You are on page 1of 710

APIE

PARTIZANAI
PASAULI, POLITIKĄ IR SAVE
1944-1956 M. PARTIZANŲ SPAUDOS PUBLIKACIJOS Sudarė NIJOLĖ GAŠKAITĖŽEMAITIENĖ

LIETUVOS GYVENTOJŲ G E N O C I D O IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

V I L N I U S 1998

Skiriama

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 50-mečiui

UDK 002:943.45.083 Pa 295

ISBN 9886-757-19-3

© Pratarmė, sudarymas. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė © Meninis apipavidalinimas. A l f o n s a s Žvilius, 1998

Pratarmė
Ne kiekviena priespaudą patyrusi tauta gali pasigirti tokia gausia pogrindžio spauda, kokia buvo leidžiama okupacijų metais Lietuvoje. Nors ir vėlai prabudusi lietuvių tautinė savimonė, be žodinės kūrybos - folkloro, turėjo dar vieną patikimą ir veiksmingą raiškos būdą - laisvąją pogrindžio spaudą. Galbūt kaip tik carinio spaudos draudimo sunkmetis lėmė tai, kad ir žiauriausioms XX amžiaus vidurio okupacijoms Lietuva priešinosi ne tik ginklu, bet ir rašytiniu žodžiu. Kitas laikas, kitos politinės sąlygos lėmė ir kiek kitokį nei carinės priespaudos metais (kai laikraščiai buvo spausdinami ne Lietuvoje) leidybos pobūdį. Nacių okupacijos metais išsikristalizavo miestų pogrindžio laikraščių leidybos tradicijos. Buvo įkurtos gana stiprios pogrindžio spaustuvės, leidusios laikraščius kelių tūkstančių egzempliorių tiražu. Istoriko Arūno Bubnio duomenimis, vokiečių okupacijos metais ėjo 21 pogrindžio laikraštis, kuriuose aktyviai bendradarbiavo įvairių pasaulėžiūrinių pakraipų Lietuvos inteligentija1. Per pirmąją sovietinę okupaciją itin populiarus tapo operatyvesnis nei spauda visuomenės informavimo būdas tiesioginis kreipimasis į visuomenę viešai klijuojamais arba slaptai į pašto dėžutes ar kišenes dedamais atsišaukimais. Taigi natūralu, kad prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai vėl atgijo tvirtradicijas Lietuvoje turintis laisvas spausdintas žodis. Šio laikotarpio spaudos leidyba, laikraščių tematika ir interesų ratas, partizanų kūryba, taip pat pogrindžio žurnalistų likimai dar nedaug tyrinėti. Pirmuosius duomenis apie partizanų spaudą surinko ir paskelbė istorikai Algis Ka2 šėta ir Dalia Kuodytė . Jų sudarytame partizanų leidinių sąraše - 12 pavadinimai (dabar šį sąrašą būtų galima papildyti 8-10 leidinių). Be minėtų istorikų, partizanų spaudą trumpai yra apžvelgęs prof. Vytautas Kubilius 1993 m. birželio 12 d. įvykusioje konferencijoje, skirtoje genocido problemoms3. Partizano poeto Broniaus Krivicko kūrybą nagrinėjo Rita Tūtlytė4, o 1993 m. Virginijus Gasiliūnas parengė ir išsamiu įvadu palydėjo šio poeto raštų pirmąjį tas Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija 1941-1944 m., Vilnius, 1991, p. 32-33. Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius, Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996, p. 43-80; Algis Kašėta, Dalia Kuodytė, „Partizanų periodinė spauda", Laisvės kovų archyvas (toliau - LKA), Kaunas, 1994, Nr. 12, p. 75-99. 3 Vytautas Kubilius, „Pasipriešinimo literatūra pogrindyje", Lietuvos žmonių genocidas nacių ir sovietų okupacijoje, Vilnius-Kaunas, 1994, p. 51-62. 4 Rita Tūtlytė, „Kad be galo jaustum globą švelnią...", Naujasis židinys, 1995, Nr. 3, p. 222.
2 1

tomą . 1990 m. Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus sudarė Dzūkijos partiza6 nų dainų rinktinę , o 1992 m. rašytojas Leonas Gudaitis - Vakarų Lietuvos partizanų eilėraščių ir dainų rinkinį, kurio komentaruose pateikė žinių apie partizanų spaudų ir jos leidėjus7. Partizanų memuaristiką (Adolfo Ramanausko ir Juozo Lukšos knygas) yra nagrinėjęs Vidmantas Tūtlis8. 1995-1996 m. knygų serijoje „Nenugalėtoji Lietuva" buvo išleisti du tomai Lietuvos partizanų spaudoje publikuotų straipsnių ir dokumentų9. Iki šiol tai yra išsamiausias tokio pobūdžio leidinys, deja, stokojantis atitinkamų komentarų ir paaiškinimų. Rinkinio trūkumu galima laikyti ir nepakankamą medžiagos sisteminimą: greta partizanų laikraščių publikacijų (komentarų, probleminių straipsnių, publicistikos, grožinės kūrybos) pateikiami autentiški partizanų junginių dokumentai (nutarimai, instrukcijos, deklaracijos, suvažiavimų protokolai ir kt.). Be to, į rinkinį pakliuvo ir kai kurie išeivijoje atsidūrusių Lietuvos veikėjų bei JAV Kongreso narių pasisakymai, VLIK'o atsišaukimai ir kiti dokumentai: nors ir publikuoti partizanų spaudoje, tai nėra pačių partizanų tekstai. Nepateikus paaiškinimų, deramai nesusisteminus įvairiarūšės medžiagos, sutrumpinus tekstus, tačiau to nenurodžius, rinkiniai tapo sunkiai skaitomi, nuobodūs, juose užtušuotos pagrindinės partizanų spaudos teminės kryptys, nuo skaitytojų „paslėpti" originalesni tekstai ir mintys, partizanų būties problemos atrodo blankios. Šiek tiek partizanų spaudos straipsnių yra publikuota „Lietuvos kovų ir kančių istorijos" serijoje išleistame partizanų dokumentų rinkinyje10, kituose leidiniuose. Šioje knygoje pateikiamos partizanų spaudos publikacijos iš 1944-1956 m. Lietuvos pogrindyje leistų leidinių. Maždaug 80 procentų tekstų nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Rinkinį sudaro probleminiai straipsniai, įvykių komentarai, egzistenciniai apmąstymai ir kitokia publicistika. Neįtraukta partizanų beletristika (nors vieną kitą tekstą galima priskirti ir beletristikai, ir publicistikai) ir poezija - ši kūryba galėtų sudaryti atskirą leidinį. Tekstų atrankos kriterijai gana laisvi: vengta tik pasikartojančių, perdėBroniaus Krivicko raštai, sud. Virginijus Gasiliūnas, t. 1, Vilnius, 1993. Sušaudytos dainos, sud. Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus, Vilnius, 1990. 7 Leonas Gudaitis, „Pastabos", Kovos keliu žengiant, Vilnius, 1991, p. 276-288. 8 Vidmantas Tūtlis, „Tragiškų įvykių sūkuryje parašytų memuarų savitumai", Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr. 1, p. 82-97. 9 Nenugalėtoji Lietuva, sud. Algimantas Liekis, t. 3: Lietuvos partizanų spauda (1944J949), Vilnius, 1995; ibid., t. 4: Lietuvos partizanų spauda (1950-1956), Vilnius, 1996. 10 Laisvės kovos 1944-1953 metais, sud. Dalia Kuodytė ir Algis Kašėta, Kaunas, 1996.
5 6

5

tai didaktiškų, neoriginalių minčių. Leidinyje nėra ir sausos tarptautinių įvykių kronikos, kuri partizanų spaudos skiltyse užėmė daug vietos. Kartu siekta parodyti kuo platesnį temų, žanrų, problemų spektrą - atskleisti įvairiapusę partizaninio karo panoramą. Be to, į rinkinį įtraukti atsišaukimai bei kreipimaisi. Straipsniai sugrupuoti pagal juose nagrinėtas temas, nors dėl kai tekstų įvairiapusiškumo toks skirstymas gana sąlyginis. Daugumoje persipina keletas to meto aktualiausių temų ir idėjų. kurių jų straipsnių

Kiekvienos temos dokumentai išdėstyti chronologiškai (išskyrus skyrių „Tradicijos", kuriame straipsniai sugrupuoti pagal kalendorines, religines ir tautines šventes, pradedant Motinos, kurią partizanai be galo gerbė, diena ir baigiant Velykomis - Prisikėlimu, kuriuo jie nepaliovė tikėję). Suskirsčius temomis ne tik bus palengvinta skaitytojams rasti juos dominančią publikaciją, bet ir savaime atsiskleis partizaninio karo aktualijos, išryškės partizanams rūpėjusios problemos ir būdai, kuriais šias problemas tikėtasi išspręsti. Tokia rinkinio struktūra turi tik vieną trūkumą: neleidžia matyti atskirų leidinių visumos ir palyginti įvairių partizanų j u n g i n i ų spaudos leidinių skirtumų bei panašumų. Tačiau ir leidinio tikslas - ne atlikti lyginamąją analizę, o bandyti atsekti ano laikotarpio Lietuvos politinės-visuomeninės minties vingius, atsispindėjusius po žeme leidžiamos, nepriklausomos, necenzūruojamos, laisvos spaudos puslapiuose. Nors ir apsiribojus probleminiais straipsniais, knygoje neišvengta žanrų bei stiliaus įvairovės, kurią lėmė spaudos bendradarbių erudicija, kvalifikacija, gabumai bei polinkiai. Tekstai nevienodi ir intelektualumo požiūriu, tačiau tai kaip tik ir atskleidžia partizanų spaudos savitumą: tarp autorių buvo ne tik inteligentų, bet ir paprastų kaimo artojų, nelengvai rasdavusių žodžių savo mintims ir jausmams išreikšti. Kiekvienas dokumentas - straipsnis ar atsišaukimas - apibūdintas redakcine antrašte, po kuria pateikiamas autentiškas dokumento pavadinimas. Daugumos dokumentų parašymo data ir vieta nenurodoma: datą sąlyginai galima nustatyti iš laikraščio, kuriame dokumentas buvo publikuotas, išleidimo datos, o adresų partizanų redakcijos neturėjo. Dokumento legendoje nurodytas spaudos leidinys, kuriame dokumentas buvo publikuotas (atsišaukimams šios nuorodos nėra), leidinio priklausomybė, išleidimo data ir archyvas, kuriame šiuo metu tas leidinys yra (pažymimas archyvo pavadinimas, fondas, aprašas, bylos numeris). Jei publikuojamas dokumentas paimtas iš asmeninio archyvo, nurodomas archyvo savininkas. Legendoje taip pat nurodytas dokumento originalumas ir pagaminimo būdas, neskirstant mašinraštinių tekstų pagal spausdinimo techniką (rotaprintu, rašomąja mašinėle ar tipografu). Išverstų iš užsienio kalbos dokumentų (tokių tėra keletas) nurodyta originalo kalba.
9

Tekstai redaguoti labai atsargiai: sunorminta rašyba ir skyryba, suvienodintas asmenvardžių rašymas, tačiau, kad išliktų autentiškas stilius, netaisyta leksika, žodžių rašymas didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis. Tekstuose pasitaikantys trumpiniai iššifruoti laužtiniuose skliaustuose. Kad suvoktume partizanų spaudos aktualumų tuometiniame visuomenės gyvenime, turime panagrinėti pasipriešinimo formos pasirinkimo priežastis esant konkrečioms istorinėms situacijoms. Nacių okupacijos metais dominavo nesmurtinis pasipriešinimas, kurio svarbiausia dalis kaip tik ir buvo laisvoji miestų pogrindžio spauda - visuomenę informuojantis ir jos elgesį sąlygojantis veiksnys. Per antrąją sovietinę okupaciją pogrindžio spauda įgijo kiek kitokią prasmę. Nuo pat pirmų okupacijos dienų prasidėjęs nuožmus NKVD kariuomenės, čekistų ir sovietinių aktyvistų teroras vertė rinktis vienintelį kiek veiksmingesnį pasipriešinimo būdą - ginkluotą kovą. Spauda tapo šios kovos papildytoja. Dėl totalinio sekimo laikraščių leidyba iš miestų (kaip buvo nacių okupacijos laikais) persikėlė į kaimus ir miškus. Jos leidėjais tapo nelegaliai gyvenę asmenys, todėl ilgainiui imta stokoti intelektualinių pajėgų. Pagrindinis partizanų gretų papildytojas buvo jaunimas - gimnazistai ir kaimo jaunuoliai. Miestų inteligentai, bandę bendradarbiauti partizanų spaudoje, būdavo greitai susekami ir suimami. Siaurėjant spaudos bendradarbių ratui, jos funkcijos plėtėsi. Pirmieji partizanų laikraščiai informavo gyventojus apie padėtį fronte, galimybę atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir patarinėjo, kaip laikytis naujųjų okupantų atžvilgiu. Sovietų valdžiai uždraudus naudotis radijo imtuvais, o okupaciniams laikraščiams skleidžiant melą ir propagandą, partizanų spauda tapo vieninteliu informacijos šaltiniu. Tačiau ilgainiui jai teko imtis vykdyti ir kitas, svarbesnes funkcijas: ne tik informuoti visuomenę, bet ir priešintis nutautinančios, nudvasinančios sovietinės literatūros ir žiniasklaidos srautui. 1945-1946 m. okupacinei valdžiai iš bibliotekų išėmus ir sunaikinus nepriklausomybės metų knygas, partizanų leidiniai liko vieninteliais tautinės kultūros puoselėtojais, lietuviškojo mentaliteto ir tradicijų saugotojais. Tai nulėmė ir partizanų kūrybos žanrinę įvairovę. Net atsišaukimai, tokie populiarūs Lietuvoje nuo pat pirmosios sovietinės okupacijos pradžios, iš deklaratyvaus, trumpo kreipimosi virto ilgais probleminiais straipsniais - laiškais. Be spaudos leidinių, partizanų štabai ėmė leisti poezijos ir dainų antologijas, m a l d y n u s , paplito viešai nepublikuota, bet po autorių žūties kovos draugams likusi memuaristika, dienoraščiai, romanai, dvasiniai testamentai ir kita grožinė kūryba. 1944 m. sovietų-nacių fronto linijai kirtus Lietuvą, pasirodę pogrindžio laikraščiai tęsė dar vokietmečiu prasidėjusią leidybą, o jų bendradarbiais tapo antinacinio pogrindžio dalyviai. Antai Utenoje Lietuvių fronto (LF) padalinys „Kęstutis" jau nuo 1943 m. leido laikraštį „Laisvės keliais", kurio redakcijoje

10

dirbo vėliau įvairius Aukštaitijos partizanų leidinius redagavęs Bronius Kazickas-Saulius. Jurbarke mokytojavęs Petras Paulaitis, bendradarbiavęs Lietuvių fronto laikraštyje „Į laisvę", sovietinės okupacijos metais tapo Jungtinės Kęstučio apygardos leidinio „Laisvės varpas" redaktoriumi. Lietuvos laisvės armijos (LLA) centrinio štabo biuletenyje „Karinės ir politinės žinios" bendradarbiavęs Algimantas Zaskevičius, 1945 m. atsidūręs Raseinių apskrityje, kuriamos Žaibo apygardos vadovybės nurodymu leido biuletenį „Karinė ir politinė apžvalga". Nors šiame etape svarbiausi pogrindžio spaudos uždaviniai buvo informuoti visuomenę apie sparčiai besikeičiančius politinius procesus, tačiau, be informacinių biuletenių, dažna pogrindžio organizacija leido alternatyvius probleminius-analitinius spaudos leidinius. LLA laikraštyje „Laisvės karžygys" buvo tiksliai nusakyta tokio leidinio paskirtis: „Per 20 nepriklausomo gyvenimo metų lietuvis karys, ypač karininkas, nebuvo pakankamai parengtas ginti Tėvynę Lietuvą"11. Todėl spauda privalėjo ne vien informuoti, bet ir ugdyti tautinę bei valstybinę savimonę. Be stiprių pogrindžio organizacijų, tokių kaip LLA, leidinių, ėjo ir iki šiol nenustatytų pogrindžio organizacijų spauda. Pavyzdžiui, yra išlikęs Lietuvos demokratų sąjungos (LDS) laikraštis „Tėvynė" (žr. 117 dokumentą), kuriame nurodyti aktualiausi okupuotos tautos uždaviniai: išsaugoti žmones, kultūrines ir materialines vertybes ir kovoti dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo. Yra žinoma, kad 1945 m. rugsėjo mėn. Lietuvos išlaisvinimo komitetas (LIK) bandė organizuoti Darbininkų demokratų bei Ūkininkų demokratų sąjungas ir leisti du šių sąjungų laikraštėlius12. Nustatyti, ar LIK'o pirmininkas Liudvikas Butkevičius buvo susijęs su „Tėvynę" leidusią LDS - ateities istorikų uždavinys. 1945-1946 m., formuojantis stambesniems partizanų junginiams (rinktinėms ir apygardoms), buvo pradėta leisti daugelis partizanų laikraščių, atsirado naujų rašytinės kūrybos žanrų. Kai kurie junginiai (pavyzdžiui, Dzūkų grupė) jau pačioje organizavimosi pradžioje įsakė padaliniams rašyti operacijų ir veiksmų dienoraštį, kurio tikslas - „<...> palikti teisingą kovų dėl laisvės vaizdą, kaip medžiagą istorijai, ir pagelbėti vėliau suprasti tuos tyliuosius, mažai kam žinomus didvyrius"13. Tokio dienoraščio klasikinis pavyzdys - paties šio įsakymo kūrėjo ir Dzūkijos partizanų organizatoriaus plk. Itn. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 1945 m. gegužės 29-1946 m. sausio 6 d. rašytas Dzūkų grupės štabo veiksmų dienoraštis14. Trumpų partizanų junginių veiklos dienoraščių gausu išlikusiuose partizanų

11 Straipsnis iš Laisvės karžygio, 1944 12 05, Nr. 3, Laisvės kovos 1944—1953 metais, p. 65-67. 12 LIK'o 1945 09 21 p o s ė d ž i o S k a r d u p i u o s e protokolas, LKA, 1991, Nr. 2, p. 6. 13 Dzūkų grupės štabo 1945 05 07 įsakymas, Laisvės kovos 1944-1953 metais, p. 81-83. 14 Dzūkų g r u p ė s š t a b o v e i k s m ų dienoraštis, LKA, 1996, Nr. 9, p. 9-55.

11

archyvuose. Paskatinti inteligentų, kurių partizaninio karo pradžioje štabuose buvo nemažai, tokius, o kartu ir asmeninius, dienoraščius rašė daugybė net nelabai raštingų kaimo jaunuolių. Aplinkybės suformavo specifinius partizanų rašytinio palikimo žanrus ir pavertė partizanų s p a u d ą ne vien informavimo šaltiniu ar visuomenės dvasinės kultūros ugdytoja, bet ir istorijos metraštininke. Visų partizanų apygardų štabų pirmųjų posėdžių protokoluose kaip vienas aktualiausių uždavinių įrašytas laikraščio sukūrimas. Štai Tauro apygardos 1945 m. liepos 23-24 d. įvykusio štabo posėdžio protokolo ištrauka: „<...> štabo gautą Savanorių-kūrėjų organą „Laisvės žvalgas" Nr. 1 nutarta perspausdinti iki 100 egz. ir išplatinti jį po tolimiausius mūsų apygardos užkampius"15. Tapęs Tauro apygardos organu, „Laisvės žvalgas" ėjo kas dešimt dienų, o jo tiražas nuo mašinraštinių 100 egzempliorių išaugo iki rotatoriumi spausdinamų 1200 egzempliorių. Norint sustiprinti apygardos spaudos leidinį, buvo atsisakyta silpnesnių leidinių (nustota leisti Geležinio Vilko rinktinės laikraštį „Kovos keliu"). „Laisvės žvalgas" ėjo iki 1952 m. pabaigos, nenutrūkstamai vykdydamas savo dar 1945 m. suformuluotą užduotį: informuoti visuomenę, „<...> už kokias idėjas kovojama prieš bolševizmą"16. Panašus ir produktyviausio partizanų laikraščio - Kęstučio apygardos leidinio „Laisvės varpas" likimas. 1946 m. rugsėjo 25 d. tapęs Jungtinės Kęstučio apygardos leidiniu, „Laisvės varpas" ėjo 450 egzempliorių tiražu. Žemesnieji apygardos padaliniai, neturėję pajėgų savarankiškų laikraštėlių leidybai, buvo įgalioti savo padalinyje pasidauginti centrinį apygardos laikraštį. Į apygardos štabo Informacinį skyrių paskirtas mokytojas P. Paulaitis išplėtė „Laisvės varpą" žanriniu pobūdžiu - jis rekomendavo spausdinti ne vien tarptautinių įvykių apžvalgas ir vietos įvykių komentarus, bet ir poeziją bei prozą. Tam turėjo įtakos ne tik tai, kad laikraščio redaktorius buvo kūrybinga asmenybė, ne tik partizanų vadovybės supratimas, kad kovoje su žiauriu ideologizuotu priešu būtina taikyti visas pasipriešinimo formas, bet ir visuomenėje pribrendęs laisvosios spaudos ir literatūros poreikis. „Gyventojai yra gerai nusiteikę ir į visas bolševikų pastangas ir darbus žiūri kaip į paskutinį jų siautėjimą. Daugumoje susidariusi stipri nuomonė, kad iki ateinančių metų bolševikai turi būti sunaikinti. Visuomenė ypatingai dabar domisi slaptąja spauda, kurios, deja, beveik negauna, o jei gauna, tai poros mėnesių senumo", - rašė Kėdainių apskrities Organizacinio sektoriaus (OS) narys17.

Tauro a p y g a r d o s štabo 1945 07 23-24 posėdžio protokolas, Laisvės kovos 19441953 metais, p. 87-88. 16 LIK'o 1945 09 18 p o s ė d ž i o protokolas, LKA, Nr. 2, p. 5. 17 P. Lukšio rajono Šerkšno g r a n d i e s 1947 m. spalio mėn. žinios, Lietuvos ypatingasis a r c h y v a s (toliau - LYA), f. K-5, ap. 1, b. 61, 1. 3-4.

15

12

1946-1947 m. visų partizanų apygardų štabuose jau buvo įkurti informacijos (kitur - spaudos ir informacijos arba informacijos ir propagandos) skyriai, kuriems numatytos šios funkcijos: „<...> spauda ir gyvu žodžiu informuoti lietuvių visuomenę apie esamą vidaus ir užsienio politiką, stiprinti dvasinį lietuvių atsparumą prieš naudojamą bolševikų komunistų smurtą ir ugdyti prieš mūsų tautos prispaudėją rusišką komunizmą-bolševizmą ir kitus lietuvių tautos priešus kuo didžiausią atsparumą"'18. 1947 m. visos partizanų apygardos (išskyrus Vyčio, kur laikraštis ėjo nereguliariai) turėjo periodinį savo spaudos leidinį, o kai kuriose jų laikraštėlius leido ir rinktinių štabai. Spaudos leidybos intensyvumą liudija KGB archyvuose išlikęs Jungtinės Kęstučio apygardos (JKA) vado Jono Žemaičio ir tuo metu redagavusio „Laisvės varpą" Tauragėje legaliai gyvenusio plk. Itn. Dominyko Steponaičio tarpusavio susirašinėjimas. D. Steponaitis jau nuo 1942 m. bendradarbiavo Lietuvių fronto laikraštyje „Į laisvę"19. 1947-1948 m. daugumos „Laisvės varpo" vedamųjų, tarptautinių apžvalgų ir politinių komentarų autorius - D. Steponaitis. Laikraščio leidyba buvo taip organizuota: du kartus per mėnesį ryšininkas veždavo JKA štabe surinktą medžiagą eiliniam „Laisvės varpo" numeriui į Tauragę D. Steponaičiui, o šis pagal sudarytą grafiką suredaguotus, taip pat savo parašytus straipsnius per ryšininką perduodavo partizanų spaustuvei. Nuo 1947 m. rudens laikraštis buvo spausdinamas tipografu (kai kurie padaliniai jį pasidaugindavo vietose rašomąja mašinėle) Raseinių aps. Ariogalos vlsč. Pagausančio k. ūkininko Zenono Jokimo troboje įrengtame bunkeryje. Laikraščio spausdinimą organizavo Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis, jo tiražas išaugo iki 1500 egzempliorių. 1948 m. sausio 16 d. slėptuvę išdavus ir J. Čeponiui su pagalbininkais susisprogdinus, laikraščio leidyba nesustojo: po mėnesio, Vasario 16-osios proga, buvo išleistas mašinėle spausdintas eilinis numeris. Toliau „Laisvės varpas" ėjo tik kartą per mėnesį, sumažėjo ir jo tiražas. 1951 m. vasarą Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės vadui Vladui Gudavičiui pavyko iš Kauno „Spindulio" spaustuvės gauti 5 tūkstančius spaustuvinio šrifto raidžių. „Laisvės varpas" vėl buvo dauginamas tipografu. Nors emgėbistai 1953 m. sausio 17 d. Kelmės r. Pužukų k. vėl sunaikino Vakarų Lietuvos srities partizanų spaustuvę (žuvo laikraščio „Vyčių keliu" leidėjai Antanas Bakšys, Aleksas Jurkūnas ir Elena Gendrolytė), tačiau likę gyvi Kęstučio apygardos štabo pareigūnai Povilas Morkūnas ir Jonas Vilčinskas balandžio 10 d. vėl išleido eilinį, 176-ąjį rašomąja mašinėle spausdintą „Laisvės varpo" numerį. Taigi „Laisvės varpas" tapo daugiausia numerių iš-

Tauro a p y g a r d o s veikimo statutas, Nenugalėtoji Lietuva, t. 3, p. 110-116. Juozo R a u d u v ė s 1948 12 17 t a r d y m o protokolas, L Y A , f. K-l, ap. 45, b. 265, 1. 111-113.
19

18

13

leidusiu partizanų periodiniu laikraščiu. Ne ką atsiliko ir Žemaičių apygardos leidinys „Laisvės balsas", kurio išėjo 166 numeriai. Kiti partizanų padaliniai teįstengė išleisti po keliasdešimt (o kai kurie - vos 3-4) laikraščio numerių. 1948 m. susikūrė realiai veikiantys partizanų sričių stabai. Dėl organizacinių pertvarkymų Jungtinėje Kęstučio apygardoje buvo įkurta dar viena apygarda - Prisikėlimo. Jos štabe dirbo jauni, energingi partizanai poetai Petras Bartkus, Vytautas Šniuolis, Bronius Liesys. 1948 m. birželio 1 d. išėjo pirmasis apygardos leidinio, pavadinto „Prisikėlimo ugnis", numeris, kurį buvo numatyta leisti du kartus per mėnesį (1948 m. išėjo 9 numeriai). Buvęs mokytojas, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis rašė: „Kad pakelti „Prisikėlimo ugnies" turinio kokybę, yra būtina surasti ir pritraukti tam darbui rimtų bendradarbių"20. Buvo nurodyta tematika, rekomenduotas medžiagos klasifikavimas: vedamieji aktualiais to momento klausimais, bolševikinę valdžią ir komunistų partiją diskredituojanti medžiaga, užsienio įvykių politinės apžvalgos, vidaus ir užsienio žinios, beletrizuoti straipsneliai, anekdotai, karikatūros ir t. t. Maironio rinktinė pradėjo rinkti partizanų dainas ir eilėraščius antologijai. Metodinę pagalbą šiame darbe teikė Prisikėlimo apygardos štabas: „Gaunamoji iš Jūsų dainų rinkiniui medžiaga, kaip matosi, yra pergrupuojama ir taisoma. Kai kurios taisomos dainos susilpnėja savo stiliaus, ritmo bei rimo atžvilgiais, taigi nuo šiol prašau dainas siųsti netaisytas, t. y. tikrus dainų originalų nuorašus, nes dainų nuorašai turi likti kaip archyvinė medžiaga. Po kiekviena daina dėkite dainos autoriaus slaptavardį arba dainą užrašiusio asmens slaptavardį, prie jo pažymėdami: „Užrašė..." "21. Smulkesni padaliniai - rinktinės ir tėvūnijos bandė leisti savo spaudos leidinius. Štabų pareigūnams kartais tekdavo šį procesą net pristabdyti: „Dėl „Kova dėl laisvės" - džiugu, kad yra gerų norų įnešti į LLKS ką kas sugebame, bet peržvelgus nuosekliai leidinio turinį randama trūkumų, jaučiamas minčių palaidumas. Kadangi mūsų LLKS leidiniai išleisti lieka ne tik šiandieną vertingi, bet bus vertinga medžiaga pokariniai, todėl visų leidinių dalis egzempliorių padedama ir išliks archyvuose ir todėl tenka visus leidžiamus leidinius stropiai peržiūrėti. To pasėkoj Jūsų leidinys „Kova dėl laisvės" visuomenės tarpe neplatinamas"22. Redaktoriams tekdavo nelengva užduotis - neatstumti, neįžeisti autorių ir pasiekti, kad savamokslių žurnalistų kūryba būtų reikiamo lygio. „Dauguma Jūsų paskutiniuoju laiku atsiųstųjų eilėraščių
20 Laikinai einančio Prisikėlimo apygardos vado pareigas Leonardo Grigonio-Užpalio 1948 08 01 raštas, ibid, f. K-5, ap. 1, b. 143, 1. 44. 21 Prisikėlimo apygardos štabo Informacinio skyriaus viršininko Vytauto Šniuolio-Svajūno 1948 12 raštas Nr. 139, ibid, 1. 10-11. 22 Maironio rinktinės vado Juozo Paliūno laiškas Mindaugo tėvūnijos Nemuno būrio vadui Viktorui Bakanauskui-Vytautui, ibid., f. K-l, ap. 1, b. 23, 1. 332-334.

14

bei dainelių, skirtų „Klovos] K[eliu] Ž[engiant]" rinkinėliui, yra tarybinių rašytojų kopijos. Jos mūsų „Kovos keliu žengiant" rinkinėliui netinkamos. Jų negalime dėti vien dėl to, kad tai yra svetimų minčių skolinys, o be to, jų autoriai, už grašį pardavę savo sąžinę okupantui, yra tiek nusikaltę prieš tautą ir LLKS, kad jų mintys neturi būti ne tik propaguojamos, nors ir su kai kuriais pakeitimais, bet visiškai užkasamos ir naikinamos kaip bjauri, išgamų tautai užtraukta gėda. Tikime, kad Jūsų laki fantazija atras minčių ir žodžių savistoviam šių dienų aktualiųjų įvykių bei kovų už laisvę atvaizdavimui. Temų, kaipo turinčiam meno gyslelę asmeniui, Jums, tikime, netrūks. Visa tai turėjo būti paaiškinama iš anksto, kiekvienam pradedančiam rašyti šioje dvasioje, tačiau dėl kai kurių techninių sunkumų tai atlikti nebuvo galima", - rašė „Kovos keliu žengiant" rinkinio redaktorius vienam iš autorių23. Pogrindžio sąlygomis 1948 m. 50 egzempliorių tiražu išėjo du minėtojo rinkinio tomai, o 1949 m. - ir trečiasis, iš viso juose buvo 319 eilėraščių ir dainų. 1950 m. Prisikėlimo apygardos vado P. Morkūno iniciatyva leidinys buvo išleistas pakartotinai. „ „Kovos keliu žengiant" pasirodymas sveikintinas. Tai vertingas indėlis į mūsų vedamos kovos Sąjūdžio populiarinimą ir istorinį archyvą", - rašė apygardos štabo pareigūnas24. Rinkinio sudarytojai pažymėjo: „Vertinti rinkinio literatūriniu požiūriu netenka, nes pagaliau ir jo tikslas ne literatūrinis. Tačiau „Kovos keliu žengiant", kaip dabartinės epochos tautos laisvės sąjūdžio dvasios reiškėjo, vertė didžiulė. Ateities poetai nebegalės skųstis: „Aš norėčiau prikelti bent vieną senelį /Iš kapų milžinų/ Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį/ Iš senovės laikų". „Kovos keliu žengiant" bus jiems tuo „gyvu žodeliu", iš kurio jie galės pasisemti medžiagos savo kūrybai"25. Taigi, be periodinių laikraščių, partizanų štabai leido ir neperiodinius eilėraščių, dainų rinkinius bei maldynus. Prozos kūrinių atskirais leidiniais išleista nebuvo, nors romanų ištraukas ir noveles partizanų laikraščiai spausdino. 1949 m. vasario mėn. realiai įgyvendinus partizanų junginių centralizaciją ir susikūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui (LLKS) buvo priimti visai Lietuvai bendri partizanų veiklą reglamentuojantys dokumentai. Pogrindis keitė kovos strategiją ir taktiką. LLKS statute kartu su kariniais uždaviniais buvo nurodyta būtinybė rūpintis dvasiniu ugdymu: „Sąjūdis <...> auklėja bei stiprina sąjūdžio narių, dalyvių ir visuomenės Tėvynės meilę; <...> ugdo lietuvių tautišką susipratimą, nepriklausomybės troškimą, valstybiškumą, kultūrą, dorovę, darbštu-

Kovos keliu žengiant redakcijos 1949 04 02 laiškas, ibid., 1. 286. Prisikėlimo a p y g a r d o s štabo Informacinio s k y r i a u s v i r š i n i n k o V y t a u t o Šniuolio-Svajūno 1948 08 20 laiškas Povilui M o r k ū n u i , ibid., 1. 315.
24
25

23

Prie rymančio Rūpintojėlio, 1949 04, Nr. 2, ibid., f. K-5, a p . 1, b. 182, 1. 3 5 - 6 2 .

15

mą, vieningumą, iniciatyvą ir narsumą; <...> per spaudą (laikraščius, atsišaukimus ir kitus leidinius) ir gyvu žodžiu informuoja visuomenę apie esamą vidaus 26 ir tarptautinę karinę ir politinę padėtį, orientuoja ją svarbiausiais klausimais" . LLKS tarybos prezidiumas 1949 m. vasario 25 d. priėmė konkretų spaudai skirtą nutarimą, kuriame nurodyta sričių ir apygardų štabams leisti savo laikraščius, rūpintis žemesnių padalinių leidybos ir spaudos leidinių platinimo reikalais bei kūrybiškai bendradarbiauti keičiantis straipsniais, informacinėmis žiniomis, ieškant spaudos bendradarbių, dalijantis turimomis dauginimo priemonėmis27. Vyriausiosios vadovybės spaudos leidiniu tapo plačiajai visuomenei skirtas laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio", o pareigūnams (iki tėvūnijos vado teisių imtinai) numatyta leisti diskusinio-informacinio pobūdžio LLKS tarybos biuletenį. LLKS Visuomeninės dalies (VD) viršininkas Juozas Šibaila 1949 m. kovo mėn. parengė partizanų dvasinio parengimo nuostatų projektą, kuriame buvo nubrėžtos pagrindinės laisvosios spaudos programinės nuostatos ir temos: atskleisti okupacinės valdžios vykdomus nusikaltimus, ugdyti tautos meilę Tėvynei, rūpintis jos sąmoningumo, kultūros ir dorovės kėlimu, kovoti su ydomis, informuoti visuomenę apie vidaus ir užsienio politikų, auklėti tautą demokratiniam žmonijos gyvenimui28. Buvo įkurti du LLKS Visuomeninės dalies skyriai: Tautinis ir Politinis. Tautinio skyriaus viršininku tapo B. Liesys-Naktis, o Politinio (nuo 1949 m. spalio 14 d.) - J. Lukša-Skirmantas. VD viršininkas J. Šibaila-Merainis ne tik pats leido vyriausiosios vadovybės leidinius, bet ir teikė metodinę pagalbą žemesnių padalinių spaudos darbuotojams. Buvo sudarytas detalus sąrašas temų, kurias reikėjo nušviesti kasmet vyriausiajai vadovybei teikiamose sričių VD viršininkų ataskaitose. Šios ataskaitos arba jų fragmentai dažnai buvo publikuojami įvairiuose spaudos leidiniuose. Jose turėjo būti analizuojama laisvės kovotojų ir visuomenės socialinė-psichologinė būklė („Moralinis stovis, nuotaikos, pasireiškiančios neigiamos ir teigiamos įtakos, sąmoningumas, ydos ir trūkumai"), Sąjūdį ir epochą apibūdinanti, „bolševikų valdžią diskredituojanti, tarybinės santvarkos tikrąjį veidą atidengianti medžiaga"29. Dėl tokių nurodymų išliko puikūs analitiniai Dainavos apygardos vado Liongino BaliukevičiausDzūko, šios apygardos Visuomeninės dalies viršininko Mykolo Babrausko-VaišvilLLKS statutas, Laisvės kovos 1944-1953 metais, p. 322-343. LLKS tarybos prezidiumo 1949 02 25 nutarimas, LYA, f. K-l, baudž. b. 33960/3, t. 10, 1. 232. 28 Dvasinio parengimo programos projektas, Laisvės kovos 1944-1953 metais, p. 380-383. 29 LLKS VD veiklos žinios, tarnybinė instrukcija, LYA, f. K-l, baudž. b. 33960/3, t. 12, 1. 209.
27 26

16

ko, Vakarų Lietuvos srities vado Vaclovo Ivanausko-Gintauto, Rytų Lietuvos srities Visuomeninės dalies viršininko B. Krivicko-Vilniaus straipsniai (žr. 125, 152, 153, 154, 160 dokumentus). LLKS susikūrimas davė postūmį suaktyvėti partizanų spaudos leidybai. Pirma, reikšmės turėjo partizanų taktikos pasikeitimas - maksimalus kovinių akcijų apribojimas ir visuomeninės veiklos išplėtimas, t. y. perėjimas, kiek įmanoma, prie nesmurtinio pasipriešinimo. Antra, imta centralizuotai rūpintis spaudos leidyba ir platinimu. Stipresni leidiniai buvo siunčiami aukštesniems štabams ir paskleidžiami kituose regionuose. Silpnesni partizanų padaliniai pasidaugindavo juos vietose arba savo leidiniuose panaudodavo aktualesnius straipsnius. „Savarankiškai išleistų leidinių ir pasidaugintos spaudos privalomųjų egzempliorių skaičių G[ražinos, t. y. Prisikėlimo] Š[tabui] padvigubinkite, nes įsikūrus sričiai mes savo ruožtu privalome ir jiems pasiųsti. Tuo reikalu bus greitu laiku duotas oficialus patvarkymas", - rašė Prisikėlimo apygardos štabo pareigūnas rinktinės vadovybei30. Buvo keičiamasi ir spausdinimo priemonėmis: „Matricų per mus iš Jūsų pageidauja įsigyti iš visų pusių. <...> Būtų gera, jei galėtumėt, žinoma, kiek leidžia lėšos, sudaryti jų atsargas, nes, atrodo, ateityje pareikalavimas bus"31. „Labai skubus matricų gavimo reikalas, - antrino vyriausiosios vadovybės narys L. Grigonis. - Galimai greičiau prašau jų prisiųsti mums, jų rezervuokite 250 vnt., Mažrimui [P. Bartkui - N. G.-Ž.J - 50 vnt. Jei galite, jų atsargas dar padidinkite"32. Kiek reikėjo pastangų, norint pogrindžio sąlygomis išleisti laikraštį, galima suprasti iš partizanų štabų susirašinėjimo. „<...> su „Kores" matricomis Deklaracijos išleidome 1100 egz. Ir visai sveikas matricas numetime, - rašė Maironio rinktinės vadas Prisikėlimo apygardos vadui. - Iš Jūsų prisiųstų matricų matosi, kad bloga rašoma mašinėlė. Pažvelgus į Jūsų išrašytą matricą atrodo ne išrašymas, bet išakėjimas, - vienur per daug iškirsta, kitur nedakirsta. <...> Be to, parašysiu, kaip buvo su Jūsų atsiųstomis matricomis. Pirmiausia pradėjome gaminti pirmą puslapį su prisikeliančiu Kristumi, sekėsi pusėtinai. <...> Sugrįžęs savo bendradarbius radau labai išsinervinusius. Jau buvo pradėję gaminti antrąjį puslapį, kuris sugadino gana daug popierio. Labai blogai ėjo, jei palyginus prie mūsų darbo. Perleidus per rotatorių atrodė ne spauda, bet kažkokie šifruoti žemėlapiai ar kita kas panašaus"33. Problemų kildavo dėl visko: matricų, rotato30 Vytauto Šniuolio-Svajūno 1948 08 20 laiškas Maironio rinktinės vadui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 315. 31 Ibid. 32 Leonardo Grigonio-Užpalio 1949 01 28 laiškas Maironio rinktinės vadui, ibid., 1. 183. 33 Maironio rinktinės vado Povilo Morkūno 1949 m. laiškas Prisikėlimo apygardos vadui Leonardui Grigoniui, ibid., f. K-l, ap. 1, b. 23, 1. 199.

17

rių, spaudos dažų, radijo aparatų. „Atrodo, kad su jais [spaudos dažais N. G.-Ž.] ateityje bus striukai. Kiek teiravomės iš savo šaltinių, neįmanoma daugiau gauti. Spaustuvių darbininkams yra pranešta, kad jei pas kurį rastų nors nuo batų tepalo dėžutę spaudos tepalo, tam gresia 25 metai. MVD tepalų 34 smarkiai kontroliuoja" , - rašė partizanai. „Spauda vis negali reguliariai išeiti. Šį kartą sutrukdė priešo ranka, konfiskuodama pakelyje į mus radijo. <...> Įdomu, kaip skaitytojai žiūri ir vertina tuos numerius, kurie išėjo be užsienio žinių? Prašau bendrai pasisakyti, ko, Jūsų ir bendradarbių bei Jūsų spauda aprūpinamos visuomenės nuomone, „P[risikėlimoJ U[gniaiJ" trūksta ir kas skaitytojui būtų įdomu", - teiravosi „Prisikėlimo ugnies" redaktorius V. Š n i u o l i s 3 5 . Tokia pat situacija buvo visoje Lietuvoje: „Matricas labai taupėme, nes jų turėjome visai mažai", - prisiminė vėliau A. Ramanauskas36. „Svarbiausia, neturiu tinkamo padėjėjo, o taip pat jokių priemonių: nei rašomosios mašinėlės, nei popieriaus, nei padoraus radijo aparato - vienu žodžiu, nieko, - guodėsi L. Baliukevičius-Dzūkas. - Rašomoji mašinėlė kainuoja virš 8000 rb. Didelis pinigas, ir jo mes neturime"37. Viskas kainavo - spausdinimo popierius, dažai, spaustuvinis šriftas, kurį iš spaustuvių išnešdavo darbininkai, anaiptol ne visada skatinami patriotinio nusiteikimo. Spausdinimo priemonių paieškos dažnai sudarydavo pretekstą MGB provokacijoms. Taip 1949 m. su Prisikėlimo apygardos partizanais užmezgė ryšį MGB agentas Sovkinas - Kaune gyvenantis Vyšniauskas. „Rašoma mašinėlė mums būtų labai pravartu", - rašė jam Maironio rinktinės vadas Juozas Paliūnas-Rytas. Tačiau buvo atsargus: „Kadangi aš Jūsų nepažįstu, todėl imsiuos tam tikro atsargumo su Tamsta"38. Kartais spausdinimo priemones tekdavo įsigyti rizikuojant gyvybe: „Be to, Mikas išplėš iš sanatorijos rotatorių ir rašomąją mašinėlę, bet prieš tai mes jam turim nusiųsti porą pistoletų „geresniam jo planų realizavimui" ", - rašė L. Baliukevičius apie M. Babrausko rengiamą akciją39. Dažnai laikraščio medžiaga būdavo surenkama ir redaguojama vienoje vietoje, o spausdinama - kitoje (taip daryta 1947-1948 m. Jungtinėje Kęstučio, 1949 m. - Prisikėlimo apygardoje ir kt.). Taip išsklaidžius laikraščio leidybos darbą, jei pražūdavo viena slėptuvė, būdavo lengviau atgaivinti laikraštį, jo Ibid. Vytauto Šniuolio-Svajūno 1949 07 12 laiškas Povilui Morkūnui-Rimantui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 307. 36 Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sūnų..., Vilnius, 1991, p. 148. 37 Partizano Dzūko dienoraštis, LKA, 1993, Nr. 6, p. 82. 38 Maironio rinktinės vado Juozo Paliūno-Ryto 1949 11 18 laiškas VyšniauskuiNemunui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 867, 1. 194-10. 39 Partizano Dzūko dienoraštis, LKA, Nr. 6, p. 14.
35 34

18

leidimas nenutrūkdavo. Tačiau ilgainiui, mažėjant spaudos darbininkų, redaktorius ne tik redaguodavo leidinį ir rašydavo jam straipsnius, bet dažnai ir pats daugindavo tiražą. Ne mažiau svarbu buvo spaudos platinimas. „Antras dalykas, tai išekspedijavimas. Per P[risikėlimo] A[pygardą] visą laiką šlubuoja ryšys, tad geriau, kad išekspedijavimas būtų atliekamas per Jus", - rašė „Prisikėlimo ugnį" spausdinęs Maironio rinktinės vadas40. Kad būtų lengviau spaudą išskirstyti, numatyta steigti mažesnius spaudos pasidauginimo poskyrius, nes „<...> didesnių paketų pergabenimas tolimesniems org[anizaeiniams] vienetams ilgai užtruktų ir yra surištas naudojant r[y]š[ininkus] su nemažais pavojais"41. Įrengus tokius poskyrius, „<...> vietovę žinotų vienas vadovybės pareigūnas ir 2-3 vad[ovybės] pagalb[iniaiJ pareigūnai, kurie atžygiuodami atsineštų spaudai paruoštą medžiagą ir dalyvautų jos dauginime", - kūrė leidybos planus štabų pareigūnai42. Vėlesniais partizaninio karo metais tokių tarpinių spaudos dauginimo punktų neliko: būdavo įrengiama kiek galint geresnė spaustuvė ir išspausdinamas maksimalus laikraščio tiražas. Viena iš paskutinių stipriausių partizanų spaustuvių, sunaikinta 1953 m. sausio 17 d. Kelmės r. Pužukų k., laikraštį „Vyčių keliu" leido net 5000 egzempliorių tiražu. Paskutiniai partizanų laikraštėliai Žemaičių apygardos Dariaus rajono partizanų Petro Oželio ir Felikso Urbono 1959 m. leistas „Knygnešių keliu" ir buvusios Prisikėlimo apygardos Juozapavičiaus tėvūnijos partizanų Stepono Erstikio ir Kosto Liuberskio 1952-1957 m. leistas „Partizanų šūvių aidas" buvo spausdinami rašomąja mašinėle keliasdešimties egzempliorių tiražu. Iki 1949 m. balandžio mėn., kada LLKS tarybos sprendimu buvo išformuotas Organizacinis sektorius (OS), ryšininkai po keletą laikraščio egzempliorių nugabendavo valsčių, seniūnijų, apylinkių OS nariams, o šie juos išplatindavo tarp gyventojų. Spaudą platindavo ir pas ūkininkus užeinantys patys partizanai. Spaudos platinimo reikalu buvo išleista keletas instrukcijų, kurios partizanus įpareigojo patiems gyventojams paskaityti ir paaiškinti sudėtingesnius straipsnius, nes „<...> aklai, neorganizuotai spaudą į žmones paleisti netinka. Tai būtų ne platinimas, o numetimas"43. Privalomi egzemplioriai buvo dedami į archyvą. LLKS Visuomeninės dalies viršininkas, puikiai suprasdamas, kad spauda reikalinga ne tik patriotams, bet ir lojaliai okupacinės valdžios atžvilgiu nusiteiku40 Maironio rinktinės vado Povilo Morkūno 1949 m. laiškas Prisikėlimo apygardos vadui Leonardui Grigoniui, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 199. 41 Prisikėlimo apygardos štabo nario Vytauto Šniuolio-Svajūno 1949 07 12 laiškas Maironio rinktinės vadui Povilui Morkūnui, ibid., 1. 307. 42 Ibid. 43 Nurodymai laisvajai spaudai platinti, ibid., f. K-l, baudž. b. 41978/3, t. 4, 1. 13.

19

siems žmonėms, pasiūlė originalų jos platinimo būdų: siųsti jiems spaudą paštu. 1950 m. Pietų Lietuvos srities vadas A. Ramanauskas su Dainavos apygardos vadu L. Baliukevičiumi pradėjo leisti rusų kareiviams skirtą laikraštį rusų kalba „Svobodnoje slovo" („Laisvas žodis"), kuriame aiškino partizanų kovos tikslus. Bėgant metams partizanų spauda vis sunkiau pasiekdavo visuomenę, vis opesnė buvo leidėjų ir platintojų problema: „Mano buvęs S[tabo] V[iršininkas] padaugino vieną seriją leidinio „Mano gimtinė", tai viename lape padarė 30 klaidų, o kada išleido „Prie rymančio Rūpintojėlio", tai tame egzemplioriuje, kurį pasiliko sau, padarė jau žymiai mažiau klaidų", - džiaugėsi Maironio rinktinės vadas Vytautas Sankauskas-Daukantas44. Ne mažiau rūpesčio kėlė ir išsilavinusių autorių stoka. Per visą partizaninį karą štabų pareigūnai nesiliovė ieškoję inteligentų, galinčių bendradarbiauti pogrindžio spaudoje. Tos paieškos ne kartą baigėsi tragiškai. 1948 m. į Dainavos apygardos štabą pakviestas poetas MGB agentas Kostas Kubilinskas 1949 m. kovo 7 d. sunaikino apygardos ir Kazimieraičio rinktinės štabus. 1952 m. Prisikėlimo apygardos vadui J. Paliūnui MGB „pakišo" agentą Sąžiningą - Vytautą Remeiką. „Tu man reikalingas kaip dešinė ranka leidžiant partizanų laikraštį, be to, tu vietoje teiksi medicinos pagalbą" - rašė jam, kviesdamas į štabą, ]. Paliūnas45. Dėl šios provokacijos buvo suimtas J. Paliūno padėjėjas Leonas JuškaKariūnas, kuris išdavė J. Paliūno bunkerį Dotnuvos r. Padotnuvio k., taip pat Prisikėlimo apygardos spaustuvę Šeduvos r., Devynduonių k., Ipolito Tvarijono sodybos bunkeryje. Laikraščių lygį lėmė leidėjų kvalifikacija. Kur štabuose buvo išsilavinusių humanitarų, ten ir laikraščiai buvo turiningesni, straipsniai - problematiškesni, beletristika - įtaigesnė, poezija - tobulesnė. Tačiau ir skaitytojai buvo įvairūs: dažnas kaimo žmogus sunkiai suvokdavo painesnius išvedžiojimus. Nuo 1949 m. partizanai pradėjo leisti spaudą įvairiems adresatams: plačiajai visuomenei, laisvės kovotojams, štabų pareigūnams. Atsišaukimai ir kreipimaisi visada būdavo diferencijuojami pagal adresatų priklausomybę konkrečiai socialinei grupei: jaunimui, mokytojams, stribams ir t. t. 1949 m. sausio 16 d. Prisikėlimo apygarda, be visuomenei skirto laikraščio „Prisikėlimo ugnis", išleido neperiodinį biuletenį, kurio paskirtį apibūdino taip: „<...> vieša organizacijos narių tribūna mūsų tikslams ir pirmaeiliams uždaviniams geriau pažinti ir įsisąmoninti, jų siekimo ir vykdymo būdams ir priemonėms nušviesti, juos išnagrinėti, kad galima būtų rasti tobulesnių ir sėkmingesnių partizanų veiklos

44 Prisikėlimo a p y g a r d o s Maironio rinktinės v a d o V y t a u t o Sankausko-Daukanto 1952 04 23 laiškas LLKS VD viršininkui Juozui Šibailai, ibid., ap. 44, b. 683, 1. 215-2. 45 A g e n t o Sąžiningo 1952 07 01 a g e n t ū r i n i s p r a n e š i m a s , ibid., b. 867, 1. 276-282.

20

formų" . 1949 m. pradžioje J. Žemaičio iniciatyva pradėto leisti tarnybiniam naudojimui leidinio - LLKS tarybos biuletenio tikslas ir buvo „<...> sudaryti nors minimalias galimybes visiems L [iki 1949 m. vasario 10 d. - Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis (BDPS), vėliau - Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) - N. G.-Ž.] Tarybos nariams būti painformuotiems apie L vadovybės narių mintis bei nusistatymą aktualiais sąjūdžiui klausimais ir išreikšti savo bei patirti kitų tarybos narių nuomones tais klausimais. Tikima, kad tuo būdu galimai nuodugniau išnagrinėjus svarbesnius didelio skubotumo bei slaptumo nereikalaujančius klausimus, L Taryba galės padaryti kiek galint tikslesnius, daugumos sąmoningą nuomonę atitinkančius nutarimus"47. Čia pat buvo pažymėta, kad „savo aiškios nuomonės nepareiškimas rodytų nesirūpinimą Sąjūdžio reikalais, o nekritiškas sekimas kitų pareikštąja - savos neturėjimą"48. LLKS susikūrimas ir vyriausiosios partizanų vadovybės nutarimas leisti du skirtingiems adresatams skirtus laikraščius - „Prie rymančio Rūpintojėlio" ir LLKS tarybos biuletenį - paskatino ir žemesnius padalinius leisti įvairesnę spaudą. Pietų Lietuvos sritis, be savo oficiozo „Partizanas", ėjusio daugiau nei 1000 egzempliorių tiražu, pradėjo 50 egzempliorių tiražu leisti LLKS tarybos prezidiumo I sekcijos (bazavosi Pietų Lietuvos srityje) leidinį „LB biuletenis". Be šių srities štabo laikraščių, dar ėjo stiprūs Dainavos ir Tauro apygardų leidiniai „Laisvės varpas" ir „Laisvės žvalgas" bei keletas smulkesnių padalinių leidinių. Rytų Lietuvoje spaudos darbo suaktyvėjimas siejamas su poeto B. Krivicko (redagavusio „Laisvės kovą", o vėliau ir „Aukštaičių kovą") vardu bei J. Šibailos atvykimu 1952 m. gegužės mėn. į Aukštaitiją. Tapęs LLKS tarybos prezidiumo III sekcijos vadovu, J. Šibaila rekomendavo leisti ne tik srities leidinį „Laisvės kova", bet ir atgaivinti visuomenei skirtą laikraštį „Aukštaičių kova", kurio leidyba buvo nutrūkusi po redaktoriaus B. Kazicko žūties (1950 m. balandžio mėn.). Be to, buvo pradėtas leisti vadovybių pareigūnams skirtas leidinys (panašus į kitur vadinamus biuletenius) „Aukštaitis" (redaktorius Povilas ŽilysAudrūnas). Kiekviena srities apygarda turėjo savo laikraštį: Vytauto - „Laisvės šauklys", Algimanto - „Partizaninė kova" ir Vyčio - „Lietuva brangi". Vakarų Lietuvoje, skirtingai nei kitose srityse, periodinio laikraščio srities štabas neturėjo, tačiau apygardos leido itin stiprius leidinius, o Prisikėlimo ir Kęstučio apygardos, be „Prisikėlimo ugnies" ir „Laisvės varpo", išleido pareigūnams

46

46 Prisikėlimo a p y g a r d o s neperiodinis biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, ibid., b. 105, 1. 19-26. 47 Jono Žemaičio 1949 01 25 raštas t a r y b o s nariams, ibid., b a u d ž . b. 33960/3, t. 10, 1. 289.

48

Ibid.

21

skirtus neperiodinius biuletenius, analogiškus vyriausiosios vadovybės leidžiamam LLKS tarybos biuleteniui. Žemaičiu apygarda, be stipraus „Laisvės balso" (nuo 1951 m. pradžios spausdinto tipografu) bei Šatrijos rinktinės leidinio „Kovojantis lietuvis", 1949 m. lapkričio mėn. pradėjo leisti literatūros almanachą „Malda girioje". Be to, Žemaičių apygarda išleido ir neperiodinių leidinių (maldų, eilėraščių rinkinių). Įtakos turėjo tai, kad į štabo propagandos skyrių 1949 m. liepos mėn. atėjo kunigas Vaclovas Stirbys. 1950 m. jį suėmus, apygardos literatūrines tradicijas tęsė buvusi Užvenčio mokyklos mokinė Monika Alūzaitė (1952 m. gruodžio 23 d. bunkerį apsupus, ji bandė nusišauti, tačiau sužeista buvo suimta) ir Medingėnų mokytoja poetė Irena Petkutė (apsupta bunkeryje 1953 m. rugpjūčio 29 d. nusišovė). 1949 m. Prisikėlimo apygardos pradėtas leidinių diferencijavimas pagal adresatų poreikius nenutrūko iki partizaninio karo pabaigos. Vienas paskutinių pavyzdžių - Vakarų Lietuvos srities vado A. Bakšio įkurtoji Vyčių sąjunga, kuri, be plačiajai visuomenei ir laisvės kovotojams skirto 5000 egzempliorių tiražu leisto laikraščio „Vyčių keliu", išleido ir aukštesniems pareigūnams skirtą leidinį „Laisvės aidai". Tokį diferencijavimą skatino pats gyvenimas, nes partizanai stengėsi neatitrūkti nuo visų visuomenės sluoksnių. Mažai išsilavinusiam kaimo žmogui kai kurių probleminių straipsnių turinys buvo sunkiai suprantamas. L. Baliukevičius, paskaitęs senyvam partizanui „Laisvės varpą", su nuoskauda konstatavo, kad straipsnis įspūdžio nesukėlė. Tuo tarpu inteligentų nejaudino deklaratyvūs mažai išsilavinusių autorių kūrinėliai. L. Baliukevičius 1949 m. kovo 5 d. rašė apie apsisprendimą leisti inteligentijai skirtą biuletenį, kuriame „<...> turėjo būti paliestas ir kai kurių mūsų inteligentų abejingumas, pasyvumas, pataikavimas ir pernelyg didelė raudonojo stabo baimė. Turėjo būti pirmą kartą sviesta kruvinoji tiesa apie tai, kas dedasi mūsų organizacijos sąmonėje, sieloje, partizanų-veteranų širdyse"49. Kartu didėjo pačių partizanų vadų diskusijų poreikis, nes užsitęsus kovai kilo daug klausimų, o sprendimų kiekvieno padalinio vadui dėl susisiekimo sunkumų dažnai tekdavo ieškoti vienam. Ryšį tarp autorių ir skaitytojų buvus gyvą liudija LLKS tarybos biuletenio puslapiuose užsimezgusi diskusija Lietuvos sienų klausimu, požiūrio į žydus gvildenimas ir kitos polemikos. Jų galima aptikti ir kituose leidiniuose. Pavyzdžiui, Vyčių sąjungos vadovybių leidinyje „Laisvės aidai" yra įdėta skaitytojo nuomonė apie kovos su smurtu tikslus bei formas. Skaitytojas Rainis pageidavo, kad kalbant apie laisvės kovą būtų „<...> parašyta, kokia forma konkrečiai pa-

49

Partizano Dzūko dienoraštis, LKA, Nr. 6, p. 14.

22

sireikš iškovotoji laisvė" . Toliau plėtodamas mintį, skaitytojas pagrindė būtinybę šioje kovoje griebtis visų pasipriešinimo būdų, nes „<...> geriausieji rezultatai pasiekiami, kai panaudojama visos priemonės: ir ginklai, ir kantrybė, ir pasiryžimas, ir drausmė bei dorovė, ir fizinės bei dvasinės jėgos, kai visa tai derinama su 51 vietos ir laiko sąlygomis" . Nors daug ryžto ir kantrybės reikėjo turėti laisvosios spaudos leidėjams, bet ne mažiau to reikėjo ir tiems paprastiems ūkininkams, kurie leisdavo sodyboje įsirengti bunkerį. Žinomos dešimtys pavardžių tų tyliųjų pagalbininkų, kurie, bunkerį suradus, 25 metams iškeliaudavo į konclagerius, dažniausiai - kartu su visais šeimos nariais. Partizanai jiems atsilyginti galėjo tik pagarba ir dėkingumu. „Prisikėlimo apygardos vado 1952 04 15 įsakymu Nr. 2 sl[aptas] už gerą iniciatyvą spaudos dauginime, pagalbiniame darbe, rimties išlaikymą kratos metu bei uolumą sudarant geras darbo sąlygas Laisvės kovos pareigūnams Sesė apdovanota Laisvės kovos kryžiaus medaliu 2-ros rūšies", rašė J. Paliūnas Elenai Tvarijonaitei-Žibuoklei, kurios namuose Šeduvos r. Devynduonių k. įrengtame bunkeryje 1951-1952 m. žiemą buvo spausdinamas laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio" (o vėliau ir „Prisikėlimo ugnis")52. Kartu su tėvais E. Tvarijonaitė buvo suimta 1952 m. spalio 29 d. Partizanų pagarbą tokioms šeimoms rodo sveikinimas Motinos dienos proga Viktorijai Tvarijonienei-Motutei (žr. 190 dokumentą). Legaliai gyvenusių partizanų spaudos bendradarbių laukė areštas, o leidusiųjų spaudą partizanų bunkeriuose - beveik vien žūtis. Retėjant partizanų gretoms, vis aktualesnė darėsi autorių problema. „Būtų gerai, kad Audrūnas [Mykolas Babrauskas - N. G-Ž.] stotų į mūsų eiles, nes inteligentas mums atstoja dešimtį partizanų, jei jis į bendrą darbą įdeda dalį savo sielos, - rašė L. Baliukevičius. - Mūsų sąjūdis gali laikytis tol, kol jame yra pakankamai inteligentinės pajėgos; jai išsekus, sąjūdis žlugs"53. Dažniausiai partizanai prašydavo laisvoje spaudoje bendradarbiauti kaimo mokytojus. „Tuomet aš, keliaudamas Žemaitijon per Tauro apygardos partizanų veikimo rajonus, užėjau pas vieną inteligentą-rašytoją, - rašė apie susitikimą su Skriaudžiuose gyvenusiu dramaturgu Vincu Adomėnu A. Ramanauskas. - Jis mielu noru pasižadėjo ateityje bendradarbiauti mūsų spaudoje ir padėti parinkti Vakarams ruošiamos medžiagos"54. V. Adomėnas, pasirinkęs A.Uosio slapyvar-

50

50 Laisvės aidai (Vyčių s ą j u n g o s A u k u r o a p y g a r d o s v a d o v y b ė s organas), 1952 11, Nr. 1, L Y A , f. K-l, b a u d ž . b. 33960/3, t. 10, 1. 96-108. 51 Ibid. 52 Prisikėlimo a p y g a r d o s 1952 04 15 raštas Nr. 154, ibid., b a u d ž . b. 26514/3, t. 2, 1. 550 (vokas). 53 Partizano Dzūko dienoraštis, LKA, Nr. 6, p. 67.
54

Adolfas Ramanauskas-Vanagas,

Daugel krito sūnų...,

p. 248.

23

dį, Pietų Lietuvos partizanų laikraščiuose bendradarbiavo iki 27 d., kai buvo suimtas ir nuteistas 25 metus kalėti.

1952

m.

lapkričio

Kitas mokytojas, Pietų Lietuvos srities partizanų spaudoje bendradarbiavęs nuo 1950 m., buvo Juozas Karlavičius (literatūriniai slapyvardžiai Gardinas, Pilkalnis). Iki 1949 m. jis mokytojavo Jiezno r. (Butrimonyse), Prienų r. (Birštone), kur susipažino su partizanų ryšininkais. Nuo 1949 m. gyveno Kaune, iš kur perduodavo savo straipsnius partizanams. J. Karlavičiui sekti buvo pasitelkti kvalifikuoti MGB agentai - vėliau išdavęs A. Ramanauskų Urbonas (agentas Žinomas) ir Jonas Deksnys (agentas Petrauskas), Vytautas Jakštas (agentas Vilnius) ir keletas „tamsoje" (t. y. jiems to nesuvokiant) naudotų inteligentų55. Surinkus reikiamus įkalčius (provokatoriui J. Deksniui organizuojant pogrindžio „centrų" - Lietuvos išlaisvinimo tarybų), 1952 m. rugsėjo 17 d. J. Karlavičius buvo suimtas ir nuteistas 25 metus kalėti56. Į MGB akiratį pakliuvo ir Tauragėje gyvenęs bei 1947-1948 m. redagavęs Jungtinės Kęstučio apygardos leidinį „Laisvės varpas" D. Steponaitis-Taurius. MGB užverbuotas, jis tapo agentu Petroniu. Nors D. Steponaitis kaip įmanydamas stengėsi išvengti Judo pareigų, tačiau pogrindžiui jis buvo prarastas. Šiuo reikalu J. Žemaitis A. Ramanauskui rašė: „LLKS T[arybos] B[iuletenyje] Nr. 3 straipsnis „Politiniais klausimais" priklauso Jums žinomo Tauriaus plunksnai. Šio dalyko nebeslepiu todėl, kad ir pats autorius, ir šio dokumento rankraštis pateko į priešo rankas. Vis tik man gaila, ir net labai gaila, kad dėl J[ūros srities] vadovybės iniciatyvos stokos Sąjūdis neteko tokios pajėgos"57. Kiekvieno gabaus autoriaus netektis ar įsitraukimas į pogrindžio spaudos leidybų iš karto atsiliepdavo jos turiniui. Antai 1948 m. rugpjūčio 1 d. L. Baliukevičių paskyrus Dainavos apygardos štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininku, į štabų atėjus poetui Benediktui Labėnui-Kariūnui, spaudoje ėmus bendradarbiauti L. Baliukevičiaus broliui studentui Kostui-Rainiui ir perėjus į pogrindį mokytojui M. Babrauskui-Vaišvilkui, 1949-1950 m. ypač suaktyvėjo Pietų Lietuvos spaudos leidybos darbas. K. Baliukevičius 1949 m. liepos mėn. buvo paskirtas Pietų Lietuvos srities štabo Visuomeninės dalies viršininku, kartu redagavo srities laikraštį „Partizanas". Žuvo 1951 m. vasario 16 d. ris, „Partizano" bendradarbiu tapo ir į Lietuvą grįžęs J. Lukša-Skirmantas, ku1950-1951 m. žiemą praleidęs Dainavos apygardos teritorijoje ir A. Rama-

LYA, f. K-l, ap. 45, b. 770, 1. 21, 92-98. Juozo Karlavičiaus n u o s p r e n d i s , ibid., b. 773, 1. 207-214. 57 Jono Žemaičio 1951 08 01 laiškas A d o l f u i R a m a n a u s k u i , ibid., b. 156, d. 3, 1. 51-53.
56

55

24

nauskui atitrūkus nuo LLKS vadovybės nematydamas platesnės veiklos galimybių, iškeliavo į srities štabą (žr. prieš žūtį rašytą J. Lukšos straipsnį „Vienybėje galybė", 163 dokumentas). Kęstučio apygardos laikraštį 1946-1947 m. redagavo didelę pogrindinės veiklos patirtį turėjęs, Italijos universitete filosofijos mokslų fakultetą baigęs mokytojas P. Paulaitis. Pats savo kelią į pasipriešinimą taip aprašė: „1941 m., kai prasidėjo II-rasis pasaulinis karas ir Lietuvą iš naujo okupavo, dabar jau vokiečių kariuomenė, aš dalyvavau nelegalaus laikraščio „Į laisvę" leidime, kuriame buvo demaskuojami vokiečių valdžios ir vadovybės veiksmai, taikių gyventojų žudymas, tyčiojimasis iš karo belaisvių ir susidorojimas su komjaunuoliais. Pagaliau gestapas užtiko mano pėdsakus: aš buvau areštuotas, bet etapuojant į koncentracijos stovyklą man pavyko pabėgti ir iki pat suėmimo, t. y. iki 1947 m. pradžios, gyventi nelegaliai, nors visi vokiečių okupacijos metai buvo atiduoti mano kovai už Lietuvos nepriklausomybę. Pasibaigus karui Lietuvoje, vėl buvo įvesta sovietinė valdžia. Daugumai lietuvių, kaip ir man, nauja ideologija ir nauja tvarka buvo svetima, reiškia, ir nepriimtina, todėl pirmaisiais metais Lietuvoje visur kūrėsi partizanų, kovojančių su nauja okupacija, būriai. Buvo paliestas tautos patriotizmo jausmas, budo atsakomybė prieš Tėvynę ir jos ateitį. Tokioje būsenoje, tiesą sakant, atsidūriau ir aš, todėl kaip vokiečių, taip ir sovietinės okupacijos metais toliau redagavau nelegalų pogrindžio žurnalą. Aptikusi jį pas ką nors iš lietuvių, nauja valdžia atimdavo žmogui laisvę"58. P. Paulaitis buvo nuteistas ir 25 metams išsiųstas į koncentracijos lagerius. Grįžęs į Lietuvą, 1956 m. buvo suimtas antrą kartą ir gulage iš viso praleido 34 metus. Tačiau dauguma spaudos leidėjų ir autorių žuvo. Šiuo metu nustatyti straipsnių autorystę nėra lengva, nes tik labai maža dalis autorių pasirašydavo literatūriniu slapyvardžiu. Daugumos publikacijų autorius nenurodomas, tačiau dažnai jį galima nustatyti iš stiliaus, iš partizanų susirašinėjimo, iš štabuose tuo metu dirbusių pareigūnų pavardžių ir kvalifikacijos. Pavyzdžiui, savita, beletrizuotai filosofine publicistika išsiskyrė LLKS Visuomeninės dalies viršininkas buvęs mokytojas J. Šibaila. Jo nuomonė dažnai nesutapdavo su kitų pogrindžio pareigūnų nuomone. J. Šibaila nepritarė LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos nuostatai, jog atkūrus Lietuvos nepriklausomybę galios 1922 m. Konstitucija, nes būgštavo, kad tuomet bus nutrauktas valstybės tęstinumas. Jei kiltų karas tarp Rytų ir Vakarų, jis nurodė būtinybę ypač globoti žydų tautybės asmenis, taip sukeldamas kontroversišką diskusiją apie tautų lygiateisiškumą, į kurią „Aukštaityje" įsitraukė ir B. Krivickas (žr. 255 dokumentą).

58 Petro Paulaičio 1967 01 15 pareiškimas SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui, ibid., b. 440, 1. 31.

25

Sąjūdžio ideologiją J. Šibaila apibūdino savita fraze: nebūti kitų likimo kalviu. Jis turėjo mintyje tai, kad niekas kitas, tik pati tauta gali spręsti savo egzistencijos klausimus. Laisvės kovos prasmę jis matė platesniame nei išsivadavimas iš sovietinės okupacijos kontekste: „Mūsų uždavinys didesnis nei knygnešių; savanoriams kūrėjams reikėjo vesti lietuvių tautą į nepriklausomybės sostą, o partizanams tenka padėti rusams, kad jie atgimtų žmonėmis"59. Su dideliu pasišventimu J. Šibaila leido vyriausiosios vadovybės leidinį „Prie rymančio Rūpintojėlio", kartais pats susitapatindamas su Rūpintojėlio, besąlygiška meile mylinčio visus žmones, įvaizdžiu. 1949 m. kovo mėn. išleistame 1-ajame numeryje, be redakcinės skilties - kreipimosi į kovos brolius (iš stiliaus ir jį galima priskirti J. Šibailai), išspausdintas didelis eseistinis J. Šibailos straipsnis „LLKS prasmė". Jame atsiskleidžia ne tik laisvės kovos sąjūdžio, bet ir paties autoriaus pasaulėžiūros nuostatos, išryškintos (kaip ir dažname J. Šibailos straipsnyje) atskirų pastraipų pavadinimuose. Šie pavadinimai į klausimą „Kokia LLKS prasmė?" atsako: savas gyvenimas; nebūti žmonijai tuo, kuo mums yra komunisto nužemintieji; gyventi visuotiniu žmonijos gyvenimu. Tokiu pat stiliumi parašytas ir „Prie rymančio Rūpintojėlio" 2-ajame numeryje įdėtas J. Šibailos straipsnis „LLKS tikslas", kurio išryškintos vietos taip atskleidžia straipsnio pavadinimo turinį: laisva, nepriklausoma, demokratinė Lietuvos Respublika. Nors J. Šibaila savo straipsniuose kėlė egzistencinius partizanų būties klausimus, tačiau dėl įmantraus stiliaus jį kritikavo racionalaus, analitinio proto L. Baliukevičius: „Pasirodė ir pirmas „P[rieJ R[ymančio] R[ūpintojėlio]" numeris. Truputį silpnokas. Vedamasis per daug filosofinis, sunkaus stiliaus ir reikia gerai įsiskaityti, kad suprastum, ką Merainis nori pasakyti. Žemesniems 60 vadams bus sunku susigaudyti" . Pirmuose „Prie rymančio Rūpintojėlio" numeriuose sudėti ne vien J. Šibailos, bet ir kitų tuo metu Prisikėlimo apygardos teritorijoje besitelkusių gabių autorių rašiniai. Tai B. Liesio (literatūrinis slapyvardis Ėglis), P. Bartkaus (literatūrinis slapyvardis Alkupėnas), V. Šniuolio (literatūrinis slapyvardis Vytenis) ir kitų kūryba. Šiame laikraštėlyje-žurnale daug poezijos, kurioje apibendrintai atsispindėjo tuometiniai įvykiai. Pavyzdžiui, kaip tik tuo metu buvo suimtos vyriausiosios vadovybės ryšių įgaliotinės Eleonora Grigalavičiūtė ir Rožė Jankevičiūtė, tad šiai temai skirti Ėglio ir Alkupėno eilėraščiai „Suimtai ryšininkei", „Sesei". Ir nors 1949 m. rugsėjo mėn. išleistame „Prie rymančio

59 Juozo Šibailos 1952 06 10 laiškas Didžiosios Kovos a p y g a r d o s partizanams, ibid., b. 397, 1. 490-492. 60 Partizano Dzūko dienoraštis, LKA, Nr. 6, p. 80.

26

Rūpintojėlio" 4-ajame numeryje dar yra Ėglio ir Vytenio rašinių, jų pačių tarp gyvųjų jau nebuvo: 1949 m. rugpjūčio 13 d. B. Liesys, V. Šniuolis ir P. Bartkus žuvo. Tarsi nujausdamas žūtį, B. Liesys liepos 1 d. rašė: „Tik kam apraudi mus be laiko?! Ar mes jau taip likome nuskriausti?! Ar mes jau tokie vargšai?! Tiesa, netekome namų, tačiau kur neužeiname, ten dabar mūsų namai; netekome šeimos, motinos, brolio, bet kiekvieno lietuvio motina dabar ir mūsų motina, o kiekvienas taurus lietuvis - mūsų tikras brolis; netekome turto, ką turėjome, bet visa Lietuva mūsų turtu paliko; netekome sveikatos ir gautų žaizdų randai mūs kūną puošia, bet užtat įgijome nemirštamą garbę; netekome pagaliau gyvybių, bet tautai amžinatvę laimėjom; kapuos, sakai, dabar mums vietos nėra, bet juk visas kraštas dabar mūsų kapai! Argi ne daugiau laimėjome kaip netekome?!"61 1950-1951 m. „Prie rymančio Rūpintojėlio" leistas beveik vien J. Šibailos pastangomis; jis - ir autorius, ir redaktorius, ir spaustuvininkas. 1952 m., J. Šibailai persikėlus į Rytų Lietuvą, žurnalo 21-ajame numeryje pasirodė poeto B. Krivicko - Rytų Lietuvos srities Visuomeninės dalies viršininko - publikacijos (literatūriniai slapyvardžiai Reikvytis, Karingis, K. Rivaišas, M. Būtvydis, Meldas, R. Kovas, Ringailis ir kt.). Deja, bendradarbiavimas buvo trumpas, nes tų pačių metų rugsėjo 21 d. srities vado Jono Kimšto išduotas Troškūnų r. Raguvos miške B. Krivickas kartu su Vyčio apygardos Visuomeninės dalies viršininku Mykolu Blinkevičiumi-Nemunu žuvo. J. Šibaila, žiemojęs Ramygalos r. Davydų k. drauge su P. Žiliu-Audrūnu, 1953 m. vasario mėn. išėjusiame „Prie rymančio Rūpintojėlio" numeryje dar spėjo išspausdinti B. Krivicko atminimui skirtą straipsnį, kuriame rašė: „Žodžio menininką varžo visuomeninis-organizacinis darbas. Juo jis nesiskųstų ir lengva širdimi atiduotų pareigą Tėvynei, bet, taip gausiai Dievulio apdovanotas meniškuoju žodžiu, jaučia pareigą tuo žodžiu įamžinti amžiams šią kovą. Atvykęs kaip karo žurnalistas, - žinoma, ne laikraštiniam reportažui, - kaip brolis susigyvena su broliais, menininko akimi stebi aplinką. Ausyse skamba rimai, sušvyti idėjos naujam eilėraščių rinkiniui. Siame rinkinyje numatyta susumuoti šios dienos temas"62. Bunkerį išdavus, 1953 m. vasario 11 d. abiejų laikraščių - „Prie rymančio Rūpintojėlio" ir „Aukštaitis" - redaktoriai, LLKS tarybos prezidiumo III sekcijos vadovas J. Šibaila ir jo pavaduotojas P. Žilys, žuvo. Mažiau kaip prieš mėnesį buvo žuvęs ir LLKS tarybos prezidiumo II sekcijos vadovas, laikraščių „Vyčių keliu" ir „Laisvės aidai" redaktorius A.Bakšys. 1953 m. birželio 19 d.
Prie rymančio Rūpintojėlio, 1949 09, Nr. 4, Genocido aukų m u z i e j a u s f o n d a s (toliau - GAMF). 62 „Partizanas kapitonas Gintaras-Vilnius", Broniaus Krivicko raštai, t. 1, p. 31.
61

27

žuvo ir ilgametis spaudos darbuotojas Kęstučio apygardos vadas P. Morkūnas. Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. apsupta nusišovė Žemaičių apygardos laikraščio „Laisvės balsas" redaktorė I. Petkutė. Tie „karo žurnalistai", kaip juos gražiai pavadino J. Šibaila, išėjo į nebūtį nespėję parašyti savo vaizduotėje regėtų kūrinių, bet jų išleisti laikraščiai ir žurnalai pergyveno juos ir kartais susilaukė ne mažiau dramatiško likimo. Buvusiame KGB archyve yra išlikęs ir nebaigtas spausdinti I. Petkutės (literatūrinis slapyvardis Neringa) „Laisvės balso" puslapis (žr. 168 dokumentų). 1953 m. rugpjūčio 23 d. žuvo Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas ir jo adjutantas Bronius Alūza. I. Petkutė, sužinojusi apie vado žuvimą, rašė, kad jie kartu su partizanavusiu vokiečiu liko vieni ir „gal visų užmiršti slėptuvėje"63. Bet jų neužmiršo čekistai: po šešių dienų Gečo sodybą (Varnių r., Putvinskių k.), kurioje buvo bunkeris, apsupo kariuomenė. Dauguma partizanų laikraščių išliko žemėje paslėptuose partizanų archyvuose, juos išsaugojo gyventojai arba sunaikintuose bunkeriuose surinko emgėbistai. Tačiau nemažai jų yra ir partizaninio karo bei vėlesnio laikotarpio rezistentų baudžiamosiose bylose. Partizanų kūrybą rinko, saugojo ir slėpė ne vienas jaunuolis, kuris už tai buvo nuteistas. Ant dažno leidinėlio yra dramatiškas užrašas: „Rasta pas mane kratos metu" arba „Gauta iš slapto informatoriaus". Ypač daug Žemaitijos partizanų spaudos buvo paimta suėmus Liudvikų Simutį, kuris buvo nuteistas 25 metus kalėti (1990 m. kovo 11 d. jis tapo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru). Ant kiekvieno laikraščio čekistai privertė jo motiną užrašyti: „Rasta mano sūnaus Liudo portfelyje." 1953 m. balandžio 10 d. išleistą „Laisvės varpo" 176-ąjį numerį Kęstučio apygardos štabo viršininkas atnešė į bunkerį pasiligojusiam LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui J. Žemaičiui. Jame buvo daug vilčių teikianti informacija (žr. 35 dokumentą) apie Amerikos lietuvių tarybos delegacijos, lydimos JAV Kongreso nario Charleso J. Kersteno, apsilankymą kovo 26 d. pas JAV prezidentą Dwightą D. Eisenhowerį. Tuomet buvo pasiūlyta įsteigti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą tyrimo komisiją. 1997 m. spalio 29 d. Lietuvoje įvyko knygos „Baltijos valstybių užgrobimo byla (JAV Kongreso Ch. J. Kersteno komiteto dokumentai, 1953-1954 metai)" pristatymas. Knygos leidybą mecenavo Antanas ir Marija Rudžiai (A. Rudis kartu su kongreso nariu Ch. J. Kerstenu 1953 m. rengė šio komiteto steigimo rezoliuciją). M. ir A. Rudžiams per knygos pristatymą buvo įteiktas 176-asis „Laisvės varpo" numeris - kaip tiltas, sujungiantis 1953 ir 1997 metus ir suartinantis tuos, kurie abiejose Atlanto pusėse kovojo dėl Lietuvos laisvės.
Rasa Paulavičienė, „Keturi portretai", Lietuvaitė: Konferencijos „Moteris ir rezistencija Lietuvoje" medžiaga, 1998, p. 57.
63

28

Kuo gyveno Lietuvos partizanai 1944-1953 m.? Daugiausia vietos jų laikraščiuose užėmė tarptautinių įvykių apžvalgos. Ar jose atsispindėjo mitas apie Amerikos pažadus „tuoj tuoj ateiti ir išvaduoti"? Sužeistas Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas Pranas Muningis prieš nusišaudamas (dėl rankos gangrenos) laiške rašė: „Tegul bus prakeikta amerikoniškoji demokratija, padedanti naikinti taikingas tautas!"64 Ar tokie kaltinimai JAV buvo pagrįsti? Iš kur kilo toks tikėjimas tarptautinės bendrijos pagalba, ta viltis, kad nugalėję fašistinę Vokietiją Vakarai atgręš ginklus prieš Sovietų Sąjungą? 1945 m. rugpjūčio 5 d. analizuodamas tarptautinius įvykius plk. Itn. J. Vitkus-Kazimieraitis (žr. 1 dokumentą), nemėgindamas spėlioti, kokie geopolitiniai veiksniai leistų išspręsti „mūsų krašto likimo klausimą", atsargiai užsiminė, kad „neišmintinga būtų nuo lietuvių visuomenės slėpti tikrąją, nors laikinai ir sunkią, mūsų padėtį ir maitinti ją drąsinančiomis, bet klaidingomis informacijomis". Išsivadavimo viltį jis labiau siejo ne su konkrečiais įvykiais, bet su „tautos tikėjimu ir gyvybiniu instinktu", taip pat su „pasaulinės istorijos dėsniais ir demokratinių valstybių interesais". Kai kurie kiti autoriai partizanų spaudoje rašė, kad istorijoje yra buvę išsivadavimo karų, trukusių 30 ir daugiau metų. Dzūkų rinktinės, kuriai vadovavo kpt. Dominykas Jėčys-Ąžuolis, laikraštis „Už tėvų žemę" samprotavo radikaliau: Anglija ir Amerika slaptai rengiasi karui su bolševikais ir bolševizmo galas yra artimiausių mėnesių reikalas. Šios viltys ypač sustiprėjo po to, kai buvo panaudota atominė bomba, kapituliavo Japonija ir JAV prezidentas Harry's Trumanas 1945 m. spalio 27 d. pasakė garsiąją kalbą, kurioje nedviprasmiškai pareiškė, kad „kiekviena tauta pati pasirinks valdymo formą ir išsirinks vyriausybę be jokios svetimos jėgos spaudimo ar prievartos" (žr. 4 dokumentą). Savo doktriną, išdėstytą 12 punktų, H. Trumanas pakartojo ir 1950 m. gruodžio 15 d. kalboje. Kad šis pareiškimas partizanų vadovybei padarė stiprų įspūdį, patvirtina jo paminėjimas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. politinėje deklaracijoje greta tokių tarptautinės teisės aktų kaip Atlanto chartija ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Tikėjimą tarptautine teise ir moralia politika stiprino kiekvienas įvykis, aštrinęs konfrontaciją tarp laisvojo pasaulio ir Sovietų Sąjungos: Anglijos ministro pirmininko Winstono Churchillio 1946 m. kovo 5 d. kalba, kurioje jis pavartojo „šaltojo karo" sąvoką, įtampa Persijos įlankoje ir Balkanuose, Marschallo planas, vidaus karas tarp komunistinės ir vyriausybės armijų Kinijoje ir kt. Mažiau dėmesio sulaukdavo įvykiai, kuriuose buvo galima įžvelgti aiškų Vakarų nuolaidžiavimą (pavyzdžiui, keturių didžiųjų valstybių užsienio reikalų ministrų 1946 m. kovo 10 d. konferencija, nulėmusi Karaliaučiaus kraš64

Simonas Norbutas, „Išdavimas", Partizanų kovos Šiaulių krašte, Šiauliai, 1996, p. 27.

29

to likimą). Dažnai išsilaisvinimo viltį pakurstydavo užsienio žurnalistų komentarai. Būta ir objektyvių veiksnių (prie tokių galima priskirti Joachimo von Ribbentropo ir Viačeslavo Molotovo 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptųjų protokolų paskelbimą JAV departamente 1948 m. sausio 21 d. arba Siaurės Atlanto pakto susikūrimą). Todėl nestebina tai, kad maždaug nuo 1948 m. Jungtinės Kęstučio apygardos spaudos leidinio apžvalgininkas (greičiausiai D. Steponaitis, kurio kandidatūrą J. Žemaitis siūlė į Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo pirmininko postą) „anglosaksų" nuolaidas sovietams traktavo kaip gudrų manevrą, leidžiantį „atominės bombos paunksmėje" išlošti laiko ir sukaupti jėgų bei „politiškai subrandinti visuomenę" kovai su bolševizmu (žr. 9 dokumentą). Buvo pripažinta, kad tarptautinės konferencijos, į kurias 19451946 m. buvo dėta tiek vilčių, negalėjo duoti realių rezultatų. Pasidžiaugta, kad jų laikas jau praėjęs ir išsikristalizavo aiški Rytų-Vakarų priešprieša, taip pat paaiškėjo, kad taikiai priversti Sovietų Sąjungos pasitraukti iš okupuotų kraštų neįmanoma. Du ryškesni 1948 m. politiniai įvykiai - tai Berlyno blokada ir Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Pirmasis įvykis dar labiau padidino įtampą, tačiau ginkluoto konflikto nesukėlė. Antrasis įvykis kaip tik ir pabrėžė tautų bendrijos siekį globalines problemas spręsti vadovaujantis tarptautine teise. Todėl sutinkant 1949-ųjų Naujuosius metus „Prisikėlimo ugnies" apžvalgininkas išsivadavimo viltį susiejo ne su konkrečiais politiniais įvykiais, o tik su bendru JAV suinteresuotumu „senutės Europos likimu" (žr. 11 dokumentą). Atsirado ir „socialistinio lagerio" destrukcijos požymių. Iš tokių paminėtina Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos (J. Stalino ir Josifo Broz Tito) konfrontacija, „nacionalinio komunizmo" sąvokos atsiradimas ir kt. Todėl sutinkant 1950-uosius metus „Prie rymančio Rūpintojėlio" apžvalgininkas (iš stiliaus ir minčių atrodo, kad straipsnio autorius - J. Šibaila) bolševizmo sunaikinimą susiejo ne vien su Vakarų demokratiniu pasauliu: „Rusiškąjį bolševizmą tegali sunaikinti tik tas, kam jis yra gyvenimas - rusas" (žr. 14 dokumentą). Optimizmą žadino dar 1946 m. W. Churchillio iškelta Jungtinių Europos valstybių idėja bei 1949 m. diskusijos apie Europos valstybių susijungimą į vieningą politinį ir ūkinį vienetą, turintį jungtines Europos valstybių karo pajėgas. Atsižvelgiant į tai buvo svarbu pasaulyje įtvirtinti Lietuvos okupacijos nepripažinimo faktą, siekti, kad ir pavergtos Rytų Europos valstybės toliau būtų laikomos Europos bendruomenės narėmis. Nesunku įžvelgti ryšį tarp pasaulyje vykusių procesų ir be galo atkaklių partizanų vadovybės pastangų centralizuoti pasipriešinimo judėjimą, išlaikyti organizuotas karines pogrindžio struktūras ir Lie-

30

tuvos valstybės gynybos pajėgų statusų. Kaip tik 1949 m. pavyko sujungti visus Lietuvoje veikiančius partizanų junginius į vieningų organizaciją - Lietuvos laisvės kovos sąjūdį ir paskelbti jo politinę deklaraciją. 1950 m. birželio mėn. prasidėjęs karas Korėjoje vėl sukėlė ginkluoto VakarųRytų konflikto viltį. JAV prezidentas H. Trumanas 1950 m. gruodžio 15 d. aiškiai pasakė, kad Sovietų Sąjunga privedė pasaulį prie visuotinio karo ribos. Šios valstybės agresyvūs ekspansiniai planai ir tarptautinės teisės normų nepaisymas vertė manyti, kad Sovietų Sąjunga, norėdama „atstatyti savo Korėjoje prarastą prestižą", gali pati pradėti karo veiksmus Europoje (žr. 19 dokumentą). 1951 m. pradžioje LLKS tarybos prezidiumas konstatavo, kad „Vakarų demokratijų ir Sovietų Sąjungos konfliktas tegali būti išspręstas tik karu" (žr. 127 dokumentą). Analizuodamas laisvojo pasaulio pranašumą bolševikinės sistemos atžvilgiu, „Laisvės kovos" apžvalgininkas (tikėtina, kad tai - B. Krivickas) 1952 m. rašė: „Karas neišvengiamas, o kieno pusėje bus pergalė - daugiau negu aišku" (žr. 25 dokumentą). Šiandienos (o ir ano meto Vakarų pasaulio, ką tik išgyvenusio Antrojo pasaulinio karo baisumus) žmogui gali keistai atrodyti toks partizanų optimizmas kalbant apie karą. Tačiau nereikia pamiršti, kad tuo metu Lietuvoje karas dar nebuvo pasibaigęs. Priešingai, tik naujo globalinio konflikto liepsna galėjo užgesinti šį lokalinį jau kelerius metus rusenusį gaisro židinį. L. BaliukevičiusDzūkas rašė: „Gali karas nešti didžiausius niokojimus - jis vis tiek nebaisus būtų. Koks bebūtų tas ateities karas, ką jis beatneštų su savimi - ar nelaimes, ar skurdą - nesvarbu; svarbu, kad tik ateitų laisvė" (žr. 154 dokumentą). Be to, klostėsi nuomonė, kad karas gali kilti nepriklausomai nuo visuomenės požiūrio į jį. Vakarai „<...> žiūri į sovietus įtardami, kad jie gali bandyti netikėtai užgriūti Europą su savo laukinėm gaujom", - rašė B. Krivickas (žr. 30 dokumentą). Taigi maždaug nuo 1950 m. partizanų spaudoje ryškėjo požiūris, kad „artimiausio meto taikos ar karo raktas yra sovietų rankose" (žr. 29 dokumentą). Nors 1953 m. Vasario 16-osios proga „New York Times" apžvalgininkas rašė, kad JAV prezidentas D. Eisenhoweris aiškiai pasakė pasukąs į pavergtų tautų išlaisvinimą, tačiau metams slenkant ir prognozėms nepasitvirtinant karo viltys blėso. Lenkijos ir Vengrijos 1956 m. įvykiai smarkiai sukrėtė bepradedančią pamiršti partizanų kovas Lietuvos visuomenę. Ta proga vieno iš paskutinių partizanų laikraščių - „Partizanų šūvių aidas" - komentatorius galimybę išsilaisvinti susiejo tik su pačių pavergtų tautų laisvės siekiu ir rusų tautos pabudimu demokratiniam gyvenimui (žr. 36 dokumentą). Taigi vėl buvo grįžta prie pirmapradės 1945 m. prognozės, kai išsivadavimą bandyta susieti su grįžtančių iš karo rusų

31

frontininkų nusivylimu sovietine sistema (deja, kai kada tais atskilusiais Raudonosios armijos daliniais ir dezertyrais dėdavosi provokatorių grupės). Taigi partizanų nuomonė apie išsivadavimo būdus visiškai priklausė nuo tarptautinių įvykių. Šių įvykių raida ne tik partizanus, bet ir žymiausius pasaulio politologus „maitino" greito Sovietų Sąjungos žlugimo iliuzijomis. Partizanų spaudos straipsniuose galima įžvelgti tokią išsivadavimo būdų kaitą: 1945-1946 m. tikėtasi Lietuvos nepriklausomybę atkurti per taikos konferencijas ir tarptautinius susitarimus, 1947-1949 m. - per ginkluotą konfliktą, kurį gali pradėti Vakarai, 1950-1953 m. - per ginkluotą konfliktą, kurį gali pradėti Sovietų Sąjunga. Po 1953 m. išlikę pavieniai partizanai, taip pat vėlesnių laikų pasipriešinimo dalyviai Lietuvos išsilaisvinimą jau siejo vien su visos Sovietų Sąjungos sunykimo kontekstu ir filosofine nuostata, kad visos tironijos kada nors žlunga. Visgi 1956 m. partizanų prognozė, kad Sovietų Sąjunga suirs iš vidaus, pasitvirtino. Netikslūs buvo tik partizanų numatyti terminai: nebuvo atsižvelgta į tai, kad geopolitinių procesų trukmė dažnai pranoksta vienos kartos gyvenimą. Bet kartais trumpus terminus partizanų vadai skelbė vien dėl to, kad iš savo vargstančių tautiečių nenorėjo atimti paskutinės vilties. Dėl savo asmeninio likimo per daug nesielvartavo; daugumai pogrindžio spaudos leidėjų svarbesnė buvo tiesa, kad morali politika vis tiek pagaliau nugalės. „Pasaulis <...> iš mūsų nelaimių mokosi, jis per mūsų nelaimes bręsta didžiajam savo uždaviniui - bolševizmo tironijos nubaudimui ir laisvės bei taikos grąžinimui visoms tautoms" (žr. 34 dokumentą). Istorija kiek pakoregavo partizanų teiginius. Pasitvirtino tiesa, kad pavergtos tautos laisvę gali susigrąžinti tik pačios, tačiau teiginys, kad bolševizmo tironija bus nubausta, taip ir liko tiesiog teiginys. Tam pasaulis dar nėra pribrendęs. Antroji partizanų spaudos tema (po tarptautinių įvykių komentarų) - komunistinės sistemos nežmoniškumo atskleidimas. Daug straipsnių buvo skirta kasdienėms aktualijoms. Atsiskleidė plati okupuotos Lietuvos gyvenimo panorama: vyrų mobilizacija ir gaudynės, žudymai ir suimtųjų kankinimai, J. Bartašiūno skelbtos legalizacijos klasta, gyventojų trėmimai, rinkimų parodija, nepakeliamos duoklės ir „raudonųjų gurguolių" bei padėkos laiškų J. Stalinui cinizmas, nesibaigiančios kratos ir žmonių verbavimas, bažnyčių uždarymas ir kryžių daužymas, penkmečio planų absurdiškumas, elgetų iš Rusijos antplūdis, miestuose įsisiautėję plėšikai, išniekinti partizanų kūnai, paradai bei „darbo žmonių" demonstracijos per sovietines šventes ir kt. Laisvoje Lietuvoje brendusią, krikščioniškas tradicijas puoselėjusią kartą stebino ne tiek okupanto veiksmų brutalumas, kiek veidmainiška juos lydinti propaganda. Galėdami palyginti su netolima praeitimi, partizanai konstatavo, kad bolševikai pranoko nacius. „Jie elgiasi

32

su lietuviais panašiai, kaip anuomet vokiečiai su žydais, tik daug nedoriau, nes naciai (tikriau - nacionalbolševikai) bent jau netauškė apie žydų-vokiečių brolybę" (žr. 50 dokumentą). Sugretinti komunizmą ir nacizmą paakino tai, kad JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo svarstomas genocido apibrėžimas. Jungtinės Kęstučio apygardos laikraščio „Laisvės varpas" komentatorius (tikėtina, kad tai - D. Steponaitis) pastebėjo Sovietų Sąjungos pastangas susieti genocido nusikaltimus tik su nacizmu, išbraukiant iš genocido sąvokos politinių grupių naikinimų (žr. 60 dokumentą). Tuo tarpu Sovietų Sąjunga vykdė nesibaigiantį politinį genocidą. Sovietai, demagogiškai priekaištavę naciams dėl žmonijos skirstymo į aukštesnes ir žemesnes rases, antžmogius ir minią, rusų tautai nė kiek nesivaržydami priskyrė „vyresniojo brolio" vaidmenį. „Vyresniojo brolio" tema „Partizane" šmaikštavo mokytojas J. Karlavičius (žr. 76 dokumentą). Tarptautinės teisės pažeidimas buvo ir priverstinė mobilizacija į Raudonąją armiją. „Kokia gali būti kalba apie mobilizaciją <...>, kuomet mes esame smurtu okupuotas ir pavergtas kraštas?!" - piktinosi partizanai (žr. 48 dokumentą). Tarptautinės teisės požiūriu partizanai vertino ir okupacinės valdžios rinkimus. Nors balsuoti žmonės buvo verčiami pasitelkus kariuomenės įgulas, o į kandidatų sąrašą įrašomas tik vienas kandidatas (koks nors SSRS CK narys), buvo pavojus, kad Sovietų Sąjunga patį rinkimų faktą gali pateikti pasauliui kaip lietuvių valios pareiškimą, savotišką plebiscitą. Todėl partizanai ragino boikotuoti rinkimus. Tačiau veikiai buvo suprasta, kad gyventojų dalyvavimas ar nedalyvavimas juose jokios įtakos rinkimų rezultatams neturi: balsavusiųjų skaičius visada būdavo nurodomas beveik šimtaprocentinis. Kitaip sakant, demokratinėse šalyse galiojo dėsnis „slapti rinkimai, atvirai balsai skaičiuojami", o komunistiniuose kraštuose viskas vyko atvirkščiai: „laisvai balsuojama, slaptai balsai skaičiuojami" (žr. 19 dokumentą). Nors tikruosius planus okupacinė valdžia visada pridengdavo demagoginiais šūkiais, partizanai labai tiksliai apibūdino ir kolektyvizacijos esmę: padaryti ūkininką priklausomą nuo valdžios; padaryti jo gyvenimą permatomą šnipams ir sovietiniams aktyvistams; greičiau jį ideologiškai apdoroti. Veidmainiškumo skraiste Sovietų Sąjunga dangstėsi ir tarptautinėje arenoje. 1951 m. rudenį Paryžiuje, JTO Generalinėje Asamblėjoje svarstant nusiginklavimo problemas, „<...> vienas užkietėjusių Kremliaus budelių, senas čekistas <...> Vyšinskis vaidino komedianto vaidmenį, įeidamas į posėdžių salę su baltu balandžiu" (žr. 202 dokumentą). „Partizano" apžvalgininkas pažymėjo, kad tuo tarpu Korėjoje komunistinė kariuomenė buvo ką tik išžudžiusi tūkstančius karo belaisvių. Nors komunistinį režimą partizanai pavadino rusiškuoju imperializmu, tačiau, be ekspansinių „pasaulinės revoliucijos" planų, jame įžvelgė ir nužmogi-

33

nančią esmę, asmenybės demoralizavimą, kuris yra „ne atsitiktinis reiškinys, o planingo ir ilgo auklėjimo" rezultatas (žr. 70 dokumentą), nes „demoralizuota tauta nebegali išsivaduoti iš vergijos" (žr. 53 dokumentą). Iš kasdienybės konteksto išsirutuliojo nuodugnesni apibendrinimai. Jungtinės Kęstučio apygardos laikraščio apžvalgininkas (tikėtina, kad tai - tuo metu „Laisvės varpą" redagavęs mokytojas P. Paulaitis) žvelgė į komunistinę sistemą kaip į racionalaus, pragmatiško žmogaus, nutraukusio sąlytį su Kūrėju - kaip su pačia Taisykle, Gerove ir Tiesa, „socialinių-ekonominių veiksmų išdavą" (žr. 47 dokumentą). Jis nutiesė istorinę giją nuo Prancūzų revoliucijos iki rusiškojo komunizmo-bolševizmo, sugebėjusio apgaulingais šūkiais patraukti tamsią „daugiamilijoninę pavergtųjų" minią. „Karas yra baisus, bet, palyginus su žiauria bolševikų vergija, jis dar išganingas", - teigė autorius apgailestaudamas, kad partizanai niekuo negali palengvinti tautiečių naštos - jie tik gali priminti, jog „nusivylimas, susvyravimas, abejingumas ir aklas atsidavimas likimui, taigi apatija, kiekvienam kūrybiniam darbui <...> yra reiškiniai, žalingesni už pačią priespaudą". Pasipriešinimo prasmę šis autorius matė platesniame negu išsivadavimas iš okupacinės valdžios kontekste: „Mes kovojame ne vien tik už savo krašto laisvę ir tik už mūsų gerbūvį, bet mūsų kova siekia ir visos žmonijos gerovę; mes kovojame su bedievybe, su pačia žiauriausia žmonijos tironija, kuri gresia visam kultūringam ir krikščioniškam pasauliui." Tragiškas Rytprūsių likimas parodė, kad bolševizmas - tai „sataniškumo reiškinys", o šios skaudžios patirties pozityvi reikšmė buvo įžvelgta galbūt tik tokia, jog jis atsiskleidė pasauliui, kad „bolševizmo jau nebereikia studijuoti", jis jau tapo viso krikščioniškosios kultūros pasaulio problema (žr. 50 dokumentą). Panašiai mąstė ir „Laisvės balso" apžvalgininkas (tuo metu „Laisvės balso" redakcijoje dirbo kun. V. Stirbys; galima spėti jį ir buvus straipsnio autorių), kuris (žr. 74 dokumentą) rašė: „Tai bus Kryžiaus karas, kuriame svarbiausią vaidmenį vaidins Katalikų Bažnyčia, nes dabar pasaulis stovi tarp dviejų priešų: komunizmo, kuris pavergė tautas smurtu, ir demokratijos, kuri eina krikščionybės pagrindu." Per amžinai pasaulyje vykstančios gėrio ir blogio kovos apmąstymą buvo grįžtama prie individo, jo atsakomybės Dievui ir savo sąžinei. „Pragaras ir dangus nėra kokios tai atsietos sferos už visatos ribų, bet du skirtingi pasauliai, telpą mūsų mažoje širdyje", - rašė Kalėdų proga Pietų Lietuvos srities leidinio „Partizanas" autorius (žr. 200 dokumentą). Pažymėjęs, kad „žmonija susipainiojus, surizgo jos broliai <...>, be galo toli nukrypo nuo savo vienintelio tikrojo kelio - meilės artimui", autorius padarė išvadą, kad „atgimimo kelią mes kiekvienas turime pradėti nuo savęs".

34

Šiandienos žmogų gali dominti, kaip su „artimo meile" susieti partizanų skelbtus ir vykdytus mirties nuosprendžius nusikaltusiems asmenims. Partizanų spaudoje, o ypač atsišaukimuose, nevengta kolaboravimo temos. Nors partizanai nuolat skelbė, kad jie pirmiausia kovoja su savais išdavikais, visgi, suprasdami, kaip totalitarinė sistema sugeba nužmoginti pavienį asmenį, visada stengėsi grąžinti jį Lietuvai. Šimtai atsišaukimų, įspėjimų, kreipimųsi išplatinta viešai ar nusiųsta sovietų valdžios pareigūnams raginant juos atsisakyti „brolžudiško" vaidmens. Ypač daug atsišaukimų skirta stribams, į kurių gretas pradžioje pakliuvo nemažai jaunuolių, vengusių mobilizacijos į Raudonąją armiją ir dar nenutuokusių apie tikrąjį stribų vaidmenį okupacinėje represinėje sistemoje. Kartais į tokius nesusipratėlius partizanai kreipdavosi net meiliai, pavadindami juos „broliais lietuviais stribukais" (žr. Lietuvos išsivadavimo komiteto atsišaukimą, 103 dokumentą). Dėl tokio humaniško požiūrio visoje Lietuvoje būta atvejų, kai pavieniui ar grupėmis, gavę okupanto išduotus ginklus, stribai perėjo partizanų pusėn. Tačiau partizanų požiūris į sąmoningus kolaborantus ir nepaisančius įspėjimų komunistų partijos aktyvistus jau kitoks. Nors LLKS raginimas „atgimti tautai ir, išnaudojant savo padėtį, visas jėgas ar net turimą ginklą reikiamu momentu nukreipti prieš okupantą" (žr. 121 dokumentą), galiojo, tačiau to nenorintiesiems buvo grasinama nauju Niurnbergu ir Dangaus kerštu. „Tie, kurie eis ne „su tauta prieš okupantą", o „su žiauriuoju okupantu prieš tautą"", tegali būti sunaikinti (žr. 109 dokumentą). 1949 m. viduryje Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas V. Ivanauskas teigė, jog kolaboruoti skatina tai, kad šnipai ir aktyvūs komunistai nelikviduojami. Netikinčiuosius galimybe išsivaduoti, neturinčiuosius tvirtesnių moralinių pagrindų nuo šnipinėjimo dažnai sulaikydavo tik bausmės baimė. „Kova su šnipais ir propaganda gyventoju tarpe", - taip partizanų srities vadas nusakė partizanų uždavinius šiame pasipriešinimo etape (žr. 125 dokumentą). „Tariamu žmoniškumu ir gailesčiu vienam kitam niekšui pražudoma šimtai ir tūkstančiai geriausių laisvės kovotojų ir jų bičiulių", - rašė LLKS taryba kreipimesi į laisvės kovotojus (žr. 146 dokumentą). Vis dėlto, krikščioniškai suprasdami, kad pats savaime žudymas niekada negali būti moralus, nors ir rašydami po keletą įspėjimų ir norėdami matyti nusikaltusiuosius pasitaisiusius, partizanai neišvengė žudymo. Gerai suvokdami šią problemą, partizanai tik siekė, kad žudant būtų vadovaujamasi ne akla neapykanta ir kerštu, o tik teisingumu. Jie aiškiai atskyrė gintį nuo agresijos, neapykantos griaunamąją galią - nuo pasipriešinimo blogiui. „Mes neužpuolėme nei rusų, nei mongolų, nei mūsų tautos išgamų, - rašė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės laikraščio „Už tėvų žemę" autorius. - Jokie įstatymai - nei Dievo, nei žmonių - negali saugoti ir nesaugo išgamų, kurie kankinimams ir

35

žudymui savo artimuosius išduoda". Nes „atsidavimas bolševizmui tai yra žudymas žmogaus kūno ir sielos. Kas negina savęs ir leidžiasi nekaltai piktadario nužudomas, tas aiškiai nusideda ir įsakymui „nežudyk", nes ir savižudybės yra smerkiamos. Mūsų kova yra apsigynimo kova nuo pikto" (žr. 140 dokumentą). Šioje kovoje išlikti neutraliam buvo neįmanoma, nes ir „mūsų Išganytojas tokio neutralumo nenumatė - tik dvi galimybės teliko: arba su nuodėme nuodėmėje, arba prieš ją". Todėl neatsitiktinai savo straipsnį autorius pradėjo sakiniu iš Evangelijos: „Niekas neturi didesnės meilės, kaip tas, kuris guldo savo gyvybę už savo prietelius" (Jono 15,12-13). Komunistinei propagandai skleidžiant keršto ir neapykantos šūkius, labai krikščioniškai į šią problemą žiūrėjo J. Šibaila. „Keršto genamas žmogus kur nebėga, ten tik pragarą randa, - rašė jis. - Kad ir vien priešo atžvilgiu taikomas kerštas, vis tiek netrunka jis tapti žmogaus įpratimu-prigimimu" (žr. 224 dokumentą). Primindamas, jog mokydamas neapkęsti komunizmas išauklėjo taip, kad sūnus išduoda savo tėvą, J. Šibaila rašė: „Galėkime ir po penkerių metų nuovargio broliškai atleisti tariamus ar tų penkerių metų kančios iššauktus palinkimus, paklydimus", nes tie, kurie „nebūtų galėję viltis iš mūsų atleidimo, būtų žuvę Lietuvai". Ir visgi svarbiausia savo veiklos kryptimi partizanai laikė ne kolaborantų žudymą. „Spausdintas žodis buvo, yra ir bus pats tikriausias ginklas", - rašė Vyčio apygardos vadas Bronius Karbočius, atgaivinęs apygardos laikraščio leidybą65. Partizanų elgesį reguliavo gana daug norminių aktų ir įvairių instrukcijų. Šia tema buvo nemažai publikacijų ir partizanų spaudoje. Gvildendama moralės klausimus, partizanų spauda negalėjo apeiti visuomenėje ir tarp kovotojų plintančio girtavimo. Alkoholizmas dažnai būna žmogaus ar tautos gyvenimo krizinių situacijų palydovas. Ne išimtis buvo ir Lietuvos okupacija, tuo labiau kad iš Rytų atėjęs okupantas turėjo senas pavergtų tautų nugirdymo tradicijas. Neviltis matant valdžios savivalę ir smurtą skatino bėgti į svaigalų sukurtą iliuzinį pasaulį. Partizanų vadovybė ryžtingai kovojo su kovotojų ir visuomenės girtavimu. Apygardose buvo priimti nutarimai, įsakymai, draudžiantys gyventojams gaminti ir vartoti svaigalus, vaišinti jais partizanus. 1949 m. per partizanų vadų suvažiavimą vadovybė savo pavyzdžiu paskatino kovotojus nevartoti svaigalų, kol nesibaigs laisvės kova. Buvo išspausdinti blaivybės pasižadėjimai, kuriuos pasirašė daugelis kovotojų. Tačiau yda buvo gaji.
65 Broniaus Karbočiaus 1952 01 15 raštas organizacinių vienetų v a d a m s , L Y A , f. K-l, ap. 45, b. 397, 1. 533.

36

Šia tema spaudoje publikuota nemažai straipsnių. Vienuose buvo aiškinama girtavimo žala, kituose nurodinėjami visuomenės blaivinimo būdai, pirmenybę teikiant ne radikaliajam, t. y. draudimams, bet demokratiškajam, apeliuojančiam į visuomenės sąžinę ir susipratimą. Būta ir linksmesnių rašinių, su humoru kalbančių apie „garbingą poną Samagoną", kuriam duoklę „be propagandistų, be šautuvų, be raudonųjų gurguolių" (žr. 133 dokumentą) atiduoda net ir tie, kurie neseniai „įtūžime brogos kubilus daužė", ar tos girtuoklių žmonos - „samagono kankinės", kurios pačios svečius už stalo sodina ragindamos „nors vieną" paragauti, visi - ir paprasti, ir mokyti „samagoniškos religijos maldininkai". Suprasdami, kad girtavimo tradicijas sąmoningai diegia okupantas, partizanai apgailestaudami pripažino turį ribotas kovos su alkoholizmu priemones: nėra radijo, spaudos, uždraustos kultūringos tautos tradicijas puoselėjusios visuomeninės organizacijos ir draugijos. „Laisvės kovos" autorius Traidenis (tai galėjo būti ir B. Krivickas) priminė, kad kultūringos tautos girtavimą laikė gėda, o laukinės jam jautė pagarbą. Kalbėdamas apie rusus, autorius sušunka: „Koks laukinis saiko nežinojimas gėrime!" (žr. 136 dokumentą). Nors lietuvis priklausė Vakarų kultūrai ir dėl to visada buvo prieš tai, kas įžeidžia „viešąjį padorumą ir garbingumą", tačiau „liūdnos ir sunkios gyvenimo sąlygos" skatino jį lengvai pasiduoti svetimųjų įtakai. Daug tekstų skirta raginimams teikti tarpusavio pagalbą, ypač padėti nukentėjusiesiems nuo represijų. Laikraštyje „Už tėvų žemę" išspausdintas labai humaniškas straipsnis (žr. 139 dokumentą), raginęs padėti kaimo varguomenei, ir ne vien dėl to, „kad mūsų nesantaikos ar skurdžios būklės priešas neišnaudotų". Okupanto moralei buvo priešpriešinama krikščioniškoji moralė: „Lietuvis niekada neapsipras su bolševikų morale, kuri vien melu, apgaule ir beteisišku vergiškumu paremta." Partizanų spaudos puslapiuose ne kartą buvo pabrėžta, kad lemiamą reikšmę išsivadavimo kovoje turi ne jėgos pranašumas, ne ginklai, ne karo strategijos išmanymas, o tik patriotizmas ir tautos dvasinis nusiteikimas. Moralinės tvirtybės pavyzdys - partizanų motinos, joms skirtas ne vienas rašinys. Knygoje pateikiama pora nenustatytų nežinomų autorių pasakojimų (žr. 147 ir 159 dokumentus). Pirmasis - apie Motiną, kuri, sužinojusi apie sūnaus žūtį, teištarė: „Aš nežinau, kaip dalaiko tų motinų širdys, kurių vaikai svetimiems tarnauja". Antrasis - apie nebylų Motinos palaiminimą ir pritarimą sūnaus žygiams. Spaudoje nevengta analizuoti gyventojų pasyvumo apraiškų. Čia įžvalgiausi buvo M. Babrauskas-Vaišvilkas ir L. Baliukevičius-Dzūkas, tyrę miesto ir kaimo visuomenės moralinę būseną (žr. 153 ir 154 dokumentus). Miesto visuomenė dėl objektyvių priežasčių - ekonominės priklausomybės, bolševikinės propagan-

37

dos poveikio, didesnio kolonizavimo lygio ir kartu stipresnės rusiškos įtakos, taip pat ryšių su partizanais nebuvimo - greičiau tapo sovietinė. Partizanų spaudoje netrūko straipsnių apie inteligentų atsakomybę tautai ir priekaištų dėl jų prisitaikymo: „Seniau savo rašytojais tauta didžiavosi. Bet kur jie dabar?" - klausė straipsnio, išspausdinto „Laisvės balse", autorius (pagal parašymo datą ir jame keliamas problemas autorystę būtų galima priskirti 1. Petkutei; žr. 235 dokumentą). Su nuoskauda „Už tėvų žemę" (leido D. Jėčio vadovaujama Dzūkų rinktinė) autorius sušuko: „Daug yra sugebančių plunksną valdyti ir publicistų, ir beletristų, ir poetų eilėraštininkų, o mes trūkstame kad ir slaptomis užsikniaubę ką brangaus ir mūsų kančioms artimo paskaityti, širdį susopėtą bent valandėlei atgaivinti!" (žr. 137 dokumentą). Kaip ir visais laikais, kaimas, prisirišęs prie žemės, tradicijų ir nuoširdžiai religingas, „nepriklausomybės metais įgavęs tvirtą tautinį susipratimą" (žr. 153 dokumentą), buvo ir liko lietuvio dvasine tėvyne. Tik kaimo žmonių dėka L. Baliukevičius galėjo pasakyti: „Šiandien žodis „laisvė" yra pats gražiausias". Todėl partizanų spaudos uždavinys pirmiausia ir buvo neleisti partizanų kontroliuojamų vietovių paversti „dvasiniu kolchozu" (žr. 162 dokumentą). Ypač daug atsišaukimų, kreipimųsi ir straipsnių skirta jaunimui. Tai lėmė keletas veiksnių: partizanavo jauni žmonės, todėl jaunimo problemos jiems buvo artimos; tarp spaudos bendradarbių netrūko buvusių mokytojų; nuo jaunimo priklausė tautos ateitis. Tai žinojo ir okupantas. Jau 1940 m. okupacinė valdžia padidino mokytojų atlyginimus, tačiau ši „jaukinimo" priemonė nebuvo veiksminga ir 1941 m. trėmimo taikiniu tapo mokytojai. Mokytojai privalėjo būti bolševikinės propagandos ruporais. Į kokią tragišką padėtį pateko patriotiškai nusiteikę žmonės, matyti iš kaimo mokytojos laiško (žr. 171 dokumentą). Ne vienas mokytojas, privalėjęs bolševikiškai ideologizuoti savo dėstomą dalyką, nenorėdamas veidmainiauti, - o be to, dažnai ir MGB verbuojamas, - ėjo partizanauti (tarp jų A. Ramanauskas, A. Bakšys, B. Krivickas ir kt.). „Stribas, tautos išgama, mažesnis nusikaltėlis, nužudęs savo kaimyną, negu mokytojas, žudąs jaunąsias sielas", - rašė partizanų spauda (žr. 182 dokumentą). Mokytojas priverstas būti „bolševikų klapčiuku, <...> komunistinio supuvimo skleidėju tautoje" (žr. 172 dokumentą). Okupantų propaganda buvo stipri. Jie „<...> visomis priemonėmis: spauda, radiju, kinu, teatrais - stengiasi išrauti iš jaunuolio širdies religinį jausmą, artimo meilės jausmą, užteršti jo sielą įvairiu šlamštu, šlykščiausiais vaizdais, žvėriškomis žudynėmis, ugdomi gyvuliški jausmai" (žr. 173 dokumentą). Atsverti šį demoralizuojantį srautą privalėjo partizanų spauda, kuri, pasak B. Krivicko, „<...> yra vienintelė, išskyrus užsienio propagandą, kuri galėtų kovoti su įtaka bolševikų, kurie, pasigrobę visas priemones ir išnaudodami visas galimybes,

38

stengiasi pirmiausia suluošinti tautos dvasią, suubaginti, įstumti į tikrą moralinį pakrikimą" (žr. 160 dokumentą). 1951 m. J. Karlavičius pastebėjo, kad jaunimas, nematęs nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, pradėjo pasiduoti komunistinių idėjų įtakai. „O įvairių gudriai paruoštų monų jaunimui privilioti okupantai turi daug", - rašė jis (žr. 183 dokumentą). Tą patį 1952 m. pastebėjo ir B. Krivickas: „<...> žmonėse vis mažiau duonos ir vis mažiau dvasios", o komjaunuolių daugėja jau „<...> ne tik iš prievartos, bet ir iš pasąmoninio traukimo" (žr. 160 dokumentą). Išeitis - atkaklus darbas ugdant visuomenę ir save. Vyčių sąjungos kūrėjai (A. Bakšys-Germantas, A. Jurkūnas-Raganius), perėmę Lietuvos laisvės armijos programines nuostatas, jaunuolio idealu laikė „<...> dvasiškai ir fiziškai stiprias asmenybes, kurios mokėtų tarp savęs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tautos aukščiausi interesai bei krikščioniškosios dorovės principai" (žr. 165 dokumentą). „Mūsų tauta mažytė, jos fizinės jėgos nedidelės, bet dvasinė stiprybė gali būti begalinė", - rašė „Partizano" autorius. „Bet tą atgimimo kelią mes kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Okupacijos metu turime perlaužti savo būdą, sutramdyti artimo neapykantos aistrą ir kasdien, kiekvieną savo santykį su žmonėmis pagrįsti artimo meile" (žr. 200 dokumentą). Egzistencinėje plotmėje būties prasmė jiems buvo savęs ugdymas. „Lietuvių literatūroje tokią šviesią asmenybę, grėsmės akivaizdoje auginančią save, sunku būtų rasti", - apie poetą B. Krivicką rašė R. Tūtlytė66. Toks pat buvo ir J. Šibailos credo: „<...> lavintis, ieškoti tiesos ir surasti Dievą" (žr. 250 dokumentą). Tikėjimas buvo partizanų pasaulėžiūros kertinis akmuo. Tačiau santykiai su Bažnyčia kartais būdavo nevienareikšmiški. Bažnytinei bendruomenei buvo būdinga tai, kas buvo būdinga visai to meto visuomenei: bandymas išlikti ir kartu nepasiduoti okupacinės valdžios spaudimui. Greta kankinių - aukštųjų Bažnyčios hierarchų vyskupų Vincento Borisevičiaus, Pranciškaus Ramanausko, Teofilio Matulionio ar kunigų - partizanų kapelionų (Justinas Lelešius, Zigmas Neciunskas ir kt.) atsirado vienas kitas ir pasitarnavęs okupantui (Trakinskas, kuriam 1948 m. įvykdytas partizanų mirties nuosprendis, Antanas Valantinas, Aukštaitijoje apnuodijęs partizanus). Galima sakyti, kad ir partizanų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII, taip sunkiai išgabentas į Vakarus, nesulaukė tokios moralinės paramos, kokios partizanai tikėjosi. Neigiamą atgarsį visuomenėje sukėlė ir Kauno arkivyskupijos kurijos Sigito Jakūbausko paskelbtas okupacinės valdžios raginimas legalizuotis.
66 Rita Tūtlytė, „Kad be g a l o j a u s t u m globą švelnią...", Nr. 3, p. 222.

prelato Parti-

Naujasis židinys, 1995,

39

zanai į jį atsiliepė spaudos straipsniais (žr. 217 dokumentą). Vyčių s ą j u n g o s laikraštyje pasirodė probleminis straipsnis apie valstybės ir Bažnyčios santykius ateityje (žr. 220 dokumentą). Jame komentuojamas Vyčių sąjungos programos straipsnis, smerkiantis Bažnyčios kišimąsi į valstybės politinį gyvenimą. Šis sekuliarinės valstybės modelis konfrontavo su Lietuvių fronto bičiulių požiūriu, jog „skelbti sąžinės laisvę ir sykiu neleisti su savo pasaulėžiūra eiti į kultūrinį (mokykla) ir socialinį (socialiniai santykiai) gyvenimą" yra nedemokratiška67. Tarsi teisindamasis, straipsnio autorius aiškino tokios pozicijos laikąsis dėl to, kad praeityje kai kurie kunigai aktyviai dalyvavo partinėje (krikščionių demokratų) veikloje, pamiršę tikrąją Bažnyčios paskirtį - dvasinį ugdymą. Visgi Vyčių sąjungos centro valdyba besąlygiškai pripažino, jog „Bažnyčia bus aktyviausiu veiksniu palaikant ir ugdant tautoje krikščioniškosios moralės dėsnius" (žr. 165 dokumentą). „Partizano" laikraščio autorius, kalbėdamas apie okupuotos Lietuvos jaunimo auklėjimo problemas, taip pat pripažino, kad dvasinio ugdymo srityje „<...> labai daug gali padėti ir bažnyčia. Ji padėjo mums išsaugoti lietuvybę carų priespaudos laikais, į ją turime kreiptis ir dabar" (žr. 183 dokumentą). Labai demokratiškas partizanų požiūris į kitataučius. Spaudoje dažniausiai minimi rusai, vokiečiai, lenkai ir žydai. J. Karlavičius pažymėjo, kad visi Lietuvos kaimynai „<...> vienodai agresingi: ir rusai, ir vokiečiai, ir lenkai" (žr. 231 dokumentą). Kai kuriuose straipsniuose vartojami tokie epitetai, kuriais dažniausiai okupantus palydėdavo kaimo žmonės: burliokas, maskolius, bolševikinės bakterijos-žydiškieji enkavedistai, stepių utėlius, atėjūnas iš rytų, totorius, žydbernis ir pan. Dėl šių epitetų šiandieninis intelektualas galbūt pavadintų partizanus nacionalistais - tokia formuluotė randama ideologizuotuose sovietinės teisėsaugos nuosprendžiuose. Tačiau šie epitetai buvo skirti ne rusų tautai, o Lietuvą užplūdusiems represinių žinybų pareigūnams ir kolonistams. Tokie LLKS ideologai kaip J. Šibaila lietuvių išsilaisvinimo kovą traktavo ir kaip kovą dėl Rusijos demokratizavimo kad rusas atgimtų žmogumi. Pirmuosiuose atsišaukimuose ir laiškuose okupacinės valdžios pareigūnams buvo pabrėžiama, kad Lietuvos partizanai nekariauja su rusų karo pajėgomis - antihitlerinės koalicijos dalyviais. Net ir vėliau, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, partizanai nejuto neapykantos eiliniams kareiviams, patekusiems į pasienio ir vidaus kariuomenės pulkus. Kaip tik jiems buvo skirtas L. Baliukevičiaus rusų kalba leistas laikraštis „Svobodnoje slovo", kuriame stengtasi paaiškinti, kad pasipriešinimas kilo ne iš neapykantos rusų tautai, o iš poreikio ginti savo egzistenciją. Viltasi, kad ir rusų tauta pajus poreikį atsikratyti totalitarinio režimo. Bėgant metams ieškota glaudesnių sąly67

Į pilnutinę demokratiją. Svarstymai apie valstybės pagrindus, Vilnius, 1992, p. 8.

40

čio taškų su rusų opozicija. Paieškas tik aštuntajame dešimtmetyje vainikavo bičiuliškas rusų disidentų ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" leidėjų bei Helsinkio grupės narių bendradarbiavimas. Vis dėlto apie pokario metais į Lietuvą atvykusius rusus susidarė neigiama nuomonė: „Burliokas moka tik meluoti, vogt, plėšt, žudyt. Rusas buvo, tebėra ir liks bukaprotis ir nemokša"; „Rusas yra žemesnės kultūros. <...> Rusas lietuvio akyse - XX-ojo amžiaus karikatūra" (žr. 186 dokumentą). Pavadinęs rusus „mūsų amžiaus barbarais", J. Karlavičius savo nuomonę grindė rusų tautosakos, kurioje tiek daug žiaurumo, pasipūtimo ir paniekos žmogui, analize (žr. 232 dokumentą). Teroras užkariautuose kraštuose kenkė tautų santykiams: „Jų „tautų brolybė" - žiauriausia tautinė neapykanta: dar niekad lietuvis ir burliokas taip bjauriai vienas kito neapkentė, kaip dabar" (žr. 50 dokumentą). J. Šibaila rašė, kad nors rusai diegė priešišką rusiškos krikščionybės kultūrą, lietuviai jiems keršto nejaučią. Tai patvirtinąs faktas, kad vokiečiams nepavyko suorganizuoti lietuviškų SS batalionų. Tačiau totalitarinis režimas padarė taip, kad žodžiai „rusiškas" ir „sovietinis" tapo sinonimais. Tai gana taikliai apibūdino J. Lukša: „Vienybės išnykimas rusų tautos tarpe padarė tai, kad ši tauta, prievartaujama Kremliaus kraugerių, pasidarė paklusnia bolševikinės Maskvos diriguojama triase <...>, kad milijonai rusų, turėdami išsilaisvinimo mintį, nesugeba susicementuoti pogrindyje organizuotam pasipriešinimui prieš komunistinį režimą" (žr. 163 dokumentą). „Prisikėlimo ugnies" apžvalgininkas (sprendžiant iš straipsnio parašymo datos, tai galėtų būti jo redaktorius P. Bartkus), nors ir neįvardijo okupantų tautybės, tačiau pažymėjo imperinį okupacijos pobūdį: „Turime reikalą su civilizuotais, bet nekultūringais ir mažai žmoniškumo turinčiais okupantais, kurie turi gana aiškius mūsų tautos jėgų sunaikinimo, krašto nuskurdinimo ir kolonizacijos tikslus" (žr. 260 dokumentą). Organišką ryšį tarp rusiškų ir komunistinių ekspansinių planų pastebėjo ir Prisikėlimo apygardos partizanų biuletenio apžvalgininkas (gali būti, kad tai tas pats autorius, žr. 261 dokumentą), rašęs: „Lietuvos ir artimesnių Rusijai kraštų atžvilgiu rusiškasis komunizmas turi dar ir kitą, slaptesnį tikslą, būtent: paruošti dirvą Rusų (ar Slavų) valstybės išsiplėtimui sovietinės santvarkos žlugimo atveju ir atėjus tautų apsisprendimo momentui. Kitaip tariant, stengiamasi Lietuvą (ir artimesniąsias Rusijai valstybes) rusifikuoti." Rusiškojo despotizmo tradicijų, veidmainystės, pataikūniškumo suklestėjimą sovietinėje valstybėje vaizdžiai aprašė straipsnio apie Aleksejų Tolstojų (Jurijaus Jelagino knygos „Meno puošmenos" pagrindu) autorius (žr. 234 dokumentą). Apie vokiečius partizanų spaudoje rašyta mažiau. Užkariauta ir padalyta Vokietija pavojaus nebekėlė, o partizanų gretose kovojo net vienas kitas Lietu-

41

voje užsilikęs vokietis. J. Šibaila, pastebėjęs giluminį nacizmo ypatumą - „<...> žmonija Niurnberge teisė vokiškąjį prigimimą - kitų tautų gyvenimą tematant vokiečių tautai erdve" (žr. 224 dokumentą), - pasidžiaugė, kad vis dėlto lietuviai nesusiejo savo likimo su nacių likimu. Toks daug mažesnis dėmesys tautoms ir valstybėms, kurios nebėra potencialios agresorės, kaip tik ir įrodo, kad į šovinizmą peraugantis nacionalizmas nieko bendro neturėjo su lietuvišku tautiniu nusiteikimu. Tai gražiai atskleidė partizanų spaudoje kilusi diskusija apie lietuvių ir lenkų santykius. Polemiką pradėjo pasisakymai LLKS tarybos biuletenyje „Būsimųjų Lietuvos sienų klausimu". Siame kontekste iškilo Vilniaus krašto ir santykių su lenkais problema. Prisimindamas istoriją, J Šibaila rašė, kad lenkai „dėjosi broliais, bet krikščionybę teikė kaip išmaldą" (žr. 224 dokumentą), ir lietuviai, už tai atsidėkodami, turėjo savo broliškumą įrodyti sulenkėdami, tačiau lietuviai liko demokratais ir už Želigowskio klastą per Antrąjį pasaulinį karą neatsilygino piktu. Tęsdamas šią mintį, kitas autorius - J. Karlavičius aiškiai atskyrė lenkų tautą nuo lenkiškų imperialistų, kuriuos pavadino „lenkų tautos žiurkėmis" (žr. 231 dokumentą), pabrėždamas, kad šių žodžių netaiko lenkų tautai. Jis, kaip ir J. Šibaila, pažymėjo, kad 1939 m. „Lietuva juos, savo priešus, priglaudė". Bendri priešai suartino abi tautas, paskatino bendradarbiauti, ypač lietuviams partizanams ieškant kelių į laisvuosius Vakarus. Tačiau nebuvo pamirštos lenkų pretenzijos į Vilnių ir pažymėta, kad traukiantis bolševikams gali tekti susidurti ir su lenkais, kaip buvo 1919-1920 m. „Nepriklausomybės atgavimo metu mums ypatingai svarbu patiems tinkamai apsaugoti savo pietų ir pietų-rytų sienas", - rašė LLKS tarybos narys (žr. 253 dokumentą). Beveik po pusės amžiaus šį priesaką - saugoti Lietuvos sienas - pakartojo anuometinio Lietuvos diplomatijos vadovo sūnus Stasys Lozoraitis. Ypač įdomi diskusija partizanų vadovybių pareigūnams skirtuose laikraščiuose užsimezgė žydų klausimu. Pradžią davė J. Šibailos straipsnis LLKS tarybos biuletenio 3-iajame numeryje (išleistas 1950 m. lapkričio mėn.; deja, šis numeris iki šiol dar nerastas). Straipsnyje teigiama, kad kilus kariniam konfliktui tarp Rytų ir Vakarų lietuviams reikėtų ypač globoti žydus. Matyt, J. Šibaila baiminosi, kad Lietuvoje nepasikartotų holokaustas. Tokiai nuomonei turėjo įtakos ne tik perdėm krikščioniška, artimo meilės idėja pagrįsta J. Šibailos pasaulėžiūra, bet ir objektyvios geopolitinės aplinkybės: 1948 m. žydai atkūrė savo valstybę. Jų kovos dėl Izraelio nepriklausomybės savotiškai asocijavosi su lietuvių tautos kova su pavergėju. Be to, Sovietų Sąjungos draudimai žydams emigruoti (būta atvejų, kai emgėbistai išprovokuodavo žydų grupes, siūlydami lėktuvą kelionei į Izraelį; aišku, lėktuvas „nusileisdavo" MGB kalėjime), t. y. bendro priešo atsiradimas, skatino solidarizuotis. Todėl natūralu, kad partizanų spau42

d o j e pasirodė straipsnių, reiškiančių simpatiją žydų tautai ir net keliančių jų pavyzdžiu lietuviams: „Tauta, griežtai laikydama tautines savybes, nors ir netektų teritorijos, nežus, neišnyks" (žr. 186 dokumentą). Žydai nebebuvo tauta, pasyviai pasiduodanti likimui, o tai savotiškai žadino lietuvių patriotinį nusiteikimą ir skatino kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Minėtoje polemikoje J. Šibaila lietuviams taikė aukštesnius atsakomybės už savo valstybę kriterijus negu kitataučiams; kartu jis jiems išplėtė atlaidumo už nusikaltimus diapazoną. „Jei pastarieji lt. y. žydai. - N. G.-Ž.J nebuvo (ar buvo mažiau už savuosius) lojalūs savo krašto atžvilgiu, tai jų kaltė nepalyginamai menkesnė, kaip kad mūsų petrauskų ir kitų panašių" (žr. 255 dokumentą). Šį požiūrį sukritikavo B. Krivickas: „Lojalumo mes privalome reikalauti lygiai iš visų mūsų krašte gyvenančių. Todėl dėl nelojalumo, kurį žydai iš tikrųjų masiškai parodė prieš mūsų tautą pirmosios bolševikinės okupacijos metu, visiškai nebūčiau linkęs jų teisinti" (žr. 255 dokumentą). „Nesu antisemitas ir nenoriu tais žodžiais ko nors kurstyti prieš žydus, - toliau aiškino B. Krivickas. - Žinoma, galbūt reikėtų jiems specialios apsaugos, jeigu jie specialiai būtų puolami. Bet kažin ar yra pagrindo to laukti? Vargu ar mūsų visuomenė puls smaugti žydus vien dėl to, kad jie žydai. To iš lietuvių pusės bent ligi šiol niekada nėra buvę". Sudarius išskirtines sąlygas kai kurioms tautinėms grupėms, B. Krivicko nuomone, būtų pažeisti demokratijos principai, todėl „<...> mūsų atgimusioje valstybėje žydai turėtų būti traktuojami lygiai kaip ir kiti piliečiai". Tokia ir panaši polemika dažnai baigdavosi būsimos valstybės modelio svarstytomis. „Mums ne vis vien, kaip tvarkysis laisvės sulaukus Lietuva, - rašė 1949 m. Prisikėlimo apygardos biuletenio autorius. - Mes trokštame sukurti naują, gražesnę, šaunesnę Lietuvą ant demokratinių pagrindų" (žr. 261 dokumentą). Tai beveik žodis žodin susišaukė su Lietuvių fronto bičiulių 1954r-1955 m. suformuluotais valstybės pagrindų metmenimis: „<...> auklėjimas demokratijai yra vienas iš pagrindinių visuomenės uždavinių"68. Žemaičių apygardos laikraščio „Laisvės balsas" autorius rašė: „Mes reikalausime sudaryti tokią vyriausybę, kuri duotų laisvą gyvenimą ne vien tam, kuris iš kažkad paveldėjęs ar svetimu prakaitu įgijęs valdo neužmirštamus mažai naudojamus dvarų plotus, bet tam vargo žmogeliui, kuris <...> šiandien lyg milžinas žengia partizanų eilėse, negailėdamas savo gyvybės nei skriaudžiamos šeimos likimo" (žr. 163 dokumentą). Svajojant apie laisvą Lietuvą, neišvengta buvusios valstybės trūkumų kritikos. Viena didžiausių ydų pripažinta socialinė nelygybė: „Mes nenorime ponų ir mužikų luomo ir ne už tai kovojame", - atvirai sakė partizanai (žr. 158
68

Į pilnutinę demokratiją.

Svarstymai apie valstybės pagrindus,

p.

58.

43

dokumentą). Iškilus pavojui tie, „<...> kurie turėjo minkštus fotelius ir tūkstančius banke, <...> pabėgo ieškoti laimės kitur". Atkūrus nepriklausomybę reikės siekti „<...> pastatyti tokią vyriausybę, kuri mūsų daugiau neapviltų". Pretenduojantiems į valdžią buvusiems turtuoliams ir karjeristams buvo siūloma nesidrovėti „pasakyti tiesiai į akis jų šlykščius praeities darbus". Antroji bene labiausiai kritikuota buvusios santvarkos yda - susiskaldymas ir partijų rietenos. Partizanai puikiai atminė nesenus laikus, kai partijos ir politinės grupuotės „viena kitą kritikavo, net šmeižė, kad tik kaip nors paėmus į savo rankas valdžios aparatą. <...> Pažadai egzistuodavo tol, kol būdavo įsėdama valdžion, o vėliau būdavo daroma taip, kaip išeina: pirmoj vietoj valdančiosios partijos interesai, o paskiri tik visos tautos reikalai" (žr. 165 dokumentą). Didelę nuoskaudą partizanai jautė dėl nepasipriešinimo 1940 metų Lietuvos okupacijai. „Partizano" apžvalgininkas rašė, kad „<...> nei buvusios vyriausybės, nei kariuomenės vadovybė nepermatė ateities galimumų ir neparuošė tautos pogrindžio veikimui" (žr. 229 dokumentą). Konstatavus, jog tarpukario metais „ūkiniame gyvenime daug buvo pasiekta, nemažai ir dvasiniame, bet ne tiek, kiek reikėjo", buvo pastebėta, kad labai greitai buvo pamirštos nepriklausomybės kovos, „pamirštos buvo todėl, kad mūsų sielą ir kūną buvo pavergęs materializmas, turtų vaikymasis. <...> Jau buvo prieita prie to, kad 1926 m. gale padorus žmogus, kaip kad šiandien, dėl žydiškojo chuliganizmo negalėjo gatve pereiti". Ir nors LLKS tarybos deklaracijoje pažymėta, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę valstybė tvarkysis 1922 m. Konstitucijos pagrindais, nors Žemaičių apygardos laikraščio autorius rašė, kad „mes jau matėme ir gerai atsimename, ką davė mūsų tautai diktatorius" (žr. 158 dokumentą), visgi 1926 m. perversmą partizanai traktavo vienareikšmiškai: „1926 m. gruodžio 17-oji yra tuo mūsų tautos pagrindu, nuo kurio pradėta kova prieš komunizmą" (žr. 226 dokumentą). Komunistinių gaivalų keliamos „demonstracijos, įvairūs sabotažo aktai privalėjo pakirsti mūsų dvasinį pasitikėjimą dėl galėjimo savistoviai gyventi". Partizanų kovos strategija pirmiausia ir buvo siekiama atkurti „savistovų gyvenimą", t. y. savo veiksmais kliudyti okupacinei valdžiai Lietuvos socialiniame-ekonominiame gyvenime daryti negrįžtamus pokyčius. Visos karinės ir agitacinės akcijos, nukreiptos prieš žemės ūkio, nuosavybės nacionalizavimą, prieš kolūkių kūrimą ir jų gyvenviečių statybą, prieš kolonistų atkėlimą, buvo vykdomos tam, kad kuo paprasčiau būtų atkurti sugriautus nepriklausomos Lietuvos ūkinius santykius. „Grąžinimas turto, kurį iš kur nors atėmė okupantai bei vietiniai svetimo turto grobstytojai, bus tvarkomas atitinkamais valstybės įstatymais", - tikėjosi LLKS taryba (žr. 146 dokumentą). Tarptautinėje somos valstybės plotmėje statusą. partizanai turėjo tikslą išlaikyti Lietuvai nepriklauSave partizanai laikė būsimos nepriklausomos Lietuvos

44

kariuomenės užuomazga. Lietuvio partizano partija vadinasi Lietuva, - rašė LLKS ideologas J. Šibaila. „LLKS tikslas <...> - Demokratinė Lietuvos Respublika" (žr. 250 dokumentą). Dzūkijos partizanai dar 1946 m. taip įsivaizdavo ateities valstybę: „Žodžio, spaudos, sąžinės ir organizacijoms laisvė" (žr. 248 dokumentą). Žemė- ją dirbantiesiems, dvarai - nepageidautini. „Lygių galimybių suteikimas visiems tautiečiams minimoje kūryboje", - tvirtino 1952 m. Vyčių sąjungos kūrėjai (žr. 165 dokumentą). „Lietuvos saugumas ateity pirmiausia turės remtis kolektyvinio saugumo principu, už kurį kaip tik ir kovoja Jungtinės Tautos", - tikėjosi B. Krivickas (žr. 255 dokumentą). „<...> mūsų atstatytos valstybės politika turėtų likti pastoviai ištikima savo tautiniams siekiams ir JTO principams." Tačiau lietuviška kultūra turėjo „kurtis, augti iš savo sveikų pagrindų į aukštesnį laipsnį, o ne iš kur nors eiti ar būti atvežama", nes buvo matyti, kad Vakarai, nors pasiekę didelių technikos laimėjimų, „dvasinės kultūros srity išgyveno tikrą puolimą". Bet buvo dar vienas opus klausimas, kurio įstatymais sureguliuoti neįmanoma. „Sunku tikėti, - rašė J. Šibaila, - kad šiandieninis skausmas tautoje nepaliktų žaizdų. Dar sunkiau tikėti tuo, kad su komunistu bendravęs žmogus paliktų gyvenime nesužalotas" (žr. 250 dokumentą). Šią mintį pratęsė Vyčių sąjungos kūrėjai: „Mes neturime užmiršti tai, jog komunizmo nugalėjimu laisvės kova nesibaigs: ginkluotą kovą pakeis dvasinė" (žr. 270 dokumentą). Laisvoji spauda buvo ne vien diskusijų, kurių partizanai negalėjo rengti viešai, arena, bet ir savotiškas to laiko metraštis. Pogrindžio sąlygomis spausdinti tikslių vidaus žinių konspiracijos sumetimais buvo beveik neįmanoma. Tačiau publikuojamuose komentaruose, nuomonėse ir apžvalgose pasitaikė ir faktografinės medžiagos. Ji nėra tiksli. Tam įtakos turėjo ne tik visiems suprantami sunkumai, susiję su informacijos gavimu, bet iš dalies ir romantizuotas požiūris į istorijos faktus. Antai 1945 m. „Laisvės žvalge" (žr. 256 dokumentą) buvo rašoma, kad „Rusijoje vyksta jau ne partizaninis karas, bet tikra revoliucija". 1950 m. laikraštyje „Svobodnoje slovo" ši mintis išplečiama: „Patriotinis sukilimas už laisvę vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, pastaruoju metu partizaninis judėjimas prasidėjo ir Ukrainoje" (žr. 227 dokumentą). Netikslūs ir kai kurie skaičiai. Pavyzdžiui, rašoma, kad 1941 m. per birželio sukilimą žuvo 4 tūkstančiai kovotojų. Arba nurodoma, kad 1947 m. vasario 9 d. per okupacinės LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimus į kaimus buvo sutraukta 100 tūkstančių MVD kareivių. Padidinti ir ištremtųjų skaičiai (pvz., nurodytas 1948 m. trėmimo aukų skaičius - 60-80 tūkstančių gyventojų). Bet tai nėra esminiai dalykai. Dabarties istorikas šiuos duomenis galės rasti archyvuose ar tyrinėtojų darbuose, tačiau kai kuriose partizanų publikacijose yra faktų,

45

kurių jokiuose kituose šaltiniuose neįmanoma užtikti. Prie tokių galima priskirti J. Šibailos ataskaitų apie jo veiklą vyriausiojoje partizanų vadovybėje (žr. 131 dokumentą). Šiuo metu žinomi tik trys 1949 m. vasario mėn. partizanų vadų suvažiavimo aprašymai: LLKS tarybos 1949 m. vasario 11-17 d. posėdžio pro69 tokolas , A. Ramanausko pateiktas kelionės 1948-1949 m. žiemą į Vakarų Lie70 tuvos sritį aprašymas ir šis J. Šibailos straipsnis. Su dideliu jauduliu J. Šibaila aprašė dieną, kai aštuoni visų Lietuvos sričių atstovai pasirašė LLKS tarybos politinę deklaraciją. Kalbėdamas apie jo paskyrimą Visuomeninės veiklos vadovu, kukliai pripažino, kad šiam veiklos barui tarptautiniu mastu „turėjo vadovauti diplomatas", o atsakyti už tautos dvasinę būseną - „bent aukštojo mokslo atstovas". Save ]. Šibaila vadino „tik lietuviško Rūpintojėlio sūnumi". Okupacija juos pavertė kovotojais ir karo žurnalistais. Posovietiniam h o m o f a b e r gali kilti klausimas, kokia prasmė šiuos tekstus dabar spausdinti? Ar tik dėl to, kad surištume nutrūkusią anos nepriklausomos Lietuvos žurnalistikos giją su šių dienų žiniasklaida? Aišku, leidinio tikslas supažindinti visuomenę su tuo laisvosios, necenzūruotos žurnalistikos, egzistavusios tik egzilyje ir požeminiuose bunkeriuose, klodu, kuris iki šiol buvo beveik nepažįstamas. Tačiau gal dar svarbiau parodyti, kad partizaninis karas nebuvo vien žudymas, kaip teigta per visus okupacijos dešimtmečius. Tokios gausios pogrindžio spaudos ir tiek partizaninio karo žurnalistų neturi jokia kita valstybė, ir atėjo laikas pastatyti juos į vieną garbingą gretą su knygnešiais bei „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" leidėjais. O svarbiausia šios knygos paskirtis - atskleisti laisvo žmogaus, nebijančio mirti ginant savo orumą, dvasinio pasaulio grožį. Knyga skirta istorikams, politologams, kultūros tyrinėtojams - visiems, besidomintiems savo krašto praeitimi ir Lietuvos politine kultūra. Dabartiniams žiniaskaidos darbuotojams, kartais besistengiantiems įtikti žemiau nei vidutinės erudicijos skaitytojui, tai bus pozityvios žurnalistikos pavyzdys. O kartu ši knyga tebus kuklus pagarbos ir atminimo ženklas tiems tūkstančiams partizanų, kurie liko gulėti nežinomuose kapuose. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė

69

70

Laisvės kovos 1944-1953 metais, p. 297-307.

Ibid., p. 292-296.

46

Tarptautiniai įvykiai ir Lietuva
1 dokumentas

Dzūkų grupės vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 1945 m. r u g p j ū č i o 5 d. k r e i p i m a s i s į p a r t i z a n u s
Dzūkų Grupės Partizanams

B r a n g ū s broliai, v i s i m e s , d e m o k r a t i n ė s L i e t u v o s p a r t i z a n a i , ž a l i ū k a i , p r a vardžiuojami banditais, kartu su visa lietuvių tauta ilgus mėnesius kantriai l a u k ė m e , k a d a g i a t e i s m ū s ų v i s o s t a u t o s i š l a i s v i n i m o v a l a n d o s . T a d d a u g k a r t ų p a s k l i s d a v o tai i š v i e n u r , tai i š k i t u r p a l e i s t a žinia, k a d v a tai t ą a r šitą d i e n ą m ū s ų l i k i m a s b u s i š s p r ę s t a s taip, k a i p m ū s ų t a u t a t r o k š t a , b ū t e n t : k a d j a u b o l š e v i k a m s į s a k y t a iki tos a r k i t o s d i e n o s i š s i k r a u s t y t i , k a d v ė l g a l ė s i m e v i e n i p a t y s , b e p a š a l i n ė s p r i e s p a u d o s t v a r k y t i s taip, kaip visos tautos didžioji d a u g u m a pageidaus. A r b a vėl - kad jau karas tarp bolševikų ir anglų-amerikiečių va tuoj prasidės, ir mes, k o v o d a m i kartu su parašiutais nuleista s ą j u n g i n i n k ų pagalba, b e m a t a n t s a v o žiauriausius priešus išvarysime ir vėl laisvai gyvensime. Paskutiniu laiku m ū s ų viltys b u v o sudėtos į Potsdame susirinkusios D i d ž i o s i o s T r i j u l ė s k o n f e r e n c i j ą . Deja, n o r s k o n f e r e n c i j a j a u b a i g ė s i , b e t m u m s ji l a u k i a m o j o d ž i a u g s m o n e a t n e š ė . Ir s u p r a n t a m a - toje k o n f e rencijoje reikėjo p i r m o j e eilėje išspręsti ž y m i a i d i d e s n e s ir s u n k e s n e s p r o blemas, o kai k u r i a s iš tų visuotinai d i d ž i ų j ų problemų, kaip ir m ū s ų k r a š t o l i k i m o k l a u s i m a s , v i s d a r t e k o atidėti k i t a m , v ė l e s n i a m l a i k u i , kai b u s s u s i t v a r k y t a s u p i r m o s i o m i s i r k a i l a b i a u s u b r ę s s e k a n č i ų j ų prob l e m ų s p r e n d i m u i r e i k a l i n g o s s ą l y g o s . A r dėl t o m ū s ų i š s i v a d a v i m o dienos taps beviltiškai ilgam laikui nukeltos, ar m u m s būtų p a g r i n d o nus i m i n t i ? Ne, v i s i š k a i ne. K a s p a j ė g i a b e n t k i e k g i l i a u p a ž v e l g t i į p a s a u linio m a s t o v y k s t a n č i a s k a r i n e s bei p o l i t i n e s k o v a s i r s u p r a s t i t ų k o v ų p a g r i n d i n e s p r i e ž a s t i s bei d ė s n i u s , n e d v e j o d a m a s p a s a k y s , k a d m ū s ų nep r i k l a u s o m y b ė s k l a u s i m a s gali būti visai netikėtai ir g a n a greit dienot v a r k ė n p a k l i ū t i . Bet t a m y r a r e i k a l i n g a , k a d d a r kai k u r i e į v y k i a i b e i klausimai labiau subręstų. Pavyzdžiui, k a d ir bolševikų noras greičiau i š a n g l ų g a u t i v o k i e č i ų p a s i d a v u s i o l a i v y n o dalį g a l ė t ų p a g r e i t i n t i m ū sų n e p r i k l a u s o m y b ė s grąžinimą taikingu keliu, arba greitesnė Japonų karo pabaiga galėtų greičiau privesti prie sąjungininkų išsiskyrimo ar 47

p a n a š a u s n a u j o , v i s ų E u r o p o s tautų k a r o s u b o l š e v i k a i s . A n t r a s i s a t v e jis gali būti i r b u s t a s t i k r a s i s kelias, k u r i s leis m u m s s a v o l a i s v ę išsik o v o t i . Tai, tiesa, b u s s u n k e s n i s k e l i a s i r d a u g i a u m ū s ų a u k ų p a r e i k a laus, n e s b e a u k ų j o k s l a i m ė j i m a s n e p a s i e k i a m a s . N e i š m i n t i n g a b ū t ų n u o lietuvių v i s u o m e n ė s slėpti tikrąją, n o r s laikinai ir s u n k i ą j ą m ū s ų padėtį ir maitinti ją d r ą s i n a n č i o m i s , b e t k l a i d i n g o m i s i n f o r m a c i j o m i s , p o k u r i ų n e i š s i p i l d y m o p a p r a s t a i ateina ž y m i a i p a v o j i n g e s n i o p o b ū d ž i o n u s i v y l i m a s . V i s i e m s m u m s s v a r b u žinoti v i s i š k a i teisingą p a d ė t į , n e s tik tada g a l i m a p a d a r y t i teisingi s p r e n d i m a i , n e s m e s turim e p a s i r u o š t i ateities k o v o m s , k a i p m e s g e r i a u g a l ė t u m e tiek p a t y s s a v e , tiek s a v o š e i m a s a p s a u g o t i n u o g a l i m ų b o l š e v i k i n i ų b a n d i t ų s i a u t ė j i m ų . Vieną tikrą, neabejotiną d a l y k ą t u r i m e d a r kartą p a t v i r t i n t i ir ant jo v i s u s m ū s ų v e i k s m u s p a r e m t i - tai, k a d l i e t u v i ų tauta tikrai b u s laisva ir n e p r i k l a u s o m a . Tai m u m s r o d o ne tik v i s o s tautos t i k ė j i m a s ir g y v y b i n i s instinktas, b e t i r p a s a u l i n ė s i s t o r i j o s d ė s n i a i b e i d e m o k r a t i n i ų v a l s t y b i ų interesai. Dar d a u g i a u , tie f a k t o r i a i r o d o ir a r t i m ą b o l š e v i k i nio r e ž i m o galą, ką į t i k i n a m a i r o d o ir p a s k u t i n ė s n e s ė k m i n g o s b o l š e v i k ų p a s t a n g o s E u r o p o s d e m o k r a t i n e s v a l s t y b e s p a v e r s t i b o l š e v i k i n ė s pries p a u d o s vergais, bei jų Raudonosios A r m i j o s karių nepaprastai gilus priešbolševikinis nusiteikimas. I š v a d o j e m e s t u r i m e v i s i š k a i ramiai priimti v i s u s l a i k i n u s n e p a s i s e k i m u s a r n u s i v y l i m u s , k u r i e turi m u m s d a r l a b i a u į k v ė p t i l i e t u v i š k o j o užsispyrimo m ū s ų šventoje kovoje pasitikint A p v a i z d o s gailestingumu ir t e i s i n g u m u . T a i p p a t t u r i m e tik d a r s t i p r i a u l i e t u v i s lietuvį, b r o l i s brolį šelpti i r ginti n u o v i s ų b o l š e v i k i n i ų b u d e l i ų , y p a č atkakliai toliau k o v o j a n t s u s a v a i s i a i s i š d a v i k a i s , i r r ū p e s t i n g i a u bei d r a u s m i n g i a u p i l d y t i partizan ų v a d o v y b ė s d u o t u s n u r o d y m u s p a r e n g i a n t visą tautą l e m i a m a i k o v a i . N o r s n i e k a s š i a n d i e n autoritetingai n e g a l ė t ų p a s a k y t i , kiek ilgai d a r m u m s teks v a r g t i v a r g ą , kol b u s g a l i m a v i e š a i , b e n d r a i , v i s o m i s tautos j ė g o m i s s a v o n e p r i k l a u s o m y b ę i r g e r o v ę stiprinti, b e t b ū k i m tikri, k a d tas l a i k a s tikrai n e b u s ilgesnis, n e g u m e s p a j ė g s i m e k o v a s iškentėti i r p e r g y venti. P r i s i m i n k i m e tik lietuvių t a u t o s a t g i m i m o l a i k o t a r p i o k o v a s ir įsig i l i n k i m e į t e i s i n g u s m ū s ų t a u t o s h i m n o ž o d ž i u s , tai t u o j p r a e i s v i s o s a b e j o n ė s ir a t s i g a i v i n s i m e d a r e n e r g i n g i a u d i r b t i , o r g a n i z u o t i s ir kovoti. L[ietuvos] P[artizanų] Dz[ūkų] Gr[upės] V a d o v y b ė 1945 08 05
A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 3, p. 66.

48

2

dokumentas

Naujo karo galimybės
Išsivadavimas artėja

S u m u š u s Vokietiją, b o l š e v i z m o sunaikinimas tapo pačiu aktualiausiu klausimu. Visos pavergtosios tautos su didžiausiu nekantrumu laukia raudonojo žvėries sunaikinimo. D a b a r t i n i u m e t u b o l š e v i k i n ė s v e r g o v ė s p r i e s p a u d o j d e j u o j a n e tik R u sija, bet ir g a n a ž y m i E u r o p o s dalis. Tačiau b o l š e v i k a i t u r i m o m i s ribomis nesitenkina. P e n k i a k a m p ė ž v a i g ž d ė simbolizuoja k o m u n i z m o išsiplėtimą visose penkiose pasaulio šalyse. Ir jeigu bolševizmui nebus padarytas gal a s d a b a r , tai p r a s l i n k u s k e l i e m s m e t a m s p e n k i a k a m p ė s u k ū j u i r p j a u t u v u i š k i l s v i r š L o n d o n o i r V a š i n g t o n o . Dėl t o b o l š e v i z m o s u n a i k i n i m a s y r a g y v y b i n i s r e i k a l a s n e tik p a v e r g t ų j ų t a u t ų , b e t t a i p p a t i r v i s o p a s a u l i o . I r negali būti jokios abejonės, k a d šitas reikalas pasaulio politikų g a l v o s e u ž i m a pačią s v a r b i a u s i ą v i e t ą . B o l š e v i z m ą p a ž į s t a n e tik R u s i j a , b e t b e v e i k i r v i s a E u r o p a . N e t i e s i o g i n i a i j į p a ž į s t a i r A n g l i j a s u A m e r i k a . Dėl t o k o v a s u r a u d o n u o j u slibin u d i e n a i š d i e n o s d i d ė j a . J i v y k s t a n e tik p a v e r g t o s e t a u t o s e , b e t i r p a č i o j e R u s i j o j e . R u s a i , b a d o i š k a n k i n t i , s u ž v ė r ė j o . Jie j a u s u p r a t o , k a d š i t o p r a g a r i š k o g y v e n i m o p r i e ž a s t i m i y r a b o l š e v i z m a s . Dėl t o n e n u o s t a b u , k a d jie k i e k v i e n ą p a s i t a i k i u s į p o r a n k a b o l š e v i k ą l i k v i d u o j a . P a n a š i k o v a v y k s t a ir m ū s ų krašte, Lenkijoj, Graikijoj, R u m u n i j o j ir kitose šalyse. L o n d o n a s i r V a š i n g t o n a s šitą k o v ą s e k a s u v i s u a t s i d ė j i m u i r a p l i n k i n i a i s k e l i a i s j ą v i s o m i s j ė g o m i s r e m i a . N e t r u k u s šita v i d a u s k o v a t a p s visuotinio p o b ū d ž i o ir i š s i v y s t y s į formalų tautų karą su b o l š e v i z m u . A n glija s u A m e r i k a s a v o karinį p a j ė g u m ą n e mažina, bet v i s didina; v y k s t a s l a p t a s r u o š i m a s i s k a r u i s u b o l š e v i k a i s . Prie t o d a r p r i s i d ė s t u r k ų - b o l š e vikų karas. Bolševikai neatsisako nuo s a v o pretenzijų į turkų v a l d o m a s K a u k a z o sritis. Dėl t o r e i k i a m a n y t i , k a d a r t i m i a u s i o j e a t e į t y j e b o l š e v i k a i , s a v o laimėjimų apakinti, s a v o siekiams realizuoti p a v a r t o s prieš Turkiją jėgą. Tačiau n u o tos v a l a n d o s p r a s i d ė s ir b o l š e v i z m o galas, n e s Turkija ne viena. Už jos pečių - Anglija ir Amerika, kurios yra suinteresuotos padaryti Turkiją kaip didžiausią barjerą prieš bolševizmą. Gi prasidėjus Sovietų S-gos su Turkija karui, atsistos ant kojų ir v i s o s p a v e r g t o s tautos. T u o m e t p a j u s i m e po s a v o k o j o m i s tvirtą p a g r i n d ą ir mes, lietuviai. A r dar i l g a i teks l a u k t i b o l š e v i z m o galo? R e i k i a ž i n o t i , k a d r a u d o nojo m a r o pašalinimas yra ne l e n g v a s dalykas, bet labai komplikuotas.

49

Jis s u s i j ę s s u d a u g y b e kitų s u n k i ų u ž d a v i n i ų . O r a u d o n a s i s ž v ė r i s , j a u s d a m a s s a v o a r t i m ą g a l ą , d a r o s i v i s p i k t e s n i s i r ž i a u r e s n i s . Dėl t o k o v a s u j u o v e d a m a taip, k a d j a m b ū t ų p a a u k o t a k u o m a ž i a u s i a i g y v y b i ų . Be to, a t s i m e n a n t šaltą ir lėtą a m e r i k o n ų ir a n g l ų p o l i t i n i o v e i k i m o b ū dą, b u s s u p r a n t a m a , k a d b o l š e v i k i n i o ž v ė r i e s l i k v i d a v i m a s n ė r a tik dien ų k l a u s i m a s . Tačiau, n e ž i ū r i n t v i s o to, b o l š e v i z m o g a l a s š u o l i a i s artėja. N ė r a a b e j o n ė s , k a d š i a i s m e t a i s r a u d o n a s i s ž v ė r i s p a k r a t y s s a v o kojas. Yra r i m t o p a g r i n d o m a n y t i , k a d tai į v y k s a r t i m i a u s i a i s m ė n e s i a i s . Praėjusis didysis karas bolševizmą p a g i m d ė . Gi šis karas, nėra jokios abejonės, jam atneš galą. Bolševizmo m e r d ė j i m o ženklai jau gana r y š k ū s . Tik n e p a s i d u o k i m e b o l š e v i k i n ė s p r o p a g a n d o s v i l i o j i m a m s i r g ą s d i n i m a m s . N e n u s t o k i m e vilties, o A u k š č i a u s i o j o p a d e d a m i ištversime ir s u l a u k s i m e išsivadavimo!
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1945 08 15, Nr. 6, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

3

dokumentas

Europa pasibaigus A n t r a j a m pasauliniam karui
Europa politinių pasikeitimų išvakarėse

Ginklų k a r a s p a s i b a i g ė . V o k i e t i j a s u t r i u š k i n t a , J a p o n i j a k a p i t u l i a v o . A t rodo, kad dabar turėtų prasidėti taikos laikotarpis, kurio metu visi trys d i d i e j i s ą j u n g i n i n k a i - a n g l a i , a m e r i k o n a i ir r u s a i v i e n i n g a i s t e n g t ų s i išg y d y t i tiek s a v o , tiek E u r o p o s k a r o ž a i z d a s . Tačiau t a i p nėra. P r i e š i n g a i - d a b a r p r a s i d ė j o d i p l o m a t i n i s k a r a s tarpe pačių s ą j u n g i n i n k ų , kuris gali labai greitai privesti prie ginkluoto susirėmimo, būtent anglų-amerikonų tikslai ir siekimai labai aštriai kertasi i r v i s a i n e s u t a m p a s u Sov. S ą j u n g o s t i k s l a i s . J e i g u k a r o m e t u v i s a tai b u v o n u t y l i m a a r b a d i p l o m a t i š k a i u ž g n i a u ž i a m a , tai d a b a r , k a d a k a r a s p a s i b a i g ė , šito v i s a i n ė r a r e i k a l o s l ė p t i . Štai k o k i e y r a tie p r i e š i n g u m a i : 1 . A n g l a i p r i e š i n a s i Sov. S ą j u n g o s s i e k i m a m s s u b o l š e v i k i n t i B a l k a n u s i r V i d u r i o E u r o p ą , n e s tai g r e s i a tiek p a č i ų a n g l ų s a u g u m u i , tiek j ų p r e k y b o s i r ū k i o politikai. 2 . A m e r i k o n a i n u o s e k l i a i s t e n g i a s i į g y v e n d i n t i d e m o k r a t i j o s princip u s E u r o p o j e , o ž i n o d a m i , k a d SSSR s a n t v a r k a toli g r a ž u n ė r a d e m o k r a -

50

tiška, aiškiai r e m i a a n g l ų politiką ir y r a p a s i r u o š ę remti k a d ir tuo a t v e j u , jei reiktų p r i e š r u s u s k a r i a u t i . Ir čia p a g r i n d i n ė p r i e ž a s t i s y r a s o c i a l i n i s ir e k o n o m i n i s k l a u s i m a s , n e s amerikonai, kaip ir anglai, s a v o valstybine santvarka visai skiriasi n u o r u s ų i r y r a p a s i r y ž ę net p a č i u s r u s u s , g e r u o j u a r b l o g u o j u , p r i v e r s t i S o v . Sąjungoj įvesti demokratinę santvarką. Rusai, t i k r i a u - b o l š e v i k a i , i š s a v o p u s ė s g e r a i žino, k a d b e t k o k s , k a d ir mažiausias, jų santvarkos pakeitimas neišvengiamai v e d a prie vidujinės r e v o l i u c i j o s , k u r i p r a r y t ų v i s u s iki šiol b u v u s i u s b o l š e v i k ų v a l d ž i o s p a r e i g ū n u s , t r u m p i a u s a k a n t : 4 m i l i j o n a i k o m u n i s t ų s u s i l a u k t ų t o k i o likimo, k o k i o s u s i l a u k ė d a b a r naciai V o k i e t i j o j . A i š k u , k a d tokio l i k i m o s u s i l a u k t i jie n e n o r i i r ž ū t b ū t s t e n g i a s i s a v o r a n k o s e i š l a i k y t i v a l d ž i ą i r i š s a u g o t i s v e i k ą s a v o kailį. Dėl to jie i e š k o p a r a m o s iš V a k a r ų E u r o p o s k o m u n i s t ų ir s o c i a l i s t ų , n e l e i d ž i a n ė n o s i e s kišti į s a v o v i d a u s r e i k a l u s , o u ž i m t u o s e k r a š t u o s e u ž g n i a u ž i a b e t kokį d e m o k r a t i n į j u d ė j i m ą , b i j o d a m i , k a d jis n e p e r s i m e s tų ir n e u ž k r ė s t ų p a č i o s R u s i j o s . T o k i e y r a , t r u m p a i k a l b a n t , p r i e š i n g u m a i t a r p trijų d i d ž i ų j ų s ą j u n g i ninkų. Dabar kyla klausimas, kas ką n u g a l ė s - ar anglosaksų nuosaikioji d e m o k r a t i j a , a r r u s ų b o l š e v i z m a s . A t s a k y m a s a i š k u s : b o l š e v i k a i šią k o v ą jau p r a l a i m ė j o , ir štai d ė l ko: 1. S o v . S ą j u n g a n e p a l y g i n a m a i s i l p n e s n ė tiek k a r i n i u , tiek ū k i n i u atžvilgiu už anglus ir amerikonus. 2 . S o v . S ą j u n g o s e l g e s y s u ž i m t u o s e k r a š t u o s e y r a t o k s ž i a u r u s i r nen u o s e k l u s , k a d s u k ė l ė aštrų p a r t i z a n i n į j u d ė j i m ą P a b a l t i j o k r a š t u o s e , Lenkijoj, J u g o s l a v i j o j , R u m u n i j o j , V e n g r i j o j , B u l g a r i j o j i r k i t u r . A i š k u , k a d tas partizaninis judėjimas remiasi anglais ir amerikonais. 3. Anglų-amerikonų elgesys V a k a r ų Europoje ir jų įtempta propagand a u ž d e m o k r a t i n ę s a n t v a r k ą s u k ė l ė v i s l a b i a u b e a u g a n t į ištisų t a u t ų i r v a l s t y b i ų n o r ą g y v e n t i tikrai d e m o k r a t i š k a i , tuo p a v e i k d a m i net p a č i u s rusus, ypač Raudonąją Armiją. 4 . Pačios S o v . S ą j u n g o s labai s u n k i m a i s t o i r ū k i n ė p a d ė t i s p a m a ž u v e d a v a l s t y b ę p r i e b a d o . Dideli i r k r u v i n i ž m o n i ų n u o s t o l i a i v i s a i i š a r d ė n o r m a l ų g y v e n i m ą i r s u k ė l ė didelį n e p a s i t e n k i n i m ą p a č i o j R u s i j o j , k u r i s pasireiškė labai aštriu partizaniniu judėjimu krašto viduje. 5. P a r t i j o s p a r e i g ū n ų ir N K V D ž i a u r u m a s ir g r i e ž t u m a s , o iš k i t o s pusės - palaidumas, kyšių ėmimas, lėbavimas ir ištvirkavimas vis labiau a r d o b e t kokį n o r m a l ų v a l s t y b ė s t v a r k y m o i r a t s t a t y m o d a r b ą . 6 . N e u t r a l i ų j ų v a l s t y b i ų l a i k y s e n a S o v . S ą j u n g o s a t ž v i l g i u aiškiai p r i e šinga, ypač Švedijos ir Turkijos.

51

7. Ž i a u r u s ir p a l a i d a s R a u d o n o s i o s A r m i j o s e l g e s y s V o k i e t i j o j ir kitur d a r p r i e š i n g i a u n u s t a t ė V a k a r ų E u r o p o s v a l s t y b e s , net p a č i a s kair i a u s i a s , p a v . , P r a n c ū z i j ą , Č e k o s l o v a k i j ą , o p a s k u t i n i u l a i k u - ir J u g o s laviją, prieš bolševikus. Štai s v a r b i a u s i o s p r i e ž a s t y s , k u r i o s ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o v e d a R u s i j ą p r i e r e v o l i u c i j o s a r b a p r i e k a r o , k u r i s n e tik n e i š g e l b ė s b o l š e v i k ų , o tik geriau paruoš dirvą revoliucijai. S e k a n č i a m e n u m e r y j e m e s d u o s i m e ištisą eilę a n g l ų i r a m e r i k i e č i ų s p a u d o s p a s i s a k y m ų , kurie patvirtins šiuos m ū s ų teigimus. Tiksliausiai šį m ū s ų t e i g i m ą p a t v i r t i n a a n g l ų socialistų l a i k r a š č i o „Daily H e rald" žodžiai: „Sovietų S ą j u n g a p r i v a l o a t m i n t i , k a d t a r p r u s ų d e m o k r a t i j o s i r Vak a r ų E u r o p o s d e m o k r a t i j o s y r a d i d e l i s k i r t u m a i r u s ų n e n a u d a i , i r rusai p r i v a l o p a k e i s t i v i s k ą tai, k a s k l i u d o r u s a m s tikrai d e m o k r a t i š k a i g y v e n t i , n e s v i s tiek, a r b o l š e v i k a i n o r ė s , a r n e n o r ė s , jie b u s p r i v e r s t i š į pakeitimą padaryti." M e s , m a ž a tauta, m a t y d a m i tokį n u o s e k l ų i r n e i š v e n g i a m ą šito milžino byrėjimą, vis d a u g i a u ir d a u g i a u matome, kad visos m ū s ų partizanin ė s a u k o s n e n u ė j o v e l t u i . Telieka tik atkakliai laukti.
Karinė ir politinė apžvalga (Žaibo a p y g a r d o s leidinys), 1945 09 30-10 27, Lietuvos ypatingasis a r c h y v a s (toliau - LYA), f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 6-7. Originalas, mašinraštis.

4

dokumentas

Tarptautinių įvykių apžvalga
X.27 d . A m e r i k o j e į v y k o d i d ž i u l ė k a r o l a i v y n o š v e n t ė . Šią d i e n ą p i r m ą kartą b u v o nuleistas į vandenį naujas, didelis, g a l i n g a s lėktuvnešis, pavadintas mirusio prezidento Ruzvelto v a r d u . Šventėje karo laivų paradą p r i ė m ė p a t s p r e z i d e n t a s T r u m e n a s i r t a p r o g a p a s a k ė k a l b ą . Šioje k a l b o j e T r u m e n a s p a b r ė ž ė , k a d A m e r i k a , v i e t o j d e m o b i l i z a v i m o j ū r o s i r o r o kar i u o m e n ė s , j ą d i d i n a i r k a r o l a i v ų b e i l ė k t u v ų s k a i č i ų p a d i d i n s tiek, k a d A m e r i k a niekada n e b u s turėjusi tokio skaičiaus ir kad A m e r i k a v i s a m e p a s a u l y j e b u s g a l i n g i a u s i a tiek s a u s u m o j e , tiek j ū r o j e , tiek ore. P r i e ž a s t i s t o d i d e l i o g i n k l a v i m o s i n u r o d ė šias: 1 ) M ū s ų a r m i j a , m ū s ų j ū r o s i r o r o l a i v y n a s s a v o g a l i n g a j ė g a turi p a r e i g ą į g y v e n d i n t i v i s a m e p a s a u l y j e taiką. 2 ) M e s t u r i m e turėti g a l i n g ą k a r i n ę j ė g ą , k a d g a l ė t u m e t ą taiką k u o ilgiausiai išlaikyti.

52

3) Mes turime draugauti ir d r a u g a u s i m e su visomis tautomis, kurios m y l i taiką. 4 ) N e r a m ų p a s a u l į m ū s ų k a r i n ė j ė g a turi s u t v a r k y t i , n u r a m i n t i . Tai v i s ų tautų l a i s v ė i r m ū s ų pačių t a u t o s l a i s v ė b u s a p s a u g o j a m a šia galinga k a r i n e j ė g a . T a m a š p a t e i k i a u p a t v i r t i n t i į s t a t y m ą d ė l b ū t i n o s karo t a r n y b o s . Po to sekė garsioji T r u m e n o kalba apie A m e r i k o s užsienio politikos tikslus. T u o s t i k s l u s jie i š r e i š k ė 12-oje p u n k t ų . 1) A m e r i k a n e s i e k i a laimėti ar u ž g r o b t i kokią n o r s teritoriją. 2) V i s o m s tautoms b u s grąžintas turėtas suverenitetas ir sava vyriausybė. 3) A m e r i k a n e p r i t a r i a ir neleis nė v i e n o j e p a s a u l i o d a l y j e jokių teritorinių p a k e i t i m ų s v e t i m o s v a l s t y b ė s n a u d a i . 4 ) K i e k v i e n a tauta pati p a s i r i n k s v a l d y m o f o r m ą i r i š s i r i n k s v y r i a u s y bę be jokios s v e t i m o s jėgos s p a u d i m o ar prievartos. 5 ) V i s o s t a u t o s turi d r a u g e d i r b t i i r v i s o s e turi b ū t i d e m o k r a t i š k o s v y r i a u s y b ė s ir laisvi rinkimai. 6 ) A m e r i k a n e p r i p a ž į s t a i r n i e k u o m e t n e p r i p a ž i n o tokių v y r i a u s y b i ų , kurios yra įvestos svetimos jėgos, svetimos valstybės. 7 ) V i s o s t a u t o s nori turėti u p i ų i r j ū r ų v a n d e n ų l a i s v ą v a l d y m o teisę. 8 ) A m e r i k a s u a l i a n t a i s p r i p a ž i n s tik d e m o k r a t i š k a s v y r i a u s y b e s , p a statytas laisvų, demokratiškų rinkimų. 9 ) Ūkinis, e k o n o m i n i s , socialinis b e n d r a d a r b i a v i m a s turi b ū t i v i s ų tautų. 10) V i s o s e taiką m y l i n č i o s e t a u t o s e turi b ū t i g r ą ž i n t a s s u v e r e n u m a s , religijos laisvė ir laisvė pačioms tautoms spręsti problemas. 11) Taikai p a s a u l y j e i š l a i k y t i y r a r e i k a l i n g a S a u g u m o O r g a n i z a c i j a . P a b a i g o j e k a l b o s T r u m e n a s plačiai p a l i e t ė a t o m i n ę b o m b ą i r p a r e i š k ė , k a d „ a t o m i n ė b o m b a H i r o s i m o j e i r N a g a s a k y j e b u v o p a r o d y t a tik k a i p s i g n a l a s , k a d v i s o s t a u t o s turi g y v e n t i taikoje, k a d n u o m o n i ų s k i r t u m a i , k u r i e d a b a r y r a t a r p tautų, turi i š n y k t i i r k a d a t o m i n ė b o m b a g r e i č i a u ir energingiau išspręs tarptautines problemas". Šią politiką r y t o j a r p o r y t į g y v e n d i n t i n e į m a n o m a , tačiau g r e i t u l a i k u b u s į v y k d y t a tai, k a s p a s a k y t a . Kalbą T r u m e n a s b a i g ė , k a i p i r v i s a d a , k r e i p i m u s i į D i e v ą , k a d Jis p a d ė t ų taiką p a s a u l y j e į g y v e n d i n t i ir k a d apsaugotų pasaulį n u o baisaus sunaikinimo. N o r s v i s d a r tik ž o d ž i a i , o ne k o n k r e t ū s r e z u l t a t a i , tačiau j a u aiškiai p a r o d o , k a d T r u m e n a s d a b a r j a u tikrai i r g a l u t i n a i i m s i s greitai i r g r i e ž tai v y k d y t i A t l a n t o C h a r t o s n u t a r i m u s i r į g y v e n d i n t i San Francisko C h a r -

53

tos s t a t u t ą , k u r i s j a u į s i g a l i o j o . T r u m e n a s s a v o k a l b o j e v i s ą laiką p a b r ė ž ė , k a d j o p a s k e l b t o j i u ž s i e n i o politika r e m i a s i tik š i o m i s C h a r t o m i s , k u r i a s jis į v y k d y s k u o t i k s l i a u s i a i . T a d p a g a l i a u T r u m e n a s s u p r a t o i r įsitikino, k a d n e k o n f e r e n c i j o s , n e g r a ž ū s ž o d ž i a i , b e t tik g a l i n g a , s t i p r i k a r i n ė jėga i r a t o m i n ė b o m b a i š s p r ę s p a s a u l i o p r o b l e m a s i r į g y v e n d i n s taiką, k ą jis s a v o kalboje ir pasakė.
Laisvės žvalgas (Tauro a p y g a r d o s organas), 1945 10 27, Nr. 15, A. Kašėtos a s m e n i n i s a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

5

dokumentas

Ateities prognozės
Bus karas ar ne?

Neseniai įvykusioje Londono konferencijoje nuo bolševikinės M a s k v o s b u v o nuimta kaukė. Pasirodė, kad M a s k v o s politika p e r d ė m yra veidm a i n i š k a i r ž i a u r i a i a g r e s y v i . K o n f e r e n c i j o s d a l y v i a i įsitikino, j o g M a s k v o s politika yra priešinga A t l a n t o Chartai ir S u v i e n y t ų j ų Nacijų Statutui. M a s k v o s delegacijos pateikti reikalavimai d a v ė suprasti, jog b o l š e v i z m a s nori išsiplėsti v i s o s e p e n k i o s e p a s a u l i o d a l y s e . K o n f e r e n c i j o s d a l y v i a i tik i n o , j o g M a s k v o s politika e s a n t i p a v o j i n g a v i s o p a s a u l i o s a u g u m u i i r k a i p s u tokia d ė l t o turinti b ū t i p r a d ė t a k o v a . T o k i u b ū d u p a s k u t i n i o j i S u v i e n y t ų j ų Nacijų k o n f e r e n c i j a p a g i m d ė n a u j ą f r o n t ą : S u v i e n y t o s Nacij o s - iš v i e n o s p u s ė s ir S o v i e t ų S-ga - iš a n t r o s . Šitą n a u j ą j į f r o n t ą d a r l a b i a u i š r y š k i n o J A V m i n i s t e r i s B i r n s a s s a v o k a l b o j e , p a s a k y t o j e v a s a r i o m ė n . 2 8 d . Šioje k a l b o j e m i n i s t e r i s a i š k i a i pažymėjo, jog J A V ideologija visiškai priešinga Sovietų S-gos ideologijai. J A V politika e s a n t i n e s u d e r i n a m a s u S o v i e t ų S - g o s p o l i t i k a . Dėl to, p a b r ė ž ė ministeris, n u o d a b a r v i s a J A V p o l i t i k a p a k r e i p i a m a p r i e š S o v i e t ų S-gą. Dar g r i e ž č i a u S o v i e t ų S - g o s a t ž v i l g i u k o v o 5 d . p a s i s a k ė b u v ę s A n g l i j o s p r e m j e r a s Čerčilis. Jis, n u š v i e t ę s p r a g a i š t i n g ą b o l š e v i z m o p r o p a g a n d ą i r terorą u ž i m t u o s e k r a š t u o s e , r e i k a l a v o s a v o v y r i a u s y b ę n e a t i d ė l i o j a n t pradėti kovą prieš raudonąją Maskvą. A m e r i k o s i r A n g l i j o s s p a u d a k a s d i e n s u v i s d i d ė j a n č i a n e a p y k a n t a skaičiuoja S o v i e t ų S - g o s „ g r i e k u s " . O k ą M a s k v a ? A r r o d o n u o l a i d ų ? A n a i p tol ne. M a s k v a ne tik n e r o d o n u o l a i d ų , b e t p r i e š i n g a i - s t a t o r e i k a l a v i m u s

54

L o n d o n u i i r V a š i n g t o n u ) . N e d a r a n t p l a t e s n i ų k o m e n t a r ų , i š v a d a aiški: k a r a s n e i š v e n g i a m a s . Jau m a t y t i ir p i r m i e j i k a r o r e i š k i n i a i . O jie š t a i k o k i e : 1 . A m e r i k o s i r A n g l i j o s v y r i a u s y b ė s įteikė M a s k v a i notas, k u r i o s e reik a l a u j a m a , k a d b o l š e v i k a i k u o greičiausiai apleistų Persijos teritoriją. M a s k va į notą kol k a s n i e k o n e a t s a k ė . P e r s i j o s m i n i s t e r i s p i r m i n i n k a s š i u o reik a l u l a n k ė s i p a s Staliną, tačiau a t s i l a n k y m a s jokių v a i s i ų n e d a v ė . 2 . A m e r i k o s v y r i a u s y b ė į t e i k ė M a s k v a i p a k a r t o t i n ę notą, k u r i o j e reikalaujama, kad bolševikai k u o greičiausiai apleistų Mandžiūriją. M a s k v a kol k a s ir į šią notą d a r n i e k o n e a t s a k ė . 3. M a s k v a vėl pateikė reikalavimus Turkijai. A m e r i k o s v y r i a u s y b ė pareiškė, kad ji v i s u o m e t paremsianti Turkijos politiką. Kur galėtų prasidėti karas? Atrodo, karas prasidės d a u g e l y j e frontų, k a i p tai: P e r s i j o j e , Kinijoje, T u r k i j o j e , B a l k a n u o s e i r d r a u g e v i s u o s e b o l š e vikų okupuotuose kraštuose.
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų r i n k t i n ė s o r g a n a s ) , 1946 03 10, Nr. 4 (16), L Y A , f. K-l, ap. 3, b. 748, 1. 38. Originalas, mašinraštis.

6

dokumentas

Tarptautinė padėtis pasibaigus Antrajam pasauliniam karui
Niaukiasi Europos padangė

T a i k o s K o n f e r e n c i j o j e p r a s i d ė j ę s d i d y s i s E u r o p o s t a u t ų ateities s p r e n d i m a s į g y j a vis rimtesnį ir griežtesnį p o b ū d į . K a d a n g i s o v i e t i š k a s i s „ b l o k a s " , n e p a i s y d a m a s čia p a t i r t o j o l e m i a m o pralaimėjimo ir viską nusveriančios Konferencijos d a u g u m o s spaudimo, atkakliai tebesilaiko s a v o p i r m y k š t ė s politikos trukdyti ir versti niekais visas Europos atstatymo ir teisingos taikos į g y v e n d i n i m o pastangas visiems žinomų bendrų tarptautinių susitarimų ir pasižadėjimų pagrindais, taikingais s p r e n d ž i a m ų j ų klausimų galimumais vis daugiau ir daugiau nusiviliama. Todėl tarptautinių santykių įtempimas kas dieną didėja. Prieš s o v i e t u s a u g a visuotinis p y k t i s ir neapykanta. N ė r a tos d i e n o s , k a d a n g l ų , p r a n c ū z ų , a m e r i k i e č i ų i r kitų š a l i ų s p a u d a ko nors neparašytų prieš Sovietų Sąjungą. Minėdami septintąsias paskutinio pasaulinio karo p r a d ž i o s metines, d a u g u m a s užsienio laikraščių p a b r ė ž i a , k a d n u s i k r a č i u s n a c i o n a l s o c i a l i z m o f a n a t i z m u s u s i d u r t a

55

s u k o m u n i s t i š k u o j u f a n a t i z m u , k a d a g r e s i n g a s Sovietų S ą j u n g o s l a i k y m a s i s p r i v e s p r i e n a u j o s p a s a u l i n ė s k a t a s t r o f o s . D a u g e l i s laikraščių jau reikalauja iš s a v o v y r i a u s y b i ų ryžtingesnių v e i k s m ų . O šis viešosios n u o m o n ė s s p a u d i m a s n e l i k o b e įtakos: V a k a r ų v a l s t y b i ų politika Sov i e t ų S ą j u n g o s a t ž v i l g i u labai s u k i e t ė j o . A k i p l ė š i š k i s o v i e t ų r e i k a l a v i m a i T u r k i j a i , t. y. jos p r e t e n z i j o s į Dard a n e l u s , p a r a k u k v e p i ą į v y k i a i Irane, o y p a č B a l k a n u o s e ir Trieste, šią ir taip jau n e p a p r a s t a i įtemptą t a r p t a u t i n ę padėtį d a r l a b i a u p a a š t r i n o . V i s a eilė g r i e ž t ų notų, a n g l ų - a m e r i k i e č i ų u l t i m a t u m a s J u g o s l a v i j a i , sov i e t ų s k u n d a s dėl g r a i k ų i r a n g l ų p o l i t i k o s B a l k a n u o s e i r d i p l o m a t i n i ų s a n t y k i ų s u Graikija n u t r a u k i m a s , a n g l ų i r s o v i e t ų k a r i u o m e n i ų konc e n t r a v i m a s Irano ir T u r k i j o s p a s i e n i u o s e , a n g l ų ir a m e r i k i e č i ų k a r o l a i v y n o t e l k i m a s i r m a n e v r a i V i d u r ž e m i o j ū r o j e y r a p a k a n k a m a i iškalb i n g i ž e n k l a i . Jau visi s o v i e t ų ir jų u ž g r o b t ų j ų k r a š t ų p a s i e n i a i iš abiej ų p u s i ų g a u s i a i n u s t a t i n ė t i p a r a k o s t a t i n ė m i s i r b e t r ū k s t a tik k i b i r k š ties, k a d į v y k t ų a n a s d i d y s i s s p r o g i m a s , a p i e k u r i o n e i š v e n g i a m u m ą kaskart vis daugiau ir atviriau rašoma viso pasaulio spaudoje ir kurio p a v o j a u s jau n e b e g a l i n u s l ė p t i n ė b o l š e v i k ų laikraščiai, b e s i s t e n g i ą tik g a r d a u s j u o k o tesukeliančiais t v i r t i n i m a i s įtikinėti Sovietų S ą j u n g o s tur i m o m i s „ p i r m e n y b ė m i s " , k u r i ų d ė k a ji b ū s i m ą j į karą tikrai laimėsianti. Kitą n e m a ž i a u rimtą trečiojo p a s a u l i n i o k a r o p a v o j a u s židinį s u d a ro po n e p a v y k u s i ų sutaikinimo d e r y b ų vėl įsiliepsnojęs dar negirdėto m a s t o taip v a d i n a m a s v i d a u s k a r a s Kinijoje, k u r į j a u a t v i r a i r e m i a i r s o v i e t a i (kinų k o m u n i s t ų k a r i u o m e n ę ) , i r J A V ( V y r i a u s y b ė s armiją). P a s t a r u o j u m e t u Sovietų S ą j u n g a i i r M o n g o l i j o s „ l i a u d i e s r e s p u b l i k a i " s u d a r i u s s u Kinų r a u d o n ą j a a r m i j a k a r i n ę s ą j u n g ą , Kinijoj v i s u galing u m u s u d u n d ė j ę m o d e r n i e j i g i n k l a i j a u s p r e n d ž i a n e tik k i n ų , b e t i r kitų A z i j o s tautų likimą. S a v a i m e s u p r a n t a m a , k a d p ū s t e l ė j u s kiek did e s n i a m v ė j u i šio k a r o g a i s r o l i e p s n o s g r e i t a i gali p e r s i m e s t i i r u ž A z i j o s ž e m y n o ribų. A m e r i k i e č i ų l a i k r a š č i o „Daily M i r r o r " r u g p j ū č i o 1 7 d . Nr. ž y m u s amerikiečių žurnalistas Pirsonas rašo, kad „Anglijos, Sovietų S ą j u n g o s i r A m e r i k o s kariniai š t a b a i r u o š i a p o z i c i j a s k a r u i , k u r i s , kai k u r i ų man y m u , p r a s i d ė s a r t i m i a u s i a i s m ė n e s i a i s a r net a r t i m i a u s i o m i s s a v a i t ė m i s " . Taigi g a l i n g a i artėja t a d i d i n g o j i v a l a n d a , k a d a V a k a r a i p r a k a l b ė s tokia kalba, kurią j a u s u p r a s M a s k v a ! T a d n e v e l t u i M o l o t o v a s i š Paryžiaus parskrido namo - yra d a u g kas pasikalbėti su „Tėvu".
Laisvės varpas (Lietuvos partizanų (vėliau - Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s ) s p a u d o s organas), 1946 09 03, Nr. 103, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 27, 1. 6. Nuorašas, mašinraštis.

56

7

dokumentas

Apie politinį Karaliaučiaus krašto priklausomybės sprendimą
Maskvos Konferencijai prasidėjus

K o v o m ė n . 1 0 d . M a s k v o j e p r a s i d ė j o k e t u r i ų D i d ž i ų j ų V a l s t y b i ų Užs. Reik. M i n i s t r ų K o n f e r e n c i j a taikos s u t a r t i m s su A u s t r i j a ir V o k i e t i j a paruošti. Šių t a i k o s s u t a r č i ų g a i r e s j a u n u ž y m ė j o į v y k u s i L o n d o n e U ž s . Reik. Min. P a v a d u o t o j ų K o n f e r e n c i j a . M a s k v o s K o n f e r e n c i j a y r a d i d e l ė s t a r p t a u t i n ė s r e i k š m ė s į v y k i s , k u r i s n u l ė m ė n e tik d i d ž i a u s i o šio k a r o k a l t i n i n k o - V o k i e t i j o s likimą, b e t jis t u r ė s r e i k š m ė s ir V o k i e t i j o s k a i m y n i n ė m s v a l s t y b ė m s . Dėl to Užs. Reik. Min. P a v a d u o t o j ų K o n f e r e n c i j a n u tarė p a k v i e s t i 1 8 v i d u t i n i ų i r m a ž ų j ų v a l s t y b i ų a t s t o v ų d a l y v a u t i š i o j e Konferencijoje. A i š k u , k a d V o k i e t i j o s k l a u s i m o s p r e n d i m a s g y v a i paliečia i r L i e t u v ą . N o r s š i K o n f e r e n c i j a s a v o d a r b ų t v a r k o j e n e n u m a č i u s i tiesioginiai s p r ę s t i L i e t u v o s likimo, tačiau V o k i e t i j o s k l a u s i m o i š s p r e n d i m a s priartina g a l u t i n į E u r o p o s s u t v a r k y m ą , j ų t a r p e i r P a b a l t i j o v a l s t y b i ų . Todėl Baltijos K o m i t e t a s , v e i k i ą s A m e r i k o j e , p a s i u n t ė P o p i e ž i u i , T r u m e n u i , Etliui i r P r a n c ū z i j o s P r e z i d e n t u i m e m o r a n d u m ą , p r a š y d a m a s , k a d M a s k v o s K o n f e r e n c i j o j e b ū t ų i š k e l t a s P a b a l t i j o v a l s t y b i ų k l a u s i m a s . Šioje K o n f e r e n c i j o j e m u s liečia taip p a t n u m a t o m a s V o k i e t i j o s teritorijos i r y p a č Rytų P r ū s i j o s a p k a r p y m a s i r j o s p r i s k y r i m a s p r i e k a i m y n i n i ų v a l s t y b i ų . Kaip ž i n o m a , S ą j u n g i n i n k ų K o n t r o l ė s K o m i s i j a B e r l y n e p a s k e l b ė nutarimą l i k v i d u o t i R y t ų P r ū s i j o s v a l s t y b ę ir p r i s k i r t i ją k a i m y n a m s . Jau Berl y n o K o n f e r e n c i j o j e 1945 m . b u v o s v a r s t o m a s R u s i j o s p a s i ū l y m a s perd u o t i jai K a r a l i a u č i a u s miestą ir g r e t a esančią sritį. T u o m e t u J A V Prezid e n t a s i r A n g l i j o s Min. P i r m i n i n k a s p a r e i š k ė , j o g jie p a r e m s š į K o n f e r e n cijos p a s i ū l y m ą b ū s i m o s e t a i k o s d e r y b o s e . N o r s toje K o n f e r e n c i j o j e Liet u v a t i e s i o g i n i a i n e b u v o m i n i m a , tačiau L i e t u v o s interesai aiškiai b u s p a r e i k š t i R y t ų P r ū s i j o s , y p a č v a d i n a m o s P r ū s ų L i e t u v o s , a t ž v i l g i u . Šioje s r i t y j e L i e t u v o s i n t e r e s a i k y l a i š g e o g r a f i n i o a r t u m o , e k o n o m i n i ų , istorinių bei k u l t ū r i n i ų r y š i ų . N o r s B e r l y n o K o n f e r e n c i j a p r i n c i p e p a ž a d ė j o p a l a i k y t i R u s i j o s p r e t e n z i j a s į K a r a l i a u č i ų ir a r t i m a s sritis, tačiau tai b ū t ų n e t e i s i n g a N e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s ateičiai, nes: 1 ) R u s i j a i b ū t ų p r i s k i r t a teritorija, k u r i o j e n i e k a d nėra g y v e n ę r u s ų . Ž i n o m a , k a d p i r m i e j i š i o s srities g y v e n t o j a i b u v o p r ū s a i , g i m i n i n g i lietuv i ų tautai;

57

2) K a r a l i a u č i a u s sritis n ė r a nei g e o g r a f i n i u , nei e k o n o m i n i u a t ž v i l g i u surišta su Rusija, tuo tarpu ryšiai tarp Didžiosios ir Prūsų Lietuvos yra v i s a d o s b u v ę n u o a m ž i ų labai t a m p r ū s . Čia d a r t a i p n e s e n i a i b u v o m ū s ų kultūros centras kovojant su germanizacija ir rusinimu. J e i g u R y t ų P r ū s i j a a t s k i r i a m a n u o V o k i e t i j o s , tai j o k i a v a l s t y b ė , b e L i e t u v o s , b e t k o k i u p a g r i n d u n e t u r i t e i s ė s į tą teritoriją, n e ž i ū r i n t R u s i j o s p a s t a n g ų r e i k a l a u t i p r i s k i r t i ją s a u .
Laisvės žvalgas (Tauro a p y g a r d o s organas), 1947 03 20, Nr. 6 (51), Genocido a u k ų m u z i e j a u s fondas (toliau - GAMF), inv. Nr. 54. Originalas, mašinraštis.

8

dokumentas

Pasaulio įvykių apžvalga
Tarptautinė padėtis

Viešoji politinė padėtis dinamiškai v y s t o s i nuolat besitempiančių R y t ų Vakarų santykių ženkle. Radikalus p o s ū k i s pasaulinėje politikoje b u v o u ž a n t s p a u d u o t a s garsiąja prez. T r u m e n o kalba, kuri skaitoma tarptautiniu į v y k i u n u o II pasaulinio karo pradžios. J A V istorijoj ši kalba d a b a r vadinama „Trumeno doktrina", skaitoma svarbiausiu aktu nuo Monro doktrinos p a s k e l b i m o laikų. Tada A m e r i k a paskelbė ginsianti Vakarų pusrutulį, o dabar pasakė - kovosianti visame pasaulyje prieš komunistinio t o t a l i z m o p a s t a n g a s p a v e r g t i ž m o n e s i r t a u t a s i r r e m s i a n t i l a i s v ų tautų p a s t a n g a s išsilaisvinti. Š i d o k t r i n a , b e i d ė j i n ė s s a v o p u s ė s , j a u d a v ė p r a k t i š k ų r e z u l t a t ų . Į nepajudinamą Maršalo laikymąsi s u d u ž o veidmainiškas Molotovo ir Vyšinskio s u k t u m a s M a s k v o s Konferencijoje. Didžiausia šių dienų pasaulio gal y b ė - J A V p e r ž e n g ė s a v o i n t e r e s ų r i b a s i r u ž ė m ė p i r m o l a i p s n i o strateg i n i u s t a š k u s Graikijoj ir T u r k i j o j . T r u m e n o d o k t r i n a - p a r e m t i l a i s v a s tautas - s k u b i a i p l a n u o j a m a išplėsti v i s o j e b o l š e v i k ų u ž g r o b t o j e E u r o p o s ir Azij o s e r d v ė j e , Prancūzijoj, Italijoj, V o k i e t i j o j , S k a n d i n a v i j o j , i r v y k s t a i n t e n s y v u s politinis p r o c e s a s pastatyti v i d a u s b o l š e v i k i n e s j ė g a s u ž tautinių i r ž m o n i š k ų interesų ribų. J A V ir Pietų A m e r i k o j k o m u n i s t a i p a s k e l b t i t a u t o s ir žmonijos priešais ir aklais M a s k v o s bolševikinių nusikaltėlių agentais. P a s a u l i o p o l i t i k o s d i n a m i z m a s n e s i r i b o j a a r š i a k o v a dėl p a s a u l i o opinijos p a r u o š i m o paskutiniam laisvo pasaulio jėgos s m ū g i u i barbariškai M a s k v o s n i e k š y b e i . J A V - s e , Didž. Britanijoj g e r i a u s i e j i p a s a u l i o m o k s l i n i n k a i ir ž y m i e j i s t r a t e g a i - E i z e n h a u e r i s , M o n t g o m e r i s , a d m . N i m i c a s ir

58

eilė kitų r u o š i a g i n k l u s i r p l a n u s i š v i s o p a s a u l i o k r a š t ų a p s u p t a j a i M a s k v o s kriminalistų g a u j a i eliminuoti kaip vienintelei kliūčiai į laisvų tautų ramų gyvenimą. J A V vyr. Štabo virš. arm. gen. Eizenhaueris neseniai pareiškė, jog k a r a s g a l į s s u l i e p s n o t i b e t k a d a . Jie u ž t i k r i n o A m e r i k o s t a u t ų i r v i s u s laisvės d r a u g u s pasaulyje, kad visos priemonės yra paruoštos efektyviam veikimui. Žymieji A m e r i k o s ir A n g l i j o s kariniai žurnalai atvirai svarsto b ū s i m o karo planus, v y s t y m ą s i ir datą. Iš n e v y k u s i o J A V , D i d ž . B r i t a n i j o s ir SSSR b e n d r a d a r b i a v i m o k a r o ir p o k a r i n i u m e t u k i l u s i ų t a r p t a u t i n i ų i n s t i t u c i j ų - S u v i e n y t ų N a c i j ų - niekur nebe[si]tikima teigiamų rezultatų. Tarptautinė diplomatinė kova ir tąsymasis tegalima vertinti kaip paskutinę karui p a s i r e n g i m o fazę, tuo tikslu u ž i m t i g e r e s n e s s t r a t e g i n e s p o z i c i j a s k a r i n ė m s g r u m t y n ė m s . T a p r a s m e g e n . M a r š a l a s - J A V u ž . reik. m i n i s t e r i s p a r e i š k ė , k a d jis d a b a r tinio s a v o p o s t o n e s k a i t o p o l i t i n i u , b e t g r y n a i s t r a t e g i n i u . S u p r a n t a m a , nes juk Maršalas yra turbūt didžiausias praeito karo strategas, pagal kurio planus b u v o tuo pačiu metu sutriuškinta Vokietija ir Japonija. B e v i n a s p a s k u t i n ė j e s a v o k a l b o j e p a r e i š k ė , k a d jei tik į v y k s r u g s ė j o m ė n . n u m a t y t o j i SSSR, A n g l i j o s , J A V i r P r a n c ū z i j o s u ž s i e n i o reik. m i n i s t r ų k o n f e r e n c i j a , [ji] b ū s i a n t i d i d ž i a u s i o s r e i k š m ė s ž m o n i j o s istorijoj. T u o Bevinas v y k u s i a i paruošia viešąją britų opiniją, kuri, nors karo gerokai i š v a r g i n t a , b e t p u i k i a i m a t o s a v o tikrąjį p r i e š ą r u s i š k a m e l o k y j e , Stalino ūsais padabintame. A m e r i k o s ir viso pasaulio opinijai nuolat p a r o d o m a s atominės b o m b o s baisumas. T a č i a u p a s a k y t i tikslią k a r o datą y r a s u n k u . V i e n a a i š k u : m o r a l i n i s karas, paskutinė visų tikrųjų karų fazė, jau prasidėjo. Diplomatinės g r u m t y n ė s v y k s iki p a s k u t i n ė s š i o s t r u m p i a u s i o s t a i k o s m i n u t ė s .
Laisvės žvalgas (Tauro a p y g a r d o s organas), 1947 06 07, Nr. 9 (54), GAMF, inv. Nr. 55. Nuorašas, mašinraštis.

9

dokumentas

T a r p t a u t i n ė p a d ė t i s 1948 m . i š v a k a r ė s e
Į Naujuosius metus įžengus

N a u j u s m e t u s p r a d e d a m e kupini jau nebe vilčių, bet tvirto įsitikinimo, j o g 1948 m . a t n e š L i e t u v a i t ą l a i s v ę , d ė l k u r i o s kelinti m e t a i k o v o j a m e . Šiemet m ū s ų įsitikinimas p a r e m t a s ne spėliojimais, ne vien tikėjimu į

59

p e r g a l ę p r i e š p i k t a , n e ateities a i š k i a r e g y s t ė m i s , b ū r i m a i s i r ž v a i g ž d ž i ų a r g a l i m y b i ų r i k i a v i m u , b e t f a k t ų a i š k i n i m u bei t u r i m o m i s ž i n i o m i s . T r u m p a i - į ž e n g i a m a į p a č i u s s u n k i a u s i u s ir k r u v i n i a u s i u s , taigi b a i s i a u s i u s , m e t u s . T ū k s t a n č i a i s kris p i k t ž o d ž i a u j a n t i e j i , a t g a i l o j a n t i e j i ir, d e j a , teisingieji. Ž m o n i j o s j a u t o k s l i k i m a s , j o g k o v o j e t a r p p i k t a i r g e r a b ū t i n a i turi k a r t o t i s G o l g o t o s t r a g e d i j a a r b e n t j a u g i m d y v ė s k a n čios. Kalėdų m e t u s k a r d ž i a i s k a m b ė j o glorija irt excelsis Deo, b e t n e d r ą siai ir v e i k k i m i a i - et iri terra pax. To n e b e s i s t e n g ė p a n e i g t i s a v o trad i c i n ė s e k a l b o s e p a s a u l i o d i d i e j i - T r u m e n a s , J u r g i s VI, G a n d i s , P o p i e ž i u s ir t. t. (XII.24 ir 25). V i s i n u r o d ė į n e p a p r a s t a i s u n k i ą t a r p t a u t i n ę b ū k l ę i r a š t r ų b e i b e t a r p i š k ą p a v o j ų p a s a u l i o taikai. P o p i e ž i u s k v i e t ė k r i k š č i o n i s p a s i t a i s y t i ir m e l s t i s , G a n d i s - s u s i k a u p t i , b u d ė t i ir p a s n i kauti, t. y. didieji dvasiniai v a d a i taikos išlaikymą d a b a r t i n ė m i s a p y stovomis, atrodo, laikytų l y g stebuklu. Visiškai su tuo sutinkame, nes tai b ū t ų p r i e š i n g a v i s i e m s i s t o r i j o s p a t y r i m a m s , tačiau į A p v a i z d o s srit į m e s kištis n e d r į s i m e , b e t į v y k i u s g v i l d e n s i m e p a s i g a u d a m i v i e n ž m o g a u s l o g i k a . Į 1948 m e t u s į ž e n g i a m e v i s a i k i t o k i o m i s a p y s t o v o m i s negu iš 1946 į 1947-uosius. Jei ir t u o m e t m o k a n t i e j i p o l i t i š k a i g a l v o t i n u m a t ė , j o g i š v i s ų t ų k o n f e r e n c i j ų v i s tiek n i e k o neišeis, b e t v i s d ė l t o pasaulio politikai ryškių a p y b r a i ž ų suteikti dar n e b u v o l e n g v a . Pasibaig u s k a r u i s u Hitleriu, s u g r i u v o v i s a s s ą j u n g ų p a s t a t a s , n u k r e i p t a s išimtinai p r i e š Vokietiją, i r n i e k o n a u j o d a r n e b u v o s u k u r t a . V i s i š k a i m a i š a t i n g i b u v o 1945 m. ir a i š k ė l e s n i - 1946. 1945 m. - p a i n i a v i š k a b ū k l ė . K r e m l i u s , b e jokių a b e j o n i ų , b ū t ų p a s i n a u d o j ę s , i š s t u m d a m a s a n g l o s a k s u s i š ž e m y n o , jei n e b ū t ų į v y k ę s n e l a u k t a i g r e i t a s J a p o n i j o s p a s i d a v i m a s , t . y . a t o m i n ė s b o m b o s s t a i g m e n a . P a s t a r a s i s į v y k i s tiek a p s t u l b i n o K r e m l i ų , j o g l e i d o a t s i k v ė p t i V a k a r ų E u r o p a i , a n o t Čerčilio, „atominės b o m b o s paunksmėje". Paikindami Kremlių nusileidimais, š v e l n u m u , naivišku optimizmu ir neesminiais nesutarimais, anglosaksai nepaprastai g u d r i a i i š m a n e v r a v o v i s d a r j i e m s p a v o j i n g u s 1946 m e t u s . Tai b u v o karinio, politinio i r y p a č p s i c h o l o g i n i o p a s i r e n g i m o metai. R u s a i žaid i m o e s m ė s n e s u p r a t o i r v i s u s r e i š k i n i u s a i š k i n o k a i p a n g l o s a k s ų silp n y b ė s ž e n k l ą . To p a s e k m ė j e p r i d a r ė tiek politinių ir p s i c h o l o g i n i ų klaid ų , k a d į 1947 m . a n g l o s a k s a i į ž e n g ė tiek a t s i p e i k ė j ę , j o g T r u m e n a s rad o g a l i m a v i e š a i išeiti s u s a v o g a r s i ą j a d o k t r i n a - p r i e š b o l š e v i k i n ė s kov o s p a s k e l b i m u . P a g a l b o s teikimą G r a i k i j a i - T u r k i j a i g a l i m a b ū t ų apib ū d i n t i k a i p p i r m ą j į didelį p a s a u l i o v i e š o s i o s n u o m o n ė s t y r i m ą . Jis p a r o d ė , j o g politinis p r i e š b o l š e v i k i n i s v i s u o m e n ė s b r a n d i n i m a s y r a j a u toli p a ž e n g ę s , tačiau b e t a r p i š k i e m s v e i k s m a m s dar n e p a k a n k a m a s . Tada

60

T r u m e n o d o k t r i n a b u v o g e n i a l i a i į v i l k t a į M a r š a l o p l a n o r ū b u s . Pastar a s i s A m e r i k o s m a n e v r a s s u l a u k ė v i s i š k o p a s i s e k i m o - E u r o p o s politinis š i u k š l y n a s l i k o i š v a l y t a s i r p r i e š b o l š e v i k i n i s b l o k a s p a s i d a r ė , g a lima s a k y t i , a u t o m a t i š k a i . L y g i a g r e t a A m e r i k o s ž e m y n o v a l s t y b ė s s u s i j u n g ė į d a r n e b ū t o k a r i n i o m a s t o s ą j u n g ą (Rio d e Ž a n e i r o k o n f e r e n cija). S N O G e n e r a l i n ė s A s a m b l ė j o s p a s k u t i n ė s e s i j a , keliolikai d e l e g a c i jų t u o t a r p u l a i k a n t i s n e u t r a l i a i , i š s i k r i s t a l i z a v o į p a s t o v ų 40 v a l s t y b i ų bloką p r i e š b o l š e v i k i n į š e š e t u k ą . G r i ū n a n t p a s k u t i n e i „ d i d ž i ų j ų " k o n ferencijai Londone, s u g r i u v o ir k v a d r i u m v i r a t a s „ketvertukas", praktiškai p a l a i d o d a m a s v i s a s k a r o p a b a i g o s s u t a r t i s i r n e t i k r o v i š k ą s ą j u n g ą . 1947 m e t a i y r a g a l u t i n i o i š s i s k y r i m o m e t a i . N ė r a jokių a b e j o n i ų , 1948ieji b u s g a l u t i n i a i s p r e n d i m o metai. T a i p p a r e i š k ė n e k a s m e n k e s n i s [neį s k a i t o m i ž o d ž i a i ] s v e i k i n i m e (XII 31). K r i z ė y r a p a s i e k u s i a u k š č i a u s i o l a i p s n i o . BBC r a d i j o k o m e n t a t o r i u s L i n d l i s F r e i z e r i s d a b a r p r i e š r u s u s k a l b a l y g i a i t o k i u tonu, k a i p k a r o m e t u p r i e š v o k i e č i u s . K a r o g a i s r a s jau čia p a t . N e b ė r a k l a u s i m o , ar jis i š k i l s , b e t - ar b e g a l i m a jį u ž g e sinti. Ir tai j a u b ū t ų s t e b u k l a s .
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1948 01 08, Nr. 129, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 27, 1. 89. Nuorašas, mašinraštis.

10

dokumentas

Tarptautinės padėties analizė
Bolševizmo padėtis

K r e m l i a u s v a l d o v a i , p a d ė j ę tiek p a s t a n g ų d ė l į s i g a l ė j i m o V a k a r u o s e , d a b a r v i s i š k a i n e t e k o v i l t i e s . Gerai ž i n o m a , k a i p a r t o r g a i i r kiti b o š e vikiniai „klapčiukai" mitinguose šaukė, kad Vakarai negalės kariauti, nes komunistai s u s p r o g d i n s iš v i d a u s kiekvieną valstybę. Vakarai puikiai s u p r a t o b o l š e v i k ų s i e k i m u s , n u m a t ė v i s k ą i r p r a d ė j o p a g r i n d i n į komunistų valymą. Vakaruose visur metodingai komunistai išstumiami iš vyriausybių ar atsakingesnių vietų. Jungtinėse Amerikos valstybėse, pagal paskutinius Maršalo davinius, [neįskaitomas skaičius] procentai g y v e n t o j ų g r i e ž t a i p a s i s a k ė p r i e š k o m u n i s t ų p a r t i j ą . A n g l i j o j e komunistų padėtis dar liūdnesnė, nes per paskutinius mėnesius komp a r t i j a n u s t o j o d a u g i a u k a i p p u s ė s p a r t i j o s n a r i ų . Dėl t o M a s k v a u ž s i r ū s t i n o i r net n e p a k v i e t ė A n g l i j o s k o m u n i s t ų d a l y v a u t i k o m i n t e r n o

61

į k u r t u v ė s e . P r a n c ū z i j o j e , k u r b o l š e v i k a i d ė j o d i d ž i a u s i a s p a s t a n g a s , komunistai visiškai sužlugdyti. Po nepasisekimo Prancūzijoje bolševikai v i s a s p a j ė g a s m e t ė į Graikiją, k u r d a b a r t i n i u m e t u v y k s t a g a n a s v a r ū s į v y k i a i . Bet tas p a t s l i k i m a s j ų j ų l a u k i a v i s u r . P a s k u t i n i u o j u m e t u p r a s i d ė j o s m a r k i b o l š e v i k ų k a r i u o m e n ė s koncentracija V o k i e t i j o s o k u p u o t o j e zonoje. A n g l a i i r a m e r i k i e č i a i a t s a k ė taip pat kariuomenės koncentravimu. Jau 1947 m e t ų b i r ž e l i o mėn. b u v o v i s i š k a i p a s i r u o š t a V o k i e t i j o s atstat y m u i i r b u v o l a u k i a m a tik ž l u g i m o k e t u r i ų m i n i s t r ų k o n f e r e n c i j o s , k a d b ū t ų g a l i m a p r a d ė t i š i s a t s t a t y m a s . V o k i e t i j a b u s p e r k e l i s m ė n e s i u s ats t a t y t a . Tai y r a p a t s n e m a l o n i a u s i a s į v y k i s b o l š e v i k a m s , n e s v o k i e č i a i v ė l pirmieji ž e n g s į Maskvą. Pačios R u s i j o s p a d ė t i s yra t r a g i š k a e k o n o m i n i u a t ž v i l g i u . Išgarsintoji p i n i g i n ė r e f o r m a d a r l a b i a u i š r y š k i n o v i d u j i n į R u s i j o s k r a c h ą . G i „paleck i n ė s " Rytų E u r o p o s v y r i a u s y b ė s b e p e r s t o j o m a l d a u j a p a r a m o s , n e s Lenkijoje i r kitur g y v e n t o j ų , y p a č d a r b i n i n k ų , n u o t a i k o s d a r o s i v i s n e p a l a n k e s n ė s s o v i e t a m s . Bet a r g i u b a g a s a t i d u o s terbą ir l a z d ą , j e i g u ir j a m p a č i a m tai y r a r e i k a l i n g a ? Kariniu a t ž v i l g i u Rusija d a r b l o g i a u s t o v i . J e i g u j i r u o š ė s i 2 4 m e t u s k a r u i ir jau 1942 m e t a i s p a t s Stalinas p r i p a ž i n o , k a d n ė r a ką d u o t i kar i u o m e n e i i r p a p r a š ė p a r a m o s p a s a n g l o s a k s u s , tai per d v e j u s m e t u s i r d a r e s a n t s u n a i k i n t a i (žinant r u s ų t v a r k ą ) p a s i r u o š t i tikrai n e g a l ė j o . Juk n e v e l t u i ž y m u s r u s ų r a š y t o j a s A . T o l s t o j u s p a s a k ė : „Strana n a š a b o g a t a , poriadka v o v s e niet". R u s i j a v i s l a b i a u a p s u p a m a t a n k i u b a z i ų tinklu. A n g l ų i r a m e r i k i e čių k a r i u o m e n ė s y r a Š p i c b e r g e n e , G r e n l a n d i j o j e , A l i a s k o j e , Kinijoje, Tol i m u o s i u o s e R y t u o s e i r kitur. I š šių b a z i ų b u s g a l i m a b o m b a r d u o t i k i e k v i e n ą R u s i j o s v i e t ą . I r Sibiro t a i g o s e e s a n t i e j i f a b r i k a i b u s g r i a u n a m i taip, k a i p i r pati M a s k v a . K a i p m a t o m e , R u s i j o s p a d ė t i s y r a g a n a l i ū d n a , i r b o l š e v i k ų v a d a i m a t o aiškiai, k a d j a u n e b e t e k s š v ę s t i 3 1 revoliucijos metinių. Jei V a k a r a i n e p r a d e d a karo, tai v i e n dėl to, k a d jie n o r i pilnai pasiruošti, ir antroji p r i e ž a s t i s , k a d S u v i e n y t ų j ų N a c i j ų O r g a n i z a c i j a ir po k a r o b u s i š l a i k y t a v i s a m e s t i p r u m e , todėl n i e k a s n e n o r i likti p a s a u l i n i o g a i s r o s u k ė l i m o k a l t i n i n k u . Todėl k a i p tik e i n a m a p r i e to, k a d karą skelbtų pati S u v . Nacijų O r g a n i z a c i j a a r b a R u s i j a p r a d ė t ų .
Laisvės rylas (Dainavos a p y g a r d o s Šarūno rinktinės organas), 1948 01 08, Nr. 17, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

62

11

dokumentas

Požiūrio į k o m u n i z m ą pasikeitimas pasaulyje
Į 1949-uosius metus žengiant

Raudonojo tirono replėse vaitojančios Rytų Europos tautos, jų skaičiuje ir mūsų Tėvynė Lietuva, XX amžiuje negirdėto teroro ir ž u d y n i ų s ą l y g o s e s u l a u k ę N a u j ų j ų 1949-ųjų metų, ilgesingai žvelgia p r o geležinę u ž d a n g ą į Vakarus, kur, pasibaigus karo audroms, g y v e n i m a s grįžta į normalias vėžes, kur ž m o n ė s nepažįsta Sibiro šaltųjų k a p i n y n ų , klaikių kalėjimo rūsių n ė n u o l a t i n ė s b a i m ė s d ė l k i e k v i e n o s i š a u š t a n č i o s d i e n o s a r s u ž v ė r ė j u s i ų s a d i s t ų taip m ė g i a m ų n a k t ų t i k r u m o . M u m s v i s a tai a t r o d o tolima ir nepasiekiama. Devyneri rudosios ir raudonosios v e r g i j o s metai baigia iš atminties išstumti laisvo, n e p r i k l a u s o m o ir r a m a u s g y v e n i m o prisimin i m u s . P a b o d o b e k l a u s a n t d i p l o m a t ų rietenų b e g a l i n ė j e a s a m b l ė j ų i r k o n ferencijų g r a n d i n ė j e . Kai k a s p r a d e d a n u s t o t i vilties... T a č i a u , p e r ž v e l g ę k e t v e r i u s p o k a r i n i u s d i p l o m a t i n i ų k o v ų m e t u s , g a l i m e prieiti [prie] i š v a d o s , k a d p a s a u l į u ž l i e t i r a u d o n ą j a l a v i n a s i e k i a n č i a m t i r o n u i ateina nei š v e n g i a m a s galas ir k a d jo p r a d ž i o s ilgai laukti nebeteks. J A V d a l y v a v i m a s a b i e j u o s e p a s a u l i n i u o s e k a r u o s e (1914-18 i r 1939-45), nors A m e r i k o s ž e m y n u i tiesioginis p a v o j u s i r n e g r ė s ė , aiškiai rodo, k a d J A V yra suinteresuota žmonijai, k u l t ū r a i ir civilizacijai d a v u s i o s , tačiau nuolat ner a m u m u o s e p a s k e n d u s i o s s e n u t ė s E u r o p o s likimu. A b i e j u o s e k a r u o s e Vokietija siekė u ž k a r i a u t i E u r o p ą , o v ė l i a u ir pasaulį, a b u k a r t u J A V stojo prieš. Po besąlyginės Vokietijos kapituliacijos pagrindinės Vakarų sąjungininkų pajėgos paliko kontinentą, g r į ž o į n a m u s ir demobilizavosi, palikdam o s p o k a r i o E u r o p o s s u t v a r k y m ą i š s p r ę s t i d i p l o m a t a m s . Jie tikėjosi s u bolš e v i z m u susitarti. Tokia n u o m o n ė v y r a v o J A V tautos d a u g u m o j e (buvo s k a i č i u o j a m a 6 0 TSRS s i m p a t i k ų ) . T u o t a r p u r a u d o n a s i s tironas, n o r s i r p r i t i l d ę s p a s a u l i n ė s r e v o l i u c i j o s bei p a s a u l i o u ž k a r i a v i m o p r o p a g a n d ą , nes n a u d ė . L y g t i g r a s į t r a u k ę s n a g u s , tyliai v a i k š č i o j o g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s pas i e n y j e , b a i g d a m a s s u r y t i u ž g r o b t ą s i a s š a l i s (Lenkiją, V e n g r i j ą , R u m u n i ją, Č e k o s l o v a k i j ą ir t. t.). N e g a n a to, p e r b e s ą l y g i š k a i K r e m l i u i a t s i d a v u sias k o m u n i s t ų p a r t i j a s p r a d ė j o b r a u t i s toliau į v a k a r u s , n e g a i l ė d a m a s a u k so nuolatinių streikų kėlimui Prancūzijoje, komunistinių g a u j ų rėmimui G r a i k i j o j e ir t. t. T u o t a r p u p a s a u l i n i a i m e l a v i m o ir t a r p t a u t i n i ų s u t a r č i ų l a u ž y m o meisteriai - tarybiniai diplomatai Molotovo ir V y š i n s k i o lūpom i s n o r ė j o likusią ž m o n i j o s dalį u ž l i ū l i u o t i tuščiais p a ž a d a i s iš S N O ir į v a i rių kitų k o n f e r e n c i j ų t r i b ū n ų . T a č i a u p o k o n g r e s o r i n k i m o J A V p o l i t i k a p a d a r ė griežtą posūkį, išstodama prieš tarptautinį k o m u n i z m ą . Prasidė-

63

jusi k o v a k o m u n i s t ų i š s t ū m i m u i š v i s ų v a l s t y b i n i ų t a r n y b ų A m e r i k o j e pers i m e t ė p a g a l b o s Graikijai i r T u r k i j a i p a v i d a l e i r E u r o p o n . M a r š a l o p l a n a s , p r i e š k u r į b o l š e v i k a i taip s m a r k i a i k o v o j a , į g a l i n o V a k a r ų E u r o p o s v a l s tybes išstumti komunistų partijas iš v y r i a u s y b i ų sudėties, o vėliau sukurti V a k a r ų Uniją. P a s k u t i n i u m e t u d i d ž i a u s i o j k o m u n i z m o t v i r t o v ė j - Pranc ū z i j o j e g e n . d e Golis r u o š i a s i p a i m t i v a l d ž i ą į s a v o r a n k a s . Tačiau K r e m l i a u s v a l d o v a i s u r a d o n a u j ą a r e n ą . Tai p u s l a u k i n ė kiniečių tauta. Ir tai s u j u d i n o p a s a u l į , n e s geltonai r a u d o n a s i s b o l š e v i z m a s g r ė s tų ne tik E u r o p a i , b e t t i e s i o g i a i ir A m e r i k o s k o n t i n e n t u i . V i s a tai n e a b e jotinai p r i v e r s J A V įsikišti, t . y . u ž b ė g t i į v y k i a m s u ž a k i ų . T ą r o d o a p s i g i n k l a v i m u i s k i r i a m o s m i l ž i n i š k o s s u m o s i r į galą e i n a n č i o s V a k a r ų Unij o s i r J A V d e r y b o s k a r i n ė s s ą j u n g o s , n u k r e i p t o s p r i e š TSRS, s u k ū r i m u i . Juk n e v i e n a m ū s ų t ė v y n ė kenčia k o m u n i s t i n ę tironiją. N e s a m e n a š laičių tauta. S u m u m i s i š s i l a i s v i n i m o m o m e n t o l a u k i a lenkai, b u l g a r a i , r u m u n a i , v e n g r a i , čekai, - 100 m i l i j o n ų l a i s v ė s i š t r o š k u s i ų š i r d ž i ų . Ir jis tikrai ateis, n e s p a s a u l i s j a u p a ž i n o i r p a s i r y ž o s u t r u p i n t i tautų k a l ė j i m u tapusią bolševikinę pabaisą. B r a n g ū s tautiečiai. N e n u s t o k i m e vilties. Kad ir s u n k u laukti, k a d ir d a u g a u k ų p a r e i k a l a u j a k i e k v i e n a s v e r g i j o s m ė n u o , t ę s k i m e k o v ą iki p e r g a l ė s . Su d i d e s n i u p a s i r y ž i m u ir s u s i k l a u s y m u ž e n k i m e į n a u j u o s i u s 1949-uosius metus. Remkime kuo galėdami Laisvės Kovos Sąjūdį, klausykime jo nur o d y m ų , i r vieną d i e n ą b a i g s i m e k o v a s , v a r g u s , a š a r a s , i š s i v a d a v ę i š k a r o a u d r ų p a r b l o k š t o k r u v i n o j o b o l š e v i z m o v e r g i j o s . N e p a m i r š k i m e tremtin i ų , kalinių i r v i s ų į v a r g ą p a t e k u s i ų tautiečių. Š e l p k i m e j u o s k u o g a l ė d a m i . N e l e i s k i m e j i e m s b a d u išmirti. J u k i r t a i p n e p a p r a s t a i d a u g a u k ų atplėšė ši sunki kova nuo m ū s ų neskaitlingos tautos kamieno. Ir nė vien a s n e s a m e tikras, k a d p a r a m o s n e b ū s i m e r e i k a l i n g i , n e s b o l š e v i k a i k i e k v i e n ą lietuvį laiko s a v o p r i e š u .
Prisikėlimo ugnis (Prisikėlimo a p y g a r d o s organas), 1948 12 31, Nr. 9, Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

12

dokumentas

Berlyno b l o k a d o s p a d a r i n i a i Sovietų S ą j u n g a i
Tarptautinė apžvalga

Beveik prieš m e t u s T a r y b ų Rusija u ž b l o k a v o Berlyną, n u t r a u k d a m a bet kokį susisiekimą ž e m ė s ir v a n d e n s keliais tarp V a k a r ų Vokietijos zonų ir B e r l y n o v a k a r i n i ų s e k t o r i ų . Jos t i k s l a s b u v o i š s t u m t i V a k a r ų v a l s t y b e s i š 64

B e r l y n o ir a t i m t i iš jų teises į B e r l y n o v a l d y m ą , ir t u o p a k e l t i p r e s t i ž ą p a s a u l i n ė j e o p i n i j o j e , o y p a t i n g a i V a k a r ų V o k i e t i j o s n e k u r i ų p a r t i j ų tarpe, k u r i ų t u o m e t u p o l i t i n ė k r y p t i s b u v o l i n k u s i T a r y b ų S ą j u n g o s p u s ė n . B e to, š i u o s p a u d i m u p r i v e r s t i V a k a r ų v a l s t y b e s a t s t a t a n t r y t i n ę Vokietiją vesti pasitarimus sau palankia linkme. Vakarų v a l s t y b ė m s b u v o pastatytas labai s u n k u s u ž d a v i n y s : Berlyno v a k a r i n i ų s e k t o r i ų 2,5 m l n . g y v e n t o j ų a p r ū p i n i m a s . Bet s a v o g a l i n g o s a v i a c i j o s d ė k a s ė k m i n g a i šį u ž d a v i n į atliko, o V o k i e t i j o s t a r y b i n e i z o n a i u ž d ė j o k o n t r b l o k a d ą i m p o r t u o j a m o m s ž a l i a v o m s i r p r e k ė m s i š V a k . Vokietijos. I r b e T [ a r y b ų ] R u s i j o s s ė k m i n g a i k ū r ė V a k . V o k i e t i j o s f e d e r a l i n ę v a l s t y b ę . Ko T [ a r y b ų ] R u s i j a v i s i š k a i n e s i t i k ė j o . Ir T [ a r y b ų ] R u s i j a ne tik k a d n e p a s i e k ė s a v o tikslų, bet, l a i k y d a m a Berlyną b l o k a d o j e , i š š a u k ė n e v i e n V o k i e t i j o s g y v e n t o j ų t a r p e , b e t i r v i s o p a s a u l i o p a s i p i k t i n i m ą . B e to, a p a r t g a u t ų d i d e l i ų n u o s t o l i ų , d a r i š š a u k ė p r i e š s a v e s t i p r i ų k a r i n i ų blokų sudarymą. P a g a l i a u T [ a r y b ų ] Rusija, m a t y d a m a B e r l y n o b l o k a d o s p r a g a i š t i n g u s padarinius, š. m. sausio mėn. 31 d. S a u g u m o Taryboje per s a v o atstovą Maliką u ž m e z g ė s u s i t a r i m u s s u J A V a t s t o v u D ž e s u p u dėl B e r l y n o b l o k a d o s n u ė m i m o . Šių d v i e j ų a t s t o v ų p a s i t a r i m a i i š s i v y s t ė į k e t u r i ų d i d . v a l s tybių - T [ a r y b ų ] R u s i j o s , J A V , A n g l i j o s ir P r a n c ū z i j o s - p a s i t a r i m u s , k u r g e g u ž ė s m ė n . 4 d . b u v o p i l n a i s u s i t a r t a dėl b l o k a d o s v i s i š k o n u ė m i m o . B e to, tenka p a s t e b ė t i , k a d t r y s v a l s t y b ė s laike p a s i t a r i m ų T [ a r y b ų ] R u s i j o s a t s t o v ą M a l i k ą įspėjo, k a d f e d e r a l i n ė s V a k . V o k i e t i j o s s u k u r t o j i d e m o k r a tinė k o n s t i t u c i j a n e b u s a t š a u k t a . M a l i k a s i r s u tuo s u t i k o . T a i g i B e r l y n o b l o k a d a , k u r i u ž t r u k o v i r š v i e n u o l i k o s mėn., š . m . g e g u ž ė s m ė n . 1 2 d . 0 0 val. 01 min. tapo panaikinta ir susisiekimas Vakarų Vokietijos su Berlyno v a k . s e k t o r i a i s a t s t a t y t a s toks, k o k s b u v o 1948 m . b a l a n d ž i o m ė n e s y j e . I š v a d o j e , ž l u g u s B e r l y n o b l o k a d a i , s u m a ž ė j o T [ a r y b ų ] R u s i j o s prestiž a s i r į t a k a k i t o m s v a l s t y b ė m s . [Tai] I š š a u k ė V a k a r ų V o k i e t i j o s k o m u n i s t ų a t š a l i m ą n u o T a r y b ų R u s i j o s . Jos d i p l o m a t i j a g a v o s k a u d ų s m ū g į . P o B e r l y n o b l o k a d o s n u ė m i m o s e k a k e t u r i ų d i d . v a l s t y b i ų u ž s . reik. m i n i s t r ų k o n f e r e n c i j a , k u r i p a g a l B e r l y n o b l o k a d a i n u i m t i s u s i t a r i m ą turi į v y k t i g e g u ž ė s m ė n . 2 3 d . P a r y ž i u j e . Joje b u s s p r e n d ž i a m a B e r l y n o i r visos Vokietijos problema. Šiai k o n f e r e n c i j a i V a k a r ų v a l s t y b ė s r u o š i a s i s u d i d ž i a u s i u a t s i d ė j i m u . JAV valstybės departamentas parengė dienotvarkę, kurios svarbiausiu k l a u s i m u b u s t a i k o s s u t a r t i s s u V o k i e t i j a i r jos s u v i e n i j i m a s p r i s i l a i k a n t s u k u r t o s V a k . V o k i e t i j a i k o n s t i t u c i j o s . G e g u ž ė s m ė n . 12 d. į P a r y ž i ų atv y k o Anglijos ir J A V ekspertų delegacijos ir susijungs su Prancūzijos e k s p r . d e l e g a c i j a k o n f e r e n c i j o s reikalų a p t a r i m u i , o t r i m s d i e n o m s p r i e š k o n f e r e n c i j ą a t v y k s t a j ų v a l s t y b i ų u ž s . reik. m i n i s t r a i i r g a l u t i n a i t a r p

65

s a v ę s s u s i t a r s v i s a i s V o k i e t i j o s k l a u s i m a i s , k a d l a i k e k o n f e r e n c i j o s liktų tik tartis s u T [ a r y b ų ] R u s i j a . Kuo baigsis 4 ministrų konferencija - s u n k u pasakyti. Daleiskime, V o k i e t i j o s p r o b l e m a b u s i š s p r ę s t a , t u o m e t p r i e i t ų eilė i š s p r ę s t i P a b a l t i j o k r a š t ų p r o b l e m ą , b e t j e i g u V o k i e t i j o s p r o b l e m ą n e p a s i s e k s i š s p r ę s t i taikiu b ū d u , t u o m e t k a i p Vokietijos, taip i r P a b a l t i j o k r a š t ų p r o b l e m o s b u s s p r e n džiamos kartu - karu. Paskutinioji išvada yra tikresnė. Atrodo, kad pasitarimai yra ne daug i a u k a i p tik l a i k o u ž t ę s i m a s : v i e n i e m s - a p s i g i n k l u o t i , k i t i e m s - išlošti nekurių patogumų.
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s D z ū k ų rinktinės organas), 1949 05 15, Nr. 64, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

13

dokumentas

Išsivadavimo tikimybė
„Kažin, ar m e s čia ko sulauksim, ar ne?.."

T o k s a r b a į j į p a n a š ū s k l a u s i m a i k y l a š i a n d i e n v i s i e m s t i e m s lietuv i a m s , k u r i e , p a v a r g ę n u o b o l š e v i k i n ė s o k u p a c i j o s n a š t o s , š i a n d i e n raud o n a j a m t e r o r u i d a r p a d i d ė j u s , p r a d e d a b ū g š t a u t i i r į ateitį ž v e l g t i s u n e p a s i t i k ė j i m u . Ribų n e ž i n ą s t e r o r a s , n u o l a t i n i s g y v e n i m a s n e ž i n i o j e , b a i m i n a n t i s [dėl] s a v o , s a v o š e i m o s b e i a r t i m ų j ų l i k i m o , a u s i s k u r t i nanti bolševikinė p r o p a g a n d a , skleidžianti į v i s a s p u s e s melą, ir stoka t e i s i n g ų ž i n i ų a p i e t i k r ą j ą p a d ė t į - v i s a tai b u v o p r i e ž a s t y s , p a d ė j u s i o s atsirasti kai k u r i ų l i e t u v i ų t a r p e n u s i v y l i m u d v e l k i a n č i o m s n u o t a i k o m s . Šios p r i e ž a s t y s p r i v e d ė p r i e to, k a d n e r e t a s l i e t u v i s p a m e t ė orientaciją b e i p a s i t i k ė j i m ą s a v i m i ir, s u s i p a i n i o j ę s į v y k i u o s e , p r a d ė j o a b e j o t i n e t p a č i o s t a u t o s ateitimi. Bet a r t u r i m e b e n t k o k į p a g r i n d ą n u s i v i l t i i r abejoti? Jokiu b ū d u ne! Kad šiandien nėra ko nusiminti, abejoti ir b e v i l t i š k a i n u l e i d u s r a n k a s b l a š k y t i s , tai a k i v a i z d ž i a i r o d o n e tik k o v o jančios Lietuvos k l a u s i m a s V a k a r ų pasaulio politiniuose sluoksniuose, bet ir pati tarptautinė padėtis. Kai 1918 m . l i e t u v i a m s t e k o d a u g s u n k u m ų patirti, k o l p a s a u l i s oficialiai p r i p a ž i n o L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ę , tai š i a n d i e n L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m u m o k l a u s i m a s p a s a u l y j e j o k i ų a b e j o n i ų n e k e l i a . L i e t u v o s tariamo „ į j u n g i m o " į T[arybų] Rusiją niekas nepripažįsta. Pasauliui, lygiai k a i p i r m u m s , v i s i e m s t ė v y n ė j e e s a n t i e m s , ž i n o m a v i e n a tiesa, b ū t e n t ,

66

k a d L i e t u v a , ir ne tik ji, b e t v i s a eilė Rytų E u r o p o s v a l s t y b i ų , b u v o niekšišku s m u r t u ir klastingai T[arybų] Rusijos pagrobtos, iš anksto susitarus s u hitlerine V o k i e t i j a . Tai d a u g e l į k a r t ų p a b r ė ž d a v o s a v o k a l b o s e T r u m e nas, M a r š a l a s , A č e s o n a s , V a n d e n b e r g a s , Kenslis, M ė j u s , Čerčilis, Diuji ir kt. - ž y m i a u s i J A V ir A n g l i j o s v a l s t y b i ų v y r a i . Štai N i u j o r k o g u b e r n a t o r i a u s T . Diuji, b u v u s i o k a n d i d a t o į J A V p r e z i d e n t o p o s t ą , V a s a r i o 16-osios š v e n t ė s p r o g a p a d a r y t a s p a r e i š k i m a s . L i e t u v o s R e s p u b l i k a b u v o v i e n a i š k a r o a u k ų , s u p l a n u o t o s Hitlerio i r Stalino a g r e s i j o s , k u r i b u v o i š d ė s t y t a R i b e n t r o p o - M o l o t o v o 1939 m . p a k t e . L i e t u v o s s u v e r e n i t e t a s , v i d i n ė ( s ą ž i n ė s ) l a i s v ė i r g e r b ū v i s , s u k u r t a s jos piliečių r ū p e s t i n g o d a r b š t u m o , b u v o s u g r i a u t a s , i r k r a š t a s s u n a i k i n t a s trijų v i e n a p o kitos s e k a n čių g i n k l u o t ų o k u p a c i j ų . Š i a n d i e n v i e t o j to, k a d jai b ū t ų g r ą ž i n t a l a i s v ė , l i e t u v i ų t a u t a y r a d a r s u n k i o j e u ž k a r i a u t o j ų p r i e s p a u d o j e . Šis l a i s v ę m y linčių ž m o n i ų t r a g i š k a s b ū v i s v i s ą p a s a u l į l i ū d n a i n u t e i k i a . V a s a r i o 16o s i o s T r i s d e š i m t ų j ų N e p r i k l a u s o m y b ė s P a s k e l b i m o Metinių p r o g a N i u jorko gyventojai, kurie palaiko kultūrinius ir ekonominius santykius su L i e t u v a j a u [nuo] XVII a. v i d u r i o ir d a r s u s i r i š a su d a u g e l i u a m e r i k i e č i a m s lojalių L i e t u v o s ainių, - i š r e i š k i a j i e m s s i m p a t i j ą ir stiprią viltį dėl lietuvių tautos išsivadavimo. Ž y m u s J A V laikraštis „Evening Herald", p r i m i n d a m a s p a s a u l i u i t r a g i š k ą l i e t u v i ų t a u t o s d a b a r t i n ę b ū k l ę , t a pačia p r o g a rašo: „ P i r m a d i e n i s p a ž y m i t r i s d e š i m t ą s i a s L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s Metines. Bet, n e l a i m e i , ši š v e n t ė n e b u s l i n k s m a i š t i k i m i e m s ir teis i n g i e m s l i e t u v i a m s . V i e š p a t a u j a n t terorui ir p r i e s p a u d a i , š i a n d i e n nelaim i n g a m e k r a š t e lietuviai gali tik melstis, k a d netolimoje a t e i t y j e neprik l a u s o m y b ė b ū t ų g r ą ž i n t a Lietuvai. K a r t u taiką mylintieji ž m o n ė s tikisi, k a d šios m a l d o s b u s i š k l a u s y t o s i r [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] a r m i j o s bei policinės j ė g o s ž l u g s . Jei y r a š i o j e ž e m ė j e tvirta taika, tai Lietuvai, Latvijai, Estijai ir kt. k r a š t a m s , e s a n t i e m s po Stalino p r i e s p a u d a , turi b ū t i g r ą ž i n t a s jų politinis s u v e r e n i t e t a s ir v i d i n ė (sąžinės) laisvė. Hitlerio-Stalino s a v a v a l i a v i m a s i š v e ž ė 80 000 l i e t u v i ų į V a k a r ų E u r o p o s k r a š t u s k a i p [neįskait o m a s ž o d i s ] t r e m t i n i u s ir d a u g i a u k a i p 200 000 kitų b u v o i š t r e m t a į Rusiją, k u r i e m s n e b u v o suteikta jokia ž m o g i š k a pagalba. Prispausti ir pavergti Lietuvos žmonės verti teisingumo ir pasigailėjimo... A r g i nenuostabu, kad pasaulyje nebus d ž i a u g s m o Pirmadienį?" Daugelyje JAV valstijų Lietuvos Nepriklausomybės šventė b u v o š v e n č i a m a y p a t i n g a i i š k i l m i n g a i . Tai m a t y t i i š į d ė t o „ N e w Y o r k Tim e s " l a i k r a š t y j e Ilinojaus v a l s t i j o s g u b e r n a t o r i a u s s e k a n č i o p a r e i š k i m o : „Trisdešimtosios L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s P a s k e l b i m o Metinės į v y k s v a s a r i o m ė n . 1 6 d., k a d a n g i j o s s u k e l i a m a l o n i u s p r i s i m i n i m u s i r

67

š i r d y s e tūkstančių amerikiečių a p i e L i e t u v o s v a l s t y b ė s s u s i k ū r u s i ą ateitį - tai u ž s i t a r n a u j a f o r m a l a u s ir v i e š o p r i p a ž i n i m o . T o d ė l a š , H. Green, Illinois v a l s t i j o s g u b e r n a t o r i u s , s k e l b i u P i r m a d i e n į , v a s a r i o m ė n . 16 d., L i e t u v o s R e s p u b l i k o s Diena v i s o j e Illinois v a l s t i j o j e , leid ž i u šia p r o g a švęsti v i s o m s s u i n t e r e s u o t o m s g r u p ė m s , o r g a n i z a c i j o m s ir p a v i e n i a m s a s m e n i m s . " Dar l a b i a u L i e t u v o s n e p r i p a ž i n i m o T [ a r y b ų ] Rusijai k l a u s i m ą užsienio p o l i t i n i u o s e s l u o k s n i u o s e i š r y š k i n a t a a p l i n k y b ė , k a d u ž s i e n y j e v e i k i a L i e t u v o s a t s t o v y b ė s , k . a . L o n d o n e , V a š i n g t o n e , V a t i k a n e , Mont e v i d ė j u j e . Jokių t a r y b i n i ų L i e t u v o s „ a t s t o v y b i ų i r a t s t o v ų " u ž s i e n i s n e p r i p a ž į s t a ir d ė l to jų nėra. P a ž y m ė t i n a , j o g m ū s ų u ž s i e n y j e e s a n č i o s a t s t o v y b ė s n a u d o j a s i n e p r i k l a u s o m o s v a l s t y b ė s a t s t o v y b ė s p a d ė t i m i . Liet u v o s d i p l o m a t i n e i k o v a i v a d o v a u j a Lozoraitis, Ž a d e i k i s , G i r d v a i n i s , G i r d e i k i s ir eilė kitų, t. y. tie a s m e n y s , k u r i e L i e t u v a i a t s t o v a v o n e p r i k l a u s o m y b ė s m e t u . Šie a t s t o v a i p e r t e i k i a į v a i r i ų v a l s t y b i ų v y r i a u s y b ė m s , S u v i e n y t ų j ų Nacijų O r g a n i z a c i j a i , į v a i r i ų k o n f e r e n c i j ų d e l e g a tams m e m o r a n d u m u s ir informacijas apie bolševikų v y k d o m ą lietuvių t a u t o s n a i k i n i m ą , turtų [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] i š v e ž i m u s , g y v e n t o j ų persekiojimus, rusų kolonizavimą Lietuvoje, lietuvių tautos d i d v y r i š k u m ą k o v o j e su b o l š e v i k i n i u o k u p a n t u ir t. t. A p i e P a b a l t i j o v a l s t y b i ų d i p l o matinių atstovų veiklą plačiai rašo užsienio s p a u d a . Didžiausią atgarsį p a s a u l y j e s u k ė l ė P o v . Ž a d e i k i o , dr. A . Bilmanio, J o h a n e s o K a i v o (Liet u v o s , L a t v i j o s i r Estijos d i p l o m a t i n i a i a t s t o v a i ) į t e i k t a s Gen. A s a m b l ė jai 3 4 p u s l a p i ų d o k u m e n t a s , k a l t i n ą s T [ a r y b ų ] Rusiją s i a u b i n g u Pabaltijo g y v e n t o j ų n a i k i n i m u - g e n o c i d u . J A V l a i k r a š t i s „ N e w Y o r k Tim e s " rašo, j o g s u š i u o d o k u m e n t u , k u r i a m e y r a i š d ė s t y t a š i m t ų t ū k s tančių ž m o n i ų i š t r ė m i m a i , m a s i n ė s e g z e k u c i j o s i r kiti ž v ė r i š k u m a i , b u v o s u p a ž i n d i n t i v i s i Gen. A s a m b l ė j o j e d a l y v a v ę u ž s i e n i o v a l s t y b i ų delegatai. P a b a l t i j y j e l i e j a m a s k r a u j a s n e l i k o n e p a s t e b ė t a s , ir už jį K r e m lius a t s a k y s - a t s a k y s taip, k a i p N i u r n b e r g e naciai. K a s v y k s t a š i u o m e t u L i e t u v o j e - p a s a u l i s d i d e l e d a l i m i žino, k a d L i e t u v o s b ū k l ė y r a n u š v i e č i a m a k i e k v i e n o j e d i d e s n ė j e k o n f e r e n c i j o j e . Galima p a ž y m ė t i , j o g V y r i a u s i a s L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o K o m i t e t a s V a k a r ų v a l s t y b ė m s bei į v a i r i ų k o n f e r e n c i j ų d e l e g a t a m s y r a teikęs a p i e 250 d o k u m e n t ų , liečiančių p a v e r g t o s L i e t u v o s k l a u s i m ą i r ž i a u r ų t a u t o s likimą. A p i e p a r t i z a n ų š t a b ų t e i k i a m a s ž i n i a s u ž s i e n i u i talpina n e tik u ž s i e n y j e l e i d ž i a m i l i e t u v i š k i , b e t ir tų p a č i ų u ž s i e n i o v a l s t y b i ų laikraščiai. N e g i r dėtiems pasaulyje didžiausiems bolševikinių žvėriškumų p a v y z d ž i a m s patvirtinti jie d e d a p a r t i z a n ų išniekintų g a t v ė s e l a v o n ų n u o t r a u k a s , s p a u s dina ištremtųjų, n u ž u d y t ų j ų ir kalėjimuose kalinamų lietuvių s ą r a š u s ir

68

t. t. N i e k a s kitas L i e t u v o s v a r d o p a s a u l y j e taip n e i š k ė l ė , k a i p k o v a ir lietuvių tautos laikysena. Bet tai, k a i p y r a s a k o m a , tik v i e n a m e d a l i o p u s ė . Politinis d a n g u s n ė r a toks g i e d r a s , k a i p n e k u r i e a b e j o j a n t y s tikino. Priešingai, jis s u n i u r ę s , i r j a m e j a u r o d o s i p i r m i e j i a u d r o s p o ž y m i a i . Šiandien nėra tų g a u s i ų ir n u o b o d ž i ų k o n f e r e n c i j ų su T [ a r y b ų ] Rusija. V a k a r a i jau p a s u k o k i t u keliu. Net tie d i p l o m a t a i , k u r i e k i t a d o s tikėjosi taikiu b ū d u i š s p r ę s t i Rytų i r V a k a r ų p a s a u l i ų b e n d r a d a r b i a v i m o p r o b l e m ą , s u p r a n t a , k a d jie n a i v i a i k l y d o . „Dar T e h e r a n o konferencijoje, p a b r ė ž ė a u t o r i t e t i n g a s L o n d o n o r a d i j o politinis a p ž v a l g i n i n k a s , - b u v o p a d a r y t a d i d ž i a u s i a k l a i d a , d a r a n t p r i e l a i d ą , j o g T [ a r y b ų ] Rusija b e n d r a d a r b i a u s b ū s i m o j e p a s a u l i o tautų o r g a n i z a c i j o j e " . Šiuo m e t u i r p a t y s aklieji p r a r e g ė j o , i r d a b a r s v a r s t o m a n e k a i p išspręsti b e n d r a d a r b i a v i m o s u T [ a r y b ų ] R u s i j a k l a u s i m ą , b e t k a i p g r e i čiau s u k u r t i karinį Š[iaurės] A t l a n t o P a k t ą . T a m t i k s l u i p a s i s k i r s t o m a , kokia v a l s t y b ė k u r i o j e k a r i n ė j e s r i t y j e turi d i d i n t i s a v o p a j ė g u m ą . V a karai, p a m o k y t i Hitlerio, n e n o r i tos p a č i o s k l a i d o s p a k a r t o t i s u Stalinu. K a d V a k a r ų v i r š ū n ė s konkrečiai s u v i s o m i s s m u l k m e n o m i s i š d i r b a p a s a u l i o s t r a t e g i j o s p r i e š T[arybų] R u s i j ą p l a n ą , k u r i o t i k s l a s - iš v i s ų p a s a u l i o šalių i r v i s o m i s g i n k l ų r ū š i m i s s m o g t i T [ a r y b ų ] Rusijai taip, k a d j i j a u p a č i ų p i r m ų j ų p u o l i m ų m e t u b ū t ų s u g n i u ž d y t a . Šio m i l ž i n i š k o p l a n o a p i m t y j e v y k s t a n č i a m g i n k l a v i m u i s i , k u r i o p r i e š a k y j e stov i J A V , i š l e i d ž i a m o s m i l i j a r d i n ė s s u m o s . Jau p a t s E u r o p o s T a r y b o s s u k ū r i m o f a k t a s r o d o , k a d d i p l o m a t a i g a l v o j a a p i e tokią p a s a u l i n ę t a u t ų b e n d r u o m e n ę , k u r i o j e neturėtų b ū t i v i e t o s p a v i e n i ų v a l s t y b i ų t a r p u s a vio p r i e š i š k u m u i ir k i v i r č u i , n e š u s i e m s p a s a u l i u i iki šiol tik b e p r a s m i š k u s k a r u s ir n e l a i m e s . Kol y r a T[arybų] Rusija, rasti kelią į šią g r a ž i ą ateitį n e g a l i m a . T a m tikslui - d a r v i e n a s k a r a s , ir j a u p a s k u t i n i s . K r e m l i u s artėjančią a u d r ą mato. Jis taip p a t r u o š i a s i - p a s k u b o m i s , n e r v i n g a i . A p i e 5 m i l i j o n a i k a r e i v i ų s t o v i n u o l a t i n ė j e p a r e n g t y j e . Didel i k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i k o n c e n t r u o j a m i v i s o j e Rytų E u r o p o j e . N e ž i ū rint š i o p a s i r e n g i m o , K r e m l i u s s a v o j ė g o m i s n e p a s i t i k i . Jis, k a i p s k ę s tantis, b a n d o n o r s u ž š i a u d o g r i e b t i s , r e n g d a m a s v a d i n a m u o s i u s „taikos š a l i n i n k ų " k o n g r e s u s i r k o n f e r e n c i j a s . T u o b ū d u ž a i s d a m a s taiką mylinčių ž m o n i ų j a u s m a i s , K r e m l i u s tiki, k a d j e i g u jis i r s u d a r y s k a r o kilimo p r i e ž a s t į , b e n t k a r o m e t u b u s j o p u s ė j e . Deja, m i l i j o n ų ž m o n i ų kraujuje ir ašarose išmirkusi raudona „taikos" vėliava šalininkų sutiks tik u ž s i e n i o k o m u n i s t ų t a r p e " . T[arybų] R u s i j a k a l b a š i a n d i e n apie „taiką", b u r d a m a šalininkus prieš „fašistinę bestiją", bet kodėl ji nemini, k a d 1939 m . s u t a pačia f a š i s t i n e b e s t i j a s u d a r ė s ą j u n g ą , u ž g r o b d a m o s

69

dalį S u o m i j o s , Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir t. t.? Ar g a l i m a sieti tai su p a v e r g i m o , p e r s e k i o j i m o ir ž u d y m o p o l i t i k a ? " - k l a u s i a L o n d o n o politinis a p ž v a l g i n i n k a s . P r a ė j o tie laikai, k a d a p a s a k o m i r š m ė k l o m i s tikėjo. Politikoje l a i m i m a f a k t a i s , b e t n e M a s k v o s v a d i n a m o j e „taik o s š a l i n i n k ų " k o n f e r e n c i j o j e k o m u n i s t i n i o r e ž i m o r a m s t y t o j ų Tichonovo, [neįskaitomas žodis] ar „mūsiškio" Venclovos neįtikėtinomis gražb y l y s t ė m i s a p i e į t a k i n g u s K r e m l i a u s k e t i n i m u s . O tie f a k t a i - tai milijonų ž m o n i ų b e laiko u ž g e s u s i o s g y v y b ė s , milijonai d i n g u s i ų b e žinios, milijonai k a n k i n i ų k a l ė j i m u o s e , milijonai ž m o n i ų be jokių teisių ir d a u g e l i o tautų s u g r i a u t a s g y v e n i m a s . Tie f a k t a i a t m e r k ė a k i s i r V a k a r a m s . S i a u b i n g a s Rusijos bei Rytų E u r o p o s tautų l i k i m a s ir g r o b u o n i š k a K r e m l i a u s politika traukia j u o s s k u b ė t i p a s k u t i n i a j a m ž m o n i j o s išl a i s v i n i m o ž y g i u i . Ir m u m s , b e l a i s v i a m s , n e i l g a i teks laukti jo p r a d ž i o s . Tokiai p a d ė č i a i e s a n t a r g i v e r t a š i a n d i e n m u m s , n u ė j u s i e m s g a r b i n gą š e š e r i ų m e t ų p a s i p r i e š i n i m o kelią ir d a v u s i e m s tokį didelį k r a u j o įnašą į b e n d r ą v i s o p a s a u l i o r u o š i a m ą k o v ą b o l š e v i z m u i s u n a i k i n t i , d a r abejoti: „Kažin, ar čia m e s ko s u l a u k s i m , ar ne..." Visų pirma valios, drąsos, ištvermės ir kantrybės! Atminkime, jog k e n č i a m e n e vieni, b e t š i m t a i m i l i j o n ų tokių pačių ž m o n i ų k a i p m e s . N e n u s i m i n k i m e i r n e a b e j o k i m e , „ar k a s b u s , a r n e " , j e i g u n e t o l i m o j e a t e i t y j e p r a s i d ė t ų n a u j a s o k u p a n t o teroro a n t p l ū d i s . J a u s d a m a s s a v o galią, jis v i s a d a r y s , k a d s a v o m e n k u t e s p o z i c i j a s L i e t u v o j e s u s t i p r i n t ų , kol d a r k a r o nėra. A t e i n a n e i l g a s , b e t s u n k u s b a n d y m o l a i k o t a r p i s , k u r i s p a r o d y s , k a s i r kiek v e r t a s N e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s . N u l e i d ę r a n k a s , d e j u o d a m i s a v o b ū k l ė s n e p a g e r i n s i m , o žalą p a d a r y s i m d i d e l ę j a u v i e n dėl to, k a d k i t u s s i l p n e s n ė s v a l i o s l i e t u v i u s u ž k r ė s i m e tokia pat liguista nuotaika, paskatindami juos pasiduoti okupantui. O okup a n t u i b ū t ų d i d ž i a u s i a s l a i m ė j i m a s , j e i g u m e s š i a n d i e n i m t u m e i r pasiduotume pildydami visas jo užgaidas. Š i a n d i e n p a g r i n d i n i s g i n k l a s , k u r i o p r i e š a s l a b i a u s i a i b i j o , g l ū d i tik ė j i m e š v i e s e s n e t a u t o s ateitimi, m ū s ų s ą m o n i n g u m e , m ū s ų v i e n i n g u me, m ū s ų n e p a l e n k i a m o j e v a l i o j e p r i e š i n t i s s v e t i m i e s i e m s a t ė j ū n a m s . Šis g i n k l a s n e l e i d ž i a p a v e r g t i p r i e š u i m ū s ų d v a s i o s i r p a d e d a p a s i r u o š t i l e m i a m a i k o v a i . Jis i š l a i k ė m ū s ų tautą g y v ą b a u d ž i a v o s i r carin ė s p r i e s p a u d o s laikais, j u o i š k o v o j o m e m e s l a i s v ę 1918 m., jis p a d ė s m u m s i š k o v o t i ir d a b a r , tik i š l a i k y k i m e šį g i n k l ą .
Laisvės varpas (Dainavos a p y g a r d o s organas), 1949 09 10, Nr. 7 (31), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis. Sutrumpintai publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 3, p. 438-442.

70

14

dokumentas

1945-1949 m. tarptautinių įvykių apžvalga
Amžių knygos lapą verčiant

1949 m . p a v a s a r į , s u g r į ž ę s i š P a r y ž i u j e v y k u s i o s u ž s . reik. m i n . t a r y b o s k o n f e r e n c i j o s , V y š i n s k i s s p a u d o s a t s t o v a m s p a r e i š k ė , k a d , p a d a r i u s atit i n k a m ų n u o l a i d ų iš a b i e j ų p u s i ų - k a p i t a l i z m o ir k o m u n i z m o , t a r p šių d v i e j ų v a l s t y b i n i ų s i s t e m ų b u s g a l i m a s t a i k u s b e n d r a d a r b i a v i m a s . I š šitų p o l i t i k o s i š v e d ž i o j i m ų išeina, k a d j e i g u n e b ū t ų n u o l a i d ų , tai t a d a t a r p k o m u n i z m o i r k a p i t a l i z m o teliktų g a l i m a s tik n e t a i k u s b e n d r a d a r b i a v i m a s - k a r a s . K a d g a l i m a b ū t ų kalbėti a p i e n u o l a i d a s v i s u m o j e , p i r m i a u sia p a d a r y k i m e į j a s į v a d ą . M o l o t o v a s TSRS v y r i a u s y b ė s v a r d u i š p a s a u linio k a r o k i t o r e i k a l a v o : J u g o s l a v i j a i - Triesto, Persijai - K a v a n o v y r i a u s y b ė s , o iš jo - A z e r b a i d ž a n u i a u t o n o m i j o s ; iš J u g o s l a v i j o s p r a d ė j u s Graik i j o s n a m ų k a r ą , d e m o k r a t i n i o p a s a u l i o n e s i k i š i m o į B a l k a n ų reikalą; S u o m i j a i p r i m e t u s P o k a l o s v y r i a u s y b ę , šios v a l s t y b ė s k a r i n ė s s ą j u n g o s s u TSRS. Ž i n o m a , k a d dėl v i s ų šitų r e i k a l a v i m ų TSRS v y r i a u s y b ė n e tik n u s i leido, b e t ir tai, k a d TSRS r e i k a l a v i m ų p a t e n k i n i m a s b a i g ė s i tuo, k a d d r a u g a s - K a v a n a s , P o k a l a , Titas - a p g a u n a d r a u g ą - Staliną. Ir šitie a p g a v i mai eina iki to, k a d tarp d r a u g ų palieka n e i š v e n g i a m i karai. Tada: a r g i įman o m a s t a r p tautų t a i k u s b e n d r a d a r b i a v i m a s , j e i g u d e m o k r a t i j a k o m u n i z mui darytų nuolaidas? A r g i k o m u n i z m o draugai tarp savęs nekariautų?
* * *

Po į v a d o ž v e l k i m e į v i s u m ą , p r i e š tai p r i s i m i n ę 1941 [m.] p a s m u s siautėjusius bolševikinius metus. Išdidūs politrukai tada kliedėjo, k a d kapitalizmo priešingumuose paskendęs pasaulis negalėjo išvengti antro p a s a u l i n i o karo, k a d š i a m e k a r e n e i š v e n g s i r s a v o g a l u t i n i o n u s i l p i m o . P o l i t r u k a i t a d a tvirtino, k a d tas n u s i l p i m a s i š a n k s t o Stalino n u m a t y t a s , k a d tai į g a l i n s TSRS p a d i k t u o t i ž m o n i j a i k o m u n i s t i n į likimą, iškelti v i r š Berlyno, L o n d o n o , o p a s k u i - ir v i r š N i u j o r k o r a u d o n ą v ė l i a v ą . P e r g a l ė s p r i e š nacistinę Vokietiją p r o g a p a s l ė p d a m a s S t a l i n a s s a v o d i e v ą - p a t r a n k a s tuo b o l š e v i z m u i p r a n e š ė , k a d p r i b r e n d o l a i k a s v i r š p a s a u l i o s o s t i n i ų iškelti r a u d o n o j i v ė l i a v a . N u o į s a k y m o p r a b i l t i s a v o d i e v u i - p r a d ė t i p a s a u l i n ę r e v o l i u c i j ą Staliną s u l a i k ė a t o m o b o m b o s nebepaslaptis.

71

Šito a k i v a i z d o j e Stalinas p r i e š d e m o k r a t i j ą p a d a r ė p i r m ą n u o l a i d ą 1945 m. r u d e n į M o l o t o v a s i š v y k o į u ž s . reik. m i n . t a r y b o s k o n f e r e n c i j ą , į L o n d o n ą . Tik šioje k o n f e r e n c i j o j e M o l o t o v o l a i k y m a s i s r o d ė , k a d su žmonija ir komunizmas supranta, jog atomo bomba žmonijai g y v e n i m o lemti negali, - tuo l a i k u a t o m o b o m b a t e g a l ė j o s u g r i a u t i K r e m l i ų , k u o b o l š e v i z m ą b ū t ų p e r k ė l u s į p o g r i n d į , k a d a m ž i a m s jis v a d o v a u t ų tautų „ i š s i v a d a v i m o " k o v o m s į tą g y v e n i m ą , k u r i u o g y v e n d a m a R u s i j a - pas a k b o l š e v i z m o - i š g e l b ė j o s a v e ir ž m o n i j ą n u o v e r g a v i m o n a c i z m u i , dėl t o M o l o t o v o n e s u k a l b a m u m a s k o n f e r e n c i j ą p a v e r t ė n i e k u . P o šios k o n f e r e n c i j o s p a s l a p t i n g a s Stalino d i n g i m a s t e s u p r a n t a m a s taip, k a d v i e n u m o j e jis r y ž o s i p e r k r a t y t i t u o s s a v o p l a n u s , k u r i e jį - pasaulinį k o m u n i z m ą - p r i v e d ė p r i e p r a r a j o s : į s a k i u s prabilti s a v o d i e v u i tuo K r e m l i u i ir s a u s u l a u k t i a t o m o b o m b o s ; leistis į d e m o k r a t i n į b e n d r a d a r b i a v i m ą su Čerčilio v i e t i n i n k a i s - lieka k a s ir tikėti, k a d k o m u n i s t i n ė v a l s t y b ė gali l a i k y t i s i r k a p i t a l i s t i n i o p a s a u l i o a p s u p t a . A t s i l y g i n d a m a s u ž Stalino n u o l a i d ą , n u o l a i d ą Stalinui p a d a r ė T r u m e n a s - 1945 m. p a b a i g o j e a t v y k o į K r y m ą su Stalinu a s m e n i š k a i pasitarti. Po šito Stalinas p a d a r ė antrą n u o l a i d ą - TSRS v y r i a u s y b ė s u t i k o d a l y vauti SNO darbuose. Šitos n u o l a i d o s s ą l y g ą Stalinas p a r o d ė 1946 m . p r a d ž i o j e , p a s k e l b d a m a s s a v o p o k a r i n į p e n k m e t į . Šito p l a n o p a s k e l b i m a s r o d ė , k a d K r e m l i u s įtikintas, j o g p a l i k u s A m e r i k o s ž e m y n ą J A V p r o b l e m a , E u r o p a s u jos v a l d o m i s telieka r u s i š k a s i s k l a u s i m a s . Tais m e t a i s D a r d a n e l ų TSRS ir reikalavo kaip teisingo rusiškojo klausimo išsprendimo: Afrikoje b u v u s i ų Italijos k o l o n i j ų a r j ų dalies, k a i p p a v [ y z d ž i o ] n a u j a j a i d e m o k r a t i j a i prasiplėšti t a r p A f r i k o s t a u t ų . S a v o p l a n o p a s i s e k i m ą Stalinas r ė m ė d i d ž i o j o k a r o p o k a r i o p r o t u . Jis pilnai tikėjo, k a d J A V a t s i s a k y s n u o s a v o izoliacinės p o l i t i k o s k u r s o , k a d i r p o šio k a r o J A V n u s i g r ę š n u o p e r s e n u s i o s E u r o p o s n e g a l a v i m ų . Šito akivaizdoje plano pasisekimą turėjo garantuoti rusiškoji duona, kurią iš s a v o kolchoznikų Stalinas garantavosi kalnus. Už šią d u o n ą TSRS v y r i a u s y b ė tikėjosi g a u t i iš E u r o p o s tų p r a m o n e i į r e n g i m ų , k u r i ų d ė k a TSRS s a v o p r a m o n ė s s u k l e s t ė j i m u p e r p e n k m e t į t u r ė j o p r a l e n k t i J A V . K r e m l i u s r u s i š k o s i o s d u o n o s p a g a l b a v y l ė s i dirig u o t i p o k a r i u b a d a u j a n č i o s E u r o p o s s t r e i k u s , s a b o t a ž ą , r e v o l i u c i j a s - ūkį E u r o p o s „ p r i s i j u n g i m o " p r i e TSRS. A n t r a K r e m l i u i a t o m o b o m b a b u v o 1945 m . p a s k e l b t a s E u r o p o s atstat y m o - M a r š a l o p l a n a s . K a d K r e m l i u i jis b u v o s t a i g m e n a , p a r o d o galėj i m a s Lenkijos ir Č e k o s l o v a k i j o s v y r i a u s y b i ų prie šio p l a n o prisidėti. Krem-

72

lių š i t a s p l a n a s p r i t r a u k ė tuo, k a d į E u r o p o s g y v e n i m ą į s i j u n g d a m o s J A V r u s i š k ą j ą d u o n ą E u r o p a i p a d a r ė v i s i š k a i n e b e r e i k a l i n g ą . P r a m o n e i įreng i m ų , k u r i u o s S t a l i n a s u ž p l a n a v o TSRS šaliai, M a r š a l o p l a n u s u m o d e r n i n a m a E u r o p o s p r a m o n ė p r a d ė j o trūkti. M a r š a l o p l a n a s , p e r t v a r k y d a m a s E u r o p o s g y v e n i m ą J A V p a v [ y z d ž i u ] , n e tik n ū d i e n į Stalino planą p a v e r t ė tikru n i e k u , b e t i r ateity E u r o p o j e k o m u n i z m u i p l ė s t i s t e r o d ė t o k i a s sąl y g a s , k u r i o s tam r e i k a l u i y r a J A V š a l y j e . Prieš šitą E u r o p o s a m e r i k o n i z a c i j ą K r e m l i u s a t s a k ė k o m i n f o r m o s u d a r y m u . N o r s tai y r a J A V g ą s d i n i m a s , bet į k o m i n f o r m o s u d ė t į n e į j u n g u s Anglijos kompartijos, tuo rusiškasis klausimas J A V intereso labui a t s i s a k ė i r n u o A n g l i j o s . K a d tuo p a č i u TSRS a t s i s a k o i r n u o E u r o p o s v a l d ų , d a u g i a u TSRS n e r e i k a l a v o D a r d a n e l ų i r A f r i k o j k o l o n i j ų . Po šios n u o l a i d o s 1947 m. spalinių švenčių i š v a k a r ė s e per M a s k v o s radiją TSRS v y r i a u s y b ė s v a r d u Molotovas pasauliui pranešė, k a d atomo bomba n e b e paslaptis. K a d k a m n e a t r o d y t ų , j o g čia turima g a l v o j e m e d ž i a g i n ė a t o m o b o m b a , p e r tą patį radiją 1948 m., tų p a t š v e n č i ų i š v a k a r ė s e , Mol o t o v a s p a a i š k i n o ž m o n i j a i , k a d 1917 m . Rusijoje t e b u v o 240 000 k o m u n i s tų, k a d k o m u n i s t i n i o r y ž t o d ė k a R u s i j o j e e g z i s t u o j a k o m u n i s t i n ė v a l s t y b ė . P o p a s t a r o s i o s M o l o t o v o k a l b o s s e k ę s Stalino a t v i r a s l a i š k a s T r u m e nui d ė l a s m e n i n i o s u s i t i k i m o r e i k a l o p a a i š k i n o TSRS a t o m o b o m b o s paslaptį. Tai reiškia: j e i g u J A V n e p a r e m s r u s i š k o j o k l a u s i m o i š s p r e n d i m o , kurio siekia TSRS d i p l o m a t i j a , tai tą k l a u s i m ą p a s i i m s s p r ę s t i K r e m l i u s - bolševizmas. A t s i s a k i u s T r u m e n u i d e r ė t i s s u Stalinu dėl p a s a u l i o p a s i d a l i n i m o į kapitalistinį - J A V p r o b l e m a ir k o m u n i s t i n į - r u s i š k a s i s k l a u s i m a s , p r a d ž i o j e 1949 m . K r e m l i u s t a i p s a n k c i o n a v o M o l o t o v o p a r e i š k i m ą : b o l š e v i k i n i u r y ž t u p a s u k o laimėti K i n i j o s b o l š e v i z m u i n e i š s e n k a m o s j ė g o s i š t a r p t a u t i n i o b e n d r a d a r b i a v i m o ; a t š a u k d a m a s TSRS d i p l o m a t ą M o l o t o v ą , į jo vietą p a s k y r ė b o l š e v i k ą ž o d ž i o ir v e i k s m o p r a s m e - V y š i n s k į . M a ž d a u g po pusmečio Kremlius patsai p a r o d ė ir bolševikinio ryžto p a s e k m e s : 1949 m . s p a l i n i ų š v e n č i ų i š v a k a r ė s e v i e t o j TSRS d i p l o m a t o p e r M a s k v o s r a d i j ą p r a k a l b ė j o VKP(b) C K Staliną p a v a d u o j ą s Gen. s e k r e t o r i u s M a l e n k o v a s . Į d o m u tai, k a d jis i r u ž d i p l o m a t ą M o l o t o v ą s u nuolaid o m i s p r i e š d e m o k r a t i j ą toliau n u ž e n g ė , - b o l š e v i k i n i a i M a l e n k o v a s g r a s ė ir koliojosi tik a p s i d r a u d ę s š i u o t v i r t i n i m u : „ n i e k u o m e t p e r visą s a v o istoriją m ū s ų t ė v y n ė n e t u r ė j o taip teisingų i r g e r a i s u t v a r k y t ų v a l s t y b ė s s i e n ų " . Čia k a l b a m a a p i e t ė v y n ę , k u r i y r a TSRS v a l s t y b ė , dėl to 1949 m. p a r o d ė , k a d b o l š e v i z m a s j a u a t s i s a k o ir n u o Italijos su P r a n c ū z i j a - prad ė j u s k o m i n f o r m ą g r i a u t i Titui, jį p r i b a i g i a Stalinas.

73

Iš čia p a n a š u , k a d ž m o n i j a i į t ė v u s kilęs Stalinas a r u , į s e n a t v ę tiek j a u nusileido, kad laimingas jaustųsi ir tada, jeigu T r u m e n a s iš jo neatimtų to, ką jis p r i g y v e n ę s . K a d a n g i šitos n u o l a i d o s nėra t ė v i š k o s i o s m e i l ė s ž e n k l a s , u ž t a t p a ž v e l k i m e ir [į] tas n u o l a i d a s , k u r i o s į šitą n u s i ž e m i n i m ą komunistinę valstybę atvedė. P i r m a iš tokių n u o l a i d ų t u r ė t ų b ū t i 1934 09 18 TSRS p r i ė m i m a s n a r i u į T a u t ų S ą j u n g ą . TSRS d i p l o m a t i j a tą l a i k o d i d ž i u s a v o n u o p e l n u , b e t dėl šio n u o p e l n o į d o m u s toksai k l a u s i m a s : j e i g u b ū t ų b u v u s i n u o l a i d a tada, j e i g u Tautų S ą j u n g a b ū t ų į s t o j u s i n a r i u į l y g i a t e i s i ų , pilnai s u v e r e n i ų t a u t ų šeimą TSRS (ir - T a u t ų S ą j u n g a b ū t ų g a v u s i TSRS s ą j u n g o j e v i e n ą balsą), k a i p v i e n ą balsą t e g a v o TSRS T a u t ų S ą j u n g o j e ? Dėl šito ž y g i o TSRS d i p l o m a t i j a gali t r i u m f u o t i n e b e n t tuo, k a d r u s i š k a s i s b o l š e v i z m a s a t k e r š i j o v i s o m s TSRS s u d a r a n č i o m s t a u t o m s u ž j ų n e l o j a l u m ą K r e m l i a u s p o l i t b i u r u i tuo, k a d ž m o n i j o s a k y s e v i s a s j a s l a i k ė n i e k o n e r e i š k i a n č i o m i s didžiosios Rusijos provincijomis. Kai 1939^41 [m.] už a g r e s i j ą p r i e š S u o m i j ą TSRS iš T a u t ų S ą j u n g o s b u v o p a š a l i n t a , t a r y b i n ė p o l i t i k ė A f a n a j e v a dėl šito - T a u t ų S ą j u n g a b r o š i ū r o j s u n u s i s t e b ė j i m u taria: „Nei v i e n a s a g r e s o r i u s n e b u v o p a š a l i n tas i š T a u t ų S ą j u n g o s . " Stebėtis d ė l šito tenka n e b e tuo, k a i p d e m o k r a t i n ė d i p l o m a t i j a s u g e b ė j o t a i p s u m a n i a i p r i v e r s t i TSRS v y r i a u s y b ę , k a d j i s u tokiu n e a p d a i r u m u p a r o d y t ų p r i e š ž m o n i j ą K r e m l i a u s v u l g a r u m ą i r cinizmą t a r p t a u t i n ė s teisės a t ž v i l g i u . Juk p r i e š p u l d a m a S u o m i j ą TSRS g a l ė j o b e n t išstoti i š T a u t ų S ą j u n g o s . Juk t a r p t a u t i n ė s teisės a t ž v i l g i u TSRS a g r e s i j o s a k t a s p r i e š S u o m i j ą g a l ė t ų būti l y g u s tam v e i k s m u i , j e i g u LTSR u ž p u l t ų RTFSR. Ką gi p a s t a r u o j u atveju turėtų veikti aukščiausioji taryba? I š čia k i e k v i e n a m a i š k u , k a d d e m o k r a t i n ė d i p l o m a t i j a , n a u d o d a m a s i TSRS d i p l o m a t i j o s ž i o p l u m u , b e s i r e m i a n č i o s v i e n b r u t a l i a j ė g a , TSRS p r i ė m i m ą į Tautų S ą j u n g ą ir iš jos TSRS p a š a l i n i m ą t a i p s u tvarkė, kad visa žmonija pamatytų, jog esant g y v a m Tautų agresoriui - TSRS - K r e m l i u j e , y r a n e i š v e n g i a m i ir t a r i a m i a g r e s o r i a i , b ū tini a g r e s o r i u i s u n a i k i n t i . N u o l a i d a g a l i m a l a i k y t i TSRS p r i ė m i m ą d e m o k r a t i j o s b e n d r i n i n k e kov o j e p r i e š n a c i z m ą . Tik k a l b a n t a p i e šią n u o l a i d ą tenka p r i s i m i n t i ž m o n i j o s g y v e n i m e į s i p l a t i n ę s p a s a k y m a s , k a d A n g l i j a v i s u s k a r u s laimi s v e t i m o m i s a u k o m i s . T i k r u m o j e čia ne a n g l i š k o j i g u d r y b ė , o d e m o k r a t i j o s . A n g l i j a i šitą g u d r y b ę b e g a l i m a p r i m e s t i n e b e n t d ė l to, k a d ji - pati didžiausia demokratinė valstybė, kartu - ištikimiausias Europoje demokratinio g y v e n i m o saugas.

74

K a d a n g i A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o t r o š k o ir jį p a r e n g ė k o m u n i s t i n ė v a l s tybė, dėl to d e m o k r a t i j a ir p a ė m ė TSRS k o m u n i s t i n ę v a l s t y b ę - s a u talk i n i n k u , k a d n u g a l ė j u s n a c i z m ą š i v a l s t y b ė tvirtintų: n u o s t o l i a i , k u r i u o s padarė karas mūsų liaudies ūkiui, nežino sau lygių p a v y z d ž i ų visoje ž m o n i j o s v i s u m o s istorijoje: „Tai m ū s ų n u o s t o l i a i k a r o r e z u l t a t e b u v o m i l ž i n i š k i , m ū s ų a u k o s n e s u s k a i t o m o s " ( „ P r a v d a " , 1949 06 01). P a l y g i n k i m e šitą „ P r a v d o s " t v i r t i n i m ą s u tais p o l i t r u k ų i š v e d ž i o j i mais, k u r i a i s jie p r i e š karą a t s i d ž i a u g t i n e g a l ė j o . Juk tai p a t i e s Stalino p r i s i p a ž i n i m a s , k a d G e n i j a u s p l a n u s Čerčilis p a d a r ė i r g e n i a l i a i s n u o s t o liais, k o k i ų ž m o n i j o s istorija d a r nėra m a č i u s i . A r g i š i t a s „ P r a v d o s " tvirtinimas - ne pasityčiojimas iš k o m u n i z m o diplomatijos, kuri šaukia, kad J A V - d e m o k r a t i j a - ir k a r o a t v e j u l o b s t a ? A r g i tai ne p r i s i p a ž i n i m a s , k a d l i e t u v i a i t e i s i n g a i tvirtina, j o g k v a i l ą i r b a ž n y č i o j e m u š a ? Be g e n i a l i ų n u o s t o l i ų , k a r o d ė k a TSRS ir v ė l p r i v e r s t a d a l y v a u t i Tautų S ą j u n g o s v e i k l o j e - S N O v a r d u . V i e n L i e t u v o s , L a t v i j o s , Estijos T a u t ų n e d a l y v a v i m a s S N O v e i k l o j e k a l b a u ž tai, k a d TSRS d i p l o m a t i j a n e v e l t u i v e t o teise p r i v e r s t a š v a i s t y t i s . B e v e i k v i s i S N O s v a r s t o m i k l a u s i m a i TSRS v y r i a u s y b ę - k a d ir n e t i e s i o g i a i - k l a u s i a : o k a i p g i iš g y v e n i m o i š n y k o T a u t ų S ą j u n g o s nariai L i e t u v a , L a t v i j a , Estija? TSRS, s u t i k d a m a b ū t i S N O n a r i u , tėra R u s i j a , k u r i p r i v a l o šią S ą j u n g ą s u d a r a n č i a s r e s p u b l i k a s par e n g t i S N O nariais. Šios t r y s t a u t o s p r i e š d e m o k r a t i j ą n e k a r i a v o , i š T a u t ų S ą j u n g o s n e p a š a l i n t o s , dėl to jų S N O n e b u v i m a s terodo, k a d TSRS į šią o r g a n i z a c i j ą t e p r i i m t a v i e n tik tam, k a d iš j o s ji b ū t ų ir p a š a l i n t a . T o m a ž a ! D a l y v a u j a n t į S N O v e i k l o j e TSRS v y r . įgaliotinį s a m d i n į adv o k a t ą V y š i n s k į d e m o k r a t i j o s p a s t a n g ų d ė k a TSRS v y r i a u s y b ė t u r ė j o j į p a s k e l b t i s a v o a t s t o v u . T a i g i ir tik tam, k a d TSRS p a š a l i n u s iš S N O Kremlius n e g a l ė t ų s k ų s t i s , j o g tai - tik n e t i k u s i o a d v o k a t o d ė k a ; V y š i n s k į pas k y r u s TSRS u ž s . reik. min., u ž v i s ą v e i k l ą p a l i e k a a t s a k i n g a TSRS v y riausybė. TSRS d i p l o m a t i j a p r i e š k e l e r i u s m e t u s t r i u m f a v o dėl d e m o k r a t i j o s nuol a i d u m o B a l k a n ų k l a u s i m u , o š i a n d i e n p a s a u l į jau s t e b i n a l i a u d i e s d e m o k r a t i j o s t e i s m a i . T e i s m a i p r a d e d a m i k o m u n i s t i n ė s p r o p a g a n d o s triukšm i n g u m u , b o l š e v i k i n i u c i n i z m u k o n e v e i k i a n t p r i e š p a s a u l į t a r y b i n ę dip l o m a t i j ą ir patį Staliną. Šiuose teismuose dokumentais įrodoma, kad Antrojo pasaulinio karo l a i k u Tito b u v o [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] d r a u g a s - r u s i š k o k l a u s i m o p i k č i a u s i a s i š d a v i k a s . R a i k a s i r K o s t o v a s n u t e i s t i u ž v a l s t y b ė s i š d a v i m ą Titui. Patsai Stalinas, t i t u l u o d a m a s Titą m a r š a l u , j a m p a t i k ė j o š i a s p a s l a p t i s :

75

p r i e J u g o s l a v i j o s f e d e r a t y v i n ė s r e s p u b l i k o s p r i j u n g i m o v i s ų B a l k a n ų resp u b l i k ų ; Balkanų r e s p u b l i k ų k a r i n ė s S ą j u n g o s s u d a r y m a s p r i s i j u n g i a n t prie TSRS g i n k l o b r o l y s t ė s ; K o m i n f o r m o s u c e n t r u J u g o s l a v i j o j e s u d a r y mą; i š J u g o s l a v i j o s G r a i k i j o s n a m ų k a r o p r a d ė j i m ą ; i š G r a i k i j o s v a i k ų g r o b i m ą ir jų J u g o s l a v i j o j a p g y v e n d i n i m ą - šitų v a i k ų J u g o s l a v i j o j e u ž f i k s a v u s k i n o f i l m u o s e , p a t s a i V y š i n s k i s tuos f i l m u s d e m o n s t r a v o S N O a s a m b l ė j o j e . Ir čia a i š k u , k a d i š d u o d a m a s k i t o s d e m o k r a t i j o s j a m patikėtas p a s l a p t i s , k a r t u i š d a v ė ir tas, k u r i a s Stalino į g a l i o j i m u jis g a v o iš Raiko i r K o s t o v o . A i š k u , k a d n ū d i e n i l i a u d i e s d e m o k r a t i j o s š a l y s e teism a i Stalino g a r b ę b o l š e v i z m o u ž v a l d y t o s e š a l y s e gali išgelbėti, b e t laisv o s ž m o n i j o s a k y s e v i s a tai a t r o d o , k a d Stalinas tėra a f e r i s t a s , g e b ą s u ž s a v o kaltes sušaudyti s a v o artimuosius. Ne tiek ž m o g a u s protą s t e b i n a Raiko ir K o s t o v o teismai, kiek Čerčilio - d e m o k r a t i n ė s d i p l o m a t i j o s į ž v a l g u m a s . Juk j e i g u r u s i š k a s i s bolš e v i z m a s b ū t ų i r p o šio k a r o p a l i k t a s s e n o s e s i e n o s e , jie v ė l d e š i m t m e čius b ū t ų g a l ė j ę l a u k t i ž m o n i j o s b o l š e v i k i n i o k o m u n i z m o . L e i d u s j a m p r a s i p l ė s t i pačioje j a m j a u t r i a u s i o j e v i e t o j e , n e v i e n tai į g a l i n o p a r e n g t i K r e m l i u i trečią a t o m o b o m b ą - A t l a n t o p a k t ą , b e t ir patį k o m u n i z m ą p e r s k y r ė į b o l š e v i k i n į ir p a s a u l i n į . Čia j a u d e m o k r a t i n i ų n u o l a i d ų s u m a : a t o m o b o m b a i d a b a r s u d a u ž i u s Kremlių, b o l š e v i k i n i s k o m u n i z m a s n e t a u t ų i š v a d u o t o j u p a l i e k a m a s , b e t tikru t a r p u s a v y j e b e s i r i e j a n č i u ž v ė r y n u . Kai šito a k i v a i z d o j e V y š i n s k i s d a r g a l i k a l b ė t a p i e n u o l a i d a s , j o d u o n d a v y s M a l e n k o v a s 1949 11 06 ž m o n i j ą p a s t a t o p r i e š šią p r o b l e m ą : „Neg a l i m a u ž t i k r i n t i e u r o p i n ė s ir, v a d i n a s i , ir t a r p t a u t i n ė s taikos, j e i g u neb u s teisingai išspręstas Vokietijos klausimas". I š šito M a l e n k o v o p a r e i š k i m o a i š k ė j a , k a d K r e m l i u s tik d a b a r t e p a m a tė tai, ką d e m o k r a t i n ė d i p l o m a t i j a i š s p r e n d ė A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o eig o s m e t u . Kad t a r p t a u t i n ė s t a i k o s a t ž v i l g i u s v a r b u s t e i s i n g a s V o k i e t i j o s k l a u s i m o i š s p r e n d i m a s , k a d šitą teisingą i š s p r e n d i m ą i r pati V o k i e t i j a s u p r a s t ų , t a m š i nacija yra p a d a l i n t a . V o k i e t i j a tik t a d a s u p r a s k a r o pav o j ų ž m o g a u s g y v e n i m u i , kai pati p a t i r s t u o s k a r o p a d a r i n i u s , k u r i u o s jos v a i k a i į v a i r i ų k a r ų a t v e j a i s p a l i e k a k i t u o s e k r a š t u o s e . Šitas p a d a l i n i m a s V o k i e t i j o j e lemia p i r m ą s i a s b ū s i m o j o k a r o d i e n a s . N e t e k s abejoti tuo, k a d tos d i e n o s ir šią tautą a t g r a s i n s n u o k a r ų g e i s m o . Tik ne v i e n V o k i e t i j o j e p a r e n g t a s k e l i a s į ž m o g a u s g y v e n i m ą , - r y š k u s tam p a v y z d y s i r Kinija. Šitas m i l ž i n a s ž m o g a u s g y v e n i m u i tik t a d a tiks, kai p a t s a i s a v o r a n k o m i s p e r s a v o ž e m ę p e r n e š k a r o p r a g a r ą . Regime, k a d tai s ą ž i n i n g i a u s i a i jis ir atlieka. 76

J e i g u k a s kiti n o r ė t ų Kiniją a t v e r s t i ž m o g a u s g y v e n i m u i , tas l a b a i g r e i t a i g a l ė t ų v i r s t i K i n i j o s s k a u s m u ; b ū d i n g a š i a m a t v e j u i Lin Š a u C i p e r n a i m e t o b i r ž e l i o m ė n . „ T i e s o j " s p a u s d i n t a k a l b a . Šita k a l b a taikom a k o v o j a n č i a m k i n ų k o m u n i z m u i , b o l š e v i k i n i u b r u t a l u m u p u o l a n t Titą. Tai s a k o , k a d kinų k o m u n i z m a s , ž e n g d a m a s į p e r g a l e s , j a u k l a u s i a , u ž stalininį a r u ž t i t i n į - k i n i š k ą k o m u n i z m ą k o v o j a m a ? O k a s g i b u s s u K i n i j o s k o m u n i z m u t a d a , kai K r e m l i ų a t o m o b o m b a n u p ū s ? A r i r Kinija t a d a s i e k s p a s a u l i o u ž v a l d y m o , k a i p t o š i a n d i e n siekia R u s i j a ? O gal kiniška komunistinė valstybė galės laikytis ir kapitalistinio pasaulio a p s u p t a ? D a r a n t g a l u t i n ę i š v a d ą a p i e V y š i n s k i o k l i e d ė j i m u s - a p i e nuolaidas, ž m o g u i tenka nulenkti galvą prieš tą demokratijos diplomatijos m e n ą , k u r i u o n a u d o d a m a s i s Čerčilis s u g u n d ė Staliną p a n a i k i n t i kom i n t e r n ą . Šito d ė k a a t s i r a d o i r Titas, k u r i s i r b o l š e v i z m ą a p r u b e ž i a v o „ d i d ž i o s i o s " R u s i j o s i d ė j a . K o m u n i z m o - titiniu ž m o g a u s a p s i s p r e n d i m u , tautų b e n d r u o m e n ė , tai y r a T a u t ų S ą j u n g o s o r g a n i z a c i j a , š i a n d i e n vadinasi SNO. Šitai s u p r a t ę s i r V y š i n s k i s , 1949 m . p a s i b a i g u s S N O Gen. A s a m b l ė jai, s p a u d o s a t s t o v a m s p a r e i š k ė , k a d jis n e g a l i b ū t i p a t e n k i n t a s S N O darbais. Jeigu politikas nepatenkintas darbais, kuriuose s a v o darbais a k t y v i a i p a t s a i d a l y v a u j a , tai a r b a jis n e p o l i t i k a s , a r b a tas s u t v ė r i m a s , k u r i s p a m a t ė , k a d p a t s a i p r i s i d ė j o p r i e t ų d a r b ų , k u r i e jau k a r t u v e s pastatė. Š i a m a t v e j u i b ū t i n a s 1949 m . u ž s . reik. m i n . t a r y b o j e š i t a s B e v i n o p a r e i š k i m a s : „ A š t i k i u o s i , k a d kai b u s s u š a u k t a s s e k a n t i s u ž s . reik. m i n . t a r y b o s p o s ė d i s , m e s g a l ė s i m e p r a d ė t i d a r b ą kitoje, p a l a n k e s n ė j e a t m o sferoje, kada m e s ž e n g s i m e keliu, pasitikėdami vienas kitu." T a d a a m ž i ų k n y g o s a t v e r č i a n t 1950 m e t ų l a p ą , ant j o i š k y l a : Pasitikėjimas. Tik š i t a m p a s i t i k ė j i m u i g a r a n t u o t i p r a p l ė s t a i r n ū d i e n ė R u s i j a . R u s i š kąjį b o l š e v i z m ą t e g a l i s u n a i k i n t i tik tas, k a m jis y r a g y v e n i m a s - r u s a s . Jeigu r u s a s s a v o plačia d v a s i a , viską pernešančių g y v e n i m u bolševizmą, k a i p s a v o d a l i ą , p e r k e l t ų į r u s i š k a s b e r i b e s , jis p a l i k t ų r u s i š k o j i j ė g a , k u rios j o k i a ž m o g a u s j ė g a s u n a i k i n t i n e į s t e n g t ų . Baisi ž m o g a u s g y v e n i m u i i r t a r u s i š k o j i j ė g a , k u r i MGB n a g a n o p a g a l b a g r a s o ž m o n i j a i , k u r i a t i t o l u s i n u o R u s i j o s s i e n ų . Tik b o l š e v i k i n ė t a u t ų o k u p a c i j a , S N O v y š i n s k i n ė v e i k l a , ž m o n i j o s g y v e n i m o d r u m s t i m a s streikais, n a m ų karais visoje p i l n u m o j e pateisina ant Rusijos atomo b o m b o s p a n a u d o j i m ą . Tai r u s i š k a i j ė g a i - n u t o l u s i a i n u o s a v o t ė v y n ė s ribų - n e š a gyvuliškos panikos padarinius.

77

D e m o k r a t i j a i g r ą ž i n u s šitą jėgą ž m o g a u s g y v e n i m u i , j i ž m o g a u s g y venimui g r ą ž i n s ne vien Rusiją, bet a m ž i a m s iš žmonijos g y v e n i m o ir k o m u n i z m ą išraus. Saugodami ž m o g a u s gyvenimą savoje Tėvynėje, mes d r ą s ū s žvelgiame į 1950 m e t u s . Kančia ir i š t v e r m ė už laisvą g y v e n i m ą s a v o j e T ė v y n ė j e a m ž i a m s Lietuvai g a r a n t u o j a Nepriklausomybę. Valkšna*
Prie rymančio Rūpintojėlio (LLKS V i s u o m e n i n ė s d a l i e s organas), 1950 01, Nr. 1 (7), GAMF, inv. Nr. 134. Originalas, mašinraštis.

15

dokumentas

Lietuvos nepriklausomybė tarptautinių įvykių šviesoje
Į Lietuvos nepriklausomybę

D e m o k r a t i n ė tiesa, p o D i d ž i o j o k a r o p a l i k u s i tautų a p s i s p r e n d i m o teisę, 1918 m . v a s a r i o m ė n . 1 6 d . L i e t u v o s T a r y b a i p a s k e l b u s L i e t u v o s N e p r i klausomybę, suteikė kiekvienam lietuviui laisvę s a v o nepriklausomybe n a u d o t i s ir ją ginti. Po k a r o p r i e š p o n i š k ą j ą L e n k i j ą , s i e k u s i ą L i e t u v o j e grąžinti b a u d ž i a v o s laikus, n u g a l ė j u s Tarybinę Rusiją, bolševikų paverst ą b e p r o č i ų n a m a i s i r b e s i v e r ž u s i ų m ū s ų g y v e n i m ą ž m o g u i k a t o r g a padaryti, visos pasaulio tautos pripažino Lietuvą Nepriklausoma valstybe, tuo garantuodamos lietuviui nepriklausomą gyvenimą. š i a n d i e n š a u d y d a m a s l i e t u v i u s b o l š e v i z m a s š a u k i a , k a d L i e t u v o s Nep r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m a s - t u o ir p r i p a ž i n i m a s - b u v o n e t e i s ė t a s , d ė l to l i e t u v i a i b e t e i s i a i k o v o j e ir p r i e š jį. Kai tai b o l š e v i z m a s s k e l b ė , iki j o v a l s t y b ė n e b u v o m u m s p r i p a ž i n u s i N e p r i k l a u s o m y b ė s , g a l i r b u v o b e n t k i e k t e i s u s , b e t n ū d i e n ė j o e l g s e n a t e r o d o , k a d jis p a t s a i s a v o p r a s i k a l t i m o laipsnį į r o d o t u o t e r o r u , k u r i o p a g a l b a p a s m u s s a v o galybę rado. K a d b o l š e v i z m a s tik t e r o r a s i r tėra, a p i e tai l i u d i j a p a t y s b o l š e v i z m o v a d a i šiais oficialiais pareiškimais: - M e s e s a m e o r g a n i z u o t i teroru... p a s i g a i l ė j i m o p a s m u s n ė r a . - Džeržinskis.
* Iš stiliaus g a l i m a spėti, k a d a u t o r i u s - J u o z a s Šibaila.

78

- N u o r e v o l i u c i j o s p r a d ž i o s ir net p i r m jos m e s b u v o m e teroristai ir m e s p a s i l i k s i m e jais. - Z i n o v j e v a s . - T e m i r š t a r u s ų t a u t o s 90 p r o c e n t ų , k a d tik p a s i l i k t ų 10 p r o c e n t ų p a s a u l i n ė s r e v o l i u c i j o s m o m e n t u i . - Leninas. Kodėl v i e n terorą b o l š e v i z m a s l a i k o s a v o i š g a n y m u , p a r o d o š i t a s Lenino tvirtinimas: - Mes pražūsime, jeigu artimiausiu laiku nekyla revoliucija kitose pasaulio šalyse. Jau v i e n šitie p a s i s a k y m a i rodo, k a d n e k o k i a teise v a d o v a u d a m a s i s b o l š e v i z m a s m u m s d r a u d ž i a l a i s v a i a p s i s p r ę s t i , tik k a d m ū s ų laisvą v a lią jis s t e n g i a s i s u p a r a l i ž u o t i vien jam į p r a s t o teroro p a g a l b a . K o v o j a m e n e dėl ž a i s l i u k o , n e dėl v i e n o s a r kitos d i e n o s g y v e n i m o , m ū s ų k o v a dėl a m ž i n o l i e t u v i ų L i e t u v o j e g y v e n i m o , d ė l to n e b o k i m e p a ž v e l g t i į tai, k ą m ū s ų k o v a p r i e š b o l š e v i z m ą ž a d a m ū s ų g y v e n i m u i , k ą gali nešti tam g y v e n i m u i m ū s ų n u s i l e n k i m a s p r i e š b o l š e v i k i n į terorą. S e p t i n t ą k a r t s u t i n k a m e L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s p a s k e l b i m o metines s i a u t ė j a n t p o m ū s šalį b o l š e v i k i n i a m terorui. P i r m u k a r t šią š v e n tę s u t i k o m e p a s y v ū s priešintis bolševizmui, telaukdami jo netikėto iš m ū s ų g y v e n i m o i š n y k i m o , k a i p n e l a u k t a i jisai p a s m u s a t s i r a d o . Šitą g a l i m y b ę - netikėtą b o l š e v i z m o i š n y k i m ą - r o d ė ir 1921 m. l i e p o s m ė n . 1 3 d . š i t a s „ P r a v d o s " s a m p r o t a v i m a s : „Gali būti, k a d m e s i š e i s i m (iš valdžios), bet n e i š e i s i m n e i š r o v ę praeities su v i s o m i s š a k n i m i s . Tie, k u r i e p o m ū s ų ateis, s t a t y s i s g r i u v ė s i u o s e , k a p u o s e . " U ž tai, k a d 1940-41 m . p a s y v i a i l a i k ė m ė s b o l š e v i z m u i m ū s ų g y v e n i mą verčiant griuvėsiais, m u s b a u d ė areštais, kalėjimu, d a r b o stovyklom i s , iki 1941 m. r y ž o s i 700 000 l i e t u v i ų ištremti į Sibirą. K l a i k u s tremtinių l i k i m a s l i k u s i u s l i e t u v i u s T ė v y n ė j e t u r ė j o n u t e i k t i b o l š e v i k i n i a i - aktyviai prisidedant prie patiems sau kapų parengimo. Š e š t u s m e t u s V a s a r i o 16-ąją s u t i n k a m e k o v o d a m i p r i e š b o l š e v i z m ą . Tai n e v i e n m ū s ų t a u t o s p r o t e s t a s p r i e š m ū s ų tautai N e p r i k l a u s o m y b ė s p a n i e k i n i m ą i š b o l š e v i z m o p u s ė s , tai k a r t u a t s i s a k y m a s p a d ė t i b o l š e v i z m u i s i e k i a n t tų p e r g a l i ų , a p i e k u r i ų a t s i e k i m ą U k r a i n o j e b o l š e v i k i n i s laikr a š t i s „Golos P r a v d y " rašė: „Reikia s k u b i a i n u v a l y t i g a t v e s n u o l a v o n ų , nes š u n y s , p a r a g a v ę žmogienos, darosi pavojingi." B a u s d a m a s u ž šitą k o v ą , b o l š e v i z m a s , b e n a u d o t ų 1940-41 m . b a u s mių k a r t o j i m o , k r i t u s i ų p r i e š jį k o v o j e l i e t u v i ų l a v o n u s š l y k š č i a u s i a i išn i e k i n a , i š L i e t u v o s g y v e n t o j ų teroro p a g a l b a s u d a r o tikrų b r o l ž u d ž i ų istribitelių g a u j a s . Bet v i e n tai, k a d b o l š e v i z m a s , v i e n s a v o j ė g o m i s įsteng ę s d i d ž i ą Rusiją p a v e r s t i b e p r o č i ų n a m u , o m a ž o s L i e t u v o s ir l i e t u v i š k ų

79

b o l š e v i k ų p a g a l b a negali k a t o r g o s k r a š t u p a d a r y t i , r o d o n e v i e n m ū s ų k o v o s b ū t i n u m ą - n o r i n t m u m s ž m o n ė m i s išsilaikyti, b e t ir tai, k a d pildosi Lenino pranašystė: artimiausiu laiku nekilus revoliucijai kitose šalyse, b o l š e v i z m a s ž ū s t a . Šitos b o l š e v i k i n ė s n e g a l ė s tenka p r i e ž a s t i e s ieškoti tame, k a d ir p a t y s b o l š e v i z m o g y v e n i m o v y k d y t o j a i jau regi, j o g jie s a v a i s d a r b a i s j ų v a l d o m u o s e k r a š t u o s e i r d a l y v a u d a m i tarptautiniame b e n d r a d a r b i a v i m e p a r e n g ė žmoniją karui, k u r i s reikš i š v a d a v i m ą tautų iš TSRS beprotnamio, k u r i s už šio b e p r o t n a m i o s u k ū r i m ą įteisins pakarti b o l š e v i z m o g y v e n i m o v y k d y t o j u s . Tai tvirtina ir 1949 11 06 M a l e n k o v o k a l b a . Jis g r a s o ž m o n i j a i bolšev i z m o v a l d o m a i s ar jo į t a k o j e s a m a i s 800 m i l i j o n ų g y v e n t o j ų ir tuo p a t l a i k u š a u k i a , k a d t a i k o s k o n g r e s a i i š g e l b ė s b o l š e v i z m ą n u o karo. N e v i e n a s L e n i n a s b o l š e v i z m o vienintelį i š g a n y m ą teregi p a s a u l i n ė j revoliucijoj. 1931 m . Stalinas taip p r a n a š a v o a p i e a n t r o p a s a u l i n i o k a r o p a d a r i n i u s b o l š e v i z m u i : „Mes e s a m e a t s i l i k ę n u o p r i e š a k i n i ų šalių 5 0 100-tu m e t ų . M e s t u r i m e p r a b ė g t i šitą tarpą p e r d e š i m t m e t ų . A r b a m e s tai p a d a r y s i m , a r b a m u s s u m i n d ž i o s . " P r a s l i n k u s p o š i o s k a l b o s d e š i m č i a i m e t ų p a s i r o d ė , k a d Stalinas nem e l a v o - bolševizmą n u o laikino ž u v i m o išgelbėjo demokratija, kad amž i a m s jį p r a ž u d y t ų . Šitai p r a ž ū č i a i p a r e n g t i y r a m ū s ų k o v a , šitą p r a ž ū t į i r p a t s a i b o l š e v i z m a s r e g ė d a m a s g u o d ž i a s i , k a d y r a i r tokių u o s t ų , k u r d a r b i n i n k a i a t s i s a k o i š k r a u t i iš J A V į E u r o p ą v e ž a m a s k a r u i p r i e š bolševizmą medžiagas. B o l š e v i z m ą bijotis k a r o p i r m i a u s i a verčia jo p r i g i m t i s - r e v o l i u c i j o s t r o š k i m a s . V a d o v a u d a m a s i s jisai L e n i n o p r i e s a k a i s k a i p r u s ų , taip ir kitų jo p a v e r g t ų tautų 90 procentų m a r i n a m o s gali siekti v i e n a m ar k i t a m p a s a u l i o k r a š t e revoliucijos, b e t t a d a g a l i m a m k a r o a t v e j u i b e p a s i l i e k a 1 0 procentų t a r y b i n i ų piliečių. N e i š v e n g i a m i b o l š e v i z m o š a l y j s u g r i o v i m a i galimam išėjimui iš valdžios, apie ilgesnio karo vedimą bolševizmui ir s v a j o t i n e l e i d ž i a . Tai l i u d i j a n e v i e n n e t u r ė j i m a s k u o v e s t i k a r o p r i e š V o k i e t i j ą , b e t i r 1939-40 m . ž i e m o s k a r a s p r i e š S u o m i j ą , n e s e n i a i p a s i b a i g ę s n a m ų k a r o b a n d y m a s Graikijoj. Š i a n d i e n tą k a r o b a i m ę b o l š e v i z m u i d i d i n a ir M a l e n k o v o minėti 800 m i l i j o n ų g y v e n t o j ų . Šitas s k a i č i u s t e r o d o n e n o r m a l ų b o l š e v i z m o j ė g ų išp l ė t i m ą , p a n a š ų į A n t r a m p a s a u l i n i a m k a r e p r a s k i e d u s į ir p a g a l i a u praž u d ž i u s i Hitlerio j ė g a s . J e i g u Hitleris p l ė s d a m a s i s g a l ė j o p a s i t i k ė t i vien i n g a i t a u t o s į s i s a v i n t u t r o š k i m u v o k i š k a i a t n a u j i n t i E u r o p ą , tai b o l š e v i z m u i p r a s i p l ė t i m a s t e a t i d a r o j o k ū n e n e p a g y d o m a s ž a i z d a s , i š k u r i ų pirmoji y r a V o k i e t i j a .

80

Į s i v e r ž ę s b o l š e v i z m a s į Vokietiją n u d v a s ė j u s i o m s s a v o a r m i j o m s r a d o tikrų s t e b u k l ų grobti ir griauti. Jeigu d e m o k r a t i j a ir neleis vokiečių tautai a t s i m o k ė t i b o l š e v i z m u i k e r š t u u ž j ų g y v e n i m o i r d u k r ų g y v u l i š k ą išniekin i m ą , tai n ū d i e n a r o d o , kad v o k i e č i a m s s u n a i k i n t i b o l š e v i z m ą p a d ė s v i s a žmonija. A n t r a iš tų ž a i z d ų yra Balkanai, V e n g r i j a , Č e k o s l o v a k i j a ir Lenkija. Vien vokiškosios okupacijos patirtis g u n d ė tų kraštų g y v e n t o j u s laukti b o l š e v i z m o k a i p i š v a d u o t o j o , tik kai š i t a s i š v a d a v i m a s p a l i k o j ų p a v e r g i mu b o l š e v i z m u i , š i a n d i e n ten jau ir k o m u n i s t u s reikia teisti ir š a u d y t i , d i m i t r o v a m s , k o l a r o v a m s „ n e l a u k t a i " m i r u s g a r b i n t i . Tai n e g a l i m o s paslėpti p r i e m o n ė s , k u r i o s t u o s k r a š t u s p r i e š n e i š v e n g i a m ą karą turi n u o lankius bolševizmui padaryti. Tito a t s k i l i m a s , Raiko i r K o s t o v o b y l o s v i s ų šalių p r o l e t a r a m s p a r o d ė , k a d jie tėra r a n k o s , k u r i o s turi p r a s k i n t i kelią į jų šalių v a l d o v u s t i e m s 10 p r o c e n t ų r u s ų , k u r i e s a v o m i s r a n k o m i s 9 0 p r o c e n t ų s a v ų tautiečių i š ž u d ė . Šita b y l a n e k o m u n i s t a m s s a k o , k a d tie j ų t ė v y n a i n i a i , k u r i e r o d o i š t i k i m y b ę Stalinui, tėra t a j ė g a , k u r i p a s i r y ž u s i r s a v o t a u t o s n e m a ž i a u [kaip] 9 0 p r o c e n t ų p a s m e r k t i p r a ž ū č i a i . Kad šitas b o l š e v i z m o p a v o j u s g y v a i nagrinėjamas demokratiniam pas a u l y j , p r a s i t a r i a ir t a r y b i n ė s p a u d a . Ji tai l a i k o m a s i ų s ą m o n ė s n u o d i j i m u . Dėl šito „ n u o d i j i m o " - ž m o n i j o s p a r e n g i m o k a r u i p r i e š b o l š e v i z m ą d a r 1946 m . r u g p j ū č i o m ė n . 2 8 d . „ T i e s a " r a š ė , k a d J A V s p a u d a a p i e b o l š e v i z m ą taip k a l b a : „ M a s k v a , v i s a i n e M a s k v a , o M e š e c h a s , m i n i m a s 120 p s a l m ė j e . M a g o g a s , a p i e kurį k a l b a p r a n a š a s Ezichijėlis, n e k a s kitas, kaip Tarybų Rusija. R e i k a l i n g a s u n a i k i n t i k o m u n i s t i n ę M a g o g o šalį." A i š k u , n ū d i e n ė B a l k a n ų i r kitų b o l š e v i z m o p a v e r g t ų šalių p a d ė t i s , atitinkamai iškeliama į viešumą demokratinio pasaulio, jau ir be psalmių įtikina ž m o g ų , k a d b o l š e v i z m a s tik s u n a i k i n i m o t e v e r t a s . U ž š i t a s ž a i z d a s n e m a ž e s n ė b o l š e v i z m o k ū n e ž a i z d a i r Kinija, kai p o k a r o p r i e š n a c i z m ą J A V išėjo s u M a r š a l o p l a n u atstatyti E u r o p o s g y v e n i m ą i r t u o E u r o p ą p a r e n g t i k a r u i p r i e š b o l š e v i z m ą , b o l š e v i z m a s j o galim a s s a n k a u p a s b ū s i m a m k a r u i p r i e š d e m o k r a t i j ą t u r ė j o m e s t i į Kiniją k o m u n i z m u i p e r g a l ė s siekiant. B o l š e v i z m a s k i t a i p e l g t i s n e g a l ė j o , n e s p r i e š i n g u a t v e j u i r k i n ų milijonai g a l ė j o atitekti d e m o k r a t i j a i . Tik kiek E u r o p a J A V p a g a l b a s t i p r ė j o , tiek Kinija b o l š e v i z m o s a n k a u p o s d ė k a s a v o g y v e n i m ą griovė. Šito d ė k a šiandien k o m u n i s t i n ė kinų v a l d ž i a ne tiek gali p e r g a l ė m i s didžiuotis, kurioms rimtai g r a s o J A V r e m i a m a Č a n g Kai Ši jėga, kiek p r i v e r s t a r ū p i n t i s iš k u r n o r s g a u t i p a g a l b ą , k a d u ž v a l d y t ą šalį i š g e l b ė t ų iš b a d o - iš chaoso.

81

Šitos p a d ė t i e s a k i v a i z d o j e titinė i š d a v y s t ė Kinijoj p a s i d a r o n e i š v e n g i a m a : n e g a l ė d a m a s k i n i š k a s i s k o m u n i z m a s m a t e r i a l i n ė s p a g a l b o s tik ė t i s iš b o l š e v i z m o - TSRS, j o s ir p r i e š s a v o norą p r i v e r s t a s p r a š y t i i š J A V ; k a d šito n e į v y k t ų , a t s a k i n g a s kinų k o m u n i s t ų v i e t a s turi užimti b o l š e v i k a i (rusai). Bet t u o a t v e j u ir v a l d ž i ą l a i m ė j ę s k i n i š k a s i s k o m u n i z m a s n e g a l i j a u s t i s n u g a l ė t o j u , o telieka b o l š e v i z m o n u g a l ė tu, tetinkančiu ž u d y t i t u o s s a v o tautiečius, k u r i e g r a ž u m u nenori mirti iš b a d o . B o l š e v i z m o v i s a g a l y b ė s a t ž v i l g i u į s i d ė m ė t i n a s 1949 1 1 0 6 M a l e n k o v o k a l b o s s u s u m a v i m a s - u ž b a i g i m a s . J o k l a u s i u s i o m s m a s ė m s jis pas i ū l ė š a u k t i „ u r a " tik s p a l i o r e v o l i u c i j o s v ė l i a v a i , k o m p a r t i j a i i r taikai. P a l y g i n u s tai s u a n k s t y v e s n ė m i s š i o s b o l š e v i z m u i š v e n t ė s p r o g a s a k y t o m i s k a l b o m i s tai r e i š k i a , k a d K r e m l i a u s p o l i t b i u r a s j a u į t i k i n t a s , j o g n e TSRS g a l y b ė , n e Stalino g e n i j u s , b e t tik k a r o i š v e n g i m a s g a l i i š g e l b ė t i b o l š e v i z m ą p a s a u l i n ė s r e v o l i u c i j o s v ė l i a v a i nešti. Iš m a s i ų - iš salės s u r e ž i s u o t a s Stalinui „ u r a " - tai į p r a s t i n i s b o l š e v i z m o p r o p o g a n d i n i s t r i u k a s , k a d Stalino š l o v e i m a s ė s e j o k i e k a r a i n e g r e s i a . TSRS g a l y b ę g a l i a u s i a i p a r o d ė 1950 0 1 1 2 A u k š . Tar. Prez. į s a k a s , k u r i u o TSRS š a l y j e į t e i s i n a m a m i r t i e s b a u s m ė . Ž i n a n t tai, k a d š i o s šalies r i m t i e s i r t v a r k o s d a b o t o j a i g i n k l u o t i n e g u m i n ė m i s l a z d o m i s , b e t ž m o g u i mirtį n e š a n č i a i s m o d e r n i a i s g i n k l a i s , t e n k a žiūrėti į tai, k a m š i s į s a k y m a s t a i k o m a s . K a d a n g i T ė v y n ė s i š d a v i k a i s i r š n i p a i s tegali būti tik tie, k u r i e p r i e T ė v y n ė s p a s l a p č i ų prieina, k e n k ė j a i s ir d i v e r s a n t a i s - partijos p l a n ų v y k d y t o j a i , d ė l t o i r š i t a s į s a k a s t e t a i k o m a s tik t e i s ė t i e m s TSRS p i l i e č i a m s - b o l š e v i k a m s . Šitą į s a k ą TSRS v a d o v a m s p a d i k t a v o r e a l u s g y v e n i m a s . Tik p o karo prieš nacistinę Vokietiją, k a d a į pasaulio u ž v a l d y m ą b o l š e v i z m a s ėjo iškėlęs galvą, to laiko b o l š e v i k o moralės žvilgsniu bolševikui užsitarn a u t i 2 5 m . k a l ė j i m o t e g a l ė j o reikšti t o b o l š e v i k o b e p r o t y b ę . Š i a n d i e n , a k i v a i z d o j e A t l a n t o p a k t o ir p r i e š jį k o m p a r t i j o s s k i l i m o , „ n a c i o n a l i n i ų " respublikų bolševikui, norinčiam s a v e išsaugoti gyvenimui, vienintelis k e l i a s p a l i e k a titinis. Kad i š v e n g u s b o l š e v i z m o p r i e š l a i k i n i o s u b y r ė j i m o , bolševikų s u d r a u s m i n i m u i mirties b a u s m ė s ir prireikė. Š e š t ą k a r t V A S A R I O 16-ąją ž v e l g d a m i į m ū s ų t a u t o s k o v ą p r i e š bolš e v i z m ą , m e s d r ą s ū s tvirtinti, k a d ž y m i a d a l i m i p r i s i d ė j o m p r i v e d i m u i m ū s ų p r i e š o p r i e p a d ė t i e s , kai v i e n š a u t u v o p a g a l b a i r a u k š č i a u s i ų j ų s a v o g r e t ų v i e n y b ę jisai tegali p a l a i k y t i . A k i v a i z d o j e m ū s ų s i e k i m o Lietuvos Nepriklausomybės, A t l a n t o p a k t o - L i e t u v a i N e p r i k l a u s o m y b ę garantuojančio, n u l e n k d a m i g a l v a s vien prieš m ū s ų aukas, kurios sudė-

82

tos b o l š e v i z m o i r i m u i p a s i e k t i , l i e t u v i a i s k o v o t o j a i s ž e n g i a m e į g a l u t i nį b o l š e v i z m o s u n a i k i n i m ą , - a i š k u , kiek y r a L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y bės priešas, į sunaikinimą lietuviško bolševizmo. K a m i š l i e t u v i ų l a i s v ę l i e t u v i š k a i a p s i s p r ę s t i gali p a r a l i ž u o t i b o l š e v i kinis teroras, tam kovojančios tautos už Lietuvos N e p r i k l a u s o m y b ę valia turi p a d ė t i s a v o l a i s v ę g e r b t i . Brangindami lietuvio laisvę, ž e n k i m e į Lietuvos Nepriklausomybę!

Prisikėlimo ugnis (Prisikėlimo a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1950 02 01, Nr. 1 (14), LYA, f. K-5, ap. 1, b. 139, 1. 59-62. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 19-24.

16

dokumentas

Išsilaisvinimo
Kam

galimybės

abejojame?

N o r s į p r a s t a t v a r k a , tačiau v i s ų s u p a k i l u s i a n u o t a i k a l a u k i a m a s ateina gamtą iš miego budinąs pavasaris. Nerasime nė vieno žmogaus, kuris nors kiek paabejotų, kad pavasaris n e a t e i s . V i s i tikri, k a d jis d i e n a a n k s č i a u a r v ė l i a u v i s a m e s a v o ž a l u m y n ų j ū r o s g r a ž u m e p a s i r o d y s - ateis. Ž m o g u s d v a s i n i a i p a l ū ž t a tik t a d a , k a d a p a s j į n u s t o j a r u s e n t i v i l t i e s k i b i r k š t ė l ė . Lieka v i s k a m a b e j i n g a s , n e p a s i t i k i s a v i m i , n u s t o j a r e a l a u s p r o tavimo, a p s v a r s t y m o ir v y r i š k u m o - energijos. Toks ž m o g u s - d v a s i o s invalidas! K a i p ž m o g a u s k ū n a s s u d a r y t a s i š l ą s t e l i ų , taip i š ž m o n i ų s u d a r y t o s t a u t o s . L y g i a i , k a i p n u o ląstelių k o k y b ė s p r i k l a u s o i n d i v i d o e g z i s t e n c i j a , taip n u o ž m o n i ų - t a u t o s k u l t ū r a . Ž ū s t a ir be p ė d s a k ų i š n y k s t a ta tauta, k u r i o s g y v e n t o j a i y r a ištižę, dvasioje smukę, nepasitiki savimi ir savaisiais, nerodo s a v o iniciatyvos, o l a u k i a k a ž k o . . . k a s ateitų, p a d a r y t ų . Tai v e r g i š k a ! T o k s ž m o g u s n e tik k a d n e p a d e d a t a u t o s e g z i s t e n c i j ą kelti, b e t p r i e š i n g a i - jis, b ū d a m a s sav a n a u d i s , d r e b ė d a m a s d ė l s a v o kailio, į b e n d r ą t a u t o s reikalą n e k r e i p d a m a s d ė m e s i o , tautą p r a ž u d o . N e s v a r b u tautos d i d u m a s bei jos t u r t i n g u m a s , s v a r b u v y r i š k u m a s e n e r g i j a , p a t v a r u m a s . Tik e n e r g i n g ų i r p a t v a r i ų ž m o n i ų tauta į v e i k i a tokias kliūtis, s u n k u m u s , k a s atrodo n e į v e i k i a m a . Būkime tokie ir mes!

83

Ilgai u ž s i t ę s u s i antroji b o l š e v i k ų o k u p a c i j a y r a y p a t i n g a i d i d e l i s i r s u n k u s b a n d y m a s m ū s ų tautai. K a i p š į b a n d y m ą į v e i k s i m e , tas n u l e m s m ū s ų tautai ir t o l i m e s n ę j o s e g z i s t e n c i j ą . T o d ė l ne i š t y ž k i m e , o b ū k i m e patvarūs, energingi, verti m ū s ų tautos žadintojų - basanavičių, kudirkų ir kt. v a r d o ! Praėjusiais metais tarp k o v o mėnesio 25-28 d. b u v o lietuvių trėmimas į Sibirą. Š i a n d i e n , s u l a u k u s t ų d i e n ų , eina g a n d a s p a s k u i g a n d ą , j o g v ė l b u s t r ė m i m a s . Ir štai a t s i r a n d a tokių a s m e n ų , k a d k r a u n a turtą į m a i š u s ir... v a ž i u o s i m . . . j a u k a d veža... A r tai n e i š t i ž i m a s ? A r tai n e n i e k i n i m a s s a v a n o r i ų k r a u j u i r p a r t i z a n ų a t p i r k t o s L a i s v ė s ? A r tai n e v e d i m a s t a u t o s į p r a r a j ą ? Tautieti, p r a s i b l a i v y k ! V y k š a l i n t ą a b e j i n g u m ą , o p a ž v e l k , k a s d a r o s i pasaulyje! 1) N u o š. m. k o v o m ė n . 1 d. į E u r o p ą iš J A V p l a u k i a l a i v a s p a s k u i laivą, lėktuvas p a s k u i lėktuvą su ginklais, 2) J A V p r e z d . T r u m e n a s d a v ė s u t i k i m ą - į s a k y m ą g a m i n t i a t o m i n i u s g i n k l u s , jų t a r p e ir V a d a r o d n a j ą b o m b ą , 3 ) V a k . v a l s t y b i ų d a ž n i j u n g t i n i a i m a n e v r a i ; tai j ū r o j , tai ž e m y n e , tai A r k t i k o j - k a m v i s a tai? 4) T a n k u s g e n e r o l ų p a s i t a r i m a s ir l a n k y m a s i s po svetimas valstybes, 5) Š. Atlanto, Ramiojo vandenyno, V i d u r ž e m i o jūros blokai ir standartinis Vak. valstybių armijų apginklavimas, 6) Azij o s t a u t ų r ė m i m a s k o v o j e p r i e š k o m u n i z m ą ir 7) III. 28 Čerčilio p a s a k y t a r a g i n a n t i k a l b a , - n e l a u k i m e nei m ė n e s į , nei d i e n o s , nei v a l a n d o s , o imk i m ė s p r i e m o n i ų p r i e š SSSR, kol j i d a r n e t u r i a t o m i n i ų g i n k l ų , k a d n e p a vėluotume, tada b u s sunkiau... Čia p a m i n ė t i f a k t a i r o d o , k a d b o l š e v i z m o - k o m u n i z m o v i e š p a t a v i m u i dienos suskaitytos! K a i p e s a m e tikri, k a d p a v a s a r i s ateis, t a i p b ū k i m tikri, k a d i r v i s o p a s a u l i o p a b a i s a b o l š e v i z m a s žlugs! Todėl n e a b e j o k i m e , o b ū k i m e tikri, j o g m ū s ų t a u t o s i š s i l a i s v i n i m o v a l a n d a j a u arti. Būkime budrūs, budėkime, nesiduokime lengvai ištremiami iš savo T ė v y n ė s t a d a , k a d a jai y p a t i n g a i b ū s i m e r e i k a l i n g i . Daugiau pasitikėjimo savimi - ir v i s u s s u n k u m u s įveiksime! (R)*
Partizaninė kova (Algimanto a p y g a r d o s organas), 1950 03 30, Nr. 3 (27), GAMF, inv. Nr. 83. Originalas, mašinraštis.

* Autorius nenustatytas.

84

17

dokumentas

V a s a r i o 16-osios m i n ė j i m a s u ž s i e n y j e
Vasario 16-osios atgarsiai JAV

V a s a r i o 16-ajai, L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s š v e n t e i , l a i s v ų j ų p a s a u l i o taut ų b u v o s k i r i a m a s d i d e l i s d ė m e s y s . Š i m u m s taip b r a n g i š v e n t ė u ž s i e n y je, y p a č J A V , b u v o a t š v ę s t a taip, k a i p m e s j ą L i e t u v o j e š v e n t ė m e b ū d a m i l a i s v i . „ A m e r i k o s B a l s a s " v a s a r i o 1 7 d . p e r d a v ė d v i e j ų ž y m i a u s i ų lietuv i ų t a u t o s p o l i t i n i ų v e i k ė j ų i r v i e n o p a r t i z a n o , k o v o j a n č i o s L i e t u v o s ats t o v o , a t s i š a u k i m u s , k u r i e b u v o p a s k e l b t i v i s u o s e J A V l a i k r a š č i u o s e . Čia d e d a m e p a ž o d ž i u i „ A m e r i k o s B a l s o " p r a n e š i m ą , skirtą p r a ė j u s i a i Lietuvos Nepriklausomybės Paskelbimo šventei paminėti. „ K e t v i r t a d i e n į , V a s a r i o 16-ją, J A V s p a u d a a t ž y m ė j o 32-sias L i e t u v o s N e p r i k l a u s o m y b ė s P a s k e l b i m o m e t i n e s p o p i r m o j o P a s a u l i n i o Karo. Ryšium su šiomis metinėmis JAV paskelbė buvusio Lietuvos prezidento Griniaus ir V y r i a u s i o j o L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o K o m i t e t o p i r m i n i n k o Krupavičiaus a t s i š a u k i m u s į l i e t u v i ų tautą. G r i n i u s s a v o a t s i š a u k i m e į l i e t u v i ų tautą p a b r ė ž i a , j o g š i m t a i t ū k s t a n č i ų n i e k u o n e k a l t ų l i e t u v i ų s o v i e t ų v a l džios yra tremiami į Sibiro koncentracinius lagerius. „Lietuviai, - s a k o G r i n i u s s a v o a t s i š a u k i m e , - e s a n t i e j i l a i s v ė j e , n e u ž m i r š t a s a v o b r o l i ų liet u v i ų , e s a n č i ų p o k o m u n i s t ų j u n g u , i r n u o l a t kelia s a v o b a l s ą p r i e š p e r s e k i o j i m u s , k u r i u o s e š i u o m e t u r a n d a s i L i e t u v o s piliečiai. L i e t u v i a i , g y v e n a n t i e j i l a i s v u o s e d e m o k r a t i n i u o s e k r a š t u o s e , n e n u s t o j a r e i k a l a u t i tarptautinių o r g a n ų , k a d ištirtų n u s i k a l t i m u s , k u r i u o s v y k d o s o v i e t ų v a l d ž i a p r i e š L i e t u v o s p i l i e č i u s . Jie p r o t e s t u o j a p r i e š m a s i n į l i e t u v i ų t a u t o s naikinimą. Šiomis m u m s sunkiomis dienomis, - sako Grinius s a v o atsišaukimo pabaigoje, - mes turime daryti viską, kad dar labiau sustiprintume m ū s ų meilę Tėvynei visų lietuvių vienybėje." Krupavičius s a v o atsišaukime sako: „Tragiški paskutiniųjų metų įvykiai p e r s k y r ė b e v e i k n e į v e i k i a m o m i s p e r t v a r o m i s L i e t u v o s p i l i e č i u s laisv ė j e i r t u o s , k u r i e y r a v e r g i j o j e . " K r u p a v i č i u s toliau s a k o : „Lietuviai, esą demokratiniuose kraštuose, žino apie žiaurius persekiojimus jų brolių L i e t u v o j e i r ž i n o a p i e v y k s t a n t į v i e t i n i ų g y v e n t o j ų p a s i p r i e š i n i m ą . Jie t a i p p a t ž i n o a p i e tai, k a i p tyčia n a i k i n a m o s m a t e r i a l i n ė s i r k u l t ū r i n ė s vertybės, k a u p t o s lietuvių tautos ilgų šimtmečių laikotarpyje. Lietuvių tautos, p a ž y m ė j o Krupavičius, neužmiršt laisvoms pasaulio tautoms! Ir daugelis Vakarų valstybių, jų tarpe JAV, skaito Lietuvą nepriklausoma valstybe ir pripažįsta jos diplomatinius atstovus."

85

Lietuvių sluoksniai, esantieji J A V , g a v o iš į ž y m a u s laisvės kovotojo už L i e t u v o s l a i s v ę ir n e p r i k l a u s o m y b ę Jono Skirmanto, e s a n č i o d a b a r Vak a r ų V o k i e t i j o j , k r e i p i m ą s i , k u r i u o jis r a g i n a l i e t u v i u s n e u ž m i r š t i p r i e š juos visus stovinčio bendro uždavinio. „Likimas išblaškė mus, lietuvius, po visą pasaulį, - s a k o s a v o kreipimesi Skirmantas, - bet vis dėlto tikime, kad laisvės diena m u m s ateis!"
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1950 06 01, Nr. 4 (156), LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 72. O r i g i n a l a s , m a š i n r a š t i s .

18

dokumentas

Sovietų S ą j u n g o s „ t a i k o s " p r o p a g a n d a
Komunistų kampanija už „taiką"

Jau v i r š trijų m ė n e s i ų , kai k o m u n i s t a i v i s a m e p a s a u l y j e v y k d o t a i p v a d i n a m ą k a m p a n i j ą u ž taiką. S a v o k l a s t i n g o m s a g r e s i n ė m s u ž m a č i o m s u ž maskuoti Kremlius griebėsi šėtoniškai g u d r a u s manevro, b a n d y d a m a s spekuliuoti taikos idealu, kurio žmonija amžiais siekė ir dėl kurio amž i a i s k o v o j o . K o k i a g i i š t i k r ų j ų š i o s k a m p a n i j o s e i g a , i r n e tiek p a č i o j e Sov. S ą j u n g o j e i r j o s s a t e l i t i n ė s e v a l s t y b ė s e , k i e k l a i s v a m e n u o k o m u n i z mo priespaudos pasaulyje? Rugpjūčio 10 d. taip vad. Pasaulinio taikos šalininkų k o n g r e s o Nuolatinis k o m i t e t a s p r a n e š ė , k a d v i s a m e p a s a u l y j e p e r 5 m ė n . S t o k h o l m o a t s i š a u k i m ą ( g e r i a u tiktų j į v a d i n t i M a s k v o s a t s i š a u k i m u ) p a s i r a š ė 273 m i l i j o n a i ž m o n i ų . Šio m i l i j o n i n i o s k a i č i a u s p a g a l b a K r e m l i u s b a n d o įrod y t i , „kokį platų a t g a r s į s u t i k o S t o k h o l m o a t s i š a u k i m a s v i s o s e p a s a u l i o š a l y s e " („Tiesa", Nr. 190). T a i p , p a r a š ų s k a i č i u s m i l ž i n i š k a s , tačiau š i u o a t v e j u n e s k a i č i u s e s m ė . S v a r b u tai, a r v i e n t a 2 7 3 m i l i j o n ų ž m o n i ų m a s ė iš tikrųjų gera valia padėjo s a v o parašus? Turint galvoje, kad beveik visi p a r a š a i y r a s u r i n k t i k o m u n i s t i n ė s e š a l y s e , tie 2 7 3 m i l i j o n a i v i r s t a b e r e i k š m i u s k a i č i u m i . I r i š e s m ė s n i e k a s n e p a s i k e i s , jei n e t r u k u s i š g i r s i m e , j o g d a r i š 273 m i l i j o n ų kiniečių b u v o p a r e i k a l a u t a pritarti š i a m k l a s t i n g a m Kremliaus manevrui. Atrodytų, jog toks kilnus reikalas, kaip atominio ginklo u ž d r a u d i m a s , t u r ė t ų rasti didelį p r i t a r i m ą V a k a r ų g y v e n t o j ų t a r p e . Deja, t o s e š a l y s e , k u r ž m o g u i l e i d ž i a m a l a i s v a i g a l v o t i i r p a s i s a k y t i , tenka p a l y g i n t i n e ž y m u s s u r i n k t ų p a r a š ų p r o c e n t a s . Tai r o d o , k a d j a u i r V a k a r ų g y v e n t o j ų

86

didžioji m a s ė suprato, koks yra „taikos" tikras bolševikų p r o p a g a n d o s tikslas, ir a t o m i n ę b o m b ą laiko r e i k a l i n g a ir net b ū t i n a p r i e m o n e k o m u n i z m u i s u t r i u š k i n t i . Galima į s i v a i z d u o t i , k o k s yra „ t a i k o s " š a l i n i n k ų judėjimo „ p o p u l i a r u m a s " Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur iš bendro 140 m i l i j o n ų g y v e n t o j ų s k a i č i a u s S t o k h o l m o a t s i š a u k i m ą p a s i r a š ė v o s 500 tūkstančių gyventojų. Kai Š i a u r ė s K o r ė j o s k o m u n i s t a i , iki d a n t ų a p g i n k l u o t i Sov. S ą j u n g o s į v a i r i a u s i o t i p o g i n k l a i s i r K r e m l i a u s į s a k y t i i r v a d o v a u j a m i , p r a d ė j o agr e s i n i u s k a r o v e i k s m u s p r i e š d e m o k r a t i n ę Pietų Korėją, t ū k s t a n č i a m s bolševikinės „taikos" šalininkų V a k a r u o s e atsivėrė akys. Tūkstančiai žmonių v i e š a i p r a d ė j o a t š a u k i n ė t i s a v o p a r a š u s , n e s n e g a l ė j o s u p r a s t i , k a i p galima suderinti taikos ir karo s ą v o k a s , kaip galima viena ranka brukti S t o k h o l m o a t s i š a u k i m ą , o kita r a n k a d i r i g u o t i a g r e s i j a i Korėjoje... D a u g V a k a r ų ž y m i ų v e i k ė j ų , k u r i e b u v o p a s i r a š ę S t o k h o l m o a t s i š a u k i m ą , viešai p e r r a d i j ą i r s p a u d ą p a s m e r k ė k o m u n i s t i n ę a g r e s i j ą Korėjoj. V i e n tik Švedijos sostinėje Stokholme dešimtys tūkstančių gyventojų protestuodami atšaukė savo parašus. V i s a i n e s e n i a i p a s a u l į n u s t e b i n o žinia, k a d b u v ę s J A V v i c e p r e z i d e n tas, J A V p r o g r e s y v i n ė s p a r t i j o s l y d e r i s , k a n d i d a t a s į J A V p r e z i d e n t u s 1948 m . r i n k i m u o s e H e n r i s V o l e s a s i š s t o j o i š p r o g r e s y v i n ė s p a r t i j o s , pas m e r k d a m a s K r e m l i a u s poziciją K o r ė j o s k l a u s i m u i r p r i t a r d a m a s J A V politikai. Tik a p g a l v o k i m e , kokį s ą m y š į s u k ė l ė k o m u n i s t ų t a r p e t o k s V o l e s o p a s i e l g i m a s p a č i a m e k a m p a n i j o s u ž „ t a i k ą " į k a r š t y j e . Juk tiek d a u g vilčių K r e m l i u s d ė j o į V o l e s ą ir į jo p r o g r e s y v i n ę p a r t i j ą , j u k d a r n e s e n i a i n e b u v o tos d i e n o s , k a d k o m u n i s t i n ė j e s p a u d o j e n e b ū t ų m i n i m a s V o l e s o v a r d a s . I r štai tas M a s k v o s i š g a r b i n t a s i s V o l e s a s p a g a l i a u p r a r e g ė j o i r viešai pasmerkė tikruosius „taikos" šalininkus ir Kremliaus planus. K a i p i r v i s o s b o l š e v i k ų p r o p a g a n d i n ė s k a m p a n i j o s , taip i r k a m p a n i j a u ž „ t a i k ą " n e i š v e n g i a k u r i o z ų i r a b s u r d o , tai, p v z . , n e s e n i a i b u v o paskelbta, kad Rytų Vokietijoje iš b e n d r o 18 milijonų gyventojų skaičiaus S t o k h o l m o a t s i š a u k i m ą p a s i r a š ė 1 7 m i l i j o n ų g y v e n t o j ų . T o k i u b ū d u išeina, k a d a t s i š a u k i m ą p a s i r a š ė v i s i S o v i e t ų z o n o s g y v e n t o j a i , i š s k y r u s k ū d i k i u s iki 3 m e t ų a m ž i a u s . A r g a l i b ū t i d i d e s n i s a b s u r d a s ? Komunistai šaukia, kad Amerikoje asmenys, renkantieji p a r a š u s po S t o k h o l m o a t s i š a u k i m u , s o d i n a m i į k a l ė j i m u s dėl v a l k a t a v i m o . K a i p ten b e b ū t ų , n e n u s t e b t ų tai i š g i r d ę s l i e t u v i s ū k i n i n k a s , k u r i a m d a r ilgai stov ė s k a m p a n i j o s u ž „ t a i k ą " v a i s i a i . K a i p g i kitaip, jei n e g i n k l u o t a i s v a l k a t o m i s p a v a d i n t i tas n u d r i s k u s i a s s t r i b ų i r „ a k t y v ų " g a u j a s , k u r i o s k a m p a n i j o s m e t u u ž p l ū d o v i s ą kraštą i r t e r o r i z u o d a m o s v e r t ė ž m o n e s r a š y t i s

87

už tokį kilnų reikalą - taiką. Deja, l i e t u v i a i , ž i n o d a m i , k u o k v e p i a toji „taika", kaip i š m a n y d a m i boikotavo „taikos" kampaniją. Ir d a u g e l y j e v i e t ų v a l k a t o s stribai, t u r ė d a m i p u i k i ą p r a k t i k ą , n ė n e b a n d ė v a i k y t i s g y v e n t o j ų , b e t p a t y s tai kaire, tai d e š i n e r a n k a , k a i p tik m o k ė j o , i š m a r g i n o S t o k h o l m o a t s i š a u k i m u s į v a i r i a u s i a i s p a r a š a i s i r t u o p a d e m o n s t r a v o „tikr ą j ą " lietuvių tautos valią. Ir ne tik L i e t u v o j e , b e t ir k i t o s e š a l y s e už g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s i š d r į s t a m a p r i e š i n t i s r u s i š k a j a m n a g a n u i , kai š i s a t k r e i p i a m a s s i e k i a n t išniekinti šitą t i k r o s t a i k o s i d ė j ą . Štai, p v z . , Rytų V o k i e t i j o s k a t a l i k ų b a ž n y č i o se kunigai nepabijojo tikintiesiems perskaityti laišką, k u r i a m e sakoma, k a d k a t a l i k a i , n o r s i r trokšta t a i k o s , tačiau jie n i e k u o m e t n e b u s v e i d m a i ningos komunistinės „taikos" aukomis. T a d štai k o k i a tikroji k a m p a n i j o s u ž „ t a i k ą " eiga. T e i s i n g a i p a s t e b ė j o D a n i j o s m i n . p i r m i n i n k a s , k u r i s K o p e n h a g o s t a r p t . socialistų p a r t i j ų konferencijoje komunistų varomą taikos p r o p a g a n d ą p a v a d i n o didžiausia politine a p g a v y s t e n u o Hitlerio laikų. Hitleriniai v a d e i v o s , kurie b a n d ė pasaulį apgaudinėti panašiomis apgavystėmis, baigė savo karjerą Niurnb e r g e . I r tie š i m t a i milijonų p a p r a s t ų ž m o n i ų , k u r i ų v a r d u K r e m l i u s m ė g s t a kalbėti, p a r u o š tokį p a t l i k i m ą i r „ d i d ž i a j a m v i s a m e p a s a u l y j e t a i k o s v ė l i a v n e š i u i " Stalinui i r j o p a k a l i k a m s , i š k u r i ų p a t s l i ū d n o s a t m i n t i e s Gebelsas, šiandien grįžęs iš ano pasaulio, d a u g ko galėtų pasimokyti.
Partizanas (Pietų Lietuvos partizanų srities organas), 1950 08 24, Nr. 7 (11), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

1 9

dokumentas

Tarptautinė padėtis Korėjos karo šviesoje
Tarptautinė apžvalga

Gen. A s a m b l ė j o s p o s ė d ž i a i i r Korėja s t o v i p a s a u l i o d ė m e s i o centre. S N O k a r i u o m e n e i i š v a d a v u s P[ietų] Korėją, p i r m o j i K o r ė j o s k a r o f a z ė u ž s i b a i g ė , k u r k o m u n i s t a i p e r g y v e n o m i l ž i n i š k ą p r a l a i m ė j i m ą . Kai p r i e š 1 3 savaičių šiauriečių k a r i u o m e n ė s masė, remiama šarvuočių, peržengusi 38 p a r a l e l ę , u ž p u o l ė P[ietų] Korėją, S N O a t s i s t o j o p r i e š s v a r b i a u s i ą u ž d a v i n į s a v o e g z i s t e n c i j a i u ž t i k r i n t i . SSSR, n e n u j a u s d a m a jai n e n a u d i n g ų p a s e k m i ų , b o i k o t a v o S N O , M a l i k a s s u s a v o v e t o teise n e g a l ė j o u ž k i r s t i k e l i o S N O į s i k i š i m u i , i r t u o S N O p r e s t i ž a s b u v o i š g e l b ė t a s . Šis s u n k u s u ž d a -

88

v i n y s - i š v a d u o t i P[ietų] Korėją n u o šiauriečių a g r e s i j o s - b u v o p a v e s t a s J A V g e n . M a k a r t ū r u i , k u r i a m b u v o p a v e s t a v a d o v a u t i S N O i r J A V karin ė m s p a j ė g o m s . K a r i u o m e n ė , k u r i j a m b u v o p a v e s t a , s u s i d a r ė i š kelių s i l p n ų pietiečių d i v i z i j ų i r tuo l a i k u J a p o n i j o j e s t o v ė j u s i ų n e g a u s i ų , k a r u i neparuoštų amerikiečių kariuomenės junginių. Su silpnomis pajėgomis p r a d ė j ę s kovoti su p r i e š u , jis s i e k ė laimėti kelis k i l o m e t r u s ž e m ė s ploto placdarmo dideliems b ū s i m i e m s uždaviniams. Vėliau, kaip jau žinoma iš s p a u d o s i r r a d i j o p r a n e š i m ų , M a k a r t ū r a s , r i z i k a v ę s išlaipinti s t a m b i a s kariuomenės pajėgas pietvakarių pajūryje, pradėjo atakuoti komunistinę k a r i u o m e n ę . M ū š i a i , v y k ę i š v a d u o j a n t P[ietų] Korėją, p r i l y g s t a s t a m b i e m s Antrojo pasaulinio karo mūšiams. Komunistai, neišnaudoję s a v o šansų, p e r ė j o į o f e n z y v ą 1800 k m ilgio f r o n t o linijoje. T u o p a s i n a u d o j o a m e r i k i e čiai, n u o l a t o s s t i p r i n d a m i p u o l a n č i a s g r u p e s r e z e r v a i s , p r i s t a t o m a i s tiesiog iš J A V ir kitų v a l s t y b i ų - S N O n a r i ų , p a s t a t y d a m i n e p a l y g i n a m a i p r a n a š e s n ę techniką p r i e š šiauriečių m a s ę . S u v e d u s K o r ė j o s k a r o b a l a n s ą , m a t y s i m e v i e n o j e p u s ė j e d e š i m t i s tūkstančių u ž m u š t ų šiauriečių, t ū k s t a n čius p a t e k u s i ų į n e l a i s v ę , b e v e i k g a l u t i n a i p a l a u ž t ą karinį potencialą, s u d a u ž y t u s ar s u d e g i n t u s kaimus ir miestus, skurdą ir badą. Priešingoje p u s ė j e - s t i p r i S N O p a j ė g a , technika ore ir v a n d e n y j e ir p a l y g i n t i n e d i d e l i nuostoliai ž m o n ė m i s ir karo medžiaga. Persvara ore ir jūroje b u v o greit pastebėta. Praėjus 14 dienų po invazijos šiauriečių g y n y b a b u v o dezorganizuota ir S N O daliniai jau stovėjo prie P[ietų] Korėjos s o s t i n ė s Seulo v a r t ų (Seulas - v i e n a s iš s e n i a u s i ų m i e s t ų p a s a u l y je), kurį M a k a r t ū r a s IX.30 d. p e r d a v ė į P[ietų] K o r ė j o s v a l d ž i o s r a n k a s . D a b a r s e k a antroji K o r ė j o s k a r o f a z ė : i š l a i s v i n i m a s Š[iaurės] K o r ė j o s i š k o m u n i s t ų i r į k ū r i m a s v i e n i n g o s , l a i s v o s Korėjos. T u o t i k s l u M a k a r t ū r a s X.l įteikė u l t i m a t u m ą Š [ i a u r ė s ] K o r ė j o s v y r i a u s i a m k a r i u o m e n ė s v a d u i besąlygiškai kapituliuoti, kad išvengus kraujo praliejimo ir bereikalingų nuostolių, nes šiauriečių kariuomenės sunaikinimas esąs n e i š v e n g i a m a s ir tėra tik t r u m p e s n i o ar i l g e s n i o l a i k o k l a u s i m a s , t. y. j e i g u į Korėjos karą a k t y v i a i įsikištų SSSR ir Kinija. B e v i n a s i š v a d a v u s P[ietų] Korėją p a r e i š kė: „Nors P[ietų] Korėja i š v a d u o t a , b e t ten d a r s l e p i a s i k i b i r k š t i s d i d e liam k a r u i į s i l i e p s n o t i " . J A V g e n . š t a b o v i r š i n i n k a s B r e d l i s t a pačia p r o g a irgi p a n a š i a i i š s i r e i š k ė : „ N o r s p e r g a l ė liko m ū s ų p u s ė j e , tačiau m e s priv a l o m e b ū t i a t s a r g ū s i r toliau stiprinti g y n y b ą , n e s v i s u r t y k o p r i e š a s i r ieško m ū s ų s i l p n ų v i e t ų " . T u o t i k s l u toliau g r e i t a i s t e m p a i s s t i p r i n a m a J A V k a r i u o m e n ė Korėjoje, y p a t i n g a i j ū r ų p ė s t i n i n k a i , k u r i e p a s i e k ė reikšm i n g ų l a i m ė j i m ų . V i s a tai p a r o d o , k a d J A V i m a s i v i s ų p r i e m o n i ų r u o š d a m a s i n e t i k ė t u m o a t v e j u i , n e s ž o d ž i a i , p a s a k y t i K i n i j o s u ž s . reik. mi-

89

n i s t r o P e k i n o v y r i a u s y b ė s m e t i n ė s e s u k a k t u v ė s e , anaiptol n e b u v o taikingi, b e t s k a m b ė j o k a i p t i e s i o g i n i s g r a s i n i m a s J A V . Jis p a s a k ė : „Mes t u r i m e i š v a d u o t i Formozą i š g o m i n d a n i n ė s k l i k o s i r v i s o m i s p r i e m o n ė m i s p a d ė ti s a v o b r o l i a m s Š[iaurės] Korėjoje. Jei J A V Formozą g i n s , tai s u s i l a u k s s t a m b i ų p r a l a i m ė j i m ų " . Kaip ž i n o m a , J A V k a r i n ė v a d o v y b ė į Formozą žiūri k a i p į n e p a p r a s t a i s v a r b ų strateginį p u n k t ą , k u r i s b u s g i n a m a s e f e k t i n g i a u nei Korėja. Kinijos u ž s i e n i o reikalų m i n i s t r o ž o d ž i a i s u k ė l ė nerim a v i m ą Gen. A s a m b l ė j o j e , nes d a b a r k a i p tik s v a r s t o m o s p r i e m o n ė s įtemp i m u i t a r p R y t ų ir V a k a r ų p a š a l i n t i ir k o n f l i k t u i s u t r u k d y t i . T u o tikslu J A V u ž s . reik. m i n . A č e s o n a s p a t e i k ė taikos p l a n ą , kurį V y š i n s k i s g r i e ž t a i a t m e t ė ir p a t e i k ė s a v o p l a n ą , pilną a p g a u l ė s ir k l a s t o s , k u r i s Gen. A s a m b l ė j o s b u v o v i e n i n g a i a t m e s t a s . K a l b ė d a m a s a p i e š į p l a n ą , B e v i n a s par e i š k ę s : „Šiuo p l a n u SSSR m ė g i n o s u k l a i d i n t i p a s a u l į ir v i e n ą d i e n ą su s a v o raudonąja armija, kuri yra stipresnė už visą Vak. Europos kariuom e n ę , j į p a v e r g t i s a v o t i k s l a m s . Stalinas s u s a v o 1 2 b e n d r a d a r b i ų s v a j o j a a p i e p a s a u l i o v a l d y m ą i r karą t a r p k a p i t a l i z m o i r k o m u n i z m o , k u r i s turi įvykti ir į v y k s " . Y p a t i n g o j e a t m o s f e r o j e v y k s t a Gen. A s a m b l ė j o s p o s ė d ž i a i . Kai kur i u o s e p o l i t i n i u o s e s l u o k s n i u o s e v y r a u j a net tokia n u o m o n ė , k a d š i e posėdžiai yra paskutiniai, kuriuose svarstomos g a l i m y b ė s taikingu b ū d u s u r e g u l i u o t i g i n č i j a m u s k l a u s i m u s . Didelių s u n k u m ų p o s ė d ž i u o s e s u d a r o Korėjos k l a u s i m a s . V a k a r ų p l a n a s y r a l a i s v a Korėja, k u r i o j e p r i e š tai t u r ė s į v y k t i l a i s v i r i n k i m a i , p r i ž i ū r i n t t a r p t a u t i n e i k o m i s i j a i . SSSR s u tuo nesutinka, nes rinkimai tarptautinės komisijos priežiūroje reikštų absoliutų j o s p r a l a i m ė j i m ą . N e m a ž i a u s u n k u m ų s u d a r o i r F o r m o z ą , k o m u n i s t i n ė s Kinijos p r i ė m i m a s į S N O ir A č e s o n o t a i k o s p l a n a s . Ypatingą pasaulio dėmesį kreipia Vak. Europos g y n y b o s stiprinimas, k u r s u d i d e l i u p a k i l i m u o r g a n i z u o j a m i n a u j i a t s p a r o s p u n k t a i p r i e š galimą SSSR e k s p a n s i j ą . K i e k v i e n a Š i a u r ė s A t l a n t o P a k t o n a r ė - v a l s t y b ė o r g a n i z u o j a m a k s i m a l i n į k a r i u o m e n ė s skaičių, k u r i p a v e d a m a j u n g t i n i a m Šiaurės Atlanto Pakto pajėgų štabui ir v a d o v a u j a m a Eizenhauerio. Primitina d a r ir tai, k a d T u r k i j a j a u 5 m e t u s laiko p a r e n g t i e s s t o v y j e s a v o k a r i u o m e n ę , kuri s k a i t o m a v i e n a i š s t i p r i a u s i ų i r g e r i a u s i a i a p g i n kluotų armijų Europoje. Vakarai dirba nuosekliai Europos g y n y b a i , nes E u r o p o j e yra d a u g u g n i a v i e č i ų , k u r i o s k i e k v i e n u a t v e j u g a l i v i r s t i b ū s i mojo karo priežastimi. N e m a ž ą s u s i r ū p i n i m ą kelia i r R u s i j o s s p a u d i m a s J u g o s l a v i j a i , nes, k a i p J u g o s l a v i j o s d e l e g a t a s r e f e r a v o Gen. A s a m b l ė j o j e , SSSR-je y r a 260 į v a i r i ų o r g a n i z a c i j ų ir k o m i t e t ų , k u r i e turi tikslą s p r o g d i n t i iš v i d a u s J u g o s l a v i j o j e e s a m ą s a n t v a r k ą , k a s taip p a t g a l i p r i v e s t i p r i e k o n f l i k t o .

90

Rytų V o k i e t i j o s p o l i c i j o s o r g a n i z a v i m a s , k a i p p a r e i š k ė A n g l i j o s u ž s . reik. m i n . B e v i n a s , k i e k v i e n a m s u k e l i a b a i m ė s i r s u d a r o rimtą p a v o j ų taikai. A p i e l a i s v u s r i n k i m u s Ryt. z o n o j e n e g a l i b ū t i n ė k a l b o s , t u r i n t galvoje rusiškų rinkimų sistemą, nes š ū k i s „Laisvai balsuojama, slaptai b a l s a i s k a i č i u o j a m i " , y r a a n a l o g i š k a s „Slapti r i n k i m a i , a t v i r a i b a l s a i s k a i čiuojami" demokratijos šūkiui. Pasiruošimas rinkimams įrodo, kad balsav i m a i Ryt. V o k i e t i j o j e y r a tik p o l i t i n ė a p g a u l ė , k a i p i r v i s o s e d i k t a t ū r i n ė se šalyse. Vak. Vokietijos kancleris Adenaueris reikalauja laisvų rinkimų visai Vokietijai, tarptautinei komisijai stebint. Su tuo sutinka visas demok r a t i n i s p a s a u l i s . I š v i s o p a d ė t i s V o k i e t i j o j e l a b a i p r i m e n a m e t o d u s , net o l i m o j e p r a e i t y j e n a u d o t u s Korėjoje: k o m u n i s t ų v a d ų k a l b o s , p r o v o k a c i j o s m a s i n i u o s e m i t i n g u o s e ir t. t. SSSR, reikia m a n y t i , m ė g i n s a t s t a t y t i s a v o K o r ė j o j e p r a r a s t ą p r e s t i ž ą , n o r s tai i r p r i e k a r o p r i v e s t ų . Turi ateiti d i e n a , k a d a R u s i j a r i z i k u o s k a r u , nes tam dabar pats patogiausias laikas.
Laisvės balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1950 10 03, Nr. 127, Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

20

dokumentas

Žinios apie Baden Badeno pasitarimą
Lietuvių kova dėl laisvės užsienyje

Kiek v e d a m o s k o v o s s l a p t u m a s i r s ą l y g o s l e i d ž i a , n o r i m e s k a i t y t o j u s sup a ž i n d i n t i s u u ž s i e n y j e l i e t u v i ų v e d a m a k o v a d ė l l a i s v ė s . Čia labai sut r u m p i n t a i d e d a m e dalį m e d ž i a g o s , k u r i ą m u m s p a t e i k ė s ą j ū d ž i o įgaliotinis p a r t i z a n a s , g r į ž ę s i š a n a p u s „ p l i e n i n ė s u ž d a n g o s " i r d a l y v a v ę s išsik ė l i m e 1949 m . g e g u ž ė s m ė n . 1 d . m ū s ų p a j ū r y j e . Iš veiksnių, kovojančių u ž s i e n y j e dėl demokratinės Lietuvos atstatym o , p a ž y m ė t i n i y r a šie: B e n d r o D e m o k r a t i n i o P a s i p r i e š i n i m o S ą j ū d ž i o D e l e g a t ū r a , V y r i a u s i a s L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o K o m i t e t a s (VLIK'as) i r V y riausias Lietuvos Atstatymo Komitetas (VLAK'as). N o r s š i e v e i k s n i a i , turį b e n d r ą tikslą, n u v e i k ė d a u g n e m a ž o s r e i k š m ė s d a r b ų , tačiau n e v i s u o m e t g e r a i s u g y v e n d a v o t a r p u s a v i o s a n t y k i u o s e i r p a s i t a i k y d a v o r i e t e n ų net s p a u d o s p u s l a p i u o s e . D a ž n i a u s i a i k i e k v i e n a s r ė m ė s i tuo, k a d a t s t o v a u j a k o v o j a n č i a i tautai, n o r ė j o b ū t i v y r i a u s i u o j u i r k a d kiti j a m p a k l u s t ų . V i s a tai, i š v i e n o s p u s ė s , s k a t i n o n e a t s i l i k t i , d a u -

91

g i a u n u v e i k t i , bet, iš a n t r o s p u s ė s , n u k e n t ė d a v o a u t o r i t e t a s ir pasitikėjim a s . Čia taip p a t tenka p a ž y m ė t i p r i e š o a r d o m ą j ą v e i k l ą , k u r i ą jis i š v y s t y d a v o p e r p r o v o k a t o r i u s . V i e n o k t u r ė j i m a s v i e n o a u k š č i a u s i o j o tikslo n i e k u o m e t n e u ž k i r t o kelio siekti s u s i t a r i m o , k u r i o visi troško, o y p a č Lietuvoje kovojantieji partizanai. Šia p r o g a t r u m p a i p a m i n ė s i m e vieną iš charakteringiausių susitarimų, kuris į v y k o Baden Badene 1948 m. liepos mėn. 7 - 9 dienomis. T a m e pasitarime b u v o a t s t o v a u j a m a v i s i e m s aukščiau i š v a r d i n t i e m s v e i k s n i a m s . Jame taip pat d a l y v a v o a t v y k ę s iš Lietuvos v i e n a s iš S ą j ū d ž i o įgaliotinių ir Lietuv o s p o g r i n d ž i o atstovas užsieniui. S u d e r i n u s principinius p a r e i š k i m u s , prieita prie k o n k r e t a u s susitarimo, k u r i o viena teksto dalis s k a m b a taip: 1. L i e t u v o s v a l s t y b ė s i š l a i s v i n i m o k o v a i v a d o v a u j a : a) k r a š t e - ten s u s i k ū r ę s k r a š t o k o v ą a p j u n g i ą s o r g a n a s , b ) V y r i a u s i a s L i e t u v o s Išlaisvin i m o K o m i t e t a s (VLIK'as) i r j o V y k d o m o j i T a r y b a (VT), k u r i e s a m o s e sąlygose v y k d o Lietuvos valstybės valdžios funkcijas. 2 . VLIK'ui s u d a r a n t e g z i l i n ę v y r i a u s y b ę , i š p r i n c i p o s t e n g i a m a s i susižinoti s u k r a š t o k o v ą a p j u n g i a n č i u o r g a n u . T a č i a u e s a n t r e i k a l u i s k u biai s u d a r y t i e g z i l i n ę v y r i a u s y b ę i r s ą l y g o m s n e l e i d ž i a n t s u s i ž i n o t i s u k r a š t u , V L I K ' a s ją s u d a r o ir ji k r a š t o k o v ą a p j u n g i a n č i o o r g a n o p r i p a ž į s tama. Krašto apjungiančiam kovą organui v i s o k i u atveju r e z e r v u o j a m a teisė b ū t i a t s t o v a u j a m a m e g z i l i n ė j e v y r i a u s y b ė j e . 3 . Ryšį t a r p k r a š t o k o v a i v a d o v a u j a n č i o o r g a n o i r V L I K ' o bei V y k d o m o s i o s T a r y b o s p a l a i k o k r a š t o k o v a i v a d o v a u j a n č i o o r g a n o p a t i k ė t a s Liet u v o s p o g r i n d ž i o a t s t o v a s u ž s i e n i u i . Jis atlieka i r k i t a s m i n ė t o o r g a n o j a m pavestas funkcijas. 4 . Šis s u s i t a r i m a s r e i k a l i n g a s L i e t u v o s i š l a i s v i n i m o k o v a i k r a š t e v a d o v a u j a n č i o o r g a n o i r VLIK'o p a t v i r t i n i m o . U ž s i e n y j e jis v y k d o m a s n u o j o pasirašymo dienos. P a ž y m ė t i n a , k a d V L I K ' a s s a v o 1948 m . l i e p o s m ė n . 1 4 d . p o s ė d y j e v i e n b a l s i a i p a t v i r t i n o tą s u s i t a r i m ą . VLIK'o n u v e i k t i d a r b a i dideli, ir jų čia dėl v i e t o s s t o k o s n e į m a n o m a i š v a r d i n t i . Galima p a m i n ė t i , k a d į v a i r i ų v a l s t y b i ų v a d o v y b ė m s i r k i t o m s į s t a i g o m s L i e t u v o s i š l a i s v i n i m o r e i k a l u v i e n iki 1947 m e t ų s v a r b e s n i ų notų, m e m o r a n d u m ų , p r o m e m o r i j ų ir kitų r a š t ų b u v o įteikta 174. Štai 1949 m . l a p k r i č i o m ė n . 2 d . p e r d a u g u m ą V a k a r ų r a d i j o stočių b u v o p r a n e š t a žinia, k a d L i e t u v o s p a s i u n t i n y s J A V Žadeikis įteikė V L I K ' o v a r d u S u v i e n y t ų j ų Nacijų O r g a n i z a c i j o s g e n . s e k r e t o r i u i T r i u g v e i L i m e m o r a n d u m ą , k u r i a m e p a b r ė ž i a , k a d Sov. S ą j u n g a s i e k i a b i o l o g i š k a i s u n a i kinti l i e t u v i ų tautą ir r u o š i a s ą l y g a s L i e t u v ą k o l o n i z u o t i . Ž a d e i k i s p a r e i š kė, k a d v i s i e m s f a k t a m s p a t v i r t i n t i g a l į s p r i s t a t y t i v a r d i n i u s s ą r a š u s . S u

92

tremtinių s ą r a š a i s , s u d a r y t a i s p a r t i z a n ų , s ą j ū d ž i o d a l y v i ų i r bičiulių pag a l b a , n a u j a p a r t i z a n ų p a r e i g ū n ų g r u p ė , v a d o v y b e i į s a k i u s , 1949 m . pav a s a r į vėl p r a s i v e r ž ė į u ž s i e n į . Kiek p l a č i a u p a a i š k i n s i m e a p i e V y r i a u s i ą L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o Komitetą (VLIK'ą), k u r i s , b o l š e v i k a m s b a i g i a n t o k u p u o t i L i e t u v ą , s a v o b ū s tinę p e r k ė l ė į u ž s i e n į . V o k i e t i j a i k a p i t u l i a v u s ir V a k a r ų s ą j u n g i n i n k a m s išlaisvinus Vokietijoje įkalintus VLIK'o narius, suorganizuotas VLIK'as b u v o b e v e i k toje p a č i o j e a s m e n i n ė j e s u d ė t y j e , k o k s jis b u v o p a s k u t i n i u o ju metu Lietuvoje. Amerikiečiams atėjus, VLIK'as išplėtė s a v o didžiausią l a i s v i n a m ą j ą akciją. P i r m i a u s i a s V L I K ' o k o v o s e t a p a s - a p g i n t i Lietuvą n u o p r i p a ž i n i m o d e j u r e M a s k v a i - p a v y k o l a i m i n g a i . D a b a r v y k s t a antras k o v o s e t a p a s - d ė l L i e t u v o s e g z i l i n ė s v y r i a u s y b ė s p r i p a ž i n i m o . S a v o t i k s l u s V L I K ' a s f o r m u o j a šitaip: V L I K ' a s v a d o v a u j a d a r b u i i r k o v a i dėl L i e t u v o s i š l a i s v i n i m o , dėl s u v e r e n i n i ų v a l s t y b ė s o r g a n ų a t s t a t y m o , dėl d e m o k r a t i n ė s s a n t v a r k o s g r ą ž i n i m o i r dėl k r a š t o i r t a u t o s n u o k o m u n i z mo ir kitų g r i a u n a m ų j ų v e i k s n i ų a p g y n i m o . V L I K ' a s siekia: 1. P a g a l politinių į v y k i ų raidą p a n a u d o t i k i e k v i e n ą t i n k a m ą p r o g ą ž y g i a m s Lietuv o s i š l a i s v i n i m o r e i k a l u i kelti s p r e n d ž i a m u o s i u o s e p o l i t i k o s c e n t r u o s e ; 2 . p a n a u d o t i s p a u d ą i r k i t a s p r o p a g a n d i n e s p r i e m o n e s d e m o k r a t i n i o pasaulio sąžinei pažadinti ir demokratinių valstybių v i s u o m e n ė s opinijai p a l e n k t i m ū s ų s i e k i m a m s ; 3 . r u o š t i s t a i k o s k o n f e r e n c i j a i , t i k s l u tam renkant, s t u d i j u o j a n t i r p a r u o š i a n t m e d ž i a g ą k l a u s i m a m s , k u r i e taikos konf e r e n c i j o j e g a l ė t ų kilti L i e t u v o s reikalą s v a r s t a n t ; 4. leisti L i e t u v o s r e i k a l u b ū t i n ą literatūrą; 5 . dėl l a b a i r e i k š m i n g o s p a g a l b o s , k u r i ą L i e t u v o s išlaisv i n i m o k o v o j e teikia A m e r i k o s lietuviai, p a l a i k y t i s u jais g l a u d ž i u s ryš i u s , tiek d a l y v a u j a n t s p a u d o j e , tiek t u r i m a i s A m e r i k o j e V L I K ' o atstov a i s ; 6 . p a l a i k y t i g y v ą k o n t a k t ą s u d i p l o m a t i n i a i s L i e t u v o s a t s t o v a i s bend r a i v e i k l a i s u a k t y v i n t i ir jai gerinti; 7. m e g z t i ir p a l a i k y t i [ r y š i u s ] su Lietuva; 8. ruoštis išsilaisvinusios Lietuvos atstatymo d a r b a m s ; 9. rūpintis l i e t u v i ų tremtinių V o k i e t i j o j e ir k i t u o s e k r a š t u o s e r e i k a l a i s . S a v o d a r b u i atlikti V L I K ' a s b u v o s u d a r ę s į v a i r i a s k o m i s i j a s : politinę, v a l s t y b i n ė s s a n t v a r k o s , L i e t u v o s s i e n ų n u s t a t y m o , teisių, peticijų, švietimo, k a r o n u o s t o l i a m s a p s k a i č i u o t i , ū k i n i n k a v i m o i r techninio a t s t a t y m o , m i g r a c i j o s s ą l y g o m s tirti k o n t r o l ė s . VLIK'o atstovo ir Lietuvos diplomatinių misijų šefų konferencija, kuri p i r m ą kartą į v y k o j a u 1946 m e t a i s v a s a r ą , s u d a r ė b e n d r ą v y k d o m ą j į org a n ą - V y k d o m ą j ą T a r y b ą (VT). V L I K ' a s k o n t r o l i u o j a V y k d o m o s i o s Tar y b o s (VT) d a r b ą ir n u s t a t o jos p o l i t i k o s liniją (atseit, V L I K a s su VT santykiauja kaip, pav., seimas su vyriausybe, konkrečiai santykius nustatyd a m a s p a g a l 1922 m e t ų L i e t u v o s k o n s t i t u c i j o s d v a s i ą ) .

93

VLIK'o s a n t y k i a i s u L i e t u v o s a t s t o v a i s y r a d a r n ū s i r g l a u d ū s ; v i s i iki v i e n o s v a r b e s n i e j i L i e t u v a i laisvinti ž y g i a i , atlikti t a r p t a u t i n ė j e a r e n o j e , b u v o aptarti s u L i e t u v o s p a s i u n t i n i a i s . V i e n i n g a s v e i k i m a s r e i š k ė s i labai aktyviai. Pažymėtina, kad Lietuvos atstovybės, esančios Londone, Vašingtone, V a t i k a n e , M o n t e v i d ė j u j e , pilnai n a u d o j a s i n e p r i k l a u s o m o s v a l s t y b ė s p a d ė t i m i . B a i g i a n t tenka p a ž y m ė t i , k a d B a d e n B a d e n o s u s i t a r i m e d a l y v a v ę s Lietuvos p o g r i n d ž i o a t s t o v a s J. Deksnys-Prapuolenis-Hektoras, 1949 m. išsikeliant p a j ū r y j e p r o v o k a t o r i a u s p l k . C h o d a k a u s k o - R a d v i l o s s u k l a i d i n tas, p a t e k o priešui į r a n k a s . Su j u o p a t e k u s i ą d o k u m e n t i n ę m e d ž i a g ą MVD, t a u t o s i š g a m o m s p a d e d a n t , kai k u r i o s e v i e t o s e , tiek r y š i o s u u ž s i e n i u r e i k a l u , b a n d o p a n a u d o t i p r o v o k a c i j a i . L i e t u v i ų tauta turi b u d r i a i sekti i r demaskuoti priešo provokacijas, o kiekvieno lietuvio pareiga - dar uoliau prisidėti p r i e L i e t u v o s l a i s v ė s k o v o s s ą j ū d ž i o i r s a v o k o v a b e i d a r b u pridėti dalį to, k a s šalia g i n k l o , k a d ir lėtais, b e t t v i r t a i s ž i n g s n i a i s artina Lietuvos i š s i v a d a v i m o klausimo sprendimą tarptautinėje arenoje. Iš „ P a r t i z a n a s " , N r . 1 (5)
Laisvės balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1950 10 03, Nr. 127, Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

21

dokumentas

A p i e Lietuvos kelią
Brangūs tautiečiai

I s t o r i j o s b ė g i u o s e ž m o n i j o s s ą r a n g o j e p a s k i r o s t a u t o s a n t s a v o pečių v i l k d a v o eilę n e l y g i o s s v a r b o s m i s i j ų . A n t k i e k k u r i t a u t a s u g e b ė d a v o g a r b i n g a i nešti jai s k i r t ą ž m o n i j o s v i s u o m e n ė s u ž d a v i n i ų dalį, a n t tiek j i p a s i l i k d a v o ateinančių kartų g a r b i n g a i prisimenama. A u k š č i a u s i a j a m p a t i k o i r l i e t u v i ų t a u t a i skirti n e p a p r a s t u s u ž d a v i n i u s . Jau d a u g i a u nei p e n k i š i m t a i m e t ų m u s s k i r i a n u o t ų L i e t u v o s istorinių d i e n ų , k a d a m ū s ų p r a b o č i a i g u l d ė s a v o k a u l u s R y t ų E u r o p o j e , b e g i n d a m i E u r o p o s k r i k š č i o n i š k ą j ą k u l t ū r ą i r civilizaciją n u o a z i j a t ų antplūdžių. Niekas iš tų senųjų šimtmečių, b ū d a m i v a l d o m ų j ų padėtyje, nedrįso lietuviškųjų valdovų vadinti pavergėjais. Lietuvis pagrindinai g e r b ė ž m o g a u s i r t a u t ų teises, i r j o s ą ž i n ė n e p a k e n t ė n u s i k a l t i m ų h u m a niškumui. Visas žinomas pasaulis stebėjosi nepaprastai tobula didžiulės Lietuvos valstybės santvarka.

94

Ilgainiui l i e t u v i ų tauta, v y k d y d a m a a n u o s g a r b i n g u s i s t o r i n i u s u ž d a v i n i u s , i š v a r g i n t a , s u k n i u b o p o s v e t i m ų j ų p r i e s p a u d a . A n t kiek l i e t u v i a i , b ū d a m i v a l d o v a i s , r o d ė s i n e p a m a i n o m a i s ž m o g a u s i r ž m o n i ų teisės gerbėjais, ant tiek m ū s ų o k u p a n t a i p a s i r o d y d a v o n e ž a b o t o ž i a u r u m o . Su s i a u b u ir g a r b e p r i s i m e n a m e Kražių k r u v i n a s - i s t o r i n e s d i e n a s , s e r m ė g ė t ų k n y g n e š i ų v a r g o d i e n a s , d a l g ė t u s b a u d ž i a v o s sukilėlius... b e t d a r n e s u r a n d a m e istorijoje tokio j u o d ų d i e n ų k o š m a r o , k o k i a m e š i a n d i e n s k e n d i l i e t u v i ų tauta. I r v ė l n e a t s i t i k t i n a i A u k š č i a u s i a s i s m u m s s k y r ė n e p a p r a s t ą m i s i j ą š i u o p a s a u l i n ė s d v i d e š i m t o j o a m ž i a u s h i p o k r i z ė s laik o t a r p i u . Tik l i e t u v i ų t a u t o s d v a s i n ė s k u l t ū r o s l y g i s i r n e p a p r a s t a i k i e t a s l i e t u v i o c h a r a k t e r i s g a l ė j o i š d r į s t i sutikti p a n a š i u s b a n d y m u s . N ė r a abejonės, k a d š i a n d i e n l i e t u v i ų t a u t o j e d a ž n a s e u r o p i e t i s i e š k o d v a s i n ė s [atramos], kelrodžių žmonijos v i s u o m e n ė s s ą r a n g o s s u t v a r k y m u i . Vakariečiai politikai, v i s u o m e n i n i n k a i , f i l o s o f a i l i e t u v i ų tautą ima s a u p a v y z d ž i u k a i p l a b i a u s i a i mylinčią l a i s v ę , s u m a n i a u s i a i s u g e b a n č i ą s u s i o r g a n i z u o t i tiek k r a š t e , tiek u ž s i e n y j e , l e n g v i a u s i a i s u g e b a n č i ą v a r d a n b e n d r o r e i k a l o a t s i s a k y t i a s m e n i n i ų p a t o g u m ų bei i n t e r e s ų , d i d v y r i š k i a u s i a i s u g e b a n č i ą k o v o t i i r a u k o t i s bei a u k š č i a u s i o d v a s i n i o l y g m e n s tautą E u r o p o s tautų šeimoje. Prancūzų ž y m u s žurnalistas rašytojas Žanas Makleras, parašęs keletą k n y g ų a p i e L i e t u v ą , kietai teigia, k a d E u r o p o s a t g i m i m a s turi ateiti iš R y t ų - iš m i s t i š k o j o L i e t u v o s k r a š t o . L i e t u v i s r a š y t o j a s - f i l o s o f a s O . M i l a š i u s v a d i n a m a s d v i d e š i m t o j o a m ž i a u s Gėte. L i e t u v i a i p a b ė g ė l i a i , k u r i e a r t ė j a n t a n t r a j a i b o l š e v i k i n e i o k u p a c i j a i p a s i t r a u k ė į V a k a r u s , taip puikiai susiorganizavę sugebėjo reprezentuotis prieš svetimuosius, kad n e tik v i s a g a l v a p r a l e n k i a kitų tautų p a b ė g ė l i u s , bet s a v a k u l t ū r i n e v e i k la žymiai prisidėjo prie Lietuvos laisvės bylos suaktyvinimo, prie vakariečių a t k r e i p i m o d ė m e s i o į šią m a ž ą a p i m t i m i , b e t d i d e l ę k u l t ū r a tautą. Ž e n g i a m e kelią k r u v i n ą , b e t g a r b i n g ą . N e a p r ė p t ž m o g a u s p r o t u i lietuvio velkamų dienų klaikumo. Lietuvio rankų prakaitu primirkyti, buvę vešlūs derliumi laukai pavirto nuogo, alkano ir engiamo kolchozniko pūstyne. Suvargusioje bakūžėje Maskvos budeliai n u ž u d ė žodžio, spaudos, sąžinės, susirinkimų ir minties laisves. Lietuvis verčiamas išduoti s a v o kraujo vaikus, tėvus, gimines... Visur ir kasdien lietuvis atsiduria t a r p m i r t i e s ir i š d a v i m o . A n o t Čerčilio - T a u t o s , k u r i o s nei n a k č i a n e g a l i s u m e r k t i l a i s v a i a k i ų , nei v i e n a m ž i n g s n y j e n ė r a l a i s v o s n u o mirties. Bet n e n u l e n k t l i e t u v i u i g a l v ą p r i e š M a s k v o s b u d e l i u s . G a u s ū s t ū k s tančiai l i e t u v i ų t a u t o s n a r i ų i š s i r i k i a v o l a i s v ė s s a r g y b o s p a s i r y ž ė l i ų galerijon. L i e t u v o j l a i s v ė n e m i r ė ! G y v a j i k i e k v i e n o t a u r a u s l i e t u v i o š i r d y j e , g y v a m i š k ų tankmėje, g y v a n i ū r i ų s l ė p t u v i ų sienose, g y v a g r i o v i u o s e išniekintų patriotų k a u l u o s e , g y v a b a d m i r i o k a n k i n a m o tremtinio v i l t y s e ,

95

g y v a kalinio kančiose, g y v a klaikiose m o t i n ų aimanose... D e š i m t s u k a u p u v e r g i j o s metų nusirito a m ž i n y b ė n , o l i e t u v i s n e s v i r d u l i u o d a m a s n e š a vergijos kryžių pergalėn, stebindamas s a v o d i d v y r i š k u m u laisvąjį pasaulį. Po Vokietijos ir Japonijos kapituliacijos V a k a r ų p a s a u l i s s v a i g o ir d ž i a u gės pergalės vaisiais, nematydamas, k a d tomis pačiomis jų d ž i a u g s m o v a l a n d o m i s p o K r e m l i a u s letena p a t e k ę k r a š t a i l a i s v ė s v a r d a n liejo k r a u ją. T a s V a k a r ų a p a k i m a s a m ž i a i s n e t r u k o . B a n d a n t atstatyti p a s a u l y j e p a s t o v i ą taiką, V a k a r a i p a ž i n o M a s k v o s p l a n u s l a i s v o j o p a s a u l i o p a v e r g i m u i . K r e m l i a u s g e r a valia d a u g i a u j a u n i e k a s nebetiki. Vakarų pasaulyje intensyvėja skaidymasis komunistinių jėgų. Buvę ž y m ū s k o m u n i s t ų v a d a i a t s i v e r č i a , d a r o v i e š a s p e r s p a u d ą a t g a i l a s ir, s m e r k d a m i K r e m l i a u s k ė s l u s , r a g i n a net a t o m i n ė m i s a r v a n d e n i l i o b o m b o m i s nedelsiant sunaikinti Sovietų Sąjungą. T u o p a č i u m o m e n t u V a k a r a i s u g ė d a a t s i g r ę ž ė į kelinti m e t a i k o v o j a n č i u s u ž „Geležinės u ž d a n g o s " p a t r i o t u s , p r o k u r i u o s a n k s č i a u s t e n g d a v o s i praeiti u ž m e r k t o m i s akimis. S a u g u m o T a r y b o s a r S u v i e n y t ų T a u t ų p o s ė d ž i u o s e atsiranda prie k r y ž i a u s kalamų tautų vardai. Lietuvos pog r i n d ž i o p a s t a n g o m i s V a k a r u s p a s i e k u s i m e d ž i a g a , liečianti l i e t u v i ų tautos i r L i e t u v o s ū k i o n a i k i n i m ą bei l i e t u v i ų d i d v y r i š k ą k o v ą d ė l l a i s v ė s , yra vienas iš aštriausių ginklų, naudojamų vakariečių dueliuose su Maskv o s „ d i p l o m a t a i s " . M ū s ų v e d a m a k o v a j a u š i a n d i e n y r a m i l ž i n i š k u indėliu besiruošiant žūtbūtinei kovai prieš šiandieninę pasaulio pabaisą b o l š e v i z m ą . K o v o j a n t i l i e t u v i ų tauta i r š i u o a t ž v i l g i u y r a s u v a i d i n u s didelį v a i d m e n į . Tai p a s i e k t a p e r k r a u j o a u k a s k r a š t e i r v i s a m e p a s a u l y j e i š b l a š k y t ų l i e t u v i ų v i e n i n g a s d i p l o m a t i n e s - p o l i t i n e s p a s t a n g a s . T a lietuv i ų dalis, k u r i r a n d a s i V a k a r ų l a i s v a m e p a s a u l y j e , k r a š t e v e d a m o s kov o s vaisių išdavoje didžiuojasi s a v o kilme, turėdami akivaizdžius krašte kovojančių patriotų d i d v y r i š k u s ž y g i u s . Užsienyje Lietuvos laisvinimo kovai v a d o v a u j ą s Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas paskelbė „Lietuvių C h a r t ą " , k u r i o j e eile p u n k t ų n u s a k y t a l i e t u v i o l a i k y s e n a u ž sienyje, kur kovojančio partizano p a v y z d ž i u kviečiami lietuviai atsisakyti jų asmeninės gerovės, visa aukojant Lietuvos laisvės labui. Pagal „Lietuvių C h a r t ą " , v i s i u ž s i e n y j e esą l i e t u v i a i turi derinti s a v o d i e n a s s u p a v e r g t o s L i e t u v o s g y v e n i m u , k a d jie b ū t ų v e r t i s u g r į ž t i p o p r i s i k ė l i m o į savo tėvynę. B r a n g ū s l i e t u v i a i , s u n k i a u s i k o v o s e t a p a i jau n u g a l ė t i . S u n k i a i s m ū s ų k o v o s metais b u v ę s tylos suokalbis jau sulaužytas. Kraujo, kančių ir vargo juodi d e b e s y s sklaidos Lietuvos padangėje. Rytų Azijoj m a s k v i n i u s agresorius jau triuškina vakariečių pergalingieji ginklai. Išsilaisvinimo

96

valanda į m u s artėja paspartintais žingsniais. Šiandien jau nebėra vietos a b e j o j a n t i e m s p r i s i k ė l i m u . T a pačia d i d v y r i š k o s k o v o s d v a s i a t ę s k i m e paskutiniuosius m ū s ų Golgotos kelio žingsnius. S k u r d e i r t e r o r e s k e n d į k o l c h o z n i n k a i , d a r b i n i n k a i , n u ž m o g i n t i inteligentai, į m o k s l u s k o p i ą s j a u n i m e , d i d v y r i š k i l a i s v ė s k o v o t o j a i , d a r tankesnėmis gretomis, dar vieningesniais protais ir širdimis, dar gilesniu triūsu i r d i d e s n i u p a s i a u k o j i m u , d a r a t k a k l e s n i u o k u p a n t u i p r i e š i n i m u s i pasitikime laisve švintantį rytojų.
Laisvės žvalgas (Tauro a p y g a r d o s organas), 1950 10 15, Nr. 10 (35), R. N a r v y d o a s m e n i n i s archyvas. Nuorašas, mašinraštis.

22

dokumentas

Susidūrimo tarp Vakarų demokratinio pasaulio ir Sovietų S ą j u n g o s prognozės
Ar būsimojo karo negali laimėti komunizmas?

Kad k a r a s t a r p k o m u n i s t i n i ų k r a š t ų i r V a k . d e m o k r a t i j ų n e i š v e n g i a m a s , š i a n d i e n a i š k u k i e k v i e n a m . T o n e s l e p i a nei p a t y s b o l š e v i k a i , n o r s a n k s čiau t o k i a s m i n t i s s m e r k ė i r d r a u d ė . K a l b ė d a m i a p i e b ū s i m ą j į k a r ą , k u r į k u r s t a n č i o s V a k . v a l s t y b ė s , b o l š e v i k a i i š a n k s t o g i r i a s i j į l a i m ė s i ą . „Kom u n i z m a s - tai j ė g a , k u r i n u š l u o s s u p u v u s į k a p i t a l i z m ą " , - p a s a k ė v i e nas bolševikų v a d e i v ų . P a ž v e l k i m e į v i s a tai i š a r č i a u . A r n e g a l i k o m u n i z m a s n u g a l ė t i V a k . d e m o k r a t i j ą i r į s i v i e š p a t a u t i p a s a u l y j e ? J u k k o m u n i s t i n i a i k r a š t a i (SSSR s u s a v o s a t e l i t a i s , Kinija, M a n d ž i ū r i j a i r M o n g o l i j a ) tiek teritorijos, tiek ž m o n i ų s k a i č i u m ( v i r š 800 m l n . g y v e n t o j ų ) u ž i m a ž y m i ą p a s a u l i o dalį. Tuose kraštuose visi verčiami dirbti už šunišką atlyginimą arba visai d y k a i ; v i s i g a m t o s turtai, v i s o s ū k i n ė s g ė r y b ė s a t i t e n k a v a l d ž i a i , k u r i v e i k v i s k ą s u n a u d o j a k a r o r e i k a l a m s . Per k a r ą p r i e š v o k i e č i u s g a u t u s i š J A V g i n k l u s , m a š i n a s i r kitą k a r o techniką b o l š e v i k a i k o p i j u o j a i r g a m i n a s i s a v o f a b r i k u o s e . A t o m i n ė s b o m b o s p a s l a p t i s ( d ė k a m o k s l i n i n k o Fukso, n u t e i s t o u ž p a s l a p t i e s i š d a v i m ą 1 5 m . kalėti) j i e m s t a i p p a t ž i n o m a . Sausumos kariuomenė, kuri s a v o skaičiumi viršija bet kurios kitos valst y b ė s k a r i u o m e n ė s s k a i č i ų , y r a į p r a t u s i kęsti n e d a t e k l i ų i r k a r i a u t i b l o g o se klimato sąlygose, ar nebus pranašesnė už išlepintus anglų-amerikiečių karius?

97

Kokiomis pajėgomis galės disponuoti b ū s i m a j a m e kare Vak. valstybės? Kare prieš k o m u n i z m ą d a l y v a u s visas kultūringasis pasaulis, v i s ų p i r m a S N O nariai. J A V k a s d i e n d i d i n a s a v o g i n k l u o t ą s i a s p a j ė gas, p a š a u k d a m a vis d a u g i a u v y r ų prie ginklų, kasdien vis d a u g i a u lėšų s k i r i a m a k a r o r e i k a l a m s , p a g a l M a r š a l o p l a n ą , a t k u r i a m a V a k . E u r o p o s e k o n o m i k a , k a r i n ė p r a m o n ė ( y p a č V a k . V o k i e t i j o j e ) j a u seniai d i r b a a n g l a m s - a m e r i k i e č i a m s . P a s t a r u o j u m e t u k o n k r e č i a i e i n a m a prie Vak. Vokietijos k a r i u o m e n ė s atkūrimo. Japonijoje taip pat organ i z u o j a m a k a r i u o m e n ė , k u r i o s kai k u r i e d a l i n i a i j a u d a b a r d a l y v a u j a k a r e Korėjoje. S u j u n g t o s v i s o s A t l a n t o P a k t o v a l s t y b i ų p a j ė g o s ir, pris k a i t a n t T u r k i j o s , J u g o s l a v i j o s ir kt. p r i e š SSSR n u s i s t a č i u s i ų v a l s t y bių k a r i u o m e n e s (neutralitetą tik labai m a ž a s v a l s t y b i ų s k a i č i u s teišlaikys), b e n d r o s j ė g o s ž y m i a i p r a n e š k o m u n i s t i n i ų k r a š t ų p a j ė g a s . A t o m i n i u s g i n k l u s a m e r i k i e č i a i tiek i š t o b u l i n o , k a d p i r m y k š č i ą p r i m i t y vią a t o m i n ę b o m b ą (kurią SSSR gali turėti) g a l i m a l y g i n t i s u v a n d e nilio a t o m . b o m b a k a i p š a u t u v o k u l i p k ą s u a r t i l e r i j o s s v i e d i n i u . O k u r d a r b a k t e r i o l o g i n i s i r kiti m a s i n i o n a i k i n i m o g i n k l a i , a p i e k u r i u o s viešai neskelbiama! K o m u n i s t i n i ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a i , net tie, k u r i e a n k s č i a u b u v o p a l a n k ū s k o m u n i s t a m s , i š m ė g i n ę ant s a v o s p r a n d o b o l š e v i z m o „ r o j ų " , b ū simajame kare nerems valdžios pastangų kariauti prieš Vak. valstybes. Komunistų partija su s a v o ideologija jau seniai yra atitinkamai įvertinta i r d a b a r v e i k n e a t s i r a n d a b u k a p r o č i ų , k u r i e s u s i ž a v ė t ų k o m u n i z m o idėj o m i s . Tik tie k o m u n i s t a i , k u r i e j a u p e r d a u g s u s i t e p ė n e k a l t ų a u k ų k r a u ju, k u r i e m s k e l i o a t g a l n ė r a , tik jie, ir tai ne iš n o r o , ne iš į s i t i k i n i m o , b e t bijodami atsakyti už s a v o darbus, dės visas pastangas kovoti prieš Vak. jėgas ir tuo pratęsti s a v o egzistenciją. V a k a r ų P a s a u l i o v a l s t y b i ų g y v e n t o j ų d a u g u m a įsitikino, k a d b o l š e v i z m o s u n a i k i n i m a s y r a v i s o p a s a u l i o reikalas. Tas s k a u d u s p ū l i n y s turi b ū t i p a š a l i n t a s , k a d p a s a u l i s g a l ė t ų l a i s v a i a t s i k v ė p t i i r g y v e n t i tikroje taikoje. B o l š e v i z m a s , k o v o d a m a s p r i e š r e l i g i j ą , turi p r i e š s a v e n u t e i k ę s n e tik v i s ą k r i k š č i o n i š k ą j į p a s a u l į , b e t i r kitų d i e v ų g a r b i n t o j u s . K a t a l i k ų b a ž n y čia - tai d i d e l ė m o r a l i n ė j ė g a , k u r i k o v o j a p r i e š b o l š e v i z m ą , v a i d i n a ž y mią rolę. K o m u n i s t ų i r j i e m s p r i j a u č i a n č i ų u ž s i e n y j e k a s d i e n m a ž ė j a . Kai kur komunistų partijos pastatytos už įstatymų ribų, kitur prie to einama. Prie tokių a p l i n k y b i ų p a s a u l i n ė r e v o l i u c i j a , k u r i o s b o l š e v i k a i s i e k i a i r k u r i o j e tebūtų jų i š s i g e l b ė j i m a s - neįmanoma. K o m u n i z m o išsiplėtimas Kinijoje ir komunistinių g a i v a l ų j u d ė j i m a s I n d o n e z i j o j e , V i e t n a m e i r k i t u r t e b u v o i r tebėra g a l i m a s tik K r e m l i u i v a d o v a u j a n t i r r e m i a n t . S u n a i k i n u s K r e m l i ų , tai y r a patį v o r ą , v i s i j o v o r a -

98

tinkliai s a v a i m e s u d r i k s , k o m u n i s t a i b i j o s p a k e l t i s a v o g a l v a s i r i š n y k s , kaip atrofuojas nemaitinami raumenys. K a d b ū s i m a j a m e kare, a r jis b u s ž a i b i š k a s , a r l ė t e s n i s , SSSR p r a l a i m ė s , r o d o tiek m a t e r i a l i n i s , tiek k a r i n i s i r d v a s i n i s V a k . v a l s t y b i ų p r a n a š u m a s . Nei s a v o k a r i n e technika, nei s a u s u m o s k a r i u o m e n ė s d i d ž i u l i u s k a i č i u mi, nei g e l t o n o d ž i a i s b o l š e v i k a i n e į s t e n g s a t s i l a i k y t i p r i e š v i s ą l i k u s į p a saulį, s u s i s p i e t u s į po S N O v ė l i a v a ir v a d o v a u j a m ą J A V ir D. Britanijos. Tokie v y r a i , k a i p M o n t g o m e r i s , E i z e n h a u e r i s , M a k a r t ū r a s , s u g e b ė s v a d o v a u t i milžiniškai S N O armijai, k a d ž a i b i š k u s m ū g i u s u n a i k i n t ų b o l š e v i k i n į žvėrį. Diplomatas*
Laisves balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1951 01 25, Nr. 2 (135), Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 119-122.

23

dokumentas

Apie partizanų kovas užsienyje
Užsienio pranešimai apie lietuvių partizanų kovas

Bernas, VI.15. S o v i e t ų p r o p o g a n d a i u ž s i e n i u i t v i r t i n a n t , k a d S o v . S ą j u n goje nėra jokio pasipriešinimo prieš v y r i a u s y b ę , V a k a r ų p a s a u l i o g y v e n tojai d a ž n a i p r a d e d a a b e j o t i v y k s t a n č i a S o v i e t ų r e s p u b l i k o s e p a r t i z a n i n e veikla. Todėl pranešama, kas iš tikrųjų vyksta. L i e t u v o j e j a u 1 0 m e t ų tęsiasi a t k a k l i p a r t i z a n i n ė v e i k l a , k u r i s u s i d a r ė jau p i r m o j e r u s ų o k u p a c i j o j e . P r a s i d ė j u s r u s ų - v o k i e č i ų k a r u i , l i e t u v i ų partizanai s a v o T ė v y n ę n u o r a u d o n ų j ų i š l a i s v i n o a n k s č i a u , n e g u R y t ų išlaisv i n t o j a i į ž y g i a v o į L i e t u v ą . 2000 p a r t i z a n ų k o v o j e d ė l l a i s v ė s n e t e k o g y v y b i ų . V o k i e č i ų o k u p a c i j o j e naciai l i e t u v i ų p a r t i z a n ų o r g a n i z a c i j ą m ė g i n o pašalinti, k a s j i e m s n e p a s i s e k ė . B u v o m ė g i n a m a p a r t i z a n i n ę v e i k l ą , į j u n g u s į W e h r m a c h t ą , skirti V a k a r ų f r o n t u i , b e t i r š i u o k l a u s i m u n e s u s i t a r u s partizanų v a d a s b u v o areštuojamas ir patalpinamas į Dachau koncentracinę s t o v y k l ą , o p a r t i z a n ų b a t a l i o n u s S S m ė g i n o a p s u p t i i r l i k v i d u o t i . V i s d ė l t o d a u g e l i u i b a t a l i o n ų p a s i s e k ė p a s i s l ė p t i s u n k i a i p e r e i n a m u o s e Pabaltijo m i š k u o s e . Jie n o r ė j o s a v a r a n k i š k a i k o v o t i p r i e š r u s u s . V o k i e č i a i turėj o p a r t i z a n u s a p g i n k l u o t i , b e t d ė l t a m tikrų s u m e t i m ų jie t o n e p a d a r ė . Kai
* Autorius nenustatytas.

99

1944 m. v o k i e č i ų o k u p a n t a i b u v o p r i v e r s t i Lietuvą apleisti, likęs 40 000 partizanų b r a n d u o l y s s u d a r ė d a b a r t i n ę p a r t i z a n i n ę o r g a n i z a c i j ą . 1945 m . rusų okupantai tariama amnestija ir kitokiomis klastomis mėgino partizanin ę veiklą pašalinti, b e t tas j i e m s n e p a v y k o . P i r m a i s i a i s p o k a r o m e t a i s did e l ė s p a r t i z a n ų g r u p ė s net dieną p a s i r o d y d a v o . J ų s t o v y k l o s b u v o d i d e liuose miškuose, kurias rusai lėktuvais, šarvuočiais ir artilerijomis m ė g i n o sunaikinti, dėl k o p a r t i z a n a i i r b u v o r e o r g a n i z u o j a m i p o g r i n d ž i o s ą j ū d ž i u i . Kokį tikslą turi l i e t u v i ų p a r t i z a n a i ? - 1. P a l a i k y t i d r a u s m ę , k a d v a l d i n i n k a i p e r d a u g n e s p a u s t ų g y v e n t o j ų . 2 . Teikti g y v e n t o j a m s inf o r m a c i j a s i š u ž s i e n i o i r n u š v i e s t i Sov. S ą j u n g o s s i e k i m u s . 3 . D o k u mentaliai nustatyti, kas iš tikrųjų Lietuvoje vyksta. 4. Daryti paruošim u s p o l i t i n i a m p e r f o r m a v i m u i . P a r t i z a n ų o r g a n i z a c i j a s u s i d a r o i š aktyvių ir p a s y v i ų kovotojų. A k t y v ū s kovotojai yra gerai ginkluoti ir uniformuoti legalia Lietuvos k a r i u o m e n ė s uniforma. P a s y v ū s kovotojai y r a civiliai g y v e n t o j a i i r d i r b a r a n k a r a n k o n s u a k t y v i a i s i a i s . Partizaninė veikla yra v a d o v a u j a m a anksčiau priklausiusių Lietuvos kariuomenei karininkų. Trūkstant užsienio paramos, yra s u n k u m ų ginklais ir m u n i c i j o m i s . P a r t i z a n ų g y v e n i m a s y r a k i e t a s i r s u n k u s . Jie y r a i š s i d a linę t e r i t o r i j o m i s i r g r u p ė m i s p o į v a i r i a i s s l a p t a v a r d ž i a i s . K i e k v i e n a teritorijos d a l i s t u r i s a v o laikraštį i r p r o p a g a n d i n ę m e d ž i a g ą . I m d a m i iš g y v e n t o j ų ir kolchozų maistą, palaiko g l a u d ž i u s ryšius su gyventojais. N u o ū k i n i n k o iki i n t e l i g e n t o p r i k l a u s o š i o j e o r g a n i z a c i j o j e . Jos centras r a n d a s i p r i e V i l n i a u s , turi r y š i u s s u L a t v i j o s , Estijos, L e n k i j o s , Ukr a i n o s p a r t i z a n ų o r g a n i z a c i j o m i s i r V a k a r a i s . Š i t a s k o n t a k t a s iki šiol dar nėra NKVD-istų iššifruotas. Kovoje dėl laisvės lietuvių partizanai paskutiniuose 7 metuose turėjo aukštų nuostolių, bet komunistų nuostoliai y r a 3—4 k a r t a u k š t e s n i .
Laisves balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1951 06 30, Nr. 10 (143), Šiaulių „ A u š r o s " muziejaus fondai. Nuorašas, mašinraštis.

24

dokumentas

Korėjos karo baigtis
Tarptautinė apžvalga

P a s t a r u o j u m e t u v i s o p a s a u l i o d ė m e s i o c e n t r e y r a j a u b e v e i k m ė n e s į laiko trunkančios paliaubų d e r y b o s Kesone, Korėjos konflikto taikiam sureg u l i a v i m u i atsiekti. P a s i ū l y m ą š i o m s d e r y b o m s v e s t i , k a i p ž i n o m e , p a d a 100

r ė TSRS u ž s . reikalų m i n i s t r o p a v . M a l i k a s . Bet p a ž i ū r ė k i m e a t i d ž i a u , k a s a t v e d ė Sov. S-gą p r i e šio t a i k i n g o p a s i ū l y m o i r k a s t i k r u m o j e s l e p i a s i u ž šių s k a m b i ų , v i l i o j a n č i ų f r a z i ų . Kada 1950 m. b i r ž e l i o m ė n . Š[iaurės] K o r ė j o s a r m i j a , g i n k l u o t a taryb i n e technika i r p a g a l TSRS k a r i n i ų š t a b ų p a r u o š t u s p l a n u s , u ž p u o l ė k a r u i n e p a s i r u o š u s i ą P[ietų] Korėją ir n a u d o d a m a s o v i e t i n ę taktiką - pulti ir d a r kartą p u l t i - s p a r č i a i s t e m p a i s v e r ž ė s i g i l y n į p i e t u s ir t r i u š k i n o p a l y g i n t i n e s t i p r i ą P[ietų] korėjiečių k a r i u o m e n ę , t a d a nei K i m Ir Senas, nei C ž o u En L a j u s , nei Stalinas ir nei kiti k o m u n i s t i n i a i išminčiai n e g a l v o j o a p i e p a l i a u b a s i r d e r y b a s , a p i e taiką. T a d a jie t a i k o s n e s i e k ė , j i b u v o jiems n e r e i k a l i n g a . T u o m e t jie b u v o v e i k tikri, k a d s t a i g a u s p u o l i m o išd a v o j e j i e m s p a s i s e k s u ž g r o b t i P [ i e t ų ] Korėją i r s u s i d a r y t i s t r a t e g i š k a i s v a r b i ą išeities b a z ę p u o l i m u i p r i e š J A V a t v e j u . I r tik S N O kar. p a j ė g ų į s i k i š i m u b u v o i š g e l b ė t a P [ i e t ų ] Korėja i r t u o p a č i u i š s k l a i d y t o s k o m u n i s tų iliuzijos a p i e l a i m ė j i m ą . Į s i j u n g u s į karą S N O p a j ė g o m s , p r a s i d ė j o k o m u n i s t i n ė s a r m i j o s trauk i m a s i s , v ė l i a u v i r t ę s p a n i š k u b ė g i m u . K a d a s u d a u ž y t o s k o m u n i s t ų arm i j o s likučiai b u v o p r i s p a u s t i p r i e J a l u c z i a n o u p ė s i r v i e n i n t e l i s j i e m s belikęs išsigelbėjimas tebuvo b e s ą l y g i n ė kapituliacija, tada M a s k v a įsakė Kinijai m e s t i į Korėją m i l i j o n i n ę a r m i j ą , g a l v o d a m a , k a d jos d i s p o z i c i j o j e e s ą s šis, jos m a n y m u , n e i š s e m i a m a s ž m o n i ų r e z e r v a s n u l e m s karą i r Korėja a t s i d u r s jos n a g u o s e . N o r s s ą j u n g i n i n k a i , k e l i a s d e š i m t k a r t ų g a u s e s nių p a j ė g ų s p a u d ž i a m i , i r b u v o p r i v e r s t i t r a u k t i s , b e t š i s t r a u k i m a s i s t e b u v o l a i k i n a s . I r š į kartą k o m u n i s t ų d ž i ū g a v i m a s , k a d k a r a s l a i m ė t a s i r k a d j ų tikslas a t s i e k t a s , b u v o d u l k ė m i s p a l e i s t a s . K r e m l i a u s p o n a i s k a u d ž i a i a p s i r i k o , - d ė t o s v i l t y s į s k a i t l i n g a s k i n ų a r m i j a s n e p a t e i s i n o jų p l a n ų bei l ū k e s č i ų . P o s ė k m i n g ų i r a k t y v i ų k o v i n i ų o p e r a c i j ų S N O kar i u o m e n ė š i a n d i e n v ė l s t o v i į š i a u r ę n u o 3 8 l y g i a g r e t ė s i r rimtai g r a s o i š g r ū s t i t a r i a m u o s i u s k i n ų s a v a n o r i u s i š Korėjos. I r tik d a b a r M a s k v a t e s u p r a t o , k a d d a b a r t i n i o k a r o n e n u l e m i a nei t r i u k š m i n g a p r o p a g a n d a , nei š i m t e r i o p a i g a u s i n g e s n ė s a r m i j o s . J i įsitikino, k a d v e s t i karą p a t i r i a n t t o k i u s m i l ž i n i š k u s n u o s t o l i u s , k a i p k a d t e n k a k o m u n i s t a m s p a t i r t i Korėjoje, jie ilgai n e į s t e n g s . Tai ir y r a k e l e t a s tų p r i e ž a s č i ų , v e r č i a n č i ų ieškoti n a u j o s išeities iš tos b a l o s , į k u r i ą p e r s a v o b e s o t i š k ą politiką jie į k l i m p o . Ir jie išeitį laikinai r a d o . A p s i m e t ę taikos apaštalais, d a n g s t y d a m i e s i d a u g žadančiomis skraist ė m i s bei v ė l i a v o m i s , p e r s a v o d ū d o r i ų M a l i k ą jie p r i s i s p i r d a m i ė m ė siūlyti taikos rinką. A r š i s t a i k o s p a s i ū l y m a s y r a n u o š i r d u s , a r ne, p a r o d y s n e t o l i m a ateitis. Tačiau jau š i a n d i e n g a l i m a tvirtinti, k a d šios d e r y b o s dėl k o m u n i s t ų o b s t r u k c i o n i s t i n ė s politikos k u r s o b u s p a s m e r k t o s s u ž l u g t i . Jau

101

p i r m u o s i u o s e p o s ė d ž i u o s e d e r y b o s a t s i d u r s a k l a v i e t ė j e , i š k u r i o s išbristi m a ž a vilties, n e s k o m u n i s t ų r e i k a l a v i m a i i r p a s i ū l y m a i y r a ant tiek abs u r d i š k i , j o g jie y r a ž e m i a u b e t k o k i o s k r i t i k o s i r k i e k v i e n a m b l a i v i a m protui y r a n e p r i i m t i n i . Tiesa, k o m u n i s t a i p a d a r ė ir v i e n ą kitą n u o l a i d ą , b e t š i o s y r a g r y n a i p r o p a g a n d i n i o p o b ū d ž i o i r n i e k o b e n d r a s u t a i k o s Korėjoje a t s t a t y m u n e t u r i . O k o m u n i s t ų r e i k a l a v i m a s n u s t a t y t i d e m a r k a c i n ę liniją p a g a l 38-ąją l y g i a g r e t ę y r a n e k a s kita, k a i p tik m ė g i n i m a s v ė l atitaisyti ir s u s t i p r i n t i p r a r a s t ą s i a s p o z i c i j a s ir p a s t a t y t i S N O k a r i u o m e n ę į b l o g a s a p s i g y n i m o linijas, i r j e i g u k o m u n i s t ų p a s i ū l y m ą S N O k a r i n ė v a d o v y b ė priimtų, tuo atveju ji vėl iš n a u j o įduotų dar neatvėsusį ginklą į k o m u n i s t ų r a n k a s i r į g a l i n t ų m a s k v i e t i š k ą p r o p a g a n d i n ę t r i ū b e l ę teigti, kad paliaubos b u v o reikalingesnės sąjungininkams negu komunistams. T o l i a u . Jei k o m u n i s t ų s i e k i m a s t a i k o s t i k r a i b ū t ų n u o š i r d u s i r n e v e i d m a i n i š k a s , k o d ė l jie m e t a į Korėją n a u j a s i r n a u j a s k a r i n e s d a l i s ? K a m s o v i e t a i l a i k o p i l n a i p a r u o š t ų 500 000 k a r i ų i r 1000 k o v i n i ų l ė k t u v ų Mand ž i ū r i j o j e ? A r tai b ū t i n a t a i k o s s i e k i m u i i r u ž t i k r i n i m u i ? N e ! K r e m l i u i t i k r u m o j e i r n e r e i k a l i n g a taika, j a m reikia k a r o , k u r i o p a g a l b a į g y v e n d i n t ų s a v o p a r t i n ę p o l i t i k ą . K r e m l i u i d a b a r r e i k a l i n g a s tik l a i k i n a s a t s i p ū t i mas, kad p e r g r u p a v u s ir papildžius jėgas būtų galima atnaujinti agresyv ų j į karą, visą kaltę už d e r y b ų Korėjoje nutraukimą ir iš to išplaukiančias p a s e k m e s suversti SNO kar. p a j ė g ų delegacijai. Taigi, s t e b i n t d a b a r v y k s t a n č i a s p a l i a u b ų d e r y b a s K e s o n e g a u n a s i išv a d a , k a d v i s a tai - tik eilinis R y t ų m ė g i n i m a s u ž l i ū l i u o t i V a k a r u s , s u m a ž i n t i j ų b u d r u m ą , o t u o p a s i n a u d o j a n t s m o g t i d e m o k r a t i j a i n a u j ą nesitikimą s m ū g į . Tačiau labai m a ž a vilties, k a d M a s k v a i p a v y k t ų šis manevras, nes Vakarai, jau ne kartą apgauti ir įsitikinę k o m u n i s t ų nenuošird u m u t a i k o s reikale, v a r g u a r leisis s a v e l e n g v a i u ž m i g d y t i i r a r b e p a t i kės Kremliaus saldžialiežuviavimu.
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1951 08 01, Nr. 4 (165), L Y A , f. K-l, b a u d ž . b. 33960/3, t. 12, I. 212-215. Originalas, mašinraštis.

25

dokumentas

Tarptautinės padėties analizė
Laisvojo pasaulio gynybos sistema

B a i g ę karą p e r g a l e p r i e š h i t l e r i n ę V o k i e t i j ą , b u v u s i e j i s ą j u n g i n i n k a i p a s i darė priešais, o buvusieji priešai - sąjungininkais. Vakariniai sąjungininkai k a r o p a s e k o j e d a u g e l į t a u t ų i š v a d a v o , b e t d a r d a u g i a u t a u t ų p a v e r g ė

102

jų rytinis sąjungininkas. Pirmomis pokario dienomis Vakarai nesuprato, k a d j ų b u v ę s s ą j u n g i n i n k a s y r a j i e m s n e m a ž e s n i s p r i e š a s u ž tą, k u r i s jau b u v o p a r b l o k š t a s . V a k a r a i tikėjo kurį laiką, k a d n o r s k a r o p a s e k o j e i r n e visi k r a š t a i a t g a v o n e p r i k l a u s o m y b ę , tai r u s ų g e r o s v a l i o s p a s e k o j e visi g i n č y t i n i k l a u s i m a i g a l ė s b ū t i i š s p r ę s t i taikiu b ū d u . Bet p a l e n g v a V a k a r ų v a l s t y b ė s įsitikino, k a d M a s k v a liko tokia p a t k a i p b u v u s i : k l a s t o s , s m u r t o i r g r ė s m ė s v i s a m l a i s v a j a m p a s a u l i u i ž i d i n i u . P a l e n g v a l a i s v a s i s pasaulis pradėjo burtis į ūkinę ir karinę vienybę, kad būtų išlaikyta pasaul y j e taika ir a t s t a t y t a s t e i s i n g u m a s - p a v e r g t o s i o m s t a u t o m s s u g r ą ž i n t o s ž m o g a u s teisės ir l a i s v ė . T e n k a b e n t t r u m p a i p e r ž v e l g t i , k a s V a k a r ų yra p a d a r y t a p r i e š b u v u sįjį s ą j u n g i n i n k ą , k o k i e ž y g i a i d a r o m i l a i s v a j a m p a s a u l i u i n u o b o l š e v i z mo grėsmės apsaugoti ir pavergtosioms tautoms išvaduoti. Tuojau po karo Europoje t e f i g ū r a v o Europos Sąjunga, kurią sudarė: A n g l i j a , P r a n c ū z i j a , Belgija, O l a n d i j a i r L i u k s e m b u r g a s . Tos s ą j u n g o s kar i n i a m s d a l i n i a m s v a d o v a v o a n g l ų m a r š a l a s M o n t g o m e r i s . Tai b u v o m a žareikšmis faktorius Vakarų gynyboje. 1947 m . J A V s u k ū r ė v a d i n a m ą j į M a r š a l o planą. T u o p l a n u b u v o teikiama ekonominė pagalba nuo karo nukentėjusioms Europos valstybėms. T u o l a i k u d a u g u m a V a k a r ų politikų d a r g a l v o j o , k a d p a s a u l i o l a i s v ą s i a s tautas nuo bolševizmo b u s galima apsaugoti ekonominėmis priemonėmis. Gal b ū t ų V a k a r a i d a r ilgai g y v e n ę i l i u z i j o m i s , jei pati M a s k v a s a v o v e r ž l u m u nebūtų variusi v y k s m o pirmyn. Neįtikėtinai žiaurus teroras M a s k v o s o k u p u o t u o s e kraštuose, jos organizuotas p e r v e r s m a s Čekoslov a k i j o j e (1948 m . v a s a r i o mėn.) b e i j o s į t a k o j e e s a n č i ų k r a š t ų v i s i š k a s s u b o l š e v i k i n i m a s įtikino V a k a r u s , k a d e k o n o m i n i ų p r i e m o n i ų m a ž a , k a d a g r e s o r i a u s u ž m a č i o m s s u d r a u s t i reikia k o n k r e t e s n i ų ž y g i ų . T o s k o n k r e č i o s p r i e m o n ė s p a s i r e i š k ė 1949 m., kai b u v o s u k u r t a s Atlanto p a k t a s , k u r į s u d a r ė d v y l i k a v a l s t y b i ų : J A V , A n g l i j a , K a n a d a , Pranc ū z i j a , Italija, P o r t u g a l i j a , Danija, O l a n d i j a , Belgija, N o r v e g i j a , I s l a n d i j a ir L i u k s e m b u r g a s . Bet tais r e i k a l a i s l a i s v ų j ų tautų p a s i t a r i m a i v y k o lėtokai. I š k i l m i n g a i p a s i r a š y t a s A t l a n t o p a k t a s taip i r liko p o p i e r i u j e , n e v i s o s v a l s t y b ė s , jį p a s i r a š i u s i o s , r a t i f i k a v o . Čia į p a g a l b ą atėjo v ė l ta p a t i M a s k v a , kai jos i n i c i a t y v a b u v o s u k e l t a s Korėjoje k a r a s . P r a s i d ė j u s k a r o v e i k s m a m s Korėjoje, j a u v i s i g a l u t i n a i įsitikino, k a s y r a k a l t i n i n k a s i r k a d j a m sudrausti reikalinga ginklo jėga. Įvykiai pradėjo vystytis sparčiau ir palankiai p a v e r g t ų j ų t a u t ų l ū k e s č i a m s . A t l a n t o p a k t a s v i s ų p a s i r a š i u s i ų j ų v a l s t y b i ų b u v o r a t i f i k u o t a s , p a s k i r t a s v y r i a u s i a s v a d a s J A V g e n . Eizenhaueris, p a s i ž y m į s y p a t i n g u s u g e b ė j i m u dirbti su įvairių tautybių žmo-

103

nėmis. Atlanto valstybės b u v o suskirstytos sektoriais ir paskirti tų sektorių kariniai v a d a i . K a r i n ė m s E u r o p o s p a j ė g o m s s u s t i p r i n t i J A V a t s i u n t ė k e t u r i a s d i v i z i j a s . E u r o p o s S ą j u n g o s g i n k l u o t o s i o s p a j ė g o s p e r ė j o gen. E i z e n h a u e r i o žinion, o b u v ę s j ų v a d a s m a r š a l a s M o n t g o m e r i s b u v o pas k i r t a s A t l a n t o p a k t o karinių d a l i n i ų i n s p e k t o r i u m . Gen. E i z e n h a u e r i s y r a p a r e i š k ę s , k a d j o v a d o v y b ė j e e s a n t i A t l a n t o p a k t o k a r i u o m e n ė jau d a b a r g a l i n t i d a u g i a u , k a i p s u l a i k y t i a g r e s o r i ų ant Reino. P o Čerčilio p a s i k a l b ė j i m ų V a š i n g t o n e s u T r u m e n u b u v o p a s k i r t a s i r Atlanto pakto jūrų pajėgų vyriausias v a d a s JAV admirolas Makormikas. Š i u o m e t u k a l b a eina a p i e V a k a r ų V o k i e t i j o s p r i ė m i m ą į A t l a n t o p a k tą. P a k t o v a l s t y b i ų p a r l a m e n t a i jau b a i g i a r a t i f i k u o t i s u s i t a r i m ą , p a g a l kurį b u s p r i i m t o s į A t l a n t o p a k t ą Graikija s u T u r k i j a . J A V j a u s e n i a i v e d a d e r y b a s s u Ispanija dėl b a z i ų . N o r s I s p a n i j a oficialiai n ė r a A t l a n t o p a k t o n a r y s , bet, b ū d a m a s u s i r i š u s i s u P o r t u g a l i j a Iberijos p a k t u , k a r o a t v e j u d a l y v a u s d r a u g e s u ja. Gen. Eizenhaueris k i e k v i e n o j e A t l a n t o p a k t o š a l y j e ruošia r e z e r v u s , k a d kadrinės kariuomenės išlaikymas neapsunkintų tų kraštų ekonomikos. Atlanto paktas - galingas karinis vienetas, kuris vis a u g a ir stiprėja ir d a r s t i p r ė s . Jo t i k s l a s - i š s a u g o t i taiką, o k i l u s k a r u i - u ž t i k r i n t i pergalę. J u n g t i n i ų E u r o p o s V a l s t y b i ų idėją p i r m a s i s iškėlė Čerčilis 1946 m . Šveicarijoje. Čerčilio iškeltą mintį stipriai p a r ė m ė Italijos min. p i r m i n i n kas de Gasperis ir Belgijos min. Spakas. P o p a r u o š i a m ų j ų d a r b ų i r eilės p o s ė d ž i ų , k u r i e p a r e i k a l a v o g a n a d a u g laiko, 1949 m . g e g u ž ė s m ė n . Š t r a s b u r g e (Vokietijoj) b u v o p r i i m tas J u n g t i n i ų E u r o p o s V a l s t y b i ų (JEV) s t a t u t a s . P o s ė d ž i a i ir toliau teb e v y k s t a Štrasburge, kur d a l y v a u j a penkiolikos valstybių atstovai. J A V siunčia stebėtojus, n e s jos yra s u i n t e r e s u o t o s E u r o p o s v i e n i n g u m u . N u o latinai v e i k i a s u d a r y t a i š p e n k i o l i k o s v a l s t y b i ų t a r y b a , k u r i o s s v a r b i a u s i a s u ž d a v i n y s - s t u d i j u o t i b ū d u s s u j u n g t i E u r o p a i į politinį ir ūkinį v i e n e t ą . Parlamentą sudaro d a u g u m o j e karšti Europos v i e n y b ė s šalininkai. Jų d i s k u s i j o s e s i e n ų k l a u s i m a s d a r o s i n e b e a k t u a l u s . Čia d a u g i a u s i a d i s k u t u o j a m a dėl b ū s i m o s J E s t r u k t ū r o s . P a r l a m e n t e v y r a u j a t r y s s r o v ė s : 1) f e d e r a l i s t a i - jau d a b a r nori JEV; 2) t a r p v a l s t y b i n i n k a i - siekia, k a d v a l s t y b ė m s , į e i n a n č i o m s į JEV, b ū t ų p a l i k t a d a u g i a u s u v e r e n i ų teisių; 3) f u n k c i o n a l i s t a i - siekia l a b a i lėto E u r o p o s v i e n y b ė s v y k s m o . P a s k u t i niųjų d a u g i a u s i a randasi anglų atstovų tarpe.

104

Paskutiniu laiku kiek daugiau b u v o nusivilta anglų konservatoriais. Kai Čerčilis g r į ž o A n g l i j o j į v a l d ž i ą , karštieji E u r o p o s v i e n y b ė s š a l i n i n k a i d ė j o d a u g vilčių, k a d i r A n g l i j a a k t y v i a i d a l y v a u s e u r o p i n i a m e s ą j ū d y j e . Bet A n g l i j a ir toliau lieka n u o š a l i a u k a i p k i t o s v a l s t y b ė s , n e s ji turi s p e c i f i n i u s į s i p a r e i g o j i m u s Britų T a u t ų B e n d r u o m e n ė s ir J A V a t ž v i l g i u (Brit ų T a u t ų B e n d r u o m e n ę s u d a r o l a i s v o s tautos, s u s i j u n g u s i o s p o A n g l i j o s k a r a l i a u s k a r ū n a ) . P r a n c ū z a i bei b e l g a i b i j o p e r d i d e l i o vokiečių d o m i n a v i m o , jei n e d a l y v a u j a a n g l a i ; v o k i e č i a i v ė l n e r o d o per d i d e l i o e n t u z i a z mo, kol n ė r a s u v i e n y t a V o k i e t i j a . Bet n e ž i ū r i n t v i s ų n e s k l a n d u m ų v y k s m a s g a n a s p a r t u s , turint g a l v o j e , k a d tai istoriniai n u t a r i m a i d a r o m i . Tenka pastebėti, kad p a v e r g t o s Rytų Europos tautos laikomos europinės b e n d r u o m e n ė s n a r i a i s , ir į v y k u s i o j e tų tautų k o n f e r e n c i j o j e š. m. s a u s i o mėn. 21-24 dienomis Londone d a l y v a v o d a u g europinio s ą j ū d ž i o žymių veikėjų. JEV s u k ū r i m e y r a p a s i e k t a j a u ir realių d a l y k ų - tai v a d i n a m a s i s Šum a n o p l a n a s . P a g a l t ą p l a n ą š e š i o s v a l s t y b ė s : P r a n c ū z i j a , Italija, V a k a r ų V o k i e t i j a , O l a n d i j a , Belgija i r L i u k s e m b u r g a s s u n k i ą j ą p r a m o n ę s u j u n g i a b e n d r a m n a u d o j i m u i , a t s i ž a d ė d a m o s s u v e r e n i ų teisių. D a u g u m a v a l s t y bių p a r l a m e n t ų , d a l y v a u j a n č i ų Š u m a n o plane, tą s u s i t a r i m ą r a t i f i k a v o . Ši ū k i n ė v i e n y b ė d u o d a tvirtą p a g r i n d ą E u r o p o s politinei v i e n y b e i . E v e n t u alaus karo p a v o j u s tarp senųjų priešų Vokietijos ir Prancūzijos darosi v i s a i n e g a l i m a s . Prie šio s u s i t a r i m o p a l i e k a m a teisė p r i s i d ė t i i r k i t o m s valstybėms. A n t r a s r e a l u s d a l y k a s , d u o d ą s rimtą p a g r i n d ą s u k u r t i JEV, y r a P l e v e no planas, t. y. planas europinei kariuomenei sukurti. Tuo pačiu išsprend ž i a m a s v i s i e m s p r i i m t i n u b ū d u i r V a k a r ų V o k i e t i j o s d a l y v a v i m a s laisv ų j ų tautų g y n y b o s s i s t e m o j e . E u r o p i n ė s k a r i u o m e n ė s k ū r i m e kol k a s d a l y v a u j a t o s p a č i o s v a l s t y b ė s , Š u m a n o p l a n o d a l y v ė s . Šiuo m e t u j a u s u s i t a r t a dėl e u r o p i n ė s k a r i u o m e n ė s a d m i n i s t r a v i m o , f i n a n s a v i m o , sant y k i a v i m o s u A t l a n t o p a k t o g i n k l u o t o m i s p a j ė g o m i s i r kt. N e s u t a r t i k l a u s i m a i b u s p e r d u o t i s v a r s t y t i A t l a n t o p a k t o šalių a t s t o v a m s , s u s i r e n k a n tiems vasario mėn. Lisabonoje. Paskutinio meto pasitarimuose dėl europinės kariuomenės s u k ū r i m o V a k a r ų Vokietijos atstovas prof. Holšteinas i š r e i š k ė p a g e i d a v i m ą , k a d j o tauta b ū t ų p r i i m t a į A t l a n t o p a k t ą k a i p l y g i a t e i s i s n a r y s . P a s i t a r i m ų m e t u s u d a r y t a e u r o p i n ė s k a r i u o m e n ė s adm i n i s t r a c i n ė k o m i s i j a iš d e v y n i ų n a r i ų - po du n a r i u v o k i e č i ų , italų ir p r a n c ū z ų ir po v i e n ą narį b e l g ą , o l a n d ą ir l i u k s e m b u r g i e t į . A d m i n i s t r a cinė k o m i s i j a b u s a t s a k i n g a p a r l a m e n t u i . V i s a s š i a s p a s t a n g a s s t e b i i r remia J A V .

105

Turint g a l v o j e š i u o s m i l ž i n i š k u s d a r b u s , v i s g i jie v y k d o m i p a k a n k a m a i s p a r č i a i ir, k a s s v a r b i a u s i a , tvirtu p a g r i n d u , n e s t a u t o s d a l y v a u j a l a i s v u noru. Jau n e i l g a s laiko t a r p a s skiria m u s n u o t o m o m e n t o , kai p o JEV ž a l i a - b a l t a v ė l i a v a s t o s v i e n o d a i a p r e n g t o s , v i e n o d a i a p g i n k l u o t o s i r v i e n o s k o m a n d o s k l a u s a n č i o s į v a i r i ų tautos a r m i j o s , k a d E u r o p o j e b ū t ų i š l a i k y t a taika, k u r i nėra į m a n o m a , kol š i m t a s m i l i j o n ų e u r o p i e č i ų neša nuožmų raudonojo budelio jungą. T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e a t s v e r t i b o l š e v i k i n e i Kinijai jau s e n o k a i komb i n u o j a m a s R a m i o j o v a n d e n y n o p a k t a s , k u r i s n e b u v o į g y v e n d i n t a s , kol n e b u v o p a s i r a š y t a t a i k o s s u t a r t i s s u Japonija. P o t a i k o s s u t a r t i e s s u Japonija p a s i r a š y m o San F r a n c i s k e T r u m e n o į g a l i o t i n i s a m b a s a d o r i u s D a l e s a s ėmėsi energingų žygių paktui sudaryti. Tą paktą s u d a r y s JAV, Japonija, A u s t r a l i j a , Filipinai ir N. Z e l a n d i j a . K a d a n g i N. Z e l a n d i j a y r a Britų Tautų B e n d r u o m e n ė s n a r y s , tai k a r o a t v e j u d a l y v a u t ų i r A n g l i j a s u k i t a i s tos p a č i o s b e n d r u o m e n ė s nariais. Šio p a k t o s u k ū r i m ą , reikia m a n y t i , p a s k u b i n s einą g a n d a i , k a d Kinijos b o l š e v i k a i b e s i r u o š i ą u ž p u l t i V i e t n a m ą . V i e t n a m a s ž y m i a i s v a r b e s n ė b a z ė u ž Korėją k a i p k a r i n i u a t ž v i l g i u , taip i r s a v o turtais. T r e t y s i s p a s a u linis k a r a s čia turėtų d a u g i a u g a l i m y b i ų u ž l i e p s n o t i n e g u i š Korėjos. N o r s A z i j o s t a u t o s e i r y r a g a n a d a u g n e a p y k a n t o s v a k a r i e č i a m s , b e t i r jos j a u s p ė j o įsitikinti, k a d p a s i r i n k i m a s čia tėra v i e n a s - tie p a t y s „ n e k e n č i a m i e ji", n e s n a u j i e j i l a i s v ė s n e š ė j a i yra d a u g b a i s e s n i . Kiek s u s i t r u k d ė A r t i m ų j ų Rytų p a k t o s u k ū r i m a s , k u r i s liko i r n e t o k s a k t u a l u s , kai T u r k i j a ir Graikija p r i i m a m o s į A t l a n t o p a k t ą . Čia n e s k a l d u m ų į n e š ė Irane i r E g i p t e v y k ę n e p a l a n k ū s V a k a r ų a t ž v i l g i u v e i k s n i a i . Iranas, p a s i n a u d o d a m a s t a r p t a u t i n e situacija, n u t r a u k ė s u A n g l i j a s u t a r tį, liečiančią n a f t o s e k s p l o a t a v i m ą , o E g i p t a s n u t r a u k ė 1936 m. s u d a r y t ą sutartį, p a g a l kurią A n g l i j a i tenka a t s a k o m y b ė u ž S u e c o k a n a l o s a u g u m ą . Kai iš Irano a n g l a i p a s i t r a u k ė , tai E g i p t e p a s i p r i e š i n o v i s u g r i e ž t u m u . Egiptiečiai p a m a t ė , k a d j ų ž i n g s n i s š i u o m e t u y r a n e p r o t i n g a s , pakeitė v y r i a u s y b ę , ir p a d ė t i s g r e i č i a u s i a i s t a b i l i z u o s i s , ir p r a s i d ė s A n g l i j o s - E g i p t o d e r y b o s . P a g a l d a b a r t i n ę padėtį Irano i r E g i p t o d a l y v a v i m a s A r t i m ų j ų Rytų p a k t e nėra g a l i m a s . Paktą s u d a r y t ų A n g l i j a , P r a n c ū z i j a i r T u r k i j a . Reikia tikėti, k a d ir čia l a i s v o s i o s t a u t o s ras b ū d u s ir g a l i m y b e s susitarti, n e s M a s k v a verčia tai p a d a r y t i . A m e r i k o s ž e m y n a s s t r o p i a i ruošiasi p r i e š b o l š e v i z m ą i r y r a g a n a vien i n g a s . T a v i e n y b ė p a s i r e i š k i a y p a č d a b a r t i n i u m e t u . 1951 m . k o v o m ė n . 2 6 d . į v y k u s i u o s e A m e r i k o s ž e m y n o u ž s i e n i o reikalų m i n i s t r ų pasitarim u o s e visais klausimais b u v o susitarta vieningai, kokiu b ū d u priešintis bolševikinei agresijai.

106

Trumpai peržvelgus laisvojo pasaulio pasiruošimą ir pranašumą prieš bolševikinį, n e s u n k u išpranašauti b o l š e v i z m u i galą. Karas neišvengiamas, o kieno p u s ė j e b u s p e r g a l ė - d a u g i a u n e g u aišku. Narūnas*
Laisvės kova (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 01-02, Nr. 1-2, Pasvalio viešoji biblioteka. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 254-259.

26

dokumentas

Partizaninio karo atgarsiai užsienyje
Pagalbos šauksmas iš Lietuvos miškų

1948 m . r u g s ė j o m ė n . s e n o j o j m ū s ų s o s t i n ė j V i l n i u j p o g r i n d ž i o o r g a n i z a cijų i n i c i a t y v a b u v o p a r a š y t a s L i e t u v o s t i k i n č i ų j ų l a i š k a s Šv. T ė v u i . Laisv ė s k o v o t o j ų p a s t a n g o m i s šis l a i š k a s p a s i e k ė l a i s v ą j į p a s a u l į . Ten jis b u v o i š v e r s t a s į d a u g e l į k a l b ų ( a n g l ų , v o k i e č i ų , p r a n c ū z ų , italų, i s p a n ų ir t. t.) ir skelbiamas laisvųjų kraštų spaudoje. Kaip praneša „Amerikos balsas", paskutiniu laiku v i s a m e pasaulyje plačiai v e i k i a n č i o s o r g a n i z a c i j o s - T a r p t a u t i n i o K o m i t e t o K r i k š č i o n i š k a i k u l t ū r a i ginti v o k i š k o j i s e k c i j a š į laišką i š l e i d o v o k i e č i ų k a l b a a t s k i r u d i d e l i o tiražo l e i d i n i u . L e i d i n y s p a v a d i n t a s „ P a g a l b o s š a u k s m a s i š Lietuvos m i š k ų " . Leidinyje įdėtas juodas Pabaltijo kraštų žemėlapis, kur yra p a r a š y t i šie ž o d ž i a i : „Čia k r y ž i u s k o v o j a p r i e š s o v i e t ų ž v a i g ž d ę " . L e i d i n y s g r a ž i a i i l i u s t r u o t a s . V i e n a m e p a v e i k s l e v a i z d u o j a m o s čekistų v a r o m o s t r e m t i n i ų v i r t i n ė s , k i t a m e - i š v a r t y t i l i e t u v i š k i r ū p i n t o j ė l i a i , t r e č i a m e - t a r p g r i u v ė s i ų p a s t a t y t a Stalino s t a t u l a , š a l i a k u r i o s g u l i n u ž u d y t o ž m o g a u s lavonas, ketvirtame v a i z d u o j a m a girios g l ū d u m a ir joje besislapstantys ištikimieji tautos s ū n ū s - lietuviai partizanai. L a i š k o tekste p a s a k o j a m a a p i e n e p a p r a s t a s lietuvių t a u t o s k a n č i a s ir jos n e p a l a u ž i a m ą a t k a k l u m ą g i n a n t s a v o tikėjimą i r k i t a s d v a s i n e s v e r t y b e s . Pažymėtina, kad iš viso laisvasis pasaulis šiuo metu rodo vis didesnį s u s i d o m ė j i m ą L i e t u v a . „ A m e r i k o s b a l s o " p r a n e š i m u , ž y m ū s l a i s v o j o pasaulio laikraščiai ir žurnalai d e d a i š s a m i u s straipsnius apie Lietuvą, jos d a b a r t i n ę p a d ė t į bei k o v ą p r i e š p a v e r g ė j u s . V i e n o ž y m a u s p r a n c ū z ų ž u r * Autorius nenustatytas.

107

n a l o l e i d y k l a i š l e i d o net a t s k i r ą k n y g ą „ P a b a l t i j o t r a g e d i j a " , k u r d a u g i a u sia v i e t o s s k i r i a m a L i e t u v a i . T a r p kitų, v i e n a s ž y m u s U r u g v a j a u s l a i k r a š t i s į s i d ė j o s p e c i a l ų s t r a i p s n į a p i e l i e t u v i ų p a r t i z a n i n ę k o v ą šia a n t r a š t e : „ K a r a s L i e t u v o j e d a r n e p a sibaigė".
Laisvės kova (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 01-02, Nr. 1-2, Pasvalio viešoji biblioteka. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 264-265.

27

dokumentas

Šiaurės Atlanto paktui - treji metai
Šiaurės Atlanto Pakto sukaktis

B a l a n d ž i o 4 d . V a k a r u o s e b u v o m i n i m a trejų m e t ų s u k a k t i s n u o Š i a u r ė s A t l a n t o S ą j u n g o s į k ū r i m o . Šios s u k a k t i e s p r o g a t r u m p a i a p ž v e l k i m e p r i e ž a s t i s , k u r i o s p r i v e r t ė šią s ą j u n g ą s u s i k u r t i , j o s k ū r i m ą s i i r n u e i t ą kelią. P a s i b a i g u s II-jam p a s a u l i n i a m k a r u i , S o v i e t ų S ą j u n g a , p a m i r š u s i visus s a v o iškilmingus įsipareigojimus ir pažadus, teikusius d a u g šviesių vilčių v i s o m s p r a ū ž u s i o k a r o s k a u d ž i a i p a l i e s t o m s t a u t o m s , k u r i u o s j i b u v o d a v u s i Vakarų valstybėms, kad pastarosios išgelbėtų n u o ją užg r i u v u s i o s i r jai p r a ž ū t į b e i s u n a i k i n i m ą l ė m u s i o s Hitlerio k a r i n ė s m a š i nos, a m e r i k i e č i ų g i n k l a i s g i n k l u o t a i r j ų k o n s e r v a i s atšerta, ė m ė v i s stipriau p l ė s t i s a v o s i e n a s į v a k a r u s i r r y t u s , v i s n a u j a s i r n a u j a s š a l i s i r v a l s t y b e s p a s i g l e m ž d a m a po s a v o „globojančia ir n u o visų negerovių bei i š n a u d o j i m ų a p s a u g o j a n č i a " r a n k a . N ė r a a b e j o n ė s , k a d š i s K r e m l i a u s plėtimasis ė m ė betarpiškai grėsti ir didžiosioms Europos v a l s t y b ė m s , k. a. P r a n c ū z i j a i , A n g l i j a i i r kt., n e s j a u v i s a eilė R y t ų i r V i d u r i o E u r o p o s valstybių b u v o tapusios nepasotinamo komunizmo aukomis. Gi sąlygos k o m u n i z m u i tarpti i r plisti t u o j p o k a r o b u v o itin p a l a n k i o s . E u r o p a , p a s k e n d u s i atsikūrimo d a r b u o s e ir nusiraminusi nacistinės Vokietijos sun a i k i n i m u , a p i e jokį p a v o j ų n e g a l v o j o . K r e m l i u s tai p u i k i a i s u p r a t o ir šią progą išnaudojo, nes pavienes, viena n u o kitos atsiskyrusias ir jokiomis s ą j u n g o m i s n e s i j u n g i a n č i a s v a l s t y b e s n e s u n k u b u v o u ž i m t i i r j o s e įvesti s a v o diktato režimą. Tik k a d a šis l i k i m a s ištiko ir Č e k o s l o v a k i j ą (1948 02 25), tik t a d a V a k a r a i tarsi a t b u d o i r j a u a i š k i a i s u p r a t o , p r i e k o v e d a i r k o s i e k i a M a s k v a , i r n u t a r ė i m t i s v e i k s m i n g ų a p s i s a u g o j i m o p r i e m o n i ų , siekiant kad Čekoslovakija būtų paskutiniąja auka Europoje. Tačiau Mask108

v a tiek b u v o į s i g a l ė j u s i , k a d s u j a r e i k ė j o s k a i t y t i s k a i p s u s t i p r i a , milžin i š k u s ž m o n i ų r e z e r v u s turinčia p a j ė g a , i r v i e n tik d i p l o m a t i n e k o v a s u ja k o v o t i n e b u v o į m a n o m a . Jei Sov. S ą j u n g a iki k a r o p r a d ž i o s v a l d ė 170,5 m i l i j o n o ž m o n i ų ir 21 milijoną k a v d r a t i n i ų k i l o m e t r ų ž e m ė s plotą, tai pokario metais jos v a l d o m o s žemės plotas pasiekė 36 milijonus k v a d . k i l o m e t r ų , o ž m o n i ų s k a i č i u s p a d i d ė j o d a u g i a u nei k e t u r i s k a r t u s . T a d štai kokią jėgą M a s k v a išstatė p r i e š k a r u i n e s i r u o š i a n č i u s V a k a r u s . V a k a r a i , a t s i d ū r ę p r i e š jai s t a t o m ą d i d ž i u l ę , a g r e s y v i a s u ž m a č i a s turinčią k a r i n ę k o m i n f o r m o j ė g ą , ė m ė e n e r g i n g a i d i r b t i s i e k i a n t s u k u r t i i r p r i e š p a s t a t y t i s a v ą j ą jėgą, k u r i į s t e n g t ų M a s k v o s karštį atvėsinti. Čia v a d o v a u j a n č i o v a i d m e n s ė m ė s i J u n g t i n ė s A m e r i k o s V a l s t y b ė s , čia i r g i m ė 1948 m . k o v o m ė n . 1 9 d . V a n d e n b e r g o v a r d u p a v a d i n t a rezoliucija, k u r i b u v o p a g r i n d u s u k u r i a n t S i a u r ė s A t l a n t o P a k t o b e n d r u o m e n ę . Šios sąj u n g o s k ū r i m a s b u v o t o l y g u s m ė l i o s a u j a i , bertai į K r e m l i a u s v a l d o v ų akis. Todėl n e n u o s t a b u , k a d M a s k v a ė m ė isteriškai rėkti, protestuoti, š v a i s tytis n o t o m i s , b e t v i s a tai liko be a t g a r s i o , o g a l tai tik d a r l a b i a u p a s p a r tino šį d a r b ą . Reikia p a s t e b ė t i , k a d ir S o v . S ą j u n g a i b u v o p a s i ū l y t a į šią s ą j u n g ą į s i j u n g t i l y g i a t e i s i u n a r i u , b e t ši, m a t y d a m a , k a d b u v i m a s n a r i u šios s ą j u n g o s kietai s u k a u s t y s jos p l ė š i k i š k u s n a s r u s , n u o t o a t s i s a k ė . I r taip 1919 m. b a l a n d ž i o m ė n . 4 d. b u v o oficialiai į k u r t a s Š i a u r ė s A t l a n t o P a k t a s , į kurį į s i j u n g ė 12 v a l s t y b i ų . Bet v i s a tai b u v o d a r tik p o p i e r i u j e , v i s a r e i k ė j o s u k u r t i , į g y v e n d i n t i p r a k t i š k a m e g y v e n i m e . P r a s i d ė j o i n t e n s y v u s d a r b a s , s u s i d a r ė v i s a eilė n e n u m a t y t ų kliūčių, b e t v i s o m s į šią s ą j u n g ą į e i n a n č i o m s v a l s t y b ė m s glaudžiai bendradarbiaujant visi s u n k u m a i b u v o nugalėti. Po kruopštaus, d a u g p a s i a u k o j a n č i o d a r b o r e i k a l a v u s i o r u o š i m o s i i r p l a n a v i m o pag a l i a u 1951 m . b a l a n d ž i o m ė n . 2 d . b u v o į k u r t a Š i a u r ė s A t l a n t o P a k t o a r m i j a , k u r i o s v y r i a u s i u o j u v a d u b u v o p a s k i r t a s a m e r i k i e t i s g e n . Eizenh a u e r i s . J o d a r b a s f o r m u o j a n t šią a r m i j ą b u v o itin s u n k u s , t u r i n t g a l v o j e , kad reikėjo dirbti neįprastose s ą l y g o s e - su daugianacionaline kariuomene. Reikėjo i š s p r ę s t i d a u g p a i n i ų k l a u s i m ų , n e s šią a r m i j ą s u d a r ė atskir o m i s k a l b o m i s k a l b ė j u s i o s , n e v i e n o d a i s g i n k l a i s g i n k l u o t o s i r kitokių s k i r t i n g u m ų turinčios k a r i n ė s d a l y s . B e to, šią v o s g i m u s i ą a r m i j ą tesud a r ė tik 1 5 d i v i z i j ų , k a s p a l y g i n t i s u m i l ž i n i š k a s o v i e t ų a r m i j a , n u o l a t p o g i n k l u laikančia 175 d i v i z i j a s , t e b u v o n e ž y m i k a r i n ė p a j ė g a , k u r i v a r g u a r b ū t ų g a l ė j u s i kiek ilgiau a t s i l a i k y t i k o m u n i s t i n i o p u o l i m o a t v e j u . Todėl V a k a r a i n e a p s i r i b o j o tuo, k a s p a s i e k t a , b e t i e š k o j o kelių, k a i p šią armiją d a r l a b i a u s u s t i p r i n t i i r išplėsti, n e s k o m u n i z m a s s a v o p o l i t i k o s k u r s o - p l ė š t i ir p a v e r g i n ė t i - nė n e m a n ė keisti.

109

Svarbūs nutarimai sustiprinti Šiaurės Atlanto S ą j u n g o s armiją b u v o priimti šių m e t ų v a s a r i o m ė n . 2 0 - 2 5 d . P o r t u g a l i j o s s o s t i n ė j e L i s a b o n o j e v y k u s i o j e eilinėje Šiaurės Atlanto S ą j u n g o s T a r y b o s sesijoje. Pagal šiuos n u t a r i m u s k o n k r e č i a i n u m a t o m a , k a d iki 1952 m e t ų p a b a i g o s g e n . Eizenhauerio karinės v a d o v y b ė s žinioje b u s 50 moderniškai ginkluotų ir gerai p a r u o š t ų d i v i z i j ų . S e s i j o j e taip p a t b u v o p a t v i r t i n t o s i š l a i d o s trejų m e t ų karinei p r o g r a m a i v y k d y t i . T e n k a p r i d u r t i , k a d v y k u s i o s s e s i j o s m e t u į Š i a u r ė s A t l a n t o S ą j u n g ą b u v o p r i i m t o s d a r d v i v a l s t y b ė s , b ū t e n t Graikija ir T u r k i j a , k u r i ų k a r i n ė s d a l y s į šių 50 d i v i z i j ų s u d ė t į n e į s k a i t y t o s . T a d š i u o m e t u Š i a u r ė s A t l a n t o S ą j u n g ą s u d a r o 1 4 v a l s t y b i ų , n e ž i ū r i n t į tai, k a d M a s k v a t r i u k š m i n g a i s g r a s i n i m a i s i r k i t o k i o m i s p r i e m o n ė m i s steng ė s i s u t r u k d y t i jai s u s i k u r t i . Praeityje b u v ę didžiausieji s u n k u m a i nugalėti ir pagaliau iš planavimų ir projektų stadijos Vakarai perėjo į a k t y v ų veikimą. Vos prieš viener i u s m e t u s p r a d ė t a f o r m u o t i a r m i j a š i a n d i e n i š a u g o į stiprią k a r i n i u atžvilgiu jėgą. Šiaurės Atlanto Sąjunga, turėdama 50 divizijų armiją, sudar o g a l i n g ą v e i k s n į k o v o j e u ž t a u t ų l a i s v ę i r a p s i s p r e n d i m o l a i s v a i i r nep r i k l a u s o m a i g y v e n t i teisę. Reikia tikėti, k a d š i o s j ė g o s n u o l a t a u g s i r s t i p r ė s , n o r s i r šių j a u p a k a k t ų s u t r a m d y t i k o m u n i s t i n į a g r e s y v a u s p o b ū d ž i o apetitą.
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1952 04 18, Nr. 2 (171), Šiaulių „ A u š r o s " muziejaus fondai. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 297-299.

28

dokumentas

Korėjos karo atgarsiai
Korėjos karas ir Tolimieji Rytai

U ž p r a ė j u s i ą v a s a r ą K o r ė j o j p r a s i d ė j ę s k a r a s tai b u v o p i r m a s i s b o l š e v i k ų b a n d y m a s po praėjusio pasaulinio karo atvira agresija užgrobti svetimas ž e m e s . Pietų Korėja b u v o pati s i l p n i a u s i a v i e t a v i s o j V a k a r ų p a s a u l i o į t a k o s s f e r o j . O k u p a c i n ė a m e r i k i e č i ų k a r i u o m e n ė i š čia b u v o p a s i t r a u k u si. V i e t i n ė Pietų K o r ė j o s a r m i j a b u v o d a u g i a u p a n a š i į policiją n e g u į k a r i u o m e n ę . J i n e t u r ė j o nei l ė k t u v ų , nei t a n k ų . N u o a m e r i k i e č i ų k a r i n i ų b a z i ų J a p o n i j o j iki K o r ė j o s y r a t o l o k a s j ū r ų k e l i a s . Matydami tokias sau palankias aplinkybes, komunistai sutelkė stiprų karinį k u m š t į , tikėjosi p e r p o r ą s a v a i č i ų s u s i d o r o t i s u p i e t i n ė s K o r ė j o s

110

respublika. Rusija tuo metu b u v o kaip ir visai pasitraukusi iš Jungtinių Tautų O r g a n i z a c i j o s . V a k a r ų politikų s p ė j i m u tai r e i š k ė , k a d j i n o r ė j o turėti l a i s v a s r a n k a s b e t k u r i e m s v e i k s m a m s i r p o p a v y k u s i o s s a v o satelitų o p e r a c i j o s Korėjoj r u o š ė s i s a v o k a r i n e j ė g a u ž g r i ū t i l a i s v ą j į p a s a u l į . Deja, k o m u n i s t ų o p e r a c i j a Korėjoj n e p a v y k o . S u m a n a u s m a n e v r o dėk a g e n . M a k a r t ū r a s , v a d o v a u d a m a s JTO k a r i u o m e n e i , v i s i š k a i s u t r i u š k i no komunistinės Korėjos armiją. Maskva, pamačiusi, kad Korėjos operacija, k u r i u ž s i t ę s i a n t n e d u o d a lauktų r e z u l t a t ų , s u s i g ė d o ir g r į ž o į J u n g tinių T a u t ų O r g a n i z a c i j ą . Korėjos k a r a s b u v o d i d e l ė p a m o k a k o m u n i s t a m s . Jis a t n e š ė j i e m s didžiulį n u s i v y l i m ą . P a s i r o d ė , k a d k o m u n i s t a i y r a b e j ė g i a i net tokioj vietoj, kur Vakarai b u v o silpniausi. Gelbėdamiesi nuo gėdos ir nuo galutinio p r a l a i m ė j i m o , k o m u n i s t a i p r a d ė j o kišti į u g n į k o m u n i s t i n ė s K i n i j o s r e g u liariosios k a r i u o m e n ė s dalis. B i j o d a m i a t v i r a i išstatyti r a u d o n ą j ą Kiniją į karą, k o m u n i s t a i š i a s d a l i s s u m a n ė d a n g s t y t i s a v a n o r i ų v a r d u . K a d a n g i J u n g t i n ė s T a u t o s , n e n o r ė d a m o s g r e i t o k o n f l i k t o i š p l ė t i m o , ten n e s i u n t ė d i d e s n i o s k a i č i a u s k a r i u o m e n ė s , tai k o m u n i s t a m s - tiesa, d i d ž i a u s i ų n u o stolių kaina - v ė l p a v y k o priartėti p r i e p i r m y k š t ė s a b i e j ų K o r ė j o s dalių sienos. Ties ta riba praeitą v a s a r ą ir p r a s i d ė j o p a l i a u b ų d e r y b o s , k u r i o s tebesitęsia iki š i o s d i e n o s . K a s v e r t ė k o m u n i s t u s leistis į š i a s d e r y b a s ? Be abejo, tai, k a d jie pam a t ė esą p e r s i l p n i g i n k l o j ė g a s u s i d o r o t i s u K o r ė j o s k l a u s i m u i r p a b ū g o p r a d ė t o j o k o n f l i k t o g a l i m o i š s i p l ė t i m o T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e . J e i g u jie ir n e s i t i k ė j o d e r y b ų k e l i u ką n o r s p a l a n k e s n i o laimėti, tai n o r ė j o , u ž d e l s d a m i laiką, s u s i d o r o t i s u v i s a i s s u n k u m a i s k o m u n i s t i n ė j Korėjoj i r sutelkt i joje g a l i n g e s n ę g i n k l u o t ą p a j ė g ą , k a d g a l ė t ų p o d e r y b ų a t n a u j i n t i prad ė t ą j į p u o l i m ą ž y m i a i s t i p r e s n i a i s s m ū g i a i s . A n t r a s d a l y k a s - tas k o m u nistų d e l s i m a s , b e a b e j o , r e i š k ė norą p a s i r u o š t i a t o m i n i a m k a r u i a r b e n t iš viso atominio karo baimę. Įsikišus Kinijos k o m u n i s t a m s į Korėjos karą, v y r i a u s i a s Jungtinių Tautų k a r i u o m e n ė s v a d a s g e n . M a k a r t ū r a s p r i ė j o [prie] i š v a d o s , k a d tokioj pad ė t y s u u ž p u o l i k a i s n e b u s g a l i m a kitaip s u s i d o r o t i , k a i p tik p u o l a n t Kinijos teritoriją. Todėl jis p a r e i k a l a v o stipriais a v i a c i j o s d a l i n i a i s p u l t i Mand ž i ū r i j ą , Č a n g Kai Ši a r m i j ą iš T a i v a n o perkelti į K i n i j o s s a u s ž e m į , į Korėją atsiųsti ž y m i a i d i d e s n į kiekį k a r i u o m e n ė s . Jis teigė, k a d tik tokiu b ū d u g a l i m a k o m u n i s t a m s į k v ė p t i t a i k o s mintį a r b a b e n t s u m a ž i n t i ž m o n i j o s laukiantį k r a u j o p r a l i e j i m ą , k u r i s b u s t u o d i d e s n i s , k u o d a u g i a u b u s leista p r i e š u i p a s i r e n g t i k a r u i . V e r t i n d a m a s k o m u n i s t ų k a r i n e s p a j ė g a s , g e n . M a k a r t ū r a s teigė, k a d jos i š v i s o nėra p r i b r e n d u s i o s k o v o t i s u a m e rikiečių k a r i u o m e n e .

111

Tačiau J u n g t i n ė s T a u t o s n e s i r y ž o imtis šių M a k a r t ū r o p a s i ū l y t ų priem o n i ų , d a l i n a i t i k ė d a m o s , k a d d a r b u s g a l i m a i š v e n g t i šio k o n f l i k t o išs i v y s t y m o į visuotinį karą, dalinai n o r ė d a m o s b e n t toliau jį atidėti. Iš JTO p u s ė s b u v o p a s i t e n k i n t a tik v i e š u Kinijos p a s k e l b i m u a g r e s o r i u m i r prekybinių suvaržymų uždėjimu. A m e r i k i e č i ų v y r i a u s y b ė s a t s t o v a i s u prez. T r u m e n u p r i e š a k y , y p a t i n gai s k a t i n a m i a n g l ų l e i b o r i s t i n ė s Etlio v y r i a u s y b ė s bei kai k u r i ų kitų JTO n a r i ų , taip p a t n e p r i t a r ė gen. M a k a r t ū r o p l a n u i . T r u m e n a s laikėsi tos n u o m o n ė s , k a d p i r m i a u s i a reikia d a r v i s k ą i š b a n d y t i k a r o s u s t a b d y m u i . Jis p a r e i š k ė i m s i ą s a t s a k o m y b ė s u ž k a r o išplėtimą tik t u o a t v e j u , kai nebūsią jokios galimybės to karo išvengti. K a d a n g i g e n . M a k a r t ū r a s a t k a k l i a i laikėsi s a v o n u s i s t a t y m o i r n e s u tiko p a s i d u o t i T r u m e n o d i r e k t y v o m s , tai jis d i d e l i a m d a u g e l i o a m e r i k i e čių n e p a s i t e n k i n i m u i b u v o a t l e i s t a s i š p a r e i g ų . T o k i o s T r u m e n o v y r i a u s y b ė s l a i k y s e n o s a k i v a i z d o j p r a ė j u s i ą v a s a r ą Korėjoj p r a s i d ė j o d e r y b o s dėl p a l i a u b ų . A m e r i k i e č i a i s u kitų JTO n a r i ų p r i t a r i m u , b e abejo, š i a s d e r y b a s p r a d ė j o n e tam, k a d g a l v o t ų p a t y s k o m u n i s t a m s nusileisti. Jie p r a d ė j o š i a s d e r y b a s s u v i l t i m , k a d k o m u n i s t a i p r a d ė s eiti n u o l a i d ų keliu. B e to, jie tikėjosi, k a d d e r y b ų laiką j i e m s p a v y k s i š n a u d o t i s a v o n a u dai. D e r y b o m s b e s i t ę s i a n t k o n e v i s u s m e t u s , n ė r a a b e j o n ė s , k a d k o m u nistai n ė r ė s i i š kailio, p a t y s s t e n g d a m i e s i , k i e k g a l ė d a m i , i š n a u d o t i j ų laiką. Tačiau a m e r i k i e č i a i tą laiką b e n t jau ne m a ž i a u s ė k m i n g a i i š n a u dojo, t ų m e t ų l a i k o t a r p y į v y k d y d a m i s t a m b i ą g i n k l a v i m o s i p r o g r a m ą , p a d a r y d a m i žymios pažangos Vakarų Vokietijos įjungimui į europinę k a r i u o m e n ę , o y p a t i n g a i šių m e t ų b a l a n d ž i o m ė n . p a s i r a š y d a m i s a u g u m o p a k t u s s u J a p o n i j a , Filipinais, A u s t r a l i j a i r N . Z e l a n d i j a . T ų p a k t ų p a s i r a š y m a s reiškia, k a d K o r ė j o s k a r u i plečiantis m i n ė t o s i o s v a l s t y b ė s v i s o m s a v o p a j ė g o m s t o s šalia a m e r i k i e č i ų . D e r y b o s Korėjoj t u o t a r p u eina tik dėl k a r i n i ų p a l i a u b ų p a d a r y m o . Jei p a v y k t ų n u t r a u k t i k a r o v e i k s m u s , n e v ė l i a u k a i p p o trijų m ė n e s i ų turėtų s u s i r i n k t i t a i k o s k o n f e r e n c i j a s p r ę s t i t o l i m e s n i o K o r ė j o s likimo. Reikia p a s a k y t i , k a d k o n e m e t u s b e s i t ę s i a n č i o s d e r y b o s n e d u o d a jokių a i š k e s n i ų r e z u l t a t ų . V i s a s j ų p o b ū d i s r o d o , k a d k o m u n i s t a i s u s i t a r t i nenori, o siekia tik u ž v i l k i n t i laiką. Ne be reikalo šį p a v a s a r į p a s i g i r d o v i s a eilė ž y m i ų V a k a r ų p o l i t i k ų p a s i s a k y m ų , s p ė j a n č i ų , k a d š i o s d e r y b o s i š v i s o n e t u r ė s s ė k m ė s . N o r s kai k a s d a r p r i l e i d o , k a d p o t o Korėjoj p r a s i d ė t ų p a s t o v i taika, t u o n e b u v o tikima. Kaip tik ta p r a s m e pas i s a k ė ž y m u s amerikiečių politikas Dalesas, T o l i m ų j ų Rytų p r o b l e m ų žin o v a s . L a b a i p e s i m i s t i š k ų s a m p r o t a v i m ų dėl Korėjos d e r y b ų p a r e i š k ė

112

net ž i n o m a s t a i k o s a p a š t a l a s JTO g e n . s e k r e t o r i u s T r i u g v ė Li. Gi v y riausias amerikiečių kariuomenės v a d a s Tolimuosiuose Rytuose gen. R i d ž n ė j u s p a r e i š k ė , k a d T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e reikia l a u k t i i š k o m u nistų b e t k u r i ų i š s i š o k i m ų ir k a d ten s t o v i n t i a m e r i k i e č i ų k a r i u o m e n ė turi būti a u k š č i a u s i o j p a r e n g t y . K o k i u s r e i k a l a v i m u s amerikiečiai kelia k o m u n i s t a m s i r a r k o m u n i s t a i gali t u o s r e i k a l a v i m u s p r i i m t i ? Kol tebesitęsia p a l i a u b ų d e r y b o s ir kol taikos k o n f e r e n c i j a d a r nėra p r a s i d ė j u s i , tol nėra aiškiai f o r m u l u o t ų vien o s a r kitos p u s ė s r e i k a l a v i m ų . Tačiau jau p a l i a u b ų d e r y b o s e a m e r i k i e čiai n u s i s t a t ė tris g r i e ž t u s r e i k a l a v i m u s , b ū t e n t : k a d b e l a i s v i a m s b ū t ų palikta a p s i s p r e n d i m o laisvė grįžti ar negrįžti s a v o n pusėn, kad paliaubų m e t u b ū t ų n u t r a u k t a k a r i n i ų a e r o d r o m ų s t a t y b a Korėjoj i r k a d R u s i j a n e g a l i būti p r i p a ž i n t a n e u t r a l i u s t e b ė t o j u K o r ė j o s p a l i a u b o s e . Ties š i a i s trim p u n k t a i s p a l i a u b ų d e r y b o s tuo t a r p u u ž s i k i r t o . I š į v a i r i ų a m e r i k i e čių p o l i t i k ų p a s i s a k y m ų a i š k ė j a , k a d b u s i m o j t a i k o s k o n f e r e n c i j o j , j e i g u j i į v y k s , a m e r i k i e č i a i bei JTO s u t i k s s u k a r o u ž b a i g i m u tik k o m u n i s t ų nus i l e i d i m o a t v e j u . C h a r a k t e r i n g a s t a p r a s m e yra A m e r i k o s u ž s . reik. min. Ačesono pasisakymas pasirašius anksčiau minėtus paktus su Ramiojo v a n d e n y n o v a l s t y b ė m i s : „Taika Korėjoj b u s į m a n o m a tik t a d a , jei k o m u nistai s u t i k s s u p r o t i n g a i s p a s i ū l y m a i s " . Taigi Korėjos d e r y b o s rodo, kad šiuo metu komunistai yra pastatyti p r i e š p a s i r i n k i m ą : a r b a nusileisti, a r b a tęsti karą toliau. K a s b ū t ų , jei komunistai nusileistų? Pirmiausia nueitų niekais jų didžiulės karo aukos, k u r i o s , a m e r i k i e č i ų d u o m e n i m i s , siekia d a u g i a u k a i p 1 6 0 0 000 k a r i ų . Be to, v i s a m e p a s a u l y j e b e g a l o kristų k o m u n i s t ų m a r k ė , n e s jie t u r ė t ų pris i p a ž i n t i esą silpni. P a g a l i a u p a r o d ę š į ž e n k l ą jie b ū t ų s u n e p a l y g i n a m a i d i d e s n e j ė g a s p a u d ž i a m i ir iš kitų u ž g r o b t ų j ų pozicijų ir turėtų a r b a ir ten nusileisti, a r b a v i s tiek imtis g i n k l o . T u r i n t g a l v o j k o m u n i s t ų p a r o d y tą s i l p n u m ą Korėjoj, be abejo, iš jų p u s ė s b ū t ų i š m i n t i n g i a u s i a n u s i l e i s t i . Tačiau a t m i n t i n a tai, k a d K r e m l i a u s b e p r o č i a i n i e k a i p n e g a l i i š s i ž a d ė t i teorijos a p i e p a s a u l i o u ž v a l d y m ą b ū k tai p e r k o m u n i s t i n ę r e v o l i u c i j ą . A n t r a s d a l y k a s , jie y r a p a d a r ę tiek n u s i k a l t i m ų , k a d g e r a i žino, j o g v i s tiek j o k i o s n u o l a i d o s j ų n e i š g e l b ė s n u o k a r t u v i ų . T o d ė l s u n k u prileisti mintį, k a d k o m u n i s t a i p r a d ė t ų eiti n u o l a i d ų keliu. D e r y b ų u ž t ę s i m a s r o d o tik l a i k o v i l k i n i m ą . Tačiau, a i š k u , tas l a i k a s negali b ū t i v i l k i n a m a s b e galo. Todėl a t r o d o , k a d v i s a i a r t i m o j ateity turi p a a i š k ė t i : k o m u n i s t ų n u o l a i d o s ar k a r o i š p l ė t i m a s ? V i e n a ir kita v e d a į k o m u n i z m o p r a ž ū t į . Todėl g r e i č i a u reikia tikėtis, k a d t ė v a s S t a l i n a s ir jo p l ė š i k ų g a u j a iš n e v i l t i e s ir į t ū ž i m o d a r g r i e b s i s g i n k l o .

113

T u o t a r p u V a k a r u o s e atvirai k a l b a m a a p i e d i d į j į k o m u n i s t ų karinį planą: p i r m i a u s i a jie, p a n a u d o d a m i m i l ž i n i š k a s Kinijos ž m o n i ų m a s e s , norėtų T o l i m ų j ų Rytų f r o n t u o s e v i s i š k a i į k l a m p i n t i a m e r i k i e č i u s , o v ė liau M a s k v o s a r m i j o s turėtų s t a i g i u p u o l i m u s u t r i u š k i n t i E u r o p ą . P l a n a s b ū t ų visai n e b l o g a s , jei tik b ū t ų p a k a n k a m a i k v a p o j a m į v y k d y t i . A n o t m ū s ų l i a u d i e s p r i e ž o d ž i o , jei k i a u l ė r a g u s turėtų, tai ji visą p a s a u l į s u b a dytų. M a t y d a m i l a i s v o j o p a s a u l i o jėgą ir n e p a p r a s t ą jos a u g i m ą , be abejo, komunistai ir p a t y s labai m a ž a tiki s a v o plano s ė k m i n g u m u . Tas p l a n a s tai tik n e v i l t i e s p l a n a s , nes, k a i p p i r m a s a k y t a , i š k v a i l o s a v o g a l y b ė s p e r v e r t i n i m o p r a d ė j ę karą Korėjoj, k o m u n i s t a i n e b e t u r i kitos išeities, k a i p k o v o t i iki m i r t i e s a r b a kelti r a n k a s a u k š t y n . K a d a i s e k o m u n i s t a i p a d a r ė d i d ž i u l ę klaidą u ž p u o l ę S u o m i j ą i r n e v y k u s i ų o p e r a c i j ų d ė k a s u s i k o m p r o m i t a v o p r i e š visą p a s a u l į . D a b a r p a n a šią, tik d a u g d i d e s n ę klaidą jie p a d a r ė p u l d a m i Korėją. D a u g l a i m i n g e s n i jie b ū t ų , jei n e b ū t ų p r i k i š ę p i r š t ų k u r n e r e i k i a ir jei š i a n d i e n ą j i e m s d a r n e r e i k ė t ų rinktis: n u o l a i d o s a r b a k a r a s . Tačiau p o t o k i o s b e p r o t y b ė s kelio a t g a l nėra. T a i p ilgai i r n e p r a s m i n g a i u ž s i t ę s u s i o s K o r ė j o s p a l i a u b ų d e r y b o s V a k a r ų v a l s t y b ė s e kelia v i s d i d e s n ę reakciją p r i e š k o m u n i s t u s . V i s i š k a s Trumeno pralaimėjimas Amerikoj p a r u o š i a m u o s e rinkimuose ir to rezultate a t s i s a k y m a s n u o p r e z i d e n t o k a n d i d a t ū r o s b e n e d a u g i a u s i a į v y k o dėl to, k a d a m e r i k i e č i ų p u b l i k a n e r i m a u j a i r reiškia n e p a s i t e n k i n i m ą d ė l Korėjos k o n f l i k t o v i l k i n i m o . Ž y m i ų V a k a r ų v a l s t y b i ų a t s t o v a i p a s i s a k o u ž griežtą K o r ė j o s k l a u s i m o s p r e n d i m ą tuo a t v e j u , jei p a l i a u b ų ir t a i k o s d e r y b o s s u i r t ų . T a i p A n g l i j o s p r e m j e r a s Čerčilis, l a n k y d a m a s i s šią žiemą A m e r i k o j , p a r e i š k ė : jei k o m u n i s t a i s u a r d y t ų p a l i a u b a s Korėjoj, tai A n g l i j a v i s o m s a v o j ė g o m i r v i s a i s ištekliais s t o s šalia A m e r i k o s . K a n a d o s min. p i r m . P i r s o n a s p a d a r ė p a r e i š k i m ą t a p r a s m e , k a d t u o a t v e j u , jei K o r ė j o s k o n f l i k t o k i t a i p n e b ū t ų g a l i m a i š s p r ę s t i , tai turėtų p r a s i d ė t i k a r a s s u Kinija. T o k i o s p a d ė t i e s a k i v a i z d o j d a r o s i a i š k u s i r d r ą s u s a m e r i k i e č i ų politiko r e s p u b l i k o n o D a l e s o p a r e i š k i m a s , p a d a r y t a s š į p a v a s a r į : u ž t e k s kom u n i s t a m s k o n t r o l i u o t i Kinijos s a u s ž e m į . Korėja š i u o m e t u - tai d e g a n t i s k l a u s i m a s T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e . Tačiau ir be K o r ė j o s ten y r a d e g a n č i ų k l a u s i m ų . Tai k o m u n i s t ų s u k e l t i ir iš K i n i j o s d i r i g u o j a m i k a r a i V i e t n a m e ir M a l a j u o s e . P a g a l i a u tai b e n d r o j i a m e r i k i e č i ų ir K i n i j o s k o m u n i s t ų s a n t y k i ų p a d ė t i s . Juk a t m i n t i n a tai, k a d t a r p Č a n g Kai Ši, s ė d i n č i o T a i v a n e , ir t a r p Kinijos k o m u n i s t ų y r a n e b a i g t a k a r o p a d ė t i s . K a d a n g i amerikiečiai s a v o k a r i n ė m j ė g o m r y ž o s i s a u g o t i

114

T a i v a n ą , tai s a v a i m e p a s i d a r o k a r o p a d ė t i s t a r p K i n i j o s k o m u n i s t ų i r amerikiečių. G r e s i a n t K o r ė j o s k o n f l i k t o i š s i p l ė t o j i m u i , a t r o d o , k a d tie v i s i k l a u s i mai b u s i š s p r ę s t i v i e n u k a r t u . Tačiau n e r e i k i a m a n y t i , k a d t ų k l a u s i m ų s p r e n d i m a s p a l i e s tiktai T o l i m u o s i u s R y t u s . N e g a l i m a p a m i r š t i t o f a k t o , k a d K i n i j o s k o m u n i s t a i y r a p a s i r a š ę k a r i n ę sutartį s u R u s i j o s k o m u n i s t a i s ir k a d , be a b e j o , jie n e s i l e i s p a v i e n i u i s u n a i k i n a m i , bet, k a d ir iš n e v i l t i e s , dar b a n d y s gintis bendromis jėgomis.
Laisvės kova (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 05, Nr. 5, GAMF, inv. Nr. 159, Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 315-320.

29

dokumentas

Tarptautinių įvykių analitinė apžvalga Kova Kelias dėl laisvės įsisiūbuoja

iš praeities

klaidų

1944 m . b o l š e v i k a m s a n t r u k a r t u u ž p l ū d u s L i e t u v ą , d a u g u m a s tikėjo, k a d o k u p a c i j a t r u k s tik tol, ligi b u s s u t r i u š k i n t a s Hitleris. A t l a n t o C h a r t a (1941) b u v o p a ž a d ė j u s i „atstatyti s u v e r e n i n e s t e i s e s i r s a v i v a l d a s tų, k u riems jos b u v o prievarta atimtos". Kas b u v o sovietinę okupaciją paragav ę s , tie n e t i k ė j o , k a d b o l š e v i k a i p a t y s p a s i t r a u k t ų i š j ų o k u p u o t ų k r a š t ų . Bet tikėjo, k a d A m e r i k a i r Britanija s u r a s p r i e m o n i ų j i e m s p a š a l i n t i . Į v y ko priešingai: Stalinui b u v o pridėta d a u g e l i s naujų kraštų. Kodėl Vakarai sovietams darė nuolaidas? - Dalis p r i e ž a s č i ų n u š v i e č i a m a Čerčilio a t s i m i n i m u o s e . Esą p r e z i d e n t o R u z v e l t o į t a k i n g i a u s i a s pat a r ė j a s H o p k i n s a s į k a l b ė j ę s p r e z i d e n t u i r ū p i n t i s tik V o k i e t i j o s n u g a l ė jimu, o v i s u s k i t u s r e i k a l u s atidėti į šalį. Dėl to R u z v e l t a s b e s ą l y g i š k a i rėmęs s o v i e t u s ir už n u o p e l n u s kare sutikęs su jų didžiuliais reikalav i m a i s T e h e r a n o i r Jaltos k o n f e r e n c i j o s e . T a p a t l i n k m e n u e i t a j a u karą b a i g u s P o t s d a m e . A n t r a , p r e z i d e n t a s R u z v e l t a s i r kiti žinojo, k a d bolš e v i k ų r e i k a l a v i m a i p r i e š i n g i A t l a n t o C h a r t a i . Tačiau jie tikėjo, k a d Chartos principai galės būti į v y k d y t i palaipsniui, b o l š e v i k a m s suartėjant s u V a k a r a i s i r p a s i d u o d a n t V a k a r ų d v a s i a i . O t u o t a r p u reikia p a k ę s t i jų r e i k a l a v i m u s . Dėl to ir A m e r i k o s l i e t u v i ų a t s t o v a m s R u z v e l tas p a r e i š k ė (1940): „ L i e t u v a n e p r i k l a u s o m y b ė s n e n u s t o j o , tik toji ne115

p r i k l a u s o m y b ė laikinai a t i d ė t a " . Trečia, S t a l i n a s m o k ė j o v i k r i a i a p s i m e s t i e s ą s d e m o k r a t a s i r v y k d ą s ž m o n i ų v a l i ą . Jaltos k o n f e r e n c i j o j e (1944), p a k l a u s t a s dėl Baltijos v a l s t y b i ų ateities, Stalinas p a r e i š k ė : p r i e š ją s p r e n d ž i a n t , b ū s i a n t i ištirta pačių g y v e n t o j ų valia... T a d a V a k a r a i n e s u p r a t o , k ą reiškia b o l š e v i k i n i s „ g y v e n t o j ų v a l i o s a t s i k l a u s i m a s " , k ą reiškia bolševikiniai pažadai. To n e s u p r a t i m o ir n e i š m a n y m o vaisiai b u v o katastrofiški: b o l š e v i k a m s b u v o atiduota nauji kraštai; sovietų g a r b i n i m a s taip b u v o p a g a v ę s V a k a r u s , k a d k o m u n i s t a i b u v o l a i k o m i p a t i k i m i a u s i a i s piliečiais; b u v o u ž m i r š t a e l e m e n t a r i a u s i a e g z i l i o teisė p o l i t i n i a m s p a b ė g ė l i a m s , ir iš Italijos, V o k i e t i j o s , P r a n c ū z i j o s , A u s t r a l i jos, Š v e d i j o s b u v o i š d u o t a d a u g y b ė ž m o n i ų b o l š e v i k a m s . T u o m e t u milijonai pabėgėlių drebėjo dėl s a v o likimo. Tik s u 1946 m . V a k a r a i p r a d ė j o s u p r a s t i b o l š e v i k ų u ž m a č i a s , jais nep a s i t i k ė t i ir jų g r o b u o n i š k i e m s k ė s l a m s p r i e š i n t i s . Kaip Vakarų pasipriešinimas augo sovietams? - Patys sovietai atidarė akis V a k a r a m s s a v o dideliais ir skubiais pasikėsinimais užgrobti naujus dar laisvus kraštus ir žiauriai bolševikindami ar naikindami jau pagrobt u o s i u s . Tai m a t y d a m a , A m e r i k a p i r m o j i ė m ė p e r p r a s t i b o l š e v i k u s i r n u o t o „ s ą j u n g i n i n k o " atsiriboti. T r u m e n a s „12-oj P u n k t ų " (1945) p a k a r t o j o nusistatymą stovėti už ž m o g a u s ir tautų laisves ir p a s m e r k ė sovietinės s a n t v a r k o s p a g r i n d u s - k o m u n i z m ą . - Čerčilis (1946) F u l t o n o k a l b o j e į s p ė j o V a k a r u s dėl s o v i e t ų r e n g i a m o s a g r e s i j o s . - A m e r i k a (1947) p a s k e l b ė M a r š a l o p l a n ą , k a d V a k a r ų v a l s t y b e s ū k i š k a i p a s t a t y t ų a n t kojų i r tokiu b ū d u niekais paverstų b o l š e v i k ų viltis ūkinėmis krizėmis privesti p r i e b o l š e v i z m o . - A m e r i k o s i n i c i a t y v a (1949) d v y l i k a v a l s t y b i ų s u d a r ė A t l a n t o Paktą g i n t i s p o l i t i š k a i ir k a r i š k a i n u o g a l i m o s a g r e s i j o s . - T r u m e n a s (1950) m e t ė „totalinės p r o p a g a n d o s " š ū k į . Tai r e i š k ė , k a d v i s o s priem o n ė s turi b ū t i p a v a r t o t o s p a s k e l b t i t e i s y b e i a p i e s o v i e t u s tiek v i e n o j e , tiek k i t o j e g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s p u s ė j e . P a g a l i a u A m e r i k a p i r m o j i g r i e b ė s i g i n k l o p r i e š i n t i s s o v i e t ų s u k u r s t y t a i a g r e s i j a i Korėjoje, p a t r a u k d a m a p a s kui s a v e dar d v y l i k a valstybių, kurios pasiuntė prieš užpuoliką ginkluotas j ė g a s . Per t ą eilę m e t ų p a s i p r i e š i n i m a s s o v i e t ų a g r e s i j a i p a l a i p s n i u i i š a u g o , V a k a r a m s tik p a l a i p s n i u i s u p r a n t a n t , k a d b o l š e v i z m a s v e r ž i a s i į Laisv u o s i u s k r a š t u s s u s a v o k o m u n i s t i n e i d e o l o g i j a , s t e n g i a s i s u g r i a u t i ūkin i u s v a l s t y b i ų p a g r i n d u s , laimėti p e r r i n k i m u s p o l i t i š k ą v a d o v a v i m ą į k o m u n i s t ų r a n k a s , į j u n g t i į a t s a k i n g a s v i e t a s s a v o a g e n t u s , p a g a l i a u militariškai o k u p u o t i . Šiose tad s r i t y s e i r V a k a r a i s t e n g i a s i j a u s u o r g a n i z u o ti p a s i p r i e š i n i m ą .

116

Pasipriešinimo

frontas

dabar

N u o 1945 iki 1951 [m.] V a k a r a i labai p a k i t o b o l š e v i k ų a t ž v i l g i u . P a k i t o n u s i s t a t y m a s ir p a d ė t i s a t s k i r ų v a l s t y b i ų v i d u j e , o taip p a t ir t a r p t a u t i niuose santykiuose. Kas laimėta kovoje su bolševizmu? - S u d u o t a s d i d e l i s s m ū g i s k o m u n i z m u i a t s k i r ų v a l s t y b i ų v i d u j e . E u r o p o s p a r l a m e n t u o s e k o m u n i s t a i jau v i s u r n u s t o j o v a d o v a u j a n č i o s v i e t o s , o kai k u r v i r s t a v i s a i n e ž y m i a maž u m a . Komunistų v a d o v a u t o s p r o f e s i n ė s organizacijos skilo, ir darbin i n k ų d i d ž i o j i d a l i s i š j ų į t a k o s i š s i v a d a v o . K o m u n i s t ų p a r t i j o s kai k u riose v a l s t y b ė s e j a u u ž d a r y t o s ( A u s t r a l i j a , Pietų A f r i k a , a t r o d o , p r i e t o eina i r A m e r i k a ) . N u o k o m u n i s t ų a p s i v a l o a d m i n i s t r a c i n i s a p a r a t a s , i r t u o u ž k e r t a m a s kelias g a u s i e m s ligi šiol b o l š e v i k ų lizdams... Ū k i š k a i Vak a r ų v a l s t y b ė s a t k u t o M a r š a l o p l a n o d ė k a ; jis p e r k e l e r i u s m e t u s įliejo į V a k a r ų v a l s t y b i ų ūkį 12 m i l i j a r d ų d o l e r i ų (ką tai p r a k t i š k a i r e i š k i a , g a l i m a s p r ę s t i i š to, k a d s a v o g i n k l a v i m o r e i k a l a m s A m e r i k a 1940 m . b u v o i š l e i d u s i tik 1,5 m i l i j a r d o ) . - Ir s o v i e t ų s p a u d i m a s n u k e l t i s o v i e tinės į t a k o s r i b a s į V a k a r u s toliau b u v o a t l a i k y t a s (Graikija, B e r l y n o blokada, Jugoslavija). T a r p t a u t i n i a m e f o r u m e - S N O - s o v i e t ų politika n e b e r a n d a pritarim o . S N O n a r i a i i š s i r i k i a v o į du a i š k i u s f r o n t u s : 5 s o v i e t ų ar jų satelitų b a l s a i iš v i e n o s p u s ė s , o d a u g u m a s (per 40) - iš kitos. Ir v o s keli (Jugos l a v i j a , Indija, N o r v e g i j a ) , k u r i e v i s d a r n e g a l i a p s i s p r ę s t i . Tiesa, S N O f o r u m a s t u o t a r p u turi m a ž i a u k a r i n ė s r e i k š m ė s . Bet j i s k e l b i a p r i n c i p u s dėl ž m o g a u s i r t a u t ų teisių. J i s p r e n d ž i a , k a s y r a a g r e s o r i u s , k a s u ž p u l tasis. J i t o k i u b ū d u n u s t a t o t e i s i n e s n o r m a s , k u r i o m i s a t e i t y j e g a l ė s b ū t i m a t u o j a m i i r s o v i e t ų d a r b a i . S N O y r a tas t a r p t a u t i n i s a u t o r i t e t a s , k u r i o v a r d u p a s i p r i e š i n t a s o v i e t i n e i a g r e s i j a i K o r ė j o j e (net 5 3 b a l s a i s i š 56). P a s i p r i e š i n i m a s S N O v a r d u a t ė m ė p a g r i n d ą s o v i e t i n e i p r o p o g a n d a i tvirtinti, k a d k o v a s u b o š e v i z m u tesanti A m e r i k o s i m p e r i a l i z m o b e i k a p i t a lizmo kova su demokratija. Kova su bolševizmu dabar yra v e d a m a SNO i r v i r t o v i s u o t i n e k o v a dėl l a i s v ė s . T a č i a u į šitą k o v ą d a r ne v i s o s t a u t o s į s i t r a u k ė ir ne v i s o s v i e n i n g a i reiškiasi. Kodėl pasipriešinimas eina lėtu žingsniu? - Vakarams dar tebetrūksta v i e n i n g u m o ir r y ž t i n g u m o . Jį s u k l i u d o i d e o l o g i n i a i , politiniai, ū k i n i a i ir, svarbiausia, psichologiniai skirtumai. - Ideologiniu atžvilgiu visos Vakarų v a l s t y b ė s yra priešingos b o l š e v i z m u i ir išpažįsta tuos pačius laisvės ir a s m e n s p a g e r b i m o i d e a l u s . Tačiau A m e r i k o s v i d a u s k a p i t a l i z m a s kelia n e p a s i t i k ė j i m ą E u r o p o s s o c i a l i s t a m s , o l y g i a i ir E u r o p o s socialistiniai e k s 117

p e r i m e n t a i b a i d o kai k ą A m e r i k o j e . - D e m o k r a t i n ė m s v a l s t y b ė m s b u v o n e p r i i m t i n a I s p a n i j a k a i p totalistinis k r a š t a s (nors t u o p a č i u m e t u k a l b a m o s d e m o k r a t i j o s s a n t y k i u o j a s u totalistiniais b o l š e v i k a i s ) . Politiniu atž v i l g i u ligi šiol n ė r a p a s i s e k ę s u d e r i n t i B r i t a n i j o s s i e k i m ų s u k o n t i n e n t o s i e k i m a i s , ir d ė l to J u n g t i n ė s E u r o p o s n e s u k u r t a . - P r a n c ū z i j a i p r i e š i n a n tis V o k i e t i j ą a p g i n k l u o t i , n e s u o r g a n i z u o t a s b e n d r a s E u r o p o s g y n i m a s . Ūkinis Europos potencialas didelis, bet atskirų valstybių tautinis savan a u d i š k u m a s n e l e i d o p a s k i r s t y t i g ė r y b e s t e i s i n g a i i r s u k u r t i v i e n i n g ą Eur o p o s ūkį, k u r i s tvirtai s t o v ė t ų ant s a v o k o j ų , n e r e m i a m a s i š šalies. Psichologiniu atžvilgiu ne visos Vakarų tautos yra vienodai nusiteikus i o s d ė l tų p a č i ų i d e a l ų . Čia r e i š k i a s i d v i k r y p t y s : o p o r t u n i s t i n ė ir idealistinė. O p o r t u n i s t i n ė p a s i s a k o u ž ž m o g a u s t e i s e s i r l a i s v e s , b e t n ė r a p a s i r y ž u s i dėl j ų k o v o t i i r a u k o t i s . P r a k t i n ę j o s i o s v e i k l ą a p s p r e n d ž i a p a s k u t i n i ų d i e n ų š ū k i s : taika b e t k u r i a k a i n a . O p o r t u n i s t i n e i k r y p č i a i atstov a u j a E u r o p o s d e m o k r a t i j o s . Idealistinė k r y p t i s , k u r i o s p r i e k y j e s t o v i A m e rika, n e tik i d e a l u s i š p a ž į s t a , b e t u ž j u o s a u k o j a s a v o turtą i r k r a u j ą . P r a k t i n ė j e p o l i t i k o j e A m e r i k a b e v e i k v i e n a ligi šiol n e š ė p a s i p r i e š i n i m o b o l š e v i k a m s n a š t ą . E u r o p o s v a l s t y b ė s m o r a l i a i p r i t a r ė p r i e š i n t i s , b e t kar i u o m e n ė s k i e k i u s d a v ė d a u g i a u tik s i m b o l i n i u s . G a u d a m a i š A m e r i k o s s u m a s a p s i g i n k l a v i m o r e i k a l a m s , k a d pati g a l ė t ų p a s i p r i e š i n t i a g r e s i j a i , E u r o p a ilgą laiką b u v o m e n k i a u s i a i t a m p a s i r u o š u s i . Dėl t o p r a s i d ė j u s Korėjos n a u j a i a g r e s i j a i - r a u d o n o s i o s Kinijos - E u r o p o s V a l s t y b ė s iš n a u j o s u s i r ū p i n o i š l a i k y t i taiką b e t k u r i a k a i n a , i š n a u j o tartis s u b o l š e v i k a i s , ieškant bent šiokio tokio k o m p r o m i s o , kuris nutęstų tolimesniam laikui karo grėsmę Ar pasipriešinimas lėtės, ar greitės? - K a r o p a v o j u s su r a u d o n ą j a Kinija n e n u b l o š k ė A m e r i k o s n u o j o s p a s i r i n k t o kelio. J e i g u b u v o tos b a i m ė s E t liui v y k s t a n t p a s T r u m e n ą , tai j i d i n g o p o T r u m e n o k a l b o s 1950 m . g r u o d ž i o 15 d i e n ą , k a d a p r e z i d e n t a s p a s k e l b ė „ b ė d o s p a d ė t į " . - P r e z i d e n t a s p a b r ė ž ė , k a d „Sovietų S ą j u n g o s v a l d o v a i p a s a u l į p r i v e d ė ligi v i s u o t i n i o k a r o r i b o s " , ir dėl to - k a l b ė j o p r e z i d e n t a s - m e s štai ką d a r y s i m e : „Viena: S u v i e n y t ų j ų Nacijų p a g r i n d u s - t a i k o s i r t e i s i n g u m o p a g r i n d u s - m e s p a l a i k y s i m e ir ginklu ginsime. Antra: Tęsime bendradarbiavimą su kitomis laisvomis tautomis s a v o b e n d r a m s a u g u m u i sustiprinti. Trečia: D i d i n s i m e s a v o k a r i u o m e n ę , l a i v y n ą , a v i a c i j ą i r g a m i n s i m e daugiau ginklų sau ir sąjungininkams. Ketvirta: Padidinsime s a v o ūkines p a s t a n g a s ir p a l a i k y s i m e pusiaus v y r o j s a v o ūkį.

118

D a r y s i m e b e t k u r į g a l i m ą ž y g į , jei tik jis g a r b i n g a s n a u j a m k a r u i s u k l i u d y t i . Bet m e s n e s i i m s i m e j o k i o s s i l p n u o l i š k o s a p p l a s m a n t o (nuolaidų) politikos. A t s i k r e i p d a m i į Korėjos krizę, n e u ž m i r š i m e dėl jos g a l i m o s a g r e s i j o s kitose p a s a u l i o vietose... E u r o p a ir kitas p a s a u l i s yra taip pat d i d e l i a m e p a v o j u j e . T a pati k o m u n i s t i n ė s a g r e s i j o s g r ė s m ė r e i š k i a s i E u r o p o j k a i p i r Azijoj... E u r o p o s s a u g u m a s J u n g t i n i ų V a l s t y b i ų s a u g u m u i yra d i d ž i a u sios r e i k š m ė s . D u o s i m e p a g a l b ą E u r o p o s k r a š t a m s i r k i t o m s l a i s v o m s š a l i m s k a i p ligi šiol, n e s j ų s a u g u m a s y r a s v a r b u s m ū s ų s a u g u m u i . Kai k o m u n i s t a i u ž p u o l ė Pietų Korėją, m ū s ų k a r i u o m e n ė j e , l a i v y n e ir a v i a c i j o j e b u v o n e d a u g i a u k a i p v i e n a s m i l i j o n a s p e n k i šimtai t ū k s t a n č i ų v y r ų ir m o t e r ų . Š i a n d i e n jau 2 mln. 500 t ū k s t a n č i ų . M ū s ų a r t i m i a u s i a s ž y g i s b u s p a k e l t i šį s k a i č i ų iki 3 500 000. (Dabar š i s s k a i č i u s jau p r a l e n k tas. - Red.) Per v i e n e r i u s m e t u s p a g a m i n s i m e 5 k a r t u s d a u g i a u k a i p š i a n d i e n lėkt u v ų , 4 kart tiek š a r v u o č i ų , 4,5 kart elektroninių a p s i g y n i m o p r i e m o n i ų . M e s visi m o k ė s i m e d i d e s n i u s m o k e s č i u s i r t u r ė s i m e a t s i s a k y t i n u o kai k u r i ų d a i k t ų , k u r i e m u m s yra m a l o n ū s . L a i k y k i t e tai n e a u k a , bet p r o g a a p g i n t i g y v e n i m o b ū d u i - g e r i a u siam, kokis yra kada nors b u v ę s ž m o g u i šiame p a s a u l y j e " . „Bėdos p a d ė t i s " s u t e l k i a į p r e z i d e n t o r a n k a s v i s o v i e š o j o g y v e n i m o kontrolę. Kiek tai s v a r b u s d a l y k a s , r o d o tas f a k t a s , k a d p a s k u t i n ė „ b ė d o s p a d ė t i s " b u v o p a s k e l b t a 1941 m., k a d a A m e r i k a stojo į A n t r ą j į p a s a u l i n į karą. A m e r i k o s v i s u o m e n ė „ b ė d o s p a d ė t i e s " p a s k e l b i m ą p r i ė m ė s u d i d e le rimtimi. Ji s u p r a t o , k a d p a t s p a s k u t i n i s l a i k a s d a b a r p a a u k o t i kai kuriuos p a t o g u m u s i r p r i s i i m t i a t s a k o m y b ė s naštą u ž v i s o p a s a u l i o likimą. A m e r i k o s a p s i s p r e n d i m a s , k u r i s reiškia v i e n i n g ą tiek d e m o k r a t ų , tiek r e s p u b l i k o n ų n u s i s t a t y m ą , p a d a r ė įtaką i r E u r o p a i . G r u o d ž i o p a b a i g o j e Atlanto pakto karo ministerių konferencijoje Briusely b u v o pripažinta, kad Europa per m a ž a s a v o s a u g u m u i daro, ir nutarta: s u d a r y t i Atlanto k a r i u o m e n ę 5 5 - 6 0 d i v i z i j ų d i d u m o , p a k v i e s t i jos v a d u g e n . E i z e n h a u e r į , priimti į A t l a n t o k a r i u o m e n ę riboto d i d u m o V o k i e t i j o s d a l i n i u s , o r g a n i zuoti V a k a r ų ū k i o v i e n y b ę . S t i p r ė j a n t V a k a r ų v i e n y b e i i r ė m u s g i n k l u o t i s , tuo p a č i u m e t u S N O darė dar paskutines p a s t a n g a s „išgelbėti taikai" Tolimuosiuose Rytuose. SNO pirmininkas su Kanados ir Indijos atstovais ėmėsi tarpininkauti, k a d Korėjoje b ū t ų s u s t a b d y t i k a r o v e i k s m a i i r k o n f l i k t a s l i k v i d u o t a s der y b o m i s . Tačiau r a u d o n o j i Kinija i š k ė l ė s ą l y g a s : p a s i t r a u k t i i š K o r ė j o s s v e t i m a i k a r i u o m e n e i , priimti r a u d o n u o s i u s k i n u s į SNO, t a d a tartis dėl

119

v i s ų k l a u s i m ų T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e , n e i š s k i r i a n t F o r m o z o s , k u r i o j e teb ė r a Č a n g Kai Ši, r e m i a m a s A m e r i k o s , į p a s i t a r i m u s p a k v i e s t i ir S o v i e t ų Sąjungą. Dėl t o k i o g r i e ž t o K i n i j o s n u s i s t a t y m o t a r p i n i n k ų p a s t a n g o s liko b e v a i s i ų . Kas t a d toliau?

Ateities

kryžkelėje

Ar bus išvengta karo su Kinija? D e m o k r a t i j o s k a r o n e n o r i iš v i s o . Tiek E u r o p a , tiek i r A m e r i k a v e n g i a k a r o s u Kinija v i s o m i s p r i e m o n ė m i s , jei tik j o s g a r b i n g o s , k a i p k a l b ė j o p r e z i d e n t a s T r u m e n a s . Dėl t o i š V a k a r ų g a l i m a laukti kai k u r i ų n u o l a i d ų Kinijai. T a č i a u A m e r i k a , k a i p v i e n a s ž y m u s a m e r i k i e t i s p a r e i š k ė , b l o g i a u s i u o j u a t v e j u g r e i č i a u p a s i r i n k t ų Diunk i r c h e n ą , b e t tik ne M i u n c h e n ą , t. y. g r e i č i a u iš K o r ė j o s p a s i t r a u k t ų , b e t tik neitų į g ė d i n g a s n u o l a i d a s . T o k s a m e r i k i e č i ų n u s i s t a t y m a s y r a s u prantamas ir priimtinas laisvajai, kovos d v a s i o s nenustojusiai Europos s p a u d a i . „ S N O k a r i u o m e n ė s p r a l a i m ė j i m a s y r a s k a u d u s dalykas> - r a š ė š v e i c a r ų d i e n r a š t i s „Die T a t " (50 12 23). - Bet jis n ė r a n e g a r b i n g a s . Būti n u g a l ė t a m g a l i n g e s n i o n ė r a jokia g ė d a . T a č i a u n e g a r b i n g a b ū t i n u g a l ė tam p r i e k o n f e r e n c i j o s s t a l o " . Bet k a r o t a r p K i n i j o s i r V a k a r ų v a l s t y b i ų v i s o m i s j ė g o m i s s i e k i a Sov i e t ų S ą j u n g a . Ji nori, k a d V a k a r a i ir Kinija v i e n i k i t u s n u s i l p n i n t ų , ir t a d a s o v i e t a i b e d i d e l i ų p a s t a n g ų g a l ė t ų į s i g a l ė t i v i s a m e p a s a u l y j e . Dėl t o sovietai r a u d o n ų j ų kinų l ū p o m i s ir diktavo tokias sąlygas, kurios Vakar a m s b ū t ų n e p r i i m t i n o s , o y p a č A m e r i k a i , k u r i r a u d o n o s i o s K i n i j o s nėra pripažinusi ir nesirengia pripažinti. Priešingai, Amerika reikalauja, kad S N O p a s k e l b t ų r a u d o n ą j ą Kiniją u ž p u o l i k e . V e n g d a m i k a r o s u Kinija, V a k a r a i n u m a t o s a v o j ė g a s t a u p y t i E u r o p a i , kuriai p a v o j u s gresia iš tiesioginio karo kurstytojo Kremliaus. Ar Europa išvengs karo? V a k a r ų d e m o k r a t i j o s v i s d a r tikisi. Bet k a r o i š v e n g t i tik v i e n a s ą l y g a - jei V a k a r a i b u s a p s i g i n k l a v ę i r p a s i r u o š ę bolš e v i k ų a g r e s i j ą a t r e m t i . Dėl to ir s k u b i n a m a v i e n y t i s ir g i n k l u o t i s . O s o v i e t a i ? T u o t a r p u s t e n g i a s i s u k l i u d y t i V a k a r ų d e m o k r a t i j ų vien i n g u m ą , a t s k e l t i E u r o p ą n u o A m e r i k o s i r p a s t a r ą j ą izoliuoti. B r i u s e l i o k o n f e r e n c i j o s v a i s i a i r o d o , k a d j i e m s tos p a s t a n g o s n e p a s i s e k ė . A n t r a , p e r s a v o a g e n t u s s o v i e t a i s t e n g i a s i s u k l i u d y t i E u r o p o s a p s i g i n k l a v i m ą i r vieningą Europos gynimą, sukliudyti Vokietijos apginklavimą ir tokiu b ū d u neįsileisti į b e n d r ą V a k a r ų f r o n t ą nei V o k i e t i j o s , nei I s p a n i j o s , l a i k y t i atokiai n u o f r o n t o v a d i n a m u s n e u t r a l i u o s i u s j ų „ n e u t r a l u m e " . Tačiau i r sov i e t a i žino, k a d a p s i j u n g i m o i r a p s i g i n k l a v i m o eigą g a l i m a s u k l i u d y t i tik

120

n e i l g a m laikui, i r j i e m s a i š k u : j e i g u k u r i E u r o p o s v a l s t y b ė s a b o t u o s V a karų v i e n y b ę ir b e n d r ą f r o n t ą , tai ji pati greitai a t s i d u r s šalia f r o n t o ; o jos vietoj greitai įsilies k a i p l e m i a m o s i o s E u r o p o s j ė g o s tos v a l s t y b ė s , k u r i a s norima s a b o t u o t i . T a i p j a u d a r o s i su I s p a n i j a ir V o k i e t i j a , k u r i o s jau nes u l a i k o m a i įeis į b e n d r ą s i a s k o v o s eiles. Trečia, s o v i e t a i t e b e s i s t e n g i a išplėsti k a r o v e i k s m u s I n d o k i n i j o j e , o taip p a t s u k u r s t y t i s p a l v o t ą s i a s r a s e s A f r i k o j e prieš v a k a r i e č i u s . P a g a l i a u p a s k u t i n i u laiku s t e n g i a s i išpūsti amerikiečių izoliacionistų mintį: palikti E u r o p ą E u r o p a i , o a m e r i k i e č i a m s rūpintis tik A m e r i k o s r e i k a l a i s . Tačiau jie žino, k a d v i s o s tos k l i ū t y s tegali tik užtęsti l a i s v o j o p a s a u l i o a p s i j u n g i m ą ir a p s i g i n k l a v i m ą , b e t jo n e s u s t a b d y s . K o k i o s tad iš to i š v a d o s ? V i s a s k l a u s i m a s , a r s o v i e t a i l a u k s , k a d V a k a r a i b ū t ų n u s i l p i n t i Tolim u o s i u o s e R y t u o s e , A f r i k o j e , a r t o n e l a u k d a m i p a t y s i m s i s a g r e s i j o s Eur o p o j e ? - Ligi šiol jie v i s u r ž a r s t ė ž a r i j a s s v e t i m o m i s r a n k o m i s . Jeigu j i e m s p a s i s e k t ų į k u r s t y t i Kiniją k a r i a u t i s u V a k a r ų d e m o k r a t i j o m i s , tai, m a n o m a , s o v i e t a i i l g i a u l a u k t ų - iki a b e j i n u s i l p s . J e i g u V a k a r a i n e s i d u o s į t r a u k i a m i į tą karą ir k o v o s liniją n o r ė s l a i k y t i E u r o p o j e , tai s o v i e t a m s p a s i r i n k i m a s n e g a l ė s b ū t i d i d e l i s . L a u k t i , iki V a k a r a i g a l u t i n a i a p s i j u n g s ir apsiginkluos, sovietams, kurie niekad n e b u v o nusiginklavę, reikštų s a v o a g r e s i n i u s p l a n u s laidoti. Tikėti, k a d V a k a r a i b e s i g i n k l u o d a m i g a l i ū k i š k a i iki k r i z ė s prieiti, r e i k š t ų i l g i e m s l a i k a m s atidėti t u o s p l a n u s . Sovietai j a u g r a s i n a , k a d jie n e g a l ė s i ą r a m i a i ž i ū r ė t i į V o k i e t i j o s a p s i g i n k l a v i m ą (o ar jie n o r ė s , ar ne, tai š i a i s m e t a i s į v y k s ) . Ir kiniečių s p a u d a j a u kalba a p i e reikalą „ i š v a d u o t i " likusią E u r o p ą . T o k i u b ū d u a r t i m i a u s i o m e t o t a i k o s a r k a r o r a k t a s y r a s o v i e t ų rankose. J e i g u jie ž i n o t ų , k a d tuo r a k t u a t r a k i n s s a u d u r i s į V a k a r u s , jie n e l a u k tų. Bet jie žino, k a d n a u j a u s i a i s g i n k l a i s V a k a r a i p r a n a š e s n i u ž s o v i e t u s . Iš čia jų t o k s p y k t i s ir tokia p r o p o g a n d a p r i e š a t o m i n ę b o m b ą . Bet vis i e m s tiems, k u r i e i r V a k a r u o s e s k a t i n a a t s i s a k y t i n u o a t o m i n ė s b o m b o s p a v a r t o j i m o , a t s a k ė t e i s i n g a i Čerčilis: a t s i s a k y t i n u o jos p a v a r t o j i m o ligi p r i e š a s ją p a v a r t o s , reikštų tą pat, [ką] a t s i s a k y t i š a u t i tol, ligi p a t s b ū s i n u š a u t a s . Iš k i t o s p u s ė s , s o v i e t a i iš n a u j o a t k r e i p ė mintį, k a d s o v i e t i n ė ir v a k a r i e t i n ė s i s t e m o s g a l i n č i o s v i e n a šalia kitos s u g y v e n t i . Tačiau j a u m ą ž t a s k a i č i u s tų, k u r i e d a r tikėjo, k a d l a i s v ė i r v e r g i j a , t e i s y b ė ir m e l a s g a l i s ė d ė t i p r i e v i e n o stalo. Šitai s u p r a s d a m o s , kai kurios E u r o p o s v a l s t y b ė s p a s i d a r ė i š t o i š v a d a s i r s a v o g y v e n i m ą p a r u o šė karo m e t u i . Šveicarija, p v z . , a t s p a u s d i n o ir išleido s a v i v a l d y b ė m s ir m a i s t o korteles. - N u o p a s k u t i n i o k a r o p a d ė t i s n e b u v o taip į s i t e m p u s i kaip šiandien.

121

Lietuva

įvykių

paraštėje

Tokioj įvykių eigoj Lietuva yra m a ž a s objektas b e n d r a m e ginčo lauke. Tačiau V a k a r ų d e m o k r a t i j o s s u p r a t o , k a d L i e t u v a y r a E u r o p o s d a l i s i r jos likimas yra susijęs su Europos likimu. Sovietams nepasisekė Lietuvos k l a u s i m o palaidoti „tylos s u o k a l b y j e " . Lietuvos b a l s a s apie naikinimą, a p i e h e r o j i š k ą p a s i p r i e š i n i m ą s u s i j u n g ė s u b a l s a i s kitų p a v e r g t ų t a u t ų . Jos v i s o s l a i s v a j a m e p a s a u l y j e turi s a v o a t s t o v y b e s , k o v o j a n č i a s dėl išsilaisvinimo, jos derina s a v o ž y g i u s . Bet k u r i o s k a l b o s p r i p a ž i n t i L i e t u v o s į j u n g i m ą į S o v i e t ų S ą j u n g ą y r a jau p a s e n u s i o s . L i e t u v o s a t s t o v y b ė s , k u r i o s b u v o i š l i k u s i o s , v e i k i a d r ą siau, V y r i a u s i a s Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas jau klebina duris, kad ir tos v a l s t y b ė s , k u r i o s b u v o p r i v e r t u s i o s L i e t u v o s a t s t o v y b i ų v e i k i m ą s u s t a b d y t i , a t s t a t y t ų s e n ą j ą p a d ė t į . K l e b i n a S N O , k a d tenai b ū t ų iškelta s o v i e t a m s b y l a dėl d e p o r t a c i j ų i r ž u d y m ų o k u p u o t o j e L i e t u v o j e . Atėjus Europos sprendžiamajai valandai bus išspręstas visų pavergt ų j ų l i k i m a s . T a d a L i e t u v a i b u s b a i g t a s tas j o s n e p r i k l a u s o m y b ė s „atidėj i m a s " , k a i p d a b a r t i n ę p a d ė t į b u v o i š r e i š k ę s p r e z i d e n t a s R u z v e l t a s . Pas a u l i u i tai b u s s u g r i u v i m a s k a l ė j i m o , p r o k u r i o g r i u v ė s i u s i š t r y k š l a i s v i ų š v i e s a . O tą v a l a n d ą artina pati s o v i e t ų a g r e s i j a .
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1952 05 25, Nr. 3 (172), Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 325-334.

30

dokumentas

V a k a r ų i r Rytų s a n t y k i ų a p ž v a l g a
Federalinė Vokietija įžengė į laisvųjų tautų b e n d r u o m e n ę
P a g a l v a d i n a m ą j ą k o n t r a k t i n ę s u t a r t į , k u r i šių m e t ų g e g u ž ė s m ė n e s i o gale b u v o pasirašyta Bonoje tarp Federalinės Vokietijos - iš v i e n o s p u s ė s ir t a r p J A V , A n g l i j o s ir P r a n c ū z i j o s - iš k i t o s p u s ė s , u ž b a i g i a m a s e p t y n e r i u s m e t u s t r u k u s i o k u p a c i j a i r F e d e r a l i n e i V o k i e t i j a i , n o r s d a r s u tam tikrais apribojimais, g r ą ž i n a m a s v a l s t y b i n i s s u v e r e n u m a s . Tas susitarim a s Federalinei Vokietijai p a v a d u o j a tikrąją taikos sutartį, kurios šiuo m e t u n e b u v o į m a n o m a p a s i r a š y t i dėl s o v i e t ų u ž i m t o s p o z i c i j o s . Pagal kontraktinę sutartį, Federalinė Vokietija veikia kaip laisva ir n e p r i k l a u s o m a v a l s t y b ė , i š s k y r u s tik t u o s a t v e j u s , k a i g r ė s p a v o j u s j o s

122

d e m o k r a t i n e i s a n t v a r k a i , kai ji a t s i d u r s u ž p u o l i m e ir kai eis r e i k a l a s a p i e abiejų V o k i e t i j o s dalių s u j u n g i m ą . V i s a i s tais a t s i t i k i m a i s i š k i l u s i u s k l a u s i m u s F e d e r a l i n ė V o k i e t i j a t u r ė s s p r ę s t i tik b e n d r a i s u s i t a r u s s u s a v o sąjungininkais. P a g a l k o n t r a k t i n ę sutartį, s ą j u n g i n i n k ų k a r i u o m e n ė Federalinėj Vokietijoj p a s i l i e k a ir toliau. Tik d a b a r ji n e b e s i s k a i t o o k u p a c i n e k a r i u o m e ne, o s ą j u n g i n e , k u r i o s t i k s l a s - ginti Vokietiją ir visą l a i s v ą j ą Europą n u o bolševizmo pavojaus. P a r y ž i u j p a s i r a š y t i s u s i t a r i m a i l y g i r v i s i š k a i a t b a i g ė Bonos s u s i t a r i m u s . Čia F e d e r a l i n ė V o k i e t i j a į s i j u n g ė į l a i s v o s i o s E u r o p o s g y n y b ą k a i p l y g i a t e i s i s n a r y s . Konkrečiai: v a d i n a m a j a i e u r o p i n e i a r m i j a i , kuri d a b a r s u s i d e d a iš P r a n c ū z i j o s , Italijos, F e d e r a l i n ė s V o k i e t i j o s , Belgijos, O l a n d i jos ir L i u k s e m b u r g o , F e d e r a l i n ė V o k i e t i j a s u t i k o d u o t i 12 d i v i z i j ų k a r i u o m e n ė s ( d a u g i a u k a i p 300 000 k a r i ų ) i r t a k t i n i u s a v i a c i j o s d a l i n i u s . S a v o kariuomenės dalinius Federalinė Vokietija p a v e d a bendrajai europinės a r m i j o s v a d o v y b e i . T a m tikri s u s i t a r i m a i u ž d r a u d ž i a a t s k i r ų sutartį pas i r a š i u s i ų v a l s t y b i ų a r m i j o m s i š tos s ą j u n g o s p a s i t r a u k t i . T o k s b a n d y m a s bus traktuojamas kaip grėsmė bendrajam laisvosios Europos s a u g u m u i ir b u s p r i e š j į i m t a s i v i s ų p r i e m o n i ų . Šis s u s i t a r i m a s p a s i r a š y t a s d a u g i a u s i a dėl to, k a d p r a n c ū z a i , b i j o d a m i v o k i e č i ų m i l i t a r i z m o a t g i m i m o , r e i k a l a v o tam tikrų A m e r i k o s i r A n g l i j o s g a r a n t i j ų . K a d a n g i , i š s k y r u s F e d e r a l i n ę Vokietiją, visos v a l s t y b ė s europinės armijos d a l y v ė s yra kartu ir Atlanto p a k t o d a l y v ė s , todėl šalia kitų s u s i t a r i m ų b u v o s u d a r y t o s s u t a r t y s , kurios n u s t a t o e u r o p i n ė s a r m i j o s i r A t l a n t o p a k t o s a n t y k i a v i m ą . Tiek Bonos, tiek P a r y ž i a u s s u s i t a r i m a i g a l u t i n a i į s i g a l i o s tik j u o s rat i f i k a v u s . Ratifikacija, a t r o d o , b u s p a d a r y t a pačioj a r t i m i a u s i o j ateity. Nesiimant s m u l k i a u pasakoti apie v i s u s tuos ištisus tomus apimančius s u s i t a r i m u s , čia b a n d y s i m t r u m p a i p a i n f o r m u o t i a p i e b e n d r ą j ą j ų r e i k š m ę . Reikia p a s a k y t i , k a d d a r j o k i e s u s i t a r i m a i n e t u r ė j o tokio p l a t a u s a t g a r s i o p a s a u l y . A b i e j o s e g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s p u s ė s e t a p r o g a kilo did ž i a u s i a s s u j u d i m a s . V a k a r ų k r a š t u o s e tas s u j u d i m a s r e i š k ė s i d i d e l i u d ž i a u g s m u , tvirtinant, k a d E u r o p a i , k a r t u i r v i s a m p a s a u l i u i , [ p r a s i d e d a ] n a u j a g y v e n i m o era, k a d p a s a u l i s a t s i s t o j o a n t n a u j o s i r d ž i a u g s m i n g e s n ė s d i e n o s s l e n k s č i o ir t. t. Gi v i s a m e Stalino r o j u j e p a s i g i r d o į t ū ž ę s , b e j ė g i š k a s s t a u g i m a s i r v i s a s s r i a u t a s g r ū m o j i m ų . Tai b u v o d i d e l i o M a s k v o s n u s i v y l i m o i r s u s i r ū p i n i m o i š r a i š k a . Tai s t a u g ė v i s i t ė v o Stalino bendražygiai, kad jiems n e p a v y k o taip atkakliai v a r o m a s griovimo d a r b a s ir k a d l a i s v o s i o s t a u t o s p a g a l i a u a t b a i g ė s a v o v i e n i j i m o s i v y k s m ą , atsistod a m o s p r i e š M a s k v ą k a i p v i e n i n g a g i n k l u o t a jėga.

123

Minėti s u s i t a r i m a i yra be g a l o r e i k š m i n g i ir e k o n o m i n i u , ir k a r i n i u , ir politiniu a t ž v i l g i u . Jie be g a l o s v a r b ū s ne tik d a b a r č i a i , bet ir ateičiai. Ekonominiu atžvilgiu a k t y v u s Federalinės Vokietijos į s i j u n g i m a s į E u r o p o s gyn y b ą labai p a l e n g v i n a ū k i n ę V a k a r ų v a l s t y b i ų g i n k l a v i m o s i naštą, n e s Federalinė Vokietija š i u o m e t u ū k i š k a i y r a viena stipresnių v a l s t y b i ų p a s a u l y , turinti g a l i n g a i i š v y s t y t ą p r a m o n ę i r d i d e l i u s g a m t o s turtų išteklius. Kariniu a t ž v i l g i u 12 d i v i z i j ų į n a š a s į V a k a r ų g y n y b ą taip p a t yra p a k a n k a m a i s v a r u s . Šalia to a t s i m i n t i n a , k a d F e d e r a l i n ė V o k i e t i j a turi 48 m i l i j o n u s g y v e n t o j ų . K a r o i r m o b i l i z a c i j o s a t v e j u , turint g a l v o j v o k i e č i ų t a u t o s k a r i n g u m ą i r g a n a v i e n i n g ą n u s i s t a t y m ą p r i e š k o m u n i z m ą , tai s u d a r y t ų ir d i d e l ę , ir g a l i n g ą p a j ė g ą . Tačiau b e n e d i ž i a u s i o s r e i k š m ė s š i e s u s i t a r i m a i turi p o l i t i n i u atžvilg i u . Ž i n g s n i s , kurį p a d a r ė V a k a r ų v a l s t y b ė s , p a s i r a š y d a m o s atskirą s u tartį s u Vokietija, p i r m i a u s i a r o d o b e n d r ą V a k a r ų p o l i t i n ė s linijos p a k i tėjimą. V a k a r a i n e b e k r e i p ė j o k i o d ė m e s i o į s o v i e t ų n o t a s , k u r i o m i s jie atkakliai b o m b a r d a v o V a š i n g t o n ą , L o n d o n ą ir P a r y ž i ų , ir n e b e s i l e i d o į tuščias i r n e p r a s m i n g a s d e r y b a s , k u r i o s j a u p a k a n k a m a i į k y r ė j o v i s a m p a s a u l i u i . A n g l ų u ž s . reik. m i n . I d e n o p a r e i š k i m u , s u s o v i e t a i s b u s leid ž i a m a s i į d e r y b a s tik tada, kai jie k o n k r e č i a i s v e i k s m a i s į r o d y s s a v o pasiryžimą bendradarbiauti. V a d i n a s i , V a k a r a i v i e n ą kartą p a s i d a r ė teisingą i š v a d ą , k a d k o m p r o m i s i n ė politika s u s o v i e t a i s yra n a u d i n g a tik s o v i e t a m s , k a d v i s o s d e r y b o s s u jais i r v i s o s p a s t a n g o s taikiai b e n d r a d a r b i a u t i y r a t u š č i a s d a l y k a s . P r a k t i š k a i tai reiškia, k a d V a k a r a i p r i p a ž i n o , b e n t jau d a b a r t i n ė j p a d ė t y , Jaltos, P o t s d a m o i r k i t u s s u s i t a r i m u s s u s o v i e t a i s b e p r a s m i a i s i r n e n a u dingais. Sovietams nerodant nė mažiausio noro s a v o p a ž a d ų laikytis, V a k a r a i Bonos i r P a r y ž i a u s s u t a r t i m i s p a d e m o n s t r a v o , k a d a n k s t y v e s n i e ji s u s i t a r i m a i p r a k t i š k a i ir j i e m s n e b e g a l i o j a ir k a d s a n t y k i u o s e su s o v i e tais jie y r a p a s i r y ž ę r e m t i s tik g i n k l o jėga. B e to, n a u j a i s u d a r y t o s s u t a r t y s r o d o , k a d V a k a r a i n e s u t i k s s u d a b a r tiniu Vokietijos ir E u r o p o s p a d a l i n i m u . Kontraktinėj s u t a r t y y r a aiškiai pas a k y t a , k a d V a k a r a i p a s i ž a d a į v y k d y t i v i s o s V o k i e t i j o s s u v i e n i j i m ą taikiu keliu. Sutarčių p a s i r a š y m o p r o g a V a k a r ų politikai s a v o k a l b o s e y p a t i n g a i užakcentavo, kad galutinė taikos sutartis b u s pasirašyta Berlyne su visa, s u j u n g t a i r d e m o k r a t i n e , V o k i e t i j a . T a i p p a t b u v o p a b r ė ž i a m a , k a d b e Vokietijos s u v i e n i j i m o n e į m a n o m a s i r v i s o s E u r o p o s s u v i e n i j i m a s . Ž i n o m a , p a ž a d a s taikiu keliu s u j u n g t i Vokietiją i r p r a k t i n ė s p r i e m o n ė s , k u r i ų š i u o metu ėmėsi Vakarų valstybės, s k a m b a gana prieštaringai. Atsižvelgiant į tas p r i e m o n e s p r a š o s i i š v a d a , k a d jei ir b ū t ų g a l i m y b ė v i s a i V o k i e t i j a i

124

s u j u n g t i t a i k o s keliu, tai ji r a s t ų s i tik tuo a t v e j u , jei r u s a i v i s i š k a i i š s i g ą s t ų k a r i n ė s V a k a r ų g a l y b ė s i r p r a d ė t ų i š tos b a i m ė s p r i e š j u o s t r a u k t i s b e karo. Kiek p a t y s V a k a r a i tuo tiki, čia d i d e l i s k l a u s i m a s . Iš v i s o reikia p a s a kyti, k a d š i u o m e t u V a k a r a i g a n a realiai ž i ū r i į padėtį ir tam tikrą taikos per jėgą a k c e n t a v i m ą jie v y k u s i a i p a n a u d o j a s a v o k a r i n i a m p a s i r e n g i m u i . Bonos i r P a r y ž i a u s s u s i t a r i m a i r o d o n e tik n a u j ą V a k a r ų p o l i t i n ę liniją s o v i e t ų a t ž v i l g i u . Jie taip p a t n u s t a t o i r n a u j u s s a n t y k i u s t a r p V a k a r ų E u r o p o s v a l s t y b i ų . V o k i e t i j a d a b a r s u d a r o s u s a v o b u v u s i a i s p r i e š a i s sąj u n g ą . S ą j u n g i n i n k a m s s u b u v u s i u p r i e š u p a v y k o s u r a s t i tokią b e n d r a d a r b i a v i m o f o r m ą , k u r i p a s i r o d ė p r i i m t i n a ir p a t i e m s v o k i e č i a m s , ir p r a n c ū z a m s , i r k i t o m s V a k a r ų E u r o p o s t a u t o m s . Tai d i d e l ė s r e i k š m ė s d a l y k a s ne tik d a b a r č i a i ir artimai ateičiai, k a d a eina ir d a r e i s l e m i a m a k o v a su s o v i e t a i s kol k a s šaltojo, o gal n e t r u k u s ir k a r š t o j o k a r o f o r m a . Bet g a l d a r d i d e s n ę r e i k š m ę šie s u s i t a r i m a i turi t o l i m e s n e i E u r o p o s , o g a l ir v i s o s ž m o n i j o s ateičiai. M a t d a b a r n u s t a t y t o j i V a k a r ų politinio i r k a r i n i o b e n d r a d a r b i a v i m o forma, jų ginkluotųjų pajėgų p a j u n g i m a s vienai v a d o v y bei ir kontrolei, o taip p a t ir kiek a n k s č i a u į v y k d y t a s V a k a r ų v a l s t y b i ų s u n k i o s i o s p r a m o n ė s s u j u n g i m a s p a g a l Š u m a n o p l a n ą s u k u r i a tokią padėtį, k u r i o j s a v i t a r p i o karai, visą laiką d r a s k ę V a k a r ų E u r o p ą , t a m p a n e b e g a l i m i . T a p r a s m e V a k a r ų politikai i r k a l b a a p i e n a u j o s e r o s p r a d ė t ą žmonijos gyvenimą, tikėdami, kad dabar prieš akis stovintis karas su s o v i e t a i s b u s jei n e p a s k u t i n ė tos r ū š i e s n e l a i m ė ž m o n i j o s g y v e n i m e , tai labai n e g r e i t a i b u s p a k a r t o t a . D ė d a m a s t o k i u s t v i r t u s p a g r i n d u s s a v o ateičiai i r taip tvirtai ž e n g d a m a s p r i e d a b a r t i e s p r o b l e m ų s p r e n d i m o , l a i s v a s i s p a s a u l i s š i o m i s istorin ė m i s d i e n o m i s p e r g y v e n a d i d e l į t r i u m f ą . Tačiau k a r t u l a i s v o s i o s t a u t o s su d i d e l i u a t i d u m u ir t v i r t y b e stebi, k a i p į jų ž i n g s n i u s r e a g u o s ž m o n i j o s p r i e š a s M a s k v a . A t r o d o , k a d tos p r i e m o n ė s , k u r i ų lig šiol ė m ė s i s o v i e t a i : susisiekimo u ž d a r y m a s ir visų ryšių n u t r a u k i m a s su laisvąja Vokietija ir l a i s v u o j u B e r l y n u , taip p a t 5 k m m i r t i e s z o n o s s u k ū r i m a s p a s i e n y i š kom u n i s t ų p u s ė s , - v i s a tai l a i s v a j a m p a s a u l i u i n e b u v o nė kiek netikėta. Šia proga laisvosios tautos ir laukė iš sovietų p u s ė s visų galimų t r u k d y m ų i r s u v a r ž y m ų bei n a u j ų k a r i n i ų p a s i r u o š i m ų p a s i e n i u o s e g e l e ž i n ė s u ž dangos paslapty. T a č i a u d a b a r l a i s v o s i o s t a u t o s v i s u r i m t u m u statosi ir tą k l a u s i m ą , ar s o v i e t a i p a s i t e n k i n s į v a i r i o s r ū š i e s t r u k d y m a i s i r tuščiu s t a u g i m u . V i s a s p a s a u l i s g e r a i s u p r a n t a , k a d s o v i e t a i š i u o m e t u yra p a s t a t y t i p r i e š p a s i rinkimą: arba greitu laiku pradėti puolimą prieš laisvąsias tautas, arba p r a s n a u s t i p a s k u t i n ę g a l i m y b ę turėti n o r s kiek s ė k m ė s b ū s i m a m e kare,

125

nes politinės ir karinės priemonės, kurių šiuo metu imasi Vakarai, sukuria p e r d a u g d i d e l ę k a r i n ė s j ė g o s p e r s v a r ą s o v i e t ų n e n a u d a i . A p s i s p r e n d i m o iš komunistų laukiama juo labiau, kad darosi visiškai a i š k u , jog K o r ė j o s d e r y b o s s u i r s i r T o l i m ų j ų R y t ų ginčą t e k s s p r ę s t i g i n klo jėga. J A V prezidentas T r u m e n a s prieš Korėjos d e r y b a s b u v o pareišk ę s , k a d p a s a u l i s s t o v i ant v i s u o t i n i o k a r o r i b o s . D e r y b ų b a i g i m a s i s nes ė k m e v i s tiek p r i v e r s p a s a u l į šią ribą p e r ž e n g t i . T o d ė l V a k a r a i š i u o m e tu su tokiu a t i d u m u ir ž i ū r i į s o v i e t u s į t a r d a m i , k a d jie g a l i b a n d y t i netikėtai u ž g r i ū t i E u r o p ą s u s a v o l a u k i n ė m g a u j o m . A n o t v i e n o L o n d o n o radijo komentatoriaus, sovietams šiais metais jau kiek vėloka kariauti, tačiau kitais m e t a i s kariauti i r v i s i š k a i j i e m s b u s p e r v ė l u . K a s b e b ū t ų , l a i s v o s i o s t a u t o s ž v e l g i a į ateitį s u y p a t i n g u p a s i t i k ė j i m u . K i e k v i e n ą s o v i e t ų ž i n g s n į jos p a s i r y ž u s i o s s u t i k t i s u j ė g a i r r a m y b e , g e r a i ž i n o d a m o s , k a d tas ž i n g s n i s b ū t ų tik n e v i l t i e s ž i n g s n i s i š b o l š e v i k i n ė s b e s t i j o s p u s ė s , k u r i j a u b a i g i a prieiti l i e p t o g a l ą . R. Kovas*

Laisvės kova (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 06, Nr. 6, Pasvalio viešoji biblioteka. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 353-358.

31

dokumentas

Tarptautiniai įvykiai ir Sovietų S ą j u n g o s politika
Laisvė ir jos gynimas

B o l š e v i k a i p u o l a l a i s v ą j ą d e m o k r a t i j ą , k a d j i n e s u g e b a k u r t i ž m o g a u s egzistencijai r e i k a l i n g ų s ą l y g ų . Kiek t a k r y p t i m i v e i k t i y r a p a j ė g u s d e m o k r a t i n i s p a s a u l i s i r k u r i ų p r i e m o n i ų i m a s i tokių s ą l y g ų k ū r i m u i š i u o l a i k u , b e n t d a l i n a i d u o d a a t s a k y m ą šių m e t ų b i r ž e l i o m ė n . p i r m o j e p u s ė j e v y k ę į v y k i a i d e m o k r a tiniame p a s a u l y j e i r t a r p t a u t i n ė s e i n s t a n c i j o s e . Tai n ė r a s t a i g m e n o s , b e t tie į v y k i a i i r s u jais s u s i j u s i o s i š d a v o s i š p l a u k i a i š n a t ū r a l i a i b e s i v y s t a n čios pokario padėties. Tų į v y k i ų c h a r a k t e r i n g i a u s i trys: SSSR a t s t o v o S a u g u m o T a r y b o j e 19-asis i r 50-asis v e t o , J A V g e n . E i z e n h a u e r i o k a n d i d a t ū r o s l a i m ė j i m a s n u o res* R. K o v a s - B r o n i u s K r i v i c k a s .

126

p u b l i k o n ų p a r t i j o s į tos š a l i e s p r e z i d e n t o p o s t ą i r A n g l i j o j e M a r š a l o n u t e i s i m a s u ž r u o š i m ą s i š n i p i n ė t i SSSR n a u d a i . T e n k a paliesti k i e k v i e n ą šių į v y k i ų a t s k i r a i , p a s i d a r y t i i š j ų i š p l a u k i a n č i a s i š v a d a s i r m u m s , a t s i ž v e l g i a n t į m ū s ų t a u t o s g y v y b i n i u s interes u s bei b e n d r ą j ą t a r p t a u t i n ę p a d ė t į . Pokario meto įkurtose tarptautinėse instancijose, kuriose turėjo būti sprendžiami ginčytini tarpvalstybiniai klausimai, v i s i e m s atrodė, k a d darb a s ten n e b u s į m a n o m a s , n e s SSSR v e t o p a g a l b a v i s u s n u t a r i m u s g r i o v ė . Taip ir šių metų birželio mėn. S a u g u m o T a r y b o j e J A V atstovo b u v o įnešta r e z o l i u c i j a , k a d t v i r t i n i m a s , j o g J T O k a r i u o m e n ė K o r ė j o j e v e d a n t i bakteriologinį karą, yra melas ir nieko b e n d r o neturi su tikrove. Balsuojant šią r e z o l i u c i j ą , SSSR a t s t o v a s p a n a u d o j o 49-ąjį v e t o . K a d a n g i p r i e š tai b o l š e v i k a i b u v o g r i e ž t a i a t s i s a k ę įsileisti b e t k u r į t a r p t a u t i n į k o n t r o l ė s o r g a n ą į v y k i u i ištirti v i e t o j e , tai š i u o k a r t u M a l i k a s S a u g u m o Taryboje įrodė, kad bakteriologinis karas Korėjoje t e v e d a m a s veto pagalba. Kai p o t o toje p a č i o j e S a u g u m o T a r y b o j e b u v o į n e š t a r e z o l i u c i j a , k a d m e l a s , k a i p g r i a u n ą s t a r p t a u t ų p a s i t i k ė j i m ą i r s u d a r ą s g r ė s m ę taikai, turi b ū t i i š g y v e n d i n t a s ž m o n i j o j e , SSSR a t s t o v a s p a n a u d o j o 50-ąjį v e t o . G r a ž u s i r j u b i l i e j i n i s s k a i č i u s 50, b e t d a r g r a ž e s n e p r o g a jis b u v o p a n a u d o t a s . S o v i e t ų a t s t o v a s , b a l s u o d a m a s p r i e š tai, k a d m e l a s turi b ū t i išgyvendintas žmonijoje, viešai tarptautinėje instancijoje b u v o priverstas p r i s i p a ž i n t i , j o g j ų v i e n a s i š s i l a i k y m o p a g r i n d ų y r a m e l a s . K i e k t u o sovietams b u v o s u d u o t a s s m ū g i s , rodo J A V atstovo S a u g u m o Taryboje pas i s a k y m a s : su 50-uoju v e t o sovietai išėjo ne vien prieš J A V , bet prieš visą p a s a u l į . Dėl t o p a t i e s š i t a i p p a s i s a k ė v i e n a s N i u j o r k o r a d i j o k o m e n t a t o rius: gal po to jie ir t y l ė s (sovietai. - Red.), m a t y d a m i , k a d jų m e l a m s ateina g a l a s , i r p a t y s n e b e s i t i k ė s m e l o s ė k m e , b e t v a r g u a r tai b u s g a i l e s tis u ž praeitį. Šis p a v y z d y s S a u g u m o T a r y b o j e r o d o , k a i p g r a ž i a i V a k a r ų d e m o k r a t i j o s į p i n a b o l š e v i k u s į j ų pačių k i t i e m s p a r u o š t a s p i n k l e s . Jau d a b a r , ž v e l g i a n t į tai, k a i p k r u o p š č i a i y r a p a r e n k a m i v i s i b o l š e v i k ų n u s i k a l t i m a i p r i e š ž m o n i j ą i r k e l i a m i a i k š t ė n , reikia p a g a l v o t i , k a s d ė s i s tada, kai tie n u s i k a l t i m a i b u s p r a d ė t i s v a r s t y t i t a r p t a u t i n ė s e i n s t a n c i j o s e . T u o a t v e j u , reikia tikėtis, b o l š e v i k a i b u s p r i v e r s t i p r i s i p a ž i n t i , k a d j ų melas y r a p a r e m t a s b r u t a l i a u s i u t e r o r u . K a d p o t o d a r j i e m s b ū t ų ž m o n i j a i g e r b ū v i o s i e k i a n č i o s e t a r p t a u t i n ė s e i n s t a n c i j o s e v i e t o s , s u n k u tikėtis. K a d d e m o k r a t i n ė l a i s v ė n e b ū t ų i š n a u d o j a m a p i k t a m i r p a s a u l y j e neb ū t ų k u r i a m a a n a r c h i j a , V a k a r ų d e m o k r a t i j o s i m a s i k o n k r e č i ų ž y g i ų demokratijai apginti. Ta p r a s m e kiek anksčiau Anglijoje į valdžią grįžo Čerčilis ir jo k o n s e r v a t o r i ų p a r t i j a .

127

Dar v a i z d ž i a u d e m o k r a t i n i o p a s a u l i o s u g e b ė j i m a s a p g i n t i d e m o k r a tiją iškyla J A V - p a s a u l i o d e m o k r a t i j o s t v i r t o v ė j e . Kad v a i z d a s b ū t ų pilnesnis, tenka s u g l a u s t a i paliesti s k i r t u m u s t a r p to k r a š t o d i d ž i ų j ų d v i e j ų d e m o k r a t i n i ų partijų: r e s p u b l i k o n ų i r d e m o k r a t ų . Kiek d e m o k r a t ų partijos principas pateisina ir laisvą b o l š e v i z m o a p s i s p r e n d i m o galią, tiek r e s p u b l i k o n ų partija į ž v e l g i a piliečio l a i s v ę tik tada, kai v a l s t y b ė - r e s p u b l i k a yra a p s a u g o t a n u o b o l š e v i k i n i o g e i s m o j u o s v a l d y t i . Gen. E i z e n h a u e r i o t r i u m f a l i š k a s l a i m ė j i m a s p r i e š senatorių Taftą, tą didįjį amerikietį, k a i p jį p a v a d i n o p a t s gen. E i z e n h a u e r i s , ir r o d o d e m o k r a tijos s u g e b ė j i m ą pasirinkti, k a d s u n a i k i n a n t b o l š e v i z m o g r ė s m ę tautai v a d o v a u t ų jos d i d v y r i s . Taip r e s p u b l i k o n ų partija s u r a d o d i d v y r į g e n . Eizenh a u e r i o a s m e n y j e - p r a ė j u s i o k a r o n u g a l ė t o j ą . Tai n e p a m a i n o m a s ž m o g u s s u j u n g t i v i e n a m tikslui - d e m o k r a t i j o s a p g y n i m u i d a u g e l y į v a i r i ų v a l s t y bių ir tautų. T a s a s m u o l e n g v a i s u j u n g s ir s a v o t a u t o s abi d i d ž i ą s i a s partijas, ir pašalins v i s u s rinkiminės k a m p a n i j o s m e t u s u s i d a r i u s i u s s k i r t u m u s . T o k s a m e r i k i e č i ų p a s i r i n k i m a s tuo p a t r o d o , k a d J A V g a l u t i n a i b a i g i a s u izoliacionistine politika, j o g J A V r e g i s a v o l a i s v ę n e d a l o m a i s u s i j u s i ą s u kitų tautų l a i s v e . T u o pačiu amerikiečiai p a t v i r t i n o į v a i r i ų s a v o v a d o v ų į v a i r i o m i s p r o g o m i s p a d a r y t u s šios m i n t i e s p a r e i š k i m u s : m ū s ų l a i s v ė n e g a l ė s išsilaikyti, jei ir kiti n e b u s laisvi. S e n a t o r i a u s T a f t o i š k i l m i n g a s p a ž a d a s remti g e n . E i z e n h a u e r į r o d o amerikiečių tautos stiprybę ir padėties supratimą. K a i p s u p r a s t i d e m o k r a t i n i ų l a i s v i ų g y n i m ą V a k a r ų d e m o k r a t i j o s e , rodo ir Maršalo nuteisimas Anglijoje. Maršalas b u v o nuteistas ne už konkrečią i š d a v y s t ę , b e t u ž r u o š i m ą s i i š d u o t i v a l s t y b i n e s p a s l a p t i s . Kai jis b u v o s u l a i k y t a s s u SSSR a t s t o v y b ė s a n t r u o j u s e k r e t o r i u m , p a s j į b u v o r a s t a s s l a p t a s d o k u m e n t a s . T e i s m e jis teisinosi n i e k o n e ž i n o j ę s a p i e t ą d o k u m e n t ą . Tačiau, n e ž i ū r i n t j o p a s i t e i s i n i m ų , jis b u v o n u t e i s t a s . T e i s m o pirmininkas pareiškė: mes gerbiame ž m o g a u s įsitikinimus, bet valstybės išdavimas arba pasiruošimas ją išduoti yra baudžiamas. K ą v i s a tai s a k o m u m s , p a v e r g t i e s i e m s ? Ilgą laiką m e s kantriai p r i e š i n o m ė s k o m u n i z m u i . S a v o a u k o m i s i r k a n č i o m i s , k u r i o s p a t e k o į l a i s v ą j į p a s a u l į , b o l š e v i z m u i s u d a v ė m didelį s m ū g į . Jau d a b a r i r b o l š e v i z m o s i m p a t i k a i t u r ė j o p r o g o s p a m a t y t i tikrąjį bolševizmo veidą. Pamatė jį visi, kas nenorėjo būti aklas. P r o p a g a n d a apie bolševizmą m u m s jau nereikalinga. Bolševizmo d a r b u s mes m a t o m e s a v o a k i m i s . J o s m u r t ą i r terorą i š g y v e n a m e ant s a v o kailio. Bet m ū s ų tauta n e s i d a v ė n a i k i n a m a . M e s - ne d a i k t a i ir b e d v a s i a i g y v ū n a i , o ž m o n ė s . G i ž m o g u s , g i n d a m a s s a v o ž m o g i š k ą j į „ a š " , kelia

128

balsą i r g i n k l ą p r i e š s m u r t ą , m e l ą i r terorą. T a i p i r m ū s ų t a u t o s d i d ž i o j i d a l i s p a k i l s į k o v ą p r i e š b o l š e v i z m ą - m e l o , t e r o r o ir s m u r t o v a l d o v ą . Ta pasipriešinimo kova demokratinio pasaulio b u v o pripažinta ir įvertinta. V a d o v a u d a m i e s d e m o k r a t i n i u p r i n c i p u , m e s k a i p g e r b ė m e , taip i r g e r b i a m e tautiečių į s i t i k i n i m u s i r s a u g o s i m e j ų i n t e r e s u s , b e t a k i v a i z d o j e bolševizmui rengiamo raudonojo Niurnbergo ir m e s s a v o tautos duobkas į s o d i n a m e į k a l t i n a m ų j ų s u o l ą . B o l š e v i z m a s m ū s ų tautai r e n g i a p r a ž ū t į , tuo ir bolševikų darbai negali būti s u d e r i n a m i su m ū s ų tautos egzistencijos r e i k a l a i s . Jie y r a t a u t o s i š d a v i k a i i r k a i p t o k i e turi b ū t i b a u d ž i a m i visu griežtumu. Mes protingai k u r i a m e tokias s ą l y g a s , k a d a p s a u g o t a tauta galėtų sukurti laisvą, demokratinę ir nepriklausomą valstybę, kurioje būtų gar a n t u o j a m o s v i s i e m s j o s p i l i e č i a m s d e m o k r a t i n ė s l a i s v ė s i r teisės. Aušrūnas*
Aukštaitis (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 m. II ketvirtis, Nr. 1, GAMF. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 335-338.

32

dokumentas

Lietuvos okupacijos ir p i r m ų j ų trėmimų p a m i n ė j i m a s užsienyje
Baisiojo birželio sukakčių minėjimas

P a ž v e l g ę į praeitį p a m a t y s i m e , j o g b i r ž e l i o m ė n e s i a i s m ū s ų tautą ir v a l s t y b ę u ž g r i u v o b a i s i a u s i o s n e l a i m ė s : 1940 m . b i r ž e l i o 1 5 dieną b o l š e v i k a i , s u l a u ž ę t a r p v a l s t y b i n ę t a i k o s sutartį, r a u d o n o s i o s a r m i j o s p a g a l b a o k u p a vo Lietuvą; 1941 m. b i r ž e l i o 14 d i e n ą , naktį, b o l š e v i k a i p r a d ė j o p i r m ą j į m a sinį n i e k u o n e k a l t ų l i e t u v i ų t r ė m i m ą į R u s i j o s p r i v e r č i a m o j o d a r b o v e r g ų s t o v y k l a s ir b u v o ištremta p e r 40 tūkstančių g y v e n t o j ų ; ir tais p a t - 1941 m e t a i s b i r ž e l i o 22 dieną p r a s i d ė j o k a r a s t a r p h i t l e r i n ė s V o k i e t i j o s ir stalininės R u s i j o s , k u r i o m e t u p e r p i r m ą s i a s tris d i e n a s , v a d u o j a n t L i e t u v ą i š p i r m o s i o s b o l š e v i k i n ė s o k u p a c i j o s , ž u v o 4000 l i e t u v i ų p a r t i z a n ų . Taigi, a r gali būti k a s b a i s i a u , k a i p v a l s t y b e i netekti n e p r i k l a u s o m y b ė s , o tautai tapti
* Autorius nenustatytas.

129

n e g a i l e s t i n g a i ž u d o m a ? P a g a l i a u tuo pat l a i k u š i o s b a i s i o s n e l a i m ė s ištiko ne v i e n L i e t u v o s v a l s t y b ę ir tautą, bet taip p a t ir Latviją bei Estiją. Būdinga tai, kad v i s o s šios baisiosios nelaimės pradžią g a v o per birželio m ė n e s i u s . Šįmet b i r ž e l i o 14 ir 15 d i e n o m i s L a i s v a j a m e V a k a r ų P a s a u l y j e , k u r tik g y v e n a t r e m t y j e lietuviai, latviai ir estai, š i o s b a i s i o s i o s s u k a k t y s b u vo m a s i n i a i p a m i n ė t o s , o y p a t i n g a i plačiai - A m e r i k o j e ir v a k a r i n ė j e Vokietijoje. V i s u r b u v o l a i k o m o s p a m a l d o s i r kiti v i e š i m i n ė j i m a i b e i protesto eisenos. A m e r i k o j e p r i e T a r y b ų S ą j u n g o s a t s t o v y b ė s n a m ų lietuviai, latviai i r estai s u r e n g ė d e m o n s t r a c i j ą s u š ū k i a i s , r e i k a l a u d a m i , k a d Tarybų Sąjunga išvestų savo kariuomenę iš Pabaltijo kraštų ir grąžintų tų kraštų ištremtuosius gyventojus. Viešų minėjimų metu, be lietuvių, latvių ir estų a t s t o v ų , p a s a k ė k a l b a s ir tų šalių d a u g e l i s ž y m i ų a s m e n ų , k u r i e visi n u ž y m ė j o p a v e r g t ų j ų P a b a l t i j o tautų k a n č i a s bei v e d a m ą atkaklią k o v ą dėl i š s i l a i s v i n i m o i r r e i š k ė u ž u o j a u t a s bei p a d r ą s i n i m u s , j o g j a u artėja ta diena, k a d a d i d v y r i š k o s P a b a l t i j o t a u t o s v ė l b u s l a i s v o s , o jų negailestingi skriaudėjai b u s atiduoti nubausti. Ypatingai s v a r b ų ir r e i k š m i n g ą u ž u o j a u t o s bei p a d r ą s i n i m o raštą Baltijos Komitetui p r i s i u n t ė i š B a l t ų j ų R ū m ų A m e r i k o s p r e z i d e n t a s H a r i s T r u m e n a s . Jis s a v o r a š t e pareiškė: „Aš siunčiu nuoširdžią užuojautą Tarybų S ą j u n g o s p a v e r g t o m s Pabaltijo tautoms. J A V v y r i a u s y b ė niekados nepripažino ir nepripažins šio P a b a l t i j o k r a š t ų - L i e t u v o s , L a t v i j o s ir Estijos - p a v e r g i m o . Aš ir A m e r i k o s v y r i a u s y b ė reiškia g i l i o s p a g a r b o s l i e t u v i ų , latvių i r estų taut o m s bei j ų d i p l o m a t i j o m s , d i d v y r i š k a i k o v o j a n č i o m s dėl i š s i l a i s v i n i m o . M e s , a m e r i k i e č i ų tauta, n i e k a d o s n e p a m i r š i m e s a v o d r a u g ų p a b a l t i e č i ų . J i e m s s i u n č i a m e n u o š i r d ž i a u s i ų l i n k ė j i m ų i r tikime, k a d n e p r i s t i g s j i e m s j ė g ų ir vilčių ištverti iki tol, kol v ė l b u s n u s i m e s t a p r i m e s t o j i v e r g i j a . " „Amerikos Balsas" radijo bangomis penkiasdešimčia kalbų paskelbė v i s a m p a s a u l i u i a p i e P a b a l t i j o tautų b u v u s i ą i r e s a m ą s u n k i ą dalią kom u n i s t i n ė j e v e r g i j o j e i r j ų n e p a l a u ž i a m ą a t k a k l u m ą k o v o j e dėl i š s i l a i s v i nimo. Pabrėžė, jog tūkstančiai su ginklu rankose miršta už s a v o brolių ir s e s i ų teises, k u r i e ž ū s t a Sibiro t a i g o s e , i r u ž b u v u s i ą l a i s v ę bei n e p r i k l a u s o m y b ę . „ A m e r i k o s B a l s a s " p a s k e l b ė v i e n ą i š d a u g e l i o d o k u m e n t ų - rašt ų i š p i r m o s i o s b o l š e v i k ų o k u p a c i j o s L i e t u v o j e , k u r i u o 1941 m . g e g u ž ė s m ė n . MGB v i r š i n i n k a s R a d i o n o v a s p r a n e š ė M a s k v a i , j o g L i e t u v o j e s p a r čiai a u g a r e v o l i u c i n i s j u d ė j i m a s . Be to, p a s k e l b ė v i e n o L i e t u v o s p a r t i z a no, p r a s i v e r ž u s i o p r o g e l e ž i n ę u ž d a n g ą į V a k a r u s , p a s a k o j i m u s a p i e Tėv y n ė j e v e d a m ą žiaurią g i n k l u o t ą k o v ą s u o k u p a n t u , a p i e L i e t u v o s p a r tizanų d i d v y r i š k a s m i r t i s dėl l a i s v ė s - n e p a s i d u o d a n t p r i e š u i g y v a i s , než i ū r i n t ir į jo ž i a u r ų i š n i e k i n i m ą ž u v u s i ų p a r t i z a n ų l a v o n ų , a p i e g y v e n -

130

tojų a t k a k l ų p r i e š i n i m ą s i k o l e k t y v i z a c i j a i i r k i t u s ž i a u r u m u s bei pries p a u d a s . P a s k e l b ė i r v i e n o l i e t u v i o s t u d e n t o , 1951 m . p r a s i v e r ž u s i o p r o g e l e ž i n ę u ž d a n g ą į V a k a r u s , p a s a k o j i m u s a p i e tai, kai K a u n e e s a n t d i d e liems s u n k u m a m s s u m a i s t u jis, v y k d a m a s į p a k a u n ė s miestelį p i g i a u nusipirkti maisto, kelyje susitiko du gerai ginkluotus, gražiai apsirengus i u s v y r u s , k u r i e p a s i r o d ė esą p a r t i z a n a i . V ė l i a u j a m t e k o p a r t i z a n u s sutikti ir m i e s t e . S t u d e n t a s p a p a s a k o j o ir a p i e tai, kai 1951 m. Š i a u l i u o s e b u v o iškabinti p l a k a t a i : „Už s t a l i n i n ę t a i k ą " , k u r i e i š k a b o j o tris d i e n a s , o v ė l i a u ant j ų b u v o u ž l i p i n t i kiti, v a i z d u o j ą Staliną p o k a r t u v ė m i s . „ A m e rikos B a l s o " k o m e n t a t o r i a i p a b r ė ž t i n a i p a ž y m ė j o , k a d MGB r a d i o n o v ų panašūs pranešimai į M a s k v ą apie didėjančią revoliucinę veiklą Lietuvoje ėjo ne tik 1941 m., b e t jie p l a u k ė v i s a i s o k u p a c i j o s m e t a i s - p l a u k i a ir d a b a r . Ir k a d p a v e r g t ų j ų v e r ž i m o s i į l a i s v ę n i e k a s n e g a l i n u s l o p i n t i . J u o s ginkluoja jėga, kuriai negali pasipriešinti joks ginklas. Šių b a i s i ų j ų s u k a k č i ų p r o g a V y r i a u s i a s L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o Komitetas išleido s p e c i a l ų a t s i š a u k i m ą į l i e t u v i ų t a u t ą . A m e r i k o j e , V i l j a m s b u r g o mieste, S o v i e t ų S ą j u n g o s p a v e r g t ų k r a š t ų - L i e t u v o s , L a t v i j o s , Estijos, Albanijos, Rumunijos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Bulgarijos ir Vengrijos egzilinių v y r i a u s y b i ų V a k a r u o s e a t s t o v a i p a s i r a š ė ž m o g a u s teisių d e k l a raciją. D e k l a r a c i j o j e p a ž y m ė j o , j o g ž m o g u s g i m ė l a i s v a s , tad jis t o k s turi ir likti. D e k l a r a c i j o j e p a s i ž a d a m a : a t s t a t y t i p a v e r g t ų j ų k r a š t ų l a i s v ę , g r ą žinti n u o s a v y b ę , ū k i n i n k a m s g r ą ž i n t i ž e m ę , d a r b i n i n k a m s suteikti laisvą organizavimąsi, panaikinti kankinančius tardymus, panaikinti priverčiamojo darbo v e r g ų stovyklas, nepamiršti sudėtų aukų ant T ė v y n ė s A u k u ro dėl l a i s v ė s ir kt. Ta p r o g a N i u j o r k o g u b e r n a t o r i u s Diuji išleido p r o k l a maciją, k u r i o j e i š v a r d i n t o s Pabaltijo p a v e r g t ų tautų k a n č i o s ir jų p a v e r g ė jo, T a r y b ų S ą j u n g o s , š l y k š t i klasta. P a b a i g o j e p r o k l a m a c i j o s Diuji p a s a k ė : „Mes, amerikiečių tauta, j u n g i a m ė s su p a v e r g t o m i s t a u t o m i s k a r t u ir tikime, k a d Pabaltijo t a u t o s - l i e t u v i ų , latvių ir estų - n e u ž i l g o v ė l b u s laisv o s . " N i u j o r k o v a l s t i j o j e b i r ž e l i o 15 d. į s a k ė l a i k y t i Pabaltijo Tautų Diena. Taigi L a i s v a j a m P a s a u l y b a i s i o j o g e d u l o s u k a k t y s b u v o m a s i n i a i paminėtos. O k a i p g i jos b u v o m i n i m o s p a v e r g t o j e T ė v y n ė j e ir Sibiro taigose? Tiesa, nei p a v e r g t o j e T ė v y n ė j e , nei Sibiro t a i g o s e v i e š a i n e b u v o laikom o s p a m a l d o s , n e b u v o e i s e n ų bei s u s i r i n k i m ų i r n e b u v o s a k o m o s p r o testo k a l b o s , tačiau ir čia k e n č i a n t i s l i e t u v i s n u o š i r d ž i a i m i n ė j o s a v o šird y j e m i n t i m i s š i a s giliai s k a u d ž i a s s u k a k t i s . Ir tvirtai tiki, k a d ši ž i a u r i n e t e i s y b ė g r e i t a i ž l u g s i r l i e t u v i s v ė l b u s l a i s v a s . T u o tvirtai tiki i r kiekvienas Lietuvos Judas, žiauriojo okupanto pakalikas, tautos išgama, kuris d i r b o i r d a r t e b e d i r b a tautai n i e k š i n g ą j į d a r b ą . T a u t o s i š d a v i k a s n e g a l i

131

nusikratyti minties, jog Lietuva vėl b u s laisva. Ta mintis persekioja jį k i e k v i e n a m e ž i n g s n y j e ir jis t u o tiki, b e t jį n e n u s t o j a p e r s e k i o j u s i ir kita m i n t i s - k a s b u s s u juo, u ž j o j u d o š i š k ą d a r b ą , L i e t u v a i i š s i l a i s v i n u s ?
Partizanas (LLKS Pietų Lietuvos srities o r g a n a s ) , 1952 07 10, Nr. 3 (28), L Y A , f. K-l, b a u d ž . b. 33960/3, t. 10, 1. 52-54. Originalas, mašinraštis.

33

dokumentas

A p i e Sovietų S ą j u n g o s ir Vakarų p a s a u l i o priešpriešą
Kremliaus politikų tragedija

Pasibaigus A n t r a j a m pasauliniam karui, politinėj arenoj viena priešais kitą s u s t o j o d v i s a v o p r i g i m t i m v i s i š k a i p r i e š i n g o s s i s t e m o s : V a k a r ų d e mokratija ir M a s k v o s bolševizmas. Nors šias abi sistemas karas b u v o laikinai s u j u n g ę s , tačiau j o s a b i g e r a i j u t o s a v o m i r t i n ą p r i e š i n g u m ą i r žinojo, k a d j o m a b i e m s u n k u s u t i l p t i v i e n a m e p a s a u l y j e . T o d ė l , v o s p a sibaigus karui, šios abi sistemos p r a d ė j o t a r p u s a v i o v a r ž y b a s , stengdamosi k u o labiau sustiprinti s a v o p a j ė g u m ą . B o l š e v i k a i p r a ė j u s i o k a r o m e t u l a i m ė j o ž y m i ą dalį E u r o p o s . B e to, k a r a s l e i d o j i e m s s t i p r i a i p a s t a t y t i s a v o koją T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e . Kar o m e t u i š a u g o M a s k v o s k a r i n ė j ė g a . B e to, b o l š e v i k ų p r o p a g a n d a k a r o metu V a k a r u o s e turėjo didesnį pasisekimą n e g u kada nors. Bolševikai degė nekantrumu pasinaudoti tomis pirmenybėmis tikėdami, kad karas b u s s u d a r ę s v i s a s prielaidas realizuoti jų pasaulinei revoliucijai. M a s k v a p e r ė j o į p u o l a m ą p o l i t i k ą . P i r m i a u s i a b a i s i a u s i u t e r o r u ji įtvirtino b o l š e v i k i n i u s r e ž i m u s s a v o u ž g r o b t u o s e k r a š t u o s e . L a i s v ą s i a s Europos v a l s t y b e s ji puolė, a r d y d a m a jas iš v i d a u s per sau p a k l u s n i a s ir kai k u r i u o s e V a k a r ų k r a š t u o s e ( P r a n c ū z i j o j , Italijoj) l a b a i s k a i t l i n g a s k o m p a r t i j a s . V i e t o m i s b u v o p r o v o k u o j a m i net pilietiniai k a r a i (Graikijoj). Pačią d i d ž i ą j ą o f e n z y v ą b o l š e v i k a i p r a d ė j o Tol. R y t u o s e , k u r j i e m s p a s i s e k ė p a r b l o k š t i m i l ž i n i š k ą Kinijos v a l s t y b ę . Kai k a s g a l v o j o , k a d V a k a r a i , n e r a s d a m i k i t o k e l i o s u s i t v a r k y t i s u b o l š e v i k a i s , g r e i t u l a i k u g r i e b s i s g i n k l o j ė g o s . Bet V a k a r a i t o d a r y t i n e s i r y ž o . M a t V a k a r ų v a l s t y b ė s t a m b u v o d v a s i š k a i n e p a r u o š t o s , o kai k u rios j ų ( P r a n c ū z i j a , Italija) b u v o v i s a i p e r ė s t o s b o l š e v i z m o į t a k o s . Matydami, kad M a s k v a pereina į puolamą politiką, Vakarai perėjo į g y n i m ą s i ir, a p s k a i č i u o t a i v e i k d a m i , p i r m i a u s i a p a s i r y ž o i š m u š t i patį

132

pagrindinį M a s k v o s ginklą - jos p r o p a g a n d ą ir tuo pačiu d v a s i š k a i paruošti demokratinius kraštus prieš bolševizmą. T o k i u b ū d u p o k a r i n ė s e t a r p u s a v i o r u n g t y n ė s e i š r y š k ė j o d u p r i e š i n g i metodai, k u r i a i s abi b e s i v a r ž a n č i o s s t o v y k l o s s i e k ė s a v o g a l y b ė s p a d i d i n i m o . K o m u n i s t a i s a v o s i e k i m u s r ė m ė tik g i n k l o j ė g a . J ų i š p ū s t o j i p r o p a g a n d a kaip d a n g u s n u o pragaro skyrėsi nuo jų konkrečių veiksmų. Todėl nors ir p a s i e k ę ž y m i ų teritorinių l a i m ė j i m ų i r i š p a v i r š i a u s a p i b o l š e v i k i n ę u ž g r o b tuosius kraštus, bolševikai sukėlė baisiausią neapykantą sau ir s a v o pavergt u o s e k r a š t u o s e , i r l a i s v a j a m e p a s a u l y j e . R e m i a m a s tik n u o g o g i n k l o j ė g a , visas bolševikų galybės pastatas tapo p a n a š u s į namą, pastatytą ant smėlio: i š p a v i r š i a u s jis a t r o d o d i d e l i s , b e t i š p a g r i n d ų y r a v i s a i s i l p n a s . Demokratija gi ėmėsi visai priešingo metodo. Ji pirmiausia p a s i r y ž o gražiuoju laimėti žmonių ir tautų p a l a n k u m ą ir p a m a ž u įrodyti pasauliui, k a d k o m u n i z m a s , kaip d i d y s i s ž m o n i j o s priešas, turi būti sunaikintas. B o l š e v i k ų p o l i t i k a čia V a k a r a m s p a d a r ė d i d ž i u l į p a t a r n a v i m ą , n e s i š p a č i ų b o l š e v i k ų v e i k s m ų V a k a r ų t a u t o s p a m a t ė , k o k į kelią j o s t u r i r i n k t i s . Kai t a u t o s j a u b u v o d v a s i š k a i p a r u o š t o s i r p r a d ė j o t i n k a m a i s u s i v o k t i padėty, tada Vakarai priėjo prie karinių ir politinių s ą j u n g ų k ū r i m o ir pradėjo vis spartesniu t e m p u didinti s a v o a p s i g i n k l a v i m ą . Vadinasi, Vakarai pradėjo n u o pačių p a g r i n d ų : nuo laisvojo ž m o g a u s ir n u o laisvųjų tautų d v a s i o s nuteikimo norima kryptimi. Todėl V a k a r ų g a l y b ė s pastatas t e g a l ė j o b ū t i d a u g l ė č i a u a t b a i g t a s , b e t u ž t a t jis b u v o s t a t o m a s s u n e p a judinamu tvirtumu. Taip b e s i v a r ž y d a m o s abi sistemos galų gale atsidūrė tokioj padėty: komunistai, besišvaistydami ginklu, su Kinijos u ž g r o b i m u baigė išsemti v i s u s s a v o g a l i m u m u s , n e s n a u j ų t e r i t o r i j ų b e a t v i r o s a g r e s i j o s jie n e b e sitikėjo u ž g r o b t i , jų įtaka V a k a r u o s e be g a l o krito, o n e p a s i t e n k i n i m a s jų užgrobtuose kraštuose pasidarė baisus. Vakarai gi dar turėjo begalinius g a l i m u m u s didinti s a v o kariniam ir politiniam p a j ė g u m u i . Taigi m a t y d a m i , kad v a r ž y b o s jau p a k r y p s t a jų n e n a u d a i , komunistai p a s i r y ž o v e i k t i . Tai b u v o 1 9 5 0 m e t a i s . S o v i e t ų v a l d ž i a , m a n y d a m a , k a d jai n e b ė r a j o k i o r e i k a l o s k a i t y t i s s u l i k u s i u p a s a u l i u , a t š a u k ė s a v o a t s t o v u s i š S a u g u m o T a r y b o s i r kai k u r i ų k i t ų J T O k o m i s i j ų . T a i r o d ė b o l š e v i k ų p a s i r y ž i m ą pereiti į atvirą p u o l i m ą . Pačiai p r a d ž i a i K r e m l i u s pasir i n k o s i l p n i a u s i ą v i e t ą V a k a r ų į t a k o s s f e r o j - Pietų K o r ė j ą i r p r i e š j ą u ž s i u n d ė s a v o satelitus. Bet v i s a s r e i k a l a s b a i g ė s i d i d ž i a u s i u K r e m l i a u s n e p a s i s e k i m u . K a r i š k a i s u s i d o r o t i s u p i e t i n e K o r ė j a j i e m s v i s i š k a i n e p a v y k o . Tai K r e m l i a u s p o l i t i k a m s š i e k tiek g r ą ž i n o p r o t ą , i r jie s u d i d ž i a u s i a g ė d a s a v o a t s t o v u s v ė l n u s i u n t ė į S a u g u m o T a r y b ą . G e l b ė d a m i s a v o p r e s t i ž ą , jie į k a r ą t a m

133

tikru m a s t u į v ė l ė ir r a u d o n ą j ą Kiniją. P a g a l i a u , n e b e r a s d a m i k i t o s išeities ir g a l u t i n a i p r i p a ž i n d a m i s a v o karinį n e p a j ė g u m ą , b o l š e v i k a i l e i d o s i į d e r y b a s dėl p a l i a u b ų . K o r ė j o s k a r a s b u v o l e m i a m a K r e m l i a u s politinė klaida... Ji ne tik g a l u tinai p a k i r t o k o m u n i s t ų prestižą, bet i r s u d a r ė v i s a s p r i e l a i d a s n e p a p r a s tam V a k a r ų politinės i r k a r i n ė s g a l y b ė s p a k i l i m u i . V i s a s t a r p u s a v i o r u n g t y n i a v i m o t a r p s n i s t a r p K r e m l i a u s i r V a k a r ų n u o p a t K o r ė j o s k a r o pasid a r ė n e p a p r a s t a i p a l a n k u s V a k a r a m s . Mat atviroji k o m u n i s t ų a g r e s i j a g a l u t i n a i a t v ė r ė d e m o k r a t i n ė m s t a u t o m s akis. Todėl n u o t o l a i k o j o s par o d ė y p a t i n g ą politinį a k t y v u m ą , b e v e i k v i s u o t i n a i a p s i j u n g d a m o s karinėmis sąjungomis, ir išvystė milžiniškas ginklavimosi programas. Taigi d a b a r t i n i s laiko t a r p s n i s d a r o s i v i s p a l a n k e s n i s V a k a r ų tvirtėjimui. Gi komunistų didžiosios galimybės, kaip anksčiau minėta, išsisėmė jau iki 1950 m . G y v e n t o j ų s k a i č i u m b e n d r a s i s V a k a r ų d e m o k r a t i j o s blok a s yra v e i k d u k a r t u s d i d e s n i s nei k o m u n i s t ų s t o v y k l a . Į V a k a r ų g y n y b ą v i s s t i p r i a u į j u n g i a m o s k a r i n g o s i o s v o k i e č i ų i r j a p o n ų tautos. G i n k l a v i mosi atžvilgiu komunistai visiškai negali lenktyniauti su Vakarais, nes v i e n tik J A V š i u o m e t u p a g a m i n a k e t u r i s k a r t u s d a u g i a u p l i e n o nei v i s a Sovietija. A t o m i n i o a p s i g i n k l a v i m o s r i t y M a s k v a taip p a t n i e k a d a n e g a l i pavyti Vakarų. Todėl visai teisingai šį pavasarį pastebėjo vienas London o r a d i j o k o m e n t a t o r i u s , v e r t i n d a m a s b e n d r ą j ą t a r p t a u t i n ę p a d ė t į : kom u n i s t a m s š i a i s m e t a i s k a r i a u t i b ū t ų j a u k i e k v ė l o k a , tačiau k i t a i s m e t a i s kariauti jiems b u s ir visiškai per vėlu. V i s a M a s k v o s politinė linija l i g šiol y r a taip n u s t a t y t a , k a d j i tegali v e s t i į karą. Klasta, a p g a v y s t ė , n e s i s k a i t y m a s su j o k i o m i s t e i s i n ė m i s ir ž m o n i š k o m i s n o r m o m i s , v i s ų s a v o s i e k i m ų r ė m i m a s v i e n tik g i n k l o jėg a , - v i s i tie c h a r a k t e r i n g i e j i s o v i e t ų p o l i t i k o s p o ž y m i a i n e l e i d ž i a j i e m s leistis į teisingą b e n d r a d a r b i a v i m ą su k i t o m i s t a u t o m i s . T u o k e l i u einant, g a l i m a prieiti tik g i n k l u o t ą s u s i k i r t i m ą . T u o t a r p u p a d ė j i m a s y r a toks, k a d b o l š e v i k ų š a n s a i k ą n o r s laimėti k a r e k u o toliau, t u o d a u g i a u m e n k ė j a . Kariauti v e r k i a n t reikia, o k a r i a u t i n ė r a kaip. T o d ė l s o v i e t a i lig šiol d a r d e l s i a , l y g i e š k o d a m i k o k i o n o r s b ū d o i š s i s u k t i iš tų p i n k l i ų , į k u r i a s jie p a t y s įsivėlė. K a i p tik t u o aiškin a m a s ypatingo sovietų diplomato Gromykos p a s k y r i m a s į Londoną, kur jis turi u ž i m t i s o v i e t ų a m b a s a d o r i a u s p o s t ą . Jis čia p a s k i r t a s p a l e n k t i į s o v i e t ų p u s ę kai k u r i u o s a n g l ų s l u o k s n i u s , n u k r e i p i a n t A n g l i j ą n u o a m e rikiečių p o l i t i k o s ir v e d a n t ją p r i e s u s i t a i k s t y m o su s o v i e t a i s . V a k a r a i t a m e įžiūrėjo l y g ir b a n d y m ą keisti b o l š e v i k ų politinę liniją ir artėti į taikų b e n d r a d a r b i a v i m ą su l a i s v u o j u p a s a u l i u . Tačiau A n g l i j a opozicijos atstovo, b u v u s i o leiboristų u ž s . reik. min. M o r i s o n o l ū p o m i s b e m a -

134

tant i š d ė s t ė s ą l y g a s , k u r i o m i s anglai s u t i k t ų b e n d r a d a r b i a u t i su r u s a i s . Esminė s ą l y g a y r a ta, k a d s o v i e t a i turi v i s i š k a i p a k e i s t i s a v o politiką. Vietoj plėšikiškų m e t o d ų jie turi p r a d ė t i v a d o v a u t i s tikrojo ž m o n i š k u m o principais. Jie turi p a n a i k i n t i k o m i n f o r m ą , a t s i s a k y t i s a v o g r i a u n a m o s i o s ir tautas p a v e r g i a n č i o s veiklos. V i e n u ž o d ž i u , sovietai turi iš p a g r i n d ų pasikeisti ir tapti visiškai tokie, kaip k a d yra kiti Jungtinių Tautų O r g a n i z a c i j o s nariai. Ar s o v i e t a i iš v i s o g a l ė t ų taip p a s i k e i s t i ? Ir kiek tai j i e m s k a i n u o t ų ? Tokiu b ū d u p a k e i t ę s a v o politiką i r i š t i k r ų j ų p a s i d a v ę JTO princip a m s , s o v i e t a i turėtų p i r m i a u s i a leisti l a i s v a i a p s i s p r ę s t i j ų v a l d o m o m s t a u t o m s . O tai g a l ų g a l e K r e m l i a u s d i k t a t o r i u s s a v a i m e p r i v e s t ų p r i e k a r t u v i ų , kai l a i s v a i a p s i s p r e n d u s i o s t a u t o s p a r e i k a l a u t ų a t s k a i t o m y b ė s u ž b o l š e v i k ų p i k t a d a r y b e s . Jau š i a n d i e n ą m a t o m e , k u o l a i s v a s i s p a s a u l i s b o l š e v i k a m s g r a s i n a u ž K a t y n ė s ž u d y n e s , u ž m a s i n e s d e p o r t a c i j a s i š Pabaltijo k r a š t ų ir kt. Taigi g a l ų g a l e išeina, k a d l a i s v a s i s p a s a u l i s s u t i n k a s u b o l š e v i k a i s b e n d r a d a r b i a u t i tik v i s i š k o s j ų k a p i t u l i a c i j o s s ą l y g o m i s . B o l š e v i k a m s tai priimti - t a s p a t s , k a s p a s i r a š y t i s a u m i r t i e s s p r e n d i m ą . V a d i n a s i , taikioji kapituliacija v e d a į k a r t u v e s , k a r a s taip p a t n i e k u r kitur n u v e s t i negali. O kito p a s i r i n k i m o n ė r a - tiktai k a r a s a r b a taika. O laikas a p s i s p r ę s t i jau visai p r i b r e n d o . Jeigu K r e m l i a u s politikai n e s i r y ž t a rinktis, tai reiškia, k a d jie yra taip įkliudyti, k a d nebegali nei p i r m y n , nei atgal. Ž i n o m a , s o v i e t a i g a l b ū t ų l a i m i n g i ir laikinai a p s i r a m i n t ų , jei jie tikėtų, k a d V a k a r a i p a r o d y s a t e i t y j e t a m tikrą n e r y ž t u m ą ir ištižimą ir netesės s a v o p a ž a d ų s u v i e n y t i A u s t r i j ą , V o k i e t i j ą , p o t o s u j u n g t i v i s ą p e r d a lintąją E u r o p ą ir pilnai i š s p r ę s t i k i t a s s u n k i a s d a b a r t i e s p o l i t i n e s p r o b l e mas. Tačiau k u o tolyn, tuo V a k a r u o s e r e a k c i j a p r i e š k o m u n i s t u s d i d ė j a . Į v a l d ž i ą V a k a r ų v a l s t y b ė s e k o p i a tos p a r t i j o s ir tie a s m e n y s , k u r i e reikalauja g r i e ž t ų v e i k s m ų p r i e š b o l š e v i k u s . T a i p A n g l i j o j p r a ė j u s i a i s m e t a i s v a l d ž i o n g r į ž o d i d y s i s b o l š e v i k ų p r i e š a s Čerčilis s u s a v o k o n s e r v a t o r i a i s . A m e r i k o j r i n k i m i n ė j k a m p a n i j o j kol k a s d i d ž i a u s i ą p a s i s e k i m ą turi resp u b l i k o n a s T a f t a s , k u r s yra p a s i r y ž ę s tęsti g e n . M a k a r t ū r o politiką Tol. Rytuose, r e i k a l a u j a n č i ą s u k o m u n i s t a i s n e d e l s i a n t t v a r k y t i s g i n k l o j ė g a . Tuo p a č i u g a l i m a aiškinti š i u o m e t u A m e r i k o j n e p a p r a s t ą k a r i š k i ų p o p u l i a r u m ą , k o ligi tol tenai, k a i p d e m o k r a t i n i a m krašte, n i e k a d o s n e b ū d a vo. C h a r a k t e r i n g a , k a d š i u o m e t u , šalia T a f t o , p o p u l i a r i a u s i a s k a n d i d a t a s į prezidentus Amerikoj yra gen. Eizenhaueris. Šalia tokių n u o t a i k ų k i l i m o V a k a r u o s e , s o v i e t a i s u p r a n t a ir tai, k a d V a k a r a i n e s i r y š ilgą eilę m e t ų tęsti b e g a l o b r a n g i a i k a i n u o j a n č i a s g i n k l a v i m o s i p r o g r a m a s , n e s tai V a k a r u s g a l ė t ų a t v e s t i į k r i z ę . Galų g a l e laisv a s i s p a s a u l i s v i s tiek t u r ė s a p s i s p r ę s t i i r s u s i t v a r k y t i taip, k a d m i l ž i n i š -

135

k o s g i n k l a v i m o s i i š l a i d o s b a i g t ų s i i r tautų i š t e k l i a i b ū t ų p a n a u d o t i b e n drosios jų g y v e n i m o gerovės kėlimui. Tai v i s d a l y k a i , k u r i e b o l š e v i k u s r a g i n a n e t r u k u s a p s i s p r ę s t i . Tačiau yra dar vienas reikalas, kuris k o m u n i s t u s verčia apsispręsti jau pačiu a r t i m i a u s i u l a i k u . Tai ta pati n e l a i m i n g o j i Korėja, k u r jie taip k v a i l a i p r i k i š o s a v o n a g u s . Jau v i s u s m e t u s b e s i t ę s i a n č i o s p a l i a u b ų d e r y b o s p a galiau turės parodyti, kas po jų seks: karo tęsimas ar taikos konferencija. Reikia s p ė t i , k a d b u s i m o j t a i k o s k o n f e r e n c i j o j l a i s v o s i o s t a u t o s p a r e i k a l a u t ų i š k o m u n i s t ų įsileisti J u n g t i n i ų T a u t ų O r g a n i z a c i j o s k o m i s i j ą i r p r a ' v e s t i l a i s v u s r i n k i m u s v i s o j Korėjoj, n e s v i s i š k a i t o p a t i e s s ą j u n g i n i n k a i r e i k a l a u j a ir V o k i e t i j o j . T o k s JTO k o m i s i j o s į s i l e i d i m a s ir l a i s v i r i n k i m a i k a i p tik i r b ū t ų t a i k i o s i o s b o l š e v i k ų k a p i t u l i a c i j o s p r a d ž i a . T o d ė l jie n u o šių d a l y k ų g r i e ž t a i a t s i s a k ė , kai ė j o k a l b a d ė l V o k i e t i j o s k l a u s i m o . L a u k i a n t g r e i t o b o l š e v i k ų a p s i s p r e n d i m o , v i s d ė l t o ligi šiol n ė r a jokių ž e n k l ų , k a d jie p r a d ė t ų t a i k ų j į i r t u o p a č i u k a p i t u l i a c i n į b e n d r a d a r b i a v i m ą s u V a k a r a i s . A t v i r k š č i a i : jie v i s gilina t a r p ą t a r p s a v ę s i r V a k a r ų , s u vis didesniu įniršimu ir į d ū k i m u stodami prieš laisvąsias tautas. Todėl anksčiau minėtas anglų politikas Morisonas įspėjo pasaulį, kad dabartin ė j p a d ė t y k i e k v i e n u m o m e n t u g a l i skilti k i b i r k š t i s , i š k u r i o s gali įsiliepsnoti pasaulinis karas. Iš bendrosios bolševikų politikos s p ė d a m a s karo galimumą, laisvasis p a s a u l i s į šį g a l i m ą b o l š e v i k ų i š s i š o k i m ą ž i ū r i tik k a i p į d i d ž i a u s i o s nev i l t i e s ž i n g s n į , n e s , a n o t J A V g y n y b o s min. L o v e t o ž o d ž i ų , p a s a k y t ų š į p a v a s a r į J A V g i n k l u o t ų p a j ė g ų d i e n o s m i n ė j i m e , jei b o l š e v i k a i m ė g i n s p a n a u d o t i t u o s g i n k l u s , k u r i u o s jie p a s i g a m i n o , tai jie p r a k e i k s t ą d i e n ą , kurioje yra gimę.
Aukštaičių kova (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 07, Nr. 1, GAMF, inv. Nr. 76. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 375-381.

34

dokumentas

Lietuvos okupacijos ir p i r m ų j ų trėmimų paminėjimas užsienyje
Laisvasis pasaulis paminėjo mūsų gedulo dienas

Šių m e t ų b i r ž e l i o 1 4 - 1 5 d . l a i s v a j a m e p a s a u l y j e b u v o d i d e l i s s u j u d i m a s . J į s u k ė l ė V a k a r u o s e g y v e n a n t i e j i m ū s ų tautiečiai k a r t u s u ten g y v e n a n -

136

čiais l a t v i a i s i r estais. Mat t o m i s d i e n o m i s jie v i s u o s e l a i s v u o s e k r a š t u o s e m i n ė j o t r a g i š k u s į v y k i u s , k u r i e d ė j o s i P a b a l t i j o k r a š t u o s e 1941 m . b i r ž e l i o mėnesį. Į m i n ė j i m ą b u v o į t r a u k t a plačioji V a k a r ų v i s u o m e n ė , k u r i r i n k o s i į tam tikslui š a u k i a m u s s u s i r i n k i m u s ir m i t i n g u s . V i s ų l a i s v ų j ų k r a š t ų s p a u d a i r r a d i j a s t o m i s d i e n o m i s r y š k i a i a t ž y m ė j o P a b a l t i j o t r a g e d i j ą sav o s t r a i p s n i u o s e i r p a s k a i t o s e . M i n i o s ž m o n i ų d e m o n s t r a v o V a k a r ų pasaulio miestuose ir gatvėse, n e š d a m o s plakatus ir atsišaukimus, nukreiptus į l a i s v o j o p a s a u l i o s ą ž i n ę . D a u g e l i s pabaltijiečių k a r t u s u k i t a i s V a k a r ų v a l s t y b i ų piliečiais t o m i s d i e n o m i s p a t r a u k ė p r i e s o v i e t ų a t s t o v y b i ų išreikšti s a v o protestą ir p a s i p i k t i n i m ą . V i s u a k t y v u m u į š į m i n ė j i m ą į s i j u n g ė V a k a r u o s e plačiai ž i n o m o s organizacijos ir komitetai, pirmiausia Laisvosios Europos Komitetas, kuriame yra a t s t o v a u j a m o s ir visos trys Pabaltijo valstybės. Ž y m ū s V a k a r ų politikai ir v i s u o m e n i n i n k a i t o m i s d i e n o m i s p r a b i l o į t r e m t y j e g y v e n a n č i u s p a b a l t i j i e č i u s ir k a r t u į s a v o tautiečius. A t s i š a u k i m ą ta proga paskelbė J A V prez. Trumenas, žymieji J A V politikai respublikonų p a r t i j o s v a d a i Diuji, D a l e s a s ir kiti. T u o s e a t s i š a u k i m u o s e s k a m b ė j o u ž u o j a u t a i r p a d r ą s i n i m a s tautai i r p r i m i n i m a s V a k a r ų t a u t o m s , k a d jos neturi s u s i t a i k i n t i s u s m u r t u i r t e r o r u , k u r i s v a l d ė tokią ž y m i ą p a s a u l i o dalį. Birželio 14-15 d . m i n ė j i m a i V a k a r ų ž m o n ė m s i š s a m i a i n u š v i e t ė tai, k ą m ū s ų tauta p e r g y v e n o a n o m i s s k a u s m o d i e n o m i s . Prieš p u b l i k o s a k i s p r a s l i n k o ž m o n ė m i s p a k r a u t i ir u ž k a l t i v a g o n a i , k u r i e rieda į R y t u s , v e ž d a m i g e r i a u s i ą m ū s ų t a u t o s dalį s u n a i k i n i m u i . P r a s l i n k o v a i z d a s v i s ų tautos k a n č i ų , k u r i a s jai t e k o p e r g y v e n t i p i r m o j e b o l š e v i k ų o k u p a c i j o j e . Kartu i š r y š k ė j o i r a n u o m e t i n ė s m ū s ų t a u t o s p a s t a n g o s p a s i p r i e š i n t i prievartai. Gražiai b u v o i š r y š k i n t a s i r t i n k a m a i į v e r t i n t a s m ū s ų t a u t o s s u k i limo v a i z d a s , kai tų pačių 1941 m. b i r ž e l i o m ė n e s į ji i š v a d a v o iš k o m u nistų r a n k ų b u v u s i ą l a i k i n ą j ą s o s t i n ę K a u n ą ir v e i k visą L i e t u v o s teritoriją. Pro 1941 m . b i r ž e l i o m ė n . į v y k i u s r y š k ė j o i r d a b a r t i n i s m ū s ų t a u t o s g y v e n i m o vaizdas: metai iš metų besikartojančios deportacijos, žudynės, p e r s e k i o j i m a i , teroras, k a r t u d i d ž i a u s i o p a s i a u k o j i m o k u p i n a s p a s i p r i e š i nimas siekiant brutaliausios vergijos s ą l y g o m i s apginti bent s a v o d v a s i n ę laisvę. V i s a tai t u r ė j o ž a d i n t i V a k a r ų ž m o n ė s e mintį, k a d d e m o k r a t i j a negali taikintis s u k o m u n i s t i n e s i s t e m a , k a d j i turi r y ž t i s š v e n t a j a m ž y giui, a t e i d a m a į p a g a l b ą v e r g i j o m s a u k o m s . Reikia p a s a k y t i , k a d tas b i r ž e l i o į v y k i ų m i n ė j i m a s , p r a ė j ę s s u t o k i u plačiu a t g a r s i u V a k a r ų p a s a u l y j e , n ė r a v i e n i n t e l i s tos r ū š i e s f a k t a s . Jis y r a tik v i e n a s i š i l g i a u s i o s g r a n d i n ė s tokių f a k t ų , k a i p K a t y n ė s ž u d y n i ų b y l a ,

137

k a i p p r i v e r č i a m o j o d a r b o s t o v y k l ų t e i s m a s , v y k ę s B r i u s e l y j e , k a i p JTO v y k d o m a s a p k l a u s i n ė j i m a s dėl k o n c e n t r a c i j o s l a g e r i ų s o v i e t i j o s k r a š t u o s e ir kt. Visi šie f a k t a i turi tikroje š v i e s o j e p a r o d y t i b o l š e v i z m o s i s t e m ą . Jie turi sukelti V a k a r ų p a s a u l y j e u ž u o j a u t ą p a v e r g t i e s i e m s i r p a s m e r k i m ą t i r o n a m s . Kartu jie turi p a r o d y t i , k a s g a l ė t ų laukti l a i s v o j o p a s a u l i o , j e i g u jie n e s u k a u p t ų s a v o jėgų p a s i p r i e š i n t i tironijai. V i e n a s p a g r i n d i n i ų d a l y k ų k o v o j e s u b o l š e v i z m u yra t i k r o j o j o v e i d o p a r o d y m a s . Tai a t g r a s o n u o b o l š e v i z m o d a u g d a u g i a u nei k a s kita. Kaip tik šitas k o v o s m e t o d a s s u d a v ė d i d ž i a u s i ą s m ū g į k o m u n i s t a m s . Kaip tik šitoje f a z ė j e l e m i a m ą v a i d m e n į tenka s u v a i d i n t i m u m s , kom u n i s t ų p a v e r g t i e s i e m s k r a š t a m s , k e n č i a n t i e m s v i s a s tironijos e k s p e r i m e n t ų kančias. Kartais i š n e v i l t i e s gali p a s i r o d y t i , k a d m ū s ų k a n č i o s tironijos j u n g e y r a b e p r a s m ė s . T a č i a u k a i p tik jos yra tas d i d y s i s v e i k s n y s i r v e i k ė j a s , k u r i s p a r u o š i a l e m i a m ą s m ū g į tironijai i r p r a n a š a u j a m u m s š v i e s i ą i š s i l a i s v i n i m o viltį. T a s p a t s 1941 m . b i r ž e l i o į v y k i ų m i n ė j i m a s k a i p tik p a r o d o , k a d m ū s ų n e l a i m i ų l a i s v o s i o s t a u t o s n e u ž m i r š t a . P a s a u lis mini m ū s ų k a n č i a s . Jis i š m ū s ų n e l a i m i ų m o k o s i . Jis p e r m ū s ų nelaim e s b r ę s t a d i d ž i a j a m s a v o u ž d a v i n i u i - b o l š e v i z m o tironijos n u b a u d i mui ir laisvės bei taikos grąžinimui v i s o m s tautoms. Iš tikrųjų, pro m ū s ų kančias d a u g e l i s faktų į m u s dvelkia tikrąja l a i s v ė s viltimi. Šia p r o g a s u m i n ė s i m tik v i e n ą tokį f a k t ą , s u ž v i l g ė j u s į š . m . b i r ž e l i o m ė n . p r o m ū s ų s k a u s m o d i e n ų m i n ė j i m ą : tai V i l j a m s b u r g o d e k l a r a c i j a , k ą tik p a s k e l b t a J u n g t i n ė s e A m e r i k o s V a l s t y b ė s e d e š i m ties k o m u n i s t ų p a v e r g t ų E u r o p o s tautų, t a r p jų ir p a b a l t i j i e č i ų . Joje v i s o s Rytų i r C e n t r o E u r o p o s t a u t o s p a s i s a k o u ž tautų ž m o g a u s laisv ė s bei l y g y b ė s p r i n c i p u s , u ž teroristinių d e p o r t a c i j ų , k o l c h o z a c i j ų i r kt. s i s t e m ų p a n a i k i n i m ą bei ž m o g a u s s a u g u m o i r a s m e n i n ė s l a i s v ė s g a r a n t i j a s . Kartu šią d e k l a r a c i j ą p a s k e l b u s i o s t a u t o s p a s i ž a d a , a t g a v u sios l a i s v ę , į g y v e n d i n t i t a r p s a v ę s t a u t i š k o b r o l i š k u m o p r i n c i p u s , s u s i rišti t a r p u s a v y j e t v i r t a i s d r a u g y s t ė s r y š i a i s ir v i e n i n g a i į s i j u n g t i į J u n g tines E u r o p o s V a l s t y b e s . T o k i o m i s v i l t i m i s b o l š e v i k ų t e r o r o a k i v a i z d o j šviečia m u m s l a i s v a s i s p a s a u l i s . Kad tos v i l t y s nėra a p g a u l i n g o s , a p i e tai m u m s k a l b a n e tik m ū s ų pačių p a s i r y ž i m a s , b e t i r tie V a k a r ų p a s a u l i o b a l s a i , k u r i u o s g i r d ė j o m e k a d ir š i a m e ką tik į v y k u s i a m e b i r ž e l i n i ų į v y k i ų m i n ė j i m e . L a i s v a s i s p a s a u l i s y r a p a s i r y ž ę s g y v e n t i , todėl jis n e g a l i m u m s neateiti į p a g a l b ą , n e s m e s e s a m e j o g y v o j i dalis. A t s i s a k y d a m a s s a v o d a l i e s , jis turėtų p a t s s a v ę s a t s i s a k y t i . T o d ė l b i r ž e l i o į v y k i ų m i n ė j i m e t e i s i n g a i

138

p a r e i š k ė L a i s v o s i o s E u r o p o s K o m i t e t o p i r m i n i n k a s Mileris: „ M ū s ų l a i s v ė n e g a l ė s i š s i l a i k y t i , j e i g u ir kiti n e b u s l a i s v i " . Z.
Prie rymančio Rūpintojėlio Nuorašas, mašinraštis.

Meldas*

(LLKS V i s u o m e n i n ė s dalies organas), 1952 10, Nr. 5 (21), GAMF.

35

dokumentas

A p i e Lietuvą l a i s v a j a m e p a s a u l y j e
Vasario 16 atgarsiai

S u n k i o s r u s i š k o j o o k u p a n t o letenos p r i s l ė g t a m e k r a š t e V a s a r i o 1 6 p r a s l i n k o tyliai, b e i š k i l m i ų i r m i n ė j i m ų , b e d a i n ų i r j u o k o . Tik š i r d y j e p a v e r g t a s l i e t u v i s a t ž y m ė j o šią d i d ž i ą š v e n t ę . Dar k i e č i a u s u k a n d o d a n t i s b o l š e v i k ų i š n a u d o j a m i k o l c h o z ų b a u d ž i a u n i n k a i i r f a b r i k ų d a r b i n i n k a i , d a r s u did e s n i u a t k a k l u m u p r i s i e k ė k o v o t i i l g a m e t ė s patirties u ž g r ū d i n t i p a r t i z a nai. T u r ė t o s l a i s v ė s i r s k a u d ž i o s d a b a r t i e s v a i z d a i d a r l a b i a u u ž d e g ė d v a sią t v i r t u t i k ė j i m u l a i s v e . O kaipgi laisvajame pasaulyje? Ten, k u r tik b u v o b e n t n e d i d e l ė l i e t u v i ų b e n d r u o m e n ė , v i s u r į v y k o karšti N e p r i k l a u s o m y b ė s š v e n t ė s m i n ė j i m a i . J u o s e d a l y v a v o n e tik v i e t o s lietuviai, b e t ir kitataučiai L i e t u v o s d r a u g a i . Kaip i r r e i k ė j o laukti, p l a č i a u s i a i V a s a r i o 1 6 b u v o p a m i n ė t a d i d ž i o j o j e l a i s v ė s š a l y j e - J A V . R y š i u m s u tuo, k a d v a s a r i o m ė n . s u k a k o 3 5 m e t a i n u o L i e t u v o s i r Estijos n e p r i k l a u s o m y b ė s a t g a v i m o , J A V v a l s t y b ė s s e k r e torius D ž o n a s D a l e s a s v a s a r i o 16 d. p a d a r ė šį p a r e i š k i m ą : „Prieš 3 5 m e t u s l i e t u v i ų i r estų t a u t o s a t g a v o s a v o n e p r i k l a u s o m y b ę . Tačiau j o s v ė l i a u b u v o p a g r o b t o s s o v i e t ų . A t s i s a k y d a m a p r i p a ž i n t i Baltijos v a l s t y b i ų į j u n g i m ą į SSSR, J A V v y r i a u s y b ė reiškia į s i t i k i n i m ą , k a d t e i s i n g u m a s ir teisė turi t v a r k y t i s a n t y k i u s t a r p d i d e l i ų ir m a ž ų t a u t ų . Šie metai y r a y p a t i n g i l i e t u v i a m s , n e s š i e m e t s u k a n k a 700 m e t ų n u o Lietuvos v a l s t y b ė s s u k ū r i m o ir pirmojo Lietuvos karaliaus M i n d a u g o vain i k a v i m o . Giliai s u p r a s d a m a s Baltijos t a u t ų k a r š č i a u s i u s t r o š k i m u s , a š n a u d o j u o s i šia p r o g a p a r e i k š t i g e r i a u s i u s l i n k ė j i m u s e s t a m s , l a t v i a m s i r
* Z. M e l d a s - B r o n i u s K r i v i c k a s .

139

l i e t u v i a m s . Ne skaičius, ne p l o t a s ir ne turtai d a r o tautas d i d ž i a s , bet jų m o r a l i n ė j ė g a i r j ų m e i l ė laisvei. Šios y p a t y b ė s b u v o a t r a m a i š s i l a i k y t i j ū s ų t a u t o m s p r a e i t y j e . A š tikiu, k a d , D i e v u i p a d e d a n t , š i o s v e r t y b ė s i š v e s j u s į n a u j ą laisvą d i e n ą . " V a s a r i o 1 6 p r o g a v i r š 100 A m e r i k o s k o n g r e s o narių p a s a k ė k a l b a s i r p a d a r ė p r a n e š i m u s , k u r i u o s e i š r e i š k ė p a s i t e n k i n i m ą tvirta J u n g t i n i ų Valstybių v y r i a u s y b ė s u ž s i e n i o politika, n e p r i p a ž į s t a n č i a P a b a l t i j o v a l s t y b i ų u ž g r o b i m o . Senatoriai i r A t s t o v ų r ū m ų nariai g ė r ė j o s i l i e t u v i ų t a u t o s a t s p a r u m u bei k o v a p r i e š p a v e r g ė j u s i r i š r e i š k ė tvirtą viltį, k a d s o v i e t ų p a g r o b t o s t a u t o s v ė l g a l ė s p a č i o s t v a r k y t i s a v o likimą. K o n g r e s o n a r i ų , pasisakiusių už būtinumą grąžinti laisvę Pabaltijo tautoms, tarpe yra Senato d a u g u m o s lyderis respublikonas Taftas, atstovų rūmų pirminink a s r e s p u b l i k o n a s M a r t i n a s i r b u v ę s d e m o k r a t ų p a r t i j o s k a n d i d a t a s į vic e p r e z i d e n t o postą s e n a t o r i u s S p a r k m a n a s . S a v o s v e i k i n i m e , a d r e s u o t a m e A m e r i k o s Lietuvių T a r y b a i (ALT), s e n a t o r i u s S p a r k m a n a s rašo: „ A m e rika n i e k a d o s n e s u t i k o s u p r i e v a r t a į v y k d y t u L i e t u v o s p r i j u n g i m u p r i e SSSR. A š tvirtai tikiu s u l a u k t i tos d i e n o s , kai L i e t u v a v ė l a t g a u s l a i s v ę . " V i e n tik š. m. v a s a r i o 16 d. J A V k o n g r e s e k a l b a s a p i e Lietuvą p a s a k ė 8 senatoriai ir 20 Atstovų r ū m ų narių. Niujorke į v y k u s i a m e Vasario 16 minėjime pagrindinis kalbėtojas b u v o s e n a t o r i u s Kerstenas. Jis p a r e i š k ė : „Lietuvoje v y k d o m a s g e n o c i d a s . Gyventojai žiauriai p e r s e k i o j a m i . U ž g r o b d a m i Pabaltijį, sovietai į v y k d ė a g r e siją ir už tai turėtų b ū t i i š v a r y t i iš Jungtinių T a u t ų O r g a n i z a c i j o s (JTO)." N e p r i k l a u s o m y b ė s š v e n t ė s m i n ė j i m a s į v y k o i r Romoje. A p a š t a l i š k a s i s n u n c i j u s L i e t u v a i a r k i v y s k u p a s S p e n t o s a s p e r d a v ė Šv. T ė v o p a l a i m i n i m ą ir l i n k ė j i m u s l i e t u v i ų tautai. M i n ė j i m e k a l b ė j o Italijos u ž s i e n i o reikalų viceministras Dominidas. Kitas kalbėtojas senatorius Indonalis pareiškė: „Tautos y r a n e s u n a i k i n a m o s , k a i p n e s u n a i k i n a m a s m ū s ų š v i e s u s t i k ė j i m a s " . S v e i k i n i m u s Lietuvai ir l i e t u v i a m s ta p r o g a p a s i u n t ė d a u g ž y m i ų tarptautinių o r g a n i z a c i j ų . Čia d u o d a m e T a r p t a u t i n ė s l a i s v ų j ų ž u r n a l i s t ų federacijos (TLŽF), k u r i v i e n i j a 11 k o m u n i s t ų u ž g r o b t ų šalių a t s t o v u s , pirmin i n k o s v e i k i n i m ą Lietuvai: „ M ū s ų k a r š č i a u s i a s t r o š k i m a s - k a d ši d i d i n g a E u r o p o s tauta, k u r i š i e m e t mini s a v o v a l s t y b ė s s u k ū r i m o 700 metų s u k a k tį, greičiau išsilaisvintų ir u ž i m t ų g a r b i n g ą vietą l a i s v ų j ų tautų tarpe. TLŽF laikosi principo: v i s i u ž vieną, v i e n a s u ž v i s u s . M e s tikime, k a d k a r t u s u Lietuva a t g i m s i r kitos E u r o p o s tautos. T e g y v u o j a laisva L i e t u v a ! " P r a n c ū z ų E u r o p o s l a i s v ė s k o m i t e t o v a r d u p e r radiją l i e t u v i u s s v e i k i n o p l k . Rožė K a p l a r a s , b u v ę s p r a n c ū z ų o k u p a c i n ė s k a r i u o m e n ė s V o k i e tijoje v a d a s . Jis p a r e i š k ė , k a d L a i s v ė s k o m i t e t a s d ė s v i s a s p a s t a n g a s į k u r t i E u r o p o s s ą j u n g a i , į k u r i ą įeitų v i s o s i š s i l a i s v i n u s i o s E u r o p o s tautos.

140

Įžymią m ū s ų t a u t o s s u k a k t į a t ž y m ė j o v i s o p a s a u l i o r a d i j a s i r s p a u d a . Didesnės Europos radijo stotys įjungė į s a v o p r o g r a m a s pranešimus apie Lietuvą ir V a s a r i o 16, o P a r y ž i a u s ir V a t i k a n o s t o t y s d a v ė a t s k i r a s l a i d a s lietuvių k a l b a . D i d ž i a u s i a s A m e r i k o s d i e n r a š t i s „ N i u j o r k T a i m s " v a s a r i o 16 d. v e d a m a j a m e rašė: „Pro žiaurią tironiją l i e t u v i a i ž v e l g i a ateitin [su] d i d e s n i u p a s i t i k ė j i m u n e tik dėl to, k a d A m e r i k a t e b e p r i p a ž į s t a L i e t u v o s , Latvijos i r Estijos n e p r i k l a u s o m y b ę , b e t k a d E i z e n h a u e r i s n u t a r ė aiškiai p a s u k t i į p a v e r g t ų tautų i š l a i s v i n i m ą . L i e t u v i a i v i s o m i s j ė g o m i s s t e n g s i s priešintis i r i š l a i k y t i s a v o d v a s i ą , kol b o l š e v i z m o p o t v y n i s p r a d ė s a t s l ū g ti." Brazilijos s o s t i n ė s Rio de Ž a n e i r o v i e n a s ž y m i a u s i ų l a i k r a š č i ų „O Ž u r n a l " i š s p a u s d i n o b r a z i l o straipsnį a p i e L i e t u v ą , k u r i a m e s a k o m a : „Liet u v i ų t a u t o s v e r t ė n i e k u o m e t n e b u v o taip i š r y š k ė j u s i , k a i p d a b a r . T ė v y nės m e i l ė j u n g i a v i s u s l i e t u v i u s - a r u ž s i e n y e s a n č i u s , a r t ė v i š k ė j v a r g s tančius, ar k u k l i u s m i š k o p a r t i z a n u s - į v i e n ą j ė g ą , k u r i v a d i n a s i tikėjim u . Jei k a r o d r a s k o m a tu b u v a i m a ž y t ė , - k r e i p i a s i a u t o r i u s į L i e t u v ą , tai istorijos l a p u o s e t u b ū s i d i d ž i u l ė . " N e p a p r a s t a i plačiai a t ž y m ė j o L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s 3 5 m e t i n e s m ū s ų politiniai i r d i p l o m a t i n i a i v e i k s n i a i u ž s i e n y j e . S a v o k a l b o s e b e i ats i š a u k i m u o s e į p a v e r g t ą j į kraštą jie i š r e i š k ė tvirtą t i k ė j i m ą ateitimi, k u r i atneš m u m s l a i s v ę . Ž e m i a u d e d a m e s v a r b e s n i ų k a l b ų bei s v e i k i n i m ų ištraukas. Kauno a r k i v y s k u p a s J. Skvireckas pasakė: „Vasario 16 primena mūsų p a r e i g a s ir m ū s ų u ž d a v i n i u s . Ir š i a n d i e n D i e v a s - m ū s ų p r i e g l a u d a ir s t i p r y b ė , jis t a d i š k l a u s y s g a l i r greit m ū s ų m a l d a s " . V y s k u p a s V . B r i z g y s sako: „Lietuvi, k u r t u b e b ū t u m , k o l c h o z o v e r g a s a r R u s i j o s k a t o r g i n i n kas, n e n u l e n k t u s a v o g a l v ą p r i e š m u s i š t i k u s i ą n e l a i m ę . L i e t u v a t a p o d a b a r s i m b o l i u tirono ž i a u r u m o i r n e p a l ū ž t a n č i o s k o v o s u ž l a i s v ę " . Su s v e i k i n i m u į v i s o p a s a u l i o l i e t u v i u s k r e i p ė s i ir t r y s A m e r i k o j g y v e ną N e p r i k l a u s o m y b ė s A k t o signatarai: M. Biržiška, K a i r y s ir Š a u l y s . „Šių metų V a s a r i o 16, - s a k o K a i r y s , - y r a trimito g a r s a s , š a u k i ą s g a l į p a s k u tinę k o v ą " . „Jei v i s ų l i e t u v i ų š i r d y s e d e g a p a s i r y ž i m a s , b ū k i m e tikri - laisv ė s v a l a n d a i š m u š " , - u ž t i k r i n a kitas V a s a r i o 1 6 A k t o s i g n a t a r a s Š a u l y s . V i s u o t i n i o L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o K o m i t e t o (VLIK) p i r m i n i n k a s prel. K r u p a v i č i u s p e r r a d i j ą š i t a i p k r e i p ė s i į p a v e r g t ą L i e t u v ą : „VLIK-as s v e i kina jus, a n o j g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s p u s ė j s u l a u k u s i u s V a s a r i o 16. Š i d i e n a d a b a r m u m s yra tik p r i s i m i n i m a s p r a e i t i e s , i š k u r i o s t u r i m e s t i p r y b ę semti. L i e t u v i ų tauta b u s g y v a tol, kol l i e t u v i a i s a v o tautišką sielą išlaik y s švarią ir nesuterštą. Antra - s v a r b u išsaugoti lietuvių tautos fizines ir dvasines jėgas. Daug vilties m u m s suteikė prezidentas Eizenhaueris, s t o d a m a s p a v e r g t ų tautų p u s ė j e i r p a s i s a k y d a m a s u ž j ų i š l a i s v i n i m ą . M e s

141

niekados nesutiksime su visais sprendimais, nesuderintais su lietuvių t a u t o s š v e n č i a u s i a i s idealais. M e s p a s i r y ž ę a u k o t i k r a u j o i r g y v y b ė s aukas, tačiau L i e t u v o s k a r y s s t o v i k a i p tik toj p u s ė j , k u r i u ž t i k r i n s L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ę . M e s š v e n t a i j u m s , broliai i r s e s ė s , p a ž a d a m e neapleisti k o v o s l a u k o iki g a l u t i n i o l a i m ė j i m o p e r g a l ė s " . L i e t u v o s d i p l o m a t i j o s š e f a s Lozoraitis i š r e i š k ė š i a s mintis: „Dar kartą N e p r i k l a u s o m y b ė s šventė švenčiama priešų okupacijoje ir priespaudoje. Lietuviai s a v a m e k r a š t e žiauriai p e r s e k i o j a m i i r y r a tik s v e t i m o o k u p a n t o į n a m i a i " . Lozoraičio n u o m o n e , n u o pat L i e t u v o s p a g r o b i m o iki š i o s dien o s tebėra g a l i o j e šie t r y s p a g r i n d i n i a i elementai: 1) m ū s ų t a u t o s n u s i s t a tymas nepripažinti Lietuvos pagrobimo, 2) mūsų išsilaisvinimo siekimo t e i s ė t u m a s i r 3 ) į s i t i k i n i m a s , k a d į v y k i a i p l ė t o s i s m u m s p a l a n k i a linkme. „Lietuvių š i r d y s p a s i l i e k a n e s u ž a l o t o s , - s a k o toliau m ū s ų d i p l o m a t i j o s Šefas. - Jie, k a i p ir p a č i o j e p r a d ž i o j e , p r i e š i n a s i o k u p a n t u i ir p a s i r y ž ę atstatyti s a v o n e p r i k l a u s o m y b ę . Sovietai s t e n g ė s i p a š a l i n t i L i e t u v o s v a r dą ne tik iš politinių ž e m ė l a p i ų , bet ir iš ž m o n i ų s ą m o n ė s . Tai j i e m s n e p a s i s e k ė . N i e k a s š i a n d i e n n e g i n č i j a l i e t u v i ų t a u t o s teisės į l a i s v ę . Y p a tingą p r o š v a i s t ę s u d a r o n a u j a s A m e r i k o s v y r i a u s y b ė s n u s i s t a t y m a s siekti p a v e r g t ų j ų tautų i š l a i s v i n i m o . T o k i u b ū d u b r ę s t a n a u j a l a i k y s e n a Lietuv o s a t ž v i l g i u . Krašte g a l i o j e tebėra d ė s n i s : s a u g o t i l i e t u v i ų f i z i n e s i r d v a sines jėgas n u o sunaikinimo". Lietuvos laisvės komiteto Niujorke pirmininkas V. Sidzikauskas pasakė: „Jūs p r i e š o s u k a u s t y t o j e t ė v y n ė j e š v e n č i a t e V a s a r i o 16 tik s a v o š i r d y s e , o m e s - i š k i l m i n g a i ir viešai. Tačiau v i s i e m s m u m s lygiai b r a n g u s V a s a r i o 1 6 A k t a s . T a s A k t a s a p v a i n i k a v o ilgas m ū s ų t a u t o s p a s t a n g a s . Šiuo m e t u visi L i e t u v o s l a i s v i n i m o v e i k s n i a i , išvien d i r b d a m i , e s a m e n e m a ž a atsiekę. M e s r ū p i n a m ė s n e tik k a d Lietuva a t g a u t ų Laisvę, bet k a d j i a p j u n g t ų v i s a s sritis, k u r i o s b ū t i n o s m ū s ų e k o n o m i n i a m i r k u l t ū r i n i a m g y v e n i m u i . L a i s v o j o p a s a u l i o politika yra aiškiai p a s u k u s i į p a v e r g t ų tautų išlaisvinim ą . Šie metai priartina tą v a l a n d ą , kai l a i m i n g a i ir l a i s v a i v ė l š v ę s i m e Vasario 16 ir išdidžiai s u p l e v ė s u o s Gedimino kalne trispalvė vėliava". Per P a r y ž i a u s radiją L i e t u v o s p a s i u n t i n y s P r a n c ū z i j a i dr. S. Bačkis p a r e i š k ė : „Mes ž i n o m e , k a d j u m s n e į m a n o m a net k u k l i a u s i u b ū d u p a m i nėti V a s a r i o 16. M e s s t e n g i a m ė s s u p a ž i n d i n t i l a i s v ą j į p a s a u l į s u pries p a u d a Lietuvoje ir jūsų p a s t a n g o m i s gyventi laisvėje. Laisvasis pasaulis prisimena visus pavergtuosius, gyvenančius už geležinės uždangos, ir s u p r a n t a , k a d E u r o p a tik tada g a l ė s g e r a i t v a r k y t i s , kai t a u t o s t u r ė s teisę l a i s v a i a p s i s p r ę s t i ir i š n y k s totalitarinė p r i e s p a u d a . P a s a u l i s tiki l a i s v ė s ir gėrio laimėjimu. Laisvasis pasaulis suprato visuotinį pavojų, kuris jam g r e s i a . Jis žino, j o g s o v i e t a i n e n u s i l e i s , jei l a i s v a s i s p a s a u l i s b u s s i l p n a s .

142

Kiek laiko tęsis b a n d y m a i , n i e k a s n e g a l i p a s a k y t i . Reikia l a i k y t i s ir ištverti iki tos d i e n o s , k a d a v i s a s p a s a u l i s b u s l a i s v a s " . Sveikinimus pasiuntė ir kitos Lietuvos a t s t o v y b ė s užsienyje. Lietuvos p a s i u n t i n y b ė s J A V s v e i k i n i m e r a š o m a : „Kol l i e t u v i ų š i r d y s e b u s l a i s v ė s t r o š k i m a s , b ū k i m e tikri, A u k š č i a u s i a s i s m u s l a i m i n s i r n e a p l e i s . " Lietuv o s a t s t o v a s Pietų A m e r i k a i K . G r a u ž i n i s s a k o : „Tik i š l a i s v i n u s v i s a s p a v e r g t a s t a u t a s b u s g a l i m a p a s i e k t i tvirtą t a i k ą " . A L T s a v o a t s i š a u k i m e p r a n e š ė , k a d j i k r e i p s i s į 83-iąjį J A V k o n g r e s ą s u p r a š y m u s u d a r y t i k o m i s i j ą , k u r i ištirtų, k a i p b u v o į v y k d y t a L i e t u v o s , Latvijos ir Estijos aneksija. Tų priemonių pagalba b u s nuplėšta k a u k ė s o v i e t a m s i r jie n e g a l ė s g i r t i s , esą P a b a l t i j o v a l s t y b ė s p a č i o s į s i j u n g u s i o s į Sovietų Sąjungą. Lietuvių b e n d r u o m e n ė Vokietijoje kreipėsi į katalikų v y s k u p u s . V y s k u p ų n u r o d y m u , V a s a r i o 16 išvakarėse vokiečiai katalikai meldė Dievo malonės m ū s ų kraštui. I š v i s u r p l a u k ė s v e i k i n i m o l a i š k a i i r t e l e g r a m o s g i m t a j a m k r a š t u i Vas a r i o 1 6 p r o g a . Tik d a l i s j ų b u v o p e r d u o t a r a d i j o b a n g o m i s . B e j a u a u k š čiau m i n ė t ų s v e i k i n i m ų , l i e t u v i u s , e s a n č i u s t ė v y n ė j e , s v e i k i n o A u s t r i j o s , D i d ž i o s i o s Britanijos, P r a n c ū z i j o s , D a n i j o s i r Š v e i c a r i j o s l i e t u v i ų b e n d r u o menių komitetai, lietuvių susivienijimai, d r a u g i j o s bei atskiri a s m e n y s iš J A V , K a n a d o s , Pietų A m e r i k o s , A u s t r a l i j o s , Pietų A f r i k o s , M a d a g a s k a r o . Iš suminėtų faktų aišku, jog lietuviai laisvajame p a s a u l y j e nesėdi sud ė j ę r a n k a s . Jie v i s a i s g a l i m a i s b ū d a i s s t e n g i a s i i š p o p u l i a r i n t i L i e t u v o s bylą ir surasti naujų lietuvių tautos d r a u g ų .
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1953 04 10, Nr. 1 (176), L Y A , f. K-l, b a u d ž . b. 33960/3, t. 12, 1. 279-282. Originalas, mašinraštis.

36

dokumentas

Įvykiai Lenkijoje, Vengrijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose
Teisybė - pavergtųjų viltis

B r a n g ū s tautiečiai p a v e r g t o j e T ė v y n ė j e . N u o šio „Partizanų Š ū v i ų A i d a s " n u m e r i o r e d a k c i j a i į v e d u s n a u j ą s k y r i ų „ T e i s y b ė - p a v e r g t ų j ų v i l t i s " , aš, b o l š e v i k ų m e l o p r o p a g a n d o s i r tiesos s u k l a s t o j i m o p a v e i k t a s , s u t i k a u priimti r e d a k c i j o s k v i e t i m ą rinkti š i a m s k y r i u i r e i k a l i n g ą m e d ž i a g ą . Š i a m e skyriuje daugiausia bus nušviesti įvykiai, susiję su bolševikų pavergtųjų t a u t ų l a i s v i n i m o r e i k a l u . T a i p p a t b u s n a g r i n ė j a m i i r kiti s v a r b e s n i p a s a u l i o politiniai k l a u s i m a i .

143

B r a n g ū s broliai i r s e s e r y s p a v e r g t o j o j e T ė v y n ė j e . N e t i k ė k i t e o k u p a n t o m e l u i i r t i k r o v ė s s u k l a s t o j i m u i , b e t žinokite, k a d t e i s y b ė yra m e l o a r š i a u sias priešas, ir melas anksčiau ar vėliau b u s nugalėtas.

Sekime Įvykiai

pasaulio Lenkijoje

įvykius

Rugsėjis-spalis

P o Stalino n u v e r t i n i m o s o v i e t ų p a v e r g t u o s e k r a š t u o s e p r a d ė j o r e i k š t i s laisvės sąjūdis. Vienas iš p i r m ų j ų b u v o Lenkijoje Poznanės darbininkų, r e i k a l a u j a n č i ų d u o n o s i r l a i s v ė s , s u k i l i m a s , k u r i s p r a s i d ė j o 1956 m . b i r ž e lio 28 d. Sovietų tankai ir d u r t u v a i , jų s u ž v ė r ė j u s i ų azijatų v a d o v a u j a m i , palaužė narsų lenkų darbininkų laisvės sukilimą. Lenkijos komunistinio režimo vadeivos, Poznanės sukilimą numalšinę, g r i e b ė s u k i l i m e d a l y v a v u s i u s d a r b i n i n k u s ir k i š o į k a l ė j i m u s . Bet bolševikams s a v o ž m o g ž u d i š k ų darbų nepasisekė paslėpti. Viso pasaulio ž m o n ė s aiškiai p a m a t ė , k a d b o l š e v i z m a s p a v e r g t i e s i e m s k r a š t a m s g i n k l o j ė g a p r i m e s t a s . P a s a u l i s p a m a t ė , k a d b o l š e v i k ų t a i k o s p r o p a g a n d a yra niekšiškas melas. Laisvojo pasaulio darbininkai protestavo prieš žiaurų i š s i s k a i č i a v i m ą s u lenkų l a i s v ė s i š t r o š k u s i a i s d a r b i n i n k a i s . Jie p r a š ė s a v o v y r i a u s y b ė s r e i k a l a u t i L e n k i j o s r e ž i m o , k a d įsileistų u ž s i e n i o a t s t o v u s stebėti s u k i l ė l i ų teismą. R u g s ė j o p i r m o j e p u s ė j e l e n k ų k o m u n i s t i n i s r e ž i m a s s u r u o š ė teismą teisti P o z n a n ė s s u k i l ė l i a m s . L e n k i j o s k o m u n i s t i n i s r e ž i m a s , p a v e i k t a s l a i s v o j o p a s a u l i o o p i n i j o s i r b i j o d a m a s s a v o t a u t o s keršto, s u t i k o įsileisti keletą l a i s v o j o p a s a u l i o ž u r n a l i s t ų stebėti t e i s m o e i g o s . V i e š a s kaltinam ų j ų a p k l a u s i n ė j i m a s i r l i u d i n i n k ų p a r o d y m a i į r o d ė , k a d n e tie kalti, k u r i u o s teisė, b e t kalti p a t y s kaltintojai. Kaltinamieji teigė, j o g g r a s i n i m a i s i r k a n k i n i m a i s p r i v e r t ę j u o s p r i s i p a ž i n t i k a l t a i s p r o k u r o r a i i r milicija. T u o pačiu laiku Lenkijoj k o m u n i s t ų t a r p e p r a s i d ė j o skilimai. Tuojau b u v o atleistas iš pareigų v y r i a u s i a s p r o k u r o r a s už neteisingus bylų s u d a r y m u s . U ž ž i a u r ų e l g i m ą s i s u k a l i n i a i s b u v o d a u g atleista i r areštuota m i l i c i n i n k ų . K r e m l i a u s v a l d o v a i p a m a t ė , k a d L e n k i j o s k o m u n i s tinis r e ž i m a s p r a d ė j o d e m o k r a t ė t i . Bijodami, k a d Lenkija neišslystų jiems iš n a g ų , s p a l i o 19 d i e n o s naktį g a l v o t r ū k č i a i s a t s k r i d o į V a r š u v ą . T u o pačiu metu V a r š u v o j e v y k o komunistų partijos centro komiteto posėdis. A t s k r i d ę C h r u š č i o v a s , M i k o j a n a s , K a g a n o v i č i u s , K o n e v a s i r Molot o v a s t u o j a u š o k o barti s a v o d r a u g u s l e n k ų k o m u n i s t u s , k a d jie p e r d a u g s t a i g i a i p a s u k ę į dešinę... Lenkai, s u v i s n e n u s i g a n d ę , d r ą s i a i at-

144

š o v ė : „Mes p a t y s p a s i r i n k s i m e kelią į s o c i a l i z m ą , ir j ū s n e k i š k i t e s a v o n o s i e s į m ū s ų reikalus..." Sovietų d r a u g a i n i e k o n e p e š ę t u r ė j o g r į ž t i atgal. S p a l i o 2 0 dieną L e n k i j o s taip v a d i n a m a „ D a r b i n i n k ų J u n g t i n ė Part i j a " centro k o m i t e t o p o s ė d y j e p e r r i n k o CK n a r i u s . Iš CK narių b u v o i š m e s t a s L e n k i j o s g y n y b o s m i n i s t r a s s o v i e t ų m a r š a l a s R o k o s o v s k i s . Centro k o m i t e t o n a r i u i š r i n k t a s V l a d i s l o v a s G o m u l k a , k u r i s n e s e n i a i b u v o p a l e i s t a s iš k a l ė j i m o . Naujasis centro komitetas s a v o generaliniu sekretoriumi išrinko Vladislovą Gomulką. Spalio 21 dieną G o m u l k a p e r radiją kreipėsi į lenkų tautą r a g i n d a m a s pasitikėti n a u j ą j a v y r i a u s y b e , p a r e i k š d a m a s , k a d į socializmą y r a d a u g i a u kelių n e g u M a s k v o s n u r o d y t a s . Vieną iš tokių kelių p a s i r e n k a n t i ir Lenkija. Toliau G o m u l k a teigė, k a d r i n k i m u o s e į s e i m ą , k u r i e į v y k s 1957 m. s a u s i o 2 0 d., galėsią d a l y v a u t i d a u g i a u p a r t i j ų : p a ž a n g i ų j ų k a t a l i k ų , nep r i k l a u s o m ų d e m o k r a t ų ir valstiečių. T u o j po G o m u l k o s k a l b o s į V a r š u v o s g a t v e s išėjo s t u d e n t ų i r d a r b i n i n k ų a p i e 3000 minia. Minia s v e i k i n o s a v o v a d ą G o m u l k ą , n e š ė l e n k ų t a u t i n ę v ė l i a v ą i r reikalavo, kad sovietų armija būtų išvesta iš Lenkijos. Gomulka nesišaukė rusų kariuomenės, bet pats kalbėjo su demonstrantais, kurie jo p a k l a u s ė ir i š s i s k i r s t ė .

Įvykiai

Vengrijoje

D a r b i n i n k ų n e r a m u m a i , k u r i u o s e jie r e i k a l a u j a d u o n o s i r l a i s v ė s , p a s i reiškia ir k i t u o s e b o l š e v i k ų p a v e r g t u o s e k r a š t u o s e . P a ž v e l g s i m e į V e n g riją i r p a m a t y s i m e , p r i e k o p r i v e d ė b o l š e v i k ų š e i m i n i n k a v i m a s . S p a l i o 23 d. V e n g r i j o s s t u d e n t a i ir d a r b i n i n k a i i š ė j o į B u d a p e š t o g a t v e s r e i k a l a u d a m i ž m o g a u s teisių - l a i s v ė s . V e n g r ų tauta žinojo, k a d esanti k o m u n i s t i n ė v y r i a u s y b ė n e g a l ė s p a t e n k i n t i j ų r e i k a l a v i m ų , todėl reikalav o s u d a r y t i n a u j ą v y r i a u s y b ę , k u r i o s m i n i s t e r i u p i r m i n i n k u r e i k a l a v o paskirti Imrę N a d į , k u r i s n e s e n i a i išleistas i š k a l ė j i m o . N a d i s b u v o p a s k i r t a s p r e m j e r u , b e t į s i s i ū b a v u s i o s m i n i o s n e p a j ė g ė n u r a m i n t i . D e m o n s t r a n t ų minia a u g o . Prie j ų p r i s i d ė j o i š d a r b o g r į ž t ą d a r b i n i n k a i . D i d ž i u l ė d e m o n s t rantų minia t r a u k ė B u d a p e š t o g a t v ė m i s g i e d o d a m i V e n g r i j o s h i m n ą ir nešd a m i tautines v ė l i a v a s . Minia s u s t o j o prie p a r l a m e n t o r ū m ų , ir išrinkti darb i n i n k ų d e l e g a t a i į t e i k ė v y r i a u s y b e i eilę r e i k a l a v i m ų . R e i k a l a v o , k a d i š V e n g r i j o s b ū t ų i š v e s t a s o v i e t ų k a r i u o m e n ė , k a d b ū t ų p r a v e s t i laisvi rink i m a i J u n g t i n i ų T a u t ų K o m i s i j o s p r i e ž i ū r o j e ir t. t. T u o p a č i u l a i k u m i n i a vis šaukė: „Mes reikalaujame, kad būtų išvesta sovietų kariuomenė! Mes n o r i m e l a i s v ė s ! Gana m u m s b o l š e v i k i n ė s v e r g i j o s ! . . "

145

V e n g r i j o s s a u g u m o milicija, s a u g o j u s i p a r l a m e n t o r ū m u s , į s a k ė miniai išsiskirstyti. P r i e š i n g u a t v e j u g r a s i n o šauti į minią. V e n g r a i netikėjo, k a d š a u t ų į b e g i n k l i u s ž m o n e s , d a r b i n i n k u s , moteris ir v a i k u s , todėl jie nesitraukė, bet r e i k a l a v o s a v o teisių. Tik staiga s u g r i a u d ė š ū v i a i , paleisti saug u m o milicijos į b e g i n k l i u s ž m o n e s . B u d a p e š t o g a t v ė s e p a s i p y l ė nekaltų v e n g r ų , d a r b i n i n k ų , moterų ir v a i k ų kraujas. Minioje u ž v i r ė kerštas, v e n g r a i rankomis plėšė gatvių akmenis ir m u š ė s a v o tautos žudikus, s a u g u m o miliciją. Keli d a r b i n i n k a i u ž l i p o ant r ū m ų s t o g o ir n u p l ė š ė s o v i e t ų r a u d o nąją v ė l i a v ą ir p e n k i a k a m p ę ž v a i g ž d ę . Po to minia š ū k a v o : „Mes e i s i m e į b a ž n y č i ą " . Minia p r a d ė j o ž y g i u o t i g a t v ė m i s . D e m o n s t r a n t a i s u s t o j o toje vietoje, k u r prieš s o v i e t ų o k u p a c i j ą s t o v ė j o katalikų b a ž n y č i a , bet d a b a r r i o g s o j o d i d ž i u l ė Stalino statula. Minia p u o l ė Stalino p a m i n k l ą . Po d i d e l i o v a r g o , apie 11 v a l a n d ą naktį, p a v y k o Staliną n u p j a u t i p e r kelius. Statula, p a l y d ė t a m i n i o s š ū k a v i m ų : „Salin, Stalinas", n u s i r i t o į g a t v ę . Spalio 24 d. į B u d a p e š t o g a t v e s į s i b r o v ė s o v i e t ų tankai ir p r a d ė j o š a u d y t i į v e n g r ų d e m o n s t r a n t u s , d a r b i n i n k u s . Narsioji v e n g r ų tauta stojo į k o v ą p r i e š bolš e v i k ų t a n k u s , s u b e n z i n o b u t e l i a i s p a d e g i n ė d a m i juos. A t s i ų s t a v e n g r ų k a r i u o m e n ė malšinti sukilėlių a t s i s a k ė ž u d y t i s a v o tautiečius ir p e r ė j o į sukilėlių p u s ę . S u k i l o narsioji v e n g r ų tauta, v y r a i , m o t e r y s , net i r v a i k a i , į šventą k o v ą u ž s a v o t a u t o s laisvę. Sovietų tankai ž u d ė v e n g r ų tautą, k r a u j u p a s r u v o v i s a V e n g r i j a . Spalio 2 6 d . k o v o s j a u v y k o d a u g e l y k r a š t o vietų. Tą pačią dieną visi V e n g r i j o s geležinkeliečiai p a s k e l b ė generalinį streiką v i s a m e krašte, t u o p r i s i d ė d a m i prie k o v o s u ž laisvę. Tuo pačiu metu dalis Vengrijos komunistinių ministerijų atsistatydino. N a d i s s u d a r ė n a u j ą v y r i a u s y b ę , k u r i t u o j a u p a l e i d o s a u g u m o miliciją i r p r a d ė j o m a s i š k a i a r e š t u o t i b u v u s i u o s i u s s a u g u m o m i l i c i n i n k u s u ž tai, k a d jie š a u d ė i r kitaip t e r o r i z a v o n e k a l t u s ž m o n e s . Spalio 2 7 d . J A V , A n glijos ir Prancūzijos v y r i a u s y b ė s nutarė s u š a u k t i nepaprastą Jungtinių Tautų S a u g u m o T a r y b o s p o s ė d į V e n g r i j o s k l a u s i m o s v a r s t y t i . Spalio 2 9 d . V e n g rijos l a i s v ė s k o v o t o j a i s a v o v i s i š k o j e kontrolėje turėjo teritoriją 150 k m ilgio ir 80 km p l o t o p r i e A u s t r i j o s sienos. Spalio 30 d. Vengrijos premjeras Nadis paleido senąją v y r i a u s y b ę ir s u d a r ė n a u j ą j ą , l a i s v ą , d e m o k r a t i n i a i s p a g r i n d a i s v y r i a u s y b ę , į kurią įėjo ir l a i s v ė s k o v o t o j ų a t s t o v a i . Tą pačią dieną V e n g r i j o s p r e m j e r a s N a d i s p e r radiją k r e i p ė s i į v i s ą p a s a u l į ir į J u n g t i n e s T a u t a s s k e l b d a m a s V e n g r i j ą l a i s v ą , n e p r i k l a u s o m ą i r neutralią v a l s t y b ę . T u o p a č i u p r a š ė J u n g t i n e s T a u t a s g a r a n t u o t i V e n g r i j o s n e u t r a l u m ą p a r e i k š d a m a s , k a d V e n g r i j a išstoja i š V a r š u v o s p a k t o . S p a l i o 3 1 d . V e n g r i j o s v y r i a u s y b i n i s r a d i j a s p r a n e š ė , k a d s o v i e t ų tankai p r a d ė j o t r a u k t i s i š B u d a p e š t o .

146

Įvykiai

Viduriniuose

Rytuose

A p ž v e l g ę į v y k i u s Lenkijoje ir Vengrijoje, p a s i ž v a l g y k i m e ir po kitas pasaulio dalis. Sovietų S ą j u n g a , norėdama silpninti laisvojo p a s a u l i o paj ė g u m ą ir v i e n y b ę , p r a d ė j o v i s o k i a i s b ū d a i s veržtis į Egiptą ir į kitus a r a b ų k r a š t u s . I l g e s n į l a i k ą s o v i e t a i s i u n t ė g i n k l u s į E g i p t ą , Siriją i r k i t u s arabų kraštus, visaip kurstydami juos prieš Angliją, Prancūziją ir kitus l a i s v o j o p a s a u l i o k r a š t u s . T o k i u b ū d u jie i š p r o v o k a v o d a u g e l į i n c i d e n t ų prie Egipto ir Izraelio sienų. Pagaliau Egipto v y r i a u s y b ė , p a v e i k t a Sovietų Sąjungos, l a u ž y d a m a tarptautinius susitarimus, n u s a v i n o Sueco kanal ą i r t u o s u d a r ė k a r o g r ė s m ę toje p a s a u l i o d a l y j e . Spalio 28 d. Izraelio k a r i u o m e n ė p e r ž e n g ė Egipto sieną ir p r a d ė j o karo v e i k s m u s . Spalio 29 d. Izraelis p r a d ė j o plačius k a r o v e i k s m u s Sinajaus pusiasalyje. Spalio 30 d. anglų ir p r a n c ū z ų v y r i a u s y b ė s įteikė Egipto i r I z r a e l i o v y r i a u s y b ė m s u l t i m a t u m ą . Jie r e i k a l a v o E g i p t ą i r Izraelį 2 4 v a l a n d ų laike pertraukti karo v e i k s m u s , priešingu atveju A n g l i j a ir Pranc ū z i j a g r a s i n o u ž i m s i a n č i o s S u e c o k a n a l o sritį. E g i p t a s i r I z r a e l i s n e p a klausė [reikalavimo] pertraukti karo veiksmų. S p a l i o 3 1 d . a n g l a i i r p r a n c ū z a i p r a d ė j o b o m b a r d u o t i k a n a l o sritį i r ruoštis d e s a n t o i š k ė l i m u i toje srityje. Pasaulis, b i j o d a m a s , k a d k a r o veiksmai neišsiplėstų ir nekiltų pasaulinis karas, sujudo, kariaujantieji k r a š t a i k r e i p ė s i į J u n g t i n e s T a u t a s , v i e n a s kitą s k ų s d a m i r e i k a l a v o , k a d jos i m t ų s i p r i e m o n i ų k a r u i s u s t a b d y t i . B u v o s u š a u k t a s n e p a p r a s t a s J u n g tinių T a u t ų S a u g u m o T a r y b o s p o s ė d i s s v a r s t y t i į v y k i u s E g i p t e . A n g l a i ir p r a n c ū z a i pirmą kartą S a u g u m o T a r y b o j e p a v a r t o j o „veto". S a u g u m o Taryba negalėjo priimti jokio nutarimo. Tuo pačiu metu Jungtinių Tautų S a u g u m o T a r y b a priėmė nutarimą sušaukti nepaprastą Jungtinių Tautų v i s u m o s susirinkimo posėdį svarstyti Egipto ir Vengrijos klausimų. A p ž v e l g ę pasaulio įvykius mes matome, kaip sovietų pavergtosios tautos įvairiais b ū d a i s veržiasi į laisvę. Galimas dalykas, jog įvykiai Vengr i j o j e i r L e n k i j o j e g a l i p a b u d i n t i i r r u s ų tautą p r a d ė t i r e i k a l a u t i l a i s v e s n i ų ir geresnių g y v e n i m o sąlygų. B r a n g ū s tautiečiai, n e n u s t o k i t e vilties, b e t t i k ė k i t e L i e t u v o s p r i s i k ė l i m u . Laisvūnas* 1 9 5 6 11 15
Partizanų šūvių aidas (Žemaičių a p y g a r d o s J u o z a p a v i č i a u s t ė v ū n i j o s o r g a n a s ) , 1956 09-10, Nr. 1 (20), Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

* Autorius nenustatytas.

147

A p i e k o m u n i z m o teoriją ir praktiką
3 7 dokumentas

P a r t i z a n ų 1945 m. g e g u ž ė s 10 d. k r e i p i m a s i s į v y r u s d ė l okupacinės valdžios vykdomos karinės įskaitos
Šiomis dienomis pasirodė skelbimai, kuriais jūs įpareigoti perregistruoti t u r i m u s k a r i n i u s d o k u m e n t u s . K o k i u t i k s l u tai d a r o m a - s u n k u p a s a k y t i , b e t b o l š e v i k ų k l a s t a s e n i a i v i s i e m s ž i n o m a . G a l i m a s d a i k t a s , k a d i r šia r e g i s t r a c i j a b u s u ž m a s k u o t a m o b i l i z a c i j a 1 9 0 9 - 1 8 9 5 g i m u s i ų v y r ų . Lietuv i a i ! A p s i ž i ū r ė k i t e , kol d a r n e v ė l u . K a r a s s u V o k i e t i j a j a u b a i g t a s . San Francisko konferencija vyksta b o l š e v i k a m s nepalankiai. Tad ar n e b a n d y s jie g r u m t i s s u A m e r i k a i r A n g l i j a u ž s a v o i n t e r e s u s i r s u m o b i l i z u o t u s m ū s ų v y r u s p a n a u d o t i n a u j a m k a r u i ? B e to, b o l š e v i k a i turi d a r v i e n ą a i š k ų tikslą: n a i k i n t i l i e t u v i ų t a u t ą , s i l p n i n t i j o s j ė g a s , k a d , j i e m s b e s i t r a u kiant iš Lietuvos, nesudarytų pavojaus. Taigi n e s i d u o k i m e a p g a u n a m i ir priešinkimės v i s o k i o m i s priemonėm i s . D a b a r v y k s t a n t i San F r a n c i s k e k o n f e r e n c i j a b a i g i a s i , ir, t u r i m o m i s žiniomis, jos p a s e k m ė s tikriems lietuviams b u s d a u g l i n k s m e s n ė s n e g u bolševikams bei jų bernams. B a i g d a m i š į a t s i š a u k i m ą t i k i m ė s , kad t i k r o l i e t u v i o p a t r i o t o š i r d i e s j a u s m a s j į n u v e s n e b o l š e v i k ų p a g e i d a u j a m u , b e t t u o k e l i u , k u r i u o turi eiti s a v o t ė v y n ė s m y l ė t o j a i , l i e t u v i a i . O tas k e l i a s y r a n e b o l š e v i k a m s v e r g a u t i , b e t stoti v i e n i n g a i į k o v ą p r i e š v i s o p a s a u l i o p r i e š ą k o m u n i z m ą , už Lietuvos laisvę ir n e p r i k l a u s o m y b ę . M ū s ų ž y g i u s laimina Dievas ir tautos, siekiančios išnaikinti k o m u n i z m ą v i s a m e pasaulyje. Tad nekreipkime dėmesio į visas bolševikų registracijas ir vadinimus, kurių e s a m e matę jau gana įvairių, ir stenkimės visokiais b ū d a i s jų vengti, o reikalui e s a n t p r i e š i n k i m ė s net i r g i n k l u . Tie gi, k u r i e s t e n g s i s b o l š e v i k a m s p a d ė t i į g y v e n d i n t i j ų u ž m a č i a s , b u s n e tik į t r a u k t i į l i e t u v i ų t a u t o s i š g a m ų sąrašus, bet s a v o ruožtu b u s jiems atitinkamai ir atlyginta. Partizanų štabas 1945 05 10
LYA, f. K-l, ap. 3, b. 1263, 1. 142. Originalas, mašinraštis.

148

38

dokumentas

Lietuvos išlaisvinimo komiteto atsišaukimas į Lietuvos v y r u s ( n e a n k s č i a u k a i p 1945 m . r u g s ė j o 1 6 d.) Lietuva Į 1927 m. lietuviams! gimusius vyrus

„Karas b a i g t a s ! V i s i a g r e s o r i a i n u g a l ė t i ! " - š a u k i a p e r s p a u d ą , p e r r a d i j ą ir m i t i n g u o s e bolševikai. Tačiau greta šio e n t u z i a z m o p a b r ė ž i a m a s reikalas „stiprinti t a r y b i n ė s v a l s t y b ė s g a l i ą " r o d o , k a d g i n k l a i n u t i l o tik laikinai: j ų l a u k i a d a r d i d e s n ė a u d r a , k u r i s u n a i k i n s p a s k u t i n i u s p r i s p a u d ė j u s i r i š l a i s v i n s p a v e r g t u o s i u s . V i s a tai j a u s d a m i , r a u d o n i e j i o k u p a n t a i nesitenkina m ū s ų p r a k a i t u p e r s u n k t u d a r b u , p r i v a t a u s i r v a l s t y b i n i o t u r t o p l ė š i m a i s , s o d y b ų d e g i n i m a i s - jie t r o k š t a n e k a l t o s l i e t u v i ų t a u t o s k r a u j o . I r liejasi m ū s ų b r o l i ų - s e s e r ų a š a r o s i r k r a u j a s k a i m u o s e , k a l ė j i m u o s e , konclageriuose Lietuvoje ir tolimiausiuose Rusijos v a l d o m u o s e plotuose. Lietuvos jaunime! D a b a r v y k d o m a 1927 m e t a i s g i m u s i ų v y r ų r e g i s t r a cija liečia t a v e a s m e n i š k a i ir k a i p l i e t u v į - l i e t u v i ų t a u t o s s ū n ų . T o d ė l Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, m a t y d a m a s , kad NKVD-istinio d u r t u v o s m a i g a l y s krypsta į tave, randa reikalo įspėti. Sunki ir žiauri b u v o vokiškoji okupacija, bet žymiai sunkesnė ir žiaur e s n ė r a u d o n o j o s l i b i n o p r i e s p a u d o s letena. Bet l i e t u v i s m o k a kęsti, kovoti i r a u k o t i s u ž s a v o t a u t o s i r v a l s t y b ė s r e i k a l u s . P e n k e r i ų m e t ų k o v a s u p r i e s p a u d a m ū s ų n e p a l a u ž ė , o tik u ž g r ū d i n o , i š u g d ė tautinį i r v a l s t y binį s u b r e n d i m ą . Kokią „ l a i s v ę " b o l š e v i k a i neša t a u t o m s , š i a n d i e n j a u a i š k u n e tik m u m s , l a t v i a m s i r e s t a m s , b e t taip p a t V i d u r i o i r n e t V a k a r ų E u r o p o s t a u t o m s . To pasekoje Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje, Vengrijoje, B a l t g u d i j o j e , U k r a i n o j e , U ž k a u k a z ė j e d i e n a i š d i e n o s a u g a i r s t i p r ė j a part i z a n i n i s j u d ė j i m a s , p e r e i d a m a s k a i k u r į pilietinį karą ( J u g o s l a v i j o j e ) . A m e r i k o s Prezidentas Trumenas neseniai s a v o kalboje pabrėžė, kad „niekur n e b u s palikta diktatūrinė demokratija, o b u s įvesta demokratija A m e r i k o s - A n g l i j o s p a v y z d ž i u ir kad dar šiais metais visi Europos klausimai b u s išspręsti". T a i p a i š k i a i artėja b o l š e v i z m o g a l a s , o p a v e r g t ų t a u t ų , jų t a r p e ir lietuvių tautos - išsilaisvinimo valanda. Todėl b ū k b u d r u s visuomet ir viskam pasiruošęs, nesiduok a p g a u n a m a s ir į pinkles v e d a m a s , visokiomis p r i e m o n ė m i s v e n k p a k l i ū t i į b o l š e v i k ų k a r i u o m e n ę a r istrebitelių b a t a l i o -

149

n u s , n e s ten - t a v o p r a ž ū t i s . G a u d o m a s p a s e k s a v o v y r e s n i ų j ų p a v y z d ž i u , l i k d a m a s L i e t u v o j e i r p a p i l d y d a m a s k o v o j a n č i ų j ų eiles. V i s a s j ė g a s L a i s v o s , N e p r i k l a u s o m o s , D e m o k r a t i n ė s LIETUVOS iškov o j i m u i i r a t s t a t y m u i . P r i a r t i n k i m e galą r a u d o n a j a i tironijai! Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas
LYA, f. K-l, ap. 3, b. 207, 1. 251. Originalas, mašinraštis.

39

dokumentas

Išsivadavimo galimybės ir požiūris į partizanų legalizaciją
Daugiau vilties ir kantrybės!

Pastaruoju m e t u m ū s ų n u s k u r d ę bolševikėliai vėl paleido į darbą s a v o seną m e l o i r p r o p a g a n d o s k a t a r i n k ą . V i s a g e r k l e š a u k i a m a , k a d p a r t i z a nai išeitų i š m i š k ų i r a t n e š t ų g i n k l u s , k a d n e s i r e g i s t r a v ę v y r a i eitų k u o g r e i č i a u s i a i r e g i s t r u o t i s , n e s esą L i e t u v a k i t o k i a n e b ū s i a n t i , k a i p tik t a r y binė. Savo riksmą paremia grasinimais, b ū k Lietuvą užplūsią tūkstančiai enkavedistų ir raudonarmiečių ir v i s u s „banditus" sunaikinsią. Tai s e n a b o l š e v i k i n i o m e l o i r a p g a u l ė s d a i n e l ė . N e n u o š i a n d i e n j i jau d a i n u o j a m a , i r j o s t u r i n y s k i e k v i e n a m p a d o r i a m ž m o g u i j a u turėtų b ū t i g e r a i ž i n o m a s . V i e n o k d a u g k a s , š i t o s b o l š e v i k i n ė s d a i n e l ė s p a v e i k t i , sus v y r a v o , kiti n e t p a l ū ž o . P a s v a r s t y k i m e , a r y r a k o n u o g ą s t a u t i ? P a r t i z a n a m s , k u r i e s u g r į š i ą i r a t i d u o s i ą g i n k l u s , esą b ū s i ą s g a r a n t u o t a s r a m u s i r s a u g u s g y v e n i m a s s a v o š e i m o s e . K o v e r t a šitokia g a r a n t i j a d a u g aiškinti nereikia. N e s u n k u suprasti, k a d po šitokia garantija, kaip ir visuomet b ū d a v o , slepiasi bjauri a p g a v y s t ė : norima surinkti ginklus, k a d vieną gražią dieną galima būtų s u v a r y t i v i s u s į bučių. Įsidėmėtina ir tai, k a d š i u o m e t u r e g i s t r u o j a n t i s r e g i s t r a c i j o s k n y g o j e a t ž y m i m a : „banditas". Tokiu b ū d u registruojantysis iššifruoja pats s a v e ir s a v o šeimą ir taip a t s i d u r i a p a v o j u j e k i e k v i e n u m o m e n t u b ū t i s u i m a m a s . T o d ė l k i e k v i e n a s , - p a r t i z a n a s ir ne partizanas, - k u r i s eina registruotis, p a s i r o d o didžiausiu bailiu, tampa savęs, savo šeimos ir savo tėvynės išdaviku. N e p a k l a u s i u s i e m s į s p ė j i m o g r a s i n a m a m i r t i e s b a u s m e . Esą b ū s i ą s toks d i d e l i s v a l y m a s , k o k i o iki šiol d a r n e b u v ę . J į atliksią t ū k s t a n č i a i e n k a v e d i s t ų , p a s i k v i e t ę į talką r a u d o n o s i o s a r m i j o s k a r i u s . K a i p žiūrėti į šitą

150

b a u g i n i m ą ? V y r i š k a i i r b l a i v i a i . Kokia g i t i k r u m o j e d a b a r r a u d o n o s i o s a r m i j o s n u o t a i k a ? N u o t o laiko, kai b o l š e v i k a i p e r ž e n g ė R u s i j o s s i e n a s , jie jau ne b o l š e v i k a i . R a u d o n o j i a r m i j a , p r a d e d a n t eiliniu k a r e i v i u ir baigiant m a r š a l u , jau ne t a r y b i n ė , o a n t i t a r y b i n ė . Tą p a t v i r t i n a k i e k v i e n a s , k u r i s y r a k a l b ė j ę s s u r a u d o n o s i o s a r m i j o s kariais. Tad n e g a l i m a net prileisti, k a d r a u d o n o j i a r m i j a eitų e n k a v e d i s t a m s p a g a l b o n . Dar d a u g i a u . Raudonoji armija ir N K V D dabar vieni nuo kitų skiriasi k a i p ugnis n u o v a n d e n s . Tai m a t y t i i š d a ž n ų j ų k r u v i n ų t a r p u s a v i o s u s i r ė m i m ų . Į d o m u , k o k s d a b a r t i n i u m e t u p a j ė g u m a s N K V D ? E n k a v e d i s t ų skaičius d a r n e m a ž a s . Bet ir jų v e i k i m o p l o t a s m i l ž i n i š k a s : v i s a T a r y b ų Sąj u n g a i r p u s ė E u r o p o s . E s a n t t o k i a m m i l ž i n i š k a m plotui, e n k a v e d i s t a i negali v i e n o j e v i e t o j e i r t u o p a č i u m e t u s u t e l k t i d i d e s n i o s k a i č i a u s ž m o nių ir todėl jie v e i k i a p a l y g i n t i n e d i d e l i a i s d a l i n i a i s . J e i g u N K V D turėtų p a k a n k a m a i ž m o n i ų , jie j a u seniai b ū t ų a p u o s t i n ė j ę i r i š v a l ę k i e k v i e n ą m i š k ą , miškelį i r net k i e k v i e n ą k r ū m o k š n į . T u o t a r p u gi, k a i p m a t o m e , j ų v e i k i m a s d a u g i a u s i a r e i š k i a s i tik ž u d y m u n e k a l t ų b e g i n k l i ų ž m o n i ų , g r a s i n i m a i s , p a ž a d a i s , o p a s t a r u o j u m e t u j a u net v e r k š l e n a n č i a i s m a l d a v i m a i s ateiti ir p a s i d u o t i . Ir d a b a r , kai b o l š e v i z m u i iš po kojų s l y s t a ž e m ė , jo šulai, ž y d i š k i e j i e n k a v e d i s t a i , d e d a v i s a s p a s t a n g a s išsilaikyti. Jie nori m u s n u g i n k l u o t i , k a d p a s k u i l e n g v a i g a l ė t ų m u s s u l i k v i d u o t i . Bet tai m ū s ų t e n e g ą s d i n a . B o l š e v i z m a s j a u p r i e m i r t i e s s l e n k s č i o . Jis j a u p r a d e d a m e r d ė t i . Jau ateina diena, k a d a b o l š e v i z m o i š r a d ė j a i ž y d a i i r j ų s ė b r a i e n k a v e d i s t a i b u s pers e k i o j a m i i r b e m a ž i a u s i o p a s i g a i l ė j i m o n a i k i n a m i n e tik m ū s ų krašte, b e t ir Rusijoje. K a i p g i s t i p r i m ū s ų p o z i c i j a ? Kai b o l š e v i z m a s p r a d e d a m e r d ė t i , m ū sų padėtis gerėja. Mūsų egzistencijos p a g r i n d a s darosi vis tvirtesnis ir tvirtesnis. Su m ū s ų m o r a l i n e ir net f i z i n e j ė g a e n k a v e d i s t a i ir p r i e jų p r i s i p l a k u s i e j i m ū s ų t a u t o s i š g a m o s jau p r i v e r s t i s k a i t y t i s i r jau rimtai skaitosi. M e s s t o v i m e ant t e i s i n g o p a g r i n d o , n e s s a v o v e i k i m e v a d o v a u j a m ė s L o n d o n o ir V a š i n g t o n o politika. O ta politika r e m i a s i t e i s i n g u v i s ų tautų t r o š k i m u s u n a i k i n t i b o l š e v i k i n į s i a u b ą i r g a r a n t u o t i s a u r a m ų i r laisvą g y v e n i m ą . Ir šitas troškimas, nėra jokios abejonės, b u s į g y v e n d i n tas. Tik t u r ė k i m e k a n t r y b ė s ! Lietuvis papratęs vargą vargti. A p v a i z d o s s u t v a r k y m u Lietuva jau ne vieną sykį n e š ė s u n k ų k r y ž i ų . Jį t e b e n e š a ir d a b a r . Bet l i e t u v i s p a t v a r u s i r k a n t r u s . Jis p e r n e š ė c a r i n ė s R u s i j o s p r i e s p a u d ą , v o k i š k ų j ų o k u p a c i j ų p r i e s p a u d ą , jis p e r n e š i r d a b a r . D a b a r t i n ė r a u d o n o j o b o l š e v i z m o pries p a u d a j a u i m a silpnėti. M ū s ų k r y ž i a u s k e l i a s j a u n e i l g a s . A p l i n k m u s

151

jau š v i n t a n a u j a s g y v e n i m a s . N e t r u k u s n u s i i m s i m e n u o s a v o pečių ilgai neštą s u n k ų k r y ž i ų ir, l e n g v a i a t s i d u s ę , i m s i m ė s k u r t i n a u j ą l i e t u v i š k ą gyvenimą. Tik, broliai ir sesės, d a u g i a u vilties ir k a n t r y b ė s !
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1945 07 01, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 3, p. 35-37.

40

dokumentas

A p i e 1945 m . v y k d y t u s g y v e n t o j ų t r ė m i m u s
Vėl veža

N i e k a d l i e t u v i ų tauta n e p a m i r š p e r g y v e n t ų 1941 0 6 1 4 - 1 6 d i e n ų , k u o m e t r a u d o n i e j i g a l v a ž u d ž i a i i š t r ė m ė i š L i e t u v o s a p i e 3 5 000 n i e k u o n e k a l t ų geriausių lietuvių. K u o kalti tie d e š i m t y s t ū k s t a n č i ų m ū s ų ž m o n i ų , k u r i u o s k a i p g y v u l i u s s u ž v ė r ė j ę č e k i s t a i g r ū d o į v a g o n u s u ž k a l t a i s l a n g a i s ? V i s i jie n i e k u o nekalti. Net p a t y s kankintojai nesiteikė jiems, didžiajai masei, pateikti k o k i u s n o r s k a l t i n i m u s . I š g i m t o j o k r a š t o i š t r e m i a m i b u v o tie, k u r i e o k u pantų akimis atrodė atspariausi, pastovesni lietuviai, su kuriais ne taip greit ir lengvai būtų galima apsidirbti. A r g i jiems galima ką nors prikišti, k a d jie n e r o d ė s k u b a u s n o r o a t s i ž a d ė t i s a v o t a u t o s , s a v o t a u t o s g r a ž i o s praeities, s a v o tautos liaudies meno, k u r i u o grožėjosi didieji m e n o ir l i t e r a t ū r o s ž i n o v a i . I š šito g a l i m a p a d a r y t i i š v a d ą : i š g i m t o j o k r a š t o b u v o t r e m i a m i l i e t u v i a i , k u r i e tik p a r o d ė tautinį a t s p a r u m ą . V e ž ė k ū d i k i u s , v e ž ė ir vos paeinančius senelius. Kodėl b u v o t r e m i a m i šie ž m o n ė s ? A r tik i n t e l i g e n t u s v e ž ė ? N e ! V e ž ė ir darbininkus, ūkininkus, m o k s l o ž m o n e s ir visai neraštingus. Išvežam i e m s budeliai neparodė mažiausio h u m a n i š k u m o , pasigailėjimo. Gamta v i s i e m s ž e m ė s g y v i a m s , taigi i r ž m o g u i , n e p a g a i l ė j o d v i e j ų d a l y k ų : o r o i r v a n d e n s . O šie s u ž v ė r ė j ę g a l v a ž u d ž i a i p a g a i l ė j o t ų b ū t i n i a u s i ų ž m o g a u s g y v y b e i palaikyti d a l y k ų - oro ir v a n d e n s - n e l a i m i n g i e s i e m s tremtiniams!.. Tokie p a t y s v a i z d a i v ė l ė m ė kartotis Lietuvoje. K r u v i n i e n k a v e d i s t ų pulkai p a s i e k ė s a v o s i a u t i m o a u k š č i a u s i ą laipsnį - tremti iš L i e t u v o s į R u s i j o s g i l u m ą k a n č i o m s i r p r a ž ū č i a i n i e k u o n e k a l t u s ž m o n e s . Kaip i r a n k s č i a u , taip i r d a b a r v e ž a m a ž u s v a i k u č i u s , s e n i u s , i n t e l i g e n t u s , d a r b i n i n k u s , ūkin i n k u s - g e r i a u s i u s s p e c i a l i s t u s . T a d į s p ė j a m e : n e s i d u o k i t e v e ž a m i , o slėpkitės i r s l a p s t y k i t ė s , iki i š m u š l a i s v ė s v a l a n d a , k u r i j a u nebetoli.

152

P a t a r i a m e p a s i s a u g o t i p i r m o j e eilėje p a r t i z a n ų š e i m o m s , a p i e k u r i a s t a u t o s i š d a v i k a i žino, p a b ė g u s i ų į V o k i e t i j ą š e i m o m s , s ė d i n č i ų kalėjim u o s e š e i m o m s , politiniais s u m e t i m a i s g a u d o m ų š e i m o m s , p a l i e s t ų žem ė s r e f o r m o s š e i m o m s i r k i t i e m s , k u r i e d a u g i a u yra b o l š e v i k ų p e r s e kiojami. Įspėjame v i s u s tuos lietuvių tautos išgamas, kurie v i e n u ar kitu b ū d u prie šio i š v e ž i m o prisideda. T o k i e m s m a ž i a u s i o pasigailėjimo n e b u s ir ateityje su v i s o m šeimom b u s kaip lietuvių tautos naikintojai nušluoti n u o ž e m ė s p a v i r š i a u s . K a l t i n i n k u s m e s v i s u s p u i k i a i ž i n o m e , i r jie n i e k u r nepasislėps. Tad apsispręskite!
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1945 08 15, Nr. 6, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

41

dokumentas

Apie padėkos laišką Stalinui
Bolševikinė propaganda ir tikrovė

N o r s r a u d o n i e s i e m s tiesa i r n e m a l o n i , b e t jie d a ž n a i y r a t i e s i o g p r i v e r s t i paminėti m a ž o s i o s lietuvių tautos didvyrišką kovą už s a v o egzistenciją ir už N e p r i k l a u s o m y b ę . Dabartinė tarybinė Lietuvos valdžia, raudonosios armijos ir falsifik u o t a i s — s u k l a s t o t a i s r i n k i m a i s p a s o d i n t a v i r š ū n ė s e , pilte pila d i d ž i a u s i ą p a d ė k ą s a v o t ė v u i , v a d u i , m o k y t o j u i , m y l i m i a u s i a m i r b r a n g i a u s i a m gen e r a l i s i m u i Stalinui, p a r t i j a i . T ą d i d ž i a u s i ą m ū s ų t a u t o s t r a g e d i j o s dieną jie v a d i n a „ d ž i a u g s m o d i e n a " . D ž i a u g s m i n g a d i e n a tikrai b u v o tik j i e m s , k u r i e , p a r d a v ę s a v o s ą ž i n ę , t ė v y n ę , s u r i š o s a v o likimą s u r a u d o n o j o kom u n i z m o l i k i m u . K a i p j i e m s n e b u s l i n k s m a d i e n a , jei j i e m s , n e m ė g s t a n tiems d a r b o uitojams, d a v ė p r o g o s per brolių ir sesių kraują įkopti į a u k š č i a u s i a s v a l d ž i o s v i r š ū n e s , d a v ė g a l i m y b ę p u s k a r i n i n k i u i n e š i o t i generolo v a r d ą (pvz., p o l i t r u k u i M a c i j a u s k u i ) , s l a u g e i tapti „ g y d y t o j a " , m e i s teriui - „ i n ž i n i e r i u m i " , s a r g u i - „ d i r e k t o r i u m i " , o k r i m i n a l i n i a m n u s i k a l tėliui - „ v a l d ž i o s p a r e i g ū n u , t e i s i n g u m o a t s t o v u " . Š i e m s ž o d ž i a m s patvirtinti toli f a k t ų n e t e n k a i e š k o t i . D ž i a u g s m i n g a d i e n a j i e m s dėl to, k a d g a r b i n i m u T [ a r y b ų ] S [ ą j u n g o s ] , Stalino p a r t i j o s i r v y r i a u s y b ė s u ž tai, k a d p a r s i d u o d a , g a u n a teisę a r t i m u o s i u s v i e n u s a v o ž o d ž i u p r a ž u d y t i , p a skirti i š v e ž i m u i ir t. t.

153

Kaip gali d ž i a u g t i s v i s a l i e t u v i ų tauta, jei n u o tos „ d ž i a u g s m i n g o s " tik i š g a m o m s d i e n o s k r a š t e n e n u s t o j a p l ū d ę s k r a u j a s i r a š a r o s , k a n k i n i mai, v i s u r t e b e s i g i r d i a r t i m ų j ų k a n k i n i m o š a u k s m a i , kai v i s o j e š a l y j e i š p e r p i l d y t ų k a l ė j i m ų i r r ū s i ų , d u o b i ų ž e m ė j e g i r d i s i s k u n d o b a l s a i , kai tolimojo Sibiro p l o t u o s n a t r e m i a m i ž i l a p l a u k i a i seneliai, m o t i n o s , p a a u koję s a v e i r s a v o s ū n u s ant T ė v y n ė s a u k u r o i r n e p a b ū g ę , k a i p d a u g e l i s p a d a r ė , k a d ir b a i s i a u s i ų ir ž i a u r i a u s i ų p a v a r t o t ų p r i e m o n i ų ? N e t e k t ų i r minėti, n e s v i s i e m s y r a a i š k u , k a d p a d ė k o s laišką k r u v i n a m Stalinui n u s i u n t ė n e l i e t u v i ų t a u t a s a v o v a r d u , b e t s a u j e l ė (LKP(b) C K nariai, istribiteliai), s v e t i m t a u č i ų d i r i g u o j a m i . P a r a š y t i t a u t o s v a r d u laišką labai l e n g v a , b e t p r i v e r s t i jį p a s i r a š y t i y r a g a n a s u n k u . Partija, p a g a l dr. B a r t a š i ū n o ž o d ž i u s , b ū d a m a b e j ė g ė tautai s u t r u k d y t i s a v o j a u s m u s , t. y. p a r e i k š t i t y l ų p r o t e s t ą v i e n i n g a i n e s i r a š a n t , g r i e b ė s i s a v o mėg i a m i a u s i o m e t o d o - p r i e v a r t o s . N e g e l b ė j o j o s nei m i t i n g a i , nei s u s i r i n k i m a i , į k u r i u o s p r i v a l o m a i v i s i t u r ė j o eiti, b e t v i s a tai r a u d o n i e s i e m s b a i g ė s i n e s ė k m i n g a i , nes, k a i p ž i n o m e , į s u s i r i n k i m u s n u e i d a v o m o t e r y s , k u r i o s l e n g v i a u i š s i s u k d a v o , n e p a s i r a š y d a v o i r taip s u k v a i l i n d a v o j a u i r taip k v a i l u s i n s t r i b i t e l i u s - b e n d r a i i š g a m a s , k a d tie, k a i p k a u l u s p r i n g ę , i t m u s ę k a n d ę , m a u d a v o i š k u r atėję, n o r s i š s a v o v a d ų t u r ė d a v o į s a k y mą g r į ž t i tik su p i l n u p a r a š ų l a p u . Taigi n e g e l b ė j o g i n k l u o t ų istribitelių v a ž i n ė j i m a i p o k a i m u s , nei pag a l i a u p a v i e n i s š a u k i m a s v a l s č i a u s į s t a i g o n . L i e t u v i ų tauta tvirtai laikėsi s a v o n u s i s t a t y m o , n e s j o k i o d ė k i n g u m o Stalinui n e j a u t ė i r n e j a u čia. Ir p a g a l i a u jei iš t i k r ų j ų , p a n a u d o j u s v i s u s š i u o s m e t o d u s , iš trijų m i l i j o n ų t a u t o s b u v o s u r i n k t i 700 000 p a r a š ų , g a l i m a , b e a b e j o n ė s , sakyti, k a d tas d a r b a s jiems v i s i š k a i n e p a s i s e k ė i r k a d tie p a r a š a i y r a d a u g u m o j e s v e t i m t a u č i ų , t ų pačių š i m t a i s k a r t ų p a s i r a š i u s i ų , i š p r i e v a r t a u tų, bailių p a r a š a i . Š i a n d i e n n e v i e n a s jau jaučia s ą ž i n ė s g r a u ž i m ą , k a d d ė l i š g a m o s istribitelio p a g r a s i n i m o g i n k l u p a s i r a š ė . N o r s l i e t u v i ų tautai - l i e t u v i a m s tokie ž y g i a i y r a labai s k a u d ū s , b e t t a v o p a d a r y t a klaid a t e b ū n a s k a u d i p a m o k a ateičiai, k u o m e t p a r a š o d a v i m a s m ū s ų b r a n g i a u s i o s T ė v y n ė s ateitį n u s p r ę s š i m t m e č i a m s . R i n k i m a m s a r t i n a n t i s teg u l V i s a g a l i s D i e v a s , m ū s ų p r a b o č i ų m u m y s e įžiebta n e m a r i T ė v y n ė s meilė, p a g a l i a u L i e t u v o s l a i s v ė s p a s i i l g ę š i m t a m e č i a i ą ž u o l a i , s e s i ų lietuvaičių darželių gėlės suteikia kiekvienam lietuviui drąsos nepabūgti k r u v i n o istribitelio ir N K V D p a r e i g ū n o d u r t u v o ir s a v o b a l s u vieną kartą ant v i s a d o s v i e š a i p a r o d y t i .
Per audras (Nenustatyto partizanų dalinio laikraštis), 1945 09 24, LYA, f. K-l, baudž. b. 44610/3, t. 11, 1. 134. Originalas, mašinraštis.

154

42

dokumentas

Lietuvos gyventojų trėmimai
Tremtiniai į Sibirą

Šaltai p ū g a i s i a u č i a n t , v a s a r i o 17-18 d . naktį t ū k s t a n č i a i r a m i ų š e i m ų b u v o p a ž a d i n t o s į s i u t u s i ų e n k a v e d i s t ų , k a d p r a d ė t ų b a d o i r šalčio kelionę į Sibirą. Tai k r a š t a s , d a r m ū s ų t ė v ų p r a k e i k t a s . Milijonų ž m o n i ų kančių v i e t a i r j ų k a p a i . L y g p r a g a r a s ž e m ė j e . T ū k s t a n č i u s k i l o m e t r ų n u t į s u s i o s e t u n d r o s e b e i š i a u r ė s m i š k u o s e , n u o S o l o v k ų ligi L e n o s žiočių, bolš e v i k a i p r i s t e i g ė š i m t u s k a n k i n a m o j o d a r b o l a g e r i ų . Tai m i l ž i n i š k i fabrikai b o l š e v i z m o p a v e r g t o m s t a u t o m s naikinti. D a u g t ū k s t a n č i ų l i e t u v i š k ų š e i m ų b o l š e v i k a i i š p l ė š ė i š g i m t ų j ų sod y b ų . D a u g m y l i m ų ašarotų veidų, pro s u n k v e ž i m i ų užuolaidas žvelgiančių, v e r g i j o n p a l y d ė j o m e , s a v o b e g a l i n į s k a u s m ą š i r d y s e s l o p i n d a mi. M a t ė m e m e s m ū s ų b r a n g i u s s e n e l i u s , m ū s ų t ė v u s , b r o l i u s i r mielas s e s u t e s l a u k i n i ų a z i j a t ų š l y k š č i a u s i a i k e i k i a m u s , š a u t u v ų b u o ž ė m i s m u š a m u s , ž i e m o s p ū g o j e p u s n u o g i u s į s u n k v e ž i m i u s g r ū d a m u s . Matėme ir niekuo padėti jiems negalėjome. Sunku ūkininkui skirtis su s a v o ilgų m e t ų k r u o p š t a u s d a r b o v a i s i a i s , s u j o m i e l ą j a t ė v i š k e . S u n k u mažajai seselei s k i r t i s s u i š j o s r a n k ų s t r e b i t e l i o i š p l ė š i a m o m m a l d a k n y g ė m ir r o ž a n č i u m i . L a i d o t u v i ų g i e s m ę „ A n g e l a s D i e v o " g i e d o d a m i , tremtiniai s u s a v o m i e l ą j a T ė v y n e a t s i s v e i k i n a . P a s i l i e k a n t i e m s i r a t r o d o , l y g jie s a v o g i m i nes, s a v o k a i m y n u s , s a v o t a u t i e č i u s g i l i o n k a p ų d u o b ė n leistų. Bet skirt u m a s v i s g i d i d e l i s . Mielą ž m o g ų d u o b ė n l e i s d a m i j a m a m ž i n ą atilsį kalb a m , o šie n e l a i m i n g i e j i atilsio j a u n e m a t y s . Ir n i e k a s n e ž i n o , k u r jų k a u lai d a r g a u s r a m i a i , k a d ir s v e t i m o j e ž e m ė j e , pailsėti. M a t ė m e jų kančių kelio p r a d ž i ą , b e t jo p a b a i g a tik m ū s ų m i n t y s e toli n u t į s t a į s n i e g u o t ą j į Sibirą. I š l y d ė d a m i j i e m s n i e k o į d u o t i n e g a l ė j o m e . Tik A u k š č i a u s i ą j į m e l d ž i a me, k a d J o p a l a i m a m ū s ų t a u t i e č i u s j ų b a i s i a m k e l y j e l y d ė t ų , k a n k i n i m ų v a l a n d o m i s jų sielas viltimi nuskaidrintų, kad p a m a t y s dar s a v o Tėvynę, j a u laisvą T ė v y n ę . Juos n e ž i n i o n ištrėmė, o čia k i e k v i e n a m k a i m e po keletą tuščių ir kurčių s o d y b ų liko. P a v a s a r i s l a u k a i s ateina, b e t n e š o k i n ė s g a n y k l o s e ė r i u k a i - jie s k e r d y k l o n v e ž a m i s u š a l o . N e d ū z g e n s p i e v ų g ė l ė s e b i t ė s jų aviliai išplėšti ir i š v a r t y t i , o d a r b š č i ų j ų d a r b i n i n k i ų l a v o n a i v ė j o su sniego pusnimis žarstomi. 155

Balti k a m i n a i j a u n e p a s v e i k i n s p r a e i v i o k a s r y t ą l i n k s m a i k y l a n č i a i s d ū m a i s . I š n u ž u d y t ų l a n g ų n e g y v o s a k y s k e r š t o š a u k i a s i tiems, k u r i e sen u s ž e m ė s š e i m i n i n k u s v e r g i j o n i š v a r ė , o kraštą m i r u s i a d y k y n e p a v e r č i a .
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1946 03 10, Nr. 4 (16), LYA, f. K1, ap. 3, b. 748, 1. 39. Originalas, mašinraštis.

43

dokumentas

Apie vidaus reikalų liaudies komisaro Juozo Bartašiūno vykdomą partizanų legalizaciją
M u r a v j o v a s Nr. 2 vėl prabilo

L i e t u v i ų s u k i l i m u i m a l š i n t i (1863-64 m.) r u s a i V i l n i u n a t s i u n t ė g e n e r a l g u b e r n a t o r i ų M u r a v j o v ą . U ž ž i a u r i u s ž m o n i ų ž u d y m u s M u r a v j o v a s Kor i k u b u v o p r a m i n t a s . L i e t u v o s i s t o r i j o j i r d a b a r t u o v a r d u jis v a d i n a m a s ( M u r a v j o v a s Korikas). N e g e r e s n į v a r d ą g a u s i r šių d i e n ų K o r i k o vietin i n k a s V i l n i u j e N K V D v a d e i v a B a r t a š i ū n a s . Tai M a s k v o j e , Č e k o s m o k y k lose, i š d r e s i r u o t a s l i e t u v i š k a s b e n k a r t a s . U ž r u s i š k ą m e d a l į p a s i r e n g ę s k a d i r v i s ą l i e t u v i ų tautą s u n a i k i n t i . I r n a i k i n a m a s i s d a r b a s š i a m b u d e liui v y k t ų „ b o l š e v i k i n i a i s t e m p a i s " , tik v i s u s j o p l a n u s s u ž l u g d o e n e r g i n g a p a r t i z a n ų v e i k l a . Štai ž e m ė s r e f o r m o s r e i k a l a s antri m e t a i s t o v i neišj u d i n a m a s ( o s v e t i m o t u r t o l a u k i a m a tiek d a u g t a r y b i n i u o s e m i e s t e l i u o se!). I r L i e t u v o s j a u n i m a s d a r n e v i s a s r a u d o n o j o n v e r g i j o n s u g a u d y t a s . Tai v i s d ė l t ų t ū k s t a n č i u s k a r t ų b o l š e v i k ų p r a k e i k t ų b a n d i t ų . N a , o v a s a r i o 10-oji v i s i e m s p a r s i d a v ė l i a m s g a l u t i n a i n u o t a i k a s p a g a d i n o . Jie p a m a t ė , k a d p a r t i z a n a i - tai n ė r a s a u j e l ė m i š k u o s e b e s i s l a p s t a n č i ų v y r u k ų , k a i p ligi šiol j i e m s a t r o d ė , b e t k a d tai v i s i l i e t u v i a i , k a i p v i e n a s ž m o g u s , bolševikų nekenčia ir jų u ž g a i d o m s kaip b e g a l ė d a m i priešinasi. K a d lietuvių n e p a v y k o s u k l u p d y t i p o r a u d o n u o j u j u n g u , M a s k v a m ū s ų t a r y b i n i n k ų tikrai n e p a g y r ė . V i e t o n m e d a l i ų - š v i n u į p a k a u š į p a g r a s i n o . P i r m o j i š v i n o porcija, ž i n o m a , tektų B a r t a š i ū n o p a k a u š i u i d ė l j o b e j ė g i š k u m o k o v o j e s u p a r t i z a n a i s . G e l b ė d a m a s i s n u o M a s k v o s r ū s t y b ė s , Korik a s Nr. 2 d a r kartą r y ž o s i l a i m ė s p a b a n d y t i - g a l p a v y k s l i e t u v i u s a p g a u ti. N e i e n k a v e d i s t a i s , nei s a v o s u k u r t o m „ l i a u d i e s g y n ė j ų " g a u j o m Bart a š i ū n a s j a u n e p a s i t i k i . N e s tokių „ h e r o j ų " p u l k a i , p a s i ų s t i k a i m a n b a n d i t ų g a u d y t i , r ū p i n a s i tik s a v o a l k a n u p i l v u , k a d k u r p a ė s t i a r k ą p a v o g t i g a u t ų , o m i š k u s d i d e l e p a g a r b a toli a p l e n k i a - n e s ten š a u d o !

156

Skęstantis ir už š i a u d o griebiasi. Vertingasis M u r a v j o v o vietininkas, nieko g u d r e s n i o n e i š g a l v o d a m a s , nutarė gražiai banditus paprašyti, kad jie p a t y s m i š k u o s e i š s i š a u d y t ų . Tai i r b a n d i t ų i š n a i k i n i m o p l a n a s b ū t ų į v y k d y t a s , i r „ l i a u d i e s g y n ė j a i " g a l ė t ų ramiai, b e p a v o j a u s , m i e s t ų šalig a t v i u o s e p a s k u t i n e s k l u m p e s s u n e š i o t i , ligi i š b r o l i š k ų r e s p u b l i k ų b u s g a u t i seniai p a ž a d ė t i v y ž a i . G r a ž i ų v a i s i ų l a u k d a m a s , K o r i k a s Nr. 2 š. m. v a s a r i o 1 d. ir i š l e i d o „ į s a k y m ą " , kurį d a b a r s t r i b o k a i uoliai po k a i m u s platina i r v e r k d a m i g y v e n t o j u s p r a š o , k a d tik v i s i p a t a r t ų b a n d i t a m s patiems išsišaudyti. „ Į s a k y m o " 1 - a m e p u n k t e K o r i k a s Nr. 2 į p a r e i g o j a s a v o g a u j a s v i s o s e a p s k r i t y s e naikinti b a n d i t u s . N e d o v a n o t i n a s B a r t a š i ū n o a p s i l e i d i m a s ! Tiek g r a ž a u s t a r y b i n i o a k t y v o ž u v o , o N K V D k o m i s a r a s tik d a b a r į s a k ė b a n d i t u s naikinti. B a r t a š i ū n a s d i d e l ė m i s b a u s m ė m i s g r a s i n a tiems, k u r i e turi p a s i d a r ę s l ė p t u v e s . J o p y k t i s m u m s s u p r a n t a m a s , nes t u o s e b u n k e r i u o s e n u o b u d r i o s e n k a v e d i s t o a k i e s s l a p s t o s i tokie a r š ū s l i a u d i e s p r i e š a i k a i p t a u k i n ė s , lašiniai, d e š r o s , čebatai. R u s i j o j tokių b u r ž u a z i n i ų likučių j a u seniai nėra. T o d ė l š i a m e d i d ž i a i g u d r i a m e į s a k y m e i r į p a r e i g o j a m i ž m o n ė s sekti s a v o k a i m y n u s i r t u o j p r a n e š t i milicijai, jei k o k i ą įtartiną s k y l ę p a s t e b ė t ų . Bet B a r t a š i ū n a s n e n u r o d ė , k a d t a r y b i n i a i į s t a t y m a i d r a u d ž i a g y v e n t o j a m s d a r y t i s l ė p t u v e s t u r t u i n u o v a g i ų p a s l ė p t i . K o r i k o vietininkas neišsižudžiusių ar enkavedistų k a n k y n ė m s nepasidavusių partizanų š e i m a s į s a k o s u i m t i ir i š t r e m t i . Tik n e n u r o d o , ką jis laiko p a r t i z a n o šeima. P r a k t i š k a i e n k a v e d i s t a i i š v e ž a i r tolimų g i m i n a i č i ų š e i m a s s u n a u j a g i m i a i s k ū d i k i a i s , n o r s p a r t i z a n a s jau seniai ž u v ę s , d a r k ū d i k i u i n e g i m u s . A r tokie k ū d i k i a i t a r y b i n i ų į s t a t y m ų l a i k o m i p a r t i z a n a i s , b a n d i t a i s ar banditų rėmėjais? Raudonasis komisaras savavaliauja prieš tarybinius įstatymus, įsakyd a m a s p a s i d a v u s i e m s p a r t i z a n a m s i š d u o t i p a s u s . A t r o d o , k a d g a u j ų dalyviai, žudžiusieji tarybinį aktyvistą, N K V D organų palankiau traktuojam i nei b e t k u r i s v a l s t i e t i s . T a r y b ų k r a š t u o s e p a s u s t e g a u n a tik m i e s t ų d a r b i n i n k a i , o v a l s t i e č i a m s t e i š d u o d a m i tik „Laikinieji a s m e n s liudijim a i " . D a b a r g e r a p r o g a i r v a l s t i e č i a m s p a s a i g a u t i i r t u o s a v o teises s u s i l y g i n t i s u m i e s t ų g y v e n t o j a i s - tereikia p a s i d a r y t i b a n d i t u . Kaip m a t o m e , šis M u r a v j o v o Nr. 2 į s a k y m a s s u r a š y t ų n e s ą m o n i ų skaič i u m i toli p r a l e n k i a v i s u s k i t u s t a r y b i n i u s į s a k u s . Čia i r h u m o r o y r a . Rašoma: „Niekas iš asmenų, u ž m u š u s i ų banditų gaujų v a d u s ar eilinius b a n d i t u s , n e b u s t r a u k i a m a s a t s a k o m y b ė n . " L i g šiol t u r b ū t d r a u g a s komisaras labai griežtai b a u s d a v o tuos, k u r i e m s per klaidą p a s i t a i k y d a v o kokį b a n d i t ą n u š a u t i ? ! K v a i l a ir j u o k i n g a .

157

Ginklu n e į s t e n g d a m i nuslopinti partizaninio s ą j ū d ž i o , raudonieji budeliai a p g a u l e i r g r a s i n i m a i s b a n d o k ą n o r s l a i m ė t i . I š d a v i k ų t a u t o j e ieško. Bet t u š č i o s p a s t a n g o s . U ž m u š t i s a v o d r a u g u s , i š d u o t i k a i m y n u s s k a tina. T o k i e d a r b a i tik s u ž v ė r ė j u s i e m s b o l š e v i k a m s g a l i m i . L i e t u v i u i j a u v i e n tokie ž o d ž i a i p a s i š l y k š t ė j i m ą kelia. Lietuvių tauta s a u kelią jau p a s i r i n k o . N e b o d a m a a u k ų s k a i č i a u s , j i g a l u t i n a i p a n i e k i n o k r u v i n ą j į b o l š e v i z m ą ir atsistojo p r i e š ų eilėn. Ir n u o s t a b u yra, k a d j u o d i d e s n i s r a u d o n ų j ų b u d e l i ų k r u v i n a s i s siautėjimas, j u o d a u g i a u j a u n u o l i ų ateina į p a r t i z a n ų eiles. L i e t u v i a i n e s v y r u o d a m i p a s i r i n k o k o v o s kelią, n e s jei lemta žūti, tai l i e t u v i s ž u s tyra s ą ž i n e , a u k š tai p a k e l t a g a l v a , k a i p y r a ž u v ę tūkstančiai k r i k š č i o n y b ė s a u k ų , k a i p žūd a v o s e n o s i o s L i e t u v o s k u n i g a i k š č i ų kariai, k a i p ž u v o N e p r i k l a u s o m y b ė s k o v ų d a l y v i a i . Geriau žūti u ž b r a n g i u s v i s a i ž m o n i j a i i d e a l u s , nei žmoniškumą prarasti raudonajam budeliui tarnaujant. Lietuvis nepirks s a u g y v y b ė s u ž T ė v y n ė s laisvę i r a r t i m ų j ų a š a r a s . Todėl i r p a r t i z a n ų daina nuoširdžiai skamba: O kai gulėsiu aš ant gatvės, Bus daugel daugel pajuokos. Žinok, motule, kad aš žuvęs Už brangią laisvę Lietuvos. Bet jeigu grįšiu nepražuvęs, Laimėjęs kovą su daina, Tada, motule, vėl dainuosim, Nes jau laisva bus Lietuva.
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų r i n k t i n ė s o r g a n a s ) , 1946 03 10, Nr. 4 (16), L Y A , f. K-l, ap. 3, b. 748, 1. 38. Originalas, mašinraštis.

44

dokumentas

Okupacijos kasdienybė Gyvenimas Krūmai vietoj bolševikų miesto rojuj

Bolševikai paskelbė projektus, kaip per penkmetį b u s atstatyta Klaipėda. Štai tos „ m i l ž i n i š k o s s t a t y b o s " : D a n g ė s u p ė s p a k r a n t ė , v i e t o j b u v u s i ų

158

u o s t o s a n d ė l i ų , u ž l e i s t a k r ū m a i s . L a i v a g a l i o , Petro i r Biržės g a t v i ų g r i u vėsiai b u s p a š a l i n t i i r u ž s o d i n t a k r ū m a i s . K v a r t a l a i t a r p D a n g ė s i r Ž v e j ų gatvės po stalininio penkmečio vešliai sužaliuos krūmais. Vietoj didžiulės h a l ė s ir t u r g a u s a i k š t ė s b u s k r ū m a i . K r ū m a i ir k r ū m a i , o t u o s e k r ū m u o s e l i n k s m a i š o k i n ė s k a t i u š ų o ž k o s . Tokia „ d i d i n g a " t a r y b i n ė s Klaipėd o s ateitis.

Bolševikinė

demokratija

B o l š e v i k ų s p a u d a rašo: „ V i s a m e k r a š t e v y k s t a v a l s t i e č i ų s u s i r i n k i m a i , kuriuose v y k d o m i e j i komitetai atsiskaito už n u v e i k t u s d a r b u s . " Truputį p a n a š u į tiesą - ne s u s i r i n k i m a i , o s u r i n k i m a i . N e s ž m o n ė s istrebitelių s u g a u d o m i i r k r ū v o n s u r e n k a m i , k u r t a r y b i n i a i p a r e i g ū n a i j u o s iškolioja, buožėmis, sabotažninkais išvadina, aiškina „pieno p y l i a v ų " svarbą penkmečio p l a n u i . O tas „ a i š k i n i m a s " v a l s t i e č i a m s a k i v a i z d u s : iš k i e k v i e n o s a p y l i n k ė s b e n t p o d u v a l s t i e č i u s s u m u š a i r i š v e ž a k e l i e m s m e t a m s kalėjimo u ž „ p i e n o g r a f i k o ž l u g d y m ą " . Ž m o n ė m s į d o m u b ū t ų tokioj a t a s k a i toj išgirsti, a r d a r y r a j ų a p y l i n k ė j tokių ū k i n i n k ų , k u r i e n ė r a k a l ė j i m e sėdėję po kartą, pagal planą dar b u s kiekvienas jų suimtas, sumuštas, a p v o g t a s , k i e k Sibiran b u s i š v e ž t a , k i e k k a c a p ų d a r b u s į m i e s t u s ant peršėrimo privežta?

Kova

už penkmečio

planą

Kovos fronte vyksta energingas žmonių g a u d y m a s į sezoninius katorgos d a r b u s d u r p ė m s kasti, k e l i a m s taisyti, p l y t o m s dirbti.

Istrebitelių

herojiški

žygiai

Š. m. b i r ž e l i o 3 d. s t i p r i a i g i n k l u o t a s istrebitelių b ū r y s a p s u p o Ū d r i j o s parapijos kapus ir po dviejų valandų didžiulių pastangų b u v o sudaužyti k r y ž i a i , i š d r a s k y t i k a p a i , s u t r e m p t o s g ė l ė s . A m ž i n a š l o v ė t ė v o Stalino vaikams!

Kova

prieš

buržuazinius

likučius

Praeito m ė n e s i o b ė g y j e e n k a v e d i s t ų i r s t r i b o k ų b ū r i a i b o l š e v i k i n i u uolum u v y k d ė s m u l k i a u s i a s k r a t a s k a i m u o s e . I š g i l i a u s i ų s l ė p t u v i ų b u v o ištraukti i r tenai s u l i k v i d u o t i a r š i a u s i k o m u n i z m o p r i e š a i : lašinių b r y z a i , k u m p i a i , d e š r o s . D i d e l i u t a r y b i n i u p a k i l i m u , r y ž t i n g a i b u v o nacionaliz u o t o s b e n z i n k o s , p e i l i u k a i , ž i r k l ė s , s i ū l ų š p ū l i u k ė s i r v i s a kita, k a s galėtų n u d ž i u g i n t i m i e s t e l a u k i a n č i o s k a t i u š o s širdį. Plane n u m a t y t a , k a d

159

p e r p e n k m e t į t u r i m e p r i s i v y t b r o l i š k a s r e s p u b l i k a s , todėl i r n a i k i n a m ' visi r i e b ū s b u r ž u a z i n i a i likučiai.
Už tėvų žemę, (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1946 07 01, Nr. 10 (22), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

45

dokumentas

Apie sovietinius penkmečio planus
Bolševikinis penkmetis mūsų tautai sunaikinti

Jau k u r i s l a i k a s L i e t u v o j e s i a u č i a t a m tikra e p i d e m i n ė k a r š t l i g ė - tai IV b o l š e v i k i n i o p e n k m e č i o p l a n o p r o p a g a n d a . T o p l a n o a i š k i n i m ų pilna s p a u da. Tarnautojai, moksleiviai, darbininkai ir ūkininkai v a r y t e v a r o m i į s u s i r i n k i m u s i r j i e m s čia „ a i š k i n a m a s " p l a n a s . S t u d e n t a m s u n i v e r s i t e t u o se paskirti net egzaminai iš to plano. Tame plane minimi milijoniniai, m i l i j a r d i n i a i skaičiai i r ž a d a m i g ė r y b i ų k a l n a i . Ž o d ž i u , p e n k m e č i o p l a n ą į g y v e n d i n u s b ū s i ą s b e v e i k r o j u s m i e l o j o j m ū s ų ž e m e l ė j . Bet m e s k i m e v i e n ą gilesnį ž v i l g s n į į tą p l a n ą ir p a ž i ū r ė k i m e , ką jis iš t i k r o m ū s ų k r a š tui ž a d ė s . P i r m i a u s i a k y l a k l a u s i m a s , k o d ė l taip d a u g a p i e j į k a l b a m a , n e s m u m s , p r a t u s i e m s d i r b t i , o n e kalbėti, t o k s p l e p ė j i m a s a t r o d o k e i s t a s , net j u o k i n g a s . Bet i š t i k r o tas k a l b ė j i m a s b o l š e v i k ų irgi p a g a l „ p l a n ą " y r a n u m a t y tas ir y r a v y k d o m a s - tai b o l š e v i k i n i o v e i k i m o k a s d i e n i n i s b ū d a s ir p a g r i n d a s , a n t k u r i o ligi šiol jis, tas b o l š e v i z m a s , tik i r išsilaikė. T o m i s k a l b o m i s a p i e planą n o r i m a n u k r e i p t i v i s ų ž m o n i ų m i n t i s n u o g a l v o j i m o a p i e tikrąją l a i s v ę , a p i e s a v o ateitį i r a p i e šių d i e n ų n e p a k e l i a m ą v e r g i j ą . B o l š e v i k i n ė p r o p a g a n d a - tai m ė g i n i m a s u ž m i g d y t i ž m o n i ų s ą m o n e s i r u ž t u š u o t i t ą s i a u b ą , k u r i s d v e l k i a š i a n d i e n k i e k v i e n a m ž m o g u i čia p a t a p l i n k u i , tai m ė g i n i m a s p r i d e n g t i t u o s v i s u s ž u d y m u s , d e g i n i m u s , k a n k i n i m u s k a l ė j i m u o s e i r U r a l e b e i kitų t o l i m ų j ų š i a u r i ų v e r g i j o j e . Kita v e r tus, ž a d ė t i a u k s o k a l n u s p o p e n k i ų m e t ų - l e n g v ų l e n g v i a u s i a s d a l y k a s . P a ž a d ė t o j a i g e r a i n u s i m a n o , k a d jie t o v i s k o n e i š t e s ė s , o t a d a p a s i t e i s i n i m u i p a g a l s a v o t u o m e t i n ę p r a k t i k ą jie i š a n k s t o žino, k o k i a s p r i e m o n e s p a n a u d o s , r a s i š t i s a s eiles s a b o t u o t o j ų , p l a n o t r u k d y t o j ų , j u o s n u t e i s , s u š a u d y s i r j i e m s v i s ą n e p a s i s e k i m o k e r š t ą s u v e r s . Tai y r a b o l š e v i k ų kalčių nusiplovimo nekaltų žmonių k r a u j u gerai išmėgintas b ū d a s . Po tokio „ a p s i p l o v i m o " vėl p l a n u o s iš naujo, vėl m i g d y s ž m o n i ų s ą m o n ę , ž a d ė t u s

160

aukso kainus dar už penkerių metų nukeldami. Vėl meluos ir tuo melu g y v e n s i r s t e n g s i s v i s u s i š l a i k y t i . A r k a s g a l ė t ų p a s a k y t i , k a d čia b l o g a s išsilaikymo planas? Savo planų milijoniniais skaičiais gali bolševikai pūsti į akis d ū m u s A z i j o s t a u t o m s , b e t m u m s tie skaičiai tik p a r o d o , į kokią p r a r a j ą e s a m e s t u m i a m i . Štai p a i m a m e iš to p e n k m e t i n i o p l a n o tik v i e n ą kitą skaičių, n u s a k a n t į k a s d i e n i n i o v a r t o j i m o p a g a m i n s i m ą s i a s p r e k e s jau p e r p a č i u s p r o d u k t i n g i a u s i u s 1950 m e t u s : m ė s o s b ū s i ą p a g a m i n t a 1 300 000 tonų, g y v u l i n i ų riebalų - 275 000 tonų, c u k r a u s - 2 400 000 tonų, o d i n ė s a v a l y n ė s - 240 m i l i j o n ų p o r ų , kojinių - 580 m i l i j o n ų p o r ų , v i l n o n i ų a u d i n i ų iki 159 m i l i j o n ų m e t r ų , l a n g a m s stiklo - iki 80 m l n . k v a d r a t i n i ų m e t r ų ir t. t. Jei v i s i tie i š d i r b i n i a i tikrai b ū t ų ištesėti ir s u n a u d o j a m i tik v i d u j e lygiai v i s ų ž m o n i ų , turint g a l v o j e , k a d d a b a r b o l š e v i k i n ė j e v a l s t y b ė j e y r a apie 200 m i l i j o n ų g y v e n t o j ų , tai 1950 m e t a i s j a u tektų k i e k v i e n a m ž m o g u i p e r m e t u s : m ė s o s - 6,5 k g , riebalų - a p i e 1,37 k g , c u k r a u s - a p i e [ n e į s k a i t o m a s s k a i č i u s ] k g , v i l n o n ė s m e d ž i a g o s - a p i e 0,79 m , o d i n ė s a v a l y n ė s - po v i e n ą porą su m a g a r y č i o m i s , k o j i n i ų - b e v e i k po 3 p o r a s , l a n g a m s s t i k l o - po 0,4 k v . m e t r o ir t. t. V a d i n a s i , p l a n o skaičiai n u m a t o didžiausio p a g e r ė j i m o metais, m ū s ų akimis žiūrint, liūdniausią, ubagiškiausią [ g y v e n i m ą ] k i e k v i e n a m b o l š e v i k i n ė s v a l s t y b ė s ž m o g u i . Bet čia d a r n e v i s k a s . N e u ž m i r š k i m e , k a d v i s i g a m i n i a i n e b u s ištesėta. A n t r a v e r t u s , jie b u s n e ž m o n i ų l a b u i i r s u n a u d o j a m i . P e n k m e č i o p l a n e y r a ž o d i s ž o d i n p a s a k y t a , k a d „ m ū s ų u ž d a v i n y s y r a toliau kelti TSRS g y n y binį p a j ė g u m ą i r a p r ū p i n t i T a r y b ų S ą j u n g o s g i n k l u o t ą s i a s p a j ė g a s n a u j a u s i a k a r i n e technika. T a r y b i n ė l i a u d i s nori m a t y t i s a v o g i n k l u o t ą s i a s p a j ė g a s d a r s t i p r e s n e s i r g a l i n g e s n e s " . V a d i n a s i , v i s o s tos p e n k m e t i n ė s g a m y b o s p a t i d i d ž i a u s i o j i d a l i s n u e i s k a r i u o m e n e i a p g i n k l u o t i , rengti, maitinti, taip p a t ir į karinių a t s a r g ų s a n d ė l i u s . Kita d i d ž i o j i d a l i s - išlaik y t i g a u s i e m s p u l k a m s e n k a v e d i s t ų , e n k a g ė b i s t ų bei p e n k i e m s s u virš u m m i l i j o n o p a r t i e č i ų , k u r i e m a i t i n a m i i r r e n g i a m i k a r a l i š k a i . Dar kita d a l i s eis b o l š e v i k i n e i p r o p a g a n d a i u ž s i e n i u o s e . A n t a i d a r p r i e š karą b o l š e v i k a i i š s a v o k r a š t o s t e n g d a v o s i tiesiog v e r s t e u ž v e r s t i p a s a u l i o r i n k a s p r a m o n ė s g a m i n i a i s i r m a i s t o p r o d u k t a i s . Jie vadinamais dempingais stengėsi vis numušti pasaulinėje rinkoje gaminių k a i n a s i r t u o b ū d u s u k e l t i t ų k r a š t ų p r a m o n ė s krizę, k a d p a s k u i dėl t o atsirastų n e d a r b a s , o iš to - n e r a m u m a i ir t o k i u b ū d u l i a u d i s b ū t ų bolševikinama. Tų visų d e m p i n g ų akivaizdoje rusų liaudis kentė visišką alkį i r s k u r d ą , b e t b o l š e v i k ų v a d e i v ų tas n e j a u d i n o . N e k i t o k i o s p o l i t i k o s b o l š e v i k a i m a n o l a i k y t i s i r p o šio karo. A n t a i j a u d a b a r p r i e š k e l i s m ė n e -

161

s i u s p a ž a d ė j o P r a n c ū z i j a i maitinti „iš s a v o ribotų a t s a r g ų " 500 t ū k s t a n č i ų tonų k v i e č i ų , kai t u o t a r p u R u s i j o j e jau v i s i š k a s b a d a s , kai m ū s ų m i e s t u o se g y v e n t o j a i taip p a t tik kai k a d a p a m a t o g a b a l ą a v i ž i n ė s d u o n o s . O r u s a i b o l š e v i k a i s a v o p a ž a d ą laiko: s u g a l v o j o i r V e n g r i j o s k v i e č i u s n u v e ž ė P r a n c ū z i j a i . V a d i n a s i , „ u n a s v s i o j e s t " . B ū k i m e tikri, k a d p e n k m e č i o p l a n e n u m a t y t ų j ų g a m i n i ų m i l ž i n i š k i kiekiai b u s i š m e s t i į u ž s i e n i ų rink a s n e p a p r a s t a i p i g i o m i s k a i n o m i s kitų k r a š t ų e k o n o m i n i a m g y v e n i m u i g e r i n t i i r v i s o m s k r i z ė m s i š š a u k t i , k a d t u o b ū d u g a l ė t ų kelti v i s o k i u s n e r a m u m u s i r b o l š e v i k i n t i t ų k r a š t ų ž m o n e s . K a s p o t o v i s k o liks v i d u j e eiliniam ž m o g u i , t a m p a g r i n d i n i a m d i r b a n č i a j a m , d i r b a n č i a m labai d a u g ir už d a r b ą n e p a j ė g i a n č i a m nei p a t i e s s a v ę s , nei š e i m o s išmaitinti, kiekv i e n a m gali būti s a v a i m e aišku. Bet b ū t ų k l a i d i n g a m a n y t i , k a d b o l š e v i k ų v a d e i v o s n e s i s t e n g t ų vis o k i o m i s p r i e m o n ė m i s šito p l a n o į v y k d y t i . S t e n g s i s , i r p a t s d i d ž i a u s i a s to p l a n o s u n k u m a s g u l s k a i p tik ant m ū s ų k r a š t o . Ir štai k o d ė l : R u s i j o j d e r l i n g i a u s i o s v i e t o s yra n e ž m o n i š k a i n u s i a u b t o s i r pačių b o l š e v i k ų n u alintos, g y v u l i ų ištisose s r i t y s e v o s v i e n a s k i t a s telikęs. L a u k ų t ū k s t a n čiai h e k t a r ų d i r v o n u o j a . P a j ė g i a u s i g a m i n t i y r a d a b a r kol k a s L i e t u v a ir kiti P a b a l t i j o k r a š t a i , k u r i ų ū k i s d a r n e s u s p ė t a s v i s i š k a i nualinti. Šitie k r a š t a i ir t u r ė s patį d i d ž i a u s i ą įnašą įnešti į šį p l a n ą . To v a i s i ų ir dabar jau p r a d e d a m e matyti. Iš ūkininkų išlupamas paskutinis pieno lašas, b e t n e m o k a m a i . O k u r s v i e s t a s d e d a s i ? M ū s ų m i e s t o g y v e n t o j a i j o n e m a t o n ė i š tolo, j u k y r a k a s j į s u r y j a . Tik n e l i e t u v i s . R u g i a i d a r n e v i s i s u v e ž t i - j a u p y l i a v o s u ž s a k y t o s iki p a s k u t i n i o g r ū d o a t i d u o t i iš karto. B u l v ė s d a r t e b e ž y d i , o jau ištisos t o n o s u ž s a k y t o s p r i s t a t y t i tą v i s k ą b e m a t a n t s u r i s i š a l k u s i b o l š e v i k i j a . Ir taip be g a l o v i s k a s b u s s p a u d ž i a m a iki tol, kol tik s p a u s t i d u o s i s , v i s a s ū k i s b u s v a r o m a s į nei š v e n g i a m ą k a t a s t r o f ą . Bet, k a i p toliau p a m a t y s i m e , ir tas eina į b o l š e v i k i n i o p l a n o u ž d a v i n i u s . P r a m o n ė s g a m i n i a i taip p a t y r a i r b u s steng i a m a s i p a g a m i n t i p a g a l p l a n ą . Ž m o n i š k a i a p m o k a m ų d a r b i n i n k ų pram o n ė s g a m i n i a i b ū t ų b r a n g ū s i r n e b ū t ų g a l i m a p u s d y k i a i m e s t i į užsienių r i n k a s . T a m r e i k a l u i y r a n u m a t y t i i r n a u d o j a m i į v a i r i a i s b ū d a i s s u g a u d y t i v e r g a i . D i d ž i a u s i u o s e p r a m o n ė s c e n t r u o s e (Urale ir kitur) anglių k a s y k l o s e i r k i t o s e p r a m o n ė s į m o n ė s e d i r b a i š v i s ų k r a š t ų s u v e ž t i milijonai v e r g ų . Ten yra š i m t a i t ū k s t a n č i ų ir l i e t u v i ų . Dalis jų, neišlaik ę b a d o i r s k u r d o , i š m i r ė a r b a m i r š t a . M a ž u m a , s v e i k a t o s netekę, pal e i d ž i a m i n a m o k a r t u s u p r o p a g a n d a , k a d j a u g r į ž t a ištremtieji. J i e m s v i s i e m s p a k e i s t i reikia p r i g a u d y t i n a u j ų v e r g ų . Tokių v e r g ų s u r a s t i s u n kioji našta v ė l a n t m ū s ų t a u t o s g u l a i r v i s a d o s g u l s , n e s m ū s ų k r a š t a s

162

ne visiškai subolševikintas, bolševikų v a d a m s nelabai patikimas. Neužmerkiant a k i ų b e v e i k v i s a m ū s ų tauta į t r a u k t a į p e n k m e č i o planą ir ateis v i s i e m s eilė v y k t i į v e r g i j ą . N u m a t y t i e j i į v e r g i j ą ž m o n ė s b u s pirmiausia a p š a u k i a m i b a n d i t a i s , d i v e r s a n t a i s i r v i s o k i a i s k i t o k i a i s kaltininkais, s u i m a m i ir k a i p p r a s i k a l t ė l i a i i š v e ž a m i į U r a l o ir Sibiro p r a m o n ė s sritis b o l š e v i k i n i o p l a n o v y k d y t i . O ten k a r t u ir s u n a i k i n t i . K a l b a n t a p s k r i t a i a p i e ūkį p l a n e p a s a k y t a tai, k a s n e p a s a k o m a kitur. Ten s a k o m a : „TSRS p e r g a l ė reiškia, k a d n u g a l ė j o t a r y b i n ė v i s u o m e n i n ė s a n t v a r k a , <...> t a r y b i n ė v a l s t y b i n ė s a n t v a r k a " i r todėl n u m a t o m a „baigti kurti b e k l a s i n ę socialistinę v i s u o m e n ę i r p a l a i p s n i u i pereiti n u o socializm o p r i e k o m u n i z m o . <...> 1946-1950 m e t ų p e n k m e č i o p l a n a s TSRS liaud i e s ū k i u i a t k u r t i ir i š v y s t y t i ta k r y p t i m i d a r o tolesnį ž i n g s n į p i r m y n . " V a d i n a s i , d a b a r t i n ė v i s u o m e n i n ė i r v a l s t y b i n ė s a n t v a r k a yra p l a n e p r i p a ž į s t a m a pačia g e r i a u s i a i r todėl j i d a r b u s „ g e r i n a m a " n u o s o c i a l i z m o iki komunizmo. Ž e m ė s ū k i o s r i t y j e p e n k m e č i o p l a n a s štai k ą s a k o : „ Ž e m ė s ū k i o atstat y m a s i r tolesnis g r e i t a s i š s i v y s t y m a s į m a n o m a s tik r e m i a n t i s socialistine g a m y b a , į r o d ž i u s i ą s a v o g y v y b i n g u m ą " , todėl „ r e i k a l i n g a , p i r m a , v i s o keriopai stiprinti bei d a u g i n t i v i s u o m e n i n i ų k o l e k t y v i n i ų ūkių turtą, greitai atkurti ir i š v y s t y t i g y v u l i n i n k y s t ė s f e r m a s ir p a d i d i n t i v i s u o m e n i n i u s fond u s <...>". V a d i n a s i , n u m a t o m a b ū t i n a i s t u m t i s t u o k o l c h o z i n i u i r s o v choziniu k e l i u . T a m b e a t o d a i r o s r u o š i a m a d i r v a i r p a s m u s . Jau d a b a r juk ištisos s r i t y s ž e m i ų d i r v o n u o j a i r p a s m u s , i r dėl t o v i s a i n e r o d o m a susirūpinimo. A i š k u kodėl. Dirvonų plotai b u s dar didinami, ir tuo b ū d u p a d i d ė s tie „ v i s u o m e n i n i a i f o n d a i " . O p a s k u i iš tokių „ v a l s t y b i n i ų " žemių tik v i e n u r a n k o s m o s t e l ė j i m u b u s p a d a r o m i s o v c h o z a i . Valstiečiai ū k i n i n k a i a p k r a u n a m i t o k i o m i s v i s ų r ū š i ų d u o k l ė m i s , k a d v i s tiek, jei n e šiandien, tai r y t o j j ų a t i d u o t i n e p a j ė g s i r t u o b ū d u b u s p r i v e r s t i p a t y s „ p a p r a š y t i " k o l c h o z o . T a i p b u s p a s i e k t a s p l a n e n u m a t y t a s t i k s l a s - tos „geriausios" santvarkos įgyvendinimas. P a g a l p l a n ą p a s i r y ž t a m a „baigti k u r t i b e k l a s i n ę socialistinę v i s u o m e nę". M e s ž i n o m e , k a d p a s m u s n e b u v o jokių l u o m ų nei k l a s i ų , k a r t u s u dvarininkais išnyko ir bajorų luomas. Visų luomų ir klasių p a g r i n d a s pas m u s b u v o d a r b a s i r t a u p u m a s . Kas d i r b o , t a u p ė i r n e g i r t u o k l i a v o , g a l ė j o i r turto k i e k s u s i t a u p y t i , i r t u o t u r t u n a u d o t i s p a g a l s a v o n u o ž i ū r ą . Kas tingėjo ir g i r t u o k l i a v o , tas ir d y k a i g a u t u o s i u s t u r t u s išleido. Tik b o l š e vikai atėję p a s m u s p a d a r ė k l a s e s . Jie i š r a d o i r s u g a l v o j o b u o ž i ų , v i d u t i niokų i r v a r g i n g ų j ų k l a s e s . P a g a l p l a n ą b e k l a s ė v i s u o m e n ė p a s m u s pradėta k u r p t i n u o p a č i ų b o l š e v i k ų p a d a r o , n u o v a d i n a m ų j ų „ b u o ž i ų "

163

n a i k i n i m o . B o l š e v i k a i labai k r u o p š č i a i v i s o k i a i s b ū d a i s s t e n g i a s i „ n u b u o žinti" ir sulikviduoti visus padoriau gyvenančius ūkininkus. Juos pabaigus, b u o ž ė m i s b u s pakrikštyti dabartiniai vidutiniokai, kurie b u s likvid u o j a m i , o p o j ų ateis eilė v i s ų kitų, kol b u s p e r v a r y t a p e r b o l š e v i k i n i u s k a l ė j i m u s b e i d a r b o s t o v y k l a s v i s a v i s u o m e n ė iki p a s k u t i n i a u s i o j o . A p i p l ė š t a i r n u s k u r d i n t a v i s u o m e n ė t a d a b u s j a u tikrai b e k l a s ė i r s u j a b u s g a l i m a d a r y t i k a s tik n o r i m a . Po to ji b u s p e r t v a r k y t a į k o l c h o z i n i u s ir sovchozinius v e r g u s žemės ūkyje, į pramonės ir valstybinių tarnybų verg u s miestuose. Tuo b ū d u b u s pereita jau prie k o m u n i z m o s a n t v a r k o s , nuo kurios apsaugok mus, Viešpatie! Čia k a l b a n t i e j i n u m a t y m a i n ė r a k a ž k o k i e i š s i g a l v o j i m a i , b e t p e n k m e tinio p l a n o b ū t i n i a p s p r ę s t i e j i u ž d a v i n i a i , p r i e k u r i ų j a u d a b a r b e a t o d a i r o s e i n a m e a r b a s t e n g i a m ė s eiti. M e s čia n e t u r i m e n e i tiek v i e t o s , nei kitų s ą l y g ų s m u l k i a u pakalbėti apie kiekvieną šio p e n k m e č i o p l a n o m ū s ų k r a š t u i n e š a m ą n e l a i m ę , b e t i r i š to, k a s p a s a k y t a , m a t o m e , k o k s s i a u b a s m ū s ų l a u k i a , jei k i e k i l g i a u b o l š e v i k a m s p a s m u s t e k t ų u ž s i b ū t i : d i d ž i a u sios dalies tautos v i s i š k a s išnaikinimas, o likusiems - vergija, kolchozai, s o v c h o z a i , s k u r d a s i r b a d a s . T u r i m e i r t u r ė k i m e viltį, k a d b o l š e v i k a i s a v o pragaištingo plano m ū s ų krašte nesuspės į v y k d y t i ir todėl visi privalome taip elgtis, k a d j o g a l ė t ų b ū t i į v y k d y t a k u o m a ž i a u s i a d a l e l ė i r k a d k r a š tas išliktų k u o m a ž i a u n u n i o k o t a s . Juk a t e i s v a l a n d a s a v a r a n k i š k a i g y v e n t i i r t v a r k y t i s taip, k a i p n o r ė s i m e p a t y s .
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1946 08 10, Nr. 12 (24), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

46

dokumentas

Apie Lietuvos kaimo skurdinimą
Plėšikai kaime

N e k e n č i a t a u t a i š s i g i m ė l i ų - jais š l y k š t i s i ir v e j a iš s a v o t a r p o . - „ I š g a m a esi! A z i j a t i š k a s č e s n a k o t v a i k a s t a u m a l o n e s n i s u ž t ė v i š k ė s l a u k ų a l s a v i m ą , tai i r eik p a s j u o s , ligi p a t s a z i j a t u d v o k t p r a d ė s i i r s u j a i s g a l o susilauksi!" Ir p r i s i r i n k o m i e s t a i ir m i e s t e l i a i a z i j a t i š k ą t v a i k ą p a m ė g u s i ų , iš s v e i kojo tautos k ū n o išmestų šlykščių apsigimėlių - s u p l a u k ė tautos atmatos, kad žmonijos budeliui tarnautų, s a v o gimtąją žemę, s a v o kalbą ir paproč i u s n i e k i n t ų . Gera j i e m s m i e s t e , n e s ten j a u d a u g tokių f i z i n i ų i r d v a s i -

164

nių n e v a l e i k ų p r i g r ū s t a . Dirbti n i e k o n e r e i k i a . V a i k š t o s a u r u s i š k ą kačerg ą v i l k d a m a s i r ž v a i r u o j a p ū l i u o t a m a k i m , k u r s a m a g o n o lašelį n u t v ė rus, k a d s a v o s u s p j a u d y t ą d ū š i ą n u p l a u t ų . N e m a ž a i tokių n e š v a r i o m d ū šiom m i e s t u o s e prisirinko, ir v i s i ėsti baisiai nori. O plačioj Stalino t ė v y n ė j dar keliolika m i l i j o n ų tokių v e l t ė d ž i ų i š s i ž i o j u s i a i s n a s r a i s g r o b i o laukia. Ir s u s i v i e n i j o v i s ų šalių i š g a m o s , c h u l i g a n a i , v a g y s ir girtuokliai į „visasąjunginį p r o l e t a r i a t ą " , i r a p n i k o k a i p skėriai d o r u d a r b u d u o n ą p e l n a n č i u s ž m o n e s , k a d j u o s , ž m o n i j o s a t m a t a s , š e r t ų , k a d j u o s veltui p e n ė t ų . Lietuvoje r u d u o . Vos pirmieji derliaus vežimai į v a ž i a v o į kaimiečių k l u o n u s - tuoj p a s i p y l ė i š m i e s t ų b o l š e v i k i n i o a k t y v o g a u j o s g r o b i o kaim u o s e ieškoti. A n k s t i , i š p o nakties, k a r t u k e l i u o s e g r e t i m u o s e k a i m u o s e pasirodo stipriai ginkluotų enkavedistų gaujos. A u k š t u m o s e kulkosvaid ž i u s išsistato, o po s o d y b a s i m a siautėti k o m u n i s t i n ė c h u l i g a n i j a . Ir taip p r a s i d e d a „ k o v a u ž d u o n ą " . L e n i n o - S t a l i n o p a r t i j o s a u k l ė t i n i a i plėšia v i s k ą , k a s i š p l ė š t i g a l i m a . T i n k a j i e m s i r m o t e r ų sijonai, i r v y r ų k l u m p ė s . Uogienė, grietinė, m e d u s bei d e š r o s čia p a t į p a r t i n i u s p i l v u s s u l i k v i d u o jamos. - V i s a kita k r a u n a m a į v e ž i m u s . P r i g r o b t o t u r t o v e ž i m a i a p k a r s tomi r a u d o n a i s s k a r m a l a i s bei k o m u n i s t i n i ų b a l v o n ų p o r t r e t a i s . M i e s t o p a l e i s t u v i ų bei v e l t ė d ž i ų d ž i a u g s m u i , tokia „ r a u d o n o j i g u r g u o l ė " v a r o m a į b a z e s , k u r p a t i n k a k o k s b u v ę s arklių u o d e g ų p j a u s t y t o j a s s u p r a k a l b a a p i e d i d e l ę g a r b ę , kokią turi j a u s t i k a i m a s , s a v o b u d e l i u s bei prostitučių g a u j a s š e r d a m a s . Kaip ir v i s u s bolševikų šlykščius d a r b u s , taip ir rudeninius kaimo a p i p l ė š i m u s b u v o b a n d o m a u ž t u š u o t i n e r i b o t a p r o p a g a n d a . Laikraščiai s a v o p u s l a p i u o s e „ G a r b ė s l e n t a s " d e d a , k u r s p a u s d i n a m o s p a v a r d ė s labiausiai plėšimuose pasižymėjusių v a g i ų . Svetimo turto grobimo meną k a i p g a r b ė s d a l y k ą b a n d o p a v a i z d u o t i i r P a l e c k i s („Tiesa", r u g s ė j o 1 4 d.). Jis rašo: „ D a r b o v a l s t i e t i s t i e s i o g s u i n t e r e s u o t a s s a v o v a l s t y b i n i ų p r i e v o lių a t l i k i m u , n e s a t l i k d a m a s jis t u o p a č i u p a d e d a stiprinti s a v o v a l s t y b ę . " Čia m i n ė d a m a s „ v a l s t y b ę " , Paleckis l y g i a i s u t o k i u p a t p a s i s e k i m u g a l ė j o rašyti - „Valstiečiai, š e r k i t g e r a i s a v o b u d e l į , n e s j ū s p a t y s s u i n t e r e s u o t i , k a d jis b ū t ų s t i p r u s j u m s n u g a r a s l a z d a t v o t i . " N e s tik k a i p b u d e l į lietuv i s i r t e p a ž į s t a „ b o l š e v i k i n ę v a l s t y b ę " . P a l e c k i s giriasi, k a d v a l s t y b ė n e veltui a t i m a i š v a l s t i e č i ų j a v u s - u ž j u o s jie g a u n a „ p i g i ų i r g e r ų p r e k i ų " . Taigi p a k l a u s k i t e p a s g r į ž t a n č i u s i š „ r a u d o n ų j ų g u r g u o l i ų " , k o k i ų p r e k i ų jie p a r s i v e ž a u ž a t i m t u s j a v u s . A p i e t o k į a t s i l y g i n i m ą b o l š e v i k a i v i s a i nemini. Jie k a l b a tik a p i e r a d i j o m a z g u s p r i p l ė š t o t u r t o s u r i n k i m o b a z ė s e ir apie snargliuotus komjaunuolius, kurie valstiečiams aiškina apie pyliavų „ g a r b ę " . Paleckis r a m i n a , k a d š i o s p y l i a v o s - tai tik k a r o p a d a r i n i a i ,

165

k a d reikia d a r k a ž k ą „ a t k u r t i i r i š v y s t y t i " . Bet m e s d a r g e r a i a t s i m e n a m 40 ir 41 metus, kada, rodos, bolševikai turėjo būti v i s o k e r i o p a m pertekliuj, b e t v o s į k ė l ė koją m ū s ų k r a š t a n , k a i m i e č i u s t u o j p a s v e i k i n o d u o k lėm, n o r s t a d a n e b u v o k o nei „ a t k u r t i " , nei „ i š v y s t y t i " . O g a l g i tas steb u k l i n g a s i s stalininis p e n k m e t i s kaimiečiui ką žada? T a m „geniališkam p l a n e " kalbama apie teatrus, kinus, apie g y v e n a m o j o ploto p a d i d i n i m ą . Bet k a i m i e t i s netiki, k a d j a m b ū t ų p a d i d i n t a s g y v e n a m a s i s p l o t a s . K a d i r s u d e g u s i u o s e miestuose, bet ir dabar dar yra p a k a n k a m a i erdvių rūsių, bet s u g a u d y t u s kaimiečius [neįskaitomi žodžiai] požemiuose ir be oro troškina. Plane apie to ploto padidinimą nieko nepasakyta, kaip nieko nepasakyta ir apie bolševikų ė d r u m o sumažėjimą penkmečio gale. Atrod o , k a d p e n k m e č i o g a l e p a r t i n i s ė d r u m a s ž y m i a i p a d i d ė t ų . Bet tikra y r a , k a d b o l š e v i k a i g r e i č i a u s u s i l a u k s s a v o g a l o nei p e n k m e č i o . Kaime ruduo, o miesto chuliganams - darbymetė. Kaime tokios pat nuotaikos kaip Afrikos negrų aštuonioliktame šimtmetyje, kada vergų g a u d y t o j ų pulkai s i a u s d a v o ir g r i e b d a v o , ką sugriebti g a l ė d a v o . Slapstosi žmonės, iš kurių jau v i s k a s išplėšta ir dar d a u g i a u reikalaujama. Slapstomi gyvuliai, kad būtų a p s a u g o t i n u o rekvizitorių grobimo. Pelės baigia gadinti paskutines rūbų atsargas, kurios visokiuose palėpiuose saugom o s nuo partinių plėšikų akies. Bet n e n u l e i d ž i a g a l v o s k a i m a s p r i e š š ė l s t a n č i ų c h u l i g a n ų g a u j a s . M ū s ų k a i m a s t v i r t a i k o v o j a i r g i n a s a v o turtą n u o g r o b i m o i r s a v o ž m o n e s n u o v e r g ų g a u d y t o j ų . N e s l i e t u v i s žino, k a d b a i g s i s v i s o k i ų d v a s i n i ų i r fizinių iškrypėlių siautėjimas. Pasauly dar p a k a n k a m a i yra jėgų, kurios organizuojasi apvalyti ž e m ė s rutulį n u o ž m o n i j o s gėdos.
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1946 09 24, Nr. 15 (27), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

47

dokumentas

Apie komunistinę doktriną ir būtinybę jai priešintis
Būkime realūs

Ne paslaptis, kad ši karta a p m o k a sunkias praeitų klaidų skolas. Šiandieninis karo ir okupacijos g y v e n i m a s yra pasėka anksčiau s u k u r t ų klaiding ų p a ž i ū r ų į g y v e n i m ą , k l a i d i n g ų s i s t e m ų a p i e teisę, m o r a l ę , a p i e patį ž m o g ų ir ž m o g a u s s a n t y k i u s su A b s o l i u t u - Dievu. Praeities socialinio ir e k o n o m i n i o , t a i g i p o l i t i n i o ir v a l s t y b i n i o g y v e n i m o teoretikai, o t a i p p a t

166

k ū r ė j a i - „ i n ž i n i e r i a i " ž m o n i j o s g y v e n i m o r ū m ą s t a t ė ant p a p r a s t o s m ė lio. N e n a g r i n ė j a n t pačių p r i e ž a s č i ų , istorija m u m s r o d o , k a d d a u g e l i s e k o n o m i n i o ir socialinio, p o l i t i n i o ir v a l s t y b i n i o g y v e n i m o „kūrėjų-inžin i e r i ų " b u v o n u t r a u k ę b e t kokį sąlytį s u v i s o p a s a u l i o K ū r ė j u , s u D i e v u . Jis jų p r o t a m s b u v o n e p r i e i n a m a s , jų p i k t o s v a l i o s b u v o a t s t u m t a s į šalį; ilgainiui - p a n e i g t a s , iš jų s u k u r t o s s i s t e m o s i š m e s t a s . T o k i u b ū d u tie ponai s a v a i m e „ p a k i b o o r e " i r ten, k a i p k a s i š m a n ė , s t a t ė n a u j ą r ū m ą . Tiesa, j ų s t a t o m a s r ū m a s d a u g e l i o akiai b u v o v i s i š k a i r a c i o n a l u s i r p a v i r š u t i n i š k a i g r a ž u s , b e t n e t u r ė j o to p a g r i n d o , to b ū t i n i a u s i o p r a d m e n s pačios TAISYKLĖS, GEROVĖS IR TIESOS - DIEVO - to b ū t i n i a u s i o g y v e n i m o p i r m o v a r i k l i o i r a u k š č i a u s i o bei p a s k u t i n i o tikslo. A i š k u , tokia yra ir pati d i d ž i a u s i a g y v e n i m o n e s ą m o n ė , t r a p i a u s i a ir a p g a u l i n g i a u s i a tikrovė; t o k i o r ū m o l i k i m a s j a u i š a n k s t o y r a i š s p r ę s t a s : j i s p a s m e r k t a s s u g r i ū t i ir i š n y k t i . N e s i g i l i n d a m i į v i s ą k o m u n i z m o d o k t r i n o s ir b o l š e v i z m o s i s t e m o s i š s i v y s t y m o istoriją, tik b e n d r i a u s i a i s b r u o ž a i s g a l i m e p a s a kyti, k a d j i s (rusų k o m u n i z m a s - b o l š e v i z m a s ) y r a p r a n c ū z ų r e v o l i u c i j o s tęsinys, p e r m e s t a s į tamsią d a u g m i l i j o n i n ę p a v e r g t ų j ų d i r v ą . Gi toje tamsioje d i r v o j e , p a s i n a u d o d a m i m o d e r n i n ė m i s p r i e m o n ė m i s , t e c h n i k o s i r b e n d r a i v i s o s c i v i l i z a c i j o s l a i m ė j i m a i s , p a s i r o d ė n a u j ų laikų „ p r a n a š a i " , n a u j o p a s a u l i o k ū r ė j a i . Tai ž m o n ė s , k u r i u o s e s i n t e z u o j a s i ( j u n g i a s i ) v i s ų b u v u s i ų k l a i d i n g ų teorijų bei s i s t e m ų autoriai. M a r k s a s , Leninas, Stalinas yra p a s k u t i n i a i tos i l g o s k l a i d i n g o s s i s t e m o s g r a n d i n ė s ž i e d a i . Bet s u Stalinu k o m u n i z m a s p r i ž e n g ė p a s k u t i n į tos n e d o r o s k l a i d i n g o s s i s t e m o s laiptelį, p r i ė j o k l a i d i n g o p r i n c i p o liepto galą: p a v e r g t a , a p g a u d i n ė j a m a , nualinta i r v i s a i p i š n a u d o t a b e t e i s ė tauta, y p a č valstiečiai, s u k y l a . Šiandien v e i k v i s u o t i n a i b o l š e v i k ų p a s a u l y j e r e v o l i u c i j a ž y g i u o j a p r i e š r e v o liuciją, m a s ė s s u k y l a p r i e š k l a i d i n g ą u b a g ų i r v e r g ų s i s t e m ą i r a i š k u , k a d g y v e n i m o k o v a s u s i s t e m a v i s a d o s b a i g i a s i g y v e n i m o p e r g a l e . T a i g i stat o m a s i s b e p a m a t o socialistinis, e k o n o m i n i s i r v a l s t y b i n i s r ū m a s p r i ė j o fatališko, b e t i r n a t ū r a l a u s galo: s v o r i o p a v e i k t a s s m ė l i o r ū m a s k a t a s t r o fiškai g r i ū v a . S u p r a n t a m a , S t a l i n a s s u s a v o šių d i e n ų „ d i p l o m a t a i s " (juos d e d a m e k a b u t ė s e , n e s k o m u n i s t a m s v e r č i a u t e g u l ž ū v a v i s a tauta, o n e pats, k a d i r aiškiai k l a i d i n g a s , p r i n c i p a s ) d e d a p a s k u t i n e s p a s t a n g a s esamą p a d ė t į i š g e l b ė t i , išlaikyti, p r a i l g i n t i . Tai j i e m s gali laikinai k i e k ir p a s i s e k t i . Bet n a t ū r a l u , k a d tos p a s t a n g o s s u l a i k y t i b e p a m a t o g r i ū v a n t į r ū m ą v i s u š i m t u p r o c e n t ų g a l u t i n o j e i š v a d o j e b u s b e r g ž d ž i o s , n e s klaid i n g o s s i s t e m o s n u a l i n t a s ū k i s a t v e d ė 190 m i l i j o n ų tautą p r i e v i s u o t i n o s k u r d o i r b a d o š m ė k l o s . V i s i e m s s u p r a n t a m a , k a d v i e n tik šios n e v y k u sios ir ž i a u r i o s p r i e m o n ė s p r i k i m š t i a t s i l i k u s i o s , n u d r i s k u s i o s ir b e t e i s ė s

167

m i n i o s pilvą i r g a l v ą tik a p g a u l i n g a i s š ū k i a i s i r i d ė j o m i s n e u ž t e k s , k a i p k a d n e u ž t e k o i r n e u ž t e n k a šio k a r o e i g o j e n a u d o j a m ų p r i e m o n i ų g r a ž i a i s žodžiais uždangstyti skurdžią tikrovę nuo viso kultūringo pasaulio akių. Šiandien k o m u n i z m a s v i r t o š i u r p ą keliančiu reiškiniu ne tik pačioje Rusijoje ar jos k a i m y n u o s e , b e t ir v i s a m e p a s a u l y j e . Todėl d r ą s i a i g a l i m e tvirtinti, k a d k o m u n i z m a s j a u a t g y v e n o s a v o d i e n a s i r k a d j a u ž e n g i a į n e g a r b i n g o s ir t a m s i o s bei ž i a u r i o s - n e r e g ė t o s p r a e i t i e s a r c h y v ą . T u o n i e k a s š i a n d i e n ir n e a b e j o j a . Tai, ž i n o m a , p a v e r g t a m p a s a u l i u i d ž i u g u s f a k t a s : taip n e p a s i l i k s , n e s ą m o n ė p a s a u l y j e v i s ą laiką n e g a l i v i e š p a t a u t i , n e s bolš e v i k u o s e v i s u r šuoliais ž e n g i m a s atgal, v i s u r s k u r d a s , v e r g i j a ; v i s u r b r u z d a ir grasina, visas pasaulis prieš juos aliarmuojasi. Komunizmas žlugs! Bet tai v i e n a m e d a l i o p u s ė . D r į s k i m e p a ž v e l g t i ir į antrą m e d a l i o p u s ę , į tą s k a u d ž i ą d a b a r t i e s tikrovę, k u r i s a v o d a u g i a u ar m a ž i a u p a g r į s t o m i s f o r m o m i s , į v a i r i ų k o n f e r e n c i j ų kivirčais, laikinais į t e m p i m a i s n e kartą m ū s ų tautiečių l ū k e s č i u s a p v y l ė . K a r a s yra b a i s u s , bet, p a l y g i n u s s u ž i a u r i a b o l š e v i k ų v e r g i j a , jis d a r i š g a n i n g a s . Todėl k a r o š i a n d i e n v i s a s b o l š e v i k i nis p a s a u l i s tik ir laukia. Bet to i š g a n i n g o k a r o p r a d ž i o s u ž d e l s i m a s m u m s , l i e t u v i a m s , i r y r a t o m e d a l i o antroji p u s ė . S ą r y š y s u tuo jau n e v i e n a s m ū s ų tautiečių p r a d e d a nusivilti, abejoti, nuleisti r a n k a s . „Mes e s a m e pav e r g t i " , s a k o jie, „ m u s a t ė j ū n a i s m a u g i a , p a g a l b o s i š n i e k u r n e s u l a u k i a me; v i s v i e n a greitai g e r e s n i o n e s u l a u k s i m e , o tuo t a r p u nėra k u r p a s i d ė t i , k a m p a s i s k ų s t i ; t e g u l d a r o , ką jie nori, m a n v i s v i e n " ir t. t. M e s g e r a i s u p r a n t a m e tautiečių n e š a m ą j u n g ą , j ų n e i š b r e n d a m a s bėd a s , j ų g i l i u s v e i d ų i š v a g o j i m u s , l i u d i j a n č i u s s u n k i u s k a s d i e n i n i u s j ų išg y v e n i m u s . M e s v i s a tai p u i k i a i s u p r a n t a m e i r todėl m e s s a v o t a u t i e č i u s užjaučiame; m e s trokštame jiems padėti. Kadangi ne mažesnės b ė d o s s p a u d ž i a i r m u s p a č i u s , tuo t a r p u m e s n e g a l i m e k i t a i p p a l e n g v i n t i m ū s ų tautiečių n e š a m o j u n g o , n e s i r i b o d a m i tik g e r a i s n o r a i s i r s v e i k a i s p a s i r y ž i m a i s . Šiuo a t v e j u l a i k o m e s a u u ž p a r e i g ą m ū s ų b o l š e v i k ų p a v e r g t i e m s broliams priminti, kad bet koks nusivylimas, s u s v y r a v i m a s , a b e j i n g u m a s i r a k l a s a t s i d a v i m a s l i k i m u i , taigi a p a t i j a k i e k v i e n a m k ū r y b i n i a m d a r b u i i r k i e k v i e n a i k o v a i u ž m ū s ų k r a š t o l a i s v ę y r a reiškiniai, ž a l i n g e s n i u ž pačią p r i e s p a u d ą . M ū s ų k o v o s g a i r ė s y r a a i š k i o s , l a i m ė j i m a s tikras. A r yra tikslu žūtbūtinėje kovoje už s a v o krašto laisvę, pagaliau už s a v o pačių egzistenciją s u s v y r u o t i , n u s i v i l t i i r n u l e i d u s r a n k a s aklai a t s i d u o t i t a m s i a m i r n e ž i n o m a m l i k i m u i ? K o k s p e r r a c i o n a l u m a s g a l i b ū t i to, k u r i s u ž r i š t o m a k i m naktį s ą m o n i n g a i k l a i d ž i o t ų u ž m i n u o t a m e l a u k e ? M e s j į p a v a d i n t u m ė m e b e p r o č i u , i e š k a n č i u s a u mirties. A r m u s p r i v a l o b a u g i n t i u ž s i t ę s u s i s u n k i p a d ė t i s , k o v a , n e s ė k m i n g u m a i , a u k o s ? M u m s tai re-

168

g i n t d a r o s i s k a u d u , b e t toje ž ū t b ū t i n ė j e i r v i s u o t i n ė j e k o v o j e v i s a tai y r a n e i š v e n g i a m a , n e t b ū t i n a . N e s m ū s ų k o v a y r a teisėta i r š v e n t a . M e s n e pirmieji š i o j e k o v o j e i r n e s a m e v i e n i i š tų, k u r i e b ū t u m e k o v o j ę , k e n t ė j ę ir gausiausiai aukų sudėję už kilnius ž m o g a u s idealus, už s a v o krašto l a i s v ę . Štai k i n a i j a u b e n t a n t r a tiek, k a i k a r i a u j a u ž s a v o k r a š t o l a i s v ę i r n e p r i k l a u s o m y b ę . Tos pačios Rusijos p a v e r g t o s tautos jau 29 metai, kai s k u r s t a i r l a u k i a l a i s v ė s . Istorija ž i n o k a r ų , u ž s i t ę s u s i ų net 3 0 i r d a u g i a u m e t ų . G i m e s e s a m e p r i e s p a u d o j e tik a š t u n t i m e t a i , t e i s i n g i a u p a s a k i u s , m e s tikrą p r i e s p a u d ą p a j u t o m e tik p r i e „ t e i s i n g ų j ų , i š l a i s v i n t o j ų , d e m o k r a t ų " , tai tik k e t v i r t i metai, o š i a n d i e n j a u p a l a u ž t a i s j a u č i a m ė s , n e d r į s t a m e p a k e l t i tos b ū t i n o s k o v o s u ž s a v o g e r e s n ę ateitį, kai d a r a i š k i a i n e m a t o m e tos k o v o s g a l o , v i s i š k o s p e r g a l ė s . Ne, taip n e g a l i m a eiti p i r m y n ! Reikia tik n e p a l a u ž i a m o p a s i r y ž i m o , k a n t r y b ė s ir g y v o t i k ė j i m o į l a i s v ę , į m ū s ų kov o s p e r g a l ę . Tik r a n k ų n e n u l e i s k i m e , k o v o k i m e , o l a i k a s s a v a i m e ateis n e š i n a s m ū s ų p e r g a l ė s v a i s i a i s . Gerai a t s i m i n k i m e , k a d ž m o g a u s g y v e n i m o takai n ė r a v i e n tik r o ž ė m i s iškloti. V i s a s ž m o g a u s g y v e n i m a s y r a pasisekimų ir nepasisekimų, gerų ir blogų dienų sintezė. Pagaliau mes k o v o j a m e n e v i e n tik u ž s a v o k r a š t o l a i s v ę i r tik u ž m ū s ų g e r b ū v į , b e t mūsų kova siekia ir visos žmonijos gerovę; m e s k o v o j a m e su b e d i e v y b e , s u pačia ž i a u r i a u s i a ž m o n i j o s tironija, k u r i g r e s i a v i s a m k u l t ū r i n g a m i r k r i k š č i o n i š k a m p a s a u l i u i . K ą j a u g a l ė j o [ n e į s k a i t o m a e i l u t ė ] v i s i š k ą nebep a t a i s o m ą s u i r u t ę b o l š e v i k i n i o „ r o j a u s " v i d u j e i r d a r d a u g kitko. Reikšmingas p a n a š u m a s ! Kaip visi gerai atsimename, ir Hitleris prieš galą nutilo. V i e t o j j o p r a d ė j o rėkti G e b e l s a s , G e r i n g a s i r kiti, s k ų s d a m i e s i sunkia susidariusia padėtimi.
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1946 12 15, Nr. 109, LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 79. Originalas, mašinraštis.

48

dokumentas

P a d ė t i s L i e t u v o j e 1946 m . p a b a i g o j e
Įvairios žinios

- Baltijos p a k r a š č i ų i r L i e t u v o s R y t p r ū s i ų p a s i e n i o r u o ž u y r a d a u g s u t e l k tos r a u d o n a r m i e č i ų k a r i u o m e n ė s . M i n ė t o r u o ž o a r t i m e s n i e j i g y v e n t o j a i y r a r a u d o n a r m i e č i ų s m a r k i a i p l ė š i a m i . M a t b o l š e v i k ų tokia j a u p l ė š i k i š k a p r i g i m t i s . B ū d i n g a tai, k a d Stalinas j a u n e p a j ė g i a p a k a n k a m a i m a i s t u aprūpinti net s a v o kariuomenės.

169

- Kam teko y p a č š i u o m e t u važinėti t r a u k i n i u ar p a g y v e n t i a r t i m u o s e g e l e ž i n k e l i ų linijų k a i m u o s e , b e abejo, krito a k y s n a s a v o t i š k a i n u t e i k i ą s v a i z d a s : stotys, traukiniai ir k a i m a i d a ž n a i yra pilni čia taip v a d i n a m ų „rusų ž u r n a l i s t ų " - n u s k a r m a l i j u s i ų , i š b a d ė j u s i ų - ir... „ t a n k ų " ( p a r a z i t ų ) n u g r i a u ž t ų b u r l i o k ų . Rusijoje b a d a s , į Lietuvą v e r ž i a s i p a s i u b a g a u t i . - N e b ū k i m e lengvatikiai. Bolševikai tam tikrais s u m e t i m a i s leidžia g a n d u s , b ū k N K V D i r NKGB „ p a r e i g ū n a i " - b u d e l i a i s u i m t ų j ų n e m u š a , b ū k jau esą šiek tiek geresni. Mes ž i n o m e d a u g y b e s v i s i š k a i n e k a l t ų ž m o n i ų , dar ir šiandien su išsukinėtomis rankomis ir kojomis, su perlaužtu nugark a u l i u , su a t m u š t a i s p l a u č i a i s ir t. t. ir t. t. Mat š n e k o s p a s b o l š e v i k u s v i e n u keliu, o d a r b a i - vėl s a v o . P a g a l i a u visi g e r a i ž i n o m e , k a d l a p ė keičia kailį, b e t ne p a p r o č i u s . - Bolševikai p a t y s n u s i i m a k a u k ę . Po 1941 m e t ų b o l š e v i k ų i š v i j i m o iš Lietuvos, k a d v i s a s k u l t ū r i n g a s p a s a u l i s , jau p a s i b a i s ė j ę s žiauriu ir neg a r b i n g u b o l š e v i k ų p a s i r o d y m u v i e š a m e tautų g y v e n i m e , n u o j ų v i s i š kai n e n u s i g r ę ž t ų , m ė g i n o keisti s a v o išorę: p a n a i k i n o internacionalą, užs i d ė j o a n t p e č i u s , p r a d ė j o leisti g a n d u s a p i e ž e m ė s g r ą ž i n i m ą n u o s a v y bėn, apie atidarymą u ž d a r y t ų j ų bažnyčių, apie visišką tikybinių konfesijų l a i s v ę ir t. t. Bet tai b u v o sena ir į p r a s t a b o l š e v i k ų ž e m i a u s i o s rūšies d e m a g o g i j a , tai b u v o k r o k o d i l o a š a r o s , k u r i o m i s , v o k i e č i a m s beldžiant į Lietuvos duris, raudonasis krokodilas norėjo sugraudenti visų tautų š i r d i s ir g a u t i iš kitur u ž u o j a u t o s ir p a r a m o s . Bet t o m s s u n k i o m s pavojaus dienoms praėjus Kremliaus krokodilas jo pavergtoms tautoms p a r o d ė d a r a š t r e s n e s s a v o iltis. Suiminėjimai, k a n k i n i m a i ir ž u d y n ė s nekaltų ž m o n i ų š i u o m e t u p a s i e k ė s a v o kulminacinį tašką. T u o t a r p u , k a i v i s a s p a s a u l i s kalba a p i e v i s u o t i n ę taiką ir v i s ų tautų l a i s v ę , k u o m e t , d a u g i a u s i a p a t y s b o l š e v i k a i , „lieja a š a r a s " dėl f r a n k i s t i n i o r e ž i m o Ispanijoje - „ d e m o k r a t ų " p e r s e k i o j i m o , dėl r a s i n ė s d i s k r i m i n a c i j o s A f r i k o j e ir kitose anglų-amerikiečių kolonijose, kuomet raudonieji veidmainiai „sielojasi" kitų k r a š t ų . . . religijos p e r s e k i o j i m u , p a s m u s v y k s t a v y s k u p ų ir k u n i g ų areštai, b a ž n y č i a l a i k o m a k o k i a tai a m a t ų d i r b t u v e , o k u n i g a s - k o k i u tai a m a t i n i n k u ir todėl tą „ į s t a i g ą " b o l š e v i k a i a p d ė j o „amat i n i n k y s t ė s m o k e s č i u " n u o 1500 iki 3000 č e r v o n c ų ir d a u g i a u . N e p a j ė g i a n č i u s a p s i m o k ė t i k u n i g u s s u i m a i r b a ž n y č i ą u ž d a r o . Prieš keletą mėn e s i ų b u v o s u i m t a s k a i p u o l u s k u n i g a s i r l i e t u v i s Telšių v y s k u p a s Borisevičius, kurį bolševikai šiuo metu jau nukankino. Suimtas ir v y s k u p a s R a m a n a u s k a s bei v i s a eilė kitų d v a s i š k i ų . V e i d m a i n i a i , k a l b ė k i t e ir raš y k i t e k a i p norite, b e t visą laiką s a v o j u o d ų d a r b ų n u o v i s o p a s a u l i o akių nenuslėpsite ir už juos skaudžiai atsakysite!

170

- M o b i l i z a c i j o s k l a u s i m a s . T e i s i n g i a u p a s a k i u s , k a l b a eina a p i e š i u o m e t u v y k d o m ą š a u k i m ą „būtinai t a r n y b a i " . Kokia g a l i b ū t i k a l b a a r a p i e mobilizaciją a p s k r i t a i , ar a p i e b ū t i n ą t a r n y b ą - d a l i n ę m o b i l i z a c i j ą , k u o met m e s e s a m e s m u r t u o k u p u o t a s ir p a v e r g t a s kraštas? Už ką lietuviai p r i v a l o r u s a m s b o l š e v i k a m s tarnauti i r m i r t i ? S u s i p r a t ę s i r p a t r i o t i š k a i n u s i t e i k ę s l i e t u v i s eis į m i š k ą , s l a p s t y s i s ir k i t a i p k o m b i n u o s , b e t į v i s a s rusų bolševikų p r a v e d a m a s mobilizacijas nusispjaus, apsimoka vargti ir reikalui e s a n t net mirti, b e t tik u ž s a v o k r a š t ą i r s a v a m e k r a š t e . G e r a s lietuvis nesiduos mulkinamas ir s v e t i m a m nevergaus. - Prieš „ d e m o k r a t i n i u s " r i n k i m u s L e n k i j o j e iš M y k o l a i č i k o o p o z i c i n ė s n e b o l š e v i k ų p a r t i j o s i š s t a t y t ų k a n d i d a t ų b o l š e v i k a i j a u s u ė m ė v i r š 100 a s m e n ų (4.I.). Štai k o k i e l a i s v i b o l š e v i k i n i a i r i n k i m a i !
Laisvės varpas ( J u n g t i n ė s Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1947 01 04, Nr. 110, LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 81-82. Originalas, mašinraštis.

49

dokumentas

A p i e Gegužės 1-osios š v e n t i m ą
Gegužės pirmoji bolševikinio melo demonstracija

Bolševikai s u v i s u į t e m p i m u r u o š i a s i g e g u ž ė s p i r m a j a i . Jie u ž s i g e i d ė parodyti pasauliui, kad p a s juos visko yra, visi patenkinti ir k a d visi d ž i a u g s m i n g a i s u t i n k a g e g u ž ė s p i r m ą j ą . Jau i š a n k s t o r u o š i a m i p l a k a tai, transparantai, s u d a r i n ė j a m a d e m o n s t r a c i j ų ir m i t i n g ų t v a r k a . T a i p p a t ruošiama š i o m s demonstracijoms bei m i t i n g a m s ir „gyvoji m e d ž i a g a " , „ g y v o j i m a s ė " - ž m o n ė s , k u r i e t u r ė s atlikti i r s u v a i d i n t i g e g u ž ė s p i r m o sios p r o g r a m ą . V i s i d a r b i n i n k a i , t a r n a u t o j a i , o kai k u r ir ū k i n i n k a i m o komi, k a i p jie t u r ė s p a s i r o d y t i š v e n t ė j e . V i s i e m s š i e m s p a s i r e n g i m a m s bolševikai besaikiai švaistė dideles s u m a s pinigų, tuo tarpu kai darbin i n k a i ir t a r n a u t o j a i p u s b a d ž i a i s g y v e n a , o k a i k u r ir b a d a u j a . Bet aišku, k a d b o l š e v i k a m s tas y r a n e s v a r b u . J ų tikslas, net n e ž i ū r i n t p r i e m o nių, y r a v i e n a s : k a d b ū t ų p a g a r b i n t a s p a t s " g e r i a u s i a s " , p a t s „išminting i a u s i a s " ž m o n i ų ž u d i k a s - Stalinas. Bet v i s a s b o l š e v i k ų r u o š i m a s i s y r a veltui, n e s k a i p g a l i m a d ž i a u g t i s d a b a r t i n i u g y v e n i m u , k a i p g a l i m a u ž v i s k ą d ė k o t i i r s v e i k i n t i tą, k u r i s m i n t a v i s ų p r a k a i t u i r k r a u j u , k u r i s tiek i š ž u d ė a r s u p ū d ė k a l ė j i m u o s e g y v e n t o j ų , k u r i s a t i m a i š ž m o g a u s p a s k u t i n į d u o n o s kąsnį i r p r i v e r č i a n u m i r t i b a d u ? G a l i m a g i n k l u s u v a -

171

ryti žmonių mases, galima iš jų ištraukti p a g e i d a u j a m u s ž o d ž i u s , bet tikrai n e g a l i m a p a v e r g t i jų d v a s i o s . Ir v i s i šių g e g u ž ė s p i r m o s i o s d e m o n s t racijų d a l y v i a i b u s labai p a n a š ū s į b l i a u n a n č i u s g y v u l i u s , k u r i e priev a r t a v a r o m i į s k e r d y k l ą , a r b a į g e l e ž i n i u s r o b o t u s , k u r i e atlieka, k a s jiems sakoma. B o l š e v i k a i g e g u ž ė s p i r m o s i o s p r o g a v i s o s e į m o n ė s e , f a b r i k u o s e ir, žod ž i u s a k a n t , v i s u r r u o š i a socialistines l e n k t y n e s . Čia s u d a r o m o s s u t a r t y s t a r p a t s k i r ų f a b r i k ų , į m o n i ų a r net p a v i e n i ų a s m e n ų a r j ų g r u p i ų . Šiose s u t a r t y s e p a s i ž a d a m a atlikti i š d i r b i o n o r m a s d v i g u b a i , t r i g u b a i a r net i r d a u g i a u . Bet k o k i o s v e r t ė s yra šios s u t a r t y s ? Tai yra n e k a s kita, k a i p b o l š e v i k i n ė g u d r y b ė iščiulpti i š d a r b i n i n k o p a s k u t i n į k r a u j o lašą, k a d š i s d a u g i a u p a g a m i n t ų g a m i n i ų . Bet k a i p gali i š a l k ę s , i š v a r g i n t a s d a r b i n i n k a s atlikti k e l i a s d a r b o n o r m a s i r k o k i o s g i p a g a l i a u v e r t ė s tie j o p a g a minti g a m i n i a i ? Bet, ž i n o m a , tas l e n k t y n i a v i m ų s u t a r t i s ir p a s i ž a d ė j i m u s s u d a r i n ė j a n e tas, k u r i s d i r b a , tai y r a d a r b i n i n k a s , b e t tas, k u r i s s ė d i ant d a r b i n i n k o s p r a n d o , tai yra politinis v a d o v a s p a r t o r g a s a r k i t o k i o s r ū š i e s b o l š e v i k i n i s š u n e l i s . Ir j e i g u d a r b i n i n k a s , i š g i r d ę s a p i e tokią sutartį, išr e i k š tikrąją s a v o n u o m o n ę , tai v i s i tie v a d o v a i i r p a r t o r g a i t u o j a u n u d a r dės į pragarą. Kaip ir visada, bolševikai g e g u ž ė s pirmosios proga d a r b i n i n k a m s ir t a r n a u t o j a m s r u o š i a k o n c e r t u s , k i n o teatrus, r u o š i a d o v a n a s p a v i e n i a m s d a r b i n i n k a m s . Bet tai y r a sena b o l š e v i k i n ė p r o p a g a n d a . Ir v a r g i a i ar ats i r a s d a r b i n i n k ų t a r p e tokių, k u r i e u ž keletą r u b l i ų p a r d u o s s a v o s ą ž i nę. Geriau t e g u l v i s a s š i a s d o v a n a s b o l š e v i k a i n u v e ž a į Rusiją ir išdalina tiems, k u r i ų m i l i j o n a i b a d a u j a ir k a s d i e n m i r š t a t ū k s t a n č i a i s iš b a do, t e g u l a t i d u o d a v i s u s p l a k a t u s t o m s m i n i o m s R u s i j o s m i e s t u o s e , k u rios d e m o n s t r u o j a p o k e l i a s d e š i m t tūkstančių i r p r a š o d u o n o s , t e g u l s u r u o š i a k o n c e r t u s tiems, k u r i e š i a n d i e n t ū k s t a n č i a i s b ė g a iš R u s i j o s į u ž sienį, tai g a l jie b u s s o t ū s ir p a v a l g y d i n t i . Tada n e r e i k ė s tūkstančių žmonių s o d i n t i į k a l ė j i m u s ar t ū k s t a n č i u s š a u d y t i v i e n d ė l to, k a d p r a š o duonos. Todėl, l i e t u v i d a r b i n i n k e , t a r n a u t o j a u , i n t e l i g e n t e ar ū k i n i n k e , tu neturi p r i s i d ė t i p r i e p i r m o s i o s g e g u ž ė s b o l š e v i k i n i o m e l o d e m o n s t r a c i j ų , nes tuo pažeminsi pats save, suterši s a v o dvasią ir tuo prisidėsi prie p a ž e m i n i m o m ū s ų tautos, o k a r t u ir v i s ų R u s i j o s p a v e r g t ų j ų t a u t ų ž u d i ko - Stalino.
Laisvės rytas (Dainavos a p y g a r d o s Š a r ū n o rinktinės organas), 1947 04 27, Nr. 8, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

50

dokumentas

Apie sovietinę tikrovę
Satanizmo ženkle

Ž m o n i j a s a v o k e l i o n ė j e į k u l t ū r ą jau k e l i s k a r t u s y r a t u r ė j u s i taip d i d e l i ų s u k r ė t i m ų , k a d t u o m e t d a u g e l i u i r o d ė s i , j o g ligi tol p a s i e k t o j i k u l t ū r a j a u ž l u g o a r b e n t a t s i d ū r ė ant b e d u g n ė s k r a š t o . T o k i a i s į v y k i a i s b u v o R o m o s i m p e r i j o s g r i u v i m a s , h u n ų a r b a v ė l totorių a n t p l ū d ž i a i . T a č i a u k i e k v i e n ą kartą, gali s a k y t i , p a s k u t i n į m o m e n t ą k u l t ū r a b ū d a v o i š g e l b ė t a s u k o n c e n t r u o j a n t d v a s i n e s bei f i z i n e s j ė g a s i r p a s i p r i e š i n a n t p i k t a m . P o t o sekd a v o d i d e s n i s d v a s i n i ų v e r t y b i ų s u k l e s t ė j i m a s i r j o b e n d r a k e l e i v i s med ž i a g i n i s g e r b ū v i s , kai v ė l a m ž i a m s s l e n k a n t d v a s i n ė s v e r t y b ė s p o truputį p r a d ė d a v o išsekti a r s k u r s t i š i o k i a d i e n i o m a i š a t y j e . Šitokį laikotarpį m e s g y v e n a m e d a b a r . T a č i a u jis y r a g e r o k a i skirting a s n u o a n k s č i a u b u v u s i ų . Šių l a i k ų b a r b a r a i u ž p l ū d o n e š d a m i n e v i e n tik m e d ž i a g i n į g r i o v i m ą k a i p k i t a d o s . K r e m l i a u s Atila n e s u s t o j a n ė p r i e š p r o c e s i j a s a r v a r p ų g a u d e s į . Jis n e a p e i n a n ė v i e n u o l y n ų s u j ų b i b l i o t e k o m i s bei l a b o r a t o r i j o m i s . Jis n e l e n k i a g a l v o s p r i e š tai, k a s k i e k v i e n a m k u l t ū r i n g a m ž m o g u i k i l n u i r š v e n t a . Jis g r u b i a i p a n e i g i a v i s a , dėl k o ž m o nija k o v o j o n u o p i r a m i d ž i ų iki ž a v i n g ų k a t e d r ų l a i k ų . Ir tai jis d a r o su tikru š ė t o n i š k u a p s u k r u m u : jis p r a b i l o p a s a u l i u i į p r a s t a , g a n s i m p a t i n g a kalba; l a i s v ė , t a u t ų b r o l y b ė , t e i s i n g u m a s , t e i s ė t u m a s , g e r b ū v i s , š v i e s a , teisė į d a r b ą bei poilsį. B e v e i k v i s i jo dienraščiai į v a r d i n t i tiesa. K i e k v i e n a radijo transliacija siunčia v i s o m i s p a s a u l i o k a l b o m i s į e r d v ę „ s i e l v a r t ą " , k a d k i t u r k a i p s o v i e t u o s e v i s ų šių k i l n y b i ų nesą, ir aiškina, k o d ė l taip esą. Iki f a k t i n i o a t s i r a d i m o s o v i e t i š k o j e t i k r o v ė j e š i K r e m l i a u s v a i d y b a net kai k u r i a m i š p r u s u s i a m b u v o p r a g r ę ž u s i s m e g e n i s . O k ą b e k a l b ė t i a p i e d a r b i n i n k u s ! D a u g e l i s p a s t a r ų j ų 1940 m . n u o š i r d ž i a i tikėjo, j o g atėjusi „jų v a l d ž i a " . Bet i l i u z i j o s g r e i t n u t r ū k o . P i r m a s i s s u v a i t o j o k a i p tik tas, k u r i o v a r d u b o l š e v i k a i v a l d o , t . y . d a r b i n i n k a s . N e t r u k u s a p s t u l b i n a n č i a i paaiškėjo, k a d v i s k a s y r a k i t a i p i r d a r g i a t v i r k š č i a i . B o l š e v i k ų l a i s v ė p a s i r o dė p r i m i t y v i a u s i a e s a n t i v e r g i j a . Jų „tautų b r o l y b ė " - ž i a u r i a u s i a t a u t i n ė n e a p y k a n t a : d a r n i e k a d l i e t u v i s i r b u r l i o k a s taip b j a u r i a i v i e n a s kito nea p k e n t ė , k a i p d a b a r . „Lietuva socialistinė t u r i n i u i r tautinė f o r m a " t a p o begėdiškos rusų kolonizacijos auka: stepių utėlius jaučiasi turįs Lietuvoje ž y m i a i d a u g i a u teisių n e g u k i t a d o s „ v i e š p a č i ų r a s ė s " (vokiečiai) a t s t o v a i . Jis elgiasi s u l i e t u v i a i s p a n a š i a i , k a i p a n u o m e t vokiečiai s u ž y d a i s , tik d a u g n e d o r i a u , n e s naciai (tikriau n a c i o n a l b o l š e v i k a i ) b e n t jau n e t a u š k ė 173

a p i e ž y d ų [ir] v o k i e č i ų b r o l y b ę . T o p a s e k o j e i š s i v y s t ė g i n k l u o t a k r u v i n a k o v a t a r p l i e t u v i ų i r a t ė j ū n ų i š r y t ų . Joje d a u g u m ą s u d a r o n e „ b u o ž ė s " , n e inteligentija, y p a č a u k š t o j i , b e t tie, k u r i u o s b o l š e v i k a i p i k č i a u s i a i apgavo: darbo žmonės. V i e t o j e ž a d ė t o g e r b ū v i o d a r b i n i n k u i ir jo š e i m a i tiesiai į a k i s p a ž v e l g ė b a d o š m ė k l a . N u s t o j ę e l e m e n t a r i a u s i ų , jau s e n i a i i š k o v o t ų teisių (streikuoti, n e d i r b t i p r i v a č i a m d a r b d a v i u i , kai jaučiasi n e u ž t e k t i n a i a t l y g i n a mi ar skriaudžiami), darbininkai staiga pasijuto akivaizdoje bolševikinio kapitalisto, r e i k a l a u j a n č i o iš jo ne tik dirbti, b e t d a r g i d i e v i š k a i g a r b i n t i k r u v i n ą j į s k r i a u d ė j ą . Net j ų š v e n t ė s g r e i č i a u t a p o n u o v a r g i o d i e n o m i s : k i e k v i e n a m a s i n i ų g a l v a ž u d ž i ų s u k a k t i s ( g i m i m o , m i r i m o , k a d a i s e nuž a k s ė t o s k a l b o s , carinio a r e š t o ir t. t.) a t š v e n č i a m a ištisą dieną š ą l a n t k o j a s a r r a n k a s a r k a i t i n a n t n u g a r a s kaitrioje s a u l ė j e i r p r i e v a r t a k l a u s a n t partinių „ l i t a n i j ų " b u d e l i ų g a u j a i , K r e m l i a u s [ n e į s k a i t o m i d u žod ž i a i ] s a u j e l e i i r taip p a v a g i a n t t i k r ą s i a s p o i l s i o d i e n a s v a r d a n t i k y b o s i r s ą ž i n ė s „ l a i s v ė s " . M i e s t u o s e „teisė į p o i l s į " p a p i l d o m a p a n e i g i a n t v i s u s p o i l s i o p a t y r i m u s , dieną naktį s t a u g i a n t g a t v ė s e i š s t a t y t i e m s r u p o r a m s . A p i e b o l š e v i k ų t e i s i n g u m ą g e r i a u s i a i gali p a l i u d y t i ū k i n i n k a i : jie p r a k a i tu u ž d i r b t ą turtą turi a t i d u o t i „ v a l s t y b e i " , o p a s t a r o j i m i e s t o g y v e n t o j a m s p a r d u o d a j a u tokia kaina, k a i p j o k s p l ė š i k a s k a p i t a l i s t a s n e g a l ė t ų p a d a r y t i , n e s n ė r a p a s a u l y j e v a l s t y b ė s s u tokiais į s t a t y m a i s , k u r i p r i v a č i a m a s m e n i u i leistų taip odą l u p a n t į u ž d a r b į . B o l š e v i k ų „ t e i s ė t u m a s " irgi v i s i e m s ž i n o m a s : a u t o m a t u g i n k l u o t a s strib u k a s - tai teisės A ir Z. Jis g a l i j u s a p i p l ė š t i , s u i m t i , k a n k i n t i , net n u ž u d y t i , laikyti r ū s y j e kiek p a t i n k a a r b a ir išleisti nei p a a i š k i n a n t , nei atsiprašant. Žodžiu, bolševikiškoji „teisė" pastato ž m o g ų į nuolat medžiojamo g y v u l i o padėtį. Ir dar blogiau. Gyvulių medžioklė b ū d a v o normuoj a m a s e z o n a i s , s o v i e t i š k o j o g i piliečio m e d ž i o j i m o teisės p r a k t i š k a i nenormuojamos ir priklauso n u o čekisto kaprizų, Įstatymo kodeksas popieriuje, tiesa, y r a , tačiau p r a k t i k o j e - g r y n a s p r o p a g a n d i n i s f a r s a s u ž s i e n i u i m u l k i n t i . Tokią p a t r e i k š m ę teturi j ų v y r i a u s y b ė s į s t a t y m a i , k a d i r jie s k a m b a ž m o n i š k u m o g a i d a . Štai v i e n a s i š p a s k u t i n i ų p a v y z d ž i ų , b ū t e n t p a s k u t i n i s m i n i s t r ų n u t a r i m a s g r ą ž i n t i P a b a l t i j o k r a š t ų piliečius į jų t ė v y nę. Jis, be a b e j o , y r a p a d a r y t a s p a s a u l i o o p i n i j a i ir k o n k r e č i a u - J A V ir A n g l i j o s v y r i a u s y b ė m s v e r č i a n t . K a d n e s u k l y s t u m e i š v a r d i n d a m i į lietuv i ų k a l b ą , n u r a š y s i m e j o a n t r a š t ę o r i g i n a l i a i r u s i š k a i : P o s t a n o v l e n i j e sov e t a m i n i s t r o v SSSR ot 13 04 1946 Nr. 8 1 3 - 3 4 8 (cc) p r i k a z M V D SSRS ot 19 04 1946 za Nr. 00336 o v o z v r a š č e n i j i žitelej Pribaltiki na r o d i n u . Taigi „ n u s p r e n d ė i r į s a k ė " g r ą ž i n t i i š t r e m t u o s i u s , p a s a u l i u i p r a n e š ė , j o g tai

174

pilnai į v y k d y t a , b e t tuo p a č i u l a i k o t a r p i u m ū s ų tautiečių b u v o į t u n d r a s ištremta i r b a d u i š m a r i n t a ž y m i a i d a u g i a u n e g u g r ą ž i n t a . Pats „nutarim a s i r į s a k y m a s " v i d u j e g o d ž i a i s l e p i a m a s , ž i n o m a s tik „ p a š v ę s t i e s i e m s " . Taigi a r g a l i m a stebėtis n e d o r y b ė m i s , d a r o m o m i s b o l š e v i k i n ė s v a l d ž i o s a p a r a t o apačioje, kai v i r š u j e s t o v i n t i e j i tiek p a t n e d o r i ? Girdėti b a l s ų , esą Stalinas n e ž i n ą s , k a d p l ė š i a m a i r ž u d o m a , k a d u ž m u š t ų j ų l a v o n a i l a i k i n u įpročiu turgavietėse yra demonstruojami, kad dargi žinduoliai skerdžiami k a r t u su „ n u s i k a l t u s i a i s " t ė v a i s ir t. t. Jis ne tik žino, b e t y r a v i s ų šių b a i s e n y b i ų į k v ė p ė j a s . Tai r o d o b o l š e v i k ų r a š y t o j o Z o š č e n k o s l i k i m a s , p a b a n d ž i u s i o labai jau š v e l n i a i i r a t s a r g i a i p a v a i z d u o t i s o v i e t i š k o j o g y v e n i m o t i k r o v ę . Z o š č e n k a u ž tai b u v o n e g a i l e s t i n g a i s u n a i k i n t a s . Ž o d ž i u , n u o v i r š a u s iki a p a č i o s v i e š p a t a u j a p a t s ž e m i a u s i a s , p a t s n u s i k a l t ė l i š k i a u s i a s , p a t s n i e k š i n g i a u s i a s e l e m e n t a s , k u r i o a s m e n i n ė y p a t y b ė y r a pal i n k i m a s g r i a u t i ir naikinti. Š i t a m e g r i o v i m o d a r b e y r a b o l š e v i k a i tikrai g e n i a l ū s . Tai r y š k u s p a v y z d y s R y t p r ū s i a i ; p e r t r u m p ą laiką š i s ž y d i n t i s k r a š t a s v i r t o tikra d y k u m a . Tai n ė r a v i e n i š p r o t ė j i m o i š d a v a , kai tūli s a k o , n o r s n u o Lenino iki Giros a r C v i r k o s d a u g u m a b o l š e v i k ų y r a sifilitikai. Tai y r a s a t a n i š k u m o ( š ė t o n i š k u m o ) r e i š k i n i a i ir turi gilią ir m o r a l i n ę p r a s m ę . Gėtės l a i k a i s b o l š e v i k ų taip p a t b u v o , i r jis tai a t v a i z d a v o M e f i s t o f e l i o asmenybėje. Bet k a i p ilgai tas t r u k s ? A t r o d o , k a d n e b e i l g a i . I r d a r n e todėl, k a d A m e r i k a išeina p r i e š K r e m l i ų , b e t v i s todėl, k a d s a t a n i z m a s j a u a t l i k o s a v o uždavinį. Ko nepadarė k o n t r p r o p a g a n d a prieš bolševikus, įrodinėjimai, k a d k o m u n i z m a s g a l u t i n ė j e i š v a d o j e y r a v e r g i j a , tai p a d a r ė p a t s b o l š e v i z m a s , a t s i d u r d a m a s š i a p u s Berlyno. Jis p a r o d ė v i s a m Ž e m ė s r u t u liui b a i s ų j į a u k l ė j i m o ž m o g ų , k u r i s g r e i č i a u y r a ž m o g i š k a s g a l v i j a s n e g u ž m o g u s . B o l š e v i z m a s aiškiai į r o d ė , k a d t o v i s o p r i e ž a s t i s y r a b r u t a l u s s u g r i o v i m a s t ū k s t a n č i ų k u l t ū r o s r a m s č i ų . D a b a r tai m a t o ir [tuo] įsitikino kiekvienas sveiko proto ž m o g u s . Šiandien nebereikia b o l š e v i z m o studijuoti, k a d jį p a ž i n t u m e . Šiandieną j a u g a l i jį m a t y t i , o pirštą jis j a u p a t s p r i d e d a p r i e k i e k v i e n o , nori a r ne. K a d tai p a d a r ė p a t s b o l š e v i z m a s , tikrai istorija i š g i r s tuos, k u r i e l e i d o Stalino o r d o m s n u ž y g i u o t i iki D r e z d e n o i r toliau. L i e t u v i o a k i m i s žiūrint, tai b a i s u , b e t j a u r e i k a l a s liečia ne K a u n ą ir ne P a n e v ė ž į . Tai y r a p a s a u l i n ė p r o b l e m a i r t u r b ū t j i kitu k e l i u n e g a l ė j o b ū t i i š s p r ę s t a .
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1947 06 01, Nr. 115, LYA, f. K-l, ap. 1, b. 27, 1. 32. Nuorašas, mašinraštis.

175

51

dokumentas

Komunistinės doktrinos kritika
Bolševikinė demokratija

Bolševikai v i s a g e r k l e šaukia, kad n i e k u r tokios d e m o k r a t i j o s k a i p p a s j u o s Rusijoje, nėra. Jie k i e k v i e n a p r o g a p a s a k o j a a p i e Stalino konstituciją i r a p i e j o j e p a r a š y t u s g r a ž i u s ž o d ž i u s : ž o d ž i o l a i s v ė , s p a u d o s l a i s v ė , m i t i n g ų l a i s v ė ir kitos l a i s v ė s . Bet p r a k t i k o j e p a s i r o d ė k a s kita, ir tie g r a ž i a i s k a m b ą ž o d ž i a i p a s i l i k o n e b y l i a i , n e s j u o s p r i d e n g ė tikrasis bolševikinis melas. Bolševikų elgimasis su užimtaisiais kraštais i r s i e k i m a s įsigalėti p a s a u l y j e b e t k o k i a kaina, net n e s i s k a i t a n t su p r i e m o n ė m i s , ar tai b ū t ų ž m o n i š k a , ar ne, v i s i š k a i a t i d e n g ė tikr u o s i u s b o l š e v i k ų t i k s l u s i r p a r o d ė p a s a u l i u i , k a d tai y r a n e d e m o kratija, o d a r n i e k a d a n e m a t y t a s p a s a u l y j e v i s k ą n a i k i n a n t i s r e ž i m a s , k u r i s nori s u g r i a u t i š i m t m e č i a i s s u k u r t ą ž m o n i ų k u l t ū r ą i r v i e t o j e t o p a s t a t y t i l a u k i n i ų ž m o n i ų k u l t ū r ą ir g r ą ž i n t i p a s a u l į kelis š i m t m e č i u s atgal. B o l š e v i k a i n e g a l i p a k ę s t i to, k a s g r a ž u , r a m u , t e i s i n g a . Jie n e g a l i ramiai žiūrėti į t a r p u s a v į s u s i p r a t i m ą ir s u g y v e n i m ą ir s k e l b i a l u o m ų kov ą i r l u o m ų n e s a n t a i k ą . Juk i r k o m u n i z m o v a d ų r a š t u o s e y r a p a s a k y ta, [kad] k o m u n i z m a s tai nėra p a c i f i z m a s (taikingumas), bet v i s k ą iš pam a t ų g r i a u n a n t i teorija ir vietoje to statanti n a u j ą p a s a u l į . Bet, k a i p m a tome, j ų s u k u r t a s n a u j a s i s p a s a u l i s y r a b a i s e s n i s i r u ž patį p r a g a r ą . Irg i a r g a l i b ū t i s u k u r t a taika i r r a m y b ė , j e i g u k o m u n i z m o ž o d y n e neg a l i m a rasti n ė v i e n o ž o d ž i o , k u r i s s k e l b t ų taiką, j e i g u k o m u n i z m o p a g r i n d a n d e d a m a n e d o r a , t i k ė j i m a s , meilė, b e t p i l a m o s į v a i r i o s š i u k š lės, s t a b ų a r šėtonų g a r b i n i m a s , j e i g u p a n i e k i n a m a š e i m a , š e i m o s nes u g r i a u n a m u m a s ? Ir a r g i p a g a l i a u gali m o k y t i ir a u k l ė t i tas, k u r i s neturi n ė u ž k a p e i k ą n i e k o g e r a s a v y j e ? Bet g e r a m b o l š e v i k u i tik n u s i s p j a u t į v i s a s d o r y b e s , į v i s a g e r a , j a m tas y r a n e s v a r b u , n e s j a m r ū p i tik s a v o s teorijos į g y v e n d i n i m a s , i r b e t k o k s p a s i p r i e š i n i m a s t u o j a u likviduojamas. M a s k v o s k o n f e r e n c i j o j e J A V u ž s i e n i o reikalų m i n i s t r a s M a r š a l a s pas a k ė , k a d jis d e m o k r a t i j ą s u p r a n t a taip, k a d k i e k v i e n a s ž m o g u s p a s a u l y j e turi teisę l a i s v a i g a l v o t i ir l a i s v a i reikšti s a v o m i n t i s ir k a d n e g a l i b ū t i n ė k a l b o s a p i e d e m o k r a t i j ą , j e i g u ž m o g u s b i j o netekti l a i s v ė s . Mol o t o v a s a t s a k ė , k a d ir jis taip p a t s u p r a n t a d e m o k r a t i j ą . Bet p a s k u t i n i e ji į v y k i a i V e n g r i j o j e , B u l g a r i j o j e ir A u s t r i j o j e aiškiai p a r o d ė , k a d bolše176

v i k a i v i e n a k a l b a , o kita d a r o . V e n g r i j o j e ir B u l g a r i j o j e b o l š e v i k a i l i k v i d a v o opoziciją, s u d a r ė k o m u n i s t i n e s v y r i a u s y b e s i r a r e š t a v o s e n o s i o s v y r i a u s y b ė s n a r i u s . J A V ir A n g l i j a p r o t e s t a v o p r i e š tai, b e t b o l š e v i k a i į tai n e k r e i p ė d ė m e s i o , i r čia d a r r y š k i a u i š r y š k ė j o b o l š e v i k i n ė d e m o k r a t i j a . Todėl V a k a r ų v a l s t y b ė s p r a d ė j o atvirai r e n g t i s v i e n i n g a i k o v a i p r i e š bolš e v i k u s , k a d a t ė j u s m o m e n t u i g a l ė t ų s u t r i u š k i n t i g r e s i a n t į p a s a u l i o kultūrai i r k u l t ū r i n g a m p a s a u l i u i g ė d ą n e š a n t į k o m u n i z m ą . T a d tik k a n t r y b ė s i r t v i r t o s v a l i o s , i r v i e n ą g r a ž i ą d i e n ą , k a i p k a d 1941 m e t ų birželį, v ė l p a m a t y s i m e b ė g a n č i u s į s a v o s u k u r t ą rojų b o l š e v i k i n i u s d e m o k ratus.
Laisvės rytas (Dainavos a p y g a r d o s Šarūno rinktinės organas), 1947 06 15, Nr. 11, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

52

dokumentas

Apie ūkininkų skurdinimą
Raudonoji rugiapjūtė

Karšta v a s a r o s s a u l u t ė p r i b r a n d i n o n a u j ą d e r l i ų . T a r t u m j ū r a b a n g u o j a prinokusių javų laukai ir vilioja pjovėjus. Pilnos svarių g r ū d ų v a r p o s š n a r ė d a m o s l i n k s t a p o ž v a n g a n č i a i s d a l g i a i s . L y g ž ą s y s , v i e n a s p o kito ž e n g i a l i n g u o d a m i i š s i r i k i a v ę p j o v ė j a i . V i s i l i n k s m i s u l a u k ę n a u j o j o derliaus, šviežios duonelės. N e s n a u d ž i a ir bolševikinės gaujos. Ir jos s u u o d ž i a šviežios d u o n e l ė s k v a p ą , i r š i s k v a p a s d a r l a b i a u p a d i d i n a apetitą. Jie taip p a t r u o š i a s i į t e m p tai n a u j o j o d e r l i a u s „ v a l y m u i " . R u o š i a m i „ a k t y v i s t a i " , k u r i e turi „aiškinti" g y v e n t o j a m s apie prievolių būtinumą valstybei k u o artimiausiu laiku atidavimą, s u d a r o m i iš anksto lenktyniavimo planai, kuris valsčius k u o greičiau a t i d u o s g r ū d u s i r k u r i s d a u g i a u b u s a p i p l ė š t a s . V a l o m i k a r t u sandėliai j a v a m s pilti, r u o š i a m o s m a š i n o s , k u r i o s t u r ė s g a b e n t i g r ū d u s į „tarybinį rojų". V o s tik p a s i r o d ė p i r m i e j i p j o v ė j a i l a u k u o s e s u d a l g i a i s , L i e t u v o s kaimus užplūdo bolševikinės gaujos, naujo derliaus ieškodamos. Su šautuv ų b u o ž ė m i s v a r o m a s „ a i š k i n a m a s i s " d a r b a s i r a t i m i n ė j a m i taip s u n k i a i išauginti g r ū d a i . B o l š e v i k a i nežiūri, a r ž m o g u s t u r ė s d u o n o s , a r u ž t e k s j a m j a v ų s ė k l a i , j i e m s s v a r b u tik v i s u s a p i p l ė š t i i r p a d a r y t i e l g e t o m i s , k a i p i r jų r o j u j .

177

Ypač bolševikai stengiasi g r ū d ų pristatymą organizuoti raudonosiomis gurguolėmis. Su šautuvų pagalba suvaromi ūkininkai su vežimais javų būtinai apkarstomi bolševikiniais balvonais, ir su raudonu, krauju p e r t e k u s i u , s k a r m a l u v a r o m o s v e ž i m ų v i r t i n ė s į g r ū d ų p r i s t a t y m o vietas. Ir kokį liūdną v a i z d ą sukelia tokios v e ž i m ų v i l k s t i n ė s ! Tai labai pan a š u į l a i d o t u v i ų p r o c e s i j a s . Ir k a i p g i gali d ž i a u g t i s ū k i n i n k a s , v e ž d a m a s i š p l ė š t u s i š j o k r u v i n u p r a k a i t u u ž d i r b t u s g r ū d u s , k a i p gali d ž i a u g tis tas, k u r i s v e ž a atiduoti g a l p a s k u t i n į d u o n o s k ą s n į ? Bet, ž i n o m a , bolš e v i k a m s tai y r a n e s v a r b u . Jiems r ū p i p r o p a g a n d o s dėlei p a r o d y t i , k a d v i s i y r a p a t e n k i n t i i r s u d ž i a u g s m u , o r g a n i z u o t a i , a t s i d ė k o d a m i u ž visa g e r a „ t ė v u i ir m o k y t o j u i " Stalinui, v e ž a į s a n d ė l i u s j a v u s . Bet tikrai galą g a u t ų Stalinas, j e i g u i š s i p i l d y t ų ž m o n i ų m i n t y s , p a l y d i n č i o s atiduod a m u s javus, s u v a l g ę s duonos kąsnį iš tų javų. Kaip k a d Rusijoje, taip i r p a s m u s b o l š e v i k a i s t e n g i a s i į v e s t i kolchoz u s . T a m k a i p tik k a s m e t i r d u o k l ė s d i d i n a m o s . S u k o l c h o z i n i m o b ū d a s b o l š e v i k ų labai g e r a i s u g a l v o t a s : a p k r a u t i v i s u s n e p a k e l i a m o m i s d u o k l ė m i s , ir, šių n e a t i d a v u s , v i s k ą k o n f i s k u o t i ir ūkį p a d a r y t i v a l s t y b i n i u . Jie nori taip n u s k u r d i n t i k r a š t ą , k a d v i s i eitų p a s j u o s d u o n o s k ą s n i o m a l d a u t i . Bet tai yra tik b o l š e v i k i n ė s s v a j o n ė s . L i e t u v i s a m ž i a i s y r a p r i e [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] ir k o v o s p r i p r a t ę s ir taip l e n g v a i n e p a s i d u o s . V i s a s i š p l ė š t a s i š g y v e n t o j ų p r i e v o l e s b o l š e v i k a i k u o s k u b i a u steng i a s i i š g a b e n t i į „tarybinį r o j ų " . V i s k a s j i e m s y r a l a b a i r e i k a l i n g a , n e s v i s a R u s i j a y r a tiek n u a l i n t a , j o g n e u ž t e n k a v i s k o nei m i n i m u m o g y v e n t o j u s m a i s t u a p r ū p i n t i . Todėl jie i r s t e n g i a s i v i s a k o k u o d a u g i a u išplėšti, k a d tuo b e n t d a l i n a i n u r a m i n t ų i š a l k u s i a s m i n i a s . Bet v a r g u a r m a t y s visi g y v e n t o j a i i š m ū s ų i š p l ė š t u s p r o d u k t u s , n e s b o l š e v i k a m s y r a s v a r b u a p r ū p i n t i tik b o l š e v i k i n e i g a u j a i p r i k l a u s a n č i u s š u n i s , n e s jie tik ir išlaiko jų v a l d ž i ą , o v i s i g y v e n t o j a i gali b ū t i s o t ū s tik jų p r o p a g a n d a ir š a u t u v ų buožėmis. B o l š e v i k i n i s a p e t i t a s y r a l a b a i d i d e l i s . Jis s p ė j o s u v i r š k i n t i Rusiją ir b a i g i a ir k i t u s k r a š t u s . Jis yra p a n a š u s į d e v y n g a l v į slibiną, k u r i s kasdien reikalauja naujų aukų ir jų n e g a u d a m a s dar labiau [neįskaitomas ž o d i s ] . T o d ė l k a d ir v i s k ą , ką tik turime, a t i d u o s i m e , v i s tiek b o l š e v i k a m s a p e t i t o n e n u m a l š i n s i m e , b e t d a r l a b i a u j į p a d i d i n s i m e . Bet k a i p v i s k a m yra g a l a s , taip i r b o l š e v i z m a s t u r ė s pasisotinti: m a s ė š v i n o tikrai [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] u ž p i l d y t i ir jo g e r k l ę .
Laisvės rytas (Dainavos a p y g a r d o s Š a r ū n o rinktinės organas), 1947 07 31, Nr. 14, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

178

53

dokumentas

Apie sovietinę tikrovę ir bolševikų propagandą
Bolševikų propaganda

Kaip ž i n o m a , b o l š e v i k ų t i k s l a s - p a s a u l i n ė r e v o l i u c i j a . S u m o j e tai y r a n e k a s kita, k a i p r u s i š k a s i s i m p e r i a l i z m a s a r b a s i e k i m a s p r i m e s t i pas a u l i u i r u s ų v i e š p a t a v i m ą . R u s ų i m p e r i a l i s t a i žino, k a d kitų k r a š t ų ž m o n ė s n e k o v o s ir neis į k a l ė j i m u s dėl jų i m p e r i a l i s t i n ė s p o l i t i k o s . T o d ė l j i e m s labai p r a v a r t u s k e l b t i i r v i s a m p a s a u l i u i ž a d ė t i b o l š e v i k i n į „ r o j ų " , g r a ž i a u s i o m i s s p a l v o m i s piešti t a r y b i n į g y v e n i m ą . K a d i š laisvojo kultūringojo pasaulio neprasiskverbtų teisingų apie Vakarų kraštų d a r b o ž m o n i ų g y v e n i m ą žinių, o iš b o l š e v i k i n i o „ r o j a u s " s v e t u r n e p a t e k t ų tiesa a p i e baisią t a r y b i n i ų v e r g ų p a d ė t į , s u d a r y t a n e p e r ž e n g i a m a ir t a m s i g e l e ž i n ė u ž d a n g a , s k i r i a n t i p a s a u l į į d v i d a l i s . T o k i u b ū d u r a u d o n i e j i i m p e r i a l i s t a i tikisi a p g a u t i p a s a u l į i r p r i v e r s t i k o m u n i s t u o j a n č i u s tikėti, k a d b o l š e v i z m a s n ė r a n u o d i n g a g y v a t ė , b e t š v e l nutis balandėlis. Kitaip e l g i a m a s i k r a š t u o s e , k u r i e y r a p a t e k ę į b o l š e v i k i n i o v o r o tinklą. Čia j a u n e b e g a l i m a n u s l ė p t i tiesos i r p r o p a g a n d o s d u l k ė m i s u ž b a r s t y t i k r a u j o u p i ų . Čia k i e k v i e n a s iš arti p a m a t o b o l š e v i k i n į „roj ų " i r p u i k i a i žino, k a d tai - n e k a s kita, k a i p ž e m ė j e s u k u r t a s raudonasis pragaras. Atrodo, beprasmiška būtų tokiuose kraštuose kaip Lietuva varyti kurtinančiai triukšmingą propagandą, kada joks padorus ž m o g u s neabejoja bolševikinės g y v a t ė s n u o d i n g u m u , nes kiekvien a s čia d a u g i a u a r m a ž i a u y r a j o s į g e l t a s , o d a u g y b ė n e t g i m i r š t a mai. P a t y s b o l š e v i k a i t ą p u i k i a i žino, b e t n e i š s i ž a d a p r o p a g a n d o s . P r i e š i n g a i , jai skiria m i l ž i n i š k a s i š b a d ė j u s i ų ž m o n i ų p r a k a i t u u ž d i r b tas s u m a s . P a s m u s i r k i t u o s e o k u p u o t u o s e k r a š t u o s e jie s t e n g i a s i p r o p a g a n d o s t r i u k š m u n u s t e l b t i ž m o n i ų kančias, a i m a n a s i r v a r g ą , į d o m u tai, k a d g e r i a u s i a i jie š a u k i a dėl t ų d a l y k ų , k u r i e l a b i a u s i a i j i e m s b a d o akis. Štai d a r b o ž m o n i ų g y v e n i m o s ą l y g o s . N i e k u r p a s a u l y j e n ė r a i r neb u v o d a r b o ž m o g u s taip p r i s p a u s t a s i r i š n a u d o j a m a s , k a i p t a r y b i n ė j s a n t v a r k o j . Tai v i s i e m s d i r b a n t i e s i e m s a i š k u k a i p d i e n a , b e t p r o p a g a n d a v i s a g e r k l e š a u k i a , k a d t a r y b i n i s ž m o g u s v i s k o p e r t e k ę s i r laimingiausias pasaulyje. Tuo norima užrėkti žmonių badą, skurdą, išnaudojimą i r p l ė š i m ą „ d u o k l i ų " p a v i d a l e . Jau y r a m ū s ų tautiečių, k u r i e , patikėję b o l š e v i k i n e p r o p a g a n d a , g r į ž o iš A m e r i k o s į t a r y b ų L i e t u v ą , ti179

k ė d a m i e s i g e r e s n ė s d u o n o s , o p a t e k o į n e į s i v a i z d u o j a m ą s k u r d ą ir NKVD spąstus: iš karto neteko atsivežtų pinigų, daiktų, asmeninės l a i s v ė s ir teisės s u g r į ž t i atgal. T u o p a t l a i k u t a r y b i n ė s p a u d a ir r a d i j a s „ č i u l b a " a p i e t ė v y n ė s meilę ir k v i e č i a i š v y k u s i u s g r į ž t i bei dirbti „tarybinei tėvynei". Tokia p a t y r a i r „ l a i s v ė s " p r o p a g a n d a . Jos t r i u k š m e ž m o g u s turi u ž miršti į jį a t s t a t y t u s čekistų d u r t u v u s , š n i p u s , k a l ė j i m u s , k o n c l a g e r i u s , k a t o r g ą ; turi u ž m i r š t i , k a d y r a k a ž k u r s p a u d o s , ž o d ž i o i r į s i t i k i n i m ų l a i s v ė , k a d y r a teisė g i n t i s n u o s m u r t o , š m e i ž t o i r m e l o . . . Labiausiai b o l š e v i k u s siutina tautinio o k u p u o t o krašto s u s i p r a t i m a s , t ė v y n ė s m e i l ė ir k o v a dėl jos l a i s v ė s bei n e p r i k l a u s o m y b ė s . Jis m a to, k a d jų p r o p a g a n d a lietuvių t a u t o s neįtikina, o jų d u r t u v a i jos neg ą s d i n a . Jie žino, k a d tol, kol l i e t u v i ų tauta su g i n k l u r a n k o s e prieš i n a s i v e r g i j a i , tol iš jų p r o p a g a n d o s a p i e t a u t o s „ l a i s v ę " ir „neprik l a u s o m y b ę " j u o k s i s net m a ž i v a i k a i . Štai dėl ko jie taip d ū k s t a , taip š m e i ž i a ir u ž g a u l i o j a tautinį l i e t u v i ų t a u t o s p a s i p r i e š i n i m ą . Jie trintų iš d ž i a u g s m o r a n k a s , jei tai, ką jie s a k o , b ū t ų teisybė, jei, p a v y z d ž i u i , k o v o t o j a i iš tiesų imtų ž u d y t i , k a s p a k l i u v o , plėšti ir d o r o v i š k a i pak r i k t ų . Jie žino, k a d d e m o r a l i z u o t a tauta n e b e g a l ė t ų i š s i v a d u o t i i š vergijos. Bolševikinė p r o p a g a n d a skelbia apie d i d ž i a u s i u s laimėjimus švietimo srityje. Tuo tarpu niekuomet m ū s ų tautos kultūra ir apsišvietimas nebuvo tokiame p a v o j u j kaip šiandien. Bolševikinis „švietimas" yra ne kas kita, k a i p u g d y m a s v i s i š k ų t a m s u o l i ų , k u r i e t u r i i š m o k t i tik k o m u n i s t i n į „ k a t e k i z m ą " i r d e k l a m u o t i a p i e „ t ė v ą " Staliną. Bet štai d a r v i e n a a p l i n k y b ė , k u r i v e d a į p a s i u t i m ą b o l š e v i k u s ir jų p r o p a g a n d ą . Tai L i e t u v o s ir kitų P a b a l t i j o k r a š t ų p a d ė t i s p a s a u linėj politikoj. N e p r i p a ž i n i m a s šių k r a š t ų t a r y b i n i a i s f a k t i š k a i reiškia mūsų nepriklausomybės pripažinimą. Mūsų klausimas surištas su viso pasaulio tarptautine padėtimi. Bręstąs tarptautinis konfliktas m u m s neša laisvę. Pasaulis jau ruošiasi s u v a l d y t i XX a. barbarą. Bolševikinė p r o p a g a n d a s t e n g i a s i u ž r ė k t i ir šią tiesą. Ji š a u k i a , k a d k a r o n e b u s , n e s taip p a s a k ė Stalinas. Tačiau v i s i t a r p t a u t i n ė s p o l i t i k o s į v y k i a i rodo, k a d k a r a s tarp b o l š e v i z m o i r d e m o k r a t i n i ų V a k a r ų v a l s t y b i ų n e i š v e n g i a m a s . Jis p a l a i d o s b o l š e v i z m ą ir v i s ą jų m e l a g i n g ą j ą propagandą.
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1947 11 01, Nr. 124, LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 96. Originalas, mašinraštis.

180

54

dokumentas

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės spaudai parengtas straipsnis apie sovietinę tikrovę
Bolševizmo merdėjimo ženklai

Dar taip n e s e n i a i v o k i e č i ų g e s t a p i n i n k ų e n g i a m i l i e t u v i a i s t e b ė j o r u d ų j ų okupantų karštligišką blaškymąsi, „paskutinį p a s i s p a r d y m ą " . Vokiečių f r o n t a s p r a d ė j o irti, o f r o n t o u ž n u g a r i s p a s i d a r ė j i e m s n e p a t i k i m a s . Vokietis v i s u r ir v i s k u o p r a d ė j o abejoti ir n e p a s i t i k ė t i . Bet tas f r o n t o ir užf r o n t ė s n e p a s i t i k ė j i m a s j i e m s k a i p tik s a v o r u o ž t u i r b u v o f r o n t o n e p a s i s e k i m o p r i e ž a s t i m i . T a i p k a d aiškiai b u v o p a s t e b i m a , j o g f r o n t a s n e i g i a mai v e i k ė u ž f r o n t ę , o š i tiek p a t n e i g i a m a i v e i k ė p i r m ą j į . T u o m e t p a d ė t i s p a s i d a r ė į t e m p t a , n e p a t a i s o m a i r v o k i e č i a m s p r a ž ū t i n g a . Tos k a t a s t r o f i š kos vokiečių p a d ė t i e s kaltininkais b u v o tik p a t y s vokiečiai. Siautėjantis gest a p a s p a š l i j u s i a i p a d ė č i a i atstatyti griebėsi tiesiog d r a s t i š k ų p r i e m o n i ų : pav e r g t u s k r a š t u s d a r l a b i a u ė m ė s p a u s t i , g y v e n t o j u s persekioti, g a u d y t i , kalinti, ž u d y t i . U ž f r o n t ę u ž v i e š p a t a v o p r i e s p a u d a , p l ė š i k a v i m a i , teroras, turt o n a i k i n i m a i . T u o m e t i r eilinis ž m o g u s jautė, k a d v o k i e č i a i n e b e r e i k a l o n e r v i n a s i : jų p a d a n g ę s u p o g r a s i n a n t i ir mirtį nešanti a u d r a . Gi l i e t u v i s n u o l a t i r j a u a t v i r a i kartojo, k a d „vokietis, n o r s i r g e r a s k a r y s , b e t b l o g a s p o l i t i k a s " . V o k i e t i s s a v o i š d i d u m e a p s k r i t a i n e m a t ė s a v o k l a i d ų , j ų net nen o r ė j o s u p r a s t i . Fronte n e s i s e k a , o u ž f r o n t ė s g y v e n t o j u s d a r l a b i a u s p a u d ž i a ir t e r o r i z u o j a . „Kad v o k i e t i s t o k s k v a i l a s ir n e t e i s i n g a s , tai t e g u l ir ž ū s t a " , - b u v o p a s k u t i n i s lietuvio vokiečiui linkėjimas. Lietuvių tauta skęstančiam r u d k i u i n e s i t e i k ė nė p a j u d ė t i į p a g a l b ą . Dabartiniai L i e t u v o s o k u pantai - r a u d o n i e j i ž m o g ė d r o s , k u r i e tiek d a u g p r i p l i a u š k ė , k a d lietuviai esą k o k i e tai „ f a š i s t a i " , „ v o k i š k a i l i e t u v i š k i n a c i o n a l i s t a i " ir pan., b ū t ų matę, k a i p tie l i e t u v i a i b ū t ų „ a t s i s v e i k i n ę " ir i š l y d ė j ę v o k i š k u o s i u s o k u p a n tus, j e i g u p a s k u i j u o s n e b ū t ų s e k ę d a r b a i s e s n į s k u r d ą , terorą i r mirtį nešą raudonieji okupantai. Su n e a p y k a n t a išlydint šimtą r u d ų j ų velnių, m u m s n e a p s i m o k ė j o prieš j u o s p a n a u d o t i g i n k l ą , k u o m e t p o j ų m ū s ų kraštą t u r ė j o u ž g r i ū t i du š i m t a i r a u d o n ų j ų liucipierių. R u d k i a i ž u v o , o N i u r n b e r g o t e i s m a s v i e š a i p a r o d ė v i s a m p a s a u l i u i j ų n u s i k a l s t a m ą d a r b ą . Štai jau treti metai, k a i p b o l š e v i k a i L i e t u v o s ž e m ę l a u k i n i š k a i n i o k o j a ir jos g y v e n t o j u s n e ž m o n i š k a i terorizuoja, ž u d o , k a l ė j i m u o s e i r R u s i j o s s t e p ė s e bad u m a r i n a . Vokiečių t e r o r a s L i e t u v o j e t i e s i o g n u b l a n k s t a p r i e š r a u d o n ų j ų k r a u g e r i ų i r l a u k i n i ų ž m o g ė d r ų m ū s ų k r a š t o alinimą i r n i o k o j i m ą . Kaip a n u o m e t p r i e v o k i e č i ų , n o r s i r labai i š v a r g i n t a s , b e t n e p a l a u ž t a s l i e t u v i s 181

jau aiškiai mato, k a d r a u d o n a s i s slibinas, v i s l a b i a u s p a u d ž i a m a s i r žab o j a m a s , d ū s t a ir s i l p s t a ir, k a i p t u o m e t r u d i e j i o k u p a n t a i , b o l š e v i k a i jau karštligiškai griebiasi drakoniškiausių priemonių s a v o d v a s n o s valandą prailginti. R u s i j o j e s i a u č i a b a d a s . T ū k s t a n č i a i b u r l i o k ų - „rusų ž u r n a l i s t ų " iš į v a i r i ų R u s i j o s v i e t o v i ų a t v a ž i u o j a į b o l š e v i k ų n u m i n d ž i o t ą „fašistinę", „ b a n d i t ų " L i e t u v ą b u l v i ų , d u o n o s p a s i r i n k t i . I š b a d ė j u s i i r n u d r i s k u s i „ r a u d o n o j o r o j a u s " minia - tai g y v a s ir p a t i k i m i a u s i a s l i u d i n i n k a s beprotiškų bolševikų darbų. Rusijos kolchozninkai tūkstančius kilometrų suvažinėja, kad pasirinkti sau Lietuvoje maisto, o Lietuvoje visu uolumu n o r i m a prieiti p r i e m ū s ų ū k i o s u k o l c h o z i n i m o . Tiesa, ž o d i s „ k o l c h o z a s " b o l š e v i k ų s p a u d o j e j a u v e n g i a m a s . Jo vietą u ž i m a „kooperacinis ū k i s " . Bet m u m s ne pats žodis svarbu, o pražūtingas mūsų kraštui faktas: jeigu ir L i e t u v o s k r a š t o ūkį s u k o l c h o z i n s - „ s u k o o p e r a c i n s " , tai po k e l e t o s m ė n e sių m e s , t e r b o m i s a p s i k a r s t ę , jau n e b e t u r ė s i m e k u r eiti p a s i u b a g a u t i . Skurd a s , b a d a s ir m i r t i s n e i š v e n g i a m a i p a b e l s ir į l i e t u v i o d u r i s . T a d šalin laukinių d r a k o n ų p e r š a m ą a p g a u l i n g ą i r p r a ž ū t i n g ą „kooperacinių ū k i ų " sistemą! Šis „ n a u j a s " d v e s i a n č i ų b o l š e v i k ų ž o d i s „ k o o p e r a c i j a " , k a i p i r d a u g kitų „TSRS K o n s t i t u c i j o s t e k s t o p a k e i t i m ų bei p a p i l d y m ų " ž o d ž i ų : „Ministerija" v i e t o n „Liaudies K o m i s a r i a t a s " , „ M i n i s t r a s " v i e t o n „ K o m i s a r a s " , „TSRS G i n k l u o t o s i o s P a j ė g o s " v i e t o n „ R a u d o n o j i A r m i j a " ir t. t., - y r a ne k a s kita, k a i p tik s k ę s t a n č i o g r i e b i m a s i s u ž š i a u d o . J e i g u d a r p r i d ė s i m e y p a t i n g ą šiais m e t a i s čekistų s i a u t i m ą Lietuvoje, n e ž m o n i š k ą p l ė š i k a v i m ą , m ū s ų ž m o n i ų k a n k i n i m u s i r ž u d y m u s , tai n e a p s i r i k d a m i g a l ė s i m e d a r y t i i š v a d ą , k a d tai j a u i r b o l š e v i k ų p a s k u t i n i s „ p a s i s p a r d y m a s " , k a d tai jau jų p r a g a r i š k o s s i s t e m o s m e r d ė j i m o ž e n k l a i . Ir d a b a r l i e t u v i a i a t v i r a i kalba: „Ir gerai, k a d b o l š e v i k a s p o l i t i š k a i yra a k l a s ir k v a i l a s . Jis s a v o k l a i d ų n e m a t o ir n e n o r i s u p r a s t i . Tas jį, be abejo, ir p r a ž u d y s " . O n a u j a s „Niurnb e r g o " procesas b u s netrukus pravestas ir tiems XX amžiaus laukiniams s a d i s t a m s ir g a l v a ž u d ž i a m s - b o l š e v i k a m s . B o l š e v i k ų reikalai j a u g e r o k a i p a š l i j ę . Sovietų R u s i j a š u o l i a i s eina p r i e s u i r u t ė s . Stalinas j a u n u v a i n i k u o tas iš g e n e r a l i s i m o p a r e i g ų . V i s a m p a s a u l i u i jų k r u v i n a ir b a r b a r i š k a tvarka jau į g r i s o iki g y v o k a u l o . A n t n e k a l t ų ž m o n i ų k r a u j o j ū r o s p l ū d u r i u o j a n čio K r e m l i a u s k a b o a t o m i n ė b o m b a . Bet m ū s ų k r a š t o i š g a m o s t o d a r nem a t o . K a i p i r a n k s č i a u , jie d a r t e b e ė d a s a v o k a i m y n u s , s a v o b r o l i u s . M e s ž i ū r i m e į j u o s s u n e a p y k a n t a , n e s jie s a v o g i m t ą j į kraštą i š d a v ė , ž i ū r i m e į j u o s ir su tam tikta u ž u o j a u t a , n e s jie yra akli ir b e p r o č i a i . Bet tiesa v i s tiek greitai b u s p r i p a ž i n t a i r t e i s i n g u m a s į g y v e n d i n t a s . Mirtis r a u d o n a jam slibinui - m ū s ų tautos p a v e r g ė j u i !
t. Y A, f. K-5, ap. 1, b. 39, 1. 7. Nuorašas, mašinraštis.

182

55

dokumentas

Lietuvos gyventojų trėmimas
Lietuvoje siaučia vergų medžiotojai

P a s t a r o s i o m i s d i e n o m i s b e m a ž v i s o j e L i e t u v o s teritorijoje v ė l v y k s t a v e r g ų g a u d y m a s ir i š v e ž i m a s į G y v ų j ų Prekių Pirklių S ą j u n g ą . Prasidėjusi praeitų metų lapkričio mėn. pabaigoje Suvalkijoje, k u r per vieną naktį (iš 11 24 į 25) b u v o i š v e ž t a v i r š 400 š e i m ų , v ė l i a u p e r s i m e t u s i į D z ū k i j ą , ši m e d ž i o k l ė š i u o m e t u a p ė m ė j a u ir Šiaulių, Raseinių, T a u r a g ė s ir k i t a s a p s k r i t i s , o taip p a t p a k a r t o t i n a i v y k d o ma ir ten, k u r ji, k a i p m i n ė j o m e , b u v o į v y k d y t a 1947 m e t ų g a l e . Šį „ k i l n ų " d a r b ą „ k u l t ū r i n g i a u s i o s " v a l s t y b ė s p a v e d i m u atlieka „ k o v i n g a s i s " čekistų b ū r y s . Jie ir v ė l „ g a r b i n g a i " k o v o j a - n e g a l ė d a m i įkąsti tiems, s u k u r i a i s k o v a b ū t ų v e r t a k o v o s v a r d o , jie g a u d o m o t e r i s , s e n e l i u s , v a i k u s i r net l o p š y j e g u l i n č i u s k ū d i k i u s , g r ū d a į v a g o n u s ir v e ž a į v e r g i j ą . Jau s p ė j ę i š ž u d y t i , n u k a n k i n t i ir b a d u n u m a r i n t i tuos, k u r i u o s s u g a u d ė 1941 m. b i r ž e l i o m ė n . 13-21 d. ir v ė l e s n ė s e m e d ž i o k l ė s e , X X a m ž i a u s v e r g ų m e d ž i o t o j a i p a s i g e d o m a t n a u j ų aukų, naujų v e r g ų . . . Tai m ū s ų n e b e g a l i stebinti. Šį š ė t o n i š k ą tautų n a i k i n i m o planą r a u d o n i e j i k a n i b a l a i , k a i p žinia, v i e n o k i o m i s a r k i t o k i o m i s p r i e m o n ė mis, didesniais ar mažesniais tempais, pagal atitinkamas v i d a u s ir u ž s i e n i o s ą l y g a s , v y k d ė v i s ą laiką. N e v e l t u i Sovietų S ą j u n g o j e ž m o nių i š v e ž i m a i y r a toks į p r a s t a s i r d a ž n a s r e i š k i n y s , k a d s o v i e t i n i a i p a r e i g ū n a i tai v a d i n a p a p r a s t u ž m o n i ų p e r k ė l i m u į kitą g y v e n a m ą j ą vietą, n o r s tai d a ž n i a u s i a i , b e n t m ū s ų t a u t i e č i a m s , b ū n a p e r s i k ė l i m u į... kitą p a s a u l į . Tačiau t o k s b e a t o d a i r i n i s š i o s p r a g a r i š k o s p o l i t i k o s v y k d y m a s š i u o m e t u p o i l g o k a i t r u k u s i o s p e r t r a u k o s a r b a b e n t akivaizdaus sušvelnėjimo (suprantama - užsienio valstybių spaudimo įtakoje!) n ė r a atsitiktinis r e i š k i n y s ir leidžia d a r y t i toli s i e k i a n č i ų išvadų. Pasibaigus A n t r a j a m pasauliniam karui, raudonieji fašistai, o gal g e r i a u - r u s i š k i e j i nacionalsocialistai, į v a i r i a u s i a i s b ū d a i s s t e n g ė s i apg a u t i V a k a r ų p a s a u l į . Per tą visą laiką SNO, u ž s i e n i o reikalų ministrų ir k i t a s k o n f e r e n c i j a s bei jų t r i b ū n a s , p a n a š i a i k a i p c a r i n ė s R u s i j o s d ū m o s t r i b ū n ą , jie p a n a u d o j o n e t a i k o s r e i k a l u i , n e ž m o n i j o s g e r b ū v i o reikalui, bet vien bolševikinei p r o p a g a n d a i . V a k a r ų pasaulis p a g a l i a u tai s u p r a t o , n u s i s u k o k a i p n u o b e s t i j ų ir s p j o v ė į v e i d ą 183

tiems žemo nukirpimo „didvyriams", kurie gražiais žodžiais veidm a i n i š k a i k a l b ė j o a p i e m a ž ų j ų t a u t ų teises, ž m o g a u s teises, ž m o g a u s g e r o v ę , j o n e l i e č i a m y b ę . V a k a r ų p a s a u l i s p a g a l i a u s u p r a t o , k a d Maž o s i o s t a u t o s b o l š e v i k i n ė j g r a ž b y l y s t ė j ir g a l v o s e n o j - tai k o m u n i s t ų p a r t i j a ir „ k o v i n g i e j i " čekistų b ū r i a i . Gi tai, k a d t a r p t a u t i n ė s e instit u c i j o s e g a v ę s u š l u o t a p e r s a v o n e v a l y v ą f i z i o n o m i j ą r a u d o n i e j i vilkai ė r i u k o k a i l y j e , g r į ž ę n a m o , r y ž o s i p a g a l i a u n u p l ė š t i k a u k ę i r b e g ė d i š k u a t v i r u m u v y k d y t i s a v o p r a ž ū t i n g u s k ė s l u s , tik d a r r y š kiau patvirtina, k a d jau ir patys bolševikai įsitikino v i s i š k u s a v o v a i d y b o s n e p a s i s e k i m u i r n u s p r e n d ė toliau lošti a t v i r o m i s k o r t o m i s . Tad jau paskutinis, beprotiškas ir aklas žingsnis, po kurio nebėra kelio atgal. Ponai r a u d o n i e j i f a š i s t a i ! Šis j ū s ų ž y g i s k a i p tik i r p a r o d o j ū s ų m e n k u m ą , j ū s ų neviltį, j ū s ų mirtiną d e s p e r a c i j ą - tai u ž n u g a r i o v a l y m a s . J ū s jau bijote milžiniškų kartuvių, su v i s u m i š k u v i r v i ų , ant kurių p a k i b s v i s a k o m u n i s t ų p a r t i j a s u v i s u „ k o v i n g u o j u " čekistų b ū r i u . Tos k a r t u v ė s baisiu greičiu rieda iš v a k a r ų į rytus. Jūs b a n d o t e pasislėpti po kūdikių, senelių ir moterų lavonais. Nepasislėpsite. Lietuvi, b u d ė k ! Lietuvi, b ū k a t s a r g u s ! Lietuvi, s a u g o k s a v e ir s a v o a r t i m u o s i u s ! Š i akcija - n a u j o k a r o i š v a k a r i ų akcija. R a u d o n a s i s , k r u v i n a s i s g r o b u o n i s tai j a u č i a i r j a u s p a r d o s i . P a k e n t ė k t r u p u t į . S a v o t ė v y n ė j e l e n g v i a u kentėti n e g u Sibire. S l ė p k i s ! V i s ų „ i š l a i s v i n t o j a i " n e t r u k u s p r a r a s norą ne tik „ l a i s v i n t i " k i t u s , b e t ir v a l d y t i . Dar v i e n a s k i t a s m ė n u o ir jie į s i t i k i n s tuo.
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1948 01 08, Nr. 129, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 27, 1. 91. Nuorašas, mašinraštis.

56

dokumentas

Apie trėmimų organizavimą
Vidaus žinios

Neseniai pakliuvęs g y v a s į partizanų rankas Lazdijų apskrities kompartijos sekretorius Kulakauskas, per t a r d y m u s pateikęs įdomių žinių, t a r p kitko, p a p a s a k o j o i r a p i e g y v e n t o j ų t r ė m i m o v y k d y m o t v a r k ą . Visi išvežimai organizuojami M a s k v o s į s a k y m u . Kandidatus n u m a to pats valsčius. K i e k v i e n a m a s m e n i u i yra s u d a r o m a s žinių lapas.

184

A p i e k i e k v i e n ą c h a r a k t e r i z u o j a v i e t i n i s š n i p a s (todėl k i e k v i e n o lietuv i o p a r e i g a k o v o t i s u š n i p a i s ) . P o t o s v a r s t o v a l s č i u j e trijų k o m i s i j o je ir n u t a r i m u s s i u n č i a į a p s k r i t į p e n k i ų k o m i s i j a i , k u r i p e r s v a r s t o ir p e r s i u n č i a į C e n t r o k o m i t e t ą . Čia S n i e č k u s , G e d v i l a s ir B a r t a š i ū n a s p a t v i r t i n a n u t a r i m u s i r „ n u ž e m i n t a i p a p r a š o " M a s k v o s , k a d i š Lietuvos ištremtų kontrrevoliucinį elementą. M a s k v a , žinoma, šį „malonų p r a š y m ą " p a t e n k i n a ir i š t r e m i a v a i k u s ir m o t e r i s į S i b i r o t a i g a s b a d o mirčiai. P a v y z d ž i u i , i š A l y t a u s a p s k r i t i e s y r a n u m a t y t a i š t r e m ti 21 000 ž m o n i ų . T o d ė l k i e k v i e n a s turi b ū t i p a s i r u o š ę s ir s l ė p t i s , ypač vyrai. K u l a k a u s k a s p a r e i š k ė , k a d g y v e n t o j ų i š v e ž i m a i b u s v y k d o m i tik tada, k a d a n u t r u k s k o n f e r e n c i j a i r v i s i š k a i p a b l o g ė s s a n t y k i a i R u s i j o s s u V a k a r a i s . G i šis v y k s t ą s d i p l o m a t i n i s k a r a s t u o j a u p a s i e k s p a s k u t i n ę f a zę, i š k u r i o s i r i š s i v y s t y s k a r a s . T o d ė l , p r a s i d ė j u s t r ė m i m a m s , g a l i m a laukti ir greitos mobilizacijos, kuri pagal K u l a k a u s k o p a s a k o j i m u s yra pilnai p a r u o š t a . B e to, t a r d o m a s i s p a r e i š k ė , k a d v i s ų k o m u n i s t ų n u o t a i k a y r a l a b a i b l o g a , n e s jie s u p r a t o , k a d r u s a i j u o s l a i k o š u n ų v i e t o j e i r k a d k e l i o atgal n ė r a , n e s l i e t u v i ų tauta v i s i š k a i n u o j ų n u s i g r ę ž ė , o t a r n y b ų p a m e s t i negali, n e s t a d a p a t y s r u s a i j u o s s u n a i k i n t ų . Iš minėtų K u l a k a u s k o p a r o d y m ų matosi, kad dažnai girdima tarybinių d a r b u o t o j ų n u o m o n ė , j o g jie n e n u s i k a l t ę p r i e š l i e t u v i ų tautą i r k a d , p a s i k e i t u s s a n t v a r k a i , jie n e b u s b a u d ž i a m i , y r a v i s i š k a i k l a i d i n g a , n e s k a i p tik šie d a r b u o t o j a i i r atlieka i š d a v i k o J u d o d a r b ą .
Laisvės rylas (Dainavos a p y g a r d o s Šarūno rinktinės organas), 1948 01 08, Nr. 17, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

57

dokumentas

Apie žemės ūkio sukolektyvinimą
Kolektyvizacija ir jos pagrindiniai tikslai

Š. m. k o v o mėn. 23 d. v a k a r e Vilniaus radijas pranešė, jog komunistų p a r t i j o s i r „ M i n i s t r ų T a r y b o s " n u t a r i m u s u k o l e k t y v i n a m a s L i e t u v o s žem ė s ū k i s . A t s e i t „ s u v i s u o m e n i n a m a " n e tik ž e m ė , b e t i r g y v u l i a i , ž e m ė s ūkio p a d a r g a i ir kitas p r i v a t u s turtas. Taigi e s a m e visuotinio a p i p l ė š i m o išvakarėse.

185

S u faktais, k a d i r b a n d i t i š k a i s , kol v i e š p a t a u j a b a n d i t ų „ v a l d ž i a " , skaitytis reikia. Prieš p r a d e d a n t kalbėti a p i e pačią k o l e k t y v i z a c i j ą ir jos tiksl u s ( p a s l ė p t u o s i u s ) norisi kiek s u s t o t i p r i e p a s i r u o š i m o jai. Kaip Rusijoj, taip i r p a s m u s į s i v i e š p a t a v ę b o l š e v i k a i k o l e k t y v i z a c i j o s ne iš k a r t o g r i e b ė s i . Jie žinojo, k a d š i o s „ r e f o r m o s " , o g a l g e r i a u - v i s u o tinio i r g a l u t i n i o g y v e n t o j ų a p i p l ė š i m o bei p a v e r g i m o , į v y k d y m a s s u s i j ę s su atkakliausiu žmonių pasipriešinimu. Bolševikai puikiai žinojo ir žino tiek k o l e k t y v i z a c i j o s tikslą, tiek s u n k u m u s , su k u r i a i s j i e m s jau teko ir d a r teks s u s i d u r t i . P a g a l i a u jie ž i n o ir tai, k a d ž m o n ė s g e r a i s u p r a n t a ir t u o s p a s l ė p t u o s i u s k o l e k t y v i z a c i j o s tikslus, k u r i ų jie n i e k a d n e p a s a k ė . Tačiau, n e ž i ū r i n t į tai, jie v y k d y s ją. Pačioj R u s i j o j v a l d ž i ą p a s i g r o b ę 1917 m., k o l e k t y v i z a c i j ą b o l š e v i k a i p a j u d i n o tik 1932 m . J ą s u g a l v o j o k a ž k o k s v o k i e t i s , k u r i s v ė l i a u , s a v o i š r a d i m o b a i s u m ą s u p r a t ę s , n u s i ž u d ė . Tačiau s a v o m i r t i m i b a i s a u s išrad i m o n e b e s u n a i k i n o , n e s t u o m e t u v i s i i š r a d i m o p r o j e k t a i i r p l a n a i jau b e p r o t i š k u m o g e n i j a u s r a n k o s e b u v o . O š i s g e n i j u s , a t r o d o , specialiai t a m yra g i m ę s , k a d s u a r d y t ų v i s k ą , k a s g r a ž u i r g e r a , k a d n u o l a t a p i e rojų r ė k d a m a s ž e m ė j e p r a g a r ą d a r y t ų . Šis b e p r o t i š k u m o g e n i j u s , a t r o d o , s e r g a m a n i j a p a k e i s t i ž m o g a u s p r i g i m t į . Bet v a r g u a r j a m tai p a s i s e k s 1948 m . s ą l y g o s e . Tačiau g r į ž k i m e p r i e t e m o s . 1932 m . p r a d ė j u s v y k d y t i k o l e k t y v i z a c i j o s „ r e f o r m ą " , v i s o j e T a r y b ų S ą j u n g o j e t a r t u m b ū t ų p r a s i d ė j ę s n a u j a s pilietinis k a r a s : čekistai ž u d ė v a l s t i e č i u s , v a l s t i e č i a i - č e k i s t u s . K o v a , a i š k u , b u v o n e l y g i : čekistai k o v o j o r e v o l v e r i a i s , š a u t u v a i s ir net p a t r a n k o m i s , o v a l s t i e č i a i - š a k ė mis. Todėl k o v ą „ g a r b i n g a i " i r „ p e r g a l i n g a i " l a i m ė j o čekistai, s u t r i u š k i n d a m i v i s u s , k u r i e n o r ė j o dirbti, k u r i e t r o š k o m a t y t i Rusiją i r g r a ž e s nę, ir g a l i n g e s n ę . Šitoj k o v o j a p i e 2 - 3 m i l i j o n u s valstiečių b u v o i š ž u d y t a , a p i e 5 - 7 m i l i j o n u s a r e š t u o t a i r i š t r e m t a . Jie visi a r b a ž u v o Sibire, a r b a s u g u l d ė s a v o k a u l u s k a i p v e r g a i , k a s d a m i Baltosios j ū r o s i r M a s k v o s k a n a l u s . Istorikai tvirtina, k a d s e n o v ė s e g i p t i e č i ų , s t a č i u s i ų p i r a m i d e s f a r a o n ų g a r b e i , s ą l y g o s b u v u s i o s p e r p u s l e n g v e s n ė s k a i p tų, k u r i e k a s ė a u k š čiau m i n ė t u s k a n a l u s . I r tai n i e k o n u o s t a b a u s , n e s f a r a o n a i j u k n e k u l tūringi b u v o . Tokiu b ū d u k o l e k t y v i z a c i j ą v y k d a n t R u s i j o s k o m u n i s t a i l i k v i d a v o a p i e 9 - 1 0 m i l i j o n ų taikių ir d a r b š č i ų v a l s t i e č i ų . T ū l a m šį s t r a i p s n į s k a i t a n t gali kilti k l a u s i m a s , k u r i a i s g i s u m e t i m a i s b u v o t a i p d a r o m a ? K o s i e k ė k o m u nistai s u k o l e k t y v i n d a m i ūkį ir net i n d i v i d ą , jei k o l e k t y v i n i s ū k i s ir šiandien, net p a č i o j e R u s i j o j e , - p a b a i s a . A t s a k y m ą jis r a s toliau.

186

S u k o l e k t y v i n d a m i ž e m ė s ū k į , k o m u n i s t a i turi š i u o s t i k s l u s bei s u m e timus: 1. V i s i š k a i p a v e r g t i ir valstietį, jį g a l u t i n a i a p i p l ė š t i ir p a s t a t y t i tokion būklėn, kokioj yra įstaigų tarnautojai. Trumpiau - kad nebūtų ž m o g a u s , nepriklausančio nuo ponios partijos malonės ar nemalonės. 2. Tarybinio s a u g u m o sumetimais valstiečius, g y v e n a n č i u s kolektyvin i u o s e ū k i u o s e , atseit v i e n o j e vietoje, kontroliuoti d a u g l e n g v i a u n e g u gyvenančius k a i m u o s e arba vienkiemiuose. O jeigu lengviau kontroliuoti, tai l e n g v i a u ir l i k v i d u o t i p o l i t i š k a i n e i š t i k i m u s . 3 . K o l e k t y v i n i ų ū k i ų s a n t v a r k o j l e n g v i a u l i k v i d u o t i b a ž n y č i ą i r tikėjimą, n e s i š k o l e k t y v i n i o ū k i o ribų, k a i p s e n i a u i š p o n o d v a r o , b e l e i d i m o išeiti n e g a l i m a . Tai ir y r a p a g r i n d i n i a i k o l e k t y v i z a c i j o s tikslai. Bet a p i e j u o s , k a i p j a u minėjome, nekalbama ir kalbėti griežčiausiai draudžiama. K i e k v i e n a s k o m u n i s t a s , o y p a č v a d a i , tik t u o m e t j u o k i a s i , kai valstietį ar kitą t a r y b i n į pilietį u t ė l ė s g r a u ž i a . T u o m e t jie žino, k a d t o k s pilietis tik apie d u o n ą , tik k a i p n u o utėlių a p s i g i n t i g a l v o j a , k a d jis n e t n e m a t o i r m a t y t i nenori, k a i p g y v e n a tie, k u r i e jį v a l d o . Ne dėl kitos, o tik dėl tos p a č i o s p r i e ž a s t i e s d a r p o g r i n d y j e tebec y p a v u s i e m s b o l š e v i k a m s , k u r i ų p r i e š a k y j e s t o v ė j o L e n i n a s i r Stalinas, labai n e p a t i k o b u v u s i R u s i j o s caro N i k o l a j a u s II-ojo m i n i s t r o p i r m i n i n k o S t o l y p i n o ž e m ė s r e f o r m a , t u r ė j u s i tikslą v i s a s R u s i j o s ž e m e s v i e n k i e m i a i s i š s k i r s t y t i . O S t o l y p i n a s b u v o p a ž a n g u s i r R u s i j a i tik g e r o tetroško. Jis g a l b ū t p i r m a s i s s u p r a t o , k a d R u s i j o s ž e m ė s ū k i o i š g a n y mas - vienkiemiai. Mielas l i e t u v i ! P r i e š t a v e - v ė l j u o d a s p o n o d v a r a s s u b a u d ž i a v a i r s u a u k š č i a u s i a jos f o r m a - v e r g i j a . Tik šį kartą t a u t e k s v i l k t i b a u d ž i a v ą ne į v a i r i e m s p o n a m s , o v i e n a m p o n u i - p o n u i Stalinui. T a v ę s l a u k i a v i s i š k a s s k u r d a s , v a r g a s , b a d a s i r s u n a i k i n i m a s . Per d i e n ą turėsi d i r b t i p o n u i , o naktį - s a u , jei tik u ž t e k s j ė g ų . Bet g y v e n a m e Trečiojo p a s a u l i n i o k a r o i š v a k a r ė s e , tad l a b a i g a l i m a s d a l y k a s , k a d š ė t o n i š k o j i „ r e f o r m a " n e į v y k s . G a l i m a prileisti i r tai, k a d š į k o l e k t y v i z a c i j o s n u t a r i m ą n o r i m a p a d a r y t i tik „ i s t o r i n i u " . T a d t u o l a b i a u d a b a r , kol k o l e k t y v i z a c i j a p a s m u s d a r n ė r a v y k d o m a t o k i u p l a č i u m a s t u i r t o k i o m i s ž i a u r i o m i s p r i e m o n ė m i s , k a i p tai b u v o d a r o m a R u s i j o j , m e s t u r i m e v i s o m i s j ė g o m i s šių p r a g a i š t i n g ų o k u p a n t o tikslų į g y v e n d i n i m u i p a s i p r i e š i n t i , t u r i m e s t e n g t i s u ž d e l s t i laiką ir, n e ž i ū r i n t d a r o m o s p a u d i mo, į k o l e k t y v i n i u s ū k i u s n e s i j u n g t i . Tik t o k i u b ū d u m e s g a l i m e s a u g o t i s a v e n u o p a v e r t i m o v e r g i š k a i s e l g e t o m i s , u ž d u o n o s kąsnį p r i v e r s t a i s

187

v y k d y t i v i s a s o k u p a n t o u ž m a č i a s , i r s a v o k r a š t o ūkį - n u o v i s i š k o sugriovimo bei sunaikinimo. Todėl, lietuvi, k a i p jie r u o š i a s i t a v e s u n a i k i n t i , taip ir tu k o v o t i r u o š k i s . L a i k y k i s tvirtai, n e p a s i d u o k o k u p a n t o g ą s d i n i m a m s , į k a l b i n ė j i m a m s i r mel a g i n g a i p r o p a g a n d a i . K a u p k j ė g a s p a s k u t i n e i l e m i a m a i k o v a i . Tikėk, k a d i š g a n y m a s arti i r k a d k o l e k t y v i z a c i j o s b a u s m ė m ū s ų n e p a l i e s .
Laisvės varpas ( J u n g t i n ė s K ę s t u č i o a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1948 05, Nr. 135, L Y A , f. K-5, a p . 1, b. 27, 1. 117. N u o r a š a s , m a š i n r a š t i s .

58

dokumentas

N u r o d y m a i g y v e n t o j a m s , k a i p elgtis t r ė m i m o m e t u
Jungtinės Kęstučio apygardos vadovybės įspėjimas

Turimos žinios ir kai kurie simptomatiški reiškiniai d u o d a rimto pagrindo spręsti, kad bolševikai rengia naują masinį žmonių išvežimą. Išvežim a s g r e s i a p a r t i z a n ų , s v a r b e s n i ų k a l i n i ų , „ b u o ž i ų " i r kitų t a r y b i n e i v a l džiai nepatikimų asmenų šeimoms. Išvežimo data bolševikų organų ypatingai slepiama tikslu užklupti g y v e n t o j u s n e p a s i r u o š u s i u s , n e d u o d a n t jiems tuo b ū d u galimybės nuo išvežimo pasprukti. R y š i u m s u t u o į s p ė j a m e v i s u s t a u t i e č i u s b ū t i v i s ą laiką b u d r i e m s , nesiduoti s u k l a i d i n a m i e m s jokiais apgaulingais priešo m a n e v r a i s bei d a n g s t y m u s i , atidžiai sekti M V D dalinių judėjimą, automašinų koncent r a v i m ą , s p e c i a l i ų v a g o n ų p r i v e ž i m ą ir t. t. P a s t e b ė j u s ką n o r s į t a r t i n o , tuojau informuoti p a t i k i m u s asmenis, p a r t i z a n u s bei jų v a d o v y b ę , k a d l a i k u b ū t ų i m t a s i r e i k i a m ų i n d i v i d u a l i n i ų bei k o l e k t y v i n i ų s a v i s a u g o s , a t s a r g u m o i r p a s i p r i e š i n i m o b a r b a r i š k i e m s p r i e š o k ė s l a m s p r i e m o n i ų . Pvz., r e k o m e n d u o j a m a tuo reikalu iš anksto t a r p u s a v y susirišti, pakaitomis budėti, p a v o j a u s atveju duoti iš anksto sutartus s i g n a l u s ir t. t. Per n e l a i m ę p a k l i u v u s į i š v e ž i m ą v y k d a n č i ų b u d e l i ų rankas, stengtis pabėgti p a p e r k a n t s a r g y b i n i u s , j u o s n u g i n k l u o j a n t ir p a n . Išvežimą b o l š e v i k a i s t e n g s i s atlikti tyliai, t a d ir b ė g i m o a t v e j u v e n g s š a u d y m o ir šiaip t r i u k š m o . J u n g t i n ė s Kęstučio a p y g a r d o s v a d o v y b ė O k u p u o t a L i e t u v a , 48.V.1.
Laisvės varpas ( J u n g t i n ė s K ę s t u č i o a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1947 12 08, Nr. 127, L Y A , f. K-5, a p . 1, b. 27, 1. 82. N u o r a š a s , m a š i n r a š t i s .

188

59

dokumentas

Informacija apie Lietuvos

gyventojų trėmimą gegužės pabaigoje

Trumpa informacija apie š. m. įvykdytą gyventojų trėmimą

Š į k a r t ą i š v e ž i m a i n e u ž t i k o ž m o n i ų netikėtai. I š d a u g y b ė s ž i n i ų j u o s b u vo galima iš anksto pramatyti. S u n k v e ž i m i ų registravimas, tuščių ešelon ų g e l e ž i n k e l i o s t o t y s e s t o v ė j i m a s , d i d e s n i s čekistų s k a i č i a u s a t s i r a d i m a s a p s k r i č i ų m i e s t u o s e , - v i s a tai s a k y t e s a k ė , k a d k a ž k a s r u o š i a m a . Praeitos žiemos išvežimo p a m o k y t i ž m o n ė s ėmėsi a t s a r g u m o priemonių. To dėka, daugeliui pasitraukiant iš n a m ų , p a s i s e k ė išvengti kelionės S i b i r a n . D a l i a i i š v e ž a m ų j ų p a v y k o i š b ė g t i t i e s i o g i š čekistų r a n k ų . A t r o do, k a d b o l š e v i k i n i a m s e g z e k u t o r i a m s b u v o d u o t a s į s a k y m a s į bėgančiuosius nešaudyti. Vežamieji turėjo pasirašyti, k a d v y k s t a s a v o n o r u į SSSR d a r b o ieškoti. Nep a s i r a š i u s i e m s n e d a v ė pasiimti r ū b ų nei m a i s t o ir talpino į a t s k i r u s v a g o n u s . T r e m t i n i a i b u v o s u s o d i n t i p o 5 0 u ž d a r u o s e v a g o n u o s e i r l y d i m i stiprių MGB p a j ė g ų . U ž M a s k v o s v a g o n ų d u r y s b u v o a t i d a r y t o s , tik a n t sienų iš lauko p u s ė s p a k a b i n o plakatus su m a ž d a u g tokiais užrašais: „ L i e t u v i a i l a i s v u n o r u v y k s t a į SSSR". T r e m t i n i a i r a n d a s i p a k e l y j e į k a ž k u r i ą A z i j o s sritį - s p ė j a m a , k a d į Tomsko apygardą. A p y t i k r i a i s d u o m e n i m i s , b o l š e v i k a i š i o t r ė m i m o m e t u i š L i e t u v o s išv e ž ė apie 60-80 tūkstančių gyventojų.
Prisikėlimo ugnis (Prisikėlimo a p y g a r d o s organas), 1948 06 15, Nr. 2, Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

60 Dėl Apie arba

dokumentas genocido apibrėžimo

genocidą „Vagie, kepurė

dega!"

R u s ų s p a u d o j ( P r a v d o s Nr. 122 (10863) š . m . g e g u ž ė s m ė n . 1 d.) j a u b u v o minėta, k a d Niujorke v y k s t a specialaus komiteto posėdžiai paruošimui p r o j e k t o s u t a r t i e s k o v a i s u g e n o c i d u , t . y . s u n u s i k a l t i m a i s , t u r i n č i a i s tiks-

189

lą f i z i š k a i s u n a i k i n t i a t s k i r a s g y v e n t o j ų g r u p e s ( s u p r a s k - t a u t a s ) rasiniais ir tautiniais (religiniais) s u m e t i m a i s . Šiai s u t a r č i a i p a r u o š t i m i n t į d a v ė S N O G e n e r a l i n ė A s a m b l ė j a . S a v o 1947.XI.21 d. rezoliucijoje ji p a b r ė ž ė šio k l a u s i m o a p t a r i m o s v a r b u m ą r y š i u m su tokios rūšies nusikaltimais, kokius paskutinio karo metu ir dar p r i e š karą į v y k d ė hitlerinė v y r i a u s y b ė i r j o s k a r i n ė v a d o v y b ė . S u t a r t i e s projektą p a r u o š ė i r k o m i t e t u i į t e i k ė TSRS a t s t o v a s d r g . M o r o z o v a s . Proj e k t a s s u s i d ė j o i š 1 0 p a s t r a i p ų , k u r i o s e b u v o i š d ė s t y t a v i s a tai, k o siekia k o m u n i s t ų p a r t i j a . P a g r i n d i n ė s p r o j e k t o p a s t r a i p o s s k a m b ė j o taip: „Vienais s u n k i a u s i ų n u s i k a l t i m ų p r i e š ž m o n i j ą y r a g e n o c i d o n u s i k a l t i m a i , turį tikslą išnaikinti a t s k i r a s g y v e n t o j ų g r u p e s (tautas) r a s i n i a i s ir tautiniais (religiniais) s u m e t i m a i s . G e n o c i d o n u s i k a l t i m a i s u s i j ę s u f a š i z m u nacizmu ir panašiomis rasinėmis teorijomis, propaguojančiomis rasinę ir tautinę n e a p y k a n t ą , v i e š p a t a v i m ą taip v a d i n a m ų „ a u k š t e s n i ų " rasių i r n a i k i n i m ą taip v a d i n a m ų „ ž e m e s n i ų " r a s i ų . G e n o c i d o n u s i k a l t i m a i gėd i n g a d ė m e s l e g i a t u o s k r a š t u s , k u r tokie n u s i k a l t i m a i d a r p r o p a g u o j a m i ar s k a t i n a m i " ir t. t. II p a s t r a i p o j yra p a s a k y t a : „ N u s t a t a n t s u t a r t y j e genocido, k a i p n u s i k a l t i m o , s u p r a t i m ą reikia v a d o v a u t i s tuo, k a d šito nus i k a l t i m o s u d ė t i s turi a p i m t i fizinį g y v e n t o j ų g r u p i ų (tautų) s u n a i k i n i m ą r a s i n i a i s ir t a u t i n i a i s (religiniais) s u m e t i m a i s . " K a s b ū d i n g a , k a d šią pastraipą s k a i t a n t p o ž o d ž i o „ s u n a i k i n i m ą " p r i e š žodį „ r a s i n i a i s " p r a š y t e p r a š o s i ž o d e l i s „tik", k u r i s čia, m a t y t , išleistas turint tam tikrą tikslą. M o r o z o v o p r o j e k t ą k o m i s i j a p r i ė m ė . N o r ė t ų s i s u š u k t i : „ Ž m o n i j a prog r e s u o j a ! S v e i k i n a m e ! " , b e t p a ž i ū r ė k i m e toliau i r į s i t i k i n k i m e . Š. m. g e g u ž ė s m ė n . 3 d. tos p a č i o s „ P r a v d o s " Nr. 124 (10865) s t r a i p s n y j e „Specialiam k o m i t e t e k o v a i s u g e n o c i d u s u t a r t i e s p r o j e k t u i p a r u o š ti" jau r a š o (TASS'o p r a n e š i m e ) , k a d k o m i t e t a s tą projektą p r i ė m ė . Už jį b a l s a v o 9 v a l s t y b ė s , p r i e š jį - TSRS a t s t o v a s ; L e n k i j a s u s i l a i k ė . Kas atsitiko? M o r o z o v a s p a r u o š ė p r o j e k t ą i r M o r o z o v a s b a l s a v o p r i e š jį. Ar ne k e i s t a ? A t s i t i k o šitaip. S a v o b a l s a v i m ą p r i e š p r o j e k t o p r i ė m i m ą M o r o z o v a s p a a i š k i n o tuo, k a d į v e d a m o j o j p r o j e k t o d a l y esą n ė r a i š s a m a u s i r t e i s i n g o g e n o c i d o a p i b ū d i n i m o (!); n ė r a n u r o d y m o , k a d g e n o c i d a s n e a t s k i r i a m a i s u s i j ę s su f a š i z m u ir n a c i z m u . Bet t i k r i a u s i a i to p r i e ž a s t i s b u s ta, k a d , matyt, kažkas įnešė pataisą, kuri b u v o priimta. Ta pataisa numatė, kad ir politinis g e n o c i d a s taip p a t y r a v i e n a s b a i s i a u s i ų n u s i k a l t i m ų p r i e š tą pačią ž m o n i j ą . K a d taip tikrai y r a , a i š k ė j a i š v i e n o s a k i n i o t a m e p a č i a m e s t r a i p s n y j e : „Be to, į j u n g i m a s politinių g r u p i ų į skaičių k a t e g o r i j ų , k u rioms grasina genocidas, susilpnino dokumentą ir sumažino genocido

190

n u s l o p i n i m o r e i k š m ę . " Štai k o M o r o z o v a s b i j o j o i r štai k o k s s a k i n y s žodelio „tik" vieton įlindo. M o r o z o v o s u t a r t i e s p r o j e k t o t i k s l a s i r e s m ė - a p k a l t i n t i n e tiek m i r u s į fašizmą-nacizmą, kiek demokratines, k o m u n i z m ą pažabojusias santvarkas ir užmaskuoti savas nuodėmes, savąjį fašizmą-nacizmą. Komunistai v i s ą laiką m a t o „ a u k š t e s n e s " i r „ ž e m e s n e s " r a s e s . N e s j o s b u v o v o k i e č i ų išgalvotos, bet nemato „vyresnių ir jaunesnių brolių", kurie komunistų išgalvoti. Jiems nepatiko „ibermenšas", bet patinka „vyresnysis brolis", o m u m s ir vienas, ir kitas - baisiausias nusikaltimas prieš žmoniją. Kartais i r v i l k u i n o r ė t ų s i tapti a v i n ė l i u , b e t p r a e i t i e s n u o d ė m ė s n e b e l e i d ž i a išsinerti iš k a i l i o - v i s tiek p a ž i n s . I r d r g . M o r o z o v u i p a p i l d y t a m sutarties p r o j e k t e n e p a t i k o s a v o s n u o d ė mės, s a v a praeitis, politinis g e n o c i d a s ne tik s a v a j a m e , b e t ir o k u p u o t u o s e kraštuose. K o m u n i s t ų partija ir įvairių rūšių g e n o c i d a i - n e i š s k i r i a m i d r a u gai. N u o 1917 m. iki p a t šios d i e n o s k o m u n i s t ų partija su g e n o c i d u nei v a l a n d ė l e i n e p e r s i s k y r ė , p a n a u d o d a m a jį tai platesniu, tai s i a u r e s n i u m a s t u . Tik p a s i ž i ū r ė k i m e į m u s p a č i u s n u o 1940 m e t ų : 1) T a r y b ų S ą j u n g a i niek u n e n u s i k a l t u s i ų l i e t u v i ų areštai, p ū d y m a i k a l ė j i m u o s e , t r ė m i m a i , š a u d y m a i p r i e Č e r v e n ė s , P r a v i e n i š k ė s e , k a n k i n i m a i Rainių m i š k e l y j e i r s m u l k e s n i t a u t o s ž u d y m o f a k t a i - ar tai ne p o l i t i n i s g e n o c i d a s ? 2) 1941 m. birž e l i o m ė n . 1 3 - 2 1 d. g ė d i n g a s a k t a s - ar tai ne p o l i t i n i s g e n o c i d a s ? 3) 1944 m . r u d e n s , 1945 m . ž i e m o s i r p a v a s a r i o v y r ų m e d ž i o k l ė s i r j ų t r ė m i m a s į Sibirą, 1 9 4 7 - 1 9 4 8 m. v a i k ų , s e n e l i ų ir š i a i p piliečių g a u d y m a i ir trėmim a i - ar tai ne p o l i t i n i s g e n o c i d a s ? 4) T i k ė j i m o i š p a ž i n i m o t a r n a u t o j a m s ir moksleivijai d r a u d i m a s , jaunimo prievarta į „nepolitines" k o m j a u n i m o ir p i o n i e r i ų o r g a n i z a c i j a s g r ū d i m a s - ar tai ne r e l i g i š k a i p o l i t i n i s g e n o c i das? 5) Pasiruošimas naujiems išvežimams, naujam nieku neprasikaltusių l i e t u v i ų n a i k i n i m u i ir ž u d y m u i - ar ir tai ne p o l i t i n i s g e n o c i d a s ? „Taip, tai p o l i t i n i s k o m u n i s t ų p a r t i j o s g e n o c i d a s ! " Ir tą s a k i n į s u š u k o me ne mes, pavergtieji, bet SNO, t. y. v i s a s pasaulis. Štai k o d ė l d r g . M o r o z o v a s b a l s a v o p r i e š s a v o p r o j e k t ą ! Taip, d r g . k o m u n i s t a i , g e n o c i d a s - v i e n a s b a i s i a u s i ų n u s i k a l t i m ų p r i e š ž m o n i j ą , ir g ė d i n g a d ė m ė krinta a n t tų, k u r i e jį p r a k t i k u o j a . Ir b u v u s i o s nacistinės V o k i e t i j o s v y r i a u s y b ė s n a r i u s - G e r i n g ą , R i b e n t r o p ą , Keitelį, ir kit u s N i u r n b e r g o T r i b u n o l a s n u t e i s ė i r v ė l i a u p a k o r ė n e u ž tai, k a d jie k a r i a vo, b e t u ž tai, k a d įvairių rūšių genocidą p r a k t i k a v o . P a m o k a v e r t a d ė m e s i o ! Red. pastaba. Šį s t r a i p s n į , n o r s ir p a v ė l u o t ą , s p a u s d i n a m e k a i p o nenustojusį s a v o aktualumo.
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1948 06, Nr. 136, L Y A , f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 121. N u o r a š a s , m a š i n r a š t i s .

191

61

Straipsnis, nukreiptas prieš kolūkių kūrimą
Kolchozų reikalu

Dabartiniu metu Lietuvoje v a r o m a stipri ūkio k o l e k t y v i n i m o akcija. Mūsų vaišingi, darbštūs ir prie gimtosios žemės kąsnelio su nepaprasta meile prisirišę ūkininkai verčiami išsižadėti s a v o rankomis sukurtų s o d y b ų . Jų vieton siūloma tuščiais p a ž a d a i s u ž m a s k u o t a lazda ir m a i š e l i s - R u s i j o s k o l c h o z n i n k ų k a s d i e n i n i a i p a l y d o v a i . Bet k u r liet u v i s d u o n o s p r a š y t i b e n u e i s ? R a n d a m ė s n e p a s i e k i a m a i toli n u o laisvų ir turtingų šalių. Tad a p s i g y n i m o priemonių tenka ieškoti s a v o tarpe. Pažvelgę į Tarybų S ą j u n g o j e į v y k d y t o ūkių s u k o l e k t y v i n i m o raidą p a s t e b ė s i m e , k a d kiek k u l t ū r i n g e s n ė s t a u t o s (ukrainiečiai) ar a t s k i r o s srit y s į s t e n g ė g a n a ilgai (iki 1 0 m e t ų ) s p i r t i s p r i e š b a i s i o m i s t e r o r o priem o n ė m i s v y k d y t ą k o l c h o z ų k ū r i m ą . L i e t u v i ų t a u t a i s v a r b u l a i m ė t i laiką, n e s b o l š e v i z m o ž l u g i m o v a l a n d a nebetoli. Ir, jei p a v y k s u ž d e l s t i m a sinį ū k i ų s u k o l e k t y v i n i m ą , š a l i e s g e r b ū v i o a t s t a t y m a s n e b u s y p a t i n g a i sunkus. Priešingu atveju kolchozai karo metu b u s apgrobti - atsidursime bado pavojuje. Tad v i s o m i s p r i e m o n ė m i s p r i e š ū k i ų k o l e k t y v i n i m o a k c i j ą ! N e l a n k y k i m m i t i n g ų , n e s ten y r a s u n k i a u s p i r t i s n i e k š i n g ų a g i t a t o r i ų ištrėm i m o ar nubuožinimo grasinimais paremtai prievartai. Tekalba tuščioms s i e n o m s . V i e n i n g a m p a s i p r i e š i n i m u i p a l a u ž t i t a i p g r e i t p r i e m o n i ų nes u r a s ir, s v a r b i a u s i a , tai p a r e i k a l a u s o k u p a n t o n e n a u d a i d i r b a n č i o laiko, o ū k i n i n k a i g a l ė s g y v e n t i s a v o s o d y b o s e , g a l ė s d i r b t i s a v o ž e m ę . Visi kolektyvizacijos agitatoriai tenepamiršta, kas jų laukia už pag a l b ą p r i e š u i . Jie b u s n a i k i n a m i b e p a s i g a i l ė j i m o . G i b a u s m ė s š i u o m e t u i š v e n g u s i e j i i š a t s i k ū r u s i o s n e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s m a l o n ė s t e nesitiki. U ž J u d o d a r b ą b u s t i n k a m a i a t l y g i n t a . I š d a v i k o i r p a t a i k ū n o v a r d ą bei a t i t i n k a m ą b a u s m ę u ž s i t a r n a u s i r v i s i s a v o n o r u p i r m i e j i į k o l c h o z u s įstoję g y v e n t o j a i . N e n e r k i m e sau kilpos ant kaklo! N e k e i s k i m e dar s o t a u s g y v e n i m o į badą, o savo namų - į elgetos lazdą! Šalin k o l c h o z u s ! Nė v i e n a s į m i t i n g u s !
Prisikėlimo ugnis (Prisikėlimo a p y g a r d o s organas), 1949 01 02, Nr. 1 (10), LYA, f. K-5, ap. 1, b. 139, 1. 45-47. N u o r a š a s , m a š i n r a š t i s .

192

62

dokumentas

Apie sovietinę nomenklatūrą
Naujųjų bajorų kasta tariamąjį kuriančioje valstybėje socializmą

Bolševikinė v a l s t y b ė s s a n t v a r k a s a v o esmėje yra ne kas d a u g i a u , kaip i š n a u j o a t k u r i a m a b a u d ž i a v a , tik d e n g t a n a u j a i s p a v a d i n i m a i s i r v y k d o m a n a u j a i s , d a u g r a f i n u o t e s n i a i s m e t o d a i s . Čia k o l c h o z a s a r s o v c h o z a s - p o n ų d v a r a s , k o l c h o z n i n k a i bei d a r b i n i n k a i - b a u d ž i a u n i n k a i , MGB, M V D ir kiti p a r e i g ū n a i - p o n ų š u n i š k a i p a k l u s n ū s p r i e v a i z d a i , o b o l š e v i k ų p a r t i j o s nariai ir jų artimieji - n a u j ų j ų b a j o r ų k a s t a su ner i b o t o m p r i v i l e g i j o m i s i r tik a u k š t e s n i ų s a v o p o n ų a t ž v i l g i u a p r ė ž t o m i s teisėmis. T a r i a m a i v i s ų d a r b o ž m o n i ų g e r o v e i k o v a p r i e š b u r ž u a z i n ę bei k a p i talistinę s a n t v a r k ą y r a tik p r i e d a n g a m a ž o s ž m o n i ų g r u p ė s v y r a v i m u i užtikrinti. T i e s i o g i n i s a p i p l ė š i m a s d a u g i a u p a s i t u r i n č i ų a s m e n ų s l u o k s nių y r a tik k a i p g r e i č i a u s i a p r i e m o n ė n a u j a i b a j o r ų k a s t a i p r a l o b t i . Dalies grobio padalinimas s a v o p a k l u s n i e m s tarnams yra tolygus skalikų apdal i n i m u i kiškių a u s e l ė m i s b e i k o j e l ė m i s , k a d šie kitą kartą k i š k į v y d a m i e s i labiau iš paskutiniųjų stengtųsi. Pažadai apie visų darbo žmonių gerbūv i o p a g e r i n i m ą y r a tik k a i p d e š r a , r o d o m a š u n i m s p r i e š a k i s , k u r i e , alkio stumiami, retkarčiais b o t a g o s m ū g i a i s paglostomi, iš paskutiniųjų tempia tos k l i k o s k r a u g e r i ų v e ž i m ą . Tai y r a tikroji realioji p a d ė t i s i š i š o r ė s b o l š e v i k ų b r a n g i a i a p m o k a m a i s p r o p a g a n d o s d a ž a i s p r i e š p a s a u l i o a k i s v i s a i p g r a ž i n a m o s „ T a r y b ų Socialistinės R e s p u b l i k ų S ą j u n g o s " v a l s t y b ė s v i d u j e . N u o l a t [ i n ė s k a l b o s ] a p i e v i s ų d a r b o ž m o n i ų g e r b ū v i u r ū p i n i m ą s i nub l u n k a tuoj pat, jei m e s į s i g i l i n s i m e į tą f a k t ą , k a d L i e t u v o s v a l s t y b i n i a m e u n i v e r s i t e t e j o k i a m e j o g y v e n i m o l a i k o t a r p y j e n e b u v o tokio d i d e l i o skirtumo atlyginimų, koks yra dabar tarp universiteto sargų ir bolševik a m s p a t a i k a u j a n č i ų p r o f e s o r i ų . Tai k ą jau b e k a l b ė t i a p i e p r i v i l e g i j u o t o sios tautos poniškumą. Ministrų T a r y b o s p i r m i n i n k a s M e č i u s G e d v i l a s k i l ę s i š s u l e n k ė j u s i ų b a j o r ų (pas j į g y v e n a n t i s j o d ė d ė n e m o k a l i e t u v i š k a i kalbėti), g y v e n a tikrais b a u d ž i a v o s laikų p r i s i m i n i m a i s . Seimai a p t a r n a u t i l a i k o k e t u r i a s tarnaites, k u r i ų v y r i a u s i o s vieši, a š a r o m i s p a l y d i m i p a s i s a k y m a i tikrai ryškiai charakterizuoja padėtį: 193

- Visą s a v o a m ž i ų į v a i r i e m s p o n a m s t a r n a v a u , b e t tokių p o n ų k a i p d a b a r , k a d n e d a v a l g i u s i i r u ž m e n k ą a t l y g i n i m ą k a i p šunį g a l ė t ų uiti, tai dar n e b u v a u mačiusi. Tai v i e n a s i š p a v y z d ž i ų t ų p o n ų , k u r i e , k a i p caro o k u p a c i j o s l a i k ų v i r š a i č i a i , p a p r a s t i e m s ž m o g e l i a m s p a s k u t i n į kailį d i r d a m i , p a t y s i š kailio turi nertis, p a t a i k a u d a m i s a v o v i r š i n i n k a m s . Bet t e b ū n i e leista m ū s ų p a p r a s t o m s a k i m s ž v i l g t e r ė t i į g y v e n i m ą tų, k u r i e g y v e n a K r e m l i a u s s f e r o s e i r v i s u o m e n e i tik K r e m l i a u s b o k š t u o s e p e n k i a k a m p i ų ž v a i g ž d ž i ų rubinų spinduliuose teparodomi. „Visų m y l i m a s " d r a u g a s Stalinas, i š s k i r i a n t r e t u s p a s i r o d y m u s K r e m liaus tribūnoje, paprasto ž m o g a u s akimi tarp gelžbetoninių Kremliaus s i e n ų ar, j a m k u r n o r s v y k s t a n t , p e r š a r v u o č i o š a u d y m o a n g a s n e g a l i b ū t i užmatomas. Tad b e n t šiokį tokį v a i z d ą a p i e t o t i r o n o g y v e n i m ą g a l i m a s u s i d a r y t i i š j o k a ž k e l i n t o s ū n a u s p u l k i n i n k o Stalino g y v e n i m o b r u o ž ų . P u l k i n i n k a s Stalinas, d ė l n e ž i n o m ų p r i e ž a s č i ų b ū d a m a s n e p e r d i d e lėje t ė v o m a l o n ė j e , k a r o s u V o k i e t i j a m e t u b u v o į v i l k t a s į k a r i š k ą m u n dierių i r k a r u i b a i g i a n t i s p a s k i r t a s L i e t u v o j e s t o v ė j u s i o s ( p r a d ž i o j e R y t ų L i e t u v o j e , v ė l i a u - Šiaulių m i e s t o a p y l i n k ė s e ) v i e n o a v i a c i j o s n a i k i n t u v ų pulko vadu. Ne per d a u g kam teko matyti tą nedidelio ūgio, strazdanotu veidu, rudais plaukais, isteriškai nervuotą „ a s m e n y b ę " . Tačiau jo apsaug a i p r i s k i r t ų i r kitų a v i a c i j o s p u l k ų k a r i ų n e d r ą s i a i p a p a s a k o t i faktai, k u r i ų dėl t a m tikrų s u m e t i m ų n e s k e l b s i m e , p a r o d o , k o k i o d e s p o t i š k o i r d v a s i n i o i š s i g i m i m o s p ė j o p a s i e k t i taip neseniai v a l d ž i ą įgijusi kasta. K a i p a p i e s a v a i m e s u p r a n t a m ą d a i k t ą , čia n e t e n k a k a l b ė t i a p i e t ą d i d ž i u l ę a p s a u g ą (18 s a r g y b i n i ų ištisą parą), l i u k s u s i n į a p t a r n a v i m ą , kuris dešimteriopai prašoka paprasto to laipsnio bolševikinį armijos k a r i n i n k o a p r ū p i n i m ą . Bet t e n k a p a ž v e l g t i į tą n e p a v y d ė t i n ą p a d ė t į v i s ų j o t a r n ų , kai š i a m i š e i k v o t o s e n e r g i j o s , ligų s u g r a u ž t a m i r g y d y tojų n u s t a t y t o m i s g r i e ž č i a u s i o m i s d i e t o m i s m a i t i n a m a m s u t v ė r i m u i u ž eina l i g u i s t a s į s i u t i m a s . Tik v i e n i n t e l i s j o a d j u t a n t a s m a j o r o l a i p s n i u [ n e į s k a i t o m i ž o d ž i a i ] l i k d a v o n e s u d r e b ė j ę s , kai v i s a i [ n e į s k a i t o m i žodžiai] sūnus, silpnavalis alkoholio v e r g a s [neįskaitomi žodžiai] „spirito duokite, spirito". Ir kai [neįskaitomi žodžiai] atitinkamus tėvo įgalioj i m u s [ n e į s k a i t o m i ž o d ž i a i ] a t s a k o m y b ę t u r i n t i s j o a d j u t a n t a s [neįskaitomi ž o d ž i a i ] p a t e n k i n d a v o (nes dieta i r v a i s t ų [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] t o b ū t i n a i r e i k a l a v o ) , p r a s i d ė d a v o [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] . N e l a i k u p o ko-

194

j o m i s p a s i p a i n i o j ę s [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] b u v o v i e t o j e n u š a u t a s v i e n tik dėl to, k a d a n t k o n o r s išlietų s a v o s i u t i m ą . Šio d e s p o t o t e i s ė s n e b u v o v a r ž o m o s i r piliečių a t ž v i l g i u . V a r g a s b u vo l i e t u v a i t ė m s , p a t e k u s i o m s į to ž v ė r i e s rankas... M o t e r i s iš n e t o l i e s e j o b ū s t i n ė s g y v e n u s i o s š e i m o s v o s n e b u v o n u š a u t a , kai i š g i r d u s i d u k terų p a g a l b o s š a u k s m ą a t b ė g o g e l b ė t i j ų i r v i s o s š e i m o s g a r b ė s . Į v a i r i ų p a t a i k ū n ų p a s t a n g o s įsigyti K r e m l i a u s m a l o n ę b o l š e v i k ų armijai į ž e n g u s į V o k i e t i j ą p a s i r e i š k ė tuo, k a d k a s dieną s u n k v e ž i m i a i s iš Vokietijos plaukė įvairiausios d o v a n o s aukščiausiojo sūnui. Jo būstinės k a m b a r i ų a p s t a t y m a s k a s k e l i o s d i e n o s , o k a r t a i s i r k a s d i e n ą , b u v o k e i č i a m a s v i s g r a ž e s n i a i s l i u k s u s i n i a i s b a l d a i s . Stalino s ū n u i 2 3 kartus per savaitę skrendant M a s k v o n , į jo lėktuvą b ū d a v o pakraunamos k a ž k o k i o s p a s l a p t i n g o s dėžės. Ir kai kartą a p s u k r e s n i kareiviai k a ž k o k i u b ū d u n u t a i k ė s l a p t a n u s a v i n t i s a m a g o n o r e i k a l a m s vien ą i š d i d e l i o s k a i č i a u s a t v e ž t ų t o k i ų d ė ž i ų , tai, s a v o d i d ž i a u s i a m d ž i a u g s m u i , joje rado... v i r š š i m t o g r a ž i a i s u p a k u o t ų s i d a b r i n i ų peilių ir š a k u č i ų . K o k s e l g e s y s b u v o s u j a m n e p a n o r ė j u s i a i s p a t a i k a u t i v a l d i n i a i s , galim a s p r ę s t i i š to, k a d 1944 m . k a ž k a s i š r u s ų l ė k t u v o d r į s o d i e n o s m e t u , s k r i s d a m a s v i r š u m b ū s t i n ė s , m e s t i b o m b ą į ją. Deja, b o m b a b u v o n e d i d e lė, o be to, p a t a i k ė ne į p a s t a t ą , b e t n u k r i t o k i e m e . To į v y k i o p a s ė k o j e ponas d r a u g a s pulk. Stalinas d a u g i a u nesilaikė g y v e n v i e t ė s e , o išsikraustė į a u t o s u n k v e ž i m y j e į r e n g t ą l i u k s u s i n į k a m b a r į ir n e p a s t o v i a i [neįskaitomi ž o d ž i a i ] v i e t o s e . [ n e į s k a i t o m i ž o d ž i a i ] K r e m l i a u s v a l d o v ų g y v e n i m ą , [ n e į s k a i t o m i žodžiai] tikrasis v a i z d a s laikomas a p g a u b t a s didžiausio p a s l a p t i n g u m o šydu. Už mažiausią nusižengimą neišlaikant paslapties bolševikų partijos ir jos v a l d o v ų orumą žeminančius p r a s i t a r i m u s griežčiausiai b a u d ž i a m a . Tokiu b ū d u net v i e n a s ištikimiausių „didžiojo v a l d o v o " tarnų - b u v ę s Kremliaus a p s a u g o s k o m e n d a n t a s šiuo m e t u kartu su m ū s ų tautiečiais s ė d i S i b i r o k a t o r g o j e i r n a u d o j a s i d i d ž i a u s i a t a r y b i n i o ž m o g a u s „teise į darbą". Alkupėnas*
Prie rymančio Rūpintojėlio (LLKS V i s u o m e n i n ė s dalies organas), 1949 03, Nr. 1, GAMF. Nuorašas, mašinraštis.

* A l k u p ė n a s - Petras Bartkus.

195

63

dokumentas

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanų spaudai parengtas straipsnis apie gyventojų trėmimą
Kovo 25-oji Lietuvoje

G r a ž u s a n k s t y v o p a v a s a r i o r y t m e t i s . L i n k s m a i u ž t e k ė j u s i s a u l ė stengiasi kopti a u k š t y n l y g visai g r y n ą s ą ž i n ę t u r ė t ų . Juk j i tolinasi n u o š i a u r ė s v i s d a u g i a u i r d a u g i a u pietų link, l y g d ž i a u g t ų s i p a b ė g u s i n u o ž i e m o s šalčio. Bet ar ji žinojo, k a d ji y r a tasai šaltinis, n u o k u r i o p a b u n d a ž e m ė , a t s i r a n d a g y v y b ė , k a r t u ir g a m t o s g r o ž i s ? V i s d ė l t o ji s l e n k a į p i e t u s , k a d p r i k e l t ų ž e m ę s a v o s t e b u k l i n g ą j a j ė g a . A t r o d o , l y g i r g a m t ą likimas valdytų. Sulaukusi p i r m ų j ų p a v a s a r i o dienų ir gamta p a b u n d a iš žiemos miego. Džiaugiasi paukščiai, parskridę į s a v o kraštą, k r a u d a m i sau l i z d u s , k a r t u d ž i a u g i a s i i r ž m o n ė s , i š v a r g i n t i n u o ž i e m o s šalčių i r s u n kių d a r b ų , o be to, jie tiki, k a d su p a v a s a r i u k a r t u i š a u š ir l a i s v ė . G y v e n t o j a i b u v o p r a r a d ę v i s a s s a v o j ė g a s , kai k u r i e n e b e n o r ė j o v i s a i g y v e n t i , b e t a t ė j ę s p a v a s a r i s v ė l į k v ė p ė n a u j ų j ė g ų . Čia k a r t u s u pavasariu m ū s ų tėvynę aplanko ir baisi nelaimė: p r a d e d a vežti gyventoj u s į Sibirą. 1949 m. k o v o m ė n . 20 d. į k i e k v i e n ą v a l s č i a u s miestelį slapčia b u v o p a p i l d y t a č e k i s t ų , k u r i e n u o g y v e n t o j ų s l ė p ė s i . Kai k u r i e g y v e n t o j a i p a s t e b ė j ę p r a d ė j o s l a p s t y t i s . Iš 24 į 25 n a k t i e s m e t u kai k u r i ų g y v e n tojų b u v o a p s u p t i trobesiai, o rytą p r a d ė j o v e ž t i j u o s į a r t i m i a u s i a s stotis, o v ė l i a u - į Sibirą. T r o b e s i a i p a p r a s t a i b u v o a p s u p t i tų g y v e n tojų, k u r i e y r a v i e n o b o l š e v i k ų p a t a i k ū n o p a t v i r t i n t i k a i p o p r i e š i š k a i n u s i s t a t ę t a r y b i n e i s a n t v a r k a i . N e ž i ū r i n t , ar jie turi turto, ar jo v i s a i neturi - lieka Sibiro a u k a . G y v e n t o j a i p a p r a s t a i v i s a i s b ū d a i s s t e n g i a s i nuo vežimo išsisukti. Daugel žmonių pasakoja apie bolševikų žiaurumus vežant žmones į Sibirą. Kaip, p a v y z d ž i u i , b u v o v e ž a m a v i e n o PĮartizano] b r o l i o šeima. Šeimą s u d a r ė v y r a s ir ž m o n a ir d v i m e r g a i t ė s . V i e n a m e r g a i t ė v y r e s n i o j i t u r ė j o 3 m . a m ž i a u s . Motina, n o r ė d a m a i š g e l b ė t i k ū d i k į n u o Sibiro šalčio ir b a d o , o be to, g a l v o d a m a , k a d t o k i o s m a ž o s b o l š e v i k a i n e b e s i v y s , liepė v y r e s n i a j a i m e r g a i t e i b ė g t i į a r t i m i a u s i ą esantį m i š k ą . Bolševikai, p a m a t ę b ė g a n č i ą m e r g a i t ę , l i e p ė jai stoti ir g r a s i n o š a u s i ą . 196

[neįskaitomi žodžiai] mergaitę pasivijo ir p a r s i g a b e n o į n a m u s , iš kur v ė l i a u k a r t u s u t ė v a i s i š v e ž ė . Kitoje š e i m o j e b u v o a š t u o n i a s d e š i m t m e t ų senelė, k u r i , p a m a č i u s i r u s u s , p r a d ė j o b ė g t i . P a s t e b ė j ę g r a s i n d a m i ėmė stabdyti, bet senelė grasinimų nepabūgo. Trys rusai metėsi senelę v y t i s . P o k i e k laiko, m a ž d a u g u ž p u s ė s k i l o m e t r o n u o n a m ų , s e n e l ė buvo pagauta. Daugelio g y v e n t o j ų trėmimo metu n a m u o s e n e r a s d a v o , todėl bolšev i k a i p a s i t e n k i n d a v o tik j ų t u r t u . Kai k u r i e g y v e n t o j a i , n e ž i ū r ė d a m i , k a d i r a p s u p t i , b ė g o , b e t i š tokių d a u g i a u s i a p a s i t a i k y d a v o s u ž e i s t ų i r užmuštų. Maža dalis p a b ė g d a v o . S u g a u t u s s u ž e i s t u s taip pat vežė. T o m s š e i m o m s , i š k u r i ų b e n t v i e n a s p a b ė g d a v o , n e d u o d a v o pasiimti m a i s t o . Keturis kartus r a u d o n a s i s slibinas grobstė laisvę mylinčius lietuvius i r v e ž ė į S i b i r o t a i g a s . K a i p k o k i e p l ė š r ū s ž v ė r y s jie b u v o v e ž a m i užkaltuose vagonuose. T a u t o s i š g a m o s , k ą j ū s turite i š to, k a d s u g a v o t e n u o S i b i r o b a d o i r šalčio b ė g a n č i ą m e r g y t ę , a š t u o n i a s d e š i m t m e t ų s e n e l ę ? J i n o r ė j o n u mirti čia, k u r g y v e n u s i , o d a b a r m i r ė ten, toli n u o t ė v y n ė s . G a l ė t u m e b ū t i tikri, k a d jų nei v i e n a s į tokį k l a u s i m ą n e a t s a k y t ų . Jie e l g ė s i taip, k a d g a u t ų p a g y r i m ą , a u k š t e s n į l a i p s n į b e i t a r n y b ą , nes bolševikų u ž i m a m o s i o s vietos ir laipsniai p r i k l a u s o n u o barbariškumo. K u r i s y r a d a u g i a u n e k a l t ų ž m o n i ų n u š o v ę s i r n u k a n k i n ę s , tas ger e s n ę t a r n y b ą turi. Ar lietuvis g a l v o j o prieš 10 metų, k a d šalis b u s taip terorizuojam a , k a d j a m tai t e k s i š g y v e n t i ? Jei k a s b ū t ų s a k ę s m u m s , k a d g r e sia tokia b j a u r i r a u d o n o j o t e r o r o letena, k u r i p a g r o b s l i e t u v i ų tautą, d a u g u m a b ū t ų p a s a k ę , k a d tas ž m o g u s s a p n u o j a , a r b ū t ų p a l a i k ę bepročiu. (par.) Hamletas* 1949 05 02 N u o r a š a s tikras: VAŠV**
LYA, f. K-5, ap. 1, b. 226, 1. 21-22. Nuorašas, mašinraštis.

* Hamletas - nenustatytas asmuo. ** Kęstučio a p y g a r d o s Vaidoto rinktinės štabo viršininkas.

197

64

dokumentas

K r e i p i m a s i s į gyventojus, raginantis nestoti j kolūkius
Atsišaukimas į gyventojus

Lietuvių t a u t o s i š g a m o s , r a u d o n i e j i p a r s i d a v ė l i a i , g i n k l u o t ų g a u j ų p a d e d a m i , jau k u r i s l a i k a s siaučia p o m ū s ų k r a š t ą , b a u g i n d a m i k a l ė j i m u , gras i n d a m i i š t r ė m i m u , m u š d a m i g y v e n t o j u s verčia j u o s „ s a v a n o r i š k a i " pas i r a š y t i p a r e i š k i m u s stoti j k o l c h o z u s . Kai k u r i e p a t a i k ū n a i , s i l p n a v a l i a i i r bailiai, p a b ū g ę g r a s i n i m ų , m a n y d a m i t u o i š v e n g s i ą i š t r ė m i m o , tikėdam i e s i įsigerinti b o l š e v i k a m s , o taip pat ir k i t o k i a i s s a v a n a u d i š k a i s s u m e timais, t i k ė d a m i e s i tapti k o l c h o z ų v i r š i n i n k a i s , p a t y s p i r m i e j i p a s i r a š o p a r e i š k i m u s , tokiu s a v o e l g e s i u p a k e n k d a m i n e tik s a u , b e t tuo p a č i u p a r u o š d a m i d i r v ą k o l c h o z ų b r a n d u o l i ų s u d a r y m u i a r p a k e n k d a m i kit i e m s g y v e n t o j a m s ir jų v i e n i n g a m p a s i p r i e š i n i m u i . V i e n tik š i t o k i ų pat a i k ū n ų , bailių i r s a v a n a u d ž i ų d ė k a jau d a u g e l y j e v i e t ų y r a įsteigti kolchozai, tačiau ten, k u r v i e n i n g o g y v e n t o j ų p a s i p r i e š i n i m o b o l š e v i k a i neį s t e n g i a p a l a u ž t i , k o l c h o z ų s k a i č i u s m a ž a s a r b a j ų d a r v i s i š k a i n ė r a . Paž v e l g ę į Sovietų S ą j u n g o j į v y k d y t o ū k i ų s u k o l e k t y v i n i m o raidą p a s t e b ė sime, k a d kiek v i e n i n g e s n ė s t a u t o s a r s r i t y s į s t e n g ė net iki d e š i m t m e t ų s p i r t i s p r i e š b a i s i o m i s teroro p r i e m o n ė m i s v y k d y t ą k o l c h o z ų k ū r i m ą . Liet u v i ų tautai s v a r b u laimėti laiko, n e s b o l š e v i z m o ž l u g i m o v a l a n d a nebetoli. I r kiek p a v y k s u ž d e l s t i ū k i ų s u k o l e k t y v i n i m a s , tiek š a l i e s g e r b ū v i o a t s t a t y m a s n e b u s s u n k u s , p r i e š i n g u a t v e j u k o l c h o z a i k a r o m e t u pačių b o l š e v i k ų b u s ištuštinti, - a t s i d u r s i m e k a r o p a v o j u j e . Lietuviai, n e b i j o k i t e g r a s i n i m ų nei b a u g i n i m ų , n e t i k ė k i t e b o l š e v i k ų melagingiems plepalams, kad įsirašiusieji į kolchozus b u s apsaugoti n u o i š v e ž i m o . G y v e n t o j ų i š v e ž i m a i - tai p a g r i n d i n ė b o l š e v i k i n i o v a l d y m o taktika, ir t u o l e n g v i a u b u s ji į m a n o m a k o l c h o z u o s e , o b a u g i n i m a i ir g ą s d i n i m a i - tai m e t o d a i ir p r i e m o n ė s jų n e š v a r i e m s t i k s l a m s į g y v e n d i n ti. S t o d a m i į k o l c h o z u s j ū s v i s tiek n e i š v e n g s i t e b o l š e v i k i n i o teroro, o t u o p a č i u j ū s v i s i š k a i p a v i r s t a t e k o l c h o z o v e r g a i s - d a r b o m a š i n o m i s . Nekalbant jau apie kolektyvinio b a d o g r ė s m ę ir sunkias p r a g y v e n i m o sąlygas, j ū s n e t e n k a t e tėvų ir s e n e l i ų į g y t o turto, b e t ir d i d ž i a u s i o t u r t o - s a v o asmens laisvės ir iniciatyvos, s a v i s t o v u m o ir s a v a r a n k i š k u m o , jūs tampat e b e t e i s i a i s b a u d ž i a u n i n k a i s , k o l c h o z ų v i r š i n i n k ų p a s t u m d ė l i a i s , j ū s netenkate j ė g o s p a s i p r i e š i n t i net i r m e n k i a u s i o m s b o l š e v i k ų u ž m a č i o m s . Čia ir s l e p i a s i v i s a b o l š e v i k i n ė s v a l d y m o s i s t e m o s j ė g a ir g a l y b ė . 198

T a d v i s o m i s p r i e m o n ė m i s p r i e š k o l e k t y v i z a c i j ą ! N e l a n k y k i m e miting ų , v e n k i m e a g i t a t o r i ų , o v i e n i n g a m p a s i p r i e š i n i m u i p a l a u ž t i p r i e š a i neras taip greitai p r i e m o n i ų ir, s v a r b i a u s i a , p a r e i k a l a u s o k u p a n t o n e n a u d a i d i r b a n č i o laiko, o g y v e n t o j a i g a l ė s d a r p a g y v e n t i s a v o s o d y b o s e . V e n k i t e patekti į k o l c h o z ų v a l d y b a s . Visi k o l c h o z ų a g i t a t o r i a i t e n e p a m i r š t a , k a d u ž p a g a l b ą p r i e š u i j ų laukia s u n k i b a u s m ė . G y v e n t o j a m s , k o l c h o z ų v a l d y b ų n a r i a m s i r k o l c h o z i ninkams griežčiausiai d r a u d ž i a m a priimti o k u p a n t ų jiems s i ū l o m u s ginklus, nes Lietuvos Laisvės Kovotojai - Partizanai neatsako ir n e a t s a k y s u ž s a u g u m ą bei g y v y b ę a s m e n ų - g i n k l u o t ų a r s u g i n k l u o t a i s e s a n č i ų . D i d ž i a u s i o s p a n i e k o s i r i š d a v i k o v a r d o s u s i l a u k s tie, k u r i e p i r m i e j i stoja į k o l c h o z u s . Vienybėje - galybė. Laisvės Kovotojai Partizanai
Laisvės žvalgas (Tauro a p y g a r d o s organas), 1949 06 18, Nr. 23, GAMF, inv. Nr. 243, Originalas, mašinraštis.

65

dokumentas

K r e i p i m a s i s į gyventojus, raginantis nestoti į k o l ū k i u s
Lietuvos ūkininke

R a u d o n i e j i o k u p a n t a i m ū s ų ž y d ė j u s į , g ė r i o pilną i r k u l t ū r i n g ą ž e m ė s ū k i o kraštą n u o l a t i n i u s i a u t i m u s t u m i a į p r a ž ū t į ir liaudį b a i g i a „išvaduoti" nuo paskutiniųjų marškinių ir kąsnio duonos. R a u d o n a s i s b u d e l i s p r i e s a v o tikslo, p r i s i d e n g ę s k l a s t a , eina p l a n i n gai. P i r m a i s i a i s o k u p a c i j o s ž i n g s n i a i s jis g r i e b ė s i d r a s k y t i ū k i u s i r j u o s d a l y t i b e ž e m i a m s i r m a ž a ž e m i a m s , tačiau p a r a m o s d u o t u o s e ž e m ė s s k l y puose įsikurti nedavė. Tuo b ū d u gavosi ž e m ė s ūkio n u s m u k i m a s ir skurd a s . O k u p a n t a s , i š n a u d o d a m a s šią a p l i n k y b ę , p r a d ė j o p e i k t i i n d i v i d u a linį ž e m ė s ū k į , o girti k o l e k t y v i n į - k o l c h o z u s . L i e t u v i s , m a t y d a m a s , į kokią p r a g a i š t į v e d a k o l c h o z a i , v i s o m i s i š g a l ė m i s k o l e k t y v i z a c i j a i p a s i priešino. O k u p a n t a s griebėsi prievartos ir smurto. Ir jau 1 / 3 ūkininkų, p a r o d ž i u s i ų s i l p n e s n į p a s i p r i e š i n i m ą , y r a s u v a r y t a į k o l c h o z u s . Bet o k u p a n t a s t u o n e s i t e n k i n a . Jis n o r i L i e t u v o s ž e m ė s ūkį s u n a i k i n t i , o ū k i n i n kus padaryti savo vergais. Dabar užsispyrusiųjų ūkininkų v a r y m a s į

199

k o l c h o z u s p a s i e k ė a u k š č i a u s i ą p a s i u t i m o laipsnį. O k u p a n t a s n a u d o j a niekš i n g i a u s i u s b ū d u s . P v z . , stribai s u v a r o ū k i n i n k u s į m i t i n g ą i r r e i k a l a u j a r a š y t i s į k o l c h o z ą ; jei ū k i n i n k a i n e s i r a š o , i š l a i k o j u o s u ž d a r y t u s ir n e v a l giusius kelias dienas; arba išdalija pyliavų ir mokesčių reikalavimus už v i s u s m e t u s ir s k e l b i a , k a d tie r e i k a l a v i m a i tik v i e n a m m e t ų k e t v i r č i u i , o girdi, įsirašius į kolchozą, d u o k l ė s ir mokesčiai būsią žymiai sumažinti. B e to, o k u p a n t a i n a i k i n a v i s a , k a s l i e t u v i š k a : s u a r d o g r a ž i ą s i a s s o d y bas, naikina lietuviškus vietovardžius. Jų vietoje atsiranda netvarkingai pastatyti kolchozų barakai, p a v a d i n t i Ž d a n o v o ar kokio Berijos vardais. Tad l i e t u v i ū k i n i n k e , p a t s m a t a i , ko o k u p a n t a s siekia ir į k o k i ą p r a žūtį s t u m t e s t u m i a . K o v o k a t k a k l i a i p r i e š k o l c h o z u s i r o k u p a n t u i n ė p e r p l a u k ą n e u ž s i l e i s k . T e g u s i u n t a , b e t į k o l c h o z ą n e s i r a š y k . Sek ir p a s i ž y m ė k t u o s , k u r i e PIRMIEJI P R A D E D A R A Š Y T I S Į K O L C H O Z U S , n e s tokie s a v o elgesiu patarnauja priešui ir griauna vieningą pasipriešinimą. PIRMIEJI ĮSIRAŠĘ Į K O L C H O Z U S Y R A T A U T O S I Š G A M O S IR SUSIL A U K S P E L N Y T O G A L O . Šalin k o l c h o z a i ! Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis
LYA, f. K-l, ap. 16, b. 286, 1. 106. Originalas, mašinraštis.

66

dokumentas

Apie tautos sąvoką sovietinėje santvarkoje
Tauta raudonajame kūne

Gyvenant komunistinio režimo santvarkoj ir matant nesibaigiančius kruvinus susidorojimus su ištisom žmonių masėm, s a v a i m e iškyla klausimas, k o d ė l r a u d o n o j i h i d r a taip e n g i a i r s m a u g i a t a u t a s ? K o k i o s p r i e ž a s t y s stumia r a u d o n u o s i u s varyti masišką sužvėrėjusį tautų naikinimą? Pradėkime elementariai. K a s tai y r a t a u t a ? T a u t a y r a ž m o n i ų b e n d r u o m e n ė , k u r i ą j u n g i a s a v a k a l b a , s a v a istorija, politinės i r e k o n o m i n ė s g y v e n i m o s ą l y g o s , s a v i p a p r o č i a i bei tradicijos. V i s o s tos a p r a i š k o s bei s p e c i f i n ė s f o r m o s , p e r k u r i a s r e i š k i a s i t a u t o s g y v e nimas, v a d i n s i m e tautiškumu. Suprantama, jog kiekvienas ž m o g u s d a u g i a u ar mažiau brangina savo tautą. K i e k v i e n a s ž m o g u s s e k a s a v o t a u t o s r e i k a l u s , d o m i s i j o s a k t u a l i -

200

j o m i s i r g y v a i p a i s o t a u t o s i n t e r e s ų , n e s tauta p a d e d a ž m o g u i v y s t y t i s p r o g r e s o ir p a ž a n g o s l i n k m e , tauta p a d e d a kurti ir kelti k u l t ū r ą bei civilizaciją, k a s i r s u d a r o e s m i n į , n e n u t r ū k s t a m ą ryšį t a r p ž m o g a u s i r tautos. Štai dėl k o X X a m ž . k u l t ū r i n g a s i s p a s a u l i s g y v a i d o m i s i v i s ų , t a m e skaičiuje net i r m a ž i a u s i ų , v a l s t y b i ų e g z i s t e n c i j a . Štai dėl k o k u l t ū r i n g ų j ų v a l s t y b i ų k o n s t i t u c i j o s e y r a a t s i ž v e l g i a m a į m a ž u m a s , k u r i o m s užtikrinam o s i r g a r a n t u o j a m o s v i s o s p r i k l a u s a n č i o s teisės. Pažvelkime, kaip tautos traktuojamos komunistinėj santvarkoj. Visų p i r m a dėl p a č i o s s ą v o k o s . K o m u n i s t i n i s r e ž i m a s , k u r i s t i k r o v ė j e y r a n e k a s kita, k a i p M a s k v o s r u s i š k a s i s i m p e r i a l i z m a s , s i e k i ą s v i s o p a s a u l i o p a v e r g i m o , nenori, nesistengia i r net n e p r i l e i d ž i a k i t a i p s u p r a s t i t a u t o s s ą v o k o s , k a i p v a r u s u v a r y t o s minios, b e s ą l y g i š k a i k l ū p a n č i o s į R y t u s a t g r ę ž t a i s v e i d a i s ir nekantriai belaukiančios eilinio p a r a u d u s i o ž y d p a l a i k i o a r kito Stalino g a u j o s b e r n o padų palaižymo. Kas ne šitaip supranta Sovietų Sąjungoje esančios tautos s ą v o k ą , tas y r a „ l i a u d i e s p r i e š a s " , „ k o n t r r e v o l i u c i o n i e r i u s " a r „ b u r ž u a z i nis n a c i o n a l i s t a s " , k u r i s n e d e l s i a n t turi b ū t i s u n a i k i n t a s . Ši s ą v o k a jau pak a n k a m a i v a i z d ž i a i n u s a k o k o m u n i s t ų poziciją p a s k i r ų tautų a t ž v i l g i u . Paimkime konkrečiai lietuvių tautos būklę. Raudonajame kūne ji vad i n a m a „ l y g i a t e i s e LTSR r e s p u b l i k a " . Bet juk tai y r a p a t s d i d ž i a u s i a s p a s i t y č i o j i m a s , k o k s tik g a l i būti. K o k i o s tos teisės? Į k ą ? Su k u o jos l y g i n a m o s ? P a k ę s t i tokią karčią ironiją b e i a p g a u l ę , kurią tik M a s k v a taip b e g ė d i š k a i d r į s t a tėkšti į v e i d ą , y r a d a u g i a u n e k a i p s k a u d u . M e s n e t u r i m e jokių politinių teisių, m e s n e t u r i m e jokio e k o n o m i n i o savarankiškumo. Viskas yra tampriausioj M a s k v o s priklausomybėj. Mūs ų „ m i n i s t r ų t a r y b a " bei „ A u k š č i a u s i o j i T a r y b a " y r a eiliniai akli M a s k v o s h e g e m o n i j o s ž a i s l i u k a i . J e i g u m e s i š d r į s t u m ė m prasitarti, k a d k o m u n i z mas varžo m ū s ų a s m e n s laisvę, mes teigiama p r a s m e pervertintumėm komunizmą, išdavikiškai nužemindami save, nes komunizmas asmens l a i s v ę ne v a r ž o , o v i s i š k a i p a n a i k i n a . N e g a l i m a k i t a i p kalbėti, kitaip galvoti, kitaip e l g t i s , k a i p n u r o d o partija. K a s iš to k e l i o i š d r į s t a p a s u k t i , tą t u č t u o j a u p a s i v e j a k r u v i n a s p j a u t u v a s . R e l i g i j o s s r i t y j e v y k s t a tas pat. V a r ž o m o s r e l i g i n ė s a p e i g o s , u ž d a r o m o s b a ž n y č i o s . V i s i tie, k u r i e l a n k o b a ž n y č i a s , s e k a m i i r s a n k c i o n u o j a m i . M o k y k l i n į j a u n i m ą taip p a t stengiasi n u t a u t i n t i , p r i s i d e n g d a m i „ b u r ž u a z i n ė s s ą m o n ė s likučių l i k v i d a v i m u " i r „ k o m u n i s t i n i o p e r a u k l ė j i m o " s k r a i s t e . K l a s t o j a m a L i e t u v o s istorija. Ž o d ž i u , „Rytų d e m o k r a t i j a " y r a n u o l a t i n i s ž m o g a u s i š p r i e v a r t a v i m a s . Ir k a s tam i š p r i e v a r t a v i m u i n e p a s i d u o d a a r b a p a s i d u o d a p a v ė l u o t a i , tas turi b ū t i n e g a i l e s t i n g a i s u t r i u š k i n t a s .

201

R a u d o n i e s i e m s o k u p a n t a m s n e g a n a , k a d jie, p a s i g r o b ę m ū s ų teritoriją, b a i g i a ją m a t e r i a l i š k a i a p i p l ė š t i , v i s i š k a i s u n a i k i n d a m i ir i š v e ž d a m i m ū s ų m i š k u s , b r u t a l i a jėga i š p l ė š d a m i ž e m ė s ū k i o p r o d u k t u s i r i š v e ž d a m i ger i a u s i u s m ū s ų p r a m o n ė s g a m i n i u s , - jie k ė s i n a s i p e r p j a u t i p a s k u t i n ę m ū s ų tautos g y v y b ė s v e n ą - k i e k v i e n ą t a u t i š k e s n į p a s i r e i š k i m ą b e c e r e m o n i j ų l i k v i d u o j a , i n s c e n i z u o d a m i „ l i a u d i e s " t e i s m u s s u p r i k a b i n t o m i s „reakcijos" ar „buržuazinio nacionalizmo" etiketėmis, p a k a n k a m a i paaiškinančiomis k a l t u m o į r o d y m ą . Net m ū s ų kalba, tas p a s k u t i n i s išorinio t a u t i š k u m o likęs p o ž y m i s , y r a p a m a ž u i š s t u m i a m a i š į s t a i g ų i r s u s i a u r i n a m a . Tokiu b ū d u d a r o s i s u p r a n t a m a , k a d bet k o k s t a u t o s p a ž a n g o s v y s t y m a s i s bei k u l t ū r o s p a l a i k y m a s y r a stabilizuoti. Istorija n e ž i n o nei v i e n o b a r b a r ų a n t p l ū d ž i o , nei v i e n o o k u p a c i n i o režimo, k u r i s taip n i e k š i š k a i s u s i d o r o t ų s u ž m o g a u s b e i tautų teisėmis, k a i p tai p a d a r o k o m u n i z m a s . N e t p a t s j u o d ž i a u s i a s istorijos p u s l a p i s - v e r g o v i n ė e p o c h a - neturi tokių s k a n d a l i n g ų teroro, s a v a v a l i a v i m o ir ž i a u r u m o p a v y z d ž i ų , k o k i ų milijonai y r a r a u d o n o s i o s h e g e m o n i j o s l a i k o t a r p y j e . V a d i n a s i , „ t a r y b i n ė s r e s p u b l i k o s " l y g i a t e i s i š k u m ą reikia s u p r a s t i k a i p l y g i a t e i s i š k u m ą į v e r g i j ą , b a d ą ir mirtį. Tačiau, n o r s r a u d o n a s i s r e ž i m a s p o „socialistinio t u r i n i o " p r i e d a n g a , s u t ū k s t a n č i ų čekistų s m u r t o p a g a l b a i r b a i g i a u ž g n i a u ž t i m ū s ų t a u t o s p u l s ą , lietuvių tauta, n e s k a i t a n t keleto p a r s i d a v ė l i ų i š d a v i k ų , n e s u t i k s tapti M a s k v o s r u s i š k o j o i m p e r i a l i z m o a k l u į r a n k i u . L i e t u v i ų tauta n e s u t i k o i r n e s u t i k s i š s i ž a d ė t i pati s a v ę s , k a i p t o r e i k a l a u j a r a u d o n a s i s M a s k v o s imp e r i a l i z m a s . Be abejo, k a d r a u d o n o s i o s a k y s v i s a tai m a t o . Ir dėl t a u t o s „ p a s y v u m o " k o m u n i z m o a t ž v i l g i u į s i u t u s i M a s k v a s u Stalino r u s i š k a i siais i r l i e t u v i š k a i s i a i s b e r n a i s m o k a a t s i l y g i n t i m ū s ų i r k i t o m s t a u t o m s : k a s m e t i š t r e m d a m i ištisas m a s e s į Sibirą, u ž d a r y d a m i į k a l ė j i m u s ar sušaudydami jų geriausius sūnus. Per L i e t u v o s L a i s v ė s K o v o s S ą j ū d į tauta g i n a s a v o t a u t i š k u m ą , s a v o teises ir laisvę. Ir šita k o v a n e l i k s tuščia! T a u t a liks g y v a ir b u s i š v a d u o t a . O r a u d o n i e j i b u d e l i a i t u r ė s a t s a k y t i u ž v i s a s n e t e i s y b e s , u ž s a v o šėtonišk u s d a r b u s , u ž visą u p ė m i s s r u v e n a n t į k r a u j ą . Džiugas*
Kęstučio a p y g a r d o s biuletenis, 1950 04-05, Nr. 3-4, LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 33960/3, 1.12,1. 231232. Originalas, mašinraštis.

* Džiugas - Laurynas Mingilas.

202

6

7

dokumentas

Straipsnis apie sovietinę tikrovę
Spalio revoliucijos minėjimui artinantis

Bolševikai iš kailio neriasi r u o š d a m i e s i b o l š e v i k i š k a i p a m i n ė t i s p a l i o rev o l i u c i j o s s u k a k t u v e s . V i s u o s e m i e s t u o s e , m i e s t e l i u o s e i r k a i m u o s e išlipinti p a t e n k i n t i d a r b i n i n k o v e i d a i , l o z u n g a i i r š v e n t ė s m e t u b u s n e š a m i t r a n s p a r a n t a i , k u r i e v i s a i s Jerichono trimitais g i r s b o l š e v i k i n į rojų ir kaskart v i s gerėjantį d i r b a n č i ų j ų g e r b ū v į . D e m o n s t r a c i j o s e d a l y v a u s p r i e v a r ta s u v a r y t i k o l c h o z n i k a i , m o k i n i a i ir v i s i , k a s d a r n ė r a a t s i d ū r ę konclag e r y j e , Sibire a r k a l ė j i m e . N u o šalčio p a r a u d u s i a n o s i m i k o m j a u n u o l i s a r u ž k r u v i n ą rublį s a m d o m a s a g i t a t o r i u s p a t a i k ū n i š k a i , k a m b a r i n i o š u n y čio tonu p a b e r s l i a u d ž i a i keletą s u s i d ė v ė j u s i ų b o l š e v i k i n i ų f r a z i ų , i š k e i k s b u r ž u a z i n i u s n a c i o n a l i s t u s ( s u p r a s k - „ p a r t i z a n u s " ) ir n u l e i d ę s g a l v ą , l y g s u b a r t a s š u n e l i s , g r į š į j a m p a s k i r t ą v i e t ą . T a i p m a ž d a u g a t r o d y s šios iškilmės. M e s n e g a l i m e tiksliai p a s a k y t i , kiek p r i e š tas „ š v e n t e s " b u s a r e š t u o t a ž m o n i ų , kiek ant k a r č i ų p a k a b i n s Stalino p a v e i k s l ų , k i e k b u s nupinta vainikų, bet mes puikiai žinome, ką ta proga rašys „Tiesa" s a v o s i e k s n i n i u o s e s t r a i p s n i u o s e , ką k a l b ė s a g i t a t o r i a i ir t. t. Ta p r o g a n o r s truputį ž v i l g t e r k i m e , k o k i a i s „ l a i m ė j i m a i s " ir k o k i a n u o t a i k a p a s i t i k s lietuvis šias „šventes" ir koks s k i r t u m a s tarp bolševikinės p r o p a g a n d o s ir realybės. I š tikro, g y v e n i m a s s o v i e t i n i a m e r o j u j e m i l ž i n i š k a i s ž i n g s n i a i s ž e n g i a p i r m y n , tik kita p r a s m e n e g u į s i v a i z d u o j a r a u d o n i e j i „ T i e s o s " v e d a m ų j ų autoriai. K a s d i e n t a r y b i n ė j e s p a u d o j e s k a i t o m e a p i e n e p a p r a s t ą d a r b o n a š u m ą , i š s i v y s č i u s i ą g y v u l i n i n k y s t ę , p r a g y v e n i m o l y g į , k u r i e , jei tikėti j ų p r o p a g a n d a , b u s k e l i s k a r t p r a š o k ę p r i e š k a r i n ė s N e p r i k l a u s o m o s Lietuvos normas. Kad b o l š e v i z m a s r e m i a s i m e l u , t ą m e s seniai ž i n o j o m e , b e t k a d tokie dideli m e l a g i a i b ū t ų , p r i e š d e š i m t į m e t ų t ū l a s l i e t u v i s s u n k i a i b ū t ų patikėjęs. Bet d a b a r t i n i a m g y v e n a m a m l a i k o t a r p y j e p a t y s b o l š e v i k a i n e g a i lestingai f a k t a i s d e m o n s t r u o j a v i s a tai, k a s jų pačių r a š o m a ir s k e l b i a m a i š r a u d o n ų j ų t r i b ū n ų . A r g a l i v a r g š a s k o l c h o z n i k a s p a t i k ė t i a p i e sotų g y v e n i m ą , jei j a m b u v o d u o t a p o 1 k g p a s t u r l a k ų u ž d a r b a d i e n į , k u r i ų nė gero ūkininko kiaulė neėstų, o geriausius g r ū d u s surijo badaujančio r u s o s a n d ė l i a i ; a r g a l i m e patikėti a p i e d a r b o n a š u m ą , m a t a n t d i d ž i u l i u s l a u k u s n e s u t v a r k y t o v a s a r o j a u s , p l o t u s n e k a s t ų b u l v i ų . Tiesa, d a ž n a i naktį g i r d i m e s p r i n g s t a n t į t r a k t o r i ų , l y g t a i dieną „ s t a c h a n o v i e č i a m s " laiko m a 203

ža tebūtų, bet a n a i s laikais, k a d a k i e k v i e n a s d i r b o s a u , o ne b a d m i r i a u jančiam r u s u i , n e r e i k ė j o naktį v a r g t i , o l a u k a i b u v o g r a ž i a u s i a i s u a r t i d i e n o m i s , r u g i a i pasėti ir d e r l i u s seniai s u p i l t a s į a r u o d u s . Labai d a u g s k e l b i a m a a p i e a u k š t u s d e r l i u s Rusijoje, bet, n e ž i ū r i n t į tai, l i e t u v i o p r a k a i t u i š a u g i n t a s g r ū d a s uoliai g a b e n a m a s į R u s i j ą , o p a s k u t i n i s k ą s n i s n u t r a u k i a m a s n u o tavo, b r o l i l i e t u v i , i r t a v o m a ž u č i ų v a i k ų b u r n o s . Čia n e b e m i n ė s i m e k i t o s e s r i t y s e s u ž l u g d y t o m ū s ų e k o n o m i nio p a j ė g u m o , n e s k i e k v i e n a m tai p e r d a u g a i š k u . Kiek b e i e š k o t u m t e i s y b ė s ir m a t o i š m a t u o t i s k i r t u m u i t a r p to, ką bolš e v i k a s k a l b a ir ką d a r o - n e r a n d i . P a g a l i a u to ir n e i e š k o m a : n o r s Lietuvoje jau sukasi bado šmėkla, ką rodo kasdien kylančios duoninių javų k a i n o s , b e t t u p r i v a l a i d ė k o t i u ž tau bertą d i r s i ų s a u j ą , n e s p r i e š i n g a i t u ir p a g a l v o t i jau bijai. B o l š e v i k a i s a v o atsiekė: L i e t u v a s u k o l e k t y v i n t ą , bet d r a u g e s u k o l e k t y v i z a c i j a m u s u ž p l ū d o n e s a n t a i k o s , į s k u n d i n ė j i m a i , n e d a t e k l i a i i r kitos n e g e r o v ė s - nuolatiniai sovietinės sistemos palydovai, nes šiandieniniai t a v o v i e š p a č i a i t u o n e s i r ū p i n a . P a g a l i a u - jie to ir tesiekia, k a d j ū s ų t a r p e pasėjus neapykantą, nes kada tautoje nebėra vienybės, tada bolševikui g a u s i p j ū t i s . Juk i r k o m u n i z m o o r g a n i z a t o r i a i s a l d ž i a i k a l b ė j o a p i e k l a s i ų k o v ą , k u r i b u v o j ų p a s i s e k i m o laidas. Blogiausia, k a d j ū s n e m a t o t e to, dėl v i s ų b l o g y b i ų k a l t i n d a m i s a v o b r o l i u s , t o k i u s k a i p ir j ū s - j u o d o d a r b o ir b o l š e v i k i n ė s o k u p a c i j o s v e r g u s . Pamirštate, k a d a t ė j ū n a s į v i s a tai ž i ū r ė d a m a s trina r a n k a s , o v i s k a m v a d o v a u j a b o l š e v i k o ranka, k u r i s i r y r a kaltas dėl v i s ų j u s ištikusių n e l a i m i ų . N e g a l i m e m e s p a s i g i r t i v i e n i n g u m u . Tai y r a karti m u m s v i s i e m s tiesa, b e t j i y r a tiesa. Ukrainoje, k u r s o v i e t i n ė s a n t v a r k a k u r k a s a n k s č i a u į v e s t a nei p a s m u s , d a r a p i e p u s ė g y v e n t o j ų v e r č i a s i p a v i e n i u i . P a s m u s n u o l a t tenka g i r d ė t i n u s i s k u n d i m u s dėl s k u r d a u s k o l c h o z i n i o g y v e n i m o . Bet k a s dėl to k a l t a s ? N o r s ir d r a k o n i š k a s p r i e m o n e s n a u d o j a b o l š e v i k a i , b e t v i s d ė l t o d a r b u v o g a l i m a i š v e n g t i k o l e k t y v i z a c i j o s , tik r e i k ė j o v i e n i n g u m o , o tai b ū t ų n u t o l i n ę s k u r d ą ir b a d ą . Bet k a s į v y k o , tas s u n k i a u a t i t a i s o m a , s v a r b u neleisti, k a d b o l š e v i k a s d a r l a b i a u n e s u v a r ž y t ų m ū s ų g y v e n i m ą ir p a k i n k y t ų j u s į s a v o v e ž i m ą , k u r i o kelio g a l a s - v i s i š k a s ekonominis sunaikinimas, skurdas, b a d a s ir kitos negerovės. S k a u d u i r žiūrėti, k a d b u v u s i e j i k a i m y n a i , likę k o l c h o z ų p i r m i n i n kais, b r i g a d i e r i a i s i r kitais b o l š e v i k i n i a i s p a r e i g ū n a i s , u ž m i r š ę , k a s b u v ę i r k a s esą, ž i a u r i a u nei o k u p a n t a s s a v o b r o l i ų s ą s k a i t o n b a n d o pateisinti s a v o egzistenciją. Tokie nėra verti lietuvio v a r d o ir anksčiau ar vėliau j u o s ištiks J u d o l i k i m a s .

204

Pagrindinis m ū s ų tikslas - vieningai, nežiūrint skaudžiausių aukų, siekti L i e t u v o s l a i s v ė s i r n e p r i k l a u s o m y b ė s , n e s tik t a d a g a l ė s i m e g a l v o t i apie m ū s ų žemės ūkio atstatymą, d a r b o našumą ir kitus gerą g y v e n i m ą garantuojančius veiksnius. O ką bolševikai p a s a k y s iš tribūnų, m i n ė d a m i s a v o „ š v e n t ę " , tą ir m e s , ir j ū s s e n i a i ž i n o m e . B ū k i t e tikri, k a d p a s k u t i n į kartą e s a t e p r i e v a r t a u j a m i d a l y v a u t i š i a m e m a s k a r a d e , k u r b u s š v a i s t o masi nieko nevertais pažadais, nes lemtingas giltinės „gana" yra pasklid ę s v i r š Stalino b e r n ų g a l v ų .
Laisvės balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1950 10 31, Nr. 129, Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

68

dokumentas

Spaudai parengtas Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanų straipsnis apie žuvusiųjų išniekinimą
Žuvusių partizanų išniekinimas

Prieš t ė v y n ė s i š n a u d o t o j u s i r s p a u d ė j u s s t o j o k o v o t i o r g a n i z u o t i p a r t i z a nų būriai, kurie kiekvieną momentą p a s i r u o š ę atremti galimą priešą, kurie stoja t ė v y n ė s s a r g y b o n . T ę s d a m i jie t e i s i n g ą i r aršią k o v ą , d a u g e l i s p a g u l d ė s a v o g a l v a s ir išsiskyrė iš s a v o d r a u g ų tarpo. Tačiau n e l i k o r a m i a i ilsėtis j ų k ū n a i , n e b u v o g a l i m a j u o s t i n k a m a i p a l y d ė t i į a m ž i n y b ę , p a l a i d o t i j u o s taip, k a i p jie b u v o n u s i p e l n ę . Stribai, l y g p i k t i ž v ė r y s , s u d i d ž i a u s i u ž v ė r i š k u m o j a u s m u g r i e b d a v o s a v o aukas, v i s ą s a v o n e p a s i s e k i m ą i r p y k t į i š l i e d a v o s p a r d y d a m i i r i š n i e k i n d a mi jų lavonus. N u m a u d a v o batus, n u v i l k d a v o drabužius ir v e ž i o d a v o jų n e g y v u s k ū n u s po miestus ar miestelius, tuo norėdami sukelti panieką žmonių, įrodyti, jog jau baigiasi partizanų jėgos. Didžiausias m a l o n u m a s j i e m s b u v o tai, k a d k i e k v i e n a s i š j ų g a l ė j o i š n u ž u d y t o j o p a s i t y č i o t i , tarti šlykščius ž o d ž i u s partizanų adresu. Labai s k a u d u , k a d tautiečiams malon u b u v o s u a r k l i a i s v a ž i n ė t i p e r j ų l a v o n u s , m u š t i k r i t u s i ų j ų k ū n u s šaut u v ų b u o ž ė m i s . Bet v i s a tai n e p a ž e m i n o L i e t u v o s s ū n ų , o tik į r o d ė k o m u nistų ž v ė r i š k u m ą , jų b a r b a r i š k u m ą ir k v a i l u m ą . Jie n e s u p r a t o , j o g p r i e š j u o s g u l i n e g y v a s p a r t i z a n a s , o tik m i r ę s , n i e k a m n e b e j a u t r u s j o k ū n a s . Prisisotinę p a k a n k a m a i to savotiško d ž i a u g s m o ir užtektinai padem o n s t r a v ę ž u v u s i ų l a v o n a i s , v e ž d a v o j u o s p r i e d u o b i ų i r čia, pilni p a g i e ž o s i r n e a p y k a n t o s j i e m s , s u v e r t ę u ž k a s d a v o j u o s l y g š u n i s a r b a v i s a tai

205

d a r y t i v e r s d a v o s a v o b e g i n k l i u s p r i e š u s , tai y r a t u o s , k u r i e n e g i n k l u , b e t žodžiu ar kaip nors kitaip p a s i s a k y d a v o prieš r a u d o n ų j ų valdžią, prieš jų „gerovę". A r g i tai ž m o g i š k a ? Ne, t a i p g a l i p a s i e l g t i tik tas, k u r i s turi g y v u l i š k ą sielą, tie, k u r i e a p g a u d i n ė j a s a v e , k u r i e u ž m i g d ė s a v o s ą ž i n ę . N e s v a r b u , tai jie š a i p o s i iš l a i s v ę g i n a n č i ų tautiečių, tai jie tyčiojasi ir n i e k i n a j u o s , kai t r y p i a j ų l a v o n u s , tačiau jie n e p a m i n s l a i s v ė s , n e p a j ė g s p r i v e r s t i liet u v i ų v e r g a u t i ; jie l a i s v i g i m ė , l a i s v i ir n o r i n u m i r t i , o k r i t u s i ų b r o l i ų ž y g i a i b u s a u k s o r a i d ė m i s u ž r a š y t i i s t o r i j o s p u s l a p i u o s e i r n o r s j a u jie a m ž i n a i u ž m e r k ė a k i s , tačiau j ų d r ą s a , j ų p a s i a u k o j i m a s liks g y v i p e r amžius. Klajūnė*
LYA, f. K-5, ap. 1, b. 39, 1. 2-3. Nuorašas, mašinraštis.

69

dokumentas

Informacija rusų kareiviams apie Lietuvoje atliekamą administracinę reformą
Kodėl kaimo Lietuvoje kuriami rajonai, tarybos ir kolchozai

Jau p r a ė j o š e š e r i m e t a i , k a i S o v i e t ų S ą j u n g a g i n k l u antrą kartą u ž g r o b ė L i e t u v ą i r p e r d a v ė v a l d ž i ą į K r e m l i u i p a k l u s n i ų k o m u n i s t ų r a n k a s . Šešer i u s m e t u s k o m u n i s t a i s t e n g i a s i i š l i e t u v i ų t a u t o s atimti l a i s v ę , p a v e r s t i l i e t u v i u s p a k l u s n i a i s v e r g a i s i r s u n a i k i n t i L i e t u v o s siekį i š s i l a i s v i n t i i š nekenčiamos Maskvos valdžios. Š i e m s t i k s l a m s jie n a u d o j a į v a i r i a s m a ž o s , d a r b š č i o s i r n a r s i o s t a u t o s s p a u d i m o p r i e m o n e s : tais p a č i a i s t i k s l a i s d a b a r keičia š a l i e s a d m i n i s t r a cinį p a d a l i j i m ą i r k u r i a p r a k e i k t u s k o l c h o z u s , į k u r i u o s v a r o d a r b š č i u s ūkininkus. A i š k u , k i e k v i e n a m m ą s t a n č i a m ž m o g u i s u p r a n t a m a , k a d s e n a s i s Lietuvos padalijimas į apskritis ir valsčius b u v o patogus visiems gyventoj a m s . Bet e s a n t s e n a j a m a d m i n i s t r a c i n i a m p a d a l i j i m u i k o m u n i s t a m s b u -

* A u t o r i u s nenustatytas.

206

v o n e į m a n o m a k a i m u o s e į k u r d i n t i s a v o g i n k l u o t ų j ų p a j ė g ų i r d a r stipriau s u s p a u s t i ū k i n i n k ų s a v o p l i e n i n i a i s n e l a i s v ė s g n i a u ž t a i s . D a b a r jie d a l o L i e t u v ą į r a j o n u s ir a p y l i n k i ų t a r y b a s , t. y. į v e d a atitinkamą r u s i š k a j a m a d m i n i s t r a c i n į p a d a l i j i m ą . Ten, k u r b u s a p y l i n k i ų tarybos, s t o v ė s ir r a u d o n ų j ų g r o b i k ų g i n k l u o t i daliniai, o g i n k l u o t o s k o m u nistų b r i g a d o s g a l ė s n u o l a t b ū t i k a i m u o s e k a i p b a i s i a u s i o s ū k i n i n k ų baid y k l ė s , s k i r t o s j i e m s t e r o r i z u o t i i r p a s k u t i n i a m s l a i s v ė s l i k u č i a m s atimti. Dėl k o l c h o z ų , tai a p i e j u o s n e v e r t a ir kalbėti, n e s k i e k v i e n a s žino, k a d prievarta į juos suvaryti ūkininkai velka apgailėtiną v e r g ų egzistencijos naštą, patiria b a d ą i r v i s ą s o v i e t i n ė s n e l a i s v ė s s i a u b ą . Tai r o d o v e r g i š k ų , p u s a l k a n i ų r u s ų k o l c h o z i n i n k ų - ū k i n i n k ų e g z i s t a v i m o k o l c h o z u o s e pavyzdys. Bet Stalinas i r j o k o m u n i s t i n ė b u d e l i ų š u n a u j a v e l t u i s t e n g i a s i p a v e r g ti narsią l i e t u v i ų tautą, ją p a r k l u p d y t i , s u t r y p t i j o s l a i s v ę ir n e p r i k l a u s o m y b ę - tai j i e m s n e p a v y k s . L i e t u v i ų tauta p r i e š i n a s i ž i a u r i e m s k o m u n i s t i n i a m s g r o b i k a m s . I š j o s kilo n a r s ū s p a r t i z a n a i , k u r i e d r ą s i a i k a u n a s i u ž šalies l a i s v ę i r n e p r i k l a u somybę. R u s ų tauta ir r u s ų k a r e i v i a i , j ū s turite v i s a tai s u p r a s t i ! Jūs žinote, k a d n e tik lietuviai, b e t i r r u s a i d e j u o j a v e r g o v ė s g r a n d i n ė s e k o l c h o z u o s e , Sibiro k o n c l a g e r i u o s e ir t. t. R u s ų k a r e i v i a m s turi b ū t i a i š k u , k a d k a r i a u d a m i s u l i e t u v i ų p a r t i z a nais j ū s k a r i a u j a t e su L i e t u v o s ir v i s o p a s a u l i o (taip p a t ir R u s i j o s ) l a i s v e . R u s ų k a r e i v i a i , a t v e r k i t e tiesai a k i s ! N e t i k ė k i t e r a u d o n a i s i a i s p r o p a g a n d i s t a i s , v a d i n a n č i a i s p a r t i z a n u s b a n d i t a i s , o SSRS - v e r g o v ė s šalį l a i s v ė s šalimi. R u s ų tauta i r r u s ų k a r e i v i a i , atėjo l e m i a m o j i k o v o s s u r a u d o n u o j u teroru, s u s o v i e t i n e d i k t a t ū r a , s u s t a l i n i s t i n ė m i s v e r g o v ė s g r a n d i n ė m i s v a l a n d a ! K o v o k i t e dėl s a v o i r v i s o p a s a u l i o l a i s v ė s ! V i s ų pirm a reikia p a t i e m s imtis s p r ę s t i s a v o r e i k a l u s i r tik t a d a l a u k t i pag a l b o s iš išorės. D a b a r p o g r i n d i n i s - p a r t i z a n i n i s j u d ė j i m a s v y k s t a n e tik L i e t u v o j e , b e t ir Latvijoje, U k r a i n o j e ir v i s o s e tose š a l y s e , k u r i o s p a v e r g t o s K r e m l i a u s , ir net k o m u n i s t i n ė j e Kinijoje p a r t i z a n ų d a l i n i u o s e y r a d a u g i a u k a i p 50 tūkstančių žmonių. L a i k a s , l a b a i l a i k a s ir r u s ų tautai v i e n ą kartą išdrįsti ir p a s a k y t i : „Šalin k o m u n i z m ą ir jo v a d o v ą k r u v i n ą j į Staliną, t e g y v u o j a l a i s v ė ! "
Svobodnojc stovo (Dainavos a p y g a r d o s laikraštis), 1950 11, Nr. 7, A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Originalas r u s ų k., mašinraštis.

207

70

dokumentas

Bolševizmo ideologiniai
Apie bolševikinę

pagrindai

moralę

Per š e š i s b o l š e v i k i n ė s o k u p a c i j o s m e t u s t e k o m u m s d a u g k o m a t y t i , d a u g ko patirti; t e k o ne v i e n a m sueiti ir į a r t i m e s n į k o n t a k t ą su ne v i e n u bolševiku arba jam p a r s i d a v u s i u ir pamatyti bei pastebėti jų g y v e n i m ą iš arti. Čia m e s p a s t e b ė j o m e d a u g ž i a u r u m o , g y v u l i š k u m o , i š s i g i m i m o , išt v i r k i m o , b e t t u r b ū t n ė v i e n a m n e t e k o s u s i t i k t i d o r o , k i l n i o s d v a s i o s bolš e v i k o , ar iš R u s i j o s a t s i b a s č i u s i o , ar v i e t i n i o p a r s i d a v ė l i o . M e s jau tiek p r i p r a t o m e , j o g v i s i š k a i n ė n e b e s i s t e b i m e , j e i g u m a t o m e b o l š e v i k ų tipelį n u p l y š u s į , a p s k a r u s į , p r a s i g ė r u s į , net v i e š a i b e p a l e i s t u v a u j a n t į , j e i g u gird i m e p o k i e k v i e n o a n t r o trečio ž o d ž i o v i s i š j o b u r n o s i š s k r e n d a n t š l y k š čiausius keiksmažodžius. Ir tai - ne atsitiktinis r e i š k i n y s , o p l a n i n g o ir ilgo a u k l ė j i m o p a d a r a s . K o m u n i s t i n ė s idėjos pačioje į s i k ū n i j i m o p r a d ž i o j e n e r a d o p r i t a r i m o niek u r kitur, k a i p tik d v a s i o j v i s i š k a i s u s m u k u s i u o s e , g y v e n i m o a t m e s t u o s e i r k r i m i n a l i n i ų n u s i k a l t i m ų p e r s u n k t u o s e ž m o n ė s e . Tik šių d ė k a , k u r i ų , v i s a n e l a i m ė , p r i e i š s i g i m u s i o s carinės s a n t v a r k o s n e t r ū k o , p a s i s e k ė pas i g r o b t i k o m u n i z m u i v i s o s R u s i j o s v a l d ž i ą į s a v o r a n k a s . Bet š i s a n t v a r k a pačioj s a v o g i m i m o p r a d ž i o j e p a m a t ė , k a d p e r m a ž a s k o m u n i s t i n i ų pas e k ė j ų s k a i č i u s , o ir tie p a t y s d a r ne v i s i š k a i „ t o b u l i " , j o g g a l ė t ų išsilaikyti, o k a d a n o r s ir a p i e p a s a u l i n į v i e š p a t a v i m ą p a s v a j o t i . T a m tikslui ė m ė s i ž v ė r i š k u m o p r i e m o n i ų s u n a i k i n t i v i s i e m s tiems, k u r i e k o m u n i s t i nėj s a n t v a r k o j m a t ė ž m o g a u s g y v u l i u p a v e r t i m ą , t i k r o j o g y v e n i m o s u n a i k i n i m ą , o j i e m s d a u g i a u ar m a ž i a u p a k l u s u s i u s - a u k l ė t i s a u p a l a n k i a linkme. V i s ų p i r m a b u v o į p u m p u o t a s n e a p y k a n t o s j a u s m a s v i s k a m tam, k a s ž m o g u i y r a į g i m t a , k i l n u i r tikra. G u d r i o m i s m a c h i n a c i j o m i s v i s k ą a t ė m u s p a n a i k i n a n t n u o s a v y b ę , v a r g u o m e n ė i r toliau b u v o l a i k o m a alk a n a ir n u p l y š u s i , už tai v i s ą kaltę s u v e r č i a n t ne tik b u v u s i a m d i d e l i o s k a i č i a u s b a u d ž i a u n i n k ų s a v i n i n k u i , b e t i r tam, k u r i s s a v o a t k a k l i u d a r b u k ū r ė i r tikėjo g y v e n i m u , t o k i u b ū d u į p i n a n t t a r p ž m o n i ų n e a p y k a n t ą . O k a d n e b ū t ų p r a d ė t a g a l v o t i , j o g čia y r a a p g a u d i n ė j i m a s , b u v o d ė t o s visos pastangos, kad su šaknimis būtų išrautos visos dvasinės vertybės, tikrojo g y v e n i m o s u p r a t i m a s . Čia b u v o net neoficialiai s k a t i n a m a s paleist u v a v i m a s (vėliau b u v o p r i v e r s t i tai šiek tiek s u l a i k y t i , n e s p a m a t ė , k a d tauta p r a d e d a išsigimti), i š p a m a t ų a r d o m i s a n t u o k o s į s t a t y m a i , p e r š a m a bedievybė, gundoma kiekviename žingsnyje pasinert niekšybių purve. 208

T o k i u b ū d u g a l ų g a l e b u v o s u o r g a n i z u o t a p a t i k i m a , n e a p y k a n t o s artimui p e r p i l d y t a , g y v u l i u p a v e r s t a r e c i d y v i s t i n ė m a s ė , k u r i j a u y r a patikimu komunistam įrankiu. Tomis pačiomis s a v y b ė m i s kvepia ir mūsų t a u t o s p a r s i d a v ė l i a i . Dorą stribą a r b a š n i p ą v a r g u a r r a s i m e . L a i m i n g a l i e t u v i ų tauta, k a d š i t o k i ų n e d a u g joje tėra! Šitokia d v a s i n i ų ž m o g a u s v e r t y b i ų n a i k i n i m o p o l i t i k a s o v i e t u o s e teb ė r a i r š i a n d i e n v a r o m a , tik g a l k i e k l ė t e s n i u t e m p u , n e s s a v o teroristinei s a n t v a r k a i i š l a i k y t i i r plėtoti j a u turi s u s i d a r i u s i p a k a n k a m ą r o b o t ų b ū r į . Nė viename k n y g y n e nerasime apie d o r o v ę kalbančios knygos, negirdės i m e p a s k a i t o s , n e u ž t i k s i m e o r g a n i z a c i j o s , p r i e š i n g a i - tas y r a n e t d r a u d ž i a m a , n o r s , ž i n o m a , irgi n e o f i c i a l i a i . N o r s k r a u t u v ė s e r e i k a l i n g i a u s i ų p r e k i ų n u o l a t o s trūksta, b e t restoranai v i s a d o s pilnai a l k o h o l i u a p r ū p i n t i p r a š o m gerti ir paskęsti jame, o tada tu būsi „Mūsų ž m o g u s " . Bet v e l t u i čia b o l š e v i k i n ė s p a s t a n g o s l i e t u v i o kilnią d v a s i ą p u r v u a p tepti b a n d o , n e s p e r s a v o n e p r i k l a u s o m o g y v e n i m o m e t u s jis s p ė j o p a k a n k a m a i g e r a i p a ž i n t i t i k r o j o g y v e n i m o p r a s m ę - t o K r i s t a u s Prisikėlim a s [neįskaitomi žodžiai].
Laisvės kova (Kęstučio a p y g a r d o s Birutės rinktinės organas), 1951 03 15, Nr. 5, LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 64. Originalas, mašinraštis.

71

dokumentas

Sovietinė „taikos" politika
Apie sovietinę taikos propagandą 1950 m.

D i d ž i a u s i u s n u o s t o l i u s K o r ė j o s k a r e p a t y r ė t a i p v a d i n a m o j i s o v i e t i n ė taik o s p r o p a g a n d a . T a i k o s k a m p a n i j ą s o v i e t a i p r a d ė j o d a r 1949 m., tačiau k u l m i n a c i n į tašką t a k a m p a n i j a p a s i e k ė 1950 m., k a i b u v o p r a d ė t i r i n k t i p a r a š a i p o S t o k h o l m o a t s i š a u k i m u . Šis a t s i š a u k i m a s n e tik k a d n i e k o b e n d r o n e t u r i s u taika, n e t n e r e i k a l a u j a kitų g i n k l ų u ž d r a u d i m o , i š s k y rus atominį ginklą: Politbiuras išvystė didžiulę kampaniją, s i e k d a m a s g e r u o j u a r p r i e v a r t a s u r i n k t i g a l i m a i d a u g i a u p a r a š ų . Šita t a i k o s p r o p a g a n d a b u v o s k i r t a tik tam, k a d s u t r u k d y t ų Gen. A s a m b l ė j a i priimti rimtas p r i e m o n e s t a i k o s l a b u i . Tikrąjį veidą sovietai p a r o d ė tada, kai komunistai u ž p u o l ė Korėjos respubliką. Atvira pagalba agresoriams aiškiai parodė, k a m reikalinga taikos p r o p a g a n d a . P a s a u l i s įsitikino, k a d sovietai taikos k a r v e l i u s g a m i -

209

na iš tos p a č i o s m e d ž i a g o s k a i p ir k u l k a s , s k i r t a s a g r e s i j a i Korėjoje. O k o m i n f o r m a s i r toliau tęsė p a r a š ų r i n k i m ą p o S t o k h o l m o a t s i š a u k i m u , nors jam s p r e n d i m a s jau b u v o parašytas Korėjos laukuose. Sena p a t a r l ė s a k o : „Nori t a i k o s - r u o š k i s k a r u i ! " Šią p a t a r l ę s o v i e t a i p e r d i r b o s a v o t i š k a i ir g a v o : „ R u o š i e s k a r u i - v e s k t a i k o s p r o p a g a n d ą " . Ir j u o g a r s i a u K r e m l i u s t r i ū b i j a a p i e taiką, j u o l a b i a u d i d ė j a s o v i e t ų a g r e s y vumas. 1928 m . k o m i n t e r n o p r i i m t a teorija a p i e t e i s i n g u s i r n e t e i s i n g u s k a r u s rodo, kad sovietinė taikos p r o p a g a n d a n e t r u k d o vesti k a r u s prieš kapitalistines v a l s t y b e s , k a i p s o v i e t a i v a d i n a v i s a s š a l i s , n e s a n č i a s j ų k o n t r o lėje. Š i j ė z u i t i š k a teorija b u v o į g y v e n d i n t a p r a s i d ė j u s K o r ė j o s k o n f l i k t u i , kur sovietai p a ė m ė agresorius į s a v o globą, v a d i n a juos išvaduotojais ir griežtai prieštarauja prieš ugnies nutraukimą. Kominternas s a v o laiku p a s k e l b ė , k a d r e v o l i u c i n i s k a r a s y r a r e v o l i u c i n ė s p o l i t i k o s v e d i m a s kitom i s p r i e m o n ė m i s . Šis š ū k i s k a i p tik b u v o į g y v e n d i n t a s 1950 m . Korėjoje. K o r ė j o s į v y k i a i d a v ė p a s a u l i u i aiškią p a m o k ą a p i e s o v i e t ų l y d e r i ų v e d a m o s politikos tikrąją esmę. (Paimta iš ,,K[ęstučio] A p [ y g a r d o s ] B i u l e t e n i o " Nr. 1)
Laisvės kova (Kęstučio a p y g a r d o s Birutės rinktinės organas), 1951 03 15, Nr. 5, LYA, f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 41. Originalas, mašinraštis.

72

dokumentas

Apie Raudonąją armiją
Rusijos pralaimėjimo priežastis

K o d ė l R u s i j a i n e s i s e k ė i n v a z i j a S u o m i j o j e i r r u s ų - v o k i e č i ų p i r m i e j i kar o m e t a i ? T a m k l a u s i m u i d u o d a m e a t s a k y m ą i š a n g l ų s p a u d o s , k u r i vas a r i o mėn. 26 d. r a u d o n o s i o s a r m i j o s 33 metų m i n ė j i m o p r o g a rašė: „Rusija į nieką n e a t s i ž v e l g d a m a 1933-37 m e t a i s p r a v e d ė k o l e k t y v i z a c i j ą , k a s sukėlė didžiausią neapykantą tautoje ir raudonojoje armijoje, nes didel ė d a l i s k a r e i v i ų b u v o i š k a i m ų . A n t r a , S t a l i n a s 1937 m . r e i k a l a v o pagrindinės i š v a l y m o akcijos armijoje, kuri b u v o v y k d o m a komunistų partijos. D a u g e l i s k a r e i v i ų ir k a r i n i n k ų b u v o l i k v i d u o t a , jų t a r p e ir 14 arm i j o s k o m e n d a n t ų , k u r i ų 1935 m . b u v o 15. V i s a a r m i j a b u v o r e o r g a n i z u o j a m a . Politiniai a p m o k y t i jauni k a r i n i n k a i , k u r i e a p i e k a r i u o m e n ę

210

mažai tenusimanė, u ž ė m ė laisvas vietas. Į s v a r b i a u s i u s armijos postus b u v o įstatomi politrukai, kurie apie kariuomenę dar m a ž i a u tenusimanė. R a u d o n o j i a r m i j a b u v o k o m u n i s t ų p a r t i j o s r a n k o s e . Politinis kareivių s p a u d i m a s v i s stiprėjo. R u s ų - s u o m i ų k a r a s 1939 m . t r u k o ilgai, kol r a u d o n o j i a r m i j a n u g a lėjo m a ž ą s u o m i ų a r m i j ą . R a u d o n a j a i a r m i j a i t r ū k o k o v i n ė s d v a s i o s i r v a d o v a v i m o . Generolas Štanovičius, kaip politrukas, s u p r a t o politbiuro reikalus, b e t k o m e n d a n t u būti prieš n a r s i u s s u o m i u s jis n e s u g e b ė j o . Šiuo n e p a s i s e k i m u Š t a n o v i č i u s u ž s i t r a u k ė Stalino n e m a l o n ė s . K a d k a r e i v i ų t a r p e p a s i e k u s a u k š t e s n ė s d i s c i p l i n o s , p o s u o m i ų kar o r a u d o n o j o j e a r m i j o j e b u v o p a n a u d o j a m i nauji m e t o d a i . R u s ų - v o k i e čių k a r e R u s i j a p r a d ė j o k a r i a u t i s u 167 d i v i z i j o m i s . N o r s s k a i č i u m i vokiečius i r v i r š i j o , b e t r a u d o n a j a i a r m i j a i v ė l t r ū k o k o v i n ė s d v a s i o s . Nep a s i t e n k i n i m a s ir maištas prieš k o m u n i s t ų partijos politiką ir n e a p y k a n t a p o l i t r u k a m s , k u r i ų d i d e s n ė d a l i s b u v o ž y d a i , k a r e i v i ų t a r p e v i s stiprėjo. Tai p a t v i r t i n o , k a d tūkstančiai r u s ų k a r e i v i ų l a i s v a i p a s i d a v ė į nelaisvę. Kai v o k i e č i ų a r m i j a b u v o netoli M a s k v o s , Stalinas a t s i š a u k ė į armiją ir tautą, pirmą kartą s a k y d a m a s , k a d p a r t i j o s politika s t o v i pask u t i n ė j e vietoje, k a d p i r m o j o j e eilėje y r a nacionalistinis j a u s m a s ir Tėv y n ė s d v a s i a i š m u š t i p r i e š u s i š T ė v y n ė s . Rusų k o v i n ė d v a s i a t a p o geresnė. P o k a r o vėl v y k o d i d e l ė a r m i j o s i š v a l y m o akcija k a r i n i n k ų eilėse, n e s daugelis rusų karininkų turėjo ryšius su Vakarų valstybių karininkais. Politinė k o n t r o l ė a r m i j o j e b u v o s u s t i p r i n t a . Vėl p a r t i j o s p o l i t i k a a r m i j o je ir t a u t o j e s t o v ė j o p i r m o j e v i e t o j e . " Visi a u k š č i a u i š d ė s t y t i faktai rodo, k a d Rusija k a r o p r i e š V a k a r ų dem o k r a t i n e s v a l s t y b e s j o k i u b ū d u n e g a l i laimėti. N o r s turi m i l ž i n i š k o s k a i č i a u s a r m i j ą , n o r s j i turi d i d ž i a u s i ą p a s a u l y j e p r o p a g a n d o s i r m e l o k a m p a n i j ą , bet jos karių k o v i n ė d v a s i a m e n k a . Stalinas, n o r ė d a m a s pakelti k a r i ų k o v i n ę d v a s i ą , ž i n o m a , s i ū l y s į v a i r i ų g ė r y b i ų , l e n g v a t ų , tačiau v a r g u a r atsiras, k a d k a s a n t r u k a r t u Stalino m e l a g i n g a i s p a ž a d a i s tikėtų, y p a t i n g a i s k e l b i a m u R u s i j o s g e r i a u s i u g y v e n i m u , k u o m e t r u s ų kariai p a m a t ė k a r o m e t u d e m o k r a t i n i ų v a l s t y b i ų s a n t v a r k ą i r j ų piliečių g y v e n i m o s ą l y g a s . R u s i j o s pilietis p r i l y g s t a p r i e V a k a r ų piliečio tik k a i p k a l i n y s . Karo l a i m ė j i m a s y r a toje p u s ė j e , k u r i o j e aukštesnė karių moralė.
Laisvės balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1951 07 22, Nr. 11 (147), Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

211

73

dokumentas

A p i e Sovietų S ą j u n g o s i m p e r i a l i s t i n e s u ž m a č i a s
Taikos įstatymas

Šių metų k o v o 13 dieną Sovietų S ą j u n g o s A u k š č i a u s i o j i T a r y b a p r i ė m ė „Taik o s į s t a t y m ą " . Jam n u s i k a l s t a ir griežtai b a u d ž i a m i Sovietų S ą j u n g o s tie, k a s ruošiasi karui, k a s p r o p a g u o j a bei k u r s t o karą, k a s laiko s v e t i m o j e valstybėje kariuomenę, k a s kiršina tautas. Į s t a t y m a s jau įsigaliojęs ir reikėtų, kad jam n u s i k a l t u s i u s sovietų b a u d ž i a m i e j i organai nesigailėdami n u b a u s t ų . O k a s gi Sovietų S ą j u n g o j e š i a m į s t a t y m u i n u s i k a l s t a ? P a s k i r a s pilietis n e g a l i p a d a r y t i tokio p l a t a u s m a s t o n u s i k a l t i m o , j į g a l i m a į v y k d y t i tik o r g a n i z u o t a i . P a s i r o d o , j o g p i r m a s i s n u s i k a l t o Stalinas, 1946 m . v a s a r i o 2 6 d . k a l b o j e p r i s i p a ž i n ę s , k a d „Sovietų S ą j u n g o s s u n k i o j i p r a m o n ė turinti b ū t i n u k r e i p t a į g i n k l ų g a m y b ą " . V a d i n a s i , P o l i t b i u r a s su Stalinu prieš a k y j e visą Sovietų s u n k i ą j ą p r a m o n ę p a j u n g ė k a r o r e i k a l a m s , r e n g i a s i k a r u i . Toliau, P o l i t b i u r o į s a k y m u Sovietų Sąj. n u o l a t laiko k a r u i p a r u o š t ą 4 000 000 a r m i j ą . Taigi P o l i t b i u r o nariai čia n u s i k a l t o A u k š č i a u s i o s i o s T a r y b o s p r i i m t a m T a i k o s į s t a t y m u i . Be to, to p a t i e s P o l i t b i u r o n u t a r i m u , Rytų V o k i e t i j o j e Sovietų S ą j u n g a laiko 400 000 k a r i u o m e n ę ir a p i e v i e n ą milijoną - s a t e l i t i n i u o s e k r a š t u o s e . Tai v ė l n a u j a s P o l i t b i u r o n u s i k a l t i m a s k i t a m T a i k o s į s t a t y m o p u n k t u i . Toliau, P o l i t b i u r o n u t a r i m u 1950 m . birželio m ė n e s į Š i a u r ė s K o r ė j o s k a r i u o m e n ė , Sovietų S ą j u n g o s r e m i a m a , užp u o l ė Pietų Korėją: to p a t i e s P o l i t b i u r o į s a k y m u ir d a b a r Š i a u r ė s K o r ė j o s k a r i u o m e n ė a p r ū p i n a m a Sovietų S ą j u n g o s g i n k l a i s , š a u d m e n i m i s , a p r a n ga ir m a i s t u ; jo p a t v a r k y m u į šį karą k o m u n i s t i n ė Kinija m e t ė m i l i j o n i n ę a r m i j ą i r jos p a t i r t u s m i l ž i n i š k u s n u o s t o l i u s n u o l a t p a p i l d ė n a u j a i s , šimt a t ū k s t a n t i n i a i s k o n t i n g e n t a i s . O k a s a r d o s ė k m i n g ą Ministerių P a v a d u o tojų P a s i t a r i m o P a r y ž i u j e d a r b ą ? Kieno į s a k y m u Sovietų S ą j u n g o j e i r u ž jos ribų k u r s t o m a n e a p y k a n t a A m e r i k o s , A n g l i j o s i r k i t i e m s s u Sovietų Sąjunga neinantiems kraštams, ar ne Politbiuras? Taigi n ė r a n ė v i e n o Sovietų S ą j u n g o s A u k š č i a u s i o s i o s T a r y b o s priimtojo „Taikos į s t a t y m o " s t r a i p s n i o , k u r i a m p a t s a i Sovietų S ą j u n g o s Politb i u r a s , Stalino v a d o v a u j a m a s , n e b ū t ų n u s i k a l t ę s . Taip, į s t a t y m u s leisti - v i e n a s d a l y k a s , o j u o s v y k d y t i - kitas. T a i p b u v o i r taip b u s , kol l a i k y s i s š i a p g a v i k ų š u n a u j a .
Partizanas (Pietų Lietuvos srities organas), 1951 05 24, Nr. 5 (19), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

212

74

dokumentas

Apie padėti okupuotoje Lietuvoje
Kovokime prieš dvasinius ir materialinius tautos naikintojus
Mes e s a m e p r a t ę matyti karą tarp d v i e j ų priešininkų k a r i u o m e n i ų g r u m tynes karo lauke ir galvojame, kad valstybių bei tautų egzistencija p r i k l a u s y s n u o to, kuri k a r i u o m e n ė l a i m ė s i a n t i . Tačiau š i a n d i e n y r a ir kitaip. Yra l a i m ė j i m ų b e i v a l s t y b i ų i š n y k i m ų i r b e k a r i u o m e n i ų s u s i dūrimų. T a u t o s , t u r i n č i o s m i l i j o n i n e s k a r i u o m e n e s , m o d e r n i a i g i n k l u o t a s , kapituliuoja be šūvio. Tautos, pasiryžusios gintis iš paskutiniųjų, susiskaldo, s u g l e m b a i r v i s a i d e m o r a l i z u o t o s p a s i d u o d a p r i e š i n i n k u i . Todėl d a u gelis n e s u g e b a s u p r a s t i t ų į v y k i ų r a i d o s , k u r i e p r i v e r č i a v y r i a u s y b e s i r valdančius sluoksnius kapituliuoti be pasipriešinimo, kurie pakerta ir sulaužo tautos atsparumą. Čia n o r i u p r i m i n t i a p i e s l a p t ą j į karą, i š k u r i o p a a i š k ė s , k o p i r m i a u s i a p r i e š a s siekia, n o r ė d a m a s p a v e r g t i a r s u ž a l o t i tautą. J o t i k s l a s p i r m i a u s i a išplėsti š n i p ų tinklą, p e r k u r į n u s t a t o d v a s i n į i r fizinį t a u t o s p a t v a r u m ą . V ė l i a u - p r o p a g a n d a , s a b o t a ž a s ir d i v e r s i j o s . Į šį d a r b ą į j u n g i a t ū k s t a n čius n e m a t o m ų k a r i ų . J ų d a r b u i skiria m i l ž i n i š k a s s u m a s p i n i g ų i r v i s u s mokslo išradimus. M e s e s a m e įsitikinę, k a d s p a u s d i n t a s a r g y v a s ž o d i s turi n e p a p r a s t o s g a l i o s k ū r y b i n i a m e , o taip p a t ir g r i o v i m o d a r b e . Tą g i n k l ą š i a n d i e n k o m u n i s t a i laiko p i r m o j e vietoje, p a r e m d a m i j į a u t o m a t u . T e n k a p r i m i n t i b u v . m ū s ų k a r i u o m e n ė s v a d o g e n . R a š t i k i o 1940 m . k o v o m ė n . 2 7 d . p a s a k y t u s ž o d ž i u s : „ V a l s t y b ė , n o r ė d a m a s a v o priešą s u s i l p n i n t i , p i r m i a u s i a s t e n g i a s i p a d a r y t i n e t v a r k ą i r n e r a m u m u s j o viduje, o po to jau susilpnėjusiam stato s a v o reikalavimus. Žinoma, tokiose s ą l y g o s e tie r e i k a l a v i m a i b ū n a l e n g v i a u p a t e n k i n a m i " . K o m u n i s t i n ė Rusija, o k u p a v u s i m ū s ų kraštą i r n o r ė d a m a a p v a l y t i n u o l i e t u v i ų , k u r i ų n e p a l e n k ė į s a v o p u s ę , p i r m i a u s i a p r i v e i s ė kraštą s a v o š n i p ų . K i e k v i e n o j e įstaigoje, į m o n ė j e ir k a i m u o s e , k a d jie tą n a i k i n a m ą j į d a r b ą p a d ė t ų . Per j u o s n u s t a t ė n e p a t i k i m u s k o m u n i s t i n e i s a n t v a r k a i tautiečius, k u r i u o s k i š o į k a l ė j i m u s ir t r ė m ė į R u s i j ą , t u o m i n o r ė d a m i p a l a u ž ti tautoje p a s i p r i e š i n i m ą . Iš t r i b ū n ų ir p e r s p a u d ą v i s u o m e n e i s k e l b ė , k a d tai „ t a u t o s i š n a u d o t o j a i " ir „ l i a u d i e s p r i e š a i " . Jie t r u k d ą j i e m s eiti į g e r e s nį g e r b ū v į . T a m s i o j i l i a u d i s ir d a u g e l i s t u o m i tikėjo, be to, jai ž a d ė j o 213

į v a i r i a s g ė r y b e s : i š v e ž t ų j ų turtą, ž e m ę , k a d tik m i n i a keltų r a n k a s , plotų jų k a l b o m s ir v e r ž t ų s į g a t v ę d e m o n s t r a c i j o m s su š ū k i a i s , k a d tikrai kom u n i z m a s „ l a i s v ė s " i r „ g e r b ū v i o " n e š ė j a s , k a d r u s i š k a „ k u l t ū r a " i r „sant v a r k a " - l a u k i a m a s s v e č i a s . Bet 1941 m. p a v a s a r i s p a r o d ė , k a d ir ta l i a u d i s n e t e n k a r a m u m o , taip p a t t r e m i a m a ir n a i k i n a m a . Ji s u p r a t o , ir k i l u s k a r u i p a t i liaudis, u ž u o t p a l y d ė j u s i r a u d o n u o s i u s s u g ė l ė m i s , j u o s palydėjo su ginklu. Antru kartu rusams o k u p a v u s Lietuvą, daugelis lietuvių pasitraukė į p o g r i n d į v e s t i p a r t i z a n i n ę k o v ą . R a u d o n i e j i p a b a i s o s , n o r ė d a m i nustatyti p a r t i z a n ų ir g y v e n t o j ų p a j ė g u m ą p r i e š jų g r i o v i m o akciją ir s a v o s a n t v a r k o s į g y v e n d i n i m ą , ė m ė s i į v a i r i ų p r i e m o n i ų : 1946 m . Viln i u j e į s t e i g ė p r o v o k a t o r i ų m o k y k l ą , v a d o v a u j a m ą m a j o r o S o k o l o v o . Joj e i š s u i m t ų r y š i n i n k ų a r p a s i d a v u s i ų g y v ų p a r t i z a n ų (kurie y r a silp n e s n ė s d v a s i o s ir p a s i d u o d a jų įtakai) a p m o k o m i ir s i u n č i a m i p a s g y v e n t o j u s p r o v o k a c i n i a m s t i k s l a m s . Tilžėje v e i k i a S o k o l o v o š t a b a s s u s k y r i u m i K l a i p ė d o j e . Jo tikslas - p r o v o k u o t i g y v e n t o j u s i š v y k i m u i į u ž s i e n į : per a g e n t u s , k u r i ų turi k i e k v i e n o j e d i d e s n ė j e įstaigoje, p a s i ū l o galį p a d ė t i i š v y k t i į u ž s i e n į ( d a u g i a u s i a į Š v e d i j ą ) , p a i m a už p e r v e ž i mą p i n i g u s , o patį keliautoją n u v e ž a į MGB r a n k a s . Į p r o v o k a c i n į d a r b ą į t r a u k i a m i tarnautojai, k u r i e net v i s a i n e ž i n o , k a d d i r b a p r o v o kacinį d a r b ą . T o p a s ė k o j e 1950 m e t a i s a r e š t u o t a d a u g t a r n a u t o j ų , y p a č Klaipėdoje. 1947 m . o k u p a n t a i p r o f e s o r i a u s M a r k u l i o - E r e l i o p a g a l b a b a n d ė s u d a r y t i v y r i a u s i ą p a r t i z a n ų v a d o v y b ę . P r a d ž i o j e tas j i e m s s e k ė s i : partizanų v a r d u u ž m e z g ė r y š i u s s u u ž s i e n i o lietuviais. T o p a s ė k o j e ž u v o dalis p a r t i z a n a m s v a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų . Tačiau ir v i e n a s , ir a n t r a s b u v o išaiškinti, i r tam u ž k i r s t a s kelias. V ė l i a u o k u p a n t a s p a n a u d o j o naują priemonę: į partizanų, ypatingai v a d o v y b e s , įbrauti s a v o agentus. T u o m i m a ž a i laimėjo, n e s d a r p r a d ž i o j e b u v o i š a i š k i n t a i r i m t a s i v i s ų s a u g u m o priemonių. K i e k v i e n a i s p a v a s a r i a i s ir v a s a r o m i s MGB s i u n č i a į k a i m u s ir m i š k u s į v a i r i u s š n i p u s , p a s i v e r t u s i u s p r e k i a u t o j a i s , u b a g a i s i r pan., k u r i e v a i k š t o po m i š k u s su u o g a u t o j a i s , g r y b a u t o j a i s , m i š k o k i r t ė j a i s ir t. t. Jų tikslas sekti p a r t i z a n u s i r g y v e n t o j u s , n e p a l a n k i u s o k u p a n t a m s . K i e k v i e n a i s metais tokių š n i p ų s u g a u n a m a i r n u b a u d ž i a m a k a r o l a u k o t e i s m u š i m t a i s , kurie per t a r d y m u s prisipažįsta, kas juos siunčia ir nurodo šnipinėjimo taktiką. S v a r b i a u s i a p r i e m o n ė , kurią o k u p a n t a i n a u d o j a n a i k i n i m u i partizanų, LLKS ir v i s o s tautos, y r a š n i p a i . Š n i p a s , k r a š t o i š d a v i k a s ar patai-

214

k a u t o j a s o k u p a n t u i , yra bacila, a r d a n t i s v e i k ą t a u t o s k ū n ą . P a r t i z a n a i s u jais v e d a k o v ą v i s u g r i e ž t u m u . J u o s išaiškinti v i e n i e m s n e į m a n o m a . Dal y v a u t i a k t y v i o j e k o v o j e p r i e š j u o s - ne tik p a r t i z a n ų , b e t ir k i e k v i e n o l i e t u v i o g a r b i n g a p a r e i g a . M o k ė j i m a s k o v o t i s u jais yra į r o d y m a s v a l s t y binio ir tautinio s u s i p r a t i m o . Š n i p u s v e r b u o j a i š į v a i r i ų a s m e n ų : p a i m t ų r y š i n i n k ų , s t a m b e s n i ų ūkin i n k ų , t a r n a u t o j ų , p a r t i z a n ų g i m i n i ų ir v i s ų p a r t i z a n a m s p a t i k i m ų ir nep a t i k i m ų a s m e n ų . Š n i p a s į p a r e i g o t a s sekti j a m n u r o d y t ą o b j e k t ą , tiekia žinias MGB a r j ų n u r o d y t i e m s p a r e i g ū n a m s . G i r d i m e , k a i p s i l p n a v a l i s ž m o g u s už kelis rublius p a r d u o d a s a v o sąžinę, brolius partizanus, kurie p a s i a u k o j ę v e d a k o v a s dėl t a u t o s l a i s v ė s , k a i m y n u s , b r o l i u s bei a r t i m u o sius. N e r e t a i p a s i t a i k o ir tokių, k u r i e , p a s t e b ė j ę p r a e i n a n č i u s ar a p s i s t o j u s i u s d i e n a v o j i m u i p a r t i z a n u s , p r a n e š a MGB. A p s u p t i ž ū s t a p a r t i z a n a i . Vėliau i š a i š k i n u s b a u d ž i a m a s i š d a v i k a s . I r taip u ž k e l i s g a u t u s r u b l i u s išdavikas parduoda savo sąžinę ir gyvybę. Ką iš to laimi l i e t u v i s ar k i t a t a u t i s š n i p a s ? O g i nieko. G a u n a tik kelis menkos vertės rublius, kuriuos liaudis sunkiu prakaitu uždirba, vėliau k o m u n i s t i n ė s v a l d ž i o s p a r e i g ū n a i iš jų i š p l ė š i a ir i š m o k a p a r s i d a v ė l i a m s tai pačiai l i a u d ž i a i naikinti. Iš to laimi tik o k u p a n t a i ir k o m u n i s t a i , k u r i ų tikslas yra silpninti tautą d v a s i n i a i , m a t e r i a l i n i a i ir p a l a u ž t i t a u t o s k o v i n g u m ą , k a d l e n g v i a u j ą b ū t ų laikyti s a v o p r i e s p a u d o j e i r m a ž i a u t u r ė t ų jėgų l a i s v a m p r i s i k ė l i m u i . Dabartiniuose karuose g r u m i a s i ne vien kariuomenės, bet ir pačios tautos su s a v o d v a s i n ė m i s ir m e d ž i a g i n ė m i s išgalėmis, nes karinis tautos atsparumas išreiškiamas d v i e m dydžiais: dvasiniu ir medžiaginiu. Svarb i a u s i a turi b ū t i n e n u g a l i m a s d v a s i n i s a t s p a r u m a s , n e s n e p a d ė s nei ginklai, jei p a l u š d v a s i a . P a i m k i m e p r a e i t i e s ir šių d i e n ų g y v e n i m ą ir k i e k v i e n a s g e r a i įsitikinsime, k a s v y k s t a i r k o t u r i m e siekti. L i e t u v a n u o g i l i o s s e n o v ė s b u v o g a r b i n g a i r k a r i n g a t a u t a . J i nesil e n k ė s e n o v ė j e k r y ž i u o č i a m s , t o t o r i a m s nei k i t i e m s p r i e š a m s , n e s i l e n k ė c a r a m s , ji n e s i l e n k i a ir d a b a r K r e m l i a u s k o m u n i s t a m s . Ji turi d a u g s ū n ų i r d u k r ų , k u r i e b e s v y r a v i m o s u g e b a a u k o t i s T ė v y n e i , tautiečiams, s u g e b a u ž g n i a u ž t i norą g y v e n t i , d ž i a u g t i s g y v e n i m u i r b e s v y r a v i m ų , d r ą s i a i ž e n g i a T ė v y n ė s š a u k i a m i , net g y v y b ė s n e s i g a i l ė d a m i a t i d u o t i T ė v y n e i . D a u g t u r i m e p a v y z d ž i ų , k a i p l i e t u v i s p a r t i z a n a s kov o s l a u k e p a s k u t i n i u š o v i n i u a r g r a n a t a n u t r a u k i a s a v o g y v y b ė s siūlą. Daugelį t u r i m e p a v y z d ž i ų , k a d p a p u o l ę s g y v a s p a r t i z a n a s a r s u i m t a s

215

r y š i n i n k a s i l g u s m ė n e s i u s i š l a i k o ž i a u r i u s čekistų t a r d y m u s . Geriau p a s i r e n k a i l g a m e t ę k a t o r g ą a r a t i d u o t i g y v y b ę nei išduoti s a v o k o v o s b r o l i u s bei b e n d r a d a r b i u s . Neretai atsitinka, k a d žilos s e n u t ė s a r jaunos, g l e ž n o s m e r g a i t ė s išlaiko s u n k i u s t a r d y m u s , k u r i o m i s stebisi net p a t y s t a r d y t o j a i . V ė l i a u , g r į ž u s i o s į l a i s v ę ar iš tolimo Sibiro, rašo, k a d n o r s ir k e n t ė j o m , bet p a r e i g ą tautai a t l i k o m e g a r b i n g a i . T o k i a i s t a u t o s piliečiais d i d ž i u o j a s i v i s a tauta, d i d ž i u o j a s i išeivija, d i d ž i u o j a s i k i t o s tautos, tokiais t v i r t o s d v a s i o s ž m o n ė m i s d i d ž i u o j a s i i r p a t y s p a v e r g ė jai. Tačiau t u r i m e d a u g i r tokių s i l p n a d v a s i ų , k u r i u o s p a v e i k ė s u n k u s g y v e n i m a s a r k o m u n i s t i n ė p r o p a g a n d a , k u r i b r u k a m a per s p a u d ą i r ž o d ž i u k i e k v i e n a m e ž i n g s n y j e . Jie u ž m i r š o s a v o p a r e i g a s T ė v y n e i i r eina ten, k u r j i e m s d i k t u o j a p a v e r g ė j a i . Jie t a m p a s a v o t a u t o s ir tautiečių ž u d y t o j a i s . Į k o v ą p r i e š t o k i u s t a u t o s p a r s i d a v ė l i u s p a r t i z a n a m s į talką turi įsij u n g t i v i s a tauta. K u o m e t v i s i g e r o s v a l i o s tautiečiai a k t y v i a i šioje kov o j e d a l y v a u s , p a r t i z a n a m s b u s l e n g v i a u d e m a s k u o t i š n i p u s i r k i t u s nus i k a l t ė l i u s ir j u o s a t i t i n k a m a i n u b a u s t i . D a b a r t i n i u l a i k u y p a t i n g a i t u r i m e kreipti d ė m e s į į v i s o s t a u t o s išg a m ų išniekinimą, nes daugelis b u v ę šnipų ar komunistų pataikautojų v e r s s a v o kailį i r p a s i d a r y s d i d ž i a u s i patriotai. B u v ę s t r i b a i i r žiauriausi l i e t u v i ų k a n k i n t o j a i a i š k i n s i s , k a d ir jie p a d a r ė tautai g e r o ar ką n o r s i š g e l b ė j o . Šiandien t u o s v i s u s „ g e r a d ė j u s " reikia g e r a i pažinti, sekti k i e k v i e n ą j ų d a r b ą , k a d l a i s v e i a t ė j u s u ž s a v o d a r b ą g a u t ų tinkamą atpildą. K a r a s E u r o p o j e g a l i v y k t i d a u g i a u lėtesnis n e g u ž a i b i š k a s . T a d a kom u n i s t a i k i e k v i e n ą n e p a t i k i m ą lietuvį l a i k y s taikiniu, k ą t u r i m e p a v y z d ž i ų i š 1941 m . Šis k a r a s v y k s n e v i e n techniškai, b e t d a u g i a u s i a d v a siniai. Tai b u s K r y ž i a u s k a r a s , k u r i a m e s v a r b i a u s i ą v a i d m e n į v a i d i n s Katalikų Bažnyčia, n e s d a b a r p a s a u l i s s t o v i t a r p d v i e j ų p r i e š ų : k o m u n i z m o , k u r i s p a v e r g ė t a u t a s s m u r t u , i r d e m o k r a t i j o s , k u r i eina k r i k š čionijos p a g r i n d u . V i s o s v i l t y s ir g a l i m y b ė s laimėti antrajai, n e s ji y r a 2000 metų s e n u t ė , i š l a i k i u s i ž i a u r i a u s i u s p e r s e k i o j i m u s ir v i s ą laiką pas i l i k u s i n e p a l a u ž i a m a , j a u n a ir s t i p r i š v . Petro uola. Ir a n t i k r i s t u i išklibo d a n t y s tik a t s i b a s č i u s į k a t a l i k ų šalis. T a s k r i k š č i o n i š k a i d e m o k r a tinis p a s a u l i s y r a p a s i r u o š ę s i š m e s t i k o m u n i z m ą i š v i s ų k r a š t ų , k u r i u o s jis p a v e r g ė klasta.
Laisvės balsas (Žemaičių a p y g a r d o s organas), 1951 07 22, Nr. 11 (147), Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. N u o r a š a s , m a š i n r a š t i s .

216

75

dokumentas

Apie Lietuvos sovietinimą
Ar yra Tarybų Lietuva

G r o b u o n y s m ū s ų k a i m y n a i , n o r ė d a m i išlupti i š l i e t u v i o l ū p ų i r s ą m o n ė s Tėvynės vardą, pagrobę Lietuvą, įvairiais vardais ją v a d i n d a v o : Rusijos carai - „ Z a p a d n i j K r a j " ( V a k a r ų k r a š t a s ) , Hitleris, k a r i n i o p a s i s e k i m o a p a k i n t a s - „ O s t l a n d " (Rytų k r a š t a s ) , o R u s i j o s k o m u n i s t a i , m a t y d a m i , kad L i e t u v o s v a r d a s n e tik l i e t u v i o l ū p o s e i r s ą m o n ė j e , b e t k i e k v i e n a m e k ū n o n a r v e l y j e į a u g ę s i r jojo išlupti n e g a l i m a , laikinai p a l i k o L i e t u v o s v a r d ą , tik p r i e j o p r i l i p d ė žodį „ T a r y b ų " . V a d i n a s i , n e i š m a n ė l i a m s m u l kinti L i e t u v ą ė m ė v a d i n t i T a r y b ų L i e t u v o s v a r d u . K r e m l i a u s b u d e l i a i n e tik laikinai p a l i k o L i e t u v o s v a r d ą , b e t l e i d o l i e t u v i ų k a l b a s p a u s d i n t i b o l š e v i k i š k a s k n y g a s bei l a i k r a š č i u s , m o k y k l o se ir į s t a i g o s e p a l i k o l i e t u v i ų k a l b ą . L i e t u v i š k i e j i „ s v i e t o l y g i n t o j a i " , a t s i d ė k o d a m i u ž tokią „ t ė v o i r m o k y t o j o " m a l o n ę , i š kailio nėrėsi, į t i k i n ė d a m i l i e t u v į , k a d t i k r a s i s L i e t u v o s vardas - Tarybų Lietuva, kad su šiuo v a r d u prasidėjęs laisvas, laimingas i r n e p r i k l a u s o m a s g y v e n i m a s . P a ž i ū r ė k i m e , k a i p tas „ n e p r i k l a u s o m a s g y v e n i m a s " reiškėsi ir tebesireiškia. Pavadinus Lietuvą Tarybų Lietuvos v a r d u , Kremliaus budeliai pradėjo L i e t u v ą t a r y b i n t i . P r a d ž i o j e labai n e ž y m i a i į m ū s ų m i n i s t e r i j a s a t s i u n t ė po vieną kitą p a t a r ė j ą . V ė l i a u tų p a t a r ė j ų g a v o k i e k v i e n a į s t a i g a ir į m o n ė . Su p a t a r ė j a i s atėjo ir v e r t ė j a i ž y d a i , n e s r u s i š k a i m o k a n č i ų l i e t u v i ų tarn a u t o j ų n e d a u g t e b u v o . Ir p a t a r ė j a i , ir v e r t ė j a i - k a i p v ė l i a u p a a i š k ė j o b u v o o f i c i a l ū s M a s k v o s š n i p a i . P o kelių m ė n e s i ų t ū k s t a n č i a i s ą m o n i n g ų tarnautojų atsidūrė g a t v ė j e ar kalėjime. Į jųjų vietas žydai, k a i p skėriai, veržte veržėsi. Ir po p u s ė s metų kiekvienoj m ū s ų įstaigoj ir įmonėj ž y d ų k n i b ž d ė t e k n i b ž d ė j o . Su jais į m ū s ų į s t a i g a s ir į m o n e s atėjo ir r u s ų k a l b a , kasdien vis labiau i š s t u m d a m a valstybinę lietuvių kalbą. Su rusu ir ž y d u į m ū s ų įstaigų ir į m o n i ų d a r n ų k ū r y b i n į d a r b ą atėjo ž y d i š k a i - r u s i š k a s kas šioms tautoms yra b ū d i n g a - chaosas - netvarka. Žodžiu, m ū s ų kultūringos įstaigos ir įmonės virto ž y d i š k u balaganu. K i e k v i e n ą lietuvį, turintį šiek tiek turto, a p š a u k ė b u r ž u j u m , b u o ž e , kai tuo t a r p u tikrieji b u r ž u j a i milijonieriai ž y d a i p a s i d a r ė f a b r i k ų direktoriais, m i n i s t r ų p a v a d u o t o j a i s ir net m i n i s t r a i s . J u o t o l y n , j u o l a b y n ir įžūlyn rusas su ž y d u niršo ir visa, kas lietuviška, kas surišta su laisvu g y v e n i m u , su Lietuvos praeitimi, griovė ir naikino: u ž d r a u d ė laisvąją 217

spaudą, susirinkimus, iš mokyklos pašalino tikybą, panaikino Užsienio Reikalų Ministeriją, i š f o r m a v o m ū s ų k a r i u o m e n ę i r p a g a l i a u v i e š a i m ū s ų tautą a p v o g ė : m ū s ų litą, p a g r į s t ą a u k s u , p a k e i t ė b e v e r č i u r u s i š k u r u b l i u , ir tai n e l y g i o m i s : litą p a s k a i t ė 90 k a p e i k ų . K y l a k l a u s i m a s : ar yra p a s a u l y tokia l a i s v a ir n e p r i k l a u s o m a v a l s t y bė, k u r i leistų s a v o n a m u o s e a t ė j ū n u i taip s a u v a v a l i a u t i ? A t s a k y m a s : nėra! Nėra ir T a r y b ų L i e t u v o s . Niekšai, Kremliaus budeliai, norėdami pavilioti Lietuvos bežemius ir m a ž a ž e m i u s , n a c i o n a l i z a v o ž e m ę ir, i š v i e n o tokio p a t a r t o j a u s a t ė m ę ž e m ę , a t i d a v ė kitam. L i e t u v o s k o m u n i s t a i , n o r ė d a m i d a r l a b i a u a p m u l kinti ž m o n e s , b l i a u t e b l i o v ė , G r u z i j o j e g i m u s i a m b u d e l i u i p a d ė k o s h i m n u s rašė. Bet n e i l g a i d ž i a u g s m a s truko: dalį v i e n ų ir kitų jau p a v e r t ė beteisiais kolchozų vergais, kitus - tebeverčia. Vėl k y l a k l a u s i m a s : a r yra p a s a u l y l a i s v a i r n e p r i k l a u s o m a v a l s t y b ė , k u r i leistų a t ė j ū n u i taip tyčiotis iš s a v o piliečių? Ne tik tyčiotis, b e t ir v e r g a i s j u o s p a v e r s t i ? N ė r a tokios v a l s t y b ė s ! N ė r a i r T a r y b ų L i e t u v o s . Bet l a b i a u s i a i L i e t u v o s ž m o n ė s b u v o n u s t e b i n t i , kai ž y d a s ž y d ą ė m ė plakti: n a c i o n a l i z a v o p r e k y b ą ( d i d ž i u m a p r e k y b o s b u v o ž y d ų rankose). Bet štai k a i p ž y d a s ž y d ą „ n u b a u d ė " : tie p a t y s ž y d a i p r e k y b i n i n k a i p a s i darė s a v o ir b u v u s i ų lietuvių p a r d u o t u v i ų vedėjais, direktoriais ir dar d i d e s n į biznį v a r ė . V a d i n a s i , ir čia „ t ė v a s ir m o k y t o j a s " , ž y d o ž e n t a s , iš l i e t u v i ų t a u t o s p a s i t y č i o j o . Ir taip t y č i o j a m a s i k i e k v i e n a m e ž i n g s n y j e . D i r s t e l k i m e į T a r y b ų L i e t u v o s A u k š č i a u s i ą j ą T a r y b ą , taip v a d i n a m ą j į V y r i a u s i ą j į į s t a t y m ų l e i d i m o o r g a n ą (seimą). Ir štai ką ten m a t o m e : A u k š č . T a r y b o j d i d e s n ė p u s ė r u s ų , ž i n o m a , s u „tėvu i r m o k y t o j u " p r i e š a i s . Juk b e „ t ė v o i r m o k y t o j o " į k v ė p i m o nei k a r v ė s v e r š i u o j a s i , nei k i a u l ė s p a r šiuojasi. A r y r a p a s a u l y tokia s u v e r e n i v a l s t y b ė , k u r i o s p a r l a m e n t o d i d ž i u m ą s u d a r y t ų kito k r a š t o i r net k i t o s t a u t o s ž m o n ė s ? N ė r a tokios v a l s t y b ė s ! N ė r a ir T a r y b ų L i e t u v o s . Juo toliau, j u o v i s d a u g i a u r u s a s i š s t u m i a l i e t u v į i š į v a i r i ų p o s t ų . Jau b e v e i k v i s o s e į s t a i g o s e i r k a l b a m a , i r s u s i r a š i n ė j a m a r u s i š k a i . Jau e i n a m a prie visiško lietuvių kalbos u ž d r a u d i m o : šį pavasarį Kauno mieste kurs u o j a n č i ų a u t o b u s ų k o n d u k t o r i a m s b u v o į s a k y t a s u k e l e i v i a i s k a l b ė t i tik r u s i š k a i . Tik l i e t u v i a m s k e l e i v i a m s g r i e ž t a i r e i k a l a u j a n t v ė l ė m ė k a l b ė t i lietuviškai. A r y r a p a s a u l y tokia n e p r i k l a u s o m a v a l s t y b ė , k u r b ū t ų t a i p i g n o r u o j a m a j o s i o s v a l s t y b i n ė k a l b a ? N ė r a t o k i o s v a l s t y b ė s ! Nėra i r T a r y b ų Lietuvos.

218

P a ž v e l k i m e į T a r y b ų L i e t u v o s š v i e t i m ą . Š i u r p a s n u k r a t o ! Jau a n t r a m e p r a d ž i o s m o k y k l o s s k y r i u j e , kai d a r v a i k a s g i m t o s i o s k a l b o s n e m o k a , p r a d e d a m a m o k y t i r u s ų kalbos. A r gali k u o labiau s ą m o n i n g ą tautą įžeisti? Ne! Be to, b e v e i k v i s i m o k y k l o s e v a r t o j a m i v a d o v ė l i a i - r u s ų a u t o r i ų . Nors šie v a d o v ė l a i n i e k a m tikę, š i m t u s kartų p e r m o k y t o j ų k o n f e r e n c i j a s lietuvių p e d a g o g ų s u k r i t i k u o t i , išpeikti, tačiau p a k e i s t i n e m o k š ų r a š y t u s v a d o v ė l i u s l i e t u v i ų a u t o r i ų v a d o v ė l i a i s K r e m l i u s n e l e i d ž i a . O tai d a r o m a todėl, k a d i š m a ž e n s įkaltų v a i k o g a l v o n , j o g i š m i n t i s tėra tik M a s k v o j e , azijato a p g l u š i n t o j e m a s k o l i a u s m a k a u l ė j e . I š p r i g i m t i e s k v a i l o j e r u s o galv o j e telpa tik t r y s ž o d ž i a i - c a r a s ir p r a v o s l a v ų t i k ė j i m a s , o k o m u n i z m o laikais - Stalinas ir k o m u n i s t ų partija. K o k i o s s p a l v o s „ r u b a š k a " rusą b e a p v i l k t u m , jis v i s u o m e t lieka i m p e r i a l i s t a s . Šis b u k a p r o t i s j a u taip toli nuėjo, j o g net tokio m e n k o d a l y k o i š s i g a n d o : K a u n e ė j u s į laikraštį „Tarybų Lietuva" p a v a d i n o „Kauno Tiesa". Žodis „Lietuva" laukinį burlioką p u r t o k a i p d r u g y s . Ir carinis r u s a s , ir k o m u n i s t i n i s r u s a s k i t o s t a u t o s ž m o g u i j o k i o s p a g a r b o s n e r o d ė i r n e r o d o , n e s l a u k i n i s ž m o g u s m a t o tik pats save. A z e r b a i d ž a n i e č i ų tauta turi labai b ū d i n g ą a n e k d o t ą , c h a r a k t e r i z u o jantį k o m u n i s t i š k a i r u s i š k ą g a d y n ę . Štai jis: p a g r o b u s r u s i š k i e m s k o m u n i s t a m s A z e r b a i d ž a n ą , p e r v i e n a s s p a l i o r e v o l i u c i j o s m e t i n e s r u s a i priv e r t ė v i e n ą a z e r b a i d ž a n i e t į lipti į t r i b ū n ą ir p a d ė k o t i už „ i š l a i s v i n i m ą " . Šis, u ž l i p ę s į t r i b ū n ą , n u s i l e n k ė į v i s a s k e t u r i a s p u s e s ir po k i e k v i e n o l i n k t e l ė j i m o p a s a k ė - „ačiū". T u č t u o j a u jį č i u p o e n k a v e d i s t a i ir g r i e ž t a i p a r e i k a l a v o t u o j a u s s u s i r i n k u s i e m s p a a i š k i n t i , k ą tatai reiškia. A z e r b a i d ž a n i e t i s p r a d ė j o : „ A z e r b a i d ž a n a s m ū s ų , k o m i s a r a i j ū s ų - ačiū! B a k u m ū s ų , n a f t a j ū s ų - ačiū! K a s p i j a m ū s ų , ž u v y s j ū s ų - ačiū! N u g a r o s m ū s ų , r i m b a s j ū s ų - a č i ū ! " Šis a n e k d o t a s tinka v i s o m s r u s i š k o j o k o m u n i z m o p a v e r g t o m s tautoms. C v i r k ų , g i r ų , nėrių i r v i s o k i ų kitų v i š t g a l v i ų a p i e r a u d o n o j o r o j a u s „ l a i m i n g ą " g y v e n i m ą p r a n a š y s t ė s p i l d ė s i š u o l i a i s : j a u p o trijų m ė n e s i ų T a r y b ų L i e t u v o s g y v a v i m o n e t i l p o k a l ė j i m u o s e kaliniai: j u o s ištisais traukiniais v e ž ė į R u s i j ą , o m e t ų g a l e d e š i m t i s t ū k s t a n č i ų n i e k u n e k a l t ų liet u v i ų u ž k a l t u o s e g y v u l i n i u o s e v a g o n u o s e b e oro, v a n d e n s i r m a i s t o atė j ū n a i b u r l i o k a i , p a l e c k i ų ir g e d v i l ų p r i t a r i a m i , i š v e ž ė ir d a r t e b e v e ž a į Sibirą s k u r d u i , k a n č i o m s ir mirčiai. K y l a k l a u s i m a s : a r y r a p a s a u l y tokia l a i s v a i r n e p r i k l a u s o m a v a l s tybė, k u r i tyčia, s ą m o n i n g a i naikintų s a v o piliečius, a t i d u o d a m a j u o s kitos v a l s t y b ė s šalies v e r g i j o n ? A t s a k y m a s a i š k u s : tokios p a m i š ė l i ų v a l s t y b ė s i r v y r i a u s y b ė s n ė r a i r n e b u s , n e s k i e k v i e n a s a v e g e r b i a n t i tauta

219

a r v a l s t y b ė d ė l s a v o tautiečių a r piliečių ž u d y m o k a r u s s k e l b i a ž u d i k a m s , n e k a t u t e s p l o j a . Kaip n ė r a T a r y b ų L a t v i j o s , T a r y b ų Estijos, Tar y b ų G u d i j o s , T a r y b ų U k r a i n o s i r kitų taip v a d i n a m ų t a r y b i n i ų resp u b l i k ų , taip nėra i r T a r y b ų L i e t u v o s . Yra tik r u s ų p a v e r g t a L i e t u v a , k o v o j a n t i L i e t u v a , k n y g n e š i ų g a d y n ę g y v e n a n t i L i e t u v a . Tik tokia Liet u v a m u m s b r a n g i i r m i e l a , tik u ž tokią L i e t u v ą l i e t u v i s a u k o j a s i i r miršta. J. Gardinas*

Partizanas (Pietų Lietuvos srities organas), 1951 09 27, Nr. 8 (22), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

76

dokumentas

Juozo Karlavičiaus-Gardino straipsnis, parengtas Tauro apygardos laikraščiui „Partizanas", apie o k u p a n t ų elgesį Lietuvoje
Komunistų rojaus vyresnysis brolis

Nėra p a s a u l y j e tautos, kur būtų n e g e r b i a m a s a m ž i u m i v y r e s n i s ž m o g u s . P a g a r b a v y r e s n i a j a m eina i š s e n ų s e n o v ė s . S e n e s n i o j o ž m o g a u s p a t a r i m a i v i s u o m e t esti rimti, a p g a l v o t i . Kai d a r n e b u v o r a š y t ų į s t a t y m ų , v i s a s b y l a s s p r ę s d a v o senesnieji žmonės. Ir senovėje, ir dabar šeimos galva laikomas tėvas. O jam mirus - v y r e s n y s i s sūnus. Raudonasis burliokas, norėdamas, kad pavergtosios tautos paklustų jam, pritartų jojo b e p r o t y b ė m s , v a d i n a s a v e v i s o k i a u s i a i s v a r d a i s . 1945 m . p e r h i t l e r i n ė s i m p e r i j o s p a k a s y n a s K r e m l i u j e Stalinas, k e l d a m a s tostą, p a g l o s t ė j o p a t i e s u ž u i t ą r u s ų tautą, p a v a d i n ę s j ą d i d ž i ą j a t a u t a i r k i t o k i ų p r i k e r g d a m a s jai e p i t e t ų . T r u m p a i d r ū t a i p a s a k ė m a ž d a u g taip: „Tu, ruseli, g e r a s v y r a s . U ž tas v i s a s k o m u n i s t ų i š s p a u s t a s a š a r a s , u ž m a n o p a t i e s i š p r o v o k u o t ą karą t a v o v i e t o j k i t a s b ū d a m a s b ū t ų m a n e s u v i s a m a n o k l i k a v e l n i o p p a s i u n t ę s . Tačiau t u t o n e p a d a r e i , n e s kito t o k i o k v a l i o kaip tu nėra v i s a m p a s a u l y j e " . Rusiškieji imperialistai, p a s i g a v ę „tėvo ir m o k y t o j o " žodžius, buk a p r o t į r u s ą p a k r i k š t i j o v y r e s n i o j o b r o l i o v a r d u . N u o t o laiko v i s a
* J. G a r d i n a s - J u o z a s K a r l a v i č i u s .

220

b o l š e v i k i š k o j i s p a u d a b ū g n y t e b ū g n i j a a p i e v y r e s n i o j o b r o l i o „išmintį, p r a n a š u m ą , d i d v y r i š k u m ą " . Stalinas, n o r s ir g i r t a s b ū d a m a s , ne be tikslo p a g l o s t ė burlioką: jis gerai žinojo, kad s u t r i u š k i n u s Vokietiją karas n e b a i g t a s , bet d a r tik p r a s i d e d a . O k u r g i rasi didesnį m u l k į , k u r i s patį s a v e , s a v o tautą a p k a l t ų g e l e ž i n i a i s pančiais, s u v a r y t ų ją į kolchozą s k u r d u i ir b a d u i ? Tik b u k a p r o t i s r u s a s taip g a l ė j o p a d a r y t i . Vadinasi, Stalinas jį p a g l o s t ė s ą m o n i n g a i , n e s jis, r u s a s , b u s j a m d a r reikalingas. Rusiškieji i m p e r i a l i s t a i , m a t y t , p a s i r e m d a m i M a r k s o „ e v a n g e l i j a " , ž o d ž i ų „ d i d e l i s " i r „ v y r e s n i s " s u p a i n i o j o s ą v o k a s : jie s k a i t l i n g ą , v i s lią tautą p a v a d i n o v y r e s n i ą j a tauta. Kitaip sakant, išmintį p r a d ė j o matuoti d a i k t ų s k a i č i u m i i r s v o r i u . B o l š e v i k i š k a i g a l v o j a n t , p a t s i š m i n tingiausias ir garbingiausias tarybinio ž m o g a u s protėvis - triušis su asilu: p i r m a s i s - v i s l u s , a n t r o j o - d i d e l ė g a l v a . P a l i k d a m i b u k a p r o č i u i r u s u i „ v y r e s n i o j o b r o l i o " titulą, p a ž i ū r ė k i m e , k a i p š i s „ i š m i n č i u s " elg ė s i s u „ j a u n e s n i a i s i a i s b r o l i a i s " , p i r m o j eilėj s u taip v a d i n a m a Tarybų Lietuva. 1. T a r y b ų L i e t u v a i „ p a d ė t i " ir ją „ p a m o k y t i " į m ū s ų į s t a i g a s ir įmones g a r m ė t e p r i g a r m ė j o r u s ų : įstaigos v i r š i n i n k a s - rusas, f a b r i k o direktorius - r u s a s , g e l e ž i n k e l i o s a r g a s - r u s a s ir m i n i s t e r i s - r u s a s . Ir, k a i p t a i s y k l ė , k i e k v i e n a s r u s a s - v a g i s . Ir, g a l i m a m a t y t , k u k l u s v a g i s : l y g i a i s u t o k i u p a t a p e t i t u v a g i a a u k s i n į laikrodį i r s e n a s k o j i n e s . A p s i v o g u s į v i e n o j į m o n ė j ar į s t a i g o j , kelia į kitą ir, ž i n o m a , a u k š t e s n ė m s p a r e i g o m s . T a r y b i n i a m r o j u j s t a ž a s labai p a i s o m a s . „ J a u n e s n y s i s b r o lis", g e r b d a m a s tradicijas, tyli, nes, b e to, „ v y r e s n į j į b r o l į " g l o b o j a p a t s „ t ė v a s ir m o k y t o j a s " . 2. Burliokas, per ištisus 20 su virš m. tuščiais kopūstais mitęs, patekęs į m ū s ų mielą, g ė r y b ė m i s p e r t e k u s į k r a š t ą , a p s t u l b o : j o j o ž m o g ė d riškoji g e r k l ė p r a s i ž i o j o , k r u v i n i n a g a i ištįso, dėl b a d o s u s i t r a u k ę s pilv a s išsiplėtė. Iš p r i g i m t i e s d o s n u s l i e t u v i s į s l i b i n o g e r k l ę k i š o centneriais, t o n o m i s d u o n o s , m ė s o s ir v i s o k i ų kitokių g ė r y b i ų . Bet j u o tolyn, juo labyn burlioko apetitas didėja, ir lietuvis, kad neužrūstintų „tėvo i r m o k y t o j o " , s k r i a u s d a m a s s a v o š e i m ą , p a s k u t i n į k ą s n į d u o n o s atidav ė i r p a s k u t i n ę k a r v u t ę , s a v o š e i m o s maitintoją į k o l c h o z ą n u v e d ė . Jau tūkstantį k a r t ų g e r i a u g i m t o j o j p a s t o g ė j p u s b a d ž i u g y v e n t i n e g u į r a u d o n ą j į rojų patekti. Per a m ž i u s ant n a r ų m i e g o j ę s , o „stalininės e p o c h o s " l a i k a i s p a s i t e n kinęs, k a i p š u o , kertėje, ant p l i k ų p u r v i n ų g r i n d ų , t ą pačią „ r u b a š k ą " p a s i k l o j ę s i r u ž s i k l o j ę s , „ v y r e s n y s i s b r o l i s " net aiktelėjo, p a m a t ę s lietuvį

221

š v a r i a m e i r e r d v i a m e b u t e g y v e n a n t į i r š v a r i o j l o v o j m i e g a n t į . Jis n e g a lėjo s u p r a s t i , k a i p gali eilinis ž m o g u s taip, a n o t jo, m i e g o t i , k a i p Stalinas. Ir t ū k s t a n č i a i m ū s ų d a r b i n i n k ų ir t a r n a u t o j ų dėl g e r e s n i o b u t o a t s i d ū r ė Sibire. Ir š i a n d i e n n i e k s jau n e s i s t e b i , k a d d a r b i n i n k a s l i e t u v i s su s a v o s k a i t l i n g a š e i m y n a g y v e n a v i e n a m e m a ž a m e k a m b a r ė l y j e , kai tuo t a r p u g r e t a j o r u s a s s u s a v o i š t v i r k u s i a " k a t i u š a " u ž i m a 3 - 5 k a m b a r i u s . Irgi n e naujiena, kad darbininkas su s a v o žmona, grįžęs iš fabriko, randa v a i k u s i š m e s t u s į g a t v ę , o b u t e - b u r l i o k ą , p a g r o b u s į ir b u t ą , ir b a l d u s . T a i p p a t n e n a u j i e n a , k a d t ū k s t a n č i a i l i e t u v i š k ų š e i m ų p a t e k o Sibiran v i e n dėl to, k a d j ų m e r g a i t ė s n e s u t i k o e n k a v e d i s t ų s u g u l o v ė m i s p a s i d a r y t i . N e tik dėl politinių įsitikinimų, dėl tikėjimo, dėl g e r o b u t o , dėl b a l d ų t r ė m ė ir tebetremia lietuvį Sibiran, b e t yra šimtai a t s i t i k i m ų , kai dėl a u k s i n i o laikr o d ž i o i r dėl g e r e s n i o d r a b u ž i o . Yra t ū k s t a n č i a i a t s i t i k i m ų , k a d b u r l i o k a s k ė s i n d a v o s i į g y v y b ę dėl p a p r a s t o l e n k t i n i o peilio ar p l u n k s n a k o č i o . O ką j a u ir kalbėti a p i e tai, k a i p t a r d y m o m e t u elgiasi M V D oficieriai vor o v a i , s u k i n a i , s a b a k i n a i , z v i e r i e v a i ir kiti š i o s r ū š i e s niekšai su a r e š t u o t o m i s j a u n o m i s m o t e r i m i s ir m e r g i n o m i s ? ! Jos ne tik ž i a u r i a i s u m u š a m o s , b e t v o s n e v i s o s t a m p a i š p r i e v a r t a u t o s . Tačiau v i e n p a g a l j ų p a v a r d e s iš jų n i e k o g e r e s n i o n e t e n k a laukti. Ir j e i g u šių g y v u l i ų p a v a r d e s i š v e r s i m e į l i e t u v i ų k a l b ą , tai g a u s i m e : V o r o v (Vagilius), Sukin (Kalinis), S a b a k i n (Šuninis) ir t. t. 3 . Burliokas, v y r e s n i o j o b r o l i o v a r d u v a d i n a m a s i s , m i s d a m a s m ū s ų tautos prakaitu ir krauju, medvilninę „ r u b a š k ą " ir tokias pat kiauras k e l n e s , v y ž a s s u i l g i a u s i o m i s a p i v a r o m i s s v i e d ė šalin i r s u r i k o : „Milo, š i l k o ir o d i n i u s b a t u s " . Ir l i e t u v i s d a r b i n i n k a s dieną naktį p l u š a , k a d a p r e n g t ų i š p a m p ė l į . Bet v e l t u i l i e t u v i s neriasi i š kailio, k a s m ė n e s į š i m t u s tūkstančių metrų vilnonių audinių išausdamas, veltui Kauno „ A u d i n i ų " f a b r i k a s k i e k v i e n ą dieną d u o d a 1 5 000 m e t r ų šilko, v e l t u i Šiaulių b a t ų f a b r i k a i m i l i j o n u s p o r ų batų p a g a m i n a , - n i e k a s ir n i e k u o m e t r u s i š k o j o k i r m ė l y n o n e a p r e n g ė ir n e a p r e n g s : a m ž i a i s jis b u v o p l i k a s ir b a s a s - ir liks t o k s pats. 4. „Tėvas ir mokytojas", n o r ė d a m a s dar labiau kvailą burlioką komun i z m o š ū k i a m s p a j u n g t i , t . y . L a i s v a j a m p a s a u l i u i p a v e r g t i , d a r kartą š ū k t e l ė j o : „Ruseli, j u k t u esi i š r a d ė j ų ainis: t a v o tėvai p u i k i a i p a b ė g i u s tašė, u ž t v e n k Volgą - reikia atomą s u s k a l d y t i " . Ir v ė l t i n g i n y s b u r l i o k a s l u p a , v a g i a , g r o b i a ir v i s v e l k a į tą s a v o p r a k e i k t ą r a u d o n ą j į rojų „didžiausioms komunizmo statyboms" ir mūsų mišką, ir metalo dirbinius, ir paskolų pavidalu paskutinę, kruvinu prakaitu uždirbtą, darbo žmog a u s kapeiką.
22

P a s a k o s e v a i z d u o j a m a r a g a n a p a m o t ė taip s a v o p o v a i k i ų n e s k r i a u dė, k a i p b u r l i o k a s v y r e s n i o j o b r o l i o v a r d u e n g i a i r s k r i a u d ž i a m ū s n e l a i m i n g ą j ą tautą. R o d o s , n e į t i k ė t i n a s d a l y k a s , o tačiau t a i p y r a : v i s ų L i e t u v o s p a j a m ų į v a i r i e m s m ū s ų k r a š t o r e i k a l a m s t e p a l i e k a tik p u s t r e čio p r o c e n t o . Štai d ė l k o d a r b i n i n k o i r t a r n a u t o j o a l g o s v i d u t i n i š k a i n e p e r š o k a 500 r b . Bet u ž t a t e n k a v e d i s t a s g a u n a 5000 rb, o jų L i e t u v o j e a p i e 100 000. 5. Ne tik b u r l i o k a s s k r i a u d ž i a , b e t ir n i e k i n a l i e t u v į . Šis p a b ė g i ų t a š y t o j ų ainis, k a i p toj p a s a k ė č i o j g a n d r a s s u g e r v e , k l a m p o j a p o s a v o r a u d o n ą j ą p e l k ę i r v i s tik g i r i a s i , p u r v i n ą s n a p ą u ž r i e t ę s . N e t e l p a j o k v a i l o j e g a l v o j e , k a d k i t o s t a u t o s ž m o g u s g a l i b ū t i p r a n a š e s n i s . Kai mūsų 20 metų Algis dešimties tūkstančių žmonių akivaizdoje mėsos kalną Koroliovą s a v o l i e t u v i š k u o j u k u m š č i u k a i p s v i e d i n į p o ringą mėtė, ž o d ž i u , i š K o r o l i o v o p a d a r ė k o š e l i e n ą , tai M a s k v o s „ t e i s ė j a i " b l i a u t e užbliovė, kad nugalėjęs Koroliovas. Nieko nepadarysi! Lietuviškasis kumštis įtikino burlioką, kad išmintis ir jėga ne skaičiuje ir ne masėje. B u r l i o k ų p ū t i m a s i s n e t u r i s a i k o i r ribų. K u r tik jis p a s i s u k a , v i s u r nori b ū t i g e r b i a m a s , v i s u r nori p i r m a u t i . B u l g a r i j o j y r a b u v ę s t o k s a t s i t i k i m a s : į Sofiją a t v a ž i a v o i š M a s k v o s d e l e g a c i j a s u b u l g a r ų k u l t ū riniu g y v e n i m u s u s i p a ž i n t i . B u r l i o k a i , v i s u r r e k l a m u o d a m i s a v o „nemokamą g y d y m ą " , nutarė aplankyti ligonines. Pirmiausia turėjo susipažinti su pamišėlių ligonine. V y r e s n y s i s g y d y t o j a s , ligoninės, žinodamas burlioką sergant p u i k y b ė s manija, liepė išrikiuoti ligonius ir išmokyti, k a i p reikia s u t i k t i „ v y r e s n į j į b r o l į " . V o s į ė j u s M a s k v o s d e l e g a c i j a i p e r d u r i s , p a m i š ė l i a i c h o r u s u r i k o : „Ura Stalinui. Ura d i d ž i a j a i r u s ų t a u t a i " . Bet d e l e g a c i j o s v a d o v a s s u r a u k ė k a k t ą i r p a k l a u s ė : k o d ė l a n s n e š a u k ė „ u r a " ? - p a r o d ė į šalia s t o v i n t į v i e n ą a s m e n į . „Tas ne p a m i šėlis, - a t s a k ė v y r e s n y s i s g y d y t o j a s , - tai k e l i a u t o j a s , u ž s u k o su ligonine s u s i p a ž i n t i " . 6 . B u r l i o k o į ž ū l u m a s i r a k i p l ė š i š k u m a s n e t u r i r i b ų . N e g a n a to, k a d jis l i e t u v i o a t ė m ė p a s t o g ę i r d a r b ą , b e t jis l i e t u v į s k r i a u d ž i a k i e k v i e n a m e ž i n g s n y j e : a r v a ž i u o j a n t t r a u k i n i u , a r s t o v i n t eilėje p r i e d u o n o s . B u r l i o k a s n u s t u m i a , iš r a n k ų i š l u p a , o k a s b a n d o s k ų s t i s - S i b i r u g r a s i n a . Tai štai k a i p a t r o d o r a u d o n o j o r o j a u s v y r e s n y s i s b r o l i s . Jis i r m e l a g i s , ir v a g i s , ir p l ė š i k a s , ir n i e k š a s , ir ž u d i k a s . J.
L Y A , f. K-l, ap. 45, b. 773, 1. 41.5. Originalas, mašinraštis.

Gardinas

223

77

dokumentas

Komunizmo idėja ir praktika
Nežudykime patys save

N ė v i e n o d o r o l i e t u v i o negali n e j a u d i n t i v i e n u o l i k o s m e t ų v e r g i j o s p a d a riniai: kiek n u k a n k i n t ų , kiek k a l ė j i m u o s e , k i e k t r e m t y j e , k i e k v i e t o j e išžud y t ų ž m o n i ų ? I š tikro, b e v e i k nėra tos š e i m o s , k u r i o s v e r g i j a n e b ū t ų p a l i e t u s i . Dar s k a u d ž i a u , k a d b e v e i k ištisai v i s o s š i o s a u k o s y r a p a d a r y tos t o p a t i e s l i e t u v i o r a n k o m i s . O k u p a n t u i d a u g u m o j e tereikėjo tik s u k e l ti lietuvių t a r p e n e a p y k a n t o s v a r g i n g e s n i o j o g y v e n t o j o t u r t i n g e s n i a m aistrą, ir pilnai to p a k a k o , k a d l i e t u v i s lietuvį l a i d o t ų . K y l a k l a u s i m a s , k o d ė l L i e t u v a taip kenčia, k a m e teroro i r ž u d y n i ų p r i e ž a s t y s ir k a s dėl to tiesioginiai k a l t a s ? Prieš a t s a k y d a m i į t u o s k l a u s i m u s , p i r m a p a n a g r i n ė k i m e p a d ė t į Liet u v o j e ir patį r u s i š k ą j į k o m u n i z m ą . K a i p d a u g e l į tautų, taip i r Lietuvą r u s i š k a s i s k o m u n i z m a s p a s i g r o b ė s k e l b d a m a s l a i s v ė s , l y g y b ė s i r b r o l y b ė s p r i n c i p u s . Na, i r a t s i r a d o d v e j o pų tuomi tikinčiųjų: vieni fanatiškai džiaugėsi, kad galų gale į s i g y v e n s a b s o l i u t i l a i s v ė ir l y g y b ė , o kiti čia r a d o p u i k i ą p a s i p e l n y m o p r o g ą , atkerš i j a n t v i s i e m s t i e m s už tai, k u r i e jį n u o v a r g o g e l b ė j o ir g y v e n i m o telinkėjo. P i r m ų j ų d a u g u m a g r e i t įsitikino, k a d l a i s v ė s i r l y g y b ė s š ū k i a i tėra tik p r i e d a n g a r u s i š k o j o k o m u n i z m o p a s a u l i n i a m v i e š p a t a v i m u i p a s i e k t i ir, l i ū d n a i p r a s i t a r ę „ne a p i e tokį k o m u n i z m ą aš g a l v o j a u " , p a s i t r a u k ė ; antrieji gi liko i š t i k i m a i s t a r n a i s iki š i a n d i e n , n e s j i e m s k a i p b u v o , taip ir liko n e tik s v e t i m i s a v o t a u t o s g y v e n i m o interesai, b e t n e v e r t i n a m i i r l a i s v ė s bei l y g y b ė s idealai. O kiek iš t i k r ų j ų v e r t a p a t i r u s i š k o j o k o m u n i z m o i d ė j a ? Kaip reikia ją s u p r a s t i , j e i g u jis s a k o s i p a s a u l y j e v i s i e m s p o l y g i a i d a l i n ą s , k a i tuo t a r p u s a v o tautos u j a m a s ją kraujuje skandina? Ar begali rusiškasis komunizm a s s v e t i m o k r a š t o d a r b i n i n k i j a i kiek į m a n o m e s n į g y v e n i m ą užtikrinti, j e i g u j o d u o t i n e s u g e b a net s a v o t a u t i e č i a m s ? A r l a i s v ė , l y g y b ė i r b r o l y b ė r e i k a l a u j a , k a d a p i e 3 0 m i l i j o n ų ž m o n i ų b ū t ų i š ž u d y t a p r a d e d a n t statyti k o m u n i z m ą R u s i j o j e , k a d d a b a r a p i e 2 0 m i l i j o n ų b ū t ų m a r i n a m a kalėjim u o s e i r p r i v e r č i a m o j o d a r b o d i s c i p l i n o j e ? Juk r u s ų t a u t o s d a u g u m a i n u o l a t o s g r a s o b a d a s . D a r b i n i n k a s p r i v e r s t a s g a r b i n t i Staliną v i e n u ž tai, k a d gali u ž s u n k ų d a r b ą g a u t i pliką d u o n o s t r u p i n ė l į . Stalinas y r a r ū p e s t i n g a s tik tais, k u r i e y r a r e i k a l i n g i jo r e ž i m o p a l a i k y m u i . Taigi g a l v o t i , 224

kad r u s i š k a s i s k o m u n i z m a s p a g e i d a u t ų g e r e s n i o g y v e n i m o l i e t u v i u i , latviui, estui a r kiniečiui, y r a d a u g i a u n e g u k v a i l a . Č i a g y v e n i m o irgi tegali tikėtis tik tas, k u r i s y r a p a n a u d o t a s į r a n k i u s a v o tautai k a t o r g o n i š v a r y t i . R u s i š k a j a m k o m u n i z m u i š ū k i s „ v i s ų šalių proletarai, v i e n y k i t ė s " tėra r e i k a l i n g a s tik tam, k a d s u v i e n y t ų i r p a k l u s n i a i M a s k v o s k l a u s y t ų v i s i tie, k u r i e yra p a s i r u o š ę i š d u o t i s a v o tautą M a s k v o s i š n a u d o j i m u i . O tie, k u r i e p o š i u o š ū k i u m a t o a r b a nori m a t y t i g e r e s n į d a r b i n i n k o g y v e n i m ą , M a s k v a i nėra reikalingi, bet p r i e š i n g a i - k e n k s m i n g i ir n a i k i n t i n i , n e s jie tuo p a č i u stoja p r i e š M a s k v o s i š n a u d o j i m ą . Bet l i e t u v i ų tauta įsitikinusi, k a d r u s i š k a s i s k o m u n i z m a s n e g y v e n i mą jai atnešė, b e t mirtį, n e p a n o r o g u l t i s į kapą taip, k a i p g u l ė s i ž y d a i , Hitlerio š a u d o m i . Metė l i e t u v i s arklą, k n y g ą , d a r b ą į s t a i g o j a r f a b r i k e i r b ū r ė s i v i e n i n g o n p a s i p r i e š i n i m o k o v o n . Taip g i m ė L i e t u v o s L a i s v ė s Kov o s S ą j ū d i s (LLKS), k u r i a m e ž y m i a u s i ą rolę v a i d i n a p a r t i z a n a i . R u s i š k a s i s k o m u n i z m a s , p a j u t ę s , k a d a t s i d ū r ė p r i e š n e s u d a u ž o m ą lietuvių p a s i p r i e š i n i m ą , šalia p l i k o g i n k l o i r teroro, g r u p e l ė s t a u t o s p a r s i d a vėlių p a d e d a m a s , ė m ė s i š m e i ž t o k a m p a n i j o s p r i e š p a s i p r i e š i n i m o b r a n duolį - LLKS. Jie ė m ė v i s a g e r k l e rėkti, k a d LLKS e s ą s k a p i t a l i z m o ir i š n a u d o j i m o p a g r i n d a i s s u d a r y t a s , k a d siekia v ė l atstatyti s a n t v a r k ą , k u r i d a r b i n i n k u s ir n e t u r t i n g u o s i u s p a v e r s t ų t u r t i n g e s n i ų j ų į r a n k i a i s , ir t. t. Neįtikėtina, k a d d o r a s l i e t u v i s p a t i k ė t ų š i o m i s p r i e š o p a s k a l o m i s , o y p a č tada, k a d a jis žinos, k a d LLKS siekia t a u t i n ė s v i e n y b ė s ir b r o l i š k u m o , nepritaria j o k i e m s p a r t i n i a m s s u s i s k a l d y m a m s , o nori, k a d L i e t u v o j e b ū tų tik L i e t u v a , tik l i e t u v i ų p a r t i j a ; j e i g u žinos, k a d LLKS t a u t o s ateitį m a t o tik ten, k u r v i s i l i e t u v i a i , d a r n i o j e s ą v e i k o j e v e i k d a m i , k u r s v i s a t a u tinę g e r o v ę , p a r e m t ą k i e k v i e n o d i r b a n č i o l i e t u v i o g e r u g y v e n i m u . Ir d ė k a LLKS n e p a l a u ž i a m o s ir p r a l a i m ė j i m o n e ž i n a n č i o s k o v o s Liet u v a š i a n d i e n y r a p a s a u l i o a k y s e l a i k o m a tauta d i d v y r e , t a u t a , k u r i nežino, k a s y r a v e r g i j a , k u r i a i l a i s v ė i r n e p r i k l a u s o m y b ė y r a u ž t i k r i n t a atė j u s r e i k i a m a m m o m e n t u i . O tas m o m e n t a s j a u y r a v i s i š k a i p r i a r t ė j ę s ne metais, b e t m ė n e s i a i s s k a i č i u o j a m e iki jo. I š t o k i e k v i e n a m t u r ė t ų b ū t i p a k a n k a m a i a i š k u , k a s y r a tiesioginiai kaltas dėl š i a n d i e n i n i ų t a u t o s n e l a i m i ų : a i š k u , tik tas, k u r i s , u ž g r a š i u s s a v o tautą p a r d a v ę s , r u s i š k u k o m u n i s t u p a n o r o tapti i r t u o s a u p a r e i k a l a v o s u n a i k i n i m o . Ir jie p r i v a l o b ū t i s u n a i k i n t i , b e t ne k e r š t o ir ne n e a p y k a n t o s s u m e t i m a i s , o tik todėl, k a d jie L i e t u v a i l a i d o t u v e s r u o š i a . Šis s u n a i k i n i m o b ū t i n u m a s i š p l a u k i a i š g y n i m o s i i r k i e k v i e n o a s m e n s nelieč i a m y b ė s bei kiek g a l i m a k i e k v i e n a m tautiečiui g e r e s n i o g y v e n i m o u ž t i k r i n i m o ribų.

225

Su užuojauta ir pasigailėjimu, paklydęs ir s a v o n a m u s prakeikęs, buv ę s t a u t o s s ū n a u , d u k r a , ž i ū r i į t a v e m o t i n a L i e t u v a . T u gal tikiesi p a k a n k a m a i s v e t i m i e s i e m s n u s i p e l n ę s e s ą s i r m a n a i , k a d t a v e u ž tai s a v o n a r i u p a s k a i t y s ? N e p a t a i s o m a i s u k l y d a i ! K a d a tas s v e t i m t a u t i s n e b e t u r ė s p a t s kur dingti, tavimi visų pirma nusikratys kaip nebereikalingu prisiplakėliu. O k a s t a d a ? Nei t ė v i š k ė j n u š i u r u s i o s p a s t o g ė s , nei s v e t u r ž a d ė t ų j ų l a i m ė s r ū m ų ! G e r i a u t u š i a n d i e n b ū t u m i l g e s i n g o m a k i m ž v e l g ę s i š Sibiro ledynų i s a v o tėvynę arba kalėjimo kameroje su mirtimi k o v o j ę s - tada Lietuva tave būtų su gėlėm kaip didvyrį pasitikusi. Ar neverta būtų dėl t o p a g a l v o t i , j e i g u tik d a r n e p e r v ė l u ?
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1951 10 18, Nr. 6 (167), GAMF, inv. Nr. 43. N u o r a š a s , mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 231-233.

78

dokumentas

Lenkų karininkų žudynės Katynėje
Katynės žudikams neberamu

P r i e š n e k u r į laiką A m e r i k o j e p r a d ė j o s a v o d a r b ą įsteigtoji „ K o n g r e s o s p e cialioji k o m i s i j a K a t y n ė s m i š k o ž u d y n i ų k a l t i n i n k a m s ištirti". N o r s š i o s komisijos veikimo laikas palyginti trumpas, bet energingai dirbant jau d a u g k a s p a d a r y t a t i k r i e s i e m s k a l t i n i n k a m s išaiškinti. V o s šiai k o m i s i j a i p r a d ė j u s p i r m u o s i u s s a v o p o s ė d ž i u s , K r e m l i a u s „nek a l t i e j i " p a s i j u t o s ė d į a n t a d a t ų . I r a i š k u k o d ė l , n e s a p k l a u s i n ė j a m ų liud i n i n k ų p a r o d y m a i a p n u o g i n a tikrojo n u s i k a l t ė l i o v e i d ą , - n u s i k a l t ė l i o , k u r i s ž i a u r i a i s u n a i k i n o a p i e 4000 n e l a i s v ė n p a t e k u s i ų l e n k ų k a r i n i n k ų i r k a r e i v i ų , o š i a n d i e n v e i d m a i n i š k a i š ū k a u j a a p i e ž m o g a u s i r j o teisių s a u gojimą bei gerbimą. V i s ų l i u d i n i n k ų p a r o d y m a i b y l o j a a p i e tai, k a d š i a s b a i s i a s l e n k ų ž u d y n e s į v y k d ė Sov. S ą j u n g a d a r p r i e š k a r ą , 1940 m . p a v a s a r į . Tie p a r o d y m a i į t i k i n a m a i a t i d e n g i a š į b a i s ų n u s i k a l t i m ą , į v y k d y t ą K r e m l i a u s satrap ų , k u r i e v i s ą k a l t ę s t e n g i a s i s u v e r s t i v o k i e č i a m s . Bet v e l t u i ! Faktai i r darbai kalba už save! K a t y n ė s n u s i k a l t i m a s b u v o g r a n d i s tos s t a l i n i n ė s a k c i j o s , k u r i y r a n u s i b r ė ž u s i s a u tikslą f i z i š k a i s u n a i k i n t i k i e k v i e n ą s a u n e p a l a n k i ą tautą, kas b u v o nuosekliai v y k d o m a Katynėj.

226

Šių š i u r p i ų n u s i k a l t i m ų a t i d e n g i m a s i r p a r o d y m a s t i k r o j e d i e n o s š v i e soje d a u g e l i u i n e t k a r š č i a u s i ų k o m u n i z m o i r S o v . S ą j u n g o s g a r b i n t o j ų b e i s i m p a t i k ų a t v e r s akis. K i e k v i e n a s , k u r i s turi b e n t k i e k ž m o g i š k u m o i r b l a i v a u s proto, p a s i b a i s ė s ta d v o k i a n č i a n u s i k a l t i m ų ir š l y k š t y n i ų d u o b e T a r y b ų S ą j u n g a , k u r i ž u d o n e tik a t s k i r u s ž m o n e s , b e t i š t i s a s t a u t a s . Šiuo metu minėta K o n g r e s o komisija, b a i g u s i liudininkų a p k l a u s i m ą J A V , p e r s i k ė l ė į L o n d o n ą , k u r tęsia s a v o d a r b ą . A p k l a u s i n ė j a m i n a u j i liudininkai, d a u g i a u s i a lenkų emigrantai.
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1952 04 18, Nr. 2 (171), Šiaulių „ A u š r o s " m u z i e j a u s fondai. Nuorašas, mašinraštis.

79

dokumentas

Sovietinės p r o p a g a n d o s kritika
Svarbiausias komunistinio režimo ramstis - NKVD kumštis, raudonarmiečio d u r t u v a s i r „ r a u d o n ą j į r o j ų " į v a i r i a i s l a k š t u t ė s b a l s a i s g i r i a n t i m e l o p r o p a g a n d a . Šiam r e i k a l u i y r a i š l e i d ž i a m a m i l ž i n i š k o s s u m o s p i n i g ų , k u r i u o s b ū t ų g a l i m a p a n a u d o t i ž m o n i ų g e r b ū v i o k ė l i m u i , tačiau ž m o g u s komunistiniame režime laikomas žemiau gyvulio. Mat iš gyvulio, pagal stalininį p e n k m e č i o p l a n ą , g a l i m a turėti n a u d o s , k a i p p a v . , š i a i s m e t a i s daugelis kolūkių jau net viršijo g y v u l i ų odų pristatymo planą, tuo tarpu ž m o g u s , n e b e p a k ę s d a m a s s o v i e t i n i o „ r o j a u s m a l o n u m ų " , k i e k v i e n u atv e j u g a l i tapti priešu... T o d ė l s o v i e t i n i a m e r e ž i m e ž m o n ė s i r y r a n a i k i n a m i n e p a v i e n i u i , b e t m a s i š k a i . Tik p r i s i m i n k i m e , j o g 1 5 m i l i j o n ų ž m o n i ų sovietiniame „rojuje" s u g r ū s t a kalėjimuose... O kur tūkstančių tūkstančiai n u ž u d y t ų j ų bei n u k a n k i n t ų j ų ? K u r tie i š t r e m t i e j i Sibiran, k u r i e , išvarginti nepriprasto klimato, bado, šalčio ir v o s b e p a s t o v ė d a m i ant kojų, turi d i r b t i s u n k i u s k a t o r g o s d a r b u s ? Gal i r čia s o v i e t i n ė p r o p a g a n d a i m s l a p u t ė s b a l s u loti, j o g tai A m e r i k o s „ i m p e r i a l i s t ų " ž v ė r i š k i d a r b a i ? . . O kas gi išžudė tuos dešimt tūkstančių lenkų karių belaisvių Katynės miške netoli S m o l e n s k o ? Tai tik r u s a i . N o r s š i a n d i e n r u s a i v i s ų n i e k š i n g ų d a r b ų kaltę nori p r i m e s t i v o k i e č i a m s , tačiau n e į s t e n g s likti „ n e k a l t a i s a v i n ė liais". V i s a m p a s a u l i u i a p i e šių b a i s i ų ž u d y n i ų v a i s i u s p a s a k o j a atsitikimo dėka i š v e n g ę s ž u d y n i ų lenkų p u l k i n i n k a s Grobickis, A m e r i k o s žinių t v a r k y t o j a s M a s k v o j e , k a t a l i k ų k u n i g a s , k u r i s n u o 1935 iki 1945 m . b u v o M a s k v o j e , i r kt. P u l k i n i n k a s G r o b i c k i s s u d r a u g u b u v o p a s i s l ė p ę K a t y n ė s m i š k e i r p a t y s s a v o a k i m i s m a t ė , k a i p s p y g l i u o t a viela s u r i š t o m i s r a n k o -

227

mis rusai v a r ė lenkų karo belaisvius prie duobių, kur b u v o šaudomi. Norėdami į v y k i a m s užbėgti už akių, rusai p a s i s k u b i n o su lenkų vyriausybe nutraukti diplomatinius santykius. Kuomet vokiečiai užėmė Smolenską, Katynėje s u r a d o milžiniškas kapines. Tuoj b u v o iškviesti geriausi įvairių valstybių gydytojai, kurie darė tyrimus atkastų lavonų. Mikroskopiniai tyrimai parodė, jog lavonai ž e m ė j e b u v o jau a p i e t r e j u s m e t u s i š g u l ė j ę . Tiesa, v ė l i a u i r r u s a i d a r ė t y r i m u s , k a d g a l ė t ų į r o d y t i s a v o n e k a l t u m ą , tačiau k o k i ų k r a š t ų g y d y t o j a i įėjo į r u s ų t y r i m o k o m i s i j ą ? O g i tik sovietiniai, k u r i e , revolv e r i o g r a s i n a m i , b u v o p r i v e r s t i skelbti t a i p š l y k š č i ą r u s ų ž i a u r i ų d a r b ų n u s l ė p i m o netiesą. Tačiau r u s a i i š n e b ū t o b ū t ą n e p a d a r y s i r j i e m s t e k s atitinkama atsakomybė. K o m u n i s t i n i o m e l o p r o p a g a n d a k i e k v i e n ą m i n u t ę turi girti Stalino s a u l ė s s p i n d u l i ų š i l d o m ą „ r o j ų " ir b e g ė d i š k a i ką n o r s šmeižti, pulti. Štai Š i a u r ė s Kinijoje ir Korėjoje d ė l b l o g o m a i s t o , n e š v a r o s ir b l o g o s m e d i c i n o s p r i e ž i ū r o s ė m ė s i a u s t i b a i s i o s m a r o , c h o l e r o s i r šiltinės e p i d e m i j o s . G y v e n t o j ų t a r p e kilo b a i s i p a n i k a . N o r ė d a m i v i s a tai u ž f i k s u o t i , k o m u nistai i r čia g r i e b ė s i b j a u r a u s m e l o , n o r ė d a m i s a v o k a l t ę s u v e r s t i a m e r i k i n i a m s „ i m p e r i a l i s t a m s " . J e i g u tikrai s ą j u n g i n i n k a i p a n a u d o j o b a k t e r i o loginį g i n k l ą , tai k o d ė l k o m u n i s t a i b i j o įsileisti T a r p t a u t i n i o R a u d o n o j o K r y ž i a u s b e š a l i š k ą k o m i s i j ą , k u r i v i e t o j e ištirtų k i l u s i ų e p i d e m i j ų priež a s t i s ? K o d ė l k o m u n i s t a i iki šiol n e a t s a k o į P a s a u l i o S v e i k a t i n g u m o org a n i z a c i j o s s i ū l y m ą s i p a d ė t i n e l a i m ė s i š t i k t i e m s ž m o n ė m s ? G i todėl, k a d bijo pasauliui parodyti blogą komunistinės medicinos sugebėjimą kovoti su šiomis ligomis. Vienas Raudonojo Kryžiaus gydytojas, kuriam slapta p a v y k o p e r e i t i į Š i a u r ė s Korėją, p a s a k o j a , j o g jis, p a t i k r i n ę s k o m u n i s t ų gydytojų vartojamus vaistus, radęs juos visiškai netinkamus. Sovietai s k e l b i a , j o g į Pekiną a t v y k u s i T a r p t a u t i n ė D e m o k r a t i n ė A d v o k a t ų S ą j u n g o s K o m i s i j a , k u r i tik p a s i m a č i u s i s u k o m u n i s t ų p r e m j e r u p a s k e l b ė , j o g j ų k a l t i n i m a i p a g r į s t i . Bet k a s g i s u d a r o šią k o m i s i j ą ? Komis i j o s p i r m i n i n k a s y r a H e n r i k a s B r a n d v e i m e r i s , k u r i s y r a i š tokių p a u k š čių, k u r i e keičia ne tik p l u n k s n a s , b e t ir s n a p ą . Jis y r a a u s t r ų a d v o k a t a s . K u o m e t naciai u ž ė m ė A u s t r i j ą , B r a n d v e i m e r i s p a s i r o d ė nacių p r i e š a k y j e , o kai u ž ė j o s o v i e t a i - B r a n d v e i m e r i s p a s i r o d ė d i d e l i s jų š a l i n i n k a s . Štai k o k i u a u t o r i t e t u k o m u n i s t a i nori p r i d e n g t i s a v o k a l t i n i m u s . K o m u n i s t ų m e l a s i r ž i a u r u m a i a i š k ū s v i s a m p a s a u l i u i . P a b ė g ę s i š Kat y n ė s p o l i t i n i s k a l i n y s p a s a k o j a , k o k i o s e n e ž m o n i š k o s e s ą l y g o s e jie k a s ė auksą. Išvargę, skudurais prisidengę, NKVD mušami ir šunų draskomi, jie d i r b a po 17 ir d a u g i a u v a l a n d ų į parą... O k o k s l i k i m a s t r e m t i n i ų ? K a s

228

laukia kitų k o m u n i s t ų p a v e r g t ų ž m o n i ų ? A i š k u , t o k s p a t likimas... T o d ė l l a i s v a s i s p a s a u l i s n e b e l e i s ilgai n e k a l t ų ž m o n i ų k a n č i o m i s i r m i r t i m i s m a l o n u m ų i e š k a n t i e m s b u d e l i a m s v i e š p a t a u t i i r n u š l u o s n u o ž e m ė s paviršiaus, kad d a u g i a u nebegrėstų laisvajai žmonijai!
Kovojantis lietuvis (Žemaičių a p y g a r d o s Šatrijos rinktinės organas), 1952 03, Nr. 3, GAMF, inv. Nr. 15. Nuorašas, mašinraštis.

80

dokumentas

Apie Josifą Staliną
Kremliaus „autoritetas"

S v a r b i a u s i a s s o v i e t i n i o „ r o j a u s " c e n t r o t a š k a s - K r e m l i a u s v i e š p a t s Juozas D ž i u g a š v i l i s Stalinas. V i s i k o m u n i s t i n i a i p a k a l i k a i j į d a u g i a u g a r b i n a n e g u b e t k ą p a s a u l y j e , l i e p d a m i t ą patį d a r y t i i r k i t i e m s j ų p a v e r g t i e m s ž m o n ė m s . K u r tik b e p a ž v e l g t u m s o v i e t i n i a m e „ r o j u j e " - a r l a i k r a š č i u o s e , ž u r n a l u o s e , k n y g o s e , a r a n t g a t v ė s t v o r ų bei g r i n d i n i o , a r š i u k š l i ų d u o bėse, v i s u r p a m a t y s i b e s i š y p s a n č i u s „tėvelio ū s u s " . N a , o j a u s p a u d a t a r y b i n ė j e s a n t v a r k o j e t a r n a u j a tiktai m e l o p r o p a g a n d a i . Jeigu k o k s r a š y tojas a r p o e t a s n o r i p a l i e s t i g a m t o s g r o ž į , a p r a š y t i s a v o g i m t o s i o s ž e m ė s p i l k ą j į g r u m s t e l į , tokia k ū r y b a y r a n e t i n k a m a i r c e n z ū r a n e p r a l e i d ž i a . Pav., p a i m k i m e k a d i r tokią p a č i o s l i a u d i e s s u k u r t ą s a t y r i n ė j e f o r m o j e s t r o f ą : „ S a u l ė k y l a i š m i š k o . . . " Šita s t r o f a j a u n e t i n k a , n e s joje n ė r a klas i n ė s k o v o s , čia n e p a b r ė ž i a m a Stalino S a u l ė , t o d ė l b ū t i n a i reikia r a š y t i : „Saulė k y l a i š M a s k v o s . . . " P a k l u s n ū s Stalino p a k a l i k a i j į g a r b i n t e g a r b i na, tačiau p a v e r g t i e j i ž m o n ė s n e k e n č i a d a u g i a u n e g u p a s i u t u s i o š u n s . Tad ž v i l g t e r ė k i m e j o p r a e i t i n , k a d m u m s b ū t ų a i š k u , k o d ė l š i a n d i e n v i e ni jį g a r b i n a , kiti k e i k i a . Ž i n o m a , i š s a m i a i čia i š n a g r i n ė t i Stalino g y v e n i m ą n e į m a n o m a , n e s j a m e s l e p i a s i n e p a p r a s t a i d a u g t a m s i ų š e š ė l i ų , tai mes nors bendrais b r u o ž a i s jį peržvelkime. J u o z a s D ž i u g a š v i l i s S t a l i n a s g i m ė 1887 m . G r u z i j o j e , s k u r d ž i o j e batsiuvio šeimoje. Jau iš pat jaunų dienų pasireiškia v a g i l i a v i m u , neklusnum u , y r a d i d e l i s m u š e i k a , - ž o d ž i u , turi v i s u s c h u l i g a n o p o ž y m i u s . P a a u g ę s įstoja į t u o m e t u v e i k u s i ą ž y m i ą G r u z i j o s b a n d i t ų g a u j ą , k u r i a i p o kiek l a i k o p r a d e d a v a d o v a u t i . I š p r i g i m t i e s ž i a u r i a m , b e j o k i ų ž m o n i š k u m o j a u s m ų , b e s ą ž i n ė s J u o z u i S t a l i n u i kelti s a v o „ a u t o r i t e t ą " š i s d a r b a s labai v y k u s i d i r v a . T a i p n e g a i l e s t i n g a i š i g a u j a , Stalino v a d o v a u j a m a ,

229

ž u d o n e k a l t u s g r u z i n ų tautiečius, plėšia j ų turtą, d e g i n a s o d y b a s . Greit d r a u g ų b a n d i t ų t a r p e J u o z a s Stalinas labai i š g a r s ė j a s a v o ž i a u r u m u i r visų banditų yra gerbiamas. K u o m e t caro r e ž i m o n u a l i n t o j e R u s i j o j e ž y d i š k o s k i l m ė s L e n i n a s ė m ė skleisti k o m u n i z m ą , p r i s i d e d a p r i e šio d a r b o i r Stalinas. N u v e r t u s caro režimą ir e s a n t n e r y ž t i n g a i l a i k i n a j a i v y r i a u s y b e i , v a l d ž i ą p a s i g r o b ė bolš e v i k a i , k u r i e m s v a d o v a v o t u o m e t i n i s „Karinis r e v o l i u c i n i s c e n t r a s " , sus i d e d a n t i s i š 6 ž y d ų , v i e n o tikro r u s o s u s p ė j a m a ž y d i š k o k r a u j o p r i e m a i ša, v i e n o g r u z i n o i r v i e n o lenko. Š i e m s p a v y k s t a a p g a u t i i š v a r g i n t ą r u s ų liaudį, k u r i ą į s t u m i a į d a r d i d e s n į s k u r d ą . Iš k a r t o L e n i n a s su Stalinu y r a geri d r a u g a i , b e t tuoj L e n i n a s p a m a t o tikrąjį Stalino v e i d ą ir j u o yra n e p a t e n k i n t a s bei n e b e p a s i t i k i . K u o m e t Stalinas r e d a g a v o „ P r a v d ą " , j o v e d a m a p o l i t i k o s linija n e p a t i n k a Leninui ir Staliną a t l e i d ž i a iš p a r e i g ų , išsiųsdamas užsienin. N u j a u s d a m a s b e s i a r t i n a n č i ą mirtį, L e n i n a s p a r t i j a i rašė: - Žiūrėkite, v e n k i t e Stalino, - tačiau p a r t i j a i n u s i k r a t y t i Stalinu b u v o nebeįmanoma. 1922 m . Leninui p a s i t r a u k u s i š p o l i t i n ė s a r e n o s , v y k o g a n a arši k o v a dėl sosto, k u r i t r u k o n e t p e n k e r i u s m e t u s . Dar j a u n y s t ė j e s u g e b ė j ę s s u m a n i a i v a d o v a u t i b a n d i t ų g a u j a i i r n e g a i l e s t i n g a i naikinti vis u s , Stalinas, b e s i r a m s t y d a m a s d u r t u v u , laimi ir šią k o v ą ir t a m p a r a u d o n o j o s o s t o v i e š p a č i u . T u o j Stalinas s u s k u b o s u s i d o r o t i s u v i s a i s v a r ž o v a i s . J o į s a k y m u b u v o s u š a u d y t i a r b a n u ž u d y t i Trockis, Z i n o v j e v a s , K a m e n e v a s , K i r o v a s i r d a u g d a u g kitų. N u v e r t u s caro r e ž i m ą , b u v o į k u r t a čeka, k u r i p a d ė j o i š l a i k y t i s m u r t o režimą. Č e k a i v a d o v a v o b e v e i k v i e n ž y d a i , k u r i e s a v o š a l t a k r a u j i š k u m u p i r m i a u s i a s u s i d o r o j o s u s e n ą j a inteligentija, p a s k u i ž u d ė b e g a l i n e s mas e s d a r b i n i n k ų i r v a l s t i e č i ų . N u ž u d y t ų j ų č e k o s a u k ų s k a i č i u s labai d i d e lis ir s k a i č i u o j a m a s net m i l i j o n a i s , taip, p a v . , n u o 1917 iki 1923 m. čeka i š ž u d ė v i e n ą m i l i j o n ą 760 t ū k s t a n č i ų ž m o n i ų . Č e k a i š ž u d ė n e k a l t ų ž m o nių m a s e s , o S t a l i n a s v i s u s č e k o s v a d e i v a s , k u r i e p e r d a u g b u v o į s i g a l ė j ę i r a t r o d ė p a v o j i n g i Stalinui, š a u d ė . T a i p 1938 m . b u v o s u š a u d y t a s GPU v a d o v a s ž y d a s J a g o d a , B u c h a r i n a s , B y k o v a s , K r e s t i n s k i s , I v a n o v a s , Čern o v a s , Grinka, Š a r e n g o v i č i u s ir kt. Stalinas tol p a t e n k i n t a s s a v o ž y d b e r niais, kol šie j a m p a t a i k a u j a v i s u g a l i m u n u s i ž e m i n i m u , o v ė l i a u , kai jie p r a d e d a reikšti s a v o v a l i ą , s u š a u d o a r n u ž u d o . Ieško K r e m l i a u s t ė v a s m a l o n i ų s i u r p r i z ų i r š e i m y n i n i a m e g y v e n i m e . J o ž m o n o s d i n g s t a p a s l a p t i n g u b ū d u . K u o m e t 1932 m . p a s l a p t i n g o s e apl i n k y b ė s e m i r ė trečioji Stalino ž m o n a , K r e m l i a u s 5 3 m . „ j a u n u o l i u i " Juo-

230

z u i Stalinui g u d r u s ž y d a s K a g a n o v i č i u s a s m e n i n e s e k r e t o r e p a d a r o s a v o 21 m. d u k t e r į Raišą, k u r i t u o j t a m p a n e l e g a l i a ž m o n a . Bet ir tai n e p a t e n kina Stalino ž v ė r i š k o k r a u j o troškulio... Slenka metai... Ž m o n ė s v a r g s t a b e p r o t i š k a m e Stalino „ r o j u j e " , n e š d a m i s u n k i ą v e r g o d a l i ą . Bet k u o „ r o j u s " eina s k u r d y n , t u o J u o z u l i o g o d u l y s d i d y n . J o k a n č i o s e i r k r a u j u o s e p a s i t e n k i n i m ą r a n d a n t i siela t r o k š t a k u o d a u g i a u k r a u j o , k u o d a u g i a u n e k a l t ų a u k ų , i r jis p r a d e d a ž u d y t i ištisas t a u t a s , į k u r i ų s k a i č i ų p a t e n k a ir l i e t u v i a i . Kiek t ū k s t a n č i ų l i e t u v i ų i š p l ė š t a i š g i m t i n ė s i r p a s l ė p t i š a l t a j a m e Sibire, k i e k d a u g d a u g k e n č i a k a l ė j i m u o s e , o k i e k i š š a u d y t a , k i e k n u k a n k i n t a ž i a u r i a u s i a i s b ū d a i s . . . Ir u ž k ą g i ? A r jie n e s i s k a i t ė s u ž m o g a u s t e i s ė m i s , a r jie ž u d ė k i t u s ? Ne... Jie b u v o p a p r a s t i L i e t u v o s g y v e n t o j a i , m y l ė j o s a v o g i m t ą j į k r a š t ą , s a v o kalbą, p a p r o č i u s i r b u v o p a s i t u r į ž m o n ė s . T o d ė l i r t a p o b e s ą ž i n i o g r u z i no Juozo Stalino nekaltomis a u k o m i s . K a d ž m o g ė d r o s d i k t a t o r i a u s Stalino d i e n o s b a i g i a s i , a i š k u v i s i e m s , tad m e s j a m p r i m i n k i m e l i e t u v i ų s u k u r t ą s a t y r i n ę d a i n e l ę : Ką darysi, Džiugašvili, Kai po nosim bomba "bumbt"? Pasijusi - Kremlius kyla Ir neranda kur nutūpt.
Kovojantis lietuvis (Žemaičių a p y g a r d o s Šatrijos rinktinės o r g a n a s ) , 1952 03, Nr. 3, GAMF, inv. Nr. 15. Nuorašas, mašinraštis.

81

dokumentas

Straipsnis apie genocidą
Apie genocidą

Genocidas yra p l a n i n g a s tautos ž u d y m a s su tikslu ją visai sunaikinti. Tas ž o d i s y r a n a u j a s , s u k u r t a s i r p r a d ė t a s v a r t o t i tik p a s k u t i n i u l a i k u , kai p a s a u l į p a s i e k ė g a n d a s a p i e tai, k a d H i t l e r i s s a v o i m p e r i j o j v y k d o ištisinį kai k u r i ų t a u t ų n a i k i n i m ą . T a s g a n d a s k l a i k i u š i u r p u n u s k a m bėjo v i s a m p a s a u l y . Garsiajame N i u r n b e r g o teisme Hitlerio sėbrai susil a u k ė u ž tai a t p i l d o . Š i u o m e t u n e m a ž e s n i u k l a i k u m u v i s a m p a s a u l y j e s k a m b a žinia a p i e tai, k a d Stalinas v y k d o g e n o c i d ą P a b a l t i j o k r a š t u o s e . U ž s i e n i o s p a u d a i r

231

r a d i j a s a p i e tai plačiai ir g a r s i a i s k e l b i a . V e l t u i b o l š e v i k i n ė g a u j a , u ž s i t v ė r u s i g e l e ž i n e u ž d a n g a , s t e n g i a s i p a s l ė p t i v i s u s s a v o „ ž y g d a r b i u s " . Laisv ą j į p a s a u l į p a s i e k i a žinios a p i e v i s u s t a m s i u o s i u s j ų d a r b u s . N e tik bend r o p o b ū d ž i o žinios, bet ir ištisi ir pilni jų d a r b ų s ą r a š a i . Štai N i u j o r k o r a d i j o s k e l b i m u L i e t u v o s p a s i u n t i n y s įg. m i n . J A V P . Ž a d e i k i s J u n g t i n i ų Tautų O r g a n i z a c i j a i p a t e i k ė s ą r a š u s d a u g i a u k a i p 5 0 000 lietuvių, k u riuos b o l š e v i k a i i š ž u d ė p a s k u t i n ė s o k u p a c i j o s l a i k u . J A V v a l s t y b ė s dep a r t a m e n t e p r a ė j u s i ų metų ž i n i a r a š t i s s k e l b i a , k a d 17% P a b a l t i j o g y v e n tojų j a u i š t r e m t a į Sibirą. D i d ž i a u s i a s t r ė m i m ų p r o c e n t a s , be abejo, t e n k a Lietuvai. Jau k e l e t a s m e t ų , k a i p m ū s ų t a u t o s a t s t o v a i u ž s i e n y j e JTO g e n . a s a m b l ė j ų m e t u p a t e i k i a s ą r a š u s tremtinių, i š g a b e n t ų į Sibirą. P r a ė j u s i o s gen. a s a m b l ė j o s m e t u V y r i a u s i o j o L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o K o m i t e t o atstov a i p a t e i k ė v i s u s g e n o c i d ą L i e t u v o j liečiančius d o k u m e n t u s . N o r s p r i e v i e š o ir a t v i r o g e n o c i d o n a g r i n ė j i m o š i u o m e t u JTO ir neprieis, tačiau t o m i s p r o g o m i s v i s o s žinios i r d u o m e n y s a p i e g e n o c i d ą m ū s ų š a l y j e i r k i t u o s e p a v e r g t u o s e k r a š t u o s e y r a plačiai g a r s i n a m a u ž sienio s p a u d o s ir radijo. Pasaulio viešoji n u o m o n ė š i u o s b o l š e v i k ų v e i k s m u s g e r a i ž i n o i r y r a seniai p a s m e r k u s i . N ė r a a b e j o n ė s , k a d tai M a s k v a i l a b a i g a d i n a n e r v u s i r v e r č i a j ą b ū t i a t s a r g e s n ę bei sulėtinti s a v o p l a č i u s t a u t ž u d y s t ė s p l a n u s . Reikia p a s a k y t i , k a d b o l š e v i k i n ė p o l i t i k a d a u g l a b i a u b i j o v i e š o s i o s p a s a u l i o n u o m o n ė s n e g u s a v o l a i k u nacionalsocialistai. Hitleris s a v o p l a n ų v e i k v i s a i n e s l ė p ė . T a u t ų n a i k i n i m ą jis v a r ė v i s i š kai atvirai. U ž tai g r e i č i a u p r i ė j o liepto galą. Stalinas t u o a t ž v i l g i u y r a d a u g gudresnis ir atsargesnis. Dar 1941 m . b u v o rasti p l a n a i , p a g a l k u r i u o s 7 0 % s u v i r š u m L i e t u v o s g y v e n t o j ų t u r ė j o b ū t i i š g a b e n t a į Sibirą. L i k u s i o j i d a l i s t u r ė j o n u s k ę s t i rusiškai bolševikinio potvynio sraute. Nėra jokios abejonės, kad M a s k v a šitų s a v o s u m a n y m ų nėra a t s i s a k i u s i . S u p r a n t a m a , k o d ė l lietuvių ir kitų Pabaltijo tautų g y v a v i m a s Baltijos p a j ū r y j e r u s a m s y r a labai n e m a l o n u s . N o r s š i u o s k r a š t u s j i e m s k a r t a i s p a v y k s t a u ž g r o b t i , tačiau tai, k a d š i u o s e k r a š t u o s e g y v e n a n e r u s ų r a s ė s ž m o n ė s , t a m tikrų politinių į v y k i ų r a i d o j v e r č i a j u o s tas šalis v ė l paleisti i š s a v o n a g ų . O P a b a l t i j y s r u s a m s y r a labai s v a r b u s v i s a i s a t ž v i l g i a i s . Tik s u n a i k i n u s v i e t i n e s t a u t a s ir k o l o n i z a v u s Baltijos p a k r a š č i u s r u s a i s jų imperijai n i e k a d a n e b ū t ų p a v o j a u s , k a d šie k r a š t a i gali iš jų r a n k ų išslysti. B o l š e v i k i n ė r u s ų v a l d ž i a l a b i a u n e g u k u r i n o r s kita p r i e š j ą b u v u s i R u s i j o s v a l d ž i a i š r e i š k i a n u o ž m i a u s i ą r u s ų n a c i o n a l i z m o j a u s m ą . Nesteb ė t i n a todėl, k a d j i y r a p a s i r y ž u s i P a b a l t i j o t a u t ų s u n a i k i n i m ą į g y v e n d i n -

232

ti. Tai r o d o ž u d y m a i , m a s i n i a i t r ė m i m a i , t a u t o s k u l t ū r o s ir ū k i o n a i k i n i mas, didžiausios rusinimo pastangos, pagaliau nepaprastas rusų plūdimas į tuos kraštus. B o l š e v i k ų n o r a s labai i r l a b a i a i š k u s . Deja, j i e m s s a v o u ž s i m o j i m ų n e s i s e k a t a i p g r e i t į g y v e n d i n t i , k a i p jie t o n o r ė t ų . V i e n a r i m č i a u s i ų p r i e žasčių, k u r i o s s u l ė t i n o r u s ų p l a n u s , b u v o , b e a b e j o , a k t y v u s šių k r a š t ų p a s i p r i e š i n i m a s . T o p a s i p r i e š i n i m o a k i v a i z d o j e r u s a i i š lėto t e g a l ė j o prieiti p r i e g a l u t i n i o šių k r a š t ų ū k i n i o s u n a i k i n i m o . Tai v e r t ė j u o s i š p r a d ž i ų būti a t s a r g e s n i a i s i r s u m a s i n ė m d e p o r t a c i j o m , nes, n u o j ų g e l b ė d a m i e s i , gyventojai ne sykį griebėsi ginklo. A n t r a r i m t a g e n o c i d o s u l ė t i n i m o p r i e ž a s t i s y r a ta, k a d b o l š e v i k a i , k a i p jau p i r m a m i n ė t a , y r a p r i v e r s t i s k a i t y t i s s u tuo, k a d v i s i j ų „ ž y g d a r b i a i " p a s i d a r o ž i n o m i l a i s v a j a m p a s a u l i u i i r s u k u r i a ten j i e m s l a b a i n e p a l a n k i ą a t m o s f e r ą . Tai v e r č i a j u o s s a v o d a r b u s į v a i r i a i s b ū d a i s m a s k u o t i , o tai, b e abejo, lėtina t ų d a r b ų t e m p ą . Trečia p r i e ž a s t i s , k u r i s u l a i k ė b o l š e v i k u s n u o s t a i g a u s P a b a l t i j o k r a š t ų g y v e n t o j ų s u n a i k i n i m o a r i š g a b e n i m o , y r a ta, k a d tai g a l ė t ų v i s i š k a i s u t r i k d y t i ū k i n i u s p r i s t a t y m u s i š šitų p a v e r g t ų j ų k r a š t ų . T a d a b o l š e v i k a i šiuo ekonominių ir ginklavimosi v a r ž y b ų metu nebegalėtų gauti iš jų to grobio, kuris jiems d a b a r tenka. Tačiau kolchozinės sistemos į v e d i m a s šį nepatogumą galės gerai pašalinti, nes kolchozinėj santvarkoj didesnio gyventojų skaičiaus pašalinimas ar pakeitimas n e b e s u d a r y s tokio didelio trikdymo, kaip privatiniame ūkyje. Tai t o k i o s y r a s v a r b i a u s i o s p r i e ž a s t y s , k u r i o s s u l a i k o s t a l i n i n i ų g e n o c i d o u ž m o j ų t e m p ą . Tačiau n ė k i e k n e g a l i m a s k ų s t i s , k a d tas t e m p a s lėtas. A t r o d o , k a d i r p r i e t o k i o t e m p o k a ž k i e k d a u g m e t ų n e r e i k ė t ų iki visiško ir galutinio m ū s ų tautos sunaikinimo. Deja, š i a n d i e n v i s i g e r a i m a t o m , k a d t a u t ų ž u d i k a m s n e p a v y k s j ų baisieji k ė s l a i . Greitu l a i k u j ų v i e š p a t a v i m u i a t e i s g a l a s . V i s o s l a i s v o s i o s i r p a v e r g t o s i o s t a u t o s j a u š i a n d i e n y r a j u o s v i s i š k a i p a s m e r k u s i o s , i r ateina d i e n a , k a d a t e i s i n g a s i s ž m o n i j o s b a l s a s p a g a l i a u tars j i e m s m i r t i e s sprendimą. B. Nortautas*

Laisvės kova (LLKS Rytų Lietuvos srities organas), 1952 04, Nr. 4, Pasvalio viešoji biblioteka. Nuorašas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 306-311.

* Autorius nenustatytas.

233

82

dokumentas

Kovos dėl valdžios K r e m l i u j e prognozės
Kremliaus krizė

D a u g e l i s š i a n d i e n i n i ų tironų p a m i n a p e r d u t ū k s t a n č i u s m e t ų u g d y t ą i r garsintą Kristaus mokslą, pamina, kas dieviška ir kilnu. Pamina šimtmečiais u g d y t u s t a u t ų i d e a l u s , ž m o g a u s teisę į g y v e n i m ą , j ų p a p r o č i u s i r tradicijas, p r i m e s d a m i v i e n s a v ą , s a v e g a r b i n a n č i ą d i k t a t ū r ą . D a u g e l į tokių v a l d o v ų l a i k a s p a v e r t ė d u l k ė m i s , d a u g e l i o v a r d a s i š b r a u k t a s i š istorijos p u s l a p i ų . N o r s , ž i n o m a , i r š i a n d i e n d a r m i n i m e net p r i e š keliolika š i m t m e č i ų e g z i s t a v u s i u s d i k t a t o r i u s , tačiau jie m i n i m i n e k a i p v a l d o v a i , a t n e š ę ž m o n i j a i g ė r i o , b e t k a i p tironai. N e n a g r i n ė s i m e čia p r a e i t i e s tiron ų , b e t tik t r u m p a i a p s i s t o s i m e ties b u v u s i u š i ų d i e n ų t i r o n u Stalinu, kuris, kaip daugelis žmonių, nukeliavo amžinybėn, ir naujai „išrinktąjį" Malenkovą. P r a n e š i m a s a p i e Stalino mirtį ž a i b o g r e i č i u n u s k r i e j o p e r p a s a u l į . Laisv ų j ų ž m o n i ų tai b u v o s u t i k t a s u ironija i r p a n i e k a . N i e k a s S t a l i n u i n e p a r e i š k ė n u o š i r d a u s a t m i n i m o i r g a i l e s č i o . P a v e r g t ų j ų ž m o n i ų t a r p e tai s u k ė l ė v i l t i e s k i b i r k š t į g r e i t e s n i a m i š s i l a i s v i n i m u i . B o l š e v i k ų t a r p e š i žinia s u k ė l ė b a i s i a u s i ą s ą m y š į . Dar Stalinui t e b e s i b l a š k a n t m i r t i e s a g o n i j o j e , g r u p ė Kremliaus b o l š e v i k ų jau varžosi dėl sosto. Išsiveržus p a s k u t i n i a m Stalino a t o d ū s i u i , n e t e n k a ilgai l a u k t i n a u j o d i k t a t o r i a u s p a s k e l b i m o . Sąm o k s l i n i n k ų g r u p ė , s u s i d e d a n t i v o s i š kelių b o l š e v i k ų , k a i p antai, Mal e n k o v o , M o l o t o v o , Berijos, V o r o š i l o v o , K a g a n o v i č i a u s , C h r u š č i o v o i r kitų, t u š č i o n Stalino k ė d ė n į s o d i n o M a l e n k o v ą , k u r i s , d a r S t a l i n u i g y v a m tebesant, jau p r e t e n d a v o sostan. Šis f a k t a s d a r kartą r y š k i a i p a r o d ė , k a i p s o v i e t i n ė k o n s t i t u c i j a g a r a n tuoja s o v i e t ų p i l i e č i a m s joje d e k l a r u o t a s teises. Joje s a k o m a , k a d S o v i e t ų S ą j u n g o s v y r i a u s y b ę renka pati liaudis lygiateisiais, visuotinais ir slaptais b a l s a v i m a i s . Tačiau k o k i a i s r i n k i m a i s r e m d a m a s i K r e m l i a u s s ą m o k s lininkų g r u p ė p a s k y r ė naują diktatorių M a l e n k o v ą , p r i k e r g d a m a jam dar k o m u n i s t ų p a r t i j o s g e n e r a l i n i o s e k r e t o r i a u s i r m i n i s t e r i o p i r m i n i n k o titulą? Ar čia l i a u d i e s v a l i a ir ar tai g a r a n t u o j a s o v i e t i n ė k o n s t i t u c i j a ? N e ! U ž g u i t o s ž m o n i ų m a s ė s čia n e t u r i r e n k a m o s i o s g a l i o s j o k i ų teisių p a s i renkant valdovus. Milijonams žmonių prievarta primeta savą valdžią k e l e t a s ž m o n i ų , k u r i ų Stalino l a i k a i s d a r b u v o 25, tačiau M a l e n k o v u i p a g r o b u s v a l d ž i ą j ų s k a i č i u s s u m a ž ė j o iki 10. N o r s , ž i n o m a , b o l š e v i k i n i o

aparato p e r t v a r k y m a s yra visiems aiškus, o iš dalies būtinai reikalingas k r u v i n a i M a l e n k o v o i r kitų j o s ė b r ų k a r j e r a i į g y v e n d i n t i . V i e n a , e s a n t m a ž e s n i a m s k a i č i u i v a r ž o v ų , g e r i a u g a l i m a p a t e n k i n t i k a r j e r i s t i n i u s poreikius, o iš k i t o s p u s ė s (t. y. k o d ė l p a l i k t a s p o r i n i s s k a i č i u s ) tai, k a d susidarius dviem nuomonėm, dviem skirtingų pažiūrų lygaus skaičiaus g r u p ė m s n ė v i e n a n e t u r ė t ų p e r s v a r o s . Čia k a i p tik i š r y š k ė j a s o v i e t i n ė s k o n s t i t u c i j o s i r į s t a t y m ų b ū d i n g i a u s i b r u o ž a i i r k a i p jie į g y v e n d i n a m i p r a k t i k o j e . Sovietiniai v a l d o v a i n e p r i p a ž į s t a j o k i o į s t a t y m o , - jie p r i p a žįsta tik jėgą ir terorą. Jų k o n s t i t u c i j a - tai tuščių ž o d ž i ų ž a i s m a s , k u r i e n e v e r t i net to p o p i e r i a u s , a n t k u r i o jie s u r a š y t i . N e t e n k a i š p a g r i n d ų n a g r i n ė t i n a u j o s i o s K r e m l i a u s v y r i a u s y b ė s , tačiau k l a u s i m a s k y l a a p i e patį p r e m j e r ą M a l e n k o v ą . A r p a j ė g s jis išlaik y t i v a l d ž i ą s a v o r a n k o s e , a r s u s i l a u k s t i n k a m ų s i m p a t i j ų i š kitų v a l s tybių k o m u n i s t ų i r a r p a j ė g s j u o s a p i e s a v e s u b u r t i , k a i p b u v o p a d a ręs Stalinas? Ne! Tai a i š k i a i i š r y š k ė j o t u o l a i k u , kai Stalinui m i r u s , žinoma, to dar n e p a s k e l b u s pasauliui, g r u p ė bolševikų, kurių dalis n u o pat r e v o l i u c i n i ų l a i k ų b u v ę Stalino b e n d r a ž y g i a i , s u s i r e n k a s u f o r m u o t i n a u j ą K r e m l i a u s v y r i a u s y b ę . Dar t a r i a m a i g r u p e i n e p a t v i r t i n u s , Malenk o v a s s a v e j a u u ž s i r e k o m e n d u o j a p r e m j e r u , k a s s u s i r i n k u s i ų j ų t a r p e sukėlė s ą m y š į . T a č i a u j a u b u v o v ė l u ! M a l e n k o v a s d a r p r i e š tai p a s i g r o b ė v a l d ž i ą į s a v o r a n k a s ir s u t e i k ė s a u r e i k i a m u s titulus. Ir n e s v a r b u , ar s u s i r i n k u s i ų j ų g r u p ė j į tvirtino, a r b ū t ų n e t v i r t i n u s i , j o k a r j e r a b u v o aiški. Jis p a s k u t i n i u o j u l a i k u s p ė j o n u s i t i e s t i k r u v i n ą kelią iki Stalino pašonės ir įsigyti jo pasitikėjimą. L i p d a m a s per lavonus, kasdien braidyd a m a s k r a u j u o s e i r m i l i j o n u s ž m o n i ų p a s k a n d i n ę s a š a r o s e , jis d a l i n a i atsiekė tai, ką b u v o į v y k d ę s Stalinas po L e n i n o mirties. Ir jei s u s i r i n k u s i e j i b ū t ų n e t v i r t i n ę , tai n e b ū t ų turėję d i d e s n ė s r e i k š m ė s , n e b e n t tuo, kad d a u g u m a i komunistų būtų nusiritusios galvos ir Maskvos gatves b ū t ų u ž l i e j ę s k r a u j a s . N e t e n k a abejoti, k a d M a l e n k o v u y r a n e p a t e n k i n ti senieji b o l š e v i k a i k a i p M o l o t o v a s , Berija, B u l g a n i n a s , V o r o š i l o v a s ir kt. Tai pastebėjęs, M a l e n k o v a s p a s i s t e n g ė į v y k i a m s u ž b ė g t i u ž akių. Kad p a t r a u k u s s a v o n p u s ė n s e n u o s i u s b o l š e v i k u s , M o l o t o v a s p a s k i r i a m a s užsienio reikalų ministeriu. Buvusį užsienio reikalų ministerį Vyšinskį, k a i p antraeilės r e i k š m ė s e l e m e n t ą , p a s k i r i a tik d i p l o m a t i n ė s p a s i u n t i n y b ė s p r i e Jungtinių Tautų O r g a n i z a c i j o s (SNO) š e f u . B u v u s i a m s l a p t o s i o s policijos v i r š i n i n k u i Berijai s u t e i k i a m a s v i d a u s reikalų m i n i s t e r i o v a r d a s . K a d p a t r a u k u s k a r i u o m e n ę s a v o p u s ė n , jos v a d u p a s k i r i a m a s Bulg a n i n a s , o p a d ė j ė j a i s - m a r š a l a i V a s i l e v s k i s ir Ž u k o v a s . Čia t r a g i š k i a u sio likimo s u s i l a u k ė s e n a s b o l š e v i k a s , A u k š č i a u s i o s i o s SSSR T a r y b o s Pre-

235

z i d i u m o p i r m i n i n k a s Š v e r n i k a s , k u r i s i š v i r š ū n ė s i š š v i l p i a m a s i r paliek a m a s p o l i t b i u r o k a n d i d a t u . J o v i e t o n , v i e n tik p a t a i k a v i m o p r i n c i p u , p a s o d i n a m a s V o r o š i l o v a s . I r vėl M a s k v o s v a l d o v ų k a r a l i š k o s k ė d ė s užp i l d y t o s . A t r o d y t ų , k a d K r e m l i u j e r y š i u m s u Stalino mirtimi v y k u s i kom e d i j a j a u b a i g t a . Praeitis p a r o d ė , k o k i a arši k o v a dėl s o s t o v y k o mir u s Leninui, kiek d a u g k r a u j o b u v o pralieta, kol Stalinas u ž s i t i k r i n o s a u p i r m a u j a n č i ą vietą. Todėl i r š i a n d i e n n e t e n k a abejoti, k a d d a r d a u g i a u k r a u j u o s e p a p l ū s Sovietų S ą j u n g a i r k a d d a u g k o m u n i s t ų b u s n u ž u d y ta, kol M a l e n k o v a s s a u g u s p a s i j u s k a r a l i š k u o s e K r e m l i a u s r ū m u o s e . Tik, ž i n o m a , v a r g u j a m tai p a v y k s . Jau l a i s v o j o p a s a u l i o s p a u d o j e s a k o m a , k a d d a b a r Sov. S ą j u n g o j risis g a l v o s n u o Elbės iki V l a d i v o s t o k o . Ir tai n e g i n č i j a m a tiesa. N i e k o nereiškia, k a d M a l e n k o v a s p a s i s k u b i n o suteikti ministrų v a r d u s keletui b o l š e v i k ų , - jų n e p a s i t e n k i n i m a s j u o nė kiek nes u m a ž ė j o . Tai r y š k i a i p a r o d o tas f a k t a s , k a d Berija ir M o l o t o v a s , kalb ė d a m i p r i e Stalino k a r s t o , n ė v i e n u ž o d ž i u n e p r i s i m i n ė a p i e n a u j ą j į d i k t a t o r i ų M a l e n k o v ą , a p i e jo „ ž y g d a r b i u s " ir a t s i d a v i m ą jam, ką v i s i oratoriai k a l b ė d a v o a p i e Staliną. U ž g e s o Stalino s a u l ė . K o m u n i s t ų t i k ė j i m o s i m b o l i s v i r t o ž e m ė s d u l ke. N e l i k o jau to, k u r i s k o m u n i s t a m s b u v o v i s k a s ir t u r ė j o didelį jų pasitikėjimą. Šiandien t o nėra i r n e b u s s u M a l e n k o v u , k u r i s k o m u n i s t a m s yra tik m i n i s t e r i s p i r m i n i n k a s ir k o m p a r t i j o s s e k r e t o r i u s . Š i a n d i e n Mal e n k o v u i n e t a i k o m a s nei tėvo, nei m o k y t o j o , nei g e n i j a u s v a r d a s . Ir k a m v i s a tai taikyti, jeigu v a r ž y b o s d a r n e b a i g t o s , j e i g u nė v i e n o k a r j e r a nėra užtikrinta. L y g i a g r e č i a i tenka p a s t e b ė t i , k a d M a l e n k o v u y r a n e p a t e n k i n t i i r kitų v a l s t y b i ų k o m p a r t i j ų v a d a i . Stalino l a i d o t u v ė s e p a s i g e n d a m a Kinijos galv o s - M a o C z e d u n o , k u r i s p a s i u n t ė tik p a s i u n t i n į . A i š k i a i m a t y t i , k a d Mao Czedunas naujosios Kremliaus v y r i a u s y b ė s atžvilgiu yra abejingas. Tačiau, politinių į v y k i ų s p a u d ž i a m a s , jis s u s k u b o K r e m l i u i p a s i ų s t i tel e g r a m ą , k u r i o j e u ž t i k r i n o ( n e a i š k u , k i e k ilgai) ir tolimesnį K i n i j o s - S o v . S ą j u n g o s b e n d r a d a r b i a v i m ą . Čia g a l i m e prieiti [prie] i š v a d o s , k a d Kinija p a t a i k a u s M a s k v a i tol, kol i š jos ū k i n ė s g ė r y b ė s i r k a r i n ė m e d ž i a g a p l a u k s jon. V i s a tai r o d o , k a d reikia l a u k t i n a u j ų kinų r e i k a l a v i m ų iš R u s i j o s ar net v i s i š k o n u o jos n u s i g r ę ž i m o . Per l a i d o t u v e s n e b u v o i r R [ y t ų ] V o k i e t i j o s k o m u n i s t ų v a d o V i l h e l m o Piko, k u r i s taip p a t p a s i u n t ė tik p a s i u n t i n į . Ir d a u g e l i s k o m u n i s t i n i ų v a d e i v ų į l a i d o t u v e s n e a t v y k o . Jų n e a t v y k i m o p r i e ž a s t į p a r o d y s ateitis. P o v i s o t o reikia l a u k t i n a u j ų a t s k i r ų v a l s t y b i ų k o m p a r t i j ų a t s k i l i m ų n u o K r e m l i a u s orbitos.

236

Stalinas taip p a t b u v o i r p a s a u l i o k o m u n i s t ų v a d u , k ą M a l e n k o v a s v a r g u a r p a s i e k s . Kažin a r p a j ė g s jis a p i e s a v e s u b u r t i p a s a u l i o k o m u n i s tus, y p a t i n g a i t u o a t v e j u , kai M a o C z e d u n a s p a s a u l i o k o m u n i s t a m s y r a geriau žinomas ir didesnė dalis simpatijų yra jo pusėje. T a i p p a t t e n k a abejoti, a r M a l e n k o v a s s u g e b ė s į s i g y t i t i n k a m ų s i m p a tijų ir iš S o v . S ą j u n g o s bei jos satelitinių k r a š t ų k o m u n i s t ų . Be to, n e a i š k u , a r jis p a j ė g s s a v o r a n k o s e i š l a i k y t i m i l i j o n a m s ž m o n i ų mirtį n e š a n č i ą s l a p t ą j ą policiją ir k a r i u o m e n ę . L a i s v o j o p a s a u l i o s p a u d a , k o m e n t u o d a m a , k u r i s i š trijų v a r ž o v ų , t . y . M a l e n k o v o , M o l o t o v o i r Berijos, b ū t ų t i n k a m i a u s i a s s o s t a n , taip r a š o : „ M o l o t o v a s p e r s e n a s , k a d galėtų s u s i d o r o t i su s u n k u m a i s , M a l e n k o v a s n e k e n č i a m a s k a r i u o m e n ė s , o Berijos ž v a i g ž d u t ė j a u v i s a i a p t e m u s i . " Ir k a s g a l i a u s i a i t a p s K r e m l i a u s d i k t a t o r i u m , d a r n e a i š k u . Tik v i e n a a i š k u , kad dar d a u g nusiris g a l v ų ir M a s k v o s g a t v ė m i s nutekės d a u g kraujo, kol g a l u t i n a i tironai p a s i j u s s a u g ū s , j e i g u tik j ų i m p e r i j a n e s u b y r ė s p i r m to. Iš k i t o s p u s ė s , Stalino m i r t i s g a l i b ū t i S o v . S ą j u n g o j e s u i r u t ė s ar neram u m ų priežastimi, kas žymia dalimi pagreitins p a v e r g t ų j ų išsilaisvinimą. Reikia l a u k t i satelitinių k r a š t ų k o m u n i s t i n i ų v a d e i v ų n u s i g r į ž i m o n u o K r e m l i a u s i r p a s u k i m o n a u j u keliu, k a i p p a d a r ė Titas J u g o s l a v i j o j e . O t a m k a i p tik d a b a r p a l a n k i o s s ą l y g o s . N e t e n k a v i s u t u o a b e j o t i d a r i r todėl, k a d t a r p t a u t i n ė p a d ė t i s v y s t o s i p a v e r g t o s i o m s t a u t o m s p a l a n k i a linkme. B e to, M a l e n k o v a s y r a v i e n a s i š d i d ž i a u s i ų ž y d ų p e r s e k i o t o j ų , k ą v a r gu g a l ė s p a k ę s t i SSSR v i d a u s reikalų m i n i s t e r i s Berija, - n e s jis p a t s y r a žydas. O k a s lieka p r i s i m i n t i link m i r u s i o Stalino, tai tik tiek, k a d m i r ė vienas didžiausių ž m o g ž u d ž i ų , tikinčiųjų persekiotojas ir milijonams žmonių a t n e š ę s b a d ą , p r i e s p a u d ą , s k u r d ą i r mirtį tironas. J o v a r d a s l i k s a m ž i a m s s u r i š t a s s u d a r istorijoje n e g i r d ė t o ž m o g ž u d ž i o v a r d u . K a d a j o k ū n a s , b a i g ę s ž e m i š k ą j ą kelionę, g u l ė j o k a r s t e , m e s l e n k ė m e g a l v a s n e j a m , b e t m i r t i e s g a l y b e i i r a m ž i ų V i e š p a č i u i . M e s n u l e n k i a m e g a l v a s vis i e m s tiems, k u r i e krito k a i p k o m u n i z m o a u k o s . T e g u l b ū n a j i e m s a m ž i na g a r b ė ir a t m i n i m a s . K a d ir k o k i e s t i p r ū s b ū t ų tironai, jie n e i š v e n g i a m a i i š n y k s t a iš g y v e n i mo. D u l k ė v i r s t a d u l k e , k a i p Stalinas š i a n d i e n . Ir k a s b e u ž i m t ų jo vietą n e b e s u l a u k s tokio a k l o g a r b i n i m o , k o k s b u v o atitekęs Stalino daliai, n e s tie, k u r i e i š j o r a n k ų m a l d a u d a v o m a l o n ė s i r p a s i g a i l ė j i m o , š i n d i e n j a u s u p r a n t a , k a d K r e m l i a u s d i k t a t ū r a d a r n e v i s k a s g y v e n i m e . Ilgą eilę met ų s p a u s t i v i e n o tirono i r d a b a r , n e b e j a u s d a m i j o u ž d ė t ų g r a n d i n i ų , jie

237

p a t y s p a n o r o b ū t i tironais. Bet j u k v i s i e m s a i š k u , k a d v i e n a m e soste, i r d a r t u o p a č i u l a i k u , n e g a l i s ė d ė t i keli v a l d o v a i . I r j u k v i s a d a ten, k u r d u p e š a s i , laimi trečias; o l a i m ė s tie, k u r i e ne g a r b ė s ir s o s t o siekia, b e t laisvės. P[a]rt[izanas] Darius*

Laisvės balsas (Žemaičių a p y g a r d o s o r g a n a s ) , 1953 03 20, Nr. 3 (161), GAMF, i n v . Nr. 37. Originalas, mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 4, p. 509-514.

83

dokumentas

Apie Josifo Stalino mirtį
Dėl Stalino mirties

Stalinas mirė. Pavirto d u l k ė m i s k ū n a s ž m o g a u s , atsakingo už dešimčių t a u t ų p a v e r g i m ą , u ž m i l i j o n ų mirtį i r u ž d e š i m č i ų m i l i j o n ų k a n č i a s . Šiandien, kai d i d y s i s š i o a m ž i a u s b e d i e v i s s t o v i p r i e š A u k š č i a u s i o j o s o s t ą , g a l i m a t r u m p a i p e r ž v e l g t i , kiek n e a p s a k o m ų k a n č i ų s u t e i k ė Stalino v i e š p a t a v i m a s p a v e r g t o m s tautoms. Gruzijos b a t s i u v i o s ū n u s klasta, žiaurumu ir g u d r u m u iškopė į komunistinės valdžios viršūnes, ž u d y d a m a s priešus ir d r a u g u s , ir įsigijo galią, n e p a l y g i n a m a i d i d e s n ę n e g u Rusijos carų. P a s i n a u d o d a m a s p a l a n k i o m i s p r o g o m i s , d i d y s i s p a v e r g ė j a s grobė v i e n ą šalį po k i t o s tiek E u r o p o j e , tiek ir A z i j o j e . K a r o ir p o k a r i o m e t a i s , kai r u s i š k a s i s n a c i o n a l i z m a s p a s i e k ė k r a š t u t i n u m ą , s t a l i n i n i o s i a u t ė j i m o p a s e k m ė j e b u v o ž u d o m i l e n k ų b e l a i s v i a i i r K i n i j o s ū k i n i n k a i , š i m t a i ešelonų s u P a b a l t i j o g y v e n t o j a i s p a p i l d ė S i b i r o v e r g ų d a r b o s t o v y k l a s . I r štai š i a n d i e n V i s a g a l i s p a r e i k a l a v o a t a s k a i t o s i š ž m o g a u s , n o r ė j u s i o s a v e padaryti Dievu. Kremliuje nebeliko asmens, kuris nors dalinai būtų tiek ž y m u s , k i e k b u v o i š g a r s ė j ę s Stalinas. N o r s v a l d ž i ą d a b a r p a s i g r o b ė n e d i d e l ė b u v u s i ų Stalino b e n d r a d a r b i ų k l i k a : M a l e n k o v a s , Berija, Molot o v a s i r kiti, b e t n e g a l i m a m a n y t i , k a d n ė v i e n a s i š j ų n e p a m ė g i n t ų pas i g l e m ž t i a b s o l i u č i ą v a l d ž i ą į s a v o r a n k a s . Tiesa, M i n i s t r ų T a r y b o s p i r m i n i n k u d a b a r t a p o M a l e n k o v a s . Tai n e ž y m u s ž m o g i ū k š t i s , J a g o d o s s i a u -

* Autorius nenustatytas.

238

tėjimo m e t u d r a u g ų į s k u n d i m a i s į s i g i j ę s Stalino p a s i t i k ė j i m ą . Jis v i s i š k a i n e ž i n o m a s u ž s i e n y j e , n e s y r a b u v ę s tik L e n k i j o s , Č e k o s l o v a k i j o s i r V e n g rijos k o m p a r t i j ų s u v a ž i a v i m u o s e . V a k a r ų E u r o p o s i r A z i j o s k r a š t ų k o m partijos v a r g u ar skaitysis su nepopuliaria M a l e n k o v o figūra. Pagaliau n e a i š k u , a r M a l e n k o v a s tvirtai u ž s i t i k r i n o s a u a b s o l i u t a u s d i k t a t o r i a u s vietą. V i e n a a i š k u , k a d n a u j i e j i K r e m l i a u s v a d e i v o s n e t u r ė s nei t o p o p u l i a r u m o u ž s i e n i o k o m p a r t i j ų tarpe, nei s u g e b ė j i m o kantriai g r o b t i v i e n ą v a l s t y b ę p o k i t o s k a i p Stalinas. Kur n u v e s n a u j i e j i R u s i j o s v a d o v a i s a v o b r a š k a n t į l a i v ą , p a r o d y s ateitis. Šia p r o g a reikia p r i s i m i n t i J A V v a l s t y b ė s s e k r e t o r i a u s D a l e s o ž o d ž i u s : „Su Stalino m i r t i m i b a i g ė s i u ž g r o b i m ų i r v e r g i j o s era - Stalino era. D a b a r p r a s i d e d a E i z e n h a u e r i o era - l a i s v ė s era". Kai dėl l i e t u v i ų t a u t o s , m e s n ė kiek n e l i ū d i m e d ė l s a v o p a v e r g ė j o i r ž u d i k o mirties. M u m s n e s v a r b u , k a d v i e n ą d e s p o t ą p a k e i č i a kitas: n u o t o p a v e r g t i e s i e m s n e p a l e n g v ė j a . Istorija m o k o , k a d r u s i š k a s i s k o m u n i z m a s visą laiką b u v o p i k č i a u s i a s l i e t u v i ų t a u t o s p r i e š a s . K r e m l i u j e v i e š p a t a v o Leninas - 1918 m. r a u d o n o s i o s g a u j o s k ė s i n o s i į j a u n u t ė s L i e t u v o s l a i s v ę , Leniną p a k e i t ė S t a l i n a s - 1940 m. L i e t u v ą p a g r o b ė R u s i j o s a r m i j o s . Ir d a b a r , kai Staliną p a k e i t ė n a u j a s k a n d i d a t a s į d i k t a t o r i u s , l i e t u v i ų t a u t a gali tikėtis tik d a r d i d e s n i ų ž u d y n i ų ir k a n č i ų . L i e t u v i a i a i š k i a i žino: tikra l a i s v ė ateis tik s u k o m u n i z m o ž l u g i m u , r u s i š k o j o o k u p a n t o i š m e t i m u i š gimtojo krašto.
Laisvės varpas (Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1953 04 10, Nr. 1 (176), L Y A , f. K - l , b a u d ž . b. 33960/3, t. 12, 1. 279-282. Originalas, mašinraštis.

Požiūris į okupacinės valdžios r i n k i m u s
84 dokumentas

Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų 1946 m . s a u s i o 3 0 d . a t s i š a u k i m a s d ė l o k u p a c i n ė s valdžios rinkimų boikoto Lietuviai
Ruošdamiesi tariamiesiems rinkimams, bolševikai, siekdami prieš pasaulio a k i s k u o d i d ž i a u s i o p a s i s e k i m o š i o j e k o m e d i j o j e , g r i e b i a s i teroro, g r a s i n i m ų ir m i l ž i n i š k o s p r o p a g a n d o s . Prieš šį didį p a s k u t i n į b a n d y m ą kiekv i e n a s lietuvis privalo tvirtai pagalvoti, ką reiškia visa p r o p a g a n d a ir tušti g r a s i n i m a i p r i e š t i k r o v ę , a r v e r t a n u s i l e n k t i i r m e s t i „ b a l s ą " v i e n i š b a i m ė s n e t e k t i d a r b o , t u r t o a r tos l a b a i a b e j o t i n o s „ l a i s v ė s " . D a r b i n i n k e , ū k i n i n k e , t a r n a u t o j a u , - d a r b o ž m o n ė s , l i a u d i e . T a v o žodis svarbiausias, nes o k u p a n t a s ir parsidavėliai i š g a m o s visa d a r o T a v o v a r d u . Gerai p a g a l v o k , a p s v a r s t y k , a r n a u d i n g a s a v o b a l s u p a t v i r t i n t i e n g ė j ų melą a p i e T a v o rojišką g y v e n i m ą , kai v e l k i v a r g o j u n g ą , l y g d a r b o j a u t i s į t e m p t a i d i r b i n u o a u š r o s ligi s u t e m ų , o š e i m a i r p a t s g y v e n a t e p a s i g a i l ė t i n ą g y v e n i m ą , m a i t i n a t ė s d a u g i a u nei e l g e t i š k u m a i s t u , kai v e r čiami d a l y v a u t i „ d ž i a u g s m o " m i t i n g u o s e bei d e m o n s t r a c i j o s e i r v i e n b a l siai p r i i m i n ė t i p a d ė k o s t e l e g r a m a s t ė v u i Stalinui. P a g a l v o k , a r s a v o „bals u " v e r t a r e m t i i š n a u d o t o j ą ž y d ą , r u s ą a r kitokį p a r t i j o s d y k ū n ą , s i u r biantį T a v o i r T a v o š e i m o s k r a u j ą , g y v e n a n t į tikrai r o j i š k ą g y v e n i m ą i š i š p l ė š t o T a v o t u r t o i r š a u k i a n t į , k a d jis d i r b a T a v o n a u d a i i r tik jis r e i š k i a tikrąją T a v o - l i a u d i e s , d a r b i n i n k ų - v a l i ą . Kai Tu kenti a m ž i a i s n e r e g ė t ą terorą ir p r i e s p a u d ą , k a i t ū k s t a n čiai a r t i m ų j ų toli n u o T ė v y n ė s n e š a žiaurią v e r g o d a l i ą S i b i r o taigose, A l t a j u j , U r a l o a r V o r k u t s k o k a s y k l ų š a c h t o s e b e l a i s v ė s , oro, d u o n o s i r p a d o r e s n i o g y v e n i m o , kai t ū k s t a n č i a i t r ū n i j a n e r a s d a m i p a g a l bos ir u ž u o j a u t o s giliuose požemiuose, r ū s i u o s e ir kalėjimuose, kai d a u g e l i o k a u l a i išbarstyti t ė v i š k ė s l a u k u o s e ir m i š k u o s e , kai v i s a tauta deda neišskaičiuojamas a u k a s ant T ė v y n ė s a u k u r o laisvei iškovoti a r T u r a m i a s ą ž i n e g a l ė s i eiti p r i e u r n o s , a r T a v o r a n k a n e s u d r e b ė 240

jusi g a l ė s į m e s t i » b a l s ą " v i e n tik p a t v i r t i n d a m a o k u p a n t o v e i k s m u s ir suteikdama pagrindą dar žiauresniems ž y g i a m s ? Kai esi v e r č i a m a s d u o t i b a l s ą ir k a r t u n e l e i d ž i a m a T a u p a s a k y t i ties o s t a i l a i n e i v i e n a s r a u m u o , nei v i e n a s s ą n a r ė l i s n e s u j u d a m e l u i . Toji gili tyla, a t s i s a k y m a s n u o „ b a l s o " lai t a m p a v i e n i n g u v i s o s t a u t o s p r o t e s tu pasaulio akyse prieš žiaurųjį engėją, kruvinąjį bolševizmą, protestas prieš t a u t o s v e r g o v ę , jos n a i k i n i m ą , p r i e š n e p a l i a u j a m u s ž u d y m u s , kank i n i m u s , terorą, p r i e š t u r t o p l ė š i m u s i r š e i m ų b l a š k y m ą . Tad, lietuviai, UŽ S A V O BUDELĮ MES N E B A L S U O J A M E ! Partizanai
A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

85

dokumentas

Dalyvavimas okupacinės valdžios rinkimuose Lietuvos interesų išdavystė
Bolševikinių balsavimų komedija

P a r u o š i a m u o s i u s d a r b u s r i n k i m i n e i k o m e d i j a i b o l š e v i k a i j a u b a i g ė . Rinkiminės komisijos sudarytos, r e n k a m ų j ų deputatų sąrašai paskelbti. Kas gi tie ž m o n ė s , k u r i e L i e t u v o s r e i k a l u s t u r ė s g i n t i M a s k v o j e - A u k š č i a u s i o j e b o l š e v i k ų t a r y b o j e ? Štai tie L i e t u v o s r e i k a l ų g y n ė j a i : M a u š i u s K a g a n o v i č , Leiseris Berija, M i k o j a n , S u s l o v , K o v a l i o v , Ž d a n o v , M o l o t o v , S o k o l o v , Kalinin, C h r u š č i o v , M a l e n k o v , Inačenko, V o r o š i l o v , Š v e r n i k , Grišin, V o z n e senskij, A n d r e j e v i r k e l e t a s l i e t u v i š k ų i š g a m ų . P a g a l b o l š e v i k ų p r o p a g a n dą, tai g e r i a u s i L i e t u v o s patriotai. Bet k u r i a m gi lietuviui g a l ė j o ateiti į g a l v ą k a d i r v i e n ą k u r į i š š i o s ž y d i š k a i r u s i š k o s k o m p a n i j o s s i ū l y t i L i e t u v o s dep u t a t u ? Y p a č k a d d a u g e l i s jų L i e t u v o s n ė r a ir matę. Bet tai ne v i e t i n i ų bolš e v i k ų d a r b a s - jie tik v y k d o M a s k v o s į s a k y m u s . M a s k v a a t s i u n t ė s ą r a š ą b o l š e v i k ų , k u r i u o s v i e t i n ė b o l š e v i k ų p a r t i j a i r t u r ė j o įstatyti k a n d i d a t a i s A u k š č i a u s i o n t a r y b o n n u o l i e t u v i ų t a u t o s . L i e t u v o s k o m p a r t i j a i teliko tik išskirstyti, k u r i a p s k r i t i s k u r į ž y d ą t u r ė s rinkti. O k a n d i d a t ų s i ū l y m a s b u v o v y k d o m a s „ d e m o k r a t i š k i a u s i u " b ū d u . G i n k l u o t ų e n k a v e d i s t ų b u v o sug a u d o m i i š k a i m ų i r miestelių i š a n k s t o n u m a t y t i „ d a r b o ž m o n i ų a t s t o v a i " , p r i e v a r t a s u v e ž a m i a p s k r i t i e s m i e s t a n m a s i n i n m i t i n g a n „ k a n d i d a t u i parinkti". K o m p a r t i j o s i š d r e s i r u o t a s k o k i o n o r s fabrikėlio d a r b i n i n k a s p r a d e d a berti aklai i š m o k t a s p a g i r a s L i e t u v o s n i e k a d a n e m a č i u s i a m b u r l i o k u i , įro241

d i n ė d a m a s , k a d tik tas ir gali L i e t u v o s r e i k a l u s g e r i a u s i a i n u s i m a n y t i . Mitingui p i r m i n i n k a u j a n t i s k l a u s i a , k a s p r i e š p a s i ū l y t ą j į k a n d i d a t ą . Žinoma, s u g a u d y t i e j i m i t i n g o d a l y v i a i visi nori n a m o pareiti, bet ne e n k a v e d i s t ų rūsin pakliūti, todėl prieš n i e k a s n e p a s i s a k o . Štai k u r i u o b ū d u g a u j a burliokų b u v o „ v i e n b a l s i a i " įstatyti L i e t u v o s a t s t o v a i s į b o l š e v i k ų „ s e i m ą " . Dabar matyti, k a d A u k š č i a u s i o s t a r y b o s s u d ė t i s p o šių r i n k i m ų n ė kiek n e p a s i k e i s . N i e k u o n e p a s i k e i s ir jų p r a g a i š t i n g a s d a r b a s . Bet k a m gi ta r i n k i m ų k o m e d i j a ir k a m tiek t r i u k š m o ? B o l š e v i k a i nori iš ž m o n i ų s ą m o nės i š m u š t i bet kurį s a v i s t o v u m o j a u s m ą . Šlykščių a t v i r u m u jie naikina l i e t u v i ų tautą, [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] jos g y v e n t o j u s . Buožė, s a b o t a ž i n i n k a s , b a n d i t a s - k i t o k i o v a r d o , g e r e s n i o ž o d ž i o l i e t u v i s t a r y b i n ė s e į s t a i g o s e neišgirsta. O d a b a r jie įsigeidė, k a d k e i k i a m a s , k a n k i n a m a s v e r g a s l i e t u v i s d a r p a g a r b i n t ų tą ž y d ų ir b u r l i o k ų g a u j ą . Jie nori s u n a i k i n t i lietuvių sav i g a r b o s j a u s m ą . Nori p r i v e r s t i , k a d l i e t u v i s r a u d o n ą j į šėtoną g a r b i n t ų . Rinkiminę komediją bolševikai ruošia ne v i e n žmonių atsparumui palaužti ir jų sąžinei suniekinti. Balsavimai jiems reikalingi ir p r o p a g a n d a i u ž s i e n y j e . L o n d o n e v y k s t a n č i o j e d i d e l i o m a s t o k o n f e r e n c i j o j e , b e abejo, b u s s v a r s t o m a s i r L i e t u v o s k l a u s i m a s . J e i g u lietuviai b a l s u o t ų u ž į s t a t y t u s b o l š e v i k ų k a n d i d a t u s , rusai v i s a m pasauliui š a u k s , k a d lietuviai p a m i l o k o m u n i z m ą visi v i e n i n g a i , s u d i d ž i a u s i u d v a s i o s p a k i l i m u u ž k o m u n i s t u s b a l s a v o . Kokioje p a d ė t y j e a t s i d u r t ų L i e t u v o s r e i k a l u s L o n d o n o k o n f e r e n c i j o j e g i n a n t i e j i ž m o n ė s ? B o l š e v i k a i į jų i š v e d ž i o j i m u s , k a d L i e t u v a i l a i s v ė reik a l i n g a , tuoj a t k i r s t ų , k a d štai l i e t u v i ų tauta j a u antrą kartą u ž t a r y b i n ę s a n t v a r k ą p a s i s a k ė ir jokių kitokių l a i s v i ų ji nenori. B a i m ė s a p i m t a s kai k a s g a l v o j a , k a d m u m s n e v e r t a b o l š e v i z m u i priešintis, n e s tik a u k o s n e r e i k a l i n g o s , o b o l š e v i k ų m e s v i e n i n e n u g a l ė s i m . Kai A n g l i j a s u A m e r i k a s u m u š b o l š e v i k i n ę R u s i j ą , m u m s l a i s v ė s a v a i m e b e a u k ų g r į š . Ž i n o m a , taip b ū t g e r i a u s i a . Bet m u m s b o l š e v i k a i n e l e i d ž i a n u o š a l y j e s t o v ė t i . Jie v i s u s v e r č i a a r b a d i r b t i s u j a i s g r i a u n a m ą j į d a r b ą , a r b a , j ų n e p a k l a u s i u s , n a i k i n a k a i p b o l š e v i z m o p r i e š u s . Jei p a s i d u o s i m e j ų valiai, v y k d y s i m e b o l š e v i k ų u ž g a i d a s , jei R a u d o n o j o j e a r m i j o j e t a r n a u sim, jei b a l s u o s i m už k o m u n i s t u s - v i s a m p a s a u l i u i a t r o d y s , k a d ir liet u v i a i p a s i d a r ė tokie p a t y s b o l š e v i k a i k a i p r u s a i i r ž y d a i . L i e t u v i ų tauta greta R u s i j o s a t s i s t o s p r i e š v i s ą k u l t ū r i n g ą j į p a s a u l į . O v ė l i a u ar a n k s č i a u bolševizmas bus paskelbtas didžiausiu žmonijos priešu. Visos laisvosios t a u t o s p a k i l s naikinti ž i a u r i a u s i o s tironijos, k o k i a k a d a p a s a u l y j e yra b u v u s i . T u o k a r t i r m ū s ų s u b o l š e v i k ė j u s i a m k r a š t u i tektų p a k e l t i n e m a ž e s n i naikinamieji s m ū g i a i kaip Rusijai, Baltgudijai ar kitiems bolševikiniams k r a š t a m s . N e r i b o t o s g a l i o s a t o m i n ė s b o m b o s s u n a i k i n s i r tuos, k u r i e baim ė s v e j a m i b o l š e v i k i n i a i s p a t a i k ū n a i s t a p o . O ir l i k u s i ų l i e t u v i ų dalia

242

n e b u s l e n g v e s n ė , k a i p r u s i š k ų a r ž y d i š k ų b o l š e v i k ų . Todėl b u d ė k i m e , kad n e d u o t u m e p a g r i n d o m ū s ų šventą Lietuvą bolševikų kraštu apšaukti. V a s a r i o 1 0 dieną v i s i l i e t u v i a i p a r o d y k i m e s a v o v i e n i n g ą p a n i e k ą m ū sų šlykščiam okupantui. Lietuva šimtmečiais b u v o puolama iš rytų atplūd u s i ų azijatų g a u j ų . M ū s ų p r o s e n i a i n e n u i l s t a m a i k o v o j o . M e s s t e b i m ė s j ų a t k a k l u m u i r d r ą s a . D a b a r m ū s ų eilė atėjo. T ę s k i m e g a r b i n g a i t ą š v e n t ą kovą u ž s a v o ž e m ė s l a i s v ę , k a d m ū s ų v a i k a i n e s i g ė d i n t ų m ū s ų v a r d o . N e i š s i g ą s k i m e i š g a m ų b a u g i n i m ų . N ė v i e n a s n e i k i m e p a r d u o t i s a v o Tėv y n ė s , s a v o r e l i g i j o s . A t m i n k , lietuvi, k a d jei b a l s u o s i , tai i š s k i r s i s a v e i š lietuvių t a r p o , n e t e k s i l i e t u v i o v a r d o , o i š g a m a tapsi. V i s ą g y v e n i m ą tau sąžinė išmetinės, kad ir tu p a r d a v e i s a v o kraštą, kad ir tu pasisakei norįs, kad b o l š e v i k a i L i e t u v ą n a i k i n t ų . Netoli tas laikas, k a d a v i s i d o r i l i e t u v i a i g a l ė s L a i s v e d ž i a u g t i s , tik n i ū r u b u s t ų sielose, k u r i e i š d a v i k a i s tapo. Atminkite, k a d visų kraštų b a u d ž i a m u o s i u o s e statutuose yra straipsnis, k u r i s d i d e l ė m b a u d o m g r a s i n a u ž T ė v y n ė s i š d a v i m ą , u ž b e n d r a d a r biavimą su priešu, už suteikimą priešui p a r a m o s ir pan. Tikėkit, kad kiekvienam išdavikui, kiek jų d a u g bebūtų, b u s greitai taikomos b a u d o s , kurios d a ž n i a u s i u atveju i š d a v i k a m s mirtimi grasina. O i š g a m o s ir išdav i k a i b a l s u o t i eikite v i s i , k a d g a l ė t u m e j u s a t ž y m ė t i i r p e l n y t u s J u d o grašius sumokėti.
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1946 01 30, Nr. 2 (14), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

86

dokumentas

Būtinybė boikotuoti okupacinės valdžios rinkinius
Kodėl mes turime suboikotuoti bolševikinius rinkimus?
Mes t u r i m e b ū t i n a i s u b o i k o t u o t i b o l š e v i k i n i u s r i n k i m u s todėl, k a d : 1 . L i e t u v i ų t a u t a l a i s v a v a l i a n e s u t i k o i r n e s u t i k s nei b ū t i S o v i e t ų S ą j u n g o s d a l i m i , nei p r i i m t i b o l š e v i k i n ė s v e r g i j o s s a n t v a r k ą , n e s : a) Komunistinė Sovietų S ą j u n g o s santvarka yra ne demokratinė, bet d i k t a t ū r i n ė , k a i p tais š i m t a i s a t v e j ų y r a p a t v i r t i n ę tiek L e n i n a s , tiek Stalinas. O š i a n d i e n k a i p tik v i s a s p a s a u l i s k o v o j a p r i e š d i k t a t ū r a s , i r p a s t a roji b o l š e v i k i n ė d i k t a t ū r a g r e i t t u r ė s ž l u g t i . b) Bolševikų vadai, p r i s i d e n g ę gražiausiais obalsiais, siekia tų pačių tikslų k a i p i r b u v u s i o j i carų R u s i j a - p a v e r s t i L i e t u v ą r u s ų a t ė j ū n ų ko-

243

lonija, išplėšti l i e t u v i ų tautai k r i k š č i o n i š k o t i k ė j i m o m e i l ę ir s u r u s i n t i , k a d p e r l i e t u v i ų t a u t o s l a v o n ą b ū t ų l e n g v i a u į s i v i e š p a t a u t i Baltijoje. c ) Stalino k o n s t i t u c i j a y r a a u k š č i a u s i o v e i d m a i n i a v i m o k ū r i n y s . d) K o m u n i z m a s g r a ž i a u s i ą obalsį - l a i s v ė , l y g y b ė , b r o l y b ė - p a v e r t ė ž i a u r i a u s i o s p r i e v a r t o s , teroro bei p a s i t y č i o j i m o o b j e k t u . e ) P r a k t i š k o j i k o m u n i s t i n ė s a n t v a r k a L i e t u v o s liaudį i š l a i s v i n o n u o p e r t e k l i a u s i r n e b u v u s i o s k a p i t a l o v e r g i j o s i r p a v e r g ė ž i a u r i a u s i o n bei klastingiausion valstybinio kapitalizmo komisarų vergijon. f ) D a r b o ž m o g u i a t i m t a s p o i l s i s i r teisė d ž i a u g t i s s a v o š e i m a . L a i s v a laikis p r i e v a r t a v a g i a m a s v e i d m a i n i ų i r k v a i l i ų a g i t a t o r i ų v i s o k i o m s p r o pagandinėms nesąmonėms. g ) Praktiškoji k o m u n i s t i n ė s a n t v a r k a žiūri n e k a d d a r b o ž m o g u s b ū t ų sotus, bet kad komisarai pertekliuje g y v e n t ų . Darbo ž m o g u s pasotinam a s tik k v a i l i a u s i o m e l o i r b e ž d ž i o n i š k ų teorijų p r o p a g a n d a . h) K o m u n i s t i n ė s s a n t v a r k o s m e t o d a s - g r i a u t i g e r i a u s i u s ir p a v y z d i n g i a u s i u s ū k i u s , b l a š k y t i i r naikinti b e p a g r i n d o i r b e t e i s m o t ū k s t a n č i u s nekaltų šeimų, nualinti ir nususinti žydintį kraštą, k a d a n g i be pastogės, be duonos ir išalkusius žmones lengviau paversti komisarų vergais. i) L i e t u v o j e b o l š e v i k ų išstatytieji k a n d i d a t a i į A u k š č i a u s i ą j ą ir t a u t y bių t a r y b a s y r a : a r b a v i s o k i e a t ė j ū n a i , n e t S o v i e t ų S ą j u n g o j s u s i k o m p r o mitavę komunistai, arba Lietuvoje g i m ę svetimtaučiai, kolonistai arba bevaliai lietuviai - išgamos, d v a s i n ė s prostitutės. 2. L i e t u v o s į j u n g i m a s į S o v . S ą j u n g ą teisiniai nė v i e n o s v a l s t y b ė s nep r i p a ž i n t a s ir b o l š e v i k i n ė v a l d ž i a yra o k u p a c i n ė . O k a i p o tokia, ji n e t u r i teisės L i e t u v o j e d a r y t i r i n k i m ų į s a v o t a r y b a s . 3. R i n k d a m i a t s t o v u s į S o v . S ą j u n g o s a u k š č i a u s i ą j į į s t a t y m u s leidžiam ą j į o r g a n ą , m e s a t l i k t u m e l a i s v a v a l i a plebiscitą i r b o l š e v i k i n i o m e l o b e i a p g a u l ė s faktą p a t v i r t i n t u m e teisiniu a k t u . 4. Dalyvaudami rinkimuose, kad ir m e s d a m i s u b r a u k y t u s lapelius, m e s p r i p a ž i n t u m e p r i ė m ę s o v i e t i n ę s a n t v a r k ą i r s u t i k ę p r i k l a u s y t i Soviet ų S ą j u n g a i , b e t tik n e s u t i n k ą s u i š s t a t y t a i s k a n d i d a t a i s . T o p a s ė k o j e m e s u ž k i r s t u m e kelią m ū s ų t a u t i e č i a m s p a b ė g ė l i a m s b e i e m i g r a n t a m s iškelti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo klausimą Suvienytose Nacijose ir a t i m t u m e g a l i m y b ę a n g l a m s bei a m e r i k i e č i a m s ateinančioje t a i k o s konferencijoje apginti Lietuvos n e p r i k l a u s o m y b ę . Tokiu b ū d u m ū s ų neprik l a u s o m y b ė s a t g a v i m a s užsitęstų nežinia kuriam laikui ir bolševikai galėtų s u n a i k i n t i d i d e l ę t a u t o s dalį.
Laisvės varpas (Dainavos a p y g a r d o s organas), 1946 02 01, Nr. 2 (4), A. Kašėtos asmeninis archyvas. Nuorašas. Mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 3, p. 84-85.

244

8

7

dokumentas

A p i e r i n k i m ų eigą
Bolševikiniai rinkimai suboikotuoti

1946 m. v a s a r i o m ė n . 10-oji d i e n a l i e t u v i ų t a u t o s istorijoje t a p o n e p a p r a s ta diena. Tą dieną l i e t u v i ų tauta aiškiai ir n e u ž g i n č i j a m a i p a r o d ė v i s a m d e m o k r a t i n i a m p a s a u l i u i , k a d j i yra v i e n i n g a , kieta k a i p p l i e n a s , tikrai nori n u s i m e s t i i r n u s i m e s k r u v i n o j o b o l š e v i z m o v e r g i j o s p a n č i u s . Lietuvių tauta i š l a i k ė e g z a m i n ą - v i s i š k a i s u b o i k o t a v o b o l š e v i k i n i u s r i n k i m u s . Sprogo visi bolševikinės melo propagandos burbulai, nepagelbėjo gąsdinimai, p r i e v a r t a , teroras, N K V D p a r e i g ū n ų , istrebitelių i r k a r i u o m e n ė s m a s i š k i s i a u t ė j i m a i . L i e t u v i ų tauta p a r o d ė d i d ž i a u s i ą v a l s t y b i n į i r tautinį subrendimą. Šiuo b o i k o t u P a b a l t i j o t a u t o s s u d a v ė b a i s ų s m ū g į b o l š e v i z m u i . Šio s m ū g i o s t i p r u m ą , p a v o j i n g u m ą ir g a l i m u s iš to r e z u l t a t u s n u m a t ė , o dabar jau i r p a j u t o K r e m l i a u s k r u v i n a s i s v a l d o v a s S t a l i n a s s u s a v o k o m u nistų partija. I š s i g a n d ę , k a d n u p l ė š u s k a u k ę j ų k r u v i n i d a r b a i b u s p a m a tyti v i s o d e m o k r a t i n i o p a s a u l i o , g r i e b ė s i a u k š č i a u s i o s r ū š i e s a p g a u l ė s . Jie paskelbė, k a d L i e t u v o j e b a l s a v i m a i p r a ė j o labai g e r a i i r b a l s a v o net 91,78% visų iš 1 378 951 t u r ė j u s i ų teisę b a l s u o t i ž m o n i ų . Tačiau tai y r a d a r n e v i s k a s . V i s a g a l i o A p v a i z d a l ė m ė , k a d m ū s ų tautos l i k i m u i r t i k r u t e i s ė t u m u y r a r ū p i n a m a s i . S v a r b i a u s i a s m ū š i s neu ž g i n č i j a m a i m ū s ų l a i m ė t a s . D a b a r s e k s l e n g v e s n i s , b e t taip p a t labai s v a r b u s u ž d a v i n y s , b ū t e n t : p a r t i z a n a m s v a d o v a u j a n t i r v i s u o m e n e i pagelbstint, s k u b i a i s u r i n k t i t e i s i n g u s b a l s a v i m o d u o m e n i s , k u r i e V y r i a u siojo L i e t u v o s I š l a i s v i n i m o K o m i t e t o L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b ė s a t g a v i mo klausime b u s pilnai panaudoti. Jau i š d a b a r t u r i m ų d u o m e n ų k o n s t a t u o t a , k a d : 1. Kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje m a ž i a u s i a i 18-20 ginkluotų N K V D p a r e i g ū n ų , istrebitelių a r k a r i u o m e n ė s . 2. Rinkiminių apylinkių būstinių n e p u o š ė nė viena sesės lietuvaitės ranka. Jas a p k a r s t ė istrebiteliai j ų pačių m i e s t e p a g a m i n t a i s t r a n s p a r a n tais ir g i n k l u o t i j u o s s a u g o j o . 3 . Ž m o n ė s b u v o g ą s d i n a m i i š v e ž i m u , m a i s t o , k o l o n i a l i n i ų p r e k i ų kortelių n e t e k i m u ir t. t. 4. Didesniam įbauginimui dar prieš rinkimus geležinkelių stotyse buvo ruošiami šeimų išvežimui ešelonai ir tuose rajonuose tveriamos s p y g liuotos v i e l ų t v o r o s .

245

5. B a l s a v i m o dieną n e a t v y k u s į b ū s t i n e s r i n k ė j a m s iki 12-os val. balsuoti, g i n k l u o t i p a r e i g ū n a i ė j o p e r n a m u s ir, g r a s i n d a m i g i n k l u , v e r t ė balsuoti. 6. Rinkėjams nesutikus balsuoti, d a u g e l y j e vietų ginkluoti pareigūnai patys sukišo balsus į urnas. 7. Kur n e p a g e l b ė d a v o anksčiau išvardintos priemonės, grasinimu ir m u š i m u b u v o verčiamos komisijos pasirašyti ant suklastotų protokolų. N e p a i s a n t v i s o to, lietuvių tauta aiškiai p a s i s a k ė p r i e š b o l š e v i z m o vergiją, k u r i o s t i k s l a s - naikinti m ū s ų kraštą, tautą, išplėšti ir išniekinti š v e n tą l i e t u v i u i tikėjimą. V i s a tai p a t v i r t i n a iš a n k s t o ir p l a n i n g a i p a r u o š t a s neregėtai b a i s u s i r m a s i n i s l i e t u v i ų š e i m ų i š v e ž i m a s , k u r į k r u v i n i e j i b u d e l i a i p r a d ė j o v a s a r i o m ė n . 17 d i e n o s naktį. Tą naktį b u v o i š v e ž t a net iki 100 šeimų iš valsčiaus. Baisus pasipiktinimo šiurpas apima kiekvieno tėvynę mylinčio l i e t u v i o širdį, k a i p p r i s i m e n a tą taip d a r n e s e n a i a u d r i n g a i p r a s l i n k u s i ą p ū g o s n a k t į , k u r i o s m e t u t ū k s t a n č i a i k ū d i k i ų , m o t i n ų , s e n e l i ų i r jaun u o l i ų netikėtai b u v o n a k t i e s m e t u u ž k l u p t i , i š t e m p t i i š šilto p a t a l o p ū g a i i r b a d u i . V i e n a nakčia b u v o i š p l ė š t a i r s u n a i k i n t a t ū k s t a n č i a i g e r ų ū k i ų , g y v u l i ų bei i n v e n t o r i a u s . I r d a b a r t a u t o s d u o b k a s i a i [ n e į s k a i t o m i ž o d ž i a i ] tarp s a v ę s ir nepasidalina grobiu. Jų darbai lašas lašan sutinka su kraugerių v o k i e č i ų d a r b a i s , t o d ė l i r j ų l i k i m a s n e i š v e n g i a m a i b u s t o k s pat. P r a k e i k t i e j i i š g a m o s : v a s a r i o 10-oji p a r o d ė , k a d n o r i n t tautą s u r a k i n t i v e r g i j o s p a n č i a i s , reikia g a t v ė s e i š n i e k i n t i n e tik n u o g a i i š r e n g t u s Lietuv o s p a r t i z a n u s , b e t ir v i s ą t a u t ą . O to ir k r u v i n i a u s i j ū s ų s i e k i m a i n e b e įstengs padaryti. Lietuvių tauta jus prakeikė. Artėja baisi j u m s keršto valanda.
Laisvės varpas, (Dainavos a p y g a r d o s organas), 1946 02 25, Nr. 3 (5), a r c h y v a s . Nuorašas. Mašinraštis. Publikuota: Nenugalėtoji Lietuva, t. 3, p. 86-88. A. Kašėtos a s m e n i n i s

88

dokumentas

Lietuvos išlaisvinimo komiteto atsišaukimas dėl r i n k i m ų boikoto
Brangūs tautiečiai!

Vėl raudonieji banditai, prisisiurbę m ū s ų tautos kraujo, užsinorėjo iš mūs ų p a s i t y č i o t i , tai n e v a v a l d ž i ą rinkti, t i k s l i a u s a k a n t , ž y d p a l a i k i ų - k r a u g e r i ų į s ą r a š u s į t r a u k t ą b a n d ą u ž t v i r t i n t i . Jie t u o n o r i p a s a u l i u i p a r o d y t i ,

246

kad m u m s p a t i n k a t a k a n č i a , m e s t r o k š t a m e jos. Prieš a k i s r u o š i a m i rinkimai į A u k š č i a u s i ą j ą T a r y b ą ir Tautų t a r y b ą - ž i n g s n i s g i l y n į klastą, į melą. Čia r a u d o n i e j i b u d e l i a i , v i r t ę k o m e d i a n t a i s , s t e n g s i s i n s c e n i z u o t i p a s a u l i u i m e i l ę l i a u d ž i a i , jos p a s i t i k ė j i m ą p a r t i j a i r esančia v y r i a u s y b e . Jau g e r o k a s l a i k o t a r p a s , kai v i s a t a r y b i n ė s p a u d a p i r m u o s e p u s l a p i u o s e talpina p l i a u p s ė j i m u s a p i e a r t ė j a n č i u s r i n k i m u s . Tie b o l š e v i k ų politikieriai n e p a ž a b o t u m e l u riečia a p i e r i n k i m ų „ d e m o k r a t i š k u m ą " , a p i e „Stalino s a u l ė j e b e s i d ž i a u g i a n č i ų , l a i s v a i k v ė p u o j a n č i ų piliečių r o j ų " . P a ž v e l kime, k a s d e d a s i k i t u r - ne l a i k r a š č i u o s e . Ž m o g e l i a i , n e s p ė j ę įšokti į gilesnes k l u m p e s , v a r o m i s e r m ė g ė t ų s a m o r a j ų p u l k a i s , k a i p š u n s i š g ą s d i n tos a v y s į p r i e š r i n k i m i n į m i t i n g ą . S k a i t y k , t a u l a i s v a m ir t a v o k l u m p ė m p r a b i l s a p i e „ d e m o k r a t i š k i a u s i u s " r i n k i m u s . Kitur v ė l p r i e š r i n k i m i n ė s s o c l e n k t y n ė s p a s k u t i n į p r a k a i t o lašą s i u r b i a . Tai v i s už tą v a l d ž i ą „išlaisv i n t o j ą " , „ s u k u l t ū r i n i m ą " s a v ę s . Tai v i s p a s i r u o š i m a i „ d e m o k r a tiškiausiems" pasaulyje rinkimams. Savo laikraščiuose bolševikai gieda apie „ d e m o k r a t i š k a i " p a r i n k t u s k a n d i d a t u s . Tai k a n d i d a t a i i š k o m p a r t i jos i r p r o f s ą j u n g o s . Bet t u r i n t g a l v o j , k a d p r o f s ą j u n g o s y r a n e g i n č y t i n i p a r t i j o s į r a n k i a i , p a a i š k ė j a jų d e m o k r a t i š k u m a s . Tą f a k t ą i š k ė l ė a m e r i k i e čiai p a s a u l i n i a m e p r o f s ą j u n g ų a t s t o v ų s u v a ž i a v i m e P a r y ž i u j e 1945 m . r u d e n į . Jie n u r o d ė , k a d S o v i e t ų S ą j u n g o s p r o f s ą j u n g a y r a k o k i a tai neaiški valstybinė organizacija, siekianti ne padėti dirbantiesiems, bet p a j u n g ti juos v a l s t y b i n i a m v a l d ž i o s išnaudojimui. Kelių p a r t i j ų k a n d i d a t ų d a l y v a v i m a s r i n k i m u o s e b o l š e v i k i š k a i diktatūrinėje s a n t v a r k o j e n e g a l i b ū t i i r n e b u s , n e s kelių p a r t i j ų d a l y v a v i m a s k r a š t o v a l d y m e p r i e š t a r a u t ų r a u d o n a j a i d i k t a t ū r a i , k u r i s o v i e t u o s e įsigalėjusi a u k š č i a u s i a m e l a i p s n y j e ir toli p r a l e n k u s i k i e č i a u s i a s ir k r a š t u t i niausias pasaulio diktatūras. Ją bolševikai v a d i n a proletariato diktatūra, nors iš t i k r ų j ų ir t a i p n ė r a . Čia k r a š t u i d i k t u o j a ne p r o l e t a r i a t a s , b e t t a m tikra g r u p ė ž m o n i ų i š į v a i r i ų l u o m ų i r k l a s i ų , k u r i e , p a s i ė m ę s a u v i s a s teises, b r u t a l i a j ė g a laiko p a j u n g ę k r a š t ą . L i k u s i d a l i s g y v e n t o j ų y r a vald a n č i o s p a r t i j o s v e r g a i . Jie k a l b a a p i e k o m u n i z m ą , k u r i o p a s a u l i s n e m a tė. S o v i e t u o s e tėra tik v a l s t y b i n i s k a p i t a l i z m a s , k u r i s p a s i r e i š k i a d a r neg i r d ė t o ž i a u r u m o i r n e s k l a n d u m o f o r m o m i s . S k i r t u m a s tas, k a d k a p i t a listiniuose k r a š t u o s e ž m o g ų p l ė š d a v o p a v i e n i a i b i z n i e r i a i , o čia partija. B o l š e v i k a i , t u r ė d a m i m ū s ų tautą s a v o v o r a t i n k l y j e , s t e n g i a s i p a n a u doti ją k l a s t i n g i a u s i e m s t i k s l a m s , p a s a u l i u i a p g a u d i n ė t i . Jie su s a v o teroru, m e l u i r k l a s t a g i e d a , k a d tik p r i v e r s t ų tautą d a l y v a u t i j ų s u r u o š t u o s e r i n k i m u o s e . Šie r a u d o n i e j i f a š i s t a i žino, k a d r i n k i m ų n e p a s i s e k i m a s nuplėš jų kaukę ir d e m a s k u o s melus, skleidžiamus pasaulyje, o kartu išmuš s t a l i n i š k i e m s t a r n a m s k o z y r į i š n a g ų , k u r i u o jie ž a i d ž i a v y k s t a n č i o s e kon-

247

f e r e n c i j o s e . Šit k o d ė l d a b a r b o l š e v i k a i s e r g a r i n k i m i n e k a r š t l i g e , k o d ė l vėl k a i m u o s e siaučia šimtai r a u d o n ų j ų banditų, kurie laisvina liaudį n u o l a š i n i ų , d r a b u ž i ų ir taip s t i p r i n a v a l d ž i ą . L i e t u v i , a t ė j u s r i n k i m i n e i d i e n a i , n e i k p r i e j ų „ b a l a g a n ų " nei a r t y n . A t ė j o l a i k a s , k a d a t u liksi b e teisių, b e turto, b e d u o n o s k ą s n i o , b e d r a b u ž i ų , p a s i s a k y k g a l u t i n a i s a v o t v i r t ą : „Ne. A n t r ą k a r t a š s a v ę s n e p a r duosiu, antrukart jūs manęs neapgausit". Mes nebūsime šios žiaurios k o m e d i j o s artistais, n e s i d u o s i m e v e d ž i o j a m i už nosies tų p u s l a u k i n i ų , su k u r i a i s m u m s b e t k o k i u s r e i k a l u s turėti y r a g ė d a . K o m u n i s t a i p a s i s t a t ė s a v o k a n d i d a t u s - lai u ž j u o s i r b a l s u o j a s i . M u m s n ė r a k o ten k i š t i s , n e s m ū s i š k i ų ten n ė r a n ė v i e n o . Tikrieji k r a š t o š e i m i n i n k a i š i a n d i e n v a r g s t a r a u d o n ų j ų ž m o g ė d r ų k a n k i n a m i . M e s r i n k i m u o s e d a l y v a u s i m e i r bals u o s i m e tik t a d a , k a d a k a n d i d a t a i s b u s i r tie, k u r i u o s r a u d o n i e j i f a š i s t a i v a d i n a b a n d i t a i s , o prie urnų stovės ne p u s b e ž d ž i o n ė s o žmonės. M i r t i s i r p r a k e i k i m a s tiems, k u r i e v ė l , k a i p 1941 m., n u e i s i r p a r d u o s s a v o tautą p r a ž ū č i a i - b o l š e v i k ų v e r g i j a i . U ž m ū s ų pečių s t o v i i r stebi m ū s ų dienų į v y k i ų raidą V a k a r ų demokratai. N e u ž s i t r a u k i m e g ė d o s nusižengimu prieš juos. Šalin r a u d o n i e j i b u d e l i a i s u s a v o „ b a l a g a n a i s " i r r i n k i m a i s - š a l i n pasaulio gėda - bolševikai iš Lietuvos, šalin m ū s ų i š g a m o s ! Valio Laisva Demokratinė Nepriklausoma LIETUVA! Išlaisvinimo Komitetas
A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

89

dokumentas

L i e t u v o s d a r b i n i n k ų c e n t r o k o m i t e t o 1947 m . s a u s i o 2 0 d . a t s i š a u k i m a s dėl r i n k i m ų boikoto
Draugai Darbininkai, Valstiečiai Bežemiai ir

Mažažemiai!

Ilgai i r d a u g m e s k e n t ė j o m e b u r ž u a z i n ė s L i e t u v o s laikais. T u o m e t m ū sų g y v e n i m a s n e b u v o per geriausias. Iš kapitalistų darbdavių-fabrikantų ir dvarininkų p u s ė s m u m s b u v o daroma nemaža skriauda. Mūs u ž d a r b i s b u v o p e r m a ž a s , k a d b ū t u m e g a l ė j ę t i n k a m a i i š l a i k y t i a r apvilkti skaitlingą s a v o šeimą. O tuomet kultūringai, kaip pridera doram

248

ir [neįskaitomas žodis] darbininkui šį per didelės socialinės n e l y g y b ė s klausimą k ė l ė m e v i e š u m o n [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] , bet k o n s t r u k t y v i a i ėjome pirmyn prie teisingo ir doro socialinės l y g y b ė s klausimo išsprendimo. B e a b e j o , tai m e s b ū t u m e i r p a s i e k ę . Bet, n e l a i m e i , s k e r s a i m ū s ų teisingai ž e n g i a m o į n a u j ą r e f o r m ą k e l i o a t s i s t o j o s v e t i m o s j ė g o s . Iš Rytų p a p ū t ė n a u j i , m u m s m a ž a i t u o m e t p a ž į s t a m i v ė j a i . Į m ū s ų vid a u s g y v e n i m ą į s i b r o v ė r u s a i b o l š e v i k a i . Jie m ū s ų k u l t ū r i n g a i s k e l i a i s varomą vagą užvertė auksinių kalnų pažadais, viso pasaulio gėrybėmis. I r t u o s a u k s o k a l n u s , tas p a s a u l i o g ė r y b e s jie ž a d ė j o t u o j a u s d u o ti, jie ž a d ė j o v i s ą d a r b i n i n k i j ą t i e s i o g n e g i r d ė t a l a i m e apipilti. D a u g kas iš m ū s ų be jokios kritikos tiems svetimų vėjų n e š a m i e m s pažad a m s p a t i k ė j o i r n e p a g a l v o j ę aklai m e t ė s i į n a u j ų laikų „ a p a š t a l ų " (Lenino, Stalino, P a l e c k i o ir kitų d a r b i n i n k i j o s m u l k i n t o j ų ) glėbį. Dauguma m ū s ų jų skelbiamą mokslą siurbte siurbė. Bolševikai m u m s visą laiką k a l t e kalė, k a d m e s , j i e m s p a ė m u s v a l d ž i ą , d a u g i a u n e b e v e r g a u sime, k a d tik s a u d i r b s i m e , k a d t u o m e t b u s m ū s ų v a l d ž i a i r m ū s ų viskas, - žodžiu, kad mes g y v e n s i m e kaip niekada dar n e g y v e n o m e tiesiog r o j u j e . Bet š i a n d i e n m e s m a t o m e v i s a i k ą kita. T i e m s v i s o k i e m s be s ą ž i n ė s ir g ė d o s j a u s m o a v a n t i ū r i s t a m s - L e n i n u i , Stalinui ir t. t. bei i š s i g i m u s i e m s r u s ų ir ž y d ų b e r n a m s - Paleckiui, G e d v i l a i , S n i e č k u i i r k i t i e m s m e s b u v o m e r e i k a l i n g i tik į s i g a l ė t i i r p a t y s s a u ant k a k l o v i r v ę u ž s i n e r t i . Jie d a r b i n i n k ų i r v a l s t i e č i ų g y v y b i n i u s r e i k a l u s b e g ė diškai p a m y n ė po kojom, vienus prieš kitus sukiršino, suteršė visos darbininkijos klasę ir veidą, o visą m ū s ų kraštą p r i v e d ė prie s k u r d o ir b a d o . R i m t a m i r n o r s kiek p r o t a u j a n č i a m d a r b i n i n k u i y r a v i s i š k a i aišku, k a d Stalino k o n s t i t u c i j a ž e m ė s n u o s a v y b ė n n e d u o d a , o i š d r a s k y t i i r išplėšti m ū s ų v a l s t i e č i ų ū k i a i n i e k o g e r o m u m s , d a r b i n i n k a m s , nežada. Ne vieną darbininką mes pažįstame, kuris vakar iš bolševikų n e v a g a v o g a b a l ą ž e m ė s , o š i a n d i e n jis n u o j o s y r a p a v a r y t a s , j o vietoje j a u k i t a s g y v e n a . B o l š e v i k a i v i s u s m u s tik p j u d o , k a d l e n g v i a u galėtų v i s ą k r a š t ą išplėšti, v i s u s i š s m a u g t i , b a d u i š m a r i n t i . D a b a r t i n i a i k o m u n i s t ų v a d a i y r a v i s i latrai i r p l ė š i k a i . I r k o k i a m u m s n a u d a , k a d atimamas turtas iš v a d i n a m ų j ų buožių pereina į bolševikų kraugerių r a n k a s ? Tai tik t u r t o s a v i n i n k a s keičiasi, o n e b u r ž u j u s n y k s t a . N u d v ė s u s Leninui, p a s jį b u v o rasta 11 m i l i j o n ų a u k s o r u b l i ų ; 1919 m. bal a n d ž i o m ė n . 7 dieną b o l š e v i k a m s į s i v i e š p a t a v u s M i u n c h e n e , v o k i e č i ų k o m u n i s t ų v a d a i , ž y d a i L e v i e n a s i r L e v i n ė , tik p e r v i e n ą m ė n e s į pas i d a r ė milijonieriais; 1919 m . k o v o m ė n . 2 1 dieną b o l š e v i k a i u ž v a l d ė V e n g r i j ą . V e n g r i j o s ž y d a s Bėla K ū n a s , V e n g r i j o s Leninas, iki tol b u v ę s s k u r d e i v a ir v a g i l i u s , p e r 5 m ė n e s i u s p r i s i p l ė š ė 5 m i l i j o n u s k r o n ų ir jo

249

v a l d ž i a i g r i ū v a n t i š d ū m ė į A u s t r i j ą ir ten b u r ž u j i š k a i į s i k ū r ė . Ir d a b a r pas m u s visokie išsigimėliai sukčiai m ū s ų v a r d u neva m u m s „gražią a t e i t į " k u r i a , b e t t i k r u m o j e jie p l ė š i a i r ž u d o . M e s jau b a d m i r i a u j a n č i o m i s e l g e t o m i s v i r t o m e . Tai b j a u r u s p a s i t y č i o j i m a s i š d a r b i n i n k i j o s , tai j o s d e g r a d a v i m a s ! M e s n o r i m e l i e t u v i š k o s n a c i o n a l i n ė s d a r b i n i n k ų org a n i z a c i j o s ! M e s n o r i m e v i s o s e v a d o v a u j a n č i o s e v i e t o s e turėti tik sav u s l i e t u v i u s ž m o n e s ! M ū s ų s a u l ė - tai V i n c a s K u d i r k a , k u r i s u ž m ū sų tautą ir d a r b o ž m o n e s k o v o j o , k e n t ė j o ir m i r ė . D r a u g a i , š . m . v a s a r i o 9 d i e n ą m e s s a v o p a v e r g ė j ų n e r i n k s i m e ! Bolšev i k ų p r i m e s t u s „ r i n k i m u s " b o i k o t u o k i m e ! M e s n o r i m e tikrų d e m o k r a t i š k ų - l a i s v ų r i n k i m ų ! Šalin a t ė j ū n a i a p g a v i k a i ! Šalin m ū s ų i š g a m o s ! Šalin p r i e v a r t a , s m u r t a s ir l a u k i n i s v e i d m a i n i a v i m a s ! Š A L I N ŠIE A P GAULINGI „ R I N K I M A I " ! M e s j u o s e n e d a l y v a u s i m e ! T a i s „ r i n k i m a i s " norima mus visiškai subjauroti ir pavergti. Lietuvos darbininkų centro komitetas 1947.1.20.
LYA, f. K-5, ap. 1, b. 39,1. 17. Nuorašas, mašinraštis.

90

dokumentas

Būtinybė boikotuoti okupacinės valdžios rinkinius
Ko bolševikai siekia rinkimines komedijas ruošdami?
T a r y b i n ė j e s a n t v a r k o j e v i s a v a l d ž i a p r i k l a u s o k o m u n i s t ų partijai, t. y. M a s k v o j e e s a n č i a m p a r t i j o s Politbiurui. Jokiais r i n k i m a i s i r j o k i o s „ t a r y b o s " , n o r s b ū t ų „ a u k š č i a u s i o m " v a d i n a m o s , K o m p a r t i j o s v e d a m o s p o l i t i k o s negali pakeisti i r g y v e n i m e n e t u r i n ė m a ž i a u s i o s r e i k š m ė s . V i s o k i o s t a r y b o s tėra tik p r i e m o n ė b o l š e v i k ų p a p r a s t i e m s ž m o n ė m s m u l k i n t i . Bet k a m tiek t r i u k š m o dėl „ r i n k i m ų " ? R i n k i m i n ė m k o m e d i j o m b o l š e v i k a i taip k r u o p š čiai r u o š i a s i d ė l d v i e j ų p r i e ž a s č i ų , b ū t e n t d ė l v i d a u s i r dėl u ž s i e n i o p r o p a g a n d o s - ir v i e n tik dėl p r o p a g a n d o s . Jėga i r g r a s y m a i s m a s i n i a i s u v a r y t i b o l š e v i k ų v e r g a i , t a r y b i n i a i piliečiai, y r a p u i k i d e m o n s t r a c i j a a p i e „ k o m u n i s t ų ir n e p a r t i n i ų b l o k o triuškinančią p e r g a l ę " . Prie b a l s a v i m ų d ė ž i ų s u g i n t i e m s , b o l š e v i k i n ė s p r o p a g a n d o s i r teroro k o n t ū z y t i e m s ž m o n ė m s i š v a r o m a b e t kokia p a s i p r i e š i n i m o mintis. Dvasiniai palaužtoje minioje labai s m a r k i a i k i e k v i e n a s pajunta

250

slegiančią s a v o m e n k y s t ą p r i e š visagalinčių b u d e l i ų g a u j ą . Tai ir yra pagrindinis b o l š e v i k i n ė s p r o p a g a n d o s ir teroro tikslas - p a l a u ž t i k i e k v i e n o pavergtojo žmoniškąją savigarbą ir padaryti paklusniais bedvasiais vergais. Užsieniuose gyvenančioms, bolševizmo dar nepažįstančioms minioms tokie rinkimai tinka k a i p m u l k i n a m o j i p r i e m o n ė . - „ Ž i ū r ė k i t e ir stebėkitės, k a i p d e m o k r a t i š k a i m e s t v a r k o m ė s , k a i p v i e n i n g a i v i s i g y v e n t o j a i pasisako u ž k o m p a r t i j o s k a n d i d a t u s . K u r i a m e k i t a m e krašte ž m o n ė s taip m y l i s a v o v y r i a u s y b ę ir už ją v i s u š i m t u procentų b a l s u o j a ? - N u v e r s k i t e s a v o reakcinę v a l d ž i ą , tai ir jūsų krašte rojus p r a s i d ė s - nereikės nei streikuoti, nei be d a r b o sėdėti - visi laimingi ir patenkinti b ū s i t e . " Tokiu b ū d u u ž s i e n i u o s e k o m u n i s t a m s p a v y k s t a s a v o p u s ė n daugelį ž m o n i ų pritraukti, j u o s prieš esamą krašto s a n t v a r k ą sukelti, s t r e i k u s ir n e r a m u m u s ruošti. (Mes e s a m e liudininkais, kai n e k u r i o s E u r o p o s tautos (prancūzai) aklai lenda bolševikinėn kilpon, - n u s i b o d o jiems balta d u o n a v a l g y t i ir r a u d o n a s v y n a s gerti.) L i e t u v i ų tauta turi n e l a i m ę b o l š e v i z m ą p a ž i n t i n e v i e n i š „Stalino konstitucijos", bet ir s a v o kailiu pajusti v i s a s demokratiškiausias laisves, teisę į d a r b ą ir poilsį, a p r ū p i n t ą s e n a t v ę , p a s i t u r i n t į g y v e n i m ą ir k i t a s g ė r y b e s . N a i k i n a n t y s b o l š e v i z m o tikslai l i e t u v i a m s p u i k i a i ž i n o m i , i r todėl visi, k u r i e tik p r i d e d a s a v o ranką r a u d o n a j a m b u d e l i u i p a r e m t i , negali likti š v a r ū s . V ė l i a u a r a n k s č i a u , b e t t e k s [ n e į s k a i t o m a s ž o d i s ] p r i e š visą ž m o n i j ą , o p i r m i a u s i a p r i e š s a v o tautą a t s a k y t i , n e s l y g i a i b a u d ž i a mas ir ž m o g ž u d y s t e s vykdantis, ir žmogžudžiui padedantis. Didelę k l a i d ą d a r o tie l i e t u v i a i , k u r i e m a n o s i galį p a r t i z a n ų į s p ė j i m ų neboti, N K V D g l o b a p a s i t i k ė t i . A t e i t y j e tikrai jie s a v o b a i l u m o g a i l ė s i s , g r a u d ž i a i v e r k š l e n s a p i e b o l š e v i k i n ę p r i e v a r t ą , a p i e g r ė s u s į j ų š e i m a i pav o j ų , a p i e reikalą v a l g y t i ir kt. T o k i a i s b a i l i a i s a t s k i e s t a s y r a „ k o m u n i s t ų i r n e p a r t i n i ų b l o k a s " . S u n k u m u m s p a s a k y t i , k a i p j a u k i a i j a u č i a s i tokioj kompanijoj b u v ę m ū s ų ž y m ū s a s m e n y s - visuomeniniai veikėjai, rašytojai i r kt. A n t a i i l g u s m e t u s b u v ę s Šaulių S ą j u n g o s p i r m i n i n k a s d a i l i n i n k a s Ž m u i d z i n a v i č i u s d a r n i a i „ s u s i b l o k a v o " s u N K V D i r NKGB v i r š i n i n k a i s , k a r t u s u jais stato s a v o k a n d i d a t ū r ą r i n k i m a m s į „ A u k š č i a u s i ą j ą T a r y b ą " . A t r o d o , k a d tas „ d e p u t a t a s " g l a u d ž i a i b e n d r a d a r b i a u n a i r i š a i š k i n a n t b u v u s i u s Šaulių S ą j u n g o s n a r i u s . P a n a š ū s p o n a i b i j o mirti k a i p s a v o tautos s ū n ū s , b e t tikrai g a l o s u l a u k s k a i p T ė v y n ė s i š d a v i k a i . Iš didžiulių pastangų, kurias bolševikai daro stengdamiesi lietuvius suvaryti prie rinkiminių dėžių, sprendžiame, kaip s v a r b u jų prakeiktajai p r o p a g a n d a i , k a d m e s p a t y s s a v o r a n k o m i s kilpą ant k a k l o u ž s i n e r t u m e . Bet n e p r a r a s k i m e p u s i a u s v y r o s . B a l s u o d a m i s a v o p a d ė t i e s m e s n e p a g e rinsim, b e t tikrai p a b l o g i n s i m . M ū s ų tauta l a b a i n e g a u s i , b e t jei v i e n i n g i būsime - m ū s niekas nenugalės!

251

Lai m ė š l u n g y j e s u s t i n g s t a m ū s ų k o j o s , lai n u d ž i ū s t a d e š i n i o j i r a n k a , jei m e s į b a l s a v i m ų l i z d u s p a j u d ė s i m e , jei s a v o r a n k a p r i e k r a u g e r i o v a r d u a t ž y m ė t o l a p o p r i s i l i e s i m e ! A m ž i n a s p r a k e i k i m a s m ū s ų a t m i n i m ą lyd ė s , jei s a v o T ė v y n ę , s a v o b ū s i m ą s i a s k a r t a s r a u d o n a j a m š ė t o n u i d ė l s a v o b a i l u m o p a r d u o s i m e . Lietuvio v i e n a s tegali būti a t s a k y m a s : „ Š a u d y k , į Sibirą t r e m k , b e t n e b a l s u o s i u ! "
Už tėvų žemę (Dainavos a p y g a r d o s Dzūkų rinktinės organas), 1947 01 27, Nr. 2 (34), A. Kašėtos asmeninis a r c h y v a s . Nuorašas, mašinraštis.

91

dokumentas

Tauro apygardos partizanų atsišaukimas, r a g i n a n t i s b o i k o t u o t i 1947 m . v a s a r i o 9 d . įvyksiančius okupacinės valdžios rinkimus
Lietuvių tautos balsas

Šiandien visi k a i p vienas s a k o m e o k u p a n t a m s : gana! T r ū k o m ū s ų kantrybė n u o kasdieninio melo, a p g a u l ė s ir k r u v i n ų m ū s ų krašto teriojimų. Jokiuose rinkimuose, k u r i u o s sovietinis o k u p a n t a s p r a v e d a jėga ir apg a u l e , s u k l a s t o d a m a s m ū s ų tikrą n u s i s t a t y m ą , m e s n e d a l y v a u s i m e ! K a s d i e n ą m e s j a u č i a m e i r m a t o m e a r t ė j a n t į b a d o p a v o j ų k r a š t u i , jei d a r k u r į l a i k ą o k u p a n t a s t a i p n a i k i n s m ū s ų s o d y b a s , t ū k s t a n č i u s h a žemės pavers nedirbamais laukais, naikins ir išveš iš mūsų krašto bendrąjį m ū s ų turtą i r g a m i n i u s . S m u r t u i r p r i e v a r t a o k u p a n t o p r i m e s t o j i s o v i e tinė s a n t v a r k a m ū s ų k r a š t u i n i e k o n e d a v ė , o tik a t ė m ė . T o k i o s k u r d o , krašto s u n a i k i n i m o m e s n e p e r g y v e n o m e jokiais k a r o ar s v e t i m ų j ų pries p a u d o s metais. Taip n e b u v o m e engiami ir m ū s ų teisės taip n e b u v o siaurinamos net caro p r i e s p a u d o s metais. Išties š i a n d i e n visi: ir d a r b i n i n k a s , ir ū k i n i n k a s , ir i n t e l i g e n t a s e s a m e v i e ningesni n e g u bet kada b u v o m e . Sovietinio o k u p a n t o d a r o m o s skriaudos, nuolatinis ir a i š k u s krašto naikinimas, giliai pažeista tautinė s a v i g a r b a ir l a i s v ė s p a j a u t i m a s m u s v i s u s riša i r s u t e l k i a b e n d r a i p r i e š i n t i s i r k o v o t i . J o k s l i e t u v i s n e g a l i p a k ę s t i o k u p a n t o p r i m e s t o s s a n t v a r k o s , n e s jis v i s u r siekia n u s k u r d i n t i m ū s ų kraštą ir sunaikinti m ū s ų tautiečius. Visa lietuvių tauta šiandien v i e n o tetrokšta ir iš o k u p a n t o reikalauja: 1) išvesti iš m ū s ų krašto sovietų k a r i u o m e n ę ir N K V D dalinius, tada m e s p a t y s be a p g a u l ė s i r n e s u k l a s t o t a i s r i n k i m a i s p a s i r i n k s i m e v a l d y m o s i f o r m ą i r išsirinksime v y r i a u s y b ę , 2) nutraukti krašto ūkio alinimą, s o d y b ų naikini-

252

mą ir žemės pavertimą nedirbamais laukais, panaikinti nepakeliamus mokesčius ir visokio pavidalo pyliavas, 3) užtikrinti tinkamą darbininkų, tarnautojų aprūpinimą ir maitinimą, pašalinti kraštui gresiantį badą, pertraukti ūkinių g ė r y b i ų naikinimą, išvežimą į Rusiją ir grąžinti iš m ū s ų krašto i š v e ž t u s g a m i n i u s ir turtą, 4) grąžinti ir n e p e r s e k i o t i lietuvių asm e n i m s civilines ir politines teises, paleisti iš k a l ė j i m ų , d a r b o s t o v y k l ų ir Rusijon išvežtus lietuvius, 5) pertraukti religijos persekiojimą, panaikinti uždėtus tikybinius mokesčius. V a s a r i o mėn. 9 d. „rinkimai" į A u k š č i a u s i ą j ą Tarybą y r a v i e n a s iš faktų sovietinės rinkimų komedijos Lietuvoje. Rinkiminė propaganda, melas ir a p g a u l ė šiandien v i s i e m s aiški ir žinoma. Kandidatais išstatyti a s m e n y s yra lietuvių tautos išdavikai ir sovietiniai parsidavėliai. Jų k a n d i d a t ū r a s iš laiko išstatė ir išrinko b o l š e v i k ų partija. Partija iš laiko nustatė ir žino, k a d kandidatai b u s išrinkti ir r i n k i m u o s e už juos „ b a l s u o s " ne m a ž i a u [kaip] 9 0 % r i n k i k ų . Jau v i e n d ė l t o piliečių b a l s a v i m a s n ė r a r e i k a l i n g a s . Jokiuose okupantų pravedamuose rinkimuose nedalyvausime!

l.YA, f. K-l, ap. 3, b. 206, 1. 243. Originalas, mašinraštis.

92

dokumentas

A p i e 1947 m . v a s a r i o 9 d . r i n k i m ų r e z u l t a t u s
Bolševikinių „rinkimų" tiesa

Š. m. vasario mėn. 13 d. bolševikinė s p a u d a ir radijas paskelbė „rinkimų" į LTSR a u k š č i a u s i ą j ą t a r y b ą r e z u l t a t u s . P a s a k t u o s p r a n e š i m u s , rinkim u o s e į t a r y b ą d a l y v a v o 97,91 p r o c e n t o r i n k ė j ų . I š šių s u f a b r i k u o t ų „ l a i s v ų ir d e m o k r a t i n i ų " rinkimų bolševikai p a s i d a r ė „didelę pergalę". Tačiau kiekvienas, kas sekė rinkimų eigą, matė ir žino, k a d Lietuvos kaimas, kuris s u d a r o virš 80 procentų g y v e n t o j ų , v i s i š k a i b o i k o t a v o š i u o s rinkim u s . N u m a t y d a m i tokį r i n k i m ų b o i k o t a v i m ą , r u s a i s u t r a u k ė į k a i m u s a p i e 100 0 0 0 k a r i u o m e n ė s , k u r i ą p a n a u d o j o r i n k i m a m s . K a d a n g i k i e k v i e n o j e s m u l k e s n ė j e r i n k i m i n ė j e a p y l i n k ė j e b u v o a p i e 2 0 - 3 0 g i n k l u o t ų kar e i v i ų , tai jie, n e s u l a u k ę b a l s u o t o j ų r i n k i m i n ė s e a p y l i n k ė s e , v a i k š č i o j o p o ūkius v e r s d a m i g y v e n t o j u s balsuoti. Esant d i d e l i e m s šalčiams ir norėdami rinkimus „paspartinti", kareiviai patys į m e s d a v o biuletenius į urnas. Atsisakantiems balsuoti b u v o grasinama išvežti, b u v o atiminėjami pasai b e i a s m e n s d o k u m e n t a i . T a č i a u i r tie p r i v e r s t i b a l s u o t o j a i m e t ė b i u l e t e nius išbraukdami atstovų pavardes. Nežiūrint didelio skaičiaus kaimo ir

253

miesto g y v e n t o j ų , k u r i e b o i k o t a v o r i n k i m u s , b o l š e v i k a i p a s k e l b ė , k a d v i s i įstatyti k a n d i d a t a i į d e p u t a t u s b u v o išrinkti. D a b a r k y l a p a t s s v a r b i a u s i a s k l a u s i m a s , k ą b o l š e v i k a i i š s t a t ė i r „išrink o " į LTSR a u k š č i a u s i ą j ą t a r y b ą . Iš p a s k e l b t ų s ą r a š ų a i š k ė j a , k a d iš b e n d r o 180 a t s t o v ų s k a i č i a u s 1 / 4 y r a r u s a i . Bet a r jie y r a b e n t L i e t u v o s r u s a i ? Ne. Tai a t s i ų s t i i š M a s k v o s l i e t u v i ų t a u t o s s m a u g i k a i : į v a i r ū s į g u l ų g e n e rolai, N K V D , NKGB v i r š i n i n k a i i r M a s k v o s b o l š e v i k a i . I m a n t a t s k i r o m i s a p s k r i t i m i s i r m i e s t a i s r u s ų s k a i č i u s y r a d a r d i d e s n i s . Štai V i l n i a u s m i e s te iš 13-os i š r i n k t ų a t s t o v ų k e t u r i (4) y r a r u s a i , K a u n o m i e s t e iš 12-os a t s t o v ų - 4 r u s a i , V i l n i a u s a p s k r i t y j e iš 8 i š r i n k t ų a t s t o v ų - 7 r u s a i , Š v e n čionių a p s k r i t y j e iš 6 a t s t o v ų - 4 r u s a i , T r a k ų a p s k r i t y j e iš 5 a t s t o v ų - 4 r u s a i ir t. t. P a g a l L i e t u v o s g y v e n t o j ų s t a t i s t i k ą , r u s a i L i e t u v o j e n i e k a d n e s u d a r ė trijų p i l n ų p r o c e n t ų ; t u o t a r p u d a b a r t i n ė s o k u p a c i j o s m e t u r u sai p r a v e d ė d a u g i a u k a i p 2 5 p r o c e n t u s a t s t o v ų . T u r i n t g a l v o j e , k a d išrinkti l i e t u v i a i a t s t o v a i y r a skirti tik r e k l a m a i ir p r o p a g a n d a i , n e s jie neturės jokios sprendžiamos reikšmės, rusai, M a s k v o s įsakomi, t v a r k y s ir a t s t o v a u s L i e t u v o s r e i k a l a m s . A r reikia i š k a l b i n g e s n i ų a r g u m e n t ų u ž v e damą lietuvių atskyrimą n u o valstybinių reikalų?! Visiems lietuviams y r a a i š k ū s r u s ų u ž s i m o j i m a i . T a č i a u i r v i s a s p a s a u l i s g e r a i žino, k a d j o k s lietuvių tautos valios klastojimas n e b u s užskaitytas rusų naudai. Artėja v a l a n d a , k a d a L i e t u v a g a l ė s p a r e i k š t i , n e ž u d o m a r u s ų g i n k l ų , s a v o tikrąją valią - b ū t i Nepriklausoma.
Laisvės žvalgas (Tauro a p y g a r d o s organas), 1947 02 20, Nr. 5 (50), GAMF, inv. Nr. 52. Nuorašas, mašinraštis.

93

dokumentas

A p i e 1948 m . s a u s i o 1 8 d . į v y k s i a n č i u s okupacinės valdžios rinkimus
Ketvirtoji komedija

(Dedame šį vieno „Laisvės V a r p o " skaitytojo atsiųstą straipsnelį, vaizduojantį ž m o n i ų n u o t a i k a s ir n u s i s t a t y m ą a r t ė j a n č i ų „ r i n k i m ų " į v i e t i n e s tar y b a s a t ž v i l g i u . - Red.) „ M ū s ų " laikraščiai n e s e n i a i p a s k e l b ė , k a d 1948 m . s a u s i o m ė n . 1 8 d . b u s vaidinama nauja „valstybinio" masto komedija, pavadinta „rinkimai į v i e t i n e s t a r y b a s " . Ta k o m e d i j a , k a i p ir p i r m e s n ė s , n e p a r a š y t a , o tik

254

sugalvota. Jos autorius ir kartu v y r i a u s i a s režisierius - komunistų partija, režisūros padėjėjai - ž e m e s n i o r a n g o p i e m e n y s . Taigi, kaip matote, tarybinė scena praturtinta dar v i e n u „labai v e r t i n g u n e r a š y t u k ū r i n i u " . N o r s a u t o r i u s p a s k e l b ė , k a d tai b ū s i a n t i p r e m j e r a , b e t t i k r e n y b ė j e tai tik k e t v i r t a s e i l i n i s š l y k š č i o s k o m e d i j o s p a s t a t y m a s . K a d a n g i k o m e d i j a n e r a š y t a , tai k a d j o s v a i d y b a s k l a n d ž i a i e i t ų , i š l e i s t i s p e c i a l ū s n u o s t a t a i , s u r a š y t i n e t 108 s t r a i p s n i u o s e . J u o s e s m u l k i a i n u rodyta, k a i p ir k a d a k o m e d i j a b u s v a i d i n a m a , kas k u r turės stovėti, sėdėti, k o k i a s g r i m a s a s d a r y t i , k a d a į s c e n ą įeiti, k a d a išeiti. N a , i r k i t o s smulkmenos. Kad v i s k a s dar į s p ū d i n g i a u atrodytų, žmones verčia tuos nuostatus mintinai išmokti, - panašiai, kaip k a d a i s v a i k u s v e r s d a v o k a t e k i z m o mokytis. Nes m a t kaip a t s i l a n k y m a s į v a i d i n i m ą , taip ir nuostatų m o k ė j i m a s esąs p r i v a l o m a s k i e k v i e n a m t a r y b i n i a m piliečiui. Toks m e t o d a s y r a g a n a p r a k t i š k a s : be ginčų aišku, k a d tiek vaidila, tiek s t a t i s t a s s a v o r o l e s t u r i m o k ė t i ! A n t r a i p k o k s b ū t ų v a i d i n i m a s , j e i g u vienas vienon pusėn, kitas kiton eitų? Tuo p a s i n a u d o d a m a s k o k s išdykėlis, k o g e r o , d a r š v i l p t e l t i p a b a n d y t ų . B e to, k u o m e t l i a u d i s n u o s u t e m ų iki s u t e m ų d i r b a a r b a m o k o s i , k a d i r b e t k ą , o p a s k u i d a r e i n a k o n o r s pasivogti, k a d galėtų p a v a l g y t i (nes i š u ž d a r b i o n e p r a g y v e n a ) , t u o m e t d a u g r a m i a u g y v e n a s i tiems, kurie įvairias k o m e d i j a s išgalvoja ir rūpinasi jų į g y v e n d i n i m u . Iki v a i d i n i m o d a r g e r o s v a r s n o s l a i k o , b e t r e ž i s i e r i a i j a u d a b a r l a k s t o labai s u s i r ū p i n ę , s u p r a k a i t a v ę , s u s i n e r v i n ę : m a t r e i k a l i n g i į v a i r ū s a r t i s tai, s t a t i s t a i , t e c h n i k i n i s p e r s o n a l a s . Bet tatai i r n e n u o s t a b u : j u k š i a n d i e n d a r b o jėga - labai aktuali problema. D e k o r a t o r i u s i r „ m u z i k a n t u s " jie turi. Kad v a i d i n i m a s gerai pasisektų, r ū p e s t i n g i režisieriai jau n u o d a b a r p r a d ė j o v a i k y t i i r d r e s i r u o t i l i a u d į . T ą m e š k ą - g y v u l ė l į , k u r i s v e ž a tiek, kiek j a m krauna. Jau r e n k a m a s t e c h n i k i n i s p e r s o n a l a s . N e t r u k u s b u s r e n k a m i i r a r t i s tai, k o m e d i j o s n u o s t a t u o s e d e p u t a t a i s p a v a d i n t i . S t a t i s t a i s b u s v i s a Lietuvos d a r b o liaudis, dekoratoriais - komjaunuoliai, pionieriai ir kitokie partijos u ž p a k a l i o laižytojai, scena - v i s a L i e t u v o s teritorija. Gros MGB ir MVD orkestrai. Taigi matote, mieli lietuviai, b u s didžiulis vaidinimas, v e r t a s ir dėmesio, i r l a b a i d i d e l i o p a s i r u o š i m o . P a s i s e k i m a s , s a v a i m e a i š k u , g a r a n t u o tas: m ū s ų n u o m o n e , n u o 9 6 % iki 2 0 0 % . D a l y v a v i m a s p r i v a l o m a s v i s i e m s n u o 1 8 m e t ų a m ž i a u s iki m i r t i e s v a l a n d o s . P a g a l n e s e n i a i g a u t a s ž i n i a s ,

255

v a i d i n i m e b u s leista d a l y v a u t i ir tiems, k u r i e s a u s i o 18 d. b u s n o r s ir mirę, bet d a r n e p a l a i d o t i . Panašiai k a i p p e r p a s t a r ą j ą k o m e d i j ą . V y k s t a n t i e m s į v a i d i n i m ą cenzą, lytį, į s i t i k i n i m u s , t i k y b ą ir k i t o k i u s n i e k n i e k i u s g a l i m a palikti n a m u o s e . Ten jie n e r e i k a l i n g i . Tik, a i š k u , reikia gerai u ž r a k i n t i , n e s d a b a r p a s m u s d a u g „ k u l t ū r i n g ų " piliečių p r i v i so. K u k l i a i s a k a n t - n i e k u n e s i v a r ž a n č i ų . . . K u l t ū r a , n i e k o n e p a d a r y s i ! O atsarga gėdos nedaro. Nepamirškite paso, karinio liudijimo, darbo pažym ė j i m o - o tai, ko g e r o , be jų n u ė j u s d a r a r e š t u o t i gali. T u o t a r p u MGB i r M V D „ d ū d a s " v a l o i r r e p e t i c i j a s d a r o ant n i e k u n e p r a s i k a l t u s i ų piliečių kailio i r s a v o „ m u z i k a " s t e n g i a s i įtikti k o m e d i j o s autoriui. D e k o r a t o r i a i - k o m j a u n u o l i a i , pionieriai ir kitokie p i e m e n y s puošia „rinkimines" būdeles. T r u m p i a u - „ d e m o k r a t i š k i a u s i o j e " s ą j u n g o j e n ė r a piliečių, k u r i e „gera v a l i a " nepritartų vienokioms ar kitokioms režisierių ir „ m u z i k a n t ų " u ž m a č i o m s . L i a u d i s , anot jų, į p r a t o „ š y p s o d a m a s i " š o k t i taip, k a i p „muz i k a n t a i " g r o j a . Na, ir š o k a , tik n e s i š y p s o d a m a , o... v e r k d a m a ir v i s k ą k e i k d a m a ! T a s l i a u d i e s a š a r a s i r v a r g ą a p s u k r ū s režisieriai s u m a n i a i išnaudoja. L i e t u v i ! A r žinai, k a d r i n k i m a i j a u p r a v e s t i ? K a d k o m p a r t i j a jau išrinko tuos, k u r i e jai t i n k a m i , k u r i e p a v a s a r į t a v e į k o l c h o z u s ir s o v c h o z u s , jei tik s u s p ė s , n u g r ū s ? R i n k i m ų k o m e d i j a r u o š i a m a tik tam, k a d t u legal i z u o t u m j ų j a u atliktą d a r b ą , k a d a t s a k o m y b ę n u o j ų n u i m t u m ! Ir šiuos „rinkimus", kaip ir v i s u s pirmesnius, m e s boikotuojame! Mes n e k a r s i m p a t y s s a v ę s ! T e g u k a r i a tie, k u r i e d e d a s i tą teisę turį. Bet n e t r u k u s jie t u r ė s u ž v i s k ą a t s i s k a i t y t i . N e p a m i r š k , l i e t u v i , k a d į ė j i m a s į r i n k i m ų s a l ę n e m o k a m a s , tik i š e i d a m a s iš j o s tu p a s i j u s i n e t e k ę s s a v o s ą ž i n ė s - p a r d a v ę s Lietuvą... Į urną tu p a t s , s a v o r a n k a į m e s i išniekintą s a v o a s m e n y b ę . L i e t u v o s j u d a i ! J u m s j a u v i s k a s p a s a k y t a . Ką turite d a r y t i - žinote. Tačiau d a r kartą p r i m e n a m , k a d tos v i s o s k o m e d i j o s - jau baisiai m u m s į g r i s o ir n u s i b o d o . N e u ž m i r š k i t e , k a d j a u v i s a i nebetoli ta v a l a n d a , kai s u p y k u s i l i a u d i s į g r i s u s i u s iki g y v o k a u l o r e ž i s i e r i u s g r u b i a i i r p a p r a s tai - l i a u d i š k a i , g a l kiek g r u b o k a i , į m ė š l y n ą i š m e s , o j ū s ų m u z i k a n t a i , g a l v o t r ū k č i a i s t r e n k ę s a v o d ū d a s į šalį, p a t y s p a s i u t p o l k ę š o k t i p r a d ė s pagal antrojo N i u r n b e r g o tribunolo ne per švelniausią muziką. Į d o m u , k ą t u o m e t d a r y s i t e jūs, n i e k š a i ?
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1947 11 15, Nr. 125, L Y A , f. K-l, b a u d ž . b. 41978/3, t. 4, 1. 101-104. Originalas, mašinraštis.

256

94

dokumentas

Dėl 1948 m . s a u s i o 1 8 d . į v y k s i a n č i ų okupacinės valdžios rinkinių boikoto
Lietuvio sprendimas

Artėja s a u s i o 18-oji - „rinkimų į b o l š e v i k i n e s v i e t i n e s t a r y b a s d i e n a " . Bolševikų p r o p a g a n d o s m a š i n a d i r b a v i s u s m a r k u m u . A p s i p u t o j ę agitatoriai b a i g i a p r a r ė k t i g e r k l e s , b e t r i m i t u o d a m i s a v o atmintinai i š m o k t a s ir iki g y v o k a u l o į g r i s u s i a s oracijas. Laikraščių s k i l t y s m a r g u o j a ilgiausiais rinkiminiais straipsniais, s k e l b i m a i s ir p r a n e š i m a i s . M V D ir MGB taip pat n e s n a u d ž i a - jų k v a l i f i k u o t ų banditų g a u j o s p r i d u s u s i o s laksto ir su medžioklinio š u n s s t r o p u m u šniukštinėja i e š k o d a m o s p r i e k a b i ų ir norėdamos įbauginti gyventojus. Bet l i e t u v i s lieka r a m u s . Jo n u s i s t a t y m a s , i š p l a u k i ą s iš g a r b i n g o tautiečio g a l v o s e n o s ir š i m t e r i o p a i p a t v i r t i n t a s g y v e n i m o „ t a r y b i n i a m e rojuj e " patirtimi, jau n u o p a t šių rinkimų p a s k e l b i m o d i e n o s n e l e i d o j a m n ė minutės abejoti ir d a v ė aiškų ir tvirtą s p r e n d i m ą . Jis žino, k a d d e m o k r a t i n ė s p a s a u l i o j ė g o s , k a i p ir iki šiol, ras priemonių b e t a r p i š k a i stebėti šių rinkimų eigą, k a d u ž s i e n y j e iki s m u l k m e n ų b u s ž i n o m o s tikrosios a p l i n k y b ė s rinkimų ir tikrieji jų rezultatai. Jis taip pat žino, k a d n u o j o d a l y v a v i m o a r n e d a l y v a v i m o „ r i n k i m u o s e " priklaus y s Lietuvos reikalų s p r e n d i m a s t a r p t a u t i n ė j e plotmėje. Lietuvis ir šį kartą n e p a b ū g s tuščių, n e p a g r į s t ų ir n e į v y k d o m ų grasinimų, kuriais s v a i d o s i b o l š e v i k ų p a s a m d y t i p i e m e n y s - agitatorėliai ir y p a č m o d e r n i š k i „ d e m o k r a t i š k i a u s i o s " v a l s t y b ė s ginkluotieji agitatoriai e n k a v e d i s t a i , p a r t o r g a i , k o m s o r g a i , stribai ir kitokių p a v a d i n i m ų bolševikiniai banditai. Jo n e s u g n i u ž i n s ir n e p a s t ū m ė s prie u r n o s ir d a b a r v y k s t ą masiniai ž m o n i ų i š v e ž i m a i , n e s j o širdį v e r i a n t i s s k a u s m a s d a r n e a t ė m ė jam proto ir s ą m o n ė s , k a d jis n e s u p r a s t ų , j o g šie i š v e ž i m a i v y k d o m i Kremliaus į s a k y m u p a g a l v i e t o s i š g a m ų jau i š a n k s t o s u r u o š t ą planą bei seniai p a d a r y t u s s ą r a š u s ir j o g jo b a l s a v i m a s ar n e b a l s a v i m a s neturi jokios įtakos šio š ė t o n i š k o p l a n o v y k d y m u i iki galo. Lietuvis liks kietas ir n e p a l a u ž i a m a s s a v o n u s i s t a t y m e . O k u p a n t o naud o j a m o s p r o p a g a n d o s ar b a u g i n i m o p r i e m o n ė s p a s i e k s tik tai, k a d d a r labiau u ž g r ū d i n s j o valią, d a r d a u g i a u s u s t i p r i n s j o p a s i r y ž i m ą i r b e j ė g i š kai a t s i m u š į jo geležinį ir n e a t m a i n o m ą s p r e n d i m ą , - jis n e b a l s u o s !
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1947 12 08, Nr. 127, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 27, 1. 82. Nuorašas, mašinraštis.

257

95

dokumentas

Būtinybė boikotuoti okupacinės valdžios rinkimus
Balsavimo reikalu

Jau treti m e t a i i š eilės, k a i b o l š e v i k a i r e n g i a L i e t u v o j e v i e n o k i u a r k i t o k i u p a v a d i n i m u „ d e m o k r a t i n i u s r i n k i m u s " . 1948 m . s a u s i o m ė n . 1 8 d . m a r i o netinė Lietuvos v y r i a u s y b ė , M a s k v o s diktuojama, p a s k y r ė „rinkimams į v i e t i n e s d a r b o ž m o n i ų d e p u t a t ų t a r y b a s " . P a n a š i u l a i k u tokie r i n k i m a i b u s v y k d o m i i r v i s o s e k i t o s e S o v i e t ų S ą j u n g o s r e s p u b l i k o s e . Šių r i n k i m ų , t u r i n č i ų atitikti kitų šalių m u n i c i p a l i n i u s ( s a v i v a l d y b i ų ) r i n k i m u s , t i k s l a s yra aiškus - parodyti pasauliui, k a d „darbo žmonių deputatų t a r y b o s " , sudarančios sovietinės santvarkos pagrindą, laisvai išrenkamos pačios l i a u d i e s i r y r a teisėta j o s v a l i o s i š r a i š k a . Kiek b o l š e v i k a m s y r a s v a r b u p r i e š p a s a u l į s u v a i d i n t i j i e m s p a l a n k i u s r i n k i m u s , m e s m a t o m e i š j ų šėtoniškos, pasiutusiai v a r o m o s priešrinkiminės agitacijos ir propagandos. L i e t u v i ų t a u t a g e r a i p a ž į s t a s o v i e t i n i u s r i n k i m u s . J i j a u n e k a r t ą aiškiai p a r o d ė s a v o n u s i s t a t y m ą j ų a t ž v i l g i u , a t s a k y d a m a į j u o s g r i e ž t u boik o t u . Ir šių į v i e t i n e s t a r y b a s r i n k i m ų a t ž v i l g i u tas j o s n u s i s t a t y m a s neturi p a s i k e i s t i . Jei k a s m a n y t ų , k a d čia r e i k a l a s liečia s e n i ū n ų , v i r š a i č i ų i r kitų p a r e i g ū n ų i š r i n k i m ą i r t o d ė l v e r t ė t ų d a l y v a u t i r i n k i m u o s e , k a d b e n t žemesniais pareigūnais galima būtų pastatyti s a v o žmones, d o r u s ir sus i p r a t u s i u s l i e t u v i u s , tas l a b a i k l y s t ų . P i r m a s d a l y k a s , tie p a r e i g ū n a i š i u o s e r i n k i m u o s e i š v i s o n e b u s r e n k a m i - j u o s e b u s r e n k a m i tik d e p u t a t a i į tarybas, iš kurių s a v o ruožtu ir visai nepriklausomai nuo rinkėjų valios b u s sudaromi v y k d o m i e j i komitetai su atitinkamais pareigūnais. Antra, j a u p a t i r i n k i m ų s i s t e m a , k a n d i d a t ų i š s t a t y m o t v a r k a i r kt. y r a t a i p s u d a r y t a i r i š d ė s t y t a , k a d l e i d ž i a b ū t i i š r i n k t i e m s tik b o l š e v i k ų n o r i m i e m s k a n d i d a t a m s . B e to, p r a k t i k o j e tie p a t y s r i n k i m ų n u o s t a t a i į ž ū l i a u s i u b ū d u l a u ž o m i , k a i p k a d b e t k o k s d a l y v a v i m a s r i n k i m u o s e , k a d ir, p a v . , tikslu įmesti s u g a d i n t u s b a l s a v i m o lapelius, būtų visiškai b e p r a s m i s . Ir iš viso, kokie gali būti rinkimai o k u p u o t a m e krašte! Koks gali būti b a l s a v i m a s savavaliaujant šalyje svetimai kariuomenei ir nesant jokios t a r p t a u t i n ė s k o n t r o l ė s a r b e n t b e š a l i š k ų u ž s i e n i o s t e b ė t o j ų . Jokie r a š y t i a r nerašyti tautų s a n t y k i a v i m o įstatymai, jokie tarptautinės teisės kodeksai tokio c i n i š k o p r i e v a r t a v i m o n e n u m a t o . N e t v o k i e č i a i , i š l a i k ę m u s s a v o okupacijoje 3 m e t u s ir s a v o ariškos d i d y b ė s s v a i g u l y taip pat nesiskaitę su priemonėmis, tokių šlykščių m e t o d ų nevartojo. Bet „ p a ž a n g i o j " t a r y b i n ė j v a l s t y b ė j š i ų „ b u r ž u a z i n i ų p r i e t a r ų " n i e k a s nepaiso. „Rinkimai" o k u p u o t u o s e kraštuose, jų tarpe ir Lietuvoj, ramiau258

siai s a u v y k d o m i , l y g k i t a i p i r b ū t i n e g a l i . V i e n o k , ž i n o d a m i m ū s ų t a u t o s n u s i s t a t y m u s i r tai, k a d b e t k o k s l a i s v a s b a l s a v i m a s u ž k o m u n i s t ų k a n didatus iš anksto būtų p a s m e r k t a s nepasisekimui, bolševikai visais įmanomais b ū d a i s - apgaule, m e l a g i n g a agitacija bei p r o p a g a n d a , pagaliau ginkluota jėga, s m u r t u , š a n t a ž u bei grasinimais - nori priversti m u s bals u o t i u ž j ų iki p a m a t ų s u p u v u s i ą s a n t v a r k ą . Šitiems o k u p a n t ų k ė s l a m s ir u ž m a č i o m s turime v i s o m i s j ė g o m i s pas i p r i e š i n t i . L a b a i k l y s t a tie m a ž a i s ą m o n i n g i t a u t i e č i a i , k u r i e m a n o , k a d tik p a r t i z a n a i t u r i k o v o t i d ė l t a u t o s l a i s v ė s i r n e p r i k l a u s o m y b ė s . V i s ų tautiečių p i r m u t i n ė i r š v e n t a p a r e i g a - efektyviai, n e v i e n š y k š č i a m a t e r i a line b e i m o r a l i n e p a r e i g a , d a l y v a u t i š i o j e k o v o j e . V i e n u i š t o k i ų v e i k s mingų k o v o s b ū d ų , turinčių gal ne m a ž e s n ė s reikšmės už ginklo kovą, b u s m ū s ų v i e n i n g a s nedalyvavimas rinkimuose - v i s i š k a s jų boikotas. Įvairūs š i a u d a d ū š i a i ir p a g y r ū n i š k i „patriotai" s a v o pasigailėtinai niekšingam padlaižiavimui dalyvaujant bjauriausios rūšies rinkiminiam farse pateisinti i š r a n d a b e g ė d i š k a i bailių a r g u m e n t ų : 1) Esą, ar b a l s u o s i , ar n e b a l s u o s i , v i s tiek k o m u n i s t a i p r i m e s į urną tiek b a l s ų , k a d s u d a r y s 9 9 % s u v i r š u m , tai, g i r d i , v e r č i a u b a l s u o t i , n e s tuo r i n k i m ų r e z u l t a t ų n e p a k e i s i . - L a b a i n e p r o t i n g a s g a l v o j i m a s . A t s i minkime, k a d p a s a u l i o a k y s y r a m ū s ų t a r p e i r k a d užsienį p a s i e k s tikrieji, n e s u k l a s t o t i r i n k i m ų d u o m e n y s , k u r i e , k a i p i r a n k s t e s n i u o s e r i n k i m u o s e , b u s s t r o p i a i r e n k a m i i r r e g i s t r u o j a m i . Štai k a s y r a s v a r b u . 2 ) G i r d i , jei n e b a l s u o s i m e , v i s i p r a ž ū s i m e , b ū s i m e p a t u p d y t i į k a l ė j i m ą , i š v e ž t i į Sibirą ir t. t. Į tai g a l i m e a t s a k y t i , j o g š i e t v i r t i n i m a i n e t u r i r i m t o p a g r i n d o - p r a ė j u s i ų r i n k i m ų p r a k t i k a p a r o d ė , k a d n e ž i ū r i n t į tai, kaip bebūtų laužomi tarybinėje santvarkoje tarybiniai įstatymai, v i s dėlto dėl n e b a l s a v i m o n ė v i e n a s ž m o g u s n e b u v o n u b a u s t a s a r i š v e ž t a s , n e s viso p a s a u l i o į j u o s atgręžtos a k y s neleidžia b a l s a v i m a m s imtis tokių p r i e m o n i ų , k o k i ų jie n o r ė t ų . 3 ) Kiti s k u n d ž i a s i , k a d b o l š e v i k a i g i n k l u v a r o b a l s u o t i . D a ž n i a u s i a i tai b ū n a tik t u š č i a s g r a s i n i m a s . N a , k ą g i - t o k i u a t v e j u t e n k a p r i ž a d ė t i eiti arba a p s i m e s t i e i n a n č i u b a l s u o t i , o t u o t a r p u n u e i t i s a u p a t i n k a m a i s keliais. V i e n u ž o d ž i u , n o r i n t g a l i m a , jei i r s u s i d a r y t ų s u n k u m ų , v i e n o k i u a r kitokiu b ū d u b a l s a v i m o išvengti. Kas n e lepšis, k a s tikras lietuvis, tas taip ir p a d a r y s . O kas, n o r ė d a m a s įsiteikti o k u p a n t u i ar be reikalo pasid u o d a m a s kinkų drebėjimui, eis prie urnų ir m e s į jas balsus, Jungtinės K ę s t u č i o A p y g a r d o s V a d o į s a k y m u b u s b a u d ž i a m i n u o 100 iki 1 0 0 0 0 pinigine arba atitinkamos vertės daiktine pabauda.
Laisvės varpas (Jungtinės Kęstučio a p y g a r d o s organas), 1947 12 24, Nr. 128, L Y A , f. K-5, ap. 1, b. 27, 1. 86-87. Nuorašas, mašinraštis.

259

96

dokumentas

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanų i n f o r m a c i j a a p i e tai, k a i p 1948 m . s a u s i o 1 8 d . vyko okupacinės valdžios rinkimai
Priedas prie Angirių informacinių žinių rink. apyl. Josvainių valsč.

58 rinkiminėje apygardoje dvi savaites prieš rinkimus prasidėjo puošimai. A p y l i n k ė s g y v e n t o j a i b u v o p a v a r y t i d i r b t i „ g a r b ė s v a r t u s " , b e t d i r bantieji tarp s a v ę s kalbėdami sakė: - Dirbam kartuves. K a d a b u v o p a s t a t y t i tie „ g a r b ė s v a r t a i " , a t v a ž i a v o a p s a u g a , k a d k a r tais v a r t a i n e p r a d i n g t ų . V ė l i a u k a s d i e n k l i j u o d a v o a n t s i e n ų v i s o k i u s atsišaukimus, kviečiančius v i s u o m e n ę balsuoti, o b a l s a v i m o salėje nebuv o s i e n o j e v i e t o s , k a d n e b ū t ų p r i k l i j u o t a „ t ė v o " Stalino p o r t r e t ų . P a s k u t i n ė m i s d i e n o m i s s a r g y b ą d a r l a b i a u s u t v i r t i n o i r taip p a s i r u o š ę laukė „išganingos" valandos. 17 sausio vakare b u v o paskelbta, kad 6 val. v a k a r o p r a s i d e d a š o k i a i , ir ta „ l i n k s m y b ė " t u r ė s tęstis iki 19 d. r y t o . M u z i k a n t a i b u v o a t v e s t i m i l i c i j o s p a g a l b a . K a d a m u z i k a n t a i įėjo į t ą r u o š i a m ą ž y d i š k ą b a i s i ą j ą n a k t į , tikrai n u d ž i u g o , n e s n e b u v o n ė v i e n o š o k ė j o . V ė l i a u s t o v i n t i e j i s a r g y b o j e istribiteliai a t s i v e d ė p o v i e n ą „plačiosios t ė v y n ė s " dukrą, arba, kitaip sakant, katiušą. P i r m a s p r a d e d a m a s i s š o k i s b u v o k a z o k a s , kurį š o k o g v a r d i j o s k a p i t o n a s . Partiečiai m a n ė , k a d l i e t u v i u s jie p r i t r a u k s s u m u z i k a b u d ė t i p e r n a k t į p r i e u r n o s , o i š m u š u s 6 v a l . r y t o v i s i k a i p v i e n a s a t i d u o s b a l s u s . Bet i š ė j o visai atvirkščiai. Prieš šešias ryte prie rinkiminės b ū s t i n ė s sustojo mašina, kurioje atvaž i a v o iš p a r t k o m o partijos atstovė S i z u n o v a ir p a r t o r g a s Jakubinas. Lygiai šešiose Jakubinas p a s a k o urnos a t i d a r y m o kalbą, k v i e s d a m a s v i s u s d a l y v a u t i rinkimuose. Po jo kalbos niekas nesiartina prie urnos, tada p a r t o r g a s p a t s p a i m a b i u l e t e n i u s i r l i e p i a v i s a m ten b u v u s i a m a k t y v u i atiduoti s a v o balsus. Prasideda b a l s a v i m o ceremonija - komisijos nariai užima vietas, prie urnos sėdasi į kėdę r u d u šlakuotu veidu, kreivom kojom, su ilgu rusišku š a u t u v u p a r u o š ų agentas Blochinas ir laukia, k a d a prasidės masinis balsavimas. Sizunova ir Jakubinas išvažiuoja. Kada sumetė visas aktyvas b a l s u s , b u v o 17.

Palaukus 2 val. s k a m b i n a telefonu Sizunova ir klausia, koks nuošimtis b a l s a v u s i ų , b e t d e ž u r u o j a n t i s a t s a k o , k a d tik 1 7 ž m o n i ų . S u k e i k u s r u s i š k a i , t r e n k i a ragelį... Po 2 val. v ė l s k a m b i n a ta pati ir k l a u s i a , k o k s n u o š i m t i s . A t s a k y m a s tas p a t s , k a d 17. 11.30 v a l . v ė l s u s t o j a m a š i n a p r i e b ū s t i n ė s . Iš m a š i n o s i š š o k o iš p y k č i o d r e b a n č i a i s d a n t i m i s S i z u n o v a ir Jakubinas. Bėgte n u b ė g a prie rinkimų pirmininko ir trenkia k u m š č i u į stalą. N u o s m ū g i o s u j u d a stalas, i r k e l i o s d e š i m t y s b i u l e t e n i ų n u k r e n t a žemėn. P a s k i a u i š t r y k š t a s e i l ė s ir k i e k gali išrėkti, rėkia: „Kodėl n ė r a ž m o n i ų b a l s u o t i ? A r j ū s n e s u p r a n t a t e d e m o k r a t i j o s , a r n e p a ž į s t a t e kom u n i s t ų ir t. t. T u č t u o j a u turi b ū t i m a n v i s i r i n k ė j a i ir turi b a l s u o t i už jiems n u r o d y t u s k a n d i d a t u s . . . " V i s i „ l i a u d i e s " g y n ė j a i g i n k l u o t i p a s i p i l a į k a i m u s , ir t u o j p r a d e d a rinktis b a l s u o t o j a i : v i s i i š b a l u s i a i s v e i d a i s , ž i ū r ė d a m i atgal. - T a i p reikia d i r b t i , - p a s a k o S i z u n o v a ir i š v a ž i u o j a . A t v a ž i a v o v i e n o s e r o g ė s e d u s e n u k a i . K a r t u s u j a i s - v i e n a s milicininkas. K a d a i š l i p o s e n u k a s iš r o g i ų ir e i d a m a s į b a l s a v i m o b ū s t i n ę s a k o : - P r a g y v e n a u caro l a i k u s , p r a l e i d a u d a u g k a r ų i r n i e k a s m a n ę s s u š a u t u v u n i e k u r n e v a r ė , o štai g a l b ū t r y t o j m i r s i u , š i a n d i e n m a n e a t v a r ė balsuoti. Milicininkas surinka: - N u t i l k , seni, n i e k a s t a v ę s n e v a r o , b e t ž i n o k , j o g tai y r a „ l a i s v i " ir „demokratiški" rinkimai. - „ L a i s v i " , tai „ l a i s v i " , d a r n e š a u n i , b e t š a u t u v ą tai u ž t a i s y t ą laikai, atsako senukas. A t v a r y t a s s e n u k a s s t o v i p r i e r i n k i m ų stalo, p a d u o d a p a k v i e t i m ą , ant kurio yra paskirti kandidatai. Gavęs biuletenius, klausia: - Ką su j a i s d a r y t i ? - Eik čia ir m e s k į u r n ą , - rėkia tas p a t s k r e i v o m k o j o m a g e n t a s . - O g a l čia? - ž v i l g t e r i s e n u k a s į k a b i n ą . Kabinoje dėl f o r m o s d e g a žvakė, bet pieštuko nėra. - O D i e v e , čia tai s m e r t i s , - m e s d a m a s b a l s u s s a k o s e n u k a s . Taip ir išeina sušilęs senukas, l a i k y d a m a s rankoje lazdelę iš „laisvų" ir „ d e m o k r a t i š k i a u s i ų " p a s a u l y j e rinkimų. Panašios scenos v y k o su kiekv i e n u r i n k ė j u . K a d a v i e n a s b a l s u o t o j a s , i š s i ė m ę s s a v o p i e š t u k ą , v i s ų akivaizdoje u ž b r a u k ė kandidatus, tuoj b u v o areštuotas. Visų rinkėjų išvaizda atsitraukus n u o urnos b u v o panaši į sūnaus, kuris atsitrauktų nuo motinos kapo. O ligoniai neturėjo „garbės" balsuoti, nes v i s u s biuletenius s u g r ū d o į urną n u v a ž i a v u s p a s p i r m ą rinkėją p a t s v e ž i o t o j a s .
LYA, f. K-5, ap. 1, b. 99, 1. 62-64. Nuorašas, mašinraštis.

261

97

dokumentas

Apie sovietinius „liaudies teismus"
Raudonasis „teisingumas" ir jo vykdytojai

Jau t r e j u s m e t u s i š eilės r a u d o n i e j i „ l i a u d i e s d e m o k r a t a i " s k e l b ė a p i e „ l a i s v u s , l y g i u s , v i s u o t i n u s i r s l a p t u s r i n k i m u s " . Šiais m e t a i s v ė l p r a d ė t a n a u j a „ r i n k i m ų " k a m p a n i j a . Tik š į k a r t ą v i e t o j e „ a u k š č i a u s i ų t a r y b ų " gyventojai b u s prievartaujami „liaudies teismų rinkimais". Š. m. „Tiesos" 273 n u m e r y j e r a š o m a , j o g šie r i n k i m a i „ v y k s r e m i a n t i s d e m o k r a t i š k i a u s i a p a s a u l y j e k o n s t i t u c i j a - TSRS Stalino k o n s t i t u c i j a " ir „ d a r b o ž m o n ė m s t e k s į v y k d y t i (norės ar n e n o r ė s ! - Red.) g a r b i n g ą p i l i e t i n ę p a r e i g ą - išskirti i š s a v o t a r p o p r i e š a k i n i u s ž m o n e s , v e r t u s v y k d y t i socialistinį teising u m ą i r g a l i n č i u s p a t e i s i n t i a u k š t ą l i a u d i e s p a s i t i k ė j i m ą " . Kokia t a „dem o k r a t i š k i a u s i a " p a s a u l y j e konstitucija, kuria r e m d a m i e s i MVD-istai ir istrebiteliai s u š a u t u v ų b u o ž ė m i s v e r t ė l i e t u v i u s tris k a r t u s „ l a i s v a v a l i a " b a l s u o t i , čia p l a č i a i a i š k i n t i n e t e n k a . A p i e s o c i a l i s t i n į t e i s i n g u m ą i r l i a u dies teismų bei teisėjų vaidmenį g y v e n i m e geriausiai nušviečia sekantis f a k t a s . 1945 m . Ežeraičių k m . , M e r k i n ė s v a l s č . , g i r t a s M V D - i s t a s norėjo i š p r i e v a r t a u t i m o t e r į . T a č i a u j a m tai s u t r u k d ė p r o šalį ė j ę s pil. N a v i c kas, g y v . Purplių km., Merkinės valsč. Įsiutęs MVD-istas, d a u ž y d a m a s k u m š č i a i s N a v i c k ą , n u s i v a r ė į M e r k i n ė s m i e s t e l į ir čia p e i l i o s m ū g i a i s į nugarą p a r k l u p d ė jį ant žemės. Tada s u b ė g o d a u g i a u MVD-istų, kurie s u k n i u b u s į ant ž e m ė s ir k r a u j u o s e p a p l ū d u s į ž m o g ų p r a d ė j o s p a r d y t i k o j o m i s . Šią ž v ė r i š k ą e g z e k u c i j ą u ž b a i g ė tas p a t s M V D l e i t e n a n t a s , nelaimingąją auką p r i b a i g d a m a s pistoleto š ū v i u į galvą. Tokia p i k t a d a r y b ė Lietuvoje nėra atsitiktinis dalykas, bet nuolat ir nuolat besikartojančių bolševikinių žvėriškumų grandinė. Ir v i s a tai v y k s t a „ s o c i a l i s t i n i o t e i s i n g u m o š a l y j e , <...> k u r i o s įstatym a i s a u g o j a n u o s e k l i a u s i ą i r p l a č i a u s i ą d e m o k r a t i j ą p a s a u l y j e " („Tiesa", Nr. 6 3 (1526)), š a l y j e , k u r p a g a l Stalino k o n s t i t u c i j o s 7 7 str. t e i s i n g u m ą v y k d o l i a u d i e s t e i s m a i . K o k s g i tai t e i s i n g u m a s , j e i g u j a m e n ė r a nei lašelio t i e s o s ? K a s g i tie „ l i a u d i e s t e i s m a i " , j e i g u M V D - i s t a s b e j o k i o s a t s a k o m y b ė s gali n u ž u d y t i kiekvieną kelyje pasitaikiusį ž m o g ų ar išprievartauti p a k e l y j e sutiktą moterį? A t s a k y m ą rasime p a ž v e l g ę į dabartinių vadin a m ų „teisėjų" sąstatą, kurį b e v e i k be išimties s u d a r o g a t v ė s šiukšlės: v a g y s , g i r t u o k i a i , p a l e i s t u v i a i i r t . t . S a v a i m e a i š k u , k a d tokie ž m o n ė s , k u r i e a n k s č i a u retai i š k a l ė j i m o i š e i d a v o , d a b a r u ž t e i s ė j ų stalų s u s ė d o , n e g a l i t u r ė t i n ė m a ž i a u s i o s u p r a t i m o a p i e t e i s i n g u m ą . T a č i a u Sov. S ą j u n 262

g o j e tokie ž m o n ė s y r a r e i k a l i n g i , n e s jie ž m o g ų g a l i s m a u g t i , b e t n e teisti. Jie gali t e i s i n g u m ą s u g r i a u t i , s u a r d y t i g e r i a u s i ą t v a r k ą , tačiau p a t y s teising u m ą v y k d y t i jie negali. Tokie v a d i n a m i e j i „liaudies teisėjai" y r a akli MVDįstų į r a n k i a i ir t o d ė l š i a n d i e n t ū k s t a n č i ų l i e t u v i ų l i k i m a s ne t e i s m u o s e , b e t t a r d y m o k a m e r o s e i r k a n k i n i m o r ū s i u o s e i š a n k s t o n u s p r e n d ž i a m a s . Tai, kas v y k s t a p o „ t e i s m ų " p r i e d a n g a , y r a tik š l y k š t i i r g r u b i a p g a u l ė . L i e t u v i a i j a u p e r d a u g g e r a i p a ž į s t a t ą „socialistinį t e i s i n g u m ą " i r į v a i r i a u s i o s r ū š i e s „ t e i s ė j u s " , k u r i ų d ė k a jie š i a n d i e n v o s a t s i d u s t i g a l i . L i e t u v i a i s a v o n o r u u ž v a l k a t a s „ t e i s ė j u s " n e b a l s a v o i r n e b a l s u o s . Tikrai šimtaprocentinė lietuvių tautos balsų d a u g u m a šiuos r a u d o n o j o teisingum o v y k d y t o j u s tiktai į k a r t u v e s l y d ė s .
Laisvės varpas (Dainavos a p y g a r d o s organas), 1948 12 10, Nr. 15 (24), A. Kašėtos asmeninis archyvas. Nuorašas, mašinraštis.

98

dokumentas

A p i e 1950 m . g r u o d ž i o 1 7 d . į v y k u s i ų o k u p a c i n ė s v a l d ž i o s r i n k i m ų eigą
Rinkimų į aukščiausiąją Pietų L i e t u v o j e tarybą tikroji eiga

Kaip a n k s č i a u , taip i r š i e m e t r i n k i m a m s b u v o r e n g i a m a s i „ s u d i d e l i u pak i l i m u " . Prie r i n k i m i n i ų b ū s t i n i ų b u v o s t r o p i a i š l u o j a m i i r š a k o m i s n u k a i š o m i takai. Kai k u r į k a i m u s n e t ir b u f e t a i b u v o a t v e ž t i . Ir iš a n k s t o rink i m i n i a m s p a r e i g ū n a m s b u v o d u o t i n u r o d y m a i ž i ū r ė t i t v a r k o s , k a d rinkim ų dieną, e i d a m i b a l s u o t i , rinkėjai n e s i g r ū s t ų , k a d b u f e t u o s e n e b a l s a v ę rinkėjai n e n u s i g e r t ų - g e r i a u t e g u b a l s ą a t i d a v ę p r i s i g e r i a iki s o t i e s - ir pan. Rinkimų dieną prie būstinių į v a i r i e m s tikslams b u v o u ž s a k y t a po keletą d e š i m č i ų p a s t o č i ų . Ž o d ž i u , v i s k a s b u v o iki s m u l k m e n ų a p g a l v o t a . Išaušo „svajotoji" rinkimų diena. Vėjas, nešiodamas sniegą, maišė dang ų s u ž e m e . K a i p m i e s t u o s e , t a i p i r k a i m u o s e piliečių j u d ė j i m a s - n ė g y v o s dvasios. Rinkiminės būstinės b u v o pilnos ginkluotų MVD-istų ir stribų. Kaimuose prie būstinių b u v o s u v a r y t a d a u g y b ė pastočių. Visi laukė rinkėjų. Miestuose k u r ne kur tarnautojėlis ar darbininkas, kad n e į s i p y k t ų t a r y b i n e i v a l d ž i a i , s l a p č i a p a t v o r i a i s , p a s i e n i a i s s l i n k o į rinkim i n e s b ū s t i n e s i r ten, į t r e n k ę „ b a l s ą " , a p s i d a i r ę s p r u k o a t g a l , k a d n i e k a s iš pažįstamų nepastebėtų.

263

K a i m u o s e j a u ir priešpiečiai atėjo, o rinkėjai, i š s k y r u s a p y l i n k i ų ir kolchozėlių pirmininkų žmonas, vis dar nesirodė. Rinkiminėms komis i j o m s r e i k ė j o d u o t i p r a n e š i m u s į centrą a p i e r i n k i m ų eigą, tačiau ką g i p r a n e š i , j e i g u n i e k a s n e b a l s a v o . Tačiau n ė r a p a d ė t i e s b e išeities. Taip, p v z . , v i e n o j e b ū s t i n ė j e v y k o t o k s r i n k i m i n ė s k o m i s i j o s n a r i ų pokalbis: P i r m i n i n k a s : „Ką gi, p r a n e š i m , k a d b a l s a v o jau 9 6 % " . A t s t o v a s i š k o m p a r t i j o s : „ A r n e per d a u g , d r a u g e p i r m i n i n k e ? A š m a n a u , k a d pak a k s 9 3 % " . - „ T v a r k a " , - s u t i n k a p i r m i n i n k a s ir siunčia p r a n e š i m ą . I r taip p a n a š i a i v i s o s k o m i s i j o s k a s d v i v a l a n d o s ž a i b o g r e i t u m u s i u n tė į centrą v a ž i u o t u s ar r a i t u s p a s i u n t i n i u s su p r a n e š i m a i s , kol p a g a l i a u p a s i e k ė 100%. P a s i u n t i n i u s į s p ė d a v o , j o g n e l a i m ė s a t v e j u p r a n e š i m u s s u naikintų, kad nepatektų „banditams". Tuo tarpu „ginkluotoji a r m i j a " n u o tamsos siautė kaimuose su urnom i s , b e t i r čia p a s i s e k i m o n e t u r ė j o , n e s n a m u o s e d a u g i a u s i a r a s d a v o tik v a i k u s . B u v o i r tokių a g i t a t o r i ų , k u r i e , n e n o r ė d a m i b e r e i k a l o lįsti pilieč i a m s į akis, p a s i r i n k d a v o k a i m e k o k i o n o r s i š t r e m t o g y v e n t o j o t r o b e s i u s i r ten s u l i n d ę „ n u b a l s u o d a v o " u ž v i s ą k a i m ą . G i r i n k i m i n ė s k o m i s i j o s s a v o ruožtu, nežiūrint, kad ginkluotos g a u j o s su urnomis iš kaimų dar nebuvo grįžusios, pranešimus s i ų s d a v o punktualiai, palaipsniui didindam o s procentą. V a k a r o p grįžo iš kaimų gaujos, pačios p r i g r ū d u s i o s urnas, ir r i n k i m a i b a i g ė s i . Taip iš tikrųjų v y k o ir baigėsi „teisingiausi" ir „demokratiškiausi" v i s a m e pasaulyje rinkimai į aukščiausiąją tarybą. O dabar tarybinė spaud a i r r a d i j a s s k e l b i a , k a d b a l s a v o 99,98% v i s ų r i n k ė j ų .
* * *

Prieš r i n k i m u s į a u k š č . t a r y b ą Prienų a p s k r i t y j e v i e n o j e r i n k i m i n ė j e b ū s t i n ė j e a p s i s t o j ę a p s a u g a i MVD-istai šalia b ū s t i n ė s p r i e m e d ž i o prisik a l ė „ t ė v ą " Staliną i r išstatė s a r g y b ą . A t v y k u s i o s a p s a u g o s v a d a s , p a l i k ę s s a r g y b a i saugoti „tėvą" ir būstinę, su b ū r i u išėjo į kaimą po „ k u p a r u s " i r s t a l č i u s ieškoti „ b a n d i t ų " . Likęs s a r g y b o j e s a r g y b i n i s , s t r o p i a i v a i k š č i o d a m a s , s a u g o j o j a m p a v e s t ą p o s t ą . B e s a r g y b u o d a m a s p a n o r o r ū k y t i , tačiau n e t u r ė j o d e g t u k ų , todėl u ž ė j o į b ū s t i n ę . G r į ž ę s s u d e g a n č i a „bank r u t k a " , p a t e n k i n t a s , k a i p i š t i k i m a m t a r y b i n i a m s ū n u i p r i d e r a , t ę s ė bolš e v i k ų p a r t i j o s u ž d ė t ą p a r e i g ą . P o k i e k laiko, m e t ę s ž v i l g s n į į „ t ė v ą " , net i š s i ž i o j o a p s t u l b ę s : v i r š „ t ė v o " p r i s e g t a s a t s i š a u k i m a s : „Nė v i e n a s p r i e b a l s a v i m o urnos..." Nustebęs „nenugalimasis" maskviškai nusikeikė ir

264

n e g a l ė j o s u p r a s t i , k a i p , j a m s t o v i n t s a r g y b o j e , a t s i r a d o „ b a n d i t i š k a s " atsišaukimas. A t s i š a u k i m o n u k a b i n t i n e d r į s o ir s a u g o j o p u s ę dienos, kol grįžo iš k a i m o „banditų" ieškotojai.
Partizanas (Pietų L i e t u v o s s r i t i e s o r g a n a s ) , 1950 03 27, Nr. 3 (7), G A M F , i n v . Nr. 7 5 3 / 1 - 6 . Originalas, mašinraštis.

99

dokumentas

A t s i š a u k i m a s d ė l 1951 m . v a s a r i o 1 8 d . įvyksiančių okupacinės valdžios rinkimų boikoto Tautiečiai!
Š v e n č i a m e s a v o tautos N e p r i k l a u s o m y b ė s š v e n t ę - V a s a r i o 16-ąją, į ž e n g d a m i į 3 4 - u o s i u s g y v e n i m o m e t u s . Per 3 3 m e t u s t e k o L i e t u v a i p a t i r t i nemaža d ž i a u g s m o laisvame g y v e n i m e , bet pernešti ir d a u g v a r g o bei k a n č i o s p o v e r g i j o s l e t e n a . Š i d i e n a - tai m o m e n t a s , k a d a t a u t a , nei n e i š m a t u o j a m o v a r g o n e p a b ū g u s i , nei a u k ų n e p a g a i l ė j u s i , k u r i o s b u v o nei š v e n g i a m o s norint tautą i š s a u g o t i n e p r i k l a u s o m a m g y v e n i m u i , atsistojo ant l a i s v ė s s l e n k s č i o . 3 4 - a i s i a i s m e t a i s b e l i e k a m u m s tik v i e n a s u ž d a v i n y s - u ž t r e n k t i u ž pakaly s a v ę s nelaisvės duris ir laisvai pradėti n e p r i k l a u s o m ą , pilną kūrybinių g a l i m u m ų turintį g y v e n i m ą . Šio p a s k u t i n i o l a i s v ė s k o v o s u ž d a v i n i o s ė k m i n g a s į v y k d y m a s p a r e i s tik n u o v i e n i n g ų v i s o s t a u t o s p a s t a n gų, rimties, a p s i k l a u s y m o , v i e n i n g u m o . N e p a m i r š k i m e , k a d p a s k u t i n ė s minutės turės lemiamos reikšmės tolimesnei nepriklausomos Lietuvos plėtotei, jos autoritetui kitų tautų t a r p e ir teisei s a v a r a n k i š k a i t v a r k y t i s , k a i p iki g a l o a k t y v i a i p r i s i d ė j u s i a i p r i e p a s a u l i n i o t i r o n o - k o m u n i z m o sutriuškinimo. Padėję visas suvienytas s a v o tautos jėgas ant laisvės aukuro, turėsime rimto p a g r i n d o (nebe vilties prošvaisčių) dar šiais metais s ė k m i n g a i į v y k dyti anksčiau nusibrėžtąjį tikslą, nes ž y g i s prieš k o m u n i z m ą ir V a k a r u o se jau visiškai baigiamas paruošti. Eizenhaueris jau baigia sumobilizuoti Vakarų Europos karines pajėgas. JAV, galima sakyti, jau yra puolimui p a s i r u o š u s i o s , o k o m u n i s t i n ė s K i n i j o s p r i p a ž i n i m a s S N O P o l i t i n i a m e Kom i t e t e a g r e s o r i u m i i r p r i t a i k y m a s jai u ž tai g r i e ž t ų s a n k c i j ų , v e d a n č i ų prie tiesioginio karo, bet kokiam susitarimui tarp Rytų ir V a k a r ų galutinai u ž d a r ė duris.

265

Į š. m. v a s a r i o m ė n . 18 d. b o l š e v i k ų „ r i n k i m u s " p a ž i ū r ė k i m e k a i p į p a s k u t i n į a k t ą , p r i m e t a n t į m u m s b a r b a r i š k o j o o k u p a n t o v a l i ą . Šia p r o g a p a r o d y k i m e p r i e š u i , k a d l i e t u v i s p a s i r u o š ę s l a i s v ą g y v e n i m ą statyti, o n e v y k d y t i gyvenimą griaunančius planus. Parodykime, kad naudota žvėriška dešimties metų prievarta subyrėjo, atsimušusi į lietuvio drąsią, didv y r i š k ą , taiką mylinčią ir l a i s v ė s trokštančią š i r d į . L a i s v o s v a l i o s ir tariamo d ž i a u g s m o n e p a r o d y k i m e nė v i e n a m e ž i n g s n y j e ! Tegul laksto ginkluotos gaujos po kaimus ir miestus m e d ž i o d a m o s rinkėjus, tegul krauju k v e p i a n č i o s e r i n k i m ų s a l ė s e l i n k s m i n a s i i r š o k a v i s i tie, k u r i e m s a u š t a n t i l a i s v ė u ž d ė s n e l a i s v ė s g r a n d i n e s , o tu, lietuvi, šiai k o m e d i j a i lik a b e j i n g a s ir n e s u v i l i o j a m a s . Šis b a l s a v i m a s p a s k u t i n į k a r t ą p a r o d y s , k a s s u s a v o „ t ė v e l i u " S t a l i n u priešakyje užsipelnys amžiną laisvos žmonijos prakeikimą. Tad rinkimų p r o g a p r i v e r s k i m e p r i e š ą , k a d jis t a u t o m s p r i m e s t ą e n g i m ą p a d e m o n s t r u o t ų k u o r y š k i a u s i a i , k i e k v i e n ą lietuvį į r i n k i m u s v a r y d a m a s s u g r a s i nimais ir ginklu! Drąsos ir Tegyvuoja pasiryžimo paskutiniuose nepriklausoma Lietuva! žingsniuose į laisvę!

1951 m. v a s a r i o m ė n . 16 d.
LYA. f. K-l, ap. 45, b. 706, 1. 13. Originalas, mašinraštis.

Santykiai su kolaborantais
100 dokumentas

L i e t u v o s l a i s v ė s a r m i j o s k o v o t o j ų 1944 m . g r u o d ž i o 3 d . p a r e i š k i m a s Obelių valsčiaus sovietų valdžios atstovams
Obelių partorgui Vykdomojo komiteto Milicijos viršininkui

pirmininkui

Ryšium su milicijos ir komunistinių veikėjų c h u l i g a n i z m o sustiprėjimu pranešame: 1. Griežtai d r a u d ž i a m e liesti (t. y. a r e š t u o t i , m u š t i , p l ū s t i ir pan.) šeim a s t ų a s m e n ų , k u r i ų i e š k o m a . Į tai b u s a t s a k y t a t u o p a č i u k o m u n i s t ų š e i m o m s , tik d e š i m t e r i o p a i s m a r k i a u i r n e g a i l e s t i n g i a u . 2. P l ė š i k a v i m a s - tai p a t s d i d ž i a u s i a s ir d a ž n i a u s i a i p a s i t a i k a n t i s n u sikaltimas, d a r o m a s milicininkų ir k o m u n i s t ų . Už bet kokį plėšikavimą arba v o g i m ą a t s a k y s p l ė š i k a u j a n č i ų š e i m o s , jie p a t y s i r j ų t u r t a s . 3. Už v i s u s karinių dalinių ir N K V D nusikaltimus a t s a k y s vietiniai v a l d ž i o s o r g a n a i i r milicija. 4. N a u j o k ų a t v y k i m a s į armiją yra savanoriškas, todėl jų g a u d y n ė s turi b ū t i n e d e l s i a n t n u t r a u k t o s . P a i e š k o s g r u p ė s b u s n e g a i l e s t i n g a i naikinamos. 5. Produktų ar n a m i n ė s paieškos yra plėšikavimas. Ieškotojai b u s baudžiami vietoje sušaudant. 6. Už m i n ė t u s n u s i k a l t i m u s lietuvių tautai pirmiausia a t s a k y s v y k d o m ų j ų k o m i t e t ų p i r m i n i n k a i , m i l i c i j o s v i r š i n i n k a i , p a r t o r g a i i r kiti k o m u nistiniai v e i k ė j a i , jų š e i m ų n a r i a i , t u r t a s ir t. t. Jei š i e n i e k i n g i v e i k s m a i n e b u s n u t r a u k t i , a r t i m i a u s i u l a i k u n e l i k s nei k o m u n i s t ų , nei j ų š e i m ų . Komunizmas jau a t g y v e n a s a v o amžių, nepaisant jo d e d a m ų pastangų laimėti. A t v i r k š č i a i - t e n k a a t i d u o t i i š t i s a s u ž k a r i a u t a s v a l s t y b e s . Pavyzdžiui: anglų-amerikiečių į s a k y m u atkurtos lenkų, rumunų, jugoslav ų v a l s t y b ė s . Šiose v a l s t y b ė s e k o m u n i s t a i n e t u r i j o k i o s v a l d ž i o s , n o r s jas užkariavo ginklu. A t e i n a eilė L i e t u v a i . Greitai i r jai b u s į s a k y t a tapti d e m o k r a t i n e respublika. Kur tada dėsis komunistai? 267

Juk Baltoji a r m i j a (rusų), v a d o v a u j a m a g e n e r o l o l e i t e n a n t o A n d r e j a u s A . V l a s o v o , j a u ž v a n g i n a g i n k l a i s U k r a i n o j e i r K a u k a z e . T ū k s t a n č i a i Raudonosios armijos karių prisijungia prie sukilėlių ir įsitraukia į kovą su mirtinu visos žmonijos priešu - komunizmu. Komunistai niekur neranda s a u v i e t o s , p a v y z d ž i u i , b a n d ė d a r kartą s u k i l t i I s p a n i j o j e , B e l g i j o j e , b e t b u v o sąjungininkų likviduoti. Ir šiandien dešimtys tūkstančių komunistų iš Anglijos, A m e r i k o s , Belgijos, Olandijos, Prancūzijos vejami į Sovietų R u s i j ą , k a d Baltoji a r m i j a j u o s a m ž i a m s l i k v i d u o t ų . N e r a s ten v i e t o s i r l i e t u v i ų k o m u n i s t a i . Jei d a r n o r i t e g y v e n t i - v y k d y k i t e tai, k a s į s a k y t a . Pirmyn už laisvą Lietuvą ir jos n e p r i k l a u s o m y b ę ! Lietuvos laisvės armija Pastaba: n u o r a š u s g a u n a visi partizanų daliniai ir v i s u o m e n ė .
LYA, f. K-l, ap. 3, b. 205, 1. 13. N u o r a š a s rusų k., mašinraštis.

101

dokumentas

Į s p ė j i m a s ginkluotiems sovietų valdžios p a r e i g ū n a m s
Įspėjimas
Kai v i s a ž m o n i j a , k a r t u ir l i e t u v i ų tauta, keliasi ir ž e n g i a l a i s v a n ir nepriklausoman g y v e n i m a n , n o r ė d a m i išvengti to p r a g a i š t i n g o tautai skaldym o s i ir n a i k i n i m o s i , p a s k u t i n į k a r t ą k r e i p i a m ė s į j u s , l i e t u v i a i , k u r i e sąm o n i n g a i a r s u v i l i o t i g r a ž i ų p a ž a d ų p a m y n ę t ė v y n ė s g a r b ę i r t a u t o s gerovę, paniekinę ir išsižadėję s a v o kraujo, s k a m b i o s gimtosios kalbos, užgniaužę sąžinės balsą, už menką Judo atlyginimą parsidavėte kruvinaj a m b o l š e v i z m u i . J A U P A S K U T I N I S L A I K A S , K O L N E PER V Ė L U , BAIKITE B R O L Ž U D Ž I O V A I D M E N Į ! G i n k l u o t a s i s p a r e i g ū n e , t a u išeitis v i e n a . P a s i t r a u k s u g i n k l u i š b u d e lių t a r p o , s l a p s t y k i s i r g y v e n k k a i p d e r a t a u t o s s ū n u i i r r y ž k i s a t p i r k t i s a v o k a l t e s a n t i š g a m ų i r e n g ė j ų kailio, i r m e s g a r a n t u o j a m e g y v y b ę i r l a i s v ę . G a r a n t u o j a m e , k a d tik t a i k o s m e t u t e i s m a s v e r t i n s t a v o d a r b ų žalą ir n u o p e l n u s ir tik jis s k i r s t a u a t l y g i n i m ą . Priešingu atveju tolimesnis tavo darbas b u s ga