biuras leido antitarybin knyg - Lietuvos archyvas", kuriame buvo spausdinami antitarybiniai vairi autori straipsniai. Juose buvo pasisakoma prie Taryb Sjung, LSSR partijos ir vyriausybs vadovus (jie buvo vadinami tautos idavikais"), atseit tarybins valdios organai sunaikino arba itrm i Lietuvos geriausi lietuvi tautos dal. Tokia dvasia buvo persunkti visi straipsniai. Maesnij dal ra vairs asmenys. Vien i toki straipsni para vyskupas Buys. Antitarybini straipsni rinkimu usiiminjo studij direktorius Juozas Senkus, jo pavaduotojas Antanas Bruas, taip pat Vladas Radkeviius, Kazys Merkelis, Povilas Budreika ir kt.
118

Iki 1944 m. birelio direktorius buvo J. Senkus, paskui buvo kitas, o pavaduotojas A. Bruas. Studij biure dirbo Kazys Rimkus - lageri vedjas, Tarakyt ir Jadz Transkait - maininks, Eugenijus Balinas - buhalteris ir dar viena mergina. Studij biur finansavo vokiei statytinis generalinis tarjas generolas Kubilinas. Studij biur sudar trys skyriai: informacijos - vadovavo K. Merkelis, redakcijos - vadovavo V. Radzeviius ir muziejaus - vadovavo Mikas Rudys, vliau - Liudas Vilimas. S. Niniavait su Senkumi buvo pastama. Senkus 1942 m. buvo atvaiavs Telius su Raudonojo teroro" paroda. Ten jie buvo sureng susitikim su raytojais, urnalistais, poetais. iame pobvyje Stas skait savo eiles. Jos buvo persunktos nacionalizmo. Senkus pasveikino Stas u puik eilrat Mano Tvyn". is renginys buvo skirtas Rainiuose nukankintoms aukoms atminti. Buvo sukeltas didiulis antitarybinis urmulys prie tuos, kurie vrikai nukankino ir nuud 73 ms tautieius. Studij biuras" ibuvo iki 1944 m. birelio, po to Stas ivyko pas tvus ir ten dirbo kio darbus. 1944 m. lapkrit, pakviesta Teli teatro organizatoriaus Juozo Butkaus, pradjo dirbti Teli atrijos" teatre artiste. Be darbo teatre, dirbo korespondente Teli laikraio redakcijoje. Teli teatre ir Teli redakcijoje ji dirbo iki 1945 m. birelio. 1945 m. spal ijo i darbo ir gro Vilniaus universitet Istorijos-filologijos fakultet studijuoti. S. Niniavait buvo ateitinink. 1939-1942 m. moksi Teli gimnazijoje, kurioje buvo stipri katalik dvasinink taka, dl to dauguma mokini buvo katalik nacionalins organizacijos Ateitininkai" nariai. Prie j brsi jaunieji universiteto raytojai. Raytoj susirinkimai vyko pas Gak ir buvo realistinio-natralistinio pobdio, todl juos vadino pusiau komunistais, o susirinkimai, kurie vyko pas kun. Povilait, buvo idealiai romantiniai, todl juos vadino ateitinink susirinkimais. Iki 1940 m. danai bdavo rengiami literatriniai katalikiko pobdio susirinkimai. Viename i j kunig dvasinje seminarijoje Stas skait savo eilraius. 1940 m. ateitinink organizacija savo veikl nutrauk. Toliau veik nelegaliai.
119

1942 m. ruden S. Niniavait stojo Vilniaus universitet. Vokiei okupacijos metu literatros breli veikla buvo udrausta, todl aptarti savo krinius ar organizuoti literatrin diskusij raytojai susirinkdavo pas Vilniaus universiteto asistent Gak arba kun. Povilait. Pas Povilait lanksi P. Drevinis, Al Nakait, Aldona epait. 1945 m. S. Niniavait gro Vilniaus universitet ir pradjo dalyvauti literat brelyje, kuris iki 1945 m. lapkriio veik prie Jaunimo gret" redakcijos, buvo udarytas kaip neatitinkantis iuolaikini reikalavim. is brelis atviro antipilietikumo neparod nei breli susirinkimuose, nei asmenikuose pokalbiuose. Be mint jaunj raytoj, dalyvavo Ikauskas, Baltrnas, Naginskait. 1945 m. vasar vakare pas S. Niniavait atjo KGB j. ltn. Antanas ilius, kuris Stas painojo dar i Teli gimnazijos laik. A. ilius dirbdamas KGB suinojo, kad S. Niniavait KGB uverbuota, bet ini neteikia. Suinojs, kad j rengiamasi aretuoti, nujo jos but Pakalns g. 3 perspti, kad slptsi. Kartu pra perspti poet Pauli Drevin ir Teli vyskup Borisevii, nes jie numatomi suimti artimiausiu metu. A. ilius pasak Stasei, kad apie j KGB praneinja poetas Kubilinskas. S.Ninavaits aretas, kratos 1946 m. kovo 9 d. LSSR KGB 2-o skyriaus 2-o poskyrio operatyvinis galiotinis leitenantas Mechejev, pastebjes nusikalstam veikl students Stass Niniavaits, gyv. Vilniuje, Pakalns g. 3-13, teig: Stas Niniavait, bdama antitarybini pair, pasiliko vokiei okupuotoje teritorijoje, aktyviai ra lietuvi faist spaudoje eilraius, kurie buvo aikaus antitarybinio meiiamo pobdio. Dirbdama faistinio anro knyg leidykloje Studij biuras" leido Lietuvos archyv", aktyviai usiiminjo i knyg ileidimu ir antitarybins mediagos rinkimu. Stas Niniavait 1945 m. sugro Vilni ir stojo antitarybin nacionalistin student grup, sukurt prie Vilniaus universiteto, susidedani i buvusi ateitinink, antitarybikai nusiteikusi student, kaip Paulius Drevinis, kuris priklaus mintos antitarybins grups komitetui. Jie vykd aktyvi antitarybin veikl tarp student ir jaunimo, usim nelegalios literatros spausdinimu. Nutar: Stas
120

Niniavait, gyv. Vilniuje, Pakalns g. 3-13, patraukti baudiamojon atsakomybn ir atlikti krat. Nutarim suderino: LSSR KGB 2-o sk. virininko pavaduotojas kpt. Cirkovas. LSSR KGB 2-o sk. virininkas respublikai papulkininkis Pokai. LSSR KGB tardymo skyriaus virininkas papulkininkis Rozauskas. Nutarim patvirtino: LSSR KGB komisaro pavaduotojas papulkininkis Martaviius. Aret sankcionavo VRM prokuroras justicijos papulkininkis Gemovi 1946 03 14 (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, p. 330). 1946 03 04 LSSR KGB 2-o sk. 2 posk. vyr. operatyvinis galiotinis ltn. Michejev pareng nutarim parinkti S. Niniavaitei kardomj priemon. Perirjs S. Niniavaits, d. Vinco, g. 1923 m. Maldeiki k., iauli apskr., students, b/p. su nebaigtu auktuoju isilavinimu, lietuvs, SSSR piliets, netekjusios, gyv. Vilniuje, Pakalns g. 3-13, baudiamj byl pagal kuri tariama, kad Stas Niniavait padar nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-4 ir 58-10 str. 2 dalis ir atsivelgiant tai, kad S. Niniavait bdama laisvje gali nuo teismo ir tardymo pasislpti, nutar: kad Stas Niniavait, d. Vinco, nepasialint nuo tardymo ir teismo, jai parinkti kardomj priemon - aret - ir apie tai praneti jai pasiraytiniai. Nutarim pasira KGB 2 sk. 2 posk vyr. operatyvinis galiotinis ltn. Michejev. KGB 2 sk. 2 posk. virininko pavaduotojas /pas./ kpt. Cirkov ir suderino su LSSR KGB 2 sk. virininku papulkininkiu Rozausku. Nutarimas kaltinamajai paskelbtas 1946 03 15. Nutarim tvirtino LSSR KGB komisaras gen. mjr. Jefimov (u j pasira jo pavaduotojas papulkininkis Martaviius) ir LSSR KGB 3 sk. virininkas (paraas neskaitomas). (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, p. 331). Order pasira KGB 2 sk. 2 posk. virininko pavaduotojas kpt. Cirkov. Suderinta: LSSR KGB 2 sk. virininkas papulkininkis Pokai. LSSR KGB tardymo skyriaus virininkas E. Rozauskas.
121

Tvirtina: LSSR KGB komisaras gen. mjr. Jefimov /pas./ Martaviius. (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, p. 332). Stasei Niniavaits, d. Vinco, areto orderis Nr. 1983 iduotas operatyviniam galiotiniui leitenantui Michejevui vykdyti ir atlikti krat. 1946 03 09 LSSR KGB darbuotojas Mankov atliko S. Niniavaits bute, esaniame Pakalns g. 3-13, asmens krat. Kratos metu rasta ir paimta: 1. Pasas S. Niniavaits vardu, Nr. 618148 s. 2TE. 2. Students paymjimas Nr. 35/29. 3. Students knygel Nr. 3529. 4. Students bilietas Nr. 3525. 5. Fotonuotraukos - 20 vnt. 6. Paymjimas Nr. 1415. 7. Med. payma Nr. 20/8-5. 8. Paymjimas Nr. 1109. 9. Du bloknotai. 10. Kienin pinigin. 11. vairs lapeliai lietuvi kalba. 12. vairs susirainjimai - 20 lap. Krat atliko /pas./ Mankov /pas./ Niniavait (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, p. 334). 1946 03 09 KGB darbuotojai ltn. Michejev, vyr. ltn. Karpov, ltn. Kondejev atliko Stass Niniavaits bute, esaniame Pakalns g. 3-13, dalyvaujant buto eimininkei M.Miklaeviienei, daikt, priklausani S. Niniavaitei, apraym. Kratos metu paimta: 1. Fotonuotraukos - 20 vnt. 2. Asm. susirainjimas - 30 lap. 3. Ssiuvinis su uraais - 3 vnt. Kit S. Niniavaits daikt nerasta (II aktas). Apklausos 1946 m. kovo 14 d. apklausoje Stas Niniavait tardytojui kpt. Baranikovui papasakojo apie visus pastamus, kurie byloje nefigravo. Po to Stas turjo ivardyti visus pastamus (nesusijusius su by122

la), gyvenanius Vilniuje (taip visai nekaltai umetama meker" V.A.). Stas sak: Labai artim pastam Vilniuje neturjau ir neturiu j dabar. Prie pastam priskiriu Vilniaus universiteto studentus, su kuriais mokiausi ir kartu buvau susieta literatrine veikla. Man pastami: 1. Al Naginskait, g. 1925 m., Vilniaus universiteto Istorijosfilologijos 2 kurso student; 2. Elena Karalit, apie 22 m. amiaus, Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto I ar II kurso student; 3. Gen Neverauskait, apie 2425 m. amiaus, Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos II kurso student; 4. Prakseda Lukoien, apie 30 m. amiaus, Vilniaus m. vaik nam aukltoja; 5. Balys Lukoius, Vilniaus m. teatro reisierius, Vilniaus pedagoginio instituto dstytojas; 6. Julius Btnas, apie 33 m. amiaus, Vilniaus universiteto dstytojas; 7. Anc Ginvotyt, 24 m. amiaus, Vilniaus universiteto Istorijosfilologijos fakulteto 2 kurso student; 8. Ona Arlovait, apie 23 m. amiaus, Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto I kurso student, skyriaus vedjo prie Ministr tarybos sekretor; 9. Vladas Mazorinas, apie 26 m. amiaus, laikraio Komjaunimo tiesa" redaktorius Vilniuje; 10. Eduardas Mieelaitis, apie 28 m. amiaus, LSSR VLKJS sekretorius; 11. Ada Budrikait, apie 24 m. amiaus, buvusi iauli teatro artist, dabar Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto I kurso student; 12. Valerija Valsinien, apie 30 m. amiaus, raytoja, gyv. Vilniuje, raytoj namuose; kuo dirba raytoj sjungoje, Stas neinojo; 13. Paulius Drevinis, apie 25 m. amiaus, raytojas, jis yra Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto IV kurso studentas, taip pat dsto Vilniaus lenk gimnazijoje; 14. Kalvelis (vardo neprisimena), apie 35 m. amiaus, laikraio Jaunimo gretos" redaktoriaus pavaduotojas;
123

15. Sluckis, vardo neinau, apie 19-20 m. amiaus, Komjaunimo tiesa" literatrinis darbuotojas". Taiau S. Niniavait j neapibdina. Tardytojas primygtinai klausia: Ar visus gyvenanius Vilniuje pastamus ivardijote?" Visus, kurie gyvena Vilniuje" - atsak Stas. Stas nori nuslpti KGB ltn. Antan ili. Spaudiama prisipasta, kad atsitiktinai buvo susipainusi su KGB darbuotoju vardu Antanas (pavards neinanti), bet, kartoja, tai buvo atsitiktin paintis. Su Antanu iliumi Stas susipaino 1945 m. sausio vidury 20 val. visikai nelauktai pas mane but, Pakalns g. 3-13, atjo jaunas mogus, apie 20-21 m. amiaus, vidutinio gio, smulkaus kno sudjimo, veidas apvalus, nosis vidutinio dydio, akys rudai mlynos, buvo apsirengs karika uniforma su antpeiais, kit bruo neatsimenu". Kai jis atjo, - sak Stas Niniavait, - a buvau virtuvje, lupau svognus. Jam pasirodius, a visikai pasimeiau, net svognai ikrito i rank. Atjs paklaus: Ar ia gyvena S. Niniavait?" - A esu S. Niniavait," - atsak Stas ir pakviet ueiti kambar. Jis nujo kambar. Stas nusiplov rankas ir nujo paskui j. Vos js kambar, karikis man pasak: Galbt js mans nepastate, bet a jus inau i Teli gimnazijos laik, tuo metu js buvote auktesnje klasje, o a emesnje. Man, - ts jis, - js gaila, bet a turiu jus perspti, kad js btumt atsargesn, jus seka saugumo agentai. klausim, ar pastu Kubilinsk, atsakiau Taip". Na, tai jis yra saugumo slaptas agentas. Prie jus jis dav parodymus," - pasak Antanas. Stas pastebjo, kad prie j Kubilinskas negali duoti parodym, nes j nra. Jis parod, kad js usiimate antitarybine veikla," - pakartojo Antanas ir pakils mgino ieiti, sakydamas: Savo pavards a jums nesakysiu, geriau jums to neinoti. Lai man bus blogai, lai a siu, bet a visgi jums pasakiau tai, k inojau." Stas j sulaik, papra pasdti truput. Jis sutiko. Stasei klausiant, kas jis, kokia jo pavard ir kodl jis atjo pas j su tokiu vizitu, karikis kio rank kien, mgindamas, kiek ji suprato, parodyti
124

savo dokument, bet ia pat pakeit savo ketinimus ir pasak, kad jo vardas Antanas, kad jis atjo ia, nes painojo j i gimnazijos laik kaip literatros darbuotoj ir kaip lietuv. Jos adres jis suinojo adres biure. Tardytojui paklausus: Apie k dar kalbjots?", S. Niniavait atsak: Antanas papra mane perspti Naginskait ir P. Drevin apie tai, kad jie taip pat yra saugumo sekami". Stas sak, kad ji nesutiko io praymo vykdyti, sakydama, kad jie gal patys apie tai ino. Kart Naginskait Stasei pasak: Kam reikia be reikalo plept, apie tai suinos kiti ir tada bus blogai". P. Drevinis tuomet pamintas nebuvo. 1946 m. sausio gale ar vasario pradioje tarp student, laukiani profesoriaus; buvo ir Naginskait. Kalba prasidjo apie paleist i areto ir grus Istorijos-filologijos fakulteto IV kurso student Naruevii. Kakas i dalyvavusi pasak: Kaip KGB visa tai suino?" tai Stas pasak: Reikia maiau kalbti, nes tas, kam reikia, visko pasiklauso ir mano, kad mes esame didiuliai kontrrevoliucionieriai, nors mes nieko nedarome". Ten daugiau niekas nekalbjo. Stas sak, kad ji netvirtina, jog P. Drevinis ir Naginskait ino, jog yra sekami, bet mano, kad jie tai jauia ir vengia kalbti politinmis temomis. Kaltinimai S.Niniavaitei 1946 m. kovo 27 d. KGB papulkininkis elnokov pateikia Stasei Niniavaitei nutarim dl kaltinimo. Nutarim tvirtina KGB kvot skyriaus virininkas Rozauskas. Tardytojas, pateikdamas kaltinim, paymi, kad Stas Niniavait vokiei okupacijos metais, bdama prieikai nusiteikusi, 19411944 m. ra ir spausdino faistinje spaudoje antitarybinius eilraius, pasiymjo vairiais isigalvojimais prie taryb valdi ir komunist partij, dalyvavo vokiei surengtuose antitarybiniuose renginiuose ir nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m. liepos dirbo Lietuvos archyvo" korespondente, spausdino igalvotus meitus apie Lietuvos ir jos tautiei padt 1940-1941 m. Ivadavus Lietuv i vokiei okupant, palaik artimus ryius su nacionalistinmis ateitinink organizacijomis ir dalyvavo prieikoje Taryb valdiai veikloje. 1946 m.
125

saus susitar su teroristu A. iliumi ir perspjo P. Drevin apie KGB turim prie j mediag, mgino perspti vyskup Borisevii apie KGB rengiam jo aret, todl nutar: vadovaujantis RSFSR BK 128, 129 str. patraukti S. Niniavait atsakomybn, j apkaltinant padarius nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-la, 16-58-7 ir 58-11 str., ir duoti jai pasirayti. /pas./ S. Niniavait Kaltinim pasira TSRS KGB darbuotojas papulkininkis /pas./ elnokov (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, L. 351). S.Ninavait pareikia, kad pateikti klausimai suprantami. A, sak S. Niniavait, - parengiamajame tardyme prisipainau, kad esu kalta. Visi mano nusikalstamos veiklos faktai, iskyrus tai, kad a perspjau P. Drevin apie KGB turim prie j mediag, yra tikri". Stas Niniavait prisipasta, kad kai kurie eilraiai, parayti vokiei okupacijos metu, turjo antitarybin nacionalin pobd. Pavyzdiui, leidiamame Teliuose laikratyje emaii em" 1943 m. birel buvo ispausdintas eilratis Birelio baltieji kryiai", kuriame raoma: Daug kas praeina per ms krat. Prajo ir tokie mons, kurie save vadino draugais", bet mums jie padar daug blogo." 1943 m. paraiau eilrat Praeinantieji", kurio mintis tokia: Js atjote, bet a negaliu js pamilti. Js svetimi. Visi praeinantieji ms tvyns prieai". is mano eilratis nebuvo paskelbtas. A prisipastu, - sako Stas, - esu kalta, kad 1942 m. pavasar pasirodiau su savo eilraiais atsiminim vakare, kur sureng Raudonasis teroras" parodos metu, kuriame raytojas Denis pasirod su savo prieikais tarybinei santvarkai eilraiais. Prisipastu, kad nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m. birelio dirbau prieikoje taryb valdiai organizacijoje Studij biuras", kuri turjo muziej apie bolevizmo vrikumus." Muziejuje buvo eksponat, i anksiau buvusios Raudonojo teroro" parodos. Leido leidin Lietuvos archyvas", kuriame buvo spausdinami vairs meiikiki isigalvojimai apie Lietuvos ir jos tautos padt 1940-1941 m. Studij biuras" per i knyg ir muziej propagavo mint, kad SSSR 1940 m. apgauls bdu um Lietuv,
126

kad tarybin valdia naikino arba isiunt i Lietuvos geriausius tautos snus, sodino kaljimus visai nekaltus mones ir tyiojosi i aretuotj. A dirbau - sak Niniavait - Lietuvos archyvas" korektore. Mano ryiai su ateitininkais tokie: 1939-1942 m. mokiausi Teli gimnazijoje, kurioje buvo didel dvasiki taka, todl ioje gimnazijoje dar prie tarybin santvark, dauguma, ypa auktesni klasi, buvo moksleiviai katalikikos-nacionalistins organizacijos Ateitininkai" nariai. Iki 1940 m. jie danai organizuodavo literatrinio-religinio pobdio susirinkimus". A, - mgina Stas teisintis, - pati asmenikai ioje organizacijoje nebuvau, bet vien kart 1939 m. jie mane pakviet savo susirinkim, kuris vyko kunig dvasins seminarijos primimo kambaryje, ir ten a skaiiau savo eilraius. i organizacija 1940 m. buvo udaryta ir neinau, ar savo veikl jie toliau ts nelegaliai. 1942 m. ruden a stojau Vilniaus universitet. Vokiei okupacijos metais legali koki nors literatrini breli veikla nebuvo leidiama, todl raytojai, nordami apsvarstyti savo krinius, literatrines diskusijas susirinkdavo paeiliui vienas kito butuose. Mane taip pat kelet kart pakviet tokius pasitarimus, kurie vyko butuose Ciekos, kuris iuo metu yra universiteto asistentas, arba kunigo Povilaiio butuose. Nuo 1944 m. a joki ryi su jais neturjau. Raytoj susirinkimai Ciekos bute buvo realistinio-natralistinio pobdio, todl juos vadino komunistiniais, o susirinkimai pas kunig Povilait - idealistiniai-romantiniai, todl juos vadindavo ateitinink susirinkimais. A, - sak Stas, - asmenikai nebuvau mint susirinkim nuolatin lankytoja, nes buvau tik pradedanti poet". S. Niniavait prisipasta, kad vokiei okupacijos metu jos parayti eilraiai buvo antitarybiniai. Prisipastu, kad nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m. birelio vykdau prieik veikl, nes dauguma auktesni klasi moksleivi buvo katalik nacionalins ateitinink organizacijos nariai dar iki Lietuvai prisijungiant prie Taryb Sjungos. Man dalyvaujant iuose susirinkimuose buvo keliami tik literatriniai klausimai, politiniai klausimai nebuvo aptariami". I asmen, kurie reng raytoj susirinkimus kun. Povilaiio bute, Stas prisimena student P. Drevin, iuo
127

metu KGB aretuot Al Nakait (raytoja emigravo JAV - V.A.), Aldon epait, dabar studijuoja Kauno universitete. Kas i tikrj praeityje buvo ateitinink organizacijoje, neino. 1943 m. universitetas vokiei sakymu buvo udarytas, todl visi asmenys ivaiavo i Vilniaus ir raytoj susirinkimai nutrko. 1945 m. ruden Stas Niniavait vl gro Vilni, stojo universitet ir pradjo dalyvauti literatriniuose breliuose prie Jaunimo gretos" redakcijos. is brelis veik labai neilgai. 1945 m. lapkrit buvo paleistas kaip neatitinkantis iuolaikini reikalavim ir neaukljantis raytoj tarybine dvasia. is brelis, - prisipaino S. Niniavait, - buvo antipilietinio pobdio, bet koki nors atvir antipilietini pasirodym nebuvo nei breli susirinkimuose, nei asmenikuose pokalbiuose". iame brelyje, be P. Drevinio, dalyvavo Vilniaus universiteto IV kurso studentas Ikauskas, Baltrnas, radijo politinis darbuotojas, Naginskait, universiteto II kurso student. Kartu a dalyvavau literatriniame brelyje organizuotame universiteto profesinio komiteto drauge su P. Dreviniu, Ale Naginskait, Tamara Levinaite, Maleckiu, Janukiu ir Brevinskiu". Areto metu pas S. Niniavait rastas Butkaus laikas, kuriame jis rao: Gana daug sukinjiesi su jaunimu (kaip tu vadini ateitininkus), lieji vanden j maln lyg vyresnysis komendantas ir kartu prisiglaudi prie seni..." S. Niniavait ateitininkus laik tyliais, kukliais, negerianiais monmis. tardytojo klausim, kodl S. Niniavait neduoda tikr parodym, slepia antitarybin pobd, j atsak: Ne, a antitarybini veiksm nedariau ir to nepripastu". I Stass per aret paimti jos paios rayti uraai (dokumentas datuotas 1941 12 26-27), kuriuose, - sako tardytojas, - js ireikiate savo antitarybines nuotaikas: Kas bebt, nieko neiduosiu". Js nutarte slpti nuo tardymo savo antitarybines nuostatas, taip pat ir antitarybin jums inom moni veikl su js nacionalistins organizacijos dalyviais". iam tardytojo priekaitui Stas vl prietarauja: Ne, a neprisipastu kalta. pareikim a paraiau po mano susitikimo su KGB darbuotojais, kurie pasil man bti KGB slapta agente, bet a atsisakiau. Veikiama nuotaikos, a ir paraiau dokument". Kodl atsisakte?" - klausia tardytojas.
128

S. Niniavait: A maniau, kad negaliu suteikti koki nors pagalb KGB, nes praneti KGB apie mones, kurie atsitiktinai isako kokias nors netarybines mintis, a negaliau". Tardytojas: Js taip sakote. Atsisakote padti KGB dl to, kad esate prieikai nusiteikusi tarybinei santvarkai". S. Niniavait: Ne, taip nra, prieik veiksm nebuvo". Tardytojas: Js raote: A nebsiu ta dle, kuri isiurbia savo tvynaini krauj." Tai prietarauja js teiginiui. S. Niniavait: Taip, prisipastu: savo krinyje a ireikiu prieikum taryb valdiai". S. Niniavait liko itikima iai nuostatai. S. Niniavaits apklausa tsiasi 1946 m. kovo 29 d. tardymo apklausoje Stas Niniavait aikina tardytojui KGB papulkininkiui elnokovui savo ryius su A. iliumi ir P. Dreviniu. Stas su A. iliumi susipaino 1946 m. sausio viduryje, kai jis atjo S. Niniavait perspti, kad prie j KGB struktros yra surinkusios pakankamai mediagos ir rengiasi aretuoti. T mediag prie j teikia K.Kubilinskas. A. ilius pas Stas buvo atjs kelet kart ir papasakojo, kad ji kaltinama priklausanti antitarybiniam breliui. Stas prisipaino A. iliui, kad jai, Kubilinskui KGB sil dirbti, bet ji atsisak. Stas paklaus A. iliaus: O kas bus, jei a nueisiu KGB ir praneiu, k man sakei". A. ilius isigando ir m prayti, kad taip nedaryt. Nebijok, a ne komjaunuol ir ne komunist, tavs neiduosiu", nuramino j S. Niniavait. A. ilius prisipaino Stasei, kad dirba KGB nuo 1946 01 01, taiau nepadarys gdos lietuviams - suinojs apie gresiant pavoj, jiems prane. Jei tu A. iliau taip dirbsi ir toliau, tavo galva nulks gana greitai", - pasak Stas. A inau, kas man bus u tai, taiau tai nesvarbu". Tada prisipaino, kad A. ilius dar pras j perspti P. Drevin, Naginskait, vyskup Borisevii, kurie taip pat kaltinami antitarybine veikla.

129

Tardytojas paprietaravo S. Niniaviatei, kad jie su A. iliumi reng smoksl, kad sutrukdyt iaikinti antitarybinius nusikaltlius, ir paklaus: Ar js priadjote A. iliui jo neiduoti?". Taip, - pasak Stas - a jo neidaviau". Vliau A. ilius, patikrins mediag, kuri yra sukaupta prie S. Niniavait, jai pasak: Nieko ypatingo nra." Stas pasak tardytojui, kad ji inojo, jog neturinti teiss, bet A. iliui pasakiusi, kad ji taip pat slapta KGB agent. Tardytojas ias aidynes" pavadino suokalbiu" su A. iliumi prie tarybines struktras. Stas gynsi ir pasak, kad ji nei P. Drevinio, nei vyskupo Boriseviiaus neperspjo. Apie tai, kad K. Kubilinskas usiima slaptais praneimais, tarnauja KGB slaptu agentu, S. Niniavait usimin K. Kubilinskui sakydama, kad ji visk suinojusi i KGB. Tai igirds K. Kubilinskas greitai sureagavo: Kas buvo atjs, kas prane?" - paklaus jis. Tu davei prie mane KGB mediag," - pakartojo Stas. Tu durna mergina, jei taip galvoji!" - atr K. Kubilinskas. Stas apie K. Kubilinsko agentrin darb perspjo student Elen Koromot, kuri dirbo Valstiei laikratyje". Jei tu inai, toki dalyk nereikia kalbti," - drbteljo Stasei Elena. Tardytojas veria S. Niniavait pripainti, kad praneimas apie K. Kubilinsk kitiems monms jau yra ardomoji veikla. Taip, prisipastu," - sutinka Stas. Tardytojas inojo, kad S. Niniavait vasario mn. vaiavo Telius ir apsistojo pas Budreik,tad vert j prisipainti, kad jos tikslas buvo perspti vyskup Borisevii. S. Niniavait aikina, kad buvo tvikje ir vien dien buvo usukusi pas sen pastam Teliuose Butk (tuo metu Boriseviius jau buvo aretuotas - V.A.). Ji sak tik norjusi sitikinti, kad A. ilius sak ties, jog Borisevii ada aretuoti. 1946 m. rugpjio 12 d. LSSR KGB papulkininkis elnokov perirjs tardymo byl 7050 (dabar Nr. 41227/3), kaltinani S. Niniavait kaip vykdiusi nusikaltim pagal RSFSR B K 58-1 a, 16-58-7 ir 58-11 str., nutar: 1946 03 27 S. Niniavaitei buvo pateiktas kaltinimas tuo, kad ji vokiei okupacijos metu ra ir skelb faistinje spaudoje vairius
130

meiikikus isigalvojimus apie taryb valdi ir komunist partij. Nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m. dirbo urnale Lietuvos archyvas", skelb meiikikus isigalvojimus apie padt Lietuvoje ir lietuvi taut valdant taryb valdiai 1940-1941 m. Ilaisvinus Lietuv i vokiei okupant, palaik ry su nacionalins organizacijos Ateitininkai" nariais ir dalyvavo j prieikoje Taryb Sjungai veikloje. 1946 m. saus su teroristu A. ilium pradjo nusikalstam veikl ir jo nurodymu mgino perspti vyskup Borisevii apie KGB rengiam aret, t. y vykd nusikaltim, numatyt RSFSR BK 58-1 a, 16-58-1 ir 58-11 str. I turimos tardymo bylos Nr. 7050 (Nr. 41277/3) mediagos, nustatyta, kad S. Niniavait 1946 m. sausio mn. umezg ry su teroristu A. ilium ir inodama, kad jis dirba KGB ir aktyviai usiiminja prieika taryb valdiai veikla, apie tai neprane tarybiniams darbuotojams; atvirkiai - pati mgino perspti nacionalinio pogrindio dalyvius apie KGB rengiam j aret, tuo vykdydama nusikaltim, numatyt RSFRS BK 58-la, 16-5 8-7 i r 5 8-11 str. vertinant idstyt mediag ir vadovaujantis RSFRS BPK 128, 129 ir 204b str., nutar: 1. Patraukti Stanislov Niniavait, d. Vinco, atsakomybn pagal RSFSR BK 58-11 str., apie tai jai praneti pasiraytiniai. 2. Anksiau pateiktas S. Niniavaitei kaltinimas pagal RSFSR BK 58-1 a, 16-58-7 ir 58-11 str. nutrauktas trkstant rodym. 3. Anksiau parinkt S. Niniavaitei kardomj priemon - laikyti sargyboje - palikti nepakeista. Papulkininkis elnokov is nutarimas S. Niniavaitei paskelbtas 1946 08 13. (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, p. 371-372). 1946 08 13 apklausoje tardytojas elnokov supaindina S. Niniavait su 1946 03 12 nutarimu patraukti j atsakomybn pagal RSFSR BK 58-12 str., taip pat su tuo, kad anksiau jai pateiktas kaltinimas pagal RSFSR BK 58-1 a, 16-58-7 ir 58-11 str. nutraukiamas. Tardytojas: Ar is nutarimas suprantamas?". S. Niniavait: Taip, suprantamas". Tardytojas: Ar prisipastate kalta pagal pateikt kaltinim?". S. Niniavait: Taip, prisipastu kalta pagal man pateikt kalti131

nim. Visus anksiau duotus mano parodymus patvirtinu. Atsakymai man pateiktus klausimus pagal mano odius urayti teisingai ir perskaityti man suprantama rus kalba". (B. b. Nr. 41227/3, T. 2, p. 373). Mediagos iskyrimas Nutartis dl mediagos iskyrimo parengta 1946 08 13. LSSR KGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas elnokov, perirjs tardymo byl Nr. 7050 (arch. Nr. 41227/3), kurioje Antanas ilius, s. Antano, ir Petras Brazauskas, s. Juozo, kaltinami vykd nusikaltim, numatyt RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str., Romualdas Jablonskis, s. Antano, - nusikalts pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-11 str., rado: A. iliaus, P. Brazausko, R. Jablonskio parodymais iaikinti prieikos tarybinei valdiai veiklos dalyviai: 1. Tomkeviius-Tomkus Zigmas - 40 m., kils i Pronsk k., arn vls., Teli apskr. yms: auktesnis nei vidutinio gio, pailgo veido, liesas, nosis tiesi. Pagal A. iliaus parodymus Tomkeviius-Tomkus Smetonos laikais ir vokiei okupacijos metu dirbo arn vls. policijos nuovados virininku. 1941 m. birelio-liepos mn. buvo aktyvistas. Nuo 1944 m. perjo nelegali padt ir buvo vienas i Vanag" vad, veikusi Varni rajone. Tomkeviiaus-Tomkaus eima yra KGB aretuota. 2. Vytautas Grabauskas, g. 1926 m. 3. Adas Montrimas, g. 1924 m. 4. Liudas Urbonas, g. 1922 m. 5. Jurgis Incileviius, g. 1926 m. Jie visi nusiteik prie taryb valdi; 1944 m. platino antitarybin literatr, savanorikai dalyvavo vokiei organizuotos kovos prie Raudonj armij lietuvi pulke. J gyvenamoji vieta dabar neinoma. 6. Genys, buvs Lietuvos kariuomens pulkininkas, 1944 m. buvo generolo Plechaviiaus galiotinis Biruose, mobilizuojant lietuvius Plechaviiaus divizij. 7. Leonas Timkus, 25 met. 8. Aloyzas Astravas, 23 m.; j gyvenamoji vieta neinoma. 9. Jurgis Vaitaitis, g. 1925 m., gyv. Vabalninku k., Bir apskr. 10. Jurgis Kuinskas, g. 1925 m., Vabalninku vls., Bir apskr.
132

11. Petras Briedis, 24 met. Tarnauja Raudonojoje armijoje. 12. Boleslovas imas, g. 1924 m. Timkus, Astravas, Vaitaitis, Kuinskas, Briedis, imas 1944 m. moksi Bir gimnazijoje. Timkus, Vaitaitis ir imas dabar dirba Bir apskr. mokytojais. Visi 7-12 numeriais paymti asmenys 1944 m. savanoriais stojo generolo Plechaviiaus karo mokykl Marijampolje ir buvo ten iki jos likvidavimo. 13. Jonas Tekorius, 20-22 m. yms: auktas, blondinas, apvalaus veido, nosis nedidel. 14. Strazdas, 20 met. yms: vidutinio gio, apvalaus veido, atenas. 15. Povilas Markeviius, 20-24 m. yms: vidutinio gio, atenas, stambus, riestanosis. 16. Jakaitis, 20 met. yms: vidutinio gio, brunetas, nedidelio veido, maa nosis. 17. Kreviius, 20-22 m. yms: vidutinio gio, atenas, nosis apaioje plati, veidas pailgas. 18. Peelinas, 20 met. yms: vidutinio gio, pailgo veido, tamss plaukai, siaura nosis. Tekorius, Strazdas, Markeviius, Jakaitis, Kreviius, Peelinas 1944 m. moksi Ukmergs mokytoj seminarijoje. J gyvenamoji vieta neinoma. Visi ie asmenys (13-18 nr.) stojo generolo Plechaviiaus karo mokykl Marijampolje ir buvo iki jos likvidavimo. 19. Petras Grigoraviius, 22 met, kils i Kavarsko vls., Ukmergs apskr. yms: vidutinio gio, stambus, apvalaus veido, atenas. 1944 m. moksi Ukmergs gimnazijoje. 20. Vytautas Grigoraviius, 19 met. Petro Grigoraviiaus brolis. yms: vidutinio gio, atenas. V. Grigoraviius ir P. Grigoraviius vokieiams traukiantis, emigravo Vokietij. 21. Kulaitis, 20 met. yms: vidutinio gio, pailgo veido, stambus, atenas, didel nosis. Gyvenamoji vieta - neinoma. Petras ir Vytautas Grigoraviiai bei Kulaitis 1944 m. moksi generolo Plechaviiaus karo mokykloje, Marijampolje.
133

22. Zigmas Jablonskis, s. Antano, g. 1924 m., kils i Papiki k., Kavarsko vls., Ukmergs apskr., dabar tarnauja lenk kariuomenje. 23. Maiulis, 22 m., gims ir gyvena Papiki k., Kavarsko vls., Ukmergs apskr. yms: vidutinio gio, atenas, apvalaus veido. 24. Gedzeviius, 20-21 m., gims ir gyvena Kavarsko vls. yms: vidutinio gio, blondinas, siaura, ilga nosis, veidas pailgas. Zigmas Jablonskis, Maiulis ir Gedzeviius 1944-1945 m. buvo partizanai, kurie veik Kavarsko r. Ukmergs apskr. Turint galvoje, kad daugelio mint asmen gyvenamosios vietos neinomos, duomen patraukti juos baudiamojon atsakomybn nepakankama, todl vadovaujantis RSFSR BPK 117 str., nutar: Vis mint asmen tardym mediag iskirti ir dl j nusikalstamos veiklos persisti KGB atitinkam skyri: organizuoti j paiek ir patraukti baudiamojon atsakomybn. Mediagos iskyrimo nutart pasira: LSSR tardymo skyriaus poskyrio virininkas papik. elnokov Nutarim tvirtino 1946 08 13 LSSR KGB tardymo skyriaus virininko pavaduotojas papik. Abramovi. (B. Nr. 41227/3 sekimo byla p. 71-74). 14. Tomkus-Tomkeviius Tomk-Tomkevii A. ilius mini savo pirmuose parodymuose 1946 m. kovo 7 d. A. ilius nurodo, kad Tomkus-Tomkeviius kils nuo Pronsk k., agars vls., Teli apskr. (8 km nuo Smiltyni k.). Tomkus-Tomkeviius 1941 m. birelio mn. sukilime dalyvavo kaip LAF narys. Vokiei okupacijos metais buvo agars valsiaus policijos nuovados virininkas. Grus taryb valdiai, Tomkus-Tomkeviius buvo Vanag" partizan grupje, kuri slapstsi Varni apylinks mikuose. Vliau Tomkus-Tomkeviius vadovavo LLA daliniams emaitijoje. A. ilius 1946 m. kovo 7 d. parodymuose sak, kad TomkusTomkeviius j uverbavo" dirbti LLA naudai. Vliau su juo kelis kartus buvo susitiks prie Smiltyni k. Taiau 1946 m. kovo 13 d. parodymuose A. ilius visa tai paneig. Kaip dabar iaikjo, per KGB intrigas kpt. Juozaitis nuov Tomk-Tomkevii, o Tomkaus vyrai kerydami nuov kpt. Juozait. tai
134

kaip sugeba" KGB strukturos iprovokuoti ir supjudyti savuosius, vieno tikslo siekusius, kad jie patys iudyt vieni kitus. Paulius Drevinis P. Drevinio apvalgos payma (pagal archyvin byl P-1080). Vilnius, 1961 m. gegus mn. 25 d. KGB tardymo skyriaus prie LSSR Ministr tarybos vyr. tardytojas kpt. Vetrenko dl archyvins tardymo bylos Nr. 41277/3 patikrinimo kaltinant S. Niniavait, nustat, kad archyvin tardymo byla Nr. P-1080 laikoma apskaitos archyviniame KGB skyriuje prie LSSR Ministr Tarybos Vilniuje. Pagal esam byl 1946 m. kovo 14 d. P. Drevinis buvo aretuotas. Paulius Drevinis, s. Jurgio, g. 1919 10 13, kils i Gulbin k., Bir apskr., LSSR, lietuvis. TSRS pilietis, nepartinis, kils i buoi, su nebaigtu auktuoju isilavinimu, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, gyv. Vilniuje, Auktaii g. 27-23. Kaltinamas vykds nusikaltimus, numatytus pagal RSFSR BK 58-10 str. 2 dalyje. (P. Drevinis 1946 m. vasar KGB rsiuose kur laik sdjo kartu su ios knygos autoriumi 36 kameroje). Pagrindas aretuoti P. Drevin - gauta mediaga apie tai, kad jis, gyvendamas vokiei okupuotos Lietuvos TSR teritorijoje, talkininkavo faistiniam laikraiui Naujoji Lietuva", kur spausdino savo antitarybinio turinio eilraius, tarp j Imperializmo laidotuvs" ir Pasaulin revoliucija". Perirint eilraius, buvo nustatyta, kad P. Drevinis vokiei okupacijos metu laikraiuose spausdino kelet savo eilrai, kurie nebuvo antitarybiniai. Mint antitarybini eilrai autoryst nerodyta. Kitos kokios nors mediagos apie P. Drevin negauta ir 1946 m. rugpjio 3 d. nutarimu baudiamasis P. Drevinio persekiojimas nutrauktas. Jis po 9 mn. tardymo i saugumo kaljimo paleistas. 1946 m. balandio 12 d. apklausoje P. Drevinis sak: Stas Niniavait (jos gimimo vietos neins) yra 23 m., vidutinio gio, apvalaus veido, Istorijos-filologijos fakulteto student, gyv. Vilniuje, Pakalns g., namo numerio neins. Su S. Niniavait pastamas gal nuo 1939 m., nes kartu moksi Teli gimnazijoje. 1943-1944 m. su S. Niniavait ne kart buvo susi135

tiks kun. Povilionio (buv. altinlio" redaktoriaus) bute. Tuo metu a, S. Niniavait, Arlauskas ir kiti pradedantieji poetai bei raytojai susitikdavo Povilionio bute saloniniuose" pobviose. Ten skaitme savo krinius, juos kritikavome. A ir kiti pradedantieji poetai bei raytojai apsilankydavome kun. Povilionio salone". Anksiau spausdinome savo krinius urnale Ateitis" ir Ateities spinduliai", mus vadino Ateitininkais". Nuo 1945 m. rudens a ir S. Niniavait buvome literatrinio urnalo Jaunimo gretos" brelyje, j udraudus a ir S. Niniavait buvome Vilniaus universiteto literatriniame brelyje". A. ilius, kpt. Vetrenko paklaustas: Ar buvo tarp js ir S. Niniavaits kalba apie gresiant jums aret," atsak: Tarp mans ir S. Niniavaits tokia kalba gal ir buvo, taiau a dabar negaliu prisiminti". Paulius Drevinis, paleistas i KGB 36-osios kameros, kurioje susitiko su ios knygos autoriumi, su tvais 1948 m. vis tiek buvo ivetas Sibir, i kur grs dirbo Klaipdoje vidurins mokyklos mokytoju. Dalyvavo vietos spaudoje, bet jaunatvikas entuziazmas jau buvo iblss, ne toks, koks buvo 36 kameroje. A. ilius turjo laikytis to meto laiko dvasios. Prisimenu, jis KGB 36-ojoje kameroje su ltn. iliumi deklamuodavo S.Nries, B.Brazdionio ir savo eilraius. Jis kameros draugams pasakojo: Man buvo praneta, kad man gresia pavojus - aretas. Bet a, nejausdamas padars nusikaltim prie tarybin valdi, nesislpiau". Jis adjo laisvoje Lietuvoje vl kurti eilraius, kameros biiuliai jo eilse bus gyvi. Deja, to laiko nuotaikos - greitas isilaisvinimas - liko svajon net 50 met. Prisimenu P. Drevinio KGB rsiuose sukurt eilrat Kalinio pasaulis": ia niekas neateina, nei miel od taria, tiktai musel ma pagavs voras karia". Grs i Sibiro autorius aplank j Klaipdoje. Vakarieniaudami prisimin KGB 36-j kamer, jos gyventojus, vilties kibirktl vl susitikti blso - P. Drevinis mir Klaipdoje.
136

Kun. Bernardas Baliukas Bernardas Baliukas, s. Bernardo, g. 1913 m., kils i Dirmiki k., Alytaus apskr., valstiei eimos, 1933 m. baig dvasin kunig seminarij, 1943 m. - Vilniaus universitet. B. Baliukas (kartais minimas kaip B. Baliukaitis ar B. Baliukonis V.A.) ateitinink organizacij stojo dar mokydamasis Kauno dvasinje kunig seminarijoje. Persikls Vilni, sukr ateitinink organizacij. Kaip inoma, ateitinink organizacijos tikslas - auklti jaunim religine dvasia. 1944 m. organizacija ileido antitarybin laikrat Pogrindio tiesa", redaguojam J. Brazausko (su J. Brazausku susipainau Lukiki kaljime 1947 m. pradioje - V.A.). Prie leidiant laikrat, vyko ypatingas pasitarimas, bet jame B. Baliukas nedalyvavo. Ileist laikrat Ateitininkai" vliau pavadino Lietuvos ilaisvinimo komitetas". Laikraio leidjas B. Baliukas kaip ateitinink dvasios vadas, skait jaunimui pamokslus. Raydamas ioje knygoje apie j. ltn. Antan ili, esu minjs, kad 1946 m. pradioje jis ne kart lanksi pas Kauno kunig seminarijos dstytoj kun. B. Baliuk ir perdav jam 22 KGB slapt agent sra. Per j perspjo ir kaiiadorieius kunigus apie gresiant aret. Vliau prane, kad ir paiam B. Baliukui gresia sumimas. Apie B. Baliuk KGB tarnyboms praneinjo uolas" ir klierikas Morknas. B. Baliukas, bdamas v. Jono banyios kunigu, savo pamoksluose mei taryb valdi. Nuo 1944 08 iki 1945 08 buvo ateitinink dvasios vadas. Ateitinink tikslas - kova prie taryb valdi ir nepriklausomybs atstatymas. B. Baliukas, A. iliaus persptas, 1946 m. pradioje perjo nelegal gyvenim. Gyveno nelegaliai pas Praneviit ir Jutien, sistemingai klaussi praneim i usienio ir gautas inias perdavinjo savo pastamiems, dalydavosi su jais aktualijomis. 1944 m. vokieiams pasitraukus, kun. B. Baliukas kartu su J. Brazausku kr komitet, siekdami suaktyvinti ateitinink organizacijos darb ir Ateitinink" pakeisti Lietuvos ilaisvinimo komitetu. 1944 12 21 Ateitinink" laikratyje ispausdintas straipsnis Komiteto atsiaukimas lietuvi taut" ( atsiaukim, pasirodo, rado KGB kulto skyriaus vyr. ltn..J. Petkeviius Vilniuje, skelbim lentoje 1945 12 25 ir perdav KGB.)

137

LIETUVOS ILAISVINIMO KOMITETO ATSIAUKIMAS


,Broliai ms mu tis kia tas, tvyn lietuviai! ir j vedija, seka pradioje, Vermacht. ms venta pareiga valdia eiti kovos neteista, nepuolimo keliu u laisv, vadovaujantis yra toJau penkeri metai, ir kaip kitos Stalinas kultringos Vyriausyb, su Hitleriu su pasidalino nusistebjiImobilizuolaiko po okupacijos jungu. ]AV, Anglija nepaprast sudarme tautos ioje ms politin subrendim Laikinj arioje kovoje.

veicarija, ir pagarba karo vokiei Kiekvieno direktyva: 1. Veikianti nes: a) TSRS b) LSSR 2. Lietuvos 3. Sovietai, a) silaisvin

atsisakme

tarybin sulau

yra TSR

LSSR sutart;

pavadinimas

neteis-

Lietuvos Seim valdia

rinkimai suvereni

neteisti; mes atsikratme 1941 usienyje. vyrus, vis vokiei ms neviliai. Lietuvos 1944 m. ilaisvinimo gruodis" komitetas paeid - rus tarptautin interesus. teis: atsakomyb. dezertyr. m. birelio mn. yra ms

c) nuo okupacinio primesto reimo mobilizuodami valdia - Rusijos turi turi

okupacin

prisiima nuo

4. Vokietijos 5. Mikiniai 6. Gyventojai

karas gina

atsiriboti

nepasiduoti

(B. b. N2. 232989/3. T. IV). Aretuota B. Baliukon-Baliuk tard KGB tardymo sk. virininko pavaduotojas papulkininkis Demenko ir majoras Vlasovas. B. Baliukas tardytojams prisipaino: 1946 m. sausio mn. pas mane atjo KGB darbuotojas, kuris pasak, kad KGB yra pakankamai mediagos, kuri turi jo virininkas vyr. ltn. Juozas Petkeviius. Ateitinink sjungos organizacija sukurta Vatikano paliepimu dar buruaziniais laikais. Jos udavinys - auklti jaunim katalikikja dvasia. Dvasios vadovai - gimnazij kapelionai. Ateitininkai - baz papildyti krikioni demokrat br jaunja karta. Tiksliau, padti krikionims demokratams paimti valdi savo rankas. 1940 m. udraudus Lietuvoje visas buvusias organizacijas, ateitininkai perjo pogrind, o vokiei okupacijos metu rinko aukas nukentjusiems nuo raudonojo teroro. Pasitraukus vokieiams, ateitininkai ts savo veik138

l siekdami atkurti buruazin santvark Lietuvoje. 1944 m. ruden buvo atkurtas ateitinink komitetas, kurio dvasios vadovu buvo kun. B. Baliukas. Buvo leidiamas antitarybinis laikratis Pogrindio tiesa". Komitetas pasiskirst pareigomis: Juozas Brazauskas - komiteto pirmininkas, Pogrindio tiesa" redaktorius; kun. Bernardas B. Baliukas - dvasios vadas; Ladygien - moter ateitininki vadov; Brazauskien - Ladygiens pavaduotoja; jai pavesta vadovauti jaunimo organizacijai Ateitininkai" gimnazijose; Lapienis ir Grinskis - vadovauti organizacijai universitetuose. Komiteto posdiai daniausiai vykdavo p. Ladygiens arba J. Brazausko butuose. 1944 m. gruodio mn. buvo ileistas atsiaukimas Lietuvos pilieiams. Atsiaukimas atspausdintas raomja mainle. Vien tok atsiaukim, kuriame buvo vairi fakt apie taryb valdi, KGB vyr. ltn. Juozas Petkeviius pastebjo skelbim lentoje ir pristat j KGB vadovybei. 1945 m. sausio mn. p. Ladygien buvo ikviesta KGB ir prisipaino, kad platino i spaud. 1944 m. pas B. Baliuk ueidavo P. Lapienis, Grinskis ir Markulis (tuo metu Markulis dst Vilniaus valstybiniame universitete, taiau dar nebuvo KGB agentas - V.A.), kuris adjo padti ateitinink komitetui. 1945 m. prof. Markulis kun. B. Baliukui saksi, kad ateitininkams nieko gero neadama. Dar 1944 m. susirink pas J.Brazausk nutar ateitinink komitet perkriktyti Lietuvos ilaisvinimo komitet" ir pakeisti pagrindinius komiteto udavinius - sujungti visas antitarybines organizacijas kovai prie taryb valdi Lietuvoje. Dl to Pogrindio tiesoje" ir buvo atspausdintas Lietuvos isilaisvinimo komiteto" atsiaukimas. Jaunuoliai kvieiami neiti kariuomen, o eiti mik. Smerkiami visi, kurie padeda taryb valdiai. (T. 1, T. 4: p. 222-225; 226-228; 229-236; 234-231; 237-240). Vilniuje atsikr ateitininkai veik universitete, ekonomikos, amat mokyklose, mergaii gimnazijoje. Ateitininkai priklaus dvasinei kunig seminarijai. Vilniaus universitete ateitinink organizacij atkr kun. Lipninas, 1943 m. vokiei ivetas Dachau lager ir mirs. 1942 m. mokytojas J.Brazauskas ir mokytoja Dirsyt steig ateitinink organizacij mergaii gimnazijoje.
139

1944 m. Vilniaus kunig dvasinje seminarijoje J. Brazauskas susitar taip pat atkurti ateitinink organizacij. Pagal susitarim Ladygiens bute, Trak g. 4, vyko susirinkimas ir nariai pasiskirst pareigomis: Markuliui pavesta atkurti ateitininkus Vilniaus valstybiniame universitete, J.Brazauskui - ekonominje mokykloje, Dirsytei - mergaii gimnazijoje, Ladygienei - amat mokykloje. (KGB tard. sk. vir., majoras Vlasov. T. 4. p. 214-219). 1946 m. sausio mn., - sak B. Baliukas, - pas mane but, klierik bendrabut Ugniagesi g. 6 atjo KGB darbuotojas ir pareik, kad jis, KGB j. ltn. A. ilius, specialiai atvaiavo Kaun perspti mane ir kitus kunigus, prie kuriuos Vilniaus KGB centras turi inkriminuojanios bylos mediag ir rengiasi aretuoti, nes prie juos kaip ateitinink organizacijos vadovus ir antitarybininkus yra pakankamai rodym". A. ilius prane B. Baliukui, kad rengiamasi aretuoti kunigus Daunor, epul (KGB inojo, kad jis slapstosi Italijos g. 24), Jokbausk, J. Gust, Kleiv, Po, Ambrazn, Zacharij, Blyn, Alperavii, Zaniausk, Rain, Sirij, Zdang, Lap (kunigus Broni ir Jon Paukius A. ilius savo apklausoje kakodl neminjo). Minim kunig pavardes B. Baliukas perra ir sra perdav kun. Jokubauskui (B. b. Nr. 23299/3. T. 4. L. 231-237). Pabaltijo karinis prokuroras perirjo b. b. Nr. 23299/3, saugom KGB archyvuose, kaltinant B. Baliuk ir kt. J parodymai apie B. Baliuko antitarybin veikl pagal archyvin mediag Nr. 8945/3 yra: J.Brazausko, Ladygiens ir kt. parodymais B. Baliukas pagal Pabaltijo kariuomens teismo 1952 05 16 nutart buvo nuteistas pagal RSFSR BK 58-10 2 d. ir 38-11 str. 25 metams laisvs atmimo ir 5 metams trmimo su turto konfiskavimu (B. b. Nr. 23299/3. T. 4. L. 218-221). Kun. B. Baliukas A. iliaus dka 1946 m. areto iveng, slapstsi ir pakliuvo tik 1952 m. 1956 01 19 TSRS Aukiausios Tarybos komisijos nutarimu B. Baliukas nuo tolesns bausms atlikimo atleistas. Apsiribota faktikai atliktu kalinimo laiku ir i lagerio paleistas nuimant teistum. Po to byloje (B. Nr. 2399/3. T. 2. L. 308) nra joki paym ir praneim apie j gyvenamos vietos parinkim paleidus i kalinimo vietos. Apvalga apie kun. B. Baliuk-Baliukon parayta 1957 m. lapkri140

io 23 d. Apvalg pareng Pabaltijo NKVD kariuomens teismo papulkininkis Korobkov. Zenonas ileviius Zenonas ileviius, s. Jono, g. 1908 m. Rubeaii k., Teli apskr. (sekimo byla arch. Nr. 2676/3). Byla pradta 1946 01 03, byla baigta 1990 08 23. I viso - 1 6 3 p. Z. ileviiaus eima: motina Domicl ileviien, g. 1886 m., gyv. Rubeoni k.; brolis Jonas ileviius, g. 1921 m., mokosi amat mokykloje; brolis Vladas ileviius, g. 1909 m., gyv. Rubeoni k.; sesuo Petrauskien, g. 1944 m., gyv. arn vls., Teli apskr.; sesuo Jadz Tamaauskien, g. 1920 m.; sesuo Elena Rakaien, g. 1917 m.; sesuo Stas Burbulien, g. 1916 m.; sesuo Marija ileviit, g. 1922 m. 1935 m. tvas paliko testament kad po jo mirties 56 ha ems kis su trobesiais ir mikais lieka Zenonui, Vladui, Jadvygai, Elenai bei motinai Domiclei. Nutarimas aretuoti Z. ilevii pasiraytas 1946 01 03. Z. ileviius kaltinamas tuo, kad po 1941 m. birelio mn. sukilimo 4 mnesius tarnavo iauli stotyje andaru, okupacijos metu padjo vokieiams, dalyvavo aretuojant Lietuvos pilieius ir perdav juos vokiei baudj briams. Nutarim pasira Teli apskr. KGB vyr. tardytojas j. ltn. (paraas neskaitomas). Nutarimas parinkti kardomj priemon pasiraytas 1946 01 03 (pas. Teli apskr. KGB vyr. tardytojas j. ltn. (paraas neskaitomas). Aret sankcionavo prokuroras Bereta, tvirtino Teli apskr. vykdomojo komiteto KGB virininkas kpt. Ulanovas. Orderis Nr. 2 pateiktas Z. ileviiui 1946 01 03. Krata atlikta 1945 m. gruodio 31 d. Galima tvirtai teigti, kad Z. ileviius buvo aretuotas ne sausio 3 d., kaip raoma iduotame orderyje aretui, bet 1945 12 31. Jo turto apraymas atliktas tik po 2-j mnesi, t. y. 1946 02 03, tada paimtas ir jo pistoletas parabelis. Oficiali apklausa-tardymas pradtas 1945 m. sausio 2 d., tard Teli KGB tardytojas j. ltn. Sablin, vertjas alinas.
141

Z. ileviius prisipaino, kad 1941-1942 m. gyveno iauliuose, Dvar g. 8, dirbo geleinkelio mainisto padjju. 1943 m. liep-lapkrit dirbo geleinkelio andarmerijoje. Dirbo kas antr dien, palaikydavo tvark geleinkelio stotyje, o nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m., t. y iki antrosios Raudonosios armijos okupacijos, dirbo savo 15 ha kyje, Rubeaii k. 1944 m. gruodio mn. dirbo buhalteriu draudimo staigoje Teliuose. 1946 m. sausio 7 d. apklausoje gynsi, kad neturjo joki ryi nei su Vanagais", nei su LLA. 1946 03 04 Z. ileviiui pateiktos kaltinimo ivados, kuriose nustatyta (kaltinimo ivadas pasira Teli KGB virininkas papulk. Mamatov): Z. ileviius nuo 1943 m. birelio iki 1944 m. lapkriio dirbo faistiniuose baudiamuosiuose briuose - gelkelio" andarmerijoje, iauli geleinkelio stotyje tikrino keleivi dokumentus, turdamas tiksl sulaikyti tartinus mones ir perduoti juos faist baudjams. 1945 m. pradioje dirbo valstybinje draudimo staigoje buhalteriu, pasinaudodavo tuiais blankais. Gyvendamas nelegaliai, Z. ileviius turjo parabel ir juo rengsi vykdyti teroristin akt prie aktyvist Karlait, o 1945 m. gruodio mn. norjo nuudyti tarybin aktyvist - naujakur Bagdon. Ved antitarybin agitacij tarp gyventoj: 1945 m. gruodio 25 d. atvirai agitavo prie rinkimus. Sulaikant paimtas parabelis su 7 oviniais ir tuti blankai (faktikai parabelis paimtas tik po 2- mnesi - V.A.) Z. ileviius prisipaino kaltas - tai rodyta liudinink. Kaltinimo ivad pasira Teli apskr. KGB tardytojas j. ltn. Sablin, tvirtino Teli apskr. KGB virininkas papulkininkis Mamatov 1946 03 04. Kaltinimo ivada persista prokurorui. 1946 m. kovo 12 d. Teliuose vyko LSSR VRK Karo tribunolo sesijos posdis, kuriam pirmininkavo justicijos kpt. Fedorovas, nariai: Glazovas ir Krupa, sekretoriavo vyr. serantas ernienevas, dalyvaujant vertjai Semenkovai. Liudininkai teism nebuvo kviesti. Teismo tardymo proceso metu nustatyta: Z. ileviius vokiei okupacijos metu nuo 1943 06 iki 1944 m. tarnavo vokiei geleinkelio andarmerijoje, tikrindavo tarybini pi142

lieiu (kurie tuo metu buvo Lietuvos pilieiai - V.A.) dokumentus ir perduodavo juos iauli m. policijai. Ivijus vokieius, dirbo valstybinio draudimo staigoje buhalteriu Teli m., o 1945 m. suinojs, kad yra paiekomas, pasislp. Turdamas ginkl parabel ir tui vairi organizacij blank, norjo parengti suklastotus dokumentus. Grs gimtuosius Rubeaiius, sireng bunker, kai Bagdonas j rado, Z. ileviius grasino j nuudyti. Vadovaujantis idstytais faktais, nustatyta, kad Z. ileviius nusikalto pagal RSFSR BK 58-1 a str., ir nutarta j nuteisti 10 met laisvs atmimo ir 5 metam tremties konfiskuojant jo asmenin turt. Bausms pradi laikyti 1945 m. gruodio 31 d. Atliks bausm Z. ileviius paduoda skund. LSSR VRM kariuomens karo tribunolas, perirjs i byl, ivadoje rao: Manyiau, kad is LSSR VRM kariuomens karo tribunolo 1946 03 12 nuosprendis teisingas", todl nutar Z. ileviiaus bausm palikti nepakeist. /pas./ vyr. operatyvinis KGB darbuotojas prie LSSR Ministr Tarybos majoras Kovaliovas. Sutinku," - pasira grups vadovas vyr. justicijos patarjas Bogaevas 1955 m. gruodio 29 d. Karo tribunolas nutartyje rao: Z. ileviiaus byloje bausm palikti nepakeist 1955 12 30. Z. ileviius bausm atliko Magadane, vliau pataisos darb stovykloje. 1990 m. rugpjio 23 d. rato Nr. 8-13664 Lietuvos Respublikos Aukiausiasis teismas, perirjs Z. ileviiaus b. b. Nr. 2673/3, vadovaudamasis LR statym Dl asmen, represuot u pasiprieinim okupaciniams reimams teisi atstatymo" Zenon ilevii reabilitavo. Kaip minta, 1945 m. pradioje A. ilius susipaino su Zenonu ileviiumi, kuris tuo metu dirbo valstybinje draudimo staigoje. A. ilius su juo pradjo aktyviai bendrauti. Bdamas KGB kursuose ir juos baigs parvaiuodamas pas tvus A. ilius kiekvien kart susitikdavo su Z. ileviiumi. Per tardym A. ilius prisipaino apie iuos ryius su Z. ileviiumi. Labai keista, bet KGB Z. ilevii praiopsojo ir A. iliaus bylai
143

pradjo jo iekoti per vlai. 1945 12 31 po 3 mn. tardymo buvo suspta Z. ilevii nuteisti ir isisti Sibiro lagerius. A. ilius jau antrame tardyme pasaks, kad jo sukurta legenda apie partizanus Tomk-Tomkevii, pok", Kstut" yra blefas, viskas igalvota. KGB man, kad Zenonas ileviius yra A. iliaus igalvota asmenyb. 1946 03 11 KGB rao Vilniaus kaljimo virininkui majorui Skobirai ir prao nurodyti, kada ir kur buvo etapuotas Z. ileviius. 1946 03 18 KGB rao Vilniaus kaljimo LSSR NKVD 240 pulko papulkininkiui Maliutinui: Praome duoti paym, kada ir kur perduotas Zenonas ileviius, g. 1908 m., nuteistas 1946 03 12 LSSR VRM kariuomens teismo 10 met". Atsakymas: Etapuotas 1946 03 28 gelk. stot Buchta-Nachodka (Primorsko kratas)". /pas./ mjr. Griin Tik 1946 06 27 LSSR VRM savo ratu Nr. 437 3-21139 (b. b. Nr. 41227/3 - kontrolin sekimo byla) kreipiasi TSRS KGB ministro pavaduotoj, gvardijos pulkinink Kurilov praydama Zenon ilevii grinti Vilni. TSRS KGB spec. skyriaus virininko pavaduotojas pulkininkas Sablinskij, 3 skyriaus virininkas papulkininkis Pravikovas pranea, kad nuteistojo Zenono ileviiaus pristatyti nra galimybi, nes trksta ini apie jo buvimo viet. Mes iekome kalinio Zenono ileviiaus, rad jo buvimo viet - etapuosime", - prane pulk. Sablinskij. ifro telegrama: I Vilniaus A" skyriaus Omsko valdybos virininkui: Teistas Zenonas ileviius, g. 1908 m., etapuotas 1946 03 28 bausmei atlikti iaurs Ryt lager ir 1946 04 18 perduotas 133 atskiram konvojaus batalionui". Praau patikrinti ir praneti, kada ir i kur etapuotas Z. ileviius atlikti bausm". 1946 07 12 /pas./ Leonov. Nuoraas: LSSR KGB tardymo skyriaus virininkui Rozauskui. 1946 07 19 24 pulko j. ltn. Pavlov duoda paym TSRS KGB darbuotojui ltn. Kokinui apie tai, kad kalini sstatas, kuriame buvo ir Zenonas ileviius, g. 1908 m., 1946 04 18 Omsko gelk. stotyje buvo perduotas 133 atskiro bataliono konvojaus virininkui kpt. Filinui /pas./ 240 pulko j. ltn. Pavlov.
144

Kai po ilg iekojim ir susirainjim nuo 1946 m. kovo iki gruodio, Vilniaus KGB vadovai surado Z. ilevii Magadane, etapavo j Vilni, jau buvo per vlu. A. ilius ir jo bendraygiai Vilniaus NKVD kariuomens karo tribunolo buvo nuteisti: A. ilius 1946 11 15 jau buvo suaudytas. Todl A. ileviius 1946 m. gruodio mn. po trumpos apklausos grintas Magadan. Z. ileviius bausm baig atlikti Pesano lageryje, i kurio 1955 m. lapkriio mn. buvo paleistas. Juozas Petkeviius J.ablinskos bute rasti ie nuudyto KGB kulto skyriaus virininko vyr. ltn. Juozo Petkeviiaus dokumentai: 1. J. Petkeviiaus pasas. 2. Dinamo" draugijos bilietas Nr. 71477. 3. Sveikatingumo bilietas Nr. 587. 4. Bloknotas. 5. Kvitas Nr. 42 - abonentas. 6. Pasiraymo lapeliai (atvykimo). 7. Kalendorinis planas. 8. Asmeniniai J. Petkeviiaus laikai. 9. vairs uraai, rasti su J. Petkeviiaus dokumentais. Pasas, iduotas Juozo Petkeviiaus vardu, galiojimo laikas iki 1946 m. lapkriio 4 d. Juozas Petkeviius gims 1915 m. balandio 15 d. uvintu k., Alytaus apskr., lietuvis, tarnautojas, karo prievolininkas, pasas iduotas Vologdos 1-ojo milicijos skyriaus 1941 08 18, Nr. 23162, serija I-VD Nr. 568869. Snus Romas Petkeviius, g. 1940 m. Prie paso yra kontrolinis lapelis, iduotas 1942 06 12 NKVD MV, serija 4D Nr. 315317. I dokument matyti, kad 1941 m. birel pasitrauks Rusij J. Petkeviius gyveno Vologdoje. Rastas sjungins fizkultros ir sporto Lenino draugijos Dinamo" bilietas, iduotas Vologdoje 1943 11 30. KGB vyr. ltn. J. Petkeviiaus bloknote rasti trumpi raai: Elisien 13 val., Valiukait 19.30 val.", matyt, tai buvo numatyti susitikimai. Apklausti Bielin sausio 2 d. apie Markait". Matyt, ia buvo numatyta apklausti kunig Bielin, kuris buvo aretuotas.
145

Uraas Pas Rozausk apie Masait". Matyt, dl Masaiio turjo pasitarti su tard. sk. virininku Rozausku. Atvykimo lapeliai Onos Petkeviiens vardu, kuriuose ymima: Petkeviien Ona, Igno, g. 1912 m. gegus mn. Alytaus apskr. Bendri k., lietuv, registruota Vilniuje, Stalino rajone, Basanaviiaus g. 6-17, atvyko i Maskvos srities, i Pavlovo gyvenviets. Usimimas - nam eiminink, registruojasi pagal pas, serija I-TE Nr. 567319, iduotas 1941 m. birelio 13 d. Alytaus NKVD. Vyras Juozas Petkeviius, Aleksandro, g. 1915 04 15 Alytaus apskr. uvintu k., 1915 m., dirba TSRS NKGB, atvyks nuolatiniam darbui. Registruotas pagal pas, serija I-V D, Nr. 658869, iduotas 1941 m. lapkriio 4 d. Vologdos NKVD. Snus, g. 1940 m. kovo mn. Romas Petkeviius, snus Valerijus, g. 1941 m. birelio mn.". I susirainjim yra Jono Povilaiio atvirukas, raytas i Maskvos 31 p. d. 1474/3, kuriame raoma: Mes neturim nieko naujo k praneti, galiu praneti tik savo adres. Darb pradjau, kol kas sunkum nra, iskyrus silpn rus kalbos mokjim. Pradjau gyventi kaip vienuolis nuo sekmadienio iki sekmadienio". Uraas Adresas: alias kalnas, Maoji darbinink g. 2, algiris" - tvas Liucijus". Reikia manyti, kad tai yra tvo Liucijaus slapyvardis. Esu minjs, kad J. Petkeviius dirbo LSSR KGB 2 skyriaus 2 poskyrio virininku. Jo inioje buvo sukaupta visa per agentus surinkta mediaga apie kulto reikal mones. Jis kontroliavo, kaip buvo kaupiamos agent bylos, agent sraai, slapyvardiai, adresai. 1945 03 05 J. Petkeviius buvo A. iliaus nuudytas. Nutartis - kaltinamuosius patraukti teism. 1946 09 07 nutartimi Lietuvos TSR NKVD kariuomens karo tribunolas, sudarytas i: pirmininko justicijos papulkininkio Chaliavino ir nari: justicijos majoro Rumiancevo ir justicijos kapitono Titnajevo, sekretoriaujant Vorobjovui ir dalyvaujant prokurorui Chabiakovui perirjo parengiamajame posdyje bylas, kuriose kaltinami: 1. Antanas ilius pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. 2. Petras Brazauskas pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. 3. Anastazija Kanoverskyte pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-8,58-11 str. 4. Romualdas Jablonskis pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-11 str.
146

5. Stas Niniavait pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-11 str. Kaltinimo ivados patvirtintos ir byla persista karo tribunolui svarstyti. Patraukti karo tribunolo teism A. ili, P. Brazausk A. Kanoverskyt, R. Jablonsk, S. Niniavait, padariusius nusikaltimus pagal anksiau ivardytus RSFSR BK str. Byl nagrinti udarame posdyje be liudinink ir be advokat. Kardomj priemon visiems kaltinamiesiems palikti nepakeist. Nutart pasira karo tribunolo pirmininkas, nariai ir sekretorius. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1). LSSR VRM kariuomens karo tribunolo parengiamojo posdio protokolas LSSR VRM karo tribunolo justicijos papulk. Chaliavin ir sekretorius Vorobjev 1946 09 07 pareng ir pasira karo tribunolo parengiamojo posdio protokol, kuriame paymi: Buvo iklausyta LSSR KGB 2-o skyriaus virininko bylos kaltinimo ivados, LSSR VRK karo prokuroro pasilymas perduoti teismui Antan ili, Petr Brazausk, kaltinamus pagal RSFSR BK 58-1 b, 588, 58-11 str., Anastazij Kanoverskyt - pagal 58-1 a, 58-8, 58-11 str., Romuald Jablonsk - pagal 58-1 b, 58-11 str., Stas Niniavait - pagal 58-12 str. Pranejas justicijos papulk. Chaliavin pasilo byl priimti vykdyti ir kaltinimo ivadas patvirtinti. Papildomas pranejas justicijos kpt. Titiajev su pranejo nuomone sutinka. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1.). Bronislava ir Jadvyga a b l i n s k o s A. iliaus ir P. Brazausko buto, Anktoji g. 12-1, eiminink Jadvyga ablinska, g.1890 m., dirbo kakur valytoja. Jos dukt Bronislava, g. 1922 m., siuvja, dirbo privaiai namuose. Abi lenks. vykus J. Petkeviiaus tragedijai, kovo 5 d. grusios namus jos pastebjo netvark: lapios uuolaidos, sofos ir stalo utiesalai, neidivusios plautos grindys su kraujo dmmis, imtyti A. iliaus daiktai, ryullyje palikti J. Petkeviiaus dokumentai. Apie tai Bronislava prane KGB budiniajam karininkui.
147

inoma, tuojau buvo pradta ir j apklausa. T pai dien KGB buvo apklausta Bronislava ablinska, o kovo 11 d. - ir jos motina Jadvyga ablinska. Pateikiu apklausos protokolo itraukas. 1946 03 05 B. ablinskos apklausos protokolas. Liud. B. ablinska gim 1922 m., lenk, b/p, nebaigtas vid. isil. siuvja, gyv. Vilniuje, Anktoji g. 12-1., kartu su motina Jadvyga ablinska, g. 1890 m. Pas mus bute, Anktoji g. 12, - sako Bron ablinska, - nuo 1946 m. sausio 12 d. gyvena Antanas ir Petras. Kovo 4 d. Antanas paklaus, kur a bsiu kovo 5 d. Jis pasak, kad 03 05 pas j ateis merginos, nusiypsojo ir po to pasak:Ateis mano virininkas", todl papra palikti keletui valand savo but. Mudu su A. ilium kalbjoms dviese kovo 4 d. 15-16 val. Tuo laiku motinos namuose nebuvo. Motina ir Petras buvo darbe. A dl kambario kalbjau su Vale - savo drauge. Vakare kovo 3 d. 21.30 val. Petras dvjo vakarinius drabuius ir a jo paklausiau, k jis su Antanu mano daryti rytoj kovo 5 d. Petras, igirds mano klausim, atsak kategorikai, kad joki Antano umai neino. Juokaudama a pasakiau, kad jie numato susitikti su merginom, bet Petras paneig. Kovo 5 d. ryte a dar miegojau, Antanas paklaus mano motinos, ar turi kirv ir kastuv. Motina pasak, kad turi 2 kirvius ir pasiteiravo Antano, kam jam reikia kastuvo. Antanas pasak, kad rengiasi kasti snieg, vliau pridjo, kad kastuvos reikia usimimams. Petras dar liko gulti ir vliau girdjau, kaip jis apauk Antan ili. Taiau aikiau j pokalbio negirdjau ir tam neteikiau svarbos. Ryte 9 val. mano motina ijo darb, o 9.30 val. Petras ir Antanas taip pat rengsi ieiti Narkomat'. Petras kovo 5 d. ryte pasak, kad iandien nedirbs. 12 val. Antanas parjo namo, a buvau viena. Jis pradjo mans prayti ir ragino, kad a greiiau ieiiau. A pasakiau, kad tuoj ieinu. Antanas ijo ir po 20-30 min. grs man kteljo, kodl a iki iol dar neijau. A jau buvau apsivilkusi palt. Jis palydjo mane iki gatvs ir perspjo, kad a negriau anksiau kaip po 3 val.". Kokios nuotaikos buvo Petras ir Antanas?" - paklaus tardytojas. Petras buvo ramus, o Antanas nuo vakar dienos vis laik buvo labai nervingas ir, kaip sakiau, jis net rikteljo ant mans, kodl a dar neijau i buto sutartu laiku," - atsak Bron.
148

Dukt namo gro 20 val. kartu su motina. Kai jo but, atkreip dmes netvark, btent, ant lentynos nebuvo gli. Vienas gli vazon sudus. Dukt udeg vies. Kilimas, grindys, stalties, antklod ant sofos, uuolaidos buvo lapios. A ujau gyventoj kambar, ten ant grind taip pat buvo kraujo pdsak. Dviej A. iliaus lagamin kambaryje nebuvo. Visi A. iliaus baltiniai guljo ant grind. Nujau miegamj, ten ant kds buvo nedidelis ryulys, suvyniotas balt nosin. A atriau, ten pasirod J. Petkeviiaus dokumentai. A i karto juos padjau t pai viet ir nujau pas pastam draug, vardu Val, kuri dirbo KGB rmuose leidim biure, ir jai apie tai papasakojau. Val pasil praneti KGB. Mudvi abi nujom KGB ministerij ir praneme budiniam. Atjus KGB budiniam mano but a nujau pas savo pastam Kazimier ji gyveno Gedimino g. 42-10, ir jai papasakojau apie vyk, nes namuose pasilikti bijojau, tai nutariau nakvoti pas j". Kur susitikote su motina?" - paklaus tardytojas. Su motina susitikau Kazimieros bute, nes visuomet ten palikdavome nuo savo buto raktus," - atsak Bronislava. Kai 19.30 val. atjau pas Kazimier pasiimti rakt, - pasak Bron, - man pasak, kad raktus atne P. Brazauskas apie 19 val. Kazimiera jai papasakojo, kad Petras buvo ibals, labai nervingas ir isiblaks. Dienos metu Petro a nemaiau, rakt turjo Antanas. Kaip raktas nuo buto pateko pas Petr - neinau, nes rakt turjo Antanas". Js sakte, kad jote savo but iandien vakare ir pastebjote, kad trksta dviej lagamin. Kam jie priklaus?" - paklaus tardytojas. Abu lagaminai Antano", - atsak Bronislava. Pasakykite, kokios spalvos ir kokias ymes turjo lagaminai", klaus tardytojas. Didysis lagaminas - 100 x 80 x 25 cm - nudaytas viesiais daais, rankena iplta, antras - fabriko gamybos, 60 x 50 x 25 cm, juodas (dermantininis)", - atsak ji. Kas lanksi pas Antan ir Petr jiems gyvenant js bute?" Pas Antan ir Petr prie 3 savaites buvo atjusios dvi merginos, lietuvaits, jas a maiau vien kart, pavardi neinau. Viena blondin, kita tamsi.
149

Apytikriai prie 1,5 mn. a maiau js darbuotoj Romuald, kur Antanas vadino geru draugu, ir apytikriai tuo metu buvo ujs kelet kart NKGB darbuotojas - lietuvis, emo gio, brunetas, bet nei Antanas, nei Petras simpatij jam nerod. Kit draug a bute nemaiau". K galite pridurti?" Kai grau i KGB, tai vl apirjau savo but ir daugelyje viet radau kraujo ymi ant grind kambaryje, kur gyveno ms nuomininkai, ant dur, ant stalo utiesalo, ant kambario sien, ant Antano rankluosio. Virtuvje stovjo kibiras su kruvinu vandeniu, kruvin dmi buvo ant kit daikt". Protokol pasira kpt. erviakov. 1946 m. kovo 11 d. buvo apklausta ablinska Jadvyga. Apklaus atliko papulkininkis elnakov. Jadvyga ablinska pasak tardytojui, kad bute gyvena dukt Bronislava. Nuo 1946 m. sausio 12 d. apsigyveno du KGB darbuotojai Antanas ir Petras. Su jais susipainau per draugs Leonardos motin, kuri dirbo KGB kursuose valytoja. Ji inojo, kad pas mus yra laisvas kambarys, tad atved Antan, o Antanas vliau atsived Petr. Ko nors blogo ir neigiamo apie juos neinojau. Antanas danai ivaiuodavo komandiruotes, daniausiai etadieniais. Vasario 10 d. Antanas irgi kakur ivaiavo, prie tai buvo ivaiavs kelet dien. Vasario 20 d. Antanas vl buvo ivyks. Sekmadieniais daniausiai abu vis dien bdavo namuose. Sekmadien, kovo 3 d., Petras ijo darb 9 val., o Antanas - 11 val. Gro 1 val. nakties. Kovo 5 d. 8.30 val. Antanas pra palikti rakt nuo sandlio. Kai Antanas papra kirvio ir kastuvo, Petras tai igirds pasak: Kam jam reikia kirvio ir kastuvo?" Ieidama pasakiau, kad raktai nuo sandliuko ir buto bus padti ant bufeto. Nei Antanas, nei Petras savo bald neturjo, todl gyveno mano valgomajame. Apie juos nieko neinojau. Gyveno ramiai, pas juos niekas nesilank. Tik sausio gale vienai nakiai buvo atvyks Romualdas. Piet pertraukos metu Petras 18-20 val. bdavo namuose. Antanas kelet dien per rinkimus ir vasario 20 d. buvo kakur ivaiavs. Kovo 5 d. i dukters suinojau, kad pirmadien, kovo 4 d., mano dukters pra, jog antradien, kovo 5 d., ji kur nors ieit trim valandoms, nes jam reiksi su kakuo pasikalbti. Kovo 5 d. 8.30 val. Petras dar
150

buvo lovoje, Antanas kreipsi mane, praydamas palikti raktus nuo sandliuko ir paklaus, ar ten yra kirvis ir kastuvas. A nusistebjau, kam jam reikia kirvio ir kastuvo. Antanas atsak: Eisiu sniego kasti", tai Petras dar guldamas pasak: Velnias ino, k jis isigalvojo? Tai jam kirvio reikia, tai kastuvo". I dukters pasakojimo inojau, kad Antanas 12 val. buvo atjs i darbo ir pra jos, kad ji greiiau ieit vis ragindamas: Ieik greiiau". Vakare 19.44 val. a su dukra grau namo. Su ja susitikome pas KGB valytoj, gyv. Gedimino g. Pas j paprastai palikdavome buto raktus. Raktus jai atne Petras 19 val. 10 min. Grusi namus, a i karto pastebjau netvark bute: didel gl valgomajame ant lango nulauta, trys maos glyts, stovjusios ant staliuko, dingo, lango uuolaida nuo karnizo atplta, visa lapia ir numesta ant grind. Servetl ant stalo ir lininis utiesalas ant sofos buvo lapi. jusi tui kambar ant grind pamaiau kraujo ymes, grindys iplautos skuduru. Skuduras, kuriuo plov grindis, numestas prie dur. Virtuvje stovjo kibiras su kruvinu vandeniu. Mudviej su dukra kambaryje, guljo ryullis su J. Petkeviiaus dokumentais. Po to dukra ijo KGB praneti, kas atsitiko, o a likau namuose. Kaltinimo ivados Kaltinimo ivadas pareng LSSR KGB tardymo skyriaus 2 poskyrio virininkas papulkininkis elnokov, suderino LSSR KGB tardymo sk. virininkas papulkininkis Rozauskas. Tvirtino LSSR KGB ministro pavaduotojas pulk. Leonov 1946 08 17 ir LSSR VRK karinis prokuroras justicijos pulk. C.Gromov 1946 08 28. Kaltinama: Antanas ilius, Petras Brazauskas vykd nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8 ir 58-11 str., Anastazija Kanoverskyte vykdiusi nusikaltim numatyt RSFSR BK 58-1 a, 58-8 ir 58-11 str., Romualdas Jablonskis, vykds nusikaltim pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-11, ir Stas Niniavait vykd nusikaltim, numatyt RSFSR BK 58-12 str. 1946 m. kovo 5 d. Vilniuje, Anktosios g. 12A bute Nr. 1, kuriame gyveno Antanas ilius ir Petras Brazauskas, buvo vykdytas teroristinis aktas prie LSSR KGB 2-o poskyrio 2 skyriaus virinink vyr. ltn. Juoz Petkevii.
151

Dl to buvo aretuoti: Antanas ilius, Petras Brazauskas, Anastazija Kanoverskyte, Romualdas Jablonskis, Stas Niniavait. Atlikus tardym nustatyta: A. ilius, bdamas prieikas taryb valdiai, dar 1944 m. palaik artimus ryius su antitarybikai nusiteikusiais monmis, vokiei okupant padjjais Kruopiumi ir Kalniumi ir jiems padedant nuolat usiiminjo spekuliacine veikla (T. 2, L. 63-65). 1945 m. balandio mn. mgino vykdyti diversin akt gelkelio ruoe netoli Teli geleinkelio stoties, bet buvo pastebtas ir savo mginimo nevykd (T. 1, L. 62). Po to umezg ry su partizan dalyviu, vliau aretuotu ir nuteistu Z. ileviium. 1945 m. rugpjio mn. A. ilius, stojs LSSR KGB kursus, prane apie tai Z. ileviiui ir gavo i jo udavin praneti asmenims, usiiminjantiems prieika Taryb valdiai veikla apie turimas inias ir perspti dl rengiamo areto (T. 1, L. 65-66). A. ilius, bdamas KGB kursuose, umezg nusikalstamus ryius su kurs klausytoju R. Jablonskiu (juodu gyveno viename kambaryje V.A.), kuriam pasisak apie savo numatyt ardomj veikl KGB struktrose (T. 1, L. 120-124). R. Jablonskis 1944 m. savanoriu stojo gen. Plechaviiaus karo mokykl Marijampolje ir joje buvo iki jos iformavimo. 1944 m. lieposgruodio mn. buvo Kavarsko valsiaus partizan grupuotse. Neksdami Taryb valdios A. ilius ir R. Jablonskis susitar vykdyti ardamj veikl (T. 1, L. 143; T. 1, L. 317-402). A. ilius, 1946 m. sausio mn. pradjs dirbti LSSR KGB respublikiniame 2-ame skyriuje ir gavs leidim prieiti prie visikai slapt byl, iki areto sistemingai vog i KGB vairius operatyvinius dokumentus, jais pasinaudodamas perspdavo numatomus aretuoti asmenis, taip sudarydamas slygas jiems pasislpti nuo sumimo, iifravo tautinio pogrindio dalyviams KGB organ naudojamas prie sekimo formas ir darbo metodus, ivaiuodavo susitikti su asmenimis, prieikai nusiteikusiais taryb valdiai, Kaun, Kaiiadoris (T. 1, L. 70-74, 79-80,152-166). A. ilius, susipains su turima KGB mediaga prie Niniavait, susitiko su ja ir supaindino j ir kitus jos pastamus su ta mediaga,
152

pasil jai perspti Drevin (poet Povil Drevin - V.A.) ir Borisevii (Teli vyskup - V.A.) apie rengiam j aret (T. 1, L. 75-78). Niniavait dar vokiei okupacijos metu palaik ryius su asmenimis, kurie buvo prieingo taryb valdiai nusiteikimo. Ra antitarybinius, nacionalistinius eilraius ir spausdino juos faistinje spaudoje. Nuo 1943 m. lapkriio iki 1944 m. birelio dirbo urnale Lietuvos archyvas", publikuodama vairius meiikikus isigalvojimus apie lietuvi tautos padt Lietuvoje sovietins okupacijos metais 1940-1941 m. (T. 2, L. 338-341, 352-355 ir daiktiniai rodymai). Suinojusi i A. iliaus, kad jis dirbdamas LSSR KGB aktyviai usiiminja prieika veikla, apie tai neprane KGB organams. Prieingai, netgi mgino padti A. iliui ir perspti Drevin bei Borisevii apie KGB rengiama j aret (T. 2, L. 248-350, 361-365). A. ilius 1945 m. sausio mn. apsigyvens Anktosios g. 12 viename kambaryje su P. Brazausku, kuris buvo prieikas Taryb valdiai, supaindino j su savo vedama ardomja veikla KGB organuose. Vliau, susitars su P. Brazausku, pradjo vykdyti nusikalstam darb dav jam udavin: 1. Surinkti turimus KGB tardymo skyriuje antitarybinio pogrindio suimtj parodymuose duomenis apie religinio kulto tarnautojus, kad juos bt galima perspti apie galim aret. 2. Sudaryti LSSR KGB tardymo skyriaus darbuotoj sraus, nurodyti j adresus. 3. A. iliui perjus nelegali padt, palaikyti asmenik ry su nacionalinio pogrindio dalyviais ir perspti religinio kulto tarnautojus apie KGB turim apie juos mediag ir rengiam aret (T. 1, L. 107-110). 1946 m. kovo mn. A. ilius, bijodamas, kad jo veikla gali bti iaikinta, nutar vykdyti prie KGB 2 skyriaus 2 poskyrio vyr. ltn. Petkevii teroristin akt. Su savo sumanymu supaindino P. Brazausk ir kartu su juo pareng teroristinio akto prie J. Petkevii vykdymo plan. (T. 1, L. 111-112). P. Brazauskas, bdamas prieikas taryb valdiai, 1944 m. savanoriu stojo gen. Plechaviiaus karo mokykl Marijampolje ir ibuvo joje iki j likvidavo. 1946 m. umezgs nusikalstam ry su A. ilium, jo nurodymu suinojo ir prane kunigo Grigaiio adres.
153

Pats asmenikai pasisak u teroristinius aktus prie slaptus KGB darbuotojus. Suinojs apie A. iliaus nor vykdyti teroristin akt prie Petkevii, ne kart kurst j, o vasario 26 d. nakt matydamas, kad A. ilius numatytu vykdyti teroristin akt metu miega prikl j ir primin jo tiksl. Po to A. ilius atsikl, apsireng ir ijo gatv, kad vykdyt teroro akt prie Petkevii (T. 1, L. 188-191, 198-200, 210-211, 215-219). A. ilius, vasario 26 d. gatvje nesutiks J. Petkeviiaus, nutar umuti j savo bute, pakviets atvykti prisidengdamas tarnybiniu susitikimu su A. Kanoverskyte. A. ilius, inodamas i KGB mediagos apie A. Kanoverskyts antitarybin nusiteikim, vasario 28 d. ir kovo 3 d. pasikalbjo su ja, supaindino j su savo kenkjika griaunamja veikla KGB organuose, perspjo neteikti jokios mediagos apie jai inomus asmenis, kurie usiiminja kenkjika taryb valdiai veikla, ir perspti P. Drevinsk apie KGB turim apie j mediag (T. 1, L. 135-137; T. 2, L. 251-252). A. Kanoverskyte su A. iliaus pasilymu sutiko ir prane Drevinskiui (P. Drevinskiui - V.A.) A. iliaus odius apie turim KGB apie j mediag (T. 1, L. 27; T. 2, L. 271-272, 399-400). 1946 m. kovo 5 d. 14 val. A. ilius pakviet J. Petkevii ir A. Kanoverskyt savo but Anktojoje g. 12-1 ir matant A. Kanoverskytei vrikai nuud J. Petkevii, kn paslp apgriautoje yd sinagogoje (T. 1, L. 23-26, 133-135; T. 2, L. 244-246, 253-254 ir daiktiniai rodymai). Kaltinamieji: Antanas ilius, s. Antano, Petras Brazauskas, s. Juozo, Stanislava Niniavait, d. Vinco, Anastazija Kanoverskyte, d. Adolfo, Romualdas Jablonskis, s. Antano, byloje apklausti, kaltais prisipaino (T. 1, L. 114-116, 175, 215, 219; T. 2, L. 271-273, 279, 323-324, 329, 352-355 ir 373 ir iaikinti akistatoje; T. 3 - prie bylos pridedami daiktiniai rodymai). A. iliaus kalt rodo Boriseviiaus (T. 2, L. 396-397) ir liudinink parodymai: J. ablinskos (T. 2, L. 365-372 ir 384-388), J. ablinskos (T. 2, L. 380-383), A. Kanoverskyts - Drevinio parodymai (T. 2, L. 344-400). Kalt rodo: I. Antanas ilius, s. Antano, g. 1926 m., kils i Smiltyns k., Teli vls. ir apskr., lietuvis, TSRS pil., b/p, VLKJS narys nuo 1945 m.
154

gruodio mn., 1933-1937 m. buvo Teli katalikikos organizacijos Angelaiiai" narys, 1938-1939 m. priklaus jaunimo organizacijai Tautininkai-jaunuiai", isimokslinimas - vidurinis, 1944 m. baig Teli gimnazij. Iki areto dirbo LSSR KGB 2-o sk. operatyviniu galiotiniu. Turjo jaunesn. leitenanto laipsn. Gyveno Vilniuje, Anktojoje g. 12-1. Kaltinamas tuo: 1. 1945 m. umezg ry su partizanu ileviium ir gavo i jo udavin dirbant LSSR KGB usiiminti ardomja veikla. 2. 1946 m. sausio-vasario mn. dirbdamas KGB, nuolat perdavinjo nacionaliniam pogrindiui visikai slapt mediag apie KGB darbo formas, darbo metodus. 3. Perspdavo numatytus represuoti asmenis vengti baudiamosios atsakomybs ir pereiti nelegali padt. 4.1946 m. vasario mn. po nusikalstamo susitarimo su Brazausku pareng teroristin akt prie respublikinio KGB 2 skyriaus 2 poskyrio virinink vyr. ltn. J. Petkevii ir kovo 5 d. kartu su A. Kanoverskyte iauriai j nuud, t. y. vykd nusikaltim, numatyt pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. II. Petras Brazauskas, s. Juozo, g. 1925 m., kils Parps k. Bir apskr., lietuvis, TSRS pilietis, vidut. valstiei, b/p, nuo 1945 m. VLKJS narys, isimokslinimas - vidurinis, 1944 m. baig Bir gimnazij. 1945 m. apdovanotas medaliu U drs". Iki areto dirbo LSSR KGB tardymo skyriaus vertju. Turi jaunesniojo leitenanto laipsn. Gyveno Vilniuje, Anktojoje g. 12-1. Kaltinamas tuo, kad: 1.1944 m. savanoriu stojo generolo Plechaviiaus karo mokykl. 2. 1946 m. sausio mn. umezg antitarybinius ryius su teroristu A. ilium ir pradjo nusikalstam veikl KGB struktroje. 3. Pareik teroristin nuomon prie KGB slaptus agentus. A. iliaus buvo gerai informuotas apie rengiam teroristin akt prie J. Petkevii ir kurst A. ili j vykdyti, t. y. padar nusikaltim numatyt RTFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str. III. Anastazija Kanoverskyte, d. Alfonso, g. 1925 m., kilusi i virgdin., Pakruojo vals., iauli apskr., lietuv, TSRS pil., vidutini valstiei eimos, b/p, iki areto moksi Vilniaus universiteto Istorijosfilologijos fakultete 2-ame kurse, gyveno Vilniuje, Auktaii g. 27-1.
155

Kaltinama tuo, kad: 1.1946 m. vasario mn. pradjo nusikalstam veikl su A. ilium vykd ardomj veikl LSSR KGB struktrose ir jo nurodymu perspjo P. Drevin apie turim KGB prie j mediag. 2. 1946 m. kovo 5 d. dalyvavo vykdant A. iliaus teroristin akt prie LSSR KGB 2 skyriaus 2 poskyrio vyr. ltn. Petkevii, t. y. nusikalto pagal RTFSR BK 28-1 a, 58-8, 58-11 str. IV. Romualdas Jablonskis, s. Antano, g. 1922 m., kils i Papiki k., Kavarsko vls., Ukmergs apskr., lietuvis, TSRS pil., i valstiei, b/p, nuo 1945 m. gruodio mn. VLKJS narys. 1945 m. gruodio mn. Ukmergs KGB sk. u dokument suklastojim buvo sulaikytas. Isimokslinimas - vidurinis. 1944 m. baig Ukmergs mokytoj seminarij. Iki areto dirbo Kdainiuose KGB operatyviniu galiotiniu. Turjo jaun. leitenanto laipsn. Gyveno Kdainiuose, Trumpoji g. 7. Kaltinamas tuo, kad: 1. Savanoriu stojo gen. Plechaviiaus karo mokykl. 2. 1945 m. liepos-gruodio mn. dalyvavo antitarybinse karinse grupuotse, veikianiose Kavarsko valsiuje. 3.1945 m. rugsjo-gruodio mn. palaik antitarybn ry su teroristu A. iliumi ir pradjo su juo nusikalstam veikl kenkdami KGB, t. y. vykd nusikaltim pagal RTFSR BK 58-1 b, 58-11 str. V. Stanislava Niniavait, d. Vinco, g. 1923 m. Maldn k., Tryki vls., iauli apskr., lietuv, pil. TSRS, i vidutini valstiei eimos, b/p. Iki areto moksi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete 2-ame kurse. Gyveno Vilniuje, Pakalns g. 3-13. Kaltinama tuo, kad: 1946 m. sausio mn. umezg ryius su teroristu A. iliumi ir inodama, kad jis dirbo KGB organuose, aktyviai usiiminjo prieika tarybinei santvarkai veikla, apie tai neprane atitinkamiems organams, o prieingai - pati mgino A. iliaus nurodymu perspti nacionalistinio pogrindio dalyvius - vyskup Borisevii ir Drevin apie KGB organ rengimsi aretuoti, t. y. vykd nusikaltim, numatom pagal RTFSR BK 58-12 str. Laikydami, kad tardymas baigtas ir vadovaudamiesi RTFSR BK 208 str. Antano iliaus, Petro Brazausko, Anastazijos Kanoverskyts, Romualdo Jablonskio ir Stanislavos Niniavaits baudiam byl
156

Nr. 7050 (dabar Nr. 41227/3) per LSSR VRM karin prokuror persisti LSSR VRM karo tribunolo perirai. (B. b. Nr. 41227/3. T. 1, L. 250-256). 1. Kaltinamieji: Antanas ilius, Antano, Petras Brazauskas, Juozo, Anastazija Kanoverskyte, Adolfo, Romualdas Jablonskis, Antano, Stanislava Niniavait, Vinco, aretuoti 1946 m. kovo mn. Aretas sankcionuotas LMR MGB kariuomens karo prokuroro. 2. Kaltinimas visiems kaltinamiesiems pateiktas atitinkamai pagal RSFSR BK 128,129 ir 145 str. 3. Visi kaltinamieji laikomi LSSR VRM kaljime Nr. 1. 4. Daiktiniai rodymai pagal byl: a) vairs dokumentai, paimti i kaltinamj areto ir kratos metu, pridedami prie tardymo bylos atskirame tome (T. 3). b) J. Petkeviiaus ir A. iliaus drabuiai labai kruvini, atiduoti apsaugai LSSR MGB skyri. c) A. iliaus pistoletas su kraujo dmmis, atiduotas LSSR MGB tarnybin sandl. d) J. Petkeviiaus asmeniniai daiktai, turintys materialin vert, perduoti J. Petkeviiaus monai Onai Petkeviienei. 5. Nuteistj asmens dokumentai pridti prie tardymo bylos Nr. 3. LSSR MGB 2 skyriaus virininkas papulkininkis /pas./ elnokov 1946 09 05 LSSR VRM kariuomens karo prokuroras justicijos pulk. S.Grimovi persiunt byl (Nr. 41277/3) LSSR VRM kariuomens karo tribunolo pulkininkui just. pulk. Chaliavinui. V i l n i a u s g u l o s karo tribunolas Tarybiniais metais karo tribunolas atlikdavo tik marionets vaidmen: KGB tardymo skyriaus tardytojai su prokuroru palaiminus komunist partijai nustatydavo nukentjusiam bausms dyd. Tik per ret atsitiktinum nukentjusysis galjo tiktis suvelninti arba ivengti mirties bausms. ioje baudiamojoje byloje didelis nusikaltimas - KGB kulto skyriaus vadovo nuudymas, kur vykd vienas mogus. KGB tikslas ir udavinys - rodyti, kad tai vykd grup nusikaltli, ir tuo atveju taikyti mirties bausm ne vienam, o visiems. Kad skaitytojas susidaryt tikresn karo tribunolo teismo posdio eig, pateiksiu vis to posdio protokol.
157

Karo tribunolo procesas 1946 met rugsjo 12 d. Lietuvos SSR vidaus reikal ministerijos kariuomens karo tribunolas Valstybinio saugumo ministerijos patalpose pirmininkaujant justicijos majorui Rumiancevui, dalyvaujant nariams majorui Akimovui ir kapitonui Svistunui, sekretoriaujant kapitonui Ivanovui, dalyvaujant lietuvi kalbos vertjui vyr. ltn. Finkelteinui, perspjant j apie jo atsakomyb pagal RTFSR BK 95 str., perirjo baudiamj byl kaltinamj Antano iliaus, Petro Brazausko, padariusi nusikaltim pagal RTFSR BK 58-1 b, 58-8 ir 58-11, Anastazijos Kanoverskyts, nusikaltusios pagal 58-1 a, 58-8 ir 58-11 str., Romualdo Jablonskio, nusikaltusio pagal 58-1 b, 58-11 str., ir Stanislovos Niniavaits, nusikaltusios pagal 58-12 str. Pirmininkaujantis 11 val. 15 min. pradjo teismo posd pranedamas, kokia byla bus svarstoma. Sekretorius prane, kad ikviestieji A. ilius, P. Brazauskas, A. Kanoverskyte, R. Jablonskis, S. Niniavait teism atvyko lydimi konvojaus ir dabar yra salje teisiamj suole. Liudininkai teism nepakviesti. Pirmininkaujantis patikrina kiekvieno teisiamojo tapatyb, kiekvienas pasisako: Antanas ilius, s. Antano, g. 1926 m., kils i Smiltyns, Teli vls. ir apskr. Kils i vidutini valstiei eimos, nuo 1945 m. VLKJS narys, isimokslinimas - vidurinis, neveds, LSSR pilietis. 1933-1937 m. buvo katalikikos vaik organizacijos Angelaiiai" narys, 1938-1939 m. buvo faistins jaunimo organizacijos Tautininkai-jaunuiai" narys, KGB struktrose dirba nuo 1945 m. gruodio mn. LSSR KGB 2-o skyriaus 2-ojo poskyrio operatyvinio galiotiniu. Turi jaunesniojo ltn. laipsn, gyvena Vilniuje, Anktosios g. Nr. 12-1, anksiau neteistas. Aretuotas 1946 m. kovo 5 d. Su kaltinamja mediaga supaindintas 1946 09 09. Anastazija Kanoverskyte, d. Adolfo, g. 1925 m., kilusi i Pakruojo vals., iauli apskr., vidutinio valstieio eimos, gyv. Vilniuje, LSSR piliet, Vilniaus universiteto 2-o kurso student, nepartin, netekjusi, lietuv, anksiau neteista. Aretuota 1946 m. kovo 9 d. Su kaltinimo ivadomis supaindinta 1946 09 09.
158

Petras Brazauskas, s. Juozo, g. 1925 m., gims Parps k., Bir apskr., vidutinio valstieio eimoje, gyv. Vilniuje, isilavinimas - vidurinis, neveds, lietuvis VLKJS narys nuo 1945 m., LSSR pilietis, nuo 1944 m. spalio mn. iki 1945 m. rugpjio tarnavo Raudonojoje armijoje, apdovanotas medaliu U drs", nuo 1945 m. gruodio dirbo KGB tardymo skyriuje vertju, turi jaunesniojo leitenanto laipsn, anksiau neteistas. Aretuotas 1946 met kovo 5 dien. Su kaltinimo ivadomis supaindintas 1945 m. rugsjo 9 d. Romualdas Jablonskis, s. Antano, g. 1922 m., kils i Papiki k., Kavarsko vals., Ukmergs apskr., vidutinio valstieio eimos, gyv. Kdainiuose, VLKJS narys nuo 1945 m., isimokslinimas - vidurinis, neveds, lenkas, LSSR pilietis, KGB struktrose dirba nuo 1945 m. gruodio mn. operatyviniu galiotiniu Kdaini apskr. vykdomojo komiteto KGB, turi jaunesniojo leitenanto laipsn, neteistas. Aretuotas 1946 m. kovo 27 d. Su kaltinimo ivadomis supaindintas 1946 09 09. Stanislava (Stas) Niniavait, d. Vinco, g. 1923 m., kilusi i Maldeni k., Tryki valsiaus, iauli apskr., vidutinio valstieio eimos, gyvena Vilniuje, Vilniaus universiteto II kurso student, netekjusi, lietuv, LSSR piliet, nepartin, anksiau neteista. Aretuota 1946 m. kovo 8 d. Su kaltinimo ivadomis supaindinta 1946 m. rugsjo 2 d. Pirmininkaujantis, vadovaudamasis RTFSR BPK 272-277, 278 str., teisiamj paklausia apie turim tarpininkavimo mediag, iaikina jiems j teises vedant teismo apklaus, paskelbia teismo sudt ir paaikina teises pakeisti teismo sudt. Teisiamieji A. ilius, A. Kanoverskyte, P. Brazauskas, R. Jablonskis, S. Niniavait atsako: Pakeisti teismo sudt nepraau, tarpininkaujani neturiu". Pirmininkaujantis paskelbia kaltinimo ivadas ir parengiamojo posdio nutart - patraukti baudiamojon atsakomybn ir perduoti aro tribunolan teisiamuosius: 1. A. ili pagal RTFSR BK str. 58-1, 58-8, 58-11; 2. A. Kanoverskyt pagal RTFSR BK str. 58-1 a, 58-8, 58-11; 3. P. Brazausk pagal RTFSR BK str. 58-1 b, 58-8, 58-11; 4. R. Jablonsk pagal RTFSR BK str. 58-1 b, 58-11;
159

5. S. Niniavait pagal RTFSR BK str. 58-12. Pirmininkaujantis paaikina kaltinimo ivad esm ir paklausia, ar suprantamas pateiktas kaltinimas ir ar jie prisipasta kaltais. pirmininkaujanio klausim kaltinamieji A. ilius, P. Brazauskas, A. Kanoverskyte, R. Jablonskis, S. Niniavait atsako: Kaltinimas man suprantamas, kaltu prisipastu". Teisiamojo A. iliaus parodymai: Mano tvai usiima ems kiu. A vaikystje skaiiau daug religins literatros, todl buvau stojs vaik religin organizacij Angelaiiai", kurioje buvau nuo 1933 iki 1937 met. Po to nuo 1938 iki 1939 met buvau faistinje jaunimo organizacijoje Tautininkaijaunuiai". Vokiei laikinosios okupacijos metu mokiausi gimnazijoje. Bdamas prieikas tarybinei valdiai, 1945 met kovo mn. mginau vykdyti teroristin akt gelkelio ruoe netoli Teli stoties. sigijau verlms atsukti rakt ir itrauks kelet bgi tvirtinimo bgvini norjau atsukti bgi sandroje esanius vartus, bet netiktai geleinkelio darbuotojo buvau pastebtas ir savo diversinio udavinio nevykdiau. 1945 m. rugpjio mn. buvau Teli apskrities KGB mobilizuotas ir pasistas NKGB kursus Vilniuje. Kursuose mano geriausias draugas buvo R. Jablonskis. Pokalbi metu su R. Jablonskiu a jam atvirai ireikdavau savo prieik nusiteikim prie darb KGB struktroje. Tuo paiu metu kalbjau, kad Lietuva bus laisva ir mus KGB darbuotojus iudys. Paskutin kart su R. Jablonskiu susitikau Vilniuje, kuomet i Kdaini jis buvo atvaiavs Vilni gauti drabui ir pas mane nakvojo. Kalbdamas su juo, a ireikiau nepasitenkinim savo darbu KGB 2 skyriuje. Ir R. Jablonskis pasak ess nepatenkintas, kad jam tenka dirbti su valstieiais. Jis norjo dirbti pagal savo specialyb - mokytoju, tenka kovoti su lietuviais-nacionalistais. I kalb su juo a supratau, kad jis irgi yra nacionalistas, nes man sak, kad Lietuva turi bti nepriklausoma ir turi turti savo valdi. Be to, 1941 m. gegus mn. Teliuose Broniaus Urbono bute susipainau su ileviium, su kuriuo buvau susitiks kelet kart ir pareikme vienas kitam apie savo prieikum Taryb valdiai. Bdamas atviras ileviiui pasipasakojau apie savo mginim vykdyti diversij geleinkelyje prie Teli. ileviius mano pasakojim vertino
160

teigiamai. 1945 m. gruodio mn. baigus NKGB kursus sutikau ilevii Lauksodio banytkaimyje, kur jam pasakiau, kad dirbsiu Vilniuje respublikiniame KGB 2-ame skyriuje ir padsiu Lietuvos nacionalistams. Dirbdamas KGB 2 skyriaus 2 poskyryje, i pradi siuvau vairias bylas, po to gavau leidim prie vairi labai slapt byl. A suinojau, kuriuos asmenis KGB rengiasi aretuoti dl j prieikumo taryb valdiai. Taip pat suinojau, kokia btent veikia agentra ir kaip ji rengiama. Degindamas vairius juodraius, pastebjau, kad daugelis i j buvo operatyviniai praneimai, kurie man pasirod gana doms, kai kurios pasimiau, kad vliau galiau inagrinti. I gautos mediagos suinojau, apie k KGB struktroje yra surinkta mediaga, ir perspjau juos, kad juos gali aretuoti: Kaune - kunig B. Baliuk, Vilniuje - student S. Niniavait, Zarasuose - kunig Kuzmick. Be j, a mginau perspti Teli vyskup Borisevii, Vilniuje kunig Grigait. Be to, be skyriaus virininko J. Petkeviiaus leidimo nuvaiavau Kaun ir perspjau kunig B. Baliuk apie jam gresiant aret ir rengiamus kit kunig aretus: epulio, Norvato, Daunoro ir kt. S. Niniavait a painojau kaip moksleiv. Pradjs dirbti KGB skyriuje, suinojau, kad S. Niniavait ir P. Drevinis rengiami pagal agentrinius praneimus baudiamajai bylai kaip antitarybins organizacijos dalyviai. Ujau pas S. Niniavait ir pasakiau jai, kad prie j yra surinkta mediaga ir kad ji bus aretuota. S. Niniavait pasisak, kad ji uverbuota KGB kaip agent, taiau dirbti j naudai nenori ir jokios mediagos KGB neduosianti. A papraiau S. Niniavait, kad ji ueit pas Drevin ir Naginskait ir perspt juos, jog apie juos KGB yra pakankamai mediagos ir jau uvesta byla. Su S. Niniavait susitikau 3 kartus ir jai pasisakiau, kad esu nusiteiks prie taryb valdi ir esu nacionalistas. Su KGB 2 skyriaus vertju P. Brazausku susipainau dar kursuose, o vliau apsigyvenau su juo viename bute Vilniuje. P. Brazauskui papasakojau savo veiklos planus, pasakiau, kad perdaviau B. Baliukui mediag apie KGB agentr kuri buvo surayta mano bloknote. 1946 m. vasario mn. mano bute kartu su P. Brazausku nutarme vykdyti teroristin akt prie savo virinink J. Petkevii. Kartu pavediau P. Brazauskui man perjus nelegali padt asmenikai susi161

siekti su nacionalinio pogrindio dalyviais ir perspti persekiojamuosius dvasininkus apie gresianius aretus, taip pat mano namikiams praneti apie mane. Prie savo KGB 2 skyriaus virinink J. Petkevii teroristin pasiksinim turjau vykdyti 1946 m. vasario 26 d. Nakt parjs P. Brazauskas mane paadino ir paklaus, ar nuudiau J. Petkevii. A atsakiau - dar ne. Atsikliau, pamiau pistolet ir ijau gatv, bet J. Petkeviiaus nesutikau. Po to, kai mano mginimas nuauti J. Petkevii 1946 m. vasario 26 ir 28 d. nepavyko (02 28 J. Petkeviius nepasirod), nutariau nuudyti j savo bute, pakviesdamas j neva tarnybin susitikim. plan parengiau 1946 m. kovo 2 d. Numats J. Petkevii nuudyti kovo 5 dien, jam pasakiau, kad mano bute 13.00 val. turi vykti susitikimas su KGB agente. Papraiau tame paiame bute gyvenani buto eiminink pil. ablinsk, kad ji kuriam laikui ieit i nam, nes turiu susitikti su vienu mogumi. Be to, ryte paklausiau jos, kur yra kirvis ir kastuvas. ablinska atsak, kad kirvis ir kastuvas yra sandliuke. Tada nujau namus pas A. Kanoverskyt ir pakvieiau j atvaiuoti iki Anktosios gatvs, prie mano gyvenamojo namo. Papraiau jos palaukti gatvje, kol a griu su savo virininku. Su savo virininku J. Petkeviiumi grau 13 val. 40 min., po to atvediau A. Kanoverskyt, kuri kalbjo su J. Petkeviium apie jos darb KGB. A tuo metu jaudinausi, vaikiojau i vieno kambario kit. Dar prie tai iekojau vietos, kur patogiau bt paslpti bsim J. Petkeviiaus lavon. I anksto parengiau hantel. J. Petkeviiaus ir A. Kanoverskyts pokalbio metu prijau prie J. Petkeviiaus i deins puss ir kelet kart smogiau jam hanteliu per galv. Tai pamaiusi A. Kanoverskyte i igsio suriko ir norjo bgti, a j sulaikiau. J. Petkeviius nuo kds nukrito ant grind ir sudejavo. Po to pistoletu dar smogiau J. Petkeviiui kelet kart galv. Tada papraiau A. Kanoverskyts padti perneti lavon kit kambar. Pertempme lavon tui kambar, po to a j ineiau ir paslpiau yd sinagogos griuvsiuose. Tuo metu A. Kanoverskyte iplov grindis, nuplov sienas abiejuose kambariuose, nes ant j buvo kraujo dmi, taip pat iskalb ir mano vark. Susitikimuose su A. Kanoverskyte a susidariau spd, kad ji antitarybikai nusiteikusi mergina. Todl ir pasiryau t dien organi162

zuoti susitikim su J. Petkeviium". pirmininkaujanio klausim teisiamasis A. ilius atsak: Bdamas nacionalistas a buvau prieikas taryb valdiai u tai, kad ji apribojo nuosavyb, vykd nacionalizacij ir atm Lietuvos nepriklausomyb. <...> Mano duotus parodymus parengiamojo tardymo metu patvirtinu". A. Kanoverskyts parodymai: Mano tvai vertsi emdirbyste, turjo 19 ha ems. Su A. iliumi susipainau 1945 m. vasario 28 d. kaip su KGB darbuotoju. Per antr susitikim 1946 m. kovo 3 d. A. ilius man prane, kad KGB yra mediaga apie prieikai taryb valdiai nusiteikus P. Drevin, kur KGB numato aretuoti, ir pasil man, kad a apie tai praneiau Dreviniui. Susitikusi su P. Dreviniu, a j perspjau; jis mans paklaus, i kur tokios inios. A pasakiau, kad apie tai man pasak KGB darbuotojas. A. iliaus pavards a neminjau, tik perspjau P. Drevin, kad jis turi slptis ir pereiti nelegali padt. Be to, A. ilius man pasak, kad KGB organuose yra antitarybins veiklos mediaga apie Naginskait, kad KGB j taip pat numaiusi aretuoti. Kartu a praneiau P. Dreviniui ir Naginskaitei, kad inias apie juodu teikia K.Kubilinskas, kuris yra slaptas KGB agentas, ir praiau jo saugotis. Kituose susitikimuose A. ilius man pasak, kad S. Niniavait taip pat antitarybikai nusiteikusi ir dl to j atleido i redakcijos. 1946 m. kovo 5 d. 12.00 val. pas mane but atjo A. ilius ir mudu nujome susitikim su KGB darbuotoju J. Petkeviiumi. Atjus iki Anktosios gatvs, A. ilius pasak, kad susitikimas su juo vyks ia. A pasilikau gatvje palaukti, o A. ilius nujo atsivesti J. Petkevii. Po kiek laiko A. ilius pakviet mane but, kur a pamaiau J. Petkevii. Jis mane pakviet ssti prie stalo, ir a atsisdau. Vykstant mudviej su J. Petkeviium pokalbiui, A. ilius vaikiojo po kambar, vis ieidamas ir kit kambar. Po 20-30 minui pokalbio a net nepastebjau, kaip A. ilius smog pirm smg J. Petkeviiui galv, o visk supratau tik tada, A.kai ilius mu J. Petkevii, nukritus ant grind. Kuo mu, a nekreipiau dmesio, tik pastebjau, kad ant grind guli pistoletas, kur a pakliau ir padaviau A. iliui. vio a negirdjau. Po to A. ilius papra mans padti perneti J. Petkeviiaus lavon kit kambar. A pakliau lavon u koj, A. ilius u
163

pei ir pertempme kit kambar. A. ilius papra padaryti tvark kambaryje, kuriame buvo vykdyta mogudyst, kad nelikt pdsak. A sutvarkiau kambar, iploviau grindis, nuploviau kambario sienas. Kai buvau virtuvje, A. ilius ine lavon i kambario. Man ieinant A. ilius perspjo, kad niekam apie tai neprasitariau. Po to A. iliaus a nemaiau". pirmininko klausim teisiamoji A. Kanoverskyte atsak: A maniau, kad Lietuva turi bti ne buruazin, o darbinink, bet ne tokia kaip dabar. A buvau prieika tarybinei santvarkai todl, kad ji kovoja prie tikiniuosiuosius ir nuosavybs teises, kad Lietuvai atm nepriklausomyb. Pistolet padaviau A. iliui tam, kad nuaut J. Petkevii. Mano asmenikus parodymus tardymo metu a patvirtinu". Teisiamojo P. Brazausko parodymai: Mano tvai usim ems kiu. Tvai turjo 8 ha ems. Baigs gimnazij, 1944 m. rugsjo mn. buvau mobilizuotas Raudonj armij, kur tarnavau iki 1945 m. rugpjio mn. Tarnavau 16-ojoje lietuvi divizijoje. Medal U drs" gavau u dalyvavim Kurliandijoje likviduojant vokiei grupuotes. 1945 m. rugpjio mn. 16-ajai lietuvi divizijai tarpininkaujant stojau 4 mnesi LSSR KGB operatyvini darbuotoj kursus Vilniuje, kuriuos baigiau 1945 m. gruodio 20 d. ir likau dirbti Vilniuje KGB vertju. Su A. iliumi susipainau kurs metu 1945 m. rugsjo mn., o baig KGB kursus mudu su A. iliumi apsigyvenome viename kambaryje. A. ilius tapo artimu mano draugu. I ms pokalbio supratau antitarybin jo pair pobd. Po to A. ilius tapo dar atviresnis: 1945 m. balandio mn. saksi mgins vykdyti diversin akt gelkelio linijoje netoli Teli geleinkelio stoties, bet buvo pastebtas ir diversijos vykdyti negaljo. Be to, A. ilius ireik nepasitenkinim darbu KGB. A irgi sutikau su jo nuomone, nes nenorjau dirbti KGB organuose. I pokalbi su A. iliumi supratau, kad jis dalyvavo Kaune kakokiame susirinkime, susipaino su kunigais. Suinojau, kad jis pastamas su kai kuriomis merginomis, tarp j buvo ir student A. Kanoverskyte. Ji padjo jam antitarybinje veikloje. Apie 1946 m. vasario mn. a sutikau praneti, jei suinosiu
164

k nors apie tariamus kunigus. Jeigu A. iliui tekt pereiti nelegali padt, sutikau perspti religijos kulto tarnautojus apie turim KGB mediag prie juos ir numatom j aret. A. ilius taip pat pra praneti apie j tvams. KGB tarnautoj sra su adresais dariau sau, kad budjimo metu galiau juos greiiau rasti. Kai 1946 m. vasario 26 d. grau i darbo, prikliau A. ili ir sakiau: Tu iandien adjai nuauti J. Petkevii". Tuomet A. ilius atsikl, apsireng, pasim pistolet ir ijo i nam. Nesulauks J.Petkeviiaus, A. ilius gro namo ir atsigul. Man buvo inomas jo pasirengimas nuudyti KGB skyriaus virinink J. Petkevii. A. ilius sak turs ryi su kunigais, kad J. Petkeviius tai gali suinoti. Tiems ms pokalbiams a buvau abejingas. Po to a pasakiau A. iliui, kad KGB vis tiek suinos apie jo planus. Prie J. Petkeviiaus nuudym a inojau, kad A. ilius pra eimininks palikti buto rakt". pirmininko klausim teisiamasis P. Brazauskas atsak: 1944 m. kovo mn. vokieiai kovai prie Raudonj armij organizavo lietuvi generolo Plechaviiaus kariuomen. Karininkams rengti buvo steigta mokykla, kuri a stojau savanoriu. stodamas KGB struktras, a tai nuslpiau, nes bijojau atsakomybs. Savo parodymus parengiamajame tardyme patvirtinu". Teisiamojo R. Jablonskio parodymai: Mano tvai usiiminjo ems kiu, turjo 20 ha ems. A baigiau mokytoj seminarij po to savanoriu stojau generolo Plechaviiaus armij kovai prie Raudonj armij. Prie armijos buvo karo mokykla, kurioje mokiausi. stodamas KGB struktras a tai nuslpiau. Su P. Brazausku susipainau KGB kursuose. Mokms vienoje grupje, gyvenome bendrabutyje. Kursuose susipainau su A. iliumi ir sitikinau, kad jis ir a esame reikalingi mons ir pagal politinius sitikinimus esame lietuviai-nacionalistai. Tai paskatino ms dar atviresnius pokalbius apie tarybin valdi. A. iliui papasakojau, kad ivadavus Lietuv nuo vokiei okupant slpiausi nuo mobilizacijos Raudonj armij mike, po to buvau sulaikytas ir pasistas tarnauti armij. Dar pasakiau, kad nenoriu mokytis KGB kursuose ir dirbti KGB, o noriau dirbti pagal savo specialyb - mokytoju. Susidraugav dalydavoms savo mintimis apie nacionalinius sitikinimus, kad Lietuva turi bti nepriklausoma ir turti savo vyriausyb.
165

Savo parodymus parengiamuoju tardymo metu patvirtinu". Teisiamosios S. Niniavaits parodymai: Mano tvai usim ems kiu, buvo vidutiniokai. Baigusi Teli gimnazij, 1942 m. ivaiavau Vilni, kur tsiau moksl universitete Istorijos-filologijos fakultete iki 1943 met. Be to, iki 1945 m. rugpjio mn. a dirbau Teli redakcijoje korespondente. Vokiei okupacijos metu dirbdama redakcijoje buvau paraiusi kelis eilraius, kurie buvo ispausdinti. Mano eilraiai buvo nacionalistinio pobdio. Su A. iliumi susipainau 1946 m. sausio mn. Jis atjo pas mane but ir perspjo, kad KGB turi prie mane mediagos, kad a usiimu prieika taryb valdiai veikla ir KGB rengiasi mane aretuoti. Kituose susitikimuose jis perspjo mane, kad K.Kubilinskas yra KGB agentas. Tuomet a pasakiau A. iliui, kad mane apgaulingai privert dirbti KGB. A. ilius man prane, kad P. Drevinis ir Naginskait taip pat kaltinami, kad priklauso vienai antitarybinei organizacijai ir pra mane juos perspti. Be to, A. ilius pra mane nuvykti Telius ir perspti vyskup Borisevii, kad KGB organai rengiasi j aretuoti". klausim teisiamoji atsak: Savo asmenikus parodymus parengiamojo tardymo metu patvirtinu". Pirmininkas klausia teisiamj, ar jie nori papildyti. Visi teisiamieji: A. ilius, P. Brazauskas, R. Jablonskis, A. Kanoverskyte, S. Niniavait pareik, kad teismui papildym neturi. Teisiamiesiems atsisakius pareikti papildomus pareikimus, pirmininkas prane apie teismo tardymo baigt ir kiekvienam kaltinamajam suteik paskutin od. Teisiamasis A. ilius: Prayti neturiu ko". Teisiamoji A. Kanoverskyte: Prayti neturiu ko". Teisiamasis P. Brazauskas: Karo tribunolo nuoirai". Teisiamasis R. Jablonskis: Karo tribunolo nuoirai". Teisiamoji S. Niniavait: Praau suteikti galimyb tsti moksl universitete". 14 val. karo tribunolas ieina aptarti nuosprendio. 16 val. 45 min. pirmininkas perskait nutart, iaikino jos esm. (B. b. Nr. 41227/3, T. 1, p. 267-281)
166

Karo tribunolo nutartis Socialistini Tarybini Respublik Sjungos vardu Vilnius, 1945 m. rugsjo 12 d. VRM kariuomens karo tribunolas udarame LSSR teismo posdyje, pirmininkaujant justicijos majorui Rumiancevui bei nariams mjr. Akimovui ir kpt. Svistunui, sekretoriaujant kpT. Ivanovui, dalyvaujant vertjui vyr. ltn. Finkelteinui, perirjo baudiamj byl kurioje kaltinami: 1. Antanas ilius, s. Antano, g. 1926 m., kils i Smiltyns k., Teli vals. ir apskr., vidutini valstiei eimos, nuo 1945 met VLKJS narys, isimokslinimas - vidurinis, neveds, 1933-1937 m. buvo katalikikos vaik organizacijos Angelaiiai" narys, 1938-1939 m. - faistins jaunimo organizacijos Tautininkai-jaunuiai" narys, KGB struktrose dirba nuo 1945 m. gruodio mn., turjo j. ltn. laipsn, anksiau neteistas, padars nusikaltim, numatyt RTFSR BK str. 58-1 b, 58-8, 58-11. 2. Anastazija Kanoverskyte, d. Adolfo, g. 1925 m., kilusi i Zvergdoni k., Pakruojo vals., iauli apskr., vidutinio valstieio eimos, gyvenanti Vilniuje, Vilniaus universiteto II kurso student, nepartin, netekjusi, lietuv, anksiau neteista, nusikaltusi pagal RTFSR BK str. 58-1 a, 58-8, 58-11. 3. Petras Brazauskas, s. Juozo, g. 1925 m., kils i Parupio k., Bir apskr., vidutinio valstieio eimos, gyv. Vilniuje, isilavinimas vidurinis, neveds, lietuvis VLKJS narys nuo 1945 met, LSSR pilietis, nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. rugpjio tarnavo Raudonojoje armijoje, apdovanotas medaliu U drs", nuo 1945 m. gruodio dirbo KGB tardymo skyriuje vertju, turi jaunesniojo leitenanto laipsn, anksiau neteistas. Padars nusikaltim pagal RTFSR BK str. 58-1 b, 58-8, 58-11. 4. Romualdas Jablonskis, s. Antano, g. 1922 m., kils i Papiki k., Kavarsko vals., Ukmergs apskr., vidutinio valstieio eimos, gyv. Kdainiuose, VLKJS narys nuo 1945 m., isimokslinimas - vidurinis, neveds, lenkas, LSSR pilietis. KGB dirba nuo 1945 m. Kdaini apskr. operatyviniu galiotiniu, turi jaunesniojo leitenanto laipsn, neteistas, nusikalts pagal RTFSR BK str. 58-1 b, 58-11.

167

5. Stanislava Niniavait, d. Vinco, g. 1923 metais, kilusi i Mendeni k., Tryki vals., iauli apskr., vidutinio valstieio eimos, gyvena Vilniuje, Vilniaus universiteto II kurso student, netekjusi, lietuv, SSSR piliet, nepartin, anksiau neteista, nusikaltusi pagal RTFSR BK str. 58-12. Parengiamojo ir teismo tardymo metu nustatyta: Teisiamieji A. ilius, P. Brazauskas, R. Jablonskis, A. Kanoverskyte yra nusistat antitarybikai, umezg ryius organizuodami antitarybin grup kovai prie tarybin valdi naudojant teror. Teisiamasis A. ilius stojo MGB kursus 1946 rugpjio mn., susipaino su P. Brazausku ir R. Jablonskiu ir nuolat susitikdami vienas kitam pasakodavo apie savo prieikas pairas ir nusiteikim prie tarybin valdi. Baigs kursus, A. ilius pradjo dirbti LSSR MGB antrame skyriuje operatyviniu galiotiniu, o P. Brazauskas - LMR ir KGB tardymo skyriuje vertju. Tada ir pradjo tikrj veikl prie taryb valdi. A. ilius, dirbdamas LSSR MGB 2 skyriuje operatyviniu galiotiniu, nuolat grobst visikai slaptus dokumentus, perspdavo asmenis, kuriems grs aretas, dl to vainjo Respublikos apskritis, paaikino nacionalinio pogrindio dalyviams MGB organ darbo formas ir metodus. A. ilius, gyvendamas viename kambaryje su P. Brazausku, 1946 m. vasario mn. susitar su juo 1946 m. vasario 26 d. vykdyti prie LSSR MGB 2 poskyrio virinink, vyr. leitenant J. Petkevii diversin akt, taiau t dien vykdyti teroristinio akto A. iliui nepavyko. 1946 m. kovo 5 d. A. ilius prisidengdamas tarnybiniu susitikimu pakviet pas save but vyr. ltn. J. Petkevii ir dalyvaujant teisiamajai A. Kanoverskytei j nuud ir ine lavon apgriaut buvus yd sinagogos pastat. Teisiamasis P. Brazauskas Lietuvos TSR vokiei okupacijos metu 1944 m. savanoriu tarnavo pas gen. Plechavii, moksi karo mokykloje. Dirbdamas LSSR MGB palaik nusikalstam ry, vykdydamas antitarybinius darbus su A. ilium. P. Brazauskas 1946 m. vasario mn. aptar su juo teroristinio akto prie J. Petkevii vykdym. 1946 m. vasario 26 d. P. Brazauskas nakt grs i darbo paadino A. ili vykdyti teroro akto prie vyr. ltn. J. Petkevii, po to A. ilius atsikl, apsireng, pasim pistolet ir ijo gatv.
168

Teisiamoji A. Kanoverskyte nuo 1946 m. vasario mn. pradjo nusikalstam veikl su A. ilium, jo pavedimu perspjo asmenis, apie kuriuos KGB turjo mediag apie j antitarybin veikl. 1946 m. kovo 5 d. A. Kanoverskyte A. iliaus bute kartu su juo dalyvavo nuudant vyr. ltn. J. Petkevii. Kaltinamasis R. Jablonskis LSSR teritorijoje vokiei okupacijos metais savanoriu tarnavo vokiei formuojamoje generolo Plechaviiaus armijoje ir moksi karinink mokykloje. Ivijus vokiei grobikus i Lietuvos, R. Jablonskis veng tarnauti Raudonojoje armijoje, susirio su viena i veikiani Ukmergs apskr. gauj. R. Jablonskis 1945 m. rugsjo-gruodio mn. ne kart susitiko su teroristu A. iliumi ir pareik jam savo antitarybines pairas. Teisiamoji S. Niniavait 1946 m. sausio mn. umezg ry su teroristu A. ilium, inodama apie jo antitarybin veikl ne tik neprane apie tai valdiai, bet ir vykd jo pavedimus. Karo tribunolas idstytu pagrindu pripaino A. ili ir P. Brazausk kaltais, vykdiusiais nusikaltimus, numatytus RTFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str.; A. Kanoverskyt pagal RTFSR BK 58-1 a, 58-8, 58-11 str.; S. Niniavait pagal RTFSR BK 58-12 str. Ir vadovaudamasis RTFSR BPK 319, 320 str. NUTAR: Antan ili, s. Antano, ir Petr Brazausk, s. Juozo, atimant suteikt jaunesniojo leitenanto laipsn ir vadovaujantis RTFSR BK 58-1 b str., nuteisti VMN (aukiausia bausme) - suaudyti ir konfiskuoti jam priklausont asmenin turt. Anastazij Kanoverskyt, d. Adolfo, vadovaujantis RTFSR BK 581 a str. nuteisti aukiausia bausme - suaudyti ir konfiskuoti jai priklausant asmenin turt. Romuald Jablonsk, s. Antano, vadovaujantis RTFSR BK 58-1 a str., nubausti laisvs atmimu, atliekant bausm darbo pataisos lageryje (ITL) 10 (deimt) met ir teisi atmimu, numatytu pagal RSFSR BK 31 str., iskyrus punkt d. 10 (deimt) metai su jam priklausanio asmeninio turto konfiskavimu ir atimti karininko - jaunesniojo leitenanto laipsn. Stanislav (Stas) Niniavait, d. Vinco, vadovaujantis RSFSR BK 58-12 str., nubausti laisvs atmimu, atliekant bausm darbo pataisos
169

lageryje (ITL) 10 (deimt) met, ir teisi atmimu, numatytu BK 31 str., iskyrus punkt d. 5 (penkeri) metai. Tarpininkauti TSSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiume, kad bt atimtas medalis U drs". Bausms atlikimo pradia laikyti: R. Jablonskiui - nuo 1946 03 27; S. Niniavaitei - nuo 1946 kovo 8 d. Nutarimas kaltinamiesiems gali bti apskstas kasacijos tvarka TSRS Aukiausiojo teismo karinei kolegijai per karo tribunol per 72 val. kiekvienam nuteistajam teikiant nutarties nuora. Pirmininkaujantis Rumiancev Sekretorius Ivanov (B. b. Nr. 41227, T. 1, p. 282-290). SSRS A u k i a u s i o j o teismo karins k o l e g i j o s p o s d i o nutartis Iraas i SSSR Aukiausiojo teismo karins kolegijos posdio protokolo Nr. 107/15,1946 m. lapkriio 15 d., Maskva. SVARST: Antanas ilius, s. Antano, g. 1926 m., kils i Smiltini k., Teli vals. ir apskr. LSSR, lietuvis, isilavins, neveds, neteistas, nuo 1938 m. faistins jaunimo organizacijos narys, buv. VLKJS narys, LSSR MGB operatyvinis galiotinis, jaunesnysis leitenantas. MGB dirba nuo 1945 m.; Petras Brazauskas, s. Juozo, g. 1925 m., kils i LSSR Parpio k., Bir apskr., gyv. Vilniuje, LSSR, lietuvis su viduriniu isilavinimu, neveds, neteistas. Nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. rugpjio tarnavo Raudonojoje armijoje, fronte apdovanotas medaliu U drs", buv. VLKJS narys. LSSR NKGB tardymo skyriaus vertjas, jaunesnysis leitenantas. MGB nuo 1945 met; ir Anastazija Kanoverskyte, d. Adolfo, g. 1925 m., kilusi i vergdn k., Pakruojo vals., iauli apskr., gyvena LSSR, Vilniuje, lietuv, mokosi Vilniaus universiteto II kurse, netekjusi, neteista, 1946 m. rugsjo 12 d. LSSR VRM kariuomens Karo tribunolo nuteisti aukiausia bausme. Antanas ilius, s. Antano, ir Petras Brazauskas, s. Juozo, padar nusikaltim pagal RSFSR BK 58-1 b, 58-8, 58-11 str., Anastazija Kanoverskyte, d. Adolfo, - pagal RSFSR BK 58-1 a, 58-8 ir 58-11 str. NUTAR: Antanui iliui, s. Antano, Petrui Brazauskui, s. Juozo, pasitar nutar skirti jiems aukiausi bausm.
170

Anastazijai Kanoverskytei aukiausi bausm pakeisti dvideimia met katorgos darb. TSRS Karo kolegijos teisjas TSRS Karo kolegijos sekretorius tarnyb., kpt. Lukovskis Pavedimas v y k d y t i mirties b a u s m 1946 02 15 skubos tvarka TSRS Aukiausiojo teismo karins kolegijos justicijos generolas pulkininkas ULRICH pranea TSRS KGB A skyriui, TSRS kariuomens vyr. prokurorui, LSSR VRK kariniam prokurorui: LSSR VRM karo tribunolo 1946 m. lapkriio 12 d. nuosprendis lieiantis - Antan ili, s. Antano, ir Petr Brazausk, s. Juozo, nuteisti pagal RSFSR BK str. 58-1 b, 58-8 ir 58-11 AMB aukiausia mirties bausme patvirtinta vis instancij. Ir prao Js pavedimo nustatyti gyvenamj viet pilnamei eimos nari - Tvyns idavik ir juos represuoti. Pranea, kad iandien mano duotas LSSR VRM kariuomens karo tribunolo pirmininkui pavedimas - tutuojau vykdyti mint nuosprend. Priedas: TSRS MGB A skyriaus 3- tom byla. A. iliaus eimos l i k i m a s Tvas Antanas ilius, g. 1894 m., mir 1981 m. Motina Ona ilien, g. 1907 m., mir 1965 ar 1966 m. Antanas, g. 1926 m., suaudytas 1946 11 27. Stas, g. 1930 m., gyvena Teliuose, traktorininke. Adolfas, g. 1930 m., gyvena Teliuose. Petras, g. 1932 m., gyvena Vilniuje. Val, g. 1935 m., gyvena Teliuose. Juozas, g. 1937 m., mir Teliuose 1995 m. Maryt, g. 1940 m., gyvena Lauksdyje, Smiltyns k. Vincas, g. 1942 m., mir Teliuose 2006 m. Onut ilit-Papiningien, g. 1944 m., gyvena Vilniuje, gydytoja. Salut ilit-Varkalien - augintin, g. 1944 m., gyvena Teliuose, augina 2 snus ir dukr.
171

Tebesant Antanui kaljime, buvo suimtas Antano tvas, kur 1946 m. laik Vilniaus KGB rsyje, bet nerad kaltinamosios mediagos, paleido. eima pus met vargo be tvo. tai k 1997 m. pasakoja autoriui apie eimos kelion tremt A. iliaus brolis Petras ilius: 1948 m. vasario 18 d. KGB i Lauksds sukviet kaimynus su veimais; sukrov juos ms daiktus, eima pasim maisto (duonos, laini), pririo gyvulius prie veim ir su vaikais, gyvuoju inventorium (vyresnieji eimos nariai jo psti, lydimi liaudies gynj" ir NKVD kareivi), pasiekme Telius. Ten veimus su gyvuliais pririo prie saugumo kiemo tvoros. Gyvuliai, tarytum nujausdami ms nelaim, bliov. Stribai ir saugumieiai suvar A. iliaus eimos narius kiem, nakt traukiniu, gyvuliniuose vagonuose su maisto atsargomis, drabuiais ir btiniausiais virtuvs rakandais atve Lentvar. Lentvaryje traukinys stovjo tik 3 minutes. Stribai ragino greitai rengtis, ilipti i traukinio, pasiimti daiktus. Kol ilipom i gyvulini vagon, prajo pora minui. Daikt pasiimti nespjom. Tada vagon oko stribai ir pradjo mtyti daiktus lauk. Imestas piinis puodas, krisdamas pateko ant geleinkelio bgi ir suduo, pabiro uks. Mes pasimet rankiojome likusius ryulius. Traukinys po 3 minui pajudjo. Daug maisto, kur sune kaimynai Teliuose, taip ir nuvaiavo nespjus pasiimti jo i vagono. Traukiniui nuvaiavus Vilniaus link, susidjom ryulius krvel ir gindamiesi nuo alio, trepsjom aplink j, nes vasaris buvo altas. Stribai i kakur gavo arkl su veimu, sukrovme j likusius ryulius, susodinome mauosius vaikus ir ginkluot strib bei kareivi lydimi pajudjome Kaitros" gamyklos kryptimi, kur buvo sikrs lageris. Ten kelias valandas stovjome prie 2 aukt gyvenamo namo. Konvojus, apsups iedu, laik automatus nukreiptus ms pus. Tvelis labai isigando ir pasak: Vaikai, man regis, kad mus ia suaudys. egnokits!" Mes su aaromis akyse persiegnojome, bet vi nesigirdjo. Aprimome. Konvojus dar kart patikrino atvetj sraus. Konvojaus virininkas pasak: Js pasiliksite ia, lageryje, kuriame teks dirbti." Kokie i ms darbininkai, - pagalvojo Petras: tvui - 56, motinai - 39, Stasiui - 20, Adolfui - 18, Petrui - 16, Valei - 13, Juozui - 11,
172

Marytei - 9, Vincui - 6, Onutei - 4 metai". Mus apgyvendino tame dviej aukt name. Jame ibuvome vien mnes. Per t laik atve kelet eim i Auktaitijos ir Marijampols, i viso apie 50 moni (Storpiri eim nuo unsk, ukausk, Baron, Gabs eimas nuo Anyki - ivetas dl snaus ir dviej dukr - 30 met Stass ir 18 met Renatos). Kovo pabaigoje visas eimas sunkveimiais atve Lentvario geleinkelio stot, sulaipino du gyvulinius vagonus ir prijung prie kito traukinio, riedanio Maskvos kryptimi. Vaiuokite, - sako konvojaus virininkas, - Sibir pas baltsias mekas". Ir taip lydimi konvojaus, kuris buvo sikrs treiame vagone, pajudjome neini. Tvas mus ramino: Nebijokite, vaikai, nuvaiav Sibir pasistatysime ledo namus ir gyvensime kaip tas ledo karalius". Buvo kovo pabaiga. Teko vairiose stotyse stovti po kelet dien. Ms vagonus atkabinjo, stumd, prikabinjo. Pagaliau balandio pabaigoje atsidrme Tiumens srityje, Zavadovsko geleinkelio stotyje. Sibire dar buvo iema. I kolkio jauiais pakinkytomis rogmis atvaiavo ms sutikti. Ms eim isive Nikolajevo kolk Kelias komunizm". Mes isigandome, pamat, kad atvaiavusieji visi buvo driskiai. Kolkio kontoroje vl sura ms daiktus ir iskirst vairiems darbams. Petr ir Juoz - kirsti miko, tv - prie arklidi (joje buvo tik keletas arkli, kiti - jauiai) kaip priirtoj-arklinink. Supratome, kad darbininkai reikalingi, darbo bus, bet valgyti patys neturi ko. Mes pamatme labai skurdiai gyvenanius vietinius gyventojus. Buvo aiku, kad ir jie neturi ko valgyti, blogai gyvena. Pradioje nuve jauiais mik kirsti malk; atjus pavasariui, iskirst lauko darbams. Mes nemokjome rus kalbos, tad griebms mokytis ir sigyti specialybs. Tvas iek tiek mokjo rusikai. Rus kalbos kursuose rusikus odius rame lietuvikomis raidmis. Petras ir Adolfas imoko kombainininko padjjo specialybs, Adolfas - traktorininko, kitas brolis dirbo arklidse su arkliais ir jauiais, sesuo Stas - prie kombaino sukabintoja, jauniausieji - Vincas, Maryt, Val ir Onut moksi. Vasar ive u 20 km lauko darbams, kur buvo pastatyti lauko nameliai, ten sdavau, pjaudavau javus, ien. I rajono, be vyresny173

bs leidimo, niekur ivaiuoti nebuvo galima. Ruden vl visi grdavome namus. Taip praslinko penkeri metai. 1953 m. ili eima atsisveikino su sibirieiais. Ms nenorjo ileisti, nes laik mus geriausiais darbininkais. Komendantas prajus penkeriems metams tremties uklaus savo vyresnyb, k su mumis daryti. Gautas atsakymas: Paleisti". Ir mes ivaiavome Lietuv. Susidj savo ryullius, traukiniu grome Telius. Petras gro mnesiu vliau, nes jam reikjo baigti remontuoti traktori. Gr Smiltyni k. radome nam uimt kit moni. Apsistojome pas kaimynus. Gyventojams isikrausius i ms namo, grome savuosius, prim kolk. Petras, sigijs vairuotojo specialyb, liko dirbti Teliuose. Stasel pradjo dirbti Masio" gamykloje, Adolfas sidarbino telefonistu. Stas 1955 m. itekjo u Petro Vagnoriaus, mir 1977 m., paliko eis vaikus. Brolis Adolfas apsived 1958 m., dirbo telefonistu, augina 5 vaikus, dabar gyvena Teliuose, gijo traktorininko-mechaniko specialyb. Petras ved 1961 m., moksi Kauno technikos mokykloje, dirbo elektromechanik, dabar gyvena Vilniuje, gieda Katedros chore, augina du vaikus - Broni ir Narut. Val netekjusi dirbo Masio" fabrike, dabar pensinink, gyvena Teliuose. Brolis Juozas ved 1960 m., dirbo elektriku Klaipdoje, vliau suvirintoju prie melioracijos darb, mir 1995 m. Sesuo Maryt itekjo ir dirbo Smiltynje savo tvikje, vyras - mechanizatorius. Vincas gyveno Teliuose, dirbo vairuotoju (mir 1997 m.). Sesuo Onut Papiniginien itekjusi turi sn, baigusi Medicinos fakultet, dirba gydytoja Vilniuje. S. Niniavaits b y l a nutraukiama Pabaltijo karins apygardos karo tribunolo nutarimas Nr. 1/21-61 Sudtis: pirmininkas - justicijos papulkininkis Reetnikovas. Nariai: justicijos papulkininkis Petrovskis ir Baskatovas. 1961 m. birelio 20 d. numatyta tvarka perirj posdyje Pabaltijo karins apygardos karinio prokuroro protest dl LSSR VRK karo tribunolo 1946 m. rugsjo 12 d. nuosprendio, kuriuo: Stanislava (Stas) Niniavait, d. Vinco, g. 1923 m., kilusi i LSSR Maldn k., iauli apskr., nuteista pagal RSFSR BK 58-12 str. laisvs atmimu 10 met ir teisi apribojimu 5 metams (kitiems ioje byloje teisiamiesems A. iliui, P. Brazauskui, A. Kanoverskytei, R. Jablons174

kiui is protestas netinka). NUTAR: S. Niniavait teisme savo kalt pripaino, kad ji 1946 m. sausio mn. susidjo su A. ilium ir inodama apie jo antitarybine veikl ne tik neprane tarybiniams organams, bet ir vykd jo antitarybinio turinio pavedimus. Proteste keliamas klausimas pakeisti S. Niniavaitei nutart - nutraukti byl nes joje nra nusikaltimo sudties tokiu pagrindu: kaip matyti i byloje esanios mediagos, sakoma proteste, S. Niniavait 1946 m. sausio mn. susipaino su KGB darbuotoju A. ilium, kuris atjo pas j but ir prane, kad KGB yra prie j mediaga apie jos antitarybin veikl ir kad j rengiasi aretuoti, be to, A. ilius jai prane, kad KGB organai rengiasi u antitarybin veikl aretuoti P. Drevin, Naginskait ir Borisevii, ir pra S. Niniavaits apie tai praneti minimiems asmenims. Taiau S. Niniavait atsisak ipildyti A. iliaus praym. Proteste toliau kalbama, jog tikrinant i byl S. Niniavait apklausoje liudijo, kad 1945 m. lapkriio mn. su ja kalbjosi du KGB darbuotojai ir uverbavo j bendradarbiauti su KGB saugumo organais. Po kiek laiko pas j but atjo KGB darbuotojas A. ilius ir pra praneti vyskupui Boriseviiui, jog jis bus aretuotas; ji atsisak ipildyti A. iliaus praym ir veiksm suprato kaip provokacij (byla Nr. 327, T. 1). I bylos mediagos matyti, kad S. Niniavait 1945 m. gale i tikrj buvo uverbuota bendradarbiauti su saugumo organais. Tokiu bdu, nurodoma proteste, byloje trksta rodym, patvirtinani, kad S. Niniavait inojo apie A. iliaus antitarybin nusikalstam veikl ir pild jo pavedimus. Perirjs bylos mediag ir papildomai tikrindamas, nustat, kad protestas ir jo padarytos ivados yra pagrstos, apygardos Karo tribunolas, vadovaudamasis TSRS ir Sjungini respublik baudiamojo proceso pagrindu 48 str., nutar: protest patenkinti, LSSR VRM kariuomens karo tribunolo 1946 m. rugsjo 12 d. nuosprend, dl Stanislavos (Stass) Niniavaits, d. Vinco, pakeisti, o byl apie j trkstant nusikaltimo kali, baudiama tvarka nutraukti. Originalas pasiraytas: Tikra: Pabalt. srities KT narys papulk. /pas./ Bakatovas
175

A. Kanoverskyts laikas autoriui (raytas ios knygos autoriui prie kelet met) Gerb. pone Viktorai, Js laikas ugriuvo mane kaip sniego lavina. Skaudu grti praeit, 1946-j met pradi, bet a visada norjau suinoti, nors iek tiek to, ko neinau arba beveik neinau. Kartais man paiai atrodo, kad tai buvo komarikas sapnas, kuris tssi beveik vis gyvenim. Nemanoma atsakinjant anketos klausimus pateikti visas aplinkybes, igyvenimus. Jei Jums tikrai rpi ir tai tikrai reikalinga, naudinga Lietuvai, sutinku atmintimi dar kart perbristi kanios lauk. A esu paraiusi atsiminimus, kuriuos labai noriai ileist ne viena leidykla, bet neleidia finansiniai sunkumai. Taip ir guli jie pas mane, nes nenoriu, kad klajot po pasaul, kad prie j prisiliest ne tik kankiniai, bet ir budeliai. Js susipains su mano byla, o a ne - a niekada jos nevariau. J vart ir kaip norjo, taip komentavo KGB talkininkai, iki i dien paversdami mano gyvenim pragaru. Jei Js galtumte (jei galite sau leisti man nepasiekiamai brangi kelion) atvaiuoti Panev. Paskaitytumte mano uraus (be kita ko, i met sausio mn. pirmajame Nemuno" urnalo numeryje ispausdinti Rudenlis Lukikse" - mirtininks uraai. Tai trys su puse mnesio, praleisti mirtinink kameroje). Be to, noriau igirsti Js pasakojim, t suinoti apie A. ili. Mums reikt labai labai pasidalyti tuo, k kiekvienas igyvenome. Gyvenu viena. Laiko ir vietos susitikimui utenka, atsiminim gal visai parai taip pat utekt. Biau Jums labai labai dkinga, jei t galtumte papasakoti apie mog, su kuriuo mane susiejo tragedija. Visas pasakojimas - ne deimt lap, todl negaliu parayti visko i naujo. Jie parayti irdies krauju ir aarom. Jei nortumt perskaityti - reikt susitikti. A Vilni atvaiuoti dabar nebegaliu dl kelioni pabrangimo. Jei taip anksiau - tuoj pat vaiuoiau ir iekoiau Js. O dabar galiu atsakyti tik Js klausimus. 1. P. Dreviniui praneiau, kad jam gresia aretas ir kad inias apie j teikia Kostas Kubilinskas. 2-3. Tragedija Anktojoj vyko 5- dien, gal apie 12 val., o gal vliau. Numanau, kad tai buvo kovo 5 d., nes mane aretavo po 3-ij ar 4-i dien (aretavo kovo 9 d. - aut.) nakt bute, kuriame gyvenau pas eimininkes lenkes Bogdanovi Auktaii g. 27 (Paupio rajonas).
176

4. A. ilius prisistat kaip ekistas, atnedamas man kvietim atvykti pas major Morozov. Tai buvo 1946 m., tikriausiai, vasario mn, nes vykiai klostsi labai greitu tempu. 5. Po teismo - 3,5 mn. vienutje, mirtinink kameroje Lukikse. 1946-j pabaigoje mirties nuosprendis pakeistas 20 met katorgos. Vl Lukikse, tik kitoje rsio atakoje. 1947 m. pavasarjant - etap. 1947-j ruden pasiekiau Norilsk kur staiau 8 metus. Paskutinieji nepilni dveji metai - Mordovijos lageriuose. Po vis komisij man buvo nubraukta likusi bausm ir 1956 m. gruodio 19 d. atjo praneimas. Gruodio 22-j gavau Zubovopolianovske sovietin pas ir parvaiavau Lietuv. Lietuvoj man vietos nebuvo. Virum bedugns liept prajus, ird duria. O motin mano, Lietuva, stoviu prie Tavo dur. Maniau, grim mano vsime abi t laukt vent kodl mane kaip svetim sulaiko Tavo slenkstis? Tai kur dabar man eiti, tai kur sava man bti? Kaip geleis kaitinta ilgi keliai rekrt. Arba: ...Lemtimi paymta kakta... Kiek nujus, tiek grus... Svetim ir savj plakta ia atsineiau kryi. iia mano Golgota, ia mano giesm, kryiaus medis aknis ia leido, ia minkiausia pagalv gult akmenlis po veidu. ilius, KGB, Lukiks... Ms daug mirties belaukiani... ...Vl girdiu - duris rakina... Skauda, skauda, skauda! Kauki dantimis grandins brolius veda audyt.
177

Tardo nakt, m u a nakt, Nakt ir s u a u d o . Nuo mirties tik vienas raktas Ir m a n e besaugo. Ived. Ir jie ijo. Nei lydt, nei laidot. Gal m a n a s duris prajo inakt tik per klaid...

Atsiliepimai apie nuteistuosius laikrai straipsniuose


Stas Niniavait Kas tu toks, iliau?" I vis pakampi ia, man liepdami urayti tai, k igyvenau kaljime, lageriuose... 1945 m. gruodis. Neatsimenu dienos. Palpje Pakalns 3-13 gyvenau pas Aleksandr Miklaeviien, kurios vyras, ininierius, kaljo Ras kaljime. Gyvenom 3 moterys. Ponia - koki 40 met, dukt Irut - gal penkiolikmet, ir a, 22 met Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakulteto lietuvi kalbos II kurso student, poet", populiari tarp student, inoma raytojams. T atmintin vakar nekrenamoje virtuvje, pasiildiusi kok litr vandens ant elektrins plytels, ploviau galv. Pasibeld duris. Ponia Miklaeviien leido jaunuol rus karininko uniforma, puikiai kalbant lietuvikai. - Ar ia gyvena Niniavait? A muilina galva pasisakiau esanti ta pati" ir papraiau kambar. Isigandau. Nepabaigiau plauti galvos, pusiau muiluot susukau rankluost ir jau kambarin... eiminink ijo virtuv. Baiss buvo laikai. Aretai, aretai, aretai... Kaipgi neisigsi, juk buvau ruden sulaikyta, dviej saugumiei nakt prie savo nam. Jie buvo nusived kakieno tui but, vis nakt gsdino, verbavo, kad dirbiau jiems, praneiniau apie student nuotaikas.
178

Maai tesupratau tada rusikai. Prigsdin liep pasirayti, kad dirbsiu, o jei ne, tai tuoj aretuosi. K daryti?" - galvoju. Jau 5 val. ryto, o mane vis tardo ir gsdina. - K daryti? Imsiu, pasiraysiu ir tiek jie mane tematys... Taip ir padariau. Pasiraiau... Tai buvo, berods, spalio pabaiga, ta naktis, kai grau i Raytoj sjungoje vykusio literat susirinkimo. O dabar, mans nesulauk, pasiunt savo mog. Nekvaili. Jaun, gra ir lietuv", - pamaniau jusi ir pamaiusi t jaunuol. - Kas js ir ko norite i mans? - paklausiau beveik grubiai. - Js vaiuosit Trykius Kaldoms? Uvaiuokite Telius, spkite vyskup Borisevii, kad j aretuos. O ir jus seka, renka inias, uved agentrin byl", - skubiai ir tyliai kalba tas mogus, kol nra eimininks. - Kodl js kreipiats mane? Vaiuokit pats, jei jums tai rpi... A studijuoju, priklausau jaunj raytoj sambriui, man patinka Taryb valdia ir nieko nenoriu inoti, - ataunu. - Ech, js manimi nepasitikit, o a jus, kaip poet, pastu i Teli gimnazijos, - tsia sveias". - Tai kas js toks? I kokios staigos? Kas siunt? (A tvirtai sitikinusi, kad jis provokatorius. Tyia saugumas pasiunt gra, kad mane velt ir pasodint...) - Kada nors suinosite, kas a, o dabar a matau, kad js mans bijote... Ir a suinojau... Antanas ilius. Pamaiau j Saugumo rmuose vis sudauyt, nuskust, el to jaunuolio, kuris buvo pas mane t vakar... Ibalusius, laikytus 7 mn. priplkusiose saugumo kamerose, atved mus sal, kur buvo susirink visi saugumo darbuotojai. Teismas - parodomasis, gsdinamasis... Kad kiti saugumo darbuotojai susimstyt... Painau tik poet Nastut Kanoverskyt ir Antan ili, tnakt matyt. Susodino eil. Antan ili, dar du saugumo leitenantus: Brazausk, Jablonsk (rodos, tokia pavard), mane ir Nastut. Tai bent vienos bylos dalyviai, net vienas kito nepasta! Teismas skelbia kaltinim Antanui iliui. Jis nuuds verbavimo
179

skyriaus virinink Petkevii 1946 m. kovo 6 d. (per Ugavnes) Anktojoje gatvje Nr. 3, kur ilius gyveno pas kakoki moter. Nuud? U k? Kaip? Rusika kalba plaukia pro ausis. A lyg prasmengu nebt, nebesuvokiu nieko... Tai vl girdiu sakini nuotrupas, matau prieais sdint karo tribunol, vieno karininko veidas net graus, su juodais antaki lankais. Jie visi sots, o mes alkani, suvyt lyg bulvi balti daigai, i rsio besitempi viesos ruoel, krintant pro maulyt kameros langel. ilius visas sutins, mlynas. Jam, berods, 20 met. Teismas skaito ir skaito kaltinimus. Liepia atsakyti tai vienam, tai kitam. A nesuvokiu, k atsakinja, nes man niekas neinoma. Pasirodo, tas Antanas ilius moksi Teli gimnazijoje. Buvo emesnje klasje negu a. Lyg per migl ikyla veidai paaugli berniuk, kurie per pertraukas, sutik mane gimnazijos kieme, ceremoningai sveikindavosi: Labas, poete, labas, poete..." ilius buvo vienas i t paaugli. Ivijus vokieius i emaitijos 1944 m. ruden, imta mobilizuoti jaunim, A. ilius, lyg Teli dvasininkijos globotinis (tarnaudavs miioms), stojs Tarybin armij. Pateks KGB mokykl. Taip atsidrs Vilniuje, saugumo organuose, taps verbavimo skyriaus darbuotoju, kurio virininku buvo tas nuudytasis Petkeviius. Abu lietuviai. A. ilius painojo visus agentus, kurie sksdavo mones saugumui. Jis inojo, kada bus vykstama gaudyt mikini (saugumo terminais - valyti mikus nuo bandit). A. ilius spdavo mikinius apie saugumiei ivykas"... davo saugumo mons. (Taigi - juk mons!) O mikiniai, kurie su maieliais ijo mikus, argi ne mons? O j knai, suguldyti turgavietse, ar ne moni knai? Be to, tas A. ilius pats turdavo verbuoti agentus. Petkeviius sak iliui atvesti savo but student Nastut Kanoverskyt, jaun burbuliuk mergait su juodom kasytm ir j uverbuoti Savo bute ilius ir nuuds Petkevii. Baigsi teismas, skaitomas nuosprendis: - Antanas ilius - mirtis! - ...Brazauskas - mirtis! - Anastazija Kanoverskyte - mirtis! - Jablonskis - 1 0 met! - Stas Niniavait u nepraneim pagal 58-12 str. - 10 met!
180

Visi tie berniukai - saugumo darbuotojai. Gal a ir nebiau gavusi deimties, gal bt utek penkeri met, jei ne mano baigiamoji kalba" teisme. Usikrtusi savo bendros bylos jaunuoli drsa, ypa po Antano iliaus kalbos, ir a panorau bti heroj. Kai iliaus paklaus, koks jo paskutinis noras, is atsak: - Atiduokit, suaud mane, batus tvui, kur irgi kankinate saugume. Teisjai kak numyk... Dar atsimenu, kai j pavadino vrimi, udiku, jis atov: - A nuudiau ne mog, o blog. Jis kenk ms tautai - dalyvavo udynse ms broli, var nipinjim tarp lietuvi, per j daugelis atsidr Sibire... Reikjo ukirsti keli jo piktadarybms! Pagaliau svied kaltinim paiam teismui: - Js vis Lietuv pavertt itisu kaljimu, nortumt paversti kapinynu, taiau nebijom js! I ms kraujo gls suyds, ms viet stos imtai! Jaunas dvideimtmetis idealistas, norjs Lietuv matyti laisv, neturtingo kininko snus i emaitijos... O saugumo akimis - banditas, vrikai nuuds tarnybiniame poste karinink, berods, kapiton, lietuv Petkevii. Kai jam prikio, kad praliejs lietuvio, savo brolio, krauj, Antanas ilius atov: - Idavikas turi ti! O tas, kur a nuudiau, buvo savo tautos idavikas! Klausydama tokios kalbos, supratau, kad jis ino mirsis ir nepuola isterijon. Jo kalba udeg mane... Todl, kai mans paklaus, k a turinti pasakyti, pareikiau: - Man gda bti tarp i moni! (Teisjai palankiai susivalg, manydami, kad imsiu keikti savo bylos mones, versiu vis kalt udikui iliui, kuris, vos vien kart aplanks mane, sugebjo painioti, per kur patekau kaljiman, praudiau save...) O a tsiau: - Jie - didvyriai! Kovojo dl Lietuvos laisvs. (Teisj veidai itso.) O a? Kas a? Rpjo man tik okiai, gras vyrai, dar literatra ir teatras. Man gda alia j sdti. A neverta sdti alia Lietuvos didvyri! Toliau niekas nebeklaus. Ijo teismas. Vl atjo. Perskait sprendim.
181

Ir man buvo taip skaudu, kad mane nuo j atskyr, kad a neverta mirties. Taip. Bna gyvenime minut, kai gali u visus ir kartu su visais stotis prie sienos... Ilaipino mus prie Lukiki vart nakt. Nastut atidav iliui savo ilt skar. Jie - mirtininkai - juokavo. Ilgai buvom Lukiky. Nastutei pakeit mirties sprendim katorga. Mane po Stalino mirties reabilitavo, tik jaunysts negrino... O kur tie jaunuoliai? ilius? Brazauskas? - Mirtininkai. Stasele mano, ...Atvaiuosi mano lau - kambarl, kurio net langai iri iaur. Valgysim valgykloj. A nieko neturiu. Pas mane nepasiildysi nei prie eimos idinio, nei palepinti Tave kaip vieni galsiu. Vis savo gyvenim idalinau kitiems... Nusivylusi a? Nemoku ir toliau nemylti moni ir netikti. A tik keniu. K pasakyti Tau prie susitinkant? Visuomet pergyventos tragedijos nublanksta. Naujosios atrodo didesns... A imokau gyventi nesisksdama... Grus neturjau nei darbo, nei pastogs, netgi duonos... Ar raiau? Kentjau, neraiau, o dabar jau 3 metai vl neikeniu... viesullis? Maas, bet nors apgaudinju save..." I laiko, rayto Stasei Niniavaitei 1965.VII.16, Panevys Suinojusi, kas Nastut Kanoverskyt-Suylien gyvena Panevy, nuvaiavau, susiradau j. Vis nakt grm kav ir nekjom. Nastut sudivusi, menkut, juoduke, deganiom akim, sveria 43 kg. Rao eiles, pakrik nervai, nemiega... Myli dukrel, nort dirbti, bti reikalinga... Neduoda jai dirbti redakcijoj, para skund seni komunistai, kam iai leidia vadovauti literat breliui... - Ko tu sielvartauji, kad neprileidia prie valdios lovio", diaukims, kad valgyt duoda, - Raminu. - Nastut, atleisk, kad veriu tave prisiminti t teism, bet man reikia isiaikinti paiai, kas tas ilius? Ko jis siek? Ar jis veik vienas, ar buvo pareigotas lietuvikj nacionalist? Turbt buvo su pogrindiu susijs? - A irgi taip manau. - Kaip?
182

- Kad jam buvo duotas nurodymas. - Kaip jus sugavo? - Rodos, ili sum stoty su lagaminais... Jis norjo pabgti Kai m tardyti, idav mane, - kalba Nastut. Ir tuoj priduria- - bet a jo nekaltinu, ne! Ten papuols visus iduosi, kai ima kankinti. Ir staiga nusuka kalb. - Ar atsimeni, Stase, kaip tu mane per sien imokei Morzs abcls? - Dabar pati nebemoku. - Tu beldei, o mane nutvr sargybinis ir karcer pasodino. Bet a neidaviau, su kuo kalbjausi. Gerai, kad vasara buvo. Taiau ten taip gelianiai alta, kaip ledaunj... Ir valgyt nedav, tik vandens ir truput duonos. Dabar nebeiksiau. Su viena suknele, basniria... - Dievuli, a stebiuosi tavimi, kad tu tokia energinga, dirbi, kuri ir dabar eilraius, o a? - K tu, - atauna Nastut. - A - darbinink, o tu - reisier. - Kokia a reisier... Juokas vienas... Ir abi atsidustam: Praudm jaunyst be savo valios, be jokios smoningos veiklos". - Ar tu atsiadi visko, k mes pergyvenom? Nusispjauni savo paios kanias, nekenti iliaus? - inai, Stase... O vis dlto ilius, vesdamas mane susitikti su Petkeviiumi, turjo pasakyti, k rengiasi daryti. Man turjo bti palikta apsisprendimo teis... O a tebuvau aklas atsitiktinumo rankis... Ir u tai nejauiu pagarbos jam, tam iliui... - Bet juk tu teisme j gynei, atidavei jam paskutin ksn ir ilt antklod, tada turbt kaip ir a laikei j didvyriu... - Vis tiek jis man turjo leisti apsisprsti... inoma, a niekad nebiau jam buvusi bendrinink tokiame darbe. Ne. Ne. A dabar raau ir galvoju: kokios mes naivios. Juk kova yra kova. Juk ilius - ne patilts banditas, apipls praeiv, o sitikins arba tikintas vyresni, kas reikia kovoti, reikia vaduoti Lietuv! O vaduoti reikia sunaikinti okupantus, ilaisvinti kalinius, ukirsti keli Sibir... Dieve! Dieve! Tik baisu, kad visi tie, kurie siund jaunim kloti galveles u laisv Lietuvos, patys tnojo lyg pels po luota... Tnojo, iki viskas nurimo, o tada sulindo iltas vieteles, nusipirko lengvsias
183

mainas, pasistat namus, j vaikai sulindo partij - ir umiro t laisv", t Lietuv. O dabar patyliukais tyiojasi patys i savs, sakydami: - Gera Taryb valdia!.. Vok, tik nelok! Kas jau buvo tas ilius, tas, tik - ne karjeristas! Kalba Vilnius". 1989 m. birelio 14 d. Nr. 29, p. 13. Mindaugas Bloznelis Anapus b a r i k a d " Daug inome didvyrikai pasiaukojusij - miko broli, nemaai ir klasting idavik. O buvo ir toki tautiei, kurie usikrov dvigub rizik - neva tarnavo okupantui, nors i tikro jam visaip kenk, tbtinai kovojo. Vienas toki - Antanas ilius (g. 1926 m.), emaitis i Teli valsiaus Smiltini kaimo. Darbioje, religingoje ili eimoje augo 9 vaikai. 1938 m. stojo Teli gimnazij. Jis svajojo tapti kunigu ir vaiuoti Italij, pas salezieius. 1940 m. sovietin okupacija visus planus sulugd. Antanas 1943-1944 m. perskait Raudonj teror", tris Lietuvos archyvo" tomus ir kt. Dalyvavo moksleivi ateitinink veikloje. Daug jo bendraklasi ir draug 1944 m. pavasar stojo Vietins rinktins dalinius, taiau ilius liko tsti mokslo. Buvo nusiteiks prie bolevikus jau vien dl to, kad sovietin valdia persekiojo tikiniuosius, griov religij. Be to, ir ugniau Lietuvos nepriklausomyb, apie kurios atkrim svajojo dauguma jo bendraami. ilius galvojo, kad soviet valdia Lietuvoje ilgai netruks, padtis greit pasikeis, dirbti NKGB nereiks, o fronto ivengs. Kpt. Ulanovas jam idav paymjim, jog jis yra Teli NKGB bendradarbis. I tviks jis danai atvaiuodavo Telius, nakvodavo pas tet. Vl balandio vakar nujo toliau nuo Teli geleinkelio stoties Kretingos kryptimi. Itrauk apie 20 bgvini, msi atsukinti bgi sandr tvirtinani vart verles. 1945 m. rugpjt Vilniuje pradjo veikti NKGB mokykla. Artimiausias jo draugas, su kuriuo gyveno tame paiame kambaryje, buvo Romualdas Jablonskis. Su juo ilius buvo artim pair. Kalb184

damasis su Jablonskiu A. ilius danai isakydavo savo nenor dirbti NKGB sistemoje. Po Kald A. ilius pradjo dirbti NKGB komisariate. Apsigyveno drauge su tuos paius kursus baigusiu jaun.leitenantu Petru Brazausku. Darbu NKGB buvo labai nepatenkintas. A. ilius stengsi nepasiduoti nei savo jausmams, nei savo staigos grsmingai rutinai. A. ilius, matyt, intuityviai stengsi suvokti tikrsias verbuojamj nuostatas, j patikimum ir per juos spti apie galim pavoj visai nepastamiems, taiau patriotikai nusiteikusiems monms. Perduoda spjim Eiiki partizanams, spja apie numatom arkivyskupo Reinio sumim, spja student, Kubilinsko draug, apie rengiam sumim pagal Kubilinsko teikiam mediag. Dirbo J. Petkeviiaus vadovaujamame poskyryje, susipaino su visais slaptais dokumentais apie asmenis, kuriems gresia sumimai, taip pat kurie uverbuoti. A. ilius aptiko daug mediagos apie profesori B. B. Baliuk. Nusprend spti j pats. 1946 m. sausio 26 d. ivaiavo Kaun. Ten kun. B. B. Baliukui A. ilius prisistat ess NKGB karininkas ir spjo, kad rengiamasi suimti kunigus Daugnor, Kleiz, Viryt ir epul, kad NKGB ieko kunig Jazo, Polonskio, Jukeviiaus, o kunigams tonitai, Poiui, Ambrazeviiui, Blynui jau irgi uvestos bylos, taip pat rengiamos Alperaviiui, Lapei, Gustui, Jokubauskui, Raiiui, Zdaniui, Zenauskui ir kitiems. A. ilius prof. B. B. Baliukui atskleid NKGB uverbuot kunig, kuri slapyvardiai algiris, Eys, Joskauda, Kalvis, patriotas, imkus, Kodas ir kt., tikrsias pavardes. inoma, A. ilius puikiai suvok, kad jau vien iuo savo ygiu jis pasmerk save suaudymui. Vasario pradioje ilius atsitiktinai nugirdo i Maskvos atvaiavusio NKGB majoro pokalb su Petkeviiumi, i kurio iaikjo, kad rengiamasi suimti Teli vyskup Borisevii. Vyskup A. ilius gerai paino, pats Telius vaiuoti negaljo. Band kalbinti i Teli kilusi student. ilius nusprend eiti pas Vilniaus arkivyskup ir per j spti. ilius kancleriui perdav apie rengiam vyskupo Boriseviiaus sumim.
185

ilius pasiymdavo savo ura knygutje pastebtas sekamj pavardes, taip pat vairi agent duomenis. Taip jis utiko Kaiiadori ateitininkams rengiam byl, kurioje figravo mokytojos Onos Grakauskiens ir mokinio Kukarako pavards. ilius nuvaiavo Kaiiadoris, perspjo Kukarako tvus. Kart A. ilius atsitiktinai pas kakur darbuotoj pamat ratel, kad kun. Polonskis slapstosi viename emaitijos vienuolyne. Buvo rengiamasi suimti j, taip pat kunigus Antan Rakevii, Antan Bak (Upynoje), A. ikn (Akmenje). A. ilius vaiuoja Kaun pas rektori kun. Gruod, is paadjo perspti kunigus. ilius jau anksiau laiksi nuostatos, padti bet kuriam mogui, patekusiam NKGB tinkl. Skyriaus virininkas Petkeviius garsjo sugebjimu plsti savo voratinkl - verbuoti vis naujus agentus. A. ilius suvok, kad jo virininkas ypa pavojingas tiek savo energija ir patirtimi, tiek ir nuomumu vykdant pareigas. 1946 m. kovo 1 d. Petkeviius A. iliui paved palaikyti ry su anksiau iliui inoma studente Nasta. A. ilius nusprend Petkevii vilioti pas save but, pakviets susitikti su vienu i jam pavest informatori. Nusprends Petkevii likviduoti savo bute, A. ilius planavo tai atlikti kovo 6 d., treiadien. ilius pakeit dat - antradien, kovo 5 d. Nuudyti mog ilui buvo labai sunku. Galbt esant treiam mogui bus lengviau prisiversti. Dar bdamas NKGB kursuose A. ilius susidraugavo su Bir gimnazij baigusiu petru Brazausku. 1944 m. iem stojo Vietins rinktins Marijampols karo mokykl. Atjus sovietinei armijai buvo mobilizuotas, dalyvavo uimant Klaipd ir likviduojant Kuro grup, apdovanotas medaliu u narsum, o karui pasibaigus pateko NKGB kursus. Jie apsigyveno dviese Anktojoje gatvje. Abu nesidiaug darbu NKGB (P. Brazauskas dirbo vertju). P. Brazauskas inojo apie A. iliaus ketinim atsikratyti J. Petkeviiaus. Vis dlto ilius susitar, kad jei jam teks sslptis pogrindyje, P. Brazauskas ts A. iliaus veikl. Kovo 5-osios ryt ilius prane Petkeviiui, kad 13.30 val. susitikimas su Uosiu".
186

Jau einant susitikim su Petkeviiumi Nasta skundsi, kad ji labai nenori susitikinti, i viso turti koki nors reikal su NKGB. ilius j nuramino, kad daugiau jai su Petkeviiumi susitikinti nebereiks. 13.40 val. jie jau buvo iliaus bute. ilius pakviet Nast ir Petkeviius pradjo pokalb. ilius labai jaudinosi. Apsisprends ilius hanteliu smog Petkeviiui galv, taiau is pradjo prieintis, vyko grumtyns, kol gal gale Petkeviius nebejudjo. ilius buvo labai susijaudins. Tai pastebjo students, kai jis atjo susitikti su savo kambario draugu Brazausku Ugavni blynus. Buto eiminink su dukra gro apie 20 val. namus ir rado netvark, pastebjo taip pat kraujo pdsak. Isigandusi dukt tuojau pat nuskubjo NKGB ir prane budiniajam. but pasisti NKGB darbuotojai rado J. Petkeviiaus asmeninius ir tarnybinius dokumentus. ilius pasak Petrui Brazauskui, kad likvidavo savo virinink. ilius buvo tikras, kad niekas jo netars, todl nujo savo darb NKGB komisariate. Ten j ir sum. Sum ir kambario draug Petr Brazausk. inoma, juos iauriai kankino. 1946 m. rugsjo 12 d. Karo tribunolo sprendimu Vilniuje Antanas ilius ir Petras Brazauskas nuteisti mirties bausme, kuri 1946 m. lapkriio 15 d. patvirtino SSRS Aukiausiojo Teismo Karin kolegija. Nuosprendis A. iliui ir P. Brazauskui vykdytas nedelsiant. Nasta taip pat buvo nuteista mirties bausme, taiau Karin kolegija jai mirties nuosprend pakeit. Kauno diena", 1999 m. liepos 19 d. Prof. Ona Voverien Kas gali pavergt k a l n u o s erel? Jo laisvje plasnojanius sparnus suglaust?.." Apie kalin ir poet Anastazij Kanoverskyt-Suylien A. Kanoverskyt-Suylien gim 1924 m. gruodio 22 d. virgdin kaimo vienkiemyje (dabar Pasvalio r.), vidutinio kininko Adolfo Kanoverskio ir Emilijos umskyts-Kanoverskiens eimoje, tvo Adolfo ir senelio Jurgio Kanoverskio statytame name. eimoje augo dvi dukros: Anastazija ir jaunesnioji Birut.

187

Anastazija moksi Spilgi ir Pakruojo pradinse mokyklose, vliau - Linkuvos gimnazijoje. ia ir uklupo j 1940 m. birelio 15 d. Vyko ateitinink kongresas. Po piet, ikilmi metu, kunigas Adolfas Suinskas atsistojo ir pasak: Popietin programa nutrksta...Nebus nei dain nei lauo - rus kariuomen pereng Lietuvos em..." Ir, susigriebs u galvos, sukniubo ant kds. is prisiminimas i A. Kanoverskyts knygos Tekdama sustingo saul" (Kaunas, 1995 m.). Vilniaus grinimo Lietuvai proga Adolfo Kanoverskio rpesiu buvo ipjaustintas kryius ir pastatytas prie kelio virgdin kaimo lauke. Po tuo kryium butel su ratu pakasme, kad po kiek laiko mons inot, kokia diaugsminga proga jis atsistojo saugoti virgdin lauk", - rao A. Kanoverskyt-Suylien. Mintoje knygoje pateikiama 1940 met rugsjo mnesio moksleivi nuotaika: Mokslo metai prasidjo. Klasje nuo sienos dingo kryius, jo vietoje atsirado Stalino portretas. Nebebuvo tikybos pamok, pradjome mokytis rus kalbos, kurios kakodl mms nenoriai. Dingo nuoirdumas, i mokyklos m trauktis tiesa, pradjo belstis baim. I pradios negarsiai, bet jau ji buvo u kiekvieno ms nugaros. Dar neaiki, nelabai suvokiama, bet ji jau buvo... Kakas kreiduotu, lent valomu skuduru apaudo Stalino portret, ir to kako" niekas nemato". Klasje idavik nra, o inspektorius kumiu dauo stal ir grasina. Baim jau gauna pavidal. Su baime pas mus ateina Vienyb, Pasiprieinimas, visai naujai suvokiama Tvyns meil. <...> Ir ms mylima Salomja kita veido puse mus atsisuko. Didiausias sukrtimas - j mokyklos direktoriaus ir geriausi mokytoj tremtis. Pirm kart patirtas skausmas - isiskyrimas su itremiama mylima drauge Elyte...Pirm kart veikta baim prie valding eiminink, priskynus i jos darelio glb tulpi ir spraudus jas iveamai draugei rankas. Ne gli jiems tada reikjo, - vliau prisipasta knygoje Anastazija, - bet a graiai aukljama gimnazist". Tada pirm kart jaun smon perskrod bolevizmo genocido esms suvokimas: Lietuviais esat js gim, Todl ir turite prat,
188

Nes plaioje sovietinj tvynj To v a r d o - LIETUVA - neturi bt. Ne mokytojus, ne direktori T ryt a p r a u d o j o Linkuva, T ryt be v a r p be Reguiem (Tarp nakties ir dienos")

1944 m. Anastazija baig Linkuvos gimnazij, stojo Panevio mokytoj kursus. Prasidjus antrajai rus okupacijai, atvaiavo Vilni, stojo Vilniaus universitet studijuoti lietuvi kalbos ir literatros. Diaugsmo kupina jos irdis, tik nra su kuo pasidalyti. Rao laik tvikn ir vienas sakinys nulemia vis jos tolesn gyvenim: Gedimino kalne supasi vliava, gaila, ne trispalv". Vliau - tardymas pas NKGB major Petkevii, antaavimas,verbavimas. O tuo tarpu tvikje...itraukos i jos knygos: Didj ketvirtadien tik ijs mik pasislpti nuo mobilizacijos ms kaimynas, mano ankstyvos jaunysts draugas Kaziukas Petreviius, buvo nuautas. <...> Vien dien, nieko tikro nesuinoj, sugriuvo ms namus liaudies gynjai, visk ivert, tvel isive. Mama tuo metu sunkiai sirgo, kelet dien ar net savaii temperatra laiksi 40 laipsni. Tie gynjai" ivelka mam i lovos, apsisiautusi kailinukais, suima u kailini atlap ir trenkia sien. Nugrina pastato ir vl sien. O ratus - namin audekl ir laini palt, grdus, dvirat. Kas tik imama.<...> Prie miko prisiglaudusius Kuoling kaimo gyventojus apsupo kariuomen - kirto baslius, tais basliais mu mones, vienas pusgyv artojl m u galvos, kitas u koj, met sunkveim ir ve kaip malkas. Kur ve? Gal Pakruojo NKVD bstines, o gal iki kakokios pakels.<...> Vincas Bagulionis po eilinio tardymo, po kankinimo gro i Pakruojo. Kelias tolimas - prisdo ant griovio krato pailsti... nugrimzdo aminj poils. <...> Girti stribai grauol Bajorin Onyt netyia" gryioje prie stalo nuov...". Kai Anastazija moksi Vilniaus universitete antrame kurse, pas j atjo NKVD kareivio uniforma vilkintis Antanas ilius ir teik kvietim atvykti NKGB majoro Morozovo konspiracin but. Vliau
189

A. ilius j aplank dar kelet kart: lydjo pas tardytojus, mok nepasiduoti baimei ir likti savimi. T kart A. ilius atved pas agentros verbavimo virinink Juoz Petkevii. J tard, jai grasino. Vl paskaitykime jos knyg: Blykia dme iplauks iliaus veidas... Atsilos u stalo, persiuts Petkeviius. <...> Girdjau v. <...> A negaljau suvokti, kas vyko, kur a ir k turiu daryti. <...> ilius pasak, kad dabar jau galiu eiti namo. Atrodo, kad atsiprainjo mans, bet kitaip pasielgti jis negaljs. Majoro Petkeviiaus inioje buvo 400 byl. 400 viesiausi Lietuvos inteligent lauk aretas. Reikjo rinktis: vienas niekas ar 400 viesiausi tautos moni. Iliko atminty tik paskutiniai iliaus odiai: O dabar eikite ir pranekite, jeigu js galite tai padaryti." Negaljau. Vliau - iaurs tardymai...Ir slaptojo MGB teismo sprendimas: Antan ili - suaudyti! Petr Brazausk - suaudyti! J bendrabyliams - Jablonskiui - deimt met, Stasei Niniavaitei - deimt met. Pirmieji trys buvo nuvesti mirtinink kameras. Anastazija - vienintel tarp 60 vyr mirtinink. Mirtininke Anastazija - vienutje, kitose mirtinink kamerose - vyskupas Boriseviius, kunigas, kakurio partizan brio vadas, kiti vyrai... Gyventi nebuvo lemta, joki ygdarbi nevykdiau, nei garbs, nei ilgos atminties nenusipelniau, - mst Anastazija. - K galiu nuveikti per mnes, o gal per savait? Gal jau tik dien o gal jau valand? Dabar a galiu tik graiai ir ididiai numirti... Juo ariau sivaizduojamos mirties, tuo didesni valios pastang reikjo. <...> Paskutinis pasirengimo laikas - ne toks jau trumpas... Tam, kad nedrebdama prie duobs atsistoiau vien kart turjau iki jos imt kart nueiti besirengdama. Paskutinis pasirengimo takas - pareikimas, kad nenusisuksiu, kad irsiu tiesiai atsukt autuv..Nenusisuksiu ir neusimerksiu...A nebijau, js bijokite." Vis daniau naktimis trinksi durys, skamba raktai, ingsniai. Iveda... Atveda... Ateina ta naktis, kada iveda mano bendrabylininkus ili ir Brazausk..." Antanas ilius ir Petras Brazauskas buvo suaudyti 1946 m. lapkriio 18 d. Rengiasi miriai ir Nastut.Kameros sienoje rastos svarls gaballiu rao Testament:
190

i paskutin nakt v a i g d e i krintant ir miriai liauiant keliais p a s duris, js irdis raau testament tegu krauj laais manieji odiai kris... Palieku j u m s takeli g e l s v a u k s Ir lauko altinlio tryktanius perlus, Palieku (jeigu v a k a r o sulauksiu) Pripylus iburi e e r u s gilius. Palieku meil, didel, nemari, Koki tik mirtanti irdis tegali jaust, Palieku v a s a r a s s k a m b i a s kaip var Ir em LAISV, atpirk krauju.

Tik paskutinmis gruodio dienomis A. Kanoverskytei buvo praneta, kad 1946 m. lapkriio 15 d. Maskvos sprendimu jai mirties bausm pakeista dvideimia met katorgos. Paskui buvo ilgi atuoneri metai Norilsko ir dveji - Mordovijos lageriuose. Nepalo, iliko. 1956 m. pabaigoje ji gro Lietuv. tvik grusi svetima pasijutau. Lietuv grusi Lietuvos neberadau... Svetimieji Lietuvoje jauiasi eimininkais es, o a, Lietuvoje gimusi, ir augusi, svetima," taip apie savo gyvenim grusi ra Anastazija. Ji itekjo. Gim Jrat, o po pusmeio mir vyras. Anastazija dirbo svetimus savo prigimiai darbus: sskaitininke, buhaltere, o laisvalaikiu vadovavo meno saviveiklai. Gavo pasilym dirbti miesto kultros namuose, bet po trij mnesi KGB virininkas Steponas Kionas pareikalavo ieiti i darbo arba tapti jo pagalbininke. Taip ir liko krovja, o apdovanojimus u jos scenarijus, u kultros renginius gaudavo kiti, patikimi ir itikimi soviet valdiai. Tuo visada rpinosi KGB Panevio skyriaus virininkas S.Kionas ir deganti niekuo nepagrsta neapykanta miesto partijos sekretor Teofil Bitinait. Visk ikent buvusi mirtininke Anastazija KanoverskytSuylien. Vargus ivargusi, nuoskaudas nuslopinusi sulauk Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Su diaugsmo aaromis akyse Anastazija lydjo trispalv Panevio, Kauno, Vilniaus gatvmis, giedojo ne vieno primirt Lietuvos himn, o perlaidojant partizanus palaikus, graudiai j paklaus:
191

emele gimtoji, motule ventoji, I alpulio ilgo atbudus, Kodl mus varge ineiojus, Soiausij ksn atidavei Judui? (Rauda") Viena po kitos pasirodo Anastazijos knygos. 1994 m. ijo A. Suyliens poezijos rinkinys Tarp nakties ir dienos". Eilratyje Nakt" autor vl grta mirtinink kamer: Vl girdiu duris rakina... Skauda, skauda, skauda! Kauki dantimis grandins Brolius veda audyt. Tardo nakt, mua nakt, Nakt ir suaudo. Nuo mirties tik vienas raktas Ir mane besaugo. Ived ir jie ijo... Nei lydt, nei laidot Gal manas duris prajo inakt tik per klaid... 1995 m. ileista jos autobiografin knyga Tekdama sustingo saul", kurios priede Erki pauktis" spausdinami 1993-1994 metais parayti eilraiai. Juose poet ireikia savo nerim komunistams sugrus valdi: Po tviks dangum giliuoju Vakarei blyksint vir galvos, Labiau nei iaurj ilgesys kamuoja: Doros, Teisybs ir... lietuvikos kalbos. Treioji knyga Ipuikliai vaikai" - eiliuota pasaka vaikams, ileista 1998 metais, o 1999-aisais pasaul ivydo ketvirtoji knyga Ta giesm neigiedota". Eilratyje Kalt" autor kalba apie dvasinius ms praradimus metaforomis: tai usnyn ir svri laukas, ikirstas sodas, nugriauta vienkiemio gryia, paniekintas rugys ir linas, ir galustal ne broliui skirta.

192

O atleiskite, tviks iekanios vls, I k a p s o d y b a s u e l d m e tak. Ne i meils altinio, matyt, atsigrm, Net ir s a u svetimi, nepastami tapom.

Yra tokia legenda, kad Vytautas Didysis, vesdamas lietuvius algirio m, kviet: Drsiau m, broliai lietuviai! Mes turime laimti! Su mumis - protvi karygi vls!" A. Kanoverskyt-Suylien ms dienomis rao: I pelki, rsi nukankinti, sudeginti, Pakilkit ir eikit per Lietuv Procesijoj vento Velyk sekmadienio Altoriuose js kentjimo liepsnos. Matydama visuotin dvasin nuopuol, poet nebetiki Lietuvos gyvybingumu ir mogaus prisiklimu doresniam gyvenimui, todl viltingai kreipiasi Viepat Diev: Viepatie, panors mirusius priklei, Meldiame - gyvuosius i mirties prikelk, Sisk dar kart emn ugn Prometjo, Tik neleisk mums meils prie olos prikalt. (XXI amius", Nr. 74, p. 7, 2000 m. rugsjo 27 d.; vilgsnis", prof. Ona Voverien Mirtininke", rubrika Skiriama Treiajam Lietuvos moter suvaiavimui. ymiosios XX amiaus Lietuvos moterys"). Apsidiaugiau, gavusi pirmj 2003 m. laisv" numer su Mindaugo Bloznelio straipsniu Umirt kovotoj eliai". Iki iol t jaun moni Antano iliaus ir Petro Brazausko, buvusi NKVD leitenant, tragedijos kontrai buvo neryks, tarsi miglose itirp j buvusios bendrabyls Anastazijos Kanoverskyts likime. Praeidama pro KGB rmus visada sustoju prie ra j sienose surandu t jaunuoli pavardes, tarsi juos aplankau. J tragedijos istorija - viena reiausi. Neinau kodl. Gal dl to, kad NKVD majoro Juozo Petkeviiaus pavard asocijuojasi su strib leitenanto Vytauto Petkeviiaus pavarde. O gal ir dl kit prieasi i tragedija savotikas tabu. Manau, kad Lietuvos aido" skaitytojai turi j suinoti. ie sovietinio reimo kankiniai, jauni idealistai, tikj,
193

kad jie gali sustabdyti kruvin blog, verti tautos moni pagarbos ir vakuts Vlini nakt. 1940 metais prasidjusi rus okupacija jo ir tv planus sulugd. Raini tragedija jam giliai sir ird. Vokiei okupacijos metais Lietuvoje buvo daug raoma apie raudonj piktadarybes Lietuvoje 1940-1941 metais. Antanas tuo ypa domjosi: susipaino su Lietuvos archyvo" mediaga, skaudiai sielojosi dl nuudyt ir itremt Lietuvos moni, ypa seneli ir vaik. Ugriuvus antrajai sovietinei okupacijai, jis gavo aukim rus kariuomen. Nenordamas eiti svetimj kariuomen, jis pasirinko kit, jam valdios valdios pasilyt keli - stoti milicijos mokykl. I ten pakliuvo NKVD mokykl Vilniuje. A. ilius tikjosi, kad soviet valdia Lietuvoje ilgai netruks, padtis Lietuvoje pasikeis, dirbti NKVD nereiks, o fronto tokiu bdu ivengs (Bloznelis M. Umirt kovotoj eliai // laisv. - 2003, Nr.l, p.64-70). Apsigyvens su bendrakursiu Petru Brazausku, pasitar nutar, kiek tik leis j jgos, gelbti persekiojamus tautieius. A. ilius dirbo NKGB majoro Juozo Petkeviiaus vadovaujamame kulto skyriuje. A. ilius tvark asmenines ir agentrines bylas moni, kuriems grs sumimas ir kuriuos buvo nutarta verbuoti. Suinojs, kad Kunig seminarijos prof. B. B. Baliukui gresia pavojus bti suimtam, jis ryosi 1946 m. sausio 26 d. nuvaiuoti Kaun ir jam praneti. Kunigui jis prane, kad rengiamasi suimti buvusius ateitinink vadovus kunigus Daugnor Kleiz, epul, Polonsk, Jukevii, tonit, Po, Ambrazevii, Blyn, Gust Lap, Jokubausk, Alperavii, Rai, Zdan, Zenausk. Jis taip pat vardijo informatorius, kurie slpsi po slapyvardiais Eys", algiris", Joskauda", Kalvis", Patriotas", imkus". A. ilius perspjo ir vyskup Vincent Borisevii apie jam gresiant sumim. Kai V. Borisevii sum, A. ilius suprato, kad niekaip negals sutrukdyti pratingos tautieiams J. Petkeviiaus veiklos. Tada jis ir nusprend, kad vienintel ieitis - blog sunaikinti. Buto eiminink su dukra grusi apie 20 val. namo rado bute netvark: nulaut didij kambarin gl, suplyt uuolaid, taip pat pastebjo kraujo pdsak. Nedelsdama prane NKGB budinia194

jam. Tuoj pat atvyko NKGB darbuotojai, bute rado J. Petkeviiaus asmeninius ir tardymo dokumentus. T pat vakar sum A. ili, P. Brazausk, po keli dien Anastazij Kanoverskyt. Sum tv, emgbistai reikalavo, kad jis savo sn prakeikt. Tvas atsisak t daryti ir dar spjo sn peregnoti, kai j vilko i kameros. 1946 m. rugsjo 12 d. sovietinio karo tribunolo sprendimu Antanas ilius, Petras Brazauskas ir Anastazija Kanoverskyte buvo nuteisti suaudyti. J bendrabyliams Jablonskiui ir Stasei Niniavaitei teismas skyr 10 met kalti. Pirmieji trys nuvesti mirtinink kameras. Mindaugas Bloznelis savo straipsnyje cituoja Antano iliaus eilrat, kuris isako jo gyvenimo credo. Nors sako jie, kad ms maa, Kad mes itirps laas jros vandeny, Mes kantriai neam skausmo la, irdy brangios Tvyns meil nemari. Kas gal pavergt kalnuos erel, Jo laisvje plasnojanius sparnus suglaust, Iplt Tvyns meils iburl, Ir ateitim laisva tikt udraust. Ateis diena, kada matys, K galim mes, tie niekinami, skriaudiami, Kada sugr kaljimuos Kalj broliai, Tvynei - laisve, mums ramybe neini. (Bloznelis M. // Ten pat, p.70). Anastazija Kanoverskyte buvo vienintel mergait tarp 60 vyr mirtinink. Kitose kamerose tada buvo vyskupas V. Boriseviius, kakurio partizan brio vadas, kiti vaikinai. Vliau A. Kanoverskyte savo knygoje Tarp nakties ir dienos" ra, kad ji tada msiusi. ...Gyventi nebuvo lemta, joki ygdarbi nevykdiau, ilgos atminties nenusipelniau... K galiu nuveikti per paskutin mnes, o gal savait? Gal jau tik dien? O gal tik valand?.. Dabar a galiu tik graiai ir ididiai numirti... Juo ariau sivaizduojamos mirties, tuo didesni valios pastang reikjo. O pasirengimo laikas ne toks jau ir trumpas. Tam, kad nedrebdama prie duobs at195

sistoiau vien kart, turjau iki jos imt kart nueiti besirengdama. Paskutinis pasirengimo takas - pareikimas, kad nenusisuksiu, kad irsiu tiesiai atsukt autuv. Nenusisuksiu ir neusimerksiu. A nebijau! Js bijokite!" ...Vis daniau naktimis trinksi durys, skamba raktai, ingsniai. Iveda... Atveda... Ateina ta naktis, kada iveda mano bendrabylininkus ili ir Brazausk..." Antanas ilius ir Petras Brazauskas buvo suaudyti 1946 m. lapkriio 18 d. Rengsi miriai ir Nastut. Kameros sienoje ji rastos svarls gaballiu para testament: i paskutin nakt, vaigdei krintant Ir miriai liauiant keliais pas duris, js irdis raau testament Tegul kraujo laais manieji odiai kris. Palieku jums takeli gelsv auks Ir lauko altinlio tryktanius perlus, Palieku (jeigu vakaro sulauksiu) Pripylus iburi eerus gilius. Palieku meil, didel, nemari Koki tik mirtanti irdis tegali jaust, Palieku vasaras skambias kaip var Ir em laisv atpirkt krauju. Tik paskutinmis gruodio dienomis, kasnakt krpiojant igirdus ingsnius ir rakt skambjim, A. Kanoverskytei buvo praneta, kad 1946 m. lapkriio 15 d. Maskvos sprendimu jai mirties bausm pakeista dvideimia met katorgos. 1956 met pabaigoje A. Kanoverskyte gro Lietuv. ... tvik grusi svetima pasijutau. Svetimieji Lietuvoje jauiasi eimininkais es, o a, Lietuvoje gimusi ir augusi - svetima", - taip apie savo gyvenim ra grusi Anastazija. Ji itekjo. Tapo Suylien. Gim dukra Jrat. Po pusmeio mir vyras. Dirbo vairiausius darbus - sskaitininke, buhaltere, visuomeniniais pagrindais vadovavo saviveiklai, ra scenarijus kultros renginiams, pasirodydavo inuts laikratyje apie pavykus rengin. Panevio skyriaus KGB virininkas S. Kionas sil tapti jo pagalbininke, jai atsisakius, budriai saugojo, kad ji negaut joki apdovanojim
196

u kultros scenarijus, juos gaudavo kiti. Ypatinga neapykanta jai deg miesto partijos sekretor Teofil Bitinait. U k? Dl ko? Tik ji pati tegali atsakyti... O Anastazija ilgai sddavo naktimis ir ra eilraius apie Lietuv, jos gro, apie laisv ir meil, apie savo kanias. Su diaugsmo aaromis akyse Anastazija lydjo Trispalv Panevio, vliau Kauno ir Vilniaus gatvmis, giedojo daugelio pamirt Lietuvos himn, dalyvavo daugelyje partizan palaik perlaidojim, skaudiai sielojosi dl ms dien realybs: emele gimtoji, Motule ventoji, I alpulio ilgo atbudus, Kodl mus varge ineiojus, Soiausij ksn atidavei Judui? (Suylien A. Rauda) Viena po kitos pasirod Anastazijos knygos. 1994 metais ijo A. Suyliens poezijos rinkinys Tarp nakties ir dienos". Jis tapo bibliografine retenybe, kaip ir Dzkijos partizan Suaudytos dainos". Jos eilraiai persiraomi vieni nuo kit, kaip pokario kaimuose, o ileisti antrj j leidim nra pinig. Kaip ir nusipirkti iltesn rbel ar apav... Tokios ms dienos... Rinkinyje Tarp nakties ir dienos" poet danai sugrta mirtinink kamer: Vl girdiu - duris rakina... Skauda, skauda, skauda! Kauki dantimis grandins Brolius veda audyt. Tardo nakt, mua nakt, Nakt ir suaudo... Nuo mirties tik... vienas raktas Ir mane besaugo. Ived ir jie ijo... Nei lydt, nei laidot Gal manas duris prajo inakt tik per klaid? 1995 metais ileista jos autobiografin knyga Tekdama sustingo saul" (Irgi jau bibliografin retenyb). Jos priede Erki pauktis"
197

spausdinami jos 1993-1994 metais parayti eilraiai. 1998 metais pasirod jos eiliuota pasaka vaikams Ipuikliai vaikai", 1999-aisiais pasirod jos ketvirtoji knyga Ta giesm neigiedota". Savo eilraiuose poet sielojasi dl mus ugriuvusi negand dl neteisybs ir doros stygiaus. Ji rao: Po tviks dangum giliuoju, Vakarei blyksint vir galvos, Labiau nei iaurj ilgesys kamuoja: Doros, teisybs ir... lietuvikos kalbos. Eilratyje Kalt" autor kalba apie dvasinius ms praradimus metaforomis: tai usnyn ir svri laukas, ikirstas sodas, nugriauta vienkiemio gryia. O atleiskite, tviks iekanios vls, I kap sodybas ueldme tak. Ne i meils altinio, matyt, atsigrm, Net ir sau svetimi, nepastami tapom. Yra tokia legenda, kad Vytautas Didysis, vesdamas lietuvius algirio m, jiems kalbjo: Drsiau m, broliai lietuviai! Mes turime laimti! Su mumis ms protvi vls!" Poet tiki Lietuvos dvasinio atgimimo galimybe, mogaus prisiklimu doresniam gyvenimui, viltingai kreipiasi pagalbos Viepat Diev: Viepatie! Panors mirusius priklei, Meldiame - gyvuosius i mirties prikelk. Sisk dar kart emn ugn Prometjo, Tik neleisk mums meils prie uolos prikalt. (Voverien O. Mirtininke. // ymiosios XX amiaus Lietuvos moterys. Kaunas, 2000. - p. 163-168.) Lietuvos aidas", 2003.10.29, Nr.253

198

Prof. O. Voverien Mirtinink" (Santrauka) Prof. O. Voverien laikratyje XXI amius" rubrikoje, skirtoje ymiosios XX a. Lietuvos moterims, straipsnyje Mirtininke", pakartodama mintis, anksiau isakytas straipsnyje Kas gali pavergti kalnuose erel? Jo laisvje plasnojanius sparnus suglaust" kalins ir poets An. Kanoverskyts garbei pavent daug domi sentencij. Vilnius grainamas Lietuvai. Kiek diaugsmo Linkuvos gimnazijos moksleiviams. Ta proga graiai i piaustinetas kryius pakastas virgdin kaimo gale, kad po kiek laiko mons suinot, koki diaugsmo ini ji saugoja. Bet laikas keiiasi ir diaugsmas virsta nusivylimu, nes i mokyklos trauksi tiesa, seko laisv, nuo sienos klass dingo kryius, atsirado Stalino portretas, sek direktoriaus ir geriausi mokytoj tremtis, persmelk genocido esms supratimas, kur eilse Tarp nakties ir dienos" A. Kanoverskyte apibdino iais odiai t ryt be varp, be requem kap gul Lietuva". Dar didesn skausm sukl Gedimino kalnu besisupanti netrispalv vliava, Tvikje nelaims sek po nelaimi, tvel ivea, sergani motin ivelka i lovos, tranko galv siena, itremia; kareiviai basliais mua mones ir meta sunkveimius it malkas; vienas i kankinamj prisdo prie griovelio krato ir nugrimzdo amin poils; girti stribai grauol Onut netyia" nuov. Kanios, nusivylimai, noras protestuoti... Jau student bdama A. Kanoverskyte prie nor suverbuota KGB, prie savo vali tapusi vir Juozo Petkeviiaus udyni liudininke girdjo v, negaljo suvokti, kur ji yra ir k turi daryti. Nors buvo nekalta dl vykdytos mogudysts, pasmerkta mirti, gailjosi, kad gali ti joki ygdarbi nevykdius, belieka tik graiai ir ididiai numirti". Paskutiniai jos odiai rodo pasiryim: Nenusisuksiu ir neusimerksiu. A nebijau, js bijokite..." Vis daniau naktimis trinksi durys, skamba raktai, ingsniai ... Iveda... Atveda...". Kameros sienoje rastos svarls gaballis rayto Tastamento skiltyje paymi Palieku vasaras skambias kaip var ir em Laisv atpirkt krauju. Mirties bausm A.Kanaverskytei pakeitus 20 met katorgos darb, dar 8-eris metus teko ibti lageriuose, taiau ji nepalo. 1956 m. gro Tvyn, kurioje pasijuto svetima, nes svetimieji Lietuvoje jauiasi kaip namie, o jai - lietuvei teko dirbti juodiausius darbus. Visk
199

ikent mirtininke A. Kanoverskyte. Vargus ivargusi nuoskaudas nuslopinusi, sulauk Lietuvos nepriklausomybs atkrimui, o jos sulaukusi lydjo trispalv Panevio, Kauno, Vilniaus gatvmis, giedojo daugelio pamirt himn, troko gyvendinti Tvynje dor ir teisyb, nebetikjo Lietuvos gyvybingumu ir pra Viepaties Dievo Viepatie panors mirusius priklei, meldiame gyvuosius i mirties prikelk, sisk dar kart ugn Prometjo, tik neleisk mums meils prie olos prikalt". XXI amius" 2000 09 27. Nr, 74 Mirtininke". Skiriamas III Lietuvos moter suvaiavimui. Aldona erniauskien Ant tvyns a u k u r o " Petras Brazauskas gim 1925 m. lakriio 28 d. Parps kaime (Nemunlio - Radvilikio valsius), buvo antras vaikas gausioje Matildos ir Juozo Brazausk eimoje. I ei vaik uaugo keturi Petras ir trys jaunesns seserys Maryt, Angel ir Bron. Tvas Juozas buvo apsiviets mogus, mokjs kelias kalbas, turjs grai raysen, tad dirbo ratininku Nemunlio - Radvilikio ratinje. Mama Matilda Eidukait Brazauskien, kilusi i Kriaukli kaimo (netoli Parps k.), vis jaunyst tarnavo pas Latvijos kininkus, buvo gera eiminink. ems reformos metu (1922 m.), dalijant Parps dvar, Juozas Brazauskas gavo 8 ha ems. Ratininko darbas jam padjo greiiau sikurti. I miestelio Brazauskai persikel Parps kaim. Baigs Nemunlio - Radvilikio pradios mokyklos eis skyrius, Petras stojo Bir A.Smetonos vardo gimnazij. Tvo alga jam leido tsti mokslus. Petro bta gabaus gimnazisto. U ger mokymsi danai buvo atleidiamas nuo mokesio u moksl. Visi dstomieji dalykai vertinami tik gerais, daniausiai labai gerais paymiais, jis ypa domjosi istorija, karais, miais, ginklais. Lengvai imoko prancz, vokiei ,angl ir rus kalbas. Gavs kalb pagrindus, j moksi savarankikai. Brazausk eimoje kalbta, kad Petras gimnazij baig aukso medaliu. (Gimnazijos baigimo atestatas pedagog tarybos nutarimu stojantiems generolo Plechaviiaus armij buvo iduotas be brandos egzamin - V. A.) Petras turjs gra bals. Petras su didija savo klass vaikin dalimi an audring pavasar siauruku ivyko Marijampols karo
200

mokykl. Jau t pai met gegus 7 d. Marijampol atvaiavs generolas P.Plechaviius, surinks kursantus ir paaikins vokiei umaias panaudoti juos vokiei kariuomje, sak visiems isiskirstyti namus. Petras, kaip ir kiti klass draugai, gro Birus. Deja, ia lauk nauji gyvenimo ibandymai. Sugrus soviet okupacijai, 1944 m. spalio mn. Petras buvo mobilizuotas Raudonj Armija, tarnavo Ukmergje 253 atsarginiame auli pulke, o 1945 m. su Lietuvikja divizija nusistas front dalyvavo kovose dl Klaipdos, taip pat likviduojant Kurliandijos grupuot. 1945 m. birelio mn. Petras buvo apdovanotas medaliu U drs". Tais paiais metais i Lietuvikosios divizijos buvo nusistas NKGB kursus Vilniuje. Besimokydamas stojo i komjaunim. Baigs kursus (1945 12 20), gavo j. ltn. laipsn ir buvo paliktas Vilniuje. Kaip geras rus kalbos inovas, Petras paskiriamas LSSR NKGB tardymo skyriaus vertju. Jau besimokydamasis KGB kursuose, Petras susipaino su tokiu pat kursantu Antanu iliumi. Prie susipaindamas su Petru, Antanas jau buvo daug perskaits vokietmeiu atspausdintos literatros apie bolevik piktadarystes ir nusiteiks prie bolevikus (komunistus) jau vien dl to, kad sovietin valdia persekiojo tikiniuosius ir ugniau Lietuvos nepriklausomyb, apie kurios atkrim svajojo dauguma jo ir Petro bendraami. darbinti draugai (A. ilius verbavimo skyriaus darbuotojas) apsigyveno viename kambaryje. Abu tarpusavyje neslp bodjimosi savo darbu ir visa sovietine sistema. Prasidjo j pogrindin veikla... Antanas vainjo pogrindinink susirinkimus Kaune, slaptai inedavo verbuojam asmen bylas, spdavo mik (saugumo terminu), kada bus ukuojamas. Petras perdavinjo tardymo skyriuje surinktas inias apie dar nesuimtus kunigus ir j slaptus agentus, visai nemokantiems lietuvi kalbos tardytojams danai iversdavo tekst kalinio naudai, ne kart yra atms i atvesto tardymui j kompromituojanius ratelius. Abu vaikinai vardan Tvyns tarnavo okupantams jiems kenkdami. O tai dviguba rizika. Draugai buvo sutar, jeigu Antanui, likvidavus Petkevii, teks slptis pogrindyje, Petras ts jo veikl spjins
201

dvasininkus ir kitus persekiojamuosius o taip pat ir Antano artimuosius apie gresenti pavoj. T kovo 6 j gerai prisimena Petro draug student. Laike ji rao: Mes susitarme surengti Ugavni blynus ir kad Petras su Antanu ateis, kai mums baigsis paskaitos. Bet Petras atjo apie pietus ir susimsts stovjo peiaus atsirms. Po 18 val. atbgo Antanas kruvinu kiteliu ir papra mans iplauti kitel. Usidjs palt, ibgo darb. Tiesa, kai atjo Antanas, Petras j tuoj paklaus Jau?" Antanas patvirtino ir praomas nepasiliko. U poros minui sugujo gauja kagbist. Tuoj grieb Petr, paklaus, kur ginklas. Petras parod. Jie tuoj iupo, o Petras prijo prie mans ir pasak: Alles (viskas)". Ir mus ivar baisij KGB bstin..." Kratos metu rastas Petro sudarytas sraas, kuriame buvo surayti jam inom bendramoksli NKGB-ist, LSSR NKGB virininko Rozausko ir NKGB tardymo skyriaus darbuotoj pavards, adresai. Juos Petras ketino panaudoti ateityje vykdant numatytas operacijas. 1946 m. rugsjo 13 d. karo tribunolo sprendimu Antanas ilius ir Petras Brazauskas nuteisti mirties bausme, kuri 1946 m. lapkriio 15 d. patvirtino SSSR Aukiausiojo Teismo Karin kolegija. Nuosprendis vykdytas nedelsiant 1946 m. lapkriio 27 d. Petro draugs autorei laikai atvr ir dviej jaun irdi tragedij, Petro ir jos svajoni dl ateities neisipildymas. Laikuose irykja tvirtas Petro charakteris ypa sunkiomis gyvenimo minutmis. Laik autor ne kart pakartoja, kad Petras jos neidav. Nors pats ir nedalyvavo finale, j suaud, prie tai siaubingai kankin, nes jis neidav draug paslapi. Ir byloje, kuri, beje, vesta A. iliaus vardu, paymta ...mergin, neidav, sak, jog jos nieko neinojusios apie j veikl". Sumus Antan ir Petr, abi taip pat buvo aretuotos. Malvina prisimena: ... eias savaites vienutje 312 kameroje be kds be stalo. Tardymas naktimis. Neinia, neviltis. Po to paleido. Matyt, Petras neidav..." Mokytojai Malvinai teko mesti studijas, priverstinai pakeisti pavard, bti tampomai tardymui naktimis norint uverbuoti. Tik po pusmeio pavyko atsikratyti prievarta brukamo leifo. Liko sugriautos svajoni pilys, paeista jaunyst.
202

(1948 m. gegu per didij veim Petro eima (ttis Juozas, g. 1889 m., mama Matilda, g. 1899 m., seserys Maryt, g 1929 m., ir Angel, g. 1936 m. ir a, Bron, g. 1945 m.) buvo iveti Irkutsko srities, eremchovo rajon prie miko darb, i kur ttis negro (mir 1954 m.), o sesuts prarado sveikat ir dabar taip jau ilsisi ramybje. Brazausk eima nukentjo ir karo metais. Sudeg gyvenamasis namas, kiniai pastatai, teliko rsys. Nuomaus prieo sunaikinimo procese Petras nedalyvavo. Savo knygoje Tekdamas sustingo saul" Anastazija Kanoverskyte prisimena: Kai mus ved, sal buvo pilna uniformuot (ia buvo susirink visi saugumo darbuotojai, teismas parodomasis, gsdinamasis aut. past.). U teisj stalo tokiomis pat uniformomis vilkintys. Paskelbiama, kad mus teis "Sekretnyj sud MGB". Mano nuostabai, teis mus ne tris (Nata, poet St. Niniavait ir A. ilius), o penkis. alia iliaus stovjo dar du vaikinukai, tebevilkintys suniokotas, nevarias saugumiei uniformas. T vaikin nepainojau, nieko apie juos nebuvau girdjusi net ir tardym metu. Teisme igirdau j pavardes: Brazauskas, Jablonskis, ilius (ili i matymo Nata painojo aut. past.). Visi trys buv saugumieiai. Buv.. Ar buvo kuris i j tikras budelis? Ne... Ar jie visi trys buvo rezistentai? Matyt, taip. Jeigu ne, tai ar reikt jiems iandien prie t pai uniform vilkini teism stovti?" Malvina tarsi pratsia poets katorgininks mintis: "Labai jauni jie buvo, kartai msi apsaugoti Lietuvl! Bet prieas buvo per stiprus". Tenka paminti ir kitus du teisiamuosius toje paioje byloje. Poetei Stasei Niniavaitei, tada buvusiai antrakursei studentei, u nepraneim 10 met lagerio. "Mane po Stalino mirties realibitavo, tik jaunysts negrino", rao poet straipsnyje "Kas jis, tas Antanas ilius". St. Niniavait moksi toje paioje gimnazijoje (Teliuose) kaip ir A. iliaus, tik vyresnje klasje. Teisme ji iliaus neatpaino, o Brazausko ir Jablonskio visai nepainojo. "Tai bent vienos bylos dalyviai, net vienas kito nepasta (St.N.)". Romualdas Jablonskis NKGB j.ltn. 1944 m. pavasar buvs Marijampols karo mokykloje, o ruden partizanavs Kavarsko apylinkse. Su A. iliumi, kaip ir Petras, susipaino NKGB kursuose. Jablonskis taip pat buvo tikintis, kartais su iliumi kartu nueidavo banyi.
203

Teismas Sekretnij sud MGB" Jablonskiui, kaip ir Niniavaitei, skyr 10 met tremties. Savo knygoje A.K.Suylien suabejoja: Gal Jablonsk be reikalo teis? Gal jis buvo j tikrasis?" Gal? Tiesos ir jo tolesnio likimo neinau. O kokia Nastos nuomon apie ili? Juk jis j atved" katorg. Cituoju: Dar vienas tardymas, o gal tai ne tardymas, o vadinamoji akistata. Neinau, k pajutau, kai tardytojo kabinet ved ili nutirpau, susibavo em, pradjo aplink suktis sienos... Pirmasis jausmas, kur pajutau, buvo gailestis. ilius toks maas, pajuods, lubuojantis... Neirdamas stumdymus, jis truput pasuko galv mane ir springstaniu balsu tar: atleisk man..." Ar Nata atleido? Paskutinio susitikimo tardytojo kabinete metu ilius vl surado galimyb nibtelti: "Atleiskit". Cituoju toliau: "Gailesys vert mane elgtis ir atsakinti (k nebeatmenu) taip, kad ilius suprst,jog visk atleidiu, nekaltinu jo u savo likim. Gal ir biau kaltinusi, jeigu bt laisvje, o ne ia nukankintas..." Kaip didiausias kalts rodymas prie bylos buvo pridtas eilratis, kur nusirayt i bylos, laiku perdav Petro sesuo: Nors sako jie, kad ms maa, Kad mes itirps laas vandeny. Mes kantriai neam skaud la, irdy brangios Tvyns meil nemari... Kas gal pavergt kalnuos erel Ir laisvje plasnojanius sparnus suglaust, Iplt Tvyns meils iburl Ir ateitim laisva tikt udraust? Ateis diena, kada matys jie, K galim mes, tie niekinami, skriaudiami Kada sugr kaljimuos kalj broliai, Tvyns laisve, mums ramybe neini. Neinau, ar jis brolio. Galbt. Juk jis buvo simyljs savo krato mergait (Malvin Krikiukait aut. past.), kuri tuo metu moksi Vilniuje", rao Bron Balien. Petro Brazausko vardas tarp kit politini kalini suaudyt Lukiki kaljme, amintas ant buvusi KGB rm pamat iorins puss. Brazauskas buvo ukastas Tuskulnuose. Vliau bandyta j kau204

llius identifikuoti, bet jie taip ir iguljo tose paiose kamerose (i kuri juos ived suaudyti), sudti banan des. Dabar, tikiuosi, jog palaikai ilsisi Tuskuln kolumbariume". Ir kas galjo pagalvoti, kad po saugumieio uniforma, klusia siaub, baim, neapykant, plaka jaunos irdys, pasirengusios dvigubai rizikai, kad tik palengvint tvynaini kanias, spt apie jiems gresiant pavoj. Ir visa tai dl Lietuvos, akiratyje laisvos Lietuvos. J jau nebra. Bet yra mokslo ventovs, gimtins, kur t vaikin bebelsis buvimas vaikto j inykusiomis pdomis. Tragiki, verti tvynaini pagarbos vaikin likimai laukia aminimo. Nuorodos. Laikratis "iaurs rytai" Aid. erniauskiens straipsnis "Ant Tvyns aukuro" 2005.11.26, 2005.11.29, 2005.12.1 5 pusl.

205

Nutarimas aretui
207

A n t a n o iliaus b y l o s d o k u m e n t f a k s i m i l s

208

209

N u t a r i m a s pateikti k a l t i n i m

210

Paymjimas apie asmen

210

A. iliaus t a r d y m o datos Eil. Nr. Metai, mnuo, diena 1946 03 05 1946 03 06 1946 03 07 1946 03 07 1946 03 08 1946 03 09 1946 03 09 1946 03 09 1946 03 11 1946 03 11-12 1946 03 12 1946 03 12-13 1946 03 13 1946 03 14 1946 03 15 1946 03 15-16 1946 03 20 1946 03 21 1946 03 21 1946 04 02-03 1946 04 03 1946 04 04 1946 04 06 1946 04 08 1946 04 08 1946 04 09 1946 04 09 1946 04 09-10 1946 07 19 1946 07 30 1946 08 08 1946 08 08 I kam eros val. Nr. 20.00 20 20 40 40 46 46 46 46 46 46 46 46 46 4.30 8.00 17.00 17.30 7.10 15.25 4.00 22.15 5.35 16.35 16.00 2.45 16.35 16.20 16.20 16.25 20.20 16.30 15.40 1.20 20 24.00 20.30 40 40 40 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 23 22 23 36 er Nr. Kas kvieia Saugumo ministerijoje Rozauskas elnokov Rozauskas elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov Rozauskas Rozauskas Rozauskas Rozauskas Rozauskas elnokov Kas val. nukreipia kam kabinet kvieia 18 20 18 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20

1.
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32.

10.00 17.30 20.00 5.20 14.00 9.00 21.30 10.15 23.15 22.20 6.15 13.00 22.30 22.30 13.00 15.00 23.00 11.35 10.20 10.20 12.00 19.10 13.30 19.00 23.00

14.30

46 46 46 46 46 46 46 46 46 46 22 46 22 23

Rozauskas elnokov Rozauskas elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov elnokov

Tardymo terminas pratstas iki 08 14.

211

Nutarimas pateikti kaltinim

213

Payma apie A.iliaus eimos itrmim

214

Petro Brazausko b y l o s d o k u m e n t f a k s i m i l s Nutarimas paskirti kardomj priemon

214

Petro Brazausko tardymo datos


I kameros Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. Metai, mnuo, diena 1946 03 10 1946 03 11 1946 03 12 1946 03 13-14 1946 03 14 1946 03 14 1946 03 15 1946 03 16 1946 03 18 1946 03 25-26 1946 04 02-03 1946 06 08 1946 06 10 1946 06 10-11 vai. 15.15 40 10.31 11.30 22.00 13.00 21.00 22.00 12.30 12.00 22.30 22.20 13.00 11.14 22.30 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 50 50 50 14.45 15.00 6.10 15.05 0.15 0.42 15.10 13.30 4.00 3.14 15.00 14.30 2.04 Nr. kamer val. 18.15 Nr. Kas kvie- Kas nuia kreipia Leonovas Rozauskas Leonovas Leonovas Leonovas Leonovas Leonovas Leonovas Leonovas Leonovas kur kabinet kvieia 9 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 9 9 Pastabos

Data nenurodyta

Pratstas laikymas iki 0812

1946 06 22-23 22.15 1946 07 17 1946 07 17-18 21.15

33 20

3.00 18 0.30

Nuteistas 1946 08 12 N-6/8550. Siuniamas KT p-kui dl malons praymo.

215

Anastazijos Kanoverskyts b y l o s d o k u m e n t f a k s i m i l s Nutarimas pateikti kaltinim

216

Nutarimas pateikti kaltinim

218

A. Kanoverskyts asmens dokument faksimils

218

Stass Niniavaits b y l o s d o k u m e n t f a k s i m i l s
Orderis aretui Nr. 183

219

Nutarimas pateikti kaltinim

221

Nutarimas aretui

222

R o m u a l d o Jablonskio b y l o s d o k u m e n t f a k s i m i l s
Nutarimas aretui

222

223

N u t a r i m a s apie kaltinimo p e r k v a l i f i k a v i m

224

N u u d y t o KGB vyr. ltn. Juozo Petkeviiaus paso f a k s i m i l

225

Pabaigai
Kai kas mano, kad A. ilius ir jo bendraygiai nenusipeln tos pagarbos, kuri jiems reikiama ioje knygoje. Pernelyg nesikariuokime ir i anksto nesmerkime t, kurie savo pritarimu ar veiksmais prisidjo prie ios tragedijos ir jos baigties. Suprantama, kad ilius veik individualiai. Jo veiksm tikslas - matyti Lietuv laisv. Siekdamas io tikslo, jis nesiskait su priemonmis, ne visada pamatuotomis. Be abejo, A. ilius galjo pasirinkti kitus veiklos bdus: ne pasiimti bylas, o pasidaryti j kopijas ar iraus, i slapt KGB byl nusirayti informacij apie asmenis, kurie perduoda inias KGB tarnyboms apie patriot antitarybin veikl. Pasinaudojs slapta KGB mediaga apie asmenis, kuriuos rengiamasi suimti, A. ilius stengdavosi praneti jiems apie gresiant pavoj. Tai jis pranedavo asmenikai arba per tarpininkus (Niniavait, Kanoverskyt ir kt.). ilius man, kad paalins KGB kulto skyriaus vadov ir sunaikins kaltinamj bylas ilgesniam laikui sugriaus pranej tinklo darbo schem. Kilus pavojui kliti, jis tikjosi spsis pasitraukti pogrind. Tai liudija P. Brazausko apklausos protokolai. Sunaikinus vadov, turjo dingti visi pranej ir suimtj asmen sraai. Antanas ilius buvo priverstas skubti: jis suinojo, kad Kaun atvaiuoja komisija, kuri rengsi apkaltinti vienuol sileziet kunig J. Gust. Profesorius J. Gustas buvo baigs studijas Italijoje, per profesros mainus ivyks London, ten apgyns disertacij Sanskrito kalbos palyginimas su lietuvi kalba" ir gijs daktaro laipsn. Kaip premij jam skyr negrinam stipendij aplankyti bet kur Anglijos imperijos krat. J. Gustas pasirinko Indij. Grs Lietuv tarybins valdios metais, matyt, labai netiko valdiai. Buvo uvesta byla, ir rengiamasi j suimti. 1946 m. kovo 6 d. turjo atvykti komisija i Maskvos. A. ilius baiminosi, kad J. Petkeviius gali pastebti, jog trksta pranej ir rengiam suimti asmen byl. P. Brazauskas patar A. iliui su J. Petkeviiumi susidoroti iki kovo 6 d. Taiau J. Gustas vliau vis tiek buvo suimtas, nuteistas ir itremtas Krasnojarsk. Autorius sutiko J. Gust Mordovijos lageriuose. Kun. J. Gustas sak, kad saugumas mgino j uverbuoti ir isisti Rom. Kai jis atsisak, buvo aretuotas ir nuteistas. Vliau autorius vl sutiko J. Gust tremtyje - Krasnojarske, kur is dirbo darbininku, o vliau organizavo Katalik maldos namus.

226

Kai kas A. iliaus veiksmus menkina dl to, kad jis neva neturjo ryio su pogrindininkais, o veik savarankikai. A. ilius savo parodymuose pareik, kad susitikindavo su pogrindininku Z. ileviiumi, kuris buvo nuteistas ir ivetas iaurs Sibiro lagerius. A. iliaus byloje, kol KGB surado itremt Z. ilevii, kol atgabeno j Vilni, byla buvo baigta - jis ir P. Brazauskas buvo suaudyti. Nebuvo prasms atgaivinti A. iliaus ir Z. ileviiaus byl, Z. ileviius buvo grintas Sibir. Dar verta priminti vien epizod i A. iliaus tvo bylos. Tardant A. iliaus tv Antan tardymo kambar buvo atvestas jo snus. Tardytojas liep: Prakeikite savo sn kaip antitarybin veikj!" Tvas kategorikai atsisak. Neturdami rodym prie iliaus tv inodami, kad jis vis tiek bus itremtas, j paleido. I to, kas pasakyta, perasi ivada, kad nordama palenkti dirbti j naudai KGB naudojo visas priemones: anta provokacij klast apgaul, smurt asmenini laik tikrinim. savo glob" mgino traukti ne tik vyrus, bet ir moteris, darbininkus, mokytojus, karininkus, mokslininkus, kunigus, vienuolius. Manyiau, kad didiausia bda t, kurie pakliuvo KGB pinkles, yra ne tai, kad pakliuvo, bet kiek jie savo veikla" yra padar skriaudos kaimynams, artimiesiems, tautai. ia parodyti pavyzdiai, kaip ir kokiomis priemonmis prieinosi patekusieji KGB pinkles, kiek sugebjo laviruoti tarp gyvenimo ir mirties, nieko neidav, kiek j paskutin akimirk spjov KGB veid ir dingo mikuose, kad atviroje kovoje tst kov keryt u savo artimj netekt. Mes inome pavyzdi, kai agentai apie kaimynui gresiant pavoj, perspdavo rizikuodami savo ir artimj gyvybe. A. ilius buvo vienas i j. KGB tarnybose dirbo svetimi mums mons, kurie stengsi rodyti savo uolum" darbe kaip buvo prat Soviet Sjungoje, labai danai perlenkdami" savo galiojimus. KGB struktrose veik skyrius kovai su mogaus dvasiniais sitikinimais - pirmiausia kovai su bet kuria religija. Kovos smaigalys buvo nukreiptas katalik banyi jos vadovus, pareignus, patarnautojus. Siekdama savo tikslo, KGB ypa daug dmesio kreip dvasikius, katalikikas organizacijas, j dvasios vadovus, vyskupus, kunigus. Bolevik valdymo laikotarpiu buvo suimta, nuteista, itremta Sibiro lagerius ar suaudyta tkstaniai katalik, visuomenes atstov. Man paiam teko sutikti ir susipainti 36-ojoje kameroje ir lageriuose nemaai katalik dvasiki: tai kunigai Kikis, Semaka, Valadka, Puzonas, Maeika, Jonas ir Bronius Paukiai, Olauskas, Taas, Gustas... Ir vis tik atsirado jaunuoli 227

A. ilius, P. Brazauskas. R. Jablonskis, A. Kanoverskyte, S. Niniavait ir daug kit, kurie nepasidav bolevikinei ideologijai, nepritapo prie jos net KGB karo mokykloje, nors ir nedrsiai, bet pareik nepasitenkinim soviet primesta valdia ir j santvarka. Atsiras ir smerkiani A. ili, kuris savo akimis mats kai kurias slaptas KGB inias ir vertins struktros jg, inodamas, kas laukia u Tvyns" idavim, kai lietuvi tautai gresia tis, nutautjimas, nepakluso bolevik siekiams ir atvir kov trauk kitus. A. ilius man, kad slapt agent sra ir ini apie gresiant sumim paskelbimas kuriam laikui atitolins daugelio tvynaini kani keli arba leis ivengti t nelaimi. Buvo ir toki, kurie kaltino A. ili idavus 24 mones (r. p.132134). Remiantis Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, iuo metu inoma, kad tik tik trys mons i io srao buvo teisti - Z. TomkeviiusTomkus (KGB iekomas dar iki iliaus bylos), J. Valaitis ir J. Tekorius; P. ir V. Grigoraviiai buvo pasitrauk Vokietij. Taigi tarimai nepagrsti. Vieno nesupratau (A. ilius 36-ojoje kameroje iais klausimais kalbjo maai), kodl jis pasieks savo usibrto tikslo, tutuojau nepasialino, o lauk, dels lyg tikdamasis stebuklo - gal nesuinos". Tragikas buvo A. iliaus eimos likimas. Visa A. iliaus eima - tvai, nepilnameiai broliai ir seserys viduriem buvo itremti Sibir. J skausmas - tautos skausmas. Laim, eima atilus" politikai grio Lietuv. Lidnas jo draugo P. Brazausko likimas, kuris apie J. Petkeviiaus nuudymo fakt tik inojo, t.y. perdav buto raktus eimininkei. Tai nulm jo gyvenim, jam neleido rodyti, kad prie tragedijos neprisidjo. A. Kanoverskyte, netiktai traukta i dram, buvo nuteista myriop, tik Maskva pasigailjo" ir suvelnino" bausm iki 20-ies met katorgos... Stalinui mirus, gro Lietuv. S. Niniavait lengviausiai atsipirko". Dabar atsirado daug smerkiani tuos, kurie anuo laiku dl vienoki ar kitoki prieasi buvo KGB uverbuoti ar palo tardomi ir kankinami. Visais laikais geriausia buvo visk irti i alies - nesikiti. Smerkti ar teisinti galt tik tie, kurie patys perjo KGB msmal". O garsiausiai iais laikais rkia tie, kurie n i tolo ten nebuvo.
V.Amenskas, 1996 06 25

228

TURINYS
vadas Lietuva praranda nepriklausomyb 1941 m. birelio 22-28 d, sukilimas Vokiei okupacija Vokiei invazijos saullydis Antroji soviet okupacija KGB veiklos metodai Voratinkli pinklse KGB jaunesnysis leitenantas Antanas ilius Antano iliaus jaunyst A. ilius KGB karo mokykloje A. ilius KGB tarnyboje Kovo 5-osios tragedija A. iliaus aretas, kratos A. iliui pateikti kaltinimai A. ilius gyvas patenka pragar Pirmoji oficialaus tardymo naktis A. iliaus tardymo apklausos protokolas A. iliaus apklausa tsiasi A. ilius prisipasta A. iliaus tardymo baigtis KGB 36-oji kamera Petras Brazauskas P. Brazausko biografija P. Brazauskas tampa ekistu P. Brazausko aretas P. Brazausko tardymai ir kratos P. Brazauskui pateikiamas kaltinimas Tardymai tsiasi Tardymo ubaigimas Anastazija Kanoverskyte Anastazijos jaunyst KGB antauoja A. Kanoverskyt A. Kanoverskyte j. ltn. A. iliaus globoje
229

3 5 8 9 10 11 13 16 17 17 21 26 34 36 41 41 43 45 60 66 70 71 74 74 78 81 85 87 89 91 91 91 92 95

A. Kanoverskyts aretas, kratos A. Kanoverskyts apklausa A. Kanoverskytei pateikti kaltinimai A. Kanoverskyts bylos perkvalifikavimas Romualdas Jablonskis R. Jablonskio biografija Romualdas Jablonskis KGB tarnyboje R. Jablonskio aretas, kratos Apklausos Kaltinimai Bylos perkvalifikavimas A. iliaus ir R. Jablonskio akistata A. Jablonskiens apklausa Stanislova Niniavait Jaunoji poet S. Niniavaits aretas, kratos Apklausos Kaltinimai S. Niniavaitei S. Niniavaits apklausa tsiasi Mediagos iskyrimas Tomkus-Tomkeviius Paulius Drevinis Kun. Bernardas Baliukas Zenonas ileviius Juozas Petkeviius LSSR VRM kariuomens tribunolo parengiamojo posdio protokolas Bronislava ir Jadvyga ablinskos Kaltinimo ivados Vilniaus gulos karo tribunolas Karo tribunolo procesas Karo tribunolo nutartis SSRS Aukiausiojo teismo karins kolegijos posdio nutartis Pavedimas vykdyti mirties bausm
230

97 97 100 104 105 105 107 108 110 114 115 116 117 118 118 120 122 125 129 132 134 135 137 141 145 147 147 151 157 158 167 17 171

A. iliaus eimos likimas S. Niniavaits byla nutraukiama A. Kanoverskyts laikas autoriui Atsiliepimai apie nuteistuosius laikrai straipsniuose Stas Niniavait Kas tu toks, iliau?" Mindaugas Bloznelis Anapus barikad" Prof. Ona Voverien Kas gali pavergt kalnuos erel? Jo laisvje plasnojanius sparnus suglaust?.." Prof. O. Voverien Mirtininke" Aldona erniauskien Ant tvyns aukuro" Antano iliaus bylos dokument faksimils Petro Brazausko bylos dokument faksimils Anastazijos Kanoverskyts bylos dokument faksimils Stass Niniavaits bylos dokument faksimils Romualdo Jablonskio bylos dokument faksimils Nuudyto KGB vyr. ltn. Juozo Petkeviiaus paso faksimil . . Pabaigai

171 174 176 178 178 184 187 199 200 206 214 216 219 222 225 226

231

A-15

Amenskas, Viktoras KGB SPSTUOSE. - Vilnius, 2006. - 232 p. ISBN 9955-665-82-3

Tai buvusio politinio kalinio prisiminimai apie kartu kaljusius jaunuolius. Pateikta daug Lietuvos ypatingojo archyvo mediagos i baudiamosios bylos, kuri buvo ikelta Antanui iliui, Petrui Brazauskui, Anastazijai Kanoverskytei, Raimundui Jablonskiui, Stasei Niniavaitei. Parodyta, kaip politin byla buvo paversta kriminaline baudiamja. UDK 327.8(474.5)

Viktoras Amenskas K G B SPSTUOSE Tiraas 100 egz.