You are on page 1of 55

ADOLFAS

DAMUŠIS

Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir p o k a r i o 1940 —1959 metais
A n t r a pataisyta laida

ab
90

Į

v

a

d

a

s

1 9 3 9 - 4 5 metų A n t r a s i s p a s a u l i n i s karas ir pokaris ž m o n i j a i k a i n a v o 3 5 m i l i j o n u s g y v y b i ų . Tai yra p a s i b a i s ė t i n a s s k a i č i u s . Bet jis p a s i d a r o m u m s dar b a i s e s n i s ir s k a u d e s n i s , kai d a b a r v i s d a u g i a u a i š k ė j a , k a d d v i e j ų s o v i e t i n i ų o k u p a c i j ų metais KGB "genocidu b u v o sunaikinta a p i e p u s ė milijono, tai yra 473,175 L i e t u v o s g y v e n t o j ų . T a s s u d a r o apie s e p t y n i a s d e š i m tąją dalį visų p a s a u l y j e karo metu ž u v u s i ų j ų ir 15,136% v i s ų L i e t u v o s g y v e n t o j ų . Prie to dar p r i d ė j u s 210.000 nacių okup a c i j o s a u k ų , t. y. 6,81% visų L i e t u v o s g y v e n t o j ų , Lietuvai atitenka p e n k i a s d e š i m t k e t v i r t o j i dalis v i s ų karo a u k ų . Tie vis i 683.175 ž u v u s i ų j ų sudaro 2 2 , 1 7 % v i s ų L i e t u v o s g y v e n t o j ų . Tuo tarpu L i e t u v o s g y v e n t o j a i vos t e s u d a r o 1300-ąją dalį v i s o p a s a u l i o žmonių s k a i č i u j e . Taigi L i e t u v o s nuostoliai yra 24 kartus d i d e s n i n e g u p a s a u l i o nuostolių v i d u r k i s . T o k i e karo nuostoliai y r a išskirtina karo s k r i a u d a g y v e n t o j a i s n e g a u siai Lietuvai. T i e m ū s ų nuostoliai yra tiek d i d e l i , kad eilė autorių įvairiais p a s i a i š k i n i m a i s b a n d o j u o s mažinti. Tie g i , kurie t r ė m i m u s p e r g y v e n o , arčiau j u o s pažino, tokiai autorių tendencijai p r i e š i n a s i , ir ją laiko n e t e i s i n g ų d u o m e n ų k ū r i m u . Mūsų t i k s l a s y r a , kiek g a l i m e tiksliau o b j e k t y v i a i s duomenimis i š s i a i š k i n t i L i e t u v o s g y v e n t o j ų nuostolius, patirtus šio A n t r o j o p a s a u l i n i o karo ir pokario metais. Karo e i g o j e keitėsi L i e t u v o s teritorija, tad k e i t ė s i ir g y v e n tojų s k a i č i u s . Vienas nekaimyniškas kaimynas, Vokietija 1939.III.23 dieną o k u p a v o K l a i p ė d o s uostą ir kraštą. Kitas nek a i m y n i š k a s k a i m y n a s , S o v i e t ų S ą j u n g a , 1939.X.10, g r ą ž i n o Vilnių ir ketvirtadalį V i l n i a u s krašto, bet į v e d ė į Lietuvą karines į g u l a s . V ė l i a u , 1940.VI.15 d., r e m d a m i e s i 1939 m. rugpjūčio 23 d i e n o s S o v i e t ų S ą j u n g o s - V o k i e t i j o s sutartimi ir pirmuoju slaptuoju protokolu ir 1939 r u g s ė j o 28 d i e n o s antruoju s l a p t u o j u protokolu o k u p a v o visą Lietuvą, 1940 birželio 15 d. T i k r u m o j e g i , antruoju protokolu S u v a l k i j o s dalį V o k i e t i j a buvo pasilaikiusi sau. T u o tarpu Stalino į s a k y m u ir tą „vokišk ą j ą " dalį Raudonoji a r m i j a b u v o o k u p a v u s i . Tokia S o v i e t ų S ą j u n g o s k o n f r o n t a c i j a g a l ė j o i š s i v y s t y t i į konfliktą su V o k i e t i j a . Bet a b i e m s i m p e r i a l i s t a m s p a v y k o n i e k i n g u pirkimo pard a v i m o , labai nedoru v e i k s m u , tą konfliktą l i k v i d u o t i . Trečiuoju slaptu protokolu, 1941.I.20 d., Sovietų S ą j u n g a sutiko su3

mokėti V o k i e t i j a i 7.500.000 a u k s o dolerių kaip k o m p e n s a c i j ą už tą L i e t u v a i p r i k l a u s a n č i o s S u v a l k i j o s dalį. T i k ė k i m ė s , kad šio b e g ė d i š k o ir abi v a l s t y b e s ž e m i n a n č i o biznio, istorija nep a m i r š k a i p politinės g ė d o s b ū d i n g ą p a v y z d į . 1945 m. g e g u ž ė s mėn. S o v i e t ų S ą j u n g a , l a i m ė j u s i karą prieš V o k i e t i j ą , p r i e o k u p u o t o s L i e t u v o s teritorijos p r i j u n g ė Klaipėd o s uostą ir kraštą. Rytų P r ū s i j ą , t. y. p r ū s u s , s e n ą j ą l i e t u v i š k ą j ą g e n t į , s a v o laiku kryžiuočių o k u p u o t ą , S o v i e t ų S ą j u n g o s rusų r e s p u b l i k a p a s i l a i k ė s a u . Netiktai visi tie plėšimai ir „pirkiniai" keitė L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i ų . Prie to dar y p a t i n g a i p r i s i d ė j o S o v i e t ų g e n o cidas ir Nacių h o l o k a u s t a s , kurie b u v o v y k d o m i L i e t u v o s okupantų karo ir pokario metais. Kol L i e t u v o s i š t r e m t ų j ų bei s u n a i k i n t ų j ų sąrašai b u s atidengti, t e n k a naudotis į v a i r i a i s kitais s k a i č i a v i m o metodais bei prie i n a m a i s šaltiniais, tikslesniam nuostolių i š a i š k i n i m u i . Š i o j e s t u d i j o j e , tuo tikslu b u v o panaudoti d u l y g i a g r e t ū s b ū d a i : g y v e n t o j ų s u r a š y m u (cenzu) i r s p a u d o s bei l i u d y t o j ų i n f o r m a c i j a . Tų d v i e j ų b ū d ų d u o m e n y s v i e n s kitą p a p i l d ė ir j a i s n a u d o t i s b u v o atliktas aukų ir nuostolių a p s k a i č i a v i m a s . S k a i č i u o j a n t p i r m u o j u b ū d u , b u v o remiamasi g y v e n t o j ų sur a š y m o , t . y . cenzo d u o m e n i m i s . P i r m i a u s i a b u v o s t e n g i a m a s i g a u t i p i r m i n i u s Lietuvos g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1940 metams ir 1959 m e t a m s , t. y. pradžiai ir p a b a i g a i karo p e r i j o d o , kurio metu l i e t u v i ų tauta p e r g y v e n o s k a u d ž i u s g y v e n t o j ų n u o s t o l i u s . 1959 metai b u v o pasirinkti dar ir todėl, kad tais metais b u v o į v y k d y t a s visuotinas g y v e n t o j ų surašymas. P i r m i n i a i s L i e t u v o s g y v e n t o j a i s b u v o skaitomi nuolatiniai o r i g i n a l i e j i L i e t u v o s piliečiai ir lietuviai ir mažumos, bet bu- * vo n e į s k a i t o m i okupanto p r i g a b e n t i kolonistai karo ir pokario metais. 1939 metų L i e t u v o s g y v e n t o j a i , prie jų p r i d ė j u s K l a i p ė d o s m i e s t o ir krašto g y v e n t o j u s , o taip pat g r ą ž i n t o V i l n i a u s miesto ir trečdalio V i l n i a u s krašto g r ą ž i n t o s d a l i e s g y v e n t o j u s , sudarė pradinį 1940 metų L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų skaičių. A i š k i n a n t i s p i r m i n i u s L i e t u v o s g y v e n t o j u s 1959 metams reik ė j o i š g y v e n t o j ų s u r a š y m o cenzo s k a i č i a u s atimti 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metais i š S o v i e t ų S ą j u n g o s p r i g a b e n t u s k o l o n i s t u s . Nuostolių a p s k a i č i a v i m u i p r i e tų p a g r i n d i n i ų pirminių g y v e n t o j ų skaičių 1940 ir 1959 m e t a m s dar r e i k ė j o ir trečio skaičiaus ir būtent g y v e n t o j ų p r i e a u g i o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laikotarpio. Tų trijų skaičių p a g a l b a jau b u v o l e n g v a apskaičiuoti pilną
4

L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų nuostolį v i s a m 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laikotarpiui. D a b a r r e i k ė j o tą nuostolį tiksliai p a s k i r s t y t i p a g a l metus, pagal o k u p a c i j a s , p a g a l sunaikintų g y v e n t o j ų g r u p e s ir pagal v i e t o v e s . Tam tikslui b u v o p a n a u d o t a s antras nuostolių s k a i č i a v i m o b ū d a s . J i s rėmėsi s p a u d o s informacija bei l i u d y t o j ų p a r o d y mais. Žinoma, p i r m a s i s b ū d a s yra m ū s ų s t u d i j o s p a g r i n d i n ė atrama. J i s r ė m ė s i o b j e k t y v i a i s g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s . A n t r u o j u b ū d u a i š k i n a n t i s n u o s t o l i u s , p a p r a s t a i b a n d o m a kiek a b e j o t i . L y g ir laukiama, kad s p a u d o s d a r b u o t o j a i kiek turės t e n d e n c i j o s didinti n u o s t o l i u s . Šiuo a t v e j u tokios a b e j o n ė s nep a s i t e i s i n o : abiem b ū d a i s g a u t i skaičiai b u v o artimi. Ši s t u d i j a , n a u d o j a n t abu s k a i č i a v i m o b ū d u s , s u s i d a r ė iš trijų d a l i ų . P i r m o j i dalis pateikia d u o m e n i s , g a u t u s n a u d o j a n t L i e t u v o s gyventojų surašymo duomenis. A n t r o j e d a l y j e yra sutelkta d a u g d u o m e n ų i š s p a u d o s inform a c i j o s ir l i u d y t o j ų š a l t i n i ų . T r e č i o j e d a l y j e , n a u d o j a n t a b i e j ų p i r m ų j ų dalių g a u t u s duom e n i s , j i e yra p a s k i r s t o m i p o z i c i j o m i s , s u g r u p u o j a m i , l y g i n a mi su kitų autorių d a r b ų rezultatais, o taip pat kritiškai s v a r stomi, į k o k i a s pataisas dar reikėtų kreipti d ė m e s į , siekiant didesnio tikslumo.

I dalis Aukos ir nuostoliai remiantis gyventojų surašymu 1. Lietuvos teritorijos ir gyventojų skaičiaus kitimai
Kaip jau a n k š č i a u į ž a n g o j e b u v o minėta, keli o b j e k t y v ū s d u o m e n y s yra būtinai r e i k a l i n g i kaip atramos taškai, norint bent apytikriai A n t r o j o p a s a u l i n i o karo ir p o k a r i o metų Lietuv o s n u o s t o l i u s apskaičiuoti. Tie o b j e k t y v a s d u o m e n y s , čia p r a d ž i o j e a i š k i n a m i ir v ė l i a u skaičiavimuose naudojami, yra: — L i e t u v o s pradinis p r i e š k a r i n i s p i r m i n i ų * g y v e n t o j ų skaičius; - Galutinis p o k a r i n i s , t.y. p o g e n o c i d i n i s ir p o h o l o k a u s t i n i s 1959 metų L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų s k a i č i u s ; — G y v e n t o j ų metinio p r i e a u g i o nuošimtis v i s o n a g r i n ė j a mo laikotarpio nuo 1940 iki 1959 metų; - F a k t i n ų j ų nuostolių skaičiai pagal metus bei nuostolių susidarymo aplinkybės. 1959 metai pasirinkti todėl, kad tais metais o k u p . L i e t u v o j e b u v o į v y k d y t a s v i s u o t i n i s g y v e n t o j ų s u r a š y m a s ir tada jau neb u v o masinių trėmimų į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l a s . A n t r o j o p a s a u l i n i o karo metu labai d a u g keitėsi tiek Lietuv o s teritorija, tiek ir g y v e n t o j ų s k a i č i u s ( b r a i ž i n y s 1). Lietuv o s teritorijos kitimą lėmė imperialistinių k a i m y n ų a g r e s i j o s . 1920 metų l i e p o s mėn. 12 d. sutartimi su S o v i e t ų S ą j u n g a Lietuvai b u v o pripažinta teritorija 83,111 k v . km. ploto. 1 9 2 0 m e t a i s s p a l i o 9 d . L e n k i j a , s u l a u ž y d a m a tarptautinę sutartį, o k u p a v o sostinę Vilnių ir V i l n i a u s kraštą, Liet u v o s teritorijos visą trečdalį, 27,441 k v . km. plotą. L i e t u v o s teritorija s u m a ž ė j o iki 5 5 , 6 7 0 k v . km. 1 8 3 9 m e t a i s k o v o 2 3 d . V o k i e t i j a o k u p a v o Klai* Pirminiai g y v e n t o j a i — vieliniai įkurdintų kolonistų. gyventojai Lietuvoje, be okupantą

p ė d o s uostą ir kraštą, v i s o 2 . 8 5 0 kv. km. T u o laiku L i e t u v o s teritorija b u v o p a s i e k u s i minimumą, 5 2 , 8 2 0 k v . km. V o k i e t i j a , s u s i t a r u s i su Sovietų S ą j u n g a , 1939 metų r u g s ė j o 1 — 2 0 d i e n o m i s g i n k l u o t a i n v a z i j a p a s i d a l i n o L e n k i j ą . Lietuva, nors V o k i e t i j o s v y r i a u s y b ė s k e l i s kartus k u r s t o m a , n e s u t i k o s k e l b t i L e n k i j a i karo. P a s k e l b ė neutralumą. Į Lietuvą p a b ė g u s i e m s n u g a l ė t o s L e n k i j o s kariams ir apie 15.000 ž y d ų t a u t y b ė s L e n k i j o s p i l i e č i a m s s u t e i k ė egzilų t e i s e s ir leido l a i s v a i v y k t i iš L i e t u v o s , kur jie n o r ė j o . Tai b u v o s p e c i a l i p r i v i l e g i ja, kurios kitos v a l s t y b ė s e g z i l a m s n e d a v ė . 1939 m e t a i s spalio 10 d i e n o s s u s i t a r i m u Sovietų S ą j u n g a prievarta į v e d ė s a v o k a r i n e s į g u l a s į Lietuvą ir Lietuvai g r ą ž i n o Vilnių ir 6.880 k v . km., t.y. tik vieną ketvirtadalį (24,77% ) 1920 metais L e n k i j o s a n e k s u o t o s teritorijos. Kitą d i d ž i ą j ą dalį 20.561 k v . km., 75,23% atidavė Gudijai. L i e t u v o s teritorija 1939.X.10 d. p a d i d ė j o iki 59.700 k v . km. 1940 metais birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga, o k u p a v u s i Lietuvą, L i e t u v a i p r i s k y r ė dar keliolika V i l n i a u s krašto kaimų su 2.646 k v . km. Taip o k u p u o t o s L i e t u v o s teritorija p a d i d ė j o iki 6 2 . 3 4 6 kv. km. V o k i e t i j a i 1945 metais karą p r a l a i m ė j u s , o k u p u o t a i Lietuvai g r į ž o 2 . 8 5 0 k v . km. K l a i p ė d o s krašto ir uosto plotas, p a d i d i n d a m a s L i e t u v o s teritoriją iki 6 5 . 1 9 6 k v . km. L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i u s k i t ė j o ne tiktai dėl teritorijos kitimų, bet d a u g d a u g i a u dėl s o v i e t i n i o g e n o c i d o , y p a č nukreipto prieš L i e t u v i ų tautą ir tam tikra dalimi prieš turting u o s i u s ž y d u s ir b o l š e v i k a m s i d e o l o g i š k a i n e p r i i m t i n u s sionistus, ir dėl nacių holokausto, d a u g i a u s i a n u k r e i p t o p r i e š žydų tautą bei g a n a s t a m b i a dalimi ir p r i e š lietuvių tautos žmones. Čia pateikiama g y v e n t o j ų s k a i č i ų s u v e s t i n ė rodo, kaip tie skaičiai kito. 1923 metų s u r a š y m u , be V i l n i a u s ir V i l n i a u s krašto bet s u K l a i p ė d o s kraštu, L i e t u v o j e b u v o 1939 metų p r a d ž i o j e , dar s u K l a i p ė d o s kraštu, L i e t u v o j e b u v o 1939 metais k o v o 23 dieną Vokietijai okupavus Klaipėdą, Lietuva neteko

2.170.616 g y v . 2.575.030 g y v .

154.000 g y v .

1939 metų p a b a i g o j e su ketvirtadaliu V i l n i a u s krašto ir V i l n i u m i bet be K l a i p ė d o s uosto ir krašto Lietuvoje buvo 1940 metais birželio 15 dieną S o v i e t ų S ą j u n g a i Lietuvą o k u p a v u s , Lietuvai b u v o priskirta dar k e l i o l i k a V i l n i a u s k r a š t o kaimų, g y v e n t o j ų s k a i č i u s p a d i d ė j o iki 1945 metais okupuotai Lietuvai g r į ž o K l a i p ė d o s uostas ir k r a š t a s , pirminių g y v e n t o j ų s k a i č i u s p a d i d ė j o iki

2.880.000 g y v .

2.925.271

gyv.

156.018 g y v . 3.081.289 g y v .

2. Lietuvos pirminių karo pradžioje

gyventojų

skaičius

Tą p a s k u t i n į j į skaičių 3.081.289 ir tenka laikyti L i e t u v o s pradiniu pirminių g y v e n t o j ų skaičiumi A n t r o j o pasaulinio karo metu. J i s apima pilną L i e t u v o s teritoriją su V i l n i u m i , su V i l n i a u s krašto trečdaliu, su K l a i p ė d o s uostu ir k r a š t u , g r į ž u siais karo e i g o j e . 3.081.289, L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų skaičius y r a p i r m a s i s p a g r i n d i n i s m ū s ų atramos t a š k a s L i e t u v o s g y v e n t o j ų nuostoliams skaičiuoti.

3. Lietuvos pirminių 1959 m e t a i s

gyventojų

skaičius

S u r a d u s 1959 metų L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų s k a i č i ų , nuostolių s k a i č i a v i m a m s b u s g a u t a s antrasis atramos t a š k a s . P a g a l g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i s p i l n a s o k u p u o t o s Liet u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1959 metams b u v o 2.711.445*. Per 1945 — 1959 metus L i e t u v o j e įkurdintų kolonistų s k a i č i u s s i e k ė 225.075 a s m e n i s . Iš pilno o k u p . L i e t u v o s g y v e n t o j ų skaičiaus a t ė m u s kolonistų s k a i č i ų , b u s g a u t a s L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1959 metais. 2.711.445 — 225.075 = 2.486.370
* Per 19 o k u p a c i j o s metų pirminių L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i u s ne tiktai n e p a d i d ė j o , bet d a r g i s u m a ž ė j o 594.919 g y v e n t o j ų . T a s r o d o , k a i p intensyviai genocidas ir h o l o k a u s t a s naikino Lietuvos piliečius.

9

Tai yra antrasis p a g r i n d i n i s atramos t a š k a s tiksliam g y v e n tojų nuostoliui a p s k a i č i u o t i . Iš p r a d i n i o L i e t u v o s pirminių g y v e n t o j ų s k a i č i a u s a t ė m u s 1959 metų pirminių L i e t u v o s g y v e n t o j ų skaičių jau y r a g a u nama v i e n a dalis L i e t u v o s karo nuostolių: 3 . 0 8 1 . 2 8 9 - 2 . 4 8 6 . 3 7 0 = 594.919

4. 1949 — 1959 metų nuošimčiai

gyventojų

prieaugio

Pilnam nuostolių skaičiui rasti r e i k i a apskaičiuoti L i e t u v o s g y v e n t o j ų prieaugį v i s a m tam karo ir p o k a r i o 1 9 4 0 — 1 9 5 9 metų laikotarpiui. Tą visų metų p r i e a u g į p r i d ė j u s prie 594.919 b u s g a u t a s p i l n a s t i k r a s i s L i e t u v o s g y v e n t o j ų nuostolių s k a i čius. G y v e n t o j ų p r i e a u g i o a p s k a i č i a v i m u s v y k d a n t , turi būti išsiaiškinti to laikotarpio k i e k v i e n i e m s m e t a m s g y v e n t o j ų priea u g i o nuošimčiai ir g y v e n t o j ų s k a i č i a u s kitimai. G y v e n t o j ų p r i e a u g i o n u o š i m č i a i . 1 9 4 0 — 4 4 m e t a m s metinio p r i e a u g i o n u o š i m č i a i b u v o a p s k a i č i u o t i , n a u d o j a n t prof. K . Pakšto p a t e i k t u s g y v e n t o j ų metinius p r i e a u g i u s . 1 1940 metų 26.000/2.925.271 X 100 = 0.82 % 1941 metų 25.000/2.789.410 X 100 = 0 , 9 2 % 1942 metų 36.000/2.716.000 X 1 0 0 = 1 , 3 0 % 1943 metų 33.000/2.637.068 X 1 0 0 = 1 , 2 5 % A n t r o s i o s s o v i e t i n ė s o k u p a c i j o s p i r m i e s i e m s š e š e r i e m s 1945 — 1950 metams nerasta t i e s i o g i n i ų d u o m e n ų . Tad pasinaudota

1 K a z y s P a k š t a s , L i e t u v i ų e n c i k l o p e d i j a , X V t o m a s , 1968, 4 4 8 p . Metinių prieaugių nuošimčių skaičiavimuose panaudoti gyventojų skaičiai į v a i r u o j a . J i e p a i m t i i š t o l i m e s n i ų j ų š i o s t r a i p s n i o l e n t e l i ų ( 5 l e n t e l ė ) . Tie skaičiai gauti, a t ė m u s iš Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų s k a i č i a u s to met o g e n o c i d o bei h o l o k a u s t o g y v e n t o j ų n u o s t o l i u s i r p r i d ė j u s m e t i n i u s g y ventojų prieaugius.

10

n e t i e s i o g i n i u a p s k a i č i a v i m u ir l o g i n e p r i e l a i d a . Pagal g y v e n tojų s u r a š y m o d u o m e n i s 1959 metais o k u p u o t o j e L i e t u v o j e g y v e n o 233.000 a s m e n y s , g i m ę 1 9 4 5 - 5 0 metais. Tai reikštų, kad metinio p r i e a u g i o v i d u r k i s b u v o 3 8 . 8 3 3 a s m e n y s , t.y. g y v e n tojų metinio p r i e a u g i o nuošimtis b u v o : 3 8 . 8 3 3 X = 1 , 4 3 %2 2.711.445 Tai būtų neįtikėtinai a u k š t a s metinio p r i e a u g i o n u o š i m t i s anų metų s ą l y g o m i s . Per tuos metus l i e t u v i ų tauta p e r g y v e n o s o v i e t i n i o g e n o c i d o žiaurumo v i r š ū n ę . T a i s metais Stalinas int e n s y v i a u s i a i l i e t u v i ų tautą n a i k i n o . T o k i o teroro s ą l y g o m i s pirminių g y v e n t o j ų p r i e a u g i o nuošimtis g a l ė j o būti y p a č mažas. N e p a n e i g i a n t s u r a š y m o d u o m e n ų s k a i č i a u s tikslumo, būtų g a l i m a naudoti tokią p r i e l a i d ą : 1 9 4 5 - 5 0 metais į Lietuvą buvo atgabenta d a u g kolonistų iš Sovietų S ą j u n g o s . Greičiausiai tai b u v o g a n a j a u n o s š e i m o s . P a k l i u v u s i o s į g e r e s n e s Lietuv o s g y v e n i m o s ą l y g a s , jos e f e k t y v i a i rūpinosi s a v o š e i m o s p r i e a u g i u . Tad jų š e i m o s e per š e š e r i u s m e t u s v a i k ų p r i e a u g i s g a l ė j o pasiekti 95.000. Tada to laikotarpio pirminių o r i g i n a l i ų lietuvių šeimų p r i e a u g i s t e b ū t ų 138.000, t.y. metinis v i d u r k i s 23.000. Tokiu b ū d u metinio p r i e a u g i o n u o š i m č i o v i d u r k i s būtų šiek tiek d i d e s n i s nei 0,8% . T o k s ž e m e s n i s v i d u r k i s jau labiau tiktų ano meto labai s u n k i o m s l i e t u v i ų g y v e n i m o s ą l y g o m s . 1 9 4 5 - 5 0 metų laikotarpiu metinio p r i e a u g i o apskaičiav i m u o s e tas 0,8%, p r i e a u g i o n u o š i m t i s ir b u v o n a u d o j a m a s . 1 9 5 0 - 5 6 metų laikotarpiui s o v i e t i n i a i šaltiniai pateikia metinio p r i e a u g i o nuošimčių vidurkį 1,1% . 3 4 T ų visų trijų laikotarpių d u o m e n i s p a n a u d o j u s , v i s a m 1 9 4 0 59 metų laikotarpiui g a u n a m a s 1,0% g y v e n t o j ų p r i e a u g i o metinis nuošimtis. Reiškia p r i e a u g i s — šimtui piliečių v i e n a s jaunas pilietis. T o k s p r i e a u g i s yra žemiau n o r m a l a u s metinio priea u g i o v i d u r k i o . Tai s u p r a n t a m a , a t s i ž v e l g i a n t į labai s u n k i a s lietuvių tautos tų metų g y v e n i m o s ą l y g a s .
2 1959 m e t ų v i s a s ą j u n g i n i o g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n y s , V a l s t . S t a t i s t i k o s l e i d y k l a , V i l n i u s , 1963, 17 p. 3 A u g u s t i n a s I z d e l i s , . P o p u l a t i o n C h a n g e " , 1983, 9 1 p., s p a u d a i p a r u o š ta s t u d i j a . 4 N a r o d n o j e c h o z a j s t v o L i t o w s k i e j SSR ( L i e t u v o s t a u t i n i s Ū k i s ) , V i l n i u s , 1957, 7 p.
11

J e i g u š i u o s e a p s k a i č i a v i m u o s e būtų n a u d o j a m i d i d e s n i priea u g i o n u o š i m č i a i , tai būtų g a u t i dar d i d e s n i g y v e n t o j ų nuostoliai, n e g u čia p a t e i k t i e j i .

5. Lietuvos gyventojų metams

prieaugiai 1940-1959

L i e t u v o s g y v e n t o j ų p r i e a u g i a i 1 9 4 0 - 5 9 metų laikotarpiu yra apskaičiuoti n a u d o j a n t metinių g y v e n t o j ų p r i e a u g i o n u o š i m čius, p a t e i k t u s 4-me s k i r s n y j e . P i r m o j e l e n t e l ė j e yra j ų suv e s t i n ė siekianti 4 5 8 . 2 6 6 a s m e n i s . Tai yra trečias s v a r b u s skaičius pilnam L i e t u v o s g y v e n t o j ų nuostolių s u r a d i m u i .
1 LIETUVOS ANTROJO GYVENTOJŲ IR PRIEAUGIS 1940-1959 metais gyventojų prieaugis 23.937 97.341 65.682 39.591 93.832 137.883 458.266 lentelė

PASAULINIO KARO metinio p r i e a u g i o proc. 0,82 0,92 1,27 0,80 0,80 1,10 1,10 V i s o :

POKARIO metų skaičius 1 1

metai 1941 1944 1947 1949 1953 1959

2
3

0,80

2
1 3 5,5 18,5

6. Aukos ir nuostoliai gyventojų duomenimis

surašymo

Š į g y v e n t o j ų 1 9 4 0 - 5 9 metų p r i e a u g į s u d ė j u s s u g y v e n t o j ų s k i r t u m u tarp pradinio pirminių gyventojų s k a i č i a u s ir 1959 metų pirminio g y v e n t o j ų s k a i č i a u s b u s g a u t i A n t r o j o p a s a u l i n i o karo ir pokario L i e t u v o s g y v e n t o j ų nuostoliai, remiantis g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s . 5 9 4 . 9 1 9 + 4 5 8 . 2 6 6 = 1.053.185 Į šį nuostolių s k a i č i ų į e i n a sovietinio genocido sunaikinti L i e t u v o s piliečiai, nacių holokausto ir sporadinių e k z e k u c i j ų

12

a u k o s bei ž u v u s i e j i k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e , o taip pat v i s i e m i g r a v u s i e j i , r e p a t r i j a v u s i e j i , bei S i b i r e dar 1959 metais užsilikusieji gyvieji. Kiek dabar yra patirta, S i b i r o tremtinių d r a u g i j o s s ą r a š e L i e t u v o j e y r a a p i e 120.000 narių. Taigi p a g a l m ū s ų a p s k a i č i a v i m u s 1959 metais S i b i r e dar g a l ė j o būti u ž s i l i k u s i ų a p i e 5 0 . 0 0 0 lietuvių tremtinių. Tą kiekį r e i k i a atimti nuo pirma apskaičiuotų nuostolių: 1 . 0 5 3 . 1 8 5 - 5 0 . 0 0 0 = 1 . 0 0 3 . 1 8 5 . G y v e n t o j ų nuostolių s u v e s t i n ė remiantis s u r a š y m o d u o m e n i m i s yra pateikiama 2 l e n t e l ė j e .
2 NUOSTOLIAI GYVENTOJŲ SURAŠYMO l e n t e l ė

DUOMENIMIS

Su Vilniumi, su Vilniaus krašto trečdaliu ir s u 1945 m e t a i s g r į ž u s i u K l a i p ė d o s u o s t u i r k r a š t u Lietuvoje buvo pirminių (1 ir 2 s k i r s n i a i ) 1959 m e t ų g y v e n t o j ų s u r a š y m u , a t ė m u s k o l o n i s t u s , pridėjus grįžusius iš Gulago, L i e t u v o j e pirminių g y v e n t o j ų buvo ( D u o m e n y s iš 3 s k i r s n i o ) G y v e n t o j ų s k i r t u m a s t a r p 1 9 4 0 — 1 9 4 5 i r 1959 m e t ų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų ( D u o m e n y s iš 1 l e n t e l ė s ) Gyventojų nuostolis, įskaitant grįžusius iš Gulago 1959 m e t a i s g y v i e j i , u ž s i l i k ę S i b i r e Gyventojų nuostolis, atskaitant ir gyvuosius 1.003.185 prieaugis 1940—1959 metais 458.266 1.053.185 —50.000 gyventojų 3.081.289

2.486.370 594.919

d a r 1959 m e t a i s u ž s i l i k u s i u s S i b i r e

13

II d a l i s Lietuvos spaudos gyventojų nuostoliai duomenimis

Faktinieji L i e t u v o s g y v e n t o j ų karo i r pokario 1 9 4 0 - 1 9 5 1 metų nuostoliai b u v o sutelkti n a u d o j a n t s p a u d o j e p a s k e l b t u s d u o m e n i s . Tie nuostoliai pateikiami c h r o n o l o g i n ė j e e i l ė j e , nurodant jų šaltinius.

Pirmoji sovietinė okupacija 1940.VI.15—1941.VI.22
1. V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s ir ištrėmimas 1940 metų l i e p o s 1 1 — 1 4 d. ir 1 8 - 1 9 d. 2.000 asmenų buvo areštuoti, išvežti ir per v i e n e r i u s bei d v e j u s metus G u l a g e sunaikinti.5 6 2. R e p a t r i a n t a i į Vokietiją. 1910 metų p a b a i g o j e ir 1941 metų p i r m o j e p u s ė j e pagal Stalino ir Hitlerio sutartį į V o k i e t i j ą r e p a t r i j a v o apie 60.000 asm e n ų . J ų tarpe b u v o g a n a d a u g lietuvių, p a s i n a u d o j u s i ų pasitaikiusia p r o g a i š v e n g t i s o v i e t i n i o t e r o r o . 7 3. L i e t u v o s karių areštai ir į k a l i n i m a s . G u l a g o k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l a Norilske, Sibiro a r k t i k o s zon o j e , J e n i s i e j a u s u p y n o s r i t y j e b u v o p a g r i n d i n ė L i e t u v o s karių naikinimo v i e t o v ė . Iš sovietinių politrukų kontrolės išsiv a d a v u s i ų karių s u r i n k t o m i s žiniomis Norilske ir kitose kon5 N. E. S ū d u v i s , . V i e n ų v i e n i " , 1964, B r o o k l y n , N.Y., 5? p. r a š o : .Pirma m a s i n i o s u ė m i m o b a n g a b u v o į v y k d y t a 1940.VII.il — 1 4 d. Pagal Ant a n o S n i e č k a u s p a t v i r t i n t ą 1940.V11.7 d i e n o s s l a p t ą į s a k y m ą s u i m t i 2 . 0 0 0 veikėjų". Įsakyme rašoma „...nuteisti sunkiems darbams į R u s i j o s tolimuosius Rytus ir Šiaurę". 6 I. P a j a u j i s J a v i s , „ S o v i e t G e n o c i d e in L l t h u a n l a " , 1980, M a n y j a n d B o o k s , Inc., N e w Y o r k , 24 p. 7 P. Z u n d ė , „ L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i " , L i t h u a n u s , Nr. 3-4, 1961 m., „ Į V o k i e t i j ą 1940—41 m . r e p a t r i j a v o 52.000. . K i t ų ž o d i n i ų š a l t i n i ų ž i n i o m i s a p i e 60.000. (aut.), į s k a i t a n t i n d i v i d u a l i a i p a b ė g u s i u s . 14

centracijos s t o v y k l o s e s u n a i k i n t a 8 9 10 p u s k a r i n i n k i ų ir k a r e i v i ų .

apie

500

karininkų,

6.000

4. 1940 — 41 m e t a i s p i r m o s i o s s o v i e t i n ė s okupacijos metu kalinių likvidavimas.11 12 Po 1940 metų l i e p o s 1 1 - 1 4 d. d. ir po 1 7 — 1 8 d. d. v a d o v a u j a n č i ų asmenų masinio a r e š t o t ų pačių metų l a p k r i č i o 5 6 d. d. s e k ė kitų areštų b a n g a . J o s metu b u v o suimti t ū k s tančiai a s m e n ų . Po to, s u ė m i m a i v y k o b e v e i k k a s naktį. Politinių kalinių s k a i č i u s s i e k ė 15.000. A p i e 9 . 5 0 0 jų b u v o sunaikinti L i e t u v o j e , Sibiro š i a u r ė j e , bei e u r o p i n ė s R u s i j o s terit o r i j o j e prieš pat karo p r a d ž i ą . 1 3 Pirmasis masinis šeimų trėmimas.* V i e n ą s a v a i t ę p r i e š V o k i e t i j o s ir S o v i e t ų S ą j u n g o s karo pradžią, 1941 m. birželio 1 4 — 1 7 d. d. b o l š e v i k i n ė o k u p a c i n ė administracija į v y k d ė K r e m l i a u s į s a k y m ą m a s i š k a i ištremti Liet u v o s š e i m a s į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l ų s i s t e m ą . Pagal eilę šaltinių, i š t r e m t ų j ų s k a i č i u s s i e k ė 34.240. Kiti šaltiniai mini net 40.000. G e l e ž i n k e l i o į s t a i g o j e rastame s ą r a š e yra 3 0 . 4 8 5 a s m e n y s
8 S t a s y s Raštikis, „Lietuvos kariuomenės t r a g e d i j a " , Lietuvių 1952 m., B r o o k l y n , N.Y., 2 8 4 — 3 6 5 p., r e d . dr. p r e l . J. P r u n s k i s . archyvas,

9 K a z y s A l i š a u s k a s , „1940 m . b o l š e v i k a m s L i e t u v ą u ž ė m u s " , L i e t u v i u e n c i k l o p e d i j a , X V t . 1968 m., 1 1 8 — 1 1 9 p., „ S u r i n k t o m i s ž i n i o m i s b o l š e v i kai L i e t u v o j e per v i e n e r i u s m e t u s i š ž u d ė ir i š v e ž a a p i e 500 karininkų ir 6.000 p u s k a r i n i n k i ų i r k a r e i v i ų " .
10 K i p r a s B i e l i n i s , „ T e r o r o i r v e r g i j o s i m p e r i j a S o v i e t ų R u s i j a " , I963 m . N e w Y o r k , 2 4 0 p . G r į ž ę v o k i e č i a i , A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o b e l a i s v i a i : „teig i a , k a d dėl n e p a k a n k a m o m a i s t o , l i g ų i r ž u d y m ų p a b a l t i e č i ų k a r i ų ned a u g kas išliko g y v i . Kas lenkams Katynas, tas pabaltlečiams Norilskas." 11 J. P a j a u j i s - J a v i s , op. cit., 1 4 0 — 1 4 3 p

12 S ū d u v i s , op. cit., 53 p k a r o p r a d ž i o j e k a l ė j i m u o s ir k o n c e n t r a c i j o s stovyklose laikomus kalinius bolševikai ėmė masiškai žudyti — Kretingoje, P e t r a š i ū n u o s e , P r a v i e n i š k ė s e (apie 700 kalinių ir lietuvių s a r g y b i n i ų su jų šeimomis), Panevėžyje, Raseiniuose, Sargėnuose, Rainių m i š k e l y j e . S m ė l y n ė j e p r i e Č e r v e n ė s B a l t g u d i j o j e r a s t a n u ž u d y t a 1.114 l i e t u v i ų .
13 P a j a u j i s - J a v l s , op. cit., 4 5 — 6 0 p . „ M a s s a c r e o f P o l i t l c a l P r i s o n e r s " „Only a small part of the 12.000—15 000 arrested d u r i n g the f i r s t y e a r of the Soviet occupation of Llthuania w e r e d e p o r t e d to Russla in advance. S o m e w e r e taken there d u r i n g the S o v i e t retreat, but many w e r e m u r d e red on the street, in the prisons or s o m e w h e r e near-by, w h i l e others were murdered as they were force-marched to the east."

* P r i e d a s Nr. 1. 15

( P r i e d a s Nr. 1). T a m e s ą r a š e yra s u ž y m ė t o s trėmimo datos, p a s k i r t i e s s t o t y s , tremtinių skaičiai ir važtaraščių numeriai. 1 4 1 5 Kitas p a b a l t i e č i ų , t r e m i a m ų j ų į Sibirą, s ą r a š a s b u v o rastas N K V D į s t a i g o j e R y g o j e . J a m e s u r a š y t a 21.214 a s m e n ų . J ų p a s k i r t i e s stotys: O m s k a s , T o m s k a s , B i j s k , Barnaul, S l a v o g o rod, A l e n s k . Ten i n f o r m u o j a m a , kad iš L i e t u v o s i š v e ž t a apie 3 5 — 4 0 tūkstančių įvairių p r o f e s i j ų a s m e n ų s u š e i m o m i s . Yra taip pat žinoma, kad k e l i o n ė j e v y r a i b u v o atskirti nuo š e i m ų . 1 6 6. & 7. A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų g a u d y m a s ir žudymas prieš pat karo pradžią ir s u k i l i m o aukos. 1 9 4 1 - 4 2 metais L i e t u v o s policija i š t y r ė i r s u r a š ė protokolus, liudininkai patvirtino, s u d a r ė s ą r a š u s a k t y v i ų j ų lietuvių, k u r i u o s k o m u n i s t ų p a r t i j o s nariai, remiami b e s i t r a u k i a n č i ų KGB ir R a u d o n o s i o s a r m i j o s dalinių n u ž u d ė prieš pat karo pradžią ir t u o j karui p r a s i d ė j u s . Tie 88-iuose v a l s č i u o s e surinkti d u o m e n y s yra s u r a š y t i 201 š a p i r o g r a f u o t ų p u s l a p i ų l e i d i n y j e . Visi n u ž u d y t i e j i s u keliolika neatpažintų asmenų yra i d e n t i f i k u o t i v a r d u , p a v a r d e , amžiumi, bei g y v e n a m o s v i e t o v ė s a d r e s u ir kitomis b i o g r a f i n ė mis ž i n i o m i s . J i e b u v o atrasti, atkasti iš masinių s e k l i ų d u o bių ir palaidoti k a p i n ė s e . S u s k a i č i a v u s 8 8 - i u o s e v a l s č i u o s e n u k a n k i n t u s l i e t u v i u s , rasta apie 1.430 a s m e n ų . Šį ž u v u s i ų j ų skaičių p e r s k a i č i a v u s interp o l i c i j o s b ū d u į v i s u s 3 8 0 L i e t u v o s v a l s č i u s ir to s k a i č i a u s imant tiktai 65% b u v o g a u t a apie 4 . 0 3 0 p r i e š karą ir karo eig o j e ž u v u s i ų j ų . Į tą s k a i č i ų įeina apie 2.000 s u k i l i m e k r i t u s i ų aktyvistų sukilėlių.17 18 8. Žydų t a u t y b ė s a s m e n y s ir dalis Lietuvos karių, p a s i t r a u k u s i ų su f r o n t u į S o v i e t ų Sąjungą.
14Leonardas Kerulis, Išvežtųjų lietuvių sąrašas, (A Register t e d L i t h u a n i a n s ) , 1981, P a s a u l i o L i e t u v i ų A r c h y v a s . of Depor-

15 J u r g i s Glušauskas, .Buvusio komisaro liudijimas". „Maskva reikalavo i š L i e t u v o s i š t r e m t i 700.000 a s m e n ų , t.y. k e t v i r t a d a l į t a u t o s . O k u p u o t o s Lietuvos tarybinė vyriausybė buvo priversta prašyti Kremliaus Vyriausią Komitetą išvežti iš Lietuvos nepageidaujamą elementą. Justinas Paleckis, L i e t u v o s TSR p r e z i d e n t a s d u k a r t a p a l p o , b e t p a g e i d a v i m ą i š p i l d ė . " 1 6 V y t a u t a s V a i t e k ū n a s , „ D e p o r t a t i o n " , L i t h u a n u s , V o l . 17, No. 2 , 1971. 17 L i e t u v o s policijos 1942 metų p r o t o k o l ų l e i d i n y s , „ B ė g a n č i ų j ų k e r š t a s " . 18 A l g i r d a s M. B u d r e c k i s , „The Lithuianian N a t i o n a l R e v o l t of 1941". Rutg e r s U n i v e r s i t y , 231 p., 1962. 16

A p i e 5.000 l i e t u v i š k o j o 2 9 - o j o s o v i e t i n i o k o r p o karių, kur i e m s n e b u v o p a v y k ę i š s i v a d u o t i i š s o v i e t i n i ų politrukų kontrolės, t u r ė j o su frontu pasitraukti į S o v i e t ų S ą j u n g o s r y t u s . 1 9 A p i e 15.000 ž y d ų t a u t y b ė s L i e t u v o s piliečių s a v a n o r i š k a i t r a u k ė s i su R a u d o n ą j a armija į Sovietų S ą j u n g ą . V i e n i jų traukėsi k a i p b o l š e v i k ų kalaborantai, b i j o d a m i g y v e n t o j ų keršto, kurių š e i m o s narius bei juos pačius t a r d y d a m i k a l ė j i m u o s pers e k i o j o , b o d a m i a k t y v a s ir žiaurūs s o v i e t i n i a i p a r e i g ū n a i . Kiti gi t r a u k ė s i , b i j o d a m i nacių, k u r i e ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n i s naikino be a t o d a i r o s . 2 0

Nacių

o k u p a c i j a 1941.VI.26 — 1944, r u d u o "

9. Sunaikinti pyliavas boikatavę ūkininkai, prievarta Vokietijon išgabenti darbininkai, pagelbinių dalinių nariai, nacių sporadiškos egzekucijos aukos. Darbo tarėjo J. P a u k š č i o privačia informacija per t r e j u s nacių o k u p a c i j o s metus L i e t u v o j e b u v o s u g a u d y t i 75.000 d a r b i ninkų ir išvežti į V o k i e t i j ą . 2 1 D a u g e l i s jų dėl įvairių k o n f l i k t ų
19 Š k i r p a , S u k i l i m a s , o p . cit. B i r ž e l i o m ė n . 14 d. (1941 m.) . .„iš 2 0 - t o k o r p u s o a b i e j ų p o l i g o n ų ( V a r ė n o s i r P a b r a d ė s ) b u v o i š v e ž t a a p i e 3 0 0 liet u v i ų k a r i n i n k ų . A p i e i š v e ž t ų j ų l i k i m ą d a u g i a u j o k i ų žinių n e g a u t a . " ( 2 9 5 p.) „Birželio mėn. 22 d. vokiečių k a r i u o m e n e i p e r ž e n g u s sieną Sovietų kariuom e n ė s v a d ų t a r p e k i l o p a n i k a . 29-to k o r p u s o l i e t u v i a i k a r i a i s p o n t a n i š k a i s u k i l o . V a r ė n o s p o l i g o n e s u k i l i m a s Į v y k o j a u 2 2 d . v a k a r e . . . P a b r a d ė s pol i g o n e l i e t u v i ų k a r i ų s u k i l i m a s į v y k o 2 4 d . A t s i p a l a i d a v o a p i e 5.000 kar e i v i ų . " (296 p.) 2 0 D o v . L e v i n , Y a d V a s h a m s t u d i j o j e 1984, v o l . X V I , J e r u s a l e m , I s r a e l . „ r o u g h l y 15.000 (Jevvs. a u t h. n o t e ) w e r e e v a c u a t e d or e s c a p e d to t h e int e r i o r o f t h e S o v i e t U n i o n d u r i n g t h e w i t h d r a w a l o f t h e Red A r m y f r o m L l t h u a n i a in J u n e 1941." (334 p.) „The Red A r m y ' s L l t h u a n i a n l n f a n t r y D i v i s i o n No. 1 6 w a s e s t a b l i s h e d in D e c e m b e r 1941 n e a r t h e c i t y of G o r k i in t h e S o v i e t R u s s i a n R e p u b l i c . A t Its p e a k , t h e d i v i s i o n n u m b e r e d 12.000 s o l d i e r s a n d o f f i c e r s : a l a r g e majority w e r e Llthuanian citizens; a f e w w e r e formen Soviet citlzens. The national composltion of the divison w a s as f o l l o w s : J e w s — 45 to 50% ; L i t h u a n i a n s ( i n c l u d i n g t h o s e b o r n i n t h e S o v i e t U n i o n a n d r e s i d e n t s ther e ) — 2 5 t o 30°/ ; R u s s l a n s ( v i r t u a l l y all o f t h e m S o v i e t r e s i d e n t s ) — 2 0 to 25% ; o t h e r s — 4 % to 5%,. Thus for a l o n g tlme J e w i s h s o l d i e r s constituted the l a r g e s t national contingent of the Division. H e a v y losses suff e r e d b y t h e D i v i s i o n i n t h e p e r i o d b e t v e e n t h e w i n t e r o f 1943 a n d t h e e n d o f t h e w a r . . . l t s e e m s l i k e l y tliat o n M a y 8 , 1945, t h e d a t e o f G e r m a n y ' s s u r r e n d e r , o n l y 10% o f t h e o r i g i n a l n u n i b e r o f J e v v i s h s o l d i e r s r e m a i n e d in t h e D i v i s i o n . " (349 p.)

21

* P r i e d a s nr. 2 J . P a u k š č i o , d a r b o t a r ė j o , p r i v a t i i n f o r m a c i j a , 1944 m . 17

su naciais darbų p r i ž i ū r ė t o j a i s b u v o a t s i d ū r ę k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e . Dachau koncentracijos s t o v y k l o j e ž u v u s i ų j ų tarpe b u v o per 5.000 l i e t u v i ų , F l o s s e n b u r g o s t o v y k l o j e apie 3.000 ž u v u s i ų j ų l i e t u v i ų . A p y t i k r i u s k a i č i a v i m u k o n c e n t r a c i j o s stov y k l o s e v i s o ž u v u s i ų j ų b u v o apie 17.000 d a r b i n i n k ų . Už maisto kvotų n e i š p i l d y m ą ūkininkai b u v o baudžiami mirtimi bei k a l ė j i m u . Taip p a v y z d ž i u i vokiečiai iš L i e t u v o s b e s i traukdami apie 700 ū k i n i n k ų kalinių i š v e ž ė iš Kauno k a l ė j i m o į IX fortą ir s u š a u d ė . N. E. S ū d u v i s , k n y g o j e „Vienų v i e n i " 151 p. rašo: „1942 metais keli šimtai ū k i n i n k ų iš S u v a l k i j o s , tarp jų m o t e r y s , už p y l i a v ų nepristatymą b u v o išvežti į V o k i e t i j o s konc. s t o v y k l a s ir apie j u o s niekas d a u g i a u n i e k o n e g i r d ė j o . Už p y l i a v ų neišpildymą eilė ūkininkų demonstratyviai buvo sušaudyti."22 Žiauriausias iš v i s ų nacių komisarų b u v o V i l n i a u s a p y g a r d o s k o m i s a r a s W u l f . J o ūkio v a d o v a s Rexin pats d a l y v a v o ūkininkų e g z e k u c i j o s e . Tam p a s i r i n k d a v o t u r g a u s dieną ar š v e n t ę ir žmonių a k i v a i z d o j e e k z e k u c i j a s į v y k d y d a v o ir lavonus p a l i k d a v o t u r g a u s a i k š t ė j e kelias d i e n a s . P o g r i n d ž i o spauda yra a p r a š i u s i Trakų, P a b r a d ė s , Rudaminos, R i e š ė s , P a b e r žės ir kitų v a l s č i ų e g z e k u c i j a s . A p i e penketą ū k i n i n k ų iš kiekv i e n o v a l s č i a u s žmonių į g ą s d i n i m u i v i e š a i s u š a u d y d a v o . " 2 3 „Teroras y p a č v e i k ė , kai 1943 metų v i d u r y j e b u v o paskirtas n a u j a s S S p o l i c i j o s v a d a s p a r t i j o s g e n e r o l a s Harm, atkeltas i š D n i e p r o p e t r o v s k o , kur b u v o s p ė j ę s p a s i ž y m ė t i r e p r e s i j o m i s prieš u k r a i n i e č i u s . P a s i t e l k ę s V i l n i a u s miesto ir a p y g a r d o s kom i s a r u s Hingstą ir W u l f ą , s u d a r ė 5.000 e s e s i n i n k ų dalinį e k s p e d i c i j o m s . Generolo „Harm e k s p e d i c i n i n k a i Švenčionių apsk r i t y j e s u ė m ė 2.000 a s m e n ų . V ė l i a u n u s i a u b ė S v y r i u s , Pabradę, R i e v ę , Neinančius, T r a k u s , V a l k i n i n k u s , Varėną, E i š i š k e s , Žiežmarius. Perloja atsigynė kulkosvaidžiais."24 1942 metų v i d u r y j e S o v i e t ų S ą j u n g a p r a d ė j o siųsti v i s daug i a u partizanų į š i a u r ė s rytų Lietuvą — Biržų, Zarasų, Rokiškio, Utenos, Š v e n č i o n i ų , V i l n i a u s , Trakų sritis. Partizanai plė-

22 S ū d u v i s , o p . cit., 151 p. 23 S ū d u v i s , op. cit., 193 p. „1943.VI.11 k e t u r i E i t k ū n ų g e s t a p o t a r n a u t o jai a t v y k o į Eglininkų kaimą, V i l k a v i š k i o apskr. pas sklypininką Klevičių. J i s n u m a t y d a m a s , k a d a t v y k o j o s u i m t i , i š a u t o m a t i n i o g i n k l o n u š o v ė vis u s k e t u r i s g e s t a p i n i n k u s ir pats su š e i m a pasislėpė." Vėliau, j i s b u v o sug a u t a s i r nacių s u š a u d y t a s , t a i p pat v i s a j o š e i m a i r 100 į t a r i ų j o p a d ė j ė j ų . 24 Perlojos miestelio rezistencija, Į Laisvę, k r a š t i s , 1943.IX.17 1 8 - 1 9 nr. 18 antinacinio pogrindžio lai-

šė ū k i n i n k u s , atimdami maistą, g a l v i j u s . J i e taip pat užpuldavo v o k i e č i u s . Ten, kur sovietiniai partizanai n u š a u d a v o v o k i e čių karius, g e s t a p a s k e r š y d a v o v i e t i n i a m s g y v e n t o j a m s , s u d e gindamas trobesiuose visas ūkininkų šeimas. Taip Pirčiupio k a i m a s b u v o s u n a i k i n t a s 1944 metais birželio 3 dieną. Visi 119 ū k i n i n k ų šeimų nariai b u v o s u d e g i n t i jų namuose. Žudynėms vadovavo Eišiškių komendantas Giessler. L i e t u v o s Pirčiupis yra l y g u s Č e k o s l o v a k i j o s L i d i č e . 2 5 2 6 ( 3 lentelė) 10. N a c i ų holokausto aukos.

Sovietinių autorių d u o m e n i m i s L i e t u v o j e 1941 metais su Vilniumi ir trečdaliu V i l n i a u s krašto b u v o apie 8,0% ž y d ų . Tokiu b ū d u v i s o ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n ų b u v o : 2.925.271 X 0,8 = 234.021
27

N a u d o j a n t Dov L e v i n ' o p a t e i k t u s deportuotų, e m i g r a v u s i ų bei l i k v i d u o t ų ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n ų skaičių s u d a r y t a holok a u s t o aukų lentelė: (4 l e n t e l ė ) 11. L i e t u v o s g y v e n t o j a i , p a s i t r a u k ę rus, ir K l a i p ė d o s v o k i e č i a i , pabėgę tiją. į į VakaVokie-

A r t ė j a n t antrajai s o v i e t i n e i o k u p a c i j a i apie 56.000 lietuvių 28 pasitraukė į Vakarus. A p i e 6 4 . 0 0 0 K l a i p ė d o s v o k i e č i ų ir liet u v i ų , frontui a r t ė j a n t , p a b ė g o į V o k i e t i j ą . 2 9 | Į V o k i e t i j ą p a s i t r a u k ė tiktai d a l i s K l a i p ė d o s g y v e n t o j ų . Stamb e s n ė j ų dalis b u v o deportuoti į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l a s .

25 P i r č i u p i s , Į L a i s v ę , 1944.VI.20, 11(34) nr„ p o g r i n d ž i o l a i k r a š t i s . 26 P i r č i u p i o t r a g e d i j a , M i n t i s , V i l n i u s , 1951.
27 A . S t a n a i t i s i r P . A d l i s , „ L i e t u v o s TSR g y v e n t o j a i " , M i n t i s , 1973, 100, 114 p. 28

Vilnius,

P a j a u j i s - J a v i s , o p . cit., 8 9 p . 129—

29 K l a i p ė d a , E n c y c l o p e d i a L i t u a n i c a , v o l . 111, 1973, B o s t o n , M a s s . , 137 p.

19

3 NACIŲ T E R O R O A U K O S A P Y T I K R I U

l e n t e l ė

SKAIČIAVIMU

17.000 11.000 13.000 4.000 45.000

darbininkų, dezertyravusių iš darboviečių Vokietijoje, į k a l i n t ų k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e i r ten ž u v u s i ų ū k i n i n k ų , pilnai n e a t l i k u s i ų p y l i a v ų , s u š a u d y t ų bei ž u v u s i ų koncentracijos stovyklose d e z e r t y r a v u s i ų i š k a r i n ė s t r a n s p o r t o , p a g a l b o s bei s a r g y b o s nių, s u š a u d y t ų bei mirusių k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e įvairių sporadinių e g z e k u c i j ų a u k o s V I S O ž u v u s i ų nacių o k u p a c i j o s 1941—1944 metais. dali-

4 ŽYDŲ H O L O K A U S T O AUKOS L I E T U V O J E

l e n t e l ė

V i s o ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n ų L i e t u v o j e 1940 m e t a i s p r i e š k a r o p r a d ž i ą 27 Į Sovietų Rusiją deportuota30 -

234.021 7.000. 227.021

1 9 3 9 — 1 9 4 0 m. e m i g r a v u s i ų į u ž s i e n į 1941 m. b i r ž e l i o 2 2 — 2 9 d. p a s i t r a u k ė į Sovietų S ą j u n g ą su Raudonąja a r m i j a Žydai iš Lietuvos išgabenti į Estiją
30


— —

6.000
221.021 15.000

206.021
13.000 193.021 — 28.000

Išliko g y v i Lietuvoje bei i š ė j o g y v i i š V o k i e t i j o s konc. s t o v y k l ų Nacių v y k d y t o h o l o k a u s t o sunaikinti Lietuvos žydai

V i s o

165.021

30

Dov L e v i n , Yad V a s h a m s t u d i j a , v o l . XVI, J e r u s a l e m , 1948, 334 p .

20

Antroji sovielinė okupacija*
12. gų & 13. T r y s m a s i n i a i stovyklas: išvežimai į Gulago verbei

1945.VII.VIII.IX., 1946.11 i r 1947.VII.V1II.XI.XII, individualiniai areštai.

Grįžę sovietiniai o k u p a n t a i 1945 metais ištisai tris m ė n e s i u s (liepos, r u g p j ū č i o ir rugsėjo) v y k d ė masinius lietuvių šeimų t r ė m i m u s . 1946 metų v a s a r i o mėn. t r ė m i m u s okupantai s k e l b ė kaip keršto v e i k s m ą dėl s o v i e t i n i ų rinkimų boikoto. 1947 metų trėmimai v y k o visą antrąjį pusmetį b e v e i k be p e r t r a u k o s . 3 1 Šalia tų masinių trėmimu b u v o taip pat d a u g i n d i v i d u a l i ų areštų bei e g z e k u c i j ų . Dar ir a n t r o j e 1944 metų p u s ė j e tarp r u g p j ū č i o ir g r u o d ž i o mėn. apie 37.000 lietuvių b u v o deportuota bei n u ž u d y t a . 3 2 Eltos b i u l e t e n i o d u o m e n i m i s 1 9 4 5 — 4 7 metų a u k ų balastas yra šis: deportuota 120.0)0, v i e t o j e l i k v i d u o t a 30.000. 3 1 1948 metais i n d i v i d u a l i a i areštuotų bei i š g a b e n t ų b u v o 18.000. 14. R e p a t r i j u o t i e j i į Lenkiją 1945-1947 m.

Eltos b i u l e t e n i o d u o m e n i m i s , 1 9 4 5 — 4 7 metų l a i k o t a r p y j e į L e n k i j ą iš L i e t u v o s r e p a t r i j a v o 140.000 a s m e n ų . 3 3 S o v i e t i n i ų autorių informacija, tų „į L e n k i j ą r e p a t r i j a v u s i ų j ų ar repatrij u o d i n t ų b u v o apie 178.030 a s m e n ų " . T a m e s k a i č i u j e esą mažiausiai apie 100.000 iš V i l n i a u s m i e s t o . 3 4 3 5 3 6 Atrodo t i k r e s n i s yra 140.000 r e p a t r i j a v u s i ų į L e n k i j ą skaičius, y p a č turint g a l v o j e , kad t a r y b i n i a i autoriai g a l i turėti polinkių „repatrijuodintų" į Lenkiją skaičių didinti, tuo mažindami į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l a s i š v e ž t ų j ų s k a i č i ų .

* P r i e d a s Nr. 3 31 E l t o s b i u l e t e n i s , 1950 m. g e g u ž ė s m ė n . 25 d., Nr. 5(79) 3 p. 32 P a j a u j i s - J a v i s , o p . cit., 8 9 — 9 0 p . 34 P. G a u č a s ir E. S t a n k a i t i e n ė , . K a i m o g y v e n t o j ų s k a i č i a u s p a s i k e i t i mas Lietuvos administraciniuose r a j o n u o s e , " G e o g r a f i n ė g e o l o g i j a , 10, 1973, V i l n i u s . 35 P. G a u č a s ir E. S t a n k ū n i e n ė , . V i l n i a u s m i e s t o i s t o r i j a " , Vilnius, Mint i s . 1972, 2 4 8 p., LTSR M o k s l ų A k a d e m i j o s l e i d . 3 6 A . I z d e l i s , „ P o p u l a t l o n C h a n g e " , s p a u d a i p a r u o š t a s t u d i j a , 1983, 8 — 25 p.

21

15. M a s i n ė ž ė s 2 2 d.

ūkininkų

deportacija

1948

gegu-

Didžiausia m a s i n ė ū k i n i n k ų d e p o r t a c i j a b u v o į v y k d y t a 1948 metais per pirmus š e š i s m ė n e s i u s . Deportacijos v i r š ū n ė b u v o g e g u ž ė s 22 d i e n ą . O k u p a n t a i tą trėmimą teisino ū k i n i n k ų pas i p r i e š i n i m u ūkių k o l e k t y v i z a c i j a i . Per tuos š e š i s m ė n e s i u s ištremta d a u g i a u nei 100.000 ū k i n i n k ų . Jų t a r p e a p i e 70% buvo v a i k a i , m o t e r y s ir s e n e l i a i . Tai b u v o a g r e s y v u s , nežmoniškai ž i a u r u s s o v i e t i n i o g e n o c i d o v e i k s m a s . 3 7 Dėl šio trėmimo y p a č n u k e n t ė j o r y t i n ė s L i e t u v o s s r i t y s . T u o b ū d u ūkiai b u v o tuštinami k o l o n i s t a m s i š S o v i e t ų S ą j u n g o s . Šis ir v ė l e s n i s 1949 metų trėmimas b u v o v y k d o m a s pagal A b a k u m a v o p a s i r a š y t ą slaptą d e p o r t a c i j ų į s a k y m ą . J i s b u v o d a u g ž i a u r e s n i s nei S e r o v o ir G u z e v i č i a u s 1 9 3 9 - 4 0 d e p o r t a c i j ų instrukcijos. 16. M a s i n ė s m i e s t i e č i ų d e p o r t a c i j o s : 1949 m . k o v o 2 d.; a n t r o j i b i r ž e l i o m ė n . Pirmoji

J o s d a u g i a u s i a palietė m i e s t e l ė n u s , i n t e l i g e n t i j ą . T ų d v i e j ų d e p o r t a c i j ų a u k o s s i e k ė 120.000 a s m e n ų . 3 8 Sovietinė administracija s k u b ė j o dar prieš L i e t u v o s o k u p a c i ją jų suplanuotą ištremtinų 700.000 asmenų skaičių i š g a b e n t i į Gulagą. 17. 1 9 5 0 metų kovo-balandžio mėn. deportacija. A u g u s t i n a s Izdelis s a v o p a r u o š t o j e s p a u d a i s t u d i j o j e „Population C h a n g e " , 1983, 10 p. r a š o : „Pagal L i e t u v o s TSR Ministerių t a r y b o s centrinės statistikos v a l d y b o s raportą ( L i e t u v o s TSR e k o n o m i k a ir kultura 1975 metais, Mintis, V i l n i u s , 1976) tarp 1950 m. s a u s i o m ė n . ir 1951 m. s a u s i o mėn., L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i u s nukrito 12.000 a s m e n ų . " A. Izdelis p r i d ė j ę s prie 12.000 s k i r t u m o metinį p r i e a u g į 2 9 . 8 0 0 randa, kad 1950 metais L i e t u v a n e t e k o 4 1 . 8 0 0 g y v e n t o j ų . Yra p a g r i n d o m a n y t i , kad tai b u v o tų metų į Gulagą išt r e m t ų j ų s k a i č i u s , n e s anais p o k a r i o m e t a i s L i e t u v a kitų g y 39 v e n t o j ų nuostolių n e t u r ė j o .

37 E l t o s b i u l e t e n i s , Nr. 7(72), 1949, 1 p. 38 E l t o s b i u l e t e n i s , Nr. 5(79), 1950, 9 p. 39 A. I z d e l i s , op. cit., 8 — 2 5 p. 22

18. 1 9 5 1 ,

1952

ir

1953

metų

deportacijos.

T i e s i o g i n i ų s k a i č i ų apie tų metų m a s i n e s lietuvių deportacijas neturime, bet tremtinių s k e l b t u o s e a t s i m i n i m u o s e b u v o rašoma, kad dar 1952 metais ir 1953 metų p r a d ž i o j e Jauni v y r a i iš L i e t u v o s b u v o a t g a b e n a m i į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l a s . Greičiausiai tai b u v o v y r a i įtariami partizanavimu. 4 0
Neturint d u o m e n ų , laisvai b u v o tinio g e n o c i d o a u k ų skaičius. Per pasirinktas kuklus 7.000 metrejus metus susidarė 21.000.

19. 1 9 4 9 - 5 3 portuoti.

m.

individualiai

areštuotieji

ir

de-

Neturint o b j e k t y v i ų d u o m e n ų , v i s i e m s 5 - i e m s metams b u v o paimtas s p ė j a m a s 25.000 a r e š t u o t ų j ų s k a i č i u s . Tai būtų tiktai a p i e 2 0 % , pagal Eltos biuletenį Nr. 5(72), 1950 m. g e g u ž ė s mėn. 2 5 d., i n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t ų j ų 1 9 4 4 - 4 8 metų laikotarpyje.41 20. K o v o t o j a i u ž l a i s v ę i r j ų p r i e š a i s t r i b a i žu1 9 4 4 - 5 4 rn. Į 36.003 ž u v u s i ų j ų s k a i č i ų įeina a k t y v ū s kovotojai už l a i s v ę , a k t y v ū s jų r ė m ž j a i , o taip pat ž u v ę jų priešai stribai, o k u p a n to kalaborantai. W i l l i a m J. H. H o u g h , rašo: „Immediately after the s e c o n d S o v i e t invasion of 1944, the Baltic p e o p l e e n g a g e d in a heroic, if ultimately u n s u c c e s s f u l armed r e s i s t a n c e to the Sov i e t forces o c c u p y i n g their h o m e l a n d s . O r g a n i z e d partisan res i s t a n c e in Lithuania lasted for ten y e a r s ( 1 9 4 4 - 1 9 5 4 ) . At its peak in 1945, the Llthuanian r e s i s t a n c e e m b r a c e d o v e r 30.000 42 active f i g h t e r s with t h o u s a n d s of s y m p a t h i z e r s . " V y t a u t o S. V a r d ž i o n u o m o n e , „The partisans w e r e e s p e c i a lly s t r o n g d u r i n g 1 9 4 5 - 4 7 , w h e n the controlled l a r g e sections of the c o u n t r y s i d e and held their o w n a g a i n s t the S o v i e t forces." Prof. V y t a u t a s V a r d y s i n f o r m u o j a , kad v i e n a s S o v i e t ų šaltinis tvirtina, j o g partizanų k o v o s e ž u v o 20.000 lietuvių ir a p i e tą s k a i č i ų S o v i e t ų k o v o t o j ų . 4 3 vę
40 K . B i e l i n i s , . T e r o r o i r v e r g i j o s i m p e r i j a S o v i e t ų R u s i j a " , 1963, N e w Y o r k , 298 p. 41 E l t o s b i u l e t e n i s Nr. 5(79), 1950, 3 — 6 p. 42 W i l l l a m J. HJ H o u g h III, . T h e a f i n e x a t i o n of t h e B a l t i c S t a t e s " , N.Y. L a w S c h o o l J m . of I n t e r n a t i o n a l a n d C o r n p a r a t i v e L a w , v o l . 6, No. 2, 1985, 4 7 3 p. 4 3 V y t a u t a s V a r d y s , . L i t h u a n i a u n d e r t h e S o v i e t s " , 1965, 8 5 p .

23

J. Daumantas k n y g u t ė j e „Fighters for F r e e d o m " tvirtina, kad 46 S o v i e t ų karių k r i s d a v o 3 - 6 kart d a u g i a u k a i p partizanų. 1944 — 54 metų k o v o t o j ų už laisvę r e z i s t e n c i j a p r i e š S o v i e t ų o k u p a c i n e s j ė g a s į L i e t u v o s istoriją įeina k a i p heroiškoji trag i š k o j i k o v a už l a i s v ę ir L i e t u v o s s a v a r a n k i š k ą v a l s t y b i n g u mą44 45 46 47

21. mis.

Nuostolių

suvestinė

spaudos

duomeni-

P i r m o s i o s s o v i e t i n ė s o k u p a c i j o s metu ( 1 9 4 0 . V I . 1 5 - 1941.VI.22) L i e t u v a n e t e k o 75.860 g y v e n t o j ų i š v e ž t a i s i a i s ir d a u g u m o j e sunaikintais G u l a g o k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l ų s i s t e m o j e . T a r p 20.000 iš L i e t u v o s i š v y k u s i ų j ų karo p r a d ž i o j e su b e s i t r a u k i a n č i a Raud o n ą j a a r m i j a 15.000 b u v o ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n y s . M a ž d a u g , 6 . 0 0 0 jų į s i r a š ė S o v i e t ų S ą j u n g o j e į L i e t u v i š k ą j ą d i v i z i j ą nr. 16. Ž y d ų autorių d u o m e n i m i s a p i e 90% jų ž u v o s u n k i o s e karo k a u t y n ė s e . V o s 10% liko g y v i . Nėra d u o m e n ų apie 5.000 L i e t u v o s a r m i j o s karių likimą. Jų tiktai 3.000 p a k l i u v o į L i e t u v i š k ą j ą d i v i z i j ą nr. 16. T u r b ū t jų, k a i p ir ž y d ų , g y v ų liko v o s 1 0 % . Kiti gi 2 . 0 0 0 g r e i č i a u s i a i atsidūrė G u l a g e . A n t r o s i o s s o v i e t i n ė s o k u p a c i j o s 1944 — 54 metais s p a u d o s d u o m e n i m i s L i e t u v o j e sunaikinta bei išvežta į G u l a g o v e r g ų stovyklas apie 516.800 asmenų. T a i g i a b i e j ų s o v i e t i n i ų o k u p a c i j ų metais į o k u p a n t o naikinimo g i r n a s b u v o p a k l i u v ę a p i e 5 9 2 . 6 6 0 L i e t u v o s g y v e n t o j ų . 1941 —44 m e t u s n a c i ų o k u p a c i j o s p r i e v a r t ą a s m e niškai p a t y r u s i ų j ų yra g a n a d i d e l i s s k a i č i u s . 75.000 s u g a u d y t ų d a r b i n i n k ų ir išvežtų į V o k i e t i j ą d a r b a m s , 11.030 ū k i n i n k ų , suareštuotų už pyliavų neišpildymą, apie 40.000 vyrų įjungtų į į v a i r i u s transporto, s a r g y b ų , V i e t i n ė s rinktinės d a l i n i u s , sporadinių e g z e k u c i j ų a u k o s , a p i e 4.000. Tad v i s o s u s i d a r o apie 130.000. T r e j ų metų nacių o k u p a c i j o j e , iš jų ž u v o apie 45.000.
44 A . A ! e k x i e v , „ D i s s e n t a n d N a c i o n a l i s i n i n t h e S o v i c i B a l l i c " 1983, 3 3 p. 45 P. Z u n d ė , „ L i t h u a n i a " , Nr. 3-4, 1964, L i e t u v i ų e n c i k l o p e d i j a , v o l . X V , 448 p., 1968. 46 J . D a u m a n t a s , . P a r t i z a n a i " , j L a i s v ę F o n d a s , 1981, t r e č i a s l e i d i m a s . F i g h t e r s f o r F r e e d o m , 1988. 47 Kęstutis K. Girnius, „Partizanų kovos L i e t u v o j e " , Į L a i s v ę Fondas, 1987.

24

P r i d ė j u s holokausto 165.000 a u k ų , ž u v u s i ų j ų L i e t u v o s piliečių nacių o k u p a c i j o j e s u s i d a r o 210.000. R e p a t r i j a c i j ų ir e m i g r a c i j ų nuostoliai yra y p a t i n g a i d i d e l i , (5 l e n t e l ė ) . V i s i tie s p a u d o j e rasti d u o m e n y s yra į j u n g t i į nuostolių s u v e s t i n ę , (6 lentelė).
5 1941 1944 1944 metų pradžioje repatrijavusieji į Vokietiją Lietuvos l e n t e l ė 60.000 56.000 . . . 64.000 140.000 V i s o 320.000

metų p a b a i g o j e p a s i t r a u k u s i e j i iš ir v ė l i a u e m i g r a v u s i e j i į u ž j ū r i u s

m e t a i s vokiečiai ir lietuviai iš K l a i p ė d o s m i e s t o ir k r a š t o p a s i t r a u k ę į V o k i e t i j ą

1945—4 metais r e p a t r i j a v u s i e j i į L e n k i j ą

6 LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOSTOLIŲ POKARIO

l e n t e l ė

SUVESTINĖ 1940—1959 m e t a i s

ANTROJO PASAULINIO K A R O IR Pirmoji 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. sovietinė okupacija

1940.VI.15—1941.VI.22 60.000 2.000 6.500 9.500 34.000 1.600 2.000 20.000

R e p a t r i j a n t a i į V o k i e t i j ą 1940 m e t ų r u d e n į ir ž i e m ą . . . V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s 1940 m e t a i s l i e p o s 1 1 - 1 4 d. d. ir 1 8 — 1 9 d. d Lietuvos karių areštai ir į k a l i n i m a s G u l a g o Norilske ir kitose koncentracijos s t o v y k l o s e Kalinių l i k v i d a v i m a s 1940—1941 m P i r m a s i s m a s i n i s šeimų i š v e ž i m a s į G u l a g ą 1941.VI.14—17 d. d. A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų ž u d y n ė s p r i e š pat k a r ą KGB ir komunistų iniciatyva Kovotojai, kritę s u k i l i m e 1941.VI.22—29 Žydų t a u t y b ė s a s m e n y s ir d a l i s karių p a s i t r a u k u s i ų su f r o n t u į S o v i e t ų S ą j u n g ą V I . 2 2 — 2 9 d. d. . Nacių okupacija 1941.VI.26—1944 r u d u o

9.

Sunaikinti pyliavas boikotavę ūkininkai, prievarta išgabenti darbininkai i r kitos sporadiškų egzekucijų aukos . . . . 10. Nacių h o l o k a u s t o a u k o s 11. G y v e n t o j a i , p a s i t r a u k ę į V a k a r u s i r į V o k i e t i j ą

45.000 16.5.000 120.000

Nukelta į 26 pusl.

25

A t k e l t a lš 25 pusi.

Antroji sovietinė okupacija

n u o 1944 m . r u d e n s 120.000 48.000 140.000 105.000 120.000 41.800 21.000 25.000 36.000

12. T r y s m a s i n i a i i š v e ž i m a i į G u l a g ą : 1945.V1I.V1II.IX; 1946. II ir 1947.VII.VII1.X1.XII 13. I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i i r i š g a b e n t i 1 9 4 4 - 1 9 4 8 m . . . . 14. R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą 1 9 4 4 - 1 9 4 8 . . . . , 15. M a s i n ė ū k i n i n k u d e p o r t a c i j a 1948.V.22 d 1.6, M a s i n ė m i e s t i e č i u d e p o r t a c i j a 1949.III.24 17. 1950 m. k j v o — b a l a n d ž i o m ė n . d e p o r t a c i j a 18. 1951, 1952 Ir 1953 m e t ų d e p o r t a c i j a 19. 1^48 — 1 9 5 3 m e l a i s i n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i ir d e p o r t u o t i . 20. Ž u v u s i e j i p a r t i z a n ų k o v o s e 1 9 4 4 — 1 9 5 1 m A n t r o j o n e t e k u s i p a s a u l i n i o m. g y v e n t o j ų karo iš ir pokario b u v o

1940—1959

Lietuva

viso

1.122.660

7 GYVENTOJŲ IR Metai KAITA ANTROJO PASAULINIO

l e n t e l ė KARO

P O K A R I O 1940—1959 M E T A I S L I E T U V O J E Priežastys Skaičiai

1940 1941

Su Vilniumi ir Vilniaus krašto trečdaliu, be Klaipėdos Repatrijavusieji į Vokietiją Sovietu genocido aukos V i e n ų metų p r i e a u g i s 1941 metų balansas

2.925.271 — 60.000 — 7 5 860 23.937 2.813.348 — 45.000 — 1 6 5 000 — 1 2 0 000 + 97.341 2.580.689 120.000 — 48.000 —140.000 — 20.000 +156.018 65.682 2.474.389

1944

S u n a i k i n t i e j i p y l i a v a s b o l k a t a v ę ū k i n i n k a i ir į V o k i e tiją i š g a b e n t i darbininkai ir s p o r a d i š k o s e g z e k u c i j o s Nacių h o l o k a u s t o a u k o s I š v y k ę į V a k a r u s ir V o k i e t i j ą . . . T r e j ų metų p r i e a u g i s 1944 metų b a l a n s a s

1947

Trijų masinių trėmimų į G u l a g ą a u k o s 1944—1947 m. Individualiai a r e š t u o t i e j i 1944—1948 m Repatrijuotieji į Lenkiją Ž u v u s i e j i partizanų k o v o s e 1944—1947 m e t a i s . . . G r ą ž i n t o K l a i p ė d o s m i e s t o ir k r a š t o g y v e n t o j a i . . . 1 9 4 4 — 1 9 4 7 metų p r i e a u g i s + 1947 metų b a l a n s a s

Nukelta į 27 pusl.

26

A t k e l t a lš 25 p u s i .

1949

Ū k i n i n k ų t r ė m i m a s į G u l a g ą 1948.V.22 M i e s t i e č i u t r ė m i m a s į G u l a g ą 1949.111.24 1947—1949 metų p r i e a u g i s

,

.

.

.

—105.000 —120.000 + 39.591 2.288.960 — — — — + 41.800 21.000 55.000 16.000 93.832

1949 m e t ų b a l a n s a s 1953 1950 m e t ų k o v o - b a l a n d ž i o t r ė m i m a i 1951, 1952, 1 9 5 3 m e t ų t r ė m i m a i į G u l a g ą Individualiai areštuotieji 1949—1953 metais Žuvusieji partizanų kovose 1948—1953 1949—1953 metų prieaugis 1953 m e t ų b a l a n s a s 1959 1953—1959 metų p r i e a u g i s 1959 m e t ų b a l a n s a s

. . . .

2.279.012 + 137.883 2.416.895

22. G y v e n t o j ų k a i t a 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s
G y v e n t o j ų kaita A n t r o j o p a s a u l i n i o karo ir p o k a r i o 1940— 1959 metais yra pateikta s e p t i n t o j e l e n t e l ė j e . Ji b u v o s u d a r y ta p r a d e d a n t 1940 metais. S p a u d o j e p a s k e l b t i nuostoliai, kaip s k i r s n y j e . J i e a p r a š y t i , b u v o atimami i š pirminių g y v e n t o j ų skaičių. To laikotarpio g y v e n t o j ų p r i e a u g i a i , apskaičiuoti skirsnio 4 i š s i a i š k i n t a i s metiniais nuošimčiais, b u v o pridedami prie pirminių g y v e n t o j ų skaičių. K a i p p a v y z d į g a l i m a paimti s e p t i n t o s i o s lentelės 1947 metus. Iš 1944 metų balanso, t.y. pirminių L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i a u s (2.580.689) atimami trijų metinių trėmimų a u k o s , (120.000), individualiai areštuotieji a s m e n y s (48.003), į L e n k i ją r e p a t r i j a v u s i e j i (140.003) ir dalis ž u v u s i ų j ų partizanų kovose (1-0.003). Prie to p r a d i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i a u s b u v o pridėti g r ą ž i n t o K l a i p ė d o s m i e s t o ir krašto g y v e n t o j a i (156.018) ir 1 9 4 4 - 4 7 metų p r i e a u g i s (65.682). Taip l a i p s n i š k a i skaičiuojant y r a prieita p r i e 1959 metų b a l a n s o (2.416.895). Gyventojų visuotinis surašymas Lietuvoje buvo v y k d o m a s 1959 metais s a u s i o v i d u r y j e . Tad m ū s ų s k a i č i a v i m o laikotarpis a p ė m ė 18,5 metų. 1940 metų tiktai antroji p u s ė , t.y. nuo o k u p a c i j o s pradžios (1940.V1.15) į s k a i č i u o j a m a , o visi 1959 metai visai n e į s k a i č i u o j a m i . Tad 1 9 5 3 - 5 9 metų p r i e a u g i s buvo apskaičiuotas 5,5 m e t a m s . To p a s k u t i n i o j o laikotarpio metinio p r i e a u g i o v i d u r k i s b u v o 2 5 . 0 7 3 a s m e n y s . T a s s u d a r ė 1,04% metinio p r i e a u g i o nuošimtį. T a m e l a i k o t a r p y j e jau ne27

b u v o masinių trėmimų į G u l a g ą . Tad metinio p r i e a u g i o n u o šimtis jau b u v o p r a d ė j ę s kiek kilti, bet dar n e p a j ė g ė p a s i e k t i normalių laikų p r i e a u g i o l y g i o , 1 , 2 — 1 , 4 . P i r m o j e l e n t e l ė j e y r a pateikta v i s o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laikotarpio p r i e a u g i o s u v e s t i n ė . B e n d r o j i p r i e a u g i ų s u m a yra 4 5 8 . 2 6 6 a s m e n y s . Kolonistai į tuos p r i e a u g i ų s k a i č i a v i m u s yra neįtraukti.

8 GYVENTOJŲ AUKOS IR NUOSTOLIAI, SPAUDOS

l e n t e l ė

DUOMENIMIS

1940—1945 metais, kaip aukščiau y r a pirminiu g y v e n t o j u b u v o ( S k i r s n i a i A ir B)

paminėta, 3.081.289

S p a u d o s duomenų apskaičiavimu, a t ė m u s kolonistus, Ištremtuosius, sunaikintus, išvykusius, be grįžusiųjų iš G u l a g o 1959 m e t a i s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų b u v o l i k ę . ( D u o m e n y s iš 5 l e n t e l ė s ) S k i r t u m a s t a r p 1 9 4 0 — 1 9 4 5 ir 1959 m 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų pirminių g y v e n t o j ų ( D u o m e n y s iš 6 l e n t e l ė s ) Gyventojų prieaugis .

2.416.895 664.394 458.266 1.122.660

nuostolis, neatskaitant g r į ž u s i ų j ų iš G u l a g o

28

III d a l i s 1. N u o s t o l i u p a s k i r s t y m a s į į v a i r i a s pozicijas.
Skirstant L i e t u v o s g y v e n t o j ų a u k a s ir nuostolius tarp įvairių pozicijų b u v o n a u d o j a m i g y v e n t o j ų s u r a š y m o bei s p a u d o s bei liudininkų duomenys. Holokausto ir b a u d ž i a m ų j ų nacių v e i k s m ų aukų pagal g a n a tikslias s p a u d o s ir liudininkų i n f o r m a c i j a s b u v o 210.000, (3 ir 4 lentelės); e m i g r a v u s i ų ir r e p a t r i j a v u s i ų j ų s k a i č i u s s i e k ė 320.000, (5 lentelė). P a s i n a u d o j a n t tais d v i e m d u o m e n i m i s , b u v o g a l i m a s u d a r y t i g y v e n t o j ų nuostolių s u v e s t i n ę p a g a l p o z i c i j a s bendram nuostolių skaičiui, g a u t a m g y v e n t o j ų s u r a š y m u , (2 lentelė). T a s a p s k a i č i u o t a s nuostolių p a s k i r s t y m a s yra pateiktas dev i n t o j e l e n t e l ė j e . N u o š i m č i a m s apskaičiuoti p a g r i n d u b u v o paimtas pradinis pirminių L i e t u v o s g y v e n t o j ų 1940 metų s k a i čius, 3.081.289. Šio s k i r s n i o p a b a i g o j e kitas s k a i č i a v i m o pag r i n d a s b u v o n a u d o j a m a s , 3.706.793, normalaus g y v e n t o j ų aug i m o s k a i č i u s , kuris būtų b u v ę s 1959 metais, j e i g u n e b ū t ų aukų ir nuostolių.
9 LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOSTOLIŲ l e n t e l ė

SUVESTINĖ

L i e t u v a k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s n e t e k o 1.003.185 a s m e n ų . Tai yra 1.003.185 3.081.289 X 100 = 3 2 , 5 5 % sunaikinti bei i š v y k ę Sovietinio genocido sunaikintieji N a c i ų h o l o k a u s t o bei b a u d ž i a m ų j ų veiksmų aukos Emigrantai, repatrijantai Viso 473.185 nuostolių nuošimčiai 15,35% 6,82% 10,38% 32,55% 29

210.000
320.000 1.003.185

2. Gyventojų s u r a š y m o ir s p a u d o s bei liudininkų informacijų duomenų palyginimas.
S p a u d o s i r liudininkų i n f o r m a c i j o s d u o m e n i m i s g a u t a g y v e n t o j ų aukų ir nuostolių suma (8 lentelė), 1.122.660, yra kiek d i d e s n ė n e g u suma gauta g y v e n t o j ų s u r a š y m u ( 2 lentelė), 1.003.185. S k i r t u m a s tarp tų nuostolių g a l ė t ų būti laikomas g y v ų j ų tremtinių g r į ž u s i ų j ų iš G u l a g o skaičiumi iki b u s g a u t a įvairių patikslinančiųjų duomenų: 1.122.660 1.003.185 = 119.475.

Spaudos d u o m e n i m i s surastų aukų ir nuostolių s k a i č i ų , 1.122.660, s u d a r o v i s i s o v i e t i n i o g e n o c i d o sunaikinti L i e t u v o s pirminiai g y v e n t o j a i , bet taip pat ir tie, kurie g y v i e j i bei pusg y v i a i i š ė j o iš G u l a g o v e r g ų s t o v y k l ų ir g r į ž o į L i e t u v ą , o taip pat v i s i nacių h o l o k a u s t o bei s p o r a d i n i ų e k z e k u c i j ų , ligų b a d o k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e numarinti L i e t u v o s žmonės, o taip pat visi r e p a t r i j a v ę , e m i g r a v ę pirminiai L i e t u v o s g y v e n tojai ir dar iš Sibiro 1959 metais n e s p ė j u s i e j i ar n e g a l ė j u s i e j i grįžti. O b j e k t y v i n i a i s g y v e n t o j ų s u r a š y m o bei p r i e a u g i o d u o m e n i mis, surastų aukų ir nuostolių skaičių, 1.003.185, s u d a r o v i s i tie ž u v u s i e j i , g e n o c i d o , holokausto s u n a i k i n t i e j i , bei i š e m i g r a v u s i e j i , r e p a t r i j a v u s i e j i pirminiai L i e t u v o s g y v e n t o j a i , i š s k y r u s tuos, k u r i e g y v i bei p u s g y v i a i i š ė j o i š G u l a g o v e r g ų s t o v y k l ų ir g r į ž o į Lietuvą ar dar 1959 metais b u v o užsilikę S i b i r e . T a i g i tas s k i r t u m a s , tarp tų d v i e m m e t o d a i s a p s k a i č i u o t ų pirminių g y v e n t o j ų aukų ir nuostolių, atrodo, y r a artimas tikrovei. Jau tą 119.475 asmenų skirtumą yra g a l i m a l a i k y t i tais g y v a i s i a i s , p a j ė g u s i a i s i š s i l a i k y t i G u l a g e ir dabar jau g r į ž u s i a i s į Lietuvą. A p s k a i č i u o j a n t turimais d u o m e n i m i s , i š l i k u s i e j i g y v i e j i ir į Lietuvą g r į ž u s i e j i s u d a r o a p i e 20% v i s ų į Gulagą i š t r e m t ų j ų ir ten bei L i e t u v o j e likviduotų pirminių L i e t u v o s g y v e n t o j ų .
119.475 592.660 X 100 = 20,16%

Nereikėtų a n g a ž u o t i s ir šį s k a i č i ų laikyti pilnai tiksliu. Iš G u l a g o koncentracijos s t o v y k l ų į Lietuvą g r į ž u s i ų j ų g y v ų j ų tremtinių s k a i č i u m i , dar ir d a b a r maža jų d a l e l ė yra užsilikusi S i b i r e .
30

3. Gyventojų n u o s t o l i a i iš kitų šaltinių.
P . Gaučas s a v o s t r a i p s n y j e „ G y v e n t o j ų p a s k i r s t y m o d i n a m i ka L i e t u v o j e " , 1970, 237 p. tvirtino, kad laike A n t r o j o pasaulinio karo Lietuva n e t e k o u ž m u š t a i s ir i š v y k u s i a i s 850.000 asmenų.49 Tą patį skaičių pateikia A. Stanaitis ir P. A d l y s „Population of Lithuania", e d . „Mintis", V i l n i u s , 1973, 13 p. ir 99117 p. 5 0 1978 metais P. Gaučas patikslina s a v o a n k s t y v e s n i u s apsk a i č i a v i m u s s t r a i p s n y j e „Lietuvos TSR g y v e n t o j ų p a s i s k i r s t y m a s " , M o k s l a s ir g y v e n i m a s , Nr. 13. Ten jis tvirtina, kad karo nuostoliai L i e t u v o j e s i e k i a vieną m i l i j o n ą a s m e n ų . Jo d u o m e n i m i s jokia kita s o v i e t i n ė r e s p u b l i k a tokių d i d e l i ų g y v e n tojų nuostolių nėra p a t y r u s i . 5 1 S o v i e t i n i ų autorių d u o m e n i s v e r t i n d a m a s , A. Izdelis d a r o tokią išvadą s a v o p a r u o š t o j e s t u d i j o j e „Population c h a n g e " , 1983, 10 p.: „... K a d a n g i apskaičiuoti A n t r o j o p a s a u l i n i o karo n u o s toliai yra tarpe 500.000 - 600.000, tad g a l i m a daryti prielaidą, kad pokariniai L i e t u v o s nuostoliai s i e k ė 400.000 - 4 5 0 . 0 0 0 asm e n ų . " 5 2 Tai A. Izdelio i š v a d a i yra l e n g v a pritarti, r e m i a n t i s kelių masinių trėmimų į Gulagą 1 9 4 5 - 1 9 5 0 metais d u o m e n i mis, 140.000 a s m e n ų r e p a t r i j a c i j a į L e n k i j ą , i n d i v i d u a l i a i s areštais bei partizanų a u k o m i s . 5 2 Čia mūsų apskaičiuoti L i e t u v o s g y v e n t o j ų karo a u k o s ir nuostoliai, v i s o 1.003.185 a s m e n y s , derinasi su kitų autorių pas k e l b t a i s d u o m e n i m i s ir l a i s v a j a m e p a s a u l y j e , ir už g e l e ž i n ė s uždangos.

4. A u k o s ir nuostoliai n o r m a l a u s gyventojų a u g i m o s k a i č i a u s pagrindu.
Baigiant šią s t u d i j ą , a u k o s ir nuostoliai b u v o a p s k a i č i u o t i , imant p a g r i n d u ne pradinį pirminių gyventojų skaičių, 3.081.289, bet normalaus g y v e n t o j ų a u g i m o 1959 metų s k a i -

49 p. Caučas, .Gyventojų pasiskirstymo dinamika Lietuvoje", Liaudies ū k i s , Nr. 89, 1970, V i l n i u s , '237 p. 50 A. S t a n a i t i s ir P. A d l y s , . P o p u l a t i o n of L i t h u a n i a " , e d . M i n t i s , V i l n i u s , 1973, 13, 9 9 — 1 1 7 p. 5 1 P . G a u č a s , „ L i e t u v o s TSR g y v e n t o j ų p a s i s k i r s t y m a s " , M o k s l a s i r g y v e n i m a s , Nr. 12, 1978, V i l n i u s , 13 p. 5a A. I z d e l i s , o p . cit, 10 p.
31

čių, k u r i s b ū t ų , Jeigu Lietuva n e b ū t ų b u v u s p a l i e s t a tų bais i ų j ų karo aukų ir nuostolių. Tas s k a i č i u s š i a m e s k i r s n y j e aps k a i č i u o t a s yra 3.706.79. T o normalaus g y v e n t o j ų a u g i m o s k a i č i a u s suradimui pirmiausia reikia apskaičiuoti g y v e n t o j ų p r i e a u g į , kurį būtų d a v ę tos karo aukos ir nuostoliai, j e i g u jų n e b ū t ų b u v ę . N a u d o j a n t s e p t i n t o s i o s lentelės d u o m e n i s , tie p r i e a u g i a i b u v o apskaičiuoti ir pateikti d e š i m t o j e l e n t e l ė j e .
1 0 PRARASTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOSTOLIŲ Metinio prieaugio Metų skaičius 1 1 2 3 2 1 3 5,5 103.800 1 122.660 46.029 67.921 166.638 330.000 328.000 225.000 465.860 793.860 1.018.860 16,119 19.153 16.302 A u k o s ir nuostoliai laikotarpio sudėties Prarastas prieaugis PRIEAUGIS l e n t e l ė IR

DĖL AUKŲ

Metai

1941 1944 1947 1949 1953 1959

0,82 0,92 1,27 0,80 0,80 0,80 1,10 1,10

135.860

135.860

1.114

5. Aukos ir nuostoliai

išreikšti

grafiškai.

A n t r a j a m e b r a i ž i n y j e aukos ir nuostoliai yra pateikiami grafiškai. V i e n u o l i k t o j e l e n t e l ė j e yra aprašomi antrojo braižinio plotai k u r i e v a i z d u o j a ž u v u s i ų j ų bei i š s i g e l b ė j u s i ų s k a i č i u s ir nuoš i m č i u s š i o j e s t i c h i n ė j e n e ž m o n i š k o ž i a u r u m o karo a u d r o j e .

32

Lietuvos

gyventojai

A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o i r p o k a r i o 1940—1959 m e t a i s

(ištremtieji, žuvę, g r į ž ę iš tremties, i š e m i g r a v ę repatrijavę, neištremtieji)

11 G Y V E N T O J Ų AUKOS IR NUOSTOLIAI GRAFINIAIS PLOTAIS

l e n t e l ė

IŠREIKŠTI

Plotai abcha

A p r a š y m a s 2 - o j o b r ė ž i n i o plotų normalaus augimo gyventojų skaičius, j e i g u nebūtų b u v ę genocido, holokausto, s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų a u k ų ir e m i g r a c i j o s r e p a t r l j a c i j o s n u o s t o l i ų , 1959 metais gyventojai Lietuvoje nenužudyti, neišvykę grįžusieji iš Gulago e m i g r a c i j o s ir r e p a t r i j a c i j o s nuostoliai genocido, holokausto, zekucijų aukos sporadinių eglikę neištremti,

Gyventojų skaičius

Nuošimtis o/ /o

3.706.793

100,00

abcda adea aefa afga agha

2.416.895 119.475 320.000

65,22 3,22 8,63

683.185

18,44

n e g a u t a s p r i e a u g i s dėl g e n o c i d o , h o l o kausto, sporadinių e g z e k u c i j ų aukų ir e m i g r a c i j o s repatrijacijos nuostolių

166 6 3 8 3.706.793

4,49 100,000

1 2

l e n t e l ė

LIETUVOS GYVENTOJŲ AUKŲ IR NUOSTOLIŲ SUVESTINĖ, p a g r i n d u i m a n t n o r m a l a u s g y v e n t o j ų a u g i m o s k a i č i ų 1959 m e t a m s L i e t u v a k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 n e t e k o 1.003.185 a s m e n ų 1.003.185

Sovietinio genocido sunaikintieji Nacių h o l o k a u s t o bei b a u d ž i a m ų j ų veiksmų aukos Emigrantai, repatrijantai Viso

473.185 210.000 320.000 1.003.185

12,77% 5,66% 8,63% 27,06%

34

D e v i n t o j e ir d v y l i k t o j e l e n t e l ė s e yra tie p a t y s a u k ų ir nuostolių skaičiai, tiktai Jų nuošimčiai yra apskaičiuoti s k i r t i n g u p a g r i n d u . D e v i n t o j e l e n t e l ė j e s k a i č i a v i m o p a g r i n d u b u v o panaudotas p r a d i n i s pirminių o r i g i n a l i ų j ų L i e t u v o s g y v e n t o j ų 1 9 4 0 - 4 5 m e t ų skaičius, 3.081.289. D v y l i k t o j e l e n t e l ė j e f i k t y v u s L i e t u v o s g y v e n t o j ų skaičius, k o k s jis g a l ė j o būti 1959 metais be A n t r o j o p a s a u l i n i o karo ir pokario t r a g i š k ų L i e t u v o s g y v e n t o j ų aukų ir nuostolių, 3.706.793. A b i e m s k a i č i a v i m a i s tie rezultatai yra p a s i b a i s ė t i n i . D i d e l ė palaima, t i e s i o g Dievo d o v a n a , būtų ž m o n i j a i , j e i g u visi sutarę bent dabar ir a t e i t y j e s u g e b ė t u m e p r i e š i n t i s t o k i ų žiaurumų iniciatoriams ir t a l k i n i n k a m s . ®

GALUTINAS

SPRENDIMAS

Šiais laikais L i e t u v o s g y v e n t o j ų tarpe tenka išgirsti d a u g p a r e i š k i m ų , kad reikia atleisti s a v o b u v u s i e m s p r i e š a m s teroristams k a n k i n t o j a m s . T o k s a t l a i d u m a s v e r t a s d ė m e s i o , ypating a i turint g a l v o j e , kad jis k y l a tautoje, k u r i o j e a p i e p u s ę milijono g y v e n t o j ų b u v o sunaikinta A n t r o j o p a s a u l i n i o karo ir p o k a r i o s o v i e t i n i ų okupacijų metais žiauriai v y k d o m u g e n o c i du. O be to dar nacių o k u p a c i j o j e ž u v o apie 210.000 L i e t u v o s g y v e n t o j ų , ir ž y d ų ir l i e t u v i ų kaip h o l o k a u s t o ir s p o r a d i n i ų naikinimo a u k ų . Tokiu būdu nuostoliai s i e k ė 22% v i s o s tautos g y v e n t o j ų . A t l a i d u m a s y r a p a g i r t i n a s k r i k š č i o n i š k a s v e i k s m a s . Bet reikia neužmiršti, kad šalia to veikia kiti židiniai, k u r i e p r o p a g u o j a netiktai kerštą bet ir melą kerštui paremti. Ir jie tiek b e s a i k i a i į s i s i ū b u o j a , kad p e r i j o d i k o s i r k n y g ų p a g a l b a b a n d o s u d a r y t i į s p ū d į , kad visi baltaraikščiai, a k t y v i s t a i , lietuviai partizanai ne tiek k o v o j o už L i e t u v o s l a i s v ę ir v a l s t y b i n g u m ą , kiek n a i k i n o s a v o s v a l s t y b ė s p i l i e č i u s . O kiti tiek p a j ė g i a p a minti tiesą, kad net į s i d r ą s i n a s k e l b t i , esą v i s a lietuvių tauta b u v o į s i j u n g u s i į ž y d ų naikinimą.

35

E s a m e įsitikinę, kad tai yra a i š k u s m e l a s . Tie f a l s i f i k a t o r i a i yra tipingi g o b e l s i n ė s p r o p a g a n d o s t a k t i k o s t ę s ė j a i . J i e kuria f a l s i f i k u o t u s f a k t u s ir jais kaltina d a ž n i a u s i a n e k a l t a s s a v o puolimo a u k a s . Ar j i e m s reikia atleisti, ar j u o s pirma d e m a s k u o t i ? Gal būtų t i k s l i n g i a u s i a iškelti f a k t u s , kurie tą visą g a l u t i n o s p r e n d i m o problemą n u š v i e s t ų t e i s i n g e s n e s p a l v a . Keli t o k i e f a k t a i čia ir yra p a t i e k i a m i .

1. Žydų naikinimo iniciatyva ir organizacija
Herman G o e r i n g , Didžiosios V o k i e t i j o s Reicho maršalas, liep o s mėn. 31 dieną 1941 metų o f i c i a l i u o j u laišku V o k i e t i j o s s a u g u m o p o l i c i j o s ir SD š e f u i , S S - G r u p p e n f u e h r e r Reinhard H e y d r i c h ' u i primena s a v o p i r m y k š t į 1939 metų s a u s i o mėn. 2 4 d i e n o s į s a k y m ą pasiruošti g a l u t i n a m ž y d ų p r o b l e m o s s p r e n dimui v o k i e č i ų įtakos s r i t y s e E u r o p o j e . J i s prašo būti i n f o r m u o j a m a s apie p a ž a n g ą tos p r o b l e m o s sprendime.1 Reinhard Heydrich tuo metu jau g a l ė j o m a r š a l u i pranešti netiktai apie p l a n u s bet ir a p i e į v y k d y t u s d a r b u s . Jau 1939 metais r u g s ė j o m ė n . 21 dieną j i s b u v o s u d a r ę s specialų dalinį, s u s i d e d a n t į m a ž d a u g iš trijų t ū k s t a n č i ų Gestapo a g e n t ų . T a s d a l i n y s b u v o padalintas į k e t u r i a s g r u p e s — E i n s a t z g r u p p e n A, B, C, D. K i e k v i e n a E i n s a t z g r u p ė b u v o s u d a r y t a iš p e n k i ų komandų.2 Fronte tos k o m a n d o s b u v o p r i s k i r t o s prie į v a i r i ų W e r m a c h to g r u p i ų : Š i a u r ė s , V i d u r i o ir Pietų. Tos E i n s a t z g r u p ė s t u r ė j o ž y g i u o t i p i r m o s e fronto l i n i j o s e ir v y k d y t i h o l o k a u s t o u ž d a v i n i u s . E i n s a t z g r u p ė s A k o m a n d o s 2, 3 ir 8 ž y g i a v o per L i e t u v o s teritoriją su Š i a u r ė s W e r m a c h t o grupe.
1

Herman

Goering,

1941.VII.31 d . l a i š k a s R e i n h a r d H e y d r i c h ' u i ,

Berlin. Teil 1 ,

L a i š k a s r a s t a s N a t i o n a l A r c h i v e s , W a s h i n g t o n , D.C.
2

Helmuth Krausnick, The Truppe des VVeltanschauungskrieges

p . 1981, D e u t s c h e V e r l a g A n s t a l t , S t u t t g a r d , W e s t G e r m a n y . 36

1941 metais b i r ž e l i o mėn. 20 dieną, d v i d i e n a s prieš karo pradžią, E i n s a t z g r u p ė A a t v y k o į G u m b i n ę , R y t ų P r ū s i j o j e arti L i e t u v o s s i e n o s . SS B r i g a d e General dr. Franz Walter Stahl e c k e r pirmą karo dieną a t v y k o į Tilžę. J i s b u v o v i s ų komandų B a l t i j o s v a l s t y b ė s e ir B a l t g u d i j o j e , t. y. O s t l a n d e , v y r i a u s i a s v a d a s . J o pats p i r m a s i s į s a k y m a s E i n s a t z g r u p ė s trečios k o m a n d o s nariams b u v o likviduoti ž y d u s i r b o l š e v i k u s s r i t y j e tarp P a l a n g o s ir V i š t y č i o e ž e r o 25 kilometrų L i e t u v o s teritorij o s g i l u m o j e . Tokiu b ū d u P a l a n g a , K r e t i n g a , T a u r a g ė ir kiti t o j e s r i t y j e e s a n t y s miestai ir miesteliai p a t e k o į p i r m ą s i a s ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n ų ž u d y n e s L i e t u v o s t e r i t o r i j o j e pirmą karo dieną. Už tuos ž u d y m u s Tilžės G e s t a p o nariai b u v o teisiami Ulme 1956 m e t a i s . 3

2. Gen. Franz W. Stahiecker'io "įtikinantys faktai»
G e n e r o l a s S t a h l e c k e r a t v y k o į Kauną su pirmaisiais v o k i e čių kariniais d a l i n i a i s ketvirtą karo dieną po piet, 1941 metais birželio mėn. 25 dieną, trečiadienį. P a g r i n d i n i s S t a h i e c k e r ' i o r ū p e s t i s b u v o ž y d ų n a i k i n i m o iniciatyvą priskirti vietinei visuomenei. Žydų autorius H e n r y A . Z e i g e r s a v o k n y g o j e „The c a s e a g a i n s t Adolf E i c h m a n " d e m a s k u o j a šią S t a h i e c k e r ' i o klastą. S a v o į v a d i n ė s e p a s t a b o s e Z e i g e r nurodo į vieną ištrauką iš g e n . S t a h i e c k e r ' i o 1941 metų spalių mėn. 15 d i e n o s laiško 4 Heinrich H i m l e r ' i u i , G e s t a p o š e f u i : „ . . . T u r i n t g a l v o j e , kad B a l t i j o s v a l s t y b i ų žmonės s u n k i a i k e n t ė j o nuo b o l š e v i k ų v a l d ž i o s Ir ž y d i j o s , kai L i e t u v a b u v o S o v i e t ų S ą j u n g o s o k u p u o t a , r e i k ė j o tikėtis, kad tų Baltijos v a l s t y b i ų ž m o n ė s , išlaisvinti iš s v e t i m o s v a l d ž i o s p r i e s p a u d o s , s u n a i k i n s d a u g u m ą t ų s a v o priešų, k u r i e b u s likę R a u d o n a j a i

3 4

H e l m u t h K r a u s n i c k , Ibid. 173 p. H e n r y Z e i g e r , „The C a s e a g a i n s t 1956. Adolf Eichman", publ. by New

A m e r i c a n L i b r a r y , 67 p.

37

a r m i j a i p a s i t r a u k u s . S a u g u m o policija turėtų skatinti, kad tokio v a l y m o v e i k l a turėtų boti į v y k d y t a kiek g a l i n t g r e i č i a u " . Y p a t i n g a i įsidėmėtina antroji S t a h l e c k e r ' i o p a s t a b a : „ . . . Ž v e l g i a n t į ateitį nemažiau s v a r b u sukurti n e g i n č i j a m ą ir į t i k i n a m ą j į faktą, kad i š l a i s v i n t o j i B a l t i j o s v i s u o m e n ė pati ė m ė s i g r i e ž t ų priemonių prieš b o l š e v i k i n i u s ir ž y d i š k u o s i u s p r i e š u s . T o p a s i e k t i reikia tokiu b ū d u , kad v o k i e č i ų v a d o v a v i m a s v i e š u m o j e nebūtų p a s t e b ė t a s . " 4 Kitas ž y d ų t a u t y b ė s autorius, Dr. Philip Friedman, žydų ist o r i j o s K o l u m b i j o s u n i v e r s i t e t o p r o f e s o r i u s rašo: „Stahlecker . . . į s i t i k i n o s a v o n u o s t a b a i ir n u s i v y l i m u i , kad l i e t u v i a i kaip t a i s y k l ė , v e n g ė pasinaudoti t ū k s t a n č i o metų Reicho s i ū l o m a g a l i m y b e . S t a h l e c k e r s k u n d ė s i : „kad nėra toks p a p r a s t a s r e i k a l a s s u o r g a n i z u o t i e f e k t y v i ą akciją p r i e š ž y d u s " . 5 S t a h l e c k e r ' i o laiškų i š t r a u k o s rodo, kad lietuviai n e p a s i d a v ė jo p r o v o k a c i j o m s , I š s k y r u s n e s k a i t l i n g a s išimtis, kurių b u v o ir l i e t u v i ų t a r p e , tačiau mažiau ir k u r i o s p a s i r e i š k ė L i e t u v o s okup a c i j o s metais n i e k i n g a i . 1941 metų b i r ž e l i o mėn. 2 2 - 2 5 d i e n o m i s , t . y . p i r m ų j ų keturių karo d i e n ų l a i k o t a r p y j e K a u n e i r j o a p y l i n k ė s e v y k o ginkluotos kautynės. Apie 200 sukilėlių žuvo Kaune, daugum o j e t i e s i o g i n ė s e k a u t y n ė s e su N K V D daliniais ir u ž s i m a s k a v u s i a i s s l a p u k a i s . V i s o j e L i e t u v o j e p r i e š pat karą ir s u k i l i m o metu ž u v o a p i e 4.000 l i e t u v i ų s u k i l ė l i ų baltaraiščių. S u k i l i m o metu iš lietuvių s u k i l ė l i ų baltaraiščių p u s ė s nebuv o p a s t e b ė t i j o k i e iššokiai p r i e š civilinius Kauno g y v e n t o j u s . J i e b u v o įspėti n e v y k d y t i jokių s a v o teismų bei keršto v e i k s mų. Kai ketvirtą karo dieną, t. y. 1941 m e t a i s birželio 25 dieną, v o k i e č i ų pirmieji fronto daliniai a t v y k o į Kauno p r i e m i e s tį prie N e m u n o tilto, jie t u r ė j o keltis valtimis. A l e k s o t o tiltas b u v o s o v i e t i n i ų s a r g y b i n i ų i š s p r o g d i n t a s p a n i k o j e , kai jį prad ė j o sukilėliai pulti.

5 Dr. P h i l i p F r e e d m a n , „Their B r o t h e r s k e e p e r s " , O w n P y b l i s h i n g Inc., N e w York, 136 p., 1957. 38

Lietuvos gyventojai, prisimindami pirmąją NKVD įvykdytą Seimų d e p o r t a c i j ą į Sibiro k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l a s , v o k i e č i u s s u t i k o kaip i š g e l b ė t o j u s nuo b a i s a u s sovietinio teroro. Bet toji nuotaika n e b u v o i l g a l a i k e . Po kelių s a v a i č i ų L i e t u v o s g y v e n t o j a i p a j u t o , kad n a u j a i s o k u p a n t a s nemažiau ž i a u r u s ir tiek pat i m p e r i j a l i s t i š k a s kaip ir p i r m a s i s .

3. Stahiecker'io pirmasis falsifikuotas «įtikinantis» faktas
1941 m e t a i s s p a l i ų mėn. 16 d i e n o s raporte Heinrichui Himm l e r ' i u i Franz Stahlecker r a š ė , kad 1941 metais birželio mėn. 25 d i e n o s naktį, t. y. tą dieną v o k i e č i ų k a r i u o m e n e i į Kauną į ž e n g u s , lietuviai partizanai K a u n e l i k v i d a v o apie 1.500 ž y d ų , ir s u d e g i n o apie 60 namų. T u o metu K a u n e b u v o apie 154.000 g y v e n t o j ų . J ų t a r p e ž y d ų b e n d r u o m e n ę s u d a r ė a p i e 3 0 . 0 0 0 asmenų.6 J e i g u p i r m ą j ą naktį v o k i e č i a m s į ž e n g u s į Kauną būtų nužudyta a p i e 5 % ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n ų , t o k i o s b a i s i o s ž u d y n ė s Kauno g y v e n t o j ų nebūtų l i k u s i o s n e p a s t e b ė t o s . Tuo labiau, j e i g u tą naktį būtų p a d e g t a 60 namų, K a u n a s atrodytų kaip Nero p a d e g t a Roma. T u o tarpu nei tokių masinių p o g r o m ų , nei tokių g a i s r ų Kaune n e b u v o . G y v e n t o j a i j u o s matytų, protestuotų ir dabar tai p a l i u d y t ų .

4. Algirdo Klimaičio atvejis
Lietuvos laikinoji v y r i a u s y b ė 1941 metais birželio mėn. pab a i g o j e p a t y r ė apie vieną labai s u n k ų p r a s i ž e n g i m ą nukreiptą p r i e š ž y d u s . Tai b u v o A l g i r d o Klimaičio v y k d y t a s v i e š a s žydų m u š i m a s v i e n a m e Kauno g a r a ž e . Sužinota, kad A. Klimaičio b ū r y s S t a h i e c k e r ' i o štabo b u v o a p r ū p i n t a s į v a i r i o m i s med ž i a g o m i s — g i n k l a i s ir p r i v i l e g i j o m i s naudotis k a r i n ė m i s transportacijos p r i e m o n ė m i s .
6

P h i l i p F r e e d m a n , Ibid., 137 p. 1957. 39

Laikinoji v y r i a u s y b ė apie tai p a t y r u s i tuojau v i e n b a l s i a i pav e d ė d v i e m s v y r i a u s y b ė s p a r i n k t i e m s a t s t o v a m s — g e n . Stasiui P u n d z e v i č i u i ir g e n . Mečiui Rėklaičiui i š k v i e s t i A l g i r d ą Klimaitį į laikinosios v y r i a u s y b ė s b ū s t i n ę ir oficialiai laikin. v y r i a u s y b ė s vardu įspėti, kad jis liautųsi ir pasitrauktų iš tos Stahlecker'io kriminalinės tarnybos. S t a h l e c k e r ' i o laiško Himmler'iui tvirtinimu tą A. K l i m a i č i o g r u p ę s u d a r ė a p i e 300 a s m e n ų . L a i k i n o s i o s v y r i a u s y b ė s atstovai iš pačio g r u p ė s v a d o v o p a t y r ė , kad jo g r u p ė j e b u v o tiktai a p i e 2 0 a s m e n ų 7 . J i e d a u g u m o j e b u v o politiniai kaliniai, išlaisvinti iš k a l ė j i m o s u k i l i m o metu b i r ž e l i o mėn. 23 dieną. A. Klimaitis į p o s ė d j a t v y k o k a i p h e r o j u s ir tvirtino, kad j i e a t l y g i n o tiems ž y d a m s m a r k s i s t a m s , kurie t a r d y m o metu s o v i e t ų k a l ė j i m e juos k a i p politinius k a l i n i u s k a n k i n o ir j i e m s lupo n a g u s . L a i k . v y r i a u s y b ė s atstovai A. Klimaičio ir jo g r u p ė s v e i k s m u s griežtai p a s m e r k ė , kaip kriminalinį g ė d i n g ą pras i ž e n g i m ą . A l g . Klimaitis s u s i j a u d i n o , p r a n e š d a m a s d a v ę s priesaiką S t a h l e c k e r ' i u i , v y k d y t i jo į s a k y m u s . Už jo į s a k y m ų nev y k d y m ą jam g r e s i a n t i mirtis 7 . Laikinosios v y r i a u s y b ė s v a r d u A . Klimaičiui b u v o p a s a k y t a pasitraukti iš Kauno ir p a s i s l ė p t i nuo S t a h l e c k e r ' i o į p a r e i g o j i m ų . J o s ū n a u s tvirtinimu j o t ė v o g r u p ė ž y d u s p r i m u š ė bet n e ž u d ė . Tai nėra s u n k u patikrinti ir dabar, a t s i k l a u s u s s ū n a u s . L i e t u v i š k o j i v i s u o m e n ė tą A. Klimaičio g r u p ė s v y k d y t ą žmonių mušimą visuotinai s m e r k ė ir neteisina. T o k s A . Klimaičio į s p ė j i m a s anais laikais b u v o d r ą s u s laik i n o s i o s v y r i a u s y b ė s v e i k s m a s . J i s b u v o p a v o j i n g a s kaip g e n . P u n d z e v i č i u i ir Rėklaičiui taip ir l a i k i n o s i o s v y r i a u s y b ė s nariams. A. Klimaitis iš v i e š u m o s p r a n y k o . Mirė, b e r o d s , tais kaž-kur V o k i e t i j o j e . 1988 me-

7 J u o z a s B r a z a i t i s , R a š t ų V I t o m a s , Į L a i s v ę f o n d o l e i d y k l a , 1985. 143, 5 4 8 - 5 4 9 p .

40

5. Pagrindiniai holokausto vykdytojai
Pagrindiniai ž y d ų h o l o k a u s t o skatintojai ir v y k d y t o j a i b u v o g e n . Franz W a l t e r Stahlecker, S S S t a n d a r t t e n f u e h r e r , B e f e h l s h a b e r der S i c h e r h e i t s p o l i z e i und d e s SD, ir E i n s a t z g r u p ė s vadovas visame Ostlande. Kari J a e g e r SS S t a n d a r t t e n f u e h r e r , B e f e e h l s h a b e r der Sicherheitspolitzei und d e r SD L i e t u v o j e . Jo artimiausi p a g e l b i n i n kai b u v o leitenantas Guenther Hamann ir seržantas Rauka. J e a g e r , k a i p j o raporte p a ž y m ė t a , p e r ė m ė ž y d ų holokausto v y k d y m ą 1941 metais liepos mėn. 2 d i e n ą . 8

6. Hamann'o riedančios komandos (Rollcomandos)
L e i t e n a n t a s Guenther Hamann labiausia b u v o p a s i ž y m ė j ę s h o l o k a u s t o v y k d y m e s a v o s u o r g a n i z u o t ų i r v a d o v a u j a m ų ried a n č i ų k o m a n d ų p a g a l b a . Riedančiomis jos b u v o v a d i n a m o s todėl, kad jos greitai j u d ė j o iš vienos v i e t o v ė s į kitą holokausto v y k d y m u i . Karl J a e g e r s a v o s l a p t a m e raporte, 1942 metų v a s a r i o mėn. 2 dienos, g t n . Stahlecker'iui optimistiškai aprašo Hamann'o vykd o m u s g a l u t i n o s p r e n d i m o u ž d a v i n i u s , o esą jis, su s a v o ried a n č i o m i s k o m a n d o m i s , v y k d o holokausto v a d ų planą e f e k t i n g a i . Pagai J a e g e r ' i o raportą riedančią komandą s u d a r ė 8 — 1 0 i š b a n d y t ų ir patikimų E i n s a t z g r u p ė s v y r ų . 8 Friedrich J a c k e l n , S S - O b e r g r u p p e n f u e h r e r und General der Polizei O s t l a n d e , s a v o t e i s m o t a r d y m o p a r o d y m u o s e , s o v i e t ų prokuroro tardomas R y g o j e 1 9 4 5 - 4 6 metais s a u s i o mėn. 2 6 v a s a r i o 3 d i e n o m i s pripažino, kad 1 0 - 1 2 v o k i e č i ų SD v y r ų g r u p ė s u n a i k i n o paties Hitler'io ir Himmler'io į s a k y m u R y g o s g e t ą , talpinusį 2 0 - 2 5 . 0 0 0 a s m e n ų , b e r o d s 1941 metais lapkri-

8 Karl J a e g e r , r a p o r t a s g e n . F . W . S t a h l e c k e r ' i u i , g r u o d ž i o I d . i š tapo archyvo, Ludwigsburg, Bundesrepublik. Deutschland.

Ges-

41

čio mėn. p a b a i g o j e . T a i g i H a m a n n ' o riedančių k o m a n d ų i d ė ja b u v o p a s i e k u s i ir L a t v i j ą .

9

7. Aktyvistai, baltaraiščiai, lietuviai partizanai
A k t y v i s t a i , baltaraiščiai, dažnai l i t e r a t ū r o j e v a d i n a m i lietuv i a i s partizanais, b u v o idealistai kovotojai už L i e t u v o s l a i s v ę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Dabar jie tų s l u o k s n i ų , p r i e š k u r i u o s k o v o j o , yra m e l a g i n g a i kaltinami p r a s i ž e n g i m a i s , kurių jie n e a t l i k o . J i e b u v o aiškiai iš a n k s t o įspėti n e v y k d y t i s a v o teismų ir keršto v e i k s m ų . J i e to į s p ė j i m o l a i k ė s i . T o k i o j e s u i r u t ė j e b e a b e j o g a l ė j o būti s p o r a d i n i ų i s š o k i ų i š n e s u s i pratėlių ar partizanais a p s i š a u k ė l i ų p u s ė s . Bet t o k i e v i s u o m e n ė s b u v o smerkiami ir s u d r a u d ž i a m i . V o k i e č i ų p i r m i e s i e m s w e h r m a c h t o daliniams p a s i e k u s Kauną ketvirtą karo d i e n ą , s u k i l ė l i a i t u r ė j o n u s i g i n k l u o t i ir suvežti s a v o g i n k l u s į k o m e n d a n t ū r a s . J e i g u k u r i s asmuo ir po to t u r ė j o g i n k l ą , r e i k š t ų , kad jis jį g a v o iš kitos jau nelietuv i š k o s i n i c i a t y v o s , kuri jam b u v o n u m a č i u s i s a v u s n e d o r u s u ž d a v i n i u s . Nuo k e t v r t a d i e n i o p o p i e t ė s , 1941 metų birželio mėn. 2 6 d i e n o s , lietuvių į s t a i g o s n e g a l ė j o naudotis r a d i j o r y šiais s u s i s i e k t i su s a v o v i s u o m e n e . Už k e l i ų d i e n ų l a i k i n a j a i v y r i a u s y b e i b u v o atimtos s u s i s i e k i m o p r i e m o n ė s . S k u b i a i orientuoti v i s u o m e n ę s ą l y g o s b u v o u ž b l o k u o t o s . Nežiūrint to, per p a s i u n t i n i u s v i s u o m e n ė b u v o i n f o r m u o j a m a ir d a u g kur pati gerai orientavosi. Yra žinoma v i s a eilė a t v e j ų , k u r i u o s e a s m e n y s g u n d o m i ir verčiami į s i j u n g t i į holokausto p r a s i ž e n g i m u s griežtai a t s i s a k ė . Už tai keli s a v i s a u g o s daliniai b u v o išsiųsti s a r g y b o s u ž d a v i niams į p a v o j i n g i a u s i a s fronto l i n i j a s , d a r b a m s į V o k i e t i j ą , ar V o k i e t i j o s k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l a s . Ž a g a r ė j e , gi, lietuviai po9

F r i e d r i c h ' o J e c k e l n ' o t a r d y m o p a r o d y m a i R y g o j e , 1945 Brizgys, Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

metais 1940—44

gruome-

džio mėn. 1 4 - 1 5 dienomis, 374—377—281 p. 10 V y s k . Vincentas t a i s , 1977, C h i c a g o , 111, 1 7 7 — 1 8 0 p. 42

licininkai, a t s i s a k ę š a u d y t i ž y d ų t a u t y b ė s ž m o n e s , b u v o Eins a t z g r u p ė s narių s u š a u d y t i ir užkasti tose pačiose d u o b ė s e su s u š a u d y t a i s ž y d a i s 1 1 . Toks likimas ištiko visą e i l ę lietuvių, kurie b a n d ė g e l b ė t i ž y d u s ir b u v o Gestapo išaiškinti ir pagauti.12

8. Palankios sąlygos Stahiecker'io „įtikinantiems faktams" gaminti
Jau senai r e i k ė j o atkreipti didesnį d ė m e s į į E i s a t z g r u p i ų v a d o v ų b a n d y m u s f a b r i k u o t i „įtikinančius f a k t u s " p a g a l Stahi e c k e r ' i o patarimą. N e s u p r a n t a m a i s m o t y v a i s net į v a i r ū s ir žydų autoriai b a n d o neminėti tų suktų S t a h i e c k e r ' i o patarimų. Yra žinomi tiktai du autoriai, kurie tuos „įtikinančių f a k t ų " kūrimo planus demaskavo. Tokių „faktų" k ū r i m u i E i n s a t z g r u p ė t u r ė j o p a l a n k i a s s ą l y g a s . Štai pora iš d a u g e l i o p a v y z d ž i ų : S u k i l i m o metu iš k a l ė j i m ų i š s i l a i s v i n o d a u g kriminalistų. Išėję iš k a l ė j i m ų į l a i s v ę , jie n e p a j ė g ė i š v e n g t i n a u j ų p r a s i ž e n g i mų. Tad vėl p a k l i u v o į L i e t u v o s k r i m i n a l i n ė s p o l i c i j o s r a n k a s . Taip vėl s u i m t i e j i kriminalistai tuojau r e i k a l a v o p a s i m a t y mo su Gestapo a t s t o v a i s . Pastarieji a t v y k d a v o ir k r i m i n a l i s t u s p e r ė m ę s a v o žinion t u o j a u s i š s i v e ž d a v o . Yra žinomi a t v e j a i , kad G e s t a p a s i š i m d a v o kriminalistus t i e s i o g iš k a l ė j i m ų . T o k i e „talk i n i n k a i " j i e m s tada b u v o labai r e i k a l i n g i jų v y k d o m a m holokaustui. S a v o e i l ė s e G e s t a p a s t u r ė j o L i e t u v o s v o k i e č i ų , kurie g e r a i v a l d ė lietuvių k a l b ą . Su v i e n a tokia g r u p e V y r i a u s i o L i e t u v o s Išlaisvinimo Komiteto (VLIK'o) nariams, jų t a r p e ir man asm e n i š k a i , t e k o s u s i t i k t i . Tas b u v o 1944 metais birželio mėn., kai aštuoni V L I K ' o nariai b u v o g e s t a p o areštuoti. Prieš i š v e žant į teismą V o k i e t i j o n , mes b u v o m e laikomi Gestapo r ū s y j e
11

A d o l f a s D a m u š i s , M i l e s t o n e s of r e s i s t a n c e of Lithuania, publ. Į 1989. Karl Jaeger, raportas gen. Stahleckei'iui, ibid. pusi.

Lais-

v ę F o u n d a t i o n , Inc.,
12

43

K a u n e . Mus s a u g o j o Gestapo b ū r y s s u d a r y t a s i š L i e t u v o s vok i e č i ų . Kai kuriais a t v e j a i s jie su m u m i s p a s i k a l b ė d a v o . Bet kartais n e v e n g d a v o prasitarti, j e i g u jų viršininkai lieptų m u s l i k v i d u o t i , jie n e s v y r u o d a m i paleistų m u m s k i e k v i e n a m kulką i galvą. Yra l i u d i j i m ų , kad tokie E i n s a l z g r u p i ų nariai prieš e g z e k u c i j a s b u v o a p r e n g i a m i civiliais r ū b a i s ir f o t o g r a f u o j a m i v e i k s mo metu. Už tokių e g z e k i u t e r i ų v e i k s m u s lietuvių tauta n e g a li būti a t s a k i n g a . Tokių e g z e k i u t e r i ų a m o r a l u m a s ir a t ė j ū n ų indoktrinuotas ž i a u r u m a s išskiria j u o s iš L i e t u v i ų tautos bei p r i k l a u s o m y b ė s L i e t u v o s v a l s t y b e i . Niekad n e t e k o g i r d ė t i lietuvių tarpe tokių i š s i š o k i m ų , kad tokių atskirų i n d i v i d ų prasikaltimai būtų uždedami visai tautai, iš k u r i o s tie p r a s i k a l t u s i e j i b u v o kilę. O r e i k a l i n g ų konkrečių p a v y z d ž i ų ir mažumų t a u t i n ė s e g r u p ė s e rastume g a n a d a u g . Taip l y g i a i ir lietuvių tauta n e g a l ė j o atsakyti už atskirų atp l a i š ų v e i k s m u s , nors jie ir v e i k ė v ė l i a u s a v o r a n k o v e s perr i š ę plačiais baltais raiščiais, ar niekino ant s a v o r a n k o v i ų L i e t u v o s v ė l i a v o s s p a l v a s . Kai kurie n e o b j e k t y v ū s autoriai s k e l b i a apie baisų sadizmą prie Kauno g a r a ž o . Ten esą b u v o i š m ė t y t o s kūnų d a l y s , k r ū v o s l a v o n ų . J i e tą sadizmą b a n d o priskirti v i e t i n i a m s o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Tas visai neįtikėtina. Nei s u k i l i m o metu, nei po s u k i l i m o tas n e b u vo žinoma nei s k e l b i a m a . Nėra a b e j o n ė s , kad tas tada n e g a l ė j o būti s l e p i a m a ar n u s l ė p t a . A t r o d o , kad š i a i s laikais kai kam p r i r e i k ė tokių „įtikinančių f a k t ų " . Tai yra d a u g i a u panašu į t a r d y m o kamerų v a i z d u s aptiktus tuojau po s o v i e t i n ė s okupacijos. Šiuo metu į v a i r ū s l i u d i j i m a i kelia k l a u s i m ą , gal tos k r ū v o s lavonų b u v o k a u t y n ė s e ž u v u s i ų j ų k a r i ų ? Šis a t v e j i s š a u k i a s i s k u b a u s p a t i k r i n i m o . J i s liečia VlI-ojo forto e k z e k u c i j a s , kurios g e n . Kari J a e g e r ' i o p a r e i š k i m u , j o į s a k y m u b u v o v y k d o mos. Taip p a ž y m ė t a Jo raporte. Reiktų tiksliai išsiaiškinti, k o k i o s tautnės k i l m ė s b u v o tie jo minimi „Lit. P a r t i z a n e n " 1 2 . Yra žinoma, kad tūkstančiai L i e t u v o s žmonių rodė d a u g ž m o n i š k u m o , g e l b ė d a m i p e r s e k i o j a m u s ž y d u s , o taip pat ir
44

v o k i e č i ų ir s o v i e t ų masiškai m i r š t a n č i u s b e l a i s v i u s nuo bado, šalčio, o taip pat ir iš R y t p r ū s i ų ateinančius i š b a d ė j u s i u s civilius vokiečius.

9. Nepagrįsti kaltinimai nekaltiesiems
P r i e š i š k o j e lietuviams s p a u d o j e yra b a n d o m a kaltinti tuos l i e t u v i u s , k u r i e nacių o k u p a c i j o s metu b u v o a d m i n i s t r a c i n ė s e p a r e i g o s e . Tie kaltinimai taikomi s e l e k t y v i a i l i e t u v i a m s ir kitiems o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų ž m o n ė m s . A p i e tokius kaltinimus v o k i e č i a m s ar s o v i e t i n i a m s r u s a m s tokio pat rango, kaip kaltinamieji lietuviai, n e t e k o g i r d ė t i . L i e t u v i š k ą j a m rezistenciniam p o g r i n d ž i u i s ą m o n i n g i infiltruoti lietuviai į a d m i n i s t r a c i n e s bei e k o n o m i n e s o k u p a n t ų į s t a i g ų p o z i c i j a s b u v o labai reikalingi ir n a u d i n g i . N e p a t e i s i n a m a s k r i a u d a y r a daroma anų laikų j a u n u o l i a m s , o dabar jau t r e m t y j e ir k r a š t e e s a n t i e m s p e n s i n i n k a m s . Pildant o k u p a n t ų r e i k a l a u j a m ą k v o t ą , jie b u v o dažniausia prievarta į j u n g t i į s a v i s a u g o s d a l i n i u s s a r g y b o s p a r e i g o m s . Dabar j u o s už tai kaltina, teisia ir p e r d u o d a kerštui į lietuvių tautos e n g ė j ų rankas. Nors ir labai užvėlintai reiktų s k u b i a i p a r o d y ti r ū p e s č i o ir g e l b ė t i tuos n e k a l t u s a s m e n i s nuo n e s ą ž i n i n g ų g o b e l s i n ė s p r o p a g a n d o s tipo kaltinimų. Šiuo metu net ir V o k i e t i j o j e yra bandoma d e n g t i nacių pras i ž e n g i m u s , j u o s priskiriant o k u p u o t ų j ų v a t s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Ši tema bus n a g r i n ė j a m a s e k a n č i o j e prisiminimų i š t r a u k o j e , daugumoje paremtoje dokumentais gautais iš Gestapo archyvo Ludwigsburge.

45

PIRMASIS

«ĮTIKINANTIS

FAKTAS»

R e i n h a r d o Heidrich'o s u o r g a n i z u o t ų Einsatzgrupių v a d o v a i v y k d y d a m i ž y d ų tautos n a i k i n i m ą , žinojo atlieką nedorą darbą. Tad j i e m s kilo mintis f a b r i k u o t i „įtikinančius f a k t u s " , kad a t e i t y j e g a l ė t ų s a v o kaltes priskirti kitiems. Ir tie „faktai" turėjo būti taip s u k o m b i n u o t i , kad holokausto p r a s i ž e n g i m a i s būtų kaltinami ne naciai, bet v o k i e č i ų o k u p u o t ų j ų kraštų g y v e n t o jai, ir kad p a s a u l i s n e p a s t e b ė t ų E i n s a t z g r u p i ų d a l y v a v i m o ar d i r i g a v i m o . Š i a m e s t r a i p s n y j e ir yra b a n d o m a p a ž v e l g t i į tų k l a s t i n g ų planų e i g ą , kaip jie b u v o v y k d o m i ir kiek jie turi d a b a r įtakos V o k i e t i j o j e p o m a ž d a u g 4 8 metų.

1. «įtikinančio fakfo» apybraiža
Tokį klastingą f a l s i f i k u o t u faktų planą patvirtina dabar randama m e d ž i a g a į v a i r i u o s e a r c h y v u o s e , kaip p a v . National Arc h i v e s , W a s h i n g t o n , D.C. ar Gestapo a r c h y v e L u d w i g s b u r g e , V a k a r ų V o k i e t i j o j e . Tie a r c h y v a i taip pat a t i d e n g i a h o l o k a u s t o v y k d y t o j ų n u s i s k u n d i m u s , kad j i e m s n e s i s e k a v i e t i n ė s v i s u o m e n ė s s u k u r s t y t i kerštauti ž y d a m s . V y r i a u s i a s h o l o k a u s t o v y k d y m o v a d a s O s t l a n d e g e n . Franz W . S t a h l e c k e r , n e s i s e k a n t įtraukti vietinę v i s u o m e n ę , ė m ė s i pats ir s u k ū r ė p i r m ą j į „įtikinantį f a k t ą " ne t i k r o v ė j e , o s a v o 1941 metų s p a l i o mėn. 16 d i e n o s raporto Heinrichui Himmle1 riui p u s l a p i u o s e . L i e t u v o j e a n u o metu toks j o a p r a š y t a s f a k t a s n e b u v o g i r d ė tas ir pagal a p r a š y m o d u o m e n i s ir poros liudininkų pateiktą m e d ž i a g ą n e į m a n o m a s . J i s taip rašo, kad ketvirtą karo dieną
1Franz Walter Slahlecker, A n m . IV.l, H i m m l e r l u i , 1941 m. s p a l i o m ė n . 16 d. 46 S . 6 8 2 f., Raportas Heinrichui

v o k i e č i ų k a r u o m e n e i p a s i e k u s Kauną, t. y. 1941 m. birželio mėn. 25 dieną, naktį K a u n e b u v o lietuvių partizanų l i k v i d u o ta 1500 asmenų ir s u d e g i n t a apie 60 namų ir jų t a r p e keletą s i n a g o g ų . D i d e s n ė dalis tų ž u d y n i ų į v y k o 200 metrų nuo vokiečių karinės v a d o v y b ė s b ū s t i n ė s . T o k s ž i a u r u s Į v y k i s n e g a lėjo būti nuslėptas ir likti n e p a s t e b ė t a s . Kaip g a l ė j o jį d i d e l ė m a s ė žmonių ir jų t a r p e uniformuotų v o k i e č i ų karių stebėti ir n e r e a g u o t i . T o k i o į v y k i o d i r i g e n t a i t u r ė j o būti y p a t i n g a i įtak i n g i , j e i g u bijota j i e m s pasipriešinti. Gatvė t u r ė j o būti nuklota lavonais ir aplieta k r a u j u . T o k i ų į v y k i ų p ė d s a k u s n e b ū tų b u v ę į m a n o m a iki p a r y č i o p a š a l i n t i . T o k s tad „įtikinamas f a k t a s " d a b a r po 48 metų sutirštintai su „ p a p i l d y m a i s " k e l i a m a s . Matyti, kad istorija turi tarti s a v o autoritetingą žodį, n e s kai kam p a r ū p o s k u b ė t i ir s u f a b r i k u o tą „įtikinantį f a k t ą " paversti tikruoju f a k t u . Tad ir k y l a k l a u s i m a s ar k l a s t i n g i e m s p r o p a g a n d i s t a m s pav y k s išstumti istoriją iš j o s t i e s o s ir t e i s i n g u m o k e l i o ? A r g i jau b ū s i m e p r i g y v e n ę istorijos t e i s i n g u m o krizės l a i k o t a r p į ?

2. «Įtikinančio fakto» atgarsis vokiečių jaunimo ir istorikų sluoksniuose
V o k i e t i j o s j a u n u o m e n e i patinka i d ė j a , nacių kaltes priskirti o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Kas s u s i t i n k a su ta j a u n u o mene, patiria, kad jų d a u g u m a y r a įtikinti, kad ne v o k i e č i ų E i n s a t z g r u p i ų nariai, bet o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a i v y k dė holokaustą, k e r š y d a m i už marksistų ž y d ų s k r i a u d a s S o v i e tų Sąjungos okupuotųjų valstybių žmonėms.2 V o k i e č i ų istorikai yra kiek a t s a r g e s n i , j i e Jaučia, kad nacių į v y k d y t ų p r a s i ž e n g i m ų iš i s t o r i j o s n e i š i m s i . Su tuo tenka skait y t i s . Tad jie g r i e b i a s i moralinio r e l i a t y v u m o principo. Tai yra j i e i e š k o p r a e i t y j e p a n a š i ų į v y k i ų , kurių m o t y v a c i j a l y g 3 ir š v e l n i n t ų nacių p r a s i ž e n g i m u s .
2 A s m e n i n i a i liudijimai iš Vokietiją 1988—1989 metais.
3

susitikimų

su vokiečiais,

asmenų

lankiusių „Nacių

V o k i e t i j o s p r e z i d e n t o R i c h a r d o von W e i z s a e c k e r p a r e i š k i m a s p r a s i ž e n g i m a s b e p a l y g i n i m o " , F r a n k f u r t e r R u n d s c h a u , 1988.X.13.

3. Vokiečių Wehrmachto vadovų pažiūra
S p e c i f i n ę padėtį čia užima V o k i e t i j o s W e h r m a c h t o v a d o v y b ė . Jų pažiūra y p a t i n g a i verta d ė m e s i o , n e s ji b u v o r e i š k i a m a , kai h o l o k a u s t a s b u v o v y k d o m a s . Kai tiktai apie liepos mėn. 8 dieną g e n . von R o q u e s , v y r i a u s i a s Š i a u r ė s Wehrmachto g r u p ė s užfrontės v a d a s , a t v y k o į Kauną, jį t u o j a u g e n . Stahlecker „ i n f o r m a v o " , kad lietuviai s a v o iniciatyva v y k d o „ v a l y m o " d a r b u s , t. y. k e r š i j a ž y d a m s . Tai b u v o Jo p a s t a n g o s įteisinti s a v o s u f a b r i k u o t ą „įtikinantį f a k t ą " . T i k r u m o j e , gi, tuo metu A E i n s i t z g r u p ė s 3 k o m a n d a , Kari J a e g e r i o v a d o v a u j a m a , s k u botai v y k d ė holokaustą K a u n e ir p r o v i n c i j o j e . 4 Tą pačią l i e p o s 8 dieną von R o q u e s i n f o r m a v o Šiaurės W e h r m a c h t o g r u p ė s fronto vadą Ritter von L e e b a p i e ž y d ų n a i k i n i m ą . P a s t a r a s i s tuo k l a u s i m u p a s k e l b ė tokį p a r e i š k i m ą : „ O k u p a c i n ė k a r i n ė v a d o v y b ė į p r i e m o n e s ir m e t o d u s , taik o m u s ž y d ų naikinimui, neturi į t a k o s . Jai nieko n e l i e k a , kaip stovėti n u o š a l i a i . J e i g u pagal s a v o t r a d i c i n e s normas ji įsikištų, tai sukurtų dar vieną blogą argumentą t i k r o s i o s p r i e ž a s t i e s n u s l ė p i m u i . Karinio v i e n e t o i n t e r v e n c i j a Įtikintų, kad nežiūrint p r i e l a i d o s , kad v y k s t a s p o n t a n i š k a s l i e t u v i ų „ v a l y m a s i s " , v i s tiek v i s k a s n u k r y p t ų p r i e š E i n s a t z g r u p ė s . " 5 Iš jų p a r e i š k i m o matyti, kad v o k i e č i ų k a r i n ė v a d o v y b ė suprato, kad Stahlecker b a n d o įpinti v i e t i n i u s g y v e n t o j u s į dal y v a v i m ą h o l o k a u s t e . Bet „įtikinančio fakto„ š e š ė l i s , nors jo klastą jaučiant S t a h l e c k e r ' i o p a s t a n g o m i s v i s u r b u v o p r i k e r g i a mas. S a v o d i e n o r a š t y j e f e l d m a r š a l a s Ritter von L e e b į r a š ė ir tok į s a k i n į : „ . . . v . R o q u e s g a l v o j a g a n a t e i s i n g a i , kad tokiu b ū d u ž y d ų k l a u s i m a s n e b u s i š s p r ę s t a s . Geriausia būtų tą problemą spręsti s t e r i l i z u o j a n t v i s u s ž y d u s v y r u s . " 6

4 5 « 48

A f f i d e v l t des G e n e r a l s d. luf. F. v. Roąues; N b g . Doc. N O K W - 2 6 1 8 . H e l m u t h K r a u s n i c k , „Die E i n s a t z g r u p p e n vorn A n s c h l u s z O e s t e r r e i c h s H e l m u t h K r a u s n i c k , i b i d e m . 2 0 8 p.

bis zum F e l d z u g g e g n die S o v l e t u n i o n " , Erster Teil, 209 p.

Tie du g e n e r o l a i n e b u v o nacionalsocializmo šalininkai, bet anuo metu jie manė, kad s t e r i l i z a v i m a s m i l i j o n u s n e k a l t ų j ų botų daug „humaniškesnis metodas" negu žudymas. T a i s pačiais 1941 m e t a i s v i e n a s ž y d ų t a u t y b ė s a m e r i k i e t i s , T h e o d o r e N. K a u f m a n , i š l e i d o brošiūrą vardu „ V o k i e t i j a turi ž ū t i " . J o j e jis s i ū l ė sterilizuoti v i s u s v o k i e č i u s v y r u s iki 6 0 mėtų amžiaus ir v i s a s moteris iki 45 m e t ų . 6

4. Laikinosios vyriausybės įsipynimas
Į pasiaiškinimą su W e h r m a c h t o v a d o v a i s ž y d ų n a i k i n i m o klausimu b u v o į s i p y n u s i i r L i e t u v o s l a i k i n o j i v y r i a u s y b ė . Pas g e n . S . Raštikį, laik. v y r i a u s y b ė s Krašto A p s a u g o s ministerį, l i e p o s mėn. į p u s ė j u s a t s i l a n k ė ž y d ų d e l e g a c i j a : L i e t u v o s kar i u o m e n ė s v y r i a u s i a s r a b i n a s S n i e g a s ir L i e t u v o s k a r i u o m e n ė s a t s a r g o s l e i t e n a n t a s G o l d b e r g a s . J i e prašė l a i k i n ą j ą v y r i a u s y bę užtarti E i n s a t z g r u p ė s n a i k i n a m ą j ą ž y d ų b e n d r u o m e n ę karin ė j e vokiečių v a d o v y b ė j e . 6 Prof. J. Brazaitis, laik. v y r i a u s y b ė s , laikinai einantis ministerio pirmininko p a r e i g a s ir g e n . S. Raštikis sutarė padaryti d e m a r š ą v o k i e č i ų karinei v a d o v y b e i ir pareikšti protestą dėl 7 L i e t u v o s piliečių ž y d ų n a i k i n i m o . Gen. S. Raštikis su tais į g a l i o j i m a i s n u v y k o pas g e n . Pohl, Kauno miesto v y r i a u s i ą karinį v i r š i n i n k ą . Su juo kartu jie nuė j o pas g e n . Franz W . R o q u e s . P a s t a r a s i s j u o s p r i ė m ė s u savo štabo v i r š i n i n k u p u l k . K r i e g s h e i m ir a d j u t a n t u , kuris pokalbį s t e n o g r a f a v o . Gen. S t a s y s Raštikis i š d ė s t ė lietuvių vis u o m e n ė s pasipiktinimą ir protestą dėl L i e t u v o s piliečių ž y d ų žudymo. Gen. R o q u e s atsakė, kad reikia su tuo a p s i p r a s t i . Karinė v a d o v y b ė t o j e s r i t y j e neturi g a l i o s . Tai e s a n t i Gestapo v e i k los dalis. G e n e r o l a s p a ž a d ė j o apie tai painformuoti a u k š t e s n e s

7 S t a s y s R a š t i k i s , . L i e t u v o s l i k i m o k e l i a i s " , I V t . 1982, 4 0 0 — 4 0 7 p., J A V .

49

i n s t i t u c i j a s . B u v o v i s a i a i š k u , kad karinė v a d o v y b ė nenori net n e g a l i i n t e r v e n u o t i . 8

ar

5. Vizitas į Gestapo archyvą
1988 metais s p a l i o mėn. 1 0 - 1 3 d i e n o m i s n u v y k a u į Zentrale Stelle der L a n d e s j u s t i z v e r w a l t u n g e n L u d w i g s b u r g , Bund e s r e p u b l i k D e u t s c h l a n d . Ten b u v o A n t r o j o p a s a u l i n i o karo G e s t a p o a r c h y v a s t e i s i n g u m o m i n i s t e r i j o s žinioje. Man r ū p ė j o susipažinti su f o t o g r a f i j o m i s , k u r i a s , mano nuomone, Hellmuth G u e n t h e r Dahms t e n d e n c i n g a i p a n a u d o j o sav o s t r a i p s n y j e „Jahre der H e i m s u c h u n g " . Tas s t r a i p s n i s tilpo istorinės p o p u l i a r i z a c i j o s v o k i e č i ų ž u r n a l e „Damals" 1988 metų k o v o ir b a l a n d ž i o m ė n e s i ų n u m e r i u o s e . 9 Buvau iš anksto s u d a r ę s d o k u m e n t ų s ą r a š ą , su k u r i a i s nor ė j a u s u s i p a ž i n t i . A r c h y v e man p a a i š k ė j o , j e i g u taip n e b ū č i a u b u v ę s p a s i r u o š ę s , n i e k o n e b ū č i a u l a i m ė j ę s . Ten g a v a u Heidrich'o, S t a h l e c k e r ' i o , J a e g e r ' i o raportus bei J e c k e l n ' o t a r d y m o protokolus. G a v ę s kelių f o t o g r a f i j ų b y l ą , bandžiau rasti ant jų k o k i ų a t ž y m ė j i m ų su paties s a v i n i n k o įrašais, bent k o k i o s identifik a c i j o s ar d a t o s . J o s gi b u v o š v a r u t ė l ė s . Prie tų f o t o g r a f i j ų t e b u v o priklijuota tiktai j u o s t e l ė . J o j e gražiu šriftu b u v o ats p a u s d i n t a Zentrale Stelle i d e n t i f i k a c i j a s u a r c h y v o į s t a i g o s pilnu v a r d u . Visi tekstai t u r ė j o kaltinančių insinuacijų ne žydų naikinimo o r g a n i z a t o r i a m s ir v y k d y t o j a m s naciams, bet okupuotųjų valstybių gyventojams. Štai v i e n a s b ū d i n g a s iš tų t e k s t ų : „Kaunas 1941: f e s t g e n o m m e n e J u e d i n n e n , r i g e der Litauischen A k t i v i s t e n f r o n t . " 1 0
8 9 J u o z a s B r a z a i t i s , I V t . 1985, 1 3 8 — 1 4 6 p., J A V , Hellmuth Guenther

rechs

Angehoe-

red. A l i n a

Skrupske-

lienė ir Č e s l o v a s Orincevičius. D a h m s , „ J a h r e der H e i m s u c h u n g " žurn. D a m a l s , 1938.III, 1 8 6 - 2 1 0 p., IV mėn. 2 8 7 — 3 0 9 p. Ludwigsburge, Vak. Vokietijoje.

Landesjustizverwaltungen, 50

F o t o g r a f i j a v a i z d u o j a g a t v e ž y g i u o j a n č i a s ž y d e l k a i t e s , o ant š a l i g a t v i o stovi g r u p ė aukštų v y r ų . Tokią nuotrauką s u f a b r i kuoti visai n e s u n k u . Ten taip l e n g v a b u v o p a r a š y t i „ d e š i n ė j e stovi g r u p ė SS v y r ų , p e r r e n g t ų c i v i l i a i s r ū b a i s " . Ir kitos nuotraukos turėjo p a n a š i o s t e n d e n c i j o s į r a š u s . Specialistai turėtų panagrinėti tų n u o t r a u k ų atatikmenį ar neatatikmenį į r a š a m s . Gestapo a r c h y v e įsakmiai prašiau dr. R. Mauracho o r i g i n a liųjų nuotraukų su jo a s m e n i š k a i s a t ž y m ė j i m a i s , bei p u l k i n i n ko D. B i s c h o f s h a u s e n o l i u d i j i m ų . J i e abu yra minimi literatūr o j e s ą r y š y j e su S t a h i e c k e r ' i o 1941 metų spalių mėn. 14 dienos laiško d u o m e n i m i s . Man a r c h y v o v a d o v y b ė s b u v o paaiškinta, kad tos nuotraukos ir l i u d i j i m ų tekstai yra duodami tiktai t e i s m u i . 1 1 a ir b

6. Vakarų Vokietijos prezidento pareiškimas
Iš Gestapo a r c h y v o i š v y k a u su prastais į s p ū d ž i a i s . J a u č i a u , kad toks s v e č i a s kaip aš, norintis gauti s p e c i a l i u s d o k u m e n t u s , a r c h y v o v a d o v a m s nėra p a g e i d a u j a m a s . V y k d a m a s iš L i u d w i g s b u r g o į Lietuvių V a s a r i o 17 d i e n o s g i m n a z i j ą , s t o t y j e p a s t e b ė j a u , kad tos d i e n o s t. y. s p a l i ų mėn. 13 d i e n o s Frankfurten Rundschau d i e n r a š t y j e p i r m a m e puslap y j e y r a patalpintas V a k a r ų V o k i e t i j o s prezidento Richardo von W e i z s a e c k e r ' i o p a r e i š k i m a s „Nacių p r a s i ž e n g i m a s b e p a l y g i n i m o . " Jį g o d ž i a i , k e l i s kart p e r s k a i č i a u . Tą pareiškimą p r e z i d e n t a s padarė, a t i d a r y d a m a s 3 7 - ą s i a s istorikų d i e n a s B a m b e r g e , trečiadienį, 1988 metais spalių mėn. 12 dieną. Čia pateikiu kelias p a r e i š k i m o m i n t i s : 1 2 Prezidentas r e p l i k a v o į kai kurių istorikų b a n d y m ą moralinio r e l i a t y v u m o principu š v e l n i n t i nacionalsocialistų p r a s i ž e n g i m u s . Prezidento patarimu: . . . „nedera pamesti p u s i a u s v y r o s , kai mūsų ž v i l g s n i s i s t o r i j o s v e i d r o d y j e krenta ant nacionalso1 1 a Z e u g n i s Dr. M a u r a c h , a.a, O . (S. A n m . IV-390), S . 59., n u o t r . o r i g . 1 1 b Z e u g n i s v . B i s c h o f s h a u s e n , a.a. O . ( S . A n m . I V 3 1 0 ) S . 60, V g l . G r a m l . S . 443. 12 Richard von Weizsaecker, ibidem. 1—2 p. 51

cializmo bevardžių p r a s i ž e n g i m ų . Jis s u k e l i a m u m y s e s ą m y š į , nukreipiantį mūsų žvilgsnį į šalį. Nedera n u s i v y l i m e u ž s i d a ryti, reikia turėti d r ą s o s atsiverti tiesiai." . . . . . . „Ką v o k i e č i ų tautai ir j o s k a i m y n a m s teko p e r g y v e n t i nacionalsocializmo v a l d ž i o j e , n e r e i k i a s t e n g t i s d a r y t i dėl to kitus kaltais ar a t s a k i n g a i s . " . . . . . . „Juk pilnas i š s i l a i s v i n i m a s i š r y š k ė j a , remiantis tiesa l a i s v ė j e ir leidžiant tiesai s a v e nugalėti. Tame ir g l ū d i istorij o s mokslo atsakingi uždaviniai. J o k i e šios d i e n o s tvirtinimai n e p a j ė g s sumažinti nacionalsocializmo p r a s i ž e n g i m ų b a i s u mo." . . . . . . „ J a u n u o m e n ė t e s u s i p a ž į s t a su i s t o r i j o s t e n e s i s t e n g i a i s t o r i j o s naudoti s p e c i a l i e m s šios mams patenkinti." . . . į v y k i ų j ė g a ir dienos troški-

. . . „Istorija yra mūsų istorija ir ji n e p r i k l a u s o vien tiktai istorikams." . . . B a n d y m ą p a n a u d o t i moralinio r e l i a t y v u m o principą nacionalsocializmo p r a s i ž e n g i m ų š v e l n i n i m u i p r e z i d e n t a s dar opon a v o ir tokia mintimi: . . . „Argi m u m s kiek p a d e d a , j e i g u A u s c h w i t z ' ą p a l y g i n a m e su kitų žmonių p a n a š i a i s n a i k i n i m o į v y k i a i s ir jų b a i s u m u . A u s c h w i t z ' a s yra u n i k u m a s s a v y j e . Kas ten v y k o , į v y k d ė v o k i e č i a i ir v o k i e č i ų v a r d u . " . . . Trumpu drąsą. . . . einmal hat gen Stelle v e d a m u o j u laikraščio r e d a k c i j a p a g y r ė p r e z i d e n t o „už tikslų žodį t i k s l i o j e v i e t o j e " . . . ( . . . „ W i e d e r B u n d e s p r e s i d e n t das richtige W o r t an der richtigesacht".)

7. Užsklanda
Šiuo V a k a r ų V o k i e t i j o s prezidento p a r e i š k i m u yra atstatomas p a s i t i k ė j i m a s istorijos faktų j ė g a ir s u s t i p r i n a m a viltis, kad s u f a b r i k u o t i „įtikinantys f a k t a i " , p r a s i ž e n g ė l i ų sukurti nep a j ė g s išstumti i s t o r i j o s iš t e i s i n g u m o ir tiesos kelio. S k a u d ž i a i p e r g y v e n o m e g e n o c i d o i r holokausto s i a u b ą . A p g a i l e s t a u j a m e , kad t ų baisių v e i k s m ų v y k d y m e d a l y v a v o Lie-

52

t u v o s g y v e n t o j ų ir l i e t u v i ų ir mažumų, k u r i e b u v o p a k ė l ę ranką prieš tautos bei v a l s t y b ė s ž m o n e s . P r e z i d e n t o m i n t y s yra v e r t i n g o s netiktai v o k i e č i a m s , bet ir kitų tautų ž m o n ė m s , į j u n g i a n t ir m u s . Iš jų g a l i m a p a s i s e m t i d a u g s t i p r y b ė s . P r a š y k i m e D i e v o , k a d jis padėtų m u m s brandžiau r e i k š t i s p a n a š i u o s e ateities s ą m y š i u o s e .

53

T

u

r

i

n

y

s

Psl. Į v a d a s į s t u d i j ą a p i e L i e t u v o s g y v e n t o j ų a u k a s ir n u o s t o l i u s Pirmoji dalis. remiantis gyventojų surašymu. . . . . .... . . . . . 7 9 9 10 12 12 . . 12 13 dalis. . . . . 14 14 14 14 14 15 . . 15 16 16 17 . . . . . . . . . . . . . . 17 19 . . 1 9 20 21 21 karo pradžioje I. A u k o s ir nuostoliai 2 . Lietuvos pirminių . , 3

1 . Lietuvos teritorijos i r gyventojų skaičiaus kitimai gyventojų skaičius 3. L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1959 m. 4. 1 9 4 0 — 5 9 m. g y v e n t o j ų p r i e a u g i o % 5. G y v e n t o j ų p r i e a u g i a i 1 9 4 0 — 5 9 m. 1 lentelė 6. A u k o s Ir n u o s t o l i a i g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s 2 lentelė Antroji Lietuvos g y v e n t o j ų nuostoliai s p a u d o s duomenimis PIRMOJI S O V I E T I N Ė O K U P A C I J A 1940—41 m 1. V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s ir i š t r ė m i m a s 2. R e p a t r i j a n t a i į V o k i e t i j ą 3. L i e t u v o s k a r i ų a r e š t a i ir į k a l i n i m a s 4. 1940—41 m. p o l i t i n i ų k a l i n i ų l i k v i d a v i m a s

5. P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų t r ė m i m a s į G u l a g ą 1 9 4 1 . V I . 1 4 — 1 8 6 ir 7. A k t y v i ų j ų lietuvių g a u d y m a s ir ž u d y m a s prieš pat karo pradžią ir s u k i l i m o a u k o s 8. P a s i t r a u k u s i e j i su f r o n t u į S o v i e t ų S ą j u n g ą N A C I Ų O K U P A C I J A 1941—44 m

9. Sunaikintieji ūkininkai, darbininkai, transporto ir s a r g y b o s dalinių nariai, nacių s p o r a d i š k ų e g z e k u c i j ų a u k o s 10. Nacių h o l o k a u s t o a u k o s 11. E m i g r a n t a i , 3 ir 4 l e n t e l ė s A N T R O J I S O V I E T I N Ė O K U P A C I J A 1944 m. 12—13. T r y s masiniai trėmimai į Gulagą 1945—46—47 m 54 repatrijantai

Psl. 14. R e p a t r i j a v u s i e j i į L e n k i j ą , 1 9 4 5 — 1 9 4 7 m 15. M a s i n ė ū k i n i n k ų d e p o r t a c i j a , 1948 m . 16. M a s i n ė m i e s t i e č i ų d e p o r t a c i j a , 1949 m 17. 1950 m e t ų k o v o — b a l a n d ž i o m ė n . d o p o r t a c i j a 18. 1951, — 5 2 , — 5 3 m . d e p o r t a c i j o s 19. I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i ir d e p o r t u o t i e j i 1 9 4 9 — 5 3 m. 20. Ž u v ę p a r t i z a n a i , k o v o t o j a i už l a i s v ę , ir jų p r i e š a i s t r i b a i . . . . . 21 22 22 22 23 23 23 24 25 25 26-27 27 28 dalis. 29 29 30 31 31 32 išreikšti : grafiškai . . . . . . 32 33 34 35

21. A u k ų i r n u o s t o l i ų s u v e s t i n ė s p a u d o s i r l i u d i n i n k ų d u o m e n i m i s 6 lentelė. Pirminių g y v e n t o j ų skaičiaus kaita 7 lentelė 22. G y v e n t o j ų k a i t a 1 9 4 0 — 5 9 m 8 lentelė Trečioji 9 lentelė 2 . G y v e n t o j ų s u r a š y m o i r s p a u d o s bei l i u d i n i n k ų i n f o r m a c i j ų duomenų palyginimas 2. G y v e n t o j ų nuostoliai iš kitų šaltinių 1. N u o s t o l i ų p a s k i r s t y m a s į į v a i r i a s p o z i c i j a s

5 lentelė. G y v e n t o j ų aukų ir nuostolių s u v e s t i n ė s p a u d o s d u o m e n i m i s

4. A u k o s ir nuostoliai normalaus g y v e n t o j ų a u g i m o skaičiaus pagrindu 10 l e n t e l ė 5 . A u k o s i r nuostoliai 2 braižinys 11 ir 12 l e n t e l ė s Galutinas sprendimas