You are on page 1of 226

LIKIMO MOZAIKA

ATSIMINIMAI

KAUNAS LIETUVOS POLITINI KALINI IR TREMTINI SJUNGA 1992

Virelis VANDOS PODERYTS

Vilutis L. Vi 188 Likimo mozaika: Atsiminimai. K.: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1992. 208 p., iliustr.
Tai vieno aktyviausi rezistencijos pradinink emaitijo je ir Ryt Lietuvoje prisiminim knyga. Pirma jos dalis vai kysts, jaunysts prisiminimai, o antra, pasak autoriaus, met ratis igyvenim, kuriuos jis patyr per dvylika met mu amas per tardymus, stumdomas po kaljimus ir lagerius". UDK 947.45 Leonas Vilutis, 1992

PRATARM
Mano gyvenimo metratis paraytas i gy v prisiminim, prieokiais. Stengiausi ray ti chronologine tvarka ir ufiksuoti kuo dau giau fakt. O dvasini igyvenim, kuriuos patyriau per dvylika met muamas per tar dymus, stumdomas po kaljimus ir lagerius, nestengiau pavaizduoti, nes neturiu tam pasi rengimo. Nuo vaikysts jau prajo per 60 met, tad, aiku, ir to laikotarpio prisiminim ma iau. Na, o mano jaunyst labai panai nu eit ms Tautos keli: sunkios kovos u ne priklausomyb, skmingas (deja, neilgas) jos tvirtinimo laikotarpis, okupacija, teroras, ne lygi partizan kova, kaljimai, kankyns... Bet Tauta teisi tad ir nenugalima. Ji keliasi viesiam Rytojui. AUTORIUS

PIRMOJI DALIS

ANKSTYVOJI VAIKYST

1925 met pavasaris. U lango jau ruoiasi ydti alyvos. Sode dzgia bits, medi akose savo giesm mis visus sveikina sugr sparnuotieji giesmininkai, pa baliuose kelia galvas gelsvos purienos... Buvau tada vos ketveri met. Giliai atmint si r gegus 2 dienos rytas. Jis buvo saultas, rodos, toks, kaip ir kiti bundanio pavasario rytai, bet, deja, utemdytas didios eimos nelaims t ryt mir ma no mama. Tiesa, buvau dar toks maulis, kad negal jau suprasti ir tinkamai vertinti tos tragedijos. Suvo kiau tik tiek, kad mirusi mam ive kapus ir namie jos daugiau niekada neregsiu. Lyg pro migl matau tok vaizd: ddien ir teta Magdalena mamai velka juodus drabuius ir guldo vi dury kambario ant dviej greta sustatyt suol; gal vgaly ukelia nuo sienos nuimt metalin kryiuk, u dega tris ventintas grabnyines vakes. Renkasi kaimy nai ir gimins. j gryi, mamos kojgalyje egno jasi ir meldiasi, tik paskiau sda ant suolo... U stalo i kantik ir maldaknygi gieda giesmes, balsiai kalba roani... I Mineikiemio kaimo atjs sta lius V. Sidareviius antrame namo gale, tvo brolio Ni kodemo seklyioje obliuoja lentas ir kala mamai namu k" kelionei aminyb. Karst nuda juodai, o ant jo viraus nupie rud kryi. Kad kryius bt rykes nis, dar sukal dvi eilutes klumpini melsvomis galvu tmis vinuki. Trei dien po mamos mirties tvas mane ir brol Mykol (penkeriais metais vyresn u mane) apvilko juo domis palaidinukmis ir juodomis kelnaitmis. Seserys 12 met Emil ir 11 met Elena taip pat apsitai s tamsiais drabuiais. Mama jau guljo paarvota kar ste. Karsto vidus ikaltas baltomis kaip sniegas drobu lmis. Pagalvl prikimta velni droli. Karsto vir4

us ant dviej kdui guljo alia paarvotos mamos. kambar jo kunigas J. Breiva. Jis giedojo lotynikai man nesuprantamas giesmes, karst rk smilkalais, lakst vstu vandeniu, pats poteriavo ir susirinkusius kviet sukalbti po penkis poterius u mirusios siel. Giedant Viepaties Angelas", tvas suauk mus visus prie karsto atsisveikinti su mama paskutin kart. Vy resns seserys ir brolis Mykolas verk; aaras luost ir aplinkui stovinios moterys bei vyrai. Tada nesupratau, ko jie visi aaroja. Gal utai skausm a labiau negu kas kitas pajutau vliau, kai pradjau augti metais ir tvirtti imintimi. Bet apie tai vliau. Vyrai karst ukal, ine kiem, djo apkaiyt egliakiais veim ir nulydjo j Linkmen kapines. Vyresnms sesutms Emilei, Elenai ir broliui Mykolui tt leido mam palydti. Mane ir jaunesn, dar lopyje gulini seser Elbiet paliko namie. Sugr i kapini kaimynai ir kaimyns vl sdosi u stalo, vl giedojo i stor kantik ir maldaknygi, paskui vakarieniavo ir isiskirst... O su tte likome mes penki vaikai, kuri vyriau siajai, Emilei buvo 12 met, o jauniausiajai, Elbietai vos dveji. Tik po daugelio met supratau, kad ms ttei tada buvo be galo sunku, ir atsistebti negaljau, i kur jis smsi tokios itverms ir jg. O rpesi, negand gridavo ant jo pei kasdien visokiausi. Jam vienam teko visa atsakomyb u mus penkis maameius vai kus ir jau per devyniasdeimt met turini ir nuo pa talo beveik nesikeliani savo motin Cecilij, kuri va dindavo mamute. Tiesa, vyresns seserys Emil ir Elena msi eimi ninkauti : utindavo katilus kiauli paaro, meldavo ir erdavo karves, kiaules, ruo eimai valg. Ko paios nemokdavo, ko tt neinodavo, klausdavo ddien Ni kodemien ir tet Magdalen. Jos veikiai imoko ir sun kesni nam ruoos darb: braukti ir ukuoti linus, kirp ti avis, verpti vilnas, austi, drobes balinti. Ir imoko ne bet kaip. Jau ir studentu bdamas su malonumu d vjau seser iaust drt vilnon kostium ir baltus kaip sniegas drobinius baltinius. Mano brol Mykol, vyresn u mane bent penketu met, tvas mok vyrik darb erti, ukuoti ir pa 5

sikinkyti arkl. Vienuolikmetis Mykolas jau buvo pati kimas tts pagalbininkas. Imoks valdyti plg, arda vo raienas ir kitas lengvesnes dirvas, akdavo, padda vo nudirbti daugyb kit darb. Tiesa, akti buvo i mokusi ir vyresn sesuo Emil. tais tt Mykolui ir nedidel dalg, ir jis veikiai imoko ienauti. Mane tt turbt laik mau ir jokio rimtesnio dar bo neskirdavo, nors a visai nesijauiau maas ess. At simenu, vien vasaros pavakar bgiodamas u kluono pamaiau daug nukarusi balt irni anki. Prisky niau j kaupin kepur ir ramus ygiavau namus. Tt tuo metu prie svirno kal dalg ir, pamats mane kak neant, tuoj pasiauk. Ivyds piln kepur irni, pa klaus, i kur jie. Paaikjo, kad tai bta kaimyno ir ni, o msikiai augo gerokai toliau. Tvo paklaustas, ar inojau, kad tai svetimi irniai, atsakiau neinojs, bet tai mans neigelbjo. Buvo liepta tuojau pat ir nius nuneti kaimynui, atsiprayti ir priadti daugiau taip nedaryti. Lekiant pas kaimyn, deg em po ko jomis, bet sukaupiau visas jgas, atvriau duris, bgte pribgau prie stalo, ibriau i kepurs ant stalo visus irnius ir pasaks du odiu dovanokit, dde, kiek ko jos nea, sprukau atgal, dur link. Dar spjau igirsti skard kaimyno juok ir odius: Tai ir vl Jonas vai kus mutravoja. Kiek kabindamas dmiau atgal namus. Tt vis gyvenim vadovavosi patarle Nuo virvels prie kumels", todl grietai drausdavo imti bet k sve tima. U tokias pamokas a jam dkingas ir iandien. Ilgais iemos vakarais vyresns seserys verpdavo, silus mesdavo ant mestuv, ausdavo trinyius i lini ni sil kelnms, i kanapini maiams, i linini ukuot dvinytes drobes baltiniams, paklodms; i vilnoni ausdavo milelius sermgoms, o i plonesni vai riai nudayt sil audeklus kostiumams. Brolis My kolas i pakul sukdavo panius, i klevo drodavo grb liams dantis, kad vasar j prireikus nereikt darby meiu trukdytis. Pats tt taisydavo pakinktus arba si davo vaikams drabuius. Svetimiems nieko nesidavo, nes neturjo laiko. O kiek buvo diaugsmo, kai tt nupirko man ele mentori ir paved broliui ir seseriai Elenai mane imo kyti abcl! Greit mokjau ne tik abcl, bet ir i skie men sudti odius. O Elena imok mane dar ir pote 6

ri: Tve ms, Sveika, Marija", Tikiu Diev T v", Garb Dievui...", Viepaties Angelas". Mokslai gerai seksi, tad teta Magdalena dar parpino knyge l, i kurios mokiausi Dievo ir Banyios sakymus". Tvas kasmet prenumeruodavo tris laikraius: M s laikrat", kininko patarj" ir vaigdut", ar ba altin", arba Sargyboje". Tris paskutiniuosius keisdavo vaik pageidavimu arba savo nuoira. Ka dangi tv nuolat buvo ugriuv visokiausi rpesiai, tai pats maai beturjo laiko laikraiams. Juos iraydavo tam, kad lavintsi jo vaikai. A labai noriai kibau lai kraius, todl vakarojant tt man pavesdavo skaityti balsu. Pradjau nuo trumpesni straipsneli, o vliau, pamau itobulins skaitymo technik, buvau vertintas kaip geras skaitovas. Pasitaikydavo toki domi strai psni, kad tt liaudavosi siuvs ir imdavo pats skaityti arba mane praydavo dar syk perskaityti. Labiausiai jam patikdavo praneimai apie netikrus pinigus, klai diojanius plikus ir pan. Mano nuomon su tts ne visada sutapdavo, bet a taip diaugiausi imoks skaity ti, kad man visai nebuvo svarbu, k skaitau. Net ir vl vakar, kai po dienos darb visi sumigdavo, o tt dar dirbdavo prie ibalins lempos ir igirds kur vartantis lovoje, pasakydavo: Vaikai, kuris ten js nemiegate, ateikite man paskaityti", tuoj okdavau i lovos... Taigi iki pradins mokyklos lengvai skaiiau ne tik elementori, bet ir laikraius. PIRMIEJI INGSNIAI MOKYKLOJE Artjo 1927 met ruduo. Soduose obel akos linko nuo prinokusi vaisi. Kasdien vis labiau tutjo laukai. Pdymo dirvos buvo atkartotos (antru kartu suartos) ir lauk rugi sjos. Dar vienur kitur bolavo nenupjau t vlyvesni jav ploteliai ir geltonavo nenukst bul vi bulvienojai. Tt itep kalamakos" (lengvo su lingmis veimo, kuriuo per ventes bdavo vaiuojama banyi, sveius, parveti kunig, gydytoj ir pan.) ratus, simet por mai obuoli, pasikink br ir i ve mane mokytis. Mokykla buvo Mineikiemio kaime, kalvio Vaitkeviiaus seklyioje, madaug u kilometro nuo nam. Sustojome prie V. Gimausko nam. ia gy veno mokytoja O. Ruknait. Tt ne jai obuolius, ilgokai kalbjosi. K jie tarsi, neinau, tik prie gr 7

damas namo tt mokytojos akivaizdoje man dar kart liep jos klausyti, gerai mokytis, neidykauti. Primin, kad apie mano elges jis visk inosis ir, jei blogai elgsiuosi, bsiu baudiamas. Mokykloje gyvenamojo namo seklyioje stovjo trys eils suol. Kiekvienoje eilje sdjo vis kito sky riaus mokiniai. Taigi mokykloje buvo tik trys skyriai, o mokini trisdeimt. Visi suolai bdavo uimti. Mo kslas man atrod vieni niekai. Mokjau ne tik skaityti, bet ir su grifeliu ant rmintos marmurins lentels pa rayti raides ir odius. Bet mokytoja dl to mans ne iskirdavo i kit. Kai raalu pradjome ssiuviniuose rayti dailyrat, pastebjau, kad J. Sidareviius gra iau u mane iraitydavo raides, jo ratas ieidavo dai lesnis u mano. Todl pstis neturjau ko, teko atkak liai mokytis toliau. Visi mokiniai buvo i vieno kaimo, susigyven, tik a vienas atjs i kito kaimo, tad kart per pertrauk tarp ms vyko konfliktas". pamok grome nudr kstomis nosimis ir kaktomis, ipeiotais drabuiais. Mo kytoja mane ir dar du vaikus nubaud liep valand likti po pamok, dar udav kak papildomai imokti, o pati ijo savo but. spjo sugrianti ir tada ileisian ti mus namo. Atsidriau keblioje padtyje viena, neno rjau bti kartu nubaustas su tais, kurie man atrod neteiss, o antra vertus, labai bijojau grti namo visa valanda vliau. Aiku, tt supras, kad buvau paliktas po pamok ir tikrai mane nubaus. Taigi nusprendiau pabgti. Vos tik mokytojai ijus, pakrmmis ikriau namo. Nors pamokas kitai dienai imokau geriau negu paprastai, bet vis tiek buvo neramu. Kit ryt moky toja ne tik neatleido mans nuo pirmosios bausms, bet dar papildomai nubaud liep valand pastovti u dur. Si bausm mans nebaugino, u dur biau su tiks stovti vis dien, kol baigsis pamokos, bet pasi likti valand po pamok tai jau ne... syk po pa mok mokytoja savo but njo, o liko antrame namo gale, pas eimininkus. Tada radau toki ieit" at sidariau lang, iokau, tvarkingai j uvriau ir vl pakrmmis parbgau namo. Kit ryt vl gavau t pa i bausm kaip ir vakar: vien valand stovti u du r ir likti valand po pamok. Bet jau syk mokytoja liko klasje. Udav man kartoti katekizm, o pati mez g. Kaip bus, taip, bet ir vl tvirtai nusprendiau pa

bgti. Tylutliai, kad mokytoja nepastebt, susidjau knygas ir sprukau pro duris. Ir kokia gda: mokytoja mane priemenje pagavo (mat buvo usklstos brauktu ve durys), usuko man aus, grino klas, i vidaus ukabino seklyios duris, mane ibar ir vl msi dar bo megzti. Man delsti nebuvo kada ilgiau utrukus, tt btinai pasiteiraus, ar nebuvau paliktas po pamo k. Taigi ilgiau nelaukdamas atkabinau lango kabliu kus ir aibikai iokau lauk. Kiek kabindamas, ro dos, kojomis ems neprisiliesdamas, leidausi nam link. Kai igirdau mokytojos ksn Stok!, jau buvau u ko kio imto metr. Aiku, nepaklausiau ir skuodiau tik pir myn. Ubgs ant Obel kalno, kitoje jo pusje, u koki 200 metr pamaiau tv, pjaunant lauke irnius. At sidriau keblioje situacijoje. Liko tik viena ieitis dingti ir mokytojai, ir tvui i aki. Tad okau pirm pasitaikiusi bulvms laikyti duob ir pasislpiau po iaudais ir lentgaliais. Ten lindjau gal 10 minui. At sikvps ir sitikins, kad mokytoja mans iki ia nesi vijo, vargais negalais isiropiau i duobs ir aplinki niais takais dmiau namo, kad nesusiduriau su tvu. Kit ryt mokykl jau labai neramus. Buvau siti kins, kad tokie nuotykiai gerai baigtis negali. Beveik gailjausi, kad siningai neisdjau tos menkos valan dls po pamok. Bet atgailauti nesiruoiau. Mokykloje labiausiai nustebino tai, kad mokytoja ne tik neskyr man jokios bausms, bet ir apie mano nuotykius" net neusimin. U tai a jai irdyje buvau be galo dkin gas. I vis jg stengiausi elgtis taip, tarytum ir a visos tos istorijos" neinau: kuo stropiausiai mokiau si, buvau kuo drausmingiausias. Pirmj savo mokytoj be galo gerbiau, o is, pasta rasis humanikas jos poelgis dar labiau j iauktino, nors ir iki iol man tebra paslaptis, dl ko ji nutar mane palikti ramybje, daugiau mans nebebausti. Negaliu pasakyti, ar po i idaig mokytoja mani mi buvo patenkinta, bet visi draugai laik mane itver mingu vyru ir patikimu draugu. RAITAS PAS PANAS Baigsi pirmieji mokslo metai. Vasar tt pasiunt mane Kirdeikius ruotis pirmajai v. Komunijai. Bany ios zakristijoje ir ventoriuje tts sesuo, mano teta 9

Magdalena 50 susirinkusi vaik mok poteri ir kate kizmo. Dvi savaites kasdien eidavau Kirdeikius keturis kilometrus ir pareidavau psias namo. Kai pabosdavo vienam eiti vyruotu keliu, bgdavau tekinas. prats bgte nubgdavau vis keli ir n kiek nepavargdavau. Pasibaigus mokymui, paskutin etadien visi vai kai atlikome ipaint. Sekmadienio ryt tt apvilko ma ne trumpomis juodomis kelnaitmis ir baltu varkuiu (rodos, paskolintu) ir, pakinks kalamak br, nu ve Kirdeikius priimti pirmj v. Komunij. Tai buvo labai spdinga diena. Iki iol ji gyva mano atmintyje. Nuo tada sekmadieniais eidavau banyi klausytis v. mii, tapau tikras katalikas. Tt nuo maums visus vaikus mok kio darb. Dar bus skirdavo kiekvienam pagal igales, pagal ami. Gr bdavome ien, prie liet kraudavome kupetas, vl kra tydavom, o idivus mindavome veime ir darinje. T tei vagojant bulves, vaikiodavau i paskos ir atkasin davau rankomis emes nuo uverst bulvienoj. Bet vis domiausia buvo mokytis jodinti. Turjo me du arklius: Br ir br kumelait. i buvo labai judri, jodamas jausdavaisi tarsi prilips prie jos nuga ros, visai nekratydavo, o Bris buvo piktokas, kratydavo. Per olin (rugpjio 15 d.) tt isiruo atlaidus Inturkje, o i ten adjo dar vaiuoti Noreikikes pas savo seser Agot. Mano seserys ir brolis Mykolas buvo pareigoti t dien eimininkauti namie. A, kaip jau niausias eimos vyras, joki pareigojim negavau, tad nutariau papramogauti. Pasims kamanles, nujau piev, kur netoli nam gansi supaniota Broji, pasi kamanojau, prisivediau prie didoko akmens, usisdau ir nujojau galulauk. Ten radau arklius gananius m s kaimo vyrus. Bet ir ten man greit pabodo, tad nuta riau joti toliau, bet kur neinojau. Kaimyn Mykolo paklaustas, kur adu joti, pasakiau, kad atgal prie na m. Jis man ir ant arklio padjo ussti. Staiga ding teljo mintis joti pas draugus Mineikiem. Taip ir pa dariau. Prie pat kaimo sutiktos Toleikyts paklaustas, kur joju, ididiai atsakau: Pas mergas!" Palikau j i nuostabos isiiojusi ir, spsteljs Brosios onus, uoliavau toliau per Mineikiemio kaim. Atjojau pas mokyklos draug J. Sidarevii. Brj pririome prie vynaits, o patys su kitais susirinkusiais draugais smagiai aidme ligi pat saulleidio. Tik i lauk ge10

namos bandos baubimas, avi mekenimas privert mus i gatvs pasitraukti ir grti namo. Tada atsiminiau, kad esu atjojs raitas ir turiu skubti namo. Mano Broji, veik pus dienos istovjusi pririta prie vynios, buvo labai sunerimusi ir isigandusi grtanios i lauk ban dos, todl mans nelabai norjo klausyti. Usiropts ant jos, nepajgiau net suvaldyti: ji uoliais lk per vis kaim, o 45 metr rst tiltuk peroko net kojomis neliesdama. Man teliko tvirtai sikibus karius saugotis, kad nenukrisiau. Per kelias minutes kaip vjas par skridau savo kaimo laukus. Greitis mums abiem labai tiko. Broji apsiramino tik tada, kai ganykloje pamat kaimyn arklius. Tuomet j supaniojau, numiau kama naites, lyg atsidkodamas paglosiau sprand ir parjau namo. Tvo dar nebuvo. Vyresnij paklaustas, kur bu vau, atsakiau, kad ganiau Brj. Gal juos ir tikinau, nes kumelaits prie nam tikrai nebuvo. Dl ito a ne sijaudinau. Svarbiausia buvo savo yg nuslpti nuo t ts. Jauiausi ess kaltas, nusipelns didels bausms ir irdyje rengiausi visk ikentti. Tt parvaiavo kit dien. Prajo savait, kita tylu, ramu. Atjo rugsjo pirmoji. miau lankyti antr skyri. Mano paslaptimi niekas nesidomjo. Tik po pus antro mnesio, po bulviakasio kart tt aplinkinmis kalbomis leido suprasti, kad visk ino, bet i jo velnios ypsenos pro sus i karto supratau, kad nebsiu bau diamas. Tik man norjosi patirti, i kur apie mano ygius" tt suinojo. Neklausinjau, bet numaniau, kad jam papasakojo t dien mano sutiktoji Toleikyt, nes ji padjo mums bulves kasti. Tik vliau supratau, kaip ttei iki gyvo kaulo turjo gristi penketo judri ma vaik aukljimas. 0 kur dar rpinimasis i patalo nepasikeliania imtamete mama! Jis vienui vienas ant savo pei itvermingai ne i nat. Kit tok stipruol vargu ar surastum. Gal todl jis taip troko, kad mes kuo greiiau suaugtume ir pasi dalytume rpesiais, palengvintume tok sunk jo gy venimo keli.

Mokytojai O. Ruknaitei isiklus kitur, antrame skyriuje mok K. Lekaviius. Didiul spd mums dar jo pilka aulio uniforma. Grieti, imoningi, krybingi jo reikalavimai buvo doms, patraukls. 11

Mokslas seksi gerai. Su draugais jau buvau susigy vens. iem mokykl brisdavau per sniego pusnis. Namie visi avdavome klumpes, o man kelionei mo kykl tt usak pas batsiuv odinius pusbaius medi niais padais. Kanapinmis virvelmis stipriai suvarsty ti, kad ir neaukti aulinukai, apsaugodavo vaikikas ma no kojeles nuo sniego, o mediniai padai nepraleisdavo drgms, alio. Atjo pavasaris. Mokiniai nuo Verb sekmadienio iki Atvelykio dvi savaites atostogaudavo. Kaimo vyrai valgsi laukus, kai kurie jau ten ir tris kas griovelius vandeniui nuleisti, rinko akmenis i dobilie n, kiti baig pjauti ir skaldyti kiemuose malkas, ruo padargus lauk darbams. Moterys isijuosusios vari nosi trobose, ruo ventms valgius. Visi tris nuo auros ligi sutemos. Dl to Didj etadien kaimo mo terys paved man nueiti banyi ir visam kaimui par neti ventinto vandens ir ugnies. T dien banyios ventoriuje buvo krenamas lau as. Aplink j ant ems visi atjusieji suddavo atida rytas degtuk dutes. Lau ir degtukus kunigas ikil mingai paventindavo. Taigi ia atjusieji parsinedavo namus ventint degtuk ir paventint ugn bero kerpje ar susukt i skudur speciali degt dagt. I jos bdavo kuriama nam krosnis, kad Dievas saugot namus nuo gaisr, aib ir kit nelaimi. T dien ventinamas ir vanduo. Banyios moter pusje pasta tyt madaug 200 litr medin statin su vandeniu ir gi ikilmingai paventindavo kunigas. Po pamald eida mi namo, mons prisisemdavo kok indel ventinto vandens. A visam kaimui atneiau piln (madaug 2 litr) virdul ventinto vandens, kiekvienam namui po du t ventint degtuk ir dagt ventame laue degtos ugnies. U tai moter buvau igirtas ir pavaiintas ve lykiniais pyragais. Mat etadien po piet pasnikas baig davosi ir galima bdavo pasmaliiauti ir kai kuri ven i gardsi, iskyrus kiauinius. ventint vanden mo terys isidalijo, kiekviena juo palakst trobas ir iek tiek pasiliko iki kit met. Sakydavo, kad ventintas vanduo saugo namus nuo gaisr, nuo perkno ir nuo daugybs kit nelaimi, juo galima pakriktyti silpnut naujagim, jei nesptum prisiaukti kunigo, palakstyti mirtant ir kt.

12

BSIU TTES PADJJAS Tt mane taip pat pratino prie darbo. Pirmiausia mok kapoti akas ir riti klelius". Juos kraudavau prie svirno arba prie tvarto sienos pastogje, kad idi t, o iem krendavom nuo saus ak greit sidega malkos. Tt drausdavo tik sunkiai kelti, kad negautu me trkio. Brolis Mykolas jau neblogai vald plg. Lygesnje ir neakmeningoje dirvoje bandydavau arti ir a. Trokau bti didelis, norjau, kad ir mane vadint artoju, nors artojas dar buvau labai prastas. Utai uo g skynjas buvau neaplenkiamas. Nebuvo vynaits, kuri nelipdavau, nebuvo obels, kurios virns nepa siekdavau. Visus geresnius rugius moterys pjaudavo pjautuvais. Tik prastesnius, oltus rugius vyrai kirsdavo dalgiais. Rankomis pjautus rugius kluone blokdavo, variausius palikdavo sklai. Vliau klelius apkuldavo kultuvais, kad ibyrt usilik grdai, i j ikrsdavo oles, o iaudus ridavo didelius klius. Jie praversdavo sto gams dengti, lovoms pakloti, kiaulms svilinti. Paa rui naudodavo tik rugi ikratas ir kitus dalgiu nupjau tus ir per kuliamj main perleistus iaudus. Mano tt su savo broliu Nikodemu turjo bendr kluon ir bendr dar j tv naudot rank darbo medin kulia mj main. J aptarnaudavo 45 mons. Trys i j turjo bti stiprs, o du galjo bti ir vaikai, padjjai. Jav klimas usitsdavo itis mnesi, o kartais ir il giau. Nors klimas ta maina jo ir ltai, bet sakydavo, kad vis greiiau negu kultuvais. Grdus atskirdavo nuo pel, arpuodavo daniausiai naktimis. Tt turjo ir ar p, o tokie arpai kaime buvo tik du. Netruko prabgti vasara, atjo rugsjo pradia. Vl mokykl! TTES MIRTIS Graus buvo 1929 met ruduo. em nuklota anks tyvj aln pakst lap. Kur ne kur obel virnse matsi vienas kitas vasarini ri obuolys agrasti nis, kalmuckinis. Toks obuolys tirpte tirpdavo burnoje. Jau visai prinok buvo avietiniai, gardiukai. J pri rinks suslpdavau iene ir palaikydavau por savaii, 13

o tada neatsivalgysi. Antaniniai, pepinai tai vis ru denins rys, bet kakodl juos vadindavo ieminiais. Jie lauk savo eils. Kai ateis laikas, po bulviakasio, bus nuskinti, graiai idlioti svirno viruje ant iaud kotu kais vir, kad isikvpuot ir nept. Tai bus gardu iem, ypa per advent, ir gavni, kai nevalgoma m sos! Nors nedidelis buvo ms sodas (apie 20 obel), bet obuoli pakakdavo ne tik savo eimai, o ir sve iams pavaiinti. Atsimenu, kad, pasirodius namie sve iui ar kaimynui, tt visada pats atnedavo ar paliep davo vyresnms seserims atneti piln duben obuo li. (Tais laikais nebuvo mados svei vaiinti deg tine.) ruden pradjau mokytis jau treiame skyriuje. Mokytojas K. Lekaviius iais mokslo metais dar do miau dst pamokas. Tai buvo labai apsiviets, ipruss mogus. Visi mokiniai j gerb, myljo. Mokms ne tik i knyg, i vadovli. K. Lekaviius mok naudotis skaitytuvais, rayti laikus, praymus, pareikimus, skun dus. Buvome pratinami i akies nustatyti atstum ( tol, aukt). Tiksliausiai atspjusius mokytojas premi juodavo. Iman jis ir chemij, mus patraukdavo savo bandymais: atsinedavo pilk akmenli, kurie tamsoje mesti bal nesksdavo, o siliepsnodavo ugnis il gokai plaukiodavo vandens paviriumi. Toki akmenu k mokytojas dav ir man. Nustebinau vis kaim, kai nakt ant balos ukriau lau. Kaimo moterys net bar, kad toki pokt nekrsiau, nes gals udegti na mus. Jau minjau, koks rpestingas tt buvo ne tik mums, bet ir imtametei savo mamai, kuri, kiek prisimenu, i patalo veik nesikeldavo. Lapkriio pradioje ji dar la biau sunegalavo. Atvetas gydytojas ira vaist, bet ir ie jau negelbjo. Tada atve ir kung su v. Sakra mentais. Susirinko visas kaimas, giedojo, meldsi. Sakoma, viena bda ne bda... Prislgtas daugy bs visokiausi rpesi, tt nesuspjo atlikti btiniau si darb. Lapkriio 15 diena. Dare dar stovjo krvos runkeli. Ir per t lemting dien jis sutemp juos apie 70 didiausi mai rs. Labai pavargo, suilo ir atsigrs alto vandens t pat vakar susirgo, atsigu l patal. Gydytojas nustat plaui udegim, o ia 14

liga jis susirgo jau antr kart. Gydytojas kartu api rjo ir ms senel, abiem prira vaist ir liep nesi kelti i lovos. Lapkriio 16 dienos vakar tts mama atsiskyr su iuo pasauliu. J, kaip ir ms mam, paarvojo vi duryje kambario, apstat deganiomis vakmis, ran kas djo v. Cecilijos paveiksll, roani. Rinkosi mo ns, meldsi, giedojo. Po trij dien kunigas J. Breiva atliko laidojimo apeigas. Susirinkusiems giedant Vie paties Angel", karstas buvo inetas egliakiais ikai yt veim. Nors ir sunkiai sirgdamas, tt atsikl i patalo paskutiniam atsisveikinimui su savo motina. Apsivilks ilgus kailinius, ilydjo karst iki veimo. Pt smarkus varbus rudens vjas, tad, nors kapus t t ir njo, vis tiek vl peralo. senuosius Linkmen kapus senel palydjo dvi jos dukterys (Magdalena ir Agota), snus Nikodemas, kiti gimins, kaimynai, ma no vyresns seserys ir brolis Mykolas. Mane laik mau ir kapus neleido eiti. Motinos mirt tt labai skaudiai igyveno. Vliau mons kalbjo, kad tai priartino jo paties mirt. Svei kat galutinai pakirto ne tik dvasinis igyvenimas, bet ir plaui udegimo pamjimas nuo peralimo. Vos dviem dienom praslinkus, tt pats papra atveti ku nig su v. Sakramentais. Po kunigo apsilankymo sak, kad jauiasi geriau. Kit dien tts brolio Nikodemo snus Vincas vl atve gydytoj. Apirjs ligon, gy dytojas nuoirdiai ramino ir j, ir vaikus, prira vaist, bet veamas atgal Vincui liep greiiau pavaryti arkl ir vaistin nevaiuoti, negaiti laiko, jei dar nori rasti ligon gyv... Tais laikais vaist nuo toki lig tikrai nebuvo. Tt ir pats, matyt, suvok, kad gyventi liko neilgai. Iveus gydytoj, jis papra vaikus pakviesti jo sese r Magdalen, brol Nikodem, jo sn Vinc, visus vai kus. Magdalenos papra paimti ssiuvin ir urayti visk, k jis sakys. O visiems kitiems liep klausytis. Jautme, kad tai bus paskutiniai tvo odiai. Visi penki vaikai buvome labai nusimin, bet aaras slpme. Ati diai klausms ir djoms pai ird tts paskuti nius pamokymus, paskutines atveriamas paslaptis. Tt kalbjo gal 23 valandas. Pirmiausia pasak jauis, jog i ligos patalo jau neatsikels. Paskui perjo prie ki k reikal: kad svirne yra nemaa grd, msos, labai 15

gerai ustas iemkeniais laukas, kad parsiduotume dvi karves (o laikm keturias), vien arkl (buvo du), kad kaimynus pasitelk nusipjautume rugius ir trejus metus nieko nestume laukuose ir nieko nedirbtume, o po trej met, labiau suaug, prasigyvensime. Pra ms gra iai sutarti, vieniems kit neskriausti, veikti visiems i vien, kaip bitms. Ivardijo visus, kuriems yra pasko lins pinig, kokios verts iduoti vekseliai, kokia suma i tikrj paskolinta. Teta Magdalena visk ura s siuvinyje, o mes priemirtinius tvo odius djoms irdis. Ypa sidmjome pamokymus, kad reikia bti siningiems, niekada nieko neskriausti, nes u gerum bus atsimokta geru. Nuves gydytoj sugro ir pusbrolis Vincas. J t t pra mus pagloboti, padti patarimais. Vincas paa djo taip daryti ir vliau savo paad tesjo su kaupu pusbrolis Vincas mums buvo geriausias vyriausiasis bro lis. Tt idst ir tolimus savo planus. Mane, kaip ge riausiai besimokant, pra leisti mokslus. Brolis My kolas turt likti kyje. Seseris ileisti u vyr ir atiduoti j dalis. Iki paskutinio atodsio tt mus mok gyventi, troko atverti mums kuo daugiau gyvenimo pa slapi, bet, deja, staiga pasuko galv sien ir nutilo. Visiems buvo aiku, kad nutilo aminai. Teta Magdale na, metusi ssiuvin, ieb tris grabnyios vakes. Visi suklupome prie tts lovos... Meldms u j i pai irdies gelmi... Buvo 1929 met lapkriio 22 diena, 22 valanda. T vakar likome penki nalaiiai, kuri vyriausiai, seseriai Emilei jo septyniolikti, o jauniausiai Elbietai tik septinti metukai. Ryt dd Nikodemas ir pusbrolis Vincas tt per reng ieiginiu kostiumu ir paarvojo. Teta Magdalena galvgalyje ant lentynls pastat vadinamj laimingos mirties kryel, kur tt, ivaiuodamas i nam, visa da pabuiuodavo. Visus vaikus moterys aptais gedulo drabuiais. Gedulas maud ir vis ms irdis, o akys pldo aaromis. inia apie tts mirt kaip aibas pasklido po kai mus. laidotuves rinkosi ne deimtys, o imtai moni. Upldo kiem, kaimyn gryias. Laidotuvs buvo labai graudios. mones labai jaudi no tai, kad iuose namuose per vien savait jie mato 16

jau antr karst. O labiausia visus skaudino tai, kad mir eimos maitintojas, paliks penkis maus, dar gyvenimo nepastanius nalaiius. Susirinkusij irdys buvo ku pinos nuoirdiausios uuojautos mums vaikams. Vi si mus ramino. Ir ities: nuoirdi j uuojaut, pa ram mes jautme ne tik laidotuvi dienomis, bet ir vliau. Dd Nikodemas dav saus lent karstui, o j sukal ir nuda V. Sidareviius. Dar jis sukal medin kryi. Kunigas J. Breiva vl giedojo gedulingas gies mes, meldsi, smilk smilkalai, lakst ventintu vande niu. Atsibuiavome dar su vienu artimiausiu mogumi. Vl giedojo Viepaties Angel", vyrai ukal karst, kl egliakiais ikaiyt veim. A buvau paliktas namie priirti jaunesn seser ir namus. I kapini sugro tik artimi kaimynai, gimins. Su sd apie stal visi pasimeld ir isiskirst. Tada vyres ns seserys ir brolis Mykolas su ibaline lempa ijo erti gyvuli. Kai apie vidurnakt jie gro, visi penki na laiiai kietai migome. NALAII DIENOS varbus ruduo, gili iema gamta tarsi atkartojo nir ms gyvenim. Ne tik kaimynai, bet daug kas i gretim (Mineikiemio, Sikini, Pylimo, Medin, Varauciki, Paiezdrio) kaim moni mums reik di diausi uuojaut, ir ne tik odiais, bet ir darbais. Nie kas niekada neatsisakydavo sunkesnius darbus atlikti: malk prikirsti, jas supjauti, suskaldyti, ml ive ti, nes visi mat, jaut, kad ms gyvenimas be tv ir be jokio suaugesnio mogaus, velniai tariant, buvo la bai sunkus. Pirmasis ms gelbtojas buvo pusbrolis Vincas. Jis ne tik imintingai visur kur patardavo, bet ir pats pad davo nuvaiuoti maln, kalv, susitaisyti padargus, pasiruoti pavasario ir vasaros darbams. A mokyklos nesilioviau lanks. Pavasar baigiau tris skyrius, o ket virto skyriaus Mineikiemyje nebuvo. Kit ruden mo kykl pradjo lankyti sesuo Elbieta. Vyresns seserys Emil ir Elena bei brolis Mykolas priirjo gyvulius. Ilgais iemos vakarais seserys verp silus, aud trinyti nius, dvinytinius audeklus kelnms, markiniams, mai ams. I viln aud mums kostiumus, o sau sijonus, 17

sukneles. Brolis suko i pakul panius, o i kanapi virves, dro grbliams dantis ir kt. Kol lankiau mo kykl, nam ruoos darb man netekdavo. A tik mo kiausi, perskaitydavau laikraius, kuri kasmet iray davome po tris, kaip ir ttei gyvam esant. Tik klimo metu ir prie grd arpavimo (valymo) stodavome visi vaikai ir dirbdavome, kas k manydami. Kad ir kaip buvom usim itis iem, visi penki po vakariens ssdavom u stalo, nusikeldavom nuo len tynls laimingos mirties" kryel ir balsu sukalbdavom u tts siel dal roaniaus ir v. Mergels li tanij. iek tiek atsitokj nuo ugriuvusios nelaims, pail sj po laidotuvi, vyresni seser ir brolio Mykolo bu vome suaukti sussti u stalo ir rimtai aptarti tolesnius eimos reikalus. Niekieno neuraytoje dienotvarkje, kiek prisimenu, svarstme tokius klausimus: 1. Kas bus atsakingas u eimos pinigus? 2. Ar samdysime nuolatin mog kio darbams, ar visk dirbsime patys ir samdysim mones tik sunkiems darbams? 3. Kiek gyvuli pasiliksime, kuriuos parduosim? 4. Kokius drabuius, apav btina pirkti eimai? 5. I kur imsim pinig ems mokesiams, plg ir kit padarg taisymui, darbininkams imokti ir kt.? 6. Kuo atlyginsime tiek daug mums padjusiam Vin cui? Pirmuoju klausimu nutarta vieningai: visus eimos pinigus saugos vyriausioji sesuo Emil. O ji ias atsa kingas pareigas sutiko eiti, jei bus vedama pajam ir ilaid knyga. Antruoju klausimu sprendimas nebuvo priimtas ne pasitarus su dde Nikodemu, teta Magdalena, o labiau siai su Vincu. pasitarim pakvietus vyresniuosius gimines, Vincas patar, kad nuolatinis darbininkas mums kainuos per metus daugiau negu gausim pardav dvi karves. Be to, suaugs mogus ms neklausys, o vis k tvarkys savo nuoira. Tam pritar ir teta Magdale na. Dl to nutarm samdyti padienius mones atskiriems darbams, o iaip visk dirbti patys. Svarstant treij klausim, Vincas nepatar be b tino reikalo parduoti gyvulius, nebent labai prireikus 18

vien karv. O pinig mokesiams, kalvei, malnui ap mokti galima gauti pardavus grd, kuri tts palik tas pilnas svirnas. U karvi pien, parduot Sidari ks dvaro pienin, gausim pajam tiek, kad ruden atsi pirks visa karv. Be to, ir mlas laukams reikalingas. Taigi pasilikome visus gyvulius. Ketvirtuoju klausimu nutarm pasikviesti meistrus siuvj ir batsiuv namus, nes drabuius sidinsim i savo audekl, o medpadius apkaldinsim sena ar nau ja oda. Penktasis klausimas jau isprstas. O kai Vincui buvo pasilytas umokestis u jo var gus (tts ieiginis juoda apykakle gelumbs paltas ant balt kaili, kuris pagal g tik jam tegaljo tikti), is grietai atsisak. Sutiko priimti tik kalious, nes tikrai inojo, kad niekam daugiau jie netiks. Tokie eimos pasitarimai vykdavo ir vliau, kai ikil davo didesni problem. Ir priimt sprendim buvo laikomasi. Ms tvas apylinkje buvo gerbiamas mogus. Tad ir jam mirus skolinink nei iekoti, nei ilgai laukti ne teko. Dar iem visi suve savo skolas ir atsim palik tus vekselius. Negrino 200 lit tik vienas Mineikie mio gyventojas Salickas, bet mes jo vekselio neprotes tavome, nes inojom j gana skurdiai veriantis. Skolininkas vis akivaizdoje paddavo ant stalo pi nigus ir atsiimdavo savo veksel. Sesuo Emil pinigus upajamuodavo ir paslpdavo skrynios dugne. O vienas skolininkas man ypa strigo atmint. Buvo taip. Kar t viduriem atjo mogus, pasisveikins atsisdo stalo gale ir maloniai papra suaukti mus visus penkis. Mes klausms, k jis pasakys. mogus paklaus, kuris i ms vyriausias gaspadorius. Sesuo atsak, kad mes visi gaspadoriai, visi esam lygs. Tada jis pareik i ms tvo pasiskolins 500 lit ir jokio vekselio ar ratelio neidavs. Sesuo Emilija atsine savo ssiuvin, bet io mogaus pavards tarp skolinink neaptiko. Ssiuvin perirjo ir pats mogus. Ir vis dlto jis padjo ant stalo, kad visi matyt, 500 lit. Mes jam padkojome. Grint pinig susidar apie por tkstani lit, o tai bta nemaos sumos. Toks imintingas ms tvarkymasis stebino daugel kaimyn, gimini. 19

ANT OKUPUOTO VILNIAUS KRATO PASIENIO 1930 met vasara Vytauto Didiojo 500 met ju biliejaus vasara mano paskutin laisva vasara. i vasar band gan sesuo Elena. Kadangi nebuvau bai gs pradins mokyklos, itisai prie darb mans ne spaud. Su mokyklos draugais (L. Jackeviium, J. Sidareviium, J. Palika ir kitais) apeidavome kaimo laukus, ikraustydavom varn lizdus, ibraidydavom balas, an i kiauini iekodami, o paskiau namie kepdavom kiau inien. U varn lizd niokojim kaimo moter bdavom barami, nes varnos kerydamos upuldavo ir ikapodavo besigananius viiukus. Ms kaimo laukai sieksi su lenk okupuoto Linkmen miestelio laukais. Vasaros darbams per ad ministracijos linij sileisdavome miestelio gyventojus, bet jie neturjo teiss perengti savo lauk rib. Dl to gale j lauko, o kartu ir gale ms lauko stovjo antra pasienio policijos sargyba. Isidsiusi auktumlse ar krmuose, ji sulaikydavo mones, perjusius savo lau k ribas, ir atimdavo leidim eiti savo laukus. Oku puoto Vilniaus krato gyventojai, eidami savo lauk dir bti, bandydavo Lietuv perneti kontrabandos: ilkini skareli, palt ir kt. ios preks Lenkijoje buvo gana pigios Lietuvoje u jas mokdavo bent tris kartus brangiau. Antai ilkin skarel, atneta Lietuv, kai navo iki 5 lit, o Lenkijoje iki 1 lito. Taigi mons taip neteistai lobo. Sakysim, Linkmenyse gyvenanti t vo brolio monos sesuo Teres (ar iaip kas i jos eimos) atvedavo laukus kok imt ilkini skareli, paslp davo samanyne, o nakt jos sesuo i tos sutartos vietos skareles paimdavo. Lietuvoje greit jas pardavusi, pi nigus pasidalydavo. A apie i kontraband inojau i savo seser. Jos abi taip nusipirko graius ieminius pal tus pigiau kaip po imt lit, tuo tarpu Lietuvoje jie bt kainav po tris imtus lit. Kart vaikiodamas laukuose pamaiau mog sa manyne kak slepiant po kelmu. Mans jis nepasteb jo. Jam nujus, patikrinau, ar tikrai jis k paliko. Taip ir buvo. Ryulio su ilkinmis skarelmis bta didoko (vliau suinojau, kad j buvo apie 200). Pastebjau,
20

kad po ryuliu buvo prisirink vandens, tad pakiau po juo ak, kad skarels nesumirkt. Dar apdjau ryul samanomis ir greit parlks namo apie tai praneiau d dienei Nikodemienei, nes numaniau tik j kaime ta kon trabanda usiimant. Ji nusigando, man, kad a meluo ju ar provokuoju. Mat tokie rimti reikalai nuo mans bdavo slepiami. Gal dl to, kad buvau dar maas, o gal ir dl mano draugysts" su pasienio sargybiniais, kurie man leisdavo ratukais paaudyti i tikro autuvo taikin. Dl to ne tik kaimo moterys, bet net seserys tar mane esant nipu". Vos tik pasigirdavau, kad sargybiniai leidia man ratukais audyti taikin, jos tiesiai man sakydavo, kad nipinju ir pasakoju jiems apie kontraband. Bet po to, kai Nikodemien samany ne tikrai rado nuo vandens mano apsaugotas skareles, manoji reputacija pasitais, vl imta manimi pasitik ti. O i tikrj a niekada pasienio policininkams apie kontrabandininkus nieko n odeliu nebuvau usimi ns. Buvau girdjs, jog pagauti kontrabandininkai grie tai baudiami ir tikrai nenorjau, kad ddien ar ma no seserys nukentt. I Lietuvos Lenkij buvo veamos gyvuli odos, ob uoliai, nes ten ios preks buvo kelis sykius brangesns, Lenkij sisti preki ms policija ne tik nedraud, bet dar ir padjo: ivalgydavo lenk sargybos nesau gomas vietas, pro kurias veimai galjo pervaiuoti sien. Linkmen miestel nuo ms kaimo skyr vos 3 km., bet okupacijos slygomis nebuvo galimybs susipainti ar susidraugauti su savo bendraamiais. Lenk staty mai, j elgesys su ms tautieiais Vilniaus krate bu vo labai iems nepalanks. Per 19 okupacijos met to krato gyventojams stengtasi diegti vergo dvasi. I suaugusi moni esu girdjs, kad Linkmenyse gyveno daug moni, parsidavusi okupantams ir jiems sksda vusi savo draugus, kaimynus. Okupantai skundikus ska tindav, duodav po 8 kg pikliavot milt ir dar kai ko. Taigi skundikai bdav labai uols. Jei faktai ir ne pasitvirtindavo, skundikai u tai nebdavo atsakingi. Taip okupantai alino lietuvik dvasi. Nemaa dalis ios kartos buvo okupant sualota, suluointa, paversta dvasiniais invalidais. 21

PIEMENYST Dar noriau iek tiek papasakoti apie savo pieme nyst. 1931 met pavasar baigiau Mineikiemio trij klasi pradin mokykl. Tais laikais mons sakydavo: Kiau li negans, kunigu nebsi. Ms eimoje a jau tur jau uimti piemens pareigas. i vasar keturi kaimo gyventoj gyvulius ganme nuo sauls patekjimo iki nusileidimo dviese su Juozu Pelika. Jis u mane buvo bent pora met vyresnis, tai ir atsakomyb jo buvo di desn. A jo klausydavau. Kit dien gyvulius gany davo kiti du piemenys, o mes bdavome laisvi. Piemenauti teko tris vasaras. Antr vasar ganiau su erniausk samdyta piemene Liudvine Astrauskaite, o paskutin su Naste (pavards neprisimenu). Dabar jau a buvau vyresnis piemuo. Ryt, kai gerokai die nodavo, apie 11 valand, gyvuliai sueidavo prastas vietas pailsti. Karvs ir avys, iekodamos paunksns, suguldavo po artimiausiais mediais, kiauls vartydavosi balose. O mes tuo laiku atsikvpdavom, i ak statyda voms palapin, i lin vydavome maikius botagus, pjaustydavom i karklo vilpynes... Botagas turjo bti toks, kad stipriau mosteltas ore vilptelt. Tam vil pteljimui gyvuliai lengvai paklusdavo. Karvs turdavo savo vardus. Jas pavadindavom pagal spalvas ar elge s. Jei vardu paaukta nereaguodavo, gaudavo ms kri kt: uklup toki neklauad draudiamoje vietoje sikibdavome uodeg ir pliaukdami botagu kartoda vom jos vard. Nuo tada jau tikrai karvut gerai simin davo, kuo esanti vardu. Buvo ir toki karvi, kurios slapiomis nusigaudavo vasaroj. Jau tokios nenubaus tos negrdavo. Kiaulms, kad nepabgt, ant kaklo ka bindavome medinius brangtus. Taip prabgo trys vasaros. kininkai prisivijo ir pri sipirko virvi, grandini ir gyvulius m riti kiekvienas sau. Dal pdym usdavo dobilais, viki ir avi mi iniu atsirado geresni ganykl ir nereikjo piemen. 19331934 met iem Mineikiemyje mokytojas K. Lekaviius atidar vieneri met ems kio mokyk l. Atjs pas mus namus, mokytojas mane ir brol Mykol kviet btinai j lankyti, nes jauniems kinin kams tai esanti labai naudinga mokykla. Abu sutikome, mokms ir baigme mokykl labai gerais paymiais.
22

ia mokydamiesi ne tik prapltme savo bendr isila vinim, bet gijom nemaa nauding ini i ems kio, gyvulininkysts, smulki kio ak. Visi penki vaikai augome ne tik metais, bet ir imin timi. Vieningai, susiklaus dirbdami, pamau pradjom patys aprpti visus kio darbus. I alies samdydavome mog tik malkoms kirsti, mlui mti, apsiti bei ava lynei taisyti. Nuolat sklaidydavom seser tvarkom pa jam ir ilaid knyg ir irjom, kad ilaidos jokiu bdu neviryt pajam. LIETUVA RPINASI KININKAIS Skaitydami laikraius, prijom ivad, kad apsimo ka auginti bekonus. U 85105 kg sveriant bekon mokdavo iki 120 lit. Ms seserys per metus iaugin davo ir ,,Maist parduodavo 68 bekonus. Taigi gau davo u t tris ir dideles pajamas. J utekdavo su mokti ems mokesius (apie 60 lit per metus), kalviui u padarg taisym, arkli kaustym, u malim ir kt. I savo praktikos sitikinom, kad kininkavimo sk m visada priklauso nuo darbtumo. Todl visais met laikais dirbom be atodsio. Tais metais Lietuvos vyriausyb sudar su vokieiais sutart eksportuoti labai daug s. Taigi buvo suda ryti susitarimai su Lietuvos kininkais, ir ie t s uaugino. Taiau dl kakoki prieasi vokieiai v liau jas pirkti atsisak. Bet kinink vyriausyb neno rjo apgauti. Buvo ileistas nutarimas, pareigojantis visus tarnautojus pirkti s priklausomai nuo gaunamo atlyginimo. Sakysim, udirbantis 50 lit turjo pirkti viena s, udirbantis 200 lit 4 sis. Vyriausyb ileido tokias korteles ir per valsi savivaldybs i dav s augintojams, o tarnautojas, eidamas atsiimti atlyginimo, turjo tas korteles pristatyti, rodydamas, kad nusipirko jam priklausomas sis. Taiau visada vi sur atsiranda sumani veikj". Kadangi tuo metu Lie tuvoje visokiausi maisto produkt bta didiausio per tekliaus, ne visi norjo pirkti riebi didok s. Dl to nemaa tarnautoj i kinink pirko tik korteles u jas mokjo po 5 litus, kaip ir u s, o s neim davo. Pavyzdiui, pasienio policininkas, gaunantis apie 250 lit atlyginim, turjo darbovietj pristatyti penkias korteles, liudijanias j nusipirkus penkias sis. Mano 23

seserys buvo uauginusios arti 35 s ir i valsiaus buvo gavusios tiek korteli. Linkmen pasienio polici ninkai mielai umokjo mano seserinis po penkis litus u kiekvien kortel, bet nem n vienos sies. Todl itis ruden seserys kirsdavo sims galvas ir utinda vo sien su vieiais kopstais. Taigi ms eimyna skaniai suveit, bet k daryti su plunksnomis? Ir tada seserys suman priruoti puikios pkins patalyns. Il gus iemos vakarus sddavom plydami plunksnas. Taigi, daugeliui kinink s auginimas apsimokjo dvigubai: ir pinig gavo, ir sys liko. 1936 met birel kaim atvaiavo matininkas De gutis. Apsigyveno dds Nikodemo namuose. Suauks visus kaimo vyrus, prisistat ir nusak savo atvykimo tiksl: kaim suskirstyti vienkiemiais. Igirds, kad visi labai nori eiti vienkiemius, paaikino, kokius dert sursti medinius kapius ir kiek kasdien reikt pad jj, kurie kirst medius, krmus i matavimo linij, neiot matuokl ir tempt matavimo juost. Svarbiau si pavasario darbai jau buvo baigti, todl kaime darbo jgos uteko. Ms kaime tada buvo keturi gyventojai, visi turjo po lygiai (po 18 ha) ems. Todl visi pra matinink iskirstyti sklypus taip, kad n vienam nerei kt keldinti trobesi. Matininkas vis praym paten kino. Jei sklype buvo daugiau pelki ar krm, visiems nutarus, pridjo po 1 hektar. Ms sklyp atmatavo 0,2 ha maesn, paliko 17,8 ha. Nikodemo sns Vincas ir Kostas buvo suaug, tad tvo sklyp pasidalijo pu siau. Septint dal (2,4 ha) ms sklypo pagal tada vei kusius statymus skyr tvo seseriai Magdalenai, o ji i em priskyr prie Vinco sklypo. Ri panaikinimas buvo didelis ingsnis paang ems dirbim bei jos naudojim. Kiekvienas savo gy vuliams pdymuojanioje emje prisisdavo miinio, kar vs soiau prisdavo, buvo produktyvesns, o ir piktols nyko kartu su tarp ri buvusiomis iverstomis eiomis. Per mnes matininkas vietoje darbus baig ir ivy ko. Lietuvos valstyb labai rpinosi ems kultrinimu, skyr tam nemaa l. Kitais metais kaim atvyko kultrtechnikas. Jis be jokio umokesio niveliavo vi sus laukus, nurod griovi kasimo vietas, kad galtume sausinti balas, pelkes. Visi kaimo kininkai ilgai ne laukdami nusamd grioviakasius. O u ikastus griovius mums pagal nustatytus tarifus apmokjo valstyb. Be 24

to, valstyb veltui skyr traktorius su plgais pievoms suarti, sulkiuoti, suakti bei usti kultrinmis o lmis. Tokia valstybs parama gerokai pakl ms e ms k. EIMA ISISKLAIDO Apie 1938 metus jau visi ms vaikai buvo suaug. Per t met Kias seserys ijusios lauk klaussi, i kurios puss igirs lojant unis vadinasi, i ten ga lima tiktis pirli atvaiuojant. Atsineusios po glb malk, jas skaiiavo jei malk skaiius porinis ite ks, jei neporinis nesitikk iais metais... O a po va kariens lipau ant tvarto ir prigluds prie ventiliacijos angos klausiausi, k vidurnakt neks gyvuliukai apie eimininkus... Tiesa, seserys dar i surito klio trauk iaudus. Itrauksi iaud su varpa laimingas enklas. Neprisimenu, kuri j itrauk t laimingj iaud, bet sausio mnes pas Emil atvaiavo pirliai. Su iais nie ko gero nebuvo sutarta. Netrukus atvaiavo kiti pirliai su jaunikiu J. inknu i Vy kaimo. it pasitari m apvainikavo vestuvs. Emils pasogai uteko sutau pyt, tvo skolinink grint pinig, dar davme por karvi ir skryni drabui, audini, daugiausia jos pa ios aust. Emils vyras Juozas i nauj medi pasistat gra nam, bet netrukus juos itiko nelaim namas su deg. Pasistat kit. Usiaugino penkis snus ir vien duk r. (Juozas mir 1980 m., o Emil po poros met.) 1938 met gegus pradioje brolis Mykolas ijo Lietuvos kariuomen. Tarnavo 2-ame Algirdo pulke, si krusiame Kaune, aniuose. Tad namie likau a su seserimis Elena ir Elbieta. Jau buvau 17 met vyras, todl ant mans gul visi sun kiausi darbai. Bet man sunki, neveikiam darb nebu vo. Gerai mokjau arti, akti, drapakuoti, sti, pjauti, diovinti, veti kluon ar darin, kulti. Visk atlik davau danai greiiau u savo kaimynus. Vasar kai kada ienaudavau po 18 valand per dien. I ryto ir vakare piev, o dien dobilus. Spdavau nudirbti ne tik visus savo nam kio darbus, bet dirbdavau em bei apsdavau dar porai kinink. Trism sutartinai su seserimis. inoma, joms tek davo moteriki darbai. 25

SVAJON TAPTI AULIU PILDOSI Visi keturi ms Derviniki kaimo gyventojai bu vo tarpusavy broliai ar pusbroliai. Kiekvienas j dirbo po 18 ha ems. Ji buvo suskirstyta pagal trilauk sis tem riais (iemkeniai, vasarojus, pdymas). Kaimas buvo savo lauk centre. Aplink plytjo Pylimo, Minei kiemio, Linkmen, Medin ir Paiezdrio kaim ems. 2,53 km rytus jo administracin linija, ski rianti lenk okupuot Vilniaus krat nuo Lietuvos. Linkmen miestelis buvo lenk pusje. Lietuvos pusje stovjo gal apie 10 nam. i miesto dalis vadinta prie miesiu. Kai kuriuos i nam buvo isinuomoj pasie nio policininkai. Linkmen miestelio gyventoj laukai drieksi Lietuvos pusje, tad mons, eidami laukus dirbti, vesdami gyvulius, turdavo rodyti pasienio poli cijai atitinkamus leidimus. Savo lauk rubei pereng ti jiems buvo grietai draudiama, kad nevykt kontra banda. ia noriau grti iek tiek atgal ir papasakoti apie tai, kokiais keliais atjau auli gretas, kaip apie tai svajojau nuo ankstyviausios jaunysts, galima sakyti, nuo paauglysts. Pasienio policininkai veik visi mane painojo. Jie danai pirkdavo pas mano seseris ar pas kitus kaimynus maisto produkt, saus malk ir kt. Man tada bdavo labai domu aptikti kur nors u krmo besislapstant policinink. Apskritai su jais gerai sugyvenau. Jie i mok mane iardyti autuv, pasak vis jo dali pava dinimus, parod kaip ovinio lizd stumti speciali ttel su ratuku ir leisdavo iauti taikin, o po to autuv ivalyti. Danai pataikydavau tiksliai ir tada bdavau be galo laimingas, o policininkams labai d kingas. Ir tada ugim mano svajon autuv paiam sigyti, turti nuosav. Aiku, dar buvau per jaunas. autuvas bdavo iduodamas auliams, ne jaunesniems kaip eiolikos met. Svajojau kuo greiiau sulaukti to kio amiaus, o tada jau sirayti aulius, gauti autuv ir tapti tikru vyru. Linkmen lauko pietrytinje pusje buvo staigus Obe l kalvels nuolydis (ms vadinamas pakrita), apau gs vairiais mediais, lazdyn krmais. ioje nuokal nje pasienio policija ir auliai rengdavo dviej trij die n audymo pratybas, apmokymus. Man tos dienos buvo 26

vent nesitraukiau i ten. Kart pratyb pabaigoje pasienio policijos virininkas vyr. ltn. V. ilnas pa klaus, kiek man met, ar noriu bti auliu. Atsakiau, kad pavasar man sujo 16 met ir auliu bti labai noriu. Kai suinojo mano tvo vard, paaikjo, kad jie buv pastami. Brininkui Kriauioniui sakyta iduoti man anglik karik autuv, 120 kovos ovini ir t raukti mane auli sra. Netrukus gavau ir aulio liudijim. Su autuvu namo lkiau tartum sparnus ga vs, bet lyg altu vandeniu buvau aplietas dds Niko demo reakcijos. Jis buvo paralyiuotas, tad sddamas ant verandos slenksio sauluts atokaitoje pareik: Jei piemenims duoda tokius ginklus, tai jau negerai". O pus brolis Vincas, apirjs mano autuv, pasak, kad tai ess 1893 m. laidos autuvas, toks pat, kok 1923 m. jis pats turjs tarnaudamas kariuomenje ir vaduoda mas Klaipd. autuv su durtuvu pasikabinau ant sienos virum lovos, o ovinius urakinau dje. Sekmadieniais kaimo mons tik gyvulius apirda vo, o joki kit darb nedirbdavo. Grus i banyios, dar bdavo daug laisvo laiko. Pas mus susirinkdavo m s kaimo ir kit kaim bendraamiai. Daug k traukda vo mano autuvas. Jauniems vyrukams rpjo ibandyti savo ak. U kiekvien iaut valdik ovin pagal instrukcij turjau sumokti po vien lit. Tai buvo la bai brangu. Todl mano draugai kakur susirasdavo u silikusi dar nuo Pirmojo pasaulinio karo ovini. Nors jie buvo ir kiek rdij, bet taikin eidavo gerai. au dme daniausiai kluono duris. Po i ms aidim autuv bent tris dienas turdavau stropiai valyti, tepti specialiu vazelinu. Bet tas darbas mans nebaid, netgi buvo malonus. Kvieiamas auli susirinkim atvykti su autuvu, inojau, kad jis bus tikrinamas, bet kadan gi j gerai priirjau, tad niekada vadovybs pastab negaudavau. auli vadovybs paskatintas, sigijau aulio unifor m. Po pusmeio man pakeit ir autuv idav nau jutelait ginkl su Gedimino stulpais, kiek trumpesn (tik 109 cm), taip pat su durtuvu. Tais laikais kiekvie nas, kad ir ne aulys, paaukojs Ginkl fondui 125 li tus, galjo gauti nuosav vardin autuv. Atsimenu, kad spaudoje anuomet kininkai skatinti sigyti vardi nius autuvus. Ne aulys ginkl turjo uregistruoti sa 27

vo policijos nuovadoje. Niekur nebuvo girdti atsiti kim, kad aulys ar iaip Lietuvos pilietis bt ginkl panaudojs piktam. Tai daug pasako apie tuometin tau tos kultr. Linkmenyse, visai prie administracijos linijos, alia viekelio, vedanio Kirdeikius, ms auli brys gavo sklyp statydintis auli namus. Vieta buvo grai, bet labai nelygi. Tada neturjome kasimo, grunto lyginimo main, tad auliai, daugiausia pasienio policininkai, ka s, lygino rankomis. Kaime arkl su tinkamu veimu gau ti irgi nebuvo paprasta. Taigi savo veim pasikinks Juod nemaai talkininkaudavau, o auliai man u pa galb buvo labai dkingi. 1937 met ruden buvau pasistas jaunj auli apmokymo kursus Utenoje, Ries dvare. Apgyvendino didiuliuose kluonuose. Buvo rengtos prausyklos, bet galjom praustis ir tvenkiny. Maitino karika virtuv. Mokymus ved pirmojo Gedimino pulko karininkai. Po teorini pamok vykdavo manevrin rikiuot, o kartais ir atvirkiai. Dirbome labai intensyviai net po 12 val. per par. Mokslas truko apie 1,5 mnesio. atmint strigo vienas ankstus rytas. Po signalo kel tis dar tamsoje idav po 20 manevrini ovini ir da linys buvo ivetas mokomsias kautynes prie paste bt prie. Mano skyrius slapstydamasis turjo pasiek ti emlapyje nurodyt auktum, ten rengti sekykl ir per idstyt gyv grandin sisti praneimus apie prieo tvirtinim, judjim. Nurodytoje auktumoje man teko lipti aukt akot uol ir visk praneinti po uolu guliniam auliui, o is mano praneimus tu rjo perduoti per kitus vadui. Perdavs kelis pranei mus, nieko pavojingo nematydamas ir pranes, kad jo kio prieo judjimo nepastebiu, tvirtai sitaisiau ant akos, isimiau gabal laini, duonos ir pasisupdamas miau kramsnoti. Saulei tekant buvau aikiai matomas. Nesitikjau, kad mano elgesys bus traktuotas kaip aki vaizdi valgybinio pulko idavyst. Netrukus prisistat trys auliai; vienas mane pakeit, o du aretavo ir pristat vadaviet. Vadas grietai perspjo: jei taip biau pasielgs per kar, karo tribunolo biau nuteis tas suaudyti, o syk teks po piet vien valand sto vti su autuvu. Daugiau toki klaid nebedariau. is apmokymas buvo labai naudingas suinojau apie taktik, manevrin rikiuot, susidriau su leng 28

vaisiais ir sunkiaisiais kulkosvaidiais, vairiomis sly gomis teko audyti. Ir poiris savo autuv sugrus pasidar kitoks. Supratau, kad ginklas reikalingas ne paradui, o kovai su negailestingu prieu. Stropiai savo autuv isivals, nukabinau nuo sienos ir urakinau spintoje, kad kartais juo nepasinaudot koks nusikal tlis.

GAL BSIU KROSNININKU? 1939 met vasar igirdau prasidedant Moltuose dviej savaii krosninink kursus. Pandau imokti ir io amato. Su dviem draugais nuvykome. ia moksi apie 30 moni. Patyr krosnininkai ir apskrities ini nierius aikino ne tik krosni mrijimo teorines taisyk les. Buvom mokomi ir praktikai mryti krosn, viryk l. Mok ir sprogdinti skaldyti didiulius akmenis. Visa tai prisimenu dar ir dabar. Teorikai ia buvo ds tyti ir molio pastat statymo bdai, j konstrukcijos. Baigiantis kursams, vyko egzaminai, gavome kurs bai gimo paymjimus. Akmen sprogdintoj paymjimus gavo ne visi. A j turiu dar ir iandien. LENK ULTIMATUMAS 1938 met kovo 18 dien gavau kvietim pasirengu siam kautynms temstant prisistatyti pas P. Brukt (netoli Paiezdrio kaimo), kur bus duoti tolimesni nu rodymai. i sodyba buvo apie 1,5 km nuo Linkmen mie stelio ir nuo administracijos linijos. Visa pasienio poli cija ir auliai nuo sienos vakare tamsoje buvo atitrauk ti. Lenk puolimui atremti sunkieji kulkosvaidiai ir kiti ginklai buvo um savas pozicijas. I vakaro atvy ko maina su ginklais ir kita amunicija. Surinkti ka riuomenje tarnav kaim vyrai buvo apginkluoti, su skirstyti briais, skyriais ir um nurodytas pozici j. Kariuomenje netarnav ar vyresnio amiaus vyrai, atvyk su pjklais, kirviais, lautuvais, gavo savas u duotis nupjauti alikeli medius, uversti kelius, i ardyti tiltus: trukdyti prieui vertis pirmyn. Jei vis dlto is prasivert, persekiojant j reikt kartu trauk tis vakar kryptimi, kur u 18 km baig sitvirtinti Lie 29

tuvos kariuomen. Vietoje vadovavo ltn. Cita. SidariSi ks dvare buvo sutelkti Krivasalio kaimo vyrai, poli cija. ia vadovavo vyr. ltn. V. ilnas. Buvo ir daugiau karinink. Man su keliolika vyr pavesta valgyba pa sienyje. Linkmen auliai palaik ry su okupuoto kra to lietuviais patriotais ir per juos ved valgyb toli mame prieo unugaryje, net iki venionli. Prieo kariuomen aktyviai judjo. Gaunami prane imai buvo skubiai perduodami ms tab. Unuga rio valgybai vadovavo Ignas Vilutis. Mat jis painojo Linkmen miesto mones, inojo, kas yra prieas, pats buvo persekiotas u lietuvik veikl. venionliuose buvo nemaa lenk kariuomens, bet sienos kryptimi ji nejudjo. A ir dar vienas mano bendraygis inojom pasienio valgybinink slaptaod, kad galtume atskirti prieo valgus. Ms ginklai buvo utaisyti. iezdro eeras vie tomis jau buvo patis, tad eeru ateinano prieo ne laukm. Stebjom sausum. Ms atremtam prieui bt tek bristi eer arba pasiduoti. T nakt ne tik ruo ms gynybai, bet kiekvienu momentu tikjoms koman dos pulti. Daugelis ms tada ant lenk buvome nepa prastai pyk, labai norjom juos pamokyti ir atsiimti okupuot Vilniaus krat. inoma, nei politik, nei y mi karo strateg tarp ms nebuvo, bet visi tikjom, kad teisyb ms pusje. Prie ryt buvo atleisti na mus pailsti iki atskiro pardymo laikinai mobilizuoti vyrai su savo rankiais. Dien suinojome, kad ultima tumas priimtas. Jokio karo su lenkais nebus. Pasienio policija gro savo bstines, auliai namo. Apgink luoti vyrai, pareik nor raytis aulius, galjo gink lus netis namo. Kiti autuvus grino. Isiskirstme be entuziazmo.

SAVARANKISKI SESER INGSNIAI 1938 met balandio pradioje sesuo Elena nuspren d mokytis siuvjos amato. Ji susitar su Tauragn mie stelio garsia siuvja Jurnaite, kad pus met dirbs jos siuvykloje ir per t laik bus imokyta siti. Pasitar namuose, nutarme, kad vasar ia apsieisiu a vienas su seseria Elbieta, o ruden gr i kariuomens brolis Mykolas. Taigi Elen su visa manta ir maistu nuveiau 30

Tauragnus. Apsigyveno ji pas ms giminait moky toj Simelien ant Tauragno eero kranto. O sesuo Elbieta 1939 met geguyje itekjo. Jos vyras Juozas Kauilas i Lamsto kaimo buvo netur tingos gausios eimos vaikas. Jaunystje tarnavo pas kininkus, o vliau vertsi miko upirkimu, tad buvo susitaups kelis tkstanius lit, jau turjo rst, lent namui. Elbietai neturjome galimybs priklausomos da lies imokti pinigais, tad po jos vedyb mes visi (dvi seserys ir du broliai) galutinai pasidalijome esam tur t, pasiskirstme trobesius. Jai teko naujasis ms kluo nas. I kariuomens grs Mykolas pasikviets mati nink atskyr Elbietai 5 ha ems. Mums teko pus seno kluono, Mykolui svirnas. Seseriai Elenai pali kome gyvenamj nam ir tvartus, kad galt kinin kauti. NUTARIAU TAPTI DAYTOJU 1938 met pavasar, tik ubaigus sj, ms kai m motociklu atriedjo Utenos apskrities statybos ini nierius P. Uogintas ir pasil man stoti dviej savai i daytoj kursus Linkmenyse. Pasilymas viliojo: baigs kursus, gausiu paymjim, darbo tursiu va lias, atlyginimas neblogas (po 10 cent u 1 m2 nuda yto stogo ir sien, taigi galima udirbti vidutinikai po 30 lit per dien). Ininierius papasakojo, kad lenkai okupuotame Vilniaus krate trobesi sienas dao kal kmis, o jas greit nuplauna lietus. Lietuvos vyriausyb nusprend duoti monms veltui daus, bet ne kiek vienas moks juos isivirti ir nusidayti trobesius, todl tam reikia rengti kvalifikuotus specialistus daytojus. Tariausi su seserimis Elbieta ir pusbroliu Vincu: pavasario sja baigta, kol prasids ienapjt, galima b t imokti dar vieno amato. Taigi nuvykau Linkme nis ir prisistaiau nurodytam meistrui, kuris pirmiau sia man dav galyb nauding patarim. Pavyzdiui, kad stogus ir sienas dayti dera tik sausus, giedr die n, tada jie bus ne tik gras, bet ir stovs ilgiau kokiu 20-meiu. O svarbiausia gavau nusirayti tiksli verdam da receptr. Ir tikrai: kaip maloniai nuste bau po 40 met pamats savo dayt drebulini skiedr stog jis buvo tvirtas, rausvas, tiesiog viet. Bai 31

gs teorinius ir praktinius medini konstrukcij day mo kursus, gavau paymjim ir darbo turjau per akis. Dar 1938 met vasar nudaiau daug savo apylin ks nam stog ir sien. Intensyviai dirbdamas nuo auros iki sutem, per dien udirbdavau per 50 lit. Sunkesniems nam kio darbams samdydavom darbinin k, o jam reikdavo sumokti tik 5 litus per dien. Per 1,5 mnesio, dirbdamas tik giedromis dienomis, udir bau 600 lit. U tuos pinigus dailiai apsirengiau, nusi pirkau anglik dvirat Royal imperial" su gera dina ma ir dar liko per por imt lit. 1938 met ruden gro i kariuomens brolis. Jis usim savo medelynu, tvark kio darbus, tad a ga ljau verstis daymu. Buvau pakviestas nudayti Sida riks dvaro visus trobesius pas Utenos apskrities vir inink pulkinink ltn. Motiejn-Valevii. Oras buvo graus. Slygos ir darbui, ir gyvenimui kuo puikiau sios. Daymo mediagoms, svarstyklms paskyr vien svirn, daams virti dav du (po 300 1 talpos) katilus, vandens atvedavo pakankamai. Matino pati ponia, pa silydavo net igerti romo ar prancziko konjako, ko kio dar nebuvau ir regjs, bet kai sitikino, kad nege riu, net pagyr ir daugiau nebesil. Dar saulei nepa tekjus jau turdavau ivirs du katilus da. Per die n nudaydavau po 600 m2 stogo. Per 1,5 mn. darbus ubaigiau. ia man imokjo 1000 lit. Tapau bajoras". Turdamas tiek pinig, nupirkau antr dvirat, voki k Branobor, kad ir brolis galt vainti kur tin kamas. SUGAUNU LENK NIP 1938 m. antroje vasaros pusje Ms laikratyje" pasirod inut, kad i Kauno kaljimo pabgo du pli kai. Visi auliai buvome spti sekti savo apylinkse pa sirodiusius tartinus asmenis. Vliau suinojome, kad juos sugavo kakur emaitijoje. Rugsjo 8 dien, v. Marijos gimimo dien, nuta riau pailsti po rugi sjos, ir Labanoro atlaidus ne nuvaiavau. Vaikiodamas po beryn, rankiodamas baravykus, pastebjau i Linkmen lauko, Obel kalno atlaite einant mog. Pasislpiau u krmo ir ir

32

jau. Kilo tarimas, kad tai gali bti iekomasis pli kas arba kontrabandininkas. miau j sekti. Prijs iki lazdyn krmo jau ms sklype, jis ilgokai ten kako kuitsi. leidau savo Mauzerio lizd ovin ir sekiau toliau. Vliau jis keliuku pasuko ms gojelio link. A patraukiau tuo paiu keliuku ir lyg niekur nieko, isi pjovs lazduk, ramiai ingsniavau. Netrukus mes su sitikome. Unekino jis mane paklaus, koks ia kai mas, pasisak eins Moltus ir klaus, kur ia galima pavalgyti. Pavalgyti nusivediau savo kaim pas dd Nikodem. Kol jis valg ir kalbjosi, usdau ant arklio ir nujojau pas nepertoliausiai gyvenant aul K. Kliu k. Skubiai visk iaikinau. Nutarme taip: kai a j ilydsiu viekel, sutartoje vietoje ant dviraio pasi rodys uniformuotas K. Kliukas. Abu j ir sulaikysime. Kada grau, ir pusbrolis Vincas pritar tam sumany mui. Sveiui" baigus valgyti, pusbrolis pasil man paly dti j per krmus viekel. Netrukus ia pasirod ir K. Kliukas. Padjs savo dvirat pakelj ir atkis pis tolet, jis ateiviui tar: Rankas auktyn!" Man liep j ikrsti. I ujuosio jam itraukiau pistolet, i kieni suomik peil, atsargin apkab ovini ir kakoki do kument. Buvo aiku, kad turime j nuvesti Saldutikio nuovados skyri. Po lazdyn krmu pasienio policinin kai atrado pluot nepermerkiamoje mediagoje sukt dokument. Be kit dokument, ten buvo ir pirmojo Gedimino pstinink pulko karinink sraas. Kuopos vadas V. ilnas man pareik padk ir adjo silyti vyresnybei pakelti laipsn. RINKTINS MANEVRAI T pai 1938 met ruden vyko Utenos auli rink tins iplstiniai manevrai. Veik savait paskirstyti kai muose naktimis vykdavome valgyb, bet uteko lai ko ir smagiai paokti. Visada kaime atsirasdavo muzi kantas, susiburdavo jaunimo. Maitino mus karikos vir tuvs, bet maai jomis naudodavoms, nes visur vai indavo vietos kininkas. Teko nemaai ir pakariauti", gulti usimaskavus ar apsikasus pakrmse, susiremti su prieu". Tada jau negaldavom patekti kaim. audydavome mediniais oviniais. Kas k nugaldavo, inojo tik vadovyb. 33

TOLIAU MOKSLUS! Kart skaitydamas Ms laikrat, radau Teli vidurins valstybins amat mokyklos nuotrauk ir pla iai apraytas ia gijamas specialybes bei mokymosi slygas. Mokslas trunka 4 metus. Mane labai viliojo m rininko specialyb, bet tas mokslas buvo ne mano j goms jei ir priimt, pritrukiau l mokykl baig ti. Bet vis dlto pamiau lap popieriaus ir para iau praym priimti mane i mokykl. Netrukus gavau atsakym, kad esu priimtas ir rugsjo 1 dien turiu at vykti, kad bsiu apgyvendintas mokyklos bendrabutyje. Labai apsidiaugiau: juk ten imoksiu ne tik geros specia lybs, bet ir gysiu vidurin isilavinim. O dl l ms iau taip: u daym gaut pinig uteks metams, ga lsiu gyventi ir mokytis be niekieno paramos, o kai tuos pinigus ileisiu, bandysiu usidirbti j ten, vietoje, ir mokytis toliau. Laikraiuose buvau skaits, kad mokslo nei kandys suda, nei vagys inea... O dl nam kio reikal galjau daug nesijaudinti, nes kininkauti priklauso k tik i kariuomens grusiam vyresniam broliui Mykolui. Galutinai mano apsisprendim nu lm pusbrolis Vincas (apie tai raysiu vliau). 1939 met rugsjo 1 dien, sekmadien, nuvaiavs dviraiu Saldutikio banyi, suinojau, kad vokieiai prie lenkus pradjo kar. I valsiaus ikviesti seninai neiojo vyrams mobilizacinius aukimus. Po pamald skubjau namo, nes maniau, kad mobilizacija gali liesti ir mano brol Mykol. Vaiuodamas namo, sutikau b relius vyr, skubani geleinkelio stot, ketinanius vykti nurodytas rinkimosi vietas. Prie Malaii kaimo sutikau ir savo brol Mykol. Jam reikjo vykti Pane v. Atsisveikinome. I auli kuopos jokio praneimo rinktis dar nebu vo, tad dviraiu nuvaiavau Malaii kaim, usukau pas Elenut Rastenyt. vakar jaunimas ia jau nebesirinko, kaip kad kitais vakarais, net viesos nedeg me. Tamsoje su Elenute sdjome stalo gale, nebaisiai nekjoms. Atsisveikindamas pasakiau, kad ketinu va iuoti Telius mokytis. Elenut labai susigraudino, jos aaros vilg mano rank... Vaiuodamas namo, svars iau, ar tikrai vaiuoti mokytis Telius: vis dar nebu vau galutinai apsisprends. Norjau pasitarti su ms eimos patikimu biiuliu pusbroliu Vincu.
34

Artjant mokslo met pradiai (o mokslas turjo prasidti spalio mnes), vien pavakar erdami gy vulius su pusbroliu Vincu isamiai aptarme mano mo kymosi problemas ir apskritai ms eimos tolesn gy venim. Vincu labai pasitikjau, nes jis visada visk i mintingai apgalvodavo ir patardavo. Taip jau buvo nuo pat vaikysts, kai tik netekome tv. Jis parm mano trokim mokytis ir samprotavo taip: sukrus eim, auginant vaikus, mokslo siekti bus nemanoma. inoda mas, kad bent metus Teli amat mokykloje galsiu gyventi i savo l, jis paskatino mane visk susitvar kyti ir pasisil su daiktais nuveti arkliuku gelein kelio stot. Po ilgo nuoirdaus pokalbio galutinai apsi sprendiau siekti mokslo ir vaiuoti Telius.

KIRDEIKI KLEBONAS JUOZAS BREIVA 1939 met ruden mir Kirdeiki klebonas kunigas Juozas Breiva. Tai buvo ymus visuomens veikjas, tautos dvasios adintojas, Linkmen auli kuopos gar bs narys. Apie j verta plaiau papasakoti. Lenkams okupavus Vilniaus krat, jis pasitrauk i Linkmen banyios, nuo kurios vos per 2030 metr jo administracijos linija, persikl Kirdeikius, ia su kr parapij. I pradi pamaldas laikydavo Paukts seklyioje, bet tuoj msi Kirdeiki banyios statybos ir netrukus nauj banyi paventino. Nuoirdiai r pindamasis moni kultra, parapijiei vietimu, J. Breiva Kirdeikiuose pastat dar vadinamj parapi jos sal. Tai buvo nemaas, erdvus statinys. Viename jo kambaryje buvo rengtas Kirdeikiuose gimusio, labai daug ratais ir gyvu odiu prisidjusio prie tuometins Lietuvos atbudimo kunigo Silvestro Gimausko muzie jus. Lietuv okupavus, Stalino klika muziej sunai kino, bet pastatas stovi ir dabar, o kunigo S. Gimausko namo vietoje 1988 metais pastatytas paminklas. Atku riamas ir muziejus. (Paminklo statyba ir muziejaus at krimu, mediagos rinkimu labai rpinosi P. Subaius.) Kunigas J. Breiva Linkmenyse, Tauragn-Kuktiki kelio sankryoje, prie pat administracijos linijos pa stat menik kryi, menant lenk ugrobto Vilniaus krato moni vargus. 35

Kunig J. Breiv palaidojom jo pastatytos banyios ventoriuje. kapo duob leidiam karst auli kuopa pagerb saliutu. Taip Aminojo Atilsio Karalyst paly djome ger kunig ir brang visai lietuvi tautai mo g, padjus ne vienam lietuviui baigti mokslus, atsi stoti ant koj. Apie tai gal parays kiti, geriau valdan tys plunksn ir i ariau susidr su ia viesia asme nybe. LENK KARININKAI TRAUKIASI LIETUV 1939 met rugsjo 1 dien prasidjus karui, vokie iams upuolus Lenkij i vakar, o rugsjo 17 dien Raudonajai armijai i ryt, Lenkijos vyriausyb ka pituliavo, o gyva likusi karininkija trauksi kur ma nydama. Dalis auktj vad patrauk usienio alis: Pranczij, Anglij. Daug karinink pasirinko Lietu v ateidavo prie administracijos linijos ir pasienio sar gybos prasi internuojami. Pasienio policijos bstinje jie buvo nuginkluojami ir su palyda siuniami atitinka mus punktus, o i ia stovyklas Alytuje, Jonavo je, Ukmergje ir kitur. Kelis kartus ir a buvau paauk tas lydti lenk karininkus iki Sidariks dvaro. Lenk kariuomen buvo pasirengusi paradui, bet ne karui. Vokieius juokindavo lenk raiteli pulk nar sa, kai jie kardais puldavo kapoti vokiei tankus... Raudonajai armijai mus spausti i ryt, Lenkija per por savaii kapituliavo. Visa vyriausyb persikl London pas savo globjus. Bet ir anglai buvo bejgiai pristabdyti Hitlerio karo main, nes j diplomatai i nojo, kad Hitler palaiko, netgi stipriai remia Stalinas. Vakarai bijojo, kad j pai neitikt Lenkijos likimas, nes du galingi plikai slaptais savo susitarimais jau buvo pasidalij Europ, jos alis, tautas. GIMTIESIEMS NAMAMS SUDIE Kai su Vincu galutinai nutarme, kad man dera mo kytis Teli amat mokykloje, sesuo m ruoti man kelionei maist, drabuius. savo medinio lagaminoskrynels slaptj skyri sidjau santaupas 800 lit. 36

Kit ryt, kaip buvo sutarta, Vincas atvaiavo su savo arkliuku veti mane stot. Susidjau mant, spin toje urakinau nauj autuv mat jo nespjau gr inti auli br. Pasimiau tik Mauzer. Stotyje pusbroliui Vincui nuoirdiai u visk pa dkojau ir atsisveikins ivaiavau iaulius, o i ten dar t pai dien atvykau Teli vidurin valstybin amat mokykl. Mokyklos ratinje i karto man paskyr bendrabu t. ia buvo rengta ir valgykla, virtuv. eiminink tuo jau pasil valgyti, o bendrabuio vedjas V. Kuins kas (paskutinio kurso stalius) apgyvendino mane kitame pastate, u gero puskilometrio, nes io pastato visi kam bariai jau buvo uimti. ia pirmame aukte buvo teo rini pamok klass, o antrame buvo rengti du dideli kambariai, kur laisvai gyveno po penkis moksleivius. Mano kambaryje gyveno du treio kurso staliai A. ejauskas ir A. Giedraitis nuo Tirkli ir du meta listai J. alpys, aukn klebono ilaikytinis, ir Ka zys gda, kils nuo Jurbarko. Dauguma mano kamba rio draug mgdavo eiti kin, pamariruoti gatvmis, paiuointi iuoykloje, tik A. ejauskas ir a stropiai mokms pamokas, skaitydavome knygas. Jas imdavome i miesto bibliotekos ir i mokyklos kapeliono kunigo J. Kuinsko. A buvau usibrs i vis jg siekti tikslo, inaudodavau kiekvien minut mokslui, o ir lais valaikiu stengiausi plsti akirat skaitydavau, kons pektuodavau mokytoj pateiktas inias. A. ejauskas lais valaikiu drodavo nuostabias menikas tualetines du tes, inkrustuotas istoriniais paveikslliais, o u jas pirkjai mielai mokdavo ir 50 lit. I i pajam jis usimokdavo u bendrabut (45 litus per mnes). PIRMIEJI MOKSLO METAI TELIUOSE Teliai emaitijos sostin. Jo pietuose tyvuliuoja Masio eeras. Eero vakariniame krante, ant auktumos stksojo dails Teli amat mokyklos rmai. Prie j rengtoje sporto aiktelje manktindavoms. Pietiniame pastato gale buvo sikrs Alkos muziejus. Jo direkto riumi dirbo poetikos sielos mogus P. Genys. Jis netu rjo koj, sunkiai juddavo, o po miest vaindavo savo arkliuko traukiama karieta. Vliau jis ileido ke 37

let poezijos ir beletristikos knyg (viena j apie Rai ni kankinius). Deja, ir j pat nukankino stalinistai. Pagrindiniuose mokyklos rmuose buvo administra cijos kabinetai, buitins patalpos, erdvios sals prakti kos darbams, diovyklos, sandliai mediagoms. Pirmame aukte stovjo sunkieji mechanizmai, mediag apdirbi mo stakls, antrame ir treiame stali varstotai, me talo apdirbimo rengimai. Rengiant mokini vakarus, lengvesni varstotai bdavo ineami. ia vyko ir profe soriaus Jasenausko dainavimo pamokos, koncert repe ticijos. Praktikos darbus iuose rmuose atlikdavo tik staliai ir metalistai, o naujai kurto statybos skyriaus, mrinink ir krosninink praktika vyko statybose arba (iem) specialiose patalpose. Teorijos pamokos vyko va dinamosiose katakombose" ir Aleksandraviiaus name, kuriame a ir gyvenau. O kitame Aleksandraviiaus na me buvo rengti butai. Gal dert prisiminti, kad ia gyveno kapitonas Saunoris, kurio du sns, i maens labai mg futbol, vliau tapo sporto meistrais. Mokms eias dienas per savait. Teorijos pamok turdavome po penkias ar eias per dien. Taigi dir bom intensyviai, nes reikjo ieiti vidurinj moksl ir imokti specialyb. Praktikos kasdien bdavo keturios valandos. I rudens iki pat aln statybos skyriaus mokslei viai praktik atlikdavo mokyklos direktoriaus individua laus namo statyboje. Dailids kal klojinius pamat ren gimui, mrininkai ir krosnininkai mai ir neiojo be ton, akmenis. odiu, dirbome pagalbinius darbus. Tai buvo labai naudingi praktikos darbai visus statybos darbus matme savo akimis, bandydavom juos dirbti sa vo rankomis. Labiausiai ia irta, kad dirbtume pa gal taisykles, tausotume rankius. Metalines ranki da lis sutepdavome vazelinu, kad nerdyt. Kai pamatus pilamas betonas imdavo kietti, rpestingai j laistme, priirjome. Artjant iemai, mrininkai ir krosninin kai dirbdavo tame paiame pastate, kur a gyvenau. praktikos darb sal i anksto prisinedavome pakan kamai smlio, molio, plyt. Kiekvienas mrydavo jam pavest detal. Krosnininkai mrydavo virykles, ildo msias sieneles, duonkepes. Gav paym u atlikt dar b, konstrukcij iardydavome. T pat skiedin, tas pa ias plytas naudodavome kitoms pratyboms. ia buvo mokoma ranka ikapoti plytose vairias figras, kuri 38

gali prireikti karnyz, skliaut papuoimui ir kt. O ply t tuomet bta ger, daug k i j buvo galima padary ti. ia ypa stropiai bdavo dirbama prie fasado kons trukcij plyt idstymo, irima sili storio ir kt. Mrinink praktikos darbams vadovavo patyrs meist ras instruktorius B. Strazdauskas, krosnininkams Peckus. Teli amat mokykloje mus imok i mro fasado konstrukcij: paprastojo mro, kryminio mro, got mro, oland mro, angl mro, ratuoto mro (o jo esama begal variant), tuiavidurio mro (pastatams iki dviej aukt). Mokyklos inspektoriaus, o kartu ir statybos skyriaus vadovo Vrubliausko iniciatyva buvo pagaminta apie 1012 tkstani tris sykius sumain t, prasto dydio, 3/4, 1/2, 1/4 dydio medini plyt. I j klasse ant stal dstydavome vairiausi fasad, vai ri sienos stori mro konstrukcijas. Dstom plyt eili kait braiydavoms ura ssiuviniuose. ias plytas naudojome ne tik per mrininkysts pamokas, bet ir per praktikos darbus, individualiam konstravimui laisvalaikiu. TAPAU VADOVLIO AUTORIUMI Visas mrininkysts gudrybes, vairiausias mro konstrukcij detales kruopiai apraydavome savo u rauose. Apras aib vairiausi detali, nutariau b dingiausias, reikalingiausias nusibraiyti ssiuviniuose 1 : 20 msteliu. Baigs braiyti btiniausias mr de tales, braiiau gotikas arkas: lygij ark, pakeltin, radiusin, elipsin. iuose briniuose nurodiau kiek vienos arkos projektuojamus ieities takus, apraiau pagrindines technines taisykles. iais mano uraais susidomjo Teli vyr. architek tas Kopilovas, ms klasje turjs pamok, ir papra leisti juos ispausdinti miesto savivaldybje atskira knygute. Tas pasilymas buvo visai netiktas, bet labai mane pradiugino. savo sumanym jis aikino tuo, kad technins literatros lietuvi kalba labai trksta ir dstytojai sugaita daug laiko detali braiymui, o pa mok aikinimui laiko nebelieka; jei kiekvienas moks leivis turs tokius uraus, dstytojui uteks tik juos plaiau paaikinti. Kopilovas adjo vis mano surink 39

t mediag perirti, papildyti atitinkamais uraais ir ileisti visa tai mano vardu. Klasje, o vliau ir mo kykloje dl tokio pasilymo mano autoritetas labai su tvirtjo. U kokio mnesio miesto savivaldyb i knygut ileido madaug 400 egzempliori tirau. Visas kny geles perm ms mokykla, o a gavau 400 lit hono rar. Ileids tok vadovl, labai diaugiausi ir suskatau dirbti ir mokytis dar stropiau. ATSIIMAME VILNI 1939 met spalio mnes gavau i nam laik, kad mano gimtajame kaime karikos virtuvs lydima apsi stojo kuopa Lietuvos kareivi. Kiekvieno gyventojo kluone sikr po 50 vyr. Ruoiamasi ygiui Vilni. Teliuose apie yg Vilni girddavome tik i rupor, mieste pakabint ant stulp. emaiiai tada nekjo: Vilnius ms, o Kaunas bus rus... Mat apie 1939 met rugsjo vidur Vilni ir Vilniaus krat um bolevikai. Ikart visos krautuvs itu tjo. Spalio mnes ia engusi Lietuvos kariuomen i vydo bais vaizd. Karikos virtuvs padjo miesto gy ventojams gatvse veltui maitino. Veik nenutrksta mas sunkveimi srautas ve parduotuves maisto produkt: rkytos deros, sviesto, srio, vairiausi r i msos. Gyventojai man, kad toks dosnus maisto tie kimas laikinas, todl pirkosi visko atsargai. Bet kai ant lentyn vis buvo kraunama nauj produkt, visi m stebtis, i kur Lietuva tiek visko gali turti. O Lietuva tikrai visko turjo soiai, krautuvi tinklas mieste pl tsi. Lenk gyventojus labai nustebino miesto gatvse pa sirodiusi Lietuvos kariuomen: pstininkai, raiteliai, artilerija, motorizuotos dalys, o padangje aviacija. O kai miesto gatves eng paradine uniforma tkstan iai auktagi Lietuvos policinink, lenkai juos palaik generolais ir tarpusavyje nabdjosi: I kur Lietuvoje gali bti tiek daug generol?" I ties didelio miesto tvarkai palaikyti reikjo nemaai policinink. engus Vilni Lietuvos kariuomenei, soviet kariuomens mieste liko tik nustatytas kontingentas, kita atsi trauk. 40

MOKYKLOS BRELIAI vietimo ministerija leido ms mokykloje organizuo ti vairiausi breli kratotyros, sklandytoj, jauna lietuvi, skaut, auli, vairi sporto ak ir kt. Ta iau priklausyti politinms partijoms ar kitoms organi zacijoms, veikianioms u mokyklos rib, buvo grietai draudiama. Brelius moksleiviai steigdavo ir j veikla rpindavosi patys savarankikai. Kiekvienam breliui pedagog taryba skirdavo mokytoj globj, o mokiniai rinkdavosi brelio pirminink, sekretori, sekcij va dovus. A stojau kratotyros brel. Jo buvo dvi sekcijos literatros ir meno bei muzikos; a priklausiau lite rat sekcijai rinkau tautosak, deklamavau eilra ius. Vliau mane irinko literat sekcijos vadovu. Meno ir muzikos sekcijos vadovu buvo P. Dirgla. i sek cija apiformindavo brelio skelbimus, repetuodavo muzi kos krinius. Kratotyros brelio pirmininku irinkome K. Bi, mokyklos poet, o brelio globju buvo mo kytojas A. Gryt. Per brelio susirinkimus globjas s ddavo nuoaliai, ms veikl nesikidavo. Bent kart per metus mokykla stengdavosi surengti vakar su pla ia programa. ia bdavo kvieiama mokini i kit (pavyzdiui, i Panevio) amat mokykl, vietos visuo mens veikj. Per tuos vakarus surinkdavome apie 1,52 litus. iuos pinigus pedagog taryba daniausiai paskirstydavo moksleiviams, kuriems trko l tsti moksl. 1939 metais mokykloje leista kurti auli sjungos organizacij. Jos vadu buvo mokyklos inspektorius, sta tybos skyriaus vedjas ats. ltn. Vrubliauskas. Jam pa sisakiau auliu ess nuo 1936 met. Vadas mano aulio liudijim priregistravo vietos komendantroje, o mane paskyr besikurianio mokykloje auli brio brininku. Turjome kelet tik apmokymui tinkam autuv. iaip audymui jie netiko vis dikliai buvo iim ti. Matyt, moksleiviai dar tikrais vyrais nebuvo laiko mi, ir vadovyb bijojo, kad neikrstume kokio pokto. Amat mokyklos, o kartu ir Teliuose dislokuotos Lietuvos kariuomens pulko kapelionas buvo kunigas J. Kuinskas, Italijoje, Milano universitete baigs psi chologijos mokslus. Tai buvo labai domus, imintingas mogus. Veik vis savo nema atlyginim jis atiduo-

41

davo bendrabuio eimininkei, kad vedjas irayt kvi tus mokiniams, neturintiems l mokesiams susimo kti. Ne kart pats maiau j klojant i karto po 800 lit tokiems reikalams. Tuo tarpu pats kunigas gyveno labai kukliai, klebonijos palpje. ia palei visas kam bario sienas stovjo knyg prikimtos lentynos. Kunigas gerai painojo kiekvien savo mokyklos mokin ir jaut, kokios knygos kuriam reikia. Pas kapelion neretai su sirinkdavo ir jo pulko karinink. Kambario viduryje ant didoko stalo visada stovjo vaza su saldainiais, i ku rios sveiai buvo kvieiami vaiintis. Miegojo ms ku nigas tiesiog ant lent. Jo asketikumas, nepaprastas dosnumas visus patraukdavo, udegdavo. Pamok tvar karatyje bdavo vos dvi tikybos pamokos per savait, tad visi j laukdavome. Niekada jis nemok ms po teri ar elementari tikjimo ties, kurias ir taip visi inojom. Jis mums papasakodavo apie negirdtus isto rijos ir iaip gyvenimo dalykus, kurie ms amiaus jau nuoliams buvo didiai naudingi. Gvildenom net ir vedyb problemas. Vokiei okupacijos metais kunigas J. Kuinskas bu vo ms mokyklos ir gimnazijos kapelionu. Prie to dar griu, o 1944 metais, artjant bolevikams, jis pasi trauk Vakarus. SKLANDYMO BRELYJE Nemaai mokini domjosi aviacija. Jie susitelk sklandytoj brel, kurio globjas ir vadovas buvo mo kytojas ir sklandymo instruktorius laknas Kalda. Pa gal jo brinius mokyklos staliai padar sklandytuv. J nusinedavome u miesto, ant kalv palei gelein kel, vedant Plungs link. Sunkiausia bdavo sklandy tuv su laknu ikelti or. Keturi stiprs vaikinai sklandytuv laikydavo, o pusimtis mokini bgdami tempdavo kilp, ukabint u specialaus apie 6 cm dia metro guminio amortizatoriaus. Po instruktoriaus Ka ldos komandos ketvertas laikanij sklandytuv stai ga paleisdavo. Laknas bdavo prisiris dirais. aibi kai susiorientavs, kaip valdyti vairolazd, jis pakildavo 3050 m aukt, o paskiau nuplaniruodavo em. Nuskriedavo iki 300 m. Jei kuris sklandytojas isigs davo ir vairolazd pakreipdavo netinkamai, smigdavo

42

em sklandytuvo uodega arba nosimi. Be nuostoli ne apsieidavome. Ne kart staliai kai kurias sklandytuvo dalis turdavo daryti i naujo. A labai avjausi sklandymu ir atlikau 16 skmin g skrydi. Paskutinysis, eioliktasis mano skrydis bu vo itin skmingas graiai nusklendiau apie 350 met r ir pelniau tok Kaldos pagyrim: Jei taip nuskriesi per egzaminus, gausi A piloto vard... ATJO 1940-J BIRELIS Vasar buvom pasisti praktik statyti Als di mokykl. Taiau 1940 met birelyje visi mme jausti, kad Lietuvos padang niaukiasi. Igirdome per radij, kad birelio 15 d., 15 val. soviet kariuomen penkiais keliais perengs Lietuvos sien. spta netruk dyti. Netrukus suinojome, kad likviduojama Lietuvos auli sjunga. sakyta auliams grinti ginklus. Da bar jau praktikos darbai pasitrauk antr plan. R pjo nuvykti gimtin. Nujau pas mokyklos gydytoj Fridman, pasiskundiau sveikata ir keturiolikai dien buvau atleistas nuo praktikos darb. Nusipirkau foto aparat ir ivykau tvik. Pirmiausia grinau au tuv ir 120 kovos ovini. Skaudjo ird, bet turjau vykdyti sakym. Pistoletas buvo asmeninis ir uregis truotas Teli karo komendantroje, todl Linkmen kuo pa tai pretenzij neturjo. Praslinkus gydymosi" lai kui, grau Telius. Ir tvikj, ir emaitijoj maiau sovietins kariuo mens karininkus ir karius. spd jie dar pritrenkiant. Kareiviai skudurais apsivynioj kojas, apsiav pras tais, iklypusiais pusbaiais, apsivilk prastais, neva riais drabuiais. O karinink sermg gdytsi ir pras iausias lietuvis. Tik kart Teliuose krautuvje sutikau der perkant lakn pulkinink, kuris buvo variai nusiskuts ir usisegs ant rankos apie 9 cm diametro laikrod. O iaip net aukti karininkai laikrodi netu rjo. Kai palygindavome soviet kariuomen su ms (kad ir ne paradine uniforma apsivilkusi), skirtumas bu vo nesivaizduojamas. Niekas ligi tol net neman, kad Stalino kariuomen yra tokia prasta. Apranga rod ir kari sugebjimus... Jie labiau panjo plikus ar ki envagius negu didios alies gynjus. 43

Tuo metu Lietuva gyveno tokias sunkias, neaikias dienas, kad a nusprendiau nesimokyti, ivaiuoti kur, kad tik nereikt atiduoti savo asmeninio ginklo. S nu tarim idsiau mokyklos auli brio vadui, ats. ltn. Vrubliauskui. Jis paadjo dl to pasitarti karo komen dantroje su kpt. Jatuliu ir netrukus i mano paym jimo ginkl iregistravo, nors j man paliko. T bran g man daikt paslpiau dar giliau. Niekas ir neinojo, kad turiu pistolet. Praktika vyko tik formaliai. Ats. ltn. Vrubliauskas man pasak tik tiek, kad kit met pradioje a pas j ateiiau pasikalbti. Apie ms su sitikimus ir pokalbius liep niekam neprasitarti. MITINGAS GIMNAZIJOJE Formavosi nauja valdia. Ji paleido politinius kali nius, kuri Teliuose gal bta vieno kito. Netrukus gim nazijos aiktje buvo surengtas raudonasis mitingas. Ant aplinkini nam sien, ant aikts pakylos prikarst raudon ki ir skarmal, rupor. Raudona vliava ir kakoks kis buvo ikeltas net ant gimnazijos stogo. Mitingui vadovavo buvs ligoni kasos direktorius Ged vilas. moni susirinko nedaug, gal keli imtai. Kad gerai matyiau, silipau klebonijos sodo med. Suvaryta minia buvo pasyvi, atrod, tartum klausytojai inojo vis k i anksto, kas ia bus kalbama. Mitingui ruotasi kur kas ilgiau negu jis utruko (apie 1,5 val.). Nusirop ts nuo medio, jau ketinau traukti namo, bet prie gim nazijos vart ivydau keist regin: du vyrukai, itemp raudon plakat, kabojus ant gimnazijos stogo, ygia vo prieais Gedvil palydjusius ir jau grtanius e kistus. Juokingiausia tai, kad tie du vyrukai smagiai trauk Katiu. Milicininkai nesusigaud, net i kelio jiems pasitrauk, bet netrukus atsipeikjo gal juos i blaiv ikraipyti dainos odiai. Jie m vytis plakat neusius dainininkus". Tada ie met savo raudon skudur klebonijos sod. nukr turgaviete, ten si mai moni mini ir dingo. A tuos vyrukus gerai painojau. Vieno pavards neprisimenu, o antrasis bu vo mano kambario draugas Juozas alpys, labai geras jaunuolis, bet per savo energingum danai paklidavs pavojingas situacijas. Pasirodo, mitingo metu jis usi kor ant gimnazijos stogo, nutrauk raudon vliav 44

(saksi vliau mets j katilins krosn), paskiau nu sikabino keli metr ilgio raudon k ir su draugu ketino pereiti vis miest, neini tuo kiu. Deja, mili cija sutrukd... O syk mums abiem su J. alpi tai kas nutiko. Vakare mums einant pro pradin mokykl, virum ku rios madaug trij metr auktyje buvo montuota ko ki 1,5 m diametro penkiakamp stiklin iliuminuota raudona vaigd, J. alpys pareik turs kienje ak men ir i vaigd numats likviduoti. A jam to da ryti nepatariau, tad jis man pasil eiti namo, o pats liko neva laukti ia draugo. Mieste buvo ramu. A pa sukau nam link. Netrukus igirdau dtanius stiklus... vaigd utemo. Netrukus aplinkinmis gatvmis namo parjo ir J. alpys. Nors irdyje mes visi jam dl io ygio pritarme, bet to nerodme. 1940 met liepos pradioje sum ms mokyklos direktori Karol imon. jo viet paskyr mano mo kytoj Kipr aul. is ant drobs nutap didiul Sta lino portret ir pakabino metalist dirbtuvse. J. al piui knietjo ir paveiksl sunaikinti. Jis prisirinko smaili tinkamo svorio metalo detali ir nutaiks mo ment, kai dirbtuvse nieko nebuvo, svied jas Stalinui veid. Rytojaus dien kilo baisus triukmas, tard pats direktorius aulys. Kalto nerado. Paveikslo patai syti buvo nemanoma, teko nukabinti... Paskutin kart J. alp sutikau 1944 met vasar venionyse. Apsivilks policininko ar gen. P. Plechavi iaus kari uniforma, ginkluotas automatu, pistoletu, saksi kovojs su bolevikais ir Armija Krajova, o jam padeds uo. Beje, is buvo ne k maesnis u j pat. Praktikos darb laikas baigsi. Rugpjtis buvo skir tas mokini atostogoms, tad ivykau tvik. 1940-J VASAROS ATOSTOGOS 1940 met vasara Lietuvai buvo tragik ibandym metas. Liepos mnesio 21 dien soviet komunistai su reng komedij respublikoje ved taryb valdi, o rugpjio 3 d. Maskvoje mus prim SSSR respubli k eim. Galtum sakyti, kad tai buvo komedija be pi nig, jei tai nebt Lietuvai ir jos monms klastingos tragedijos pradia... 45

Per atostogas padjau broliui Mykolui, seseriai Ele nai, kaimynams dirbti lauko darbus. Su pusbroliu Vin cu suplkme duonkep. Teliuose buvau susitars su v. Kazimiero knygyno vedja, kad palikt man po vien vis gaunam kny g. Taigi prisipirkau j nemaai, vos sutalpinau dide l spint. Knygos buvo palyginti nebrangios, taigi j pirkau ne tik sau norjau, kad ir apylinks mons daugiau skaityt, viestsi. Bibliotekininku paskyriau vienuolikmet giminait Jon Vilut. Jis specialioje ma no sugrafuotoje knygoje pasiymdavo ne tik kam ir ko kia knyga duota skaityti, bet ir sutartu tak skaiiu mi vertindavo grint knyg tvarkingum. Tris ta kus pelns" skaitytojas knyg daugiau nebegau davo. Brolis tvarksi k, puoseljo savo surinkt i vai riausi Lietuvos vietovi geriausi obel atmain me delyn. Uveisme 1,5 ha sod. ventvakariais su Myko lu dviraiais vaiuodavome gretim kaim jaunimo ge guines. Malaiius nevaiuodavome nenorjau drums ti ramybs Elenutei Rastenytei. Ir tai dl ko. Vien dien mane, grtant i Saldutikio, Lamsto kaime su laik Bron Naseviit ir pakviet paragauti naminio alaus. Ustalje sdjo ir Elenut Rastenyt. Kai jau rengiausi vaiuoti namo, Bron pasil man iki Malaii pavti Elenut. Tas kaimas man buvo pakeliui, tad mie lai sutikau. Bet Elenut atsisveikinti neskubjo, kviet ant auktumls po plaiaakiu uolu pasikalbti: tu rinti kak svarbaus pasakyti. Ji atvirai pasipasakojo, kad jai perasi mogus. Gyvena jis netoli Utenos, gan pasituriniai, bet veik du kartus vyresnis u j, todl nelabai patinka. O svarbiausia ji norinti u vyr tu rti mane. A paaikinau, kad mokydamasis vesti ne galiau, bet Elenut buvo atkakli: Tik duok od, ir a lauksiu tavs, kol tu mokysies, kad ir 15 met. Ta da, remdamasis ms kapeliono samprotavimais, aiki nau jai, kad kiekvienas mogus kas septyneri metai vi sai pasikeiia, taigi ir a po 15 met galiu pasikeisti ir duoto odio neilaikyti. Taip nieko nesutar ir at sisveikinome su Elenute visam laikui. Vliau gird jau, kad t pat ruden ji itekjo, augino gausi ei m. 46

BENDRABUTIS YD VENTOVJE Pro mano tvik, viekeliu nuo venionli Ute nos link veik kasdien slinko rus taiankos. Dulki debesys prislg ne tik pakels laukus daug skaudiau jos slg ms tautos moni irdis... Telius antriesiems mokslo metams sugrau ke lias dienas anksiau. Buvs bendrabuio vedjas V. Ku inskas pavasar baig mokykl ir ivyko. Bandrabuio vedju mokykla paskyr mane. Dabar nereikdavo mokti nuomos ir u maitinim. Darbo nebuvo daug, visk ne sunkiai spdavau nuveikti. iais mokslo metais ir mokykloje viskas keitsi, nes kas buvo niekas, tas tapo viskuo"... Bolevik valdia ivaik yd rabinus, o j ven tovje, vadinamojoje Mechinoje, kr mokini ben drabut. Taigi ir is faktas liudija, kad pirmieji ydus buvo pradj naikinti bolevikai. io bendrabuio glob ju buvo komunistas dailidi instruktorius Andriuka. Aiku, sinagoga visai netiko mokiniams gyventi. Pirmo jo aukto patalpos buvo labai auktos, nekrenamos, to dl ia niekas ir negyveno. venti paveikslai buvo bar barikai idraskyti. Gyvenome tik antrajame aukte, kur, matyt, bta rabin kabinet. ia radome ilauytas spin tas, primtyt iplt talmudo lap, kuri mes nemo kjome perskaityti. Viskas jo iukles... Prasidjus mokslo metams, gavau brolio laik, kur jis teiravosi, gal bt slygos ir jam mokytis ioje mo kykloje dailide. Mokyklos inspektorius Vrubliauskas, su inojs, kad mano brolis yra baigs kariuomens moko mj kuop, joje dirbs instruktoriumi ir turi puskari ninkio laipsn, liep skubiai j ia atsikviesti. Kadangi buvau bendrabuio vedjas, pasirinkau kambar, kuria me gyventume mes su broliu Mykolu ir dar vienas mo kinys A. virblis. Diaugiausi, kad galiu ilaikyti brol. KRYIAUS INIEKINIMAS Gyvas atmintyje iliko labai nemalonus mokslo me t pradioje vyks didelis mokyklos susirinkimas. ia dalyvavo mokytojai, mokiniai ir daugyb gatvs perj n, atseit, valdios pareign. Direktoriaus K. aulio 47

monos brolis Inira pasak kalb, o po to, nukabins nuo sienos kryi, trenk j kit sien. Kryius suby rjo ipulius... Toks barbarikas kryiaus iniekinimas sujaudino visus ia susirinkusius. Vienas i susirinku sij idrso irti, kad toks poelgis aukiasi dangaus kerto... Ir ities. 1941 met birelio 23 dien vokie iams bombarduojant Telius, bomba pataik minto Iniros nam ir skeveldra nutrauk jam dein rank. Netrukus jis mir. Tada uvo ir mokyklos direktorius K. aulys. mons buvo sitikin, kad tai Dievo baus m u kryiaus iniekinim. MOKYKLOS KOMJAUNIMAS Jau pirmomis soviet okupacijos dienomis mokyk loje pasklido inia, kad naikinamos visos ankstesns mo kini organizacijos auli, jaunalietuvi, skaut ir kitos, o steigiama komjaunimo organizacija. Jos va dovu sekretoriumi kakas paskyr treios stali kla ss mokin Alfons Jonut. Mat j rekomendavusi ka kokia komunist B. Abdulskait. Vliau pasirod, kad A. Jonutis nebuvo visai aklas jam peram svetim id j skleidjas ir vykdytojas. Savo pareigas jis stengda vosi atlikti korektikai. Dl to ne itin buvo patenkinti j paskyrusieji ir miesto valdia. O ir mokiniai ios or ganizacijos nerm. Netrukus A. Jonut pakeit B. Sun gaila, kils nuo Taurags. Anksiau jis buvo jaunalietu vis, skautas, ir dar neeilinis, o i vadov... Todl moki niai i naujos jo veiklos pasiaipydavo, o is kerydavo, sksdavo aipnus ekistams. Skundikui tada vargintis netekdavo: nereikjo nei iekoti fakt, nei juos pagrs ti. Uteko apie nepatikus mog k nors neigiamo u siminti, paminti jo pavard. O ekistai buvo uols tuoj pamintj grsdavo kaljim, nes byl sukurti bdavo vieni juokai: suimtj apkaltindavo kuo tik no rdavo. B. Sungaila nebuvo paprastas, eilinis komjau nimo sekretorius, jis buvo ir aktyvus ekist seklys: vis vaindavo traukiniais, slankiodavo po stoi laukiam sias sales, sekdavo pastamus ir nepastamus mones. Mokytojus sekdavo ne tik mokykloje, bet ir j namuo se, gatvse. Besibastant B. Sungail visur galjai su tikti. Danas uolias jo pastangas" pajusdavo jau u kaljimo sien. Jis priklaus niekingiausi karjerist grupei, nesiskait su niekingiausiomis priemonmis. 48

Prasidjus, karui, umus Lietuv vokieiams, Sun gaila kakur dingo. Vliau susibiiuliavo su nauju oku pantu, 19431944 metais moksi Vilniaus auktesnio joje technikos mokykloje, danai lankydavosi treiojoje Vilniaus nuovadoje, kur gestapo pareignui pateikdavo savo surinktas inias. Taigi jau buvo taps gestapo agen tu. domu bt inoti, k jis veikia dabar (jei dar gy vena)?.. Turiu nenuginijam duomen, kad nemaa Tel i amat mokyklos mokini atsidr u grot ir vliau buvo nuudyti Rainiuose tik per j. Buvs pogrindininkas A. Jonutis prasidjus karui nesislapst, tad kaip buvs komjaunimo sekretorius bu vo suimtas, bet tarpininkaujant sugrusiam i Kauno kaljimo mokytojui S. Bagdonui, A. Jonutis ir instrukto rius Andriuka buvo paleisti. A. Jonutis dav tvirt o d, kad su komunistais niekada joki reikal neturs. Savo od ilaik. Apsigyveno Salantuose. ORGANIZUOJAME POGRIND 1940 met ruden, prasidjus mokslo metams, prisi miniau, kad mokyklos inspektorius ats. ltn. Vrubliauskas dar vasar buvo saks man ueiti pas j pasikalbti. Nujau atsargiai, apsiirdamas, kad nepastebt ne gera akis. Kadangi mokiniui lankytis pas inspektori namus tada buvo nepriimta, sugalvojau kakok bui tin pretekst. Susdome u stalo ir ilgokai kalbjoms kaip lygus su lygiu. Ir nutarme steigti labai slapt po grindio organizacij. Narius bursime abu. A dairysiuo si tarp mokini, o jis tarp mokytoj ir iaip suaugu sij. Priimsime tik labai patikimus mones, imananius ir karo dalykus. Pasirodo, ios organizacijos aknys Vokietijoje. Ja rpinosi ten gyvenantys ar repatrijuo jantys ms aukto rango karininkai. Vrubliausko nuo mone, karas dabar ess neivengiamas. Kada jis prasids, kol kas sunku pasakyti, bet iuo metu mums es labai svarbu pasiruoti, susiburti. Tai ess didelis ir labai pa vojingas darbas. Maiausias neatsargumas gals utrauk ti dideli nelaimi. Kad, itikus nelaimei, bt iduota kuo maiau asmen, specialist nuomone, geriausia es toki karin organizacij kurti pagal ,,trejetuk sis tem. T. y. kiekvienas narys turi teis priimti i ka rin organizacij du narius. Priimtieji taip pat gali pri49

imti po du. Taigi organizacija didt pagal aritmetin progresij. Vliau ie mons jungtsi skyrius, brius ir t. t. Sugalvojome ir priimamj priesaikos tekst: s todamas karin organizacij, prisiekiu kovoti dl Lie tuvos Laisvs ir Nepriklausomybs nesigaildamas savo sveikatos ir gyvybs. inau, kad u pavest uduoi nevykdym ar paslapties idavim bsiu nubaustas mir timi". Priesaikos tekst rekomenduotina imokti atminti nai, jo neusirainti. Ats. ltn. Vrubliauskas inojo, kad yra sekamas. Lyg nujausdamas, kad mums teks isiskirti, patar nutrkus ms kontaktui tuojau susisiekti su gerai informuotu ats. ltn. mokytoju S. Bagdonu. O iaip veiksime kaip esame susitar, vengdami susitikinjim. Pirmiausia Vrubliauskas prisaikino mane. Priesaikos odius si kaliau galv, grau bendrabut ir miausi darbo. Pirm vakar prisaikinau savo kambario gyventojus brol Mykol ir A. virbl. Teli amat mokykloje tuo metu moksi per tris imtus vyruk. Bent du tredaliai i j ms veiklai buvo tinkami. Darbas seksi, organi zacija pltsi. Neprajus n porai savaii, nutiko do mus atsitikimas: vienas moksleivis, jaunesnysis pus karininkis V. Karalius kalbino mane stoti i organiza cij. Saugumo sumetimais galjau pasakyti nesutinks stoti, bet vyr inojau esant patikim, tad daviau su prasti, kad jau priklausau iai organizacijai. Mokykloje daug kas inojo, kad saugumas buvo isi kviets mokyklos inspektori Vrubliausk ir j apklau sinjo. Vien dien koridoriuje jis neymiai mane pa kviet 17 valand pas j ueiti. Kalbjo trumpai ir ai kiai. Pasak, kad ivyksta dirbti Vilni, vietimo komisariat, o man liep visais organizacijos reikalais tartis su mokytoju ats. ltn. S. Bagdonu. Atsisveikino me. Kit dien Vrubliauskas su savo manta ivyko. V liau apsigyveno Kaune. KEIIASI VADAS Ivykus ats. ltn. Vrubliauskui, ilgai netrukdamas susiradau reikal nueiti pagrindinius mokyklos r mus, kur S. Bagdonas metalistams ved praktikos dar bus. Kai po pertraukos mokiniai sujo savo darbo vie tas, jis pasigavo mane vestibiulyje ir nurod, kur ir ka50

da pas j ateiti. sitikins, kad gatv tuia, smukau mokytojo S. Bagdono namus. Naujasis vadas prim ma ne atskirame nedideliame kambarlyje. Pokalbis buvo labai rimtas. Aptarme, kuri mokini dert saugotis (B. Sungailos, A. Jonuio). Reikjo bti budriems ir sau gotis nauj, neinom idavik. Mat bolevikin sistema negaljo laikytis be slapt praneintoj. Vieni j bu vo saugumo uverbuoti, o kiti sitrauk i veikl i ioplumo, i plepumo. Pas S. Bagdon lankydavausi bent kart per sa vait. Reikjo laikytis ir konspiracijos. Vaizdavau ess simyljs greta gyvenanias siuvimo skyriaus mokines Katryt Girdvainyt ir On Piktuyt. Jas palydjs, at sisveikindamas ramiai nuvelgdavau S. Bagdono lang. Jeigu prie jo lango stiklo nebdavo priglausto urnalo, galjau ramiai usukti ir aptarti reikalus. O reikal vis daugjo. Ms organizacij jau reikjo tobulinti. Veik dami pagal trejetuk" sistem, jau buvome trauk daugum patikim mokyklos mokini. Atjo metas juos suburti skyrius, o vis pirma suformuoti patikim b r. Vliau brys isiplst kuop ar didesn dalin. To dl vienam kovos briui parinkome skyrininkus ir pave dme jiems suburti skyri po 12 organizacijos nari. Skyrininkais numatme keturis vyrus: jaun. puskari ninkius M. Vilut, V. Karali, puskarinink Ramanausk, grandin J. Budreck. Mane S. Bagdonas paskyr bri ninku. Brys kiekvienu momentu gali tapti kovine kuo pa. Ats. ltn. S. Bagdonas patikino mane, kad iuo me tu kuopa yra pakankamai apginkluota, nurod ir gink l slpimo viet. Kruopiai sutepti ginklai guljo u mryti ioje paioje gatvje, vir knygyno, specialiai rengtose slaptavietse. Ikilus btinybei, apginklavimu turjo rpintis Mikuckas, nes jo inioje ie ginklai ir buvo. S. Bagdonas nurod adres, kuriuo aplinkybi ver iami turintys pasitraukti Vokietij galt pasisti patu atviruk su pasveikinimu ar iaip kokiu tekstu. Dat jie turt rayti metais ar dviem ankstesn, m nes taip pat vienu ankstesn, o dien nurodyti t, ku ri ketinama ivaiuoti. Laik nurodytu adresu dera i sisti bent dviem trim savaitm anksiau, kad pakak t laiko ten visk suorganizuoti. Atsakymas gaunamas panaiame atviruke, tik ia atkreiptinas dmesys nu rodyt dien ir valand. Ivykstantis mogus nurodytu 51

laiku privalo bti Plungs geleinkelio stotyje ir lai kyti kairje rankoje laikrat. ia prie jo prieis ne pastamas mogus ir paprays laikraio kam nors su sukti. Atsakymas: Dar ne vis perskaiiau". Tada rei kia sekti paskui nueinant nepastamj iki veimo, kur ivykstantysis bus apkrautas akomis ar iaip kuo ir nuvetas prie sienos. Neilg kelio tarp per sien gali tekti eiti psiomis. Sis stebuklingas" adresas pas S. Bagdon buvo uraytas u radijo aparato ant sie nos. Uraas labai derinosi su sienos spalva, buvo sun kiai irimas. Atrodo, kad tai bta vienos pasienio ba nytls vargonininko adreso. ias paslaptis suinojau ne i karto, o po daugelio ms susitikim ir pokalbi. Mokytojas S. Bagdonas statybininkams pamok ne turjo. Jis dst teorines pamokas katakombose", me talistams praktikos darbus pagrindiniuose rmuose, tai gi ms susitikimas ir pokalbis gatvje negeros akies galjo bti pastebtas ir tartas, nes visa mokykla i nojo j esant atsargos karinink, jaut, kad jis nesi taikstys su okupacine valdia. Bet tada dar galiojo man dagumo taisykl sveikintis su visais mokytojais. Buvo me susitar sveikindamiesi parodyti atitinkam enkl ranka ar kepure ir pagal tai suprasdavau, kad mokyto jas 1718 valand kvieia ueiti. Ms sutartini ju desi, atliekam sveikinantis, niekas neinojo, o mus jie apsaugojo nuo piktos akies. S. Bagdonas turjo savo bendramini karinink, pas j lankydavosi svei ir i usienio. Gauta informa cija per mano skyrininkus greit pasklisdavo tarp orga nizacijos nari, mokini. Daugiau kaip pus met aktyvi ms veikla niekam nekrito akis, niekam nepakenk. Kai prasidjo sumimai mieste ir mokykloje, ats. ltn. S. Bagdonas, lyg nujausdamas kak negero, per vien susitikim man usimin, kad, j sumus, kreip iausi ats. ltn. A. Norkevii ir su juo palaikyiau ryius. O jei tokia nelaim itikt ir A. Norkevii, tada reikt kreiptis ltn. Juodik, kuris tuo metu dirbo ne ms mokykloje, o alaus pilstykloje, greta ms ben drabuio. I S. Bagdono patyriau, kad apie mano veikl moky kloje inojo ir mokytojas A. Norkeviius, ir Juodikis. Vliau supratau, kad is karininkas buvo laikomas svar biausiuoju pogrindio organizatoriumi. Dl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryius. 52

MOKYKLOS REFORMA 1940-j mokslo met pradioje buvo panaikintos tikybos pamokos. Norintys lankyti religines konsulta cijas rinkdavosi katedroje. ia sueidavo daugiau uolie ji banyios lankytojai. Tuo paiu metu panaikinta ir Teliuose veikusi v. Kazimiero draugijos mokykla, ku rioje siuvimo, mezgimo ir kit nam ruoos amat mo ksi mergaits. Dabar i mokykl prijung prie ber niuk amat mokyklos kaip atskir siuvimo skyri. io skyriaus vedja liko M. Vilkait, mokytojos-aukltojos taip pat liko tos paios (Rudminait ir kitos). Ir mokymo programa liko ta pati. Pasikeit mokyklos pavadinimas, jos vidaus reimas. Anksiau mergaits buvo auklja mos pagal v. Kazimiero kongregacijos nuostatus. Da bar visi vienuolikos drausms bei tvarkos principai, jos atributika buvo paneigta. Anksiau mergaitms susi tikinti su berniukais buvo draudiama, o po ios re formos jos galjo vaiktinti su berniukais nors ir kiau r nakt. Kadangi pedagog kolektyvas (ir berniuk, ir mergaii) buvo liks senas, tai bendras aukljama sis darbas buvo grstas senomis tradicijomis, keitsi pa mau, nors oficialiai aukljimo metodai tapo laisvesni. Anksiau nemaa mergaii gyveno grietoje aukltoj prieiroje, o dabar dalis j apsigyveno mieste, nuomo josi kambariukus ir tvarksi savo nuoira, odiu, gy veno savarankikai. Net ir likusij gyventi senose pa talpose slygos gerokai pasikeit. Visos mergaits si trauk bendr amat mokyklos veikl, taip pat kra totyros brel, ia sikr treia tautini oki sekcija. Dabar kratotyros brelio menins programos tapo kur kas vairesns. Profesorius Jasenauskas paren g grup daininink. Po koncert mokyklos vadovyb leisdavo por valand paokti. Rengti vien tik okius buvo draudiama. Taigi visi stengdavosi kratotyros b relio vardu rengti programas. oki priirti likdavo budintis mokytojas. Paalini mokykl neleisdavo. Mokykla su koncertais ivykdavo ir kitus emaiti jos miestelius, turdavom prog geriau painti emaiti j. Visi bdavome tuo patenkinti.
53

ARETAI MOKYKLOJE 1940 met liepos pradioje sum ms mokyklos direkori Karol imon. Ilgokai jis sdjo Teli kal jime. Ne kart teko matyti j kalinio drabuiais apvilk t, vedam miesto pirt. Kalbtis sargybiniai neleis davo. T pai met lapkriio pradioje suinojome, kad Kretingos geleinkelio stotyje suimti du Teli gim nazijos moksleiviai Tarvainis ir virgdinis ir du ama t mokyklos moksleiviai A. Rakas ir A. iuas. Juos atve Teli kaljim. A. iu, neturting Rietavo batsiuvio sn, buvo paleid, bet vliau vl sum. Kai kas tada kalbjo, kad jie norj pereiti sien su Vokieti ja. Mokiniai suinodavo, kuriuo laiku jie bus varomi pirt. Kartais kaliniams pavykdavo sargybos nepaste btiems pamesti laikuius. Mokiniai juos pakeldavo. Skaiiau A. iuo laikut, kuriame jis patar saugotis B. Sungailos, nes jis ess Judas Kretingoje juos i davs. 1941 met vasar mokykloje surengtame kratotyros brelio susirinkime brelio pirmininkas K. Buius pa skait savos krybos ir labai jausmingai padeklamavo Maironio eilrat Taip niekas tavs nemyls". bre lio susirinkim buvo atjs ir mokyklos komsorgas B. Sungaila. Po trij dien brelio pirminink K. B i ekistai sum, isived. Visi jautme, kieno tai niek ybs padarinys. Netrukus buvo suimti ir udaryti Tel i kaljime dar du ms mokyklos mokiniai K. Bal trimaitis ir K. Pukorius. Visa mokykla inojo, kad tai Judo B. Sungailos darbas. Kai kurie mokiniai buvo girdj t vaikin ir B. Sungailos kivir. Mat ie pri min jam bendr ankstesn veikl skaut, jaunalietu vi organizacijose. B. Sungailai tai labai nepatik. ia ivardyt mokini idavimas tik B. Sungai los nuopelnas". Visi ms mokyklos mokytojai ir mo kiniai j prisimins kaip Jud... Tuo laiku miesto gatvse prie stulp po nakties at sirasdavo priklijuot lapeli su antitarybiniais kiais: alin komunizm!", alin bolevizm!", Okupantai, kraustykits namo!" ir kt. Tai buvo panau pikto uns erzinim: nutrks jis galt apkandioti ir visai ne kaltus mones. A tokiai veiklai nelabai pritariau.

54

Mano supratimu, bta rimtesni usimim, negu uns erzinimas. Per paskutin mano susitikim su mokytoju S. Bag donu suinojau auktesnio lygio veikj apsvarstyt bu simojo sukilimo veikl. Atskiros grups turi atvykti i anksto nurodyt ginklavimosi viet. Jos kuo sku biau apginkluojamos patikrintais, ivalytais ginklais ir uima ginklavimosi vietoje nurodytas pozicijas. Kas 20 25 minutes apginkluojama vis nauja grup vyr. Ama t mokyklos kuopai buvo numatyta perimti pagrindi nius to meto valdios rmus, pat, ivaduoti kalinius. Tiesa, jg paskirstymas gali keistis priklausomai nuo susiklosiusi aplinkybi. Sukilimas prasids kilus ka rui, mieste kilus sumaiiai. Pagal turimus duomenis tai gali atsitikti kiekvien dien, gal net gegus mnes, bet apie tai turi inoti tik skyrininkai visiems kovo tojams ito skelbti nedera. A skyrininkus pareigojau palaikyti ryius su savo vyrais, kad kiekvienu momen tu galt juos susiaukti. 1941 met balandio pabaigoje ar gegus pradio je mane einant mokykl pasitiko susirpinusi S. Bag dono mona. I karto supratau, kad vyko kakas ne gero. Ir tikrai pasirodo, nakt sum ir kakur ive jos vyr ir P. ipk. Kad neatkreiptume save dmesio, R. Bagdonienei paadjau ateiti 18 val. ir visk aptarti. Dar t pai dien susiradau skyriaus vedj ats. ltn. A. Norkevii. Aptarme tolesnius ms ryius, susiti kimus, veikl. Pas R. Bagdonien smulkios kratos nebuvo daryta, bet ekistai dar galjo papildomai ko iekoti, taigi ap irjau but, ar nra ia ko tartino ar kompromituo janio. Itryniau anksiau mint adres u radijo apa rato ant sienos, j gerai siminiau. Vliau su R. Bagdo niene susitikdavome jos darbovietje, parduotuvje. Ne trukus suimtj monos suinojo, kad j vyr Teli kaljime nra jie kakur iveti. Mat Teli kalji me atsargos karinink ar kit, j nuomone, stambesni uv nepalikdavo, i karto ivedavo Kaun ar dar toliau. Eilin kart susitiks su A. Norkeviium supratau, kad jis stokojo ryi, informacijos. Mat vyr. ltn. Juo dikis, ant kurio pei gul sunkiausioji veiklos nata, ekist buvo persekiojamas, tad kakur ivyko, slaps tsi. A. Norkeviius ketino susisiekti su kitais jam ino 55

mais veikjais ir apie naujienas mane informuoti. Gin klavimosi virininkas Mikuckis taip pat namie negy veno, taigi ir su juo nesusitikau. Gegus mnesio antroje pusje sukilimo enkl dar nejautme, nors karinis komisariatas suregistravo la bai daug ms mokyklos vyr ir ketino aukti juos kariuomen. Patekau ir a sra. Por kart te ko net naujok rikiuotje dalyvauti. sakyta ivykstan tiems po mokslo met palikti komendantroje savo ad resus. ANTRJ MOKSLO MET PABAIGA Paprastai Teli amat mokykla atestuodavo ir teikdavo mokyklos baigimo paymjimus IV kurs mo ksleiviams, bet 1941 m. gegus mnes i mokykl bai gusiais buvo laikomi ir III bei II kurs moksleiviai. Visi jie gavo vienodus atestatus. Taip pat ir a. Niekas ne abejojo, kad joks moksleivis negali veikti ketveri me t mokymosi programos per dvejus metus. Tinginiai bu vo patenkinti, gav vidurinio mokslo baigimo atestatus po dvej mokymosi met, o stropesni mokiniai sielojo si. Pedagogai taip pat buvo susirpin tokiu naujos santvarkos nubuointu mokslu. iaip ar taip, mokyk loje liko tais metais tik pirmame kurse moksi moki niai. Nors keletas ms mokyklos mokini kentjo kal jime, mokykloje gyvenimas jo sava vaga. Sumus kratotyros brelio pirminink K. B, buvau irink tas laikinai eiti io brelio pirmininko pareigas. Toliau ruome menines programas, koncertus, vykome kon certuoti, okome. Buvo ir toki mokini, kurie kit pro blem ir neturjo. Mokslo metai baigsi, dauguma mokini isiskirst po vis emaitij. Likosi tik vienas kitas miestiei. Mano brolis taip pat ivaiavo ms tvik. Bendra butyje likau vienas kaip generolas be armijos. A. Nor keviius irgi ivyko. Miestas kartais atrod visai tu ias. Gal mons nujaut k negero. sidarbinau Teli miesto vykdomajame komitete, prie miesto tvarkymo darb statybos techniku. Reikjo ir pinig, o svarbiau sia turti motyvuot pagrind vaikioti po miest, stebti jo gyvenim.
56

BAISIJ DIEN PRADIA Teli miesto centre buvo sikrusios svarbiausios komunistins valdios staigos. 1941 met birelio 13 dienos ryt pamaiau ia sustojus pilnutl sdini ir stai milicinink autobus. Permeiau akimis ili panius ir suskaiiavau j bta apie penkiasdeimt. Keista, kad vasar jie vilkjo naujomis melsvomis mi linmis, kalbjo tik rusikai, buvo ginkluoti naganais, dauguma j turjo automatus su apvaliais ovini dis kais. Ilip i autobuso, visi sujo ekist bstin. Miesto gyventojams toks gausus rusikos milicijos pa pildymas negaljo nesukelti nerimo. Niekas tada dorai nesuprato j atvykimo tikslo, tik daugelis nuogstavo, kad papildomi milicijos daliniai nieko gero neada. Ankstyv 1941 met birelio 14 d. ryt sunkvei miai su ginkluotais ekistais isisklaid po vis aps krit. Vienur rasdavo mones dar besiilsinius, kitur jau atsiklusius. Liepdavo pasiimti maisto, drabui (i viso ne daugiau kaip 100 kg) ir per pusvaland sunk veimiu jau vedavo juos neini. Trmimo pradioje ekistai mones daniausiai ras davo namie besidarbuojanius ar ramiai sdinius u stalo prie bendr piet. Jie neatsivelgdavo moni praymus pamelti karves, paerti kiaules. Atsisakantys vykdyti ekist sakymus jga buvo suriami, sumeta mi sunkveimius, nes okupant tikslas buvo vykdyti uduotis", plan", o sraus sudarydavo paskui. V liau mons, jausdami nelaim, slapstydavosi iemken iuose. Geleinkelio stotyje atvetieji bdavo perduodami ekist kariuomens inion. Vyrus nuo eimos atskir davo, visus, krov" prekinius vagonus... Birelio 17 dien geleinkelio stotyje savo akimis maiau atvet mokyklos matematikos mokytojos S. Se rafiniens eim. Ats. ltn. Serafin ekistai atskyr ir nuved kit vagon. Negelbjo vaik auksmai, mo nos aaros, praymai. Durtuvus ant autuv atki ka reiviai paalini moni neprileisdavo. Tautos tragedi ja, kurios odiais nemanoma nusakyti, drask ird. Dar t pai dien Teli geleinkelio stotyje penkis tremtini prigrstus vagonus prikabino prie keleivinio sstato ir ive iauli kryptimi. it traukin lipau ir a, nes sin man liep palydti savo brangij mo
57

kytoj bent iki iauli. ia vagonus su tremtiniais nuo keleivinio traukinio atkabino ir prijung prie ten for muojamo bendro tremtini eelono. O i viso su tremti niais ia stovjo per 100 vagon. Susirinkusi didiul minia klegjo, auk dar norjo nelaimingiems i veamiesiems k nors svarbaus pasakyti gal paskutin kart. Vienas liaudies prieas" pro vagono langut pra atneti jo universiteto baigimo diplom, kitas dav paskutinius svarbius nurodymus savo pastamiems... I kai kuri vagon sklido dain, giesmi posmai: Su tems tamsi naktul... Kur a nukeliausiu, nakvynl gausiu. Lietuva brangi", Lietuvos himnas. Nieko ne galdamas jiems pagelbti, vlai nakt nujau pas savo pusbrol Kost. Taip ir pranekjome vis naktel apie tragik ms Tautos likim, neaiki jos ateit. Ryt sugrau Telius ir miau svarstyti, k to liau daryti. Kiekvienu momentu ir a galjau atsidurti iveamj vagone ar kaljime. Nuolatos neiojausi u taisyt pistolet ir dvi granatas. DIRKSTELI KAIMO IEMKENIUOSE Seiminink, patyrusi apie mano ijim ir jo tiksl, padar kelet sumutini, patar, k turiau paimti su savimi. Atokiau nuo kelio, paeere nujau Dirkste li kaimo link. Laukuose sutikau pastam ms mo kyklos moksleiv stali L. Barkausk. Nepalikdami bry ds, ukopme rugiais sulus kalnel. ia aptikome ir daugiau savo namus apleidusi ir rugiuose besislaps tani kaimo moni. Vyrai buvo apsiginklav akmis, lautuvais, lazdomis. Niekam nesigirdamas turs geres n ginkl, lazd sitaisiau ir a. mons pareidavo na mo tik gyvuli paerti, apsivalgyti, surinkti ini. Ru giuose stovti nebuvo galima, visi turjo gulti, kad ne iduot slptuvs. Apsivalgyti daniausiai eidavau a su draugu. Maisto visi turjo pasim pakankamai, o at sigerti atsinedavo vandens i ulinio, be to, trokuliui numalinti tada tiko ir eero ar upelio vanduo. Paskutinmis dienomis ekist veikla, vainjimai po kaimus lyg ir buvo aprim. Gal bta tylos prie audr. Naktimis aplankydavau savo eimininkes, bet bendra butyje nelikdavau.
58

Mano ryiai su A. Norkeviiumi buvo nutrk, su Juodikiu likosi neumegzti. Nieko veikti negaljau. Visi mano vyrai ivainjo po namus ir nesuimtieji ekist slapstsi. Birelio 21 dien, pavakare su L. Barkausku jome apsivalgydami kito kaimo link ir laukuose sutikome taip pat besislapstant nepastam vyr, kuris tada i tar pranaikus odius (nors tada nesuvokm j to kius esant): Jau nebilga rusa ia besiaus, gret bus karas. KARAS Kur netikta, ten kaip padta" sako lietuvi pa tarl. Ryte, tik iauus pietvakariuose pasigirdo kur tinantys viai. Vieni sak, kad sovietai visus mones paeiliui tratina, kiti kad tremtinius vagonuose naikina. Dar kiti ginijo: vagonus ive rytus, o audo prie ingoje pusje. I vakar praskriejo naikintuv lydimi bomboneiai. Kai kurie besislapstantys pakilo i rugi ir parjo namo. Kiti dar likosi. Mes su L. Barkausku nujom bendrabut, kur jis netrukus atsine ilgai slap styt aparat. Seimininks krautuv pasistos pad jjos pasakojo, kad mieste kils baisus smyis. Neva po visas staigas lakst susirpin valdios pareignai matyt, kakas negero nutik. iaip eilini gyventoj nei mieste, nei krautuvse nematyti. Nutarme, kad jauniems vyrams mieste rodytis pavojinga. sitaisme su savo radiju palpje. Taip prajo sekmadienis. Pirmadien i girdome skrendant lktuvus. Pasigirdo netoliese keli sprogimai. Apie pusiaudien pagavome Kauno radijo sto t, praneusi, kad sekmadien, 4 valand ryto prasid jo karas, kad Kaune sudaryta Laikinoji Lietuvos Vy riausyb, raginanti atsargos karininkus, buvusius au li vadus organizuoti partizan brius, naikinti bgan ius visais Lietuvos keliais bolevikus. Kaunas jau ess ivaduotas. Tai rod sklindanti Lietuvos himno melo dija. I miesto grusios mergaits patvirtino, kad bol evikins valdios pareignai kraunasi mant mainas ir nedinasi ryt kryptimi bga. Kit dien patys isiruome valgyb mieste. Svar biausias ms udavinys buvo pasiekti kaljim gal galtume padti kalinamiems ms mokyklos mokiniams.
59

Apie 10 valand Respublikos gatvje sujudo ir civiliai mons, ir karikiai. Madaug tuo laiku atsivr kal jimo durys ir ten jo Domas Roius, saugumo virinin kas Petras Raslanas, kaljimo partorgas Vaitkus, kalji mo gydytojas Gutmanas, pora mums nepastam civili pareign ir apie eet kariki. Respublikos gatvje, iek tiek atokiau nuo kaljimo, buvo irikiuota kulko svaidi, kareivi. Aplinkinm gatvelm grome ben drabut, o pavakaryje kita puse, Eero gatve prislinkome prie kaljimo. Gatve vaiavo egliakiais apkaiyti sunk veimiai; kiekvienas j ve po kelis ginkluotus karei vius. Vl grome bendrabut. O Kauno radijo stotis vis kartojo savo raginim au liams, karininkams. Taigi apsivilkau aulio uniform, pasimiau isaugotj Mauzer ir patraukiau mies to centr prie pagrindini ekist rm. Bet ekistai jau buvo paspruk. ia rinkosi gyventojai, pasirod ir karinink. Dalis vyr buvo iskirstyta patruliuoti mie ste. Leitenantai Nakutis ir Kerpauskas nutar suburti kariuomens dalin. I pradi jie um ms bendra buio patalpas Sinagogos gatvje. Kit dien susibr vietos partizan tabas. Jam vadovavo kpt. Lapas. Jis vieno partizan brio vadu paskyr gimnazijoje dirbu s ats. vyr. ltn. Lyber, kito brio ats. ltn. A. Nor kevii, o treio mane. Man dar paved ir partizan tabo ratininko pareigas. Esant pakankamai apsaugai, susikr ir auktesnioji valdia: apskrities virininku paskirtas Ramanauskas, karo komendantu aviacijos majoras Svilas, policijos virininku vyr. ltn. Juodi kis, jo pavaduotoju vyr. ltn. Paulauskas. A priimin jau i valsi ratikus, o vliau ir telefoninius prane imus, visk tiksliai perdavinjau vadovybei. Partizan tabe dirbau neskaiiuodamas darbo va land. Ivargs bendrabut grdavau tik pailsti. Kas dien po darbo karo komendanto sakymu ia buddavo gulos karininkas, turjs ry su visais miesto vadovais. Tiesiogiai jam priklaus steigtas savisaugos batalionas, partizan tabas, policija. Jis buvo atsakingas u pad t mieste ir apskrityje. Vienas partizan brys nuolatos telksi partizan bstinje, buvo sargybos virininko inioje. Sargybos virininku buvo vienas i partizan brio vad. Jis palaikydavo ry su gulos virininku, siunt ginkluotus patrulius budti miesto gatves. Da lis partizan nakt ginkluoti pareidavo savo namus, bet
60

mieste kilus menkiausiam bruzdesiui, niekieno nekviesti atskubdavo sargybos bstin. Danas atsivesdavo ir savo iniciatyva sumediot laimik". Suimtuosius lai kydavome kaljime, kol iaikdavo j asmenyb, ks lai. Partizanai gerai inojo savo aplinkos pavojingus asmenis, tad juos suimdavo ir pristatydavo tab. Sta bas, gavs ini apie besislapstanius komunistus ar u silikusius rus kareivius, pasisdavo partizan ar savi saugos dalinio kari, ir ie reikalus sprsdavo vietoje. Savo brio einamuosius reikalus tvarkyti paskyriau il gokai Lietuvos kariuomenje liktiniu puskarininkiu tar navus energing brinink. Jis dirbo ir mano padj ju, tad a kartu galjau dirbti ir tabe, kur buvau paskirtas gal ir dl to, kad mokjau rayti raomja mainle. PECKAUS PRANEIMAS Peckus anksiau buvo dirbs Teli amat mokyk los krosninink instruktorium, bet, mokykl reformavus dvimet, sumajus mokini, darb susirado Teli gaisrinje. Gaisrins mainoms pritrkus koki nors de tali, Peckus kartais j gaudavo Raini dvare. tai ir birelio 23 dien jis tokiu tikslu vaiavo ten pro Rai ni mikel. Pastebjo riogsanias rus main prieka bas ir prie j besisukinjanius mones. Sustojo ir jis apsiirti bene ras ia koki tinkam mainos detal. Apirindamas paliktas priekabas, Peckus pastebjo netoliese vieiai kasint ir samanomis udangstyt e m. Susirads kastuv, m puri em kapstyti. Ir koks siaubas apm, kai visai negiliai aptiko nuudyt mo ni knus. Nieko nelaukdamas, Peckus gro miest ir apie tai prane policijos pareignams ir partizan tabui. Tada monms pradjo aikti, kur dingo Teli kaljimo politiniai kaliniai... vykio viet aplank atsakingi pareignai ir dav sakym nelaiminguosius ikasti. Atkasti knai buvo guldomi eil ant saman, apiplaunami, kad galima b t atpainti asmenybes. Gydytoj komisija ra atitin kamus dokumentus. Atkas 73-j kalini knus. Dau guma j i kaljimo paimti apatiniais baltiniais, suri tomis rankomis ir kojomis. Sumesti sunkveimius, jie ia buvo atveti ir sadistikai neapsakomai iauriai nu
61

kankinti jiems nupjaustytos ausys, nosys, lytiniai or ganai sumuti, daugeliui nupjauti ir sukiti burn... Keli kalini knuose maiau irtas ertmes, o jas sukitas rankas... autini aizd nepastebta (matyt, bijota triukmo). udymui panaudotas elementarus gal vaudio ginklas peilis ir durtuvas. Skaudiausios minuts igyventos, kai artimiausi gi mins negaljo atpainti brangiausi savo gimini. Pri simenu, vienas sudarkytas knas buvo apmautas dia gonals audinio kelnmis. Kadangi gegus pradioje ir atsargos karininkai S. Bagdonas su P. ipkumi i nam buvo paimti irgi su karikomis diagonals kelnmis, tai dabar ia gulint nelaimingj savinosi dvi moterys: Bagdonien ir ipkuvien. Abi jos it kn praus, reng abi kaip sav vyr apverk, abi palaidojo bend rame kape... Kiekvienam nuudytajam sukaltas karstas keltas atskir veim. Veim vilkstin pajudjo katedros link. ventoriuje kunigai paventino karstus, laik v. miias, o moni minia pldo aaromis... Kankini tarpe buvo penki Teli amat mokyklos moksleiviai Kostas Buius, Antanas iuas, Adomas Rakas, Kazimieras Baltrimaitis, Kazys Pukorius, du gimnazijos mokiniai Zenonas Tarvainis, H. Zvirgdi nis. Atpaintas vienas ir Plungs gimnazijos mokinys; j pasim artimieji. Visus laidojo viename kape, nes ret kankin artimieji beatpaino. Alpo mergaits, mo kslo draugs, monos, seserys, motinos. Aarojo visa laidotuvi minia. Kankini krauju, moni aaromis per sunkta emel aminam poilsiui priglaud didvyri k nus. udikai aiks: Domas Roius, Petras Raslanas, ka ljimo partorgas Vaitkus, kaljimo gydytojas Gutmanas ir kt. J liepimu buvo udoma, pasitelktas ir kariuo mens dalinys. Visi udikai privalo bti iaikinti ir nu bausti. i baisi tragedija, sadistikos udyns aukiasi dangaus kerto. udikai negali naudotis senaties privi legija. Juo labiau, kad iurpi udyni vieta Lietuvo je ne tik Rainiai: lavonais nusta visa Lietuva Pravieniks, Panevys, Zarasai, Petrainai Kaune ir t. t. Krauju patvin daugelis Lietuvos miest, miesteli, kaim. Dievas yra teisingas. Ne be jo inios lugo Ro mos imperija. Atpildo sulauks ir raudonoji, bolevizmo imperija.
62

O tragikos Bagdoniens ir Cipkuviens istorijos tsi nys buvo toks. Birelio 28 dienos vakar abiej vyrai gr o namus. Moter diaugsmui nebuvo galo, tai buvo tik ras stebuklas. Vliau paaikjo ir visa to stebuklo" eiga. Kaip atsargos karininkus, ekistai juos laik itin pavo jingus ir tik sum ikart igabeno Kauno kaljim. ia j nespjo sunaikinti, nes sukil partizanai ivada vo. Tik ivaduotas, S. Bagdonas tuojau msi vadovauti Kaune partizan briui. Aprimus kovos veiksmams Kau ne, jis gro Telius. Karinink ia nebuvo per daug. Jau kit dien jis vadovavo ms kuopos treiam briui. Man buvo pa vestas ketvirtas brys. Savo brinink pasilikau, jis kartu buvo mano pavaduotojas, tad ramiai galjau dirb ti ir tabo virininku tvarkyti gaunam dokumenta cij, rengti atsakymus apskrities partizan vadams. I aplinkini vietovi Telius buvo siuniami buv veikjai komunistai. Juos tardymui laikme kaljime, o dokumentus persisdavau saugumo tardytojams. Mat jau buvo pradjs veikti saugumas, veik ir kriminalinis skyrius, baig atsikurti visos ankstesns staigos. PARTIZANAI LIKVIDUOJAMI Karo pradioje svarbiausios vokiei kariuomens jgos didiaisiais keliais visu smarkumu versi Rytus. Trei karo dien vokiei aviacija jau bombardavo Min sk. Per trump laik Teli mieste ir visoje apskrity je susiorganizavo lietuvi partizan briai. Kiekviena me valsiuje visus kelius, laukus, mikus jau sek par tizan akis, sulaikydavo tartinus asmenis, pristatyda vo juos Telius, kol iaikindavo, ar tai ne prieai, o nepasitraukusius rus kareivius nuginkluodavo ir da niausiai paleisdavo. Karo komendanto ats. mjr. Svilo sakymu atsargos karininkai pagal grafik buvo skiria mi gulos budtojais, o dien budjo pats karo komendan tas. gulos budinij grafik buvau trauktas ir a. Nors karininkas nebuvau, bet ir tabe, ir bryje jau partizan karininko pareigas. Permus budjim, miesto ir apskrities partizan, policijos, savisaugos bataliono kariai pereina gulos bu diniojo inion. Vien i simintin dien buddamas, kaip visada, pirmiausia susitikslinau ryio su auktesne
63

vadovybe ir su savo padaliniais priemones. Vienas par tizan brys jo sargyb mieste, prie suimtj stovyk los ir kit strategini objekt, antras brys atskiro mis grupelmis patruliavo po miest. Bstinje dar tu rjau apie 15 laisv partizan. Du briai ilsjosi, bet, kilus pavojui, vyrai susirinkt net nekviesti. Viskas bu vo tvarkoje, ramu. I valsi nebuvo joki neraminan i praneim. Apie 2223 valand i u Masio eero Dirksteli kaimo kryptimi pasigirdo kulkosvaidi se rijos. Netrukus iaukiau savisaugos bataliono skyriaus kareivi, por saugumo pareign, tuojau pat pasiun iau moni, kad itirt padt. Paaikjo, kad sargy ba, atlydjusi i Rietavo sugaudytus besislapstanius ko munistus ir perdavusi juos kaljimo iniai, vakare gr dama Rietav igr ir suman pademonstruoti savo galyb. Tuojau parengiau raport karo komendantui mjr. Svilui. Rekomendavau isioklius nubausti. Mjr. Svilas taip ir padar. Lyg ir buvome bepraded normaliai gyventi, nes vo kiei kariuomen Teliuose dar nebuvo pasirodiusi nebent koks valgybos dalinys pro al retkariais prava iuodavo. Atrodo, liepos 10 dien, vykdamas Ryt fron t, buvo usuks vyr. ltn. Vitkus su savo draugais. Jis an ksiau buvo ia tarnavs Lietuvos kariuomenje, o v liau repatrijavo Vokietij. Apie liepos vidur Telius atvyko keletas vokiei civilins valdios pareign, tarp j ir zonderfiureris, kurio turjo klausyti visa lietuvi karin ir administracin valdia. Apskrities virininkui jis pateik rat, reikalaujant surinkti ir perduoti vo kieiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsiuose buvo suregistruoti atitinkamoje bylo je. Jau vien tai rod, koki vokieiai ateit mums ren gia. Kart, buddamas guloje (gal paskutin kart), i simiau i seifo t miesto ir apskrities ginkl registra cijos byl. ia buvo suregistruoti ne tik atimti ginklai i prieo, bet ir vis partizan asmeniniai ginklai, isau goti j per vis raudonj okupacij. Supratau, kad vokieiai nusprend mus apiplti, atimdami net asme ninius ginklus, kuriuos saugodami mes rizikavome savo gyvybe... Tada atidariau krosnies dureles, meiau ug n t byl, dar pasklaidiau lapus, kad geriau sudegt... O ryt po budjimo raportavau rinktins vadui kpt. La pui ir karo komendantui mjr. Svilui apie mane itiku64

si nelaim": praneiau, kad sudeg partizan gink luots registracijos byla. Kpt. Lapas, n odio netars, apsisuko ir ijo, o mjr. Svilas taip pat nieko nepasa k, nors jo veide pastebjau vysteljus tramdom y psn. T pai dien isikvieiau vis Teli valsiaus partizan vadus. Ir jiems apie visa tai smulkiai iai kinau. ie tokiu mano poelgiu buvo labai patenkinti. Sutarm, kad reiks surinkti ir grinti tik sugadintus, nebepataisomus ginklus be spyn prielktuvines pat rankles ir kulkosvaidius, taip pat sunkisias patran kas, kuri apie 30 guljo griovyje netoli Tryki (i j net rusai nebuvo n karto iov). Visus tinkamus ginklus vyrams liepiau saugiai pasidti ir laikyti, kol j prireiks. Madaug liepos 20 dien ms partizanin veikla liovsi. LIETUVOS AKTYVIST FRONTAS Rinktins vadas kpt. Lapas ivyko savo k netoli Luoks. Ir partizan bri vadai gro prie savo darb. Karo komendantas ats. mjr. Svilas perjo kit, toje paioje gatvje esant pastat. ia antrame aukte kr si Tvyns darbo apsaugos (TDA) ramov valgykla, o pirmame aukte sikr mjr. Svilo vadovaujamas Lietu vos aktyvist fronto (LAF) tabas. Dirbti tabo viri ninku pakviet mane. Su malonumu primiau Svilo pa silym. Man pavesta visk tvarkytis savarankikai kviestis reikalingus valsiaus mones, rengti atsakymus gaunam korespondencij. Neaikiais klausimais tar davoms abu. Majoras kasdien prie pietus ateidavo pa sirayti rat. Tai utrukdavo kartais ir por valand. Atsakym Kauno LAFo tabo ratus kartais pirmiau sia rengdavau juodraius. Perirtus Svilo, juos per spausdindavau ir kit dien pateikdavau pasirayti. tab savanorikai atjo dirbti du bsimieji Teli gimnazijos abiturientai Januas ir A. Giedraityt, per rus okupacij buv aktyvs pogrindininkai. Pasikalb j su aktyviais pogrindio veikjais (J. Meiu i Var ni, Jurgeliu i Pavandenio, Brencium i Nevarn, kpt. Antanaviium i Plungs, gimnazijos abiturientais V. Rimknu, P. Lukausku, Baceviium, mokytoju ats. ltn. S. Bagdonu ir kt.), nutarme visiems dirbusiems pogrin dyje, o prasidjus karui, aktyviai sitraukusiems su 65

kilim, iduoti paymjimus. Apsvarstme ir suredaga vome paymjimo tekst, o Januas ir A. Giedraityt pasirpino ispausdinti spaustuvje kelet tkstani blank. Juos nusiuniau valsius kartu su mums pa teiktais aktyvist sraais. Buvusi partizan vad u pildytus blankus ms tabe registravome tam reika lui skirt urnal, antspaudavome, o LAFo vadas mjr. Svilas juos pasiraydavo. Visos pirmo aukto patalpos buvo mano inioje. Vie name kambaryje gyvenau ir miegojau. Taigi mane ia galjai rasti bet kuriuo paros laiku. Tame paiame pas tate esanioje ramovje valgykloje rinkdavosi moks leiviai, buv LAFo ir partizaninio judjimo organiza toriai. Aptardavome situacij, kalbjome apie nauj okupacij, pasirengim naujam pogrindio darbui. Aps krities aukt tarnautoj pasitarimuose apskrities vir ininko A. Ramanausko kabinete liepdavo dalyvauti ir man. ia bdavo svarstomi einamieji visos respublikos politikos reikalai. Tuo metu a vilkjau aulio uniform. Kai kurie ms mokyklos ir gimnazijos moksleiviai mane retkar iais patraukdavo per dant" kaip didel virinink. Virininkauti" man tikrai nebuvo lengva, o uniform dvti pareigojo auli statutas, be to, neturjau ir deramo civilinio kostiumo. uvus amat mokyklos direktoriui K. auliui, peda gog taryba direktoriumi irinko mokytoj A. Gryt. Dabar soviet iradimas" nebaigusiems mokyklos i duoti baigimo paymjimus nebegaliojo. Mokslas buvo tsiamas. Taigi ir man teks sugrti mokykl ir j baigti, kad gauiau vidurinio isilavinimo atestat ir galiau stoti auktj mokykl. Ms bendrabuio patalpas sinagogoje buvo u ms savisaugos dalinys (jo vokieiai nepaleido). Taigi miesto vadovyb bendrabuiui paskyr buvus Klaros" viebut. Jis visiems patiko ia buvo ir erdvi virtu v, ir valgykla, ir ma kambariuk. Taigi bus patogu ruoti pamokas. LAFo aktyvist ir partizan paymjim registra cijos knyg pasim majoras Svilas. Pas mane liko gau nam ir siuniam rat registracijos knyga, ratai, nuo raai. Nuo rugpjio pradios Januas ir A. Giedraity t tik retkariais ueidavo pasikalbti, bet jau tabe nedirbo. ia likau vienas. Majoras Svilas tvark savo 66

reikalus apskrities virininko staigoje, ueidavo ne kasdien. Rugpjio pradioje buvo gautas Kauno LAFo ta bo kvietimas mjr. Svilui atvykti Kaun. Majoras par sive sakym, kuriame informuojama, kad Lietuvos aktyvist frontas panaikinamas, buvs LAFo vadas ge neralinio tabo majoras Puodius atsistatydino; LAFo tabas reorganizuotas Lietuvos nacionalist partij. Vadu paskirtas ininierius Klemensas Brunius, orga nizacinio skyriaus virininku J. Vokietaitis; buv LAFo apskrii vadai skiriami LNP vadais; reorgani zuojami ir apskrii tabai. Taigi tapau Teli apskrities LNP organizacinio sky riaus virininku. Susirinkus visam briui pogrindinin k, aptarme tolesn savo veikl. Visiems buvo aiku, kad privalome vl lsti giliausi pogrind, rengtis ko vai su nauju vokikuoju okupantu. Visi tai gerai su prato, tam pritar, bet neturjome strategijos, realaus plano, kuris ms veikl nukreipt kuo naudingesne kryptimi. LIETUVOS NACIONALIST PARTIJA T pai savait atvyko naujas LNP vadas Al fonsas Kruopis, civilis mogus. Daugelio nuomone, mjr. Svilas LNP vadu likti nesutiko ir dl to atsistatydino. Mane laikinai paliko organizacinio skyriaus virininku, nors a spjau, kad prasidjus mokslo metams tsiu mo ksl. Organizacinio skyriaus virininku paskirtas mjr. Miseviius, vyr. buhalteriu plk. ltn. I. ulys, mai ninke nusamdyta K. aulyt. Keiiantis apskrities vadovybei, visokiausi reika l tabe kasdien susikaupdavo begal. Atvykdavo vals i pogrindininkai, buv partizan vadai: visiems buvo domu isamiau suinoti apie vadovybs keitimsi, ito prieastis. Padaugjo darbo ir man, nes plk. ulys da n interesant nukreipdavo pas mane. Neretas pogrindyje dirbusi vyr mans tiesiai klaus davo: Ar LNP nebus komunist partijos analogas?" Aikinau, kad jokiu bdu ito neturt bti, bet i tei sybs gerai viso to n pats neimaniau. Stokojau ir ar gument visa tai paneigti. Dar pats tik stebjau, kas ia darosi. Sakysim, kodl aukto rango karininkai ne
67

uima svarbi post (antai plk. ulys, iki iol dirbs Biruvn valstybinio kio buhalteriu, tokioms parei goms atjo ir ms tab; kiti karininkai taip pat um eilini postus). Tai buvo daug sakantys faktai. Laisvalaikiu su pulkininku aisdavome achmatais. Ban dydavau igauti jo nuomon svarbiais ms tautai klau simais. Bet jis veng atsiskleisti. (Prie ios asmenybs dar sugriu.) rugpjio pabaig LNP vadas A. Kruopis i Kau no parve ilgok memorandum vokiei staig vado vybei. J padauginome ir isiuntinjau kiekvien vals i buvusiems partizan aktyvist (dabar LNP) vadams. Skaitme memorandum susidomj. I jo aikjo LNP pozicija dabar jau niekas negaljo pasakyti, kad LNP eina su vokieiais ar jiems pataikauja. Visi sitikino, kad LNP neketina tapti partija, analogika komunist partijai. Vadinasi, LNP nebuvo Tautos idavik, bet strateginiais sumetimais rinkosi tinkamesn kovos ke li. Artjo rugsjis, i tolimesni vietovi jau plauk moksleiviai. Prie pat mokslo metus LNP vadas A. Kruo pis formaliai paskyr mane amat mokyklos LNP va du. Bet jokios organizacijos mokykloje nekriau: viena, mokykloje galiojo ankstesn taisykl nesteigti joki po litini organizacij, o antra i organizacija (nors fak tikai nepriklaus nuo vokiei) dvelk okupanto kva peliu" atrod sukurpta lyg pagal okupanto model ir tartum bt naudinga jam. O juk i viso ko buvo maty ti, kad vokieiai mums nieko gero nelinkjo, dar t pat, kaip ir rusai kiek manydami band mumis pa sinaudoti, mus apiplti, o gal net ir sunaikinti (kaip pasielg su yd tautos monmis). VOKIEI KLASTA KEROJA Vokiei karius lietuvi tauta laik vaduotojais, gelbtojais nuo soviet inaikinimo, tad i pradi sto jome su isaugotais ginklais vokieius remti. Mat ver machto ygyje velgme ne tik viesesn savo tautos ateit, bet ir Rusijos taut igelbjim nuo praties. Taiau vokiei rudmarkiniai, j civilin valdia u kariautoms tautoms i karto m rodyti dantis. Nauj okupant taktika buvo kita, bet tikslo bta to paties: 68

sunaikinti okupuot krat gyventojus, uvaldyti j turt. Jie surinko ms partizan isaugotus ar kovo je su prieu sigytus ginklus (ginklai liko tik pas su maniai sugebjusius juos paslpti), panaikino kurtus tabus, organizacijas (LAF, LNP). Teli kaljimo partizanai (auliai) laik sugaut per imt komunist veikj, sunkiai nusikaltusi prie Lie tuvos mones. Teisingumo organai j bylas tyr, nusi kalt buvo teisiami. Vokiei komisaras Gevek, atsto vaujantis apygardai, nebaigtas nagrinti bylas nutrau k, ir komunistus, neatsivelgdamas j nusikaltimus, paleido, suauks turgavietje mones ir paskelbs am nestij. Mat jis turjo tiksl pasti lietuvi neapy kant, patraukti savo pus nusikaltlius, iprovokuoti judus, kurie idavint mones, atvedusius juos ka ljim. Vieni i paleistj parjo namus ir stengsi talkininkauti naujam okupantui, kiti lindo mik, br raudonuosius partizanus, ts savo idavikikus darbus, udydavo ne tik savisaugos pareignus, bet kartais ir paius vokieius. Buvo paskelbta, kad u vien nuu dyt vokiet bus suaudyta 100 lietuvi nesvarbu, ar kalt, ar nekalt. Liejosi nekalt moni kraujas, deg itisi kaimai. Vokiei civilin valdia paliko tik administracinius savivaldos pareignus. J tikslas buvo vienas kad savieji, geriau perprat vietos padt, padt okupan tams rinkti kontribucijas, pyliavas, telkt mones vyk dyti uplanuotus j tikslus. Faktikas apskrities viri ninkas buvo vokietis. Jo nurodymai privalomi. O lie tuvis apskrities virininkas rpinosi vietine savivalda. Vokiei civilins valdios pareignai mgo soiai, gerai gyventi, smagiai pati. Prisimenu, kaip Teli ap skrities virininkas A. Ramanauskas (prakilnaus stoto, nestokojs ir diplomatini gabum mogus) sureng Tel i TDA ramovje gebitkomisaro Geveks pagerbimo bali. Vokietis inojo, kad alkoholio baliuje nebus, nes buvo karo metas, tad grimais pasirpino pats sveias: ramov atgabeno kelet statini 15 stiprumo alaus ir apie 30 di stipraus grimo, kokio ne tik i ramo v, bet n vienas Lietuvos restoranas nebuvo regjs. moni bali buvo sukviesta apie 100. Kadangi a iame pastate dirbau ir gyvenau, pamaniau, kad nedera ignoruoti oficialaus apskrities virininko pakvietimo. I pradi klausiausi oficiali, dar negirt kalb, o v
69

liau visi virto kalbtojais, tik pritrko klausytoj. Tokio masto pobvis man buvo pirmas. alia laiptins esan t kambarl buvo sunetos visos ds su prakilniai siais grimais, tad a sumaniau pavaiinti ir baliuje ne dalyvavusius savo biiulius... Vien grim d nu neiau savo kambar. Visi buvo patenkinti... Atjo rugsjis. Grau bendrabut, o savo parei gas ir seifo raktus perdaviau majorui E. Miseviiui. At sisveikinau su tabo darbuotojais, o pulkinink I. ul kvieiau retkariais usukti bendrabut suaisti ach mat partij. Vliau vokieiai pasisteng panaikinti ir LNP, ne reikalingi tapo ir tabai. 1941 met ruden galingas vermachtas jau supo Le ningrad, artjo prie Maskvos. Hitleris buvo numats aibikai susidoroti su savo draugu Stalinu ir staigiais savo laimjimais nepaprastai igsdino Anglij bei Ame rik. Saugodamosios nuo galimos savo praties, jos djosi su silpnesniu velniu, kad sunaikint pavojinges ni... Rudoji okupacija soviet vest tvark keit. Rus okupacins valdios iduoti paymjimai nustojo galios. Nebaig viso mokyklos kurso mokiniai gro tsti mo kslo. vietimo valdyba ms mokyklos direktoriumi pa skyr ininieri ats. kpt. Kuod. Jis dst ir matematik. J gerai iman, bet perduoti, ms manymu, nelabai gebjo, todl mes danai su irdgla prisimindavome rus itremt brangij ms mokytoj S. Serafinie n. iemet ia mokytis atvyko ir mano brolis Mykolas. Abu kartu gyvenome. SUKILIMAS RYT LIETUVOJE Atvyks brolis tai k man pasakojo. Birelio vidu ryje pasklido inia apie lietuvi sumimus ir veimus Rusijos iaur. mons labai jaudinosi dl kiekvienos naujienos, nugirstos i apylinks kaim ar tolimesni vietovi. Dauguma kaimo vyr (danai ir su visa ei ma), apsiginklav kultuvais, medinmis buomis, ak mis, kirviais, iaip gelegaliais, itisas naktis, o danai ir dienas tnodavo bulvi duobse ar rugiuose. Nam
70

mons veng, bgtavo, kad ten greiiau gali itikti krate siautjanti nelaim. Birelio 22 dien, sekmadien, po vis apylink pa sklido iurpi inia: prasidjo karas... Vokieiai upuol Rusij... Tada daugelis i savo slptuvi gro namo, tik atsargesni dar likosi. O pirmadien susirink prie radijo aparat savo ausimis visi igirdo, kad sukil liai vaduoja Kaun, kad sudaryta Laikinoji Lietuvos vyriausyb. Radijo bangomis sklido Lietuvos himnas, o po jo Lietuvos Vyriausybs kreipimasis tvynai nius. Jo turinys buvo toks. I vakar visais keliais vo kiei kariuomen veriasi Rytus. Okupantai rusai pa krik bga, kartu traukiasi ir j bendrai komunistai, komjaunuoliai, saugumieiai. Atsargos karininkai, buv auli vadai raginami kurti partizan brius, ukirsti sprunkaniam okupantui kelius, naikinti iaurj prie , neleisti pasitraukti jam. be teismo, be bausms u padarytas piktadarybes. Buv seninai, viraiiai, poli cininkai ir kiti tarnautojai kvieiami grti ir uimti an kstesnes vietas. Tokius praneimus girdjome per radij kartojant daug kart. Sekmadien i banyios grtantys mons pasakojo, kad Linkmen miestel atvaiavo kelios mainos su Lie tuvos kariais. Mano brolis Mykolas, pasitars su Mineikiemio kaimo vyrais (J. Sidareviium, V. Gimausku, J. Derviniu, L. Jockeviium), nutar nueiti Linkmenis apsidairyti. Lietuvikos kariuomens dalinys i Pabra ds poligono nebgo Rytus, kaip jiems okupantai buvo sak, bet su ginklais, drabui atsargomis trauk Vakarus pasitikti artjanios vokiei kariuomens, ruo si ginti Lietuvos interesus. Vyr i vairi kaim rin kosi vis daugiau. Kariai visiems dalijo karikas unifor mas, ginklus. Nutarta klausyti Laikinosios Lietuvos vy riausybs raginim. Vyrai buvo aprpinti autuvais, leng vaisiais kulkosvaidiais, granatomis ir kita amunicija. Prie susibrusi partizan auli prisijung ir vietin milicija. Tuoj keletas vyr um Linkmenyse rus ka riuomens rengt ryi skyri. Visi ryininkai pasida v be kovos, o partizan ginkl arsenalas pasipild dvy likos rus ryinink ginkluote. Kadangi ie ryininkai niekur nenorjo trauktis, juos perrengme civili dra buiais ir paskirstme gyventi pas kininkus. Ir v liau, jau vokiei okupacijos metais i vyruk neati davme vokieiams, o irpinome jiems laikinus vie
71

tini gyventoj paymjimus. Kai kurie j 19441954 metais aktyviai prisidjo prie partizan kovos prie vaduotojus" rusus. Kit dien, t. y. pirmadien, Paiezdrio kaime sub rme vietin partizan ir atvykusi kari jungin. Jo vadu tapo liktinis vyr. pusk. A. Lunius. Tiesa, dalinyje buvo vienas atsargos leitenantas mokytojas i Kriva salio kaimo ir keletas atvykusi kadrini karinink ltn. Talat-Kelpa nuo Panevio, ltn. Gasinas nuo Ro kikio, jie paddavo patarimais, bet tiesiogiai vadovauti nenorjo, nes buvo nevietiniai. Taigi gerai ginkluot kari partizan ia susidar per por imt. Toki bri susikr ir kitose vietovse Kirdei kiuose, Tauragnuose, Kuktikse; stambus partizan da linys susikr Saldutikyje, o jam vadovavo slaptai i Vilniaus atvyks plk. Dobuleviiaus giminaitis ryi ka pitonas Petrauskas (kils nuo eduvos). Jis vadovavo, galima sakyti, ir visiem kitiem partizan daliniam. Kaltinn pusje veik kpt. Kurps vadovaujamas par tizan dalinys. Rait partizan br buvo sutelks vyr. ltn. K. Gaiutis. I Lietuvos traukiantys soviet kariuomens briai veng pagrindini keli, nes jais versi vokiei armi ja. O varganai ginkluoti partizan daliniai ne visada rizikuodavo stoti kautynes su kur kas stipresniu prie u. J pareiga buvo likviduoti pavienius arius komu nistins santvarkos rmjus bglius bei nuginkluoti men kesnius soviet dalinius. Mat besitraukiantys soviet kareiviai, kaimuose patikinti, kad partizanai j neaudys, mainais u duon palikdavo savo ginklus, o patys ke liaudavo paskui vokiei kariuomen Rytus visi stengsi pasiekti savus namus. Kart prie Paiedrio ir Varauciki kaim per vie nas kautynes su partizanais buvo sunaikintos atuonios soviet tankets. O kartais pakidavo koj ir idavikai. Kart tai kas nutiko. Linkmen brys, turjs lauko telefono aparat ir palaiks tiesiogin ry su rinktins vadu Saldutikyje kpt. Petrausku, gavo praneim, kad nuo Utenos atslenka divizijos dydio rus kariuome ns dalinys. sakyta kautynes nesivelti, pasislpti mike, kol praslinks vokiei genamos didiosios karins j gos. Visam partizan briui (madaug 200 vyr) savu transportu (trimis sunkveimiais) teko pasitraukti mi k, tik palikta patikima valgyba, utikrintas nuolatinis 72

ryys. Linkmenis ujus didiulei soviet kariuome nei, vietiniai ydai rus karininkus mok: Reikjo ve ti ne ponus, o jaunus vyrus, irkit dabar jauni vy rai apsiginklavo, ijo mik ir tyko rus kareivi..." Po toki pamok" rusai apytiksliai m audyti i pa trank miko kryptimi. Mike aplink partizanus krito artilerijos sviedini nukirstos medi akos. U idavys tes partizanai kerijo pagal karo meto statymus. Bro lis Mykolas pasakojo, kad egzekucijoje nedalyvavo jis tuo metu buvo uimtas kitur. Su idavikais susido rojo pats A. Lunius su savo vyrais. Mano brolis Mykolas su daugeliu A. Luniaus sprendim ir veiksm nesutiko, netgi prieinosi jiems. Ypa tokiems, kaip be teismo au dyti idavikus, o vliau dalytis j turt. Matyt, visais laikais esti moni, aukojani gyvyb u kilni idj, bet pasitaiko ir troktani turto... KRATOTYROS BRELIS Vokiei okupacijos metais ms mokykloje visuo menin veikla buvo ribojama tik oficialiais breliais. Kitokia veikla, neofciali, buvo pogrindin. Pats didiau sias susitelk kratotyros brelis. J sudar trys sek cijos: literat, meno bei muzikos ir tautini oki. B reliui vadovavo mokini irinktas pirmininkas, sekre torius ir atskir sekcij vadovai. Beveik vienbalsiai b relio pirmininku buvau irinktas a. Nors turjau pa kankamai darb, susijusi su nauja pogrindio veikla, bet vis patikintas, kad dirbsiu kit padedamas, suti kau. Ir i ties, sekcij vadovai rengdavo savo progra mas, o linksmindavoms, okdavome valias visi kartu. ventadieniais rengdavome ekskursijas po Teli apy linkes psti keliaudavom prie Germanto eero, kop davom atrijos kaln. Literat sekcija leido laikrat Pirmieji ingsniai" (spausdinome rotatoriumi). Vokiei okupacijos metais Teliuose jo laikratis emaii prietelius". Mokyklos kapeliono kun. J. Ku insko paskatintas, surinkau vis penki iauriai nuu dyt Raini mikelyje amat mokyklos mokini nuotrau kas ir iame laikratyje gana plaiai apraiau apie t komar. Tame paiame laikraio numeryje taip pat buvo ispausdintos nuotraukos ir platus apraymas apie 73

Rainiuose nuudytuosius gimnazijos ir virgdin. io straipsnio autor tyt. VL POGRIND

mokinius buvo A.

Tarvain Giedrai

1941 m. ruden, kaip jau minta, visiems tapo aiku, kad nauji vokikieji okupantai savais metodais pra deda nauj ms krato okupacij. Jau iaip neramus esti karo meto gyvenimas, o dar neramesn j kasdien dar nauja vokiei okupacija. Buv seni pirmojo bolevikmeio pogrindininkai tarms, kaip dert mums burtis, kaip reikt kurti vl kokias nors organizaci jas, kad apsigintume nuo naujj okupant. Reikjo ruotis i naujo, kad nebtume netiktai prieo uklup ti. Suj penki geri draugai, apie tai svarstme ne vie n vakar. Tuometin ms pogrindio praktika tebu vo dar menka, o vadovavimo praktikos nebta jokios. Bet nutarme veikl pradti. Sutarme ir gerus savo pa stamus traukti pogrindio veikl. Slyginai i or ganizacij pavadinome Lietuvos gelbjimo sjunga". Ketinome kurti solidi organizacij. Parame prie saikos tekst, akt, visus dokumentus ispausdinome mainle, pasirame ir sudjome aplank. Savo para us ia padjo Teli gimnazijos abiturientai V. Rim knas nuo Sedos, S. Radzeviius i Teli, amat mo kyklos mokiniai P. Lukauskas nuo Pavandens, a, o penkto neprisimenu (gal mano brolis?). paket stro piai vyniojome ir paslpme tik mums vieniems ino moje vietoje: amat mokyklos rm pakraigje, apie 10 m nuo iaurinio pastato galo ir apie 1,5 m nuo rytins sienos. Pakraig buvo sausa. Dokumentai gal isilaik ir ligi iol. Taigi pradjome veikl stengms pritraukti pa tikimus pastamus, dalijoms jau pradedania rodytis pogrindio literatra, j platinome. iauliuose vokiei okupacijos metais leidiamame laikratyje Tvyn" kar t perskaiiau ia cituotus A. Hitlerio odius i kny gos Mano kova". Jie skambjo madaug taip: Vokie tija, kaip tiesiogiai prieinanti prie pietinio Baltijos j ros kranto alis, privalo atstovauti visai Baltijos tau t erdvei... ie odiai smigo man atmint dl to, kad tuomet labai piktino, eid lietuvik ididum, irdy se kaup neapykant naujam okupantui.

74

KANKINI MINJIMAS 1942 metais, madaug savaitei likus ligi Vasario 16osios, buvome sukviesti pas kapelion kun. J. Kuinsk. Amat mokyklai atstovavau a, gimnazijai A. Gied raityt, kariuomenei savisaugos ltn. Kerpauskas. Su tarme organizuotai paminti mirties metines 73 nuu dytj Teli politkalini, tarp kuri nemaai buvo ir ms mokyklos mokini, taip pat paymti Lietuvos Nepriklausomybs 24-sias metines. Nors neinojome n vieno lietuvio, kuris bt nepritars tokiam minji mui, bet mokyklos vadovyb okupanto buvo informuo ta, kad Nepriklausomybs dienos minti neleidiama. Mes draudimo nepaisme. Nutarme labai kruopiai minji mui pasiruoti, isamiai informuoti dalyvaujanius mo ksleivius. Dalyvavo visi amat mokyklos ir gimnazijos moki niai. vent ipuol darbo dien visi mokiniai tur jo bti klasse, bet t ryt mokytojai klases rado tu ias. Buvome sutar, kad, ugrieus kariuomens orkes trui, visi kaip vienas numatytose vietose stosim rikiuo t ir su plazdania trispalve per vis miest ygiuosi me parapijos banytls link. Po pamald susirikiuosi me gatvje, vedanioje kapines, ir paskui orkestr patrauksime kapines. Trispalv vliav kolonos priea kyje ne mano brolis Mykolas, o a jau gale, nes min tyse rikiavau kalb, kuri turjau sakyti prie kanki ni kapo. Tuomet amat mokykloje moksi apie 500 mokslei vi, o gimnazijoje apie 1200, dar dalyvavo per du imtus kari ir orkestras. Mums, amat mokyklos mo ksleiviams, teko eiti veik per vis miest. I balkono ms kolon sveikino apskrities virininkas A. Ramanau skas. Mokytojai, nerad klasse mokini, suprato, kur jie galt toki dien bti. Dauguma j ms ygiui pritar i irdies, bet, vengdami nemalonum, ms ei sen, engiani centrine gatve, lydjo nuoaliomis gat vmis; didioji j dalis net drso eiti banyi ir kapines. Kapinse pamoksl pasak kapelionas, paskiau suteik od man ir gimnazijos abiturientui V. Rimknui. inoma, jaudinoms kalbdami prie trejeto tks tani moni mini verkianius gimines ir draugus... O aarojo visi, net ir prie mane stovintis ltn. Kerpau skas, atveds ia savo kariuomens dalin, alpo mergai75

ts, odiu, minjimas buvo labai lidnas, nes dar buvo atviros moni irdi aizdos... Mokyklos administracij sujaudino ikilmingas Raini kankini minjimas, tad joki priekait ne sulaukme dl veik smoksl primenanios demons tracijos. MERGAII PASLAPTYS Visi ms mokyklos moksleiviai ir berniukai, ir mergaits laikms kaip viena didel graiai sutarian ti eima. vietimo ministerijos nuostatai tuomet drau d moksleiviams ir studentams ne tik dalyvauti politi niame gyvenime, stoti partijas ar iaip kokias orga nizacijas, bet neleido ir vesti net ir auktosiose mo kyklose. Svajojau baigs vidurin amat mokykl stoti auktj technikos mokykl. Dl to vesti dar neketi nau. Kratotyros brelio rengtuose vakaruose, rodos, okindavau visas mergaites, n vienos neiskirdamas, bet Katryt Girdvainyt mane iskyr i kit... Apie tai suinojau i kartu su Katryte gyvenusios Onuts Piktu yts. Maa to, vien sekmadien, pasibaigus mokslo metams ir likus tik praktikos darbams, suinojau, kad Katryt adanti mane su geriausiais mano draugais pa kviesti savo tvik arnus. Ten jos tvai ruoia mums visiems vaies, o mane ketina nekinti entus. Jei sutiksiu, i karto ad urayti man vis savo ke l (12 ha ems, trobesius), nes Katryt buvo vienturt j dukra, o patys jie jau nusen. i inia mane pri vert susimstyti, nes toks pasilymas neatitiko mano sieki. Po poros dien gatvje susitiks Katryt, paai kinau (sumelavau), kad esu gavs pusbrolio laik, ku riame jis ateinant sekmadien kvieis mane atvaiuo ti iaulius pabti kmu jo kriktijamam snui. Tiesa, pusbrolio laik tikrai buvau gavs, tik ne tokio turi nio. Mergait labai apgailestavo. Ji neparod abejojanti mano kvietimu iaulius, bet i ties tikriausiai tar mane isisukinjant. Juk moterys jautrios ir turi pui ki nuojaut... O pirmadien jau prasidjo praktika ivykau Alsdius.
76

PRAKTIKA ALSDIUOSE Baigusiems vidurin mokykl brandos atestatus i duoti paadjo po vasaros praktikos darb. Kiti skyriai praktikos darbus atliko savo dirbtuvse, o statybos sky rius buvo pervetas Alsdius, prie statomos mokyk los apdailos darb. Mokykloje gytas inias taikme praktikoje tinka vome ir kitus darbus dirbome pagal imoktas taisykles. Gyvenome bendrabutyje. Ryte nuogi ir basi bgdavo me apie 0,5 km up maudytis, nors t rugpjt, pasku tinmis jo dienomis, rytais jau bdavo nemenkos alnos net padai degdavo lyg nuo arij. Utai dar spar iau bgdavome, o iokus up bdavo malonu lyg il toje vonioje... Likus nepilnai savaitei iki nauj mokslo met pra dios, gavome atestatus ir isiskirstme vieni dirb ti, o kiti tsti moksl auktosiose mokyklose. Kitiems mokslo metams ms mokyklos direktoriui ats. kpt. ininieriui Kuodiui vietimo valdybos tarjas Germantas paved steigti nauj vidurin amat mokyk l Maeikiuose. Taigi Kuodis mane viliojo kartu su juo vykti Maeikius. adjo pavesti man dstyti mrinin kams praktik, duoti teorini pamok. Nesutikau, nes ketinau siekti auktojo isilavinimo. Ivykau Vilni ir stojau Auktesnij technikos mokykl. KUNIGO JURGUIO PRIMICIJA O tai kaip a sitraukiau Lietuvos laisvs armi jos (LLA) veikl. Teli amat mokykloje moksi ku nigo Jurguio brolis. Kart jis mane (dar man nepas tamo klieriko vardu) pakviet Darbnus, jo brolio primicij, kur buvo sukviesta daug gimini, pastam i vairiausi Lietuvos viet. Es a atstovausis Ryt Lietuvai. Labai trokau painti krat, be to, buvo lie pa, ilta vasara, taigi papraiau mokyklos gydytojo dviem savaitm leist ivykti pataisyti sveikatos" ir su tikau vykti tas ikilmes. Su kunigo broliu dviraiais ikeliavome j tvi k Laukemyje, o kit dien nuvykome ir Darbnus. Po pamald visi buvome pakviesti Laukem. ia susirinko apie 200 kviestini svei. Erdviuose namuo77

se buvo surengtos turtingos vais; kalbjo keletas do mi oratori i Panevio raytojas kun. Suinskas, tada tik baigs universitet gydytojas Kiauleikis, pran cikon aukltinis ats. ltn. Kazys Veverskis. Kit ryt pats kun. Jurgutis supaindino mane su K. Veverskiu ir paliko mus dviese. Pasikalbjus apie bei t, K. Ve verskis dav man susipainti su Lietuvos laisvs ar mijos programa. Trumpa drta programa um ne vis puslap. Kai kuriuos jos punktus prisimenu dar ir iandien. ia buvo sakoma, kad LLA yra karin orga nizacija, vadovaujasi grieiausiais karins drausms principais, bet nesusijusi su jokiomis politinmis parti jomis; socialiniu poiriu LLA reikalaus, kad mons dar bininkai dalyvaut dalijantis mons peln. Jau minjau, kad pirmomis karo dienomis Lietuvos mons vokiei kariuomen sutiko kaip igelbtoj nuo raudonojo maro, be jokio pasigailjimo naikinusio lietu vius. Bet, pergalingai engdamas Rytus, jau pirmai siais karo mnesiais plikikus naujo okupanto dantis m rodyti rudasis nacionalizmas. Tai tuojau pajuto y d tauta ji pirmoji patvino krauju. I A. Hitlerio vei kalo Mano kova buvo aiku, kad toks likimas lauk ir ms vis. Prisipainsiu, kad LLA organizacijos pro grama man patiko sutikau j stoti. Po pusryi dauguma svei skirstsi. Ruoiausi vyk ti Telius ir a. K. Veverskis pasil iki Teli mane palydti. Supratau, kad po io ms pasikalbjimo, Tel iuose jau galsiu LLA organizacijai prisiekti. Mokini bendrabutyje kaip vedjas turjau atskir kambarl. Taigi ia 1942 met liepos mnes (dienos neprisime nu) stojau i LLA organizacij ir ia daviau priesai k. Ikls du deins rankos pirtus, kartojau K. Ve verskio sakomus odius: stodamas Lietuvos lais vs armij (LLA), akivaizdoje Dievo ir vis kritusij u Lietuvos laisv, prisiekiu dl Lietuvos laisvs ir ne priklausomybs bei tolimesns jos gerovs kovoti nesi gaildamas sveikatos nei gyvybs, itikimai vykdydamas visas man pavestas pareigas, didiausioje paslaptyje lai kydamas patiktas paslaptis. Gerai inau, kad u pa vest uduoi nevykdym ir paslapties idavim man gresia mirties bausm. Tai, k prisiekiau, man, Dieve, laikyti padk. (Netikintys sako: Tai, k pasiadjau, ventai laikysiu".)
78

Prisiekus K. Veverskis mane pasveikino, pabuia vo ir, papras toliau j vadinti Medeliu, teik man LLA program ir priesaik (kad galiau organizacij traukti kitus), nurod Teliuose jau anksiau LLA s tojus mog (paskirt apylinks vadu), pasak slapta od, liep jam prisisitatyti ir tolimesn veikl derinti su juo. Tai buvo mokytojas Kaupas, kur tarpusavyje va dinome Ddnu. Dar t pai dien, Medeliui ivykus, aplankiau mokytoj. Mes buvome pastami, todl D dnas labai nustebo, kai prisistaiau slaptaodiu. Pir miausia pasiteiravo, kas mane nukreip. O Medelis ma ne buvo perspjs dl konspiracijos sak, kad net or ganizacijos pavadinimas privalo bti grieiausia pa slaptis, kad jo nesuinot prieas. Su Ddnu aptarme apskrities situacij, nutarme pltoti aktyvi pogrin dio konspiracin veikl. KELION DVIRAIU PO APSKRIT Kadangi mokyklos gydytojas Plechaviius sveika tos pataisymui" buvo davs pakankamai laiko, tai nu tariau, kad dar suspsiu dviraiu apvaiuoti apskrit, aplankyti visus karo pradioje veikusius partizan b rius ir traukti LLA pogrindin veikl savo gerai pa stamus vyrus, kuri dauguma buvo ginkluoti. kelion pasimiau ger pluot LLA program, priesaikos tekst, kuriuos galiau palikti uverbuo tiems karininkams, kad ie savo ruotu pltot pogrin d. Dviraiu aplankiau iuos atsargos karininkus: Luo kje ltn. Venck, arnuose ltn. Venclausk, Rie tave ltn. Abukevii, Plungje kpt. Antanavii, Varniuose J. Mei, Pavandenyje Jurgel, Neva rnuose Brenci, Teliuose Derbut, policijos vir ininko pavaduotoj ir kitus (ne vis pavardes prisime nu). Teliuose prisaikdinau ats. plk. ltn. I. ul, plk. ltn. Budraiti (jis 1944 m. gen. Plechaviiaus buvo pa skirtas Teli apskrities karo komendantu). Per por savaii prisaikinau apie 30 karinink (i j buvo du pulkininkai leitenantai) ir daug civili moni. Nustaty ta tvarka visus dokumentus uifravau ir pagal slaptaodi inias perdaviau Vilniuje nurodyt punkt. ie mano susitikimai, pokalbiai su buvusiais suki limo vadais ir kitais veikliais monmis buvo ne tik 79

naudingi, bet ir abipusikai malons. Mat su daugeliu i j buvome pastami i pirmosios soviet okupaci jos pogrindio veikios; ryius palaikme ir pirmomis vo kiei okupacijos dienomis, ypa vienas kitam artimi tapome po to, kai okupantai vokieiai norjo mus nu ginkluoti. Jau 1942 met vasar narsiausieji Teli apskri ties vyrai buvo pasireng veikti naujo pogrindio sly gomis, todl dabar kiekvienas buvs vietos vadas vei kiai trauk pogrindin veikl visus patikimus savos vietovs vyrus. Atsiradus rimtai pogrindio organizacijai, V. Rim kno, S. Radzeviiaus, P. Lukausko, mano suburtai Lie tuvos gelbjimo sjungai" nebuvo btinybs nei gali mybs toliau gyvuoti. Pereinant LLA, Lietuvos gel bjimo sjung" teko paleisti. Vasara jo pabaig, artjo nauji mokslo metai, bet a amat mokykl jau buvau baigs... Tiesa, dar su laukiau antro ininieriaus Kuodio pasilymo vaiuot mo kytojauti to steigiam Maeiki amat mokykl, bet vl atsisakiau. VILNIAUS AUKTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA Kai 1942 met rugpjio pabaigoje, po praktikos darb, gavau vidurins mokyklos baigimo paymjim, susirinkau reikalingiausius daiktus ir, tvikje gavs patalyn, maisto atsarg, nuvykau Vilni. Tuo metu mieste joks visuomeninis transportas nevainjo, isky rus arkli traukiamas lineikas". Studentui tokia pra banga buvo per brangi, todl, kaip kupranugaris apsi krovs savo manta, psiomis leidausi v. Petro ir Po vilo banyios link, Ryto" moksleivi bendrabut. Bendrabuio vedju dirbo ukmergietis Tamoinas, o eimininke Augulien nuo Tvereiaus. (Girdjau, kad antrosios soviet okupacijos metu jo3 snus Augulis saugumo buvo trauktas Markulio provokacin rezis tencijos nipinjimo ir idavinjimo veikl. Kad parti zanai juo pasitikt, i Vilniaus atvedavo jiems gink l, blank pasams. Jis yra idavs itisus brius apie venionlius ir kitose vietovse. ekist buvo pakeltas vyr. leitenantus, dirbo Vilniaus geleinkelio stotyje. Apie jo idavikikus provokatoriaus darbus pasakojo j
80

painoj lageryje sutikti J. Verseckas, V. Ramanauskas ir kt.) Bendrabuio aukltoju dirbo energingas, veiklus, taip pat nuo Tvereiaus kils V. Gylis (slapyvardis Jaunutis). Tuo metu jis moksi universiteto teiss fakul tete. Auktesniojoje technikos mokykloje mokslas trukdavo penkerius metus, bet ininieriaus diplomas bdavo i duodamas tik idirbus tos specialybs darb dar dvejus metus. Pagal specialyb nedirbusieji diplomo negauda vo. Norima specialyb bdavo pasirenkama tik likus dvejiems ar trejiems mokslo metams. Pirmaisiais metais mokiausi mechanikos instaliacijos skyriuje. inojau, kad Vilniuje pagrindinis LLA punktas yra student bendrabuio administratoriaus kambary. ia gyveno ekonomistas J. ukas ir gydytojas D. Matutis. Prisistaiau slaptaodiu, praneiau, kur Vilniuje moky siuosi. Atsakyta taip pat slaptaodiu ir liepta prisi statyti dstytojui ats. ltn. Daugirdui. Taigi netrukus si traukiau pogrindio darb Vilniuje. Daugirdas spjo, kad, gestapui j aretavus, toliau ry turiau palai kyti su tos paios mokyklos dstytoju ats. ltn. Skarins ku. LLA RADIJO STOTIS Vilniuje buvo rengta radijo stotis, palaikiusi ry su usieniu ir skleidusi inias, nurodymus po LLA apy linkes (taip buvo vardytos apskritys). Neinau, kieno iniciatyva ir pastangomis ji buvo gyta, pakrauta ve im ir atgabenta Ryto moksleivi bendrabut. Prie pat 1942 met Vis ventj vent bendra buio aukltojas V. Gylys vien vakar pakviet mane padirbti. Prie ms prisijung ir mikininkysts mo kyklos studentas M. Jurnas (slapyvardis Ilgas). Trise psti nukeliavome nipikes, prie tuio didoko gyvenamojo namo, kurio savininkai pirmaisiais soviet tremties metais buvo iveti. is namas ir aplink j esanti em tuo metu priklaus vietimo valdybai (ku rioje Jaunutis taip pat dirbo) ir buvo Jaunuio prii rima. Namas stovjo ant apyaukts kalvos; po namu buvo nemaas rsys. Ms udavinys buvo iame rsyje ikasti daub, j ikloti grindinmis lentomis, kad ia galima bt sumontuoti radijo stot ir tinkamai j u 81

maskuoti. Dar reikjo privesti elektros kabel, nuo elek tros stulpo prijungti srov. iuos darbus dirbome veik vis savait. Atrodo, visk sutvarkme kruopiai, sau giai. i stotis turjo bti naudojama nesant kito ryio su apylinkmis: nurodytu laiku tam tikromis bangomis bt galima susiinoti per radij. Kad gestapas nesu sekt, is ryys bt naudojamas tik nepaprastais atve jais. Mums atlikus paruoiamuosius statybos darbus, V lini ivakarse stot montuoti atvyko specialistas i Kauno universiteto daktaro Vilkaiio snus studen tas L. Vilkaitis. Visi keturi apsiginklav pistoletais, kas veime, kas psiomis, gabenome radijo aparatr. Ark lio raginimas buvo patiktas man. Teko pervaiuoti bent du policijos postus, o ten neretai stovdavo ir vokiei andar. Su lietuviais policininkais daniausiai greit rasdavome bendr kalb, o vokiei andarai labai mg davo visk kruopiai tikrinti. Privaiavus vien post, veime likausi vienas Jaunutis ir Ilgas nujo pirmyn, diplomatinmis nekomis uimti policinink, andar. L. Vilkaitis jo alia veimo. Mano udavinys buvo kuo greiiau pravaiuoti post. Kai netoli Polocko gatvs persiritom per kalvos virn, miku vaiuodami igir dome vius. Buvo jau gerokai pritem, tad nesuvokme, kas ov gal vokiei andarai, o gal lenk partiza nai. Atsargumo dlei su L. Vilkaiiu radijo aparatr mike ikrovme ir paslpme po medi akomis. Mano bendradarbiai kiek paj kakur likosi, o a su ark liu skubiai apsigrs i ios vietos pasitraukiau ir jau ramiausiai, lyg i dar, patraukiau miest, ,,Ryto bendrabut. Arkl atidaviau bendrabuio vedjui Ta moinui, o is grino j eimininkui. Paryiu parsirado ir Jaunutis su Ilgu Vilkaiiu. Jie saksi, kad monta vimo darbus ubaig ir stot pridav tam, kuris j pri irs ir rpinsis ja. Kaip i stotis buvo naudojama, negirdjau. Tik inau, kad visi apygard ir apylinki vadai buvo informuoti apie i stot ir inojo, kaip ja naudotis, jei nutrkt susisiekimas geleinkeliu. LLA POGRINDIO KARO MOKYKLA LLA nebuvo susijusi su jokia politine partija. Tai bta grynai atkursimos Lietuvos kariuomens karins organizacijos branduolio. i organizacija telk daugiau82

sia karininkus ar iaip vyrus, galinius kovoti su ginklu rankose. Vilniuje i organizacij taip pat buvo pri traukta nemaa karinink. Daug j dirbo savisaugos batalionuose ir kitose civilinse staigose ar administra cijos organuose, bet visa irdimi buvo atsidav Tvy nei. Retas Auktesniosios technikos mokyklos ir univer siteto student nepriklaus LLA ar kokiai kitai lietu vi organizacijai. Taigi i i jaunuoli 1942 m. mo kslo met pradioje ir buvo kurta pogrindio karo mo kykla, rengusi busimosios Lietuvos kariuomens jaunus karo vadus. i mokykla reng dviej profili specialistus val gybos bei dalini organizavimo ir rikiuots bei ginkla vimosi. Nustatytomis valandomis jaunuoli grupels po 56 rinkdavosi nurodytas vietas ir specialist karinink ia buvo mokomi teorijos. Man buvo pasily tas valgybos ir organizavimo skyrius. Kitais metais mano brolis Mykolas pateko rikiuots bei ginklavimosi skyri. i mokykla Vilniuje veik grieiausios karins drausms ir didiausios konspiracijos slygomis. Ds tani karinink pavardi buvo patartina neinoti, juos vadinome slapyvardiais. Tris kartus per savait rinkdavoms po 23 valandas klausytis paskait. Per paskaitas su dstytoju ir tarpusavyje galjome visk ai kintis be jokios konspiracijos, bet vos ijus u dur ar kur kitur susitikus bent k prisiminti apie mokymsi bt reik idavyst, o u idavyst ir geriausi drau g bt tek nubausti mirtimi vietoje. Gal dl tokios grietos drausms ios mokyklos neiniuktinjo nei gestapas, nei vliau KGB organai. Neteko girdti, kad kas dl to bt nukentjs. Per eis mnesius pogrindinje karo mokykloje su inojome ir imokome nemaai. Teorikai prajome, pa sak dstytoj, vis karo mokyklos kurs. ia karo da lyk mokymas buvo specifinis, taikytas daugiau po grindio veiklai. Pavyzdiui, stropiai istudijavome Vla sovo generol praktik. Tai buvo apie 30 lap smulkiai surayt svarbiausi KGB gudrybi visokiausiose si tuacijose, net areto slygomis. Suinojome ir gestapo daugiausia iaurumais bei kankinimais paremtas gudry bes. Isamiai susipainome ir su humanika pranczi kaja valgyba, kuria rmsi ir Lietuvos kariuomen. Kiekvien valgybos atmain dst vis kitas specialis tas. Apie partizan bri ir stambesni vienet orga
83

nizavim dst jau Ryt fronte, Baltarusijos kov lau kuose patirt gij specialistai. ia buvome supaindin ti su Antrajame pasauliniame kare plaiausiai vartotais ginklais, kad kiekvienas galt pats jais pasinaudoti ar imokyti io meno savo vyrus. Vien tik Vilniaus pogrindio karo mokykloje buvo parengtas ne vienas imtas LLA jaunuoli. is veik eis mnesius pogrindio slygomis vyks apmokymas buvo labai naudingas, atvr mums nau j, neinom pasaul. Dabar net ir tokie gyvenimo rei kiniai, kuriuos paprastai nekreipdavome dmesio, tapo reikmingi, svarbs. Atskleistos paslaptys atvr mums naujus horizontus, parod naujus kelius. O ge rai informuotas, isilavins vadovas, siekdamas tikslo, visada pasirinks tiesiausi keli, ivengs nereikaling vingi, padarys maiausiai klaid, isaugos kovos drau g gyvyb. LLA KRIMO METINS Artjant 1942 met gruodio 13-ajai, LLA vadas ratu pasveikino atsargos karininkus LLA dalini va dus. Sveikinimo tekstas buvo madaug toks: 1941 me t gruodio 13 dien dvylika jaun karinink Gedimino pilyje dav priesaik ir kr i organizacij. Ta proga LLA vadas visus jos narius nuoirdiausiai svei kina ir primena: ateityje mums teks bti narsiems kaip litai, o iandien privalome vertis pirmyn kaip al kani vilkai... Kart su Jaunuiu ingsniavome Paupio gatve ir staiga jis man pasil ueiti pas jo teiss fakulteto ko leg Sen. Senis gyveno Bokto gatvje, kampi niame name, antrame aukte, bute, turjusiame ijim ir kiem. Kaip nustebau, kad vadinamasis Senis pa sirod bess Medelis, su kuriuo susipainau per kunigo Jurguio primicij! Juk jis Teliuose mane prim LLA organizacij! O i Jaunuio patyrs apie dabartin ms veikl, dav jam kelet uduoi. Pasirodo, jis, Kretingos prancikon vienuolyno aukltinis, buvo bai gs karo mokykl, vliau izoliuotas Vokietijoje, o 1941 met ruden pabgo, kr Vilniuje LLA organizacij ir, turdamas dideli organizacini gabum, skmingai jai vadovavo. Po daugelio susitikim a jam idrsau pa sakyti, kad man yra aiku, jog LLA organizacijos va
'

84

das yra jisai Senis. Jis nustebs paklaus, i ko a tai nusprendiau... Po io pokalbio pasidarme dar arti mesni. Senis pasil man per atostogas pabandyti kurti savo tviks apylinkje LLA post. Ir tikrai, per Kal d atostogas parsiveiau tinkamos literatros, prisaik inau Saldutikyje gyvenus Labanoro mik urd A. Kakausk ir paskyriau j ios apylinks vadu. Jis turjo leitenanto laipsn, buvo grietas, tvarkingas, o diu, tom pareigom tinkamas mogus. J efuoti Senis paved ats. ltn. L. valkai, dirbaniam Vilniaus krimi nalins policijos skyriuje, o ms organizacijos valgy bos skyriuje. Per atostogas, kas galjo, parinkdavo savo apylin kse maisto produkt ir l, kuri labai stigo pogrin dyje gyvenantiems monms, ms literatrai leisti. Su rinktas aukas atvedavau Vilni, o ia pogrindio vyrai visa paskirstydavo. Ypa dosniai mums paddavo Sidariks dvaro savininkas, buvs Utenos apskr. viri ninkas Motiejnas-Valeviius. Bet kiek tepakelsi vain damas geleinkeliu?! Imdavau tai, kas svarbiausia, ko labiausiai stigdavo, ir visada stengdavausi grti Vil ni netuiomis. MOKYMASIS IR POGRINDIO VEIKLA VILNIUJE Bendrabuio aukltojo V. Gylio buvau priregistruo tas Vilniuje kaip studentas, tad gaudavau ia maisto ir rkal kortel. Kadangi nerkiau, tai u rkalus gau davau apie 120 marki ir ipirkdavau visus maisto pro duktus. Okupacin vokiei valdia buvo labai suvariusi vainjim geleinkeliu. Keleivis turjo gauti special raudonais apvadais leidim, o leidim blankus iduoda vo pats gebitkomisaras. Jo pasirayt ir antspauduot blank dal paskirdavo atskir savivaldos administra cini staig komandiruojamiems tarnautojams. J vi sada trkdavo. O jau studentams toki leidim ivis b davo nemanoma gauti. Apsukrusis Jaunutis gaudavo tui, nepasirayt blank. Vien syk V. Gylys parsi ne vis tkstant blank. U gebitkomisar jis mo kjo pasirayti taip, kad ir pats virininkas nebt ta rs klastots. Blankus upildydavome raomja mai
85

nle, datas raydavome romnikais skaitmenimis, o juos nesunku bdavo ir perdirbinti. Taip upildytas leidi mas tam tikru ruou galiodavo 23 mnesius. Taigi su taupydavome blank. Vilniuje pastam brys nuolat didjo. venio nikis A. Bielinis-Kudirka buvo Vilniaus LLA apygar dos tabo maininkas. Spausdindavo jis slaptame, ak nekrintaniame rsyje. O Vilniaus LLA apygardos ta bas buvo sikrs Gedimino prospekto 19 namo kieme. Bet tab uuod kakoks gretimame bute gyvens, ma tyt, su gestapu draugavs advokatas. Gestapinink il gai laukti neteko vien dien jie m supti nam. A. Kubilius-Perknas vos ine sveik kail. Taiau tualetinje dutje paliko nemaa organizacijos doku ment, sakym. LLA inioje buvo ir kitas butas, Jo gailos gatvje (ten vliau ilgus metus buvo sikrusi advokat kolegija). ia ujs, patyriau apie padt Ge dimino pr. 19. Nieko nelaukdamas, usitaisiau pistolet ir drsiai, nekreipdamas dmesio kieme ir namo laip tinje besibriuojanius gestapininkus, ukopiau trei aukt, atsirakinau savo kabineto duris, pasimiau i d uts vis dokumentacij ir vl nesidairydamas ijau. U i nars biiuliai mane laik tiesiog didvyriu. Bu vau apsisprends taip: jei sulaikys ir reikalaus doku ment, atsakysiu viais. A. Kubili-Perkn gerai painojau. Jis atstovavo organizaciniam skyriui, buvo giliai leids aknis LLA tinkl. A Seniui rodinjau, kad A. Kubilius yra netin kamas uimamoms pareigoms, nes labiausiai jam rpi karjera, be to, jis buvo lbautojas. Tokie mons nepa tikimi, mums netinkami. Bet Senis ivad daryti ne skubjo, nes neturjo ir tinkamo mogaus j pakeisti. 1944 m. A. Kubilius prisitryn prie vokiei, ivyko Rytprsius, moksi diversant mokykloje. Djosi ess didelis veikjas: pasigamino ten apskrii-apylinki ant spaudus, isipra i vokiei milijon rubli ir su ra dijo sistuvu ir kitais rezistentais buvo nuleistas i lktuvo Taurags apylinkse. Netrukus A. Kubilius bu vo suimtas, o tardomas idavinjo visus, kad tik savo galv igelbt. Primelavo, kad jam glob buvo sutei ks net vyskupas Boriseviius (j vliau suaud), ida v net vis perspektyvin LLA pogrindio tinkl, visus vadus buvus iauli apygardos vad ltn. EidimtZybart, Sakal-Papun, LLA operatyvinio skyriaus 86

virinink generalinio tabo kapiton Karali-Varen (juos nuteis suaudyti), Vilniaus apygardos vad Tui nyl (j nuteis 25 m.). Dirbdamas Vilniaus LLA orga nizaciniame skyriuje, A. Kubilius painojo labai daug organizacijos nari. ekistams jis ra vis j charakte ristikas ir kaltinimo ivadas. tai k man papasakojo gydytojas D. Matutis. Per akistat A. Kubilius, sddamas u tardytojo stalo ir vaiindamasis skanumynais, rkydamas brangias ciga retes, pasak: Domai, pasakyk visk atvirai kad kaip karininkas buvai paskirtas ginklavimosi skyriaus virininku, ginklus laikei Moksl Akademijos umry tuose rsiuose... Dar jis papasakojo, kad a esu u verbavs, prisaikins apie 400 karinink, i j du pul kininkus ul ir Budrait. Stebiuosi ir iandien, kokios teisingos tada bta ma no nuojautos... Sekmadieniais 10- valand Katedroje, v. Kazimiero koplyioje ms studentams miias laikydavo ir pamo ksl sakydavo mokyklos kapelionas kunigas Biinas, o kartais vyskupas Rainys. Po i pamald dauguma student traukdavo v. Jono banyi klausytis prof. kunigo Lipnino pamoksl. Mat jie bdavo persunkti lietuvikos dvasios, labai traukdavo apskritai visus in teligentus. Bet apie 1943 met kov vokieiai m tvar kyti Lietuvos profesr, mokslo vyrus. Daug j sum, ive konclagerius. Ive ir prof. Germant, prof. kun. Lipnin, o universitet udar. Lik nesuimti profesoriai paskaitas skaitydavo savo butuose, kur stu dentai rinkosi slapta. Apie t laik Ryt front buvo paauktas vienas karininkas, dsts mums karo mokykloje (jo pavards neprisimenu). Ivykdamas jis paliko man savo asmenin kard ir but su kukliais baldais, telefonu. Atsisveikin damas pasak: Jei gyvas griu, buto gali man pri reikti, bet iuo metu i Ryt fronto maa kas begr ta... Gyvenk laimingas, vartok ir mano kard..." Butas buvo Jukos gatvje. (Neseniai praeidamas pro na m, maiau luotos" urnalo ikab.) Mano butas bu vo treiame aukte. Dabar susiklost nepaprastai geros slygos mokytis, priiminti ir apnakvindinti sveius, at vykstanius LLA organizacijos reikalais. Kai suino davome apie vyksianias vokiei gaudynes, ir bendra
87

buiuose gyven studentai sugdavo pas mane. Tada jau mieganij bdavo ne tik pilnos lovos, bet ir grin dys... Rytais apsivalgydami vl visi skirstydavosi u simimus. Labai pravert ir telefonas. Geradarys kari ninkas i fronto negro. Kard parsiveiau namo ir prie pat soviet antpld po tvarto stogu paslpiau, bet, de ja, grs i kalinimo viet, jo neberadau. 1943 met ruden, baigs Teli amat mokykl, Vilni mokytis atvaiavo ir mano brolis Mykolas. Bu te, kur man paliko ieidamas Ryt front karininkas, gyvenome dviese. Dabar iek tiek apie moksl, dstytojus. Mokyklo je buvo ir dstytoj lenk, bet visi dstydavo tik lietu vikai. Auktj matematik dst moksl daktaras P. Slavnas, mechanik Voronkovas, projekcin braiy b ininierius Daugirdas, lietuvi literatr poe t E. Nakait (Arbaiauskien), chemij V. Prieske nis, vokiei kalb Valenyt. Lietuvikos literatros labai stigo. Literatros dstytoja rokikiet poet E. Nakait kart udav mums rain tema spdingiausias mano igyvenimas". Tema man pasirod labai lengva, artima. Savo bute turjau nusipirks i vokieio u 1000 mar ki urnalistin raomj mainl, taigi tem paraiau mainle. Fabulai panaudojau tikr savo igyvenim, patirt 1941 met birelio 17 dien. Tdien Sibir tr m Teli amat mokyklos mokytoj S. Serafinien su visa eima. (Vyr karinink ikart atskyr ir udar kitame vagone.) Pakrautus Teliuose penkis tremtini vagonus prikabino prie kito sstato, atjusio nuo Kre tingos ir nuo Plungs. Didiul vagon vilkstin su ne laimingaisiais nudundjo iauli link. Mano rain ds tytoja ilgai neiojosi po klas, negaildama pagyrim ir vertino penketu su pliusu. Nuo tada ji atkreip mane dmes. Amerikoje uvus Lietuvos prezidentui, mokykloje buvo surengtas minjimas, kur vienas moki nys turjo skaityti savo referat tema Antano Sme tonos pastangos ir viltys grinti Lietuvai Vilni". Ds tytoja darb paved man. Kai kurie lenk profesoriai, igird mano perskaitytus odius 1920 m. lenkai Tau tos Sjungos ir kryiaus akivaizdoje sudaryt sutart ventvagikai sulau, ugrobdami Vilni", paoko nuo kdi, nes teisyb degino jiems akis. Vliau poet E. Nakait pasikviet mane mokytoj kambar pokal
88

biui. Ji sak, kad mokyklos direktorius pras jos refe rat i anksto patikrinti, bet ji atsisakiusi ir ito nesi gailinti, nes mano odiuose es jokio melo nebuv. Be to, ji papra dar parayti referat tema Daktaras Jonas Basanaviius ir Vasario 16-oji. Nurod, kur galiau gauti literatros. Vliau, 1944 metais E. Nakait-Ar baiauskien pasitrauk Vakarus. ASMENINES APSAUGOS NARYS Kadangi Vilniuje su Seniu artimai bendravau, tu rjau nema organizacin patyrim, neprastai inojau LLA organizacijos pagrindinius takus visoje respub likoje, tad ne kart buvau komandiruojamas vairias Lietuvos vietoves nuveti ratikus arba odinius sa kymus. Vaiuodavau su gebitkomisaro vardu iduotais leidimais ar fiktyviais policijos vado venioni ltn. Derbuto iduotais kaip pagalbins policijos nariui do kumentais. Atsakingesniais atvejais po LLA dalinius va indavo pats Senis. Tada j, apsivilkus vyr. leitenanto uniforma, aprpinta savisaugos dalinio kario dokumen tais, tekdavo man lydti. Kartais apsaug sudarydavo trys mons: ats. ltn. L. valka, dirbantis kriminalinje policijoje, savisaugos dalinio puskarininkis ir a pa galbins policijos atstovas. Nors pats vadas asmenins apsaugos nereikalavo, bet kiti tabo nariai jam vienam drausdavo keliauti. Be to, jis, kaip LLA atstovas, daly vaudavo VLIKo posdiuose, buvo inomas kit po grindio organizacijos atstovams. VLIKo organizacija labai stengsi ir LLA traukti savo sudt. Senis su iuo pasilymu nesutiko. Moty vavo tuo, kad LLA nra partija, o tik karin organiza cija, ir todl negali dalyvauti politini partij veikloje. GENEROLO P. PLECHAVIIAUS ARMIJA Prie Stalingrado vokieiai neteko arti 300 000 ka ri, tarp j 24 generol ir daugybs kit aukto rango karinink. Blogjant padiai Ryt fronte, vokieiai spau d ir Lietuvos savivaldos pareignus duoti Vokietijai darbinink, o frontui kari. Savivaldos pareignai gerai inojo, kad i mobilizacijos nieko gero neieis. Lie 89

tuviai buvo tvirtai nusistat nelieti savo tautos sn kraujo u okupant reikalus. Svarbiais visos tautos rei kalais savivald pareignai tardavosi su pogrindio s lygomis veikianiu Vyriausiuoju Lietuvos ilaisvinimo komitetu (VLIK). Vokieiams buvo pasilytas toks pla nas: organizuoti karinius dalinius, kurie, vokiei ap ginkluoti, aprpinti mundiruote, bt dislokuoti tik Lietuvos etnografinse srityse ir, vadovaujami Lietuvos karinink bei generol, kovot rytinje Lietuvos teri torijoje su raudonaisiais partizanais bei lenk Armija Krajova. Vokieiai, negaldami kitaip pritraukti lietu vi, su pasilymu sutiko. Armijos vadu lietuviai numat generol P. Plecha vii. Generolas kreipsi lietuvi taut pakviet stoti jo organizuot Lietuvos Vietin rinktin, u tikrindamas, kad kariai i Lietuvos nebus niekur ive ami, gins tik savo krat. Gen. P. Plechaviius kr savo tab, paskyr vis apskrii karo komendantus, kiekvienos apskrities vadovyb, kuri formuodavo atvyks tani savanori dalinius ir ikart sisdavo ryt Lie tuv. Gen. P. Plechaviium mons tikjo, tuo labiau kad Lietuvos Vietins rinktins krimui pritar ir pogrin dis (VLIK). Vokieiai dav dal uniform, olandikos ginkluots. Batalionai buvo siuniami Lietuvos rytus valyti mikus nuo rus partizan, nuo Vilnijos krate usislpusi karini lenk grupuoi. Vokieiai per Ka raliauiaus gestapo prof. Garel teikdavo lenk parti zanams ginkl, kuriuos ie nukreipdavo prie lietuvius. Okupantui buvo svarbu kirinti lenkus prie lietuvius, pjudyti juos tarpusavyje, kad maiau moni likt jiems patiems naikinti. Ir vieni, ir kiti okupant buvome pa smerkti inaikinimui. KARO MOKYKLA MARIJAMPOLJE 1944 met vasaryje gen. P. Plechaviiaus tabe su manyta kurti Marijampolje karo mokykl. Paskelbta, kad ia priimti vidurin isilavinim turintys jaunuo liai per eis mnesius gaus karininko laipsn ir bus pa sisti karinius dalinius. Senis tuoj sumet, kad Mari jampol susirinks nemaai jaunimo ir atsargos kari nink, kurie faktikai praras ry su LLA vadovybe. 90

Manydamas mane turint organizacini sugebjim, jis pasil laikinai nutraukti moksl ir stoti Marijampo ls karo mokykl. ia atvykstantys LLA organizacijos nariai turt slaptaodiu kreiptis mane, o a kari nus turiau nukreipti atitinkamas kuopas ir priskirti juos t kuop ms organizacijos karininkams. Reikjo veikti skubiai. Gavs mano sutikim, Senis nurod man karo mokyklos virininko generalinio ta bo plk. Vertelio, jo adjutanto, apylinks vado ltn. Ku biliaus, Marijampols karo komendanto plk. Liorenso slaptaodius, kad ten galiau veikti laisvomis rankomis. Visiems apylinki vadams buvo paraytas atitinkamas vadovybs sakymas, kuriame nurodyta mano pavard, slaptaodis. Tai privaljo inoti visi karo mokykl ivykstantys busimieji karinai ir LLA karininkai. M s udavinys buvo atstatyti ry su LLA organizacija. 1944 met vasario antroje pusje, atsisveikins su broliu, draugais, ivykau Marijampol. Ten prisista iau karo mokyklos adjutantui kapitonui. Su juo su tarme palaikyti nuolatinius ryius. Upildiau reika lingus dokumentus ir buvau nukreiptas primimo ko misij. Imatavo, pasvr, ityr sveikat ir, atsivelg dami g, paskyr antros kuopos trei br, trei skyri. ia rinkosi vairaus isilavinimo vyrai i visos Lie tuvos ir baig tik gimnazijas, ir universitetus, ir dar studijuojantys auktosiose mokyklose. Suvaiavo ia ir jau tarnavusi kariuomenje puskarininki, viril, ka rinink. I viso karo mokykloje buvo per tkstant du imtus vyr. Jie buvo paskirstyti dvylika kuop. Dvi kuopos buvo jau uniformuotos ir apginkluotos. Kiti dar vilkjo civili drabuiais, bet taip pat lank usimimus, klaussi paskait. I atvykusi mane slaptaodiu kreipsi per 500 vyr, jau esani LLA nariais. O a juos visus suvediau su kuop karininkais. Rekomendavau, kad tinkamus savo kuop vyrus jie traukt LLA or ganizacij. Kiekvienoje kuopoje turjau patiktin, per kur skleidiau naujienas ar i aukiau gautus nuro dymus. Ms organizacija ia tvirtjo, pltsi. Prie pietus vykdavo usimimai lauke, po piet teorins pamokos klasse. Po vakariens ygiuodavome plentu, traukdami dain. Retkariais kareivinse vykdavo asmenini daikt tikrinimas. Teko ir man atrakinti savo lagamin i

91

lenteli sukalt dut. Karininkai aptiko mano Lie tuvos gamybos pistolet Efen, padailint ispaus tais Gedimino stulpais. Vienas karininkas tuoj parei k, kad asmenini ginkl laikyti nevalia, bet mokyklos adjutantas jam paaikino, kad man tai leista. Vliau mano lagamino net netikrindavo. Karo mokykl kartkariais aplankydavo pats gene rolas P. Plechaviius. Vien syk susitikau j. Nors jau i virtuvs, rankose nedamas katiliuk, pasitemps ati daviau jam pagarb. Jis mane sulaik, pairjo ka tiliuk ir paklaus, ar ia soiai maitina. 1944 met gegus vidury kuopos vadas skubiai ma ne pasiunt tab prisistatyti adjutantui. Adjutantas kaip karinui liep tuojau vykti Kaun: apygardos tab kvieis operatyvinio skyriaus, virininkas plk. Svilas. Pirmu traukiniu ivykau Kaun. Gavau saky m, kur kuo skubiausiai turjau perduoti karo mokyk los virininkui generalinio tabo plk. Verteliui ir karo komendantui plk. Liorensui. sakyme konstatuojama, kad gen. P. Plechaviiaus tabas aretuotas, gen. P. Ple chaviius ir jo tabo virininkas Urbonas iveti Vo kietij, armija likviduojama, kiekvienu momentu karo mokykla gali bti apsupta, kariai suimti ir itremti Vokietij darbams. Kuo skubiausiai karo mokyklos ka rinai ir karininkai privalo pasitraukti psiomis, aplenk dami didesnius kelius, kad iki kitos dienos ryto karei vins likt tuios. sakym pasira Kauno apygardos operatyvinio skyriaus virininkas plk. Svilas. Grs Marijampol, kaip ir buvo liepta, sakymus perdaviau generalinio tabo plk. Verteliui ir Marijampo ls apskrities karo komendantui plk. Liorensui. O as menikai visiems savo patiktiniams bei karininkams pa tariau kuo skubiausiai imtis priemoni, kad bt ap saugoti karinai. Pats apsiginklavau ne tik savo pisto letu, bet pasimiau tarnybin olandik autuv su 100 ovini. Naudodamasis ta paia komandiruote, ramiai sdausi vlyviausi Kauno traukin ir per Radvili k, Panev kit dien atvykau gimtin. Nors visiems karinams buvo praneta, net sakyta trauktis, bet, deja, ne visi paklaus, ne visi t pat va kar pasitrauk. Apie 300 moni lyg ir netikjo, kad gresia toks pavojus, ir likosi kareivinse. Ryte, tik vin tant, vokiei pstininkai ir tankets kareivines apsupo, 92

suimtus vyrus nusivar traukin, ukal vagonuose ir igabeno Vokietij. O dauguma laiku pasitraukusij i kareivini gro namo. Pargro ir jau dislokuoti ryt Lietuvoje kariai. Antai Eiiki apylinkse dislokuotas mjr. Kaletkos bata lionas su visa ginkluote parsirado namus. Namo gro ir kuopos vadas vyr. ltn. J. Augutis, jo brolis ats. avia cijos kpt. M. Augutis ir daugelis kit. Taigi nors gen. P. Plechaviiaus armija likvidavosi, bet vokieiams ne pavyko visos jos iveti. Vliau, ujus sovietams, ie ginkluoti vyrai papild organizuojamus rezistencijos dalinius, sitrauk par tizanin veikl. SOVIET PARTIZAN RYININKAS Tik grus i Marijampols karo mokyklos, kit die n apie pietus sulaukiau nekviest svei pas mane atvyko trys automatais ir TT pistoletais ginkluoti ru s kari uniformas dvintys vyrai. Vien j tuoj pai nau J. Kliuk i Mineikiemio kaimo; su juo kartu lankme pradin mokykl. Tai jis atved pas mane vyr. ltn. V. lapel (buvus savisaugos dalini karinink, da bar raudonj leitenant), o treij vadino Fiodoru. Vliau patyriau, kad jo pavard buvo tuikeviius. A jiems papasakojau, kad mokausi Vilniuje, bet, vokieiams mus audyti ir veti Vokietij jaunus vyrus, pabgau kaim. Sakiau, kad kai viskas aprims, griu vl sa vo mokykl. Pamaniau, kad jie turt bti ialk, tad sesers papraiau paruoti uksti. Partizanai su apeti tu pavalg, padkojo. Ruodamiesi ieiti, papra juos palydti. Sutikau. Nuingsniavome apie deimt kilometr, vis keli kalbjoms. Mike parod man nedidel namel ir liep j sidmti. Dl ko? Netrukus suinojau. Netoliese ee ro ant kalvels susdome. Tada vyr. ltn. V. lapelis pa galiau paklaus, ar sutinku jiems padti, su jais bendra darbiauti. Mat j, soviet partizan, brys nuo Naruio eero neperseniausiai persikl Labanoro mik ir no rjo ia sitvirtinti, ivengti vokiei apsupties. Pra, kad a dviraiu apvaiuoiau artimiausius (Utenos, ven ioni) miestus, venionli, Kaltinn, Kuktiki, Sal dutikio miestelius, paklausiniau moni, k jie gird 93

j apie vokieius. Jei pasirodyt didesni vokiei ka riuomens dalini, turiau skubiai praneti parody tj namel. Dar turiau supirkti i kiosk vairiausios spaudos, net parpinti pogrindio leidini, nupirkti vy rams tabako, degtins ir visk pristatyti irgi t na mel. Be to, pra paiekoti besislapstani nuo verma chto ar pabgusi i P. Plechaviiaus armijos karinin k, sudaryti slygas su jais susitikti. Sutikau padti, kol ivaiuosiu mokslus. O jie net netar, kad man pa laikyti ry su soviet partizanais, k tik atsibasiu siais i Baltarusijos, turiniais ry su Maskva, ne ma iau naudinga, negu jiems sigyti ryinink, aplinkos valg... Kai jiems paaikjo, kad, vykdant ias uduo tis, galimi susidrimai su gestapo pareignais, V. la pelis isitrauk savo asmenin pistolet TT ir teik j man. Dar pridjo dvi pilnas apkabas ovini, o ma garyi" sauj ovini man pyl kien. A su abejojau, kad su iuo ginklu mane aptik kiti soviet partizanai neinia k pagalvos, gal net palaikys provo katoriumi... Tada V. lapelis dar ira man paymji m ginklui laikyti, nurod pistoleto numer. Ginkluotas grau namus ir tuoj sdausi ant dvira io: nuvaiavau Uten, nupirkau kioske laikrai ir nuveiau juos nurodyt namel. Kit dien nuvilpiau venionis, vl nupirkau spaudos, pas mog gavau nupirkti gero tabako lap, dar djau butel degtins ir vl nuveiau namel. Dar paraiau laikel, kad n vie name apylinks miestelyje nepadaugjo n vienu vokie iu... Ir tikrai, su partizanais kovoti vokieiai aikiai stokojo jg, viskas jo front... Po keli dien rate liu praneiau V. lapeliui, kad kelioms dienoms ivy kstu pasivalgyti Vilni. Apsirpinau dokumentais, u juostos ir kienje tu rjau po utaisyt pistolet. Sen radau savo bute Bokto gatvje. Papasakojau apie vis savo veikl Marijampols karo mokykloje. Vis kas vertinta gerai, joki pastab negavau. O kai paro diau soviet partizan man iduot asmenin ginkl ir paymjim, Senis labai susidomjo. Turjau visk isamiai papasakoti. V. lapel Senis painojo i t laik, kai Vilniuje jis buvo savisaugos kuopos vadas. Vokieiai pasiunt j Baltarusij kovoti su soviet partizanais. Vien pa vakar soviet partizanus mediojantis" V. lapelis 94

buvo sunkiai sueistas jam perautas rankos kaulas ir nukirstas kojos kaulas. Pateko nelaisv. Soviet par tizan ligoninje jam pasilyta apsisprsti: arba pasi likti su soviet partizanais, arba grti pas vokieius. lapelis i karto patrauk miko link ir m svarstyti: jei eis pas vokieius, j sargyba i kelion tikrai su trukdys jis bus sunaikintas. Tada gro ir prane lieks... Dabar lapeliui paved organizuoti kit br ir paskyr to brio komisar, kuris j vis laik stebt. Todl ir per susitikim su manimi komisaras buvo a lia. J. Kliukas vokiei okupacijos metais dirbo ven ioni kooperatyve vairuotoju. Veant i Vilniaus pre kes soviet partizanai j sulaik, atm prekes, o pat atved stovykl, kur pasil likti ir kartu kovoti prie vokieius arba grti pas vokieius. O grimas pas vo kieius bt tolygus miriai. Ir J. Kliukas likosi parti zan bryje. Tada tas J. Vildino vadovaujamas b rys (Biiuliai14) nutar i Baltarusijos persikelti ariau geleinkelio, einanio Ryt front pro venionlius. Kadangi J. Kliukas buvo kils i i apylinki, jam pa ved rasti patikim mog. Kliuko nuomone, toks mo gus buvau a. Senis, iklauss mano pasakojim, liep negrti mokykl (es mokslas niekur nepabgs), o stengtis pa ralyiuoti soviet partizan veikl ir pasinaudoti proga apginkluoti kuo daugiau ms vyr. Patar man bti atsargiam vykdant soviet partizan pavestas uduo tis, nesukelti n maiausio tarimo, kad priklausau ki tai organizacijai. Kadangi esu j praomas rasti besi slapstani nuo vermachto ar gen. P. Plechaviiaus ar mijos karinink, galiu pristatyti jiems Saldutikio apy links vad A. Kakausk, karininkus Auguius. Dar Senis liep ueiti pas saldutikiet ats. ltn. L. valk ir paprayti, kad jis artimiausiu metu rast prog iuo rei kalu pasikalbti su Saldutikyje gyvenaniu ltn. A. Kakausku. Be to, ir a, vykdydamas soviet partizan u duot, savo ruotu turiau pasikalbti su A. Kakaus ku. Grs i Vilniaus, nupirkau savo globojamiesiems" spaudos ir atvykau pasikalbti pas Labanoro mik ur d ats. ltn. A. Kakausk. Pasimatymui numatme vie t ir laik. Tada praneiau soviet partizanams, kad su jais nori pasimatyti besislapstantys karininkai, nuro95

diau j silom susitikimo viet, laik. Nakt atjo pas mane J. Kliukas su draugu. Visk iaikinau, utikri nau, kad u j saugum atsakau. Sutartu laiku sutart viet (apie 1,5 km nuo Sal dutikio miestelio, netoli Aiseto eero) atvyko A. Ra kauskas ir asociacijos kpt. M. Augutis. Netrukus nuo Kiaunelikio puss pamatme veimu atvaiuojant V. lapel, du ginkluotus partizanus ir Biiuli" partiza n brio vad J. Vildin. V. lapelis ir du partiza nai vilkjo sovietinm uniformom, o J. Vildinas, ma tyt, kaip paprastai per specialias ivykas, vilkjo ges tapininko uniforma. Ir koks netiktumas! Vyr. ltn. V. lapelis tuoj paino savo 10-os laidos karo mokyk los draug aviacijos kpt. M. Augut. Visi susdo ant kalvos... Nutarta organizuoti didiul, tkstanio vyr, o gal ir dar didesn br. Svarbiausia buvo gauti ginkl, o moni kpt. Augutis ir ltn. Rakauskas adjo parpin ti. 1944 met birel pas mane atjo V. lapelis ir tei k vok su apvalaus antspaudo pavyzdiu: algirio partizanai, Vytauto brys. vok jis pra nuveti Vilni pirmojo savisaugos bataliono vadui vyr. ltn. S. Plauiniui. Dar turjau perduoti 1500 marki u ant spaudo pagaminim. Frontas kasdien artinosi prie Lietuvos sien. Buvo pavojinga po soviet vliava burti Lietuvos vyrus, ais ti moni likimais jie galjo bti rus nusisti va kar front. Grau namo ir jau beveik nutraukiau ry ius su soviet partizanais. Apie liepos 10- namie atsisveikinau su broliu (jis niekur neadjo trauktis) ir nuvykau Saldutikio ge leinkelio stot. ia sutikau aviacijos kpt. M. Augut (jauniausij i broli Augui), pasitraukus i Ma rijampols karin, ats. ltn. R. Bla, tris brolius e rnus: Raz, Romuald ir Edvard. Visi susdome pas kutin vakar kryptimi einant traukin. Karo pradioje vokieiai kyliais versi pirmyn pa grindiniais keliais, nevengdami didij miest, o so viet kariuomen vakarus trauk, vengdama didij pagrindini keli, stambesni gyvenviei, miest. Ru s kariuomens dalys jau siek Utenos priemiesius, kai ms traukinys sustojo Ruktikse ir visus keleivius privert ikraustyti i geleinkelio platformos artile96

Leonas Vilutis-Arnas-Bitinlis

Birut Vilutyt-Manien, ryinink

Anupras ernas, ryininkas

Elena Vilutyt, ryinink (kairje)

Mykolas Vilutis Klevas

Bronius Vaivada, Tigro" rinktins tabo virininkas

Majoras Benediktas Kaletka

Kapitonas Feliksas Kvartnas, Tigro" rinktins partizan dalinio vadas

I kairs: Jonas Puius, Jurgis Dainskas, Pranas Bartaius

Verut Deveikyt-Ramun, ryinink

Vyr. leitenantas Jonas Dainskas-Dobilas

Kapitonas Vincas Gumauskas-Salva

Kunigas Petras Liutkus

Virila Juozas Murmulis-Lokys

Jeronimas Bulka, Tigro" rinktins krimosi laikotarpio tabo virininkas

Kazimieras Lukoeviius

Leitenantas Jonas Gimauskas Juozas Maceika (Abez)

Vladas Naseviius (Abez)

Gydytojo S. Molio laidotuvs

Intos banyioje su kun. Krveliu

L. Vilutis (antroje eilje) su savo namelio gyventojais (pirmoje deins) Jonu Baltruaiiu ir in. Klemensu Brunium su mona ir dukra

eilje

Brelis lietuvi L. Viluio namelyje. Inta, 1956 m.

Intoje. I kairei: Jonas Baltruaitis, Leonas Vilulis, Algirdas Bielinis

Vilui sutuoktuvs Intoje, L. Viluio namelyje

Su seserimi Elena Intoje

Aldona Vilutien su snumis

rijos sviedinius (nors patrank nemaiau). Tada vaia vome toliau ir netrukdomi pasiekme iaulius. ia i siskirstme. A turjau tiksl aplankyti iauli LLA apygardos vad, kur painojau nuo pat organizacijos krimo Teliuose. RUSAI BOMBARDUOJA IAULIUS LLA apygardos tabe susiradau apygardos vad ats. vyr. ltn. Eidimt-Zybart. Jis papasakojo, kad Kaune buvo susitiks Sen. is ketins panemuniu traukti e maitij ir saks man, t. y. Sakalui (tada mano buvo toks slapyvardis) perduoti jo sakym, kad a j prista tyiau Teli apylinks vadui ir kontroliuoiau sakymo vykdym. Prireikus man sak perimti ir vadovavim.. Apygardos vadas dav ir apylinks vadui savo rate l, kuriame sako klausyti odini Sakalo nurodym. Ketinau vykti Telius, bet iauliuose buvo paskelbtas oro pavojus, kilo smyis, mons bgo slptuves. A leidausi slptuv veik paskutinis, kai tame kieme kri to didiul bomba. Mrin tvora nuluota nuo ems kaip apelis, o mane pagavusi oro banga priplojo prie betonins sienos kaip blyn prie keptuvs. Kai jau slptuv, per veid sruvo kraujas, o visas knas atro d lyg tkstaniais adat subadytas. Temstant viskas nutilo. Ij i slptuvs ivydome daugyb sugriaut nam, nuverst stulp, susipynusi laid... O miesto padangje lktuvai vl kabinjo lempas, vl bombar davo. Keista, kad jokios prielktuvins gynybos taip ir nepasirod. iaip taip pasiekiau Telius, apsistojau buvusiame mokini bendrabutyje. ia dirbo dar pastamos eimi ninks, tad apsigyvenau kaip savikis. VANAGAI" Paliks dvirat bendrabutyje ir perspjs eiminin k, kad griu neanksti, nes turiu nemaai reikal, nu jau pas mokytoj Kaup. Perdaviau atsivetj saky m ir apygardos vado iduot ratel. Jis man i karto pasil perimti organizacinio skyriaus virininko parei gas. LLA vado sakyme nurodoma, kad visi ginkl var

97

toti pajgs LLA nariai pereina rinktin ir toliau va dinasi vanagais. Rinktins vadu skiriamas auk iausi karin laipsn turintis karininkas. is savo rink tin suburia tinkamiausiame mike. LLA nariai, dl svei katos negalintys kovoti su ginklu, dirba administracijos ir organizacijos skyriuje: organizuoja rinktins aprpi nim maistu, transportu, informacija ir kt. Su apylinks vadu mokytoju Kaupu atidiai siskai tme sakym ir nutarme organizuoti Vanag rinktin, o jai vadovauti pavesti plk. ltn. Ipolitui uliui. Stab steigs ir LLA dalinius mik ives jis pats. Pasirink tas Plateli mikas. I. uliui gavus sakym ir tapus rinktinei; vadu, Teliuose buvo sukviesti vis valsiuo se esani LLA dalini vadai. Jiems iaikintas saky mas, numatyta, kaip jis bus vykdomas. Pagrindinis pun ktas, i kurio vanagai nukreipiami atitinkamas mi ko vietas, buvo Alsdi gimnazija. Pradioje iame punkte teko darbuotis man. Vliau, kai rinktins vadas organizavo savo tab, mane paskyr treio valgy bos skyriaus virininku. Tiekimo ir transporto sky riaus virininku buvo paskirtas J. Meius, gyvenantis Varniuose ir anksiau buvs ios apylinks organizaci nio skyriaus virininku. Alsdius tuo metu buvo atvaiavs Karaliauiaus universiteto lituanistas profesorius Garelis, kuris Vil niaus krate biiuliavosi su lenk Armija Krajova, pa rpindavo jai ginkl ir skatino lenk ir lietuvi pjau tynes. Kartu jis buvo nemenkas ir gestapo patiktinis. Maiau j ne kart mariruojant po Alsdius, tikintis sutikti k nors i vanag" vadovybs ir gauti valgy bos duomen. Pagrindiniame punkte teko sutikti savi saugos batalionuose tarnavusi kari, iuo metu pasi traukusi, lipani i skstanio vokiei laivo ir nuta rusi likti tvynje. Tokius taip pat nukreipdavau sto vykl Plateli mike. Buvo ujs pasikalbti generolas Nakas. Jis buvo pakls sparnus vykti Vakarus. Jam sakiau, kad LLA nemano niekur i Lietuvos trauktis ir kvieiau likti, nes didel kario patirtis mums bt labai pravertusi. Nakas teisinosi ess tik intendantros gene rolas, tad partizan judjime i jo bt maa naudos, o dl solidaus amiaus jis bt tik nata kitiems. Vie nas kit suprat isiskyrme. ms punkt uklys davo ir pavieni moni, ir grupeli, vieni likdavo m s stovykloje, kiti trauk Vakarus. 98

Plateli mike susibrusi LLA Vanag" rinktin su dar madaug 56 tkstaniai moni (o gal net ir 10 tkstani). Alsdiuose paliks kakur i savo mo ni, pats irgi atjau mik organizuoti savo padalinio. Mano skyri sudar ie poskyriai: kvot-tardymo, baus mi vykdymo, ini telkimo. Kvot-tardymo poskyrio virininku paskyriau Utenos savisaugos dalinio buvus virinink, kuris kartu buvo ir mano pavaduotojas. Bau smi vykdymo poskyrio virininku savisaugos da linio vyr. puskarinink, savo inioje turjus 15 gerai ginkluot vyr. ini telkimo poskyrio virininku buvo studentas (rodos, ileika); jo inioje buvo 180 gimnazi j baigusi vyr arba student. Nuoaliau nuo stovyklos rengme dabokl, atskirai tardymo kabinet ir dar vien patalp, kur susirinkda vome aptarti tolimesnius planus, tolesn veikl. Tas patalpas ikasdavome emje, grindis, sienas, lu bas sutvirtindavome kartimis arba rstais, i viraus upildavome emmis, i nuokalns puss rengdavome jim duris (taip pat i kari). Pas mus pateko ariausi komunist byl, kurios bu vo vedamos per tardymus apskrii savisaugos dalini skyriuose. Nemaa i komunist dalis buvo pasitrau kusi mik, bet lankydavosi ir savo namuose, tad, i nodami adresus, atsivesdavome juos stovykl. ia jie buvo tardomi ir ilydimi i stovyklos, atsivelgiant kiekvieno j padaryto nusikaltimo sunkum. Tuo rpi nosi bausmi vykdymo poskyris. ini telkimo skyriaus udavinys buvo kasdien su rinkti visas naujienas i vairiausi emaitijos viet. Isiuntindavome po vis neokupuot emaitij po ko kius tris informuotus vyrukus prie kiekvienos bany ios. Mat naujai atvyk mons daniausiai visko suinoti kreipiasi klebonij. Tokius ie vyrukai ir in formuodavo. Kai kurie i atvykusij likdavo pas mus. Kas nenordavo, gaudavo informacij apie tuometin padt. Apie dvideimt vyr turjo vietoje rinkti vai riausias naujienas susisiekti su atskir kuop, bri vadais bei atskirais kovotojais vanagais". ie vyrai rpinosi ir ms aplinkos ramybe. vairiais tikslais ei dami po pamiks kaimus, miestelius, jie rinkdavo vis mums reikaling mediag. Kasdien apie padt infor muodavau rinktins vad plk. Rugin (tok jis pasirin-

99

ko slapyvard). Neret dien svarbi praneim ir neb davo. Prie mintosios nurodytos trobels tris paras igu lj bulvse, vyrai susek ir atved stovykl vien stamb emaitijos komunist veikj. Jis buvo itar dytas ir nuteistas. Mirtimi bausdavome retai, tik surin k nenuginijam liudytoj parodym apie didelius nu sikaltimus, taip pat ir pirmosios soviet okupacijos me tais. PLATELIUOSE ATIMINJAMI GYVULIAI Kart gavome valgybos pareigno praneim, kad Plateli miestelyje ir jo apylinkse rudmarkiniai vokieiai atiminja karves, kitus gyvulius ir ruoiasi varyti Vokietij. Igirds tok mano praneim, plk. Ruginis suaukia dalini vadus. Vyr. ltn. Barzda (sla pyvardis Beras) gauna sakym savo kuopoje Plateliuo se vesti tvark. Neprajus n pusvalandiui, Bero kuo pos atskiri briai jau guli savo pozicijose. Kautyni metui kuopas sudarydavome i 200 moni. Kuopa savo ruotu skirstsi keturis brius. Sulaukus tinkamo mo mento, Beras dav enkl vokieius pamokyti. Liko tik j bylos. Tiesa, ne vienas Plateliuose ir savo galv pa liko. Nedaugeliui rudj pavyko i ia pasitraukti. Bet turtas liko visas: ir suvaryti gyvuliai (kiauls, avys, arkliai), ir veimai. mons savo turt atsirinko ir vl slp. RATELIS PAMISKS GYVENTOJUI Pamiks gyventojui kart kakas atne ratel, kuriame raudonieji partizanai kvieiami susitikti su vanagais". Nurodytas sustikimo laikas, vieta, kitos su sitikimo slygos. Matyt, suinojus, kad vanagai" mua ir vokieius, ir soviet partizanus, ratelyje silyta su jungti jgas prie vokieius. Prie operacij gauta i ni, kad Plateli mike imestas soviet partizan de santas apie 50 vyr. Plk. Ruginis iai operacijai vyk dyti dav net dvi kuopas. Prie susitikimo vietos jos pri artjo palengva, lanku i tolo apsupo vietov. Susi tikimo pradioje, vedant derybas, apsupimo iedas vis 100

siaurjo. Pastebjs sutart enkl, mjr. Memens sak raudoniesiems pasiduoti, rods, kad kitos ieities jiems nra. Tada visos raudonj pajgos buvo susemtos". I viso suimta 47 partizanai. Pabgti pavyko tik radis tui ir keliems partizanams, kurie, matyt, tuo metu tur jo kit uduoi. ioje operacijoje labai narsus ir ira dingas buvo ltn. Dainutis. Memno ir Dainuio kuopa soviet partizanus persivar tinkam viet ir paskui visus pergabeno Alsdi dabokles bei Teli kalji m. Juos visus pirmiausiai itard ms pareignai, v liau, auktosios LLA vadovybs patarimu, jie buvo per duoti vokieiams. Perduoti ne veltui: vokieiai u tai atkabino Teliuose penkis vagonus su ginklais autu vais, automatais, pistoletais, kulkosvaidiais, granato mis, raketomis, amunicija. Visa tai vokieiai patar kuo skubiausiai isikrauti. O ginklams laikyti Plateli mike buvo rengti specials bunkeriai, kuriuos inojo tik pa tikimiausi mons. Net ir kasusieji tas slptuves nei nojo, kam j reiks. Teli apylink buvo skolinga" soviet partizanams u nuudytus Plungs apylinkje Teli gen. P. Ple chaviiaus karo komendant plk. Budrait bei policijos virinink kpt. Kirkut. Jie liepos pabaigoje tarnybos reikalais lengvja automaina vaiavo Rietav ir pa kelje prie Plungs raudonj partizan buvo nuudyti sudeginta j automaina. PLK. RUGINIO SUSIRPINIMAS Vien dien i vyriausiojo LLA tabo ms rink tin atjo du paketai: vienas rinktins vadui plk. Ru giniui, antras valgybos skyriaus virininkui Uo siui (tuo metu toks buvo mano slapyvardis). Manasis paketas buvo ulakuotas, su urau teikti tik pasira ytinai". Plk. Ruginis nustebo. Mat nebuvo prats, kad jo pavaldiniai paketus gaut atskirai ir dar pasirayti nai. Pakete tarp kit nelabai svarbiu dokument radau nurodym sekti visus karininkus. lapel paslpiau, o kitus dokumentus daviau susipainti rinktins vadui. Jis tiriamai apvelg mano laikysen, lyg bandydamas nuspti, ar tasai mano atvirumas ko nors neslepia. Toks jo jaudinimasis man liko neaikus ligi iol. Mat domu prisiminti, kad plk. ltn. I. ulys, pasivadins Ruginiu, 101

vokiei okupacijos metais tenkinosi kuklia tarnyba dirbo vyr. buhalteriu Biruvn valstybiniame kyje. Labiausiai stebino tai, kad Plateli Vanag rinktins vadas vliau saugumo visai nedomino ir dar 1948 m. ramiai gyveno Klaipdoje, nebuvo suimtas. Maa to, 1948 m. vienas nuo Klaipdos krato kils atsargos lei tenantas (veterinarijos gydytojas), vadovavs to krato partizan rinktinei ar apygardai, pasakojo, kaip jis ke lionje Sibir parsiveti itremt tv nuo Klaipdos iki Teli vaiavo kartu su Ruginiu, o iam ilipus, Min sko geleinkelio stotyje buvo suimtas. I tardymo jam paaikjo, kad visos saugumo turimos inios gautos i panekesio su Ruginiu vaiuojant iki Teli. Taigi Ru ginio veikl dert isamiau ityrinti. GEN. PEIULIONIS (MlKINIS) 1944 m. liepos pabaigoje ar rugpjio pradioje ma no vyrukai prane, kad stovykloje pasirod aukto ran go karininkas i Nepriklausomos Lietuvos laik ge nerolas Peiulionis, buvs Lietuvos kariuomens gene ralinio tabo ginklavimosi skyriaus virininkas. Mag jo ir man su juo susitikti, pasikalbti. Dabar is gene rolas labiau panjo kerdi: tai buvo barzdotas, paprastais civiliniais drabuiais vilks madaug 54 me t amiaus savo jgomis pasitikintis nedidukas raudon skruostis vyras. Vien laisvesn pavakar susitikome ir susipainome. Susd ant kelm, virpinami patrank dundesio, nuolat sklindanio i Ryt, su generolu kal bjoms apie 19191920 met savanori kovas. Tada jis (dar kapitonas) kovose prie Radvilikio su bermonti ninkais m laimjo, pam didel karo trofj, ginkl. Vliau susitikdavome vis daniau. Pagal ms program niekam (nei jaunam, nei se nam) i kovos lauko nederjo trauktis, visi turjo likti rikiuotje ir kovoti su bolevikais. Suinojs, kad ir generolas Peiulionis nemano trauktis, pasiliau liktis su mumis juk seno kario patarimai kartais gali bti labai naudingi. Generolas pasak tai k: Turiu nueiti Maeikius, ten pasikalbti su vienu reikalingu mo gumi. Tai adu padaryti rytoj. Paskiau turiu nuvykti Kreting pas VLIKo pirminink Kair, kuriam pri valau grinti savo mandat. Jis ivyksta usien. si102

krus VLIKui, ia jau Lietuvos kariuomens vado pa reigas, o jam dabar likviduojantis esu nebereikalingas. Po i kelioni galsime vl pasikalbti..." Pasiliau ke lionei arkl, bet generolas atsisak. Saksi dar pasiti ks savo jgomis. Abiem kelionm ketino sugaiti apie tris paras. PAMALDOS IR GENEROLO PRIESAIKA MIKE Apie 1944 m. rugpjio vidur apylinks vadas mo kytojas Kaupas irpino kunig, sutikus laikyti mums pamaldas Plateli mike. i vent atvyko LLA iau li apygardos ir LLA centro vadovyb. Po pamald bu vo sakomos kalbos. Pamaldose dalyvavo ir generolas Peiulionis. Didiul miko aikt utvind daugiatks tantin minia. Nuotaika buvo pakili. Netrukus buvo gautas sakymas, kol praeis fron tas, ms rinktin iskirstyti nedideliais daliniais rus dar neokupuotoje teritorijoje, o paskiau vykti geriau siai pastamas vietoves ir ten pagal reikal organizuoti pasiprieinim. O dabar front pereiti turi tie briai, kurie gali. Bet tegul nepamirta ir atsargumo priemo ni tegu saugo savo vyrus. Ginkl pertekli privalu patikimai paslpti mikuose ar kur kitur. ias slapta vietes turt inoti bent trys mons. Jas galima pay mti bei aprayti emlapiuose... i mediaga turi likti itin patikimose rankose. Kai ms rinktin m skirstytis nedideliais vie netais ir sklisti po rus neokupuot emaitij, susitikau su generolu Peiulioniu. Jis pasiskund, kad buv auk tieji ms vadai apie perjim LLA gretas jam nieko neusimin. Po kelioni, tiek kelio sukors psiomis (ligi Maeiki apie 54 km, apie tiek ir Kreting), jis atred valus, judrus, nepavarges. Generolas man prane, kad jau visk susitvarks ir apsisprends likti su LLA. Ligiolins ms taisykls leido kiekvienam LLA nariui priimti naujus narius, sau prisiimant atsa komyb u priimamojo reikalingum, itikimyb, lojalu m ir t.t. Pagal bendr tvark pirmiausia generolui pa siliau susipainti su programa, bet, pasirodo, tai jam seniai buvo inoma. Pasakiau, kad jis galt dabar pri siekti. Peiulionis sutiko. Graioje miko aiktelje ge nerolas atsistojo, ikl du deins rankos pirtus ir kar

103

tojo mano odius. Po priesaikos nuoirdiai pasibuia vome. Maniau, kad mano pareiga ir pristatyti generol apygardos vyriausij tab, kur darbo iuo sudtingu ms tautai momentu generolui tikrai buvo per akis. Ms rinktinei skirstantis smulkesnius dalinius, mane kreipsi plk. Sakalas, taip pat turjs reikal apygardos tabe. Reikjo vaiuoti tolokai, beveik iki Raseini, apie 5 km vakarus nuo Dubysos, kur buvo sitvirtins frontas. Savo vyrukus papraiau, kad par pint arklius. Plk. Sakal visi tabo nariai painojo ir anksiau. Gen. Peiulion taip pat painojo, bet neinojo, kad jis jau LLA narys. Prisistatydamas praneiau, kad genero las yra davs ms priesaik ir nutars pasilikti su mumis nesitraukti Vakarus. Pasisveikin ir genero l pasodin ant sofos, K. Veverskis, (Senis), gen. tabo kpt. Karalius, vyr. ltn. Eidimtas (ibartas) pakviet ma ne kit kambar. Neprisimenu, kuris j man pasak: Generol atveei, bet aukls jam nepasirpinai..." Ra miai paaikinau apie jo neseniai sukart ilg keli ps iomis. Dar pridriau, kad, jei paaikt, jog jo ia ne reikia, a j atsiimsiu. Po io pasikalbjimo susdome aptarti ateities rei kal. Vyriausioji vadovyb mane ir plk. Sakal parei gojo stengtis pereiti front ir sitvirtinti Panevio apy linkse. Sakal paskyr Panevio apygardos vadu, ma ne organizacinio skyriaus virininku. BANDYMAS PEREITI FRONT Ventos upe tuo metu jo frontas. Prie Papils 12 km fronto ruo jau um lietuvi kariuomen, va dovaujama kpt. Jatulio. Telius atvykau apie liepos vi dur. Mieste kasdien moni daugjo daugelis trau ksi i rytini Lietuvos srii. Savisaugos batalionai visi su vadais pasitrauk i vokiei kariuomens. mo ni emaitijos miesteliuose ir kaimuose padaugjo tri gubai. Ikilo maitinimosi problema juk buvo korte li sistema. Pasirengusieji vykti Vakarus kai ko dar turjo savo veimuose, o pabg i armijos atsidr keb lioje padtyje. Mano manymu, kpt. Jatulis organizavo pirmj pulk ne i meils vokieiams, o daugiau nor damas pagelbti nepatogi padt patekusiems mo 104

nms. emaii prieteliuje pulk buvo kvieia mi stoti ir kareiviai, ir karininkai. Laikratyje skelbta apie ketinimus suburti vis gen. erniaus vadovaujam divizij. Mintos ir kit generol pavards. Neinia, ar ie generolai nesutiko, ar kitiems karininkams jie nebu vo deramas autoritetas, bet is pulkas divizij nebuvo iplstas. iam fronto ruoui vadovavo kakoks vokiei pulkininkas, o dauguma moni mat, kad vokiei ka ro laivas sksta, igelbti j nra nei jg, nei pras ms. Plk. Mederso pastangomis i Vokietijos buvo paleis tas ir atvyko Telius generolas P. Plechaviius. ia vy kusiame susirinkime dalyvavo daug karinink bei kit inteligent. Generolui silyta kurti divizij ar armij i naujo. Generolas P. Plechaviius, be kita ko, taip atsa k: Likusiom keturiom apskritim apginti uteks ir ka pitono... Pasisveiavs por dien, gen. P. Plechavi ius vl ivyko Vokietij. Plk. Sakalas ir a Maeiki apskrityje susiradome ltn. Damausk ir ltn. Petrait, turjusius savo inioje apie 500 vyr, ir prie j prisijungme. Visi tyrme fron to perjimo galimybes. Pasitraukme Papils link, kpt. Jatulio pirmojo pulko veikimo zon. Kartu su io pulko kariais ne vienam i ms teko kautis pirmose fronto pozicijose. Pulko specialist nuomone, fronto li nijos be kautyni mums pereiti nepavyks. O kautyns aktyvioje fronto linijoje nieko gera neada nereika lingos aukos neivengiamos. Nutarme kantriai laukti, kol pajuds frontas. TVIK PER VOKIETIJ Vokieiams atidavus soviet partizanus, vermachto valgyba mums ne tik ginkl parpino, bet ir sutiko priimti vyr apmokymui Karaliauiaus srityje, vliau aprpinti juos soviet kari apranga, ginkluote, ryio priemonmis, emlapiais, oro transportu ir nuleisti ms nurodyt vietov. Nemaa vyr, kuriems laisv buvo brangesn u gyvenim, iam ygiui ryosi. Vien dien galutiniam pasitarimui i ms rinktins buvo ikviesti atsakingi pareignai. Telius (meteorologijos stot) vykome trise plk. Ruginis, vyr. ltn. J. Barzda (Beras) ir a (Uosis). Ma

105

no udavinys buvo saugotis, kad vokieiai neviliot m s kokias pinkles. Sunaikinti ms tikslo jie netur jo. Gavome vokikus karo lauko valgybos paymji mus, slaptaodius. Sutarme visk isiaikinti, pasi tarti su savo vyrais ir dl tolimesnio bendradarbiavimo, jiems praneti. vokiei mokykl vykti neadjau, bu vau nutars ia praleisti front. Vliau suinojau, kad Vokietij apmokymui ivyko vyr. ltn. J. Barzda, ltn. Dainauskas, ltn. Petraitis, ltn. Geguis, V. Kliukas ir nemaa kit, kuri pavardi neprisimenu. Visi jie, kaip adta, buvo aprpinti amunicija ir nuleisti pa geidaujamose vietovse: J. Barzda emaitijoje, Dai nauskas, Petraitis, Geguis Panevio aliojoje girio je, V. Kliukas Krivasalio kaime (dar pataik ant na mo stogo nusileisti). Nei ginkl, nei sistuvo neprarado. i grup i karto perjo Klevo M. Viluio inion. Atrodo, kad visi ia suminti karininkai uvo gar bingai kaudamiesi u Lietuvos laisv ir nepriklauso myb. MAJORO SVILO NAMUOSE Vykdamas i Ryt Lietuvos, lankiausi pas Teliuo se gyvenanio mjr. Svilo giminaiius: Sidabriks dva re pas ats. plk. ltn. Motiejn-Valevii, u Labanoro 7 km gyvenanius Petronius (Algird, Kstut, Mindau g), kuri sesuo Birut buvo mjr. Svilo mona. ios eimos tvas buvo garsus 1918 m. jr majoras, pirma sis gen. tabo aviacijos majoras, pirmasis gen. tabo aviacijos virininkas. Su mjr. Svilu asmenikai buvau pastamas Teliuose i bendro darbo karo pradioje, todl jis visada kviesdavo apsistoti pas j, prie Plungs kelio, kur turjo nam ir lentpjv. ia visada lanky davausi kaip savo namuose. Net nam raktas man buvo duotas. Mieste susitikdavau pastam, atvykusi i vai riausi Lietuvos viet ir pastam, ir dar nepas tam. Mokytojui Kaupui rekomendavus, LLA pri miau (prisaikinau) buvus Smetonos adjutant major Jasin. Vien dien pagal skelbim susirinko pilnutl at rijos sal karinink. Kpt. Jatulis savo kalboje kviet juos stoti pirmj pulk. Dar kalbjo plk. ltn. Bagdo

106

naviius, kpt. emaitis ir daug kit. Susitikau nemaai pastam karinink: ltn. S. Bagdon, A. Norkevii, aviacijos kpt. M. Augut ir kt. ia buvo ir venioni ki apskrities virininkas kpt. Kukutis, jo pavaduoto jas Juodvalkis, burmistras Gaiutis, ats. ltn. Vaitkevi ius, pasivadins Kavolinu. Visi jie su eimomis ir pa krautais veimais trauk Vakarus. Ir nors karininkai buvo kvieiami stoti Jatulio organizuojam pulk, bet dauguma j savo vilgsnius kreip Vakarus, tyr s lygas, kaip ten patekti. Aviacijos kpt. M. Augutis tuo metu jau buvo grs i Drezdeno. Jis saksi pasikeits pavard ir ruosi vl ivaiuoti. Svenionikiai su ei momis dar kur laik laiksi Teliuose. TELI KUNIG SEMINARIJA Fronto linijos atkirstose Teli, Taurags, Maeiki, Kretingos apskrityse auktj mokykl, aiku, nebuvo, iskyrus Teli kunig seminarij. Galutinai apsispren ds i Lietuvos nesitraukti, turjau pagalvoti, k veik siu ia liks. Laiko veltui leisti nevalia, o ir kam nors nata bti nedera. Nutariau stoti kunig seminarij, siekti painti mokslo paslaptis, patikrinti pat save: ar galiu bti geras kunigas? Jei nebiau kunigo vardo vertas, u mokslo ilaidas Banyiai pasiadjau gr inti su kaupu. Apie tai pirmiausia kalbjausi su Tel iuose tebegyvenusiu savo mokyklos kapelionu kunigu J. Kuinsku. Jis man pritar, idav atitinkam pay mjim, kur turjau pridti prie pareikimo. Atjs katedr pasimeldiau, primiau veniau sij ir nusprendiau stoti kunig seminarij. Vysku pijos rmuose sutikau abu vyskupus V. Borisevii ir P. Ramanausk. Vyskupas P. Ramanauskas atvirai pa aikino, kad matematikos ini man ia pakakt, bet lotyn kalbos dert stropiai pasimokyti. Neprisimenu, kuris i vyskup paklaus: Ar nori bti kunigu? A atsakiau: Jei paruoite mane, kad galiau ivaiuoti pasaul dirbti misionieriumi, tai bsiu geras kunigas. O klebonu bti neturiu jokio noro... Abu vyskupai nuo irdiai, net balsu susijuok. Vyskupas P. Ramanauskas idav rat, kad esu priimtas Teli kunig seminari j. Savo praeities slpti nenorjau, tad isitrauks i kiens tuoj parodiau pistolet Efen su Gedimino

107

stulpais. Paadjau, kad su iuo ginklu kunig semi narijos slenksio neperengsiu. Mano draugai, suinoj, kad ketinu stoti kunig seminarij, pirmiausia prilipd man egoisto etiket. Gie draityt filosofikai rodinjo, kad esu labiau reikalin gas kaip pasaulietis ir man usidaryti kunig seminari joje bt egoistika... Bet 1944 met rugsjo pradioje mokslas neprasidjo. VL KVIEIA TAB Kai isikraustme i Plateli miko, rinktins vadas plk. Ruginis kakur atsiskyr. Teli rinktins vanag" tabas buvo sudarytas vyr. ltn. J. Barzdos (Bero) ini ciatyva. Glaudms vairiuose kaimuose pas kininkus. Kart gavome praneim, kad plk. Sakalas ir Uosis (t. y. a) kvieiami atvykti apygardos (o kartu ir vyriau sij) tab. I gyventoj gavome pastot ir su plk. Sa kalu nuvykome. tabas buvo sikrs ten pat, kur ir an ksiau, pas girinink, apie 5 km vakarus nuo Duby sos. Susitiks mane, Senis ibuiavo, stebjosi nepa prasta mano nuojauta, padjusia labai laiku uverbuoti ir atveti ia gen. Peiulion. Mat jis igelbjs situaci j tabe buvo ivengta perversmo LLA organizaci joje. I vyriausiojo tabo sakymas sustiprinti karininki jos veikl man buvo atsistas ne veltui. Pasirodo, kad Taurags apylinks vado ats. kpt. Mliaus ir kai kuri kit karinink iniciatyva norta pakeisti LLA vad K. Veversk (Sen). Prieastis vyriausiasis vadas ne turs auktojo karininko laipsnio, o ess tik vyr. leite nantas. Tai sumaniusi karinink grup pareng saky m ir numat vyriausiuoju LLA vadu paskirti plk. Ru gin (I. ul). Vien dien su plk. Ruginiu tab atvy ko apie 50 karinink ir susd u stal m dstyti savo samprotavimus. Perversm vykdyti susirink karininkai nebuvo nu mat pakastos minos, kuri niekais pavert visas j svajones ir planus. O viskas vyko taip. I galustals pa kilo gen. Peiulionis ir pasak ugning kalb. Jo odiai skambjo madaug taip: Lietuvos karininkai! Js la bai sunkiu ir atsakingu ms Tvynei momentu pasuko te ne tuo keliu, kuriuo jus mok eiti karo mokykla, o

108

tuo, kuris labiau tinkamas ms prieams... mog, ku rio ia visi susirinkote nuversti, pastu jau ger tre jet met. Jis kr LLA organizacij, nuo 1941 met jai sumaniai vadovauja. Su iuo mogumi danai susi tikdavome VLIKo posdiuose. iame komitete man kaip generolui buvo patikta Lietuvos kariuomens vado vie ta. Ne kart LLA buvo kvieiama VLIK. Bet is mogus nesutiko, kad LLA priklaus VLIKui, nes LLA ne politin partija, o karin organizacija. A visada vyr. ltn. Veversk labai gerbiau vertinau jo pai ras, jo sugebjimus. VLIKas iuo metu nustojo veiks. Grinau ir a savo mandat. Primiau priesaik ir li kau io leitenanto vadovaujamas dirbti Lietuvos labui, daryti tai, ko labiausiai reiks, bti ten, kur bsiu pa sistas. Jis leitenantas, bet savo inioje turi nemaai akademijas baigusi aukto rango karinink, ymi va d. A laikau didele garbe bti vyr. ltn. Veverskio kur toje organizacijoje. iandien kaip niekada privalu stip rinti ir vienyti ms eiles, o ne jas skaldyti, ardyti..." Po tokios gen. Peiulionio kalbos perversminink svajons K. Veversk-Sen pakeisti plk. ltn. Ruginiu i tiko kaip muilo burbulas. Pasirodo, minia labai mgs ta autoritetus. K. Veverskis (Senis) svarst, i kur man galjo kil ti sumanymas prisaikinti ir atveti ia generol. Mat tai buvo padaryta labai laiku, nes, pasinaikinus Lietu vos ilaisvinimo komitetui, respublikoje reikjo kurti Lietuvos gynimo komitet, kuris vadovaut politikai ir jungt visas ms LLA organizacijos jgas. ia Se nis buvo numats traukti kelet mokslo daktar ir gen. Peiulion (Mikin). Po io pokalbio apygardos vadovyb ir generalinis tabas paskyr plk. Sakal organizuoti Panevio apy gardos tab, o mane organizacinio skyriaus virinin ku. Jei btu nepatogu darbuotis Panevyie, leista va nag" rinktin steigti Ryt Lietuvoje. Kadangi visi m ginimai pereiti front buvo neskmingi, patarta tinka mose vietovse praleisti front ir paskirties vietas vyk ti vliau. Numatyti ir galimi ryi takai su mumis. Su plk. Sakalu pasikeitme adresais. A priminiau, kad, mano apylinkse susiklosius tinkamoms kovos sly goms, galiu i Panev neatvykti. Teli apylinkse tuo met su plk. Sakalu isiskyrme ir daugiau apie j nieko nesu girdjs.

109

APSIVALGYMAS TELIUOSE 1944 m. rugpjio pabaigoje ar rugsjo pradioje Telius atvyko dr. Galvanauskas. Jis atstovavo ka kokiai VLIKo partijai. Vien dien mieste pasirod skelbimas: 14 val. meteorologijos stotyje kvieiamas vi s emaitijos inteligent susirinkimas bsis pa skelbtas labai svarbus praneimas. susirinkim at jo mokytojas ltn. Bagdonas, atjau ir a. Dr. Galvanaus kas, be kita ko, pasak, kad i Ryt ateina raudonoji orda, kuri 25 procentus gyventoj suaudo vietoje, 25 itremia Sibir, udaro kaljimus ir tik apie 25 procentus moni kol kas palieka; tad k daryti? Vi si, kas tik gali, es turi trauktis Vakarus. Buvo klau sim. A irgi paklausiau, kiek procent ms tautos gali fizikai pasitraukti? Jis atsak: Apie deimt pro cent." Tada paklausiau, k turt daryti kiti, nega lintys pasitraukti? Atsakymo nesulaukiau. Pranejas kviet apsisprendusius trauktis Vakarus likti po su sirinkimo jis iduosis kakokius dokumentus, kuri prireiksi kelyje, kad vokieiai netrukdyt keliauti. A Vakarus trauktis neketinau, tad sal apleidau. V liau susitikau mokytoj S. Bagdon, kuris man papa sakojo, kad Kauno SD virininkas Januauskas tars, jog itas aliavarnis (atseit, a, nes dvjau alsvos spalvos kostium) gals bti raudonj agentas. S. Bag donas ir kiti drauge buv mano pastami toki Janu ausko nuomon paneig. Miestas tutjo. Vieni ivyko vokiei apmokymo staigas, kiti Vakarus, o apsisprendusieji niekur ne sitraukti ruo sau laikin uuovj. A sdau ant dviraio, palikto mokini bendrabutyje, ir nuoaliais keliukais patraukiau Gegrnus praleisti front pas sa vo draug V. Marim, nes vokieiai galjo mobilizuoti kasti apkas. FRONT PRALEIDIU GEGRNUOSE Gegrnai plyti per 25 km nuo Teli. Marim ky je susikerta trys apskritys: Teli-Maeiki-Kretingos. Gerieji eimininkai mane laik savo eimos nariu, vis kuo buvau aprpintas. Miegodavome ir dien su Vincu daugiausia laikydavoms j darinje, sikas iene, o

110

pro lent plyius puikiai matydavome vis kilometrin keli nuo Marim sodybos iki Gegrn kaimo. ituo keli nuo miestelio ateidavo vokiei andarai iekoti vyr apkasus kasti. laukus mikais ar krmais iei davo ipe daugiausia, pavakariais, kad nesusidurtume su andarais. Marim kis buvo stambus, apie 60 ha. eimoje buvo dvi dukros ir snus Vincas, su kuriuo kartu bai gme Teli amat mokykl ir kartu mokms Vilniaus auktesniojoje technikos mokykloje. (Pastaraisiais me tais V. Marimas gyveno Vilniuje.) Sekmadieniais ar ventadieniais su Marim eima nueidavome emaii Kalvarijos atlaidus. Ten suino jome, kad 1944 met ruden nuo bombos skeveldros ia uvo poetas Vytautas Maernis. Akmenje per lktu v antskryd bombos skeveldros pakirstas uvo ir ku nigas Jurgutis, kurio primicijoje esu dalyvavs 1942 met vasar Darbnuose. Matydami, kad daug kas vyksta Vakarus, ir Ma rimai sumet, kad Vincui ir Stasei dert pasitraukti, nes uj bolevikai nepagailsi ia n vieno. Bet, j nuomone, kartu turjau vaiuoti ir a. kelion liep pasiimti geriausi por arkli, geriausi veim, prisi dti milt, laini ir kitokio maisto, paaro arkliams. Gal jie ir teisingai samprotavo, bet duotoji priesaika mane pareigojo vykdyti savus udavinius. O Marimo tvai manimi daugiau pasitikjo kaip savo snumi, nes inojo mane ia atsiradus net i kito Lietuvos krato, uaugus ir besimokant be niekieno pagalbos, o j ma nymu, sav jg bei imons, patraukus tolimus Va kar kratus, prireikt nemaai. Teisinausi, kad stojau kunig seminarij ir, jei frontas stovs vietoje, eisiu mokytis kunigu. Tada Marimien net kunigo sutan adjo pasiti. Pas Marimus vasarojau ne pirm karta. Mama (Ma rimien) pastebjo, kad vasaroti ia atvaiuodavau ne Vinco traukiamas, o daugiau pas Stasel, su kuria susiraindavau ir kurios bdavau kvieiamas. FRONTAS PAJUDJO 1944 m. spalio 9 d. frontas pajudjo. Rusai m vertis vakarus. mons pasakojo, kad kai kurie pir mojo pulko kpt. Jatulio kariai, prasidjus turmui, me

111

t ginklus ir persireng civiliniais drabuiais. Apie Geg rnus apkas net neprireik joki susirmim ia nebuvo. Jau kit dien Marimo kyje sikr soviet ryinink punktas. Susikonstrav antenas, kitus rengi mus, jie ia laiksi apie 10 dien. Buvo apsistoj apie 12 moni, i j keli karininkai, vyriausias turjo pa pulkininkio laipsn. iems kariams vrikumo negaljai prikiti, su eimininkais jie sutar. Frontui praeinant, net nematm, kada ir kaip po svirnais atsirado voki k autuv su durtuvais bei amunicijos. eimininkai turjo darbo juos surinkti ir, surad viet, gerai pa slpti. Spalio pradioje lankiausi Teliuose. ia aptikau be sitraukiani vokiei netvarkingai palikt sandl ir prisirinkau apie tuzin pusiau ilt baltini, antklodi, kiek pakls to ,,lobio, susikroviau ant bagains ir parveiau pas Marimus. Visk sukrovm des ir su Vincu ukasme. GRTU TVIK Frontas slinko Klaipd vakar kryptimi. Pasi miau maiel btiniausius reikmenis, u juostos usi kiau savj ,,Efen su Gedimino stulpais, por ap kab ovini, sdau ant dviraio ir leidausi i anksto apgalvot kelion. Ibandymai prasidjo tuojau pat. Apie Alsdius su sidriau su vakarus traukianiu rus kariuomens da liniu. Jau pirmieji sutikti kareiviai atm dvirat, lai krod, pistolet. ygiuojanioje kolonoje susiradau vy riausij j vad, pulkinink ir pasiskundiau. is pa skyr kareiv, kuris saugot mane, ir liep eiti drauge iki j sustojimo. Pajus kelis kilometrus, mane udar pakels svirnelyje ir dviem kareiviam liep saugoti. Ki t dien iauk kakoks kontrvalgybos pareignas. Trumpai apklausinjo: kas esu, i kur turiu ginkl? Pa aikinau, kad esu soviet partizanas ir ia esu atsistas kaip ryininkas, o ms tabas Labanoro mike. Su minjau man inomas vad pavardes. Kapitonas ka kam paskambino ir grino dvirat, laikrod, o pisto leto ne. A protestavau: es ileido partizanai mane ginkluota, o grisiu beginklis: juk u tai galiu b ti nubaustas. Tada kapitonas para pakvitavim, rau 112

don spalvotu pietuku ura savo kariuomens dalinio numer. Aikino, kad pistoletas ir kareiviams ess la bai reikalingas. K darysi? Sdau ant dviraio ir tsiau kelion. Po gero pusvalandio atsiradau Teliuose ir vykdo majame komitete papraiau siuntimo mokytis Vilniaus auktesnij technikos mokykl. Bet man pasil ia darbo. Mat, kadangi buvau baigs Teli vidurin ama t mokykl, tai mane laik vietiniu. Kai darbo atsisa kiau, siuntim mokytis ira. Dar t pai dien nuvaiavau dviraiu geleinke lio stot. Keleiviniai traukiniai dar njo, tai sitaisiau prekiniame. Juo atbildjau iki Radvilikio. Panevio kryptimi irgi jokio traukinio nebuvo. Atbildjo garve ys su trimis prekiniais vagonais. Geleinkelieio teigi mu, toks sstatas tikrai turi eiti Panevio kryptimi. Tai gi vien tui vagon kliau dvirat ir pats sdau. Panevyje traukinys visai nestojo, tik vis didino greit. Patekti Dinaburg labai nenorjau, tad nusprendiau okti i traukinio. Pirmiausia imeiau dvirat su pri ritu bagau ir pats taikiausi okti tams. Geleinke lis jo pylimu. Pataikiau nuokti sukasto pylimo kran t, isinarinau pet. Taip skaudjo, kad guljau, kol atjo su liktarna geleinkelietis. Jis padjo atsikelti, rasti dvirat. Stotyje milicijos pareignas i karto re komendavo perone nusileisti rs, kur priimami su eisti kareiviai, ir ten palaukti sanitarins mainos. Ki tos dienos ryt buvau nuvetas karo ligonin. Ten gydytojas su dviem seselm mano rank grino vie t. Gavs paym apie gydymsi, subintuotas kitos die nos popiet atsiradau Kiaunelikio geleinkelio stoty je, atsimiau dvirat ir pagaliau atvykau savo kai m. Namie sutarme, kad niekam nesirodysiu. Mat vieni kaimynai kalbjo, kad a pabgs su vokieiais Vaka rus, kiti kad yra mat vasar susitinkant su soviet partizanais, tad gals bti ir tarp j. Vis dlto buvau susektas". Jau kit ryt pas mus atjo A. ernas ir atsargiai pasiteiravo apie mane, bet i Elenos igirdo, kad joki ini apie savo brol Leon neturinti. O A. ernas pastebjo sispaudus kelyje gerai jam inom mano angliko dviraio charaktering padang rat... Paslapties jis niekam neidav, tik vliau pasakojo i syk suprats, kad esu namie. 113

SITUACIJA RYT LIETUVOJE Apie vidur liepos soviet kariuomen okupavo Ry t Lietuv, o rugpjio antroje pusje paskelb mobi lizacij. Vyrai, skmingai isislapst per vis vokiei okupacij, neskubjo eiti ir naujojo okupanto kariuo men. Patekusieji soviet rankas buvo nutremti or ganizuojamus kariuomens dalinius, bet ir i ia kai kam pavykdavo pabgti ir parsirasti namus. Visos valdios visada randa aktyvi pagalbinink. J m rastis apskrii centruose, valsiuose ir sovie tams ujus. Patys jie buvo labai silpni, savarankikai veikti negaljo, bet pagelbti rusams idavinti, teik ti reikaling ini didelio gudrumo nereikjo. O so vietai pirmj savo aktyv organizavo taip: vienus at leisdavo nuo kariuomens, kitiems odiais lengvat pri dalydavo, taigi telk pirmuosius stribus". Alg stri bams nemokdavo, umokest u paslaugas" okupantui kiekvienas turjo susirinkti pats, pldamas gyventojus. sigaljo vieas plikavimas. Bdavo, ateina sodyb brys visuomens atmat, priveria save vaiinti ne iaip sau duoti valgyti, bet prikepti, privirti visko, kas namie yra gardiausia, o dar btinai i kur nori i traukti degtins. Maa to, gauja ima landioti po visus trobesius, klt, spintas, skrynias, visk kraustyti ir imti kaip savo. Tikrajam eimininkui lieka tik tai, kas gaujai netelpa maius. Paliekamos alkanos, nusiaub tos eimos, alkani vaikai. Be to, gauja apdeda mog pyliavomis kiek ko turs jiems pristatyti. Jie patys nustato pyliav ris, o j dyd tok, kad niekada nestengtum vykdyti. Jau tada visiems buvo aiku, kad vagysi, plikavim, bjauraus melo ir antao sistema ilgai gyvuoti negals: anksiau ar vliau ji turs lugti. Kart stribai aplank" ir mus. iaip nieko gero nerad, i spintos nusikabino vienintel brolio Mykolo anglikos mediagos kostium. Tada brolis neitvr pasim automat, pasivijo sveius" ir pavaiino" juos kaip ir pridera plikus vaiinti. Tuo metu iame kra te dar nebuvo girdti apie tok atpild. Taigi itokio plik palydjimo bta labai efektingo dm jie i mt vis trofj". O brolis savo kostium parsine. Vien popiet ms name susirinko i vairi vie tovi apie por deimi vyr: mano brolis Mykolas 114

(Klevas), jaun. pusk. A. Juris (1919 m. savanoris), Vy io Kryiaus kavalierius K. Kuzelis, karinas V. Blainas, V. Bruktus, J. Murmulis (Lokys), Gimauskas i Kaltann, ats. ltn. J. Gimauskas i Kirdeiki, A. Krinickas (Romelis) i Krivasalio, ats. ltn. Kiela (mo kytojas i Saldutikio) ir keletas kit. Visi gerai ino jom, kad nei savo ginkluote, nei armija mes tikrai Rau donajai armijai prilygti negalime. Bet ir visi buvo si tikin, kad tokio paeminimo, nuoskaud, kurios kas dien atsiveria atviromis aizdomis, ms tauta nega ls pakelti. Teisingai sakoma: Geriau garbinga mirtis, negu gdingas gyvenimas!" Tada mons taip sampro tavo: jei okupant klausysi, eisi front, u juos liesi krauj, tavo sodyboj prieas plikaus, tave prievartaus, jei nepaklusi, pasiprieinsi svetimoms bolevizmo id joms, vistiek si, bet si savoj emj, alia tvo kluo no, u savo tautos tikslus ir idealus. Dauguma buvo pasiry garbingai tsti organizout kov, nes pavienius lengvai igaudys, negarbingai visus inaikins. Geriau siu atveju sugrs kaljimus, itrems Sibir, kur teks ksti baisius alius, bad, fizines ir moralines kanias. Taigi visi susirink sutar, kad geruoju nepa siduos, iki paskutinio atodsio, visomis igalmis ko vos, gins veniausias Tautos teises jos Laisv ir Ne priklausomyb. Juk nieko amino nra: daug inome lugusi imperij, tad lugs ir i melo, apgauls, pl ikavimo, idavysi, prievartos imperija, o jei Dievas panors ir bsime to verti, ms Tautos Laisv ir Ne priklausomyb vl pasipuo skaisiausiais iedais! Po io labai svarbaus pasitarimo mes nuoirdiai vieni kitus supratome ir nutarme i pasirinkto kelio nesitraukti, kovoti. Susiradau raomj mainl (j buvau sigijs Vil niuje i vieno vokietuko u 1000 reichsmarki) ir miau vykdyti LLA vado sakym organizuoti rinktin ir vakarykt ms pai nutarim.
Slaptai

LIETUVOS LAISVS ARMIJOS (LLA) TIGRO" RINKTINES VADO S A K Y M A S Nr. 1


Slaptai

Vadaviet Nr. 1, 1944 m. spalio mn. 22 d.


1

Lietuvos Laisvs Armijos Sakalo" apygardos vado odiniu sakymu esu paskirtas Tigro" rinktins vado pareigas.

115

2 Nuo 1944 m. spalio mn. 22 d. pradedu eiti man pavestas pareigas. 3 Sudarau Tigro" rinktins tab ir nariais skiriu: tabo virininku Deimant (J. Buik i Staniuliki); operatyvinio sk. virininku Titnag (ats. ltn. Kiel, Saldutikio mo kytoj); valgybos sk. virininku rut (ltn. Kuryl, venioni SD virininko pavaduotoj, pasivadinus Penkausko pavarde); mobilizacinio sk, virininku Granit (ats. kpt., pavards neprisimenu); tiekimo ir kio dalies virininku Lok (viril J. Murmul i Varauciki); ryi sk. virininku virgd (student i Suminu kaimo); karo tribunolo pirmininku Juodj Petr (kun. P. Liutk, Kirdeiki klebon; mir Vorkutoje, 1947 m. lapkriio mnes). 4 LLA Tigro" rinktins vado sakymu paskirtieji asmenys pradeda eiti savo pareigas tuoj pat, gav sakym. 5 Konkreius savo veiklos planus ir sumanymus derinti su atitinkamais specialistais LLA Tigro" rinktins tabe, vadavietje Nr. 1. Ji bus nu rodyta iodiu, teikiant sakym. 6 Sis sakymas laikinas, nes partizanins kovos aplinkybs ir situa cija gali keistis. Didesni pasikeitimai bus paskelbti rinktins vado saky mu. Tigro" rinktins vadas .Stabo virininkas DEIMANTAS ARNAS

Sukrus tabo branduol, teko skubiai rengti saky m, kad besislapstantys vyrai bt suskirstyti briais, kuopomis, batalionais ar net pulkais. Tigro-4 rinktin apm tris apskritis: Zaras, venioni, Utenos. sa kymuose vengta nurodyti tikruosius vietovardius bei pavardes, tenkintasi slapyvardiais. Ryiai buvo palai komi tik pagal slaptaodius, o ie nuolatos keiiami.
Slaptai LLA TIGRO" RINKTINES VADO SAKYMAS Nr. 2 Vadaviet Nr. 1., 1944 m. spalio mn. 23 d. Rus okupantams mons taip pat nepakluso kaip ir vokieiams aukiami njo j kariuomen. Pasirinko slpimosi taktik, gimtus mo-

116

gaus gynimosi bdus. LLA Tigro" rinktins vadovybs udavinys visus tuos mones sutelkti didesnius vienetus bendrai tautos kovai u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. SAKAU: 1 ,.Tigro" rinktins veikimo ribose besislapstanius vyrus sujungti atskirus brius, kuopas, o prireikus batalionus, pulkus ir stambes nius dalinius. Paskirtj dalini vadai, kuri dauguma jau yra LLA na riai, supaindina vyrus su ms organizacijos programa ir nustatyta tvarka juos prisaikina.
2

Kuopos vadais skiriu: Klev M. Vilut ikni, Mineikiemio ir kt. kaim; uol Keme Saldutikio; Pu Romel, A. Krinick Krivasalio; Juodalksn Gimausk Ignalinos; BaltalksnKaltann; ilvit Kuktiki; Putin policijos vachmistr Tauragn; ermukn Utenos; Ber J. Gimausk, ats. ltn. Ilau KirdeikiGinui; Karkl kpt. Salv Salako Zaras bataliono vadu; Akmen gen. tabo mjr. Vaivad Utenos rezistencini jg koordi navimo poskyrio vadu; Dobil vyr. ltn. Dasinsk AnykiUpali; Kpt. Kvartn Utenos apskrities iaurins dalies. 3 iame sakyme ivardyti ne visi briai, iuo metu spontanikai susi telk ir dalyvaujantys pasyvioje kovoje. ia ivardytiems ir neivardy tiems daliniams palaikyti tarpusavio ry, kruopiai itirti savo vietovi aplink, per nustatytus punktus apie padt vietose informuoti vadovyb. Kiekvienam kovotojui privalu pasirpinti individualia slptuve, kurioje prireikus galima bt pagyventi ilgesn laik (name ar kitoje patogioje vietoje). 4 Atskiri daliniai sirengia bendras slptuves bunkerius pamikse ar kitose tinkamose vietose. ios slptuvs rengiamos labai slaptai, ge rai umaskuojamos, turi bti tinkamos gyventi ir iemos slygomis. 5 Kuop ir partizanini dalini vadai numato ir parengia bent po 23 vyrus (geriau nevedusius), apginkluotus lengvaisiais ginklais, bent trims paroms aprpintus maistu, kurie rinktins vado sakymu kiekvienu mo mentu paaukti atvykt nustatyt viet ir veikt ypatingojo skyriaus virininko inioje.

117

6 Vengti individualaus ginkluoto prieinimosi, ypa kautyni su ka riuomens daliniais. Ikilus tokiai btinybei, apie pasiprieinim spren dia dalinio vadas, palaikydamas kontakt su rinktins vadovybe tur damas jos sutikim ar kitus nurodymus. 7 Visi LLA nariai, pervestieji veikiant sektori arba trauktieji veikianius dalinius nauji nariai bus vadinami VANAGAIS. LLA nariai, kurie (pavyzdiui, dl sveikatos) atvirose kovose nedalyvauja, yra laikomi LLA RMJAIS. 8 Vanagai, j vadai savose apylinkse privalo utikrinti skming par tizanin kov, t. y. rengti slaptavietes, tinkamus bunkerius vadavietms rengti, duonai kepti, ginklams bei maisto produktams laikyti. 9 Visi LLA nariai ir vanagai privalo stropiai rinkti inias, dominanias ms organizacijos II skyri. Visas gautas naujienas praneinti nustaty ta tvarka Tigro" rinktins tabui. 10 Dalini vadai savo veikimo teritorijoje privalo itirti maisto, gink l, amunicijos, auk gavimo galimybs. ias inias rinktins vadovybei reikia pateikti nustatytomis ifruotmis (jos bus duotos kartu su iuo sakymu). 11 sakymas nedauginamas. J gauna tabo pareignai ir atitinkam da lini vanag vadai. Tigro" rinktins vadas ARNAS tabo virininkas DEIMANTAS

Per ryinink V. Deveikyt pavyko susisiekti su Vil niaus apygardos LLA vadu Tuinyla. Praneiau, kad tri jose apskrityse kuriama LLA Tigro" rinktin, kuriai stinga karinink. Pradioje apgyvendinim utikrina me. Pagal duot adres pirmiausia atvyko LLA apygar dos tabo ryininkas V. Gylys (Jaunutis), su kuriuo ap tarme visus reikalus. 118

Po keli dien ms duotais adresais atvyko keletas karinink, tarp j kapitonas, lieps save vadinti Bud riu (pavards neprisimenu). Saksi jau treji metai ess savisaugos dalinyje, buvo vokiei trauktas kovas su soviet partizanais, todl turs nema kovin patirt. Paskutiniu metu, pasitrauks i vokiei kariuomens,, dirbo Vilniuje Moksl akademijoje, dl saugumo i ia irgi pasitrauk ir atvyko ia LLA apygardos vado re komenduotas. Kaip turiniam nema partizanini ko v Ryt fronte patirt, pasiliau jam rinktins vado pareigas. i pareig jis mandagiai atsisak, bet su tiko eiti operatyvinio skyriaus virininko pareigas. Tuo paiu laiku i Vilniaus atvyko ir tauragnikis ats. ltn. geologijos ininierius, kils nuo Spitrn, ku rio pavards, deja, neprisimenu. Liep j vadinti Kir viu. Sutiko tvarkyti tabo reikalus, nes Vilniuje taip pat pana darb dirbs. Madaug tuo paiu laiku sutikau ir major Kalet k. Jam pasiliau Tigro rinktins vado pareigas, bet jis atsisak. Motyvavo nejaunu amiumi ir paadjo keb lesnje situacijoje mane paremti. Vadovauti sutiko La banoro mike organizuojamam stambesniam daliniui. Be to, mjr. Kaletka adjo pasikviesti ir daugiau savo draug. Per tabo ryininkus susisiekta su Utenos gen. ta bo mjr. Vaivada (j pavadinome Vilku); jis taip pat pa adjo prireikus aktyvia veikla mus paremti. Tigro rinktins veikimo zonos atskirose vietose radosi besislapstani karinink bei kitoki pareign, kurie noriai jungsi prie ms organizuojamos LLA vanag rinktins. Kad bt aikesn kiekvieno tabo pareigno vei kimo sritis, atsakomyb, paraiau nauj sakym.
Slaptai LLA TIGRO" RINKTINES VADO SAKYMAS Nr. 3 Vadaviet Nr. 1, 1944 m. spalio mn. 25 d. Pasipildius nauj jg, Tigro" rinktins tabo darbuotoj sudt, nurodyt sakyme Nr. 1, p. 3, pakeiiu taip: 1 Tigro" rinktins vado pirmuoju pavaduotoju skiriu vyr. ltn. Do bil (Dasinsk);

119

Tigro" rinktins vado antruoju pavaduotoju skiriu ltn. Kiel. I ankstesni pareig j atleidiu; tabo virininku skiriu geologijos in. ats. ltn. Kirv; tabo virininko pavaduotoju palieku Deimant (J. Bulk); operatyvinio sk. virininku skiriu kpt. Budr; valgybos sk. virininku palieku rut; aktyviai veikianio dalinio vadu skiriu mjr. Kaletk; aktyviai veikianio dalinio vado pavaduotoju skiriu pirmojo batalio no vad Klev (Mykol Vilut); mobilizacinio sk. virininku skiriu kpt. Granit; ginkl tiekimo virininku skiriu viril Paber; tiekimo ir kio dalies virininku palieku viril Lok (J. Murmul).; ryi sk. virininku palieku virgd; karo tribunolo nariu palieku Juodj Petr (kun. P. Liutk).
2

1944 m. pabaigoje ir 1945 m. pradioje Labanoro mikuose i atski r bri bei kuop turi bti suorganizuotas aktyvus vanag junginys, apimantis apie 2000 moni. 3 Operatyvinio sk. virininkas kpt. Budrys parengia vanag disloka vimo, j aprpinimo bei saugumo utikrinimo plan. 4 Numatyti ioje stovykloje jaun karinink rengim. 5 U vis aktyvaus dalinio veikl atsakingas Tigro" rinktins vado pirmasis pavaduotojas Dobilas. Jo nurodymai privalomi visiems stovyk los nariams. 6 Dalini vadai savo veikimo teritorijoje privalo atkreipti ypating d mes pasitaikanius plikus, kuri karo slygomis gali vis daugti. Pasitaiko plik, prisidengusi LLA vanag vardu. Iaikinus tokius at vejus, nedelsiant informuoti ne tik rinktins tab, bet ir imtis vis nu matyt priemoni. Kadangi kaljim neturime, u tokias idavystes ar priesaikos sulauym bausti mirtimi. 7 Kiekvien lok atvej apiforminti atitinkamu aktu ir su liudinink parodymais pristatyti rinktins tab.

120

8 Dalini vadai savo veikimo teritorijoje turi iaikinti besislapstanius ukrainieius, rusus, pas kininkus prisiglaudusius ar nuo vermachto ati trkusius vokiei karius, sutinkanius kovoti prie bolevizm kartu su lietuviais partizanais. Apie tai informuoti rinktins tab.

9 i kari nevalia priimti LLA vanag gretas. Juos galima pasitelk ti kaip sjungininkus, atliekant specialias uduotis: nuginkluojant NKVD, MVD organus ar pan. J dokumentai, soviet kari uniformos, rus kalbos laisvas vartojimas kai kada partizaniniame kare (perimant auto mainas, atimant ginklus ir pan.) gali labai praversti.

10 Lankantis namie, tnant savo asmeninse slaptavietse, vengti ne reikaling vaikiojim, nes esama stebjimo punkt, i kur sekamas judjimas, ir i to nustatoma, kur laikosi okupacins valdios vengian tys asmenys. 11 Buveines sitaisiusiems mikuose sakau dien nevaikioti pas pa miks gyventojus. Ryius palaikyti pasitelkus sutart baltini kabinim (pavyzdiui, padiauti skalbiniai reikia, kad kaime ramu, svetim nra; skalbini nra kaim eiti pavojinga). 12 is sakymas nedauginamas. J ir dalini vadai. Vanagai supaindinami. Tigro" rinktins vadas Stabo virininkas gauna atsakingi tabo pareignai ARNAS KIRVIS Slaptai LLA TIGRO" RINKTINS VADO Operat. SAKYMAS Nr. 001 Vadaviet Nr. 1, 1944 m. spalio mn. 27 d. Remiantis 1944 m. liepos mn. ileistu LLA vado sakymu, veikian tysis LLA sektorius atskiriamas ir toliau vadinamas VANAGAIS. Jame telkiami LLA nariai, vyrai ir moterys, tinkami karinei rikiuotei, geban tys kautynse naudoti ginkl. SAKAU:

121

1 Nuo LLA organizacijos krimo, t. y. po 1941 m. gruodio mn. 13 d. suorganizuot ir veikusi LLA apylinki U-l, -II, Z-I1I vadovyb ir na riai pereina Tigro" rinktins vado ini. Paaikinimas: U-l Utena; -II venionys; Z-1II Zarasai. 2 Pirmame paragrafe sumint LLA apylinki vadovyb bei j nariai, dl prastos sveikatos ar kit prieasi nepaaukti vanag eiles, pa liekami konspiracijoje, veikia pagal mano antrojo pavaduotojo nurody mus, su juo palaikydami nuolatin ry. Prireikus bendrauja ir su kitais Tigro" rinktins tabo pareignais. 3 Iki iol veikusi LLA apylinki U-I, -II, Z-III vadovyb ir nariai, nepaaukti vanag eiles, rpinasi valgyba, ginkl, maisto, aprangos tiekimu, numato mones, kurie prireikus galt papildyti vanag eiles ir kt. 4 Itiria galimybes, nustato bdus, randa priemones pagydyti sueistuo sius vanagus, juos patikimai laikinai paslepia. 5 Umus miest, rpinasi jo administraciniais kadrais, numato tin kamus mones. 6 Tarpusavio ryiai kartkariais keiiami. palaikomi slaptaodiais, kurie bus nurodyti ir

7 io sakymo LLA apylinki vadai gauna po vien egzempliori. Tig ro" rinktins tabo pareignai susipasta. Tigro" rinktins vadas ARNAS tabo virininkas KIRVIS Slaptai LLA TIGRO" RINKTINS VADO Operat. SAKYMAS Nr. 002 Vadaviet Nr. 1, 1944 m. spalio mn. 29 d. Remiantis Vilniaus LLA apygardos vado T. sakymu, Tigro" rink tin papildyta auktesnio rango, didesn patyrim turiniais karininkais. SAKAU:

122

1 tabo virininku skiriu geologijos in. ats. ltn. Kirv. Iki iol jus tabo virininko pareigas Deimant i einam pareig atleidiu ir skiriu tabo virininko pavaduotoju. 2 Operatyvinio skyriaus virininku skiriu trejus metus Ryt fronte su soviet partizanais kovojus, buvus savisaugos dalinio vad kpt. Budr. 3 Iki iol jus ias pareigas Titnag (ats. ltn. Kiel) i i pareig atleidiu ir skiriu Tigro" rinktins vado antruoju pavaduotoju. 4 Tigro" rinktins vado pirmuoju pavaduotoju skiriu kadrin kautynse dalyvavus karinink vyr. ltn. Dobil (Dasinsk). 5 Iki . m. lapkriio 10 d. ,,L girios kvadrate mjr. Utnui (Kaletkai) pavedu suorganizuoti nuolat veikiant vanag jungin. Jo pavaduotojais skiriu -II bataliono vad Klev ir Tigro" rinktins vado pirmj pa vaduotoj vyr. ltn. Dobil. ie asmenys mint jungin organizuoja, jam vadovauja, u j atsakingi. 6 Antrojo sk. virininkui ruiui patobulinti ir sustiprinti valgyb. Budriai sekti, kad vanagais apsimet jungin neprasiskverbt provo katoriai ar nipai. Tokias piktadarybes nustaius, nesivadovauti gailes tingumu, nusikaltlius bausti pagal karo lauko statym. 7 kio dalies virininkui Lokiui pasirpinti, kad iki 2000 vyr jungi nys bt aprpintas maistu ir kitais btiniausiais reikmenimis. 8 Mobilizacinio, ginklavimosi, ryi skyriai stropiai rpinasi savo sri ties veikla, be priekait atlieka pareigas. 9 ia neaptarti bei keiiami klausimai bus nagrinjami pasitarime. 10 Su sakymu susipainti pasiraytinai. Tigro" rinktins vadas tabo virininkas ARNAS KIRVIS

123

Slaptai

LLA TIGRO" RINKTINS VADO Operat. SAKYMAS Nr. 003 Vadaviet Nr. 1 1944 m. lapkriio 2 d. Gauta ini, kad Tigro" rinktins veikimo zonoje yra likusi ir nuo karo pradios besislapstani vairi tautybi kari, kurie sutinka bendradarbiauti su vanagais ir siekia t pai tiksl. Atmesti j paslaugas bt visai nenaudinga. SAKAU: 1 Visus ia sumintus kit tautybi karius, norinius prisidti ms kovos prie raudonj okupant, supaindinti su vesta tvarka, vos metodais ir taktika; kiekvienas privalo duoti nustatytos formos siadjim. Tokius karius pervesti Lio" grup. ios grups vykla bt rengta atskirai. Kautynse jos bt ms sjungininkai. 2 Lio" grups vadu skiriu kpt. Augustin, neblogai mokant rus ir vokiei kalb. Jis rpinsis grups maitinimu, koordinuos kovos veiks mus ir kt. 3 ioje kitataui grupje gali pasitaikyti sumani karinink ar iaip karo specialist. Panaudojant j rus kalbos mokjim, uniformas, do kumentus, vykdyti diversijas. 4 Lio" grups reikalais privalu rpintis ne tik grups vadui kpt. Augustinui, bet ir valgybos virininkui ruiui bei operatyvinio sk. virininkui kpt. Budriui. Grups veiksmus reikia derinti. 5 S sakym gauna tik suinteresuoti ir iame sakyme lieiami as menys. Tigro" rinktins vadas ARNAS tabo virininkas KIRVIS prie ko pa sto

Slaptai LLA TIGRO" RINKTINS VADO Operat. SAKYMAS Nr. 004 Vadaviet Nr. 1, 1944 m. lapkriio 12 d. Siekiant ivaduoti Rytin Lietuvos dal, einani Tigro" rinktins veikimo zon (U-l, -II, Z III), t apylinki miestus, kaljimuose kan kinamus mones, SAKAU:

124

1 Slyginai laisvs kov plan vadinti Pantera". 2 Iki 1945 m. sausio 15 d. generalinio tabo ats. mjr. Vilkui (Vaivadai) pavedu parengti Panteros" plan. 3 Reikaling informacij teikia LLA Tigro" rinktins tabo pareignai bei veikiani vanag dalini vadai, kiti patikrinti altiniai. 4 Parengt Panteros" plan suderinti su Lietuvos Gynimo komiteto atstovu generolu Mikinu. 5 Panteros" planas rengiamas visai slaptai. Apie io plano tikslus, jo detales turi inoti tik tie tabo nariai, kuriems btina. 6 Panteros" planas bus inomas deramu laiku, prie pradedant jam veikti, gavus mano atskir sakym. 7 is sakymas neplatinamas. Vien jo egzempliori gauna mjr. Vilkas. Nuoraas yra X" byloje. Tigro" rinktins vadas AR(NAS tabo virininkas KIRVIS

RUDUO GIMTINJE Grus gimtj kaim (1944 m. spal), brolis man pa sakojo vietos naujienas, o a savo ruotu jam papa sakojau apie savo kelion emaitij, igyvenimus nuo liepos vidurio. Ufrontje ibuvau tris mnesius. Atrodo, laikas ne toks ilgas, bet kai inai, kad esi atskirtas nuo nam, nuo artimj, labai prailgsta. T pai dien brolis Mykolas parne mano pistolet, dvi granatas, kurias buvau pasiliks ivykdamas emaitij. Jis pasakojo, kad rugpjio pabaigoje sovietai, um Ryt Lietuv, paskelb veik vis vyr mobilizacij. mons nepa kluso, svetim kariuomen njo (daug vyr, njusi ir vokiei legionus, skmingai iki iol slapstsi) nie

125

kas nenorjo lieti savo kraujo u okupant reikalus. kariuomen paklidavo atsitiktinai sugautieji, o tuojau pat pasisti front, jie stengdavosi pabgti, ir daug kam pavykdavo vl pasiekti namus. Dien mons dau giausia tnodavo namie. tartinose vietose, kur vietos aktyvas inojo ar nujaut, kad gali slapstytis vyr, ekist daliniai, apsirpin vietos vedliais, jo per so dybas, darydavo smulkias kratas, iekodavo bandit, bet daugiausia spintose, kur kabjo deros, kum piai, lainiai arba kur buvo sudta auksini daikiu k, ied, ger drabui. Jie visk luodavo, kraudavosi maius ir gabendavosi kaip savo. eimas palikdavo be maisto, drabui. Per tokias kratas neretai aptikda vo vyr, tnojusi nelabai patikimose slptuvse. Va karais i kaim ekistai traukdavosi. Danai net vals i miesteliuose nelikdavo, o stengdavosi nakiai pa tekti apskrities miestus. Vyrai, kuriems pavykdavo isislapstyti ir grti na mo, labai tdavo, rad gimtin apiplt, jiems kildavo noras deramai nubausti soviet plikus. Pagaliau ne svarbu, kieno vliava plikas dangstsi, kam jis at stovavo plikas yra plikas. Visais laikais mons buvo sitikin, kad plikai ir mogudiai verti tik vie no mirties! Kasdien Ryt Lietuvos kaimuose tokia nuomon vis labiau plito ir tvirtjo. VAKARAI IR NAKTYS Nuo pirmojo 1944 m. liepos deimtadienio naci okupacij m keisti rus okupacija. Jau nuo tada mo ns, daugiausiai vakarais ir naktimis, rinkdavosi apy linki susibrimus, kur aptardavo tuometinius politinius pasikeitimus, fronto negandas ir kitk. Tamsa nebuvo pikt moni sjunginink, tamsos veng iauriausi m s tautos prieai. O vykiai ms brangioje emelje tada klostsi la bai iaurs, kartais net odiais nenusakomi. Ryt or dos slinko vakarus. Pakels kaimuose ar gyvenviet se j kariai elgsi ne kaip ivaduotojai, kokiais jie skel bsi es, o kaip piktadariai, plikai, vagys. I gyvento i pasiimdavo visk, k tik rasdavo naudingo: maist kumpius, deras, lainius, duon, geresnius drabuius,

126

juo labiau laikrodius, auksinius iedus ir kitk. Maa to, kadangi vyrai tada vieai veng rodytis, tai jie, pa stebj nuo gyvuli pareinant per kiem ar stovint prie kluono (kad ir nejaun ar net invalid), danai nu audavo. Taip atsitiko ir Sal kaime nuov S. Vait kevii, o E. Kirk Pylimo kaime. Abu buvo invali dai, jokiai kariuomenei netinkami. Tokios udyns stip rino moni kovos dvasi, j sitikinimus, kad privalu paiam saugotis ir apsaugoti savo artimuosius. Visi su prato, kad apsiginti nuo suvrjusi mogudi ga lima tik deramai prieinantis. Dauguma lietuvi buvo tvirtai sitikin, kad fizikai nugalti necivilizuotos di diuls ordos lietuviai nepajgs. Bet nesteng ir susi laikyti, bti pasyvs, paklusns prieui. Senovje romnai buvo nukariav Graikij, bet Grai kija sava kultra nugaljo romnus. inoma, iuo me tu mes negaljome prilygti nei vienai, nei kitai, bet i istorijos mons atsimin Lietuv buvus didi valsty b nuo Juodosios iki Baltijos jros. Tos lovs nete kome stokodami vienybs ir susiklausymo. Ms silpnybe pasinaudojo prieai. Fizin tautos galia labai sumenko, bet dvasin jos stipryb buvo ilikusi. Okupant engiami mons buvo nepaprastai kilniadvasiki, pasiaukojantys ir drss. Tamsiomis naktimis ir ilgais vakarais buvo kuriami rezistencijos planai. Tuiai odiai nelaidyti mons ruosi kovai su neveikiamu prieu. Kiekvienas dva sikai rengsi kovoms ir miriai aukai ant Tvyns laisvs aukuro. Visi buvo sitikin, kad lieti krauj u okupanto interesus neverta, o jei bus lemta mirtis, tai jau veriau ti alia tvo kluono. Taip rytingai dau guma lietuvi ruosi pasitikti okupant kslus. REZISTENCIJOS VAD SUSIRINKIMAS 1944 m. spalio 20 dien Derviniks kaime, mano na muose buvo suauktas net ir i tolimiausi apylinki rezistencijai pasiryusi vad pasitarimas. Atvyko j apie trisdeimt nuo jaunesniojo puskarininkio iki ka pitono. Pasitarime laisvai pasidalijome nuomonmis, pa tirtimi, igyvenimais, iniomis. Svarbiausias tikslas visk isiaikinus prieiti prie vieningos nuomons ir ja v liau vadovautis. Buvo aiku, kad pavieni moni slaps 127

tymasis yra neefektingas. Prieas vis tiek igaudys visus kaip siukus, nugrs front, kaljim ar nuaus net savam kieme. Prieita prie ivados, kad geriausia slaps tytis ir laikytis briais, pavyzdiui, po 50 moni. Kiek vienas toks dalinys turi palaikyti patikim ry su va nag" vadovybe ar su gretimais daliniais, kad prireikus galima bt sutelkti didesn jg, pareguliuoti kovos veiksmus. Bta silym burtis didesnius brius iki poros tkstani vyr, kad jie dalyvaut atskir vie tovi vadavime. Partizan daliniai turt bti telkiami ir organizuo jami pagal reikal. Su reguliaria kariuomene susidri m vengti. Vis tikslas isaugoti save ir pagal galimybes apginti savo artimuosius nuo okupant. mo ni uteko, bet trko ginkl. I front atsineti ginklai nedidelms partizaninms aidynms" gal ir tiko, bet kautis su kariuomene reikjo daug ir ger ginkl. Da lis vyr buvo iaip taip apginkluota, bet ne visi turjo pakankamai ovini. O kai kuriems ginklams, pavyz diui, naganams, visai neturjo ovini. Ir svarbiau sia nebuvo perspektyv j gauti. Aptarme ir prob lemas, susijusias su didesni dalini ilaikymu, j ap rpinimu. Deja, kalbjusieji vanag" vadai nepateik konkrei silym. Kai kurie j pageidavo gauti nuro dym i aukiau. Bet visi sutar, kad dert nesibla kyti, stengtis nepatekti prieo spstus, vieniems kit neiduoti, o jungtis brius, kuopas ir laikytis bendrai, patiems orientuotis vietoje. KAIP KRSI TIGRO" RINKTIN Strib plikavimai, nekalt moni udymas, are tai, kalinimas, tremtis tolimiausius, atiauriausius Ru sijos kampus vert visus mones burtis, kad bt leng viau nuo viso to apsisaugoti, o prireikus ir pasiprieinti. Bdamas emaitijoje, pas vien girinink susitikau su ia apsistojusia LLA iauli apygardos vadovybe (Sa kalu) ir LLA vyriausija vadovybe: ats. vyr. ltn. K. Ve verskiu (Seniu) LLA krju ir vyriausiuoju vadu, operatyvinio skyriaus virininku gen. tabo kpt. A. Ka raliumi (Vareniu), iauli apygardos vadu vyr. ltn. A. Eidimtu (ankstesnis slapyvardis ibartas, vles nis Papunis). 1944 met rugpjtyje prim LLA prie

128

saik ir generaliniame tabe liko dirbti gen. Peiulio nis (Mikinis). Prisaikint generol ir plk. Sakal ta da ia atveiau arkliais. ia ir man sakyta, prajus frontui, grti gimtj krat ir kurti Vanag rink tin, kuri nuo rytini Lietuvos vietovi turt isiplsti iki Panevio, o man ir plk. Sakalu pavesta kurti iau rs Lietuvos apygard. Pirmiausia stengiausi tobulinti ry, kad pareignai laiku gaut sakymus ir jais vadovautsi, kad visur bt ilaikoma konspiracija. Arno slapyvardiu pasi raydavau sakymus ar kitus atsakingus ratus, o vana gai" ir j vadai mane vadino Bitinliu. Jie mane laik karininku, palaikaniu ryius su vadovybe ir sprendian iu kitas svarbias problemas. Tikrsias mano pareigas rinktins vado nedaug kas inojo, nebent tabo dar buotojai. Spalio mnesio antrojoje pusje ir lapkriio pradio je paraiau tris organizacinius ir keturis operatyvinius sakymus, kuri nuoraus pavyko isaugoti Dervinikje. Vlesni sakymai palikti Staniuliki kaimo vadavie ts Nr. 1 tabo virininko inioje. Neliko t moni, neliko, gal ir archyvo. Prisimenu, kad vairi sakym, vairi ifruoi kai kuri dien tekdavo parayti net kelet. Kart tiekimo ir kio dalies virininkas Lokys (vir ila J. Murmulis) man prane, kad Pakiaunio malno savininkas A. Strazdas pasil duoti LLA vanag" gink lams pirkti 7000 auksini rubli. Lokiui pasakiau, kol t ginkl nra, pinig neimti, nes tai udt tik papil dom rpesi. Mat tabas gaudavo ini, kad kai ku rios kuopos ginklais apsirpina savomis pastangomis, be joki pinig. 1944 met ruden paraiau ir ileidau du atsiauki mus. Abu juos spausdino V. Deveikyt (Ramun) i Ke meio kaimo. Nors moter priimti LLA buvo nereko menduojama, viraiio K. Kuzelio pasilymu Verutei buvo padaryta iimtis. Laiduodamas u j, viraitis pri siek galva. Ir mergina duotai priesaikai liko itikima iki mirties. O iki jos tada Verutei-Ramunei buvo lik gyventi ir kovoti eeri metai. V. Deveikyt savo ini ciatyva, kai kam padedant, kaip buvusi Saldutikio vals iaus sekretor, 1944 m. liepos mnes likviduojant vals iaus patalpas, pasim raomj mainl, visus ant spaudus, lietuvik pas blankus ir visk persigabeno

129

J. Zenkeviiaus sodyboje rengt bunker. jimas j buvo i paaliniams nemanomo aptikti rsio. leistus bunker mones senukas uritindavo akmeniu ir si les utepdavo lyno skiediniu. Puslapio dydio smulkiu riftu parayti atsiauki mai pasirayti: Tvyns snus. Mainl, kuria buvo raomi sakymai, kiti ratai paprastai nebuvo spausdi nami. Mainl slpiau inedavau pas brolius Anta n ir Jon Blaius, gyvenusius Mineikiemio kaimo vien kiemyje, netoli Staniuliki. ia kluono iauduose ji ir liko, kai daugiau nebegaljau ateiti buvau suimtas. ,,Tigro rinktins tabe ir jos padaliniuose vis dau gjo anksiau usislpusi karinink. Nors a jau tur jau nema karininko patirt (buvau baigs Vilniaus po grindio karo mokyklos valgybos ir organizacinio sky riaus kurs, kelis kartus dalyvavau auli organizacijos apmokymuose, manevruose, kelet mnesi mokiau si gen. P. Plechaviiaus karo mokykloje Marijampol je, Plateli mike vadovavau valgybos skyriui), bet va dovauti Tigro rinktinei, kurios vien Teli rinktin su daro apie 56 tkst. vanag", jauiausi ess lyg ir per jaunas. Taigi, kaip jau esu minjs, Tigro rinktins vado pareigas pasiliau perimti majorui Kaletkai, ku ris, mano nuomone, bt buvs tinkamas vadas. Jam nesutikus dl solidaus amiaus, dl silpnos sveikatos, tas pareigas pasiliau ir Vilniaus apygardos vado Tui nylos sistajam kapitonui Budriui. Ir kapitonas atsisa k teisinosi nesusipains su apylinks monmis. Abu pasilytieji rinktins vadu patar bti man ir adjo padti sudtingose situacijose. Kad u vado darb nebiau atsakingas tik a vie nas, pasiskyriau por savo pavaduotoj: Dobil (vyr, ltn. Dasinsk) ir ats. ltn. Kiel, tuo metu dirbus Sal dutikyje mokytoju. Atsiaukime ir sakyme grietai kariams udraudiau vartoti alkohol. U sakym paeidim jie galjo bti atiduoti karo lauko teismui. Kart kuopos vadas M. Vilutis (Klevas) savo vy rus P. Murmul, V. ern utiko pirtyje gurkno janius namin. Klevas vyrus susistat, idro griet pamoksl, namins gaminimo priemones liep sunaikinti jo akivaizdoje, o degtins likuius ia pat ilieti. Kuo pos vadas perspjo vyrus, kad kit kart nepagails n artimiausio savo draugo visi bus nubausti pagal ka _____ ro lauko statymus.

130

MSIS ANT GINUI PILIAKALNIO 1944 m. lapkriio antroje pusje ant Ginui pilia kalnio vyko pirmas Tigro" rinktins susirmimas su okupantu. Miui vadovavo ats. ltn. J. Gimauskas (Ber as), Kirdeiki vanag" kuopos vadas. Jo pavaduotojas buvo jaunas gimnazistas, 1919 m. savanorio snus Bilai is. (Manau, kad ats. ltn. J. Gimauskas, dabar gyve nantis Prien rajone, Ilauo miestelyje, m isa miau aprays pats.) tai kaip visa tai atrod i gaut praneim. M io ivakarse i pat ryto Kirdeiki apylinks kaimuose siautjo Saldutikio valsiaus sovietiniai aktyvistai tikrindami pyliav vykdym, kaimuose vieai plika vo. Prisipl turto, keturi j slinko Ginui kaimo link. Apiplti ir nuskriausti mons, daugiausia namie buv seneliai bei moterys, pasiskund nuo mobilizacijos besi slapstantiems vyrams. ie turjo pasislp ginkl ir pl ikams keliauninkams" keli pastojo ant miku ap lusio Ginui piliakalnio. Trys plikai uvo, vienam pavyko pabgti. Kit dien Kirdeiki banytkaim atriedjo virtin automain su trejetu imt NKVD kariki. Prie ma in banytkaimyje likusi dalis ekist klausinjo gy ventoj, kas galjo stribus upulti. Ir vietos klebonas kunigas P. Liutkus nieko negaljo pasakyti, taigi tik pri tar ekist spjimui, kad tai padar usilik vokiei kariai... Didioji ios kariuomens dalis manevrine ri kiuote nuygiavo Ginui piliakalnio link. ekist kariuomen i patyrimo inojo, kad tik k vykusio susi rmimo vietoje tikrai nesutiksi n menkiausio pasiprie inimo. Deja, vyko kitaip. Dar ygiuojani, piliakal nio virns nepasiekusi kariuomen pasitiko kulko svaidi, automat, autuv kulk lietus. ekist kulkosvaidis susprogo vietoje. Mis tssi ger pus die nos. Artjant pavakariui, ekistai m trauktis. Naktis juos baugino. savo automainas jie sukl sueistuo sius ir uvusiuosius. Prieo nuostoliai nenustatyti. O ltn. J. Gimausko vyrai (j buvo apie imt) ekistus dar ir auniai palydjo". Ginui piliakalnio mio garsai aidjo u deimties kilometr ir dar toliau. Pagrindinis Tigro" rinktins vadaviets tabas tada buvo dislokuotas Staniuliki kaime ir Ripaii kaimo 131

vienkiemiuose. ia rinkdavoms daugiausia vakarais, naktimis. Dien daniausiai ilsdavoms, vengdavome judti. Klevas (M. Vilutis) buvo sitaiss sau slptuv, kuri jimo bta arkli tvarte, po diomis. Mano slp tuv buvo dds Kazio kluone. j linds pro manieo skyl, usitraukdavau rugi pdus. Taigi ia atjs pas mane Klevas ir pasil aibikai surinkti vyrus ir apie por kilometr pietus nuo Ripaii kaimo Saldu tikio link padaryti pasal grtantiems NKVD kariams ir papildomai juos pavaiinti". Sutikau. Klevo suma nymas pavyko. Vienos apaudomos automainos steng si pasprukti, o kitos, suvokusios, kad kelias ukirstas, gro ir pasuko Tauragn link. Trejetas aplamdyt ma in liko pakelje, o kit dien buvo vilkte nuvilktos. Nei Bero, nei Klevo kuopos auk neturjo. Visi vanagai" buvo apsirpin savais ginklais. J bta vairi. Mat jie buvo surinkti vokieiams einant Rytus ir bolevikams Vakarus. inknas turjo vo kik raiteli kulkosvaid, vadinam Hitlerio pjklu". Nutaikytas storok med, jis netrukdavo nukirsti. Bet apskritai vyr ginkluot buvo silpnoka, vadai stokojo partizanins kovos patyrimo, o dalis vanag net kariuo menje nebuvo tarnav. Apie prieo transport, j ma in vairavim ir valdym niekas jokio supratimo ne turjo. Ir vis dlto itie partizaninio karo savamoksliai narsiai kovsi iki paskutinio ovinio, iki paskutinio ato dsio. Tai patvirtino j sudtos aukos ir Labanoro mi kuose, ir kiekviename Lietuvos kaime. Ateities kartoms apie tai liudys pastatyti paminklai, kryiai, rpintoj liai. Liudys knygos, kurias bus aukso raidmis sura yti j vardai. Pirmasis mis akivaizdiai parod, kad ruotis par tizaniniam karui su nepalyginamai galingesniu prieu turjo dar ilgai, kruopiai ir vadai, ir eiliniai.

REPETICIJA IR YGIS KUKTIKES 1944 m. lapkriio pabaigoje mano sakymas Nr. 2, ileistas spalio 23 d., paauk Derviniks kaimo apy linkes po 23 vanag kuop vyrus pasitreniruoti parti zaninse pratybose, gyti gdi, kad paskui savo kuo pose galt pasidalyti patyrimu.

132

Kai prireik ivalyti" Kuktiki banytkaimio vals iaus staigas, yg nakt Kuktiki link iygiavo apie 50 gerai ginkluot vyr. Daliniui vadovavo ypatingo jo skyriaus virininkas (kartu ir valgybos virininkas) Kuryla, vokiei okupacijos metais dirbs venioni SD virininko pavaduotoju. (Pas jis turjo Penkausko pavarde.) iame ygyje dalyvavau ir i dalies vadova vau jam ir a. prieki ileidome dvi valg eiles. Vie keli vengme, laikms keliuk, kurie laukais jungda vo atskirus kaimus. Priekyje jo lauko keliukus gerai inoj kariai. Visas ms dalinys buvo suskirstytas 45 skyrius (vienas skyrius numatytas ypatingam atve jui). Keturi skyriai buvo gav tikslias kovos uduotis. Tylus rudenio vakaras, rami naktis. Ms brys, likus madaug kilometrui iki miestelio, apsistojo vanago" Trin kno klojime su didoka jauja, kur diovindavo ir min davo linus. ia tilpo veik visas brys geriausiai banytkaim painoj vyrai. Apie 10 moni pasista Kuktikes ivalgyti staigas bei butus, kuriuose dau giausia laiksi stribai. Sugrusi valgyba prane, kad paskutiniu laiku, po kautyni ant Ginui piliakalnio, vietos stribai ir kiti nenaudliai vakarais ivyksta trau kiniu Uten. Miestelis lieka tuias. Kakas pasakojo mats vien automatu ginkluot komunist, retkariais nakvojant geleinkeliei trobelje, stovinioje apie pus kilometr nuo miestelio. Deja, patikrin i viet, m s vyrukai kart nieko nerado. is dalinys, vykdydamas sakym, buvo apsirpins maistu net trim parom. Atvyk i tolimesni rajon, vyrai buvo ialk, taigi visi nutar i savo duonterbi uksti. eimininkas Trinknas (neseniai veds O. Mur mulyt i Varauciki kaimo) dar atne jauj vaka re pamelto pieno. Pasistiprinome. Vienas skyrius i jo nakties tams saugoti ms bsto, kad nebtume patys netiktai prieo uklupti. Lik viduje, dalijoms patirtimi, aikinoms galinias ikilti klitis, pavojus. Bryje buvs vienas kitas kartesnis vyras sil sulau kus ryto apsupti ir sunaikinti vl ia suvaiavusius stri bus. Bet atsirado ir nepritariani. A taip pat antri nau, kad neverta erzinti vries, gerai inant, kad jo neveiksi. Ms tikslas apsisaugoti patiems ir i saugoti kitus. Visi sutiko, kad plikus, nesvarbu, kas jie bt stribai, ekistai ar mikuose atsirad val katos dert naikinti be jokio pasigailjimo.

133

Aikinau vyrams, kad prieas, nordamas sekti re zistencijos dalinius, stengsis infiltruoti juos savo ni p. Todl raginau bti budriems, mokti atskirti ne tikrus pranaus, nepriimti savo eiles neinom mo ni. Veriau tebnie ms maiau, bet visi inomi ir patikimi. Skelbti kov reguliariajai soviet kariuomenei ne tik neprotinga, bet ir nemanoma. Norint ilikti patiems ir apsaugoti savo artimuosius, iuo metu priva lu ruoti individualias gerai umaskuotas slptuves sa vose sodybose, o mikuose rengti grupines slptu ves, kur bt galima gintis ir gyventi iem. Papraiau vis ia susirinkusij vyr, kad jie, su gr savo kuopas, papasakot kov draugams apie slptuvi rengim, apie btin atsargum, budrum. Par praleid Trinkno jaujoje besinekuiuodami, sulauk tamsos, ikeliavome savais keliais. KGB MAJORO LIKVIDAVIMAS SALDUTIKYJE 1944 m. lapkrit brolis Mykolas gavo ini, kad Varauciki kaim, pas ernaites atvyko Saldutikio valsiaus partorgas Cibulskis. Apie mog Klevas per rinktins valgyb buvo gavs isamios patikimos informacijos. (Mat Saldutikio gimnazijoje mokytoju dir bo ats. ltn. Kiela, kuris aktyviai darbavosi Tigro rinktinje, tabe jo operatyvinio sk. virininko, vliau rinktins vado pavaduotojo pareigas. Jis per ryinink visada isamiai informuodavo rinktins tabo pareig nus. Atsiradus svarbesniam reikalui, ir pats atvykdavo rinktins tab.) Klevas apsilank pas ernaites tikrai rado ia Cibulsk ir j pasikviet lauk pasikalbti. Buvo tamsi rudens naktis. Pajus tolliau, u kluono, Cibulskis, lyg nujausdamas, kad is pokalbis su neeiliniu partizani nio judjimo vadu gali baigtis prastai, m aikinti, kad jis, dirbdamas valsiaus partorgu, taip pat gals daug padti rezistencijai. Saksi neblogai sugyvens su mili cijos virininku, KGB majoru, einaniu saugumo viri ninko pareigas, ir su kitais. (O i ties j draugyst r msi bendru girtavimu.) Paklaustas, kuo jis, bdamas valsiaus partorgu, galt veiksmingai padti lietuvi kam pogrindiui, Cibulskis atsak, kad viskuo, kas tik

134

bus pavesta, jei tai nevirys jo igali. Pirmiausia Kle vas pasil likviduoti KGB major. Likvidavimo bd valia pasirinkti paiam. Slyga viena per tris dienas tai turi bti vykdyta. Kit treiadien (o tada buvo e tadienis) ia vl susitikus reiks apie atlikt uduot praneti ir gauti kit. Partorgas Cibulskis sutiko visa tai padaryti. Per tab ltn. Kiela buvo galiotas pasekti io pla no vykdym. Dvi paras Cibulskis nieko neveik. Trei dien jau nuo piet su KGB majoru m girtauti. Ci bulskis apsimet ess girtas ir stengsi kuo dosniau namine vaiinti KGB major. Apie vidurnakt jie vie nas kitam m demonstruoti savo automatus. Cibulskis ant majoro peties kabant automat patais taip, kad beliko tik paspausti gaiduk, nes ovinys buvo jau liz de. Kuris i j gaiduk paspaud, neaiku, greiiausiai Cibulskis. majoro krtin sujo visa serija ovini. Kai partorgas Cibulskis isipagiriojo, prikl vaistinink, kad suteikt jam pagalb. Kol atgabeno vaistus, pagal bos jau nebereikjo KGB majoras buvo mirs. Pir mu traukiniu jo knas buvo isistas venioni ligo nin. I mokytojo Kielos gautas praneimas visa tai pa tvirtino: t. y. Saldutikio KGB majoras, bdamas labai girtas, neatsargiai elgsi su savo utaisytu automatu ir pats nusiov. VAD SUEIGA KEMEYJE 1944 m. lapkriio antroje pusje ar gruodio pra dioje Tigro rinktins operatyvinio skyriaus virinin kas kapitonas Budrys panoro asmenikai susipainti su rinktins kuop ir kit dalini vadais. Pirmiausia jis pareng ir per ryininkus vadams teik kvietimus. Su sirinkim numatyta surengti netoli Saldutikio, Keme io kaime, ,,uolo kuopos vadavietje, buvusios Sal dutikio valsiaus sekretors (o tuo metu ms sekreto rs) V. Deveikyts-Ramuns tv sodyboje. Susirinko nemaas brys apie pus imto vien rezistencijos va d. Didiulje seklyioje visi susdome u stal. Tur jome ir skani ukandi pasivaiinti. Ant stalo leidau pastatyti tris butelius degtins norjau sitikinti, kaip laikomasi mano sakymo ir isiaikinti, kuriems vadams

135

be degtins sunku isiversti. Tiesa, vyrams priminiau, kad rinktins vado sakymas grietai draudia vartoti svaigalus, tad labai norintys igerti teapsitarnauja pa tys. Kpt. Budrys rinktins rezistencijos vadams papasa kojo, kad trejus metus tarnavo lietuvi savisaugos dali niuose, kovojo prie soviet partizanus. Vokiei karo laivui skstant, i kariuomens pasitrauks, kur laik dirbs Vilniaus Moksl akademijoje. LLA apygardos va do (Tuinylos) rekomenduotas atvyko i rinktin, eina operatyvinio skyriaus virininko pareigas, tad nors su sipainti su vadais bsimaisiais kovos biiuliais. Kpt. Budrys ger pusnakt aikino rezistencijos va dams vairiausias partizanins kovos veiksm gudrybes (kaip naudotis ryio priemonmis, sutartiniais enklais ir kt.), nes turjo nema patirt, gyt kovojant su so viet partizanais Baltarusijoje. Dauguma susirinkusij vad, Lietuvos kariuomen je baigusi mokomsias kuopas, turjo karo laipsnius; kai kurie buvo ilgai tarnav liktiniais; atvyko ir po licijos karinink, keletas vad, baigusi karo mokyk l, turjusi jaunesnij karinink laipsnius. Bet n vienas vad nebuvo susidrs su partizanine veikla, ne turjo ios kovos gdi, patyrimo. Todl kpt. Budrio pasakojim visi atidiai klaus, kad gr savo dali nius galt jo patirt perteikti savo vyrams. visus taktinius vad klausimus atsakindavo kpt, Budrys, o organizacinius kapitonas silydavo atsakyti Bitinliui, t. y. man. Pirmj Tigro rinktins rezistencijos vad sueig apmokym baigme laimingai. Visi patenkinti isi skirst, padkoj V. Deveikyts tvams u ilt pri mim.

MSIS OBEL KALNE 1944 m. gruodio 12 dien mokytoja Pelenyt per mokinius atsiunt Klevui praneim: Linkmenis at vyko didokas NKVD kariuomens dalinys. ekistai pas gyventojus daro kratas, atiminja maisto produktus ir kitokias grybes. I pokalbi suinota, kad jie ketina vaiuot plikauti Mineikiem, Kirdeikius ir kitus kaimus. Reikt sutrukdyti j planus. Klevas Dervini-

136

ks kaime tuo metu teturjo 12 vyr. Visi buvo ginkluoti autuvais ir automatais, pistoletais. Kulkosvaidi ne turjo n vieno. Klevo vyrai tuojau pat atjo ms sklype esant beryn, vadinamj gojel, o i ia buvo neblogai matyti kelias nuo Linkmen link Mineikiemio ir Kirdeiki. Riedjo viena kita automaina, o itisai vis keli buvo nusitsusios arkli pastots. Neikent vyrai vanagai"... Dvylika j persirito per Obel kaln ir, pastoj ekistams keli, apaud. audyta staiomis, i nepatogi pozicij. viai suguld griovius itis e kist vilkstin, o j ia buvo apie 23 imtus. Klevo grups bta maesns 1525 kartus. Skubiai daviau i ni Klevo pavaduotojui A. Juriui. Jis per pusvaland atskubjo su visa kuopa apie 150 moni. Jgos pa sidar panaios, nes Klevo pozicija kalno auktumoje bu vo geresn. ekistai negaljo atsikl i pakels be di deli auk pulti Klevo vyrus. Atvykusi ir pozicijas umusi Klevo pavaduotojo A. Jurio kuop su 12 kul kosvaidi Klevas idst patogiose vietose. Jis buvo patyrs kulkosvaidininkas, tad visus apjo pats, nutai k ginklus ir lauk, kada prieui gris voliotis viekelio grioviuose ir jis prads puolim. Tik pagal Klevo duot signal iaut raket kulkosvaidiai turjo pradti atak ir sunaikinti prie lemiamai. Tuo metu ekistai radijo stoi ir kitoki ryio priemoni neturjo. Jie skambino i Linkmen pato: auksi pagalbos i ven ioni, i Vilniaus. Tigro" rinktins tabe mes pasitie sme emlap ir stengms nuspti pavojingus takus, i kuri galt pasirodyti prieo talkininkai. O pagalba galjo bti pasista geleinkeliu venionlius ar Ig nalin, viekeliais nuo venioni, Utenos, Tauragn, Kiaunelikio. Todl visuose iuose punktuose privaljo me ukirsti kelius prieui kautyni viet, kad dalinys, upultas i upakalio, nepatekt katil". Susirinko visi tabo karininkai u trejeto kilo metr vykstantis mis visus pakl... Isikviets kio dalies vedj J. Maceik, papraiau kuo skubiausiai pa rpinti penkis pabalnotus arklius. Po 1015 minui tabo karininkai sdo ant arkli ir ijojo kuopas, o ten slaptaodiais surasti kuop vadai galjo skubiau siai savo vyrus ivesti pavojingas pozicijas. Pats ivy kau uolo vadaviet (Nr.2). (uolo kuopa um ke li nuo Utenos.) tampai atlgus, tabo karininkai pri sistat vadavietje Nr. 2, nes uduotys jau buvo vyk dytos.

137

Visi prijimai prieui buvo ukirsti. Apie tai infor mavau Klev, palinkjau jam skms vykdant savo su manym ir bendr susitarim. Tikjoms, kad prieas bandys pulti tamsoje. Tada Klevas savo signaline ra keta turjo duoti enkl prie kulkosvaidi budintiems vyrams. Taip ir buvo. Atjus vakarui, prieas raketomis nuviet vis kautyni lauk ir puol durtuvais, auk damas ura! Dabar buvo tinkamiausias laikas prabilti kulkosvaidiams. Nakt sunku suskaiiuoti aukas, bet j bta nemaai. Po io bandymo pulti prieas pasi trauk. Klevo dalinys taip pat gro savo pozicijas. Apie kautyni pabaig praneim i Klevo gavau jau naujoje vadavietje. Per ryininkus ataukiau visas ki tas kuopas. Stabo karininkai gro nauj vadaviet Nr. 2. Po ivykos" susdome pasitarti. N vienas ms neabejojo, kad prieas bandys keryti, o tankiai apgy vendintoje vietovje organizuoti pasiprieinim netiks linga degs kaimas, us nekalt moni. O ir mums nepakaks ovini. Vadaviet Nr. 1, rengta Staniuliki bei Ripaii kaim sandroje, buvo tik apie 3 km nuo vykusi kautyni. Dabar buvo imintinga palikti j tu i. Kuop vadams patarme laikinai pasitraukti mi kingas vietoves. Jaunesnio amiaus vyrams (ir ne va nagams") taip pat pasilyta i galim valymo" viet pasitraukti. I praktikos jau inojome, kad akcij metu ekistai aud beginklius, nieko bendro su rezistencija neturinius, net ligotus mones. Neapsirikome. Tik brktant kitos dienos ryt Obe l kaln ir Linkmen laukus utemd manevrine rikiuo te idstyta NKVD kariuomen. Vakarykt Klevo kovos taktika prieui padar daug gyvosios jgos nuostoli, o dar daugiau var baims. Prieas neinojo, su kuo buvo susidrs. ryt NKVD kariuomen pirmyn jo labai ltai, bijodama nauj netiktum. ekistai klausinjo apie padt kaime likusi moter, Kirdeiki klebono P. Liut kaus, patys manydami, kad jie buvo susidr su vokie i kariuomens dalini likuiais. U puss kilometro nuo kautyni vietos esant Derviniks kaim ekistai supo i labai toli ir i vis pusi, stebdami per iro nus, ar neaptiks kur nors prieo tvirtovs" enkl. Tai gi kaimel jie idrso engti tik apie trei valand po piet: puss kilometro keli ropojo bema eias va

138

landas. Kaim rado veik tui, NKVD kariuomens eks pedicija buvo neskminga. Kit dien vyrai, nepriklaus vanagams", gro na mo, o mikus pasitrauk vanagai" iekojo patogi viet ir stat poeminius bunkerius. Klevas (M. Vilutis) bunker reng mike, netoli Puzinikio kaimo. Tigro" rinktins tabo karininkai suderindavome kryptis, kuriomis kiekvienas turjome lankytis, k bti niausio reikjo aptarti bei nuveikti daliniuose. Daugiau sia kaliaudavome naktimis. Menkai painojusiems vie toves paskirdavome vedl, daugiausia i ryinink. Kar tais per nakt sukardavau apie 60 km keli ir nesijaus davau pavargs. MIK KOIA NKVD DIVIZIJA Prie paias 1944 m. Kaldas nuo Zaras pietvaka ri kryptimi mikais ir laukais slinko NKVD divizijos daliniai. Mikais kareiviai jo per por metr vienas nuo kito iekojo bunkeri su rezistencijos kariais. Pabklus ir sunkesnius ginklus ve automainomis, ku rios kartkariais apsistodavo gyvenvietse ar aiktel se. Tikrino ne tik mik krt ir pamiki gyvento jus. I gyventoj atimdavo maist, reikalavo degtins. Vos suinoj, apie i ekist akcij, tabe nuspren dme, kad prie toki jg dar negalsime efektyviai pa siprieinti. Ms tikslas isaugoti jgas iki to memen to, kai ekistai divizijomis nesivaistys. Dabar daviau tabo virininkui nurodym vanag" dalini vadams pa rengti sakym: Mikus koia didels enkavedist ka riuomens pajgos. Su ia kariuomene kautynes nesi velti. Mikuose kruopiai umaskuoti rengtus bunke rius. Visi vanagai tuojau pat turi grti anksiau si rengtus individualius bunkerius. Dien vaikioti lauke grieiausiai draudiu (net ir apie savo namus). Gyven vietse neturi bti jokio judjimo. Ry palaikyti tik tam siu paros metu ir sitikinus, ityrus per moteris ir vai kus, kad nra jokios grsms. is sakymas galioja tol, kol ratikai bus atauktas". Dalini vadai sakym turjo gerai siskaityti, bet rankas negavo, kad jis ne paklit prieui ir neiaikt ms taktika ir gudry bs. Antraip labai nukentt gyvenviet, patirtume dide li nuostoli...

139

Per i ekist akcij daug eim apiplta, daug nu udyta moni, niekada neturjusi nieko bendra su rezistencija. PASKUTINS KIOS TVIKJE 1944 m. sesuo Elena, kaip ir ankstesniais metais, pa ruo Ki vakarien. Kias valgme trise: sesuo Elena, a ir brolis Mykolas. A su broliu i slptuvi atjome trumpam tik bendros maldos ir vakariens. alia Ki stalo stovjo brolio automatas, o u juos tos abu turjome pistoletus. Lauke pasiklaus, ar arti nesiauia enkavedistai, sdome u stalo, sukalbjome visi kartu dar nuo vaikysts prastus penkis poterius, pasidalijome vent pyrag, palinkjome vieni kitiems graiausi dien. N vienas tada neinojome, kad ios ms eimynls Kios paskutins tvikje... Po Ki vakariens dar kiek pasinekuiavome. ian dien nei brolis Mykolas, nei a njom susitikimus, liko ms savo nam slptuvse: nenorjome didios vents proga kitiems drumsti ventins nuotaikos. Nors mano sakymas draud judjim, bet a ir brolis Mykolas nak timis retai bdavom namie: brolis tik paryiu grda vo savo slptuv pailsti, o a apskritai savo kaime retokai rodydavausi. Visi tabo karininkai, vadai nakti mis lankydavosi vanag" daliniuose, konsultuodavosi r pimais klausimais, dalydavosi iniomis bei sumanymais. Nors NKVD divizija i Tigro" rinktins rib buvo pasitraukusi, iaip rajonuose NKVD garnizon padau gjo. Kviesti vyrus i savo slptuvi kol kas nebuvo btina. Jei prireikdavo pagsdinti stribus ar kitus ne drausmingus ,naujo gyvenimo krjus", aktyvistus, pakakdavo keleto narsesni vanag". Tuo tarpu visi ki ti dar galjo ramiai ilstis, daniausiai kiekvienas prie savo nam. Ketinome daugiau vanag" paaukti, kai b tinai reiks. O laikas tam kasdien brendo. Jei auktoji LLA vadovyb patvirtins Tigro" rinktins vado Panteros plan, reiks paaukti daug moni, visus mobi lizuoti, norint ivaduoti numatytus kaimus ir miestus. I vakarins Lietuvos, nuo Karaliauiaus dar ataidi bomb, patrank griausmai. Ms tautos kovos dar tik prasideda... Jei karas ir baigsis, tai labai neaiku, k toji baigtis atne ms tautai. N vienas okupantas mums nieko gero neada. Tokios tad mintys kirbjo per 1944 met Kaldas.

140

UVO MYKOLAS VILUTIS-KLEVAS 1945 m. sausio 10-os vakar I. Pelika rado mane Benediktavo kaime, kur po inspekcijos iaurinje rink tins dalyje nutariau pailsti J. Maknio sodyboje, gana erdvioje slptuvje. I. Pelika i karto nepasakojo apie nelaim, kad mans baisiai nenugsdint; m pasako ti apie bais vyk lyg i alies ir i anksto raminda mas. Brolis Mykolas uvo Lankos kalne, kuris jungia ikini ir Mineikiemio kaim laukus. Skersai per deln perjo kulka ir Jurytei, o V. Brukto kailiniai ivarpyti kulk pramutos devynios skyls... Klev pakirto kulkosvaidio serija Mykolas u vo! Jo kn sesuo Elena i kautyni lauko parsive, paguld ms berynlyje. Gerai inojau, kad karo be auk negali bti. Bet brolio be galo gailjau. Tramdiau verksm, bet aaros paios tekjo... Igno klausiau, kaip tai galjo vykti, jei visiems bu vo sakyta laikytis slptuvse ir sakymo i slptuvi ieiti nebuvo duota. Pelika papasakojo, kad antroje dienos pusje iki ni kaim upldo apie 200 enkavedist ir, laukuose i sidst su kulkosvaidiais, tikrino vis kaim. Tuo me tu ikini kaim i vienkiemyje rengtos savo slptu vs ijo Klevo kuopos ryininkas V. Jurys. J enka vedistai sum, nuved savo main. Jo sesuo (irgi ry inink), inodama, kur laikosi Klevas, nutar skubiai prayti kaip nors gelbti brol Viktor, t. y. jga j atimti i ekist. inoma, a tokiam planui nebiau pritars. V. Jurys paeid sakym viesiu dienos metu neieiti i slptuvi. Bet Juryts aaros ir praymas brol gelbti Mykol taip sujaudino, kad jis su V. Bru ktu ryosi sstis roges, kuriomis buvo atvaiavusi Juryt. Dar nebuvo visai sutem, bet jau vakarjo. Sliuogdami rogmis per laukus, jie ulk tiesiai ant enkavedist kulkosvaidio lizdo. Brolio Mykolo gailjau ir kaip brolio, ir ne maiau kaip trij valsi bataliono vado. Tuo metu jis buvo labai reikalingas, tiesiog nepakeiiamas. Mano skausm suprato visi. J. Maknys pasil saus lent, tuoj rado meistr ir t pai nakt padirbome karst. Tada su I. Pelika nukeliavome Dervinik.
141

ia atjs kakas i Sikini kaimo prane, kad mokytoja Pelenyt irgi pasitelk vyrus sukalti Mykolui karst. Net neinau, kur karst Mykolas buvo pagul dytas, kuriame buvo palaidotas. mons sak, kad antra karsto prireiks kitam didvyriui, jaut, kad auk dar bus... T pai nakt atvykau vadaviet Nr. 1. tabo ka rininkai nakt buvo ikeliav savo inspektuojamas sri tis. Radau tik kio dalies vedj J. Maceik, su kuriuo slptuvje aptarme laidotuvi apeigas, j laik. Kit dien su Klevo pavaduotoju A. Juriu galutinai nusta tme laidotuvi dat, valand, apsaugos bdus. ...O Mykolo karstas stovjo graiame ms lauko berynlyje, kur sesuo po gaubtais, sauganiais nuo vjo ir nuo ekist aki, degino vakutes. O ant bereli a k mnesienoj irgi virpjo ledokni vakuts. Broliu guljo atmerktom akim kakoks neemikai didingas. Veidas net spinduliavo didvyrio energij, ryt... Namie arvoti buvo labai pavojinga. ekistai tikrai bt inie kin lavon ir nebt leid deramai Klev palaidoti. MYKOLO VILUIO-KLEVO LAIDOTUVS 1945 m. sausio 12 d., 14 val. J. Maceikos rpesiu i Ripaii kaimo prisista pora irg su rogmis. Ro gs su karstu, persiritusios Obel kaln, sliuog Kirdei ki link, o aplinkini kaim gyventojai irgi skubjo Kirdeiki banytl. Laidotuvs buvo saugomos nuo ne tikto ekist upuolimo. Visi keliai Kirdeikius i an ksto buvo ukirsti stipri jg: Tauragn keli saugojo Putino kuopa, keli nuo Kuktiki ir nuo Saldutikio uolo kuopa, keli nuo venionli, Kaltann bei Ignalinos Puies kuopa (vadas A. Krinickas-Rome lis). Ginkluota Klevo kuopa atlydjo savo vado palaikus banyi, o i banyios iki kapini, apie pusantro ki lometro, Mykolo karstas buvo neamas kovos draug. Kapinse od tar klebonas kun. P. Liutkus. (is kunigas, kartu ir Tigro rinktins tabo narys, labai padjo palaikyti ry su Vilniaus apygarda ir atstovavo karo tribunolo sprendimams.) Daugiau kalbjusij ne prisimenu. Nuleidiant karst, Klevo kuopa, dabar va dovaujama jo pavaduotojo A. Jurio, savo vado siel aminyb palydjo trimis autuv salvmis.

ANTROJI DALIS

PRADEDU KANI KELIUS Po brolio Mykolo laidotuvi rizikavau trumpam grti namo pabti su sesute, su velion pagerbti at jusiais artimaisiais. Deja, kai pamaiau, jog sodyba ap supta, bgti buvo per vlu. Tada su viltimi prisiminiau man raudonj partizan duot pistolet TT ir j pa sirayt paymjim. Pakiau, bet... buvo vienas, kuris visk inojo. Kodl nesiprieinau? Jie dmais bt paleid vis kaim. O a buvau davs monms od saugoti j gy venim... I nam mus tris vyrus K. Vilut, jo sesers vyr I. Pelik ir mane suritus virvmis ive dvejomis rogmis. Du mano biiuliai paliko aarose skstanias savo monas, o a seseris. Moterys alpo i irdies skausmo. Net ir pakelje sutikt i mokyklos gritan i kaimo vaik (A. erno, S. Vilutyts) veidai ir akys idav j igyvenimus, matant, kaip mus suraiiotus gabena neini. Kaltannuose visus suvar vien r s, vliau mus iskirst vienutes. TARDYMAS VENIONYSE Vienutje nebuvo joki bald, jokios patalyns. Kai pavargdavo kojos, sdjau ir nakt guljau ant ce mentini grind su drabuiais, k nors pasikis po gal va. Keldavo ryt beldimu duris, aukdami Podjom!. Tada per dur langut priirtojas kidavo vandenin g, supuolus kumio dydio duonos kriaukl. (Nepa nau, kad jis bt svrs 450 gram, o tiek buvo skirta parai.) Dar duodavo gabaliuk cukraus ir ilto vandens skardinje nuo amerikonik konserv. i skardin pietums pildavo vadinamosios sriubos melsvo skys io, kurio dugne nesugraibydavai n aukto pros" 143

kruop. Vakarienei taip pat skardin karto vandens, gabaliukas cukraus. Kit dien po pusryi du uniformuoti pareignai tarpduryje paklaus: Na bukvu V?. Liep i kameros ieiti rankas susidjus u nugaros. Kai nesupratau, pa kartojo lietuvikai. Nuved kaljimo spec. kabinet, kur sdjo du uniformuoti tardytojai. Sura protoko l biografinius duomenis, po to klausinjo: Kur yra banditai? Kokios j pavards? Igird, kad nieko ne inau, nervinosi, adjo suaudyti, o patyr, kad rusi kai nemoku, vienas, kalbjs lietuvikai, adjo imo kyti rus kalbos. Nieko neipe, t dien grino ma ne jau kit kamer, kur radau sdint Poktait, vo kiei okupacijos metais dirbus venioni apskrities mokykl inspektoriumi. Jo iniciatyva susipainome. Dar Vilniuje pogrindio karo mokykloje buvau istu dijavs gestapo gudrybes, NKVD ir MVD valgybos pa slaptis, apraytas gen. Vlasovo valgybos specialist. Taigi dabar prisiminiau ir gestapo tardymo metodus, ir ekist gudrybes. Tik svarbu buvo jas perprasti, uuosti per tardym ir kamerose. Mat ia joki atsitik tinum nebna viskas tvarkoma pagal paruot pla n. Kaljime, ypa tardomj kamerose, btinai turi bti nipas. Jie uverbuojami vairiausiais bdais i pai kalini: vieniems adama laisv, kitiems siunti niai... Supratau, kad Poktaiio misijos bta mane i tyrinti. Pasak psicholog, mogus, ilgiau bdamas su kitais, negali itisai tylti, kada nors vis tiek prabyla. Taigi man derjo tik pasirinkti tinkam tem. Suinojs, kad mano draugas moka rus kalb, papraiau j i mokyti mane, kad galiau susikalbti su tardytoju. Po pieriaus neturjome, tad ram pirtu ant aprasojusio lango stiklo. i tema tiko ir mano mokytojui, bet ji nepatiko tardytojams... Po poros dien vien ryt man udjo antrankius ir keturi autuvais su nuogais durtuvais ginkluoti kareiviai ived i kaljimo teritorijos. Prie jimo kaljim sto vjo didiul, koki 50 metr ilgio eil moni, atveu si artimiesiems maisto, drabui. iek tiek mums nu tolus, i paskos js kareivis autuvo buoe man tvojo nugar, o man kniumbant priekiniai kareiviai taip trenk buoe krtin, kad visai susmukau. Pakl. To kius pratimus", kol nujome iki saugumo tvirtovs, pa kartojo kokius keturis penkis kartus. I burnos pratru kusio kraujo srove nulaisiau vis keli. Tardymo stai-

144

goje antrankius num. Kabinete sdjo keturi unifor muoti vyrai. Klausimas standartinis: Kur yra bandi tai? J pavards?" Atsakymas irgi tas pats: Neinau. Prie krosnies stovjusia malk pliauska gavs per galv, nuo kds nuvirtau. Paskiau spard kareivi kais batais kaip futbol. Vienas uoko man ant krti ns ir, laikydamasis stalo, spard, iki maai beliko gy vybs enkl. Tada perpyl altu vandeniu. Kai iek tiek atsigavau, ived koridori, udjo antrankius ir at ved atgal kaljimo vienut. Poktaiio jau neberadau. NKVD kariuomens spec. dalinio kareiviai, vengda mi fronto, kaljime stropiai darbavosi. Vesdami tar dym, mog iauriai mu, kad pademonstruot eil je prie kaljimo stovintiems monms savo galyb, bau gint juos, priverst labiau mylti soviet valdi. Apraytosios egzekucijos venionyse man pakarto tos dar keturis kartus. Po paskutins nuogai nudrask drabuius, nuvilko kaljimo kieme stovjus sandliu k, kur ant betono grind buvo pripilta vandens. O 1945 m. sausio pabaigoje gerokai alo buvo apie 29 laipsnius, tad ia grindis radau vieno ledo. Kameros lan gas didiulis, bet be jokio stiklo. Kad mane matyt, sargybinis ant ledo alia mans pastat spingsul. I pradi ant ledo bandiau tupti. Kas atsitiko su mani mi vliau, neinau su iuo pasauliu buvau atsisky rs. Kai po geros paros buvau paadintas", ivydau dvi gydytojas baltais chalatais ir por kaljimo parei gn. Guljau vienutje ant grind. Gale galvos sto vjo i ryto padtas maisto davinys. Nors atsipeikjau, bet atsikelti negaljau. Mat apie 50 metr alt san dliuk ir atgal kamer nuogas buvau vilktas u ko j. Visas knas buvo aizdotas, drabuiai pasruv krau ju ir prilip. Kas mane drabuiais apreng, neinau. Kai sukaups jgas, sukands i skausmo dantis atsi kliau, valgyti dar ilgai negaljau, nors ir alkanas bu vau. Kiek pajgdamas valiau sukrejus, prie drabui pridivus krauj, nes prisiliet prie kno sukietj drabuiai erzino aizdas. Igrs vanden su cukrumi, vl isitiesiau ant grind, usndau ir regiu pusiau sap n. Apsivilks ieiginiais drabuiais, savo languotu ru deniniu paltu, tamsia nakt einu sensias Linkmen kapines, kuriose 1929 m. palaidotas mano tvas. Kapi nes juosia labai aukta akmenin tvora, o u jos iki lusi kalva lyg savotikas piliakalnis, ir visas jo plo tas tankiai apstatytas kryiais. Artju prie auktos

145

i akmen suskliaustos jimo arkos. Likus keliems in gsniams, staiga tamsi naktis ima visti. Pasuku nauj j Linkmen kapini link. Pakeliui visai nuvinta, iny ksta mano regtas vaizdas ir vl atsiduriu kaljimo vienutje. Dar ir iandien neinau, ar tai buvo sapnas, ar koks regjimas. Bet po ito vykio a tvirtai tikjau, kad namus tikrai pareisiu, niekas mans nenugals, nesunaikins! Netrukus mane perved bendr kamer. ia buvo apie trisdeimt moni. Viename krate stovjo lent gultai, bet jie buvo uimti. sitaisiau po gultais. ia radau ir I. Pelik. Matydamas mane sudarkyt, pam lynavus, jis stengsi kaip galdamas paguosti. O rus kariuomens pulkininkas gydytojas pasisil mane nuo dugniai apirti, dav patarim ir nuramino: Nieko, neimk galv, nors ir suaudyti vest! Jei imsi galv, tave paralyiuos. O jei laikysies kaip sakiau, visa tai gal atsilieps tik senatvje. (is gydytojas turjo bti labai geras savo dalyko inovas, nes i ties senstant pradjo rykti kankinim padariniai.) Matyt, kaljimo gydytojai, mane prikl i mirties, udraud daryti to kius sadistikus eksperimentus, nes ioje kameroje ga vau i sesers siuntinuk. 1945 m. vasario 5 d. buvau ikviestas su daiktais. Kameros draugai spjo, kad mane ive. Ir neapsiriko. Udjo antrankius, pasodino vael (tok iemos meto keleivin veimuk), alia atsisdo palydovas saugumie tis, o priekyje arkl raginantis veikas. Atve ven ionlius. laipino prekin vagon, palaisvino vien vagono gal, pasodino ant grind. Tiesa, vagone ant rankius num, kad galiau pavalgyti, bet prie Vil ni vl udjo. I geleinkelio stoties iki saugumo kelia vome psti. Manasis palydovas stengsi udengti nuo praeivi mano surakintas rankas. Saugumo kameroje Nr. 8 viet pasirinkau netoli dur, kamputyje. Visi mo ns sdjo ar nakt guljo ant grind. Lovukje guljo tik vienas Volung, kuris saksi ess nuteistas 10-iai met. Prie dur ant grind sitaiss raias kininkas i Suvalkijos Traskauskas i karto veido mimika parod, kad saugoiausi guliniojo ant lovos. Galvos linktelji mu padkojau u perspjim. is kininkas, imintin gas, tvirtas mogus, kaljime sdjo Nepriklausomos Lie tuvos laikais, sdjo vokiei okupacijos metais, o ir dabar netiko sovietams. ia pat kaljo ir jo pusbrolis, buvs Liudvinavo valsiaus viraitis Leonas Kalda. Juos

146

per tardymus labai mudavo guminmis lazdomis, kan kindavo: nuo sdyns ir nugaros net luposi oda, buvo vienos aizdos. Dar ia susitikau pulkinink Byl, re dagavus urnal Teis ir parengus Nepriklausomos Lietuvos baudiamj statut. Jam, stambiam, augalo tam vyrui, labai trko maisto, todl jis danai pasisksdavo: Gyv un susiau". Volung, buvs Kybart muitins darbuotojas, saksi turs kakur ukass d ginkl. adjo ir viet nurodyti tam, kuriam pavykt i ia ieiti. Dar gyrsi turs kakur paslps aukso. Taiau tos tariamos grybs n vieno nedomino. Niekas tada n neman toki dalyk kada prireiksiant. Visi tai laik pasakomis, kurias sekti jam buvo, matyt, nurody ta i viraus". Tokia mediokl" buvo traktuojama kaip viea provokacija. Apie vasario vidur 8- kamer atjo Januka, prisistats kaip vokiei okupacijos met Kauno mies to prokuroro pavaduotojas. Pasakojo, kad 1945 m. sau sio pabaigoje Kaun veim malk veus jo kaimyn Kaz Veversk ant Raudondvario tilto sulaikiusi tilt saugojusi sargyba ir tarp malk veime iekojusi na mins, o radusi ger pluot pogrindio spaudos. Ve verskis, suprats, kad kliuvo, leidosi bgti, bet sargybi niai j nuov. Ant jo kapo urayta: Praeivi, kuo a buvau, tuo tu esi, kuo a esu, tu bsi. Kameroje sdjo ir labai santrus, nenekus Krutu lis, vokiei okupacijos metais kur laik buvs Vil niaus miesto burmistru. Lenk kunigas prelatas Cikonskis danai gaudavo ger siuntini. Dalydavosi su lenku mokytoju. Lietu viams neduodavo. Kai tvankioje kameroje maistas imda vo gesti, imesdavo para" (kameros tualet meta lin statinait). ia sdjs advokatas i Kretingos (lyg ir Galatiniaus pavarde), laisvje svrs 90 kg, po puts met tardy mo dietos" liko 45 kg svyruoklis". domiausias ms kameros kalinys buvo labai soli dios staigos kadr skyriaus virininkas Andrius Bulo ta, Ispanijos pilietinio karo metais kovojs raudonj pusje. Vliau jis buvo pateks Pranczijoje nelaisv. Jo dd, taip pat Andri Bulot, advokat, buvo su aud vokieiai. Jis pasakojo daug domi nutikim anie kovas Ispanijoje. Bet jis buvo ne tik atsargos karinin kas, bet ir teisininkas, tad aikino mums 58 straipsnio prasm ir jg. Es iam straipsniui nusikaltus galima

147

apkaltinti pus moni iandien, o kit pus rytoj. J es galima pritaikyti net ir tiems, kurie iuo metu mus tardo, mua. Po dviej trij savaii A. Bulota kakodl buvo paleistas. Grs i kaljimo girdjau per televizij A. Bulotos, tarptautinio apvalgininko, pas kaitas. Vien ankst ryt i iviets ms kamer leido gydytoj Dirs. Ivietje, kur jis buvo laikomas nuo vakaro, negalima buvo ne tik atsigulti, bet ir atsissti. Isikankino vis nakt staias. Sumimo dien pagal paskyrim jis buvo pasirengs ivykti Klaipd uim ti Klaipdos krato sanitarijos virininko pareig. Jau sdo savo automobil, bet saugumo vyrai pakviet j ssti j automobil. Por savaii ia j ilaik, vliau, matyt, pavert" savu mogumi, paleido. (Paskui Dir s dirbo sveikatos apsaugos ministru.) Jam ieinant laisv, praiau atsisti kepaliuk duonos, kamput d jus nuod. Po kankinim venionyse nenorjau gyven ti: labiausiai bijojau, kad galiu neilaikyti kankinamas. Praytos duonos jis neatsiunt. Bet ir tardym mans daugiau neauk. ioje kameroje a labai nuoirdiai meldiausi. Teta Magdalena, mano tvo sesuo, buvo tretinink, tad sa kydavo: Jei nori sigyti po mirties danguje dvar, turi sukalbti penkiasdeimt roani". Laiko turjau daug, kasdien sukalbdavau po du, o kai kada ir tris roanius. Taigi dar iki tardymo, pasak tetos Magda lenos, buvau nusipelns net ei dangik dvar... Dabar ir numirt jau nebuvo baisu. Savo maldose jungda vausi su plakamu prie stulpo priritu Kristumi, vaiz duotje regjau erki vainiku perspaust ir kraujuo se pasruvusi Jo galv, rodos, maiau krauju plstant kalam prie kryiaus. Po toki nuoirdi apmstym palengvja, nublanksta savi fiziniai ir dvasiniai skaus mai. Visa irdimi praiau ikankint, nuudyt ant kry iaus Dievo Sn, Jo motin Marij imelst pas Auk iausij stiprybs, itverms. Vaikystje taps nalaiiu, penktus metukus eidamas neteks mamos, o atun tus ir tvo, pavediau vis eim, mirusius brolius ir seseris, vis savo Taut Dievo motinos Marijos globai, visa irdimi praiau bti mano, visos ms eimos, vi sos Lietuvos Motina, globja. Bet mirti tada man nebuvo lemta. Vien dien ms kamer jo V. Jurys. Vaikys tje kartu braidydavome po balas, ani kiauini ie148

kodami. Kai mokiausi Teliuose, Vilniuje, tai artimai nebuvom pastami. Bet inojau, kad dl jo vjavaikikumo ketindamas j gelbti uvo mano brolis Mykolas. Buvo aiku, kad j ia atsiunt ne be tikslo... Tardyto jai toki klaid nedaro. Jis perjo per kamer. Nepasisveikino, atseit, nepa ino ir mans. Kit dien ileisti pasivaikioti persi metme keliais odiais. Vliau vienas kito vl nepai nome. Volung pasivaikioti neidavo (matyt, turdavo tuo laiku perduoti savo ataskaitas), todl per pasivai kiojimus tartinos akies kaip ir nejautme. Girdjo me, kad tokiems, kurie kaljime sutikdavo daug are tuot pastam, o ir laisvje turjo daug biiuli, prie 58 str. tardytojai priddavo dar " punkt, atseit, ia esama organizacijos. Tuomet byloje btinai uraydavo ir tos organizacijos tiksl: organizuotai nuversti tary b valdi... Vien tik u pai tardytoj sugalvotas istorijas mo nes kankino rsiuose, kaljimuose, tremtyje, pasmerk davo Sibiro aliams, badui, miriai. Kitus ia kalji me, imu visas jgas, suaudydavo. Tiesa, organizuo tai versti soviet valdi buvo btinybi btinyb, bet argi nam katinukas galjo apsiginti nuo tusio lau kinio vries?.. Juk ir mikus jo broliai, ne usimoj sunaikinti tus vr, bet tikdamiesi patikimai pasi slp apsisaugoti nuo jo arba, nerad ieities, bent gar bingai ti. Prajus geram mnesiui, vien vakar buvau ikvies tas pas tardytoj, KGB kapiton. Tardydavo daugiau sia naktimis, kad suimtasis greiiau ivargt, pristig t jg, lengviau paklust tardytojo valiai. Kadangi ru s kalbos nemokjau, kakokia ydait vert. ia tard gan monikai. Niekas nedau, nemu. Ar mano kar tos maldos padjo, ar jie patys suprato, kad i mans daugiau nieko neimui. O umuti jie galjo bet ka da. protokol suraius biografinius duomenis, buvau paklaustas, kokioms organizacijoms priklausiau. Atsakiau, kad jokioms nepriklausiau. Klaus, i kur gavau ginkl. Atsakiau, kad paymjime parayta, kas j idav. Ko dl j man dav? Papasakojau tai k. Kai soviet par tizanai atsikl Labanoro mik, trys j vyr. ltn. lapelis, partorgas Stuikeviius-Fiodoras, mano pasta mas J. Kliukas atjo pas mane namus. A tuo metu slapsiausi nuo vokiei, pabgs i Vilniaus auktes niosios technikos mokyklos ir Marijampols karo mokyk

149

los, kad neivet Vokietij darbams. ie partizanai mane pra dirbti j ryininku ir valgu: kasdien ap vaiuoti dviraiu Uten, venionis, ivalgyti pakels miestelius, suinoti, ar nesiteikia vokiei kariuomen. Kartu pra rinkti pogrindio spaud, kioskuose nupirk ti okupacins spaudos, tabako ir kt. Pirkinius turjau pristatinti nurodyt viet, o i ten visa jie pasiim vo patys. Apsaugai (jei netiktai susiduriau su gesta pu) man idav pistolet, dar para ir paymjim. protokol ekistai sura apie vis papasakot ma no veikl, tik pakeit vienintel od: vietoj t a r y b i n i partizan para mane dirbus n a c i o n a l i s t i n i partizan naudai. Kadangi tardymas vyko per ver tj, protokol skaityti man nedav. Vertja patvirtino, kad parayta viskas taip, kaip sakiau. Vien vakar vl mane isikviet tardytojas. Radau j vien. Nieko neklausinjo. Sdjau ant kds, o jis val savo pistolet TT, tok, kok areto metu atm i mans. Ant stalo guljo dvi apkabos ovini. Staiga paauktas kit kambar, visk paliks ant stalo, prie mano akis, tardytojas ibgo ir ilgokai utruko. Man, kad a, kaip imanantis apie tok ginkl, j pasims bandysiu veikti... i tardytojo gudryb supratau teisin gai tai buvo provokacija. Grs ekistas vaidino su sirpinus, kad paliko ant stalo ginkl. A jam lietuvi kai pasakiau, kad jei savo tok ginkl ir esu jiems ati davs, bet svetimo neimsiu, nes tai bt vagyst. Ne suprats, k a pasakiau, isikviet vertj ir tuoj man leido grti kamer. Kai ia papasakojau apie t nuti kim, visi juoksi, o kai kas tikriausiai ir nepatikjo visu tuo. Trei kart tardytojas m man pirti LLA organi zacij. Mat jis turs liudinink ir gals rodyti. Paklau siau, kas jie. Jis paminjo V. Jur. Atsakiau, kad j painojau vaikystje, o dabar galima bt paties pa klausti, nes jis sdi toje pat kameroje, bet man apie jo ki organizacij niekada nekalbjo. Tardytojas apsimet labai nustebs, kad abu esame toje paioje kameroje ir dav kakok nurodym. Grs V. Jurio kameroje ne radau. J perkl kitur. Apie 1945 met kovo pabaig mane ikviets tardy tojas byl ubaig. Buvau sitikins, kad u tokius ma no parodymus teisti negalima. Bet dar neinojau, kad socialistinio realizmo" slygomis nieko negalimo nra. antaui, udynms, melui, kaljimams, tremiai, viso-

150

kiausioms provokacijoms visi keliai atviri (bylo by elovek, a dielo naidiom). Balandio pradioje i 8-os kameros mane perved 25-. ia t pat dien i sesers gavau siuntinuk su maistu. Nustebau ioje kameroje rads jau devint par ba daujant buvus Auktesniosios technikos mokyklos che mijos dstytoj V. Priesken. Tai buvo tikras siurprizas. Siuntinio skanstais pirmiausia norjau pavaiinti savo likimo draug. Kalbinau baigti badavim. Jis nesutiko, tik pasiskund: Praddamas badauti, praneiau ratu apie tai tardytojui, kaljimo virininkui, prokurorui. Jie per tris dienas turjo imtis priemoni, mane informuoti. Jau devynios paros badauju jokio signalo negavau". Netrukus j paauk pas tardytoj. LUKIKI KALJIME Palikite vilt, kurie ia einate" nejuia prisi miniau Dant. Tai buvo skausmo ir kani viepati ja tikras Lietuvos emels pragaras, stambiausias Lietuvoje punktas, i kur XX amiuje vergij siunia mi mons... Kaljimas statytas dar Jekaterinos laikais vienam tkstaniui bedali, o sovietai ia sutalpino apie 30 tkstani moni. Kaliniai buvo suskirstyti korpu sais. Pirmajame daugiausia laik netardytus, antraja me itardytus ir laukianius teismo, treiajame nuteistuosius, i kuri formuodavo etapus Tolimj iaur. Mane udar antrajame korpuse. Kaip ir visame ka ljime, joki bald kamerose nebuvo. Visi sdjo ir gu ljo ant cementini grind. Kameroje buvo per imt moni. Nakt miegodavome taip: vieno galva, ant ro kojos, visi ant vieno ono, o versdavoms ant kito ono visi kartu. Pastam ioje kameroje nesutikau. Netoli mans sdjo mokytojas (pavards neprisimenu) ir generalinio tabo pulkininkas Grblinas. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenje jis vadovavo arvuoi rinktinei, o 1944 m. generolo P. Plechaviiaus buvo paskirtas Vilniaus mies to ir apskrities karo komendantu. Gerai savaitei prajus, gavau rusikai parayt kaltinamj ivad. J per skait mintasis mokytojas ir plk. Grblinas: Dirbo valgyboje ir ryyje nacionalistini partizan naudai.

151

Platino pogrindio literatr". Kai kameros draugams paaikinau, kad tok darb dirbau, tik ne nacionalis tini", o sovietini partizan naudai, visi sak, kad teis mas mane tikrai iteisins ir paleis. Juk buvo inoma, kad vokiei okupacijos metais Lietuvos mikuose na cionalistini partizan i viso nebuvo. Argi soviet par tizanus, vadovaujamus Jono Vildino ir Vlado lape lio, galima vadinti nacionalistiniais? Visi kameroje sa k, o ir a pats tvirtai tikjau, kad mano prisipainta veikla negali bti laikoma nusikaltimu, netgi atvirk iai... Taigi teismo laukiau kaip ivadavimo. Kameros rkaliai kartais gaudavo i nam tabako, bet popieriaus suktinei labai jiems trko. Nusprend, kad mane tikrai paleis, manme, kad kaltinamosios ivados man nepri reiks, tad rkaliai paleido j dmais... Kokia reikalinga ji man bt dabar! Gegus 9-j kaljim sudrebino pergals saliutas. Karas baigsi. Kameros filosofai" pranaavo tolimes n pasaulio ateit. Vieni pie j viesi, kiti visai tamsi, n kiek ne viesesn u dabart. Susibrme apie plk. Grblin. Mat mokslus buvo baigs Pranczijoje, gerai painojo pasaul. O pulkininkas ms neguod: Ms vis daina sudainuota, praeis, 30, o gal ir dau giau met, kol uaugs nauja karta, mons, nemat io karo baisum. Remiantis istorijos dsniais, jie patys, nordami ikilti, imsis pasaul pertvarkyti ir j taisyti. Ms tada jau bus maai belik..." TEISMAS 1945 m. gegus 16 dien, kai visi dar diaugsi karo pabaiga, mane pasodino varanok", kuriame jau sdjo V. Jurys, dar keli kaliniai ir keletas ginkluot kareivi. Atvaiavome vadinamj NKVD karo tribu nol. Pirmininkavo rusas virila. alia jo sdjo du ci viliai. Vertjo nemaiau. Gal kuris civili mokjo ar suprato lietuvikai. Paaikinau, kad kaltinamojoje i vadoje neteisingai parayta tarybiniai partizanai pa vadinti nacionalistiniais, o i ties buvau ryininku ir dirbau valgyboje, teikiau pogrindio literatr ne na cionalistiniams partizanams, koki vokiei metais Lie tuvoje i viso nebuvo, o visk dariau tarybini parti zan naudai. Vykdiau tai, k jie man paved. Mans papra ivardyti partizan vadus. Pasakiau: Vildi
152

nas, vyr. ltn. lapelis ir Kliukas. Tribunolo pirmininkas atov, kad kaltinamajame akte teisingai parayta jie visi yra nacionalistai. Tariamasis tribunolas arba ma ns nesuprato, arba nieko nenorjo suprasti, nes netu rjo teiss taisyti KGB kaltinamojo akto. Man nieko neatsak, teisjai ijo pasitarti, o tuojau gr perskai t t pat, kas buvo parayta kaltinamoje ivadoje. Abu mus su Juriu nubaud po 10 met... Tuo teismas ir bai gsi. V. Jurys su mano byla tikrai nieko bendra netu rjo. Pamaniau, jog j atve tik dl to, kad reikjo nu teisti ir j. A teiss moksl neimaniau, bet mane tei susieji apie juridinius mokslus iman dar maiau. Mat jie buvo tvirtai tikinti, kad teismo ivada negali skir tis nuo KGB tardytojo iduoto kaltinamojo akto. Bet juk tai buvo ne teismas, net ir ne pasityiojimas i teisin gumo, o pasityiojimas i paios valstybs sistemos. A mokjau tik lietuvikai, o jie teis rusikai. Turbt nei teismas mans nesuprato, nei a teismo. Apsvaig nuo karo pergals, save jie laik visagaliais. Nesupratau ta da, nesuprantu ir dabar, u k a tada buvau nuteistas 10-iai met. Kaltino mane net pagal du straipsnius pagal 58la, 5811. Tiesa, baigus kalti, dar paskyr tremt iki gyvos galvos. Kai baigsi teistumo terminas, strai psn 5811 man panaikino, o straipsnio 58la panaikinim nukl vlesniam laikui (turbt po mirties). Mat KGB visada nori likti teisi, niekada neprisiima atsakomybs u tai, kad be jokios kalts tiek met kankino mog, atm jo jaunyst, sunaikino ateit, sveikat arba ir gy vyb. I tariamojo karo tribunolo tuo paiu varanoku, saugomi tos paios sargybos, grome atgal Lukikio kaljim. Dabar mus udar trei korpus, nuteist j. ia kameros didels po 200300500 moni. Pro langus buvo matyti mrin kaljimo tvora, sargy binis boktelyje, dalis kiemo. Ms kameroje kalini buvo apie trejetas imt, tikras internacionalas, viso kiausi tautybi: rus, vokiei, latvi, est, lenk, yd, igon ir kt. Lietuvi gal buvo maiausiai. Be veik kasdien ateidavo nauj moni, o seniau sdjusius ivesdavo kitas kameras, ypa formuojant etapus. Ne galjai inoti, kuris ia tikras nusikaltlis, nuteistas u plikavimus, udynes, o kuris apdovanotas" 10-ia me t kaljimo tik u tai, kad, istovjs bent tris pa ras eilje prie duonos ir jos negavs, padejavo...
153

ioje kameroje kaljo tris universiteto kursus baigs V. Kiys, dirbs Raudondvario valsiaus sekretoriumi. Be to, jis jo LLA Kauno apygardos propagandos viri ninko pareigas. Buvo apsukrus vyras, prie buteliuko pri siviliodavo ir susidraugaudavo su vietos KGB virinin ku, milicijos vadu, garnizono vadu, partorgu, nors ie tuo metu jam buvo pavojingiausi. Kai pas j per krat rado nelegalios literatros, tardytojui nedvejodamas at sak, kad j gaudavs i sumintj draug. Pasakojo net literatros perdavimo detales: KGB majoras j perduodavs prie savo arklids, kiti kitose konkre iose vietose. Tada sum visus keturis mintus jo draugus". Kai per akistat su buvusiu KGB virinin ku majoru Kiys tvirtino t pat, majoras oko mutis. Visi keturi gavo po 10 met... Kiys net digavo: Ko negaljau padaryti laisvje, padariau sddamas kal jime... Nuteistj kamerose buvo leidiama gauti siuntini. Tarp rus kariki radosi tikr plik, kurie gavusia jam siuntin palikdavo tik tai, ko jiems nereikjo. Kar t ms kamer atjs mogus su nauja karika mili ne (tik be diro ir be antpei) tuos plikus sudraud. Vagys susivalg pasitrauk. Mums parpo suinoti, kas tasai mogus su nauja miline, dl ko vagys jo prisibijo. Susipainome. Pasirodo, tai buvo lietuvis, gavs 5 me tus kaljimo. 16-oje lietuvikoje divizijoje jis buvo dir bs bataliono politiniu vadovu, o po karo Leipalingio KGB virininku; kaljim pateks u tai, kad Vilni veamus Lazdij apskrities operatyvinius dokumentus kelyje, prie Alytaus, i jo atm mikiniai. Apie 60 kalini vilkjo rus kareivi uniformomis ir buvo um itisinius vieno kameros kampo gultus. Visi kiti ir miegojo, ir sdjo ant grind. Vien popiet net keli ms kameros gyventojai ga vo siuntini. Uniformuotieji pareik, kad siuntiniai pri klaus jiems, nes jie kare krauj liejo. m siuntinius atiminti. Sukilo visa kamera. Prasidjo tikras mis. Irykjo nemaa stipruoli, kuriuos apie 60 bandit stengsi likviduoti, kad sivest sav valdi kameroje. Vienas emaitis, Masio" fabriko darbininkas, kur la biausiai puol, kovos pozicij aibo greitumu um kampe ant t bandit gult ir smagiai i kairs ir dei ns guld upuoljus. Gav jo smg, plikai krito ir negreit klsi, o ir atsikl miui jau buvo netinkami. is darbininkas vienas suguld apie dvideimt j puolusi
154

frontinink. Petyns buvo isipltusios visoje kameroje. Narsiai kovsi ir dar apie 1520 ms vyr. Taiau i koridoriaus sivers korpusinis kaltino mus, pasiprie inusius frontinink plikavimui, net band kai kuriuos msikius pats stumdyti ir muti. Tada ltn. Kielius pa pra korpusin ikviesti kaljimo virinink. Net ir pavard jo paminjo, nes buvo pastamas i fronto. Po ito praymo ,,korpusinis oko muti frontovikus, kad vliau galt pasiaikinti virininkui. Kaljimo vir ininkas, igirds savo bendraygio kvietim, netrukus prisistat ir po kelis ms kameros mones iskirst kitas kameras. Patekau 12-os moni kamer tiek ia galjo sugulti ant grind. Ir ia buvo frontinink. Ypa ars buvo Kuznecovas ir Menikovas. Kai gydy tojas D. Matutis gavo siuntinuk, plikai taip sisiau tjo, kad nepajutau, kaip sugriebiau sunkok tualeto dangt ir tvojau Menikovui per galv, o mane puolu siam Kuznecovui spyriau tarpkoj. Abu isities ant grind ir auksi pagalbos, kol korpusinio* ikviesti nejai juos netuvais igabeno. Tuo metu buvo ruoiamas etapas. Mane perkl labai didel kamer joje buvo per 500 moni. ia sutikau i Ripaii J. Maceik ir kelet kit pastam (pavardi neprisimenu). Kart atjs kakoks pareig nas rinko mrininkus, tinkuotojus, daytojus, dailides. Usiraiau mrininku. Atrinktuosius apie 15 mo ni netrukus perved antr aukt, darbinink kamer, kurios mons dirbo kaljime aptarnavimo sfe roje: virtuvje, statybose ir kitur. Darbininkus geriau maitino. Virtuvje dirbantieji kamer atnedavo mais to ir draugams. Vien ryt 12 statybinink surikiavo neginkluotas priirtojas ir atved v. Magdalenos gatv remontuoti vidaus reikal ministerijos pastato. ia dirbanius maitino vietoje. Riebi sriuba, neblogas ga balas msos, duonos kiek nori. A kieme mrijau ki n pastat. Net ir sargybinio nebuvo matyti. Atjs pagrindin pastat piet, pairdavau, k kiti dirbo II aukte. Ten msikiai tais sien tink, duris, o ia pat u stalo dirbo ir pats ministras Macijauskas: tvark savo popierius, visai nebijodamas, kad mes, teisti po 10 met kaljimo, galjome j nukirsti... Taip dirbome daugiau nei mnes. Baig darbus, vl atsidrme bendrose kamerose. Vienoje j sutikau pusbrol Kost Vilut. Jis jau ino jo, kad pagal jo straipsn kariuomen nj vyrai am
155

nestuoti, ir j tikrai paleis. Taigi Kostas man pasil pasivadinti jo vardu ir vietoj jo ieiti laisv. Tarms kelias paras, bet a vis dlto prijau ivad, kad toks sumanymas gali mano pusbroliui gerokai pakenkti. Svarsiau taip. Parjs kaln nenuversiu, niekur nega lsiu dorai sitvirtinti, arba siu, arba vl pagaus e kistai. Net draugai gali suabejoti tokiu mano isilaisvi nimo teisingumu. O pusbrolis Kostas bus tampomas, dar gali ir mano straipsn jam priteisti. O juk jis turi eim, vaik... Padkojau jam i irdies ir man skirt jung nu tariau neti pats iki galo. Iki galo, kad ir koks jis b t... Vl rinko etapus, vl keitsi kameros, vl nauji vei dai, nauji mons. ia su Kostu isiskyrme visam lai kui. namus jis parjo, bet kaljimo sumuimai, igyve nimai paguld j patal; net ir Leningrado specialistai nepadjo... Kur laik kaljau kameroje, kurioje buvo apie por imt moni, o tarp j apie 30 fronto kari, daugiau sia buvusi belaisvi. ia kaljo ir vienas niekada ka ro mokykloje nesimoks papulkininkis, kuris mafijos buvo taisytas bataliono vadu. Jis pasakojo, kaip savo ba talion be sakymo nuvesdavs prieo unugar pl ikauti. Kartais parsinedav nema grob. Jo draugai, sigij generol uniformas, prisikabin medali ir or din, pagal suklastotus sakymus sulaikydav ir kariuo mens unugaryje apipldav vagonus su maisto pro duktais, savo transportu juos ivedav ir parduodav. Taigi kariuomen t produkt negaudavo. moni kameroje majo, nes kas savait arba kas antr i Lukiki ivedavo po 2,53 tkstanius mo ni. 1945 met vasar kart snausdamas tok keist re gjim maiau. Tarytum mano sesuo Elena per kokius 50 metr nuo ems savotikam raudoname lktuve lyg kokiame laivelyje skrenda vir Vilniaus KGB pastato. Atsiklus mane kankino nuojauta, kad j varg gal i ve Sibir. U k? Kodl? Neinojau, bet buvau tuo sitikins. Prajus kokiai savaitei, gavau siuntinuk ir supratau, kad jis sudtas jau ne Elenos. Pradjau gal voti, kam dtos man kelns, neiotos dar Teliuose. Pri siminiau, kad jose sita kienl sulankstomam met rui. Toje kienlje radau laikut: Tavo sesuo Elenut su visu turtu iveta Sibiran. Mes, tavo kaimynai, kai
156

k ia siuniame. Partizanka mike veikia taip pat. Taigi mano regjimo bta tikrai pranaingo... Lukikse vl formavo etap. Po 45 tkstanius nuteistj i kamer ivarydavo kaljimo kiem su daiktais ir ia sutupdydavo. vien etap NKVD ka riuomen paimdavo apie 3000 moni. Kiekvien iauk davo pagal asmens byl, jei kalinio duomenys atitik davo byloje suraytuosius, j tupdydavo kitoje aikts pusje, etapo kariuomens apsaugoje. Jei kurie nors duomenys nesutapdavo, kalinys bdavo grinamas at gal kaljim. Atrinktuosius udarydavo VRM karei vi saugomas kameras, daniausiai jau kitame korpuse, ir sugrsdavo taip anktai, kad mons negalt ne tik atsigulti, bet ir atsissti. Taip sukitus staius mones ilaikydavo kartais ir ne vien par. Mat su ivarginta minia lengviau tvarkytis, maesn pabgim tikimyb. Paskui psius i Lukikio kaljimo varydavo iki pat va gon. Jei vagon pristigdavo, kalinius sugrsdavo prie geleinkelio stoties esaniose persiuntimo patalpose. Ke lyje i vis on tankiai apstatydavo ginkluotais karei viais ir unimis. Gyventojams net langus sakydavo u sidaryti. Kai kurie kaliniai visai negaljo paeiti. Tokius liepdavo greta einantiems stipresniems kaliniams vesti. Mano byloje kakokie duomenys buvo klaidingi, to dl ir likausi. Patekau nedidel, madaug 15 asmen kamer. Kaljimo administracija, kad inot kokioje ka meroje kas sdi, liep patiems usirayti pavardes, var dus, tvo vardus. Kadangi rayti reikjo rus kalba, priirtojas pasil tai padaryti rus kapitonui. Bet pasirod, kad jo esama visai neratingo. Visi labai nu stebome, bet jis nuramino", kad fronte toki vad bu v ir daugiau... Dabar supratome, kad, nordamas likti Lukikse, tu ri usiraydamas pakeisti bent kiek savo pavard, ar iaip k. Kai kas tvirtino, kad taip Lukikse galima isilaikyti gana ilgai, gal net vis priteist termin. O ia tekdavo padirbti ir virtuvje, be to, kaljimo teri torijoje neretai susitikdavai pastam. Ten susitikau Saldutikio urd Adolf Kakausk. Jis i tolo enklu parod ess nuteistas 10 met ir 5 metams be tei si... Tardant mans nepains. Kitoje kameroje sutikau B. Kalakausk. Jis i Ma rijampols P. Plechaviiaus karo mokyklos prekiniame vagone buvo ivetas Vokietij, ia pateko rus ne
157

laisv. ioje kameroje buvo ir profesorius vironas, mums aikins atomins bombos paslaptis. Kameroje turjome ir vien kunig (pavards neat simenu), tad spalio mnes veik visa kamera kartu kal bdavome dal roaniaus. Meldiantis kameroje sivie pataudavo mirtina tyla. ia sutikau pastam mokytoj Kaup i Teli, kuris taip pat buvo nuteistas 10 met ir 5 metams be teisi. Jau po teismo mane kart ikviet jaunas, lietuvi kai kalbjs tardytojas. Klaus, ar pastu Perkn. At sakiau, kad Perknas yra keiksmaodis. Tardytojui kan triai paaikinus, kad Perknas slapyvardis, atsakiau, kad tokio mogaus nepastu. Tada paklaus, ar pastu Adolf Kubili, kurio slapyvardis ir yra Perknas. Kai sumelavau tokio niekada negirdjs, tardytojas pasak, kad Kubilius tvirtina, jog a priklauss LLA, organi zacij esu uverbavs du pulkininkus ir i visos Lietu vos apie 400 karinink, kad mane vadindavo LLA ku nigu... Tuojaus pat paklojo ant stalo mano ir brolio Mykolo nuotrauk. Nesumiau ir tardytoj paklausiau, kuris, jo nuomone, i ms yra vyresnis. Tardytojas parod mane. Tada a paaikinau, kad tasai jo Perk nas mus painioja. I tikrj a esu jaunesnis u savo brol net 5 metais. Jis yra tarnavs kariuomenje, bai gs mokomj kuop, turi puskarininkio laipsn. Tel iuose es matydavau, kad pas j lankydavosi vienas pul kininkas, kad jie lodav achmatais, bet kuris kur ver bavo ir koki organizacij, pasakyti negals. Tardytojas kak usira ir daugiau mans tuo reikalu nekvie t. Brolis buvo uvs, o byloms juk reikalingi gyvi mo ns... Kaljime pasakojo, o vliau ir lageryje bdamas gir djau, kad 1945 m. gruodio 10 d. Vilniaus saugumo rmuose Pabaltijo apygardos karo tribunolas, pirminin kaujant kpt. Smirnovui, teis atuonis mones, kaltina mus buvus LLA tabo vadovais. Kaltinamosiose ivado se jie buvo laikomi visai kitais pareignais, negu buvo i ties. Visi teisiamieji tribunolui pareik: Primeta m kaltinim neprisiimame ir prie Lietuv nesame nu sikalt!" Tauragje tarnavs ltn. Eidimtas (ibartas), vokiei okupacijos metu buvs iauli apygardos (Sa kalas) vadas, kaltinamojo ivadoje pakeltas" LLA ta bo virininku, nuteistas mirties bausme. Generalinio ta bo kpt. Karalius (Varenis), tabo plk. Kriaunaiiui pasi

158

traukus Vakarus, buvo paskirtas LLA operatyvinio skyriaus virininku, kaip tabo virininko pavaduoto jas dabar nuteistas mirties bausme. Tuinyla, Aleksas Veverskis, Valiukas ir Randomanskis, kaip LLA tabo nariai, nuteisti po 25 metus. A. Naseviius ir V. Gylys, kaip ryininkai, nuteisti po 10 met kaljimo ir po 5 metus be teisi. Eidimtui ir Karaliui silyta parayti atsiaukim mikuose veikianias LLA grupuotes, kad visi mikuose besislapstantys ir kovojantys partizanai vanagai" pasiduot okupantams. Pasakojama, kad jie atsiaukim para, bet saugumas juo buvo nepatenkin tas es po tokio atsiaukimo visi kovotojai suls gi liau mik, ir bus dar sunkiau juos ikraptyti; todl spaudoje jis nepasirod. 1945 m. gruodio pradioje patekau etap ir a. Patikrinus bylos duomenis, patekau 1 korpuso vienut. ia sugrdo 23 mones kaip konteiner. Kiaur nakt visi susispaud stovjome. Vienas kitas neilaiks su smukdavo. Ryte apie 300 moni ivar kiem, suri kiavo, i vis on apstat ginkluotais kareiviais, uni mis ir nugin geleinkelio stot. ia vl auk pagal bylas ir kio vagonus. Viename vagono gale buvo tai syti dviej aukt gultai. Virutinius gultus tuoj su skubo uimti rus frontininkai sukiai, vagys. Kiti sitais ant emutini gult arba po gultais. Antrame vagono gale joki gult nebuvo. ia susirang ant grin d kpt. Buragas, ltn. Vasiliauskas, a, keletas pagyve nusi lenk, du broliai Apalinskai, kil nuo Kazl R dos (vienas j dirbs milicijoje, kitas buvo stribu). Ne toli dur grindyse buvo kiaurym tualetas", vidu ryje vagono stovjo metalin krosnel ir krvel ang lies. Kasdien sargyba mus skaiiuodavo, kasdien su dau yklmis tikrindavo vagonus, ar nesame pasidar i jimo lauk, nors kiekvieno vagono gale tnojo gink luotas sargybinis. Vagono languiai buvo ukalti, bet nuo virutini gult pro lent plyius galjai matyti ruoel aplinkos ir pagal tai orientuotis, kur vykstame. Kol vaiavome per Rusijos em, ant virutini gult sitais kriminalistai stengsi k nors pas mones isi mainyti ir per langut geresnius daiktus perduodavo ka reiviams. Gaudavo duonos, machorkos. Eelonui pasukus iaur, Komijos respublik, kriminalistai m liai reikalauti ms vilnoni nertini, chromo bat, palt. Es alyje, kuri vaiuojame, viskas bus duota... Jie
159

adjo vliau globoti nesiprieinanius. Vienas kitas pa tikjo... A irgi buvau apsivilks dviem neblogais ner tiniais, bet atsisakiau juos atiduoti u pus kilogramo duonos ar u machork. Kriminalistai griebdavosi j gos. A neturjau vilties itverti vis man skirt 10 lagerio met, tad nebijojau garbingai baigti savo die nas: paraginau lietuvius nepasiduoti ir bendrai gintis. Tada vyriausias plikas Saa dks nuo gult oko ant mans. Kai j parmeiau ant grind, man pagalb pri oko kpt. Buragas, ltn. Vasiliauskas, dar keli. Stipriai apklme ne tik plik vadeiv Sa, bet ir apsvaid me angli gabalais kitus kriminalistus. Sargybiniai, pa jut trenksmus vagono sienas, m aukti, belsti dau ikliais. Kai petyns baigsi, Saa pareik mane la geryje tikrai papjausis, o kpt. Buragas rusikai ivert jam mano odius: Lageryje tu neilsi i po gult". Vagys inojo mane jau Lukiki kamerose nenuo laidiavus prievartautojams, o po io mio" tapau tikru vagono didvyriu.

AMINOJI TUNDRA Paliks Peior toli pietuose, eelonas sustojo atvi rame lauke. ia atkabinus penkis vagonus, traukinys nuvaiavo tolyn. Mus ilaipino. Aplinkui begaliniai, kiek akys aprpia, sniegu padengti toliai. Rytuose dun ksojo net debesis siekiantis snieguotas Uralo kalnynas. Palikti kareiviai mus surikiavo ir kokius 800 metr var per gilius pusnynus vadinamj 7 kolon. ia, matyt, anksiau buvo gyventa moni. Gal jie imir, gal juos igabeno kitur. Radome vien barakl, kur visi vos staiomis tilpome, ir virtuv, o po eme taisy t dezinfekcijos kamer, kur buvo naikinamos utls. Kolonos virininkas ia buvo majoras, kariavs fronte, neblogas mogus. Apsaugai vadovavo puskarininkis. Jis i maesnmis bausmmis nubaust kalini parinko vy ruk kolonos apsaugai: dav autuvus ir pasiunt bo ktelius, kad saugot visus kitus. Kadangi lageris bu vo bendras su kriminalistais, tai sargybas daugiau m nuteistuosius ne pagal politinius straipsnius. Bet inau, kad pateko ir politini (broliai Apalinskai). Sta bo tvarkdariu virininkas paskyr senyv rus kalb mokant kpt. Burag.
160

Mus visus suskirst brigadomis. Patekau stipriau si vyr Baravyko brigad. Kit dien mus ved apie 45 km darbus ruoti geleinkelio atakos. Kas me snieg, kirtome alus augalin sluoksn, o grunt rogutmis vilkdavome daubas lygindavome busimo sios geleinkelio atakos pagrind. Taip labai sunkiai dirbau apie tris mnesius. Paskiau vien dien vadina masis nariadikas (kolonos darb skirstytojas) liep man darb neiti. I kpt. Burago, dirbusio virininko pa djju tvarkdariu, suinojau, kad jis virininkui pa sak mane esant statybos techniku, galiniu suprojek tuoti barak. Mat btinai reikjo statyti, nes mons senajame jau netilpo, o kalini adjo dar daugiau at veti. T dien pasirods virininkas su manimi pasikal bjo ir paved suprojektuoti nauj barak. Gavau tik laikratinio popieriaus, liniuot ir pietuk. inia, su tokiomis priemonmis gero projekto nenubraiysi. Bet iaip taip nubraiiau madaug 60 m ilgio barako plan, jo pjv, pagrindines konstrukcijas. Virininkas su iuo projektu nujo savo valdyb, kuri buvo u keliolikos kilometr, Komes miestelyje. Valdyboje mano darb pagyr, dav mediag statybai, o mane paskyr kolo nos techniniu vedju paved vadovauti barako staty bai. Statybininkus saugojo dvi ar trys eils spygliuotos vielos ir bokteliai su ms pai sargybiniais. Bet jei ir nebt buv nei tvoros, nei sargybini, niekas i ia turbt n neketino bgti, nes nebuvo kur... Dirbti virtuvje savanori specialist" buvo dau giausia. tokias vietas pirmiausia versi tie, kurie ne pirm kart kaljo, inojo kalinio dali. Saa, vagone adjs mane papjauti, pats dar pirm vakar atne man pus katiliuko kruop kos, kelias silkes. Norjo siteikti, kad netrukdyiau jiems gyventi. inoma, a papraiau neliesti mano tautiei, latvi bei est. Su tiko. Tiesa, jo gauja vieai nepl, bet, dien nuir j geresnius daiktus, nakt juos itraukdavo ir pabg davo. Mat elektros nebuvo, didiuliame barake deg vos viena spingsul, o kartais ugesindavo ir j. Kai buvau paskirtas kolonos techniniu vedju, Saa vl man atbo gino i virtuvs kos, skardin aliejaus, silki. Bet mais to man ir taip utekdavo, nes ir lagerio virjai steng davosi man siteikti.
161

Subriau madaug 50 statybinink brigad ir pra djau rsti nauj barak. Atve kelet vagon staty bai tinkamos medienos, o nuo geleinkelio (apie 300 metr) j vilko kaliniai, vien medio gal ukl ant sukalt rogui. ia dailidmis dirbo broliai Juodvir iai nuo Maeiki, A. Latvnas nuo Rokikio. Vis ne pamenu. Pastatme vien barak, o turdami medienos pradjome ir antr. Baravyko brigadoje dirbo vienas teisininkas (sak si ess advokatas) nuo Kretingos vidutinio gio, vie sus, tvirto sudjimo, bet danai sirguliuodavo. Kart gr i darbo advokat radome mirus. Brigadininkas paguld j po gultais ir udraud apie tai nekti, mat jo vardu tris paras gavo maisto davin... Pavasarjant susirgau cinga. Tardytoj neimuti dantys m klibti, ibiro, pradjo smarkiai skaudti visus kaulus, negaljau nei judti, nei sdti. Feleris pasiunt ligonin. Felerio (taip pat kalinio) lydimas, geleinkeliu nuingsniavau apie septynis kilometrus. Ligonin tinkam vaist taip pat neturjo, duodavo ka koki tablei, o kojas utindavome statinaitje su pu spygliais. Guljau ilgokai daugiau kaip pus met. ia gydsi nemaa visoki tautybi moni. Sveikesni buvo siuniami parneti spygli su akomis, kakoki kit gydomj augal, atlikdavo ligoninje aptarnavimo darbus. Gegus pabaigoje, nuilus sniegui, tundros samanose rasdavosi uog. Upeliuose ir balose veissi uvies. Vie nas nuo Radvilikio kils lietuvis (pavard pamirau), ijs parneti spygli, nebegro. Mat prisigauds u vies, prisiuogavs, nutar keliauti namus. Po trij dien rado j krmuose besiilsint, tai sumut dar ir unimis usiund. Kadangi greit rado, u pabgim jo neteis, tik i ligonins ira ir isiunt kolon. T vasar suskaiiavau vos 13 dien, kai lauk galima buvo ieiti tik su varku, be vatinio. Kada svei kata pasitais, sustiprjau, gydytojas pasitelk mane matuoti ligoniams temperatr. Jau buvau pramoks ru s kalb, tai net ir ligos istorijas upildydavau. Gavau ia nuo vyresns sesers siuntinuk. Atsis tieji svognai, sausainiai, medaus stiklainis buvo ge riausi vaistai nuo cingos ir kit negali. Gavau ir ban derol. Tarp eilui ia radau pietuku prirayt nau jien, kuri su laiku nebiau gavs. Suinojau se
162

sers Elenos adres, i kurio supratau, kad jai pavyko tremties ivengti arba i jos grti. Laisvu laiku perrainjau Krylovo pasakias mokiausi rus kalbos ir teorikai, ir praktikai. Su gy dytoju sutarme, jam a taip pat buvau reikalingas, tad jis dar nebt ileids mans i ligonins. Bet vien dien atvaiavo i j valdybos vyresnieji ir patys ko misavo visus ligonius. Mane ira. Patekau ne 7-, bet 10- kolon, bendr brigad prie geleinkelio sta tybos darb. Kart prie lauo sinekjome su vienu gan padoriais kailiniais apsivilkusiu vyru. (Mat kiti kaliniai dvjo imtasiles" vatines.) I kalbos atrod ess padorus mogus. Paklaustas, kokia jo specialyb, atsak: Ja vor (a vagis). Nepatikjs dar syk paklausiau, sa kiau, kad jis negals bti vagis, nes atrodo ess labai padorus mogus. O jis man tada paaikino, kad itame krate vagies specialyb vis geriausia ir garbingiausia. Dar daug met prajo, kol sitikinau j sakius gryn tei syb. Lietuvi ioje kolonoje buvo tik ei: G. Puslys, En drijauskas, a (dar trij neatsimenu). Tvarkos ia vi sai nebuvo. Dauguma kalini kriminalistai. Jie vadi nosi zakonikais" ir sukomis. Per naktis lodavo kortomis, dien miegodavo, darb retas eidavo. Jei kuriam lojui pritrkdavo pinig, bank statyda vo kolonos virinink, kur daniausiai kainodavo 1000 rubli. Vl pralos per 24 valandas turdavo viri nink nuudyti. Tada tykodavo ir laukdavo virinink pasirodant zonoje. Nors zon virininkas niekada nei davo be apsaugos (j lyddavo net keli priirtojai), bet udikas savo draugams skol privaldavo grinti. Antraip po 24 valand jis pats bt nuudytas. Vienas kolonos virininkas zonoje buvo nuudytas persmeigtas durklu. Teko girdti, kad vagys kortomis pralodavo ir kitus jiems netikusius lagerio administra cijos pareignus. Kart vienas rusas gavo siuntin. Parsines ba rak, m apirinti, diaugtis savo artimj dosnumu. O juk nerayti vagi statymai reikalavo siuntin at neti jiems. Siuntinio savininkui bus palikta tik tai, kas jiems netiks. is mogus nepakluso, nusieng vagims. Tada keli vagys veik mirtinai j sumu ir sak visk atneti j vadeivai. Jau vykds vagi sakym, u ne paklusnum jis dar kart buvo smarkiai sumutas. Tai163

gi sveikas, stiprus vyras po trij dien buvo isistas ligonin. Netrukus ir man atjo praneimas, kad gavau siun tin. Susirpinau ne juokais. ia niekam nepasisksi: Zakon taiga, prokuror medved (statymas taiga, prokuroras lokys). Siuntinius iduodavo u zonos. Sukau galv, kaip apmauti plikus. Papraiau, kad visi ei ms kolonos lietuviai ateit prie sargybos ir dalimis suskirstyt mano siuntin kiekvienas mikliai paslpt bulate (apsiauste), kur i vidaus buvo pri sitos kiens. Priirtojas, inodamas zonos tradici jas, leido visa tai padaryti. Tamsa, vagi neperprastas ms planas nesukl net j sekliams jokio tarimo. Ga v visi savas dalis, pradioje isivaikiojome, ramioje vietoje pasistiprinome. Netrukus kakas srae aptiko, kad esu gavs siuntin. Bet pavlavo. O tikros savo pa vards niekam zonoje ir nesakydavau. Iki ms ioje kolonoje gyveno dar nenuteisti buv gen. Vlasovo kareiviai, vadinami speckontingentu. Vlasovieius kakur iveus, o gal nuteisus ir iskirs ius po kitas kolonas, ia i vis lageri buvo surinktas tasai lamtas, kuriuo visi virininkai trokta nusikra tyti. Buvo aiku, kad ilgai ia neigyvensi, kad vienin telis isigelbjimas ligonin. Kadangi man m skau dti dein inkst, kolonos feleris vien dien mus kelis atved Komes miestelio ligonin. Vaist ir ligonin stokojo, galima sakyti, j visai neturjo. Gyd ia uk rainietis Bagdanas, paliktas aminai tremiai. Jis kali nius atjaut, kuo galdamas stengdavosi jiems padti. Tenykt ligonin ilgas barakas, kurio viename gale gydytojo kabinetas, kinis kambarys, o antra me tualetas. Abejuose barako onuose sukalti itisi niai dviej aukt gultai. Stipresni ligoniai guljo vir uje, silpnesni apaioje. A sitaisiau viruje. ia buvo ramiau, galjau skaityti laikraius, kuri atsisdavo i nam seserys ar A. ernas. Dar gavau rus, lo tyn kalbos vadovli, taigi skaiiau, mokiausi, mel diausi. Laiko ia buvo daug: jokius darbus eiti nerei kjo, galjai kiaur par gulti po apklotu. Gaudavome 650 g duonos, sriubos. Ligoninje ir gaut siuntin ga ljai naudoti kaip tinkamas. Nors ir ia buvo vagi, bet ne toki li. Mat gydytojas tuoj galjo irayti i ligonins u netinkam elges, o kaliniui ligonin sanatorija, taigi visi svajodavo ia patekti ir ilgliau pabti.
164

Prie ligonins stovjo dar kitas barakas, vadinama sis ozdorovitelnyj punkt ,,OP. ia i kolon patek davo buv sveiki mons, geri darbininkai, bet dl mai sto stygiaus tap distrofikais. Mnes ar du monikiau pamaitintus, juos sisdavo atgal darbus kolonose. i ligonin i vairi kolon buvo susirinkusi visa An drejausk eima nuo Kretingos: keturi snus ir tvas, visi teisti pagal t pat 58 straipsn. Gailestingasis gy dytojas juos visus suguld greta ant vien gult. Ligoninje iguljau veik metus. Labiausiai kankino in kst akmenlig, be to, nebuvo visai atstojusi ir cinga. Bet, nors ir pasveikus, auktesni tab sanitarin ko misija pasiunt mane kolon dirbti. Toki buvo nema a. Visus suvar vagon, idav parai saus davin. I viso to buvo aiku, kad bsime veami toliau, o ne vietines kolonas. Bet mums buvo tas pats. Supratome esame veami piet pus. Ir i ties nuo Peioros piet kryptimi mus nuve apie 200 km. Ilaipino stotelje netoli gyvenamj barak. Visi kaliniai ia dirbo mike ikraudavo i miko atvet medien ir pakraudavo j vagonus. I kolonos kirtavietes kalinius psius varydavo per gilius sniegynus apie 15 kilometr, tiek pat kasdien tekdavo sugrti. Nustatyt norm niekas negaljo vykdyti, nes jau pati kelion mones labai ivargindavo. O u ne vykdyt norm sumaindavo maisto davin, duodavo tiek, kiek ir nieko neveikianiam kaljimo kameroje. Jo nepakakdavo palaikyti mogaus gyvybei. Jauni ir stiprs vyrai taip badaudami sulysdavo, tapdavo vjo ne iojamais distrofikais. Kai kas i nevilties, pasidj kai rs rankos platak ant kelmo, iki pat delno nusikirsdavo keturis pirtus. Po tokios operacijos mogus bda vo siuniamas ligonin, o po gydymo sanitarin komi sija pripaindavo j esant invalid. Invalidai sunkiems darbams tapdavo netinkami, dirbdavo zonoje. Neretai toks patekdavo ir prie virtuvs darb, kur soiau gau davo pavalgyti ir nepalyginamai lengviau dirbdavo. Vie no ligonin atveto ukrainieio paklausiau, kodl jis kirtosi sau rankos pirtus. O tai atsakymas: Be kai rs rankos keturi pirt gyvensiu, o neteks visos gal vos, namus tikrai niekada negriu..." Girdjau vien per trumpus nusikirtus pirtus, o likus bent trumpiau siems pirt galiukams prie delno, invalidumo komisi ja nepripaindavo. Taigi kartais toks vargas vl d davo rank ant kelmo, nusitaikydavo ir kirsdavo antru165

kart... Vien dien nusikirto kairi rank pirtus net devyni vyrai. Tada lagerio virininkas susirpino, nu sprend n vieno i j ligonin nesisti, sak kolonos feleriui apriti aizdotas rankas ir visus devynis u dar karcer. Taip baugino kitus, nes pats bijojo ne tekti darbinink, nevykdyti plano ir likti be gero dar bo. A kok mnes ia ritinjau medius. Dar buvau neigydytas, skaudjo keli snarius... O dar paslydau, isinarinau deins kojos kelio snar. Nugabeno vl vietin ligonin. ia guljau ilgokai, i pradi vaik iojau su ramentais, o po kiek laiko pradjau vaikioti lazdele pasiremdamas. Retkariais gaudavau siuntini. Gavau i trinyio audeklo pasitas kelnes ir drobin pa laidin. Drabuiai buvo balti, tai leista juos dvti ir li goninje. Nors ir ia buvo iaur, bet klimatas skyrsi nuo to, kur anksiau gyvenau: augo medi, ild kaulus iokia tokia vasara. Ieidavome ligonins aiktel pasi vaikioti, pasdti ant suoliuk. ia taip pat emdir byste niekas nesivert, nors kai kur ols uaugdavo. Ruodavo ien arkliams, kurie i mik medius vilko prie lentomis ir mediais iklot keli. Miko kirtjai ir ienpjoviai neapsigindavo uod, neiojo specialius tin klus nuogoms kno vietoms, veidui udengti. ia ligonin tilpo taip pat viename nemaame bara ke. Gultai dvivieiai ir tik vienos eils. Tarp j stovjo spintels. Salia mans guljo dar 1937 metais aretuo tas rusas ininierius Kolcovas (ar Kravcovas). Jis pa pasakojo domi savo kani istorij. Apie 1937 metus Abez suve 1,6 mln. rus inteligent: gydytoj, mo kslinink, karinink ir kt. I Abezo iki Vorkutos apie 300 kilometr. Visus kalinius var ten psiomis. O dar reikjo vilkti palapines, katilus, vis apsaugos mant. Duonos, kruop, milt kalini vilkstinei imes davo i lktuv. Vjai, pgos, altis mones labai i vargino. Labai trko vandens. mons valg snieg, ne virt maist, todl m sirgti dizenterija, mirti. Negaldavus paeiti kareiviai pribaigdavo peraudavo ar perverdavo durtuvu, kad nepabgt. Todl i vis j g visi stengsi eiti, neatsilikti. Bet vis dlto Vorkutos nepasiek ir likosi sniegynuose apie 600 000 moni. Apie vien milijon nelaimingj pasiek Vorkut. ia jie gyveno palapinse ir statsi barakus, kiti ties gele inkel, dar kiti kas achtas. Palapinje sugrsdavo po
166

120 moni; kas ryt rasdavosi kiekvienoje palapinje po 40 negyv. Neilgai trukus, imir beveik visi, ir po met likosi tik kelios deimtys pai stipriausi, o gal laimingiausi moni. Prie statyb ia dirbo ir pulki ninkas Rakovskis, vliau paauktintas" pai surs tos pirties vedj. Dvideimiai met jis buvo nuteistas tik u tai, kad jo mona buvo maralo Tuchaevskio monos pusseser. Tai taip Stalinui valdant al komu nist partija naikino savo taut. Prieingoje pusje guljo ukrainietis kininkas, ka daise turjs tvarking 35 ha k. Prie mirt atsis ds guolyje jis pra ligoni perduoti jo broliams uk rainieiams, kad nepasiduot Stalinui ir i vis jg ko vot prie ekistus. ioje ligoninje sutikau i miko kirtimo kolonos at jus gydytis aukt, liekn, gra vyr vyr. ltn. A. uk (gyvenus Birtone), kuris su generolu Petro niu Kaune, Panemunje buvo baigs karo mokykl. Jis papasakojo man tok dom atsitikim. 1940 m. vadovy bs sakymu jam teko vesti pulk kareivi miting. Orkestrui ugrojus internacional, minia civili moni ikl kumius. Jis nesuprato, k reikia tokiai muzikai grojant moni ikelti kumiai. Paman, kad miesto valkatos grasina jam ir jo vedamai kariuomenei, tai i sitrauk pistolet ir pareikalavo pasitraukti i kelio. Ki tos dienos laikratyje jis pasipiktins perskait inut, kad faistas karininkas A. ukas pistoletu grasino dar bo liaudiai..." Atjs pas saugumo departamento di rektori A. Sniek, pareik, kad visa tai meitas, dar pareikalavo praneim paneigti. O A. Sniekus jam at sak: Viskas teisinga, nes a pats ten buvau ir visk maiau savo akimis". ia A. ukas aibikai isitrau k pistolet ir rm A. Sniekui krtin. is ikls rankas atsistojo. Karininkui pistolet sidjus kabr, A. Sniekus paadjo visk nuodugniai itirti ir A. u kui praneti. Kai apie visa tai jis papasakojo savo tabo draugams, ie patar jam but nebegrti ir kuo grei iau dingti. Jaunas karininkas A. ukas nelabai patik jo koleg perspjimu, bet dl atsargumo i savo draugo buto, kuris buvo prieais jo but, m stebti savj. Karininkas biiuli teisumu sitikino tada, kai netru kus pamat atvaiavus ginkluotus milicininkus jo are tuoti. Tuomet visai ivyko i Kauno, kol prasidjo ka ras. (inau, kad grs Lietuv 1956 m., A. ukas vl
167

apsigyveno Birtone, para kelias prisiminim kny gas.) ioje ligoninje gydsi ir nuo Kalvarijos kils majo ras Pakauskas, su kuriuo irgi pasikalbdavom. Kita tauiai, matydami mane su visais lietuviais biiuliaujan tis, nesuprato, ko mes tokie draugiki, o vienas ukrai nietis net paklaus: Ar tu nesi Lietuvos prezidentas, kad tokie aukti karininkai su tavimi taip skaitosi ir tave gerbia?" Jam paaikinau, kad ia nra n vieno auktesnio, visi esame lygs, dalijams vargais ir kan iomis. Neinau, ar tas ukrainietis mane suprato: gal norjo kitk suinoti. Kadangi a kartkariais gaudavau neblog siunti ni, vienas vagis, ir ne eilinis, o priklausantis zakonikams mafijai, pasil man parayti namus ir pa prayti atsisti chirurgui reikaling instrument rinki n. U tai adjo dosniai atsilyginti. Jis silsi pasisti pinig mano nurodytu adresu, kad juos atsiimt mano namikiai ir i j utikrint man sot gyvenim lage riuose. Pabandiau isiaikinti jo tikslus. Vagis ketino nuvykti kit kolon su chirurgo instrumentais kaip gydytojas. O taps ligonins vadovu galsis daug kam padti. Toks vagies planas mane sukrt. iurpu! Ties sakant, ms ligoninje ir paprasiausia operacija ligo niui daniausiai baigdavosi mirtimi. Prasti buvo chirur gai. Bet panekovui tiesiai atsakiau, kad tokias avan tiras nesivelsiu, o pats miau stebti ms gydyto j atidiau, ar ir jis kur chirurgo instrument nesi gijo... Kai pradjau sveikti, tapau patikimas gydytojo pa galbininkas, atlikdavau felerio funkcijas: matuodavau ligoni temperatr, pildydavau ligos istorijas, pasitar damas su gydytoju, skirdavau vaistus. Atvyk nauji li goniai mane neretai tituluodavo daktaru". Net kraujo paimdavau i venos, suleisdavau vaistus. Nusprendiau, kad gal is gydytojas ir nebuvo tikras chirugas, bet chi rurgijos ranki tokiu bdu tikrai nebuvo pirks... 1948 m. ruden ligonin atjo nurodymas isisti mane Peior. Mano koja dar buvo nesusveikusi, vai kiojau tik su lazdele. Gydytojas nesutiko mans i leisti. Mat buvau neblogas jo padjjas. Gavus pakar totinai i Peioros valdybos telegram t pai dien mane traukiniu atgabenti, rogmis buvau nuvetas geleinkelio stot...
168

SPEC. LAGERIAI, MINLAG Iki Peioros iaur vaiavau apie 200 km. Ilaipi no. Pasiramsiuodamas lazdele, atklibinkiavau Pe ioros persiuntimo punkt. ia radau 1215 tkstani sukimt kalini. Tame paiame persiuntimo punkte ne atitverti stovjo ir du moter barakai. Moter buvo apie tkstant. ia i vairi kolon, kaljim ve nu teistus pagal 58 straipsn, tik politinius kalinius. Juos perskirst, kasdien po 23 tkstanius i ia iveda vo vairiomis kryptimis: Karagand, Vorkut, Mor dovij ir kitas plaiosios tvyns" vietas. Pasitaikyda vo vienas kitas naujai atvetas dar lageriuose nebuvs, prie kelis mnesius aretuotas mogus. Toks dar vil kjo laisvs drabuiais. Bet dauguma dvjo lagerio ap rang. A jau turjau trej met kaljimo ir lagerio sta, tad dvjau internacionalin" aprang. Apa vas kordai" (kalioai), pasiti i automobili pa dang, vatins puskojins, imtasil" vatin striuk, vatins kelns, ausin kepur... Bendruose su kriminali niais kaliniais lageriuose apranga danai bdavo su rinkta i fronto (kritusi ir ligoninse gulini karei vi) permirkusi krauju, prastai iskalbta. ia neva lia buvo dvti drabui, panai laisvje dvimus. Naujai atvetiesiems atrodiau baisus skurdius, tipin gas senas kalinys. Paskutiniu laiku eelonais ia ve kalinius daugiau sia i Pabaltijo respublik, i Vakar Ukrainos. Susib r lietuviai dalijosi spdiais, vargais. Maiau daug ener ging, jaun ir stipri vyr. Nuostabiausia man buvo tai, kad nemaa j buvo paimti tik prie kelis mnesius i mik. Man labai magjo suinoti, kas nauja Lietu voje, o jiems apie gyvenim lageriuose. Jie stebjo si ne tik mano skurdia apranga, bet ir gryna lietuvi kalba, teiravosi, kokiam terminui esu nuteistas, kiek ia jau gyvenu ir kaip... Manasis 10-ies met terminas jiems atrod menkas, palyginti su naujaisiais j termi nais. I dabar atvet nesutikau nuteisto maiau kaip dvideimt penkeriems metams. Ir vis dlto n vieno nemaiau nusiminusio. Neatrod, kad bent vienas j bt ruosis ia vis termin sdti. Visi buvo rytin gi, kupini tikjimo gera baigtimi. A papasakojau jiems apie 1945 m. gruodio m nes viename etape su manimi atvetus tautieius, i sklaidytus po Komijos taig platybes. Profesorius vi169

ronas tada buvo paliktas Peioroje. Jis kartu su pro fesoriumi Danievskiu ra knyg iaurs klimatai". Prof. Danievskis, buvs raytojo Maksimo Gorkio as meninis gydytojas, buvo nuteistas 15 met katorgos u tai, kad neigelbjo raytojo nuo mirties. Buvo nekama, kad Stalino pardymu Berija tada falsifi kavo 1000 byl, kuriose visi kaltinami Maksimo Gor kio nuudymu. Atjusius naujus etapus persiuntimo punkto spec. dalyse kalinys nariadikas" suskirstydavo brigadas (po pus imto moni), kad galt vesti maitinimo ap skait bei skirstyti darbus. Vien dien tai kas nutiko. Prie ininieriaus A. Mi kolino brigados (50 moni), pasistos u zonos valy ti geleinkel, nariadikas priskyr dar keturis mo nes i neinom brigad. Valytojai isidst iilgai ge rus du kilometrus. Keturi ne ios brigados darbinin kai patys pasiskirst taip: du liko apie vidur brigados, o kiti du nujo toliausiai, i kur turjo ateiti traukinys. I anksto painformuoti, k turi veikti, jie oko antr vagon, nudr du kasininkus, pasigrob j lagaminus su pinigais, imet laukusiems kitiem dviem plikam, o patys skubiai ioko i traukinio. Tuojau prie j pri sistat geleinkelietis ir, gavs vien pinig prikimt lagamin, nujo savais keliais. Antr lagamin su bank notais itutino jie patys susikimo tam reikalui sitas kienes bulatuose. Visi stebjosi, net bai minosi, kad tokie dalykai vyksta ir lageriuose, kad baisi Soviet Sjungoje siautjanti mafija tarpsta ne tik vadinamojoje laisvje, bet ir kaljimuose, lage riuose. Barakai ia buvo didiuliai, su abiejose pusse iti siniais dviej aukt gultais. Kiekviename barake bu vo sugrsta iki 1000 kalini. Miegodavo ia mons ne pagal brigadas, o kur kam patiko. A raiavau, vaikiojau pasiramsiuodamas lazde le, o drabuiai iduodavo, kad esu lagerio naujokas. Va gi mafijos nariams atrodiau visai nepavojingas, net nevertas dmesio. Kart lietuvait alytik S. Rakaus kait skundsi, kad moter barake prisirenka bjauri rus, upuldinja moteris. Jau esanti paskirta etap, kit dien ivyks Karagand, tai bent paskutin nak t norinti praleisti ramiai, nesibijant bti upultai. Pa siliau likti su manimi iame barake, nes jauiau jai pagarb ir pareig padti kaip tikrai seseriai. inojau
170

bandit psichologij: jei mergina guli alia vyrikio, vadinasi, ji yra uimta ir liesti jos nevalia. Sugul to liausiai ant virutini gult, vis kalbjoms, bet kai nugirsdavome atslinanius vagiius, didij vagii val gus, apsimesdavome miegantys. Netrukus igirdome po kalb: Jest odna, no s muikom, nestojit budit" (Yra viena, bet su vyru, neverta kelti). Turjau pasims laz d, o be to, netoliese miegojo keli tvirti lietuviai, tad jautms saugs. Tuo tarpu prieais mus, ant viruti ni gult prieingoje barako pusje, pradjo rinktis ma fija, vadinamieji zakonikai. ia pamaiau ir mint j kasinink udikus. Jie gurknodami degtin lo korto mis. Girdjau, kai j vyriausiasis sak vienam atsineti batus, dti juos dvadcat piat kuskov (dvide imt penkis gabalus") ir nuneti lagerio virininkui. Va gis atsine graius chromo batus, be jokios abejons, atimtus i kokio Lietuvos karininko (rusai toki bat neturjo) ir sudjo juos dvideimt penkis tkstanius rubli dovan" lagerio virininkui. Vadinasi, ir au kiausioji lagerio vadovyb buvo velta plik ma fij! Tad kur pasisksi, kur rasi teisyb?! Iki iol la geriuose gyvenau kartu su kriminalistais, bet iais me tais visus, teistus pagal 58 straipsn, jau laik politi niais kaliniais ir atskyr ypatingojo reimo lagerius, kur kriminalist neturt bti. Tad kaip j ia atsiran da? Pasikalbjs su senais kaliniais, suinojau tai k: kriminalist lageriai mai, kaliniai ten vargai, tad smarkiems vagims nra kur pltoti savo veiklos. Dl to jie stengiasi i kriminalist lageri kaip nors itrkti ir pereiti politini kalini. Perjimo bdas yra vienas: inscenizavus organizuot pabgim, esi suimamas ir po teismo tampi politiniu kaliniu. Netrukus mane iauk etap. Etapai bdavo for muojami slaptai, ir net neinau, kaip mus i anksto pa siekdavo beveik tikslios inios, kur bsime siuniami. Tsyk inojome, kad ve iaur, bet Vorkutos nepri vaiuosime. Kai kas tiksliai pranaavo: ve Int. Lik ti ia, tokioje baisioje netvarkoje, taip pat ne ieitis. Jau vien vagi savival buvo pavojinga gyvybei. (U tekdavo tik tarti, kad jiems nepritari, esi prieingas j veiklai, ir galjai bti nudobtas durklu.) Manajame eelone daugiausia buvo nauj, tik k i kaljim atvet moni.
171

SPEC. LAGERIAI, INTA, 5-as OLPAS Ibuvs trejus metus bendruose su kriminalistais la geriuose, 1948 met ruden patekau politini kalini, baust pagal 58 straipsn, spec. lager Intoje. Kiekvie nam teismas dar buvo parinks io straipsnio raid ar numerl (nuo pirmo iki 14), i kuri imanantys bau diamj kodeks inojo, u k esi nubaustas. Bet visi pagal straipsn nuteistieji buvo laikomi tvyns idavikais, dauguma j apdovanoti" 25 metais... Kol buvo nepanaikinta mirties bausm, skirdavo ir maes nius terminus kalti. I vagon iki paskyrimo vietos pstiems teko paeiti per pus kilometro. Sargybos su unimis ne k ma iau negu atvet kalini. vedant lagerio zon, au k pavardmis ir skirst grupes. Priirtoj apstotos grups buvo nuvestos barakus, o j ia buvo apie 30. Kiekviename barake tilpo po 600 kalini. Viskas kaip kaljime langai ukalti grotomis, viduj parak", durys nakiai urakinamos. Dien kiekviename barake budi bent trys priirtojai. Kaliniai suskirstyti briga domis. valgykl ir i jos surikiuot brigad lydi pri irtojas. iame olpe" mons buvo skirstomi ir persiuniami gamybinius olpus", achtas. Taigi ia atvetieji neu sibdavo. Vos tik administracija spja sutvarkyti by las, pagal formalumus tikrinama sveikata ir formuoja mi achtoms etapai. O gydytoj komisijos sudarytos i gydytoj kalini, nors vadov gydytoja ne kalin, o kapiton, turbt feler. Po poros dien etap patekau ir a. komisij prisistaiau pasiramsiuodamas laz dele. Isirengti vis tiek reikjo. Gydytoj komisija pri paino man individual darb (intrud"). Toki ach tas nepriima. Paliko invalid brigadoje, kurios briga dininku buvo Lenino asmeninis sekretorius plk. Duch vinskis, apie 70 met senukas, apdovanotas" Stalino u tai, kad, mirus Leninui, 1924 m. balsavo u Lenino tezes. 1948 m. jo pardymu Berija atrinko Leninui pri jautusij CK nari bylas, ir jie buvo atveti ia ar i mtyti po kitus Taryb Sjungos lagerius. Ankstesnje mano ligos istorijoje buvo parayta ne tik diagnoz (deiniojo kelio inarinimas ir sausgysli patempimas), bet ir paymta, kad ligoninje dirbau fel erio darb. Man tai daug padjo. Sanitarins dalies virinink paskyr mane vieno barako sanitarinio aptar172

navimo feleriu. Darbas nesunkus: irti, kad barake nesiveist utli, registruoti sunegelavusius ir sergan ius, organizuotai pristatyti juos poliklinik, pagal grafik visus vesti pirt, irti, kad pasikeist va rius baltinius. Kadangi gavau apsijuosti ali rait (sanobsluga) ant kairs rankos, tai turjau teis vaik ioti po vis lagerio teritorij. Taigi galjau aplankyti visus barakus, kur susitikdavau daug lietuvi, nemaa kit tautybi domi moni. Negaljau lankytis tik moter zonoje, atitvertoje spygliuotos vielos tvora. ia atvedavo nemaai lietu vaii, tad su moter zona palaikydavome ry laiku iais, kuriuos sulankstytus ir surinktus i vairi bara k permesdavau per tvor, o moter permestuosius i skirstydavau vyr zonoje. Vyrai ir moterys turjo ir bendr reikal, susijusi su bylomis, bet daugiausia per laikelius jauni mons susipaindavo, umegzdavo mei ls istorijas. Ir a susipainau ia su Aldona Sabaity te (bsimja savo mona), kuri teturjo 16 ar 17 met, o buvo nuteista penkeriems metams. Ji daug melsdavosi ir pasirodydavo teritorijoje tik draugs pakviesta su kuo nors pasimatyti. Apsikeitm keliais laikuiais, bet ne trukus j ive, ir ms ryys nutrko. (Bet apie tai vliau.) 22-ame barake gyveno vyskupas Pranas Ramanaus kas. Jis irgi medicinos komisijos buvo paskirtas dirbti individual darb. Ir tikintys, ir netikintys vyskup la bai gerb. Gaut siuntin jis paddavo barake ant stalo ir kviesdavo visus vaiintis. Matydami tok gerum, net vagys atnedavo jam spintel skanesn ksnel. Bet vien syk kakoks darb skirstytojas pasiunt vyskup valyti lauko ivietes veti rogmis statines susem tas imatas. Prie tokio darbo vyskup pastebj vagys zakonikai, sukviet brel savo vagiki ir pasiun t juos vyskup pakeisti. ie vyskupui liep eiti ilstis ir melstis. O zakonik" vadeiva perspjo nariadi k daugiau nedaryti toki klaid. Netrukus kiekvienam kaliniui buvo iduoti du ant baltos mediagos (madaug 25X18 cm) juodu tuu u rayti asmens numeriai. Juos kaliniai turjo prisisiti ant nugaros: vien ant virutini drabui (ant bu lato ar imtasils"), o antr ant vadinamojo var ko. Mano numeris P-248. Mat spec. lageriai turjo ir savo spec. reim, spec. tvark. Maitinta iuose lage riuose taip pat geriau. Administracijos patvarkymu kali
173

ni brigados virtuvje budti paios skirdavo patikimus mones, sverdavusius, kas sudedama katil, irju sius, kaip dalijamas maistas. Be to, vyriausiais virjais daugiausia dirbdavo kinai arba japonai, be galo su maniai pagamindav maist i vargan produkt. Ai ku, negali pasakyti, kad maisto ia pakako. Taip, jo tr ko, bet jis buvo geresnis kaip kriminalist lageriuose. I ia per metus galjai pasisti tik du laikus arti miausiems giminms. Gauti laikus irgi galjai tik i gimini, bet neribotai. iuos lagerius atvedavo vairiausi taut, bet dau giausia solidius mones. Kartu su vyskupu P. Rama nausku tame paiame barake gyveno keli vokiei pro fesoriai, vermachto generolas Mlchas ir nuo 1933 me t Hitlerio galiotas ambasadorius Maskvai ulenbergas. I pradi pastarojo kalbos mums buvo lyg ir netikti nos. O ulenbergas tai k pasakojo. Es 1939 met rug pjio mnes Hitlerio ir Stalino susitarimu Ribentro pas ir Molotovas pasidalijo visas tris Baltijos valsty bes Lietuv, Latvij ir Estij. Taip pat Lenkij ir Besarabij. Lietuv i pradi Stalinas buvo pasiliks vis, bet vliau susitar Hitleris paimti j tik iki Ne muno, paskiau iki eups. Okupavs vis Lietuv, Stalinas vokieiams sumokjo 7,5 milijono aukso rub li. Tai buvo panau pasakas. Kaliniai nabdjosi es ambasadorius bus kvaiteljs. Bet, vyskupo P. Ra manausko nuomone, tokie dalykai politikoje es galimi. Tada daug kas tais pasakojimais patikjo. Ilgainiui am basadorius ulenbergas mums rod, kad lykts Sta lino ir Hitlerio susitarimai, Ribentropo ir Molotovo pa sirayti slapt protokolai ipl Baltijos tautoms ne priklausomyb jos buvo aneksuotos, o mes visi ta pome mogdr aukomis. Ambasadorius ulenbergas sak, kad, sutartinai nugalj Lenkij, Hitleris ir Stali nas sureng bendr kariuomeni parad 1939 m. ru den vent bendr pergals puot. Es Hitlerio tiks las buvs aikus kad tokiu elgesiu Stalinas ibaidyt viso pasaulio komunistus. Ir is tikslas tikrai buvo pa siektas. Hitleris inojo Stalino apetit. Ir tikrai, trok damas tvirtinti absoliui savo diktatr, jis nesiskai t su niekuo, i kelio alino visus konkurentus auk iausius komunist vadovus, vykdydamas savo sumany tj ems kio kolektyvizacij, badu imarino apie 7 milijonus Ukrainos gyventoju, sunaikino vis alies e ms k, deimtis milijon moni, suaud 560 gene 174

rol, apie 40 tkstani karinink, sunaikino 80 pro cent kariuomens vad, daug mokslinink, gydytoj, vis tautos elit. Tai matydamas, Hitleris ypsojosi ir tryn rankas, reng garsj Barbarosos plan, nei tru puiuko neabejodamas jo skme. Jei nebt siki ame rikieiai ir anglai, Hitleris aibikai bt Stalin pa gulds ant meni. Su ambasadoriumi ulenbergu ia ibti teko apie metus. Jis daug inojo: savo ranka buvo ras ne tik su tartis, bet ir slaptuosius protokolus, tad politiniais klau simais mums buvo didelis autoritetas. Vliau j kakur ive. Mano aptarnaujamame barake gyveno trys imtai japon karinink, tarp j trys pulkininkai, vienas ge nerolas. Su jais susikalbti pavykdavo tik per kin valgybos ltn. Hagai, gerai mokjus japon ir rus kal b. Kitoje grupje buvo 18 prancz generalinio tabo karinink. I prancz kalbos man versdavo generolas midtas, mokjs nemaa kalb. is generolas kaip vermachto atstovas net eis kartus buvo dalyvavs fronto pokalbiuose su Raudonosios armijos vadais. Vien dien Intos persiuntimo punkt atve Mas kvoje nipinjus vedijos valg. Jis pasakojo, kad tar dytojas j klausinjs, k jis pasts Maskvoje. Neno rdamas iduoti tikrj savo draug, nipas ivardijo visas jam iaip girdtas ymybi pavardes. Kadangi jis daugiausiai sukinjosi apie Didj Maskvos teatr, tai ir vardijo jos artist, reisieri pavardes, kurias buvo sidmjs i afi. O tardytojas jo sumintas pavardes usiraydavo ir visus aretuodavo. valgas juoksi, kad su savimi lagerius atsived vis Maskvos Didj teat r. Graudu ir juokinga. Vien dien su didoku etapu i Vilniaus atveta nemaai jaun, energing vyr. Didel j dalis buvu si Vilniaus universiteto student, vliau pasitraukusi mikus. Kai kurie j kovoj mikuose po trejet met. Visi nubausti 25 metams. Kai juos udar paruotuose barakuose, nujau susipainti, naujien susiinoti i Lietuvos. ia pataikiau ateiti barake kilus smyiui dl dingusios vienam lietuviui duonos porcijos. Kaliniai duo n. pamus tar stamb ukrainiet, dirbus milicijos virininku ir neinia u k ia patekus. Kaljime u maisto normos pasisavinim pai kalini iauriai bau diama. Prieingoje barako pusje po gultais buvo si taiss Klajnas-B. Kemeklys, man pastamas dar i 175

mokymosi Vilniuje vokiei okupacijos metais. i va gyst Klajnas mat, tad ilindo i po gult ir, pri js prie ukrainieio, liep grinti paimt duon. Uk rainietis vis tiek neprisipaino j pams. Tada Kemek lys skersa plataka kirto jam per sprand. Ukrainietis pasruvs krauju sudribo. Tuojau i savo kabinos prisi stats priirtojas liep kirtusiajam ieiti priek. Pa prastai muikai slpdavosi, net ir kiti j neiduodavo. Bet Klajnas pareik: A jam kirtau! Jei vogs duon, kirsiu dar!" Parkritus ukrainiet keturi vyrai nune sanitarin dal, o Klajn priirtojas nuved ko mendantr nubausti. Suinojus, u k ukrainietis gavo smg, Klajnas tuojau buvo paleistas. Tuomet Kemekl vyrai irinko brigadininku. Jo bri gad sudar vien tuo paiu etapu atvyk lietuviai. Ki t dien atvyko gydytoj komisija, o dar kit visi buvo isisti etapu darbinius olpus. I pradi Klaj no brigad paskyr medio apdirbimo cech. Gyvena majame barake Klajnas laik chromo batus (nenune j sandliuk, i kurio leidiama pasiimti tik ke liantis kit lager). Grs i darbo, kart bat nera do. Tvarkdarys nenorjo iduoti vagies, bet, Klajno pasikviestas diovykl, pasak, kuriame barake batai paslpti. Vis nuostabai pas vagis atjs vienas, Kla jnas sak vagiui per pus valandos batus nuneti ten, i kur pam antraip teksi skirtis su galva. Po to kio grieto Klajno reikalavimo batai netrukus buvo grinti. Vagys paprastai turdavo plat valgybos tin kl ir inojo, su kokiu mogum privalu skaitytis. Jie, matyt, buvo girdj, kad Klajnas Vilniaus paskirsty mo punkte vienas koridoriuje surio rankluosiais sep tynis priirtojus, pam j raktus ir atrakino visas kameras. Masin kalini pabgim tada sutrukd ap sauga, kulkosvaidiais ginkluota kariuomen. U po elg Klajnas nuteistas vl 25 metams. O tai dar vie nas nuotykis": jo brigados specialistai" doke utais visus agregatus, t. y. sugadino juos... U tai brigada buvo iskirstyta, o Klajnas susirado draug latv, ku ris laisvje buvo boksininkas, ir abu gyveno pagal stip rij statym nieko nedirbo. Darb skirstytojas do kumentuose buvo priverstas rayti kok sugalvot eta t, kad jie galt prasimaitinti. Klajnas Aukiausiojo buvo dosniai apdovanotas nepaprasta jga, drsa, viesiu protu, mogikumu. La geryje nemaa lietuvi gaudavo siuntini, kuriuos vie
176

tiniai vagikiai jga ir grasinimais atimdavo. Klaj nas tokius veikjus" taip apkuldavo, kad ie jo m labiau bijoti negu lagerio administracins valdios pri irtoj. Jis ukirto keli vagi savivalei visame la geryje. Apgintieji Klajnui bdavo be galo dkingi. Pri simenu, kaip vyskupas P. Ramanauskas diaugsi Kla jno didvyrikumu: Dievas tikrai jam atlygins u tai, Kiek jis gero padaro, apgindamas savo tautieius". Jis tapo vagi pabaisa. Vagys negaljo privogti maisto ir kit grybi net savo vadeivai Bagdanovui, kuriam pa kluso koki 30-ies vagi grup. Klajnas jaut, kad Bagdanovo gauja seka kiekvien jo ingsn. Utai Klaj nas miegodavo daugiausia dienomis ir vis kitame barake, o po zon vaikiodavo su savo draugu boksininku lat viu Hariu. Vien dien gyvenamojoje zonoje padaryta nuodugni krata surankiota i po iuini vairiau si gelgali, peili ir kt. Po kratos pro miegus Haris pajuto, kad barak suvirto gauja vagi. Kai vienas j jau lipo ant virutini gult su kinalu rankoje, Ha ris Klajnui suuko: Broniau, vagys!". Pramerks akis, Klajnas tikrai pamat j slinant vag su durklu rankoje. O Klajnas guldamas buvo pasidjs po ranka gelgal, tad juo smog lipaniam plikui galv. Gal va persiskyr pusiau... Kop antras. Ir iam atsitiko tas pats. Ant grind guljo jau du negyvi vagys. (O j bu vo ia atj apie penkiolika.) Tada Bagdanovas, stovjs prie dur, pasak: Mes pas tave atjome sveius, o tu muiesi, jau poros mano vyr dias pasiuntei pas Diev". Kemeklis atsak, kad sveius su ginkluota ir gausia kariuomene neinama. Jei nori su manimi pasi kalbti, ivesk u dur savo gauj, likime dviese, ss kim u stalo tada kalbsims". Bagdanovas sutiko ki tus ivesti. Jiems liep ineti ir umutuosius. Isiderjo likti trise. Klajnas sutiko. Susdo u stalo. Bag danovas ikart pasil Klajnui pereiti jo vadovauja m gauj, o Klajnas sil Bagdanovui pereiti savo. Tada is papra paaikinti savo gaujos statymus. Kla jnas pirmiausia reikalavo neliesti n vieno lietuvio, lat vio, esto, gruzino. Bagdanovas sutiko, bet pasiliko savo gaujos takoje vis kit gyvenamj zon, visus kitus mones, apsaugos personal, laisvuosius tarnautojus. Klajnas neprietaravo, tik pabr, kad u nari nesi laikym io susitarimo gaujos atamanas atsako sa vo galva. Paspaud vienas antram rank. Isiskyr...
177

Perkeltas kit ,,olp, susitikau kauniet Dulk, ia dirbus brigadininko pavaduotoju, ir Klajn, kuris bu vo pervestas taip pat i zon. ia, pasak Klajno, perkelta ir apie 15 vagi i Bagdanovo gaujos. I pra di mane paliko dirbti sanitaru. Taigi susitikdavau nemaa lietuvi, net pastam. Mechaninje remonto gamykloje normuotoju dirbo geras mano pastamas dar i Vilniaus laik ven ionikis A. Bielinis, i Ripaii kaimo J. Maceika, i Kolitiks kaimo B. ilnas. Vien kart i darbo zonos grau alia Klajno. nekuiavoms. Prie mus toje pat rikiuotje jo lietu vis, paprastas mogelis, o prie jo prikibs vagiktis rei kalavo atiduoti tabak. iam atsisakius, vagiktis m grasinti idursis akis. (Tai imgintas ekist meto das.) A jau tam vagikiui rengiausi smogti, bet Kla jnas mane sulaik: is banditas priklauso Bagdano vo gaujai, tai pagal susitarim u tai turi atsakyti pats vadeiva". Man liep zonoje parpinti tris gelgalius, vie n duoti Dulkei, antr Klajnui ir trei pasiimti pa iam. Sutarm kito ryto 5 valand, per duonos daliji m, kai Dulk parne duon, man uimti pozicij prie dur ir pasiruoti atremti netikt upuolim i lauko ar i unugario. (Mat 17-ame barake laiksi apie 15 va gi.) Klajnas ketino veikti vienas, o mes su Dulke tu rjome bti tik apsauga. Nustatytu laiku umiau Kla jno nurodyt pozicij. Reikiamus ginklus visiems buvau davs i vakaro. Kai Klajnas, atjs prie vagies gul t, j paadino, is paoko su durklu rankoje. Klaj nas aibikai nuleido" ant jo dvi taburetes (ios suby rjo ipulius), pasiguld j ant grind ir viena koja prispauds paklaus: Ar galioja tau Bagdanovo susi tarimas su manimi? Tas sukriok: Galioja". Tada Klajnas liep kuo greiiausiai jam prisistatyti savo vadeivai ir paprayti save nubausti. Jei Bagdanovas jo nenubaust, Klajnas ketino nubausti pat Bagda nov u susitarimo nesilaikym. Kiti vagys, visa tai gir ddami ir matydami, i baims apmir nejudjo, nes i nojo, kad Klajnas neveikiamas. Klajno draugai se k, ar vagis prisistatys savo vadeivai ir prisipains pa eids susitarim. Bet apie tai vliau... Sanitarijos punkte pasiskundiau sveikata turjau akmen lapimo pslje, vis skaudjo ir kairj inkst. Savo ligas iek tiek ir perdjau, tad buvau pasistas atgal 5-o olpo" ligonin, kur gyd neprasti specia178

listai. Nors gydytojai ir patys buvo kaliniai, bet ser gantiems galjo daug padti, sakysim, nustatyti sun kesn lig, kad mog atleist nuo sunki darb. ia gyd ir vis gerbiamas okulistas lietuvis S. Molis, i kurio suinojau, kad ligoninje dirba geras karo chirur gas Smirnovas ir gruzinas Dolidz. Per S. Mol chirur gui perdavs i sesers Emils gaut stiklain medaus, buvau paguldytas jo ligonin operacijai, nes iaip dl lapimo psls akmenligs nebiau guldomas. Ligonin sudar du barakai. Ligoniai guljo pato giose lovose, ant minkt iuini. Prie lov buvo net spintels asmeniniams daiktams. Mano palatoje guljo ir vyskupas P. Ramanauskas. Jam buvo auktas kraujo spaudimas ir dar kakokie negalavimai. Su vyskupu buvo labai domu bendrauti, nes vairiausius klausinius jis visada labai protingai atsakydavo ir dar pamo kydavo. Madaug po savaits chirurgas Smirnovas prane, kad mane jau operuos. Sesele ia dirbo kauniet med. sesuo Emilija (pavards neprisimenu). Operacija truko apie trejet valand. Sveikau normaliai, bet antr die n po operacijos jau sdau rayti lietuvaitms laik, ir dl tokio lengvabdikumo sutrkinjo operacijos si ls, m kilti temperatra. Vl buvau nunetas ope racin. Ligoninje iguljau apie 34 mnesius, kol visai pasveikau. Vl dirbau feleriu. ia susipainau su J. Versec ku, apsukriu vyru, kuris Vilniuje buvo suimtas su per auta ranka Napoleono aiktje. Jis dirbo staliumi la gerio kio kieme. Turjo menini gabum: ant faneros elektros degikliu iraiydavo grai vaizd, darydavo tualetines dutes, talkindavo laisviems lagerio admi nistracijos pareignams. ia dirbo ir geras siuvjas, Nepriklausomybs metais Kaune siuvs karininkams, net generolams, uniformas. Kai vienam lagerio pulkininkui jis pasiuvo uniform, visi virininkai taip j uvert darbais, kad is vos spjo suktis. siteikdami jie atnedavo ne tik maisto, bet kar tais ir degtins. Sutikau barakuose ir jaun, proting vyr J. Moc k, buvus kakurios rinktins tabo virinink. Kita me lageryje kaljo jo brolis kunigas. kinje zonoje dar bavosi ir panevietis M. Matuzeviius. J. Mockui ivy kus darbo lager, J. Verseckas, M. Matuzeviius ir a ia buvome ne tik geri draugai, bet ir susirainjome su
179

ms pastamomis lietuvaitmis. Nemaai ia mums pa djo ir daktaras S. Molis. I pirmo olpo i ligonin atsisti keli lietuviai pasakojo apie tolesnius Klajno ir Bagdanovo ygius. Kart Bagdanovas su tvirta apsauga atjo acht kon tor, vyriausiosios buhalters kabinet; tarnautojus i sived jo sargyba, o jis pats, grasindamas peiliu, buhal ter iprievartavo ir dar sak nepamirti kiekvien m nes jiems perdavinti po 500 rubli. Apie tai, kas ia vyko, liep niekam nepasakoti net ir savo vyrui, a chtos virininkui. Antraip abu bsi nuudyti bet ku rioje Sjungos vietoje. Kadangi mirties bausm buvo panaikinta, o Bagdanovas jau buvo nuteistas 25 me tams, daugiau net ir administracija nieko jam negaljo padaryti. Vaikiodavo jis su gerais chromo batais, ko ki net lagerio virininkas neturjo. Administracija su juo taikstsi mat bijojo jo draug laisvje. Kart ujs vien barak, Klajnas pamat, kaip Bagdanovas, eidamas prie gruzin, su kuriais ketino u kak atsiskaityti, su geleine tanga ipulius skal d moni guolius. Gruzinai, labai geri Klajno drau gai, gynsi peiliais, durklais. pagalb upultiesiems gruzinams aibikai stojo Klajnas. Bagdanovo jgos blso. Gavs 64 peilio smgius, jis dar band bgti lauk, bet, perbgs per vis barak, apie 300 metr, ir perengs barako slenkst, suklupo amiams. Lagerio administracija tokia petyni baigtimi buvo nepaprastai patenkinta. Bagdanovo kn ivilko u sargybos posto, paguld ant dirvono, kad matyt visi praeinantys dar bininkai, net moter brigados. Paaikjo, kad vienoje brigadoje dirbo laisvje buvusi jo sugyventin. Pama iusi taip iniekint ir nuudyt savo numyltin, ji klyk, staug kaip vilk, prisiek dangumi ir eme u j atkeryti. Administracija net neiekojo Bagdanovo udik. Prie ingai tvarkos paeidjams grasindavo: Duosim lie tuviams perauklti, jie imokys, kaip dera tvarkos lai kytis. O be vado likusi gauja visai aptyko. Lagerio gyvenim savotikai pavairino ia atvetas austr pro fesorius Polokas. Jis irgi buvo nuteistas 25 metams ka ljimo. Profesorius gyveno gydytoj barake, kur ir dak taras S. Molis. Moksl daktaras Polokas Vienos univer sitete buvo grafologijos ir psichologijos katedros ved jas. is moksl daktaras buvo nuostabus tuo, kad, pa mats bet kuria kalba parayt laik, pasakydavo lai
180

ko autoriaus isilavinim, jo ami, praeit ir ateit. Tai labai visus sudomino. Nors daktaras Polokas savo iminties neskleid, pranaystmis neusim, bet mes per daktar S. Mol perdavme tris laikus: vien gau t i mergaits, esanios lageryje, antr dav kininkas nuo Vabalninko Juodel, trei buvo paras studentas J. Verseckas. Daktaro S. Molio papraytas, Polokas, per irjs visus laikus, nuostabiai tiksliai apibdino kiek vieno laiko autori. Amiaus paklaida ne didesn kaip 11,5 met. Socialin padtis spta tiksli, isi lavinimas taip pat. Vyskupas P. Ramanauskas man paaikino, kad Va kar Europoje toki moksl esama bent keli fakultetai, o Taryb Sjungoje nra n vieno, ir apskritai ir io je srityje, ir visose kitose mokslo srityse ia atsiliekama, gal itisu imtmeiu, o gal ir dar daugiau. ABEZ Po 1949 metais padarytos operacijos 1950 met ru den, kaip netinkamas darbams achtose, buvau pasis tas su kitais prastos sveikatos monmis Abez. Abe z taip pat ypatingojo reimo lageris, tik ia laikomi mons, kurie dl vienoki ar kitoki prieasi yra ne darbingi, invalidai. Intos lageriuose dirbo apie 75 t kstaniai kalini, o Abezje dirbani buvo vos 2530 tkstani. Pirmame Abezs ,,olpe buvo ligonin, i kurios daug kalini kasdien ikeliaudavo ten, i kur niekada negr tama. 40-ies moni brigada buvo usimusi vien lai dojimo darbais. Kasdien kapines gabenta po 510 mirusi. Neami pro vartus jie dar bdavo persmeigia mi specialiu durklu (kad neinet gyv). I karto ms etap atve 5- Abezs olp. Dau guma moni ia buvo jau gyvenimo met natos pri slgti, bet pasitaikydavo ir jaunesni. ia mons, i manantys stali bei kitus medio apdirbimo darbus, dir bo medio apdirbimo monje, vadinamajame doke. Pe kuriu ia dirbo Lietuvos kariuomens generalinio tabo artilerijos skyriaus virininkas generolas ilius. Jis 1941 m. buvo pasistas Maskvos auktesniuosius ka rininku kursus, o pakeliui aretuotas, nuteistas 10-ia met lagerio. Tuo paiu laiku mintus kursus" pa sistas ir generolas Juodiius, paskutinysis Lietuvos ka

181

riuomens karo mokyklos virininkas. Jam taip pat pa skirta 10 met kaljimo bausm. Likus keliems mne siams iki laisvs, pirmame Abezs ,,olpe jis mir. Lai dotoj brigada j taip pat ukas bendrame Abezs ka pini griovyje, prie kojos pririusi fanerin lentel, kaip ir visiems spec. lageryje mirusiems. ia mir ir palai dotas L. Karsavinas, kuriam 1918 m. Lenino pasilyta ivykti usien. Profesorius pasirinko Kaun, ia dar bavosi, kol upldusi raudonj ekist gauja j areta vo. Jis savo dienas Abezje baig 1951 metais. 5-o olpo doke dirbo ir atsargos leitenantas teisi ninkas P. ilas, labai viesaus proto asmenyb. Laisva laikiu jis skaitydavo knygas, koki tik begaudavo la gerio bibliotekoje ar i kit likimo draug. O buvs 9o pulko kapelmeisteris Visockas ia buvo subrs net orkestr. Auktas, lieknas balsingas brunetas Vabo las dainuodavo isiverts rus kalb Kur bak sa manota.. . ia sutikau ir teisinink Dzidulion. 5-ame olpe pasinekdavome ir su kpt. Saunorium. Buvo ia ir daugiau lietuvi, bet ne vis pavardes jau beprisi menu. lager atvyks Vakar Ukrainos lenkas Maksi miukas (laiks save lenk generolu), organizavo molins katilins statyb. Karkasus atstojo sustatyti ir vienas prie kito pritvirtinti vairiausi main metaliniai r mai. Darbininkai prisinedavo ak, molio sien staty bai. Molis buvo kasamas ia pat. J permai, pridj kiei, krsdavo metro storumo sienas. io pastato vi duje jau stovjo i kakur atvilktas garveys. Perden gimus ir stog stat i plienini balki. Sienas i lauko ir vidaus utinkavo, ulygino ir net pabalino kalkmis. Tada po lagerio teritorij ivediojo ilumines trasas, barakuose reng radiatorius. Garve-katilin pamaino mis aptarnaudavo kaliniai. Anglys buvo labai smulkios, maiomos pusiau su pjuvenomis. Tiesa, Intos achtos ikasdavo ir geros anglies, bet jas ivedavo kitur. Mane Maksimiukas pasikviet dirbti zonoje budin iu santechniku. Darbas buvo nesunkus: pagal vyriau siojo pamainos pekurio nurodymus zonoje atsukti arba usukti sklendes. ia barake gyvenau su buvusiu pul kininku, maralo Rokosovskio armijos tabo virininku (pavard pamirau). Jo brigadoje dirbo vyriausiosios kalinimo viet valdybos prokuroras Zaicevas. Su juo retkariais lodavome achmatais, pasikalbdavome. Zai cevas pasakojo, kad 1950 metais, prie pat aret, kas
182

dien gaudavo duomen apie visos alies represuotus mones. I viso j tada buv 45 milijonai, o i j 30 milijon politini, teist pagal 58 straipsn, ir 15 mi lijon, teist u kriminalinius nusikaltimus. Zaicevas komentavo: jei visoje alyje gyvena apie 200 milijon gyventoj, tai kas ketvirtas mogus yra represuotas. Vadinasi, nra eimos, kurios nebt palietusi represi ja. Ko tuo siekia Stalinas? Jei tokio represavimo tempo bus laikomasi ir toliau, tai visa alis netrukus taps la geriu. Mano barake gyveno ir A. Mikolino 12-os moni elektrik brigada, tvarkiusi vis Azebo miesto elek tros tinkl. A. Mikolinas Smetonos laikais buvo baigs Kauno auktesniosios technikos mokyklos elektrotech nikos specialyb, tad savo darb iman gerai. ioje brigadoje dirbo ir latvis Rygos VEF fabriko ininierius, kur latvi vyriausyb danai sisdavo pasisemti patir ties usienio alis. iai brigadai priklaus ir kunigas V. Vielaviius, tris universiteto kursus baigs studen tas kdainietis L. Tvarijonaviius, 1941 metais i re patriacijos Vokietijoje grs Musteikis. Kartu dirbo ir du estai: Pupsu ir Olka. Jauniausias brigadoje buvo telikis Choduseviius. Pateks ia dar nepiln 16 me t, jis labai intensyviai moksi elektros mokslo gudry bi. Choduseviius buvo gabus achmatininkas, net ste bino Maskvos ydus, laikiusius save achmatininkais pro fesionalais. Ateidavo barak ir Dubaras, lagerio sa viveiklos dainininkas. 1951 metais vl susirgau. Ukrainietis kalinys Per chovka, vyriausiasis chirurgas, mane operavo. Po poros savaii vl buvau laikomas sveiku. Bu vau paskirtas darb vykdytoju miestelyje remontuo davau, rekonstruodavau butus. 50-ies moni brigadai vadovauti paskyr buvus auktosios NKVD mokyklos virinink pulkinink N. Komisarov. 1918 metais bu vus pulko komisar. Su iuo nuoirdiu mogumi su tardavome visais klausimais, bet, deja, kartu dirbome gal nepilnus du mnesius. Vienkart mane labai nuste bino jo keistas praymas: parayti ant jo net tris skun dus. Atsakiau, kad tik pagyrim galiau parayti, kad ir penkis... Plk. N. Komisarovas vis tiek atne tris la pus popieriaus ir m man diktuoti tekst. Taigi para iau apie tris skirtingomis dienomis jo vykdytus nu siengimus. Dabar visus tris sukurtus skundus pra pa sirayti ir perduoti darb skirstytojui, kad is teikt 183

lagerio virininkui papulkininkiui. A paklausiau, k visa tai reikia. Tada pulkininkas atskleid toki pa slapt: lagerio virininkas moksi jo vadovaujamoje mo kykloje, yra jo aukltinis, tad jam paiam pas j eiti neleidianti savigarba, o gavs mano sukurtus tris skun dus jis privals asmenikai apskstj iaukti ir pasi kalbti. Visk atlikau kaip buvau praytas. Jau kit dien darb skirstytojas paskyr kit brigadinink, o plk. N. Komisarovas gavo pirties vedjo pareigas. U mano paraytus skundus pirties vedjas stengsi atsid koti pirtyje vis gaudavau naujus varius baltinius. O jis pirtyje turjo atskir kabinet, kur ramiai gal davo pasiskaityti knyg. Pasak kalini, atvykusi i Vorkutos, pulkininkas Rokosovskis Vorkutoje taip pat padar pirties vedjo ,,karjer". Tie atvykliai dar pasakojo, kad 1943 m. Vorkutoje lagerio valdia adjusi laisv front ei nantiems ir ten sueistiems savanoriams. Skleid kalbas, kad front eins ir plk. Rokosovskis. i avantir ivyko i Vorkutos apie 60 tkstani moni. O ukrainietis majoras, paskirtas vadovauti t sava nori batalionui, papasakojo tai k. Prekiniais vago nais atveti per 45 km nuo fronto linijos, krmok ni priedangoje visi savanoriai su kalini drabuiais ir numeriais ant nugar buvo ilaipinti. Taip tnojo iki paryi, paskui pagal vilpuk 2000 moni batalionas buvo surikiuotas ir kas treiam mogui duotas autu vas su durtuvu. Udavinys: uimti u 4 km esani au ktum, kur stipriai buvo sitvirtin vokieiai. Apsi kasti nra su kuo gruntas als, storokai apsnigtas. Visi privalo eiti tik pirmyn. Kas sustos, bandys grti, us nuo lydinios NKVD kariuomens automat ar kul kosvaidi... Visas batalionas patrauk nurodyta kryp timi. Vokieiai, pastebj artjani neregt kariuo men, lyg galvij band slenkani savo tvirtinim link, atidar kulkosvaidi ugn. Kalini sukrito krvos, pat vad prislg kokios keturios eils lavon. Po 1,5 valandos i io varg kalini bataliono (2000 vyr) li ko septyniolika moni. U tai, kad neuvo, jie i karto buvo nuteisti, apdovanoti" i naujo po 10 met, ir vl atsidr lageryje... Toks buvo visos maralo Rokosovskio i Vorkutos atvetosios armijos likimas. iame lageryje susipainau su klieriku A. Svarinsku. Jis ia buvo atvetas bebaigiantis kunig seminarij.
184

(Vliau lageryje vyskupo P. Ramanausko ventintas kunigus.) Dirbo ligoninje sanitaru. iame lageryje bu vo apie 20 lietuvi kunig, v. Tvo Nuncijus, siejantis Ryt ir Vakar banyias, ir dvasins mokyklos rekto rius Javorka. Per tardym Kijeve itars Dievo n ra!, jis bt buvs paleistas. Bet kardinolas veriau pasirinko bti nubaustas 25 metais lagerio. Kunigai j laik deimteriopai svarbesniu u vyskup. Vliau kardi nolas buvo paleistas. Per Vatikano radij pats grs Lietuv girdjau iltus jo odius apie kunig A. Svarinsk, pastarj nuteisus bolevik valdiai tre i kart. 1941 m. prasidjus karui, kai sukils Kaunas orga nizavo Lietuvos Vyriausyb, Vladas Naseviius buvo paskirtas vidaus reikal ministru. Bet bolevikai netru kus j jau ve pro Minsk Rytus... Po 10-ies met V. Nasevii sutikau lageryje. Jis ia dirbo buhalteriu. Kadangi abu buvome saldutikieiai, vieno valsiaus, tai danai pasinekdavome. Buvo nuteistas 15-ai met katorgos. (Atliks bausm, gro Lietuv, dirbo Kai iadori mik kio buhalteriu. Su isaugota karininko uniforma ir palaidotas Saldutikio kapinse...) Darb skirstytojo pasiuntiniu dirbo tris humani tarini moksl kursus universitete baigs judrus, veiklus, protingas vaikinas K. Lukoeviius, kils i Kuktiki. io lagerio administracinis tabas buvo kolonos te ritorijoje (skirtingai, negu kituose lageriuose). tabo barake dirbo lagerio virininkas, spec. skyriai, buhal terija, alia darb skirstytojo patalp buvo operatyvi nio galiotinio kabinetas. Vasar patalpas remontuojant, K. Lukoeviius suman t dviej kambari pertvaros sienoje taisyti vamzdel. Abu jo galus udeng tinku; lapi tink subadius plonu virbalu ir jam idivus, kambarius igrainus daais, skylui sienoje nebuvo matyti. Vamzdelis buvo taisytas toje kambario vieto je, kur sdjo pasiuntinys, netoli dur. Operatyvinio darbuotojo kambario pokalbius dabar jis galjo girdti netgi geriau, negu bdamas jo kambaryje. O pas opera tyvin darbuotoj, kapiton i zonos ateidavo uverbuo t nip ir praneindavo apie kitus kalinius, sksdavo juos. Jei skundiko balsas bdavo nepastamas, jam ijus, reikdavo ilsti koridori ir j pamatyti, si dmti. Surinktas inias K. Lukoeviius perduodavo pirmam sutiktam patikimam lietuviui. Naujiena bema
185

tant pasiekdavo apskstuosius lietuvius, o ir kitatau ius. Operatyvinis darbuotojas buvo tars lietuvius tu rint nepaprast organizacij, kai k net tards, bet rodym neturjo. (K. Lukoeviius, grs Lietuv, su kr eim, baig universitet, dirbo mokytoju Saldu tikyje.) Ligoninje guljau su anyktnu gen. tabo kapito nu, Pranczijoje, baigusi karo akademij, alteniu. Mo kdamas prancz kalb, jis igelbjo vien aukt tur k ventik vadov. O buvo taip. Maskv atvyks su visa snimi diplomato dokument ir ketins susitikti su paiu Stalinu (dl Taryb Sjungoje gyvenani tur k reikal), turk ventikas uoli" pareign buvo pasodintas grotuot vagon ir su ginkluota sargyba at vetas Abez. Kelionje turkas sunegalavo, todl ia * ikart atsidr ligoninje. Niekas jo kalbos nei kelion je, nei ia nesuprato. (Mat kalbjo tik turkikai ir pran czikai.) Tik kartu palatoje guljs kpt. altenis su prato, kaip jis pateko ne pas Stalin, o pat lager. Turk diplomatas buvo susikrimts nejuokais. Vietin lagerio vadovyb taip pat nesusigaud, kas jis ess ir kodl ia atsistas. Skund jie galjo priimti tik para yt rus kalba. ia kpt. altenis jam buvo lyg i dan gaus atsistas angelas. Jis rus kalba para lagerio virininkui pareikim, kur pra perduoti Stalinui. Po keli valand turk diplomat ived ir jis daugiau ia nebegro. iame lageryje pridurk" komandoje darbavosi ra dvilikietis lietuvis D. Lazauskas, labai draugavs" su lagerio operatyviniu galiotiniu. sitikin, kad jis skun dia lagerio kalinius, lietuviai, ypa V. Naseviius, j perspdavo, aikindavo, kad tokia draugyst su galioti niu lietuviams netinkama. D. Lazauskas nesislp, net sak, kad ir laisvje jo buvusi tokia specialyb" dir bs saugume. Teisinosi lietuvi neskundis, o tik kita tauius. V. Naseviius j aukljo es nereikia sksti ir kitataui, nes dauguma j taip pat yra nelaimingi mons. 1952 met pavasar mane, ep ir kelet kit stip resni vyr i ligonins perved atgal 5- olp", A. Mikolino brigad. Dirbau elektriku. Brigados nariai buvo gerai pastami visi lietuviai, tik du estai ir vienas ininierius latvis. 12-os moni brigada gyveno me kaip viena eima. Priirjome viso miesto elektros
186

oro linij, atlikdavome elektros instaliacijos darbus. Mie ste turjome savo patalpas. ia kasdien ateidavo ir lais vas virininkas, kuriam priklaus visi elektros eksplo atacijos darbai. Nors darb eidavome su sargyba, bet mus lydin tys kareiviukai inojo, kad jokio nemalonumo neketina me jiems padaryti, tad ir mus jie saugodavo ne per stro piausiai. ia turjome puikiausias slygas isisti lai kus kur norime ir kiek norime. Vaikiodami po ka reivines, kartais aptikdavome kareivik bat, kuriuos, zonos batsiuvi aptaisytus, avjome ir patys, ir dar zo nos draugus apdovanodavome. Brigada buvo drausmin ga, tad ir lagerio administracija savotikai mus gerb kaip vaikiojantiems miest skirdavo ir geresn ap rang. io lagerio virininko pavaduotoju dirbo itin pado rus mogus kapitonas Savinas. Budjimo metu jis atei davo ms barak ir kartais kiaur savo budjimo nak t aisdavo su kaliniais achmatais (nors administraci jai buvo draudiama su kaliniais bendrauti). Brigadoje ant savo spintels kunigas V. Vielaviius danai laikydavo v. miias, po ipainties aprpindavo ir v. Sakramentais komunija. Ateidavo tada ir tau tiei i kit brigad. 1953 met kovo pradioje radijo takai prane apie baisi Taryb Sjungos nelaim" mir Stalinas! Buvo toki, kurie, ir savo ausimis girddami i nau jien, nenorjo tikti. Bet daugumos veidai staiga nuvi to, pasipuo prasmingomis ypsenomis. Ir darb mo ns jo dabar linksmesni. Lagerio vyriausiasis operaty vinis galiotinis, matydamas digaujanius kalinius, stovjo tio perkreiptu veidu. Jo skausm visi gerai suprato, bet vis tiek n vienas negaljo paslpti savo jo diaugsmo. Tiesa, savo akimis maiau Stalino aaro jant gruzin pulkinink. Matyt, Stalino laikais jis ne blogai pagyveno ir tik per jo klaid buvo apdovano tas" 25 metais. Dabar spliojome savo ateit: vieni sak, kad greit pasikeitim nesulauksime, kiti gana viesiomis spalvo mis pie ms ateit. O Maskvos ydai zonoje briavo si ir kak aikinosi. J veidai buvo rams ir viltingi. Visada inodavome: jei Maskvoje yra koki naujien, ydai ima buriuotis.
187

VL INTOJE Intos achtoms pritrkus darbo jgos, 1953 met kovo pabaigoje gydytoj komisija rinko mones i Abezo darbams Intos achtose, statybose. Kelis imtus mo ni (ir mane) atgabeno Intos 5- olp, i kurio an ksiau buvome ivaiav. Kit dien mus ive 6- olp "12 achtoje. I pradi man, kaip statybos technikui, darb skirstytojas patikjo statybos brigad. Brigadoje buvo apie 60 moni. Mirus Stalinui, darbi ninkams u darb m mokti pinigus. Maa to, idir busiems 121 procent nustatytos normos, buvo moka mas ne tik atlyginimas, bet ir u vien darbo dien u skaitomos trys dienos priteistojo termino! Taigi daugelis panoro ir daugiau udirbti, ir sutrumpinti priteistj ter min. O ms didel brigada negaudavo pakankamai mediag. mons stoviniavo, lkuriavo, j kantryb seko. Brigados pasistas, jau pas abiej acht staty bos virinink I. Bubnov. Mano rango moni jis ne priimdavo. Tokius reikalus turdavo tvarkyti emesni pareignai. O jie nieko mums nepadjo. Kada pagaliau gavau galimyb j kreiptis, jis nenorjo mans n klau sytis ir parod duris. dks aibikai griebiau pasitai kiusi kd ir usimojau vir jo galvos. Virininkas, matyt, iman plik statymus, nes tuoj pat paoko ir pakl auktyn rankas. O muti kapituliavus mog nedera. Kd nuleidau. I. Bubnov papraiau sstis. Ta da paaikinau, kad, jei nemanoma ms aprpinti me diagomis, tai tegu mane i brigadininko pareig atlei dia, nes atsakyti u 60 moni likim nesiimu. Sta tybos valdybos virininkas mano praym patenkino. Likau eiliniu darbininku. U tai jam buvau dkin gas. 1112 achtoje vyko poemins ir antemins sta tybos. Poemine statyba rpinosi acht virininkas Fe dotovas, o antemine I. Bubnovas. Vyriausiasis in inierius buvo Maralas, o dar dirbo ir vienas laisvas darb vykdytojas. Iskyrus Maral, n vienas j netu rjo auktojo isilavinimo. ia reikjo ger specialis t, o i ties viskas dirbta savo imanymu. Pamainomis poeminje statyboje dirbo 2000 moni ir anteminje tiek pat. Matydamas t netvark, I. Bubnovas pagal spec. paskyr i kito lagerio isikviet ger specialist lietuv ininieri K. Bruni ir paskyr j vyriausiuoju antemini statyb darb vykdytoju. Ininierius K. 188

Brunius gerai iman statyb reikalus, tad suprato, kad vienas negals aprpti vis statyb. Taigi prie svarbes ni objekt jis paskyr deimtininkais kalinius diplo muotus ininierius: katilins kompleksui J. Zupk, main pastatui est Saarmet, kitiems objektams ukrainiet statybos technik Pismeniuk, J. Gorodeck, Krikin (ar Kriauin). Pats K. Brunius priir jo betono mazg, mechanines dirbtuves, 3-j aukt r iavimo pastat, didiuls talpos (300 m3) vandens re zervuarus. Kai kurioms statyboms pritrko kvalifikuot vadov. Dar valdybos virininkas pasil K. Bruniui pasis kirti sau patikim pavaduotoj. Kai K. Brunius pasi l mano kandidatr, I. Bubnovas atsak, kad a ess tikr tikriausias banditas. Bet K. Brunius apgyn ar gumentuotai savo pasirinkim. Man buvo pavestas paskyr tvarkymas, lauko ilu mins trasos, ventiliacijos kompleksas. miau suktis kaip manydamas, nes nenorjau apvilti K. Bruniaus ir ap sijuokti. Pirmiausia pasirpinau K. Bruniaus ir savo asmenine apsauga. Tariausi su ats. ltn. mokytoju P. Maksimavi iumi, apie kur telksi stipriausi ir narsiausi lietuviai. Taigi P. Maksimaviius atrinko apie 50 stipri vyr. Jiems buvo uraoma ne maesn kaip 121 procent idirbio norma, nors gamyboje jie ir nedalyvavo. O mes buvome saugomi t vyr ne tik darbo metu, bet ir barake. (Pastaraisiais metais P. Maksimaviius gy veno Tauragje.) Darbe jie stebdavo retkariais usimezganius tarp ms ir darbinink kivirus, nesikidavo ir laukdavo ms sutarto ir tik jiems vieniems inomo enklo. Pa vyzdiui, jei kair rank nueidamas usidiau ant sp rando ir nusiimiau kepur, jie inot, kad nusikalt liui dera nuimti galv; jei nueidamas kair rank udiau sau ant sdyns, vadinasi, nedorl verta paka syti. O jei bausti nereikia, sutart enkl parodau de ine ranka arba nieko neparodau. i grup labai efek tyviai gyn lietuvius (iame lageryje nuo ukrainie i). vairi tautybi kirinim skatino pati administraci ja. Mat bijota kalini vienybs, j bendro pasiprieini mo administracijai, sukilim. Sakysim, operatyvinis dar buotojas, kakuo kaltindamas ukrainiet, btinai steng davosi rodyti, kad j idav lietuvis, o tardomam lie
189

tuviui btinai leisdavo suprasti, kad ji skund ukrai nietis. Vienkart tikrai pavyko abi ias tautybes su kirinti iki kautyni. Lietuvi ir ukrainiei iame la geryje buvo daugiausia. Susikivirij jie apsiginklavo gelegaliais, peiliais, usidar barakuose ir net tris die nas njo darb. Nors lugo gamybos planai, lagerio administracija (virininkas papulkininkis Samoliu kas, reimo virininkas majoras Razovas), stiprios sar gybos lydima vaikiojo po barakus, mat net poilsio me tu budinius apsiginklavusius kalinius ir visa tai to leravo, net laid replikas, turdami tiksl vienus prie kitus sukirinti, kad kuo greiiau prasidt kraujo praliejimas. O tada jie po kautyni vykius aptart. Juk susiskaldiusius kalinius administracijai lengviau valdyti. Bet atsirado ir lietuvi, ir ukrainiei blaiviai ms tani. tampos dienomis visi sitikino, ko siekia lage rio administracija: buvo aiku, kad, leisdama trei die n nedirbti madaug 9000 darbinink, tai toleruodama, ji skatina tarpusavio udynes, kraujo praliejim. Tada ukrainieiai ir lietuviai m sisti vieni pas kitus dele gatus, padav vieni kitiems rankas ir sutar streik nu traukti, barak barikadas iardyti. Sutart valand vi si susirinko achtas, prie savo darb. Administracija tokia konflikto baigtimi buvo nelabai patenkinta, o lie tuviai ir ukrainieiai po tokio ibandymo susivienijo. Darbo dabar turjau be galo daug: sutvarkyti snis paskyr, pagal kurias 4-iems tkstaniams moni, dir bani abiej acht anteminje statyboje, buvo skai iuojami atlyginimai. O kadangi darbo norma lem davo ir termino trumpjim bent tris kartus, iuos dokumentus tvarkydavau kartu su brigadininkais. Rpin davausi statybinmis mediagomis. Be viso to, buvau at sakingas u lauko tras bei ventiliacinio achtos kor puso sujungim su 12-a achta. ia savo inioje turjau 350400 moni. Pagal projekt reikjo pastatyti apie 100 metr ilgio korpus. inojau, kokie sudtingi tech nologijos reikalavimai yra statant altyje ( 40 laips ni). Vis j ia vykdyti buvo nemanoma, be to, spau d ir terminai. Tad teko gerokai pasukti galv ir rizi kuoti. Jei statyba nepasiseks, viskas sulu, sugrius, su alosiu daugybs moni gyvenim, pakenksiu K. Bru niaus autoritetui. Dl to nutariau, jam apie savo suma nym nieko nesaks, ia atlikti kartu ir technin ban
190

dym, visk atlikti aibikai, be papildom aikinim, be jg perdislokavimo. Kai gal gale po sunki riziking darb tinkuotoj brigada i vidaus ventiliacijos korpus itinkavo ir nu balino kalkmis, kai gegus mnes aukta Maskvos komisija igirdo, kad darb adu baigti dviem savai tm anksiau numatyto termino, visi buvo nepaprastai patenkinti. Stalinui mirus, kaliniai m drsiau reikalauti mo niko elgesio su jais. Po lietuvi ir ukrainiei konflikto draugiki kalini santykiai stiprjo. Kart tai kas at sitiko. Sargybos virininkui ov mintis i darbo gr taniai 4000 moni miniai duoti komand sumain ti ingsn!" Oras buvo altas, vjuotas, mons pavar g, norjo kuo greiiau pasiekti iltus barakus. Sargy bos virininkui dar kart sakius sumainti ingsn, kai kurie ukrainieiai paragino pirmose gretose jusius drau gus visai sustoti. joki sargybos virininko komand minia visai nereagavo ir pareikalavo viet ikviesti prokuror. Visa kolona buvo apsupta automatais gink luotos sargybos. Kai kurie kaliniai pasiksino sargybos automatus, bet bematant sukomanduota sargybai atsi traukti per 10 metr. Kaliniai grasino sargybai, kad j likimas bus kaip j vado Berijos. Pagaliau atvyks lagerio virininkas papulkininkis Samoliukas aikinosi, kad prokuroras kakur ivyks ir prayte pra kalini neiti kokiu tik nori ingsniu, net adjo sargybos viri nink nubausti. Kadangi lagerio virininkas tikrai buvo gan neblogas mogus, kaliniai pasitar nutar jo pa klausyti. Daugiau sargyba i kalini taip nesityiojo. Taigi. Gal nesityiojo taip, bet tyiojosi kitaip". Dar vienas atsitikimas. barak jus kokiam laisvam pareignui (kad ir paprasiausiam priirtojui), visi kaliniai privaljo atsistoti. Kart ia jus operatyvinin kui (vyresniajam leitenantui), lydimam dviej priir toj, visi kaliniai atsistojo, o vienas rusas, tarnavs gen. Vlasovo kariuomenje kapitonu, kak tvarksi prie savo spintels ir tvarkdario komand Stot!" ne kreip dmesio. Operatyvininkas, prijs prie buvusio kapitono, paklaus, ko jis neatsistojo. Kapitonas atsa k: Dl ko a turiau stoti? Juk vyresnis prie jau nesn neprivalo stoti. Tu vyresnysis leitenantas, o a kapitonas". Operatyvininkas usirstins pasak: Ty vlasovec". Kapitonas atsak: A vlasovietis, o
191

tu Berijos iaukltas unsnukis, bet tavs niekas nenubaudia, tu ir toliau vis tyiojiesi i liaudies!" Ma tyt, operatyvininkui ie odiai pasirod teisingi, nes kaliniui karcerio nepaskyr. VERGOV EINA PABAIG Jauiau, kad 1954 met pabaigoje turjo baigtis ma no kalinimo terminas. I anksiau kalinim baigusij buvome girdj, kad teist pagal 58 straipsn namo ne ileidia, palieka tremiai iki gyvos galvos. Butu neap rpina, o barakuose gyventi dar blogiau negu lageryje: ten viepatauja girtuoklysts, vagysts, mutyns (mat ten sulind visokiausio lamto, gyvenimo atmat). Pa sikalbjs su K. Bruniumi, nutariau (jei neileis vaiuo ti namo) statytis Intoje nam. Jis suprojektavo man nediduk 3-j kambari su virtuve ir sandliuku nam. Pagal t projekt dailids surent karkas, staliai pa dar langus, duris. Viskas paruota guljo achtose. Vien 1954 met vasaros vakar prie jimo lage r grusiems i acht kaliniams spec. dalies virinin kas sak tuoj pat nusiplti nuo nugar numerius, o zonoje iplti lang grotas. Ir laikus leido rayti ne po du per metus, o kiek kas nori. is pasikeitimas daugeliui buvo keistas, nesuprantamas. Kai sulaukme moni, atvet i Norilsko lageri, viskas paaikjo. Pasirodo, isigsta kalini pasiprieinimo Norilsko auk so kasyklose. ia dirbo apie 90 tkstani kalini. Mirus Stalinui ir vykdius mirties bausm Berijai, kaliniai ryosi ko voti u monikesnes gyvenimo ir darbo slygas. vai riais bdais palaikydami ryius (net krosni dmais per duodami kitiems lageriams enklus), nutar surengti vi suotin kalini streik ir njo darbus kasyklose veik vis mnes. Be to, i zonos paalino vis administraci j. Stiprs briai um pozicijas prie vart, kad ne sivert kariuomens daliniai. O administracija vis la ger apsupo automatais, kulkosvaidiais ginkluota ka riuomene. Zonoje budjo kaliniai, o u zonos pareng tyje buvo karin sargyba. lager leisdavo tik kalini sargybos lydim tiekimo virinink iduoti maisto pro duktus. Zonos sandli kaliniai patys neliet, buvo drau smingi. Idavus maist virinink ta pati sargyba i
192

lyddavo pro vartus. Palei tvoras kaliniai ikas ap kasus. Visi lauk atvykstant vidaus reikal ministro, bet atvyko tik aukto rango pareignai, neva ministro ga liotiniai. i komisij kaliniai sileido, patikrino galio jimus, kitus dokumentus ir sak ieiti su iais ga liotiniais atsisakyta vesti derybas. Po keleto dien at vyko vidaus reikal ministro pavaduotojas. Bema vi si kalini tarybos reikalavimai buvo patenkinti. Taigi tik dl io sukilimo ir kituose lageriuose vyko pasikeitim: kalinimo staig administracija bijojo, kad streikai neiplist po visus lagerius (o juk jais tada buvo nusta visa Taryb Sjunga). Intos lageriuose kaljo apie 100 tkstani moni, vien lietuvi priskaiiavome ia apie 89 tkstanius. Palengvjus lagero reimui, atsirado fantazuotoj, pla navusi ateities organizacijas. Tie svajotojai skirstsi raudonuosius" ir mlynuosius". Kai kas net fantaza vo pastatyti nauj Lietuvos sostin, pavadint Romu va... Atsirado ia ir saugumo organ uverbuot, pa tikjusi ekist paadta pasakika laime laisvje. Aktyviausi toki idj skelbjai intelektualumu ne pasiymjo, greiiau tai buvo paprasiausi karjeristai. Rimtesni mons toki veikl" irjo skeptikai, ne man j esant perspektyvi. Ir i tikrj, bet koks susi skaldymas, tarpusavio trintis tada ved ne laisv, o garantavo skming saugumo kl". Veik kiekvienas iuo keleliu pasuks, pasak patarls, vijosi zuikut, bet pateko mekos nagus". Dar prisimenu ia igirst skaudi vieno ukrainie io, penki vaik tvo istorij. Po karo jis neturjo kuo maitinti vaik. Kolkiui nupjovus kvieius ir jau ruo iantis dirv uarti, jis nujo pasirinkti nukritusi var p. O varp bta nemaai netrukus jis j prisirinko atuonis gorius. Bet kakas varg skund pirminin kui. is pasiunt galiotin, atm surinktus 8 gorius kviei varp, tard ir nuteis j atuoneriems metams kaljimo. Lageryje is mogelis gaudavo kasdien po ki logram duonos. Jis taip myljo savo vaikus, kad pra lagerio virinink bent 600 gram jos leisti sudiovin ti ir pasisti vaikams. Virininkas nesutiko, neleido i to jam daryti ir nuramino" nelaiming tv, kad jo vaikais pasirpins vietin valdia. Ir is vargas moge lis buvo nuteistas pagal 58 straipsn, kaip politinis nu
sikaltlis, ksinsis Taryb Sjungos ekonomik... 193

Sutikau ia architekt Borut, raytojo K. Borutos brol, apdovanot" 25 metais. Mechaninse dirbtuvse altkalviu dirbo ininierius V. Seliokas. Ligoninje fel erio pareigas jo gydytojas D. Matutis, moksis kartu su garsiu profesoriumi Kiauleikiu. ios ligonins vy riausiasis gydytojas rusas kart vienam ligoniui nustat neteising diagnoz, o feleris Matutis jam paprietara vo ligos istorij ra savo diagnoz. Ligonis vis tiek buvo gydomas pagal vyriausiojo gydytojo nustaty t diagnoz ir mir. Kai vyriausiosios sanitarins vado vybs komisija atlikusi ekspertiz, nustat, kad teisus buvo feleris Matutis, o ne vyriausiasis gydytojas, juos sukeit pareigomis. Kadangi paemintasis buvo laisvas, tad ivaiavo kitur darbo iekotis, o Matutis ia liko vyriausiuoju ligonins gydytoju. 1954m. rugsjo mnes (rodos, 11 dien) darb skirs tytojas man pasak, kad kit dien eiiau ne darb, o buhalterij atsiskaityti, nes kalinimo terminas bai gsi ir esu paleidiamas laisv. Vis vakar vaikio jau po barakus, atsisveikindamas savo likimo brolius. Ir pats inojau, ir visi draugai tvirtino, kad i Intos mans neileis, o paliks ia, kaip ir visus kitus, iki gy vos galvos. Pasirinkimo ia nebuvo. Rytojaus dien tu rjo mane i lagerio ivaryti. Atsisveikinau ir su K. Bru niumi. Jei paliks ia, nutariau statytis nam, kad tur iau kur gyventi. Ir ininierius K. Brunius adjo i leistas ateiti pas mane gyventi. Ir menkiausias kalinio gyvenimo pasikeitimas kelia rpesi, o is pasikeitimas privert apmstyti nueit 10-ies met kani keli, negrtamai ibrauktus i gy venimo graiausius jaunysts metus. Klasiko odiais tariant, Nepateks saul i vakar, nesugr Nemunas i mari..." TREMTIS IKI GYVOS GALVOS 1954 m. rugsjo 12 dienos ryt man liepta grinti patalyn, atsiimti i sandlio asmeninius daiktus, bu halterijoje atsiskaityti ir i lagerio ieiti. Daikt veik neturjau. Persirengiau varesnius lagerio drabuius. Buhalterijoje u darb man priskaiiavo 1600 rubli (mat pastaruosius metus kaliniams mokta u darb). Iki sargybos su pinigais mane palydjo priirtojas. Matyt, bijojo, kad pinig nepalikiau likusiems drau
194

gams, o kaliniams pinig turti buvo draudiama. I leido ne pro vartus, kaip kasdien einant darbo zon, o per sargybos koridori. Pajau iki keliuko apie 50 metr, sustojau, apsidairiau jokios sargybos, niekas nelydi!.. Apvelgiau barakus, kur liko graiausios jaunys ts dienos ir daug patikim draug. Ir apm keistas jausmas. Svarsiau taip: kadangi namo vaiuoti nelei diama, tad ar sulauktoji laisv bus kuo geresn u tu rt nelaisv? Bet pasirinkimo nebuvo. Psias nuy giavau Intos miestel. Susiradau komendantr. ia vyr. leitenantas idav paym, kad kas nepalaikyt ma ns bgliu, dar dav pasirayti, kaip ir kitiems, jau at spausdint ratel kad iki gyvos galvos privalsiu gyventi Kovinskio rajone, neturiu teiss niekur i ia ivaiuoti. Pas parod, bet nedav: jis guls komen dantroje, kur kart per mnes privalsiu prisistatyti atsiymti. Kadangi gyventi neturjau kur, man liep eiti bendrabut. Tai buvo toks pat barakas, kaip ir lagery je, o ties sakant, ia buvo dar blogiau, nes viepatavo baisi netvarka. Ant gult mons miegojo kur kam pa tinka. Girti rusai prisivesdavo pan, pedavosi tar pusavy ir vyrai, ir vyrai su moterimis nakt vir gal vos pravilpdavo kerziniai batai. Kartais grs ne rasdavai savo daikt, bet nebuvo ko paklausti, kas juos pam. Por nakt ia pernakvojs, nutariau dairytis ramesnio bsto. Anksiau paleistas i lagerio S. Malinauskas apie kilometr nuo Intos buvo pasistats namuk. Tiesa, jis jau buvo prims linksm, smojing raseinik mokyto j Mykol (pavards neprisimenu), bet, atjausdamas ki t, prim gyventi ir mane. Persikrausiau tuojau pat. Buvome vieno likimo, turjome tuos paius tikslus. Ta rudens diena buvo nuostabiai grai. Vasaros ia apskritai nebna: baigiasi pavasaris prasideda ru duo. Ijau kiem, atsiguliau auktielninkas ant sama noto tundros olyno ir stebjau, rodos, tik k pasiro diusi ir jau sdani saul. Ji buvo panai didok raudon kamuol, prisigrus nelaiming io krato mo ni kraujo. Juk visas kelias nuo Kotlaso iki Vorkutos ir Kolmeri priklotas nekalt moni lavon, po kiekvienu geleinkelio pabgiu ia ilsisi" bent 23 mons... U mets rankas u galvos, svarsiau, kaip gyventi toliau, nuo ko pradti, ko imtis.
195

Netrukus i darbo gro eimininkas su mona ir Mykolas, tad u stalo su biiuliais toliau planavau sa vo gyvenim. Pasisakiau (jei tik rasis galimybi ir j g) ketins statytis nam, kad turiau kur gyventi ir galiau priglausti kitus tremtinius, tautieius. Mano sumanymui visi pritar juk visi lietuviai taip daro. Namo statybai reiks nemaa pinig, tad btina ras ti gerai apmokam darb. Jau kit dien iemikai pa snigo. Ijau keli ir svarsiau, kuri pus traukti darbo iekotis: ar miest, ar ten, i kur neseniai i leido tariam laisv". Sutikau i statyb grtant buvus savo virinink I. Bubnov. Jis kviet niekur kitur darbo neiekoti ir ateiti dirbti pas j adjo pa vesti man vakarinio Intos miestelio statybas. Neatsisa kiau to pasilymo. I. Bubnovas tuojau nusive mane vyriausij valdyb ir reikalavo ikart apiforminti vakarinio Intos miestelio statybos deimtininku. Bet kad r skyriaus virininkas Bubnovui primin, kad jo i nion duota nauj specialisi komjaunuoli, baigusi technikumus ar institutus, tad i buvusi kalini tarpo statybinink nedert iekoti... Bubnovas atsak pakeltu tonu es tos specialists tinkamos tik lovoje, o ne va dovauti statyboms. Ir pridr: Jei neapiforminsi ma no silomo mogaus, gali eiti pats vadovauti statyboms, o a pasistengsiu rasti kit darb. Jo statybos esan ios ne vaik darelis, ten dirb mons, praj ir van den, ir ugn, juos privalu painti, mokti su jais elg tis, sutarti, tik tada jie gali pajudinti kalnus... Po io pokalbio buvau apiformintas darbininku ir paskirtas vadovauti mintoms statyboms. 1954 m. rug sjo 18 d. pradjau darb. Vakariniame miestelyje rei kjo pastatyti keturis keturi aukt gyvenamuosius namus po 48 butus, kitoje zonoje gaisrinink dep, atvesti 1112 acht 12-os kilometr ilgio vanden tiek. Padjja, deimtininke man priskyr jaun specia list, tik k baigusi institut. Jai pavediau ratins darb tvarkyti paskyras ir priirti priegaisrinio depo statyb. Mergait dirbo stropiai. kalini zonas eidavau daugiau pats. Darbinink i lageri duodavo tiek, kiek galdavau sutalpinti. Prie nam statybos tu rjau 600 moni, priegaisriniame depe 150, be to, buvo priskirta 150 laisv tremtini. Jie atlikdavo dar bus, kuri negalima buvo patikti kaliniams, saugo miems grietos sargybos. Nemaa dalis kalini buvo kvalifikuoti statybininkai, turintys nema patyrim
196

bei tinkam isilavinim dar i laisvs dien. Su jais tik derjo lanksiai susitarti, o darbo mokyti nereik jo neretai jie patys pasilydavo ger idj. Nam statybos technin dokumentacija buvo pasi rayta Leningrade, bet geologini tyrim ia nedaryta. Ikasus visiems keturiems pastatams 2,8 m. gylio duo bes, baigsi alo sluoksnis, bet atsirado plaukiantis smlis, ant kurio juostini pamat dti buvo nemano ma, o ir pagal statybos normas draudiama. Suaukiau komisij, kuri ityr, kad plaukiantis smlis tyvuliuoja iki 17 m gylio, o toliau prasideda uola. Ininieriaus K. Bruniaus pasilymu, komisija nutar iki uolos sta tyti monolitinius gelbetoninius polius. Vienam namui toki poli reiks 121. Ikilo problema kaip plau kianiame smlyje ikasti duobes poliams. Ir ia pri imtas originalus K. Bruniaus pasilymas. Trumpai nu sakyti j galima taip. Daryti 4X4 m dydio ir 4 m au kio vandens nepraleidianias des, jas, kasant grun t, leisti emyn, virum j kabinti kitas ir taip eiti iki uolos. Grunt semti kibirais ir statinmis, kranais Pioner statines kelti vir. Dar prie kiekvienos kasamos daubos turi stovti po du vandens siurblius, kuri vie nas be paliovos traukia vanden, o antras atsarginis (mat siurbliui sugedus kilt pavojus prigerti dauboje esantiems darbininkams). Pasiekus uolos sluoksn, tuo jau pat sikertama bent per 20 cm uol, skubiausiai nuleidiama paruota armatra, klojimai ir betonas. Mat, udelsus bent pusvaland, gali niekais nueiti visas dar bas daub vl usemt smlis su vandeniu. Buvo duo ti penki kranai, 12 galing vandens siurbli, pakan kamai tinkamos miko mediagos. Vyriausioji valdyba buvo sakiusi betono gamyklai, kad, man pareikalavus betono, visus tiekimus achtoms nutraukt ir ne v liau kaip per 30 minui pristatyt betono vakarinio miestelio statyb. Be pertrkio semiamo plaukianio smlio vis majo jis atsiskyr nuo virutinio alusio sluoksnio. als 2,53 m sluoksnis po statomu namu liko pakibs ore. Ir kranai stovjo, ir mons dirbo lyg ant tilto. Apaioje iojjo 23 m tutuma. Visa buvo panau negirdt neregt pasak. Apsauginiai tvir tinimai, poliai (kolonos) ten turt stovti ir iandien. Monolitinius polius 2,5 m gylyje sujung monolitin ar muota sija, ant kurios buvo betonuojami pamatai. Kai pavasari atils gruntas sukrito, liko gatavi rsiai. Gyvenau vis dar pas S. Malinausk. Darboviet nie
197

ko geresnio man negaljo pasilyti. Maa ia buvo but. miau statytis nam. Viet pasirinkau u ligonins. ia jau anksiau buvo pasistats nam Laurinaviius, kiti lietuviai. iame rajone ariau ups statsi vien gyve namj nam ininieriai V. Seliokas ir Boruta (raytojo brolis). (1956 metais paleistas, ininierius Boruta gro Rokus, prie Kauno, o ininieriui V. Seliokui neleista grti Lietuv. Jis apsigyveno Daugpilyje.) Atsiveiau jau anksiau surst ir achtose stovjus karkas, nu samdiau darbininkus ir miausi statyb. 1955 metus sutikau jau savo name. Pasistaiau ir kin pastat ku rui laikyti, o vien kambariuk (maistui laikyti) ikaliau grindinmis lentomis, nes maisto i karto nusipirkdavo me daugiau: sviesto vis d, rkyt der mai ir pan. Maisto produkt Intoje tada gaudavai dau giau negu Ukrainos ar Lietuvos miestuose. I karto su manimi apsigyveno tinkuotojas J. Bal truaitis. Abu gyvenome viename kambaryje. Netrukus kit kambar primme ijusias i lagerio tris lietu vaites: S. Galatiltait (grusi Lietuv gyveno Klai pdoje), P. Skirelyt (vliau gyveno Anykiuose) ir kre tingik Janut (pavards neprisimenu). Sekmadieniais pas mus ateidavo kunigas laikyti pamald. Susirinkda vo iki poros imt moni. Pamaldas laikydavo kunigas K. Vasiliauskas (dabar Vilniaus Arkikatedros klebonas), Semaka, Krvelis, Meldays (mane ia ir sutuoks) ir kiti. Lietuviai rengdavo pas mane literatrinius vakarus, buvome sureng girtuoklio teism", kuriam pirminin kauti teko man. tokius vakarus ia kas savait susi rinkdavo po 5070 moni, kiek tik tilpdavo. Po gero pusmeio, bendromis lietuvi pastangomis Intoje pastaius banyi (klebonu buvo kunigas Krve lis), pas mane pamaldos nebevyko. U keli mnesi ir mergaits susirado patogesn bst, ariau savo darbo viei. Tada pas mane atsikl i lagerio paleistas in inierius K. Brunius. ia atvaiuodavo ir jo mona su dukra. Gyvenome ramiai, priiminjome sveius. O j kasdien sulaukdavome gausiai. Danai ia lankydavosi Jonas Vokietaitis, A. Vibrantis, ininierius J. Gorodec kas, Kriauinas ir gydytoja Narbutait (vliau sukr eim gyveno Lentvaryje), V. Ramanauskas, P. Narbu tas, J. Maceika (jo mona Ona Gimauskait uvo, su deg mano sesers Elbietos name, 1947 m. balandio 14 d. strib udegtame padegamosiomis kulkomis). U
198

eidavo ir B. ilnas i Kalitiks kaimo. Pamokanti ir jo gyvenimo istorija. Jis buvo neturtingos daugiavaiks eimos tvas. Kirdeiki klebonui Komarui pagailo ba daujanios jo eimos: jis dav du centnerius rugi duo nai isikepti. Strib suimtas, B. ilnas papasakojo tar dytojui, kad j elp klebonas. Tada aretavo ir klebo n, apkaltino bandit eimos rmimu ir nuteis 10-iai met... Atvyks Int, dirbdamas miau dar ir mokytis. Auktosios technikos mokyklos Vilniuje nebuvau spjs, baigti, o dirbant statybose vadovaujam darb, reikjo turti diplom. Nors truput ir pavlavs, visus pavijau ir 1955 metais apgyniau diplomin darb 14 but gy venamasis namas". Darb komisij vertino labai gerai. Dstytoj ia buvo ir kompetenting, imanani. Pa skaitos vykdavo tris kartus per savait po 3 valandas. Intoje vis daugiau rasdavosi plik, mogudi,, vidury dienos gatvje danai mog apipldavusi, nu rengdavusi. Milicinink mieste buvo maai, o ir tie nesirodydavo. Savo akimis maiau, kaip vien univer mag einant mog du vagys pam u paranki ir, pademonstrav savo modernius durklus, sak bandito kien dti laikrod, nusivilkti vark (j pam prie kyje j du banditai), nusimauti kelnes, batus. Taigi per kelias minutes graiai apsivilks mogus liko su apa tinmis kelnmis ir basas. Bijodami plik, lagerio ka rininkai, operatyviniai darbuotojai, eidami parduotu v, persirengdavo senais vatiniais drabuiais, kad ie j neatpaint. A neiodavausi atri, specialiai nu kalt fink. darb vaiuodavau su tarnybine 2,7 ton savivarte, o miest stengdavausi vienas neiti. Vien sekmadien, apsivilk geriausiais kostiumais, su Jonu i siruome pas Aleks okius. I centrins gatvs pa suk ramesn, sutikome apie 20 peiliais ginkluot va gi. Grti buvo jau vlu. Beliko pasitikti vagi va deivos Lioos paadu, kad esu saugomas; taigi drsiai jome pirmyn. Mus apstoj vagys reikalavo laikrodi ir dar kako. Staiga u nugar pasigirdo grietas o dis. ir vagys, nuleid peilius, pasitrauk mums i kelio. Dabar tikrai patikjau, kad Lioa man sak teisybe... Viename barake laiksi paleistas kriminalini kali ni vadas. Kartu ia gyveno keliolika est, keli latviai, buvo ir lietuvi. Vakarais pas vagi vadeiv barak susirinko anie pusimt vagi, kur gaudavo, sakysim, tokiu nurodym: per tris dienas vienam atneti mote
199

rik laikrod, kitam moterik palt, treiam vy rik laikrod, ketvirtam vyrik kostium ir t.t. Ir vagys uduotis vykdydavo, visk nurodytu laiku su nedavo. Estai, tai girddami ir matydami savo akimis, nutar susiburti ir t plik vadeiv likviduoti. Tada gal nesiautt n gaujos. I anksto pasiskirst, kas nu kaus vadeiv, kas upuls atjusius vagis. Sutartu lai ku susirinko apie 150 est, latvi, lietuvi. vyko bai sus mis. Kirviu buvo nukautas pats vagi vadeiva, jo sugulov, i viso i io barako neijo 15 vagi. Ir i ties po tokios operacijos ir viso miesto vagi aki plika veikla" aprimo. Tok bais smurt ir piktadarybes ioje alyje buvo sukrusi valdymo sistema. Taigi, norint apginti mones nuo siautjusio teroro, reikjo sugriauti ios sistemos pagrindus, paties velnio tvark. (Kol tai vyks, nuteks nemaa kraujo...) 19551956 met iem visuose keturiuose mano statomuose namuose jau buvo ivedioti santechnikos rengimai. Namus ild vietin katilin, aprpinama ma inomis atveamu vandeniu. Temperatrai nukritus iki 5660 laipsni, vairuotojai negaljo uvesti n vie nos mainos, o katilinje pritrkus vandens, galjo su sprogti katilai, katilin ir nam radiatoriai. Bt su lugdytas visos statybos darbo ritmas. Vyriausia vado vyb nuleido rankas, visus rpesius paliko man vienam. Tada prisiminiau, kad vakar miestelyje vienas mo gelis turjo arkliuk. Sukors apie penkis kilometrus, susitariau, kad tas mogus per nakt prive katilin vandens. U kiekvien atvet statine vandens paad jau ryte imokti po 100 rb. mogelis sutiko. Aptais savo arkliuk kailiais, apsikutojo pats ir ivyko dar b. Statines skaiiuoti palikau jo sinei. Taip ir isi gelbjom katilins stabdyti nereikjo, ildymo siste ma neualo, o mogelis udirbo 2200 rubli. Statybos virininkas u sumanum man paspaud rank. Priegaisriniame depe su trejetu brigad darbavosi mano padjja, mintoji jauna specialist. A ia retai lankydavausi. Tik jos paraytas paskyras patvirtinda vau, nes ininier buvo kruopti ir teisinga. Kas ting jo dirbti, tas maai ir teudirbdavo. Nepatenkintiems darbininkams ji aikino, kad paskyras pasiraau a, todl jie pareikalavo susitikimo su manimi. Tik jusiam kontorl, laukujs duris man ustojo zonoje buvs va gi vadeiva kaukazietis auksiniais dantimis. Paiups
200

kaln (kirv metriniu kotu), po neilg kalb usimojo ir kirto. Tada buvau dar labai tvirtas, vikrus, tad ai bikai savo galva smogiau usimojusio bandito pilv ir ivengiau kirvio amen. Kirvis ir pats banditas per sirito man u nugaros, o a atkriau prie sargybos. Ava rinis signalas ia greit sukviet kelias sargybos mai nas ir itis br kariuomens. Mano nurodytus upuo likus (18 niekur nedirbusi vagii) su antrankiais i gabeno lagerius iaurje. Vadovyb jau seniai inojo esant toki kalini, ku rie nieko nedirba ir darb vykdytojus grasindami prie vartauja. Daugelyje objekt darb vykdytojai jau buvo ratu atsisak vadovauti kalini darbams zonose. Gal gale vadovybei nutarus tokiais atsikratyti, iveus juos iaur, incident zonoje daugiau nepasitaik, nors vis tiek vertjo bti atsargiems. Lageri administracija kartais ileisdavo pasivaik ioti po miest ir dar nepaleist kalini, kuriais pasi tikjo es mieste nei pl, nei vogs, ir lagerio admi nistracija dl to nemalonum neturs. Vien dien miest ileistas Klajnas ir ltn. Dovydaitis vakare su sitiko devynis ukrainiei banditus, lageryje su Klaj nu turjusius kakoki asmenini sskait. Klajnas, nors ir beginklis, nepasimet: artjanius ir peiliais vy truojanius banditus savo geleinmis rankomis m guldyti kair ir dein. Ltn. Dovydaitis tuo tarpu vos spjo susidoroti su vienu. Netrukus visi devyni peiliais ginkluoti banditai guljo patiesti. Tuoj atskubjs karo patrulio skyrius visus pristat milicij, iauk grei tj pagalb. Klajnas pasakojo labiausiai bijojs, kad nesuinot apie nutikim lagerio virininkas gal daugiau bt neleids miest. Bet netrukus milicijos papulkininkio iauktas Klajnas buvo pagirtas u tok aktyvum. Mat vienas banditas liks be dant, kitam inarintas andikaulis, na, o apskritai visa puiku... Klajnui papraius nepraneti lagerio virininkui, mi licijos papulkininkis paprietaravo: atvirkiai, jis juos igirsis ir papraysis kuo daniau leisti miest, nes jam tokie narss vaikinai labai patink paded pa laikyti tvark. I ties intrigas su ukrainieiais lageryje skatino saugumas, operatyviniai darbuotojai, bijodami kalini vienybs. 1955 ar 1956 met vasar pas savo gimines atitar nav kariuomenje atvaiavo du lietuviai: V. Paplaus
201

kas ir Dvaranauskas (vardo neprisimenu). Abu juos uk rainieiai nuud. Intoje lietuviai juos ir palaidojo. u dikai V. Obleiukas ir V. Timoiukas buvo nuteisti mir ties bausme, o Bagdanas 20-iai met kaljimo. Yra ilikusi laidotuvi nuotrauk. 1955 ir 1956 metais lietuvi Intoje daugjo. Gal jau buvo j apie 89 tkstanius, bent tredalis jau baig kalti lageriuose. Ijusi i lagerio moni situacija Intoje buvo labai neaiki. Visi ia buvo priversti pasira yti sau tremt iki gyvos galvos, tad daugelis stengsi statytis namukus. Kadangi buvo sigij koki specialy b, darbo visada gaudavo, udirbdavo neblogai po tre jet ir daugiau tkstani rubli. (Tai buvo prie pini g reform!) O sunkiai dirbantys achtose udirbdavo iki 1520 tkstani per mnes. Nusipirkti ia nieko negaljai: retkariais parduotuvse pasirodydavo io ki toki drabui ar apavo, laikrodli, bet visk be mat ipirkdavo. Tiesa, maisto krautuvse bdavo pa kankamai. Trko tik vaisi, darovi, net bulvi. Be je, ko jau ko, o degtins ir gryno 950 spirito buvo pa kankamai. Tad atsirado moni, neretinusi ir igerti.. Bet girtuokli lietuvi nebuvo. Daktaro S. Molio, buvusi kunig ir kit inteligent rpesiu buvo steigtas savialpos fondas. Po atlygini m lietuvi namukus (ar iaip j susibrimo vietas) ap lankydavo aukas renkanios lietuvaits. fond auko davome ne maiau kaip penkiasdeimt ar imt rubli. is komitetas rpinosi gauti i Lietuvos reikaling vais t, elpdavo dirbti nepajgdavusius. Kart susitikau lietuvait, kuri, ilgokai praguljusi ligoninje ir paleista vaiuoti pas savo eim Krasno jarske, neturjo pinig net bilietui nusipirkti. Sugrai bs kiense 3000 rubli, meiau jai krep ir palin kjau laimingos kelions. Neinojau nei jos pavards, nei i kuri ji Lietuvos krat. Tai buvo lietuvait, va dinasi, mano tikra sesuo. Pinig negailjo n vienas lietuvis. O a per mnes gaudavau apie 9000 rb., pers pektyv i ia ivaiuoti neturjau, tad pinig netau piau. Diaugiausi, kad atsirasdavo proga kam padti. 1955 m. rugpjio 15 d. nuo per aukto kraujo spau dimo mir ms vis mylimas daktaras S. Molis. lai dotuves atvyko ir mona su dukteria i tremties Kras nojarske. (Yra ilikusi jo laidotuvi nuotrauk.) Tremtini nameliai Intoje bdavo prieglauda i la gerio ijusiems ar atvykusiems i Lietuvos giminai
202

iams. ia lanksi ir mano sesuo Elena, o kart atvyko ir mano biiul, su kuria susiraindavau, Aldona Sabaityt. Su ja susipainau 1949 m. Intoje. Vliau ji i vyko lager, o 1953 m., nirus Stalinui ir paskelbus amnestij politiniams kaliniams, nuteistiems iki 5 met, ji, jau atvargusi 4 metus, buvo paleista. Grusios Lie tuv, Marijampols mokytoj seminarij jos neprim, bet monikas direktorius pasiunt j toliau mokytis Alytaus mokytoj seminarij. J baigusi, Aldona buvo paskirta K. Naujamiesio rajono gli pradin mo kykl. Per 1956 m. vasaros atostogas Int Aldona atvy ko su savo giminaite P. Rainiene, kuri vaiavo pas savo 25 metams nuteist vyr. Suinojs jas atvykstant, nu sisamdiau pakely Viliuk ir sutikau dvi i traukinio ilipusias moteris. Jauna baltu lietpaliu dvinti mer gait ir buvo manoji Aldona. Moterys sikr antrame mano namelio gale. Susi tikdavome tik po mano darb. Aldutei Inta buvo veik pastama, nes anksiau ir ji ia vaikiojo sargybos ly dima... Ji lank senus savo lagerio laik biiulius, bet labiausiai rpinosi Rainiens vyro ivadavimu. Mat Rai nien nemokjo rusikai, o Aldut buvo ne tik jai ver tja, bet vadov, gerai perpratusi ionykt tvark. Jau pirm dien ji prijusi prie 3-io olpo lagerio tvoros, u kurios per 1015 metr tris vyrai, su jais lietuvikai kalbjosi. Prieiti taip arti prie tvoros ir kal btis su kaliniais statymai grieiausiai draud. Dl to sargybiniai Aldutei sak atsitraukti. O i tokiu paiu lageriniu" tonu atkirto: Ko ia plyauji, su monm pasikalbti neleidi? Pakaks autuvu gsdinti". Pasikal bjusi nujo, o kaliniai zonoje j palydjo plojimais, juo ku. Sargybiniai sumio: tokie rytingi jaunuts graiai apsivilkusios mergaits odiai juos priblok. Jie pa man, kad toji mergait gali bti kokio generolo dukra. Kit dien Aldut su Petrute nujo pas generol, ku ris ia buvo atvyks i Maskvos ir vadovavo kalini pa leidimui. Ji pareikalavo atiduoti jos draugei Petrutei vyr, kuris ia u viel udarytas 25 metams. Lagerio administracijai atneus Rainio byl, paaikjo, kad jo bta labai nedrausmingo, u priirtoj sumuim j ilgai sdjus karceryje. Paleisti Rain atsisakyta, tik pasilyta upildyti blank garantij, kad paleidia mas kalinys nenusikals dvejus metus. Antraip atsako myb teksianti dviem pasiraiusiem laisviem liudinin
203

kam. Aldut drsiai pasira. Dar miesto vykdomaja me komitete reikjo surayti akt ir paraus patvirtin ti antspaudais. Kit dien A. Rain paleido. Visi trys jie parjo mano namus. O sargybini eista Aldut nenurimo ir paklaus generolo, kodl jie tokie iurk ts, neleidia pasikalbti net per tvor su monmis? is atsak t pokalb su kaliniais ir sargyba pats gir djs. Aldut jam krito ak kaip didios pagarbos ver ta mergait. Vliau mus susitiks gatvje jis jai visada nukeldavo skrybl pasisveikindavo. Pasakojo, kad mintasis generolas buvs dukart ap dovanotas didvyris, gen. tabo aviacijos pulkininkas, Berijos itremtas Int, apie tris mnesius kalintas. Po Berijos mirties paleistas, pakeltas generolus ir atsis tas vadovauti ia kalini paleidimui. Paleidimo procedra vyko didiulje salje. Vienoje pusje apie 30 karinink ruo kalini bylas, o kitoje apie 30 karinink perimdavo bylas vykdyti. Pirmieji trumpai referuodavo apie kiekvien praeinant kalin, pavyzdiui: priklaus bandai, aud tarybinius mo nes... Pirmininkas tik paklausdavo: Ar audysi ir toliau? Gavs teigiam atsakym, byl sviesdavo vyk dytojams, tardamas: Atsdt laik uskaityti, likus termin panaikinti!" Buvo ir toki, kurie atsakydavo netvirtai, dviprasmikai. iuos dar papildomai ko nors paklausdavo ir daniausiai galutin ivada nuskambda vo tokia: Paleisti, bausm panaikinti!" Per mnes jie paleido apie 100 000 Intos kalini. Likosi tik ukietj galvaudiai, daugiausia kriminaliniai ir vienas kitas politinis, ekist nuomone, pernelyg pavojingas kalinys. jo savaits. Pagaliau kart idrsau su Aldute pasi kalbti rimtu reikalu... Abiem buvo aiku, kad vienam be kito gyventi btu sunku, tad sutarme susituokti. Ms pastami, draugai sudar pulk pajaunius, pamergs: svoia sutiko bti Rainien, pirliu K. Bru nius. eimininkauti sutiko K. Laurinaviien. 1956 m. liepos 15 d. K. Laurinaviiens brolis kunigas Meldays mano namelyje atlaik pamaldas ir surio ms rankas visam gyvenimui. Pradioje planavome, kad Aldut mes Lietuvoje mo kytojavim ir atvaiuos pas mane. Mano udarbio u tekt pragyventi. O panorjusi ir Aldut ia bt ga vusi darb pagal specialyb. Bet tai netiktos naujie nos: ikviestas komendantr, gavau pas ir igirdau, kad galiu vaiuoti, kur tinkamas, kad esu laisvas... Ta
204

da visus planus svarstme i naujo. inojom, kad Lietu voje materialikai gyventi bus sunkiau, bet per jg i gimtins iveti lietuviai negali atsisakyti savo Tau tos, savo krato. Tad galutinai apsisprendme grti Lietuv. Jau ibildjs buvo ininierius K. Brunius, Rai niai, nemaa kit biiuli. Dienos bgo. pusjo rug pjtis, artjo nauji mokslo metai. O tvarkytin reikal buvo dar daug parduoti nam, atsiskaityti su darbo viete... Taigi nutarm, kad Aldut grt viena, o a liksiu tvarkyti reikal. Aldut kelionje susipaino su mano geru draugu P. ilu, kuris j nuoirdiai globojo, nes keliauti tuo metu traukiniais, ypa moteriai, nebuvo saugu: neretai pasitaikydavo plikavim, udyni. Paskelbiau parduods nam. Pirkj tuo metu ne buvo daug. Mat daugelis jau kreip vilgsnius tvi k. Negavusieji leidimo ivaiuoti tikjosi j gauti. Vie nas ukrainietis ketino ikviesti ia savo eim, tad jis ir nupirko mano nam. Pasidariau d ir visus daiktus pasiuniau gelein keliu Vilkavik. Atsiskaiiau su darboviete, pinigus taupomojoje kasoje ikeiiau akredityvus, o j vien egzempliori apvyniojau ant vienos kojos, kit ant antros. Apsirengiau labai neivaizdiai, kad labiau b iau panaus kalin, o ne pasiturint mog, veant 70 tkstani rubli akredityv ir trejet tkstani gryn. Laikrod taip pat paslpiau. Vagonuose keleivi buvo labai maai. Vliau vienoje stotelje lipus lietuviui, miegodavome pasikeisdami. Val gm saus maist, k sidj, kad eidami restoran ne patrauktume vagi dmesio. Po keli dien Maskvoje persdome traukin, vyks tant Lietuv. ia buvo lietuvi kareivi, apskritai daug keleivi, bet plik saugotis jau nereikjo. Ke lion tapo smagesn, o kai pro vagono langus sumirg jo Lietuvos kaimai, ir diaugsmo aaros upldo akis. Trokau pirmiausia pamatyti tvik, gimtj kaim, su sitikti seseris, aplankyti kaimynus, o paskiau traukti Marijampol, pas mon. Ilipau venionli gelein kelio stotyje. Viskas labai seniai matyta, bet taip pa stama... Susiradau kolkio sunkveim. Jis ir atve mane iki Paiezdrio kaimo. Pagaliau vl atsidriau gimtuosiuo se namuose, i kuri, rodos, seniai, seniai, prie kok im t met ive surit...

TURINYS

PRATARM ................................................................................... PIRMOJI DALIS Ankstyvoji vaikyst ........................................................................ Pirmieji ingsniai mokykloje ........................................................ Raitas pas panas ............................................................................ Bsiu tts padjjas ..................................................................... Tts mirtis .................................................................................... Nalaii dienos ............................................................................. Ant okupuoto Vilniaus krato pasienio ........................................ Piemenyst ..................................................................................... Lietuva rpinasi kininkais ......................................................... eima isisklaido ........................................................................... Svajon tapti auliu pildosi .......................................................... Gal bsiu krosnininku? ................................................................. Lenk ultimatumas ....................................................................... Savarankiki seser ingsniai ...................................................... Nutariau tapti daytoju ................................................................ Sugaunu lenk nip ..................................................................... Rinktins manevrai ....................................................................... Toliau mokslus!.............................................................................. Kirdeiki klebonas Juozas Breiva ............................................... Lenk karininkai traukiasi Lietuv .......................................... Gimtiesiems namams sudie ..................................................... Pirmieji mokslo metai Teliuose .................................................. Tapau vadovlio autoriumi ............................................................ Atsiimame Vilni ........................................................................... Mokyklos breliai .......................................................................... Sklandymo brelyje ....................................................................... Atjo 1940-j birelis ................................................................... Mitingas gimnazijoje ..................................................................... 1940-j vasaros atostogos ............................................... ........... Bendrabutis yd ventovje ........................................................ Kryiaus iniekinimas ................................................................... Mokyklos komjaunimas ................................................................ Organizuojame pogrind ............................................................... Keiiasi vadas ................................................................................ Mokyklos reforma .......................................................................... Aretai mokykloje .......................................................................... Antrj mokslo met pabaiga ...................................................... Baisij dien pradia .................................................................. Dirksteli kaimo iemkeniuose .................................................. Karas ........................... ................................................................... Peckaus praneimas .......................................................................

4 7 9 13 13 17 20 22 23 25 26 29 29 30 31 32 33 34 35 36 36 37 38 40 41 42 43 44 45 47 47 48 49 50 53 54 56 57 58 59 63

206

Partizanai likviduojami ................................................................. Lietuvos aktyvist frontas ............................................................ Lietuvos nacionalist partija ........................................................ Vokiei klasta keroja ................................................................... Sukilimas Ryt Lietuvoje .............................................................. Kratotyros brelis ........................................................................ Vl pogrind .................................................................................. Kankini minjimas ...................................................................... Mergaii paslaptys ....................................................................... Praktika Alsdiuose ...................................... .............................. Kunigo Jurguio primicija ............................................................. Kelion dviraiu po apskrit .......................................................... Vilniaus auktesnioji technikos mokykla ..................................... LLA radijo stotis .... ....................................................................... LLA pogrindio karo mokykla ....................................................... LLA krimo metins ..................................................................... Mokymasis ir pogrindio veikla Vilniuje ..................................... Asmenins apsaugos narys ............................................................ Generolo P. Plechaviiaus armija ................................................. Karo mokykla Marijampolje ........................................................ Soviet partizan ryininkas ........................................................ Rusai bombarduoja iaulius ......................................................... Vanagai" ........................................................................................ Plateliuose atiminjami gyvuliai .................................................. Ratelis pas gyventoj ................................................................... Plk. Ruginio susirpinimas ........................................................... Gen. Peiuionis (Mikinis) ........................................................... Pamaldos ir generolo priesaika mike ......................................... Bandymas pereiti front ............................................................... tvik per Vokietij ................................................................... Majoro Svilo namuose .................................................................... Teli kunig seminarija ............................................................... Vl kvieia tab .......................................................................... Apsivalgymas Teliuose ............................................................... Front praleidiu Gegrnuose ....................................................... Frontas pajudjo ............................................................................ Grtu tvik ............................................................................... Situacija ryt Lietuvoje ................................................................. Ruduo gimtinje ............................................................................. Vakarai ir naktys ............................................................................ Rezistencijos vad susirinkimas ................................................... Kaip krsi Tigro" rinktin ......................................................... Mis ant Ginui piliakalnio ....................................................... Repeticija ir ygis Kuktikes ...................................................... KGB majoro likvidavimas Saldutikyje ....................................... Vad sueiga Kemeyje ................................................................... Mis Obel kalne ......................................................................... Mik koia NKVD divizija ........................................................... Paskutins Kios tvikje .......................................................... uvo Mykolas Vilutis-Klevas ......................................................... Mykolo Viluio-Klevo laidotuvs ...................................................

63 65 67 68 70 73 74 75 76 77 77 79 80 81 82 84 85 89 89 90 93 97 97 100 100 101 102 103 104 105 106 107 108 110 110 111 112 114 125 126 127 128 131 132 134 135 136 139 140 141 142

ANTROJI DALIS Pradedu kani kelius ......................... .......................................... 143 Tardymas venionyse ................................................................... 143

207

Lukiki kaljime .................... .................................................... ... 151 Teismas ........................................................................................... ...152 Aminoji tundra ............................................................................. ... 160 Spec. lageriai, Minlag" .................................................................... 169 Spec. lageriai, Inta, 5-as olpas" ................................................... ....172 Abez ..................................................................................................181 Vl Intoje ........................................................................................ ... 188 Vergov eina pabaig................................................................... ... 192 Tremtis iki gyvos galvos ................................................................ ... 194

Vilutis Leonas LIKIMO MOZAIKA Atsiminimai Redaktor D. Bartulien Technin redaktor B, Oksait
Duota rinkti 1992 04 02. Pasirayta spaudai 1992 06 24. SL 290. 84x108/32. Popierius spaudos Nr. 2. Mokyklin" garnitra, 10 Ikilioji spauda. 10,92 sl. sp. 1. Tir. 15 000 egz. Usakymas 3643. Kaina sutartin Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Donelaiio 70b, 3000 Kaunas Spausdino valstybin ,.Auros" spaustuv, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas Formataspunktu.