You are on page 1of 59

Auksut Ramanauskait-Skokauskien

LAISVS DEKLARACIJA

ir jos signatarai

NAUJASIS LANKAS

Kaunas 2009

UDK 947.45.08 Ra-164

Auksut Ramanauskait-Skokauskien, 2009

ISBN 978-9955-03-535-0

uvusi, bet nenugalt DEKLARACIJA


1949 m. vasario 2-22 d. iaurs Lietuvoje, Radvilikio rajone, vyko visos Lietuvos vyriausij partizan vad suva iavimas. Daug ymi vyki, svarbi dat yra mus tautos ir valstybs istorijoje. Tarp j ir 1949-j met Vasario 16-oji, Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) tarybos Deklaracijos pasiraymo diena. i Dekla racija visuomet turt priminti ms tautos pasiryim siekti Laisvs, trokim kurti demokratiniais, konstituciniais principais Auksute Ramanauskaitpagrst nepriklausomos Lietuvos gyve Skokauskien nim. Sovietins okupacijos metais apie LLKS deklaracij buvo visikai nutylima. Uaugo itisa karta, nieko neinanti apie istorin vyk. Tyloje inojimas neatsiranda. Atkrus Lietuvoje Nepriklausomyb pamau atsiveria is ms tautos istorijos lapas. 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas LLKS Tarybos 1949-j met vasario 16-osios Deklaracijos reikm Lietuvos valstybs tstinumui, prim Lietuvos Respublikos statym, kuriuo suteik iai Deklaracijai Lietuvos valstybs teiss akto status, o LLKS Taryb pripaino vienintele teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje, pripaino jos organizuoto pasiprieinimo teistum. 2009 metais vasario 16 dien sukanka 60 met nuo ios Dekla racijos pasiraymo. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 metais sausio 20 dien prim nutarim Dl 2009 met paskelbimo Lietuvos laisvs kovos sjdio metais Skelbdamas iuos metus Lietuvos laisvs kovos sjdio metais Lietuvos Respublikos Seimas dar kart paymjo Deklaracijos reikm Lietuvos valstybs tstinumui.

Daug kani ms tauta patyr apsigynimo kovose. 1944 metais, prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, aktyvioji Lietuvos visuomens dalis buvo apsisprendusi ginklu ginti Lietuvos nepriklausomyb. engus soviet kariuomenei ir j lydintiems NKVD daliniams al, t apsisprendim dar labiau stiprino prasidjusios represijos, smurtas, prievartin masin mobilizacija sovietin kariuomen. Tkstaniai vyr rinkosi Lietuvos mikuose ir pradjo tbtin kov u Lietuvos valstybs atkrim. Kaip teigia istorikai, jau 1945 m. Lietuvos mikuose buvo apie 30 tkstani partizan. Formavosi dideli partizan briai, kartais net iki 200 vyr. Miai su sovietine kariuomene vyko kaip reguliarij kariuomeni susirmimai. Stichikai kils pasiprieinimas greitai formavosi teritoriniu principu pagrst struktr. Lietuvos partizanai, tsdami Lietuvos kariuomens tradicijas, veik kaip karin struktra. Visoje Lietuvoje iki 1948 met buvo sudarytos trys sritys, kuri kiekvienoje buvo apygardos. Apy gardose - rinktins, briai. Struktriniai padaliniai turjo jiems paval dius karinius tabus. Tarp pasitraukusi mik buvo daugiausiai emdirbi, bet nemaai buvo ir kaimo bei miesto inteligent, student, kariki. Karikiai paprastai tapdavo didesni partizan jungini vadais. Daugelyje apygard miko slygomis partizanai organizuodavo karinius mokymus. Baigusieji karinio parengimo kursus laikydavo egzaminus. Pagal tai buvo suteikiami ar keliami laipsniai. Partizanai kr karinius norminius dokumentus, kuriais siek palaikyti drausm, teistum. Partizan jungini vadai i kovotoj reikalavo laikytis karins drausms, nustatyt elgesio norm. Stodami partizan gretas bsimieji laisvs kovotojai duodavo priesaik, kuri sulauius grs laisvs kovos broli teismas, o jei prasiengimas sunkus - karo lauko teismas. Lietuvos partizanai atitiko tarptautinje teisje kariuomenei priskiriamus poymius - turjo vadovyb, dvjo uniformas, ginkl neiojo atvirai, laiksi karo tradicij. Jie buvo Lietuvos kariuomen okupuotoje Lietuvoje. Dvdami karines uniformas su atitinkamais skiriamaisiais enklais laisvs kovotojai pabrdavo, kad jie yra nepriklausomos Lietuvos gynjai.
4

Partizanai kovojo u savo valstyb, kuri buvo sunaikinta ir prijungta prie SSRS. Jie atstovavo savo valstybei, nes buvo teisti jos pilieiai. Partizanus aktyviai palaik visuomen. Laisvs kovotojai okupacijai prieinosi ne tik ginklu, bet ir raytiniu odiu. Per partizanin kar Lietuvoje jo apie 60 pavadinim periodini leidini ir apie 20 pavadinim neperiodini leidini. Okupaciniams laikraiams skleidiant mel ir sovietin propagand, partizan laikraiai buvo vienintelis altinis, i kurio gyventojai suinodavo apie tarptautinius vykius, jie buvo vienintel spauda, puoseljanti tautin kultr, tradicijas, ugdanti tvyns meil, pilietikum, dorov. Pagal pasiprieinimo dyd, bendrosios vadovybs krimo eig, partizan karini formuoi centralizacijos ypatumus partizaninio karo tyrintojai iskiria tris partizaninio karo etapus. Pirmasis: 1944-1946 metai. Tai intensyviausios kovos, didiausi kautyni su okupacine kariuomene metai. Partizanai mikuose telksi dideliais briais. Maesniuose miesteliuose jie sunaikindavo okupacins valdios staigas, nuginkluodavo strib brius, ilaisvindavo suimtuo sius, sunaikindavo mobilizacinius dokumentus, prievoli iniaraius. iais metais skaiiuojamos ir didiausios aukos. 1944-1945 metais uvo apie 10 tkstani partizan. Tokios netektys vert keisti kovos taktik. Antrasis partizaninio karo etapas: 1946-1948 metai. Tai laikotarpis, kai imta vengti atvir kautyni su daug gausesniais NKVD daliniais. iuo laikotarpiu partizan briai isiskirst maesnmis grupmis. Vietoj stovykl mikuose sireng gerai umaskuotus bunkerius. iuo laikotarpiu buvo iekoma ryi su Vakarais, aktyviai kuriama bendra pasiprieinimo vadovyb. 1946 metais Tauro apygardoje buvo steigtas Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK) - aukiausioji politin struktra, vadovaujanti Lietuvos ilaisvinimo kovai okupuotos Lietuvos teritorijoje, ir Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdis (BDPS) - Karin ginkluoto pasiprieinimo struktra, jungianti Lietuvos partizan karines formuotes. Po keleto mnesi steigtas ir Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas, turjs vadovauti karinms partizan struktroms. Taiau partizan siekiu sukurti bendr vadovyb pasinaudojo MGB. Kilo aret banga. Mikuose liko tik apie 4 tkstanius partizan. Tai buvo visikai pasivent laisvs kovai mons.
5

Treiasis kovos etapas: 1948-1953 metai. iuo laikotarpiu, kai pasiprieinimas jau silpo ir tik apie du tkstaniai partizan ts aktyvi kov, pogrindiui pavyko suvienyti kovojanios Lietuvos jgas vie ning organizacij. tai buvo eita ilgai, visus tuos penkerius, be galo sunkius laisvs kovos metus. Pagal aplinkybes keitsi io siekio gy vendinimo taktika ir strategija, numatoma geografin vieta. 1949-aisiais metais vasario 2-j dien Lietuvos partizan vadai, atstovaujantys visoms tuo metu Lietuvoje veikusioms partizan apygardoms, susirinko iaurs Lietuvoje - Radvilikio rajone, Balandikio kaime, Stepono Sajaus sodyboje, savo suvaiavim. Belangje ios sodybos namo kamarlje partizan vadai diskutavo, reng dokumentus, sprend valstybinius klausimus. Prasidjus tose apylinkse NKVD kariuomens siautjimui ir kilus tarimams, kad suvaiavimui gali grsti pavojus, vasario 10-j tsti suvaiavimo darbo buvo persikelta Minaii kaim, Stanislovo Mikniaus sodyboje esant Prisiklimo apygardos vado L. Grigonio-Upalio bunker. Po kltimi ikastame bunkeryje, ibalins lempos viesoje, trkstant oro, tykant mirtiniems pavojams partizan vadai toliau ts suvaiavimo darb. Vasario 10 d. buvo pradtas iplstinis Bendro demokratinio pasi prieinimo sjdio prezidiumo ir Karo tarybos jungtinis posdis. Jame buvo kurtas Lietuvos laisvs kovos sjdis ( LLKS). Jis sujung visas su okupantais kovojanias struktras viening pasiprieinimo organizacij, sudar vyriausij partizan vadovyb - LLKS Tarybos prezidium. Prezidiumo pirmininku tapo Jonas emaitis-Vytautas, jo pirmuoju pavaduotoju - Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuo metu js Piet Lietuvos srities vado pareigas, antruoju - Didiosios kovos apygardos tabo virininkas bei Algimanto ir Vytauto apygard galiotinis Juozas ibaila-Merainis, treiuoju - Prisiklimo apygardos vadas Leonas Grigonis-Upalis. Nuo vasario 11 d. iki vasario 17 d. vyko LLKS Tarybos posdis. Jame buvo apsvarstyti 25 klausimai, tarp j - Sjdio politin pro grama, ginkluoto pasiprieinimo taktika, Sjdio politin, ideologin, organizacin ir kita veikla, LLKS statutas, partizan uniformos, pareig ir laipsni enklai, priimti kreipimaisi Sjdio dalyvius bei kitus Lietuvos gyventojus.
6

Vasario 16-j LLKS Tarybos posdyje buvo priimta LLKS Sjdio tarybos Deklaracija. Joje buvo idstytos pagrindins Sjdio politins programos nuostatos, nusakyta lietuvi tautos kovos esm ir bsimosios demokratins valstybs krimo modelis. Deklaracijoje konstatuota: LLKS Taryba okupacijos metu yra aukiausias tautos organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai, kad bt atkurta nepriklausoma demokratin, parlamentin Lietuvos respublika. Deklaracija kartu su kitais LLKS suvaiavime priimtais doku mentais sudar teisin ir politin ginkluoto pasiprieinimo pagrind, suteik Laisvs kovoms nauj pobd, teisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasiprieinimo sovietinei okupacijai organizacij, o jos Taryb - kaip vienintel teist valdi okupuotos Lietuvos teritorijoje. Signatarai pasisak u demokratin respublik, u tai, kad suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai, u laisvus, demokratinius, visuotinius, lygius ir slaptus rinkimus Seim, lygi teisi visiems Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams, garantavim. Deklaracijoje aikiai ireikta bsima teisingumo vyk dymo nuostata: laisvoje Lietuvoje teisingum gals vykdyti tik Lietuvos teismai. Socialini problem sprendimas dokumente vardijamas kaip vienas pirmj sprstin udavini nepriklausomoje Lietuvoje, nusakomas teisini princip laikymas partij veikloje. Politin imintis, valstybinis brandumas, nepalauiamas tikjimas laisvos Lietuvos ateitimi, kilnus sipareigojimas laisvs ir demokratijos vertybms atsispindi signatar pasiraytame istoriniame Deklaracijos dokumente, nusakant ir usienio politikos nuostatas. Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos deklaracija buvo okupuotos, bet nenugaltos lietuvi tautos Laisvs konstitucija. Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos 1949 m. Vasario 16-osios deklaracij pasira atuoni signatarai (n vienas j nesulauk laisvos Lietuvos): JONAS EMAITIS-VYTAUTAS, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, suaudytas 1954 m. vasario 24 d. Maskvoje;
7

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Piet Lietuvos srities vadas, suaudytas 1957 m. lapkriio 29 d. Vilniuje; JUOZAS IBAILA-MERAINIS, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko antrasis pavaduotojas, Didiosios Kovos apygardos tabo virininkas bei Algimanto ir Vytauto apygard galiotinis, uvs 1953 m. vasario 11 d. Ramygalos valsiuje; LEONAS GRIGONIS-UPALIS, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko treiasis pavaduotojas, Prisiklimo apygardos vadas, uvs 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkse; ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS, Tauro apygardos vadas, uvs 1949 m. rugsjo 28 d. aki apskrityje; VYTAUTAS GUAS-KARDAS, Vakar Lietuvos srities tabo virininkas, uvs 1949 m. birelio 19 d. Ervilko valsiuje; BRONIUS LIESYS-NAKTIS, Prisiklimo apygardos tabo virininkas, uvs 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio rajone; PETRAS BARTKUS-ADGAILA, LLKS Prezidiumo sekretorius, uvs 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio rajone. Pasirink vilt, pasiryim ir nars, jie atidav savo gyvybes u ms laisv, tikdami, kad Lietuva bus laisva, bus teisinga, didi ir ori. Deklaracijos signatar ir j vadovautos kovos bendraygi laisvs siekis isipild. Gyvendami laisvoje Tvynje mes turime pateisinti j tikjim Lietuvos ateitim savo kasdieniais darbais, meile Tvynei, meile vieni kitiems, pasiryimu protingai sprsti i dien ikius. leidin skiriu Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos Dekla racijos 60-osioms metinms. Auksut Ramanauskait-Skokauskien LLKS tarybos Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, Lietuvos Respublikos Seimo nar

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS

DEKLARACIJA
Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, atstovaudama visas Lie tuvos teritorijoje esanias vieningos vadovybs vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, btent: a) Piet Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Dainavos ir Tauro apygardas, b) Ryt Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Algimanto, Didiosios Kovos, Vyio ir Vytauto apygardas, c) Vakar Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Kstuio, Prisi klimo ir emaii apygardas, tai yra, reikdama lietuvi tautos vali, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto 1946.VI.10. Deklaracijoje, BDPS 1947.V.28 nutarimuose ir BDPS Deklaracijoje Nr.2 paskelbtus pagrin dinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1949.II. 10. BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtiniame posdyje, s k e l b i a: 1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtinio posdio 1949.II.10. nutarimais, okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai. 2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo bstin yra Lietuvoje. 3. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika. 4. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai. 5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuo tinais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir sudaryt Vyriausyb. 6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, statym leidiamj gali turi Laikinoji Tautos Taryba. 7. Laikinj Tautos Taryb sudaro: vis vieningoje vadovybje Lietuvoje ir usienyje kovojani srii, apygard, rinktini, auktj mokykl, kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautoje atram turini politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo.
9

8. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezi diumo Pirmininkas. 9. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos Prezi diumo Pirmininko pavedimu. Vyriausyb atsakinga prie Laikinj Tautos Taryb. 10. Lietuvi veiklai usienyje ir Lietuvos atstatymo darbui koor dinuoti LLKS Tarybos Prezidiumas turi LLKS Usienio Delegatr, kuri, bendradarbiaudama su Vakar valstybse akredituotais Lietuvos atstovais, sudarinja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvos reikalus Suvienyt Nacij Organizacijoje, vairiose kon ferencijose ir kitose tarptautinse institucijose. 11. LLKS Usienio Delegatros nariai i savo tarpo isirenka LLKS Usienio Delegatros Pirminink, kuris skaitomas LLKS Tarybos Prezi diumo Pirmininko Pavaduotoju. 12. LLKS Usienio Delegatros nariai laikomi lygiateisiais LLKS Tarybos nariais. 13. iai Deklaracijai vykdyti nuostatus leidia LLKS Taryba. 14. Lietuvos valstybs atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir pa skelbta mogaus laisvs ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybs konstitucija, vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasi. 15. Atstatytoji Lietuvos valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams. 16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrin diniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui Lietuvos nepriklausomumui, - nelaikoma teisine partija. 17.Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn bendradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsa kingi prie Lietuvos Teism. 18. Konstatuojama teigiama religijos taka ugdant tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu. 19. Socialin globa nra vien atskir piliei ar organizacij reikalas, bet vienas pirmj valstybs udavini. Ypating glob
10

valstyb teikia isilaisvinimo kovose nukentjusiems asmenims ir j eimoms. 20. Socialini problem racionalus isprendimas ir krato kinis atstatymas yra susijs su ems kio, miest ir pramons reforma, kuri vykdoma paioje nepriklausomo gyvenimo pradioje. 21. LLKS Taryba, glaudioje vienybje su kovojania tauta, kvieia visus geros valios lietuvius, gyvenanius tvynje ir u jos rib, pamirti sitikinim skirtumus ir sijungti aktyv tautos isilaisvinimo darb. 22. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo ir paskelbt Atlanto Chartoje, Keturiose Laisvse, 12-je Prezidento Trumeno Punkt, mogaus Teisi Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs Deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos savo tikslams gyvendinti. Okupuotoji Lietuva 1949.II. 16. LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Vytautas LLKS Tarybos nariai: Faustas Kardas Merainis Naktis Upalis Vanagas adgaila

11

12

13

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS DL LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS 1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1021 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuva patyr SSRS, Vokietijos ir vl SSRS okupacijas, kad 1940-1990 metais Lietuvoje vairiomis formomis vyko pasiprieinimas SSRS ir Vokietijos okupacijoms, kad 1941 m. birelio 22-23 d. ginkluotas Lietuvos sukilimas ir Laikinosios Lietuvos Vyriausybs 1941 m. birelio 23 d. atsiaukimas ireik tautos vali atkurti nepriklausom valstyb, kad Vokietijos okupacin valdia neleido veikti Laikinajai Lietuvos Vyriausybei, todl susiformavo Lietuvos pasiprieinimo iai okupacijai organizacijos, kad 1944-1953 metais Lietuvoje kilo ir vyko visuotinis organizuotas ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai - Lietuvos valstybs savigyna, kad Lietuvos ilaisvinimo tuo pat metu siek Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba, Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas ir kitos lietuvi organizacijos usienyje; pabrdamas, kad vis ginkluoto ir neginkluoto pasiprieinimo struktr tikslas buvo Lietuvos ilaisvinimas, pasikliaujant Atlanto chartijos nuostatomis ir demokratinio pasaulio pripastama suverenia teise, ginklu kariaujant prie vien Antrojo pasaulinio karo agresori; vertindamas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracijos reikm Lietuvos valstybs tstinumui, priima statym.

14

1 straipsnis. statymo paskirtis

is statymas nustato Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos status Lietuvos Respublikos teiss sistemoje.
2 straipsnis. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba

1. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis jung karines formuotes bei visuomenines grupes, buvo vadovaujamas vieningos vadovybs ir politinmis bei karinmis priemonmis vykd pasiprieinim ir kovojo u Lietuvos ilaisvinim. 2. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, priimdama 1949 m. vasario 16 d. deklaracij (pridedama kartu su originalo faksimile), buvo aukiausia politin ir karin struktra, vadovaujanti iai kovai, vie nintel teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje.
3 straipsnis. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracija

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracija yra Lietuvos valstybs teiss aktas.
4 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba 1949 m. vasario 16 d. deklaracija su originalo faksimile ir j pasiraiusij sraas (pridedamas) yra io statymo neatskiriami priedai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrja dalimi, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

15

16

17

ISTORIJA VELGIA I NUOTRAUK

Lietuvos partizan apygard teritorij 1949 m. emlapis

18

Antanina ir Stanislovas Mikniai. J sodyboje buvu siame Prisiklimo apy gardos vado L. GrigonioUpalio bunkeryje 1949 m. vasario 16 d. buvo pasira yta LLKS Tarybos Dekla racija

I kairs: Teres, Julijona, Mikolina Miknits

19

Piet Lietuvos partizan srities atstov, keliaujani partizan vad suvaiavim, susitikimas su Kstuio apygardos Vaidoto rinktins partizanais Jurbarko-Girdi apylinkse. Pirmoje eilje i kairs dein: neatpaintas partizanas, Jonas Petrauskasarnas, Tauro apygardos algirio rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas Juozas Jankauskas-Demonas, Adolfas Kvedys-Girnas. Antroje eilje i kairs dein: Alfonsas Kvedys-Jaunutis, Tauro apygardos algirio rinktins tabo kio skyriaus virininkas Urbantas Dailid-Tauras, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Palubeckis-Simas, neatpaintas partizanas

20

Vakar Lietuvos (Jros) ir Piet Lietuvos (Nemuno) partizan srii vad susitikimas. Antroje eilje (stovi) i kairs: ketvirtas - Vakar Lietuvos srities tabo virininkas Vytautas Guas-Kardas, penktas - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, septintas - Vakar Lietuvos srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis, devintas - Piet Lietuos srities vadas Adolfas RamanauskasVanagas, deimtas - Kstuio apygardos tabo virininkas Robertas GedvilasRemigijus, vienuoliktas - Vakar Lietuvos srities Agitacijos ir propogandos skyriaus virininkas Antanas Liesys-Idenas. 1949 m.

21

Piet Lietuvos partizan vadai su Kstuio apygardos Vaidoto rinktins apsaugos kuopa pakeliui partizan vad suvaiavim. 1948 m. pabaiga 1949 m. pradia. Pirmoje eilje i kairs dein: Prisiklimo apygardos vadas Petras Bartkusadgaila, einantis Piet Lietuvos partizan srities vado pareigas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Tauro apygardos algirio rinktins tabo kio skyriaus virininkas Urbantas Dailid-Tauras. Antroje eilje i kairs dein: Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, neatpaintas partizanas, Juozas Palubeckis-Simas, neatpaintas partizanas

22

JONAS EMAITIS-VYTAUTAS (1909-1954) Jonas emaitis gim 1909 m. kovo 15 d. Palangoje tarnautojo ei moje, kurioje augo vyresnioji se suo Kotryna. Vliau emaii ei ma persikl Lom, todl lankyti mokykl Jonas pradjo Lenkijoje. Uklupus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. emaiiai gro Lietuv, apsigyveno Kiaulinink kaime, iluvos vals. (Raseini raj.). Jau po met dl sunkios pa dties eimai teko isikraustyti Raseinius. Raseini gimnazijoje baigs eias gimnazijos klases, J. emaitis stojo Kauno karo mokykl. Jau 1929 m. spalio 6 d. Jonui emaiiui buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis, o lapkriio 23 d. jis tapo leitenantu. 1936 m. jaunasis karininkas, ilaiks konkursin egzamin, buvo isistas studijuoti artilerijos mokykl Pranczijoje. Baigs mokslus usienyje, tvyn gro 1938 m. vasar ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus J. emaiiui buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis ap dovanotas Nepriklausomybs medaliu. 1939 m. kapitonas J. emaitis perkeltas emaitijoje dislokuot 4-j artilerijos pulk iauliuose. 1940 m. Soviet Sjungai okupavus Lietuv ir rugpjio 30 d. LSSR Liaudies Komisar Tarybai nutarus performuoti Liaudies kariuomen Raudonosios armijos 29-j auli korpus, J. emaitis pateko 184osios divizijos 617-j artilerijos pulk ir buvo paskirtas pulko mokyklos virininku. Karo pradia j uklupo Varnos poligone. Nors buvo gavs sakym trauktis Rytus, Jonas emaitis su grupe karinink smoningai atsiliko ir pasidav vokiei nelaisv. Nepanorjs tarnauti vokieiams, ijo atsarg ir apsigyveno Kaune, kur sidarbino Energetikos val dyboje. Netrukus ved Elen Valionyt. 1941 m. gruodio mnes jiems
23

gim snus Jonas Laimutis. Trij asmen eimai okupuotame Kaune buvo itin sunku isilaikyti, todl 1942 m. birel jauna eima gro tvik ir J. emaitis pradjo dirbti iluvos ems kio kooperatyvo vadovu. 1943 m. iluvos vikaras Antanas Kazlauskas J. emait pakviet valsiaus komitet, kuris br patriotikai nusiteikusius mones. 1944 m. generolui Povilui Plechaviiui suorganizavus Vietin rinktin, J. emaitis tapo ios rinktins 310-jo bataliono vadu. Iformavus rinktin, J. emaiiui pavyko ilikti nesuimtam, taiau nuo iol prasidjo nelegalus gyvenimas. 1945 m. kovo mn. jis susisiek su Lietuvos Laisvs Armijos atstovais (LLA) ir, davs priesaik, birelio mn. sijung Juozo eponio vadovaujam partizan ebenkties rinktin Raseini rajone, pasirinko Dariaus slapyvard. J. emaitis tapo ios rinktins tabo virininku. 1945 m. liepos 22 d. Virtuk miko kautynse jis gavo pirmj kovos krikt. 1947 m. gegu J. emaitis buvo irinktas Jungtins Kstuio apygardos vadu. Suprasdamas didel spaudos tak partizaninei kovai, jis pareng nurodym dl spaudos platinimo, atliko organizacinius partizan struktr pertvarkymus, ragino nedalyvauti okupacins valdios rinkimuose. 1948 m. gegus mnes kr Vakar Lietuvos (Jros) partizan srit, tapo jos vadu. Tais paiais metais pasirinko Vytauto slapyvard. 1949 m. vasario mnes visos Lietuvos partizan vad suvaiavime Jonas emaitis-Vytautas irinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas laisvs kovotojo partizan generolo laipsnis. Nuolat gyvenant sekinaniomis slygomis, jauiant didel tamp ir atsakomyb J. emaiio sveikata m silpnti ir 1951 m. gruodio mnes jis sunkiai susirgo, j itiko insultas. 1952 m. sausio 30 d. jis pasira akt: iandien dl ligos nustojau vykdyti pareigas. Slaugomas M. ilits slpsi Jurbarko rajone imkaii miko bunkeryje. 1953 m. pasitaisius sveikatai, vl m eiti buvusias pareigas. 1953 m. gegus 30 d. bunkeris, kuriame slapstsi J. emaitisVytautas, buvo iduotas. Partizan vadas suimtas gyvas. Suimtas J. emaitis-Vytautas skubiai lktuvu buvo pristatytas pas L. Berij deryboms Birelio 25 d. j tard L. Berija, bet jau kit dien pats buvo suimtas. J. emaiio-Vytauto tardymas Maskvoje tssi iki 1953 m. rugpjio 26 d. Atsisakius padti MVD organams, J. emaitisVytautas sugrintas Vilni. 1954 m. gegus 20 d. vyko Pabaltijo
24

karinio tribunolo tvarkomasis posdis. Jame buvo patvirtinta, kad emaiiui inkriminuojama nusikalstama veika atitinka Rusijos SFSR baudiamojo kodekso 58-1b, 58-8, 58-10 antrosios dalies ir 58-11 straipsnius. 1954 m. birelio 1-9 dienomis Vilniuje karinio tribunolo patalpose vyko udaras teismas, kuriame J. emaitis-Vytautas buvo nuteistas - jam paskirta mirties bausm ir turto konfiskavimas. 1954 m. lapkriio 26 d. J. emaitis suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. 1995 metais apie J. emait-Vytaut buvo sukurtas dokumentinis televizijos filmas Ketvirtasis prezidentas (reisierius Juozas Sabolius, scenarijaus autoriai Eugenijus Ignataviius ir Juozas Sabolius). 1996 m. iluvos klebono Leono Kalinausko rpesiu J. emaiio tvikje buvo pastatytas koplytstulpis (taudodailininkas Adolfas Turauskas). 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. emaitis buvo apdovanotas Vyio Kryiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties). 1998 m. sausio 28 d. J. emaiiui suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties). 1998 m. lapkriio 20 d. Krato apsaugos ministro sakymu Karo Akademijai suteiktas generolo Jono emaiio vardas. 1999 m. Vilniuje prie Krato apsaugos ministerijos pastatytas paminklas generolui J. emaiiui (paminklo autorius - skulptorius Vitalijus Lukoaitis). 2004 m. lapkriio 28 d. Palangoje, skvere prieais veniausios Mergels Marijos mimo dang banyi, atidengtas paminklas i Palangos kilusiam Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos prezidiumo pirmininkui generolui Jonui emaiiui-Vytautui (paminklo autorius skulptorius Jonas Jagla).

25

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS (1918-1957) Adolfas Ramanauskas gim 1918 metais kovo 6 dien New Britain mieste, JAV. 1921 m. su t vais Liudviku ir Elena Rama nauskais sugro Lietuv. eima sikr Sein apskrityje, Ruda minos valsiuje, Bieln kaime. Adolfas Ramanauskas moksi Galini pradios mokykloje. Jis buvo gabus ir darbtus mokinys. 1930 m. baigs pradios mokykl, savarankikai pasiruo stojamie siems egzaminams ir i karto stojo antrj Lazdij iburio gimna zijos klas. ia u labai ger mo kymsi buvo atleistas nuo mokslo mokesio. Neturtingai eimai tai buvo didelis palengvinimas. Skmingai baigs gimnazij 1937 m. ivyko studijuoti Klaipdos Pedagogin institut. Mokslas Pedagoginiame institute seksi labai gerai, uteko laiko ir saviveiklai, ir teatro breliui, ir domjimuisi Lietuvos bei pasaulio politiniais vykiais. 1939 m. Klaipdos Pedagoginis institutas, kuriame moksi ir Adolfas Ramanauskas, buvo perkeltas Panev, todl 1939 m. A. Ramanauskas baig jau Panevio Pedagogin institut. Tais paiais metais jis stojo Kauno karo mokykl ir baig paskutinij, 15-j karinink laid. 1940 met ruden pradjo dirbti mokytoju Druskinink krate. 1941metais, prasidjus karui, A. Ramanauskas dalyvavo sukilime ir vadovavo partizan briui Druskinink apylinkse. Vokiei okupacijos metais A. Ramanauskas persikl Alyt ir dirbo Alytaus mokytoj seminarijoje. Mokytojo darb jis vertino ir mgo. A. Rama nauskas koleg bei aukltini buvo mylimas ir gerbiamas u kompe tentingum, principingum, draugikum. Puikiai grojo akordeonu, graiai dainavo. Mokytoj seminarijoje A. Ramanauskas dst lietuvi
26

kalbos ir matematikos dstymo metodik, vadovavo fizinio lavinimo usimimams bei pedagoginei praktikai, dst karin parengim. Ujus antrajai bolevikinei okupacijai A. Ramanauskas nedvejojo: jausdamas pilietin pareig prieintis brutaliam okupant siautjimui 1945 met pavasar umezg ryius su Alovs mikuose veikusiais parti zanais ir netrukus stojo Nemunaiio apylinkje veikus partizan br. Jau pirmj dien buvo irinktas partizan brio vadu. Pasirinko Vanago slapyvard. Bdamas puikus organizatorius A. RamanauskasVanagas subr Merkins ir Alovs valsiuje isibarsiusius partizan brelius 140 vyr kuop. 1945 met ruden kuopa, kuriai vadovavo A. Ramanauskas-Vanagas, buvo traukta Dzk grup. Vliau kuopa buvo performuota batalion (jo 8 briai), o A. Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas jo vadu. 1945.07.01 jis pakeltas ir Merkio rinktins vado pareigas. Rinktinei dar priklaus Marcinkoni bei Druskinink batalionai. Bdamas Merkins bataliono ir Merkio rinktins vadu A. Ramanauskas aktyviai dirbo ginkluoto pogrindio centralizavimo darb Dzkijoje. 1946 met balandio 23 dien Merkio rinktins vadas A. Ramanauskas buvo paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju. Nuo 1947 rugpjio laikinai jo Dainavos apygardos vado pareigas. 1947 m. rugsjo 24-25 dienomis Dainavos apygardos vad sskrydyje, per surengtus slaptus rinkimus, Vanagas buvo irinktas Dainavos apygardos partizan vadu. Taps kovojanios Dzkijos vadu, Vanagas pradjo vizituoti visus Dainavos apygardos kovojanius vienetus, stengsi susitikti ir atvirai pakalbti su visais kovotojais, su inoti ir vertinti eilini kari ir j vad veiksmus ir tik po to priimti reikalingus sprendimus. Partizanai gerb Vanag u kuklum, drau gikum, nuoirdum, visik atsidavim laisvs kovai. Savo darbtumu ir principingumu rod ger pavyzd kitiems kovotojams. Buvo tikras idealistas. Jo veikloje siejosi ir pedagogo, ir karininko savybs. A. Ramanauskas gerai suprato, kad, norint ilaikyti tautos smonje valstybingumo atkrimo siekius, alia ginkluoto pasiprieinimo reikalinga ir politin idjin kova. Jis daug dmesio skyr pogrindio spaudai. vairiu metu organizavo jos leidyb, redagavo ir pats ra straipsnius iuos partizan laikraius: 1945 m. ruden - Merkio bataliono laikrat Treias skambutis, 1946-1947 m. - Merkio
27

laikrat Mylk tvyn, 1947-1949 m. - Dainavos apygardos laikrat Laisvs varpas, 1947-1949 m. - laikrat Svobodnoje slovo (skirt okupacins kariuomens kariams), 1949-1950 m. - Piet Lietuvos partizan srities laikrat Partizanas, 1951-1952 m. - laikrat Miko brolis, 1948-1952 m. leido informacinius usienio politini ini biuletenius. 1948 metais A. Ramanauskas-Vanagas buvo irinktas Piet Lietuvos partizan srities vadu. 1949 met vasario 2-22 dienomis A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos vyriausij parti zan vad suvaiavime emaitijoje, kur buvo kurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis, sudaryta vyriausioji partizan vadovyb. A. Rama nauskas-Vanagas tapo LLKS prezidiumo ir prezidiumo tarybos nariu. Suvaiavimas j irinko Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio prezidiumo tarybos pirmininko J. emaiio pirmuoju pavaduotoju, taip pat pa tvirtino Piet Lietuvos srities partizan vadu. A. Ramanauskas-Vanagas yra 1949 m. vasario 16-osios Partizan Deklaracijos signataras. Suva iavimo metu A. Ramanauskui-Vanagui buvo suteiktas laisvs kovotoj partizan majoro laipsnis. 1949 met ruden jam suteiktas laisvs kovotojo partizan pulkininko laipsnis, ir A. Ramanauskas-Vanagas paskirtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Vyriausiuoju Gynybos Pajg vadu. Po keli mnesi LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas pasil A. Ramanauskui-Vanagui suteikti partizan generolo laipsn. 1952 m. atsistatydindamas dl ligos, LLKS prezidiumo pirmininkas J. emaitis vietoj savs pirmininko pareigoms uimti prezidiumo nariams pristat savo pirmj pavaduotoj A. Ramanausk-Vanag. A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo daugelyje kautyni. 1946.04.09 A. Ramanauskas-Vanagas u organizacin darb pasi prieinimo sjdyje apdovanotas Uolumo Juostele, u vadovavim Mer kins puolimui - Narsumo Juostele. U narsum ir nuopelnus sjdiui 1949 m. A. Ramanauskas-Vanagas apdovanotas II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi su kardais. 1950 m. LLKS Tarybos prezidiumas u drs, pasiaukojim, suman vadovavim ir organizacinio darbo nuopelnus A. Ramanausk-Vanag apdovanojo I ir II ries I-ojo laipsnio Laisvs Kovos Kryiais. Atitinkamai dl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statymais, 1998 met kovo 6 dien LR prezidento
28

dekretu A. Ramanauskas-Vanagas apdovanotas Vyio Kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1999 met vasario 1 dien LR prezidento dekretu - Vyio Kryiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties). 1998 met sausio 26 dien LR prezidento dekretu Nr. 1506 jam patvirtintas brigados generolo laipsnis. Dar partizanavimo pradioje 1945 10 07 A. Ramanauskas-Vanagas susituok su Birute Maeikaite, Alytus mokytoj seminarijos absol vente. Toliau abu jo partizanins kovos keliu. Ji buvo jo bendrayg ir bendramint, partizan slapyvardiu Vanda 1948 m. jiems gim dukra Auksut. Nuslopinus ginkluot pasiprieinim, A. Ramanauskas-Vanagas slapstsi. Tuo metu jis para trij dali atsiminimus Partizan gretose J raymas tuometinje situacijoje liudija nepalauiam A. Ra manausko-Vanago tikjim, kad Lietuva ateityje vis tiek bus laisva. Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, A. Ramanausko-Vanago atsiminimus ileido jo dukra Auksut Ramanauskait-Skokauskien knyga Daugel krito sn... A. Ramanausko-Vanago paiekai ir likvidavimui KGB skyr ypa daug dmesio. I kvalifikuoiausi KGB darbuotoj buvo sudaryta nuolatos veikianti operatyvin grup, kuriai talkino daugyb KGB agent. Vien tik 1956 m. uverbuota 30 agent, i naujo umegztas ryys su 20 agent, anksiau ibraukt i agentrinio tinklo. A. Rama nausko-Vanago paiekai vadovavo Raini budelis, KGB 4-osios valdybos vadovas Petras Raslanas ir KGB 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus mjr. Nachmanas Duanskis. 1956 met spalio 11 dien, buvs bendramokslis karo mokykloje, KGB agentas Antanas Urbonas (slapyvardis inomas), idav A. Ramanausk-Vanag ir jo mon Birut Maeikait. Slapta, netiktai suimtas ir nuvetas Vilniaus KGB kaljim partizan vadas KGB poemi kameroje buvo i karto sadistikai kankinamas. Tardymai ir kankinimai tssi metus laiko. 1957.09.25 A. Ramanauskas-Vanagas LTSR aukiausiojo teismo nuteistas mirties bausme. 1957 m. lapkriio 29 d. suaudytas. Atkrus Lietuvoje Nepriklausomyb partizan vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui aminti Kaune jo vardu pavadinta gatv, 1994 m. Alytuje - vidurin mokykla (buvusi mokytoj
29

seminarija, kurioje dirbo A. Ramanauskas-Vanagas), Merkinje pastatytas kryius ir skulptoriaus A. Beleviiaus paminklas-koplyt stulpis, 1999 m. Nemenins kovinio rengimo centrui suteiktas Lietuvos kariuomens generolo Adolfo Ramanausko vardas, 2006 m. prie io centro generolui Adolfui Ramanauskui atidengtas paminklas (skulptorius Tadas Gutauskas). A. Ramanausko-Vanago atminimui su kurti fimai ,,Partizanai( reisierius E. Zubaviius), ,,U laisv uvu siems mirties nra (reisier V. Garlinskien). 2007 m. generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas Lazdij rajono ir Alytaus miesto garbs pilieio vardai.

30

JUOZAS IBAILA-MERAINIS (1905-1953) Juozas ibaila gim 1905 m. kovo 18 d. Vadn kaime Nedzin gs vals. (Alytaus apskr.), pasitu rinio kininko eimoje. Baigs Alytaus mokytoj seminarij, mo kytojavo Alytaus, Ukmergs apskrityse. 1928 m. ved mokytoj On Augustinait, augino tris snus: Vytaut, Rimvyd ir Ks tut. Aminink liudijimu, J. i baila mgo groti armonika, vejoti, buvo aktyvus visuomenininkas bei veiklus auli sjungos narys, pre zidento Antano Smetonos apdo vanotas Vytauto Didiojo 2 laip snio ordinu. Prasidjus soviet okupacijai, Jonas ir Ona ibailos mokytojavo Ukmergs apskrities Balnink miestelyje. 1941 m. birelio 14 d. O. ibailien su vaikais buvo itremta Katunskojs gyvenviet Smolenskojs rajone, Altajaus krate. J. ibaila liko Lietuvoje, nes trmimo metu jo namie nerado. Vokiei okupacijos metais jis toliau dirbo Balnink mokykloje mokytoju. Apsisprends ginti Tvyn, 1944 m. stojo generolo Povilo Plechaviiaus Vietin rinktin. Grus sovietams, J. ibaila 1944-j ruden tapo partizanu. Organizavo partizan brius Ukmergs apskrityje, turjo Dieduko slapyvard. I pradi brys, kuriame kovojo J. ibailaDiedukas, priklaus Ukmergs apskrities 2-jam rajonui. iam briui vadovavo majoras J. Navikas, o J. ibaila-Diedukas buvo jo pa vaduotojas. Vliau J. ibaila tapo Didiosios Kovos apygardos B rinktins tabo virininku, redagavo rinktins leidin Tvyn aukia. Nuo 1948 m. vasario mn. jis dirbo Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizan srities tabe. Po met buvo deleguotas kuriam partizan vyriausij vadovyb, pasirinko Merainio slapyvard. 1948 m. lapkriio mn. iauli apskrities Dukto mike vykusiame partizan atstov
31

posdyje Algimanto, Vytauto ir Didiosios Kovos apygard galiotas J. ibaila-Merainis buvo paskirtas laikinai eiti Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) Visuomenins dalies virininko parei gas, jam suteiktas partizan majoro laipsnis. Partizan vadas Jonas emaitis-Vytautas vertino J. ibail kaip patyrus mokytoj, tos paios kartos mog, jam buvo pavesta parengti Sjdio Visuomenins dalies program. 1949 m. vasario 2-22 dienomis (Radvilikio raj.) vykusiame visos Lietuvos partizan vad suvaiavime J. ibaila-Merainis buvo irinktas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS) Tarybos prezidiumo nariu, prezidiumo pirmininko antruoju pavaduotoju, Juozas ibailaMerainis 1949 m. vasario 16 d. pasira LLKS tarybos Deklaracij. Nepaprastai atsidavusiam ir kruopiam J. ibailai puikiai seksi vykdyti visas LLKS statute numatytas funkcijas. Jis buvo vienas LLKS ideolog, 1949 m. pareng partizan dvasinio ugdymo nuostat projekt, kuriame buvo nubrti esminiai pogrindio spaudos principai: atskleisti okupacins valdios nusikaltimus, ugdyti tautos meil Tvynei, rpintis jos smoningumo, kultros ir dorovs klimu, kovoti su ydomis, informuoti visuomen apie vidaus ir usienio politik. Siame projekte J. ibaila ra, jog tokia spauda reikalinga tam, kad naujos kartos turt supratim apie partizanus ir LLKS tikslus, taip pat jis ragino rinkti visus laisvs kovos liudijimus. J. ibailos skatinami daugelis partizan ra dienoraius, kr eilraius, kaup laisvs kov archyv. Su dideliu pasiventimu jis leido laikrat Prie rymanio Rpintojlio, buvo ir autorius, redaktorius ir guds spaustuvininkas. J. ibaila pareng LLKS leidin Sutem keleivis, partizan maldyn Rpintojlis Be to, jis teik pagalb kitiems partizanins spaudos leidjams, todl neatsitiktinai J. ibaila-Merainis 1950 m. gegus mn. tapo LLKS tarybos prezidiumo pirmininko padjju - visuomenins veiklos vadovu. LLKS Tarybos prezidiumo sprendimu jam suteiktas laisvs kovotojo partizan pulkininko laipsnis. 1952 m. birelio mn. J. ibailaMerainis, vykdydamas J. emaiio-Vytauto nurodym, perm i Jono Kimto-algirio LLKS prezidiumo 3-osios sekcijos vadovo pareigas. Nors buvo silpnos sveikatos, ir toliau nenuilstamai dirbo, rpinosi, kad nenutrkt LLKS spaudinio Prie rymanio Rpintojlio leidyba, stengsi atgaivinti visuomenei skirt leidin Auktaii kova 1953 m.
32

vasario 11 d. idavus bunker, J. ibaila-Merainis kartu su savo pava duotoju Povilu iliu-Audrnu, Klevu uvo Ramygalos valsiaus Dovyd mike. Jau Tarybos prezidiumo pirmininko aktu J. ibailaMerainis u drs, pasiaukojim ir ypating darbtum buvo ap dovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiais. 1997 m. gruodio 17 d. J. ibailai suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). 1998 m. gegus 13 d. Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro sakymu dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis, t pai met gegus 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. ibaila apdovanotas Vyio kryiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties). 2001 m. liepos 14 d. partizan J.ibailos-Merainio ir Povilo ilio-Audrno uvimo vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

33

LEONARDAS GRIGONIS-UPALIS (1905-1950) Leonardas Grigonis gim 1905 m. gruodio 14 d. Puoni kaime (Rokikio valse.), kinink eimoje. Baigs mokslus nuo 1931 m. iki 1944 m. su trumpa pertrauka mokytojavo Slyns pradinje mokykloje. 1941 m. vasar, ujus bolevikams, slapstsi. 1941 m. birelio 14 d. Sibir buvo itremta L. Grigonio motina. Leonardas Grigonis buvo labai atsidavs mokytojo darbui. 1939-aisiais, sudegus medinei mokyklai, rpinosi naujo mrinio pastato statyba. Vokiei okupacijos metu statybai stingant l, mokyklos vedjas L. Grigonis kreipdavosi vairias inybas, o negavs paramos danai sumokdavo savo lomis. Kol vyko statyba, vaikai moksi pas kininkus ir pasiventusio mokytojo L. Grigonio namuose. Slynje L. Grigonis aktyviai vadovavo kaimo auli briui, taip pat buvo Rokikio apskrities Sauli rinktins komiteto narys. Pedagogas domjosi istorija, kratotyra, o kaimui, kuris turjo nelietuvik pavadinim Litvinikis, jis parinko skamb Slyns vard. 1944 metais, artjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis pasitrauk iauli apskrit, kur sijung partizanin judjim, turjo kelet slapyvardi : vainys, Kalnius, Danys, Upalis. Jis buvo iauli ir Radvilikio apylinkse veikusios Vytauto Didiojo rinktins tabo virininkas, vliau - Prisiklimo apygardos vadas. L. Grigonio-Upalio bunkeryje, rengtame Minaii kaime po Stasio Mikniaus kltimi, 1949 m. vasario mn. 2-22 dienomis vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Jonas emaitis, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, labai vertindamas tarybos nar Leonard Grigon-Upal, kaip patyrus mokytoj bei kupin patriotizmo partizan vad, paskyr
34

savo treiuoju pavaduotoju. 1950 m. gegus 30 d. LLKS tarybos Prezidiumo pirmininko aktu L. Grigoniui-Upaliui suteiktas partizan pulkininko leitenanto laipsnis. 1950 m. L. Grigonis-Upalis sirguliavo. Jam reikjo medikament ir bent minimalios prieiros. Vaist bunker atnedavo ryinink Maryt Praneviit. 1950 m. birelio 6 d. ekist suimta ir neva ilaisvinta ir po to itardyta specialiosios grups partizanais apsimetusi ekist, ji prisipaino esanti partizan vyriausiosios vadovybs ryi galiotin ir inanti L. Grigonio-Upalio bunkerio viet. Po daugiau kaip mnes trukusi psichologinio poveikio priemoni ryinink palo. 1950 m. liepos 22 d. ji nuved ekistus Daugliki mike (Ariogalos vls.) eigulio Juozo Bersno eiguvoje buvus L. Grigonio-Upalio bunker, kuriame po nirtingo pasiprieinimo uvo antrasis Prisiklimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Upalis, Maironio rinktins kovotojai Aleksas MekauskasElyt, Paulius, Juozas Tomkus-Gabrys, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas slapyvardiu Banga (pavard neinoma). Partizan ryininkas ir rmjas Kstutis Bersnas savo prisiminimuose apie iuos tragikus vykius ra: 1950 liepos mn. 22 d. 5 val. ryto KGB apsupo ms sodyb, aretavo mane. Klausinjo, kas iandien turjo atvykti. <...> Du KGB darbuotojai, kapitonas ir vyr. leitenantas, nuved mane Dauglikiu mik. Madaug 100 metr nuo bunkerio, alutiniame upelyje, stovjo ei KGB vadovybs karikiai. Priekyje, usisups karik milin, stovjo papulkininkis. Prie jo koj stovjo radijo sistuvas. Apie 100 metr rytus nuo bunkerio matsi ginkluoti kareiviai. Buvo aiku, kad viskas suorganizuota i anksto. Papulkininkiui mane betardant, prie bunkerio pasigirdo stiprus sprogimas, vliau ir antras, silpnesnis. Prasidjo audymas i kulkosvaidi ir automat. audymui nutilus, mane nuved prie bunkerio. Kareiviai keiksi ir auk. <...> I bunkerio buvo ioks tik vienas partizanas. Tai buvo brio apsaugos vadas A. Mekauskas-Elyt, Paulius. Laikydamas ginkl rankoje, jis knipsias guljo antroje upelio pusje. Tikriausiai jis ir met granat, sueisdamas kareivius ir tuo pasinaudodamas ioko i bunkerio. <...> Man num antrankius ir stumte stm bunker dar perspj, kad, jei paliesiu ginkl, vietoje nuausi. Prie angos buvo sukniubs L. Grigonis, kuriam kulka pataik kair smilkin. Bunkeryje
35

buvo tamsu ir pilna dm, jie grau akis. Ant Nemunlio, kuris vienintelis i partizan liko gyvas, buvo sugriuv Sakalas, Gabrys ir Banga. 1950 m. lapkriio 23 d. Leonardas Grigonis- Upalis partizan vadovybs buvo apdovanotas 1 ir 2 laipsnio Laisvs kovos kryiais (po mirties). 1996 m. spalio 18 d. Rokikio rajono tarybos sprendimu Slyns pradinei mokyklai (Rokikio raj.) buvo suteiktas L. Grigonio vardas. 1998 m. gegus 19 d. L. Grigoniui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyio kryiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties) ir suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

36

ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS (1920-1949) Aleksandras Grybinas-Fau stas gim 1920 m. rugsjo 20 d. Luki kaime (Saki apskr.) pradins mokyklos mokytojo ei moje, kurioje augo dar du broliai ir sesuo. 1941 m. baig Mari jampols mokytoj seminarij. Mokytojavo Liudvinavo pradios mokykloje, vliau - Zypli ems kio mokykloje. Vokiei okupa cijos metais slapstsi siekdamas ivengti galimos mobilizacijos vokiei kariuomen. Kai 1943 1944 m. aplinkiniuose mikuose pradjo siautti raudonieji diver santai, Aleksandras kartu su broliu Zigmu stojo Lukiuose susikrus savigynos br. 1944 m., artjant frontui, pasitrauk Vakarus. Ten - mobilizuotas vokiei kariuomen ir pasistas Ryt front, kur ibuvo iki karo pabaigos. 1945 m. gegus mnes band pereiti amerikiei okupacin zon, taiau buvo grintas atgal. 1945 m. slapta gro Lietuv, Karrds kaim (aki apskr.), kur mokytojavo jo tvas. 1945 m. birelio mnes pasitrauk pas par tizanus Kazl Rdos mikus. Tapo Stirnos rinktins Laps kuopos partizanu, pasirinko Fausto slapyvard. 1946 m. birelio mnes dalyvavo kuriant algirio rinktin, dirbo jos tabe. 1946 m. birelio 12 d. A. Grybinas-Faustas buvo paskirtas Tauro apygardos algirio rinktins vado Jurgio Ilgno-arno adjutantu, po met tapo ios rinktins valgybos skyriaus virininku, vliau - Spaudos ir informacijos skyriaus virininku. 1948 m. rugpjio 10 d. uvus Tauro apygardos vadui leitenantui Jonui Aleikui-Rymantui, t pai met spalio 8 d. A. Grybinas-Faustas tapo Tauro apygardos vadu. Nuo Tauro apygardos krimo jis tapo penktuoju vadu ir pirmuoju civiliu, jusiu ias pareigas. Kovos draugus avjo Aleksandro Grybino-Fausto opt
37

imizmas, rytas ir linksmas bdas, o sunkiuose ygiuose kvpdavo jo dainuojamos partizan dainos. 1948 m. ruduo buvo itin sunkus metas Tauro apygardos kovotojams: uvo daug partizan vad, taip pat buvo nukauti visi Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdio (BDPS) Prezidiumo nariai. Siekdami suderinti partizan veiksmus ir aptarti vieningos partizan vadovybs sudarymo klausimus Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir einantis Piet Lietuvos partizan srities vado pareigas Ramanauskas-Vanagas 1948 m. lapkrit ikeliavo emaitij. 1949 m. vasario mn. A. Grybinas-Faustas, kaip Tauro apy gardos atstovas, dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime Minaiiuose (Radvilikio r.), pasira LLKS tarybos Vasario 16 d. Deklaracij. Jam suteiktas laisvs kovotojo partizan kapitono laipsnis. 1949 m. kovo pabaigoje, grs i Lietuvos partizan vad suvaiavimo, A. Grybinas-Faustas pakeit Tauro apygardos organizacin struktr: rinktini kuopas ir brius pertvark tvnijas ir kartu pakeit vidaus valdymo struktras, iformavo Kstuio ir Biruts rinktines, nes buvo sumajs partizan skaiius. A. Grybinas-Faustas didel dms skyr partizan vidins drausms stiprinimui. Apygardos vado specialiai ileistame sakyme dalini vadams buvo nurodyta, kad kovotoj eiles bt priimami tik tokie asmenys, kurie pasirao pasiadjim nevartoti alkoholini grim iki tsis laisvs kova, o nesilaikantys io paado bus grietai baudiami. 1949m. birelio 16d. LLKS Tarybos prezidiumo sprendimu A. Grybinas-Faustas buvo apdovanotas 2 laipsnio Laisvs kovos kryium (su kardais). uvo 1949 m. rugsjo 28 d. aki apskrities Jank valsiaus unkari mike, patks pasal. 1997 m. gruodio 22 d. A. Grybinui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu A. Grybinas apdovanotas Vyio kryiaus 2 laipsnio ordinas (po mirties) ir suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

38

VYTAUTAS GUAS-KARDAS (1920-1949) Vytautas Guas gim 1920 m. sausio 2d. Rokikyje daugia vaikje maaemi valstiei eimoje, kurioje augo keturi sns ir penkios dukros. Seimai persi klus Siin kaim Vytautas baig Maeli kaimo pradin mokykl, vliau moksi Sal e mesniojoje ems kio mokykloje (Rokikio raj.). 1939 metais jis stojo Kauno auktesnij ems kio mokykl, kuri baigs gijo buhalterio specialyb. Bdamas studentu priklaus Lietuvos akty vist fronto organizacijai. 1941m. Kaune V.Guas dalyvavo Birelio sukilime. Tais paiais metais pradjo dirbti buhalteriu Taujnuose (Ukmergs raj.). Ten V. Guas savanoriu stojo generolo Povilo Plechaviiaus vadovaujam Vietin rinktin. Po ios Rinktins ifor mavimo, frontui artjant, Vytautas sugro tvik Siin kaime Panemunio valsiuje ( Rokikio apskr.). 1944 metais V. Guas band pasitraukti Vakarus, taiau pateko sovietins armijos rankas ir buvo gabenamas gyvuliniu traukiniu atgal Rytus, pakeliui pavyko pabgti. V.Guas prisijung prie emaitijos partizan, apsistojo Pagiri kaime, Ervilko rajone, Taurags apskrityje. Turjo slapyvardius Kardas, Mindaugas, Valentinas, Zigmas, Galiandra. Iliko vienintelis gyvas i Lydio rinktins dvylikos partizan, 1947m. balandio 6 d. dalyvavusi kautynse su enkavdistais ir stribais Papari kaime (imkaii vls.). Nuo 1947 m. gegus mnesio V. Guas-Kardas buvo Jungtins Kstuio apygardos tabo operatyvinio skyriaus virininkas. 1947 m. gegus 28 d. BDPS prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvs kovotojo partizan kapitono laipsnis. Pasiymjo daugelyje mi, buvo labai
39

nuovokus, mokantis analizuoti, jausti irdimi ir daryti protu pagrstus sprendimus. Ilgesn laik lydjs Piet Lietuvos srities vad Adolf Ramanausk-Vanag susitikim su partizan vadu Jonu emaiiuVytautu, ikilus neaikumams, savo gyvybe garantavo u atvykusio Piet Lietuvos srities vado Adolfo Ramanausko patikimum, nors anksiau jo nepainojo. 1949 m. vasario mn. V.Guas- Kardas dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime, pasira LLKS Tarybos Deklaracij. Pasibaigus suvaiavimui toliau tssi prastas darbas ir kova, lydimi pavoj ir neivengiam neteki. 1949 m. vasaros pradia buvo ypa sunki emaitijos partizanams. Birelio 7 d. dl saugumo provo kacijos uvo visa tuometin Kstuio apygardos vadovyb. Tuo metu MGB agentas Radzeviius nustat, kad A. Milaeviius-Ruonis kartu su Jros srities tabo nariais atvyks pas Skaudvils valsiuje besigydant sueist srities tabo virinink V. Gu-Kard. Birelio 11 d. saugu mieiai susek V. Guo slapstymosi viet. LLKS prezidiumo narys Vytautas Guas- Kardas uvo kautynse 1949 m. birelio 11 d. Smaidri kaime Ervilko vls. ( Taurags apskr.). 1949 m. birelio 16d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Vytautas Guas-Kardas apdovanotas 2 laipsnio Laisvs kovos kryiumi su kardais (po mirties), jam suteiktas partizan kapitono laipsnis (po mirties). 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu j apdovanojo Vyio Kryiaus 2 laipsnio ordinu (po mirties) ir suteik kapitono laipsn (po mirties).

40

BRONIUS LIESYS-NAKTIS (1922-1949) Bronius Liesys gim 1922 m. balandio 16 d. Ramygaloje (Pane vio apskr.) progimnazijos direk toriaus eimoje, vliau visa eima persikl Jurbark. Bronius Lie sys Vytauto Didiojo universitete studijavo urnalistik, mgo lite ratr, pats kr eiles, ra strai psnius. 1941 m. birelio 14 d. Bro niaus tvai ir sesuo buvo itremti Sibir. B. Liesys buvo Lietuvos laisvs armijos narys. Jos parei gotas 1944 m. kartu su broliu An tanu ivyko valgybos mokykl Ryt Prsijoje, kurioje jie buvo rengiami partizaniniam karui. 1945 metais broliai Antanas ir Bronius Liesiai desantu buvo nuleisti Padruskalnio kaime, Gudin valsiuje (Kdaini apskr.). I ia abu kovotojai patrauk geriau pastamas Jurbarko apylinkes. Partizan radist sum ekistai, o broliams pavyko isiverti i apsupties. Pastamo ryininko palydti Antanas ir Bronius Liesiai nusigavo Rdi mike apsistojus Rolando Joniko vadovaujam br. ia jie atvyko vilkdami rus kariuomens uniformomis. Atvyklius tard Lydio rinktins tabo virininkas Jonas Kubilius, buvs Ervilko gimnazijos mokytojas, kuris norjo isiaikinti, ar jie nra provokatoriai. 1945 m. pradioje Bronius Liesys-Naktis tapo Jungtins Kstuio apygardos Lydio rinktins partizanu, vliau jis buvo paskirtas ios apygardos tabo nariu, turjo Kauko, Nakties, Dainiaus slapyvardius. Jis redagavo pogrindin partizan laikrat Prisiklimo ugnis, kuriame ra eilraius glio slapyvardiu, taip pat jo kryba buvo spausdinta rinkinyje Kovos keliu engiant bei periodinje partizan spaudoje. 1947 met lapkriio mnes Kstuio apygardos partizan vadas Jonas emaitis-Tylius, auktai vertindamas partizano B. Liesio-Nakties
41

organizacinius sugebjimus, kartu su P. Bartkumi-adgaila pasiunt j Dukto mikus atstatyti nutrkusius ryius su kitomis rinktinmis. T met ruden dl kariuomens siautjimo ir ryinink sumimo apy gardos tabas neturjo jokio ryio su jomis. Taip pat jiems buvo patiktas atsakingas udavinys drauge su rinktini vadovybe sprsti Prisiklimo apygardos centralizacijos klausimus. i apygard sudar Atalyno (vadas S. Raziulis-Maylis), aliosios (vadas P. Masilaitis-Virpa) ir Vovers (vadas P. Muningis-velgaitis) rinktini partizanai. ios apygardos tab i Kstuio apygardos perjo B. Liesys-Naktis ir P. Bartkus-adgaila. Nuo 1948 m. liepos 27 d. B. Liesys-Naktis - Prisiklimo apygardos tabo virininkas. 1949 m. vasario mn. dalyvavo LLKS Steigiamjame suvaiavime Minaii kaime (Radvilikio raj.) vykusiame visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. LLKS Prezidiumo narys. Kartu su kitais LLKS prezidiumo nariais pasira LLKS Tarybos Vasario 16sios Deklaracij. B. Liesiui- Nakiai LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu suteiktas laisvs kovotojo partizan kapitono laipsnis. B. Liesys-Naktis uvo 1949 m. rugpjio 13 dien kautynse su NKVD dalinio kareiviais Upelki mike (Radvilikio apskr.) kartu su keturiais Prisiklimo apygardos tabo nariais. 1950 m. lapkriio 23 d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu B. Liesys-Naktis apdovanotas 1 ir 2 laipsnio Laisvs kovos kryiais (po mirties). 1991 m. B. Liesio palaikai palaidoti Radvilikio kapinse. 1997 m. gruodio 22 d. jam pripaintas Kario savanorio statusas ( po mirties). 1998 m. sausio 15 d. Krato apsaugos ministerijos sakymu B. Liesiui suteiktas majoro laipsnis. 1998 m. gegus 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyio kryiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties).

42

PETRAS BARTKUS-ADGAILA (1925-1949) Petras Bartkus gim 1925 m. gegus 30 d. Raseini apskrityje, Pakapurnio kaime, kinink Anta no ir Anastazijos Bartk eimoje, kurioje dar augo brolis ir sesuo. Petras moksi Raseini gimna zijoje, buvo pavyzdingas mokinys. Mgo literatr, aktyviai sportavo, kr eiles. 1941 m. prasidjus karui, Petras drauge su vyresniais ben dramoksliais buvo suimtas u nele galios spaudos platinim, taiau kaip nepilnametis po keli dien paleistas. Frontui nuslinkus rytus, t pai met ruden Petras Bartkus stojo Kauno auktesnij technikos mokykl. 1942 m., bdamas studentas, Kaune sitrauk rezistencin kov, priklaus Lietuvos Laisvs Armijos organizacijai (LLA). 1943 m. Petras moksi sklandytoj kursuose, taiau j nebaig, nes visas jgas jaunuolis skyr organizacinei pogrindio veiklai. 1943 m. P. Bartkus LLA brius organizavo ir savo tvikje, Pakapurnio kaime. Petras turjo tvirt autoritet tarp kaimo jaunuomens, kurie jo pa triotizmo idj kvpti sijung laisvs kov. 1944 metais, prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, P. Bartkus subr Raseini apskrities partizanus, dirbo Kstuio apygardos tabe, vliau buvo io tabo Organizacinio skyriaus virininkas. Petras Bartkus turjs iuos slapyvardius: Dargis, Martynas, Sin, iemkentis, Alkupnas, adgaila. 1947 m. organizavo nauj apygard - Prisiklimo apygard. 1948 m. P. Bartkus-adgaila tapo Prisiklimo apygardos partizan vadu. Didel dmes jis skyr partizanins kovos metod ir taktikos tobulinimui, kovotoj mokymams ir drausms stiprinimui. Briuose trko emesnio rango vad, todl aygardos vado P. Bartkaus iniaciatyva
43

buvo nutarta organizuoti kuop vad kursus. Apygardos vado rpesiu, partizan ryinink gydytoja Ro Jankeviit-Migla ne tik gyd su eistuosius, bet ir mok kovotojus teikti pirmj pagalb, skait paskaitas partizanams apie karo sanitarijos ypatumus. Savo prisi minimuose ryinink partizan vad P. Bartk-adgail apibdina kaip be galo itverming ir pasiventusi kovotoj. 1949 m. vasario mn. 2-22 dienomis Petras Bartkus-adgaila dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime, buvo paskirtas LLKS Tarybos Prezidiumo sekretoriumi. Reiklus grietas partizan vadas kartu buvo ir jautrios sielos poetas, pasivadins Alkupnu nuo Raseini krate tekanio Dubysos intako Alkupio upelio pavadinimo. Ugningos, udeganios kovai Alkupno eils buvo spausdinamos partizan leidiniuose Malda girioj, poezijos rinktinje Kovos keliu engiant Tie, kurie nebuvo sutik partizano Petro Bartkaus-Alkupno, pamgo j kaip poet - kovos aukl, kurio eils virsdavo dainomis. Slapyvard Sin P. Bartkui sugalvojo kovos draugai, nes daugelis j painojusi savo prisiminimuose pabria j buvus be galo sining, taur ir patikim kovos draug. LLKS Pirmininko adjutantas, LLKS Tarybos vasario 16-osios Deklaracijos signataras, majoras P. Bartkusadgaila uvo vykdydamas uduot 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio rajono Upelki mike. Drauge su P. Bartkumi- adgaila pasal pateko ir uvo partizanai, taip pat poetai Vytautas niuolis-Vytenis, Bronius Liesys-Naktis, glis. J knai buvo sumesti Autoniki kaime esant ulin. 1951 m. P. Bartkui-adgailai (po mirties), suteiktas Laisvs kovos karygio garbs vardas, apdovanotas Laisvs kovos kryiumi (su kardais). 1991 m. sumest ulin partizan palaikai buvo surasti ir palaidoti Radvilikio kapinse, pastatytas ikilus paminklas. 1995 m. Pakapurnio kaime, buvusioje Bartk sodyboje, pastatytas paminklas uvusiems 1945-1949 metais Pakapurnio ir aplinkini kaim Kstuio apygardos partizanams atminti. 1997 m. lapkriio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu P. Bartkus apdovanotas Vyio Kryiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties). 1998 m. gegus 19 d. P. Bartkui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

44

ISTORIJOS ATSPINDIAI MS ATMINTY

Atminimo akmuo, enklinantis Stepono Sajaus sodyb, kurioje buvo kurta Lietuvos laisvs kovos sjdio vyriausiosios vadovybs bstin

Stepono Sajaus namas (Radvilikio rajonas, Balandikio kaimas). iame name 1949 m. posdiavo partizan vadai

45

Jaunimas prie atminimo ymen, skirt Deklaracijos signatarams. Minaii kaimas, buvusi S. Mikniaus sodyba

Atminimo ymen atidengimo ikilms 2003 metais. Pirmoje eilje i kairs: signataro A. Ramanausko-Vanago proankas Arnas Janceviius ir dukra A. Ramanauskait-Skokauskien, S. Mikniaus dukra Julijona Miknit, Atsikrusio LLKS Prisiklimo apygardos vadas Juozas Moius, atsikrusio LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas J. eponis, S. Mikniaus dukra Mikolina Miknit.

LLKS Tarybos Deklaracijos pasiraymo 50-j metini minjimo ikilms buvusioje S. Mikniaus sodyboje. Prie memorialins lentos S. Mikniaus dukra Mikolina, signataro A. Ramanausko-Vanago dukra Auksut, LR Seimo nariai A. Kata, A. Vidinas. 1999 m.

Prie signatarams skirt atminimo ymen S. Mikniaus dukra Julijona Miknit ir Deklaracijos signataro A. Ramanausko -Vanago dukra A. Ramanauskait-Skokauskien su anku Arnu, partizanai su apygad vliavomis. 2003 m.

Memorialinis akmuo buvusioje Meioni sodyboje, Radvilikio rajone. ioje vietoje ulin buvo sumesti LLKS Deklaracijos signatar Petro Bartkaus-adgailos ir Broniaus Liesio-Nakties palaikai

Didingas trij kryi paminklas Radvilikio kapinse, skirtas uvusiems partizanams atmint. ia perlaidoti Deklaracijos signatar Petro Bartkaus-adgailos ir Broniaus Liesio - Nakties palaikai.

Atminimo ymenys, skirti LLKS Tarybos Deklaracijos signatarams buvusioje S. Mikniaus sodyboje. Atidengimo dien juos paventino partizan kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas

Mikni sodyba. Minaii kaimas, Radvilikio rajonas

Panaudota literatra: 1. Stanislovas Abromaviius, Kstutis Kasparas, Rta Trimonien. Didiosios Kovos apygardos partizanai. Kaunas, 2007 m. 2. Algimantas Petrauskas. Tvynei jo plak irdis.Vilnius, 1998 m. 3. Nijol Gakait-emaitien. uvusij prezidentas. Vilnius, 1998 m. 4. Nijol Gakait. Pasiprieinimo istorija. 1944-1953 m. Aidai. 1997 m. 5. Zigmas Grybinas. Tarp vilties ir isipildymo. Kaunas, 2005 m. 6. Laisvs kov archyvas. Istorijos urnalas, tomas 31. Kaunas, 2002 m. 7. Laisvs kovos 1944-1953 metais. Dokument rinkinys.Vilnius, 1999 m. 8. Lietuvos Laisvs Kovos Sajdio 1949 met vasario 16 d. Deklaracija. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetain. 9. Lietuvos partizanai.1944-1953 m. Kaunas, 1996 m. 10. Lietuvos partizan vado Adolfo Ramanausko-Vanago 90-osioms gimimo metinms paminti skirt rengini mediaga. - Vilnius: V Seimo leidykla Valstybs inios, 2008 m. 11. Adolfas Ramanauskas. Daugel krito sn... Mintis, 1992 m. 12. Vytautas Sinkevius. statymo dl Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos vaidmuo ir vieta Lietuvos teiss sistemoje. Parlamento studijos. Mokslo darb urnalas, Nr 1. Vilnius, 2004 m. 13. Vytautas Slapinskas. Laisvs vytis. Kaunas, 1999 m. 14. Visuotin lietuvi enciklopedija.VII t. Vilnius, 2005 m. 15. Rokikio kratotyros muziejaus archyvai. 16. Karas po karo. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 2005 m.

54

Turinys Auksut Ramanuauskait-Skokauskien uvusi, bet nenugalt deklaracija..................................................3 LLKS Tarybos deklaracija...................................................... ..........9 LR statymas dl LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos .......................................................................................14 Istorija velgia i nuotrauk.................................................... ..........18 Istorijos atspindiai mus atminty.....................................................45 Panaudota literatra................................................................. ......... 54

Leidinyje panaudotos nuotraukos i Auksuts Ramanauskaits-Skokauskienies asmeninio archyvo ir Genocido auk muziejaus

Auksut Ramanauskait-Skokauskien LAISVS DEKLARACIJA IR JOS SIGNATARAI

2009-02-05. 3,5 sp. l. Tiraas 500 egz. Usakymas 9-040. Leidykla Naujasis lankas Spaustuv Morknas ir Ko, Draugysts g. 17, LT-51229 Kaunas.