You are on page 1of 256

JUOZAS DAULIUS

KOMUNIZMAS LIETUVOJE

KAUNAS

335.55(475) T i r a i a s 2.200 egz. Virelis PETRO PAULIUKAIIO Ileido ir spaud viesos" spaustuv Kaune, 1937 m.

KOMUNIZMO E K S P A N S I J A IR L I E T U V A
iemet sukanka 20 met, kai komunizmas viepatauja Soviet R u s i j o j ir intensyviai v y k d o pasaulins revoliucijos idj visuose penkiuose pasaulio kontinentuose. itos sukaktuvs yra neabejotinai reikmingas faktas ne tik patiems Soviet Rusijos vadams, bet ir visam pasauliui. Ar is laiko tarpas bus tik laimingas prologas tolimesniems komunizmo laimjimams, ar su juo prasids skausmingos komunizmo dramos epil o g a s ? Ir nuostabu: niekad, tur bt, is klausimas nebuvo taip realus, kaip dabar, tiek paiam komunizmui, tiek ir visam pasauliui. I vienos puss Soviet Rusija, iki pastarojo laiko buvusi nepakeniamoj izoliacijoj, dabar ijo tarptautin aren, kaip svarbus politinis veikjas. Nelengva jai b u v o nugalti susidariusi pasaulio opinij ateinant Taut Sjung, pasiraant sutart su Pranczija ir t.t. iandie ji yra lygiateisis partneris beveik visuose svarbesniuose tarptautins politikos aktuose. T a s pats yra buv ir su Soviet R u s i j o s k5

riniu Kominternu. N o r s horizontaliai tarptautin jo veikla buvo pakankamai plaiai ivystyta, vis dlto vertikaliai jai d a u g ko trko. Pasaulio proletariatas krizs nepastanio ekonominio gyvenimo dka maai tesidomjo komunizmo silomais receptais. Neirint Kominterno pastang dirbtinu b d u (dumping pagalba) pasunkinti ekonomin pasaulio gyvenim, tarptautinis komunist veikimas nerod pagyvjimo. Tiktai nuo 19291930 met, kai pasaulyje prasidjo natrali ekonomin kriz, komunistinio veikimo slygos ymiai pagerjo. Y p a tingo pasisekimo komunizmas susilauk bedarbi masse, ypa tuose kratuose, kur valstyb nepadjo ar maai tepadjo j varg alinti. N o r s dl it fakt tiek Soviet valdia Rusijoj, tiek ir Komunist Internacionalas ( K o m i n ternas) galt triumfuoti, taiau yra dalyk, kurie it sukaktuvin diaugsm komunizmui drumsia. I vienos puss prie j pastaruoju laiku ikilo stiprus nacionalistinis sjdis, kuris jau ne viename krate komunizmui yra sudavs mirtin smg. I antros puss jau nuo seniau pasireiki pai komunizmo v a d tarpe nesutarimai pastaruoju laiku yra iaug rimt tarpusavio kov ir net skilim, kuris tiek paioj Rusijoj, tiek ir visuose pasaulio kratuose komunistus suskald stalininkus ir trockininkus, tuo bdu, be I I I Komunist Internacionalo, sudarydamas dar IV-tj (trockinink) Internacional.
6

itie ioriniai ir ividiniai sunkumai vert komunizm iekoti ieities. 1935 m. ruden vyks V I I - s i s Kominterno kongresas it ieit bent i dalies tarsi rads, p a k e i s d a m a s tarptautinio savo veikimo krypt plataus vis kairij grupi bendradarbiavimo linkme, ypa kovai su nacionalizmu, ir kviesdamas visus itikimuosius komunistus k o v su nukrypimais ultrakairiuoju (trockizmu) ir deiniuoju (Amerikos Darbinink Partija ir kt.). alin faizmas ir imperialistinis k a r a s ! " tai kis, kuris charakterizuoja naujj komunizmo krypt iorini prie atvilgiu ir jo k o v su sektantizmu!" (btent trockizmu ir kitais nukrypimais) ividini prie atvilgiu. B i j o d a m i imperialistinio karo, kuris suskaldyt pai Soviet Rusij, komunistai vis savo atak nukreip tris, p a s a k j, imperialistini tiksl siekianias ir kartu faistines valstybes: Japonij, Italij ir Vokietij. Apsidirbti su iomis valstybmis jie bando, jas izoliuodami. sigaldami i vienos puss M o n g o l i j o j ir Kinijoj, i antros puss Jungtinse Amerikos Valstybse, jie mano izoliuoti Japonij, sistiprindami Balkanuose ir Pirenuose Italij, o stiprindami s a v o pozicijas Pranczijoj, Belgijoj (i vakar), Olandijoj, D a n i j o j (i iaurs), Pabaltijy (i ryt) ir Lenkijoj su ekoslovakija (i piet) jie tikisi apjuosti Vokietij. Siekdamas it tiksl, komunizmas ypatingai d a u g tikisi i naujosios savo taktikos, btent
7

liaudies front. Liaudies front pagalba sujungs visas kairisias grupes, komunizmas tikisi greiiau sudaryti mintuose kratuose sau palankias vyriausybes, kuri udavinys bt dvej o p a s : paremti Soviet R u s i j o s politikos interesus prie jai pavojingus kratus ir sudaryti palankias slygas Kominterno tikslams, btent proletariato revoliucijos realizavimui tuose kratuose. Liaudies frontus sudaryti komunizmui greiiausiai pavyko Graikijoj, Ispanijoj ir Pranczijoj. it front dka Pranczijoj ir Ispanijoj komunistams pavyko susilaukti tikrai j interesams palanki vyriausybi, o Graikijoj dl dviej didij parlamento grupi lygaus pajgumo savo prisidjimu prie vien ar kit turti parlamente faktinai lemianios takos. N o r s nelaukti vykiai Ispanijoj ir Graikijoj ir besireikis nepasitenkinimas liaudies frontu Pranczijoj liaudies front idj smarkiai diskreditavo, taiau komunizmas dar nenusimena. I vienos puss jis tikisi atlaikyti s a v o pozicijas Ispanijoj ir Pranczijoj, i antros puss jis rpestingai stiprina savo pozicijas kituose kratuose, tuo tarpu bent ruodamas liaudies frontams sudaryti reikaling dirv. Pabaltijys, kaip jau b u v o pastebta, yra vienas i svarbiausi narveli komunizmo pozicij grandyje. K Vokietijos izoliacijai i vakar vaidina Pranczija, tai Pabaltijys, komunist
8

manymu, turt atstoti i ryt. Dl to Kominternui ir Sov. Rusijai, kaip svarbiausiam Komint e m o aktoriui, patikrinimas sau toki krat, kaip Pabaltijo valstybs, yra ne maiau svarbus rytuose, kaip ir Soviet-Prancz paktas vakaruose ar Soviet-ekoslovak p a k t a s pietuose. Jei apskritai Pabaltijo laimjimas Kominternui yra itin svarbus, tai Lietuvos, kaip ariausiai Vokietijos ir jai iuo momentu palankios Lenkijos esanio Pabaltijo valstybi nario, yra svarbiausias. T a i sakydami, mes anaiptol nemanome, k a d Lietuva bt iskirtinis Kominterno dmesio objektas. Galimas daiktas, k a d jam (Kominternui) bent iuo momentu yra d a u g ir ymiai svarbesni rpesi. Taiau i visko galima sprsti, k a d Kominternas turi gana svarbi motyv sustiprinti savo veikl Lietuvoje daugiau, negu kurioj kitoj Pabaltijo valstybj. it reikini akivaizdoje darosi itin svarbu susipainti ariau su komunizmo veikimu Lietuvoje: jo tikslais, taktika, organizacija ir kitais su tuo susijusiais dalykais, o po to paliesti komunizmo p a v o j a u s Lietuvai realumo ir k o v o s su komunizmu perspektyv klausimus. Kalbti apie komunizm Lietuvoje dl suprantam prieasi nra lengva. Norint ivengti subjektyvumo, teko naudotis daugiausia pai Lietuvos komunist pasisakymais j pai literatroje, nors nevengta pasinaudoti ir kitais patikimais altiniais, kurie bus nurodomi tekste.
9

Remtis pai komunist altiniais, savaime suprantama, teko labai atsargiai: d a u g dalyk ten yra fiktyvi (ypa skaii), agitacijos dliai ipst, nors tai, kas lieia j udavinius, taktik, organizacij, bendrsias priemones, atrodo, galima priimti be dideli rezerv.

10

I. KOMUNIZMO T I K S L A I IR T A K T I K A LIETUVOJE 1. Bendrosios pastabos


a. Tarptautiniai komunizmo tikslai bei udaviniai ir j vykdymo organizacija Komunizmo, kaip tarptautins pajgos, svarbiausias ir, sakytume, galutinis tikslas yra pa saulins revoliucijos v y k d y m a s . Kitas, artimesnis, tikslas tai proletariato revoliucijos v y k d y m a s atskiruose kratuose. D a r kiti yra tie tikslai, kurie p a d e d a atskiruose kratuose paruoti revoliucij ir kuriuos 1918 m. yra nusak didieji komunizmo vadai: Leninas, Trockis ir kt., btent: 1) remti visokius tarptautinius konfliktus ir provokuoti vairius neramumus, dl kuri ie konfliktai galt kilti, 2) remti visuotinus ir dalinius streikus, naikinti fabrik rengimus, mainas, trukdyti susisiekim, 3) kompromituoti vairiais bdais takingus asmenis, organizuoti pasiksinimus ir kurstyti sukilti prie valdias, 4) kelti nesantaik tarp karinink ir kareivi.
11

Tarptautins revoliucijos v y k d y m u , kaip inoma, rpinasi Kominternas = K o m u n i s t Internacionalas, arba Tarptautin K o m u n i s t Partija. A t s k i r u o s e gi kratuose proletarins revoliucijos v y k d y m u p a v e s t a rpintis tautinms Kominterno sekcijoms (pav., Litsekcijai = Lietuvos sekcijai), paprastai v a d i n a m o m s tautiniais (atskiroms tautoms k r a t a m s skirtais) sekretoriatais. Tautiniai sekretoriatai jiems pavest misij v y k d o per j kratuose veikianias k o m u nist partijas ir kitas komunistines organizacijas. K o m u n i s t partijos, remiantis 1934 m. surinktais duomenimis, veik iuose pasaulio krat u o s e : Europoj: A n g l i j o j , Airijoj, Australijoj, Belgijoj, Bulgarijoj, ekoslovakijoj, Danijoj, Estijoj, Graikijoj, Italijoj, Ispanijoj, Islandijoj, J u g o s l a v i j o j , L a t v i j o j , Lietuvoj, L u k s e m b u r g e , Lenkijoj, N o r v e g i j o j , Olandijoj, Portugalijoj, Pranczijoj, R u m u n i j o j , S u o m i j o j , v e d i j o j , veicarijoj, S S S R ; Azijoj: Britanijos Indijoj, Oland i j o s Indijoj, I n d o k i n i j o j , J a p o n i j o j , K i n i j o j , K o r j o j , M o n g o l i j o j , Filipinuose, Palestinoj, Persijoj, Sirijoj, T a n a - T o u v o j , T u r k i j o j ; A m e r i koj: Argentinoj, Bolivijoj, Brazilijoj, ili, E k v a dore, Jungtinse A m e r i k o s V a l s t y b s e , Peru, Kanadoj, K o l u m b i j o j , K u b o j , M e k s i k o j , Panamoj, Sansalvadore, Urugvajuje; Afrikoje: Alyre, Egipte, Piet A f r i k o j e , T u n i s e ; Australijoj ir N a u j o j o j Zelandijoj. it tatai vietini k o m u n i s t partij p a g a l b a
12

Kominternas tiktai pirmajame savo veikimo deimtmetyje (19171927 m.) b u v o vykds ar bands vykdyti revoliucijas iuose kratuose: Suomijoj (1918 m. kovo mn.), Vokietijoj ir Austrijoj (1918 m. lapkriio mn.), Vengrijoj (1919 m. k o v o mn.) ir Bavarijoj (1919 m. balandio mn.), kuriose buvo sudarytos net sovietins valdios; T u r k i j o j (1920 m. sausio mn.), Italijoj (1920 m. rugsjo mn.), kurios dirbtuvse ir fabrikuose jau buvo gyvendinta komunistin tvarka; vl Vokietijoj (1921 m. kovo mn.), Bulgarijoj (1923 m. rugsjo mn.), Estijoj (1924 m. gruodio mn.), M a r o k e (1925 m. balandio mn.), Sirijoj (1925 m. rugpiio mn.), vl Austrijoj (1927 m.), Kinijoj (1927 m.). A n t r o j o deimtmeio (19271937 m.) revoliucij sukilim, ruot vairiuose kratuose, balansas bt, gal bt, ne maiau domus, taiau jo duomen dar tenka laukti paskelbiant. Taiau jau ir i pastaraisiais (1936) metais ruot sukilim Austrijoj, Portugalijoj, Argentinoj, Brazilijoj ir pasiksinim G r a i k i j o j ir Belgijoj galima sprsti apie didel revoliucins akcijos atskiruose kratuose pagyvjim. it pagyvjim dar labiau rodo prajusi met vasar vairiuose kratuose suruoti, o kai kur (pav., A m e r i k o s Jungtinse V a l s t y b s e ) dar ir dabar su pasisekimu tsiami generaliniai darbinink streikai, vadovaujami vietini komunist partij.

13

b. Komunizmo taktikos specifikacija pagal kontinentus ir atskirus kratus S a v o tiksl komunizmas siekia labai vairiai. Jis taikosi prie vietos, laiko ir kit aplinkybi. T a i yra jo taktikos pritaikymo menas. Esminis komunizmo taktikos skirtumas pastebimas Azijoj ir A f r i k o j (geriau sakant, kolonijose), Amerikoj ir Europoj. K a i Amerikoj ir Europoj pasaulins revoliucijos realizavimui ieinamuoju punktu komunizmas laiko klasi kov, tai A z i j o j ir A f r i k o j tautin kov. V a d i n a s , kai Amerikoje ir Europoje komunizmas siekia sugriauti socialins santvarkos pagrindus religij, teistum, valdi, pagilinti kov tarp buruazijos ir proletariato, sunaikinti tautinio ir valstybinio solidarumo jausmus, tai Azijoj ir A f r i k o j jis stengiasi adinti pavergt taut bei gimini tautinius jausmus, gilinti konfliktus tarp okupant ar mandat turini vyriausybi ir vietos gyventoj, palaikyti nepriklausom valstybini organizm krimo idj. Laikydamiesi itos taktikos, A m e r i k o s ir Europos krat komunistai yra klasi k o v o s skelbjai, nepataisomi religijos ir tautybs, kaip tariam buruazijos palaik, prieai, tuo tarpu tokioj Kinijoj jie yra kinai tautininkai, dideli Japonijos prieai, Indijoj indai patriotai, kovoj prie anglus, Egipte eigiptieiai tautininkai, M a r o k e dl nepriklausomybs kovoj rifkabilai.
14

N o r s klasin kova ir tautin kova, atrodo, i esms skiriasi, taiau faktinai veda t pat tiksl, btent masi laimjim, j nukreipim prie esamj komunizmui nepalank reim, valdi ir gal gale revoliucij ir komunistins valdios laimjim. K a d a n g i kolonijose labiau ops tautiniai klausimai ir kadangi okupacins ar mandatins valdios kliudo sigalti komunizmui, tai masi laimjimo, okupacins valdios (revoliucijos keliu) paalinimo ir savo valdios vedimo priemone ia pasirenkamos tautins kovos 1 . T u o tarpu kituose kratuose labiau ops socialiniai klausimai, dl to socialin arba klasi k o v a greiiau p a d e d a laimti mases, j pagalba susilpninti krato vyriausyb ir pagaliau parlamentiniu ar revoliuciniu keliu laimti sau valdi. T o k i e yra bendrieji tarptautiniai komunizmo tikslai ir bendroji tarptautin jo taktika. Bt klaida manyti, k a d komunizmas itais bendraisiais tikslais ir taktika taip ir pasitenkina, vadinas, k a d jis nra susirpins s a v o tiksl ir taktikos pritaikymu atskiriems kratams ir j slyg o m s . Kominternas jau ne kart yra pareiks,
1 A p i e soviet tikslus kolonijose ir A z i j o j e prof. Aug. Janulaitis tai k s a k o : Dabartiniai rusai stengiasi plstis, keldami revoliucijas, ateina kaip vaduotojai, o paskui sivyraus kaip viepaiai . . . ( K o l o n i j ) isivadavimo obalsis tai priemon Rusijai sustiprinti" (ir. jo veikall Lietuva ir dabartin R u s i j a " , K a u n a s 1925, 32 p . ) .

15

k a d sprendiant visus klausimus, atsivelgti konkreias kiekvienos alies slygas ir ypatum u s " (viena i V I I kongreso rezoliucij). Nesiimdami kalbti apie kit krat komunist veikimo antraeilius (pagalbinius) tikslus ir taktik, mes ia tepaliesime tik tai, kas b d i n g a ms krato komunist siekimams. T a i a u ir ms krato komunist tikslai (inoma, taip pat antraeiliai) ir taktika ne visais laikais yra buv vienodi. Vienoki jie yra buv ms nepriklausomybs atgavimo ivakarse ir tuoj po j o s atgavimo, kitoki jai susitvarkius ir valdant Lietuv krikionikosioms grupms, dar kitoki valdi laimjus kairiosioms grupms, vl kitoki nuo 1926.XII.17 iki 1935 m. ir pagaliau nuo 1935 m. iki dabar.

2. Nepriklausomybs atgavimo ivakarse ir tuoj po atgavimo


Komunizmas Lietuvos atvilgiu i pradi turjo du skirtingu tikslu: a) sukliudyti, k a d Lietuva neatsiskirt nuo Soviet Rusijos ir netapt nepriklausoma ir b) jau nepriklausom Lietuv okupuoti dar nesustiprjusi. a. Pastangos sukliudyti nepriklausomybs atgavim K a i Didiojo karo pabaigoj lietuvi tarpe prasidjo gyvas savo nepriklausomos valstybs
16

sudarymo sjdis ir kai is klausimas gyvai buvo svarstomas vairiuose susirinkimuose ir konferencijose, komunist vadai per lietuvius komunistus pradjo varyti prieing kampanij. tai pora itrauk i lietuvi komunist v a d rat, tilpusi j perijodikoj 1917 m. ir 1918 m. pradioj, rodani, kaip grietai jie prieinosi Lietuvos nepriklausomybs idjai: Lietuvos (ir lietuviai) d a r b i n i n k a i . . . grietai stovi prie Liet u v o s nepriklausomyb. Lietuviai darbininkai gerai ino, k a d jiems d a u g lengviau b u s kovot su savo alies buruazija dl klass reikal, jei jie turs gerus talkininkus kaimyn darbininkuose. O tie talkininkai bus geresni, jei joki rubeiai dirbtinu b d u neskirs juos nuo rus, lenk ar vokiei ir kit taut darbinink. Kas da bar stato Lietuvos nepriklausomybs r e i k a l i n g u mo klausim, tas atlieka reakcijos darb, p r i s i deda prie kovos su revoliucijos laimjimais ir atitraukia lietuvius darbininkus nuo bendros kovos (m. pbr. J. D.) 1. T i k jie (buruaziniai nacionalistai J. D.) gali tuo vis pirma pamatuoti nepriklausomybs reikalavim, k a d Lietuva nei per maa, nei per menka, k a d sudarius atskir valstyb". Lietuvos darbininkai, kaip mes matme i daugelio praneim, visikai nelaukia sau iganymo nuo
1 Z. Angarietis, V. Kapsukas ir kt., T a u t k l a u s i m a s ir lietuviai bolevikai (straipsni r i n k i n y s ) . V o r o n e a s 1918 m. 27 p.

17

tos nepriklausomybs" ir visikai altai j iri. Susipratusieji Lietuvos darbininkai Lietuvos Social-Demokrat Partijos asmenyje jau seniai imet Lietuvos nepriklausomyb ir j o s pavidal i savo programos, kaipo smulkiosios buruazijos reikalavim, tai buvo galutinai padaryta 1907 m. L. S.-D. P. suvaiavime ir tas nutarimas iki iol turi gal. D a b a r toji nepriklausomyb vl kontrabanda velkama, kaipo L. S.-D. P. reikalavimas, norint ta Lietuvos Soc.D e m . Partija teapima dabar Lietuvoje tik seniai atitolus nuo darbinink klesos kovos inteligent brel. Be joki atstov rinkim jie susikviet savo artimj brel ir ikl seniau jiems imut i rank nuplukusi nepriklausomybs vl i a v . . . Su tuo m s pareiga kuo atkakliausiai k o v o t i . . . J u o labiau reikia kovoti su j kenksminga taka, kadangi faktiniai ta j skelbiamoji nepriklausomyb tai anaiptol nra nepriklausomyb nuo Vokietijos imperialist, o tik nepri klausomyb nuo Rusijos revoliucijos
(m. pbr.

J. D.). T u o labai susirpinus Lietuvos buruazija ir ji veikiau sutinka padaryti aminas sutartis" su Vokietija, negu leisti panaiai, kaip Rusijoj, darbinink ir vargingj valstiei revoliucijai Lietuvoje sigalti" 1 .
1 Z. Angarietis, V. Kapsukas ir k t Lietuviai socialpatriotai (straipsni rinkinys), V o r o n e a s 1918 m. 4950 p.

18

b. Pastangos okupuoti Lietuv, atgavusi nepriklausomyb N e s u t r u k d Lietuvai tapti nepriklausoma valstybe savo agitacija, komunist vadai, lietuvi komunist ( V . K a p s u k o , Z. Angarieio ir kt.) padedami, r y o s Lietuv okupuoti. 1918 m. pabaigoje j suorganizuojamos litovsko-ruskije" divizijos, kurios, V. K a p s u k o ir k. vadovaujamos, 1919 m. pradioje um Vilni, priversdamos i jo pasitraukti jau sikrusi Lietuvos vyriausyb, ties Alytumi sunaikino m s kariuomens I pulk, nukaudamos ir jo v a d Juozapavii, ir m slinkti prie K a u n o , tikdamosios tuo b d u bematant okupuoti vis Lietuv. Taiau nauji m s savanori kadrai jas sulaiko KaiiadoriJonavos linijoj ir priveria trauktis atgal. N o r d a m i sukliudyti tolimesn savanori verbavim, komunistai per savo agentus m agituoti nestoti lietuvi kariuomens eiles. B d a vo nemaa toki atsitikim, k a d a kaip tik tuo metu, kai vairiuose miestuose, miesteliuose ir banytkaimiuose b d a v o daromi viei mitingai, kuriuose b d a v o raginami vyrai savo noru stoti kariuomens eiles, lygiagreiai bdavo ir komunist arba jiems artim vadinam socialrevoliucionieri prieingi mitingai. i eilui autorius, kaip iandie, atsimena vien tok komunistini gaival surengt miting, kuriame tarp kit prie kariuomens steigim pasisak ir vienas an lai19

k studentas tokiais paiepianiais argumentais: V y r a i , k a s ant okos, kas ant lazdos, stokite ginti burj pilv nepriklausomybs! Bet, vyrai, jau per vlu! Atminkite, k a d R u s i j o s proletariatas turi pakankamai durtuv ir parako visiems burj bernams arnas paleisti. D a b a r jau auktai popiet. Komunizmas viepatauja didiulje Rusijoje. Jis jau sigaljo Bavarijoje, Vengrijoje; jis jau diena i dienos turi sigalti Berlyne ir kitur. T o d l Lietuvos burj pastang o s yra veltui. Joki savanoriai ia nieko neigelbs . . . " 1 . Taiau lietuviai jaunuoliai nesidav toki agitatori suklaidinami. Jie ir toliau gausiai stojo savanoriais m s kariuomen, kuri sustiprjus gal gale atstm siverusius Lietuv bolevik kariuomens brius net iki D a u g u v o s . Taiau ir atstumti u D a u g u v o s , komunistai vis dar nenustojo vili okupuoti Lietuv. Jie ryosi pakartoti puolim, praddami iuo kartu jau nuo V a r u v o s . V a r u v pam ir lenk pajgas sutriukin, jie tikjosi jau be vargo apsidirbti su Lietuvos kariuomene. N o r d a m i avansu susilpninti m s kariuomens pajgum, jie per savo agentus m varyti agitacij ms kariuomens upakalyje. i agitacij paskoje 1920 metais, Panemunje kilusios riaus, kai kieno ma1

V.

Gustainis,

Frontu

prie

komunizm.

Vairas",

1936 m. 12 nr. 374 p. 20

nymu, taip sudemoralizavusios ir pakrikdiusios kai kurias m s kariuomens dalis, k a d tik dl to m s kariuomen nesteng atsispirti lenk legijonams, kurie, nugalj ties V a r u v a bolevikus, ygiavo okupuoti Vilniaus.

3. Prieus nugaljus ir viduje susitvarkius


Nesteng okupuoti ar kitaip sutrukdyti nepriklausomyb atgauti, komunistai ryosi isprogdinti Lietuv i vidaus, paruodami joje proletariato revoliucij. T a i buvo (ties sakant, ir dabar tebra) vienas pagrindini komunizmo tiksl Lietuvoje. iam tikslui pasiekti buvo reikalingi du dalykai: a) ukariauti plaisias mases ir b) j pagalba nuversti esamj vyriausyb. a. Pastangos laimti plaisias mases K a d proletariatas galt padti vykdyti revoliucij, reikjo, k a d jis bt g a u s u s . Taiau tikro darbininkiko proletariato tada, kaip ir dabar, Lietuvoje buvo, palyginti, labai nedaug, nes Lietuva, neturdama dideli miest ir pramons centr, jo n negaljo turti. Dl to komunistams volens nolens teko nema savo dmesio dal nukreipti ir kininkikj Lietuvos proletariat, btent: beemius, maaemius, dvar kumeius ir samdomuosius ems darbininkus. N o r s darbas su ios ries proletariatu buvo nebe visai suderinamas su komunizmo doktrina, taiau
21

kitaip bt buv sunku Lietuvoje galvoti apie masi paruoim revoliucijai. Tiek prie darbininkikojo, tiek ir prie kininkikojo proletariato masi prieiti komunist veikjams i pradi nebuvo lengva. Komunizmu ir jo veikjais ypating nepasitikjim reik ypa kininkikasis proletariatas. V i e n a j i s per gerai dar atsimin karin bolevik avantir, kuri skaudiai paliet didel jo dal ir kurios padariniai dar vis tebebuvo gyvai jauiami. Antra ems reforma, likvidavusi dvarus ir dvar kumeius, beemius ir maaemius aprpinusi eme, be to, ir i viso tuomet geresni laikai nedav pagrindo domtis komunizmo adamuoju rojumi. Darbininkikasis gi proletariatas tais laikais jau buvo sutelktas daugiausia socialdemokrat eiles, kurios, nors doktrininiu atvilgiu daug kur derinosi su komunizmu, taiau taktikos ir ypa tautini klausim atvilgiu buvo grietai prieingo komunistams nusistatymo. Nordami tad prieiti prie itaip nusistaiusio proletariato masi, komunistai turjo griebtis labai suktos taktikos. Eidami kininkikojo proletariato mases, jie turjo slptis su savo komunistikumu ir apsimesti gyvai susirpin j opij interes gynimu. Nordami gi atkovoti socialdemokrat laimt darbininkikj proletariat, jie nusistat slapta eiti j organizacijas ir ten atsargiai daryti j savo tak.
22

Praktikoje it taktik Lietuvos komunistai taik itaip. Plaij kininkikojo proletariato masi laimjimo tikslu jie jo seimo ir savivald y b i seimeli rinkimus, prisideng beemi ir maaemi sra vardu. T u o b d u jiems buvo p a v y k pravesti net ne vien savo atstov tiek seim, tiek ir savivaldybi seimelius. Toliau jie leido plaiosioms masms skirt vairiais nekaltais vardais pavadint ir atsargiai parinkto turinio leidini. B u v o steigiama ir vairi lyg, draugij, kurios ypa kininkikosios jaunuomens tarpe iekodavo sau adept. Proletariato laimjimui kartais bdavo panaudojamos net kit v e d a m o s valstieiams skirtos organizacijos ar iaip institucijos, pav., liaudies universitetai, kuriuose atsargiai bdavo skelbiamos komunistins idjos. N o r d a m i laimti socialdemokrat suorganizuotas darbinink mases, komunistai ypatingai versi j profesines sjungas, jaunimui skirt ieirbos" organizacij, j vedamus darbinink a m s liaudies universitetus (pav., aniuose). Y r a inoma, k a d komunist rankas buvo patek u s i o s ios profesins s j u n g o s : U k m e r g s odos darbinink, Vilkavikio darbinink, Panevio miesto bendra profesin sjunga ir keletas K a u no profesini sjung. it sjung veikimui koordinuoti ir vadovauti komunistai buvo sudar net slapt profesini sjung centro biur.
21

b. Pastangos nuversti esamj vyriausyb N o r s bet kokios nepalankios vyriausybs nuvertimas Lietuvos komunistams buvo aktualus, taiau ypatingai aktualus jis pasidar po to, kai tuometin krikionikj grupi vyriausyb intensyviai m likviduoti j spaustuves, pusiau vieas j organizacijas (prof. s j u n g a s ) ir j veikjus sodinti kaljim. V i s dlto itas vyriausybs nuvertimas, atrodo, nebuvo laikomas jau pribrendusia priemone proletariato revoliucijai Lietuvoje vykdyti. itokiai revoliucijai tada dar nebuvo atjs laik a s : mass dar vis tebebuvo labai maai teparuotos. Svarbiausias tuometins vyriausybs nuvertimo tikslas buvo paalinti j o s (vyriaus y b s ) sudarytas komunistiniam veikimui ( y p a masi laimjimui) nepakeniamas slygas. Turint itokius tikslus, be abejo, teko ir pat vyriausybs nuvertimo b d pasirinkti kitok, negu k a d paprastai vartojamas proletariato revoliucijos atveju. V a d i n a s , teko rinktis ne revoliucijos, bet teisto ir tais laikais pigiai galimo bdo, btent d a u g u m o s laimjimo seimo rinkimuose. Nesitikdami vieni patys t d a u g u m sudaryti, jie ryosi iekoti b d sudaryti bendr front su kitomis kairiosiomis grupmis. Prie rinkimus I I I seim K a u n e vykusioje Lietuvos Komunist Partijos konferencijoje, kurioje dalyva24

vo atstovai i vis Lietuvos rajon, buvo p a d a rytas net specialus nutarimas kviesti b e n d r front visas kairisias partijas, pirmiausia socialdemokratus. nutarim pavesta vykdyti L. K. P-jos Centro Komitetui. V y k d y d a m a s konferencijos nutarim, partijos Centro Komitetas pasiunt socialdemokrat Centro Komitetui rat, kuriuo kviet bendromis jgomis kovoti prie krikioni reakcij ir j u n g t i s seimo rinkimams. N e s u l a u k s atsakymo, L. K. P-jos Centro Komitetas pasiunt pakartotin rat, taiau ir nebuvo atsakyta. N u s i v y l socialdemokrat virnmis, komunistai vis savo dmes nukreip jj apaias ir ia pradjo varyti akcij u bendr front. M i e s t ir valsi taryb socialdemokrat frakcijose komunistai rado nelaukto pritarimo. Su jomis tad ir buvo sutarta balsuoti u bendrus Darbinink ir kaimo biednuomens" ir D a r b i ninku Partijos" sraus, o K a u n e u D a r b o valstiei" sra. itas ygis gal bt ir atnes didesn komunist laimjim naujuose seimo rinkimuose, jeigu ne tuometins vyriausybs akylumas. Jai laiku padarius atitinkamus ygius, komunistai nepraved rinkim akcijos, ir seim nebuvo irinktas n vienas j atstovas.

25

4. Treiojo seimo valdymo laikais


a. Slyg palengvjimas ir taktiniai sunkumai 1926 m. valdi laimjo kairiosios g r u p s : socialdemokratai ir valstieiai liaudininkai. N o r s jie neatauk anksiau buvusi vyriausybi draudimo vieai veikti komunistinms organizacijoms, taiau labai ir nesisteng drausti. B u v o jauiama, k a d naujoji vyriausyb komunistin veikim iri pro pirtus. N o r s itas slyg palengvjimas komunistams nebuvo didel naujiena, nes jie jau 1926 m. sausio mnes III-oje L. K. P-jos konferencijoje, vykusioje Kaune, buvo pramat, k a d kairiosioms grupms laimjus valdi, komunistinio veikimo slygos Lietuvoje gali palengvti, taiau tai kl j tarpe ir didel susirpinim dl taktikos. I tikrj: vykus lauktam vyriausybs pasikeitimui, jiems reikjo i pagrind keisti taktik. Norint inaudoti vyriausybs palankum, jiems vis pirma reikjo j palaikyti. Taiau palaikant vyriausyb ir tas grupes, kurios j sudar, jiems reikjo ypatingai budti, k a d tie nariai, kuriuos jie dar iki iol turjo, nenueit pas palaikomuosius. T a i viena. A n t r a naudojant palankias slygas, buvo galima d a u g skmingiau veikti plaisias mases ir jas paruoti revoliucijai. Taiau intensyvus jimas mases negaljo likti nepastebtas tos paios vyriausybs ir deinij
26

grupi, kurios kiekvienu momentu galjo, j terminais kalbant, griebtis reakcijos ir vl grinti seniau jiems taikyt reim. V i s a tai pramatydama, mintoji L. K. P-jos konferencija jau i anksto pastebjo, k a d komunist partijos, esant kairij grupi vyriausybei, laukia sunki ir pavojinga manevr taktika, kuri galinti bti susijusi su dideliais pavojais ir paiai partijai. I tikro, kaip toliau pamatysime, ita manevr t a k t i k a " komunistams kaip tiktai ir atne nelaukt smgi. Ir turdama galvoje mintus taktinius sunk u m u s , komunist partija vis dlto ryosi inaudoti kairij vyriausybs sudarytas slygas didesnei plaij masi bolevizacijai ir apskritai j paruoimui proletariato revoliucijai. T u o tikslu ji ir toliau jo kininkiksias ir darbininkiksias proletariato mases per pusiau legalias savo organizacijas (profesines s j u n g a s ) , per legalias kairij organizacijas ( K u l t r o s " brelius, laisvamani organizacij, sporto klubus ir kt.), kurias siverdavo ir paimdavo vadovyb savo rankas, per savo s p a u d . N o r d a m a skmingiau laimti socialdemokrat ir valst. liaudinink apaias (eilinius narius), i organizacijose ji steig slaptas savo partijos grupes ir frakcijas. Taiau visas darbas turjo bti varomas tyliai ir su didiausiu atsargumu. L. K. P-jos Centro Komitetas, pramatydamas, k a d antraeiliai vadai, matydami vyriausybs pa27

lankum ir nuolaidum, gali per d a u g sidrsinti ir per anksti pradti demonstruoti savo veikim ruoti demonstracijas, mitingus, ileido raikomams (rajon komitetams) ir paraikomams (parajoni komitentams) instrukcij, kurioje sakom a : Laikinai udrausti visoms komunist organizacijoms ruoti demonstracijas ir kviesti darbininkus demonstracijas; jei kiti ruot demonstracijas, reikia suturti nuo j, iaikinus, k a d
tokios demonstracijos eis kadem ir reakcijos

naudai (m. pbr. J. D.). i a nereikia bijotis ieiti net partijos vardu (kalbti), nors grst ir areto pavojus. Taiau jei liaudininkai ir socialistai atsisakys nuo savo paad pildymo ir prads eiti reakcijos keliu, tada m s partija pa a u k s darbininkus ir valstieius prie demonstracij".
Neirint ito udraudimo, vis dlto d a u g kur neiksta nedemonstravus, neruous miting. Pirmiausia toki demonstracij ir miting buvo padaryta Kaune. Prog tam dav 1926 m. birelio mn. pradioje baigta nagrinti Darbinink k u o p o s " byla ir jos dalyvi iteisinimas. Prie paleidiant juos i kaljimo, didiul moni minia susirinko j sutikti ir paskui su revoliucinmis dainomis juos palydjo gatvmis. Birelio 13 d. i socialdemokrat mitingo kai kurie komunistai, suagitav minias, padar vl demonstracij su vairiais ekscesais (kepuri praeiviams

28

dauymu, net akmen prie nepageidaujamus asmenis pavartojimu). K a u n o demonstracijos, neirint komunist centro komiteto udraudimo, rado atgarsio provincijoj. Paleistuosius Darbinink k u o p o s " narius su demonstracijomis sutinka Panevio komunistai. iauliuose ir Vilkavikyje j garbei suruoiami mitingai, Teliuose vyksta komunist pasitarimas, kuriame nutariama visose darbinink organizacijose, mitinguose, susirinkimuose ir demonstracijose stengtis paimti vadovyb patiems komunistams. Demonstracijos ir mitingai m kelti komunist p. M a t y d a m a komunist aktyvum, pradjo j pus labiau svirti ir socialdemokratikoji darbininkija. Komunistams be didelio vargo p a v y k o paimti visos eils socialdemokratik j profesini sjung vadovyb savo rankas. Panaiai yra buv ir su kitomis tiek socialdemokrat, tiek ir valstiei liaudinink organizacijomis ( i e i r b a " , Jaunimo S j u n g a " , K u l t r o s " breliais). V i s o s komunist rankas patekusios profesins sjungos m grupuotis apie vadinamj Vienybs Komitet" ir Darbinink o A t s t o v o " laikrat. b. Pasiruoimas komunistiniam sukilimui ir jo nepasisekimo prieastys Pasijut tviriau stov, komunistai pradjo galvoti ir net savo mitinguose (pav., K u p i k y j e ,
29

K a u n e zitiei, Tilmanso salj ir kitur) vieai pasisakyti u sukilim ir sovietikosios valdios vedim. K a i p vliau patirta, toks sukilimas buvs numatytas 1926 m. gruodio mnes, nakt i 24 25 dien. itam sukilimui jau buvo pradta realiai ruotis. Vienybs K o m i t e t o " rpesiu prie M a i s t o " darbinink profesins sjungos buvo steigti vakariniai kursai, kuriuos buvo priiminjami partijos nariai, tarnav kariuomenje, ir kuriuose, be kit dalyk, buvo dstomas ir karinis paruoimas. (itas dalykas buvo pavestas Karosui buvusiam Lietuvos kariuomens karininkui). Karinio paruoimo tikslas buvo paruoti karo vadus, kurie, itikus komunist sukilimui, galt vadovauti. Be to, komunist partijos nariams partijos vadovybs buvo sakyta stoti auli S j u n g ir kariuomen surinkti ini apie aulius ir kariuomen, patraukti savo pusn aulius ir kareivius ir bti arti ginkl, kad, reikalui atjus, bt galima j u o s panaudoti savo tikslams. Ar sukilim komunistai tikrai bt suruo ir ar jis bt jiems pavyks, tuo tarpu sunku pasakyti. 1926 m. gruodio 17 dienos vykiai dalyk eig pakreip kita kryptimi ir bent laikinai sustabd komunist sibgjim. Komunist veikimui Lietuvoje tuo b d u buvo padarytas didelis smgis. Iekodami ito nepasisekimo prieasi, Lietuvos komunist vadai pirmiausia kaltina save
30

savo taktikos nevienodum, paskui tuo laiku valdioje buvusias grupes socialdemokratus ir liaudininkus, kam ie dav dideles laisves faistams organizuotis". Dl savo taktikos, jie (plg. Z. Angarietis, Lietuvos Komunist Partijos D a r b a s V I I Kongreso Tarim viesoj) pastebi, k a d jau 19241925 m. j partijoje jo ginai", kuriuose vieni, nurodydami dalin stabilizacij Lietuvoje, labiau pabrdavo prietaravim augim ir darbinink judjimo atgyjim, kiti labiau pabrdavo kapitalizmo stiprjim. Pirmieji 19241925 m. nurodydami, k a d jau pradeda atgyti darbinink judjimas, aikino, k a d ir ms partija turi geriau pasiruoti savystoviam vadovavimui ekonominse ir politinse kovose. A n t rieji tvirtino, k a d Lietuvos darbinink judjimas dar nepriaugo savystoviems politiniams istojimams, todl svarbiausia dabar vien dalyvauti komunistams su savo obalsiais bendruose (kit kairij J. D.) politiniuose istojimuose, o ne savystovi istojim ruoimas". V i s dlto Lietuvos darbinink judjimas nujo pirmuoju keliu", t. y. jie pradjo savarankikai veikti politinje plotmje. K a i p tiktai dl to judjimo pakilimo turjo pulti kadem (krikioni demokrat J. D.) valdia". Taiau ir po to partija nebuvo pakankamai pasiruous vadovavimui kovai naujose kovos slygose. V i d u j partin kova dl taktikos neusibaig pilnu t ar kit pair laimjimu. A n t
31

kiekvieno ingsnio greta mginim savarankikai vadovaut kylaniam judjimui, k a d stovt jo prieaky ir vystyt j, jautsi ir vilkimasis judjimo u o d e g o j " ( Z . Angarietis, t. p., 4 p.)- Partijos nariai dalinai aukljami nusistatymuose, k a d m u m s pakanka vien dalyvaut su savo obalsiais kit ruoiamuose politiniuose istojimuose, turjo bt didesnj ar maesnj iliuzij takoj. Jie man, k a d kiti (btent, esantieji opozicijoj k a d e m a m s ) gal bt tikrais arba beveik tikrais kovotojais prie faistinius kademus. Daugelis darbinink man, k a d 1926 m. laisvs jie gavo ne i savo kovos, o i atsidrusi valdioj liaudinink ir socialdemokrat malons. I t klaiding nusistatym augo darbinink iliuzijos, k a d nauja (t. y. liaudinink=socialdemokrat J. D.) vyriausyb pads jiems j padties pagerinime. M e s pirmu metu nesugebjom tinkamai blakyti tas iliuzijas, ir blakymo metu darm klaid. 1926 m., k a d a socialdemokratai ir liaudininkai buvo valdioj, k a d a toji valdia pradjo didint reakcij ir dav dideles laisves faistams organizuotis, mes, taikindami bendro fronto taktik, centran statm klausim apie profsjung vienyb ir kovojom prie socialdemokrat vad s k a l d y m o politik. T o k i a taktika buvo teisinga. Ji rado didelio pritarimo darbinink masse, tame skaiiuje ir socialdemokratinse, ir pradjo didint m s tak.

32

1926 m. vis labiau kilo faizmo pavojus. N o r s mes aikinom jo pavoj, bet mes nesugebjom tikint mases, kad tikrai tas pavojus yra, ir nepakankamai buvo vystoma kova prie faizm. Be to, ir ms eilse buvo nemaa toki, kurie netikjo, kad faizmas galt laimt. Jie man vis, k a d liaudinink ir socialdemokrat valdia neprileis faist prie valdios. Tai, aikus dalykas, sunkino ms kov su besikurianiu faizmu. I kitos puss, ir ms obalsiai buvo nepakankami, kad jie galt geriau mobilizuoti platesnes mases kov prie faizm. M e s aukm alin faizmas!" T a i buvo teisinga, bet to obalsio nepakako. Tiesa, mes negaljom remt liaudininku ir socialdemokrat vyriausybs, nes tai buvo vyriausyb, kuri jo prie komunistus ir augant darbinink judjim ir kuri lengvino faistams organizuotis perversmui. Ms pareiga buvo daug drsiau eit su bendro fronto taktika socialdemokrat ir liaudinink apaias, kad traukti jas kov prie faizm, ir j pagalba spirti s. d. ir liaudinink vyriausyb keist savo taktik ( m . p b r . ]. D.) . . .

Galima pasakyt, kad nukrypimai 1926 m. ms partijoj buvo dviej ri: vieni perkainavo s. d. (socialdemokrat ]. D.) ir liaudininku rol kovoj su faizmu, manydami, k a d s. d. ir liaudininkai patys t kov ves (deinysis nukrypimas), o kiti nevertino s. d. ir liaudinink rols kovoj su faizmu, manydami, kad s. d. ir
33

liaudininkai tai kovai visai netinka ( k a i r y s i s " nukrypimas, tampriai suritas su deinija praktika). Pirmieji s.d. ir liaudinink apai nusistatym taik prie pai partij (vadovybi J. D.) ir vadovaujani rol kovoj su faizmu palikdavo socialdemokratams ir liaudininkams, antrieji gi, matydami antikomunistinius nusistatymus pas s.d. ir liaudinink v a d u s ir j prielankum antikomunistiniam faist veikimui, tapatino apaias su tomis virnmis, ir nepasitikdami vien tik komunist jgomis, beviltikai irjo galimum suturt faizmo augim. Vieni ir kiti nusistatymai danai pasireikdavo pas tuos paius draugus (vienais klausimais vieni nusistatymai, kitais kiti) ir kliud jie m s kovai su faizmu M s partija nesugebjo 1926 m. tinkamai nuviest vien ir kit nusistatym klaidingum ir j alingum. Reikia pasakyt, k a d dalinai tie nusistatymai randas ms partijos viduje tarp kai kuri jos sluogsni ir iandien. Nesuvaldymas t aling nusistatym dar ne vien kart atne mums alos" ( Z . Angarietis, t. p., 5 p.).

5. Po 1926 m. gruodio 17 d.
N o r s pasikeitus politinei situacijai, ymiai pasikeit ir komunistinio veikimo slygos Lietuvoje, taiau i pradi j veikime nebuvo matyti jokio esminio taktikos pakeitimo. Kur laik dar
34

vis tebegaliojo bendro fronto su kitais kairiaisiais taktika. Ikilo tik naujas momentas, btent kova su faizmu ir pastangos j likviduoti dar nesigaljus. T u o j po faizmo perversmo ms spaudoj buvo duoti nurodymai, k a d reikia toliau vystyt kov prie faizm, toj kovoj reikia taikyt bendro fronto taktik . . . B u v o pastatytas udavinys mgint jgos pagalba, iki faist sustiprjimo, nuverst faist valdi" ( Z . A n g a rietis, t. p., 5 p.). Taiau kiek vliau ita taktika buvo pakeista. a. Naujoji taktika ir jos neskmingumas N a u j o j i taktika buvo daugiau traukimosi taktika. Vieton kovingumo (karingumo ]. D.) klimo, buvo duotas nurodymas, k a d nr ko dabar plst atresn kov prie faizm, nes faistai apkaltins ms partij sukilimo ruoimu ir imsis didesni represij. T a i p lygiai buvo nuimtas obalsis apie revoliucin liaudies vyriausyb, nes klaidingai buvo tvirtinama, k a d faist valdi nuvertus, gals bt vien soviet valdia" ( Z . Angarietis, t. p., 5 p.). iedu pakeitimai ms taktikoj (ne visi partijos nariai su tais pakeitimais sutiko) smarkiai susilpnino ms partijos kovingum ir sumaino jos tak. M s klaidomis gana greit pasinaudojo socialdemokrat vadai. Jie pagrieb ms palaikom antifaistin obals apie revoliucin
35

liaudies valdi ir perdirbo j obals kovos dl liaudies valdios, sudarytos parlamentariniu bdu. Socialdemokratai ir, dalinai, liaudininkai pasinaudojo ms isiadjimu plst atresn kov prie faizm ir patys msi kurt antifaistinius komitetus, rio juos su ruoimusi prie antifaistini sukilim ir tuom gijo nemaa simpatij t darbinink ir valstiei eilse, kurie lauk tikro sukilimo prie f a i z m " . . . , , . . . Faizmui laimjus vyko pakairjimas kai kuriose s.d. ir liaudinink sluogsniuose ir . . . ms pareiga buvo panaudot t pakairjim . . . 1927 met pradioj buvo puikios slygos sudarymui plataus antifaistinio fronto, kurio prieaky neivengiamai bt atsidrus darbinink klesa ir ms partija 1 . M e s mginom eit tuo keliu . . . , bet klaidingai pakeitm t keli. Reik ia pasakyt, k a d t pakeitim didels takos turjo A. Bucharinas, kuris tuo laiku smarkiai krypo dein ir negaljo mums duot teising patarim". Tautinink agentai, atj pas liaudininkus, iprovokav prieus, tikslu sutriukinti kairjanius liaudininkus ir linkstanius bendr front socialdemokratus ( Z . Angarietis, t. p., 5 ir 6 p.). M s partija mgino taisyt savo klaidas . . . Bet vliau vir paima klaidingi n u s i s t a t y m a i . . .
1 T u r bt, tuo tikslu 1927 m. b u v o paskirta 50.000 aukso rubli p r o p a g a n d a i Pabaltijo valstybse.

36

Dl socialdemokratijos skaldymo politikos ir dl ms klaid pasisek ( f a i s t a m s ) 1927 m. iek tiek sustiprt. 19271928 met iem nebuvo Lietuvoj jokios antifaistins revoliucins situacij o s " ( Z . Angarietis, t. p., 7 p.) .. . b. Ekonomin kriz nea pagyvjimo komunistin veikim 19281929 m., pradjus reiktis ekonominei krizei, komunistinis veikimas, kaip visur, taip ir pas mus, vl pagyvjo. Pradta vl taikyti bendro fronto taktika. I pradi ji liet tik kov dl profesini sjung atgaivinimo, kuris tada, udarius ir socialdemokratines prof. sjungas, buvo ypatingai aktualus ir socialdemokratams. Taigi k a d a buvo udarytos ir reformistins (suprask, socialdemokrat ]. D.) profsjungos, centraliniu k l a u s i m u . .. jau buvo kova prie faizm dl profsjung atidarymo ir dl j laisvs. M e s t kov vedm, bet nepakankamai traukm j socialdemokratines mases. K a d a 1934 m. faist valdia ir vl atidar visas profsjungas, tame skaiiuje ir reformistines, mes aukm darbininkus sudaryt viening front dl atstatymo profsjung, tame skaiiuje ir reformistini. T a i buvo teisinga. Bet mes nepakankamai t teising linij gyveniman vykdm, nes ne visi partijos nariai pakankamai teisingai suprato klausim ir kai kas abejojo, ar galim mes kovot dl
37

reformistini profsjung atstatymo.


iandien mes kovosim viduoti ir katalikikas prie faist organizacijas

T u o tarpu

pastangas l i k (m. pbr.

J. D.), nes ta kova b u s antifaistin, nes ji turs mums padt didint ir stiprint faist prie eiles. Iki faistinio perversmo mes savo darbo centran statm pltim ms takos esaniose prosjungose ir kov dl j vienybs. Po faistinio perversmo iki 1934 m. mes centran turjom statyt ir statm kov dl pai profsjung gyvavimo. Vienodai klausimo statyt nebuvo galima, nes buvo vairios ms darbo ir kovos s l y g o s " ( Z . Angarietis, t. p., 3 ir 4 p . ) . Apskritai, per 192835 metus, t. y. nuo VI iki V I I (Kominterno J. D.) kongreso ms partija, kaip ir kitos (kit krat J. D.) kompartijos, ymiai sustiprjo, iaugo, sudau, svarbiausia, deinj nukrypim ms eilse, sustiprino savo ryius su masmis, geriau vadovavo darbinink klass kovai prie kapitalo ir faizmo puolim" ( T i e s a " 1935 m. 8 nr. 1 p.).

6. Nuo 1935 m. rudens


Iki iol danai negailestingai savo spaudoje puol socialdemokratus 1 , liaudininkus ir burutai vienas i daugelio p a v y z d i : Visa socialdemokrat partija tai darbinink prie partija. K a m tikrai rpi kova dl darbinink klesos reikal, tas, jei randasi
1

38

azinius laisvamanius 2 , vadindami juos socialfaistais, faist klapiukais ir p., Lietuvos komunistai dabar staiga itiesia jiems rank, kviesdami sudaryti bendr front prie faizm. D a r labiau stebtina tai, k a d it bendr front komunistai ryosi kviesti net katalikus. Be atsiaukim socialdemokrat, liaudinink, yd sionist socialist, jaunimiei centr vadovybes, jie yra ileid atsiaukim, adresuot ir ateitininkams, Krikioni Darbinink S-gai, pavasarininkams, kuriuos taip pat kvieia bendr front 3 .
L S D P eilse, tur netikt kairiesiems" manevrams, bet tuoj apleist j o s eiles" ( B a l s a s " 1932 m. 1 nr. 14 p.). 2 Plg. V. Vainis, Buruaziniai laisvamaniai, kai lunga religijos, K o m u n i s t a s " 1931 m. 3 nr. 2327 p. 3 Koks anksiau y r a b u v s komunist nusistatymas katal. org-j atvilgiu, r o d o k a d ir is B a l s o " (1932 m. 1 nr. 15 p.) pareikimas pavasarinink ir komunist santyki reikalu: V a r kaime kuniglio rpesiu sulipdyta P a v a s a r i o " k u o p a , kuri prisira d a u g apylinks da< vatk. Vietos kompartijos kuopel tai reikiamai nereag a v o . K u o p e l prie steigiamj pavasarinink susirinkim posdio nepadar ir todl neinojo, kaip laikytis. T i k atskiri kuopels nariai istojo pavasarinink susirinkime prie. Kiti sdjo namie jiems b u v o nei ilta, nei alta". O vienas kuopels narys liko P a v a s a r i o " nariu. K u o p e l s p o s d y jis pasiteisino, k a d tai privert j padaryti asmeniniai sumetimai; mat, jo mylimoji dl tv nujo pavasarininkus, o paskui j ir jis. K u o p e l nutar, k a d jis ne tik privalo ieiti pats i P a v a s a r i o " , bet ir kitus i jo ivesti, antraip jis atsidurs u partijos". 39

a. Kodl padarytas pastarasis taktikos pakeitimas Pastarasis taktikos pakeitimas padarytas ryium su pakitjusiomis ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje slygomis. I vienos puss pakils negirdtas ekonominis krizis", o su juo pakils ir revoliucinis darbinink judjimas bei masi revoliucingumas", i antros puss susilpnjusios buruazijos vis platesnis mimasis faistini valdymo bd, naikinimas senos buruazins demokratijos, pakeliui dauymas socialdemokrat partij (Vokietijoj, A u s t r i j o j ) " ( Z . Angarietis, op. cit., 1 p.) visa tai vert Komintern keisti bendr taktik. K a i p inoma, 1935 m. V I I - a m e Kominterno kongrese M a s k v o j e komunist veikimo taktika kaip tiktai ir buvo pakeista. Ne tik atsisakyta iki iol nedraugingo kit kairij grupi atvilgiu nusistatymo, bet dar imtasi jas visas burti j bendr front prie faizm. K o d l pasirinkta ita, o ne kuri kita k r y p t i s ? it krypt pasirinkti Kominternui padiktavo taip pat gyvenimas, jo slygos. Vokietijos ir Austrijos socialdemokratijos subyrjimas suteik didel smg socialdemokratams darbininkams, kurie tikjosi reform keliu pasiekti socializmo. Ir socialdemokratini darbinink eilse auga nusistatymai, k a d reikia rpintis sudarymu didesnio vieningumo darbinink eilse, be ko nenuversi faizmo, kur jis laimjo, ir nesutursi jo augimo tenai, kur jis siekia prie valdios. Bendro fronto taktika liko tokiu praktiku klausimu darbinink
40

kovoje, k a d visoj eilj valstybi s. d. (socialdemokrat J. D . ) vadai net nepajgia suturt savo pasekj nuo domjimosi bendru frontu. Prieingai, net visa eil socialistini aktyvist linksta kair, artinasi prie komunist. T a i turi palengvint susidjimui su kairiaisiais socialdemokratais vien bendr partij". Be to, dar vienas dalykas vert komunistus keisti taktik tai baim karo prie S S S R - i Vokietijos puss, kuri siekianti padaryti gal Rusijos komunizmui (ir. Z. Angarietis, Liet. K o m . Partijos D a r b a s V I I Kongreso Tarim viesoj, 12 p.). T a i g i motyvai, kurie vert komunizm keisti viso tarptautinio savo veikimo taktik, atrodo, bus buv ie: nacionalistinio sjdio, vadinamo faizmo vardu, pasireikimas vairiuose kratuose ir jo pavojus internacionalinms komunizmo pretenzijoms, socialdemokrat pakrikimas vairiuose kratuose ir i j puss atsirads natralus noras jungtis kovai prie bendr prie nacionalizm ir pagaliau padidjs i kai kuri nacionalistinimilitaristini valstybi puss pavojus paiai Soviet Rusijai, verts j iekoti nauj sjunginink tiek vieajai opinijai jos atvilgiu praskaidrinti, tiek upuolimo atveju susilaukti realios pagalbos. I to galima sprsti, k a d pastarasis taktikos pakeitimas yra ne tik vieno Kominterno, kaip pasaulins revoliucijos vykdytojo, bet ir Soviet Rusijos, kaip valstybs, iskaiiavim reikalas.
41

b. Naujoji taktika Kominterno iskaiiavim viesoje Klausimas, koki iskaiiavim galjo turti Kominternas, skelbdamas naujj t a k t i k ? Pirmiausia, be abejo, jam rpjo sutelkti visas kairisias ir kitas artimas grupes prie naujai ikilus galing faizmo pavoj, kuriam atsispirti komunizmas pats vienas savo jgomis pasirod sunkiai bestengis. Konkreiai atskiruose kratuose Kominternas siek naujosios taktikos pagalba
skmingiau

nuversti

faistin

valdi,

kur

ji

jau

buvo sudaryta, ir sulaikyti faizmo sigaljim ten, kur jis dar tik siek valdios. K a d a n g i nuvertus faistin valdi ar sukliudius jos sigaljim atskiruose kratuose, ne visuomet, kaip patirtis rodo, Kominternui p a v y k d a v o sudaryti komunistin valdi, tai dabar jis pirmon eiln naujja taktika siek sudaryti liaudies fronto vyriausyb, kuri duot plai galimybi taip padirbti darbinink smons klimui", k a d jau paskui be didelio vargo bt galima sudaryti g r y nai savo komunistin=sovietin rankose ilaikyti. valdi ir j laimingai

ituos Kominterno iskaiiavimus labai graiai apibdina, inoma, turdamas galvoje ms krat, Z. Angarietis savo rate Lietuvi K o m u nist D a r b a s V I I Kongreso Tarim viesoje". Jis ten rao: T r a u k d a m i darbinink mases bendr front ir plaiausias mases liaudies front,
42

mes negalim gandintis vien kova dl kasdienini darbo moni ekonomini reikalavim ir kova dl demokratini laisvi. M u m s turi rpti fa ist valdios nuvertimas
(m. pbr.

J.

D.).

Prie

kiekvien, k mes traukiam liaudies front, kils klausimas, o kas toliau bus, jeigu b u s nuversta faist valdia. Seniau ms partija, kaip ir kit ali komunist partijos, atsakydavo Soviet valdia. Vienok mes negaljom skmingai traukti bendr front ar liaudies front labiau klesiniai atsilikusius darbininkus ir valstieius, kurie dar nepriaugo prie supratimo su aukimu, k a d reik kovot dl soviet valdios. Jei i vis bendro
fronto alinink reikalausim, kad jie kovot dl soviet valdios, tai bendras frontas neieis, nes labiau atsilik prie jo nesids ( m . p b r . J. D . ) .

T r a u k i m a s bendr front ir reikalavimas, k a d reik kartu kovot ir dl soviet valdios, bt tolygus traukimui bendr front iimtinai revoliucini darbinink. T u o tarpu bendro fronto su darymas tur eit darbinink smons klimui
(m.

pbr. J. D . ) ; bendras frontas tur apimt ir labiausiai atsilikusius darbininkus. T r a u k i m a s bendr front tur eit taip, k a d mes sugebtume kov dl opiausi darbinink reikal suriti su kova prie faizm. R e i k dar inot, k a d revoliucin kova prie faizm gal taip susidt, k a d jau b u s jg faist diktatr nuverst, bet dar nebus galimybs soviet valdi ukariaut. K tuo atveju d a r y t ?
43

V I I K o n g r e s a s sako, k a d tokiu metu gals bt sudaryta bendro fronto arba liaudies fronto vyriausyb. M s CK irgi pasisak, k a d Lietuvoj
gals kovos prie faizm slygos taip susidti, kad bus galimybs nuverst faist valdi, bet dar nebus galimybs kurt soviet valdi. Tuomet bus sudaryta bendro fronto arba liaudies fronto vyriausyb ( m . p b r . J. D.). T o k i o j vy-

riausybj gals dalyvauti komunistai, o taipgi liaudies fronto alininkai socialdemokratai ir liaudininkai" ( Z . Angarietis, t. p. 11 p.). Kiek toliau jis vl rao: M u m s rpi nuversti faist valdi, k a d ukariaut ( s a u ) valdi, vienok pakeliui, jei to reikalaus revoliucins kovos susidjusios aplinkybs, mes remsim ir bendro fronto arba liaudies fronto vyriausybs sudarym. M e s statom dabar sau kaip vien pamatini udavini sudarym bendro fronto ir liaudies fronto. Ir mes esame sitikin, k a d jei vis platesnes mases trauksime kov prie faizm, jei vis geriau dirbsim, jei kelsim pasitikjim darbo masse savo j g o m i s , tai revoliucijos keliu

mums pasiseks faistin pakeisti socialistin

Lietuv Lietuv

(m. pbr. J. D . ) , tai mums vargo, skurdo ir faistins sauvals al pasiseks revoliucijos keliu pakeisti laiming darbo moni gerovs al. V i s m s pareiga taip dirbti, taip kovoti, k a d greiiau tas vykt". ( Z . Angarietis, t. p. 16 p.). T pat, k 1935 m., vadovaudamasis V I I Kominterno kongr. direktyvomis, pareik Z. An44

garietis, jau ketveriais metais anksiau yra pareiks savo instrukcijose ir L K P - j o s Centro Komitetas. Reikia plaiau aikint apie proletarins revoliucijos neivengiamum Lietuvoj ir jau dabar populiarizuot t, k duos Lietuvos darbo monms soviet valdia, k a d a ir pas mus laims proletarin revoliucija. Aikint, k a d darbinink kovos pasisekimas reikalauja vis platesni darbo masi traukimo kaip ekonomin kov dl k a s dienini darbo masi reikalavim, taip ir politin kov, kuri turi bti kuo tampriausiai surita su kova prie faizmo valdi dl darbinink ir darbo valstiei soviet valdios Lietuvoje (m. pbr. J. D.). iuo klausimu ileist atskir knygut, kurioj idstyt, kas bus vykdyta proletarijato revoliucijai laimjus Lietuvoj" ( K o m u n i s t a s " 1931 m. 1 nr. 33 p.). c. Naujoji taktika SSSR-o iskaiiavim viesoje Soviet Rusija i naujosios taktikos taip pat tikisi turti tam tikros naudos. V i s pirma, susidarius vairiuose kratuose liaudies frontams, ji laukia vieosios opinijos jos atvilgiu suvelnjimo. Be to, ji mano, k a d sudarius liaudies frontus, vairiuose kratuose p a v y k s sudaryti jai palankias vyriausybes, kurias b u s galima nesunkiai traukti savo politikos orbit ir tuo b d u apjuosti geleiniais lankais" kai kurias jai itin pavojingas (faistines) valstybes, o ir t pai pa45

vojing valstybi pajgum, sutelkus visas to krato kairisias ir apskritai antifaistines grupes bendr front prie faizm, bus galima nesunkiai susilpninti i vidaus. Tiesa, itos naudos, bent i dalies, Sov. Rusija galjo turti ir faktinai turjo i atskir krat komunist partij ir j pagalbini organizacij varomos Soviet R u s i j o s laimjim propagandos ir Sov. Rusijos interes gynimo. J u k tautiniai sekretoriatai, es M a s k v o j e , ne kart primindavo savo taut komunistams, k a d ne tik ms spaudoj, bet ir agitacijoj gyvu odiu reikia plaiau ir nuodugniau populiarinti Sovietins Sjungos pasisekimus sovietins statybos srityje, neumirtant nurodyti ir tuos sunkumus, su kuriais susiduria S S S R , ir kelius, kuriais einama prie t sunkum paalinimo" ( L K P C K tarimas 2 7 . X I 1930, K o m u n i s t a s " , 1931 m. 1 nr. 33 p . ) . T a i p pat netrko pastang (jei imsime ms krato komunistus) nustatyti Lietuvos visuomen prie tuos j o s kaimynus, kurie Soviet Rusijai yra pavojingi, ir remti interesus t kaimyn, kurie S S S R - u i yra draugingi, nors Lietuvai ir ne. Pavyzdiui, 1931 m., k a d a Soviet Rusija, matyt, dar buvo nepakankamai apsiginklavusi ir dl to bijojo Lenkijos militarinio pasiruoimo, Lietuvos komunist s p a u d a reik didel baim, k a d tik Lietuva nesusitart su Lenkija dl Vilniaus (ir. Z. Angarieio str-n R u o i a dirv susitarimui su Lenkija", K o m u n i s t a s " , 1931 m.
46

1 nr. 5 p.)- Lietuvos komunistai rm ir vokiei interesus Klaipdos krate, ypa tuo metu, kai prie Hitlerio atjim valdi S S S R santykiai su Vokietija dar buvo neblogi. Savo B a l s e " (1932 m. 5 nr. 75 p.), kuris tada buvo spausdinamas Prsuose (Vokietijoj), jie ra: M e s , kaip seniau, taip ir dabar sakom, k a d mes kovojom ir kovosim dl pilnos Klaipdos apsisprendimo teiss. M e s reikalaujam, k a d Lietuvos valdininkai, valgyba ir kariuomen tu tuojau bt ivesti i Klaipdos krato. M e s prie Klaipdos krato priskyrim ir laikym prie Lietuvos smurto keliu, j g a " . T a s pats j B a l s a s " (1932 m. 7 nr. 129 p.) organizuot lietuvi pasipiktinim, kilus dl D r . Vernerio Esseno knygoje apie Lietuv dto emlapio, kuriame Klaipdos kratas buvo priskirtas prie Vokietijos, ir pareikt reikalavimu imesti t knyg i K a u n o vokiei knygyno lango, vadina pogromu prie vokieius". V i s o s ios Lietuvos komunist pastangos, nors ir buvo labai naudingos S S S R - u i , vis dlto labai pripuolamos ir maai reikmingos. Be abejo, visai kas kita bt, jei visa kairioji visuomen ir jos s p a u d a bt panaudota sovietins technik o s paangos, j meno, literatros populiarinimui ir politini Sov. Rusijos interes gynimui. To viso kaip tiktai ir laukia Sov. Rusija i liaudies front.

47

d. Liaudies ir bendrieji frontai ir pastangos juos sudaryti Lietuvoje Kalbant apie frontus, tenka skirti dvi s v o k a s : liaudies fronto ir bendrojo fronto. Liaudies frontas paprastai reikia plaij neorganizuot liaudies masi sutelkim prie faizm. T u o tarpu bendrasis frontas reikia sutelkim bendr kov prie faizm t atskir visuomenini sluoksni, daniausiai organizuot vienet, kurie jau savaime vienu ar kitu atvilgiu dl vieno ar kito dalyko reikia ar gali reikti nepasitenkinim faizmu. T a i p , pavyzdiui, telkiami bendr front vis pair darbininkai bendromis jgomis ginti savo klass interesams prie faizm, kaip tariam darbo klass prie, arba telkiami bendr front kultrininkai, pacifistai bendromis jgomis (su komunistais) ginti kultrai ir taikai nuo faizmo, kuris priespauda ir militarizmu grass pasaulio kultrai ir taikai. Panaiai raginami demokratinio nusistatymo mons sudaryti bendr front su komunistais prie faizm, kaip didiausi demokratijos prie. N e t katalikai ir tie yra kvieiami sudaryti su komunistais bendr front prie faizm, nes is skaudiai palieis ir j reikalus. itaip suprantam bendr front komunistai vadina telkimu vairi visuomens sluoksni apie dalinius reikalavimus". Kalbant dabar apie it front s u d a r y m o pa48

stangas Lietuvoje, tenka atskirai liesti plaij liaud ir atskirus sluoksnius lieianias komunist pastangas.
l 0. Pastangos sudaryti liaudies front

K a d a n g i ms tautos liaud sudaro daugiausia kininkija, tad j dabar ir nukreiptas visas liaudies fronto organizatori dmesys. Tiesa, negalima sakyti, k a d ir anksiau komunistai kininkija nebt domjsi. Taiau pirmiau ir pati kininkija, bdama nepaliesta ekonomins krizs, maiau terod susidomjimo ems roj a u s " skelbjais, o ir tie patys skelbjai danai nesugebdavo prie jos prieiti. T u o tarpu dabar, ikilus ekonominei krizei, kininkija labiau yra linkusi klausytis vairi nauj nors ir nereali paad, o ir tie patys paad (rojaus) skelbjai savo misij atlieka daug sumaniau, negu anksiau tai darydavo. Palenkti mases liaudies front komunistai daugiausia stengiasi tikinjimais, k a d faizmas nesuprants j vargo ir nesirpins j reikalais ir k a d jie komunistai mok jas geriau suprasti ir nor joms padti. Bet jie negal joms padti tol, kol faizmas nebsis paalintas, o jam paalinti reiki visiems telktis liaudies front. tai praktiniai nurodymai komunist veikjams, kaip jie turi palenkti kininkijos mases
49

liaudies front. V i s pirma


ieiti i opiausi kininkijos

jie turi stengtis


Kasdie-

reikal.

ninis darbas tarp darbo valstiei, rao K o munistas" (1931 m. 1 nr. 10 p.), turi bt pradedamas nuo klimo opi vietos klausim, nuo aikinimo darbo valstiei padties faist Lietuvoj ir reikalingumo k o v o s tai padiai pagerint. T i e k ir tiek yra klausim, kurie ops darbo valstieiams: mokesiai, skolos, licitavimas ki, keli taisymas, ganyklos, malkos, karo pavojus, krizi bedarb ir kiti. Ne visi, ne visur ir ne visada lygiai tie klausimai ops. U tat reik stengtis kelt tokius klausimus, kurie toj vietoj ir tuo laiku opiausi. Bet negana inot, k a d tas ar kitas klausimas opus. Reik dar mokt komunistikai tuos klausimus statyt, komunistikai j riim rast. T o d l dirbantiems tarp valstiei reik inot ne tik partijos tarimus tuo ar kitu io darbo klausimu, bet nuolat skaityt ms spaud, nuolat kelt savo politinio isilavinimo laipsn, k a d sugebt paiam orientuotis, paiam atrast to ar kito klausimo sprendimas". Antra komunist veikjai liaudyje turi pa stebti kin, ir pabrti kiekvieno kaimo vargo suadinti nepasitenkinim esamja reitvarka.

tai to kaimo vargo reikini pastebjimo ir pabrimo klasikas p a v y z d y s : Valstiei jaunimas, gyvenantis su tvais ems sklypely, vargsta, kartu ir smaugia juos vairaus plauko kapitalistai bei monopolijos
50

Lietkis", Pienocentras", mokdami emas kainas u valstiei prekes. K a i u rugi centner moka tik 34 litus, sviesto klg. 1,50 lt. ir pan., reikalingiausi produktai, kaip druska, tros, cukrus labai brangs, nors paskutin beveik nevartoja, nes jis valstiei odiais tariant tik ponams skirtas". Faist valdia tiesioginiai ar netiesioginiai p a d e d a dar daugiau smaugti valstieius. Atidariusi usienio kapitalui degtuk monopol, draudia vartot benzinkas", k a s bt d a u g pigiau. D r a u d i a augint tabak, k a d tik t a b a k o sindikatui daugiau pelno tekt. Kelia importuojamoms prekms muitus, taip pav., dl paklimo muit, geleis p a b r a n g o dvigubai. Be to, leidia vairius, nukreiptus prie valstieius statymus, kaip bekon ir pan. Valstieiai dl toki gyvenimo slyg visai bankrutuoja. J kiai p a r d u o d a m i i varytyni" (Vincas, A p i e kaimo jaunim, Darbinink ir Valstiei Jaunimas", 1935 m. 9 nr. 2 p.). Treia komunist veikjai turi gyvai pa remti kiekvien spontanikai pasireikus nera-

mum, turi j gilinti ir plsti. A u g a konflikt skaiius kaime tarp darbo valstiei (dl negaljimo mokt mokesi, skol, dl valstiei turt licitavimo), o m s partija ligi iol per maa kreip doms tuos konfliktus, k a d imt savo rankas v a d o v a v i m darbo valstiei k o v a i " , skundsi 1931 m. K o m u n i s t a s " (1 nr. 2 p.). 1935 met T i e s a " (8 nr. 23 p.) jau kitaip kalba: K o m 51

partija visomis igalmis remia valstiei kov. Ji stengiasi valstiei judjim iplst po vis Lietuv ir traukt j k u o plaiausius valstiei sluoksnius ir visus darbo mones, k a d bendromis plataus antifaistinio fronto jgomis lengviau bt galima ikovot j padties pagerinimo . . . Reikia kuo plaiausiai ivystyt kompanij prie faist teror. Organizuokime protesto miting eisenas prie savivaldybi ir kt. istojimus. Reikalaukim paleist visus aretuotus valstieius ir kitus antifaistus. Reikia rpintis aretuotj ir j eim rmimu. Reikia plaiai organizuot j naudai auk rinkim. Valstiei judjimo ir j vienybs reikaling u m o supratimas reikalauja nuo vis priefaistini partij, kurioms rpi eit su valstiei judjimu, sudaryt liaudies fronto komitetus v a l s tiei kovos vadovavimui
(m. pbr. J. D.). Kuo

b u s daugiau ir stipresni liaudies fronto komitetai vairiose Lietuvos vietose, tuo bus geresnis v a d o v a v i m a s iam judjimui, tuo b u s greitesnis ios kovos laimjimas. Bet kartu turim inot, k a d plaiau sitraukiant valstieiams judjim,
neutenka t kovos bd, kurie yra dabar v a r t o -

jami (m. pbr. J. D.). Reikia traukt visus prie aktyvaus veikimo, o ne p a s y v a u s sdjimo tik mokesi nemokant ir produkt neveant pard u o t " . T a s aktyvus veikimas turs bti i t o k s : aukt seninijose sus-mus ir reikalaut: paliuosuot visus aretuotuosius, streikininkus, paliuo52

suot nuo mokesi biedniokus, panaikint skolas lupikams, panaikint sindikatus" ( T i e s a " 1935 m. 9 nr. 2 p.).
Ketvirta vieojo gyvenimo

dalyvauti aktuose,

svarbesniuose valstiei pravesti viesias

vietas (pav., seninus) savo mones, kliudyti


antikomunistini ar komunistams nepalanki idj bei nutarim pravedim. A k t i n g a i d a l y -

vaut senin rinkimo susirinkimuose. Juose rpintis rinkt darbinink komitetus ar darbinink atstovus, kurie gal bt pridengti ir senin vardu. D a l y v a u t ir senin rinkimuose ir rpintis neleist seninus faist ir j agent, o rinkti tikrus darbinink atstovus i revoliucini darbininku. Tenai, kur geriau paruota dirva, reikia mgint ir patiems per partijas, kuopeles arba profsjungas aukt senin rinkim susirinkimus ir juose rinkt seninus i revoliucini darbininku. Ne senin rinkimo boikotas, o platus inaudojimas senin rinkim kaip vienos legalios
galimybs masms ir geresniems ryiams kovai su faistais ( m . su
pbr.

darbinink J. D.).

Jei tik kur nors bus rinkimai nari darbo teismus, tenai aktingai dalyvaut rinkimuose, paiuose rinkim susirinkimuose pasisakyt prie darbo teismus, kaip naudotoj rank kovai su darbinink streikais, pasirpint pravest darbininkuose pasisakym prie rinkimus darbo teismus. V i e n o k jei susirinkusi d a u g u m a pasisakyt u rinkimus, statyt savo i anksto numa53

tytus kandidatus ir rpintis neprileisti prie irinkimo faist. Po rinkim gi darbinink irinkti atstovai atsisako dalyvaut faistiniuose darbo teismuose. Kartu rpintis, k a d darbininkai niekur nepripaint darbo teism tarim, nukreipt prie darbinink reikalus. K u o plaiausiai inaudot visokius faist aukiamus susirinkimus, j u o s eit gerai pasir u o u s : i anksto numatyt susirinkim prezidiumus, kalbtojus, sustatyt silymus ir numatyti j nejus, silymo neimo metu paius silymus platinti tarp susirinkusi, net vest k o v dl j pasilikimo susirinkimuose, jei faistai mgint kairesnius ivaryti. Jei susirinkt didesnis darbinink skaiius, o faistai neturdami susirinkime pasisekimo, mgint susirinkusius ivaikyti su policijos pagalba, tenai pat susirinkim keisti demonstracij gatvje" ( L K P C K plenumo, posdiavusio 1934 m. ruden, rezoliucija). T a i tiek dl liaudies fronto sudarymo pastang.
2.

Pastangos

sudaryti

bendrj

front

Siekdami sudaryti bendrus frontus su vairiomis grupmis, komunistai paprastai renkasi du keliu. Vienas keliastai pradti nuo virni, taip tariant nuo vairi visuomenini sluoksni vadovybi, ir, joms sutikus, toliau jau eiti apaias eilinius t sluoksni narius. Antras kelias
54

tai susitarti bendro fronto reikalu su t sluoksni eiliniais nariais ir j pagalba paskui priversti dtis j bendr front ir paias vadovybes. K a i p visur, taip ir pas mus, komunist vadai pirmiausia iband pirmj keli, btent susitarti su organizacij vadovybmis. Pradjo nuo ideologiniu atvilgiu artimesnij grupi socialist ir liaudinink. T u o tikslu 1935 m. balandio mnes Lietuvos Komunist Partija oficialiai kreipsi socialdemokrat ir sionist-socialist centro komitetus bendro fronto sudarymo reikalu. Panaiai buvo kreiptasi ir valstiei liaudinink vadovyb. Taiau tiek pirmj, tiek ir pastarosios vadovybs komunist pasilymus atsak neigiamai. Panaiai Liet. K o m . Jaunimo S-ga kreipsi jaunimiei centro vadovyb, taiau ir i dav neigiam atsakym. Po itokio nepasisekimo Z. Angarietis Tiesoje" (1935 m. 4 nr.) ra, k a d socialist vad atsisakymas sudaryti bendr front nieko nereikis. Ir prancz socialist vadai i pradi atsisak sudaryti liaudies front. Bet kadangi apaios buvusios u liaudies front, vadai buv priversti nusileisti ir susitarti. T a i p buv ir Graikijoj. Dl to ir ms pareiga, kreipiasi savikius, taip dirbti lietuvi socialdemokrat apaiose, k a d daugiau j pasisakyt u bendr front. To maa. Su tais bendro fronto alininkais reikia sudaryti bendro fronto komitetus ir petys pet su jais k o v o t . . . Jei mums (apaiose,
55

su eiliniais nariais J. D.) pasiseks sudaryti bendr front, tai tuomet ir socialist vadai jau nebepajgs ardyt bendr front". T a i g i Lietuvos komunistai buvo priversti pasirinkti antrj keli, btent eiti organizacijas (j skyrius) ir ten umegzti paintis su paskirais asmenimis, tikinti juos, k a d reikalinga sudaryti bendr front, su j p a g a l b a palenkti daugiau nari ir tuo b d u laimti itisus t organizacij vienetus ( s k y r i u s ) . Taiau ita procedra nra lengva. ia reikia ir nusimanyti, kaip veikti, ir turti garantij, k a d tas veikimas duos laukiam vaisi. T u o tikslu bendro fronto organizatoriai d u o d a reikiam informacij, kuri dalis ir ia p a d u o d a m a . klausim, kaip prieiti prie prieing organizacij jaunuoli ir dirbti j tarpe, Valstiei ir D a r b o J a u n i m a s " (1935 m. 2 nr. 1 p.) taip a t s a k o : K o m j a u n i m o organizacij, komitet ir kuopeli udavinys gerai painti t org-j sstat, ten prie v e d a m darb, pavieni nari nusiteikim ir t.t. T a i inant, reikia kiekvienam atvejuj nustatyt s a v o veikim: kaip prieiti ir veikti atitinkamose org-jose. Imkim vien pavyzd. Prie toki jaunuoli, kurie yra s a v o v a d bei globj iauklti religiniai ir tautikai faistikai nusiteik, negalima i karto prieit, sakant: js esat davatkos, jokio D i e v o nr, js esat apmulkinti ir t.t. ir tuoj pradedant pirt komunizm. T o k i u b d u galima vien nugsdint ir atstumt
56

tuos jaunuolius. Bet kadangi skurdas ir vargas tuos darbo jaunuolius slegia, kaip ir visus kitus darbininkus ir darbo jaunuolius, kadangi karas j u o s , kaip ir kitus darbo jaunuolius pirmoj eilj lieia, tai su jais reikia pradt kalbti nuo kasdienini darbinink ir biednuomens reikal. Reik aikint, kame to skurdo prieastys, kaip jas paalint, kaip k o v o t prie tas b l o g y b e s ir t.t. Palengva reik juose skiepyt bendr darbinink
ir darbo jaunuoli interes ir solidarumo j a u s mus ir aikint bendro veikimo ir kovos r e i k a l i n -

gum (m. pbr. J. D.). Prijimas turi bti lankstus, taktikas ir nuoseklus. Sulig savo tak o s ipltimu, kelt vis auktesn laipsn politinio aikinimo formas, eit prie j smons klimo. T o k s darbo pastatymas reikalauja i komjaunimo nenuilstamo, sistemataus ir itvermingo veikimo org-j jaunuolius". siverus kitas organizacijas, dirbti jose ne bet kaip, o organizuotai. T u o tikslu svetimose organizacijose veiki komunistai turi sudaryti savo kuopeles. K a i kurie komjaunuoliai, rao D . ir V. J a u n i m a s " (1935 m. 4 nr. 2 p.), klausia: jei jau dirbt tarp t organizacij jaunuoli, tai kam mums ten sudaryt kuopeli, juk galim ir taip suj k a l b t ? Kiti gi sako, k a d nra moni, sugebani dirbt tose organizacijose. T u o labiau naujieji ten uverbuoti nieko nedirbs ir itirps. D a r kiti vl s a k o : k gals daryt, pavyzdiui, m s draugas, b d a m a s jaunalietu57

v i u " : juk jam neorganizuotieji darbo jaunuoliai netiks? J dar gali tart valgybininku, nes kaip jis gali, b d a m a s faistinj organizacijoj, kalbt prie faizm. T o k i o s ir panaios kalbos, kurios tenka igirst i ms draug, rodo, k a d daugelis nesupranta, kaip ir kodl mes turim dirbt mums svetimose organizacijose. Netiesa, k a d svetimose organizacijose esantieji jaunuoliai pasidav prieui. Tie darbo jaunuoliai tik apgauti, suvilioti. T o d l kaip tik turim dirbt j tarpe ir jiems iaikint t organizacij alingum darbo monms ir j j a u n i m u i . . . K a d geriau eit ms darbas tarp svetim organizuot jaunuoli, mes turim ten kurt savo kuopeli. T o k i o s e slygose mums bus lengviau jose dirbt: ms komjaunuoliai geriau gals jo? se orientuotis ir greiiau reaguot visus vykius. Jei ms komjaunuoliai taip sau suj kalbs", tai i to nieko neieis, kaip iki iol i to nieko neijo. A k t y v i s t i dangaus nekrinta. T a d mes turim tam darbui pasist i t, kuriuos mes turim, o darbe jie jau isidirbs. Tiesa, i turim komjaunuoli turim tam darbui pasirinkt idealoginiai daugiau sutvirtjusi, daugiau tinkam, o ne mechanikai paimt tam darbui. M s komjaunuoliai svetimose organizacijose turi dirbt slaptai, neistot atvirai, nes prie maiausio tarimo, k a d jie dirba revoliucin darb, jie tuoj metami i t organizacij. Prie svetim organizacij jaunuoli ms komjaunuoliai turi prieiti
58

taktikai, pradt i kasdienini reikal, lieiani darbo jaunuolius". K a d dirb svetimose orgijose nariai neiskyst, jiems patariama sudaryti tam tikras frakcijas, kurioms vadovaut tarsi prezidiumas, vadinamas biru. Jei mes norim geriau pastatyti ms darb masinse organizacijose, mes turime kurt tose organizacijose savo frakcijas. Tiesa, frakcijas sudaro visi ten esantieji partijos nariai, bet ms frakcijos nebus veiklios, jei jos neturs savo organ, btent, frakcij bir. Frakcijos biurus, jei yra galimyb, renka bendras frakcijos nari susirinkimas. Ten, kur dl konspiracijos negalima turt rinkto frakcijos biro, j sudaro L K P vietos komitetas. Jei masins partijos vaidybai priklauso ms partijos nariai, tai jie tenai sudaro irgi komfrakcij. Jei t nari yra didsnis skaiius, jie renka i savo tarpo bir, kuris kartu yra ir visos organizacijos (profsjungos, R. P. organizacijos) kompartijos biuras. Jei Valdyboj tik keli nariai partijos, tai jie staiai sudaro komfrakcijos birus. Irinktus komfrakcijos biurus patvirtina partijos komitetas, kuris kartu, jei frakcijos biuras silpnas, gal j papildyti ir ne tos organizacijos nariais. T a i ir daroma tikslu, k a d sustiprint komfrakcijos biro darb. V i s u s svarbesnius komfrakcijos klausimus ria komfrakcijos biuras savo posdiuos ir jau bendrame susirinkime su nepartiniais nariais. V i s i kompartijos ir komjaunimo nariai privalo laikytis
59

kompartijos biro nutarimo. Biuras taipogi v y k do visus partijos komiteto nutarimus, v y k d o ir tuomet, kai su jais nesutinka. N e i vienas komunist partijos narys negali taip veikti nepartinj organizacijoj, kaip jam asmeniniai patinka. Jis tur laikytis kompartijos ir komfrakcijos nutarim. Jei tas ar kits narys nesutinka su partijos nutarimu, jis savo nesutikim gali pareikt vien partijos kuopels susirinkime, bet negal pareikt nepartiniam susirinkime. Nepartiniam susirinkime gali bti pareikta vien partijos nuomon" (Partijos D a r b a s " 1932 m. 2 nr.).

7. Ivados
Baigiant kalbti apie Lietuvos komunist tikslus ir taktik, tenka padaryti ias i v a d a s : 1. Komunizmas, nesukliuds Lietuvai tapti ir isilaikyti nepriklausoma valstybe, dabar siekia vykdyti joje proletariato revoliucij arba, kitais odiais tariant, vesti soviet valdi. T a i jis tikisi padaryti, laimjs plaisias ms tautos mases. itie Lietuvos komunizmo tikslai glaudiai susij su tarptautiniais Kominterno ir valstybiniais Soviet Rusijos tikslais ir interesais. Taiau jie absoliuiai prieingi tautiniams ir valstybiniams ms tautos tikslams ir interesams. 2. Komunizmas, matydamas, k a d anksiau buvusi taktika, btent usidarymas siauroje dar60

binink ir tai komunistikai nusistaiusij klasje, neatne reikiam vaisi, pastaruoju laiku p a s u k o plaij masi telkimo kryptimi, visai neirdamas j socialini, intelektualini, tautini ir net konfesini skirtum. E i d a m a s plaisias mases, komunizmas kol k a s nekalba joms apie tiesioginius savo tikslus ir neskelbia savo pasaulirins ir socialekonomins doktrinos. Jis tik kelia jose nepasitenkinim esamja tvarka, silo j keisti ir kvieia dtis bendr front tai tvarkai skmingai paalinti. K v i e s d a m a s plaisias mases liaudies front ir atskiras grupes bendrj front prie faizm, komunizmas tai daro ne liaudies teisi, demokratybs, kultros gynimo tikslu, bet greiiau siekdamas laimti diktatr: T a s klysta, k a s mano, k a d Kominternas pakeit savo taktik, nes ji seniau buvo neteisinga . . . Kominternui, kaip seniau, taip ir dabar rpi proletarins revoliucijos keliu nuverst kapitalizm ir ukariavus proletariato diktatr eiti prie komunizmo" ( Z . Angarietis, t. p., 34 p . ) .

61

II. K O M U N I S T O R G A N I Z A C I J O S IR J VEIKIMAS L I E T U V O J E 1. Bendrosios pastabos


K a s tiesiogiai siekia komunizmo tiksl realizacijos Lietuvoje ir kas v y k d o j t a k t i k ? Ats a k y m a s aikus Lietuvos komunist organizacijos. Bet kas jos yra, kokia j vidujin santvarka, kaip plaiai jos Lietuvoje isipltusios, kokie j tarpusavio santykiai ir k o k s kontaktas su S S S R m ? tai klausimai, kuriuos kiekvienas ms nort gauti atsakym. Lietuvoje, kaip ir visur, kur tik reikiasi komunistinis veikimas, yra dviej ri komunist organizacijos: tiesiogins ir netiesiogins, arba pagalbins. Prie tiesiogini priklauso Lietuvos Komunist Partija ( L K P ) , kuri p a s mus yra udrausta ir dl to veikia slaptai. Prie netiesiogini pagalbini priklauso Lietuvos Komunistinio Jaunimo Sjunga ( L K J S ) , Lietuvos R a u d o noji Pagalba ( L R P ) , profesins sjungos ir kitos vairiais nekaltais vardais prisidengusios organizacijos.
62

Siekiant ukariauti plaisias mases, komunizmui kaip tiktai ir svarbu turti netiesiogini pagalbini organizacij. M e s negalime tenkintis vien partinmis (tiesioginmis J. D.) organizacijomis. Reik kuo daugiausia vairi nepartini masini organizacij ir pirmoj eilj profsjung. Profsjung tinklu tur bt apimtos visos didesns mons ir visos didesns darbo vietos miestuos ir kaimuos. Profsjungos savo narius tur skaityt tkstaniais. K a i p lygiai reik rpintis Lietuvos raudonosios pagalbos pltimu, ypatingai provincijoj, kur yra d a u g didesnis atsilikimas; reik taip pat dirbti, k a d L K J S tapt tikrai masin organizacija, apimt tkstanius jaunuoli. K a s yra itikimas ir nori dtis prie L K J S , t drsiai galima priimti L K J S . Organizavimosi gi bdai pas Komjaunim tur bt d a u g vairesni, kaip partijoj. B e legali partini organizacij, dar reik turt vairi vairiausias pagelbines legales ir pusiaulegales organizacijas: kultros, sporto, moter ir panaias. Galima mginti kurti Kultr o s " brelius, laisvamani skyrius arba laisvamani organizacijas, but nuomotoj sjungas, gaisrinink draugijas kaimuos ir miesiukiuos, visokius pasilinksminimo ratelius ir t.t." ( Z . A n g a rietis, Liet. K o m . Part. D a r b . V I I K o n g r . Tarim. viesoj, 15 p.). I pagalbini organizacij vienos yra labiau
63

artimos LKP-jai, kitos tolimesns. Prie pirmj priklauso Lietuvos Komunistinio Jaunimo Sjunga ( L K J S ) , Lietuvos Raudonoji Pagalba ( L R P ) , vadinama dar M o p r o vardu, ir profesins sjungos. Prie antrj Proletarikosios Laisvamanybs Org-ja, Draugija S S S R - o T a u t Kultrai Painti ir kt. Vienos i komunistini organizacij, kaip L K P ir L K J S , veikia visai slaptai, kitos, kaip L R P , profesins sjungos, pusiau slaptai ir dar kitos, kaip Draugija S S S R T a u t Kultrai Painti ir kt., vieai. Pirmj nariai yra visi komunistai, antrj dauguma arba ymi dalis komunist ir treij tik nedidel dalis komunist arba net visi nariai nekomunistai (formaliai), taiau j veikimo kryptis labai artima komunizmui. Pirmiausia susipainsime su tiesiogine, o paskui su pagalbinmis komunist organizacijomis ir j veikimu Lietuvoje.

2. Lietuvos Komunist Partija (LKP)


Viena svarbiausi pajg jei i viso galima kalbti apie Lietuvos komunizmo pajg yra Lietuvos Komunist Partija. Ji sikr Lietuvoje 1918 m Vienas i svarbiausi L K P steigj buvo lietuvis Vincas Mickeviius-Kapsukas. I k i to laiko Lietuvoje bolevik-komunist partijos
64

nebuvo. Buvo vien pavieni bolevikai ir artimi bolevikams. Lietuvos komunist partija 1918 1919 m. stovjo prieakyje proletarins revoliucijos Lietuvoj. Ji buvo proletarins revoliucijos v a d a s " (Lavinimosi rateliams I pam. K a s tai ira Bolevik Partija", 1935 m. litografuotas leid.). N u o 1920 iki 1925 met Komunist Partijos veikimas Lietuvoje buvo beveik apmirs. Atgijo jis ir stipriau pasireik 1926 metais, kada valdi Lietuvoje buvo laimjusios kairiosios grups. Po 1926 met sukilimo iki 1928 m. komunist veikimas Lietuvoje vl buvo sustojs. Per 192835 metus, t. y. nuo VI iki V I I ( K o minterno J. D.) kongreso ms partija, kaip ir kitos (kit krat J. D.) kompartijos, ymiai sustiprjo, iaugo, sudau, svarbiausia, deinjj nukrypim ms eilse, sustiprino savo ryius su masmis, geriau vadovavo darbinink klesos kovai prie kapitalo ir faizmo puolim" ( T i e s a " 1935 m. 8 nr. 1 p.). Ir iandien L K P stovi darbinink klass ir vis Lietuvos darbo moni revoliucins kovos prieaky. Ji vadovauja kovai prie naudotojus, reakcij ir faizm.
Lietuvos komunist partijai rpi nuverst faist valdi Lietuvoje, kad tuo nuvalyt keli prie soviet valdios Lietuvoje ( m . p b r . ]. D.). L K P

kovoja dl komunizmo, btent, dl tokios tvarkos, kada nebus naudotoj, kada gamyba bus vis darbo moni rankose" (Lavinimosi rateliams I p a m o k a " . . . ) .
65

T a i g i L K P v a d o v a u j a visam komunistiniam veikimui Lietuvoje, d u o d a jam krypt ir ton ir yra atsakinga u viso komunistinio veikimo skmingum prie Komintern. a. Partijos vadovyb K a s sudaro Lietuvos K o m u n i s t Partijos vad o v y b ? Vyriausioji L K P vadov yra Litsekcija (Lietuvos sekcija), esanti tiesioginje Kominterno V y k d o m o j o Komiteto inioje. T a i Lietuvai skirtas sekretoriatas, ess, kaip ir kit taut sekretoriatai, M a s k v o j e . io, sakytume, vyriausiojo Lietuvos reikalams skirto sekretoriato priklauso ir Lietuvos Komunist Partijos Centro Komitetas ( L K P C K ) i r Lietuvos Komunist Partijos Politinis Biuras ( L K P P B ) , kurie, k a d i r bdami S S S R - o teritorijos ribose (berods M i n s k e ) , faktinai v y k d o Lietuvos Komunist Partijos vadovavimo darb. V y r i a u s i a s ir ilgametis L K P C K i r Politbiuro v a d a s yra buvs inomas lietuvis Vincas Mickeviius-Kapsukas, mirs 1935.11.17. (Plaiau apie jo politin veikl galima rasti T i e s o j e " 1935 m. 3 nr. 1 p . ) . K i t a s svarbus L K P C K - t o narys, dabar, berods, eins V . K a p s u k o pareigas, yra taip pat lietuvis Z. A l e k sasAngarietis. Lietuvos teritorijoje vyriausias L K P - j o s organas y r a L K P - j o s C K - t o Sekretoriatas. Taiau is Sekretoriatas yra ne kas kita, kaip C K - t o ,
66

esanio S S S R - e , plan ir nutarim vykdytojas. C K - t u i jis priklauso absoliuiai: jis negali nieko daryti savarankikai, nebent tuos dalykus, kurie yra maos reikms. J i s privalo duoti CK-tui atskaitomyb. Klausimas, kaip L K P - j o s C K - t a s , b d a m a s S S S R o teritorijoje, gali susisiekti su savo Sekretoriatu, esaniu Lietuvos teritorijoje, ir perduoti j a m direktyvas arba priimti i jo raportus, veikimo a p y s k a i t a s ? J u k vieosios korespondeni jos b d u to nepadarysi. it tautini sekretoriat ir j centro komitet (esani S S S R = e ) susiinojim su atskiruose kratuose esaniais partijos (o taip pat ir Komunistinio Jaunimo S-gos, R a u d o n o s i o s Pagalbos ir kit) sekretoriatais atlieka speciali Kominterno staiga, skirta specialiai ryi palaikymo, susiinojimo reikalams. K a i p tai daroma, m u m s bt ir nelengva ir nepatogu atsakyti. Svarbu tai, k a d i operacija yra sutvarkyta taip gerai, j o g j o s dka komunistinio veikimo vadovavimas ir kontroliavimas atskiruose kratuose C K - t a m s , esantiems S S S R e , nesudaro jokio sunkumo. Be C K - t o Sekretoriato, Lietuvoje dar veikia rajon komitetai = raikomai ( R K ) . Kadangi L K P - j o s rajon Lietuvoje yra ne vienas, tad ne vienas yra ir rajono komitetas. Vadinas, kiekvienas rajonas turi atskir savo komitet. R K - t sudaro apie 10 moni, kuriuos renka rajono konferencija ir tvirtina pats C K - t o
67

sekretoriatas. R K - t a s s a v o d a r b v y k d o per sekretoriat, s u d a r o m i 3 nari: sekretoriaus, pirmojo ir antrojo p a v a d u o t o j , renkam rajono komiteto, bet tvirtinam C K - t o sekretoriato. R a i k o m o sekretorius savo ruotu dar turi vis eil pagalbinink atskiriems darbams, pav., s p a u d o s darbui, finans rinkimo ar kitiems specialiems d a r b a m s . Tiesioginje rajono komiteto inioje dar yra vadinamoji i n s t r u k t o ri institucija, kuri s u d a r o skirtiniai didesni moni ( m i e s t u o s e ) ar iaip tam tikros vietos (pav., m o k y k l o s ) ar tam tikros apylinks (pav., v a l s i a u s ) kuopeli sekretoriai. Instruktoriai paskirstomi 2-3 grupes, kuri kiekviena daro pasitarimus atskirai, nereiau vieno karto mnes. Be rajon komitet yra dar parajoni komitetai = paraikomai, kurie v a d o v a u j a parajonio veikimui. Parajonio komitet s u d a r o stipresni kuopeli sekretoriai, renkami parajonio konferencijos ir tvirtinimai rajono komiteto. K a n d i d a t u s p a r a i k o m i anksto numato raik o m o sekretoriatas. Irinktas paraikom, kuopels sekretorius ieina i kuopels sekretoriaus pareig. e m i a u s i v a d o v y b s laipsn s u d a r o k u o p e li sekretoriai ir j pavaduotojai, skiriami paraik o m o i veiklesnij kuopels nari. T a i p t a d atrodo L K P - j o s v a d o v y b ir visas v a d o v y b s aparatas, kurio p a g a l b a v y k d o m a s
68

Lietuvoje komunistinis veikimas. A p i e ito aparato funkcionavim domi ini d u o d a C K - t a s savo 1935.VII.15. instrukcijoje, adresuotoje V i soms K a u n o organizacijos kuopelms". Susirpins komunistinio veikimo pagyvinimu, jis d u o d a iuos rajono ir parajoni vadovyb lieianius n u r o d y m u s : Dabartin raikom reikia nuodugniai reorganizuoti. C K tarimu sudaromas naujas raikomas i 79 nari. CK skiria raikomo sekretoriat, susidedant i 3 nari (pirmasis sekretorius, pirmasis jo pavaduotojas darbui ypatingai K a u n e ir antrasis jo pavaduotojas darbui ypatingai K a u n o rajone). R a i k o m o sekretoriato pareiga ne vliau, kaip per dvi savaiti po io laiko gavimo numatyti 4 kandidatus raikom, pastatyt CK sekretoriate klausim apie j utvirtinim. T a i s kandidatais turi bti numatyti kuopeli monse sekretoriai arba kit tvirtesni kuopeli sekretoriai, kurie kartu skiriami instruktoriais tose g a m y b o s akose, kurioms j kuopels priklauso. R a i k o m o sekretorius be savo pavaduotoj dar privalo turt savo pagelbininkus (ne i RK sstato) visokiems darb a m s : a) ryiams su technika, b) ryiams su instruktoriais (pastaraisiais gali bti ir pavieniai instruktoriai), c) ryiams su r. p. (raudonja pagalba J. D.); d) ryiams su komjaunimo raik o m u ; e) vairiems specialiems darbams ir t.t. kia R a i k o m a s privalo turti savo technik (reispausdinimo priemones J. D.) ir jos ve69

dj, raikom organ redakcijas (redakcij nariais gali bti kaip raikom nariai, taip nenariai). Be centralinio raikomo organo gali ir privalo dar bt organai paskirti atskiroms g a m y b o s akoms. T i e organai leidiami R K vardu. J redakcij skiria R K . (Redaktoriais gal bt paskirti ir RK atitinkam g a m y b o s a k instruktoriai). Raikomo posdiai vyksta bent syk mn., o RK sekretoriato posdiai bent du kartu savait. U d e d a m a ant RK sekretoriaus pareiga kontroliuoti, k a d visi K a u n o org-jos nariai (iskyrus paliuosuotus nuo nario mokesio) reguliariai mokt nario mokest. K a s i nepaliuosuot nuo n. mokesio nemoks mokesio, tas neskaitomas partijos nariu" ( V i s o m s K a u n o orgijos kuoplms" 2 p . ) . parajoni komitetus kaip taisykl . . . rinkt stipresni kuopeli sekretorius . . . N e vliau C K paskirto laiko visi paraikomai suaukia savo parajoni konferencijas, kur turs bt irinkti nauji p a r a i k o m a i . . . R a i k o m o sekretoriatas i anksto tur numatyt kandidatus naujus paraikomus, kaip lygiai gerai apsvarstyt paraikom sekretori kandidatras (pastarsias kandidatras reikia suderint s u C K s s t a t u ) " . . . paraikom renkami 3 asmens. K a s irinktas, irinktiems pranea R K atstovas p o rinkim patvirtinimo R K sekretoriate" (t. p., 3 p . ) .

70

b. Instruktori institucija Instruktoriai yra pats judriausias, lanksiausias ir geriausiai paruotas komunist organizacij elementas. T a i tarsi rajon komitet galiotiniai atskiroms komunistinio darbo sritims. Jais paprastai skiriami veiklesni didesni moni ar iaip tam tikr staig (pav., m o k y k l ) ar tam tikros vietos (pav., valsi) kuopeli sekretoriai; jie tvirtinami R K - t o sekretoriato ir C K - t o sekretariato. N a u j o m s g a m y b o s a k o m s instruktorius skirti ar senuosius keisti R K - t o sekretoriai tas gali tik su C K - t o inia ir jo sutikimu. V i s i instruktoriai gali turti po 1-2 savo pavaduotojus ir galiotinius atskiriems darbams didesnse savo g a m y b o s a k o s monse ten, kur dar nra partijos kuopeli. Instruktori pavaduotojai tvirtinami tik R K - t o sekretoriato. Instruktoriai savo darbui paruoiami itaip. V i s i rajono instruktoriai yra suskirstomi 2-3 grupes, kurios nereiau vieno karto per mnes daro pasitarimus. Be to, instruktoriai ir j pavaduotojai sudaro vadinamuosius lavinimosi ratelius, kuriuose yra supaindinami s u parstatyba ir masinio darbo pamatais, su L K P jos istorija, pamatiniais Kominterno ir L K P taktikos klausimais, s u V I I kongreso tarimais". B e to, svarstomi svarbesni partijos taktikos klausimai ir dienos klausimai, ypatingai lieiantieji bendro fronto taktik. I n s t r u k t o r i a i . . . moki71

nami kovot su atitrkimu nuo gyvenimo momento klausim, su visokiais nukrypimais ir t.t." ( L K P - j o s visoms K a u n o org-jos kuopelms instrukcija, 1936.VII.15, 2,3 p.). Instruktoriai turi duoti atskaitomyb i savo veikimo. Pagal nuveikt darb gausum jie gauna ir atitinkam atlyginim. Apskritai, jie gauna apie 400500 lit per mnes. R y i u s tarp instruktori ir raikomo palaiko raikomo sekretorius, kuris syk per 2 savaites susitinka su kiekvienu j (instruktori), patikrina j darb, d u o d a nurodym. N o r s rpestingai priirima ir kontroliuojama, instruktori institucija iki pastarojo laiko vis dlto nestovjo savo auktumoje. Danai j patekdavo tam darbui visai netinkam moni. Be to, pats j paskirstymas pagal atskiras gamyb o s a k a s danai b d a v o neracionalus. T u o susirpins, Centro Komitetas 1935.VII.15 yra ileids instrukcij pirmon eiln V i s o m s K a u n o organizacijos kuopelms", kurioje pavedama naujai sudaromam raikomui perirti instruktori sstat. D r g . M a d . . . ne tik ivedamas i raikomo, bet jis kartu nuimamas ir nuo instruktoriaus tarp susisiekimo darbinink, kaip tam darbui netinkamas. K a i p lygiai nuimamas nuo instruktori d. C e m . . . tarp metalist, kaip tam darbui netinkamas. CK paymi, k a d buvo padaryta didel klaida su paskyrimu instruktorium M a m . . . , nes ji negali bt prileista prie jokio
72

vadovaujanio darbo. K a d a n g i j o s veikimas nea d a u g alos partijai, pavedama R K sekretoriatui geriau susipainti su j o s veikimu ir padaryt CK praneim apie josios veikim. N o r s CK nuomone, ikarto buvo paskirta per d a u g instruktori, CK palieka m a d a u g tas paias g a m y b o s akas, kurios ir buvo, bet su iais pakeitimais: instruktoriais, kaip taisykl, tur bt skiriami didesni moni kuopeli sekretoriai arba bent stipresni sekretoriai i atatinkamos g a m y b o s akos kuopeli. Metalistams ir geleinkelieiams paskirt naujus instruktorius. D a r b u i tarp susisiekimo darbinink skiriamas atskiras instruktorius. Vieiesiems darbams ir bedarbiams skiriami nauji instruktoriai. Jei seniau b u v o instruktorius darbui tarp bedarbi arba tarp viej darb darbinink, palikt j vienur ar kitur, ir papildomai paskirt nauj instruktori. Patikrint ar tinka instruktoriais paskirti darbui tarp tekstils darbinink, tarp medio ir maistinink darbininku ir darbui tarp kareivi (m. pbr. J. D.). Jei jie tinka tam darbui, tai palikt. Jei netinka, pakeist naujais. A d a t o s " darbininkai tur bt atskirti nuo tekstils darbinink ir jiems susitvarkius su pirmaisiais instruktoriais, paskirti atskir instruktori. Paskirt nauj instruktori s p a u d o s darbininkams (jei dar nepaskirtas, arba jei naujai paskirtas tam darbui netinka). Statybos darbams laikinai instruktoriaus neskirt. J reiks paskirt susitvarkius su kitais instruktoriais. B e t
73

jei padidt statybos darbai, tai paskirti. Prek y b o s ir pramons instruktoriaus institucija panaikinama. Paraikomas gali turt savo instruktorius parajoni ribose darbui tarp prekybos tarnautoj. Darbui tarp student ir inteligent instruktoriaus institucija panaikinama. Darbui
un-te vadovauja ten esanti kuopel ir jei bus 3 ir daugiau kuopeli, tai RK skiria bir ( m . p b r .

J. D.). Jei pasirodyt didesni moni, neeinani g a m y b o s akas, neapimt instruktoriais, joms skiriami tam tikri galiotiniai darbui tose monse. galiotinius skiria pats raikomas arba raikomas p a v e d a galiotin paskirt paraikomui. Jei toj monj yra ir kuopel, tai galiotiniai neskiriami, bet pavedama paraikom sekretoriatui ypatingai rpintis t kuopeli d a r b u " .

c. Kuopeli veikimas partijos veikimo pagrindas Kuopeli veikim L K P - j a laiko pagrindiniu veikimu. Jei kuopels blogai dirba, tai visas ms partijos darbas lubuoja. M s partijos darbo centras turi bti kuopelse ir pirmoj eilj kuopelse didesnse monse. M s partija silpna ir ji nesustiprs, kol nesustiprs m s kuopels. M s partija silpna, nes dar neturim stipresni kuopeli didesnse monse. Jei geriau dirbs ms kuopels, jei mes tursim kuopeles visose didesnse monse, tai t a d a sugebsim geriau vadovauti streikams ir stovsim visos Lie74

tuvos darbo moni kovos prieakyje. Revoliucins kovos pasisekimas Lietuvoje reikalauja ms darbo pagerinimo kuopelse" (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 26 p . ) . K u o p e l s pareiga rit visus svarbiausius partijos ir vietos darbo k l a u s i m u s " ( K o m u n i s t a s " 1931 m. 1 nr. 44 p.). Kuopel daro susirinkimus ne reiau vieno karto savaitje (Plg. K o m . " 1931 m. 1 nr. 44 p.). K u o pel gali sudaryti net 35 nariai. K a d susidaryt aikesnis kuopels veikimo vaizdas, ia duodame vien kit p a v y z d 1 . Viena kuopel, pav., per vasario mnes yra nusistaiusi: traukti partij 13 nari, mopr ( R a u donj pagalb J. D.) 17, komjaunim 2, pravesti 5 mitingus, ikelti 2 vliavas, pravesti 21 pasitarim, pagaminti 187 plakatus, surinkti partijai 74,5 lt., partijos nario mokesio 18,5 lt., mopro nario m o k . 11,5 lt." ( I Partijos D a r b o " , 1931 m.). Praneime i K a u n o kuopeli 2 mnesi veikimo pastebima, k a d kuopel N 6 . . . per 2 mn. turjo tik 3 susirinkimus (vieton 8 ) , priimti partij 2 nariai, auk partijai surinkta 19 lt. 50 c. ir R. pagalbai 495 litai. K u o pel netur ryi su darbininkais i moni. Nari dalis dirba profsjungoj ir m o p r e " (26 p.).
1 Davini tikrumo mes, inoma, nesiimame garantuoti: galimas daiktas, k a d jie agitacijos dliai perdti. domu m u m s tik p a t y s darbai, kuriuos turi atlikti kuopels nariai.

75

Kuopel N r . 10 s u s i d e d a i student", bet neaktyvi. Kuopel N. 11 profsjung trauk 9 narius, partij n vieno. Posdius turjo tik du. Surinkta a u k partijai 20 lit, moprui 250 lit . . . N a r i d a u g u m a dirba mopre ir profsjungose. 1 rugpiio kompanijoj nedalyvavo" (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 27 p . ) . Kuopeli veikimas, apskritai imant, nra diuginantis. I m u 16 nari i K a u n o organizacijos. Jie visi kartu partijoj buvo apie 5 metus ir trauk nauj nari tik 15, vadovavo tik 8 streikams. I 16 draug demonstracijose dalyvavo tik 10. I 16 tik 6 silpnesni, o kiti dirba profsjunguose, R a u d o n o j o j pagalboj ir vairiuose veikimo skyriuose. I j tik 6 turi ryius su moni darbininkais ir tik 6 draugai lanko lavinimosi ratelius. Revoliucinse lenktynse dalyvauja tik 12. Jei pairt vis t nari darb, tai matyt, k a d jie labai maai dirba. Prieastis to mao darbo ta, k a d j sstatas maai darbininkikas. I 16 tik 7 darbininkai, o kiti tarnautojai. Jei pairt, kas i j turi ryius su moni darbininkais, tai visi darbininkai, jaunesni partijos nariai. Pastarieji ir partij daugiau trauk nari, jie ir streikams v a d o v a v o " ( i s tas i K a u n o organizacijos", Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 24 p . ) . N o r s kuopeli darb L K P - j a laiko pagrindiniu darbu, vis dlto nemaiau svarbiais yra lai76

komi ir kit vienet, pav., parajoni, darbai. Jei kuopel rpinasi vietos darbo klausimais, tai parajon ar rajonas tam tikros apylinks darbu. Vienas i svarbesnij dalyk yra rajon arba parajoni konferencijos. N o r s jos yra grietoj C K - t o kontrolj ir jo priklausomybj ( C K tas nustato joms laik, darbotvark, tvirtina nutarimus rezoliucijas ir irinktus organus), vis dlto j o s turi didiausios reikms partijos gyvenime": j o s nea d a u g g y v u m o vis darb, lengvina partijai ikelt nauj aktyv ir stiprina vis d a r b " (plg. V i s o m s K a u n o kuopelms" instrukcij, 2 p . ) . tai iliustracijai Prien parajons konferencijos nutarimai: 1. Ligi 1 kovo turi bt pravesti visose monse pasitarimai su bepartiniais darbininkais; 2. pritraukt daugiau darbinink komunist partij; 3. daugiau darbuotis tarp kaimo biednuomens ir kaimo darbininku; 4. kiekvienoj monj kurti partijos kuopel; 5. provincijoj sudaryt i bepartini R a u d . pagalbos kuopeles ir komitet; Prien parajons Konferencija, iklausiusi praneim apie M a s kvoje teisiam kontrrevoliucin Kompartij, ardiusi soviet pramon ir padjusi ruot intervencij prie S S S R , nutaria kuoplaiausiai aikint darbo masms apie kontrrevoliucin veikim ir karo ruoim prie S S S R " ( K o m u n i s tas, 1931 m. 1 nr. 43 p.).

d. Nari lavinimas ir vad ruoimas K a d a n g i kuopeli ir, apskritai, viso komunistinio veikimo skmingumas pareina nuo eilini nari smoningumo ir vad paruoimo, tad L K P ja iuos dalykus ir kreipia didel dmes. K a i p viena priemoni, kaip pakelt politin nari isilavinim C K plenumas ragina organizuot p o l i t i nio lavinimosi ratelius (m. pbr. J. D.). Deja, lig 1931 met pradios maai kas buvo daryta toj srityj. Pradioj 1931 met K a u n o miesto agitpropas organizavo vis eil politinio lavinimosi rateli. Sudar ir auktesnius ratelius. J udaviniu buvo padt kit rateli darbui. T a i p pat agitpropas iplt savo darb kuopelse. Bet kaip dabar darbas s t o v i ? Ar jau toli nuengm p i r m y n ? Deja, ne! N e v y k s t a regulariai posdiai. M a t , kai kurie draugai mano, k a d lankyt politinio lavinimosi ratelius ne taip svarbu. Posdi pasikalbjimuose ne visi aktyviai dalyvauja; iklauso kalbtoj ir tuo pasitenkina. K l y s t tie draugai, kurie manyt, k a d p a k a n k a politinio lavinimosi rateli, k a d pakelt savo inias. Reikia dar skaityt laikraius ir knygutes. B d a m i daugiau teoretiniai isilavin, turdami gilesn klesin susipratim partijos nariai tviriau laikysis partijos ir geriau savo darb d i r b s " (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr.). Be eilini nari smoningumo, ypatingai dar rpinamasi vad ruoimu. V I I - s i s Kominterno
78

kongresas reikal yra atkreips ypating dmes. Vienoje i jo rezoliucij s a k o m a : Sistemaiai padti kadrams ir tikriems bolevistiniems v a d a m s komunist partijos suburti ir iauklti, k a d partijos, pasiremdamos komunist internacionalo kongresu ir K I P K ( K o m u n i s t Internacionalo Pildomojo Komiteto J. D.) plenum tarimais, galt esant staigiems vyki pasisukimams, greitai ir savystoviai rasti teising komunistinio judjimo politini ir taktini udavini iriim" ( K o m u n i s t Internacionalo V I I kongreso rezoliucija" . . . , litograf. leid.). V a d paruoimo tikslu raikomas aukia atskirus svarbesnij kuopeli sekretori ir j pavaduotoj pasitarimus svarstymui vairi darbo ir politini klausim (taip ruoia jiems praneimus i L K P istorijos, partijos darbo, politiniais klausimais). A i k u s dalykas, k a d tur bt keliamas politlavinimasis ir kit kuopeli sekretori ir nari. T u o usiima RK instruktoriai ir paraikomai. Rinkt komitet narius ir skirt svarbesni a k instruktorius, kaip taisykl i svarbesnij kuopeli nari. Daniau a u k t paraikom ir kuopeli sekretori ir kit aktyvist pasitarimus. A k t y v i s tus rpintis ikelt ir stiprint kiekvienoj org-joj (kuopelj, parajonj) ir darbo vietoj (nedidelj monj, kaime ir t.t.) ( V i s o m s K a u n o org-jos kuopelms", 4 p . ) . dar Be bendro, daugiau teorinio, v a d paruoimo, yra praktinis praktiniams darbams pa79

ruoimas. Vienas i svarbesnij praktinio paruoimo darb yra miting vedimo pamokos. io dalyko m o k o agitpropas. I vieno nusiskundimo matyti, k a d mitingams paruoimas ne visuomet bna skmingas. K u o p e l nepatenkinta, k a d d. K. gavo ibarim u miting. K u o pel sako, k a d kaltas agitpropas, kuris turjo j prie mitingo paruot, tik tuomet sist mitingan . . . Reikia dar inot, k a d kalbtojai isidirba ne kokiose tai pamokose, o pirmoj eilj praktikoje" (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 28 p.). e. Partijos spauda Svarbiausi perijodiniai L K P - j o s leidiniai iki 1933 met buvo ie: K o m u n i s t a s " , B a l s a s " ir Partijos D a r b a s " , leisti Tilje. Pirmasis buvo leidiamas kas mnes knygeli ivaizdos, antrasis dvisavaitinis urnalo ivaizdos ir tretysis mnesinis taip pat urnalo ivaizdos. Pirmajame buvo daugiau svarstomos vairios komunizm apskritai arba jo realizavim lieianios problemos, kai tuo tarpu pastaruosiuose tebuvo informuojama ir propaganda varoma. D a b a r L K P - j a leidia tik vien spaustuvje spaudiam laikrat, T i e s " , kuris, palyginti su pirmaisiais, yra s k u r d u s tiek iorine ivaizda, tiek kalba, tiek (bent i dalies) ir turiniu. Be T i e s o s " , leidiamas dar rotatorium spausdintas laikratlis K o v a " , skirtas inteligentams.
80

Be i, buvo ir yra leidiama dar vairi kit komunistik laikrai. Bet kadangi j leidimu rpinasi kitos komunistins Lietuvos organizacijos, tai apie juos teks dar usiminti vliau, kai bus kalbama apie paias tas organizacijas. f. Partijos apimtis Kalbant apie L K P - j , ne vienam gali kilti klausimas, kaip plaiai ji yra ms krate isikerojusi, kiek ji turi rajon, parajoni, kuopeli ir nari. K a d a n g i veikimas vyksta slapta, tai daviniai apie pat veikim, suprantama, negali bti tiksliai suinomi. I j perijodins spaudos matyti, k a d veikimas daugiau koncentruojasi Kaune. ia yra rajonas ir keli parajoniai. Be Kauno, rajonai dar yra ar yra buv iose vietose: iauliuose, Panevyje, Vilkavikyje ( B a l s a s " , 1930 m.), Plungje ( T i e s a " 1935 m., 3 nr.) ir kitur,o parajoniai: Biruose, Maeikiuose, Prienuose, Anykiuose, Kaiiadoryse ir kt. K u o p e li, atrodo, esama svarbesniosiose monse ( K a u ne, Klaipdoj ir kt. miestuose), kai kuriose mokslo staigose (gimnazijose, auktosiose mokyklose), kai kuriuose miesteliuose, kaimuose ir net dvaruose, o taip pat kaljimuose. Paskir nari taip pat netrksta vairiose Lietuvos vietose. Taiau, kaip i visko matyti, komunist veikimo tinklas, bent iki iol nebuvo iplstas vi81

soje Lietuvoje, taip tariant, visose j o s vietose. J veikimas reiksi dar labai sporadikai, atskirais mazgais, kurie dl tam tikr prieasi danai keisdavosi ir tebesikeiia, o laiks nuo laiko ir visai inyksta. V i s dlto Lietuvos komunist vadai svajoja artimoj ateity savo veikim iplsti taip, k a d jis apimt vis Lietuv ir k a d jo organizacin santvarka galt bti priderinta prie Lietuvos administracinio padalinimo. M u m s taip reikia susitvarkyti, k a d mes galtume apimt m s darbu visas g a m y b o s a k a s ir visus apskriius ir valsius. K a u n e ir kituose didesniuose miestuose m u m s reik eit prie tolimesnio ms organizacij krimo pagal g a m y b o s a k a s . Provincijoj gi
ms organizacij ribas apskrii ir valsi rib reiks (m. taikyti prie pbr. J.

D.). Kiekviena apskritis privalo turt s a v o apskrities partin organizacij su partiniu centru apskrities centre arba kitam svarbesniam mieste. Kiekvienam valsiuje tur bt kurta valsiaus organizacija, susidedanti i vairi kuopeli. T i e s a , taip susitvarkius, didja rajon skaiius, kas sunkins CK ryius su didesniu rajon skaiiumi. Bet u tai prie tokios tvarkos m u m s lengviau b u s vest darb vairiose masinse organizacijose, kurios organizuos prisitaikius prie administratyvi rib, ir t.t.
K a s link C K ryi s u rajonais, tai vadovavimo palengvinimui galima b u s keliose vietose
82

kurt centro biurus. K o l yra 1500 nari, mes dar galim tvarkytis ir taip, kaip dabar yra. Bet mes turim orientuotis m s partijos augim, o ne jos sustingim. Jei m s partija iaugs, pav., iki 3000 nari, tai dabartinis organizavimas ne tik kliudys m u m s toliau augti, bet ir tinkamai tvarkytis partijos viduje. Partini organizacij ribos neatitiks partijos darbo platumui. A i k u s dalykas, k a d tie organizaciniai pakeitimai negal bt mai pravesti. Be to, reiks gerai apgalvot nauj organizacin susitvarkym ir laipsniais vykdyt. A p l a m a i , mes negalime usiskleist pastoviose susiorganizavimo f o r m o s e " ( Z . A n g a rietis, Lietuvi Komunist Partijos D a r b a s V I I K o n g r e s o Tarim viesoje, 1516 p . ) .

3. Lietuvos Komunistinio Jaunimo Sjunga ( L K J S )


a. Organizacin santvarka ir priklausomyb nuo L K P L K J S - g a buvo steigta apie 1920 metus. Ji yra Komunistinio Jaunimo Internacionalo sekcija ir priklauso io Internacionalo V y k d o m o j o Komiteto. T a i yra fiksuota net L K J S - g o s statuose, slaptai ileistuose 1925 m. 1 s a k o m a : Lietuvos komunistin jaunimo sjunga yra komunistinio jaunimo internacionalo sekcija. LKJS
83

savo veikime vaduojasi jaunimo internacionalo kongres ir pildomj ( v y k d o m j J. D.) komitet nutarimais". Organizacin L K J S - g o s santvarka yra visai panai L K P - j o s santvark. Skirtumas tik tas, k a d L K J S - g o s Centro Komitetas yra Lietuvoje, o ne Sov. Rusijoje, kaip L K P - j o s C K - t a s . Turdama C K t - Lietuvoje, L K J S - g a , matyt, nereikalinga C K - t o sekretoriato, kur, pavyzdiui, turi L K P - j a . K a d ir b d a m a savarankika organizacija ir turdama vyriausi savo vadovyb (Centro Komitet) ir emesniuosius vadovus (raikomus, paraikomus ir t.t.), L K J S - g a vis dlto priklauso ir L K P - j o s , bent yra jos ypatingoje globoje. LKJ S - g o s statai it jos priklausomyb L K P taip n u s a k o : Lietuvos komunist partija vadovauja politiniam sjungos darbui. V i s a s L K P direktyvas sjunga nuosakiai v y k d o gyveniman. L K J S centro komitetas betarpiai priklauso nuo L K P centro komiteto ir klauso vis jo nutarim. Vietins L. K. J. organizacijos dirba vadovaujant atatinkamoms partijos organizacijoms" (42 ). ita L K J S - g o s priklausomyb nuo L K P - j o s kai k a d a virsdavo visika L K P - j o s diktatra. Siekdama politini tiksl, LKPS-ga dar visas pastangas, k a d ir L K J S - g a v y k d y t tuos paius udavinius. K a i L K J S - g a panordavo bti savarankikesn ir tenkintis tik glaudiu kontaktu" su partija, tai partijos mons grietai protestuoda84

v o : D a r b a s negali pasitenkinti glaudiu kontaktu, bet komunist partijos organizacija privalo vadovauti komjaunimo organizacijai. Lietuvos
komunistinio jaunimo sjunga nra staiai atskira organizacija, o dirbanti prie Lietuvos Komun. Partijos vadovavimo. Be Liet. Komun. Partijos vadovavimo negali bti komunist jaunimo s"-

j u n g o s " (Partijos D a r b a s , 1932 m. 3 nr.). Po pastarojo kominterno kongreso L K J S - g o s priklausomyb L K P buvo dar labiau sustiprinta.
b. Pastangos atsipalaidoti nuo L K P Pirmuosius metus sjunga savo veikimu labai maai tesireik. 1923 metais Tilje buvo pradtas leisti Darbinink J a u n i m a s " , mnesinis darbinink ir kaimo biednuomens jaunimo laikratis". Jis jo iki 1932 met, taiau labai nereguliariai. D a u g i a u g y v u m o L K J S - g o j e buvo atsirad 1926-siais metais, taiau po to vl kelet met beveik nieko neveikta. A p i e 1929 1930 metus vl pradjo reiktis atkutimas, bet kartu ir tam tikras skilimas nuo L K P - j o s . J a u nieji komunistai panorjo veikti savarankikai ir nusikratyti per didels partijos moni globos. Kartais tuo tikslu jie ipraydavo i savo susirinkim partijos atsistus asmenis. Dl to, inoma, kildavo atri konflikt tarp komunist partijos ir komunistinio jaunimo sjungos. To laiko L K J S - g o s bkl ir jos santykius su
85

L K P - j a graiai pavaizduoja 1931 met Partijos D a r b a s " (2 nr. 1718 p . ) . Straipsnyje Partija ir jos vadovaujanioji rol komjaunimui" raom a : r y k to pavyzd, kaip ikrinka ir alinasi nuo komunist partijos komjaunimas, pasiliks be vadovavimo, mes matom Lietuvoje. Paskutiniais laikais m s vietos organizacijos vis blogiau rpinosi komjaunimo darbu ir savo laiku nepastebjo to, kas d e d a s i . . . N e t L K P K a u n o organizacija apsileido savo darbe ir leido smulkiai buruaziniam elementui sivyrauti komjaunime ir neti tenai piln ikrikim. Prijo prie to, k a d paskend skolose ir plepjimuose komjaunuoliai visai alinosi nuo komunist partijos i r pasisak prie vadovaujani L K P rol L K J S darbe. Komjaunime uviepatavo pilnas p a s y v u m a s ir atsitolinimas nuo darbo masi. V i s a eil ger jaunuoli, traukt L K J S greit pasitraukdavo, nes vieton revoliucinio L K J S darbo rasdavo vien p a s y v u m ir skolas . . . K a d a tas klausimas dar paatrjo, tuoj smulkiai buruazinis elementas komjaunimo kartu su pasidavusiais smulkiais buruazinms tak o m s elementais pakl tikr mait prie L K P ir atsisak klausyti partijos nutarim ir dar smarkiau m tolintis nuo tikro darbo. Girdi, partija neturi teiss anuliuoti L K J S nutarimus (jeigu jie net ir alingi b t ! ) , nes L K J S tai savistovi organizacija. Po priedanga to savystovumo jiems rpjo visai atsikratyti nuo L K P vadovavimo.
86

Faktinai jie nuved L K J S j u n g socialfaizmo pelkes". V i s a tai prived prie to, k a d L K P - j a 1931 m. visai udar senj komunistin jaunimo sjung ir suorganizavo nauj, paklusnesn, kuri tebeveikia ir iandien. L K P - j o s laikratis Partijos D a r b a s " (1932 m. 3 nr.) skelbia motyvus, dl kuri komunistin jaunimo sjunga buvo paleista, btent dl to, k a d sjungos nariai: 1. norjo atsiskirti nuo partijos v a d o v a v i m o " , 2. L K JS organai staiai varydavo partijos atstovus", 3. partijos atstovai negaldavo susikalbt su jaunuoliais, nes paskutinieji nenordavo pasiduoti partijos nutarimams ir nurodymams. Svarbiausis komjaunuoli motyvas b u v o : mes sam savystovs. is alingas nusistatymas rado tink a m dirv komjaunimo organizacijoj". L K J S - g o s separatistini pastang padaryt nuostol kompensavo 1931 ir 1932 metais daugiau g y v u m o parodiusi komunistikoji studentija, susibrusi apie A u r o r o s " draugij. 1931 m. Student atstovybs rinkimuose revoliucin studentija ( A u r o r o s " s r a a s ) buvo gavusi 120 bals " ( D a r b . jaunimas, 1932 m. 1 nr. 8 p.). N o r s dl to universiteto v a d o v y b tik prajus (1931 m. J. D . ) pavasar likvidavo student marksist draugij A u r o r " ir paalino i universiteto du jos v a l d y b o s narius, taip pat udar y d kalbai ir literatrai remt D r a u g i j " vien tik dl to, k a d jos buvo suruotas gegus mn. 1 d. vie87

as student susirinkimas mitingas, taiau, ne, irint reakcijos, kairioji studentija ir met (t. y. 1932 m. J. D.) per student atstovybs rinkimus gavo didel laimjim, btent, jos sraas gavo 230 bals . . . Savo bals skaiium kairieji studentai pralenk socialistus, aurininkus eis kartus (27 balsai) ir aizdrininkus tris kartus (80 b a l s ) . T a i p pat kairieji studentai jau ymiai pralenk varpininkus (185 balsai) ir yd u s sionistus,socialistus (202 balsai) ir beveik pasivijo mylimiausius faist valdios studentus tautininkus,neolituanus (249 b a l s a i ) " ( B a l s a s " 1932 m. 22 nr. 428 p . ) . c. Naujai pertvarkytos LKJS=gos veikimas N a u j a i suorganizuota L K J S vienus kitus metus vegetavo. D a u g i a u g y v u m o ji pradjo rodyti 1933 m. pabaigoje. 1934 metais rugsjo mn. pradta leisti naujas laikratis, btent D a r b i ninku ir Valstiei J a u n i m a s " . Jis buvo leidiamas pai jaunuoli pradedant straipsniais ir baigiant techniku personalu. J i s spausdinamas savo komjaunimo spaustuvj drg. Greifen, bergo vardu ir ieina reguliariai" ( D a r b . ir V a l s tiei J a u n i m a s " 1935 m. 8 nr. 1 p . ) . is laikratis buvo L K J S , g o s C K , t o organas, eins kas mnuo 46 puslapi didumo. I ito laikraio skiltyse tilpusi straipsni matyti, k a d dar ir dabar Lietuvos Komunistin Jaunimo S j u n g a
88

atsilikusi kaip nari skaiiaus atvilgiu, taip ir organizaciniai nuo to, kaip ji turjo bt. N o r s ji turjo bt nari skaiiaus atvilgiu didesn, negu partija, nes j reikia plaiau priimint, negu partij, ji teturi tik tredal to, kiek nari partija turi. V a r g u , ar L K J S iandien suskaitys 500 nari, nes visa eil rajon komitet ( J o n a vos, Panevio, Plungs) su daugeliu viet nustojo r y i " ( D a r b . ir Valst. J a u n i m a s " 1935 m. 3 nr. 12 p . ) . Ir i viso ligiolinis veikimas nebuvo skmingas. L i g iol d a u g u m o s kuopeli s u d a r y m a s buvo atsitiktinio pobdio, be tvirto pamato prie sukurtose organizacijose, arba monse, kur dirba darbo jaunimas. J darbas, su maa iimtimi, buvo literatros platinimas, vliav kabinimas, miting ruoimas, pasitarimai ir traukimas nauj nari. T miting ir pasitarim pravedim a s labai sunkiai seksi: komjaunuoliai neturjo ryi su fabrikais, kuriuose dirbt didesnis jaunuoli skaiius, o dirbtuvlse, kurias jo komjaunuoliai, dirbo tik pavieniai jaunuoliai. T a s atimdavo p a s komjaunim d a u g be ger rezultat ileisto laiko. Vliav ir plakat kabinim a s irgi daugiausia turjo atsitiktin charakter arba tai buvo daroma, kur negyvena darbo jaunimas. M a a i kuopels rpinosi ir politlavinimusi. N e s k a i t y d a v o ms s p a u d o s . Laike posdi nesvarstydavo politini klausim. A t j u s posd politilavintojui, jo tik iklausydavo, o pa89

t y s klausim svarstym nesitraukdavo. T o s kuopels darsi politiniai atsilikusios ir neturjo takos savistovum masiniam darbe. Primimas komjaunim nors ir praplstas, bet vis dar persiauras. Neretai bdavo, k a d jaunuoliai, norintieji aukltis komunistinj dvasioj ir padt m s darbui, b d a v o nepriimami komjaunim dl dar nepakankamo j drsumo platinti literatr ir kabinti vliavas. J u o s laikydavo kaip simpatikus, arba rateliuose, kas, suprantama, trukd komjaunimui augti. K a d komjaunimas virst masine, apimania plaius darbo jaunimo sluogsnius organizacija, mes turim savo darb sukaupti ten, kur randasi didesnis jaunimo skaiius" ( D . ir V. J a u n i m a s " 1935 m. 8 nr. 3 p.). d. Persiorientavimas pagal naujj taktik T a i p atrod L K J S - g o s veikimas iki 1935 met. V I I Kominterno kongresas ir V I - s i s pasaulinis Komunistinio Jaunimo Internacionalo kongresas, vyks 1935. I X . 2 5 X . 11 d., kuriame dav lyvavo ir L K J S - g o s du atstovai ( P l g . D . ir V. J a u n i m " 1935 m. 11 nr. 1 p.), be abejo, b u s dav nemaa impuls L K J S - g o s veikimui p a g y vinti. Kominterno kongresas rado reikalinga priminti nedakainavim svarbumo masinio darbo tarp jaunimo" ir io darbo silpnum eilj ali" ir ypatingai pasilyti komjaunimo organizacij usiskleidimui nugalti pareigot jaunuolius ko90

munistus eit visus buruainiai demokratini, reformistini (socialist J. D.) ir faistinini partij, o taip pat religini susivienijim kurtas masines darbo jaunimo organizacijas (profsjungas, kultrines, sportines) ir itose organizacijose vesti sistemai k o v u tak plaias jaunimo mases, mobilizuojant jaunim kov prie militarizacij, prie privatinio darbo lagrius, dl jo materials padties pagerinimo, dl darbo jaunosios kartos teisi, siekiant itiems tikslams sudaryt plat vis nefaistini masi jaunimo organizacij bendr f r o n t " ( K o m u n i s t Internacionalo V I I kongreso rezoliucija", 5 ) . it Kominterno ir K o m . Jaunimo Internacionalo nutarim takoje pradjo persiorientuoti ir L K J S - g a . V . ir D. J a u n i m a s " (1935 m. 8 nr.) konstatuoja, k a d paskutiniu laiku komjaunimo organizacija ymiai pakeit savo v a i z d : senus organizacijos narius, danai amiumi per senus pakeit jaunesniais. K a r t u su tuo komjaunimas pradjo keisti ir savo darbo jaunimo mases (krypt), pav., vakarik jaunimo pasivaikiojim ruoimas ir t.t. engta pirmi ingsniai darbe tarp prieo sukurt jaunimui organizacij, kaip J a u nalietuviai" ir kiti. D a b a r jaunimo mass koncentruotos ymioj d a l y j prie sukurtose jaunimui organizacijose, vairiose mokyklose, arba monse, kur dirba didesnis jaunimo skaiius. T o d l ir m s darbas turi bti nukreiptas ten. D a r b a s ilauk t orga91

nizacij arba pasiuntimais ten pora komjaunuoli yra nepakankamas. M s udavinys prie sukurtose jaunimo organizacijose, kaip ieirboj", D a r b o Jaunime", Sionist socialist", ,,Jaunimiei", Pavasarinink ir kt. kurti savo kuopeles. T kuopeli udavinys turi bti: traukti t organiz. narius kovon u kasdieninius savo reikalus, u demokratizm viduj t o r g a n i z a c i j, prie reakcinius j vadus. Ten plst ms tak pagalba vairi sekcij, kaip dramatini, dainavimo, aidimo, skaitymo ir panai, esani viduj t organizacij (m. p. J. D.). T o k s komjaunimo darbas apima platesnes jaunimo mases, kaip lig iol bdavo, o atsiaukim platinimas, vliav kabinimas, mitingai ir panas darbai b u s kaip pagelbin priemon plaiam komjaunimo masiniam darbe. alia darbo tarp jaunimo, pomjaunimo kuopelse turi svarbi viet uimti darbas tarp vaik. D a r b u i tarp vaik gali bti iskirtos ir atskiros kuopels, bet tuo darbu turi rpintis ir kiekviena komjaunimo kuopel. K a d komjaunimo kuopels galt gerai vesti masin darb ir aukltis komunistinj dvasioj, reikalinga tinkamam laipsnyj pastatyti kuopeli politin lavinimsi. Kiekvieno komjaunuolio pareiga politiniai lavintis. G a l i bti komjaunimo kuopli, kuri svarbiausias udavinys bt lavinimasis. T a d a ir komjaunimo darbas b u s produktingesnis. T a i g i nari primimas komjaun. turi bti laisvesnis ir platesnis, kaip k a d lig iol bu92

vo. komjaun. gali bti priimami visi jaunuoliai nuo 1520 met., norintieji aukltis komunistinj dvasioje ir padti ms darbe. Artimiausiu laiku reikia likviduoti visus nelegalius jaunimo ratelius esanius prie komjaunimo. V i s t rateli narius kvieiam stoti L K J S ir visus kitus jaunuolius, norinius komunistikai aukltis ir padti ms darbe. T a m platesniam jaunimo primimui L K J S turi bti sudaromos palankios slygos ryy su m s persiorganizavimu. Legals rateliai prie komjaunimo gali bti kaip priemon jaunimo organizavimui" ( D a r b i n i n k ir Valstiei J a u n i m a s " 1935 m. 8 nr. 3 p . ) . Taigi, ligiolinis, daugiau udaras komjaunimo veikimas keiiamas jimo plaisias neorganizuoto ir ypa organizuoto jaunimo mases kryptimi. L i g iol komjaunimas kr, kaip antai, Kaune, beveik iimtinai pripuolamas kuopeles. K a i m u o s e kr kuopeles pavieniuose kaimuose arba vien kuopel bendr keliems kaimams. Ar tokios kuopels p a d d a v o komjaunimo darbui jaunimo eilse? Kaime jos paddavo, jei j o s bdavo veiklios. Reikia nuodugniai mainyt b d u s tarp jaunimo. Komjaunimas btinai turi traukt savo eiles jaunuoli i vairi vie org-j ir pagalb kurt tose org-jose jaunimo sekcijas. Visai eilei komjaunuoli reikia duot udavin pasirpint eit visokias jaunimo org-jas, k a d ten plst komjaunimo tak ir kurt jose kuopeles. Ir
93

aplamai reikia turt komjaunimo kuopeles vairiose jaunimo orgijose, k a d j pagalba plst savo tak" ( Z . Angarietis, Reikia perrikiuot savo eiles, D . ir V. J a u n i m a s " 1935 m. 3 nr. 2 p . ) . e. Naujosios taktikos taikymas praktiniame veikime Praktiniame komunistinio jaunimo veikime naujoji kryptis, atrodo, intensyviai v y k d o m a . I praneimo apie A n y k i komjaunimo veikim, matyt, k a d prie krypties pakeitim ia organizacija . . . buvo labai sektantika. Ji turjo tik 2 kuopeles su 6 nariais. D k a komjaunimo persitvarkymo naujais bdais, dabar jau yra 5 kuopels su 25 nariais ir einam prie tolimesnio augimo, nes dirva darbui gera. Per t laik komjaunimo kuopel vadovavo trims ikilusiems jaunuoli streikams: aulininkams, kojini darbininkams (18 jaunuoli) ir puiotojams (prie batsiuvi, 8 jaunuoliams). Aulinink ir puiotoj streikai buvo laimti pakeltos algos. Kojini darbinink pralaimtas. Prie streiko baigimsi su a u k m streikuojani jaunuoli pasitarim ir isiaikinom pralaimjimo prieastis. M e s vedam darb ir dl s u d a r y m o jaunosios kartos fronto ir manom, k a d tai pasiseks. P a t y s ileidiam apirografuot atsiaukim. T a i p pat ligi rugpiio mnesio visai nebuvo darbo tarp vaik. D a b a r jau turim neblogus rezultatus, vie94

nok turim ir toliau tobulinti pasivaikiojimus, klub programas, k a d galtume dar daugiau vaik pritraukti. D a r statome udavin sustiprint darb tarp lietuvi jaunuoli ir tarp lietuvi vaik, kuris dar lubuoja. M e s jauiam didel trkum, tai silpn vadovavim i centro, kas blogai atsiliepia ir ms darbe" ( D . ir V. Jaunim a s " 1935 m. 11 nr. 4 p . ) . K a u n o pirmos parajons komjaunuoliai per gruodio mnes praved 3 vakarukas, kurios apm 42 darbinink jaunuolius i vairi moni, 2 pasitarimus, sudar 2 R a u d o n o s i o s pagalbos ( R P ) ratelius po 3 jaunuolius, trauk 10 jaunuoli L K J S , surinko komjaunimo spaudai 3 litus 40 cent, RP naudai 32 lt. 60 cent, Ispanijos revoliucionieriams 7 lt. 15 ct. Be to, patys padar 133 plakatus ir juos ikabino, ikabino 3 vliavas ir ileido 6 karvelius su raudonais kaspinais ir obalsiais. Per gruodio mnes buvo suauktas sekretori pasitarimas. Komjaunuoliai turi ryius su midto, N e m u n o , T i l k o s ir kitais fabrikais. T a i p lygiai turi ryius su geleinkeliei jaunuoliais, su vairiom spaustuvm ir pana i a i " ( D a r b i n . ir V. J a u n i m a s " 1935 m. 1 nr. 2 p . ) . K i t o s K a u n o parajons komjaunuoliai sak o : per 6 savaites pravedm 11 pasitarim su 70 jaunuoli, pravedm 8 v a k a r u k a s su 211 jaun., traukm 15 jaunuoli L K J S , sudarm 3 RP ratelius, 2 jaunuoli ratelius, ikabinom 200 plakat ir 6 vliavas, ileidom 9 karvelius.
95

Be to, protesto rezoliucijomis prie politkalini kankinimus apmm 250 jaun darbinink, v a d o v a v o m dviem konfliktams ( M a i s t o " fabrike ir m o k y k l o j ) . Surinkom 120 lit RP reikalams, 49 lit. 80 ct. Ispanijos revoliucionieriams ir 32 litu 10 cent L K J S n a u d a i " ( D . ir V. J a u n i m a s " 1935 m. 1 nr. 2 p.). T a i praktinio veikimo balansas skaiiais. domiau, kaip itie skaiiai paveriami tikrove. Viena yd komunist jaunuoli grup ryosi ukariauti yd tautinink sionist jaunuoli organizacij. M e s energingai iekojom kelio t org-j. K a s vakaras lankm org-jos sus-us, drauge vaikiojom su org-jos nariais. D a l y v a vom org-jos pasivaikiojimuose. B d a m i org-jos viduje, stengms kuo geriau suinot org-jos stov . . . N o r s dauguma org-jos nari maai udirba, bet iki iol jie turjo mokt 2 lit. mnesinio nario mokesnio. M e s pasilm parayt kolektyvin p r a y m dl nario mokesnio sumainimo ir mes laimjom: nario mokesnis sumaintas iki 50 c. Pastebjom, k a d daugelis susirinkimuose nuobodiauja. M e s sudarm dain ratel, kuris apima jau nuo 10 iki 15 draug. Jie usiima dain mokimuisi bei platinimu sionistini bei revoliucini. Be to, pastebjom dar s k a u d klausim tai futbolo aidimo klausimas. Nepasiekusieji 10 ( ? ) met amiaus org-jos futbolo komanda nepriimami. M e s tuoj suoreanizavom sa96

vo komand, kuri apima 1012 nari. D a b a r pradeda veikti ms orkestras, kuris yra suritas su ms dainininkais bei futbolistais. Organizacija mus ino kaip aktyvius narius. Kai kas i ms net paymtas geroj lentoj". Org-joj jau stipriai jauiamas ms komunistinio veikimo darbas. Taip, pav., mes jau turim omeny greitu laiku sudaryt kuopel paioj organizacijoj". Giriasi suorganizav bibliotek ir suruo jos skaitytojams vakaruk, kuri metu prikalbinj juos kuopel ( D a r b . ir Valst. J a u n i m a s " 1935 m. 10 nr. 23 p.). I it praktinio veikimo praneim matyti, k a d komjaunimas daug dmesio kreipia vakaruk organizavim. Pasirodo, k a d jos yra gera priemon eiti neorganizuot kaimo, o taip pat ir miesto jaunim. T u o uimamas nuobodiaujantis jaunimas ir randama progos su juo suartti. Nuobodiaujantis jaunimas ypatingai yra atkreips L K J S - g o s dmes. tai bdinga korespondencija i Klausui kaimo (Birai): T o kaimo jaunimas vakarais, neturdamas jokios pramogos, renkasi gatvj. Pastovi, pasistumdo ir isiskirsto. Komjaunimas tuo turi susirpint, turint omeny, k a d artinasi iema ir gatvj stovt bus alta. J a u dabar reikia kreipt jaunim kita linkme. Kurkit ak bei achmat, dainavimo bei skaitymo ratelius. T e n aikinkits jaunim lieianiais klausimais ir kreipkit j kovos keli" ( D a r b . ir Valst. Jaunimas" 1935 m. 9 nr.
97

4 p.). B a n d o m a uimti ir nuobodiaujanius K a u no jaunuosius veikus: Kuopel 16 N r . (2 par.) susirio su jaunuoliais veikais. Jie mums pasakojo, k a d dirbdami nuo ryto ligi 12 val. nakties, miegodami ir valgydami veime udirba nedaugiau 5 lit. dien. M e s jiems papasakojom kaip gyvena jaunuoliai Soviet Sjungoj, kokios ten galimybs jaunimui mokytis, koki grai ateit ten turi jaunimas. T a i p pat paaikinom, k a d mes taip skurstam u tai, k a d esame po turi jungu ir reikia kovoti, k a d savo padt pagerint. Veikai buvo labai patenkinti pasikalbjimu ir pra kitu kartu ateiti" ( D a r b . ir Valst. J a u n i m a s " 1935 m. 10 nr. 4 p.).

4. Lietuvos Raudonoji Pagalba (LRP)


Lietuvos Raudonoji Pagalba yra sekcija T a r p tautins R a u d o n o s i o s Pagalbos ( M o p r o = M e dunarod. obestvo pomoi revol.), kuri yra steigta 1922 metais organizuoti kapital elpimui nukentjusi dl komunistinio veikimo, kovai su faizmu ir kitiems komunistinio veikimo darbams. a. Pradia ir ryiai su L K P , j a N o r s L R P , b o s veikimas reikiasi jau nuo 1924 25 m., taiau iki pastarojo laiko jis nebuvo grietai atskirtas nuo L K P - j o s veikimo. T i e pa98

tys nariai priklaus partijai ir R Pagalbai. Partijos nariai tam reikalui rinkdavo aukas, ir tai bdavo vienas i svarbiausi L K P - j o s nari darb. M a d a u g 1930 metais pradta ioje srityje gyvesn akcija: alia L K P - j o s kuopeli pradtos steigti L R P - b o s kuopels, kurias imta traukti ir paalini moni. 1931-j met K o m u n i s t a s " (1 nr. 44 p.) jau ra, k a d M o p r a s ( R a u d o donoji P a g a l b a ) nepartin organizacija: jai gali priklausyti, kaip m s partijos nariai ir komjaunuoliai, taip ir nepartiniai. M u m s tik rpi vadovauti M o p r o ( R a u d o n o s i o s P a g a l b o s ) komitetams ir kuopelms. V a d o v a u t i reikia per ten esanias m s partijos frakcijas. Labai gerai prienieiai daro kurdami R a u d o n o s i o s Pagalbos kuopeles. Bet k a d j darbas geriau eit, tai ir partijos nariai privalo stot R a u d o n o s i o s Pagalb o s kuopeles". 1931 m. jau bandoma ruoti savarankika L R P b o s dienos (gruodio 27 d.) kampanija. N o r s tos kompanijos pravedimu ypatingai turi rpintis pati L R P , bet ir L K P CK komfrakcijos ir visos L K P pareiga irt, k a d ta kompanija geriau praeit. Gi kompanija geriau gals praeiti, jei L K P per savo frakcijas L R P a g a l b o j tinkamai v a d o v a u s visam L R P d a r b u i . . . Prie i met R P kompanijos jau laikas ruotis . . . K a s reikia dabar atlikt, k a d geriau ta kompanija praslinkt? V i s o s L K P i r L K J S kuopels i r visos komfrakcijos tur suaukt specialius pasitarimus,
99

kad idirbt savo veikimo planus. Veikimo planai tur numatyt suaukim visos eils darbinink ir darbo valstiei pasitarim ir miting monse, dvaruos, kaimuos, miesteliuos, tarp bedarbi, moksleivi ir panai. T u o s e pasitarimuos ir mitinguos statyt klausimus apie siauiant baltj teror Lietuvoj ir kitose buruazinse valstybse apie vis smarkesn faist puolim ant politini kalini, apie faist usimojim suardyt R a u d o nosios pagalbos darb, apie kov prie baltj teror ir prie faistus, apie teikim morals pagalbos politiniams kaliniams, tremtiniams ir j eimyn nariams. Reikia pagerint auk rinkim ir traukt L R P org-jas daugiau nauj nari. Reikia pasirpint, k a d gruodio mnes L R P dvigubai iaugt. Kartu reikia ruotis prie demonstratyvi istojim prie kaljim, teism, miest ir kaim gatvse ir aiktse ir t.t." ( B e aut., R a u donosios pagalbos kompanija, Partijos D a r b a s " , 1931 m. 2 nr. 17 p . ) . b. Pastangos pagyvinti LRP-bos veikim D a u g i a u judrumo Raudonoji Pagalba m rodyti nuo 1932 m. Kelis mnesius prie tarptautin M o p r o kongres, kuris turjo vykti 1932 m. lapkriio mn. M o p r o deimtmeio proga, B a l s a s " pradjo raginti tiek L. R a u d . Pagalbos CKt, tiek vis organizacij imtis d a r b o " . Matyt, Lietuvos komunist v a d a m s buvo nepatogu lauk100

ti kongreso turint labai menkus ios veiklos davinius. K a s pirmoj eilj turi bt p a d a r y t a ? Reikia pasirpint tinkamai informuot ms spaud ( B a l s " ) apie politini kalini padt visuose kaljimuose, apie visus aretus, apie politines bylas, apie itrmimus. Reikia visose L R P kuoplse pastatyti klausim apie M o p r o kongres. Reikia plaiau aukti dar neorganizuot darbininku, darbo valstiei, tarnautoj ir kit susirinkimus ir pasitarimus, juose statyti klausim apie reikalingum remt politinius kalinius, rinkt jiems aukas, apie kov prie faistin teror, apie nauj nari traukim raudonj pagalb. Iki kongreso visos raudonosios pagalbos organizacijos tur bt dvigubai ir trigubai padidintos, o kur L R P organizacij dar nra reikia jas kurti. Geriau reik pastatyt auk rinkim politiniams kaliniams pinigais, maistu, drabuiu, baltiniais. Ir aplamai reikia rodyt ko daugiausia veiklumo ir vis platsnes darbo mases traukt ir politini kalini ir j eim rmim ir kov prie faistin teror. Lietuvos raudonoji pagalba negali bt nuoalyj kovos prie karus. Karas, k a d a jisai prasids, ypatingai d a u g auk pareikalaus. Prie pat karo pradjim ir karo pradioj ms prieai, k a d lengviau bt vest kar prie Soviet sjung ir svetimas emes grobt, imsis masini aret ir u d y m . T o d l ruoimasis prie M o p r o tarptautinio kongreso tur bt tampriausiai suritas su dalyvavimu kovoj prie imperialist ruoiam.
101

j kar, o Lietuvoj tur bt tampriai surita su kova prie faist valdios ruoimsi aktyviai dalyvauti tam kare imperialist pusj prie Soviet sjung. V i s o s Lietuvos raudonosios pagalbos kuopels tur parodyt didesnio aktingumo, o Lietuvos komunist partijos organizacijos vadovaut tam darbui" ( B a l s a s " 1932 m. 17 nr. 31 p.). M a t y t , ito B a l s o " paraginimo takoje buvo suaukta K a u n o R a u d o n o s i o s Pagalbos Rajono konferencija, kurioje padaryta visa eil svarbi nutarim, lieiani R a u d . Pagalbos veiklos ipltim. I ( I I ) Konferencija nutar: 1) sstatas tur bt daugiau internacionalizuotas. 2) Dirbti prieo organizacijose ypa socialdemokrat darbinink tarpe. V i s i RP nariai turi aktingai veikti profsjungose, dirbti daugiau tarp moksleivijos, kreipti dmes RP darb tarp vaik ir tuo rei, kalu tampriau susiriti su pionieriais. 3) L R P K a u no rajono organizacija turi iki kongreso maiausia dvigubai padidt. 4) Konferencija nustato, k a d pamatinis L R P darbas yra masinis, kuris iki iol nebuvo tinkamai vedamas. 5) Konferencija nutar, k a d kuopels per literatros platinim, pasitarimus ir mitingus populerizuot L R P tikslus masse. 6) Konferencija nutar dti pastangas traukti RP moni darbininkus, kaimo biedniok u s ir vidutioniokus. II ( I V ) 1) Konf-ja konstatuoja, k a d auk rinkimas nebuvo organizuotu bdu vedamas fabrikuose ir dirbtuvse. 2) Konfe102

rencija nutar, k a d aukoms rinkt kuopels turi ateity planingai susiriti su monmis ir dirbtuvmis, k a d bt apimtas visas moni tinklas. 3) Iki pasaulins M o p r o konferencijos surinkti per mnes dvigubai kaip dabar surenkama. iuo klausimu konferencija pageidauja, k a d prof. C. B. padt organizuoti rinkliav. 4) Konferencija nutar tampriai susiriti su politkaliniais, juos geriau aprpint mediaginiai ir moraliniai, taip pat j eimas daugiau supaindint su revpolitkalini padtim" ( B a l s a s " 1932 m. 21 nr. 398 p . ) . c. Persiorientavimas pagal naujj taktik K a i p visas komunistinis veikimas, taip ir M o p r o veikla nuo 1935 m. pakrypo nauja kryptimi. Iki iol, kaip s a k o patys komunistai, L R P ba k o p i j u o d a v o " L K P - j : kaip i pastaroji kuopeles s u d a r y d a v o i 35 moni, taip ir pirmoji. Ji net ir t pat kuopels vard vartodavo. J a u seniau L K P C K - t a s nutar keist i pagrind organizacin RP p u s " . Kuopels pavadintos rateliais. R a u d o n o j i Pagalba turi bt plati masin nepartin organizacija. Ratelis i 34 nari tai sena usisklendusi kuopel. D a u g i a u nieko. Kiekvienas ratelis privalo turt bent po 10 nari, i kuri 24 sudaro ratelio branduol, o kiti laisvesni ratelio nariai. Reikia inot, k a d R. P. nariais gali bt be komunist ir revoliucionieri net nerevoliucionieriai, gali bt vien prijauian103

tieji revoliucionieriams, pakliuvusiems kaljimus ir nukentjusiems nuo faist valdios, ir norintieji teikt pagalb toms baltojo teroro auk o m s . Tiesa, jais turi bti darbo mons. Ratelio narys ne tas, kas ir partijos kuopels narys. K a s reguliariai m o k a nario mokest, reguliariai aukoja arba reguliariai renka aukas, tas ir yra to ratelio narys. Ne i vis ratelio nari mes reikalaujam, k a d jie lankyt visus ratelio susimus. Ratelio susius, kaip taisykl daro tik jo branduolys, o kiti nariai ratelio branduolio susius net nekvieiami. Tiesa, ir kit ratelio nari tarpais reikia daryt atskirus pasitarimus (vienam pasitarime dalyvauja vieni ratelio nariai, kitam kiti ir neprivalomai) arba darom pasikalbjimus pavieniais klausimais. Tie, kurie sutinka remt politkalinius ir j eimas, bet kurie nenori v i s i kai lankyt pasitarimus ir pasikalbjimus, kurie nesilaiko ir nenori save laikyt nariais, k a d ir laisvesniais, tokius vadinam rmjais. Pagelbiniai rateliai tie, kurie turi arba vien funkcij arba kelias, kaip pav., juridins pagalbos teikim, arba elpim kokios eimos, arba kurie nori veikt organizuotai, bet oficialiai nenori prisidt prie R P , kaip nelegals organizacijos, o faktinai p a d e d a RP darbe" ( A p i e RP ratelius", T i e s a " , 1935 m. 12 nr.). Seniau Raudonoji Pagalba rpindavosi tik komunist kalini ir j eim elpimu ir smerkdavo kiekvien pastang panaudoti jos
104

veikim kit pair kalini elpimui 1 . Dabar gi ji stengiasi, bent sakosi besistengianti, rpintis ir visomis nuo faizmo nukentjusiomis aukomis. V e s d a m i propagand u R a u d o n j Pagalb, L R P nariai ir aktyvistai Lietuvos liaudiai, nepartiniam ir ypatingai vairi partij nariam turi aikint: k a d L R P neveikia vienos ar kitos kurios nors partijos naudai, k a d L R P nra susiriusi su vienos ar kitos kurios nors partijos ideologija ar programa; L R P tiesioginiai neorganizuoja ir nevadovauja k o v o m su faizmu. L R P tiesioginiai neorganizuoja ir nevadovauja kovom tarp darbo ir kapitalo. L R P tiesioginiai neorganizuoja ir nevadovauja kovom u pakeitim vienos ekonomins santvarkos kita. T o d l L R P ir negali bt surita su vienos ar kitos partijos ar organizacijos veikla. LRP tikslai ir udaviniai
padti ir gint visas faist teroro aukas ir j

eimas (m. pbr. J. D . ) .


1

Ir tik tiek L R P yra

T u o atvilgiu labai bdingas y r a is f a k t a s : Vienam ms kuopels nariui buvusis liaudinink frakcijos seimo n a r y s pasil rinkti a u k a s politiniams kaliniams. itas liaudininkas jam sak, k a d tos a u k o s eisi visiems politiniams kaliniams. J i s davsi a p g a u n a m a s ir po kaimus surinks 20 lit atidav tam faist pagelbininkui. G d a tokiems komunistams, k a d jie dar negali suprasti sukt faist pagelbinink kalb. Vienkart itas p a v y z d y s rodo, k a d kaimuose su pasisekimu m s draugai gali rinkti a u k a s revoliuciniams politkaliniams, bet itai atlikti nevisuomet m s d r a u g a i reikiamai s u g e b a " ( B a l s a s " 1930 m. 1 nr. 15 p . ) . 105

surita su visom partijom, organizacijom ir nepartiniais (antifaistiniai nusistaiusiais) teikdama pagalb kovotojam prie faizm, reakcij, karus, liaudies inaudojim ir pavergim, nepriklausomai nuo j politini, tautini ir tikybini pair skirtumo" ( R a u d o n o j i P a g a l b a " 1936 m. 16 nr. 3 p.). d. vairi kampanij ruoimas Viena i naujausi R a u d o n o s i o s Pagalbos pastang tai kampanija u politini kalini amnestij. 1936 m. nuo balandio 15 d. K a u n o Rajone ir gegus 1 d. kituose Rajonuose turi prasidt pirmoji amnestijos kompanija ir stadija. L R P rateliai ir nariai inea protesto rezoliucijas, nurodant kurios RP organizacijos ratelis, moni skaiius, ratelio nariam nepasiraant. Rateliai aukia pasitarimus, pasikalbjimus, ruoia vakarukas, sueigas ir t.t. Juose raudonpagalbieiai aikina politkalini padt, teroro sistem kaljimuose, renka aukas politkaliniam ir j eimom ir visi dalyvaujantieji inea atitinkamas rezoliucijas. Pastarosios dar nepasiraomos, o tik nurodoma protestavusi skaiius, profesija, darbo ir mokslo vieta ir t.t. G e g u s pirmoji darbinink ir darbo moni solidarumo diena turi virst visos liaudies, inteligentijos ir paangiosios visuomens kovos diena u amnestij visiem politkaliniam. R a u d o n o s i o s Pagalbos organiza106

cijos turi inaudot visas rinkim kompanijas ( K l a i p d o s seimelio ir D a r b o R m u s ) , k a d populiarizuoti plaiausiose masse amnestijos reikalavim ir k a d traukt paangij visuomen kov u amnestij. P. S. Protesto rezoliucijos siuniamos Teisingumo ministeriui, o j nuoraai L R P C K - t u i " ( R a u d o n o j i P a g a l b a " , 1936 m. 16 nr. 3 p.). Be ios, R a u d . Pagalba organizuoja vairi kit kampanij, pvz.: iemos pagalbos, Suvalk kr. neramum reikalu ir p. Per vairias kompanijas buvo apimta 7000 su virum moni (daviniai tik u 3 mnesius). I j per kompanij su I-ju viso pasaulio lietuvi kongresu buvo apimta 500 moni, per iemos pagalbos kompanij 2000, per kompanij prie 56 kameros ( K a u n o kai.) politkalini nubaudim 1600, per protesto ir pagalbos kompanij Suvalkijoj terorizuojamiems valstieiams remti 1700 ir per kompanij dl Telmano (vokiei komunist vado ]. D.) ilaisvinimo 1750" ( R a u donoji P a g a l b a " 1936 m. 16 nr. 10 p.). D l vairi kampanij, ypatingai stipriai varom pastaruoju laiku, R P - b o s judjime ess jauiamas pagyvjimas. Praneama, pav., i Zaras, k a d ten parajons organizacija per paskutinius tris mnesius trigubai iaugo . . . K a s savait vyksta komiteto posdiai. T a i p pat ir rateliai kas savait posdiauja. Planas taip sudarytas, k a d kiekvienam ratelio nariui inoma, kas
107

veikt jam reikia, ir ratelis gali kiekvien kontroliuoti, ant kiek jis plan yra vykds. Pastaruoju laiku sukrm du ratelius dviejuose kaimuose. D a r o m rajonines rinkliavas". A r b a , pav., i praneimo i K a u n o matyt, k a d K a u n o organizacija tikrai pradeda milinik darb. A p i e tai liudija jos biudetas, kuris mnes siekia 2000 lt. su virum. Bet visas tas darbas pravedamas tik keli asmen pastangomis. Jie yra apkrauti visokiais darbais, k a d niekaip negali usiimti organizaciniais organizacijos klausimais. Dl to organizacija ir pradjo nykti, o kai kuriuose parajoniuose prasidjo tiesiog irimas. ia savo padtim susirpino K a u n o Rajono K-tas. Pastaruoju laiku nutar v y k d y t i gyveniman sen, dar gruodio mn. L R P CK nutarim, pagal kurio nuostatus prie komiteto turi bti sudaromi aktyvist kadrai (m. pbr. J. D.), kurie padeda komitetams. v y k o pirmas tokio aktyvist kadro pasitarimas. B u v o d a u g kalbta ir tartasi. N u o to pasitarimo prajo jau pora savaii ir dar neteko girdti, k a d tie aktyvistai imt traukti darb. Ir pats aktyvist kadras nra patenkintas. Sako, kalbjom, tarms ir vl visk um i r o m " . A r b a vl i M a e i k i : V a s a r i o pirm dien Maeiki Rajono organizacija skait 44 narius. I j branduoly buvo 25 mons. Nari d a u g u m a yra darbininkai 25 m., valstiei 13, o kiti 6 vairi profesij. Tautiniu atvilgiu nariai skirstosi iaip: 34 lietuviai ir 10 vairi
108

maum. Per sausio kuri politkaliniams 22 lt. A p l a n k y t a 16 skaiius siekia 5 7 " 8 - 9 p.).

mn. ijo but. (R.

surinkta 45,40 lit., i 13,90 lt., o eimoms Nuolatini aukotoj P . " 1936 m. 16 nr.

e. Praktinis LRP-bos veikimas Klausimas, k gi praktikai nuveikia Lietuvos Raudonoji P a g a l b a ? V i s pirma ji aprpina mediagikai kalinius komunistus. K a i p rao R a u donoji P a g a l b a " (1936 m. 16 nr. 2 p.) politkaliniui mnes d u o d a m a 4 litai, kaliniams ligoniams 6 lt. ir ypatingiems ligoniams 8 lt. R a u d . Pagalba rpinasi ir kalini eimomis. Kiekvienos (vietos R P - b o s J. D . ) organizacijos garbs dalykas turi bti, k a d nei vieno politkalinio eima j veikimo ribose nelikt be paramos. ( T a i a u ) politkalini eimos tik tuomet naudojasi R a u d . Pagalbos parama, jei suimtasis ar suimtoji ilaikydavo ar bent kuo p a d d a v o tai eimai. Ir iuo atveju remiami tik tie eimos nariai, kurie dl savo amiaus (vaikai iki 1516 m. ir seniai), sveikatos ar dl kit prieasi (motina negalinti eiti darb dl ma vaik) negali dirbti" ( R a u d . P a g a l b a " 1936 m. 16 nr. 2 p.). Toliau R a u d . Pagalba rpinasi ijusiais i kaljimo ir itremtaisiais, ypa tuo atveju, kai jie yra sveiki ir negauna darbo arba kai yra suard sveikat ir reikalingi sanatorinio ar kitokio
109

g y d y m o . R a u d . Pagalbos pastangomis samdomi advokatai tuo atveju, kai reikia ginti kur nors komunist, kliuvus u veikim. ( T o k i advokat, kurie u R a u d . Pagalbos pinigus gina komunistus, pas mus taip pat netrksta.) R a u d o n a jai Pagalbai priklauso ir komunistins s p a u d o s ilaikymas, organizatori algomis aprpinimas, j vairi kelioni apmokjimas. Be to, tam tikra surenkam pinig dalis skiriama usieniui (vokiei komunistams kaliniams, Ispanijos vyriausybininkams). odiu, Raudonoji Pagalba yra savos ries Lietuvos komunist finans ministerija, kuri rpinasi pinigu, jo organizavimu ir jo disponavimu. f. L R P biudetas ir jo sudarymas Kiekvienam bt domu inoti, k o k s yra Lietuvos komunist veikimo biudetas. R a u d o n o j i P a g a l b a " (1936 m. 16 nr-yje) 1935 met II-jo pusmeio biudet p a d u o d a tok:
P a j a m o s 1935 m. I-mo p u s m . saldo . . . . Lt. 957.15 L i e t u v o j surinkta . 19.680,90 I M o p r o P i l d k o m o ( M a s k v o j e - J. D.) gauta 3.600,00 Usieni draug . . 126,30 I v i s o 24.364,35 I l a i d o s Kaljiman . 11.794,85 Politkalini eim o m . . . . 3.500,10 Itremt, ir ijus. i kal. . . . 1.500,00 S a n a t o r i j o m ir v a s a m a m . (ijus i kal. sveikat. pat.) . 2.000,00

110

Juridinei p a g a l b a i 328,00 Spaudai . . 561,00 Kelionm . . 1.140,40 Organizatoriam 2.142,50 vairios smulkmen. 103,70 I viso 23.070,55

I pridedamos prie io biudeto pastabos matyti, k a d itie piniginiai atskaitos skaiiai lieia tik gryn pinig apyvart. Surinkti produktai, drabuiai, knygos, suteikta medicinos pagalba ir vaistai ijusiem politkaliniam ir j eimom atskait netraukta. Apitikriu apskaiiavimu jie sudaro nemaiau 10.000 lt.". I ito pusmetinio biudeto, jeigu jis bt realus, t. y. ne agitacijos dliai ipstas, galima bt padaryti labai plai ivad. Taiau, neturdami davini dl jo realumo 1 , mes susilaikome ir nuo ivad. Viena tik galima pastebti, k a d komunistinis veikimas Lietuvoje yra ilaikom a s be kitko ir mums patiems finansikai prisidedant. N e paslaptis, k a d R a u d o n o s i o s Pagalb o s veikjai laiks nuo laiko atsilanko vairias privatines ir net vieesn pobd turinias staigas, o taip pat ir p a s privaius asmenis, praydami auk politkaliniams. B n a stabu, kai atsiA t r o d o , k a d vargiai Lietuvoje per vien pusmet b u v o galima surinkti 19.680 lit ir vargiai M a s k v o s Pildomasis ( V y k d o m a s i s ) M o p r o Komitetas taip maai (3.600) bt siunts. Greiiausia pozicijos sukeistos.
1

111

sakius paaukoti, pagrasinama atsiminsi k a d a " . A u k rinkimas ypatingai gerai pastatytas darbininku tarpe. A l g gavimo dien beveik i vis darbinink paimamas tam tikras procentas politkalini elpimui. Panaudojami dar ir kiti bdai. K o k i o s nors legaliai veikianios, bet komunistikai besiorientuojanios organizacijos, pav., kokios profesins s-gos vardu suruoiamas vakaras, kurio pelnas ar tam tikra jo dalis skiriama R a u d o n o s i o s Pagalbos reikalams.

5. Profesins sjungos
a. Pradia ir tolimesnis pusiau vieas veikimas Kairiosios profesins sjungos Lietuvoje pradjo steigtis jau 1919 metais. I viso tais metais j buvo steigta net keliolika 1 . 1920, 1921 ir 1922 metais taip pat vis steigta nauj profesini s-g 2 .
1 I i pamintinos: Laikrodinink ir auksakali, Virj oficiat, K a u n o m. elektros energijos darbinink, K a u n o vej, D e g t u k darbinink, K a u n o m . s p a u d o s darbinink, K a u n o m. metalist, Tartotk ir m a l n darbinink, Odinink, P r e k y b o s ir p r a m o n s tarnautoj, J u o d a d a r b i ir nej, K a u n o centralin amatinink s-ga ir Centrinis K a u n o prof. s-g biuras. 2 iuo laiku steigta: 1920 m. Lietuvos geleinkelinink, K a u n o valstybini ir visuomenini staig tarnautoj, Papiros ir gilz fabr. darbinink, Liet. kooper. darb i n i n k ; 1921 m. Batsiuvi meisteri, K a u n o apskr.

112

V i s o s itos s-gos daugiausia buvo socialdemokrat rankose. Taiau j tarpe buvo ir aikiai komunistik prof. sjung. Ir vien ir antr profesins sjungos, be profesini, turjo ypatingai rykius politinius tikslus. Jos ruo politinio pobdio streikus, aktyviai reiksi rinkim seimus kampanijose. 1923 m., k a d a net socialdemokrat profesinse sjungose stipriai m reiktis komunistai, tuometin vyriausyb apie tuzin j udar. 1924 met pradioje buvo udaryta dar pus tuzino komunistuojani profesini sjung. udarytj viet komunistai ir socialdemokratai m steigti tas paias (kiek pakeit vard u s ) ir naujas prof. sjungas. 1923 m. toki s-g steigta dvi Liet. ems kio darbinink ir Liet. kooper. tarnautoj ir darbinink prof. s-gos, o 1924 m. keturios, btent: Liet. oferi ir automechanik, Liet. prekybos, pramons moni ir visuom. staig tarnautoj, Liet. maisto darbinink ir Liet. metalo pramons darbinink. Viena kita profesin sjunga (Liet. rb, skalbini ir kepuri amato, Liet. geleinkeli darbinink ir tarnautoj, O d o s pramons darbinink ir Bendra darbinink prof. s-ga) buvo steigta ir 1925 metais.
ems k i o darbinink, Lietuvos geleinkeli darbinink ir tarnautoj, S t a t y b o s d a r b darbinink; 1922 m. K a u n o artist muzik, Pato, telegrafo ir telefono tarnautoj, T a b a k o , p a p i r o s ir gilz darbinink, V a n d e n s transporto darbinink, K a u n o kirpj. 113

1926 m., kairiosioms grupms laimjus rinkimus seim, profesini sjung veikimas ypatingai pagyvjo. Per trump laik buvo steigtos net atuonios naujos s-gos 1 . Komunistai m rodyti nepaprast gyvum. Savo profesini s-g susirinkimuose jie atvirai ikeldavo raudonas vliavas ir Lenino paveiksl, ruo gatvse demonstracijas, grasindami smurtu praeiviams, nereikiantiems j atvilgiu solidarumo. Po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo naujoji vyriausyb m udarinti naujas ir senas komunistuojanias profesines sjungas. 1927 m. ji udar septynias ir 1928 m. atuonias tokias s-gas. udarytj viet komunistai vl steig kelet nauj: 1927 m. Liet. s p a u d o s darbinink ir 1928 m. K a u n o tarnautoj, Liet. litografini ir kartonao moni darbuotoj, K a u no adatos darbinink ir K a u n o maisto produkt darbinink ir tarnautoj. Pradjus kai kuriose prof. s-gose vl stipriau prasikiti komunistiniam elementui, vyriausyb 1929 m. vl atuonias j udar. 1931 m. buvo udaryta dar 10 prof. s g , j tarpe ir eios krikionikosios 2 , o 1932 m.4.
1 I iais metais steigt pamintinos: Lietuvos kirpj darbinink, Liet. chemins p r a m o n s darbinink, Liet. tarnaii, Liet. p a t telegram. ir telef. tarnautoj, Lietuvos sodininkysts, darinin. ir bitininkysts, Lietuvos savivaldybi tarnautoj, Liet. eri ir epei darbinink ir Liet. darbinink ir tarnautoj p r o f . s-g centro biuras. 2

I i M a a e m i ir n a u j a k u r i (st. 1925 m . ) , Liet.

114

b. Slaptas prof. s-g veikimas po 1932 m. Faist valdiai udarius kairisias K a u n o darbinink profsjungas,1932 m. skundsi komunist Balsas",socialfaist (reikia social-, demokrat J. D.) vadai visokiais bdais mei valgybai kairisias profesines sjungas atsiek dabar savo tiksl: kairiosios profsjungos liko pasmaugtos, jie dabar vieni viepatauja tebegyvuojaniose profsjungose. T a i dar kart rodo j artim giminyst su faist valdia. K gi tur daryt dabar komunistai ir kairieji darbininkai? Ar turi jie pasiduot faist valdios udraudimui ir, isigand jos persekiojim, mest bet kok kairij profsjung d a r b ? N e , tai bt didel klaida. T a i bt tiesiog prasiengimas prie darbinink klas. Kairieji darbininkai, dirb profsjungose, turi ir toliau dirbt. N e g a l i atvirai dirbt turi dirbt slaptai. T u r i sudaryt dirbtuvse ir fabrikuose slaptas kairisias profesines grupes, sudarant t grupi slapt bir, kuris vadovaut j darbui. Kartu reikia dirbt tarp darbinink reformitinse profsjungose . . . Nereikia b g t . . . ir i socialfaist sjung, o i vidaus jose d i r b t . . . ( B e t ) tose profsjungose ir profopozicijose reikia tvert komugeleinkelinink, Liet. garlaivi darb. ir tarnautoj, Liet. plent, viekeli ir ems n u s a u s i n i m o d a r b darbinink. M i k ir lentpivi d a r b darbinink ir Liet. metalo darbinink (visos steigtos 1927 m . ) . 115

nist frakcijas, kurios vadovaut visam d a r b u i . . . O k a d gali jos kovot ir slapta veikdamos, geriausia tai rodo Lenkijos pavyzdiai. Reikia kovot taip pat ir dl nauj klasini profsjung atidarymo. Reikia iplst i kova ne tik Kaune, o ir kitose vietose, kur iki iol visikai nra profsj u n g " ( M s udaviniai udarius kairisias K a u n o darbinink p r o f s j u n g a s " , B a l s a s " 1932 m. 4 nr. 6061 p . ) . Taigi, ir udarius komunistines profesines sjungas, darbas ioje srityje nebuvo sustabdytas. Veikta dviem kryptim: organizuotas slaptas komunistini profsjung veikimas bei kovota dl j atgaivinimo ir eita j kitas kairisias ir net deinisias arba, kaip jie vadina, geltonsias profesines sjungas 1 . Slaptj komunistini organizacij veikim komunist vadams ne taip jau buvo lengva atgaivinti. N e t pats B a l s a s " (1935 m. 6 nr. 102 p.) skundsi, k a d platesnio darbo profsjung atgaivinime nematyt", lygiai kaip ilgai dar nra tikros kovos prie kairij profsjung u d a r y m " . T a m paiam B a l s u i " (ten pat) teko raginti kaunikius komunistus pasispirt ir traukt darbinink mases ko1 I i galima paminti: K a u n o kepj ir cukrainininku, Liet. darbinink ir tarnautoj suvienyta prof. s-ga, Lietuvos tepliori darbinink, kurios b u v o u d a r y t o s 1934 m., K a u n o mrinink ir tinkori, udaryta 1935 m., Lietuvos kirpj korporacija ir Liet. oferi ir auto tarnautoj s-ga, kurios ir iandien tebeveikia.

116

v prie kairij profsjung udarym ir dl nauj buvimo". Dvejais metais vliau L K P - j o s CK-tui teko konstatuoti, k a d slaptas profsjung darbas vis dlto varomas, taiau ir pasisksti, k a d jis nepakankamai skmingas. Profsjunginiam darbe reikia duoti daugiau iniciatyvos profsjunginiams darbuotojams, vengt alingo globotumo, kas um u a profsjung aktyvum. Komitetai netur kitis profsjung veikimo smulkmenas. Profsjung klaidos reikia taip kritikuoti, k a d patys profdarbuotojai suprast, kaip jos taisyti. T a i palengvins m u m s ikelt nauj profaktyv, sugebant savistoviai dirbti" ( K o v a dl vieo profsjung veikimo", L K P C K plenumo, buvusio 1934 m. ruden, rezoliucija). c. Naujosios taktikos taikymas Einant bendro fronto taktika, komunist veikjams teko d a u g dmesio kreipti socialistines profesines sjungas. D a r b a s ioje srityje nebuvo jiems taip jau labai sunkus, nes ia dar galima buvo rasti bendr baz. Bet stiprint darb reformistinse (socialfaistinse) profsjungose . . . nepakanka. M s pareiga stipryt ms darb ir geltonose profsjungose. Prie gelton profsjung Lietuvoj priklauso klerikal kurta darbo federacija, dar i C a r o laik usilikusi v. Juozapo darbinink draugija, v. Zitos tarnaii
117

draugija, vairios lenkikos darbininkams mulkyt draugijos, faist kurta oferi sjunga. T organizacij narius darbininkus reikia traukt kov prie naudotoj puolim ir dl dalini reikalavim. traukus juos kov lengviau bus sudaryt su jais bendr kovos front ir tuomi paliuosuot nuo klierikalini ir tautininkik faist takos. D a r b o federacijos ir panai organizacij vadai skelbia klasi vienyb, k a d atitraukt darbininkus nuo kovos su naudotojais. M s pareiga aikint tokiems darbininkams reikalingum kovos su naudotojais. K a d a dabar eina bendras kairjimas, tai nesunku b u s iaukt opozicij vairiose geltonose sjungose tik reikia smarkiau pasidarbuot. Nereikia bijotis geltonj organizacij, bet reikia dirbti tarp ten esani darbinink" ( B a l s a s " 1932 m. 22 nr. 432 p . ) . B a n d y m vertis ir geltonsias" profesines organizacijas ir neti jas komunistinio raugo ar panaudoti jas tam tikriems komunistams svarbiems triukams, be abejo, netrko, taiau, k a d bt kas nors pozityvaus laimta, bent kol kas, nematyti. V i s dlto gana to, k a d komunist veikj a k y s labai stipriai nukreiptos ir deiniuosius profesinius ms vienetus. Daugiausia, be abejo, komunistai laimi viej darb, melioracijos, plent vedimo darb darbinink tarpe. darb jiems lengvina dar ir
116

ta aplinkyb, k a d tos mokyklos, kurios ileidia it darb instruktori ir vedj, kartu nemaai paruoia ir komunistiniam veikimui vad. d. Streik ir demonstrancij organizavimas svarbiausias prof. s-g udavinys Svarbiausias komunist udavinys, veikiant svetimose profsjungose, yra vadovavimas vairiems j teisi gynimo ar iaipjau veiksmams, nukreiptiems prie darbdavius ir vyriausyb. T a i darydami, komunistai siekia ne darbinink interes gynimo, bet politini tiksl. Ypatingai tai tenka pasakyti dl streik. Smulkesni ekonominiai streikai, jei mes gerai imsims jiems vadovaut, isilies platesnius streikus ir prie m s partijos vadovavimo priims aikesn politin pobd. Isiliejimas platesnius streikus ir primimas politinio pobdio neprivalo eit gaivalingai. M s pareiga priduot jam organizuotumo pobd, priskubyt j ir vadovaut j a m " ( Z . A n g a rietis, Ekon. krizis L-oj ir ms udaviniai, K o munistas" 1931 m. 1 nr. 2 p.). Siekdami it tiksl, komunist vadai smerkia kiekvien savo nari apsileidim streik vadovavime ar nesugebjim inaudoti tinkam streikams sukelti ir juos plsti prog. Pastaruoju metu atsigaivinusiam Lietuvoj streik judjime pasireik didelis partijos ir kairij profsjung atsilikimas nuo masi aktingumo augi119

mo. Itisa eil streik prajo be partijos ir kairij profsjung vadovavimo arba joms silpnai ir nemokaniai vadovaujant ( U n i v e r s a l " , A v o d a " , S i l v a " ir kit.). Y p a reikia pabrt, k a d didysis darbinink streikas Teli Kretingos geleinkelio statyboj prajo be partijos vadovavimo, nepaisant visos eils CK duot nurodym apie darb tarp t darbinink ir tam tyia literatros ileidimo. C K mano, k a d viena didiausi klii, esani revoliucini proletariato jg isivystymo kelyje, yra tai, k a d kairiosios profsjungos dar nenugaljo socialdemokratini tak, stumiani kai kuriuos darbininkus taikaus konflikt isprendimo, susitaikymo su samdytojais keli, vietoj streik kovos pltimo ir gilinimo ir jos paklimo auktesn laipsn. (21 p.). K o n s t a t u o d a m a s , k a d daugely streik buvo sudaromi streik komitetai, CK taiau kreipia partijos org-j dmes tai, k a d tie komitetai beveik visad buvo renkami paskubom, dl to juos paklidavo taip pat pripuolami elementai, kurie nemoka vadovaut nari kovai. T o d l ateity streik komitet rinkimus reikia atydiai paruot, kiekvien kandidat gerai apsvarstyt. Prie streik komitet rinkim privalo bt pritrauktos plaiausios mass. Sudarant bendr kovos front i apaios ir su tais darbininkais, kurie priklauso prieingoms p a r t i j o m s , numaskuojant alia to paiu ryiau120

siu bdu t partij vadus. Sudarant bendr kovos front i apaios, reikia taip pat vest kov u sjungos nuvalym nuo aiki ir pasislpusi valgybinink, nuo idavik ir streiklaui. S j u n g o s privalo stengtis savo laiku sudaryt streik fondus. Reikia skatint visokius proletarinio solidarumo pasireikimo ir paramos bd u s streikuojantiems darbininkams, bedarbiams (kepj p a v y z d y s ) ir kt. Streiko metu vienoj monj organizuot solidarumo streikus tos pat pramons a k o s monse net ir kituose miestuose". Toliau raginama imti ruoti streik u s ems kio darbinink tarpe. Ligiol beveik nieko nepadaryta melioracijos darbinink organizavimo srityje. Partijos komitet darbo tarp moter skyriai privalo ivystyt plat darb tarp darbininki traukiant jas akting streik kov, pritraukiant aktingiausias j streik komitetus. Reikia organizuot streikuojani darbininku monas, ivedant jas gatvn pagalb streikuojantiems" (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 2 1 - 2 3 p.). Be vadovavimo streikams, komunistai dar stengiasi ruoti darbinink demonstracijasvadinamuosius masinius darbinink ivedimus gatves. T a i ypa daroma po to, kai nepatenkinami j reikalavimai. T o k i , pav., darbinink demonstracij komunistai buvo suruo 1932 m. aliakalnyje ar 1936 m. darbininko K a r n a u s k o laidotuvi proga. Dl aliakalnio demonstracijos
121

B a l s a s " (1932 m. 7 nr. 123 p.) prisipasta, k a d i viso tos dienos istojimuos, kuriems v a d o vavo kompartija (m. pbr. ]. D.), dalyvavo vir 500 darbinink". D a u g rpesio rodo komunistai ir bedarbiais. J reikalams jie yra p a s k y r speciali dien metuose. T a i vadinamoji bedarbi diena, kuri komunistai skelbia apie gruodio arba sausio mnesi vidur. Prie t dien iplatinami K a u n e ir provincijoj bedarbius adresuoti atsiaukimai, kuriuose jie kvieiami organizuotai susirinkti prie miest ar valsiaus valdyb reikalauti darbo. V a d o v a u d a m a s itiems bedarbi reikalavimams, komunizmas laimi j simpatij. Matot, draugai, k a d tik vieningoj kovoj t ilupom i faist miesto v a l d y b o s " ( B a l s a s " 1932 m. 6 nr. 104105 p.) p a s a k o komunist vadai po to, kai jiems pasiseka kas nors laimti bedarbiams.

6. Antireligins akcijos organizacija


V i s a m e pasaulyje yra organizuojamos proletarikosios laisvamanybs sjungos, kurias jungia Proletarikosios Laisvamanybs Internacionalas M a s k v o j e . T a i pagalbin komunist organizacija, kurios udavinys ruoti mases pasauliriniu atvilgiu, taip tariant, paius komunistus daryti smoningais bedieviais ir kartu kovoti su religija, kaip buruazijos ramsiu" ir faizmo palaikytoja".
122

a. Antireligins kovos pagrindas Bedieviai marksistai mokina, k a d kol b u s naudojimas, tol b u s ir tikybos, kaip naudotoj rankis. K a d a b u s nuverstas naudotoj viepatavimas visam pasauly, tuomet visame pasauly bus suteiktas mirtinas smgis ir tikybai, ir ji po truput inyks. Ne tikyba gimdo naudojim, bet naudojimas gimdo tikyb, k a d ji remt naudojim. D a r b o mass vis plaiau mato, k a d religija tai vienas kapitalizmo ranki, k a d jo pagalba suturti darbo mases nuo kovos su kapitalizmu. Darbininkai, kovodami prie naudotojus vis plaiau supranta, k a d t kov reikia riti su kova prie t i k y b " ( B a l s a s " 1932 m. 20 nr. 390 p . ) . Proletarikosios laisvamanybs s-gos p a s mus komunistai dar nra steig. V i s dlto k o v a prie t i k y b " jau nuo seniai varoma. Pav., j laikratis B a l s a s " beveik kiekviename nr-yje yra turjs B e d i e v i o " skyri, kuriame aikinta komunisto santykiai su religija, bedievio pareigos" ir t. p. klausim, ar komunistas gali tikti Diev, B a l s a s " atsako itaip: Komunistai istorinio materializmo alininkai. Istorinis materializmas ne tik atmeta virgamtikos jgos kiimsi moni visuomens gyvenim ir gamtos apsireikimus, bet atmeta ir visokias virgamtikas jgas, kaip nesanias. Istorinio materializmo mokslu jokio dievo, kaip virgamtikos jgos, nra. D i e v sutvr patys mons pagal ivaizd savo. Komunistai negal tikt to, ko nra. K a s tiki
123

diev, tas ne komunistas. Komunistai negali pildyti bent koki tikybini apeig, dalyvauti tikybinse ceremonijose, vaikiot ipainties, banyi ir pan. K a s ito nesilaiko, tam ne vieta komunist partijoj. Jei komunistas, partijos narys tuo ar kitu b d u paturi t ar kit tikyb, tai jis tuo pat stiprina buruazijos rank, paskirt darbininkams naudoti. Komunistai gali bti vien bedieviais" ( B a l s a s " 1932 m.). b. Antireligins komunist akcijos skirtumas nuo buruazins laisvamanybs akcijos Jei komunistai gali bti vien bedieviais", kodl jie negalt pasitenkinti buruazins laisvamanybs varomja ateistine a k c i j a ? K a m dar jiems propaguoti kakoki proletarin laisvaman y b ? Pagrindas yra i s : Buruaziniai laisvamaniai aukia, k a d tikyba su mokslu nesuderinama; kunigai gi aukia, k a d suderinama. Kieno t e i s y b ? Ir vien ir kit neteisyb. D a l y k a s tame, k a d vairus yra mokslas. D a b a r yra du pamatiniai mokslai: kapitalist, naudotoj klesos mokslas ir proletar, naudojam klesos mokslas. T i k y b a pilnai suderinama su kapitalist mokslu, nes ji p a d e d a kapitalistams naudoti darbininkus ir kitus darbo mones. T i k y b a su proletariato mokslu ne tik nesuderinama, bet yra didiausias proletariato mokslo prieas, nes ji tarnauja kapitalistams j kovoj su proletariatu. Reikia inoti,
124

k a d net buruaziniai moksliniai bedieviai sugeba savo moksl sutaikyti su tikyba. Pavyzdiui, bedievis Volter mokino, k a d tikyba liaudiai btinai reikalinga, k a d tos tikybos pagalba naudotojai galt liaud laikyti savo paklusnybj. V o l ter staiai pasak, k a d jei nebt Dievo, tai j reikt sutverti. Jei kas klausia, ar suderinama tikyba su mokslu, tai visuomet reikia paklausti su kokiu m o k s l u : su buruaziniu ar su proletariniu ir atatinkamai duoti atsakym. Su buruaziniu mokslu suderinama, o su proletariniu mokslu nesuderinama. V i s o k i buruazini m o k sl alininkai gali ir diev skelbt; marksistas gi negal tikti jokius dievus ir netiki" ( B a l s a s " 1932 m. 14 nr. 271 p . ) . tai kodl Lietuvos komunistai nepasitenkina ms Laisvamani Etins Kultros D - j o s veikimu ir sielojasi dl proletarikosios laisvamanybs rateli steigimo. M e s , kalbdami apie visoki rateli krim, kartu kalbjom apie reikalingum kurt ia bedievi ratelius. T u o tarpu dar negirdti apie toki rateli pasirodym. Laikas pradti kurt vairiuose Lietuvos kampuose darbinink ir valstiei bedievi rateliai. Tie rateliai gali bti kuriami vairiais vardais, kaip ana: bedievi rateliai", darbinink laisvamani rateliai", valstiei laisvamani rateliai", darbinink ir valstiei laisvamani rateliai" ir pan. J vis vyriausias udavinys turi bti skleidimas tikrai
mokslik pair tikyb, skiepyjimas istori-

niai materialistins pairos tikyb, kova su tikybiniais prietarais, klimas aiktn vis tikyb banyi tarnavimo buruazijai ir aplamai n a u d o tojams, platinimas bedievikos literatros ir t.t. (m. pbr. J. D.). ie udaviniai rodo, k a d darbinink ir valstiei bedievi arba laisvamani rateliai negali turt nieko bendro su liupiniais buruaziniais laisvamaniais, kurie tarnauja buruazijai, o dabar liupo lpomis garbina faizm. Darbinink ir valstiei bedievi rateliai gali vien kovot su liupiniais buruaziniais laisvamaniais, kaip su darbo moni mulkintojais, kaip su buruazijos agentais. Reikia rpintis, k a d darbininku ir valstiei bedievi ir laisvamani rateliai kurtsi vieai, o jei kur negalima vieai, tai reikia organizuoti pusiau vieai arba net slaptai. Slapti rateliai turi statyti sau udavin ieit vie u m o n " ( B a l s a s " 1929 m. 1 nr. 1920 p.).
Proletariko laisvamanio bedievio pareiga kovot prie tikybinius prietarus ir tikyb, kaip klesinio buruazijos viepatavimo rank, bedieviai privalo kelt aiktn banyi ir kunig juod u s darbus, j tarnavim buruazijai ir faizmui. Bedievis negali iokiu ar tokiu b d u patrt tikybini prietar, tikybos ir banyios, neturi vaikioti banyi ir pildyti bent kokias tikybines pareigas. Bedievio pareiga ir kitus atkalbint nuo pildymo vairi tikybini pareig ir nuo vaikiojimo banyias, cerkves, sinagogas. Bedievis ir pats negali duot kunigui ant mii arba duot
126

koki nors auk banyiai ir kunigams ir privalo kitus atkalbint nuo to. Bedievis negali imt libo banyioj, sinagogoj, cerkvj, neturi teiss kriktyt ar apipiaustyt savo vaik ir privalo kitus atkalbinti vengt banyt. lib, krikt, apipiaustym. Bedievio pareiga platint bedievikus ratus ir kurt bedievikas organizacijas" ( B a l s a s " 1929 m. 1 nr. 20 p.). c. Persiorientavimas pagal naujj taktik Keiiant bendrj komunizmo taktik, buvo pakeista ir proletarikosios laisvamanybs taktika buruazini laisvamani atvilgiu. Grieto nusistatymo prie iuos pastaruosius iandien jau nepastebsime. Prieingai, stengiamasi net plaiu baru eiti buruazinius laisvamanius ir ia bendru frontu vesti antireligin kov. 1935 m. balandio mn. Prahoje vyks laisvamani tarptautinis kongresas yra proklamavs proletarikj ir buruazini laisvamani vienyb. ita abiej tarptautini ateizmo pajg vienyb dabar vykdoma atskiruose kratuose. Vienur ji jau yra vykdyta, kitur dar vykdoma. Pas mus, kaip galima sprsti i jau vieumon ikilusio vieno kito fakto, komunistai smarkiai veriasi Lietuvos Laisvamani Etins Kultros Dr-jos skyrius ir bando laimti sau buruazini laisvamani mases. M s laisvamani vadai, kaip buvo matyti i paskutinio j suvaiavimo iauliuose, vienybei
127

su komunistais dar nepritaria, taiau, sprendiant i paskutinij Laisvosios Minties" nr-i, galima manyti, k a d netaip jau ir baidosi. Liaudies fronto idja, u kuri m s buruaziniai laisvamaniai nevengia pasisakyti, neabejotinai gals bti ta platforma, ant kurios atsistojus, nesunku b u s rasti bendr kalb ir kitais klausimais.

7. Kultrbolevistins akcijos organizacija


a. Inteligent vaidmuo antifaistinje akcijoje K a i p visur, taip ir pas mus, komunistai ypatingai d a u g dmesio kreipia inteligentus, ypa raytojus, menininkus, mokslo mones. kov ideologiniam fronte mums rpi traukt ir plaius inteligentijos sluogsnius. M u m s rpi, k a d geresnioji inteligentijos dalis likt aktingais antifaistinio fronto dalyviais. Taiau mes ne tik negalim reikalaut, k a d nepatenkinta faistais inteligentija tutuojau nutraukt visokius ryius su buruazinmis partijomis ir buruazine spauda, bet, prieingai, mums turi rpti, k a d surita su buruazine s p a u d a ir buruazinmis partijomis inteligentija sitraukt kov prie faizm ir panaudot t spaud kovai prie faizm. sitraukusi kov prie faizm inteligentija gal mums daug padt nuvietime masi akyse tikro faist veido ir visoki tautinink unysi. T a m e darbe
128

gal mums daug padt ir raytojai. Vienok mes i anksto sakom, kad mes ne tik turim saugotis toki raytoj, kaip Cvirka, kurie vieai jo neva kair, o slaptai dirbo faist naudai. M u m s pavojingi ir tokie, kurie dangstos revoliucinmis frazmis, lenda ms partij, ardo partin disciplin ir konspiracij ir kartu remia visokius renegatus ir faist agentus. M e s nereikalaujam i raytoj, ieinani i buruazini sluoksni, k a d jie tutuojaus likt revoliuciniais raytojais. Pilnai pakanka, jei jie pradioj tuo ar kitu bdu mums pads kovot prie faizm ir k a r " ( Z . Angarietis, Lietuvos Komunist Part. D a r b a s V I I Kongreso Tarim viesoj, 14 p.). itai kovai prie f a i z m " komunistai jau bando praktikai panaudoti ne tik ms paskirus raytojus, bet net Raytoj Draugij. tai bdinga tuo atvilgiu pai komunist spaudos inut: Lietuvos Raytoj Draugija savo visuotiniame susirinkime nutar prisidt prie Paryiaus kongreso deklaracijos gint kultr nuo faizmo. T a i ji padar spiriama t raytoj, kuriems tikrai rpi kova su faizmu
(m. pbr.

J. D.). Vienok 1 lapkriio tos draugijos valdyba nuvyko sveikint Smeton, o paskui ir Tbel. K a m rpi kova su faizmu, tas nesveikina faizmo atstovus" ( A n t dviej kdi, T i e s a " 1935 m. 8 nr. 4 p.).

129

b. Kultrbolevistin spauda alia ito ms kultrinink panaudojimo grynai antifaistinei akcijai, buvo jausti jau nuo seniau pas mus pasireikianti ir gilesn bei planingesn kultrbolevistin akcija. Daugiausia ji reiksi tam tikroje specialioje spaudoje. Antai, it akcij var tam tikr laik eil jaunj ir vienas kitas senesnij ms raytoj ir poet, susibr apie Treio Fronto" urnal. vyriausybei udarius, 1931 m. buvo pradtas leisti a i b a s " visuomens, politikos ir literatros mnesinis urnalas" (32 p. in 8 ) , kuriame buvo puolamas kapitalizmas, socialdemokratija, giriama Sov. Rusijos petiletka ir apskritai jos santvarka ir gyvenimas. Ir it laikrat udarius, 1935 m. buvo pradjs eiti politikos, meno, kio, mokslo mnesinis urnalas" A esu virsur" ( S S S R ? ) . Jame buvo dedami Karolio Radeko, A n d r Gide'o (dar negrusio" i S S S R - o ) , J. Spaskij, Pierre Mrin'o ir eils kit inom komunist ratai, paimti i Literaturnaja Gazeta" ( M a s k v a ) , Izvestij", M o n d e " (Paris), D i e N e u e Weltbuhne" (Praha) ir kit komunist laikrai. itie ratai kritikavo prieing srovi (pav., nacionalsocializmo) ideologij, gyr Sov. R u s i j ; juose keliami komunistiniai raytojai (Henri Barbusse ir kt.), perami liaudies frontai. J. Gedminas savo straipsnyje Meno parodos proga", kur
130

redakcija
iol

pasisako

dedanti

dl

to,
(m.

kad
pbr.

iki

marksistinj

lietuvi

literatroj

J. D.) meno klausimais beveik nieko nebuvo rayta", vienoj vietoj s a k o : S a v o peizauose ie (senesnieji lietuviai J. D.) menininkai stengiasi pavaizduoti buoikos s o d y b o s idilij. K a d tie peizaai bt malons kiekvienam R y m o katalikui, beveik kiekvieno j fone riogso banyios boktas, ar stypso kur pakelj kryius" ( A esu visur", 1935 m. 5 nr. 137 p.). Ir toliau jis rao: Graiausios vis ami svajons pildosi: ms laikais pradedama gyvendinti socializmas". Dl aikios komunistins tendencijos ir is laikratis negaljo ilgiau isilaikyti: ir jis buvo udarytas, kaip ir pirmieji du jo pirmatakai. Neprajus metams (1936 m.), buvo pradtas leisti dvimnesinis literatros, meno ir kultros urnalas" Literatra". N o r s urnal leisti msi tla Humanitarini M o k s l Fakulteto Literatros Skyriaus dstytoj draugija Universitas", kuri eina prof. M. Birika, V. Mykolaitis, V. Krv, V. D u b a s , B. Sruoga ir doc. Pr. A u g u s taitis ir nors redaguoti j msi prof. V. Krv su M. Birika ir V. D u b u , taiau jo kryptis buvo neabejotinai marksistin. urnalas suteik visas pirmenybes komunistams, marksistams ar maiausiai kairiesiems liberalams . . . , savo programiniuose straipsniuose atstovavo marksizmo ideologij bei kultrin bolevizm"

131

(Vairas, 1936 m. 10 nr. 206 p.) 1 . Jei tikti vieno profesoriaus, tos draugijos nario, isireikimu, k a d Literatros" leidim finansuoj sovietai, tai jos krypties komunistikumas bt visai suprantamas. Taiau kaip tiktai gal dl to laikraiui nebuvo lemta ilgiau pagyventi: 1936 m. gale jo leidimas buvo sulaikytas. Sovietins kultros propagandai kai kada pasitarnaudavo ir kiti ex pvofesso ne kultrbolevistins krypties laikraiai, kaip N a u j a s od i s " (plg. jo 1931 m. 21 nr. str-n Piatiletka"). c. Draugija S S S R Taut Kultrai Painti ir jos vaidmuo Be vairi kit pagalbini organizacij, Kominternas dar turi kultrini organizacij, kuri udavinys propaguoti S S S R - o bolevistin kultr. T a i Sov. Rusijos D r a u g ir V O K S ( V s e ukrainskoje Obestvo Kulturnoj Sviazi z Zagrnicej = V . O . K . S . = Ukrainos Draugija kultriniams santykiams su usieniu palaikyti) draugijos. Draugija S S S R - o T a u t Kultrai Painti, kuri pas mus steigta 1929 m. (registruota t pai met spali 4 d.), neabejotinai yra mint pagal1 Plaiau apie kultbolevistin Literatros" krypt ir. A. Valkinikio str-n Universitetas ir politika", Vair a s " , 1936 m. 78 nr.

132

bini kultrini Kominterno organizacij filiale. T o k i o s vairiais vardais vadinamos organizacijos veikia atvirai (vadinas, neslpdamos savo komunistinio charakterio) tuose kratuose, kur komunistinis veikimas nra draudiamas ir kur bijotis dl komunistikumo nra pagrindo. Lygiai tuo paiu vardu, kaip ir ms S S S R - o T a u t Kultrai Painti Dr-ja, veicarijoj veikianti organizacija oficialiai yra pripainta komunistine (plg. leidin Contre les sans Dieu, Geneve 1934). A p i e kultrbolevistin S S S R - o T a u t Kultrai Painti Dr-jos krypt galima sprsti ir i jos darb. Jos pastangomis 1931.XII.18 1932.1.8 V. D. U-to didiojoj salje buvo suruota T a r y b Ukrainos grafikos paroda. iai parodai vis reikaling mediag ji yra gavusi i (ms jau mintos) U k r a i n o s Draugijos kultriniams santykiams s u usieniu palaikyti V . O . K . S . . . V o k s ' a s pats aprpino parodos eksponatus lietuvikomis antratmis, o taip pat patiek ini
ne

tik Ukrainos

apie grafik, bet kultrin statyb"

ir
(m.

iaip apie pbr.

Taryb J. D.)

( T a r y b Ukrainos G r a f i k o s Parodos Katalogas, K a u n a s 1931 m., 3 p.). Apie it parod N a u j o j i R o m u v a " (1932. 1.10, 2 nr. 43 p.) ra: K a s aplank i parod, tas mat, k a d g r a f i k a " joj antraeilis dalykas. Pirm viet ia um mokslikai organizuota bolevizmo propaganda. Daugiausia joje reklamuota Soviet kolektyvin kio sistema, Soviet
133

statyba, grasinta buoms, pulta buruazin Vakar E u r o p a ir t.t. Ir grynieji g r a f i k o s veikalai persunkti bolevizmo tendencijomis. K a d par o d o s " vyriausias tikslas bolevizmo p r o p a g a n d a , gali rodyti tai k o k i a citata i vieno joj p a k a b i n t o p a a i k i n i m o " : Tik bolevik partijos va dovaujami darbininkai ir valstieiai tegaljo taip negirdtai (sic!) pakelti ems k. Visuotin kolektyvizacija ir taryb ki milin s u d a r y m a s p a r u o ariausio darbo moni prieo buoijos likvidavim. Buo, kapitalistinis ems kio isirutuliojimo kelias, jau nebeveiks. Socializmo pergal, socialistinio ems kio i s i rutuliojimo kelio pergal, Taryb Sjungos yra utikrinta ir t . t . " stabu tai, k a d net tos p a r o d o s " katalogas, kur ileido ta pati Lietuvi D r a u g i j a S S S R T a u t Kultrai Painti", yra d a u g i a u pan a u d o t a s Soviet kultrins statybos, pramons, ems kio p r o p a g a n d i n i a m s straipsniams (17 p. in 8 ) , negu paiam g r a f i k o s d a l y k sraui katalogui (13 p . ) . N i e k o nuostabaus, k a d ta pati N a u j o j i Rom u v a " (ten p a t ) galjo i itos p a r o d o s padaryti tokias i v a d a s : P i k t a ir lidna. D i d i a u s i o m i s a u k o m i s laimjome sau nepriklausomyb. Policija seka ir varo bolevik veikim. Bet ia pat universitete gudriausiu b d u vieai varoma bolevizmo p r o p a g a n d a . M s vyriausyb jokiu b d u neturjo leisti laisvoje Lietuvoje organi134

zuoti toki p a r o d " . Bet kas per fenomenas toji Soviet, Rusijos T a u t Kultrai Tirti D r a u gija (kuri i parod ruo J. D.)? Argi toje barbarikiausioje pasaulio alyje manoma rasti kokia nors K u l t r a " ? ! O V a k a r Europos kultrai tirti draugijos neturime! Ir keisiau atrodo, kai t Draugij sudaro ms yms profesoriai ir inomi ms visuomens vadai. J u k tai saviudyst! Ir bergdios bus visos pastangos gintis nuo bolevizmo, kai i kitos puss vieai ir laisvai V. D. Universiteto salje bus skleidiama bolevizmo propaganda". Pana tiksl turjo ir 1935 m. V. D. Muziejaus patalpose suorganizuota Soviet spaudos paroda, kurios eksponatai po to dovanoti (sic!) V. D. U. bibliotekai. Panaius, atseit sovietins kultros ir komunizmo idj propagandos, tikslus turi ir organizavimas ekskursij S S S R - , mums atveamos soviet filmos, soviet perijodika ir soviet meninink gastrols Kaune. Dl to visai nenuostabu, kad inteligentams skirta komunist K o v a " (1936 m. 2 nr. 9 p.) taip ididiai digauja dl soviet meninink pasisekimo Lietuvoje. Be abejo, nemaiau jie turt diaugtis ir dl soviet film pasisekimo ms ekranuose ir soviet spaudos (ypa Izviestij" 1 ) pasisekimo ms visuomenje . . . Taiau jie turi
1

i k a s d i e n iplatinama po 1500 egz.

135

ko ir lidti. J u k 1935 m. soviet spaudos parodos knygos, V. D. Un-to bibliotekai dovanotos, vis dlto, kaip jie tikjosi, ms visuomenei skaityti nebuvo leistos.

8. Pacifistin ir antimilitarin akcija


a. Pacifistins ir antimilitarins akcijos tikroji prasm Komunizmas, kaip inoma, skelbia pacifizm, taik ir kovoja su militarizmu. N o r s tai absoliuiai nesiderina nei su komunizmo esme, nei su jo didiojo vykdytojo Soviet Rusijos elgsena, komunizmas, keldamas pasaulyje klasi neapykant, ginklo pagalba siekdamas pasaulins revoliucijos, v y k d y d a m a s smurt ir teror, o Soviet Rusija, bdama viena stipriausi ir agresyviausi militarini valstybi, labiausiai gresia pasaulio ir taut taikai, vis dlto komunistai itos akcijos nemano isiadti. Kod l ? ita akcija komunizmui ir jo tikslams yra itin naudinga. V i s pirma, skelbdamas pacifizm, komunizmas tikisi laimti nuoirdiai troktani taikos masi simpatijas. Vadinas, jis iuo atveju nori prekiauti taikos troktani moni jausmais. Toliau, kovodamas su militarizmu, vesdamas antikarin ir antimilitarin propagand atskir krat kariuomense ir plaiosiose ma136

sse, komunizmas siekia susilpninti t krat militarin p a j g u m , kuris kliudo realizuotis proletariato revoliucijai atskiruose kratuose ir kuris visuomet yra p a v o j i n g a s Soviet R u s i j o s to pasaulio koloso s a u g u m u i . V a d i n a s , antikarin p r o p a g a n d a gal gale p a d e d a geriau pasiruoti pasaulins revoliucijos realizavimui ir patikrina Soviet Rusijai didesn s a u g u m . itos tariamo pacifizmo idjos propagavimui komunizmas steigia vairius tautinius ir tarptautinius k o v o s prie kar ir f a i z m " komitetus, k o v o s u taik ir laisv", u taik ir nusiginkl a v i m " (moter) l y g a s , taikos, laisvs ir prog r e s o " ( j a u n i m o ) draugijas. itos organizacijos turi apimti plaisias visuomens m a s e s , jas nukreipti prie faizm, kaip karo provokatori, ir, inoma, laimti paiam komunizmui. T u o tikslu yra ruoiami ir taikos kongresai. Antikarinei ir antimilitarinei p r o p a g a n d a i vesti atskir krat kariuomense k o m u n i z m a s n a u d o j a p a s k i r u s asmenis (kariuomenn patenkanius s a v o veikj u s ) ir i j s u d a r y t a s vadinamsias revoliucines k u o p e l e s " . iuo atvilgiu komunistai v y k do Lenino vali, kuri jis yra pareiks iais odiais: K o v o s prie kar priemone skelbiamas ne streiko iklimas ( k a i p s a k o socializmas J. D.), bet revoliucini kuopeli sudarymas k o v o janiose armijose, j paruoimas prie revoliucijos vykdymo" (m. p b r . J . D.) ( K o m u n i s t a s " , 1929 m. 1 nr. 32 p . ) . V a d i n a s , revoliucini kuopeli
137

sudarymas kariuomenje turi tiksl ne tiktai sukliudyti kar prie S S S R , , bet ir paruoti proletariato revoliucij viduje. Soviet armijos maralas Tuchaevskis savo Klasi k o v o s " broiroje kalba apie namin kar, kuris, bdamas destruktyvinis faktorius, labiau, negu kas kita, pastumia pirmyn revoliucijos eig (52 p.). Dl to I I I Internacionalas turs paruoti viso pasaulio proletariat pasauliniam naminiam karui. Taiau iam naminiam karui vesti geriausiai tinkanti permanentin kariuomen", o ne milicija, kaip k a d mano II Internacionalas (socializmas). Revoliucini kuopeli organizavimas buruazini" krat kariuomense, aiku, geriausiai gali paruoti reguliarios kariuomens dalis naminiam karui, kuris, anot Tuchaevskio, yra tik preliudija proletariato revoliucijos sigaljim 1 . b. Pacifistin ir antimilitaristin akcija ms visuomenje ir kariuomenje N o r s ms krate, atrodo, dar nra vieai veikiani komunist ar jiems artim pacifistini organizacij, taiau pati pacifistin" akcija ty, liai ir atsargiai varoma ms visuomenje, ypa liaudyje ir moksleivijoje, tiek odiu, tiek ir ratu.
1 Plg. str-n R a u d o n o j i armija aktyvus pasaulins revoliucijos a v a n g a r d a s " , X X A m i u s " , 1937 m. 45 nr. 4 psl.

138

ita akcija yra nukreipta daugiau antimilitaristine kryptimi ir varoma ms kariuomenje ir kariuomenn besiruoianios jaunuomens tarpe. Bdingas tuo atvilgiu yra J. E. vysk. Bio pastebjimas ( i d i n y j e " , 1935 m. 7 nr. 4 p.), kaip su briu naujok kariuomen vaiavo pacifizmo agitatorius, kurio nurodym jie jau buvo prat klausyti. Pirm kart sutiktam mogui tas jaunas agitatorius idrso peikti Banyi, Lietuvos valstyb ir jos kariuomen. Su silpnabdiais ir geriau pastamais draugais jis, be abejons, buvo daug atviresnis. J i s yra gudrus. Ne kart iprovokavs juos itarti paik od, jis moks juos pabauginti, jei jie jo primetamos jiems tvarkos nepanors klausyti. Atkaklius jis moks ir vyresnybei sksti, pats neisiduodamas savs, kas ess. itoks elgesys visikai atitinka jo komunistin etik . . . Dieve neduok, k a d k o k s nevidonas bt suorganizavs, be mako, visose naujok mimo stotyse taip, kaip tai vyko iemet Pilvikiuose". K a d pacifistins propagandos darbas vyksta ms kariuomenje, net karin tarpe, tai tenka patirti i pasikalbjim su kai kuriais ms kariais. T a i rodo ir specialiai kariuomenei skirta agitacin spauda (lapeliai), kurioje kareiviai kurstomi neklausyti karinink, jiems prieintis, aukiama alin Lietuvos Kariuomen]" ir lai gyvuoja Raudonoji A r m i j a ! "
139

K a d galima bt suprasti, kaip komunistai veikia kariuomenje, ia paduodami vieno komunisto parodymai. B u v a u paauktas atlikti karin prievol ir paskirtas X p. p. X mieste ryi kuopos ratininku. Kadangi a, jau prie stodamas Lietuvos kariuomen, priguljau prie komunist partijos ir veikiau jos naudai, todl ir stodamas kariuomenn taip pat turjau ryius su komunist partijos nariais (ia ivardyta visa eil asmen). M a n , stojus jau kariuomenn, nebuvo patogu palaikyti ryiai su M. ir C., todl mane C. ir M. X mieste X kavinje supaindino su vienu iki to laiko nematytu asmeniu yduku. K a d a mane supaindino su minimu asmeniu, M. ir C. pareik, k a d nuo to laiko a visuomet tursiu su tuo asmeniu palaikyti ryius, priimti literatr ir t.t. Pasimatydavau su minimu asmeniu per mnes po kart ir daugiau. Laike pasimatymo jisai man duodavo nurodymus ir instrukcijas, kaip man reikalinga veikti kariuomens tarpe komunist naudai. Jis nurodindavo, kad man reikalinga vesti kareivi tarpe agitacij, nurodant, k a d daug kareivi be reikalo sdi kaljime, kad ne reikalinga yra Lietuvai kariuomen, kad k a r i u o men Lietuvai reikalinga tik ginti Lietuvos b u r uazijos reikalus ( m . p b r . J. D.). Gi R u s i j o s

kariuomen yra pastatyta ginti darbinink reikalus; irodindavo, k a d nereikalingas yra Lietuvos karinink su kareiviais grietumas ir t.t.
140

B d a v o atsitikim, k a d su tuo mogum pasimatydavau ir paiame mieste, X kavinje X gatvje. Laike pasimatymo tas asmuo man atnedavo ir komunistins literatros, kaip antai: Kareivi ties", K o m u n i s t " , Darbinink J a u n i m " ir vairi komunistini atsiaukim. I minimo asmens kalbos suinojau, k a d nra vietinis, o atvyks i kitur. K a d a n g i jam nebuvo patogu (kaip jis pats saksi) kiekvien kart daryti su manim pasimatymus, todl jis mane supaindino su komunistu . Su minimu . a susitikdavau gana danai (per savait kart ir daugiau) prie kareivini X p.p. Prie gegus mn. . man teik komunistins literatros atsiaukim gegus mnesio 1 dienai ir pra, k a d a t literatr iplatiniau kareivi tarpe. Susitikdamas sutartoje vietoje . kalbinjo mane, k a d a vesiau kareivi tarpe agitacij ir t.t. K a i p ., taip ir tas asmuo, ydukas, kuris su manim pasimatydavo, praydavo, k a d a suteikiau ini apie kareivi santykius su karininkais nurodydamas, kurie karininkai yra kai-resnio nusistatymo ir t.t. Taipgi praydavo mans ini ir teiraudavosi mans, kurios nuomons karininkai yra apie tuo metu (1926 m. J. D.) buvusi valdi, apie faistus ir bendrai apie vis kariuomens gyvenim. K a d a tas ydelis ir . suinojo, j o g a esu ryi kuopos kvedys ir turiu savo inioje kuopos ginkl sandl, pra
141

mane, k a d a jokiu b d u nuo t pareig nepasitraukiau ir biau visur atsargus, odiu, k a d neisiduoiau. G e r a i nepamenu, bet regis, k a d p. m. gegus mn. . ir minimas y d u k a s mane pakviet, k a d dalyvauiau X rajono komunist plenumo p o s d y . Vien vakar atjo pastamasis yduk a s ir isived mane t plenumo posd. T a m e pat p o s d y dalyvavo ir kokis asmuo, p a n a u s student. T a s a s m u o mane ilgai klausinjo apie kariuomens padjm, kokios a nuomons apie kareivius, itikus sukilimui Lietuvoje, btent, ar galima bt pasitikti kareiviais, jeigu itikt
Lietuvoje komunistinis sukilimas.

P o itos konferencijos minimas y d u k a s man perdav parol P r a v d a " ir p a s a k X p.p. kareivio pavard, p r a y d a m a s , k a d a su minimu kareiviu susipainiau. Kareivis J., man pasakius p a r o l , , P r a v d a " , turjo atsakyti p a r o l i u , , T i e sa". Susipains su J., a komunist partijos naudai dirbau su juo kartu. Komunistin literatr, gaut i y d u k o ir ., a p e r d u o d a v a u ir J. Pastebjau, k a d pastarasis yra gana y m u s komunist partijos veikjas, nes yra buvs Rusijoj. Nuirjs, k a d p.p. ryi k u o p o s kareivis L. yra kairij pair, a paklausiau minim y d u k ir ., ar neino ir nepasta kareivio L., kaip kilusio i vietini. y d u k a s ir . man prane, k a d L. yra jau kandidatas Lietuvos komunistins jaunuomens sjung. Jiedu pra,
142

k a d minim L. a prirengiau komunist partij ir su juo palaikyiau ryius. Pradjau, bet netrukus L. papasakojo kai kuriems kareiviams, kad a esu komunistas ir veikiu komunist partijos naudai. Po to mane pradjo persekioti kareiviai ir pulko karininkai. Praneiau ydukui, k a d a esu persekiojamas ir k a d pulkas ino, jog esu komunistas. y d u k a s patar man palaukti kelet dien, iki jis tuo reikalu pasitars su rajono komitetu. Po keli dien jis man prane, k a d rajono komiteto nutarta mane pasisti Rusij, o sandl ginkl ir kit vertingesn turt perduoti bolevik komunist partijos X rajono komitetui. T pat vakar a su minimu yduku susitikau 11 val. vakaro miesto sodne. Jis prane, k a d t nakt 1 1 / 2 val. biau prisirengs ginkl sandl perduoti komunistams .. . " 1 .

9. Organizuota veikla kalini tarpe


a. Bendros inios Kasmet nemaa uoli komunizmo veikj patenka kaljimus. 1932 metais, kaip pranea Darbinink J a u n i m a s " (1932 m. lnr. 3 p.), ms kaljimuose yra buv 285 vyrai ir 81 moteris, taigi, viso 366 komunistai. 1936 m., kaip pranea
1 K o m u n i s t veikimas Lietuvoje ligi 1926 m. g r u o d i o 17 d., 1 5 - 1 7 psl.

Raudonoji P a g a l b a " (1936 m. bal. mn. 16 nr.), buvo viso jau 437. skaiius ir administracin bausm atliekanius, viso susidaryt apie 500 moni. V i s a s itas rinktini komunist skaiius yra paskirstytas madaug 12 viet. Daugiausia, inoma, tenka Kauno (apie 200), paskui iauli (apie 100) kaljimams. Savaime suprantama, kad itie ger komunistinio veikimo sta atlik dar bdami laisvi, o dabar Raudonosios Pagalbos pinigais, maistu ir literatra gerai aprpinami mons nesdi juk rankas sudj. Jie veikia ir veikia gerai organizuotai. Kaljimo komunist organizacija vadinasi komunist kolektyvo = komkolektyvo vardu. Komkolektyvas apima visus kalinius komunistus ir j simpatikus, neirint tai, ar jie kaljimo administracijos yra koncentruoti vienoje vietoje, ar iblakyti po visus kaljimo skyrius. Kolektyvo nariai, kad ir grieiausiai izuoliuoti, randa bda palaikyti ryius tarpusavy ir su laisvje esaniais draugais bei vadais. b. Komkolektyvo vadovyb Oficialij, o iki 1929 m. ir faktinj komkolektyvo vadovyb sudar viso kaljimo kolektyvo komitetas kolkomas, atskir skyri komitetai ir atskir kamer komitetai.
144

Kolkomas yra aukiausias kaljimo kolektyvo organas, renkamas pusei met ir susideds paprastai i.,5-7 moni: pirmininko, sekretoriaus, vietjo" arba vietimo reikal vedjo ir keleto nari. Pirmininkas vadovauja visam kolkomo darbui, sekretorius palaiko ryius su visais kaljimo skyriais ir su M o p r u - R a u d o n j a Pagalba (vadinas, jo rankose yra visi kaljimo tarpusavio ir su miestu ryi sil galai), vietimo reikal vedjas rpinasi komunistine agitacija kolektyve ir visame kaljime, o nariai dalyvauja tik posdiuose. V i s a s kolkomas posdiauja paprastai savait vien kart. Esant svarbi reikal posdiaujama ir daniau. Smulkesnius ir skubius reikalus apsprendia kolkomo prezidiumas: pirmininkas, sekretorius ir vietjas". Kadangi kolkom eina mons ne i vienos kameros, tai kolkomo posdiai vyksta kaljimo kieme pasivaikiojimo metu. Visi kolkomo nariai susitelkia vienon vieton ir, bevaikiodami, greit visk apsvarsto ir nutaria. Jei klausimas bna painesnis, tai jo svarstymas kartais utrksta net kelet dien i eils. Be organizacini reikal, kolkomas dar sprendia vairius dienos klausimus, nesusipratimus tarp kolektyvo nari, maisto paskirstym ir t. p. Be kolkomo, kuris vadovauja visam kolektyvui, dar yra, kaip jau buvo pastebta, atskir skyri komitetai. Kiekvienas kaljimo skyriaus
145

komitetas tvarko, inoma, pagal kolkomo duotas direktyvas savo skyriaus kalini komunist veikim. Jo inioje yra ir atskir kamer veikimas. emiausias kolektyvo organas yra kameros komitetas, kur sudaro trys asmenys. is komitetas paprastai nieko savarankikai nedaro: jis priklauso absoliuiai skyriaus komiteto ir kalkomo. T o k i a yra buvusi viso komkolektyvo ir jo dali faktinoji, o dabar tik oficialioji vadovyb. c. Komkolektyvo vadovavimo sistemos pakeitimas N u o 1929 m. pradios Kauno, o vliau ir kituose kaljimuose sigaljo nauja vadovavimo sistema. N u o to laiko faktikasis kolektyvo dirigentas yra komunist frakcija-komfrakcija, t. y. slaptas sambris t komunist, kurie laisvje bdami priklaus L K P - j a i ar L K J S - g a i . itie seni vilkai" ir ia, kaljime, dabar sudaro dvi atskiras organizacijas: kompartijos ir komsomolo (komunist jaunimo). Kiekviena i organizacij turi atskirai veikianias savo kuopeles, kuri yra beveik kiekvienoje kameroje ir kurioms vadovauja kuopels sekretorius, kaljimo skyri komitetus ir atskirus centro komitetus C K . itie CK-tai, geriau sakant, kompartijos C K - t a s , nes komjaunimo C K - t a s taip pat priklauso kompartijos C K - t o , ir yra tas faktinasis kaljimo komunist kolektyvo vadovas. Kolkomas
146

ir kiti (skyri ir kamer) komai jam yra tik rankis, kuriuo jis vis dlto randa reikalinga naudotis. N a u d o j a s i jis jais, pravesdamas juos savo numatytus asmenis, kuriuos neva demokratiku bdu renka visas kolektyvas. Baigiantis kolektyvo organ kadencijai (pusmeio gale) kompartijos C K - t a s savo posdyje numato vis eil jam itikim moni, kuri vienus jis skiria kompartijos CK-t, kitus komjaunimo CK-t, treius kolkom, ketvirtus skyri komitetus ir kamer komitetus. Po itokio neoficialaus organ irinkimo vyksta dar antri oficials rinkimai. Kiekviena kuopel gauna kandidat sra, i kurio gali pasirinkti, k nori, arba gali silyti ir kitus narius. Taiau, nors kuopels ir padaryt pakeitim, vis tiek irenkami tie, kurie numatyti, nes visiems komfrakcijai priklausantiems nariams slaptai sakoma balsuoti tik u numatytuosius. Komfrakcijos nariai yra pareigojami savo kamerose pravesti agitacij nefrakcijos moni tarpe, k a d ie balsuot u srae vardytus asmenis. T u o b d u kompartijos C K - t o numatyti asmens visuomet praeina ir per oficialiuosius rinkimus. K a d kolkomas, kaip oficialiai vyriausias komkolektyvo organas, v y k d y t kompartijos nutarimus ir vali, j (kolkom) paprastai irenkama 2 kompartijos (vienas jos C K - t o narys) ir 1 komjaunimo (taip pat C K - t o narys) mons.
147

d. Naujosios sistemos atsiradimo prieastys Vadovavimo sistemos pasikeitimo klausimu domi ini patiekia Vikt G. straipsnyje K a ljimas ir komunist j a e i k o s " ( R y t a s " 1932. IX.7, 202 nr.). T e n raoma, k a d ito pasikeitimo prieasi reikia iekoti K a u n o kaljime. 1928 m. u stor Kauno kaljimo sien komunist kolektyve kilo opozicija, kuri . . . K a p s u k a s pakriktino deiniosios opozicijos vardu. Opozicijos prieakyje stovjo kada tai buv komunist partijoje takingi komunistai Glovackis, umauskas ir Gervickas. Bet jie, K a p s u k o manymu, nukrypo nuo generalins linijos. O jei taip (tai) reikia juos muti. N a , ir m u . Opozicija buvo nuslopinta. M u i m o d a r b u s atliko tuo laiku papuol kaljim apmokamieji L. K. P. vadukai Grosmanas, karjeristas, ydas, Bieleviius ir Lificas. U iuos nuopelnus jie gijo dideli simpatij Angarieio ir K a p s u k o akyse. O k a d atrodius dar didesniais revoliucijonieriais, jie visus kalinius, prie daugelio vali, prived ligi to, k a d 1929 m. vasario mn. buvo paskelbtas neribotas badavimas. Taiau po 8 dien badavimas buvo nutrauktas. Jis nieko gero nedav, o tik daugeliui atm sveikat. P o io badavimo prie mint trejuk sukilo visas kolektyvas. T i k maut saujel, tie, kurie tikjosi gauti laisvje iltas vietas, stojo ginti G r o s m a n o ir k.
148

Kalta likti i kompanija nebenorjo: kitaip galjo ti K a p s u k o malon ir tuo paiu taip malons M a s k v o s pinigai. T o d l Grosmano kompanija, gynimosi tikslais, siunt melagingus K a p sukui laikus ir juose vis kalt vert buvusiems 1928 m. opozicijos vadams. Be to, jie pradjo i visos gerkls rkti, kad, bk, prie juos G l o vackis ir kiti kelia sklok ir t.t. Reikjo G r o s manui rasti pagelbos kolektyve. Bet daugelis kolektyvist jo prie j ir jo kompanij, neirint tai, k a d ir ne vienam jie sil apmokam viet ijus laisvn organizacijos darbe ar universitet Rusijoj. O tuo tarpu visas kolektyvas lauk kolkomo rinkim, kurie bt nulav nuo valdios v a i r o G r o s m a n o kompanij. T o i kompanija bijojo daugiau, nei mirties. Jie visk bt atidav u isilaikym kolkome. O j galvas lau klausimas, kaip priversti balsuoti u juos kolektyvo daugum. Ir igalvojo. Nutar visus tuos kolektyvistus, kurie laisvje priklaus komunist organizacijoms, suorganizuoti kuopeles ir disciplinos pagalba suvejoti daugum. T a i p ir buvo. N a u j a m e kolkome buvo senasis kolkomas. Ir nuo ios dienos kaljimuose (pirma Kauno, paskui ir kituose J. D.) pradjo veikti komunistins jaeikos L. K. P. ir komsomolo organizacijos kuopels. Ir nuo io laiko kaljimuose sigaljo lietuviki Stalinai Grosmanai, Bieleviiai, Joffs ir kt., prie kuriuos lanksto galvas eiliniai nariai ir
149

kurie kolektyv ir bendrai kalinius padar kakokiu eksperiment objektu. D a b a r kolektyvas pasidar jau bejgis. Jis yra stipriai paabotas partijos C. K. ir turi okti taip, kaip Grosmanas ar Joff nori. V a r g a s tam, kas su jais nesutiks, nes jis bus imestas ir i partijos ar komsomolo ir i kolektyvo. O tai reikia tapti mogumi, kur visi spiaudo, stumdo ir terorizuoja. T a i reikia: kaljime turti antr kaljim". e. Komkolektyvo veikimas Praktinis komkolektyvo veikimas reikiasi gana vairiai. Daromi vairs atskir kuopeli nari, viso skyriaus kuopeli delegat susirinkimai, viso kaljimo kuopeli atstov konferencijos (visa tai vyksta kieme pasivaikiojimo laiku), veniamos vairios komunist vents kartu su laisvje esaniais draugais, bendradarbiaujama komunistinje lietuvi spaudoje ir leidiami pas save laikratliai, ruoiami vairs patiems komunistams kursai komunizmo doktrinai giliau painti, vedama agitacija kalini nekomunist tarpe. Kaljimo komunist veikimas yra diriguojamas laisvje esani komunist vad. Jie duoda tuo reikalu laiks nuo laiko instrukcij. V i s kaljim politkaliniai tur pasirpint ileist savo laikratukus ir atsiaukimus, pasist savo atsi150

aukimus ir laikus laisv, kamer susirinkimuose nuviest baltojo teroro augimo klausimus Lietuvoje ir kitose buruazinse valstybse" (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 17 p.). K a d suprastume, kaip pravedami vairs i viraus duodami sakymai vienu ar kitu reikalu, ia duodamas vienos komunists apraymo, btent kaip kalins komunists vent rugpiio mn. 1 d. vent, fragmentas. Rugpiio mn. 1 diena, kaip inoma, komunist yra veniama, kaip antikarin, arba kovos prie imperialistinius karus, diena. Paprastai t dien kalbama apie karo pavoj prie S S S R - . T o s dienos kis yra G i n k i m Soviet Sjung viso pasaulio darbo moni tvyn!" Ir tai, rugpiio 1 dien i pat ryto,rao korespondent komunist, prisisegm raudonus enkliukus. 10 valand mes pradjom dainuot Internacional". Laike dainavimo kamer siver gauja raktinink su vienu valdininku prieaky ir reikalavo, k a d nustotumm dainavusios. Viena draug atsak, k a d pas mus iandien revoliucijos vent, o mes visos nenustojom dainavusios. Tuomet raktininkai mus po vien itrauk karidori ir nupl enkliukus. M e s vistiek tsm dainavim. K a d mums neduot vsti, jie padar krat, asmenik ir kameroj. Ne visos draugs vent kameroj. Atuonios draugs tuomet buvo karcery, bet ir ten jos vent, kaip mes kameroj. Vienai draugei, kuriai reikjo operacij daryti,
151

faistai tyia paskyr operacijai dien 1 rugpiio. Toji draug, eidama prie operacijos, prisiseg raudon enkliuk. Faistai reikalavo, k a d nuimt enkliuk, bet ji atsisak ir patys faistai nupl. Pas visas drauges buvo pakeltas pas. Popiet buvo referatas ir pasikalbjimas" ( B a l s a s " 1932 m. 2 nr. 33 p.). f. Svarbesnieji komkolektyvo tikslai ir priemons Ko siekia komunistai organizuotai veikdami kaljime? Pirmaeilis j veiklos tikslas, be abejo, yra ilaikyti kaljiman patekusi draug komunistin nusistatym taip, k a d jie, atlik bausm, galt vl bti naudingi LKP-jai ir kitoms j organizacijoms. Be to, gabesniuosius i j jie nori paruoti vispusikai ilavintais ir ugrudintais komunistins veiklos vadais ateiiai, btent grus laisv. D l to iandien, pasak A. Jevaiio ( M s kaljimai ir bolevizmas, K a u n a s 1929 m. 4 p.), bolevikai netraukia moni M a s k v , k a d ten ij tam tikrus kursus galt varyti pikt darb Lietuvoje. M a s k v o s kursus dabar atstoja kaljimai". Nordami, k a d kaljiman patek mons, ypa jaunieji, ieit ia ger paruoimo mokykl, kaljimo komunist vadai stengiasi dar prie teism taip juos paveikti, k a d jie, vietoj teisinsi, pult teism, Lietuvos valstyb ir tuo bdu gaut daugiau met kalti.
152

Kitas nemaiau svarbus komunist veiklos kaljime tikslas verbuoti nauj komunizmo simpatik ir net nari i kit kalini tarpo, k a d ie, ij laisv, padidint komunist eiles. ito tikslo komunistai siekia tiek agitacijomis, tiek moraline ir net fizine prievarta. Agitacija varoma odiu ir ratu (atsiaukimais, literatra). T a i agitacijai M a s k v o s despotai siunia daug pinig, grietai j kotroliuoja ir vadovauja jai. Bolevik propaganda ms kaljimuose tiek anktai riasi su M a s k v o s darbais, kad, sakysime, bedievikos propagandos ms kaljimuose visuomet supuola su ruoiamomis Bolevikijoj bedievi demonstracijomis, bedievi kongresais ir t.t. Visoj daugumoj ms kaliniai dvasiniai priklauso M a s k v a i , yra jos inioje ir su ja suriti. M a s k v a juos aprpina maistu, dvasiniu ir mediaginiu, ir net rbais. Kai kurie mirusieji ir gyvieji M a s k v o s despotai yra daugumos ms kalini dievinami, garbinami, apie juos dainas dainuoja" ( A . Jevaitis, t. p., 1314 p.). Be agitacijos, komunistai kit kalini atvilgiu vartoja moralin ir fizin teror. M s kaljimuose u administracijos aki vyrauja grietas bolevizmo reimas, grieta bolevikika diktatra. T o j i diktatra grobia savo nagus ne vien tiktai patenkanius kaljiman bolevikus, bet ir iaip nieko bendro su socializmu neturinius mones. Patekai kaljiman ir turi stoti bolevik kolektyvan, kitaip tau gresia didiausias perse153

kiojimas, paniekinimas kiekviename ingsnyje ir net pavojus gyvybei. T u o tarpu kai prisidjimas prie bolevik garantuoja: 1) tam tikr paalp maistu ir rbais, 2) duoda mokslinim ir 3) visokeriop param kasdieniniuose reikaluose. T u o bdu i vienos puss terorizuodami juos nepriklausanius mones, i kitos puss teikdami savo nariams mediagin ir moralin pagalb, bolevikai pagrobia savo tinklan kone visus, kam tenka patekti kaljiman, o ypatingai jaunuolius ir tuos, kurie yra nuteisti ilgesniam laikui" ( A . Jevaitis, t. p., 56 p.). T u o bdu, per kaljimus eina ms tautos kno pavergimas bolevizmui. M a s k v o s pinigai, o ms irdys, M a s kvos nuodai, o ms kraujas, bolevizmo kartuvs, o ms mons" ( A . Jevaitis, t. p., 14 p.).

10. Vaik ir mokini organizavimas


a. Komunist susirpinimas Lietuvos vaikais Pati naujausia komunistinio veikimo sritis, bent pas mus, tai vaik organizavimas. Klausimas, kodl komunistams parpo vaikai. Viena gal bt, dl to, k a d prisiaugint komjaunuoli kadrus, o antrakad per vaikus galima bt lengviau prieiti ir prie tv. Imdamasis organizuoti vaikus, komunizmas ar nebus tik bands pamgdioti faistus, kurie juk seniai jau yra suorganizav vaik armijas.
154

V a i k ir moksleivi organizavimo darbas yra pavestas L K J S - g a i . Ji io darbo ir imasi. V . ir D. J a u n i m e " (1935 m. 8 nr. 4 p.) i s p a u s d i n tame straipsnyje K o d l ir kaip reikia dirbti tarp v a i k ? " stengiamasi io d a r b o reikal pairti i Lietuvos gyvenimo perspektyvos. Lietuvi, y d , lenk ir kitose pradios m o k y k l o s e darbinink ir valstiei vaikai negauna jokio gyvenimui paruoimo. T o s e m o k y k l o s e mokiniai priversti didesn laiko dal atiduoti religijai ir patriotizmo m o k y m u i s i . Bet, k a d ir tokias mok y k l a s , ne visi neturting tv vaikai gali baigti: vieni meta m o k s l todl, k a d neturi i ko p r a g y venti, kiti ir visai nestoja. T u o tarpu faist valdia neleidia susikurti tokioms organizacijoms, kurios rpintsi m o k y k l steigimu darbinink vaikams. Be to, faistai ir pusiau faistai kuria vairias organizacijas, k a d auklti vaikus itikimais inaudotojams jaunuoliais. Komjaunimas turi vesti plat darb tarp neturting vaik ir auklti juos klesiniai susipratusiais darbininkais jaunuoliais ir dl masins bazs komj. i p l timo (m. pbr. J. D . ) . Iki iol darbas tarp vaik buvo v e d a m a s K a u n e ir Jonavoj, gi kituose rajonuose yra tik pradia. Be to, ten darbas buvo klaidingai pastatytas, nes faktinai buvo l y g atskira darbo partija su netikusiais darbo metodais. B e t ten, kur komj. dirbo tarp vaik ir trauk j u o s i gatvs su visomis jos blogomis ypatybmis organ., pasivaikiojimais mokino
155

vaikus graaus kolektyvinio gyvenimo, turim nemaa fakt, rodani, kad j tvai pasidar ms biiuliais bei rmjais. N u o 1933 m. organiz. forma bei darbo metodai tarp vaik pastatyti ant legalaus pagrindo. Pasivaikiojimai, aidimai ir t.t. apima didel vaik mas ir visgi darbas dar negavo plataus pobdio. D a r neivystytas darbas tarp lietuvi vaik. T a i buvo todl, k a d taip svarbus darbas buvo vedamas pavieni komjaunuoli, o didesnse vietose vaik komisij (m. pbr. J. D.). K a d darb tarp vaik iplsti plaiu mastu ir vesti j visoj Lietuvoj ir tarp vis taut, reikia, kad visos kuopels apsvarstyt ir vykdyt op udavin. Komitetai turi irti, k a d kuopels dirbt toj srity. Bet turi bti kuopels, kuri pagrindinis darbas dirbti tarp v a i k " ( D a r b o ir Valstiei Jaunimas" 1935 m. 8 nr. 4 P-)b. Darbo su vaikais ir mokiniais pobdis Komjaunuoliai, dirbdami su vaikais, turi rpintis domi program idirbimu vaik pasivaikiojimams, rinkti dainas, aidimus ir t.t. Kiek galint padti futbolo ir kit aisl sigaljimui, supaindinti vaikus su kit ali vaik gyvenimu" ( D a r b o ir Valstiei Jaunimas", 1935 m. 8 nr. 4 p.).

156

Tarp

mokykl

vaik

komjaunuoli

dar-

b a s yra vairus. Geresnius vyresnius revo liucinius mokinius reikia traukti komjaunim ne tik darbui tarp vyresni mokini, bet ir d a r bui tarp jaunesni ( m . p b r . J. D.). Y r a ir to-

ki m o k y k l , kur mokinas vien mai vaikai. Ir ten reikalingas d a r b a s . A i k u s d a l y k a s , k a d darbe tarp mokini vaik priseina laikytis t pat nur o d y m , kurie b u v o straipsnyje K a i p pradti d a r b tarp v a i k " (ir. D . J . " 1931, 3 nr.). T i k , inoma, ia dar prisideda ir nauji dalykai. Vaikus mokyklose galima traukti kov prie iaurius mokytojus. Reikia statyti reikalavimus, kad mokytojai mandagiau apseit su mokiniais, kad j nekoliot ir tuo labiau nemut. Nepataisomiems mokytojams staiai galima net boikot paskelbti. Reikalauti, kad nevaryt p r i v e r s tinai eiti banyi ir pildyti tikybines pareigas ir tikybos mokslo mokintis ( m . p b r . J. D.). Jei m o k y k l o j kuriamos faistins ar kitokios darbo monms prieingos organizacijos, agituoti, k a d niekas j a s nestot ir rpintis itraukti i t organizacij mokinius kilusius i darbo moni eili. Saugotis nip, s u g a u t u s mokinius nipus boikotuoti ir rpintis j u o s ivaryti i m o k y k l o s . R e i k i a traukti k o v mokinius ir j tvus, k a d m o k s l a s m o k y k l o s e darbo moni vaikams bt nemokamas, k a d darbo moni vaikams

157

veltui bt karti pusryiai ir mokslui reikalingos knygos d u o d a m o s " (Partijos D a r b a s " 1931 m. 2 nr. 30 p.).

11. Ivados
Baigiant kalbti apie komunistines organizacijas, galima padaryti ias i v a d a s : 1. Komunizmas Lietuvoje bando apimti plaisias mases, neirint j amiaus, lyties, profesijos ir net ideologini skirtum. Btentjis bando apimti tiek suaugusius, jaunim ir vaikus, tiek darbininkus, kininkus (nors jiems specialios organizacijos pas mus, kaip kituose kratuose, dar neturi 1 ), tiek moksleivius, studentus ir inteligentus, tiek vyrus ir moteris (atskiros orgijos, tiesa, joms dar neturi, bet stengiasi eiti jau esamsias, ypa kairij moter orgijas), tiek kairij pair, tiek liberalini, tiek ir teistini bei krikionik pair mones ir j organizacijas. T a i p pat jis stengiasi apimti visas sritis: kultrin (spaud, mokykl, men), ekonomin (mopras, kooperatyvai 2 ), kno kultros
1 1931 m. Sovietai y r a gav Lietuvos v y r i a u s y b s leidim steigti Lietuvoje legalius Soviet kini organizacij skyrius (filijas) (plg. N o t , lieiani Socialistini T a r y b R e s p u b l i k S j u n g o s V a l s t y b i kikj organizacij skyri steigimo klausim Lietuvoje, V y r i a u s y b s i n i o s " , 1931 m. spali mn. 31 d., N r . 366, 14 p.). 2

J u o s p a s mus atstoja soviet prekybins atstovybs, 159

(einama sporto, jachtklubo ir kt. panaias org-jas), militarin (jimas kariuomen su pacifistinmis idjomis), pasaulirin (proletarikosios laisvanybs akcija). 2. Plaij masi laimjimo darb komunizmas varo organizuotai ir planingai. Jam vadovauja S S S R - e es, bet ms krat ir ms slygas gerai past ir, be to, gerai informuojami vadai. J v y k d o negausi, bet gerai organizuota Lietuvos Komunist Partija. Jai padeda visa eil pagalbini organizacij, kurt atskiriems ar atskiros srities udaviniams realizuoti. itam masi laimjimo komunizmo tikslams darbui vykti padedame ir mes patys, prisiddami pozityviai prie kai kuri dalini j tiksl siekimo, ar negatyviai nespdami ms moni, nekovodami su komunizmo taka ar kovodami vienpusikomis priemonmis, be to, savo kai kuriais vieaisiais veiksniais sudarydami jam slygas plisti masse.

k u r i o s turi ekstrateritorialumo teis (plg. V y r . i n i o s " , 1931 m. N r . 366). 160

III. KOMUNIZMO P A V O J A U S LIETUVAI R E A L U M A S 1. Bendrosios pastabos


Kalbant apie komunizmo p a v o j Lietuvai, vis pirma reikia skirti t pavoj, kuris kyla i tarptautins komunizmo galybs padidjimo, nuo to, kur sudaro specialiai ms krate pasireikianios komunist pastangos, ms visuomens jam rodomas pritarimas ir tos slygos, kurios jo sigaljim daro p a s mus galim. Pirmj pavoj galtume pavadinti daugiau ioriniu, antrj ividiniu, taip tariant, grynai ms vidaus pavojumi. Sprendiant apie iorin komunizmo pavoj ms kratui apie pavoj, kuris kyla i bendro visam pasauliui jo pavojaus, reikia skirti komunizm, kaip politin veiksn ir kaip idjin sjd. Kaip politinis veiksnys, komunizmas siekia pirmon eiln vykdyti politin pasaulio revoliucij per atskir krat proletariato revoliucijas. K a i p idjinis sjdis, komunizmas siekia vykdyti idjin revoliucij, kuri, be abejo,
161

paruot dirv politins revoliucijos laimjimui ir sudaryt slygas laimjim padaryti pastov. N o r s vienas ir antras momentas politinis ir idjinis komunizme yra neatskiriamai susij, vis dlto mes bandysime apie j u o d u ir i juodviej kylanius p a v o j u s kalbti atskirai.

Ividinis komunizmo pavojus ms kratui gali grsti tiek i objektyvaus komunizmo sigaljimo ms krate bei i objektyvi jo pastang palenkti ms krat sau, tiek ir i ms visuomens nesmoningumo, idjinio jos priartjimo prie komunizmo, ar tam tikr specifini ms krato slyg, kurios sudaro palanki baz komunizmui sigalti ir dl to subjektyviai gali bti nemaiau pavojingos, kaip ir objektyviosios komunizmo pastangos.
Pirmj pavoj mums nea ms krate veikianios komunist organizacijos, j s p a u d a ir kiti tiesioginiai komunizmo veiksniai bei j veikjai vairs apmokami ir neapmokami j agitatoriai, propagandininkai, slaptai veiki vairiose ms institucijose, organizacijose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Antrj pavoj sudaro tie ms sluoksniai, institucijos, paskiri asmenys ir slygos, kurios, tiesiogiai nepriklausydamos prie komunizmo veiksni, veikj ir tos slyg kategorijos, kuri komunizmo sigaljim daro neivengiam, silpnindamos tuos pradus, kurie komunizmui kliudo sigalti ms krate,
162

arba propaguodamos tas idjas, kurios sudaro komunizmo doktrinos ir taktikos baz, vis dlto netiesiogiai padeda ar jau yra padjusios ruoti jo sigaljimui dirv.

2. Iorinis politinis pavojus


a. Politini komunizmo pretenzij visuotinumas Berods, nesunku suprasti, k a d komunizmo pavojaus Lietuvai realumo klausimas negali bti sprendiamas visai atitrauktai nuo ito pavojaus padidjimo ar pamajimo visiems kratams. Bt nelogika manyti, k a d komunizmas, kaip tarptautin politin pajga, siekianti vykdyti pasaulin revoliucij, pasitenkint sigaljimu tik viename ar kitame krate. T a i bt ne tik nesuderinama su jo principais, bet ir su jo taktika. Komunizmo vadai puikiai supranta, k a d tiktai vieno kito krato laimjimas neatnet laukiam vaisi: nekomunistiki kratai, nepaksdam alia savs sukomunistintos valstybs, pasistengt j bematant likviduoti. Dl to komunizmas stengiasi taip paruoti dirv proletariato revoliucijai atskiruose kratuose, kad, revoliucinei bangai prasidjus vienur, ji bematant galt persimesti kitur kitus kratus ir ulieti jei ne itisus kontinentus, tai bent tam tikras stambesnes j dalis. itoks eksperimentas, berods, buvo daromas 19181921 metais, kada itisoje eilje E u r o p o s
163

ir kit kontinent krat b u v o vykdyta ir vykdoma komunist revoliucija. Taiau i vienos puss dar per silpnos tuomet paties komunizmo pajgos, i antros puss per menkai paruota tuose kratuose dirva neleido realizuoti usimot ygi arba realizuotuosius ilaikyti. T o k i bandym komunizmas yra dars ir vliau. Taiau nuolatinis nepasisekimas, atrodo, komunizmo v a d u s bus pamoks, k a d puai ir revoliucijos be reikiamo politinio masi paruoimo yra bergdias darbas. Ir jie pasine plaij masi ukariavimo ir j paruoimo proletariato revoliucijai kryptimi. Ne kit tiksl juk turi ir naujoji taktika. Kuriuose kratuose itos taktikos dka jiems yra pavyk pakeniamai sitvirtinti masse, parod ir prajusi (1936) met vasar suruoti ir dabar teberuoiami generaliniai darbinink streikai. T a i yra savotiki generaliniai manevrai, i kuri komunizmo vadai gali sprsti, kiek kuriuose kratuose mass jau yra paruotos lemiamam proletarins revoliucijos miui. T a i g i iaip ar taip, komunizmo revoliucijos p a v o j u s yra nedalomas pagal atskirus kratus. Jis yra visuotinis visiems kratams jis gresia lygiai, gal, tik su tuo skirtumu, k a d vienus jis gali uklupti anksiau, kitus vliau. it komunizmo p a v o j a u s visuotinum ir nedalomum puikiai supranta tiek ms, tiek ir kit krat nekomunistikai besiorientuojanti vi164

suomen. G y v a i reaguodama Ispanijos vykius ir rpestingai sekdama Pranczijos vidaus politik o s raid, ji, tarsi, sakyte sako, k a d jai ne vis tiek, kuo baigsis komunist pastangos vienur ir kitur. Panaiai galvoj nesislepia ir komunistai. M s komunist vadai jau 1931 m. yra pareik, k a d revoliucins b a n g o s pakilimas kitose buruazinse valstybse, ypatingai Vokietij o j ir Lenkijoj, pakels Lietuvos darbinink kovos pastmjim pirmyn ir Lietuvoje. Prisids taipogi tolimesni soviet sjungos darbinink klass pasisekimai socialistins statybos srityj e " ( Z . A., Ekonominis krizis Lietuvoje ir ms udaviniai, K o m u n i s t a s " , 1931 m. 1 nr. 2 ] . b. Politinio komunizmo pajgumo padidjimas K a d komunizmas, kaip politinis veiksnys, graso visiems kratams, su tuo, berods, visi sutinka. Ne visi nori sutikti tiktai su tuo, k a d komunizmas bt jau tiek pajgus, j o g jis realiai galt itisoje eilje krat vykdyti proletariato revoliucij arba, atviriau sakant, paimti valdi savo rankas. Vieni mano, k a d pastaruoju laiku komunizmas taps maiau pavojingas, nes tarptautin jo galyb ymiai susilpnins trockizmas (i vidaus) ir nacionalizmas (i oro), o, be to, ir pati naujoji (liaudies front) taktika danai patarnaujanti ne tiek komunistams, kiek j
165

prieams. Jau pati naujoji taktika rodanti, k a d komunizmas pats vienas, be kit kairij pagalbos, pasijuts ess bejgis atsispirti prie nacionalizm. Grietos ir nervingai skubios pastangos likviduoti kilusi opozicij viduje (trockizm) taip pat rodanios, k a d ji (opozicija) nra taip jau menka ir nepavojinga komunizmui. Bendro fronto taktika duodanti ans ne tik komunistams suvirkinti" kitus kairiuosius, bet ir kitiems kairiesiems suvirkinti" komunistus. Kiti gi mano prieingai. N o r s komunizmas pastaruoju laku turs nemaa sunkum, taiau jo pozicijos esanios ymiai sustiprjusios. Jie tvirtina, k a d naujoji taktika, nors ir duodanti ans kitoms kairiosioms grupms suvirkinti" komunizm, taiau iais ansais faktinai naudojasi komunizmas. J a m tai padaryti yra lengviau dl to, k a d pastaruoju laiku tiek socializmo, tiek ir kairiojo liberalizmo (radikal-liaudinink) pozicijos yra ymiai palijusios. Daugelyje krat j buvusi galyb yra visai palaidota. Tarptautiniai ryiai, kurie anksiau dar buvo palaikomi, dabar yra beveik visai pair. Tautiniai barjerai suskald socializmo ir liberalizmo tarptautin galyb. Suvaime suprantama, k a d prie itaip suskaldytas, kriz pergyvenanias mintas kairisias grupes nesunkiai gals atsilaikyti jaunas, pilnas energijos, be to, gerai tarptautikai organizuotas, puikiais finansiniais itekliais ir gerai paruot bei puik sta atlikusi vad kad166

rais aprpintas komunizmas. K a d komunizmas turi daugiau ans suvirkinti" kitus kairiuosius, tai rodo ir ta rimtis, kuri bendras frontas jam garantuoja i kit kairij grupi puss ir kuri labai daug pasitarnauja masi, kuriomis rmsi kiti kairieji, laimjimui. Jei komunizmui galjo bti k a d a nors p a v o j u s i kit kairij grupi puss, tai jis b u v o kaip tiktai tuomet, kai j nerio bendro fronto ryiai. T u o m e t kiti kairieji komunistus negailestingai puldavo, nustatydavo prie j u o s sau itikimas mases ir tuo b d u komunistus priversdavo pasilikti izoliacijoj. Bdami puolami, komunistai negaldavo prieiti prie plaij darbinink masi, paimti jas savo rankas, vadovauti j vieiesiems ygiams, ivesti jas gatves ar sakyti joms ubarikaduoti dirbtuves ir fabrikus. Kiekvien j pastang ioje srityje paprastai s u a r d y d a v o budrios kit kairij grupi organizacij vad pastangos. Esant itokiai situacijai, komunistinis veikimas tegaldavo reiktis tik siauruose organizaciniuose rmuose. Nari skaiius neaugdavo arba a u g d a v o labai pamau. V i s a i k kit jam lemia bendrojo fronto taktika. Bendras frontas jam padeda graiu b d u likviduoti, popicij ir gauti laisvas rankas plaiosiose masse, kurias jis jau be didelio vargo ukariauja ir kuri pagalba paskui tikisi diktuoti savo vali kit kairij vadams, o po kiek laiko ir visam kratui. T a i g i iki pastarojo laiko buvs izoliacijoje ir
167

neturjs ans plisti, ukariauti mases, komunizmas dabar naujosios taktikos dka jungia savo udavini realizacij itisas grupes, seniau jam buvusias prieingas taktikos ar kai kuriais kitais atvilgiais, o visus kitus esmikai jam prieingus veiksnius jis sumaniai stengiasi neutralizuoti. M a s i ukariavimas, kurio ypatingai ir siekia pastaroji taktika, pasidar nepalyginti lengvesnis dar ir dl to, kad, kaip sako Pijus X I , pastaraisiais laikais komunizmo propaganda gauna maiau brutalias ir i pairos maiau bedievikas formas tam, kad galt siskverbti iki iol maiau prieinam aplink ir sulaukti kaip tai i tikrj vyksta netiktino pritarimo ar bent, kas maiausia, tyljimo ir toleravimo, o tai yra neapsakomai didelis laimjimas reikalui blogio ir tai turi skaudiausi pask reikalui grio" ( T i e s o s Kelias", 1936 m. 6 nr. 335 p.). Sprendiant dabar apie komunizmo jg pozicijos pakitjim ryium su trockizmo ir nacionalizmo pastangomis, atrodo, taip pat sunku daryti per daug optimistikas ivadas. Tiesa, kad trockizmas maina komunizmo jg i vi daus. Grietai pasisakydamas prie naujj Kominterno taktik, atriai kritikuodamas dabartiniuosius S S S R - o vadus, kurdamas IV-j Internacional, steigdamas kiekviename krate trockinink partijas ir verbuodamas jas narius, troc168

kizmas neabejotinai d a u g yra pakenks ir tebekenkia komunistinei veiklai vairiuose kratuose. K a d trockizmas nra taip jau menka jga, rodo ir tas faktas, k a d dabartinieji S S S R - o vadai jam numalinti msi grieiausi priemoni. Nepaslaptis, k a d trockininkai veikia ir Lietuvos komunist tarpe. Jie leidia litografuot laikrat Lenino Keliu", kuriame labai atriai puola Stalin ir stalininkus. Nordami susilpninti i pastarj veikim, jie stengiasi vertis j eiles, uimti atsakingas vietas ir sprogdinti j u o s i vidaus. Taiau tiek tarptautinje plotmje, tiek ir p a s mus trockizmas vaidina ir kit vaidmen. Diferenciacija paiame komunizme ir dviej srovi tarpusavio kova paties komunizmo, kaip tokio, ne tik nesilpnina, bet dar j stiprina. Savarankikai veikdamos, turdamos du paralelinius tarptautinius ir tautinius tabus, leisdamos dvigubai daugiau literatros, ios dvi srovs gali iaugti tokias dvi pasaulines galybes, kuri susijungimas galt greiiausiai sukurti pasaulin revoliucij. T u o bdu trockizmas, dabartinio komunizmo vidin opozicija, komunizm silpnina tik labai reliatyviai. K a i kieno manymu, komunizmo objektyvin pajgum daugiau u trockizm silpnina nacionalizmas, bent ioriniu atvilgiu. Nacionalizmas atsistojo prie komunizm, kaip reali, gerai organizuota, tiesa, tuo tarpu tik atskiruose kratuo169

se tepasireikianti pajga, bet, einant blok politika, jis greit gals tapti ir tarptautine pajga. T u o b d u nacionalizmas, likvidavs komunizm -atskiruose kratuose, ilgai netrukus galsis likviduoti jj ir tarptautinje plotmje. Pripaindami dal tiesos itam galvojimui, mes vis dlto negalime nepastebti ir to, k a d tas pats nacionalizmas nemaai ir pasitarnauja komunizmui, atviriau sakant, jj stiprina. Jei komunizmas iandien s a v o naujja taktika, kaip jau pastebjome, yra daug labiau pavojingas, negu jis b u v o anksiau, tai kaip tiktai nacionalizmo dka. Nacionalizmo sigaljimas kai kuriuose kratuose ir jo grieta ir, sakytume, daugiau kumiu vedama k o v a su socializmu ir komunizmu privert Kominterno vadus pakeisti taktik vis, kaip jie sako, antifaistini grupi jungimo kryptimi. K a d nacionalizmo jga kovai su komunizmu yra labai reliatyvi, tai rodo ir tas faktas, k a d kai kuriuose nacionalistinio reimo kratuose (pav., k a d ir Vokietijoj) komunizmas vis dar, nors ir slaptai, tebeveikia ir darosi kaskart vis stipresnis. Liaudies front susiformavimas kai kuriuose kratuose, ypa Pranczijoj, taip pat vyko didele dalimi dl bekylanio tuose kratuose nacionalistinio sjdio. Taigi, nors nacionalizmas kilo kaip reakcija prie komunizm tikslu j likviduoti, taiau, kaip matome, jis nemaiau ir pasitarnauja paiam komunizmui, priversdamas susitelkti apie j vis a s kairisias grupes bendr front prie fa170

faizm ir p a d d a m a s bent neutralizuoti visas kitas antifaistikai nusistaiusias grupes. I it vis pastab galima daryti ivad, k a d objektyvinis komunizmo, kaip politinio sjdio, pajgumas pastaruoju laiku ne tiktai nra sumajs, bet dar padidjs, o su juo, neabejotinai, yra padidjs ir paties komunizmo pavoj u s kaip visiems kratams, taip ir ms kratui.

3. Iorinis

ideologinis pavojus

a. Komunistins idjos komunizmo pavojaus pagrindas Tarptautinis komunizmo pavojus kyla ne tiktai i politini jo pastang, bet ir i jo idj. Taiau daugumas moni, matydami, kaip komunizmas reikiasi objektyvia galybe, kuri darosi pavojinga valstybms ir tautoms, lengvai p a d a ro ivadas, k a d komunizmo p a v o j u s kaip tiktai ir gldi jo politiniame sjdyje ir tose jo formose, kuriomis jis reikiasi, o ne tose klaidingose idjose, kuriomis jis remiasi. N o r s , ties sakant, komunizmas, kaip politinis sjdis, nra atskiriamas nuo jo idj, nes savo idjomis jis ruoia dirv politiniam sigaljimui, o sigaljs politikai jis stengiasi atbaigti ir djin vsuomens paruoim, vis dlto itas politinis sjdis yra

171

kils i pai idj (marksizmo-leninizmo), jomis remiasi ir vis savo politin akcij nukreipia j realizavim gyvenimo tikrovje. Taigi, komunizmo idjos gal gale ir yra tai, kas pagimd pasauliui politin komunizmo jg ir j o s pavoj. Politini savo pretenzij realizavimui idjini visuomeni ir taut paruoim, atrodo, ir pats komunizmas laiko pagrindiniu reikalu. K a i p grynai politinis sjdis, komunizmas niekad negalt pavergti taut, jeigu jis pirma s a v o idjomis nepavergt j smons. N e t politikai pavergs tautas, komunizmas negalt ilgai isilaikyti, jeigu prie tai ar kartu su tuo nebt sunaikins arba bent stipriai susilpnins t prad, kuriais remiasi tautos, valstybs, j krjas ir palaikytojas asmuo ir io pastarojo formuotoja eima. itai puikiai suprasdamas, komunizmas ir stengiasi vis pirma s a v o idjomis sunaikinti visas auktesnisias vertybes: religij, asmens vert, eimos ventum, visuomens tvark bei saugum, tautinius ir valstybinius pagrindus, dvasin kultr ir monikum. T i k itas vertybes sunaikins (nors ir ne visai) jis tikisi ir politini savo tiksl pasiekti.

172

b. Klaidingosios idjos, kuriomis komunizmas remiasi tai tos klaidingosios komunizmo idjos, sudaranios didiausi jo pavojaus pagrind: 1. Racionalistinis materializmas, kuris sudaro svarbiausi komunizmo pagrind. Komunizmas, tepripaindamas tik matom pasaul, btent mediagos pasaul, net mog laiko tik paia save suorganizavusia mediaga". Asmenin prad moguje komunizmas visai neigia. N u o sekliai eidamas toliau, jis paneigia ir Diev, kaip galingiausi, absoliut Asmen, o tuo paiu paneigia ir bet koki religij. I ia atsirado jame (komunizme) ir ta kova ne tik su krikionybe, bet ir su kiekviena religija. T u o b d u komunizmo ateizmas ir atsirado kaip tiktai i jo materializmo. 2. Antipersonalizmas, kitaip tariant, asmens paneigimas, kuris komunizme kyla i to paties materializmo. Paskiras mogus komunizmui neegzistuoja. mog jis iri, kaip mass, kolektyvo dalel, element. itas paskiro mogaus nevertinimas komunizme prieina net iki visiko jo subagatelizavimo. Apskritai, komunizmas stengiasi sunaikinti visa, kas tik primena moguje dvasin prad, kaip asmens substrat (pagrind ) . Dl to jis k o v o j a su eima ir moteryste, kurios apeliuoja nuosav asmens gyvenim, jis
173

paneigia ir objektyvias dorovs normas, kurios remiasi, be kitko, asmens sine. ( J vietoje komunizmas kuria kolektyvins dorovs normas, pagal kurias dora yra tai, k a s naudinga komunist partijai, ir nedora tai, kas jai kenkia).
3. Ekonomini

dalyk

primatas.

Ekonomi-

nius klausimus ir dalykus laikydamas aukiausiais, komunizmas degraduoja visas kitas vertybes dorovines, kultrines, dvasines. Dar daugiau, ieidamas i istorinio materializmo princip, komunizmas visas tas vertybes suveda tik ekonomines funkcijas. Pagal itas ekonomins funkcijas jis sprendia ir visus gyvenimo klausimus, kaip laisvs, mogaus verts, eim laims ir p. T u o atvilgiu jis prilygsta kapitalizmui ir tampa tokiu pat bedvasiu, beasmeniu Molochu, kaip ir is pastarasis. itoks gyvenimo supratimas s u d u o d a didiausi smg bet kokiam dvasini vertybi pasireikimui, o ypa dvasinei kultrai. 4. emikasis mesianizmas, kuris komunizme reikiasi pastangomis realizuoti emikj roj pasaulyje. A p s i m e s d a m a s ess paauktas pasaul restauruoti ir gyvendinti jame tobul tvark, jis tai tikisi padaryti vienos klass sigaljimu ir tai, btent, revoliucijos pagalba. itas grynai natralinmis ir dargi revoliucinmis priemonmis pasaulio restauravimas yra gryna iliuzija. Paneigus asmen ir visai ignoruojant paskir asmen atnaujinim, negalimas ir monijos atnaujini174

m a s : kas yra monija, jei ne paskir asmen suma. K a d a n g i paskir asmen atnaujinimas galimas tik dvasini vertybi pagalba, o ios pastarosios aukiausiame laipsnyje realizuojasi krikionybje, tai tikras pasaulio atnaujintojas gali bti tik Kristus, kaip krikionybs krjas. Jis, o ne kas kitas gali bti laikomas vieninteliu pasaulio Mesiju. Visi kiti mesijai, kaip Jis pats sako, yra klaidingi pranaai. emikasis mesianizmas, kur skelbia k o m u nizmas, yra neteisingas ir tautiniu poiriu. Kiekviena tauta turi specifikus paproius,, temperament, savas slygas. K a i p asmens,, taip ir tautos, b d a m o s skirtingos, turi skirtingu b d u siekti ir savs atnaujinimo. Paneigdamas tautinius skirtumus, komunizmas veria siekti savs atnaujinimo visai nemanomu ir nepriimtinu bdu.
5.

Tautikumo

paneigimas.

Ieidamas

e-

mikojo mesianizmo idjos, komunizmas, kaip ir vairi ri socializmas, siekia realizuoti pasaulyje universalin respublik. itos respublikos pagrind sudaro universali darbinink klas ir jos kova su universaliu savo prieu kapitalizmu. K a d a n g i tautikumas ess sena buruazin dogma, kalta per prievart vaikams buruazins valstybs mokyklose, tai darbinink klas jo i esms negali pripainti. Gindami tvyn, darbininkai gint inaudojim ir vergij, o tai darydami, jie elgtsi patys prie
175

s a v o interesus. Tvyns idja esanti glaudiai susieta su nuosavybs idja, o i juk esanti vienas i pagrindini kapitalizmo princip. T v y ns idja tai kriminalin idja, nes ji gimdanti karus. it idj, sugalvoj patys mons. Ji ypatingai esanti pragaitinga darbinink klasei: darbininkas savo klas turs mylti, kaip motin, ir kitus darbininkus, kaip brolius, o tuo tarpu tvyns idja ir tautikumas gimds darbinink klasje neapykant ir skalds j 1 . Dl to darbinink priederm vietoje seno obalsio, kuris daro iliuzijas, bk gali bti bendri tautos" reikalavimai, statyti kitus obalsius, tinkamus vis taut darbininkams. Ne taut apsisprendimas, bet darbinink klesos apsisprendimas, ne visos tautos k o v a dl bendr tautos reikalavim, bet vis ali darbinink k o v a dl bendro tikslo, dl komunizmo" 2 . Spali revoliucija kaip ant delno parod, k a d dabar jau nebegali bt maiausi reikalavim, kurie eit visos tautos" labui. T a u t a dabar nra ji i tikrj faktinai niekados ir nebuvo k o k s tai visuomeninis vienetas. Ji visuomet buvo i atskir prieing klasi, ir tautiniu gyvenimu gyveno tik valdanios klass ir joms artimi sluogsniai. T o k i u bdu, lig iol palaikomas
Plg. L e M o u v e m e n t Socialiste", 1905, 40468 p. Z. Angarietis, V. Kapsukas ir kt., T a u t k l a u s i m a s ir lietuviki bolevikai, V o r o n e a s 1918 m., 5 p.
1 2

176

taut apsisprendimo teiss" obalsis, vien vienyjo (dirbtiniu b d u ) visus vienos kokios nors tautos sluosnius ir klases, trukd klasiniam darbinink susipratimui, velnino klasi kov. M e s dabar obals apie taut apsisprendimo teis" turim pakeisti obalsiu apie vis krat proletariato apsisprendim", t. y. k a d visuose kratuose proletariatas nuverst buruazin surdym ir visk paimt savo rankas. Ir tik tuomet bus iritas taut ir k a l b " k l a u s i m a s " 1 . Darbininkams neturi rpti vienos tautos apsisprendimo laisv, bet tik kiekvienos tautos, kiekvieno krato proletariato apsisprendimo laisv. Dl to ir priseina senus obalsius, tinkamus buruazijos viepatavimo metu, mainyti naujais, tinkamais proletariato revoliucijos m e t u " 2 . 6. Valstybs totalizmas, kuris komunizme pasireikia aukiausiame laipsnyje. V a l s t y bei, pagal komunizm, priklauso v i s k a s : ir asmuo su visu asmeniniu jo gyvenimu, laisve, turtu, sitikinimais ir visais jo reikalais ir visos gyvenimo sritys, kaip mokslas, menas, mokyklos, spauda, organizacijos. odiu, viskas, k a s tik yra, valstybs kompetencijoje. i pastaroji komunizmo valstybje yra neribota. Savaime suprantama, k a d itokia valstyb savaime pamina po koj natralias paskir asmen,
1 2

t. p., 20 p . t. p., 23.

177

eimos ir kit bendruomeni (pav., Banyios) bei institucij teises. T u o b d u valstybinis komunizmo totalizmas yra pasityiojimas i bet koki teisi.
7.

Technikos

dievinimas.

Komunizmas

me-

chanina ir sutechnina vis gyvenim. M a i nos ritmas jam turi pakeisti eimos ir tautos vertyb. I technikos jis laukia monijos iganymo. Technika, statyba tai komunizmo Dievas. Ja jis gyvena, ja stengiasi hipnotizuoti mases. itoks technikos, umuanios dvasin mogaus prad, sudievinimas yra giliai prieingas V a k a r kultrai ir apskritai bet kokiai kultrai. Technikos pastatymas vis didij vertybi vietoje yra didelis pavojus krikionikajai V a k a r kultrai.
8.

Brutals

jgos

metodai

ir

niek

neatsi-

velgianios priemons, kuriomis komunizmas siekia savo tiksl. Nepaslaptis, k a d komunizmas, savo tiksl siekdamas, nesiskaito su jokiomis priemonmis. Jam nra baisus joks kruvinas ygis, joks, k a d ir baisiausias, kaljimas. N e a p y k a n t o s dvasia, kuri reikiasi jo kovos metoduose, prievarta ir smurtas, taikomi kiekvienam prieininkui, plukdymas kraujuje kiekvienos prieingos jam nuomons ir nusistatymovisa tai juk yra absoliuiai nesuderinama ne tik su krikionybs reikalavimais, bet ir su paprastu monikumu.
178

Taigi, racionalistinis materializmas, i kurio iplaukia nusistatymas prie antgamtines vertybes (ateizmas), asmens paneigimas (antipersonalizmas) ir vis gyvenimo vertybi suvedimas ekonomines funkcijas, emikasis mesianizmas su tarptautinmis pretenzijomis, paneigianiomis tautines vertybes ir interesus, valstybinis totaliz mas, paneigis ne tik asmens, bet ir visuomenini vienet teises, technikos sudievinimas, pakerts aknis krikionikajai V a k a r kultrai, visas tas
metod ir priemoni brutalumas,
grietai prie-

ingas paprastam monikumui, visa tai kaip tik ir sudaro komunizmo idjinius pagrindus, kuriais remiasi politin jo agresija ir iosios pavojus valstybms. c. Idjinio komunizmo sjdio pavojaus visuotinumas I to, kas pasakyta apie komunizmo idjinius pagrindus, matyti, k a d idjinis komunizmo pavojus yra taip pat visuotinis, kaip politinis pavojus. Jei komunizmas, kaip politinis veiksnys, gresia visoms valstybms, tai kaip idjinis sjdis, jis gresia visoms vertybms ir visiems j palaikytojams. K a i p bt naivu manyti, k a d komunizmas politiniu atvilgiu gresia tiktai Ispanijai ar Pranczijai, taip lygiai bt naivu teigti, k a d komunizmas idjiniu atvilgiu gresia, pav., tiktai religijai ir jos palaikytojai
179

Banyiai ar tariamai buruazinei V a k a r kultrai ir j palaikantiems sluoksniams. N e . K o m u nizmas gresia ne vienai kuriai vertybei ir j o s palaikytojams, bet v i s o m s tiek religinms, tiek kultrinms, tiek tautinms, tiek teisinms, tiek dorovinms, tiek politinms, tiek profesinms, ir visiems j palaikytojams tiek Banyiai, tiek mokyklai, tiek tautai, tiek eimai, tiek valstybei, tiek profesijoms, neiskiriant n pai darbininku profesijos, kurios v a r d u v i s k a s daroma, tiek visiems reimams, neaplenkiant n demokratikojo, kur jis sakosi gins nuo faizmo. N e s i l e i s d a m i plaiau kalbti apie it bendr visuotin pavoj, mes norime sustoti ties tuo pavojum, kuris i komunizmo p u s s ypatingai gresia tautinms vertybms, nes dl to d a u g k a s yra kitokios nuomons. M a n o m a , k a d nors k o m u nizmas teorikai ir k o v o j a su tautiniais pradais, taiau faktikai, bent S S S R - e , jis j u o s palaiko. T a i a u itoks m a n y m a s yra didel klaida. Laisvas taut apsisprendimas komunizme yra tokia pat nesmon, kaip ir sins laisv, nors apie j komunizmo v a d a i kalbt graiais odiais ir j garantuot s a v o konstitucijose. K a i p daugelis kit s k a m b i ki, pav., k a d komunizmas gina demokratij nuo faizmo, k a d jis siekia taikos, garantuoja sins laisv, gina kultr nuo j o s prie, taip ir is taut laisvo apsisprendimo k i s yra nei d a u g i a u nei maiau, kaip p a r a d o k sas, vartojamas dlia prostoj n a r o d . Jei So180

viet Rusijoj iek tiek respektuojami tautiniai interesai, leidiama turti savus laikraius, mokyklas, tai nedaugiau, kiek vairiose nacionalistinse valstybse. Pairjus rus komunist partijos organizacij, sako prof. A. Janulaitis, matyti, jog tai ne lygi atskir taut partij sjunga, o tik rus partija, rus interesams dirbanti, o kitos tautos turi rusams tarnauti. D a r g i visos Europos (ir viso paaulio ]. D.) komunist partijos, einanios M a s k v o s internacional, turi jai tarnauti, jos politik sekti, jos nurodym klausyti. Ne be reikalo Lietuvos komunistai biaurisi tais, kurie nori Lietuvos nepriklausomybs 1 . I pradi dar o1 Lietuviai darbininkai Lietuvos nepriklausomybs klausim turi irti ne i tautinio atvilgio, kuris paprastai bna buuazinis, bet i klasinio. Jei darbinink klasei Lietuvos nepriklausomyb bt naudinga, ji remt j. Bet lig iol mes nematm joki prirodym, k a d net lietuviams darbininkams (nekalbu jau apie vis darbinink klas) Lietuvos nepriklausomyb bt n a u d i n g a " (Z. Angarietis, V. K a p s u k a s ir kt. op. cit. 29 p . ) .

M e s irim it (tautos apsisprendimo J. D.) ties, kaip laisv Lietuvos darbinink ir maaemi susiriim su kit taut darbininkais ir maaemiais, k a d pamus valdi darbinink ir maaemi rankas eiti ne prie nauj valstybi tvrimo, bet prie visasvietins (viso pasaulio J . D.) proletariato valstybs" (t. p., 30 p . ) . Lietuvos (ir lietuviai) d a r b i n i n k a i . . . grietai stovi prie Lietuvos nepriklausomyb. Lietuviai darbininkai gerai ino, k a d jiems d a u g lengviau bus kovot su savo alies buruazija dl klass reikal, jei jie turs gerus talkininkus 181

diais sutinka duoti laisv, tik darbuose ne, o paskui ir odiais nebesutinka" 1 . Sov. Rusijoj negali bti ir nra joki tautini organizacij. Darbinink klass reikalai reikalauja, idant vis Rusijos taut darbininkai dtsi vien tokias proletariato organizacijas, prie kuri gali priklaussyti vis taut darbininkai. Neleistinos bent kokios politins, profesins, kooperatyvins, apvietimo ir kit. darbinink organizacijos, norinios
bti grynai tautinmis"
(m. pbr.

J.

D.)

( Z . Angarietis . . . , T a u t klausimas ir lietuviai bolevikai, 7 p.). Kariuomenje ir vairiose kitose staigose privaloma tik rus kalba. Atskir tautybi mokytojai skiriami danai ne savo, bet svetimos tautybs mokyklas, k a d tuo b d u greiiau pavykt surusinti vaikus. Rusinimui varyti, sako prof. Janulaitis, vartojamos vairios priemokaimyn darbininkuose. O tie talkininkai b u s geresni, jei joki rubeiai dirbtinu b d u neskirs j u o s n u o rus, lenk ar vokiei ir kit taut darbinink. K a s dabar stato Lietuvos nepriklausomybs reikalingumo klausim, tas atlieka reakcijos darb, prisideda prie k o v o s su revoliucijos laimjimais ir atitraukia lietuvius darbininkus n u o bendros k o v o s " (t. p., 27 p . ) .
1 Prof. A u g u s t i n a s J a n u l a i t i s , Lietuva i r dabartin Rusija, K a u n a s 1925, 17 p. is veikallis y r a labai svarbus tuo, k a d jis puikiai nuvieia S o v . R u s i j o s ir k o m u n i z m o santyk su vairi taut ir m s tautos tautiniais interesais. J i s isklaido visas iliuzijas apie komunizmo ir atskir taut tautini interes suderinamum.

182

ns: siuniami komunistai vietas, kur ipiauti ar ivaryti vietos gyventojai; staigose, kurios priklauso nuo centro, kaip tai geleinkeliai, finansai, kariuomen ir t.t. vesta privaloma rus kalba, o kultros ir vietimo srityje atima kultros darbuotojus, siunia juos rus gyvenam al arba svetimas jiems tautas, k a d jas rusint, nes nemoka vietos kalbos. Sulyginus, kiek rat ileista kokia kalba, matyti, j o g kitoms, ne rus, tautoms maa pinig teskiriama, o k a d truput sumaint nelemt santyk, ratus rus kalba leidia Ukrainos, G u d , K a u k a z o ir t.t. staigoms; atrodo, lyg tie nerusai taip ir praos rus kalbos, o savos jie nenori. Pairj rus apyskaitas apie kultros ir mokymo darb, danai rasime darbinink" ir maaemi kinink" nutarimus, kur jie pasiilgsta ruso mokytojo, savo kalbos nenor, todl vietos kalbos mokytojus M a s kva gali ramiai sisti kur toliau, grynai rus krat, o ir Komunizmui" sveikiau bsi. Lygiai taip pat daroma, kaip caro valdia dar pas mus prie kar: ukrainieiai rusina lenkus, lenkai lietuvius ir t.t. K i t ne rus kalb vartojimas trukdo didiosios Rusijos lipdymui, dl to komunistai prie tat visokiais bdais kariauna. O kova dabar daug sunkesn, nes tautinis atgimimas tikrai pagavo ir tuos klodus, kurie prie caro snaud, ko irdyje nenorjo rusai komunistai. inoma, ned a u g pas mus tepateko ini apie vis taut ko183

vas prie rusinim, nes spauda visa valdika, ir yra tokia baisi cenzra, kuri R u s u o s e tebuvo prie 100 met. Vliau rus s p a u d a m skelbti, j o g rus valdia pamainius front, pakeitus i pamat savo politik tautiniu klausimu, dabar tai pripainsi maj taut kalbas, jas palaikysi. Pamatan deda tok aikinim: komunizmas pasirodo neturjs kloties, o revoliucij daryti reikia; Azijoj tegalima es kelti tautas, adinant nacionalizm. Bet ir tai tik tuti odiai. Atmain iki iol nepadaryta. Ukrainos armijai adjo vesti jeigu ir kur bus galima" ukrainiei kalb . . . T u o tarpu viskas eina rusikai. Virns tos paios, taigi ir darbai tie p a t y s " 1 . Taigi, atskir taut interesus komunistin Rusija respektuoja ne daugiau, kaip ir kitos nacionalistins valstybs savo tautini maum, kurias stengiasi suvirkinti". Taiau tautinius p r a d u s ji naikina daug skmingiau, negu ios pastarosios savo tautini maum tautines vertybes. K a i nacionalistins valstybs udraudia tautini maum spaud, organizacijas, mokyklas, vis dlto jos nepajgia ugniauti tautinio momento pasireikimo eimose, banyiose, individualinje tautinje kryboje: dainose, droiniuose, audiniuose, kalboje. T u o tarpu Soviet Rusija, k a d ir neva palaikydama atskir taut
1

Prof. A. J a n u l a i t i s ,

t . p., 2729 p .

184

sav spaud (kiek ji, inoma, reikalinga komunistinei propagandai tos tautos maumos monse) ir mokyklas (kurios yra valstybins, kaip ir kitose valstybse, tik su sava dstomja kalba), vis dlto netiesioginiu bdu, btent, naikindama pai tautini tradicij neiotojus eimas ir banyias, idildydama tuos skirtumus, kuriais remiasi tautin individualyb, supurtydama paius tautinio atsparumo pagrindus dorov, atimdama bet kokias galimybes pasireikti tautinio momento palaikytojams vadams, juos grietai izoliuodama nuo masi ir net atimdama jiems laisv d a u g greiiau ir daug skmingiau sunaikina atskiras tautas, negu bet kuri kita, k a d ir ovinistikiausia, valstyb.

4.

Ividinis idjinis pavojus

Vertinant ividin pavoj, gresiant i objektyvi ms komunist pastang, reikt skirti politines ms komunist pastangas nuo ideologini. Politines pastangas, bent j dyd, objektyviai ir tiksliai vertinti yra sunku ypa dl to, k a d komunist politins organizacijos ir visas j veikimas reikiasi slaptai. Nenordami vadovautis bendrais teigimais ir j grsti tik, gal bt, i dalies galimais patikrinti faktais, mes nuo ito vertinimo ir susilaikome. T a i darome dar ir dl to, k a d pats itas pavojus ir jo padidjimas, ro185

d o s , nesunkiai gali bti numanomas jau ir i to, k a s buvo kalbta II skyriuje apie ms komunist organizacijas ir j veikim. Taiau faktinasis komunizmo pavojus ne visuomet, ypa ten, kur komunizmas yra draudiamas, pareina nuo komunistini organizacij ir j nari skaiiaus ar j spaudos organ bei j tirao kiekybs. D a u g i a u reikms ia turi idjin atmosfera, kuri komunizmui pavyksta krate sudaryti, idjinis visuomens priartjimas prie komunizmo. iuo atvilgiu ms komunist pastangos yra jau labiau, nors taip pat ne visai pilnai apiuopiamos. Vienas i pavojingiausi iuo atvilgiu dalyk yra ms visuomens jautrumo sumajimas idjins komunist propagandos atvilgiu. Ms visuomen pasidar abejutika ir indiferentika komunist varomai Atsargiai idjinei akcijai, kuri reikiasi per ms vietin ir i soviet ateinani spaud, literatr, men, filmas, radio. a. Pavojus i kultrbolevistins ms spaudos ir literatros A p i e ms kultrbolevistin perijodin spaud jau esame ra. Tiesa, pas mus ji negali kaip reikia sigalti, taiau ne dl visuomens neigiamo nusistatymo jos atvilgiu, bet dl ms administracijos organ akylumo. M s visuomenei, atrodo, dl jos nei ilta nei alta. ios ries spaud, atrodo, ji galt mielai paksti.
186

D a r blogiau yra su groine kultrbolevistine literatra beletristika. M s visuomen jos atvilgiu yra visikai dezorientuota. it dezorientacij nea nelemta pai ms literat sudaroma opinija, k a d svarbu stilius, forma, o ne turinys. M s kritikai m vertinti veikalus taip pat tik formaliniu atvilgiu j kompozicij, odingum, psichologikum ir t. p., beveik visai neliesdami arba tik vienu kitu sakiniu tepaliesdami paias idjas. T u r bt, ito pai ms literat vienpusikumo suklaidinti, kai kurie ms knyg leidjai m premijuoti neabejotinai kultbolevistinio turinio romanus. K apie tokius veikalus turi manyti eilin skaitanioji ms visuomen, ypa moksleivija, kuri dar nra pratusi beletristik vertinti tik formaliniu atvilgiu? A i ku, k a d toki veikal premijavimas tik dar labiau paskatina ms skaitanij, deja, ne visuomet pakankamai kritik visuomen susidomti kultrbolevistinmis idjomis. Nereikt, rodos, umirti, kad juo graesne forma itos idjos ireiktos, juo didesn tak daro skaitytojus ir juo greiiau juos padaro komunizmo simpatikus. T u o b d u tokia groin literatra arba beletristika tam tikromis aplinkybmis gali komunizmui keli ruoti dar skmingiau negu anksiau mintos politins doktrinos" 1 .
1 V. Gustainis, F r o n t u 1936 m. 12 nr. 380 p.

prie

komunizm,

Vairas"

187

Prie itokios komunizmui keli ruoianios literatros priskirtina ir tam tikro anro groin literatra, kuri tam tikrais atvejais gali visai neturti nei komunistini tiksl, nei komunistini tendencij. Komunistinms idjoms p a r u o i a m j d a r b puikiai atlieka tie groins literatros veikalai, kurie skelbia moralinio nihilizmo ir s k e p ticizmo idjas. K a i sugriaunami seni morals pagrindai, kai dorovinis nihilizmas, estetinis ci nizmas ir socialinis abejingumas sutirtintomis spalvomis irykinama, tai toki m o k y k l perjusi publika jau yra paruota socialistins p a s a u liros" statybai ant komunistini p a g r i n d " (V. Gustainis, t. p. 377-8 p . ) . M s menas plastinis ir teatrinis taip pat randa b d pareikti komunistines idjas. K a d Lietuvoje ne kart komunizmo idjoms rodo simpatij ne k a s kitas, k a i p literatros ir meno pasaulio atstovai, (tai), matyt, (dl to, k a d ) jiems rus literatra yra, pirmiausia, ymiai prieinamesn k a l b o s poiriu. J u k tenka konstatuoti, k a d d a u g u m a s m s raytoj bei kit srii meninink geriausiai m o k a ne kuri nors V a k a r E u r o p o s , bet tik rus kalb ir daugiausia naudojasi ta kalba. Tradiciniai geri diplomatiniai santykiai su Soviet R u s i j a taip pat turi s a v o netiesiogins takos. Ir tai visas K a u n a s k a l b a apie tai, k a d tam tikriems Lietuvos menininkams bei r a y t o j a m s komunistin Soviet tvarka labai

188

i m p o n u o j a n t i . . . A r g i mus plaioji visuomene tuo neturt susirpinti"? (V. Gustainis, t. p. 381 p.). b. Pavojus i Soviet spaudos, film ir radio Komunistinei atmosferai kurti Lietuvoje d a u g pasitarnauja ir gana plaiai paplitusi oficialioji Soviet spauda. K a d a n g i Soviet Rusija Lietuvai yra drauginga valstyb, todl netenka stebtis, k a d Lietuva sileidia sau draugingos valstybs spaud. Taiau neumirkime, k a d Soviet spauda sykiu yra ir komunistin spauda. T e g u joje nieko nra prie Lietuvos valstyb, tegu ji mums nieko nekenkia tarptautiniuose santykiuose, bet, kai ms pilieiai pripranta j vis uoliau ir uoliau skaityti, tai komunistins idjos pas mus negali nesisunkti. J u k neseniai ms laikraiuose buvo rayta, k a d vieno M a s k v o s oficiozo Izviestija" Lietuvoje iplatinama ne maiau, kaip 1500 egz. kasdien. Skaiius visai ne toks jau m a a s " ( F . Gustainis, t. p. 376 p.). N i e k o konkreiai prie komunistin Soviet s p a u d ia nesakydamas, noriu betgi nurodyti kai kuriuos ms gyvenimo kurijozus. K a i p i komunistini byl praktikos tenka patirti, kelet met sunkij darb kaljimo gauna Lietuvos pilietis u tokio turinio ratel: alin faist diktatra. Lai gyvuoja L . K . P . " (Lietuvos komunist partija). M s teismai grietai baudia tuos
189

pilieius, pas kuriuos randama smulki komunistini atsiaukim, kuriuose yra tik bendri kiai ar tai prie tariam sumanyt kar prie S.S.S.R., ar kuriuose raginama padti Ispanijos raudoniesiems. Taiau kiekvienas pilietis turi teiss visai legaliai skaityti ir laikyti komplektus komunistini didiuli laikrai, ileist M a s k v o j e . Kain, ar tai labai nuoseklus d a l y k a s ? K a u n e M a s k v o s komunistiniai laikraiai vieai pardavinjami kioskuose ir kavinse. Kavinse Soviet oficiozas yra iraomas, o laikrai pardavjai vaikai kavini lankytojams Izviestija" silo sykiu su Lietuvos A i d u " . N e s svarstant ia reikalo tikslumo ir nesigiriant f a istins" Lietuvos tolerancija komunistini spaudini atvilgiu, tenka konstatuoti tasai nenuoseklumas traktuojant usienin ir vietin ko munistin literatr. T e k o patirti, k a d ito nenuoseklumo nesupranta ir kaimieiai. T a i p , i vieno valsiaus kit buvo itremtas vienas siuvjas u tai, k a d jis simpatizuoja komunistams. Taiau ir savo itrmime tas siuvjas pasiliko Izviestij" uolus skaitytojas ir j komplekt rinkjas. Ir k js manote? Skaitydamas Izviestijose" apie didiulius socialistins statybos" laimjimus, tasai mogus buvo ventai
s i t i k i n s , kad Soviet Rusijos monms daug geriau gyventi negu Lietuvoje. Vienintelis daly-

kas, kuris tam siuvjui atrod vis dlto nesuprantamas tai S . S . S . R . piliei drabuiai, kaip
190

jie atrodo i paveiksl Izviestijose". Siuvjo akis tuose Soviet piliei aprdaluose, kaip jie matyti paveiksluose, nemato tokio puonumo bei patogumo, kaip ms krato moni rbuose. Savotikas galvojimas ir savotika logika" . . . (V. Gustainis, t. p. 376377 p.). D a r vienas dalykas, artins ms mases su komunistine ideologija, tai soviet pas mus rodomos filmos. T o s filmos . . . beveik visos turi arba ryki, arba labai gudriai meno skraiste pridengt

komunistin

bei

kolektyvistin

tendencij,

ku-

ri gali pastebti tik prityrusio politiko bei psichologo akis, bet kuri publikos daugumai yra visai nepastebima. Ir kuo tendencija meno arba literatros dalyke yra geriau paslpta, maiau ryki, tuo labiau ji veikia mogaus pasmon, tuo giliau joje siaknyja. iais laikais kino film visokeriopa taka yra milinika. K a i politikai naivi publika mato puoniai bei menikai pastatytas Sovkino filmas, ji nejuiomis pradeda galvoti apie tai, k a d komunistin santvarka anaiptol nra tokia bloga, kaip apie j faist" s p a u d a kartkartmis parao, kaip vienas kitas komunistin tvark ant savo kailio patyrs p a s a k o j a " ( V .
Gustainis, t. p. 3 7 7 p . ) .

Pagaliau yra dar viena labai modernika, technikos stebukl sukurta ms laik gyvenimo sritis, kurios taka praktikoje praoka literatros ir meno srii takas, drauge sudtas, tai radio propagandos sritis. Kominternas, kaip i191

nome, turi galingiausi pasaulyje radio sistuv. Be to, jam tarnauja dar visa eil kit taip pat labai galing sistuv. T i e visi sistuvai puikiai yra girdimi Lietuvoje. Ir ne vienas j propagandos, labai gudrios propagandos, klauso. Lietuvoje dar niekas negalvoja apie tai, kam nors atimti radio aparat u tai, k a d jis, pavyzdiui, klauso V a r u v o s ar Kominterno radio sistuv. Reikia tiktis, k a d Lietuvoje niekada ir neatsiras toki obskurant, kurie tai ksints i 1 . . . Taiau tuo mes dar anaiptol neisprendiame Kominterno labai gudriai vedamos komunistins p r o p a g a n d o s " ( F . Gustainis, t. p. 381 382 p.). M s visuomens priartjim prie komunizmo gal daugiau negatyviu b d u didina dar ir ta aplinkyb, k a d tarptautinje plotmje Lietuva turi tradicinius gerus santykius su komunistine didija S . S . S . R . valstybe . . . ( T i e ) geri politiniai santykiai tarp abiej krat daro tam tikros tak o s ir paties komunizmo vertinimui pas mus . . . Geri santykiai tarp abiej krat netiesioginiai, be jokios valios i vienos ar kitos puss, savo
D e j a , sovietai ne tik draudia klausytis, bet net skaudiai u tai baudia. Taip, pavyzdiui, 1934 m. lietuvis S t a s y s Miiuda, 40 m. amiaus, g y v e n s T r o k n vienkiemy (Mogiliavo g u b . ) , b u v o nuteistas 10 met kaljimo u tai, k a d pats klaus ir susirinkusiems p a s j kitiems mons leido klausyti i K a u n o bazilikos transliuojam p a m a l d .
1

192

daro. Pavyzdiui, lietuvi spauda vengia rayti atrius straipsnius prie komunizm, klaidingai bijodama tokiais straipsniais Sovietuose sukelti nemalonaus po. Tikrovje gi reikia labai grietai skirti tarptautinius santykius nuo vidaus santyki ir Lietuvos komunizm nuo Soviet komunizmo" (V. Gustainis, t. p. 376 p.).

5. Ividinis netiesioginis (i slyg puss) pavojus


Kalbdami apie netiesiogin komunizmo pavoj mes stengsims paliesti ekonomines, tautines, politines, ideologines ir profesines ms krato slygas ir pairti, kiek jos yra palankios komunizmui pas mus sigalti ir kiek ne. a. Pavojus i ekonomini slyg pasunkjimo Ekonomins ms krato slygos, apskritai imant, rodos, nra palankios komunizmui pas mus plisti. Jau nepriklausomybs pradioje pravesta ems reforma i vienos puss likvidavo didiuosius kius, o su jais ir stambij buruazij, i antros puss didij beemi ir maaemi dal sulygino su vidutiniu ms kininku. Taigi, iuo atvilgiu pas mus labai maa begali bti moni (ia kalbama apie kio darbininkus emdirbius, kuri pas mus absoliuti dauguma),
193

kurie nort komunizmo ir jam, kaip socialiniam reformatoriui, pritart. Miest darbinink, kurie paprastai labiausiai bna palink komunizm, pas mus, palyginti, ne taip jau daug. Be Kauno ir Klaipdos, kitose vietose pramon labai menka. Tiesa, nestinga jei ne darbinink, tai bent smulki amatinink ir iaip varguomens ir kituose ms miestuose bei miesteliuose. M s miestai, nebdami gauss darbininkais, nra gauss ir buruazija, bent tokia, koki turi usieniai, vadinas, tokia, kuri adint darbininkijos neapykant. Jeigu ir yra stambi pramoninink ir prekybinink, tai labai nedaug, ir tie patys daugiau i nelietuvi tarpo. Taigi ms ekonomins slygos, apskritai imant, nra tokios, kurios savaime brandint ms krate komunizm. V i s dlto jos nra ir taip jau geros, kad i j puss jokio pavojaus nebt. M s kratas, palyginti, vis dlto labai neturtingas. Tiesa, ms mons dar nuo priekarini laik yra prat ir maai pasitenkinti. Taiau kylanti civilizacija ir kultra (puoimosi, apsirdymo, geresni patalp, mokslo, vaik, mokymo reikalai) stato naujus reikalavimus, kuri ms mogus nebeigali patenkinti. I to savaime kyla nepasitenkinimas. itas ms krato civilizacijai kylant didjs materialini gerybi pareikalavimas pastaruoju laiku (nuo 1929 met) susidr su t gerybi verts nepaprastu sumajimu. Ekonomin kriz, kuri trunka jau atunti me194

tai, pagaliau pradeda isemti mogaus viltis: jis ima urzgti, reikti atvir nepasitenkinim ir tuo bdu darosi prieinamas tam, kurs ada roj. it aplinkyb ms komunizmo vadai labai gerai supranta. J a u 1931 m., vadinas, ekonomins krizs pradioje, Z. Angarietis ra: Ekonominis Lietuvos krizis vis toliau auga. N o r s ir eina kalbos apie nauj moni statym, bet nuolat siaurinami darbai jau esaniose monse. A u g a ir ems kio krizis. T o k i o ems kio krizio, kokis dabar yra, Lietuva dar niekados nemat. Kartu su juo auga valstiei nubiednjimas (pauperizacija). Skurdas mieste ir kaime didja. Be vidujini prieasi ir pasaulinis ekonominis krizis vis labiau didina ekonomin Lietuvos kriz, ypatingai daug sunkum teikia ems kiui, kuriam vis sunkiau rast rink savo produktams parduot. O vidujin rinka dl skurdo didjimo mieste vis maja . . . T a s . . . rodo, k a d susideda geresns slygos visam ms darbui. Susideda slygos, kada ms partijai lengviau ritis su darbo masmis, vadovaut t masi kovai ir stiprint savo eiles vis naujais revoliuciniais kovotojais. Vienok mes negalim atsidt ant to, k a d paios slygos gerint ms darb . . . M s pareiga taip tempti visas ms darbo jgas, kad geriau pasinaudojus geresnmis darbo slygomis daug geriau pastatyt vis ms d a r b " ( Z . A . , Ekonominis krizis Lietuvoj ir ms udaviniai, K o m u nistas" 1931 m. 1 nr. 12 p.).
195

N o r s pastaruoju laiku lyg ir jauiamas ekonomini slyg pagerjimas, taiau sisibavus nepasitenkinim jis vargiai gals paalinti. Juoba, kad skolos yra taip iaugusios ir vairs nuo seniai utsti reikalai yra taip gauss, kad net sugrus anksiau buvusiems rojaus metams", vargiai bt patenkinti visi reikalavimai. Nepasitenkinimui pagrind duoda dar ir ms smulkioji buruazija, kuri, palyginti, dar gana itaigingai gyvena. vairs baliai, usieniniai grimai, brangi usienin kosmetika veria imes sti dideles pinig sumas. V i s a tai dar labiau didina plaij ir ypa neturtingj masi nepasis tenkinim ir kartu nusistatym prie turtingess niuosius. it nusistatym visuomet adin komunistai dabar gauna daugiau racijos moni akyse, ir dl to j taka masse darosi kaskart vis didesn. b. Pavojus i nepakankamo tautinio susipratimo

Tautiniu ir tautinio susipratimo atvilgiu ms slygos, atrodo, nra taip komunizmui palankios, kaip, pav., Lenkijoj. T e n didel gyv. procent sudaro maumos, kuri nepasitenkinim, kylant dl tautini motyv, komunistai paprastai labai sumaniai panaudoja. Be to, ten yra, kaip skelb ms Elta (1936.VI.9), 3,5 mil. yd, kurie daugiausia simpatizuoja komunist akcijai. Pas mus nei i viso tautini maum, nei yd
196

procentas nra taip jau didelis, k a d juo galt perdaug pasitikti komunistai. Pai lietuvi tautinis susipratimas taip pat, rodos, ne tik nemaja, bet dar kyla. Vadinas, internacionalinms komunizmo pastangoms dirva pas mus neturt bti tinkama. V i s dlto, mes negalim tvirtinti, k a d ir ituo tautinio susipratimo atvilgiu mes jau esame pakankamai atspars prie antitautin komunizm. D a u g u m a s ms senesniosios kartos inteligent yra subrend rus kultros lopyje ir dl to jauia natrali simpatij jai, o su tuo ir jos tsjai sovietikajai kultrai. T a i rodo k a d ir Soviet Kultrai Painti Dr-jos egzistavimas, gausus Izviestij" skaitymas, organizuotos kelions S S S R - , didelis sovfilm pamgimas, gauss vertimai ms kalb rusikj ir net sovietikj ( M a x i m G o r k i ir kt.) autori. ituos senj rusikai besiorientuojani ms inteligent kadrus papildo jau nepriklausomos Lietuvos m o k y k lose iaug jaunieji sovietofilai, pav., Treio Fronto" atstovai ir juos panas. Taigi tautinis ms inteligentijos susipratimas dar nra taip didelis, k a d komunizmas, vien kaip antitautinis veiksnys, bt nepriimtinas. N e m a esnis indiferentizmas tautiniams interesams, jei ne apatikumas, jauiamas ir ms liaudyje. Jai dar vis tiek, kas j v a l d y s : lietuviai ar k a s kitas, svarbu, k a d bt gera gyventi. M s mokykla per 18 met taip pat ne k tuo reikalu
197

yra padariusi, nes jos mokytoj didelis daugumas taip pat buvo indiferentiki tautiniam momentui (jei ne i principo, tai bent dl gilesnio tautini interes painimo stokos). T u o b d u komunizmas, kaip ms tautos, ms tautins kultros, tautini interes prieas, ms visuomenei dar nra suvokiamas. Nematant didesnio tautinio atsparumo i ms pai visuomens tiek inteligentikosios, tiek ir liaudikosios puss, darosi daug labiau pavojingi k a d ir negausing, vis dlto gana atspari ms tautini maum nusistatymai. Mauma, kuri labiausiai domisi, apskritai, visur komunizmu, yra ydai. K a i p tvirtinama, ydai sudar 52% Lietuvos komunist. ia kalbama apie formaliai priklausanius komunistinms organizacijoms ydus. Simpatik ir rmj, neabejotina, taip pat yra nemaa. K o d l ydai remia Lietuvoje komunizm? Y r a d a u g prieasi: psichologini, pasaulirini, materialini, politini. ydai yra internacionalinis elementas. Komunizmas jiems imponuoja kaip internacionalin pajga. Jie neturi tvyns, tad priimdami komunizm, jie tuo paiu neisiada savo tautikumo ir tautini interes. Tiesa, komunizmas juos galt atgrasyti savo ateizmu. Taiau ituo atvilgiu daugumui yd, ypa yd inteligentijai, komunizmas ne tik nebaisus, bet dargi visai artimas. J u k ne paslaptis, k a d yduose iandien reikiasi didelis religinis pakrikimas.
198

Vadinas, komunizmas ir ituo atvilgiu ydams daugiau priimtinas, negu atmestinas. Nenuostabu tad, k a d visi tie ydai, kurie yra met savo religij arba bent tap liberalais, jau yra visai priartj prie komunizmo. Galt dar juos stumti nuo komunizmo materialiniai iskaiiavimai. J u k jei pas mus yra kapitalist, tai juos daugiausia tik ydai atstovauja. K o m u nizmas, kovodamas su kapitalizmu Lietuvoje, pirmon eiln, rodos, turt paliesti paius ydus. Taiau ir is motyvas, pasirodo, nekliudo ydams bti komunistams. Antai, vien i turtingiausi Kauno yd, C h o d o s o ir Ginsburgo, vaikai yra komunistai. K u o iaikinti it net kapitalist yd simpatij komunizmui? G a l jie tiki, k a d komunizmas i dkingumo u uol jo visame pasaulyje skleidim padarys yd kapitalistams iimt ir su jais nesuves sskait. ( S S S R - o gyvenimas taip manyti i dalies duoda pagrindo). O gal jie tikisi savo turtus, kurie, ties sakant, maiausia tra investuoti nejudomas vertybes, lengviau nuslpti ar kitus kratus pervesti. yd susidomjim komunizmu kai kas bando aikinti ir politiniais motyvais. J manymu, ydai nor valdyti pasaul. vairiuose kratuose savo kapitalu ir savo didiaisiais spaudos koncernais jie vald viej opinij. Jie band ir band stipriau pasireikti net moksle ( Z . Freudas, W. ternas, Einteinas, M a r k s a s ir kt.). Politikai valdyti pasaul geriausios progos kaip
199

tiktai duods komunizmas: jo valdytuose ir valdomuose kratuose ydai paprastai uim atsakingas vietas. Be to, komunizmas, maiausiai respektuodamas moni tautinius skirtumus, neskiris yd nuo kit piliei nei teisikai, nei faktikai, kai tuo tarpu kit valstybi daugumas tai daro. D a r daugiau, komunizmas ypatingai proteguoja ydus 1 . yd proletariato apsisprendim u komupizm, gal bt, nulemia ir pinigai, kuri savo itikimiesiems, o ypa atsakingesnes vietas uimantiems draugams, Kominternas nesigaili 2 . Sunkiai versdamiesi, kai kurie j eina tarnauti tiems, kurie gerai moka. Gali bti ir kit prieasi: ydai juk biznieriai. Visi ino, ir tai yra prasta, k a d ydai biznio tikslais daug vainja.
1 tai to y d protegavimo p a v y z d y s m s komunist s p a u d o j e : Jei kas nuodugniai skait Socialdemok r a t u paskutiniuosius metus", rao B a l s a s (1932 m. 3 nr. 50 p . ) , tas turjo pastebti, kad Socialdemokrate vis daugiau antisemitizmo: y p a jo d a u g buvo sryyje su rinkimais ligoni kasas. Pai gi rinkim metu staiai yd pogrom kurst. Dl Lietuvos socialdemokrat partijos antisemitizmo vis plaiau K a u n o darbininkai kalba. Gi socialfaist K o v a n u d u o d a nekalt avinl ir r a o : K o m u n i s t a i rengiasi spekuliuoti tariamu socialdemokrat antisemitizmu . . . O tuo tarpu per rinkimus ligoni kas tarybas var biauri antisemitin kompanij, kurst savo alininkus prie komunistus ydus, j Socialdemokrate nemaa buvo antisemitizmo rat". 2 Pav., tik komunist instruktoriai per mnes gauna apie 400 lit.

200

Dl t prieasi ydai labiau tinka bti komunist propagandininkais, negu kiti mons. ydams geriau dar ir tuo atvilgiu, k a d jie turi daugiau paini, moka vairi svetim kalb, turi daugiau vairi galimybi savo veiksm tartinum paslpti. tai kodl ms ydikoji mauma yra pakrypusi komunizmo pus. Jei imtume kitas maumas, tai po yd bene daugiausia simpatij komunizmui rodo rusai. Bdami susiri su dabartine Soviet Rusija ta paia kalba, jie (ypa j liaudis) darosi labiau prieinami komunist agitatoriamstiek vietiniams, tiek ir S S S R - o (per radio), o bdami didele dalimi atitrk nuo savo dvasios vad, jie ir pasauliriniu atvilgiu tampa nebetolimi savo tautieiams sovietams. Turi tam tikr pasisekim komunizmas ir ms lenk maumoje, ypa paliai demarklinij. Taiau it religiniu atvilgiu atsparesn maum komunistai panaudoja daugiau remdami j antilietuvikas pastangas, pav., inspiruodami j nepasitenkinim, organizuodami vairius tos maumos tautinius interesus lieianius kolektyvinius reikalavimus ir p. Panaiai komunizmas randa pritarimo ir vokikoje maumoje, ypa Klaipdos krate, kiek jis padeda vesti antilietuvik akcij ir apskritai kiek jis silpnina lietuvi valstybs pamatus. Apskritai, Klaipdos krate komunizmas reikiasi stipriai. Be kit veiksni, ia turi takos ypa didelis pramons iaugimas, uostas.
201

T a i g i tautiniu atvilgiu ms pozicijos nra taip jau stiprios, k a d komunizmo pastangos bt nepavojingos. Vienos didiausi ms maum pasineimas komunizmo link, o kit jam pritarimas (bent kiek lieia tautiniai j interesai) ir ms pai nepakankamas tautinis susipratimas ir smoningumas sudaro patogi baz plstis ms krate komunizmo raugui. c. Pavojus i valstybinio nesusipratimo ir kit specifini politini slyg Politini ms krato slyg atsparumas prie komunizm, palyginti, labai reliatyvus. I paviriaus irint, atrodo, k a d komunizmui plstis dabar nra joki galimybi. J a u dabartinio reimo pradioje komunizmas buvo visai pribloktas. Demokratin reim pakeitus autoritetiniu, rodos, buvo ukirstas kelias komunist agentams spekuliuoti politinmis laisvmis ir jas panaudoti anksiau aktyviai besireikusi masi laimjimui. Po ekonomini slyg pablogjimo jam vl mus stipriau reiktis, buvo pavartotos grietos priemons, ir jis vl, atrodo, negali taip reiktis, kaip reikiasi kitur ar kaip, esant kitokiam reimui, rodos, galt reiktis ir pas mus. Partij likvidavimas atrod ukirsis keli komunizmui sudaryti su kairiaisiais bendr front, o aktualj socialinio draudimo klausimai, vieieji darbai, rpinimasis kultriniais darbinink reikalais turs
202

nukreipti darbinink dmes nuo komunizmo, kuris tik ada, bet nieko realiai neduoda. Treio Fronto" ir kit jam artim laikrai udarymas, rpestis jaunaisiais literatais, gimnazij ir kit mokykl didesn centralizacija ir prieira, padedanti apsidirbti su komunizmui artimais monmis, student komunistins dr-jos udarymas ir eil kit ygi, atrod, taip pat tursi patikrinti saugum i komunizmo puss. odiu, dabartins politins slygos, neleidianios vieai pasireikti jokiam komunistiniam veikimui ir visu grietumu likviduojanios slaptas jo pastangas, atrod garantuosianios mums visu imtu procent apsaug nuo komunizmo. Neneigiant it vis pastang reikms komunizmo pavojui sumainti, vis dlto reikia pripainti, jog tos paios pastangos ir apskritai visos dabartins aplinkybs t pavoj tam tikru atvilgiu ir didina. V i s pirma politini slyg pasikeitimas dabartine kryptimi sulaik jau pasireikus politin masi aktyvum ir pradjus reiktis politin j smoningum, kuris btinai reikalingas masi atsparumui prie negeistin komunizmo akcij. i a reikia sutikti su V. Gustainiu, kuris masi politin pasyvum ir j politin tamsum"

laiko dideliu komunizmo talkininku". inokime,sako jis,kad valstybs ar tautos kolektyvo gyvenime politins stygos yra jautriausios. K a d a tos stygos nra ibandytos, k a d a jos nra
203

politinio kamertono pagalba nustatytos, tada netiktai jas ugavus galima igirsti ir visai netikt, nelaukt efekt. Jei kuriame nors krate politinis piliei aukljimas yra apleistas, jei jame politinio vietimo visai nra, tai nelegalus, slapta varomas komunizmo skiepijimo darbas randa sau dar palankesn dirv. Visi inome, kodl sigaljo ir sistiprino komunizmas Rusijoje. Svarbiausia to prieastis buvo ne tik pralaimtas karas, ne tik caro biurokratijos itiimas ir jo ochronkos" per didelis isipltimas. U visa tai dar svarbesn prieastis buvo bendras Rusijos gyventoj politinis analfabetizmas bei tamsumas. O tai buvo todl, k a d neimintinga car vyriausyb nepasitikjo savo tauta, savo pilieiais, nedav jiems politikai aukltis, tuo aukljimu net nesirpino, nes visa, kas buvo galvojama apie politik, buvo laikoma tartinu, nepadoriu, prievalstybiniu darbu. U t politin neiaukljim, u politin savo gyventoj tamsum Rusijoje skaudiai umokjo visi to buvusieji kaltininkai, kai atjo atsiskaitymo valanda. ( T a i g i ) politikai pasyvi mas, atjus mginimo valandai, lengvai gali tapti auka mauts saujels moni, kurie ino, ko nori" (V. Gustainis, Frontu prie komunizm, V a i r a s " 1936 m. 12 nr. 378 ir 377 p.). T a i g i masi politinis pasyvumas arba, dar tiksliau sakant, j valstybinis nesusipratimas padaro jas politinio komunist aidimo objektu. it aidim ms komunistai, berods, jau yra
204

pradj. Jie ir jiems artimi dabartin reim laiko faistiniu reimu. Kadangi po V I I kongreso visas savo pajgas Kominternas yra nukreips prie faizm, tai ir pas mus prie dabartin reim, kai kieno manymu, jis veikia daug labiau, negu iaip jis galt veikti. N o r s kiekvienas nekomunistikas reimas komunizmui nepriimtinas, vis dlto faizmas dl visai suprantam prieasi jam labiausiai nepriimtinas. K o v o d a m a s prie faistin reim, komunizmas tikisi greiiau apeiti ms moni tautinius, socialinius ekonominius ir net pasaulirinius nusistatymus, dl kuri ms moni daugumui komunizmas bt visai nepriimtinas. Nukreipdamas moni dmes nuo savo antitautikumo, antireligikumo ir kitokios savo socialins doktrinos ir pabrdamas tiktai antifaistin savo moment, komunizmas, kai kieno manymu, kaip tiktai labiausiai ir gali pas mus rasti pritarimo. ia tatai ir gldinti naujosios komunizmo taktikos svarbiausia jga, o tuo paiu ir jos pavojingumas mums. Puldamas faizm ir visai nutyldamas kitus esminius savo tikslus, komunizmas atsistojs ant tokios bazs, kur gals tiktis daug didesnio pasisekimo. Kitoki politini nusistatym monms ir tiems, kurie ypatingai skaudiai yra paliesti ekonomins krizs ir mano, k a d dl ios krizs kaltas tas pats faizmas (taip manyti kartais nereikia n realaus pagrindo), komunizmas, reikia manyti, nebeatrod y s taip baisus.
205

R a d s bendr kalb su monmis iuo klausimu komunizmas rasis bd sudaryti su jais ir bendr front. ita galimyb ypatingai padidjusi po to, kai buvo udarytos partijos. Dalis kairij partij nari tuo bdu automatikai patekusi komunist partijos vad dispozicijon. Ypatingai tai tenka pasakyti apie socialdemokratus. N e l y g u s darbo ir laisvs paskirstymas, kai kieno manymu, dar labiau didina malkontent skaii ir bendro fronto pirli pastangas dar labiau palengvina. Ypatingai ita simpatija liaudies frontui pastebima ms studentijoje. tai vieno varpininko atsiaukimas draugus: N e t dabar, kada udaryta liaudinink ir jaunimo sjunga, kada mes vieni likome atstovauti i idjin srov, dar daugelis ms nenori suprasti, k a d fronto sudarymas yra ms gyvybinis reikalas. Jei faistams pasisekt panaikinti universiteto autonomij, su mumis gali atsitikti tas pats, kas ir su L. Jaunimo sjunga, ileidus nauj draugij statym. Utenka mums savo posdiuose ir susirinkimuose svarstyti vien radio sigijimo, baliaus ir pana. klausimus. T a i drsiai galime palikti tautikoms student korporacijoms. Imkims rimto darbo. Laikas suprasti gresiant mums bei universitetui faizmo pavoj. Turim stoti bendron kovon su visa dorja studentija prie reakcij universitete" ( K o v a " , revoliucins inteligentijos urnalas, 1936 m. 2 nr. 11 p.). Udarius moksleivi ideologines organizaci206

jas gimnazijose ir ypa kai kuriose specialaus paruoimo mokyklose (technikos, kultrtechnik), kaip kai kas mano, komunizmas ypatingai gerai sitvirtins. Privai katalik gimnazij suvalstybinimas, viso katalikiko aukljimo suredukavimas dvi savaitines tikybos pamokas, kunigo vaidmens suvedimas religijos dstymo funkcij atlikim turjs taip pat susilpninti ms mokini atsparum komunizmo takai pasauliriniu atvilgiu. Daugelio mokytoj apatikumas religijai taip pat nestiprins mokini ideologinio nusistatymo prie komunizm. Tautininkikumo ir tautikumo sutapatybinimas taip pat nemaa pakenks: prietautinis komunizmo nusistatymas nekritikoms ms masms taps tik prietautininkiku nusistatymu. ita tad aplinkyb labai palengvinanti komunizmui sudaryti bendr front net su iaip tautikai besiorientuojaniomis grupmis. d. Pavojus i pasaulirini religini pozicij susilpnjimo Komunizmo pavojaus realumas ar nerealumas didele dalimi pareina ir nuo religini pasauliriniu ms krato slyg vienokios ar kitokios pozicijos. K o d l ? Religinis krato smukimas reikt ir jo atsparumo sumajim ateistiniam komunizmui. Jei religinis momentas mus didele dalimi ilaik nepaliestus rusifikacijos,
207

kuri jo su pravoslavija, tai juo labiau ateistinis komunizmas mums bt nebaisus, jei mes btume stipriai religinga tauta. K mes galime pasakyti dl savo religini pozicij? T a m tikro pobdio religingumas pas mus i vienos puss didja: banyios gausiau lankomos, religin spauda plaiai paplitus, netrksta religini organizacij. Taiau i antros puss vyksta ir tam tikras nureligjimas. Valstybs ir Banyios kovoj ypatingai buvo paeistas Banyios autoritetas. J dar labiau maina nors ir silpnai organizuota, vis dlto pakankamai stipri ms laisvamani veikla (per org-j, spaud ) . J paremia ms kairioji ir bulvarin spauda. Ypatingai silpnina religin atsparum indiferentizmas, kuriuo yra usikrtusi nemaa ms spaudos ir organizacij dalis. T u o bdu itokios spaudos skaitytoj mass ir t organizacij dalyviai, daugiausia jaunimas, yra aukljami areligine kryptimi. Kai kuri i laikrai ir organizacij vadovybje esani moni (pav., Skaut Sjungoj, Jaunojoj K a r t o j " ) neigiamas nusistatymas religijos atvilgiu laiks nuo laiko taip pat prasikia. M s mokyklose netrksta nepalanki religijai mokytoj, kurie vaikams girdint nevengia religijos adresu paleisti pilk. Y p a intensyviai griaunama religin pasaulira ms universitete, bent kai kuriuose fakultetuose ir kai kuri dstytoj. Antireligins tendencijos netrksta net literatroje.
208

Be i iorini veiksni, silpninani religin ms tautos pozicij, be abejo, yra dar ir vidujini. V i s a ita silpnoji religins ms situacijos pus yra kartu stiprioji komunizmo situacijos pus. Ir reikia pasakyti, k a d iuo atvilgiu komunizmas pas mus laimi bene daugiausia pozicij. Laisvamanyb, kurios taka pas mus nra visai menka, yra geriausia komunizmo bendradarb 1 . e. Pavojus i profesinio neorganizuotumo Komunizmas, siekdamas proletariato revoliucijos realizavimo, ypating dmes yra nukreips ms proletariat: darbininkus ir valstieius. Slygos, kurios palengvina jam darb ioje srityje, be kitko, yra tiek darbinink, tiek ir valstiei (smulkij kinink) profesinis nesusipratimas ir neorganizuotumas. Bdami neorganizuoti darbininkai yra sviedinys komunist rankose. V i s pirma, bdami inaudojami darbdavi, darbininkai savaime jauia savo bejgikum ir dl to lengvai liejasi prie t, kurie turi organizuot jg, btent prie komunist, ir viliasi, kad j padedami, jei ne dabartyje, tai bent ateityje gals apginti savo profesinius reikalus. Be to, kai inaudojimai bna pasiek aukt
1 Plaiau tuo k l a u s i m u skaityk J. v a m a n y b Lietuvoje, K a u n a s 1935.

D a u 1 i u s,

Lais-

209

laipsn ir kai darbinink kantryb bna isemta, jie duodasi komunist agitatori ivedami gats ves, visai nebeirdami, kokios i to gals bti paskos. T a i rykiai parod, k a d ir darb. K a r nausko laidotuvi vykiai. Visai kas kita bt, jei darbininkai bt gerai organizuoti profesiniais, pasauliriniais, tautiniais pagrindais. Organizacija, vis pirma, galt skmingiau ginti darbinink teises prie darbdavius ir apsaugot juos nuo i pastarj inaudojimo. Be to, ji iugdyt darbininkijoje tam tikr kritikum, tautin susipratim ir aik pasaulirin nusis statym. itokia darbininkija, aiku, nebebt aislas komunist rankose. Ji nesiduot ives dama i fabriko ar gatves tik dl to, k a d patenkint siaurus politinius komunist tikslus. Ji pati, savo organizacijos vad padedama, sprst konfliktus, o streik ir demonstracij imtsi tik po to, kai kitos ieities nebebt ir kai streikuojantiems darbininkams bt patikrintas tiek streiko metu, tiek po streiko reikiamas pragyvenimas. Panaiai yra ir su valstieiais. Palaidose j masse, kaip ir palaidoje baloje, aiku, geriau yra komunistams drumsti ir vejoti. K a d tai jie jau daro, i dalies jau rod Unemuns vykiai. Palaidose dargi krizs varginam valstiei masse komunistai sugebjo apsimesti j profesini interes gynjais ir tuo b d u bent i dalies ir nes tiesiogiai panaudoti juos savo politiniams tikslams.
210

6. Ivados
I to, kas iki iol pasakyta apie komunizmo pavoj Lietuvai, galima padaryti ias i v a d a s : 1. N r a jokios racijos manyti, k a d Kominternas, kuris siekia vykdyti revoliucij visuose kratuose, Lietuv iskirt i kit krat tarpo, padarydamas jai iimt. T a i p manyti neduoda pagrindo nei draugingi ms santykiai su S S S R - u , kaip komunistine valstybe ir svarbiausiu Kominterno aktoriumi. T a i p pat nra jokios racijos manyti, k a d politin komunizmo agresija ms kratui grst maiau, negu kitiems kratams. Atskiriems kratams, taigi, ir ms kratui, komunizmo pavojaus padidjimas pareina nuo tarptautinio komunizmo pavojaus padidjimo, o is pastarasis nuo tarptautinio komunizmo pajgumo padidjimo. Sprendiant i kai kuri reikini, tarptautin komunizmo pajgum pastaruoju laiku galima laikyti padidjus (bent nra jokios pagrstos racijos manyti prieingai). Jei taip, tai komunizmo pavojus kaip visiems kratams, taip ir mums yra pasidars didesnis. 2. Sprendiant apie komunizmo pavoj ir jo padidjim, nebtinai ito pavojaus svorio centru reikia laikyti politin komunizmo pajgum. Komunizmas, kaip politin pajga, iaugo i idj (marksizmo leninizmo), j padedamas subrendo ir j pagalba gali savo jg ilaikyti. Dl
211

to komunistin ideologij reikia laikyti politinio komunizmo pajgumo ir apskritai komunizmo pagrindu, o jeigu taip, tai ir komunizmo pavojaus pagrindas ne tiek politin jo pajga, kiek jo ideologija. Vadinas, idjinis taut paruoimas komunizmui turt bti laikomas nemaiau pavojingu, kaip ir politini komunizmo pozicij sustiprinimas. K a d a n g i naujoji taktika ypatingai gerai padeda paruoti mases komunizmui idjiniu atvilgiu, tai ir pavojus, i jos kyls, yra didesnis. 3. Special komunizmo pavoj ms kratui sudaro pas mus veikianios slaptos komunist organizacijos. N o r s daugumo j pagrindinis udavinys vykdyti politinius Kominterno udavinius, taiau politin j jga, be mao jos padidjimo pastaruoju laiku, iaipjau, bent kol kas, atrodo, nra ymi. ymiai didesn (bent komunizmo pribrandinimo atvilgiu) pavoj sudaro komunizmo idj propaganda, kuri smoningai ir nesmoningai varo tam tikra ms perijodin vieoji spauda, groin literatra ir tam tikri j atstovai, o taip pat pas mus vieai gabenama oficiozin soviet spauda, filmos, M a s k voje veikis galingiausias pasaulyje Kominterno radio sistuvas ir i dalies geri politiniai ms santykiai su S S S R - u . 4. Komunizmo pavoj pas mus dar labiau didina ekonomini slyg pasunkjimas, per menkas ms visuomens tautinis ir valstybinis
212

susipratimas, kai kuri ms tautini maum per didelis pasineimas internacionalizmo kryptimi, specifins gyvenamojo momento politins slygos, tam tikri minusai ideologinio religinio ms moni sitikinimo srityje ir ms proletariato profesinio susipratimo ir organizuotumo stoka.

213

IV. K O V A SU KOMUNIZMU LIETUVOJE 1. Bendrosios pastabos


K o l komunizmas dar tik tiesia rankas ms taut, mes turim laiko ir galimybs veikti. O veikti reikia. M s slygos paios, kaip jau matme, veikia daugiau komunizmui, negu mums naudinga kryptimi. Pasikliauti tad jomis reikt laukti idavimo. Kovai su komunizmu gali tikti vairs bdai: tiesioginiai ir netiesioginiai, pozityvs ir negatyvs, individuals ir kolektyvs, bendri ir specials. Norint, k a d ms tauta skmingai kovot su komunizmu, svarbu inoti, kurie i it bd yra tinkamiausi. O inoti reikia dl to, k a d ne vistiek pat, kaip kovosi su komunizmu. Juk d a u g kas ir daug kur kovoja su komunizmu, o vis dlto jo jga nuo to danai n kiek nemaja. itos kovos neskmingumo prieastis, ms manymu, ir bna ta, k a d srovs ir kratai, kovoj su komunizmu, ne visuomet pasirenka tinkamus bdus. Savaime supran214

tama, kad kova negali bti skminga ten, kur kovojama tik su kai kuriomis komunizmo pasireikimo formomis, nepalieiant paties komunizmo esms (doktrinos, pagrind), arba kovojama tik tiesioginiu ar negatyviu b d u (policinmis priemonmis), visai nesirpinant netiesiogine ir pozityvia kova ( s u slygomis, kurios sudaro baz komunizmui plisti, stengiantis jas paalinti), arba kovojama padrikai, ignoruojant organizuotum, plaiosios visuomens traukim it kov ir pasidalinim specialiomis sritimis. K a d kova su komunizmu bt skminga, ms manymu, reikia vis pirma, k a d ji liest paius komunizmo pagrindus ir galimai visuose jo pagrindiniuose bruouose. Toliau k a d ji bt visuotin ir organizuota ir, pagaliau, kad ji bt pritaikyta specifinms ms krato slygoms ir vedama netiesioginiu (negatyviu ir pozityviu) ir tiesioginiu (taip pat negatyviu ir pozityviu) bdu.

2. Vispusika idjin kova


K a d a n g i komunizmo jga, kaip anksiau buvo pastebta, gldi ne jo pasireikimo formose (jo politiniame sjdyje), bet jo pagrinduose idjose, tai ir kova su juo pirmiausia turt bti kova su jo idjomis. Taiau kova su komunizmo idjomis gali bti nelygi, o tuo paiu ir nevienodai skminga. J u k ne paslaptis, k a d iandien daug kas veda idjin
215

kov su komunizmu, o taiau visiems aiku, k a d i kova juo toliau, juo labiau darosi neskminga. K o d l ? itai kovai trko ir tebetrksta v i s p u s i kumo. T i e k nacionalizmas, tiek kapitalizmas, tiek kitos antikomunistins srovs i deins ir tiek socializmas, tiek trockizmas i kairs buvo ir tebra tik vienpusiki kovotojai su komunizmu. Antai, kapitalizmas, kuris laikomas labai stipriu komunizmo prieu ir kuris jau nuo seniau veda atkakli kov su iuo pastaruoju, vis dlto pasirod bejgis j veikti. Tiesa, kai kuriuose punktuose komunizmui jis labai daug yra pakenks ir tebekenkia, taiau nestinga ir toki punkt, kuriuose jis stovi ant tos paios bazs su komunizmu (materializmas, ateizmas) ir dl to iam pastarajam tik pasitarnauja. Perdto nacionalizmo kova taip pat danai negali bti skminga, nes jis kovoja su komunizmu tik dl tarptautini jo pretenzij ir tik tiek, kiek jis (komunizmas) palieia tautinius, valstybinius interesus. iaipjau perdtas nacionalizmas tiek ideologini pagrind (materializmas 1 ), tiek santvarkos (totalizmas), tiek ir priemoni (jga, prievarta) atvilgiais danai beveik nesiskiria nuo komunizmo ir dl to
1 ia reikia pastebti, k a d ne kiekvieno perdto nacionalizmo pagrindus s u d a r o materializmas. Materializmas y r a d a u g i a u rasistinio nacionalizmo pagrindas. O kiti nacionalistiniai sjdiai remiasi d a u g i a u panteizmu tautos dievinimu.

216

vietoj naikinti jo aknis, genja tik jo akas ir lapus. Atskiros religins srovs, kovodamos su komunizmu daugiau dl jo ateistikumo, danai nepalieia kit svarbi moment, kaip socialinio ir politinio, ir dl to i kova taip pat negali bti laikoma vispusika. Komunizmo prie i kairs su juo vedamos kovos skmingumas dar labiau maja. Socializmas, pripaindamas tautinius, demokratinius pradus ir evoliucinius, o ne revoliucinius socialini reform metodus, kovoja su komunizmu tik dl jo tarptautini, totalistini-diktatrini pretenzij ir dl anarchistini-revoliucini priemoni. iaipjau visuose kituose punktuose jis nuo komunizmo nesiskiria, ir dl to i esms jis jokios idjins kovos su iuo pastaruoju vesti negali. D a r sunkiau ita kova gali sektis trockizmui, kuris nuo stalinistikojo komunizmo faktinai skiriasi tik tuo, k a d yra dar radikalesnis komunizmo doktrinos vykdytojas. Taigi, n vieno ia vardyt kovotoj su komunizmu kova negali bti laikoma vispusika. Bdami vienpusiki, itie antikomunistiniai sjdiai niekad nra buv ir dabar nra tik visai atsispirti komunizmui. Prieingai, j vienpusikumai tik dar labiau paakina komunizmo vadus griebtis nauj skmingesni kovos su idjiniais prieais priemoni ir taktikos. Ar ne paradoksas, kad komunizmas, pats b d a m a s diktatros reprezentantas, palenkia sau bendr front
217

demokratikj socializm, g r a s i n d a m a s iam pastarajam nacionalizmo diktatra. D a r daugiau, bd a m a s militaristinis, k o m u n i z m a s p a s i n a u d o j o perdto nacionalizmo militarizmu, k a d sutelkt apie save d a u g u m t, kurie trokta taikos ir bijosi karo. I e k o d a m a s preteksto vienus s a v o prie u s palenkti s a u prie kitus, komunizmas gudriai m mtyti p d a s ir m a d o j e esaniais kiais klaidinti j u o s paius. Be jau mint, jis sugalvojo nauj p a r a d o k s : tiems, kurie ypatingai m g o laisv, jis paleido k u l a i s v ! " ; tiems, kurie dievina kultr, jis s u u k o : ginti kultr nuo f a i z m o ! " ; tiems, kurie buvo itrok kerto, jis a u k : u revoliucij!" P a s i n a u d o d a m a s itais p a r a d o k s a i s , komunizm a s nemaa s a v o b u v u s i j prie nuginklavo. Plaiosioms m a s m s , kurioms netaip svarbu visi tikrieji tikslai ir tikrieji komunizmo pagrindai, kaip tiktai ir p a k a n k a t skambi, moderni, nors ir labai p a r a d o k s i k k i . I antros p u s s vairi komunizmo idjini prie danai p i g s gasdinimai komunizmo baubu, jo d a r b sutirtintomis spalvomis a p r a y m a s , nesirpinant sugriauti masi a k y s e jo tikruosius p a g r i n d u s ir demaskuoti jo kius, ioms pastarosioms pasidar danai netikimas. itoki k o v komunizmo veikjams b u v o nesunku apaukti demagogija. Kovodami ne su visomis o b j e k tyvinmis komunizmo klaidomis, o tik su kai kuriomis, ir kovodami nepsichologikai, minti
218

komunizmo prieai, be abejo, nepasiek ir n e g a l j o pasiekti reikiam rezultat. K o k i a turt bti idjin k o v a su komunizmu, norint, k a d ji bt visai s k m i n g a i ? J a u anksiau mes esame pastebj, k a d ji turi bti v i s p u sika. Bet k reikia v i s p u s i k a k o v a ? T a i kova, kuri apimt visas pagrindines komunizmo klaidas, btent: racionalistin materializm, kuris, b d a m a s nesuderinamas su m o k s l u , be to, dar griauna visas auktesnisias vertybes; anti personalizm, kuris komunizme reikiasi visiku asmens subagatelizavimu, jo pavertimu beasmenine, sumechaninta btybe, paprastu kolektyvo arba partijos, geriau sakant, partijos v a d rank i u ; ekonomini dalyk primat, k u r i u o v i s o s gyvenimo vertybs dorovins, kultrins, dvasins s u v e d a m o s tik ekonomines funkcijas ir tuo b d u griaunama dvasin kultra; e mikj mesianizm, kuris siekia realizuoti paaulyje emikj roj vienos klass sigaljimu ir, btent, revoliucijos p a g a l b a ; tautikumo pa neigim laikym jo buruaziniu prietaru, kriminaline idja, gimdania k a r u s ; valstybs tota lizm, kuriuo valstybei pavergiamas asmuo, eima ir kitos visuomenins institucijos bei v i s o s gyvenimo sritys; technikos dievinim, kuris u m u a dvasin m o g a u s p r a d ir stato pavoj krikionikj V a k a r kultr; brutalius kovos metodus, kurie nesiderina su paprastu monikumu.
219

Norint, k a d kova su komunizmu bt skminga, reikia kovoti su visomis itomis jo klaidomis. Bent vieno i i moment iskyrimas suardyt kovos vispusikum ir dl to jei ne anksiau, tai vliau komunizmas rast bd pro i sprag siverti tautos mases ir sitvirtinti krate.

3. Visuotin ir organizuota kova


Negalima kovos su komunizmu palikti vienai vyriausybei ar iaip kuriai grupei. K o v o s su komunizmu pareiga visuotin, t. y. vis, visur ir visuomet. itos pareigos visuotinumas iplaukia i paties komunizmo, kaip netiesos (pagrsto netiesa) ir blogio (vykdanio blog), ir i to pavojaus, kuris i jo puss visiems, visur ir visuomet daugiau ar maiau vienodai gresia. Jau i to, kas buvo pasakyta apie komunizmo klaidas ir jo vartojamas priemones bei metodus, matyti, k a d komunizmas remiasi netiesa ir vykdo blog. Kiekvienas mogus, b damas pareigotas kovoti su netiesa ir blogiu, tuo paiu turi kovoti ir su tomis klaidomis ir blogybmis, kurios reikiasi komunizme ir kurias komunizmas vykdo. K o m u n i z m a s reikalin-

gas visuotinio pasiprieinimo dar ir dl to, kad jo skelbiama netiesa ir v y k d o m a s blogis palieia visus mones ir visas vertybes. Pabrdami, k a d kova su komunizmu turi
220

bti visuotin, mes kartu pasisakome prie tai,


kad ita kova galt bti monopolizuota vienos kurios grups ar ideologijos rankose. M s ma-

nymu, nra joki specialiai paaukt kovotoj su komunizmu nei tarptautinj, nei tautinj plotmj. Ypatingai tokiais paauktais kovotojais negali savs laikyti perdtas nacionalizmas ir kapitalizmas. Bdami savo esme labai artimi komunizmui, jie, neirint akcidentinio (tautinio ar kapitalistinio) j skirtumo, galutinj sskaitoj yra tiek pat pavojingi visiems sluoksniams ir visoms vertybms (neiskiriant n tautini), kiek ir komunizmas. Monopolizavimas tad it sjdi rankose kovos su komunizmu reikt ne tik pragaiting paios kovos susmukdym, bet ir pavojaus monijai, jos kultrai ir atskiroms tautoms padidinim. Perdto nacionalizmo ar kapitalizmo kovos su komunizmu laimjimas bt ne kultros, auktesni vertybi, teiss ir tvarkos sigaljimas, bet siviepatavimas to paties chaoso, kur yra atnes ir nea komunizmas. Taiau mes netikime, kad perdtas nacionalizmas, k a d ir kain kokius frontus sutelks, laimt pats vienas kov prie komunizm. Pats vadovaudamasis netiesa ir v y k d y d a m a s smurt, jis jokiu b d u nepanaikins blogio ir netiesos, kuri nea komunizmas. Prieingai, dvi blogybs jau savaime padvigubins blog, o i dviej blogybi kova turs j dar daugiau, negu dvigubai padidinti.
221

Pasisakydami prie perdto nacionalizmo pabriam kovos su komunizmu monopol, mes


kartu

nius

pasisakome ir prie tokius a n t i k o m u n i s t i frontus, koki iandien nori nacionalizmas.

Perdtas nacionalizmas ir kapitalizmas, bdami netinkami tai pozicijai, kurioje jie iandien bando atsistoti kovai su komunizmu, ir, btent, dl to, k a d jie patys neivengia t klaid, kurios reikiasi komunizme, juo labiau yra netinkami bti bet kokio antikomunistinio fronto prieakyje. K a d nacionalizmas ir kapitalizmas galt bti tinkami itos kovos vadai, jiems reikia tapti nuosaikiems ir isiadti t pagrind (materializmo ir kit), su kuriais jiems reikia kovoti komunizme. N viena grup ar ideologija, neturdama iimtinos (didesns) misijos kovoje su komunizmu, lygiai taip

kovos

fronto

ar

p a t neturi teiss alintis i itos mainti joje savo vaidmen. T o k s

ygis bt lygiai negarbingas ir neleistinas, kaip ir dezertiravimas i fronto ar slapstymasis nuo karins prievols atlikimo. Kiekvienas, turdamas atlikti savo kovos su komunizmu pareig, praktikai j turt vykdyti savo srityje, tai yra toje pozicijoje, kurioje jis yra. Taip, pav., valstybininkai, stiprindami piliei susipratim, darydami reikiam valstybini reform, mokytojai mokykloje, gydytojai ligoninse ir apskritai turdami reikal su pacientais, urnalistai spaudoje, tei222

sininkai, rpindamiesi atskir individ, eim ir bendruomeni teisi a p s a u g a , visuomens vadai b u d d a m i , k a d nesibraut, kur nereikia, komunist veikjai, ir stiprindami visuomenin, profesin s a v o organizacij nari susipratim, valdininkai, siningai eidami s a v o pareig a s ir pozityviai s a v o inybos ribose prisiddami prie krato a p s a u g o s nuo komunistini idj ir j reprezentant akcijos, kunigai, gerai atlikdami savo banytines ir visuomenines pareigas, spdami mones, akademikai, nuviesdami komunizmo doktrinos p a g r i n d u s . Jei kiekvienas atlikt s a v o k o v o s su k o m u nizmu pareig toje pozicijoje, kurioje jis yra, jau bt labai d a u g padaryta. T a i a u tai dar nebt viskas. K o v a su komunizmu negali bti tik individuali kova. K o m u n i z m a s nra palaidos idjos ir p a l a i d a s s j d i s . K a d a n g i jis veikia stipriai organizuotai, tai ir m u m s tenka nemaiau vertinti tiek organizuotum apskritai, tiek ir paios k o v o s su komunizmu organizuotum. O r g a n i z u o t u m a s apskritai yra jga j a u vien dl to, k a d jis paalina palaid bal, kurioje k o m u nizmui lengviau drumsti ir vejoti. Tauta, b d a ma gerai suorganizuota vairius kultrinius, profesinius, ideologinius, konfesinius vienetus, jau tuo paiu gali bti pakankamai atspari komunistiniam gaivalui. itaip suprantamas organizuotumas galt bti baz ir tiesioginei organizuotai kovai su komunizmu. Kiekviena kultu223

rin, ideologin, profesin, konfesin organizacija turt numatyti kolektyvinius b d u s ir priemones kovai su komunizmo idjomis ir j pasireikimo formomis ms tautoje. Taiau k a d atskir organizacini vienet vedama kova bt visai skminga, reikt, k a d itie vienetai veikt kontakte ir savo kovos b d u s ir priemones koordinuot. T a i bt galima padaryti laiks nuo laiko aukiant kovojani su komunizmu vienet vadovybi pasitarimus.

4. Netiesiogin kova
K o v a su komunizmo pagrindais, jo idjomis, nors ir bt vispusika, vis moni ir organizuotai vedama, vis dlto bt bendra kova. K a d a n g i komunizmas yra ne tik doktrina, bet ir sjdis, besistengis savo idjas skiepyti masi smonje realiomis formomis ir jas pritaikyti ms slygoms, tai reikalinga dar specialesn kova, btent tokia, kuri didiai atsivelgt tuos galimumus, kuriuos komunizmo sjdis turi ms krate dl specifini ms krato slyg. V i s pirma mums tenka kalbti apie netiesioginius kovos su komunizmu bdus. ita kova ypatingai yra reikalinga dl to, kad komunizmas, negaldamas dabar pas mus veikti vieai ir tiesiogiai, daugiausia stengiasi prasiverti netiesioginiu bdu, ypa naudodamasis tam tikromis
224

specifinmis ms krato slygomis. ita netiesiogin komunizmo veikla pas mus taip gudriai yra vedama, k a d ne tik liaudis, mokslus einanioji ms jaunuomen, bet net nemaa dalis kritikosios ms visuomens atstov (inteligent) lengvai pasiduoda komunist sugestijoms, o kai k a d a net tampa aklais j rankiais. Netiesiogine savo veikla komunizmas yra daug daugiau paveiks ir tebeveikia ms tautos smon, negu jis galjo ir galt padaryti veikdamas tiesiogiai ir atvirai. tai kodl ir mums pirmiausia reikia veikti prie komunizm netiesioginiu bdu. ita netiesiogin veikla turt eiti dviem kryptim: negatyvia ir pozityvia. a. Negatyvi kova Negatyvi kova turt bti vystoma galimai visose srityse: tiek socialinje ekonominje, tiek tautinje, tiek politinje, tiek ideologinje, tiek profesinje. 1. Socialinje bei ekonominje srityje ji turt reiktis kaip

kova su skurdu

ir jo prieastimis.

K o v a su skurdu nra tas pats, kas kova su nedarbu, kaip darbo stoka. A p i e it pastarj kov, btent kov su nedarbu, mums dar teks kalbti kiek vliau. K o v a , apie kuri mes ia kalbame, yra kova su skurdu, kuris kyla ne i darbo stokos, bet i tinginysts ir girtavimo. Kol
225

m s tauta nenusikratys nelaiming istorini slyg takoje atsiradusio palinkimo tinginyst ir nemonik girtavim, tol p a s m u s visuomet b u s d a u g vargo, s k u r d o , nepasitenkinimo, o su j u o kartu reikis ir tendencija komunizm. Kova su palinkimu komunizm tuose m s visuomens sluoksniuose, kurie nori rojaus be d a r b o ir nepatenkinti dabartiniais udarbiais dl to, k a d j neutenka nuolatiniam girtavimui, nra manoma nei viej darb organizavimu, nei socialiniu draudimu, nei kitomis panaiomis priemonmis. alia it priemoni kovai su nedarbu ir sunkia darbiosios ir blaiviosios darbininkijos bkle, btinai dar turt bti v e d a m a speciali ir nuolatin, intensyvi, planinga ir gerai organizuota k o v a su apsileidimu, nerangumu, tinginiavimu ir girtaisiais darbininkijos ir v i s o s ms visuomens paproiais. ita k o v a turt bti siejama su pozityviu darbtumo, k r u o p t u m o ir blaivumo aukljimu, kuriuo turt rpintis ir eima, ir m o k y k l a , ir Banyia, ir vairios organizacijos, s p a u d a , radio, taip p a t ir pati valstyb. K o v a su itomis s k u r d o prieastimis, m s manymu, ir yra viena pagrindini netiesiogins ir negatyvios k o v o s priemoni su k o m u n i z m o sigaljimu m s tautoje. 2. Tautinje srityje turt bti v e d a m a kova su tautiniu nesusipratimu, sveikos tautins s a v i garbos alojimu, perdtu svetim kalb v a r t o j i mu ir demonstravimu vieose vietose, svetimos
226

kultros spaudos

per

vienpusiku kolportavimu, didele infliacija. Kodl?

svetimos K itie

dalykai turi bendra su kova prie komunizm? Kiekvienas nevertinimas ar per menkas vertinimas savos kalbos, kultros ir jos atstov, j statymas emiau u svetim, pav., rusikj kalb, kultr ir jos atstovus yra aikus migdymas ms pai tautins smons, silpninimas ypa ms liaudies ir darbininkijos tautinio atsparumo. Kiekvienas gi ms tautinio atsparumo mainimas yra aikus pasitarnavimas antitautiniam komunizmui: internacionalins komunizmo idjos tuomet pasidaro mums nebebaisios, ir mes atsiduriame ant bazs, kurioj tolimesnis komunizmo reikimasis ms krate darosi nebesunkus. K o v a su tautiniu nesusipratimu ir perdtu pasvirimu svetimj kalb ir kultr pusn neturi bti suprasta kaip kova, vedama valstybinmis priemonmis ir ovinistiniais motyvais. ita kova turi iaugti i paios ms visuomens, jos vad, jaunuomens aukltoj, spaudos darbinink, ir vedama kultringu, dentelmeniku bdu, neupuldinjant atskir asmen ir nepaeidiant j savigarbos. ita kultringa, bet intensyvi ir visuotin vis smoning lietuvi, visur (gatvj, traukiny, autobuse, spaudoj, kine, krautuvj, universitete ir t.t.) ir visuomet vedama tautinio susipratimo kova gali ilgiems laikams patikrinti ms tautai apsaug nuo bet koki antitautini gaival sigaljimo.
227

3. Politinje srityje turt bti kovojama su


valstybiniu ms piliei nesusipratimu.
Kodl?

Pilietis, kurs nesijauia ess valstybs narys ir kurs nejauia atsakomybs u krato likim ir jo gerov, yra pirmas kandidatas komunist eiles. komunizm jis juk neirs, kaip valstybs idavim. K o l ms krate bus toks piliei smoningumas, kok daniausiai matome iandien, tol mums bus pavojus bti savj piliei iduotiems. Bt per platu kalbti apie tai, kaip ita kova, btent kova su valstybiniu nesusipratimu, turt bti vedama. Be abejo, daugiausia tuo turt susirpinti pati valstyb. Ji turt sudaryti savo pilieiams tokias slygas, kuriose jie geriausiai galt imokti jausti pilietin atsakomyb ir prasti sielotis paios savo valstybs rpesiais. Taiau nemaiau itoje srityje galt padaryti ir privatins institucijos (mokyklos, organizacijos, s p a u d a ) , daugiau teorikai gilindamos valstybin tautiei susipratim. Bet visa tai yra jau pozityvios kovos sritis, ir dl to apie tai plaiau ia netenka kalbti. 4. Ideologinje
materialistins

plotmje

reikt

kovoti

su
ms

pasauliros

pasireikimu

tautoje. K a d a n g i komunizmas yra ne kas kita, kaip materialistins (dialektinio ir istorinio materializmo) filosofijos padaras, tai itos filosofijos sigaljimas ms krate nea ir paties komunizmo sigaljim. Kiek gabi mo228

ni per neilg, palyginti, ms nepriklausomo gyvenimo laikotarp yra nuj komunist eiles tik dl to, k a d jie, dar mokyklos suole bebdami, pateko materialistins pasauliros skur! V i s a eil toki jaun ir gabi moni, daug adjusi ms tvynei, iandien arba u komunistin veikim atsidr kaljime arba, dar laisvi bdami, varo griaunamj darb. V i s energij, kuri jie bt galj atiduoti kuriamajam tvyns darbui, dabar jie ilieja raudonojo komunizmo skiepijimui ms masse. I tikro, materialistin pasaulira, kaip yra pasaks vienas ms profesorius, yra ms tautos d u o b k a s y s : ji neabejotinai udo ms jaunsias jgas ir griauna ms tautos pamatus. Dl to visi, kam rpi apsaugoti visiems laikams ms taut nuo jos genijaus dispresijos internacionaliniam gaivalui, turt pirmiausia stoti kov su materialistine pasaulira ir vairiomis jos pasireikimo formomis (pirmon eiln, inoma, su laisvamanybe). Suprantama, ita kova nebus taip lengva. M s tautoje juk nestinga net labai atsakingose vietose (universitete, mokyklose ir kitur) esani moni, kurie yra iaug to paties rusikojo materializmo, i kurio kilo ir komunizmas, takoje. Jie, laikydami save nuoirdiais lietuviais, labai danai su tuo paiu nuoirdumu skiepija jaunosiose ms kartose ir materialistin pasaulir, visai, gal bt, nejausdami tuo griaun savo tvyns pagrindus. Su tokiais in bona fide
229

esaniais komunizmo talkininkais tenka elgtis labai atsargiai. Taiau kadangi j taka tiek jaunimui, tiek ir paiai tautai yra labai apverktina, tai tiek paties jaunimo atstovai, tiek tvai, tiek ir vyriausyb turt rasti bd it moni uol materialistins pasauliros propagavim apvaldyti. Nemaiau itoje srityje galt padaryti ir ms jaunoji mokslinink karta, ypa toji jos dalis, kuri turjo laims studijuoti V a k a r Europos universitetuose ir persiorientuoti kita, ne materialistins pasauliros kryptimi. Jie turt jausti vent pareig drsiai skelbti t ties, kuri jie yra patyr, k a d dialektinis materializmas iandien atgyvens, nebesuderinamas su naujaisiais mokslo duomenimis, ir tuo b d u ukirsti keli tai nelaimingai 19-to imtmeio srovei, kuri pas mus kai kuri dar vis laikoma paskutiniuoju mokslo odiu. 5. Kadangi komunizmas veriasi daugiausia darbo moni klas ir naudojasi per menku ios klass profesiniu susipratimu ir organizuotumu,
tai

kova

su

darbinink

profesiniu

nesusipratimu

ir neorganizuotumu yra kartu netiesiogin ir negatyvi kova su komunizmo sigaljimu darbinink klasje. N o r s pas mus iuo atvilgiu jau yra is tas daroma, taiau to anaiptol negali pilnai pakakti. D a r b o Rmai, kuriems pavesta rpintis darbinink profesiniais reikalais, faktinai yra tik darbininkijos reikalams skirta institucija, bet ne organizacija. itos institucijos vaidmuo,
230

nors ir bt labai svarbus, vis dlto negali atstoti to vaidmens, kuris tenka profesinei organizacijai. V i s pirma D a r b o Rmai negali apimti darbininku periferij, kuriose kaip tiktai veikia komunist veikjai. D a r b o R m klubai ar ruoiamos tam tikros paskaitos, kursai, koncertai, vakarai, nors ir turi savo reikm, taiau negali vykdyti plataus darbininkijos aukljimo darbo. Toliau, D a r b o Rmai, bdami ne ideologin, bet grynai profesin institucija, negali pilnai ir skmingai paruoti darbininkij kovai su ideologine komunizmo taka ir iai kovai tinkamai vadovauti. Taigi, D a r b o Rmai, kad ir turi savo reikm, vis dlto negali pilnai kovoti nei su profesiniu ir ideologiniu darbininkijos nesusipratimu, nei su jos neorganizuotumu. T a m reikalui, be D a r b o Rm, dar reikalingos organizacijos, kurios rpintsi ne tik profesiniais reikalais, bet ir profesinio, ideologinio ir tautinio nesusipratimo alinimu arba, pozityviai kalbant, profesiniu, ideologiniu ir tautiniu darbininkijos paruoimu. itokios organizacijos turt naudotis ypatingu valstybs ir visuomens palankumu ir parama. Kalbant apie valstiei profesinio nesusipratimo ir neorganizuotumo alinim, kaip apie netiesiogin ir negatyvi priemon kovai su pasireikiania juose komunizmo taka, galima bt pasakyti beveik t pat. A i k u , k a d io vaidmens negali pilnai atlikti nei ems k i o Rmai,
231

nei bendroji valstieiams skirta profesin spauda. Komunist klaidinimai, tariamas j rpestis valstiei reikalais, j siloma pagalba ij interesams ginti tik tada neturs pagrindo, kai valstieiai bus gerai organizuoti profesines, ideologines, tautines organizacijas, kai jie patys jaus gal rpintis savo profesiniais reikalais. b. Pozityvi kova Pozityvi kova turt reiktis tose paiose srityse: 1. Socialinje bei ekonominje srityje reikt
gerinti vis ms valstiei, o ypatingai darbu

ninku bkl. V i s o s itos srities pastangos kio kultros klimas, amat pltimas, nauj pramons moni steigimas, ger rink ms produktams suradimas, racionali kolonizacija ir planingas ieivybs tvarkymas ms tautos prieauglio aprpinimo tikslu, gerai organizuojami vieieji darbai, racionalus udarbi paskirstymas pozityviai prisideda prie nedarbo ir skurdo, o tuo paiu ir nepasitenkinimo, kuriuo prekiauja komunizmas, paalinimo . . . Kiekvienas, kuris itas pastangas skatina, remia ar daro, tuo paiu pozityviai, nors ir netiesiogiai, kovoja su komunizmu ms krate. Taiau itos pastangos neturt bti slepiamos nuo ms liaudies aki. M s liaudis ir darbininkai turi matyti ir jausti, k a d visos itos pastangos yra daromos ne kieno
232

nors pasipelnymo, bet visos tautos gerovs padidinimo tikslu. Keliant liaudies gerov, nereikt umirti ir ms inteligentijos, ypatingai tos dalies, kuri neturi darbo. K a d inteligentai bedarbiai nebt priversti griebtis neleistin ir su tautos ir valstybs interesais nesuderinam udarbi, reikia juos aprpinti deramu jiems darbu. ito darbo bent daliai j valstyb galt rasti, sulygindama tarnaujani moni pajamas su j pragyvenimo reikalavimais ir tiksliau pravesdama darbo padalinim. Savaime aiku, visuomet bus nepasitenkinimo tuo, k a d vienas mogus turi net kelis gerai apmokamus udarbius arba vienos eimos net keli nariai turi tarnybas, kai tuo tarpu yra eim ir paskir asmen, kurie jokios tarnybos ir jokio udarbio negali gauti. 2. Tautiniu atvilgiu pozityviai stiprinti tau tin ms pai susipratim, kelti tautin kultr ir men, paproius, sudominti ms kalba tautin savigarb, palaikyti tautinius ir kultra m-

s tautines maumas. itas darbas neabejotinai bus labai vertinga apsauga nuo komunizmo, nes vispusikas tautinis susipratimas yra siena, per kuri komunizmui sunku perkopti. N o r d a m a s tokioje tautoje sigalti, komunizmas turi arba apsimesti ess taip pat tautikas ir dl to sidintis ant raudonosios vliavos dar tautin vliav (pav., Pranczijoj) arba isiadti bent dalies savo tarptautini pretenzij. T u o b d u komuniz233

mui yra daug sunkiau apeiti tautikai susipratus sius, savo kultr mylinius mones, negu tuos, kuri niekas jau neberia arba labai maai kas beria su savo tauta, kalba ir kultra. Tautini ms maum atvilgiu mes turime laikytis inomo dsnio: pripainti teises j kalbai, kultrai ir interesams, taiau reikalauti, k a d jos respektuot ir gerbt ir ms kalb, kultr ir visus kitus tautinius ms interesus. is tam dsniui realizuoti reikia tam tikro meno. ito meno galima bt pasimokyti i prancz, angl ir kai kuri kit vakariei. Susidr su kitoki kalb vartojaniu ir kitos kultros mogum, jie brangi iajam dalyk neneigia, taiau jie visuomet ikia pirmon eiln savo kalb, pabria savo kultr ir stengiasi pravesti reikal savo tautai naudinga kryptimi. Jie puikiai supranta, k a d kitatauiui sunku vartoti j kalb, taiau jie bevelija klausytis iurktaus jo tarimo, kartais juoking klaid, negu prisitaikyti prie jam inomesns ir lengvesns kalbos. it diplomatik gest jie atlieka su tokiu rimtumu ir tokiu nuoirdumu, k a d prastai kalbs kitatautis nesijauia save j akyse paemins. Po tokio pasikalbjimo kitatautis ne tik nepergyvena nes noro kit kart vartoti j kalb, bet dar drsiau ir noriau j vartoja ir ima j net pamgti. itoks elgesys su kitatauiais mums iki iol buvo berods svetimas. Jei tik mes bent kiek vapaliojame j vartojama kalba, bematant prie j
234

prisitaikydavome, nors jie gal bt galj geriau prisitaikyti prie ms, kitaip tariant, bt geriau galj kalbti lietuvikai, negu mes rusikai, lenkikai ar vokikai. D a r reiau pastebsi lietuv, rimtai ir atidiai beklausant sunkiai lietuvikai kalbanio kitatauio, j pagiriant, padrsinant, pasidiaugiant jo daroma paanga. ito kultringo elgesio su kitokios tautins orientacijos monmis mums dar tenka mokytis. Taiau ituo keliu einant, ms manymu, bt galima pasiekti ger rezultat. 3. Politiniu atvilgiu ugdyti piliei valstybin susipratim. Pilietis turi bti smoningas: jis turi jaustis ess pilnateisis valstybinio organizmo narys, turi jausti atsakomyb u savo pareigas valstybs atvilgiu, bet taip pat turi jaustis turs i savo valstybs tam tikr teisi ir privilegij, kuri jam nra teik nei pavergjai rusai, nei okupantai vokieiai. J a m turi bti ne vistiek, kas valdys krat: savi tautieiai ar atjnai. ito valstybinio susipratimo ugdymui labai d a u g gali padaryti pati valstyb, jos valdininkai, jos institucijos. Sudarymas slyg plaiosioms piliei masms dalyvauti valstybiniuose veiksmuose, pareikti savo vali vienu ar kitu reikalu, mandagus ir bealikas (neatsivelgis tai, ar kas geriau apsirds, lankstesnio lieuvio, ar ne) valdinink elgesys su visais pilieiais, valstybs institucij geras funkcionavimas ir valstybini pareig rpestingas atlikimas visa
235

tai labai daug prisids prie valstybinio plaij ms masi smoninimo. Prieingai, p a s y v u s piliei laikymasis valstybini funkcij atvilgiu, iurktus valdinink elgesys ir blogas j valstybinio susipratimo pavyzdys (aferos, kyiai) udyte udo ms piliei valstybin susipratim ir ruoia dirv komunizmui. Organizuotoji ms visuomen, ypa jaunimas, savo lavinimosi programoje neturt vengti teorini politini tem svarstymo. Politinis valstybinis smoningumas, anaiptol, neturt bti laikomas politikavimu, suprantamu aktyvaus dalyvavimo politikoje prasme. itoks politikavim a s " , rodos, yra dstomas net ms mokyklose, kaip visuomens moksl objektas. itoki teorini politinio valstybinio gyvenimo svarstym paskoje atsirast bent teorinis valstybinis susipratimas, kuris neleist komunizmui vertis ms taut valstybiniu politiniu frontu (pav., kaip liaudies frontas). 4. Ideologinje plotmje gilinti k r i k i o n i kj pasaulir. K o d l ? Krikionikoji pasaulira neabejotinai yra stipriausias ideologinis veiksnys kovoje su materialistiniu komunizmu. Stipri krikionikosios pasauliros pozicija ms tautoje yra reikalinga dar ir dl to, k a d tautinis ir valstybinis susipratimas vienas pats dar negarantuoja pilno imuniteto nuo komunizmo invazijos. Susilpnjusios krikionikosios pasauliros vietoje btinai turs sigalti
236

materialistin pasaulira, kurios santykis su komunizmu i jau padaryt pastab mums yra aikus. Krikionikosios pasauliros pasireikimas tiek eimoj, tiek mokykloj,, tiek organizacijoj, tiek valstybj yra btinas, jei norima, k a d ta pati eima, mokykla, organizacija, valstyb nevirst paios prie savo nor komunizmo talkininkmis Lietuvoje. J u k ne paslaptis, k a d net valstybs tarnautoj tarpe nemaa yra toki, kaip tiktai i materialistins pasauliros atstov tarpo, kurie visa savo esybe stoja u liaudies frontus ir gyvai sielojasi j laimjimais ir nepasisekimais. M s lietuvikose eimose ir mokyklose tokio nusistatymo moni taip pat juk nestinga. Taigi, krikionikosios pasauliros susilpnjimas ms krate neabejotinai sustiprint komunizmo baz.
5. P r o f e s i n i u a t v i l g i u remti ir plsti tautikai krikionikas darbinink organizacijas. Kodl?

Komunizmas labiausiai veriasi darbinink mases. Jis apsimetinja ess vienintelis sjdis, besisielojs darbo klase. darbininkus jis eina per j pai atstovus " t pai moni, darbo viet darbininkus. Atsispirti itam komunizmo verimuisi darbininkus geriausiai galt tie, kurie patys yra i tos paios klass, kuri apsimeta atstovaujs ir jos interesus gins komunizmas. Dirbdami tose paiose vietose (fabrikuose, dirbtuvse), kuriose maiosi ir komunist agitatoriai, ir gerai paindami savo klass
237

moni reikalus, jie geriausiai galt paraliuoti komunist agitatori pastangas ir veikti pozityviai savo draug smon. Taiau k a d ita lietuvika krikionika darbininkija galt skmingai veikti prie komunizm, reikia dviej slyg: 1) ji turi bti gerai organizuota ir 2) nesusiriusi su kuria nors politine partija ar reimu. K a d ji turi bti gerai organizuota, tai savaime aiku. Prie organizuot komunizm ir lietuvikiausia ir krikionikiausia darbininkija bus bejg, jeigu bus neorganizuota. Taiau ir geriausiai organizuotos darbininkijos veikimas gali bti neskmingas tuo atveju, jeigu ji neivengs ryi su kuria nors komunizmo ypatingai nemgiama politine partija. Kit krat (Latvijos, i dalies ir Vokietijos ir kit) patirtis rodo, k a d komunistams labai nesunku imuti ginkl i rank toms darbinink organizacijoms, kurios yra i esms susiriusios su esamuoju reimu. K o v o d a m a s prie pastarj, komunizmas lengvai prisega ioms organizacijoms faistins organizacijos titul ir tuo paraliuoja j tak plaisias darbinink mases. Prieingai, belg ir prancz krikioni darbinink jaunimo (Jeunesse Ouvrire Chrtienne) sjdio, grynai ideologiniais bei socialiniais pagrindais grindiamo ir absoliuiai nieko bendro su jokiu politiniu sjdiu neturinio, kova su komunizmu yra taip skminga, k a d ko-

238

munistai, nebeilaikydami puolim, pereina gynimosi pozicij. K a d a n g i pastaruoju laiku komunizmas m vertis ir kininkus ir mokslus einani jaunuomen, tai ir ia viena geriausi priemoni jam atsispirti galt bti skmingai vadovaujamos ideologins tautikai krikionikos organizacijos.

5. Tiesiogin kova
N o r s netiesiogin kova su komunizmu yra labai svarbi ir btina, taiau ji nra visai pakankama. T a i rodo ir t taut pavyzdys, kur socialins slygos yra gana geros, tautinis ir valstybinis susipratimas didis, pasaulirinis ir konfesinis gyvenimas graiai isivysts. Neirint it vispusikai nepalanki komunizmui plisti slyg, jis vis dlto ir ten plinta. Svarbiausia ito reikinio prieastis yra, inoma, ta, k a d tuose kratuose komunizmas naudojasi laisve ir prekiauja moni neinojimu. I vienos puss girddami graius komunist paadus, i antros puss neinodami, kas yra savo esmje komunizmas ir k o k s rojus laukia j realizavus, jie ir eina j eiles ir kovoja dl pasaulins revoliucijos gyvendinimo. D l to kovojant tiesiog su komunizmu, svarbu du dalykai: 1) suvaryti laisv jo idj propagand ir apskritai jo veikimo laisv ir 2) isklaidyti jo doktrinos nepainim ir jos
239

gyvendinimo padarini nevertinim. Pirmasis dalykas lieia negatyvi kov su komunizmu, antrasis pozityvi. a. Negatyvi kova N e g a t y v s kovos su komunizmu bdai gali bti vairs: vieni daugiau prieinami valstybei, kiti platesnei visuomenei. 1. Valstyb, atsivelgdama tai, koks komunizmas yra ir kokias priemones jis vartoja savo idj platinimui, turt ir toliau, kaip iki
iol yra dariusi,

drausti

ms

krate

viej

ko -

munist veikim. K o k i a vyriausyb ir koks reimas bebt, komunistiniam veikimui neturt bti duodama laisv, lygiai kaip neduodama laisv tiems, kurie siekia ms tautos pamat griovimo.
N o r s ir draudiamas, komunistinis veikimas, aiku, visuomet reikis slaptai ir stengsis rasti b d ieiti vieumon. Negaldamas atvirai ieiti vieum, jis dangstysis vairiais nekaltais vardais ir tikslais ir toliau varys griaunamj darb. D l to vyriausyb turi sekti slapt j vei kim
jose)

ir

rpestingai neprasivert

budti, vieai.

kad

jis

kuria

nors

forma (spaudoj, pasilinksminimuose, organizaciK a d a n g i vairios kelions S S S R - , i soviet atvykstantieji vairs debiutantai, j vairios parodos ir filmos turi tiksl propaguoti komunis240

tikj kultr, sudaryti jos simpatik kadrus ir pravesti nors atsargi, taiau stipriai jauiam (ypa filmose) ideologin propagand, tai grietai kontroliuoti komunizmo idj naudojim ms

ir net suvaryti it netiesiogin invazij ir itam reikalui pamoni ir ms institucij 1.

it komunistins kultros propagand netiesiogiai varo rus liaudies meno" krautuvs, rusikj knyg parduotuvs, komunistin spauda (Izvestijos, Pravda ir kt.), kuri veikimas taip
pat turt bti

bent

stebimas

ir

kontroliuojamas.

2. Visuomen pati turt grietai reaguoti prie komunist agitatori ar jo talkinink vedam komunizmo bei jo idj propagand. Visuomens vadai ir atsakingi jaunuomens
a u k l t o j a i t u r t spti j inioje ir globoje e s a n ius asmenis, kad atsargiai laikytsi neaiki, ypa slapt organizacij ir j moni atvilgiu.

Y p a jauniems monms turt bti primenama ta tragedija, kuri itinka patenkanius komunizmo skur: jie tampa nelaimingi tvyns i1 Pradi susiavjimui S S S R s u ir jo kultra pas mus d u o d a sovfilmos, k u r i g a u s i a i pristatoma. T o l i a u it misij atlieka vairios kelions S S S R . N e p a s l a p t i s , k a d m s menininkai ir urnalistai, paveioti po S S S R - , grta persim jo tariamaisiais laimjimais ir t u o paiu t a m p a sovietins kultros ir j o s s a n t v a r k o s p r o p a g a t o r i a i s , o kartu ir k o m u n i z m o talkininkais Lietuvoje. V y r i a u s y b e i turt bti ne vistiek, k u o avisi ir k o k i u s d i e v u s ima garbinti j o s jaunieji intelektualai ir menininkai.

241

davikai ir sugriauna savo ateit bei asmenin laim, nes arba patenka kaljim, praranda sveikat ir netenka pilieio teisi arba, nordami pasialinti i komunist eili, patenka ij neapykant, bna j persekiojami, o kai k a d a net ir nuudomi 1 . Susipratusi visuomen turt reaguoti prie kiekvien komunistins kultros propagavim ir jai rodom i tam tikros ms visuomens dalies pritarim. J u k negalima nepastebti tam tikros ms Kauno ir kit miest publikos rodomo entuziazmo sovfilm demonstravimo metu, ypa tose vietose, kur komunizmo idjos ilenda kaip yla i maio. Ar itokie faktai nra spiovimas susipratusiai lietuvikajai visuomenei v e i d ? Ar ta sovietofil minia neturt i ms puss pajusti, k a d ji sdi K a u n o ar kito kurio Lietuvos miesto salje, o ne M a s k v o j e , ir k a d reikdama savo pritarim komunistinms idjoms, ji ugauna ms, lietuvi, tautinius j a u s m u s ! Kodl ms visuomen negalt priversti film nuomotojus ir sali savininkus nemaitinti jos daugiau sovietikomis agitfilmomis ir paiekoti tinkam film i V a k a r Europos k r a t ? Jei visuomen ituo atvilgiu neparodys reikiamo lankstumo, ji liks nejautrus organizmas, kur viePav., V y t a u t a s A l e k s a , M e e r a s A m a l e r i s ir kt. Ksinosi n u u d y t i dl a t s i s a k y m o n u o k o m u n i z m o N o r g i l , Lapieni ir k.
1

242

n grai dien turs apnikti tai, ko ji purtosi tiktai pamsiusi. T a i sakydami, mes norime pabrti skaud ms vieosios opinijos sumenkjim. Neturdama vieosios opinijos, visuos men nebra verta bti vadinama visuomens vardu, nes ji yra aklas rankis tam, k a s tik panori ja aisti. Skaudiausia yra tai, kad tie, kurie turt viej opinij kurti, patys yra tap svetimos kultros propagandos rankiu. A r g i nestabu matyti pas mus egzistuojant S S S R s o Kultrai Painti Draugij, kuri sudaro ms kai kurie mokslo m o n s ? ! Jau pats tokios draugijos egzistavimo faktas yra kuriozikas. M e s dar neturime n vienos V a k a r Europos krat kultrai, kuri yra sena ir garbinga, tirti draugijos, tuo tarpu soviet kultrai, kuri yra paneigusi paius kultros pradus individ (j pavertusi aklu rankiu maina), mokslo, meno, religijos laisv, mes jau sikrme. Viena didioji statyba, kuri soviet vyrai jga vykdo, rodos, negaljo bti pakankama racija kurti speciali S S S R s o kultrai tirti draugij, nes ir tokios kultros atvilgiu daug aukiau stovi Jungtins Amerikos Vaistybs ir kiti kratai. Atrodo, lyg ia bt ne S S S R s o kultros tyrimo reikalas, bet kultrbolevizmo propaganda. Prie itoki ms inteligent dezorientacij ms visuomen, ypa jaunoji pokarin jos karta, turt k nors daryti.

243

b. Pozityvi kova Pozityvi tiesiogin kova su komunizmu turt eiti dviem kryptim: smoninimo tos visuomens dalies, kuriai komunizmas gresia ar gali grsti, tikslu j apsaugoti nuo komunizmo ir vei kimo tuos asmenis, kurie yra patek komunizmo glb, tikslu juos i ten igelbti.

1. Smoninimas. Visiems yra aiku, k a d ms plaij visuomen reikia supaindinti su komunizmu, jo doktrina, jo santvarka, vairiomis jo pasireikimo formomis vairiuose kratuose ir vairiomis jo vartojamomis priemonmis. Paintas komunizmas nebus tas magnetas, kuris savo paslaptingumu daug k traukia. Komunizmo realyb yra taip nuoga, k a d j pains vargiai benors joje atsidurti. Kalbant apie komunizm, svarbiausia parodyti jo idj nelogikum, jo paad nerealum ir jo ki dviveidikum. T a m reikalui galt daug patarnauti atitinkama literatra.
V i s pirma bt svarbu ms kalba ileisti kelet svarbi ir isami veikal apie komunizm ms inteligentijai ir mokslus einaniam jaunimui ir populiari broir liaudiai ir darbininkams. I inteligentams skirt svetimomis kalbomis veikal, kuriuos bt galima iversti ms kalb, galima nurodyti iuos: 1. Nicolas Berdiaeff, Problme du Communisme. Paris, Descle de Brouwer, 1933.
244

2.

Waldemar

Gurian,

Der

Bolschewismus,

Einfhrung in Geschichte und Lehre. Freiburg i. Br., Herder, 1931. 3. W. Gurian, Bolschewismus als Weltgefahr, Luzern, Vita N o v a , 1935. 4. J. Ntges, Katolicismus und Kommunismus. 2 1932. 5. Marc Scherer, Communistes et Catholiques. Tournai (Belgique), E d . du Cerf, 1936. 6. Theodor von Sosnovsky, Die rote Dreifaltigkeit: Freiheit, Gleichheit, Brderlichkeit. Strassburg, Verlangsanstalt Benziger, 1931. 7. P. Delaye, Pour connatre le Communisme. Paris, Spes, 1936. 8. Hubert Bourgin, Socialisme, Anarchisme, Communisme. Paris, F. N. C., 1936. 9. A. Ancel, D o g m e et morale Communistes. Paris, Fed. N a t . Cath., 1937. 10. P. Villain, Le mythe du communisme. Paris, Spes, 1936.
1 1 . Franois Mauriac

ir kt., Le

Communisme

et les Chrtiens, Paris, Pion, 1937. Be itos komunizm nuvieianios mokslins ir populiarios literatros, turt dar bti parpinta ms mokykloms (gimnazijoms) ir liaudiai populiari knygeli. Antikomunistinis smoninimas turt bti v y k d o m a s ir ms perijodinje spaudoje. Filosofai, sociologai, ekonomistai, publicistai turt kiekvienas i savo poirio imtis nagrinti ko245

munizm, jo santykius su vairiomis kitomis doktrinomis (filosofinmis, socialinmis, politinmis), nuviesti jo pasireikim tikrovje ir t. p. M s lietuvikos krikionikos organizacijos turt savo susirinkimuose ir suvaiavimuose daniau kalbti apie komunizm ir paruoti speciali komunizmo studijoms program. Pavyzd y s iuo atvilgiu galt bti prancz Katalik Jaunimo Sjunga, kuri 19361937 veikimo metams yra numaiusi savo nariams korespondencijos b d u duoti Komunizmo ir Katalik y b s " kurs, kuriame bus lieiami ie klausimai: 1. M a r k s i z m a s : jo istorija ir organizacija, 2. Komunizmas ir kapitalizmas, 3. Komunizmas ir revoliucija, 4. Komunistin mistika ir krikionikoji mistika, 5. Komunizmas ir asmuo, 6. Komunizmas ir sindikalizmas 1 . M s literatai ir dramaturgai turt sukurti noveli ir dram, vaizduojani tragedij jaun moni, patenkani komunist eiles. Dkingos mediagos iuo atvilgiu duoda 1919 met ms kovos su bolevikais ties Daugailiais ir Daugpiliu. A n laik kova gali bti simbolis dabartins kovos, kuri mums tenka vesti su
1

it k u r s galima irayti iuo a d r e s u : E. S. C 14,

rue d ' A s s a s , Paris ( V I e ) . 246

klastingai beslenkaniu ms tarp raudonuoju slibinu. M s visuomens smoninimui ir antikomunistins propagandos vedimo reikalui galima bt nurodyti ir daugiau vairi bd. M s perijodinje spaudoje ituo reikalu taip pat netrksta vairi pasilym. Taiau sidmtina viena, k a d itoje antikomunistinio smoninimo akcijoje turi pasireikti deramas nuosaikumas, objektyvumas, tiesos meil ir artimo gerbimas. M e s negalime sekti nei pai komunist, nei su jais kovojani, pav., vokiei nacionalsocialist ar kai kuri prancz nacionalist, metodais. Krikionikoji etika mums neleidia vartoti kovojant su komunizmu nei melo, nei insinuacij, nei smurto. 2. Veikimas paius komunistus: M e s neturtume vengti sisti komunist eiles moni, tiek tautiniu, tiek ideologiniu paauliriniu atvilgiu stipriai ugrdint, kurie, veikdami j eilse, suartt su paskirais asmenimis, pakreipt j orientacij ir padt jiems grti savo tautai ir savo pasaulirai. it pai komunist vartojam bd vartoja jugoslav katalik studentai. K a i p j patirtis rodo, is bdas yra labai skmingas pakeisti j (komunist) grietam, pav., k a d ir katalik atvilgiu, nusistatymui. Ilgesn laik veikdami su komunistais j kuopelse, jie visikai pakeiia j senj veid ir tuo b d u komunist grim padaro lengvai galim. Suprantama, is b d a s yra labai rizikin247

g a s : vietoj laimti komunistus, galima netekti ten pasist moni. D l to jo imtis reikt tik labai organizuotai, sisti mones tik labai ibandytus tiek pasauliriniu, tiek kitais doktrinos ir praktikos atvilgiais, tvirtus, amiumi subrendusius, sisti atskiras kuopeles ne po vien ir pasiuntus nenutraukti nuolatinio su jais kontakto. Galima bandyti veikti ir kitu bdu, btent neeinant j organizacijas, bet palaikant ryius su paskirais j asmenimis alia j organizacijos
ir veikiant juos tiek odiu, tiek ratu.
ituo

b d u veikiant, taip pat galima jeigu ne visai laimti, tai bent priartinti prie savs ir prie t ideal, kuriems atstovaujama. Nepaslaptis, k a d komunist tarpe yra nemaa toki, kurie jauiasi nusivyl komunizmu. Neturdami galimybs patys grti prie pirmyki sitikinim ir nesitikdami rasti paramos pas anksiau buvusius draugus, jie danai taip ir palieka kyboti tarp dangaus ir ems: tarp komunizmo ir krikionikj tautini ideal. Jie yra i t nelaimingj moni, kurie bna viskuo nusivyl, kankinami baims ir nevilties. Jie laukia irdies, kuri juos suprast, rank, kurios juos igelbt i tos nepakeniamos vidins kanios. Palaikymas ryi su tokiais monmis, lankymasis pas juos ir j globojimas gali padti pamau jiems atgauti pusiausvyr ir drs, ir jie

248

vl gali grti prie savo pirmiau pamgt D i e v o ir tvyns ideal. Ypatingai m s visuomens rpesio objektu turt bti ir tie nelaimingieji, kurie u komunistin veikim patenka kaljim. Kaljimas, be abejons, jiems turt bti ta riba, nuo kurios jie turt grti i komunizmo. T a i a u , kaip matme, danai bna prieingai. Kaljime jie ne tik neapsisprendia prieinga komunizmui kryptimi, bet dar labiau pasinea komunistine kryptimi. Ne vienas net komunizmui svetimas asmuo kaljime esamosios sistemos dka tampa komunistas. D l to, norint komunistus kalinius laimti, pirmiausia reikt pakeisti dabartin m s kaljim sistem oland vartojama celi sistema. B d a m a s vis laik vienas ir komunist agitatori nesugestijonuojamas, kalinys pats lengvai galt apsimstyti arba, atitinkamos literatros p a d e d a m a s , apsisprsti reikiama kryptimi. Be antikomunistinio veikimo paiame kaljime, dar turt atsirasti tam tikra globa u kaljimo sien t kalini, kurie, ieidami i kaljimo, b u s met komunizm. Neturdami globos, jie visuomet jausis nesaugiai i anksiau buvusi draug puss. Be to, ir pati visuomen juos keistai irs, ir dl to jie gali ksti alk ir tam tikr visuomens izoliacij.

249

6. Ivados
Dl kovos su komunizmu Lietuvoje galima padaryti ias i v a d a s : 1. Pagrindin kova su komunizmu yra idjin kova, kitaip tariant, kova su komunizmo idjomis jo doktrina. Idjin kova turi bti v i s p u s i ka, vadinas, ji turi apimti visas komunizmo klaidas. 2. K o v a su komunizmu yra vis ties mylini ir g r i o siekiani

lietuvi

ir Lietuvos piliei

pareiga. Dl to itos kovos negali monopolizuoti jokia grup, ideologija ar vyriausyb. K o v a su komunizmu turi bti vedama i n d i v i dualiai kiekvieno asmens savo profesijos ir darbo srityje, organizuotai pagal kultrinius, profesinius, ideologinius, konfesinius vienetus ir ko ordinuotai vis organizuot vienet atstovams bendrai susirenkant aptarti savo antikomunistins veiklos derinimo reikal. 3. Kovoti su komunizmu reikia netiesiogiai, t. y. su tomis socialinmis, ekonominmis, tautinmis, politinmis, ideologinmis ir profesinmis blogybmis, kurios sudaro baz komunizmui plisti ms tautoje. Netiesiogin kova turi bti negatyvi ir pozityvi, t. y. reikia alinti mintas blogybes ir visose srityse daug k gerinti. 4. alia netiesiogins kovos dar reikia ir tie siogiai kovoti su komunizmo pasireikimu ms krate. i kova turi bti negatyvi, veda250

ma valstybinmis' ir visuomeninmis priemonmis su tiesioginmis politinio ir ideologinio komunizmo sigaljimo pastangomis, ir pozityvi, pasireikianti smoninimu tos visuomens dalies, kuriai komunizmas gresia, ir atkovojimu tos visuomens dalies, kuri komunizmu jau yra usikrtusi.

251

TURINYS
a n g a : KOMUNIZMO EKSPANSIJA IR L I E T U V A I. K O M U N I Z M O T I K S L A I TIKA LIETUVOJE IR T AK11 11 14

1 . BENDROSIOS PASTABOS . . . . a. Tarptautiniai komunizmo tikslai ir udaviniai ir j v y k d y m o organizacija . b. K o m u n i z m o taktikos specifikacija pagal kontinentus ir atskirus kratus . . 2. N E P R I K L A U S O M Y B S ATGAVIMO IVAKARSE IR TUOJ PO A T G A VIMO a. Pastangos sukliudyti nepriklausomybs atgavim b. Pastangos okupuoti Lietuv, atgavusi nepriklausomyb 3. PRIEUS NUGALJUS IR VIDUJE SUSITVARKIUS a. Pastangos laimti plaisias mases . . b. Pastangos nuversti esamj vyriausyb 4. TREIOJO SEIMO V A L D Y M O LAIKAIS a. S l y g palengvjimas ir taktiniai sunkumai b. Pasiruoimas komunistiniam sukilimui i r j o nepasisekimo prieastys . . .

16 16 19 21 21 24 26 26 29 253

Psl. 5. PO 1926 M. G R U O D I O 17 D. . . a. N a u j o j i taktika ir jos neskmingumas . b. Ekonomin kriz nea pagyvjim komunistin veikim 6 . N U O 1935 M . R U D E N S a. K o d l p a d a r y t a s pastarasis taktikos pakeitimas b. N a u j o j i taktika Kominterno iskaiiavim viesoje c. N a u j o j i taktika S S S R j o iskaiiavim viesoje d. Liaudies ir bendrieji frontai ir pastang o s j u o s sudaryti Lietuvoje . . . 1 . Pastangos sudaryti liaudies front . 2 . Pastangos sudaryti bendrj front 7. I V A D O S 34 35 37 38 40 42 45 48 49 54 60

II.

KOMUNIST ORGANIZACIJOS IR J VEIKIMAS LIETUVOJE


1 . BENDROSIOS PASTABOS . . . . 2. LIETUVOS KOMUNIST PARTIJA (LKP) a. Partijos v a d o v y b b. Instruktori institucija c. Kuopeli veikimas partijos veikimo pagrindas d. N a r i lavinimas ir vad ruoimas . . e. Partijos s p a u d a f. Partijos apimtis 3. LIETUVOS KOMUNISTINIO J A U N I MO S J U N G A (LKJS) a. Organizacin santvarka ir priklausomyb n u o L K P 62 64 66 71 74 78 80 81 83 83

254

Psl. b. c. d. e. Pastangos atsipalaiduoti nuo L K P . N a u j a i pertvarkytas L K J S - g o s veikimas Persiorientavimas pagal naujj taktik N a u j o s i o s taktikos taikymas praktiniame veikime 85 88 90 94 98 98 100 103 106 109 110 112 112 115 117

4. LIETUVOS RAUDONOJI PAGALBA (LRP) a . Pradia i r ryiai s u LKP-ja . . . . b. Pastangos pagyvinti LRPsbos veikim . c. Persiorientavimas pagal naujj taktik . d. vairi kampanij ruoimas . . . e. Praktinis LRP-bos veikimas . . . f. L R P biudetas ir jo sudarymas 5 . PROFESINS S J U N G O S . . . . a. Pradia ir tolimesnis pusiau vieas veikimas b. Slaptas prof. s-g veikimas po 1932 m. C. N a u j o s i o s taktikos taikymas . . . d. Streik ir demonstracij organizavimas svarbiausias prof.s-g udavinys 6. ANTIRELIGINS AKCIJOS ORGANIZACIJA a. Antireligins kovos pagrindas . . . b. Antireligins komunist akcijos skirtumas nuo buruazins laisvamanybs akcijos c. Persiorientavimas pagal naujj taktik 7. KULTRBOLEVISTINS AKCIJOS ORGANIZACIJA a. Inteligent vaidmuo antifaistinje akcijoje b. Kultrbolevistin spauda . . . .

119 122 123

124 127 128 128 130 255

Psl.
c. Draugija S S S R Taut Kultrai Painti ir jos vaidmuo 132 136 136 138 143 143 144 146 148 150 152 154 154 156 158 159

8. P A C I F I S T I N IR A N T I M I L I T A R I N AKCIJA a. Pacifistins ir antimilitarins akcijos tikroji prasm b. Pacifistin ir antimilitarin akcija ms visuomenje ir kariuomenje . . 9. O R G A N I Z U O T A VEIKLA KALINI TARPE a. Bendros inios b . Komkolektyvo vadovyb . . . . c. Komkolektyvo vadovavimo sistemos pakeitimas d. N a u j o s i o s sistemos atsiradimo prieastys . . . . . . . . . . . e . Komkolektyvo veikimas . . . . f. Svarbesnieji komkolektyvo tikslai ir priemons 10. V A I K I R M O K I N I O R G A N I Z A V i MAS . a. Komunist susirpinimas Lietuvos vaikais b. D a r b o su vaikais ir mokiniais pobdis . LIETUVOS KOMUNIST ORG.J IR J R Y I S U SSSR-u S C H E M A . . . 11. I V A D O S

III. K O M U N I Z M O P A V O J A U S TUVAI REALUMAS

LIE. . 161 163

1 . BENDROSIOS PASTABOS . . . 2. I O R I N I S P O L I T I N I S P A V O J U S . 256

Psl. a. Politini komunizmo pretenzij visuotinumas b. Politinio komunizmo pajgumo padidjimas 3. I O R I N I S I D E A L O G I N I S P A V O J U S . a. Komunistins idjos komunizmo pavojaus pagrindas b. Klaidingosios idjos, kuriomis komunizmas remiasi 1. Racionalistinis materializmas . . 2 . Antipersonalizmas 3 . Ekonomini dalyk primatas . . 4 . emikasis mesijanizmas . . . 5 . Tautikumo paneigimas . . . 6 . Valstybs totalizmas . . . . 7 . Technikos dievinimas . . ' . . 8 . Brutals jgos metodai . . . c. Idjinio komunizmo sjdio pavojaus visuotinumas 4. I V I D I N I S I D J I N I S P A V O J U S . . a. P a v o j u s i kultrbolevistins ms spaudos ir literatros b. Pavojus i soviet spaudos, film ir radio 5. I V I D I N I S N E T I E S I O G I N I S (I SLYG PUSS) PAVOJUS . . . . a. Pavojus i ekonomini slyg pasunkjimo b. Pavojus i nepakankamo tautinio susipratimo C. Pavojus i valstybinio nesusipratimo ir kit speciali politini slyg . . . d. Pavojus i pasaulirini religini po163 165 171 171 173 173 173 174 174 175 177 178 178 179 185 186 189 193 193 196 202

257

Psl. zicij susilpnjimo e. P a v o j u s i profesinio n e o r g a n i z u o t u m o 6. I V A D O S 207 209 211

IV. K O V A S U K O M U N I Z M U L I E T U V O J E
1. 2. 3. 4. BENDROSIOS PASTABOS . . . . VISPUSIKA IDJIN KOVA . . . V I S U O T I N IR O R G A N I Z U O T A K O V A NETIESIOGIN KOVA a. N e g a t y v i k o v a 1 . Kova su skurdu ir jo prieastimis 2 . Kova su tautiniu nesusipratimu . 3 . Kova su valstybiniu nesusipratimu 4. Kova su materialistine pasaulira 5. Kova su profesiniu nesusipratimu i r neorganizuotumu . . . . b. Pozityvi k o v a 1. Valstiei ir darbinink bkls ge rinimas 2 . Tautinio susipratimo stiprinimas . 3. Piliei valstybinio susipratimo ugdymas 4. Krikionikosios pasauliros gi linimas 5. Tautikai krikionik profesini orgij palaikymas ir stiprinimas . 214 215 220 224 225 225 226 22S 228 230 232 232 233 235 236 237 239 240 240

5. T I E S I O G I N K O V A a. N e g a t y v i k o v a 1 . Valstybs kova su politinmis ir idjinmis komunizmo pastangomis 2. Visuomens kova su komunistini pastang pasireikimu ms vieajame gyvenime

241

258

Psl. b. Pozityvi kova 1 . Smoninimas t, kuriems komunizmas gresia 2. Gelbjimas t, kurie komunizmo glb yra patek 6. I V A D O S 244 244 247 250

259