You are on page 1of 54

LAISVAMANYB LIETUVOJE

J. D A U L I U S

LAISVAMANYB LIETUVOJE
K A S JI IR KO JI NORI?

K A U N A S

1936

Spaud viesos" spaustuv, K a u n e , J a k t o 2

Autoriaus odis
Su laisvamanybe iandien mes turime skaitytis, kaip su faktu. Ji pas mus reikiasi, rodo didel aktyvum ypa liaudyje; ji siekia to, k yra pasiekusi savo laiku laisvamanybe Pranczijoj ir kituose kratuose. Nesigilinus ariau jos skelbj veikl, atrodo, kad visos j pastangos yra tik tuias bandymas irauti i ms tautos smons krikionikosios dorovs ir religijos pradus. O vis dl to visa tai, kas j daroma, nra tai nekaltas vaik aislas. Jie aidia paiu pavojingiausiu aislu, btent, ms tautos likimu. Tai sakydami mes turime galvoje daugiau, kaip dorovin religin ms tautos likim. Kaip gaisras prasideda i maos kibirkties, taip tautos puolimas prasideda nuo ma dalyk. Deja, laisvamanybe jau ne nuo iandien aidia kibirktimis ir graso sukelti Lietuvoje didiul gaisr. Kad tai, kas ia teigiama nra autoriaus fantazijos padaras, matyti i emiau paduodam fakt.

1. Liet. laisvamanybs kilm ir esm


Visi gerai inome, koki sunki kov lietuviams teko pakelti su svetimomis takomis, prajusiame ir dar tolimesniuose imtmeiuose. Rusifikacija band sigalti kartu su pravoslavija. Taiau sutelktomis jgomis kovodami prie i pastarj, lietuviai atsilaik ir prie pirmj (rusifikacij) l . Deja, dar tebekovojant su pravoslavija, lietuvi tarp m vertis Rusijoj gimusi nauja nihilizmo srov. Blogiausia buvo tai, kad itos srovs apatalai Lietuvoje buvo patys ms tautieiai. Jie Rusijos mokyklose usikrt grubia, Lietuvai svetima materializmo pasaulira, band j persodinti ir ms dirvoem. Mes gerai atsimename, kaip tautinio atgimimo darbas paioje pradioje buvo bandomas kinkyti ir svetimos pasauliros propagandos veim. Ne
1

Rusifikacija

Lietuvoje",

sako

prof.

Alb.

Rimka,

buvo nemaa rezultat pasiekusi, nes kariuomen ir rus mokykla savo tak dar. kritikai dalykus vertinti. iuose pilna kad danai praneim mons dl Tai takai lengviausia pasiduoRus laik lietuvikuose laikrai vairi Lietuvos viet apie tai, savo nesusipratimo rusifikatoar bent d a v o vaikai ir priaugantis jaunimas, kuris negali sugebti

riams arba polonizatoriams patys tinklus eina. Y p a iek tiek prasimoks jaunimas tuojau ima rus kalb

kas kitas, kaip tas pats J. lipas, kuris dalyvavo rus socialist revoliucionieri grupse, atjs Aur" m joje propaguoti ir netikyst" arba valnamanyb". it darb lenk pozityvist laisvamani pavyzdiu toliau ts Vincas Kudirka ir jo vienminiai (J. Bagdonas, Pov. Viinskis ir kt.)Varpe", kininke" ir Naujienose", o socialistai Darbinink Balse" ir kituose savo laikraiuose. Vinco Kudirkos atstovaujama laisvamanyb turjo daugiau takos buruazini sfer pasauliros susidarym, kai tuo tarpu socialist proletarikj. Bet kadangi tikro lietuviko proletariato tada Lietuvoje dar beveik nebuvo, tad laisvamanybe tebuvo (net iki pai pastarj laik) populiari tik buruazinse sferose, taip tariant, ms kairiojo liogerio inteligentijoje (daugiausia laisvj profesij, kaip advokat, gydytoj, ininieri, mokytoj ir kit. atstovuose). ita, sakytume, buruazin laisvamanybe ir djo vis laik pastang apreiktj religij ir dorov pakeisti moksline religija" ir prigimtja dorove". Vieni j, praktikai nebepraktikuodami apreiktosios religijos, vis dlto teoretikai nebuvo nuo
rus raides jos bai k vartoti. Ir jei niekais vis dlto rusifikacitai ia lam o m e n t a s rusine j (m. t. y. pastangos nujo,

da u g p r i s i d o raidi kaip

religinis

moni

instinktyvikas tikybos

nekentimas

pravoslavik,

ipastamos pbr. A u t.). dai...

nekatalikik

(Lietuvi tautos atgimimo socialiniai

pagrin-

Kaunas, 1932 m. 3 2 3 3 p ).

jos labai nutol. Kiti gi tiek praktikai, tiek teoretikai buvo nutrauk visus ryius su apreiktja religija ir dlto, jos nepaksdami, msi su ja atvirai kovoti. Taip susidar pas mus aktyviojo ateizmo arba aktyviosios laisvamanybs kryptis. itos aktyviosios karingosios laisvamanybs pionierius pas mus yra Jonas lipas. Pradjs Auroje" j propaguoti, jis ilgai netrukus (1884 m.) gavo ivykti Amerik. ia jis per 33 m. ir dirbo tam, kad lietuviuose ieiviuose sugriaut senosios pasauliros pagrindus. it tez nra reikalo ia plaiau rodinti. Tai atvej atvejais yra prisipains ir pats J. lipas. (Net pastarajame V. Teatre vykusiame minjime jis yra pareiks, kad jo didiausias tikslas buvs sekuliarizuoti Amerikos lietuvi banyias). Tai jis ir dar tiek per Lietuvikj Bals", tiek per Vienyb Lietuvinink", tiek per Apszviet", tiek per Nauj Gadyn", Laisvj Mint" ir eil kit laikrai. Tam reikalui tarnavo ir jo steigtosios organizacijos, kaip Tvyns Myltoj Dr-ja", Susivienijimas Lietuvi Amerikoje", Lietuvi Mokslo Draugyst", Susivienijimas Lietuvi Socialist", Susivienijimas Lietuvi Laisvamani" ir kitos. Per vis savo veiklos Amerikoje laik jis apie 3 0 % Amerikos lietuvi yra sulaisvamanins. Silpni lietuvi pasauliriniai pagrindai, parsiveti i savo tvyns, didmiesi gyvenimas su savo neigiama taka ir eil kit veiksni padjo J.lipui skmingai atlikti savo nelemt misij.
9

Po karo (1917 m.) grs Lietuv, J. lipas pradjo savo laisvamanikj veikl ir ia. 1924 m. iauliuose su keletu berods taip pat i Amerikos grusi jo aukltini ir bendradarbi steigia Amerikoj esanios laisvamani draugijos Society for Ethical Cultur" pavyzdiu Lietuvi Laisvamani Etin Kultros Draugij". ita tatai draugija iandien ir judina vis karingosios laisvamanybs darb Lietuvoje. Iki 1930 met ji buvo silpna ir daugiau veik per Kultros" dr-j, kuri turjo savo urnal Kultr", savo tuo paiu vardu pavadint knyg leidykl ir tuo paiu vardu vadinam Taryb, suaukusi net eis taip vadinamus Kultros" kongresus. iai pastarajai, atseit, Kultros" draugijai pasilpus ir kai kuri savo ak netekus, 1931 m. su urnalu Vaga" buvo pradta nauja laisvamani veiklos vaga. Iki 1932 m. pas mus laisvamanyb laiksi daugiausia buruazinse sferose. Su Laisvamanio", vliau pavadinto Laisvja mintimi", laikraiu, buvo pasukta liaudies kryptimi. Klausimas, kodl buvo pasukta liaud? Tai yra ne tik taktikos, bet ir paios laisvamanybs gyvybs klausimas. Kuo gi remiasi laisvamanyb? O gi mechanistiniu materializmu, pozityvizmu, darvinistiniu evoliucionizmu, Haeckelio monizmu. Visa tai mokslo pasaulyje iandien laikoma atgyvenusiais dalykais. Kalbti inteligentams apie tai, kaip apie paskutin mokslo od, reikt pasijuokti i j. Reikia bti per daug naiviu,
10

kad toks 19-to imtmeio mokslas, iandieniniam inteligentui bebt domus. Visos tad pastangos tiek per Kultros" urnal, tiek per Kultros" b-vs leidiamus neva mokslo veikalus, tiek ir per Vag" sudominti ms inteligentij jau seniai palaidotomis mokslo teorijomis, nujo veltui. Vos vienas kitas nekritikas studentas ir moksleivis prim u tikr pinig tai, kas buvo skelbiama t, kurie i Rusijos vadovli imoktus dalykus neturjo galimybs palyginti su i dien mokslo paanga 1 . Taiau nepaslaptis, kad ms laisvamanybs vadams rpi ne mokslas, ne jo paanga, bet laisvamanybs propaganda. (Tai yra pareiks ir J. lipas V. Teatre . m. kovo 4 d. Jo ratuose, es, nereikia iekoti mokslikumo, nes jis ras propagandos tikslu). Bet kadangi niekas taip gerai nepatarnauja laisvamanybs propagandai, kaip mintos 19-to imtmeio
1

Jau prie kar",

sako

dr.

A.

J u k a,

mokslo

kultros reikalais buvome blogai aprpinami. a n g o s atgarsiai m u s beveik tik pininkaujant. tepaliesdavo Patys rusai dar tepajg

Mokslo parusams tarTai, kuo

tik maa ir tik kai

kuriose moksl srityse bti mokslo dovlinink kotuv. Kad

pijonieriais.

m e s turdavome misti, ieidavo per populiarizatori ir vajis kai kuriais bet net srityje Plaiuose atvilgiais pasivisi gerai ivaland. dar nnai rodydavo net labai selektyviai tendencingas, n o m e ne tik i istorijos, Kai kuriuo atvilgiu ioje blogesniame padjime. tijos sluoksniuose o kita kuri vakar kad jau ir rus

gamtamoksli atsidrme

beauganios inteligennebeprieinama, prieinama, mokslais. su

kalba pasidaro susipaindinant

E u r o p o s kalba dar n tiek

ji patarpininkaut

11

filosofins srovs, tad, usimerkus prie bet koki i dien mokslo paang, reiki tvirtinti tikruoju mokslu esant tik tai, kas buvo prie 50 met. Jeigu itokio mokslo nenori suprasti iandienin ms inteligentija, jei ji i to juokiasi, tad ar negeriau palikti j ir pasukti liaud, kuri juk neino ito skirtumo ir kurios neinojimu dar galima kol kas prekiauti. tai kas ms laisvamanyb vert pakeisti krypt liaudies link. Klausimas, koks gi yra buvs 19-tojo imtmeio mokslo santykis su religija? Tiesa, kad pozityvizmas neig visa tai, kas nra apiuopiama ir patiriama, vadinas, neig antgamtyb, dvasios, Dievo buvim. Materializmas visk laik esant mediaga ir bet kokio dvasinio prado nepripaino; tuo bdu mogus, anot jo, tra tik mediagos krva; pasaulis taip pat tik mediagos didiul mas; mediaga esanti amina; niekas mediagos nra tvarks: nra jokio auktesnio
Dalis lietuvi inteligentikos visuomens tebegyvenanios danai dideliu nuopelnu mokslo liekanas ir jas kaip moderniojo

rus mokslo tradicijomis, skaito perkoti pasenusias patiekti rus netojo nekritikai ms

viesuomenei

mokslo rezultatus... iais laikais, kada net tlas ms profesorius sugeba ex cathedra skelbti mokslo anachronizm... kaip mes begalime nebti dienos diletantais, n o r s ir inteligentais? O k m a n o tie mokytojai, kurie mokyklose imtmeio atsi1925 m. 4 nr.

gyvena vien vadovliais, i Berlyno, tepasisako 314-17 p)

savo pernykio (idinys"

minimais ir gal dar naujomis rusikomis populiarizacijomis patys!"

Tvarkytojo: viskas susitvark savaime (determinizmas) 1 . Darvinistinis evoliucionizmas teig, kad viskas savaime tiesia linija isivyst i anksiau buvusios aminos mediagos; taigi i mediagos savaime atsiradusi gyvyb 2 ; pradioj gyvyb reikusis labai primityviose formose, paskui isivyst augalai, i j uvys, i uv gyvuliai, i gyvuli (bedioni) mons. monse taip pat viskas vystsi: kultra, dorov, religija, eimos, nuosavyJ. K e l i u o t i s taip pat pabria, kad d a u g u m a s penkiasdeimia

( m s ) profesori iandien spali 22 d. 8 6 0 p.).

yra atsilik

met ir moko i 19 a, vadovli (. N . R o m u v a " 1933 m. Dr. A . G y l y s , recenzuodamas io, i n o m o gyd. J o n o Kairik G a m t o s moksl

ms laisvamani veikjo, vietos. Su

filosofij" ( T a u r a g j 1926) sako: metafizikai p. Kairiktis neranda savo filosofijoj l", Anot jo, bergdia ir ne e s m " , pasaulio tikstokiu metafizikos supratiTokios savaisinga yra protauti apie daikt

pirmsias prieastis"...

mu p. K. maiausiai bent 50 met pasivlino.

liamonikos gudrybs dabar tik Soviet Rusijoj madoj... Ir psichinius reikinius p. K. aikina fizikos-chemijos dsniais. Jo n u o m o n e nra sielos, nra pomirtinio gyvenimo... vis gudrybs", kurios vyravo 19 imtmetyje ir (idinys" kur 1927 m. didiuojasi Soviet rusai" 84 p.).
1

Tai

kuriomis 1 nr. 8 3

it materializm,

skelb V o g t a s , Moleschotlietuvi kalb net evangelija. 2,3 nr.). populiataip

tas, J.

Bchneris lipas.

Vokietijoje, pas mus skelb ir tebeskelbia Stoff" (Spka ir MePalygink Materializ-

Jis yra iverts materializmo

riaus Bchnerio veikal Kraft und dega), vadinam pat jo straipsn V a g o j e " (1931 m.

m a s ir jo laimjimai".

13

bs, valdymosi supratimas. Pradioj mons buv labai nekultringi, emos dorovs, neturj jokios religijos, gyven be eimos kaip gyvuliai, valdymesi jokios tvarkos nebuv. Paskui pamau, gyvendami eimomis, gentimis, msi valdytis, isigalvoj vairi mediokls, uvininkysts, emdirbysts ranki, m statytis namus. I pradi bijodami griaustini ir kit gamtos jg, msi jas melstis, jas dievinti, paskui dievin savo didvyrius, karo vadus ir turj daug diev, kol gal gale prijo vieno Dievo svokos. itaip galvojo Karolis Darvinas, itaip skelb jo sekjai 19-tam imtmetyje. Paskesniais, Haeckelio laikais tas materializmo plikumas dangstyta vairiais naujovikais papuoalais, bet viduje ir ia bta didiausio idvasjimo ir pavirutinikumo. Didiausios nesmons buvo rimtai palaikomos. Monizmo mados filosofai atomais aid kaip biliardo rutuliais, kaudami vienu akimirksniu gal isprsti visas Pasaulio msles" (prisimink Haeckelio veikal Weltratsel Pasaulio paslaptys, kurio dal yra isivert ir ms laisvamaniai 1 Aut.), iaikint visus gyvenimo stebuklus" 2 Kai kurie i j, kaip, pav., pats Haeckelis, buvo
mediagos negalimum Kosme",
1

pas mus jau seniau buvo r a o m a monistin religija. Vert

idiny" ir kituose urnaluose.

ir. E. Haeckel. Ms

V. Demikis. Til 1924. n g a m t o s moksl problemos katalikikos p r o g r a m o s viesoj, idinys" 1925 m. 2 nr. 104 p.

14

nuj net taip toli, jog tyia falsifikavo fotografijas, kad tik atrodyt didesnis panaumas tarp bedions ir mogaus skelet ir embrion 1 . itomis darvinistinio evoliucionizmo, Bchnerio materializmo, Haeckelio monizmo ir kitomis 19-tojo imtmeio teorijomis daug kas tikjo. Kadangi jos buvo skelbiamos mokslo moni, tad manyta, kad i tikro mokslas visa tai jau yra iaikins. Taiau toliau tuos dalykus tyrinjant, pasirod, kad daug kas i j buvo tik graus spliojimas, gerokai ipstas, pagraintas. I t graiai apraom teorij, kurias laisvamaniai delnais trindami skelb savo broirose ir laikraiuose, kaip griaunanias bet koki religij iandien tik ipuliai teliko. Viskas subyrjo arba byra nuo stipri i dien mokslo paangos kj. tai kaip vaizduoja it senj teorij griuvim rusas prof. Frankas savo vienoje paskaitoje apie kultros kriz ir Europos likim. Senoji (suprask materialistin) pasaulira mirta. Jos aknyse paslpti nuodai... Europa jau ieko nauj keli. Tas ypatingai jau ymu vairiuose moksluose. Kratutinis natralizmas keiiasi i pat pagrind. Neriboto pasaulio viet uima ribotas;
1

ia reikia pastebti,

kad pas m u s descendencijos ios pastarosios, b-

teorija buvo kaip tent, pas mus monizme.

tiktai pasisavinta

Haeckelio modifikacijos. Vadinasi evoliucijos teorija yra populiarinama tokia, kokia ji yra Haeckelio Didiausi itokio evoliucionizmo atstovai ir po-

puliarintojai pas mus yra prof. P. Avionis, dr. J. lipas, gyd. J. Kairiktis ir kt.

15

gamtos mechanizm tikslingumas; nenutrkstam Darvino evoliucionizm pastovs amini tipai. Ivyta i dvasini reikini pasaulio siela vl grinta. Medicina vis daugiau ir daugiau reikms pripasta dvasiai gydyme. Gamta apdovanojama entelechijomis (dvasiniais pradais)" Bet dabar gali kilti klausimas, kodl gi ms laisvamanyb umerk akis prie i dien mokslo paang ir dar vis nenori isiadti to, kas jau yra atgyven? ia tat ir gldi paios laisvamanybs paslaptis. Pasirodo, kad mokslo srityje ji renkasi ne tai, kas iuo momentu mokslo laikoma tikra, bet tai, kas jai naudinga, nors ir su i dien mokslo paanga nebesiderint. Teisingai pastebi dr. H. Eibl, kad 19-to imtmeio materializm teoretikai galima laikyti nugaltu, taiau populiarioji laisvamanyb vis dar negali nuo jo atsisakyti, nes jis sudaro jos turin ir argument arsenal, o iuo tarpu, bolevizmo dka, jis yra pasieks nepaprastos galybs. Turs dar praeiti kiek laiko, kol jis bus istumtas i masi smons 2 . Jau i to, kas ia pasakyta matyti, kad laisvamanybs esm yra ne kas kita, kaip ateizmas bedievyb, pridengiama neva modernaus mokslo skraiste, bet faktinai besilaikanti prajusio imtmeio filosofini srovi, kurios iandien laikomos jau atgyventomis.

16

2. Laisvamanybs tikslai ir udaviniai


Kad ms laisvamanybei rpi ne mokslas, kultra ir ne moni dorov, bet ka kas kita, tai rodo ir tas faktas, jog ji bijo i dien mokslo viesos ir visai nesirpina, kaip toliau pamatysime, savo organizacijoms priklausani moni dorove. Ko tad ji siekia? Pirmutinis ir svarbiausias jos siekimas yra bet kokia kaina sugriauti krikionikosios dorovs ir religijos pagrindus. Kovoti su visomis dogmatini tikjim sustingusiomis ir atgyvenusiomis formomis, su tarptautiniu klerikalizmu, su visokio plauko ortodoksais davatkomis ir tariamai neklaidingais autoritetais" (Laisvamanis" 1933 m. 1 nr.). Ar gi laisvamanybe nieko daugiau ir nesiekia, kaip tiktai ito religijos griovimo? Ar gi ji nieko pozityvaus krikionikosios religijos ir dorovs viet nemano duoti? Taip. Laisvamaniai danai yra puolami", sako gyd. jonas Kairiktis-Karuis, kad jie griauna tikyb, o jos vieton nieko neduo da ir nekuria. Kyla klausimas, ar toks priekaitas yra teisingas? Ar reikalinga yra keisti t antireliginio veikimo krypt, kuria paprastai eina laisvamaniai ir j draugijos? (Ne)... Religija yr nereikalinga kuo kitu keisti. Paimsiu tai kok pavyzd

jei mes turtume apendicit (aklosios arnos udegim), mums padaryt operacij ir mes pasveiktumm, nejaugi mes nortumm t lig kuo kitu pakeisti. Religijos svok i tikrj galima suartinti su ligos svoka" (Laisvosios minties A B C, Kaunas 1934 m. 68 p.). Panaiai nors ne taip atvirai, atsako ir dr. J. lipas . m. Laisvosios Minties" 3 numery. Kaip kiti laisvamaniai, taip ir mes pranaaujame tikyb lugim ir mirt. Dl to ne vienas atkaklus tikybininkas klausia mus prisispyrs, k gi js laisvamaniai pastatysite tikyb vieton? Ar manote, kad liaudis gali likti be altori ir banyi? Juk religija stabdo mogaus aistras ir sulaiko j nuo blogybi". Kad nuraminus kunig draugus ir maldininkus", J. lipas duoda atsakym, nurodydamas materializmo ir monizmo idealus. Taiau, kaip inoma, materializmas ir monizmas religij ir dorov taip pat tik griauna, ir jos viet nieko neduoda. it vienpusik griovimo darb yra pastebj net patys J. lipo bendradarbiai. Ed. Levinskis, 1924 m. iauliuose padjs dr. J. lipui steigti Laisvamani Etin Kultros Draugij" ir per 10 met joje veiks, pagaliau sitikino, kad laisvamani veikla eina griaunamja kryptimi. Savo straipsnyje Ar pakanka tik griauti?* (Pasauliroje" 1934 m. 8 nr.) jis rao: Man svarbu ne tik griauti, bet ir statyti, o dr. J. lipui ir jo vienminiams tik griauti". Toliau jis
18

sako: Patyriau ir patiriu dar tai, kad Dr. Jonas lipas ir jo vienminiai, lygiai kaip ir bolevik bezbonikai, griauna ne vien... katalik ir kt. (religij), bet taip pat ir laisvj, t, kuri skelb Kristus, Tolstojus ir kiti pasaulio iminiai. Visus tokius iminius jie laiko nieko vietoje" (t. p.). I to, kas ia Ed. Levinskio pasakyta, gali kilti klausimas, ar nra perdjimo sakyti, kad ms laisvamani veikla yra bolevikikai bezbonikika? Sunku, rodos, tikti, kad laisvamanybs tikslai galt kada nors sutapti su bolevik bezbonik tikslais. Nordami it klausim nuoirdiai isiaikinti, pairkime, ko siekia laisvamanybe, griaudama religij, ir ko siekia komunizmas per bezbonik organizacij, taip pat kovodamas su religija. Kad kas netart ms vienpusikume, mes imkime visai nesuinteresuotus liudininkus. Tokiu liudininku ia galima pasikviesti kad ir buvus ymj austr socialdemokrat vad Otto Bauer, kuris savo veikallyje Socialdemokrate, Religion und Kirche" ( ms kalb jis taip pat yra iverstas A. virono, Kaunas 1931 m.) tai k sako: iandien kai kurie laisvamaniai tebegyvena senomis liberal iliuzijomis. Jie mato: plaiosios liaudies mass per savo religingum yra buruazini klerikal partij takoj. Todl jie samprotauja: religingas mases turim ilaisvinti i religini pair, kad tuo bdu ipltumm jas i klerikalini partij, buruazijos viepatavim palaikani, kad patrauktumm
19

savo pus ir panaudotumm jas kovai su buruazija. Tai yra senas tik naujus rbus vilktas liberalizmo tikjimas: es, religinis isilaisvinimas yra politiko bei kiko isilaisvinimo laidas!" (73 p.). Toliau tas pats Otto Bauer pabria, kad it iliuzij isklaidymas laisvamanybje, es, labai sunkiai duodasi: Dar ir todl sunkiau veikti laisvamanybs pripastamos senos liberal iliuzijos, kad tos senos iliuzijos surado sau nauj sjunginink. Tie nauji sjungininkai tai bolevikai. Juk komunistai moko, kad religija nra privatikas kiekvieno reikalas, bet kad partija turi su ja kovoti" (t. p. 75 p.). Klausimas, kodl komunist partija yra suinteresuota kovoti su religija? Berods visiems yra gerai inoma komunizmo tez, kad religija svarbu irauti i masi smons dl to, kad kitaip pats komunizmas negalt prigyti. Vadinas, kova su religija yra reikalinga, kaip paruoiamoji faz komunizmui sigalti. ito principo vedamas, kominternas yra suorganizavs ir Proletarikosios Laisvamanybs Internacional" (Internationale des Libres Penseurs Proletariens Communiste) su centru Maskvoje. ito Internacionalo tikslas yra paruoti keli Komunist Internacionalo realizavimui. Nepaslaptis, kad itam Maskvos inspiruojamam ir vadovaujamam Laisvamanybs Internacionalui priklauso jau daugelio krat (Vokietijos, Belgijos, Anglijos, Austrijos, Bulgarijos, Lenkijos, veicarijos, Ispanijos, Suvienyt Amerikos Vals-

20

tybi, Japonijos, Pranczijos, Graikijos, Olandijos, ekoslovakijos) laisvamani organizacijos. Vienur jos atvirai vadinasi revoliucini laisvamani (pav., Pranczijoj Union Federale des Libres Penseurs Revoliutionaires de France"), kitur dar dangstosi nekaltesniais, kaip proletarikj laisvamani", vardais. Dl savo glaudi ryi su komunistais, tokios laisvamani draugijos pastaruoju laiku kai kur (Vokietijoj, ekoslovakijoj, Lenkijoj ir kitur) buvo udarytos. Neirint to, komunist inspiruojamos Proletarikos Laisvamanybs atstovai puikiai pritelpa prie tradicini buruazini laisvamani draugij. Kad tarp vien ir antrj tiksl yra tam tikras bendrumas, mums ikalbingai patvirtina pastarasis tarptautinis buruazini laisvamani kongresas Prahoje, vyks . m. balandio mn. 11-14 dienomis. Kaip pranea spauda, kongreso metu laisvamanius kartai sveikino komunist atstovai. Be kit kongreso darb pravestas nutarimas s u s i j u n g t i su bolevik bedievi (bezbonik) s j u n g a . Savo kalboj kongreso pirmininkas Terwagne paymjo, kad laisvamaniai dabar daugiausia vili deda Soviet Rusij ir bolevik rankas pakliuvusi Ispanij. Grtant dabar prie ms laisvamanybs, tenka klausti, ar gi ir ji yra komunist proletarikojo Laisvamanybs Internacionalo inspiruojama ir slaptai vadovaujama? Kol kas to mes dar neteigiame. Taiau faktas, kad Lietuvos Komu21

nist Partija jau nuo seniau deda visas pastangas (plg. j Balso" 1929 m. 1 nr.) vieai, o jei kur negalima vieai, tai... pusiau vieai arba net slaptai" steigti darbinink laisvamani ratelius" 1 . Suprantama, tokie darbinink laisvamani rateliai turjo bt inspiruojami ir vadovaujami iimtinai paios Kompartijos vadovybs. Iki 1 9 3 5 m . Kultros" brelius ir L. Etin Kultros Draugij" buvo irima kaip buruazins laisvamanybs vienetus ir dl to j veikla Lietuvos komunistams atrod esanti nepakankama. Taiau 1935 metais, btent po 7-ojo Kominterno kongreso, kada liko pakeista Lietuvos komunist kryptis, Lietuvos komunist nusistatyta sudaryti bendr front", liaudies front" su jiems artimomis organizacijomis, eiti jas ir net savo iniciatyva organizuoti j skyrius 2 Dl to nenuostabu, kad pasganas Balsas" 1 9 2 9 m . 1 nr. 1 9 2 0 p.: Laikas pradt

kurt vairiuose L i e t u v o s k a m p u o s e darbinink ir valstiei bedievi rateliai. T i e rateliai gali bt kuriami vairiais vardais, kaip a n a bedievi rateliai", darbinink laisvamani rateliai", valstiei valstiei bt laisvamani rateliai" rateliai" ir pan. skleidimas tikrai darbinink ir laisvamani J vis vyriausias pair

udavinys turi

mokslik

tikyb, skiepijimas istoriniai materialistins p a s a u l i r o s tikyb, kova su tikybiniais prietarais..., platinimas bedievikos literatros ir t. t... Reikia rpintis, kad darbinink ir valstiei bedievi ir l a i s v a m a n i arba net slaptai. Slapti rateliai kurtsi vieai, o turi statyti Aut.). sau

jei kur n e g a l i m a vieai, tai reikia organizuoti pusiau vieai rateliai udavin ieit vieumon" (m. pbr.

22

taruoju laiku kai kurie ir Laisvamani Etins Kultros Draugijos" skyriai (Kybart, Upali ir kt.) ir Kultros" breliai (Teli ir kt.) yra aikiai patek komunist takon. Komunistai tai daro tikslu paimti laisvamani skyri vadovybes savo rankas ir, galimas daiktas, vis Lietuvos laisvamanybs judjim inkorporuoti Maskvos Proletarikosios Laisvamanybs Internacional. Neirint i i komunizmo puss pastang, vis dlto ms Laisvamani Et. K. Draugija", atrodo, kol kas oficialiai dar nra susiriusi su Maskva. Taiau tai anaiptol nekliudo ms laisvamanybei siekti t pai tiksl, koki kad siekia komunist Laisvamanybs Internacionalas. Bt naivu manyti, kad ms laisvamanybe siekia tik grynai religijos igriovimo, atsisakydama nuo to, kas po to turi sekti, btent, nuo ekonomikos ir politikos tvarkos pakeitimo. Mes netikime, jog ms laisvamanybe, kad ir nebdama kol kas tiesioginje Kominterno inioje, negyvent tomis sugestijomis i jo puss, o ma maiausia, kad nebt pasidavusi bent liberalizmo iliuzij (kurios, ties sakant, yra visai panaios komunizmo iliuzijoms) takon. Taip manyti,
rt vairi Galime vairiausias mgint pagalbines kurt legales ir pusiau legales organizacijas: kultros, laisvamani ganizacijas"... tis, skyrius sporto, moter kultros" arba ir panaias. brelius, orAngarieKongreso

laisvamani

(m. pbr. Aut.) (. Z . Partijos Darbas VII

Lietuvos Komunist

T a r i m viesoje. Kodl liko pakeista Kominterno taktika? Riga. 6. IX. 1935 m. 15 p ).

23

rodos, mes turime pakankam pagrind. Antai, jau 1893 m. J. lipas savo atsiszaukime dievoczius ir betikius", pavadintame Dievas, Dangus ir Pragaras" yra pranaavs, kad laisvamanybs pagalba bus vykdyta tai, kas iandien vyksta bolevik Rusijoj, btent, kad vien grai dien mons sukisz kryius ir szventuosius peczi, pavers, monstrancijas ir taures (kielikus) naudingus sudynus, panaudos banyias dl koncert, teatr ar susirinkim, arba jei jos dl to netikt, pavers jas kltis ir arklides, pakorins kunigus ir zokoninkes varpinyczioje ir negals tiktai vieno daikto suprasti: kaip tai parjo, kad nepadar tai seniau jau. Szitas trumpas, greitas i r v i e n i n t e l i a i g a l i m a s p r o c e s a s (m. pbr. Aut), inoma, vyks tiktai audroje ateinanios draugijiszkos revoliucijos, beje valandoje, kur kaip-gi sbrus kuningijos kuningaikius, ponus, urdninkus ir kapitalistus iszravs kaip piktoles, o v a l s t i j ir draugij, lyginai kaip kad banyczi, nuodugniai iszmsz su geleine

s z l u o t a " (m. pbr. Aut.).


lipas, bdamas rusikojo socializmo ir anarchizmo mokinys, be abejo, pranaikai atspjo tai, kas vyks Rusijoj, kur laisvamanikj idj takoje buvo varoma kova prie dorov, religij ir valstyb. Neabejotinai jis man, kad ir Lietuva bus paliesta tos draugijiszkos revoliucijos" su visomis jos pasekmmis. Taiau
24

Dievas lm kitaip. Vis dl to itas pranaautasis likimas kart pas mus nevyks, neabejotinai yra dar ruoiamas dabartini laisvamani. Tiesa, ms laisvamani patriarchas dabar nebepasisako prie valstij ir draugij" taip, kaip anais laikais. Taiau jau tai, k jis iandien drsiai pabria yra kad ir netiesiogiai nukreipta ir prie valstyb. Draugijiszka revoliucija", kuri iandien ruoia ir pas mus komunistai ir socijalistai ir kuri turi ateiti ir nuluoti dabartin gyvenimo tvark, inoma, greiiausia vyks tuomet, kai i ms liaudies smons bus irauti religijos daigai. Dl to laisvamanybe gali vieai ir nepasisakyti u revoliucij ir komunizm: ji, jau griaudama krikionikj dorov ir religij, tuo paiu ruoia keli komunist draugijiszkai revoliucijai". Nenuostabu, kad kartais komunizmo garbei laisvamani vadai nesigaili toki epitet, kaip pavyzdiui: i dien idealas yra komunizmas ir kooperacija (J. lipas savo kalboj . m. laisvamani suvaiavime iauliuose). Taigi, kad ir kain kaip nortum ms laisvamanybs netarti biiulystje su komunizmu, vis dl to taip vien, taip ir antrj tiksl, o i dalies ir priemoni panaumas veria mus su baime irti tai, kas ms laisvamanybs yra daroma. Taip manydami, mes anaiptol nenorime apie ms laisvamanyb manyti blogiau, kaip ir apskritai apie laisvamanyb. Mat, kiekviena laisvamanybe, kur ir kada ji bebt, veda ir turi
25

vesti anarchij ir revoliucij. Labai teisingai ymus prancz istorikas Augustas Cochin savo veikale La Rvolution et la Libre-pense" (Paris 1929) teigia, kad ir prancz revoliucijos paruoimo pirmj etap taip pat atliko laisvamanyb. Kad laisvamanybei nra svetimi draugijiszkos revoliucijos" siekiai, rodo ir jos glauds ryiai su socializmu, taip pat neatsisakaniu nuo revoliucijos. Jau minto austr socialdemokrat vado Otto Bauer knygelj Socialdemokratija, Religija ir Banyia", kuri ms socialdemokratai yra isivert, yra itaip nustatomi partijos santykiai su ms eilse pasireikiania proletarine laisvamanybe" (67 p.): Laisvamanybe yra daugiau prasilavinusi, toliau paengusi proletariato sluoksni pasaulira" (71 p.). Socialdemokratijos gelmse iaugusi laisvamani organizacija turi atlikti svarbias funkcijas...: jau iandien paangiuose proletar sluoksniuose turi iugdyti branduolius, i kuri ryt dien isiskleis socialistins kultros diegai" (7071 p.). Socialdemokratikas laisvamanis, revoliucijonierikai siekdamas ikovoti proletariatui gali, turi suprasti, kad tai galima pasiekti tik vis proletariat subrus tai kovai. Savaime suprantama, kad niekuomet negalima atsisakyti nuo savo laisvamanybs; bet laisvamanis socialdemokratas stengsis atkovoti savo klass organizacijoms, visai klasi kovos gerovei ir tuos proletar sluoksnius, kurie tvirtai laikosi religini pair. Ver26

buodamas partijai narius, jis masms sakys: A esu laisvamanis; bet ir tie, kurie tiki dangaus viepaius, mums, socialdemokratams yra pageidautini draugai kovoje su ems viepaiais".. (Paskui) jis taip kalbs: Tu pasidarei socialdemokratu, kad kartu su mumis kovotum su ios ems viepaiais. A noriu, kad dabar, jau socialdemokratu bdamas, taip pat ir laisvamaniu taptum..." (8081 p.). Per laisvamani pasauliros draugijas iugdyti grynai socialdemokratiko laisvamanio tip tai yra udavinys, kur atlikti Linzo (austr socialdemokratAut.) programa pareigoja tuos draugus, kurie, bdami socialdemokratais, yra dar ir laisvamaniai" (81 p.). Turint visa tai galvoje, darosi pilnai suprantama, kodl 1931 m. spali mnes vykusiame Berlyne tarptautiniame laisvamani kongrese buvo deklaruota, kaip pastebjo ir ms Vaga" (1931 m. 10 nr. 669 p.), tarptautin laisvamani unija i dviej laisvamanik organizacij mason, su centru Briusely, ir socialist, su centru Vienoj. itame paiame kongrese buvo priimta tokia rezoliucija: Laisvamani sjdis nra susijs su bet kuria politine partija ir negali sutilpti nei vienoj partijoj; jo (to sjdio) vadovaujanti mintis yra socializmas; jo tikslas visuomens santvarka, paremta ekonominiu, politiniu ir dvasiniu isilaisvinimu, nes tik socialistin tvarka, gal mums utikrinti neaprt laisvos minties g. Dl ito laisvamani sjdis
27

laiko savo udaviniu: remti socialistines partijas j kovoje su faizmu" 1 . Po to, kas ia pasakyta apie bendruosius laisvamanybs tikslus ir udavinius ir j artimum su kit srovi tikslais ir udaviniais, mums beveik ir nebetekt kalbti apie specialiuosius ir artimuosius laisvamanybs tikslus ir udavinius. Visa tai savaime iplaukia i bendrj tiksl. Taiau dl viso ko mes galime juos bent paminti. Dr. J. liupas 1931 m. Vagoje" (8 nr.) tilpusiame savo straipsnyje Banyios reikm Lietuvoje kitados ir dabar" taip formuluoja specialiuosius Lietuvos laisvamanybs tikslus ir udavinius: panaikinti tautai alingasis" konkordatas, atskirti banyi nuo valstybs, steigti tautin banyi, dabartin religij pakeisti monikumo, labdaringumo, dorovs ir artimo meils religija" toki monikumo religij" su kiu: gerbkime kas grau, dora ir sveika, Lietuvoje platina Laisvamani Etin Kultros Draugija mokykloje vietoj tikybos dstymo vesti: 1) palyginamosios religij istorijos (inoma, evoliu1

I Berlyne vykusio

tarptautinio laisvamani turi

kon-

greso

matyti, kad laisvamanybe

glaudi ryi ir su Reikia pasaprancPa-

m a s o n a i s ir net yra masonai skelb z ir kit su uolumu

sudariusi su jais unij.

kyti, kad tai nra jokia naujiena: jau 18 . pradioj angl laisvamanikj deizm, o toliau romanikj ir germanikj taut masonai vilaisvamanyb yra skleid savo tautose.

prastai sakoma, kad masonai yra laisvamanybs smegenys. M a s o n loos yra vykdomieji laisvamanybs organai.

28

cionistins, kuri griaut tradicin religij Aut.), 2) etikos (laicistins Aut) ir 3) evoliucijos (darvinistins Aut) dstym, moterysts srityje vesti civilin metrikacij ir, kaip paskutiniame iauliuose vykusiame laisvamani suvaiavime (. m. kovo 8 d.) buvo pareikta, vesti sterilizacij, krematizacij (lavon deginim) ir steigti laisvamanikas kapines.

29

3. Laisvamanybs veiklos pobdis ir plotas


Tikslai paprastai charakterizuoja pobd. ir veiklos

Svarbiausias dalykas laisvamanybs veikloje yra propaganda. Laisvamanis, kur jis bebt ar dirbtuvj, ar bire, ar universiteto katedroj, ar kariuomenj visur turi varyti propagand. Be propagandos negali bti praleidiama n viena proga. Nesvarbu, kas t prog sudaro prielanki ar neprielanki tau visuomen, asmuo, mokslo ar valstybs staiga: jei tik ji tau leido kalbti ar rayti, tai ir naudokis. Nepraeik pro al, nepaliets to, kas tau nepatinka religijos, konfesijos, jos atstov. Tegu i to kai kas pasijuoks nesvarbu: tu bsi savo padars vis gal atsiras vienas kitas, kuris patiks tavo nuoirdumu ir gal bt pasakys, kad tu ties kalbjai. (Prisimintinas Dr. J. lipo minjimas . m. kovo 4 d. V. Teatre ir kitos vieos ir maiau vieos ikilms, kur laisvamaniams tenka dalyvauti). Savo propagandoje laisvamanybe beveik niekad nevartoja rodinjim, ji tik teigia. Masms paprastai to ir tereikia. Juo maiau rodinjim ir juo daugiau sugestyvaus teigimo juo ma30

sms bna geriau. Gali teigti didiausi nesmon, nonsens, taiau tai vadink mokslo vardu, apgaubk tiesos skraiste, prisidenk susirpinimu moni gerove ir bus tau garantuotas pasisekimas. Nesvarbu, kad tai aiki netiesa ir kad u tai gali tekti net prie teism atsakyti, gana, kad tuo sudominai smalsisias mases ir sudarei sau prielank efekt. (Prisimintina, kad ir Lietuvos ini" drsieji parodymai" apie vaiko roaniumi pasmaugim Dzkijoj ir apie vykius Paaislio vienuolyne, kuriuos teismas konstatavo, kaip aik mel). Teigk, teigk vis k nors tiks tai metodas, kur ms laisvamaniai yra puikiai suprat, geriau sakant, pasisavin i prancz ir kit krat laisvamani. Dar viena bdinga laisvamanybei ypatyb yra nesiskaitymas su odiais, atviriau tariant, cinizmas. Niekur tur bt nerasi tokio negarbing odi leksikono, kaip propagandinje laisvamani veikloje. Utenka paskaityti J. lipo veikallius, pasklaidyti Amerikos lietuvi ir ms laisvamani laikraius ir broiras, pasiklausyti j vie kalb, kad sitikintum, j o g ne altas ir rimtas tonas, bet pagiea, neapykanta, cinizmas, necenzriki odiai yra beveik nepakeiiama priemon j kovoje su religija. Ir prisimeni tada didj laisvamanybs patriarch cinik Voltaire, kuris degdamas neapykanta Banyiai yra pasaks E cr a s e z l ' i n f a m e ! sutriukinti niek. Nenuostabu, kad inomas prancz publicistas Louis
31

Veuillot savo veikale Les Libres Penseurs", raytame didiausio laisvamanybs triumfo Pranczijoj laikais ir susilaukusiame net keliolikos leidim, galjo apie laisvamanius taip pasakyti: Nuo to laiko, kai a pradjau juos studijuoti, a negaliu j judjimo vadinti garbingu. A juos visada pastu, kaip smurtininkus, (violents) emus (bas) ir pilnus apgauls (pleins de fourbe). J darbo negaliu kitaip traktuoti, kaip tarnavim Molochui, vainikuotam trigubu vainiku, vadinamu: libert, galit, fraternit (laisv, lygyb, brolyb)". Toliau jis sako, kad net vien savo straipsni apie laisvamanius pavadins Cinikai" ir tai padaryti turjs pagrind, nes tiek Voltaire, tiek ir kiti laisvamaniai yra buv toki. Pagaliau bene paskutin reikmingiausia laisvamanybs ym yra revoliucingumas. odis kova" yra negailestingai visur linksniuojamas. Kalb, straipsni tonas daniausiai bna kurstantis. tai pora bdingesni pavyzdi: Imkims u ginklo kol laikas yra! Kapokime an hydr, kuri da geriausi ms tautos dal bedniokus ir inteligentij; ardykime anuos vortinklius, supintus aplink ms ubagus dvasje" per iblykusius Romos inkvizitorius... Kaskime urvus, kaip kurmiai, apaioje tiron dvasik ir svietik, idant pagaliau pult prapuolens duob visi tie, kurie siurbia, lyg dls gyvastines sultis moni darbo, paskendusi neinn ir bdon" (J. lipas, Pro domo suo, Apszvieta 1893 m. 1 4 1 5 nr. 839 p.). Arba vl:
32

Kova, kova ne vienu, dviem, bet visais keturiais frontais, kova su tomis (i religijos puss Aut) pastangomis yra btina, nepaisant, kas tj pastang bt kaltininkas: mogus, banyia ar politin organizacija... Akis u ak, dantis u dant, kaip Senasis Testamentas sako, be jokio kompromiso, dvejojimo ir delsimo reikia pilnu naujojo gyvenimo tempu varyti paskutin monijos protinimo ir ilaisvinimo vag. Visomis priemonmis reikia valyti moni dvasi nuo misticizmo, neoscholastikos, metafizini ir panai jiems rk, mokslikai (sic! Aut), rimtai, bet prieinamai paaikinant pagrindinius gyvenimo klausimus, kuriais rmsi, remiasi ir, be abejo, dar remsis visokio plauko senj tradicij ir pasaulir gynjai" (Dr. Zak. Krujaulis, Dievai ir moterys Vaga" 1931 m, 9 nr. 582 p.). Laisvamanybs veiklos apimtis yra, palyginti, nemenka. Ji apima vairias sritis ir vairius darbo postus. Be tiesiogini savo veikimui pasireikimo viet, ji turi dar eil pagelbini; be asmen, kurie bdami vairiose daugiau ar maiau atsakingose vietose ir kurie drsta bti atvirais laisvamanik draugij nariais, dar yra nemaa vairaus rango moni elpj, rmj, tyli propagandist. Tebna mums leista ituos apibendrintus pareikimus aikiau precizuoti ir detalizuoti. Imkime tiesiogin atvirj laisvamanybs veikl. Kur ir kaip plaiai ji pas mus reikiasi? Tiesa, Laisvamani Etin Kultros Draugija",

kaip vieninti atvira ir viea laisvamani organizacija, dabar yra daugiau apsirubeiavusi populiaresne publika. Vis dlto ir ia dalyvauja ne vienas ms universiteto profesori (V. epinskis, Purnas, J. Bagdonas, T. ulcas, Gudaviius, Dubas, Vabalas - Gudaitis, Augustaitis ir kiti) ms valstybs tarnautoj (pav. J. Ilgnas, Gedvil Teliai, agr. ukauskas Jonikis ir kt.), j tarpe net mokytojai (Ad. Rondomanskis, Ruzgas ir kt.), valstybs pensininkai (Ig. Protas ir kt.). L. E. Kultros Dr-jos skyriuose, kuri dabar yra apie 50, dalyvauja ne tik eiliniai darbininkai, miesionys, kininkai, bet ir savivaldybi tarnautojai, kai kuri organizacij, kaip auli ir net jaunalietuvi organizacij nariai. Tiesa, laisvamanybe savo viea veikla dar neapima visos Lietuvos. Daugiau ji reikiasi iaurs Lietuvoj (emaitijoj ir iauli apskrity). J o s skyriai daugiausia neskaitlingi, nari moralinis lygis nepasiymi, apskritai imant, savo auktumu 1 . Vis dlto, skyriai naudojasi stipria finansine parama i Amerikos lietuvi laisvamani (kai kuriems skyriams amerikieiai yra reng laisvsias kapines, knygynlius ir net patalpas susirinkimams) ir prijauiani vietos inteligent ar sulaisvamanjusi amerikon. Patys nariai daniausiai bna ms aukiau aprayto pobdio mons, vadinas, propagandistai, mok, nieko nepaisydami, nesiskaitydami nei
1

Apie tai plaiau iur. kiek emiau.

34

su tiesa, nei su garbingumu, veikti vietos moni tarpe. Kur j odis nepasiekia, ten jie siunia spaud Laisvj Mint" ir jos leidiamas, daugiausia Jono Kairikio Karuio paraytas broirles. Savo spaudos platinime jie danai parodo net pasimokytino pasiventimo. Pavyzdiui, u savo pinigus neiniom jie irao mintj Laisvj Mint", Kultr" ar kit pana laikrat savo kaimynui ar vietoj veikianiai (auli ar kieno kito) skaityklai. Nors oficialusis L. E. K. Dr-jos organas savo tirau nra didelis (c. 1000 egz.), vis dlto, kas pasta jo turin ir ton, ir ino, kaip ypa nekritikas jaunimas tokius dalykus gaudyte gaudo ir dar nevienam duoda pasiskaityti, nepasakys, kad ir toks tiraas nra nepavojingas. Be itos vieosios ir sistemingos veiklos, kuri varo Laisvamani E. K. Dr-ja" ir jos spauda, yra dar kitos instancijos, kurios taip pat vieai, nors ir pripuolamai dirba t pat darb. ia galima paminti, kad ir toki spaud, kaip Liet. inios", Liet. kininkas", Jaunimas", Moksleivis", Kultra", Mokykla ir Gyvenimas" (valstiei liaudinink), Darbo Visuomen" ir Visuomen ir Mokykla" (socialist), Partijos Darbas", Revoliucinis darbininkas", Tiesa", Darbinink ir Valstiei Jaunimas" ir kt. 1 (komunist). Be to, laisvamanikj idj propaganda (ypa kas
1

Ypatingai tuo

atvilgiu reikmingi, B a l s a s " , Ko-

munistas", kurie

pastaruoju laiku nebeleidiami.

35

lieia laisvj meil, civil. metrikacij) usiima ir tokie geltonieji laikraiai kaip Sekmadienis", ventadienis", Diena", Laiko odis". ita spauda (ypa valstiei liaudinink ir geltonoji), kaip inoma, gana plaiai vairaus rango ir isilavinimo moni skaitoma. Kai kurie i ms raytoj beletrist ir poet taip pat daugiau ar maiau yra pasidav laisvamanikj idj takai. Savo kryboje jie randa galima tyiotis i Dievo, dainuoti apie laisvj meil, moters kno kult ir p. 1 Vieai, nors taip pat daugiau ar maiau pripuolamai, laisvamanybe yra propaguojama ir ms universitete. Ypatingai tuo yra pasiymj kai kurie Humanitarinio, Teisi ir Medicinos fakulteto dstytojai. Su volteriku tonu jie kartais atakuoja savo jaun klausytoj pasaulirinius sitikinimus. Pusiau slaptai yra neama laisvamanybe ir kariuomen. Neseniai tarnavs kariuomenj vienas inomo laisvamani laikratlio redaktorius,
1

Plg. J u o z o

K r alik au s k o

str-n

Vedamo-

sios idjos luomini santyki novelje" (Lietuvos Mokykla 1936 m. 3 nr. 2 1 3 2 2 7 p.) ir B. S k l . str-nj Iniekintos ia pat Cvirir Sakalo" Petro vliavos ar Biblija" (Rytas 1936 m. 67 nr. 6 p.). reikia pastebti, kad pastaruoju laiku ileistas premijuotas kos r o m a n a s skaityk (sic!) buvusio treiafrontininko tendencija.

e m Maitintoja" taip pat pasiymi stipria Plaiau apie tai U k premijuojami toki veikalai?"

komunistikai laisvamanika A l f . str-n (Rytas 1936. V. 2. 100 nr.).

36

pundais yra gabens savo literatr ir j dalins savo draugams. Tai darydavo net ir po to, kai i tarnybos buvo pasitrauks. ia nekalbama apie propagand odiu, kuri ne tik to vieno redaktoriaus, bet ir kit laisvamani buvo ir yra varoma draug kari tarpe. Gaila, kad tie, nuo kuri priklauso itoki dalyk sulaikymas, danai tokiems propagandistams duoda vali. Ypatingai susirpinimo vertas yra laisvamani propagandos darbas ms mokykloje. Nuo itos propagandos nra laisva ne tik gimnazija, bet net pradios mokykla. Yra davini, kad kai kuriose mokyklose mokytojai veda formal religijos griovimo darb. Teisingai galjo J. lipas . m. L. M." (3 nr.) pasakyti: Mokytoj, laisvos minties moni, atsiras toki, kurie pasivent jaunimo aukljimui, ir kuriems lietuvyb rymo prie irdies, o laisvoji mintis pasauliros idealas. Toki a pats pastu gana daug, kaip vyr, taip ir moter, prityrusi mokyklos darbe". Tokie tatai mokytojai, kaip yra ini, slapta vaikus taip paveikia, kad jie, vos spj baigti mokykl, jau oficialiai pereina pas laisvamanikai nusiteikusius jaunimieius (kur j yra)1 . Kitur dka slaptos laisvamani mokytoj takos IV-jo skyriaus arba jau ir baig mokykl vaikai ima visai nusigrti nuo religijos. Koks rizikingas dalykas palikti brendimo amiuje jaunuol
1

Taip yra buv su Klausui k. (Bir v.) mokyklos

vaikais (plg. Jubiliejinis J a u n i m a s " , 1934 m. 120121 p.).

37

be religini pagrind, berods kiekvienas puikiai supras. Taip pat yra davini, kad tokie mokytojai, formaliai priklausydami tautininkikosioms ar neutraliosioms (kaip auli, Vilniui Vaduoti ir kt.) organizacijoms, t organizacij susirinkimus taip pat panaudoja (inoma, atsargiai) savo idj propagavimui. Laisvamanikj idj propagavimas varomas net per mokyklai skirtus vadovlius. Prie kiek laiko ms spaudoje buvo ireiktas pasipiktinimas dl J. Murkos Vaik Darbymeio" IV knyg., Esmaiio Sakallio" IV skyriui (1928 m.) ir J. Norkaus Visuotins Istorijos Vidurinei Mokyklai" (Kaunas 1927 m., Sp. Fond.) ir kt. vadovli laisvamanik tendencij 1 . itomis paiomis tendencijomis pasiymi ir Untulio, Viperio istorijos vadovliai, kurie vis dar kai kur ir kai kieno tebevartojami ms gimnazijose.
1

Plg.

K.

B a j e r i u s,

Antireligiki 1930. XI.

ygdarbiai" 24, 6 8 0 p.;

per mokykl

vadovlius,

Rytas"

K. B e r u l i s. Susirpinkime mokykl vadovliais, T i e s o s Kelias" 1932 m . s m. 10 nr. 1 0 nr. 6 7 4 6 8 0 ; A . J a k t a s , K a s mLiet. Mokykla" 1924 vaikams mokyklose d s t o m a ,

38

4. Ms nusistatymas laisvamanybs atvilgiu


Tai, kas mums praktikai ypatingai turt rpti, tai deramas nusistatymas laisvamanybs atvilgiu. Kai kas, ypa i kultrins autonomijos alinink, mano, kad laisvamanybe yra normalus ms gyvenimo reikinys. Kiti j laiko, kaip m a l u m n e c e s s a r i u m neivengiam blogyb. Praktiko nusistatymo laisvamanybs atvilgiu klausime, pirmieji laikosi principo l a i s s e z f a i r e , l a i s s e z p a s s e r , vadinas, tegul ji daro, k nori, tai jos reikalas. O antrieji, pripaindami tolerancijos reikal atskir asmen laisvamani atvilgiu, vis dl to paios srovs negali laikyti normaliu gyvenimo reikiniu. Ms manymu, i antroji paira yra teisingesn. iaip ar taip laisvamanybe yra blogyb. Tiesa, ji nra nauja, nes, kaip pastebi ms jau mintas prancz publicistas Louis Veuillot, jokia blogyb pasaulyje nra nauja. Bet nauja ir pasibaistina yra tai, kad ta blogyb (laisvamanybe) patinka publikai, teikia jai pasismaginim". Louis Veuillot savo veikale Les Libres Penseurs" ikelia pasibaistinas morals be Dievo, kuri skelbia laisvamanybe, paskas. Kad itos paskos
39

paaikja ne taip greit, tai savaime aiku. Net ir nutraukus ryius su Dievu, habitualiai dar vis j laikomasi. Taiau kas vyksta tada, kai vaikai yra aukljami i maens be Dievo? Tai mums pakankamai gerai rodo prancz betikybins mokyklos mokini nusikaltli statistikos. Ir tai pas mus laisvamanybe jau ruoiasi steigti betikybines mokyklas (plg. Laisv. Mint" . m. 3 nr.) ir tuo reikalu yra nutarusi steigti special fond (plg. idin" . m. 3 nr. 337 p.). Laisvamanybe, pataikaudama emiesiems mogaus linkimams, visuomet turs pasisekimo. Kaip teisingai pastebi vienoje savo knygelje dr. J. Liasauskas, visada yra dorovje palijusi moni, kurie laukia, kad kas jiems pasakyt, nes Dievo, nei mirtingos sielos, o taip pat nei aminos bausms, nes jiems rodosi, jog gana pasakyti nra ir nebebus to, kas yra. Tokie mons greiiau sutiks bti bedions ainiai, negu atsakomingi mons". Atrodo, kad laisvamanybe i tikro tik tokiais monmis ir tenori remtis, nes, kaip rodo faktai, ji savo nari tarpe smoningai toleruoja nedorovingum. Kaip liudija pats buvs laisvamani veikjas ir artimas dr. J. lipo bendradarbis mokyt. Ed. Levinskas: laisvamani beveik pro pirtus irima dorov. Jj tarpe yra girtuokli, dvasios paliegli, o tuo tarpu jie yra priimami ne tik eiliniais L. Etins Kultros Draugijos" nariais, bet dar irenkami provincijos skyri pirmininkais" (Pasaulira"
40

1934 m. 8 nr.). Kad laisvamani dorovinis lygis nra auktas ir kad to lygio paklimu j vadai nesisieloja, parodo ir is idinio" bendradarbio pastebjimas: Kaip materialistin pasaulira realizuojama konkreiame laisvamani gyvenime, vaizdiai parod L. E. K. D-jos skyri atstov praneimai. Pasirodo, kad laisvamaniai savo tarpe toleruoja konkubinatus, savo mirusi artimj laidojim sodybose, dareliuose ir net tvartuose (Kupikis), vaik nekriktijim, j atiminjim i religijos pamok mokyklose ir t. t. Nenuostabu, kad kai kurie i t pai laisvamani (pav. mok. Ed. Levinskas), sitikin, k veda praktikame gyvenime laisvamanyb, pasistengia nutraukti su ja ryius. Susirpinimo savo nari moralinio lygio paklimu suvaiavime maa tebuvo matyti. Atrod, kad is klausimas laisvamanybs vadams maai terpi. Tiesa, savo kalb o j e apie etik ir gyvenim dr. J. lipas pabr nedaryk kitam to, kas tau nepatinka", taiau tai ir buvo beveik viskas, k jis pozityviai etikos reikalu yra pasaks. Taiau, ar itoks teigimas gali i viso turti kokios reikms, kai ia pat daroma kitam, sakysim, katalikams, tai, kas paiam neabejotinai nepatikt, pav., vadinami jie fanatikais, tamsuoliais ir pan." 1 Po to, kas ia pasakyta, gali bti aiku, kodl laisvamanyb ms masse ir jaunime darosi
1

ir. str.

Laisvamani suvaiavimas

iauliuose"

idinys" 1936 m. 3 nr. 337 p.

41

vis labiau ir labiau populiari. Ji patinka masms ir jaunimui dl to, kad ji ne tik neudeda jokios natos, jokio atsakomingumo, bet prieingai ji atpalaiduoja nuo visoki prievoli ir morals vart. Ar gi ms jaunai valstybei, susirpinusiai moraliniu atgimimu, gali bti kas pavojingesnio, kaip aidimas negalvojani masi ir trapaus jaunimo silpnybmis. Tai modaliniu atvilgiu. Kultriniu atvilgiu lasvamanyb taip pat mums neada nieko gera. Veltui auksime: reikia pasukti ms kultros laikrod 100 m. pirmyn! Laisvamanybe ne tik aukia, bet jau yra pasukusi 100 met atgal. Ji taip tvirtai sikibusi tebesilaiko darvinistinio evoliucionizmo, Bchnerio materializmo, Haeckelio monizmo ir Comte pozityvizmo, t prajusio imtmeio mokslo srovi, kad gali Europos kultros laikrodis suktis, kaip nori ji nepajuds i vietos. Taigi laisvamanyb reikia irti, kaip ms kultros stabd. Ji ne tik stabdo ms kultrin paang, bet dar organizuoja kadrus moni, kurie padt griauti tai, kas jau yra ms pozityvi kultros darbinink sukurta. Tuo atvilgiu laisvamanybe, neirint kad ji ir labai mgsta dangstytis kultros ir mokslo ydu, vis dlto yra alingas kultrai veiksnys. Socialinje srityje jos vaidmuo, nors ir netiesiogiai, bet taip pat yra neigiamas. Kaip jau anksiau buvo pastebta, ji turi daug ko bendra su socialdemokratija ir komunizmu, kaip j pa42

saulira ir kaip parengiamoji j idealams faz. Teisingai pastebi socialdemokratas E. Vandervelde savo veikale Socializmas ir Religija" (Boston, 1915), kad socializmo pasisekimas bsis tada, kai inyksianios, arba bent susilpnsianios religijos; dl to kova su religijomis esanti socializmui naudinga; taiau diplomatiniais sumetimais socialistams, es nepatartina atvirai dalyvauti laisvamanikojo veikimo srityje: tai tedaro atskiros grups, nepriklausomai nuo socialist veikianios ir religijos viet statanios moksl", nes mes galime apgalti religij tik statydami jos viet moksl" (22 p.). Berods nereikia rodinti, k ms tautai ir visuomenei lemia komunizmas ar socialdemokratija. Jei valstyb randa reikalo apsisaugoti komunizmo propagandist, ji turt neumirti to, kad laisvamani asmenyje ji turi pastarj pirmtaknus. Taigi iaip ar taip imsim, laisvamanybe ms tautai lemia tik bloga. it jos neam ms tautai al jau ne nuo iandien yra pastebj nuoirds ms tautos myltojai ir veikjai. Antai, dr. V. Pi e t a r i s savo atviroje grometoje p. Jon lip" (Apszvieta" 1893 m. 1415 nr. 8 2 7 8 4 0 p.) reikmingai spja ms aurinink, kad jis, skleisdamas ms tautoje bedievyb, daro jai didiausi al ir i viso kenkia jos tautiniams reikalams. Jis rao: Meskim dabar ak ant tavo darb ir ant tavo iekini... Ant tavo papario a matau tris pranczikus odius: f r a43

t e r n i t l i b e r t g a l i t s u visa j pasekme. Ant to gi yra paraytas da odis anglikas Forword!"... Dl pasiekimo it savo iekini tu ir kiti keli mons kaipo pirm rank paskyrte platinim socijalik (suprask: socialistik) idj ir bedievysts. Platinimas mint idj tarp moni yra tai ne platinimas j, bet darkymas svieto, ne nauda, tik didelis pavojus tautikas. Bet tiek to. Pairkime i kitos puss ant to darbo. Ms tauta yra labai dievuotika; platinant vidur jos bedievyst reikia ugauti jausmus beveik visos tautos, reikia susikauti su kunigija, kuri godoja ir kurios klauso visa ms tauta. Kokios gali bti pasekms tos kovos? Keli mons liks pasekjais, o visa tauta vedama kunigais, atsitrauks nuo toki moni ir toki darb, kurie suriti nors kiek su bedievyste. Tarpo bedievi lietuvi ir tarpo kit pakils smarkios neapykantos. Bedieviai, kaipo neskaitlingi ir kaipo ukrsti biauriausia liga liks istumti i tautos. I piktumo jiejie kryps vien al, o dievotiki kit, baidydamies ir vardo to, kur neioja bedievis lietuvys... Ms kampe tikjimo negali atskirti nuo lietuvysts ir v i c e v e r s a . . . Jeigu bt tavo idjos geros, tai vis tiek jos per ankstyvos apart vaid ir lugimo tautiko, nieko mums daugiau nedav ir nesilo ateityje" 1 .
1

Kad J. laiko

lipas ir kiti nepamanyt, aling ms tautai ms tik kad tauta dar jai

jog to,

Pietaris kad ji

bedievyb

dl

per ankstyva,

nepribrendusi, jis

44

it savo reikming spjim dr. V. Pietaris rado reikaling padaryti ne savo vardu, vadinas, ne asmenikai, kaip tai 1928 m. yra padars, pav., prof. V. ilkarskis taip pat atvirame laike dr. J. lipui, bet kaip snarys Lietuvos": ituom tikiu ipilds savo pareig, kaip snarys Lietuvos, o ar tu, brangus viengenti, naudosi i to ar ne, tai mane n priguli". Deja dr. V. Pietario balso J. lipas nepaklaus, lygiai kaip nepaklaus ir kito nuoirdaus lietuvio Auros" poeto ir knygneio S i l v. G i m a u s k o , kuris, gyvai susisielojs daroma tautai ala skleidiant joje valnamanyb", itaip ra Prieszauszryje" (Krakowo 1886 m.): Skelbti tokius mokslus, isz kuri iszeina, kad Dievo niasti, kad mogus vris, kad jisai duszies netur: ar gi tai nebus sugiedinimas ir subiaurinimas lietuviszko reikalo? Uuot szviesos neszti szalin tamsyb, uuot gidyklu padavinti serganiai ir vargintai Lietuvai nuodus, argi tai ne emybe ir duszudyste?! Argi tai ms guodotinoji lietuviszkoji intelligencija, szalies didi viltis, per Auszros prieast turt Kristaus tikybies, kaipo brangiausio turto, nustoti ir prati bedievystje? Jeigu Dievas bt priesz mus, tai kas gi su mumis? Taigi tik(Pietaris) pasisako dl bedievikoms idjoms jokios svarbos ne tik filozofikos listin buvim. puss". pasaulir, j o s ir i esms. nepriria", i kuri praktikos neigia Jis sakosi t o m s nepriskiria) bet ir i ir Dievo rodyti.

(suprask, pairos,

Dl to toliau jis ir kritikuoja materiadvasin prad

Dievo nebuvimo materializmas negals

45

kim, mylkim ir vilkimies Dievop. Mylkim draugi ir ms taut. Meil dl prigimtos tautos pats Dievas idejo moni szirdyn, o Jzus ant kryiaus paszvente j paskutinia savo iszkilminga ir graia malda. Mylkim ms taut ir darbaukim dl jos, nes toji tauta todl jau verta ms meils, jog isz giliausios senobies net iki sziai dienai yra tikra kentjas tarpu tautu. T i k t myldami drauge Diev ir taut bsim tikrais tevinainiais. Tikt tuokart ir D i e v a s m u m i s p a l a i m i n s , kai su Jome ir tarp savs busim vienybeje ir s a n d o r o e; bet pr i e sz i n ga i, k a r p r i e s z D i e v , t i k y b e p a k i e l u s , a i m a n a s , nel a i m e i r p r a g a i s z t u v e m u m i s ! " (m. pbr. Aut) (28 ir 29 p.). Dar neatjo laikas vertinti, kiek it dviej ms tautos vyr teigimai yra vyk ir vyksta ms tautoje. Taiau kiekvienas, kurs daugiau ar maiau pasta ms tautos gyvenimo raid nuo Auros" iki iol, gali drsiai pasirayti po tais reikmingais spjimo odiais. Buvusi iki iol vieninga ms tauta (bent tautikai nusiteikusi jos dalis), nuo to laiko, kai tik pradjo reiktis materialistins pasauliros daigai, m skaldytis, tarpusavyje kovoti. Kiek ms tautos sn dka pasaulirinio atitrkimo nuo visos tautos, atitrko visam laikui ir nuo tautik jos interes. Kas ino, ar ne todl tiktai tokiu palyginti trumpu 50 met laikotarpiu ms tau46

tos dorovinis lygis yra taip staigiai krits, kai tuo tarpu per imtmeius dka gilaus tikjimo 1. isilaik ypatingoje auktumoje ia mes norime pacituoti didiojo i dien ms kultrininko, btent p r o f . d r. P r. D o v y d a i i o taip pat labai reikmingus ir spjanius odius: Jei yra ko baugintis ti, supvant i vidaus didiulms tautoms, tai kiek kart didesnis tas pavojus ms maai tautelei? ir dar io persilauimo metu? Ar sumaterializj mons, kuriems visa tikrenyb bus tiktai pojiais apiuopiamas pasaulis, kurie neturs jokio auktesnio vertybi mato, o tiktai iekos tokio gyvenimo, kuris teikt maksimum smagumo ir minimum nesmagumo, ar itokiems monms dar rps koki tautiniai, visuomeniniai ar valstybiniai idealai? Tik aklam tai gali bt neaiku. Tat kas iokiu ar tokiu bdu pas mus dirba ateisti1

Kad dorovinis puolimas riasi su bedievybe, ir

su religijos netekiyra paliudijs

mu

t. y.

tai jau A u r o j e "

pats J. lipas (Anuolaitis). Palygins Prs lietuvi maldingum gum, kai, dorovingum su didiosios Lietuvos maldinranda pas pirmuosius tiek esant auktesn. gaiti; tiktai, religinMs Lietumons kad kas tli g u m u ir dorovingumu,

tiek dorovingum stigti... Brolijos labai

voje toki kart tikjimo pasekj, kaip kad yra maldininm jau m Gailu yra kart darosi svietikesniais. svietiknai

pasileid taip vadinamus

(m. pbr. J o n o vaiT o s bro-

Aut.).

A ia noriu paminti

kus" (turbt Keturvalaki Jonvaikius" ar ji bus katalikika ar liuterika

Aut.).

lijos pasekjai nepripasta esybs Dievo, a t m e t a banyi ar kalvinika su

47

kam materializmui skleisti, raujant i moni galv ir irdi aukto idealizmo suvokim ir jutimo stipriausias idealizmas tai tas, kurs pagrstas krikioni religijostas yra ne tiktai atsiliklis n u o m o n i j o s d v a s i o s pa a n g o s , bet, irint ms i dien tautins ir valstybins padties akimis, y r a m s t a u tins gerovs ir valstybins neprik l a u s o m y b s t i k r a s d u o b k a s y s . Skaudi ir lidna tai tiesa, bet tiesa. Todl su iokio a r tokio pavidalo m a t e r i a l i s t i k a p a s a u lira nepakeliui n e tiktai mokslikai a r filosofikai nusiteikusiam v i e s u o l i u i , b e t ir k i e k v i e n a m savo taut ir valstyjos imoniais ir kunigais, juokiasi i n e m a r u m o i numirusi odiu na su ios dienos Nugailtina kai" to, dyti o tankiai juk (m. pabr. atmeta sry tikjimo ta brolija yra su dora, netikjimo

mogikos dvass sakant,

ir i prisiklimo

arba betikysts brolija. Ta brolija savo pavilgyje susiartimedegininkais (materialistais tiktai yra tai, kad Jono ant j nuskriaudia artim nei

Aut)...
vaiturnuudoros

kartais nepasibaid

Aut.).

Jeigu tikjimiko betikistikas, gyvuol:

pamato

neustoja kitas norint

tai jau m o g u s nebekad-gi tok pamat

t u r d a m a s paspirties grta

suteikti ir netikintiems, reikia kuo greiiausiai platinti moksl ms moni tarpe. Mokslas diegs dorik ibur irdis ir t, kurie nebesiprotauja su tikjimu" (Aura 1884 m. Taiau, kaip m a t m e ir iandien kvpti didelio gyvenime mokslas nepajgia 1011 nr. 3 8 2 8 3 p ). laisvamani dorovikumo.

48

b m y l i n i a m ir jai gerovs linkjaniam lietuviui"1. Po to viso, kas ia pasakyta, gali kilti klausimas, tai k reikia daryti, kad ita blogyb bt paalinta? Nors mes sutinkame su faktu, kad gyvenimas niekad nebuvo taip idealus, j o g jame bt buv apsieita be blogybi filosofai net teigia, kad blogyb pasaulyje turi savo prasm vis dl to mes negalime sutikti su tuo, kad blogyb bt toleruojama. Tai sakydami, mes skiriame pai blogyb ir asmenis, kurie jos laikosi. Kadangi e r a r e h u m a n u m e s t , tad asmuo, kuris laikosi tos klaidos ar blogybs, negali bti nepakeniamas ar niekinamas. Jei kas yra laisvamanis tai jis toks yra taps arba dl moralinio savo gyvenimo pasisukimo ta kryptimi, arba dl sitikinimo ar tikinimo. Tiek vienu, tiek antru atveju jis nra niekintinas. Prieingai, pirmu atveju jam padtina susiekoti to, kas jam nepataikauja, bet padeda susitvarkyti, antru atveju padtina kritikai patikrinti savo sitikinim tikrum. Be it prieasi, vedani laisvamanyb, dar gali bti ir kitos, pav., nepakankamas katalikikos pasauliros painimas, arba naivus ir ikreiptas jos painimas, paskui pasirods kaip nesuderinamas su sveiku protu, arba, kas danai pasitaiko, pasipiktinimas religij praktikuojani,
1

Dr.

Pr.

Dovydaitis,

Idealizmo

pasauli-

ros

laimjimai

i dien filosofijoj, moksle ir literatroj,

idinys" 1926 m. 1 2 nr. 2 7 2 8 p.

49

ar j net skelbiani moni nekonsekventikumu. Turint visa tai galvoje, darosi aiku, kad sutvarkymas kai kuri dalyk pas mus paius, gali padti ukirsti keli moni susidomjimui laisvamanybe. Dl pai laisvamanybs vad, inspiratori, bt galima pasakyti beveik t pat: jie iaugo palyginti apgailtinose religiniu atvilgiu slygose. Neapsiviet tvai religij priemokykliniame amiuje jiems pertiek, gal bt, gana nevykusiu bdu. Mokyklose, jie nerado galimybs savo religin pasaulir pagilinti. Susidarytos kartais karikatrikos apie religij pairos, beaugant m atrodyti naivios. Paskui jaunuolikas ingeidumas ir to laiko mada suved paint su didiausiais materializmo, pozityvizmo atstovais (j ratais). Prasidjs reiktis j skirtingas sitikinimas, kartais gal netaktikai buvo uatakuotas i tikinij puss ir tas j dar labiau nustat prie religij ir jos atstovus. Nemokant vakar Europos kalb ir jau pasenus neturint galimybi sekti urnal ir naujai ieinani mokslo veikal, taip pat labai lengva atsilikti nuo mokslo paangos. Tuo bdu net beveik bona fide gali susidaryti laisvamanikas nusistatymas. Dl to, net ir inteligentus laisvamanius, manau, reikt irti i ito matympunkio ir jiems reikt rodyti krikionik uuojaut. Artimo meil ir nuoirdumas kartais, kaip faktai rodo, gali pakirsti ilg laik buvus neigiam nusistatym religijos atvilgiu ir vl grinti, arba bent priartinti krikionybei.
50

itokio, manau, nusistatymo reikt laikytis individualiuose santykiuose su laisvamaniais, kaip su asmenimis. Kas lieia pai laisvamanyb, jos propagand ms visuomenje, mes turtume laikytis kitokios taktikos. Pati tiesa ir tautos labas pareigoja mus susirpinti tuo, kas yra nesuderinama su mokslo tiesa ir kas nea ms tautai al. Dl to, mes privalome budriai irti, kad nebt piktnaudojamos laisvamanybs propagandai atsakingos ms visuomenje pareigos (universitete, mokykloj ar kitur), kad nebt cinikomis pajuokomis paeidiami garbingi ir brangs moni sitikinimai, kad grietai bt draudiamas laisvamanybs varomas negatyvios propagandos, btent, kit pasaulir griovimo darbas (spaudoj, susirinkimuose, kariuomenj, mokykloj) ir kad pats pozityvus laisvamanik idj dstymas taip pat nepataikaut emiesiems geidiams ir nepateisint ms visuomenje nedorovs. I antros puss kilnumas mus pareigoj a s i n e i r a e t s t u d i o nuviesti laisvamanybs keliamus klausimus pilnoje mokslo viesoje ir ivadas, kurios seka i j prielaid, taip pat parodyti visoje j tikrumoje. Gali dar kilti klausimas, kokio nusistatymo reikt laikytis tuo atveju, kai susiduria asmens ir pai idj klausimas. Tolerancija asmens atvilgiu, reikalaut pagerbti asmen, pav. koki, nors sukaktuvi metu, taiau jeigu yra vieai su pagyrimu minima drauge ir to asmens veikla
51

pagarba tada bt nevietoj. Tiesa, mes galtume j pagerbti privaiai, kaip asmen, bet viea pagarba reikt pritarim, arba bent ugyrim jo laisvamanikos veiklos.

52

Literatra
1. Bendrai apie laisvamanyb C a n e t , Libert de penser et la libre pense, Paris 1912. A. C o c h i n , La Revolution et la libre pense, Paris 1929. T. D o i x , Libert de pense, Paris 1905. H. H e i l , Das Freidenkertum, Paderborn 1922. W. M on o d, Libres Penseurs et penseur libres, Paris 1904. Le Mouvement Sans-Dieu mondial en 1934 (Son plan pour 1935),urnale Unitas" 1935m. 3 n. 2. Apie proletarikj laisvamanyb

G. B i c h l m a i r, Das proletarische Freidenkertum, Wien 1925. Z. F i s c h e r , Die proletarische Freidenker,Innsbruck-Wien-Mnchen 1930 M. d ' H e r b i g n y , Le Sans Dieu", Paris 1933. 3. Apie laisvamanybs pasaulir"

D r . Le m p p, Die Weltanschauung des Freidenkertums, urnale Wort und Tat" 19 ss. 1929. G. C a n e t , Nature et histoire de la libert de Conscience, Paris 1907. L i b e r t, La Moral laque, Bruxelle 1924. S c a l l a , Education et Libre pense, Paris 1903. E. R e i c h e n b e r g e r , Der Kampf um die Leichenverbrennung, urnale Der Fhrer" 1928. A. W i t s c h , Christliches Grab und Feuerbestattung, urnale Homiletische Zeitfragen" 1929, 4 ss.
53

Turinys
Autoriaus odis 1. Lietuvi laisvamanybs kilm ir esm
Lietuvos laisvamanyb, lenkikojo pozityvizmo kaip rusikojo nihilizmo ir laisvamanyskolinys. Buruazins ir prole-

tarikosios laisvamanybs akos. Aktyvioji

b ir jos plitimas Amerikos lietuvi tarpe ir Lietuvoje. Nusivylimas intetigent sferomis ir pasukimas Iiaud. Laisvamanybs e s m bedievyb, pridengta tariamai m o dernaus mokslo skraiste, bet faktinai besilaikanti prajusio imtmeio filosofini srovi, kurios iandien laikomos jau atgyventomis.

2. Laisvamanybs tikslai ir udaviniai


Ne mokslas, ne kultra ir ne moni ir dorov yra komunizmo laisvamanybs tikslai. Pai Lietuvos laisvamani liukomunist pas-

dijimai apie j tikslus. L a i s v a m a n y b s tiksl artimumas. Usienio ir Lietuvos

tangos panaudoti burujin laisvamanyb s a v o tikslams. K sako socialdemokrat vadas apie laisvamanybs ryius su socializmu. Ypatingieji ms laisvamanybs udaviniai Lietuvoje.

3. Laisvamanybs veiklos pobdis ir plotas


P r o p a g a n d a , teigimas be rodinjim, nesiskaitymas su odiais arba laisvamanybs cinizmas veiklos ir revoliucingumas bdingiauir sistemingos laisvamaspaudoj ir grosios laisvamanybs ypatybs. Vieosios nybs idj propaganda ms perijodinj

plotas. Pripuolamoji

55

inj literatroj, universitete, kariuomenj, pradios ir auktesniosiose mokyklose (odiu ir p e r vadovlius).

4. Ms nusistatymas laisvamanybs atvilgiu


Ar laisvamanyb galima laikyti malum necessarium neivengiama blogybe? Laisvamanybe linkimams ir tuo ms pataikauja paanga, emiesiems moni tautoje palaiko laisva-

nedorov. Nesiskaitydama su mokslo ma socializmo ir komunizmo s tautoje dirv socializmui

m a n y b e stabdo ms tautoje kultrin paang. Bdapasaulira, ji ir ruoia mV. komunizmui. Dr.

Pietario ir Silv. Gimausko pranaiki spjimai dl laisvamanybs, kaip alingo ms tautai veiksnio. Paties J. kad areligingumas nea pasaulira, kulaisvamakaip aslipo prisipainimas A u r o j e " , rios laikosi laisvamanybe, s a k o prof. dr. Pr. menims.

ms tautai nedorov. Materialistin

yra ms tautos duobkasys laisvamaniams,

Dovydaitis. Netolerancija

bei, kaip blogybei, ir tolerancija

Literatra

56