You are on page 1of 496

LIETUVOS POLITINI K A L I N I IR TREMTINI S J U N G A ISTORIJOS SEKCIJA

Nijol GAKAIT Dalia KUODYT A L G I S KATA Bonifacas ULEVIIUS

Lietuvos partizanai 1944 - 1953m.

Kaunas, 1996

U D K 947.45.082/083 U 304

R e d a k t o r Dalia KUODYT

Kalbos stiliaus redaktor Inga BOGOMOLOVAIT Kompiuteriu rinko Vilija JAKUINAIT Kompiuteriu maketavo Vitalija VITKUT

Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1996 "Laisvs kov archyvo" priedas

ISBM 9986-577-14-4

TURINYS

Pratarm Partizanini kov raida Partizanini kov prieastys Kovos tikslai Partizanini kov etapai Pirmasis periodas: 1944-1946m. Pasiprieinimo organizacij krimasis .. Antrasis kov periodas: 1946m. birelis - 1948m. lapkritis. Apygard veikla Treiasis partizaninio karo periodas: 1948m. lapkritis - 1953m. geguis. Centralizuot struktr sukrimas ir j sunaikinimas Partizan veiklos kryptys Kova su okupacine valdia. Miesteli upuolimai Okupacins valdios rinkim trukdymas Pasirengimas mobilizacijai Prieinimasis kinink terorizavimui Kova su kolchoz krimu Prieinimasis trmimams. Nukentjusij elpimas Kova su sovietiniais pareignais ir nipais Partizan periodin spauda Pogrindins spaudos itakos Partizan spaudos tematika Leidybos technologija Leidimo ir platinimo sunkumai Leidybos mastai Partizaniko gyvenimo kasdienyb Buitis Bstas Drausm. Kova su girtuokliavimu Moterys partizaniniame kare Partizan dvasinis pasaulis Partizan patriotizmas Partizan tradicijos Partizan kryba

8 13 13 15 16 17 19 21 23 23 26 28 29 32 35 37 43 43 49 55 56 61 81 81 85 90 93 105 105 107 109


3

..

Partizan tikjimas. Banyios santykiai su partizaniniu judjimu Tautins ir religins vents Pasiryimas gyviems nepasiduoti Vyriausios karins ir politins vadovybs krimas bei partizanini struktr centralizacija Vieningos kovojanio krato vadovybs idja LLA pokaryje Politins ir karins vadovybs problema Apygard krimasis ir naujos vadovybs formos Naujojo BDPS Prezidiumo organizacija Ryiai su Vakarais LLKS krimasis Piet Lietuvos partizan sritis 1946-1953m PLP tabo krimas PLP tabo veikla, vadovaujant Kazimieraiiui PLP vadovybs kaita 1946-1948m LLKS Piet Lietuvos Nemuno srities vadovyb 1949-1953m Tauro apygardos istorijos apvalga Tauro apygardos krimas ir pirmojo apygardos tabo veikla Antrojo Tauro apygardos tabo ir apygardos vado Mykolo-Jono veikla. Tauro ir A apygard susijungimas PL partizan srit Treiojo Tauro apygardos tabo ir apygardos vado A.Baltsio-vejo veikla 1946-1948m Neskms. vejo uvimas 1948-1949m. Tauro apygardos vad kaita (Rymantas, Saidokas, Faustas) Pasikeitimai rinktinse. Tvnij sukrimas Viktoro Vitkausko-Saidoko, Karijoto vadovavimas apygardai 1949-1951m. J.Lukos-Skirmanto grimas Lietuv. Ryiai su Vakarais Antros desantinink grups atvykimas ir sunaikinimas. Paskutinio Tauro apygardos vado J.Jankausko-Demono sumimas Tauro apygardos veiklos pabaiga Partizaninis karas Dzkijoje. Dainavos apygarda Dzkijos krato ypatumai
4

113 115 118

123 123 124 127 129 133 136 139 149 149 150 152 155 159 159

163 166 170 173 174

175 177 178 186 186

Kovini vienet formavimas ir centralizavimas 1944-1945m Dainavos apygarda 1946-1951m Partizan veiklos formos Vakar Lietuvos sritis - Jra. sikrimas ir veikla Kstuio apygarda Jungtins Kstuio apygardos krimas Kstuio apygardos rinktins 1948-1953m Kstuio apygardos tabas 1951-1953m. Paskutinieji partizanai emaii apygarda . Lietuvos Laisvs Armija - emaii apygardos itakos emaii apygardos rinktins emaii apygarda 1948-1953 metais Prisiklimo apygarda krimas, struktros ir vadovybs kaita 1948-1953m Apygardos veiklos bruoai Auktaitijos partizanai. iaurs Ryt Lietuvos Karaliaus Mindaugo - sritis Vytauto apygarda Apygardos krimasis 1944-1945m Vytauto apygardos veikla 1946-1950m Vytauto apygardos veiklos pabaiga Paskutiniai Auktaitijos partizanai Vyio apygarda Itakos ir apygardos susiformavimas Vyio apygardos veiklos bruoai .... Didiosios Kovos apygarda Apygardos krimasis DKA veikla 1944-1946m. Kovos taktika Agent infiltravimas bei MGB provokacijos DKA sunaikinimas. Paskutinieji DKA partizanai

187 197 215 225 233 233 252 254 250 260 266 269 273 273 278

282 293 293 299 306 309 314 314 321 324 324 328 330 333

Algimanto apygarda Apygardos krimas alioji rinktin Kunigaikio Margio rinktin arno rinktin Algimanto apygardos veikla 1948-1950m Lietuvos laisvs kovotoj aukos 1944-1953 metais. uv partizanai 1944-1953m. suimt partizan skaiiai Usiregistravusi partizan skaiius Veikiani kovotoj skaiius 1944-1953m. partizaniniame kare Partizaninio judjimo slopinimas Teroro vykdytojai Represiniai organai NKGB-NKVD organizavimas Lietuvoje NKVD-NKGB veikla NKVD vidaus kariuomen Stribai MGB agentra Agent verbavimas Agent veikla Provokacijos prie partizanus Partizan kompromitacija Legendinio "centro" krimas NKVD agentai-smogikai Specgrupi sukrimas Smogik veikimas "Operatyvin kombinacija" Buvusi partizan traukimas specgrupi veikl Represijos Trmimai Tremtini skaiius ir socialin sudtis Itremtj gyvenimas Sumimai Teismai Kaljimai Tardymai Lageriai
6

336 336 338 340 343 344 348 348 358 359 366 369 369 369 370 372 373 378 384 384 387 395 395 397 403 403 403 405 407 409 409 411 412 415 417 419 420 422

Partizaninio karo pabaiga. Laisvs kov reikm Partizaninio karo traktavimas okupuotoje Lietuvoje Nepriklausoma Lietuva: partizan vizija ir tikrov Politin ir socialin partizan kov reikm Partizaninis karas: pergal ar pralaimjimas? altiniai Priedai: Svarbiausi dat lentels

435 435 441 443 445 449

477

P R A T A R M Prie J u s knyga apie Lietuvos partizanus, moni dar vadintus "miko broliais", "aliukais". Taip pat i knyga apie tragik, bet tuo pat metu herojik, piln dvasins tampos Lietuvos istorijos laikotarp. is ms istorijos puslapis dar tik atsiskleidia, jis avi ir gsdin savo prietaringumu: tai ne tik ginkluotas pasiprieinimas okupacijai - tai ir idavysts gelm, ir drungnos egzistencijos, prisitaikymo peripetijos. Tokiais, valstybei kritikais laikmeiais palieiamas kiekvienas, laikantis save tos valstybs pilieiu. Matyt, kai nebelieka valstybins valios ir apsisprendimo, tai tampa kiekvieno reikalu, atsakomybe ir apsisprendimu. Tai atsiliepia visam visuomeniniam gyvenimui, prasideda susvetimjimo plaija prasme procesai, kurie vliau apima visas gyvenimo sritis. inoma i knyga nepretenduoja j ypa isami studij apie giluminius praradusios nepriklausom valstybin raik visuomens procesus. Tai greiiau bandymas plaiau pavelgti besiprieinanios tautos dalies veikl, jos santyk su kitomis visuomens grupmis, valdia ir represinmis struktromis. Nustatant aptariam problem chronologinius rmus, manome, kad 1944m. ir 1953m. - slygins ribos, enklinanios tam tikras laikotarp apibdinanias poymi grupes tai labai aiki karini struktr susiformavim a s ir inykimas, vadovaujani centr veikla ir taka joms. Pavyzdiui, 1953m. laikomi galutine pasiprieinimo data, nes buvo suimtas LLKS Prezidiumo pirmininkas J.emaitis-Vytautas, masikai naikinami Auktaitijos, taip pat Jros srities partizan likuiai, partizan tabai. Taiau 1953-1956m. dar galima kalbti apie pavienius partizanus, kur laik atstovavusius sjd ir jo idjas. Kalbant apie 1944-1953m. pasiprieinim okupacijai, turime aikiai apsibrti terminus. T darydami stengms vadovautis pai partizan dokumentuose vartojama terminija, kuri buvo ypa aikiai apibrta Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Prezidiumo 1949m. dokumentuose. iuo metu paplits pasiprieinim ireikiantis terminas "rezistencija". Apskritai partizan dokumentuose jis beveik neminimas (iskyrus kai kuriuos i Vakar parvetus J.Lukos dokumentus). inoma, tai nra visikai klaidingas, taiau skolintas terminas. J vartojant btinas paaikinimas, kad turima minty btent pokario rezistencija arba 8

ginkluota pokario rezistencija. Partizan dokumentuose pasiprieinimas okupacijai (kokia tai bebt forma) vardijamas kaip "Laisvs kovos", o apibriant visuomens dal, dalyvaujani laisvs kovose "Laisvs kov sjdis". (Bendras Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis", "Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis" -tai to paties pavadinimo variantai, enklinantys vis pasiprieinimo jg ir organizacij visum. Kai kalbama apie BDPS ar LLKS centrin vadovyb, pridedamas odis Prezidiumas). Nagrinjant bendrj pasiprieinimo struktr, galime iskirti tris jos formas: ginkluot partizanin kov, pogrindin veikl ir pilietin pasiprieinim (arba nepaklusnum). Partizanai (dokumentuose laisvs kovotojai) tai karin visuomenin slaptai veikusi savanori organizacija, kurios tikslas atkurti nepriklausom ir demokratin Lietuvos respublik. Kovos priemons - karinis ir politinis veikimas, reglamentuotas norminiais dokumentais (statutais, statais ir kt). Organizacijos nariais laikomi asmenys, dav atitinkam priesaik ir paklstantys auktesnei vadovybei, neiojantys ginkl ir skiriamuosius enklus. Tampriai susijusi su partizanais pasiprieinimo organizacijos grup slapukai (terminas sigaliojo 1949m. Iki tol - LLA Organizacinio sektoriausOS nariai (emaitijoje), kitur pasyvs kovotojai, sslieji partizanai) Tai partizan struktr rezervinis padalinys, kurio nariai yra dav atitinkam priesaik. Jie gyveno legaliai, turjo pastov ry su partizanais, vykd vairias j uduotis, reikalui esant, dalyvaudavo karinse operacijose. Talkininkai - partizan ryininkai ir rmjai Jie atlikdavo konkreias valgybos ir ryio uduotis, paddavo apsirpinti maistu, medikamentais ir kt. btiniausiais daiktais. Daugelis j sirengdavo savo namuose slptuvesbunkerius ir rpinosi juose besislapstaniais partizanais. Per partizan ryininkus ir rmjus buvo platinama pogrindin spauda. Be mint grupi pamintinas ir pogrindinis, arba neginkluotas veikimas. Istoriografijoje vartojami terminai "pasyvus pasiprieinimas" arba "pasyvi rezistencija", manytume netinkami vien dl to, kad pasyvumas - tai veiksmo nebuvimas, kas prietaraut "pasiprieinimo" ar "rezistencijos" reikmei Pogrindio organizacijoms bdingas nelegalus, konspiratyvus veikimas. Organizacij nariai gyvena legaliai, daniausiai miestuose ir miesteliuose. Pokaryje tai student, moksleivi udaros grups, daniausiai turinios ry ar
9

tiesiog kurtos partizan iniciatyva. Daugel toki grupi sudar buv LLA Organizacinio sektoriaus ir kt organizacij nariai Ikilus trmimo pavojui, pogrindini organizacij nariai papildydavo partizan eiles. iame kontekste turime kalbti ir apie pilietin pasiprieinim, tai yra krato gyventoj nepaklusnum okupanto primestai valiai. Tai reiksi okupacinio reimo karini, politini ir ekonomini reikalavim boikotu, t.y. vengimu tarnauti okupacinje kariuomenje, pasiprieinimu kolki krimui, vairi prievoli sabotavimu ir kt ios pasiprieinimo formos atstovai tiesiogiai nepriklaus partizan formuotms, taiau partizan taka jiems buvo neabejotina. Jau vien partizan buvimas galino kaimo visuomen argumentuoti kai kuriuos savo pasiprieinimo veiksmus (pvz. rinkim "sovietus", kolchoz boikotas), taip ivengiant auk. Kita vertus, ir partizanams buvo svarbs tokie visuomens veiksmai pagal tai jie galjo nustatyti visuomens nuotaikas, taip pat justi jos palaikym ir param. Lietuvos partizan buvimas ir j veiklos formos - tai reikinys, turjs stipresns ar silpnesns takos visoms tuometins Lietuvos visuomeninio gyvenimo sritims. Partizaniniai karai vyko daugelyje pasaulio ali, j taktika ir principai inomi ir fiksuoti tarptautins teiss dokumentuose. Tai pasiprieinimas ginklu prieo unugaryje, kai okupuojama valstyb ar jos dalis, legaliai vadovybei esant usienyje ar neokupuotoje alies dalyje. Jei paprastai partizan karai vyko prieui okupavus dal valstybs ar turint galimyb pasitraukti draugikos valstybs teritorij, tai Lietuvoje situacija buvo kita. 1940m. okupacija ir aneksija visikai sustabd Lietuvos valstybin raik, naikino valstybs funkcijas vykdiusias institucijas ir nepriklausomos valstybs poymius apskritai Nesant tokios svarbios atsparos, kaip valstyb, tauta smsi jg i kit, gilesni klod. Svarbu tai, kad naikinant iorines valstybs formas, vidiniai mentaliniai tautos bruoai ilieka ir, tap varomja jga, gauna tam tikras formas. iuo atveju laisvi, save suvoki laisvos valstybs pilieiais, partizanai ireik savo vali ir apsisprendim jiems prieinama forma - ginkluotu pasiprieinimu. Reikia paymti kad pradioje, 1944-1945m., dar vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos partizan veikla atitiko klasikin, aukiau mint tokio pobdio kov apibrim, tai yra vykstantis karas realiai teik vilt
10

pasiekti rezultat- atgauti nepriklausomyb. Vliau, karo laukimas tapo geidiama iliuzija, o ne realiu kovos imperatyvu. Pagrindinis tikslas nepriklausomyb tapo iandien nepasiekiamu, aukos reikalaujaniu idealu. Laisvs kovotojai suvok savo tragizm, bet jokiu bdu ne beprasmyb. Idealistin asmenybs orientacija apsprend nevienadienius siekius ir tikslus, nereikalaujant jokio atlygio ia ir dabar. Apie partizan karin struktr ioje knygoje kalbama gana plaiai Jau pradioje susiklosiusi rinktini-apygard-srii sistema daug pasitarnavo centralizacijos ir vieningos vadovybs krimo procesams. emiausiose grandyse (briuose, kuopose) prasidj jungimosi, centralizacijos procesai, gaudavo pagreit ir iaugdavo iki rinktini ir apygard form. ia turimas minty reikinys, kai stichikumas, bdingas emesnms struktroms, gaudavo tradicikai bdingas karines formas, tiek identikas kitoms Lietuvoje veikianioms, kad vieningos vadovybs ir centralizacijos problemos buvo tiesiog organikos. Lietuvos partizanai mat savo kov bendrame tarptautiniame kontekste, kaip vien i veiksni kovoje su visuotiniu blogiu -komunizmu, paeidianiu ne tik visas tarptautins teiss normas, bet ir elementar humanizm. Dzkijos partizan vadas A.Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose ra: "... Mes tikjome, kad kovodami isilaikysime ketverius metus ir savo ginkluotsias pajgas, nepalauiam lietuvi tautos vali sujungsime su laisvojo pasaulio tvirtu nusistatymu ir jga tam, kad XX amiaus civilizacijos gda bt visiems laikams nuluota nuo viso ems rutulio paviriaus-." Vanago, Skrajno, Dzko, Grafo ir daugelio kit partizan vad ir eilini atsiminimai, tuo metu rayti dienoraiai, kaip ir paslpti tab archyvuose dokumentai tai ir yra svarbiausieji altiniai, nagrinjant ginkluoto pasiprieinimo laisvs kov istorij. Archyvais ia slygikai vardijamas kompleksas dokument, vairiais bdais patekusi rinktins, apygardos ar srities tab, sukauptas ir padtas vienoje vietoje, taip sudarydamas saugojimo vienet. Jo sukomplektavimas gana mechanikas, danai neatskiriant tabo skyri, direktyvini ir programini dokument. Vis dlto prie beveik vis archyv yra dokument sraai su gavimo datomis ir registracijos numeriais (kaip numatyta vyr. vadovybs parengtuose archyvins mediagos kaupimo ir saugojimo nuostatuose). Pats toks archyvas, j sudarantys dokumentai daug gali pasakyti tyrintojui Pvz., apie mediagos perdavimo greit i vieno padalinio kit, ryi pobd, intensyvum ir kt. Toki archyvini

11

kompleks auktesnieji tabai turjo palikti maiausiai po kelet. Tenka konstatuoti, kad didesn j dalis uvo partizan bunkeriuose kartu su j savininkais, kita dalis dar saugoma emje ir juos surasti galimyb maja su kiekviena diena. Kadangi tokiu bdu susidaro ne tik partizan veiklos faktologins, bet ir problemins spragos (MGB-KGB veikla, santykis su pasiprieinimu ir poveikis jam), naudojams ir i represini struktr archyvais. Beje, iame archyve esanius partizan archyvinius dokumentus jau turime vertinti pagal kitokius kriterijus jie daniausiai "pririti" prie konkretaus mogaus, kaip baudiamosios bylos dalis, daniausiai iliustruojantys jo veikl, todl pakankamai padriki istorinio konteksto prasme. ia reikalinga papildoma informacija apie asmen, kurio byloje yra dokumentai Todl tai jau bylos, kaip archyvinio vieneto sudt einantys dokumentai ir atitinkamai nagrintini Pats MGB-KGB archyvas yra sudarytas i fond, kuriuos sudaro operatyvins, literins, baudiamosios bylos (kiti fondai ia neminimi tuo labiau, kad kai kuri, esani fond srauose, archyve nra). Taip pat svarbiu altiniu nagrinjant pokar, ypa partizan ry su Vakaruose veikianiais Centrais, yra VLIKo archyvas, asmeniniai ieivijos ikili moni archyvai Btent i altini dalis yra mums maiausiai prieinama ir pastama. Vis dlto labai svarbu ne tik archyv prieinamumas ir j panaudojimas, bet ir adekvatus j suvokimas, kaip pirmins analizs galimyb. Manytume, kad i knyga ir yra tas pirmasis ingsnis, apibendrinantis sukaupt mediag ir dedantis pagrindus tolesniam darbui. Nuoirdiai dkojame u param rengiant knyg Atviros Lietuvos Fondui ir asmenikai dr. D.Kuoliui.

12

PARTIZANINI

KOV

RAIDA

Partizanini kov prieastys Partizaninis karas Lietuvoje, prasidjs 1944m., tssi iki 1953 met, Ly. truko nuo antros sovietins okupacijos pradios iki organizuot partizan struktr sunaikinimo. Po 1953m. liko pavieniai kovotojai, kurie vienas po kito buvo nukauti ar suimti Pasiprieinimas gavo kitas, ne tokias atrias formas: pasireik pogrindinmis jaunimo organizacijomis, laikratli ar atsiaukim platinimu, vliav iklimu, tautini ir religini veni vieais paminjimais ir t.t. Pasikeit ir okupacins valdios santykis su ukariaut krat gyventojais: po Stalino mirties liovsi baisieji trmimai, ems kis buvo sukolektyvintas, fizin genocid pakeit dvasinis, nutautinimas ir ateizacija buvo vykdoma rafinuotesns propagandos pagalba. Partizaninio karo, kaip ir kiekvieno istorinio laikmeio pradi turjo ymti prieastys, nulmusios btent ios kovos formos pasirinkim, o pabaig - siekiamo tikslo gyvendinimas ar jo atsisakymas. Taiau iuo atveju vyko kitaip: tikslas nebuvo pasiektas, bet jo atsisakyta irgi nebuvo. Visi, pakil u tiksl, arba uvo kovoje, arba buvo eliminuoti i visuomens gyvenimo. Rezultatas buvo atidtas pusei imtmeio - kitoms kartoms ir kitokiai istorinei situacijai Taiau kyla klausimas: jei tikslas tada buvo nepasiektas, ar toks aktyvus tautos prieinimasis okupacijai nebuvo klaida? Ar buvo pasirinkti netinkami jo siekimo bdai, ar nerealus buvo pats tikslas? Taiau juk n viena tauta nra gimusi vergovei Siekti laisvs yra jos prigimtinis trokimas. Todl lieka atsakyti tik vien klausim: kodl buvo pasirinkta btent ginkluota kova; ar buvo jai alternatyv; ar per t kov deimtmet atsivelgiant realyb buvo daromos kokios nors kovos formos korektyvos? Kaip jau minta, prieastis, dl kuri Lietuvos gyventojai pasirinko ginkluotos kovos keli, galima sugrupuoti dvi grupes objektyvias ir subjektyvias. Prie objektyvi priskirtinos nuo mogaus valios nepriklausanios aplinkybs. Subjektyvios prieastys kito i asmenybs vidini nuostat, kuri gelmje gldjo dvasinis pradas. Giliausiai ir nuosekliausiai tyrinj partizanin judjim ieiviai prof. Juozas Brazaitis ir Kstutis Girnius iskiria penkis veiksnius, turjusius takos atskir asmen apsisprendimui: "1. ankstesn sovietins okupacijos patirtis parod, kad su sovietine valdia nemanoma sugyventi
13

tiems, kurie siek savo tautai nepriklausomybs, gerovs, bent iek tiek sins laisvs; 2. vokiei okupacijos metais visame krate iplits pasiprieinimo s j d i s skatino panai veikl tsti prie komunistus; 3. Lietuvoje vyravo sitikinimas, i r y k j s dar vokiei okupacijos metais ir pogrindio spaudos palaikomas, kad antroji bolevik okupacija ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui vykdys Atlanto chartijos paadus sugrinti nepriklausomyb dl karo jos netekusioms alims; 4. dl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautjimo atsirado reikalas apginti gyventojus nuo plikavimo ir prievartavimo; 5. daugelis vyr pasitrauk mik, nordami ivengti sumimo ar mobilizacijos sovietin kariuomen 1 ". Pirmieji du i i veiksni priklausyt subjektyvij, paskutinieji objektyvij prieasi grupei iuo metu sunku statistikai pagrsti ar iskirti kurias nors i j, taiau aiku, kad ios prieastys buvo tarpusavyje susijusios, stimuliavo vienos kitas ir vairiu metu gydavo prioritet. Juk partizan gretos tolydio pasipildydavo naujais kovotojais, kuriuos skatino pasirinkti pasprieinimo keli jau iek tiek pasikeitusi politin situacija krate ir pasaulyje. Taip, pavyzdiui, motyvas, kad sovietin okupacija ilgai netruks, tolydio iblso. Silpo tikjimas Vakar pagalba. Mobilizacija sovietin armij 19461949m. buvo pristabdyta. Paskutiniais kov metais partizanai jau nepajg bent kiek apginti gyventoj nuo valdios smurto. Analizuojant okupacini represini struktr dokumentus, nors apytikriai (nes MGB dokumentuose daug paklaid), taiau galima velgti kai kuriuos partizan apsisprendimo motyvus. Tarp uvusi 1951 08-1953 01 partizan pasislp nuo trmimo sudar tik 12 proc 2 . Tiek pat yra ir ijusi mik dl gresianios mobilizacijos Raudonj armij. Kaltinami bendradarbiavimu su vokieiais vos 8 proc. nukautj. Tuo tarpu tap partizanais dl patriotinio nusiteikimo (MGB pavadinti "nacionalistinio pogrindio dalyviais") sudaro 36 proc vis uvusij. 32 proc. uvusij MGB nesugebjo nustatyti ijimo mik prieasties, tad galima manyti, kad j apsisprendim nulm tvyns meil, nes okupant leksikone toki termin nebuvo. velgiant chronologikai matyti, kad tapusi partizanais dl mobilizacijos raudonj armij daugiau buvo 1944 ir 1950m. (tai lm nesibaigs ll-asis pasaulinis ir Korjos karas). Pasislpusi nuo trmimo ypa daug tapo partizanais 1948m. (tada vykdytas vienas masikiausi trmim). Tuo tarpu patriotiniu motyvu ("nacionalistinio pogrindio nariai") daugiausia vyr ijo mik 1945m. -tada buvo realiausios isilaisvinimo viltys ir buvo aiku, kad
14

niekas kitas laisvs neatne - j reikjo isikovoti patiems. Apibendrinant visa tai matyti, kad ne maiau kaip pus partizan pasirinko kovos keli neveriami objektyvi aplinkybi. Vis be iimties vyr apsisprendime buvo vienas bruoas, graiai suformuluotas K.K.Gimiaus: "Partizan kovos yra precedento neturs momentas tautos gyvenime, rods, kad per dvideimt dvejus laisvs metus nepriklausomybs ilgesys tapo nenumaldomu tautos poreikiu3." Jau masikas vyr stojimas gen. P.Plechaviiaus organizuot Vietin rinktin parod, kad dauguma gyventoj buvo pasiry negailti gyvybs dl Lietuvos laisvinimo reikalo. Juk tada nebuvo ir puss t objektyvi prieasi, ikilusi antrosios sovietins okupacijos pradioje. Daugelio partizaninio karo asmenybi biografijose galima bt rayti k, kur plaiai naudojo savo dokumentuose partizanai: "Atiduok Tvynei, k privalai". Taiau i prievol buvo ne vien pareiga tiesiog jie negaljo gyventi kitaip tame smurto, prievartos, netiesos pasaulyje. Juozui Lukai tik didelmis pastangomis pavyko grti i laisvojo pasaulio krauju papldusi Lietuv. iam apsisprendimui netinka n viena i anksiau ivardint prieasi. Negali ios prieastys paaikinti ir jo kovos draug Julijono Btno ar Benedikto Trumpio apsisprendimo. Netinka ios prieastys ir daugelio gimnazist siliejimui laisvs kovotoj gretas. Nes vis j pasirinkimas reik t. Bet ar tik t? Juk kartais mirtis tampa prasmingesn nei gyvenimas.

Kovos tikslai Koki tiksl siek partizanai? Jie turjo vien pagrindin tiksl nepriklausomos valstybs atkrim. is tikslas nepasikeit nuo pat okupacij pradios 1940m., jis deklaruojamas Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) programoje, o vliau visuose partizan dokumentuose, pradedant pirmaisiais statutais ir baigiant vieningos partizanins vadovybs Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS) Tarybos Deklaracija. LLKS statute suformuluotos uduotys, siekiant pagrindinio tikslo. Jame nurodoma, kad LLKS: 1) kovoja su okupant ir parsidavli kratui pragaitinga dvasia ir veikla, slopindamas okupant ir parsidavli pastangas naikinti bei grobti krato gyvsias jgas, dvasines vertybes ir kines grybes;

15

2) organizuoja, rengia ir saugo sjdio narius, dalyvius bei visas kitas krato gyvsias jgas, dvasines vertybes ir kini grybi iteklius lemiamam isilaisvinimo kovos ruoui; 3) lemiamu isilaisvinimo kovos momentu laikinai perima savo rankas krato ir civilin valdi; 4) auklja bei stiprina sjdio nari, dalyvi ir visuomens Tvyns meil, atsparum, isilaisvinimo kovos dvasi bei pasiryim laimti ir siekia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis net kuo didiausi savo nat krato ilaisvinimo kovon; 5) ugdo lietuvi tautik susipratim, nepriklausomybs trokim, valstybikum, kultr, dorov, darbtum, vieningum, iniciatyv ir narsum; 6) per spaud (laikraius, atsiaukimus ir kitus leidinius) ir gyvu odiu informuoja visuomen apie esam vidaus ir tarptautin karin ir politin padt, orientuoja j svarbiausiais klausimais, kelia vieumon prie niekikus darbus bei kslus ir kitus visuomenei inotinus dalykus; 7) demaskuoja krato idavikus bei j darbus ir grietomis priemonmis ukerta keli j veiklai, renka reikaling mediag apie visus iuo metu pasislpusius nuo tautos teisingumo rankos idavikus, kad ateityje u padarytus kratui bei tautai pragaitingus veiksmus neivengt nusipelnytos bausms; 8) kovoja su nusikaltimais ir rpinasi visuomens saugumu, rengia j saugotis ir gintis nuo prie, esant pavojui spja; teikia pagalb prie upuolim ir kitais atvejais; 9) propaguoja, organizuoja ir vykdo nuo raudonojo teroro nukentjusi sjdio nari, dalyvi bei kit krato gyventoj, atsiradusi skurde, rmim4." ie udaviniai buvo aktuals vis kov laikotarp. Keitsi tik j gyvendinimo galimybs ir bdai

Partizanini kov etapai Partizaninio karo laikotarp suskirstyti periodais galima pagal vairius kriterijus. Svarbiausi i j, nulemiantys io istorinio proceso periodizacij, bt ie vyriausios vadovybs krimas; kovos strategija ir taktika;
16

organizacini struktr kaita; okupacini-represini organ taikyti slopinimo metodai Pagal i kriterij visum partizanin kar slyginai bt galima skirstyti tris periodus: 1944m-1946m. vasara; 1946m.-1948m. ruduo; 1948m. pabaiga-1953m. geguis.

Pirmasis periodas: 1944-1946m. Pasiprieinimo organizacij krimasis is laikotarpis pasiymjo pasiprieinimo organizacij gausa. Organizuoti pasiprieinim ir jam vadovauti band ne vienas pogrindinis centras: Lietuvos Laisvs Armija (LLA), Lietuvos Ilaisvinimo Taryba (LIT), Lietuvos Ilaisvinimo Komitetas (LIK), Laisv Gynj Sjunga (LGS), Tautos Gelbjimo Sjunga (TGS), Lietuvos Tautin Taryba (LTT) ir kt Kai kuriose i i organizacij prioritetas buvo suteikiamas politinei, o kai kuriose - karinei vadovybei Politins vadovybs dominavim pripaino daugumoje miestuose veikusios inteligent grups. Kaime aplinkybs buvo tokios, kad prieintis kitaip nei ginklu buvo nemanoma Taiau ginkluotam mikui reikjo aikesnio artimiausi ir tolimesni tiksl matymo. Tuo paiu politines programas kuriantys inteligentai buvo bejgiai be kovojanio miko jas gyvendinti Vadovauti kovai i alies, gyvenant legaliai ir pusiau legaliai, praktikai nepavyko per trump laik visos ios organizacijos buvo susektos ir sunaikintos, ryiai su ginkluotu miku nutraukti Plaiausi veikl ivysiusi karin organizacija LLA turinti program, statutus, organizacin struktr, jau naci okupacijos metu pasiruousi laisvinimo kovai, suvienyti kovojanio krato pajg irgi nepajg: vadovyb buvo atkirsta fronto linijos, o vliau ir sunaikinta. LLA galiotiniai turjo takos kuriant emaii legion, 3-j ir 5-j LLA apygardas (tapusias emaii, Vytauto, Didiosios Kovos), Jungtin Kstuio apygard, bet numatyta centralizuota struktra gyvendinta nebuvo. Dzkijoje LLA taka partizaniniam judjimui buvo minimali Daugelis partizan bri susikr spontanikai, nelaukdami sakym i aukiau. Taiau reikia pripainti kad visoje Lietuvoje buvo iplit LLA statutai ir j pagrindu vliau buvo kurti partizan dokumentai Tuo tarpu Lietuvoje jau susiformavo ir veik partizan apygardos (r. 1 lentel)

17

I lentel. Partizanini a p y g a r d k r i m a s i s 1944-1946m. Apygardos pavadinimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Vyio apygarda Didiosios Kovos (5 LLA) emaii legionas (nuo 46 05 apyg.) Tauro Vytauto (3 LLA) A apygarda (Dzk grup) Jungtin Kstuio sikrimo data 1944 12 1945 01 1945m. pavasaris 1945 08 1945 08 194511 (nuo 1946 05 - Dainavos) 1946 09

Pirmosios susikrusios apygardos perm LLA organizacin struktr ir buvo suformuotos apygard-batalion-kuop-bri principu. Europoje dar tebevyko karas, niekas negalvojo apie ilg okupacij. Buvo svarbu nors trumpam apginti gyventojus nuo prasidjusio teroro. Gauss partizan daliniai (po 100-200 vyr) uimdavo miestelius, ilaisvindavo suimtuosius, sunaikindavo okupacins valdios struktras. Savo ruotu okupacin valdia met prie partizanus itisas divizijas, ginkluotas net pabklais, lktuvais ir arvuoiais. Pavyzdiui, 1944 12 16 Paliepi ir Lapkalnio mikuose poros imt vyr partizan stovyklas aptiko prieo valgybin aviacija (kautynse uvo 16 partizan ir apie 100 raudonosios armijos kareivi). Lietuvos partizanai vykd teritorin gynyb ir naktimis kontroliuodavo kone vis Lietuvos teritorij (iskyrus miestus). 1945m. pradioje mikuose susitelk keliasdeimt tkstani vyr. sireng gerai tvirtintas stovyklas, jie neveng atvir kautyni su prieo kariuomene. Kai kuriose apygardose (Dzkijoje, DK apygardoje, buvo populiars "skrajojantys briai", t y . mobils daliniai, raiti ar rogmis greit persibazuojantys ir suduodantys smgius netikiausiose vietose. Partizan ginkluotje buvo net pabkl (1944-1946m. prieo kariuomen pam 9 pabklus, 30 minosvaidi, 2120 kulkosvaidi ir kt ginkl). Daugelis vyr po operacij ar prajus siautimams grdavo namus ir toliau dirbdavo savo kyje. Partizan daliniai dar nebuvo uniformuoti Taiau ne visi tuo metu besislapstantys vyrai buvo partizanai svarbiausia buvo isislapstyti iki isilaisvinimo momento. 1945m. i uvusi, suimt ir legalizuot 23,7 tkst. asmen tik 60 proc. buvo ginkluoti. Pavyzdiui, 1945 02 09 Panevio apskr. kautynse uvo 68 etoko vadovaujami partizanai, 4 buvo suimti Taiau jie teturjo vos 27 ginklus 5 . Tai rodo, kad NKVD kariuomen be

18

jokios atrankos persekiojo ir aud civilius, ataskaitose priskirdama juos partizanams. Nuo 1946m. bendras vairi i partizan atimt ginkl kiekis jau pradjo viryti nukautj, suimt ar legalizuot asmen skaii, t.y. kiekvienam nukentjusiam teko daugiau nei vienas ginklas. Vadinasi, mike liko vis maiau atsitiktini asmen. Keitsi ir politin situacija. Vokietija kapituliavo, taikos konferencija buvo atidta neribotam laikui Ryt Europa liko SSRS okupuota. Karas tarp Ryt ir Vakar, su kuriuo buvo siejamos isivadavimo viltys, neprasidjo. Daugelis vyr, kurie turjo tam galimybi, stengsi sigyti dokumentus ir legalizuotis. Partizan skaiius sumajo nuo keliasdeimties iki keleto tkstani.

Antrasis kov periodas: 1946m. birelis-1948m. lapkritis. Apygard veikla Jei pirmajam kov periodui charakteringas spontanikas partizan dalini susikrimas, i kuri isikristalizavo apygardos, tai antrj period galima apibdinti kaip jau susiformavusi apygard veiklos met. Pagal vieningos vyriausios partizan v a d o v y b s krim kov etap galima bt skirti du periodus: 1946m. birelis - 1947m. sausis ir nuo 1947m. sausio iki 1948m. lapkriio. Kadangi iki tol susikrusios ir veikusios pogrindins organizacijos nepajg suvienyti partizan pajg ir sukurti vieningos vadovybs, kuri numatyt kovos strategij ir taktik besikeiianioje politinje situacijoje, io darbo msi patys partizanai 1946m. pavasar prasidjo intensyvios ryi paiekos su kitose Lietuvos vietose veikusiomis partizan apygardomis. ios veiklos iniciatoriai buvo A apygardos vadas plk.ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis, Tauro apygardos vadas mjr. Z.Drunga-Mykolas-Jonas, o jam uvus - A.Baltsis-vejys. Tuo netruko pasinaudoti MGB. 1946m. birelis - 1947m. sausis - tai MGB sikiimo partizan jungini centralizacijos pastangas laikotarpis. Kartu tai ymjo nauj MGB kovos su Lietuvos rezistencija taktik: nuo jgos panaudojimo pereita prie jgos ir klasting agentrini kombinacij derinio. Plaiu mastu pradjo veikti provokacins agent-smogik grups, partizanines struktras buvo siuniami vidiniai agentai. Partizanai ne i karto sugebjo per-

19

prasti ir atremti ias nevaraus karo priemones. Prasidjo stambiausio MGB agento J.Marku!io epopja. MGB turjo tiksl sukurti "legendin" partizan vyriausij vadovyb ir tokiu bdu apvaldyti bei sunaikinti vis judjim. Greta io udavinio takos agentai vykd ir kit; propagavo "pasyvios" kovos taktikos idj. i idja Lietuvoje buvo nepopuliari ir rezonanso nesukl, taiau ieivijoje tapo vienu i skaldanij veiksni. Nuo 1947m sausio partizaninis judjimas (daugiausiai J.Lukos ir A.Baltsio valgumo dka) atsikrat MGB primesto aidimo taisykli. Vienijimosi iniciatyv galutinai perm patys partizanai. Nuo tada galutinai atsisakyta iliuzijos apie atskirai sudarytos politins vadovybs veiksmingum. Keitsi ir partizan kovos taktika. Po dideli susidrim su NKVD kariuomene ir neteki partizanai pradjo slapstytis bunkeriuose ir slptuvse. Atsisakyta stambi kovini operacij, nebent jas iprovokuodavo NKVD. Nuo teritorins gynybos pereita prie prasto partizaninio karo taktikos: pasal organizavimo, sovietini pareign ir nip naikinimo. Vis didesn reikm gjo spauda. Dar LLA numatytas rezistent paskirstymas veikiant (VS) ir organizacin sektori (OS) gavo nauj prasm: OS nariai buvo jau ne vien rezervas isilaisvinimo momentui, bet aktyvs spaudos platintojai ir partizan rmjai Pasikeitusi situacija tiek i VS, tiek i OS nari reikalavo grietos konspiracijos ir disciplinos, o tai skatino tobulinti organizacines struktras. Formavosi priklausomyb: apygarda-rinktin-brys. Kai kuriose apygardose jau 1946m. pavasar vesta Lietuvos kariuomens uniforma, partizan skiriamieji enklai bei nustatoma karini laipsni suteikimo tvarka. Mikuose liko tik apsisprend ginkluotai kovai vyrai Kaip atsak padidjus laisvs kovotoj konspiratyvum, okupantai pradjo praktikuoti iki tol katalikikoje Lietuvoje neregt lavon niekinim. Nukautieji partizanai gyventoj bauginimui ir atpainimui nuo 1945m. pradti guldyti vieose vietose, stebint praeivi reakcij. Taiau MGB apsiriko: iniekinti kovotoj knai sukeldavo ne baim, o ryt nesitaikstyti su pavergjais. Retai kada ekistams pavykdavo suinoti nukautj pavardes. Tuo laikotarpiu partizan gretas papild tikrai patriotikai nusiteik vyrai. Ne vien j paskatino ieiti mik MGB silymai tapti nipu.

20

Treiasis partizaninio karo periodas: 1948m. lapkritis - 1953m. geguis. Centralizuotu struktr sukrimas ir j sunaikinimas Paskutinis partizaninio karo laikotarpis paymtas didiausiu organizuotumu ir vieningos vadovybs veikla. Partizan vyriausia vadovyb knijo tiek politin, tiek karin okupuoto krato valdi. 1949m. vasario mn. vykusiame visos Lietuvos partizan vad suvaiavime buvo pakeistas organizacijos pavadinimas: vietoje antrame kov etape kurto ir MGB sikiimu sukompromituoto Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) kurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis (LLKS). LLKS Tarybos Prezidiumas tapo aukiausiu valdios organu ne tik okupacijos slygomis, bet turjo toks likti ir atgavus nepriklausomyb iki laisv demokratini Seimo rinkim, pasipilds naujais nariais i usienio organizacij tarpo. Vyr. vadovyb vadovavo apygardoms per regioninius centrus: Auktaitijos, emaitijos ir Piet Lietuvos srii tabus. Srii vadai skirdavo ir apygard vadus. iam kov laikotarpiui bdingos begalins pastangos ilaikyti nesuardytas organizacines struktras. Sunaikinti tabai nuolat buvo atkuriami, perkeliant pareignus, jei j bta emesnse grandyse ar atskirose apygardose, sutraukyti ryiai atstatomi Buvo vesta vieninga ifr sistema, Vyriausios vadovybs dokumentai buvo privalomi ir reglamentavo vis apygard veikl, LLKS spauda platinama visoje Lietuvos teritorijoje. Patikslintos apygard ribos, vestas rajoniniu principu sudarytas organizacinis vienetas tvnija (tvnij sudar 2-4, o nuo 1950m. 3-8 valsi, partizanai). Nuolat trkinjant ryiams, tvnijos paruotos savarankikam veikimui Pradtas riboti nauj partizan primimas. Slyginai padidjo ilgai partizanaujani kovotoj skaiius: jei pirmame kov periode vidutin partizanavimo trukm siek tik apie pora met (tam turjo takos didelis uvusij skaiius 19451946m.), tai puss tkstanio 1952m. veikusi laisvs kovotoj vidutin partizanavimo trukm buvo 45 met, o 1953m. partizanaujani - jau 5,3 met 6 , 7 . Penktadalis 1953m. veikusi partizan kovojo nuo 1944 met. Keitsi net ginkluot: jei 1947m pistoletu buvo ginkluotas tik kas treias partizanas, tai nuo 1949m. - kas antras. Baigsi atvir kautyni metas. Kovos taktika buvo koreguojama atsivelgiant ilg okupacij, vis didesnis dmesys buvo skiriamas spaudai ir visuomeninei veiklai Vis aikiau matydami nutautinimo ir dvasini visuomens pagrind sunaikinimo grsm,

21

partizanai ne tik platino savo spaud ir atsiaukimus, bet ir stengsi sustabdyti prieikos ideologijos skleidim. Padanjo akcijos prie taip vadinamus klubus skaityklas, kuri metu buvo sunaikinami komunistiniai laikraiai, portretai, knygos, uols klub vedjai ir mokytojai perspjami liautis tarnauti okupantui. Partizan vadovyb daug jg skyr kovai su girtuokliavimu (tiek kovotoj, tiek visuomens) ir namins gaminimu. Paskutinis organizuot kov laikotarpis sutapo su kolchoz steigimu Lietuvoje. Prasidjo ekonominis spaudimas kininkams, kur lydjo masiniai trmimai Okupacin valdia greta teroro ir rafinuot agentrini kombinacij paband pakirsti pasiprieinim ekonominmis priemonmis sunaikindama partizan atspar kaime. Nuo 1951m. Lietuvoje liko viena NKVD divizija. Partizan bebuvo apie tkstant, taiau svarbiausi organizaciniai vienetai ir tabai veik. Veik ir Vyriausia vadovyb. Taiau kaip metalai turi savo atsparumo rib, taip, matyt, ir mogaus itverm turi savo ribas. Po septyneri atuoneri partizanavimo met, nematant jokios artimo isivadavimo galimybs, dal gyventoj itrmus ar sunaikinus, o likusiai visuomens daliai vis labiau prisitaikant prie okupacijos slyg, klasta suimti gyvi partizanai pradjo palti Nuo 1952m. prasidjo idavysts, kurios ypa pakirto Auktaitijos partizan vadovyb. MGB pradjo kurti "legendinius" tabus, j pareignais paskirti uverbuoti buv partizanai Ne kankinimais ar mirties baime galima paaikinti j poelgius, o tik vilties praradimu, kur taip sumaniai mokjo kurstyti ekistai 1953m. gegus mnes sumus LLKS Tarybos Prezidiumo pirminink Jon emait organizuotas Lietuvos partizaninis karas baigsi Lik pavieniai kovotoj breliai pamau buvo sunaikinti "Pabaltijieiai, galbt, dl to buvo menki politikai. Jie n e m o k j o pirkti ir parduoti savo tvyn. (_) Utat jie buvo geri kariai, kurie pavojui itikus, nebijojo paguldyti savo galv u tvyn," ra partizan vadas Lionginas Baliukeviius8.

22

PARTIZAN

VEIKLOS

KRYPTYS

"Realistin politika vadovaujasi dienos interesais, idealistin - principais." "Laisv ateina i Vakar", VLIKo atsiaukimas

K o v a s u o k u p a c i n e v a l d i a . Miesteli u p u o l i m a i Pirmaisiais okupacijos metais partizanai stengsi kiek galima ilaikyti savo rankose krato kontrol ir apginti gyventojus. Gauss partizan daliniai neveng kautyni su NKVD, reguliariosios, pasienio kariuomens junginiais bei strib daliniais, uimdavo miestelius ir banytkaimius, kur sunaikindavo ariausius sovietinius pareignus bei NKVD bstines. Jau 1944m. partizanai buvo uuol 17 valsi, kur i greitosiomis rengt dabokli ilaisvino 82 suimtuosius 1 . Pavyzdiui, 1944 10 26 Biruose buvo ilaisvinti 48 suimtieji, 1944 12 07 Eiikse - 31 kalinys ir t.t 1944m. pabaigoje visoje Lietuvoje buvo puolami ir uimami miesteliai: 1944 11 10 - Valkininkai, Onukis (Trak apskr.), 1944 12 01 - Seredius (Seredius buvo pakartotinai uimtas 1945 06 07), 1944 12 12 - Panemunis (Rokikio apskr.), 1944 12 15 Grinkikis ir kt. Miesteli puolimai tssi ir 1945m. Ypa aktyLietuvos miest "puomena"

23

vs buvo Dzkijos partizanai Puolimuose dalyvavo dideli kovotoj daliniai Pvz., 1945 02 12 Miroslav puol 100 kovotoj brys, 1945 02 23 Rudamin net 200 partizan junginys! 1945m. vasar 80 aliosios rinktins partizan puol Rozalimo miestel, nukov 27 stribus ir 4 valandas ilaik miestel savo rankose. 1945 05 26 120 partizan dalinys puol Kretingos apskr. Endriejavo miestel, kur sunaikino visus valsiaus dokumentus, supl "vad portretus", pam raomj mainl. Didiausi ekist pasipiktinim sukl tai, kad 18 miestel saugojusi strib "pasirod es idavikai ir kartu su ginklais pasitrauk pas banditus 2 ." Um miestel ar banytkaim, partizanai ublokuodavo visus kelius, ilaisvindavo suimtuosius, sunaikindavo gyventoj sraus, mobilizacinius dokumentus, ems, turto, mokesi apskaitos dokumentus, nukaudavo ariausius enkavedistus ir baudjus. Santykiuose su okupacins valdios statytiniais buvo vadovaujamasi LLA 1944 12 10 sakymu, kuriame buvo nurodyta itisai nenaikinti vis sovietins valdios pareign, likviduoti tik paius pavojingiausius, o kitus perspti, kad siningai nevykdyt savo pareig 3 . Miesteli upuolimai ne tik visai paralyiuodavo okupacins valdios veikim, bet kartu tai buvo ir partizan kovinio pasirengimo patikrinimas, savotika repeticija prie bsimj isilaisvinimo moment. Bgant laikui, ypa po Potsdamo 1945 07 17-08 02 konferencijos, kurioje Lietuva "laikinai" buvo palikta Soviet Sjungai, partizan kovos taktika keitsi Miesteli upuolimai retjo, atviros kautyns su vis gausjaniais NKVD daliniais ne skaudius nuostolius. Nepasiteisino dideli iki 100 ir daugiau vyr - kovotoj daliniai, kuriems buvo sunku slapstytis ir apsirpinti maistu. 1945m. bdingiausia kovin operacija pasala. Pasalos buvo rengiamos gerai apgalvotose vietose ir daniausiai skmingos. J metu buvo naikinami sovietiniai pareignai ir ivaduojami suimtieji Kai kuriose apskrityse toki akcij per 1945m. bdavo surengiama net po kelis imtus (pvz. Alytaus apskr. net 795!). 1949 03 07 uvs Dainavos apygardos Geleinio Vilko rinktins vadas Vaclovas Voveris per savo partizanavimo laikotarp buvo vadovavs 28 kautynms, kurias visas laimjo. Vlesniais metais, vis atrjant apsirpinimo maistu problemai partizanai danai puldavo valstybines mones ir staigas, i kuri galdavo rekvizuoti maisto produktus ar pinigus. Pvz. per 1946m. antr pusmet Lietuvoje buvo upulta 90 pienini ir kooperatyv 4 . Buvo puolamos nuoalesns geleinke24

lio stotys, i kuri paimami pinigai. 1945 02 20 buvo upulta Panevio apskr. stotis, 1946 12 09 - Skapikio geleinkelio stotis, 1948 12 27 Liepkalnio , 1951 10 26 venion apskr. ir kt Kiekviena tokia puolamoji partizan akcija turjo ir moralin reikm: pakeldavo gyventoj nuotaik, parodydavo, kad yra u laisv kovojani vyr, suadindavo laisvs vilt. tai 1944 11 18 Pabirs vals. Gulbin mokykloje okupacin valdia buvo suaukusi susirinkim, kuriame ragino kininkus pristatyti pyliavas. Madaug imto vyr partizan brys apsupo mokykl, ivaik aktyvistus ir perspjo apylinks pirminink, kad liautsi talkinti okupantui5. Partizanai patys toliau ts susirinkim. Kai jie prane, kad usienyje veikia tikroji Lietuvos vyriausyb, prasidjo ovacijos, gyventoj akyse suibo aaros. Patriotin kalb pasak vietos mokytojas, susirinkimas tapo antibolevikiniu mitingu. Partizanai ibuvo kaime vis par, parodydami monms, kas yra tikrasis krato eimininkas. Viltis, kad okupacija bus trumpalaik, buvo tokia stipri, jog enkavedistams teko konstatuoti: "Ginkluot gauj ir antisovietinio pogrindio takoje kai kuriuose valsiuose sovietini valdios organ veikla visikai paralyiuota."

Prisiklimo a p y g a r d o s partizan ratas apie teror

25

Okupacins valdios rinkim trukdymas


Vienas svarbiausi politins kovos moment partizaniniame kare buvo okupacins valdios rinkim boikotas. Poiris rinkimus nepakito per vis kovos laikotarp. Ypa aktyviai buvo trukdomi pirmieji po karo rinkimai Nenorta, kad dar kart bt suvaidinta 1940m. komedija, kai "liaudis" pati pasipra priimama Soviet Sjung. Be to, reikjo "pademonstruoti civilizuotam pasauliui ms tvyns nusistatym pasiprieinti okupantams ir j rinkimams 6 ". "Bolevikai neriasi i kailio, nordami gauti savo grobikiko upuolimo patvirtinim. (...) Vienas i mgstamiausi j pasaulins propagandos ingsni jiems palanki rinkim rezultat paskelbimas ugrobtuose kratuose." Jau prie pirmus rinkimus SSRS Aukiausij taryb 1946m. vasario mn. kovotojams buvo nurodyta aikinti gyventojams, kad jie neit balsuoti Apie rinkim boikot ra partizan spauda, buvo iplatintas kreipimasis taut. Partizanai skelb, kad balsavusius savo noru jie traktuos kaip tautos prieus. Ypa kategorika buvo Didiosios Kovos apygardos nuostata- tabo direktyvoje Nr2 buvo nurodyta: "Pirmus balsavimo dalyvius sulaikyti, gaudyti, apklausti ir iaikinti, kaip jie balsavo. Visus, kas balsavo savo valia, audyti vietoje kaip tautos prieus." Partizan daliniai gavo konkreius nurodymus, kaip trukdyti rinkimus: "Rinkim ivakarse sunaikinkite rinkimin apylink, sraus ir svarbiausius komunistinius veikjus, esanius rinkiminje komisijoje. Rinkim dien pasirinkite sau nors vien rinkimin apylink ir ten sutrukdykite balsavim, likviduokite visas rinkim instrukcijas, sraus, des, neleiskite atstovams, ketinantiems vykti valsiaus centr praneti apie rinkimus, pasiekti miesteli7." Rinkim boikotas buvo vykdomas visoje Lietuvoje - tai rodo, kad 1946m. pradioje partizan kovos strategija ir taktika buvo vieninga, o judjimas pakankamai organizuotas (nors vieningos Vyriausios vadovybs dar nebuvo pavyk sudaryti). tai Dzkijos partizanai rinkim boikot traktavo kaip plai sovietins valdios nepripainimo akcij. A apygardos tabo sakyme buvo raoma: "Dabar prie partizanus stovi svarbiausias udavinys vadovauti visai tautos kovai, boikotuoti ne tik bolevik rinkimus, bet ir dezorganizuoti vis sovietin aparat. (...) Visi turi drsiai sabotuoti ir boikotuoti bolevikines priemones. (...) Atimti ir sunaikinti nam knygas,

26

surinkti i gyventoj bolevikinius pasus, visose mokyklose sunaikinti portretus ir vis bolevikin literatr. Pagal galimybes organizuoti antirinkiminius mitingus." Okupantas irgi rimtai ruosi rinkimams. Nors balsavusij skaiius ne maiau kaip 90 proc. buvo nurodytas i anksto, taiau reikjo imituoti, kad rinkimai vyksta i tikrj. "Okupantai klasta, grasinimais ir jga organizuoja rinkimus, palaikant kariniams daliniams ir tankams", ra partizanai8. Rinkimini bstini apsaugai buvo pasitelkta NKVD kariuomen 9 . Pvz. 1947 02 09 rinkim LSSR Aukiausij taryb vykdymui be jau esani MVD dalini, ginkluot aktyvist papildomai buvo pritraukta 18 tkst. raudonosios armijos kareivi ir strib, patruliavo arvuoti traukiniai, kiekvien rinkimin bstin jau savait iki rinkim saugojo 8-12 ginkluot kariki grups. Nepaisant toki pastang, patys ekistai nurod kai kuriose apskrityse (Alytaus, Lazdij, Marijampols, Taurags) balsavus vos 20-30 proc. rinkj, skaitant pai kariki sumestus biuletenius. I tikrj is procentas buvo dar maesnis. Dauguma kinink balsavimo dien pasislp mike, namuose palik tik senelius, kad atvaiav su balsade stribai vaiuot sau nieko nepe. Kiti kaimieiai teisinosi nj balsuoti todl, kad partizanai atm j asmens dokumentus (taip partizanai stengsi gyventojams sudaryti oficial atsisakymo balsuoti pretekst). "Ar mes tuos budelius, judus turime rinkti, kad jie visais bdais paskutin duonos ksn atimt ir mus sunaikint?" ra partizan spauda 1 0 . Partizanai per vis kov laikotarp vykd nemaai akcij, nukreipt prie okupacins valdios rinkimus. 1946m. vasario mn. buvo upultos 39 rinkimins bstins, sugadintos 27 telefono linijos. 1947m. rinkimins kampanijos LSSR AT metu buvo sunaikinta 18 rinkimini komisij nari. Partizanai reng pasalas ginkluotoms rinkiminms komisijoms, veanioms i apylinki balsavimo biuletenius. Pvz. 1948m. sausio 18d. partizanai sunaikino balsavimo biuletenius Marijampols apskr. Puskelni km., sureng pasal Prien apskr. Birtono vals. iponi km. ir daugelyje kit vietovi. ios akcijos tssi net 1950m: gruodio 17d. partizanai upuol rinkimin bstin Trak apskr. Beioni km. ir kitur. Taiau greta ginkluot akcij partizanai stengsi iplatinti kuo daugiau atsiaukim ir pogrindins spaudos. "Rinkim komedija ruoiama tik tam, kad tu legalizuotum j jau atlikt darb, kad atsakomyb nuo j nuimtum! - ra atsiaukime prie 1948 01 18 paskelbtus rinkimus Vietines tarybas partizanai - Nepamirk, lietuvi kad jimas
27

rinkimin sal nemokamas, tik ieidamas i jos tu pasijusi neteks savo sins - pardavs Lietuv11."

Pasirengimas mobilizacijai Visos pasiprieinimo organizacijos puoseljo vilt kilus Vakar-Ryt konfliktui atgauti Lietuvos nepriklausomyb. Buvo galvojama panaiai kaip 1918 ar 1941m birel pareikti savo teises ir ginklu ginti valstyb. Tam reikjo mobilizuoti vis taut. LLA direktyvose svarbiausia uduotimi nurodyta pasiruoti visuotinei vyr mobilizacijai. Tam btinas mobilizacini plan ir mobilizuojamj sra sudarymas. ios uduotys liko aktualios ir vliau. 1945 05 07 Dzkijos partizanai, ruodami mobilizacinius planus, numat tokias operacijas: priemobilizaciniu laikotarpiu likviduoti prieo agentus, apsirpinti ginklais, ivaduoti suimtuosius, parinkti kuop vadus bsimai mobilizacijai; mobilizacijos metu - izoliuoti nepatikimus pilieius, uimti prieo ryi centrus, nuginkluoti milicij, izoliuoti, sekti stambesnius prieo dalinius; mobilizacij vykdius - naikinti represinius prieo organus, internuoti kitokius karinius dalinius ir t.t 12 . iems tikslams gyvendinti Lietuvos teritorija suskirstyta mobilizacines apylinkes 13 . Mobilizuojami visi iki 45m. amiaus Lietuvos karininkai ir puskarininkiai; visi tarnav kariuomenje vyrai iki 35m. amiaus. Priimami bet kokio amiaus savanoriai, turintys ginkl, dvirat ar arkl14. 1945m. spalio mn. plk. J.Vitkus-Kazimieraitis pradjo ruoti "Organizacinio Lietuvos ilaisvinimo plano" projekt, kurio sudtin dalis buvo viso krato mobilizacinis planas 15 . Karo atveju tiekti partizanams ginklus, vaistus, rbus pagal 1946m. OS instrukcij Nr.l privaljo organizacinio sektoriaus nariai16. Bendri nurodymai mobilizacijos planui sudaryti buvo sukurti 1948 12 09, taiau jie nebuvo gyvendinti 1949m vasario mn. vad suvaiavime J. emaitis-Vytautas pakartojo teigin, kad Sjdio udavinys yra organizuoti, saugoti ir parengti taut lemiamam isilaisvinimo momentui Taiau partizan taktika truput keitsi pradta tausoti jgas, didesnis dmesys skirtas visuomenins veiklos vy28

stymui. Skirtingai nuo 1945m. plan, kai buvo numatoma mobilizuoti visus vyrus iki 35m. amiaus, 1949m. nurodyta, kad "mobilizacijos mast nustatys turimos ginkl atsargos 17 ." Taiau Lietuvos ilaisvinimo viltys ir toliau buvo siejamos su VakarRyt konfliktu. LLKS Tarybos biuletenyje nurodoma: "Mes ruoiams Vakar ir SSSR karo atveju sukilti ir atgauti nepriklausomyb." Gyvenimas koregavo mobilizacinius planus. 1951m. numatyta isilaisvinimo momentu mobilizuoti tik savanorius, ir tik tuo atveju, jei kilus karui iniciatyva bt Vakar rankose ir bt tikimyb greitai susijungti su Vakar valstybi kariuomene. Tuomet mobilizuotieji, juos apmokius ir suformavus dalinius, trukdyt deportacijoms, ardyt ryius, laisvint kalinius, naikint MVD ir MGB struktras ir ruotsi perimti valstybs sienas (ypa piet ir ryt) 19 . Taiau jei karo iniciatyva bt Soviet Sjungos rankose ir prasidt umaskuota mobilizacija raudonj armij, kurios nepavykt ivengti, tuomet vyrai, pam i okupanto ginklus, turt bti pasiruo lemiamu momentu juos nukreipti prie okupant. Deja, istorija lm, kad partizan mobilizaciniai planai liko negyvendinti Taiau ar tai reikia, kad j turjo bti atsisakyta? 1951m partizan spaudoje analizuojant pogrindio reikm, buvo raoma: "Bet uvis svarbiausia, kad pogrindis yra bsimoms laisvs kovoms reikaling pajg branduolys. (_.) Turime organizacij, bsimosios kariuomens uuomazg 20 ."

Prieinimasis kininku terorizavimui Kaimas buvo lietuvybs lopys, todl patyr iauriausias komunistines represijas. Jau nuo pat okupacijos pradios kininkai buvo apdti nepakeliamais mokesiais ir prievolmis. Pvz., 1947m vienam kiui vien tik ems mokesio vidutinikai reikjo mokti po 5 tksL rub., kas tuometinmis kainomis prilygo vidutiniam metiniam darbininko ir tarnautojo atlyginimui! Vienam ems hektarui reikjo pristatyti 50 kg. pieno, 40 kg. grd ir 40 kg. bulvi. Be to, reikjo atiduoti kiauini, viln, ieno ir kit produkt normas 2 1 . Turintiems didesnius kius ir trauktiems "buoi" sraus kininkams (pradjus sudarinti 1947m "buoi" sraus, vidutinis "buo" vald vos 18 ha.) mokesi ir pyliav normos buvo du kartus didesns. 29

1949m. nordami suvaryti mones kolchozus, okupantai vl padidino mokesius. Neatidavusiems prievoli grs ne tik "ibuoinimas", t.y. turto konfiskavimas ir tremtis, bet ir kaljimas. U mokesi ir pyliav neatidavim kininkai buvo teisiami pagal RSFSR Baudiamojo kodekso 60-108 straipsnius. Nestengusi sumokti mokesi gyvuliai ir nam apyvokos daiktai buvo apraomi ir atimami, nepaliekant net paskutins karvs. 1949m. toki "skolinink" buvo 30 tkstani. Be to, jau nuo 1944m. rugsjo mn. buvo pradta vadinamoji ems reforma, kurios metu i stambi kinink em buvo atimama ir atiduodama vargingiesiems valstieiams, vadinamiesiems naujakuriams. Naujakuriai apsigyvendavo ir "ibuoint", itremt ar pabgusi nuo tremties kinink sodybose. Valdia konstatavo, kad reformos pradioje daugelis varg nenorjo svetimos ems, o jos savininkai per daug nesisielojo dl atimto turto. mons man, kad i valdia laikina. ems reformos pretekstu buvo konfiskuojami kiai t kinink, kuri eimos nariai slapstsi, buvo suimti ar pasitrauk Vakarus. Konfiskuot ki savininkai turjo per 24 val. apleisti namus. Partizanai kaip galjo, taip gyn kaim ir prieinosi kinink plimui "Lietuvi tauta nepripasta bolevikins ems reformos, nes joks atjnas neturi teiss tautos turt n grobti n dovanoti. Bolevikin ems reforma yra pereinamasis laipsnis kolchozin baudiav", ra laisvs kovotojai 2 2 . Aktyvist, strib ir kareivi brigad, ne tik luodavusi eimininko aruodus, bet ir reikalaudavusi vaii bei namins, partizanai sutikdavo ugnimi Pvz., 1945 06 10 aliosios rinktins partizanai sureng pasal Pumpn stribams ir aktyvistams, Rokikio apskr. nuov ems komisijos pirminink, vykus dalinti kinink ems, tokio pat likimo susilauk ir arn vals. ems komisijos pirmininkas, nuautas Medingn km, ir daugelis kit. Taiau partizanai puikiai suprato, kad okupacinei valdiai labai naudinga sukirinti kaimo mones ir pasiprieinim okupacijai vaizduoti kaip klasi kov, numatyt marksistinje teorijoje. Todl pai naujakuri, net ir pamusi kinink ems, bet nenusikaltusi kolaboravimu, neliet: "Kurie neplikauja ir nedirba NKVD, niekas nebaus 2 3 ." Partizanai palaik gerus santykius su kaimo varguomene, i kurios tarpo daugelis jaun vyr atjo mik, o j artimieji dalinosi paskutiniu duonos ksniu su laisvs kovotojais. Iduodami kvitus visiems, parmusiems auka partizanus, kovotojai tikjo, kad Lietuvoje bus sukurta tikrai demokratika valstyb ir gyvendinta "pati teisingiau-

30

sia ems reforma". O tuo tarpu kaimus vaiavo ir vaiavo su ginkluota palyda finans inspektoriai, paruo galiotiniai, paskol rinkjai, propagandistai ir KP instruktoriai Tai jie vert pasirainti valstybin paskol, tai rinko paraus po padkos laiku Stalinui, tai surainjo parelius. Visus reikjo "mylti" ir vaiinti, nes kitaip galjai gauti autuvo buoe per galv. kininkai masikai pradjo varyti namin. Sureng pasalas, partizanai sunaikindavo mokesi dokumentus, turto suraymo aktus, prievoli iniaraius, tokiu bdu nors trumpam sustabdydami kininko turto konfiskavim. Tai buvo daniausiai vykdomos akcijos. Pvz., Prien apskr. 1946m. gegu partizanai pastojo keli i iauliki km. grtantiems paskolos platintojams, liepos mn. Alinink km. prievoli rinkjams, rugsjo mn. agariu km. pyliav tikrintojams, tarp kuri buvo net LKP CK darbuotojas, ir LL Alytaus apskr. Daug vals. iukiakalnio km 1947 09 20 V.Voverio-aibo vyrai nukov 6 stribus, vaiavusius rinkti pyliav, 1948 05 08 tas pats brys Alytaus vals. Staniulikio km. nukov 8 stribus, platinusius obligacijas. Tais paiais metais gruodio 6d. partizanai ivaik ginkluot aktyvist surengtus "tautos vado" Stalino konstitucijos minjimus Radvilikio apskr. Miliukikio mokykloje, Raseini apskr. Trankini mokykloje ir kitur. Partizanai ginklu prieinosi kolonist klimui itutintus kius. Okupacin valdia itremtj sodybas atkeldavo kolonistus i Rusijos gilumos, tokiu bdu vykdydama "taut susiliejimo" plan. ie kolonistai turjo sudaryti bsimj kolchoz branduol. 1947m. lapkriio mn. Vilkavikio apskr. Pilviki vals. Obrt km nepaklausiusius partizan perspjimo kolonistus puol partizan brys. kaim buvo atsikraust 50 rus kolonist, 35 i j turjo ginklus. Susidrimo metu buvo nukautas 31 ginkluotas kolonistas. Po ios akcijos LLKS vadovyb ileido sakym kolonistams ivykti i Lietuvos, nepaklususieji turjo bti naikinami 24 . Tuo paiu nurodoma ir kitiems nepatikimiems gyventojams isikraustyti miestus. Tokiu bdu partizanai norjo sumainti kruvin akcij kiek ir ilaikyti lietuvik kaim. I dalies jiems tai pavyko, nes tik aktyvia partizan pozicija galima paaikinti t fakt, kad Lietuvos gyventoj tautin sudtis i vis trij Baltijos krat pakito maiausiai

31

Kova su kolchoz krimu


1947m. okupacin valdia jvykd pinig reform, po kurios atpigo maisto produktai. Taiau ems mokesiai kininkams buvo padidinti. Taip kininkai buvo varu varomi kolchozus, kitaip grs kio nacionalizacija ir tremtis. Taiau mons kolchozus njo. Ir ne todl, kad mat, kokie apskur elgetos plsta i Ryt. Tam prieinosi visa lietuvika gyvenimo sankloda, pagrsta meile gimtajam kampui ir pagarba privaiam kininkavimui kolchozus nestojo net vargingieji keli hektar savininkai, gyven pusbadiu ir terorizuojami strib. 1948m. u prievoli neatidavim apraytas 12,9 tkst. skolinink turtas, daugelis i j buvo nuteisti 1947 12 22-1948 03 28 itremiami 3,9 tkst, o 1948 05 22-27 - 39,5 t k s t Lietuvos gyventoj, dauguma j kvalifikuojami kaip "buos". "Ikeldinimas prisids prie tolesnio kolki gausjimo", - cinikai ra trmimo vykdytojai 2 5 . Kaip atsak iuos iurpius trmimus, partizanai vykd kelet akcij, iki iol vertinam kontraversikai Jau prie tai partizanai buvo ileid kelet sakym, draudiani iuo tautos gedulo metu bet kokius pasilinksminimus, ypa organizuojamus okupacins valdios. Valdia, prieingai, nuolat

Partizan ginklai

32

reng (vairi sovietini veni minjimus, okius, demonstravo sovietin gyvenimo bd ir itikimyb partijai propaguojanius filmus. iuose pasilinksminimuose dalyvaudavo vietiniai aktyvistai, komjaunuoliai, stribai, garnizon kareiviai, o kartais minjimus per prievart bdavo suvaromi mokykl moksleiviai. Bdavo, kad komsorgo nurodymu net lauko durys bdavo urakinamos, kad nenorintys klausyti sovietins propagandos moksleiviai nepabgt i renginio. Kaim jaunimas tokius pasilinksminimus neidavo. Juo cinikiau atrod okiai, surengti po k tik prausio baisaus trmimo. Partizanai yra ne kart perspj toki oki organizatorius ir ivaik pasilinksminimus. 1948m. balandio 18d. Merkins klube per okius sprogo mina, uvo trys garnizono kareiviai Prie pat sprogim oki sal dar kart atj akcijos organizatoriai patikrino, ar salje nra niekuo dt civili; pora moni jie isived i patalpos. Tik sitikinus, jog okiuose liko vien aktyvs okupant talkininkai bei kareiviai su stribais, buvo susprogdinta mina. Liepos 5d. per okius Daug klub buvo mesta granata, uvo trys asmenys, vienas j stribas. Rugpjio 10d. demonstruojant propagandin kino film, Alovs klub buvo mesta granata, uvo 5 asmenys, tarp j vienas MGB karininkas. Taiau stambiausia tokio pobdio akcija buvo vykdyta 1949m. per gegus 1-osios proga surengt pasilinksminim imoni kube. Sprogus mestai granatai uvo 16 moni. 1948m. liepos mnes Kstuio apygardos sakyme Nr2 buvo nurodyta perspti ir bausti 10 tksL rubli baudomis aktyvius kolchoz organizatorius; nenutraukusius ios pragaitingos veiklos po perspjimo ypa aktyvius okupant talkininkus ir kaimo moni persekiotojus nurodyta bausti mirtimi 1949m baiss Lietuvos kaimui Kovo, balandio ir gegus mn. vyko masiniai trmimai Kiekvien dien kaimus vaiavo briai ginkluot aktyvist, terorizavo gyventojus ir vert stoti kolchozus. Buvo aprainjami gyvuliai padargai, atiminjami javai mones su ginklu var mitingus ir susirinkimus, i kuri neileisdavo tol, kol jie nepasiraydavo pareikimo kolchoz. LLKS Taryba agitavo kininkus nepaklusti valdios grasinimams. Naujai steigt kolchoz pirmininkai brigadininkai buvo skatinami atsisakyti jiems primest pareig 2 6 . OS nariams buvo nurodyta trukdyti, dezorgani33

zuoti, slopinti kolchoz krim . Perspti ir mokytojai "vietimo darbuotojai, ypatingai pasireik kolchoz organizacijoje bei kitokioje bolevikinje agitacijoje bus atiduodami LLKS Karo lauko teismui 26 ". "Mokytojau! Tve! Tau tenka atsakomyb u jaunosios kartos tautinio smoningumo lyg", ra atsiaukimuose partizanai, kviesdami netraukti vaik komjaunuoli ir pionieri organizacijas 2 9 . Nepaisant gyventoj ir partizan pasiprieinimo, 1949m. pabaigoje 62 proc. Lietuvoje ilikusi kinink buvo suvaryti kolchozus. 1950m. dar kart patrigubinus ems kio mokest "pavienininkai masikai pradjo stoti kolkius 30 ." stojusiems mokesiai tuoj pat buvo nubraukiami 1944-1953m. u mokesi nemokjim ir prievoli nepristatym buvo nubausta 141 tkst. asmen. Taip represij ir ekonominio spaudimo dka buvo sukolektyvintas Lietuvos kaimas. 1949m. kolchoz apsaugai LKP(b) CK ir MGB nutar steigti ginkluotas grupes. Taiau lietuviai nem jiems silom ginkl. Pvz., Prien apskr. i 58 kolchoz tik trijuose pavyko steigti ginkluot aktyvist grupes. Kretingos apskr., kur buvo steigti net 145 kolchozai, pavyko suorganizuoti vos 6 ginkluotas grupes. Geriausiai seksi apginkluoti Rokikio partin aktyv, kur buvo sukurtos net 52 ginkluotos grups 3 1 . Kitur kolchozus saugojo stribai. O saugoti reikjo dar ir todl, kad partizanai savo maisto iteklius daniausiai papildydavo i valstybini ar kolchozo sandli. Danas pirmininkas ar sandlininkas geranorikai duodavo partizanams grd, u kuriuos ie palikdavo pakvitavim. Suvarius mones kolchozus, prasidjo kitas vajus sodyb naikinimas. Buvo pradtos kurti kolchoz gyvenviets. Su propagandiniais kiais kad kaimo mons gyvens kaip miestieiai pradtos griauti sodybos, naikinami vienkiemiai, grtama prie amiaus pradios kininkavimo sistemos. Okupacin valdia ir ia taik provokacines priemones: partizan spaudoje minimi atvejai, kai neinomi asmenys padeginjo kinink darines, o po gaisro jas leisdavo statyti tik naujoje vietoje kolchozo gyvenvietje. Valdia stengsi, kad individualaus kio sunaikinimo procesas bt negrtamas. Partizan poiris vienkiemi naikinim buvo vienareikmikas: "Udrausti pirmininkams vykdyti pastat perklim planuojamas gyvenvietes. Statomas kolchoz gyvenvietes sudeginti 32 !" emaitijos partizanai sutikusiems keltis gyvenvietes asmenims numat 500 rub. baudas, o ginkluotus
34

27

kolkieius ir pareignus, kurie atstatys gyvenvietes, nurodyta audyti vietoje. Kaip tik tada, 1951m., partizanai likvidavo daugiausiai apsiginklavusi kolchoz aktyvist. Pavyzdiui, vien Jurbarko ra j. buvo nuauti net 4 kolchoz pirmininkai Ir vis dlto partizanai represini priemoni imdavosi ne todl, kad ie asmenys buvo kolchoz pareignai Mirties nuosprendiai buvo skelbiami u ginkluot pagalb okupacinei valdiai ir moni nipinjim. Pagrindin priemon kovojant su kolchoz steigimu buvo agitacija: "Jei alies ems kio sukolektyvinimas iki iol dar nebaigtas, tai ia taip pat daug nusipeln ms partizanai Kiek jie sudraud kolchoz pirminink bei per savo neimanym ar baim kolkius stojani kinink, kiek ia iplatinta atsiaukim!" ra laisvs kovotojai Bet jgos buvo nelygios ir i kova buvo pralaimta. Taiau net 1962m SSRS CK plenume buvo konstatuota, kad Lietuvoje msos ir pieno produkt kolchozai pagamina tik 40 proc.(maiausiai i trij Baltijos krat). Lietuviai liko itikimi individualiam kininkavimo bdui ir i savo ma sklypeli duodavo daugiau nei pus visos ems kio produkcijos.

Prieinimasis trmimams. Nukentjusij elpimas Vos grjus raudoniesiems okupantams, buvo t s i a m a s masini trmim procesas. Partizanai stengsi jiems sutrukdyti. Jau 1944 12 10 LLA sakyme Nr.4 numatoma umegzti ry su geleinkelieiais ir neleisti iveti tremiamj 3 3 . Lietuvos partizanai ruo planus upulti Vilniaus geleinkelio mazg, kur bus formuojami tremtini eelonai, ir juos ivaduoti34. 1945m. Tauro apygardos sakyme nurodoma rengti pasalas, uversti mediais kelius, iardyti tiltus ir padti monms pabgti bei pasislpti 35 . Ne maiau svarbu buvo neleisti stribams ir kitiems baudjams igrobstyti ivetj turto. Trmim metu partizanai ne kart susiaud su baudjais. 1945m. kautyns vyko Lygum vals. Ramonaii km., Pakruojo vals. Berini km., Padubysio vals. Pavitinio km. ir daugelyje kit vietovi. 1946m. netoli Marijampols partizanai susprogdino geleinkelio bgius, Lazdij apskr. apaud turt grobianius stribus. Partizanai savo valg pagalba stengsi i anksto suinoti apie bsim trmim ir perspti mones, kad jie spt
35

pasislpti ar pasiruoti trmimui . Pasislpti nuo tremties skatino viltis, kad greitu laiku gali atsirasti galimyb atkurti Lietuvos nepriklausomyb. I vairi poymi, o taip pat valgybos dka partizanai gerai inojo apie 1948m. ruoiam trmim ir prane apie j gyventojams: "Prieo pogrindis paskleid gandus, kad, girdi, bus veami visi gyventojai", skundsi teisingumo ministras CK sekretoriui A.Sniekui 3 7 .1200 eim nuo trmimo pasislp. mons buvo pasiry geriau mirti, bet i Tvyns nevaiuoti tai baudjams atvykus tremti Kalesnink vals. kininko Vaisiato, jis udeg savo tvart ir puol ugn, o mona oko ulin 38 . O po toki iauri vyki baudj agitatoriai rengdavo kaimuose susirinkimus, kuri metu aikindavo apie valdios sprendim imintingum! Po tokio aikinimo Simno progimnazijoje partijos sekretoriaus klausim - ar viskas jam aiku mokyklos direktorius atsak: "Aikum parodys istorija (...) tu lietuvis, ar tau neskauda irdies 39 ?" 1949m. trmim vykd 30 t k s t baudj. Vakar srities "Jra" partizan vadas A.Milaeviius jau prie por savaii buvo perspjs emaitijos gyventojus apie trmim ir nurods tiksli dat. Partizanai buvo sureng 7 pasalas, nupjaust telefoninio ryio stulpus. Daugiau kuo nors padti tremiamiesiems jie buvo bejgiai Penkiolikmetei partizan ryininks sesutei Zuzanai Mikutaitei vadas J.emaitis pasak: "Jei nebetursi kur dtis, ateik pas mus." Taiau tas kvietimas buvo toks lidnas, kad rodsi, jog byloja k kit: atjus mik lauk tik mirtis. Partizanai sudarinjo suimt, itremt, nuudyt asmen sraus. Jie buvo skirti ne tik istorijai, bet ir tam, kad partizanai ir OS nariai galt materialiai padti nukentjusiems. Jau 1946 05 03 Tauro apygardos rinktini vad suvaiavime buvo priimtas sprendimas prie apygardos tabo kurti tremtini, kalini, nukentjusi kovotoj ir j eim elpimo bei globos komitet. Jungtin Kstuio apygarda ileido nuostatus apie materialins pagalbos nukentjusiems nuo raudonojo teroro organizavim 4 0 . Tomis paiomis gairmis vadovavosi ir susikrs LLKS41. Partizanai dalinosi negausiais savo maisto itekliais su atsidrusiais bdoje. Pvz. 1949m. Jurbarko apskr. partizanai vien per rugpjio mn. tremtiniams ir kaliniams nusiunt 17 siuntini ir 340 rub. 42 . Toje smurto naktyje pogrindis buvo vienintelis vilties iburlis keniantiems monms.

36

36

Kova su sovietiniais pareignais ir nipais Sovietiniai istorikai ir propagandistai nuolat kaltino partizanus nekalt moni udymu. 1953m. Lietuvos SSR KGB 4-os valdybos virininko Raslano paymoje nurodyta, kad nuo 1944 07 15 iki 1953 10 25 partizanai sunaikino 12,9 tkst. asmen 4 3 . skaii jo tiek civiliai, tiek karikiai, enkavedistai ir stribai Ar galima pasikliauti MGB statistika? Laikui bgant nuudytj skaiius vis didjo: 1957m. jau nurodoma, kad per mint laikotarp nuudyta 15 tkst kaimo partaktyvist ir kolkiei 44 . Dar vliau, kai nukentjusij nuo "buruazini nacionalist" eimoms pradtos taikyti socialins lengvatos, is skaiius "iaugo" iki 18 ir net 25 tkst Jau pradiniame dokumente matyti, kad 12,9 tkst skaiius nra tikslus. Idstant pameiui nurodyta, kad 1945m. partizanai nuud 3419 asmen. Tuo tarpu 1945m. detalioje ataskaitoje tra 2419 asmen 4 5 . Matyt, pridti ar atimti vien kit tkstant (toki netikslum yra ir kitose ataskaitose, nurodant uvusi partizan skaii) siuniant inias auktesnms instancijoms buvo prasta - nelygu k norta rodyti. Kiek gi vis dl to i nurodytojo 12,9 tkst uvusij skaiiaus sudar civiliai? Mintoje paymoje i bendro skaiiaus iskirti tik sovietiniai partaktyvistai, o nuo 1949m. ir kolkieiai. J nuudyta atitinkamai 2 ir 0,59 tkst. Kadangi kaimus siuniami "sovietiniai partaktyvistai" visuomet bdavo ginkluoti, j negalima priskirti civiliams (dalis kolkiei irgi buvo ginkluoti). Taiau jei civiliais laikytume visus kolkieius, j skaiius sudaryt 31 proc. vis tuo laikotarpiu uvusij. 1949m. buvo tam tikros takoskyros metai: Lietuvoje buvo sukurti kolchozai (vadinasi, kaime neliko kitoki gyventoj, nei kolkieiai) ir susikr vieninga vyriausioji partizan vadovyb. Tad su didesne ar maesne paklaida galtume procent pritaikyti visam kov periodui ieit, kad organizuoti partizanai nuud apie 4 tkst civili asmen. Taiau ar visi ie uvusieji tikrai yra partizan teroro aukos? Tiksli duomen apie partizan nuudyt NKVD kariuomens kareivi bei strib skaii irgi nra. Detalesnse 1945 ir 1946m. ataskaitose bendr partizan nuudytj skaii (partizan teroro aktai jose iskirti) greta uvusij kariki, strib, partaktyvist, milicinink trauktos ir "kitos mogudysts" 46 . i "kit mogudysi" yra 25 proc. bendro skaiiaus. Kadangi visus

37

plikavimus ir udymus miestuose ir kaimuose po karo registravo ta pati inyba NKVD (MVD), galima manyti, kad partizan sskaiton bdavo "nuraomi" visokie udymai Atsivelgiant visa tai, per 10 met trukus kar partizanai nuud labai nedaug civili gyventoj (dabar Lietuvoje sta ne maiau moni). Matyt dl to per vis okupacijos laikotarp sovietiniai organai nepateik tiksli uvusij sra (visi publikuoti duomenys yra fragmentiki). Skaiiuojant partizan aukas reikt vertinti ir atsitiktinai nukautus asmenis, kaip pavyzdiui, susiaudymo metu uv pastoi veikai ar netyia atsidr kautyni lauke asmenys. Kai kurie autoriai toki netyini nukovim priskaiiuoja 1,3 proc. vis kautynse uvusi kariki 47 . Be to, vargu ar galima priskirti organizuotiems partizanams atskir besislapstani asmen vykdytus teroro aktus. Didiausias elis metamas partizanams dl iudyt eim. MGB duomenimis, per 1944-1953m. partizanai vykd 10,1 tkst. kovini akcij ("bandprojevlenije"). Vadinasi, vidutinikai vienos operacijos metu davo 1,3 asmens. O juk daug toki akcij buvo partizan pasalos, miesteli umimai, kur partizanai nukaudavo ne vien deimt kariki ir strib. Tad jei partizanai bt ud itisomis eimomis, uvusij vidurkis bt buvs kur kas didesnis. Ir vis dlto pokaryje bta iudyt eim. Nagrinjant, kas jas iud, pirmiausiai reikia vertinti partizan baudiamuosius statutus. Organizuoti (ty. paklstantys vadovybei ir pripastantys norminius aktus) partizanai, o toki po 1946m. buvo absoliuti dauguma, vykd teroro aktus tam tikr kolaborant kategorij atvilgiu, taiau udyti maameius ar senukus buvo grietai draudiama. Nuorod apie itis eim su vaikais nuudymus nra nei partizan norminiuose dokumentuose, nei j archyvuose, kur buvo kaupiamos nusikaltusij bylos ir nuosprendi vykdymo aktai Taiau yra duomen apie tai, kad partizan vardu kartais apiplimo, o kartais provokaciniais tikslais ud patys ekistai ir stribai Pavyzdiui Lygum stribai 1947m Vaigaili kaime apipl ir nuud vis imk eim: senut motin, vyr, mon, vyro brol. Taiau kdikio lopyje neliet, tar, jog "mes juk veikme bandit vardu, o anie vaik nelieia48". Agent-smogik nuudytas Pakruojo apskr. nepilnametis Vacys Dveilys, iauli apskr. vaik akyse nuauta Justina Jokbaitien irgi buvo traukti partizan auk sraus, nors ekistai inojo tikruosius j udikus. J artimiesiems, o ypa
38

vaikams MGB stengsi rodyti, kad tvus nuud "buruaziniai nacionalistai". Pavyzdiui, po gero deimtmeio pasibaigus partizan kovoms, P.Valutkeviiaus snui KGB nurod, kad jo tv 1944m. Lazdij apskrityje nuud partizanai, nors du apklausti liudininkai tvirtino, jog j isived i nam rusikai kalbantys, raudonosios armijos pasieniei uniforma apsireng asmenys 4 9 . Reimui iek tiek suvelnjus buvo vienas kitas atvejis, kai gyventojai kl klausim apie eim udik paiek, taiau tyrimas bdavo taip supainiojamas (pavyzdiui, apie udynes iauli apskr. Gruzdi apyl. Laumaki km.), kad kaltais vis tiek visada likdavo tose apylinkse veiks partizan brys. Parodymus prie partizanus paprastai duodavo arba sovietiniai aktyvistai, arba tardomi partizanai, kurie kartais kankinim palauti btas ar nebtas kaltes suversdavo jau uvusiems kovos draugams. Daug udym uregistruota Lazdij apskrityje 1946m. is laikotarpis sutampa su MGB specgrups veiklos pradia iame rajone. Tarp nuudytj yra net partizan ryinink ir rmj eim. Galima manyti, kad dalis i udym buvo vykdyta MGB, nes tokios akcijos buvo naudingos ekistams: tvirtindavo gand, kad apylinkje veikia partizan brys, dideliu iaurumu sukompromituodavo partizan vard ir kartu galindavo susidoroti su partizanus remianiais monmis. MGB vadovyb leido specgrupms vykdyti kai kurias akcijas, sudaranias priedang smogikams (pvz. mesti aktyvisto namus granat, i anksto j perspjus, kad nebt namuose). Tad toki akcij apimt ir ribas galima tik numatyti Sovietin propaganda stengsi suformuoti moni smonje partizano bandito vaizd, todl prasidjus publikacij srautui apie partizanus, spaudoje netrko iurpinani detali apie ma vaik iudymus. Taip jau atuntajame deimtmetyje sovietinje spaudoje partizanai buvo apkaltinti 9 asmen Breiv eimos nuudymu iauli apskr. Mekuii vals., nors i tikrj i eim vrikai nuud sovietiniai aktyvistai broliai Tukiai 50 . Kuo daugiau laiko prajo nuo pokario, tuo cinikiau sovietin propaganda klastojo faktus. vertinant visa tai, partizan nuudyt civili asmen skaiius per tok ilg pasiprieinimo kar tikrai yra labai nedidelis kur kas maesnis u enkavedist ir j pagalbinink nuudytj skaii. Taiau karas yra karas, ir civili aukos jame neivengiamos, tik teisybs dlei reikia pasakyti kad partizanai vykd mirties nuosprendius aplinkybi veriami: visuomet
39

stengsi prie tai perspti, kad nusikalts nutraukt pragaiting veikl, o bausm bt reglamentuojama statut ir apiforminama pagal Karo lauko teismo taisykles. Partizanai absoliuiai nepripaino okupacins valdios. "Kadangi mes atstovaujame tikrj Lietuvos valstybs kariuomen ir ms centrin vyriausyb yra tikrja vyriausybe, todl sakymai, direktyvos, nuostatai, iplauki tiek i centrins vyriausybs, tiek i ms pai vadovybs, yra privalomi ne tik kovotojams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams 5 1 ." Ta pati mintis patvirtinta LLKS Tarybos Deklaracijoje 'LLKS Taryba (_) okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai 52 ." Buvo ileista daug gyvenim okupacijos slygomis reglamentuojani sakym civiliams gyventojams. Pavyzdiui, buvo udrausta: imti i valdios ginklus; plikauti ir vogti visuomenin ir asmenin turt; vaiinti laisvs kovotojus alkoholiu; naktimis laikyti nepriritus unis; ruoti ir dalyvauti vieuose vakarliuose ir tt. Partizan aukiausia vadovyb konstatavo, kad "nuo 1940m. birelio 15d. Lietuvoje yra karo stovis 5 3 ". Todl ir bausms buvo numatytos ypa grietos: u nepaklusnum partizan reikalavimams numatyta bauda, o u nusikaltimus prie taut ir Lietuvos valstyb - spjimas ir mirties bausm. Idavik ir nip baudimo partizanai nelaik slptinu dalyku. Atvirkiai, buvo sakyta platinti apylinkje nors po 10 lapeli, kuriuose bt nurodyta, u k tas asmuo nubaustas 5 4 . Be to, nordami, kad ateityje bt teisingai vertintos j kovos, partizanai kruopiai tvark nubaustj dokumentus ir saugojo juos archyvuose, nors danai tai tapdavo svarbiausiu kaliu tardymo metu, archyvams pakliuvus pas ekistus. "Kovotojai, likvidav savo rajonuose gyvenant piliet, nesudar jam bylos, bus traukiami atsakomybn", ra sakyme A.Baltsis-vejys 55 . Partizan nuostata buvo tokia- bti teisingiems, bet prie NKVD ir NKGB kovoti be gailesio ir neleisti jiems "gyventi nekalt moni sskaiton 56 ". Jau nuo pasiprieinimo pradios buvo statymikai reglamentuojamos bausms ir j vykdymas. 1944 08 24 LLA vado sakyme buvo punktas apie Karo lauko teism. i nuostata buvo iplsta "Vanag drausms nuostatuose 57 ". Karo lauko teismai (KLT) numatyti prie kiekvienos LLA apygardos. Prie rinktini gali bti suformuojami tik vienkartiniai KLT apygardos vado leidimu. KLT turjo sprsti vis nusikaltusij bylas tiek laisvs kovotoj, tiek civili asmen bei okupacins valdios pareign. "Lietuvi partizan
40

veiklos ir tvarkos taisyklse" buvo raoma: "Nuteistj mirti draudiama muti, aloti ar kankinti. Mirtis vykdoma suaudant ar pakariant, bet ne umuant. Vieasis mirtininkas baudiamas vietoje (tik ne eimos, ypa vaik akivaizdoje)56". Pasmerktuosius kankinti draud visi KLT veikl reglamentuojantys dokumentai 5 9 . Nuo 1946 01 01 sigaliojo KLT nuostatai, pagal kuriuos KLT steigtas prie kiekvienos LLA rinktins. i nuostata atsirado dl sunkiai palaikom ryi su apygarda. Rinktins vado saku galjo bti steigti vienkartiniai KLT prie kuop. Pagal iuos nuostatus KLT baud u tokius nusikaltimus: paslapties idavim prieui; ini teikim prieui; veiksmus, gresianius lojali Lietuvos piliei saugumui, gyvybei, asmens ir turto nelieiamybei; neblaivum einant tarnybines pareigas; plikavim ir smurto veiksmus prie moteris. 1949m. centralizavus partizanin judjim ir krus viening vyriausij partizan vadovyb, priimtas LLKS Baudiamasis statutas, kuriame aukiausia mirties bausm numatyta u iuos nusikaltimus: nipinjim ir ini teikim okupacins valdios organams; apiplimus, vykdytus pavieniui ar gaujoj; iaur okupacins valdios priemoni vykdym, esant valdios pareignu; skundimus, dl kuri ne maiau kaip du gyventojai buvo kalinti ir itremt smoning tautins smons naikinim, naudojantis savo padtimi 60 . Taiau Baudiamojo statuto 8 ir 9 straipsniuose buvo numatytos iimtys tiems, kas iuos nusikaltimus padar nesmoningai Tokie asmenys spjami, o jei nusikaltimas vykdytas prie metus tokie asmenys nebaudiami iki nepriklausomybs atstatymo. Iki to laiko atidedamas ir atlyginimas gyventojams u partizan reikmms rekvizuot turt 61 . Partizan sakymuose ir instrukcijose numatyti procedriniai KLT klausimai 62,63 . Bylose turjo bti ne maiau kaip trij asmen liudijimai, rodantys kalt, ir kaltinamojo apklausos protokolas. Ypa pabriama atsakomyb u bausmi paskyrim ir vykdym, "kad nepasidarytume patys skandal, nusikaltim ir nesusikompromituotume". Aptariami atvejai, kai visi eimos nariai dirba enkavedistams. Tokiu atveju nurodoma likviduoti vis eim," iskyrus maameius ir senukus, kurie negali atneti jokios alos ms organizacijai". J ne tik negalima udyti, bet sakoma pristatyti "kamynams ar giminms ir pareigoti juos rpintis maj likimu". Vaik daliai paliekamas nekonfiskuotas nusikaltusij turtas. Tad sadistiki eim nuudymai jokiu bdu negali bti priskirti organi41

zuotiems partizanams. Pogrindio slygomis pasiekti, kad KLT nepadaryt klaid, buvo labai sunku. Partizanai neturjo kaljim, negaljo nuodugniai patikrinti nusikaltim rodym. Tardymas ir teismas turjo bti labai trumpas kitaip tai bt atne naujas aukas suimtus, itremtus, nuudytus. Kaip konstatuoja patys partizanai, vieno idaviko sunaikinimas ilgam laikui visoje apylinkje pristabdydavo nip veikim. Atsivelgiant tai, kad klaid nebuvo manoma ivengti, vis tik dauguma KLT myriop pasmerktj i tikrj buvo nipai ir idavikai Kita vertus, bdavo atvej, kai partizanai nepaklusdavo vadovybei ir vykdydavo "teisingum" savo nuoira. Kartais prie partizaninio judjimo prisiliedavo emos morals asmen, nusikaltli ir plik, kuriuos pagal tas paias KLT taisykles likviduodavo patys partizanai Pavyzdiui, Tauro apygardoje algirio rinktinje 1948 07 23 buvo vykdytas mirties nuosprendis u gyventoj terorizavim ir priesaikos sulauym partizanui J.Viinskiui-Barzdukui, 1948 04 23 u ryius su MGB suaudytas Biruts rinktins kovotojas kas, 1951 07 10 mirties nuosprendis vykdytas Dainavos apygardos Dzk rinktins partizanui Narui u tai, kad bdamas girtas nuov kandidat partizanus ir t.t. Taiau reikia nepamirti partizan odi: "Visiems Lietuvos pilieiams (...) neirint j tautybs, tikybos ir sitikinim, savo veiksmais nenusikaltusiems prie lietuvi tautos teises ir siekimus, utikrinamas gyvybs, saugumo ir turto nelieiamumas i Sjdio laisvs kovotoj puss. Toks pat nelieiamumas utikrinamas ir visiems svetim valstybi pilieiams, kurie Lietuvos teritorij atvyko tautai neprieikais tikslais ir nepaeidia lietuvi tautos teisi ir sieki 64 ". Toje sunkioje kovoje su neregtai iauriu, klastingu ir daug kart gausesniu prieu partizanai stengsi ilikti teisingi 'Tik noriu pabrti, kad kiek man teko vadovauti kovotoj u laisv kovai, a stengiausi, kad i kova prisilaikyt humanizmo princip", - pasak teisme partizan v a d a s J.emaitis 65 . Palikime tai vertinti istorijai.

42

P A R T I Z A N PERIODIN S P A U D A
"Slaptoji spauda yra viso pogrindinio judjimo siela"

Laisvs varpas, 19461125, Nr.108

Pagrindins spaudos itakos


Kova dl laisvos spaudos turi gilias aknis Lietuvos istorijoje. Dar cariniais spaudos draudimo metais lietuvikos spaudos leidj ir platintoj nuveikto darbo rezultatai parod, kad tai nepakeiiama priemon tautos dvasiai ugdyti ir smonei stiprinti. 1940m. Soviet Sjungai okupavus Lietuv ir komunistams udraudus nepriklausom spaud, vl usimezg pogrindio spaudos leidimas. Vokiei okupacijos metais antinacins pogrindio organizacijos turjo s a v o periodinius leidinius, kurie buvo plaiai skleidiami ir dar nema tak, orientuojant visuomen: 1944m., artjant bolevikams, dalis pogrindini spaustuvi ir laikrai leidj pateko gestapo rankas, kiti pasitrauk Vakarus. Tokiu bdu antisovietinio pogrindio dalyviams i naujo teko organizuoti laisvos spaudos leidyb. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, pirmiausia pasirod informacinio pobdio lapeliai apie politin padt, atsiaukimai gyventojus su raginimais ir draudimais. Vykstant stichikam partizaniniam judjimui ir dar nespjus susiformuoti grietesnms laisvs kovotoj struktroms, organizuoti periodikos leidyb buvo nemanoma. Tam reikjo turti krybin bei technin potencial. emaitijoje, kur Lietuvos Laisvs Armija (LLA) buvo pasiruousi bolevik invazijai ir isaugojo savo organizacines struktras, ie spaudos leidimo ir platinimo udaviniai buvo sprendiami lengviau. LLA buvo pasirengusi kovoti su pavergjais ir idavikais ne tik ginklu, bet ir savo spauda. 1944m. ruden LLA centrinis tabas pradjo leisti laikratl "Karinspolitins inios". Pogrindin spaustuv buvo sikrusi alia Veliuonos, Kalvi kaime. Laikratlis buvo skirtas LLA nari tarnybiniam naudojimui Po jo leidj, LLA vad, K.Veverskio ir kit uvimo "Karins-politins inios" nustojo gyvuoti 1944m. gruodio mn. LLA centrinis tabas pradjo leisti periodin laikrat "Karygys", kuris nuo 3 numerio pavadintas "Laisvs karygiu". J a m e partizanins spaudos paskirtis buvo nusakyta taip: _" naikinti tautoje vergovs kompleks;
43

ugdyti partizan drs ir konspiracijos tradicijas, ugdyti tautoje nacionalin ir valstybin smoningum bei nuviesti Lietuvos gyventojams politines aktualijas." Treiajame "Laisvs karygio" numeryje, kuris pasirod 1945m. kovo mn., laisvs kovotojai kreipsi visuomen:" (...) dabar pats patogiausias laikas bti knygneiu, tautos adintoju, kovotoju u jos laisv (_). Sakote, dabar nra prasms, tik beprasmis pasiaukojimas (...), reikia palaukti momento. Taip, bet vilties laimti knygnei laikais negi buvo daugiau (...). Galbt dabartini knygnei kelias pavojingesnis, bet kartu jis kilnesnis (...). Rytoj, kai tai taps nepavojinga, ir be ms bus kam kalbti patriotines kalbas ir rayti ilgiausius straipsnius, kvepianius Tvyns meile (...). Bet dabar, tik dabar lietuvik od itarti ir iplatinti nebijantis tautieti Dabar mes kvieiame tave, dabar tu kaip niekad reikalingas Tvynei (...)." Toliau iame kreipimesi kvieiama skleisti pogrindio spaudos idjas, per patikimus mones platinti i spaud ir remti j aukomis. Kitas ankstyvas partizan periodinis leidinys buvo 1944m vasar Auktaitijoje leistas laikratis "Laisvs kelias", kur redagavo buv Kstuio ir LLA organizacij nariai Laikratlis ieidavo 2 kartus per mnes, buvo dauginamas rotaprintu ir platinamas Utenos, Zaras ir venioni apskrityse. Tuo tarpu Dzkijoje 1944m. periodins pogrindio spaudos dar nebuvo. Buvo platinami informacinio turinio lapeliai apie tarptautin politin padt ir vairaus turinio atsiaukimai Pirmieji laikratliai pasirod 1945m. Sovietin-partin spauda liejo mel ir prasimanymus apie laisvs kovotojus, siekdama juos apjuodinti ir sukompromituoti, todl pogrindio spaud partizanai laik esminiu ginklu prie brukamus bolevikins ideologijos nuodus. Piet Lietuvos partizan vadas A.Ramanauskas-Vanagas, atsimindamas 1945m., ra: "Ypating dmes skyrme partizaninei spaudai Leidome "Laisvs varp", spausdinome vairaus turinio atsiaukimus. (...) Temos buvo aktualios, faktai neipsti, o inios kad ir nediuginanios, bet teisingos. Dl to partizan spauda gijo visik gyventoj pasitikjim." Juozas LukaDaumantas "Partizanuose" ra, kad anuomet gyventojai sovietini laikrai visai neskait, o gaudyte gaud partizan spaud. 1945m. sustiprjus partizan organizacinms struktroms, partizan laikratliai buvo leidiami jau visoje Lietuvoje. vairi pavadinim, skirtingais tiraais ir su pertraukomis laisvas odis i partizan spaudos sklido iki pat ginkluoto pasiprieinimo pabaigos. Vieni leidiniai uvus j leidjams,
47

kartais nestodavo eiti, bet vl gimdavo nauji. Laikratliai buvo dvisavaitiniai arba mnesiniai. Tiraai priklaus nuo turim dauginimo priemoni. 1945m. Dzk rinktins Kstuio grups mnesinio laikratlio "U tv em" buvo ileista 12 numeri bendru 5000 egz. tirau. 1946m io laikratlio straipsnyje "Ms spauda", apvelgiant praeitus metus, raoma, kad "kovoje prie bolevizm vienas tikriausi ginkl yra partizan spauda. Ir didiausio rus siautjimo dienomis ms spauda i rank rankas jo pasiekdama ir tolimiausius Lietuvos kratus (...). Tamsiausiomis ms tautai dienomis partizan spauda surasdavo paguodos od raudonojo bestijos engiamam lietuviui. Kovoje susvyravus padrsindavo. (...) Mums brangus kiekvienas lietuvis. Ypa gaila t, kurie patikjo nuodingai bolevik propagandai (...) Suraskit bd ir toliau suklaidintoms eimoms ms spaud duotL inome daug atsitikim, kad, skaitydami partizanin spaud, daug nuklydusi lietuvi susiprato ir gro prie savo tautos, kad kartu su visais lietuviais varg vargt, bet laisvs dienai atjus, kartu ir diaugtis galt." 1950m. "Partizano" laikratlyje redakcija platintoj ir skaitytoj prao, kad spauda pasiekt ir tuos, kurie kolaboruoja. Partizanai ne tik ginklu, bet ir per spaud band paveikti savo prieus, rus kareivius. Dainavos apygardos tabas 1947-1950m. leido laikratl rus kalba "Svobodnoje slovo", kuriame aikino sovietins propagandos absurdikum ir komunistins ideologijos al. ie laikratliai nakt bdavo iklijuojami Dzkijos miesteli aiktse ir kitose vietose, platinami Vilniuje bei Kaune.

Partizan spaudos tematika Kokios gi temos buvo nagrinjamos pogrindins partizan spaudos puslapiuose? Suvokimas, kad asmenin auka yra Tvyns atgimimo laidas, suteik partizan krybai, publicistikai filosofin pobd. Praeities, dabarties ir ateities ssajos ia gavo visai realias formas: dabarties kova turjo tapti jungtimi tarp Piln, sukilli, savanori ygi ir ateities kartoms skiriamos misijos. "Kada nuvis Lietuvai laisv, lietuvi tauta moks tinkamai vertinti ir pagerbti uvusius brolius. Kryiai ir paminklai papuo tas vietas, kur guljo iniekinti lavonai Jie bus liudininkais ateinanioms kartoms, (...) kokia brangia kaina

49

buvo atkovota Lietuvos nepriklausomyb -" Pats gyvenimas diktavo tem vairov partizan spaudoje. Kiekviename laikratlyje galime rasti pasaulio politikos, padties krate apvalgas. Ypa svarbi viet um tautini ir katalikik veni minjimas. Tam buvo skiriami redakciniai straipsniai, pabriant j svarb. Galima tik spti, kas ra svarbesnius, domiausius straipsnius jie pasirayti slapyvardiais ar visai be para. inome, kad stipr intelektualin potencial turjo Auktaitijos (B.Krivickas, M.lndrilinas), Dzkijos (A.Ramanauskas, LBaliukeviius, J.Krikinas), emaitijos (P.Bartkus, J.ibaila, A. ir B.Liesiai, V.niuolis) partizan tabai Dabarties pragmatikai gali priekaitauti pogrindio laikrai leidjams. Taiau jie dar, k galjo, tuo tarpu tie, kurie galjo padaryti geriau, tyljo. ia ikyla pokario intelektual, inteligentijos problema. Tai jie savo dalyvavimu galjo padti savamoksliams urnalistams ir leidjams, praturtinti pogrindio spaud. Deja, tik nedaugelis j nugaljo savisaugos instinkt ir jo su kryiuojama Tvyne. Atsiribodami abejingumu ar demagogika kritika, jie savo elgesiu reik prisitaikym ir pritarim prievartai 1949m. laikratlyje "Malda girioje" buvo raoma: "Sakote, sjdis daro klaid, - bepigu neklysti nieko neveikiant. Pagaliau nieko nuostabaus, kad kov vedantieji paprasti kaimo berneliai padaro klaid. Jeigu matote, kad klystame, ateikite ir parodykite, kaip elgtis. Juk js tautos mokytojais ir vadovais djots 2 ." Taigi grtame prie to, kad ne stiliaus ar kitokios klaidos ia svarbiausia i pageltusi ir trapi lapeli galime pajusti pogrind istumtos, bet nenugaltos Lietuvos puls. Nemaa vietos partizan laikraiuose skirta aktualijoms: sovietini rinkim, kolchoz krimo vertinimui. Tai buvo akivaizdiausios sovietizacijos apraikos, lauanios pai Lietuvos valstybs samprat, todl reikalaujanios grieiausio atkirio. J.Vitkus-Kazimieraitis, pirmasis Dzkijos partizan vadas, absoliuiai tiksliai argumentavo rinkim boikoto esm: "(...) Boikotas btinas todl, kad: 1) lietuvi tauta laisva valia nesutiko ir nesutiks bti Soviet Sjungos dalimi, 2) Lietuvos sijungimas Soviet Sjung teisikai n vienos valstybs nra pripaintas ir todl bolevikin valdia yra okupacin 3 ." Absurdas, prievarta diegiamas kolchoz pavidalu, taip pat susilauk atgarsio pogrindio spaudos puslapiuose. Buvo aiku, kad "(...) Kolektyvinis kis diktatorikai valdomame krate yra be galo patogus. Jis yra priemon
51

52

palaidai kinink masei suimti gelein kumt, kad tarybin diktatra bt 4 labiau sustiprinta mediagikai ir moraliai ." Tokiu bdu i laisv Lietuvos kinink buvo kuriama pilka ir paklusni, degtine ir propaganda nuskalauta mas, kuriai venta tik tai, kas ant stalo. T suprato ir tam stengsi ukirsti keli pogrindio spaudos leidjai. Laikratliuose buvo pasakojami linksmi, anekdotiniai kolchoz krimo atvejai Pavyzdiui, "Laisvs varpe" apraomas gal btas, o gal sugalvotas vaizdelis, kai po A.Sniekaus direktyvos, kad kiekvienas kolchozas privalo turti ne maesn, nei 40-50 avili bityn, Jurgiki kolchozas anksiau buvus bityn "sutarybino": "buruazines bites" idusino, o aviliuose apgyvendino unis. Dabar ios tarybins bits laukia vasaros, kad kasdien po avil medaus prinet 5 ." Taigi absurd buvo atsakoma absurdu. Dienos aktualij nagrinjimas partizan spaudos puslapiuose ved platesnius ir gilesnius apibendrinimus, t.y. bties problem apmstym, kovos tiksl ir bd analiz. Patriotizmas mirties akivaizdoje gauna kaip niekad aik turin nra ir negali bti nieko svarbiau u gyvybinius tautos interesus, u t vienintel em. Dar 1944m. Lietuvos Laisvs Armijos krjas ir organizatorius Kazys Veverskis ra: "Mes kovojame ir pasiry pralieti krauj ne vardan siauros, abstrakios laisvs, bet vardan sieki, apibrt ms programoje, realizavimo. Ms kova turi bti verta nepriklausomo gyvenimo, o nepriklausomas gyvenimas vertas tos kovos..." Dabar danai kartojamas teiginys, kad Lietuvos partizanai grind savo kov tikjimu, jog Vakarai artimiausiu metu pads atstatyti teist Lietuvos valstybs status. Be jokios abejons, toki vili buvo, taiau ne tai apsprend kovos esm. Visikai real situacijos vertinim randame Dzkijos patizan laikratlyje "Laisvs varpas": (...) Yra kvaila save raminti vairiomis datomis ir gandais, kuriems neisipildius, ateina labiau u visk mums pavojingas nusiminimas ir neviltis. Vis pirma reikia atsiminti kad okupantas, smoningai skleisdamas gandus, siekia panaikinti asmenin susidomjim lietuvi tautos vedama kova 6 _" Tiek svarbiausiuose partizan dokumentuose, tiek spaudos puslapiuose apibriamas ginkluotos kovos tikslas:"(...) atstatyti nepriklausom, demokratin Lietuv ir sudaryti tautai slygas laisvai apsisprsti o jos ateities gyvenimo gaires turi nubrti tautos daugumos param turintieji ar gausiantieji politiniai ar kt. sjdiai 7 ."
53

Be jokios abejons, kalbdami apie laisv tautos apsisprendim ir demokratij, partizanai visikai atmet komunistini (ar postkomunistini) jg dalyvavim nepriklausomos Lietuvos politiniame gyvenime. "Prie Rymanio Rpintojlio" (Nr.6, P.15) raoma:"(..) Lietuvoje pilnumoje apie mogaus demokratines teises bus galima kalbti, kai i gyvenimo inyks i teisi lauytojas-komunizmas." Kova u tautos dvasi, tradicini vertybi isaugojim tapo viena i priemoni pagrindiniam tikslui pasiekti "Sunku tikti, kad iandieninis skausmas tautoj nepalikt aizd. Dar sunkiau tikti tuo, kad su komunizmu bendravs mogus palikt nesualotas. O juk praeis is skausmas. Gyvensim ir vl dienas, kai u gra gyvenim lietuvis garbins praeit savo..." Be kita ko, pogrindinje spaudoje gana aikiai kalbama apie politin Lietuvos sutvarkym. Turdami kari patirt i tarpukario Lietuvos partij gyvenimo, partizanai i principo pasisak prie jas. Pirmiausia jie neig bet kok partij poveik savo kovai"(...) Kas klausia partizan partijos vardo, tie geriau tekiausia moni gyvenimo kelio - jo partija vadinasi Lietuva8." inoma, laisvs kovotojai jaut nuoskaud. Juk didel dalis vad, aktyviai besireikusi tarpukario Lietuvos gyvenime, 1944m. pasitrauk Vakarus. Turint minty fakt, darosi suprantamas toks kategorikas poiris. Krate likusi inteligent pozicija, vad emigracija-tikriausiai ie faktoriai labiau, nei kas kita, lm, kad kovojantieji partizanai pasijuto lik vien vieni. Vertindami praeit ir svarstydami apie ateities Lietuv, partizanai kr galimus valdios modelius. 1949m "Prie Rymanio Rpintojlio" (Nr.3. P.9) ra:"(...) Valdios atvilgiu partizanas demokratas. Jis taut atstovauja jos skausmo metu. Jei kalbti apie Lietuvos valdi po bolevikmeio, tai jai pasireikti bus ios galimybs: galimam ms okupantui respektuojant lietuvio gyvenimo teis dl nepriklausomo tautos gyvenimo apsisprendimo, lietuvikas sjdis reikis ne mike ir ne poemyje, bet vieame tautos gyvenime. Ar tas sjdis vadinsis LLKS, parodys to laiko slygos. Tik kad aktyviai savo veikla jame galt reiktis LLKS siela - partizanai ir ypa j vadovyb, tenka rimtai paabejoti Tuo atveju tautos auka, per LLKS sudta ant laisvs aukuro, bus naujajam sjdiui jgos altiniu, kurio vardu tauta nepriklausom gyvenim keliaus. Tas sjdis bus ir to laiko Lietuvos valdia." Savo misij Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis baigs, kai Lietuva taps de facto ir de jure laisva. Visi laisvs kovotojai taps demokratins Lietuvos respublikos pilieiais ir laikysis jos statym. inoma, LLKS turt reiktis
54

tautos gyvenime, kol liks nors vienas jo narys. Paymtina tai, kad niekur nekalbama apie kovos u laisv pabaig ar galim pralaimjim. I esms partizaninis karas negali pralaimti gali bti fizikai sunaikinti mons, gali keistis kovos forma, taiau ilieka idjos. Kapituliacijos akto kovojanti Lietuva nepasira niekad.

Leidybos technologija Kad pasiekt savo skaitytoj, partizan laikratliai turjo nueiti ilg ir sunk keli. Jie buvo dauginami turimomis priemonmis: 1) raomja mainle; 2) rotatoriais; 3) apirografais; 4) tipografiniu bdu. Neturint i priemoni, laikratliai buvo perrainjami tiesiog raomja mainle. Toks darbas buvo sunkus ir neefektyvus partizanai sugebdavo ileisti tik iki imto egzempliori. Rotatoriumi buvo galima atspausti kelet tkstani ir daugiau egzem-

Jros srities p a r t i z a n u s p a u s t u v

55

pliori. Rotatorius partizanai pasigamindavo patys. Paprasiausias tinklelinis rotatorius miko slygomis buvo didelis turtas. Didiausia pogrindio periodins spaudos dalis buvo dauginama iuo bdu. inoma, dl prast da raids blogai atsispausdavo arba liedavosi, be to, popierius buvo prastos ries, kartais net vyniojamasis. Yra iliks domus tarp partizan platintas dokumentas "Nurodymai pogrindio spaudai dauginti tinkamai priemonei rotatoriui pagaminti ir naudoti". ios broiros anglje partizanams nurodoma dalintis tarpusvyje leidybos patirtimi Prie praktik patarim pridedami rotatoriaus detali briniai apirografai taip pat bdavo danai naudojami spaudos leidimui ir turjo panaius privalumus ir defektus, kaip rotatoriai. Tipografiniu riftu spausdintos pogrindio spaudos nebuvo daug, nes sigyti spaustuvin rift buvo sunku. Tik nuo 1950m. Vakar srities Kstuio ir Prisiklimo apygardos pradjo leisti savo spaud ikiliuoju tipografiniu bdu. Nors spausdinimo stakls buvo gana primityvios, taiau spaudos kokyb ymiai pagerjo, sumajo laiko snaudos ir padidjo laikrai tiraai

Leidimo ir platinimo sunkumai Pogrindio spaudos leidimo sunkumai ir pavojai visos Lietuvos partizanams buvo panas. Didiausios klitys pogrindio spaudai leisti buvo: 1) priemoni ir mediag spaudai dauginti trkumas; 2) intelektuali pajg stoka; 3) leidybai tinkam viet trkumas (laikraiai buvo leidiami nepritaikytose vietose anktuose bunkeriuose, mikuose ir pan.). Dainavos partizan apygardos tabo spaudos ir informacijos skyriaus virininkas LBaliukeviius-Dzkas, prislgtas nesiliaujani spaudos leidimo sunkum, 1948m. ruden ra: "(...) sugedus radijo aparatui ar norint gauti bent kilogram popieriaus, reikia dar pagalvoti kaip visa tai sutvarkyti Trksta maiausio dalyklio, ir darbas stovi tai kad ir dabar: neturim bunkerio, o j rengti tok, kad tikt ms darbui, yra sunku. Bet kad tai suktsi tik apie bunkerio rengim! Nra moni, nra inteligent, o ir tie patys, kurie lik, palengva retja. Nauj surasti uvusi vieton sunku. Ms apygardoje uvusi jau apie 1000..." 1949m. sausio mn. jo dienoratyje

56

kitas raas: "Vasario 16-osios proga adjom bent 4 lap "Laisvs varp" ileisti, bet, atrodo, ileisim tik vieno lapo, nes nra popieriaus. Kaip ukerta: turim tuo, matric - neturim popieriaus, turim popieriaus - neturim tuo ar matric." Danai bdavo, kad netiktai prieui upuolus partizan stovykl ar aptikus partizan tabo slptuv, per didel varg sigytos spaudos priemons patekdavo prieo rankas, ir vl tekdavo visk pradti nuo nulio. 1944-1952m. MVD MGB nagus karini-ekistini operacij metu pateko 577 raomosios mainls ir spaudos dauginimo aparatai 19521953m. MGB atiteko 57 dauginimo aparatai, i j: 2 savo darbo spausdinimo stakls, 3 rotatoriai, 2 apirografai, 50 raomj mainli. ie metai ginkluoto pogrindio spaudos leidjams, kaip ir visam Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiui, buvo lemtingi 1952m. rugsjo mnes uvo Ryt Lietuvos srities visuomenins dalies virininkas B.Krivickas, prieas sunaikino srities laikraio "Auktaii kova" spaustuv. 1952m. spalio ld. MGB

Partizan leidiniai, paimti Jros srities b u n k e r y j e

57

pasisek aptikti ir sunaikinti Prisiklimo apygardos tab ir apygardos laikraio "Prisiklimo ugnis" spaustuv. uvo leidinio redaktorius ir apygardos vadas Juozas Palinas-Rytas. 1953m. sausio 17d. prieas upuol Vakar srities tab, kartu sunaikino Kstuio apygardos tipografij. uvo srities vadas, keli leidini redaktorius Antanas Bakys-Germantas. 1953m. vasario 3d. Prien ile kartu su Nemuno srities tabu prieas sunaikino PLP organo "Partizanas" spaustuv. uvo ir Nemuno srities vadas, laikraio redaktorius bei leidjas Sergijus Stanikis-Viltis. 1953m. rugpjio 27d. Varni rajone prieas sunaikino emaii apygardos tab. uvo apygardos vadas Vladas Montvydas-Etmonas su tabo nariais, kuri tarpe buvo laikraio "Laisvs balsas" redaktor Irena Petkut-Rima, ir buvo sunaikinta tabo slptuvje rengta tipografija. Negalima umirti ir kit dl laisvs odio pasiaukojusi moni. Partizan ryininkai ir rmjai, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, stengsi aprpinti partizanus spaudos leidybai reikalingomis priemonmis. Ypa stengtasi gauti tipografinio rifto, nes su juo buvo galima spaudos tirauoti daugiau ir kokybikiau. Todl partizanai per ryininkus kreipdavosi patikimesnius spaustuvse dirbanius mones arba stengdavosi ten darbinti savikius. Taiau represiniai organai spaustuves kreip ypating dmes 19461951m. MGB sum 29 valstybini leidykl ir spaustuvi darbuotojus, kaltinamus pogrindio spaudos rmimu. Dabar dar nemanoma suskaiiuoti, kiek Lietuvos gyventoj buvo nuteista 5 ar 10 met laisvs atmimo u tai, kad parpino partizanams popieriaus ar raomj mainl. Daug moni buvo nuteista u pogrindio spaudos platinim. riziking darb daugiausia atlikdavo jaunimas gimnazistai, studentai Daugeliui j u tai teko atsdti lageriuose. Vien tik 1947m. u antisovietins spaudos leidim ir platinim represiniai organai sum 640 moni. Pas mog rastas laikratlis ar atsiaukimas ekistams buvo svarbus kaltis ir pagrindas apkaltinti ryiais su "banditais" bei sukurpti byl. Gyventojai slp iuos laikratlius nuoaliausiose vietose, todl vliau kakas taikliai pavadino partizan spaud palpi spauda. Intelektuali pajg trkumas buvo viena didij partizan spaudos problem. Spaudai leisti reikjo moni su auktuoju isilavinimu, taiau jau 1947m. pabaigoje Dainavos apygardoje toki moni trko. Pasak A.Ramanausko-Vanago, inteligentai daugiausia um kov sjdio vadov postus. Jie turjo nepaprastai daug darbo, j peius slg ir spaudos leidimo
58

nata, o prie smgiai pirmiausia bdavo nukreipiami vadavietes, todl vadai danai davo. j viet reikjo paskirti naujus, o j nuolat majo. Pavyzdiui, 1947m. vasar Dainavos apygardos Merkio rinktins partizan vadovyb nusprend prie tabo kurti atskir skyri visuomenin dal, kuri leist spaud visuomenei Deja, vos tik rengta slptuv spaustuvei buvo prieo aptikta ir sunaikinta, o vadovauti iam darbui paskirtas atsargos karininkas Petrnas-Viktoras netrukus uvo. Tokia buvo Lietuvos partizan gyvenimo kasdienyb. Nordama upildyti intelektuali pajg spragas, partizan vadovyb stengsi spaudos leidim traukti legaliai gyvenanius inteligentus. Prie partizan spaudos leidimo daug prisidjo kaimo mokytojai, studentai, vyresni klasi gimnazistai, siunt mik savo straipsnius ir eilraius. Buvo ir keletas ikilesni kultros moni, nuteist 25 metams u bendradarbiavim partizan spaudoje, kaip poetas A.Mikinis,dramaturgas V .Adomnas. Deja, toki buvo tik keli Dauguma raini laisvojoje pogrindio spaudoje priklaus patiems partizanams. Tai buvo j mintys apie kovos prasm ir mirties neivengiamyb, eilraiai uvusiems kovos draugams, partizan ygi prisiminimai. Iki 1949m. vis stambesni Lietuvos partizan jungini tabuose veik spaudos ir agitacijos (kai kur - informacijos) skyriai, kurie rpinosi spaudos leidyba. 1949m. vasario mnes tarp Baisogalos ir Radvilikio vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, kuriame buvo susivienyta Lietuvos Laisvs Kovos Sjd (LLKS). Pagal patvirtint statut leidybin darb turjo dirbti LLKS visuomenin dalis. J o s virininku suvaiavime irinktas Ryt Lietuvos srities atstovas Juozas ibaila-Merainis, buvs mokytojas. Prezidiumas jam patikjo leisti LLKS laikrat "Prie Rymanio Rpintojlio". Laikratlis buvo skirtas partizanams ir visiems Lietuvos gyventojams. Kiek vliau, 1950m, buvo pradtas spausdinti 'Tarybos biuletenis", skirtas tarnybiniam partizan vadovybs naudojimui (jo pasirod tik keli numeriai). Visuomenin dalis buvo steigta visuose partizan apygard tabuose. Ji turjo bti sudaryta i 3 asmen. Smulkesniuose organizaciniuose vienetuose briuose, skyriuose, grandyse turjo bti paskirtas visuomenininkas, kuris privaljo rpintis mediagos spaudai rinkimu ir spaudos platinimu savo veikimo teritorijoje. Tokiu bdu buvo siekiama nustatyti glaudesnius ryius su gyventojais, pagerinti spaudos leidyb ir kiekybs, ir kokybs prasme. Apygard visuomenins dalies virininkai t u r d a v o atsiskaityti
59

60

auktesniesiems vadams. Taigi nuo 1949m. partizan vadovyb spaudai skyr ypating dmes, taiau padtis i esms nepasikeit sunkumai ir problemos liko tos paios. Dainavos apygardos visuomenins dalies virininkas L.Baliukeviius-Dzkas praneime PL srities vadovybei ra "Partizan" buvo numatyta leisti kas mnes, bet ne visada pasisek dl prieo veiksm vykdyti 1949m. ijo 4 numeriai Dainavos partizanai 1949m. patyr du visikus vadaviei su visom spausdinimo priemonm sunaikinimus kovo 7 ir rugsjo 23 dienomis (...). Kazimieraiio rinktin dl skaudi nuostoli 1949m. spaudos neileido." Dainavos apygardos visuomeninje dalyje dirbo vienas mogus, minto dokumento autorius.

Leidybos mastai I viso yra inoma vir 50 vairiu laiku, skirtingais bdais ir tiraais visoje Lietuvoje leist laikratli. Auktaitijoje leista apie 15 periodini leidini (nuo 1949m. iaurs Ryt srities organas buvo laikratis "Auktaii kova", iki tol buvs Vytauto apygardos laikratis (redaktorius B.Krivickas); emaitijoje apie 10 periodini leidini (Vakar srities partizan oficiozas buvo "Laisvs Varpas"); Piet Lietuvoje (Dzkijoje ir Suvalkijoje) - apie 13 periodini leidini (Piet Lietuvos srities laisvs kovotoj spaudos organas buvo "Partizanas"). Sovietinio saugumo organai, inodami partizan spaudos tak gyventojams, sek ir analizavo partizan laikrai publikacijas. Buvusiame MGB archyve yra 1951-1952m. Piet Lietuvos partizan publikuot straipsni santraukos. ekistai band nuspti naujas partizan veiklos kryptis, nustatyti straipsni autorius. Be to, sovietinio saugumo organai provokacijose prie partizanus naudojo ir savo ileistus laikraius, pristatomus kaip partizan spaud. Pavyzdiui, 1946m., siekdami pakelti agento J.Markulio-Erelio autoritet partizan tarpe ir sustiprinti pasitikjim juo, MGB tipografiniu bdu pagamino laikratuk "Kova". Per savo agent Markul ekistai platino j Auktaitijoje ir kitur. J sumanymu, is laikratis turjo tapti aukiausios partizan valdios spaudos organu, taiau toki plan gyvendinti nepavyko, nes partizanai agent iifravo. 1952m. pavasar, sumus Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins vad Putin ir j uverbavus, MGB raomja mainle ispausdino du Dain61

avos apygardos laikraio "Laisvs Varpas" numerius ir Putino vardu nusiiunt Nemuno srities vadui S.Stanikiui-Viliai kaip rodym, kad Kazimieraiio rinktins vadovyb dar nesunaikinta ir veikia. Straipsniai buvo parayti nepriekaitingai, antisovietine dvasia, pavadinti " jaunim", "Dvyliktieji okupacijos metai", ispausdinti partizan eilraiai ir pan. Paskutinis partizan periodinis leidinys ijo 1957m. Tai buvo Prisiklimo apygardos Juozapaviiaus tvnijos partizan laikratlis "Partizan vi aidas", iki 1956m. vadinsis "Partizan viams aidint". Laikratlis buvo spausdinamas raomja mainle, iki 50 egz., platinamas agars ir gretimuose rajonuose. Paskutinieji leidjai ir daugumos straipsni autoriai - grups vadas Steponas Erstikis-Pataonas ir partizanas Kostas Liuberskis-vainys, buvs laknas, paskutinis io laikratlio redaktorius. 1958m. K.Liuberskis dingo i MGB akiraio. MGB paskelb visasjungin jo paiek. Belieka tik splioti, kaip vliau susiklost jo likimas... I pageltusi an dien puslapi mus byloja kovojanti ir kenianti Lietuva, per juos ji tar savo vali ir reik savo lkesius. Tai yra pirmapradiai naujausios lietuvi tautos istorijos altiniai, atskleidiantys diding ir tragik ms tautos kovos vaizd.

ekist t r o f j a i , paimti i sunaikint partizan

62

Auktaitijos

partizan

periodin

spauda

EiL Leidinio Nr. pavadinimas

Leidjas

Leidimo metai

Leidimo ir platinimo vieta 5.

Dauginimo bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai numeri skaiius 7. 200


-

1. 1.

3.

4.

6.

9.

8.

194510"Auktaii kova" Vytauto apygardos tabas 1952 09

Rotatoriumi, Utenos, apirografu venioni, Zaras, Rokikio, Panevio apskr. Utenos apskr. Rotatoriumi, raomja mainle

P.Ivonis-Sokas, V.Paktas-Vaidotas, B.Kazickas-Saulius, B.Krivickas-Vilnius V.Grigalinas-Sakalas, B.KazickasSaulius L.Basys-Pavasaris, vyturys P.Rainskas-aibas

"Laisvs auklys" Vytauto ap. Lito 1946-1950 rinktins tabas

500

3.

"Ryt Lietuva"

Vytauto ap. Tigro 1947 03rinktins tabas 1949

venioni apskr. Raomja mainle

4. "Sutem keleivis" Vytauto ap. Lokio 1947-1949 Zaras, venioni apskr. rinktins abas 5. "Partizanas" Gedimino LPS rinktins tabas 1945 Utenos apskr. Rotatoriumi, raomja
mainle

='"=
-

J.Mierkis-Sistuvas, B.Kazickas-Saulius

1. 6.

2. "Partizan kova"

3. Algimanto ap. tabas

4.

5.

6.

7. 8.

9. J.Urbonas-Laktutis, J.Deksnys-Ramunis, J o n a s KemeklisTauras, Juozas Kemeklis-Rokas J.Urbonas-Laktutis

1947-1951 Rokikio, Utenos, Panevio apskr.

7.

"Pragiedruliai"

Algimanto ap. arno rinktins tabas

1947-1948 Rokikio, Utenos Raomja mainle apskr.

LLKS Vyio ap.8. "Lietuva brangi" 1949-1953 Panevio, Kdai- Rotatoriumi tabas ni, Bir apskr.

K.Tvaska-Rugelis, A.Smetona-ygaudas, B.Tarutyt-Berniukas V.Jazokas-Petraitis, R.Surgautas-Pakaruoklis V.Paktas-Vaidotas, V.Mikulnas-Liepa

9.

"odis i miko"

3-iosios iaurs LLA ap. tabas

1945-1946 Panevio, Bir apskr. Utenos apskr.

Raomja mainle

10. "Pogrindio odis" LLA arno rinkt 1945 tabas pabaiga 11. "Laisvs keliais" LAF Utenos apskr. Kstuio org. tabas 1943-1945

-"-

B.Stasinas, G.Puslys, S.ibnas, B.Ka-

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9. A.Baltrnas-Anupras, V.Auktikalnis-Klierikas, P.ZubauskasZigmantas

12 "Boi keliais"

LLA Dariaus ir 1947-1949 Bir apskr. Girno ap. tabas

13. "Laisvs keliu"

Didiosios Kovos 1945 02-03 Trak, Ukmergs Raomja ap. tabas apskr. mainle

20-30

J.Markulis-Vaiduoklis, VMarcinauskasPluta, S.Misinas-Senis J.eponis-Vaidutis, P.Kiznys, K.Kaznas, V.Jasnas A.Leius-alteknis, J.Jras-ilvinys, S.Satke vii us-Gi n tvytis

14. "U Laisv"

iaurs LLA Pogrindin org.

1947

Panevio, Bir apskr.

Rotatoriumi

100

15. "Tvynei aukiant"

Didiosios Kovos 1946-1949 Ukmergs apskr. Raomja mainle ap. tabas, B rinkt tabas Lietuvos Ryt sr. 1950-1952 Visoje Auktaiti- apirografu, rotatoriumi tabas 09 joje
!!

16. "Laisvs kova" 17. "Laisva tiesa" 18. "Nepriklausoma Lietuva"

200 30

B.Krivickas-Vilnius

1952 09

Raomja mainle Raomja Trak, Ukmergs mainle apskr.

Didiosios Kovos 1945 ap. tabas

E.Svilas-Slyva

emaitijos partizan periodin spauda Ei). Leidinio Mr. pavadinimas Leidjas Leidimo metai Leidimo ir platinimo vieta 5. Dauginimo bdai Tiraas Ileist Redaktoriai numeri skaiius 7.
200-

1. 1 "Prie Rymanio Rpintojlio"

3.

2.

4. 1949 031952

6.

9. 7

8.

LLKS Vyr. Vadovyb

Dauginama Rotatoriumi, Radvilikio apskr, tipografiniu platinama visoje bdu Lietuvoje -"Tipografiniu bdu Tipografiniu bdu, rotatoriumi, raomja mainle

J.ibaila-Merainis

1000

" kov"

II

1953 01 lt

500

A.Bakys-Klajnas, Germantas 2 J.emaitis-Vytautas

3.

"LLKS tarybos biuletenis"

LLKS taryba

-"-

200

4.

"Laisvs varpas"

Kstuio ap.

1946 iauli, Kdaini, Rotatoriumi, pavasaris- Raseini,Taurags, tipografiniu Jurbarko,Maeiki, bdu 1953 01 Klaipdos,Jonikio apskr.

50-1500 173

J.Mocius-viedrys, P.Paulaitis-Aidas, A.Baky s-Klajnas, Germantas

L 5.

2 "Vyi keliu"

3.

4. 1953 01

5.
-

6. Tipografiniu bdu Raomja mainle

7. 10005000 50-100

8. 1

g A.Bakys-Klajnas, Germantas

6.

"Ugnis"

1946-

7.

"Prisiklimo ugnis" 8. "Biuletenis"

Prisiklimo ap.

1948 06 - Kdaini, iauli Rotatoriumi, 1952 10 apskr. tipografiniu bdu


-

3004000

apie 25 V.niuolis-Svajnas, J.Palinas-Rytas

Litografiniu bdu

50

9.

"Partizan viams aidint", "Partizan vi aidas"

Vovers rinkt Juozapaviiaus tvnija

1955-1956 iauli apskr. 1956-1957 -

25-50

21 2 K.Liuberskisvainys l.Petkut-Rima

10. "Laisvs balsas"

emaii ap.

1945-1952 Klaipdos, Teli, Rotatoriumi, Maeiki apskr. raomja mainle 1951-1952 -"-"Rotatoriumi

1000

156

11. "Malda girioje"

500

11

V.Montvydasemaitis, M.Alzait

1. "Kovojantis lietuvis" 12. -"-

2. 3.

4. 1952

5.

6.
-"-

7.
--

-"-

13. "Sutem keleivis" LLKS vadovyb

1949-1950

Visoje Lietuvoje 14. "Laisvs aukuras" LLA Kardo rinkt tarp LLA pareign 15. Karin ir politin LLA Centrinis 1944-1945 (tarnybiniam apvalga tabas pradia naudojimui)

Raomja mainle

apie 10 J.ibaila-Merainis -"-

Raomja mainle

K.Veverskis, M.Peiulionis

Piet

Lietuvos

srities

partizan

periodin

spauda

1944-1953m. Dauginimo bdai Tiraas Ileist numeri skaiius Redaktoriai

Leidinio pavadini- L e i d j a s Nr. m a s

Eil.

Leidimo metai

Leidimo ir platinimo vieta

1. 1. "Partizanas"

3.

2.

4. 1949 07 1953 0 3

5. A l y t a u s , Lazdij, Varnos, Marijampols, Prien, Vilkavikio, aki, K a u n o apskr.

6. Rotatoriumi

7. 10001400

8. 32

9. A.RamanauskasV a n a g a s , K.Baliukeviius-Rainys, S.Stanikis-Litas, Viltis

Piet L i e t u v o s srities t a b a s

"Miko brolis"

1951m. ruduo-1952

-"-

Raomja mainle

-"-

30

A.RamanauskasVanagas, V.Smolsk u s - u o l a s , J.Protuseviius-Granitas

3.

"Usienio ini biuletenis"*

Dainavos apyg. t a b a s , Piet L i e t u v o s sr. t a b a s

1948-1949 1950-1952

Piet L i e t u v o j e

10

-"-

LBaliukeviius-DzS.Stanikis-Li-

kas,

tas, Viltis, M.Babrauskas-Audrnas

1. 4. "Politini ini biuletenis"* "LB biuletenis"*

3. Piet Lietuvos sr. tabas LLKS Tarybos prezidiumo X sekcija

2. 4.

5. -"-

6.
-

9. S.Stanikis-Litas, Viltis A.Ramanauskas Vanagas, J.LukaDaumantas, Skrajnas, Mykolaitis L.BaliukeviiusDzkas

7.

5.

1951011951 08

-"-

Rotatoriumi

50

6.

"Pogrindio odis"* (*neperiodiniai leidiniai)

Piet Lietuvos sr. 1950 06tabas 1952

-"-

Raomj mainle

15

Tauro apygardos partizan p e r i o d i n s p a u d a 1944-1953m.


Nr. Eil. Leidinio pavadini- L e i d j a s mas Leidimo metai L e i d i m o ir platinimo vieta Dauginimo bdai Tiraas Ileist numeri skaiius Redaktoriai

1. 1.
"Laisvs v a l g a s "

2. 3. Tauro apyg. tabas

4. 1945m. ruduo1951m. pavasaris

5. Marijampols, Kauno, Vilkavikio, a k i , Prien apskr.

6. Rotatoriumi

7. 10001200

8.

9. V.Radzeviius-Vaidila, K.MatuleviiusRadvila, A . B a l t s i s vejys, J.Luka-Vytis, A . V a b a l a s - G e d i minas, Kaukas, A.MikinisV.Bazile-

viius-Tauius, V.Vitkauskas-Saidokas Z " K o v o s keliu" Tauro apyg. Geleinio V i l k o rinktin 3. "Lietuvos partizanas' Geleinio V i l k o grup 1945m. pavasarisMarijampols apskr. 4 1 9 4 6 031948 Marijampols, Prien a p s k r . 800 A.Varkala-aliukas, Daumantas, a-Vytis F.Kukaitis-algiris

-"-

J.Luk-

-"-

1. 4.

2.

3.

4. 1945

5.

6.

7.
-

a
10

9.

"Suvalkijos aidas" LT A Suvalkijos Geleinio Vilko partizan vadas "Girios balsas"

5.

1945 06

-"-

Raytas ranka, raomja mainle


-

12

L.Butkeviius-Luobas

6.

"Lietuvos ygis"

1945m. pavasaris

J.Pileckis-Brokas

Dainavos a p y g a r d o s partizan periodin s p a u d a 1944-1953m. Eil. Leidinio pavadiniNr. mas 2. 1. Redaktoriai metai platinimo vieta bdai numeri skaiius 7. 1000 a 9.

3. 1. "Svobodnoje slovo"

4.

5.

6.

1947-1949; Alytaus, Lazdij, Rotatoriumi Dainavos 1950-1952 Varnos, Marijamap.tabas, Piet pols, Prien, VilLietuvos sr. tabas kavikio, aki, Kauno apskr. 2. A ap. tabas Piet Lietuvos partizan tabas, Dainavos ap. tabas 1945 121946 04; 1946 051946 08; 1947 101952 Alytaus, Lazij, Varnos apskr. ir dalyje Prien bei Trak apskr. -"-

apie 10 A.Ramanauskas-Vanagas, L.Baliukeviius-Dzkas

"Laisvs varpas"

10002000

37

J.Vitkus-Kazimieraitis, A.RamanauskasVanagas, L.Baliukeviius-Dzkas, J.Geguis-Diemedis, Daunoras-Kelmas Ungurys D.Jys-uolis, J.Pukorius-Girinis LBaliukeviius-Dzkas

3.

"Aukuras"

Dainavos ap. tabas

1947 021947 08 1949 121950 06

__

1000

4.

"Dainavos partizanas"

-"-

-"-

Raomja mainle

10

1. 5. "U tv em"

3. Dainavos ap. Dzk rinktin, DLK Kstuio grups tabas Dainavos ap. arno rinktins tabas

2. 4.

5.

6.

9. 500-1000apie 70 AMarkelinas-Labutis, Lietuvaitis, S.Stanikis-Litas, Viltis

7. 8.

1945 06- Alytaus apskr. ir Rotatoriumi 1950 dalyje Lazdij 1945-1947 apskr.

6.

"Laisvs rytas"

1947 011951

Lazdij apskr. ir dalyje Alytaus bei Varnos apskr.

-"-

450-700 apie 20 J.Geguis-Diemedis

7.

"Mylk Tvyn"

Dainavos ap. 1946-1947 Varnos apskr. ir Raomja Merkio (Kazimie- 09 dalyje Alytaus bei mainle, raiio) rinktins Trak apskr. apirografu, tabas rotatoriumi 1945- 09- Varnos apskr. apirografu 1945 10 Merkins, Varnos, Marcinkoni vals.

30-500 11

ARamanauskas-Vanagas, A.PerminasJrininkas

8. "Treias skambu- A ap. Merkio tis" rinktins Merkins bataliono tabas

60

A.Ramanauskas-Vanagas

emaitijos partizan

neperiodiniai

leidiniai

Nr.

Leidinio pavadinimas

Eil.

Leidinio pobdis 2.

Leidjas

Leidimo metai

Dauginimo bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai numeri skaiius 7.


-

1 1 "Tegul jo nemari dvasia kalba u mus" 'Kovos keliu engiant" "enkime su malda" "Mes nemir"

3.

4.

5.

6. Raomja mainle

9. V.niuolis-glis

8.

Eilraiai

Prisiklimo ap. 1949

Partizan dainos ir-"eilraiai Partizan maldos emaii ap. ir eilraiai Vakar sr. tabas LLKS partizan maldos ir apmstymai Leidykla "Prie Rymanio Rpintojlio"

1948-1950

50-60

5 tomai

3.

1949

-"-"-

4.

-"-

1952

1000

5.

"Rpintojlis"

-"-

1 6.

3. "J akis buiavo Dainos ir gintarin em" eilraiai

2. 4. Romuvos leidykla prie LLKS

5. 1950 03

7.
-

7.

"Kov prisiminimai" 8. "Laisvs kov aidas" (I dalis)

1952

-"-

Auktaitijos

partizan

neperiodiniai

leidiniai

EiL Leidinio Nr. pavadinimas

Leidinio pobdis

Leidjas

Leidimo metai

Dauginimo bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai numeri skaiius 9. 8.

1. 1. "Istrebiteljada"

3.

2.

4.

5. Raomja maiinle
-

Satyrinis poezijos ir prozos urnalas

Algimanto 1947 ap. arno rinktins tabas

J.Urbonas-Laktutis

2. "Neveiksi, snau, iaurs" 3. "Pavergtos ventosios kloniais"

-" -

-"---

-"--

-"-

-"-

D z k i j o s ir S u v a l k i j o s partizan neperiodiniai leidiniai


EiL Leidinio Nr. p a v a d i n i m a s Leidinio pobdis Leidjas Leidimo metai Dauginimo bdai Tiraas Ileist numeri skaiius Redaktoriai

1. 1.

Z "Dzkijos partizan d a i n o s "

3.

4. D a i n a v o s ap. Merkio rinktins t a b a s

5. 1947

6. Rotatoriumi

7. 500

8.

9.
A.RamanauskasVanagas, APerminas-Jrininkas

"Raudonasis rojus"

Satyrins eils

D a i n a v o s ap. t a b a s ; Piet L i e t u v o s sr. tabas

1949 1950

3.

"Laisvs kov dainos"

Tauro ap. Geleinio V i l k o rinktins t a b a s

1947

MGB provokaciniai leidiniai EiL Leidinio Nr. pavadinimas 1. 2. Leidjas Leidimo metai 4. Leidimo ir platinimo vieta 5. Dauginimo bdai 6. Tiraas ileist Redaktoriai numeri skaiius 7.

3.

9. 8.

1.

"Vienyb"

Vienybs komitetas

1946-1947 Visoje Lietuvoje

Tipografiniu bdu, rotaprintu Tipografiniu bdu

115

Platino MGB agentas J-MarkulisErelis


!!

2.

"Kova"

BDPS

1947

Usienyje ir visoje Lietuvoje Visoje Lietuvoje emaitijoje

3. 4.

"viesa" "Boi keliais"

1948

Leidiniai, kuri p r i k l a u s o m y b n e n u s t a t y t a Eil. Leidinio Nr. pavadinimas 1. 1. "Laisvoji Lietuva" Leidinio pobdis 2. 3.
-

Leidimo metai

Leidjas

Dauginimo bdai

Tiraas

Ileist numeri skaiius

Redaktoriai

4. 1949 02 16

5. Aura

6. Raomja mainle

7.
-

9. 35(?)
-

"Tv keliais"

neperiodinis

1946 12 07

M dalinio tabas

1(?)

3.

"Per audras"

periodinis

1945 09 24

M grups tabo sp. ir prop. skyr. LLA alio rinktin Tipografiniu bdu

2(?)

4.

"Kov aidai"

1948 01

P A R T I Z A N I K O G Y V E N I M O KASDIENYB
Sienos bunkerio smaugia jaunyst lr veiduos ilgesys... Kas supras? Taip norts nueiti, nuklysti, Prie ugnies pasiildyt rankas. Diana Glemait

Buitis Partizano pareigos ygiai, kautyns, ryi palaikymas, apmokymai, spaudos leidimas reikalavo daug fizini ir dvasini jg. Daugelis partizan buvo net netarnav kariuomenje kaimo jaunuoliai. Pvz., Savanorio rinktinje 1946m pabaigoje i 73 partizan toki buvo 31. Tap laisvs kovotojais, jie buvo priversti atitrkti nuo prasto gyvenimo ritmo, palikti gimtus namus, eimas ir kasdienius darbus, k a s ypa slg kaimo jaunuolius. Pirmaisiais pokario metais partizanai danai paddavo kio darbuose slapia, nakt nupjaudavo javus, suardavo dirv. Taiau kaimuose vis da-

Partizan ryininkas Bronius Musteikis, persirengs mergina, suimtas 1945m. gegus 29d.

81

Partizano apdovanojimas

82

niau siauiant enkavedistams tai tapo nebemanoma. Partizan aprpinimas gul ant j artimj pei. Su dideliu skausmu vyrai igyvendavo savo priverstin "dykinjim". 'Tai arsiu emel, tai arsiu", - kalbjo ne kart vyrai, svajodami apie laisv1. "Su ilgesingu mauduliu irdyje, pasakyiau, net su pavydu velgdavom i pamiks ramiai laukuose besidarbuojanius mones", - mena kitas partizanins kovos dalyvis 2 . Partizanai stengsi nors menka paslauga atsilyginti u jiems teikiam param. Stasys Guiga, Auktaitijos partizanas, isislapsts iki 1986m., savo globjai O.Cinikaitei drodavo auktus, grbliakoius. Vienas partizanas, i kurio idraskyt nam liko tik po emmis ukasta siuvama maina, silsi j iemoti primusiam mogui k nors pasidinti. O emaitijos partizanas Pranas Konius, uvs 1965m., usidirbdavo duon mnesiui kitam sidarbindamas Latvijoje miko darbuose. Vos ijusius mik vyrus daniausiai ilaik ir rm eimos bei gimins. Jie iskalbdavo rbus, atnedavo maisto, ikrendavo pirt ir gaudavo vaist. Taiau partizan briai apsirpinim stengsi reglamentuoti ir sprsti kaip kariuomenje, atsidrusioje karo padtyje. tab kio dalis turjo aprpinti kovotojus maistu, tvarkyti materialini grybi apskait ir utikrinti j paskirstym. Maisto produkt altiniai buvo rekvizicija ir aukos. Skirtingai nuo reguliarios kariuomens, rekvizuoti buvo stengiamasi pirmiausia i valstybini ki bei moni. Jau 1944m. lapkriio 22d. Laikinoje Vanag dalini aprpinimo instrukcijoje nurodyta rekvizicijas vykdyti tokia tvarka: pirmiausia turtas imamas i valstybini ki ir kooperatyv; toliau i tautai pavojing likviduot asmen ir vliausiai-i eilini piliei, jiems iaikinant, kokiu tikslu vykdoma rekvizicija. Rekvizicija vykdoma tik dalinio vadovybs sakymu, iduodant nustatytos formos kvitus. "Rekvizuoti daiktus, kurie nebtinai reikalingi vanagams (kaip moterikus drabuius, kilimus, laikrodius, iedus ir visokias kitas prabangos vertybes) grieiausiai draudiama 3 ." LLA 1944 12 10 sakyme Nr.4 nurodyta maisto produktus gauti gudrumu ar net jga i "pienini, kooperatyv, tarybini ki ir staig 4 ". Savivaliavimas grietai draudiamas. Tauro apygarda nurodo, kad maistu ir drabuiais apsirpinama i vietini gyventoj, daugiausiai imant i bolevikus palaikani asmen. 1945m pradioje sukurtame lietuvi partizan Veiklos ir Tvarkos taisykli projekte nurodoma, kad "draudiama piktam naudoti ir savavalikai imti maistas ir kiti daiktai keisti tvark be vado inios ir eimininkui nematant (._) kad bt ivengta apkaltinimo vagyste, plimu ar netvarkos suklimu 5 ."

83

Ypa grietai irta aprpinimo btiniausiais daiktais problem su6 sikrus LLKS. LLKS statuose tam paskirtas visas skyrius . ia nurodomi ie turto altiniai: turtas, paimtas kaip karo grobis; konfiskuotas; rekvizuotas; aukotas bei kitaip gautas. Sjdio Tarybos kreipimesi laisvs kovotojus nurodoma: "Laisvs kovotojo vard labai emina ir kartais veria i viso suabejoti laisvs kovotoj pasiaukojimu tautos labui kai kur gerokai leids aknis ir net tam tikr teisi gijs savanaudikumas. (_.) Kiekvienas gerai supranta, dl kuri prieasi iuo metu nra galimas laisvs kovotoj aprpinimas visos organizacijos mastu. Tai tenka atlikti atskir dalini pastangomis. Gana danai ir tokiu bdu vykdomas apsirpinimas bna nepilnas, turintis toki trkum, kuriuos nugali tik beslyginis laisvs kovotoj pasiaukojimas.(_) Dalinio aprpinimui bet kokiu bdu gytos ar aukomis i biiuli gautos grybs, pinigai ar kitoks turtas yra viso dalinio bendra nuosavyb ir jokiu bdu j gyjant ar pergabenant negali bti plikikai grobstomas 7 ." Pabriama nenaudoti rekvizuoto turto "svaigalams arba nereikalingam puonumui ar kitokio tuio prabangikumo tikslams." Privalu remti nuo okupant nukentjusias eimas. Draudiama dalinio aprpinimui gytas vertybes pasidti ateiiai ar kitaip nedorai naudoti, nes tai jau bt plikavimas. Isivar i tarybini ki gyvulius, kurie daniausiai bdavo ivetj Sibir turtas, partizanai vien kit tuojau paskersdavo savo reikmms, o kitus atiduodavo patikimiems kininkams palaikyti, kol j prireiks. Taiau kiekvienas toks galvij isivarymas ar sviesto rekvizavimas i pienins valdios buvo traktuojamas kaip partizan plikavimas. Suimtiems partizanams btinai buvo inkriminuojamas plikavimas, nepaisant to, kad kiekviena kariuomen privalo apsirpinti btiniausiais reikmenimis. Ne iimtis buvo ir savo krat ginantys partizanai Tuo paiu okupant vykdomas plimas, trmimas i savo sodyb, ki nacionalizavimas, nepakeliam mokesi nustatymas, gyvuli atmimas suvarant kolchozus plikavimu nebuvo laikomas. Taiau mons visk puikiai suprato ir myljo partizanus. "Kiekvienas mogelis su diaugsmu atidaro savo trobels duris, kai jas pasibeldia laisvs kovotojas", ra J.Leleius-Grafas8. Suvarius kininkus kolchozus, kaimas nuskurdo. "Kolkieiai kasmet vis turtingesni ir turtingesni, greit neinos k valgyti ir gerti tik gulbs pieno jiems betruks. Pavasar Papilyje sikr MTS (main-traktori stotis red.),

traktoriai gaudia kaip fabrike, o valstieiams maai kas beliko daryti Jie stovi ir valgosi, kur varnos laksto. "iandien duonos dar yra, o ko daugiau reikia", kalba jie. O arkliai tapo tokie riebs, kad vos vos vaikto", su ironija ra Piln tvnijos partizanas savo itremtiems namikiams 9 . Trmimai ir kolektyvizacija pakirto partizan materialin baz. Bijodami isiifruoti, partizanai vis reiau vykdydavo stambias valstybini staig turto rekvizicijas. Teko pasikliauti ger moni parama. Sausa duona ar vos ubalinta sriuba - toks buvo kasdienis partizan maistas. Perlap iki silelio, neturdami geresni rb ar bat, danai upulti gyvi, nes pasikeisti baltinius ar isiprausti pirtyje buvo neregta prabanga, kamuojami lig (daniausiai vairi snari udegim), be kvalifikuotos medicinins pagalbos, jie nesisksdami iki galo ne savo nat.

Bstas Laisvs kovotoj bustas buvo ne tik pastog darganoje. Nuo busto slaptumo danai priklaus j gyvyb.

A. R a m a n a u s k o bunkerio n u o t r a u k a i b u v u s i o VSK archyvo

85

Todl jau nuo okupacijos pradios LLA Lietuvos partizan tabas ileido vairi instrukcij apie slptuvi sirengim 10 ". Gyventi ar ilstis buvo rekomenduojami keli bdai: bunkeriai, slptuvs, miko stovyklos, isiskirstymas maomis grupelmis pas gyventojus. Pirmaisiais okupacijos metais dauguma partizan gyveno mikuose rengtose stovyklose, iemai persikeldami pas gyventojus. Kaip paprastos stovyklos mike pavyzdys gali bti 1946m vasar iluvos vals. Sandraviki mike ekist aptikta partizan apleista stovykla. Ji buvo rengta pelks saloje 'Tankiuose krmuose buvo aptikta sursta trobel su kgio pavidalo stogu be lang ir be dur, su audymo angomis, jimas padarytas per speciali land. Viduje - dviaukiai gultai dvideimiai asmen, alia rengta maa emin, kur banditai laik produktus ir prisiplt turt. Kadangi pelkje nemanoma kasti apkas, aplink supiltas pylimas12." Paprastesnse stovyklose partizanai tiesiog statsi palapines i egli ak. Tame pat iluvos valsiuje Pumpur mike 1949m ekistai aptiko pusiau gilint 6x8 dydio emin, kurioje irgi buvo dviaukiai gultai 18-20-iai moni. O ebenkties rinktins stovykla, rengta vadovaujant rinktins vadui J.eponiui ir tabo virininkui J.emaiiui, buvo tikra tvirtov. Ji buvo dviej lygi, rengta ant kalno. emutinje stovykloje buvo 14 bunkeri, auktutinje 13 Jie buvo apjuosti apkasais, kuriuose idstyta 11 kulkosvaidi lizd, apaudani kaln vedanius takus. 1946m. liepos 6d. NKVD kariuomenei apsupus stovykl, partizanai gynsi net tris valandas ir pasitrauk su maiausiais nuostoliais: uvo tik vienas partizanas. Taiau tokios didels miko stovyklos buvo rengiamos tik mikinguose Lietuvos rajonuose partizaninio judjimo pradioje. Partizanams isiskirsius maesnmis grupelmis, slptuves imta rengti pas patikimus kaimo gyventoju s-rsiuose, po trobomis, tarpsieniuose, po krosnimis,tvartuose, iene ir t.t Patyr kovotojai per por nakt ikasdavo ir gerai umaskuodavo slptuv. Svarbiausia buvo rengti ijim, kad nekilt tarimo netoliese esantiems asmenims. tai kaip buvo rengta Piet Lietuvos partizan vado A.Ramanausko slptuv: "Naujoje slptuvje blogiausiai jautms pirmosiomis dienomis, nes buvo labai alta ir drgna. Knu ir kvpavimu reikjo j pradiovinti ir apildyti. Ir vis dlto po keleto dien slptuvje dirbti buvo manoma. vintant usidarydavome ang, o eimininkas j gerai umaskuodavo ir kojomis taip aptrypdavo, kad nuo kluono iki tvarto takas visose vietose atrodyt vienodai Vakare eimininkas d itraukdavo ir vis nakt slptuvje dirbdavome
86

A. R a m a n a u s k o bunkerio n u o t r a u k a i b u v u s i o V S K a r c h y v o

prie atviros angos. Dien patys savo jgomis atidaryti dangt negaldavome 13 ." Laikinos slptuvls kartais i tikrj panjo kap. Pvz, Povilui Peiulaiiui teko slapstytis Tvarkiki kaime ariamame lauke, kur jis su draugu isikas duob, kuri atsiguldavo, o eimininkai uklodavo juos lentomis, uberdavo emmis ir uakdavo. Taip per dien partizanai gyvi palaidoti iguldavo toje duobje, o vakarais eimininkai atkasdavo ir nusivesdavo juos trob 14 . mogus, sutiks, kad jo k y j e bt rengta slptuv, rizikavo ne tik laisve, bet ir savo bei savo namiki gyvybe. Taiau toki patriot buvo daug, nors ekistai ne tik grasino, bet ir sil premijas u partizan idavim. Jie rm ginkluot kov, rizikuodami savo g y v y b e ne maiau u kovojanius su ginklu. Niekada i j neteko igirsti, kad jau pavargom, tik s a k y d a v o O,Dieve, kiek js maai jau beliko!" - ra apie iuos partizan rmjus Povilas Peiulaitis-Laktingala15. Nors sodybose rengtose slptuvse buvo patogiau gyventi, taiau danjant idavystms partizanai, nenordami utraukti geradariams bdos, reng bunkerius mikuose. Ieidami iemoti bunker Plunksnoi mike, partiza-

87

Partizano p a y m j i m a s

nai Juozas ir Antanas Bulovai ir Juozo mona poet Diana Glemait atsisveikindami kalbjo: "Nelaukit i ms jokios inios, bsim iki pavasario, kol mediai sualiuos. Einam ten, kur nebus isigelbjimo, jei rusai upuls, bet 16 ten tikrai niekam nepakenksim, niekas dl ms nenukents ." Ir tikrai, tie odiai buvo lemtingi, nes vos atj bunker, 1949 11 14, partizanai uvo. Gyvenimo slygos bunkeriuose buvo labai sunkios. Danoje slptuvje per sienas ir lubas sunksi vanduo, trkdavo oro. Po iemos ij i bunkerio partizanai bdavo labai iblyk, patinusiais veidais. Tai inojo ekistai Pavidaujo apylinkse gyvens agentas 1953m. balandio mn. sutiks J.PalubeckSim konstatavo, kad sveikinantis jo ranka buvo patinusi, reikia, jis k tik ijs i bunkerio, tad bunkeris turs bti netoliese. "Ms slptuv rmai i pasakos tkstantis ir viena naktis. Kur puikios sals, poeminiai sodai, skaniausiais valgiais nukrauti stalai, auksinse taurse putoja vynas. O realybje maos slptuvls emje, kurias neprasiskverbia sauls spindulys, danai trksta oro, o jei jo ir yra, tai usistovjs, tvankus," taip apra partizan bst kun. J.Leleius 17 .

88

Partizan rmjos a p d o v a n o j i m o ratas

89

Drausm. Kova su girtuokliavimu Partizan vadai puikiai suprato, kad kovai usitsus partizan briai gali tapti sunkiai valdomomis neorganizuotomis grupelmis. Todl nuo pat partizaninio karo pradios didiausi dmes jie skyr karikai drausmei Taiau drausms reikalavimai neturjo paversti partizan aklais sakym vykdytojais. "Vanag drausm remiasi tvyns meils, savanoriko jos gynimo, visiko pasitikjimo vadais ir tarpusavio broliko sugyvenimo pagrindu," - buvo raoma vienuose i pirmj partizan drausms nuostat 18 . "Partizanas imt kart turi bti drausmingesnis u reguliariosios armijos kar19". Partizan elges reglamentavo apygard drausms nuostatai, baudiamieji statutai ir kiti norminiai dokumentai, kuri pagrindu parengtas LLKS Drausms statutas (1951m projekt pareng Sergijus Stanikis-Viltis,Litas), LLKS Administracinio baudimo taisykls, LLKS Baudiamasis statutas bei Nutarimas apie laisvs kovotoj ir gyventoj santykiavimo tvark. Ir nors LLKS Taryba pra gyventoj "perdaug lengvabdikai nesmerkti laisvs kovotoj u kai kuri pasitaikanias ar tariamas klaidas 20 ", taiau

L L K S nario blaivininko pasiadjimo p a v y z d y s

90

partizanams taik auktus kriterijus: "Laisvs kovotojai gyventojams turi pasirodyti rinktiniais bebaimiais monmis, mokaniais kovoti ne tik prie imteriopai gausesn prie, bet ir prie visas mogikas blogybes: girtuokliavim, savanaudikum, chuliganizm21." Tas pats motyvas skamba ir Kstuio apygardos s a k y m e "Ypa turi bti baudiami nusiengimai, eminantys partizano garb 2 2 ." 1945m. Tauro apygardoje galioj "Laikinieji drausms nuostatai" u nusiengimus numat tokias b a u s m e s u lengvus nusikaltimus drausms pabaudas (slaptus ar vieus papeikimus, tarnyb ir darb be eils ir kt), o u sunkius nusiengimus (vogim, plim, kankinim, aginim, udym, sakym nevykdym, priesaikos lauym, idavim) - partizan teismo skiriam bausm (nuo papeikimo iki bausms ryktmis "urius akis" ir mirties bausms) 2 3 . emaii apygardoje 1946m. galioj Karo lauko teismo nuostatai tarp kit nusikaltim nurod ir "neblaivum, einant tarnybos pareigas, plikavim ir smurto veiksmus prie moteris". O Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins dokumentuose nurodoma: "Negalima tyiotis i uvusio prieo, nepaisant kas jis toks bebt 2 4 ." U drausms nuostat nesilaikym buvo grietai baudiama. Pvz., 1945m. Tauro apygardoje partizanas Stasys Bubinas u nesiliaujant "nekalt tautiei prievartavim buvo kelis kartus persptas, liepta sugrinti nukentjusiems pagrobtus daiktus, buvo suaudytas visos rinktins akivaizdoje 2 5 . Toki atvej bta ir kitose apygardose, ypa sudrausminant pavienius ginkluotus asmenis, plikaujanius partizan vardu. Bta ir paprastesni bausmi. Pavyzdiui, Tauro apygardos algirio rinktins partizanas Povas "u savavalik elges su konfiskuotomis grybmis, nesiskaitym su auktesniais pareignais ir plepum civili gyventoj tarpe" nubaustas tuo, kad vienam mnesiui perkeliamas kit tvnij 2 6 . Taiau is perklimas buvo lemtingas: u poros savaii Dariaus ir Girno tvnijoje, kuri jis buvo perkeltas, vyko susidrimas su enkavedistais. sakyme nurodoma i rinktins asmenins sudties ibraukti partizan Pov, "vedus atkakli kov su ms brangios Tvyns pavergju, Agurkiks km. Kazl Rdos vals. vykus kautynms su MVD, bdamas prieo sunkiai sueistas ir, kad nepatekt gyvas MVD nagus, susisprogdinus granata ir nutraukus sau jaunos gyvybs sil." Palaikyti deimt met besitsianiame partizaniniame kare karik
91

drausm buvo nelengvas udavinys. Ypatingai daug pastang pareikalavo nuolatinis tautos ir kovotoj blaivinimo darbas. "Ne paslaptis, kad paskiri partizanai girtuokliaudami toli nukrypo nuo pasirinktojo kelio, ir savo elgesiu bei veiksmais kaip purvu apdrabst vis sjd.(_.) Prieas visa tai sugebdavo panaudoti savo propagandai prie partizanus 27 ." Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys taip ra: "Diugu ir linksma, kad per trejus kovos metus nenugaljo ir nepalau galingosios ir iauriosios okupant ginkluotosios pajgos, taiau skaudu ir lidna, kad mus nugaljo, paverg besaikis alkoholio vartojimas 28 ." Panaios tendencijos vyravo ir gyventoj tarpe. Ypa sustiprjo grimas pradjus organizuoti kolkius: danas kininkas skandino "velnio lauose" savo sielvart, velgdamas vos bepastovinius ant koj savo mylimus, ipuoseltus, sukolektyvintus gyvullius. "Dl nenormali gyvenimo slyg, kurias sudar krato okupacija, gyventojai pradjo gaminti ir be saiko vartoti degtin. Besaikis degtins vartojimas kenkia moni ir tautos sveikatingumui, maina jos moralin lyg ir pakerta tautos atsparum. (...) Dl to nuo .m. balandio mn. 15d. draudiama gaminti ir vartoti degtin. Girtuokliaujantieji bus baudiami, bravorai naikinami",-prane gyventojams partizanai 29 . 1949m. vasario 16d. LLKS Taryba ikilmingai pasiadjo visikai nevartoti alkoholio, kol baigsis laisvs kova 3 0 . Buvo atspausdinti blaivybs pasiadjimai, kuriuos noriai pasirainjo partizanai Deja, ne taip lengva buvo atsikratyti io pragaitingo proio. Netrukus konstatuojama, kad nors saikingai, bet vl igeria 80-90 proc. laisvs kovotoj. Dalis j pradjo igrinti slapta nuo vad, o "jei kuris negeris vadas primena pasiadjimus, jam atauna, kad, girdi, pasirayti buv priversti lygiai taip, kaip bolevikai veria kininkus raytis kolchozus31." Kova u blaivyb tssi, ypa ia pasiymjo Dainavos ir Tauro apygardos. Dainavos apygardos vad sskrydyje buvo nutarta partizan eiles priimti tik pasiadjusius nevartoti alkoholio asmenis. Girtavimas sumajo, "Sjdio autoritetas pakilo gyventoj akyse 3 2 ." lietuvi prot ir sin bandyta apeliuoti ir partizan spaudoje. Greta kvietim nevartoti alkoholio, spausdinti ir moksliniai populiars straipsniai, taiau visikai ios ydos igyvendinti nepavyko. Maiausiai partizanai gr ten, kur negr j vadai; girtavimas atne Sjdiui daug alos, tiek moralins, tiek fizins, nes ilgiausiai isilaik tie partizanai, kurie i viso nevartojo alkoholio. Grimas buvo daugelio skaudi nelaimi prieastis. tai 1951m. Daina92

vos apygardos Dzk rinktins Margio tvnijos kovotojas Naras pasigrs nuov kandidat partizanus Dieduk. Jau prie tai is partizanas pasigrs kelis kartus grasino ginklu kitiems partizanams. Karo lauko teismo nuosprendis buvo negailestingas: atimti i Naro partizano vard ir skirti jam mirties bausm suaudant. Nepaisant toki griet priemoni, kova su girtavimu, kaip ir pats girtavimas, tssi iki pat partizanini kov pabaigos.

Moterys partizaniniame kare Rstus partizaninis gyvenimas moterims buvo dar sunkesnis. Todl galiojo nuostata: kiek galima vengti priimti aktyvi kovotoj gretas moteris. i nuostata aikiai suformuluota 1949m. LLKS Tarybos posdyje ekist persekiojamoms moterims padti sigyti dokumentus, kad jos galt gyventi legaliai33. Vykdydami Tarybos sprendimus, apygard vadai patardavo merginoms legalizuotis. 1952m Prisiklimo apygardos Maironio rinktinje slapstsi 7 mergaits. vado sakym legalizuotis jos atsak: geriau mus suaudykit, bet pas prie m e s neisim. "Pamats mergin ryt, liepiau vis bri vadams Prisiklimo apygardos vado sakymo nevykdyti (_) iandien dvi mergaits uvo. (._) Keturios mergaits pakliuvo prieo rankas, kurie istorijoje negirdtais metodais kankina ir i j tyiojasi," ra raporte Maironio rinktins vadas Vytautas Sankauskas-Daukantas. Slapstantis anktuose bunkeriuose, Moteris danai bdavo klitis. Ne tik dl buities, partizanai taip kalbdavo: yg imti mergin nepatogu, jai per

Partizano A.Kraujelio motina

93

sunku, o palikti vien bunkeryje irgi negarbinga. Tai matydama partizan ryinink tarp Algimanto ir Prisiklimo bei Kstuio apygard Izabel VilimaitStirna Uuozaplis) ra: "Moteris ia visur turi kentti Sunku jaustis, kai gerai inai, kad tu per prievart priskirta, ir visi nori tavs atsikratyti, o sveikata blogja kas dien. (...) Broli Vade, k tokiu atveju daryti? Laukti mirties, kol bolevikas ubaigs irdies plakim ne daugiau 34l" Deja, tais pat metais, 1952 10 03 i partizan kartu su dviem kovos draugais susisprogdino Tytuvn apskr. Vilkiki km. gyventojos Z.Grigaitiens troboje rengtame bunkeryje. Pagal vykdomas funkcijas moteris, dalyvavusias partizaniniame kare, galiPartizan gailestingoji sesuo M a r y t ma suskirstyti kelet grupi. Tai vis ilit pirma aktyvios kovotojos, kovojusios su ginklu rankose partizan briuose. J o s daniausiai ateidavo mik po to, kai bdavo ekist iifruotos kaip partizan talkininks ir nebegaldavo gyventi pusiau legaliai Dalis mergaii atsidr mike, nebeturdamos kur dtis: namai buvo idraskyti, eima itremta ar uvusi, partizan gretose kovojo j broliai. Tokiu bdu partizane tapo Antanina Kurtinyt-Liepa i ilavoto vals, trij uvusi partizan sesuo Maryt tarolyt ir daugelis kit. Kita bene gausiausia kovotoj-moter kategorija - tai partizan ryininks. Tai buvo iskirtin veiklos sfera, kur kaip tik geriausiai tiko merginos, palaik ryius tarp vadovybs ir atskir bri, o taip pat tarp apygard, perduodavo inias, vykdydavo valgyb ir kontrvalgyb. "J funkcijos buvo: ginkl, raomj mainli, raybos reikmen gabenimas, miestuose ir miesteliuose reikaling moni suradimas valgybos reikalams, labai atsaking ini perdavimas odiu, ekist ir j kiekio, taip pat vietos virinink nustatymas. Be to, joms reikjo iaikinti kada ir i kur bus gabenamos vairios preks, su apsauga ar be jos, i anksto iaikinti mik koimus ir begals

94

kit uduoi, kuri vis iaikinti ne35 manoma ." Ypatingai daug ryinink pastang pareikalavo partizan jungini centralizacija. Ryininks keliavo per Lietuv, n e d a m o s partizan sakymus, laikelius, spaud, ginklus, organizavo susitikimus ir ryio punktus. "Bdavo tamsios naktys ir tolumoje kaukiantys gal unys, gal vilkai Bdavo bemiegs naktys ir kiaurom pslm ukulniai," mena ryinink Ro JankauskaitJurgis 36 ." Ne kart, partizanams pakeitus dislokacijos viet, ryininkei tekdavo nukeliauti po keliasdeimt kilometr. Nina Nausdait, kuriamos Vyriausios vadovybs ryinink, nuolat sekama MGB, sugebjo laiku perspti Kstuio apygard apie J.Markulio provokacij. Apie i ryinink idavikas Markulis yra pasaks: jos gyvos ekistai nepaims, ji vaikto apykaklje sisiuvusi nuod. Deja, sumimo metu ji buvo

Monika Plytnikait-Turskien, Dainavos a p y g a r d o s partizan ryinink Rta. 1951 m. suimant b a n d nusiauti, nepav y k u s ligoninje s u v a l g termometr ir mir.

apsirengusi svetimais kailinukais ir negaljo jais pasinaudoti. Ryininks neturjo tos pasirinkimo galimybs, kaip partizanai ekistams apsupus nusiauti Jos privaljo vaikioti beginkls ir itverti visas tardymo kanias. Kraujo klane guljo tardoma Kstuio apygardos ryinink Joana Dijokait, taiau nieko budeliams neidav. Kvdarnoje per tardymus buvo negyvai ukankinta partizan ryinink Liucija Paulikait. Ryinink, palaikiusi ry per Nemun tarp Tauro ir Kstuio apygard, Anel Martinkeviien-Arn sugebjo isislapstyti net iki 1955m. Atsidrusi KGB kaljime, pirm kart po daugelio met ramiau atsikvp: nebereikjo slapstytis. Nepasak, pas k slapstsi "Gyvenau viena mike, aikino tardytojams. Mezgiau kojines ir turguj pardavindavau." 1951m. kartu su desantininku J.Btnu uvo narsi Tauro apygardos ryinink Ona Gogait-Mariuk. Ji ne kart buvo partizan vadovybs
95

atymta u pasiaukojim ir drs. Nemaai moter buvo partizan gailestingosios seserys. Partizanai neturjo ligonini. Mikas buvo ir namai, ir ligonin, ir operacin, o sesel ir gydytoja, ir chirurg, ir guodja. Ji turjo ne tik gydyti ir slaugyti bei surasti vaist, bet kartu su vyrais ksti visus partizaniko gyvenimo sunkumus. J o s slapstydavosi kartu su partizanais ir davo kartu su jais. I knygnei eimos kilusi jurbarkiet Marijona ilit ne kart aplink caksint kulkoms perriinjo sueistuosius, nuo lietaus pridengdama aizdas paprastu skiu ir paklodama jiems papari patal. Jie niekada nedejuodavo, nors sesel neturjo nuskausminani vaist. Pakviesta gydyti partizan vado J.emaiio, ji ilgiau nei metus pragyveno anktame bunkeryje ir buvo suimta kartu su partizanais. LLKS dokumentuose buvo nurodyta, kad moterys partizans traktuojamos lygiai su vyrais. Lygiai su vyrais jos nukautos guldavo ant gatvs grindinio, o stribai nevankiai tyiodavosi i uvusij. Taip buvo iniekinta partizan gailestingoji sesel marijampolik Danut Didpinigaityt-Laimut, pakeitusi iose pareigose anksiau uvusi sesel Maryt Senavaityt. Virtuk kautynse atsiaudydama uvo sesel Janina epait, padjusi pabgti i ligonins sueistam J.Kasperaviiui. iose kautynse uvo trys merginos. 1952m. uvo Tauro apygardos partizan gailestingoji sesuo Angel SenkutAurel. O kur dar partizan seserys, motinos, monos, suadtins, kovotojos! Kalniks m y j e kaip tikra didvyr uvo vado mona Albina Neifaltien. Taikliomis automato serijomis pasitiko prie emaitijos partizan Stas Irtmonait. Myje uvo Ieva AtminaitIndzileviien bei Konstancija Stankutilien, apsupta nusiov Irena Petkut. uvo auktaits partizans Anel Juzuknien-Semakait, Vinc Barei96

Albina

Neifaltien-Puel, L a k n o

mona, uvusi Kalnikje

kait-Adomonyt ir visai jaunut dviej partizan sesuo Birut niuolyt. imoni girioje krito Janina einait ir Janina Valeviit. Prie apsupta jau 1953m. b u n k e r y j e nusiov Tauro a p y g a r d o s partizan S t a s Stankeviit-Regina. Kartu su vyru Jros srities tabo bunkeryje nusiov E.Gendrolyt-Jurknien. Ant Nemaki grindinio guljo iniekinta laukianti kdikio partizan Jadvyga Januait-Milkintien. Kartu su vyru pasitiko mirt Auktaitijos poet Diana Glemait-Bulovien. 1948m. uvo Zuzana Railait-Laktingala, o u met kartu su vyru, Algimanto apygardos vadu A.SIuka-arnu, susisprogdino ir jos sesuo Joana Railait-Neringa. 1952m. gruodio 23d. apsupta bunkeryje band nusiauti emaii apygardos leidini "Malda girioje" ir "Kovojantis lietuvis" redaktor Monika Alzait. Deja, vis nebuvo mirtinas. Ikentjusi visas tardymo kanias ji buvo nuteista 25 metams lageri. Dar tragikesnis Dzkijos partizan ryininks Monikos PlytnikaitsTurskiens likimas. 1951 01 23 suimant band nusiauti, bet neskmingai kulka sueid galv, bet aizda nebuvo mirtina. Paguldyta Alytaus ligonin atgavusi smon drsioji partizan vykd priesaik iki galo. Kai sargyba nusisuko, ji suvalg termometr ir mir. Taiau okupantai negaljo atimti i partizan jaunysts. Kovose ir kaniose lyg nedrsi glel 97

Partizan ryininks Birut niuolyt ir Izabel Vilimait-Stirna, Sparnuote

gimdavo meil ir davo kartu su jais. "Kai uvo Vytenis, baigsi mano gyvenimas," pasak I.Vilimait-Stirna. Partizan suadtins danai savo noru kartu su apsuptais mylimaisiais pasirinkdavo mirt. Idavus ir apsupus kunigaikio velgaiio rinktins Audros bunker 1953m. iauli apskr. Strazd km., kuriame slpsi keturi partizanai, vieno i j - Alfonso Danieliaus-Balandio - suadtin Pulcherija Rumbauskait, atidariusi bunkerio liuk, pati oko bunker ir nusiov kartu su partizanais 37 . Taip pat pasielg ir Panemuns raj. Mitkn km. gyventoja Gen Poderyt. ekistams sakius pasiduoti tvarte rengtame bunkeryje apsuptam partizanui Juozui Knaiui-Kariui, jo suadtinei liep lsti bunker perduoti ekist sakym. Patekusi bunker, mergait nusiov kartu su savo suadtiniu 38 . Taiau bdavo ir partizan vestuvi. J o s buvo ne tokios, kaip vis moni. Sutuokdavo patikimas kunigas. tai kaip partizanas Mikutis aprao Ervilko partizano Miseviiaus-Gintaro ir Barits vestuves: "Nebuvo nei muzikos, nei oki, nei dain. Jaunoji nebuvo apsirengusi baltais nuotakos rbais, kad itikus reikalui bgti, nesusipainiot ilgose "padalkose" ir nepargrit 39 ." O Dian Glemait ir Juoz Bulov sutuok Alizavos klebonas klojime. Jaunasis buvo su pistoletu. Ipaint atliko sddami ant klojimo balkio 40 . Adolf Ramanausk ir Birut Maeikait sutuok partizan ryininkas kun. Zigmas Neciunskas. Didiausia problema ikildavo partizanei laukiant kdikio. Nuo igyvenim ir sunki slyg negyvas gim Dianos Glemaits kdikis. Dubysos tvnijos vado Stasio Narbuto mona Stas Rutkauskait gimdyti atvaiavo Klaipd, kur jai "padjo" sitaisyti ligonin MGB agent. Net kdikiui km parinko ekist agent. Dukrels gimimas buvo paenklintas skaudios idavysts ir kainavo keliolikos partizan gyvybes. Partizan seserys nedavo maist, slaugydavo sueistuosius ir kaip tikros antigons laidojo savo brolius. Antai 1945m. ankstyv pavasar Pasvalio apskr. Maryt Tutinait po kautyni Eimulikio mike ijo iekoti savo brolio Povilo. Rado j nukaut, ir, kai netoliese nebuvo kareivi, paslp po akomis. Siautimams prajus, parsive klojim, paarvojo ir palaidojo. Tuomet Marytei tebuvo septyniolika met 4 1 . Bet retai kuri ses palaidojo savo brol. J knus niekino miesteli aiktse, o vliau, ekist nurodymu, slapta ukasdavo. Motinos, seserys ir mylimosios daniausiai susemdavo ties vietoje em susigrus krauj ir
98

palaidodavo darelyje. Tik toks - simbolinis kapas likdavo i artimo mogaus. Jei partizanams pavykdavo pasiimti kovos draugo kn, palaidodavo j mike, tikdamiesi atjus Nepriklausomybei perlaidoti j vent kapini em. Priedai: 1. Partizan stovykla mike. (Pieinys i VSK archyvo) 2. Partizan bunkeris kininko sodyboje. Landa ant takelio ulin. (Pieinys i VSK archyvo) Partizan bunkeris Auktaitijoje lauke po akmen krva. 1 dangtis, 2 landa, 3 gultai. (Pieinys i VSK archyvo) Partizan bunkeris Lazdij apskr. Bistrogiki mike, kuriame 1948m. uvo 4 partizanai Partizan bunkeris Ukmergs apskr. jimas per land pakrosnyje MVD 4-os valdybos virininko P.Raslano sudaryta bunkerio imkaii mike, kuriame slapstsi partizan vadas Jonas emaitis, apsupimo schema J.emaiio bunkeris: a) planas; b skersinis pjvis. Ant jimo dangio pasodinta eglut

3. 4. 5. 6. 7.

99

1 priedas Partizan stovykla mike (pieinys i VSK archyvo)

100

Partizan bunkeris s o d y b o j e . Landa - a n t t a k e l i o ulin ( p i e i n y s i V S K a r c h y v o )

2 priedas

3 priedas Partizan b u n k e r i s A u k t a i t i j o j e lauke po a k m e n krva. 1 - dangtis, 2 - landa, 3 - gultai (pieinys i VSK a r c h y v o )

102

4 priedas Partizan b u n k e r i s Lazdij apskr. Bistrogiki mike, k u r i a m e 1948m. u v o 4 partizanai

5 priedas Partizan b u n k e r i s U k m e r g s apskr. jimas - per land p a k r o s n y j e

103

6 priedas MVD 4-tos v a l d y b o s virininko P.Raslano sudaryta b u n k e r i o imkaii mike, k u r i a m e slapstsi partizan v a d a s J o n a s emaitis, a p s u p i m o schema

7 priedas J.emaiio bunkeris: a) - planas; b) - s k e r s i n i s p j v i s . A n t j i m o dangio pasodinta eglut

104

P A R T I Z A N D V A S I N I S PASAULIS
Ir pro nakties baltum giedr, tyr Mirties sparn lydjo lamesys, Ir klupot js taip vyras alia vyro, Pakilot eit, ir buvot ne visi. Diana Glemait

Partizanu patriotizmas Partizanai nebuvo kakokia ypatinga moni ris: jie atjo piln pavoj miko gyvenim i paios ms tautos, i vis visuomens sluoksni, o daugiausiai i dvasikai sveiko lietuviko kaimo ir atsine geriausias tautos ir valstybs tradicijas, kurios buvo taip graiai ipuoseltos per dvideimt nepriklausomo gyvenimo met. Tuo paiu partizanai buvo reguliarios Lietuvos kariuomens, veikusios ypatingai iauriomis okupacijos slygomis, tsa. Todl j gyvenimas buvo

V y i o a p y g a r d o s J.Bal tu ni ko-Vienuolio brio partizan l a i d o t u v s

105

paenklintas smoningos aukos ir ties yme. Ijimas mik buvo lemtinga riba, pakeitusi vis ankstesnj partizano ir jo eimos gyvenim. "Jie rinkosi, niekieno neaukiami, mir, niekieno neraginami1". Ir motinos laimino j pasirinkim, ilyddamos prat danai net po kelis snus: Luk eimoje i penki sn uvo trys (Jurgis, Stasys ir Juozas), Popier eimoje - penki (Andrius, Jonas, Antanas, Kazys ir Bronius), Morkn eimoje - keturi vaikai, O.Juodien - ei uvusi partizan motina ir t.t. Juozo Lukos bendraygio Algio Varkalos-aliuko tvikje buvo keletas partizan bunkeri, vienas i j - po troba, uminuotas prietankine mina, ir motina buvo pasiryusi susisprogdinti kartu su partizanais, jei enkavedistai ateit snaus. Dana motina tyljo kaip akmenin, kai budeliai j vesdavo prie aiktje iguldyt nukautj partizan, reikalaudami atpainti, kuris i j yra jos snus. Dainavos apygardos partizano Broniaus Kavaliausko motina su sielvartu pasak: uvo mano snus, a jo jau nebeturiu. Taiau atvesta atpainimui neitar n odio, o stribas su niriu auk: "Ko gi tu alpsti, jei tai ne tavo snus?!" Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas ra: "iandien danai neinai, kuo labiau stebtis: ar didvyrika lietuvio eima, kurios tvas su keturiais snumis partizan eilse bekovodami uvo, ar visiku beemiu, vargu skurdiumi, vis laik pusbadiu gyvenaniu, turiniu labai gausi eim, ir, neirint to, i visos irdies padedaniu sjdiui 2 ." I Alytaus, Veiveri, Jurbarko, - kai kur kartu su savo mokytojais, i gimnazij mik ijo daugelis moksleivi. Pasiryimas tapti laisvs kovotoju visada reik smoning apsisprendim, aikiai suvokiant to ingsnio pasekmes. "Kas jauiasi per silpnos valios, tenesiima laisvs kovotojo pareig", - teig partizan vadovyb 3 . Partizanas Juozas agaras savo dienoratyje ra:"(...) a atpltas nuo saviki ir ivytas mikus, kaip koks bedalis, nieko neveriausias mogus, ir tik vien u tai, kad myliu savo Tvyn, nemindioju kojom vento katalik tikjimo bei tv palikimo. Aiku, myliu ir mylsiu todl, kad dl jos pasiryau atiduoti brangiausi savo turt - gyvyb, ir kol plaks krtinje mano irdis, kiekvienas jos dis bus paaukotas Tvynei, bet bolevik vergu nebsiu 4 ." Sulaikytas Jurbarko apskr. Liudvinavo vals. kininkas Juozas Stasinaitis pasakojo kameros draugui: "Kaljime sdti u Tvyn yra laim.(.) Tegu mane geruoju prao, tegu ada aukso kalnus, tegu umua ar supjausto gabalus i mans nieko nesuinos; o jei umu, a to nebijau, nes tkstaniai sta u laisve. Laisvs

106

be auk nebna. U tai gerai gyvens tie, kurie sulauks laisvs 5 ." Pasiaukoti u kitus, pridengti ugnimi besitraukianius kovos draugus buvo prasta. Enkavedistus labiausiai siutino btent idealistinis partizan nusiteikimas, kur jie, nepajgdami suprasti, visada mgino sumenkinti Suimta partizan medicinos sesuo M.ilit 1954m. teisme stengsi jiems tai paaikinti "A prie soviet valdi ne todl, kad ji nacionalizavo nuosavyb. Prie j a nusiteikusi todl, kad Soviet Sjunga okupavo mano krat ir neteistai jame ved sovietin valdi. A kovojau prie i valdi ir laikau, kad kaip lietuv turjau tai daryti."

Partizan tradicijos Partizanavimo pradi ymjo priesaika ir kariki atributai ginklas bei lietuvika kario uniforma vesta 1946m. vasar. Jei tik leido aplinkybs, buvo prisiekiama ikilmingai, "kovotoj dalinio akivaizdoje ne vliau kaip per 24 val. nuo jungimo dalin6". inoma daug partizan priesaik tekst, taiau j u o s e visuose yra sipareigojimas atiduoti g y v y b u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb.

Dainavos a p y g a r d o s partizan priesaika

107

Priesaikos primimo ceremonija graiai aprayta Dzkijos partizan vado A.Ramanausko-Vanago k n y g o j e "(...) Buvo 120 vyr, taiau tvyrojo visika tyla... Antrame koplytls aukte vyko spdingos pamaldos. Vyrai kartai meldsi Daugelio akyse spindjo aaros. Koplytlje visi netilpo, vyrai keisdavosi Koplytlje ir kieme keturiose vietose buvo klausomasi ipaini. Atvykusieji atlikti ipaint, duoti priesaik, paprayti Aukiausij suteikti palaimos Tvynei artimiesiems ir sau, rankose laik ginklus.. Pamaldos baigsi Vyrai atliko ipaint ir prim veniausij. Artinosi ikilmingas priesaikos primimas. Prie altori buvo pastatyta taburet, utiesta trispalve. Ant jos padtas kryelis ir mano trumpas ginklas.. Ikl deines, tyliai kartojome priesaikos odius. Dievo akivaizdoje tvirtai pasiadjome teisingai ir rytingai tsti kov prie okupant, kuris pamyns po kojomis visus Dievo ir mogaus statymus, negailestingai naikina visk, kas yra venta, kilnu ir brangu 7 ." Didel reikm buvo teikiama ir karikai uniformai, kuri drausmino, pareigojo laisvs kovotoj. Uniformas partizanai sidindavosi pas kaimo siuvjus, neretai smarkiai rizikuodami savo saugumu; ryininks iekodavo j miest turguose ir pirkdavo i buvusi Lietuvos kariki eim. stojus partizan br buvo uvedamas laisvs kovotojo pareig jimo lapas, kuriame paymimi atestacij rezultatai, suteikti laipsniai bei apdovanojimai (1949 05 19 LLKS Tarybos nutarimu uniformos, laipsni ir pareig enklai buvo privalomi). Aukiausius apdovanojimus laisvs kovos karygi vardus yra peln (visi, iskyrus J.Luk - po ties atuoni) ei ypating narsum parod partizanai Kazimieras Pyplys-Maytis, Konstantinas Bajerius-Garibaldis, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Juozas Luka-Skirmantas, Juozas Kasperaviius-Visvydas, Jurgis Krikinas-Rimvydas, Vaclovas Voveris-aibas ir Petras Bartkus-adgaila. Daugyb partizan buvo apdovanoti 3-j laipsni Laisvs Kovos kryiais (su kardais - u narsum ir be j u uolum), pasiymjimo enklais ir padkos ratais. Apdovanojim teikimas buvo didel vent. Stai kaip i vent Dainavos apygardoje 1948m aprao j pakliuvs MGB agentas K.Kubilinskas-Varnas: "Senu tautiniu paproiu papuotoje aiktelje isirikiavo visi banditai J buvo apie 150 moni (_.) Visi banditai buvo apsireng senos Lietuvos kariuomens uniforma, ant rankovi - tautiniai trispalviai trikampiai enkliukai Prie irikiuotus banditus stovjo stalas, udengtas didele trispalve vliava. Dzkas (Lionginas Baliukeviius-red.) skait sakymo tekst, apdovanotam banditui Vanagas (Adolfas

108

Ramanauskas - red.) prisegdavo enkliuk, - jei u nars - i raudonos mediagos, o jei u disciplin ir ger sakym vykdym - alios.(...) Vakare buvo lauas ir prie jo pikta antisovietin penki veiksm inscenizacija. Po vaidinimo skait eilraius (...) ir dainavo naujas partizan dainas 8 ".

Partizan kryba Eilraiai ir dainos um ypating viet partizano gyvenime. Atskirti nuo nam ir eimos, supami nuolatini pavoj, kiekvien akimirk pasiruo sutikti mirt, daugelis net menko isilavinimo kaimo jaunuoli malino laisvs gyvenimo ilges eiliuotais odiais: turdami laisv minut, nuoaliau atsisd kr eilraius, ra dienoraius ir laikus mylimosioms. Daugelis eilrai tapo dainomis, pasklido po vis Lietuv. "Nemaa partizan tarpe ir toki, kurie dainas, eilraius rao. Daug j, inoma, neatitinka poetikos ar lyrikos reikalavim, betgi pasitaiko ir grai dain, kurios, pritaikius melodij, greitai paplinta ne tik partizan, bet ir gyventoj tarpe 9 ." Daina buvo nuolatinis partizano palydovas. "Ir vl juodame vargo bunkeryje, ir vl prasidjo kyrus dien skaiiavimas ir sunkus poeminio oro kvapo grimas. Sulauk nakties, sugul ant nar traukiame daineles, tai kakaip toje valandoje lidesys bei ilgesys ventosios laisvs visikai pamirtamas. (...) Dainuojant prie mane stojasi laisv Angelo pavidale ir kvieia mane kartu, o a vis ant t pai kietj nar traukiu partizanines arba meils daineles, tik mano siela it koks didiulis erelis kartu su laisvs Angelu skraido auktai vir graij ms Tvyns miest. (...) man rodos, kad a laimingiausias mogus pasaulyje," - ra partizanas Juozas agaras-Girdenis. Partizan tab visuomeninje dalyje buvo du skyriai: tautinis ir politinis. Tautinis skyrius turjo sprsti partizan bei gyventoj morals, dvasines problemas ir rpintis kultros bei vietimo klausimais. Partizan kryba buvo kruopiai renkama ir saugoma partizan archyvuose kartu su tab dokumentais. "Vieni i t rat reikalingi einamam laikotarapiui, antri reikalingi be einamojo ir bsimajam, treti savo paskirt atlik, reikalingi padti saugojimui, kaip istorin mediaga, kad ie ratai istorin mediaga neinykt pakampse, kad ilikt ateiiai, kaip lietuvi tautos sunki kov prie raudonj slibin dl savo krato laisvs ir egzistencijos dokumentas (...)"."
109

Partizan a p d o v a n o j i m o p a v y z d y s

110

Partizan a p d o v a n o j i m o p a v y z d y s

Visi dokumentai buvo tvarkomi pagal vieningas archyv tvarkymo instrukcijas, ypa po LLKS sukrimo. Ratvedyba buvo labai kruopiai priirima, pavyzdiui, 1948m. Tauro apygardos Biruts rinktinje buvo privalomos net 42 pavadinim bylos, kuriose buvo registruojami ir kaupiami sakymai, ratai, instrukcijos, spauda, atsiaukimai ir kiti dokumentai 12 . Ne maiau dmesio buvo skiriama archyv isaugojimui Reikjo "priirti, kad nesudrkt, nesugest, saugiai bt paslpti ir kiekvienu momentu prieinami13". Tauro apygardos algirio rinktins tabo sakyme raoma apie turmo tvnijos archyvo isaugojim: "Gaut archyv reikia perirti, idiovinti sugedus perrayti ir, paruous tam tinkam ind, paslpti emje. Paslptj archyv parodyti keletui kovotoj ir bt praktika bent vienam patikimam civiliui prieteliui, kurio kovotojai neinot14." Daugiausia "civili prieteli" dka iliko ne tik savamoksli krj dainos, bet ir neiniai pasmerkt, nespjusi visikai atsiskleisti, tiek pradedani, tiek jau debiutavusi priekario spaudoje talenting autori kryba. Tai vis pirma Auktaitijos partizan laikraio leidjas Bronius Krivickas, literatros kritikas, B.Krivicko bendramokslis i Bir gimnazijos Mamertas Indrilinas (uvo 1945m), buvs Radvilikio gimnazistas Vytautas niuolis (uvo 1949m), Kauno universiteto filologijos fakulteto student Diana Glemait (uvo 1949m.), Medingn mokytoja Irena Petkut (nusiov 1953m.), Ramygalos gimnazijos direktoriaus snus Bronius Liesys (uvo 1949m) ir daugelis daugelis kit. Rykiausiu talentu apdovanotas j tarpe eminink kartos poetas Bronius Krivickas gim 1919 11 17 Pervalkuose. 1938m baigs Bir gimnazij, stojo VD universiteto Teologijos-filosofijos fakultet. Savo kryb ir kritikos straipsnius skelb "Ateityje", "Student dienose", "Darbininke", "Naujojoje Romuvoje" ir "XX amiuje". Vokiei okupacijos metais bendradarbiavo "Krybos" urnale. Gavs universiteto diplom, paband mokytojauti Bir gimnazijoje, taiau u keturi mnesi gavs kvietim NKVD, ijo mik, kur jau slapstsi jo broliai Juozas ir Jonas 1 5 . Mike sukr brandiausius savo krinius - sonetus, satyras, vert Goeths eilraius. Partizanavo Petro Tupno-uolo vadovaujamame junginyje, veikusiame Bir, Pasvalio, i dalies Panevio apskrityse, kuri pagrindu buvo kurta Piln tvnija. Nuo 1950m. dirbo Ryt Lietuvos srities tabe, redagavo "Laisvs kov". uvo 1952 09 21. Visi ie partizanai-krjai savo talent, kaip ir gyvyb, paaukojo laisvs kovai
112

Partizan tikjimas. Banyios santykiai su partizaniniu judjimu Partizan tikjimas buvo labai stiprus. Ne kart nakt nuoalioje banytkaimio banytlje susirinks brys barzdot vyr tyliai giedodavo "Marija, Marija": "Prim veniausij sakrament, visi kartai meldm Aukiausij palaimos ms kovai, kviesdami v. Mykol bti Lietuvos partizan globju. mus giedanius nuolat atsisukdavo banyioje esanios moterls, stebdamos, kas ia per "angelai" v. Mykolui gieda", ra savo knygoje Juozas Luka 16 . Vliau, kai ateiti banyi tapo pavojinga, v. Miios buvo laikomos "partizan namuose" - mike: "eiasdemt vyr stovjo ant keli tarp oiani medi, sutvirtin savo sin atgailos sakramentu, siunt Aukiausiajam kartas maldas, kad Gailestingiausias isaugot juos, apgint keniani Tvyn, o kritusiems kovoje broliams suteikt Aminyb17." Tarp partizan pastoracin darb dirbo kunigai partizan kapelionai. Tai Tauro a p y g . kapelionas Justinas Leleius, Kstuio apyg. kun. Algirdas Moius, Dainavos apygardos kun Zigmas Neciunskas, Didiosios Kovos apygardos kun. Liudas Puzonas ir kt Kun. J.Leleius, uvs 1947m, po mirties apdovanotas juostele u narsum, o 1950m. - II laipsnio Laisvs Kovos kryiumi18.

T a u r o a p y g a r d o s partizan u m i n u o t a s kapas, Mikaliki km.

113

Jis taip motyvavo kunig dalyvavim partizaninje kovoje:"(...) Partizanai savo tikjim ilaik reikiamoje auktumoje. Net pats pamaldumas j tarpe gyvesnis, negu kad buvs civiliniame gyvenime. To prieastys gldi tame, kad mirties pavojus tyko kiekvienoje vietoje, kiekvien valand. Akivaizdoje io fakto partizanai eina patys klebonijas ir ieko kunig atlikti ipaint, priimti sakrament. Toks j lankymasis klebonijas pakenkia tik patiems kunigams. Danai juos kaltina, tardo, kad su partizanais turi ry. Geriau pasiaukoti vienam, dviems, negu daugelis bt pastatyti pavoj 1 9 ." Kunigai ne vien atlikinjo religinius patarnavimus: jie elp persekiojamuosius, parpindavo vaist sueistiesiems, paddavo pasislpti. Ne vienoje klebonijoje rado prieglobst be dokument gyvenantis nuo tremties ar kaljimo pasitrauks mogus. Skardupi parapijos klebonijoje kun. Antano Yliaus iniciatyva 1945m. buvo kurta Tauro apygarda. Auktieji Banyios hierarchai ir dauguma kunig atsisak Banyioje skelbti NKVD generolo majoro Bartaino partizanams silom "amnestij", kuri buvo tikri spstai dauguma legalizuotj, nesutikusi bti NKVD nipais, buvo suimti Suimti buvo ir atsisak skelbti okupant kreipimsi vyskupai Meislovas Reinys, Teofilis Matulionis, Prancikus Ramanauskas. O vyskupas Vincentas Boriseviius, pareiks kankintojams, kad "skundimai visikai nesuderinami nei su manimi paiu, nei su mano pareigomis, nei su mano sine", 1946 11 18 buvo suaudytas 2 0 . KGB duomenimis, nuo 1944 iki 1953m. Lietuvoje buvo suimta ir nuteista apie 360 kunig. 1948m Vakar pasaul pasiek J.Lukos ir K.Pyplio ivetas per gelein udang Lietuvos katalik laikas v.Tvui Pijui Xll-ajam. Jo tekst sukr kun. Juozas Stanknas, Kauno Prisiklimo parapijos klebonas, Lietuvos partizan vyr. kapelionas. iame laike raoma: "Bolevizmas gerai ino, kad kol nepakirs religijos takos, tol tauta bus atspari21." Partizanai gerai suprato okupant vykdomo fizinio ir dvasinio genocido pavoj:"(_.) mes turime ne tik prie, kuris nori mus jga parklupdyti ties savo brakanio sosto papde, bet ir prie, kuris lyg mirtini nuodai skverbiasi ms dvasin pasaul, tautos organizm. Pastarasis prieas yra pavojingesnis, nes jis remiasi gudrumu, klasta, apgaule 2 2 ." Todl partizan vadovyb skyr daug dmesio laisvs kovotoj ir visuomens dvasiniam aukljimui ir moralei. tabuose veik spaudos ir informacijos skyriai, vliau pavadinti visuomenine dalimi Greta partizan spaudos, jie leido ir partizan maldynlius. Specifines partizanikas maldas

114

(prie yg, prie kautynes, u sueistuosius, u Lietuvos kankinius, u uvusius partizanus) kr patriotikai nusiteik kunigai Atskiros partizanikos maldos buvo ispausdintos ant ma popieriaus lapeli ir plito Lietuvoje. Taip 1948m. buvo iplatinta Zigmo Neciunsko-Elyts Vakarin malda. Buvo leidiami ir didesni partizan maldynliai. inomesnis i j yra LLKS 1953m. emaii apygardoje ileistas "Rpintojlis".

Tautins ir religins vents Ypatinga nuotaika apimdavo partizanus tautini ir religini veni metu. tabai ileisdavo naujus laikrai numerius ar sakymus, kovotojai pasimelsdavo, prisimindavo savo iblakytas eimas. Pirmaisiais metais, ypa per v. Kias, partizanai stengdavosi pareiti vsti namo, o NKVD ias progas panaudodavo didiausioms pasaloms ir udynms: "Per ventes bdavo ypatingai aktyvs. Jiems buvo aiku, kad kiekvienas partizanas veni proga, lietuvik paproi vedamas, stengdavosi aplankyti savo eim, pajusti ventik ilim jaukioje artimj aplinkoje," - ra Juozas Luka 2 3 . Baisiausios buvo 1944m v. Kaldos, kai liepsnojo itisi lietuviki kaimai Daugiausiai nukentjo Dzkija, kur buvo sudeginti Ryliki, Klepoi, Lizd kaimai Tad partizan vadovyb kai kuriose apygardose ileido sakym, draudiant veni proga lankyti artimuosius. Be to, partizanai buvo perspti jokiu bdu nevartoti svaigal: "Meskite okupant atnet ir mums smoningai diegiam besaikio girtavimo prot. Toks protis veda ms taut bedugn ir lt inykim. Mokkite bti linksmi ir be degtins, veni metu nepragerkite savs, o taip pat Lietuvos ir jos vardo 24 ." Vliau partizanai ventes stengsi vsti savo bunkeriuose, nekeldami pavojaus nei sau, nei savo rmjams. Per ventes ypa sustiprdavo nam ir normalaus civilinio gyvenimo ilgesys. "Klausoms radijo. I vis stoi skamba kaldins dainos. Perduoda Anglijos karaliaus, popieiaus, Trumeno ir kt kaldinius sveikinimus. Muzika ir dainos.. Tenai atgijo gyvenimas. Ms bunkeryje, po eme, vienuolika vyr susirinko praleisti Kald. Kurgi tos Kaldos dingo, kada viepatauja iluma ir jauki ramyb? Kaldos po emei. (...) Kain, ar dar liks kas nors i Lietuvos po penkeri met? Lidna, pasiutusiai lidna, kai pagalvoji kad mes visi esam kaip tie nuteistieji my-

115

Kald pasveikinimas PA laikratyje "Prisiklimo ugnis"

116

riop, kurie skaiiuoja savo gyvenimo paskutines valandas ir minutes. Gyvenimo laikrodio rodykl slenka vis liau ir liau. Mes dirbam ir kovojam..." Taip 1948m. ra Lionginas Baliukeviius-Dzkas 25 . Danai ventes partizanams tekdavo sutikti vos turint k pasidti ant stalo, taiau ir tada jie prisimindavo dar labiau nuskriaustus - kalinius ir tremtinius. tai kaip apra 1950m. v. Kias Kstuio apygardos Vaidoto rinktins partizanas Juozas agaras-Girdenis: "Atsistoj sukalbame partizan mald ir vienerius poterius; a pastebjau, kaip Augustina (Elena Palubeckyt-Liudas-red.), ltai ssdama prie stalo, nubrauk aar. Pasidar ir man labai nesmagu, prisiminiau, kad vakar susdo u Ki stalo likusi mano eima, o mans nra; nuskriausta nuo bolevik teroro bedal mano mama tai tikrai daug aar vakar iliejo dl mans. Ji mane taip kartai myljo, kad ia negaliu nei parayti viso to, kas yra pergyventa. Broliai ir s e s s taip pat susijaudino mano likimu, jie gaili mans, o man gaila j, nieko nepadarysi, tokia iauri ms dalia. Tikrai pasakius, tai nevien mano eima, o tkstaniai toki ar panai eim vakar gailiai pravirko, ypatingai nelaimingiausieji ms tautieiai tremtiniai, parj i acht ar kur i giri? Didiausiai nuvarg prisimin, kad tai Kios, o ia nra k valgyti, net nei duonuts, ir ino, kad Kald ryt vis tiek turs eiti darb, tai kaip jie turi jaustis?!

Partizan pieti ventiniai atvirukai

117

Prisimin laisvs gyvenim ir savo Tvyn, Dieve, palengvink j kanias, tik tiek a jiems tegaliu padti 26 ." Krikionikos tradicijos, apmstymai, malda buvo atspara kasdien matomam iaurumui "Bolevizmas, savo prigimtyje bdamas blogis, smoningai naikindamas visas mogaus dvasios vertybes, skiepydamas neapykant bei klasi kov, stengdamasis tai teisinti savo nauja ekistika "morale", negaljo nepaveikti ms kaimo. (...) Prasidjs teroras iauk nusivylim, sielvart ir kartu neapykant ir kert," - k o n s t a t a v o L.Baliukeviius27. Ir vis dlto partizanai nesivadovavo aklu kerto jausmu, "Kai meldiuosi, beveik kasdien prisimenu idavik Vygaud (Jon Mockevii-red.), jo seser ir kt panaius. A visiems jiems atleisiu, nes tada jie bus nepavojingi", sak partizan Izabel Vilimait-Stirna, susisprogdinusi bunkeryje 1952 10 03 2 8 . Juozas Moius mena uraus ant mirtinink kameros sen, tarp kuri buvo ir is: "Viepatie, atleisk jiems, nes jie neino, k daro.

Pasiryimas gyviems nepasiduoti Patriotizmas ir tikjimas suteik partizanams jg lemtingu momentu patiems nutraukti gyvybs sil. NKVD tardymo metodai, kankinimai ir provokacijos pranokdavo mogaus galimybes, todl buvo pavojus nevalingai tapti idaviku. "Mirti nebaisu. Baisu iduoti", taip galvojo Marija ilitEglut, taip mst dauguma partizan 29 . "Partizano venta pareiga g y v a m nepatekti prieui", buvo raoma LLKS Tarybos kreipimesi laisvs kovotojus 3 0 . Patriotinis nusiteikimas ir pareigos jausmas buvo stipresni u mirties baim, tad neturint kitos ieities, apsupus bunker ar kautynse sueidus, partizanai paskutin ovin skirdavo sau. Nevengdavo pasvarstym ia tema: "Vargiai ar mes greitai laisvs sulauksim. Turbt, reiks umerkti akis dar prie jai ateisiant Bet nieko nepadarysi syk ijom, tai moksim ir mirti31." Partizan poet Diana Glemait prie pat t parayt eilrat-testament pradeda tokiais odiais: "Mes moksim numirt, jei Tvyn aukos reikalauja 32 ." Kasdien akistata su mirtimi igrynino dvasin prad ir suteik jg filosofikai, tarsi i alies velgti asmenin likim visos tautos dramos fone. Ypa aikiai tai atsispindjo Broniaus Krivicko lyrikoje:

118

"Jau nra laimjimo vilties. Tiktai geismas kautis lig mirties. Saul leidias. Pluotai jos liepsnos Plazda dar ant ems kruvinos. Bet kai altos vaigds surs, Jau ms rankose ginklai tyls33." "Mums liko vienas tikslas: ti arba laimti," ra A.Baltsis 34 . Enkavedistams apsupus bunker, ramiai, lyg pagal imt kart surepetuot scenarij, partizanai sunaikindavo dokumentus, radijo aparatr, kitus daiktus, persiegnodavo ir remdavo smilkin pistoleto vamzd ar pakeldavo granat. Kruopiai, neskubdamas Piet Lietuvos partizan v a d a s Sergijus Stanikis, nenordamas, kad atitekt prieui, sudegino tabo dokumentus, supjaust savo aulinius batus ir ikeliavo Aminyb. O tai kaip uvo Tauro apygardos algirio rinktins turmo tvnijos partizan Stas Maitait-Vaidilut: "viesioj nakty prieo ugnis buvo taikli, nes audymo pradioje Vaidilut buvo sueista ir negaljo pabgti Prieui priartjus, Vaidilut ov prie, ir tuo palengvino likusiems partizanams atsitraukim, ir, kad nepatekt gyva prieui pati nutrauk gyvybs sil. Kautynse neprarado al- Partizan Jundil eima. Prien apskr. Graui km. 19 1

to proto ir itsjo Tvynei duot priesaik, nepasiduodama gyva prieo 35 nagus ." Tauro apygardos kapelionas JLeleius apie i problem taip ra: "Gal bt daugelis, vartydami istorijos puslapius, su siaubu kalbs apie ms kov, sakys, kad kultringame pasaulyje saviudyb negalim kad tai mogikos esms eidimas. Taiau juk kovojame su barbarais. inoma, krikionika doktrina to neleidia (..., bet palikime tai sprsti maloningajam Viepaiui" Neinomuose bunkeriuose, mikuose ir raistuose, vienam Dievui tebnant liudininku, vis kartojosi ir kartojosi Piln auka. Priedai: 1. Partizano mirtis Vyt Vaivoras. 2 Lietuvos laisvs kovotojo paymjimas.

120

1 priedas

121

Lietuvos l a i s v s kovotojo paymjimas

2 priedas

122

V Y R I A U S I O S KARINES IR P O L I T I N E S V A D O V Y B S K R I M A S BEI P A R T I Z A N I N I STRUKTR CENTRALIZACIJA


"LLKS Taryba (...) okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai." (I LLKS Tarybos 1949 0216 Deklaracijos)

Vieningos kovojanio krato vadovybs idja


Karins ir politins rezistencijos v a d o v y b s krimas v y k o vis aktyviosios kovos laikotarp (1944-1953m). Padtis, kurioje atsidr Lietuva 1944m, objektyviai diktavo ios problem o s sprendimo bdus. Kova prie okupantus i ties prasidjo stichikai, o tai slygojo klaidas ir bereikalingas aukas. Be to, buvo tikimasi Vakar pagalbos, atgaunant Nepriklausomyb i pradi - Taikos konferencijos sprendimu, vliau - kaip galimo karo tarp angl-amerikiei ir soviet rezultato. Ir vienu, ir kitu atveju reikjo centro, kuris galt kalbti tautos vardu, o taip pat koordinuoti kovojani pajg veiksmus. Buvo svarbu parodyti pasauliui, kad Lietuva nesusitaik su okupacija ir pasiryusi siekti laisvs visomis galimomis priemonmis. Deja, pasaulis liko kurias ir aklas, o okupuoti kratai kovojo vieni Taigi vyriausiosios v a d o v y b s ir karini struktr centralizacijos btinyb buvo akivaizdi, taiau ia slypjo ir didiausi pavojai. Btent vadovaujanius centrus vis laik buvo nukreiptas okupanto dmesys. Grieta centralizacija buvo pavojinga - daug alos galjo padaryti MGB agentai, diegti vadovaujanias grandis. Nepaisant to, struktr centralizacija, organizuotumas buvo btinas ir propagandiniame kare - pagal 1949m. enevos konvencij pripastama okupuoto krato gyventoj teis prieintis okupantams, jei laikomasi i kovos taisykli: vadovauja atsakingas asmuo, neiojami atitinkami enklai, matomi i toliau, vieai neiojami ginklai . Visa tai buvo bdinga pokario laisvs kovotojams. Vieningos kovojanio krato vadovybs idja kilo jau vokiei okupacijos metu ir jiems besitraukiant i Lietuvos.
1

123

Pasiprieinti artjaniai Raudonajai armijai rengsi visos naci okupacijos metais sukurtos pogrindins organizacijos - telk ginkluotus dalinius, kr politinio ir karinio pasiprieinimo planus, tarsi dl vieningos vadovybs ir struktr. 1943m lapkriio 25d. susikrs Vyriausias Lietuvos Ilaisvinimo Komitetas (toliau - VLIKas), deja, nesugebjo sujungti krato pajg, sudaryti vieningos vadovybs ir numatyti teisingos strategijos ir taktikos. 1944m. sausio mnes Kaune buvo kurta VLIKo Karo Taryba, kuriai priklaus generolai Stasys Ratikis, Kazys Musteikis, Stasys Pundzeviius, Motiejus Peiulionis, plk.ltn. Antanas Zubrys. Karo Tarybos tikslas buvo vienyti karines ir politines pajgas kovai u nepriklausomyb. T pai met sausio mnes Vilniuje jau buvo suformuotas Vilniaus apygardos tabas, kuriam vadovavo M.Peiulionis, jo pavaduotoju tapo buvs Vilniaus burmistras A.Dabuleviius. Vasario mnes M.Peiulionio nurodymu A.Dabuleviius umezg ryius su Lietuvos Laisvs Armijos (toliau LLA) ir Kstuio organizacij vadovais ir tarsi dl bendr veiksm. Mint organizacij atstovai sutiko, esant reikalui, vykdyti M.Peiulionio sakymus 2 .

LLA pokaryje Po to, kai 1944m. pavasar gestapas aretavo daugum VLIKo nari, ir "maojo" VLIKo posdyje (dalyvavo K.Bielinis, A.Gineitis, B.Nemickas ir P.ilas) birelio mnes buvo nutarta perkelti i organizacij Vakarus, vienintelis Lietuvoje liks Karo tarybos narys M.Peiulionis, susisieks su LLA vadovybe, nuo 1944m. liepos 9d. gavo galiojimus organizuoti pasiprieinim 3 . Nors anksiau VLIKo vadovybei nepavyko susitarti su LLA (pernelyg skyrsi nuomons dl kovos taktikos), btent pastaroji organizacija nuo 1944m. vasaros m organizuoti pasiprieinimo pajgas ir vadovauti joms. 1944m. vasar LLA nario priesaik dav gen. M.Peiulionis. Kadangi jis tebeturjo VLIKo Karo Tarybos nario galiojimus, be to, jam paklusti buvo paadj kstutn kariniai daliniai, LLA vadovyb buvo suinteresuota tokiu mogumi Jau 1944m liepos 17d. iauliuose M.Peiulionis pasira Direktyv Nr.l, kurioje LLA karinms pajgoms sakoma tvarkingai trauktis su frontu, o jei rus armijos nepavyks sustabdyti - slpti ginklus ir, perjus pogrind, likti

124

Lietuvoje. i direktyv jis pasira Mikinio slapyvardiu . Savaime suprantama, kad per krato teritorij traukiant frontui, buvo beveik nemanoma stabili ryi sistema, be kurios sunku sivaizduoti centralizuot struktr funkcionavim. Vis dlto tai buvo bandymas ivengti stichikumo ir kiek manoma realizuoti vyriausiosios vadovybs idj. Siekiant kuo geriau pasiruoti kovai, buvo pertvarkoma LLA struktra. 1944m. liepos 20d. sakymu Nr21 organizacija perskiriama du sektorius: veikiant (toliau - VS) ir organizacin (toliau - OS). VS buvo pavadintas "Vanagais" ir laikomas svarbiausiu karo slygomis 5 . OS sudar rezervas legaliai gyvenantys mons, kuri pareiga buvo rinkti informacij ir materialiai aprpinti VS. Mobilizacijos atveju OS nariai turjo stoti "Vanag" gretas. Taip buvo ubaigta LLA reorganizacija, kuri galima laikyti skminga, nes beveik visoje Lietuvoje atsispindjo tokia struktra (keitsi tik pavadinimai - OS reiksi vairiomis legaliai gyvenani asmen pogrindinmis organizacijomis, turiniomis glaud ry su partizanais (VS), juos remianiomis ir papildaniomis). LLA "Vanag" tabo virininku buvo paskirtas k p t A.Karalius (vliau A.Kubilius, emaii legiono iniciatorius). LLA vado pavaduotoju tapo A.Eidintas6. 1944m. rugpjio mnes M.Peiulionis, Kazys Veverskis ir in. Snarskis kr centrin LLA tab - Lietuvos Gynimo Komitet (toliau - LGK)7. io komiteto krimas enklino naujos kokybs, nauj pasiprieinimo bruo atsiradim - taip buvo bandoma atskirti ir vykdyti karin ir politin vadovavim. LGK deklaravo vadovaujs visoms besiprieinanio krato pajgoms. Kadangi vakarinje Lietuvoje dar laiksi vokiei kariuomen, ta teritorija tapo LLA placdarmu. ia btina paymti, kad vokieiai nebuvo laikomi sjungininkais - tiesiog, susidarius slygoms, kaip jau ne kart buvo Lietuvos istorijoje, stengtasi inaudoti j interesus savo tikslams pasiekti Pasitinkant antrj soviet okupacij, buvo sudaryti keli plan variantai 1) ginklu ilaikyti dal teritorijos, joje skelbti nepriklausomyb ir i ia organizuoti tolesn pasiprieinim; 2) dertis su rusais (tarpininkaujant Vakar valstybms) dl armijos atitraukimo i Lietuvos. Jei ie planai nepavykt, buvo numatoma pereiti pogrind, leisti spaud,

125

sutvarkyti radijo ry ir laukti Taikos konferencijos . 1944m. rugpjio ir rugsjo mn. LGK vadovybs leidimu kai kurie LLA vadai umezg ryius su vokieiais reikjo gauti ginkl, taip pat buvo tariamasi dl kadr ruoimo vokiei valgybos mokyklose 3 . Gen. M.Peiulionio teigimu, Vokietijos valgybos mokyklas isista apie 100 LLA vyr 1 0 . is faktas sukl daugyb kontraversij ne tik sovietinje, bet ir ieivijos spaudoje. LLA vadovyb buvo kaltinama atviru bendradarbiavimu su naci okupantais, taiau tai greiiau buvo gudrus karinis-taktinis ir diplomatinis ingsnis vieno prieo interesus inaudoti kovoje su kitu prieu. Niekur neteko utikti ini apie tai, kad grusieji Lietuv i Vokietijos valgybos mokykl dirbt vokiei karins valgybos tarnyboms. Jie sijung kovojanias rezistent struktras ir savo patirt panaudojo kovai u savo krato laisv. Taigi galima teigti, kad 1944m. ruden buvo isprsta vyriausiosios ginkluoto pasiprieinimo vadovybs problema (kiek tai leido fronto slygos). 1944m pabaigoje pradtame leisti LLA laikratyje "Karygys" (nuo 3 numerio - "Laisvs karygys") taip apibdinamas LLA vaidmuo "(...) LLA netiki jokiomis kaimyninmis valstybmis. Ji ruoiasi apginti senosios Lietuvos ginklo garb ir padti pagrindus bsimai Lietuvos kariuomeneL.". (Ar tai neprimena 1918-1920m. laisvs kov savanori sieki?.)11. Taip pat iame laikratyje raoma, kad jo uduotis skleisti LLA dvasi, kelti patriotizm ir drs, ugdyti konspiracinius partizan gdius, gilinti nacionalin ir valstybin savimon 12 . ios nepasiraytos, greiiausiai priklausanios LLA vadui ir ideologui K.Veverskiui mintys, pakankamai aikiai rodo LLA organizacijos nuostatas. Po K.Veverskio ties 1944m. gruodio 28d. LGK veikla nutrko. Kovojanias pajgas organizuoti ir joms vadovauti m keli centrai, ilaik LLA tradicij. K.Veverskio pavaduotojas A.Eidintas m vadovauti ginkluotosioms LLA pajgoms, tvark senus ryius, umezg naujus su Lietuvos Ilaisvinimo Taryba (toliau LIT), veikusia Kaune, kuri pretendavo politin vadovavim ir turjo pakeisti LGK13. Deja, ie planai liko negyvendinti 1946m. balandio mn. buvo suimti LLA ir LIT vadovai AEidimtas, AKubilius, L.Dambrauskas, M.BIoznelis ir kiti. Gen. M.Peiulionis, uvus K.Veverskiui ir pasitraukus in. Snarskiui, liko vienas ir be ryi (juos tvark K.Veverskis). Pusmet jis slapstsi i pradi Kalviuose (K.Veverskio tvikje), vliau aki apskrityje, apie Lekius. ia
126

1945m. rugpjio mn. fomaliai buvo atkurtas vyriausiasis LLA tabas. Pasitarime dalyvavo M.Peiulionis, LLA nariai Stasys Starkus-Starkeviius, .Ruzgys ir K.Veverskio brolis Aleksandras. Buvo numatyta, kad tab sudarys 4 skyriai (operatyvinis, valgybos, mobilizacijos, tiekimo), o taip pat tabo virininko pareigyb 14 . Kaip savo parodymuose sako M.Peiulionis, tabo suformuoti nepavyko dl greito nari areto (lapkriio mn.), taiau buvo atliktas reikmingas darbas. tabo nariai A.Ruzgys ir St.Starkeviius buvo umezg ry su Lietuvos Ilaisvinimo Komitetu (kurtas Tauro apygardoje - Suvalkijoje) per jo nar plk. Liud Butkevii, su Laisvs Gynj Sjunga, veikusia Raseini apskrityje), ir Algimanto apygardos tabu (per Kryevii-Strazd). Planuojamiems ryiams su usieniu buvo numatytas V.Laurinaitis i Jurbarko 1 5 .

Politins ir karins vadovybs problema Beveik tuo pat metu, 1945m. rugsjo 16d., Marijampols apskr. Skardupi kaimo klebonijoje vyko Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto (toliau - LIK) steigiamasis posdis. Komiteto steigimo prielaidas ir prieastis apibdino jo steigjas ir narys kun. A.Ylius: "(...) Viena apygarda (Tauro - red.) negali kalbti visos Lietuvos vardu. Vienos apygardos vadovyb negali diktuoti visai Lietuvai ir j juridikai tvarkyti Per vien posd mes nusprendme, kad btinai reikia sudaryti visai Lietuvai Ilaisvinimo Komitet, kur eit visa Kaunija, emaitija ir visas Vilniaus kratas. Tai bt politinis veiksnys, kuris galt kalbti visos Lietuvos vardu. Taip pat ikilo reikalas kurti visai Lietuvai generalin tab, kuriam priklausyt visoje Lietuvoje veikianios mikini grups ir kuris siekt vieno tikslo (...). Steigiamj susirinkim numatme 1945m. lapkriio 11d. "16. Steigiamajame posdyje dalyvavo plk. L.Butkeviius, kpL L.Taunys, kun. A.Ylius. Itn. V.Baceviius, J.Pileckis. Be dalyvaujani asmen, komitet numatyta papildyti partizan ir visuomens atstovais, kuri skaiius turjo priklausyti nuo aplinkybi17. Kyla klausimas, kodl, esant tiek panaum programose, LLA tabas ir LIK nederino veiklos? Kaip jau minta, tarp j buvo ryys, taigi ir slygos dirbti kartu. Galima tik spti, kad is susivienijimas vienokia ar kitokia forma bt vyks, jei ne MVD aretai tiek vienoje, tiek kitoje organizacijoje.

127

Svarbu tai, kad LIK vadovyb savo programoje kl politinio atstovavimo, suderinto su kariniu vadovavimu, klausim. To iraika turjo bti Memorandumas Keturi Ministr pasitarimo dalyviams, kur rengti nurodyta teisininkui Lenkaiiui, o nugabenti Vakarus turjo mjr. L.Taunys18. is planas liko nevykdytas - spalio mnes visi buvo aretuoti. Politins atstovaujamosios vadovybs problema kilo dar LGK vadovybei, taiau ten politin vadovyb galjo atlikti pagalbin vaidmen ir tas funkcijas, kurias jai suteiks ginkluotj pajg vadai. LIKo atveju visa organizacija turjo bti valdoma "i viraus", ty. pavaldi politinei vadovybei. ios nuostatos laiksi ir kai kurie vliau susikr centrai. Be abejo, tokius problemos sprendimus slygojo nestabili tarptautin ir vidaus padtis: besitsianti okupacija, stichikas ginkluot partizan bri krimasis. Potsdamo Taikos konferencija neatne laukt rezultat, todl reikjo perirti kovos taktikos, strategijos, pagaliau pasiprieinimo prasms problemas. Juk ginkluotas partizaninis karas galjo bti efektyvus tik ginkluoto konflikto tarp Ryt ir Vakar atveju. tai ir buvo orientuota LIKo strategija. Kiek kiti faktoriai ir idjos slygojo emaitijoje vykstanius procesus. Po LLA vad A.Eidimto, AKubiliaus areto vadovavim perm Jonas Semaka-Liepa. Jo pasiraytame 1945 10 01 sakyme sakoma, kad vadovaujantis LLA tradicija emaitijoje sudaromas karinis tabas emaii Legionas ir Tautos Gelbjimo Sjunga (toliau TGS) civilins valdios institutas. ia pat nurodoma, kad TGS visikai pavaldi vyriausiam karinio tabo vadui 19 . Kadangi ia buvo akcentuojamas partizaninio ginkluoto pasiprieinimo prioritetas, emaii Legiono vadovyb siek sujungti ir sutvarkyti visoje Lietuvoje veikianias struktras. 1945 10 05 sakyme 2 0 sakoma, kad nuo lapkriio 1 dienos visa Lietuvos teritorija padalinama apygardas (vliau iskirtos 4 karins apygardos: Vilniaus, Kauno iauli ir Panevio)21, kurios skirstomos rinktines apskrities ribose (panaikintas ankstesnis skirstymas apskritis ir valsius), o jos kuopas, batalionus, rajonus, brius. iame sakyme buvo fiksuojamos kai kurios realijos (besikurianios ir susikrusios apygardos), taip pat vedama vieninga emesnij struktr sistema. Sunku pasakyti, ar btent ie planai buvo gyvendinti, kuriant ginkluot partizan struktras visoje Lietuvoje, taiau turimi faktai rodo, kad umegzti ryiai su Auktaitija (3-oji iaurs LLA, Didiosios Kovos apygarda), su Dzkija (Dainavos apygardos vadu plk. J.Vitkum-Kazimieraiiu), taip pat

128

daryta neabejotina taka visai emaitijai 1945m. pabaigoje Vilniuje kpt J.Noreikos (buvusio tuthofo konclagerio kalinio) iniciatyva buvo kurta Lietuvos Tautin Taryba (toliau LTT). J o s nariai, be J.Noreikos, pasivadinusio gen. Vtra, buvo in. St.Gorodeckis, O.Lukauskait-Pokien. Prie LTT buvo numatyta kurti Lietuvos Ginkluotj Pajg Vyriausij Vadovyb 2 2 . Iki 1946m. kovo mn. Tarybos nariai band umegzti ryius su ginkluotu pogrindiu (Kazimieraiiu, Liepa)23. Btent generolo Vtros sakymu mjr. J.Semaka buvo paskirtas iauli apygardos vadu 2 4 (vadinasi, organizacij vadams pavyko susitarti dl bendr veiksm). LTT karinei programai turjo takos J.Semakos-Liepos idjos 2 5 . J.Semakai turjo imponuoti tas faktas, kad LTT planavo Lietuvos Vyriausybs sudarym po galimo karinio konflikto, tarsi dl tolimesni veiksm su inomais buvusiais valstybs veikjais dr. L.Bistru, prof. K.alkauskiu, prof. V.Jurguiu, prof. B.Sruoga, vyr. dstytoju P.Juodeliu26. 1946m kovo 15d. Liepa ir gen. Vtra buvo susitik ir tarsi dl tolimesni veiksm 2 7 . Buvo sprendiami aktualiausi strategijos ir taktikos klausimai Nors kit dien, kovo 16d., buvo aretuotas J.Noreika gen. Vtra, o kiek vliau ir kiti LTT nariai, 1946m. kovo 25d. iauli apygardos vadas Liepa pasira sakym Nr2(13), kuriame smulkiai idst visos Lietuvos ginkluotj pajg sukilimo plan 28 . Pagal j LTT-ai nurodyta atkurti ir tvarkyti civilin valdi, o LLA struktroms atlikti paruoiamuosius darbus, agituoti gyventojus, parengti mobilizacijos planus ir juos vykdyti (mobilizaciniai planai panaiu laiku buvo ruoiami visoje Lietuvoje. Juos parengti nurodyta J.Vitkui-Kazimieraiiui - Dainavos apygardos vadui), steigti karo komendantras uimtose vietovse ir Lt. Sunku pasakyti, ar is planas turjo bti vykdomas, sulaukus iorini jg konflikto (tai sakyme neaptarta). Matyt, buvo tikimasi, kad visuotinis tautos sukilimas prie okupantus iprovokuos Vakar sikiim Lietuvos byl. Nauja aret banga neleido gyvendinti i plan. Kovo-balandio mnes buvo visikai likviduota LTT ir emaii legiono vadovyb, viso aretuota 15 moni 29 .

Apygard krimasis ir naujos vadovybs formos tab likvidavimas jokiu bdu nereik, kad pakriko kurtos struktros.

129

Atvirkiai - jos vystsi, prisitaikydamos prie besikeiiani slyg. emaitijoje emaii Legiono pagrindu krsi emaii ir Kstuio apygardos. Kol vyko j persiorganizavimas, vyriausios vadovybs idjos buvo vystomos Piet Lietuvoje, kur jau veik stiprios Tauro ir Dainavos apygardos, taip pat Vilniuje ir Kaune. 1946-1947m. partizan centralizacijos problemos nemanoma atskirti nuo MVD-MGB veiklos vertinimo. iuo metu MGB stengsi, inaudodama vyriausiosios karins ir politins vadovybs idj, naujai ikilusi taktikos problem, agent pagalba perimti vadovavim ir planingai, "i viraus", naikinti emesnes struktras. 1946m. tam susiklost ypa palanki situacija. Dar 1945m ruden Lietuv nelegaliai atvyko du VLIKo atstovai J.Deksnys ir in. Klemensas Brunius 30 . i pirmoji kelion buvo tarsi paintin-valgybin, nes iki tol Vakaruose buvo maai inoma, kas vyksta krate. Greiiausiai minti asmenys atvyko savo iniciatyva, atstovaudami VLIKui oponuojantiems sluoksniams 3 1 tai liudija J.Deksnio-Hektoro PRO MEMORIA isakytos mintys, kritikai vertinanios VLIKo neveiklum. ios kelions metu J.Deksnys ir K.Brunius susitikinjo su partizan vadais (su A apygardos vadu J.Vitkum-Kazimieraiiu), pogrindio veikjais, dalijosi su jais informacija. Susitikimo su Kazimieraiiu metu J.Deksnys pastarajam pasil sudaryti vyr. tab ir palaikyti tarpusavio ryius. Atrodo, kad tada J.Deksnys dar neturjo tvirtos nuomons dl kovos taktikos. Vis dl to jau m rykti pagrindin jo idja prioritetas suteikiamas intelektualiajai "miest rezistencijai", keliama pasyvaus pasiprieinimo idja. Tai buvo bandymas panaudoti antinacins rezistencijos patirt, deja, nevertinus sudtingos pasikeitusios situacijos krate. Nors patraukli ir logika, i idja tapo savotiku pleitu, leidusiu MGB realizuoti savo planus. Kodl Lietuvoje nebuvo manoma pasyvi (pogrindin) rezistencija? T slygojo keletas prieasi. Pirma, daugelis pasitraukusij mik negaljo vl gyventi legaliai dl gresianios mobilizacijos ir represij. Antra, menkiausi krusteljim MGB reaguodavo aibikai. Agent ir tiesiog skundik pagalba bet kokia veikla bdavo ugniauiama ir panaudojama MGB tikslams. (Taip vliau atsitiko J.Deksniui). Stebint tolesn centralizacijos raid, galima matyti, kaip, stiprjant vienai ar kitai apygardai, i jos kyla iniciatyva sujungti visas krato pajgas, keiiasi poiris politinio atstovavimo problem. 1946m., kai dl aret ir pertvarkym susilpnjo emaitija, Piet Lietu130

voje buvo susikur stiprus tabai, p a j g s ne tik generuoti idjas, bet ir jas vykdyti Tiek prie tai buvusi centr likvidavimas, tiek usienio emisar vizitas rod, kad pogrindio vad veikla nukreipta vyriausiajai vadovybei kurti, suteikti pasiprieinimui organizuot pobd. Tada MGB kabinetuose gim mintis savo agent pagalba perimti vyriausiosios vadovybs krimo iniciatyv. Tokiu bdu, panaudojant "legend" apie sutriukintos LTT atkrim, 1946m balandio mn. savo veikl pradjo agentas Noreika (Kudirka, uolas)-J.Markulis32 (pogrindyje inomas Erelio, daktaro Narutaviiaus slapyvardiais). Jau gegus mnes Erelis umezg ryius su Didiosios Kovos apygarda, o per jos ryininkus - su Tauro ir Dainavos apygard tabais. T pat mnes Tauro apygardos tabe vyko Ryt ir Piet Lietuvos partizan vad susitikimas, kuriame dalyvavs Erelis isak savo mintis dl pasyvios kovos bd pranaumo (is poiris "sutapo" su J.Deksnio poiriu). Taip pat jis primygtinai sil, kad vyriausiosios vadovybs tabo funkcijos bt suteiktos jo atstovaujamam "komitetui" 33 . Partizan vadovyb gautus pasilymus atmet. Birelio 6d. Tauro apygardos Geleinio Vilko tabe buvo surengtas pasitarimas 3 4 . J a m e dalyvavo vl Lietuv atvyks J.Deksnys, S.Staneviius, J.Markulis, J.Luka, A.Varkala ir kiti partizan vadai. iame pasitarime J.Deksnys idst savo plan - kovos centr i usienio perkelti Lietuv (1944m Vokietijoje atkurtas VLIKas pretendavo atstovauti Lietuvai usienyje egzilins vyriausybs teismis), kurti Vyriausi Lietuvos Atstatymo Komitet (toliau VLAK), o VLIKui suteikti usienio delegatros galiojimus. VLAKas turjo tapti aukiausiu tautos organu, vadovaujaniu politinei ir karinei veiklai Lietuvoje. VLAK per kuriam Lietuvoje rezidentr, kuri sudar Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis (toliau BDPS) pogrindio atstovai ir Generalinio karinio tabo karini formuoi atstovai, turjo sujungti vis pogrind ir jam vadovauti Buvo nutarta, kad kol bus sukurtas VLAKas, jo funkcijas v y k d y s Erelio "komitetas", o pastarasis eis pirmininko pareigas 3 5 . Tokiu bdu aukiausias rezistencijos vadovo prastas atiteko saugumo agentui Rugpjio mnes Erelio pasilymu J.Deksnys atvyko Vilni, apsigyveno "konspiraciniame" bute, kur MGB specialiai pareng 3 6 . Btent J.Deksnio reikalavimu rugpjio 12 dien vyko partizan vad suvaiavimas, kuriame dalyvavo emaitijos, Auktaitijos, Vilnijos, Didiosios Kovos apygardos, VLAKo
131

ir usienio delegatros atstovai . Buvo suformuotas ginkluotj pajg tabas (VGP), kurio virininku paskirtas plk. J.Vitkus-Kazimieraitis, virininko pavaduotoju karo reikalams kpt. J.Guaitis, antrojo skyriaus virininku A.Zaskeviius-alna, tabo nariais - Z.Drunga-Mykolas-Jonas ir V.Gavnas-Vampyras. VGP krimo deklaracijoje raoma: "(...) VGP yra BDPS inioje, nes BDPS vadovauja krato kovoms ir nurodo kelius, susiriusi su usienio delegatra. Kova pervedama grietus konspiracinius rmus. Kardinalinis dalykas - isaugoti tautieius krato atstatymui 3 8 ". Tokia centralizacijos forma, kai partizan formuots visikai pavaldios politinei vadovybei (esamomis slygomis MGB "filialui"), reik MGB pergal, kurios, tiesa, nepavyko pasiekti iki galo. Nors VGP deklaravo, jog vienija visas ginkluot partizan pajgas, taip nebuvo. Tok centralizacijos variant daugelis partizan vad vertino kritikai Pavyzdiui, Kstuio apygardos vadas J.Kasperaviius-Visvydas buvo paruos laik 1947m sausio mn. vyksianio suvaiavimo dalyviams, kuriame teig, kad "(..) pogrindio vadovyb gali bti sudaryta i ginkluot partizan, esani nelegalioje padtyje. Legalioje padtyje esantys pogrindio veikjai gali vadovybei padti, bet negali j eiti39." Vliau, madaug nuo 1948m. rudens, ios idjos tapo kertiniu akmeniu, kuriant vyriausiosios vadovybs struktras. BDPS ir VGP 1946m. dokumentuose deklaruojamas perjimas konspiratyvi veikl, vykdant vadovybs, sudarytos i legaliai gyvenani asmen, nurodymus. Realizuojant plan, partizan vadams turjo bti padirbti dokumentai Tokiu bdu MGB neileido j i aki ir net panaudodavo, jiems to neinant (MGB argonu - 'V tiomnuju") - taip 1946m rugsj buvo naudojami J.Luka ir A.Zaskeviius 40 . Taip 1946m vasar buvo utikrintas MGB agent siskverbimas vyriausij vadovyb ir tolesn plataus masto agentrin veikla41. iame kontekste aikja, kodl nebuvo aretuoti Vilni atvyk partizan vadai, kodl buvo leidiama veikti, o vliau ir ivykti i Lietuvos J.Deksniui tiktasi juo pasinaudoti, umezgant ryius su Vakarais, o taip pat skaldyti ieivijos organizacijas. Tokiu bdu 1946m (iki 1947m sausio) MGB panaudojo rezistencijos siek suvienyti kovojanias krato pajgas savo tikslams. inoma, VLAK, BDPS, VGP krimas buvo inicijuojamas ir vykdomas pasiprieinimo pajg, taiau 1946m. vasar susivienijimo iniciatyv visikai parm MGB
132

37

agentra 42 . Taigi is bandymas sukurti vyriausias vadovaujanias struktras buvo neskmingas. Iki 1946m pabaigos agentas Erelis-J.Markulis aktyviai dirbo BDPS. Buvo sukurta ryi su visomis Lietuvoje veikusiomis apygardomis sistema 43 .1946m. gruodio mnes buvo pakeista VGP sudtis (uvo Kazimieraitis, J.Guaitis atsisak eiti pareigas). Nepavykus susitarti su plk. T.Vidugiriu, plk. M.Maioku44, buvo pasirinkta plk. A.Kamarausko-Vyio (saugumo agento Vlasov) kandidatra. Ji turjo bti patvirtinta vis ginkluotj pajg vad suvaiavime, kuris turjo vykti Vilniuje 1947m. sausio 18d. Suvaiavime taip pat turjo bti sudarytas naujas tabas. Gruodio pabaigoje atjo inia apie J.Deksnio brolio Juozo aret 4 5 . J.Luka, A.Zaskeviius ir Kauno universiteto docentas Bronius Barzdiukas aptar situacij ir pasidalijo mintimis dl Erelio veiklos. Pasirod, kad visi tar j bendradarbiaujant su MGB. tarimai rmsi keliais faktais: Erelis visada turjo neinia i kur gaut pinig, lengvai keit butus, labai domjosi partizan tab dislokacija, savo namuose "apsaugai" laik du mones, J. Deksnio aretas jo n kiek nesujaudino - aikino visiems, kad tai dl neteistos prekybos degalais 4 6 . Kilus tokiems tarimams, reikjo skubiai veikti: pavojus buvo ikils tiek pogrindio vadams, tiek visai rezistencijai Per ryininkus 1947m sausio pradioje buvo perspti emaiiai, Tauro apygardos vadovyb bei legaliai gyvenantys pogrindio veikjai 47 .

Naujojo BDPS Prezidiumo organizacija Kadangi buvo bijomasi suvaiavim rengti nustatyt dien galjo bti paspstos pinkls - jis vyko 1947m. sausio 15d. Pilviki kaime (Suvalkijoje, Tauro apygardos ribose), A.Vabalo-Gedimino bunkeryje. J a m e dalyvavo A. Baltsis-vejys Tauro apygardos vadas, A.Vabalas-Gediminas Tauro apygrdos tabo virininkas, A.Varkala-aliukas - Geleinio Vilko rinktins vadas, J.Luka-Skirmantas Tauro apygardos tabo narys, V.GavnasVampyras - Tauro apygardos tabo narys, partizanas turmas, J.KrikinasRimvydas Dainavos apygardos atstovai, A.Zaskeviius-alna, Tautvaia Kstuio apygardos atstovai Buvo konstatuota, kad, nepaisant vis neskmi, centralizacijos pastangas reikia tsti toliau, koncentruojant dmes stiprios vadovybs krim ir ryi su Vakarais stiprinim48.

133

Buvo nutarta sudaryti BDPS i partizan vad. Ryys su Vakarais nu49 matytas per Lenkijoje veikusi pogrindin organizacij . Buvo nusprsta, kad Vakarus keliaus J.Luka-Skirmantas ir J.Krikinas-Rimvydas. Jiems duoti nurodymai isiaikinti padt ieivijos organizacijose, tartis dl pagalbos kovojaniam kratui, taip pat pateikti kuo objektyvesn informacij apie pogrindio problemas. 1947m. pavasar minti asmenys ivyko. Jiems pasisek pereiti Lenkijos sien ir susitikti su J.Deksniu, kuris sutrukd tolimesn j kelion. Ieivijoje tuo metu vyko ginai tarp VLIKo ir J.Deksnio kurtos VLAKo Delegatros. Abi ios organizacijos pretendavo atstovauti kratui Vakaruose. Rezistencijos galiot asmen pasirodymas galjo pakenkti VLAKo Delegatros prestiui - juk J.Luka ir J.Krikinas galjo papasakoti, kad VLAKo pirmininkas Lietuvoje - J.Markulis-Erelis - KGB agentas. Taigi pasidalij informacija tik su J.Deksniu, pasiuntiniai skmingai sugro Lietuv. O ia buvo tobulinamos BDPS ir VGP struktros. BDPS pavadinimas pakeistas BDLS (Bendras Demokratinis Lietuvos Sjdis) 5 0 taip stengtasi ivengti KGB takos. is pavadinimas naudotas neilgai jau 1947m. ruden organizacija vadinama BDPS Prezidiumu. Matyt, atsivelgta tai, kad BDPS pavadinimas jau buvo inomas Vakaruose ir toks kaitaliojimas galjo sukelti nesusipratim. Siekdamas sutvarkyti ginkluotsias pajgas, BDPS Prezidiumo pirmininkas 1947m. r u g s j o ld. ileido sakym Nr22, pagal kur nustatoma 6 apygard struktra. Apygardoms turi vadovauti BDPS tabai 51 . Jie turjo vykdyti VGP ir jo vado (taip pat kontroliuojanio BDPS politin veikl) nurodymus. I apygard vad turjo bti sudaryta Karo Taryba, kuri galt keisti tiek BDPS, tiek VGP, jei to reikt 5 2 . 1947m. pavasar, siekdamas atkurti BDPS Prezidium i legaliai gyvenani asmen ir taip isprsti politinio atstovavimo problem, vejys susitiko su
Vincas Seliokas, B D r S P r e z i d i u m o pirmininkas. (Nuotrauka i buv. V S K archyvo)

134

Vincu Selioku bei Edmundu Akeliu 53 . Per juos BDPS Prezidiumo veikl buvo traukti J.Bazileviius, kun. Stanknas, poetas A.Mikinis ir kiti. Deja, iki vis Prezidiumo nari areto 1947m. pabaigoje-1948m. pradioje nepavyko surasti asmens Pirmininko post (dokumentus pasirainjo V.Seliokas-Gintautas). Buvo numatyta, kad BDPS Prezidiumas turi teis veikti kaip tikroji vyriausyb - tvirtinti pasiuntinius, leisti statymus, rengti ateities planus ir t.t 5 4 . Reali Prezidiumo veikla apsiribojo informacijos rinkimu ir leidyba. Svarbu tai, kad iuo centralizacijos momentu vejui pavyko umegzti ry su Algimanto, Vytauto, Vyio, Dainavos, Kstuio apygardomis beveik vis Lietuvoje veikusi apygard tabais. Tai buvo ypa svarbu todl, kad J.Markulis, pasinaudodamas jam likusiais ryiais, skleid informacij apie diktatorik vejo elges. Tuo jis siek skaldyti partizan vienyb, kirinti tarpusavyje vadus. inodamas apie toki J.Markulio veikl, vejys galjo pasinaudoti turimais ryiais ir pasiaikinti 1947m. spalio 6d. vejo laike Vytauto apygardos vadovybei raoma, kad jis nenori gyti absoliuios valdios jam, vejui,

BDPS nari d a i k t a i . (Nuotrauka i buv. VSK archyvo)

135

utekt darbo ir Piet Lietuvoje 55 . Jis kviet dirbti drauge, nes labai trksta intelektualini pajg, rengiant dokumentus. Kiek kitokio pobdio susirainjimas vyko su Kstuio apygardos vadu J.emaiiu-Luku. 1947m. spal - 1948m. saus vyko diskusijos ir konsultacijos vyriausiosios vadovybs krimo klausimais 56 . Diskusijose irykjo tam tikri nuomoni skirtumai tarp Suvalkijos ir emaitijos partizan vad. vejys sil sudaryti vyriausij vadovyb kaip monolitin centr, i kiekvienos apygardos deleguojant po du atstovus (tuomet Lietuvoje buvo 8 apygardos). ie atstovai turjo rinktis posdius, juose sprsti strategijos ir taktikos klausimus. Tarp posdi vyriausiosios vadovbs funkcijas turjo vykdyti Ginkluotj Pajg vadas ir BDPS Prezidiumo pirmininkas. J.emaiio nuomone, buvo tikslinga skirti BDPS Prezidium dvi dalis, esanias skirtingose apygardose politin vadovyb palikti Pietuose (turint galvoje t aplinkyb, kad per Piet Lietuv jo ryi su Vakarais kanalai), o karin perkelti sustiprjusi Kstuio apygard. vejui buvo siloma persikelti emaitij, bet jis nesutiko 57 . Sunku pasakyti, kokia linkme bt vystsis centralizacijos procesas, jei aplinkybs nebt susiklosiusios taip: 1948m. vasario mnes uvo vejys, kovo mnes - turmas. Tada Kstuio apygardos tabas gavo ini i Tauro apygardos, kad uvo ar dingo be inios paskutinis BDPS Prezidiumo narys A.Vabalas-Gediminas. Tauro apygarda buvo taip susilpninta, kad nepajg sudaryti pilnaverio ginkluotj pajg tabo 5 8 . Tai reik, kad reikia visk pradti i pradi.

Ryiai su V a k a r a i s Viena svarbiausi vyriausiosios vadovybs darbo srii iuo metu buvo ryiai su Vakaruose veikianiomis ieivijos organizacijomis. Krato rezistencijai buvo itin svarbu moralin, o taip pat galima materialin ieivijos parama. Tam reikjo pertvarkyti vis ryi sistem, nes MGB, naikindama BDPS Prezidium, dar aktyviau j skverbsi 5 9 . Tuo tikslu Vakarus 1947m. pabaigoje ivyko J.Luka-Skrajnas ir K.Pyplys-Audronis, Maytis - BDPS Prezidiumo galioti asmenys. Jiems buvo nurodyta smulkiai isiaikinti VLIKo sudt, jo veiklos kryptis, santykius su J.Deksnio vadovaujama Delegatra. Jei paaikt, kad VLIKo veikla nesuderinta su usienio Delegatros veikla, galiotiniai turjo pamginti j suderinti ir nustatyti santykius bei

136

kompetencijos ribas, atstovaujant ko60 vojaniam kratui . Taigi jiems teko arbitro vaidmuo, taikant konkuruojanias puses. Jei pirmos kelions metu krato atstovai turjo grti, tai kart Skrajnas ir Audronis skmingai pasiek vedij. Kur laik juos globojo J.Deksnys, taiau taip jie negaljo atlikti savo misijos isiaikinti visko apie VLIK. Tik patikim asmen dka 1948m. pavasar krato emisarai susitiko su VLIKo pirmininku prof. M.Krupaviiumi, vykdomosios tarybos pirmininku V.Sidzikausku ir kitais. Tiek su pastaraisiais, tiek su J.Deksniu buvo derinama, Juozas Luka-Skirmantas, Daumantas, kas turt atstovauti okupuotam kraSkrajnas, Mykolaitis tui usienyje (tai buvo svarbiausia nesutarim prieastis). Susitarimas buvo pasiektas 1948m. liepos 9 dien Baden-Badene (Vokietijoje) vykusiame posdyje. Jame dalyvavo VLIKo atstovai prof. M.Krupaviius, V.Sidzikauskas, prof. J.Kaminskas, prof. J.Brazaitis; VLAK ir BDPS Prezidiumo atstovas J.Deksnys, BDPS Prezidiumo specialus galiotinis J.Luka-Skrajnas, taip pat J.Pajaujis (sveio teismis). Pasiraytame dokumente sakoma-"(...) Lietuvos valstybs laisvinimo kovai vadovauja: krate ten susikrs krato rezistencij apjungis organas, usienyje VLIKas ir Vykdomoji taryba, kurie esamose slygose vykdo Lietuvos valstybs valdios funkcijas 61 ." Ryiui tarp krato ir VLIKo buvo numatyta Lietuvos atstovo usieniui pareigyb. Dokument pasira visi dalyvav atstovai. Tokiu bdu buvo suderinti interesai ir pasiektas susitarimas, kuris, deja, buvo ilaikytas labai neilgai Suinojs, kad i pogrindio eliminuotas J.Markulis ir VLAKo veikla krate nutraukta, J.Deksnys msi perorganizuoti i veikl. VLAK Delegatra buvo pavadinta Lietuvos Rezistencijos Sjdiu (LRS). i organizacija, turdama ryius su angl ir amerikiei valgybomis, vl m reikti rimtas pretenzijas atstovauti krato rezistencijai usienyje. Po to, kai 1949m buvo suimtas Lietuv atvyks J.Deksnys, MGB panaudojo j ir jo atstovaujam
137

LRS kombinacijose su angl ir amerikiei valgybomis. Antai 1950m. per Lenkij ir Vokietij Anglij buvo pasistas MGB agentas Liepsna 62 . Jis prisistat kaip BDPS atstovas, galiotas dertis su LRS, aptarti Lietuvoje vykstanios kovos taktik. Anglijoje Liepsna umezg ryius su S.akeviiumi-ymantu 63 (einaniu LRS pirmininko pareigas). is agentui pap a s a k o j o apie nesutarimus tarp LRS ir VLIKo. 1950m. lapkriio 19d. Londone vyko LRS ir agento Liepsnos pasitarimas 6 4 . LRS atstovavo S.akeviius, J.ilinskas, T.Vidugiris, F.Neveravi- J.Lukos-Daumanto pranczikas pasas, kur t u r j o beius, J.Kuzmickas, taip simokant v a l g y b o s m o k y k l o j e 1949-1950m. pat dalyvavo St.Lozoraitis ir agentas Liepsna. iame pasitarime buvo pasmerktas VLIKas, kaip kursts terorizm Lietuvoje, pritarta pasyviai BDPS kovos taktikai Po pasitarimo agentas gro Lietuv. I jo parvet dokument MGB paaikjo nesutarimai tarp VLIKo ir LRS. Dl MGB kombinacij taip ir nepavyko sukurti vieningo centro V a k a r u o s e - sujungti LRS ir VLIKo. Negana to, dl KGB kompromitacijos 1955m VLIKas i Europos turjo persikelti JAV 6 5 .

138

LLKS krimasis Tuo tarpu Lietuvoje objektyviai susidar situacija, kai buvo btina keisti vyriausiosios vadovybs geografij bei tobulinti principines nuostatas. Kaip jau minta, Piet Lietuvoje sunaikinus intelektualin potencial, iniciatyv perm Kstuio apygardos vadovyb. 1948m liepos 10d. J.emaitis (Jros srities vadas) pasira sakym Nr.l, kuriame buvo skelbiama apie Vieningos Laisvs Kovos Sjdio Organizacijos krim 66 , [sakyme fiksuojama, kad laikinai vyriausiuoju vadu tampa J.emaitis-Vytautas (ia pirm kart J.emaitis pasira iuo slapyvardiu), jo pavaduotojais - visi srii vadai. is sakymas, jo esminiai teiginiai ir tapo visos Lietuvos ginkluot partizan vyriausiosios vadovybs performavimo pagrindu. (Buvo nutarta BDPS pavadinim toliau naudoti politinio atstovavimo lygmenyje). Minto sakymo nuoraai buvo pasisti Piet ir Ryt Lietuvos sritis. Kadangi visi ryiai jo per Prisiklimo apygard (iauli apskritis), jos tabe, Dkto mike, buvo nutarta kurti baz vyriausiajai vadovybei Iki 1948m.

Piet L i e t u v o s partizan vadai kelyje sskryd emaitijoje 1 9 4 9 n u priklaup Tauras, Faustas, Vanagas, Demonas. Lydi emaitijos partizanai

139

pabaigos v y k o vad susitikimai ir konsultacijos, b u v o deleguojami srii atstovai b s i m vadovyb. 1948m. r u g p j i o 4d. vyko Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vad s s k r y d i s 6 7 . J a m e buvo nutarta sisti vyriausij vadovyb srities vad J.Kimt-algir ir J.ibail-Dieduk (DKA tabo virinink). ie atstovai 1948m. lapkriio mnes po keli n e s k m i n g bandym atvyko Dkto m i k u s . Lapkriio 12d. vyko BDPS Prezidiumo posdis 6 8 . Jame dalyvavo V a k a r Lietuvos atstovai J.emaitis-Vytautas ir P.Bartkus-adgaila bei minti Ryt Lietuvos atstovai VLKSO buvo pavadinta Ginkluotosio- Jonas emaitis-Vytautas mis pajgomis, aptarti srii ir apygard karini s t r u k t r suvienodinimo klausimai bei i vienet tab problemos. Srii v a d a i , patvirtinti BDPS Prezidiumo, privaljo sukomplektuoti tabus, s u s i d e d a n i u s i dviej nari. Taiau s v a r b i a u s i a s io posdio rezultatas buvo tai kad suraytas Vakar ir Ryt srii a t s t o v protokolas, kuriame konstatuojama, jog atkuriama 69 pogrindio v y r i a u s i o j i vadovyb . Posdio da lyviai pareik padk Piet Lietuvos srities ir Tauro apygardos vadovybei u atlikt darb centralizacijos srityje. Buvo nusprsta organizacijai palikti s e n j BDPS pavadinim, veikiant statut, pogrindio schem su Tauro ir D a i n a v o s apygard vad pataisymais. Pereinamajam laikotarpiui BDPS Prezidiumo sudtis iek tiek pakeista- politinis sektorius pakeistas visuomenine dalimi, prezidiumas papildytas sekretoriaus pareigybe, taip pat atkurtas VGP. B u v o numatyta Prezidiumo pirmininku kviesti V.SteponaitTauri,Vytaut Ginkluotj Pajg vadu, J.Kimt-algir - Ginkluotj pajg tabo virininku, P.Bartk-adgail - BDPS Prezidiumo sekretoriumi Tokiu bdu 1 9 4 8 m . pabaigoje buvo suformuota vyriausioji vadovyb gyvendintas g i n k l u o t o s i o s rezistencijos siekis. 1949m v a s a r i o 2 - 2 2 d partizan vad suvaiavimas buvo neeilinis tiek
140

atstovavimo prasme (dalyvavo atstovai i visos Lietuvos), tiek atlikt darb kiekiu ir kokybe. (ia suvaiavimo data iplsta - 2-10d. vyko pasitarimai ir konsultacijos.) Suvaiavimas jvyko Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje, tarp Baisogalos ir Radvilikio. Piet Lietuvos sriiai jame atstovavo A.RamanauskasVanagas (PL srities vadas), A.Grybinas-Faustas (Tauro apygardos vadas); Ryt Lietuvos sriiai - J.ibaila-Merainis (BDPS Prezidiumo visuomenins dalies virininkas); Vakar Lietuvos sriiai-P.Bartkus-adgaila (BDPS Prezidiumo sekretorius), V.Guas-Kardas (Vakar srities tabo virininkas), L.Grigonis-Upalis (Prisiklimo apygardos vadas), Br.Liesys-Naktis (Prisiklimo apygardos tabo virininkas), taip pat J.emaitis-Vytautas (BDPS Prezidiumo pirmininkas). Nors pus met vyko paruoiamasis darbas, konsultacijos, suvaiavimas vyko ilgai - 20 dien. J a m e buvo apsvarstyti 23 klausimai 70 . Vienas i j organizacijos pavadinimo pakeitimas. Konstatuota, kad BDPS pavadinim gali panaudoti MGB, ir norint ivengti painiavos, 1949m. vasario 10d. organizacijai suteiktas Lietuvos Laisvs Kov o s Sjdio (toliau LLKS) pavadinimas 71 . Suvaiavime buvo pristatyti tokie svarbs Sjdio dokumentai, kaip statutas, Sjdio politin programa, taktikos kryptys.
J.ibaila-Merainis, L L K S Prezidumo visuomenins dalies virininkas

Sjdio statut buvo nutarta toliau tobulinti,


141

priimant dvi jo dalis. Politin program pristat jos au72 torius Merainis. J sudar 12 punkt . Programoje buvo akcentuojama, kad galutinis k o v o s tikslas Lietuvos parlamentins respublikos atkrimas 1920-1926m. pavyzdiu. i programa buvo idstyta Deklaracijoje, pasiraytoje vasario 16d. 73 . Svarbu, kad iame dokumente buvo ilaikyti PL srities vadovybs, BDPS Prezidiumo deklaracijos principai, papildant juos kokybikai naujais aspektais. Taip buvo stengiamasi ilaikyti vyriausiosios vadovybs tstinum (ypa svarbu tai buvo dl santyki su usieniu).

L L K S nario enklo projektas

Paskutinmis darbo dienomis suvaiavimas patvirtino Prezidiumo sudt: J.ibaila-Merainis, P.Bartkus-adgaila, Br.Liesys-Naktis, J.emaitis-Vytautas. Prezidiumas turjo bti papildytas dar dviem Piet Lietuvos srities atstovais. Prim kreipimsi ginkluoto pogrindio dalyvius, visus krato gyventojus, suvaiavimo dalyviai isiskirst sritis tsti darbo. LLKS Prezidiumo nariai vasario 22d. dar liko svarstyti vyriausiosios vadov y b s periodinio leidinio problem. Pagal statut leidybin darb turjo dirbti LLKS visuomenin dalis, todl iniciatyva priklaus minto padalinio vadui J.ibailai-Merainiui. Jis ir pasil leidinio pavadinim "Prie Rymanio Rpintojlio". is pavadinimas patvirtintas. Laikratlis buvo skirtas eiliniams partizanams, visiems gyventojams. Kiek vliau, 1950m., buvo pradtas spausdinti tarnybinis leidinys 'Tarybos biuletenis" (pasirod tik keletas numeri). Tuo tarpu partizan padtis krate vis s u n k j a koletyvizacija, trmimai, plataus masto MVD akcijos maino rmj skaii. Vis sunkiau buvo susisiekti ne tik srii tabams, bet ir greta veikiantiems briams. Ryius perimdavo MGB agentai, ir dl to vis daugiau partizan davo ar bdavo suimami Vis dlto tarp vyriausiosios vadovybs nari dar vyko susirainjimas, buvo tobulinami sjdio dokumentai 1952m. sausio 30d. dl ligos i pareig atsistatydino LLKS Prezidiumo

142

pirmininkas J.emaitis-Vytautas. 1953m gegus mnes jis buvo suimtas ir 1954m. lapkriio 26d. suaudytas. 1953m. uvo LLKS Prezidiumo Visuomenins dalies virininkas J.ibailaMerainis. Dar kelet met, iki 1956m., isislapst Gynybos pajg vadas A.Ramanauskas-Vanagas, taiau jokio ryio su dar ilikusiais partizanais nebeturjo. Taigi 1952-1953m. buvo lemtingi ne tik Lietuvos ginkluotojo pogrindio vyriausiajai vadovybei, bet ir visam Sjdiui Toliau jau galima kalbti ne apie organizuot, o apie pavien pasiprieinim. Nepaisant klaid, skaudi neteki, ginkluotosios rezistencijos centralizacija, vyriausiosios vadovybs idjos isaugojimas ir jos realizacija didiulis laimjimas. Tai absoliuiai paneigia sovietin propagand apie "banditus". Tobulinant bendrus taktikos principus, bent i dalies pavyko ivengti tiesioginio MGB poveikio rezistencijai (ko, deja, neivengta Vakaruose). inoma, sujungus partizanin struktr, ikilo svarbi ryi problema. Tai buvo ta silpnoji grandis, trukdiusi vyriausiosios vadovybs darbui, o vliau sudariusi

J.emaiio-Vytauto a t s i s t a t y d i m o ratas

143

slygas jos likvidavimui Kita vertus, tik vieninga vadovyb galjo parengti tokio aukto lygio karinius-politinius dokumentus, teisinanius rezistencij, kaip organizacij, atstovaujani Nepriklausomos Lietuvos idjai okupuotame krate. Priedai: 1. 2. 3. 4. Partizan apygard formavimasis 1946m. pabaigoje. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos aktas Mr.l. LLKS organizacins struktros 1949-1950m. schema. Partizan apygard ribos 1949-1950m.

144

2 priedas LLKS Tarybos aktas Nr.l

146

LLKS organizacin struktra 1949-1950m.

3 priedas

PIET L I E T U V O S P A R T I Z A N SRITIS 1946-1953 m.


"Kol yra partizan, tol bus kova tsiama toliau. Galbt, ji nebus tokia, kaip dabar, taip kaip dabar ji nra tokia, kokia buvo prie kelerius metus (...)"

L. Baliukeviius-Dzkas

PLP tabo krimas


Per 1945-uosius metus Piet Lietuvos partizanai prajo sunk organizacin ir kovin keli. Suvalkijos partizanai susijung Tauro apygard. Dzkijoje susiformavo du savarankiki organizaciniai vienetai - A apygarda ir Dzk rinktin. i organizacini vienet tab ryiai priklaus nuo jiems vadovaujani asmen iniciatyvos. Dzk rinktins vadas kpt. D.Jysuolis nebuvo links jungtis prie A apygardos, kadangi pastarosios vadas J.Vitkus-Kazimieraitis 1945m. ruden buvo sutiks sijungti Lietuvos Laisvs Armijos kuriamas struktras. uolis, vertindamas silpn LLA veikim Dzkijoje, atsisak paklusti LLA vadovybei Tuo tarpu tiek i Tauro, tiek i A apygardos vadovybi puss jau nuo pat apygard susikrimo pradios buvo dedamos pastangos susijungti bendras struktras ir kurti auktesni pakop vadovybes. Iki 1946m. pavasario Lietuvoje jau buvo ne vienas bandymas centralizuoti partizanin judjim. Grupel legaliai gyvenani patriot kurdavo tok centr, taiau aretai netrukus j sunaikindavo. i patirtis partizan vadams parod, kad nereikia laukti, kol vl "atsiras" kokia nors vyriausioji vadovyb, kad partizan centralizacijos udavinius privalo sprsti patys partizanai, jungdamiesi ir i "apaios" sudarydami vyr. vadovyb. A apygardos vad plk.ltn. J.Vitk-Kazimierait imtis konkrei ingsni paskatino 1945m. lapkriio mn Kaune vyks jo susitikimas su nelegaliai i Vakar atvykusiais Vyriausio Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto atstovais Hektoru ir Prapuoleniu. Viena i uprotokoluot pasitarimo ivad: "Kazimieraitis turi daryti pastang susiriti su LLA Vyriausiuoju vadu ir Tauro apygardos vadu, kad bt paskubintas autoritetingo ir darbingo Vyriausiojo partizan tabo sudarymas'." Sovietiniam saugumui 1945m. pabaigoje sumus LLA vadus Dzkijoje, o 1946m. pavasar sunaikinus ir LLA Vyr. vadovyb, i

149

organizacija nustojo takoti partizan centralizacijos procesus Piet Lietuvoje. 1946m. pradioje Kazimieraitis paved arno rinktins vadui Daktarui surengti susitikim su Tauro apygardos vadu 2 . 1946m. balandio 9d. arno rinktins erdvje (Seirij vals. prie Ricieli km.), susitikim su Kazimieraiiu atvyko apyg. vadas mjr. Z.Drunga-Mykolas-Jonas. Surengtame abiej apygard vad ir juos lydjusi pareign posdyje Kazimieraitis apibdino Piet Lietuvos partizan organizacin schem ir sutiko su Tauro apygardos vadovybs silymu sudaryti Auktesnj partizan tab. Prieita ivados, "kad ios abi apygardos turi sudaryti Auktesnj partizan tab, kuriam priklausyt Tauro ir A apygardos. Be to, vienbalsiai nutarta tas apygardas jungti atskir Dzk rinktin3". tabo udaviniai buvo numatyti i e "Parengti turimai erdvei operatyvin ir mobilizacin planus. Stengtis susiriti su visos Lietuvos esamais tabais, i regionalinio tabo stengtis sudaryti Vyr. Lietuvos partizan tab. Sudaryt tab nutarta pavadinti Piet Lietuvos Partizan tabu 4 ." io tabo vadu buvo irinktas A apygardos vadas, plk.ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis. Kitos pareigos paskirstytos taip Kazimieraiio pavaduotojas - Tauro apygardos vadas mjr. Z.Drunga-Mykolas-Jonas; 1-ojo operatyvinio skyriaus virininkas kpt. S.Stanikis-Antanaitis, Litas; 2-ojo informacijos skyriaus virininkas A.Kulikauskas-Daktaras; 3-ojo mobilizacijos skyriaus virininkas uolas 5 .

PLP tabo veikla, vadovaujant Kazimieraiiui


PLP tabas energingai msi darbo. Balandio 22d. vykusiame tabo posdyje buvo pasirayta Lietuvos partizan Deklaracija, skelbianti pagrindinius Lietuvos valstybingumo atstatymo principus. Nutarta pakoreguoti PLP organizacines struktras: arno rinktin i A apygardos jungti Tauro apygard. Sukonkretintas ir Dzk rinktins likimas - nusprsta j priskirti A apygardai 6 . Balandio 23d. PLP tabo pareignai nuvyko vadaviet Punios ile (Alytaus apskr. Butrimoni vals.) ir supaindino D.J-uol su PLP tabo nutarimais. Sutarus, kad Kazimieraitis perduos jam vadovavim A apygardai, uolis sutiko su PLP tabo sprendimais 7 . 1946m. gegus mn. prie A apygardos prijungus Dzk rinktin ir uoliui permus vadovavim apygardai, jos pavadinimas buvo pakeistas "Dainavos partizan

150

apygard". PLP tabo vadaviet sikr prie Tauro ir Dainavos apygardos ribos Dzk rinkt. Kar. Juozapaviiaus grups erdvje (Seirij valsius). Pirmojo PLP tabo realiai veiklai buvo lemta pasireikti tik apie tris mnesius. Kazimieraitis daug keliavo po partizan organizacinius vienetus, ra aplinkraius, sakymus ir t.t PLP tabo vardu buvo ileisti trys laikraio "Laisvs varpas" numeriai AntanaitisLitas, einantis ir tabo virininko pareigas, reng mobilizacinius nurodyDainavos a p y g a r d o s v a d a s uolis-D.Jys (i deins) mus 8 . Buvo tikimasi, kad greitai Vakar demokratins vastybs parems lietuvi ir kit krat laisvs kov, todl karo atveju buvo ruoiamasi mobilizuoti visus pajgius kovoti su ginklu krato vyrus. Tuo tarpu Kazimieraiio pavaduotojas, Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas gegus mn. 28d. buvo susitiks su Auktaii partizan galiotiniu J.Markuliu-Ereliu (MGB agentu). Buvo nutarta artimiausiu metu sudaryti bendr visos Lietuvos partizan vadovyb 9 . Gegus 31d. PLP vado pavaduotojas susitiko su i usienio atvykusiais Lietuvos diplomatins tarnybos atstovais Andriumi ir Alfonsu. Pastarieji pra Mykol-Jon paskubinti partizan vadovybs sudarym 1 0 . Tuo pat metu buvo rengiamasi patvirtinti Piet Lietuvos partizanams buvusios Lietuvos kariuomens uniform ir vesti partizan skiriamuosius enklus bei laipsnius". Birelio mn. viduryje Mykolas-Jonas vyko emaitij tartis su tenykte partizan vadovybe dl bendros vadovybs sudarymo. Deja, birelio 12d.
151

Vilkavikio apskr. Pilviki vals. keliaudamas susidr su prieu ir su visa palyda uvo 12 . Taiau tuo Piet Lietuvos partizan tabo nelaims nesibaig. 1946m. liepos mn. pradioje sovietinis saugumas, suinojs apie galim PLP tabo buvimo viet, tame rajone sureng didel kariuomens siautjim buvo ukuojami mikai ir gyvenviets. tabo pareignai, patyr didelius persekiojimus, palik vadaviet, atsidr aliamikyje. ia, prie Liepiki km, liepos 2d, susidrs su prieu, sunkiai sueistas ir dar kelet valand iauriai kankintas, mir Piet Lietuvos partizan vienytojas ir pirmasis vadas plk.ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis13. Vliau A.Ramanauskas-Vanagas ra: "Kazimieraiio asmenyje sjdis neteko vieno i aukiausi vad, iki kratutinumo atsidavusio Tvynei Dl jo uvimo buvo nepaprastai sujaudinti visi partizanai (...). Per savo partizanins veiklos laikotarp jis sigijo meil ir pagarb vis partizan ir j vad ne tik kaip auktesnysis vadas, bet ir kaip vyresnysis brolis14."

PLP vadovybs kaita 1946-1948m.


uvus Kazimieraiiui, PLP tabo vadovyb laikinai perm kpt S.StanikisAntanaitis,Litas. Pastarasis jokios praktins veiklos neparod, o rudeniop nutrauk ryius su apygard vadovybe ir kakur ivyko. 1946m. spalio 13d. susitik Tauro apyg. vado pavaduotojas Rytas ir Dainavos apygardos vado pavaduotojas A.Ramanauskas-Vanagas posdio protokole ireik nepasitenkinim PLP tabo veikla ir kreipsi Dainavos apygardos vad, "kad jis perimt PLP tabo vadovavim arba aukt Apygard vad susirinkim, aptarimui PLP tabo sudarymo 15 ". 1946m. lapkriio l d Dainavos apygardos vadas uolis perm PLP vado pareigas, savo pirmuoju pavaduotoju paskyrs Tauro apygardos vad 16 . 1946m. ruden uolis, tardamas, kad Vilniuje J.Markulio-Erelio iniciatyva vykdomas "centralizacijos" darbas BDPS ir VGP steigimas yra gudri MGB provokacija, neumezg ryi su "Centru". io uolio valgumo ir nepatiklumo dka Piet Lietuvos sritis nuo Erelio nukentjo nedaug Didiausi Erelio demaskavimo darb nudirbo Tauro apygardos vadas k p t A.Baltsisvejys, perms Lietuvos partizan centralizacijos iniciatyv savo rankas. Taiau uolis kaip PLP vadas neturjo jokios takos savo pavaduotojui Tauro apygardos vadui A.Baltsiui-vejui ir jo vykdomai politikai 1947m

152

L Piet L i e t u v o s (Nemuno) srities v a d a s S.Stanikis-Litas, Viltis: 2. J.Luka-Mykolaitis; 3 -; 4. D z k rinktins v a d a s V i n c a s Daunoras-Ungurys. 1951m.

vasario 28d. uolis Tauro apyg. vado pavaduotojui Narimantui ra, kad perms vadovavim PLP"(_) a siningai laikiausi tikslo glaudiau bendradarbiauti bent jau su Tauro apygarda. Bet tai nepavyko, kadangi Tauro apygardos vadovyb, dl man neinom prieasi, laiksi nuoalyje ir 17 mano, kaip vado laikus, nemat reikalo atsakyti ". Nors uolis nusiunt Dainavos apygardos atstov vejo 1947m. sausio 12d. organizuot Lietuvos partizan vad susirinkim, kuriame buvo kurtas VGP, taiau jis pareik, kad "PLP likviduosiu tada, kada i VGP gausiu praneim, kad VGP pradjo eiti savo pareigas (...)18". uolio ir vejo susitikimas vyko 1947m. kovo mnes Punios ile, uolio vadavietje. Pasitarime buvo aptariamas PLP tabo atgaivinimo klausimas. uolis galiojo vej atstovauti Dainavos apygardai, tariantis su emaitijos partizanais. uolis pritar vejo pastangoms umegzti ryius su Vakarais. iam tikslui buvo nutarta isisti Vakarus abiej apygard atstovus. Jie taip pat turjo nuneti apygardose surinkt partizan mediag apie sovietini okupant genocid Lietuvoje, partizan spaud ir kitus dokumentus. i bendra akcija buvo vykdyta - 1947m balandio-gegus mn.
153

J.Luka-Skrajnas ir J.Krikinas-Rimvydas, skmingai perj Lenkijos sien 19 ir nukeliav Gdyn, mint udavin atliko ir gro Lietuv . vejys PLP vardu tarsi dl susivienijimo su emaitijos ir Auktaitijos partizan vadais. iame Lietuvos partizan centralizacijos darbe vejys daug nuveik, taiau jo, kaip PLP vado, praktins veiklos Dzkijos partizanai nejaut. Po uolio uvimo perms vadovavim Dainavos apygardai, A.Ramanauskas-Vanagas 1947m. ruden pasiunt J.Krikin-Rimvyd pas vej isiaikinti dl PLP tabo veiklos. Vanagas taip pat pareigojo vej atstovauti Dainavos apygardai centralizacijos ir ryi su Vakarais klausimuose 2 0 . Dl dideli prieo siautjim ir vejo pastang stokos, Vanagui taip ir nepavyko su Tauro apygardos vadovybe umegzti glaudesni kontakt. Kad vejys i dalies ignoravo Dainavos apygard, liudija ir tuometinio Vakar Lietuvos partizan vado J.emaiio parodymai: "Apie PL (Piet Lietuvos - red.) pogrindio stov (...) ioki toki informacij turjau tik apie Tauro apygard, su kurios vadu veju-Baltsiu (...) vediau gana intensyv susirainjim (...) pogrindio centralizacijos reikalu. vej-Balts a laikiau (...) faktinuoju PL sr. vadu.(...) Jis neinformavo mans apie Dainavos apygard, (...) nebuvau suritas tiesiogiai su jos vadovybe. Apie Dainavos apygardos pajgum, ypa inteligentini pajg atvilgiu, a suinojau tik ymiai vliau 1948m. pradioje (...)21." 1948m. vasario mn, uvus vejui, vadovavim Tauro apygardai perm ltn. J.Aleikas-Rymantas. 1948m. liepos mn. tarp abiej apygard vad buvo umegzti ryiai ir sutarta susitikimo vieta bei laikas, taiau, likus iki susitikimo kelioms dienoms, rugpjio 10 d Rymantas uvo. uvus Rymantui, vadovavim Tauro apygardai perm A.Grybinas-Faustas. Apygardos vadovyb nesijaut turinti pakankamai intelektualini pajg, galini skmingai tsti vejo vykdyt Lietuvos partizan vienijimo darb. Tuo metu i iniciatyv perm Vakar Lietuvos partizanai Dl mint prieasi atstovavim PLP sriiai nutarta perduoti Dainavos apyg. partizan vadovybei Abipusi pastang dka 1948m. spalio 2 0 d Tauro apygardoje, Geleinio Vilko rinktins vadavietje vyko Tauro apyg. vado Fausto ir Dainavos apygardos vado galiotinio, Dzk rinktins vado Lito susitikimas. Svarstant vadovybs klausim, vadai nutar: "(...) iki naujai sudarytos Lietuvos Vyr. Vadovybs paskyrimo, laikinai eiti Ret Lietuvos srities vado pareigas pavesti Dainavos apyg. vadui p. Vanagui (_.). Vadovybei kuo artimiausiu laiku sueiti slyt su kit Lietuvos srii vadovybmis, tikslu isiaikinti esam padt ir sudaryti visoms sritims bendr Lietuvos Vyr. Vadovyb 2 2 ."
154

Tuo paiu metu naujasis PLP srities vadas Vanagas per Tauro apygard i emaitijos partizan gavo dokumentus, kuriuose atsispindjo iaurs Ryt ir Vakar Lietuvos partizan apsijungimo ir vyr. vadovybs sudarymo pastangos ir rezultatai PL srities vadas A.Ramanauskas-Vanagas nusprend keliauti Vakar Lietuv ir su jos partizan vadovybe betarpikai isiaikinti esam padt bei aptarti vieningos vadovybs sudarymo klausimus 2 3 . i Vanago kelion per Tauro apygardos erdv emaitij ir atgal Dainavos apygard utruko nuo 1948m. lapkriio iki 1949m. balandio mnesio-beveik pus met. Vanag kelionje lydjo Tauro apygardos vadas Faustas. 1949m. pradioje, pasiekus Vakar srities veikimo erdv, susisiekti su ten sikrusiu atkurto BDPS Prezidiumo pirmininku J.emaiiu-Vytautu nebuvo lengva. Kadangi PL srities partizan vadai atvyko nekviesti ir netiktai, tai emaii partizan vadai tar Vanag ir Faust esant MGB provokatoriais. Pasak Vanago, "su paruotais ginklais i pradi juos kamantinjo" Vakar Lietuvos srities vadas Vairas ir Kstuio apygardos vadas Vidmantas. Iblakyti tarimus padjo Vakar srities tabo pareigno Kardo "garantija savo gyvybe, kad jie tikrai yra partizan vadai". Pagaliau, isiaikinus visus nesusipratimus, pavyko susitikti su Vytautu, o vasario 10d. iaurs Ryt, Vakar ir Piet Lietuvos partizan srii vad jungtiniame posdyje buvo kurta partizan vyr. vadovyb - Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS) Taryba ir Prezidiumas. Nuo to laiko Piet Lietuvos sritis jau veik ne kaip atskiras organizacinis vienetas, o kaip LLKS organizacijos sudtin dalis 24 . LLKS vadovybs A.Ramanauskas-Vanagas buvo patvirtintas PLP vadu.

LLKS Piet Lietuvos Nemuno srities vadovyb


1949-1953m. Grs srities erdv, Vanagas energingai m vykdyti savo pareigas. 1949m kovo mn. pabaigoje suauk Tauro apyg. vad, o gegus mn. viduryje - ir Dainavos apyg. vad susirinkimus. Juose apygard organizacini vienet rinktini, tvnij vadus painformavo apie LLKS organizacijos krim ir jos Tarybos priimtus sprendimus. iuose susirinkimuose apygard partizanai pritar Vyr. vadovybs nutarimams. Perdavs Dainavos apygardos vado pareigas, Vanagas Alytaus apskr. Daug vals. Kalesnyk mike (netoli Bdos km) sireng srities tabo vadaviet. Iki 1949m. rudens

155

srities tabo darbas vyko normaliai Vanagui gerai seksi palaikyti ry su Tauro apygardos vadovybe, o per j - ir su LLKS vadu Vytautu, i kurio 25 gaudavo vairius nurodymus . Taiau, nepaisant partizan vadovybs pastang, situacija srityje per 1949m labai komplikavosi Per metus ia uvo apie tredal abiejose apygardose veikusi partizan. 1950m. gegus 2d Vanagas LLKS vadui Vytautui apie padt Nemuno srityje ra: "1948m. lapkriio 12d, ivykdamas Vyr. vadovyb, Dainavos apygardoje palikau 346 kovotojus bei vadus (...). 1949m balandio mn. 21d, grs i kelions, (...) apygardoje radau 218 kovotoj (_). iuo metu D ap (Dainavos ap. - red.) yra apie 175 kovotojai (...). 1949m balandio mn. buvo 118 kovotoj (...). iuo metu Tauro apygardoje yra apie 70 kovotoj ir vad. N ( N e m u n o sr. red.) nuostoliai dideli (...). Paskutiniaisiais metais netekta daug geriausi vyr 26 ." Tik atsitiktinumo dka iveng eilini MGB pinkli ir Vanagas. 1949m rugsjo 2 3 d , nipui idavus, kariuomen apsupo srities tabo vadaviet Kalesnyk mike. Tuo metu Vanagas su kitais tabo nariais buvo trumpam ivyks. Vadavietje, didvyrikai kaudamiesi, uvo neseniai i Vakar sug-

Piet L i e t u v o s v a d susirinkimas

156

rs LLKS galiotinis usieniui K.Pyplys-Audrnas, Maytis ir tabo darbuo27 tojas J.Makareviius-ilvitis . Po ios tabo slptuvs sunaikinimo Vanagas sireng vadaviet Jiezno raj. Janoni km. gyventojo Talokos sodyboje. Gretimoje Vinin kaimo pradios mokykloje buvo rengta atsargin slptuv 2 8 . 1949m. pabaigoje Piet Lietuvos srities pavadinimas buvo pakeistas Nemuno. Nuo 1949m. vasaros Nemuno srities tabas pradjo leisti laikrat "Partizanas", taip pat usienio ir politini ini biuletenius. Nuo 1949m. rudens palijo ryiai su vyr. vadovybe. Dl vad uvim arba ryinink aret Vytauto ratai i emaitijos (arba tenai) nepasiekdavo Nemuno srities tabo arba keliaudavo mnes ar net kelis. 1949m. rudens pradioje LLKS Prezidiumo pirmininkas Vytautas paskyr Vanag LLKS Gynybos pajg vadu (partizanika santrumpa LAV), o srities vado pareigas sak perduoti kitam pareignui 29 . Taiau Vanagas neskubjo perduoti savo pareig ir net keliuose ratuose tikinjo Vytaut, kad is ataukt savo nutarim. 1949m. gruodio 10d. Vanagas laike Vytautui ra: "ios pareigos yra man per sunkios ir praau mans jokiu bdu neskirti LAV. T post silau pasiimti sau arba j pavesti p.Litui ar p.Vairui" (Jros srities vadas red.)30. Nesulauks i Vytauto atsakymo klausim, Vanagas 1950m. sausio mn. 19d. suauk Nemuno srities Tarybos posd, kuriame srities vado pareigas perdav kpt. S.Stanikiui-Litu,Viliai31. 1950m srities tabo veikla dar buvo enkli Birelio mn. pradioje Viltis suauk srities vad susirinkim, kuriame dalyvavo beveik visi Tauro ir Dainavos apygard stambesni organizacini vienet vadai. Viltis ia slaptu balsavimu usitikrino srities organizacini vienet vad pasitikjim, kadangi po autoritetingo Vanago vadovavimo sriiai nesijaut naujose pareigose tvirtai Be to, jis inojo apie Vanago ketinimus vl perimti vadovavim sriiai Buvo aptarta ir daugelis kit srities partizanams aktuali organizacini klausim 32 . Srities tabas buvo sikrs Dzk rinktins Margio grupje, netoli Tauro apygardos erdvs, todl palaikyti ryius su apygardomis Viliai nebuvo sunku. Nuo 1950m. birelio mn. naujus apygard vadus (pagal LLKS statut) skyr ir tvirtino Viltis. Paskutinis gausesnis Nemuno srities vad susirinkimas ir bendri posdiai vyko 1950m rugsjo 5-6 dienomis. Posd suauk Viltis LLKS Gynybos pajg vado Vanago pavedimu. Buvo aptarti organizaciniai, spaudos157

propagandos, ryi reikalai ir srities partizan ateities veiklos gairs, parengti pasilymai Vyr. vadovybei dl kai kuri LLKS Statuto punkt pakeitimo, pritaikant juos esamoms partizanavimo slygoms 3 3 .1950m. lapkriio mn. 14d. Lito vadavietje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Vanagas, Tauro apygardos vadas Karijotas ir grs i Vakar LLKS galiotinis J.LukaSkrajnas. Pasitarimo metu Skrajnas padar praneim apie VLIKo ir savo veikl usienyje. Po to pasitarime buvo aptartos veiklos gairs 3 4 . Nors visuose vad susirinkimuose buvo akcentuojama aukta kovotoj moral ir pasiryimas tsti kov, taiau, stant paskutiniams partizan vadams, pasipylus idavysi lavinai, Vilties kontroliuojama erdv majo. Dl t pai prieasi 1951m. Nemuno srities vadui jau nepavyko sukviesti bendro srities vad susirinkimo. Viltis prane Vanagui, kad nuo 1951m. rudens iki 1952m. birelio mn. sritis "turjo skaudi ir skaitling nuostoli, taiau organizacij pasisek ilaikyti35". Beje, dar 1952m. vasar Viltis per Tauro apygard palaik ry su Jros srities vadovybe ir per j gaudavo korespondencij i LLKS Vyr. vadovybs 3 6 . ymiai blogesni ryiai buvo su LLKS Gynybos pajg vadu Vanagu, nors abiej vadaviets buvo Dzk rinktins erdvje. Srities vadas su juo neturjo ryio jau nuo 1951m. rudens ir tik 1952m. vasaros pabaigoje pasikeit keliais laikais 37 . 1952m. vasar Viltis nebepajg kontroliuoti situacijos Nemuno srities organizaciniuose vienetuose. Nors per vadovavimo sriiai metus jis skmingai iveng MGB provokacij, taiau neturjo galimybs suinoti apie reali padt partizan junginiuose. Todl 1952m. rugpjio mn. pabaigoje Viltis Dainavos apyg. vadu patvirtino MGB provokatori, buvus arno rinkt Juozapaviiaus tvnijos vad J.Karpavii-Medel38. Tuo tarpu MGB pinkli ratas vis labiau artjo prie srities vadaviets. 1952m. gruodio mnes ekist smogikai sunaikino paskutin Nemuno srities vadaviets priedang - Aido br. Viltis liko be ryi ir apsaugos. 1953m. vasario 2d. nakt ekistams su agento pagalba pavyko pasaloje suimti Vilties adjutant ermukn ir srities tabo darbuotoj partizan Bried. I j emgbistai igavo Vilties buvimo viet. 1953m. Vasario mn. 3d. Prien mike, prie Nerav kaimo, prieui apsupus slptuv, uvo paskutinysis Nemuno (Piet Lietuvos) srities vadas kpt. S.Stanikis-Litas, Viltis39.

158

T A U R O A P Y G A R D O S ISTORIJOS A P V A L G A
"Kovojanti tauta neva"

(I Tauro apyg. 1947 10 26sakymo Nr.34)

Tauro apygardos krimas ir pirmojo apygardos tabo veikla Tauro apygarda buvo kurta 1945 08 15 Marijampols apskrityje, Skardupi parapijos klebonijoje. Apygardos krimo iniciatoriai - Skardupi parapijos kunigas klebonas Antanas Ylius, buvs Kauno prekybos mokyklos mokinys Vytautas Gavnas, keli-plent meistras, vokiei okupacijos metais buvs Marijampols teatro direktorius, vliau policijos virininko pavaduotojas, besislapstantis klebonijoje pas kunig A.Yli Jonas Pileckis ir Marijampols apskrities ir valsiaus ydroni kaimo maaemio kininko snus Albinas Ratkelis.

T a u r o a p y g a r d o s steigiamasis susirinkimas: 1 J.Pileckis-Brokas; 2. kpt. Leonas TaunysKovas; 3. Skardupi parapijos klebonas kun. A.Ylius-Vilkas; 4. A.Ratkelis-Oelis; 5. V.Gavnas-Vampyras

159

Susitikime, vykusiame 1945m. liepos mnes, buvo nutarta steigti rajonin partizan tab, kur bt buv traukti Lietuvos kariuomens karininkai Netoli Skardupi, Kalvarijos valsiaus Pasduonio kaime, gyveno Lietuvos aviacijos kapitonas Leonas Taunys, kuris soviet kariuomenei okupavus Lietuv, i aviacijos pasitrauk ir dirbo savo uovio kyje 1 . Kunigo A.Yliaus pakviestas, kapitonas L.Taunys sutiko dalyvauti tabo veikloje. 1945m. liepos 19d. Skardupi klebonijoje buvo suauktas susirinkimas, kuriame nutarta: 1) susisiekti su Vyriausiuoju partizan tabu, jei toks egzistuoja; 2) organizuoti pogrindins spaudos platinim; 3) steigti Tauro apygardos partizan tab, kurio virininku paskirti kpt. L.Taun-Kov. Be to, buvo svarstytas partizan statuto ruoimo klausimas 2 . sikrus rajoniniam Tauro apygardos tabui, ikilo udavinys sujungti visus apygardos teritorijoje veikianius partizan brius. iuo klausimu rugpjio 15 dien Skardupi klebonijoje buvo s u a u k t a s pasitarimas, kuriame nutarta kurti Tauro apygard, kuriai priklausys Marijampols, aki, Vilkavikio ir Lazdij apskritys. Alytaus apskritis turt apimti teritorij tik iki Nemuno. Buvo steigtas apygardos tabas ir pasiskirstyta pareigomis. Pirmuoju Tauro apygardos vadu buvo irinktas k p t . L.Taunys-Kovas. Nutarta steigti penkias rinktines: Vytauto, Perkno, Stirnos, Patrimpo ir Geleinio Vilko (r. 1 schem). Buvo numatyta, kad Vytauto rinktin veiks Vilkavikio apskrityje ir Marijampols apskrities vakarinje bei pietinje dalyje. Rinktins vadu paskirtas V.Gavnas-Vampyras 3 . Rinktin buvo padalyta keturias kuopas. Tuo metu joje buvo apie 40 gerai ginkluot partizan. Perkno rinktins veikimo rajonas numatytas Lazdij ir Alytaus apskrityse kairje Nemuno pusje. Rinktins organizatorius ir vadas buvo k p t Vaclovas Navickas-Perknas, vliau pasivadins Auksuiu. krimo metu rinktinje buvo apie 400 gerai apsiginklavusi partizan, padalyt keturias kuopas, suskirstytas briais. 1946m. Perkno rinktins pavadinimas buvo pakeistas reikmingesn D.L.K. Gedimino rinktin. Geleinio Vilko rinktins teritorija apm Auktosios Panemuns, Pakuonio, Prien, Gudeli, ilavoto, Igliklio, Sasnavos, Marijampols, Alytaus,
160

Simno, Kirsnos ir Liudvinavo valsius. Pradioje rinktins vado nebuvo. Veik trys atskiros partizan grups ir eil atskir bri, viso apie 4 0 0 gerai ginkluot partizan. ymesni partizanins kovos organizatoriai buvo: V.Senavaitis-aliavelnis, F.Kutkaitis-algiris, K.Degutis-Barzda, Raginis, V.Mariulionis-Viesulas, J.Demikis-Almas,Eumas, K.Pinkvarta-Deinys, J.Bulota-Anbo ir kiti 1945m. pradioje, Prien apylinkse veikiantiems alio Velnio suorganizuotiems partizanams m vadovauti ulon pulko leitenantas Kuzmickas-Briedis. Partizanai per gana trump laik ne kart susirm su prieu. vyko dvejos kautyns dl ilavoto, susirmimai emaitkiemyje ir Budnykuose, per kuriuos prieui buvo padaryta nemaa nuostoli. Praslinkus kelioms dienoms po Budnyk kautyni, ujojs ant pasalos, Briedis uvo. Vadovavim partizanams perm V.Senavaitis-aliavelnis, vliau pasivadins iauriu. Formavosi ir Stirnos bei Patrimpo rinktins. Stirnos rinktins teritorija buvo mikingi Kazl Rdos ir Jank rajonai Rinktins krjas - Lietuvos kariuomens leitenantas Vytautas Baceviius-Vygandas. Paskyrus j Tauro apygardos tabo virininku, vadovavim rinktinei perm Lietuvos kariuomens ulon pulko jaun. leitenantas Bronius Abramaitis-Abramaviius Spyglys. Patrimpo rinktins veikimo teritorija buvo Marijampols miestas. Rinktins vadu paskirtas V.Kulboka-Vytenis. iame posdyje buvo nutarta vietoj keli partizan leidiam laikratli palikti vien - apygardos organ "Laisvs valgas". Jo redaktoriumi buvo patvirtintas V.Radzeviius-Vaidila. Spaustuv numatyta kurti Marijampols valsiaus Puskelni kaime. Bendra politin vadovyb buvo pavesta pulkininkui LButkeviiui. Apygardos tabas pareigotas parengti Tauro apygardos statut 4 .1945m. rugpjio 15-j nutarta laikyti oficialia Tauro apygardos steigimo diena 5 . krus Tauro apygard, kurios veikla apm tik Suvalkij, reikjo sukurti toki organizacij, kuri vadovaut visos Lietuvos ilaisvinimo kovai ir turt teis atstovauti Lietuvai Vakaruose. 1945m rugsjo 16d. Skardupi klebonijoje vyko posdis, kuriame dalyvavo pulkininkas L.Butkeviius-Luobas, kapitonas L.Taunys-Kovas, kunigas A.YIius-Viikas, leitenantas V.Baceviius-Vygandas ir J.Pileckis-Brokas. Buvo nutarta steigti Lietuvos Ilaisvinimo Komitet, kuris netiktinai energingai iplt savo veikl. Posdiai buvo aukiami vienas po kito, juose 161

priimami vis svarbesni nutarimai. Nutarta Komiteto tiksl gyvendinim suskirstyti du etapus: a) tautos ivadavimo etap, b) jos valstybs vadovybs sudarymo etap. Pirmajame etape reikjo suburti visas jgas, kad bt kuo greiiau pasiektas pats tikslas, antrajame etape - padti tautai sukurti toki vyriausyb, kuri atitikt jos dvasi ir "tikr demokratikumo principo prasm 6 ". Numatyta 1945 11 11 Kaune suaukti visos Lietuvos pogrindini organizacij atstov suvaiavim Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto krimui. Spalio mn. atvyks Kaun L.Taunys organizavo Algimanto apygardos krim. Ji turjo apimti Kauno, Raseini ir Kdaini apskritis. 1945m. spalio 21d. Skardupi klebonijoje vyko paskutinis Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto posdis. Buvo praneta apie partizan laikraio 'Laisvs valgas" redaktoriaus Vaidilos sumim. 1945m. spalio 22d. LIKo nurodymu kpt. L.Taunys ir Itn. V.Baceviius turjo ivykti Marijampol isiaikinti padties. Ltn. V.Baceviius Marijampolje pateko pasal ir buvo suimtas. Kpt L.Taunys ivykti nesuspjo, nes spalio 22d. buvo suimtas savo namuose. 1946m. liepos 20d. L.Taunys ir V.Baceviius buvo nuteisti suaudyti 7 . ie sumimai buvo didelis smgis k tik susikrusiai Tauro apygardai. I ios apygardos tabo nari sumimo iveng LIKo narys, apygardos vado adjutantas J.Pileckis-Brokas (vliau pasivadins arnu), ginklavimosi skyriaus virininkas A.Ratkelis-Oelis ir tabo karininkas mjr. Z.Drunga-ernas, kuris po k p t L.Taunio-Kovo sumimo perm Tauro apygardos vado pareig a s ir pasivadino Mykolu-Jonu. Zigmas Drunga gim 1904m. Upali km Upali vals. Utenos apskr. Gimnazij baig Rokikyje. Turjo Lietuvos kariuomens aviacijos majoro laipsn, buvo karo laknas, auli Sjungos ir Lietuvi Fronto narys. Buvo giliai religingas, ra eilraius - partizanin judjim sijung 1945m. vasar.

162

Antrojo Tauro apygardos tabo ir apygardos vado Mykolo-Jono veikla. Tauro ir A apygard susijungimas PL partizan srit Perms vadovavim Tauro apygardai, Mykolas-Jonas su jam bdinga energija msi atstatyti dl sumim prarastus ryius, organizuoti tabo darb, vietoj suimtj rinkdamas naujus darbuotojus. Aptvarks vadovaujanio aparato veikl ir ryius, jis sprend teritorinius apygardos klausimus, stiprino vidin organizacin struktr ir iekojo bd susijungti su kitomis apygardomis. 1946m. balandio 9d. Mykolas-Jonas atvyko Lazdij apskrityje esant aliamik, arno rinktin tartis dl bendros kovos vedimo. Susitikime su A apygardos vadu Lietuvos kariuomens pulkininku leitenantu J.VitkumKazimieraiiu abi apygardos buvo sujungtos. Vadovavimui buvo sudarytas Piet Lietuvos Partizan (PLP) tabas. 1946m gegus 28d. Mykolas-Jonas sureng susitikim su Auktaitijos partizan tabo galiotiniu J.MarkuliuEreliu, kuris, kaip vliau paaikjo, buvo uverbuotas saugumo agentas. Buvo tariamasi dl bendros partizan vadovybs sudarymo. 1946m. birelio 2-3d. buvo suauktas Tauro apygardos rinktini vad suvaiavimas. Jis vyko apygardos tabo bstinje, Marijampols apskrities Skaisin kaime. Suvaiavimo tikslas buvo toliau gerinti apygardos organizacin struktr. Suvaiavime rinktini vadai atsiskait apygardos vadui u atlikt darb, informavo apie padt rinktinse. Apygardos vadas supaindino rinktini vadus su pasitarimo su A apygardos vadu Kazimieraiiu rezultatais, taip pat pasitarime priimtais nutarimais. Viename j buvo numatyta Alytaus apskri-

T a u r o a p y g a r d o s tabo p r o p a g a n d o s ir agitacijos s k y r i a u s virininkas A l f o n s a s Vabalas-Gediminas

163

ties dal, esani kairiaj a m e Nemuno krante, perduoti A apygardai Suvaiavime buvo isprstas rinktini teritorij klausimas: Gedimino rinktins teritorija sumainta, paliekant j Lazdij apskrities ribose, o jai priklaus Kalvarijos ir Liudvinavo valsiai perduoti Vytauto rinktinei Stirnos rinktins pavadinimas 1946m. pradioje pakeistas ji buvo pavadinta algirio rinktine Nutarta algirio rinktinei perduoti Vytauto rinktins teritorij, pradedant nuo Gi vals. ir esani iaur nuo plen- Kazimieras Pyplys-Maytis to Marijampol-Kybartai. Dl v a d o v a u j a n i kadr trkumo nutarta surengti j apmokymo kursus. Tam tikslui i Geleinio Vilko ir algirio rinktini numatyta skirti instruktorius - vien karinink ir 23 puskarininkius. apmokymo kursus rinktini vadai pareigoti pasisti po 3-4 puskarininkius ar gabesnius kovotojus. Apygardos organ "Laisvs valgas" nusprsta leisti Geleinio Vilko rinktins teritorijoje, o redaktoriumi paskirti ios rinktins kovotoj J.LukVyt. "Laisvs valgo" redaktorius vejys paskirtas apygardos tabo virininku, o Geleinio Vilko laikraio "Kovos Keliu" leidimas sustabdytas. Nutarta silyti PLP tabui patvirtinti partizan aprangai buvusios Lietuvos kariuomens uniform ir vesti partizan skiriamuosius enklus bei laipsnius8. Po suvaiavimo Mykolas-Jonas ikeliavo emaitij susitikti su tenykia partizan vadovybe, aptarti susijungimo ir bendros kovos klausim. Myko164

las-Jonas su vienuolikos partizan palyda atjo mike esant Agurkiks kaim (aki apskr. Luki vals.). Rad meliani karves moter, jie prisipyl gertuves pieno ir atsigr. Moteris juos perspjo, kad aplinkui visur rusai Jie atsak, kad tai ino, ir atsisveikin patrauk mik. Tuoj pat pasirod rus kareiviai, ygiuojantys ta paia kryptimi Saulei tik pakilus, toje pusje, kur nujo partizanai ir juos persekiojantys kareiviai, pasigirdo smarkus audymas ir granat sprogimai Partizanai, pasiskirst maais breliais, atsiaudydami stengsi ivengti persekiojimo. Besitraukdamas Mykolas-Jonas buvo sueistas ir susisprogdino. Rytojaus dien mons jo uvimo vietoje rado smegen likuius ir kaukols nuolauas. Visk surink ten pat ir palaidojo 9 . Mykolo-Jono uvimas Tauro apygardai buvo labai skaudi netektis. Juo labiau, kad neseniai buvo uv partizaninio judjimo organizatoriai algirio rinktins vadas J.Kleiza-alvaris (buvs Siaubas), Geleinio Vilko rinktins vadas ats. ltn. Prien gimnazijos mokytojas J.Stravinskas-iedas, tos pat rinktins kuopos vadas mokytojas J.Dmikis-Almas-Eumas.

1947m. T a u r o a p y g a r d o s tabo partizanai

165

Mykolo-Jono vadovavimo laikotarpis buvo partizaninio judjimo organizavimosi, struktr krimosi metas. mikus vyrai jo i patriotizmo, jo moksleiviai, palik gimnazijos suolus. Krsi briai, kuopos, organizavosi tabai, buvo kaupiami ginklai, audmenys, sprogmenys. Partizanai buvo pilni entuziazmo, kovos ugnies ir vilties, kad greitai kils JAV ir SSRS karas ir Lietuva atgaus nepriklausomyb. Lenkijos pasienyje buvo sudarytos grups partizan, kurios turjo utikrinti moni ir korespondencijos pergabenim per sien Lenkij. Vienas toks brys, vadovaujamas S.Gureviiaus-Nyktuko, 1947m. gegus mn. pabaigoje perved Lenkij J.Krikin-Rimvyd ir J.Luk-Vyt, Skirmant, Skrajn, Daumant (pasivadinus Kstuiu) ryiams su Vakarais atkurti ir padjo jiems sugrti Lietuv. 1946m balandio 5d. sakymu Nr.ll isiskyrusiems narsa bei sumanumu aktyviems ir pasyviems laisvs kovotojams paskatinti Mykolas-Jonas steig pasiymjimo enklus: partizan narsumo juostel, partizan uolumo juostel ir partizan rmj uolumo juostel, paskelb i juosteli apdovanojimo ir neiojimo taisykles. uvus Mykolui-Jonui, apygardos vado pareigas laikinai jo apygardos vado pavaduotojas kpt. V.Navickas-Auksutis. Jam vadovaujant, 1946m. vasar prie Tauro apygardos buvo prijungta A apygardai priklausiusi, Lazdij apskrityje veikusi arno rinktin10 (r. 2 schem).

Treiojo Tauro apygardos tabo ir apygardos v a d o A.Baltsio-vejo v e i k l a 1946-1948m. 1946m. liepos 4d. vyko Tauro apygardos pareign posdis. Po trump diskusij apygardos vadu buvo irinktas tabo virininkas A.Baltsis-vejys. Geleinio Vilko rinktins vado pareigas perm A.Varkala-aliukas, Daumantas". Antanas Baltsis gim 1915m. Gulbiniki km. Pilviki vals. Vilkavikio apskr. Baigs karo mokykl, gavo leitenanto laipsn ir buvo paleistas atsarg. Ujus vokieiams, buvo Pilviki policijos virininkas, vliau perkeltas tarnauti Lenkij. Vakarus nepasitrauk, bet liko Lietuvoje, jo odiais tariant, "ginti Tvyn". 1945m lapkriio 20d. buvo paskirtas Tauro apygardos tabo spaudos ir propagandos skyriaus virininku ir apygardos organo

166

"Laisvs valgas" vyriausiuoju redaktoriumi 1946m. birelio l d. buvo paskirtas Tauro apygardos tabo virininku, o uvus apygardos vadui Mykolui-Jonui, 1946m. liepos 4d. tapo Tauro apygardos vadu. A.Baltsis turjo dideli gabum, ypa matematikai ir tiksliesiems mokslams. Buvo rytingas ir inojo savo vert. Pasiymjo kaip sumanus organizatorius. T a p s Tauro apygardos vadu, vejys ts Mykolo-Jono pradt darb. Jo rytingumas ir savarankikumas matyti jau i pirmj jo sakym apygardai 1946m. liepos 5d. sakymu Nr23 vejys savo apygardoje savarankikai ved Lietuvos kariuomens ir karinink uniform, ir einam pareig enklus 12 .

T a u r o a p y g a r d o s v a d a s A n t a n a s Baltsis-Zvcjys

1946m liepos 6d. sakymu Nr 24 vejys paskelb, kad Laisvs Kovotoj organizacija yra karin organizacija, todl joje vedama karika drausm. Vykdyti auktesns vadovybs sakymus btina. vejys iki galo sutvark apygardos administracin struktr. Kad bt lengviau vadovauti apygardai, padaryti kai kurie teritoriniai pertvarkymai Partizan veikimui sustiprinti Kauno mieste ir jo apylinkse 1947m sausio 12d sakymu Nr.l i algirio rinktins Dariaus-Girno ir Arlausko kuop ir Geleinio Vilko rinktins 5-osios "iedo" kuopos buvo sukurta Biruts rinktin. Tos paios dienos sakymu Nr2 pirmuoju vadu nuo 1947m. sausio 2 0 d paskirtas Geleinio Vilko rinktins tabo virininkas partizan kapitonas Juozas Luka-Skirmantas. J.Luka gim 1921m. Juodbdio km Veiveri vals. Marijampols apskr. Kauno VD universitete studijavo architektr. partizanin judjim sijung 1945m. Reto patriotizmo ir pasiaukojimo, o taip pat neeilini gabum partizanas. Jo valgumo dka buvo demaskuotas J.Markulis. Pasistas Vakarus, Daumanto slapyvardiu para knyg "Partizanai". Vilkavikio apskrityje buvo kurta D.LK. Kstuio rinktin. Ji apm dal
167

algirio ir Vytauto rinktini teritorijos (r.3 schem). Iki iol ios rinktins veik gana dideliuose plotuose. Partizanavimo praktika parod, kad kuo didesn rinktins teritorija, tuo sunkiau j valdyti, organizuoti patikim, operatyv ir pastov ry tarp rinktins tabo ir kovini partizan bri, isidsiusi visoje teritorijoje. 1947m. ruden prie Vytauto rinktins buvo prijungta 55-oji Geleinio Vilko rinktinei priklausiusi kuopa, veikusi Marijampols ir Liudvinavo valsiuose 13 . 1947m balandio 10d. sakymu Nr.12 prie apygardos tabo darbo operatyvumui pagerinti buvo steigta specialios paskirties Maironio (vliau 24-ta) kuopa, kurios vadu paskirtas K.Pyplys-Maytis14. Gyvenimas parod, kad arno rinktin, nutolusi nuo apygardos vadovybs ir tabo daugiau nei 100 kilometr, tapo sunkiai valdoma ir administruojama. Taip pat pasirod, kad "dainavikiai" nelabai prigyja prie Tauro apygardos, jos statym ir drausms, todl 1947m. rugpjio 31d. sakymu Nr27 vejys arno rinktin su visa jos teritorija nuo rugpjio 20 dienos sugrino Dainavos apygardai (r.4 schem) 15 . 1947m. pabaigoje Tauro apygarda perm i Dainavos apygardos dal Kruonio ir Jiezno valsiuose esanios Margio rinktins teritorijos, kuri jo Kruonio ir Jiezno miestai Teritorij um Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins 51-osios kuopos pirmas brys. Padaliniai turjo atsiskaityti apygardos tabui Apygardos rinktini tab veikla buvo organizuota Lietuvos kariuomens tab darbo pavyzdiu ir vargu ar jiems nusileido, nors buvo dirbama sunkiausiomis slygomis. Buvo sudaromos instrukcijos kasdieniniam partizan gyvenimui iemos ir vasaros slygomis, nurodomi slpimosi bdai ir reikalaujama j laikytis. Buvo apraomos partizan uvimo prieastys, analizuojamos padarytos klaidos, aikinama saugumo darbuotoj patirtis, iekant partizan slptuvi, nurodomi saugumiei metodai, kovojant su partizanais. Visa i mediaga buvo skleidiama tarp partizan kaip mokomoji priemon. 1947m. rugpjio viduryje Kazl Rdos mikuose buvo organizuoti pirmieji partizan apmokymo kursai, kuriuose dalyvavo algirio, Vytauto, Kstuio rinktini ir apygardos tabui priklausanios Maironio kuopos kovotojai Rugsjo pradioje buvo surengti kursai partizan puskarininkiams apmokyti. kart baigti kursus sutrukd netiktai pasirods kariuomens dalinys ir kautyns su juo 16 .
168

Abiejuose kursuose moksi daugiau nei 50 partizan. Ypa grieto atsiskaitymo buvo reikalaujama u drausms paeidim ir girtavim. Be virininko leidimo vadas ar kovotojas neturjo teiss net trumpam ieiti i savo veikimo teritorijos, i kuopos kuop, i brio br. Apygardos tabui buvo pristatoma kiekvieno naujai stojusio partizano biografija. Kaip ir anksiau, partizanai upuldinjo svarbius prie objektus, reng pasalas. Buvo upulti Pajavonio, Gi, aliosios, Antupio, Kaergins, Keturvalaki, Jiezno miesteliai, Buktos ir Pagermanio dvarai, Antanavo spirito gamykla. Kad apsirpint maistu, pinigais, partizanai upuldinjo tarybinius kius, pienines, finans skyrius. Jie iradingai viliodavo tarybinius pareignus pinkles ir sunaikindavo 17 . 1946m. birelio 4d. Grybins kaime prie unsk pasaloje buvo sunaikinta daugiau kaip 20 strib ir aktyvist, 1947m. vasario 18d. pana sumanum partizanai parod "Ugavni baliuje" arba suadtuvse Marijampolje, kurias savo pjesje "Penki stulpai turgaus aiktje" apra egzils raytojas A.Landsbergis 18 . vejys daug dmesio skyr kovai su kolektyvizacija ir Lietuvos kolonizavimu. 1947m. lapkriio 12d. grup partizan, vadovaujam algirio rinktins vado V.trimo-turmo, upuol Vilkavikio apskr. kolonist kurt Obrt kolk 19 . Ypating dmes vejys skyr ryiams su Vakarais palaikyti. Kai dl J.Markulio-Erelio idavysts ie ryiai nutrko, vejys 1947m. gegus pabaigoje pasiunt Lenkij Skirmant su Rimvydu jiems atstatyti 2 0 . Grus i Lenkijos J.Luk jis paskyr apygardos valgybos skyriaus virininku. 1947m gruodio viduryje vejys isiunt Vakarus J.Luk-Skirmant ir K.Pypl-Mayt,Audron kaip Lietuvos rezistencijos atstovus 2 1 . 1947m. iaikjus J.Markulio-Erelio idavystei, sausio viduryje A.Baltsio iniciatyva Tauro apygardos tabo bstinje buvo suauktas visos Lietuvos partizan apygard vad suvaiavimas. suvaiavim atvyko tik Dainavos apygardos atstovas. Kit apygard vadai dl vairi prieasi atvykti negaljo. Suvaiavime buvo nutarta Vyriausio Ginkluotj Pajg tabo (VGPS) bstin perkelti Tauro apygard kaip labiausiai patikim, o vejys buvo paskirtas VGP virininku. Jis perspjo kitas apygardas dl J.Markulio-Erelio idavysts ir 1947m. pavasar Kaune kr Centrin partizan vadovyb BDPS Prezidium - vadovavo jo veiklai, sudar BDPS Prezidiumo veikimo schem.
169

Ryi palaikymui su kitomis apygardomis Kaune suformavo 25- kuop.

Neskms. vejo uvimas Aptariamuoju laikotarpiu Tauro apygard itiko keletas skaudi nelaimi. 1946m. spalio 22d. Vilktraki kaime (virgdaii vals. aki apskr.) vienoje sodyboje sveiavosi apygardos vadas vejys su j lydiniais tabo ir apygardos pareignais. Dl idavysts ryt sodyb apsupo kareiviai vejys su partizanais ioko per lang ir atsiaudydami trauksi, o troboje pasilik du partizanai juos deng. Trobesiai buvo udegti, ir viduje lik partizanai sudeg. Besitraukdami uvo apygardos adjutantas J.Pileckis-arnas, algirio rinktins vadas J.llgnas-arnas ir dar du partizanai vejui su algirio rinktins tabo virininku Kazoku pavyko atsitraukti 1947m. balandio 27d. dl idavysts Marijampols apskrities Gulbiniki kaime kareiviai atrado Vytauto rinktins tabo slptuv, vadinam Seklyia, kurioje buvo Vytauto rinktins tabo virininkas V.Vabalas-Kunigaiktis, globos poskyrio virininkas A.Peiulis-Baritonas ir laikinai einanti ido poskyrio virininko pareigas A.Senkut-Puel ("Ugavni baliaus" Marijampolje organizator). Neturdami vilties isigelbti, partizanai susisprogdino 2 2 . 1947m. birelio 10d. Marijampols apskr. Kalvarijos vals. Gintaut kaime sanitariniame bunkeryje "Paneriai" uvo Vytauto rinktins 4-osios kuopos vadas S.Bendaraviius-pokas, kuris ia gydsi po sueidimo 23 . 1947m birelio 12d. Kalvarijos vals. Menkupi kaime kareiviai atrado Vytauto rinktins 4-osios kuopos vado poko tabo slptuv "Baltieji rmai", kurioje uvo pora partizan (nusiov): i Lenkijos parlydjs J.Luk B.Rutkauskas-Apuokas,Tetervinas ir V.Gureviius-Ateitis. A.Marcinonis-Balandis buvo paimtas gyvas 2 4 . Dl i neskmi Vytauto rinktins vado Vampyro veikl apygardos vadas vejys vertino neigiamai Jis buvo apkaltintas nesutarimu su gyventojais ir kovotojais, nepilnu auktesns vadovybs statym vykdymu, blogu rinktins aprpinimu spauda, nesiskaitymu su kovotojais, nepakankamu konspiratyvumu ir net ididumu. Nepaisant jo dideli nuopeln partizaniniam judjimui, 1947m. rugpjio 20d. sakymu Nr26 Vampyras buvo atleistas i pareig 25 . 1947m. liepos mn. nakt i 16 17d. uvo besikurianios Biruts rinktins
170

kuopos vadas A.Juodis-Vermachtas, Merkys su eiais Geleinio Vilko rinktins kovotojais. Netrukus Biruts rinktin itiko antra nelaim. 1947m. rugsjo 24d. prie Veiveri buvo surasta Biruts rinktins tabo slptuv, kurioje buvo k tik vietoj Skirmanto paskirtas naujas rinktins vadas J.Bulota-Anbo, apygardos kapelionas J.Leleius-Grafas ir 4 kovotojai Per rus atkast ang partizanai m audyti ir band vertis laukan. Pirmi ioko vyturys ir Meka, bet ia pat krito, pakirsti granat skeveldr. Po sprogim ioko Stepas. Jo ilgi plaukai buvo isidraik, rankoje-pistoletas. Kelis kartus iovs, leidosi bgti Po keli deimi metr jis krito, pakirstas automat serij. Kareiviai man, kad tai moteris, ir pripuol m plti nuo kno uniform. Pamat, jog tai vyras, p r a d j o lykiai keiktis ir dauyti lavon buomis bei spardyti 26 . 1947m. rugsjo 4d. Marijampols valsiaus Avikili kaime, idavimo paskoje, pas Leonaviius buvo saugumo susektas ir upultas Vytauto rinktins tabas, kuriame uvo apygardos tabo kio skyriaus virininkas M. ilionis-Plunksna ir tabo darbuotoja partizan L.Lisauskait-Ramun 2 7 . 1947m rugsjo-spalio mn. uvo nemaai Vytauto, Geleinio Vilko rinktini tab darbuotoj, j tarpe ir vienas i Tauro apygardos krj A.Ratkelis-Oelis.

T a u r o a p y g a r d o s kapelionas Justinas Leleius-Grafas

171

vejys uvo 1948m. vasario 2d. drauge su dviem tabo apsaugos partizanais J.Balsiu-Dobilu ir Pr.aldariu-apalu-Pilviki valsiaus Gulbiniki kaime, netoli savo tviks, iduotas MGB uverbuotos agents 'Tiesos". 1948m. sausio 31-osios nakt jie ujo pas kinink ir apsistojo kelioms dienoms. Pasiskund, kad sunku slapstytis, nes nenori utraukti pavojaus eimininkams. Vasario 2d. prie ryt sodyb apsupo kareiviai Partizanai miegojo tvarte, pastogje. Kareiviai pasiunt eimininko sn pas partizanus su pasilymu pasiduoti gyviems. Partizanai atsak, kad veriau mirs, bet gyvi nepasiduos. Kareiviai m audyti Bijodami sueisti patekti rus rankas, partizanai udeg dokumentus ir, beveik nesigyn, nusiov 2 8 . Vasario mnes didel neskm itiko ir Vytauto rinktins 43-j kuop. J o s vadas buvo savimi pasitikintis, ambicingas, sumanus ir nepaprastai narsus A.Rutkauskas-Mikinis, partizanaujantis nuo 1945m pradios. Artjo trisdeimtosios Lietuvos nepriklausomybs atgavimo metins. Rinktinje buvo nutarta paminti i vent - Vasario 16-j. minjim buvo pakviesti 43-osios, 44-osios ir Kstuio rinktins 71-osios kuopos partizanai 1948m. vasario 13d. Mikinis su atuoniais savo kuopos vyrais atvyko susitikimo viet Liubavo valsiaus Bdviei kaime pas pasiturint kinink

u v T a u r o a p y g a r d o s tabo nariai ( v i d u r y j e A.Baltsis-vejys)

172

A .Aleks. Jie neinojo, kad i vakaro buvo atsistas pasienio garnizonas iekoti prasiverusi i Lenkijos partizan grups, kuri 1947m. gruodio 15d. ilydjo usien J.Luk-Skirmant ir K.Pypl-Mayt. Pasienieius partizanai pamat jau gerai dienojus. Jie jo per sod link gyvenamojo namo, kuriame partizanai val ginklus. Ivyd rus kareivius, vyrai per daug neisigando. Partizanaudami pasienyje, jie buvo priprat prie pavojaus, be to, bdami patyr, gerai ginkluoti, mat ir ilto, ir alto, pasitikjo savo jgomis. Skubiai susitvark, pasitrauk galinius kambarius, tikdamiesi, kad neprayti sveiai praeis pro al arba uj pavalgys ir keliaus toliau. Taiau viltys neisipild. Pasienieiai jo per kambarius. Kai tik atidar kambario duris, partizanai m audyti ir, isiver laukan, band trauktis, taiau kareiviai juos sutiko ugnimi Smarkiai atsiaudydami partizanai trauksi ir vienas po kito uvo. Tik kuopos vadas Mikinis net nesueistas pasiek Kalvarij, sustabd vaiuojant kinink, persireng jo drabuiais ir, perjs miest, skmingai pasiek vien i savo slptuvi 2 9 .

1948-1949m. Tauro apygardos vad kaita (Rymantas, Saidokas, Faustas) uvus vejui, vadovavim apygardai 1948m. balandio 4d. sakymu Nr.4 perm Biruts rinktins vadas, Lietuvos kariuomens leitenantas J.Aleikas-Rymantas, kartu pasilikdamas ir Biruts rinktins vadu 3 0 . Rymantui vadovaujant, 1948m. balandio 28d. uvo vienas labiausiai pasiymjusi ir ilgiausiai vadovavs algirio rinktins vadas ir apygardos tabo virininkas V.trimas-turmas. Taip pat 1948m. kovo 18d. uvo vienas pagrindini Geleinio Vilko rinktins organizatori ir vad A.Varkala-aliukas, Daumantas 31 . Rymantas uvo 1948m. rugpjio 10d. netoli Garliavos, Jonui kaime. Kartu su juo uvo rinktins valgybos skyriaus virininkas Kazimieras Brunza-Papartis ir Dariaus-Girno kupos vadas Juozas Skuas-aulys. algirio rinktins vadas V.Vitkauskas-Saidokas laiku informavo buvus Kstuio apygardos, vliau Vakar srities "Jra" vad Lietuvos kariuomens kapiton J.emait, kad, uvus Rymantui, Tauro apygardoje neliko tinkam moni Vyriausio nacionalinio pogrindio vadovybei sudaryti ir pasil J.emaiiui

173

imtis iniciatyvos steigti Lietuvoje vadovaujant pogrindio centr. Kuo greiiau sudaryti Vyriausi pogrindio vadovyb skatino Vakaruose tebesantis rezistencijos atstovas Lietuvai J.LukaSkrajnas, kuris per Tauro apygard palaik ryius su Lietuva 32 . Iki Fausto paskyrimo Tauro apygardos vadu (1948 10 08) apygardos vado pareigas laikinai jo algirio rinktins vadas V.Vitkauskas-Saidokas. Aleksandras Grybinas-Faustas gim 1920m. vasario mnes Lukiuose, mokytojo eimoje. 1945m. pabaigoje pradjo partizanauti. Dalyvavo kuriant algirio rinktin, dirbo rinktins tabe, ilg laik buvo jos adjutantu ir valgybos skyriaus virininku. 1949m vasario mnes dalyvavo prie Baisogalos vykusiame Lietuvos partizan apygard vad suvaiavime 33 .

Tauro a p y g a r d o s vadas Jonas AleikasRymantas

1949m. rugsjo 28-osios nakt, grdamas su palyda i Dariaus-Girno tvnijos Sunakari miko palaukje, netoli savo bunkerio, Faustas pateko pasal ir buvo sunkiai sueistas. Sunaikins su savimi turtus dokumentus ir nesulauks pagalbos, paryiais nusiov. J lydjusiems partizanams pavyko pasitraukti 34 . Faustui bnant apygardos vadu, uvo Vytauto rinktins vadas K.Greblikas-Sakalas su tabo ir rikiuots skyriaus virininku J.Vasiliausku-Skydu, Algimantu ir kio skyriaus virininku V.Krunkaiiu-Herbu bei Geleinio Vilko rinktins vadas, pasiymjs partizanas J.Baltruaitis-Tigras.

Pasikeitimai rinktinse. Tvnij sukrimas 1949m. dl dideli moni nuostoli partizan skaiius labai sumajo. Kai kurias kuopas teko iformuoti 174

1949m. kovo mnes dl labai sumajusio kovotoj skaiiaus buvo iformuotos Kstuio ir Biruts rinktins. Dl tos paios prieasties rinktini kuopos ir briai perorganizuoti tvnijas, pakeiiant vidaus valdymo struktr. Senosios pareigybs buvo panaikintos ir vestos naujos 3 5 . algirio rinktinje buvo kurtos 4, Vytauto ir Geleinio Vilko po tris tvnijas, (r. 5 schem) 3 6

Viktoro Vitkausko-Saidoko, Karijoto v a d o v a v i m a s apygardai 1949-1951 m. J.Lukos-Skirmanto grimas Lietuva. Ryiai su V a k a r a i s uvus Faustui, PL srities vadas Vanagas 1949m. spalio 25d. sakymu paskyr ltn. Saidok nuo lapkriio ld. laikinai eiti Tauro apygardos vado pareigas, o 1950m sausio 25d. sakymu Nr.12 patvirtino Saidok ioms pareigoms, pakeisdamas jo slapyvard Karijotas 37,38 . Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas gim 1920m. ekiks valsiaus Vencloviki kaime. Baig gimnazij ir buhalteri kursus. Prie ieidamas partizanauti, dirbo buhalteriu "Kaspino" galanterijos fabrike Kaune. 1948m. pradjus j raginti stoti TSKP ir bandant uverbuoti, met darb ir ijo partizanauti Apie 1950m. partizaninis judjimas buvo jau prigess, dauguma patyrusi partizan uvo, kovotoj gretos buvo labai praretjusios ir negausios, pavyzdiui, Geleinio Vilko rinktinje buvo lik apie 20 partizan, po 6-7 vyrus tvnijoje, kitose rinktinse dar maiau. Leitenantas Karijotas energingai msi atkurti padt apygardoje. Iretjusios partizan gretos 1949m. pabaigoje ir 1950m. pradioje, pradjus aukti vyrus soviet armij, pasipild naujais monmis, vengianiais tarnybos armijoje, - 1927-1930 met gimimo jaunuoliais, neturiniais nei karins, nei partizanins patirties. Jausdamas, kad partizaninis judjimas artja vienoki ar kitoki pabaig, Karijotas perkratinjo apygardos archyv, perirjo uvusi partizan bylas ir apie juos surinktas inias. Rinktinms buvo nurodyta rinkti mediag partizaninio judjimo istorijai ypa apie 1944-1947m. laikotarp, sudaryti t met partizan veiklos savaitinius, mnesinius, metinius konspektus.

175

Buvo grietai udrausta likviduoti asmen, jeigu nesudaryta jo asmens byla ir nutarimo nepatvirtino rinktins tabas. Karijotas tai dar, jausdamas atsakomyb istorijai Jis turjo laims sulaukti grtanio i usienio J.LukosSkrajno su draugais B.Trumpiu-Ryiu ir K.irviu-Sakalu. 1950m. spalio 3d. nusileid paraiutais Taurags apylinkse, po dvi savaites trukusio skmingo ygio spalio 17d. jie atsidr prie Barzd (K.Naumiesio rajone), Skirkiki kaime, ir laimingo atsitiktinumo dka, padedant buvusiai J.Lukos ryininkei Marytei, susitiko su Tauro apygardos vadu Karijotu ir algirio rinktins vadu JJankausku-Demonu 3 9 . Ilgai nelauk, iygiavo apygardos vado bstin organizuoti radijo ryio su Vakarais. Skubaus ryio kanalu, naudojamu tik ypatingais atvejais, PL srities tab buvo pasista inia apie desantinink atvykim. Demonas su Sakalu atgabeno palikt prie Nemuno radijo aparatr ir 1950m. lapkriio 16d. vyko du pirmieji radijo seansai Desantininkai gyveno Karijoto tabo bunkeryje Kazl Rdos mike. 1950m. lapkriio 14d. ia susitikim atvyko l.e. PL srities vado pareigas Sergijus Stanikis-Litas, Viltis ir LLKS Vyriausias gynybos pajg vadas (VGPV) A.Ramanauskas-Vanagas. I Tauro apygardos puss pasitarime dalyvavo apygardos vadas Karijotas, algirio rinktins vadas Demonas ir apygardos tabo kio skyriaus virininkas Pr.Bastys-Dmas. Po pasitarimo, t pai nakt Skrajnas, dabar vl pasivadins Skirmantu, o vliau Mykolaiiu, su Viltim ir Vanagu ikeliavo 40 PL srities tab . Lik algirio rinktinje Sakalas su Ryiu laikas nuo laiko, lydimi rinktins vyr, ygiuodavo po 20 ir daugiau kilometr nuo bstins ryio seansui 1950m lapkriio 23d. jie perdav centr Vakaruose, kad Skirmantas yra PL srities vadovybs tabe, o 1949m. gegus mnes laivu atvyk ir Lietuvos pajryje isilaipin Deksnys ir Briedis pateko MVD rankas, o Pyplys-Audronis, Maytis uvo. 1950m. lapkriio 30d. telegramoje Vakarus buvo praneta, kad partizanai sutinka priimti vien desantinink, kuris atvet ginkl, audmen, radijo aparatr, tipografij, medikament ir kt Tai buvo paskutin telegrama. Gruodio pradioje, ruoiantis eiliniam seansui, grup buvo apsupta kareivi. Teko bgti, palikus aparatr 41 . 1951m. vasario 2d. dl idavysts aki rajono Endriki kaime Karijotas su grupe partizan ir tabo pareign pateko pasal ir uvo 4 2 . Vieni po kit uvo Geleinio Vilko, Vytauto rinktini vadai Kai kurios
176

tvnijos buvo visikai sunaikintos (r. 6 schem). 1950m. vasario 9d. Viaid kaime (buv. Gi vals. Vilkavikio apskr.) iduotas uvo vienas Tauro apygardos krj, vienas pirmj partizan vad, energingas, bebaimis kovotojas, ilgalaikis Vytauto rinktins vadas V.Gavnas-Vampyras,Granitas43.

Antrosios desantinink grups atvykimas ir sunaikinimas. Pasuktiniojo Tauro apygardos v a d o J J a n k a u s k o - D e m o n o sumimas uvus Karijotui, Tauro apygardos vadu 1951m. balandio mnes buvo paskirtas algirio rinktins vadas J.Jankauskas-Demonas 4 4 . algirio rinktins vadu nuo 1951m. liepos 20d. jis paskyr desantinink K.irv-Sakal45. Vytauto rinktins vadas buvo A.Grikietis-Slapukas, Vidmantas, Geleinio Vilko rinktins vadas - V.Menkeviius-Spyglys. Su rinktinmis ryio jau nebebuvo. Naujas desantas buvo atskraidintas 1951m. balandio 19d. ir nuleistas Kazl Rdos mikuose. J sudar Julijonas Btnas-Stev ir Jonas Kukauskas-Gardenis,Dzykis. Beveik po savaits klaidiojim, kelionje prarad ginklus, kuprines su maistu, drabui atsarg ir kit amunicij, jie pasiek dar Vakaruose Skirmanto jiems nurodyt ryinink, netoli nuo Jank gyvenant J.Virait, kuris juos paslp miko bunkeryje ir apie tai per ryinink A.Puskuniguol prane partizanams. Iki susitikimo su partizanais desantinink maitinimu rpinosi J.Viraitis, kuriam aktyviai talkino J.Stankeviit. Tai buvo ir sudtinga, ir pavojinga, nes mikai buvo apgulti MVD kariuomens, iekanios desantinink 46 . Umezg ry su partizanais, desantininkai paliko bunker ir iygiavo susitikim su jais. I partizan puss susitikim atvyko Demonas, su pirmja desantinink grupe atskrids K.irvys-Sakalas ir prityrs, nuo pat pradi partizanaujantis puskarininkis P.Jurkaitis-Beras. Beras nuved desantininkus savo atsargin bunker, kuriame jie sikr. Po poros dien Beras ijo iekoti ryio su Skirmantu. Demonas su Sakalu ivyko savo bstin prie aki. Partizanai neinojo, kad prie por dien buvo iduotas ir 1951m. gegus 20d. Altoniki mike sunaikintas bunkeris, kuriame uvo B.Trumpys-Rytis ir trys partizanai, o P.Vengraitis-ilvitis buvo paimtas gyvas

177

ir tardymo metu nurod jam inomus bunkerius 47 . Neilgai trukus grs Beras prane, kad susisiekti su Skirmantu jam nepavyko. J.Btno jam rayt laik ir ini apie atvykusius desantininkus Beras perdav Skirmantui per ryinink. Beras buvo sunerims, nes grdamas netoli savo bunkerio vos nepakliuvo kareiviams rankas. Buvo nusprsta rytojaus dien per ryininkus isiaikinti padt ir, esant btinumui, keisti slptuves. Ryte rajonas buvo apsuptas kareivi. Beras band prasiverti i apsupties ir buvo nuautas. uvo jo ryinink Ona Gogait-Mariuk, Dalia, Mik gl. J.Btnas uvo, o J.Kukauskas buvo paimtas gyvas 4 8 . 1951m. vasar Demonui pavyko susisiekti su Dariaus-Girno tvnijos vadu P.Peiulaiiu-Laktingala. Susitikimo metu Laktingala Demonui perdav PL srities vado Lito-Vilties sakym atvykti susitikim ir nurod ryi punktus. Demonas susitikim Prien mike atvyko 1951m lapkriio mnes. ia jis suinojo apie Skirmanto-Mykolaiio uvim ir grs visk prane Sakalui 49 . Sakalas turimais adresais para laikus Vakarus, pranedamas apie padt ir praydamas pagalbos pogrindio veiklai, nes ios jgos jau buvo gana silpnos 50 . PL srities vadas Litas-Viltis susitikime informavo Demon, kad Tauro apygardoje Geleinio Vilko rinktinje lik apie 20 partizan. Vytauto rinktinje - apie 15, tiek pat ir algirio rinktinje51. Apygardos tabo ryys su Litu-Viltimi buvo vl nutrks. Sakalo laikus nugabenti Kybartus msi Demonas, nes Kybartuose gyveno jo bsimoji mona Elena. Dviraiu atvaiavs Barzd valsiaus Baltrui kaim, jis apsistojo netoli Elenos tviks, pasikviet jos brol ir papra j ikviesti i Kybart. Rytojaus dien, 1952m. birelio 7d, Demonas buvo Elenos brolio (agentrinis slap."eup") iduotas ir suimtas 5 2 .

Tauro apygardos veiklos pabaiga Saugumieiai labai stengsi Demon uverbuoti, ir tai jiems pavyko. Netrukus jis pasirod apygardos tabo bstins teritorijoje, lydimas dviej nepastam vyr, kurie buvo apsireng tai desantinink rbais, tai partizan uniformomis ir vaidino naujai imestus desantininkus. Per ryininkus jie

178

iekojo susitikimo su algirio rinktins partizan likuiais. Jie buvo ities menki: Sakalas, turmo tvnijos vadas, K.Zaranka-Bit, J.Viakis-Narsutis, partizan S.Stankeviit-Regina, J.Balius-Plutonas ir dar vienas kitas kovotojas. Visi kiti buvo uv. Idavysi ir neskmi bauginti partizanai elgsi atsargiai ir susitikti su Demonu, lydimu dviej nepastam vyr, nesutiko. Nepavykus susitarti graiuoju, buvo mginta paimti partizanus klasta, unuodijant bunker, kuriame jie kartais apsistodavo. Per laiming atsitiktinum klasta nepavyko. Pora partizan apsinuodijo, taiau ne mirtinai Sakalas, suprats, kad Demonas uverbuotas, 1952m liepos 24d. su grupe partizan isiruo Dariaus-Girno tvnij, tikdamasis susitikti su jos vadu P.Peiulaiiu-Laktingala ir aptarti, k daryti toliau. Prie Agurkiks, miko proskynoje jis pateko pasal, per susiaudym buvo sueistas ir pakliuvo kareiviams rankas. Bit, Narsutis ir sueista pet Regina pabgo 5 3 . Netrukus jie visi buvo iduoti ir kareivi surasti nusiov. 1952m. lapkriio 3d. Demono iduotas, buvo suimtas Dariaus-Girno tvnijos vadas Laktingala. J lydj K.Ruseckas-Doleris ir L.Lukoeviiuslaitas uvo. Paskutinis algirio rinktins partizanas J.Balius-Plutonas nusiov 1957m.

T a u r o a p y g a r d o s K o v o b r i o partizanai

179

ruden, apsuptas savo namuose, slptuvje, Markn kaime prie Gelgaudikio. Vytauto rinktinje, uvus daugeliui Gedimino ir uolo tvnij kovotoj, partizan skaiius labai sumajo, todl 1951 05 08 Gedimino tvnija buvo iformuota ir jos vadas Mikinis paskirtas uolo tvnijos vadu (r. 7 schem) 5 4 . Kstuio tvnijos vadas Kabelis buvo Kybart MGB sudarytos agentrins grups pagalba 1952m. sausio 3d. paimtas gyvas, uverbuotas ir panaudotas Tauro apygardos partizan sunaikinimui55. Jo iduoti 1952m. sausio-birelio mn. uvo paskutiniai Vytauto rinktins partizanai. 1952 metai buvo nelaimingi ir Geleinio Vilko rinktinei Viena idavyst vijo kit. Sausio 31d. Prien rajone, Varnabds mike prie Grigalin kaimo dl idavysts buvo apsupta partizan stovykla. Myje uvo Deinio tvnijos vadas K.Kurtinys-uolas ir trys partizanai, du buvo paimti gyvi 5 6 . T pai met birelio 24d. Prien ile, Juodaraistyje, dl idavysts uvo V.Menkeviius-Spyglys, kurio bunkeryje kur laik gyveno grs i usienio J.LukaSkirmantas ir kurio dka jis susisiek su A.Ramanausku-Vanagu ir dar 6 partizanais 57 . 1953m. balandio mnes idaviku tapo suimtas rinktins vadas A.ermuknis-ilvinas (agento slapyvardis"Vacys"). Dl jo kalts uvo lik gyvi rinktins partizanai58. 1953m. birelio 3d. jis susitiks nuov V.KuzmickSkur. Liepos 4d. matydamas, kad juo nepasitikima, Bakinink mike nuov Vyio tvnijos vad K.Staiok-Klemens ir jo pavaduotoj A.Gudyn-Speig. Du paskutiniai rinktins partizanai K.Gleckas-Vakaras ir B.Petkeviius-Pipiras buvo ypa atsargs ir tik 1955m liepos 21d. agentams Vaciui ir Petrylai pavyko juos vilioti spstus ir nuauti 5 9 . Paskutinis Tauro apygardos vadas J.Jankauskas-Demonas, taps nereikalingas, 1954m. liepos 27d. buvo nuteistas mirties bausme ir 1955m. sausio 26d. suaudytas 6 0 . Taip baigsi Tauro apygardos egzistencija, raiusi Lietuvos isivadavimo istorij ne vien pasiaukojanios kovos ir didvyrikumo puslap.

Priedas:
T a u r o a p y g a r d o s s c e m o s (I-VII)

180

I schema

Priedas

III schema

IV schema

V schema

VI schema

VII schema

P A R T I Z A N I N I S KARAS DZKIJOJE DAINAVOS APYGARDA

"Geriau ti ia garbingai kovojant, negu rankas sudjus laukti kako i kakur nukrintant. Pagaliau ms kraujas nenueis veltui. Mes turime teis visiems irti tiesiai akis, nes mes savo Tvyns neapleidom." Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Dzkijos krato ypatumai


Piet Lietuvoje partizaninis judjimas buvo g a v s ypatingai plat mast. io krato kovotojai pasiymjo ne tik gausiais ir narsiais ygiais prie okupantus, bet ir sudjo bene daugiausia auk. Dzkijoje partizaninei veiklai plstis buvo keletas palanki aplinkybi. Dalis vyr jau vokiei okupacijos metais buvo dalyvav kaimo savisaugos briuose, kovojusiuose prie raudonuosius ir lenk partizanus ("akovcus"). Du deimtmeius vilk lenk okupacijos jung, kairiojo Merkio kranto gyventojai buvo susiklaus tarpusavyje ir turjo daug pogrindinio darbo prie svetimalius okupantus ugrdint moni. Tuo tarpu prie demarkacins linijos, skirianios okupuot krat nuo laisvos Lietuvos, gyvenantys dzkai buvo pasiry bet kuriuo momentu stoti su ginklu prie okupant. Daugelis vyr priklaus sukarintai organizacijai auli sjungai ir neblogai vald ginkl. Partizaniniam karui buvo palankios ir g a m t o s slygos. Mikais ir kalneliais nustas Dzkijos reljefas sudar partizanavimui geresnes slygas, nei Suvalkijos ar emaitijos lygumos. ia buvo galima lengviau ivengti soviet kariuomens siautjim. 1946m. pavasar susivienijusi Dzkijos partizan kurtos Dainavos apygardos teritorija apm dabartinius Alytaus, Lazdij ir Varnos rajonus bei su jais besiribojani Marijampols, Prien, Trak ir alinink rajon dal beveik vis Dzkij. Taigi Dainavos apygardos partizan istorija tai viso Dzkijos krato herojikos kovos su atjnais istorija.

186

Kovini vienet formavimasis ir centralizavimas 1944-1945 metais Per Dzkij frontas Vakarus persirito 1944m liepos mn. viduryje. Rugpjio mnes kratas buvo utvindytas rus armijos ufronts dalini. Nuo rugpjio ld. pradta rus armij aukti 19-35 met amiaus vyrus. Dainavos krato vyrai buvo apsisprend mobilizacijai nepaklusti slptis arba gauti dokument, atleidiant nuo tarnybos. Taiau besislapstanius vis daniau pasiekdavo inios apie NKVD kariuomens iaurumus beginkli moni udym ir kankinim. Tai paskatino mobilizacijos vengianius vyrus ginkluotis ir veikti organizuotai tai kaip savo metratyje apra Merkins partizan brio susiformavim ir ginkluotos kovos pradi io brio kovotojai 'Tik ujus bolevikams ir prasidjus j kruvinam terorui, kaim vyrai subruzdo. Buvo stengiamasi vairiais bdais sigyti ginklus. Tai buvo daroma pavieniai ir organizuotai, pvz. nueidavo pas komunist ir j nuginkluodavo. Kaimuose buvo jauiamas nusistatymas vengti prievarta brukamos karins prievols ir pasilikti krate. Pavieni asmen slapstymasis mike perjo pirmas, maas briavimosi formas. Buvo stengiamasi apsiginkluoti ir mginti vaduoti suimtuosius ir prieintis milicijos naikinamajam darbui kaime. Organizuotumas spariai augo ir jau 1944m. rugsjo mn. 15d. laikoma partizan bri, veikusi Alovs-Merkins valsi ribose (Alytaus apskr. red), steigimo data. Vieno i t bri, veikusi Alovs ir Merkins vals. ribose, pirmas organizuotas ygis vyko rugsjo mn. 15d. Jame dalyvavo 12 organizuot partizan, kuriems vadovavo Antanas Krajauskas. (...) Pagrindinis ygio tikslas - apsiginklavimas1." Pirmieji partizan briai susidarydavo i vieno ar keleto gretim kaim vyr, laikydavosi netolimame mike, ir danas partizanas pareidavo namus priirti kio. Bri pavadinimai atitikdavo vietovs, kurioje veik, pavadinim: Nemunaiio, Balbierikio ir pan. Kiek vliau, iems briams jungiantis tarpusavyje ir sudarant didesnius kovinius vienetus, briui prigydavo vado slapyvardis "Rugio", "aibo" brys ir tt 1944m. ruden didesni ar maesni partizan briai veik jau visuose Dzkij apimani apskrii valsiuose. Jiems vadovauti stojo bent kiek karinio mokslo nepriklausomybs laikais ragav vyrai, turintys puskarininki ar viril laipsn, buv policininkai, mokytojai, kaimo vyr pasitikjim turintys asmenys. Ypa vertinami mike buvo karininko laipsn turintys asme-

187

nya Alytaus apskr. NKVD skyriaus virininkas savo vadovybei Vilniuje prane, kad spalio mnes "ukrsti banditizmu" buvo Rudnios, Varnos, Daug, Merkins, Simno, Birtono valsiai, o lapkriio mnes skundsi, kad 12 i 15 apskrities valsi apm partizanin veikla. Daugumoje valsi vietins partins ir vykdomosios valdios veikla buvo paralyiuota. Gruodio mn. pradioje Alytaus apskr. NKGB skyriaus dokumentuose jau figravo 27 partizan briai su 700-750 kovotoj, taiau ia pat prisipainta, kad duomenys netiksls, nes ne apie visus brius pavyko gauti informacijos 2 . Tokie partizan junginiai nebuvo patvars, jie susikurdavo trumpam ir iirdavo po dideli prieo kariuomens siautim, ypa uvus vadams. 1944m. rugsjo 13d. partizanai, susirink mike prie Bugani kaimo Alytaus apskr. Merkins vals, nutar kovoti u nepriklausom Lietuv. Buvo ikelti tokie udaviniai: neiti rus armij, jei gaudys prieintis ginklu. Pasidalino dvi grupes po 50 kovotoj, kurioms vadovauti vyrai isirinko partizanins kovos organizatorius ir kvpjus Juli Mikalon ir Jon Kudarausk abu i Klepoi kaimo. 1-osios grups veikimo rajonas Ryliki, Klepoi, Druskinink ir gretimi kaimai; 2-osios Buganiai, Lizdai ir gretimi kaimai Trak apskr. Onukio vals. 1944m. ruden susiformavo Jono Matukeviiaus-Vilko vadovaujamas apie 40 partizan brys, kuris ypa aktyviai reiksi Bakaloriki, ilinli ir Kanik kaim apylinkse 3 . Lazdij apskr. 1945m. iem organizuotumu ir karika tvarka pasiymjo Itn. Boleslovo imkonio-arno vadovaujamas apie 60-ies partizan junginys, kuris laiksi daugiausia Leipalingio valsiaus ribose 4 . Partizan briai dar labiau iaugo 1945m. pavasar, kai atilus orams partizanams susidar palankesns slygos stovyklauti mikuose. Alytaus apskr. Simno vals. Kalniks mike 1945m. gegus mn. laiksi apie 100 kovotoj, vadovaujam J.Neifaltos-Lakno; Daug vals. Varios mike birelio mn. pradioje stovyklavo trys junginiai (apie 120 ginkluot vyr). Stambiausias j buvusio mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujama kuopa, sudaryta i 3 bri ir turinti apie 70 kovotoj. Prisimindamas laisvs kov pradi, buvs partizan junginio, veikusio Balbierikio valsiuje, vadas Juozas Petraka-Patrimpas ra: 'Tai vyko spontanikai be kieno nors nurodym, tiesiog neapykanta okupantui, nenoras jam paklusti ir atviras teroras stm mones kov. Nors iemos slygomis ir, galima sakyti niekieno nevadovaujami i aukiau, tie savigynos briai
188

buvo partizaninio pasiprieinimo branduolys, kuris per kelis mnesius sustiprjo ir pavasar jau sudar rimt organizuot pogrindin pasiprieinim prie pavergjus 5 ." 1945m. pirmoje pusje daugelyje Dzkijos viet partizan briai jungsi didesnius organizacinius vienetus - kuopas, grupes ir rinktines. Partizan briai siek umegzti ry su toliau veikianiais partizan daliniais, tikdamiesi pasiekti auktesn partizan vadovyb. "Jokios Dzkijos krato partizanus jungianios vadovybs i pradi nebuvo. Visame Dzkijos krate krsi daug savarankikai veikiani partizan bri. Tiems briams vadovavo daniausiai mokytojai (tarp j buvo ir atsargos leitenant), taip pat kaime jaunimo tarpe turj autoritet puskarininkiai ar buv valsi bei apskrii tarnautojai. /.../ Tiek pati Lietuvos laisvs kova, tiek auktesnioji partizan vadovyb buvo ne kieno nors primesta: ji pradta organizuoti ne i viraus, o i apaios - i tyriausios Lietuvos kaimo jaunuomens. Partizan aukiausioji vadovyb susiformavo palengva, i demokratiniu bdu irinkt vad, kuriais Lietuvos kaimas pasitikjo", - ra partizan vadas A.RamanauskasVanagas 6 . Dzk grups steigimas. A apygarda. Kaip didiausias Dainavos krato partizan vienytojas pasiymjo pulkininkas-leitenantas J.Vitkus-Kazimieraitis. J.Vitkus gim 1901m Maeiki apskr. Skuodo vals. Ketn kaime, kininko-knygneio eimoje. 1920m. stojo Kauno Karo mokykl. 1921m. jaunasis karininkas buvo paskirtas veikiani armij bermontinink ir lenk frontuose. 1929-1934m. moksi Belgijoje, Briuselio karo akademijoje, vliau Kaune dirbo Karo mokyklos lektoriumi Naci okupacijos metais Vilniuje buvo pogrindyje veikusios Kstuio organizacijos tabo narys. Jis buvo usibrs tiksl, kad visiems Lietuvos partizanams vadovaut viena vyriausioji vadovyb. Tai buvo siningas, darbtus, giliai tikintis mogus. Partizanai j gerb u kuklum ir draugikum. Ligi pat mirties jis liko itikimas kario priesaikai ginti Tvyn. 1945m pavasar J.Vitkus atvyko mikingiausij Dzkijoje Marcinkoni valsi (Alytaus apskr.) Apsistojs Kabeli kaime ir susisieks su vietiniais kovotojais, stojo j gretas, pasirinkdamas Kazimieraiio slapyvard 7 . Susitiks su Druskinink vals. veikusio "aliuk" dalinio vadu Edvardu JuknaiiuJuozaiiu ir Marcinkoni-Rudnios vals. partizan junginio vadu ltn. Lion189

ginu valkumi-emu bei usitikrins j pritarim ir pagalb, 1945m gegus 7d. Kazimieraitis kr Dzk grups tab, kurio svarbiausias udavinys buvo suvienyti visus Dainavos krato partizanus. tab sudar trys skyriai operatyvinis, propagandos ir mobilizacijos. Kazimieraitis i karto pareng ir ileido sakymus partizan bri vadams su organizaciniais, mobilizaciniais ir operatyviniais nurodymais. Buvo sakyta visiems partizanams priimti priesaik ir vadovautis parengtais partizano drausms nuostatais 8 . Geleinio Vilko rinktin Trak apskr. Onukio, Valkinink ir Eiiki vals. partizanus susijungti vien stambesn organizacin vienet inspiravo Vilniuje sikrs "Lietuvos partizan sjungos" (toliau - LPS) tabas, sieks sujungti visus Lietuvos partizanus. 1945m. gegus 25-26 dienomis i LPS tabo Valkinink valsi atvyko vienas ios organizacijos vad Matas Mastauskas. Jis susitiko su kai kuriais ia veikusi bri vadais M.Cesniu-Lapkriiu, M.Vikaka-Vasara ir B.Pokumi-Naru. Bri vadai sutiko inkorporuotis LPS organizacij, pabrdami kad jau seniai norjo umegzti ry su vyriausia partizan vadovybe. Nutarta Onukio, Valkinink ir dalyje Eiiki vals. kurti Geleinio Vilko rinktin. Partizanai ireik pageidavim, kad vadovauti rinktinei LPS tabas atsist karinink 9 .

Partizan u u o j a u t a J.Vitkaus-Kazimieraiio eimai jam u v u s

190

Pirmomis birelio mn. dienomis pas Valkinink - Onukio vals. veikusius partizanus organizuoti Geleinio Vilko rinktins ir jai vadovauti atvyko Itn. Leonas Taraseviius-Aras,Lis . Rinktin sudar 4 partizan briai daugiau kaip 100 kovotoj. Birelio mn. pabaigoje, sovietiniam saugumui Vilniuje sumus LPS tabo narius" ir LPS neberodant joki g y v y b s enkl, Geleinio Vilko rinktins vadas Aras pradjo iekoti ryi su kitais partizanus sujungti siekianiais centrais. Rugpjio pradioje Dzk grups vadaviet atvyks Geleinio Vilko rinktins vadas ltn. L.Taraseviius-Aras, Lis sutiko su savo rinktine prisijungti prie Kazimieraiio vadovaujamos grups. Buvo pakeista Geleinio Vilko rinktins struktra ir vadovyb. Laikinai eiti rinktins vado pareigas buvo paskirtas L.valkus-ernas. Rinktin sudar du batalionai, kurie apm Varnos-Rudnios ir Valkinink-Eiiki-Onukio vals. teritorijas. L.Taraseviius-Aras paskirtas pastarojo bataliono vadu 1 2 .1945m gruodio 4d. ernui uvus, vadovavim rinktinei perm Aras-Lis, o Varnos-Rudnios batalionas buvo priskirtas Merkio rinktinei13. arno rinktins f o r m a v i m a s i s Lazdij apskrityje pirmos organizacins gairs buvo nubrtos 1945m. balandio mn, Leipalingio vals. Pios girioje susirinkus Unemunje veikusi bri vadams. Pasitarimui vadovavo vyr. ltn. Vytautas Gontis-Alseika. Buvo aptarti teoriniai metmenys: didiausias kovinis vienetas rinktin, maiausias - brys su trimis ar keturiais skyriais. Tarpiniai, organizacinio ryio ir veiksmingos sveikos vienetai - grups, kurias sudar keletas bri. Rinktins veiklos plotas - Dzkijos Unemun, grups valsius. Rinktinei pasirinktas arno pavadinimas. arno rinktin tuo metu sudar 6 briai po 15-25 kovotojus Buvo pradta iekoti ryi su kitais partizan daliniais. Rinktins vadas Alseika su tabu sikr Pios girioje 14 . Vasaros pradioje umezgs ryius su arno rinktins tabu, Kazimieraitis paskelb ios rinktins vad Alseik Vakar Dzkijos partizan rinktins vadu (is pavadinimas neprigijo - liko arno rinktin), pavaldiu Dzk grups tabui 15 . Liepos mn. pradioje Dzk grups vadaviet atvyko Lazdij vals. partizan junginio vadas ltn. Jonas Aleikas-Gediminas (vliau veik Rimanto slapyvardiu). Gediminas sutiko su savo partizanais stoti Dzk grup. Buvo nutarta Lazdij, Sangrdos, venteerio ir Rudaminos valsiuose veiki191
10

anius partizanus sujungti Sein rinktin, kuriai turjo vadovauti Gediminas . 1945m. vasar ir ruden Kazimieraitis djo daug pastang, kad Unemunje kurti arno ir Sein rinktini tabai pradt rimt organizacin veikl. Nebodamas nesiliaujani enkavedist siautjim, jis su savo tabo pareignais kelis kartus inspektavo arno rinktins partizan dalinius, surengdamas pasitarimus su batalion vadais. Taiau Lazdij apskr. organizaciniai reikalai klostsi sunkiai Spalio mn. i arno rinktins vado pareig pasitrauk ltn. V.Gontis-Alseika17. Nei vasar, nei ruden Kazimieraiiui niekaip nepavyko susisiekti su Sein rinktins vadu Gediminu, kuris nerod joki veiklos enkl. Todl 1945m. gruodio 30d. nutarta sujungti Sein ir arno rinktines vien - arno rinktin. Vadovauti rinktinei paskirtas ats. ltn. Vladas Stepuleviius-Mindaugas, anksiau vadovavs partizan junginiui Seirij vals. 18 . Tuo metu arno rinktin sudar 4 batalionai Kapiamiesio, Leipalingio, Veisj ir Seirij. i batalion veikimo teritorija - valsi ribos. Mindaugas neatliko jam ikelt udavini, todl laikinai eiti arno rinktins vado pareigas buvo pavesta A.Kulikauskui-Daktarui, Dzk grups tabo pareignui, buvusiam mokytojui Daktarui buvo pavesta atstatyti palijusius ryius tarp dalini, surengti susitikim su Tauro apygardos, veikusios Suvalkijoje, vadais ir parengti viet Dzk grups tabui arno rinktins ribose 1 9 . Anksiau planuotas Lazdij apskr. Lazdij, venteerio, Sangrdos ir Rudaminos vals. prijungimas prie arno rinktins nepavyko. ia veikiantys partizanai jau priklaus Tauro apygardai, Algimanto ir Gedimino rinktinms 2 0 . Merkio rinktins k r i m a s 1945m. rugpjio ld. prie Nedzings banytkaimio vyko Dzk grups vado Kazimieraiio ir Merkins-Alovs vals. veikianios partizan kuopos vado A.Ramanausko-Vanago susitikimas. Bendrame vad ir juos lydjusi tab pareign pasitarime nutarta prijungti Vanago vadovaujam jungin prie Dzk grups, sudarant jo veikimo teritorijoje Merkins batalion, kuriam vadovauti paliktas Vanagas 2 1 . Netrukus Vanagas buvo paskirtas vadovauti Merkio rinktinei, kuri, be Merkins bataliono, jo Marcinkoni ir Druskinink batalionai 22 . 1945m. lapkriio 18d. Kazimieraiio sakymu Dzk grups tabas pa16

192

vadintas A apygardos tabu . Dzk rinktins krimas 1945m. balandio-gegus mn. ir iaurinje Alytaus apskrities dalyje vyko intensyvus partizan kovini dalini vienijimasis ir stambesni organizacini struktr krimasis. Simno, Miroslavo ir Alytaus vals. susiformavo stipri DLK Kstuio grup, turjusi apie 100 kovotoj. Grup buvo suskirstyta kuopas ir brius, turjo savo veikimo rajonus 2 4 . Marijampols apskrities Balbierikio ir Gudeli valsiuose bei dalyje Alytaus vals. susiorganizavo Kunigaikio Vaidoto grup i 50 kovotoj. J o s organizatorius ir vadas-buvs Balbierikio vals. policijos virininkas Kazimieras Degutis-Raginis. Grup buvo padalinta du brius, sukomplektuoti smulkesni padaliniai, turintys savo veiklos teritorij ir savo vadus. Pagrindin laikymosi vieta-Balbierikio giria25. Alytaus apskr. Jiezno, Butrimoni, Stakliki ir Birtono vals. veikusieji partizan daliniai 1945m. pavasar susijung Punios kunigaikio Margio grup, kurios vadu isirinko buvus Butrimoni valsiaus virait Pran Paulausk-arn 26 . Grups tabas ir pagrindins jgos bazavosi Butrimoni vals, Punios ile. ia stovyklavo apie 150 vyr, ygius jie traukdavo didelmis grupmis, buvo ir raiteli brys. Tuo tarpu Daug vals. aktyviai veik V.Voverio-aibo vadovaujama Geleinio Vilko grup, turinti apie 50

23

Dainavos ap. tabo pareignai: D.Jys-uolis; -; J-Petraka-Patrimpas

193

kovotoj .1945m. pavasar organizacin darb ginkluoto pogrindio daliniuose pradjo kapitonas Dominykas Jys-uolis. Umezgs ryius su mint grupi tabais, 1945m. birelio pradioje suauk juos Punios il bendram pasitarimui J a m e su tab darbuotojais dalyvavo Margio grups vadas arnas, Vaidoto grups vadas Raginis, Kstuio grups vadas Keleivismogus (ltn. Adomas Baiuka) ir Geleinio Vilko grups vadas aibas. tai kaip pasitarim apibdino vienas jo dalyvi, Vaidoto grups tabo virininkas Juozas Petraka-Patrimpas: "uolis padar praneim apie tarptautin padt, isak savo mintis apie partizanin veikl, jos udavinius ir partizaninio judjimo prasm. Paskui kalbjo vadai apie savo grupi veiklos kryptis, nes kiekvienos grups veikimo aplinkybs buvo skirtingos. uolis pasil vis grupi vadams susijungti vien dalin, kuris koordinuot bendrus veiksmus. Vadai sutiko. Taip buvo sudaryta rinktin ir pavadinta "Dzk" rinktine su savo tabo padaliniais. Tuo paiu laiku rinktins vadas uolis patvirtino grupi tab sudt bei dalini veiklos teritorijas /.../28." Dzkijos partizanai puikiai painojo kapiton D.J ir juo pasitikjo. D.Jys gim 1896m Bir apskr, Vabalninku vals, Medin kaime, pasiturinio kininko eimoje. 1919-1920m. dalyvavo nepriklausomybs kovose. Vliau baig Lietuvos Karo mokykl. 1935-1940m. Alytuje jis buvo auli sjungos rinktins komendanto pavaduotojas, o karo metu dirbo Alytaus socialinio aprpinimo skyriaus vedju. 1944m. pavasar, gen. Plechaviiui organizuojant Vietin rinktin, buvo paskirtas ios rinktins dalinio vadu Alytuje. D.Jys asmeniniame gyvenime buvo linksmas, mgo humor, taiau darbe buvo reiklus ir grietas 29 . Neuilgo rinktins tabas pareng ir daliniams isiuntinjo "Dzkijos partizan veiklos taisykles", kuriose buvo apibrti partizan kovos tikslai, organizacija, partizan teiss ir pareigos 3 0 . 1945m. ruden Kazimieraitis stengsi prijungti savarankikai veikiani Dzk rinktin, siekdamas sudaryti bendr veiksm program ir vadovyb. Buvo susitiks su uoliu asmenikai, derjosi per tabo galiotinius, taiau uolis nesutiko, motyvuodamas tuo, kad stambesnius dalinius lengviau susekti, be to, uolis norjo likti savarankikas, nuo nieko nepriklausomas 3 1 . Kazimieraitis, kaip auktesnio laipsnio karininkas, 1945m. gruodio 31d. ileido sakym, kuriuo prijung Dzk rinktin prie A apygardos, taiau gavo uolio atsakym, kad jis laiko iuos sakymus negaliojaniais savo rinktinje ir tik kelianiais netvark pogrindio organizacijose 3 2 .
194

27

A apygardos (Dzk grups) tabo ryiai su partizan centralizacijos siekianiais centrais 1945m. sujungti Dzkijoje veikusius atskirus partizan brius band LLA organizacija. Dalis partizan bri, veikusi Alytaus apskr. Simno, Miroslavo, Alytaus vals. ir Marijampols apskr. Gudeli vals. susijung LLA Didiojo Lietuvos Kunigaikio Kstuio grup. LLA apylinks tabo nariai gyveno legaliai, gaudami nurodymus i LLA tabo Kaune 33 . Partizanai buvo nepatenkinti, kad jiems vadovauja legaliai gyvenantys asmenys, kuri aretai galjo slygoti idavystes. Dl ios prieasties gegus mnes Kstuio grups partizanai nutrauk ryius su LLA Alytaus apylinks tabu. Vanago kuopos ir aibo grups vadai atsisak pereiti LLA inion, motyvuodami tuo, kad 1) nebuvo nieko girdj apie toki organizacij, 2) jos vadai gyveno legaliai, 3) partizanams nepatiko LLA Alytaus apylinks vado keliami reikalavimai34. Vliau, 1945m ruden, LLA Alytaus apylinks tabo nariai dl siliejimo LLA struktras tarsi su jau susikrusi organizacini vienet vadais

Dainavos a p y g a r d o s v a d sskrydis 1947m. balandio mn.

195

Dzk grups vadu J.Vitkum-Kazimieraiiu ir Dzk rinktins vadu D.Jiuuoliu. uolis kategorikai atsisak paklusti LLA vadovybei, tuo tarpu Kazimieraitis sutiko vykdyti vyriausiojo LLA tabo sakymus. Kazimieraitis buvo kelis kartus susitiks su LLA vyriausiojo tabo galiotiniais Alytuje ir Kaune. Su io tabo keliamu udaviniu - suvienyti visus Lietuvos partizanus - Kazimieraitis sutiko. 1945m. lapkriio 10d. Kazimieraitis Alytuje susitiko su Vyriausiojo LLA tabo ryininku A.Jaunikiu-ilu. Buvo nutarta, kad Kazimieraitis paklus LLA tabo sakymams, organizuos Algirdo tab ir vadovaus iai apygardai (Po io susitarimo Dzk grup ir pavadinta A apygarda). LLA vyr. vadovyb paved plk. J.Vitkui-Kazimieraiiui parengti visos Lietuvos partizan ir aukiamo amiaus vyr mobilizacinius planus, kurie turjo bti realizuoti Lietuvos ginkluotj pajg sukilimo atveju, Ly. prasidjus karui Ryiai su LLA vyriausija vadovybe nutrko lapkriio mn. pabaigoje, soviet saugumo organams aretavus Jiezne legaliai gyvenant LLA vyr. vadovybs ryinink, o netrukus ir LLA tabo narius Kaune 35 . 1945m. lapkriio 28d. Kaune Kazimieraitis susitiko su i Vakar nelegaliai atvykusiu VLIKo nariu J.Deksniu-Hektoru ir K.Brunium-Prapuoleniu. Susitikimo dalyviai pasidalino informacija apie tarptautin ir vidaus politin padt, prijo bendr ivad dl Lietuvos ivadavimo kovos organizavimo ir bendros vadovybs schemos. Buvo pasirayta bendra deklaracija 3 6 . 1946m. pradioje Kazimieraitis buvo umezgs ryius su Vilniuje organizuotos Lietuvos tautins tarybos (LTT) pirmininku Jonu Noreika-gen. Vtra. LTT siek tapti vadovaujaniu politiniu kovojanios Lietuvos centru. Sovietiniam saugumui sumus LTT narius, numatytas Kazimieraiio ir gen.Vtros susitikimas nevyko 3 7 . 1945m. Dzkijoje veikiantys partizan briai buvo sujungti du savarankikus centrus - Dzk rinktin ir A apygard. Tokia situacija iliko ir 1946m. iem. 1946m. pavasar, nutirpus sniegui, vl suintensyvjo ryiai tarp Piet Lietuvoje veikusi laisvs kovotoj organizacini vienet. Tuo metu buvo isprstas ir Dzk rinktins prijungimo prie A apygardos klausimas. 1946m balandio 9 ir 22 dienomis Seirij vals. vyko pasitarimai tarp"A" apygardos ir Tauro apygardos vad. iuose pasitarimuose buvo nusprsta i abiej apygard vadovybi sudaryti auktesnj Piet Lietuvos partizan (PLP)

196

tab. PLP vadu irinktas A apygardos vadas Kazimieraitis. Nutarta prie A apygardos prijungti atskir Dzk rinktin, o Lazdij apskr. veikianius partizanus - arno rinktin - prijungti prie Tauro apygardos 3 8 . Pagaliau 1946m. balandio 23d. Punios ile vyko PLP tabo pareign ir Dzk rinktins vado uolio susitikimas. uolis sutiko su priimtais nutarimais. Buvo sutarta, kad uolis eis su Dzk rinktine A apygard, ir perims i Kazimieraiio vadovavim A apygardai, ir toliau likdamas Dzk rinktins vado pareigose 3 9 . Prie Dzk rinktins buvo prijungta Karininko Juozapaviiaus grup, veikusi Lazdij apskr. Seirij vals. ir Alytaus apskr. Merkins vals. kairiajame Nemuno krante" 0 . uoliui permus vadovavim A apygardai, buvo pakeistas jos pavadinimas. Nuo 1946m. gegus 15d. ji pradta vadinti Dainavos partizan apygarda 4 '. Dainavos apygardos susiformavimas ubaig l-j ginkluoto pogrindio organizacins raidos Dzkijoje etap.

Dainavos a p y g a r d a 1946-1951 m. Dainavos a p y g a r d o s v a d o v y b Dainavos apygardos tab, be apygardos vado ir jo adjutanto, sudar: tabo virininkas, kuris tvark ir priirjo tabo pareign veikl, ryi ir sekimo (valgybos) skyriaus virininkas, kurio pareiga buvo aprpinti tabo pareignus maistu ir kitais kio reikmenimis. Vadovaujant D.Jiui-uoliui 42 apygardos tabas atliko ir Dzk rinktins tabo funkcijas . tabe buvo steigtas spaudos ir propagandos skyrius, kuris rpinosi pogrindio spaudos leidyba. Dainavos apygardos tabas turjo rotatori, dvi raomsias mainles ir radijo imtuv inioms i usienio klausyti i priemoni pagalba apygardos tabe buvo leidiami apygardos partizan laikraiai "Aukuras" (1947m) ir "Laisvs varpas" (1945-1952m.), atsiaukimai bei kita pogrindio spauda 4 3 . | apygardos tab suplaukdavo partizan dalini surinktos los, kurios ia bdavo paskirstomos vairiems pogrindio reikalams. Su tabo pareignais apygardos vadas vadovavo visiems partizan junginiams, leido jiems sakymus bei direktyvas ir priirjo j vykdym. Apygardos vadas nevar partizan dalini organizacinio savarankikumo - tai atsispindjo partizan pareign skyrimo tvarkoje: skyri ir bri vadus ratiku sakymu skyr ir atleido grupi (batalion) vadai Grupi (batalion) vadus skyr ir atleido

197

rinktins vadas. Rinktini vadus ir apygardos tabo pareignus skyr ir atleido apygardos vadas. Rinktini vadai turjo pateikti dvisavaitines atlikt veiksm ataskaitas, visus rinktini sakym nuoraus ir svarbiausi rinktins vyki apraymus 4 4 . Suplaukus ataskaitoms i rinktini, apygardos tabas ileisdavo svarbesni Dainavos apygardos ini santrauk. Ypatingais atvejais, apygardoje kilus svarbi ir opi klausim, apygardos vadas kviesdavo stambesni organizacini vienet partizan pareign (rinktini, grupi, bri) vad sskryd, kuriame aptardavo iuos klausimus ir kolegialiai priimdavo sprendimus. uvus apygardos vadui, partizan pareign susirinkim organizuodavo apygardos vado pavaduotojas, kuriuo bdavo vienas rinktini vad. 1946m gegus mnes susikrusios Dainavos partizan apygardos dalini struktra buvo tokia (r. 1 pried ir emlap): apygarda buvo padalinta tris rinktines - Dzk, Merkio ir Geleinio Vilko. Dzk rinktin apm Alytaus apskrit ir dal Marijampols bei Prien apskrities. Rinktinei vadovavo kpt. D.Jys-uolis. Rinktin sudar penkios grups: a) Vaidoto grup, turinti apie 30 kovotoj. Veiklos rajonas-Balbierikio vals. ir dalis Gudeli vals, b) Margio grup, turinti apie 40 kovotoj, veiklos rajonas-Butrimoni, Jiezno, Stakliki ir Birtono vals. ir dalis Alytaus valsiaus. c) Kstuio grup, turinti apie 30 kovotoj, veiklos rajonas - Miroslavo, Simno ir Alytaus (dalis) vals, d) Kar.Juozapaviiaus grup, turinti apie 60 kovotoj. Veiklos rajonas Seirij ir Merkins (dalis) vals, e) Geleinio Vilko grup, turinti apie 30 kovotoj, veiklos rajonas Daug ir Alovs (dalis) valsiai 45 . Nra inoma, kiek rinktinei priklaus legaliai gyvenani partizan. Merkio rinktin apm Varnos (1946m. gegus mn. pietrytinje Alytaus apskr. dalyje kurta Varnos apskr.) ir dal Alytaus apskr. Rinktinei vadovavo ats.ltn. A.Ramanauskas-Vanagas. Rinktin sudar trys batalionai: 1-asis batalionas, turintis apie 35 kovotojus. Veiklos rajonas Merkins ir Alovs (dalis) vals, 2-asis batalionas, turintis apie 50 kovotoj. Veiklos rajonas Marcinkoni ir Druskinink vals, 3-asis batalionas, turintis apie 40 kovotoj. Veiklos rajonas - Varnos ir
198

Rudnios vals. . I viso Merkio rinktin sudar apie 130 veikiani partizan. Be to, kiekvieno bataliono teritorijoje buvo suorganizuotos legaliai gyvenani partizan grups, kuriose i viso buvo apie 100 asmen . Geleinio Vilko rinktin apm Trak apskrities dal, jai vadovavo V.KukAitvaras, ilas 4 8 .1946m vasar rinktinje liko vienas - Valkinink batalionas, kuriam priklaus 20 kovotoj. Veiklos rajonas - Onukio, Valkinink ir Eiiki valsiai 49 . Karinis p a s i r e n g i m a s 1946m. vasaros pradioje Dainavos partizan apygardoje buvo daugiau kaip trys imtai aktyviai veikiani partizan. Per 1946 metus daugelyje grupi partizan skaiius, neirint dan kovotoj uvim, iaugo. Partizan gret augim slygojo okupant represijos - legalizavusij partizan aretai, trmimai ir t.t. Apygardoje buvo du karininkai, vadovaujantys rinktinms - k p t uolis ir ats.ltn. Vanagas. Batalionams ir grupms vadovavo puskarininkiai ir virilos. Apygardai nuo pat pradi stigo vad su kariniu isilavinimu. Tarnavusi kariuomenje buvo apie 15 proc. vis partizan 5 0 .
47

46

Sunaikinta M a r g i o grups v a d a v i e t 1947m. rugsjo mn.

199

Todl nuo 1946m. vasaros apygardoje pagal Lietuvos kariuomens statut pradtas partizan karinis mokymas, taip pat surengti kursai puskarininkio laipsniui gauti . Ginkluot Partizanai buvo ginkluoti auli lengvaisiais ginklais: autuvais, automatiniais ginklais ir kulkosvaidiais (bent po vien kulkosvaid partizan skyriui). Beveik visi partizanai turjo trumpj ginkl pistolet, revolver, be to, neiojo bent po vien granat. Ginklai buvo daugiausia vokiko ir rusiko tipo, gyti per Lietuv traukiantis frontui Vakarus (1944m.) arba paimti i prieo karini operacij metu. Dainavos partizan apygardos tabo duomenimis, 1946m. ruden vykdant maesnio masto karinius veiksmus, audmen atsarg bt utek vienai dienai 52 . Sunkiau buvo su stiprios galios sprogmenimis uminavimui ar kitoms diversijoms. J u o s partizanai buvo priversti gamintis patys i aviacini bomb. Laikui bgant, prieui pavyko surasti daugel partizan ginkl slptuvi. Kovos lauke kritusi kovotoj ginklai taip pat daniausiai patekdavo prie rankas, o naujus partizanus irgi reikjo apginkluoti Majant kovini operacij skaiiui, majo ir galimyb sigyti trofjini ginkl. audmenys daugiausia buvo dar karo met, pasen, todl kovinse situacijose buvo nepatikimi Paskutiniaisiais kov metais apsirpinimas aunamais ginklais ir ypa oviniais partizanams pasidar didel problema. Rikiuot emiausias partizan kovinis vienetas buvo skyrius, turintis iki 10-ies kovotoj, kuriems vadovavo skyrininkas (skyrius dar dalinosi dvi grandis). Du trys skyriai sudarydavo br. Batalion (grup) sudarydavo du ar trys briai, priklausomai nuo apimamos teritorijos ir kovotoj skaiiaus. Bataliono (grups) vado pareigas eidavo vienas bri vad. Jis atsiskaitydavo rinktins vadui u batalione vykdytus veiksmus, partizan kovin parengim, ryius ir t.t. 5 3 . Dainavos a p y g a r d o s partizanai d v j o Lietuvos kariuomens uniform. tabo pareignai ir kovini vienet vadai pagal vadovybs patvirtintus nuostatus neiojo skiriamuosius enklus, nurodanius laipsn ir uimamas pareigas. Taip pat buvo neiojami pasiymjimo enklai, suteikti u narsum arba uolum - skirting spalv juostels 5 4 . Apdovanojimai bdavo
51

200

teikiami ikilmingai, prie partizan rikiuot, bataliono (grups) sskrydio metu. Iki 1949m. Dainavos partizan apygardos kovotojai organizaciniuose vienetuose tvarksi ir savo veikl grind apygardos ir Piet Lietuvos srities vad patvirtintais dokumentais nuostatais bei instrukcijomis, aprpianiomis visas partizan gyvenimo sritis. Apygardai sijungus LLKS, imta vadovautis LLKS vadovybs patvirtintais statutais. Pasikeitimai rinktinse uoliui vadovaujant vykdyta nemaai struktrini pasikeitim. uvus daugeliui partizan, 1946 08 23 iformuota Geleinio Vilko rinktin. Lik gyvi partizanai, su visa veikimo erdve buvo traukti Merkio (vliau Kazimieraiio) ir Dzk rinktines. Dzk rinktins Juozapaviiaus partizan grups vadui Antanui Gruauskui-Siaubui nepatiko apygardos vado Jio drausms reikalavimai. Jo vadovaujami vyrai, nors buvo labai narss ir puldavo okupantus, kur tik manoma, neveng alkoholio. U drausms paeidimus D.Jys atleido g u p s vad i pareig, taiau is, remiamas grups partizan, atsisak vykdyti apygardos vado sakym ir beveik metus veik savarankikai 1947m. pavasar, dl nesutarim su apygardos vadu, savarankikai veik ir DLK Kstuio grups tabas. Tik A.Ramanauskui tapus apygardos vadu, ios grups vl buvo jungtos apygard. Dzk rinktin patyr dideli neteki: 1947m. rugpjio mn. uvo jos vadas D.Jys-uolis. Netrukus uvo ir j pavadavs K.imelionis-Gandras. 1947m gruodio m n Dzk rinktins vadu buvo paskirtas Sergijus StanikisLitas 55 . Jis gim 1899m. Marijampols apskr., Padovinio vals., Geleini kaime. 1920m stojo Kauno Karo mokykl. 1923m. dalyvavo Klaipdos krato sukilime. Vliau tarnavo husar pulkuose, dirbo kavalerijos lektoriumi Karo mokykloje. 1945m. k p t S.Stanikis vadovavo Paliose (Marijampols apskr.) veikusiam partizan briui Prieui iblakius br, 1946m. pavasar jis atkeliavo Dzkij. ia, Piet Lietuvos partizan srities tabe, 1946m. jo tabo virininko pareigas. tabui iirus, kur laik joki vadovaujani pareig neturjo. 1947m. rugsjo mn. Dainavos apygardos vad sskrydyje buvo irinktas apygardos tabo virininku 56 . emo gio, kresnas, suotas ir visada vilkintis civiliniais drabuiais, Litas buvo labiau panaus pagyvenus kinink, negu partizan vad.
201

Litui teko atstatyti rinktinje palijusi padt tuo metu dl uvim be vadovybs buvo lik Vaidoto ir Margio grups. 1949m. gegus mn. vykusiame Dainavos apygardos vad sskrydyje kpt. Lit irinkus vyriausij vadovyb, Dzk rinktins vadu buvo paskirtas Vincas Ambrozeviius-Balandis 57 . Balandis vadovavo rinktinei lygiai dvejus metus. Po jo ties Punios ile 1951m. gegus 23d. naujuoju rinktins vadu tapo Jonas KuinskasSpyruoklis,Tautmylis. Spyruoklis rinktinei vadovavo tik kelet mnesi. Jis uvo 1951m. spalio 18d. Simno raj., Barkniki mike, vykdamas prisistatyti Dainavos apygardos vadui Po Spyruoklio uvimo rinktinei stojo vadovauti iformuotos Vaidoto grups vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys. Jis gim 1921m Marijampols apskr. Prien vals. ik kaime. Partizanavo nuo 1944m, prie paskyrim buvo Vaidoto grups brio vadas. Paskutinysis Dzk rinktins vadas V.Daunoras-Ungurys uvo kautynse 1954m rugpjio 18d. Prien raj, Naudin kaime 5 8 . Merkio rinktin susidar i 3 batalion. Ypa kovingas buvo 1-asis (Merkins) batalionas, vadovaujamas rinktins vado A.Ramanausko-Vanago. 1947m. rugsjo mn, pagerbiant uvusio Dzkijos partizan vado plk. J.Vitkaus-Kazimieraiio atminim, Merkio rinktinei suteiktas Partizano Kazimieraiio vardas. Batalionai pavadinti grupmis. 1948m. rugsjo mn. vadovavim Kazimieraiio rinktinei Vanagas perdav Vaclovui Voveriui-aibui. Taiau 1949m kovo 7d. provokatoriai Kostas Kubilinskas ir Adolfas Skinkys idav aibo bunker: "Keturiasdeimia sunkveimi atvaiav MVD-istai apsupo 4-5 iedais vadaviet, kurioje tuo metu buvo aibas. Isprogdins vadaviet ir bdamas beviltikoje apsuptyje, aibas kovsi paskutin kart.. Keliasdeimt umut MVD-ist, slapta sumest sunkveimius, liudijo, jog aibas ir su juo buvusieji draugai pardav savo g y v y b e s paia brangiausia kaina 5 9 . uvus aibui, Kazimieraiio rinktins vado pareigas jo Dainavos apygardos vadas L.Baliukeviius-Dzkas, o nuo 1949m. spalio mn.laikinai - Bernardas Navickas-Girinis. Lapkriio mn. rinktins vadu buvo paskirtas Julius Karpis-Vieversys. J a m atvykus perimti nauj pareig, slptuv buvo upulta rus kareivi ir abu partizanai uvo. Po to ias pareigas vl jo Dzkas. Nuo 1950m. spalio 26d. rinktins vadu buvo paskirtas Juozas DrazdauskasPutinas, buvs arno rinktins vado adjutantu 6 0 .1947m. birelio mn. 26d. Dainavos apygardai buvo prijungta arno rinktin, anksiau priklausiusi Tauro apygardai. Met pabaigoje, kuopas performavus grupes, joje veik
202

3 grups. Prijungus arno rinktin prie Dainavos apygardos, vado pareigas laikinai jo Jonas Mikelionis-Vargdienis, o nuo 1947m. rugsjo pabaigos vadu tapo Benediktas Labnas-Karinas. 1949m. kovo mn.7d, pavaduodamas ivykus Vanag ir eidamas apygardos vado pareigas, B.Labnas uvo. 1949 05-1950 07 rinktinei vadovavo Juozas Geguis-Diemedis. Taps apygardos vadu, Diemedis savo viet paskyr Juoz Jurelion-Sakal. Deja, 1951 02 06 agentas idav Bistrigiks mike sikrus arno rinktins tab. ukuodami mik, kareiviai pastebjo i ems kylanius garus ir apledjusi eglut - tai buvo bunkerio dangtis. Kautynse uvo 7 arno rinktins tabo pareignai. Kovo mn. rinktins vadu buvo paskirtas Bronius alaeviius-ilvitis61. Vadovaujant kpt. Jiui-uoliui, Dainavos apygardos vadaviet buvo sikrusi Dzk rinktins Margio grups erdvje esaniame Punios ile, gerai rengtoje, palyginti erdvioje slptuvje. A.Ramanauskas-Vanagas taip apra uolio slptuv vadaviet: "/.../ Pasiekme kakok gil griov, kurio dugnu, vos pdas gals apsemti, pamau tekjo varus altini vanduo. I atokiau mums parod krant, kur apaioje buvo rengta slptuv. Maskavimas buvo labai geras ir akimi nebuvo galima nustatyti, kurioje vietoje slptuv ir jos durels. Pagaliau Klevas sustojo, praskleid mauts eglaits akas, pavert saman kuoktel ir, pams u grandins, atidar 45 laipsni kampu taisytas dureles /../. Palipjs keturpsia, /.../ patekau paion slptuvn. Ten jau buvo galima stovti kiek palenkta galva 62 ." Slptuvs vid apra buvs partizanas J.Petraka-Patrimpas. Bunkeris buvo "/.../ padalintas dvi patalpas /_/. Pirmoje patalpoje pastatyta plyta - virykl, ia ir radijo aparatra, apirografas, rotatorius, dvi raomosios mainls, taip pat ir maisto produkt atsargos, ginklai /.../. Antroje patalpoje gultai atuoniems monms. Lauke ant bunkerio viraus pritvirtintas dmtraukis, padarytas i vjo nulautos puies stuobrio, /_/ prie jo pritvirtinta radijo antena 6 3 ." uolis dl senyvo amiaus beveik nepalikdavo savo vadaviets rajono ir neusim tolimesni apygardos organizacini vienet vizitavimu. Vadovavo ratu parengtais sakymais rinktini ir grupi vadams. Apygardos vad sskryd buvo suauks 1947m. balandio 22-24d. Posdiuose dalyvavo visi Dainavos partizan apygardos grupi ir kai kuri bri vadai, neskaitant tuo metu nuo apygardos atsiskyrusi Kar. Juozapaviiaus ir Kstuio grupi atstov. iame vad sskrydyje buvo aptarti ops partizanins organizacijos klausimai - bandoma isprsti apygardos vado konfliktus su i apygar203

Kazimieraiio m. D L K V v t a u t o g r u p s partizan sskrydis 1948m. balandio mn. 23-25d. K o v o t o j u s sveikina a p y g a r d o s vadas V a n a g a s

dos pasitraukusi grupi vadais, nutarta suaktyvinti veiksmus prie okupacin valdi, aptarti kiti aktuals klausimai ryiai, disciplina ir t.t.64. Dainavos apygardos vadaviet sovietiniam saugumui pavyko sunaikinti 1947m. rugpjio 11d. Saugumieiai dien prie tai gavo agento praneim su apytikriai nurodyta uolio slptuvs vieta. Jau i vakaro madaug tkstantis prieo kareivi ublokavo Punios il (Alytaus apskr. Butrimoni vals.). Operacijai vadovavo pats LTSR MGB ministro pavaduotojas plk. Martaviius. I ankstyvo ryto prasidjo mko "ukavimas". MGB praneime Maskvai raoma; "Atidiai vykdant paiekas, bunkeris buvo rastas ir ublokuotas /_/ . Prasidjus miui, banditams ne kart buvo silyta pasiduoti gyviems, bet jie nepasidav ir pusantros valandos rod ginkluot pasiprieinim, tuo paiu metu degindami ir naikindami pas juos esanius dokumentus 6 5 ." Tuo metu vadavietje buvs Vaidoto grups vadas J.Petraka-Patrimpas, Lapaitis taip prisimena t dramatik dien: "siklausiau kak narant, lyg kas em kast /_/. Ulipau kopiomis vir tiek, kad galva bt prie pat angos. Atsarginis ijimas i viraus buvo umaskuotas. Klausau ir pats netikiu - ant bunkerio viraus rusikai kalba. /_/ Visi oko i gult. Veiduose
204

vienas klausimas: kas bus toliau /.../ Po pirmojo nervinio oko pakilo uolis ir band mus nuraminti, jog nereikia visikai pulti panik, o pirmiausia suinoti, kokios pajgos mus apsupo. /.../ Reikia bandyti vertis per abi angas vienu metu ir sitikinti, kokia padtis. /.../ Kai Krmas pradar apatin ijim, prapliupo kulkosvaidiai, bet Krmo nekliud /.../. Nepavykus prasiverti, suvokme, kad bunkeris aptiktas neatsitiktinai, nes kulkosvaidiai nukreipti apatin ijim. Krmas, neatlaiks nervins tampos, isims pistolet, sidjo bum ir nusiov. Toks poelgis likusius labai paveik, pradjome atsisveikinti, galvodami apie pana likim. Po to a pakilau kopiomis prie atsargins angos ir pradjau galva ir peiu atsargiai i lto kelti virutin dangt. Kai pakliau 10cm., ang buvo paleista automato serija, kuri "pakuteno" sdyns raumenis ir a kritau nuo kopi /.../. sitikin, kad bunkeris apsuptas nema pajg ir varytis beprasmika, skubiai pasitar, nutarme pirmiausia naikinti dokumentus ir stengtis isilaikyti iki nakties, o tamsoje mginti prasiverti/.../ Virutin ang /.../ ekistai puolamosiomis m sprogdinti Mes naikinome inventori. /.../ Ruoiams miriai ir nenorime nieko naudingo ekistams palikti /.../ Vliau vieni pradjome deginti dokumentus, kiti per virutin ang retkariais imesti granat ar paleisti kelet vi, kad sutrukdyti ekistams atkasti bunker. Jie, numet granat ant angos, po maos pertraukls aukdavo "Zdavaites, inae ubjom" ("Pasiduokit, kitaip umuim"). /.../ Vliau granatos suritos bintu po dvi tris jau krisdavo bunkerio vid. /.../ Pastebjau, kad uolis pasvirs, o kairje krtins pusje didiul aizda, i kurios srove veriasi kraujas. /.../ Ms granat atsargos baigsi, ginklai pradjo neveikti, nes sprogim metu bunkeris drebdavo, smlis byrjo ant ginkl./.../ Dauguma ten esani partizan buvo apsvaiginti (kontzyti). /.../ Tuo pasinaudodami, ekistai ir "susm" dar likusius gyvus" 6 6 . uoliui uvus, vadovavim apygardai laikinai perm jo pavaduotojas, Merkio rinktins vadas A.Ramanauskas-Vanagas. Jis gim 1918m. JAV. 1921m. tvai gro Lietuv, Lazdij vals., ir ten kininkavo. A.Ramanauskas baig Klaipdos pedagogin institut, vliau baig Kauno Karo mokykl, paskutinij karinink laid. Naci okupacijos metais dst Alytaus mokytoj seminarijoje. 1945m. balandio mn. pabaigoje pasitrauk i legalaus gyvenimo ir pradjo partizanauti. A.Ramanauskas-Vanagas turjo didel autoritet tarp partizan, buvo j gerbiamas ir mylimas u paprastum ir nuoirdum, atsidavim laisvs kovai
205

Pradjs savo partizanik keli Nemunaiio apylinks brio vadu, A.Ramanauskas-Vanagas nujo ilg keli, partizaniniame sjdyje eidamas paias atsakingiausias pareigas. 1945m. vasar tapo Dzk grups Merkins bataliono vadu, o ruden ir Merkio rinktins vadu. 1947m. ruden perms vadovavim Dainavos apygardai, nuo 1948m. jo ir Piet Lietuvos partizan vado pareigas. 1949m. vasario 10-20d. dalyvavo LLKS steigiamajame suvaiavime. 1949m. pabaigoje jis buvo paskirtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Gynybos pajg vadu. Suimtas 1956m. spalio mnes Kaune, MGB nipui idavus. Buvo iauriai kankintas, 1957m. nuteistas ir t pai met lapkriio 29 dien suaudytas. Pirmiausia Vanagas m atstatinti pairusias apygardos organizacini struktr grandis. 1947m. rugsjo 24-25d. Gardino grups erdvje suauk Dainavos apygardos vad sskryd. Marcinkoni vals. mikuose vykusiuose posdiuose dalyvavo 20 apygardos organizacini vienet vad, tarp j ir savarankikai veikusi Kar. Juozapaviiaus bei Kun. Kstuio grupi vadai Buvo nusprsta abi grupes jungti apygardos sudt, suvienodinti padalini pavadinimus batalionus pavadinti grupmis, vyko slapti apygardos vado rinkimai, kuri metu partizanai Dainavos apygardos vadu irinko A.Ramanausk-Vanag 6 7 . Taigi kovojanti Dzkija vl turjo vien vadovyb. Dainavos apygardos tab sudar: tabo virininkas (iki 1947m gruodio mn. S.Stanikis-Litas), ryi skyriaus virininkas Jurgis Krikinas-Rimvydas ir spaudos bei propagandos skyriaus virininkas Lionginas Baliukeviius-Dzkas 68 . Buvo atnaujintas apygardos laikraio "Laisvs varpas" leidimas, bandoma umegzti ryius su Tauro apygardos vadovybe. Vanagas pradjo vizituoti visus apygardos kovinius vienetus, stengdamasis susitikti ir atvirai pasikalbti su visais kovotojais, suinoti ir vertinti eilini kovotoj ir j vad veiksmus ir po to priimti sprendimus. Vanagas ra: "Po toki susitikim lengviau buvo pareikti pagyrim, pakelti pareigose, atleisti i uimam pareig ar net skirti aukiausi bausm 6 9 ." Tarnybini susitikim metu apygardos vadai iaikindavo kovotojams vadovybs duodamus sakymus ir instrukcijas, buvo daromi praneimai apie politin padt, atsakinjama partizan klausimus. Aptarus tarnybinius reikalus, vakare prie lauo skambdavo partizanikos dainos ir vykdavo vaidinimai Daliniai buvo vizituojami du kartus per metus pavasar ir ruden (ilgesns naktys kelionei). ios rizikingos kelions utrukdavo apie mnes. Esant reikalui, kai kurie daliniai bdavo aplankomi daniau. iemos slygomis su organizacini vie206

net vadais bdavo susitinkama tik ypatingais atvejais . Dainavos apygardos tabas, vengdamas isiifravimo ir uolio tabo likimo, danai keit slptuves. 1947m ruden vadaviet buvo il miko pakratyje, 5 km nuo Merkins prie Purpli kaimo, 1947-1948m iem slptuvje, rengtoje Merkins vals., Dokukos kaimo gyventojo kieme. 1948m. pavasar ir vasar tabas buvo sikrs atsarginiuose bunkeriuose prie Ilginink kaimo ir Mekui kaim Merkins vals. 1948m. ruden Vanagas Dainavos partizan apygardos vadaviet perkl Daug vals. Kalesnyk mik, Geleinio Vilko grups veikimo erdvn 71 . 1948m. ruden Vanagas ivyko Vakar Lietuvoje rengiam partizan vad pasitarim. Vadovauti Dainavos apygardai jis paved arno rinktins vadui B.Labnui-Karinui72. Pastarasis atvyko Kalesnyk mike sikrus apygardos tab jau iemos pradioje. Taiau Karinui nebuvo lemta sulaukti Vanago sugrim sovietiniam s a u g u m u i 1948m. ruden Dainavos apygardos tab infiltravus du savo agentus Kost Kubilinsk ir Adolf Skink, 1949 03 07 vadavietje Karinas uvo. Vanagas i emaitijos gro 1949m. balandio mn. pradioje. 1949m. gegus 19 dien suauk visuotin Dainavos apygardos vad pasitarim. is sskrydis nebuvo gausus - tam turjo takos partizan vad tys. Dalyvavo 11 apygardos rinktini ir grupi vad. Dainavos apygardos vadas Vanagas posdio dalyvius informavo apie Lietuvos partizan srii

70

Dainavos a p y g a r d o s v a d a s A . R a m a n a u s k a s - V a n a g a s ir J.Perminas-Jrininkas

207

Dainavos a p y g a r d o s v a d a s V a n a g a s v i z i t u o j a arno rinktins k o v o t o j u s . 1948m. ruduo

susijungim ir Vyr. vadovybs krim, supaindino su LLKS Tarybos nutarimais, kuriems buvo pritarta ir nutarta dti pastangas j gyvendinimui Kadangi Vanagas Vyr. vadovybs buvo patvirtintas Piet Lietuvos srities vadu ir turjo suformuoti PLP Sr. tab, buvo nutarta irinkti nauj Dainavos 73 apygardos vad. Juo tapo Lionginas Baliukeviius-Dzkas . Jis gim 1925m. Alytuje. Vokiei okupacijos metais moksi Kauno universitete, medicinos fakultete. Baigs pirmj kurs, 1944m. pavasar stojo lietuvi Vietin rinktin. Taiau su ginklu pasitikti artjani bolevik neteko. Naciams iformavus rinktin, buvo ivetas ekoslovakij vokiei aerodrom apsaugai Pateko Raudonosios armijos nelaisvn, perjo kelis belaisvi lagerius Ryt Europoje ir Ukrainos anglies achtas, 1946m. ruden parsigavo Lietuv ir i karto stojo partizan gretas. Darbavosi Geleinio Vilko grups tabe, o nuo 1947 m. rudens Dainavos apygardos tabe um apygardos vado adjutanto bei spaudos ir informacijos skyriaus virininko pareigas. Tai buvo tikras idealistas, beslygikai atsidavs vienam tikslui Lietuvos nepriklausomybs atgavimui Savo dienoratyje Dzkas ra: "Ms jga gldi ms sielose, ms irdyse, bet ne gink-

208

luose ." Dzkas perm vadovavim apygardai ypa kritiku momentu. 1948m. lapkriio mn. viduryje Dainavos apygardoje dar veik 346 kovotojai 1949m. balandio mn pabaigoje apygardoje teliko 218 kovotoj 7 5 . Ypa skaudios neskms apygard itiko per pirmus eis 1949m. mnesius apygardoje uvo 121 partizanas 76 .1949m. gruodio 15d. apygarda patyr dar vien skaudi netekt - Lenkijoje, Suvalkuose, mikelyje prie linakiemio slptuvje uvo Dainavos apygardos tabo ryi valgytos skyriaus virininkas Jurgis Krikinas-Rimvydas. Jis gim 1919m. Rusijoje, ininieriaus-pulkininko eimoje. 1939m. baig Kauno Karo mokykl (atsargos leitenantas), partizan gretose nuo 1946m, vadovavo Vaidoto grupei 1947m. pavasar su Tauro apygardos atstovu J.Luka-Skrajnu atliko skming kelion Lenkij umegzti ryi su Lietuvos ilaisvinimo organizacijomis Vakaruose. 1948m. pabaigoje Dainavos apygardos vado nurodymu prasiver per Lenkijos sien (myje uvo 6 j lydj partizanai), siekdamas perduoti informacij Vakaruose esaniam J.Lukai 77 .

74

Dainavos a p y g a r d o s vad pasitarimas 1948m. rugsjo mn.

209

Dzkas energingai msi atstatyti apygardos organizacini struktr veikl. 1950m. pradioje, raydamas LLKS Vyr. vadovybei apie padt Dainavos apygardoje, Dzkas konstatavo, kad "gauss partizan uvimai ir prieo spaudimas /_./ prityrusi partizan vad stoka daro padt neabejotinai sunkia. Taiau noro, pasiryimo ir valios nugalti klitis netrksta 78 ." Nepaisant to, kad apygardoje buvo stipriai juntamas intelektualini pajg trkumas, apygardos tabas ir toliau sugebjo
Dainavos a p y g a r d o s tabo pareignai: L.BaliukeviiusDzkas, Jurgis Krikinas-Rimvydas, A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas, J.Karpis-Vieversys. 1949m.

leisti vairi pogrindio spaud. ia Dzkui talkino jo tabo visuomenins dalies virininkas Mikas Babrauskas-Vaivilkas (uvo 1950 05 01). Dl klastingos MGB provokacijos L.Baliukeviius-Dzkas uvo (nusiov) 1950m. birelio 24-osios nakt aliamikyje (Lazdij apskr.), beviltikoje prieo apsuptyje 7 9 . Po Dzko uvimo Piet Lietuvos srities vado S.Stanikio-Lito-Vilties sakymu vadovavim apygardai perm arno rinktins vadas ir apygardos vado pavaduotojas Juozas Geguis-Diemedis80. Jis gim 1923m. Lazdij apskr. Seirij vals. Demeniki km. Partizan eilse nuo 1945m. vasaros. Ilg laik jo Juozapaviiaus grups tabo virininko, nuo 1947m. rugsjo arno rinkL tabo virininko pareigas, nuo 1949m. gegus 19d. tapo arno rinktins vadu. Jo iniciatyva buvo leidiama rinktins laikratlis "Laisvs rytas". A.Ramanauskas-Vanagas j paymjo kaip ypatingai uol ir pareiging vad 8 1 . Diemediui pradjus vadovauti apygardai, jo inioje buvo apie 175 kovotojai 82 . Apygardos vadaviet persikl Unemun - arno rinktin. 1950m.
210

antroje pusje apygardos tabas dar kontroliavo padt visoje apygardoje, taiau kasdien susiriti su emesniais koviniais vienetais darsi vis sunkiau. 1950m. kai kuriuos ryi kanalus m kontroliuoti sovietinis saugumas. ekistai vis daniau pradjo naudoti specgrupes MGB smogikus, perrengtus partizan drabuiais. ias grupes stengdavosi traukti ir suimtus partizanus, o per juos susirius su partizanais iuos sunaikinti ios kombinacijos pirmiausia buvo nukreiptos prie Dainavos apygardos vadovyb. 1951m. ryiai su kai kuriais partizan daliniais ir netgi su rinktini vadais vis ilgesniam laikui nutrkdavo. 1951m. kovo pabaigoje Diemedis laike Nemuno srities vadui Litui-Viliai skundsi, kad Bistrigiks mike uvus arno rinktins vadui Sakalui su septyniais vyrais, turjo skubiai pasitraukti i savo slptuvs ir neturi pastovios vietos darbui Neuilgo nutrko ryiai ir su Juozapaviiaus ir Vytenio tvnijomis, o su Kazimieraiio rinktine ryio nebuvo nuo 1950m. lapkriio mn. Vis tik Diemedis tikjosi, kad, nutirpus sniegui, reikalai pasitaisys (apie tai laikas pateko MGB rankas) 83 . 1951m Diemedis su savo draugais tapo MGB kombinacijos auka. 1948m. pabaigoje Juozapaviiaus tvnijos brio vadas Bronius Saveikis-Klajnas ilydjo apygardos tabo valgybos skyriaus virinink Rimvyd Lenkij. Ten Kla-

Dainavos a p y g a r d o s D z k rinktins M a r g i o t v n i j o s partizan pratybos. 1950m.

211

jnas m y j e buvo sunkiai sueistas ir paimtas nelaisv. A p g y d Klajn, ekistai sugebjo priversti j dalyvauti provokacijose prie buvusius bendraygius. 1951m. rugsjo mn. MGB inscenizavo Klajno perjim per sien i Lenkijos Lietuv su 4 "lenk partizan" grupe. Nors ir bdamas labai atsargus, Diemedis patikjo Klajnu (is buvo jo bendraygis nuo 1945m.), ir 1951 m. rugsjo 27d. Seirij vals. Bistrigiki mike atjo susitikim su juo. Diemed lydjo 6 partizan vadai Nutaik moment, kai 4 partizanai nusileido bunker, o 3 liko viruje, apsimetinj "lenk partizanais" smogikai suaud viruje likusius partizanus. Esantys bunkeryje jau nebegaljo veiksmingiau pasiprieinti. Smogikams metus bunker spec. granat su paralyuojaniomis dujomis, trys ten esantys partizanai spjo nusiauti (tarp j ir Diemedis), o Juozapaviiaus tvnijos vadas Juozas Karpaviius-Medelis sueistas pateko nelaisv. Nors i MGB operacija buvo labai slapta, vis dlto 1951m. spalio mn. pabaigoje Nemuno srities vad Vilt pasiek inia apie Diemedio uvim. Laikinai eiti Dainavos apygardos partizan vado pareigas srities vadas paved Dzk rinktins vadui Vincui Daunorui-Unguriui84. arno rinktin 1951m. rugsjo mn. 27d. uvus arno rinktins vadui ilviiui, sovietinis s a u g u m a s skmingai per specgrupes toliau naikino dar ilikusius organizacinius vienetus ir j vadus, stengdamasis j viet infiltruoti savo agentus. Suimtas Juozapaviiaus tvnijos vadas J.Karpaviius-Medelis ekist ligoninje buvo apgydytas ir uverbuotas smogik grup. Buvo paskleista legenda, kad jam sueistam pavyko pabgti i Bistrigiks miko. Jo pagalba 1951m. gruodio 26d. kariuomen likvidavo arno rinktins tabo vadaviet. iose kautynse uvo paskutinysis rinktins vadas Alfonsas Petrukeviius-Rimvydas. Po tabo sunaikinimo Medelis (pagal MGB plan) pasiskelb arno rinktins vadu. i kombinacija pavyko, ir 1951m. gruodio mn. arno rinktin kaip partizan organizacinis vienetas nustojo gyvuoti Toliau buvo laipsnikai naikinami paskutiniai partizan briai 85 . Kazimieraiio rinktin 1952m. vasario 3d. dl agento idavysts Druskinink raj. mike prie Randamoni kaimo MGB aptiko Kazimieraiio rinktins tabo slptuv. Kautynse uvo rinktins vado pavaduotojas Bronius Damuleviius-Kelmas

212

ir brio vadas J o n a s Sinkeviius-Jotvingis. Kazimieraiio rinktins vadas J.Drazdauskas-Putinas buvo suimtas. Igavus i jo parodymus, vasario 7d. tame paiame mike aptiktas antras bunkeris, kuriame besiprieindami uvo Gardino tvnijos vadas Povilas Damuleviius-Danielius, Daugirdas (partizanavs nuo 1944m.), sueistas ir paimtas nelaisv rinktins tabo ryi skyriaus pareignas Vytautas Treigys-Karvelis 86 . Budeliams pavyko palauti Putin ir Karvel - abu pradjo vykdyti ekist nurodymus. Su j pagalba 1952m. gegus mn. MGB sum DLK Vytauto tvnijos vad Petr Vaitk-Gen (partizanavus nuo 1945m.), kur taip pat panaudojo savo kombinacijose ir iki liepos mn. sovietinis s a u g u m a s sunaikino paskutiniuosius rinktins partizanus 87 . Partizano Kazimieraiio rinktin kaip organizacinis vienetas nustojo gyvuoti 1952m. vasario mnes. Dzk rinktin Prisikasti iki Dzk rinktins vado V.Daunoro-Ungurio soviet saugumui niekaip nesisek. Taiau vienas po kito krito emesni rinktins koviniai bei organizaciniai vienetai 1952m. vasario mn. agentui idavus MGB p a j g o s upuol Geleinio Vilko grups vado stovykl. Kautynse uvo grups vadas Julius Makareviius-Varpas. Suimtas sueistas grups tabo virininkas Petras Liuiza-Semas 88 . Vienam partizanui-J.Protuseviiui-Granitui pavyko isiverti i apsupties. erno parodym pagalba saugumui pavyko likviduoti paskutinius grups partizanus. m a s buvo trauktas smogik grup ir pagal MGB plan pasiskelb grups vadu, taiau per j iprovokuoti rinktins vado V.Daunoro-Ungurio ekistams nepavyko - perspjo partizanas Granitas. Kstuio grupje idavysi bei i virtin prasidjo 1951m. lapkriio mn, kai ekistams per agent pylus degtin spec. priemoni buvo umigdytas ir suiuptas Kstuio grups brio vadas Albinas NedzinskasJovaras. Dl jo idavysts lapkriio mn. uvo 8 grups partizanai Jovar MGB taip pat trauk specgrup 8 9 . Smogikams, veikiantiems pagal MGB legend, po visus metus trukusi kombinacij 1952m. gruodio 12d. pavyko susitikti su Kstuio tvnijos vadu Vytu Stanaiiu-Aidu bei trimis j lydiniais partizanais ir juos klastingai nuudyti 9 2 .1952m. pabaigoje visi emesnieji organizaciniai rinktins vienetai buvo sunaikinti Taip krito paskutinysis Dzk rinktinje (ir visoje buvusioje Dainavos apygardoje) dar veiks brys. 213

Dainavos a p y g a r d o s v a d o v y b Paskutiniajam Dainavos apygardos vadui V.Daunorui-Unguriui vykdyti ias pareigas buvo sunku. Jis turjo ger ry su Nemuno srities tabu, taiau plaioje apygardos erdvje, trkinjant ryiams, vykstant nuolatinms MGB provokacijoms, kontroliuoti padt jau buvo nemanoma. 1952m. gegus mn. sovietinis saugumas kr legendin Dainavos apygardos tab, inscenizuodamas Kazimieraiio ir arno rinktini vad sskryd. Pagal MGB sumanym apygardos tab sudar du suimti partizan vadai, j agentai Medelis buvo "irinktas" Dainavos partizan apygardos vadu, o Putinas tabo visuomenins dalies virininku. "Posdio" protokol MGB nusiunt l.e. apygardos vado pareigas Unguriui ir Nemuno srities vadui Viliai Saugumo kombinacija buvo skminga 1952m. rugpjio 30d. srities vadas sakymu patvirtino: "Nuo .m gegus mn. 9 dienos einaniu Dainavos apygardos vado pareigas laikyti part Medel /._/. Laikinai jus Dainavos apygardos vado pareigas Dzk rinktins vad part. Ungur /_./ nuo pareig laikyti atleistu /.../90Taigi nuo 1952m. rugpjio mn. Dainavos partizan apygardos vadovyb nustojo egzistuoti Pavieniai partizanai, neturdami tarpusavio ryio ir bendros vadovybs, Dzkijoje dar veik iki 1954m vasaros.

D z k rinktins partizanai. 1950m.

214

Partizan veiklos formos Dzkijoje partizan briai aktyviau reiktis pradjo 1944m. spalio mnes. Organizavimsi ir veikl palengvino ta aplinkyb, kad tuo metu i Alytaus ir gretim apskrii isikraust stambs NKVD kariuomens daliniai, vykd besislapstani nuo mobilizacijos vyr gaudymus. Taiau savo veikl suaktyvino atvirai plikav stribai ir sovietiniai "partaktyvistai". Aktyvistus, kurie nesiliov terorizuoti gyventoj, partizanai po perspjimo m naikinti Pavyzdiui, spalio 10d. Varnos vals. Druckn kaime partizanai sumet granatas apylinks tarybos sekretoriaus Staranaviiaus but, spalio 16d. prie miko apaudytas Rudnios vals. tarybos pirmininkas, spalio 17d. Miroslavo vals. apylinks tarybos pirmininko but sumestos granatos ir butas apaudytas 9 1 . Partizan aktyvumas spariai augo. J daliniai faktikai vykd vietins valdios funkcijas, nepripaindami joki sovietins valdios atstov. Jei spalio mn. Alytaus apskr. miko broliai sureng 13 karini operacij, tai lapkriio mn. NKVD j ufiksavo jau 30. Partizanai ne tik perspdavo ir baud okupant talkininkus, bet m vykdyti ir stambias operacijas - vadavo suimtuosius, mobilizuojamuosius, puldavo sovietins valdios staigas. Lapkriio 17d. Seirij vals. partizanai upuol ginkluot sargyb, lydjusi aretuotus mones, j nuginklavo ir ilaisvino suimtuosius. Daug vals. Vilgui km. 50 partizan brys upuol milicinink grup 9 2 . Alytaus apskr. NKVD virininkas emyovas komisarui Bartainui prane, kad Alytaus apskr. sulugdytas gyventoj perregistravimo darbas, nutrko prievoli valstybei rinkimas, "aukimas" Raudonj armij vyksta iimtinai blogai ir i esms irgi nutrauktas 9 3 . Dvylikoje i penkiolikos apskrities valsi sovietini organ veikla buvo visikai paralyiuota. Prie Dzkijoje besipleiant partizanin judjim buvo mesti SSRS NKVD vidaus ir pasienio daliniai, kurie pradjo vykdyti plaias karines operacijas. 1944m. gruodio 11d. Alytaus apskr. atsistas 331-os NKVD kariuomens pasienio pulkas, prasidjo baudiamosios akcijos. Buvo "ukuojami" mikai ir daromos kratos gyvenvietse. Vliau ekistai raportavo, kad gruodio 2030d. apskrityje is dalinys vykd 13 ekistini-karini operacij, kuri metu nuud 96, sum 110 "bandit" ir 47 j rmjus. Buvo sulaikyti 2 3 4 vengiantys tarnybos ir 40 "tartin" asmen, sudeginti 55 "bandit" rmj namai Nors operacij metu NKVD pam tik 64 aunamuosius ginklus 94 ,
215

taiau visi 96 nuudyti mons buvo pavadinti partizanais, nepaisant to, kad 32 i j buvo beginkliai i vyki liudinink atsiminimai atskleidia iurpius beginkli gyventoj senuk, moter, vaik - udymo faktus. Ypa iauriai buvo susidorota su Merkins vals. Klepoi kaimo gyventojais. ia gruodio 24d. buvo sudeginta 21 sodyba, suaudyta arba gyvi sudeginti 12 io kaimo gyventoj. Panaiai Merkins vals. buvo susidorota su taikiais Bugoni, Druskinink, Lizd, Pieriki, Ryliki, Taruioni, Vertelk kaim ir Alovs vals. Dubi bei Vabali kaim gyventojais 95;96 . iauriausiomis represijomis okupacin valdia siek bauginti Dzkijos gyventojus, kad pastarieji neremt laisvs kovotoj. Be to, NKVD baudjai kiekvien lietuv irjo kaip potencial prie, "bandit", todl partizan pasireikim vietose, kaip ir naciai, laiksi "idegintos ems" taktikos ud ir degino vietos gyventojus. Su partizanais baudjai susidr 1944m gruodio 25d. prie Vabali kaimo, kur m stojo 80 partizan junginys, taiau jis buvo iblakytas ymiai didesni prieo pajg. Kautynse uvo ir junginio vadas A.Krajauskas 9 7 . Partizanai stengsi jungtis dar didesnius junginius, po 60-200 moni ir judti didesnje erdvje. Kai kurie daliniai buvo labai mobils. Taip buvo suorganizuotas venteerio vals. veiks partizan brys, turjs dvylika ger rogi, kinkyt poriniais arkliais. iame junginyje buvo 60 kovotoj, kurie turjo 12 rankini kulkosvaidi, dideles audmen, maisto ir paaro atsargas. Netiktuose susidrimuose jie taik provokacij taktik, pabgdami ir viliodami prie pasalas. Enkavedist daliniai vydavosi l partizan br, o iems staiga umus geras pozicijas, persekiotoj rogs tapdavo geru taikiniu. Netikta triukinanti ugnis parblokdavo prie, kuris likdavo bejgis toliau persekioti partizanus. Dl tokios taktikos iemos metu io junginio partizanai pasiek kelet laimjim netiktuose susidrimuose su prieu 98 . Didesniais junginiais partizanai veik ir 1945m. pavasar. Juddavo dienos metu. Apsistojus kaime, keliai buvo blokuojami, pastatoma sargyba. Besiartinaniam prieui danai bdavo surengiama pasala arba partizanai stodavo atvir m. Kautynse su stambesnmis NKVD pajgomis partizanai patirdavo nema nuostoli, nors pridarydavo j ir prieui Kita, maesn partizan dalis jau pirmj iem laiksi eminse mikuose prie savo kaim, pavyzdiui, Marcinkoni vals. Kabeli ir Rudnios partizan briai
216

Nuo 1944-1945m. iemos pradios po vis Dzkij isibarst partizan briai ir j junginiai pradjo atvirus karinius veiksmus prie okupacin valdi. Tai pasireik valsi centr puolimais ir ten sikrusi sovietins valdios staig bei j pareign naikinimu. Dzkijoje partizanai buvo upuol daugum valsi centr, (r. Svarbiausi dat lentel) Nuo 1945m. pradios partizanai vis daniau ir skmingiau reng pasalas. Pavyzdiui, 1945m. vasario 23d. Daug vals. prie Kann kaimo aibo vadovaujama 50 partizan grup sureng pasal Daug stribams, i kuri 9 mio metu buvo nukauti". Vasario 7d. Trak apskr. Onukio vals. prie Migiuioni kaimo jungtinis partizan dalinys pasaloje nukov 17 raudonarmiei (tarp j 2 NKVD karininkus) ir vien strib ir t.t 1 0 0 . Apie iaugus partizan aktyvum liudija ir partizan kovini operacij skaiiai Lazdij apskrityje 1944m laisvs kovotojai vykd 5 ipuolius prie okupacin valdi, o 1945m. - 1 7 0 . Alytaus apskr. 1944m. toki akcij buvo net 26, o 1945m. - net 795. Netiktai uklupti dideli prieo pajg, partizan junginiai drsiai stodavo kautynes. 1945m. vasario 28d. ryt Alytaus apskr. Merkins vals. prie Panaros vienkiemi ltn. Kazimiero Lukoino-Lukoiaus vadovaujamas partizan junginys susikov su stambiu NKVD kariuomens daliniu. Mis vyko iki sutem. Partizanai organizuotai, atsiaudydami trauksi aliamikio link. Sutemus jie laimingai pasiek miko gilum. Myje krito 8 kovotojai, j tarpe junginio vadas ltn. K.Lukoinas101. 1945m gegus 17d. Alytaus apskr. Simno vals. NKVD kariumens 220 pasienio pulkas apsupo Kalniks mike stovyklaujani partizan kuop, kuri sudar apie 100 kovotoj. Partizanams vadovavo ltn. Jonas Neifaltas-Laknas. tai kaip m aprao ekistai: "Partizanai pasireng iedinei gynybai ir atideng ugn i sunkij ir rankini kulkosvaidi, automat ir autuv slenkanius auktum dalinius /.../ 19.00 vaL daliniai, verdami apsupimo ied, susitelk prie auktumos. Banditai, pamat, kad j padtis beviltika ir jie pasmerkti, dengiami sunkij ir rankini kulkosvaidi ugnies, tris kartus band prasiverti, bet dl stiprios ugnies turdami nuostoli, gro atgal auktum. Gauja, be kulkosvaidi ir autuv, intensyviai gynsi granatomis, Kurias dl stai lait numesdavo 60-70m.102." Ypa narsiai kovsi J.Neifalto mona AlbinaPuel, kuri i egls savo kulkosvaidiu taikliai skyn prie, bet vliau buvo kulkos pakirsta. Alytaus NKVD virininkas pulkininkas Lisovskis NKVD ko-

217

misarui Bartainui prane, kad Kalniks mike 62 "banditai" buvo nukauti ir 9 sulaikyti Lisovskis paymjo, kad bryje buvo 4 moterys, ir taip vertino uvusius partizanus: "Jie buvo nesutaikomi liaudies prieai ir su ginklu rankose kovojo "u laisv nepriklausom Lietuv". Nepaisant to, kad artjo paskutins gyvenimo minuts, n vienas i bandit nemet kovos lauko, kovojo iki sunaikinimo103." Skaudius nuostolius miko broliai patyr ir 1945m. birelio 14d, kai NKVD kariumens 2 2 0 pasienio pulkas Alytaus apskr. Daug vals. apsupo Varios mik ir pradjo vis savait trukusi karin operacij prie iame mike sikrusius tris partizan dalinius - A.Ramanausko-Vanago vadovaujam 80 partizan kuop, V.Voverio-aibo ir K.Barausko-Vio brius (i viso apie 120 partizan). ukuodami mik, enkavedistai susidr su Vanago kuopa, kuri atakavo prie, priversdama j trauktis. Taiau enkavedistams pagalb atskubjo stambesns pajgos, ir partizanai turjo nutraukti organizuot pasiprieinim ir trauktis maomis grupelmis vairiomis kryptimis. Kai kurioms j pavyko apeiti arba prasiverti pro prieo ukardas, taiau daug partizan, kelias dienas besiblakani mike, krito nuo baudj kulk ar buvo paimti nelaisvn 104 . Enkavedist duomenimis, operacijos metu 45 Vanago kuopos partizanai buvo nukauti (partizan duomenimis apie 12) ir 14 paimta nelaisvn 105 . Vliau A.Ramanauskas-Vanagas r a 'Tuo metu kovos taktika, kurios a laikiausi, dar nebuvo tikrai partizanika. Tuomet m e s i viso nesivaizdavom, kad prieas galt mus sumuti 106 ." Taiau jis nurod ir prieastis: "Partizanins kovos taktikos mus mok iauri tikrov ir iaurios aukos. Nepriklausomybs meto vadai /.../ neruo tautos, nemok jos, kaip reikt laikytis ilgiausios bei iauriausios okupacijos metais /.../. Kelerius metus ms pogrindio jgos buvo didels, bet partizanins kovos patirties ne tik kad stigo, /.../ apie tai beveik neturjome supratimo. Prieas buvo ne tik kad nepalyginamai gausesnis ir geriau ginkluotas, bet jau turjo keleri deimtmei kovos su pasiprieinimu, kylaniu savos valstybs viduje, patirt. Mes mokms patyrimo, kuris buvo gyjamas neretai savo gyvybs kaina 107 ." Okupant duomenimis, 1944-1945m. vien tik Alytaus apskr. uvo beveik 4 0 0 miko broli. Valsi centr puolimas, judjimas bei stovyklavimas visos kuopos sudtyje (nuo 60 iki 120 moni) ir stojimas su prieu atviras ilgai trunkanias kautynes tokia veikimo taktika buvo bdinga pirmajam ginkluoto po218

grindio organizacins raidos Dzkijoje etapui, ty. 1944-1945 metais. Kalniks, Varios ir panai kautyni rezultatai partizanams rod, jog esant tokiai gausiai prieo kariuomens koncentracijai, btina keisti savo veikimo taktik. Partizanai skirstsi maesnius kovinius vienetus, pradjo stovyklauti skyriais. Atsirado btinyb slptuvms - poeminis bunkeris pasidar pagrindin partizan uuovja. Okupacin valdia nusmaigst visos Dzkijos valsi centrus MVD kariuomens garnizonais, kuri pajgos operatyviai reaguodavo bet kok partizan pasireikim. Susikovus su vieno garnizono gula, tuojau iems pagalb skubdavo gretimi garnizonai Partizanai buvo priversti vengti atvir ir ilgalaiki akistat su prieo pajgomis, vis labiau slptis ir maskuoti savo pdsakus. Mik ir kaim "ukavimai" vert kovotojus lsti vis giliau po eme ir bunkeriuose praleisti savaites ir mnesius. Partizanikos kovos taktik diktavo ir met laikai iem partizaninis judjimas sultdavo, kadangi dl sniego dangos buvo sunkiau umaskuoti savo pdsakus. 1946m. liepos mn. Dainavos apygardos vadovyb koviniams junginiams savo erdvje sak vykdyti tokius veiksmus:

D z k rinktins Geleinio V i l k o g r u p s partizanai. 1951m. vasara

219

"1. Sudarinti bolevikins valdios (ginkluotiems ir neginkluotiems) pareignams ir NKVD pasalas. 2. savait bent 1 kart ir nemaiau kaip 2 vietose kiekvienoje pagrindinje linijoje sugadinti-nutraukti telefono-telegrafo linij. 3. Trukdyti valdiai i mik veti medius prie geleinkeli ir plukdymui spti mik tarnautojus, kad nutraukt pragaiting kratui mik naikinim. 4. Kur galima, paimti ir paslpti pienini sviest ir kiauinius. 5. Neleisti steigti nauj kolektyvini ki, ivaikant administracij, konfiskuojant gyvulius ir kitok bolevikams gabenam turt. 6. Atlikinti ir kitokio pobdio aplinkybi padiktuot veikim 108 ." Be to, okupantui buvo trukdoma i kinink rinkti vairius mokesius. Ypa danai ir skmingai Dainavos apygardos partizanai vykd pasalas prieui Pavyzdiui, 1946m. lapkriio 15d. Daug vals. aibo vadovaujamas partizan junginys pasaloje prie Purveli Rakatansk km. sunaikino 18 Daug garnizono MVD-ist, tarp j ir valsiaus MVD virinink. Partizanai sudegino sunkveim ir pam nukautj ginklus 109 . 1947m rugsjo 13d. Kapiamiesio vals. prie Macevii km. arno rinktins partizanai pasaloje apaud ginkluot aktyv. 5 buvo nukauti (tarp j ir vals. MGB virininkas) ir 4 aktyvistai sueisti110. 1948m gegus 8d. Alytaus vals. Stomiliki km. apylinkje partizan pasaloje buvo sunaikinta 9 istrebiteli grup111. Panai atvej buvo daugyb. Pasaloms partizanai danai naudojo savo gamuybos minas, su kuriomis pagrindiniuose keliuose tykodavo pravaiuojani MVD kariuomens ir aktyvo pajg. Taip 1948m lapkriio 9d. kelyje Merkin-Varna buvo susprogdinta ir apaudyta maina su 16 prieo kareivi. 5 i j uvo, likusieji sueisti112. 1948m. spalio 2 7 d Onukio vals. aibo vadovaujamas brys susprogdino ir suaud vaiuojanius sunkveimiu Onukio garnizono MVD-istus. Visi 18 vaiavusi buvo sunaikinti Partizanai pam ginklus 113 . Partizanai danai ir veiksmingai vykd prie okupantus ir j talkininkus teroro aktus. 1948m liepos 5d. nakt Daug miestelio klub, kur buvo susirinks aktyvas, partizanai met granat. uvo 3 stribai ir aktyvistai, 8 buvo sueisti 1948m. rugpjio 14d. vidurnakt Alovs aktyvas buvo susirinks kino seans. Partizanams per lang metus min, 38 mons buvo sueisti Nuo
220

Paskutinioji A d o l f o R a m a n a u s k o - V a n a g o n u o t r a u k a

sueidim mir Alovs MGB virininkas ir dar 4 mons 114 . Be karinio pasiprieinimo, buvo svarbus ir politinis kovos momentas. Kaip ir visoje Lietuvoje, Dainavos apygardos partizanai skmingai lugd sovietinius rinkimus: upuldinjo rinkimines bstines, aikino gyventojams soviet rinkiminio farso boikotavimo svarb. Partizanai stengsi palaikyti gyventoj dvasi ir spausdintu odiu. Dainavos apygardoje sunkiomis miko slygomis buvo spausdinama apie deimt partizanini laikrai, daugyb vairi atsiaukim. Apygardos tabo leidinys "Laisvs varpas" jo nuo 1945 iki 1952 met. Dainavos apyg. vadas Dzkas 1950m. pavasar LLKS vyr. vadovybei apie Dzkijos partizan planus ateiiai taip ra: "Kol yra partizan, tol kova bus tsiama toliau. Galbt, ji nebus tokia, kokia buvo prie kelerius metus, kadangi besitsianti okupacija savaime nustat naujas kovos formas ir bdus, galbt, bus maiau ginkluot smgi prieui suduota, bet tokiu atveju partizanas gyvu lietuviku odiu stengsis palaikyti negstani meil Tvynei ir tikrosios nepriklausomybs trokim savo tautiei irdyse 115 ."
221

1944-1954m. Dainavos apygardos erdvje (t.y. Dzkijoje) kovose u laisv uvo apie 2 tkstanius partizan. Dar apie 2 tkstanius partizan, j ryinink ir rmj okupant buvo suimti, kankinti ir kalinti sovietiniuose konclageriuose. Priedai:
1. 2 O r g a n i z a c i n i v i e n e t f o r m a v i m a s i s D z k i j o j e 1 9 4 5 0 4 - 1 9 4 6 05. D a i n a v o s a p y g a r d o s organizacini v i e n e t s t r u k t r a 1 9 4 6 0 6 1 9 5 2 m .

222

1 priedas

2 priedas Dainavos a p y g a r d o s organizacini vienet s t r u k t u r a . 1946 06-1952m.

V A K A R LIETUVOS SRITIS - JRA


"Kiekvienas lietuvis iandien turi bti tautini ideal karys" (I 1950m. Kstuio apyg. biuletenio)

sikrimas ir veikla
1948m. visoje ginkluot partizan struktroje nuo emiausi iki aukiausi grandi vyko tam tikras persigrupavimas. Buvo sunaikintos ar performuotos rinktines kai kurios apygardos (Didiosios Kovos, emaii), sunaikinti vadovaujantys centrai (BDPS Prezidiumas Tauro apygardoje). KGB duomenimis, per 1948m. 8 mnesius 4 apygardose emaii (toliau - A), Kstuio (KA), Tauro (TA) ir Vyio (VA) - uvo 4 8 3 partizanai, i j 82 vadai, suimta 1502 ryininkai ir rmjai 1 . emaii apygardoje vasario kovo mn. buvo sunaikinti apygardos ir vis trij rinktini tabai (r. emaii apygardos apvalg) 2 .

Jros srities v a d o v y b 1949nu V.Ivanauskas-Vytenis, M.Orlingis-Riardas, A.MilaeviiusRuonis, V.Guas-Mindaugas, A.Liesys-Idenas, -.

225

Ypa enkls struktriniai pertvarkymai vyko emaitijoje, kur 1948m. neabejotin tak turjo Kstuio apygardos vadovyb (r. Kstuio apygardos apvalg). Nepaisant vis nuostoli, 1948m. viduryje apygardos vadovybje buvo pakankamai gabi karinink bei organizatori (kpt J.emaitis, buvs studentas P.Bartkus, A.ir BLiesiai, kpt. A.Milaeviius, V.Guas, mokytojas V.lvanauskas ir kiti). Kita vertus, tada apygardai pavaldios buvo 7 rinktins, o tai labai apsunkino ry su jomis, tab veikl. Be mint apygardos vidaus slyg sutvarkyti karin emaitijos partizan struktr vert ir iorins prieastys. Tsiant ankstesni vienijani centr tradicijas, ia buvo btina pritaikyti tuos teritorinius-struktrinius principus, kurie nusistovjo visoje Lietuvoje, Ly; sritis-apygarda-rinktin. Visus iuos pakeitimus ir patobulinimus vykdyti nebuvo sudtinga, nes tai buvo apgalvotas ir suplanuotas procesas, dviem pakopomis vyks 1948m. kovo gegus mn. Btent kovo mn. KA vad ir rinktini vad pasitarime buvo kurta Prisiklimo apygarda (PA), kuri sudar Lietuvos alioji, Vovers ir Maironio rinktins (r. Prisiklimo apygardos apvalg). Gegus 5d. trij apygard - KA, A, ir PA - vadai pasira deklaracij, kuria skelb, kad kuriamas naujas, mintas apygardas vienijantis vienetas ir tabas - Vakar Lietuvos Sritis (Jra)3. Naujosios srities vadu tapo J.emaitis, jo pavaduotojais PA vadas P.Bartkus ir A vadas A.Milaeviius-Radvila, Ruonis. Tuo pat metu srities vadovyb nubr pagrindines veiklos gaires Lietuvos ginkluoto pogrindio vyriausiosios vadovybs sudarymas. Dl to, suaktyvinus vienijant darb, jau birelio mn. J.emaitis, pagrindinis io darbo iniciatorius, perdav Jros srities vado pareigas A.Milaeviiui-Ruoniui, o pats msi aukiausij pasiprieinimo struktr krimo darbo. Kaip jau minta, kitoms dviems srities apygardoms reikjo pagalbos (vienai atsikurti, kitai - sikurti), ir deleguoti atstov srities tab jos negaljo. Tokiu bdu tabas buvo sudarytas i Kstuio apygardos pareign: srities tabo virininku tapo Vytautas Guas-Zigmas,Galiandra, agitacijos ir propagandos skyriaus virininku Antanas Liesys-Tonis,ldenas, tabo nariu Vaclovas Ivanauskas-Vytenis,Henrikas ir apsaugos brio vadupartizanas Dagys (buv. Eimuio brio partizanas) 4 . Srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis, be abejo, buvo vertas savo tabo. Gims 1906m Seinuose, Lietuvos kariuomens kapitonas, karys, kaip mons sako, "i Dievo malons". 1942m. buvo mobilizuotas vokiei kariuomens kavalerij, Ryt
226

front; ia jam suteiktas majoro laipsnis. A.Milaeviiaus eima, mona ir du vaikai, uvo Drezdene bombardavimo metu 5 . A.Milaeviius 1945m. slapta gro Lietuv, slapstsi emaitijoje, 1948m. pradioje sijung emaii apygardos veikl. Kaip jau minta, Jros srities tabui buvo pavaldios 3 apygardos, veikusios 17-koje valsi 6 . Pastovios vietos tabas neturjo - tai buvo pavojinga. 1948m tabo nariai slapstsi Varni ir Kelms valsi sandroje, 1949mSaudvils, Nemaki ir Vidukls valsi sandroje Sniegoniki kaime 7 , vliau vl pasitrauk vakarus, o paskutin Jros srities tabo dislokacijos vieta buvo Kelms valsiuje. Toks vietovs keitimas bei jos pasirinkimas neabejotinai buvo susijs su tabui numatytomis funkcijomis. Svarbiausios j buvo sriiai priklausani apygard karins struktros ir tab formavimas, karins taktikos numatymas, direktyvini dokument ir statut krimas. Tuo pat metu, 1949m. vasario mn. sikrus Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiui, dislokuotam Jros srities veiklos erdvje, per Ruonio tab jo vyriausiosios vadovybs ryio kanalai su Piet Lietuva (Tauro ir Dainavos apygardomis). Btent 1948-1949m. vadovaujant Jros srities tabui buvo performuoti visi apygard tabai (iki rinktini): atkurtas emaii apygardos tabas, vadovaujamas Vlado Montvydo-emaiio, 1949m balandio mn. sukurtas naujas Kstuio apygardos tabas, vadovaujamas Algimanto MiliulioNeptno6. i veikla rodo, kad emaitijoje A.Milaeviius-Ruonis tapo Vytauto deinija ranka. Sudaryti srities norminius dokumentus nebuvo sudtinga-naudotasi Kstuio apygardos dokumentais, juos pritaikius (tai buvo praktikuojama visoje Lietuvoje - auktesni struktr dokumentai kurti stipriausi emesnij struktr sudaryt dokument pagrindu). Be normini dokument, Ruonis pareng direktyvas dl veiklos efektyvinimo, poirio kolki krim, kuris tuomet ypa suaktyvjo. Atrodo, kad Ruonis buvo aktyvios kovos alininkas: dokumentuose kalbama apie diversini akt organizavim, sprogmen ruoim (likviduojant Jros srities bunkerius buvo paimta daug tolo, savos gamybos min) 9 . inoma, toks aktyvus naujasis tabas negaljo neatkreipti MGB organ dmesio. Specialiai tabo likvidavimui buvo uverbuoti agentai "Radzeviius", "Erelis" ir kiti 1949m vasar buvo pradti operatyviniai veiksmai prie srities tab. 1949m. birelio 11d. remiantis agento "Radzeviiaus" parodymais buvo
227

sunaikintas srities tabo virininkas Vytautas Guas-Zigmas-Galiandra (jo 10 viet um Vaclovas Ivanauskas-Henrikas) . Realizuojant to paties agento "Radzeviiaus" (tai buvo srities tabo nario M.Orlingio brolis) planus, rugsjo 9d. buvo vykdyta operacija Kaltinn valsiuje, Korobli kaime, kurios metu, pasiprieins ginklu, uvo Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas A.Milaeviius-Ruonis. Operatyvinje ataskaitoje sakoma, kad paimta "automatas, pistoletas, 100 ovini ir dokumentai11". ios tys buvo ne vienintels tai tik didels operacijos dalis. Geriausiai apie nuostolius pasakojama Vakar srities tabo iplatintoje informacijoje 12 : "1949m. (Jra - red.) patyr skaudius nuostolius: birelio mn. uvo JV Kardas (Jros srities tabo virininkas V.Guas - red), rugsjo 9d. - JV Vairas (Jros srities vadas A.Milaeviius-Ruonis - red). Be to, tame pat laikotarpyje J ribose labai nukentjo dviej (apygard) vadovybs, uvo 5 RnV (rinktini vadai - red), apie 10 TvV (tvnijos vado - red) teises turini pareign, kelios deimtys emesni pareign ir kovotoj. Kaip paaikjo, veik visos ios nelaims vyko dl idavim. Svarbiausia - JVdv-s (Jros srities vadovybs - red) idavimas.

Jros ir N e m u n o sr. v a d o v susitikimas: 3-ias i kairs S.Stanikis-Litas; 4-as - A.Milaeviius-Ruonis.

228

1949m. pavasar JVdv. /.../. Vakaris /sakytin slapyvard-Aramis, Riardas, tikroji pavard - Orlingis Mius/ pasil JVdv panaudoti kaip R (ryi - aut. past) pareignus savo brolius Jon ir Vali (pirmasis prie dvejus metus buvo grs i Rusijos priveriamj darb stovyklos, atliks ten 8 met bausm) ir neaikios kilms Jane abuckait (tariam student) besislapstani nuo okupant valdios organ. JVdv-b visus pasilytuosius asmenis panaudojo R udaviniams atlikti Kaip vliau tardymo metu paaikjo, prt vr. Vakaris, jo broliai Orlingiai Jonas ir Valius, Orlingien Stas ir abuckait Jan, veikdami sjdyje, drauge dirbo ir okupanto naudai J idavikikai veiklai irykjus, buvo apkaltinti 1) kad teik inias apie vadovybs veikl, laikymosi vietas, 2) bendrai veikdami idav prieui JV Vairo ir Jv Kardo laikymosi vietas, ko paskoje minti srities pareignai uvo, 3) bendrai veikdami, siek artimiausiu metu sunaikinti likusius JVdv-bs narius. J KLT (Jros srities Karo lauko teismas - aut. past.) 1949.X.18-19d. posdyje inagrinjo ivardint asmen byl, pripaino juos visus kaltais ir nusprend: 1) prt. vr. Vakariui (Miui Orlingiui) atimti virilos laipsn, paalinti i srities, ir nubausti mirties bausme pakariant 2) Orlingius Jon, Vali ir Stas bei abuckait Jan nubausti mirties bausme suaudant KLT pasmerktiesiems Orlingiams Jonui Valiui ir Stasei, ir abuckaitei Janei mirties bausm vykdyta. M.Orlingis pabgo. 1949m ruden vienas srities vyr. vadovybs pareignas gavo siunt su pragaro maina. Siunta guljo drgnoj vietoj, baterija isikrov ir siunta nesprogo /.../." i informacija sutampa su MGB operacijos planais, realizacijos ataskaitomis. Ten nutylimas tik faktas, kad idavikai buvo nubausti pagal visas Karo lauko teismo taisykles. Taigi 1949m pabaigoje Jros srities tabas buvo atkurtas naujos sudties: vadu tapo Vaclovas Ivanauskas-Henrikas, o tabo virininku Antanas Liesys-Geraldas (vienas i dviej broli, 1945m. desantu nuleist Lietuv). V.lvanauskas, Raseini gimnazijos mokinys, ities buvo nepaprasta asmenyb. Laisvai kalbjo vokiei ir prancz kalbomis, prenumeravo spaud iomis kalbomis, vert i j. Vokiei okupacijos metu dirbo vertju Taurags geleinkelio stotyje. Vokieiams besitraukiant, prasislapst Klaipdoje. Jau 1945m. sijung partizanin veikl. Partizanaudamas moksi angl,
229

Jros srities v a d a s (centre) V a c l o v a s Ivanauskas-Vytenis

latvi ir lenk kalb, sakydavo, kad kovoje to prireiks, ra dienorati. Nuo brio vado kovose pasiek srities vado pareigas, 1950m. sausio 20d. LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko Aktu Nr.18 jam buvo suteiktas partizan majoro laipsnis13. Jros srities tabo apsaugos brio vadu buvo paskirtas partizanas V.Seneckis-Siaubas. Kaip ir anksiau, tabas utikrino vyriausios vadovybs ir asmenikai J.emaiio-Vytauto ryius su Piet Lietuva (su Auktaitija ryiai jo per Prisiklimo apygard), talkininkavo rengiant dokumentus. 1951m vasario 10d. Vaitkaii kaime (Rietavo raj.) uvus V.Ivanauskui, Jros srities tabas buvo paralyiuotas beveik pusmeiui Jo atkrimo iniciatyva priklaus Kstuio apygardos vadovybei 1951m. balandio mn. KA vadas Antanas Bakys-Germantas sukviet pasitarim apygardos vadovyb, ir gegus mn. buvo suraytas protokolas, kuriame fiksuojama, kad A.Bakys-Germantas, Klajnas tampa Jros srities vadu 1 4 . Naujasis srities vadas buvo nuolat stebimas MGB agent. J praneimuose atsispindi A.Bakio-Klajno nuotaikos, net sveikatos bkl. Agentas Perknas rao: '1952m. vasario 16d. A.Bakys buvo Gudin kaime. Jis
230

sak, kad labai blogai su irdimi, negali miegoti, nors labai pavargsta. Bet tai es nesvarbu, nes vis tiek mirtis laukia. Sak, kad vien kart vos nepateko saugumui, idavus Lyru. /.../ Nuotaika jo buvo baisi, niekuo netikjo /.../ 15 ." Kitas agentas pasakojo, kad Klajnas labai igyvena, daug dirba, po 2-3 dienas neieina i bunkerio. Kai ateina inspektuodamas, negeria degtins, stengiasi bti disciplinuotas, vengia lankytis pas ryininkus, kurie pasta j i veido' 6 . Matyt, dauguma vad, jausdami bejgikum, matydami draug tis ir laukdami savosios, jautsi panaiai A.Bakio-Klajno tabo dislokacijos vietos keitsi Paupio mikuose (1951m.), Burbins mike (1952m iem), Kelms raj. Pauki kaime. Be to, srities vadas daug vaikiojo, inspektuodamas partizan dalinius, palaik pastov ry su J.emaiiu-Vytautu (jam susirgus, susirainjo su Lietuvos partizan vadais dl naujo Prezidiumo pirmininko kandidatros, buvo paskirtas Vytauto pavaduotoju ir Prezidiumo sekretoriumi). Be io darbo, tiesiogiai einanio srities v a d o pareigas, A.Bakys-Klajnas daug ra, padjo leisti spaud ('Laisvs varp", atsiaukimus), iekojo nauj pasiprieinimo form, kurios galt pakeisti sunaikint ginkluot pogrind. Tokia Jros srities vadas A n t a n a s Bakys-Germantas (centre) organizacija, LLKS tra- su Kstuio a p y g a r d o s partizanais: kairje - brio v a d a s dicij tsja, turjo tapti J.Pocius-Pukinas, deinje A.Kvedys-Jaunius 231

"Vyi sjunga". Apie jos krim paskelbta laikratlyje "Vyi keliu", Nr2 17 (1952.XI.10) . Organizacij turjo sudaryti legaliai gyvenantys asmenys (jai galjo priklausyti partizanai). Programoje sakoma, kad "tolimesns kovos tikslas tai apgynimas tautos teiss paiai sprsti savo ateities likim, pasirenkant nauj santvark bei valdios aparato sstat ir utikrinant slygas greitai demokratinei kultrinei paangai18". Nors kiekvienam likusiam briui buvo duotas sakymas savo veiklos ribose organizuoti "Vyi sjungos" skyrius, tai padaryti esamomis slygomis buvo sunku - gausyb saugumo agent, nuolatiniai siautimai, pagaliau ir partizan buvo jau per maai plataus masto veiklai Darbas visikai nutrko 1953 m. sausio 17d. uvus paskutiniam Jros srities vadui Antanui Bakiui-Germantui19. Nuo 1952m. pabaigos tabas buvo sikrs 6km. nuo Kelms, K.Ruko sodyboje. MGB operacijos metu bunkeryje, be A.Bakio, buvo srities tabo virininkas A.Jurknas-Valeras, EGendrolyt-Baland ir A.Jankauskas (ryininkas). Visi, iskyrus A.Jankausk, apsupus bunker, nusiov. Bunkeryje MGB rado tipografij, 2 laikratli "Vyi keliu" ir "Laisvs varpas" komplektus, dokumentus, kitos spaudos 2 0 . io tabo likvidavim galima laikyti Vakar Lietuvos (Jros) srities egzistavimo pabaiga: naujas tabas nebuvo sudarytas - tiesiog nebebuvo i ko. Tuo pat metu galima kalbti apie tai, kad organizuotas ginkluotas pasiprieinimas emaitijoje buvo palautas (nors dar buvo gyvas emaii apygardos vadas V.Montvydas-emaitis, slapstsi LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.emaitis-Vytautas). Suardyta struktra, ryi sistema ie poymiai patvirtina aukiau pateikt ivad.

232

KSTUIO A P Y G A R D A
Jungtins Kstuio a p y g a r d o s k r i m a s "Ms liko gal i imto vienas. Bet kova vis tsias atkakli." (I B.Krivicko soneto ) 1946m. ruden Taurags, Raseini apskrityse, Jurbarke, i dalies Kauno, Kdaini, iauli apskrityse buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda (toliau JKA, nuo 1948m. vasaros Kstuio apygarda). Tai junginys, savo organizacija maksimaliai atitinks ginkluoto partizaninio karo slygas. JKA sikr vlokai, lyginant su Piet Lietuvos, Auktaitijos junginiais. Tuomet ten jau v y k o tolesni struktriniai procesai srii krimas. emaitijos rezistencija, lyginant su kita Lietuvos dalimi, turjo sav bruo. Pirmiausia, nema reikm turjo ia palyginti ilgai isilaiks frontas (beveik iki 1944m. pabaigos). Vokiei okupacijos metais Raseiniuose, Tauragje, Kelmje, Jurbarke veikusias organizacijas gerokai sustiprino i Vilniaus ir Kauno tab pasitrauk nariai. Pokario metais besikurianioms Piet emaitijos pasiprieinimo struktroms bene didiausi tak dar Lietuvi Frontas (toliau LF) ir Lietuvos Laisvs Armija (toliau LLA). J veiklos pobdis skyrsi LF buvo labiau bdingi vairs komitetai, danai prie parapij, o LLA turjo ginkluotus brius ir vadinamj organizacin sektori rezerv, tp. realius ginkluotos kovos planus. Taigi LLA struktros aikiai labiau tiko partizaniniam karui. Ideologiniai-partiniai ginai, taip bdingi vokiei okupacijos laiku veikusioms organizacijoms, ia v y k o gana ilgai dar ikilo apygardos steigimo posdiuose 1946m. Vis dlto pavojaus ir kovos kontekste jie prarado atrum. Pastebima, kad tame paiame valsiuje veikusios LF ir LLA organizacijos, j tabai bendravo tarpusavyje, keitsi informacija ir pagaliau natraliai susivienijo patriotinio gynybinio imperatyvo pagrindu. Jau 1944m. liepos 14d. Raseiniuose, B.Urbuio bute vyko LF ir LLA vadov pasitarimai1. Dalyvavo V.Stonys, Ignataviius, B.Urbutis, J.Kriinas, Ambrozaitis, Adomaitis. Buvo svarstomos bendros veiklos galimybs. Deja, tuomet susitarti nepavyko, o derybos ir pokalbiai truko dar apie mnes. 1944m. rugpjio mn. pavyko suderinti pozicijas ir buvo sudarytas

233

tabas, kur jo V.Stonys, B.Urbutis, J.Guaitis . Taiau kurtas tabas buvo greiiau simbolinis, jo nariai nepareng joki dokument, veik savarankikai (pavyzdiui, B.Urbutis-Margis sudar br, kuris jo Vgls rinktin, priklausani iauli LLA Saturno apygardai). LF taka buvo stipresn Jurbarko valsiuje. 1944m. P.Paulaitis ir Vl.Gudaviius kr "Lietuvos Laisvs Gynj" rinktin, kuri sudar 1941-1944m. Jurbarke veikusio LF padalinio nariai3. Btent io junginio (vliau pavadinto Trij Lelij rinktine) vadovyb kl ideologinius partinius klausimus, kuriant JKA. Visose kitose apskrityse neabejotin tak turjo LLA. 1944m. liepos 24d. LLA Raseini apskr. vadas Juozas eponis pasira sakym Nr2. "LLA kuop ir bri vadams 4 ". J a m e raoma: "1. LLA nariams pasitraukti i Lietuvos teritorijos ir nutraukti ry su savo daliniais grietai draudiu-pasitraukimas be ryio bus laikomas dezertyravimu ir priesaikos sulauymu. /.../ 3. Tuojau pat suorganizuoti LLA Vanag brius, kiek galima didesnius, kurie veikia kuop vad numatomuose rajonuose, juose sitvirtindami, palaikydami ry su apylinks tabu. /.../ 9. Susidarius sunkumams ry palaikyti ar jam visai nutrkus su apylinks tabu, kuop vadams veikti savo iniciatyva, palaikant ry su kaimyninmis kuopomis ir stengtis atstatyti ry su apylinks tabu /../" is sakymas analogikas LLA vyr. vadovybs liepos mn. ileistam dokumentui. Pagrindin jo mintis nesitraukti i Lietuvos, organizuoti pasiprieinim. iuo pagrindu ir krsi pirmosios LLA apygardos, vliau pakeitusios pavadinimus, taiau ilaikiusios pagrindines nuostatas. I io sakymo taip pat matome griet emaitijos partizan vad pozicij legalizacijos atvilgiu. Jei Tauro, Dainavos, Auktaitijos partizanai galjo pasirinkti, bet emaitijoje tai buvo laikoma priesaikos sulauymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata iliko iki galo. Tai buvo dsninga beveik visi Kstuio apygardos vadai - Petras Bartkus, Jonas emaitis, Juozas eponis ir kt. buvo LLA nariai, tab darbuotojai, nekeit principini nuostat ir pokaryje. Pastarj iniciatyva buvo kuriamos rinktins, vliau tapusios Kstuio apygarda. 1944-1945m. iluvos valsiuje krsi ebenkties rinktin, kelet kart keitusi pavadinim, kuri sujung visus Raseini apylinkse veikusius brius 5 . (Beje, organizuoti karinius vienetus J.emaitis, vienas i rinktins vadov, buvo gavs nurodym i gen. St.Zaskeviiaus, vokiei okupacijos metais veikusi "Laisvs auli" vado.) Be J.emaiio-Dainiaus, rinktinei vadovavo J.eponis-Budrys ir P.Bartkus. tabui buvo pavaldus 60 ginkluo234

t vyr brys. 1944m. Kelms valsiuje buvo kurtas Vgls tabas, js iauli LLA Saturno apygard, vadovaujam A.Eidimto-ibarto6. Rinktins tabui vadovavo Pr.Podolskis (Vilniaus LAF tabo narys) ir AZaskeviius (LLA Vilniaus tabo narys, atvyks Kelms valsi po ULA nari aret Vilniuje 1945m. pradioje). tabas turjo du radijo imtuvus, dvi raomsias mainles, rotatori, leido laikratl "Laisvs didvyriams" (ijo 2 nr.). 1945m. A. Zaskeviiaus-Vasario laike ybartui minima pagrindin organizacin problema- nuolatinio ryio tarp centro (turimas mintyje LLA tabas) ir jungini nebuvimas 7 . Laike sakoma, kad 1944 12 23 jis susitiks su K.Veverskiu-Seniu, aptar ryio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryio nebeturs. I ia matome, kad K.Veverskiui uvus buvo prarasti pagrindiniai ryiai ir prireik bent pusmeio jiems atstatyti ar i naujo sukurti Taiau tai nereikia, kad LLA kaip karin organizacija neturjo takos vlesnei rezistencijos raidai Be abejo, Piet emaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, i pradi neivengta ir stichikumo. mikus jo ir i baims, avantirizmo, tikdamiesi, kad po savaits kitos gr su pergale. Taiau jau po pirmj mi, mik "ukavim", tokie daniausiai grdavo namus. MGB duomenimis, vien Raseini apskrityje 1944m. pabaigoje veik 19 bri - 2 tksL moni. Aktyviausiai reiksi Betygalos, Girkalnio, Krai valsi partizanai8 (ten, kur veik geriau organizuoti tabai). Pavyzdiui, 1944m gruodio 4-5d. buvo upultas Girkalnio miestelis. Puolim organizavo "Birbiliks tabas", vadovaujamas Antano Staaiio. Operacijos metu sunaikintas valsiaus VK, sudeginti ems komisijos dokumentai i milicijos paimtos 2 ds ovini, kulkosvaidis, 15 autuv 9 . Be to, pats io tabo buvimas stabd mobilizacij soviet ar- Pirmasis Kstuio a p y g a r d o s v a d a s Juomij. Iki tabo sunaikinimo 1945m sau- zas Kasperaviius-Visvydas

235

sio mn. karin komisariat atvyko 9, po sunaikinimo 336 asmenys. mint 2 t k s t veikiani partizan skaii matyt buvo traukti ir neginkluoti asmenys, nuudyti "ukavimo" operacij metu. is MGB metodas 1944-1945m. buvo ypa populiarus. Prie partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajgos. Pavyzdiui, 1944m. gruodio pabaigoje "ukavimo" operacijoje dalyvavo: 338 pasienio pulkas, 45 mil. patrank baterija, 3/31, 2/94 pasienio pulkai. Bendras skaiius - 1370 moni, 12 kulkosvaidi10. Operacijoje dalyvavo 2 sustiprinti naikintoj batalionai "ukavimas" vyko 6-8km plote, kurio ilgis 40-45 km nuo Vozbut kelio Paliepi link. Toki operacij metu vyko didiausios kovos, pavyzdiui, Paliepi kautyns. Paliepi mike partizanai, vadovaujami P.Pabariaus, buvo sireng bunkerius, kuriuose galjo tilpti arkliai, veimai ia buvo sutelktos didels partizan pajgos. 1945m. pradioje vykusiose kautynse dalyvavo keletas imt partizan. Dauguma i j uvo, bunkeriai ir stovykla buvo sunaikinta. Ypa svarbios ir reikmingos buvo kautyns Virtuk mike 11 . J a s galima laikyti tarsi riba, po kurios buvo keiiama kovos taktika, kuriamos naujos struktros. Mis vyko 1945m. liepos 19d. ir truko nuo 10 iki 13 valandos. Dalyvavo 4 partizan briai, i viso 54 partizanai 49 vyrai ir 5 moterys. Vadovavo J.emaitis, J.eponis, A.Zaskeviius. Partizanai buvo ginkluoti 6 rankiniais kulkosvaidiais, 24 automatais, 4 automatiniais autuvais, 10 paprast autuv, pistoletais ir granatomis. J g o s buvo nelygios, todl partizanams teko trauktis. Myje uvo 15 partizan: 12 vyr ir 3 moterys. is mis tebuvo tik viena 1945m. vasar MGB vykdytos operacijos dalis. Operacijos pasekms partizanams buvo labai skaudios: ruden sunaikintas ir iblakytas Vgls tabas, likviduoti iauli (A.Eidimtas, J.Kubilius ir kt.) ir Raseini (suimtas OS vadas J.Babilius kaljime uvo) LLA tabai, i dalies sunaikinti J.Strainio, V.Venslausko, K.Noreikos, J.Luio, J.neiderio briai (i j liko nedidels grups). I 1945m. pirmoje pusje buvusi dideli (keli imt moni) bri ruden ir vliau liko tik nedidels grups po 8-10 moni12. Tada pastebimai keitsi ir bri aktyvumas. 1945m pirmoje pusje aktyviau reiksi Betygalos, Nemaki ir Krai vals. briai, o III ketvirtyje iluvos, Girkalnio ir Jurbarko valsi partizanai13. Taigi po Virtuk mio LLA Vgls rinktins tabas nustojo veikti J.eponio sakymu jos likuiai buvo prijungti prie ebenkties rinktins 14 . Ir anksiau buv nepastovs ryiai su centrais po i MGB operacij visai nutrko. Todl buvo btina kurti naujus tabus, kurie bent i pradi
236

orientuot ir koordinuot apskrities partizan bri veikl. 1945m. birelio 15 mn. bandyta kurti Vyio apygard . Taiau pastangos buvo veltui dl objektyvi (MGB siautjimas) ir subjektyvi prieasi (nepavyko susitarti su Lydio rinktins vadovais). Vis dlto 1946m. balandio mnes buvo kurta aibo apygarda 1 6 . J o s vadu nuo krimo iki 1946m. spalio mn. buvo J.emaitis. Nors apygarda buvo kurta, taiau lauk daug darbo - reikjo sutelkti isiblakiusius brius, susitarti su ambicingais vadais, suvienodinti struktras. Taigi 1946m. balandio rugsjo mnesiais vyko paruoiamieji darbai Jiems vadovavo ebenkties rinktins tabo nariai J.eponis, J.emaitis, A.Zaskeviius, P.Bartkus. Pastarasis daniausiai vadovavo tab organizaciniam skyriui, jam tekdavo keliauti i vieno junginio kit, surasti ryio punktus, derinti vad pozicijas. O tai nebuvo paprasta - labai skirtingi tiek kiekybe, tiek kokybe junginiai turjo eiti apygard. Viena stipriausi rinktini aptariamoje erdvje buvo Lydio rinktin. J o s struktra ir veiklos nuostatai vliau sudar JKA pagrind. Lydio rinktin, sikrusi 1945m, apm vis Taurags apskrit ir Raseini apskrities Nemaki, imkaii valsius 17 . Tais paiais metais rinktinje suformuotos dvi kuopos - 9 briai po 20-25 mones. Kuopos per operatyvin skyri buvo pavaldios rinktins vadui. tabe buvo 4 skyriai organizacinis, operatyvinis, informacinis ir kio. Organizacijos srityje veik du sektoriai operatyvinis 8 ir organizacinis' . Dar 1946m. spalio mn. buvo pertvarkyti OS eiuose valsiuose, duodant jiems slapyvardius: Ervilkas-Fikusas, Batakiai-Bijnas, Gaur-Mta, Taurag-Rezeta, Nemakiai-Alksnis, imkaiiai-Erktis. Iki 1947m. iose pogrindinse organizacijose veik apie 200 moni. Tokia OS struktra buvo visose J.Kstuio apygardos rinktinse (r. 1 priedus). Kuopos vadas buvo atsakingas u jos krim ir skming veikl.
Kpt. J.eponis-Tauragis - Raseini L L A vadas, vienas p i r m j e m a i t i j o s partizan v a d

237

1949m. vasario mn, sikrus Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiui, kai buvo perirtos ir patobulintos visos veiklos sritys, OS buvo panaikinti ir j vietoje kurta trejetuk slapuk sistema 1 9 . Lydio rinktins tabui vadovavo H.Danileviius-Vidmantas, organizaciniam skyriui J.ikus-Viksva, informacijos skyriui - K.Ruibys, kio skyriui J.Mocius-Paulius, ryi skyriui J.Rima-Justas 2 0 . Turdami stipri struktr, Lydio rinktins vadai 1946m. pavasar taip pat svarst apygardos sukrimo galimybes. Balandio 13d. Pavidaujo mike vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo 4 rinktins briai (i viso 40 m.) ir 3 tabo nariai su 14 moni apsauga: H.Danileviius-Vidmantas, J.ikus-Viksva ir k p t J.Kasperaviiusilas21. Tai vienas i daugelio pasitarim, kuriuose buvo svarstomi vairs susijungimo apygard variantai Kita rinktin, 1946m. pabaigoje jusi JKA, buvo P.Lukio rinktin (kuri dar vadinama Piet Lietuvos rinktine). i rinktin buvo atkurta 1946m kovo mn. i sunaikintos LLA Kovo rinktins likui. J o s veikimo erdv: i piet siek Tauro apygard, i ryt - Didiosios Kovos apygard ir Vyio apygard, iaurje susisiek su alija rinktine ir vakaruose su mo rinktine22, t y . beveik visa Kdaini apskritis. Kaip jau minta, anksiau toje teritorijoje veik LLA Kovo rinktin, turjusi ry su Kauno LLA tabu (pik. Matulionis, ltn.Tuinila, Listopadskis). Ryys buvo palaikomas per D.Razgait23. Rinktinei vadovavo J.Jasineviius-Margis. 1945m pabaigoje, kaip ir Vgls tabas, Kovo rinktin buvo sunaikinta ir atkurta P.Lukio rinktins pavadinimu. 1946m. birelio-gruodio mn. vyko atkuriamasis darbas, t.p. buvo atkuriamos OS struktros 2 4 . Kol nebuvo prisijungta prie JKA, rinktinje galiojo LLA Kovo rinktins norminiai dokumentai, gauti i LLA tabo 2 5 . Raseini apskrityje, kaip, matyt, niekur kitur, keitsi rinktins vadovyb ir pavadinimas. ebenkties rinktin 1946m rugpjio mn. buvo pavadinta mo rinktine ir 20 dien jai vadovavo A.Zaskeviius. Rugsjo mn. rinktinei m vadovauti J.emaitis (AZaskeviius ivyko Vilni dalyvauti BDPB Prezidiumo darbe), ir ji tapo Savanorio rinktine 26 . Tokia pavadinim kaita paaikinama konspiracijos sumetimais. Rinktins tabas buvo dislokuotas iluvos valsiuje, j sudar 4 skyriai (kaip ir Lydio rinktins). tabe su apsauga buvo 20 partizan. I viso rinktinje buvo 4 kuopos apie 50 partizan (be tabo nari). domu tai, kad 1946m. ruden MGB pareng 6 operatyvines grupes Savanorio rinktinei likviduoti27.

238

Kuriant JKA tab, agitacijos ir propagandos skyriaus virininku buvo paskirtas Petras Paulaitis-Aidas. Tai vienas ymiausi Vakar Lietuvos rezistencijos vadov. Petras Paulaitis-Aidas kr Lietuvos Laisvs Gynj rinktin (dar vadinam Batalionu Nr.8, Trij Lelij rinktine), vadovavo Lietuvos Laisvs Gynj komitetui, buvo "Laisvs Varpo" redaktorius ir leidjas. Suimtas 1947m. balandio mn. Kas j paino, negaljo nesiavti nepaprasta jo asmenybe, ypatingu sugebjimu bendrauti su jaunimu, udegti kilniausiems siekiams. Lageryje j vadindavo "Prezidentu", ir net prieas, idavikas J.Markulis-Erelis apibdino Aid kaip kriKA tabo narys Petras Paulaitis-Aidas tolin idealist, fanatik. 1946m. Jurbarko MGB vadas Sinycin'as iplatino vie laik "nacionalistui" P.Paulaiiui, kuriame kvieiama nutraukti kov, legalizuotis. P.Paulaitis, bdamas mandagus mogus, para atsakym MGB-istui28. (Laiko kalba netaisyta.) Pa u!aiio Petro Raseini apskr. NKVD Virininkui Pulkininkui Sinycinui Laikas atsakymas Jau nekuris laikas kai girdiu apie tamstos man parayt ir visuomenje iplatint atvir laik. Negaudamas jo teksto, negaljau tinkamai vertinti, taigi ir j atsakyti, kaip Tamsta to i mans nori. Apie laiko pasirodym visuomenje nugirdau kas tai apie .m. liepos mn. vidur, ir kadangi Tamsta rainji laikus be datos, tai skaitau, sugriebs jo tekst, atsakym dar nepavluot. inoma, a j neskubu atsakyti, nes nematau tokios naudos ir reikalo, tik taip sau, i mandagumo ir, kad Tamsta to nori. Gi apie Tamstos laiko vert, tai jau paioje pradioje pasisakau, kad jis yra NKVD lykios ir iaurios, tiesiog laukinikos politikos priemon: tendencingai ir melagingai, ikraipant faktus prie jus atjnus ir ramaus 239

krato okupantus-kolonizatorius, komunizmui nesimpating asmen varyti propagand ir j visaip apmeiti, diskredituoti visuomens akyse, kaip tos paios visuomens kenkj. Vietos ir laiko stoka man neleidia visus Tamstos tendencingus ir suktus prie mane nukreiptus kaltinimus atremti, to Tamsta be abejo i mans ir nenori - ne tas tamstai ir rpi. bet visgi Tamstai nesugriaunamai galiu rodyti, kad slapstymasis prie vokiei nebuvo kokia tai fikcija ir vokieiai bent su manimi tokio aislo, sudaryt "patrijoto reputacij" niekuomet nesim, nes kada a nuo j kentjau ir "baroje"slapsiausi, tuokart dar vokieiai Rusijoje triumfavo ir nebt n vieno vokieio tikinta, kad jie kada nors turs griti: jiems tuokart mano "patrijoto reputacijos" susidarymas yra akiplikas ydikos NKVD meitas: nei vienas i Tamstos sumint asmen nebuvo vokieiams parsidavs, kaip dabar parsidavusi didel dauguma milicinink ir kit tarybini lietuvik tarnautoj. Jie tuokart, nors ir nekurie tarnavo vokiei savisaugos daliniuose, bet visgi ms tautos aspiracijas ir siekimus (laisv, nusikratym vokik okupant) suprato, ko negalima net imtosios dalies pasakyti apie tarybinius tarnautojus. A asmenikai ne vienam ydui ar komunistui prie vokiei nesu pakenks n per plauk. Man galt imtai milicinink ir kit tarybini tarnautoj bei komjaunuoli padkoti, kad jie prie vokiei per mane iliko, nors mano takos tiesioginiai ir nejaut. A juos skaiiau savais monmis ir j sunaikinimui ar itrmimui buvau atkaklus slaptas prieas, o tuo tarpu tie mano apgintieji, js NKVD sukvailinti, mielai iandien mane matyt, kad ir aukte prigirdyt. Taip pat nesugriaunamai galiu rodyti, nors Tamsta tvirtini ir kitaip, kad vokikj rudj blaki vis tik mano dka trnyja ms sumanymuose. Antra vertus, kada vokieiai triumfavo, visi galvojome, kad rusai bus sumuti: mums prie juos neverta kariauti. Taigi, mes petys pet su tais bolevikuojaniais lietuviais stengms silpninti hitlerinink gretas, bet, kadangi likimas vokieiams nulau ragus, j vietoje atsirado, sugro jau pastami nauji okupantai, palik lidnus ms tautai pdsakus ir mums jie neleido ramiai dirbti savo darb, mes buvome priversti mestis, kad ir su js tariamaisiais vokieiuojaniais lietuviais: "idavikais", kov prie nauj smurt. Mes prie Raudonj armij, kovojusi prie vokikuosius okupantus, nekariavome, jiems nekliudme, prieingai, mes rusus, kaip tokius, gerbiame, bet negalime ramiai irti ir laukti kada ms igamos, parsidav budelikajai ydikajai NKVD - tai antrai armijai, kurios tikslas naikinti kas dora, venta, kultringa ir kas savaime skatina paang, baigt sunaikinti paskutin dor lietuv. Tiesa, gal kiek aresn ms kova su NKVD kaip su gestapu. Bet mielas pulkininke, Tamsta bk nors kiek teisus pripainti, kad gestapo vis tik iek tiek yra monikesnis,

240

kaip NKVD: vokieiai kitus inaudojo, bet nors buvo geri (rusai, eng Vokietij, negaljo suprasti, dl ko vokieiai turjo kariauti, juk pas kiekvien vokiet viskas taip puiku, turtinga ir tvarkinga), bet rusai pernelyg inaudoja visus, o tuo tarpu visoje Rusijoje skurdas. NKVD ir savo monms per 27-28 metus nesukr jokios laims. Pagaliau Tamsta, pulkininke, be reikalo dediesi nesuprants dl ko mes tsiame ir toliau neva pragaiting darb. Tos klaidos ne Tamstos, ir mes ne Rusijoje tai darome, ieis i Lietuvos okupantai - bus tvarka, kraujas savaime nustos tekjs. Be reikalo rpiniesi ir mano gyvybe. A dovan i Tamstos nepraau. Dl Tvyns ir jos laisvs, dl tiesos a nesu i t, kurie bijot mirti. Dkoju u Tamstos ger ird. A t paslaug, jeigu likimas atiduot Tamst mano rankas, ir Tamstai padaryiau - dovanoiau gyvyb, jeigu Tamsta savanorikai pasiduotumt. Tiek pat galiu pasakyti, kad nesibaimintumte ir dl to, kad gali mane nuudyti patys mano bendrininkai: Tamsta to malonumo turbt nesulauksi. Tuo tarpu a esu tikras, kad bus viskas visai atvirkiai: daugelis i js pai bendrinink rankomis, tinkamu momentu, bus tinkamai sudoroti, nes ne visus milicininkus ir tarybinius tarnautojus mes laikome visikai aklais ir sugedusiais. inoma, man raant ias eilutes prisimena vilko ir riuko istorija. Tamsta tuo tarpu esi vilkas, o a riukas. Kaip a nesiaikiniau, vis vien a tamstos akyse bsiu kaltas, bet... visgi vien dien bus kitaip. Apgaul, plikavimas ir melagyst, odiu, ta pasaulio nesmon, kruvinas yd viepatavimas - komunizmas lugs. Man rodos, kad netrukus kortos atsivers. Niurnbergo procesas, gal ir kur kitur, prasids naujiems, nepalyginamai baisesniems, mogudiams ir plikams - raudoniesiems Europos ir ms krato budeliams. Vokieiai Lietuvoje n deimtos dalies nenualino ms krato (sualojimai buvo padaryti tik vykstant frontui, jo ruouose), kaip kad raudonieji "demokratai" nualino. Visa ms visuomen ir visas pasaulis, kur tik js engte, prislgti kruvinom aarom aimanuoja ir laukia imuant teisybs valandos. Atsakyk, Tamsta, jeigu toks teisus esi, keli kiai Raseini apskrityje prie vokiei buvo iplti, j savininkai sugrsti rsius, kankinami, badu marinami. O prie js kiek ki stovi iplt, apleist, tui? Mes apytikriai galime pasakyti kiek buvo prie vokiei ms piliei ivet Vokietij arba vietoje kalinam ir kiek j dabar js ubagyn ivet ir kiek j kenia NKVD rsiuose. Prie js juk kiekvieno namo rsys virto kaljimu. Ir u k tie mons kenia? Dl to, kad jie ne komunistai, dl to, kad myli darb, dl to, kad t turi, taigi, u t al netrukus tursit skaudiai atsakyti. Galimas daiktas, kad pulkininkui Sinycinui ir pavyks savo sukurtame raudonajame ubagyne kur nors usimaskuoti, bet ne visiems klius panai laim.

241

A noriau Tamstos paklausti, kur pulkininkas padsi savo apskrities milicininkus, itikimus pirmininkus, uolius komjaunuolius bei tarnautojus ir kitus ms jums parsidavusius raudonuosius unelius? Jau hitlerininkai savo laiku ms jiems parsidavusius unelius spyr upakal ir juos paliko negailestingam likimui. Tamsta, kaip kilniairdis mogus, manau, kad to nepadarysi su js batlaiiais. Matote, gerb. pulkininke, kad man ger nor netrksta bendrai isprsti bendrus taip rpimus dalykus. Jeigu tikrai taip nuoirdiai trokti ms liaudiai ir man gero, tai manau, kad susitarsime. A galiau Tamstai duoti adres atvykti kok nors ms dalin. Nelieiamyb garantuoju. ia galtume visk smulkiai isiaikinti. Su pagarba: Kaip Tamsta teigi Jurbarko, imkaii, Ervilko, Gaurs, Raudons ir dar kit valsi, kuriuose NKVD pijonaas nepajg isiaikinti, "banditini" grupi vadovas 19461014 Petras Paulaitis

is laikas buvo platinamas tarp partizan ir gyventoj, jo mintys buvo skirtos ne tik Sinycinui. 1946m. vasario mn. Jurbarko valsiuje ir Taurags apskrityje buvo v y k d o m o s didels MGB operacijos 2 9 . Tada buvo sutriukinta Lietuvos Laisvs Gynj rinktin (1946m. spalio mn. vl atkurta, o 1947m sausio mn. pavadinta Trij Lelij rinktine), jaunimo LLA organizacija Skaudvilje, 15 moni suimta Viduklje, likviduota Jurbarko ryinink ir rmj grup, Montvilikio grup. I viso nukentjo 2 3 4 mons. Taigi labai sunkiomis slygomis, i vairi jungini likui 1 9 4 6 m rugpjio-spalio mnesiais buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda (r. priedas Nr.3). J o s vadu buvo irinktas aviacijos j.ltn. Juozas Kasperaviius-Angis. sikrus Jungtinei Kstuio apygardai, ypatingas d m e s y s buvo skiriam a s iorini ryi nustatymui: per alij rinktin su emaii apygarda, su Auktaitija. Dar besikurianti apygarda turjo savo atstov Erelio BDPS Komitete. J u o tapo A.Zaskeviius-alna (1947m. suimtas, uverbuotas MGB agentu). Ryininke tarp BDPS ir JKA tabo tapo Nina Nausdait-Rasa. 1947m. sausio pradioje ji prane ini apie Erelio idavyst ir perdav emaiiams Piet Lietuvos partizan kvietim alternatyv suvaiavim. Beje, 1946m. lapkriio mnes alna, JKA tabe darydamas praneim

242

apie BDPS, ireik mint, kad galima provokacija, taiau buvo nutarta inaudoti maiausi galimyb, jei tokia yra 30 . Gruodio 22d. per Bataki geleinkelio stot JKA tab atvyko Erelis ir Skirmantas tartis dl JKA prijungimo prie BDPS31. Aikaus ir galutinio atsakymo negav, jie ivyko, taiau Erelis jau inojo, kuriame rajone buvo sikrs tabas. MGB operacija buvo vykdoma balandio mnes. Iki to laiko Erelis, matyt, dar tikjosi traukti savo takos sferon JKA vadovyb. Tai padaryti nepavykus, 1947m. balandio mnes, operacijos metu, buvo visikai sutriukintas Gedimino brys (Savanorio rinkt), sunaikinta Margio grup, Kelms OS, suduotas smgis Trij Lelij rinktinei (visikai sunaikinta 1947m vasar). Gegus 24d. Globi kaimo rajone, vykus susiaudymui su NKVD, uvo A.Jonikas-Rolandas, suimtas ir uverbuotas partizanas Gervilis-Tiesa32. Taiau skaudiausias smgis buvo JKA 2 tabo bunkeri sunaikinimas. Viename i j, netoli Bataki, uvo apygardos vadas J.Kasperaviius-Visvydas ir jo adjutantas A.Bilinas-Diugas, kitame - suimtas P.Paulaitis-Aidas. Sunku pasakyti, kiek ie mons galjo duoti rezistencijai savo protu, intelektu apie tai galime tik splioti. JKA vadovyb nedalyvavo sausio 15-osios partizan vad suvaiavime, taiau Angis (vliau pakeits slapyvard Visvyd) pareng laik, kuriame idst savo ir galbt kit tabo nari mintis vyr. vadovybs krimo bei centralizacijos klausimais. Laikas parod, kad tos problemos Angies buvo gerai apgalvotos ir tinkamai vertintos. Jo isakytos mintys nulm kovos sjdio politin karin linij. io laiko teksto originalo nepavyko rasti, todl, laikydami j labai svarbiu, perspausdiname i J.Lukos-Daumanto atsiminim knygos jo tekst 3 3 . Laisvs Kov Draugai, suvaiavim, neirint didelio pavojaus ir sunkum, mes vykome kaip seniai laukt vis kovojani dl ms laisvs ir nepriklausomybs pirmj susitikim, kad jame umegztume artim slyt ir sutvirtintume t dvasin ry, kuris mus jung ir auk bendron kovon: kad pasidalintume patirtais rezultatais, o svarbiausia, nustatytume bendrsias vieningos kovos gaires. 1. Vokiei okupacijos metu, dar rudajam okupantui besvarstant planus apie Ostlando pavertim "ydinia, neatskiriama Vokietijos eme", pogrindyje telksi lietuvi breliai, kurie okupant svaiiojimus ir kolonizacij irjo kitaip: auk ir telk lietuvius kovoti su ruduoju okupantu, kr pasiprieinimo brius, kad paruot juos tbtinei kovai. 243

A manau, kad iandien dar nedera sprsti arba teisti ano meto pogrindinio veikimo, organizuotumo, pogrindins spaudos. /.../ Tik mums prisimintina tai, kad kovai dl laisvs ir nepriklausomybs buvo padti netinkami pagrindai, kurie iki iai dienai buvo basliu laisvs veimo ratuose. Taip pat lidna prisiminti, kad, kai ms emn pradjo vertis raudonosios gaujos, gana garsi pogrindini organizacij kai kurie vadovauj asmenys, anksiau taip graiais ir gausiais odiais kviet ir ragin visus tautieius kovon, pasiov tai likiminei kovai vadovauti, pabgo tos tikrosios kovos ir paskubomis, met visa tai, kam buvo pasiry ir net prisiek arba m priesaik i kit, atsidr u ms tautos sien. Tokiu bdu negarbingai pasitrauk, kada pajuto, kad jau vis patirtas lietuvi tautos prieas - bolevizmas grta ms krat baigti lietuvi tautos naikinim, kada i tiknj turjo prasidti ta tikroji kova, kuriai reikalingas kietas ir sunkus vadovavimas. Ypa sunks laikai prasidjo, siauiant raudonajam okupantui. Nepraslinkus n pusmeiui po antrosios okupacijos, daugumas likusij Lietuvoje pogrindini organizacij vadovaujani asmen, norjusi atstatyti pakrikusi laisvs kovos sjdio padt uvo arba buvo aretuoti. Tarp atskirai veikiani organizacij vienet nutrko organizacinis ryys, svarbiausia, nutrko pats jungiamasis silas - nustojo jusi organizacijos slaptoji spauda. Vis iauriau siauiant bolevik gaujoms, pakeliant smg po smgio, atskirai veikiantiems organizaciniams vienetams nebuvo galimybs susigaudyti net savo veiklos plote, o k jau bekalbti apie siekimus sumegzti nutrkusius ryius, apie slygas sudaryti nauj vadovyb. Laisvs kovos sjdis pergyveno kriz: Kaip mums inoma, i atskir isilikusi vienet istorini metmen (laisvs kov sjdiui) pergyvenus kriz ir siliejus jo eiles nauj jg, prasidjo naujas, atsargus ir ltas laisvs kovos isilikusi paskir dalini reorganizavimas, iekojimas ir umezgimas ryi, visi tie mums inomi vargai ir keliai, kurie mus veda vis bendrj susitikim. /.../ 2. Kai kurie asmenys nori iirti, kad iandieniniai laisvs kovotojai yra, pilna to odio prasme, "bdos vaikai". Dabartinio laisvs kovos sjdio neigiamon chrakteristikon dedamas tvirtinimas, es, iame sjdyje nesama intelektualini pajg, kurios sugebt tinkamai organizuoti, veikti ir vadovauti. Savo laiku kelias Vakarus buvo atviras ir laisvas. Ms tautieiai inojo ir puikiai suprato, kad bolevikin furija, sibrovusi ms krat, tai prads beatodairines pjautynes ir galutin "krato valym nuo liaudies prie" - atseit, nuo vis padori lietuvi. Taiau daugumas lietuvi per-

244

daug myljo savo tviks laukus, savo gimtuosius namus, kad bt rysi juos palikti. Su savo gimtuoju kratu juos siejo tokie dvasiniai saitai, kurie stipresni u pavoj gyvybei ar u bet kokius iskaiiavimus. Tuo gali bti paaikinamas iandieninis laisvs kovos sjdio nari heroikumas: laisvs kovos sjdio narys... su granata kienje vea slaptj spaud, laisvs kovos sjdio nar lietuvait tamsi darganot nakt drsiai nea slaptj korespondencij, laisvs kovos sjdio narys..., apsuptas i vis pusi prie, iauds paskutinius ovinius, sta susisprogdins granata. Laisvs kovos draugai, ar tai eina kalba apie "kailio saugojim"? Ar tai bedalis, neturintis ieities likimas? Kiekvienas savaime supranta, kad dabartinje kovoje gal maiausiai yra galimybi "isaugoti savo kail", tveriantis ginklo. Kas buvo "bdos vaikas" ir troko isaugoti savo kail, tas rado ir priemoni, ir bd - ir daug saugesni, negu ginklas. Pagaliau ir tiems, kurie buvo ij kovos keliu su ginklu rankoje, a manau, buvo keli ir bd, jeigu tik jie to siek, pasigauti tos tariamosios "laisvs" (tam tikslui "nema lengvat" buvo juk suteiks ir "draugas" Bartainas) /.../ K rodo tas geriausi tautos sn pavyzdys, kurie krito kovos lauke arba pasivent ir pasiry kenia rsiuose, kaljimuose, koncentracijos lageriuose /.../ Taip, ginklo kova yra aukiausioji ir iauriausioji tautos laisvs kovos forma, taiau tai nra aukiausioji kliauzul paskiro tautos nario egzistencijai. sjdio nariai /.../ Kas taip galvoja, tas nepasta laisvs kovos sjdio arba j pasta tik i dalies /.../ Kai kuri asmen diaugsmui ar nusiminimui noriau dar pridti: iandieninis laisvs kovos sjdis jau perdaug glaudiai yra suaugs su spontanikai kylania ms tautoje egzistencine kova /.../ 3. /.../ Laisvs kovos draugai, iandien mes rykiai jauiame, kad sunkiausi kovos sjdio darbai yra atlikti, kad mums lieka nuengti paskutinius ingsnius visiems susitelkti vien bendr vienos vadovybs vadovaujam vienet. Tas dvasinis ryys, kuris mus visus, tolimuose atstumuose esanius, laisvs kovos ygiuose ir darbuose jung, tie lkesiai, aplaistyti kai kuri ms broli krauju ir net gyvybe - iandien turi bti sutvirtinti, sukuriant viening laisvs kovos sjd ir nustatant bendrsias laisvs gaires. Tarp atskir laisvs kovos sjdio formacij esmini skirtum nra. Bet kuriose Lietuvos srities laisvs kovos sjdio nariais priimamai smoningi, dori, tautikai susiprat lietuviai, be religijos, isiTaigi naivu ir netikslu tvirtinti, kad asmenini bd veriami, kovoja laisvs kovos

245

lavinimo, socialins padties ir lyties skirtumo, pasiry, neirdami savo asmenins gerovs, sveikatos bei pavojaus gyvybei, kovoti dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs. Paskirose laisvs kovos sjdio grupuotse taikomi tie patys konspiratyvumo principai ir iame veikimo laikotarpyje organizacijos pagrindan dedama karins disciplinos prerogatyva. Js, laisvs kovos draugai, patvirtinsite, kad ir paiose ilikusiose, jeigu jau j bt velgiama, - programose (pvz., LLA, LLK, LLG, LF, LP ir t.t.) esmini ideologini skirtum beveik nra, tik gal jose daugiau pasireikia j pai autori savitas vieno ar kito socialinio ar kultrinio reikalo isprendimas. Js patys pasakysite, kad ir tas programas derinant, galima rasti ir sudaryti viening bendr dabartins laisvs kovos sjdiui priimtin program /.../ iandien mes tvirtiname, kad jau pribrendo tas laisvs kovos ruotas, kada visos laisvs kovos grupuots (kokiomis formomis jos anksiau beveik) supranta vieningos ir vienos vadovybs vadovaujamos laisvs kovos reikal. Laisvs kovos broliai, jeigu iandien a ia esu kaip suvaiavimo atstovas i daugialyps Kstuio apygardos, kur bendr kalb yra surad daugelio, galiu tvirtinti, beveik vis vokiei okupacijos metu veikusi pogrindini organizacij fragmentai, tai pilnai tikiu, kad ir visiems Lietuvos laisvs kovos sjdio dalyviams galima surasti bendroji kalba ir bendrosios veikimo gairs, kurias manoma buvo surasti Kstuio apygardoje, veikiant susivienijimo sunkumus. Laisvs kovos broliai, iki iol veikusiam laisvs kovos sjdiui BDPS pasilytoji susivienijimo forma - sudaryti Ginkluotsias Jgas, vadovaujamas t/GPS, nra priimtina, kaip neatitinkanti laisvs kovos sjdio aspiracij /.../. Ieit, lyg bt norima i iandieninio ms tautoje laisvs kovos sjdio atimti pirmaujani visos tautos laisvs kovoje viet ir neymiai atimti visa tai, k sjdio dalyviai pirko krauju, nepalauiama drsa ir pasiventimu: norima sumainti t pasitikjim ir meil, kuri mes prakaitu ir krauju esame visoje tautoje gij, pagaliau, pigiais dalykais bt norima nupirkti ms teisingas aspiracijas ms tvyns ateit. Mes turime nepamesti tos kovos, kuriai pasiryome. Mes nemesime negarbingai kardo, kur itraukme savo tautos laisvei ir garbei ginti. Mes negalime palauti to pasitikjimo, kur mus deda ms tauta /.../. iandien mes galime pasidiaugti ms darbo vaisiais ir rezultatais: auktai pakilo tautos politinis ir tautinis susipratimas, nepalauiamas tikjimas laisva nepriklausoma ms tautos ateitimi iugd nepaprast tautos vieningumo ir pasiaukojimo dvasi, iki iol dar neprast ms tautai pasitikjim savo jgomis /.../

246

BDPS pasilytoji susivienijimo forma, velkanti mus grynai karin drabu, neapima vis t aspiracij, kurias mes turime teis ir, pasakyiau, pareig /.../ Mes reikiame kukli vili turti tiesiogins takos tolimesniam ms krato tvarkymuisi /.../. Mes iuo reikalu nekeliame dideli iliuzij ir i anksto tam tikr reikalavim arba iimtins padties. Tai savo laiku sprs pati tauta, tvarkydama savo reikalus tikrais demokratiniais pagrindais. Todl, laisvs kovos draugai, mes neturime dabartiniu metu pasistatyti sau izoliacins sienos, u kurios mes paliktume ateityje /.../ iandieninio laisvs kovos sjdio eilse vairiausiuose postuose yra daugumas toki, kurie neturi jokio karinio patyrimo, kurie nepretenduoja, kai baigsis laisvs kovos reikalas, sijungti karines /.../ organizacijas. Jie iandien yra puiks laisvs kovos sjdio kovotojai, puikiai ir siningai iki pasiaukojimo ir savs atsiadjimo atlieka skiriamas pareigas. Jie ryt nors grti ten, i kur atjo. Taiau, laisvs kovos broliai, jie nenort niekada izoliuotis nuo t ki ir ideal, kuriuos iandien pasiry apginti, dl kuri ijo tbtin kov: jie nenors atsiadti to, k is laikas spaud j irdyse ir prote. Jie ir ateityje nors bti kovotojai dl laisvos demokratins Lietuvos, dl visokeriopai klestinios ms tvyns, kurioje visiems be iimties jauku, viesu ir gera bt gyventi, viepataut socialinis teisingumas, paremtas naujais principais, ir niekada daugiau nebt sn ir posni. Mes troktame, kad visa tai, k yra geriausio ireikusios ms kovos sjdio programos, bt ireikta bendrja vieningumo laisvs kovos sjdio programa ir bt kelrodiu dabar ir ateityje. Tauta reikia sitikinim, kad is laisvs kovos sjdis yra naujas ms tautos dvasinis variklis, naujoji jga, kuri gimsta audrose, kuri sugebs vesti pradt kov dl laisvs ir nepriklausomybs, kuri duos nukamuotai, ivargintai tautai naujus impulsus kurti ir gyventi. Sulugdyti arba palauti t tautos pasitikjim, palauti vilt skaistesn, nors ir neinom roj, bt iaurus nusikaltimas, bt paniekinimas vis t auk, kuriomis ms tauta perka teis gyventi. Laisvs kovos draugai, mes buvome priversti ieiti ginti savojo krato, savj sodyb, boi ir tv krauju sulaistytos ems: mes, kaip mons pasiprieiname prie mogaus teisi mindiojim prie aukiausiojo laipsnio vergij; mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir taut udaniomis nedorybmis. Ms ingsniai yra taurs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teiss prie vis kultringj pasaul, o Aukiausiojo palaima rems ir laimins ms darb. Kovoje dl tvyns laisvs ir nepriklausomybs mes nesudarome iimtins ir

247

monopolistins teiss atvilgiu Nepriklausomos Lietuvos metu veikusi partij, kurios iuo metu rykiau, kaip mums inoma, akcentavo apie savo dalyvavim kovoje dl ms tvyns laisvs ir nepriklausomybs ir jau dabartiniu metu parod didels sveikintinos iniciatyvos /.../ Kaip jau minta, 1947m. pradioje J.Kstuio apygarda visuose lygmenyse, tiek rinktini, tiek apygardos tabuose, patyr toki nuostoli, po kuri buvo btina reorganizacija. Nuo 1947m vidurio visi pertvarkymai apygardoje, o vliau - srityje ir visoje Lietuvoje vienaip ar kitaip susij su Jono emaiio-Luko, Vytauto vardu. 1947m. gegus 20-25d. vykusiame apygardos vad pasitarime J .emaitis buvo irinktas Kstuio apygardos vadu 3 4 . J.emaitis gim 1909m Palangoje. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo baigs Karo mokykl, tobulinosi Pranczijoje, turjo kapitono laipsn. Pokarin jo kova ne atsitiktinumas, nes jau 1944m. savanoriu stojs gen. P.Plechaviiaus rinktin, buvo bataliono vadu. 1945m. ijs mik, pradjs kov rinktins, baigs visos Lietuvos pasiprieinimo vadu, pradjs kapi-

Kstuio a p y g a r d o s v a d o v y b 1 9 4 7 m j J.emaitis-Vytautas, A.Liesys-Idenas, Mindaugas, -

V.Guas-

248

tonu, baigs - partizan generolu, J.emaitis-Vytautas pelnytai eis Lietuvos istorij alia garbingiausij jos kari. 1947m. viduryje vyk pasikeitimai Kstuio apygardoje buvo ypatingi tuo, kad reikjo visk kurti i naujo - organizuoti tabo veikl, iekoti pareign apygardas ir rinktini tabus. is procesas vyko vis mnes. Pagrindinis ir vienintelis J .emaiio pagalbininkas tuo metu buvo P.BartkusSin, jis liko KA tabo organizacinio skyriaus virininku. Pirmoji apygardos vado pareiga buvo surasti pareignus ebenkties rinktins tab, kuris, ijus J.emaiiui, liko be vadovybs. Rinktins vadu buvo paskirtas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius (prie tai jis buvo mokomas ir instruktuojamas) 35 , tabo virininku - Bronius Neverdauskas. Abu ie pareignai - buv mokytojai (ne karikiai), todl teko jiems padti j darbe. Tuo pat metu buvo formuojamas ir apygardos tabas. tabo virininku buvo paskirtas P.Bartkus-adgaila, Sin (vliau PA vadas), operatyvinio skyriaus virininku Vytautas Guas-Kardas (vliau Jros srities tabo virininkas), informacijos skyriaus virininku Antanas Liesys-Tvanas (vliau Jros srities tabo narys). 1948m pavasar tabas buvo papildytas dar vienu nariu Vaclovu Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vliau Jros srities vadas) 3 6 . ie mons - neabejotini emaitijos partizan lyderiai, j vairias pareigas, ne sunkiausi atsakomybs nat. Pagrindinis naujai suformuoto apygardos tabo udavinys buvo sutvarkyti ryius tarp rinktini, su apygardos tabu, kad bt galima padalini koordinacija. Tuo usim visi t a t o nariai Nebuvo apleista ir spaudos leidyba. Po to, kai balandio mn. buvo sunaikinti 2 apygardos tabo bunkeriai ir visa ten buvusi ranga, spaustuvs rengimu ir leidyba rpintis buvo pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktins vadovybei 1947m. rugpjio mn. ryininkas J.Grudzinskas i Kauno atve tipografij, ir "Laisvs varpas" vl pradjo eiti Tiek Vaidoto rinktin, tiek vis apygard itiko skaudi netektis, kai 1948m. sausio 16d. Ariogalos valsiuje Pagesaiio kaime buvo sutriukintas bunkeris, kuriame buvo tipografija. uvo Vaidoto rinktins vadas, vienas pirmj emaitijos partizan organizatori k p t Juozas eponis-Tauragis, Budrys ir kiti tabo nariai37. Iki 1948m. pavasario J.emaiio-Vytauto vadovaujamoje Kstuio apygardoje galutinai susiformavo rinktins. Trys j (Knygneio-Biruts, LydioAukuro, Vaidoto) sudar galutin Kstuio apygardos struktr, kitos (Vovers, Atalyno, Juozapaviiaus) tapo Prisiklimo apygardos sudtin249

mis dalimis. Apygardos vadovyb iuo laikotarpiu aktyviai reiksi tiek vietoje, tiek iorje, ty. ryiuose su kitomis apygardomis. Kstutnai, sustiprin tabus, sutelk stipr kovin ir intelektualin potencial, pamau perm iniciatyv visos Lietuvos partizan vyriausiosios vadovybs formavime ir su ta uduotimi skmingai susidorojo (r. sk. "Struktr centralizacija..."). 1948m. viduryje apygardoje vyk pasikeitimai tiesiogiai buvo susij su mintais procesais. 1948m. gegus 5d. i 3 apygard kurta Jros 38 (Vakar Lietuvos) sritis , Kstuio a p y g a r d o s v a d a s H.Danileviius-Vidmantas jos vadu (iki birelio mn) tapo J.emaitis. Birelio 8d., atiduodamas srities vado pareigas A.MilaeviiuiRuoniui39, Vytautas rao:"... A didiuojuosi, kad esu i Kstutn, i tarpo t, kurie savo Tvynei dav tokius didvyrius, kaip Visvyd ir kitus, kuri ygdarbiai ir vardai galbt nra inomi, bet apie j darbus suinos, juos vertins ir amiais atsimins atgimusi Lietuva..." Paymtina, kad 1948m. pirmoje pusje KA tabas pareng norminius dokumentus, vliau, pritaikius, panaudotus visos Lietuvos partizan veikloje (Ly. naujok apmokymo taisykles 4 0 , mobilizacijos planus ir metodinius nurodymus 41 ). 1948m. liepos mnes sudarytas naujas naujas KA tabas. Jo vadu tapo buvs Lydio rinktins vadas Henrikas Danileviius-Vidmantas, tabo virininku - Robertas Gedvilas-Remigijus, Sidabras (buv. Biruts rinktins tabo informacinio skyriaus virininkas) 42 . ios sudties apygardos tabas
250

buvo dislokuotas Ervilko valsiuje trijuose bunkeriuose, kuriuose gyveno 43 po kelis tabo narius . Viename i bunkeri buvo spausdinamas "Laisvs varpas" ir kita apygardos literatra. Tokios sudties tabas isilaik iki 1949m. balandio mnesio. Galima iskirti kelet prieasi, dl kuri pasikeisdavo tabo sudtis: tai pareign tys (daniausiai pasitaikanti), pareign skyrimas kitas pareigas, tabo nario nualinimas dl netinkamo elgesio. Paskutinioji prieastis yra reta, taiau 1949m. balandio mn. KA vyk pasikeitimai kaip tik tokio pobdio. 1948m. gruodio ld. apygardos vadas H.Danileviius-Vidmantas su tabo apsaugos brio vadu Vl.velniu-Putinu ir ryininku J.Trumpaiiu savavalikai ivyko Kaun pasimatyti su mona 4 4 . "Kelionje" suimti Vl.velnys ir J.Trumpaitis, tik atsitiktinumo dka pavyko pabgti Vidmantui 1949m. balandio mn. Kstuio apygardos tab atvyko Jros srities vadovyb isiaikinti vykio aplinkybes ir nuraminti partizanus, kurie tar apygardos vad dirbant MGB. iame susirinkime Vidmantas buvo atleistas i apygardos vado pareig ir, nepasitvirtinus jo uverbavimo faktui, isistas Ryt Lietuv kaip Vakar srities atstovas 4 5 . Reikia pasakyti, kad nepaisant vis tarim, Vidmantas 1949m. lapkriio ld. uvo Algimanto apygardos vado A.Starkaus-Monts bunkeryje, Anyki valsiuje. Naujuoju apygardos vadu tapo Aleksas Miliulis-Neptnas, Algimantas, buvs Butageidio rinktins vadas 4 6 (iki 1946m ygaii mokyklos mokytojas). Jo pavaduotoju tapo Steponas Venckaitis-Bilinas, tabo virininku liko R.Gedvilas-Remigijus. Tokia tab sudties kaita, inoma, labai trukd darb. Nauji pareignai turjo susipainti su rinktini tab veikla, numatyti ir parengti taktinius nurodymus. Taiau net ir pusmet vadovaujant, buvo sudtinga tai atlikti Vis dlto, buvo tobulinama sjdio struktra ne tik visos Lietuvos, bet ir srii lygyje. Po to, kai 1948m. pavasar buvo sunaikintos aktyviausiai veikusios Kelms 4 7 ir Ervilko48 pogrindins organizacijos - OS, 1949m. i struktra oficialiai panaikinta 49 ir vesta efektyvesn "trejetuk-slapuk" sistema. Tai reikia, kad rmj veikla tapo konspiratyvesn, mons turjo bti geriau apsaugoti nuo nip ir idavik. O tai padaryti buvo vis sunkiau. 1949-1953m partizan tys, tab naikinimas daniausiai susij su idavystmis. 1949m birelio 7-9d. Kaziks mike, remiantis agent "imkaus" ir "Platono" parodymais, buvo vykdyta MGB operacija, kurios metu visikai su251

naikintas Kstuio apygardos tabas 5 0 . uvo apygardos vadas Algimantas, Neptnas; jo pavaduotojas Bilinas, tabo narys Albertas Norkus-Satkus, suimtas tabo virininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Idavyst gimd idavyst, saugumiei klastai nebuvo rib, palo net stiprieji Robertas Gedvilas po sumimo 3 mnesius tyljo. Vliau - papasakojo k inojo, stojo akistatas kitiems suimtiesiems. Apie l skaitome jo ranka raytuose atsiminimuose "_. Vasaros pabaigoje mane atved tardytojo kabinet, kuriame ivydau savo motin, kuri, apsipylusi aaromis, pasak, kad seser nuov partizanai, o j mons spjo, kad bgt i kaimo, nes ir j nori suaudyti Po keletos dien /.../ tardytojas man "isitar", kad seser nuovs Lyras (Lyras-J.Nuobaras - MGB agentas iaurys nuo 1950m.) i upakalio, kai ji sdjo mike greta Eimuio. ov pakau. Saugumiei pasakojimais man buvo sunku patikti, taiau irdies skausmas ir pergyvenimas buvo didiulis, mane sukrt visam gyvenimui 51 -" Idavyst yra idavyst ji visada buvo ir bus laikoma bjauriausiu poelgiu. Sunku pateisinti pokario idavystes, kai liejosi kraujas, kai bausms buvo skaiiuojamos deimtmeiais - svarbu tik suprasti mechanizm, kurio pagalba buvo lauomos sielos. 1949m. birel naujuoju Kstuio apygardos vadu tapo Antanas BakysGermantas (iki to Vaidoto rinktins vadas). Tai dar viena asmenyb, verta iskirtinio dmesio. A.Bakys gim 1923m. birelio 13d. Raseiniuose, amatininko eimoje. 1941m. baig gimnazij, o 1944m. jis jau P.Plechaviiaus vietins rinktins karys. Pasibaigus karui, mokytojavo Gervinu, Kunioni pradinse mokyklose. Buvo suimtas, paleistas dar kur laik dirbo Raseini gimnazijoje, o 1947m. lapkriio mnes ijo mik. Kaip jau minta, pasikeit visa apygardos tabo sudtis. I senojo tabo liko tik Kazimieras Ruibys-lninierius informacijos skyriaus virininkas.

Kstuio apygardos rinktins 1948-1953m. Svarbu tai, kad besikeiiant tabams, buvo ilaikyta rinktini - rajon struktra. Apygard sudar Butageidio, Biruts ir Vaidoto rinktins, turinios bent po kelis rajonus (2-3 briai). Kaip rinktini taip ir rajon pavadinimai keitsi daniausiai ilaikydami t pai teritorij. Pvz, Butageidio (buv. Lydio, Aukuro) rinktinje 1948m.

252

sudaryti Kario, vyturio 52 rajonai , vliau peraug alnos, Visvydo ir Dariaus rajonus. Rajon vadovyb keitsi pagal rinktins ar apygardos poreik: 1949m. vyturio rajono vadas Pr.Briedis-Jra buvo paskirtas Butageidio tabo virininku, brio vadas P.Balinas-Puis rajono vadu. Tuos pasikeitimus s l y g o j o rinktins vado A l e k s o Miliulio paskyrimas Kstuio apygardos vadu. Vaidoto rinktin sudar Dainavos, Tulps, Neringos rajonai Vis laik problematika padtis buvo Klaipdos krate. Kstutnai ten s t e n g s i palaikyti Kstuio a p y g a r d o s v a d a s A.Miliulis-Neptnas veiklius kovos vienetus 1948m. Klaipdos krate ir i dalies iluts valsiuje veik Rambyno rinktin54. Matyt, ji egzistavo fragmentikai - 1948m. iluts MGB sum 30 asmen, tame tarpe rinktins vad Juoz Jurkait, ir rinktin buvo likviduota. Kadangi Klaipda buvo svarbus strateginis takas, 1950m. Jros sr. vadovyb paved Biruts rinktins Dubysos rajono vadovybei-St.NarbutuiApolinarui, Br.ivotkauskui-Keriui atkurti Klaipdoje organizacij, kurios nariai rinkt valgybines inias, isiaikint ryi galimybes su Vakarais 55 . 1951m. kovo 24d. Klaipdoje buvo aretuota grup Dubysos rajono asmen, tame tarpe vadas Apolinaras, ir i veikla nutrko 5 6 . Kalbant apie struktras, svarbu paminti tai kad jau 1949-1950m uvo daug senj partizan vad. Padt atskleidia Jros sr. vado V.lvanausko laikas (1949 07 20) 57 , kuriame raoma, kad srities ribose per 1949m. uvo 15
253

pareign, i kuri emiausi turjo tvnijos vad teises. Kstuio apygardoje, kuri buvo stipriausia srityje, visose rinktinse yra tik po vien pareign, atitinkant einamas pareigas. Tik birelio mn. Kstuio apygarda neteko 30 eilini partizan. i prognoz nepasitvirtino - pavieniai partizanai laiksi dar ilgiau, taiau struktr veikla buvo labai apribota.

Kstuio apygardos tabas 1951-1953m. Paskutinieji partizanai 1951m birelio mnes, susidarius kritikai padiai srityje, pas Vytaut buvo suauktas srities vad pasitarimas, kuriame dalyvavao Prisiklimo apygardos vadas P.Morknas-Rimantas, naujasis Kstuio apygardos vadas K.Labanauskas-Justas, Kunotas (buv. Biruts rinktins vadas). Tai pareignai, kurie iki 1953m. dar organizavo tab darb 5 6 . Nuo birelio iki lapkriio mn. srities vado pareigas jo P.Morknas-Rimantas, Germantas, laikinai dirbs LLKS Prezidiumo sekretoriumi, nuo lapkriio vl tapo srities vadu, o

Kstuio a p y g a r d o s Biruts rinktins Eimuio brio partizanai

254

P.Morknas gruodio mn. tapo Kstuio apygardos vadu. 1952m. Kstuio apygardoje dar veik 180 partizan, o 1953m. jau tik 23 partizanai 59 . Apygardos tab sudar 2 asmenys vadas Rimantas ir tabo virininkas Jonas Vilinskas-Algirdas (jam uvus St.Zinkeviius). Dar 1952m. apygardos tabe veik stipri tipografija 6 0 , spausdinusi "Laisvs varp", "Ugn", nemaais tiraais atsiaukimus, kreipimusis. Kstuio apygardos tabo likvidavimo planai buvo siejami su LLKS Prezidiumo Pirmininko Vytauto paiekomis. Tam 1952-1953m. buvo vykdyta visa eil operatyvini veiksm, kurie baigsi be rezultat. Tik 1953m kovo mn. per suimtus partizanus Vitvyt ir Granit buvo umegztas ryys su Rimantu laikais. 1953m birelio 19d. pastarasis buvo ikviestas susitikim ir uvo 6 1 . Faktikai apygardos tabas jau nebuvo atkurtas, taiau pavieniai partizanai veik dar iki 1957-1958 met. Jiems sunaikinti buvo naudojamos visos galimos priemons. Itis roman galima parayti apie paskutinij Biruts rinktins partizan t Kelms rajone. 1955m. buvo suimti broliai Ignas ir Eugenijus Kybartai Jie pasira pasiadjim bendradarbiauti ir buvo ileisti iekoti savo

Kstuio a p y g a r d o s v a d o v y b 1949m. pabaigoje Vl.Mieikis-Tarzanas, A.Bakys-Klajnas ( a p y g a r d o s vadas), J.Rupaitis-ilius, J.Kisielius-Genius, V.Slapinskas-Vytas

255

brolio Vytauto ir besislapstanio buv. Kstuio apygardos vado JustoK.Labanausko. Birelio 17d, sutik Just, broliai diaugsi apgav saugum. Neinia ko pastmtas, Justas prisistat Kelms MGB skyri, usiverbavo, po keleto dien nuov Vytaut Kybart, vliau ir kitus du brolius 62 . Tai ir galima laikyti Kstuio apygardos istorijos pabaiga. Priedai:
1. 2 3 Apskrities OS organizacijos s c h e m a . J u n g t i n s K s t u i o a p y g a r d o s s t r u k t r a 1 9 4 6 m . 2 - o j e p u s j e 1 9 4 7 m pradioje. Kstuio a p y g a r d o s karin struktra 1948-1953m.

256

1 priedas Apskrities OS organizacijos s c h e m a 1945m.

257

Lentel Nr. 4. K s t u i o a p y g a r d o s k a r i n s t r u k t u r a 1948-53m.

2 priedas

J u n g t i n s Kstuio a p y g a r d o s s t r u k t r a 1946m. Il-e p u s j e - 1947m. pradioje

2 priedas

EMAII APYGARDA Lietuvos Laisvs Armija - emaii apygardos itakos Teritorijoje, kuri vliau jo emaii apygard (Teli, Maeiki, Kretingos rajonai), ginkluotas pasiprieinimas turjo tam tikr ypating bruo ia bene aikiausiai galime pastebti Lietuvos Laisvs Armijos (toliau LLA) karins tradicijos apraikas. Todl, kalbant apie emaii apygardos formavimsi, pirmiausiai turime isiaikinti, kokia tai organizacija, jos program ir struktr, kuri dar tak ne tik emaitijos partizan dalini formavimuisi LLA, kaip organizacijos, uuomazgas matome jau 1941m. Vilniuje kurtame pirmajame tabe, kurio vadovas bei pagrindinis organizatorius buvo Kazys Veverskis-Senis. Pradioje tai buvo bendramini brelis, K.Veverskio energijos dka iaugs vis Lietuv apmusi organizacij. Btent is mogus buvo pagrindinis organizacijos "variklis" iki pat 1944met pabaigos - iki savo ties. Kazys Veverskis gim 1907m. Kauno rajono Kalvi kaime, gausioje kininko eimoje. Isilavinim gavo Kretingos prancikon vienuolyno gimnazijoje, buvo Kauno, vliau Vilniaus universitet ateitinink korporacij pirmininkas. Jei vokiei okupacijos metu LLA tik krsi, tai 1944m. jau buvo suformuluota tiek jos politin, tiek karin programa. Pradioje, 1941-1942m. LLA struktra buvo gana primityvi Vyriausias tabas-apylinks (jos daniausiai apm apskrities teritorij)1. Tiek vyriausiojo, tiek apylinki tab funkcijos ir struktra nebuvo aikiai apibrta. Tik 1943m. pradioje apylinki tabams buvo duotas nurodymas sudaryti 3 skyrius: valgybos, organizacin ir kin2. Taip pat 1943m. pirmoje pusje organizacija buvo suskirstyta 4 apygardas: Vilniaus, Kauno, iauli ir Panevio3. inoma, apylinki principas i inercijos dar kur laik egzistavo - dl vairi prieasi sakymai buvo vykdomi neoperatyviai 1944m. liepos 20d. sakymu Nr21 LLA organizacija buvo padalinta 2 sektorius: OS (organizacin) ir VS (veikiant-Vanagai)4. Kitaip sakant, buvo aikiai apibrtos funkcijos: OS priklausantys asmenys rezervas, vykdantis pagalbines (aprpinimo, valgybos ir kt) funkcijas, Vanagams teikiant svarbiausi reikm, kaip pagrindinei pasiprieinimo jgai Toks prioritet
260

paskirstymas neabejotinai susijs su organizacijos nuostatomis, kad tik patys ir tik ginklu turi ir gali atgauti valstybingum! Matyt, tok poir apsprend ta aplinkyb, kad LLA branduol, tabus sudar ir jiems vadovavo Lietuvos karininkai, jauiantys nuoskaud ir dalin kalt dl 1940m. nevykusio pasiprieinimo ir nebenorintys klausyti baiki ir svyruojani politik sakym. LLA veikianiojo sektoriaus - Vanag vadu 1944m. buvo paskirtas kpt. Albinas Karalius, iauli apygardos vadu tapo Adolfas Eidimtas, Vilniaus apygardos vadu Adolfas Kubilius (abu pastarieji pareignai vliau organizavo ir vadovavo emaii Legionui). Jau 1944m LLA vadovyb derybose su Vyriausiuoju Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto (toliau VLIK) vadovybe rmsi teiginiu, kad ginkluotas pasiprieinimas reikalingas ir btinas. Btent dl tokios pozicijos nepavyko susitarti ir suvienyti ginkluotam ir neginkluotam pasiprieinim atstovaujani grupuoi. 1944m. gruodio 5d. LLA laikratyje "Laisvs Karygis" raoma: "..iandien, kai ms em trypia bolevikai okupantai, lietuvi tautos kova gauna naujas formas. Kova sunkesn. Jei prie vokiei dar buvo iaip taip galima laikytis pasyvaus politinio pasiprieinimo, tai dabar, kai bolevikai fizikai naikina ms taut, tik politins kovos neutenka. Apsaugant savo tautos gyvyb, mes turime imtis ginkluot veiksm. Vokiei okupacijos metu mes tokiems veiksmams tik ruoms, o iandien turime gintis ginklu. Kaip realyb, visoje alyje veikia Lietuvos partizanai LLA Vanagai, kurie yra slaptas Lietuvos ginklas, kurie taps kariuomens pagrindu- Laisvs Armija visikai nepasitiki jokia kaimynine alimi-." Nepaisant, kad kai kurie takingi LLA vadai uvo ar buvo aretuoti jau 1944m. pabaigoje 1945m, j buvo suformuotas pasiprieinimo pagrindas. inoma, tiek taktik, tiek strategij koregavo ir keit besikeiianios slygos pras frontas, tobulinami okupant kovos metodai ir kt Jei 1944m viduryje LLA taka siek beveik visus Lietuvos rajonus (silpniausia Piet Lietuvoje), tai 1944m. pabaigoje-1945m. pradioje lokalizavosi emaitijoje. Likusioje Lietuvoje, kur pagal organizacijos uduotis ar atsitiktinai buvo LLA nari, i taka pasireik struktrose, taiau ryiai su centru kuriam laikui susilpnjo ar ir visai nutrko. Ryi problem, be kita ko, sukomplikavo atsitiktin LLA vado Kazio Veverskio-Senio tis 1944m. gruodio 28d. Jo rankose buvo visi pagrindiniai ryi kanalai, kurie, jam

261

uvus, praktikai nutrko. Tai buvo didel netektis, taiau LLA tabai nenustojo veikti. Ypa aktyvus ir veiklus buvo iauli LLA tabas, Teli apskrityje besiformuojs atrijos rinktins tabas, Vgls tabas, veiks Raseini apskrityje, vliau taps Kstuio apygardos branduoliu. 1945m. pavasar A.Kubiliaus, grusio i vokiei valgybos mokyklos, A.Eidimto, iauli apygardos vado iniciatyva visos ios struktros faktikai buvo sujungtos emaii Legion 5 . Tai nebuvo visikai naujas tabas - jam vadovavo jau minti ir nauji LLA vadai, buvo ilaikyta LLA karin koncepcija. Kita vertus, tai buvo naujas reikinys, iekant bd pritaikyti teritorin-karin struktr naujoms realijoms. Pavadinim "emaii Legionas" sugalvojo A.Kubilius, "nes juk reikjo kaip nors pavadinti", jo paties teigimu. Jis ivyst veikl 4 apskrityse Teli, Kretingos, Maeiki ir Taurags. Faktikai tai buvo emaii apygardos branduolys (iskyrus Taurags apskrit). 1945m. kovo 23d. laike iauli ("Saturno") tabo vadui A.Eidimtui6 jis rao, kad mintose apskrityse veikia tabai: Teli tabas dislokuotas Plungje ir turi visus privalomus skyrius; Kretingoje - veikia vir 200 partizan, Gargdai, Kuliai, Veivirnai ir Endriejavas turi bendr tab, o Kartenos ir Plateli kuopos tiesiog pavaldios emaii Legiono tabui; Maeikiuose sudaryta viena kuopa (apie 100 partizan) su centru Sedoje. Visuose iuose tabuose trko karinink, taiau buvo dar grtani i fronto, laikinai besislapstani, kurie palaipsniui um vakuojanias vietas. Viena svarbiausi emaii Legiono vadovybs uduoi, kaip ir anksiau, buvo ryi sistemos sutvarkymas - be to netekdavo prasms jokie sakymai, buvo nemanoma veiksm koordinacija. Jau mintame laike A.Kubilius rao iuo klausimu:"_ Dabar rengiu LLA radiofikacijos projekt. Kiekvienoje rinktinje turi bti imtuvas-sistuvas. emaitij a pats aprpinau i savo resurs. Auktaitijoje ir Suvalkijoje yra mano pastam bendro likimo draug. Bus tvarka. /.../ Jei pasiseks, tai mes dar tok pragar surengsim, kad ir velniai oks 7 ." Deja, norimo efekto pasiekti jiems nepavyko - buvo suimti A.Kubilius, A.Eidimtas, j tab nariai 1945m rugsjo mn. emaii Legionui jau vadovavo Jonas SemakaLiepa, Rikis, vienas i ilikusi iauli apygardos tabist 8 . Per pusmet jo vadovaujamas L vis labiau prisitaik pokario slyg partizaniniam karui 1946m. pradioje, iki balandio mnesio L priklaus Teli, Taurags, Kretingos, Klaipdos, iluts, Paggi, Maeiki ir Raseini valsiai 9 . Pagal dokumentus, iuose valsiuose buvo kurta 10 rinktini10. Kai kurios i j, savaran262

kikesns, keit pavadinimus ir priklausomyb (Raseini, iauli, Jonikio). Rinktins, su kuriomis L vadovyb turjo tampresnius ryius, kurios buvo pareik apie savo priklausomyb L (Teli-atrijos, Maeiki-Alkos, Kretingos-Kard), 1946m jau neabejotinai sudar viening struktr emaii apygardos pavidalu. 1945m. pabaigoje - 1946m. pradioje L tabas dislokavosi Teliuose dar ir tuo galima paaikinti jo tak aplinkinms rinktinms. Rinktini vadai, skirti centrinio tabo, privaljo sudaryti pilnos sudties tabus ir vykdyti pagal pareigas numatytas uduotis - formuoti kuopas, organizuoti naujok apmokym, rinkti inias apie bolevik teror, trmimus, juos trukdyti, perspti gyventojus. 1946m. vasario 15d. sakyme Nr.l(5) raoma:"_. Iaikinta, kad komunistai vykdys partizan ir tikr lietuvi eim (pagal 1940m. plan) iveim. Todl sakau rajon vadams perspti lieiamus asmenis ir vykdyti ginkluot pasiprieinim 1 1 " Ataskaitoje turjo atsispindti ne tik veam asmen skaiius, bet ir vietovje esani prie kiekis (kiek tai buvo manoma isiaikinti). 1946m kovo 3d. atrijos rinktins vadas Senelis ra vadovybei: ".Taurags apskr. bolevikai jau vykd eim veim. I Laukuvos vals. iveta 18 eim, i Kaltinn - 11. Dar iki iam laikui (III.2) pas mus veimo nebuvo, bet, atrodo, kad vyksta pasiruoimai; kelius taiso, NKVD lanko po namus ir tikrina gyventojus ir j asmens dokumentus. Dabartiniu metu Varniuose NKVD yra 91, arnuose 300 (nepatikrintom iniom)12." Tuo pat metu L vadovyb ts LLA pradt veikl telkiant ne tik emaitijos, bet ir visos Lietuvos ginkluotus dalinius, norminant karin struktr. Nuo 1945m. lapkriio ld. visa Lietuvos teritorija dalijama apygardas 1 3 . Apygardas sudar rinktins, pastarsias - kuopos, batalionai, skyriai. Buvo visikai atsisakyta apylinki principo. Kaip bsimosios valdios uuomazga, emaitijoje buvo kurta Lietuvos Gelbjimosi sjunga". Tai - vyriausio karinio tabo, emaii Legiono, priklausomybje veikis organas, kurio funkcijas eina karins veiklos rmimas, valgyba, slaptosios spaudos platinimas, ryi utikrinimas, o taip pat "_ laikinosios, administracins valdios sudarymas, kuri po bolevizmo lugimo Lietuvoje automatikai prads veikti15." Kiek vliau ios funkcijos buvo skiriamos Lietuvos Tautinei Tarybai, vadovaujamai J.Noreikos -generolo Vtros, veikusiai Vilniuje. 1946m. pavasar, kai organizacinis darbas m gauti realesnes formas,
263

usimezg ryiai, abu tabai buvo likviduoti: kovo mn. suimti LTT veikjai - J.Noreika, S.Gorodeckis, O.Pokien ir kiti, o balandio mn. - 32 L vadai, ryininkai (tarp j - J.Semaka, V.Kliuinskas ir kt) 1 6 1946m. gegus 25d. sakyme Nr.10 skelbiama, kad tabas atkuriamas, o taip pat, kad L nuo balandio 17d. eina bendr pasiprieinimo judjimo struktr kaip emaii apygarda 1 7 . Apygardos vadu tapo Fortnatas Aoklis-Vilkas (buvs J.Semakos tabo narys), tabo virininku - Antanas RuzgysMargis. Nors sudtinmis apygardos dalimis vardijamos Raseini ir Taurags rinktins alia mint trij (atrijos, Kard ir Alkos), tai greiiausiai tik i tradicijos. Rinktini vadams buvo pavesta jau nusistovjusiose savo veiklos teritorijose kurti naujas kuopas, organizuoti atsarginius ryi kanalus 18 . Taip pat buvo numatytos vad rotacijos taisykls: uvus ar patekus prieui, rinktins vad automatikai keiia tabo virininkas, kuopos vad jo pavaduotojas. Jei tabas pilnai sunaikinamas, j suformuoja apygardos vadas sakymu. Viena i apygardos tabo veiklos krypi - mobilizacijos plan parengimas. Pagal tuos planus, asmenys, pajgs ir norintys kovoti partizan gretose, turjo ateiti jau veikianius karinius vienetus. Tai buvo daroma norint ivengti stichiko bgimo mikus, netvarking, niekam nepavaldi bri susidarymo, nes tokie briai ilgainiui galjo tapti demoralizuotomis plik gaujomis. 1946m. rugpjio 1 d. sakyme Nr.ll 19 akcentuojama: "... Pereinamasis arba Nepriklausomybs atstatymo laikotarpis pareikalaus ne tik i ms, bet ir i viso krato nemaai vargo ir auk. Tas pereinamasis laikotarpis gali bti dvejopas: pirma - jei kilt karas ir bolevikai skelbt mobilizacij ir antra - jei bolevikai vienokiu ar kitokiu bdu bt priversti apleisti ms krat gera valia. Vienaip ar kitaip atsikuriant teks ms kovos dalinius papildyti Taiau dl inom mums prieasi mes negalsime skelbti vieos ir tvarkingos mobilizacijos. Todl tursime pasitenkinti tuo, kad ms eiles papildys m u m s itikimi asmenys.." Nelygios jgos skatino partizan vadus iekoti gudresni kovos bd - net prieo mobilizacij panaudoti savo tikslams. 1946m. rugsjo mn. buvo dalinai likviduotas apygardos tabas: suimtas F Aoklis-Vilkas, propagandos skyriaus virinink B.Stalinien-Vynia 20 . A t k u r t a j a m tabui iki 1947m. balandio mn. v a d o v a v o Kazys Antanaviius 21 . Balandio 9d. Plungs valsiuje buvo visikai sunaikintas

264

emaii a p y g a r d o s v a d a s V l a d a s Montvydas-emaitis

emaii apygardos tabas. Kadangi nebeliko n vieno senojo apygardos tabisto, kuris galt sudaryti nauj sstat, dertis dl kandidatr su rinktini vadais, nebuvo auktesns vadovybs, galinios atlikti arbitro vaidmen, vyko skilimas. Apygardos vadais pasiskelb atrijos rinktins vadas Kazys Juozaitis-Meteoras ir jam nepakluss k p t Juozas Ivanauskas Vygantas. MGB savo agentros pagalba iprovokavo konflikt, kurio metu pai partizan rankomis buvo suaudyti visi K.Juozaiio tabo nariai22. Partizan vadai pasmerk tok Ivanausko elges."... Prieingai daugumos LLA emaii apygardos vad ir kovotoj norams 1947m. pradioje, uvus k p t Taurui (apygardos vadui), dabartinis apygardos vadas majoras Ivanauskas savavalikai, niekieno nerenkamas, nebdamas susiris su kovotojais ir bdamas toli nuo kovotoj interes, usidars siauruose savo asmeniko gyvenimo rmuose, um apygardos vado post. /.../ Mjr. Ivanauskas, vedamas asmenikos neapykantos ir ieidamas tik i siaur asmenik rm, u ma nusikaltim suaud kovotoj Dulk, gab ir mokyt kovotoj, tuo metu, kada turjo bti sudarytas Broli ar Karo lauko teismas. Mjr. Ivanauskas suaudo savo noru ir sakymu..", taip raoma emaitijos partizan vad Deklaracijoje 23 . Panau-

265

doj Ivanausko asmenines ambicijas, garbtrok, MGB 1947m spalio mn. j ikviet Vilni, "BDPS Komitet" (sudaryt saugumiei), kur j veik per aplink. Taip buvo ileistos kelios deklaracijos, atsiaukimai Juose partizanai buvo skatinami keisti kovos taktik, ieiti i mik. Kadangi kaip liudija aukiau cituotoji Direktyva, Ivanauskas neturjo autoriteto tarp partizan, jo panaudojimas MGB nebebuvo prasmingas ir spalio pabaigoje jis ir jo tabo nariai buvo aretuoti 24 . Iki 1948m pavasario emaii apygarda neturjo vadovybs. To pakako, kad nutrkt ryiai tarp rinktini apygardos viduje, o taip pat su kitais partizan kariniais vienetais.

emaii apygardos rinktins emaii apygardos branduoliu tapo jau mintos 3 rinktins: Kardo (Kard), atrijos, Alkos. Kardo (Kard) rinktin buvo kurta 1945m. lapkriio 15d. ir apm Skuodo, Mosdio, Salant, Plateli, Darbn, Kartenos, Palangos, Endriejavo, Veivirn, Kretingos miest ir valsius 25 . T pai met lapkriio 23d. rinktin buvo jungta emaii Legion atskiru vienetu 2 6 . Savo struktr rinktin galutinai suformavo iki 1947m. (1946m. lapkriio 6d. sakymu Nr.9). Buvo sudarytos 9 kuopos, kiekviena apimanti valsiaus teritorij. Kuopos turjo pavadinimus ir buvo sudarytos i dviej sektori: nelegaliai gyvenantys (partizanai) ir legaliai gyvenantys asmenys (rezervas) 27 . Rinktins vadovyb keitsi gana danai rinktins organizatori J.Oeraits 1945m. lapkrit pakeit K.Kontrimas-Tvas, 1946m. rinktins vadu tapo Juozas Kktas-Drulis. 1948m. gegus mn. Bubli mike uvus J.Kktui, vadu tapo J.Jucius-Antanaitis, suimtas 1949m. rugpjio mn. Vado pareigas kur laik vykd K.Kontrimas, vliau perdav jas J.Paulauskui (uvo 1950m birelio 3d.). Svarbu ta kad per vis rinktins gyvavimo laikotarp tabai buvo atkuriami ir performuojami i vietini partizan. Vado pasikeitimas nereik nenatrali ir sunkiai vykdom struktrini ir kitoki pasikeitim, kuriuos vykdyt situacijos neinantis asmuo. Pastovi rinktins struktra buvo ilaikyta iki 1953m. pradios, kai faktikai nustojo veikti pati rinktin. Be pavieni partizan uvim susidrus su prieu, dl idavysi, MGB vykd kompleksines operacijas. Pvz: 1947m. Kardo rinktins atvilgiu tokios
266

operacijos vyko sausio-vasario mn., kovo-balandio mn, gegus-rug28 pjio mnesiais . Po toki operacij vykdavo partizan jg persigrupavimas, keitsi kuop aktyvumas, taiau ir silpniausios gana greitai atsikurdavo i taip vadinamojo "rezervo". Taip pasitvirtino dviej sektori kuopose privalumas. Ypa skaudias netektis patyr visa emaii apygarda dl agent smogik veiklos. Labiausiai tai pajuto Alkos rinktin (Maeiki apskr.). i rinktin sikr 1945m spalio mn29d. LLA Vanag kuop pagrindu. Jos krju buvo LLA narys Antanas Narmontas-Ivanauskas, sorius. Jis turjo ry su L vadovybe, pats vainjo Telius, todl rinktin buvo formuojama kaip ir kitos Legionui pavaldios struktros. Iki 1947m. rinktinje buvo suformuotos kuopos (tik keturios i j pagal nari skaii atitiko kuopos status, kitos-bri teismis). 1947m. liepos 25d. Alkos rinktinei m vadovauti Kazys Venckus-Adomaitis (laikinai pareigas jo jau nuo 1946m. spalio mn.) 30 . 1947m. pabaigoje - 1948m. pradioje ypa sustiprjo MGB spaudimas rinktinei - partizanus sek 28 agentai (tiek kuopose, tiek rinktins tabe), i j 9 - vidaus, t y . apsimet partizanais, 3 - smogikai, 360 - patikim asmen 3 1 .1948m pradioje buvo sudaryta agent-smogik grup, kuri prisistatinjo kaip atskira Maeiki kuopa 3 2 . ioje grupje buvo 6 agentai, jai vadovavo ag. uolas, pasivadins kuopos vadu Siaubu. Per 1948m. sausiobalandio mnesius i agent duomenimis ar su j pagalba buvo suimta 60 partizan, ryinink, pogrindio nari 33 . Pagrindinis smgis rinktinei buvo suduotas rugpjio mnes, kai agentai iaud rinktins tab - K.Venck-Adomait, jo pavaduotoj Spal, kuopos vad Bijnl, partizan Piln34. Tokiu bdu MGB specgrup sudar nauj "Alkos rinktins tab", infiltravo agentus kai kuri kuop vadovyb (Viekni kuopos vadu tapo ag. Garsukas) 35 . Pagrindinis io "tabo" tikslas buvo umegzti ryius su visomis kuopomis, briais. Apie tai buvo kalbama spalio 14d. vykusiame Alkos rinktins partizan vad susirinkime 36 . Taip pat buvo pasmerkta aktyvi kovos metodik bet kokie jos pasireikimai Be to, pat is legendinis tabas siek umegzti ryius su apygardos vadovybe ir sudaryti slygas jos likvidavimui - todl Alkos rinktinei dar buvo leidiama egzistuoti Ji nustojo veikti faktikai jau 1949m, iskyrus pavienius partizanus. Stipriausia ir geriausiai organizuota apygardos rinktin-atrijos, vliau 267

268

Atsikrimo, kurta 1945m. rugpjio ld., kaip ir kitos emaii apygardos rinktins, LLA Vanag pagrindu. Rinktins veiklos zona - Teli ir Plungs valsiai Pirmasis rinktinei vadovavo Vanag bataliono vado pavaduotojas S.Benulis 37 .1947m. gegus 17d. jam uvus, rinktins vair perm arnas Jazdauskas-Nurmis, buv. "paraiutininkas" (suimtas 1947m. lapkriio 24d.). Jau minta aukiau MGB kombinacija, kurios metu buvo likviduotas visas atrijos rinktins tabas, vadovaujamas K.Juozaiio. 1948m. pradioje rinktins tabas buvo atkurtas Vl.Montvydo-emaiio iniciatyva. Jo pasilytas naujasis rinktins vadas Ignas apknas-Meisteris. 1949m. baland-1950m. gegus mnesiais rinktins vadu buvo Kazys Andriuka-Linksmutis (anksiau js Karo Lauko Teismo pirmininko pareigas) 38 . Neatsitiktinai ia enciklopedikai dstoma tab ir vad kaita kiekvienas tabo nario, vado uvimas, tab likvidavimai ir atkaklus j atkrimas buvo viena i kovos form, pareikalavusi milinik pastang ir darbo. Juk svarbu jau tai, kad paiu egzistavimu buvo teigiama: "Mes ia, mes nepasiduosime, bsime iki galo..." Kita vertus, tai ir idavysi istorijos, kai artimi kovos draugai, broliais vadinti, tapo judais. Pavyzdiui, K.AndriukosLinksmuio pavaduotojas Alfonsas Urbanaviius-Struna - pasirod ess MGB agentas irnis39. Jo infiltravimo operacija buvo atlikta trmim operacijos "Priboj" metu. Buvo suorganizuotas jo pabgimas i stoties ir kontaktas su partizanais. Toks agentas, turintis visik pasitikjim, buvo blogesnis u strib br. 1950m. gegus mnes, sunaikinus mint tab, rinktinei tiesiogiai m vadovauti Vl.Montvydas-emaitis, emaii apygardos vadas.

emaii apygarda 1948-1953 metais Kaip jau minta, 1948m. pradioje emaii apygarda buvo pakrikusi ir norint j vl suburti, sutvarkyti tabus, reikjo pagalbos i alies. Tok vaidmen atliko sustiprjusi Kstuio apygarda ir jos vadovyb su J.emaiiuVytautu prieaky. Po neilg konsultacij, emaii apygardos vadu tapo Vladas Montvydas-emaitis, gims 1910m. Plungs valsiuje. Nepriklausomoje Lietuvoje buvs auli sjungos nariu, 1944m. jau vadovavo vienai i Teli apskr. Vanag grupei. emaitis yra vienas i ilgiausiai isilaikiusi apygardos vad visoje Lietuvoje uvo 1953m. prie Lukto eero. naujj apygardos tab jo 7 nariai, tarp j - propagandos skyriaus
269

virininkas Vaclovas Stirbys, buv. Pails parapijos klebonas .1940-1941m. kunigas Vaclovas Stirbys buvo aktyvus LAF narys. Tiek vokiei, tiek soviet okupacijos laikotarpiu parapijieiai klaussi jo patriotik pamoksl, kurie ne vien kvp kovai u laisv. Jau 1945m. kunigas turjo ryius su partizanais, o 1949 metais liepos mn. perjo nelegali padt, tapo partizanu41. tabe jis rpinosi leidyba, neapleisdamas ir kunigo pareig. 1950m. balandio mn. jo bunkeris buvo iduotas ir V.Stirbys suimtas 4 2 . Tai tik vienas i daugelio pavyzdi, liudijani, kad sunkiausiu tautai metu Lietuvos katalik banyia neliko nuoalyje. Kunigui V.Stirbiui vadovaujant ir vliau, iki 1953m, emaii apygardoje buvo palyginti gerai suorganizuotas leidybinis darbas. Pastoviai ieidavo laikraiai 'Laisvs balsas" (paskutinis numeris pasirod 1953m. balandio 20d.), "Malda girioje" 43 .1952m 1000 egzempliori tirau buvo ileistas eilrai rinkinys 'Laisvs kov aidai", biuletenis "Kovojantis lietuvis"44. Per vis savo gyvavimo laikotarp emaii, kaip ir kitos apygardos, neteko daugybs drsi, gabi ir taip reikaling kovotoj. Vien per 19471950 met pirmj pus uvo 624 partizanai, aretuoti 1972 asmenys (partizanai, ryininkai, rmjai) 45 . Vis dl to 1952m. apygardoje dar buvo 2 3 6 partizanai (MGB duomenimis) 46 . 1952-1953m. emaii apygarda buvo galutinai sunaikinta - uvo 161, suimti 49, legalizavosi 4 partizanai47. Paskutiniu metu aktyvi partizan veikla buvo labai apribota, taiau visai jos neatsisakyta 1952-1953m sunaikinti 37 nipai, susprogdintas obeliskas tarybiniams kariams 4 8 . Paskutiniu emaii apygardos istorijos puslapiu galima laikyti 1953m. rugpjio 23-27d. saugumo atlikt operacij, kurios metu uvo apygardos vadas Vl.Montvydas-emaitis, "Laisvs varpo" redaktor Irena Petkut-Rima, vado adjutantas Bronius Alza-Bedalis 49 . Bunkeryje buvo rasti spausdinimo reikmenys, stakls, daug atspausdint laikratli. Juose ijusi mintys ir dvasiniai testamentai ateisiantiesiems. 1952m. "Malda girioje" ra: "..Atminkime, kad laisvs rytui iauus bus visoki pasakojim apie partizanus. Bus ikeliamos ms gerosios puss, bet kartu nebus pamirtos ir blogosios. Mes turime bti pavyzdys bsimoms kartoms, kad istorija, darydama objektyvius sprendimus, mint kaip taurius laisvs kovotoj karygius; tai priklausys nuo ms pai". Apygardos jau nebebuvo, ginkluotas pasiprieinimas iblso, o Kretin270

40

gos rajone iki 1965 met slapstsi paskutinis emaitijos partizanas Pranas 51 Konius-Adomas . mik jis ijo 1944m, 1945m. tapo Salant kuopos kovotoju. 1947-1951m buvo Kardo rinktins tabo nariu. Nuo 1952m, kai likvidavo Vizbuto kuop, kurioje paskutiniu metu laiksi, m slapstytis vienas, nueidavo Latvij, Kreting, Priekul. Tik 1965m liepos 6d. Didij alim kaime susektas uvo "buruazinis nacionalistas" Adomas. Priedas emaii apygarda 1946-1953m.

271

Priedas emaii a p y g a r d a 1946-53m.

PRISIKLIMO APYGARDA "Svarbiausiu rodymu, kad mes esame tautos valios reikjai, yra tai, kad tauta ne tik ms neatstm, bet nejauiame net jos atalimo, o iretjusias kovotoj gretas papildo nauji asmenys." (1951 m. Prisiklimo ap. sak. Nr.3)

krimas, strukturos ir vadovybs kaita 1948-1953m. 1946m. viduryje sikrusi Kstuio apygarda, jos vadovyb viena svarbiausi savo darbo krypi laik aplinkini karini formuoi suvienijim ir stambesnio karinio vieneto sukrim tuo pagrindu. Nepaisant to, kad pati apygarda 1947m. pavasar patyr skaudi nuostoli (r. KA apvalg), minta veikla nenutrko. io sunkaus ir atsakingo darbo nata ugul KA tabo organizacinio skyriaus virininko Petro Bartkaus-adgailos peius. is 1925m. gims mogus, Kauno Auktesniosios technikos mokyklos moksleivis, pasiprieinim sijung jau 1941m. Tada j buvo aretav, bet palaik 3 dienas paleido. Vliau jis buvo Prisiklimo a p y g a r d o s vadas ir orgaaktyvus Lietuvos Laisvs Armijos na- nizatorius Petras Bartkus-adgaila rys, vienas pirmj pradjo organizuoti partizanus Raseini apskrityje. Tai buvo ne tik gabus organizatorius, bet ir jautrios sielos poetas slapyvardiu Alkupnas (is slapyvardis pasirinktas pagal tvikje tekanio upelio Alkupio vard). 1947-1948m. - tai partizanas Marimas, keliaujantis i vieno partizan dalinio kit, vykdantis nelengv centralizacijos darb emiausiose grandyse. 1947m. pradioje J.Kstuio apygardos tabas turjo ry ar buvo prisijungs visus aplinkui veikusius dalinius. Apygardos takos ribos isiplt 273

nuo Kdaini (ribojosi su Vyio apygarda) iki Varni (emaii apygarda). J sudar 7 rinktins ir keletas pavieni bri. Tokioje teritorijoje tvarkytis buvo nemanoma: vadams inspektuojant reikjo nueiti didiulius atstumus, buvo sunku sukurti efektyvi ryi sistem, operatyviai perduoti dokumentus, sakymus, spaud. Be to, kitos Lietuvos apygardos jau buvo sukrusios sritis. To siek ir kstutnai srit turjo sudaryti 3 apygardos. Tokia apygarda (alia emaii ir Kstuio) tapo naujoji Prisiklimo apygarda. Jau 1947m lapkriio mn. Kstuio apygardos vadas J.emaitis-Tylius oficialiai paskyr P.Bartk-Marim ir Broni Lies-Kauk organizuoti apygard1. Apygardos branduoliu tapo Vovers rinktin Uonikio valsius ir iauli apskr.), Atalyno rinktin (veik Radvilikio vals.). Beje, ios rinktins 1947m pabaigoje laikinai neturjo ryio su Kstuio apygardos tabu, kuris tuomet buvo Skaudvils raj. Be to, apygard turjo eiti alioji rinktin, veikianti Radvilikio raj. (besiribojanti su Panevio apskr.), taip pat Povilo Lukio rinktin (1948m viduryje pavadinimas pakeistas Maironio). 1947m. pabaigoje Dkto mikus atvyko minti Kstuio apygardos pareignai ir msi darbo 2 . Pirmiausia reikjo sutvarkyti ryius, susitikti su rinktini vadais. Dar iki Naujj, 1948 met, Marimas susitiko su Atalyno rinktins vadu J.Raziuliu-Mayliu, po to su einaniu aliosios rinktins vado pareigas P.Masilaiiu-Virpa. Buvo taip pat sutarta, kad su Vovers rinktins vadu velgaiiu ryys bus palaikomas per Atalyno rinktin. Vover 3 apie sijungim apygard patvirtino laiku . Prisiklimo apygardos tabas buvo formuojamas jau 1948m kovo mn, o balandio 1d. buvo ileistas sakymas Nr.l, kuriame teisinamas Prisiklimo apygardos krimas, laikinai paliekant galioti Kstuio apygardos norminius dokumentus 4 . Kreipimesi naujosios apygardos kovotojus vadas Marimas ra:"_ Kovodami dl savo tautos laisvs ir nepriklausomybs mes kartu kovojame ir dl viso kultringojo pasaulio likimo. Mums atitenka sunkus, bet didingas, graus ir garbingas udavinys. Tegul Aukiausiojo palaima lydi ms ingsnius ir ms darbus 5 ." Prisiklimo apygardos tab jo vis rinktini atstovai, tarp s a v s pasidalij pareigas. Pradjus veikti apygardos tabui, prasidjo aktyvs organizaciniai veiksmai t a t o nari sprendimu Atalyno rinktin buvo iformuota ir priskirta prie atkuriamos L.aliosios rinktins 6 . Pastaroji po keleto vad pasitarim pertvarkiusi struktr, 1948m ba-

274

landio 23d. buvo jungta Prisiklimo apygard. Rinktins vadu tapo Petras 7 Masilaitis-Virpa . Pakeitimai vyko ir Kdaini rajone veikusioje P.Lukio (Maironio) rinktinje. I 5 rinktinje buvusi rajon suformuotos 4 tvnijos (Kudirkos, Nemuno, Lukio, Vytenio), paskirti nauji vadai Maironio rinktins vadu tapo Povilas Morknas-Drakas, Rimantas 8 . Tenka paymti, kad tik sikrusi Prisiklimo apygarda pateko MGB akiratin - jos atvilgiu buvo vykdomi aktyviausi operatyviniai veiksmai Neiveng smgi tiek apygardos, tiek rinktini tabai Btent tai slygojo vad kait, koregavo rinktini struktr. Jau 1948m. liepos mn. Lietuvos aliosios rinktins tab kaip Radvilikio pogrindio atstovas buvo infiltruotas saugumo agentas Obeliskas J.Rudionisemberlenas su grupe smogik (kaip apsaugos brys). 1948m pabaigoje jis tapo rinktins tabo virininku. Partizan informacijoje raoma, kad dl jo idavysi uvo rinktins vadas Petras Masilaitis-Virpa, v a l g y b o s skyriaus virininkas Granitas su 5 partizanais, (buvo iduotas bunkeris) ir daug eilini partizan. 1949m. kovo 14d. emberlenas su savo grupe Kelmu, Klevu, Aru, ernu ir Matrosu nuud 4 partizanus. 1949m. balandio 11d. Prisiklimo a p y g a r d o s karo lauko teismas nuteis emberPrisiklimo a p y g a r d o s v a d a s Povilas Morknas-Rilen mirties bausme (u 9 mantas aki) . Nuo toki smgi
275

rinktin praktikai nebeatsigavo - 1951m. buvo suimti ir suaudyti Lietuvos aliosios rinktins Virpos grups paskutiniai partizanai Sauleika ir Garnys. 1949m. rugpjio 27d. agentros duomenimis buvo vykdyta MGB operacija Kurn ir Jonikio apylinkse. J o s metu sunaikintas Vovers Kun.velgaiio rinktins tabas 1 0 , uvo vadas Vytautas Maleckas-Rimgaudas, tabo virininkas Henrikas Maleckas-Tadas. 1951m. nip pagalba MGB vl isiaikino rinktins tabo dislokacij Girkoni mike ir rugsjo 28d. j sunaikino. Rinktins tabas, vadovaujamas Boliaus Kriino-Puntuko, vl buvo atkurtas ir veik iki 1952 met. Taigi 1949m. ruduo atne Prisiklimo apygardai ypa skaudi nuostoli: nuo rugpjio iki lapkriio 25d. uvo 28 partizanai, tarp j 11 vairaus rango vad, suimta 11 partizan11. Rugpjio mn. Upelki mike faktikai buvo sunaikintas Prisiklimo apygardos tabas: uvo P.Bartkus-adgaila, B.Liesys-Naktis ir kiti nariai - viso 6 partizanai. Prisiklimo apygardos vadu tapo P.Morknas-Rimantas, jo pavaduotoju Maironio rinktins vadas J.Palinas-Rytas. 1951m. pavasar visoje Vakar Lietuvos srityje vyko pareign persigrupavimas. Birelio 30 - liepos 2d. pas LLKS Prezidiumo pirminink Vytaut vyko pasitarimas, kurio metu Prisiklimo apygardos vadas Rimantas nuo rugpjio ld. skiriamas Vakar (Jros) srities vadu, Prisiklimo apygardai vadovauti paskirtas ltn. J.Palinas-Rytas. Tame pasitarime konstatuota, kad apygardoje liko 2 rinktins Maironio ir Kun.velgaiio12. Taip jau susiklost, kad 1951m, po to, kai buvo atliktos skmingos MGB operacijos Piet Lietuvoje, Prisiklimo apygardos teritorija (iauli apskr. ir dalis Kauno apskr.) tapo Lietuvos partizan centru. Vidurio Lietuvoje kaip tik patogiausia buvo organizuoti ryi kanalus, galinius pasiekti dar veikianius partizan brius. Dl i aplinkybi buvo sustiprintas represini struktr operatyvinis karinis darbas, likviduojant Prisiklimo apygardos tabus 1 3 . Buvo sudarytas kompleksinis operatyvinis planas 14 . apygardos tab buvo infiltruotas agentas estnij ("Siningas"), partizan slapyvarde ibutDarius, gydytojas V.Remeika. ia apygardos vadas J.Palinas-Rytas, deja, padar klaid. Kadangi su V.Remeika bendravo nuo 1950m, jo netikrino, kit dien po atjimo jau trauk j partizan tab, paskyr visuomenins dalies virininku. Kita vertus, toks skubotumas suprantamas - juk trko pareign. O V.Remeika tuomet buvo pagrindinis MGB koziris..
276

1976m. "Minties" leidykla ileido M.Baryso knygel "Paskutinis vis". Joje pasakojama apie io MGB agento veikl, Prisiklimo apygardos likvidavim. Net tokioje literatroje galime rasti pakankamai tikinant apraym: "... Du rsyje, lyg akmeniniame maie. Viruje girdisi balsai ir ingsniai Remeika imoko juos skirti /.../ Rytas guli. Beveik vis par idrybso. Ariau nediduko langelio pasistats raomj mainl, Vytautas kiek spdamas rao. Protarpiais tenka sustoti, atsakyti bandit vadeivos klausimus, kai tasai dalijasi sumanymais, kuria ateities planus /.../ Kantriai, neskubdamas Vytautas aikina. Daug gauj dalyvi likviduota. Vis daugiau nusivilia ir atsisako banditautl Pagalba i usienio neateina- nepavyko susisiekti net su Skirmantu, kur tiek vili djo Rytas. Vis daugiau moni sitikina, kad gauja nea tik nelaimes /.../15". Kaipgi buvo galima abejoti taip logikai samprotaujaniu mogumi? O juk jei toks ar panaus dialogas vyko, tai buvo viso labo viena operacijos dali lugdyti partizanus moraliai, atimant jiems viltis jei ne ilikti ir sulaukti tikrosios Lietuvos, tai bent isaugoti idj ir mirti su tikjimu ja. 1952m. - paskutiniai Prisiklimo a p y g a r d o s metai, paskutini tab sunaikinimas, vad ir eilini tys. 1952 05 26 A.Bakio laike Vanagui raoma, kad emaii ir Prisiklimo a p y g a r d o s gali sudaryti tik po vien

Prisiklimo a p y g a r d o s v a d a s Juozas Palinas-Rytas (deinje)

277

rinktin, todl Prisiklimo apygard reikia panaikinti 16 .1952m. birelio mn. buvo panaikinta Prisiklimo apygarda 17 . Dar 1952m sausio mn. Kdaini rajone veik partizanai, Maironio pavadinim pakeitus vl Povilo Lukio, sudar atskir rinktin, kuriai liko vadovauti J.Palinas-Rytas18. Jau mintos operacijos metu, agento "Siningo" pagalba 1952m spalio l d. MGB aptiko tabo bunker Padotnuvio kaime (Dotnuvos raj.), Krutki sodyboje. iame bunkeryje uvo Juozas Palinas-Rytas19. Tokiu bdu Prisiklimo apygarda, veikusi Dotnuvos, Tytuvn, Radvilikio, eduvos, Pakruojo, iauli, agars, Akmens, Ariogalos, Raseini rajonuose nustojo gyvuoti Keletas partizan iose apylinkse laiksi dar ilgai 1962m. rugsjo 25d. buvo suimtas buvs Prisiklimo apygardos tabo narys, ryi karininkas Prancikus Prsaitis-Lap. Po tardymo ir teismo paskutinysis aretuotas partizanas 1963m. liepos 13d. buvo suaudytas 2 1 . is mogus atliko nekainojam yg ateiiai - isaugojo 3 bidonus su apygardos tabo dokumentais. Metai i met, naktimis juos ikasdamas, vl ukasdamas kitoje vietoje, jis isaugojo istorijai atmint apie kovos draugus, j gyvenim, kov ir tis.

Apygardos veiklos bruoai Prisiklimo apygardos veiklos specifik slygojo jos geografin padtis ir, inoma, asmenybs, umusios atsakingas pareigas tabuose. Apygarda buvo kurta tuo metu, kai vyko visos Lietuvos partizan persigrupavimas, vadovybs krimasis. Btent jos teritorijoje, Radvilikio rajone, vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, ia ilgai laiksi vyr. vadovybs pareignai Jiems reikjo stabili ir operatyvi ryi su visomis veikianiomis formuotmis. Tai ir buvo viena pagrindini Prisiklimo apygardos uduoi prie tabo buvo steigta ryi karininko pareigyb (paskutiniu metu juo buvo P.Prsaitis-Lap, Kstutis). Tenka pastebti, kad ne tik PA, bet ir kit Jros srities apygard pagrindin veikla ir rpestis, sukrus vyr. vadovyb srities teritorijoje, buvo jos apsauga ir darbo slyg sudarymas. Specifin Prisiklimo apygardos veiklos kryptis leidyba. Jau 1948m. birelio ld. buvo ileistas pirmasis apygardos laikraio "Prisiklimo ugnis" numeris (370 egz.)22. Laikratyje buvo spausdinama partizan poezija, mi
278

Prisiklimo a p y g a r d o s Kun. velgaiio rinktins partizanai

apraymai, politins apvalgos. Beje, visi apygardos leidiniai isiskyr poetiku minties dstymu. Kitaip negaljo bti - be jau minto poeto Alkupno, apygardos tabe buvo poetas Vytautas niuolis-Vytenis, Bronius Liesys-Naktis ir kiti Kas ino, kiek dar poet sugrubusia ranka irdies nerim liejo ant popieriaus skiauts, nesitikdami, kad tai kas nors skaitys.."/.../ Js broliai - pilkieji klajnai/ Dar negro i giri namolia .../ Ir ant gatvi dar kraujas nedina;/ Laisvs rmas dar slepiasi toliuos../" Vytenis. 1 9 4 7 m ruduo 23 . Visa i ir daugelio kit partizan poezija sudta rinkin "Kovos keliu engiant" (5 tomai). ios knygos spausdintos mainle, virelyje spalvotas Vytis (dailininkas Laurynas Mingilas-Diugas), o i puslapi alsuoja viltis ir tikjimas. Be io rinkinio, Prisiklimo apygardos vadovyb ileido kelet maesni poezijos ir prozos rinkinli (r. Partizan spauda), kurie danai atstoja deimt saus dokument, suvokiant J dvasios tvirtyb. O j liudija ir apygardos vado Ryto dienoraio eiluts: "/.../ 1949m. rugpjio mn. eiminink pranea, kad ia pat prieas. Staiga usimaskuojame. Girdisi, prieas vykdo krat. Aiki idavyst, todl ms atradimu neabejojame. Darau plan kautynms. Tuoj kyla prisiminimas apie prt

279

Balandio isiverim, bet vl nusiviliu, nes jiems naktis buvo, o mums v o s 9 val. ryto! Isigelbjimo nra... Skubiai naikiname archyv j draskydami maiausius motelius ir maiydami su vairiomis popiergali skutelmis. Prieas paieko ia pat. Archyvas sunaikintas skuteli krva. Apsirengiu variais baltiniais, pasiimu rankas pistolet galvodamas kautis. Vl kilo mintis, jei perautas nusilpiau, dar gali gyv paimti! Ne! I slptuvs tik veriuosi, jei prieas duot ypatingai geras slygas. Prieingai atsigulsiu ir paskutin minut pagalvosiu, kad tuo baigiu atlikti Tvynei pareig!... Laikydamasis nusistatymo geriau paiam ti, bet nestatyti draug pavoj...24." Priedas Prisiklimo apygardos karini dalini struktra 1948-1953m.

280

Prisiklimo apygardos karini dalini struktra 1948-53m.

Priedas

AUKTAITIJOS

PARTIZANAI

IAURS RYT LIETUVOS - KARALIAUS M I N D A U G O - SRITIS "iuo ms Tvynei sunkiu momentu yra lietuvi patriot, kuriems tvyns reikalai yra brangesni u visk, net u asmens gyvyb." (l J.Kimto 19470116 laiko BDPS K-to pirmininkui Ereliui) Auktaitijos partizan kov specifika truput skyrsi nuo kit Lietuvos vietovi. ia anksiau prasidjo antroji sovietin okupacija ir partizan kovos. Auktaitijos partizanai tiesiogiai perm Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) tradicijas. Auktaitij buvo nuleisti vokiei valgybos mokyklose parengti desantinink briai, sudaryti i LLA nari, aktyviai sijung partizanin kov. I Vilniaus nuolat vainjo LLA Vilniaus apygardos tabo pareignai Aukaitijos partizanai turjo galimyb prasidjus kariuomens siautimams pereiti gretimus Latvijos ir Baltarusijos mikus, o tai buvo neparanku teritoriniu principu sudarytiems represiniams organams ir ne kart gelbjo partizanus. Taktikos poiriu iaurs Ryt Lietuvoje, kaip ir kitur, pirmaisiais okupacijos metais vyravo aktyvs kovos veiksmai miesteli upuolimai suimtj ivadavimai; partizanai neveng atvir kautyni su NKVD kariuomene ir stribais, baud nipus ir kolaborantus. Aktyvi kov skatino ir situacija: karas dar tebevyko, Lietuva buvo perkirsta fronto linijos ir viltis, kad Soviet Sjunga bus priversta pasitraukti i okupuot krat, buvo visai reali Partizanini kov pradioje tabuose netrko Lietuvos kariuomens karinink, inteligent. Taiau po triukinani MGB smgi dauguma j uvo, taip ir nespj sukurti rykesni, regla-

Srities vadas ltn. J.Kimtas-algiris

282

mentuojani partizanin veikl ar nuvieiani politin situacij dokument, nubriani Lietuvos pasiprieinimo strategij. ios srities partizan likimas, tur bt, dramatikiausias partizaninio karo istorijoje. Nors visoje Lietuvoje netrko iauri idavysi bei smurto, taiau daugiausiai rafinuoiausi MGB "kombinacij" prasidjo btent ia, iaurs ryt Lietuvos (RL) srityje, sunaikino i srit ir isiplt vis Lietuv. ia jau 1945m buvo kurta pirmoji agent-smogik grup. I ia gavs Auktaitijos partizan galiojimus J.Markulis prisistat Tauro apygardos partizanams, inicijuodamas MGB valdomo BDPS sukrim. Pagaliau ia buvo uverbuotas aukiausio rango partizanini struktr pareignas, LLKS Tarybos Prezidiumo narys Jonas Kimtas. O ir pati sritis buvo kurta MGB iniciatyva: 1947 0102 J.Markulis, patyrs, kad Piet Lietuvos partizanai atskleid MGB provokacij, para BDPS K-to sakym Nr.3, kuriuo J.Kimt-algir, ygn paskyr RL srities partizan vadu. Tuo metu J.Kimtas vadovavo Vytauto apygardai inodami, kad ryiai tarp atskir partizan jungini nereguliars, ekistai stengsi savo takoje ilaikyti nors dal Lietuvos. Kadangi Didiosios Kovos apygarda (DKA) jau pilnai buvo valdoma MGB, buvo planuojama per J.Kimt apvaldyti ir Vytauto bei Vyio apygardas, o tam reikjo J.Kimtui suteikti srities vado galiojimus. Taiau sritis buvo kurta, ir tolesn jos veikla vystsi jau be MGB pagalbos. Nors MGB paskyr J.Kimt srities vadu, taiau suformuoti srities tab nespjo. 1947 06 13 imoni valsiuje vyko Auktaitijos partizan vad pasitarimas, kuriame buvo bandyta suformuoti srities vadovyb. Dl didelio organizacinio darbo krvio J.Kimtas norjo likti vien srities vadu. Vasar vadovavim Vytauto apygardai jis perdav Vincui Kauliniui-Mikiniui. T pat met birelio 24d. imoni girioje J.Markulis buvo paskyrs partizan vad suvaiavim. Giri apsupo stambs NKVD kariuomens daliniai. Partizanams pavyko ivengti provokacijos, taiau pasitikjimas J.Markuliu-Ereliu susvyravo. Tuo metu Tauro ir Kstuio apygardos jau buvo atsiuntusios Markul demaskuojanius laikus. Ryinink, atneusi iuos laikus, norjo asmenikai perspti Algimanto ir Vyio apygard vadus, taiau i to J.Kimtas tik pasijuok - toks stiprus buvo jo pasitikjimas atstovu i "Centro". 1947 01 16 dkodamas Markuliui u paskyrim srities vadu, J.Kimtas ra: "Didiai gerbiamas Pone, Js paraytas laikas, tai mano trij kovos dl laisvs met svajon. /.../ jei kada buvau laimingas, tai

283

tik iuo momentu. I laiko turinio supratau, kad ir iuo ms tvynei sunkiu momentu yra lietuvi-patriot, kuriems tvyns reikalai yra brangesni u visk, net u asmens gyvyb." Taiau jau rugpjio mn. J.Markulis priekaitavo Kimtui, kad is nepranes apie naujos apygardos sukrim 1 .1947 08 27-28 MGB organizuoja Adomonyse "Karin Taryb", o rugsjo mn. J.Markulis dar susitinka su Vyio apygardos vadu D.Vaiteliu-Briediu, taiau tai jau paskutiniai agento susitikimai 1947 09 20 srities vadas J.Kimtas sako nutraukti visus ryius su Vilniumi ir nepriimti i "Centro" atvykusi asmen 2 . Srities vadovybs krimas sutapo su visos Lietuvos partizan siekiu sukurti viening vadovyb. 1948m. pradioje Tauro apygardos vadas A.Baltsis nurod J.Kimtui, kad iki iol konsultavosi ir palaik tiesioginius ryius su apygard vadais (konkreiai - su 3 LLA Vytauto apygarda), nes sritys Lietuvoje "dar nra pakankamai organizuotos 3 ". I tikrj A.Baltsis buvo nusivyls tuo, kad nepaisant jo perspjimo J.Kimtas taip ilgai tikjo Ereliu. Ir, nors Vytauto ir Algimanto apygard vadai teig, kad "dabartiniu metu, kai viso pasaulio tautos susivienijo kovai prie monijos nelaim komunizm, mums btina nesvarstant nukreipti s a v o v e i k s m u s viena kryptimi", taiau srities viduje tai sunkiai seksi". Vyio apygardos vadas

Ginkluotas A u k t a i t i j o s partizanas

284

D.Vaitelis 1948m. dar pilnai pasitikjo Markuliu ir srities krimo darbe nedalyvavo. 1948m. gegus ld. vyko RL partizan kovini dalini vad sskrydis, kur galima laikyti srities vadovybs darbo pradia. Pasitarime buvo pasmerktos J.Markulio vykdytos provokacijos, svarstyti organizaciniai klausimai iaurs Ryt (nuo 1948.11 - Ryt) Lietuvos srit nutarta pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu 5 . Raytiniuose dokumentuose priimtas kriptonimas "Kaln" sritis. Pasitarime dalyvavo srities vadas J.Kimtas-algiris, Vytauto apygardos vadas V.Kaulinis-Mikinis, Algimanto apygardos vadas A.Sluka-arnas, Didiosios Kovos apygardos B rinktins tabo virininkas J.ibaila-Merainis. Sskrydyje Didiosios Kovos B rinktinei buvo suteiktos apygardos teiss (nes tuo metu A rinktin buvo pilnoje MGB kontrolje). iame pasitarime nutarta Lietuvos partizan vyr. vadovyb deleguoti srities vad J.Kimt ir DKA tabo virinink J.ibail. Srities vadovybje buvo taip pasiskirstyta vaidmenimis- politinje plotmje sriiai atstovavo Vytauto apygarda, o karinje Algimanto. Kitas vad sskrydis vyko rugpjio l-4 d. Srities oficiozu tapo Vytauto apygardoje leidiamas laikratis "Auktaii kova", redaguojamas Broniaus Kazicko-Sauliaus, Krivaiio. J.Kimtui ivykus Vyriausij vadovyb, srities vadu tapo Antanas Sluka-arnas, Algimanto apygardos vadas, pavaduotoju Vincas Kaulinis-Mikinis, Utenis. Visuomenins dalies virininku paskirtas B.Kazickas, ryi skyriaus-Albinas Kubilius, adjutantu - Balys ukauskas-Komendantas, Princas,Kiaul. 1949 metai yra aktyviausios srities tabo veiklos metai Per J.Kimt palaikydama glaudius ryius su LLKS vadovybe, sritis gauna visus LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimus, statutus, instrukcijas. Ry palaiko per Prisiklimo apygard. LLKS sprendimu kuopos pertvarkomos rajonus-tvnijas. Srities tabas duoda nurodym apygardoms kurti legaliai gyvenani Organizacinio sektoriaus (OS) nari tinkl, traukiant pogrindin veikl inteligentus ir miest gyventojus 6 . Nurodoma prieintis kolektyvizacijai Keiiama kovos strategija; partizanai atsisako aktyvi kovos veiksm, tausodami jgas lemiamam kovos momentui ginkluotam sukilimui kilus konfliktui tarp Ryt ir Vakar. I tikrj jau nuo 1947m., prasidjus masiniams NKVD kariuomens siautimams, partizanai veng ipuoli ir vykdydavo akcijas tik siekdami apsirpinti ginklais.

285

286

1949m gegus mn. vyko srities vad pasitarimas, kuriame buvo svarstyti organizaciniai klausimai. Norint pagerinti vadovavim atskiriems partizan briams, prie Algimanto apygardos buvo prijungti Duset, Upali, Antaliepts partizanai Taip pat buvo svarstyti Karo Lauko teismo ir nip baudimo klausimai 1949m rugsjo mn. imoni girioje vyko RL partizan vad sskrydis. Dalyvavo srities vadas A.Sluka-arnas, Algimanto apygardos vadas A.Starkus-Mont, arno rinktins vadas S.Gimbutas-Tarzanas ir kiti7. Buvo svarstytas pasirengimas sukilimui ir vyr mobilizacijos galimybs. Tai buvo paskutinis srities vad pasitarimas partizan veiklos strategijos klausimais. 1949m. MGB pavyko uverbuoti agent Mik-ryinink tarp RL srities tabo ir Algimanto apygardos. Spalio 23d. agento namus atvyko srities tabo ryi skyriaus virininkas Albinas Kubilius-Rgtimas, Eimutis ir partizanas Vijoklis8. Agentas pavaiino partizanus specpreparatu ir sumigusius dav ekistams. Pridengdami idavik, ekistai sum nemaai apylinks moni partizan rmj ir ryinink. Neatlaik tardym, Rgtimas ir Vijoklis parod emgbistams srities tabo bunker. 1949m spalio 28d. neturdamas vilties prasiverti, tabo bunkeryje Butkiki km. Jovai sodyboje susisprogdino Karaliaus Mindaugo srities vadas Antanas Sluka-arnas. Kartu su juo gyvybs sil nutrauk jo mona, tvarkiusi tabo finansin veikl, Janina Railait-Neringa ir partizanas Juozas Jovaia-Lokys. tabo adjutantas B.ukauskas pasidav gyvas ir nurod ekistams dar 3 srities tabo bunkerius. Viename i j uvo LLKS vyr. vadovybs specialus atstovas sriiai Henrikas Danileviius-Vidmantas, mas, Danyla, Kertas. 1949m vlyv ruden uvus talentingam srities vadui A.SIukai ir daugumai pareign, srities vadovybs organizacinis darbas nutrko. Nuo 1950m. pradios LLKS Vyr. vadovyb ir Vytauto apygarda djo daug pastang srities tabo atkrimui Vyr. vadovybs narys, buvs RL srities vadas J.Kimtas-algiris, ygnas 1950 0110 para laikus Vytauto, Algimanto, Vyio ir Didiosios Kovos apygard vadams apie btinyb atstatyti ryius tarp apygard, o taip pat su Vyr. vadovybe bei atkurti srities tab. Srities vadu J.Kimtas sil Vytauto apygardos tabo nar Vinc aliaduon-Tigr, Djakon. i kandidatra buvo suderinta su Vyio ir Didiosios Kovos apygard vadovybe. Taiau einantis Vytauto apygardos vado pareigas B.Kalytis-Siaubas, Liu287

tauras 1950 03 10 J.Kimtui nurod, kad vargu ar V.aliaduonis sutiks persikelti i savo bazs Baltarusijos Svyri apskrityje srities centr, kuris vis laik buvo Algimanto apygardos arno rinktins ribose. O kurdinti K.Mindaugo srities centr teritorijos pakratyje - V.aliaduonio veiklos erdvje buvo neparanku dl sunkiai palaikom ryi. Jis sil srities vadu skirti Vyio apygardos vad A.Smeton-ygaud. Tame pat laike B.Kalytis pareik, kad srityje nebegali egzistuoti keturios apygardos, nes nebra tinkam kandidatr darbui tabuose. Jis sil panaikinti Algimanto ir Didiosios Kovos apygardas, o iose apygardose veikusius partizanus rekomendavo prijungti prie Vytauto ir Vyio apygard. Ruden tokia reforma buvo vykdyta. Nauja netektis tabui buvo visuomenins dalies virininko, "Auktaii kovos" redaktoriaus tis 1950m. balandio mn. Taiau nepaisant idavysi ir neteki 1950m. liepos mnes srities tabas buvo vl atkurtas. Srities tabo darbui kaip LLKS Tarybos 3-os sekcijos vadas ir Vyr. vadovybs atstovas vadovavo J.Kimtas 10 . Srities vado pavaduotojais tapo apygard vadai B.Kalytis-Siaubas ir B.KarboiusAlgimantas. Visuomenins dalies virininku buvo paskirtas B.Krivickas-Vilnius, o Organizacinio skyriaus V.Sabaliauskas-Kirvis". J.Kimtui ivykus, vado pareigas jo vienas i jo pavaduotoj. tabo virininku buvo paskirtas Vytauto apygardos tabo virininkas V y t . Paktas-Gintvytis (uvs 1951 03 19), vliau J.Kemeklis-Rimtutis. Srities laikraiu tapo "Laisvs kova", kuri nuo 1950m. iki pat savo uvimo 1952m. rugsjo mn. redagavo poetas Bronius Krivickas-Vilnius. 1950m lapkriio mn. buvo panaikintos Algimanto ir Didiosios Kovos apygardos. Srities tabas vadovavo dviems likusioms apygardoms: Vytauto ir Vyio. J veiklos erdv apm Rokikio, Kupikio, Panevio, Vabalninko, Bir, Ramygalos, Obeli, Dotnuvos, Anyki, Duset, Utenos, Molt, venioni, venionli, irvint, Ukmergs, Zaras rajonus 1 2 . 1951m. sausio mn. LLKS Prezidiumo narys J.Kimtas lanksi Vyio apygardoje, kur i dviej rinktini suformavo vien. Vis sunkiau buvo atstatinti naikinamas organizacines struktras. 1951m. gruodio mn. sumus B.Kalyt, MGB atsivr neribotos galimybs naikinti partizanin judjim. 1952m. K.Mindaugo srityje veik vir 200 partizan13. 1952m. gegus mnes srities vado pareigas vl um J.Kimtas. Tuo tarpu uverbuotas B.Kalytis pradjo didj MGB aidim, savo mas288

tais prilygstant gal tik Markulio epopjai Jau 1952m vasario mn. B.Kalytis umezg ry su venioni raj. veikusiu Tigro rinktins vadu Vincu aliaduoniu-Roku, Djakonu, Cezariu ir pasil susitikti Cezaris nepasitikjo kvietimu, taiau paties Kalyio nebijojo. Sutiks asmenikai pasimatyti, paskyr susitikim Ignalinos raj. Bijutik vienkiemyje 14 . 1952 03 27 apsuptas gausi karini MGB dalini uvo K.Mindaugo srities vado pavaduotojas V.aliaduonis ir jo adjutantas Mykolas Cicnas. 1952m. vasar J.Kimtas, pradjs eiti srities vado pareigas, band atstatyti nutrkusius ryius. T pat lygiagreiai dar ir MGB B.Kalyio pagalba. Po J.Kemeklio idavimo ir ties (1951 12 22) B.Kalytis, taps agentusmogiku Ramojumi, isiuntinjo laikus jam inomiems bri vadams, kviesdamas susitikim, kuriame numatyta atkurti srities tab. I Mokytojo brio partizan agentas Ramojus suinojo apie tok pat J.Kimto organizuojam pasitarim imoni girioje. 1952m. rugpjio 14d. imoni girioje susitiko J.Kimtas, lydimas 19-os Kirvio, Tigro, Mokytojo ir Eskimo bri partizan ir 7 MGB agentu-smogiku grup, vadovaujama B.Kalyio. B.Kalytis vaidino Vytauto apygardos vad, turjo MGB paruotus dokumentus ir uduot suimti J.Kimt15. Dvi dienas partizanai ir agentai V y t a u t o apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas, vliau praleido kartu, svarsty- taps MGB a g e n t u - s m o g i k u
289

darni organizacinius klausimus. Kaip tik iame susitikime J.Kimtas paskyr paskutinius srities tabo pareignus: B.Kalyt - agent Ramoj srities tabo virininku, o agent Alf skyriaus virininku. Agentai tuo tarpu susipaino su visais susitikim atvykusiais partizanais, nusifotografavo kartu su jais, kad ekistai galt atpainti partizanus, suinojo ryi punktus ir slaptaodius 16 . Dl didels partizan persvaros vykdyti akcij iki galo smogikai nesiryo. Todl B.Kalytis pasil srities vadui vykti kartu su juo inspektuoti Vytauto apygardos, kartu ir persikelti iemojimui jo "veiklos rajon". Rugpjio 16d. atsisveikins su partizanais, J.Kimtas kartu su agentsmogik grupe ivyko nauj rajon. U 10 km nuo susitikimo vietos smogikai J.Kimt sum. Tardymo metu J.Kimtas palo ir jau rugsjo 13d parod emgbistams bunkerius Raguvos mike, o u savaits-partizan slptuv Trokn rajone. uvo trys partizanai, j tarpe srities tabo visuomenins dalies virininkas, ilgametis laikrai "Auktaii kova" ir "Laisvs kova" redaktorius, poetas Bronius Krivickas. I viso J.Kimto dka uvo ir buvo suimta 20 partizan17. J.Kimtas tapo agentu slapyvardiu Jurginas. MGB provokacijos buvo vykdomos dviem kryptimis: emyn, iekant likusi bri ir eilini partizan ir auktyn, per J.Kimt einant iki vyriausios partizan vadovybs. J.Kimtas agentas Jurginas toliau vaidino LLKS Prezidiumo nar 18 . B.Kalytis legendiniame SRL srities tabe jo tabo virininko pareigas. J.Kimtas netrukus "paskyr" B.Kalyt srities vadu. Agentas Bimba, buvs partizanas J.Bulka, "tapo" Vytauto apygardos vadu, o agentas Mokytojas (buvs Didiosios Kovos apygardos partizanas P.Puodinas-ruolis) Vyio apygardos vadu. Pastarasis turjo uduot ne tik naikinti Vyio apygardos partizanus, bet ir umegzti ry su J.ibaila-Merainiu, Vyr. vadovybs nariu, kur painojo i bendros kovos DKA laik. 1952m. birelio mn. suimtas ir uverbuotas Tigro rinktins vadas K.Bukauskas-Seklys, taps agentu Gudu, vaidino Tigro rinktins vad. MGB numat paskirti J.Kimt LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku. Buvo planuojama sukviesti pasitarim partizan vadus V.Montvyd, P.Morkn, J.Labanausk, J.emait ir juos sunaikinti, taip sudarant galimyb J.Kimtui uimti aukiausi post partizan vadovybje. Taiau gyvenimas pakoregavo iuos planus: 1953m sausio-Iiepos mnesiais dauguma
290

vad uvo arba buvo suimti. J tarpe - LLKS Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Ryt Lietuvos sekcijos vadas J.ibaila, LLKS Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Piet Lietuvos srities vadas S.Stanikis, Vakar srities vadas A.Bakys, Vyio apygardos vadas B.Karboius, Kstuio apygardos vadas P.Morknas. 1953m gegus mn. suimtas ir LLKS Prezidiumo pirmininkas J.emaitis. J.Kimtas, kuriam buvo numatytas antrojo Lietuvos Markulio vaidmuo, tapo nebereikalingas. Jis buvo dar naudojamas kaip takos agentas: aukljo savo pavyzdiu ir tikinjimais suimtus partizanus, kad pasiprieinimas beprasmis. Tuo tarpu MGB darbas kita kryptimi tssi 1953m. gegus mn. Auktaitijoje dar slapstsi apie 50 partizan. Daugiausiai j buvo Vyio apygardos ribose. Nors dauguma partizan slapstsi maomis grupelmis ar pavieniui, taiau kai kurios organizacins struktros dar veik. Vyio apygardoje dar buvo tvnijos, Vytauto apygardoje dar egzistavo Tumo-Vaiganto rinktin. Bir krate Piln tvnijoje dar veik 13 partizan, Ramygalos apylinkse slapstsi Trimito tvnijos vyrai Toliau naudojant J.Kimt ir B.Kalyt buvo suimtas srities tabo organizacinio skyriaus virininkas Viktoras Sabaliauskas-Kirvis, Tautietis, Vytauto apygardos Vaiganto rinktins v a d a s Vaclovas epukonis-Tigras. V.epukon uverbavus, buvo suimtas Vyio apygardos Gedimino rinktins Auros tvnijos brio vadas Kostas Kregd-Sausis. Sausis idav tvnijos vad Kazimier Riaub-Kazok, o is - Trimito tvnijos brio vad Kaz Janon-nekut19. MGB operatyviai panaudojo nekut ir su jo pagalba sum Vyio apygardos Trimito tvnijos vad Grigali tarol-Plien. Plienas irgi neatsilaik MGB spaudimui. Jis ikviet susitikim Gedimino rinktins vadovyb. Smogikai nuov rinktins vad Edvard Dauin-Rimant, taiau partizanai spjo pasiprieinti Nors jie visi uvo, taiau nuov ir smogikus atvedus G.tarol-Plien20. Paskutiniai Vyio apygardos Gedimino rinktins partizanai buvo sunaikinti 1953m ruden: Jokbas Petraitis nuautas 1953m spalio 26d. 21 . Mykolas Krikinas-Valstietis buvo suimtas ir suaudytas. Nors B.Kalyiui pavyko umegzti ry su 13 partizan bri, taiau ne visus pavyko i karto sunaikinti22. Piln tvnijoje 1953m. liepos 13d. smogikai nuov pasiprieinus tvnijos visuomenins dalies virinink Alfons ValentMilin. Rugpjio mn. buvo nuautas erilio brio vadas ir trys Algirdo
291

brio partizanai Lapkriio mn. uvo aliosios rinktins tabo virininkas Juozas omka-erilis. 1953m. spalio mn. Auktaitijoje dar veik 6 bri likuiai irvint raj. 2 partizanai, Molt-Anyki raj. 2 partizanai (vienas i j AKraujelisSiaubnas), Zaras-Dkto raj. - 2 partizanai, Bir raj. - 6 partizanai, Pandlio raj. 5 partizanai, Obeli raj. 8 partizanai Iki met pabaigos RL srities ribose liko tik 17 vyr. 1954 09 25 Bir girioje uvo paskutinis Piln tvnijos vadas Steponas Giedrikas-Girietis, o 1956m. liepos 15d. Pandlio apylinkje buvo nukauti paskutiniai Piln tvnijos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas ilinskas-Vanagas 23 . 1958 0718 pasidav KGB trys Juozapo Streikaus-Stumbro vadovaujami partizanai Auktaitijoje liko tik AKraujelis-Siaubnas ir Stasys Guiga-Tarzanas. Nors B.Kalyiui ne kart buvo sakyta surasti Siaubn, taiau jam pavyko isislapstyti iki 1965 met. O Stasio Guigos didvyrika ir tragika epopja tssi iki pat jo mirties 1986m Tai buvo paskutinis Lietuvos partizanas.

292

VYTAUTO

APYGARDA

"Bet... tebeturiu dar turto, kurio prieai nestengs atimti: tai tikjimas Didj pasaulio krj Diev ir tv ems meil. To nestengs atimti joks prieas, nors tai bt ir pats monijos pabaisa - Stalinas. turt a palieku savo broliams ir seserims, visiems tautieiams, ir kol jie tai gerbs, tol bus nenugalimi..." (Itrauka i Balio Vaino "Partizano testamento")

Apygardos krimasis. 1944-1945m. Stipriausia ir aktyviausia SRL srityje buvo Vytauto apygarda. Kadangi Ryt Lietuv Raudonoji armija eng jau 1944m. liepos mn., ia anksiausiai prasidjo partizaninis judjimas. Jo itakos siekia naci okupacijos laikus, kuri metu sukurtos LLA nariai i karto pasitrauk pogrind ir m organizuoti partizan junginius. Jau 1944m rugpjio mn. Zaras apskrityje Nepriklausomybs kov savanoris, Vyio kryiaus kavalierius Antanas Streikus kartu su savo dviem snumis Izidorium ir Juozapu bei Lietuvos Respublikos k p t Afanasas Kazanas, 1944-1945m buvs vyriausiu Zaras apskrities Vanag vadu, sutelk 150-350 kovotoj. 1944m. rugpjio 15d. nakt jie puol Zaras kaljim ir band ivaduoti enkavedist suimtus mones 1 . Po ios akcijos Antazavs valsiuje prasidjus okupacins kariuomens siautimams, partizanai isisklaid. Spalio mn. Antazavs mikus i emaitijos atvyko A.Kazano snus Mykolas (slapyvardis - Mutka). Jis atsive LLA instrukcijas apie partizan jungini organizavim ir veiklos kryptis. Susiris su vietiniais partizanais, kuriems vadovavo jo tvas Afanasas Kazanas, msi kurti viening rinktin, kuri buvo pavadinta Lokio vardu. Gruodio pradioje buvo suformuotas rinktins tabas. 1944 12 26 vyko stambios kautyns, kuri metu uvo apie 200 rus kareivi. Po vis dien trukusio mio partizanams pavyko prasiverti i apsupties. Tokie pat organizaciniai procesai vyko Utenos ir venioni apskrityse. 1944m. vasar LLA narys Leonas Vilutis-Arnas, Bitinlis dalyvavo emaitijoje vykusiame LLA vadovybs pasitarime, kur jam buvo suteikti

293

galiojimai grus savo tvik kurti Ryt Lietuvos Vanag rinktin, pavaldi 2 iaurs Lietuvos LLA apygardai . L.Vilutis atvyko venioni apskr. Saldutikio valsi, kur spalio 22d. savo tvikje sukviet vietini partizan vad pasitarim. T dien buvo kurta Tigro rinktin, suformuotas tabas. Besislapstantys vyrai buvo suskirstyti briais, kuopomis, batalionais. Pirmuoju Tigro rinktins vadu tapo pats L.Vilutis, tabo virininku - Jeronimas Bulka-Deimantas. Rinktins veiklos rajonas - Utenos, venioni ir Zaras apskritys. Netrukus LVilutis umezg ry su Vilniaus apygardos LLA vadovybe, praydamas paramos besikurianiai rinktinei Ryi punktu tapo Kirdeiki klebonija, kuri atvaiuodavo Vilniaus tabo atstovai. Jie atve Tigro rinktinei LLA tabo nurodymus dl vyr mobilizacijos ir sukilimo rengimo, literatros, medikament. LLA narys Benediktas Kaletka, buvs Lietuvos kariuomens kapitonas, P.Plechaviiaus Vietins rinktins 395 bataliono vadas, tapo Tigro rinktins kuopos vadu 3 . Netrukus Tigro rinktinje jau buvo primusi priesaik daugiau nei 600 kovotoj. Taiau Zaras apskr. partizanai neprisijung prie Tigro rinktins. Jie pasiliko atskiroje - Lokio rinktinje. Be to, paioje apskrityje buvo keletas partizan jungini: pietiniai valsiai priklaus atskiram Zaras apskrities LLA tabui. Tigro rinktinei sunku buvo palaikyti ry ir su Utenos apskr. iauriniais ir vakariniais valsiais. Visoje Auktaitijoje netrko besislapstani vyr, kurie
brsi savarankikus Suimtas Auktaitijos partizanas

294

junginius. 1944m. gruodio mn. venioni apskr. mikus buvo nuleistas 12-os vyr, baigusi vokiei valgybos mokykl, desantas. Paraiutininkai tuoj umezg ry su vietiniais partizanais ir susitikime su B.Kaletka buvo painformuoti apie partizan tikslus. Dalis j sijung rinktins veikl". Taiau Utenos apskr. desantininko A.Raulinio iniciatyva susikr savarankika Lietuvos Partizan sjunga (LPS). LPS steig Gedimino vardu pavadint partizan jungin, kurio vadu tapo mjr. Raaitis-Gediminas, o tabo virininku Leonas Tursa-Patrimpas. i sjunga plt savo veikl Utenos apskr. Upali valsi ir Rokikio apskr. Jint ir Svdas valsius. Tik 1946m. lapkriio mn. po dideli MGB provokacij ir aret lik LPS nariai buvo jungti Lokio rinktin3. Partizan ipuoliai ir aktyvi veikla netruko atkreipti okupant dmes. Jau 1944m. lapkriio mn. ant Ginui piliakalnio vyko pirmasis susirmimas su NKVD kariuomene. Mis buvo skmingas, partizanai, sulauk tamsos, be nuostoli pasitrauk. Paakinti skms, netrukus jie puol Alantos miestel, sudegino valsiaus vykdomojo k-to pastat ir strib bstin, nukov keliolika strib ir partiei. 1945m pradioje NKVD kariuomen pradjo stambias operacijas prie partizanus. Sausio viduryje buvo suimtas Tigro rinktins vadas L.Vilutis. Kovo 12d. Labanoro mikuose netoli Kiaunelikio geleinkelio stoties ekistams vykdant didelius siautimus po trij dien atkakli kautyni uvo 83 A.Krinicko-Romelio vadovaujamos kuopos partizanai Tigro rinktinje liko apie 300 laisvs kovotoj 6 . Rinktins vado pareigas um tuo metu buvs tabo virininku B.Kaletka-Kstutis. Jo pavaduotoju tapo buvs Lietuvos kariuomens karininkas Jonas Kimtas. J.Kimtas gim 1911m. Vilniuje. Baig Kauno Karo mokykl. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai slapstsi, o nuo 1945m kovo mn. sijung aktyvi partizanin kov. 1945m. pradioje Tigro rinktin, pretendavusi sujungti trij apskrii partizanus, buvo gerokai dezorganizuota, ryiai tarp kuop ir atskir bri nutrk. Reikjo sukurti stipri viening partizan organizacin struktr, nustatyti Jungtins Tigro rinktins, vykdiusios apygardos funkcijas, veiklos ribas. Kadangi palaikyti ryius su keli apskrii partizanais buvo nelengva, jau 1945m. vasario mn. Vilniaus LLA tabo narys Gaidukas sil Tigro rinktins
295

adjutantui P.vilpai-Barzdylai Utenos apskrityje kurti atskir rinktin. 7 i rinktin buvo kurta 1945 05 23 ir pavadinta Sakalo vardu . Birelio pradioje Sakalo rinktinei tapo pavaldios 5 kuopos, veikusios Zaras apskr. Antaliepts, Degui bei venioni apskr. Saldutikio valsiuose. Buvo suformuotas tabas, numatyta sukurti plat Organizacinio sektoriaus (OS) nari tinkl. Taiau rinktins veikla tuoj nutrko: birelio mn. uvo tabo pareignai Maernis-Bevardis, Plikaitis-Tauras, Antanas Mickeviius-rutis, Vincas apokas-Valteris. 232 partizanai buvo nukauti, 9 briai visikai sunaikinti, 114 vyr suimta 8 . Pats rinktins vadas P.vilpa, ileids sakym demobilizuotis, ivyko Vilni. Partizanai isisklaid, apie 300 vyr legalizavosi 9 . Tigro rinktinei tuo metu buvo pavaldios 3 kuopos, kuriose veik apie 290 kovotoj. Taiau 1945m. vasara atne daug neteki. ekistams sunaikinus Vilniaus LLA tab, prasidjo MGB agent, prisidengusi Centrinio tabo vardu, siuntimas Tigro rinktin. Buvo iaikintas ir suimtas B.Kaletka, partizan kapelionas P.Liutkus. Rinktins vadu t a p o J.Kimtas. Vienos kuopos, veikusios Dauglikio-lgnalinos valsiuose, vadu jis paskyr kpt. KamarauskKarijot, kitos, veikusios venioni apskr. ir danai pereinanios Baltarusij, vadu Vinc aliaduon-Rok. Treiajai kuopai, kovojusiai Tvereiaus vals, po B.Kaletkos sumimo m vadovauti Antanas Klonis. Vietoje sunaikintos Sakalo rinktins reikjo kurti nauj. 1945 06 15 Utenos vals. Biliakiemio

Vienas paskutinij A.Kraujelis

Vytauto

apygardos partizan

296

km. buvusio gimnazisto, vliau - klieriko Algimanto umino-Kurklio, Vjo iniciatyva buvo suauktas partizan vad pasitarimas, kuriame nutarta kurti arno rinktin. Rinktins vadu tapo Vladas Mikulnas-Lubinas, Liepa, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto studentas, tabo virininku Utenos gimnazijos mokytojas Vytautas Paktas-Vaidila, Vaidotas 10 . Dauguma tabo nari buvo studentai, skyr daug dmesio agitaciniam darbui Rinktin turjo topografij ir leido laikrat "Pogrindio odis", kur redagavo V.Paktas ir V.Mikulnas. Rinktin pareng valgybins veiklos, LLA nari nuobaud instrukcijas bei kitus dokumentus, reglamentuojanius partizan veikl. Tigro rinktinei susilpnjus, partizan vienijimosi iniciatyv perm arno rinktin. rinktins sudt sijung Labanoro girioje veikiantys partizanai Saldutikio valsius liko Tigro rinktins ribose. Reikjo kurti partizan veiksmus koordinuojant ir veiklos rajonus nustatant partizan tab. 1945m liepos m n nutarta formuoti apygardos tab. Steigiamasis posdis vyko Ginuiuose. Apygard nutarta pavadinti Geleinio Vilko vardu, numatyta j jungti ne tik venioni, Utenos, bet ir Zaras krato partizanus. Taiau ekistins karins operacijos neleido gyvendinti io sumanymo. Geleinio Vilko apygardos tabas iiro, nespjs pradti savo veiklos. 1945m. rugpjio mn. Saldutikio vals. Sudalaukio km. susirink Geleinio Vilko apygardos tabo nariai susitiko su Tigro rinktins vadu J.KimtuDobilu, Dde, algiriu, ygaudu ir nutar kurti Vytauto apygard". Ilaikydami LLA tradicijas j pavadino 3-ja LLA Vytauto apygarda. Vadu buvo irinktas J.Kimtas, pavaduotoju - V.Mikulnas, tabo virininku - Pranas Zinkeviius-Skudutis, propagandos skyriaus virininku - Kazys ZinkeviiusKirvis, tiekimo skyriaus virininku - Vincas aliaduonis-Rokas, Djakonas. Vytauto apygardai priklaus trys rinktins: Tigro, veikusi venioni apskr, arno, veikusi Utenos apskr. ir venioni apskr. Saldutikio vals. ir Lokio, veikusi Zaras apskr. bei Baltarusijos Svyri apskr. Netrukus po apygardos susikrimo J.Kimtas ivyko umegzti ryi su Vakar Lietuvos partizanais. A p y g a r d o s vadu liko jo p a v a d u o t o j a s V.Mikulnas. 1945m. vasar prasidjo ekist siautjimas ir agent siuntimas partizan brius. Lokio rinktins vadui M.Kazanui Raudins mike prisistat kpt. Urbanas - MGB agentas Jablokov - ir neva Centrinio LLA tabo sakymu pareikalavo jam perduoti rinktin. M.Kazanas nepakluso. 1945m. liepos 6d.
297

iduotas vietinio nipo, apsuptas ekist, M.Kazanas susisprogdino' . Taip uvo taurus patriotas, rus tautybs partizan vadas. Jo tvas A.Kazanas ekist buvo nuautas 1953m. Vorkutoje, kalini sukilimo metu. Po M.Kazano ties Lokio rinktinei m vadovauti Antanas StreikusTamoiukas. Rinktin umezg ryius su Latvijos partizanais. Latvijos teritorijoje danai slapstydavosi viena i Lokio rinktins kuop, vadovaujama Balio Vaino-Lordo, Liubarto, Pavasario. A.Streikus neilgai vadovavo rinktinei: 1945m rugsjo 28d. NKVD kariuomen apsupo Raudins mik, kur buvo partizan stovykla. Sueistas vadas su kulkosvaidiu deng rinktins vyr pasitraukim, o pasibaigus oviniams, susisprogdino. Po A.Streikaus ties Lokio rinktins vadu tapo Antanas Kebera-Preibys. Zarasikius partizanus NKVD pradjo naikinti vidini agent pagalba. Buvo uverbuotas vienos kuopos vadas agentas Vanagas Nr.l. ekistams pavyko uverbuoti ir jo pavaduotoj. Tai buvo pirmoji agent-smogik grup Lietuvoje, sukurta iki ios srities "specialisto" majoro Sokolovo atvykimo Lietuv. Agentams buvo sakyta nuauti rinktins vad A.Keber. U tai buvo

V y t a u t o a p y g a r d o s partizanai s t o v y k l a u j a

298

paadta juos legalizuoti ir leisti ivykti Vilni. Kebera buvo rastas nuautas savo bunkeryje, taiau agentams duot paad MGB nevykd: reikalavo ir toliau vykdyti naujas uduotis. uvus A.Keberai, Lokio rinktins vadu tapo Kazys Kaladinskas-Erktis, arka 13 . Skauds smgiai 1945m. itiko ir arno rinktin. Per liepos-gruodio mnesius buvo nukauti 362 partizanai I tabo pareign liko gyvas tik vienas V.Paktas. Rinktin praktikai nebeegzistavo. 1945m. gruodio ld. skaudus smgis itiko ir Vytauto apygard: buvo iduota apygardos tabo vadaviet Biliakiemio km., kur uvo apygardos vadas V.Mikulnas. Vadovauti apygardai msi Pranas Zinkeviius-Skudutis, Kalvis, Artojas, krs pirmj partizan br Saldutikio vals. arki kaime. P.Zinkeviius apygardos tab perkl Kuktiki valsi, o 1946m. pradioje Tauragn vals. Vejels km.

Vytauto apygardos veikla 1946-1950m. apygardos tabo funkcijas jo rinktiniveiklos koordinavimas, sunaikint tab atkrimas, ryi su vyresne vadovybe, kitomis apygardomis bei su emesniais organizaciniais vienetais palaikymas. 1946m. apygardos tabe dirbo ie pareignai apygardos vadas P.Zinkeviius-Artojas (js ias pareigas J.Kimtui ivykus); tabo virininkas V.Paktas-Naras, Vaidotas; propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas Vincas aliaduonis-Rokas, Djakonas; valgybos ir ryi sk. virininkas Jonas Buterliauskas-Tarzanas. Prie tabo buvo apsaugos brys. tabas leido apygardos laikrat "Auktaii kova", kur redagavo P.Ivonis. Rinktins leido savo laikraius. 1946m. birelio mn. Vytauto apygardos vado P.Zinkeviiaus iniciatyva vietoje sunaikintos arno rinktins buvo kurta nauja - Lito rinktin, veikusi Utenos apskrityje. Lito rinktins vadu buvo paskirtas V.Paktas, pavaduotoju-Bronius Kalytis-Liutauras, Siaubas. 1946 08 25 V.Pakt pakvietus apygardos tab, rinktins vadu buvo paskirtas Vincas Kaulinis-Mikinis. Lito rinktin leido laikrat "Laisvs auklys". 1946m. nesiliov MGB kariuomens siautjimas ir provokacijos prie
299

partizanus. MGB praktikavo partizan kompromitacij: "pamet" dokumen14 tus, kuriuose buvo raoma, jog V.Paktas yra MGB agentas . Laimei, suklaidinti partizan nepavyko. Deja, u poros met toki pat provokacij vykdius prie kuopos vad A.Krinick-Romel, partizanai 1948 08 14 j suaud kaip idavik. 1946-1947m. iem Lito rinktins partizanai isiskirst maomis grupelmis (po 2-3 asmenis) ir slapstsi pas gyventojus. 1946m. Tigro rinktinje siliepsnojo vidaus nesantaika. Pranui Zinkeviiui tapus apygardos vadu, rinktins vado postas liko laisvas. Didiosios Kovos apygardos sakymu post buvo paskirtas Lietuvos kariuomens karininkas Kamarauskas-Karijotas, iki tol vadovavs 90 partizan kuopai, veikusiai Daugliki vals. Susidar paradoksali situacija: rinktin tartum tapo pavaldi dviems apygardoms. Vytauto apygardos vadovybei pakluso tik viena Tigro rinktins kuopa. Kamarauskas buvo grietas vadas, reikalavo i pavaldini drausms. Jo iniciatyva buvo vestos partizan uniformos ir skiriamieji enklai Jis buvo aktyvi kovos veiksm alininkas, danai rengdavo pasalas ir ipuolius. Kategorikai draud partizanams legalizuotis, pora buvusi partizan u

V y t a u t o a p y g a r d o s partizanai su besisveiuojaniomis m e r g i n o m i s

300

legalizavimsi net suaud . Tuo tarpu P.Zinkeviius svarbiausiu veiklos udaviniu laik pasiruoim ginkluotam sukilimui Tam reikjo tausoti jgas, vengti riziking akcij. Ums Tigro rinktins vado post, Kamarauskas pareikalavo jam paklusti visus venioni partizanus. Tam pasiprieino venioni apskr. iaurinje dalyje veiks Vincas aliaduonis. Konflikt visokeriopai skatino MGB: "Ms udavinys pasiekti kad konfliktas tarp Roko ir Karijoto tapt abipusiu naikinimu", ra agentriniuose planuose ekistai Nra duomen, kada Kamarauskas buvo uverbuotas, taiau tuo metu Didiosios Kovos apygardos vadu jau buvo MGB agentas Grietas. Matomai is agentas ir paskyr Kamarausk Tigro rinktins vadu. Taiau jau 1946m. birelio mn. MGB planuose figruoja agentas Vlasov. Tai - Kamarausko slapyvardis. iuo slapyvardiu MGB agentas J.Markulio kuriamame Vyriausiame Ginkluotj pajg tabe (VGP) turjo uimti virininko post. 1946m. spalio mn. partizanams J.Lukai ir A.Zaskeviiui jis buvo pristatytas kaip pulkininkas Vytis. MGB suorganizuotame J.Markulio tabe jis propagavo visai kit taktik: agitavo partizan vadus "demobilizuoti" partizanus, nutraukti ginkluot pasiprieinim okupacijai. Prie paskiriant Kamarauskui atsaking vaidmen, MGB suorganizavo jo pasitraukim i Tigro rinktins. Tvereiaus vals. Dvariki km. NKVD apsupo vienkiem, kuriame buvo apsistoj 5 partizanai Kamarauskas sak kovotojams trauktis, o pats pasiliko juos dengti ugnimi Du partizanus kareiviai praleido, kiti uvo. Tigro rinktinje buvo manoma, kad uvo ir Kamarauskas. Po Kamarausko "ties" Tigro rinktin ilgai buvo be vadovybs. 1946 10 01 rinktins vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomens karininkas Vincas aliaduonis-Rokas, Djakonas, Cezaris. 1947m. rinktinje veik vir 70 partizan. V.aliaduonis prisilaik Dauglikio ir Mielagn valsiuose, danai pereidamas Baltarusijos mikus 16 . Tigro rinktin leido laikrat "Ryt Lietuva". 1947m. buvo didiausi MGB "kombinacij" metai ios "kombinacijos" neaplenk ir Tigro rinktins: j atvyko MGB agentas. Ddamasis Vilniaus LLA tabo pareignu, surinko partizan nuotraukas neva fiktyvi dokument pagaminimui Vienos kuopos vadu paskyr MGB agent. Partizan gretos retjo. 1948m. rugsjo mn. Tigro rinktin gavo ir ap301

15

svarst RL srities vadovybs nutarimus dl Karo Lauko teism veiklos ir dl organizacin struktr reorganizacijos rajon principu, t y . dl tvnij steigimo. Rinktins veiklos erdvje vietoje veikusi dviej kuop buvo suformuoti net 5 rajonai, priimant u pagrind vien valsi. Taiau i kovini vienet reorganizacija buvo formali 1946-1947m. sustiprjo Lito rinktin, veikusi Utenos apskr. ir venioni apskr. Saldutikio valsiuje. ios rinktins ribose prisilaik apygardos tabas, dalis rinktins pareign ijo dirbti V y t a u t o a p y g a r d o s partizanai, centre - A.Kraujelis apygardos tab. Ijus apygard Lito rinkt. vadui V.Paktui, Lito rinktinei pradjo vadovauti Vincas Kaulinis-Mikinis. Jo iniciatyva rinktinje buvo suformuotos trys kuopos. 1946 10 17 uolo kuopos Sakalo brio vadas Jurgis Ddnas-Vaidila pateko MGB rankas. Kankinimais ekistai privert J.Ddn parodyti bunker. Bunkeryje buv 4 partizanai nusiov. ekistai pirmi bunker niekada nelsdavo, jie pasiunt pairti J.Ddn. Rads bunkeryje pistolet, J.Ddnas nusiov 17 . Kiekvien akimirk partizanams tekdavo sprsti g y v y b s ar mirties klausim, ir is sprendimas ne visada buvo toks, kokio norjo okupantas. 1946m. spalio ld. Sudalaukio km. uvo Vytauto apygardos vadas P.Zinkeviius18. Ilgai vado nebuvo, nes srities vadas J.Kimtas buvo usims
302

centralizacijos reikalais, be to, iem apmirdavo partizan judjimas, nutrkdavo ryiai 1947m Vytauto apygardos vadu J.Kimtas paskyr Vinc KaulinMikin, nepilnus metus jus Lito rinktins vado pareigas. Lito rinktins vadu tapo Jonas Morknas-Viesulas, iaurys, Vjas. ias pareigas jis jo iki savo ties 1949 09 28. 1948m. Upali, Svdas valsi partizanai perjo Algimanto apygardos inion. 1948m pabaigoje Lito rinktinje liko 8 partizan briai 67 partizanai19. 1946-1947m. Lokio rinktins priklausomyb nuo apygardos tabo buvo formali Lokio rinktins vadu 1946m pradioje tapo Kazys KaladinskasErktis. Jis sujung visus Zaras apskr. partizanus ir suformavo dvi kuopas. Rinktins tabas sikr Minios girioje, danai persikeldavo Latvijos lluksts rajon. 1947m gruodio 15d iduotas uvo myje rinktins vadas K.Kaladinskas. Po jo ties Vytauto apygardos vadovyb rinktins vadu paskyr Stepon Trumbel-Audr. rinktin infiltruot agent pagalba 1948 03 24 S.Trumbelis buvo suimtas. Vadu buvo paskirtas Pranas Rainskas-Drugys, aibas, Korojedas. P.Rainskas atstat ryius su Balio Vaino vadovaujama kuopa, kovojusia Zaras apskr. Antazavs, Imbrado valsiuose, Rokikio apskr. ir Latvijoje. Vadovaujant P.Rainskui Lokio rinktin tapo pavyzdine. Rinktins agitacijos ir propagandos skyriaus virininko pareigas um B.Vainas-Lordas, Liubartas, Pavasaris. Rinktin leido laikrat "Sutem keleivis", kurio redaktoriumi ir nuolatiniu autoriumi buvo B.Vainas. Rinktins pajgas sustiprino 1949m. birelio mn. rinktin sijung Salako vals. jaunimo pogrindins organizacijos nariai, vadovaujami Jono Ddno-Vyno. Buvo perirtos Karo Lauko teismo nuostatos, sugrietinta atsakomyb u mirties bausmes 2 0 . Nuolat buvo vykdomas kovini vienet formavimas-peririmi veiklos rajonai, atstatomi vadai. 1949m. vykdant LLKS direktyvas suformuoti trys rajonai Sart (Daugaili, Degui, Zaras ir Duset vals.), Kiauns (Tauragn-Salako vals.) ir Diugo (Antazavs, Imbrado vals, o taip pat Rokikio apskr. ir Latvijos mikuose) 21 . 1948-1949m. partizanai veik dar labai aktyviai Jie spausdino daug atsiaukim, nukreipt prie kolektyvizacij, neveng ir atvir ipuoli. 1947m Vytauto apygardoje kovojo apie 900 partizan. Vincui Kauliniui tapus apygardos vadu, teko padti daug pastang, sukuriant organizacines
303

apygardos struktras ir vadovaujant atskir rinktini veiklai is darbas buvo nuolatinis, nes vos suformavus tabus, ateidavo inia, kad jie jau sunaikinti Trkstant pareign danai apygardos tabo darbuotojai um ir rinktini tab darbuotoj pareigas. Taiau 1947-1948m. apygarda buvo pilnai valdoma ir veik kaip vieningas kovinis padalinys. Kaip tik 1947m. i Vytauto apygardos srities vadovybs sprendimu buvo atskirta ir suformuota Algimanto apygarda. Palaipsniui buvo pertvarkoma rinktini struktra, i kuop formuojant rajonus. Taiau organizacin darb stabd nuolatins tys. 1949m kovo 24d. agentai nustat Vytauto apygardos vadaviet. tabo bunkeris Utenos apskr. Lelin vals. Noln km buvo apsuptas kariuomens. Po dviej valand kautyni uvo 7 partizanai, j tarpe ir apygardos vadas Vincas Kaulinis-Mikinis22. Po jo ties apygardos vadu buvo paskirtas Bronius Kalytis-Liutauras, Leopardas, Siaubas. Tuo pat metu MGB klasta specgrupje itard partizan ryininkes, buvo nustatyti kiti tabo bunkeriai Partizanai buvo i j pasitrauk, taiau ekistams pakliuvo tabo dokumentai (i kuri jie nustat tabo sudt), instrukcijos apie OS organizavim ir kiti Vyriausiosios vadovy-

V y t a u t o a p y g a r d o s kovotojai

304

bs dokumentai Tai paskatino B.Kalyt perkelti apygardos tab tuo metu sustiprjusi Lokio rinktin. Vytauto apygardos tabas sikr Minios girioje. Tik 1950m. pavasar kariuomenei pradjus "ukuoti" mikus, tabas vl perkeliamas Lelin valsi. 1949m. rugsjo 28d. uvo Lito rinktins vadas Jonas Morknas. Vadu buvo paskirtas Jonas Lapienis-Demonas. Po tam tikr organizacini pertvarkym, Tauragn ir Daugaili valsiaus partizanams perjus Lokio rinktin, o Videniki, Inturks, Molt ir Aluntos valsi partizanams Didiosios Kovos apygard, 1950m. Lito rinktinje liko vos 21 partizanas. 1951m. rinktin praktikai nebeegzistavo. Tigro rinktinje 1951m. pabaigoje bebuvo apie 15 partizan, susibrusi 3 brius. 1950m. iema buvo labai neskminga Vytauto apygardai Sumus kelet ryinink ir partizan rmj, buvo iduotas tabo bunkeris, esantis Lelin vals. Vosilikiu km. gyventojo A.Sribo namuose. 1950 04 05 kariuomenei apsupus sodyb partizanai pasiprieino. Susiaudyme uvo apygardos tabo pareignai kio dalies virininkas Vincas Laucius-Kirvis, tabo sekretorius Antanas Zabulionis-Plienas ir kiti uvo ir buvusi mokytoja, partizano mona Zos Grinit-Bertaien23. Neatlaik kankinim partizan eimininkai Sriubai nurod kit tabo bunker, esant Lelin vals. Baltamikio km. kininko B.Tylos namuose. 1950 04 12 ekistai apsupo bunker ir sak eimininko dukrai lsti j perduoti sakym pasiduoti Bunkeryje tuo metu buvo RL srities visuomenins dalies virininkas, poetas ir "Auktaii kovos" redaktorius, daugybs straipsni ir atsiaukim autorius Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris. Jis nelauk ekist pasisilym. Mergait igirdo pistoleto v. B.Kazickas g y v a s nepasidav nusiov 2 4 . Po i neteki Vytauto apygardos tabe liko tik 4 asmenys: apygardos vadas B.Kalytis-Siaubas, tabo virininkas Vytautas Paktas-Gintvytis, OS virininkas V.aliaduonis-Rokas ir adjutantas Pranas Pakalnis-Briedis. Tais pat metais apygardos tab operatyvinio skyriaus virininku buvo paskirtas Balys Vainas. Kartu jis tapo apygardos vado pavaduotoju. 1950m. lapkriio mn. srities vado sakymu i sutriukintos Algimanto apygardos Margio rinktins ir arno rinktins partizan buvo suformuota nauja rinktin, pavadinta Tumo-Vaiganto vardu. i rinktin buvo jungta
305

Vytauto apygard. Vadu buvo paskirtas Juozas Kemeklis. Tuo tarpu Lito Tigro rinktins buvo gerokai susilpnjusios. Stipriausioje Lokio rinktinje, jungus j Ignalinos, Dkto, venioni ir Utenos partizanus, 1950m. kovojo 35 partizanai, pasiskirst 9 brius.

Vytauto apygardos veiklos pabaiga 1950-1951m iem Lokio rinktins tabas buvo dislokuotas Minios girioje prie Utenykio eero. 1951m sausio 26d. bunker apsupo kariuomen. Prasidjo kautyns. Sueistas rinktins vadas P.Rainskas-aibas sak kovotojamas vertis i apsupimo, o pats, sunaikins tabo dokumentus, nusiov 2 5 . Vadovavim rinktinei perm Balys Vainas-Lordas, Liubartas, Pavasaris. 1951m. vasario mn. MGB sum dviej partizan motin Valiukien (Bulkien). Motina neidav savo vaik. Taiau ekistai, apsimet j ivadavusiais partizanais, itard motin specgrupje 2 6 . Nesupratusi klastos, Valiukien nurod partizan ryinink Vosiulyt-Aguonl, kuri inojo Vytauto apygardos tabo bunker. Ryinink buvo suimta ir taip pat klastingai, kaip ir Valiukien, itardyta partizanus vaidinani agent-smogik 2 7 . 1951 03 19 Labanoro girioje bunker apsupo kariuomen. uvo Vytauto apygardos tabo virininkas Vytautas Paktas-Gintvytis ir jo mona Deveikyt-Vaidilut, propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas Antanas Buika ir dar 5 partizanai A.Buikos brolis Juozas Bulka-Skrajnas, palaikydavs ry tarp Vytauto apygardos ir Lokio rinktins, buvo suimtas gyvas. Jis neatlaik tardymo ir sutiko bendradarbiauti su ekistais. inodamas nemaai bunkeri ir ryi punkt, nuo kovo 22 iki balandio 6d. J.Bulka idav 17 partizan 28 . Po tokio "patikrinimo" MGB uverbavo j agentusmogiku slapyvardiu Bimba ir, sudarius 5 agent-smogik grup, paleido savo veiklos rajon. Nordami umaskuoti J.Bulk, ekistai paskleid gandus, kad MGB uverbavo partizan Eglinsk-Marg29. Bimba laikais susisiek su Vytauto apygardos vadu B.Kalyiu, o taip pat para laikus ir pakviet susitikimus Lokio rinktins vad Bal Vain, partizan Jeronim Bulk-Deimant ir kitus partizanus.

306

Susitikimas su B.Vainu buvo paskirtas 1951 04 11 ryininko Urbono sodyboje. Buvo pavasaris, po sunkios iemos atgijo partizan viltys. B.VainasPavasaris atvyko su 4 kovos draugais ir pakviet J.Bulkos vadovaujamus smogikus pas kit kinink, gyvenant u 3 km. Strazd kaime. Pakeliui prisidjo dar 3 partizanai. Pavasaris, nieko netardamas, perdav J.Bulkai paket su dokumentais, skirt Vytauto apygardos vadui B.Kalyiui, o taip pat J.Bulkos paskyrim apygardos organizacinio skyriaus virininko pareigas. Dl to, kad partizan buvo tiek daug, smogikai negaljo i karto vykdyti uduoties. Kartu su partizanais po vakariens jie ijo kiem, ir, tamsoje pasitrauk nuo j, pradjo audyti Greit susiorientav partizanai pasiprieino, sueid smogik vad MGB leitenant Stakievii ir vien smogik 3 0 . Deja, visi 7 kovotojai buvo nukauti I siutimo, o taip pat nordami umaskuoti agent-smogik pdsakus, ekistai iaud eiminink eim: ni motin P.Cibirien, tv, sen moiut, perov deimtmet berniuk ir udeg tvart su visais gyvuliais. Buvo inscenizuotos kautyns didelis mis su NKVD kariuomene. O apie partizan t pasklido legendos: "Vyrai suprato, kad pasitraukti jokios vilties nra. "Kausims iki paskutinio ovinio. Gyvi nepasiduosim, vyrai1" pasak Balys Vainas ir udainavo galingu, sodriu balsu: "Sudiev, pavasari avingas, sudie pavasari gra-

A.Kraujelis su eima

307

us..." Atsiaudydami partizanai ipuol i trobos, gul kiemo vidury ratu ir kovsi.. (...) Jau sueistas vadas dainavo savo Tvyns laukams, savo paskutiniajam pavasariui nes visi jo draugai jau buvo uv31." O J.Buika toliau vykd okupant uduotis. Su juo kartu vaikiojo agentas-smogikas La, slapyvardiu Maskva, kils i Rokikio apskr. 1951 m. rugpjio mn. J.BuIka per Eglinsk-Marg umezg ry su Jonu Dudnu ir pasil atstatyti sunaikint Lokio rinktins tab. Pasigyr turintis rating vyr, tinkani tabo pareign postus. tab rekomendavo traukti agent-smogik Maskv 3 2 . Susitikus pasitarti rinktins tabo atkrimo klausimu, "pavaiinti" specpreparatu Eglinskas ir Dudnas buvo suimti J.Ddnas 1952 08 18 suaudytas. Taip buvo sunaikinta Lokio rinktin. 1951m. rugpjio-rugsjo mn. Vytauto apygardos vadas B.Kalytis ir tabo virininkas J.Kemeklis vizitavo apygard. Po vis neteki reikjo perirti veiklos nuostatas. tabo pareignai rekomendavo nepriiminti brius nauj partizan, daugiau organizuoti pogrindini organizacij i legaliai gyvenani asmen. Tai buvo paskutin apygardos vizitacija. 1951m. gruodio 20 susitikim su Tigro rinktins partizanu Alfonsu Radzeviiumi-Tarzanu buvo ikviestas a p y g a r d o s v a d a s B.Kalytis. Kvietimas buvo suorganizuotas MGB. A.Radzeviius jau buvo taps agentu Alfa. Susitikimo metu agentai-smogikai sum B.Kalyt ir kartu su juo atvykus Mykol Urbon-Liep33. Jau u dviej dien jie idav Molt mikuose esant bunker, kuriame uvo 6 partizanai J tarpe buvo ir Vytauto apygardos tabo virininkas Juozas Kemeklis. Po i idavysi Vytauto apygardos tabas nebeegzistavo. Liks laisvje tabo narys V.aliaduonis-Cezaris nebesim jo atkrimo, liko tik Tigro rinktins vadu. Uverbuotas B.Kalytis tapo agentu-smogiku ir pradjo naikinti likusius apygardos partizanus. 1952 03 27 Ignalinos raj. Bijutikiu vienkiemyje buvo apsuptas Tigro rinktins vadas V.aliaduonis. Jis lengvai nepasidav, prieinosi, kol turjo ovini. Susiaudyme buvo nukautas Ignalinos MGB skyr. virininkas ir strib brio vadas. uvo ir V.aliaduonis, ipartizanavs beveik atuoneris metus. Taiau dar veik Tumo-Vaiganto rinktin. Rinktins vadu iki 1951 12 buvo Juozas Kemeklis, tabo virininku Vaclovas epukonis-Tigras 34 .

308

imoni girioje 1951m birelio mn. vykusiame pasitarime dalyvavo apie 30 partizan. Po J.Kemeklio ties 1951m. gruodio mn. rinktinei vadovavo V.epukonis. 1952m. spalio 17d. ekistams pavyko V.epukon suimti Jis tardytojams joki parodym nedav. Tada ekistai vykd taip vadinam "operatyvin kombinacij": veant suimtj inscenizavo partizan upuolim. Ivaduotas tariam partizan, epukonis partizanais persirengusiems smogikams nurod vien bunker, kuriame buvo sunaikinti 7 partizanai Pamats, kas vyko, V.epukonis buvo psichologikai sugniudytas. Ne savo valia taps idaviku, kalbtas, kad dabar jau nebra kelio atgal, buvo uverbuotas, gavo slapyvard Kietis, ir papild agent-smogik gretas. 1952m. Duset-Rokikio rajonuose dar buvo lik Tumo-Vaiganto rinktins uolo brio partizan. Jie nepalaik joki ryi su MGB siuniamais smogikais, taiau MGB pavyko uverbuoti partizan rmjus. Agentas "pavaiino" specdegtine partizanus Vili Nemeik-ek ir Antan Dyl-Lit. Suimti partizanai idav Rokikio raj Kuos km. besislapstant partizan Jon Mack-Vj, Dobil, Donkichot. Partizanas buvo nuautas 3 5 . 1953m. Vytauto apygardos teritorijoje bebuvo lik 6 bri likuiai apie 20 partizan.

Paskutiniai Auktaitijos partizanai 1953m. Latvijos mikuose ir Rokikio-Obeli rajonuose dar slapstsi 8 partizanai Tik 1957m. buvo suimtas Vladas Zarojus-Jazminas. 1958m legalizavosi broliai Izidorius ir Juozapas Streikai Taiau ekistams niekaip nepavyko surasti dviej Vytauto apygardos kovotoj: tai Antano Kraujelio-Siaubno ir Stasio Guigos-Tarzano. A.Kraujelis gim 1928m tltenos apskr. Aluntos vals. Kanik km. Baigs Aluntos progimnazij, sitrauk laisvs kov. I pradi buvo partizan ryininku. Tv sodyboje lankydavosi partizanai ne kart ia pabuvojo srities vadas J.Kimtas, Algimanto apygardos vadas A.Sluka ir kiti laisvs kovotojai 1948m. sustiprjus ekist ir strib sekimui bei nuolatiniams pasilymams tapti nipu, A.Kraujelis ijo M.Urbono-Liepos partizan br. Pasirinko Pabaisos slapyvard, vliau pasivadino Siaubnu. Buvo labai drsus, apsi309

rengs moterikais rbais, danai pasirodydavo netiktiniausiose vietose. 1950m iformavus kuopas ir sudarius rajonus, A.Kraujelis tapo ruio rajono H.Rukulio-Lito brio kovotoju, rajono tabo nariu. Nuo 1952m. slapstsi kartu su Vladu Petroniu-Nemunu. Tais metais baigsi aktyvios kovos laikotarpis. Deimtys agent Anyki, Utenos, Molt stribai sek A.Kraujel, reng pasalas, u jo idavim sil dideles premijas, taiau veltui mons j myljo. Buvo teisingas, rekvizavs kolkio turt, visuomet palikdavo ratel-pakvitavim. Bta atvej, kai jo vardu mgino veikti plikai 1954m. V.Petronis legalizavosi A.Kraujelis liko vienas. Slapstydamasis sukr eim, turjo sn. Kartais dar paraydavo grasinant laikel aktyviam skriaudianiam mones sovietins tvarkos krjui, perspdavo liautis tarnauti okupantui 1955-1960m. slapstsi Antaninavos km. pas Petronius 1960m. persikraust pas Utenos raj. Papiki km. gyventoj A.Pinkevii, kur statant nam po krosnimi sireng slptuv. ia apsigyveno ir mona su snumi 1965m. kovo 17d. sodyba buvo apsupta kariuomens. Aptikus slptuv, A.Kraujelis atsiaud, bet jgos buvo nelygios prie j buvo mesta apie 50

A.Kraujelis. 1965m.

310

kareivi. Pasaks monai "A laisvs nesulauksiu, bet mons sulauks", ulipo ant aukto ir nusiov 3 6 . Kitas partizanas, iliks neiaikintas iki savo mirties, buvo Stasys Guiga. Po dideli partizan idavysi ir uvim Stasys Guiga atjo pas venioni' rajono inik km. gyventoj On inikait ir papra prieglobsio. Drsioji moteris 33 metus slp partizan. Niekas neinojo jos paslapties. Dirbdama kolkio fermoje, buvo net apdovanota u darbtum Lenino ordinu. O jos kltelje gyveno partizanas. Keitsi met laikai, gim ir mir mons, partizan vardas buvo itrintas i atminties, o tamsioje klties prieblandoje S.Guiga nesiliov tikjs laisva Lietuva. "Mnulis mano saul", sakydavo partizanas, nes tik nakt galdavo ieiti

Paskutinis A u k t a i t i j o s partizanas Stasys Guiga

lauk, tik nakt galjo gyventi. Stengsi padti eimininkei, kartais nakt net lauk nuienaudavo, suremontuodavo kio padargus. Ir vis lauk, lauk stebuklo. Aplink verdantis pasaulis jam buvo svetimas. 1986m. iem perals S.Guiga mir. O.Cinikait palaidojo j ia pat, darinje. Tik pavasar palaikus perkl netoliese nusidriekus mik. Iki Nepriklausomybs atstatymo buvo lik vos keturi metai Tik 1994m. venionli kapinse ikilo paminklas paskutiniam Lietuvos partizanui, iki galo nepripainusiam Lietuvos okupacijos. Priedai:
1Partizanini jungini f o r m a v i m a s i s v e n i o n i , Z a r a s ir U t e n o s a p s k r i t y s e

1944-1946m.
2 . V y t a u t o a p y g a r d o s karini v i e n e t s t r u k t r a 1 9 4 7 - 1 9 5 2 m .

311

1 priedas
Partizanini jungini f o r m a v i m a s i s venioni, Z a r a s ir Utenos a p s k r i t y s e 1944-1946m.

V y t a u t o a p y g a r d o s karini v i e n e t s t r u k t r a 1947-1952m.

1 priedas

VYIO APYGARDA
"Ms eils labai praretjo, bet nesuviliojo prieas paadais, o likome itikimi savo tikslui." (Ramnas, Briedio rinktins vadas)

Itakos ir apygardos susiformavimas Kalbant apie Vyio apygardos, kaip pokario ginkluoto pasiprieinimo vieneto krims, itak reikia iekoti 1943-1944m. rezistencinse organizacijose, j strateginse nuostatose. i organizacij nariai, tab darbuotojai, vliau aktyviai sijung pokario kovas, neabejotinai dar tak karini struktr krimuisi Pavyzdiu gali bti 1942-1944m Ukmergs apskrityje veiks 'Tautinis frontas", kuriame tabo virininko ir valgybos skyriaus virininko pareigas vykd J.Kritaponis, vliau vienas i pirmj telks ginkluotus brius ir taps pirmuoju Vyio apygardos vadu. 1944m liepos mn. buvo suorganizuotas 'Tautinio fronto" nari pasitarimas. Jame fronto apskrities komitetas perorganizuotas apskrities tab, kuris turjo vadovauti visiems ginkluotiems partizanams Ukmergs apskrityje. J.Lebeda jau anksiau, taip pat ir iame susrinkime, kl klausim apie susijungim su LLA struktromis. 1944m liepos mn. fronto atstovas Pr.Uginius. susitiko su AKaraliumi (LLA atstovu Vilniuje) ir sutar, kad Ukmergs apskritis eina Vilniaus apskrit. Ukmergje veikusio 'Tautinio fronto" nariai - J.Lebeda, Pr.Cibulskis, Bumeikis, Jacknas, J.Kritaponis, Maceika, J.ibaila ir kiti - laikytini LLA nariais1. Btent tada Lietuvos Laisvs Armijos taka Vyio apygardos krimuisi, pradiniam padalini formavimuisi tapo ypa enkli i taka pasireik pirmiausia per asmenybes pirmieji apygardos vadai J.Kritaponis, D.Vaitelis LLA suformuluotas nuostatas dieg naujsias struktras. Be abejo, kaip ir kitose Lietuvos vietose, ia, Panevio ir Ukmergs apskrityse, 1944-1945m. mikus jo ne tik karininkai, bet ir gimnazistai, dalyvav gimnazij pogrindio organizacij veikloje, kinink vaikai inteligentai 1944m. liepos mn. sovietin kariuomen eng Panevio apskrit, o
314

jau rugpjio mnes vyko Ukmergs apskrities LLA vadov susirinkimas. Jame buvo nutarta Ukmergs apskrit padalinti 6 rajonus (viename rajone 2-3 valsiai)2. Btent dviej toki rajon pagrindu (I Pagiri, Siesik, vakarin Deltuvos valsiaus dalis v a d a s Danielius Vaitelis; 11 - Taujn, Deltuvos valsiaus dalis vadas J.Kritaponis) 1944m pabaigoje buvo kurta Vyio apygarda 3 . 1945m. apygardos sudt jau jo 3osios iaurs LLA apygardos (Panevio apskr. Mieiki, Naujasodio valsiuje) junginiai. Juos sudar 3 desantinink grups, V y i o a p y g a r d o s v a d a s Danielius V a i kurioms vadovavo ltn. Antanas ilastelis-Briedis Kovas, Vladas Jazokas-Petraitis ir vyr. ltn. Stasys Girdinas-Geguis. Faktikai Vyio apygardai 1945-1947m. priklaus briai, veik trij apskrii - Ukmergs, Panevio, Kdaini-teritorijose, taiau tai buvo gana padrikas vienetas, ilgai nesuformavs rinktini-rajon struktros. Vis dlto buvo laikomasi LLA tradicijos, kad vienos apskrities teritorijoje veikiantys partizanai sudaro rinktin (pavyzdiui, Panevio ir Ukmergs rinktins)5. Sios rinktins iki 1 9 4 6 m veik beveik savarankikai, kol apygardos vado Danieliaus Vaitelio pavaduotojais buvo paskirti J.Dambrauskas ir J.Survila-arnas (Ukm e r g s rinktins vadai) 6 . Taiau ir nustaius iokius tokius ryius, apygardos v a d o v y b , D.Vaitelis asmenikai, keliaudavo po brius, duodavo odinius s a k y m u s ir instrukcijas - raytini to meto apygardos dokument b e v e i k nra arba jie labai fragmentiki, neatskleidiantys apygardos tab veiklos, struktros ir vadovybs pokyi. Tokia situacija apygardoje, matyt, isilaik iki 1949m 1 9 4 9 04 20 apygardos vado sakymu Nr.12 apygardoje steigiamos 2 rinktins: Briedio (Ukmergs ir dalis Kdaini apskr.) ir Kritaponio ( P a n e v i o apskr.) 7 . Rinktini vadai keitsi dinamikai - kiekvieni kovos metai ne naujas
315

tis. Briedio rinktinje 1947 09 03, uvus J.Survilai-arnui, vadu tapo Antanas Stimburys-Tankistas, Mykolas emeys-Aras (1949m. oficialiai taps 8 rinktins vadu) . Kritaponio rinktin sudariusiems junginiams iki 1947 08 mn. vadovavo D.Vaitelio pavaduotojas P.Blieka, j pakeit Pranas PakysCezaris, vliau buvs policijos vachmistras Stasys Eidminaviius-Biednas Rup. Pirmu oficialiuoju rinktins vadu buvo paskirtas Jonas BaltunikasVienuolis. Svarbu tai, kad Vyio apygardos struktros vystymsi, rinktini formavim iuo laikotarpiu slygojo ne tiek vidinis, kiek iorinis poreikis. Kaimyniniuose rajonuose, Didiosios Kovos apygardos B rinktinje, Algimanto apygardos arno rinktinje, aliosios rinktinje vyko organizaciniai darbai Be to, kaip bebt paradoksalu, karini-organizacini vienet formavimsi skatino MGB agento J.Markulio-Erelio BDPS komitetas, matyt, siekdamas greitesnio j sunaikinimo 9 . Su J.Markuliu-Ereliu Vyio apygardos vadovyb umezg ryius 1946 metais 10 . Jau nuo 1947m. pradios Vilniuje pas J.Markul lankydavosi D.Vaitelio ryinink Birut Veikauskait. Ypa ryiai sustiprjo po J.Markulio ryi galiotinio Dds Petro vizito 1947m. pas D.Vaitel. 1947m. ryius tarp D.Vaitelio ir J.Markulio palaik ryinink Aldona. Ji 3 kartus lanksi ir pas vien i Panevio apskrities partizan vad VLRukui-Lampeo. Jau nuo 1947m. rugsjo MGB m partizanus "legalizuoti", ty. partizan vadams per MGB agentr buvo teigiama, kad norint isaugoti pagrindines jgas ateiiai, reikia apsigyventi legaliai su J.Markulio-Erelio vadovaujamo BDPS komiteto paruotais dokumentais miestuose ir laukti Vladas Rukuia-Lampeo su Erelio perduotais dokumentais ivyko gyventi Vilni kartu su 6 savo brio partizanais. VL Rukuia-Lampeo, J.Markulio-Erelio ryininko kalbtas, Vilni atsive savo mon ir du vaikus ir juos apgyvendino Aitvaro bute. 1947m. gruodio pabaigoje Vl.Rukuia ir kiti jo brio partizanai buvo aretuoti Stebina partizan pasitikjimas J.Markuliu ir jo BDPS komitetu. Kai Aitvaras pasil partizanams vykti i Panevio Vilni traukiniu, jie atsisak. Tada Aitvaras atsiunt sunkveim, ir partizanus, kurie nutar apsigyventi su fiktyviais dokumentais, isive Vilni. Aitvaras sil Vl.Rukuiai atveti savo brio partizan nuotraukas, addamas pagaminti dokumentus. Nuo 1947m. balandio mn. J.Markulis savo rankose turjo Vyio apy-

316

gardos vado mon Aleksandr, kuri po sueidimo buvo atveta gydyti Vilni. 1947m. rugpjio 27d. Vyio apygardos teritorijoje, prie Adomoni kaimo, vyko J .Markulio organizuotas BDPS Karins kolegijos posdis. Jame stengtasi rodyti partizan vadams, kad 1947m. pradioje performuoto BDPS prezidiumo vadovai vejys, Skirmantas ir kiti meiia Erel, skaldo judjim ir nori ugrobti valdi. Taip buvo stengiamasi ilaikyti savo tak bent kai kuriems vadams, jais manipuliuoti, o vliau sunaikinti Galutinai J.Markulio vaidmuo Vyio apygardos vadams iaikjo rugsjo mn Tuo metu D.Vaitelis suinojo, kad i Vilniaus tik atsitiktinumo dka pabgo Vytauto apygardos vadas V.Kaulinis-Mikinis ir Algimanto apygardos vadas A.SIuka-arnas Po io vykio iaurs Ryt Lietuvos srities vadas J.Kimtas-algiris 1947m. rugsjo 20d. ileido sakym Nr.19, kuriame sak visiems partizanams nutraukti bet kokius ryius su J.Markulio-Erelio BDPS komitetu, taip pat panaikinti visus ryi punktus, perspti ryininkus. 1948m pradioje i 10ies apygardos tabo pareign liko 511: D.VaitelisBriedis, jo pavaduotojas J.Kilijonas-Mikas, tabo a p s a u g o s brio v a d a s A.yvys, vado adjutantas A.Smetona-ygaudas, A.Pakeltis. Visi ie pareignai, iskyrus A.Smeton-ygaud, uvo. Ypa skaudi netektis apygardai buvo jos vado D.VaitelioBriedio, jo pavaduotojo

Vyio apygardos vadas Alfonsas Smetona-ygaudas

317

J.Kilijono-Miko ir tabo apsaugos brio vado A.yvio-alapkos tis 1948m. gegus 13d. Taujn valsiuje prie Juodviri kaimo. Taigi 1948m. vasar 12 apygarda liko be vadovybs . tabo atkrimo ir struktr reorganizacijos msi A.Smetona-ygaudas. Jam vadovaujant kurtos mintos rinktins (jose 4 rajonai), umegzti glauds ryiai su iaurs Ryt srities vadovybe. 1948m. birelio 30d. apygardos vadas pasira sakym Nr.3 (21 psL) apie karins struktros tobulinim. Jame fiksuojama, kad sudaromi 4 minti rajonai po 1 Kdaini ir Ukmergs apskrityse ir 2 Panevio apskrityje. ie rajonai ir sudar Briedio ir Kritaponio rinktines. 1949m pradioje buvo sudarytas naujas Vyio apygardos tabas. tabo virininku buvo paskirtas Kostas Tvaska-Rugelis. Tuo metu taip pat sudaryti nauji rinktini tabai: Briedio rinktins vadu paskirtas A.emeys-Aras, Kritaponio rinktins - J.Baltunikas-Vienuolis, vado pavaduotoju - K.TvaskaRugelis. Kaip matome, pareigybs buvo dubliuojamos, trko pareign, vis daugiau j davo: 1949m vasar Vyio apygardos vadovyb vl patyr skaudi nuostoli 13 . Liepos mn. buvo suimtas tabo adjutantas Petras Grakauskas-Diemedis, Vadokli vals. il mike uvo apygardos tabo

V y i o a p y g a r d o s partizano p a y m j i m a s

318

virininkas K.Tvaska-Rugelis ir visi Kritaponio rinktins pareignai . Vadovaujant ygaudui, apygardos tabas dislokavosi apie Ln, il mike ir kaime. tabas turjo 2 raomsias mainles, rotatori, tipografin rift- Buvo spausdinami sakymai, instrukcijos, taip pat leidiamas laikratlis "Lietuva brangi", kur redagavo P.Mikonyt. 1949m dl idavysts i leidybin tabo baz buvo likviduota16. Vertinant Vyio apygardos struktr, tenka pasakyti, kad ji nebuvo visai tradicin. Kartais tas pats pareignas uimdavo kelias pareigas: brio, rajono ir rinktins vado. Briai jungsi ir skirstsi taip, kaip buvo patogiau pagal situacij. Nepaisant vis nuostoli, 1950m. Vyio apygardoje veik 13 partizan bri, kurie jung apie 100 aktyvi kovotoj 1 7 . 1950m liepos 5d. Vadokli valsiuje Kainiki mike uvo apygardos v a d a s A.Smetona-ygaudas. Apygardos vadu tapo M.emeys-Putinas 18 . 1951m. sausio mn. Vyio apygard atvyko LLKS Prezidiumo narys J.Kimtasalgiris.Josakymu Nr.103 i dviej apygardos rinktini buvo sudaryta viena - Gedimino19. Vadovaujantis LLKS dokument nuostatomis, rinktinje sudarytos 3 tvnijos: Varpo, Auros ir Trimito. 1950-1951m. Vyio apygarda isiplt iaur sunaikinus Algimanto apygard, 1950m prie

14

V y i o a p y g a r d o s partizanas Kostas T v a s k a - R u g e l i s

319

Vyio apygardos prisijung aliosios rinktin, veikusi Panevio, Pumpn, Piniavos, Smilgi, Rozalimo, Pualoto, Joniklio valsiuose. 1951m vasar aliosios rinktins vadovyb msi iniciatyvos prijungti Bir apskrityje veikianius partizan brius, vadovaujamus Broniaus Krivicko-Vilniaus20. Po pasitarim ir suderinimo buvo kurta Sierakausko, vliau (1951m. rugsjo mn.) Piln tvnija. Tvnijos vadu paskirtas St.Giedrikas-Girietis. Tokia apygardos struktra iliko iki jos sunaikinimo, 1953 met. 1952-1953m. skaudiausi idavysi, i, aret metai Aretuoti partizanai verbuojami agentais, veriami idavinti ir audyti savo brolius. ' Vienas pirmj partizan vad, suimt agent-smogik pagalba Vyio apygardoje, buvo Gedimino rinktins Auros tvnijos brio vadas Kostas Kregd-Sausis 21 . Jo pagalba susitikimus ikviesti tvnijos partizanai Antanas Micknas-Liepa, Trimito tvnijos brio vadas Vytautas Survila-aibas ir kiti. Tokiu bdu buvo planingai naikinamos ir sunaikintos ir kitos rinktins. 1953m sausio 26d. ilagaliu kaime saugumieiai aptiko bunker su 3

V y i o a p y g a r d o s Pauktelio brio partizanai

320

partizanais, i kuri du uvo. Tai buvo paskutinis Vyio apygardos vadas Mykolas Karboius-Algimantas ir vado adjutantas Viktoras Maeika-Vanagas 2 2 . Minta data laikytina apygardos likvidavimu. Po to dar slapstsi atskiri partizanai 1953-1954m. buvo sunaikinti paskutinieji Piln ir Gedimino tvnij tab likuiai, o 1956m liepos 15d. Rokikio rajone Pandlio apylinkje uvo paskutinieji Vyio apygardos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas ilinskas-Vanagas 23 .

Vyio apygardos veiklos bruoai


Tiek Vyio apygardoje, tiek kituose Lietuvos rajonuose veikusi partizan veikloje {velgiami tam tikri dsningumai Isiskiria 1944-1946m. laikotarpis, kai partizan briai buvo dideli, 100 ir daugiau vyr. Tokie briai buvo pajgs kautis net su reguliarios okupacins kariuomens daliniais. Vliau, paaikjus, kad kova usits, konspiracijos sumetimais vyrai isiskirst maesniais breliais ir partizan veikla lokalizavosi. Vienas i toki dideli bri, susiorganizavs amboliki mike tarp Lapi ir Pagiri 1944m rugsjo mn., buvo Kecoriaus brys. 1 9 4 4 m spalio mn. is brys (apie 20 vyr) puol Vadokli miestel, ivadavo i dabokls 6 kalinius. 1945m pradioje D.Vaitelis paskelb amnestij Pagiri miestelio stribams ir pakviet juos sijungti partizan gretas. Po to 32 stribai i Pagiri su ginklais pasitrauk J.Dambrausko br 24 . Tai buvo tolerancijos enklas - partizan vadai suvok, kad daug vyr yra pasimet, nesmoningai ieko ieities ir dav jiems galimyb netapti kolaborantais. Kita vertus, net ir toks "nubyrjimas" i prieo stovyklos buvo naudingas. Juk jgos buvo labai nelygios. Pavyzdiui, 1946m. Ukmergs apskrityje veik 18 strib bri (504 stribai) ir 54 slapuk grups (340 moni) 25 , Panevio apskrityje veik apie 700 strib ir 258 ginkluoti aktyvistai 2 6 , neskaitant NKVD garnizon miesteliuose, apskrii centruose, karins kontrvalgybos (SMER) dalini. Jau 1946m ir vliau buvo aiku, kad stojant atvir kov su tokiu gausiu prieu, rezultat nebus pasiekta manomos tik masins tys.
321

M o t i n a ir sesuo prie u v u s i o partizano J.Baltuniko-Vienuolio palaik

Be kit prieasi, i skatino keisti veiklos pobd. Tai - rinkim trukdymas, kolaborant ir nip tramdymas, be to, laikratli ir atsiaukim leidyba, turjusi padti gyventojams atsispirti dvasiniam, paiam baisiausiam genocidui Priedas Vyio apygardos karini vienet struktra 1949-1953m.

322

Priedas Vyio apygardos karini vienet struktra 1949-53m.

323

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA


"...ne vien geri norai gali suteikti Lietuvai demokratines teises, bet tam atsiekti reikia atitinkam pavyzdi ir pastang." (LLKS laikratis "Prie Rymanio Rpintojlio", 1949m. Nr. 2)

Apygardos krimasis
1944m. liepos mn. Raudonoji armija um Vilniaus krat. emaitijoj dar buvo vilties atlaikyti nors ma dal neokupuotos lietuvikos ems, o ia jau siautjo raudonasis teroras. Vos pasirod Trak apskrityje, sovietiniai "Vaduotojai" elgsi panaiai kaip kadaise ingischano ordos. euoli vals. Uupn km. pirmasis raudonarmietis ulips ant kalvels ir pamats nuo apaudymo pasislpusi kininko eim, pamojo prieiti ariau. Prijus eimininko snui studentui Aleksui Raeliui, ov j i automato. Kartu nuov ir Raelio draug. iobikio vals. Padali km. girtas kareivis nuov kinink A.Raudelinien, o Ustrons km J.Treider. Bagaslavikyje fronto dalinys surinko 20 jaun vyr ir isivar kartu. Niekas neinojo j likimo, tik vieno i j mona suinojo, jog vyras nuteistas suaudyti. U k? Niekas tai neatsak. Vyrai pradjo slapstytis mikuose ir ruotis kovai su okupantais. Trak apskr. sli, Kaiiadori ir iemari bei Ukmergs apskr. Musnink vals. por imt vyr sutelk partizan vadas Jonas Misinas. Trak, Auktadvario, Vievio, Semeliki ir sli valsiuose susiformavo 100 partizan brys, v a d o v a u j a m a s A.Galinio-Juodosios Kauks. Kaiiadori valsiuje 80 vyr sutelk E.Kavaliauskas-Klounas, o Trak, Auktadvario, Vievio, Semeliki ir Onukio vals. 120-150 kovotoj tur-

Jonas Misinas-alias Velnias, Didiosios K o v o s a p y g a r d o s v a d a s

324

jo Z.Kaceviiaus-Genio brys . 1944m. rugpjio pabaigoje Kaugoni km. susirink vyrai nutar atskirus partizan brius sujungti rinktin. Rugsjo mn. is partizan junginys pavadinamas Didiosios Kovos rinktine (DKR). Rinktins vadu tampa Jonas Misinas-alias Velnias. J.Misinas gim 1911m. Panevio apskr., Pualoto vals, Valmoni kaime. Vokiei okupacijos metais buvo Kaiiadori policijos vachmistru. 1944m. vasarjp 5d. J.Misinas tapo gen. P.Plechaviiaus Vietins rinktins savanoriu. DKR vadovauja 12 partizan tabas. tabo darbuotoj tarpe yra pora mokytoj (Juozas Morkus-Kertas ir Jonas Urbonaviius-Svajnas), vienas leitenantas (Jonas Markulis-Vaiduoklis, buvs Smurgaini m burmistras), keletas puskarininki, policinink bei Vietins rinktins savanori. aliojo Velnio brys veikia Trak apskrityje sli, Kaiiadori, iemari valsiuose bei Ukmergs apskr. Musnink valsiuje. Jis danai keiia dislokacijos viet ne vien saugumo sumetimais, bet ir vykdydamas organizacin darb, stengdamasis traukti rinktin atskirus partizan brius, priimindamas priesaik i pavieni asmen. Netrukus Didiosios Kovos rinktins veiklos zona isipleia Kruonio, Vepri, irvint, euoli, Giedraii valsius. Iki 1944 met pabaigos kovotoj skaiius iauga iki 500 partizan, pasidalijusi 7 brius po 80-100 kovotoj 2 . Partizanai jau nebra pasyvs represij stebtojai, jie jau gali duoti okupantui atkirt. Naktimis jie praktikai kontroliuoja visus kaimus ir maesnius miestelius, sunaikina ariausius baudjus ir sovietins valdios pareignus. Danai rengia ipuolius maesnius miestelius, kur sunaikina okupacins valdios staigas, ilaisvina suimtuosius. Taip pavyzdiui 1944m. rugsjo 4d. partizanai puol Ukmergs apskr. Siesik Vykdomj komitet ir milicijos bstin, sunaikino dokumentus. Danai rengia pasalas enkavedistam. tai 1945m gegus 15d. Kaiiadori vals. ties Jacin km. partizanai susikov su stribais; per pusvaland septynis i j nukov. Tuo metu atkuriamas Vilniaus LLA apygardos tabas. 1945m. sausio mn. sli vals. Skri km. J.Misinas susitinka su io tabo atstovu, kuris atvea sakym apie partizan jungini reorganizavim. LLA centrinio tabo 1944 12 10 sakymu Nr.4 visa Lietuvos teritorija suskirstoma apygardas, ios rajonus, rajonai savo ruotu maesnius vienetus: batalionus, kuopas, skyrius. Remiantis iuo sakymu 1945m sausio 15d. DK rinktin tampa 5-uoju LLA rajonu ir priskiriama LLA Vilniaus apygardai. Taiau tabo sudt

325

patvirtinti Vilniuje nebespjama: 1945m vasario 15d. i Vilniaus atvyks apygardos tabo atstovas Mykolas Kareckas-Serbentas pranea, kad Vilniaus LLA apygarda yra sunaikinta, o tabo nariai suimti Serbentas Vilni nebegrta ir pasilieka vadovauti 5-ajam LLA rajonui, kur pavadina 5-ja LLA apygarda. alias Velnias tampa jo pavaduotoju. Apygardai priklauso 5 batalionai Kiekviename batalione yra 3 kuopos, turinios po 2-3 skyrius. tabe veikia ie skyriai operatyvinis (vadovauja J.Misinas-alias Velnias), ginkluots (vadovauja mokytojas i irvint J.Urbonaviius-Svajnas), organizacinis (vad. Stasys Misinas-Senis), valgybos (vad Edmundas Kavaliauskas-Klounas), kio (vad. Dominykas Matanas-Jazminas), kontrvalgybos (vad Jonas virblis-Dagilis) ir propagandos ir agitacijos (vad Jonas Markulis-Vaiduoklis). tabas sikuria Musnink vals. iobikio m Miestelio klebonas L.Puzonas tampa apygardos karo kapelionu. iobikio klebonas slapta padjo palaidoti ir uvusi aliojo Velnio mon. Naktimis partizanai ateidavo ipainties pas Geguins kun. S.Rudion, Musnink kun. A.Aubal, Kernavs kun. ir kL Jie visi vliau buvo suimti Pirmoji tabo sudtis isilaiko neilgai 1945 03 27 upuola NKVD kariuomen, tabas sunaikinamas, o jo nariai J.Markulis-Vaiduoklis ir Vladas Marcinauskas-Pluta sta. Kiti du tabo nariai S.Misinas-Senis ir apsaugos brio vadas Vitoldas Akunis-Voveris suimti alio Velnio pavaduotojas J.Norkus-Kertas buvo uvs jau 1945 03 11. Suformuojama nauja tabo sudtis: tabo virininku tampa i kalini eelono pabgs karininkas Aleksas Zepkus slapyvardiu Piliakalnis, propagandos ir agitacijos skyr. virininku - Eugenijus Svilas-Slyva, o tabo apsaugos brio vadu - Petras Petkeviius-Dramblys. 1945 04 14 sta ir apygardos vadas M.Kareckas-Serbentas. alias Velnias vl perima vadovavim apygardai o tab perkelia Bedali km Tuo metu apygardai priklauso 28 partizan briai, kuriuose kovoja 400 vyr. Birelio pabaigoje tabas vl iduodamas ir priverstas pakeisti dislokacijos viet. Tuo metu apygarda smarkiai isipleia: be jau mint valsi, aliam Velniui paklsta Ukmergs apskr. Molt, elvos, Gelvon, Vepri, emaitkiemio, Pabaisko, Kurkli valsi, Kauno apskr. Paaislio, Jonavos valsi partizanai bei venioni apskr. veikusi Tigro rinktin3. Sustiprja enkavedist persekiojimas. Per 1945m. birelio-gruodio mn. isklaidomas 21 partizan brys, sta madaug 100 vyr. Taiau tabai vl atkuriami, ryiai atstatomi 1945m gruodio ld alias Velnias savo apygard pavadina

326

5-ja LLA Didiosios Kovos apygarda (DKA). Pertvarko ir jos struktr: numato sukurti keturias (A, B, C, D) rinktines, taiau tespja kurti tik dvi: A ir B. A rinktin veikia Trak ir Kaiiadori, o B - Ukmergs apskrityse. C ir D rinktins turjo veikti venioni bei Utenos apskrityse, taiau sunaikinus ten veikusios Tigro rinktins tab nebekuriamos. 1946m. vasar DKA A ir B rinktinse, turiniose po 6 batalionus, veikia 2086 nelegaliai ir legaliai gyvenantys asmenys. 836 i j partizanai4. Apygarda turi 2 gydytojus, esant reikalui, naudojasi lengvja maina ir dviem motociklais bei 117 dvirai. Ginkluot irgi nebloga: 48 kulkosvaidiai, 667 automatai ir autuvai, 253 pistoletai tabe veikia 5 skyriai operatyvinis ir ginkluots (vad-Jonas upka-arnas, buvs desantininkas, pavad Leonas Kupinas-Tigras), valgytos ir kontrvalgybos (vad Juodvarnis, pabgs i belaisvi stovyklos), ryi (vad Vladas Marcinauskas-Tauras), kio (vad Eugenijus Gudaitis-Jazminas) bei propagandos ir agitacijos (vad. Eugenijus Svilas-Slyva, buvs VU studentas). tabo virininkas - Benediktas Trakimas-Genelis, tabo apsaugos brio virininkas B.Marcinkeviius-Uosis. Apygardos krimas baigtas. Jonas Misinas jauia, kad tokiam stambiam organizaciniam vienetui reikalingas auktesnio karinio isilavinimo vadas.

B.Trakimas-Genelis ( D K A tabo virininkas) su a d j u t a n t u

327

Iekodamas ryi su auktesne vadovybe, jis susiduria su MGB provokacijomis ir nuo 1946m. rugpjio mn. apygarda pradedama naikinti

DKA veikla 1944-1946m. Kovos taktika


Partizan briai pradjo veikti vos Vilniaus krat engus Raudonajai armijai Frontas drieksi per Lietuv ir buvo vili atkurti nepriklausom Lietuv. Todl alias Velnias kr grynai karin organizacij, kurios tikslas buvo naikinti okupacin kariuomen ir jos represines struktras. 1944-1945m paymti nuolatinmis kautynmis ir susidrimais su NKVD kariuomene. velgiant atskiro bataliono veikl matyti, kad per mnes batalionas dalyvaudavo ne maiau kaip trejose kautynse; patruliuodamas savo veiklos rajone sunaikindavo kelet nip ir nubausdavo kelet komunistuojani eim 5 . Partizanai danai uimdavo valsi centrus, apaudydavo sovietines staigas ir parodydavo, kas yra tikrasis krato eimininkas. J.Misinas buvo gerai ivysts kontrvalgyb, turjo sav moni tarp milicinink, strib, valsi tarnautoj, kurie pranedavo apie bsimas ekist operacijas ir uverbuotus NKVD agentus. U informacijos teikim partizanams buvo suimti sli vals. milicininkas Logminas, Gelvon vals. milicininkas Kupinas, Musnink vals. pirmininkas ir kiti. valsius kasdien vykdavo ryininkai, kurie stebdavo ekist judjim 6 . Todl alias Velnias, turdamas duomen apie nipus, galjo vykdyti jiems mirties nuosprendius. Sunaikinus ekist agent, reikalaudavo pristatyti tab akt, tokiu bdu stengdamasis ivengti nepagrsto susidorojimo. Apygardoje buvo labai grieta tvarka. Pvz., pavaldiniams paklausus, kaip elgtis su idavusiais draugus ar partizan eimas kovotojais, J.Misinas atsak, kad jiems nuosprendis jau yra paraytas paiame priesaikos tekste. Partizanai einantys legalizuotis, buvo traktuojami kaip pripastantys okupacij. I j J.Misinas sak atimti ginklus, kad jie neatitekt prieui. U per rinkliavas paimtas i gyventoj materialines grybes iduodavo kvitus. DKA daliniai buvo labai mobils: vienoje vietoje nebdavo ilgiau kaip tris dienas. Buvo sukurtas net specialus "skrajojantis" brys, kuriam vadovavo J.Dakeviius-Papga. Pats alias Velnias per 1944m aplank beveik visus Trak apskr. ir dal Ukmergs apskr. valsi. 1945m pradioje rinktinei tapus 5-uoju LLA rajonu ir suformavus 5 batalionus, buvo nustatytos grie-

328

tos batalion veikimo zonos. alio Velnio tabas su 30 partizan apsaugos briu nuolat inspektuodavo visus batalionus. NKVD kariuomens apsuptas brys greit isisklaidydavo maomis grupelmis ir pasitraukdavo. Nors kiekviename valsiuje stovjo sovietinis garnizonas, taiau ekistai konstatavo, kad karins operacijos naudojant didelius (iki 150) kareivi dalinius laukt rezultat nedav 7 .1945m vasario mn. prasidjus dideliems siautimams ir sli garnizone dislokavus vis NKVD kariuomens batalion, alio Velnio ir Serbento vadovaujami partizanai vienai-dviems savaitms pasitrauk venioni apskr. mikus. T pai met vasar alio Velnio ir Piliakalnio vadovaujamas 60-70 partizan brys buvo pasitrauks Ukmergs apskr. Gelvon, Musnink, Vepri ir net Deltuvos bei Taujn valsius. Kaip tik 1945m vasario mn. venioni apskr. Pabrads vals. vyko didiausios alio Velnio kautyns su NKVD daliniais, kuriose uvo apie 20 partizan8. I 200 ijusi yg gro tik 45, kiti partizanai parsirado vliau ar legalizavosi. Kovo 20d. vyko didels kautyns Vepri valsiuje prie Gudeli km: 60-70 partizan brys susidr su trimis NKVD batalionais ir keturi miesteli stribais. uvo 36 partizanai Siekdamas ivengti susidrim su NKVD kariuomene, alio Velnio junginys 1945m ruden pradjo judti i vieno punkto kit vadinamuoju mauoju ratu: tai buvo judjimas su septyniomis trumpalaikio poilsio vietomis. Paiame rate buvo keturios pagrindins kontrols linijos, kurias sudar valgai ir sargybos postai ie postai greitai informuodavo apie prie. Maasis ratas jo per 4-5 valsi teritorij. Prasidjus dideliems kariuomens siautimams, tabas eidavo didiuoju ratu, kuris taip pat turjo nemaai sargybos post ir apm beveik vis Trak apskrit. Panaios taktikos nenaudojo joks kitas Lietuvos partizan dalinys. ia pasireik J.Misino-kario sugebjimai Taiau maai duomen apie J.Misino vadovaujamo junginio vykdytas kokias nors politines akcijas, iskyrus 1946m rinkim boikot. Jo tabas nesukr ir koki nors programini dokument. 1946 01 18 DKA pasiek Lietuvos ilaisvinimo k-to Direktyva Nr2 apie pasirengim ginkluotam sukilimui bei visuotin vyr mobilizacij 9 . Buvo pradta ruotis mobilizacijai, sudarinjami aukiamojo amiaus vyr sraai 1945m vasario 16d. ijo pirmas apygardos laikraio "Laisvs keliu" numeris. J redagavo S.Misinas-Senis, spausdino V.Marcinauskas-Pluta, o antratin lap pie ryinink Aldona Sipaviit-Velnio Ipera. Sumus S.Misin, laikraio laidyb atgaivino E.Svilas-Slyva. Jis ileido 4 numerius

329

nauju pavadinimu "Nepriklausoma Lietuva" . DKA B rinktins tabas 19461949m leido laikrat 'Tvynei aukiant". leidin redagavo A.Leius-alteknis. lungant greito isilaisvinimo viltims, reikjo galvoti apie tolesns kovos perspektyvas. Todl J.Misinas ieko ryio su kitais partizaniniais junginiais ir pogrindinmis organizacijomis.

10

Agent infiltravimas bei MGB provokacijos


Vos prasidjus partizaniniam judjimui, MGB stengsi j infiltruoti savo agentus. Vienas i toki agent buvo student partizan ryinink A.Povilaviit-agent Nemezid. Ji buvo pastama su alio Velnio pavaduotoju Piliakalniu, teik partizanams medikamentus ir param. 1945m. rugpjio mn. ji buvo uverbuota. alias Velnias netrukus per savus mones suinojo apie jos uverbavim, taiau nebaud. Pasikalbjs su mergina ir perspjs, kad i kova gali pareikalauti visiko savs atsiadjimo, nes "asmeninis gyvenimas neturi vaidinti jokio vaidmens, palyginus su tais tikslais, kuri siekiame", paliko dirbti tabe. Po kiek laiko, painstruktavs, kaip elgtis su NKVD, leido grti Vilni. Agent Nemezid suteik enkavedistams ini apie DK jungini struktr, taiau jai vl sugrus apygard, ryiai su NKVD nutrko. Agent Nemezid pamilo partizan Piliakaln, alio Velnio tabo virinink. 1946 03 24 NKVD kariuomens siautimo metu ekistai nuov tris partizanus. Tarp j buvo Piliakalnis ir agent Nemezid". Taip neskmingai baigsi ekist provokacija. Tuo pat metu, 1946m kovo mn, MGB DKA siunia dar vien savo agent slapyvardiu Kipas. Sumus pogrindins organizacijos nar Antan Marteck, MGB i jo gauna rekomendacin laik aliam Velniui Dar bdamas laisvje A.Marteckas sil iam agentui, pogrindyje inomam slapyvardiu Meka, bendradarbiauti su aliu Velniu, bti laikraio " kov" redaktoriumi. Agentas Kipas prisistato ryininkei O.Trakimaitei-Okai, kuri j per ryinink Narsut supaindina su Piliakalniu, o jam uvus su aliu Velniu. Agentas prisistato kaip Tautinio komiteto atstovas, turs plaius galiojimus. J.Misinas, iekantis ryio su vyresne vadovybe, patiki ia legenda. 1946 05 07 per t pai ryinink Anastazij Rumeviit-Narsut jis siunia Kipui (Mekai Vtrai) raport, kuriame prao Lietuvos "Partizan

330

sjungos vyriausiojo vado" atsisti apygardai vad ir tabo virinink . "A jau pakankamai vadovavau, o dabar jauiu, kad nei mano isilavinimo, nei ini, nei gabum nepakanka." J.Misinas sutinka, kad naujas vadas gyvent legaliai, o jis pats, liks pavaduotoju, tiesiogiai vadovaut kovai Klausydamas "Centro" nurodym, alias Velnias ileidia sakym Nr5/23, kuriame sako partizan junginiams nutraukti laikrai leidim ir vis spausdinimo technik pristatyti tab tam, kad vliau j atiduot "Centrui". Taip i karto MGB paralyiavo partizan informacij. Nedelsiant, 1946 05 18, apygard atvyksta "Centro" inspektorius k p t Grietas (agentas Gediminas, Margis, nepatikrintais duomenimis J.Misino tarnybos draugas J.Stravinskas). Agentas nurodo partizanams, kad dl nepalankios tarptautins padties reikia nutraukti aktyvi kov ir legalizuotis. Centras paada aprpinti partizanus fiktyviais dokumentais. Paiam aliam Velniui pasilo vykti Anglij mokytis karo moksl. Agentas Kipas kartu su A.Martecku i tikrj parpina partizanams MGB paruot dokument, pagal kuriuos anksiau ar vliau jie visi buvo suimti Nauja kovos taktika ginkluotos kovos nutraukimas-prietarauja J.Misino nuostatai, todl jis, tikdamas "Centru", iai taktikai gyvendinti prao greiiau atsisti nauj vad. Nordami sustiprinti J.Misino pasitikjim naujuoju "Centru" enkavedistai organizuoja laikraio "Vienyb" leidim. laikrat 150 egz. tirau 1946m birelio mn. pogrindio slygomis atspausdina MGB agentai ir nieko netariantys J.Misino ryininkai Manydamas turs reikal su rimtu pogrindiniu "Centru", J.Misinas padeda iam "Centrui" umegzti ry su Suvalkijos partizanais ir su Kaune veikiania pogrindine organizacija 13 . Padedant DKA ryininkams 1946m. gegus pabaigoje Piet ir Ryt Lietuvos partizan suvaiavim ivyksta io "Centro" atstovas, MGB emisaras J.Markulis. Taip alio Velnio patiklumas sudaro galimybes gyvendinti stambiausi MGB agentrin kombinacij - sukurti legendin MGB valdom pogrindin "Centr". "Centras" pradeda s a v o veikl: saku Nr2-19 DKA vadu laikinai paskiria s a v o agent kpt. Griet. 1946m. birelio 29d. k p t Grietas vl susitinka su J.Misinu ir kalbinja j vykdyti "nauj taktik", ty. legalizuoti partizanus. Ginklus nurodoma surinkti saugyklas, rengtas inom kinink sodybose. Liepos 16d. alias Velnias pasirao sakymo Nr.6/24 projekt, kuriame nurodo paklsts Lietuvos
331

12

Jungini vadovybei ir perduods vadovavim apygardai kpt. Grietui . Liepos 24d. projekt, o taip pat rinktini A ir B sudt bei ginkluot per agentus Kip (Vtr, Mek) ir Kibirkt (Aitvar) perduoda k p t Grietui Vos gav duomen apie partizanus, ekistai pradeda masinius siautimus. Liepos 22-23d. MVD kariuomen atakuoja Vytenio brio saugom apygardos tab. Partizanai pasitraukia su dideliais nuostoliais. Karins operacijos tsiasi, jos sukelia sumait partizan tarpe. MGB agentai Kibirktis ir Kipas netenka ryi su DKA tabu. alias Velnias toks atsargus, kad net tabo virininkas B.Trakimas-Genelis sunkiai su juo susisiekia. Matydami, kad geresns progos gali nebebti, ekistai nutaria suaukti Vilniuje partizan vad "pasitarim", kurio metu ketina suimti ali Velni. Tuo reikalu kpt Grietas rugpjio 10d. atvyksta DKA. ia jis pasitikslina partizan bri sudt, ginkluot, dislokacij, ryius ir ikvieia vadus "pasitarim". Rugpjio 12d Vilni ivyksta Genelis ir Vytenis, o 13d. - pats J.Misinas-alias Velnias. Kit dien jis nuvedamas MGB konspiracin but supaindinti su "Centro" darbuotojais - ir suimamas. MGB slapta pakoreguoja alio Velnio sakym Nr.6/24, silydami nutraukti ginkluot kov. dezorganizuojant sakym atspausdina 60 egz. tirau ir iplatina DKA. Kpt Grietas aikina partizanams, kad reikia isaugoti jgas ateiiai, imti "Centro" parpintus fiktyvius dokumentus ir demobilizuotis15. Paklaus i patarim 1947m. ivyko gyventi Vilni A rinktins vadas Petras Klimaviius-CIosis, A rinktins tabo virininkas B.Steponaviius-Milinas, A rinktins 1 bataliono vadas P.Petkeviius-Dramblys, DKA tabo virininkas B.Trakimas-Genelis ir daugelis kit apygardos partizan. Po kiek laiko jie buvo suimti, kai kurie i j MGB panaudoti "tamsoje" (ty. jiems to neinant). P.Klimaviius-Uosis, kaip DKA atstovas, vyko susitikim su Vyio apygardos vadu D.Vaiteliu16. Genelio sesuo ryinink Oka dar 1947m kovo mn. palaik ryius su "Komitetu", netardama, kad jo atstovai yra MGB agentai 17 . 'Tamsoje" naudojamas ir Stasys Aleksa-Varpas, turs ryi su emaitijos partizanais. J a m irgi buvo iduoti fiktyvs dokumentai, o kai ekistams Varpas tapo nenaudingas - 1948 05 15 j sum. DKA, netekusi tikrosios vadovybs, tampa MGB valdoma organizacija Kpt Grietas vaidina apygardos vado rol iki galutinio DKA sunaikinimo. U nuopelnus jis apdovanotas okupacins valdios medaliais ir karo dalyvio vardu.

14

332

DKA sunaikinimas. Paskutinieji D K A partizanai 1947m. vasar DKA A rinktinje buvo lik tik 4 batalionai po 5060 moni. Paveikti savo vadovybs, kontroliuojamos MGB, propagandos, jie aktyvi kovos veiksm nebesiima. Nuo 1948m. A rinktinje veikia tik atskiri partizan briai B rinktin atsiskiria nuo DKA ir veikia savarankikai MGB toliau vaidina Vilniuje esant DKA tab. 1948m. vasario-kovo mn. suimama net 13 su fiktyviais dokumentais gyvenusi vad, tame tarpe P.Klimavii-Uos, K.Aliausk ir kt Per "tamsoje" naudojam partizan Pran ii-Vj MGB medioja isklaidytus batalion likuius. Kruonio, Auktadvario, Semeliki vals. dar veikia 3-ojo bataliono Antano PrakeviiausNarsuolio vadovaujamas 10 partizan brys, o Rumiki ir Karmlavos vals. - 6-ojo bataliono Jono erniausko-Vaidoto vadovaujamas 6 partizan brys. Sumus Uos, Narsuolis taria idavyste partizan Vj, taiau Vilniaus vadovybe pasitiki, ieko ryio su kpt. Grietu, tikdamasis gauti direktyvas ir spaudos. 1948 07 25 su Narsuoliu susitinka "Centro" atstovai agentas Bagdonas (AZaskeviius) ir agentas Aras. Jie pranea, kad "Centro" grup keliaus su usienio patu Ukmergs apskr. pas B rinktins partizanus, ir prao Narsuolio vyr apsaugos 1 8 . 'Tamsoje" naudojama ryinink Maryt Venckut-Puait 1948 08 12 iemari vals. susitikim su partizanais atveda agent-smogik grup. sta du broliai Prakeviiai (Antanas-Narsuolis ir Bemardas-Lokys), j draugas partizanas Petras epulionis-Sakalas ir partizan rmjas, ryininks tvas Jurgis Venckus bei jo septyniolikmetis nebylys snus Adomas Venckus. iuos du asmenis smogikai nuauna vien todl, kad nelikt tragedijos liudinink. O partizanas Vjas toliau vykdo 'Vadovybs" uduotis. Jis vyksta Rumiki vals, kur turi suorganizuoti likusi partizan "pasitarim". Nieko netarianti ryinink Anastazija Rumeviit-Narsut, pasitikusi Palemone agent-smogik grup, atveda j Karmlavos apyl. Naujasods km, kur 1948 09 16 smogikai Jurgio Grikelio sodyboje iaudo Jono erniausko-Vaidoto vadovaujamus partizanus kartu su sodybos eiminink eima ir paia ryininke Narsute19. Po Narsuolio ir Vaidoto uvimo A rinktinje liko atskiri isklaidyti partizanai Gal ilgiausiai isilaik buvusio 3-ojo bataliono penki partizanai vadovaujami Vinco Balino-Jupiterio, kurie uvo 1951m. gruodio mn. Tuo tarpu B rinktins partizanai veik savarankikai Ukmergs, irvint ir i dalies Utenos
333

apskrityse. Rinktins vadas Alfonsas Morknas-Plienas, gims 1910m. Ukmergs apskr, Lyduoki vals, Juodin km, buvs Lietuvos kariuomens virila, aulys, nuo 1944m. vadovavo euoli, Pabaisko, Balnink, elvos ir Kurkli apylinki partizanams. Deja, 1949m. uvo. Nuo 1946 iki 1948m. B rinktins tabo virininku buvo Juozas ibailaDiedukas,Merainis. Tai buvo neeilin asmenyb partizaniniame judjime. Gims 1905m. Alytaus apskr, Nedzings vals. Vandeni km, baig mokytoj seminarij ir mokytojavo Alytaus bei Ukmergs apskrityse. Buvo apdovanotas Vytauto Didiojo II laipsnio ordinu, aktyvus auli sjungos narys, Vietins rinktins savanoris. Nuo 1944m sitrauk partizanin kov. Organizavo Ukmergs apskr. partizanus, redagavo DKA B rinktins laikrat 'Tvyn aukia". J.ibailai buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1948m. rugpjio 14d. vykusiame iaurs Ryt Lietuvos partizan vad sskrydyje J.ibaila prane apie keist alio Velnio dingim ir agent infiltravim DKA vadovyb 2 0 . 1946m pabaigoje gavs k p t Grieto s a k y m praneti jam ryio postus, ryinink pavardes ir slapyvardius, ginkl sandli viet, B rinktins vadas Plienas atsisak vykdyti sakym ir ryius su apygarda nutrauk. Vad sskrydyje buvo nutarta B rinktinei suteikti apygardos status ir traukti j srities sudt. 1948 11 12 J.ibaila-Merainis perke334

Didiosios K o v o s a p y g a r d o s B rinktins k o v o t o j a i

liamas dirbti srities tab. Netrukus jis buvo paskirtas LLKS Tarybos Visuomenins dalies virininku ir tapo LLKS Prezidiumo organo "Prie Rymanio Rpintojlio" redaktoriumi . 1953m vasario 11d. Ramygalos vals. Davyd k m , ekistams apsupus bunker, uvo. 1948-1949m. vieni po kit uvo DKA B rinktins partizan vadai: tabo virininkas Jonas Juras-ilvinas, adjutantas Feliksas Sniras-Tyrnas, valgybos skyr. virininkas, buvs desantininkas Jonas upka-arnas, informacijos skyr. virininkas ir laikraio "Tvyn aukia" redaktorius A.Leius-alteknis, bataliono vadas Bronius Jokbauskas-Stiklas ir kiti 22,23 . Nebelikus i ko atkurti tab, 1950m. lapkriio 25d. LLKS Kaln srities sakymu Nr.9 Didiosios Kovos apygarda buvo likviduota 24 . Lik gyvi partizanai buvo traukti Vyio apygard. Taip baig savo veikl anksiausiai Lietuvoje sikrusi Didiosios Kovos apygarda. Priedas Didiosios Kovos apygardos formavimasis.
21

Priedas Didiosios K o v o s a p y g a r d o s f o r m a v i m a s i s

DKR - Didiosios K o v o s rinktin; LLA - Lietuvos l a i s v s armija; DKA - Didiosios Kovos apygarda

335

ALGIMANTO APYGARDA
"Krauju ir mirtimi nelaimj Tvyn vaduosim." (I Algimanto apyg. Kun. Margio rinktins partizano ura knyguts)

Apygardos krimas
1947m. 3 LLA V y t a u t o a p y g a r d a b u v o pati didiausia i a u r s Ryt L i e t u v o s (RL) s r i t y j e . j j o net 6 apskrii partizanai: Utenos, Rokikio, Kupikio, Zaras, venioni ir Baltarusijos SSR Svyri apskr. Kovotoj skaiius siek 9 0 0 Todl 1947m. g e g u s ld. v y k u s i a m e RL srities vad s s k r y d y j e buvo nutarta sumainti Vytauto apygard, kuriant nauj - Algimanto apygard. Tuo buvo siekiama pagerinti vadovavim, n e s daugelis atskir partizan kuop, nors formaliai priklaus Vytauto apygardai, taiau praktikai veik savistoviai ir beveik neturjo ryi su apygardos tabu.

A l g i m a n t o a p y g a r d o s partizanai pas ryinink Raganl

336

naujai sukurt apygard jo arno rinktins partizan daliniai, veik Trokn, Vieint, imoni, Subaiaus, Kupikio, Skapikio, Kavarsko, Anyki, Svdas, Kamaj apylinkse. Pagrindins partizan bazs buvo imoni, Romuldavos girios bei Trokn ir Dabui mikai 2 . Vytauto ir Algimanto apygard riba Romuldavos girioje tapo ventosios up: Rytus nuo jos veikiantys partizanai priklaus Vytauto, Vakarus Algimanto apygardai 1947m. liepos ld. Algimanto apygardos sakymu Nr5 apygardos sudt traukta alioji rinktin (25-asis brys, Valo kuopa) 3 . is jungimas nebuvo lengvas, nes Lietuvos alioji rinktin buvo perskirta dvi dalis: Panevio apskr. Gelai, Rozalimo vals. partizanai tapo Algimanto apygardos kovotojais, o likusieji Prisiklimo. 1948m. Algimanto apygard jo Kun. Margio rinktin, veikusi Rokikio, Kupikio, Panevio ir Anyki apskrityse. ios trys rinktins iliko iki pat apygardos panaikinimo. Algimanto apygarda buvo kurta tuo metu, kai Tauro apygardos partizan vadai buvo k tik demaskav MGB provokatori J.Markul. RL srities vadas J.Kimtas dar tikjo Ereliu, taiau apie naujos apygardos sukrim jam praneti neskubjo. Pirmuoju Algimanto apygardos vadu buvo paskirtas arno rinktins vadas Antanas Sluka-arnas. Buvo vietinis gyventojas, gims 1917m. Troknuose. Studijavo Vilniaus universitete medicin, buvo tarnavs Lietuvos kariuomenje, turjo virilos laipsn. Buvo kartas patriotas, P.Plechaviiaus Vietins rinktins savanoris. Partizanauti ijo 1944m Ne kart kovos lauke buvo sueistas, nes buvo labai drsus. Daug ra pogrindin spaud, pats operuodavo sueistuosius kovos draugus. Algimanto apygardos tabo virininku tapo Antanas Starkus-Mont, Blinda, Starkus, kils i imoni valsiaus, buvs desantininkas. Apygarda leido laikrat "Partizan kova", kurio redaktoriumi tapo Jurgis Urbonas-Laktutis, Nironi pradins mokyklos mokytojas, poetas, paras roman apie partizan kovas (kuris, deja, neiliko). J.Urbonas tuo paiu metu redagavo ir arno rinktins laikratl "Pragiedruliai". Pirmieji apygardos veiklos metai buvo labai sunks. Nesiliov ekist siautimai ir provokacijos. imoni giri NKVD kariuomen atakavo net lktuvais. J.Markulio iniciatyva 1947 06 24 imoni girioje kvieiamas vad pasitarimas. Mikas buvo apsuptas kareivi. Partizanai spjo pasitraukti

337

iveng susidrimo, taiau emgbistai sum dvi ryininkes (tarp j J.Kimto mon) ir tardydami mike iauriai nukankino piemenl''. Tuo tarpu apygardoje vyko organizacinis darbas. Reikjo patikslinti veiklos rajonus, suformuoti kovinius vienetus ir tabus.

alioji rinktin aliosios rinktins vadu buvo paskirtas Vytautas esnakaviiusDaujotas, buvs desantininkas, tabo virininku Jonas Janueviius-Raknys, Vilkas. Daujotui vadovaujant buvo suformuoti 4 aliosios rinktins rajonai: Vienybs, Vytauto, Mindaugo ir Uupio. Per alij rinktin jo ryi kelias i Prisiklimo apygardos, o tuo paiu ir i besikurianios Vyriausios partizan vadovybs. Todl alioji rinktin gaudavo visus Sjdio statutus, instrukcijas, galjo derinti savo veiksmus. Skirtingai nuo kit Algimanto apygardos rinktini, kuriose buvo suformuotos kuopos, ia buvo suformuoti organizaciniai vienetai-rajonai, kurie skirstsi brius. Buvo paskirti bri vadai

aliosios rinktins partizanai pietauja

338

1947-1948m. iema buvo labai sunki aliosios rinktins veiklos rajone pasirod provokaciniai MGB daliniai 1948m. vasario 18d. vyko okupacins valdios rinkimai, prie kuriuos rinktin vykd nemaai akcij. Nuo 1948 05 15 Vytautas esnakaviius-Daujotas jo ir Algimanto apygardos tabo virininko pareigas. 1948m. liepos mn. aliosios girioje buvo didelis rus kariuomens siautimas. 18 partizan apsupo 3 0 0 0 NKVD kariuomens kareivi. Apsuptis truko 4 dienas. Tik ujusi didel audra padjo partizanams ieiti i apsupties ir ivengti ties. Taiau 1949m. kovo 18d. nirtingose kautynse su ekistais aliosios rinktins vadas V.esnakaviius uvo 5 . aliosios rinktins vadu buvo paskirtas tabo virininkas J.JanueviiusRaknys. Tai buvo patyrs kovotojas. 1946m. sueistas buvo pakliuvs ekist nagus. Nuvetas kaim atpainti mogaus buvo partizan ivaduotas. Suaktyvjus vieningos partizan vyriausios vadovybs krimo darbams, alioji rinktin daug prisidjo organizuodama ryius su auktesniais organizaciniais vienetais. Per rinktins ribas danai keliaudavo emaitij RL srities vadas J.Kimtas, kuris turjo didel autoritet partizan tarpe. Jis visada buvo dmesingas partizan reikalams, mokdavo pastebti kiekvien kovotoj. 1949m aliojoje rinktinje buvo aktyviai organizuojami "slapukai", t.y. legaliai gyvenantys OS nariai, i kuri tarpo vliau ne vienas tapo laisvs kovotoju. Organizacinio sektoriaus (OS) nariai dirbo agitacin darb informuodami g y v e n t o j u s apie tarptautin padt, platindavo partizan spaud ir atsiaukimus, adindavo laisvs vilt. Iformavus Algimanto
339

A l g i m a n t o a p y g a r d o s partizano enklo p r o j e k t a s

apygard, lik aliosios rinktins partizanai buvo prijungti prie Vyio apygardos.

Kunigaikio Margio rinktin Kun. Margio rinktin sujung pietins Rokikio apskr. dalies, Utenos apskr. Upali vals, Zaras apskr. Duset vals. ir Kupikio apskr. Svdas vals. partizanus. Nuo 1949m rinktins veiklos rajon buvo jungti ir Antaliepts vals. partizanai Rinktins vadu buvo Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtutis, tabo virininku Vytautas Baltrnas i Kamaj valsiaus 6 . Kun. Margio rinktin sudar trys kuopos: Tumo-Vaiganto, Gedimino ir Dariaus ir Girno. Tumo-Vaiganto kuopa veik Svdas, Juodoni, Daujoi, Drobin ir Kamaj valsiaus Duokikio apylinkse. Pirmuoju kuopos vadu tapo Albertas Nakutis-Viesulas. 1949 11 02 A.Nakutis uvo, o kuopos vadu buvo paskirtas Bronius Stasikis-Skurys, kils i Upali valsiaus. Deja, vos mnes pabuvs kuopos vadu 1949 12 04 jis uvo. Tumo-Vaiganto kuopoje buvo du briai Viesulo ir Vaidiluio7. Pati maiausia Kun. Margio rinktins kuopa buvo Gedimino: j sudar vos vienas brys. Kuopa veik Rokikio apskr. Alizavos, Kuprelikio, Pandlio apylinkse. Kuopai vadovavo partizanas Juozas Bulovas-lksas, poets Dianos Glemaits vyras. 1949m kuopai buvo labai sunks: vieni po kit uvo alizavikiai A.Petruis, P.Kaupas, R.Vaivada, J.idlauskas. 1949-1950m. iem Juozas Bulovas ketino praleisti tarp iobikio ir Juodups nusidriekusiame Plunksnoi mike rengtame bunkeryje. J a m e ketino iemoti 6 partizanai, j tarpe J.Bulovo brolis Antanas ir mona Diana8. Taiau su partizanais umezg ry MGB agentas Maskva (Alfonsas La), pasipras kartu iemoti Vos pasiekus bunker, 1949 11 14, pasigirdo granat sprogimai Visi 6 partizanai uvo. Jie buvo numesti ant Juodups grindinio. Dariaus ir Girno kuopa buvo suformuota i buvusi Biruts (vliau Algirdo) ir algirio bri partizan, veikusi Rageli valsiuje nuo 1944m. 1948m. kuopos vadu buvo Kazys Jureviius-Dobilas9. Kuopos veiklos ribos isiplt Rageli, Kamaj, Jint, Duset ir Panemunlio valsius. 1949m. vasario mn. K.Jureviiui tapus Kun. Margio rinktins tabo virininku, kuopos vadu buvo paskirtas Antanas Baukys-Sakalas. Tuo metu kuopoje buvo
340

23 vyrai Ryius tarp kuopos ir rinktins tab palaik partizanas S.TrumbelisTarzanas. Dariaus ir Girno kuop jungti Biruts brio partizanai 19471948m. vykd labai aktyvius kovos veiksmus, o ypa buvo nepakants nipams ir idavikams. Danai vykd kines akcijas: upuldavo pienines ir kitas valstybines staigas. Partizan tarpe buvo akiplikai drsus, taiau nepripastantis jokios disciplinos kovotojas Leonas Vaikutis-Pantera, 1946m. pabgs i Raudonosios armijos. Pantera ne kart buvo paspruks nuo ekist persekiojim, nepais jokios rizikos, mgo igerti 1948m. Kun. Margio rinktins rikiuots skyriaus virininkas Pranas Kemeklis-Tvas ra rinktins vadui Juozui Kemekliui "Partizanas Pantera jokiems sakymams nepaklsta. Demoralizuoja partizanus, vaikto plikaudamas, girtuokliauja, pasirodo dien ir per j mons pakliva kaljim10." Vadams buvo svarbu nesuterti partizan garbs, o taip pat nepakenkti tiems, kas rizikuodami laisve ir gyvybe remia partizanus. i situacij netruko inaudoti ekistai. Kaip tik tuo metu apylinkse u ryius su partizanais buvo suimta nemaai moni, uvo buvs kuopos vadas K.Jureviius. MGB partizan vardu para daug laik partizan ryininkams ir rmjams, kuriuose apkaltino visomis iomis idavystmis partizan Panter. Panterai buvo paskelbtas Karo lauko teismo nuosprendis, jis turjo slapstytis nuo sav. Netrukus partizan br infiltruotas agentas Maskva-A.La prane MGB, kad 1949 08 15 L.Vaikutis-Pantera suaudytas. Sujungti pavienius partizanus ir palaikyti drausm i tikrj nebuvo paprasta. Vadams teko bti ir aukltojais, taiau eiliniai partizanai labai gerb vadus ir j klaus. Ypa didel autoritet turjo Dariaus ir Girno kuopos uolo brio vadas Pranas Kemeklis-Tvas (vliau taps Kun. Margio rinktins apsauginio brio vadu ir rikiuots skyriaus virininku)12. iam vadui kaip tikram tvui, partizanai raydavo laikus, praydami patarimo ir atsipraydami u klaidas. tai pavyzdiui partizanas Vilius Nemeikis-Sekus 194812 28 skundsi Tvui "Jums turiu garbs praneti partizane Tvai kad a i viso nebuvau organizuotas ir noriu bt organizuotas, nes pasitaik tokie nesklandumai bei nesusipratimai pas mus, tai praau tai atleist, nes dnas (kiekvienas - red.) mogus padaro klaid, bet paskui vl pasitaiso ir lieka vl geras 13 ." tai vadas Pranas Kemeklis atsak: "Malonu, kad laiku susipratot ir pripastat organizuotum. Kuris nori turti partizano, o ne

341

A l g i m a n t o a p y g a r d o s k o v o t o j a i poilsio m i n u t

pliko vard, visi yra organizuoti ir klauso auktesns vadovybs sakym bei pardym.(-) Priesaika kovotojo nesilpnina, o dar dvasiniai sustiprina sieloje pasiryim kovoti iki pergals su aminuoju ms tautos prieu komunizmu." Nuo 1949m Kun. Margio rinktin palaik pastovius ryius su Algimanto apygardos vadovybe, gaudavo instrukcijas ir nurodymus, teikdavo apygardos tabui inias ir atsiskaitydavo u veikl. 1949m Algimanto apygardos vadovyb, atsiliepdama MGB provokacijas ir partizan vardu MGB platinamus lapelius, kuriais buvo stengiamasi juos apmeiti ir sukirinti, iplatino atsiaukim: "MVD-MGB Lietuvoje naudoja visas priemones, kad suklaidint paius autoritetingiausius partizanus ir jiems padedanius gyventojus. (_) Ms kova u laisv yra venta partizan pareiga, ir niekai, norintys pakenkti partizaniniam judjimui ir lietuvi tautai, bus iaikinti ir gaus tai, ko nusipeln14." iame pareikime taip pat paaikinama, u k buvo vykdyti Karo lauko teismo nuosprendiai kai kuriems nusikaltusiems asmenims, perspjama saugotis provokatori, paaikinama apie partizano Panteros elges.

342

arno rinktin arno rinktin sudar Algimanto apygardos branduol. Rinktins vadui A.SIukai-arnui tapus apygardos vadu, rinktinei vadovavo Antanas Starkus-Mont, Blinda, Herkus, o iam irgi perjus apygardos tab Stasys Gimbutas-Tarzanas. Rinktin i pradi sudar dvi kuopos: Grainos ir Butageidio. Butageidio kuopa veik Kavarsko, Traupio apylinkse; Grainos kuopa Trokn, Andrionikio, Vieint, imoni, epetos ir Anyki apylinkse". 1949m. balandio mn. buvo sukurta arno rinktins kuopa, pavadinta P.Plechaviiaus vardu. ios kuopos veiklos rajonas buvo imoni giria. Pirmuoju Butageidio kuopos vadu buvo Antanas Jogla-uolas. J a m uvus, vadovavim perm Aleksas Velanis. Grainos kuopai vadovavo Jonas Staneviius-Dd Vaitkus, suimtas 194811 23.' 6 . Po jo kuopai vadovavo Albinas Kubilius-Rgtimas. J sumus paskutiniu kuopos vadu buvo Povilas Tunkeviius-Kastantas, uvs 1950 09 30. Treiosios rinktins kuopos P.Plechaviiaus vadu buvo paskirtas Stasys Gimbutas-Tarzanas, kils i Svdas valsiaus Liepagiri km 1 7 .1949m.

A l g i m a n t o a p y g a r d o s arno rinktins partizanai

343

ruden kuopos vadu tapo Vladas Karosas, nes Stasys Gimbutas tapo arno rinktins vadu. arno rinktin leido savo laikrat "Pragiedruliai". Laikraio redaktorius J.Urbonas-Laktutis. Rinktin buvo gana kovinga. Kaip tik rinktins vadas A.Starkus buvo teroristins akcijos imoni klube iniciatorius. 1949m gegus 1-osios proga klube sovietiniai aktyvistai sureng pasilinksminim. Kovo-balandio mnesiais buvo praj baiss trmimai. Dl vis krat apmusio gedulo partizanai draud pasilinksminimus. klub oki metu buvo mesta granata. uvo 16 asmen. arno rinktins ribose buvo dislokuotas ir Algimanto apygardos tabas, vykdavo iaurs Ryt Lietuvos partizan pasitarimai

Algimanto apygardos veikla 1948-1950m. 1948 metai buvo Lietuvos partizan vienijimosi metai. Auktaitijos partizanai umezg pastov ry su emaitijos partizanais. "Mes turim mintyje vyriausi vadovyb centr. Jei tokia vadovyb organizuota su malonumu prie jos prisijungsime, jei ne norime bendradarbiauti su Jumis ir kitomis apygardomis, kuriant j. Jau numatme savo atstovus," ra Algimanto apygardos vadas arnas ir Vytauto apygardos vadas Mikinis 1948m. gegus 10d. Kstuio apygardos vadovybei Algimanto apygarda dar anksiau u Vytauto apygard susirio su Tauro apygardos vadovybe. "Centrin vadovyb jau sukurta, bet nepilnai, nes ne visos apygardos jo, - ra Vytauto apygardai Tauro apygardos vadas vejys. - Dabar eina penkios apygardos ir laukiu etos Algimanto, kuri laikau jau prisijungusia, nes ir J s garantavote ir a pats turjau susitikim su j ryininke Aarle, kuri man garantavo prisijungim17." Algimanto apygardos tabas buvo sikrs netoli Andrionikio Butkiki kaime. 1949m apygardai buvo labai nelaimingi vienas po kito uvo tabo pareignai 1949m gegus mn. apygardos vadu tapo A.Starkus. Keitsi tabo virininkai: Lietuvos kariuomens karininkas, gydytojas Antanas Povilonis-Skirmantas uvo 1949m. sausio 8 d.18. Buvs desantininkas Vytautas esnakaviius-Valas taip pat netrukus uvo. Algimanto apygardos tabo

344

virininku tapo buvs Rokikio gimnazijos moksleivis Albinas Pajarskas19 Bebras . 1949m. g e g u s mnes v y k o Vytauto ir A l g i m a n t o a p y g a r d vad pasitarimas. Svarstyta partizan nuostata kolchoz krimo klausimu, kova su idavikais ir nipais. Tuo paiu padaryti organizaciniai pakeitimai: Duset, Upali ir dalis Antaliepts valsi partizan jungta Algimanto apygard. 1949m. kovo 13d. ekistins operacijos metu buvo nukautas Kun. Margio rinktins Dariaus ir Girno kuopos vadas K.Jureviius-Dobilas ir dar du partizanai Dl nuolatini uvim trkstant pareign, o taip pat vykdant LLKS Prezidiumo nutarimus dl partizan jungini struktros suvienodinimo Kun. Margio rinktinje 1949m. birelio ld. vietoje trij kuop buvo suformuoti du rajonai Auros ir Neries 20 . Auros rajono vadu paskirtas partizanas Petras emius-Tigras, Laisvnas, o Neries - Dmas. 1949m birelio 16d. Ulpali valsiuje uvo ir partizan mylimas Kun. Margio rinktins rikuots skyriaus virininkas Pranas Kemeklis-Tvas 21 . Taiau didiausios netektys prasidjo ruden. 1949m spalio 28d. buvo iduotas Ryt Lietuvos srities partizan tabas, vienas i pareign-tabo adjutantas Balys ukauskas-Komendantas, Princas, Kiaul buvo suimtas gyvas. Neatlaiks tardymo, jis idav tris Algimanto apygardos tabo bunkerius, kuriuose uvo 11 partizan, o penki buvo suimti 1949m. spalio 31d. apsuptas bunkeryje susisprogdino Algimanto apygardos vadas ltn. Antanas StarkusMont, Blinda, Herkus, apygardos tabo virininkas Albinas Pajarskas, tabo adjutantas Julius Burneika-Tardytojas 22 . 1949m lapkriio ld. MVD 137 auli pulko daliniai apsupo partizan bunker imoni girioje, kuriame buvo 10 partizan. Kareiviai apmt bunker granatomis. Kai partizanai neteko vilties prasiverti bunkeryje nusiov jame buvs LLKS Vyriausios vadovybs atstovas K.Mindaugo (RL) sriiai Henrikas Danileviius-Vidmantas, mas, Danila, Kertas, o taip pat partizanai Alfonsas ilys-irnis ir Juozas Lapienis-Darius. Taiau arno rinktins vadas Stasys Gimbutas-Tarzanas, partizan Elena Velaviit-Nida, rinktins tabo virininkas Feliksas Niaura-Cipras pasidav gyvi 2 3 . Prasidjo grandinin reakcija. E.Velaviit ir Stasys Gimbutas-Tarzanas nurod Kun. Margio rinktins tabo bunkerius. uvo rinktins valgybos skyriaus virininkas Petras Dilys. 1949 11 02 MGB apsupo bunker, kuriame

345

buvo rinktins vadas Juozas Kemeklis. Band prasiverti partizanai uolas, Tigras ir Rkas buvo nukauti Bunkeryje lik 4 partizanai susisprogdino. Ibgti pavyko tik rinktins vadui, tuo paiu metu jusiam ir Algimanto apygardos propagandos ir agitacijos skyriaus virininko pareigas. "I diaugsmo noriu suukti ant visos Auktaitijos, kad Viepats Dievas J u m s padjo pabgti nuo prie. Taiau smgiai, kuriuos patyr ms organizacija lapkriio pradioje, mane labai sukrt. A niekad negaljau pagalvoti, kad galt ti tokie reikalingi ms tautai, kaip dabar, taip ir ateityje, asmenys, kaip aminatils Rkas, Tigras, Eimutis ir kiti, o ypa Js," - ra partizanas Antanas Narbutas-ernas Kun. Margio rinktins vadui Juozui Kemekliui-Rokui24." Liks gyvas Juozas Kemeklis band atstatyti ryius. Taiau idavysts tssi 1949m. lapkriio pradioje dl Stasio Gimbuto idavysi uvo 33 ir buvo suimta 12 partizan 25 . 1949m. gruodio 4d. MGB kariuomen apsupo Upali valsiaus Vaiskn km. dienojusius keturis partizanus. uvo visi keturi, j tarpe Kun. Margio rinktins tabo virininkas Bronius Stasikis-Skurys, jo brolis Feliks a s Stasikis-Smgis. Kun. Margio rinktins tabas nuo pat rinktins susikrimo buvo Vigeli kaime, kininko Vlado Tursos namuose 2 6 . Prasidjus idavystms Juozas Kemeklis-Rokas persibazavo Kupikio apskr. Svdas valsi. 1950m. kovo mnes rinktinje bebuvo lik 16 partizan 27 . Eerio grup veik Rokikio apskr. Rageli ir Kamaj valsiuje, A.Dilio-Rokikio apskr. Jint ir Zaras apskr. Duset valsiuose. Didelmis J.Kemeklio pastangomis rinktins tabas buvo atkurtas: jis liko vadu, o tabo virininku - Bronius ukauskas-aibas, Naktinis2B. 1950m. atkurti sunaikint apygardos tab nebebuvo i ko. 1950m. lapkriio 25d. laikinai einanio K. Mindaugo (Kaln) srities vado pareigas B.Kalyio-Liutauro sakymu lik Kun. Margio ir arno rinktini partizanai buvo sujungti vien Tumo-Vaiganto rinktin ir priskirti Vytauto apygardai. aliosios rinktins partizanai prisijung prie Vyio apygardos. Algimanto apygarda nustojo egzistuoti Priedas Algimanto apygardos organizacini vienet struktra 1947 05 01 - 1950 11 25

346

3 priedas A l g i m a n t o a p y g a r d o s o r g a n i z a c i n i v i e n e t s t r u k t r a 1947 05 01 - 1 9 5 0 11 25

LIETUVOS LAISVS K O V O T O J A U K O S 1944-1953 METAIS

uv partizanai "... danai galvoju apie uvusius. Viepatie mano, kiek j daug! Ms tvyn tokia maa, o va be ma iimi geriausieji vyrai: jauni, kupini pasiryimo, drss... Kaip bus reikalinga Lietuva j ateityje." (I Dainavos apygardos partizan vado L. Baliukeviiaus-Dzko dienoraio). Partizaninse k o v o s e u laisv krito smoningiausi ir viesiausi to meto ms tautos sns ir dukros. Iki 1992m. tyrintojams buvo sunku nustatyti aktyvios ginkluotos rezistencijos laikotarpiu (1944-1953m.) uvusi partizan skaii. Tam buvo objektyvi prieasi neprieinami represij organizatori (komunist partijos) ir vykdytoj (MVD - MGB struktr) dokumentai Patek sovietinio saugumo nagus partizan dokumentai taip pat buvo stropiai slepiami. Atsivrus archyvams, ikilo dokument patiki-

Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Geleinio Vilko tvnijos emaiio skyriaus 1949m. r u g p j i o mn. Uubrads km. (Trak apskr, O n u k i o vals.) u v partizanai

348

mumo ir tikslumo problema. Sovietini represini struktr dokumentuose pateikiami faktai ir skaiiai danai neatspindi realios tikrovs. Ilikusiuose partizan dokumentuose inios apie savus nuostolius labai fragmentikos ir atspindi tik atskir organizacini struktr (pvz. kuopos, rinktins) ir nedidelio laiko tarpo duomenis. Kritikai vertinant ir gretinant okupacins valdios ir partizan dokumentus, galima nustatyti tikslesn uvusi partizan skaii. Btina remtis ir atskiruose Lietuvos regionuose sudarytais (deja, Lietuvos m a s t u neapibendrintais) uvusi k o v o t o j vardynais. Analizuojant MVD - MGB inyb dokumentus, reikia suprasti j ratvedyboje naudot terminij. Visi ginkluoto pogrindio dalyviai buvo vardijami "banditais", o kiti komunistinius ideologijos rmus netelpantys a s m e n y s (nebtinai pogrindio nariai) tapo "antisovietiniu elementu". vairiose sovietinio s a u g u m o ataskaitose nurodoma, kad 1944-1953m Lietuvoje buvo nukauta apie 20 t k s t "bandit", t.y. partizan (r. 1 lentel). Didiausi abejon dl skaii patikimumo kelia 1944-1945m duomenys. Panagrinjus vairias t met baudj ataskaitas ir praneimus, iaikja daug fakt ikraipym. 1. Plataus masto besislapstani nuo mobilizacijos soviet kariuomen beginkli moni udymas, traukiant ias aukas nukaut partizan skaii. Nuo 1944m rugpjio (vos tik engus krat) iki 1945m. birelio mn. soviet okupacin valdia Lietuvoje vykd 1909-1926m. gimusi vyr mobilizacij Raudonj armij. Didiajai d a u g u m a i Lietuvos g y v e n t o j b o i k o t a v u s mobilizacij, okupantai m naudoti brutali prievart. Gauss NKVD kariuomens daliniai krt kaimus ir "ukavo" mikus. Baudjai vykd kelias uduotis - persekiojo susikrusius partizan brius 1 lentel. inios apie 1944-1953m. u v u s i u s partizanus (MVD - MGB duomenimis)*
Metai uvusi partizan skaiius 2436 9777 2143 1540 1135 1192 635 590 457 196 20101 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 I viso

* Buv. LSSR VSKA. F3. B.56/43.13. L.l

349

ir gaud besislapstanius nuo mobilizacijos. NKVD v a d o v y b s a k 1 s a v o kariams visus bganius ir besislapstanius audyti . Tokiomis aplinkybmis prasidjo masinis beginkli moni udymas. NKVD kasdieniuose praneimuose mirga tokie faktai. Pvz.: 1944m gruodio mn. 8d. Alytaus apskr. mike prie Vainin km. NKVD dalinys aptiko slptuv su 8 beginkliais vyrais. 4 i j baudjai suaud, kaip bandanius bgti, likusius sum. ie beginkliai mons buvo vardinti "banditais, besislapstaniais nuo aukimo Raudonj armij 2 ". 2. Antipartizanini karini operacij metu nuudyt beginkli gyventoj vardijimas "banditais". 1944-1945m. iem toki atvej buvo daugyb. Pateiksime jau inom fakt, kai 1944m gruodio 24d, per Kias, Alytaus apskr. Merkins vals. Klepoi, Druskinink, Taruioni ir Ryliki kaimuose NKVD kariuomen suaud arba gyvus sudegino 22 i kaim gyventojus. Dauguma ia nuudyt moni buvo senyvo amiaus, todl nuo baudj neturjo prieasties slptis 3 . Po i beginkli moni udyni, Alytaus apskr. NKVD skyriaus virininkas P.ernyovas NKVD komisarui Bartainui prane, kad "skming" operacij Merkins vals. metu buvo nukauti arba sudeginti bunkeriuose (vadinasi - savo namuose) 62 "banditai4". Toliau praneime seka daug sakantis faktas - i 62 nukaut ir 46 patekusi nelaisv "bandit" buvo paimta... tik 20 vienet vairi a u n a m j ginkl 5 . Vadinasi, du tredaliai nuudyt moni buvo beginkliai. Tik vienoje NKVD paymoje apie kovos su antisovietiniu pogrindiu rezultatus 1945m. nurodyta, kad tarp 9777 nuudyt buvo 29 dezertyrai, 61 besislapstantis nuo mobilizacijos ir 56 vardinti "kitu kontrrevoliuciniu elementu 6 ". Beje, vlesnse ataskaitose dingsta net ir ios, aikiai sumaintos "iimtys" - visi 9777 nuudyti asmenys vardijami kaip ginkluoto pogrindio nariai. 3. Baudjai padidindavo miuose ir susidrimuose nukaut partizan skaii. Tuo buvo siekiama sureikminti prie vadovyb s a v o laimjimus ir gauti u tai atitinkamus apdovanojimus. Pavyzdiui, Alytaus apskr. NKVD skyriaus virininkas Lisovskis NKVD komisarui J.Bartainui prane, kad 1945m gegus 16d. Kalniks mike (Simno vals.) v y k u s i a m e m y j e buvo nukauti 62 partizanai 7 . I tikro i o s e k a u t y n s e u v o 44 partizanai (jie vardinti n e s e n i a i pastatytame paminkle Simno kapinse) 8 . Netiktinai atrodo ir tokie NKVD praneimai, kad 1945m. sausio mn. 15-20 dienomis Rokikio

350

apskrityje vykusiuose susidrimuose NKVD daliniai nukov 2 8 3 par9 tizanus . Taiau dabar nra jokio patvirtinimo, kad tomis dienomis apskrityje bt vyk s t a m b s NKVD kariuomens ir partizan susidrimai, ir kad m i k o broliai bt patyr milinikus nuostolius. Kad i NKVD kariuomens buvo reikalaujama "aukt rezultat", liudija 1945m. r u g s j o 8d. SSRS NKVD - NKGB galiotinio Lietuv o j e T k a e n k o s s a k y m a s karini dalini v a d a m s : 'Toki gding ms kariuomens ir organ (NKVD - NKGB - red. past.) darbo rezultat, kaip pirm r u g s j o penkiadien, nebuvo nuo respublikos ivadavimo pradios. Dvideimt pulk per penkias dienas umu tik 56 ir aretavo 158 banditus 1 0 ". Toliau Tkaenko kartoja NKGB komisaro Kabulovo 1945m. r u g s j o ld. s a k y m , kad SMERo (pasienio kontrvalgyba) virininkai ir kariniai prokurorai turi bausti "neveikli" karini dalini vadus 1 1 . 1945m. ruden situacija Lietuvos mikuose i tikro pasikeit ir baudjams jau buvo sunku dangstyti savo bejgikum prie laisvs kovai pakilusi taut dideliais nuudyt "bandit" skaiiais. 1945m. vasar sovietinei valdiai paskelbus amnestij vengiantiems mobilizacijos, m i k u o s e nebeliko beginkli moni. Partizanai taip pat pakeit taktik nestovyklaudavo dideliais briais, veng susidrim su stambesnmis prieo pajgomis. 4. Prietaringos represij vykdytoj statistins ataskaitos. Pavyzdiui, bendrose metinse ataskaitose u 1945m figruoja 9777 uvusi partizan skaiius, o 1945m. ataskaitoje pagal apskritis (r. 2 lentel) nurodyta 8527. Kai kuri apskrii NKVD skyri komisariat Vilniuje siuniami duomenys vlgi neatitinka Vilniuje sudaryt ataskait. Pvz: Alytaus apskr. NKVD skyriaus ataskaitose (u visus met ketvirius) nurodyta, kad apskrityje buvo nuudyti 837 partizanai 12 , o bendroje Lietuvos apskrii suvestinje nurodyta 795 uvusieji (r. 2 lentel). 5. Ne visos partizan aukos pateko okupacini - represini struktr apskait. Kovai prie partizanus (ir gaudyti besislapstanius nuo mobilizacijos bei usilikusius vokiei kareivius), okupacin valdia 1944-1945m naudojo ne tik vidaus kariuomen, bet ir reguliarius Raudonosios armijos dalinius. Pastarieji apie savo kovini veiksm rezultatus NKVD-NKGB vadovybei, tvarkiusiai nukaut partizan apskait, nepranedavo. O fakt apie reguliarios kariuomens panaudojim prie "banditus" NKVD

351

dokumentuose yra. Pvz, 1944m. rugsjo mn. 1-6 dienomis i fronto atitraukti s t a m b s Raudonosios armijos daliniai kartu su NKVD 4 divizija ir 8 NKVD pasienio pulkais nuo fronto slinkdami r y t u s "perkrat" Lietuvos mikus ir gyvenvietes 1 3 . Tuo metu jau daugelyje Auktaitijos viet krsi partizan briai. (Pvz. 1944m. r u g s j o 4d. partizanai puol Siesik miestel, netrukus - Vadokli miestel). 1944m. gruodio 14 ir kitomis dienomis Lietuvoje masinms kratoms taip pat buvo naudojami soviet reguliariosios kariuomens daliniai14. iomis ypatingu iaurumu paymtomis 1944m. iemos baudiamosiomis operacijomis okupantai pirmiausia siek palauti partizanin sjd, kuris apm jau vis krat. Ne visi NKVD kareivi nukauti partizanai pateko apskait. Stambesnms ir geriau organizuotoms partizan p a j g o m s po susidrim su NKVD kariuomene neretai p a v y k d a v o pasitraukti, nepaliekant kritusi kovos draug kn. Vargu ar apie partizan aukas visada buvo praneama. Visos ia ivardintos prieastys pera toki ivad: nepatekusi NKVD apskait partizan skaiius turt apytikriai kompensuoti kitais atvejais nepagrstai ipstus j skaiius. Todl galima teigti, kad 1944-1945m. galjo ti apie 10 tkst. Lietuvos partizan. Taigi ie metai eina pokario rezistencins kovos istorij kaip patys tragikiausi - per nepilnus pusantr met kovos lauke krito daugiau kaip pus vis 1944-1953m uvusij partizan. Pagal 1945m. statistik (r. 1 lentel), kasdien Lietuvoje davo 27 laisvs kovotojai. Tokius didelius nuostolius pirmaisiais kov metais lm partizanins kovos patirties nebuvimas ir i to sekusi klaidinga partizan veikimo taktika. Tuo metu partizan briai buvo labai gauss. Kai kuriose vietovse partizanai stovyklaudavo itisom k u o p o m imtas ir daugiau moni. Tuo tarpu geografins Lietuvos s l y g o s nebuvo tinkamos tokiam partizan susibrimui Prieui suinojus partizan dalinio bazavimosi viet o daniausiai tai bdavo mikasvietov bdavo apsupama gausi NKVD kariuomens dalini, pranaesni skaiiumi ir ginkluote. Prieas iose kautynse kartais panaudodavo artilerij ir aviacij. ios stambios kautyns ir nusine daugiausia partizan auk. Pvz. 1945m. kovo mn. ll-12d. venioni apskrityje Labanoro girioje (prie Kiaunelikio geleinkelio stoties) sitvirtinusius Tigro rinktins Margirio ir Kauno bri partizanus puol stambios NKVD pajgos. Dvi paras trukusiuose nirtinguose miuo352

se uvo apie 80 partizan . (Paminkle prie mi vietos dabar vardinti 79 u v kovotojai.) Apie gausius nuostolius liudija ir ilikusi partizan apskaita. tai Dzk grups Merkins bataliono (apm dal Merkins ir dal Alovs vals.) vadas A.Ramanauskas-Vanagas vadovybei prane, kad 1945m. gegus-rugpjio mnesiais i 183 batalione veikusi kovotoj uvo 31 partizanas (per keturis mnesius penktadalis kovotoj) 1 6 . Apie partizan nars ir pasiryim kovoti iki paskutinio kraujo lao, bet prieui nepasiduoti, liudija ir pai sovietini okupant dokumentai. Alytaus NKVD virininkas Lisovskis pran e d a m a s LSSR NKVD komisarui Bartainui apie 1945m. g e g u s mn 16d. Kalnikse vykus m (ten krito 44 partizanai) taip charakterizavo uvusius: "Jie buvo nesutaikomi liaudies prieai ir su ginklu rankose kovojo "u laisv ir nepriklausom Lietuv". Neirint tai, kad artjo paskutins gyvenimo minuts, nei vienas i bandit nemet kovos lauko, o kovojo iki sunaikinimo 17 ." Skaudi patirtis privert partizanus keisti kovos taktik. Pagal sudarytas grietas organizacines-karines struktras nuo 1945m. antrosios puss

15

1949m. r u g p j i o mn. U u b r a d s km. (Trak apskr. O n u k i o vals.) uvusi partizan uniformos

353

partizanai daniausiai stovyklaudavo ar j u d d a v o skyriais po 5-10 kovotoj. Pagrindiniu gyvenamu bstu tampa poemin slptuv-bunkeris. Tokia veikimo taktika sumaino partizan nuostolius (jie sumajo ir dl legalizacijos praretjus partizan gretoms). Taiau okupantai taip pat keit partizan persekiojimo bdus mik "ukavimus" ir kaim kratas derino su nesibaigianiomis pasalomis pamikse ir kitose galimose partizan pasirodymo vietose. Iaikinti partizan slptuves ekistai stengsi agent ir nip pagalba. A.Ramanauskas-Vanagas ra: "..maiau mikinguose rajonuose partizanai daugiausia auk patirdavo vasario ir kovo mnesiais, nes tuomet daniausiai bdavo pastovi sniego danga, ir rusai surengdavo generalinius siautjimus, pasinaudodami visomis nuo iemos pradios sukauptomis iniomis, kurias jie per uverbuotus nipus surinkdavo. Vliau jie itaip siautdavo ir mikinguose rajonuose, nes jiems pavyko partizan gretas terpti i anksto labai stropiai paruotus provokatorius. itokiu bdu jiems p a v y k o suduoti partizanams paius skaudiausius ir lemiamus smgius 1 8 ." Nuo 1946m. ymiai patikimesn sovietini represini organ apskaita. Kiekvienam partizan briui b u v o u v e d a m a byla, kurioje, remiantis informatori ir pogrindio struktras diegt agent praneimais bei suimt kovotoj parodymais, buvo fiksuojami veikiantys partizanai. I operatyvins skaitos jie buvo ibraukiami tik u v u s arba patekus nelaisv. Dl to saugumieiai jau stengsi nustatyti kiekvieno u v u s i o j o a s m e n y b . Nuo 1946m. pradios iki 1950m. liepos mn ld. daugiausia partizan uvo iose apskrityse (r. 2 lentel): Alytaus apskr. Panevio apskr. Ukmergs apskr. Utenos apskr. Marijampols apskr. Kretingos apskr. (Dainavos (Vyio (Didiosios (Vytauto (Tauro (emaii partizan -"kovos -"-"-"apygardos erdv) 506 -"-"-"-"-"-"-"-"-"-") ) ) ) ) 484 460 360 359 327

1949m pradioje Dainavos apygardos partizan vadovyb konstatavo, kad "iemet maiau negu bet kada partizanai uvaiuoja ant pasal. Utat daugiau randa bunkeriuose 1 9 ". Prieui aptikus poemin bunker, kovoto-

354

jai atsidurdavo beviltikoje padtyje, kadangi i tokios slptuvs prasiverti praktikai buvo nemanoma. Dauguma partizan tokiu atveju nutraukdavo s a v o g y v y b patys, kad tik nepatekti g y v i e m s MGB nagus. Nemaus nuostolius partizanams atne patekusi prieui nelaisv pavieni partizan idavimai. Sovietinis s a u g u m a s savo iauriais kankinimo metodais kai kuriuos suimtuosius palaudavo, priversdavo iduoti k o v o s d r a u g u s . Dl to partizanai ir prisiekdavo gyvi nepasiduoti. Deja, danai ekist rankas paklidavo nesmoningai - sueisti, kontzyti, apsvaiginti specpreparatais ir panaiai MGB duomenimis 1949m. 80 proc. partizan uvo pagal agent ir nip duomenis, 6 proc. - pagal tardym (kankinim) metu igautus davinius, 14 proc. panaudojant kitus duomenis (per masines kratas ir pan) 2 0 . Apie patirtus skaudius nuostolius LLKS Prezidiumo pirmininkui Vytautui ra ir Jros srities partizan vadas Gintautas-V.lvanauskas, nurod y d a m a s , kad anksiau partizan nuostoliai per mnes Kstuio a p y g a r d o j e siekdavo 10-15 partizan, o 1949m. a p y g a r d o j e uvim ymiai padaugjo. Gintautas nurod ias svarbiausias nuostoli prieastis: 1. (...) Prieas per 4 su virum met gana tiksliai nustat ms veikimo taktik, laikymosi bdus. I suimt ryinink, i gyv pakliuvusi partizan prieas suinojo visk iki smulkmen. Idavim paskoje nustat apytikr partizan skaii, iifravo atskir dalini ir net tab laikymosi rajonus. (_)Prieas meta dideles jgas ten, kur nustato esant kad ir ma partizan skaii ir juos sunaikina. 2. Paskutiniai uvimai vyko veik iimtinai per nipus. Usitsusi kova daugel abejojani tautiei palenk prie pusn, nipai pakl galvas ir drsiau vykdo pragaiting darb 2 1 ." Vidutinika partizanavimo trukm buvo dveji - treji m e t a i inoma, 1944-1945m uvusi kovotoj partizanavimo vidurkis buvo apie pus met. Tarp 1949m uvusi partizan daugiau kaip pus jau buvo ipartizanav vir trej met 2 2 . Dauguma partizan davo jaunesni kaip 22 met amiaus. Apie tai liudija 1952m. suimt ir uvusi 648 partizan duomenys 2 3 : uvo 3 3 m amiaus ir vyresni - 85 (13 proc.) nuo 28 iki 3 2 m - 65 (10 proc.)
355

nuo 22 iki 27m. nuo 16 iki 21m. nenustatytas amius

- 104 - 330 - 64.

(16 proc.) (51 proc.) (10 proc.)

Tik keletas procent uvusi partizan buvo tarnautojai. Visi kiti laisvs kovotojai paprasti kaimo artojai ir j sns gimnazistai, moksleiviai Paskutinieji uv partizanai Dzkijoje 1954m. liepos mn. uvo Dainavos a p y g a r d o s Dzk rinktins (Alytaus apskr.) v a d a s Vincas Daunoras-Kelmas, U n g u r y s (partizanas n u o 1944m); A u k t a i t i j o j e 1965m kovo mn. Vytauto apygardos Lito rinktins (Utenos apskr.) k o v o t o j a s A n t a n a s Kraujelis-Siaubnas (partizanavo nuo 1948m.); emaitijoje 1965m. liepos mn. u v o emaii a p y g a r d o s , Kardo rinktins (Plungs apskr.) kovotojas Pranas Konius. I ia pateiktos analizs galime manyti, kad Lietuvoje 1944-1953m. uvo apie 20 tkst. laisvs kovotoj (r. 1 lentel). Patikimesn uvusi partizan skaii b u s galima n u s t a t y t i tik tada, kai bus sudaryti vis uvusi Lietuvos partizan vardiniai sraai iuo metu Dzkijoje jau yra vardinta vir 1,6 tkst. uvusi Dainavos apygardos partizan 2 4 . 2 lentel. inios apie a p s k r i t y s e u v u s i u s partizanus n u o 1944m. liepos mn. iki 1950m. liepos mn. (MVD-MGB d u o m e n i m i s ) *
Metai Apskritis Alytaus Anyki Bir Jurbarko Jonikio Kalvarijos Kaiiadori Kauno K a u n o m. Kelms Kdaini Kretingos Klaipdos 67

1944 156 127


-

1945 795 531 25

1946 232 111 30 27

1947 107 1 35
-

1948 84 17 25 8 9 14 42 16 17 109 23

1949 67 33 34 16 16 11 10 79 13 30 33 15

1950 16 6 6 11 9 2 19 4 12 21 11

I viso: 1457 57 869 24 96 20 88 615 93 39 552 381 59

5
35 60 12 6 36 82 8

57 91

253 1 330 75

105 1 60 61 2

* L e n t e l j e t u i a v i e t a reikia, k a d t a i s m e t a i s a p s k r i t i s d a r n e b u v o k u r t a .

356

1944

1945
-

1946
-

1947

1948

1949

1950

I viso:

Klaipdos m. Kupikio Kurn Lazdij Marijampols Maeiki Panevio Paggi Pasvalio Plungs Prien Raseini Radvilikio Rietavo Rokikio aki iauli iluts irvint venioni Taurags Teli Trak Ukmergs Utenos Varnos Vilniaus Vilkavikio Vilkijos Zaras NKVD OBB* NKGB-MGB I viso:

23 15 5 1 182
-

170 538 99 825


-

49 164 37 188 4

49 4 45 110 28 138 1
-

36 3 47 47 14 79
-

51 27 71 27 22 68
-

18 3 10 11 2 9

109

150

89 98

2 39 67
-

7 24 30 47 25 32 33 13 3 17 43 27 8 99 42 51 1 17 4 22 1135

178
-

59
-

472 181 395


-

72 63 92 1 92 67 59 43 205 171 22
-

51 50 53 3 32 89 70 9 81 75 82 3 55 16 1 1540

130 2 29 8 212 206 29


-

350 73 135 854 693 981 297 21 87 5 191 8527

68 35
-

52 412 5

5 27 16 37 37 9 25 26 32 8 10 15 41 36 28 61 56 74 2 8 8 8 33 1192

1 17 9 10 8 15 7 4 1 9 2 9 31 10 2 20 16 13 1 8
-

2
-

53 2326

177 37 407 902 203 1489 5 13 70 183 518 70 24 837 357 645 24 12 645 346 366 952 1371 1547 242 333 177 8 204 417 305 17536

2132

357

Buv. LSSR VSKA. F3. B.7/111. L341; B.16/96. L31; B.16/82. L226; B.19/126. L273274; B.43/137. L4-5; B41/137. L21-22, 44-45; B.20/122. L310. 1945m. NKVD ataskaitoje bendras skaiius nurodytas klaidingai 8509 * NKVD OBB (Otdel borby s banditizmom, rusu k.) - NKVD kovos su banditizmu skyrius.
357

1944-1953m. suimt partizan skaiiai Pagal vienus sovietini represini inyb (MVD-MGB) duomenimis, 19441953m. pateko nelaisv apie 18 tkstani partizan, pagal kitus - apie 19 tkstani 2 5 . ie skaiiai neatitiko tikrovs, ir vliau tai patvirtino sovietinio saugumo pareignai, pripaindami, kad 1944-1946m. suimt partizan skaiius buvo padidintas suimtj u vengim tarnauti sovietinje armijoje sskaita 2 6 . Patys MGB pareignai konstatavo, kad partizanus nebuvo lengva paimti nelaisv. tai 1945m balandio 17d. Alytaus apskr. NKVD virininkas emyovas ministrui J.Bartainui skundsi, kad beviltikoje apsuptyje ar sueisti myje partizanai nepasiduoda, o nutraukia savo gyvyb 2 7 . Kaip pavyzd galima paminti Kalniks m, kuriame uvo 44 partizanai, taiau n vienas prieui nepasidav 2 8 . Koks maas procentas kovotoj patekdavo nelaisvn, liudija ir ilik partizan dokumentai Nuo 1945m rudens iki 1946m gegus mn. Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinje i 200 kovotoj 39 uvo ir 2 pateko nelaisvn 29 . Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio grupje nuo 1945m. pradios iki 1946m. pavasario i 149 partizan 27 uvo ir 4 buvo suimti 30 . Panai situacija buvo ir vliau, partizan jgoms silpstant 1951m. Dainavos apygardoje Dzk rinktinje Geleinio Vilko tvnijoje uvo 19 kovotoj ir 4 pateko nelaisv 31 . Pagaliau ikalbinga ir pai saugumiei apskaita: pagal Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins partizano Vanago tvnijos partizan sra ieina, kad 1949m ioje tvnijoje uvo 27 ir buvo suimti 2 kovotojai 3 2 . Taigi uvusi ir suimt santykis gana didelis. Tuo tarpu i MVD-MGB parengt ataskait ieina, kad 1944-1953m Lietuvoje uvo apie 20 tkst, o suimta apie 19 tkst kovotoj 3 3 . Kai kuri met suvestinse suimtj partizan skaiius netgi pralenkia uvusij. Panas nelogikumai krinta akis, lyginant ir suimt partizan, partizan talkininink ir pogrindio nari skaiius (r. 3 lentel). MGB ataskaitose nurodoma, kad 1944-1952m partizan talkinink buvo suimta apie 12 tkst, ty. tredaliu maiau, negu partizan. Pogrindio nari suimta taip pat maiau - apie 15 tkst 3 4 . O juk didioji dauguma tiek partizan talkinink, tiek pogrindio organizacij nari gyveno legaliai (ir be ginklo) ir j aretai buvo kur kas danesni Manau, kad sovietini represini struktr apskaita buvo netiksli dl i prieasi: patys baudjai painiojosi savo terminijoje partizan rezerv,

358

3 lentel. 1944 07 15-1952 10 01 sovietini represini struktr aretuot antisovietinio p a s i p r i e i n i m o d a l y v i skaiiai (MGB d u o m e n i m i s ) Metai 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 I viso 823 61908 147 18819

Suimta i viso 8711 i j: partizan 3079 partizan talkinink 629 Pogrindio organizacij nari 716 Kit antisovietinio (pilietinio) pasiprieinimo dalyvi 4287

19383 11141 6412 4360 4531 3110 3437 7747 3056 1501 1338 1112 994 1274 409 821 548 791

3373 2067 2145

247 12459

4382 3676 1610

1086

1218

1077

943

148 14856

3881 2342 1156

824

1045

803

1155

303 15796

Buv. LSSR VSKA. F.3. Ap56. B30. L175. slapukus, vardindavo kaip aktyviai mike veikusius kovotojus. Partizan kategorijai buvo priskirta ir daug j talkinink ryinink ir rmj. Tiktina, kad tai buvo daroma smoningai, norint prie vadovyb ipsti savo darbo rezultatus. Be to, 1944-1945m. nemaa dalis sugaudyt nuo mobilizacijos besislapstani vyr buvo vardinti "banditais", t y . partizanais. Remiantis jau pamintais partizan altiniais ir prietaringa MVD-MGB mediaga, galima teigti, kad 1944-1953m. Lietuvoje buvo suimta tik apie 2 t k s t partizan. Likusius - apie 16 tkst(r. 2 lentel) reikia priskirti prie suimt laisvs kovotoj slapuk, talkinink ir prie pilietinio pasiprieinimo dalyvi (ty. "banditizmu" apkaltint besislapstani nuo mobilizacijos moni).

Usiregistravusi partizan skaiius 1944m. ruden Lietuvoje prasidjs m a s i k a s partizaninis s j d i s apogj pasiek 1945m. pavasar, kai Lietuvos mikuose briavosi ne maiau kaip 30 t k s t laisvs kovotoj. Tok masikum daugiausia nulm
359

sovietini okupant jau 1944m rugpjio mn. paskelbta Lietuvos vyr, gimusi 1909-1926m, mobilizacija Raudonj armij ir j lydjs iaurus smurtas. Kadangi mobilizacijos punktus atjo tik maa dalel aukiamo amiaus vyr, gaudyti besislapstani nuo mobilizacijos (ir slopinti kylant, ginkluot pasiprieinim) okupacin valdia met gausius NKVD kariuomens dalinius. NKVD baudjai ir beginklius besislapstanius mones irjo kaip potencialius "banditus", todl danai be dideli skrupul pagav vietoje kankindavo arba nuudydavo. visus bganius buvo audoma. Pakliuv nelaisvn buvo su apsauga veami karinius dalinius ir front. Kiti suimtieji be teismo siuniami Vorkutos lagerius. Vengiantiems mobilizacijos teko apsisprsti - bti mike be ginkl ar su ginklais, pasiryus juos panaudoti iauri patirtis vert vyrij pasirinkti pastarj ieit: iki 1945m. pavasario daugelio kaim vyrai buvo suorganizav ginkluotus brius arba sijung netoliese veikianias partizan grupes. Pavyzdiui, Alytaus apskr., Alovs ir Daug valsiuose, dauguma besislapstani nuo mobilizacijos buvo sijung aliuk brius 35 . Sovietin valdia nepajg vien tik represinmis priemonmis nuslopinti lietuvi isivadavimo kovos. 1944m. per pusmet i kovos pasitrauk ir okupant malonei pasidav tik 285 partizanai Todl buvo griebtasi klastos - pradta skelbti amnestijas. 1945m. gegus 25d. Lietuvos SSR Vidaus reikal ministras J.Bartainas paskelb kreipimsi nelegaliai gyvenanius asmenis, ragindamas juos nutraukti ryius su ginkluotu pogrindiu ir legalizuotis. Neilgai trukus, 1945m. liepos 7d. SSRS Aukiausiosios Tarybos prezidiumas ileido nurodym dl besislapstani nuo tarnybos sovietinje 36 kariuomenje ir jos dezertyr amnestijos . Paskelbus amnestijas, okupacin valdia tuoj pat sustiprino represijas. Buvo terorizuojamos ir tremiamos Sibir partizan eimos. Iki 1945m. lapkriio ld. i Lietuvos Sibir buvo itremtos 1204 partizan eimos, kuriose buvo 4479 asmenys 3 7 . Gauss NKVD kariuomens daliniai be perstojo krt kaimus ir ko mikus. Per iuos 1945m. birelyje prasidjusius okupacins kariuomens siautjimus partizanai patyr ypa didelius nuostolius. Pavyzdiui per 1945m. gegusrugpjio mnesius Merkins batalione i 183 partizan uvo 31, t.y. 17 proc. kovotoj 3 8 . Kai kuriuose partizan daliniuose nuostoliai buvo dar didesni ios soviet represijos vert apsisprsti tuos, kuri pagrindinis partizanavimo motyvas buvo mobilizacijos Raudonj armij ivengimas, tikintis greito Lietuvos laisvs bylos isprendimo.

360

Iniekinti u v u s i Dainavos a p y g a r d o s arno rinktins tabo nari palaikai L a z d i j M G B kieme. 1951m. vasaris

Pasibaigus karui, o su juo ir prievartinei mobilizacijai, vyrams jau nebebuvo grsms ti fronte. Lauktas karinis konfliktas tarp soviet ir Vakar valstybi nevyko. 1945m vasar Potsdamo konferencijoje Lietuvos laisvs klausimas nebuvo ikeltas. Lietuvos gyventoj viltys dl greito nepriklausomybs atgavimo prigeso. Daugelis "aliuk" norjo igelbti nuo trmim Sibir savo eimas. Apsisprendimui takos turjo ir plataus masto okupacins kariuomens siautjimas. Danas kaimo artojas pavargo nuo nesibaigianio persekiojimo ir mirties grsms. Laukuose dirvonavo vis dar nedirbama, neusta em. Vyrai pradjo traukti i miko registruotis. Nuo 1945m. birelio ld. iki met pabaigos Lietuvoje legalizavosi per 33 tkst. moni (r. 4 lent). I j 26 t k s t usiregistravo kaip vengiantys mobilizacijos, apie 25 t k s t kaip dezertyrai ir tik arti 5 tkst prisipaino buv ginkluotuose briuose. I viso 1945m. NKVD skyriuose, visoje respublikoje buvo usiregistrav 36272, i j 6160 partizan 39 . Nra jokios abejons, kad daugelis pasitraukusi i miko partizan, bijodami galim represij, registruodamiesi prisistat kaip besislapstantys nuo mobilizacijos. Tik tie asmenys, kurie NKVD-NKGB or-

361

g a n a m s buvo jau inomi kaip ginkluoto pogrindio dalyviai, pateko "bandit" apskait. Kad daugelis usiregistravusi vyr nuslp savo partizanik praeit, konstatuojama ir 1945m. ruden raytose NKVD pareign a t a s k a i t o s e 4 0 . 1945m. usiregistravusi partizan skaiius vairiose L i e t u v o s vietose buvo nevienodas. Tai i dalies priklaus nuo ten veikusi partizan jungini v a d o v y b s pozicijos. Pavyzdiui, Piet Lietuvoje partizan vadai (be keletos iimi) nedraud kovotojams legalizuotis, nors perspjo juos dl galimos okupant klastos. Dzkijoje g a u s i e m s partizan briams buvo sunku apsirpinti maistu, smlingose e m s e gyvenantys kaimo mons tuo metu sunkiai prasimaitindavo patys. Ieinantiems i miko legalizuotis ir visikai nutraukiantiems ryius su pogrindiu buvo ikeliama slyga - palikti ginkl kovos draugams. Daug partizan legalizavosi, sudarydami rezervinius brius. Ginklus jie paprastai pasilikdavo. Rezervistai vykd ryinink ir valg funkcijas, o reikalui esant dalyvaudavo ir karinse operacijose. emaitijoje is partizan rezervas vadinamas OS (organizaciniu sektoriumi), Dzkijoje ir Suvalkijoje pasyviais kovotojais, slapuk briais. 1945m. vasar i 183 Dzk grups Merkins bataliono kovotoj usiregistravo 87, Ly. beveik pus. Bataliono vado A.Ramanausko-Vanago ataskaitoje nurodyta, kad 34 i j nenutrauk savo veiklos - priklaus rezervui 41 . Apie tai ra ir Masaliki kaimo apylinks partizanai savo veiklos kronikos k n y g o j e "Buvo stengiamasi registruojantis likti namuose, bet 42 ginklai nebuvo padti i rank ." T a u r o a p y g a r d o s Gedimino rinktinje nuo 1945m. rugpjio iki 1946m. birelio mn. i 400 legalizavosi apie 180 partizan, taiau juos rinktins vadovyb laik potencialiu rezervu 43 . 1945m. ruden sovietinis saugumas konstatavo, kad Lietuvoje i legalizavusij partizan teritoriniu pagrindu buvo sudaromi rezervist briai, j skyriai kurie turjo savo vadus 4 4 . emaitijoje ir dalyje Auktaitijos partizan jungini vadai grietai draud legalizuotis. Ijusi legalizuotis partizan ir ia buvo, taiau maiau, nei Piet Lietuvoje. Tai patvirtina ir 1945m. usiregistravusi pagal apskritis moni skaiius (r. 4 lent). Daugiausia legalizavosi Alytaus apskr. - 4417, i j kaip partizanai - 406 ir Trak apskr. - 3518, i j kaip partizanai - 271. Tik vienetai legalizavosi Klaipdos ir Paggi apskr, taiau tai lm prausio karo banga, iblakiusi i apskrii gyventojus (vokiei tauty362

4 lentel. Usiregistravo moni pagal apskritis 1944-1945m. ". Apskritis Alytaus Bir Jonikio Kdaini Kretingos Klaipdos miestas Klaipdos Kauno miestas Kauno Lazdij Marijampols Maeiki Panevio Paggi Raseini Rokikio iauli aki venioni iluts Trak Taurags Teli Ukmergs Utenos Vilniaus Vilkavikio Zaras Lietuvos SSR NKGB I viso 1944m* 7 154
-

1945m. 4417 2332 372 999 772


-

i j kaip partizanai 406 583 12 212 284


-

5
-

3
-

9 2 11
-

2
-

32 22 27
-

11
-

285

8 193 2003 941 1678 687 2420 1 637 1123 1485 705 850 1 3518 947 975 1847 1796 2336 79 463 2685 36272

2 477 166 106 46 241


-

190 264 110 296 167


-

271 48 86 133 112 832 3 193 919 6160

bs mons buvo pasitrauk arba iudyti). Taiau ir kitose emaitijos apskrityse usiregistravusi moni maiau, nei Dzkijoje, pvz. Raseini apskr. - 637, i j kaip partizanai - 190. 1945m. pabaigoje legalizavimosi v a j u s Lietuvoje baigsi Okupant viltys *1944 visi uregistruoti kaip partizanai
363

nepasitvirtino. Nors partizan gretos ir sumajo (Dzkijoje net perpus), taiau isilaisvinimo kova gavo nauj kokyb: susiformavo grietesns organizacins struktros, greta kovini operacij skmingai pradtos gyvendinti ir politins kovos priemons. Tai buvo pademonstruota 1946m pradioje, kai partizanai Lietuvojeakivaizdiai sulugd rinkimus Soviet S j u n g o s Aukiausij taryb. 1946m. vasario 16d. Lietuvos SSR NKVD komisaras J.Bartainas ileido sakym, kuriame, apart raginim partizanams legalizuotis, gyventojams grasinama iauriomis represijomis u ginkluoto pogrindio rmim 4 5 . 1946m i miko pasitrauk 1055 partizanai. Tai, palyginti su 1945m., nedidelis skaiius, turint galvoje, kad 1946m. ruden visoje Lietuvoje veik apie 4,5 t k s t partizan. 1946m. jau visoje Lietuvoje partizan vadovyb draud registruotis. Leidimai iam ingsniui buvo iduodami tik iimtinais atvejais. Ypa sumajo legalizavusij 1948m. Tais metais legalizavosi tik 176 partizanai, nors tais metais vien uvo 1135 kovotojai Galima teigti, kad 1948m. partizan legalizacija faktikai nutrko. Vlesniais metais usiregistravusi skaiius buvo minimalus, pvz, 1950 18 moni (r. 5 lent). Registracija nutrko dl keli prieasi. Pirmiausia, mikuose liko tie mons, kurie tvirtai buvo apsisprend kovoti su okupantais iki savo ties. Be to, ankstesni met patirtis parod, kad sovietin valdia nesilaiko savo paad. Usiregistrav partizanai buvo veriami bendradarbiauti su saugumo organais, idavinti buvusius bendraygius bei rmjus. Atsisakiusi tapti idavikais lauk aretai, todl dalis usiregistravusi vl gro mik. Alytaus apskr. MVD virininkas Lisovskis teik Lietuvos SSR vadovybei tokius duomenis: pagal naujos apskrities ribas ia turjo gyventi 170 legalizuot 1945m partizan, taiau 1946m. birelyje apskrityje gyveno tik 66 i j. Toliau nurodomas likusij 104 moni likimas: aretuota - 44 mons, 5 lentel. inios apie 1944-1953m. u s i r e g i s t r a v u s i u s partizanus (MVDMGB d u o m e n i m i s ) 4 9 Metai Usireg. skaiius 1944 1945* 1946 1947 1948 1950 285 6160 1055 708 176 51 1951 18 1952 1953 I viso 17 16 7 8493

*Realus 1945m usiregistravusi partizan skaiius-apie 20 tkst


364

nuov partizanai - 4, uvo karini operacij metu (reikia - nuud MVD46 istai) 5, ijo vl mik 16 ir ivaiavo i apskrities 34 mons . Taigi, apie ketvirtadalis legalizuot 1945m Alytaus apskr. partizan buvo aretuoti Apie klastingus soviet valdios planus, skelbiant amnestij, liudija jos paios pateikti skaiiai 1952m. sausio 9d. Lietuvos SSR MGB 2N valdybos (kovos su ginkluotu pogrindiu) virininkas upikov'as Maskv MGB vadovybei prane, kad nuo 1944m. iki 1952m. Lietuvoje buvo legalizuota apie 38,5 tks. nelegal, tarp j beveik 28 tkst uregistruoti kaip vengiantys mobilizacijos arba dezertyrai Toliau raoma, kad "dalis legalizavusij buvo aretuota arba itremta i respublikos u ryius su nacionalistinmis gaujomis. Pastaruoju metu respublikoje gyvena 8936 legalizavusieji, tarp j 2664 banditai ir 4 6 9 6 dezertyrai ir vengiantys tarnybos tarybinje kariuomenje, 1576 - kiti nelegalai 47 ." Taigi nuo 1945m. iki 1952m. dl okupacins valdios veiksm i legalaus, vieo gyvenimo vl dingo beveik 30 tkst. jau anksiau usiregistravusi Lietuvos moni. Tai sudar apie 80 proc. vis pokaryje usiregistravusij, kuri dauguma - buv partizanai Deja, neinome, kiek i 30 tkst legalizavusij buvo suimta ir itremta, ir kiek j vl sugrti partizan gretas. Taiau netiktina, kad net 80 proc. usiregistravusi bt dalyvav antisovietinje veikloje. Toki galjo bti tik apie pus. Sovietiniai okupantai pokaryje akivaizdiai pad e m o n s t r a v o s a v o tonik klast. I j bole-

Prie k a p o altajame Sibire

365

vikins "malons" Lietuvos mons sulauk tik konclageri ir mirties. Patikj okupacins valdios paadais, 1944-1953m. Lietuvoje legalizavosi apie 25 tkstanius ginkluoto pogrindio dalyvi.

V e i k i a n i kovotoj skaiius 1944-1953m. partizaniniame kare 1944m ruden Lietuvoje prasidjs masikas partizaninis sjdis savo apogj pasiek 1945m pavasar, kai Lietuvos mikuose briavosi apie 30 t k s t laisvs kovotoj (r. grafik ir 6 lentel). 1946m. didels netektys uvusiais ir suimtais, ir dar didesnis i aktyvios kovos pasitraukusi legalizavusij skaiius, sumaino veikiani partizan skaii iki 4-4,5 t k s t kovotoj. Tai ir buvo optimalus skaiius Lietuvos slygomis veiksmingai partizaninei kovai Taiau ilgainiui patirdami vis didjant spaudim prieo, naudojanio ne tik iaur teror, bet ir klastingiausias priemones, partizanai jau nebepajg savo spariai retjani gret atstatyti naujais kovotojais. J skaiius nuolat majo. Okupant organizuojami masiniai trmimai ir aretai palaipsniui maino rezervist (slapuk) ir rmj skaii. 1951m. vl prasidjusi mobilizacija sovietin armij pastmjo nemaai vyr ieiti mik. Kai kurie aukiamojo amiaus jaunuoliai ijo partizanauti net 1953m. I viso 1944-1953m. Lietuvoje (skaitant uvusius, suimtus ir legalizavusius) partizan gretose pabuvojo ne maiau 50 tkst. moni. 1953m. pavasar, partizanini kov saullydyje, MGB duomenimis Lietuvoje dar veik apie 200 partizan. Jie buvo paskutinieji 6 lentel. Ginkluoto pasiprieinimo m a s t a i Lietuvoje 1944-1953m. (MGB duomenimis) Metai 1944m. ruden 1945m. pavasar 1946m. vasar 1947m. pavasar 1948m. pavasar 1949m. pavasar
366

Veikiani partizan skaiius, (tkst) apie -"-"-"-"-"4 3 3 2,5 2 1,5 Realus skaiius nemaiau 12 -"- 30 apie 4,5 3,5 -"- 2,3 -"- 1,8

Metai 1950m. ruden 1951m. pavasar 1952m. pavasar 1953m. pavasar

Veikiani partizan skaiius, (tkst.) -"-"-"-"1 0,8 0,5 0,2 Realus skaiius -"- 1,2 -"- 0,9 -"- 0,55 -"- 0,25

Nuorodos: Buv.LSSR VSKA. F3. B16/96. L4-6; B.41/131. L102-103; B.41/131. L167168; B.19/137. T.l. L78; B.41/136. L161; B.41/137. L110-111; B56/30. L65-66; B56/45. L106-108. Priedai: 1. 1944-1953m. uvusi partizan skaiiai (MGB duomenimis). 2 Ginkluoto pasiprieinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m.

367

1944-1953m. uvusi partizan skaiiai (MGB duomenimis)

priedas

PARTIZANINIO

JUDJIMO

SLOPINIMAS

TERORO VYKDYTOJAI "iandien Kalniks mik apsupo Tkstantin kareivi minia, Jie ginkluoti i fronto sugro, Kai su vokieiais baigs kova. Rankas lau senoji motul, uvo jos vienturtlis snus, J palaidos stribai dilglynuos, Pasiguost jai net kapo nebus." (I Dzkijos partizan dainos). Represiniai organai Sovietins specialiosios tarnybos: NKVD (MVD) ir NKGB (MGB, KGB) Soviet Sjunga, kaip kiekviena totalitarin valstyb, laiksi teroru ir paklusnumu. Liaudis apie tok valstybingumo pamat sukr taikli patarl: bijai-vadinasi, gerbi. Todl nuo pat 1917m. raudonj teror organizavo ir vykd stiprios specialiosios tarnybos. 1917m. F.Dzerinskio kurta VK (Visos Rusijos ypatingoji komisija) perm ir itobulino carins ochrankos darbo metodus, kuri pagrindas buvo nipinjimas ir politini prieinink naikinimas. Pamyn krikionikos morals normas, ekistai naudojo princip, kad "tikslas pateisina priemones". Tautos herojumi buvo paskelbtas Pavlikas Morozovas snus, idavs savo tv buo. nipinjimas ir skundimas tapo gyvenimo norma. Metams bgant, Soviet Sjungos specialiosios tarnybos patyr vairi transfomacij (r. 1 pried). 1934m. valstybin politin valdyba (OGPU) susijung su vidaus reikalus tvarkania inyba (NKVD). Vliau ios dvi institucijos ne kart atsiskyr ir vl susiliejo, keit pavadinimus, taiau esm liko ta pati nirtinga kova vyko ne tik su "liaudies prieais", bet ir tarpusavyje. Buvo suaudyti represini inyb vadovai 1938m. H.Jagoda, 1940m. NJeov, 1953m. - L.Berija (visi - vidaus reikal-NKVD-liaudies komisarai) bei V.Merkulov (NKGB komisaras), daug j pavaduotoj ir vairaus rango ekist. Juos suaudius, bdavo apginamas paties didiausio vis laik 369

ekist vents

budelio, komunist partijos vado J.Stalino autoritetas-suvaidinama, tarsi is neinojs apie vykdytas represijas.

N K G B - N K V D organizavimas Lietuvoje Jau 1942m. buvs Lietuvos SSR NKVD komisaras A.Guzeviius susirpino kadr rengimu bsimam Lietuvos NKVD aparatui ir papra priimti SSRS NKVD mokykl daugiau kursant, nei numatyta visoms trims Baltijos alims (po 50 moni)1. 1943m sausio mn. pradtos kurti LSSR NKVD operatyvins-ekistins grups 2 . ios grups turjo perirti evakuot operatyvin mediag, ruotis atnaujinti ryius su buvusia agentra bei verbuoti nauj, o taip pat komplektuoti bsimus NKVD kadrus. Pagal A.Guzeviiaus projekt iose grupse numatyti 67 asmenys, i kuri tredalis dirbo Maskvoje, o likusieji variose Soviet Sjungos srityse, kur buvo evakuot, itremt ar kalint lietuvi. 1944m, frontui traukiantis Vakarus, Lietuv atvyko NKVD komisaro L.Berijos pavaduotojas L.Serov. Jis koordinavo keli front unugario apsaugos NKVD kariuomens veikl ir msi kurti Lietuvos SSR represines
370

struktras. Kadangi vietini kadr beveik nebuvo, Lietuv i SSRS saugumo organ komandiruota grup NKVD-NKGB darbuotoj. Jau 1944m. liepos 16d. Vilniuje pradjo darb devyniolika NKVD-NKGB operatyvini grupi. Lietuvos SSR vidaus reikal komisaru paskiriamas surusjs gen. mjr. J.Bartainas, o valstybs saugumo komisaru - gen. mjr. A.Guzeviius. i inyb vadovai buvo ne kart keiiami: vidaus reikal ministrais pabuvojo gen. mjr. R.Kondakov (1953m), J.Vildinas (1953-1954m), valstybs saugumo ministrais - gen. mjr. Z.Jefimov (1945-1949m), gen. ltn. N.Gorlinskij (1949m.), gen. mjr. P.Kapralov (1949-1953m.), gen. mjr. K.Liaudis (1954-1959m.) ir kiti. Suformuotas centrinis NKVD-NKGB aparatas ir apskrii bei valsi skyriai J darbuotojai beveik be iimties buvo atvyk i Rusijos. Pavyzdiui, 1947m Raseini apskr. NKVD skyriuje i 60 tardytoj ir operatyvini darbuotoj tik trys buvo lietuviai3. Kadangi visoje Lietuvoje buvo dislokuota NKVD vidaus kariuomen, tai i gul virininkai paskirti apskrii bei valsi NKVD skyri virinink pavaduotojais 4 . Danas j buvo maamokslis, taiau turjo didel represij vykdymo patirt. I viso per 1944-1946m neva vairi "liaudies kio" ak atgaivinimui Lietuv buvo organizuotai atsista 10 000 "specialist" 5 . 1953m. MGB aparate i 496 operatyvini

ekistai linksminasi

371

darbuotoj jau buvo 86 lietuviai6. Pirmieji vietiniai represini struktr darbuotojai buvo ikikarinje Lietuvoje udraustos komunist partijos nariai, sugr i evakuacijos. Tai inomi 1941-j met budeliai P.Raslanas, N.Duanskis, LMartaviius ir kiti

N K V D - N K G B veikla Specialiosios tarnybos Lietuvoje turjo sukurti plat nip tinkl, iaikinti, suimti ir tardyti besislapstanius bei naujai santvarkai nelojalius pilieius, kovoti su partizaniniu judjimu. 1944-1945m. Lietuvoje slapstsi labai daug vyr. Dideli ginkluot partizan briai net uimdavo miestelius, todl 1945m. vasario 9d. LSSR AT, LKT ir VKP(b) CK paskelb kreipimsi " lietuvi taut", kuris jo istorij "Bartaino amnestijos" pavadinimu. iame kreipimesi buvo kvieiama legalizuotis besislapstantiems. mons nepatikliai irjo valdios paadus, tad is kreipimasis pakartotas 1945m. birelio 3d. ir 1946m. vasario 15d. kart jau atvirai pagrasinta susidoroti su nepaklusnij eimomis. Niekuo nekalti eim nariai tapo o k u p a n t kaitais. Be to, sakyme nurodyta: "Gauj dalyviams, kuriems j vadai draudia savo noru pasiduoti Taryb valdios organams, umuti tokius vadus." Soviet valdia visaip propagavo kreipimsi, vert j skaityti banyiose. inodami enkavedist klastingum, Lietuvos Katalik banyios hierarchai atsisak j skelbti Vyskupas M.Reinys, kur tard ir kalbinjo pats NKGB komisaras A.Guzeviius, tiesiai pareik, kad negalima pasitikti valdia, kuri 1941m itrm Sibir tkstanius nekalt moni 7 . A.Guzeviius, keikdamasis necenzriniais odiais, ivijo vyskup i kabineto. Atsisakymas skelbti banyiose kreipimsi, o taip pat atsisakymas tapti slaptais NKGB agentais buvo pagrindin vyskup V.Boriseviiaus, M.Reinio, T.Matulionio, P.Ramanausko sumimo prieastis. raginimus legalizuotis daugelis partizan vad atsiliep laikais, kuriuose idst slygas, btinas dialogui tarp partizan ir valdios. Tarp i slyg buvo ir tokios: paleisti i kaljimo suimtuosius, grinti i Sibiro tremtinius, paleisti neteistai mobilizuotus Raudonj armij lietuvius, liautis terorizavus partizanus ir j eimas, sustabdyti politinius aretus ir pan.6. Nevykdant i slyg, valdios kreipimaisi buvo beprasmiai Partizanai ra: "Mes pama-

372

tme t praraj, kuri skiria bolevikin teorij ir praktik. Mes j ne tik pamatme, bet ir pajutome - t iaur despotik viepatavim. (...) Ms tikslas - tikra laisv ir mogaus teisi gynimas. Mes norim ne apgauls, o tikro mogaus inaudojimo likvidavimo." Bijodamas, kad partizan laikai nesusilpnint vietini enkavedist kovingumo, J.Bartainas udraud tok NKGB ir partizan susirainjim. Represijoms vadovavo prie NKVD kurtas kovos su "banditizmu" skyrius 1947m reorganizuotas 2N valdyb, o 1953m - MVD 4 valdyb. ios valdybos 1-asis skyrius naikino partizan centrus, 2-asis persekiojo legaliai gyvenanius "nacionalistus", o 3-asis - vadovavo stribams (r. 4 pried). Valsi NKVD-NKGB skyriai buvo kurti geriausiuose miesteli pastatuose, daniausiai - nacionalizuotuose itremtj ar besislapstanij namuose, pritaikytuose gintis. alia turjo bti kaljimui tinkama patalpa; rsys ar belangis sandlys. I pradi suimtuosius visada tardydavo valsi NKVD skyriuose ar strib bstinse. Kiekviename Lietuvos miestelyje yra kraupi praeit liudijantys pastatai, kuriuose bdavo kankinama, udoma, verbuojama ir idavinjama. Vienas garsiausi toki pastat Taurags ubartin. Nukankintuosius ir uvusius danai ia pat ir ukasdavo kiemo pakratyje, nuoalioje vietoje, sumesdavo ulinius ir tualetus. Toks buvo nurodym a s i Maskvos ukasti uvusius taip, kad niekas nerast j kap 9 . Pasibaigus partizaniniam judjimui, per tokias vietas neretai bdavo tiesiami keliai, rengiami stadionai, statomi pastatai - kad niekas nebesurinkt uvusij kaul.

N K V D vidaus kariuomen Okupacin kariuomen 1944m. liepos mn. Lietuv eng l-ojo Pabaltijo ir 3-ojo Baltarusijos fronto Raudonosios armijos daliniai Nors pasauliui buvo skelbiama, kad Raudonoji armija "ivadavo" Ryt Europ nuo faizmo, taiau jai kandin ygiavo NKVD fronto unugario apsaugos kariuomen, turjusi "ivalyti" krat nuo naujai santvarkai nelojali piliei. U puss met kovos su "liaudies prieais" funkcijas perm specials NKVD daliniai - nuo 1944 08 01 Lietuvoje dislokuojama gen. mjr. I.Vetrovo vadovaujama NKVD 4-oji auli divizija (tabas Vilniuje), o 1945m. pabaigoje Lietuv permetama

373

gen. I.Pijaevo 7-oji divizija (tabas iauliuose). Be i divizij, karines operacijas prie partizanus 1945m. pradioje vykd apskrii centruose dislokuoti 4 NKVD pasienio kariuomens pulkai ir l-ojo Pabaltijo fronto bei 3ojo Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen - i viso 16,4 t k s t asmen . Generol Vetrovo ir Pijaevo vadovaujam divizij baudjai buvo patyr: 1944m. pradioje jie vykd totalin iaurs Kaukazo taut trmim. Negalinius kaln keliais paeiti senukus, vaikus ir moteris jie sunaikindavo vietoje. Chaibacho kaime NKVD karikiai g y v u s sudegino 700 en. Savo kruvin patirt jie pritaik Lietuvoje. Nuo 1950m. Lietuvoje liko gen. mjr. I.Vetrovo divizija, kuri tuoj performuota dvi divizijas, turinias po 4 pulkus: naujai sukurtos 2-osios divizijos (tabas iauliuose) veiksmai apm iaurin Lietuvos dal, o 4-oji (tabas Vilniuje) kontroliavo Piet Lietuv. Kiekvienam kariuomens pulkui teko 6-7 apskritys. 1951m. Lietuvoje liko vien 4-oji NKVD auli divizija 5 pulkai Lietuva netrukus patyr NKVD kariuomens represijas. Per Lietuv slenkant frontui, kariuomen, nors plikavo ir grob kinink turt, specialij operacij prie partizanus nevykd. Todl ir besiorganizuojantys partizanai ypating veiksm prie j nesim. Jie tikjo, jog Vakarai pareikalaus, kad Antrojo pasaulinio karo nualinta Rusija pasitraukt i okupuotos Ryt Europos. Partizanas mas laike NKVD virininkui ra: "A neukabinjau rus karo pajg. drijoje, Gudeliuose (Marijampols apskr.) ir kitose vietose buvau pams nelaisvn rus. Bet a juos visus paleidau (...). A daug js broli rus praleidau Rusijon su ginklais ir amunicija. Kiekvien nakt ir iandien eina ir eina Rusijon i Vakar fronto pas savo eimas 11 ." Taiau netrukus i Ryt Prsijos Lietuv permesti Pabaltijo karins apygardos daliniai parod ukariautoj gali. "Didel dalis karinink, serant ir eilini beveik visuose daliniuose sistemingai girtuokliauja, plia ir udo gyventojus", - buvo raoma NKVD-NKGB galiotinio Lietuvai generolo Tkaenkos raporte 1 2 . 1945m. rugsjo mnes iauli miesto gatvje buvo nuauti B.Kovestokas ir Grigalinas, Vilniaus Katedros aiktje 7 girti karininkai nuov eiamet berniuk ir sueid senut, iauli apskrityje Morkucko nam met granat ir umu eiminink - taip elgsi ukariautojai Mobilizacija 1944m. liepos 26d. buvo pradta Lietuvos vyr iki 35m. amiaus mobilizacija Raudonj armij. Taiau j gyvendinti nebuvo lengva: i 35 t k s t
374
10

paauktj atvyko tik 5,2 tkst. . Prasidjo vyr gaudymas. Nuo 1944 08 01 iki 1944 09 27 Vetrovo divizija sulaik ar nuov 22,6 t k s t moni . Didiausi j dal sudar asmenys be dokument ir vengiantys mobilizacijos Raudonj armij. Nesurinkus reikiamo mobilizuotj kiekio, 1944m. spalio 11d. paskelbta antroji mobilizacija. Lietuvos vyrai dar nuo vokiei okupacijos laik inojo tarptautin konvencij, draudiani mobilizuoti okupuot krat gyventojus. Todl lietuviai njo nei vokiei, nei Raudonj armij. Tebevyko karas, ir daugeliui atrod imintingiau, susiklosius palankiai tarptautinei situacijai, kovoti u Lietuvos nepriklausomyb, negu paguldyti galv svetimoje kariuomenje. tai k 1951m laike broliui Vladui kariuomen ra Veronika Baronait: 'Turbt tu, lietuvi, danai pats s a v s klausi: ir ko a ia atvaiavau, ir u k a ia dabar turiu vargti, ar u savo Tvyn, u brangi tv em? Gal saugoju a savo Tvyns sienas, gal budiu dl jos laisvs? O ne! - Tai ko tu ia, Lietuvos snau, atvaiavai? - girdi s a v s klausiant bals. Tu ne savo noru ia atvaiavai, bet prievartos bdu ia tave atve ir tu turi dabar ia priverstas tarnauti15." Daugelio paklususi mobilizacijai jaunuoli likimas susiklost tragikai Pavyzdiui, 1944 met gruodio mn. 16 Molt valsiaus jaunuoli keliavo Vilniaus Raudonosios armijos mobilizacin punkt. Pakeliui ties Giedraiiais sutiktas raudonarmiei dalinys juos visus iauriai nuud 1 6 . Daugelis t, kurie menkai teapmokyti pakliuvo front, uvo arba buvo suluointi O kiek lietuvi jaunuoli uvo sovietinje armijoje vliau - imperialistiniuose SSRS karuose ar nukankinti kariuomenje taikos metu?! Represijos Iki 1944m gruodio 25d. NKVD daliniai Lietuvoje sureng 630 karini operacij, kuri metu nuud apie 2 0 0 0 asmen, 4 0 0 0 buvo suimta. Ypa kruvinos buvo 1944m. Kaldos. inodami lietuvik paprot susirinkti prie v. Ki stalo visai eimai, enkavedistai sureng didiules moni gaudynes. Vien Merkins apylinkse baudjai sudegino 48 sodybas, nuud 37 mones, 120 sum. Ypa iauriai susidorojo su Klepoi kaimo gyventojais, kur suaud ar g y v u s sudegino 12 moni. Nerad partizan, ekistai su siiu ud beginklius mones. Operacijos s k m s rodiklis buvo nuudyti mons, kuriuos aud be perspjimo, todl baudjams visikai nerpjo, ar tai partizanai ar paprasti
14

13

375

kininkai: "Skmingais karini grupi veiksmais laikyti tokius, kai visi banditai sunaikinti ar sugauti", - buvo raoma sakymuose. Ypa daug partizan - 44 mons uvo nelygiose kautynse, a p s u p u s partizan stovykl 1945m. gegus 17d. Lazdij apskr. Kalniks mike, kur 80 partizan kovsi su dviem NKVD batalionais. Ne maesns kautyns vyko 1945m. birelio 12d Alytaus apskr. Varios mike, kur uvo 45 partizanai ukuojant mikus tarp Peranaravos ir Kraki 1945m. vasario 15d. uvo 22 Pabariaus brio partizanai 1945m liepos 22d. Lioli apylinks Vir- Partizanai, uv 1946m. P a k r u o j o apskr. tuk mike upuolus partizan stovykl uvo 16 partizan, tarp j trys moterys. Dideli susidrimai 1945m pradioje su NKVD kariuomene vyko Zaras, venioni, Kaiiadori apskrityse ir kitose Lietuvos vietose. Vlesniais metais partizanai stodavo kautynes tik aplinkybi veriami nes ekistai disponavo gausiomis pajgomis ir ginkluote. Marijampols apskr. Pali pelkse apsistojusius partizanus enkavedistai atakavo net naudodami lengvsias patrankas, o 1946m. birelio 7d. Kazl Rdos mikus apsupusiai kariuomenei talkino arvuoti traukiniai Prie partizanus mesta net aviacija: 1946m. I.Vetrovo divizijai skiriama 15 lktuv grandis 17 . Lktuvai ne tik valgydavo partizan veiklos rajonus, bet ir bombarduodavo j stovyklas (imoni girioje, Kazl Rdos mikuose, Pali pelkse ir kitur). Kiekvienas vidaus kariuomens pulkas

376

turjo madaug 20 pdseki un . 19 Vyko tikras karas. Daugiausiai partizan uvo pirmaisiais pokario metais , gijus partizaninio karo patirties, pakeitus taktik ir pradjus vengti atvir kautyni su gausesnmis enkavedist pajgomis, 1946-1949m. partizan uvo maiau, nei baudj (r. 8 pried). Tik po 1948-1949m. masini trmim ir kolchoz sukrimo is santykis vl pasikeit. Nepaisant ymi partizan nuostoli, jie vis laik Buvo kaltinami moni udymu. tai partizanas mas laike enkavedistams taip atsak: "A tik grieiausiai smerkiu ir baudiu tuos niekingus tautieius, kurie idavinja Lietuvos karo pajgas ir gerus tautieius. Tuos, kurie iduoda ir nori praudyti Nepriklausom Lietuv. (...) Js vyrai tai tikrai yra suaud ne vien senuk u jo sn ar ir visai be reikalo!20." Pagrindin vidaus (o danai ir pasienio) kariuomens uduotis buvo naikinti partizan grupes. Gav duomen apie j dislokacij, NKVD daliniai bdavo skubiai permetami tuos rajonus, apsupdavo stovykl ir ukirsdavo kelius atsitraukimui, persekiodavo isiverusius i apsupties. Mikai buvo nuolat "ukuojami". Isirikiav per kelet metr vienas nuo kito, kareiviai Keliomis gretomis praeidavo didelius mik plotus, tikrindami kiekvien krm, iekodami besislapstani partizan ar j bunkeri. "ukuojant" mikus, partizanai slpdavosi raistuose, mediuose, kemsynuose ar gerai umaskuotuose bunkeriuose. Batus pasitepdavo ibalu, kad unys nerast pdsak. "ukuodami" mikus, kratydami sodybas, baudjai badydavo geleiniais strypais tartinas vietas, audydavo ieno stirtas ir pan. Kariuomen taip pat rengdavo partizanams pasalas pas kininkus, sodybose sirengdavo vadinamus "sekretus'-slaptus postus, kuriuose ibdavo po kelias savaites, niekam neleisdami ieiti i sodybos. Vidaus kariuomen tremdavo mones, saugodavo rinkimines bstines ir dalyvaudavo kitose akcijose. Senkant partizan jgoms, keitsi ir MGB taktika: MVD kariuomens kiekis buvo mainamas, vis didesn vaidmen gijo MGB agentai Mikus imta "ukuoti" reiau, bet buvo daniau puolamos agent nurodytos vietos. 1952m. 29-iuose garnizonuose liko 5 MVD kariuomens daliniai (4850 baudj). Per 1952m. jie nukov 333 partizanus 21 . Tiek partizan 1946m. davo per vien mnes. Partizan sumajo. Iblso -ir greito Lietuvos nepriklausomybs atkrimo viltis. NKVD kariuomen (kartu su kitomis kariuomens rimis) buvo pagrindin jga, kuri po ilgos kovos palau partizan pasiprieinim.
377

18

Stribai Baudj g e n e z Prasidjus karui, 1941 06 25 SSRS NKVD vadovyb sak pafronts zonoje organizuoti naikintoj batalionus. ie batalionai, sudaryti i komunist, komjaunuoli ir sovietinio aktyvo, turjo likviduoti diversantus, desantininkus ir kitus soviet valdios prieus 2 2 . Taiau spartus vokiei kariuomens ygis Rytus sukliud kurti iuos batalionus. Vis dlto NKVD darbuotojai ir sovietiniai aktyvistai, besitraukdami "motin Rusij", savo nuoira ir iniciatyva nukankino suimtuosius Rainiuose, Pravienikse, o kaliniai i Kauno kaljimo, varomi Soviet Sjung, suaudyti ervenje, 60 km nuo Minsko. nir dl priverstinio pasitraukimo i Lietuvos, enkavedistai ud mones Juodupje, Panevyje, Zarasuose ir kitose Lietuvos vietose. ie 1941m vykiai buvo pokario naikintoj, tautoje pagarsjusi strib, stribok, strebiteli, skreb vardu, veiklos uuomazga. Jau 1943m SSRS Vidaus reikal komisaras LSerov nurod ukariautuose rajonuose atkurti naikintoj batalionus, kurie turi krat "ivalyti nuo idavik ir antisovietini element ir palaikyti gyvenamuosiuose punktuose revoliucin tvark". Nurodoma 17 soviet valdios prie kategorij, tarp kuri yra tokios: "banditai" ir j talkininkai, vengiantys aukimo Raudonj armij, darbo fronto dezertyrai, spekuliantai ir "maiininkai" ("meoniki") bei visi tartini asmenys 2 3 . Strib o r g a n i z a v i m a s L i e t u v o j e Vos atvyks Lietuv, 1944 07 27 LSSR Vidaus reikal komisaras J.Bartainas Vilniuje, Kaune ir iauliuose kr naikintoj batalionus po 150 asmen 2 4 . i batalion virininku paskirtas papulkininkis LEismont-Glazunov. Apskrityse kuriam naikintoj bri virininkais tapo NKVD virininkai, pavaduotojais KP(b) apskrii komitet darbuotojai Gruodio mnes strib kuopos po 30-40 asmen sukurtos jau ir valsiuose. Stribams talkino ginkluotos p a r a m o s g r u p s i sovietini aktyvist. Kadangi stribai buvo atleisti nuo tarnybos kariuomenje, i pradi j gretas stojo ne vien partinis aktyvas ir komjaunuoliai, bet ir kai kurie vaikinai, norintys ivengti mobilizacijos ar sigyti ginkl. 1945m buvo nemaai atvej, kai stribai gav ginkl, pasitrauk mik pas partizanus arba teik partizanams inias apie

378

Stribai, pasiruo "ygiui"

ruoiamas akcijas. 1945m u bendradarbiavim su partizanais buvo suimta strib irvint, Butrimoni, iauli, aki, Garliavos, Raseini ir kituose valsiuose 2 5 . Tokiems strib poelgiams daug takos turjo partizan kreipimaisi "brolius lietuvius-stribukus", kvieiantys nedalyvauti "nei prie ms moni sekim, gaudymo, aretavimo, veimo, nei prie pyliav, nei prie mokesi rinkim, nei prie turto nusavinimo bei jo plimo, nei prie kitoki bolevikik umai vykdymo." Priverstiems dalyvauti tokiose akcijose patariama: "matydami - nematykit, iekodami - neraskit, vydami - nepavykit, audami - nenuaukit" Visi suklyd tautieiai raginami mesti pragaiting darb ir su ginklais ateiti partizan brius: "Js g y v y b m e s garantuojame. Perdav ginklus, js bsite ms statym globoje ir gyvensite tokiose pat slygose, kokiose m e s gyvename 2 7 ." nergokite ms nei dabar, nei ateityje." Strib chrakteristika Po toki perspjim strib batalionuose daugiausia liko maaraiai, degradav asmenys, alkoholikai ir lengvo gyvenimo m g j a i Apie tokius
379

Perspjama, kad prieingu

atveju pasigailjimo nebus: "Jei itas ms balsas neras atgarsio js irdyse,

savo dienoratyje ra partizan karo kapelionas J.Leleius-Grafas: "Juk tai tautos padugns, kurie ms Nepriklausomybs laikais auk: k duoda 1 mums tikjimas, k duoda mums Banyia " Tarnavimas naikintoj batalionuose suteik galimybi plikauti, naudotis svetimu turtu, tenkinti sadistinius polinkius ir pajusti valdios galyb. Net pagarsjs NKVD budelis majoras A.Sokolov teig, kad i atuoniolikos jo inioje buvusi strib maiausiai dvylika yra vagys. Jie "vog, k a s po ranka pakliva, pasirinkdami vertingiausius daiktus - laikrodius, aukso iedus, auskarus, gerus rbus 28 ." Atj kinink sodyb iekoti partizan, jie pirmiausiai ikraustydavo stalius ir kraitines skrynias, kur buvo laikomi vertingiausi daiktai Kadangi eiliniai stribai iki 1946 09 25 negavo atlyginim 2 9 , valdia pro pirtus irjo strib plikavim. Didiausias strib grobis buvo itremtj ir suimtj konfiskuot ki turtas, kur jie tuojau pat isidalindavo. Todl ne vien kinink itrm Sibir vien dl to, kad vietiniam stribui patiko jo gyvuliai, daiktai ar sodyba. Taiau plikavimai buvo niekis, palyginti su strib sadizmu. Daniausiai apsvaig nuo alkoholio ir turdami ginkl, jie galjo nuauti, suimti, muti, kankinti, tyiotis ar itremti. Pavyzdiui, Pandlyje stribas, mgind a m a s s a v o taiklum, nusitaik lauku einani mergait ir j nuov. Apie Grinkikio strib
380

Sovietins v a l d i o s gynjai stribai

vado Rapolo iaurum sklido legendos . Tok rapol turjo vos ne kiekvienas valsius. Prien apskr. partizano Algirdo Varkalos-aliuko motin, laukiani kdikio, stribas mu, reikalaudamas pasakyti, kur slapstosi jos snus, ir a u k "A i tavs vienos padarysiu du !" Ypa strib sadizmas pasireik nuo 1946m., gen. J.Bartaino sakymu miesteli aiktse pradjus guldyti nuudytj partizan lavonus. Painodami vietinius gyventojus, stribai stebdavo, kas ateis prie uvusij, nordami susekti partizan artimuosius. Dana motina alpdama isiaddavo savo nuudyto snaus, nordama apsaugoti nuo tremties kitus vaikus. Stribai iniekindavo partizan lavonus, juos irengdavo, guldydavo nepadoriomis pozomis, paabodavo roaniais ir pan. Ypa mgdavo guldyti nukautuosius prie mokykl, nordami bauginti ir atgrasinti jaunim nuo bet kokio pasiprieinimo okupantui Stengdamasi pakelti strib autoritet, sovietin valdia nutar pakeisti strib pavadinim - nuo 1945 12 18 jie pavadinti "liaudies gynjais 3 2 " Strib kiekis ir tautin s u d t i s Palyginti su kitomis okupuotomis valstybmis, pasiprieinimas okupaciniam reimui Lietuvoje buvo itin stiprus. Tai rodo is faktas: per penkis mnesius 1945m. Lietuvoje buvo nukauta ir dingo be inios atuonis kartus daugiau strib, nei Latvijoje. 1946m. liepos mnes Lietuvoje jau buvo 10 4 2 0 strib. Norint utikrinti j patikimum, strib briuose imta verbuoti nipus, kurie turjo sekti savo sbr elges. Imtasi priemoni strib neratingumui ir vagiliavimui sumainti, strib "aukljimui" pasitelkti komjaunuoliai Nemaai strib buvo atvyk i "plaiosios tvyns" (1947m. i 8 0 0 0 strib 1058 buvo atvykliai i Rusijos). Nordami pagrsti marksistin teorij ir pateikti Lietuvos partizanin kar kaip klasi kov, okupantai stengsi represines struktras traukti kuo daugiau lietuvi. Todl i kitur atvyk stribai neatleisti nuo tarnybos Raudonojoje armijoje, o nuo 1947m. rugsjo mn. jie nebedalyvavo karinse operacijose 3 3 , galjo dirbti tik kaljimo priirtojais, sargybiniais ir pan. Tokiu bdu siekta, kad lietuviai udyt lietuvius. pagalb stribams pasitelktos sovietini aktyvist savisaugos grups. 1946m. gegus mn. tokiose grupse jau buvo 5,6 tksL moni 3 4 . Partijos nariams valsiuose ir apylinkse iduoti ginklai 35 . kar prie partizanus trauktas komjaunimas: "Ginkluotuose briuose btina dalyvauti visiems komjaunuoliams, galintiems neioti
31

30

381

382

ginkl. Pasisti dirbti MGB valsi skyriuose 100 komjaunuoli, mokani 36 lietuvi kalb ." iame komjaunimo CK biuro nutarime akcentuojama btinyb sustiprinti budrum mokyklose, ugdyti neapykantos ir paniekos "liaudies prieams" dvasi, atleisti netinkamus dstytojus. Tuo paiu sustiprjo spaudimas patriotikai nusiteikusiems moksleiviams. Kadangi kiekvienoje klasje buvo vos vienas kitas komjaunuolis, moksleiviai buvo varu varomi susirinkimus, po kelias valandas kalbinjami stoti komjaunim, vesdami irti nuudytus ir aiktse suguldytus partizanus. i priemoni imtasi todl, kad Lietuvoje vis dlto sunkiai seksi sukomplektuoti strib brius: nuolat trko keli imt baudj. Pavyzdiui, 1950m. Vilniaus srityje vietoj numatyt 2 0 0 0 strib tebuvo tik 1599, j tarpe tik 39 proc. lietuvi 37 . Strib briai buvo lietuvikiausia inyba: 1953m. j tarpe buvo 65 proc. lietuvi. Nuo 1948nrt strib briuose tarnavo vidutinikai apie 8000 asmen. 1953m. j kiekis sumaintas iki 5000. Po Stalino mirties 1953m. gegus 15d. 81-ame dalinyje liko tarnauti 4276 stribai 36 . 1954m strib batalionai buvo iformuoti Strib veikla buvo labai vairi jie savarankikai arba kartu su MVD kariuomene dalyvaudavo operacijose prie partizanus, dirbdavo palydovais, "ukuojant" kaimus ir mikus, vertjaudavo, tardant suimtuosius, saugodavo aretuotuosius, lyddavo sovietinius pareignus, renkanius mokesius ir agituojanius kolkius, dalyvaudavo paskol pasiraymo ir rinkim organizavimo kampanijose, t.y. visose akcijose, tvirtinaniose Lietuvoje sovietin valdi. Stribai sudarinjo tremiamj sraus ir padjo tremti nuo moni suvarymo vagonus iki j turto pasisavinimo. Susidrimuose su partizanais jie buvo ne tokie aktyvs. Pavyzdiui, 1952m jie nuud tik 137 partizanus - dvigubai maiau, negu toks pat NKVD kareivi skaiius 3 9 . Taiau, vos formuojantis partizaniniam judjimui stribai turjo neabot gali plikauti, aud beginklius mones ir priskirdavo juos "banditams". Taip 1945m stribai i viso nuud 3,7 tkst. moni 4 0 . Stribai skmingai papild sovietins nomenklatros gretas: nuo 1945 iki 1953m. 1365 asmenys i j tarpo tapo partinio-kinio darbo vadovais, danai - kolki pirmininkais. Nemaai j nujo dirbti milicij. Ir dabar kiekviename Lietuvos miestelyje yra keletas degradavusi, prasigrusi dvasios varget buvusi strib, socialistins santvarkos krj.

383

MGB AGENTRA
"nipas yra pats bjauriausias tautos igama."

(Adolfas Ramanauskas) Agent v e r b a v i m a s Verbavimo procedra Vienas svarbiausi NKVD-NKGB organ darb buvo plataus nip tinklo sukrimas. 1941m., okupantams bgant i Lietuvos, jau buvo registruota beveik 8000 agent. Todl, vos persiritus frontui per Lietuv, visi NKVDNKGB skyriai msi atstatinti ry su anksiau uverbuotais agentais ir verbuoti naujus. Verbavimas buvo ne maesn nelaim, nei aretas. Danai pasirinkimas buvo labai menkas: arba tapti nipu, arba ikeliauti Sibir. Verbuoti mones enkavedistai stengsi labai slaptai. Danai numatyt auk kviesdavo ne NKVD bstin, bet karin komisariat, vietimo skyri ir pan. Mokykl klasse nuolat trkdavo vieno kito mokinio, ir niekas neinojo, ar jis jau ijs mik, suimtas ar verbuojamas. Verbuotojai pasinaudodavo mogaus silpnybmis. Daniausiai jo vali palaudavo grasinimu: jei nenori mums padti, tai pats esi liaudies prieas. Ne visiems utekdavo drsos tiesiai atsisakyti tapti nipu (tok atsisakym para Teli vyskupas Vincentas Boriseviius; po to jis buvo suimtas, iauriai tardomas ir suaudytas. Panaiai pasielg partizano ermuknio mona S.Kazlauskien, tardytojui pareikusi: "A esu katalik ir moni neidavinsiu". Dauguma moni imdavo vairiai isisukinti, pasiraydavo pasiadjim bendradarbiauti ir manydavo, jog kaip nors ivengs nipo pareig. Kai kuriuos asmenis sugundydavo paadais atleisti nuo nepakeliamai dideli pyliav, padti stoti auktj mokykl, suteikti ger darb. Kartais tiesiai pasilydavo Judo graius: skirdavo premij u partizan bunkerio idavim. Sugautus partizanus verbuodavo, addami gyvyb ir laisv. Verbavim visaip stengdavosi "sutvirtinti": nufotografuodavo suimtj su enkavedistais; atsisakius bendradarbiauti, grasindavo i nuotrauk iplatinti, tikindavo, kad kelio atgal nra - visi jau laik suimtj idaviku. Nors uverbuoti daniausiai pavykdavo grasinimais ir antau, taiau enkavedistai visada stengdavosi, kad agentas tapt smoningu kolaborantu. Jie inojo

384

Prie sudegint n a m

mogaus nor pateisinti savo poelgius ir nor skatino. Verbuodami suimtus partizanus, per sovietines spalio ar gegus ventes atvesdavo juos MGB rm kabinetus, pro kuri langus matydavosi demonstracijos. Taip stengdavosi teigti, kad visa lietuvi tauta diaugiasi naujja santvarka, tikindavo, kad soviet valdia yra humanika - pads ipirkti savo kaltes. MGB ypa stengsi uverbuoti 1949m. Lietuv i Vakar sugrus VLAK'o atstov Jon Deksn. J kelet mnesi "aukljo", veiojo po muziejus, teatrus, rod kino filmus, nordami tikinti sovietins santvarkos pranaumu. Kai J.Deksnys krimsdavosi dl idavysts, nebenordavo gyventi, jam pristatydavo alkoholio ir mergin, kuri privaljo sulaikyti j nuo saviudybs. Agent k a t e g o r i j o s Valsi operatyviniai darbuotojai, stropiai vykdydami verbavimo planus, per daug nesirpindavo uverbuot agent patikimumu. Prigsdin ir gerokai apstumd pamiks kinink, liepdavo jam pasirayti, kad prane apie ujusius partizanus. Pakartotinai ikviestas, toks mogelis daniausiai sakydavo nieko negirdjs ir nemats. imtai moni buvo uverbuoti sekti partizaninio judjimo vadus J.emait ir A.Ramanausk, taiau i j MGB
385

neturjo jokios naudos. Kai kurie uverbuotieji mgindavo aisti dvigub aidim: teikdavo enkavedistams nereikmingas ar igalvotas inias, tuo paiu visk papasakodami ir pasitardami su partizanais. Tokius MGB vadino dviveidiais ir dezinformatoriais. Kai kurie, sutik bendradarbiauti su NKVD, tuoj pat pabgdavo mik ar ivaiuodavo gyventi miestus. Danai agentai, neteik informacijos, bdavo suimami Agentai, kuri dl i prieasi MBG nebegaljo naudoti, buvo vadinami archyviniais agentais. I priskyrimo archyvini agent kategorijai motyv matyti, kad net 26,2 proc. agent buvo uverbuoti per prievart ir okupantui nenipinjo. Taiau atsirasdavo ir kolaborant. "nipas kaip taisykl atsiranda i maiausiai smoningos, emos morals, bolevikinei santvarkai prijauianios gyventoj dalies", - ra partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas 41 . Veikiantys agentai irgi buvo skirstomi kelet kategorij. Vieni j buvo paprasti informatoriai, praneindav, k pamat ar nugird. Aktyvesnieji veik pagal MGB nurodymus ir vykd visas j uduotis. "itie buvo dia ir knu parsidav okupantams, skund visus i deins ir i kairs, digavo, matydami tremiant Sibiran kaimynus, pataikavo valdiai ir neapkent viso, kas lietuvika 42 ." Egzistavo keletas agent kategorij: kamer agentai (nipinjantys tardomuosius), vidiniai agentai (infiltruoti partizan brius), agentai marrutininkai (siuniami kaip ryininkai ar kit apygard atstovai), agentai smogikai ir dar keletas kategorij. Buvo ir takos agent, kurie ne tik nipinjo, bet ir stengsi primesti tam tikras idjas ar formuoti visuomens nuomon. Agent skaiius Daug uverbuotj dirbo enkavedistams nesiningai, o Maskva spaud Lietuvos komunistin valdi greiiau susidoroti su partizanais, todl enkavedistai nuolat iekojo nauj auk. 1947m jau buvo net 15 t k s t archyvini agent. 1952m. archyvini agent kategorij pervesta 16 t k s t agent, o 1954-1955m. - net 38 tkst' (r.7 pried.). Per vis pokar uregistruota 109 tkst. archyvini agent. Veikiani agent skaiius spariai augo ir 1949m. pasiek 26,4 tkst. 1952m. SSRS MGB ileido sakym Nr.0015, kuriame nurod atsikratyti balasto - blogai dirbani agent, neturini konkrei uduoi. Iki met pabaigos veikiani agent skaiius sumaintas 71 proc, j liko tik 7,74tkst is skaiius tolydio majo ir 1961m. tapo minimalus: 2974 agentai ir 519 susitikimo but savinink. Vliau veikiani agent skaiius neymiai didjo ir 1991m pasiek 6 t k s t

386

1953m. SSRS MGB nurod i agentrinio tinklo paalinti agentus, uimanius auktas pareigas valstybinje tarnyboje, partijos, komjaunimo bei profsjungos organuose. J darbo bei a s m e n s bylos sunaikintos, kad niekas negalt sovietiniams funkcionieriams priekaitauti, jog jie buvo eiliniai nipai

Agent veikla
Specpreparat n a u d o j i m a s prie partizanus Suimtuosius iauriai kankindavo, todl partizanai, bijodami palti ir tapti idavikais, daniausiai gyvi prieui nepasiduodavo. Paskutinis ovinys ar granata buvo skirta sau. Enkavedistai sugalvojo vairi bd, kaip suimti g y v u s partizanus. Vienas toki bd migdomj preparat naudojimas. Jau nuo 1948m. agentams, pas kuriuos ueidavo partizanai, pradta idavinti migdomuosius preparatus, kurie bdavo maiomi maist ir grim 4 3 . Buvo naudojamos ir specgranatos, kurios apsvaigindavo, bet neumudavo. 1953m. gegus 30d. per vdinimo ang metus bunker specgranat, Jurbarko raj. imkaii mike buvo g y v a s suimtas LLKS Prezidiumo pirmininkas J o n a s emaitis-Vytautas. MGB turjo ir specovini - jie sprogdavo vietoje, nuudydami pat aunantj. Tokius ovinius agentai turjo maiyti tarp partizan turim ovini. Agentai itepdavo partizan batus specialiu skysiu, kurio kvap pdsekiai unys uuosdavo kelet mnesi. ekistai patiekdavo partizanams speciali radijo element, kuri signalus upelenguodavo ir nustatydavo tabo dislokacijos viet. Bet daniausiai agentai duodavo partizanams specpreparat utaisytos degtins. Kadangi kartu vaiindavosi ir pats agentas, jam iduodavo vaist, nukenksminani preparato veikim - juk agentas tutuojau turdavo praneti sutartoje vietoje laukiantiems enkavedistams, kad vykd uduot. I pradi jis pats turdavo bgti su praneimu, bet vliau enkavedistai patobulino ry: rengdavo radijo signalizacij, ir agentui utekdavo paspausti mygtuk, kad NKVD suinot apie umigdytus partizanus. Taiau kartais i klasta nepavykdavo. Tauro apygardoje du partizanai ir du agentai, paveikti specpreparato, umigo, o treias partizanas, neragavs degtins, susidjo mieganiuosius veim ir igabeno i susitikimo vietos. Tik ryt kareiviai juos pasivijo u 20 k m , taiau partizanai jau buvo isiblaiv

387

A g e n t o pasirytas ratas apie gaut i M G B degtin, paruot su specpreparatu

388

ir atsiaudydami pabgo. Enkavedistai rado tik du smarkiai igrusius, gulinius be smons, savo agentus. 1952m. gegus mn. Kavarsko raj. agentas pavaiino specnamine Radvilos tvnijos partizanus J.Mulevii-Pavasar, K.Mickevii-Kaziuk, nam eimininkus ir kaimynus. Taiau specpreparatas menkai tepaveik. Partizanai ir ryinink nujo bunker. Gav agento praneim, enkavedistai apsupo bunker. Partizanai gyvi nepasidav. Taip uvo penki mons 4 4 .1953m Kelms raj. partizanai A.Kmitas-Audra ir J.Bartkus-Jonyla atjo pas agent pasiimti pasit uniformini kepuri. Agent buvo paruousi jiems vaies, bet partizanai kategorikai atsisak igerti Enkavedistai, lkuriav eiminink darinje, gav signal, nuov partizanus, ieinanius i namo 4 5 . 1955m rugsjo 4d. agentas pavaiino specpreparatu utaisytais blynais vienus paskutinij emaitijos partizan Stepon Erstik-Pataon, Kost Liubersk-vain ir Juli Adomait-Erdvil46. Bevaiindamas apsinuodijo pats agentas ir, beeidamas pas operatyvinink, neteko smons. mons j nuve Mekuii ligonin. Tuo tarpu suvalgs tik vien blyn Erdvilas vilko miku tolyn nuo pavojingos vietos smons netekusius savo draugus, kol j pat apleido jgos. Po to mons dar mat partizan S.Erstik smarkiai

Specgrups smogikai prie savo bazs Pavilnyje

389

A g e n t o verbavimas: n u o t r a u k a prie u v u s i o k o v o s brolio ekist d r a u g i j o j e

sualota galva, taiau vliau jis dingo be inios - matyt, mir. Yra buv atvej, kai nuo didels specpreparat dozs partizanai mirdavo, beveant juos valsiaus NKVD skyri. Nors specpreparatai buvo masikai naudojami ir atne partizanams daug nuostoli, enkavedistai vis dar tobulino savo pragaiting veikl. Viename raporte jie ra: 'Trksta atri, riziking agentrini-operatyvini kombinacij, kaip mediotojai nepanaudojami vietiniai gyventojai, nei vienas namins varytojas netrauktas kov su banditais (partizanais - red), naudojant specpreparat, silpnai ir nerytingai inaudojami vietiniai paproiai religins-buitins vents 4 7 ." Pasiprieinti tokioms klastingoms priemonms buvo tik vienas kelias - visika blaivyb. Partizan vadai nuolat kovojo su girtavimu, taiau nugalti i yd buvo nelengva. Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys ra: "sakymuose, instrukcijose, aukljamojo pobdio paskaitose, vizitacij metu daug ir labai daug kart buvo perspta, kad susiprastumme, kad susivaidytumme, kad irautumme i blogj yd i savo tarpo, taiau su

390

lidesiu visi ir visi turime prisipainti, kad odiai liko odiais, o ms 48 gyvenimas kaip jo, taip ir eina senja vaga ." Ryi s u partizanais u m e z g i m a s Skirtingo rango agentai vykd vairaus sudtingumo uduotis. Viena toki uduoi buvo sekti be tv globos likusius partizan vaikus, kuriuos priglaud ir augino geri mons. Daugelis agent sek partizan vado Jono emaiio-Vytauto sn auginani globj, tikdamiesi, kad tvas kada nors ateis pasimatyti su savo snumi Buvusio Lietuvos kariuomens vado Stasio Ratikio dukrels net buvo i tremties parvetos Lietuv kaip jaukas, norint sugrinti Vakarus pasitraukus generol St.Ratik. Agentei slapyvardiu ena enkavedistai liep paimti auginti Dainavos apygardos partizano P.Vilkelio-Barzduko deimties met dukrel 4 9 . Tokia pat uduotis buvo duota agentei Vjas paimti uvusio Kstuio apygardos Biruts rinktins vado Kurtinaiio sn Alg 5 0 . Ryi su partizanais umezgimui danai buvo naudojami marrutiniai agentai Kaljimo kamerose (ten jie bdavo patalpinami kaip kamer agentai) susipain su partizanais, j ryininkais ar rmjais, vliau jie "pabgdavo" ir iekodavo prieglobsio pas nauj pastam giminaiius, kol prasiskverbdavo partizan brius. Kartais tokiam vaidmeniui bdavo naudojami uverbuoti tremtiniai 1953m. MGB paband atsisti Lietuv i Sibiro tremties net 8 marrutinius agentus 5 1 . Buvo verbuojami Irkutsko srit itremti partizan selio, Tarvydo, Mockaus giminaiiai ir net P.Lukio brio vado Budreckio-Algirdo brolis, taiau visi ie tremtiniai nesusigund grimu Tvyn ir bendradarbiauti su MGB atsisak. Taiau atsirado keletas idavik, kuriems MGB suorganizavo "pabgim" i tremties ir net inscenizavo bgli paiek. Vienas i agent - Ochotnik - 1953m kovo 19d. Uvenio raj. susitiko savo brol, Dubysos tvnijos vad Audron, ir nam eimininko akivaizdoje pradjo j audyti Sueistas partizanas, g a v s arklius, pabgo, taiau emgbistai Rudiki kaime surado jo bunker, kuriame nuud tris partizanus. Agentas Ochotnik para monai Sibir laik, kuriame liep parduoti daiktus ir ruotis grimui Lietuv. Tremtiniai i io laiko suprato, kad jis uverbuotas, prane apie tai savo pastamiems. Viena moteris laike ra: "Gaila Juozo klaidos. Jis jos per amius neitaisys. Viepatie, kokie pasidar
391

mons, baudia savo brolius ir kaimynus. (...) iandien praudo jis kitus, o kas jo laukia rytoj? Pardav siel velniui ir eim sud." Nors agentas idav savo brol, taiau MGB paad netesjo: u tai, kad agentas isiifravo, sugrino j atgal tremt. tab idavysts Daugiausia nuostoli partizanai patyr, infiltravus tabus vadinamus vidinius agentus. Tokie agentai ne kart buvo siskverb Dainavos apygardos tab. 1947m Dainavos apygardos vadui Dominykui Jiui-uoliui prisistat tariamo pogrindio centro atstovas - agentas Gintautas. Jis pasisil aprpinti tab kanceliarinmis prekmis - raomja mainle ir popieriumi, kuris taip reikalingas pogrindins spaudos leidybai Po mnesio agentas pakliuvo uolio bunker Punios ile ir apie jo dislokacij prane enkavedistams. 1947m rugpjio 11d. du MGB kariuomens pulkai atakavo bunker ir sunaikino Dainavos apygardos tab 5 2 . Po D.Jio ties Dainavos apygardos tabas vl atkurtas. Apygardos vadu tapo Adolfas Ramanauskas-Vanagas. MGB toliau kr planus vl sunaikinti tab ir suimti A.Ramanausk. kart tab infiltruotas vidinis agentas poetas Kostas Kubilinskas. 1946m. u kelis vokiei okupacijos metais ispausdintus eilraius jis paalintas i Raytoj sjungos jaunj raytoj sekcijos ir imestas i universiteto. Tais paiais metais K.Kubilinskas uverbuotas, taiau nenorjo bendradarbiauti su KGB ir ivaiavo mokytojauti atok Dzkijos kampel Lineerio kaim. Ten netruko susipainti su vietiniais partizanais. Apsvarsts savo gyvenim, K.Kubilinskas prijo ivados, kad svarbiausia - ne moral, o kryba ir literatrin karjera. 1948m. rugpjio mn. jis atvaiavo KP CK, praydamas suteikti jam galimyb ipirkti savo kaltes. MGB suteik jam materialin param, paadjo sugrinti Raytoj sjung ir dav uduot sunaikinti Dainavos apygardos partizan tab. Netrukus kaip gabus poetas jis buvo pakviestas partizan tab. tabas leido laikrat "Laisvs varpas", kur redaguoti paved K.Kubilinskui agentui Varnui. Kad uduotis geriau pavykt, MGB dav jam pagalbinink - Adolf Skink - agent slapyvardiu Rytas. Kelis mnesius agentai gyveno tabo bunkeryje kartu su partizanais, stengdamiesi gyti j pasitikjim ir laukdami galimybs sunaikinti apygardos vadus. Tuo laiku K.Kubilinskas partizan praymu Kapso slapy-

392

vardiu para plaiai Lietuvoje paplitusi satyrin poem "Raudonasis rojus", pajuokiani okupant elges Lietuvoje. Pasilik vieni tabe su partizanu Benediktu Labnu-Karinu, irgi poetu, abu agentai 1949m kovo 7d. j miegant nuov, nubgo Alyt ir ikviet specialiai to laukusi kariuomen. Karins operacijos metu, agentams nurodius, susprogdinti du bunkeriai. Dl j idavysi Lazdij, Varnos ir Prien apskrityse uvo 15 partizan 53 . tai k savo dienoratyje apie i idavyst para nemaai laiko su idavikais praleids partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas: 'Tokios niekybs, tokio velniko idavimo dar nebuvo partizan istorijoje. Judas iuo atveju bt toli pralenktas 54 ." Ir vliau MGB nesiliov sisti partizan tabus savo agent. Vienas i toki buvo Vytautas Remeika - agentas estnyj. Jaunas chirurgas, norintis dirbti mokslin darb ir apsiginti d i s e r t a c i j , 1950m. pasisil dirbti MGB naudai Jis specialiai pasistas dirbti Ariogalos rajon, Pernaravos ambulatorij, kur netrukus atnaujino ankstesn paint su Prisiklimo apygardos vadu Juozu Palinu-Rytu. Rytas pakviet j dirbti partizan tab gydytoju ir laikraio redaktoriumi. Por mnesi agentas praleido Prisiklimo a p y g a r d o s tabo bunkeryje, rengtame Padotnuvs kaime, valstieio Petro Krutkio kyje. Pasitaikius progai, ijs neva parneti partizanams maisto, greit prane MGB apie bun- K.Kubilinsko idavysts auka, Kazimieraiio rinktins ker. Kariuomenei tur- v a d a s Vaclovas Voveris-aibas

393

muojant bunker, uvo J.Palinas-Rytas. Pats agentas estnyj, bandydamas nuauti partizan Pran Prsait-Lap, irgi uvo. J.Palinas-Rytas, prie priimdamas tab agent, ilgai j stebjo. Kart jam pasak: 'Tu jaunas ir nepatyrs, ir nesupranti, kad MGB specialiai pasiunt mano veiklos rajon Pernarav, apstat tave savo nipais, kad susekt ryius su manimi" Vadas galvojo, kad V.Remeika yra tikras patriotas, sak, jog tiki jo akimis ir pasikliauja jo dora siela. Taiau agentas tiesiog mokjo apsimesti. Baisiausios MGB provokacijos vykdytos, panaudojant uverbuotus partizanus. U idavystes Lietuvos SSR Aukiausios Tarybos Prezidiumas MGB praymu dovanodavo j ankstesnius "nusikaltimus" - atleisdavo nuo bausms. Tik joks prezidiumas negaljo j atleisti nuo istorijos teismo ir j sins. Viename partizan sakyme raoma: "I dalies buvome bejgiai ir buvo nemanoma inoti, kas isigsta ir pabgsta sunkios, iaurios ir ilgos kovos ir neitveria pasiryimuose. (...) Vytauto rinktinje Negras, Tigras; algirio rinktinje Algis, Vina; Biruts rinktinje Katinas; Geleinio Vilko rinktinje algiris, Mnulis, tai vis idavikai kurie, drebdami dl savo kailio, parsidav prieui ir praud daug jaun, brangi gyvybi. (...) Tokiems idavikams ir igamoms ms em negali bti Motina ir ms eilse negali bti vietos. Net j vardas negali bti minimas, nes ms vis irdys pasrva krauju, igirdus jo vard, ir negalime be aar ir prakeikimo apie juos kalbti 56 ." Partizan dainos, karygi kryiai, tautos atminimas - ne jiems.

394

PROVOKACIJOS PRIE PARTIZANUS


"Visiems lietuviams gerai inoma, kad bolevikai visikai nesivaro panaudodami bet kokius metodus, kai siekia savo tikslo. Tikslas jiems visada pateisina priemones." (Adolfas Ramanauskas)

Partizan kompromitacija Prie partizanus enkavedistai vykd vairias klastingas provokacijas. Viena j - suklastot dokument "pakiimas" partizanams, kad, remdamiesi jais, partizanai patys suaudyt savo kovos draug kaip idavik. is metodas ypa taikytas asmenims, kuri i tikrj nepavyko palenkti MGB pus. 1946m. Ukmergs apskrityje slapstsi partizanas i Vanago brio Stepas Pakalnikis. Per jo motin MGB sil jam legalizuotis, ketindami paskui jo pagalba sunaikinti vis br. Taiau S.Pakalnikis kategorikai atsisak. Tada Pabaisko valsiaus MVD para raport apie tai, kad S.Pakalnikis yra j agentas. raport kartu su kitais nereikmingais dokumentais "pamet" vieno partizano tv namuose, o atvyk u poros dien tyia tard mones, iekodami "pamest" dokument. Tuo metu partizanai, gav MVD sufabrikuot raport, "idavikui" vykd mirties nuosprend. Tokiu bdu niekuo nekaltas S.Pakalnikis tapo enkavedist provokacijos auka. metod MGB plaiai praktikavo, kiekvien kart pritaikydami konkreiai situacijai Pavyzdiui, 1948m. suimtas ir uverbuotas Tauro apygardos algirio rinktins partizanas Jonas Januaitis-Rimantas. Vykdydamas MGB vali, i aki kaljimo jis para penkis laikus, kuriuos per MGB inomus ryininkus neva slaptai perdav partizanams. iuose laikuose jis nurod, kad j idav algirio rinktins vadas Vincas trimas-turmas. Jis charakterizavo V.trim kaip MGB agent nuo 1946m. slapyvardiu Obelis ir reikalavo j nubausti partizan karo lauko teismo nuosprendiu 56 . 1948m. vasario 11d. Rudaminos vals. Kirsnos kaime susidrus su kariuomene, uvo 6 Mindaugo brio partizanai o j vadas Bronius alaeviiusilvitis buvo sueistas. T pai met balandio mnes vl uvo du io brio partizanai. MGB para B.alaeviiui laik, kuriame dkojo u suteikt informacij, truput pabar, kad nesilaik j instrukcij, todl buvo sueistas ir pan. laik "pamet" ryininko sodyboje.l io laiko partizanai turjo susidaryti vaizd, kad B.alaeviius - MGB agentas 5 9 . Tokiomis provokaci-

395

jomis enkavedistai pasiekdavo keli tiksl: uifruodavo savo tikruosius agentus, kl nepasitikjim tarp partizan,o kartais net nuudydavo partizan jo kovos draug rankomis. Tragikai baigsi enkavedist provokacija prie Dainavos apygardos arno rinktins Juozapaviiaus tvnijos partizan Pran TanknStipruol.io partizano tvas anksiau buvo MGB agentas.Nepaisant to, kad vliau jis apgaudinjo MGB ir u tai buvo itremtas, partizanai ne visikai pasitikjo P.Tanknu. Leipalingio MGB virininkas sufabrikavo ir "pamet" dokumentus, kuriuose nurod,jog P.Tanknas yra MGB agentas slapyvarde "Tikras" ir dl jo kalts uvo 9 partizanai60. Partizan karo lauko teismas nuteis j mirti Enkavedistai fabrikavo ne tik savo ratus, bet ir partizan sakymus. Todl partizanai naudojo ir nuolat keit ifrus bei santrumpas, taik tam tikrus rat autentikumo nustatymo bdus bei ymes 6 1 . iaurs Ryt Lietuvos srities partizan vadas Jonas Kimtas-algiris 1952m. ra: "Falsifikuojant dokument para nesunku pagaminti Taiau stili sufabrikuoti sunku. Pavyzdiui, Erelis ( M G B agentas J.Markulis - red) pasirainjo prof. Narutaviiumi, prof. alinu ir kt, taiau "markuliko" stiliaus negaldavo pakeisti (pavyzdiui, vartojo od "komaras") 62 ." Suklastotais dokumentais partizanai buvo kompromituojami prie partizanus. Taiau MGB stengsi sukompromituoti partizanus moni akyse. Tai atlikdavo ne padirbt dokument, o baisi nusikaltim pagalba. 1946 07 21 iauli apskrityje enkavedistai ir aktyvistai suvar mokyklos sal Brid kaimo mones ir agitavo juos organizuoti kolchoz. prezidium netiktai pakviet Justin Jokbaitien. Jokbaii kis buvo stambus: 40 ha ems. Moteris nusistebja nejaugi kaime nebra biedniok? Taiau prezidium nujo. Vakare j namus pasibeld 8 vyrai Partizan vardu jie atjo nubausti Jokbaitiens u tai kad ji dalyvavo susirinkime ir buvo pakviesta prezidium. Vaikus susodino prie spintos ir j akyse nuov motin. Kartu nuov vyro brol Aleksandr, paman, kad tai Jokbaitiens vyras, taip pat perov troboje buvusi siuvj Ostapkeviien ir norjo nuauti septyniolikmet Jokbaii dukteri, taiau Jokbaitien dar spjo iprayti, kad j palikt gyv. Tikrj vaik tv, paman, kad tai j dd, paliko gyv liep iauginti vaikus. Ryt sulk partieiai ir valdios atstovai ujaut "bandit" iudyt ei396

m. U poros savaii valsiuje tvas Feliksas netiktai sutiko ir paino vien udik pavarde Petraitis. Neuilgo suinojo ir dar dviej udik-strib pavardes, taiau bijojo apie tai kam nors prasitarti Po trej met, kai vyresnei dukrai Adelei sukako 16 met, mokytoja jai, kaip nukentjusiai nuo "bandit", t.y. partizan, paiai pirmajai klasje liep stoti komjaunim. Mergaitei atsisakius, j eima 1949m. buvo itremta, kad nebt liudinink, inani, jog mones iud ne partizanai, o stribai

Legendinio "centro" krimas


Markulio veikla Viena stambiausi MGB agentrini kombinacij buvo MGB agento Juozo Markulio vadovaujamo pogrindio centro sukrimas ir bandymas jam pajungti visos Lietuvos partizan veikl. MGB agentai danai inspiruodavo pogrindini jaunimo breli susikrim. Apsimet tikrais patriotais ir atsine pogrindins spaudos, jie suinodavo aplinkini nuomones, o kartais - ir ryius su partizanais. Panaiam vaidmeniui panaudotas Vilniaus universiteto profesorius daktaras J.Markulis, turjs daug ryi Lietuvos inteligentijoje. Kadaise m o k s i s kunig seminarijoje, vokiei okupacijos metais dalyvavs rezistencinje veikloje, jis buvo geras oratorius ir mokjo bendrauti su monmis. 1945m. jis uverbuotas MGB Kudirkos (vliau - uolo, Noreikos) slapyvardiu. T u r d a m a s paini Auktaitijoje, jis umezg ryius su io krato partizanais. Tuo paiu nipinjo vyskup M.Rein, raytoj B.Sruog, gydytoj V.Sinkn ir kitus. Partizanams prisistat kaip Vilniaus pogrindio-Vienybs komiteto atstovas slapyvardiu Erelis. 1946m gegus 28d, gavs Auktaitijos partizan galiojimus, J.Markulis-Erelis

397

susitiko su Piet Lietuvos partizanais ir tarsi dl visos Lietuvos partizan susivienijimo ir bendros vadovybs sudarymo. ia jis usimin turs ryi su usieniu ir gals gauti medikament bei ginkl. 1946m birelio 6d. J.Markulis drauge su Tauro apygardos partizanais Juozu Luka ir Algiu Varkala ir bei i Vakar atvykusiais Jonu Deksniu ir Vytautu Staneika pasira akt apie vieningos organizacijos Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) steigim. T pai met rugpjio 12d. partizan vad susirinkime J.Markulis-Erelis pasil kurti Vyriausij Ginkluotj Pajg tab (toliau - VGP). Spalio mn. partizanams pristatytas bsimas tabo virininkas pulkininkas Vytis - kapitonas Kamarauskas (MGB agentas Vlasov). Greta agent uolo ir Vlasov tab traukti apygard atstovai - tikri partizanai, netariantys klastos. Adjutantu paskirtas Juozas Luka-Vytis (vliau Kazimieras, Skirmantas), tabo darbuotojais Algimantas Zaskeviius-Tautvaia, Antanas Kulikauskas-Daktaras. Jie kurdinami Vilniuje, MGB agento Kibirkties (pogrindyje inomo Aitvaro slapyvardiu) bute, o vliau - specialiai MGB rengtame konspiraciniame bute ygio gatvje Nr.85a. Taip gyvendinta pirmoji MGB uduotis - sukurtas "centras". Toliau J.Markulis turjo tikinti partizanus, kad ginkluota kova yra neperspektyvi ir btina pereiti prie pasyviosios kovos taktikos, todl reikia demobilizuoti partizanus ir aprpinti juos fiktyviais dokumentais. iam tikslui visos apygardos turjo pateikti partizan sraus ir nuotraukas, o ginkluot surinkti vien viet ir sandliuoti 63 . Tokiu bdu bt vykdyta MGB reklamuota partizan "legalizacija'-iaikintas ir nuginkluotas pogrindis. Partizanai bt masikai represuoti Aikinti "centro" nurodym dl partizan demobilizacijos apygardas ivyko pats Erelis, plk. Vytis, J.Luka, A.Zaskeviius. Silpstant viltims, kad Vakarai pareikalaus Soviet Sjung atsitraukti i okupuot teritorij, pati demobilizacijos idja daugeliui partizan vad buvo priimtina kaip reali ieitis kovojantiems vyrams. Nesutarta tik dl ios idjos gyvendinimo bd: pavyzdiui, Kstuio apygarda norjo pati sprsti, kuriems partizanams iduoti dokumentus, nenorjo centrui iifruoti sav partizan 64 . ios apygardos vadams nepatiko terminas "demobilizacija". iaurs Ryt Lietuvos partizan vadas J.Kimtas-algiris abejojo, ar por met praleid mikuose partizanai sugebs prisitaikyti prie legalaus gyvenimo neisiifruodaml Grs i Antano Baltsio-vejo vadovaujamos Tauro apy-

398

gardos, agentas Vlasov konstatavo, jog MGB uduot bus sunku vykdyti, nes ioje apygardoje tikra karin disciplina ir i 600 partizan demobilizuotis sutiko vos 200. MGB agent veikla Didiosios K o v o s a p y g a r d o j e Jau 1946m pradioje MGB umezg ryius su Jono Misino-alio Velnio vadovaujama Didiosios Kovos apygarda. Agentai, prisistat kaip "Centro" atstovai, pasisil padti leisti partizan laikrat ir aprpinti fiktyviais dokumentais. J.Misinas teturjo virilos laipsn, todl 1946m. balandio mn. jis papra "Centr" (J.Misino nuomone Lietuvos partizan sjung) atsisti karinink, galint vietoj jo vadovauti apygardai MGB atsiunt buvus Lietuvos kariuomens karinink, uverbuot karo metu Butyrk kaljime agent Gedimin 65 . aliam Velniui jis prisistat kapitono Grieto slapyvardiu ir i karto pradjo agituoti partizanus demobilizuotis. J.Misinas tam pasiprieino. J a m tikinti MGB pristat 115 Vienybs komiteto leidiamo laikraio "Vienyb" egzempliori, kur rodinjama ginkluotos kovos beprasmyb. "Blogai organizuotas puolimas blogiau nei sumanus atsitraukimas", raoma iame ekist sufabrikuotame laikratyje 6 6 ."

Smogikai suima partizan

399

Lietuvos partizan jungini vado vardu MGB ileido sakym, kuriuo kapitonas Grietas paskirtas Didiosios Kovos apygardos vadu, o aliam Velniui suteiktas kapitono laipsnis ir jis tapo k p t . Grieto pavaduotoju. Tokiu bdu kpt. Grietas agentas Gediminas suinojo apygardos organizacin struktr, partizan kiek, dislokacij, ifrus ir kt Nordami suimti ali Velni, enkavedistai per k p t Griet ikviet j Vilni - partizan vad pasitarim. I pradi atsargusis partizan vadas J.Misinas atsisak vaiuoti Taiau primygtinai praomas ir tikinjamas specialiai jam atsistu sunkveimiu u poros dien ivaiavo Vilni. Pasitarimas vyko MGB paruotame bute. Kpt Grieto adjutant Genel MGB be joki klii ileido i Vilniaus. J.Misin, kaip "pavlavus" pasitarim, pasiliko neva susitikti su "komiteto" atstovais. Partizanams buvo pasakyta, kad jis paliekamas dirbti "Centre". 1946m. rugpjio mn. J.Misinas buvo suimtas. MGB dar ilgai jo vardu siuntinjo apygard savo sufabrikuotus nurodymus. Apygardos vadu liko MGB agentas kpt. Grietas, kuris vaidino vaidmen iki 1 9 4 9 m iki visiko apygardos sunaikinimo (u i paslaug jam buvo suteiktas Didiojo Tvyns karo veterano vardas). 1948m. rugpjio-rugsjo mn. k p t Grieto vardu ikviesti susitikimus uvo paskutinieji Didiosios Kovos apygardos A rinktins partizanai 67 . Nepaisant to, kai kurie partizanai ir ryininkai dar ilgai tikjo, kad J.Misinas-alias Velnias dirba "Centre" 68 . Provokacij i a i k i n i m a s Juozui Lukai pradjus dirbti Markulio suorganizuotame Vyriausiame Ginkluotj Pajg tabe (VGP), kai kurie vykiai jam pasirod tartini Nors Markulio tvirtinimu Jonas Deksnys-Hektoras, palydtas "Centro" darbuotojo Antano (i tikrj MGB karininko L.Maksimovo), skmingai pasiek Lenkij, taiau i jo nebuvo gauta jokios inios. Pradjus nerimauti po kurio laiko Antanas atve kelias Hektoro telegramas. J.Lukai jas iifravus, J.Markulis visai jomis nesusidomjo susidar spdis, lyg j tekstas jam jau inomas. tartini buvo ir NKVD kariuomens siautimai kaip tik tose vietovse, kur buvo lanksis Markulis. Ianalizavs ir sugretins iuos ir kitus faktus, J.Luka tar idavyst, ir, pasitrauks i Vilniaus, perspjo apie j partizanus. Balandio mn. pasistas Lenkij, galutinai sitikino, kad Markulio bendrininko Antano ilydtas A.Kulikauskas-Daktaras visai nepasiek Lenkijos, o visos kalbos apie pogrindin "Centr" yra tik gudri MGB provokacija.

400

ia atsiskleid J.Lukos kontrvalgybininko talentas, nes turdamas nedaug tiesiogini rodym vien intuicija ir analitiko valgumu atskleid stambiausi MGB kombinacij (atsivr KGB archyvai visikai patvirtino J.Lukos spjimus). Taiau krikionybs dvasioje iaukltiems partizanams i pirmoji tokia stambi klasta buvo didelis smgis: 'Tautos svoka - kas tai tokio neapiuopiamo, paslpta, bet, kad idavinti savo kolegas, gyvus asmenis, kuriuos kiekvien dien matai, su jais t pat darb dirbi, to a nesuprantu (...). mogaus prigimties rmuose tas netelpa. ia kas tai tokio velnika, sugadintos mogaus prigimties iraika, kuri gali turti tik bolevikas 6 9 ." Tauro apygardos vadas A.Baltsis skuba perspti visas Lietuvos apygardas apie idavyst. Vasario mn. ikvietus Tauro apygard B.TrakimGenel, teko j gerokai tikinti, kad Erelis yra idavikas. Didiosios Kovos apygardoje jau buvo paimti sandliuoti partizan ginklai Daug partizan, gavusi fiktyvius dokumentus, buvo suimta. Genelis nutar pats vykti Vilni pasikalbti su J.Markuliu. Taiau J.Markuliui pavyko tikinti Genel, kad jis klydo 70 .

J.Markulio provokacij pabaiga MGB msi kontrpriemoni prie partizan tarimus. 1947m sausio 12d. J.Markulis para laik iaurs Ryt Lietuvos vadui Jonui Kimtui-algiriui, kuriame skundsi, jog tapo J.Lukos-Kazimiero ir A.Zaskeviiaus-Tautvaios meito ir intrig auka. Prane, kad BDPS komitetas skiria algir iaurs Ryt Lietuvos partizan vadu. Kartu su laiku pasiunt matric, rotatoriaus da ir kit spausdinimo priemoni. Para, jog netiktai dingus i Vilniaus J.Lukai, BDPS komiteto nariai priversti keisti slapyvardius, tad pats Erelis tamps daktaru Narutaviiumi71. MGB BDPS vardu ileido nauj laikrat "Kova". 1947m kovo mn. 16d. pasirod direktyvinis biuletenis, vl raginantis partizanus pereiti pasyvij rezistencij. Partizan veiksmai ia apibdinami kaip klaidos. Leidiniuose, kuriuos MGB platino tarp partizan ir net siunt usien, smerkiami vadai kurie "usiima politiniais ginais ir meitu". J .Markulio iifravimas pavaizduojamas kaip politini ambicij karas. Sumaniai manipuliuodamas patriotiniais kiais, Erelis-daktaras Narutaviius dar ilgai vaidino nesamo BDPS komiteto nario vaidmen. Jis net teik spausdinimo priemoni, rpinosi ir tuo paiu laik kaitais partizan vad J.Kimto-algirio ir Danieliaus Vaitelio-Briedio
401

monas bei maameius vaikus. Visa tai buvo daroma didesniam partizan pasitikjimui gyti. Tas apygardas, kurios nepasitikjo J.Markuliu, MGB stengsi izoliuoti. Sudarytas toks agento veiklos planas: "Btina suaukti suvaiavim, pradioje Vyio, Vytauto, Algimanto ir Didiosios Kovos apygard, kad jos sudaryt bendr tab, o po to pamatysim (...). Po suvaiavimo galutinai baigti su Tauro apygarda, izoliuoti juos ir, udarius maie, smaugti, o ne lankstytis ir emintis, kaip buvo iki ioL (...) Bried ( Vyio apygardos vad D. Vaitel- red), dar tikint J.Markuliu, izoliuoti po suvaiavimo, kadangi jis dar bus naudingas ir palaikys BDPS72." Nors J.Kimtas buvo gavs perspjant Tauro apygardos vado A.Baltsio laik, taiau iki 1947m. spalio mn. jis dar perdavinjo iaurs Ryt Lietuvos partizan ataskaitas "Centrui" - BDPS komitetui 73 .1947m. rugsjo 29d. vyko paskutinis partizan ir MGB agento J.Markulio susitikimas, kuriame J.Markulis toliau agitavo u partizan demobilizacij. Taiau i jo veikla ymi rezultat MGB nebedav. MGB dar kart, 1952m pradioje, BDPS prezidiumo vardu band umegzti ryius su Piet Lietuvos partizanais. Taiau apygard vadai Sergijus StanikisLitas ir Krizostomas Labanauskas-Justas MGB sukurtus laikus neatsiliep. Tuo metu Lietuvoje jau veik vieninga partizan vyriausioji vadovyb ir, pamokyti kartaus patyrimo, vadai nepasikliov miest "pogrindio" atstovais. Pradjo atskirti ir MGB fabrikuojamus laikratlius, kuri bta nemaai Partizan sakyme raoma: "Pasirod provokacins spaudos, pavadintos 'Boi keliais", Nr.4. (...) "Vienyb", "Boi keliais" ir kitokius pasirodiusius prieo leidinius kuo skubiausiai surinkti, po 3 egzempliorius pasisti man, o likusius sunaikinti74."

402

N K V D AGENTAI-SMOGIKAI Specgrupi sukrimas Iekodama vis efektyvesni bd palauti partizan judjim, MGB Lietuvoje pritaik visus ekist metodus, ibandytus anksiau Soviet Sjungoje. Vienas toki metod buvo partizanais persirengusi ekist grupi veikla. J o s veik jau 1928m. Vidurinje Azijoje, 1944m. Vakar Ukrainoje ir kitur. Nuo 1945m Lietuvos apskrii ir valsi stribai, apsimet i kitur uklydusiais partizanais, vaikiodavo po kaimus, piedami kininkus ir iekodami ryi su vietiniais partizanais. 1946m gegus 1d. Lietuv atvyko itokios metodikos specialistas majoras A.I.Sokolov, kuriam pavesta suorganizuoti centrin kvalifikuot enkavedist provokatori grup. T pai met rugpjio 16d. i 20 asmen buvo kurtas MVD kovos su "banditizmu" ypatingas brys. Jame tik 7 lietuviai. is brys buvo dislokuotas netoli Vilniaus, atskiroje sodyboje, kur vyko apmokymai. operacijas br veiojo po vis Lietuv. Dien brio smogikai dvjo raudonarmiei uniformas, o nakt, vykdydami uduotis, persirengdavo vokikomis, lenkikomis ar lietuvikomis kari uniformomis. Kadangi i specgrup vaizdavo partizan br, j stengtasi traukti idavikus partizanus, gerai inanius partizan proius ir elgsen. Be centrins specgrups, prie apskrii MVD skyri suorganizuotos vietins specgrups. 1946m. i viso Lietuvoje jau veik 90 smogik. Dauguma j buv stribai Nuo 1947m centrinje specgrupje palikti tik lietuviai ar gerai mokantys lietuvi kalb. 1950m kurta antroji centrin specgrup, o 1951m. - dar trys srii specgrups: Kauno, Klaipdos ir iauli. Smogik skaiius nesikeit i viso jose veik apie 90 smogik. Po Stalino mirties, 1953 12 03, liko tik viena centrin specgrup, smogik skaiius joje vis majo, kol 1959m liko tik 13 smogik.

Smogik veikimas I pradi majoro Sokolovo grupje buvo beveik vieni stribai Aplank kinink, jie neatsispirdavo savo proiui plikauti Pagrob daikt, juos pardavindavo turguje ir girtuokliaudavo. mons tuojau suprasdavo, kad

403

tai netikri partizanai, nes tikrieji taip nesielgdavo. "A geriau dirbsiu su ban75 ditais (partizanais- red.), nei su stribais",-teig majoras Sokolov . Nors specgrupi veikla buvo ypa slepiama, partizanai greit pastebjo provokatorius. Jau 1946m pabaigoje Ervilko valsiuje iklijuoti atsiaukimai, perspjantys mones saugotis partizanais apsimetusi provokatori. Apie tai ra Jungtins Kstuio apygardos laikratis "Laisvs varpas" ir Vytauto apygardos "Varpas 7 6 ". Svarbiausias smogik tikslas buvo suimti bei nuudyti partizan vadus ar sunaikinti maesnes gupeles 7 7 . iam tikslui pasiekti reikjo umegzti ryius su partizanais ir gauti apie juos duomen. 1946m ruden Sokolovo smogikai bastsi Trak apskr. Onukio vals. apylinkse. Per kelet savaii susipaino su monmis, pasakojo, kad yra atklyd nuo Ukmergs, kur smarkiai siaut kariuomen. mons suved juos su Jono Dambrausko-Siaubo vadovaujamais partizanais. Susitikimas vyko Grendavs kaime Petro Blaonio sodyboje. Keturiems partizanams

Specgrups s m o g i k ir partizan susitikimas. K e t v i r t a s i deins Bronius KalytisSiaubas, agentas R a m o j u s

404

smogikai parod MGB sufabrikuot alio Velnio sakym. Kai vyrai susidomj skait, prie dur stovjs smogikas juos visus iaud. Kad nelikt liudinink, suaud ir vis Blaoni eim: tvus, dukr ir trylikamet sn. Gyva liko tik keturiolikmet Antanina Blaonyt, i baims pasislpusi iauduose. Ryt, kai j surado, jau buvo atjusi kaimo moni, ir ji isigelbjo 7 8 . Nuov partizanus ir eimininkus, smogikai inscenizavo didel susiaudym tarp kariuomens ir partizan, kad aplinkiniai mons nesuprast, jog partizanai tapo provokatori auka. Panaiai smogikai elgsi ir kitur. Naujamiesio valsiuje 4 vyrus, ketinanius partizanauti, jie "mok" audyti: liep jiems gulti ir taikytis, tuo tarpu vienas smogikas juos visus iaud 7 9 . emaitijoje smogikai nuov 5 partizanus, sdinius u vaii stalo 80 . Tirkli valsiuje iaud 4 mieganius Alkos rinktins partizanus81. Netoli Kauno, aikindami, kaip naudotis kulkosvaidiu, iaud 7 Tauro apygardos partizanus. Kaltann valsiuje liep 4 Karijoto brio partizanams klauptis priesaikai priimti ir suaud juos klpanius. Utenos apskrityje nuov 7 Liubarto brio partizanus ir eiminink ibir eim 8 2 . Paaislio valsiaus Naujasodio kaime iaud 4 Didiosios Kovos apygardos partizanus, ryinink ir eimininko Jurgio Grikelio eim 8 3 . iemari valsiaus Pavoli kaime nuov 3 tos paios apygardos partizanus ir netoliese mikelyje buvusius tv ir sn J. ir A.Venckus, nors snus teturjo vos 17 met ir buvo nebylys 8 4 .

"Operatyvin kombinacija" Norint ikviesti partizanus susitikim, smogikams tekdavo iekoti ryinink ar partizan rmj. Duomenis apie juos MGB gaudavo, tardydama suimtuosius. Kadangi daugelis suimtj net iauriausiai kankinami nieko nepasakydavo, sugalvota juos itardyti klasta - vadinamos "operatyvins kombinacijos" pagalba. Ji buvo vykdoma taip: suimtj vedavo apskrit, o pakeliui main upuldavo tariami "partizanai" - Sokolovo smogikai Nuved specialiai mike rengt bunker, smogikai apkaltindavo suimtj, kad jis MGB uverbuotas ir idavs partizanus. Suimtasis teisindamasis turdavo pats surayti, k jis ino apie partizanus ir ko nepasak enkavedistams. Po to vl bdavo inscenizuojamas mis, tik kart Sokolovo "partizanus" upuldavo kariuomen ir vl suimdavo t mog su visais jo suraytais
405

parodymais. Tokiu bdu smogikai neisiifruodavo ir gaudavo jiems reikalingas inias. Kartais tardydavo ne suimtj, o paimt i nam kaimo gyventoj, tariam ryiais su partizanais. Smogikai, vaizduojantys partizanus, elgdavosi labai iauriai Jie mudavo, kankindavo, tyiodavosi i savo auk. Taip jie pasiekdavo dvigubos naudos: ne tik ikvosdavo nelaimingj, bet ir sukompromituodavo partizan vard, kad mons j bijot ir nepasitikt. "Kad tikint gyventojus nes provokatoriai, jie sunaikina vien kit tarybin pareign, deimtkiemio galiotin, apylinks pirminink, sekretori ir pan." - ra partizan spauda 8 5 . Kaip smogikai tardydavo suimtuosius, matyti i MGB leitenanto raporto ministro pavaduotojui Kapralovui 'Buvo suimtas banditas ilvitis. Pulkininko Burdino nurodymu ilvitis buvo perduotas grupei, nes tardant parodym apie desantininkus nedav. Smogikai nuved ilvit tank eglyn, paguld, ukr lau ir pradjo kaitinti gelein lautuv. Kai paklausiau, kam to reikia, smogikai atsak, kad jie "kepins" bandit. ia pat smogikas Litas papasakojo, kad 1950m. pavasar j tard irgi "pakepindami 86 ". Vienoje pirmj "operatyvini kombinacij" 1946m. smogikai tard Tauragn valsiaus gyventojus - partizan ryinink On Katinait-Mirt bei brol ir seser Ivonius i Smuiliki kaimo. Mirt iauriai sumu, iprievartavo, o paskui nuteis ir ive lager. Stas Ivon itard nutar uritomis akimis pavedioti po mik, kad jis nesuprast, kur buvs. Taiau vienas smogikas, klaidingai suprats sakym, trenk kulkosvaidiu galv ir umu septyniolikmet berniuk, ten pat j ukas 8 7 . 1947m tard suimt partizan ryinink mokytoj Broni RipkeviiSpindul. Patikjs, kad tai tikri partizanai jis atskleid visus duomenis apie pastamus partizanus. Po atitinkamos "inscenizacijos" vl atsidrs enkavedist rankose, Spindulys i nevilties puol tardytoj ir buvo nuautas 8 8 . Ypa tragikas vykis nutiko 1950m. Pakruojo rajone. eiolikmetis Vacys Dveilys vakare palydjo ujusi j namus kaimyn. Pakeliui isitar, kad jis gali drsiai vaikioti vakarais, nes jo motina augina pamusi partizan vaik. Kaimynei agentei paskundus, berniuk pam tardyti specgrups smogikai Nuo kankinim jis iprotjo, ir smogikai j nuov. Ukas ten pat mike, o motinai prane, kad sn nuud "banditai", t.y. partizanai 89 . > Tik 1954 0116 SSRS MVD udraud specgrupse tardomiems monms "taikyti statymo nenumatytas priemones", ty. kankinti
406

BUVUSI

partizan traukimas specgrupi veikl

MGB buvo labai naudinga priimti specgrupes buvusius partizanus, tapusius idavikais. Jie gerai mokjo partizan dainas, eilraius, inojo proius, galjo ilgai veikti neisiifruodami. Be to, jie lengvai galjo ikviesti susitikim buvusius kovos draugus, neinanius, jog idavikai jau dirba MGB. Todl beveik kiekvien partizan, suimt, neinant kitiems monms, noriai atsakinjant tardytoj klausimus, MGB stengsi uverbuoti dirbti jiems smogiku. I pradi tok mog uduot lyddavo kiti patyr smogikai, jam neduodavo ovini, kartais net uddavo ant kojos special apkaust, kad jis nepabgt. Vliau, kai jis nuaudavo nors vien partizan, tapdavo patikimas. Apie tokius idavikus partizan spauda ra: "ie niekai, negaldami ms gretose patenkinti savo egoistini tiksl, nujo tono Sokolovo pragar velnio pareigoms 90 ." 1951m gruodio mn. buvo suimtas Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas. Jis i karto idav 6 partizanus, kurie visi uvo. Taps agentu-smogiku slapyvardiu Ramojus 91 , jis MGB nurodymu imoni girioje suauk Ryt Lietuvos partizan pasitarim. Po pasitarimo slapta suimtas Ryt Lietuvos srities vadas Jonas Kimtas-algiris, ygnas. Palautas, antauojamas trij savo vaik kimu, algiris idav dar kelet partizan bunkeri, kur uvo trys partizanai, tarp j - Ryt Lietuvos srities tabo visuomenins dalies virininkas poetas Bronius Krivickas-Vilnius92. Taps agentusmogiku slapyvardiu Jurginas, J.Kimtas dalyvavo MGB kuriamo legendinio LLKS tabo veikloje. Uverbavus vis naujus suimtus partizanus, Ryt Lietuvoje 1952-1953m. iem sunaikinti iaurs Ryt Lietuvos srities, Vytauto ir Vyio apygard, Tigro, Lito, Vaiganto, aliosios ir Gedimino rinktini tabai - i viso suimta ar uvo 150 partizan 93 . Dvasikai palautas J.Kimtas band nusiudyti, taiau MGB atm ir i galimyb. Madaug 1951m prasidjo tragikiausias partizanins kovos laikotarpis, kai ilgesn laik nesimat partizanai velgdavo vieni kitiems akis, stengdamiesi atspti, ar kovos brolis dar nepardav sielos. vien tok susitikim su partizanu Pranu Narbutu-Rolandu 1953m gegus 23d. atjo Juozas Palubeckas-Simas, besislapstantis viename bunkeryje su LLKS prezidiumo pirmininku partizan generolu Jonu emaiiu-Vytautu, sunkiai vaikiojaniu po insulto. Atsisds Simas pasidjo greta ginkl ir norjo nusivilkti vark. Rolandas j apkabino, ir Simas paman, kad is

407

juokaudamas nori su juo pasigalynti Taiau Rolandas nejuokavo jis jau buvo taps agentu-smogiku, slapyvardiu Vaidila. Savait tardytas, Simas patikjo MVD ministro J.Vildino paadu. J.Palubeckui iduotas garantinis ratas, kuriuo ministras garantavo laisv ir g y v y b J.Palubecko iduotiems asmenims. Beveant parodyti bunkerio, Simas dar kart pasiprieino: pareikalavo garantin rat teikti Jurbarko raj. imkaii klebonui. Nakt atvetas pas kunig S.Tvarijon, J.Palubeckas papra atleisti jam nuodmes. Kunigas paklaus, ar is ygis nesukels kraujo praliejimo, taiau Simas tikjo ministro paadu. Tikjo ir tuo, kad, atpl vok, mons pamatys garantiniame rate jo, Juozo Palubecko, ranka ibrauktus odius 'Visikai laisva valia 9 4 ", nes suimtiems Lietuvos partizanams negaljo bti laisvos valios. Po ilgo tardymo J.Palubeckas ir J.emaitis buvo suaudyti. Teisme Simas pra jo iduot asmen bausmes pridti jam, nes jis kaltas dl j sumimo. Taiau sovietiniam teismui tokie praymai, kaip ir ministro paadai, nieko nereik.

408

REPRESIJOS
Tu- lietuvis. Tau kapas ar girios Arba Sibiro em plati, Ar ant rank grandins plienins, Ar kaljimo narai kieti.

(emaitijos partizan daina) Trmimai Trmim o r g a n i z a v i m a s Po baisij 1941m. birelio trmim Lietuva jau inojo, kad bet kuris asmuo gali bti pavadintas "liaudies prieu" ir isistas p a s "baltas mekas". ini apie priekario itremtuosius beveik nebuvo. Tradiciniam Lietuvos kaimui, jauianiam ypating prieraium gimtinei, trmimas prilygo miriai Dabartiniai altiniai apie pirmuosius tremtinius ir j gyvenimo s l y g a s patvirtina, jog i nuomon maai tesiskyr nuo tikrovs. Trmimai buvo vykdomi pagal SSRS liaudies saugumo komisaro LSerovo dar 1941m parengt instrukcij. Kiekvienas trmimas bdavo i anksto kruopiai suplanuojamas. ios operacijos turjo sutartinius pavadinimus, pavyzdiui, "Pavasaris", 'Bang ma", ir bdavo ruoiamos visikai slaptai Potvarki itremti iki 1948m. pasiraydavo SSRS NKVD ir MGB, o nuo 1948m. ir Ministr Taryba. Pagal nip ar vietini aktyvist skundimus bdavo sudaromi tremiamj sraai, kuriuos traukiami visi eimos nariai - net miestuose besimokantys vaikai Trmimo dien ginkluotos NKGB operatyvins grups, pasitelkusios pagalb vietin partin aktyv ir NKVD kariuomen, autant apsupdavo sodyb ir per dvi valandas liepdavo susiruoti kelion. Trmimo nutarime bdavo nurodoma, kad eima perkeliama tolimuosius SSRS rajonus "aminam apgyvendinimui". Buvo leidiama pasiimti 100 kg. reikalingiausi asmenini daikt ar maisto, taiau danas tremiamasis i nevilties ir siaubo net to nesugebdavo padaryti Kai kurie budeliai neleisdavo pasiimti nieko. Ypa uols bdavo stribai Kartais NKVD kareiviai pasigaildavo ir patys paddavo susikrauti maius, n e s inojo, kad po karo Rusijoje siauia badas, stribai to nedarydavo. Tremiama eima bdavo arkliais ar maina nuveama surinkimo viet, o i ten - geleinkelio stot, kur mones suvarydavo gyvulinius vagonus. mginanius pabgti audavo.

409

Lietuviai prie L a p t e v jros. Stovi antra i kairs Dalia Grinkeviit

Motina, kuri stengsi paslpti ir palikti Lietuvoje savo vaikus, atsisveikindavo aminai kininkas suklupdavo savo sodyboje prie kryiaus, apvelgdavo laukus ir persiegnojs ieidavo neinomyb. 'Brangioji Dalyte, Tu laimingesn u mus, gal Tau nereiks badauti, - ra i vagono imestame laikutyje 1945m. Kazl Rdos stotyje tremiamas Juozas krys. - Sudiev visiems lietuviams ir pastamiems, laimingai J u m s gyventi ir kovoti su kruvinaisiais budeliais. I visos irdies praau ir s a k a u imt kart yra lengviau mirti savam krate, negu Sibire. Tad kaip ir kiek galite kovokite, brangs lietuviai, nes mes jau nebegalime 85 ." Likus turt paimdavo valdia. Gyvulius suvarydavo naujai kuriamus sovchozus ar kolchozus, atiduodavo i Rusijos plstantiems kolonistams. Taiau pirmiau, nei valdia paskirdavo t turt, prisipldavo vietiniai stribai Tuometinio Lietuvos kaimo gyvenimas paenklintas nuolatine baime. Daugelis eim taip ir gyveno: i anksto susiri ryulius, prisidiovin divsi, kas nakt klausydamiesi main burzgimo. Kiti, palik savo namus, pasitraukdavo miestus, Klaipdos krat, Latvij ar Karaliauiaus srit. Dar kiti
410

laukdami trmimo, itisas naktis praleisdavo mike. Trmimams prajus, jie grdavo savo k. 1948m. gegus 22-27d. trmimo metu buvo ivetos 11 2 3 3 eimos. 1200 eim beveik deimt procent nuo trmimo pasislp. Operacijos vykdytojai, nordami vykdyti plan, vietoj pabgusi eim ivedavo "rezervines", kuri sraus irgi parengdavo i anksto, o jei ir tada pritrkdavo, elgdavosi paprasiau: pasilypjs ant kalniuko koks nors vietinis stribas apvelgdavo apylink ir patraukdavo bet kuri jam patikusi turtingesn sodyb. Trmimai buvo viena prieasi, skatinusi ieiti partizanauti Jauniems monms, ivengusiems trmimo ar pabgusiems jo metu, nebeturintiems nei nam, nei artimj, likdavo vienas kelias - mik. 1948m. ijo partizanauti 57 pasislp nuo tremties asmenys. MGB djo daug pastang, iekodama pabgli nuo tremties. Danai tiksl pasiekdavo, sekdama tremtini susirainjim su Lietuvoje likusiais giminaiiais. Ypa sekdavo tas tremtini eimas, kuri nariai partizanavo.

Tremtiniu skaiius ir socialin sudtis Jei 1941m tremiamj sraus buvo traukti "buos ir dvarininkai", inteligentai, suimt partij ir organizacij dalyvi eim nariai ir kiti "socialiai pavojingi elementai" 96 , tai pokaryje atsirado naujos tremtini kategorijos: besislapstani nuo mobilizacijos ar partizan eimos, partizan rmjai, nebestengiantys sumokti mokesi ar atiduoti pyliav kininkai ir tt Vyrai sudar vos 31 proc. tremtini, likusieji buvo moterys ir vaikai Greta masini trmim buvo vykdomi ir lokaliniai kaip atsakas toje vietovje vykdytas partizan akcijas. Pavyzdiui, 1946m. itremta 501 partizan rmj eima. Ar tikrai jie buvo rmjai, niekas neino - to nerod joks teismas, nes tremiama buvo administracine tvarka. 1948m itremta nemaai yd tautybs moni i Kauno bei inteligent, kurie neturjo nieko bendra su partizaniniu judjimu. Didiausi trmimai vyko, ruoiant Lietuvoje dirv kolki sukrimui, 1948m. gegus 22-27d, kai buvo itremta 32,7 tkst. moni (r. 9 pried)97. Tarp j buvo daug nepasiturini kinink. Tai rodo, jog trmimai buvo ne vien atsakas pasiprieinim okupacijai bet ir planingai vykdoma taut perklimo akcija, j viet atkeliant rus kolonistus -

411

Sauliukas Skuas, 1941m. mirs Barnaule

taip pasielgta su iaurs Kaukazo tautomis, Pavolgio vokieiais, kalmukais, iuvaais, Krymo totoriais ir kitomis Soviet Sjungos tautomis. Paskutinis trmimas vyko 1953m. spalio 2d. - jau po Stalino mirties. Kadangi NKVD-NKGB danai klastodavo savo ataskaitas, tikslaus tremtini skaiiaus kol kas nustatyti nemanoma. KGB duomenis bus galima patikslinti tik sudarius vis itremtj vardynus.

Itremtj gyvenimas Daniausiai trmimai vykdavo pavasar, kad per vasar eelonai su itremtaisiais pasiekt tremties vietas. Kol suformuodavo eelon, udaryti vagonuose mons kankindavosi be oro ir vandens. Kelyje pasibaigus maisto atsargoms, grs badas. Kelion trukdavo 1-2 mn. Gyvenimo slygos tremtyje
412

buvo labai sunkios, ypa pirmaisiais metais. Daugel moni ilaipindavo gdioje taigoje, kur nebuvo jokio bsto. Ypa vargo tos eimos, kurios turjo daug ma vaik, o darbing asmen nebuvo. Daug vaik ir seneli imir badu ar nuo lig: 1945-1950m. lietuvi tremtini mirtingumas 6 kartus virijo gimstamum. Tremtiniai gyveno eminse, barakuose, rsiuose. Kas savait (vliau - kas mnes) jie privaljo registruotis spec. komendantroje. U pabgim i tremties buvo baudiama laisvs atmimu (3-5 metams). Sumus bglius, suaugusieji paklidavo lagerius, o vaikai atsidurdavo specialiuose vaik namuose. Suaugusieji ir paaugliai dirbdavo sunkius darbus: kirto mik, dirbo "selchozuose", vejojo u poliarinio rato. Sunks, nemechanizuoti darbai atiauriame klimate isekindavo jgas. Neuteko maisto, trko rb, nes visk, k atsive, tremtiniai main duon. Taiau tie, kurie pirmaisiais metais iliko, vliau prakuto, sikr, kai kurie sigijo gyvuli ir pasistat namus. Sibirieiai, bauginti emgbist, i pradi veng tremtini, bet vliau stebdavosi lietuvi darbtumu, sugebjimu kininkauti, dareliais ir rkytais lainiais. Tremtini gyvenimo bdas skyrsi nuo vietini gyventoj, kurie, jei ir laik kok parel, tai paskerd isyk, ugerdami namine, visk suvalgydavo, nepasilikdami juodai dienai mat soviet valdios buvo

Pamaldos Sibire

413

pratinti nieko neturti, kitaip galjo bti ibuointi Atjus valdi N.Chruiovui, tremtini vaikai jau galjo mokytis. Daugelis j baig Sibiro auktsias mokyklas. Lietuviai stengsi ir tremtyje ilaikyti tautikum: vsdavo ventes, dainuodavo lietuvikas dainas, mokydavo vaikus rato. Irkutsko srityje jaunimas net band leisti lietuvik ranka rayt laikratl 'Taiga", u kur jo leidjas Vytenis Rimkus buvo nuteistas 25-iems metams lagerio. Ypa aktyvus tautinis gyvenimas uvir po 1955m, kai itremtj gretas papild i lageri paleisti politiniai kaliniai, kuriems buvo udrausta grti tvyn. Intos politiniai kaliniai kartu su tremtiniais ileido kelet rankratini poezijos leidini: "Benamiai", "Saultekio link" ir "Veidu Tvyn". Pokario trmim aukos buvo isistos 22 atiauraus klimato SSRS rajonus 9 8 (r. 1 lentel). Kai kurie tremtiniai, tremtyje sufabrikavus bylas, buvo kalinti, kai kurie pabgo i tremties ar mir, todl bendras tremtyje gyvenanij skaiius, pateiktas lentelje, yra maesnis, nei 1945-1952m. itremta i Lietuvos. 1 lentel. SSRS vietovs, kurias 1945-1952m. b u v o itremti L i e t u v o s gyventojai Vietov Krasnojarsko kratas Irkutsko sritis Tomsko sritis Buriat-Mongolija Molotovo (Perms) sritis Sverdlovsko sritis Tiumens sritis Komijos ASSR Chabarovsko kratas Kemerovo sritis Nutremta moni 39 391 38 340 9 629 3 824 2 009 1 275 1178 708 746 114

Tik po Stalino mirties, nuo 1955-1956 met, tremtiniams leista grti Taiau vietin valdia visaip prieinosi j grimui LSSR AT Prezidiumas 1957m. sausio 21d. prim special sak, draudiant gyventi Lietuvoje Nepriklaus o m o s Lietuvos veikjams, partizanams, pogrindini organizacij dalyviams. Iki 1956m Lietuv buvo leista grti tik 8 0 0 0 moni. Sovietiniai valdininkai
414

Lietuvi tremtini kapai Sajan papdje

tremtinius tebeirjo kaip "liaudies prieus", negrino j nacionalizuot sodyb, o vietiniai kagbistai ar partijos sekretoriai i viso neleido apsigyventi gimtosiose apylinkse. Kai kurie tremtiniai, nerad prieglobsio Lietuvoje, gro Sibir, kiti sikr Latvijoje ar Karaliauiaus srityje. Lietuvos kolaborantai iuo atvilgiu pralenk Rusijos biurokratus: ten buv tremtiniai galjo studijuoti, pasirinkti bet koki profesij, o Lietuvoje jie buvo pasmerkti bti vien juodadarbiais. Jei norjo siekti mokslo, jie turjo slpti savo praeit, nes KGB, patikrins Lietuvos auktsias mokyklas, 1957m nurod paalinti i j buvusius tremtinius ir politinius kalinius.

Sumimai Sumim motyvai Vos engus Lietuv Raudonajai armijai, 1944m. liepos 26d. buvo pradta pirmoji vyr mobilizacija. I 35 tkst numatyt auktini penkiose Raudonosios armijos uimtose apskrityse atvyko registruotis tik 5 tkst Kaimuose ir miestuose siaut NKVD, buvo tikrinami dokumentai 35 proc.
415

suimtj 1944m. sudar vengiantys tarnybos Raudonojoje armijoje. NKVD permus archyvus, pradta suiminti tautinink partijos, auli sjungos narius. Buvo iekoma 1941m sukilli, Vietins rinktins kari. Kaip kaitus pradta suiminti partizan eim narius. Visi jie pagal Rusijos BK 58-j straipsn buvo kaltinami "kontrrevoliuciniais nusikaltimais." Daugeliui suimtj buvo pateikiami absurdiki kaltinimai: nipinjimas, ryiai usienio valgybomis, tvyns idavimas ir pan. Moksleiviai ir studentai bdavo suimami u atsiaukim, laikratli leidim ir platinim, Trispalvs iklim, net J.Basanaviiaus ir kit tautos didvyri kap pagerbim per Vlines. Norint itrinti tautos atmint ir nesudaryti preteksto "nusikaltimams", nugriauti paminklai Neinomam kariui, iniekinti savanori kapai, nupjauti kryiai, nuverstos ventj statulos nuo Katedros frontono Vilniuje, suprogdinti Trys Kryiai, buldozeriu lygintas Kryi kalnas. Su ypatingu niriu buvo naikinami partizan kapai Pavyzdiui, ilavoto valsiuje prie Mikaliks koplyios buvo palaidoti keli partizanai Dien stribai kapus sunaikindavo, o nakt mons vl juos pataisydavo, kol neapsikent partizanai juos uminavo 99 . Panaiai atsitiko Prien apskrityje, Klebikio mike 1 0 0 . U kiekvien tok pasiprieinimo akt, u antisovietin anekdot ar Stalino saul pajuokiant eilrat grs kaljimas. Pats didiausias nusikaltimas buvo bti partizanu. Tik 30 proc. vis suimtj per 1944-1953m. MGB laik partizanais. Taiau ne visi ios kategorijos suimtieji buvo tikri partizanai. Pavyzdiui,
416

U kaljimo g r o t

1945m pradioje buvo sakyta suimti visus LLA narius. Kaip tokie buvo nurodyti daugelis vyresnij klasi moksleivi, kuriems tuo metu dar nebuvo n 15 met 1 0 0 . Buvo daug suimtj, besislapstani nuo mobilizacijos Raudonj armij, dar nedalyvavusi aktyviojoje rezistencijoje. Daug suimtj, traktuot kaip partizan ryininkai, i tikrj tebuvo partizan rmjai ar giminaiiai Taiau ir pagal MGB klasifikacij 1952m. partizanai tesudar jau tik 15 proc. suimtj: ginkluota kova geso ir pamau peraugo pasyvij rezistencij. Daugelis suimtj, kurie rm partizanus, taiau enkavedistai neturjo tam pakankamai rodym, arba tie, kurie nestojo kolchoz ir nebegaljo isimokti labai dideli ems mokesi bei prievoli, buvo nuteisti pagal kitus - kriminalinius - baudiamojo kodekso straipsnius. Net chruiovinio "atilimo" metu jaunuoliai, ura ant sienos antisovietin k ar dalyvav Vlini demonstracijoje, danai bdavo nuteisiami u chuliganizm. Patriotai, vieai reikiantys savo nuomon, prieing oficialiajai, danai bdavo patalpinami specpsichiatrines ligonines priverstiniam gydymui. Dorumas ir tiesumas buvo laikomas psichikos nukrypimu ir poetui, filosofui Mindaugui Tomoniui, ir mogaus teisi gynjui Algirdui Statkeviiui, ir Solenycino krini vertjui Henrikui Klimaauskui, ir kitiems, ikentusiems beprotnamiuose pragaro kanias.

Teismai 'Teisingum" vykd dvi institucijos: Karinis tribunolas ir 1934m Soviet Sjungoje kurtas Ypatingasis pasitarimas-OSO (Osoboje soveianije). Jei Karinis tribunolas dar imitavo savotik teismo proces, tai OSO buvo pasaulyje negirdta institucija: ji skirdavo bausm "u aki", t.y. nedalyvaujant suimtajam, vien pagal tardytojo surayt kaltinamj ivad. Tik po Stalino mirties politiniais motyvais kaltinamus asmenis pradjo teisti LSSR Aukiausiasis Teismas - su kaltintoju, teisju, "liaudies tarjais" ir KGB paskirtu "gynju". Visi teismo procesai buvo udari, iskyrus kelet parodomj, kuriais norta apjuodinti partizanus (toks buvo partizano Prancikaus Prsaiio-Laps teismas 1963m). Visi teistieji pagal 58 straipsn Lietuvoje buvo vadinami "buruaziniais nacionalistais". "Politini kalini" termino Soviet Sjunga nevartojo, bijodama
417

tarptautini organizacij - Jungtini mogaus teisi gynimo komiteto ar Amnesty International - sikiimo. 1960m. pakeitus RSFSR baudiamj kodeks, vietoj garsaus 58 straipsnio kiekviena sovietin respublika gijo adekvat savo baudiamojo kodekso straipsn. Bausti politiniais motyvais asmenys imti vadinti "valstybiniais nusikaltliais". Iki 1947m. gegus mn. ir nuo 1950m u "kontrrevoliucinius nusikaltimus" buvo baudiama aukiausia - mirties - bausme. 1947-1950m. mirties bausm buvo panaikinta, vietoj jos paskyrus 25 metus lagerio. Bausms iki 10 met buvo vadinamos "vaikikomis". Nuo 1960m. u "valstybinius nusikaltimus" numatyta aukiausia bausm buvo 15 met lagerio. Taiau anksiau nuteistj asmen nuosprendi niekas neperirjo, ir jiems teko kalti visus 25 metus. Toki moni Lietuvoje yra deimtys. Ilgiausiai kaljs yra inomas Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos vadovas bei Lietuvos Nepriklausomybs akto signataras Balys Gajauskas, praleids 35 metus lageryje ir 2 metus tremtyje ir buvs Jurbarko gimnazijos mokytojas

ekist n a g u o s e Vliau J.ardinskaits ivaduotas i ligonins sueistas V y i o apygardos partizanas Povilas Smilga-Vjavaikis

418

Petras Paulaitis, kaljs 34 metus.

Kaljimai Lietuvos kaljimus pradjo statyti Jekaterina II. Soviet valdia ts i tradicij. 1940m Lietuvoje jau buvo 12 NKVD kaljim. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, greta NKVD kaljim buvo rengti NKGB vidaus kaljimai visuose stambesniuose Lietuvos miestuose (r. 2 , 3 ir 4 lenteles). Daugelyje maesni miesteli veik pirminio sulaikymo kameros (KPZ) bei stribynai, kuriuose prasiddavo suimtj golgotos. Baigus tardym ir paskyrus bausm, kaliniai paklidavo persiuntimo kaljim - daniausiai Lukikes. I ia, suformavus etapus, jie bdavo iveami "Gulago archipelag" - SSRS koncentracijos lagerius. Po Stalino mirties, sumajus kalini skaiiui, visi politiniais motyvais kaltinami asmenys buvo tardomi Vilniaus KGB rmuose ir laikomi i rm rsyje 1940m rengtame kaljime. Kadangi Lietuvoje nebuvo tiek kaljim, kiek j prireik pokaryje, tam tikslui teko pritaikyti nam rsius ir kitas patalpas. ia sutalpindavo deimtis moni taip anktai, kad nebdavo nei kur atsissti Danai cementins kaljimo grindys bdavo ulietos vandeniu, nebdavo joki gult. Ikankinti per tardymus, nevalg, nemiegoj ir nesipraus mons ibdavo tokiose slygose itisus mnesius. U kiekvien nepaklusim ar pasiskundim suimtuosius sisdavo karcer. Kokiose slygose teko kalti karceriuose, matyti i Vilniaus MGB vidaus kaljimo gydytojo raporto: "Kart karcer pasodino suimt moter. Tai buvo iem, ir vis nakt langelis buvo atviras. Ryt budintis s a k a pairkit j. Atveda man kalin - ji visa mlyna ir dreba". Kaljimo virininkas tai atsak: jai taip ir reikia102." i gerai saugom kaljim pabgdavo retai Pirmaisiais pokario metais vienam kitam suimtajam pavykdavo pabgti i aretins. I Alytaus kaljimo, po grindimis isikas ol, pabgo net 40 kalini103. I viso nuo 1945 iki 1947 met i vietini kaljim pabgo apie 100 suimtj. Sueistus m y j e partizanus MGB stengdavosi atgaivinti tiek, kad galt itardyti todl neretai paguldydavo juos miesto ligonin. Partizanai ne kart band sueistuosius i ligonins ivaduoti Paprastai sueisti partizanai bdavo paguldomi atskir palat, prie kurios dur buddavo gink419

luoti kareiviai ar stribai Todl sueistojo pagrobimas bdavo labai rizikingas ir jo organizatoriams danai kainuodavo gyvyb. 1945m. i Panevio ligonins vaduojant sueist partizan Juoz Ku-Fink, uvo partizanas Antanas Barauskas. 1947m i tos paios ligonins vl buvo ivaduotas sueistas Vyio apygardos Vytenio brio partizanas Paulius Smilga-Vjavaikis. kart susiaudymo pavyko ivengti Abu kartus partizanams pabgti padjo medicinos fakulteto student Jadvyga ardinskait, atlikusi ligoninje "praktik". Po antrojo partizano ivadavimo drsiajai seselei teko pasitraukti pas partizanus. 1951m. ji buvo suimta ir ikaljo lageriuose 15 met. 1945 07 09 buvo ivaduoti du sueisti partizanai i Raseini apskrities Bilin ligonins. Vienas j J.Kasperaviius - vliau tapo Kstuio apygardos partizan vadu. Deja, jiems pabgti padjusi sesel Janina epait 1945m. liepos 22d. myje buvo mirtinai sueista. Kaljim kamerose danai bdavo rengiama slapta pasiklausymo aparatra, kalinius sekdavo kamer agentai Nordami suimtuosius palauti, danai juos ilgai laikydavo vienutse. Visikai izoliuoti nuo kit kalini buvo laikomi nuteistieji mirti Vilniaus MGB vidaus kaljime, kuriame vykdyta daugiausia mirties bausmi, mirtininkams buvo skirta 15 por antranki. Iki 1952m rudens pasmerktuosius suaudydavo Vilniuje, o nuo 1952m. rugpjio mn. mirties nuosprendius vykdydavo Maskvos Butyrk kaljime. Kai kuriais atvejais partizanus nuteisdavo myriop pakariant.

Tardymai Suimtiesiems, kalintiems be jokios prokuroro sankcijos, reikjo t bt surayti kaltinim. J sukurdavo tardytoj iradingumo ir sadizmo pagalba. Be to, enkavedistams rpjo igauti kuo daugiau ini apie kitus mones. Todl suimtuosius iauriai kankindavo. Ypa kankindavo partizanus pirmosiomis sumimo valandomis mat budeliai skubjo suinoti kit partizan slapstymosi vietas, kol jie dar i ten nepasitrauk. 1948m. gruodio pradioje, sueid kojas, enkavedistai sum partizan Genut Stulgaityt. Ten pat, mio vietoje, netoli kininko sodybos, ir kankina nukirto rank pirtus. Mergait nieko nepasak. Be smons ji buvo nuveta Raseini apskrities Bilin ligonin, kur netrukus mir. 1947m.
420

Alytaus kaljime per kelias dienas buvo nukankintas mokytojas, raytojas, A.Ramanausko bendraygis Konstantinas Bajerius-Garibaldis. Tardydavo naktimis. Tokia tvarka laiksi nuo pat K sukrimo: mat "taut vadas" Stalinas irgi mgo darbuotis naktimis. Be to, nakt niekas nematydavo enkavedist iaurum ir negirddavo tardomj dejoni. Naktiniai tardymai turjo ir dar vien privalum: tardytojai dien isimiegodavo, pakeisdavo vieni kitus, o suimtasis, tardomas kiekvien nakt, greit paldavo. Kaljimuose miegoti dienos metu buvo grietai draudiama, tad naktiniai tardymai buvo savotikas mogaus kankinimas ir psichologinio spaudimo priemon. Vyskupas Prancikus Ramanauskas buvo tardomas kiekvien nakt i eils kelet savaii 104 . Taiau per imt tardymo valand tardytojui pavyko surayti vos kelis protokol puslapius - vyskupas nieko nekalbjo. Kankinti nemiga tardytojams buvo labai patogu, nes iai kankinimo priemonei nereikjo jokio leidimo. Kit ri kankinimai po areto apiforminimo jau turjo bti "sankcionuoti" - jiems leidimus iduodavo ministro pavaduotojas. Kankinimai MGB dokumentuose vadinti "fizinio poveikio priemonmis" arba "aktyviu tardymu". Nors enkavedistai kankino tiek su leidimais, tiek be j, taiau, nukankinus mog be leidimo ir kam nors apskundus, tardytojas turdavo nemalonum ir bdavo svarstomas MGB Ypatingosios inspekcijos. 1945m. Ukmergs NKVD virininkas i paklususi sovietinei mobilizacijai jaunuoli isirinko 7 ir pradjo tardyti, ar jie kartais ne partizanai Neigavs prisipainimo, vien j m kankinti peiliu pjaust nugar ir krtin. Kai tai nusibodo - nuov, o lavon sak imesti griov 105 .1948m. Panevyje suimtj Kair kelet dien laik rsyje be maisto. J a m pradjus protestuoti, ant jo iliejo dvi statines vandens ir, Panevio apskr. MGB virininkui achavai sakius, pradjo j audyti Sueist Kair surio ir numet MGB koridoriuje. Ten jis guljo, kol neteko smons. Nuveus ligonin, jam teko amputuoti rankas, o vliau jis mir 106 . Suimtj Petr Bei Ariogaloje tard taip:"(...) Staiga umesdavo man ant galvos kailinius, versdavo ant ems, vienas ssdavo ant galvos, kitas ant koj ir mudavo iki smons netekimo. (...) Atsibusdavau ant kds visas lapas, (...) spard mane kojomis. (...) Veidas buvo mlynas ir itins, o a k y s pasruvusios krauju. (...) Bevardis kairs rankos pirtas sulauytas durimis. (....) Pistoleto rankena sudauytas pakauis. (...) Tardant buvo galima atsakyti tik teigiamai ty. tardytojo naudai Jei atsakymas bdavo neigiamas, tai po jo kankindavo tol, kol nepataisydavo atsakymo. (...) Pasiskundus perm kitas tardytojas, kuris
421

p a s a k "Jei tu pasakysi prokurorui, kad a tave muiau, ar atsisakysi nuo to, kas parayta, kit nakt tave nuausiu 107 ." Taiau MGB inspekcija, tyrusi skundus, juos atmesdavo kaip nepagrstus, o danai dar apkaltindavo pareikj "sovietins tikrovs meiimu". Jei prisipainimo neigaudavo kankinimais, panaudodavo provokacijas. 1945m. Saldutikyje prie Jakimoviiaus namo enkavedistai patys numet autuv, po to sum ir suaud eiminink108. 1951m Panevyje kratos metu Tamoino namuose emgbistai patys padjo sufabrikuot antisovietinio turinio laik, laikrat ir karikatr 109 . Taiau kankinimai nebuvo vien prisipainimo igavimo bdas. Danai taip enkavedistai patenkindavo patologin nir ir sadizm. Deimt met neskmingai gaud paskutinj Lietuvos partizan vad Adolf Ramanausk, 1956m spalio 12 d. agento pagalba KGB j sum. Atve i Kauno Vilniaus KGB kaljim, per kelias valandas j baisiai sualoja idr ak, ipl lyties organus, supjaust, sumu. Matyt, isigand, kad A.Ramanauskas mirs neatgavs smons, ir u tai teks atsiskaityti Maskvai, nuve Lukiki kaljimo ligonin110. Tok iaur A.Ramanausko tardym pirmosiomis sumimo valandomis galima paaikinti tik baisia neapykanta ir sadizmu. Juk tuo metu Lietuvoje bebuvo lik vos keli pavieniai partizanai ir taip skubiai tardant gauti koki nors ini nebuvo jokio reikalo. Taiau A.Ramanausk sum ir tard patyr budeliai P.Raslanas ir N.Duanskis, dalyvav 1941m Raini udynse, savo iaurumu garsus L.Martaviius ir kiti sadistai

Lageriai Lietuvoje buvo tik trys "pataisos" darb kolonijos, kurias tuoj po karo kartais nusisdavo politinius kalinius: Vilniuje Nr.l (Ras), Pravienikse Nr2 ir ilutje Nr.3 (Macik). Taiau ios kolonijos buvo skirtos maomis bausmmis pagal kriminalinius BK straipsnius nuteistiems kaliniams. Kadangi pokaryje toki trko, o kolonijoms reikjo vykdyti darbo planus, jas paklidavo ir u "kontrrevoliucinius" nusikaltimus suimti kaliniai Tokiu bdu Ras lageryje teko kalti poetui Kaziui Borutai, o iluts lageryje poetui Pranui Geniui, kuris ten ir uvo. Kap pdsakai, ilik ties Macik lageriu, liudija, kad kalinimo slygos Lietuvoje nebuvo geresns, nei Sibiro gulaguo-

422

se. Dauguma (o po 1953m.-visi) nuteistj pagal Rusijos baudiamojo kodekso 58-t straipsn bdavo iveami atiauriausi SSRS rajon lagerius. Pats i staig pavadinimas - pataisos darb stovyklos (ITL - ispravitelnotrudovoj lagerj) rod, jog kaliniai savo "kaltes" turi ipirkti darbu. Darbai buvo labai sunks: achtose (Intoje, Vorkutoje), vario kasyklose (Kazachstane), Sibiro taigoje - kirsti mik, tiesti geleinkelius (Taieto-Bratsko, unos), kasti kanalus (Belomorkanal), statyti miestus Upoliarje (Norilsk) ir kt Daugum i objekt, pastatyt beteisi kalini rankomis, vliau sovietai paskelb spartuolikomis komjaunimo statybomis. Kaliniai gaudavo menkut maisto davin, kur dar sumaindavo u darbo norm nevykdym. Jie dvdavo numeruotus kalinio rbus, gyvendavo vjo perpuiamuose barakuose, po 60-70 moni vienoje patalpoje, dirbdavo 12-14 valand per dien. Susirainjimas su artimaisiais ir siuntiniai buvo ribojami, o baigus bausm danai neleisdavo grti Tvyn. Po Stalino mirties ir Berijos suaudymo daugelyje lageri vyko kalini sukilimai Po j reimas suvelnintas, o 1955-1956m SSRS AT komisija, perirjusi bylas,

D e z k a z g a n o lageris

423

V o r k u t o s lageris, g y v e n a m a zona

daug kalini ileido laisv. Taiau LSSR KP CK pasiprieino, kad buvusieji partizanai, teisti u "kontrrevoliucinius nusikaltimus", grt Lietuv. Jiems udraud gyventi Vilniuje ar Kaune 1 1 1 .1957m i lageri Kaun gro 582 asmenys, taiau pasilikti leista tik 137. Kiti buvo toliau persekiojami ir ikeldinami administracine tvarka. Toki brangi kain reikjo mokti u laisvs trokim.

424

2 lentel. K a l i n i s k a i i u s N K V D k a l j i m u o s e 1940-1941m.
Kaljimo pavadinimas Kalini limitas B u v o kalini 1 9 4 0 10 01 1941 0 6 0 8 Numatyta papildomai sutalpinti kalini*

1.
3. 4. 5.

Kaljimas

2.

Nr.l K a u n e Nr.2 Vilniuje N r.3 Vilniuje Nr.4 P -"- e v y j e an Nr.5 i a u l i u o s e -"-

1850 2300 500 650 850 500 300

1506

1970 1500 633 230 360 321 150

2000 6000 400 1000 2000 800 400 100 800 300 130 300 15400

937
113 235 572 437

-"-"-"-

6.

7. Nr.7 8.

Nr.6 M a r i j a m p o l j e Ukmergje Nr.8 T a u r a g j e Nr.9 R a s e i n i u o s e Nr.10 U t e n o j e -"Nr.ll T e l i u o s e Nr.12 v e n i o n y s e

112
77

-"-"-"-"-"-

100
360 150 150 200 7910

62
145 92 170

9.

112
84 119
-

10. 11. 12
Viso:

110
5713

4304

* 1941 06 08 NKVD duomenimis. 425

4 lentel. D u o m e n y s apie L i e t u v o s SSR MGB v i d a u s k a l j i m u s Kaljimo pavadinimas Kalini limitas 300 40 40 40 50 40 100 100 40 40 40 50 40 50 40 40 40 50 50 40 50 40 1320 Buvo kalini 1948m. 231 34 27 62 87 35 20 1949m. 146 11 11 32 100 46 22

113

1950m. sausio ld. 236 33 45 11 22 10 95 45 33 4 18 7 42 11 40 17 50 27 25 10 39 12 832

1. MGB ministerijos 2 Alytaus 2 Anyki 3. Bir 4. Vilkavikio 6. Zaras 7. Kauno 8. Klaipdos 9. Kretingos 10. Kurn 11. Kupikio 12 Lazdij 13. Maeiki 14. Marijampols 15. Panevio 16. Prien 17. Taurags 18. Teli 19. Ukmergs 20. aki 21. iauli 22 Jurbarko 23. Trak Visa

30 26 86

29

37 18 13 24 6 40 29 30 12 34

12

Pastaba praleistos grafos, kurioms nra duomen.

3 lentel. Duomenys apie Lietuvos SSR MVD ir MGB kaljimus (1953 10 15)112 Kaljimo pavadinimas Kalini Vidut Viso Kamer kiekis Bendr Vienui 385 47 38 15 23 29 8 16 13 574 13 9 3 9 44 614 Kaljimo tarnaut skaiius Viso T. sk. priir. Lietuv. % Kamer agent ir informatori sk. 74 42 82 19 28 15
-

sutalpinimo buvo limitas kalini 1. Kaljimas Nr.l Vilniuje 2 -"Nr.2 Klaipdoje N r.3 Kaune 3. -"4. -"Nr.4 Panevyje 5. -"Nr.5 iauliuose 6. -"Nr.6 Marijampolje 7. Nr.7 venionyse 8. 9. -"-"Mr.8 ilutje Mr.10 Utenoje 2800 1040 1460 590 560 440 130 200 150 7370 300 100 50 50 500 7870 865 375 678 171 235 117 49 109 76 2674 80 35 21 22 156 2830 4834

456 122 120 51 52 46 20 31 18 916 50 17 11 12 90 1006

71 75 82 36 29 17 12 15 5 342 37 8 8 3 56 398

500 194 237 112 144 101 4 78 61 1431 63 33 30 30 156 1587

375 23,8 150 38,6 172 383 81 40,1 112 423 69 51,5 1 25 (ukonservuotas) 58 44,9 43 26,2 1061 44 20 18 18 100 1161 34,6

10 8

Viso: 1. Vilniaus MGB vidaus kaljimas 2 Kauno 3. iauli 4. Klaipdos Visa I viso:. 1952m i viso buvo kalini

278 7,9 Nra duom. n 121 H 10,0 M 20,0 n 115

32,4

Priedai:

1. Soviet represini organ transformacijos. Z Lietuvos SSR okupaciniai represiniai organai. 3. Sovietini saugumo organ struktra Lietuvos SSR 1944-1954 metais. 4. 1953m. liepos mn. su partizanais kovojusios Lietuvos SSR MVD 2 N valdybos struktra ir funkcijos. 5. Soviet Sjungos karini dalini, dalyvavusi akcijose prie partizanus, dislokacija Lietuvoje 1945-1953m. 6. MGB-KGB veikiani agent kiekis Lietuvoje. 7. MGB-KGB agentrinio tinklo dinamika pokario Lietuvoje. 8. Represij mastai Lietuvoje (MGB duomenimis). 9. 1944-1953m. partizaninio karo nuostoliai Lietuvoje (MGB duomenimis).

S o v i e t i n i represini o r g a n t r a n s f o r m a c i j o s

1 priedas

VK - Visos Rusijos ypatingoji komisija; GPU - Valstybin politin valdyba; OGPG - suvienytoji valstybin politin valdyba; NKVD Vidaus reikal liaudies komisariatas; MGB - Valstybs saugumo ministerija; KGB - Valstybs saugumo komitetas; MVD - Vidaus reikal ministerija L i e t u v o s S S R o k u p a c i n i a i represiniai o r g a n a i 2 priedas

NKVD - Vidaus reikal liaudies komisariatas; MVD - Vidaus reikal ministerija; NKGB - Valstybs saugumo liaudies komisariatas; MGB - Valstybs saugumo ministerija; KGB - Valstybs saugumo komitetas

3 priedas Sovietini s a u g u m o organ struktura Lietuvos SSR 1944-1954 metais

1953m. l i e p o s mn. s u p a r t i z a n a i s k o v o j u s i o s L i e t u v o s S S R MVD 2 N v a l d y b o s s t r u k t r a ir f u n k c i j o s

1-mas skyrius - a) "nacionalistini" pogrindio centr tyrimas; b) vadovavimas partizan naikinimui; ll-ras skyrius - a) legaliai gyvenani "nacionalist" tyrimas; b) usienio valgyb agent iaikinimas; lll-ias skyrius - a) vadovavimas stribams; b) apskaitos-informacinis poskyris

Soviet S j u n g o s karini dalini, d a l y v a v u s i a k c i j o s e prie partizanus, dislokacija L i e t u v o j e 1945-1953m.

5 priedas

6 priedas MGB-KGB veikiani agent k i e k i s L i e t u v o j e

7 priedas MGB-KGB agentrinio tinklo dinamika pokario L i e t u v o j e Pastaba: veikiani agent k i e k i s 71% s u m a i n t a s 1952m. J r e g i s t r a v i m a s arc h y v i n i agent kartotek utruko iki 1955m.

433

8 priedas

9 priedas Partizaninio karo nuostoliai Lietuvoje 1944-1953m. (MGB duomenimis)

434

P A R T I Z A N I N I O KARO PABAIGA. LAISVS K O V REIKM


"iandien odis laisv yra pats graiausias" (Partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas)

Partizaninio karo traktavimas okupuotoje Lietuvoje Deimtmet truks partizaninis karas gso. Baigsi 1947-1951m. titanikos pastangos ilaikyti partizan organizacin struktr, atkurti nuolat sunaikinamus tabus, atstovauti tikrj Lietuvos valdi, bti Lietuvos kariuomene. 1954m. KGB skaitoje buvo apie 100 partizan: Piet Lietuvoje 12, iaurs Ryt Lietuvoje - 25, Vakar Lietuvoje - 61 (r. Pried - MGB sudaryt emlap). Apie trisdeimt vyr slapstsi pavieniui, kiti maomis grupelmis po 2-3 mones. Organizacin judjimo struktra buvo suardyta. Tik keletas bri isilaik organizuotai - tai Piln tvnijos partizanai; J.Streikaus-Stumbro vadovaujami vyrai; S.Erstikis, K.Liuberskis ir J.Adomaitis, iki 1957m. nenustoj leisti Juozapaviiaus tvnijos laikraio (tik pakeit jo pavadinim i "Partizan viams aidint" "Partizan vi aid"); emaitijoje dar slapstsi K.Labanauskas-Justas drauge su broliais Kybartais; Prisiklimo apygardos ribose - P.Prsaitis-Lap, i vis jg besistengiantis ilaikyti partizan archyv; Dzkijoje-aukiausias LLKS pareignas A.RamanauskasVanagas. Keitsi okupacins valdios santykis su partizaniniu judjimu. Baigsi 1946-1949m taip plaiai praktikuotas (gyventoj bauginimui, papildomos informacijos surinkimui) nukautj palaik niekinimas miesteli aiktse. Jei 1944-1945m uvusij palaikus danai palikdavo kautyni lauke, tai jau nuo 1946m. partizan ukasimo vietas okupantai pradjo stropiai slpti 1946 08 09 SSRS MVD Kovos su banditizmu v-bos virininkas A.Leontjevas rate Nr. 7/2/673 nurod: "Kaip taisykl, umut bandit lavonai pristatomi apskrii MVD skyrius fotografavimui, atpainimui ir palaidojimui dl to, kad lavon laidojimo viet nerast banditai. Iimtis gali bti tik tada, jei fotografavimas ir lavon atpainimas gali bti atliktas vietoje ir ilaikyta grieta palaidojimo konspiracija." i instrukcija galiojo vis okupacijos laikotarp. Represij vykdytojai jos
435

laikosi iki iol partizanai jiems pavojingi ir mir. Keiiantis MGB-KGB s k y r i pavaldumui ir j virininkams, kapavietes parodydavo ir odiu perduodavo informacij apie jas kitam virininkui, pareigodami palaik ukasimo vietas "toliau stebti"'. Visuomen turjo pamirti uvusius. Prasidjo n a u j a okupant taktika: bet koki partizaninio karo enkl naikinimas. Lietuvos mons turjo nieko neinoti apie valstybingumo siekius. 1955-1956m. paenklinti paminkl naikinimu. Nors partizan kap nei yms nebuvo, taiau naikinami ir visi per Lietuvos nepriklausomybs dvideimtmet pastatyti paminklai bei savanori kapai ekistams atrodo pavojingi visi nors kiek patriotizm adinantys statiniai Kaip "nacionalistinio turinio paminklo" pavyzdys nurodomas Marijos Senkiens ir pulk. Steponaiio antkapis Petrain kapinse, kur "pavaizduota tautiniais rbais apsirengusi mergait, atsisukusi rytus ir paklusi rank, o prie jos koj guli sulauyti kryiai ir sodybos 2 ". ekist numone, i mergait byloja, kad visk sugriov i Ryt atslinkusi audra. XX SSKP partijos suvaiavime kalt u represijas buvo suversta Stalinui Taiau smerkiant "stalinizmo kult" visada buvo operuojama 1937m. skaiiais. Pokario represijos ir deimtmet Lietuvoje vyks partizaninis karas nebuvo minimas. KGB skleid mit apie persitvarkiusi kompartij. Lietuvoje buvo propaguojama idja, kad lietuviams reikia stoti komunist partij ir uimti vadovaujanius postus. i lietuvybs "gelbjimo" teorija prisitaikliams ir kolaborantams udjo patriot aureol. Bet kokie enklai, liudijantys apie bekompromisin okupacijos atmetim buvo nepageidautini Taiau, nors paminklai buvo nugriauti, N.Chruiovo "atilimo" metu i lageri gr kaliniai buvo gyvi kov ir kani liudininkai Lietuvos KP CK su niriu prieinosi kalini ir tremtini grimui, taiau is procesas 1955-1956m. vis tiek vyko. Ir tada okupacin valdia pradjo skleisti nauj mit apie klasi kov pokario Lietuvoje. Apie dislokuotas Lietuvoje baudj divizijas, apie milinik represin aparat ir jo veiklos metodus nebuvo net usimenama. Laisvs gynj kovos pradtos traktuoti kaip "buoi" kertas naujajai santvarkai. Reikjo tikinti chruiovinio "atilimo" uliliuot visuomen, kad lietuvis kovojo prie lietuv, ir tie, kurie prieinosi naujesnei paangesnei santvarkai buvo banditai, vrys, sadistai Todl nuo 1958m. KGB darbuotojai pradjo skelbti publikacijas "apie buruazin nacionalistin pogrind". 1959m. Lietuvos KP CK biuro nutarimu
436

buvo sukurta speciali redakcija, kuri jo trys KGB operatyviniai darbuotojai J pareiga buvo atrinkti ir paruoti publikavimui mediag apie "buruazini nacionalist" nusikaltimus. Veikiai darb sijung daugelis centrinio KGB aparato ir periferini "organ" darbuotoj, po partizan sunaikinimo netek didels darbo apimties. Jiems talkino LKP CK Partijos istorijos institutas. I KGB archyv atrinkt mediag patikimi literatriniai darbuotoj perduodavo redakcijas 3 . 1959-1960m. respublikiniuose laikraiuose buvo atspausdinti 452 straipsniai ir dokumentins apybraios, organizuota 30 radijo laid, sukurtos dvi kino apybraios ir penki kino urnalai Vien Vilniuje ekistai perskait visuomenei 187 paskaitas apie "nusikalstam buruazini nacionalist" veikl. LSSR moksl akademijos redakcija pradjo leisti knyg serij "Faktai kaltina4". Dal straipsni privert parayti paius grusius i lageri ar legalizavusiuosius partizanus. i publikacij tikslas buvo diskredituoti visuomens a k y s e partizan kovas. Straipsniuose be bendros partizanus eminanios tendencijos buvo nevengiama ir atvir klastoi. Pvz, kino urnale Tauro apygardos krjas kun. A.Ylius buvo pavaizduotas kirviu kapojantis monms galvas (i tikrj j nufilmavo miko kirtavietje genint akas). Partizan kapelionas Justinas Leleius buvo kaltinamas ant auk kakt degins penkiakampes vaigdes, nors nebuvo inomas nei vienas asmuo, taip iauriai partizan nukankintas. Tik

437

Atgimimo laikais paaikjo, kaip bdavo fabrikuojamas toks meitas. Kun. J.Lelei apmei tardomas buvs partizanas B.Budrys, neatlaiks kankinim ir taps idaviku. "Ateidavo, kad laikyt miias, pasakyt pamoksll. Apie kokius nors iaurumus ar niekybes i jo puss negali bti jokios kalbos...(...) Tai rezultatas badu marinamo vienutje ir nardinamo po vandeniu suritomis rankomis ir kojomis. Apie tai gerai turt papasakoti kapitonas Sasnickij, tuometinis tardytojas," ra vliau B.Budrys 5 . I i odi matyti, ko verti tardym metu igauti prisipainimai Dauguma palusij tapdavo ne tik idavikais, bet ir melagingais liudytojais, priskirianiais nebtas kaltes ekist nurodytiems asmenims, paddavo vykdyti propagandines kampanijas. O sovietin meito ir melo maina mokjo fabrikuoti faktus (pvz. net iki devintojo deimtmeio lenk karinink iudymu Katyns mike Soviet Sjunga kaltino vokieius). Demagogija ir meitas neaplenk ir Lietuvos partizan atminimo. Atkakliai neigdama okupacij, sovietin propaganda stengsi nuslpti politinius partizan tikslus ir j organizacini struktr egzistavim. Net nukautuosius miesteli aiktse guldydavo irengtus ne vien dl savo ikryplik instinkt, ne vien dl to, kad j uniformas atiduodavo majoro Sokolovo smogikams. Uniforma simbolizavo Lietuvos Respublikos kariuomen ir j dvintys buvo kariai, o ne bandit gauj dalyviai Kadangi partizaninio pasiprieinimo mast nuslpti buvo nemanoma, sovietin propaganda stengsi reikin sprausti marksistins teorijos rmus pavaizduoti kaip klasi kov. Todl buvo teigiama, kad dauguma partizan buvo "buos", kovoj dl savo atimto turto. "Stambaus buos snumi" buvo pavadintas partizan vadas A.Ramanauskas, kils i neturting valstiei (dl ios prieasties, o taip pat kaip geras mokinys buvo atleistas nuo mokesio u moksl). 'Buoe" buvo laikomas ir partizan vadas J.emaitis, nors jo tvas jokios nuosavybs neturjo - tarnavo pienininku pas graf Tyzenhauz. Daugum partizan gretose kaip tik sudar vargingieji valstieiai, o stipriausias sjdis kilo kaip tik nederlingiausiuose Lietuvos regionuose - Varnos, venioni, Alytaus, Prien, Kazl Rdos apylinkse, ten, kur o didiausios girios. Prieingai nei teig sovietin propaganda danai partizanus globojo ir elp kaip tik vargingieji valstieiai ir atvirkiai danas pasiturintis kininkas atsisakydavo paremti partizanus: "Neseniai buvom uj pas vien mog maisto. kininkas jis neblogas, bolevikikai tariant "buo". (..) is apaks

438

mogelis dreba dl vieno kito kilogramo msos, kai mes, partizanai, nesijaudinam dl savo gyvybs, danai pastodami keli istrebiteliams ir NKVDistams, atvaiuojantiems i to mogaus reikalauti pyliav (...). Ne, jis nesupranta, kas tai yra Tvyn, kas tai yra Lietuva. J a m Tvyn pinig terba 6 ." Klasi kovos teorij visikai paneigia duomenys apie LSSR MVD Karo Tribunolo nuteistj u kontrrevoliucinius nusikaltimus asmen socialin status. Per 1944-1946 06 i 8,3 t k s t nuteistj "buos" sudar vos 7,5 proc.; 52 proc. buvo "vidutiniokai", ty. turintys maiau nei 15 ha ems, 21,4 proc. varguomen, 15 proc. - inteligentai7. Karinio tribunolo pirmininkas su nusistebjimu ra: "... (...) 7,5 proc. nuteist dvarinink, buoi ir dvasininkijos sugebjo patraukti savo pus 8226 asmenis arba 92,5 proc. nuteistj i darbininkijos: valstiei, amatinink, moksleivi ir inteligentijos." Sovietiniai ideologai stengsi apjuodinti partizan vard vadindami juos vokiei pakalikais bei imperialistini valstybi tarnais. Tokia motyvacija buvo pateikiama todl, kad partizan tarpe buvo nemaai 1941m. birelio sukilimo dalyvi bei Vietins Rinktins savanori. Taiau buvo nutylimas tas faktas, kad faistin Vokietija nepripaino 1941m Laikinosios Lietuvos vyriausybs, o P.Plechaviiaus Vietin Rinktin, nepavykus jos nusisti ryt front, buvo iformuota ir nuginkluota, vadai suimti SS brigadenfiureris sak audyti vietoje kiekvien sutikt ginkluot lietuv. Tiek Vietin Rinktin, tiek fronto ruo emaitijoje gynusi Tvyns Apsaugos Rinktin buvo sukurtos vieninteliu tikslu: gavus i vokiei ginkl, kautis dl Lietuvos nepriklausomybs. Buvo tam tikr deryb su vokieiais, norint gauti ginkl Lietuvos pogrindiui (tokiu tikslu su Abveru tarsi Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjungos narys k p t I.Velaviius-Vilius). Kelet veim ginkl gavo i vokiei bsimasis Vyio apygardos vadas D.Vaitelis. Atsiradus galimybei paruoti kvalifikuotai partizaninei kovai moni, LLA vadai siunt vokiei valgybos mokykl apie 100 vyr, kurie desantu permesti atgal Lietuv i karto sijung partizanin kov. Taip pat ir ieivijos organizacijos pirmoje eilje VLIKas tarsi su usienio spectarnybomis tik todl, kad be j pagalbos nebuvo manoma pasisti Lietuv desantinink (j tarpe ir J.Lukos). Nors 1950m. BDPS vardu Vakarus nusistas MGB agentas, susitiks su angl valgybos atstovu nusistebjo, kad nebuvo pastarojo uverbuotas, o 439

"pagrindiniu klausimu buvo laikomas pogrindio darbas", taiau visus iu ryius MGB traktavo kaip tarnyb "usienio imperializmui". Ypa stengsi ekistai, iekodami partizan tarpe ydaudi. Beveik kiekvienam 1941m. sukilimo dalyviui buvo inkriminuojamas is nusikaltimas. Pvz. apie A.Ramanausk taip ra MGB papulkininkis N.Duanskis: "Dar iki vokiei atjimo jis suorganizavo Druskininkuose baltagvardiei dalin ir ten suaud daug yd ir lenk tautybs moni." I tikrj A.Ramanauskas, pasitraukus sovietiniams pareignams, dvi savaites saugojo Druskinink kurorto sandlius nuo plik. Paskutiniam emaitijos partizanui Pr.Koniui buvo inkriminuojamas dalyvavimas 3000 sovietini piliei suaudyme 8 . Nors vis laik buvo iekoma liudinink, patvirtinani io partizano dalyvavim yd audyme, 1964m. KGB konstatuoja: "rodym apie Pr.Koniaus dalyvavim tarybini piliei udyme gauta nepakankamai 9 " Kai kurie istorikai partizanin pasiprieinim soviet okupacijai traktavo kaip pilietin kar. Ypa i versija "ipopuliarjo" prasidjus M.Gorbaiovo "perestrojkai". Pilietinio karo teorija tarnavo tam paiam tikslui, kaip ir klasi kovos teorija: t.y. okupacijos fakto nuslpimui Pagal i teorij "klasi kovos" idavoje siliepsnojo pilietinis karas, kuriame lietuvis kovojo prie lietuv (ty. ne u nepriklausomos valstybs atkrim, o prie socialistin santvark). Taiau pilietinio karo teorij paneigia duomenys apie okupacin kariuomen, slopinusi partizanin judjim. Pvz. net partizaninio karo saullydyje 1952m vien partizan persekiojo 30 baudj (15 NKVD kariuomens kareivi ir 15 strib). Okupacijos pradioje pagrindin okupant jg sudar kaip tik kariuomen: dvi NKVD divizijos, apskrii centruose dislokuoti NKVD pasienio kariuomens pulkai ir kt karins formuots. Stribai, suorganizuoti daugiau "klasi kovos" ir "pilietinio karo" teorij pagrindimui, vaidino maesn vaidmen kovoje su partizanais, dominuodami taiki gyventoj represavimo akcijose. Taiau ir strib tarpe 1947m lietuviai tesudar vos apie pus (iki 1953m is skaiius iaugo ir pasiek 65 proc.). O partizan naikinimui vadovavusiuose MGB "organuose" vos vienas kitas buvo lietuvis. Net 1953m, nepaisant SSRS CK pastang sulietuvinti MGB struktras (Vilniuje buvo kurta MGB mokykla, kompartija nuolat sisdavo savo "kadrus" MGB), ioje inyboje tarp vadovaujani darbuotoj tebuvo vos 11 proc. lietuvi (i viso - 1 9 proc.). Kiek daugiau lietuvi tarp "ginkluoto sovietinio partaktyvo", taiau skaiius
440

tautin sudtis ir organizavimas "i viraus", ty. SSKP CK nurodymu, neleidia teigti, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas (1946m. buvo apginkluota 6,4 tkst, komunistini "aktyvist"). Palyginus su okupacinmis represinmis struktromis bendradarbiavusij ir kovojusij partizan gretose, pogrindinse organizacijose bei juos rmusi j skaiius, aikiai matyti, kad 1944-1954m. vyko vis Lietuv apimantis pasiprieinimas SSRS agresijai, pasireiks aukiausia forma - ginkluota kova.

Nepriklausoma Lietuva: partizan vizija ir tikrov Pirmaisiais okupacijos metais tiek ieivijoje, tiek Lietuvos pogrindyje daniausiai buvo svarstomi dominavimo klausimai: ar isivadavimo kovai turi vadovauti politin ar karin vadovyb; ar atgavus Nepriklausomyb turi galioti 1922 ar 1938 met konstitucija; ar Lietuvos valdios legitimum garantuoja egzilin, ar krate kovojanti partizan vadovyb, ty. faktinoji valdia? 1946m. MGB pradta provokacija - J.Markulio kuriamas VLAK-BDPS buvo gana skmingai realizuojama dl tos prieasties, kad partizan vadai suprato btinyb ilaikyti valstybs tstinum. Jie VLAK traktavo kaip laikinj Lietuvos vyriausyb. "i laikinoji Lietuvos vyriausyb sudar glaud ry su usienio lietuviais, tvirtino ir skyr diplomatinius atstovus. Mums isigelbjimo aura tekjo. Gautomis i usienio iniomis, kad Lietuvos klausimas nra ir nebus umirtas, mes digavome ir laukme to momento, kad ir ms alyje nuvis laisv (...). Laikinoji Lietuvos vyriausyb turjo sueiti glaud kontakt su apygard vadovais, be kuri pripainimo i Laikinoji Vyriausyb neturjo teiss atstovauti Lietuv10." 1949m. pradioje susikrusi LLKS Taryba perm iniciatyv ne tik krato laisvinimo darbe, bet ir bsimos nepriklausomos valstybs modelio krime. Aukiausiu tautos politiniu organu, knijaniu ne tik karin, bet ir politin valdi Lietuvoje tapo partizan vadovyb. Atgavus nepriklausomyb, ji turjo sudaryti laikinj Vyriausyb ir statymus leidiant organ - Laikinj tautos taryb, kuri lygiais pagrindais turjo eiti tiek kovojanio krato, tiek usienio organizacij bei partij atstovai 1949m. vasario mn. partizan vad suvaiavime priimti dokumentai skelb apie nesunaikint Lietuvos

441

valstybingum ir partizanins valdios legitimum krate. Partizanin valdia paskelb programines nuostatas ateiiai: - valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika; - valstybs valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotinais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim; - iki Seimui priimant nauj konstitucij, galioja 1922m. Konstitucija; - valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams. Komunist partija, kaip diktatrin ir prieinga Nepriklausomybei, nelaikoma teisine partija; - vienas pirmj valstybs udavini socialini problem sprendimas. Kaip pamatas teisingumu ir laisve pagrstam gyvenimui buvo nurodytas krikionikosios morals ir tikrosios demokratijos princip gyvendinimas. Partizanai tikjo, kad per kov ir kani aizdr perjusi Lietuva sugebs sukurti tobulesn valstyb. Todl daugelio sprendim vykdym atiddavo ateiiai Taip iraydavo pakvitavimus u paaukot ar rekvizuot turt, tikdami, kad atsikrusi Lietuva atlygins aukojusiems. Net maiau nusikaltusi asmen bausmi vykdym atiddavo Nepriklausomybs laikotarpiui Ypa tikjo socialiniu teisingumu: "Lietuvai atgavus nepriklausomyb, tokios eimos turt bti elpiamos, globojamos; prieingu atveju tai dirva nepasitenkinimui, burnojimui prie valdi, nusikaltimams ir pan. Argi itokiame skurde uaugs lietuvis gali bti geras patriotas?' - ra LBaliukeviiusDzkas". Taiau ias svajones apie bsim Lietuv danai sudrumsdavo abejons. "Kai kas sako, jog bolevikins okupacijos metai ir kovos ugrdins taut. Plienas, girdi, liks. Gal bt, liks toki, kaip plienas, kurie lydsi ir grdinosi ioje kruvinoje kovoje. Bet toki bus nedaug. Daug plieno kovoje bus sunaudota. Liks daug surdijusios ir ikraipytos geleies gabal, o dar daugiau liks molio. (...) Lieka bailiai, pataiknai, girtuokliai, bevaliai bolevikinio aparato klapiukai, kombinatoriai, veidmainiai- ie lieka visi12." Panaiai mst partizaninio karo pradioje ir kun. JLeleius: "Mums laikas dabar, kol dar nra vlu, ruoti taut bsimiems vykiams, nepriklausomam gyvenimui kad vl Lietuvoje nesiliepsnot partij kova, kad visoki karjeristai, valstybs turto eikvotojai ir vagys neuzurpuot tvyns vairo savo niekingas rankas. (...) mintyje man kyla bevizituojant kuopas smalsumas pasiteirauti, ar daug t tautinink iandien dirba partizan eilse. J neradau. (...) O kad

442

suprast visiems amiams tauta, dl ko mes krauj liejome! Kad negrt tas paias klaidas vl Lietuva, bet a bijau.- bijau, kad pralietas laisvs kovotoj kraujas praeis veltui; lietuvis vl nesupras lietuvio, nelaimingieji vl kents vargus, turtuoliai vl atstums varg, miestietis vl nepains kaimieio, kuris t krat gyn ir savo krauj liejo, banyios vl liks tuios, Aukiausiajam nieks negiedos himn u ilaisvinim, o smuklse vl pasigirs girt dainos ir triukmas 13 ." Ypa lidnas mintis partizanams sukeldavo visuomens moralins nuostatos. i tema buvo visapusikai inagrinta probleminiuose partizano Dzko straipsniuose. Didiausi pavoj jis mat miesto gyventoj ir inteligent siekime prisitaikyti prie esamos tvarkos. "mones varys mitingus, lieps dalyvauti eisenose, aukti visa gerkle "ura", neti transparantus su VKP(b) CK nustatytais lozungais.. Ir mons darys visk, k jiems sakys: rks "ura", eis koja kojon pro tribnas14." Taiau net tokiam analitikui, kaip LBaliukeviius tada buvo sunku numatyti, kiek totalitarinis valdymas numogins visuomen, paeis ne tik tautin savimon, bet ir paius asmenybs formavimosi pagrindus, ir kaip skirsis "laukinio kapitalizmo" stadijoje atsidrusi postkomunistin visuomen nuo partizan regtos Lietuvos Respublikos vizijos.

Politin ir socialin partizan kovos reikm Lietuvos okupacins valdios visikai nepripaino du visuomens sluoksniai ieivija ir partizanai Priverstinje emigracijoje atsidr Lietuvos patriotai kl laisvs byl tarptautinse organizacijose. Partizanai, 1949 02 16 Deklaracijoje paskelb, kad okupuotoje Lietuvoje aukiausiu tautos politiniu organu yra LLKS Taryba, prisidjo prie ieivijos pastang tarptautinje plotmje ilaikyti Nepriklausomos valstybs vaizd. Pasiprieinimas didele dalimi prisidjo prie to, kad 1945 03 03 JAV valstybs sekretorius paskelb pareikim apie tai, kad JAV tebelaiko Estij, Latvij ir Lietuv nepriklausomomis valstybmis. J.Lukos per gelein udang iveti partizan dokumentai parod pasauliui ne tik lietuvi ryt, bet ir perspjo apie pavoj visai monijai"-bolevizmas pasiruos pasaulio civilizacij, kultr ir krikionyb sunaikinti15." 1949m. JAV atstov rmuose plaiai komentuojant vykius Lietuvoje,
443

Ilinojaus valstijos atstovas Morton Gorski pareik "Lietuvi tauta trokta laisvs ir ji tam turi teis." Apie tai ra ir patys partizanai: "Ms isivadavimo kova ir ms tautos balsas prasiver per storiausi gelein udang ir plaiai skamba laisvajame pasaulyje. Ms tautos teiss, ms vieningo pasiprieinimo dka Lietuva liko ne tik neibraukta i pasaulio valstybi tarpo, bet net pripastama savarankika, o partizan atsidavimas savo tautai yra pasaulio politik dmesio centre 16 ." Partizan pasiprieinimas sugriov sovietins propagandos skleidiam mit apie savanorik Lietuvos sijungim Soviet Sjung ir atpirko Lietuvos vyriausybs ir kariuomens neveiklum, nepasiprieinim 1940m. sovietinms guloms aneksuojant Lietuv. 1944-1953m. vyko neregtas Lietuvos rusinimas ir tautos dvasios naikinimas. Pakeitus mokykl programas neliko Lietuvos istorijos. Vietoj jos buvo dstoma SSRS istorija ir VKP(b) trumpasis kursas. Udraustos visos tautins ir religins vents. 1944-1951m i bibliotek iimta ir sunaikinta 600 t k s t knyg. Lietuv atvyko 120-130 tkst rusakalbi emigrant. Dauguma j apsigyveno Vilniuje ir Klaipdoje, nes vokiei kilms gyventojams pasitraukus Vokietij, o lenkams repatrijavus Lenkij, ie miestai buvo tuti etojo deimtmeio pradioje rusakalbiai sudar 45 proc. didij miest gyventoj (Vilniuje ir Klaipdoje j buvo 60 proc.). Partizan spauda buvo vienintelis tautos dvasios puoseljimo altinis. Partizan pasiprieinimas kaim kolonizavimui ilgam ilaik patriotikus kaimus. "Kur neitume iandien po kaim, ten visur girdtume jaunim partizan dainas dainuojant, ir ne tik jaunim, bet maus vaikus - piemenukus. Tose dainose vl atgyja seniai uv partizanai ir j darbai, vl prie akis stojasi sunki lietuvi tautos dalia", - ra partizanas LBaliukeviius 17 . T pat pripaino ir J.Luka: "Sukomunistinimo procesas spartesnis miestuose. Auktosiose mokslo staigose esama 40 proc. komjaunuoli. Gimnazijose apie 10 proc. Procentai svyruoja priklausomai nuo gimnazijos vietos gilumoje provincijos procentas menkesnis ir atvirkiai Sukomunistjimo ir nusivylimo Vakarais laipsnis priklauso nuo gyventoj sluoksni santykiavimo su pogrindiu. Bolevik spaudimas padaro tai, kad ne visiems gyventoj sluoksniams pogrindis prieinamas18." Partizan kovos ymiai sumaino Lietuvos rusifikavim. Partizaninis karas Lietuvoje truko deimtmet, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje jis ugeso madaug
444

per trejus metus. Palyginus i trij valstybi tautin gyventoj sudt matome, kad Estijoje estai sudaro 62 proc. gyventoj (rus yra 32 proc.), Latvijoje latvi tra tik 52 proc. (2/3 likusi gyventoj yra rusai), o Lietuvoje gyvena 80 proc. lietuvi. Imigracija Lietuv paspartjo tik 1958m, kai baigsi partizanins kovos. Lyginant su Latvija ir Estija matyti, kad net prajus deimtmeiui nuo kolchoz krimo Lietuvoje valstybiniai kiai tiek vos 40 proc. msos ir pieno produkt (Latvijoje - 50 proc, Estijoje - netoli 60 proc.). Tai irgi buvo aktyvaus partizan prieinimosi ki sukolektyvinimui pasekm. Tuo paiu reikia pripainti, kad dvideimties tkstani geriausij Lietuvos vyr uvimas i esms paeid tautos genofond, pakeit j atsargesnij ir prisitaikiusij naudai

Partizaninis karas: pergal ar pralaimjimas? Laisvs kovos baigsi visiku partizan sunaikinimu. Taiau monijos istorija kitaip skaiiuoja pergales ir pralaimjimus. Nuo ami gldumos formavosi ir lugo valstybs, vystsi ir nyko civilizacijos. Istorija kitaip vertino kryiuoi pergal Pilnuose ir Kunigaikio Margirio auk. Tai, kas tuo metu atrod reikminga, velgiant i imtmei perspektyvos, neteko prasms. "Realistin politika vadovaujasi dienos interesais, idealistin principais", - ra VLIKo patriotai19. Realisto nuomone, buvo beprasmika saujelei vos ginkluot vyr prieintis galingoms sovietinms divizijoms. Idealistas negaljo nesiprieinti svetimj smurtui, prievartai ir neteisybei Tik idealistas galjo rayti "Kiekvienas lietuvis iandien turi bti tautini ideal karys. Niekas ms negali turti asmenini pirmenybi prie visos tautos tikslus ir reikalavimus. Ms vis reikalai ir ambicijos turi nusilenkti tautos siekimams. Kas iuo metu mgint savo asmeninius smulkius reikalus ikiti prie visos tautos didiuosius reikalus, tas lengvai susilaukt igamos ir idaviko vardo, jis bt paniekintas ir iguitas i lietuvi tautos tarpo. Kadangi asmeninis, tautinis, valstybinis ir visuomeninis gyvenimas niekados nebuvo ir iandien nra tobulai sutvarkytas, tai mes savo darbu ir kova, savo dvasia ir imintim turime prisidti prie jo tvarkymo ir tobulinimo 20 ." Svarbiausias ir galutinis kovos tikslas buvo nepriklausomos demokra445

Vienias k r y i u s L i e t u v o s l a u k u o s e

tins Lietuvos Respublikos atkrimas. Taiau partizan kovos nebuvo vien pasiprieinimas okupacijai Tai buvo dviej prad, dviej ideologij susidrimas, tiesos ir melo dvikova: "Prie bolevikus gali nekovoti tik tas, kuris pats 21 niekas yra ." Ir ne partizan kalt, kad jie uvo, nespj sukurti "tobulo asmeninio, tautinio, valstybinio ir visuomeninio gyvenimo." Jei istorijos ratas bt pasisuks kitaip, iandien niekas neabejot dl ginkluotos kovos tikslingumo, niekas neteist partizan dl j ilgame kov kelyje buvusi klaid, niekas neprikit politikos neimanymo ir nesugebjimo prognozuoti ateit. O tada jo metai po met, nedami skausm, nuovarg ir nusivylim. Vis daugiau moni tapo "realistais", ir j pozicijoje nebuvo vietos didvyrikumui Prisitaikymas tapo didiausia vertybe. Tie, kurie negaljo prisitaikyti, vis jo ir jo pasitikti savo lemties, ir kiekvien dien tamsiuose bunkeriuose kartojo Piln auk, nesitikdami nei pergals, nei lovs.
446

Ir lydjo partizan mik mergait, verkdama, buiuodama ir kartodama: "Kaip man js vis gaila' Juk js visi site." Ir paliks saultoje Pranczijoje savo jaunut mon, gro pas savo kit mylimj - Lietuv, Juozas Luka, ir u met sukniubo tviks palaukjeIr jau po Stalino mirties du kartus bgo i sovietins kariuomens Auktaitijos partizanas A.Ikamas, pasaks: "A jiems netarnausiu!" Ir u met uvo, sulauks vos dvideimt vieneri. Ir vedamas iduoti partizan stovyklos A.Btnas tol klaidiojo mikais, kol, anot pai ekist, "uved gilias pelkes ir netiktai ant smogik rank mir." Ir partizan vadas J.emaitis, kuriam budeliai vietoje pasimatymo parod snaus nuotrauk su pionieriku enkleliu, prie suaudant pasak: "A vis tiek laikau, kad kova, kuri a vediau devynerius metus, turs savo rezultatus." Ir guljo jie ant gatvs grindinio miesteli aiktse, ir tik altos vaigds vir j aparmojusi galv i deimant pyn vainikus. Ir niekas tada negalvojo, kad j tis taps rykiausiu deimantu tautos gyvasties vainike. Priedas: Paskutinij partizan dislokacija Lietuvoje 1954m. (MGB sudaryta schema)

447

Paskutinij partizan dislokacija Lietuvoje 1954m. (MGB sudaryta schema)

Priedas

ALTINIAI
altini VSKA LVVOA LE LKA B. b. Oper.b. F. B. Ap. T. D. L. P. LPKTS srae naudojamos santrumpos

Buv. LSSR Valstybs Saugumo komiteto (buv. KGB) archyvas Lietuvos valstybinis visuomens organizacij archyvas Lietuvikoji enciklopedija Laisvs kov archyvas Baudiamoji byla Operatyvin byla fondas byla apyraas tomas dalis lapas puslapis Lietuvos Politini kalini ir tremtini sjunga

Partizanini k o v raida 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Girnius K.K. Partizan kovos Lietuvoje // V. 1990. P.107 VSKA F3. B56/45. L19 Girnius K.K. Partizan kovos Lietuvoje // V. 1990. P.8 VSKA. B.b.f. B33960/3. T.10. L57 Ten pat. F3. B.41/131. L29 Ten pat F3. B56/45. L18 Ten pat F3. B56/30 Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.72

Partizan v e i k l o s k r y p t y s 1. VSKA. F3. B.21/Z L31 2. Ten pat. F3. B.7/III. L145 3. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L131-135 4. Ten pat F3. B30/I. L29 5. Ten pat. F3. B.7/II1. L303-304 6. Ten pat B.b.f. B.41180/3. L99 7. Ten pat. F3. B.16/95. L182 8. Ten pat B.b.f. B.41180/3. L99 9. Ten pat F.10. B3/13. L265; F.6. B.2/21. L153-197; F.3. B.41/131. L151 10. Ten pat B.b.f. B.41978/3. T.4 449

11. Ten pat 12. 1945 05 07 Dokumentas Nr.l. Organizaciniai klusimai //LKA. 1993. Nr.9. P.5661 13. 1945 06 06 Dokumentas Nr5. Organizaciniai mobilizacijos vykdymo klausimai. // LKA. K. 1993. N r. 9. L66 14. Ten pat Mobilizacijos vykdymo reglamentas. // LKA. K. 1993. Mr.9. L64-65 15. Lietuvos partizan Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.9. L32 16. VSKA. B.b.f. B.41180/3. F.3. L147 17. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L217-223 18. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L308 19. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L305 20. Ten pat Pogrindio reikm. // Laisvs Varpas. 1951 08 10 // B.b.f. B.33960/3. T.1Z L212-213 21. Truska L Skaudi praradim kaina. // Naujas poiris Lietuvos istorij. K. 1983. P.209-214 22. VSKA. F.3. B.4/25. T.l. L194 23. Ten pat. F3. B.47/10. T.4. L144 24. Ten pat B.b.f. B.33960/3. L217-223 25. LKP(b) CK ir LSSR MT galiotinio E.Nao informacija LKP(b) CK apie Rokikio apskr. gyventoj trmim. // Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. T.l. P.324 26. VSKA B.b.f. B3360/3. L217-223 27. Ten pat F3. B.109. T.20 28. Vyio apygardos Briedio rinktins sakymas apskrii ir valsi vietimo ir kultros vietimo darbo skyriams apie elges okupacijos slygomis. 1951 09 01. // LKA. K. 1994. Nr.10. L40-41 29. VSKA. Oper.b.f. B.6154. F.3. L178 30. Truska L Skaudi praradim kaina. // Naujas poiris Lietuvos istorij. K. 1989. P.211 31. VSKA. F.10. B.4/20. L72-74 32 Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.1Z L98 33. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L131-135 34. LSSR NKVD ir NKGB Kauno opersektoriaus virininko praneimas SSRS NKVD ir NKGB galiotiniui Lietuvoje I.Tkaenko. // Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. P.114 35. VSKA. Oper.b.f. B5194. T.4. L319 36. Ten pat B.b.f. B.33960/3. L217-223 37. LSSR MT ir LKP(b) CK galiotinio LSSR teisingumo ministro J.Bliekos informacija LKP(b) CK sekretoriui A.Sniekui apie Jonikio apskr. gyventoj trmim // Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. T.l. P.228
450

38. Tarnybinis praneimas apie LKP(b) CK ir LSSR MT nutarimo ikeldinti i Trak apskr. teritorijos buoi ir bandit kius vykdym. // Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. T.l. P.341 39. LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniekaus praneimas VKP(b) CK sekretoriui Adanovui apie 1948 05 22-27 trmimo rezultatus. // Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. T.l. P.262 40. VSKA. B.b.f. B.41180/3. T.3. L39 41. Ten pat OperM. B.7714. L23&-238 42. Ten pat. Oper.b.f. B.7511. T.l. L5-6 43. Ten pat F3. B56/43. L3 44. Ten pat F3. B.68/53. T.2. L8-20 45. Ten pat F3. B.16/96. L37 46. Ten pat F3. B.41/131. L166 47. Anuauskas A. ir Kuinskas V. Lietuvos Laisvs kovos. V. 1991 48. Kemeklien J. iauriniai vjai. // Eelon sess V. 1994. P.144-145 49. VSKA. F3. B.6/15. L249-250 50. Malakauskien L Kraujas aukiasi teisybs // Laikr. Auros alja. iauliai. 1994. Nr.83-84 51. VSKA. Oper.b.f. B5194. L58 52 Ten pat B.b.f. B33960/3. T.121. L337 53. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L223 54. Ten pat Oper.b.f. B.7714. L236-238 55. Ten pat Oper.b.f. B5194. T3. L66 56. Laisvs Varpas Nr.129.1947 10 15. LPKTS arch. dok. rink. 57. VSKA. B.b.f. B.41978/3. T.4. L9-12 58. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L129 59. Ten pat. F3. B.47/10. T3. L289 60. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.12. L73. 61. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L204 62 Ten pat Oper.b.f. B3194. T5. L66 63. Ten pat. Oper.b.f. B.5194. T.4. L299 64. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L205 65. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.13. L421 Partizan periodin s p a u d a 1. 2. 3. 4. Laisvs varpas. Nr.2(ll). LPKTS arch. dok. rink. Malda girioje. N r. 2 P.25. LPKTS arch. dok. rink. Laisvs varpas Nr3(12). LPKTS arch. dok. rink. U tv em. Nr.64. LPKTS arch. dok. rink.
451

5. 6. 7. 8.

Laisvs varpas. Nr3(27). LPKTS arch. dok. rink. Laisvs varpas Nr.l2(21). LPKTS arch. dok rink Vyi keliu. // Laisvs Kov Archyvas. K. 1993. Nr.7. P.103 Prie Rymanio Rpintojlio. Nr3. P.7. LPKTS arch. dok rink.

Partizan d v a s i n i s pasaulis 1. Partizanas Tigras. Laisvs kov uuomazga. // altvyksl. 1991. Mr.7-8. L69 2 Dzkas. Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai. // Laisvs Kov Archyvas. K. 1993. Nr.6. P.100 3. VSKA. Oper.b.f. B.7714. T.3. L248 4. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.12 L130-213 5. Ten pat. Oper.b.f. B.6911. T.l. L309 6. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L13 7. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_ // V. 1991. P.28. 8. VSKA. Oper.b.f. B.7682 T.7. L84-111 9. Ten pat B.6860. L122 10. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.12. L163 11. Ten pat Oper.b.f. B.238. T.L D.4. L22 12 Ten pat Oper.b.f. B.238. T.l. D.4. L23 13. Ten pat 14. Ten pat F3. B.109. T.20 15. Gasilinas V. angos straipsnis // Broniaus Krivicko ratai. V. 1993. T.l. P5-32 16. Daumantas J. Partizanai. V. 1990. P.14 17. Leleiaus J.-Grafas. Baliukeviius L. Dzkas. Dienoraiai.// K. 1994. P.172 B5194. T3. L104 18. VSKA F.3. B.109. T.20 19. Leleius J.-Grafas. Baliukeviius L-Dzkas. Dienoraiai. // K. 1994. P38 20. Bogomolovait I. ir Stancikas D. Vysk. V.Boriseviiaus tardymas ir tis. // LKA. K. 1994. Nr.ll. P.136-143 21. Lietuvos respublikos Rymo katalik laikas v. Tvui Pijui XII Vatikane. // Daumantas J. Partizanai. V. 1990. P.408 22 Malda girioje. 1951. Nr.7-8. L131. LPKTS arch. dok. rink 23. Daumantas J. Partizanai. V. 1990. P.128 24. VSKA Oper.b.f. B. 7714. T.3. L160 25. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P34 26. emaitijos partizano dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.12 P.264-287; Nr.13. P.259280 B.b.f. B33960/3. T.12 L130-213 27. Dzkas. Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikinaios alin-

452

gos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.101 28. VSKA. Oper.b.f. B.7519. T.l 29. Kaerauskien A. Mirti nebaisu. Baisu iduoti. // Caritas. K. 1990. Nr.ll. P.21 30. VSKA Oper.b.f. B.7714. T.3. L248 31. Dzkas. Laisvs kovotoj moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai Dainavos apygardoje. // LKA. K 1993. Nr.6. P.88 32 Glemait D. Mes moksim numirt V. 1994. P.132 33. Kubilius V. Pasiprieinimo literatra pogrindyje. // Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijose. K. 1994. P57 34. VSKA F3. B56/7. L166 35. Ten pat F3. B.109. T.20 Partizaniko g y v e n i m o k a s d i e n y b 1. Jurgis. mik. // altvyksl. 1991. N r 7-8. P.81. 2. Mikutis. "I mano atsiminim". // altvyksl. 1991. Nr.7-8. P.92 3. VSKA F.3. B.47/10. L283 4. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L34 5. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L131 6. Ten pat B.b.f. B33960/3. T.10. L14 7. Ten pat Oper.b.f. B.7714. T3. L245-248 8. Ten pat Oper.b.f. B5194. T3. L80-110 9. Ten pat Oper.b.f. B.7509. T.4. L42 10. Ten pat. F3. B.47/10. T.3. L170-174 11. Ten pat. F3. B.47/10. L139-146 12 Ten pat Oper.b.f. B.7714. T.2 L27 13. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.415 14. Peiulaitis P. it paimkite gyv.// K. 1993. P38 15. Ten pat P.115 16. Ambrazas V. ir Jankauskas V. I umarties inyrantis veidas. // Glemait D. Mes moksim numirt.// V. 1994. P.16 17. VSKA Oper.b.f. B3194. T.3. L95 18. Ten pat B.b.f. B.41978/3. T.4. L9 19. Ten pat. F3. B.47/10. T3. L289 20. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L283 21. Ten pat. Oper.b.f. B.6911. T3. L106 22 Ten pat B.b.f. B.41180/3. T3. L73 23. Ten pat. F3. B.47/10. T.2. L251
453

Ten pat Oper.b.f. B.7718 Ten pat. F3. B.47/10. T.2. L260 Ten pat F3. B.109. T.20 Dzkas. Laisvs kovotoj moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai Dainavos apygardoje. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.85 28. VSKA. Oper.b.f. B5194. T.5. L44 29. Ten pat. Oper.b.f. B.7714. L213 30. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L30 31. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L309 32 Ten pat. Oper.b.f. B.6860. L121 33. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.4. L264 34. Ten pat Oper.b.f. B.7519. T.l. 35. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.73 36. Jurgis. mik. // altvyksl. 1991. Nr.7-8. P.80 37. VSKA F.16. B.228/1. T.l. L17 38. Ten pat. F3. B56/43. T3. L189 39. Mikutis. I "Mano atsiminim".// altvyksl. 1991. Nr.7-8. P.87 40. Ambrazas V. ir Jankauskas V. I umarties inyrantis veidas.// Glemait D. Mes moksim numirt.// V. 1994. P.13. 41. imnas A Vilties ir glos kanoa Panevys. 1993. P39 V y r i a u s i o s karins ir politins v a d o v y b s k r i m a s bei partizanini struktr centralizacija 2 3. 4. 5. 6. 7. 8 9. 10. 12. 13. 14. 15. 1. LET.22P.40 VSKA F.8. B.10/11. L131 Ten pat L128 Ten pat. B.b.f. B.9164. T.l. L69 Ten pat LLA 1944 07 20. [sakymas Nr.21 Ten pat F.8. B.10/28. L48-49 Ten pat. B.b.f. B.9164. T.l. L34 Ten pat. L35 Ten pat. L34 Ten pat. L35 11. LVVOA. F3377. A. P55. B.204. L23 VSKA. F.8. B.10/28. L249-250 Bubnys A. Lietuvi antinacin rezistencija 1941-1944m.//V. 1991. P.77 VSKA. B.b.f. B.9164. T.l Ten pat. F3. B.27/14. L166-169

24. 25. 26. 27.

454

16. Ylius A. Tauro apygarda (prisiminim fragmentai).// LKA. K. 1991. Nr.l. P58 17. LKA. K. 1991. Nr.2 P3 18. Ylius A Tauro apygarda (prisiminim fragmentai). // LKA. K 1991. Nr.l. P59 19. VSKA. F.8. B.10/28. L87 20. Ten pat. F.8. B.10/27. L248 21. Ten pat. B.10/28. L378 22 Amenskas V. LTT ir jos veikjai. // LKA. K. 1993. Nr.7. P.172 23. Ten pat. P.173 24. Ten pat 25. Ten pat 26. Ten pat P.174 27. LVVOA. F3377. Ap.55. B33. L61-77 28. VSKA. F.8. B.10/28. L277-278 29. Ten pat Oper.b.f. B5582 T3 30. Ten pat L38-53 31. Ten pat 32 Ten pat 33. Ten pat 34. Ten pat 35. Ten pat 36. Ten pat L18-28 37. LVVOA F3377. Ap55. B.219. L3 38. Ten pat 39. Ten pat L5-24 40. VSKA. Oper.b.f. B.5582 T3. L38-53 41. Ten pat B.b.f. B5699. L106 42. Ten pat. F3. B.56/45. Ll-4 43. Ten pat. Oper.b.f. B.2137. T.l. L138 44. Ten pat L136 45. Ten pat L161 46. Ten pat. B.b.f. B.P-17600-Li. T.l. L2 47. Ten pat. Oper.b.f. B.2137. T.l. L188 4d Ten pat L218 49. Ten pat 50. Ten pat. B.b.f. B39086/3. T.2. L287 51. Ten pat 52 LVVOA. V3311. Ap55. B.225. L225 53. VSKA. B.b.f. B39086/3. T.ll. L228 54. LVVOA. F3377. Ap55. B.225. L225 55. Ten pat
455

56. Ten pat B.218. L65 57. Ten pat 58. Ten pat 59. VSKA. B.b.f. B.P-19856-LL L1 60. Buv. LSSR VSK specbiblioteka. Nr.81. T.ll. L53 61. VSKA. Oper.b.f. B5582 T3 62 Ten pat. B.b.f. B.P-19856-Li. L1 63. Ten pat L8 64. Ten pat L9 65. Ten pat B.1245. L12 66. LVVOA. F3377. Ap55. B.219. L68 67. Ten pat B.218. L29 68. Ten pat L30 69. Ten pat. B.266. L10-12 70. Ten pat B.204. L76 71. Ten pat. B.266. L13-14 72 Ten pat B.204. L77 73. Ten pat Piet L i e t u v o s partizan sritis 1946-1953m. I. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dokumentas N r. 4. // LKA. K. 1991 Nrl P.10 2 Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P.170-171 3. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dokumentas Nr5. // LKA K. 1991. Nrl P.10 4. Ten pat 5. Ten pat 6. Ten pat P.16-17 7. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.220 8 Ten pat P.235 9. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dokumentas N r.7. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.23-24 10. Ten pat. Dokumentas M r.8. P.24-25 II. Ten pat Dokumentas Nr.6. P.12 12 VSKA. F.3. B.16/95. L170 13. Ten pat B36/19. T.l. D.l. Lll-12 14. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V.1991. P.237-238 15. VSKA F.3. B.36/19. T.l. D.4. L114 16. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.9. L213

456

17. 18. 19. 20. 21.

Ten pat. F3. B.36/18. D.4. L25 Ten pat. L26 Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P305-306 Ten pat. P.383-384 emaitis J-Vytautas. Apybraia apie pogrindio organizacij- // LKA. K. 1993. Nr.7. P.74 22 1948 10 20 Tauro ir Dainavos apygardos vad posdio protokolas. // LPKTS arch. dok. rink. 23. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.19. L247-253 24. Ten pat 25. Ten pat. L252-254 26. Ten pat B.47726/3 T3. L42-43 27. Ten pat B.44618/3. T.19. L255 28. Ten pat. T.3. L22 29. Ten pat T.15. L294 30. Ten pat T.10. L141 31. Ten pat T.16. L160 32 Ten pat Oper.b.f. B.6070. T.l. D3. L63-65 33. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.16. L164 34. Ten pat T.16. L166 35. LVVOA F3377. Ap.55. B.67. L18-19 36. Ten pat. L22 37. LVVOA. F3377. Ap.55. B.67. L18-19 38. VSKA. Oper.b.f. B.7518. T.2 D.3. L13 39. Ten pat B.6656. T.l. L84 Tauro a p y g a r d o s istorijos a p v a l g a 1. 2 3. 4. 5. 6. 7. 8. VSKA B.b.f. B.P-16433-Li. L23 Protokolas Nr.l. // LKA K. 1991. Nr.l. P.27 VSKA. B.b.f. B32065/3.L24-44, 201; B. P-16433-Li. L23-45 Dokumentas Nr.6. Protokolas. // LKA. K 1991. Nr.l. P.12-18 VSKA. B.b.f. B32065/3 Protokolas Nr.2 // LKA. K. 1991. Nr.2 P.20 VSKA B.b.f. B32065/3. T3. L260.288 Dokumentas Nr.6. Protokolas. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.12-22 VSKA. B.b.f. B.44618/ 3. T.9. L189; LVVOA F3377. Ap55. B.228. rao Nr.ll. 1946 07 15 9. Kasiulaiio, gyv. Agurkiks km. Luki vals. aki apskr, pasakojimas 10. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L4,181 11.. Dokumentas Nr.9. Protokolas. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.25

457

12. 13. 14. 15. 16. 17.

VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L9; T.9. L211 Ten pat T.14. L41; F3. B.47/10. T.4. L56; B.b.f. B.26830/3. L19 LVVOA. F3377. Ap55. B.225 VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L65 Daumantas J. Partizanai.// V. 1991. P3/6-34; VSKA B.b.f. B.44618/3. T.14. L60 VSKA. B.b.f. B36531/3. L19Z B36830/3. L43; F3. B36/31. T.Z L26, 30-31; B36/3Z T.Z L206; B.14/1. T.l. L49. B.27/23. L204 18. Ten pat F3. B36/34. T.l. L112 B.36/37. T.l. L106; B36/37. T3. L263; Daumantas J. Partizanai.// V. 1991. P.252-260 19. VSKA. F.3. B.36/40. L110 20. Ten pat B.b.f. B.44618/3. T.14. L53 21. Ten pat L80; Daumantas J. Partizanai.// V.1991. P357-381 22 VSKA. F3. B.27/33. L74; B36/31. T.Z L90; LVVOA. F3377. Ap55. B.228; B.230 23. LVVOA. F3377. Ap55. B.228; VSKA. B.b.f. B.7516/3. L71,43 24. LVVOA. F3377. Ap55. B228; AMarcinonio Balandio, gyv. Bezdonyse, Vilkavikio raj, pasakojimas 25. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L64 26. LVVOA. F3377. Ap55. vykio liudininko L.Daunoro, gyv. Veiveriuose, pasakojimas 27. LVVOA. F3377. Ap.55. B.228; vykio liudininks Leonaviiens, gyv. Liudvinave, pasakojimas 28. VSKA. F.3. B.36/33. T.l. L137; B35/4. L55; vykio liudininko J.Baltruaiio, gyv. Kaune, pasakojimas 29. LVVOA. F3377. Ap55. B.228; ARutkausko-Mikinio archyvin mediaga ir pasakojimas 30. LVVOA. F3377. Ap55. B.226 31. LVVOA. F3377. Ap55. B.231; B.226 3Z sakymas Nr.46.1948 09 18 // LVVOA. F55. Ap55. B.231 33. Ten pat B. 179; B.226; B.231 34. Ten pat B.231 35. Ten pat B.228 36. Ten pat B.231; B.229 37. sakymas Mr.48.1949 11 20; PL sr.sakymas N r.10. 1949 10 02 sakymas Nr3. 1950 02 25; PL sr. sakymas Nr.l Z 1950 01 25 // LVVOA. F3377. Ap55. B.231 38. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L149 39. Ten pat B.b.f. B.P-15960-LL T.l. L157 40. Ten pat. B.4458/3. T.l. L148,269 41. Ten pat B.P-16960-Li. T.l. L76; K.irvio-Sakalo, gyv. Kybartuose, pasakojimas 42. VSKA B.b.f. B.P-16960-Li. T5. L60 43. LVVOA F3377. Ap55. B.229
458

44. VSKA. B.b.f. B34146/3. T.Z L16 45. Ten pat B.b.f. B.P-16960-Li. T.4. L63 46. Ten pat B.b.f. B.P-16960-Li. T.l. L58 47. Ten pat B.b.f. B.P-16960-Li. 15. L39,56. B36151/3. T.Z L365 46. Ten pat B.41377/3. L376. Oper.b.f. B5609. L36 49. Ten pat. B.P-16960-Li. T.l. L178 50. Ten pat 51. Ten pat B34146/3. T.Z L16 52. Ten pat. L227. F.16. B.155/36. L351 53. Ten pat. B.b.f. B.P-16960-Li. T.l. L284. vykio liudinink I.StankeviitsPuskunigiens, gyv. unakari km. Jank vals. aki apskr. ir O.PauktytsBaceviiens, gyv. Viktoravo km. aki apskr, pasakojimas 54. LVVOA F3377. Ap55. B.229 55. VSKA. B.b.f. B3438/3. T.l. LZ10.12 F.16. B.155/25. L66 56. Ten pat B.b.f. B35868/3. L9,114 57. Ten pat F.16. B.155/39. L302 58. Ten pat. F3. B.63/41. L159 59. Ten pat. B.64/34. L268 60. Ten pat B.b.f. B.34146/3. T5. L309-380,408 Partizaninis karas Dzkijoje. D a i n a v o s a p y g a r d a 1. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.10. L146-149 2. Ten pat F3. B.6/14. L69 3. Ten pat. F.15. B.424/1. L30 4. Surauius A-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K. 1992. Nr5. P.87 5. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 199Z D.l. P.18 6. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn._// V. 1991. P36 7. Karo ininieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. // LKA. K. 1994. Nr.9. P.79-82 8. Ten pat P.10; VSKA. F.8. B.10/1Z L290-296 9. Ten pat. F.8. B.10/26. L148-149 10. Ten pat. L64 11. Ten pat L153 12. Ten pat F.8. B.12/12 L47 13. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.9. L227 14. Surauius A-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K 199Z M r. 5. P.99-100; VSKA. B.b.f. B.41482/3. L20-21 15. Ten pat L21-23 16. Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.9. P.12
459

17. Ten pat. P.15 18. Ten pat. P.29 19. Ten pat. P.52 20. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.170 21. Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.9. P30 22 Ten pat. P.22 23. VSKA. F.8. B.10/12 L47 24. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L334 25. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.8-24 26. VSKA. F3. B.7/11. L274 27. Ten pat B.16/35. L32 28. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.23 29. Jys A. Kapitonas Dominykas Jys. // LKA. K. 1992. Nr.5. P.102-104 30. VSKA. F.8. B.l/10. L310-311 31. Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.9. P.25; Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.45 32 VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.9. L227 33. Ten pat. F3. B.7/120. L276 34. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P37 35. Ten pat P.119; Dzk grups tabo veiksm dienoratis // LKA. K. 1994. Nr.9. P33-36 36. Ten pat. P.40 37. VSKA. B.b.f. B.9792/3. L216-228 38. Tauro apygardos tabo dokumentai. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.10-11,16-17 39. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P.220 40. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.9. L164 41. Ten pat L168 42. Ten pat T.17. L184 43. Ten pat B.43666/3. T.l. L54 44. Ten pat B.44618/3. T.14. L168 45. Ten pat. B.43666/3. T.Z L142 F3. B36/9. T.l. D.4. L19-20 46. Ten pat 47. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L340 48. Ten pat. F.15. B.425/7. L54 49. Ten pat B36/9. T.l. D.4. L19-20 50. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L336 51. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.160 52 Ten pat P.340 53. VSKA. F.8. B.l/10. L310-311 54. Ten pat F3. B36/18. D.4. L40-42
460

55. Ten pat B.b.f. B.44618/3. T.9. L60 56. Venckeviius J. Paskutinysis Dzkijos partizan vadas // LKA. K. 1991. M r. Z P.48-50 57. VSKA B.b.f. B.44618/3. T.16. L156 58. Ten pat. F3. B.63/41. L397-398 59. Laisvs kovotojas- partizanas aibas.// altvyksl. 1991. Nr.7-8. P57 60. VSKA. Oper.b.f. B.6860. T3. L17 61. Ten pat. T.l. L247 62. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.297 63. Petraka J. vilgsnis atgal. V. 199Z D.l. P31 64. VSKA F3. B36/18. D.4. L40-41 65. Ten pat. B36/19. T3. D.4. Ll-2 66. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.92-95 67. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.20. P.317 68. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.382 69. Ten pat P.263 70. Ten pat 71. VSKA B.b.f. B.44618/3. T.2 L15-19 72 Ten pat. F3. B.36/19. T.5. D.6. Ll. 73. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.16. L156-157 74. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.29 75. VSKA. B.b.f. B.47726/3. T.3. L42 76. Ten pat Oper.b.f. B.7682 T.l. D.l. L31 77. Ten pat. T.4. D.l. L64 78. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. 1993. Nr.6. P.92-93 79. Ten pat. P.10 80. VSKA. Oper.b.f. B.6860. T.3. L17 81. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L40 82 Ten pat B.47726/3. T.5. L42 83. Ten pat Oper.b.f. B.6860. T2. L41 84. Ten pat L342 85. Ten pat. B.6070. T3. D5. L614 86. Ten pat T.Z D.Z L83-84 87. Ten pat. L85 88. Ten pat F3. B.63/45. L20 89. Ten pat Oper.b.f. B.6070. T.Z D.Z L97 90. Ten pat B.7518. T.l. D.l. L10-14 91. Ten pat F.16. B.155/39. L460-464 92 Ten pat Oper.b.f. B.7518. T.2 D3. L13 93. Ten pat. F3. B.6/4. L12-13
461

94. Ten pat. L56-57 95. Ten pat. L60 96. Ten pat B.7/11. T.l. L28. 97. Kriukonien S. Klepoiai. Gruodio.. // Alytaus Sjdis. 1989m. sausio 12 P.12 98. VSKA. Oper.b.f. B.9048. P.28; B.b.f. B.44618/3. T.10. L144 99. Surauius A.-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K. 1992. M r. 5. P.100 100. VSKA. F3. B.7/9. L298 101. Surauius A.-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K. 199Z Nr5. P.98-100 102. Grunskis E Kalniks mis. // Lietuvos paminklai. 1990. Nr.l. P.95 103. VSKA. F3. B.7/11. T.l. L94 104. Ten pat F.18. B.l/1. L59-60. 105. Ten pat. B.l/10. L7 106. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P.22 107. Ten pat. P.426 108. VSKA B.b.f. B.44618/3. T.10. L243 109. Ten pat. F.3. B.36/28. T.Z L62 110. LVVOA. F3377. Ap55. B.75. L22 111. Ten pat. B.68. L39 11Z Ten pat. B.8Z L23 113. Ten pat. B.80. L79 114. Ten pat. B.68. L41 115. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.92-93 Vakar L i e t u v o s sritis - Jra. sikrimas ir veikla 1. VSKA. F3. B5/9. L256 2. Ten pat L225 3. Ten pat L856 4. Ten pat B.b.f. B.P-1687(35231/3). T.l. L28 5. LVVOA. F3377. Ap55. B.203. L2-5 6. VSKA. F3. B.l/123 7. Ten pat B.b.f. B.16257. T.l. L81 8. Ten pat L30. 9. LVVOA. F3377. Ap55. B.203. L222 10. VSKA. F.10. B5/49. T.3. L14 11. Ten pat. F3. B.5/28. T.9. L229 12. LVVOA. F3377. Ap56. B.2181. L96 13. LPKTS arch. dok. rink. 14. VSKA Oper.b.f. B.6126. T.l. L24 15. Ten pat. L25

462

16. 17. 18. 19. 20.

Ten pat. L27 LKA. K. 1993. Nr.7. P.115 Ten pat. P.87 VSKA. Oper.b.f. B.6126. T.l. L41 Ten pat

Kstuio a p y g a r d a 2. 3. 4. 5. 6. 7. 1. LVVOA. F3377. Ap.55. B.40. L4 Ten pat. L15 VSKA. B.b.f. B.41180/3. T.l. L72 Ten pat F3. B.7/26 Ten pat Oper.b.f. B5732 T.l Ten pat. F3. B.4/2 T.l Ten pat. D.2 L82 8. Ten pat B.7/63 9. LVVOA F3377. Ap55. B.201. L229 10. VSKA. F3. B.7/63 11.. Ten pat. B.b.f. B.11004/3. L123 12 Ten pat F3. B.7/64. L276 13. Ten pat L266 14. Ten pat B.b.f. B.11004/3. L85 15. Ten pat 16. Ten pat 17. LVVOA. F3377. Ap55. B.209. L30 18. Ten pat. L19 19. VSKA. B.b.f. B.l6257/3. T.l. L117 20. LVVOA. F3377. Ap55. B.209. L19 21. VSKA. F3. B.20/71 22 Ten pat B.b.f. B.41180/3. T3. L84 23. Ten pat. F3. B.20/134. T.l. L93 24. Ten pat. L90 25. Ten pat B.b.f. B.41180/3. T3. L84 26. Ten pat F3. B.20/91. L13 27. Ten pat. B.20/51. L308 28. Ten pat. B.20/51. L308 29. Ten pat B.20/80. T.l. L30 30. Ten pat B.b.f. B.11004/3 31. Ten pat 32 Ten pat F3. B.20/75. T3

463

33. Daumantas J. Partizanai. // laisv fondas lietuvikai kultrai ugdyti. Chicago. 1984. P.227-232 34. LVVOA. F3377. Ap55. B.204. L25 35. Ten pat 36. Ten pat. L48 37. VSKA. F.10. B,157/9. T.l. L61 38. Ten pat F.6. B5/9. T.6. L188 39. Ten pat L190 40. Ten pat L174 41. Ten pat L177 42. Ten pat B.b.f. B.35231/3. T.l. L14 43. Ten pat Oper.b.f. B.235. T.l. L32 44. Ten pat L3 45. Ten pat B.b.f. B.35231/3. T.l. L14 46. Ten pat L30 47. Ten pat. F.10. B5/28. T.l. L79 48 Ten pat F.6. B5/9. T5. Lili 49. Ten pat. B.b.f. B35231/3. T.l. L117 50. Ten pat F3. B.41/123. L82-83 51. LPKTS arch dok. rink. 52 LVVOA F3377. Ap55. B.215. L8 53. Ten pat 54. Ten pat. B.203. L7 55. VSKA. Oper.b.f. B.6154. T.2 L321 56. Ten pat F.10. B.7/3. T3 57. Kuodyt D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu. // LKA. K. 1993. Mr.7. P.61-62 58. LVVOA F3377. Ap.55. B.67 59. VSKA. F3. B.60/7. L19 60. Ten pat 61. Ten pat Oper.b.f. B.6126. T.l. D.2 L15 62 I kur atsiranda pasakos apie vilkolakius. // Amius. 1993m. birelio 19-25d. M r. 25. L10 emaii apygarda 1. 2 3. 4. VSKA. F.8. B.10/27. L250 Ten pat Ten pat L251 Ten pat L386

464

5. Ten pat L295 6. Ten pat. L188-190 7. Ten pat 8 Ten pat F3. B.ll/5. L58 9. Ten pat 10. Ten pat. F.8. B.10/28. L270 11. Ten pat B.10/27. L31 12. Ten pat. B.10/27. L248 13. Ten pat B.10/27. L28 14. Ten pat B.10/28. L87 15. Ten pat 16. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L38 17. Ten pat L359 18. Ten pat L360 19. Ten pat. B.b.f. B.P-18236-Li. T.l 20. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L38 21. Ten pat 2Z Ten pat 23. Ten pat F.8. B.10/27 24. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L38 25. emaii apygarda, Kard (Kardo) rinktin. // LKA. K. 1993. Mr.7. P.4 26. VSKA. F.8. B.10/27. L12 27. emaii apygarda.. //LKA. K. 1993. Mr.7. P5 28. Ten pat P.6 29. VSKA. F3. B.13/Z L17 30. Ten pat 31. Ten pat. B35/32. L339 3Z Ten pat L150 33. Ten pat 34. Ten pat L341 35. Ten pat. 36. Ten pat 37. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L43 38. Ten pat. F3. B.40/39. L130 39. Ten pat L130 40. Ten pat. F.10. B.5/49. T5. L251 41. Ten pat L252 42. Ten pat 43. Ten pat F3. B.60/7. L24 44. Ten pat
465

45. 46. 47. 48. 49. 50.

Ten Ten Ten Ten Ten Ten

pat Oper.b.f. B.4Z L43 pat F3. B.60/7. L24 pat pat pat. F.10. B.15/4. L181 pat Oper.b.f. B5735.15. L20

Prisiklimo a p y g a r d a 1. LVVOA. F3377. Ap55. B.203. P.29 2. Ten pat. P.31 3. Ten pat P.30 4. LKA. K. 1993. N r.8. P.ll-12 5. Ten pat 6. LVVOA F3377. Ap55. B.203. P31 7. LKA. K. 1993. Nr.8. P.22 8. VSKA Oper.b.f. B.2906. T.l. D3 9. Ten pat. Oper.b.f. B.47726. T.5. L129-130 10. Ten pat F3. B.41/123. L153 11. Ten pat F.10. B.5/28. T.2. L189 12. Ten pat. F.10. B.7/3. T.6. L250 13. Ten pat L231 14. Ten pat 15. Ten pat L23-24 16. LVVOA F3377. Ap55. B.367 17. VSKA. B.b.f. B.P-16828-Li. L16 18. Ten pat Oper.b.f. B.2906. T.l. D3. L5 19. Ten pat B.b.f. B.P-16828Li. L16 20. Ten pat B.b.f. B.47303/3. T.4. L18 21. Ten pat L377 22 Ten pat. Oper.b.f. B.26510. T.l. L29 23. Vlins. // Prie Rymanio Rpintojlio. 1949. Nr5 24. Partizano Ryto prisiminimai. Partizano keliu // LKA(priedas). K. 1990. P.45 A u k t a i t i j o s partizanai. iaurs Ryt L i e t u v o s - Karaliaus Mindaugo - sritis 1. VSKA Oper.b.f. B.107. D.3. L36 2. Ten pat. T.2. D.Z L70 3. Ten pat F3. B56/7. L69 4. Ten pat F3. B3/9. T.l. L257 466

5. LVVOA. F3377. Ap.55. B.226. L6-9 6. VSKA F.10. B5/28. L152 7. LVVOA. F3377. Ap55. B.164 8. VSKA. F.10. B3/28. L199-200 9. Ten pat F3. B.56/14. T.l. L160-161 10. Ten pat B.60/7. L86 11. Ten pat L8 12. Ten pat L8-9 13. Ten pat B56/45. L10 14. Ten pat B39/5. T3. L75 15. Ten pat B.60/7. L10 16. Ten pat B56/45. Lll 17. Ten pat B36/43. T.l. L98 18. Ten pat. B56/45. L240 19. Ten pat L237 20. Ten pat. F.16. B35/15. L60 21. Ten pat. Oper.b.f. B.6120. T.2. L113 2Z Ten pat F3. B36/43. T.3. L96 23. Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga. // LKA. K. 1994. Nr.10. P33 V y t a u t o apygarda I. LVVOA F3377. Ap55. B.163. L169 2. Vii utis L kimo mozaika// K. 1992. P.129 3. VSKA F.18. B.4/3. T.Z L23 4. Ten pat F3. B.12/4. L94 5. Ten pat. B.20/I1I. L199 6. Ten pat F.18. B.4/3. T.l. L197-198 7. Ten pat. T3. L386 8. Ten pat L389A 9. Ten pat F3. B.4/25. L178 10. Ten pat B.7/111. L237-238 11 Ten pat B.12/4. L241 12. Ten pat B.4/14. L134-135 13. Ten pat. B.20/113. L123 14. Ten pat B.12/Z L189 15. Ten pat B.23/1. L67 16. Ten pat. B.20/124. L24 17. Ten pat. B.20/III. L146 18. Ten pat B.12/4. L416
467

19. Ten pat. B.20/116. L72 20. Ten pat F.16. B.35/15. L395 21. Ten pat. B.b.f. B.47200/3.15. L234-235; F.16. B39/18. L247-248 22. Ten pat. F3. B.41/72. T.l. L166 23. Ten pat. B.41/73. T.l. L242 24. Ten pat B.41/129. T.l 25. Ten pat. B.b.f. B.42002/3. T.6. L115 26. Ten pat F3. B56/22 L63-66 27. Ten pat B56/22 L1 28. Ten pat B.60/7. L58 29. Ten pat B56/22 L64 30. Ten pat. L66 31. Semakait J. Vaino brio tis V. 1994. P.67 32 VSKA. F.10. B.7/3.15. L304 33. Ten pat. F3. B.56/43. T.l. L95 34. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.l. L53-54 35. Ten pat T3. L18-19 36. iukius A. Nenugalimas. (Apybraia apie Antan Kraujel). // LKA. K. 1994. Nr.10. L148-163 Vyio apygarda I. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10
4

LVVOA F3377. Ap.55. B.45. L6 Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga // LKA. K. 1994. Nr.10. P5 Ten pat Ten pat. P.10 Ten pat. P.ll Ten pat. P.12 Ten pat. P.14 Ten pat Ten pat Ten pat. P.20 11. Ten pat. P.21 12. Ten pat 13. Ten pat. P.26 14. Ten pat 15. LVVOA. F3377. Ap55. B.173. L15 16. Ten pat 17. Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga. // LKA. K. 1994. Nr.10. P.26 18. Ten pat. P.27

468

19. Ten pat. P.31 20. Ten pat. P.29 21. Ten pat. P.32 22 LVVOA. F3377. Ap55. B.157. L84 23. Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga. // LKA. K. 1994. Nr.10. P33 24. Ten pat. P.8 25. Ten pat. P.18 26. Girnius K.K. Partizan kovos Lietuvoje.// V. 1990. P.218 Didiosios k o v o s apygarda 1.. Vaiinas G. Kalba KGB archyvai.// Abromaviius S. alio Velnio takais // K. 1995. P.156 2 Ten pat. P.154-156 3. Ten pat P.159 4. VSKA. F.3. B.56/1. T.l. L61-62 5. Ten pat B.16/95 6. Ten pat F3. B56/1. T.l. L63 7. Vaiinas G. Kalba KGB archyvai.// Abromaviius S. alio Velnio takais. // K. 1995. P.161 8. Ten pat. P.159-160 9. VSKA. F.10. B.2/29. T.2 L53 10. Vaiinas G. Kalba KGB archyvai.// Abromaviius S. alio Velnio takais. K 1995. P.158 11. KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panaudojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot banditin pogrind Lietuvos TSR teritorijoje. 1987. L56. // VSKA 12 VSKA F.3. B36/1. T.2. L215 13. Ten pat L279 14. Ten pat T.l. L19-20 15. Ten pat T.l. L61 16. Gakait N. Peslys. // LKA. K. 1994. Mr.11. P.44 17. VSKA. Oper.b.f. B5710. L34 18. Ten pat F.10. B5/9. L249-250 19. Ten pat. F3. B.33/13. L6-9 20. LVVOA. F3377. Ap55. B.218. L28 21. Kuodyt D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu. // LKA. K. 1993. Mr.7. P.71 22. VSKA F.10. B5/28. L20a209 23. Ten pat F3. B.41/136. L292

469

24. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T3. L7 Algimanto apygarda 1. VSKA F3. B.20/117. L18 2. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga // Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas. P.2 3. Visvaldas. LLKS aliosios rinktins istorija 1944-1951m. //LKA. K. 1993. Mr.8. P.33 4. VSKA Oper.b.f. B.107. D.lll. L106 5. Visvaldas. LLKS aliosios rinktins istorija 1944-1951m. // LKA. K. 1993. N r.8. P.34 6. VSKA. B.b.f. B36792/3. T.l. L36 7. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga. // Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas. P.9 8. Ambrazas V, Jankauskas V. I umarties inyrantis veidas. // Glemait D. Mes moksim numirt// V. 1994. P.15-16 9. VSKA Oper.b.f. B.6115. T.2 10. Ten pat L3 II. Ten pat L4 1Z Ten pat F3. B.41/72 T.l. L312 13. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.4. L17 14. Ten pat F3. B.40/19. Vokas 13 15. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga. // Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas. P5 16. Ten pat P.7 17. VSKA F3. B56/7. L73 18. Ten pat. B.41/136. L292 19. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga // Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas. P.ll .20. VSKA. Oper.bf. B.6115. T.4 21. Ten pat T.Z L3 2Z Ten pat. F.10. B5/28. L200-201 23. Ten pat B.b.f. B.36492/3. T.l. L15 24. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.2 25. Ten pat. F.10. B5/28. L201 26. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.4. L20 27. Ten pat T.l. L176 28. Ten pat. T.l L51 29. Ten pat T3. L7
470

Lietuvos laisvs kovotoj aukos 1944-1953 metais

1. MVD pulkininko Burlickio pareikimas. // Daumantas J. Partizanai. 1990. V. P.434 2 VSKA. F.3. B.7/142 L70-71 3. Pakala J. Kruvinasis etadienis // Alytaus sjdis. 1989m. sausio 12d. P.4 4. VSKA. F.3. B.7/11. T.l. L9-10 5. Ten pat 6. Ten pat F.18. B3/12 L33 7. Ten pat F3. B.7/11. T.2 L98 8. Saviius K. Kalnik. 1945m gegus 16. // Savanoris 1994m balandio 28d. P.4 9. Buv.LSSR VSKA. F3. B.41/131. L2931 10. Ten pat F.18. B.l/4. L75-76 11. Ten pat 12 Ten pat F3. B.7/11. T.l. L3; F.15. B.1774/1. L76,123,261 13. Ten pat. F3. B.7/146. L288 14. Ten pat B.7/142 15. Ten pat B.41/131. L29-31; Labanoro girios kautyns // LKA. K 1995. Nr.14. P.60-64 16. Buv.LSSR VSKA B.b.f. B.44618/3. T.10. L240 17. Ten pat F3. B.7/11. T.l. L94-95 18. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn_ //V. 1991. P.275 19. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P37 20. VSKA. F3. B.41/137. L21-22 21. Kuodyt D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu. // LKA. K. 1993. Nr.7. P.64 22 VSKA F.3. B.41/140. Llll-112 23. Ten pat B56/44. T.l. L38 24. Katos A. asmeninis archyvas 25. Kata A. Lietuvos laisvs kovotoj aukos 1944-1954m // Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijoje. K 1994. P.43-44 26. Lietuvos genocido auk muziejaus fondai. GEK. 4463. L1 27. VSKA. F3. B.7/11. T.l. L174-175 28. Kata A. Lietuvos laisvs kovotoj aukos... P.45 29. Tauro apygardos tabo dokumentai. // LKA. K. 1991. T.l. P.15 30. Kstuio grups partizan sraas. // LPKTS arch. dok. rink. 31. Dzk rinktins archyvas // LKA K. 1992 T.5. P31 32 LVVOA F3377. Ap55. B.187. L41 33. Kata A. Lietuvos laisvs kovotoj aukos. _ P.43-44
471

34. VSKA. F3. B56/30. L175 35. Zalansko V. atsiminimai. Rankratis saugomas Katos A. asmeniniame archyve 36. VSKA. F.3. B.68/52 L169-170 37. Ten pat. F3. B.41/131. L63 38. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L240 39. Ten pat. F3. B.41/131. L23 40. Ten pat. F.18. B3/12 L207-208 41. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L240 42. Ten pat L151 43. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dok.Nr.6. // LKA. K. 1990. Nr.l. P.13 44. VSKA. F.18. B3/12 L207-208 45. Ten pat. F3. B.68/52 L168-170 46. Ten pat. F3. B36/21. T.l. L289 47. Ten pat B56/30. L6 48. Ten pat. B.41/131. L23 49. Ten pat. B56/43. T3. Ll-2 Partizaninio j u d j i m o s l o p i n i m a s I. 2 3. 4. 5. VSKA. F.3. B.19/108. L131 Ten pat. L42 Ten pat B.20/75. L42 LSSR VRM 1946 03 26 sakymas Nr.0026.*// LKA. K. 1992 Nr5. P.119-120 Truska L Herojikas ir tragikas ms tautos istorijos puslapis; Daumantas J. Partizanai.// V. 1990. P.555 6. LKA. K. 1991. Nr.2 P.90 7. VSKA. Oper.b.f. B.402 L72 8. Ten pat F3. B.47/10. T3. L223; B.7/11. L116 9. Ten pat B.21/1. L168 10. Ten pat B.16/96. L5 11. Ten pat B.7/11. L116 12 Ten pat. B.19/108. L146 13. Ten pat B.15/7. L52 14. SSRS NKVD 4 auli divizijos 1944 09 27 ratas LSSR VKP(b) CK sekretoriui A.Sniekui. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.158 15. VSKA. B.b.f. B.P-18017-Li 16. Ten pat F3. B.7/11. L225 17. Ten pat. B30/1. L18-22 18. Ten pat. L27

472

19. Ten pat. B56/43. T3. Ll-3 20. Ten pat B.7/11. L180 21. Ten pat. B56/43. T3. L108 22 Ten pat. B.21/1. L5 23. Ten pat. L24 24. Ten pat B.21/2 L1 25. Ten pat. L91 26. Ten pat. B.47/10. T3. L209 27. Ten pat T.2 L9 28. Ten pat B.22/8. L97 29. Ten pat B.21/2 L191 30. LKA. K. 1993. Nr.8. P.94-106 31. Garmut A. Motinle, auginai.// K. 1994. P.29 32 VSKA. F3. B.21/2. L115 33. Ten pat F3. B30/1. L81 34. Ten pat. B.16/96. L102 35. Ten pat F3. B30/1. L61 36. Ten pat. L99 37. Ten pat. F.16. B.41/1. L131 38. Ten pat. F3. B56/43. T.l. L91 39. Ten pat. T3. L108 40. Ten pat. B.16/96. L108 41. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.102 42. Mikutis. I mano atsiminim. // altvyksl. 1991. Nr. 7-8. P.84 43. VSKA. F.3. B.41/65. T.2 L92 44. Ten pat B.63/3. L198 45. Ten pat B.62/2 L140 46. Ten pat. B.67/41. L214 47. Ten pat B.63/1. L87 4d Ten pat Oper.b.f. B5194. T3. L44 49. Ten pat. F3. B.41/56. T.Z L91 50. Ten pat Oper.b.f. B.238. T.l. D.2 L25 51. Ten pat B.9/8. L268-292 52 KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panaudojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot bandit pogrind Lietuvos SSR teritorijoje. 1987. L18. // VSKA 53. Ten pat L28-38; VSKA. Oper.b.f. B.7682 T.7. L84-111 54. Partizano Dzko dienoratis // LKA. K. 1993. Nr.6. P.45 55. KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panau dojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot bandit pogrind Lietuvos SSR
473

teritorijoje. 1987. L99-101. // VSKA 56. Ten pat Oper.b.f. B5194. T5. L50 57. Ten pat. F3. B.20/157. T.Z L7 58. Ten pat. B36/40. T.Z L125 59. Ten pat B.41/56. T.Z L90 60. Ten pat. L116-119 61. Ten pat B.b.f. B33960/3. T.ll. L124-129 6Z Ten pat Oper.b.f. B.107. T3. D3. L19 63. Ten pat T.l. D.2. L49.; B.4685. D.Z L31 64. Ten pat B.4685. D.Z L44 65. KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panaudojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot banditin pogrind Lietuvos SSR teritorijoje 1987. L70-73. // VSKA 66. Ten pat. L68 67. VSKA F.3. B.33/14. L3-8 68. Ten pat Oper.b.f. B5710. L34-35 69. J.Leleiaus-Grafo ir L.Baliukeviiaus-Dzko dienoraiai.// K. 1995. P.155 70. Daumantas J. Partizanai. // V. 1990. P.500 71. VSKA. Oper.b.f. B.107. T.Z D3. L1 7Z Ten pat. T.l. D3. L106 73. Ten pat. T.2. D.3. L50 74. Ten pat B.7714. T3. L209 75. Ten pat F3. B33/4. L21 76. Ten pat B31/10. L48. L196 77. Ten pat F3. B31/6. L104 78. Ten pat B.22/6. L46 79. Ten pat B.22/4. L65 80. Ten pat B31/5. L.149,167 81. Ten pat. B31/11. L202 82 Ten pat B33/13. L29 83. Ten pat L8 84. Ten pat. L17 85. Ten pat B31/10. L30 86. Ten pat F3. B33/13. L41 87. Ten pat. B.22/4. L21,46 88. Ten pat B31/1. L149 89. Ten pat B33/13. L57; F.16. B.224/10. T.Z L97 90. Ten pat F3. B31/10. L50 91. Ten pat F3. B.60/7. L35 92. Ten pat. L10
474

93. 94. 95. 96.

Ten pat. Lll Ten pat Oper.b.f. B.6126. T.l. L80 Ten pat. F3. B.3/21. T.l. L359 Grunskis E Juodasis 41-j birelis. // Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijose. V. 1994. P.15 97. VSKA. F3. B56/43. T3. L1 98. Ten pat L247 99. Garmut A Ijo broliai. // K 1993. P.158 100. Daumantas J. Partizanai.// V. 1990. P.185 101. VSKA. F3. B.4/25. T.l. L262 102. Ten pat. F.10. B.10/4. L72 103. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991 P.206 104. VSKA Oper.b.f. B5333. L89 105. Anuauskas A. Genocidas. MVD-MGB tardymo metodai // LKA. K. 1993. Mr.7. P.163 106. VSKA F.10. B.6/7. L102-103 107. Ten pat. B.13/39. L12-20 108. Anuauskas A. Genocidas. MVD-MGB tardymo metodai. // LKA. K. 1993. Mr.7. P.163 109. Ten pat. L169 110. VSKA. Oper.b.f. B.6656. T.6. L369 111. Pas nuostatai. SSRS MT 1953 12 21 nutarimas. Ypatingoji dalis: SSRS MT 19561217 nutarimas Mr.1595-806 "Apie ypatingojo pas reimo vedim Kaune". 112 VSKA F.10. B.13/39. L211-229 113. Genocido auk muziejaus fondas.// Kaljimo skyr. B.2/12 L2 Partizaninio karo pabaiga. Laisvs k o v r e i k m 1. 2 3. 4. 5. VSKA. F.6. B.62/1. L4-5 Ten pat F3. B.87/3. L26-28 Ten pat B.77/2 L291-310 Archyviniai dokumentai apie nacionalist antiliaudin veikl. // V. 1961. P.62 Leleius V. Prisiminimai apie kunig Justin. // Leleiaus J.-Grafo ir Baliukeviiaus L-Dzko dienoraiai. K 1995. P.16 6. Partizano Dzko dienoratis. // LKA K 1993. Nr.6. P.26-27 7. LVVOA. F. 1771. Ap.9. B. 269. L73-74 8. VSKA. B.b.f. B3753. T3. L19 9. VSKA. B.b.f. Stebimoji byla.47462/3. L7 10. Leleiaus J.-Grafo ir Baliukeviiaus L-Dzko dienoraiai. K. 1995. P.148 11. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.75

475

12 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21.

Ten pat P.54. Leleiaus J.-Grafo ir Baliukeviiaus L-Dzko dienoraiai. K. 1995. P.107 Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.66 LR Romos katalik laikas v. Tvui Pijui XII Vatikane. // Daumantas J. Partizanai.// V. 1990. P.420 VSKA. Oper.b.f. B.7719. T.2 L1 Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.108 VSKA. F.3. B.109. T.20 Ten pat B.b.f. B.41978/3. T.4 Ten pat B33960/3. T.12 L228-230 Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.72

476

SVARBIAUSI DAT LENTELS Piety Lietuvos partizanu sritis - Nemunas Data vykiai, organizaciniai pakeitimai Pastabos Vadas - J.Vitkus. Pav. Z.Drunga, operat sk. - AKulikauskas, mobilizac. sk-uolas. arno rinkt i A apyg. perkelta Tauro apyg. Vadas DJys

1946 04 09

Tauro apyg. vado Z.Drungos ir A apyg. vado J.Vitkaus susitikimas. kurtas PLP tabas

1946 04 22

Pasirayta Lietuvos Partizan Deklaracija, skelbianti pagrindinius Lietuvos valstybingumo atstatymo principus 1946 05 Prie A apyg. prijungus Dzk rinktin kurta Dainavos apyg. 1946 07 12 uvo PLP vadas J.Vitkus. Vadu laikinai tapo S.Stanikis 1946 11 11 PLP vado pareigas perm D.Jys 1947 03 Punios ile D.Jio vadavietje vyko susitikimas su Tauro apyg. vadu ABaltsiu. PLP vadu tapo A.Baltsis 1947 08 31 arno rinkt, i Tauro apyg. perduota Dainavos apygardai 1948 02 02 uvo PLP vadas A.Baltsis. Vadovavim perm J.Aleikas 1948 08 10 uvo PLP vadas J.AIeikas 1948 10 20 Tauro apyg. ribose vyko Tauro apyg. vado A.Grybino ir Dainavos apyg. vado galiotinio S.Stanikio susitikimas. Laikinai eiti PLP vado pareigas pavesta A.Ramanauskui. Patikslintos apygard ir srities ribos. 1949m. pradia PLP vadas A.Ramanauskas susitinka su J.emaiiu, BDPS prezidiumo pirmininku. 1949 02 10 A.Ramanauskas dalyvauja Ryt, Vakar ir Piet Lietuvos partizan vad
477

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

suvaiavime. PLP sritis pavadinama Nemuno vardu. 1949m. vasara Pradedamas leisti PLP Nemuno sr. laikratis "Partizanas". 1949 09 23 Sunaikintas srities tabas Daug vals. Kalesnyk mike 1950 01 19 1950 06 1953 02 03 Srities vadu tapo S.Stanikis. A.Ramanauskas paskirtas LLKS Gynybos pajg vadu. Srities vad pasitarime S.Stanikis balsavimu patvirtintas vado pareigoms. uvo paskutinis srities vadas S.Stanikis Tauro apygarda 1945 01 1945 07 19 1945 08 15

uvo LLKS galiotinis usieniui K.Pyplys

Upultas ilavoto m. Po mnesio pultas pakartotinai Iniciatorius kun. Skardupi klebonijoje nutarta steigti A.Ylius Tauro apyg. partizan tab Suformuotas apygardos tabas ir 5 rinktins. Apyg. vadas kpt L.Taunys. tabo Nustatytos veikimo ribos vir. J.Pileckis, ginklavimosi sk. A.Ratkelis, san. ir kio sk. kun. AYlius, valgybos sk. Pupelis Upultas Keturvalakio m. 1946 03 05 pultas pakartotinai Suimtas apyg. vadas L.Taunys ir dauguma tabo nari. Vadu tapo Z.Drunga Upultas Pakuonio m. Z.Drungos susitikimas su A apyg. vadu J.Vitkum. kurta Piet Lietuvos partizan (PLP) sritis Tartasi dl susijungimo su Dzkijos partizanais. Z.Drungos susitikimas su Auktaitijos Dl vieningos vavadovybs ir kovos partizan atstovu (MGB provokatoriumi

1945 08 03 1945 10 22 1946 03 13 1946 04 09

1946 05 28

478

Data

vykiai,

organizaciniai pakeitimai

Pastabos

1946 04 05 1946 06 03 1946 06 12 1946 07 04 1946 07 05 1946 09 20 194610 22 1947 01 12 1947 01 15-16

1947 04 27 1947 05-06 1947 08 31 1947 08-09 1947 08 20 1947 09 24 1947 10 25 1947 12 15 1948 01 06 1948 02 02 1948 04 04 1948 03 18 1948 04 28 1948 08 10

J.Markuliu) taktikos steigti partizan pasiymjimo enklai Apygardos rinktini vad suvaiavimas uvo apygardos vadas Z.Drunga Apygardos vadu irinktas ABaltsis vestos partizan uniformos ir pareig enklai Upultas Gi m. uvo algirio rinkt vadas J.llgnas, apyg. vado adjutantas J.Pileckis ir kt. pareignai kurta Biruts rinktin. Vadu paskirtas J.Luka Partizan vad suvaiavimas. ABaltsis Suvaiavimas vypaskirtas VGP virininku. ko atskleidus MGB provokacij Sunaikintas Vytauto rinkt tabas. uvo tabo virininkas ir kt J.Luka ir J.Krikinas per Lenkijos sien ijo atstatyti ryi su usieniu ir gro atgal arno rinkt perduota Dainavos apygardai Partizan apmokymo kursai Kazl Rdos mikuose Atleistas i pareig Vytauto rinkt vadas V.Gavnas Sunaikintas Biruts rinkt tabas. uvo vadas J.Bulota, apyg. kapelionas J.Leleius ir kt uvo Vytauto rinkt, tabo nariai A.Ratkelis ir A.Salinka Per Lenkijos sien Vakarus isistas J.Luka ir K.Pyplys uvo Kstuio rinkt vadas J.Jasaitis, Geleinio Vilko rinkt, tabo vir. P.Vanagas ir kt uvo apyg. vadas ABaltsis Apygardos vadu paskirtas buv. Biruts rinkt vadas J.AIeikas uvo Geleinio Vilko rinkt, vadas AVarkala uvo algirio rinkt vadas V.turmas uvo apyg. vadas JAleikas ir kt tabo Le. pareigas paskirpareignai tas algirio rinkt vadas V.Vitkauskas
479

Data 1948 10 08 1949 01 20

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

Apygardos vadu paskirtas A.Grybinas Sunaikintas Vytauto rinkt tabas. uvo vadas K.Greblikas, tabo vir. J.Vasiliauskas ir kt 1949 04 Atlikti organizaciniai pertvarkymai: kuopos perorganizuotos tvnijas 1949 07 23 uvo Geleinio Vilko rinkt, vadas J.Baltruaitis 1949 09 28 uvo apygardos vadas AGrybinas 1949 10 25 Apygardos vadu paskirtas V.Vitkauskas 1949 11 14 uvo Geleinio Vilko rinkt, vadas J.Valenta. Vadu paskirtas P.Kleiza, kuris 1949 12 26 suimtas 1950 02 09 uvo Vytauto rinkt vadas V.Gavnas ir kt tabo pareignai 1950 06 22 uvo Vytauto rinkt, vadas A.Matuseviius. Nustojo egzistuoti Vadu tapo A.Grikietis. Trispalvs vliavos tvnija 1950 09 uvo algirio rinkt vadas F.indius 1950 10 03 Taurags apyl. nusileido desantininkai J.Luka, B.Trumpys ir Kirvys 1951 01 14 uvo Geleinio Vilko rinkt vadas APuas ir tabo vir. K. Jazumas. Vadu tapo VMenkeviius 1951 02 02 uvo apygardos vadas V.Vitkauskas 1951 04 Apygardos vadu paskirtas JJankauskas 1951 04 19 Kazl Rdos mikus atskraidintas desantas: J.Btnas ir J.Kukauskas 1951 05 20 uvo desantininkas B. Trumpys 1951 06 uvo desantininkas J.Btnas 1951 07 20 algirio rinkt vadu paskirtas K.irvys 1951 09 04 uvo J.Luka 1952 01 21 uvo Vytauto rinkt vadas AGrikietis 1952 06 07 Suimtas apygardos vadas J.Jankauskas. MGB uverbuotas tapo provokatoriumi 1952 07 24 Suimtas K.irvys 1955 01 26 Suaudytas J.Jankauskas 1957m. ruduo Apsuptas nusiov paskutinis algirio rinkt partizanas J.Balius

480

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai Dainavos apygarda

Pastabos

1944 07 1944 09-10

Dzkij okupuoja Raudonosios armijos daliniai Krsi pirmieji partizan briai

Pradtos ginkluotos akcijos prie okupacin valdi

1944 1110

1944 11 11

S.Aleksos vadovaujamas brys puol Valkininkus. Sudegino sovietini staig pastatus, suaud 1 pareign J.Matukeviiaus-Vilko brys puol Onuk.

Sunaikino milicijos pastat, apaud valsiaus valdi

1944 12 08

P.Paulausko-arno brys puol Butrimonis Nukov sargybinius, ilaisvino suimtuosius 1944 12 22-25 NKVD baudjai degino ir ud Klepoi ir gretim kaim (Alytaus apskr. Merkins ir Alovs vals.) gyventojus 1945 01 31

1945 02 07

1945 02 12

1945 02 23

1945 02 28

Klepoi km sudegino 21 sodyb, suaud ar gyvus sudegino 12 moni Partizanai upuol Gudelius Ilaisvino suimtuosius, sunaikino valsiaus dokumentus vyko Miguiioni kautyns (Trak apskr. Miguiioni km. Onukio vals.) Po j NKVD ir stribai ud ir sudegino 15 sodydegino taikius kaimo gyventojus b, suaud ar gyvus sudegino 11 moni AKulio-Vilko partizan grup puol Miroslav Sunaikino NKVD ir vykd. komit pastatus, nukov du karininkus ir 12 strib Partizan junginys upuol Rudamin I aretins ivadavo suimtuosius, nukov 7 stribus, paimtos NKVD ginkl atsargos vyko Panaros kautyns (Alytaus apskr. uvo junginio va481

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

1945 03 25 1945 04 17

1945 04 1945 05 07

1945 05

1945 05 17

1945 06 1945 06 14

1945 07-08

1945 11

1945 12
482

das ltn. K.Lukoinas ir dar 3 partizanai. Dideli prieo nuostoliai. Upultas Punios miestelis Suaudytas 1 sovietinis pareignas Ltn. L.valkaus-emo junginys puol Rudni Sudeginti valsiaus valdios ir NKVD pastatai su dokumentais, ilaisvinti suimtieji steigiamas arno rinkt tabas Rinkt vadas ltn. V.Gontis-Alseika steigiamas Dzk grups tabas Grups vadas plk. J.VitkusKazimieraitis kuriamas Geleinio Vilko rinkt, tabas Rinkt vadas ltn. LTaraseviius-Aras vyko Kalniks kautyns (Alytaus apskr. uvo 44 partizanai, Simno vals.) tt. kuopos vadas J.Neifalta-Laknas. Dideli prieo nuostoliai kuriamas Dzk rinktins tabas Rinkt vadas kpt DJys-uolis vyko Varios kautyns (Alytaus apskr. uvo ar pateko Daug vals.) nelaisvn apie 40 ARamanauskoVanago kuopos partizan Dzk grup jungiamos arno ir Merkio rinktins Gel. Vilko rinktins. Grupje steigiama vadas - A.RamaMerkio rinktin nauskas-Vanagas Dzk grup pavadinama A apygarda A apyg. vadas pulk. J.VitkusKazimieraitis Pradtas leisti Dainavos apyg. tabo Iki 1952m. ijo 37

Merkins vals.)

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai laikratis "Laisvs Varpas" ARamanausko-Vanago partizan junginys upuol Merkin

Pastabos numeriai Sunaikinti valsiaus sovietini staig ir milicijos pastatai ir dokumentai PLP vadu tampa J.Vitkus-Kazimieraitis A apyg. vadu paskirtas D.Jysuolis

1945 12 15

1946 04 09

A ir Tauro apygard vadai kuria Lietuvos partizan tab (PLP)

Piet

1946 04 22 1946 05 15

arno rinkt, prijungiama prie Tauro apyg. Prie A apyg. prijungiama Dzk rinkt

1946 06 1946 07 02 1946 08

A apyg. pavadinama Dainavos vardu uvo PLP vadas pulk. J.Vitkus-Kazimieraitis Iformuota Gel.Vilko rinktin

Jos erdv priskirta Merkio ir Dzk rinkt

1947 04 22-24 Dainavos apyg. vad sskrydis 1947 06 Dainavos apyg. vl jungiama arno rinkt 1947 08 11 Sunaikintas Dainavos apyg. tabas

1947 09 24-25 vyko Dainavos apyg. vad sskrydis. Merkio rinkt, pavadinta "PrtKazimieraiio" vardu

uvo apyg. vadas kpt D.Jysuolis Apygardos vadu irinktas Merkio rinkt vadas ARamanauskas-Vanagas

1948 10 20

Dainavos ir Tauro apyg. vadai PLP vadu irenka ARamanausk-Vanag 1949 02 10-20 emaitijoje kuriama LLKS taryba

1949 03 07

Sunaikinti Dainavos apyg. ir Kazimieraiio rinkt tabai

Dainavos apyg. ir PLP srit atstovauja ARamanauskasVanagas uvo laik. ein. Dainavos apyg. vado pareigas ir arno
483

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos rinkt vadas ltn. B.Labnas-Karinas bei Kazimieraiio rinkt, vadas V.Voveris-aibas

1949 05 19

1950 0119

1950 06 24

1951 09 27

195112 26

1952 02 03

1952 08 1952 12 12

1953 02 03 1954 09 18

vyko Dainavos apyg. partizan vad sskrydis Apygardos vadu irinktas LBaliukeviius-Dzkas PLP vadu paskiriamas kpt S.StanikisLitas, Viltis, buvs Dzk rinkt vadas A.Ramanauskas pradeda eiti LLKS ginkluot pajg vado pareigas uvo Dainavos apyg. vadas Apygardos vadu LBaliukeviius-Dzkas paskiriamas buvs arno rinkt vadas J.Geguis-Diemedis uvo Dainavos apyg. vadas J.GeguisApygardos vado Diemedis ir arno rinkt vadovyb pareigas pavesta eiti Dzk rinkt vadui V.DaunoruiUnguriui uvo arno rinkt vadas A.Petrukearno rinkt kaip viius-Rimvydas org. vienetas nustojo veikti Suimtas Kazimieraiio rinkt vadas Kazimieraiio rinkt, J.Drezdauskas-Putinas kaip org. vienetas nustojo veikti Nustojo veikti Dainavos apyg. tabas Sunaikintas paskutinis Dzk rinkt uvo brio ir Ks(ir Dainavos apyg.) brys tuio gr. vadas A.Stanaitis-Aidas uvo Nemuno (PLP) srities vadas kpt S.Stanikis-Litas, Viltis uvo du paskutinieji Dainavos apyg. T.t. rinkt vadas partizanai V.Daunoras-tlngurys

484

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i

Pastabos

V a k a r Lietuvos sritis - Jura


1948 05 05 1948 06 kurta V a k a r L i e t u v o s sritis J r a . Vadas-J.emaitis, p a v . P.Bartkus ir A.Milaeviius V a d u paskirtas AMilaeviius. Suformuotas tabas t a b o vir. - V.Gu a s . A g i t a c . ir prop a g a n d o s s k . vir. - A.Liesys, t a b o n a r y s V.lvanauskas, a p s a u g o s brio v a d a s - D a g y s 1 9 4 9 06 11 1949 09 09 1951 0 2 1 0 1951 0 5 1 9 5 2 11 1953 01 17 u v o t a b o vir. V.Guas. V i e t o j e j o p a s k i r t a s V.lvanauskas u v o srities v a d a s A.Milaeviius. V a d u t a p o V . l v a n a u s k a s , t a b o virininku A L i e s y s uvo V.lvanauskas Srities v a d u t a p o A . B a k y s kurta p o g r i n d i n o r g a n i z a c i j a "Vyi s j u n g a " S u n a i k i n t a s srities t a b a s . u v o A B a k y s , t a b o virininkas A J u r k n a s ir kt

Kstuio apygarda
1 9 4 4 07 14 1944m. LF ir LLA v a d o v p a s i t a r i m a s R a s e i n i u o s e kurta J u r b a r k e " L a i s v s g y n j s j u n g a " . 1 9 4 7 01 i o r g a n i z a c i j a p a v a d i n t a Trij Lelij rinktine. Vad. - P.Paulaitis ir Vl.Gudaviius 1944m. kurta e b e n k t i e s rinktin (1946m. p a v a d i n t a Vad.-J.eponis, e r n o , vliau S a v a n o r i o vardu). Jemaitis, vals. 1944m kurta V g l s rinkt.(priklausanti iauli LLA apygardai). V a d . - Pr. Podolsk i s ir A Z a s k e v i i u s . Veik Kelms vals. 1944 12 01 U p u l t a s S e r e d i a u s m . Pakartotinai p u l t a s 1945 06 07-08 P.Bartkus. Veik iluvos

485

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

1944 12 04-05 Girkalnio m. puolimas. Sudegintas valsiaus VK pastatas 1945m. pradia Paliepi kautyns. Dalyvavo keli imtai partizan ir vir tkstanio enkavedist 1945 07 19 Virtuk mis. uvo 15 partizan. Vadovavo J.eponis, J.emaitis ir A.Zaskeviius 1945 1110 Upultas Gaurs m. 1945m. ruduo Vgls rinkt, partizanai jungti ebenkties rinktin 1945m. kurta Lydio rinktin. 1946 03 1946 08 1946 09 12 1947 04 12 Vietoje sunaikintos LLA Kovo rinktins kurta P.Lukio rinkt Savanorio rinkt vadu tapo J.emaitis kurta Jungtin Kstuio apygarda (JKA)

VadasH.Danileviius Vadas J.Jasineviius Vadas - J.Kasperaviius

NKVD kariuomen sunaikino 2 tabo bunkerius. uvo J.Kasperaviius 1947 05 20-25 Apygardos vadu irinktas J.emaitis. tabo vir. P.Bartkus, operatyv. sk. vir. V.Guas, informac. sk. vir. A.Liesys 1947 11 18 Upultas Bataki m. 1948 01 16 uvo Vaidoto rinkt, vadas J.eponis. Sunaikinta apyg. tipografija 1948 07 Apygardos vadu tapo H.Danileviius, tabo vir. R.Gedvilas 1949 04 H.Danileviius atleistas i vado pareig. Apyg. vadu tapo A.Miliulis 1949 06 07-09 Sunaikintas apyg. tabas. uvo AMiliulis, suimtas RGedvilas 1949 06 Apygardos vadu paskirtas A.Bakys 1951 08-12 Vado pareigas jo K.Labanauskas 1951 12 Apygardos vadu paskirtas P.Morknas, tabo vir. J.Vilinskas 1953 05 30 Jurbarko raj. imkaii mike suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.emaitis 1953 06 19 uvo apyg. vadas P.Morknas 1955 06 Nuauti paskutiniai apyg. partizanai
486

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i broliai K y b a r t a i

Pastabos

emaii apygarda
1945 05 25 1 9 4 5 08 01 Upultas E n d r i e j a v o m . kurta a t r i j o s rinktin Pirmasis v a d a s S.Benulis; . J a z d a u s k a s (1947 05-11); I . a p k n a s (1948-1949 04); K A n d r i u k a (1949 0 4 - 1 9 5 0 05). 194510 kurta A l k o s rinktin Vadai: A.Narmont a s (1945-1946 10) K . V e n c k u s (1946 10-1948 08). 1945 09 1945 1115 emaii l e g i o n o (kurtas 1 9 4 5 m . p a v a s a r ) vadu tapo J.Semaka kurta Kard rinktin (11 23 j u n g t a e m a i i legion). Vadai: J . O e r a i t i s (ikil94512);KKontr i m a s (1945 121946); J . K k t a s (1946-1948 05); J J u c i u s (1948 0 5 1 9 4 9 08); K.Kontr i m a s (1949m.); J.Paulauskas (1949-1950 0 6 0 3 ) 1946 04 1946 05 25 S u i m t i emaii l e g i o n o vadai, j tarpe-J.Semaka t a b a s a t k u r t a s . emaii l e g i o n a s p a v a d i n t a s emaii a p y g a r d a V a d a s - F.Aoklis, t a b o vir. A.Ruzg y s . A j o 3 rinktins: a t r i j o s , Kard ir A l k o s 1946 09 1947 04 09 S u i m t a s F.Aoklis. V a d u p a s k i r t a s K.Antanaviius S u n a i k i n t a s a p y g . t a b a s . u v o visi t a b o nariai. V a d a i s p a s i s k e l b i a K.Juozaitis ir J . l v a n a u s k a s . MGB i p r o v o k a v u s k o n f l i k t , sunaikinamas KJuozaiio tabas.

487

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i J . l v a n a u s k a s p a k l i v a MGB k o n t r o l n

Pastabos

1947 10 1 9 4 8 m . pradia 1948 06 07 1948 08 1953 08 23-27 1965 07 06

Suimtas apygardos vadas J.lvanauskas A p y g a r d o s v a d u p a s k i r t a s VI.Montvydas Upultas Veivirn m . A l k o s rinktin p a k l i v a MGB kontroln i r sunaikinama Sunaikinamas apygardos tabas. uvo Vl.Montvydas uvo paskutinis emaitijos partizanas Pr.Konius

Prisiklimo apygarda
1 9 4 4 12 15 1948 04 01 1948 04 23 1 9 4 8 11 12 1948m. pab. 1949 02 02-22 Upulta Grinkikio milicija kurta Prisiklimo a p y g a r d a . j j o V o v e r s , A t a l y n o , P.Lukio rinktins a p y g a r d j u n g t a L i e t u v o s alioji r i n k t i n V a d a s P.Masilaitis D k t o m i k e v y k o BDPS Prezidiumo p o s d i s L i e t u v o s aliosios rinktins t a b o virininku t a p o MGB a g e n t a s J.Rudionis A p y g a r d o s ribose v y k o visos Lietuvos partizan v a d s u v a i a v i m a s . k u r t a s LLKS, s u f o r m u o t a vyriausia v a d o v y b 1949 03 14 1949 08 27 S u n a i k i n t a s L i e t u v o s aliosios r i n k t t a b a s . u v o P.Masilaitis S u n a i k i n t a s Kun. v e l g a i i o (buv. V o v e r s ) rinkt t a b a s . uvo v a d a s V.Maleckas ir t a b o vir. H.Maleckas 1 9 5 1 0 9 28 1949 08 S u n a i k i n t a s Kun. velgaiio r i n k t t a b a s . u v o v a d a s B.Kriinas S u n a i k i n t a s Prisiklimo a p y g . t a b a s Upelki m i k e . u v o v a d a s P.Bartkus. V a d u p a s k i r t a s P.Morknas, p a v a d u o t o j u J.Palinas 1 9 5 1 0 6 3 0 - 0 7 0 2 A p y g a r d o s v a d u paskirtas J.Palinas 1952 06 Prisiklimo a p y g a r d a panaikinta. Liko tik Maironio (P.Lukio) rinktin V a d a s J.Palinas Vadas-P.Bartkus

488

Data

vykiai,

organizaciniai pakeitimai

Pastabos

1952 10 01 1963 07 13

uvo J.Palinas Suaudytas Pr.Prsaitis, buvs Prisiklimo apyg. tabo narys

iaurs Ryt Lietuvos - Karaliaus Mindaugo (Kaln) sritis 1947 01 02 J.Kimtas paskirtas (Markulio sakymu) RL srities vadu 1947 05 01 steigta Algimanto apygarda 1948 05 01 steigta Karaliaus Mindaugo (Kaln) sritis Vadas - A.SIuka; pavaduot V.Kaulinis; Visuom. dalies vir.-B.Kazickas; Ryi sk. vir. A.Kubilius; adjutantas-B.ukauskas 1948 08 1-4 DKA "B" rinktinei suteiktos apygardos teiss 1949 10 28 Sunaikintas tabas. uvo A.Sluka 1950 04 uvo Visuomen. dalies virininkas B.Kazickas Vado pareigas eina J.Kimtas; pav. - B.Kalytis ir B.Karboius; Visuom. dalies vir. B.Krivickas; Organizacinio sk. vir.-V.Sabaliauskas; tabo vir. - V.Paktas 1950 11 25 Panaikintos Algimanto ir DKA apygardos 1951 03 19 uvo V.Paktas. tabo vir. paskirtas J.Kemeklis 1951 12 20-22 Suimtas B.Kalytis. uvo tabo vir. J.Kemeklis 1952 08 14 tabo vir. paskirtas B.Kalytis (agentas Ramojus) 1952 08 16 Suimtas RL srities vadas J.Kimtas Srities tabo veikla nutrksta. Prasideda legendinio MGB sukurto tabo provokacijos 1952 09 21 uvo visuomenins dalies virininkas B.Krivickas Vytauto apygarda 1944 10 1944 11 1944 12 1944 12 27 1945 03 10-12 Tigro rinktins susikrimas Tigro rinkt mis su NKVD kariuomene ant Ginui piliakalnio Lokio rinktins sukrimas Lokio rinkt mis su NKVD kariuomene Antazavs mike ("ilo mis") Tigro rinkt mis su NKVD kariuomene Vadas L.Vilutis

Vadas M.Kazanas uvo kareivi. Sueistas M.Kazanas Vadovavo AKrinic489

Data

[vykiai, organizaciniai pakeitimai Labanoro girioje prie Kiaunelikio gel. t

Pastabos kas. Apsupus du partizan bunkerius, kautyns truko dvi paras. uvo apie 80 partizan

1945 1945 1945 1945

03 04 07 0615 05

1945 07 1945 08

[kurta LPS Gedimino organizacija Upultas Balnink m. kurta arno rinktin kurta Sakalo rinktin Vadas vilpa kurta Geleinio Vilko apygarda. Nepradjus veiklos suiro kurta Vytauto apygarda (3 LLA)

Vadas V.Mikulnas Sunaikinta 1945 06

Vadas J.Kimtas; pav. V.Mikulnas; tabo vir. PrZinkeviius; propagand. sk. vir. K.Zinkeviius; tiekimo sk. vir.-V.aliaduonis. J.Kimtui ivykus vadovauja V.Mikulnas

1945 12 01

uvo vadas V.Mikulnas. Vadu paskirtas Pr.Zinkeviius. tabo vir. - V.Paktas; propagand. sk.-P.lvonis; valgybos sk. - J.Buterliauskas 1946 06 kurta Lito rinktin Vadas V.Paktas, nuo 1946 08 V.Kaulinis 1946 11 LPS Gedimino organizacija jungta Lokio rinktin 194610 01 uvo apyg. vadas P. Zinkeviius. Vadu tapo V.Kaulinis 1948m Kuop reorganizacija rajon principu 1949 03 24 uvo apyg. vadas V.Kaulinis. Vadu paskirtas Br.Kalytis 1949 09 28 uvo Lito rinkt vadas J.Morknas. Vadu paskirtas J.Lapienis 1950 04 05-12 Sunaikinti apyg. tabai. uvo visuomen.
490

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i d a l i e s vir. B.Kazickas

Pastabos

1 9 5 0 11

I A l g i m a n t o a p y g . M a r g i o ir a r n o r i n k t suformuota Vytauto apyg. Tumo-Vaiganto rinktin. V a d u p a s k i r t a s J . K e m e k l i s

1951 0 1 2 6 1951 0 3 1 9

S u n a i k i n t a s Lokio r i n k t t a b a s . u v o v a d a s P.Rainskas. V a d u t a p o B . V a i n a s S u n a i k i n t a s t a b a s L a b a n o r o girioje. u v o t a b o vir. V . P a k t a s t a b o vir. p a s k i r tas J.Kemeklis

1951 0 4 1 1 1951 12 1951 1 2 2 0 - 2 2 1952 03 27 1952 10 17 1965 03 17

u v o Lokio r i n k t v a d a s B . V a i n a s Lito r i n k t v e i k l o s p a b a i g a S u i m t a s B.Kalytis. u v o t a b o vir. J . K e m e k l i s u v o T i g r o rinkt, v a d a s V a l i a d u o n i s Suimtas Tumo-Vaiganto rinkt vadas V.epukonis uvo paskutinis V y t a u t o apyg. partizanas AKraujelis

Vyio apygarda 1944 09 04 1944 10 26 1944 10 Partizanai puola Siesik m. I Bir KPZ ilaisvinti 48 suimtieji P.Kecoriaus vadovaujamas 20 partizan brys puola Vadokli m. 1944 12 kurta Vyio apygarda (pavadinimas suteiktas 1945m.) 1944 12 12 Upultas Rokikio apskr. Panemunio m. 1945 0112 Rus aviacija, artilerija ir NKVD kariuomen Uulnio mike puol partizanus. uvo apyg. vadas J.Kritaponis 1945m pradia Apyg. vadu tapo D.Vaitelis, pav. - J.Survila ir P.Blieka

Ivaduoti kaliniai Vadas - J. Kritaponis Nukauti 24 partizanai ir apie 80 rus kareivi D.Vaitelis paskelb "amnestij" Pagiri stribams 32 stribai stojo partizan br

1945 02 09 1946 09 28

Kautyns Panevio apskr. Trokn vals. uvo 68 partizanai J.Survilos brys upuol Siesik ra, sudegino
491

Data

vykiai,

organizaciniai p a k e i t i m a i

Pastabos

MVD p a s t a t 1946 04 10 1947 08 27 1948 05 13 1948 06 30 1 9 4 9 m . pradia 1 9 4 9 04 20 1949 07 31 1950 07 05 1 9 5 0 12 1951 01 1951 0 3 1 4 1951 0 8 K a u t y n s s u NKVD T a u j n vals, prie Varuk km MGB s u k u r t o BDPS Karins k o l e g i j o s posdis Adomonyse S u n a i k i n t a s a p y g . t a b a s . u v o D.Vaitelis, p a v . J.Kilijonas i r k t S t r u k t r r e o r g a n i z a c i j a r a j o n principu A t k u r t a s a p y g . t a b a s . t a b o virininku paskirtas K.Tvaska s t e i g t o s Briedio i r K r i t a p o n i o r i n k t i n s . V a d a i s t a p o M . e m e y s ir J . B a l t u n i n k a s S u n a i k i n t a s Kritaponio r i n k t t a b a s . u v o K-Tvaska uvo apyg. vadas A.Smetona Vadu tapo M.emeys Prie a p y g . p r i j u n g t a alioji rinktin I Briedio ir K r i t a p o n i o rinkt, s u f o r m u o t a G e d i m i n o rinktin uvo Gedimino rinkt v a d a s J.Veptas. P a s k i r t a s E.Dauinas s u f o r m a v o tris t v n i j a s Bir k r a t o partizanai p r i j u n g t i prie aliosios r i n k t S u f o r m u o t a S i e r a k a u s k o t v n i j a (nuo 1 9 5 0 09 - Piln). V a d a s S.Giedrikas 1953 01 26 1953 04 17 1954 09 25 1956 07 15 u v o a p y g . v a d a s B.Karboius R a m y g a l o s raj. Rod p u y n e u v o G e d i m i n o r i n k t v a d a s E.Dauinas u v o Piln t v n i j o s v a d a s S.Giedrikas u v o paskutiniai Piln t v n i j o s partizanai M.Suveizdis ir E.ilinskas Tvnija turjo rinktins t e i s e s Vadas J.Veptas Apyg. vadu tapo A.Smetona u v o 1 0 partizan

Algimanto apygarda
1947 05 01 Vytauto apyg. arno rinkt bazje kurta Algimanto apygarda V a d a s - A.Sluka, t a b o vir. A S t a r kus. arno rinkt v a d u t a p o S.Gim-

492

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

1947 07 01 1948 08 1948 07 1949 01 08 1949 03 18 1949 05 01 1949 05

1949 10 28 1949 10 31 1949 11 01 1949 11 04 1950 11 25

butas apygard jungta alioji rinktin (vadas V.esnakaviius) apygard jungta Kun. Margio rinktin (vadas J.Kemeklis) NKVD kariuomens siautimai aliojoje girioje: 18 partizan apsupo 4000 kareivi uvo apyg. tabo vir. A.Povilonis. Pareigas perm V.esnakaviius, vliau A.Pajarskas uvo tabo vir. ir aliosios rinkt, vadas V.esnakaviius. Vadu tapo J.Janueviius imoni klub per okius mesta granata. uvo 16 moni Apygardos vadu tapo AStarkus (A.SIukai Vietoje 3 kuop perjus srities vadovyb) suformuojami 2 rajonai uvo ASluka Sunaikinti apygardos tabai, uvo 11 partizan (j tarpe - AStarkus ir APajarskas) Suimtas arno rinkt vadas S.Gimbutas uvo Kun. Margio rinkt tabo vir. B.Stasikis K.Mindaugo srities sakymu Nr.9 Algimanto apygarda panaikinta Didiosios Kovos apygarda

1944 09 1945 01 10 1945 02 1945 03 20 1945 03 27 1945 04 14 1946 03 24

kurta Didiosios Kovos rinktin. Vadas-J.Misinas DK rinktin tampa 5 LLA rajonu (vliau-apygarda). Vadas - M.Kareckas Kautyns venioni apskr. Pabrads vals. su NKVD kariuomene Kautyns su NKVD kariuomene Vepri vals. uvo 36 partizanai prie Gudeli km. Sunaikinamas apygardos tabas uvo apygardos vadas MKareckas. Vadu tapo J.Misinas, tabo vir. A.Zepkus uvo tabo vir. A.Zepkus. jo viet
493

Data 1946 05 18

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

paskirtas B.Trakimas DKA atvyko provokatorius kpt Grietas. MGB pradeda apygardos kontrol 1946 07 16 Kpt. Grietas paskiriamas DKA vadu NKVD kariuomen puola tab 1946 08 12 MGB suorganizuotas vad pasitarimas Vilniuje. 08 14 suimtas J.Misinas 1946 12 DKA B rinktin nutraukia ryius su Vadas AMorknas MGB kontroliuojama DKA vadovybe 1947-1948m. Suimami su MGB iduotais dokumentais "demobilizuotieji" partizanai 1948 0812-0916 MGB smogikai iaudo A rinktins partizanus 1948 08 1-4 DKA B rinktinei suteikiamas apygardos statusas Umezgami ryiai su srities vadovybe 1949m. uvo B rinktins vadas AMorknas 1948 1112 B rinktins tabo virininkas J.ibaila paskiriamas srities, vliau Vyr. vadovybs tab 1950 11 25 K.Mindaugo srities sakymu Nr.9 DKA panaikinta 1953 02 11 uvo J.ibaila

SL 176. Tiraas 2000 egz. Usakymas. 685 Leidjas - Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, Laisvs al. 39, 3000 Kaunas Spausdino Adomo Jakto spaustuv, Girels g. 22, 4230 Kaiiadorys