You are on page 1of 545

Ileido L..S.T. Simo Kudirkos kuopos New Yorke sudarytas specialus komitetas Virel ir vinjetes pie P.

Jurkus Tekst surinko Immaculata Press, Putnam, Conn. Spaud Prancikon spaustuv, 341 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207 Ileista 1974 metais Tiraas 1.500 egzempliori

ANGOS ODIS Ne kiekvienas gali bti raytoju, bet liudininku gali bti kiekvienas, kuris mat, girdjo, pergyveno tai, k nori paliu dyti. Tos minties vedama, miausi rayti atsiminimus i savo pragyvent ilg met sovietinje vergijoje. Patekus laisvj pasaul , jauiu ir pareig kalbti u pavergt lietuvi tautos dal, taip pat ir u kitus, kenianius sovietin priespaud. Te bnie ios knygos eiluts dar vienas laisvs auksmas u nu tildytuosius, kurie patys negali kalbti. ioje knygoje taktai yra tikri. Stengiausi nenutolti nuo tik rovs, duoti faktus chronologine tvarka ir tokioje viesoje, kaip buvo patirti. Nedaug netikslum bus laiko ir vietos atvilgiu. Kai k sunku tiksliai beprisiminti po daugelio met, taiau tai nekeiia turinio. Daug k tenka nutylti, nors ir prisimenu, arba pakeisti saugumo sumetimais, ypa kalbant apie kitus, kurie dar gyvi. Gal kas pasiges geografini duomen, ypa i Sibiro. Jie kaliniams buvo neprieinami. Paymtina, kad Sibiran ivetj buvo dvi rys: tremtiniai ir kaliniai. Tremtiniams geografins inios buvo prieinamesns, nes jie galjo laisvai vaikioti po apylink. Kaliniai bna aklinai udaryti; be palydov-kareivi negali ieiti n pro vartus. i knyga pradta rayti 1966 m., baigta 1971 m. Sunku naujam, neinomam autoriui rasti leidj, utat knygos ileidi mas nusits iki i met. Tariu nuoird ai Simo Kudirkos auli kuopai New Yorke ir jos specialiai komisijai, kuri msi io sunkaus darbo. Dkoju p. VI. Kulbokui, kuris pirmas tais kalb ir geru odiu padrsino iekoti leidj. Dkinga esu taip pat a.a. dr. J. Pajaujui, kuris i rankraio m mediagos savo knygai apie genocid Lietuvoje, u geras rekomendacijas leidjams. Dkoju ir visiems kitiems, kuo nors prisidjusiems prie knygos ileidimo. Autor 1974 m. gegus mn. 28 d. 5

Elena Jucit 1974 rugsjo mnes Bostone

I
1944 met vasara Lietuvoje

Frontas artjo. Vokieiai uoliais trauksi, bolevikai vijosi. Ms tauta pergyveno siaubo dienas. Daugyb moni arkliais, dviraiais ir psti trauksi Vakarus. Tik maas procentas bol evikuojani ir besislapstantieji ydai lauk ateinant "iva duotoj". Didesnioji ms tautos dalis drebjo, prisimin 1941 met deportacijas, udynes, aretus, kankinimus. Kurie buvo patek kaljimus, pergyven bolevikini sadist sauval, bgo kaip galdami. Ne kokios buvo perspektyvos ir Vakar pusje. Kasnakt ms padange pralkdavo Vakarus spieiai rus lktuv; kli davo retkariais ir mums, ne kart ir "eglut" kabojo vir ms galv, bet didesni nuostoli pas mus nepadarydavo, pasine davo Vokietij. inojome taip pat, kad ir i kit pusi sjungininkai tvoja Vokietij be pasigailjimo. Maai vilties ir ten ilikti gyviems. Sunku buvo apsisprsti, bet daug kas bgo, nutar geriau ti nuo bomb, negu mirti badu Sibiro taigose arba bti nukan kinti bolevik kaljimuose. Vieni bgo palik eimas, kiti su monomis, palik vaikus, treti su visais eimos nariais, neirint, kokio amiaus jie buvo.

Liepos 31 dien buvo sekmadienis. P. miestelyje, Suvalk krate, i ryto buvo ramu; vokiei kareiviai nerod joki pa nikos enkl; atrod, kad dar toli pavojus. 12 val. nujome banyi ir ramiai meldms per sum. Kareiviai, kurie stovjo prie ms nam su savo sunkvei miu, nuo ryto rengsi virti kompot, prisirink nukritusi, jau beveik prinokusi obuoli i eimininks sodo ir i kakur gav vyni. Vos tik po pamald staiga pradjo tekini bgioti, krau tis savo main, paliko ir tuos supiaustytus obuolius, susdo ir idm. Ivaiuodami pasak, kad rusai jau ia pat, kelias Kybartus per Vilkavik ess jau atkirstas, dar tik per akius es galima pasiekti Vokietijos sien. mons, panikos pagauti, bgo kas kur manydami. Vieni vaiavo su vokieiais, kiti savo arkliais, treti dviraiais ir psti. aki kelyje buvo tiltas per up, prie tilto stovjo malnas. Vokieiai ruosi isprogdinti tilt, taiau nebuvo galima, nes pilnas kelias buvo bganios vokiei kariuomens ir civili moni. Malno savininkas, Lietuvos vokietis, pats udeg savo maln ir ivaiavo. Malnas sudeg iki pat pamat, o tiltas liko. Apie 3 v. popiet jau pradjo lkti rus patrank sviediniai. Vokieiai maai teatsiaud, skubiai trauksi. Rytojaus dien buvo smarkesnis mis Barzduose, pakeliui akius. Ten mi kelyje buvo gana smarkus mis, net ir "katiuos" griaud, ir vokiei lktuvai dalyvavo, bet nesulaik rus ygiavimo. Prie Vilkavikio buvo dideli miai. Pats Vilkavikio miestas kelioli ka kart jo i rank rankas, kol neliko "akmens ant akmens". * Neinojome tiksliai, kada rusai perjo Vokietijos sien; gal apie mnes ar daugiau prasistumd prie jos. Kai dundesys nutolo, rusai m skelbti, kad Karaliauius apsuptas, ein di deli miai, faistinis vris greit bsis pribaigtas jo paties urve. Netrukus, rodos, spalio mn. evakavo ms miestel, kuris dar pakraiais buvo liks sveikas. (Vidurys buvo sudegs ir sudauytas vokiei bombonei i lktuv). Per vien dien sak visiems isikraustyti apylinks kaimus. Tuiuose na muose reng ligonines. jas gabeno i fronto sueistuosius. Daug j mirdavo. Juos laidojo miestelio pakratyje, ant upelio 8

kranto. Kitoje upelio pusje gyvenantieji kaimieiai matydavo uvusij pakasynas ir piktindavosi ciniku laidojani karei vi elgesiu su mirusiais draugais: jokios pagarbos, jokio gailes io pakasdavo dargi su patyiomis. Kart, sako, kareivis ima i veimo suverstus lavonus, koja paspirdamas, ir aukia juok damasis: "Stovai, tovari, dovolno spatj! (Stok, drauge, gana miegoti). * Pirmieji rus kareiviai, kuriuos teko matyti, buvo labai i varg ir alkani, moni pra valgyti. Gdindamiesi teisinosi, jog jie taip smarkiai ygiav, kad virtuvs likusios toli, negal jusios j pavyti. Panaiai teisindavosi ir kitur, kur ir nesmarkiai ygiuodavo. Tos virtuvs ir kartu bdamos maai temaitino. Kart atj kareiviai gyrsi, kad penkias dienas ibuv be maisto ir pam miest. Jie didiavosi tuo, kad ir nevalg vyk do udavin, kad pakelia sunkias slygas. O mes sakme, kad nieko nuostabaus, nes jie priprat badauti, jie gali ygiuoti jav varp pasiskyn dirvose. Paymtina, kad pirmj linij, t.y. fronto kareivi daugelis rod nusistatym prie ydus, kurie jau buvo pasirod i slp tuvi. Vieai prie daugelio moni kareiviai veng kalbti, ma tyt, bijojo, bet, palik su vienu mogumi, atvirai sakydavo: "Kodl js dar tuos kelis ydus palikote? Pamatysite: jie dabar jus kaljimus susodins" ir panaiai... Kart vienas kareivis pasak: "Mes kai audysime, tai n vieno nepaliksime". Kitur taip pat kareivis pasaks: "Hitler neaibsia", tai reikia: Hitleris neapsiriko, ydus naikindamas. Mums buvo baisu klausyti; mes sakydavome, kad mes j neaudme, vokieiai aud. "Js juos slpte; dabar pamatysite. jie jums piktu atsimoks", kart pasak kareivis. Mes stebjoms, girddami tokias kalbas, nes ydai komu nistams rusams buvo geriausi draugai ir talkininkai. 1940 m. birelio mn. 15 d., kai rus kariuomen um Lietuv, ydai jo j pasitikti su glmis ir raudonomis vliavomis. Jie dar eitynes, mitingus, sak kalbas, atstovavo Lietuvai; tuo tarpu, patys lietuviai veng ir pasirodyti vieoje vietoje, juo labiau nenorjo niekur dalyvauti j sutikime. Visa tauta pergyveno didiausi gedul, beveik tik vieni ydai triumfavo. Jie greit sijung valdi, eimininkavo kaip savo namuose, visai ne atsivelgdami ms tautos interesus, umir, kad buvo ms valstybs mauma. 9

Kai ujo vokieiai, ms mons vistiek yd gailjosi. Masinis j audymas buvo baisus, utat daugelis padjo y dams kuo galdami. Krikionika artimo meil inspiravo u mirti pikta, nekeryti, padti nelaimingiesiems. Ypa daug pa djo kunigai, nes juos drsiau kreipdavosi visokie bgliai. Ar nenuostabu, kad, ilik nuo naci teroro, tie vargani yd likuiai dabar nekeniami savo ivaduotoj, kuri jie taip lauk?

Kareiviai plikauja
Ilgai vir Karaliauiaus "katilas". Dien ir nakt buvo gir dti tolimas dundesys. Tikr ini neturjome, nes laikrai sunku buvo gauti, be to, jais ir tikti nenorjome: bolevikai rao laikratyje ne tai, kas yra, bet tai, kas jiems naudinga. Senas prieodis sako: "Melagiui, ir ties sakant, niekas netiki". Netikjome ir mes, nors ir buvo tiesos. Kareiviai elgetavo ir plikavo. Jie stengsi rasti koki priekab, mones gsdinti, kad k gaut. Jie reikalavo maisto ir degtins, darydavo kratas, iekodavo vokiei, bandit arba ginkl po spintas, spinteles ir dutes. Rad vertingesni daly k, pasiimdavo. Ypatingai norjo laikrodli. mons slpdavo juos, bet sunku bdavo paslpti, kad rusas nerast. ioje sri tyje jie buvo labai patyr: apiekodavo net tokias vietas, kur mums n galv neateidavo slpti, pvz. po mlynais, po i vietmis, po tvartais. Tokias vietas jie durtuvais ibadindavo, bet daniausiai nieko nerasdavo. Pas vienus senukus atjo kareiviai ir grieb vartyti foto grafij album. Viena nuotrauka buvo j abiej vokiei oku pacijos metu su vokiei kareiviu, kuris buvo kelioms dienoms pas juos apsigyvens. Prikibo prie tos nuotraukos, kad tas vo kiei kareivis ess j snus. Isivar abu vyr ir mon tab tardyti. Tuo tarpu kiti apgrob j namus, visk ine, kas tik buvo paneama. Patard tuos mones paleido, bet parj jie rado tik baldus, net nuo sofos pliuas buvo nuluptas. Panai vyki buvo daugyb. Daugelis gynsi nuo kareivi "samagonu", kuris jau vokie i okupacijos metu buvo paplits. Rusai dideli degtins mg 10

jai, o gauti nebuvo kur, nes valdia j n duona nepajg aprpinti. * Frontui praeinant, gyvenau kaime, netoli miestelio. eimi ninkai turjo nedidel kel. Sode buvo trys bii aviliai. Nakt atjo kareiviai, apipl avilius im med ir nuvert pa liko. Kit nakt atjo kiti, bet jau medaus neberado. Tada jie atjo prie nam dur ir auk eiminink, grasindami suaudyti, jeigu neduos medaus. Klykavo, grasino, kol ijo eiminink pro duris. Nieko negelbjo tikinjimai, kad kareiviai med i m. "Davai miod, vidi pulemiot, rastreliajem vsiech!" (Duok medaus, matai kulkosvyd! Suaudysime visus) auk kareivis. eiminink surado seno medaus sotl ir atidav, pridjus dar duonos puskepal. Kareiviai nujo pas kit kinink ir pa sigrob i tvarto av. Tokie plikavimai vyko kas nakt, net ir dienos metu. Ne kart nusileisdavo ant dirv lktuvai, vadina mieji ''kukurznikai" (vliau kaimiei praminti "avivagiais"), ir, sivert av ar ver, nulkdavo. Ne visi kareiviai vogdavo; kiti geruoju mandagiai prayda vo pavalgyti. Daugelis pasisakydavo buv kaljime. Kart atjo trys kareiviai ir mandagiai papra ko nors pavalgyti. Pavalg neskubjo ieiti, dar kalbjosi su eiminin ku, kuris gerai mokjo rusikai. Jie apgailjo mus, kad mes taip graiai, turtingai gyven, dabar tursime visko netekti, ne vienas dar ir kaljiman pateksim. Vienas i j pasak: Mes visi per kaljimus pervaryti ar jis nebuvo, ar a nebuvau, ar anas nebuvo? parod savo draugus. Kit kart atjo vienas murzinas, suodinas, raupli i vagotu veidu. Suneko su eimininku, saksi vis gyvenim tik varg temats. Prie ieidamas kar, buvs u grot, parod, sukryiavs pirtus, kaljimo grotas. Vien dien per sod ateina du kareiviai, atsinea vyrikus pusbaius, silo eimininkei ir prao duonos u juos. eiminink duoda jiems ger gabal duonos, o bat neima. Paprastai pa doresni mons vengdavo k nors imti i j, inodami, kad viskas vogta ar pagrobta i kit moni. Kareivis numeta ba tus ir palieka. Netrukus pareina eimininkas ir atpasta savo batus, kuriuos buvo paslps sode. Toki igonik "numeri" neretai pasitaikydavo. 11

Bdavo ir dezertyr, pabgusi nuo savo dalinio i fronto. Jie slapstydavosi ir gyvendavo i plikavimo. Tokie nesiskaity davo su priemonmis. Gretimame kaime nuov vien moter u tai, kad ji auk pagalbos, kai pamat neant lainius i pastogs. mons neturjo kuo apsiginti nuo toki, nes gink l turti buvo grietai udrausta. Karininkai drausdavo kareiviams plikauti, bet ne visada jiems sekdavosi kareivius sudrausminti. Kareiviai sakydavo es neaprpinti, ein mirt ir nieko nebij; ne visada jie ir savo virinink klaus. Kart pas vien kinink buvo ujs karininkas. Besikal bant jo kareivis, keikdamas, maurodamas, autuv itiess prieais, reikalavo eimininko, kad tas duot valgyti. Karinin kas paoko i ustals, bet nieko jam nesak. eimininkas ge ruoju m kalbinti t kareiv, pasodino u stalo, dav valgyti. Kareivis atsisdo, bet savo automatin autuv laik ant keli. Kai pagaliau jis bevalgydamas pasidjo autuv ant suolo, karininkas prisitaiks iupo ui autuvo ir sak kareiviui eiti pirma jo. Bardamasis isivar j ir netrukus sugro pykdamas, ts; saksi sutvarks t kareiv, matyt, atidav nubausti netoli buvo dalinio vadovyb. eimininko paklaustas, kodl jis i karto jo neiupo, atsak: "Jo rankose buvo automatas"...

Ateina enkavedistai
Prajus fronto kariuomenei, i paskos slinko visokie "ap rpintojai" politrukai, enkavedistai. Daug j buvo yd tau tybs. Ne be reikalo fronto kariai sakydavo j adresu: "I my vajujem, ty na peredovoj, ja na skladovoj". (Ir mes kariaujame tu pirmas linijas, o a sandl.) Pas ms eimininkus apsigyveno keliom dienom vienas sandlininkas, kuris taip pat buvo yd tautybs. Jis visko tu rjo, net eimininkams atnedavo diovint slyv, obuoli ir kitoki produkt, kuri kareiviai negaudavo. Enkavedistai, arba ekistai, neiojo mlynas kelnes, alius varkus ir mlynas kepures. J bijojo visi, net ir fronto karei viai, nes jie turjo neribot gali. Tai tikroji valdia, kurios ir ministeriai bijo. Mlyna kepur, danai dar ant pakauio nu stumta, ir po ja iauri veido iraika visus gsdino. 12

Frontui nutolus, jie msi tvarkyti unugar. Jie priirjo ir kareivius. Netrukus m kviesti gyventoj susirinkimus ir skaityti paskaitas. Maai tebuvo mokani rusikai, bet var visus gyventojus. Kai kada bdavo vertjai, kai kada kalb davo tik rusikai. Nesvarbu, supras, ar ne, kad tik bt atlikta pareiga. Bdavo ir lietuvik paskait vietini agentli. Teko girdti vieno ruso ekisto paskait, kuri buvo itisas grasinimas gyventojams, nors niekas nieko pikta jiems nedar. mons bijojo j, kaip pikt vri, kas gi bt idrss juos ukabinti? Tarp kitko paskaitininkas pasak: Seniau buvo statymas: akis u ak, dantis u dant; pas bolevikus: u vien ak abi akis, u vien dant visus dantis... Paskaitos visada baigdavosi kiais Stalino garbei. Kaip mald pabaiga "per ami amius amen", taip ia viskas baig davosi kiu: "tegyvuoja ms vadas, tvas ir mokytojas draugas Stalinas". Kiti dar priddavo "generalissimus", nors tikriausiai ir patys neinojo, k tai reikia; ne kart dar ir i tarti nemokdavo ir vietoje "generalissimus" jiems ieidavo "genialisimus" ar dar koks kitas variantas. Laikraiuose retame nebuvo Stalino paveikslo. staigos pirmiausia privaljo apsirpinti Stalino, Lenino ir kit paveiks lais. Tai buvo visur pirmojo reikalingumo "preks"; visa kita nesvarbu. Paveiksl pristatydavo politrukai. * Joki krautuvi nebuvo. Visi maitinosi i kaimiei gauda mi maisto. Pilni kaimai buvo visoki bgli, padegli ir i baims iekani naujos vietos, kur niekas nepaint, mat, mons jau buvo pamokyti, per tuos vienerius 1940-1941 metus. Buvo nemaa toki, kurie nebesuspjo pabgti Vakarus, o grti savo gyvenvietes bijojo. emaitijoje jo kovos dar iki spalio mnesio. I ten dar spalio pradioje daug kas pasitrauk Vakarus, tuo tarpu Su valk kratas jau buvo atkirstas liepos-rugpiio mn. kininkai maitino bglius daniausiai be jokio atlyginimo. Teko pabvoti viename stambesniame kyje, kur kas dien ss davo prie stalo apie 70 moni keliomis pamainomis. eiminin kai be gailesio piov karves, kiaules, avis i savo didels ban dos ir maitino mones. Nemaai teko ir kareiviams, frontui pra13

einant. Negailjo mons nieko, nes nujaut, kad vistiek visko neteks. Tegu visk atima, kad tik neivet, kad tik leist pasilikti savo krate! sakydavo kininkai. Vis Lietuvos gyventoj rpestis buvo, kaip ilikti gyviems ir kad neivet. mons tikjosi, kad Vakar didiosios valsty bs, ubaigusios kar su Vokietija, sutvarkys Europ taip, kad pavergtosios, sutryptos tautos atgaus savo teises. Niekas ne man, kad didiausias pasaulio kraugerys Stalinas pasiliks to liau viepatauti ir gals nekliudomas naikinti, niokoti naujai pavergtas valstybes. mons veng dtis prie komunist. Niekas nenorjo eiti tarnauti "istrebiteliais" (rusikai naikintojas), t.y. milicininkais, moni vadinamais "stribais". ekistai griebsi verbuoti sau talkininkus nipus, padj jus i vietini. mons nenorjo toki pareig. Tik visoki buka proiai, nesubrendliai, isigimliai, girtuokliai ir kitoki buv visuomens atmatos mielai msi strib ir ekist darbo. Kart vienas kininkas prie progos pasak: "Tai laikai atjo: berno bijok, piemenio bijok, elgetos bijok"... ekistai, geruoju negaudami sau talkinink, m aretuoti, tardyti padoresnius mones, gsdinimais, egzekucijomis sten gsi priversti jiems tarnauti, skundinti savus mones. Vienos banyios vargonininkas, senas mogus, atvaiavo i emaitijos Kaun gydytis nuo irdies sutrikim. Paaikjo t irdies priepuoli prieastis (inoma, ne vieai, o tik patiki mj tarpe). ekistai norjo j uverbuoti sau nipu, bet jis ne sutiko geruoju. Kart, suiup j, atsivar savo bstin, rm revolver smilkin ir pareikalavo pasirayti pasiadjim jiems dirbti. mogus isigando ir pasira, bet dirbti nenorjo ir i to rpesio apsirgo. Apie pus met gydsi, gyveno pas gimines Kaune. Kai sugro namo, gydytoj paymjimais iaip taip pasisek atsiginti ekist. Taiau jo eima vliau smarkiai nu kentjo. Panai vyki bdavo ir kitur.

Trko maisto

Miestuose ir miesteliuose labai trko maisto. Krautuvse maai ko buvo pirkti, ir t krautuvi buvo maai, ypa mieste 14

liuose. Tik ia kaimai buvo ariau, lengviau buvo galima k isimainyti arba tiesiog gauti i pastam kinink. Vykdomj komitet tarnautojai ir politrukai bgiojo, orga nizavo valgyklas, duonos kepyklas, bet nieko joms nedav, nes ir patys neturjo. Jie inojo, kad tik kaimieiai turi maisto pro dukt, utat stengsi gauti talkos i tarnautoj, kinkyti juos darb, pareigoti organizuoti aprpinimo staigas, kurios visk padaryt "i nieko". Taip susiorganizavo miestelio duonos ke pykla. Paskyr vedj ir kitus reikalingus darbininkus. Visi, pasiruo darbui, laukia, bet milt nra. Valdios pareignai sak kuo greiiau ikepti duon ir j iparduoti. U gautus pinigus galsi pirkti miltus kitam kepimui. I kur imti milt pirmajam kepimui? Niekas t klausim neatsak, ir duona liko neikepta, iki prasidjo rinkliavos i kinink "raudona jai armijai", "raudonosios gurguols", "nubuoinimai" ir kitoki vairiai pavadinti kinink apiplimai. Suorganizuota ir valgykla tarnautojams. Joje dav sriubos ir iek tiek duonos visokiems tarnautojams nemokamai, o val dios monms komunistams duodavo ir msos. Vietin valdia stengsi mones kinkyti visokius darbus, o mons veng kiek galdami t darb, nes dirbant buvo daugiau prog nusikalsti.

Dirbanij vargai

Be tarnyb, ypa vyrus, pradjo gaudyti ir veti neinia kur. Buvo skelbiama, kad imami "savanoriai" kariuomen, taiau jie visi bdavo areto bdu surenkami per kratas po namus arba kur kelyje pagauti. Ta proga buvo net daina su kurta: "Per ablav surinkti, einam savanoriais"... Dirbanius "breneruodavo", t.y. atleisdavo nuo karins prievols, utat daugelis savu noru iekodavo darbo, kad gaut "breneruot". Kai kas net stribus dl to siraydavo. Taiau bet koks darbas buvo tik nerv tampymas, nes mons buvo veriami visk sukurti, suorganizuoti i nieko. Kart vien buvusio pirklio sandl pakviet dirbti vien darbinink, mokyklos sarg. Sandlys paskirtas grdams pilti, vadinamas "zagotzerno" grd paruoimas. Darbininkui tuo 15

jau sak pagaminti kelerias kopias. Tas, inoma, paadjo padirbti ir laukia, kada jam duos mediagos, kad galt dirbti. Nesulaukdamas po keli dien kreipiasi tuos, kurie j paskyr, praydamas mediagos. Tie, akis ipt, okosi: Ar tai tu dar nepadarei?! Panaiais atvejais pasipildavo apkaltinimai sabotau, ne noru dirbti taryb valdiai, faizmu, nacionalizmu. "Liaudies prieo" titulas buvo prisegamas kiekviena proga, kada mogus atsisakydavo k nors padaryti i nieko. Joki pasiteisinim dl mediagos stokos ar ko kito nepriimdavo. Tokiais atvejais buvo vartojamas posakis: "Bolevikai technik klii nepripasta". Kiekvienas pasiteisinimas bet kokiomis klitimis buvo vadina mas sabotau, u kur grs "liaudies prieo" titulas su visomis jo paskomis. Savavalikas pasitraukimas i darbo be reikiamo atleidimo buvo baudiamas 5 metais kaljimo. Palikti darbo viet buvo galima tik gavus virinink arba vykdomojo komiteto atleidim. Vienas kaimynas K. u pasitraukim i darbo be atleidimo atbuvo Sibire 5 metus. Atleidim i darbo bdavo sunku gauti, ypa i atsakin gesni pareig, pvz. mokyklos direktoriaus ar vedjo, koopera tyvo vedjo (parduotuvs buvo vadinamos kooperatyvais) ir t.t Nors krautuvse preki ir nebuvo, taiau vedjai turjo bti, kad bt ant ko sumesti kalt u preki nebuvim. Teko gir dti tok anekdot. Krautuvje u prekystalio stovi kooperatyvo vedjas ir pa vaduotojas. Kai ateina pirkjai, klausia preki, vedjas atsako: "Niet" (nra), o padjjas papildo: "I ne budt" (ir nebus). Kart suauk kooperatyvo narius susirinkim. Kakoks atvyks i kitur politrukas ilgai kalbjo politinmis temomis, o kai prijo preki klausim, okosi iekoti kaltinink, kurie at sakyt u preki nebuvim. Girdi, "paskyra" yra, reikia tik ikovoti, niekas nekovoja. mons nesuprato, k tai reikia: kas, kaip ir su kuo turi kovoti, kad gaut prekes, ir, i viso, kam reikalinga ta kova, jeigu preks paskirtos. Visi nibdjosi, bet klausti bijojo, nes bet kokia kritika ar parodytas nepasitikji mas gali kiekvienam udirbti "liaudies prieo" titul. Visokiuo se susirinkimuose mons visk iklausydavo tylom. Retai koks ami bebaigis senis, apsimets kvailu, prabildavo. Visi ino jo, kad visur yra sekli, kurie net i veido iraikos stengiasi iifruoti "liaudies prieus". 16

Organizuojamos mokyklos
Vos prajus frontui, visur buvo sakymai organizuoti mo kyklas, neirint ar slygos buvo, ar ne. Patys mokytojai buvo suinteresuoti dirbti, nes vyrai gaudavo atleidim nuo karo tar nybos, nereikjo slapstytis. Daugelis vyr jo mokytojauti, kur tik buvo galima gauti darb. Daug mokytoj per kar buvo ding, reikjo nauj. Priimdavo ir menkesnio isilavinimo mo kyklas dirbti, net vidurins mokyklos nebaigusius, o buvusi mokytoj nenorjo atleisti, net ir persikelti kit viet buvo sunku. Mokytoj gauti nebuvo dideli sunkum, bet direktoriais, vedjais (pradios mokyklose) niekas nenorjo bti; juos skir davo per prievart, net ir be sutikimo, jeigu neatsirasdavo su tinkanio. Nordamas pasitraukti i tarnybos, direktorius tur davo pristatyti savo viet kit, sutinkant direktoriauti arba bent nurodyti, kas galt jo vietoje dirbti; tada t versdavo varu. Prieastis buvo ta, kad direktorius turjo visk matyti, vis k inoti, atsakyti u visus, u mokytojus ir u mokinius. Kas kur k nepatinkama valdiai padar, u visk puldavo direktori. Jo pareigos buvo slenkstis kaljim, nes mokiniai mgdavo ikrsti visoki pokt, u kuriuos turdavo atsakyti direktoriai ir klasi aukltojai. Padtis buvo siaubinga. Komjaunuoliai, suorganizuoti mokyklose, buvo negauss, bet pavojingi. Jie visi buvo pareigoti eiti nip pareigas. ni pindavo mokytojus ir mokinius. Jie landiojo visur, iekodami priekabi, net po ivietes iekodavo antitarybins veiklos fakt. Rad ivietje laikrat su Stalino paveikslu, bgdavo neini pas komsorgus, partorgus (vairs komunistini organizacij va dovai) ir sukeldavo didiules bylas, tardymus, net aretus u Stalino niekinim. Toks vykis buvo ir ms mokykloje. Teko girdti, kad ir kitur panaiai bdavo. Ir nieko nuostabaus: mo ns kitokio popieriaus neturjo, tik laikraius, o laikratis re tas buvo be Stalino paveikslo. Ir u visk reikjo atsakyti di rektoriui. Kita bda buvo su laikais Stalinui. Valdios pardymu mokyklos, taip pat vairios kitos staigos ir darboviets gaudavo sakymus rayti Stalinui laikus. Laiko tekstas bdavo duoda mas "i aukiau" ten bdavo prirayta padk, diaugsm, panegirik, liaupsinim ir paad. Visi mokytojai ir mokiniai 17

turdavo pasirayti po laiku. Su mokytojais sunkum neb davo, nes jie suprato, k reikt pasiprieinimas, bet mokiniai nesyk padarydavo vairi isiokim, negalvodami apie pa sekmes. Kart ms vidurinje mokykloje auktesnij klasi pats geriausias mokinys be joki pasiaikinim pasak: "A nepasi raysiu". Taiau mokiniui u tai joki represij nebuvo, nes klasje i mokini neatsirado skundiko, aukltoja nutyljo, ir viskas prajo gerai. Jeigu panas vykiai pasiekdavo "karaliaus aus", tai tokie atvejai paddavo atrinkti, kuriuos pirmiau i gabenti Sibir. Bdavo atsitikim, kad mokytojai padirbdavo nepasiraiusij paraus, kad nereikt taikyti represij moki niams, kviesti tvus, pravesti tardymus, gsdinti, grasinti baus mmis. Tokiais atvejais mokytojas patenka nemalon moki niams, j tvams, bna apskelbiamas okupant talkininku, sa v moni idaviku. Taigi, mokytojai, ypa klasi aukltojai, direktoriai vis laik jautsi "tarp kjo ir priekalo". Reikjo taikstytis visokiems beraiams, priekabingiems valdininkliams ir i kitos puss nepakenkti prie komunistus nusistaiusiai vi suomenei. Galima drsiai spti, kad toki "liaudies prie" buvo apie 90% vis lietuvi. ia labai tinka humoristo poeto L. itkeviiaus posmelis: Liaud maud, maudo, maudys... Nieks neino, kas ta liaudis, Nes ta liaudis, kad j biesas, Pats didiausias liaudies prieas...

Mokykl rykt
Pamok metu mokyklas ateidavo visoki "pareignai" pa irti, ar gerai mokytojai moko. Ateidavo politrukai, vykdomo jo komiteto beraiai valdininkai, komjaunimo vadovai, milici ninkai, vadinamieji "stribai"; ir kas tik panorjo, galjo kontro liuoti mokyklos darb. Daugelis t valdinink net rayti nemokdavo. Apie tokius valdios darbuotojus mons su paaipa sakydavo: "U berat pirminink pasirao beratis sekretorius, paddamas tris kry elius." Kart vien pradios mokykl ( I- skyri) ujo du mi licininkai-stribai. Vaikiojo jie po klas, apirinjo mokini 18

ssiuvinius, knygas. Su didiausiu dmesiu apirjo sienas, ar tvarkoje visoki Stalino, Lenino ir kit dievaii paveikslai, nes mokiniai mgdavo jiems pripaiyti barzdas, pailginti sus, net ibadyti akis, ar k kit pakeisti. O mokytojai kartais net nepastebdavo, atj klas. Nieko nerad prikibti, stribai ke let minui pasdjo su vaikais suole ir ieidami pasak: "Tai irkite, vaikuiai, kad mokytojai jus gerai mokyt". Tie visoki lankytojai bdavo tikra rykt ne tik mokytojams, bet ir mokiniams. Jie ateidavo neprane, reikalaudavo ne moks lo ini (apie moksl danai n supratimo neturdavo), ne isi aukljimo, bet politini, komunistins ideologijos ini, o tai buvo sunkiau u visus mokslus, nes t ini net ir mokytojams trko, nebuvo kur sugriebti. "Moksl mokslas" visiems buvo sunkus. Kart buvo mokyklos mokini pasirodymas vykdomojo ko miteto patalpose per revoliucijos vent (lapkriio mn. pra dioje). Mokiniai atliko program: oko tautinius okius, daina vo, deklamavo. Po programos partorgas (partini organizacij vadovas) Lukoeviius pasiauk direktori ir pakl didiau si triukm, girdi, vienos mergaits, kuri oko tautinius okius tautiniais drabuiais, galvos karnls kaspinai buv taip su dstyti, kad geltonas, alias ir raudonas buv greta, t.y. smo ningai buv sudstytos "buruazins" vliavos spalvos. Nieko negelbjo tikinjimai, kad ten buvo ir kitoki spalv kaspin, jeigu ir susidst, tai atsitiktinai. Vistiek mokykla gavo saky m t mergait imesti i mokyklos. Mergait buvo auktesns klass. Mokytojai turjo paklusti "partijai ir vyriausybei". Suauk posd ir t mergait paalino i mokyklos. Kai kurie mokytojai net verk, jos gaildama, nes ji nieko pikta nebuvo padariusi. Po keli dien atjo "valdios" sakymas vl priimti t mergait mokykl. Mokytojai tada atsisak priimti, teisinda miesi bij, kad vl kok pokt neikrst. I tikrj tai buvo atkirtis u tok "vediojim u nosies". Paskui paslapiom i aikjo to antro sakymo prieastis. Pasirodo, tos mergaits t vas buvo "savas", t.y. ekist uverbuotas nipas; jie neapsi irj "kando savo rank", utat norjo klaid atitaisyti. Bet mokytojai rado kuo pasiteisinti. Mergait isikl kit mokykl.

19

Pasiruoimai ventms
Didel bausm bdavo mokykloms (ir iki iolei tebra) me tins vents ir balsavimai, kurie bna kasmet iemos metu. Metins vents tai Didysis Spalis lapkriio mn. 7-8 d., Rusijos komunistins revoliucijos sukaktuvs, ir antra "darbo moni vent" gegus pirmoji (ten raoma i didiosios raids). Pasiruoimai toms ventms pradedami prie kelias savaites. Pirmiausia pradeda rayti laikraiuose, daromi dar binink ir tarnautoj susirinkimai, sipareigojimai, pasiadji mai, soclenktyns gamybinis lenktyniavimas su kitomis ga myklomis. .. Paymtina, kad tie sipareigojimai, pasiadjimai, lenkty niavimai tebepraktikuojami ir dabar. Tai vairs bdai priversti mog daugiau dirbti. Darbo normos nuolat keliamos, patiems darbininkams "praant". Klausai radijo ir igirsti, kad kakokio fabriko darbininkai, brigadieriaus vadovaujami, papra padi dinti idirbio normas, nes senosios normos trukdanios kelti darbo naum. Kitaip sakant, darbininkai "prao" sumainti jiems atlyginim, kiuris ir taip jau pasibaistinai maas, nepa kankamas monikesniam pragyvenimui. Skriauda ir dar su pasityiojimu. sipareigojimai praktikuojami ne tik veni metu, bet ir kitomis progomis. Teko girdti anekdot. Plyt fabrikui paskir tas naujas direktorius. Jo atvykimo proga darbininkai ikabin prie fabriko vart k: "Fabriko darbininkai sipareigojo su tikti nauj direktori pirmos ries plytomis" (reikia, padirbti daug I-os ries plyt). Direktorius atvaiuodamas perskaits k ir saks oferiui sukti main atgal. Grkime prie veni. Prie pat ventes visos staigos turi pasipuoti inicialais ir paveikslais Lenino, Markso, Engelso, politbiuro nari. Paym tina, kad lietuvikj "kvisling", t.y. Paleckio, Sniekaus, Gedvilos ir kt. paveiksl neteko paraduose matyti. Paveikslai pa puoiami vainikais, iliuminacijomis, glmis; taip pat puoiami tie visoki inicialai, emblemos (vaigds, kjai, piautuvai), nekomunist danai vadinami "brostvomis". Vargas buvo i pradi su tomis "brostvomis" ir veni papuoalais, nes nebuvo i kur paimti jiems reikalingos me diagos. Dar didesnis vargas, kai reikia paraduose surasti toms
20

"brostvoms" nejus. Mokiniai tiesiog bgdavo alin, visokiais bdais kratydavosi t pareig; u juos atsako mokytojai, auk ltojai, jie apkaltinami u netikinim. Mokytoj darbas buvo sunkus ir tebra sunkus, nes jis turi kitus tikinti prie savo s in. Nieko nra niekingiau, kaip tikinti kitus tuo, kuo pats netiki.

Balsavimo nata
Kita mokyklas ypatingai varginusi nata buvo ir tebra tai balsavimai (rinkimai), vadinamieji "demokratikiausi pasau lyje". Jie bna kasmet, o kai kada ir po dvejus metuose. Jie da romi iemos metu. Renkama aukiausij taryb Maskvoje, vietines valdybas ir teisjus. Rinkim agitaciniai punktai, va dinami "agitpunktai", visada bna mokyklose. Mokytojai su mokiniais pareigojami atlikti gyventoj suraym rinkimams, agitacijas, patikrinimus, kvietim ineiojim. Ir pai balsavi m metu mokyklos daugiausia dirba. Ypatingai sunks buvo patys pirmieji metai, nes gyventojai nenorjo eiti balsuoti. Reikjo, t bt, igauti gyventoj balsus. Tam tikslui agitatoriai bgiodavo su urnomis pas gyventojus namus. U atsisakanius balsuoti agitatoriai patys sukimdavo urnas tuos balsus, kad nereikt aikintis ir sksti t moni, kurie nebalsuoja. Kaimuose maai kas tebalsuodavo, o visada bdavo 99,8% balsavusi. Vliau, siliepsnojus partizaniniam karui, rinkimai buvo baisi nata gyventojams, nes partizanai trukdydavo tuos balsa vimus, neleisdavo balsuoti, o valdia versdavo balsuoti. "Jeigu balsuosi po eme kukuosi, jei nebalsuosi Sibi ran vaiuosi"... deklamuodavo sodiaus mons. Tie rinkimai neturi jokios reikms, nes kandidatai partijos paskiriami. Jokio pasirinkimo nra; kurie pastatomi kandida tais, visi turi bti irinkti. Tai tik varginanti procedra, diktat ros maskiruot, daugelio vadinama "rinkim komedija". Ir dl jos gyventojai turi daug vargo pakelti kiekvienais metais. Ypa tingai sunki nata tenka mokykloms. 1947/8-t met iem buvau paskirta rinkim komisijos sek retore. Balsavimai sunkiai vyko. Maai moni jo balsuoti. Pasiuntiniai su urnomis bgiojo po apylink iki pat vidurnak 21

io. Rinkimai turjo baigtis dvylikt valand nakties. Prie dvy likt bals mediotojai jau buvo gr, reikjo pradti skai iuoti balsus. Pairjome sraus, daug buvo nebalsavusi. Rinkimus priirti ms valsiuje buvo atsistas tuometinis Lietuvos vidaus reikal ministras ydelis Brigmanas, seniau gy vens Ukmergje. Tai buvo emo gio nebejaunas tipelis, skur diai apsirengs, medpadiais apsiavs ir, atrod, labai lktos galvosenos. Jis dav mums rinkim komisijai sakym: "Turi bti 99,8% balsavusi". Aiku, jeigu nebus tiek procent, atsakys komisija, bsim apaukti rinkim sabotuotojais. Kas daryti? Ogi taip, kaip visur daro: ymjome srauose, nebal savusi eilutse "taip" ir kimome balsus m. Ne kitaip ir "ministras" galvojo, sakydamas "turi bti"... Kimk, voger, juk ia ne pinigas! Ko lauki? Vistiek bus tas pats procentas! Kam usitraukti bd? sak vienas vaiki nas kitam. Kai atjo "ministras" patikrinti, vistiek dar buvo perdaug nebalsavusi. Tada jis sak kelet senesni urayti "mirs", o kitus "ivyks". Taip sudarme reikiam procent. Kai atidarme urnas, daug kur buvo grsti biuleteniai po vis gniuul kartu sulenkt. Aiku, bals mediotojai, daugiau sia mokiniai, patys "balsavo" u nebalsavusius ir nepagalvojo, kad reikia dti balsus po vien perlenktus. Blog bals neradome, nes nebuvo joki bdeli, kur bal suotojai galt k ibraukti ar rayti. Kiekvienas, gavs lapel su vienu kandidatu, "geriausiu i geriausij", turjo mesti urn vis akivaizdoje.

Grobsto trofjus
Umus Karaliaui, nebesigirdjo vi, nebeatlkdavo jokie kit lktuvai tik rus kariuomens daliniai nuolatos maisi, traukdami vien ir kit pus. Kai praeidavo karei viai, grtantieji i fronto, daugeliui teko girdti j nuomon apie Vokietij. Jie stebjosi, peiais trauk: "U k tie vokieiai ka riavo, kodl jie kariavo, ko jie dar norjo, taip gerai gyven dami?". .. Kareiviai turdavo pasigrob i ten visoki daikt, kuriuos mainydavo ms kaimieiams "samagon" arba maisto pro 22

duktus. Tuos daiktus vadino "trofj" (grobis). Ms mons ir tuos daikt savininkus vadino "trofjikais". Ne tik kareiviai gabenosi tuos "trofjus", bet ir civiliai; daugiausia paaugliai vaikzai m plsti i visos Rusijos t "trofj" pasigrobti. Jie atvaiuodavo "zuikiais" prekiniuose va gonuose. Maisto pasielgetaudavo ar pasigrobdavo pakeliui i sutikt moni. Tai buvo jauni plikai. Jie atrod baiss, suo dini, niekada nesipraus per vis kelion, apdrisk, danai ir alkani. Bado, vargo veriami jie ir vaiuodavo "laims iekoti", nes visoje Rusijoje mons badavo. Keleivini traukini buvo maai, o vaiuoti monms reikdavo, ypa tarnautojams viso kiais tarnybiniais reikalais; utat mons keliaudavo "zuikiais" prekiniuose traukiniuose. Tokiems keliautojams "trofjikai" buvo pavojingi. Jie apipldavo mones, dar ir i traukinio i stumdavo, kad kam neapsiskst. Vienas pastamas taip ne teko pinig. Laim, kad nepakliuvo po traukiniu ir maai te susikl, iverstas i prekinio vagono.

Rytprsiuose baisu
Baisi ini parnedavo grtantieji i Rytprsi. Vokiei okupacijos metu kai kas buvo ivyk Rytprsius udarbiauti. Dabar jie gro, nes ten nemanoma buvo gyventi, nebuvo mais to, taip pat ir rus kareivi savavaliavimas vert mones bgti i uimt viet. Viena jauna mergina buvo ijus Rytprsius, tarnavo pas vien gydytoj. Sugrus pasakojo, kad tas jos eimininkas gydytojas, prie pat rusams ateinant, nuovs savo mon, ke turis vaikus ir pats nusiovs. Ji likusi viena namuose. Palaido jus lavonus, pasimus kiek galjusi paneti geresni daikt ir maisto, psia parjus Lietuv. Pasakojo, kad Rytprsi vo kieiai daugelis ibgo Vakarus, daug nusiud, daug uv nuo bombardavim ir kulk, maai moni belik. Kita mergina, taip pat Rytprsiuose tarnavus, gro nia. Ji pasakojo, kad j apylinkje rusai surankioj jaunas moteris ir suvar lager. Ten jos turjusios per prievart "linksminti" fronto kareivius. Daugelis liko nios, daug apsikrt veneri nmis ligomis. Ji veng pasakoti apie t vis siaub, kur teko pergyventi tame lageryje. Panabdomis, bijodama, varyda23

mosi, t pasakydavo ir vl tyldavo. Atrod visikai pakriku siais nervais. Tvai rpinosi, gyd, slaug. Apie nemonik rus kareivi elges Vokietijoje teko daug girdti. Pas mus jie nebuvo tokie baiss, matyt, vadovybs ne buvo leista savavaliauti, mat, ms kratas buvo "ivaduotas", o ten "ukariautas". Pasitaik visoki nuotyki ir ms kra te, bet tai buvo pai kareivi kalt. Kart ms miestel atvyko generolas Vitkauskas. Jis skai t paskait gyventojams. Tarp kitko, lyg teisindamasis, pay mjo, kad jis ir kiti lietuviai komunistai stengsi, kad ms kratas nebt niokojamas. Jei ne tos pastangos, girdi, ir mes btume sulauk Rytprsi gyventoj likimo. Yla ilindo i mai o: pats liudijo apie "ivaduotoj" barbarikum. Taiau neilgam jie mums t "laim" tebuvo ikovoj. Tik tiek, kad fronto kareiviai su mumis buvo bent kiek monikesni, ir tai visko pasitaik. Vliau suinojau, kad dvi mano pussese rs augino po "rusiuk", ne savo noru gyt. Viena buvo na l, antros vyras buvo aretuotas. Pasitaik ir nuudym, taiau taip neskerd, kaip Rytprsi gyventojus. Kart ujo pas mus vienas rus karininkas, tarsi darbinin k iekodamas kak ikrauti; bet ms t darb nemobiliza vo, o tik draugikai pasinekjo. Buvome dviese su Maryte, kuri su vyru ir broliu gyveno tuose paiuose namuose. T vyr tuo met nebuvo. Ateivis buvo mandagus ir kultringas mogus, ga limas dalykas, kad jam tikrai reikjo darbinink. O mums buvo doms jo pasakojimai. Jis saksi atvyks i Rytprsi. Kara liauiaus "katilas" (apsupimas) jau buvo baigtas, kovos jo prie Berlyno. Mes jau buvome gr i evakuacijos. Tarp kitko jis papasakojo, kad j kareiviai Vokietijoje es iaurs, kaip plrieji vrys. Jis pats jais piktinosi, sak, nega lima es j suvaldyti, jie neklaus vadovybs, nieko nebij. Savo akimis mats, kaip kareivis suauds aidianius savo kieme prie nam keturis maameius nals vokiets vaikus. "Ir k jam gali padaryti, kada ir jis pats eina mirt? Jis apsidiaugt, jei j dt kaljim" sak jis.

24

Pirmieji laikai
Pradjus veikti patui, paraiau laikus emaitij, kur gyveno mano motina. Sesuo su vyru taip pat buvo ten nuva iavusi, frontui artjant. Kelis mnesius neturjau joki ini apie juos ir labai rpinausi. Net nebuvo i kur suinoti, ar daug nukentjo j gyvenamoji apylink-miestelis; kur yra frontas, ar visur uimta ir kt. jo gandai, kad iaurin Lietuva ir Latvija su Estija daug vliau uimtos. Tikr ini nebuvo, gandai ne visada pasitvirtindavo, laukiau tikresni ini. Ilgai nesulaukiau atsakymo. Po keli savaii gro laikas su urau: "Adresatas ivyks Vokietij". Reikia, mano arti mieji jau atskirti nuo mans. Gal kartais ir gyv nebra? Neti kjau, kad mamyt rytsi tokiam ygiui, maniau, ji tikrai teb ra savo krate. Paraiau kitiems savo biiuliams laik, taip pat emai tij. Ir t laik gavau atgal su tokiu pat urau. Daugiau ne beraiau niekam. Ir dl t dviej laik baiminausi, ar kas nors pate nepasidomjo tais komentarais ant laik. Tie ibgusieji buvo laikomi dideliais "liaudies prieais". J artimiesiems grs represijos. Gailjausi, kad nevaiavau e maitij laiku, nereikjo atsilikti nuo savj. Kaip vliau suino jau, jie ivyko spalio mnesyje, o mes ia buvome uimti liepos mn. paskutin dien. Jei ne toks staigus netiktas umimas, biau ir a nelikusi savo krate viena be joki artimj. Taip, matyt, buvo lemta. Nebeteko daugiau pamatyti mamyts, kuri mir Vokietijoje, o seser pamaiau po 22 met. * Vos tik frontas prajo per Lietuv, pradjo rodytis laikai i Sibiro. Tai buvo 1941 m. ivetj vargan likui atsiliepimai. I t laik formos jau buvo galima sprsti apie j gyvenim. Jie raydavo ant blogos kokybs mokyklini ssiuvini lap. Matyt, vok laikams neturjo. Laikus sulenkdavo kakaip trikampiu ir, ura adres, pasisdavo. Ateidavo laik ir be pato enklo, reikdavo usimokti paiam adresatui po 1 rubl. Pato enklas reikjo lipdyti u 40 kapeik; taigi, 60 kapeik buvo bauda u siuntim be enklo. Taiau niekas dl to nesi sksdavo, tik diaugdavosi gav ini, kad dar kas nors iliks gyvas. Bet nedaug buvo lik gyv. Gal apie ketvirtadalis iliko i t pirmosios deportacijos auk, o gal ir dar maiau. Niekas 25

nesurinks teisingos statistikos, nes nra tam slyg. Rusai i viso nemgsta, kad kas apie tai k nors kalbt. Jie nepripa sta joki deportacij: prie progos stengiasi tikinti, kad mo ns savanorikai bg nuo vokiei. Apie ivetuosius daug parayta kit autori.

Karo pabaiga
1945 m. gegus 9 d. buvo triumfo diena visoje Soviet Sjungoje. Ji pavadinta "pergals" diena, ir nepamirtama at ymti kasmet iki iai dienai. Tai II pasaulinio karo pabaiga, Vokietijos kapituliacijos diena. Rus uimtj krat gyventojams tai buvo lidesio diena. Ms mons daugumas nuleid galvas, nusimin tyljo, arba klaus vienas kit: "Argi mes taip ir liksim? Argi mes taip ir pasiliksime po rusais?" Kas galjo t klausim atsakyti? Vliau suinojome apie Jaltos, Potsdamo konferencijas, i noma, rusai skelb, kaip norjo. Igirdome taip pat, kad Vakar Sjungininkai uleido ru sams dar naujas Vokietijos sritis, kuri rusai nebuvo um. mons tuo stebjosi ir vairiai komentavo. Buvo nuomoni, kad Vakar valstybs specialiai uleidia jiems Vokietijos e mes, kad inaikint vokieius. Kurgi ras geresn "rieznik" vokieiams ipjauti? Savo rank nenori tepti, tai uleidia rusus... kart pasak vienas pastamas. Ir daugelis buvo tos nuomons. Taiau buvo ir toki, kurie galvojo, kad tuojau sjungininkai pareikalaus juos ieiti i vis uimt krat, odiu, kas kaip norjo, taip galvojo, spliojo. Tik komunistai skelb, kad "ivaduotosios" i vokiei grobik ems liks jiems aminai. Negr ta diena, kur prajo, Ir ups neplauks atgalios. Ibgo gauja prispaudj I tviks ms alios... Dainavome visi triumfaline gaida, nes buvo sakyta dai nuoti. Taiau galvojome, kad netrukus turs isinedinti ir i gauja naujj prispaudj, kad toji daina dar garsiau suskam bs, kai jie ibgs. 26

Ir taip prasidjo tie nelemti gandai: tai pirm, tai penkio likt, tai dvideimt kurio mnesio dien rusai turs atsitraukti i uimtj krat. Kol tebjo karas, rusai Vakar Sjunginink (JAV, Anglijos, Pranczijos) blogai neminjo. Teko girdti paskaitose apie gau nam pagalb i amerikiei. Iskaiiavo net smulkiais skai iais kiauini milteli kiek, vairi mediag, konserv, net kaspin gaut metr skaii. Laiv, karo reikmen neminjo, odiu, sjungininkai buvo geri. Karui pasibaigus, komunistin propaganda atsuko sjun gininkus antrj lazdos gal. Laikraiuose pradjo rodytis ne palanks sjungininkams straipsniai. Prisimenu, kart teko ma tyti laikratyje piein, charakterizuojant sjunginink pagalb tai buvo arklys mautas konserv dut, jo galva ir kojos kyojo lauke. inoma, buvo ir atitinkami komentarai, norta rodyti, kad sjungininkai dav tai, ko patys negali naudoti blogas prekes. Dar vliau pradjo rodytis laikraiuose tokie straipsniai, kaip pvz. "erilis vangina ginklais" ir panas. Palaipsniui i buvusi draugik sjunginink darsi ka pitalistai, kolonialistai, imperialistai, inaudotojai, amerikieti kieji "nabliudateliai" (stebtojai) ir kt. O prie Chruiovo jau prijo iki kriminalist ir bandit. Apie gaut pagalb nebeu simindavo. inoma, ms mons visk komentavo kitaip. Ir taip mes imokome spaud skaityti apverst auktyn kojom, kaip pa sakojo viena moteris rusas juos moks. Pas juos apsigyvens laikinai karo metu vienas rus kari ninkas. Kart jis pamats, pro al eidamas, jos vyr skaitant laikrat. T laikrat itrauks i rank, apverts auktyn ko jom, padavs atgal rankas ir pasaks: "itaip reikia laikra ius skaityti". Ir nujs savo keliu.
*

Spauda ir politrukai liaupsino S. S-g ir didj vad ir mo kytoj generalissim Stalin u "vokik grobik" sutriukini m. Net Japonijos kapituliacij aikino kaip Soviet S-gos sto jimo kar idav, nors visi inojome (neprisimenu i kur) apie atomines bombas, numestas ant Hiroimos ir Nagasaki miest. inojome, kad rusai stojo kar su japonais paskutinmis die nomis, kai japonai jau buvo nutar kapituliuoti. Prie "pelno", prie "grobio" jie niekui nepasivlina. Taip buvo ir ia: be joki 27

nuostoli ir auk jie ugrieb pus Sachalino ir dar ma sa leli (Kuril s.). Apie sjunginink nuopelnus arba tyldavo arba vaizduo davo kaip nereikmingus. Ir juo toliau, juo blogiau apie juos atsiliepdavo. K bekalbti apie vokieius. Juos vadino budeliais, udi kais, grobikais, faistiniais vrimis ir kt. "Vokikieji grobikai" buvo linksniuojami nuo ryto iki vakaro, o komunistiniai arba, geriau sakant, rusikieji grobikai jautsi teiss "ivaduoto jai", nes laiku suspjo persimesti galingesnij pusn. I pra di, su Hitleriu susitar, grob svetimas emes, vliau, prisimet prie kit sjunginink, vl gavo didiausi "lito dal". odiu, "grybavo" i vis pusi, inaudodami kiekvieno sjun gininko silpnyb, ir m "peln" i kairs ir deins. Ir iki iol neatsiranda, kas idrst jiems pasilyti "Niurnberg", kurio jie nusipeln daugiau, negu vokieiai, nes vokiei naciai daug trumpesn laik tesiautjo, o ie niokoja tautas itisus 50 met ir siekia pavergti vis pasaul. Kart vienas buvs pogrindininkas lietuvis komunistas sa vo paskaitoje gyventojams pranaavo greit komunizmo pergal visame pasaulyje. Pasak jo, Vokietija buvusi galinga, bet da bar jau sutriukinta ir nebeatsikelsianti, Pranczija esanti silp na, nereikminga. Tik Anglija ir JAV dar esanios galingos. Bet Anglija turinti daug nepatenkint darbinink, su j pagalba ten be karo sistiprinsi komunistai, o Amerik reiksi uka riauti ginklu; bet dl to dideli sunkum nebsi, nes ameri kieiai kariauti nenor ir nemok, es ilep, iti, jiems ir karo lauke reiki iuini ir kitoki patogum. Tarybiniams ka riams nebsi sunku juos veikti. Apie amerikieius karius rusai vis laik atsiliepia su pa aipa, vadina juos "amerikanskais nabliudateliais" (amerikieti kais stebtojais). Teko girdti prieod: "Smotrit kak amerikanskij nabliuda tel" (iri kaip amerikonikasis stebtojas). Tai sakoma, kai norima pabrti neveiksmingum, nerytingum, nesugebjim dirbti ar tinginyst.

28

Vea grobi
Karui pasibaigus, ms apylink tapo tikru tramplynu, mat - netoli buvusi Vokietijos siena, o dabar prasidjo planingas Vokietijos apgrobimas, visoki "trofj" gabenimas "Didij tvyn". Dien ir nakt dardjo ilgiausi prekiniai ealonai, pri krauti visokio turto. Platformos bdavo apkrautos didiulmis medinmis dmis, pilnomis grobio, gerai supakuoto. Madaug kas 10 minui pro stot praeidavo ealonas. mons pasakoda vo, kad veami itisi fabrikai, mainos ir visoki stambs ren gimai. Vliau m veti visokius daiktus. Ir taip ikuop tuos Rytprsius iki suol ir baidari. Kareiviai ir karininkai stengsi sau k nors pasigrobti, nors jiems ir nebuvo leista. Bet, inoma, sunku sukontroliuoti tokioj maiaty. Jie atsigabendavo net stambi daikt ir pus dykiai parduodavo ms monms. Kart u litr samagono mogus nusipirko pianin. Vieni grietai buvo nusistat toki daikt nepirkti, kiti sakydavo: '"Ne a, tai kitas nupirks, vistiek savininkui nebesugr". Juo toliau, tuo blogesnius daiktus grtantieji beatsivedavo. Gda bdavo irti karininkus, apsikabinjusius medaliais, stovinius ant rinkos su visokiais gelegaliais ir tuiais bute liais pardavinjanius tokius "trofjus". Kart kaimynas parjs i miestelio pasakojo, kad rinkoje mats neprast scen. Ten sdjs prie buteli krvos unifor muotas kareivis be koj ir pardavinjs tuos butelius. Atj milicininkai, norj nuvesti j alin nuo rinkos, nes privati pre kyba draudiama (spekuliacija). Invalidas ms keikti, rkti, plsti valdi. auks, kad neturs u k nusipirkti duonos, nes invalido pensijos gauns tik 120 rubli (dabartine valiuta bt 12 rubli), skundsi, kad fronte kojas paliks. Milicininkai tem p j i rinkos, o jis kandiojs jiems rankas ir siaubingai rks. Taip rkiant j nuvilk milicijos bstin. Viekeliais sunku bdavo prasilenkti vaiuotiems, net ir pstiems su didiulmis gyvuli bandomis, daugiausia karvi, reiau arkli. Juos var rusai, daugiausia moterys, psti, ap drisk, nuvarg. Nemaiau nuvarg bdavo ir tie gyvuliai. Pieningos karvs baubdavo nemeltos. Maai juos ir tepaganydavo. Pakelse buvo nugrautos visos pievos ir dobilienos t praeinani gy vuli. Toliau varytis laukus nebuvo laiko, reikjo skubti ke29

liauti. Retkariais band varovai praydavo sodiei, kad pa melt karves, taiau tvarkingo melimo nebuvo, utat tos kar vs sirgdavo. Dalis t gyvuli nugaidavo, nepasiek Rusijos. Nemaai j nugaidavo ir paioje Vokietijoje, nes nebuvo kam priirti, maai bebuvo lik moni. Kaimuose kiai buvo palikti Dievo valiai. Laukai nedirbami, pasliai liko nenuimti, frontui ujus. odiu, Rytprsiai buvs Vokietijos aruodas dabar virto nualintu, nutryptu, nenaudingu kratu. Miest mo ns badavo. Patys miestai ir kaimai daug kur buvo sugriauti, sudeginti. I tokio turtingo graaus krato liko nenaudingi plotai.

Vaikai i Rytprsi
Bado veriami, Rytprsi gyventojai pradjo plsti Lie tuv pagalbos iekoti. Atvaiuodavo daugiausia vaikai. Jie va iuodavo "zuikiais" tuose "trofjiniuose" traukiniuose. Kart pas mus ujo du vaikai, berniukas ir mergait, abu maiau 10 met amiaus. Apsidiaug, rad mokani vokikai, pra nakvyns ir pavalgyti, saksi es broliukas ir sesut. Tvas uvs kare, motina likusi namie su trimis dar maesniais vaikais. Namie visai netur ko valgyti, motina juos isiuntusi prayti Lietuvos moni pagalbos. Jie jau iek tiek turjo pasi rink maisto produkt, dar adjo pavaikioti rytojaus dien ir vaiuoti namo. Klausme, ar rusai nedraudia jiems vaiuoti traukiniais. Jie sak, kad visoki bna, vieni dedasi nemat, kiti iveja i traukinio; tada jie palauki kito ealono ir vl lip. Nuprausme tuos vaikus, pavalgydinome, pasikalbjome, paguodme, kuo galjome suelpme. Pernakvoj ryt manda giai padkojo ir ijo. Kit kart einame abi su Maryte vakare pro banyi ir matome tuos paius du vaikus susiglaudusius besdinius ant banyios laipt. Jie buvo jau pasireng ia nakvoti. Buvo jau vlus ruduo, alta (1945 m.). Painome juos, ukalbinome; jie saksi niekur nedrs prayti nakvyns, nerad kalbani vo kikai. Parsivedme vl juos pas save, vl prausme, valgydi nome ir nakvyn davme. Jie saksi vis laik vainj i apylink ir surinktais maisto produktais maitin vis eim. Ir ne jie vieni atvaiuodavo; kas dien po kaimus vaikio jo pulkai toki vaik, net ir suaugusi moni. Kart buvo u 30

js pas mus senas vokietis; o motin su vaikais visur buvo galima sutikti. Daug kur buvo atsitikim, kad motinos pames davo vaikus ir pabgdavo. Ms mons pam juos augino. Ne vienas toks uaugo Lietuvoje. Teko girdti, kad net apie Ukmerg ir Rokik bdavo ne maai t atkeliaujani i Vokietijos vaik ir suaugusij. Jie visi sksdavosi, kad rusai jais visai nesirpin, visai neduod maisto, tik visk grobi ir ve, monms nieko nepaliek. Jo kios tvarkos nes, joki maisto korteli, joki parduotuvi. o diu, tie likusieji vokieiai es palikti bado miriai. Tiesiog sun ku bdavo tikti j pasakojimui, bet argi mons leist maus vaikus tokias rizikingas keliones, jeigu jiems nebt bdos, argi motinos palikint vaikus svetimame krate, neinomam likimui? Kart vienas kininkas atve vos begyv gal koki 7 met vokietuk prie ms mokyklos ir paliko ant griovio kra to, pagulds ant iaud glbelio. Mokiniai nubgo irti, k jis ten daro. Jis jiems pasakojo, pams pakeliui pavinti mo tin ir mergait. Gerok gabal nuvaiavs, atsigrs ir pama ts, kad motinos nebra, o mergait palikta veime. Jis vaiuo js toliau, negals ja pasirpinti, tegul vietos mons j paima globoti. Mergait buvo visai silpna, greiiausiai nuo kokios li gos, nes badu mirti Lietuvoje mons bt neleid. Mokiniai ne jai maisto ir vandens, bet ji jau nieko nebevalg ir greit numir. mons j palaidojo netoli buvusiose kapinse. Ir nie kas nesuinojo, kas ir i kur ji buvo, tik motina kalbjusi vo kikai, saks tas kininkas. Kart viename kaime anksti ryt mons rad netoli savo nam koki dviej met mergait, aidiani smlyje tarp bul vi rsi lauke. Pam t mergait ir uaugin kartu su trimis savo vaikais. Miestuose bdavo vokiei kari belaisvi lageriai. Juos vesdavo darbus priirtojai rus kareiviai. Sutik praei nanius mones, belaisviai tiesdavo rankas, praydami ko nors valgyti. mons duodavo k turdavo. Bdavo toki, kurie spe cialiai pasidarydavo sumutini ir, progai pasitaikius, atiduoda vo ibadjusiems belaisviams. Priirtojai kartais neleisdavo paduoti, bet daugelis "ne matydavo". Matyt, ir jiems bdavo gaila badaujani. Lidnai jie atrodydavo, isek, ibal, vos kojas vilkdavo. 31

Matydavome ir i Vokietijos traukiniais gabenam moni, ukaltuose prekiniuose vagonuose. Atrodo, Sibir gabeno. Kar t pro lang grotas matme moter veidus. Lietuvos gyventojams prisidjo dar viena elpiama "klas" tai 1941 metais igabenti "sibiriokai". Nedaug j buvo lik, didesn dalis imir nuo bado ir alio. Ilikusieji pasakoja, kad iki 3 met amiaus vaikai imir per vienerius metus. Likusieji ra laikus ir pra pagalbos. mons siunt maisto ir drabui, kiek kas galjo. Siunt savo giminms, pa stamiems ir visai nepastamiems, jei tik gavo adres, nes visi ujaut nelaiminguosius. Daug t siuntini davo, bet mons vistiek rizikavo, gel bjo tuos tremtini likuius.

Prasideda aretai
Proletarika ranka. iupk buruj. Bus tvarka... (I plakat) Nelengva buvo Lietuvos kininki maitinti tiek visoki "kla si" moni. Per dien praeidavo ne vienas ir ne du prayto jai. Valdia taip pat skubjo reikalauti visoki duokli. Dides niems kiams udjo nepakeliamus mokesius ir pyliavas. V liau, karui pasibaigus, jau prasidjo "nubuoinimai" atimin jo emes ir inventori i stambesni ki. "Tvyns fondai" ir "Raudonosios gurguols" ivedavo i kinink visas grd atsargas. Atvaiuodavo vykdomojo komi teto valdininkai su stribais, iluodavo aruodus, sukraudavo maius to paties kininko veim. Sudar vis eil toki ve im, traukdavo ikilmingai su Stalino ir Lenino paveikslais ant lazd, danai dar su armonika ir dainomis, sddami ve ime. Tokie karavanai vadinosi "raudonosios gurguols". ki ninkai vaiavo kiekvienas savo veime ir taip "su diaugsmu" atiduodavo savo gaminius valstybei. Pirmieji kininkai nukentjo daugiau; vliau pradjo slpti grdus, kad bent sklai likt. Egzekutoriai danai nepalikdavo n sklai, sakydavo, kai reiks, valdia duos. Taiau neteko girdti, kad ta valdia bt kam davusi sklai grd, daniau32

iai kininkai vienas kit suelpdavo, kurie turjo kokiu nors bdu isaugoj. Kai kur ir valdininkai bdavo monikesni, pa likdavo dal grd kininkams, bet bdavo toki, kurie palik davo verkianius be duonos ksnio. Teko girdti kaimo mones dainuojant: Atvaiavo komunistas alia uniforma. Imatavo ms pilvus ir nustat norm... Tu Lietuva, tu mano, tu brangi tvyne, Tu Lietuva, tu mano, alele gimtine... Netrukus atjo eil ir moni aukoms; prasidjo aretai ir deportacijos, o to ivadavimo, kaip nr, taip nr. Tos "pirmos", "penkioliktos" ir "trisdeimtos" nieko neatnea. Naktins kra tos, dokument tikrinimai, kvietimai milicij ir vairs slapti praneimai pai strib ar valdinink duodavo progos susipro tti, kuriems arti pavojus. Pirmoje eilje pradta rankioti buv valdioje nepriklauso mybs laikais ir vokiei okupacijos metu buv valdininkai. Net paprasiausi vertjai, mok vokiei kalb, dirb kokioje stai goje, buvo apaukiami gestapininkais ir aretuojami, taip pat ir moterys, ne tik vyrai. Toliau jo buv policininkai, karininkai, auli organizaci jos nariai, skautai, jaunalietuviai ir kit organizacij vadovai bei nariai. Pagaliau visokios ries inteligentija, dvasininkai ir buv "buos" turtingesnieji. Net ir vargingesnieji buvo pa vojuje, jeigu kas sksdavo. sksti galjo ir maas vaikas, o igelbti negaljo nei ministras, nei prezidentas. Tik rusai buvo visagaliai. Kas ryt igirsdavome vis naujus gandus apie aretuotus arba iekomus. Tada mons m bgti mikus, sudarinti gynimosi brius, kitaip sakant, Lietuva ijo partizanin kar, kuris pilnai siliepsnojo 1946 metais ir tssi iki 1954 met, kai kur dar net ilgiau.

33

Partizaninis karas
Palinko liepa alia kelio, Pravirko motina sena, Sneli, tvyn tave aukia. Pr. L. Tvyn paauk ne tik snel, bet ir dukrel, ir tvel, ir motinl, net ir maus vaikus, kurie nors ir nekariavo, bet kartu kentjo su visa tauta, odiu, visa lietuvi tauta, iskyrus nedidel procent parsidavli, ijo kov prie okupant, pasiruous sunaikinti ugrobtas tautas. Niekas i ms puss to karo nenorjo, niekas neorganiza vo, j sukl okupanto mesta "pirtin". Mes j paklme. Kai tauta pajuto esanti paskirta fiziniam, moraliniam ir tautiniam sunaikinimui, kitos ieities neliko, kaip tik leistis kov, kad tautos sunaikinimas prieui kuo brangiau atsieit ir uimt kuo daugiau laiko, kuris galjo veikti ms naudai. Taigi, lietuvi tauta ijo partizanin kar, kad kuo ilgiau pratst savo mirties agonij. Jeigu bankrutuoti, tai bent su muzika. Jeigu mirti, tai bent garbingai, bent su nuostoliais prieui, pasak kart vie nas partizanas.

Kodl buvo verta kariauti


Komunistai, pajut, kad prasideda partizaninis karas, m skelbti, es lietuviai kovoj u "arkl ir karv". Es, buos, prisiri prie turto, nenor jo netekti, t.y. atiduoti valdiai. Jie sak, kad tai esanti natrali "klasi kova", turtingj inaudo toj prie neturtinguosius, inaudojamuosius. Laikraiai tyljo apie partizan veikim, lyg jo visai ne bt. Aiku, bijojo "aukti vilk i miko", ipopuliarinti nepa lanki jiems padt. Tik pogrindio spauda iek tiek informavo visuomen. Susiinojimas buvo sunkus, taiau partizanai veik visur. Daug kas lietuvi tautos pasiprieinim okupantui vadi na kova u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Bet tai tik skam bs odiai. Lietuvos laisv buvo tik perspektyvoje. Pagrindinis 34

kovos tikslas buvo tuo tarpu ilikti gyviems ir ilikti savo kra te, kad, atjus valandai kovoti u Lietuvos laisv, tauta nebt sunaikinta arba toli nuo savo krato. Daugumas, ieidami mi k, gelbjosi ir nuo areto ar deportacijos, kitaip sakant, ijo kov ir u savo asmens laisv. Be abejo, tauta norjo laisvs ir nepriklausomybs, bet kova buvo perankstyva, neturint jokio unugario, atsidrus raudonojo tvano vidury. Kai mogui u nerta kilpa ant kaklo, jis tada negalvoja apie "gulia" (tai Chruiovo terminas, norint pabrti ger gyvenim). Jam tada rpi, kaip ilsti i kilpos. mons inojo daug pavyzdi i 1941 m. deportacijos die n: kas nebuvo namie, kas pasislp mike ar kur kitur, tie liko neiveti ir sulauk pasikeitimo. Tokios viltys ir dabar skatino slptis, ypa pajgesnius vyrus, nes visi nujaut pavoj. Juo labiau bgo mikus ar vairias slptuves tokie, kurie jau pa sijuto iekomi arba traukti auk sraus. Kas jiems daugiau beliko? Pabgti usien nebuvo galima, nes buvome "raudo nojo tvano" viduryje, su usieniu ribos nebebuvo. Atkovoti Lietuvai laisv savo jgomis nebuvo jokios vilties. Argi galt maa, beginkl tauta nukariauti gerai ginkluot, milijonin rus kariuomen? Bt didel nesmon taip galvoti. moni viltys daugiau krypo pasaulio sin. Jie man, kad buvusios nepriklausomos valstybs, karo sutryptos, praradusios nepriklausomyb ne dl savo kalts, bus atstatytos pagal tarp tautins teiss dsnius. Niekas negalvojo, kad esame niokojami su Vakar sjunginink "palaiminimu", kad esame "parduoti" raudonajam okupantui. Mes tikjome, kad, sunaikinus faistinius diktatorius, nepa liks neliesta ir kruvinoji Stalino diktatra, mes tikjome Atlanto charta, tikjome teisybs ir monikumo laimjimu... I usienio taip pat ateidavo inios, raginanios laikytis, duodanios vili sulaukti kokios nors permainos. Laukme jos ir lidome, matydami, kad kiekviena diena mus naikina. Taigi, kova uvir ne u ponus, ne u dvarus, ne u klases, bet u tautos gyvyb, prie genocido vykdytojus. O kai dauge liui kovojani nebeliko vilties isilaikyti, tada jie kovojo u teis numirti laisvai savo krate. Tai irgi verta kova, nes tai geriau, negu mirti nukankintam ir paemintam kaljime arba Sibiro taigose pasibaistinose slygose.
*

35

T partizanin kar bolevikai greit i "klasi kovos" per kriktijo "politin banditizm". Kovotojus vadino "banditais" ir visus savo iaurumus band suversti tiems "banditams". Gir di, jei ne tas "politinis banditizmas", jie nieko nebt dar, tik tie "banditai" iauk reikal gelbti tarybinius pilieius. Bet tai buvo aiks "vilko kaltinimai riukui". Kas buvo pirmiau "banditai" ar deportacijos bei aretai? Kur kokie "banditai" buvo 1941 metais, ar kas iov juos bent vien v? O de portuota ir imarinta badu kelios deimtys tkstani ms tautos moni! Ir 1944 m., kai per vis Lietuv jo rus kariuo men, taip pat nebuvo joki "bandit". Lietuviai j nekliud, mons danai valgydino alkanus kareivius, net ir plikaujan tiems nesiprieino, inoma, ne i meils, bet i baims. Partiza ninis karas prasidjo tik karui pasibaigus, kada prasidjo "va lymai" uimtuose kratuose, kada ek sismagino vykdyti savo kruvinsias "pareigas". inoma, rusams bt buv maloniau, kad tauta smaugia ma n nepasispardyt. Jie pyko, niro, prikaiiojo lietuvi tau tai iaurum, nemoralum, bet mes nesijautme nusikalt. M s tautos kova, nors ir iauri, bet buvo teista gynimosi kova. Ar bent vienas lietuvis atjo udyti Maskv? O rusai ms krat atgabeno divizijas skerdik su vilkini un gaujomis ms tautai naikinti, ms emei ugrobti. Prisideng "iva duotoj" vardu, jie "vadavo" mus ne tik i duonos, bet ir siel i kno. Ar Lietuva kada buvo bandit kratas? Kas lietuv padar banditu? Vienas tegali bti atsakymas: raudonasis teroras, rau donj imperialist kslai: iudyti, inaikinti fizikai ir mora liai bei intelektualiai pajgesn tautos dal, kad likusieji "su diaugsmu" palenkt nugaras vergijos jungui. Ne tik Lietuvoje vyko tas pilietinis karas, bet ir Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, nors maai apie tai inojome. Ir visur visada ta pati "istorija", kiekvienos komunist "i vaduotos" tautos ta pati vyki raida. Pirmiausia tie "ivaduotieji" masikai bga usien, kol galima. Kai jau aklinai udaro sienas ir pradeda "valymus", tada mons bga mikus, slepiasi, ginasi. Kai jau susidoroja su mikais, iudo ir sugaud igabena Sibir pajgesnius mones, ypa inteligentij, tada jau kratas pereina "tylos res publik", o tikintieji "tylos banyi". Tada jau prasideda "rojaus" gyvenimas. Visi bna patenkinti, laimingi, u visk 36

dkoja partijai ir vyriausybei, visk "su diaugsmu" atiduoda valstybei, 99,8% balsuoja, su "diaugsmu" pasirao nepakelia mus sipareigojimus, vykdo darbo normas, stengiasi kelti darbo naum, "prao" padidinti idirbio normas, nekeliant atlygini mo, daro soclenktynes, stengiasi nusikratyti "religiniais prieta rais", smerkia "liaudies prieus", kantriai stovi itisas valandas eilse prie krautuvi ir tiki ateisiania gerove, kai bus pereita i socializmo komunizm, kur visiems "visko bus pagal po reikius". O kol pereisim t komunizm, einame kaljimus u "skair", t.y. u vogim savo gamini, be ko pragyvenimas sunkus arba visai nemanomas.
*

O skambink per amius vaikams Lietuvos, Tas laisvs nevertas, kas negina JOS... Balutis Akivaizdoje to iauraus partizaninio karo, kuris grs visi ku tautos sunaikinimu, ne kart, kad ir panabdom pasigirsda vo Karo muziejaus varpe rayti odiai: jie mus kaltino... kal tina ir kaltins... Daug kas galvojo, kad dl tos lidnos padties (gal tik i dalies) kalti ir mes patys, kad 1940 metais sileidome rusus be kovos. Jei tada btume geruoju nesileid, gal ms laisvs rei kalas bt atsistojs kitoje viesoje. Tas pats ir su Latvija, Estija. Tada ms valdia pabgo auk, nenorjo praudyti mo ni, man, kad, primus vergijos panius, tauta iliks gyva. Taiau tai buvo didel klaida: bolevikai tuoj pat iskerd daug tkstani beginkli, nesiprieinusi ms moni. udy mas vairiais bdais buvo tsiamas ir dabar... ir neinia, kiek liks... Ar ne geriau bt buv kovoti ginkluotai, vadovaujamai kariuomenei, negu dabar po mikus menkai ginkluotiems, blo gai organizuotiems, sunkiose slygose? Ar ne geriau bt buv mirti garbingoje kovoje u savo krato laisv, negu pabaigti gyvenim saviudybe ar mirti badu Sibiro, taigose, prirakintiems vergo grandinmis? Kiek tkstani ten uvo kas suskaitys? Maosios tautos daro didel klaid, kad duodasi "ivaduo jamos" be kovos. Jos nujauia, kad nepajgs kovos laimti, bijo auk, o paskui turi pakelti didesnes aukas, negu kare. 37

Bolevikai nenori uimti nauj krat smurtu, upuolimu, karu, jiems daug geriau "ivaduoti" arba "apsaugoti" nuo "im perialist, kapitalist, faist"... Jeigu "vaduojamieji" kovot prie juos, tada, gal bt, jiems nebt tokio didelio noro "vaduoti", nes nebt vilties nusi plauti kruvinas rankas ir vaidinti geradarius. Ir pasaulio opinija apie ginklu ugrobt ma valstyb bt kitokia, negu apie prisijungusi "savo noru". T "nor" niekam nra noro nagri nti nei juos gilints, o pavergtiesiems pasisakyti nra kur. J balsas ugniautas. Jeigu kur ir prasiveria, lieka aukianiu tyruose. * Ne visi partizanai buvo ginkluoti, ne visi nelegalioje bk lje. Daugumas priklaus partizanams, bet gyveno kaip lega ls pilieiai, t.y. dirbo slapta. Toki buvo visur pilna. Su ak tyviais partizanais buvo palaikomas ryys. Ryininkmis b davo daugiausia moterys, net ir vaikai. Kaimieiai maitino ir slapst ginkluotuosius, aktyviuosius partizanus. Daktarai slapta juos gydydavo sueistus ar serganius; vaistininkai, gailestin gosios seserys ir slaugs pristatydavo vaist, kunigai suteikda vo mirtantiems paskutinius patarnavimus, tuokdavo, klausy davo ipaini. Komunistai inojo, kad t "bandit" yra mass, kad visa tauta prie juos sukilus, kad jiems bus sunku veikti. Kart paskaitoje studentams Vilniuje marksizmo-leninizmo dstytojas Puinis skundsi "banditais"; j visur es pilna: ir mokyklose, ir staigose, ir kaimuose. Visur apsd "banditai", ir kova esanti nebemanoma. Kovok su banditais, kovok!! auk jis, isterikai plas nodamas rankomis, kovok, kai alia tavo draugas banditas! Toks ministeris Vainora savo brol bandit ne tik "pakovojo", bet ir dokumentus idav! Kovok su banditais, kovok!!... Taigi, komunistams buvo aiku, kad prie juos nusistaiusi visa lietuvikoji visuomen, ne kokia "buruj" saujel, ne ko kia klas, bet visa tauta. Jiems parsidavusi buvo labai maai, priverstieji tarnauti taip pat neturjo pasitikjimo. Kaimuose partizanai buvo eimininkai, visur juos priimda vo, slpdavo, elpdavo ir suteikdavo reikaling ini. Ir ne nuostabu: jeigu ms mons vokiei okupacijos metu elp rus belaisvius maistu, slapst ydus, rusams atjus, elp vo 38

kiei belaisvius ir Rytprsi badaujanius vokieius, tai kaip gi galt nepadti savo monms, prieo gaudomiems, perse kiojamiems, bgantiems nuo kani ir mirties? Juo labiau, kad tie mons buvo inomi, danai net artimi gimins ar savos eimos nariai.

Kvieia partizan eiles


1946 m. ruden gavau pasilym stoti partizan eiles. Iki iol mano veikla apsiribojo pogrindins spaudos platini mu. J gaudavau i vieno pastamo J.P., kuris 1946 m. ruden buvo aretuotas kartu su savo seseria. Abu nuteisti ir igabenti Sibir. Brolis tenai mir, sesuo, atkal jus kelet met, gro be priekini dant, sak, dantis imu tardytojai Marijampo ls kaljime. Dabar buvau pakviesta stoti partizan dalin, kuris duos udavinius ir reiks juos vykdyti. Pasakiau vien slyg, kad niekada nei odiu, nei darbu nesutiksiu prisidti prie kokio nors mogaus nuudymo ar kokio nors kito darbo, nesuderinamo su sine. Gavau patikrinim, kad tursiu dirbti tik plunksna, daugiau nieko i mans nebus reikalaujama. Tursiu ry su tuo vienu asmeniu, kuris pasil, gausiu tem ir nurodymus, kuria kryptimi t tem gvildenti, iek tiek mediagos, bet mediag reiks ir paiai rinkti i ap linkos. Taigi, reiks rayti referatus ir perduoti tam mogui. Tas pats asmuo idst ir savo reikalavimus. Svarbiausia, niekam apie tai nesipasakoti, niekada nelaukti u t darb kokio atlyginimo, bti pasiruous visokioms aukoms, nes nra garantij, kad nepaklisime ekist nagus. Dl tos prieasties stengtis kuo maiau inoti, valdyti smalsum. Jeigu paklisi, neinodamas nieko neiduosi, taigi, geriau neinoti. Namuo se nelaikyti joki juodrai ar bet koki nelegali rat ir kitoki daikt, kurie kratos metu galt bti laikomi inkrimi nuojama mediaga, kaip pvz. pogrindiniai laikratliai, Lietu vos vliava, vytis ir pan. Graudu buvo sudeginti tautin vlia v, laikyt skrynios dugne su viltimi netrukus j ikelti laisvoje Lietuvoje, bet reikjo... Ir taip tapau bloga partizane, nes staiau slygas: geras partizanas joki slyg nestato. 39

Pirmasis referatas, kur gavau rayti, buvo apie mokykl padt okupuotoje Lietuvoje. Mediagos buvo daug, referatas buvo gana didelis. Kit tem raiau nebe raalu, bet pienu, saugumo sumeti mais, gavus patarim i to vadovo. is raymo bdas buvo i nomas Leninui. Jis taip ra savo ratus kaljime "ra pie nu tarp eilui medicinos knygose". Neblogas, matyt, buvo caro kaljimas, jeigu jis turjo ir pieno, ir medicinos knyg, ir kuo rayti, ir slygas rayti. Komunist kaljimuose niekas nieko neparao. Taigi, naudojome Lenino metod. Taip atrod saugiau, nes priraytas ssiuvinis atrodo varus. Perskaityti galima ubarsius koki suodi ar pelen ir, juos nuluostant, pasilieka tam sios raids. Bet vargu bt padjs is raymo bdas, jeigu bt pasi taikius krata, ir bt rad tuos ssiuvinius. Juk ekistai ne tik skaito Lenino ratus, bet ir specialiai apmokyti, ino visoki gudrybi daugiau negu mes. Netrukus suinojau, kad ir toji Maryt, kuri u sienos gyveno, t pat darb dirba, ir dar vienas bendradarbis, jau nas vaikinas Leonardas R. Mums buvo leista reikale pasi tarti, bet mes tuo leidimu maai naudojoms, vengme apie tai kalbti, kad kartais kas nenugirst, juo labiau, kad buvome pajut ir palangse kai kada tamsiais vakarais bnant "klau sytoj". Gal kartais ir be joki udavini koks smalsuolis pasi klausydavo pro al eidamas, bet atsarga gdos nedaro. Joki bendr pasitarim nedarydavome, joki posdi tais reikalais. Po keli mnesi vien pavakar ms vadovas atsived pas mane anuos du ir prane, kad esanti tokia tradicija visi darbuotojai tur duoti priesaik. Mes dar nebuvome tos ce remonijos atlik. Visi trys paklme dein rank ir kartojome i paskos priesaikos tekst. J maai prisimenu, tik iek tiek turin. Pasi adjome niekada nebendradarbiauti su ms tautos prieais, dirbti savj naudai, neiduoti ms veiklos, vykdyti pavestus udavinius. Vadovas prasitar, kad ms ratai ein tab, o i ten patenk net usien, kur es ms pabgliai. Rayti galjome tik teisingus faktus, meluoti buvo drau diama. Ir kam meluoti, jeigu ir teisybs visos nemanoma su rayti? Tiek baisaus vargo buvo aplinkui, tiek udyni, smurto, 40

priespaudos, neteisybs. Kiekvien ryt atj darb igirsda vome, kad kas nors uvo, aretuotas ar dings be inios. Vien ryt einu pro rink, iriu guli kakoks lavonas, dar toliau kitas. Niekas ir nesuinojo, kas ir i kur jie buvo, dokument nerado. Nakt jo, stribai-sargybiniai nuov. uvusius partizanus komunistai sismagino niekinti viso kiais bdais. Atvedavo lavonus, pamesdavo ant rinkos, mty davo juos mlais, spardydavo, spiaudydavo, keikdavo... Vien kart atve por nuaut, pamet ant rinkos, stribai tuos lavonus kaip beimanydami niekino. Kit dien jus pro al kakokia moteris ir suukusi, kad tai B. valsiaus stribai, o ne partizanai. Tada juos tuoj pam ir ive savo miestel laidoti. Jie buvo partizan nuauti. Kadangi stribai bdavo daugiausia neuniformuoti, tai ir atskirti bdavo sunku nepa stant. Teko girdti, kad kitur dar baisiau niekindavo partizan lavonus: valkiodavo juos u koj priri prie arklio arba prie veimo; emyn galva murkdydavo ivietes, visaip idarky tus, roaniais paabotus, laikydavo rinkose po kelias dienas. Pakasdavo juos be karst. Artimieji neidavo n irti, nes bijodavo, kad susijaudin gali isiduoti es gimins ir susilaukti represij. U bet kur eimos nar partizan ar ibgus u sien visi likusieji eimos nariai buvo atsakingi. Kadangi kolchoz dar nebuvo, arklius turjo tik kininkai. Automobili i viso maai tebuvo. kininkai kas dien buvo varinjami vadinamsias "pastotes" k nors veti. Jos buvo tikra rykt kininkams. Tai talkos pakinkytais veimais. Visoks transportas, kur traukiniai nesiek, buvo at liekamas arkliais. Dien nakt kininkus varinjo ne tik veioti valdios mones, bet ir aretuotus ir sueistus kovotojus. Karui pasibaigus, kininkai pradta varinti mikus me di kirsti. Kiekvienam kininkui buvo udta miko ikirtimo norma. mons kirto mikus, ruo statybin mediag ir mal kas; kai kur ivedavo, kai kur palikdavo mikuose. Mes nesu pratom, kam toks skubus plataus masto mik naikinimas. Daug kas galvojo, kad bolevikai nesitiki ilgai pasilikti, utat sten giasi k galdami i uimt krat igrobti. Bet tai buvo klai dinga nuomon. Mes buvome perdaug naivs, o jie inojo, k daro. Mikai buvo kertami prie geleinkeli linij, prie dides ni viekeli ir ikertamos plaios kvartalins linijos per vis 41

mik. Jie ruosi partizaniniam karui, nes inojo, kad prasidjus "valymams", mons kovos ir slpsis mikuose. Teko girdti, kad viename kaimyniniame valsiuje kinin kas buvo pavarytas veti paaut, dar gyv partizan. Pasiro d tas buvo jo snus. Nuves miestel, tvas turjo j pa mesti ant rinkos. Jis atsargiai ikl j ir paguld, o priirtojai upuol j barti, kad pervelniai ims "bandit", reiki drbti, kad ir kaulai trekt. Tvas ikent, niekas nesuprato, nesu inojo, kas buvo tvui tas "banditas". eima tuo tarpu liko neiveta. Ms miestelyje partizanus laidodavo netoli milicijos bs tins, ant upelio kranto. Bdavo atsitikim, kad i nakties atsi rasdavo ant kapo vainikas. Milicijos bstin visada buvo sau gojama. Vien dien igirdau, kad rinkoje guli penki partizanai, j tarpe ir vienas pastamas B. Njau irti. Maai kas eidavo tokias "pramogas", nes buvo ir pavojinga: nipai saugodavo, stebdavo, kas ateis ir kaip reaguos. Tie, kurie ateidavo nie kinti lavon, bdavo "geri", kurie bent kokiu bdu parodydavo gailest, jau bdavo paymti, kaip "liaudies prieai". Utat ir uvusij artimieji vengdavo "lankyti" savuosius. Daniausiai isigindavo nieko nein. Neteko girdti, kad lavonai bt atiduoti namikiams pa laidoti, jeigu ir inodavo, kurios eimos. Pakasdavo, paprastai, stribai. Pakasdavo pakankamai pasisotin patyiomis, inieki nimais t uvusij. Teisingai sakoma neinomo autoriaus dainoje: Js mus laidot negalsit, Vien tik irdis verkt gals. Iniekinti ms knai Gatvse guls...

Mokykloje prie miko


1946 m., pabaigoje, rodos, lapkriio mnes, gavau saky m vykti kit maesn (septynklas) mokykl perimti direk toriaus pareig. Mokykla buvo banytkaimy u 9 klm. Direkto rius (istorikas Jonas Norkus) gavo leidim isikelti Kaun, nes ten gyveno jo eima. Toji mokykla buvo pamikje. Jokios ap saugos nebuvo, nei milicijos, nei kariuomens. Visa apylink buvo partizan globoje. 42

Nebijojau j, bet buvo pavojinga apie tai prasitarti, kad inia nenueit iki "karaliaus ausies". mokykl atsisakiau vykti ir nevykau. Po trij dien ga vau griet rat i vietimo skyriaus, sak vykti kuo greiiau, laikinai perimti pareigas, kol paskirs nauj direktori, atseit, neilgam laikui. Tada nuvykau ir pradjau darb. Kasdien vaik iojau psia po devynis kilometrus, nes nebuvo kuo vaiuoti. Gavau pas vien gyventoj netoli mokyklos kambarl, blogam orui esant, pernakvodavau tenai. Prie Kaldas vien ryt atjus radau mokykloje netvark. Nakt buv partizanai, apmu sarg u tai, kad nenorjo leisti mokykl, ir sudau, sudrask visus komunistinius paveikslus. Reikalav, kad klasse pakabintume Lietuvos Vyt ir kryius, kaip bdavo nepriklausomybs laikais. Po pamok, parjus namo, praneiau milicijai apie pogro m ir paraiau rat vietimo skyriui, nes nepraneus tekt paiai atsakyti u tuos sudraskytus "dievukus". T pat vakar pasivijo mane gatvje milicijos virininkas ir sak eiti kartu su juo. Nuved milicijos bstin, dav atsissti, nieko neklau s, nieko nesak, bet ir ieiti neleido apie por valand laiko. Pagaliau atjs pasak, kad galiu eiti, ir nieko daugiau. Vliau suinojau, kad jie mane laik aretuot. Telefonu susisiek su tuo banytkaimiu, apklausinj o tuos mones, kur nakvodavau, ar buvau pogromo metu tenai. mons pasak, kad nebuvau, tai mane paleido. Jeigu biau ten buvus, tai biau pakliuvus kaljim. Jeigu sarg sumu, o mans nemu, tai bt rodymas, kad esu j alinink. Taip paprastai bdavo: jeigu pas k buvo partizanai ir nieko bloga nedar, tai tok jau reikia aretuoti, kaip turint ry su partizanais. Netrukus ateinu mokykl vl buv partizanai, klasse pakabin kryius, pagrasin sargui, kad nemgint nuimti. Kas daryti? Jeigu rast nepraneus dirbant su kryiais kla sse, be abejo aretuot, galbt, ne mane vien. Jeigu nuimsi kryius vl rodymas, kad nebijai partizan, atseit, turi su jais ry. Pasakiau, kad t kryi niekas neliest, ir ijau milicij. Nujus pasakiau, kas buvo vyk. Jie sak kuo greiiau kry ius nuimti. Bet a jiems pareikiau, kad niekas i ms j neims, kad mums dar nenusibodo gyventi. Ginkluoti pakabino, ginkluoti tegul ir nukabina, mes dirbame savo darb, o jeigu negalima ramiai dirbti, tai tegul 43

t mokykl udaro. A daugiau ten nedirbsiu, tegul atleidia i pareig! T pat paraiau ir vietimo skyriui. Kryiai kabojo klasse por savaii. Vien dien atvyk milicininkai juos num. Gavus progos, papasakojau tuos vykius ms grups va dovui. Netrukus jis man prane, kad daugiau ten nieko ne bsi. Pasilikti tenai vistiek buvo pavojinga dl milicijos. Be abe jo, jie mane taria, seka, ir konflikt nebuvimas j tarim sustiprins. Taigi, kiekviena proga praiau atleisti nuo direktoriaus pa reig, grinti senj viet. Sekant ruden po atostog grau savo senj viet. mano viet paskyr jaun berniuk. Mi ko broliai daugiau mokyklos nebeukabino. Pasirod, tai buvo keli vyr isiokimas be vadovybs sakymo. Tokie neapgal voti ygiai ne kart brangiai atseidavo laisvje esantiems, nu kentdavo net pai partizan draugai. Vargas buvo gyventi kaime arba kokiame pamiks ba nytkaimyje: mons neturjo ramybs nei dien, nei nakt. B davo tikr plik, kurie, prisimet partizanais, ateidavo ir api pldavo. Vienas mano pastamas kininkas emaitijoje buvo nakt upultas tariam partizan, bet paaikjo, kad tai bta plik. eiminink sumu mirtinai u tai, kad nenorjo atiduoti kai lini ir bat. Kiek pasirgs jis mir. Namikiai pasakojo, kad tie "partizanai" patylom kalbjsi tarp savs rusikai. Ateidavo naktimis ir ekistai arba stribai saugoti, ar ne ateis partizanai kok nors k. Jeigu ateidavo, tai kis patek davo kovos ugn. Kart pas vien kinink, kurios vyras buvo aretuotas, atjo vakare vienas stribas ir papra nakvyns. Nakt atjo kiti stribai, netiktai siver gri, nuov t nakvojus strib ir eiminink sunkiai sueid. Matyt, kas nors pamat ir strib palaik partizanu. Kit kart atjo pas kinink "partizanai", isivar eimi nink ir jo ent ant viekelio ir abu sumu, es u tai, kad yra bedieviai ir palanks bolevikams. Tie mons suprato, kad ia nra partizanai. eimininkas vis laik saks, jog gir djs banyioje kunig sakant, kad kiekvien valdi reikia 44

gerbti, kokia ji bebt. Provokatoriai-ekistai, nieko nelaimj, tik apkl mones paleido. To vargo beginklio, be apsaugos kaimo mogelio dien ir nakt lauk visoki pavojai. Daug j ir uvo. Kiekviena didesn sodyba, kiekvienas mikelis prie kaimo turi savo kruvin istorij. Kart mginome apytikriai skaiiuoti, kiek Lietuvoje sta moni. Prileidus, kad per par sta kiekviename valsiuje po vien mog, ir tai jau bt apie 300. Bet j davo daugiau, kai kada net deimtimis reikdavo skaiiuoti, "Giljotina" nesu stodavo nei dien, nei nakt. Tokios "taikos" mes sulaukme karui pasibaigus. Ibgusi usien lik eimos nariai arba gimins bdavo ekist tardomi, muami, aretuojami, itremiami. Pasilikusieji kentjo ir u ibgusius, ir u uvusius, u mikuose esanius ir dingusius be inios. mons pasakodavo apie vairias ekist provokacijas. Kai kada jie taria kok mog, bet neturi kaip prikibti, tada paima j, aretuoja ir pasiunia kok nip apylink. Tas, atjs pas mones, ima gailti aretuotojo mogaus, su uuojauta stebisi, u k galjo aretuoti tok ger mog. mons, nesuprasdami pinkli, ima splioti, gal u tai, gal u an; girdi, jis prie Sme tonos buvo auli organizacijoje ar kokioje kitoje. nipas visk nunea, kur reikia. Tardytojai aretuotajam pakloja tuos "nusi kaltimus". mogus nusigsta ir prisipasta. Kalini bdavo tiek daug, kad j netalpindavo kaljimus. Ikasdavo emje vadinamas "zemliankas" emines. Jos bu vo vadinamos bunkeriais. Juose bdavo atliekami pirmieji tar dymai, kankinimai. Taip pat bunkeriais buvo vadinami ir parti zan gyvenamieji slapti urvai mikuose ir sodybose. * Ms miestelyje ir apylinkse vaikiodavo kakoks lubas senas rusas elgetaudamas. Lietuvikai jis nekalbdavo. Atjs visada sakydavo t pat: "Daite, daite biednam kalieke, daite"... Kartais dar pridurdavo "laan" (laini). Duodavom, k galdami, kartais ir pavalgydindavom. Nie kas neinojo jo nei vardo, nei pavards, nei kur jis gyvena. Va dinome j "Laanais". Vliau jis nebeateidavo, igirdome, kad partizanai j nuov, buvs rus nipas, mokjs lietuvikai Lietuvos rusas. Vienas lietuvis elgeta (A.) taip pat uvo dl tos paios 45

prieasties. Vliau dl jo buvo didel byla. uvo trys mons. O kiek dar toki buvo kitur, apie kuriuos neinome. * Nordami ivilioti i mik partizanus, ekistai skelb am nestijas, adjo nebausti t, kurie ateis patys, usiregistruos ir nors legaliai gyventi. Gal kas ir bt atjs, bet maai kas patikjo bolevikams: jie visur visada viena kalba, kita daro. Visokius paadus jie laiko tol, kol jiems naudingi. Apylinkje jo kalbos, kad vienas kitas, parj i miko, bet greitai po dviej trij savaii buv aretuoti kita dingstimi.

Kova prie rus kolonistus


Netoli Vilkavikio yra didelis kaimas Obrutai. ia gy veno daug stambi kinink. Po karo daug ki liko tuti. Daug moni ibgo Vakarus; buvo ir ivet Sibir, ir pa sialinusi. tuos kius valdia atgabeno i kakur rusus kol chozninkus. Vien i j padar apylinks pirmininku. Taigi, ir tos apylinks lietuviai pateko j valdion. Nesidomjome Jais, nes t rus visur buvo pilna ir visur j reikjo bijoti. Neprisi menu, kiek laiko jie ten gyveno; inau, neilgai, turbt n met nepragyveno. Vien vl vakar pamatme toje pusje gaisr pavaist, buvo girdti viai. Netrukus sukruto visas miestelis, nes rusas, apylinks pirmininkas, raitas, putotu arkliu, atlk prayti pa galbos: juos upuol "banditai" degin namus, aud mones. Pagalba nuvyko, bet jau buvo per vlu. Namai liepsnojo nebeugesinamai, o padegjai buvo ding. Atvetieji rusai iau riai nukentjo. Buvo ir nuaut, ir sudegusi, ir i baims mirusi. Ms mokykla gavo sakym pasisti vyresni klasi mo kinius duobi kasti kapinse. Atlydjo trisdeimt du karstus, j tarpe buvo keli ma vaik karstai. Likusij riksmas, raudos buvo neapsakomos. Ms mons veng pasirodyti gatvse, graudu buvo irti moni kanias. Be to, jie mus visus laik j nelaims kalti ninkais, nes mes buvome lietuviai. Visi tyljome. Tyljome ir piktinoms tokiu sav moni iaurumu, ypa moter ir vaik udymu. Netrukus, gavus prog, pareikiau savo pasipiktinim vie nam mogui, kuris taip pat dirbo su partizanais. Bet jis buvo 46

kitos nuomons. Kai pasakiau jam, kad tie mai vaikai nieku nekalti ir turjo teis gyventi, jie ne savo noru ia atvaiavo, juos atve, tai jis man idro ilg pamoksl-oracij. Jis pasa k, kad mes, moterys, esame trumparegs, matome tik pat fakt, bet nematome jo prieasties nei padarini. Mes gailime keli rus vaik, o pamirtame tkstanius ms tautos ma vaik, imirusi badu Sibire. Argi jie neturjo teiss gyventi? O kiek dabar ms moni kas dien mirta j nukankinti? I lietuvi atiminja emes, o rusams duoda. Jie atveti uimti ms nam, ms e ms, o mes vaiuosime Sibir badu mirti. Gana, kad ms miestai visi rus garnizonais apstatyti, pilnoje j valioje, jau ir kaimus rusus vea! Ne! Mes juos audysime tol, kol pa jgsime. Mes turime juos audyti! Tai yra ms teista kova prie kolonizacij. Jie neturi jokios teiss taip su mumis elgtis. Jeigu jie nieko nepaiso, tai ir mes darome t pat. Mums nra kitos ieities. Jie turi savo krate didiulius plotus negyvenamos ems, dirvonuojanius kolchoz laukus, kiuri nepajgia ap dirbti, o veriasi svetimas emes, grobia turt ir naikina mo nes. Mes esame karo stovyje su jais. Kolonistai mus visus ni pinja ir pasirainja deportacij aktus. Jie yra ms prieai. Jie apginkluojami. K galjau jam atsakyti? Netrukus i sudegusi ir likusi sodyb rusai ivyko sau gesnes vietas miestelius ir miestus. Buvs apylinks pirmi ninkas (Golubovskis) atsikraust ms miestel ir tapo vals iaus pirmininku. Toje apylinkje nebeteko girdti apie nauj kolonist atveim kaimus. * Netolimoje apylinkje buvo (turbt ir tebra) didel Anta navo spirito varykla. Tai buvusio dvaro centras. ia dirbo daug darbinink ir tarnautoj. Vien ryt igirdome, kad ten apsilank "naktiniai sveiai". Tik is apsilankymas nebuvo toks lidnas, nes moni auk nebuvo. Kadangi ia ginkluot pareign nebuvo, niekas ne siprieino, tai ir jie neaud, tik sak nejudti i vietos. Patys eimininkavo, kaip savo namuose. Pasim visokio turto ir gy vuli, ivaiavo savo keliais, palik priritas lauke dvi karves, kurios vis laik baub. monms buvo sakyta nejudti i vie tos, kol jie ivaiuos. "Belaisviai", girddami karvi baubim. 47

galvojo, kad "sveiai" dar neivaiav ir tik ryt apsiirjo, kad j seniai nra. Valdiko turto niekam negaila, utat ir is "vizitas" niekam nebuvo lidnas.

Partizan gretos retja


Kart vienas i ms pogrindinink pasisak turjs pasi lym ivykti vedij, bet atsisaks, nes ia ess reikalinges nis, negu kur kitur. Usienyje es ir taip daug ms pabgli, kurie padarys, k gals, savo kratui. Vliau paaikjo, kad toji "vedija" buvo ekist provoka cija. Kurie tik buvo usira ivykti, netrukus susilauk areto. Ryininkai, kurie verbavo tuos "vaiuotojus", patys neinojo, kam jie dirba. Taip kakoks ekos agentas, siskverbs pogrin d, suvejojo ne vien neapdairi "uvel". Kovotoj gretos vis retjo. Kasdien ateidavo gandai i apy linki apie uvusius ir aretuotus. Neprisimenu tiksliai datos, rodos 1947 met vasar milicijos kieme buvo paguldyti du lavonai. Komunistai triumfavo, veik didiul "bandit" va d, slapyvardiu "vej". Antrasis buvs jo pavaduotojas adjutantas. Buvo suruotos paskaitos gyventojams, kad ir mi rusi mons dar daugiau neapkst. Visi buvo raginami kov su liaudies prieais, buruaziniais nacionalistais, kenkjais, ta ryb valdios prieais. Pasak ir pavard to "vejo" tai bu vs buruazins Lietuvos kariuomens karininkas ltn. Baltsis. Vliau suinojome, kad ir ms ketvertukas priklaus jo daliniui, kad tabas buvo kaime u 3 klm., bet dabar jau buvo isikls. Suinojome ir uvimo aplinkybes. Jie buvo sustoj pas vie n kinink, slpsi darinje. ekistai atsek pdomis ir ap supo t kel. eimininkui sakyta tarpininkauti, vesti derybas, kad pasiduot be kovos. Neinia, k jie pasak eimininkui, nes jis, aiku, visko galjo nepraneti. Kol tas sugro, pasigirdo viai darinje... Kovotojai ubaig savo gyvenimo dienas saviudybe. Kas suskaitys, kiek toki kunigaikio Margio pavyzdi buvo ms krate tuo metu? Daugelio toki vyki ir liudinink nepaliko. Net patys ekistai prasitardavo, kad, pam bunke rius, kai kada rand visus negyvus. Netolimoje apylinkje nusiud vienas kovotojas, slapyvar diu Povilas, susisprogdindamas granata, rugiuose prie ap suptas. 48

Teko girdti, kad viename myje, uvus dviem broliam, prie kulkosvaidio stojo sesuo ir, iaudius visus ovinius, susi sprogdino granata, kad gyva nepatekt prieams. * Ms pogrindinis darbas, vadui uvus, sustojo, nebegavo me joki udavini. 1948 m. pavasar jauiausi nusilpus ir nesveika. Nuvaia vau Kaun pas gydytoj prof. Vlad Kairikt, kuris dirbo privaiai. U vizit imdavo penkiasdeimt rubli, nes u leidim verstis privaia praktika valdiai mokjo labai didelius mokes ius. Pacient pas j bdavo didiuls eils, daug daugiau, negu pas "veltui" gydanius. Vizitas truko apie valand, nuodugniai patikrino sveikat ir gerokai pasikalbjome. Jis pasisak turs rpest dl vieno provincijos miestelio klebono, kuris atvetas ligonin. Gydy tojai negal nustatyti diagnozs, kviet ir j konsilijum (ge riau bt "konsultacij"). Gsta mogus, kaip vak, ir negalima nustatyti nuo ko, sak gydytojas. Netrukus tas klebonas mir. Buvo tik keturiasdeimt met ir anksiau buvs sveikas. Vliau nugirdau, kad mintas klebonas naktimis buvo ve damas milicij tardymams. Be abejo, tai ir buvo jo ligos prie astis, bet jis negaljo to n gydytojams pasakyti. * Mokykloje darbas buvo sunkus. Vis didesni reikalavimai buvo statomi tarybiniam mokytojui. Juo toliau, juo daugiau po litini ini reikalavo i mokini ir mokytoj, juo daugiau ko voti prie "religinius prietarus", o mes patys dar vis eidavome banyi. Kart atvaiavo i rajono (apskrities) kakokie apie moksl nenusiman egzekutoriai, suauk mokytoj posd ir kiekvie n dr pirtu klausdami: Eini banyi? Kai kurie sugalvojo gudrius atsakymus, pvz.: "Dabar nei nu", kiti mikiodami adjosi nebeiti, treti atvirai pasak: "Ei nu", dar kiti saksi niekada nj ir t.t. Egzekutoriai pareik: Pasirinkite mokykl arba banyi. Kas eis banyi, mokykl turs palikti! 49

Mes patys savo mintyse dar pridjome, kad ne tik mokyk l, bet ir savo krat tokiems teks palikti, nes tokie bus rayti "liaudies prie" sraus. Po kiek laiko viena ms mokytoja, pareigno uklausta, ar tikinti, su humoru atsak: Tikiu, bet moni nepiktinu, banyi neinu. Ir taip visi pratome "moni nepiktinti". Retkariais pava iuodavome toliau, kur nra pastam ir niekas "nepasipiktins".

1948 m. deportacijos
1948 m. gegus-birelio mn., kai dar mokykloje tebevyko pamokos, vien vakar, saulei leidiantis, buvo sukviesti valsiaus vykdomojo komiteto bstin visoki staig tarnauto jai, j tarpe vienas kitas ir ms mokytojas. Kaip vliau suinojome, juos suvar vien kambar, ura kino ir pasak, kad jie ia pakviesti talk padti "buoes" iveti. Atsisakyti nuo "talkos" niekam neleista. ia pat duota instrukcijos, kaip t "darb" reiks atlikti. Ieiti n vieno ne ileido. Visi turjo urakinti laukti vidurnakio, kol jie bus pa aukti, sunkveimiams atvykus. Jau pritemus vienas i urakintj mano kaimynas, apsimets pilvo skaudjimu, isipra ieiti i "nelaisvs" bent kelioms minutms. Jo namai buvo netoli. Uduss atbgo pas mon ir prane, kad nakt prasids iveimas. Pats vl teki nas nubgo atgal, kad nepradt jo iekoti. mona tuoj pra ne kitiems, patikimiems kaimynams. Greit suinojo visas miestelis, daug kas ibgo i nam, pasislp. kaimus jau ne buvo galima nuneti inios, nes pavojinga buvo nakt vaikioti. Prisimenu, visk palikus, nujau nakvoti pas to, kuris pra ne, mon. Buvo aiku, kad j namus neis. Miegas nem. Apie vidurnakt m burgzti sunkveimiai, dardti ratai... Mes meldms ir verkme, gaila buvo moni, neinia, kurie pateks. Ryt bijojau pareiti namo, bijojau net ir ia prie lango pri eiti, kol eiminink suinojo, kad mano namuose "veik" ne bta, atseit, mano eil dar neatjus. Reikjo eiti darb, neparodyti, kad tie "buoi" valymai ird mums diegia. Nujus apirjau savo aukljamj klas. 50

Trko keli, pai geriausi mokini. Likusieji pasakojo, kad jie jau pakrauti vagonus geleinkelio stotyje. Neseniai keturi jau buvo aretuoti, kaip "bandit" padjjai. Klas liko smar kiai "nubuointa". Deportacija vyko visoje Lietuvoje. Tai turbt bus didiau sia i vis buvusij. Daugiausia nukentjo kaimai, mat, buvo mestas kis "sunaikinti bandit materialin baz". Apie i deportacij vienas rimtas mogus pasak: Jeigu dar vienas toks iveimas, jau gda bus pasilikti. I tikrj, pasiirjus veamuosius, kuri daugelis buvo pastami ir inomi, tai buvo geri, tvarkingi, darbts mons, niekam nieko pikta nepadar, tik buv turtingesni, daugiausia buv stambesni kininkai. Dalyvavusieji prie iveim ypatingai pergyveno tok j pai iprievartavim. Vienas tarnautojas, sugrs i talkos, verkdamas kalbjo: Neabejoju, kad ateis laikas, kada mons pirtais rodys mano vaikus ir sakys: "Jo tvas mones Sibir ve"... Taiau iveamiesiems buvo geriau, kad buvo suvaryti va ru tie nekalti mons, nekomunistai. Daugelis i j padjo i veamiesiems patardami ir sukraudami daiktus. Rus kareiviai besiruoianius iveamuosius nekreipdavo dmesio, tik sau gojo, kad nepabgt. Jiems nerpdavo, k mons pasiima. Patys veamieji danai pasimesdavo, nebeinodavo, k da r, nebesiorientuodavo, kas svarbiau, kas naudingiau pasiimti. Bdavo toki, kurie tik rankas nuleid stovdavo. O momentas buvo labai svarbus. Visko, aiku, nepasiimsi, reikia atrinkti, kas reikalingiau ir naudingiau. ia ir padjo tie "talkininkai". Kur "talkino" tikri komunistai, tai neleido monms daug daikt imti, nes nordavo, kad jiems daugiau likt. Nekomunistai, prieingai, stengsi kuo daugiau ir geresni daikt pakrauti. Teko girdti, kad vienas tarnautojas suils laksts, krovs veim daiktus keikdamasis, bardamasis ant t veamj, kad jie nesirpin kuo daugiau daikt pasiimti. Girdi, ten nieko jie negausi, viskas bsi reikalinga, tegul dabar neiopso. Ir taip prikrovs jiems piln veim, net ir grd ir bulvi mai pri djs. mons n negalvoj tiek imti, nebt idrs; mat, ko munistai drausdavo daug ko imti, po iveimo patys likus tur t isigrobstydavo. *

51

Daug kur vietiniai komunistai i ivetj likusio turto kl puotas, digavo. Teko girdti apie toki puot Kartenoje. ia vykdomasis vals. komitetas suruo didiules vaies i ivetj turte. Su kviet vis miestelio inteligentij: mokytojus, gydytojus, vais tininkus ir kitokius tarnautojus. Buvo sakymas: graiai apsi rengti ir "atsineti ger nuotaik"; mat, nujaut, kad mons gali bti lidni, kaip per laidotuves. mons jo t puot i baims, kad nebt tarti "liaudies prieais". Ir ta gera nuotai ka buvo dirbtin, visi buvo pasipiktin tokiu pasityiojimu i nelaimingj, taip pat ir prievartavimu likusij. O valdia no rjo pademonstruoti spektakl, kaip visa inteligentija "diaugia si" nusikrat "buomis". Kaip "talkas", taip ir "diaugsmus" rusai stengsi varu traukti paius lietuvius. Neklausysi ssi gyvulin vagon. Iki iol daug kur bdavo dalins deportacijos. mons j tikjosi ir ruosi. Buv stambesnieji kininkai ir inteligentija btiniausius daiktus laikydavo maiuose supakuotus. Beveik kiekviena eima turdavo diovintos duonos, cukraus, milt ir kitoki atsarg "iveimui". Taip pat iltesni rb atsargas turdavo paruo. kart, laimei, daugiau visko galima buvo pasiimti. Daug kariuomens buvo sutelkta iai deportacijai. Kiekvie nus namus, kiekvien k reikia apstatyti kareiviais, kad mo ns neibgt. I bganius audydavo. Visus reikjo sugaudyti per vien nakt, nes dien jau visi inos ir ibgs. Nemaai vis tiek dar ibgiojo. Buvo ir i komunist "idavik", kurie pra nedavo monms, "iduodavo" valstybin paslapt, utat ne pagaut buvo gana daug. Juos gaud, iekojo, bet maai te sugavo. Viena mano pastama mokytoja R.O. buvo deportuota Komi respublik 1941 metais. Ten turjo erti kiaules. iaip taip ir pati galjo prasimaitinti ir iliko gyva. 1947 m. ji slaptai par vaiavo Lietuv. Vos metus pragyvenusi Lietuvoje, 1948 m. vl buvo deportuota ir ibuvo iki 1956 met. Toki pakartotinai deportuojam buvo nemaai. Pakrautieji ibuvo stotyje kelias dienas. Daug kas jo pa siirti, k nors paduoti veamiesiems ar bent kok odel su nekti. Bet arti prieiti prie vagon kareiviai neleido. Paduoti k nors kai kurie leisdavo, kiti neleisdavo. 52

Nujau pasiirti bent i tolo. Niekada nepamiriu to ird verianio klyksmo i vieno vagono: "Sudiev, aukltoja, sudiev!.. Tai buvo mano aukltins Danuts D. balsas. Pamojavau ranka ir nubraukiau aar u j sunki dali ir u ms pasi liekanij, "laisvj verg", bejgikum: juk mes nieku ne galjome jiems padti. irdys vir krauju, prakeikme dang ir em. Saukms dangaus kerto patylomis, panabdomis, kad kas nepatikimas neigirst. Nebeinojome, k kaltinti, k prakeikti, nes ir tie kareiviai su nuogais durtuvais prie vagon stovjo ne savu noru; gal jie taip pat prakeik savo dali, kad buvo priversti svetimuose kratuose vykdyti tokias ekzekucijas. Daug kas vis kalt vert didiosioms Vakar valstybms. Vienas bendradarbis su pagiea kalbjo: Jie mus pardav tiems barbarams, atidav iskersti, tegu inosi. Kai juos rusai uims, eisim Anglij ekistais, raysims partij. * Kiek tkstani ms tautiei tada igabeno Sibir, gal n ekistai nebesuskaiiavo. Visas kratas liko, kaip po didiu ls audros. Mikai pasipild naujais atbgliais. Nesiliov mik "va lymai". Kariuomens daliniai, vadinamieji "pagraninikai", a liomis kepurmis siautjo po vis krat. Netrko ir i kitos puss kerto veiksm. Tai en, tai ten pasigirsdavo gandas apie uvusius komunistinius pareignus, nipus, ekos agentus, politrukus. Daug davo ir kareivi. Aiku, valdios mons visus bolevik iaurumus teisino "banditais", taip pat ir i deportacij. Bet tikrumoje i depor tacija turjo kit pagrind tai kolchoz vedimas. kart gyvulinius vagonus pateko daugelis buvusi stambesni kinink. iuo metu jie nebesudar pagrindini partizan rmj kadr, nors partizan eilse turjo ne maai savo atstov. Partizan aprpinimo, maitinimo nata teko dau giau smulkesniems kininkams, maaemiams, trobelninkams, t.y. neturtingesniam luomui. "Buos" kasdien buvo lankomi vi soki valdios pareign, perkrauti reikalavimais, apiplin jami visokiais bdais, daugelis privaryti iki visiko neturto. Jie buvo sekami, saugojami, tarinjami. Partizanams nesaugu buvo j pastogje, ir eimininkams daugiau pavojaus. Pas trobelnink partizanui buvo saugiau, ir paiam trobelninkui maiau pavo53

jaus. Be to, maesnieji keliai jau buvo ir turtingesni u kasdien "skutamus", nepakeliamais mokesiais ir pyliavomis apkrau tus "buoes". Taigi, "buos" nebesudar pagrindins "bandit" materialins bazs. Jie buvo bauginti, paklusns, i baims vykd visus komunistini pareign sakymus. Nesumokj mo kesi ar pyliav, buvo imami kaljimus. Deportacija juos paliet daugiau dl to, kad likt tuti namai, sodybos kolki centrams sudarinti. Ivetj kiai dav pradi kolchozams (kolektyviniams kiams). Igsdinti likusieji gyventojai nebesiprieino kolekty vizacijai, visur visi "su diaugsmu" atidavinjo savo kius valstybei, nes negaljo usimokti dideli mokesi. Man ne beteko matyti tos kolektyvizacijos. * 1948 m. ruden gavome ini, kad ms ketvertuko vadovas aretuotas. Kitas ms ketvertuko narys R.L. buvo isikls ki tur gyventi, net neinojome kur. Ruoms aretui ir mudvi su Maryte. Juk visko gali bti. O pasiruoti visada reikia, nes neinai nei dienos, nei valandos, kada ateis eil. K gi ruoms? Ogi sunaikinome bet koki netinkam literatr ir visa, kas galt bti apkaltinimo me diaga. Prajo mnuo, kitas, treias, niekas ms niekur nekvie ia, nei pas mus ateina. Apsiraminome, kaip niekur nieko, tik mogaus buvo gaila, nors ir neinojome, u k paimtas ir kur jis yra. Atventme naujus 1949 metus. Nelinksma buvo po tiek pergyvent nuostoli; neinoma ateitis kl baim. inojome, kad ms laimingieji metai prajo. Nelinksmino jokie prasti linkjimai. Dabartin padtis mums tik varg, nelaimes lemia. Argi galima diaugtis, kada visas kratas lidi? Ir ms likusij neinomas rytojus.

Aretuota
Sausio 12-tos dienos vakar, apie 9 val., igirdau, kad pas Maryt kakas atsibeld ir klausia mans. I Maryts buto buvo durys pas mane. Greit jos atsivr ir pamaiau ekist rus Sadovnik su dviem stribais. Rusikai sak man ruotis eiti su jais, o patys padar krat kambaryje ir virtuvje. Aiku, nieko 54

nerado, prie ko galt prikibti, tik nusistebjo, kad pas mane daug laik. ekistas spjo, kad laik nereiki laikyti, reiki juos sunaikinti. Man buvo neaiku, k gali pikta padaryti tie laikai, jeigu juose nieko bloga neparayta. Taiau jis inojo, k daro laikai: adresai ant voko iduoda kitus. Bet kok adres rad, jie gali aretuoti mog, nors ir nieko apie j neino. "Dai te tolko elovieka, a vinu naidiom" Duokite tik mog, o kalt surasim, ekist kis. Buvau aretuota. Apsirengiau, pasimiau didesn rankinu k ir norjau imti maiel, sidti drabui, bet milicininkas (stribas) lietuvikai pasak, kad nieko neimiau, tik pinig ir iek tiek maisto. Nieko rimta nra, greit gri, pasak jis. Pinig maai teturjau. Maai k turjau ir maisto. (Tas rusas Sadovnik ir milicijos virininkas Dulskis, kuris anksiau buvo trumpam mane aretavs, abu vliau uvo nuo partizan kulk grus suinojau). Maryts vyras buvo komandiruotje, tarnybos reikalais i vyks kelioms dienoms. Namie buvo tik broliukas gimnazistas, 15 m. amiaus. Kaip vliau suinojau, mane ivedant vienas stribas pasi liko pas Maryt. Netrukus sugro tas pats rusas ir aretavo j. Kartu abiej nem, kad a neinoiau apie jos aret. Milicijoje man niekas nieko nesak ir neilgai telaik. Grei tai sodino atvir sunkveim, kurio pakraiais aplinkui buvo suolai, pasodino ant suolo priekyje, palei kabin, o ant krati ni suol susdo penki stribai su paruotais autuvais rankose lygu mus i armotos audyti. Buvo jau vidurnaktis, nieko nebuvo gatvse, niekas nema t, nieko nesutikome. Vaiuojant pro mokykl, buvo ypatingai skaudu, kaip tvik paliekant, juk ia tiek daug ger vaik, kurie mane suprasdavo net i vilgsnio, be odi... Vos vienas, kitas tebuvo parsidavlis, kuri visi bijojome. Kelias buvo nelygus, nes sniego nebuvo, tik suals purvy nas. Maina lk greit, nuo trankymo net suolai brakjo, o kinjo. Vaiavome ilgai. Neinojau, kur atve, maniau, kad Vilkavik. leido didel kambar, kurio viduryje stovjo stalas. Pa sak, kad galiu pamiegoti ant stalo. Usirioglinau ir atsiguliau. Buvau jau gerai pavargus, bet miegas nem. U lango stovjo sargybinis su autuvu. Be abejo, buvo sargyba ir u dur. 55

Neilgai teko ilstis; apie ketvirt valand pakl ir sak eiti paskui uniformuot karinink rus. I paskos jo du ne uniformuoti stribai su autuvais. Nujome kakok pastat, kur stovjo eil moni. Stojome ir mes visi keturi eil. Rusas nupirko kelis traukinio bilietus ir padalijo visiems. Mes buvome Kybart geleinkelio stotyje. Netrukus atjo traukinys. Nujome vagon. Rusas parod, kur eiti, kur ssti. Tai buvo paprastas keleivinis traukinys, pilnas keleivi. Bilietas rod, kad vaiuo jame Vilni. Nustebau toje paioje kup pamaius ms mokyklos mo kytoj M. Ji saksi esanti ikviesta liudininke kakokioje byloje, vaiuojanti su mumis. Tik vliau man atjo galv mintis, kad ji, greiiausia, buvo ikviesta dl ms bylos apklausinti. Vis keli kalbjoms, rusas djosi nieko bendra su mumis neturs. Aplinkiniai keleiviai negaljo suprasti, kad esu are tuota puikiai ekistai moka vaidinti. I Vilniaus geleinkelio stoties jome psti. Rusas pirmas, a paskui j, o stribai ir toji mokytoja visi trys greta i paskos. Neinant sunku bt atspti, kad ia lydimas kalinys. Pakeliui pamaiau prieais ateinani vien buvusi mo kin, kuri jau buvo medicinos sesuo ir dirbo vienoje Vilniaus ligoninje. Pamaius mane, apsidiaug ir linksma pribgo sveikintis. Sulaikiau j: "Atsargiai, einu su palydovais"... Ji suprato, paoko al ir sustojo rankas nuleidus, kaip suakme njusi.

Prasideda tardymai
Atjome kakokius rmus, didiul laukiamj sal. Ap linkui pasieniais sustatyti suolai buvo ussti laukianij. Pa lydovas rusas surado mums visiems vietas ir pasodino. Pats nujo pro duris priek, ir daugiau neteko jo matyti. Netrukus atjo neuniformuotas jaunas vyras ir paauk mane pavarde. Rankoje jis laik balt popieriaus lapel su raudonu striai i vestu ruou. T lapel rod visur, kur stovjo ginkluoti sargai. Lipome laiptais, jome koridoriais. Vediojo jisai mane, atrodo, be reikalo, kakokiam klaidinimui ir bauginimui. Atved prie kakoki dur, atidar jas ir irjo vid. irjau ir a: kam barys buvo pilnas kakoki gele, panai radiatorius ar kakokias mainas. Koks tikslas buvo vesti mane prie to "pa 56

slaptingo" kambario? Turbt tas pats, kaip veni paraduose veti milinikas raketas, t.y. bauginimo tikslais. Bijojau ne juokais, nes buvau prisiklausius gand apie elektros kdes ir visoki kankinimo technik, naudojam tar dymuose. Mano vadovas buvo "nebylys", n odio nepratar. Visur viepatavo mirties tyla. Pagaliau atved kakok kambar ir leids pats ijo. Kambarys buvo didokas. Viename pasienyje, prieais du ris, stovjo stalas, u jo sdjo mogus, veidu duris atsigrs. Prieais j gerokai toliau stovjo viena kd. U stalo sdjs mogus parod man t kd. Atsisdau ir laukiau, kas bus to liau. mogus ilgai tyljo. Tai buvo bauginanti tyla. ekisto tyla baisesn u jo odius tai stalinikas bauginimo metodas. Taip tyldavs Stalinas, pasisodins savo aukas, kaip vliau teko igirsti. Tuo metu buvau didel neimanl, niekada gyve nime nebuvus nei teisme, nei pas advokatus, nei pas tardyto jus. Neturjau n maiausio supratimo apie teiss dalykus. i nojau tik, kad tarybiniam pilieiui negalioja jokie kodeksai, jokios konstitucijos. Su "liaudies prieais" komunistai daro, k panorj, viskas jiems leidiama. Baisiausios mintys plauk per galv tos tylos metu. Buvau pervargusi, vos laikiausi kdje. Pagaliau tardytojas tai buvo Antanas Venckaitis pa klaus, ar a inanti, kur esu. Atsakiau, kad ne. Saugumo ministerijoje, pasak jis. Ir vl geroka pauz; jos metu pagalvojau, kad prie jimo i staig tikt uraas i Dants "Pragaro" prieangio: "Pali kite visas viltis js, kurie ia engiate." Supratau, kad laikoma svarbia, jei ikart atve aukiau si saugumo staig. Menkesns bylos bdavo vedamos apskri i miestuose. Kitas klausimas buvo: ar inau, kodl ia mane atve? Aiku, atsakiau, kad neinau. Manau, kad jis kitokio atsakymo ir nesitikjo. Vis atsakymai pradioje bna tokie. Palengva, pailsdamas jis visaip mgino vesti panekes, kad galt ko nors usikabinti. Bet a buvau nieko neinanti, nemaiusi, negirdjusi, pagal vis tardytoj inom k: "neinau, nema iau, negirdjau". Tardytojas irds m bartis, kad nemoku sdti, kaip ka liniui pridera. Turinti sdti tiesiai, niekur neatsirmus, o a sdinti kaip namie. Stengiausi taisyti savo laikysen, bet sun 57

kiai seksi, nes nuovargis m vir, daug netrko, kad nu virsiau nuo kds. Buvo nebetoli vidurnaktis. Atsidar durys, leisdamos kele t stambi egzekutori. Vienas j, pagal ivaizd, buvo mongo las su aukso dantimi. Apie mongolus visi inojome gandus, kad tai es iauriausio charakterio mons, kakokie puslau kiniai. Visi klausinjo tardytoj apie tardymo rezultatus. Tas ai kino, kad nieko neigavs. Tada visi atsigro mane, vienas u kit kak rk rusikai. Nesupratau, k sak, drebjau i baims. Mongolas ijo priek ir, nutaiss paniekinaniai i didi, iauri veido iraik, pasak, kad greitai visk pasa kysianti. .. Girdi, ne tokie pasako... Ir visi ijo. Netrukus atjo kakoks mogus ir abiem su tardytoju pa sak eiti. Nuved gretim kambar. irdis apmir nuo to, k pamaiau. Pasieny stovjo du mons, o j viduryje sdjo ms bendradarbis, kuris buvo prie tris mnesius aretuotas. Veidas buvo baltai mlynas, o kaktoje kvoterio didumo gyjanti aizda. Tragikai rimta veido iraika primin senj kovotoj, keniant ne vien u save. Jis tyljo, kol buvo duotas sakymas kalbti. Pagaliau vienas i keli tardytoj pasak kalbti. Jis kalbjo rusikai: pasak dat, kada uverbavs pogrindiniam darbui. Po to skubiai pridr lietuvikai: Nekaltinkit mans, a nekaltas, viskas i anksto buvo inoma, sakykite teisyb, nra prasms gintis... Daugiau kalbti jam neleido, vienas tardytoj puol prie jo kumt sugniaus, matyt, tuos lietuvikus odius jis pasak be leidimo. Vl atved mane t pat kambar, pasodino t pai kd/ ir vl klausimas: Dirbai su juo pogrindyje? Dirbau, atsakiau. O kodl anksiau nesakei? Neinojau, ko jums reikia, kodl mane atvete. O dabar inai? inau.

Tardymas baigsi. "uvis" buvo tinkle. Tardytojas triumfa vo. A tikjau, kad tas nukankintasis be reikalo nesak, kad nra prasms gintis. Man vistiek ijimo i kaljimo nra, vis tiek jau uvus, geriau vaiuoti Sibir sveikais kaulais, negu 58

sulauytais. Dar neinia, ar ir nesiginant bus galima ineti sveikus kailius, neinia, ko jie pareikalaus. Gerai, kad netur jau eimos: ar liksiu, ar siu, kentsiu viena, niekam daugiau nebus bdos. Liko tik laikytis, neduoti kit, neatvesti kalji m nauj moni. Galva svaigo, vos laikiausi ant koj, kai ikviestas kareivis ved laiptais emyn. Akyse tebestovjo tas ikankintas mogus. Geriausia ieitis atrod mirtis, nes neinia, kokios kanios laukia, ar itversiu... Viepatie, atsisk man mirt, tai bt tikra laim!! galvojau.

Ireng
Atsidriau saugumo poemyje. Moteris alia uniforma pri m savo "glob". Poemio kambarys buvo menkai apviestas, pasienyje stovjo medin sofkel su paauktinimu galvai pa dti. Daugiau nieko kambaryje nebuvo. Moteris parod nusi vilkti apsiaust. Nusivilkau ir pribgus kritau ant tos sofkels. Nesupratau, k ji daro su mano apsiaustu, maiau kad varto. Tegul varto; man jau niekas neberpjo, nebegaljau pasto vti i nuovargio. Bet neilgai ilsjaus. Ji prikl mane ir vl auk: "Razdievaites" (nusirengti). Kai nesupratau, k daryti, parod nusivilkti bliuzel. Kai nusivilkau, vl ji kak su ta bliuze dar, o a vl atguliau. Paskui vl prikl ir parod nu sivilkti sijon vl ta pati procedra. Apaioje sijono buvau usivilkus ilgas vilnones kelnes, kurias dvdavau kelionse. Nuvilko ir tas kelnes. Paskui apatinius drabuius teko nusi rengti, kol palikau, kaip Ieva rojuje. Tada ji m rodyti, kaip gimnastikuoti, bgioti, tpti, stoti, vl tpti. Abiem rankom su mus galv, ivart, iiupinjo plaukus, im segtukus i plauk. Baims apimta laukiau, k darys toliau nuogai irengus. Gal plaks, ar kars?... Gerai, kad dar moteris, o ne vyras ia tas ceremonijas daro, bt dar baisiau. Ir taip jau baisu: atrodo, kakoks baisus mogaus iniekinimas. Jauiausi eista iki irdies gelmi; mat, dar neinojau, kad kalinys, ypa poli tinis, Soviet S-goje nebelaikomas mogumi, o tik valdios nuo savybje esaniu daiktu, kur reikia inaudoti iki paskutinio atsikvpimo ir "nurayti". Kai, ivarius visus skudurus, priirtoja pradjo po vie 59

n grinti ir parod, kad reikia apsivilkti, tada supratau, kad ia buvo patikrinimas-krata. Drabuiai buvo grinti ipiausty tomis sagomis, kabutmis ir sagutmis. Viskas buvo atimta, kas buvo i metalo. Num nuo rankos auksin laikrodl. U laikrodl, sag ir pinigus vliau gavau kvit. I apatini kel naii buvo itraukta guma; jos nebesilaik ant kno. Viruti ni kelni buvo ipiautas kablys ir saga; jos taip pat nebesi laik ant kno. Taip pat ir sijonas buvo be sagos. Bliuzs nebe buvo kuo usegti, saguts ipiautos. Joki priemoni susitvarky ti nedav. Susimus rankomis krintanius drabuius, jau pas kui j raudonais takais iklotu ilgu koridoriumi, kol uniformuo tas vyras, atrakins sunkiai apkaustytas duris, leido kamer. Koridoriuje buvo dar keletas uniformuot vyr.

Miego, miego!
Buvo jau nebetoli rytas. Dvi nemiegotos naktys su baisiais, gsdinaniais pergyvenimais. Galva svaigo, atrod protas ne beveikia, nieko daugiau nenorjau, tik atsigulti. Numetus ap siaust dribau gelein lov ir umigau. Per mieg girdjau kakok auksm, paskui didesn triuk m; pagaliau duryse suvango raktai, u dur rkavo vyrai, o a nepajgiau n galvos pakelti, kol atjs priirtojas m bartis. Supratau, kad jis ragina keltis. Aikinau jam, kad buvau tardyme, kad dvi naktis nemiegojau, neseniai atsiguliau ir dar noriu miego, maai temiegojau. Lauke dar buvo tamsu. Priirtojas juoksi ir vistiek sak keltis. Kai dar neklau siau, atsived kit mokant lietuvikai ir pasak, kad po "pad jom" (priklimo), 6 val. ryto, niekas nebegali miegoti (gulti leis davo nuo 10 val. vakaro). Pagrasino karceriu. Reikjo keltis, nors jauiausi kaip ivirus. Galva , akys raibo, vis kn gl, rankos ir kojos buvo kaip vinins, ne atkeliamos. Sdjau ant suolo ir snaudiau. Kad bent ant suolo leist parkristi. Pamginau; tuojau atsidar duryse langelis ir gavau sakym negulti. Stebjausi, kodl ivargusiam mogui ia neduoda pailsti, veria j nieko neveikiant sdti ir kankintis. Reikjo ilgesns praktikos, kol supratau, kad tai vienas i daugelio kankinimo metod, labiausiai veiksmingas sugniudyti mogaus atsparu mui. Tardymai vykdomi beveik visada naktimis, o dien ne 60

leidia miegoti. Taip mog privaro prie visiko fizinio ir morali nio smukimo, rodos, ir ant mirties sprendimo pasiraytum, kad tik leist usnsti. Koks baisus odis tas "padjom" (kelti), kai, per nakt pra sdjus pas tardytoj, atveda kamer pus etos. O po pus valandio jau kelia... Tai tikras kats aidimas su pagauta pele. Silpnesni nerv mons ilgiau taip kankinami visai pakrinka, pasidaro ligoniai. Ne vienas patenka karcerius. Apie juos gir djau i kit kalini. Tie karceriai es keli ri. Vienuose reiki stovti, bridus altame vandenyje, kituose nra pakanka mai vietos nei staiam stovti, nei atsissti, nei atsigulti, dar kitur sdiniam kaliniui lainamas vanduo ant galvos. Visur, visuose kaliniai peraldomi iki sveikatos netekimo. Utat karce rio visi bijo.

Trys tardytojai
Sausio 15 d. gavau pasirayti areto order. Nuo tos dienos ir skaiiuojamas kaljime ibtas laikas. Apie por savaii taip prabuvau viena toje kameroje, naktimis tardoma, kankinama tuo nelemtu nuovargiu. Daugiau joki priemoni man nenaudojo. Tardytojai buvo trys: vyriausias rusas erepinas ir pa djjai: Antanas Venckaitis ir Antanas Snelaitis. Ketvirtas ydas su randu veide, praved paskutin lengviausij tardym; jo nei vardo, nei pavards nesuinojau. Pats pikiausias buvo Venckaitis. Tai tikras parsidavlis, okindavo kaip velnias apie "di", itroks k nors nauja ilupti. Byla buvo perdaug aiki, kad bt reikj to okinjimo ir purslojimo; jie visk apie visus keturis inojo. Be to, jokio kriminalo mes nebuvome padar. Kitoje valstybje niekas u tokius ratus kaljimus nesodint. Tai tik bolevikiniame "ro juje" tokie "vaisiai" draudiami. Jiems ir krautuvi vitrinose istatytos kainos yra karin paslaptis. Jie bijo, kad kas nors usienyje smulkiau nesuinot apie "rojaus" gyvenim ir ne pakenkt j melagingajai propagandai. Jie kaltino mus u "ame rikansk razviedk" (amerikiei pionaas). Sakiau, kad ame rikieio nesu n maiusi, kaip galjau jiems nipinti. Ir kam jiems reikalingos tokios inios? Ms ratai galjo dominti tik ms tautos mones, ne usienieius. 61

Vis laik tardytojas sak, kad jis tuos ratus turs, bet j neparod. Pagaliau m kaltinti, kad mes buv Obrt udynse ir Antanavo apiplime. Mane pam juokas, pasakiau, kad An tonove mane visi tarnautojai pasta, seniai biau kaljime, o Obrt udynse joki moter nebuvo, visi apie tai ino. Nieko daugiau i mans negavo, tik keturis referatus: 1) Mo kyklos, 2) Kainos ir rinkos, 3) Susisiekimas, 4) Prof-S-gos. Me diag tokioms temoms galjau surinkti betarpikai, utat jo ki kit asmen pagalbos nebuvau reikalinga. Labai norjo man primesti referat "Rusinimas", bet a jo nebuvau raius ir jokiu bdu neprisimiau. Atrodo, toji tema (rusinimas) jiems buvo labai nemaloni. Kur tuos ratus djo, neinau. Po poros savaii tardym m kaltinti, kodl nesakau apie kitus, kurie su manimi kartu dirbo, kurie tam paiam name gy veno. Baiminausi, kad nebt paimti Maryts vyras ir brolis, jie visai nieko nebuvo dirb. Maryt, nujauiau, kad yra ia tardoma, o R. neinojau, ar paimtas; tik vliau per tardymus suinojau, kad jis nesurastas. Netrukus gavau maisto siuntin su Maryts vyro parau. Buvo aiku, kad jie nepaimti. Kart per tardym tas pats Venckaitis prasitar, kad jie gal paimti ir Maryts vyr, bet jie neim; toki jiems bt perdaug, svarbesni nepajgi sutalpinti kaljimuose, o to kiems visai nebt vietos; girdi, pilni kaljimai, nebes kur dti... Keista, vis laik skelbia, kad mes j "ivadavimo" lauk me, su "diaugsmu" primme, o dabar pilni kaljimai. U k js kovojate, ko js norjote? auk nirs tardytojas. Tyljau. Kam dar erzinti un, kad ir taip urzgia. Tegul gal voja, k nori, prie tyljimo neturi ko prikibti. Antrasis lietuvis tardytojas Snelaitis buvo tinginys. Jis tingdavo klausinti, sakydavo "pasakoti", o a vis "nesupras davau", koki pasak jam reikia,ir daugiausia tyldavau, o jis skaitydavo laikrat. Jis vis laik prikaiiojo "tvyns idavi m", vadino mane "tvyns idavike". Kart nebeapsikentus piktai pasakiau. Savo tvyns a neidaviau! Jis susimsts irjo vien tak ir tyljo. Spliojau, kad 62

jam paiam ar tik nebus sin pabudus, ar nepasijuto savo tvyns ir savo moni idaviku? Juk jis buvo lietuvis. Kart jis man pagrasino: Mes turime priemoni... Toki priemoni nra, kurios neinant padaryt inan iu, atsakiau. Taiau joki priemoni nesim. Gsdindavo jis mane ir "NIURNBERGU" (Niurnbergo pro cesas karo nusikaltliams). Bet mans tas negsdino: inojau, kuriam i ms "Niurnbergas" geriau tikt; tik nesuprantama, kodl jis taip vluojasi "raudoniesiems naciams", kurie isker d daugiau moni u "ruduosius", nes turjo daugiau laiko. Kart vieno tardymo metu mginau rodinti, kad esu "ta rybinis mogus", kad siningai dirbau taryb valdiai, vie iau tarybin liaud, tarybinje mokykloje, kad prie mano dar bo nieko negalima prikibti, galima patikrinti mokslo staigose ir t.t. Tardytojas irjo, kaip antis adat, ir ironikai ypsojosi vistiek "tvyns idavik", vistiek "amerikanska razviedka". Ne tokio darbo jiems reikjo, ne tok darb jie vertino... Kelet tardym praved ir vyr. tardytojas rusas erepinas. Jis buvo jau nebe jaunas mogus, prityrs savo srityje. Kart jis man sako: Kam tu meluoji? Tu nemoki meluoti, geriau nemgink, a kiekvien od inau, k tu meluoji... Sunku jam bdavo su manimi kalbti, nes maai temok jau rusikai. O man buvo geriau: ko nenorjau atsakyti, saky davau nesupratus. Jis man aikindavo odi reikm visokiais bdais, ir i tardymo ieidavo rus kalbos pamoka... Taip pra eidavo laikas. Be to, jis tardydavo dienos metu, mat virinin kas, galjo isisukti nuo nemigo nakt, o "gizeliai" turjo dirbti, naktimis, vargti patys ir kankinti kalinius. Kart dienos metu sdjau pas j tardoma. Staiga lauke pakilo vjas, sniego pga, ir kakoks smarkus bildesys sudre bino nam. Tardytojas nutrauk tardym, neramus vaikiojo po asl. Netrukus paauk kareiv, kad mane nuvest kamer. Vliau i naujai atjusios kitos kalins, suinojau, kad tas trenksmas buvo perknija. Tai buvo sausio 23 d. 1949 m. re tai pasitaiks reikinys Lietuvoje.

63

Gyvenimas kameroje
Vasario pradioje jau buvo geriau, reiau beauk tardy mus, retai bereikjo ksti nemig. Tada pradjau stebti aplin k, domtis poemio gyventojais, kuri atrodo, buvo labai daug. Maisto turjau pakankamai, nes buvau gavus gerok mai el laini ir der. Viskas buvo smulkiai supiaustyta patik rinti, kad kas nebt dta draudiama, pav., laikelis ar koks metalinis daiktas. Duonos gaudavau dienai 650 gr., kaip ir visur kaljimuose. Jos nesuvalgydavau. Imesti buvo gaila, ddavau ant suolo prie ildymo, kad sudit, maniau, bus gerai Sibir pasiimti. Bet vien dien priirtojas sak ineti iviet ir palikti. Ryt duodavo kavos, cukraus turjau atsineus ir dar ga vau siuntinyje. Be to, kas dien dar gaudavau po por gabaliu k. Pietums duodavo sriubos su uvimi ir kos. Vakare sriubos arba kos ir kavos. Ko visada bdavo koki nors kruop. alio neteko ksti, kamera buvo pakankamai ildoma. Lova buvo gelein, joje ioks toks iuinys ir pagalvl. Apsi kloti dav prast, nestor antklod. Klodavaus dar ir savo ap siaustu. Kampe prie dur stovjo statin, vadinama "parae" gamtos reikalams. Gale kameros buvo nedidelis langas, kurio maa dalis siekdavo lauk, bet viesos maai teeidavo. Vis laik deg geleimis apkaustyta elektros lemput palubje. Prie lango stovjo didokas stalas, prie jo pasieny suolas. Ant stalo guljo popierin achmat lentel. Buvo ir visos figros, tik nebuvo su kuo loti. Duryse buvo atidaromas langelis, pro j paduodavo maist, pranedavo, kas reikalinga, pro j ir bardavo. Aukiau langelio duryse buvo nedidel akut (rusikai "volok"), pro j i koridoriaus sekdavo visus kalinio veiksmus kameroje. Tos akuts dangtelis nuolatos brakdavo atidaro mas arba udaromas i koridoriaus puss. Durys buvo milinikais uraktais urakintos. Koridoriuje vaikiojo sargai. Virum lango, ant aligatvio, taip pat kauk jo sargybinio ingsniai, odiu, apsauga buvo garantuota, niekas negalt jokio kalinio ivogti. Gretimose kamerose taip pat dsavo po vien gyventoj, nebuvo girdti jokios kalbos. Danai girdjau verksmus vairio se pusse. Vien kart kakokia moteris verk apie dvi paras. 64

Neinia, kas jai buvo nutik; vis laik girdjau t pat verks m balsu. Kit kart prieinje kameroje girdjau verksm ir dejavim, paskui nugirdau daktar kalbant koridoriuje. Ji kak bar, sak, kad tai es kriminalas. Nesupratau, kas ten buvo vyk. Kameras lankydavo daktar rus. Kartais girddavau kakok silpn stuksenim sien; tai kaimynai "kalbdavo" Morzs abcle, bet a to neinojau ir nekreipdavau dmesio. Visur, visada man trko kalinio imin ties, buvau neprityrus ir neapsivietus. Gaudavau barti i pri irtoj u kalinio drausms paeidim. Kart gavau kumiu per and, nes, atjus "pravierkai" (patikrinimui), sdjau ant lovos, neinojau, kad reikia atsistoti. Ne kart buvau barama u tai, kad vedama tardym nesudjau rank upakalyje, vis pamirdavau. Kitose kamerose, sako, buvo ikabintos tai sykls abiem kalbom, mano kameroje j nebuvo, o pasiklausti tardytoj nesusiprotjau. Kas dien po pusvaland ivesdavo pasivaikioti cemen tin aptvar. pirt vesdavo kas 10 dien. Savaits gale duoda vo kibir su vandeniu ir skudur isiplauti grindis. Ryte ir vakare vesdavo iviet. Sunku bdavo vienai vilk ti u "aus" t "para". Patikrinimas bdavo ryte ir vakare. Neprisimenu tiksliai, du ar tris kartus kameroje buvo krata. Atjo priirtoja ir ikrt vis kamer, visus daiktus iki smul kiausio. Net tarpelius medinse grindyse ibrauk kakokiu ge leiniu daiktu. Ireng iki Ievos kostiumo ir iiupinjo visas drabui siles. Nesupratau, ko ji iekojo, k galima paslpti grind tarpeliuose ar silse. Nupeiojo, nutrumpino raitelius i sudraskytos nosins, kuriuos buvau sivrus drabuius, vie toje ipiaut usegim. Vargas buvo su tais drabuiais, einant tardymus ar kur kitur, nes rankas reikjo laikyti upakaly, negalima buvo jomis prisilaikyti neusegt drabui. Pats baisiausias laikas bdavo po vakariens iki "atboj" (laikas gulti), t.y. iki 10 valandos. Tuo metu visame koridoriuje vangdavo dur uraktai vediodavo tardymus. Su baime laukdavau, kada suvangs manosios durys. Jeigu iki 10 val. neivesdavo, tai bdavo laimingas vakaras, gerai gaudavau isimiegoti. Kart sapnavau mamyt, ji atjusi man padti. Buvo apsi rengusi raudonu sijonu, alia bliuze ir juoda skarele. Neinojau, kad ji prie pus met buvo mirusi Vokietijoje. Galvojau, kad 65

gyva ir diaugiausi, kad jai neteko matyti to gyvj pragaro. Turbt, ji tikrai man padjo, kad tardymai man, kaip vliau suinojau, buvo ne tokie baiss, kaip daugeliui kit. Tas pats ms grups vadovas du kartus buvo sodinamas elektros kd, ir mutas, ir ilgai be miego laikytas. Veant per Nemun oks i traukinio, norjs nusiudyti, bet nepavyk. Netrukus savo akimis turjau progos pamatyti, kiek kenia kiti. Mane net keikti, plsti tardytojai veng. Kart Venckaitis pradjo ru sik keiksm, bet greitai per pus nutrauk, lyg ko isigands. Nesupratau, kodl jie man tokie mandags, a jiems dideli mediagos lobi neatvriau. Kart girdjau erepin kalbant su Venckaiiu. Jis skund si manimi, kad esanti labai "skpa" (ykti): "Kai jau visai pri remi prie sienos, tai tiek pasako" parod maojo pirto galiu k. O man atrod, kad a dar perdaug pasakau, nordama u baigti kuo greiiau t procedr. Ji turi k nors protokol rayti, kitaip nepaleis miegoti. Kartais lauydavau galv k nors nereikminga sugalvoti ir pasakyti, kad greiiau paleist.

Nauja kameros draug


Vien dien atsidar kameros durys. Priirtojai ne dar vien gelein lov. Netrukus jo kakokia kaimo bobut, di dele ilta skara apsisupus. Atsisdo ant suolo ir verk. Neino jau, k sakyti, kaip j raminti, o ji tiesiog balsu kukiojo. Kai ji apsiramnio ir nusim skaras, pamaiau, kad tai yra jauna mergait. Pradjome kalbti, pasisak, atveta i iauli. Kartu atveta ir jos sesuo. Jos vardas buvo Zos. Sak ir savo sesers vard, bet neprisimenu. Vis laik jinai verk, maai kalbjo. Gailjausi jos, bet ir padti nieku negaljau. J tard tas pats Venckaitis. Be miego ilaik apie por savaii. Tardyti ivesdavo kiekvien vakar, atvesdavo prie pat eias. Man tardymai bebuvo reti. Eidama miegoti, paklo davau jos lov, kad galt kuo greiiau atgulti. Ji krisdavo su visais drabuiais lov ir umigdavo, bet neilgam, nes greit bdavo "padjom", ir jai nebeleisdavo miegoti. Dienos metu migdydavau j sdini. Idstydavau achmat figrles ant lentos ir pati viena abiem rankom kilnodavau, staia stovda ma prie stalo. Ji sddavo pasirmus ant stalo ir snausdavo, u mans pasislpusi. Apytamsiame kambaryje atrodydavo, kad abi loiam.

66

I tardym ateidavo apsiverkusi. Beveik nieko nesisakydavo apie byl, saksi esanti visikai nekalta, be reikalo kankinama, nieko nepadariusi ir nieko neprisipastanti, utat kenianti. V liau pasiskund, kad Venckaitis j mus per sprand rankos kantu. Tai labai skauds smgiai ir nepalieka ymi. Jos veidas ir kojos itino, nebeav batus. Akys tiek utino, kad nebega ljo j atmerkti, silpnai bemat. Kart jome iviet. Ji jo basa, nes kojos netilpo auli nius ilgus batus. Priirtojas ibar j, kam einanti basa. Pa sakiau, kad ji negali bat apsiauti. Priirtojas, kumt sugniau s, prioko prie mans ir sak tylti, o j nuvar atgal kamer. Vieno tardymo metu tardytojas m mane klausinti apie Zos. Girdi, kaip kaimyn jauiasi, k ji kalba? Pasakiau, kad nuolatos verkia, sakosi nekaltai kenianti. Ir tai buvo tiesa, daugiau nieko ji nebuvo sakiusi. Por savaii pakankin, tardytojai liovsi, reiau pradjo j betardyti, dav isimiegoti. Zos pasidar kalbesn, daugiau k pasisakydavo. Ji buvo kaimo mergait, prasimokiusi siti. Turjo abi su sesute suadtinius, greit adjo kelti vestuves, bet aretas sutrukd. Suadtinis jai pasaks, kad lauksis jos sugrtant, kitos nevesis. Pasisak i karto nepasitikjusi ma nimi, galvojusi, kad j atved pas nip, kad itardyt ir skst. Bet greit pamaiusi, kad be reikalo tas tarimas. Ji inojo apie kaljimus daug daugiau, negu a. Man n galv neatjo mintis, kad ir kaliniai turi vienas kito bijoti, kad ir i j bna uverbuoti nipai, kurie vediojami i kameros ka mer pas naujai atvykusius. Ji daug ko suinojusi i savo pus sesers, kuri, ibuvusi kelis mnesius kaljime, sugrusi ir po trij mnesi mirusi nuo sumuim per tardymus. Gerai, kad toji draug mane "apviet". Pamaiau, kokia neprityrusi ir '"neapsivietusi" buvau. Jeigu bt man dj koki parsidavl, galjau stipriai pakliti. Daug bdavo laiko, tardymams suretjus. Daug galvoda vau, daug melsdavaus. Numirti nebebuvo noro, nes buvau tik ra, kad jau pats baisumas prajs. Ne kart galvodavau, kad ms vadovas buvo protingas ir prityrs, utat spjo mus, kad nenortume daug inoti. Nauding patarim mums buvo davs, kurie dabar ijo gera. Palaimintas neinojimas tokiais atve jais! Kai tardytojas paklaus, kas buvo "vejas" drsiai atsakiau: "Baltsis". 67

I kur inai? Milicijos kieme guljo, visi mons kalbjo. Gyventojai buvo sukviesti susirinkim, girdjau paskait apie j. Kiek kart su juo mateisi? Nemaiau jo nei gyvo, nei mirusio. Ar inojai, kad jo tabui priklausei? Neinojau. To uteko, nes buvo pasakyta, kad neinojom, nors tabas buvo u 3 klm. kaime. * Nra to blogo, kas neieit ger. Apsidiaugdavau atsimi nus, kad nebereiks skaityti ateistins paskaitos, kuri man buvo paskirta kovo mnes. Kaip gera, kad nebereiks dergti to, kas man venta, ksti priekaitus, kritik, tarinjimus. Daniausiai po vairi politini arba ateistini referat, kuriuos paprastai skaitydavom ablonikai nura i laikrai, igirsdavome vis t pat ablonik vertinim: apolitikas, beidjinis, lyktus, buruazikai miesionikas ir pan. Menkai ratingi "kritikai" n patys nesuprasdavo, k tai reikia. Viena tik jie nujausdavo, kad mes atliekame prievartin pareig ir neturime jokio noro k nors tikinti. Ir dl toki "beidjini" paskait mes jausdavo ms paeminti, nes nieko nra niekingiem, kaip tikinti kitus tuo, kuo pats netiki. Neabejojame, kad ir i klausytoj mums niekas netiki, kad ir jie klausosi tik i prievartos. Baigsi vasaris. tardymus retai kviesdavo, matyt, jau pa kako mediagos bylai sudaryti, ir to gana. Vergas Sibire bus, o daugiau ko dar reikt?

Silo laisv
Kovo mnes vsdavau vardines. Dabar toji diena artjo ir ird skaudino. I vakaro kalbjoms su Zose apie visk, abi geros nuotaikos atgulme. Kiek pamiegojus, suvangjo dur uraktai, atjo priirtojas. Abi pabudome ir klausms, kuri kvies. Ikviet mane. Greit okau rengtis ir ijau paskui pri irtoj. Jis ved kakur kitur, ne t kambar, kur ligi iol tardydavo. Pagaliau leido gra kabinet su palmmis ir geresniais baldais. U stalo sdjo gal koki 40 met amiaus vyras, tamsiai alia uniforma. Parod man kd ir nieko nesak, tik i padilb vilgiojo bauginaniais vilgsniais. Paskiau atsi stojo ir vaikiojo po asl tyldamas, galv nuleids, susikup

68

rins. Jie visi taip pradeda tardymus. Ta grsminga tyla man jau gerai pastama ir visada bauginanti. Pagaliau atsisdo u stalo ir prabilo lietuvikai, uuojautos tonu: Tai k, i miego pabudinau? Nieko, atsakiau, a pripratus. Toliau negaliu prisiminti, kokie odiai sek, bet jau kal bjoms be pertrauk. Aplinkiniais keliais jis kalbjo apie gy venim laisvje ir prijo iki to, kad mano likimas ess mano rankose. Mginau ginytis, sakiau, kad mano padty n vienas neturi sprendimo galios, j likim sprendia kiti. Jis tikinamai pabr, kad kart galiu pati nusprsti, kur gyventi laisv je ar kaljime. Jeigu noriau, galiu ieiti laisv, tik reiks jiems dirbti. Djausi nesuprantanti reikalo, miau tikinti, kad a jiems ir iki iol dirbau, aukljau, mokiau tarybinius vaikus, vieiau liaud ir mielai griau t pat darb. Bet jis nebuvo tokiu paadu patenkintas; girdi, ia tas darbas tai kitas reikalas, jam reiki kitokio darbo. Ir vl m liaupsinti laisvs palaim, laiming gyvenim, kur grusi galiau turti. Ai u toki laisv, atsakiau, tarp kirvio ir akme nio dien gresia vieni, nakt kiti, man jau nusibodo veidmai niauti, ant dviej kdi sdti, abiej bijoti. Mans nevilioja tokia laisv ji nra laisv, k galima dirbti tokioje laisvje? O visgi tarybiniai mons dirba, matote, ir mes dirba me. .. Js dirbate apsiginklav, apsistat garnizonais, pam ginkit padirbti tenai, kur a dirbau... Matote, js buvote ms prieas, bet dabar galite pasi daryti draugu, ts jis, jums reikia tik norti... Mestis draugus, kai paima u apikakls, bt per di delis nusieminimas, atsakiau. Daug dar kalbjome. Jis primin, kad mes amerikiei lau kiame, utat nenorime eiti su Taryb valdia. Jeigu ateit amerikieiai, sak jis, manote, kad tie, kurie ud nekaltus mones, turs ger vard? inoma, atsakiau, tie, kurie nekaltus ud, gero vardo neturs. Jis piktai pairjo, matyt, suprato, k galvojau. Kas gi udo nekaltus mones, atj svetimus kratus, ar ne jie patys? Matydamas, kad savo "losk" nekalbs, pagaliau ltai pasak: 69

inoma, js turit sin... Taip, mes turim sin, atsakiau ne vien u save. Prieais ant sienos kabojo didelis, apvalus laikrodis. At jau prie 12-t ir prasdjau iki pusei ei ryto. Baigiant pokalb, jis labai apgailestavo, kad neumezgs su manimi ryi anksiau, mano tokia gera kilm, jam es gai la mans... Supratau, kodl jie su manimi monikai elgsi, tai ta kil m mane gelbjo. Buvau beturts nals vaikas, varge uau gus, su dideliu vargu prasimokius, niekada jokio turto netur jusi, utat jie tikjosi silyti "Judoiaus gra'' ir paleisti namo. Man buvo gda dl tokio pasilymo, galvojau, kad pati sudariau lengvabds spd tardym metu. Utat apsidiau giau, igirdus, kad tas "talismanas" buvo mano gera kilm. Taiau neturjau jokio noro ja pasinaudoti. Tokia kaina nepirk iau n tikros laisvs ivykimo usien, k besakyti apie tarybinio pilieio laisv, kur laisvasis nuo kalinio skiriasi tik tuo, kad turi daugiau oro ir... daugiau baims. Kalinys jau ino savo dali, nebeturi ko prarasti, nuo grind nebenukri si o laisvje mogus vis laik kenia areto grsm, nors ir nieko blogo nedaryt. Parjus namo, reikt arba eiti mik, arba laukti partiza n kulkos, nes jie visi ino, kokia slyga mons grta i ka ljimo. Nei vieno, nei kito nenorjau. Geriau mirti kaljime arba Sibire. Nepatenkintas liko tas "draugas", kad nepanorjau jo "malons", vis gailjo, kad anksiau su manim nepradjs kal bos. O man vis tas pats anksiau ar vliau. Ar begali bti kas nors niekingiau, kaip gelbti savo "kail" kit kaniomis? Neduok, Dieve, prigyventi iki tokio moralinio bankroto! * Prisimenu, per tardymus tardytojas stengsi piudyti mane su tuo ms vadovu, girdi, jis ess dl to visko kaltas, jis pri kalbinjs. .. Jis mans neprikalbinjo, tik pasil, atsakiau. Panaiai atsakius ir Maryt: A savo prot turjau... Ir tikrai niekas ms neprikalbinjo, nebuvo ir reikalo. Visi padjo kovojantiems, kuo galdami, ir mes jautme pareig neti savo dal bendr kov, daugiau nieko ir negaljome 70

padaryti; visi negaljome ieiti mikus. Netrko mums nei pat riotizmo, nei nujautimo, kad ms eil deportacij srauose nra labai toli. Visi buvome uaug Nepriklausomoje Lietuvoje ir isilavinim gav. Tokie buvo laikomi neperaukljamais, ka pitalizmo liekanomis, atgyvenomis, nepataisomais "liaudies prieais". J likimas buvo nusprstas... "Ar eisi per dvar, gausi muti, ar neisi" tai geriau eiti. Jeigu kentti tai geriau kaltam. O dabar gaila buvo ne to, k padarme, bet kad per maai padarme, o kentti reikia daug, gal ir gyvi neliksim.

Sudar byl
Kai grau i to pasikalbjimo "palmi pavsy", kaip tik buvo kovo 2 diena. Tik po keleri met suinojau, kad t dien buvo man atne siuntin, bet jo neprim; matyt, tas "gerada rys", kuris man toki didel "malon" buvo ketins suteikti, i pykio udraud priimti ir perduoti man siuntin, atseit, nubaud. Neteko suinoti, kas buvo tas "geradarys", neteko daugiau jo ir matyti. Pikta buvo, kad naktis liko be miego. Tai buvo paskutinioji nemigo naktis. Daugiau toki nebeteko pergyventi, nes pasku tinis tardymas buvo dienos metu. Tard kakoks ydas su randu veide. Neprisimenu, po keli dien buvo tas tardymas, tik pri simenu, kad tardytojas kalbjo tik rusikai, matyt, buvo ne Lietuvos gyventojas buvs. Tard apie mano vyr, kurio niekada nebuvau turjusi. Stengsi tikinti, kad negaljus be vyro gyventi, kad dabar nes reikalo slpti... Poemu skrivaite, poemu?... (Kodl slepiate, kodl?) kartojo jis. Pagaliau atjo erepinas. Jam kaip mokdama aikinau, kad mano pavard yra merginos, ne moters. iaip taip pasise k tikinti ir tardym baigti. Tik vien kart dar buvau ikviesta pas Venckait, kuris man paskait bylos sudarymo akt, visus straipsnius ir punk tus, pagal kuriuos esu apkaltinta; pasak, kad byla siuniama Maskv. Nekreipiau dmesio tuos jo skaitymus, nesidomjau tais straipsniais, lyg tai mans neliest. Pasiraiau, kur parod, ir viskas. Nesitveriau diaugsmu, kad jau tardymai baigsis. 71

* Visi protokolai buvo raomi rus kalba. Paraytus proto kolus tardytojas perskaitydavo versdamas lietuvikai. Jis ga ljo man versti kaip nordamas, neirint, kaip ten bt pri rayta; patikrinti negaljau, nes nemokjau rusikai skaityti. Kaip vliau patyriau, jis ten buvo priras nebt dalyk. Daugiau nebeteko matyti nei erepino, nei jo "gizeli". * Po bylos sudarymo netrukus buvau nuvesta kakoki tamsi kamer pas nematyt pareign. Tas ukabino ant kak lo virvele parit juod lent su baltais raais. Lenta kabojo ant krtins. Pasodino ant kds, nufotografavo. Po to pam abiej rank vis pirt nuospaudas. Nieko nesupratau ir neprisimenu, iskyrus pavard, vard, tvo vard, kas toje lentelje buvo parayta. Prisimenu tik, kad ta procedra buvo kakokia nemaloni, bauginanti. Iklau sinjo apie vis ms eim. Pasakiau, kad tvai mir, nors apie mamyts mirt nieko neinojau, galvojau, kad vistiek jos neiekos. Seser pasakiau, kad yra usienyje, jeigu liko gyva per kar. Daugiau gimini sakiau neturinti. Pusbroli, pussese ri neminjau. * Vien ryt gavau sakym pasiruoti su daiktais. Abi su Zose verkme, nors ir nebuvo ko gailti, bet gailjome. Teisin gai Mykolaitis-Putinas yra pasaks, kad mogus per ilg laik pamilsta ir savo varg... Man gaila buvo palikti ne t kamer, bet Zos vien, neinia, ar jai beatves koki kit. Neinia, ir mane kur nuves, ar rasiu koki draug... O i mano pirmutin draug nelaimje liko man kaip sesuo. Neinia, ar beteks pasi matyti. Gera buvo mergait, niekada nesusipykome, nesibarme, stengms viena kitai kuo galdamos padti. Nelaimje draugas tikras draugas.

Ivea
Paskutin kart prajau raudonais takais iklotu ilgu kori doriumi, mau ryuliuku neina. Prie lauko dur stovjo belan g maina. grdo mane vien jos "cel" ir urakino. kitas tokias pat celes, girdjau, udarinjo kitus kalinius. Buvo alta. Maina neildoma. miau trypti, kad kojos ne alt. Tuojau atsivr durys, priirtojas ukeik rusikai u 72

beldimosi. Matyt, galvojo, kad noriu susikalbti "morze". Tik riausiai ia buvo veami ir kiti du mano bylos draugai. I viso, bet koks pasikalbjimas kalinio su kaliniu buvo draudiamas. Vedant koridoriais, jei pasitaikydavo sutikti kit vedam kalin, priirtojai skambindavo raktais ir tuojau sakydavo kaliniams nusigrti sien ir stovti, kol tas kitas praeidavo, kad ir ne tos paios bylos dalyvis. Neilgai vaiavome. Maina sustojo. Girdjau dur varsty m, komand ieiti vediojo kalinius po vien. Pagaliau at jo ir mano eil. Ijus i mainos, pamaiau didiul pastat keliais sparnais toliau stkstant; bet dar negreit j patekau, reikjo pirma praeiti maesn namel, kur buvo daromos kratos. ved beveik tui kambar. Asloje buvo pamesta sudras kyta maa maldaknyg, mtsi ioki toki popieri ir kieta apikakl, kokias, paprastai, neioja kunigai... Matyt, koks ku nigas ia buvo "nuginkluotas". Mano daiktus perirjo uniformuota moteris. Nuogai nei reng, iek tiek pavirium perbrauk drabuius. Daikt maai teturjau, ilgai neutruko j perkratymas. Praved per kiem t didiul pastat, kur spjau esant garsiuoju Lukiki kal jimu. Per j praeidavo beveik visi aretuotieji, i vis Lietuvos kamp. Turbt nesuklysiu pasakius, kad iuo metu jis buvo "tankiausiai apgyvendintas" visoje savo istorijoje. Saugumo kaljimai, tardym kaljimai buvo visuose di desniuose miestuose. ministerij ne visi patekdavo, o Vil niaus Lukiki kaljim suvedavo i vis saugumo punkt. Utat Lukiki kaljimas buvo inomas visoje Lietuvoje. Kai aretuotojo namikiai neberanda saugume savo kalinio, vaiuoja Vilni, ieko jo Lukiki kaljime. Jeigu jau ia nebra, tai eina Vilniaus "peresilk" persiuntimo punkt. Jeigu ir ia nebra, tai grta verkdami namo... "Jau ive tas Sibir", atraportuoja laukiantiems ini namikiams ir ikrato mai, kuris buvo veamas kaliniui su dideliu vargu, perpildytais traukiniais, danai stotyje pralaukus ne vien par, per kyius gavus nusipirkti biliet ir kitokias bdas ikentus. * Stebjausi nepaprasta tyla ioje kalini "karalystje". Visur jau viena. Niekiu daugiau nemaiau n vieno kalinio, tik pri irtojus. Atrod, kad visame kaljime viena tebiau. Taip puikiai ia viskas sutvarkyta, suderinta, paslpta visa iauri tikrov. ia viskas kaip kokioje pasakoje apie paslaptingus r 73

mus, kuriuos pateks keleivis jauiasi vienas, o i tikrj yra sekamas uburt karali, slibin, ragani ir kitoki pabais, kurios gal gale vis dlto ilenda ir ima patekus gaudyti, sta tyti jam visokias pinkles, i kuri sunku jau isiverti laisv. Ir toji tyla iuose rmuose buvo kakokia nepatikima, tar tina ir bauginanti.

Lukiki kaljime
Neapsirikau spliodama, kad esu Lukiki kaljime. Tai buvo didiulis pastatas, tamsiai geltonos spalvos, nedideliais, geleimi apkaustytais langais. Ved vir plaiais metaliniais ore kabaniais laiptais, garsiai skambaniais, nuo kiekvieno ingsnio. Neprisimenu tik rai kameros numerio, kur buvau leista, rodos, 164-tas IlI-me aukte. Kameros maos vienutmis vadinamos, t.y. skirtos vie nam kaliniui. Bet iuo metu vargu ar buvo bet kuri kamera su vienu kaliniu, nes kaljmas buvo perpildytas. Neprisimenu, kiek moter radau kameroje, turbt nema iau kaip penkias. Danai sstatas keisdavosi, sunku beprisi minti. Visada bdavome 5-7 kameroje. Visas pulkelis, stovdamos ant sukalt lentini nar, pasi tiko naujok. Joki bald ia nebuvo. Prie dur kertje stovjo udengta dangiu "para". Kitoje kertje buvo maas stalelis, ant kurio stovjo sunkus puodas su kranu virintam vandeniui, kur at nedavo ryte ir vakare. Vadino j rusikai "kipiatok". Ant nar, prie sienos, riogsojo didel krva, udengta ant klodmis, tai buvo sukrauti iuiniai, pagalvls, antklods. Vakare, prie 10 val., krv iardo ir pakloja guolius. Dien miegoti, net gulti, neleidiama. I gyventoj pirmiausia atkreip dmes aukta jauna mer gina, kuri visas komandavo, lyg bt virinink, mat, pagal "sta" ir patyrim ji tam turjo daugiau teisi u kitas. Pasi sak, ia, Lukiki kaljime, baigianti antrus metus. Buvusi ir Saugumo ministerijoje. J byla vis nepasibaigianti. Daug mo ni es j byloje, kiti net i Sibiro atveti. Kai atvetieji m kitaip kalbti, negu pirmiau, tardytojas usibars, kodl jie pir miau kitaip sak, ar kas u lieuvio trauks... Tada vienas atsaks: 74

Ne tik u lieuvio, bet ir u kaul trauk... Kitos buvo su maesniu "stau", taip pat jaunos mergaits. Visos dar be teismo, tik po tardym; po bylos sudarymo vis bylos buvo isistos Maskv uakimam teismui, kiuris rusikai buvo vadinamas "Osoboe sovieanije" (Ypatingoji komisija). Tiksliai ir iversti nesiduoda. Visos lauk sprendimo, kiek gaus, ar deimt, ar dvideimt penkerius metus. Kitoki bausm retai kas gaudavo. Prie to dar priddavo penkis ar deimt met "be teisi", vad. "poraenije". Niekas t pried nekreipdavo d mesio, nes tos "teiss" niekam nerpjo, svarbu tik bti laisvam. Kad neduos balsuoti, dar geriau, maiau vargo. Per balsavimus daug kas nort bti "be teisi". Buvo kovo mnuo... Oras dar buvo altas, bet ia nebuvo alta, ildydavo. Kas dien vesdavo visas kameros gyventojas kartu pasivaikioti cementinius auktus aptvarus kieme. T pasivaikiojim vadindavo rusikai "pragulka". Tuos aptva rus irgi vadindavome "pragulkomis". Vaikiodavome po pus valandos. Viruje vaikiodavo autuvais ginkluoti sargai. "Pra gulk" durys bdavo urakinamos, kalinius leidus. Ieinant vaikioti, atidarydavom kameros lang pravdinti. Kitos "pareigos" irgi buvo tokios pat, kaip saugumo ir ki tuose kaljimuose, pagal t pat ablon. Ryt ir vakare "pra vierka" patikrinimas. Tuo laiku keiiasi priirtojai, vadi nami korpusiniais. Senasis perduoda kalinius naujai atvyku siam. Taigi, reikia patikrinti gyvj inventori. Per patikrinim visos sustodavome eil kareivikai. Rankas suddavom u pakaly kalinikai. Viena raportuodavo rusikai. Pusryiams atnedavo visos dienos duonos davin po 650 gram asmeniui, karto virinto vandens arba juodos kavos ir cukraus po 27 g tai geras arbatinis auktelis. Pietums gau davome sriubos su uvimi ir koki nors kruop ar bulvi kos samtel. Vakare vl uvins sriubos dubenl pus litro. Joje bdavo bulvi ir trupiniai smulki uv bei j kaulai. Sunku bt gyventi tokiu maisto daviniu, nors ir nieko ne dirbant, bet kameroje visada atsirasdavo "buoi", kurios tur davo maisto i namiki atnet siuntim. Visos dalydavosi, k turdamos, su kameros draugmis. Kai ia atjau, buvo nebetoli Velykos. Visos nekantriai lau kme pyrag i laisvs. (Neinau, i kur mergaits inojo, kad bus Velykos). O t pyrag vis nra ir nra. Pagaliau ta "vy 75

resnioji" sulauk siuntinio. Ir mums buvo gerai: privalgme ir pyrag, ir msos, ir kiauini (juos atne nuluptus), ir kt. Vis kas buvo smulkiai supiaustyta. Greit viskas dista, genda il toje kameroje, utat skubjome valgyti. Vliau gavome ir kitos. Ir taip vis laik beveik nepritrkdavo papildomo maisto. Susdusios ant nar, kaip tikros imaldininks, melsdavo ms u tuos geradarius, kurie mums paddavo sveikat ilaikyti vargingose kalinio slygose.

Kalinio dienos
Kol nebuvau maiusi kaljimo, galvodavau, kad kaliniams dienos labai prailgsta, nusibosta. Dabar sitikinau, kad ir kali niui laikas greitai bga. Nors kasdien beveik ta pati dienos programa, bet vistiek ir kaliniai bna uimti kaip kokioje tar nyboje. Mes nenuobodiavome, surasdavome k nors veikti. Dienos metu galdavome paprayti adatos. Reikdavo k susisiti. Silus peiodavome i skareli ar kit drabui. Vien storesn skarel, gaut siuntiny, paaukojau supeioti. I jos stipri sil dirbau degtuko pagalba mezginlius, vadinamus "frivolit". Degtuk buvo galima siuntiniuose gauti turti kameroje, es cigaretei usidegti. Nors n viena i ms ne rkme, bet degtuk turjome. Dirbdavome ir duoninius roantlius. Viena i ms turjo kakaip isaugojusi metalin roaniaus kryiuk. J spausdavome suminkytos duonos gabaliuk ir gaudavome kryiuko formel. Sudiovindavome j ir darydavome roantliams kry iukus i juodos telos. T juod tel darydavome i virutinio plutos sluoksnio, kuris bdavo juodai apdegs. Gerai suminkyta toji tela buvo gera mediaga kryeliams ir roantliams da ryti. Sudiv jie pasidarydavo labai kieti ir patvars. Dar ir dabar, po 20 met, tie kryeliai ir karoliukai tebesilaiko, tik silas trkinja. Suverdavome karoliukus adata, gauta i priirtojos ke lioms valandoms. Reikdavo slptis nepasirodyti, kad ne drabuius siuvame. Per kratas kai kada atimdavo tuos roanius, reikdavo vl dirbti. Bdavo ir toki krtj, kurios palikdavo. Gaudavome ir knyg pasiskaityti. Kas savait ateidavo bibliotekinink, atnedavo nauj knyg, sensias paimdavo. Ne 76

Roanius i duonos, padarytas Lukiki kaljime 1949 iem. Autors darbas.

visos imdavo knygas. Pasirinkti nebuvo galima, pati bibliote kinink paduoda k turi. Pirmoji knyga, kuri teko matyti, buvo "Gargantina ir Pantagruelis" kakokia ateistinio turinio kny ga, joje labai ijuokti katalik dvasininkai, popieius. Pairjo me, pavartme, i paveiksliuk nusprendme apie knygos turi77

n ir n viena neskaitme. Daug knyg buvo panaaus turinio, menkos verts. Geresns knygos bdavo rus 19 am. klasik veikalai: Tolstojaus, Lermontovo, Gonarovo, Pukino, echovo ir kt. Daug j perskaiiau, ir tai man buvo labai naudinga, nes maai tebuvau skaiiusi rus literatros. Skaitant greitai prabgdavo laikas, net nenordavau nu traukti skaitymo, kai reikdavo eiti koki pareig atlikti. Da nai skaitydavau viena atsiskyrus, kai kitos kalbdavosi, aikin davosi sapnus, pasakodavosi savo praeit ir spliodavo ateit. Man knygos bdavo geriausia pramoga, kai pasitaikydavo geros. * Ant sienos kabojo mediniuose rmeliuose abiem kalbom (rus ir lietuvi) spausdintos taisykls, kuri kaliniai privalo laikytis. Perskaiiusi suinojau, kad negalima irti pro lang, negalima belsti sien (Morze), negalima dien miegoti ar gu lti, negalima skalbti ir kt. U taisykli nesilaikym grs kar ceris po 5-7 paras. Toji ms "virinink" buvo sdjusi karceryje, peralusi ir gavusi kakok udegim, jau virtus chroniku. Taigi, to kar cerio visos bijojome. Bet jauniausios vistiek rizikuodavo: valgy davos pro lang ir barkindavo sien, prisiaukdavo kaimy nus i vis pusi. Ukluptos deuruojani priirtoj, kurios beveik visada bdavo moterys, akis ivertusios, net verkdamos gindavosi nebarkinusios, ir isigindavo. Man net baisu bdavo matyti tok akiplik mel, bet k jos galjo daryti, bijodamos karcerio. Turbt niekur nra teisybs, kur nra laisvs. Baim, priespauda ir teising padaro melagiu! Buvau bepradedanti mokytis Morzs abcl, bet tos sce nos su priirtojais atbaid, meiau moksl: nemoksi ne bus pagundos barkinti; o barkinant vistiek kada paiups, ir stipsi karceryje. Pabarkinti, pasikalbti bt labai domu. Mergaits sui nojo, kad Maryt yra gretimoje kameroje. Apsidiaugiau, kai uklausta atsak, kad ir j tuojau po mans aretavo t pat vakar. Jeigu bt paimta vliau, tai ji pati ir jos namikiai bt galj tarti, kad ji mano iduota. Taip nesyk bdavo. K nors aretavus, visi su juo suriti laukdavo to paties likimo. Metro storumo kaljimo sienos buvo labai tinkamos belsti, labai toli skambdavo visas puses. Kakokios lengvos media gos atrod tos sienos, visada bdavo sausos. Neinia kiek tiesos, 78

teko ia girdti, kad tas kaljimas pastatytas garsiosios Rusi jos cariens Kotrynos II. Ininierius, kuris j suprojektavs, es pasikors jau u baigtam pastate, pasibaisjs savo kriniu, i prietaringos baims. Eidamos "pragulk" matydavome centre rat su kolono mis ir angel figromis auktai, sako, ten buvusi kaljimo kop lyia, dabar bolevik panaikinta. Kaliniai turdavo kapelionus, kurie laikydavo jiems pamaldas ir atlikdavo kitus reikalingus religinius patarnavimus. Bolevikai ir laisviems varo tikjim, kaipgi jie leist toki "prabang" kaliniams. Taigi, igriov, idrask t koplyi, tik angeliukai dar pasiliko, lyg kokie ne reikalingi praeities liudininkai. Ar tai buvo tiesa, ar kieno nors spliojimai, nebuvo galima patikrinti, nes laisvieji su kaliniais neturi teiss kalbti, iskyrus btiniausius reikalus; daugiau jie nekalba, n klausimus neatsako. Teko girdti, kad tie tarnautojai, kalini priirtojai, vadi nami "nadzirateliais", ateidami darb ir ieidami, praein kratas, mat, bijoma, kad kartais neinet kalini laikeli ar neatnet jiems ko nors draudiama. Kameroje nebuvo leidiama turti nei popieriaus, nei pietu ko ar plunksnos. Taigi, ir rayti nebuvo leidiama. Laik nie kam negaljome parayti. Pinig irgi neleido turti. Buvo kaljimo krautuvl, kart savaitje praeidavo moteris per kameras, pro dur langel pa klausdavo rusikai, ar nenori kas k pirkti ant kvito. Kart pa rodiau savo kvit, praiau kai k nupirkti, bet ji, pairjus kvit, atsak, kad kvitas yra i ministerijos, ia nepervestas, negaliu su juo nieko pirkti. Taip ir liko tie pinigai nesunaudoti, kol nuvaiavau Sibir. I ten pareikalavus, atsiunt pinigus, gavau kit kvit, pinig n ten nedav. * Kalbtis tarp savs daugiau mgdavome apie laisv; taiau nevengdavome pasipasakoti ir apie pergyventus tardymus, apie bylas. Kiekviena inojome, kad niekam nereikia pasakotis to ki dalyk, kurie nra pasakyti tardytojams. Ne vietoje plepu mas gali pakenkti. Kas nors igirds, nujs kitur, gali be blo gos valios iduoti tai, kas nra inoma. Ir taip galima susilaukti bereikaling tardym, vediojim. Toki atsitikim bdavo. Visos, kurias radau atjus, buvo patekusios u pagalb par tizanams. Kai kurios buvusios j ryininks. Taigi, visos buvo 79

me to partizaninio karo aukos, "tvyns idaviks", "bandit rmjos"... Utat, eidamos pro kit kamer duris, kartais balsu udainuodavom: "Mes razbaininkliai Lietuvos mik"... (pa gal Blindos dain). inojome, kad ir kitose kamerose sdi tokios pat "razbaininkls" ir nepasipiktins ms daina. Tik priir tojos imdavo tildyti, neleisdavo rkauti, jokio triukmo kelti neleisdavo. O taiau bdavo kai kada triukmas, skambjimai korido riuose. Girddavosi kritimas metalini puodeli ant akmenini grind. Tai iveamj atsisveikinimas. Ieinant i kameros su daiktais, reikdavo atiduoti arbatin puoduk, kuris gaunamas atjus. Puodukai buvo aliumininiai, utat, metami ant cementini grind, garsiai skambdavo. Kamerose visi sukrusdavo: Etap ivea... Sibir... Tie puodukai skambdavo madaug kas por savaii. "Razbaininkliai" ivykdavo persiuntimo punkt, vadinamj Vilniaus "peresilk", o i ten daniausiai t pai dien pa kraudavo juos prekinius ealonus ir igabendavo Sibir. * pirt, kaip ir visur, vesdavo kas 10 dien. Kartu reikdavo netis visus drabuius, net ir antklod. Juos kabindavo ant me talini kabli su specialiais rmais ant ratuk ir stumdavo vadinamj "praark", karto oro pripildyt kambariuk. Ten drabuiai per kaisdavo, tai buvo dezinfekcija, kad apsaugot nuo parazit. Kailius, ilk suspirgindavo, kartais ir paprastus drabuius gaudavome apdegintus. Apatinius baltinius paimdavo iskalbti, vliau gaudavome atgal. Pirtyje gaudavome ma gabaliuk muilo. Eidamos bet kur, kai rankose nieko nenedavome, jas tu rjome laikyti upakaly. Jei kuri usimirdavo, tuojau igirsda vome priirtojo riksm: "Ruki na zad" (rankas upakalin). Jei sutikdavome vedant kitus kalinius, tai sakydavo nusi grti, kad jie nepamatyt ms, o mes j. Tokie buvo sakymai visur kaljimuose. Velykos kaljime Vertt dar sugrti prie Velyk. Kaip jau minjau, maisto turjome, nebuvome alkanos. Lai ko buvo taip pat, netrko ir ger nor kuo nors atymti t didel metin vent. 80

Rankdarbis (kilpel), megztas degtuku Lukiki kaljime 1949 iem. Silai ipeioti i skarels.

Jautme, kad jau pavasaris, kad ydi mikuose ibuokls, krmai pasipuo pavasariniais "katinliais"; ilgjoms t vis pavasario groybi, kurios mums ia buvo atimtos. Bet mes vistiek Velykoms turjome ibuokli ir "katinli", paios pasidarme. Suminkme ger gabal tos juodos te los, i kurios roantlius darydavome. Viena ms turjo vatin varkel su gera vata. I tos vatins isipem vatos ir padar me "katinlius". Juos prilipdme prie akeli, padaryt i tos juodos telos. Ijo visai panaios krm akels su "katin liais". Pasidarme ir kelet ibuokli i popieriaus nuo degtuk d uts. Viena pus duts buvo aplipdyta mlynu popieriumi, ibuokli spalvos, o kitoje pusje buvo geltonas popierius. Nu lupome t mlyn popieri ir i jo plte iplme ibuokli vainiklapius. Geltono popieriaus gabaliuk sumuturiot djome iedo viduryje, aplink mlynus vainiklapius, silu apriome, ir ijo kaip gyvi ibuokli iedeliai. Lapeliams neturjome a lio popieriaus. 81

I iuini sudstme "sof", apdengme antklode. Sudjo me pagalvles ant "sofos", udangstme kuo turjome. Tiko ia ir mano degtuku padarytieji rankdarbiai, uklojome ant pagal vli, atrod kaip isiuvintos. en bei ten padstme "katin li" su ibuoklmis. Taip ventikai pasipuousios, Velyk ryt meldms. Stai ga atsidar dur langelis, deuruojanti lietuvikai suuko: Kur gavote gles? Sakme, kad ia padarytos, bet ji netikjo, sak atneti prie langelio parodyti. Kai atneme, apirjo nieko nebe sak, atidav atgal. Mums tai buvo lygu pagyrimui, kad ms "men" palaik tikromis glmis. Dabar jos mums dar graes ns atrod. Susirpinome, kad j i ms neatimt, pagailj mums to mao diaugsmo. Jautme, kad dur akut nuolatos braka, kad ne ta viena priirtoja ms "turt" valgosi. Taiau niekas nieko neatm. O kai grome i pasivaikiojimo, pamatme prie ms dur daugiau priirtoj, pro dur lan gel ms kamer irini. Tai buvo mums komplimentas u ventik pasipuoim, bet geriau, kad niekas neirint, kad netrukdyt mums pasi melsti. "Per Tavo vent Prisiklim... prikelk mus, Viepatie, i to baisaus sapno... Argi tai gali bti tikrov? Velyk diena, diaugsmo diena!.. O mes neturime teiss pasilipti ant neauk t nar ir pavelgti pro lang, pairti, ar nesirodo aluma medi virnse... Mes norime giedoti, bet mums udrausta, negalima triukmauti kaljime... Jis yra perpildytas su kaupu, bet jame turi bti tyla, kad atrodyt, lyg ia nieko nra. Kilda vo abejons, ar begieda ir ms banyiose "Linksma diena mums nuvito"... Turbt vistiek dar gieda... i proio, ne i irdies... Ar begali kam bti linksma? Juk maai belik irdi be smeigto kalavijo... Kam tvas, kam vyras, kam brolis nu udytas, kam sesuo kaljime, kam iveti, kam mike mirties belaukia; kam jau mir ar ding be inios... Meldms u gyvus ir mirusius, inomus ir neinomus, pa stamus ir nepastamus. Jautme, kad tie, kurie prisimena mus prie Velykas, nepamirta ms ir Velyk ryt... Visos kalbjo apie savo namikius, visos buvo namie k nors i arti mj palikusios. A tyljau mano kambarlis liko uantspau duotas. Jei gyvos mano mama ir sesuo, jos tikrai mane prisi mena. Bet kur jos, ar iliko gyvos karo audroje? .. 82

Taip praslinko mums 1949 met Velykos, be linksmo Ale liuja, po uraktais ir sarg vilgsniais garsiajame Lukiki ka ljime Vilniuje. * Vis dlto Lukiki kaljime jau buvo geriau, negu saugumo ministerijoje. Svarbiausia inojome, kad nebeve tardymus. Nors ir pasitaikydavo iimi, kad bylos bdavo atnaujinamos, bet retai, ir vistiek jau tardymai nebe tokie, kaip tenai. Kai jau byla sudaryta, nebegresia nei kankinimai, nei nemigo naktys, pats sunkiausias kelias jau praeitas. Nebereikjo klausytis nei verksm, nei dejavim gretimose kamerose, nebereikjo temptai planuoti, galvoti, kaip atsakyti kok klausim, kaip praeisi pro koki tem, kad neukabin tum kit. Siaubas apimdavo, pagalvojus apie tuos ratus, jeigu jie bt juos turj, kaip tardytojai gsdino. Kiek jie bt dav visoki painiav! Dabar atrod viskas praeityje, o ateitis kaip Dievas duos ne vaikai verkia. Reikalingesni mons sta, dl mans niekam nebus skriaudos, jei ir iau. Nervai buvo itampyti nuo pergyvenim, nuo per didelio apkrovimo. Visa laim, kad a "mekos miego" visada gerai miegodavau, visada bdavo sunku atsikelti. Jeigu bt leid, turbt miegoiau per dien, po didels tampos jauiau ka kok nuovarg. Ir skrandis pradjo streikuoti, ypa po vieios duonos pradjau vemti. Vemdavau ir ministerijoje, bet reiau. Kas savait ateidavo gydytoja. Pasiskundiau, bet ji ne kreip dmesio, matyt, buvo pratusi prie toki lig. Kai atjo kit kart, vl skundiausi, praiau koki nors vaist arba ki tokio maisto, nes duonos nebegaljau valgyti. Praymas pad jo, patekau kaljimo ligonin ityrimui.

Kaljimo ligoninje
Atved palat. Neprisimenu, kiek ten buvo lov, turjo bti per deimt sustatytos dviem eilm, galais aslos vidur. Aslos viduryje takas praeiti tarp abiej eili. Durys vis laik urakintos, u dur sarg-priirtoja. Duryse akut, kaip ir vi sose kamerose. Visos lovos buvo uimtos, kai umiau man skirtj. Ligo ni sstatas buvo vairus politins ir kriminalins, daugiau politini.

83

Daiktus visus pam saugojimo kamer, gavau ligons markinius ir tams naktivark. Lovos buvo baltai paklotos. Nusigandau, pamaiusi vien jaun mergait (18-kos met). Ji sdjo ant palangs, atkius priek kruvinas rankas, ir dai navo kakoki kalini dain: Priprato akys prie tamsos, irdis priprato prie skausm. Priprato rankos prie retei, Pripras ir kojos pamau... Tiek teprisimenu tos dainos, o ji dainavo ilgai... Klausiau kit, kas jai sueid tas rankas. Jos sak, kad ji pati, kakur sugriebusi stiklo gabaliuk, norjusi persipiauti venas, bet nepiov kiek reikiant ir nenumir. Neinia, kodl tos aizdos buvo neapritos, gal ji pati nudraskydavo raiius? Kita ligon M. A. turjo suraiiot koj, kuri emai, prie letenos, buvo perauta. Ji buvo paimta i miko. J ligonin at veta i saugumo ministerijos. Ten mginusi nusiudyti per pir mj tardym, kol dar buvusi be kratos. Ateidama atsineusi peil portfelyje. Per tardym mginusi juo nusidurti, bet nepa vyk. Rod ugijusi aizd krtinje. Dabar buvo laikoma ligo ninje dl kojos. aizda buvo pliuojanti. Ligon vaikiojo su ramentais. Vis laik dejuodavo, baiminosi, kad reiks vl gr ti ministerij, tardymus, girdi, geriau bt numirti. Prieais j guljo kita sveikstanti moteris, kuri susidraugavo su ja ir, at rod, ypatingai j saugodavo. Toliau vienoje lovoje guljo jauna mergina, apmirusiomis kojomis ligi keli. Tai buvo politin kalin Elena Balsyt. Ji ga ldavo atsissti, bet vaikioti negaljo, nes abi kojos tabalavo ualusios, be jokio gyvybs enklo. Kitos pasakojo, kad per tardymus j mu per koj padus, atmu nervus ir kojos liko nejautrios. Jos paios nedrsu buvo klausti, kaip i tikro bta, nesinori liesti skaudamos aizdos. Ji vis tikjosi, kad jai tas kojas pagydys, kad vl gals vaikioti. Taip j ramindavo dak tar ir virininkai. Paiame gale palatos lova buvo tuia. Jai priklausanti li gon vis laik lindjo po lova. Tai buvo jauna mergina Kal vaityt (Bron). Ji buvo iprotjusi, taip pat politin kalin. Vis laik ji tupdavo susirietusi po lova. Retkariais ilsdavo ir imdavo k sugriebus mtyti kitoms lovas. Ne kart atlkdavo spiaudykl arba dar blogesnis jos indas su visu "turiniu". Toji varg buvo tikra bausm kitoms ligonms. Visos saugodavome 84

j, kad tik neilst i po lovos nepastebta. Ji buvo riebi, stora, nusipenjusi, nes maai juddavo. J maitindavo toji bekoj Balsyt. I kit ji nieko neimdavo. Maitindavo specialia koe: sriub tirtai pritrupindavo duonos, sumaiydavo, suplakdavo. Toji ligon atliaudavo i po savo lovos pas tos Balsyts lov ir, ant ems tupdama, atidarydavo burn kos auktams. Pavalgiusi vl nuliaudavo rplomis po savo lova. Vl tyliai tnodavo, lyg tykodama gero momento savo klastingam pasi rodymui. Kartais ji bevalgydama usikaprizindavo, k paimdavo burn spiaudavo maitintojai akis. Tada maitinim reikda vo nutraukti, nes jokie kalbinjimai nei grasinimai nepaddavo. Ji visai nieko nekalbjo. Klausinjau kit, ar ji yra nebyl, bet n viena neinojo, visos saksi jau radusios j tupini po lova- Taip ji ir liko msl visoms. Kai kurios samprotavo, kad ji esanti apsimetus beprote, mananti, kad j paleis namo. Bet, pavelgus jos bereikmes stiklines akis, neatrod, kad tari mas bt buvs teisingas. Be to, nebuvo paslaptis, kad rusai n joki ligoni i kaljimo nepaleidia. J kaljimuose ir la geriuose buvo visokiausi invalid ir beproi soviet val dia ir toki bijojo, kad jos nenuverst. Keli dien bvyje ji perdaug m siautti, visk mtyti, mes pasiskundme budtojoms, prame, kad j atskirt, nes nebegalima buvo ksti jos pokt. Bet sunku buvo tikinti, nes kai kas nors i priirtoj ateina, ji tada nieko nedaro. Tie pa grasina jai udsi "smertnuju rubaku" (mirties markinius) ir ieina. O toji vl siautja. Tie "mirties markiniai" mums atrod tik bauginimo priemon, netikjome, kad i tikrj tokie yra. Bet kai ligon vis nesiliov siautjus, vien ryt atjo du vyrai priirtojai ir viena moteris ir atsine tuos markinius. Tai buvo kakoks rezginys, pasitas i juodos stiprios mediagos dir, koki 3-4 cm ploio. Sugrieb t mergait, grdo t tinkl ir uraiiojo. Jos rankos liko privertos prie on, nieko jomis nebegaljo daryti. Tupjo varg susirietus kamuol, su varyta po ta savo lova. Mes gailjoms skundusios, geriau btume pasaugojusios ir kentusios toliau. Mes nemanme, kad j taip nubaus. Neprisimenu, kiek laiko ji ibuvo taip suraiio ta. Ji vis laik tyljo. Kai j paleido i tos rezgins, pagrasino, kad nebeidykaut, nes vl udsi tuos markinius. Ji daugiau nieko nebedar. * 85

Vien dien palat atjo kakoks nematytas daktaras, karine uniforma, es, atvyks i Maskvos. Kiekvien ligon ap irjo, paklausinjo, kuo serganti. Kalbjo tik rusikai, mes dauguma nemokjome jam atsakyti, viena i ms, mokanti rusikai, jam buvo vertja. Kai atjo prie Balsyts lovos, ji tuoj atideng tas savo ko jas, rodydama jas, klaus, kada jie prads jai gydyti tas apmi rusias kojas, ji nebeturinti kantrybs laukti... Daktaras ilgai apirinjo kojas, susirauks, dantis sukan ds. .. Pagaliau piktai ant jos usibar u praym gydyti. Ji esanti kvaila, jeigu mananti, kad tokias kojas dar galima pa gydyti. irk, sako jis, jos yra negyvos. Kas tokias kojas begali atgaivinti. Stebukl niekas nedaro... Ligon be vertimo suprato, k jis sako, ir pradjo isterikai raudoti, aukti: Kojeli nebeturiu, kojeli netekau! Kur a dingsiu, kaip a gyvensiu?!... Mes visos pradjome verkti, gaila buvo nelaimingo mo gaus, suluointo per tiron iaurum... Nebesekiau toliau to daktaro, nujau prie dur, atsisdau prie tos perauta koja ant lovos ir kalbjoms, nordamos nusi raminti. Nebemaiau, kaip jis prajo iki palatos galo, kaip ap irjo t po lova tupini ligon. Pagaliau jis sugro, sustojo dar prie ms, matyt, norda mas pravesti politin pamok. Aiku, jis inojo, kad perautoji yra politin, tai ir kreipsi j: Ko js norjote? Ko js kovojote? Ko jums reikia? Gerai jums dabar? Mes visos sufleravome vertjai, o ji vert: Mes u savo teises kovojome... Mes turjome savo vals tyb, mes buvome nepriklausomi, mes n su kuo nekariavom... Nieko nebus, Lietuva mayt, o ms Rusija didel, ga linga, nieko js neikovosite... pasak jis. Nuostabu buvo, kad atsirado nors vienas, kuris pasak tei syb, tiesiog pajutau pagarb tam tironui, nes kiti visi visur ir visada suokia apie "ivadavimus", "prisijungimus", "drubas" (draugystes) ir "pagalbas". Tas tiesiai pasak, kad dlto esame sutrypti, jog mai, neturime jg nuo stipraus grobuonio ap siginti.

86

Daktarui ijus, dar ilgai nenutilo raudos tos nelaimingos Balsyts dl tos iaurios paslapties atidengimo. Kitos nabd joms, piktinoms tokiu mogaus iaurumu. Juk geriau buvo nesakyti jai visos teisybs, tegul ji dar turi vili... Bet kas i to?... * Toji M., perauta koja, buvo domi, gudri moteris. I visko buvo matyti, kad ji ino visas kaljimo gudrybes ir laikosi at sargiai. Apie byl ji veng kalbti, tik vis baiminosi, kad koja gyja, kad jai reiksi grti saugumo ministerij, kad labai nenorinti grti, gaildavo, kad jos neperov taip, kad numirt. Gaila man bdavo jos, puikiai supratau jos padt, juk dar taip neseniai ir a norjau numirti, nors udytis ir negalvojau. Tikrai bna moment, kada mirtis nra baisi, kada ji laukiama, siekiama, kaip nepamainoma isigelbjimo priemon. Ir toji moteris, aikiai supratau i vairi uuomin, dabar pergyveno t mirties trokim, dl bsim kani baims ir nevilties. Mgdavau su ja kalbti. Ji painojo mano buvusius tardytojus, t apie juos papasakodavo, kas nesiria su byla. Kart prasitar, kad ia reikia didelio atsargumo, nes yra ki tokio plauko kalini, kurie tyia ar netyia nemoka tylti. Tar domiems kaliniams tai labai svarbu inoti. Vien vakar, kai jau visos buvome sumigusios, pasigirdo kakoks triukmas, paadins i miego vis palat. Paokau lo voje ir pamaiau moter, kumiais duodani duris ir aukian i atidaryti. Tai buvo tos M. draug, kurios lova stovjo prie ais perautosios lov. Atsidar durys. Toji moteris kak pasakojo. Netrukus b go priirtoja, rankoje laikydama atlenkt didok lenktin pei l ir nubgo prie M. lovos. Greit atmet antklod ir kak piaust. Paskui atbgo daugiau priirtoj ir daktar. Netrukus atne netuvus ir ligon ine. Po kiek laiko vl j atne ir paguld. Toji draug prie jos budjo. Mes visos vl sumigome. Ryt suinojome, kas buvo atsitik. Pasirodo, toji M. mgi no nusiudyti. Jos koja buvo subintuota ilgu siauru marls rai iu. Ji to raiio vien gal apsivyniojo apie kakl, o kit pri sirio prie sveikosios kojos letenos. T koj tiesdama ji galjo uverti ant kaklo rait. Kai ji pasismaug (palatoje per nakt degdavo lempos), toji draug pamat j gargaliuojani, be siverianias putas pro burn ir pakl triukm. Deuruojanti bgo su peiliu ir perpiov bint. Ligon atsigavo. Bet toji drau87

g dar nedav ramybs, ji tikino priirtoj, kad ligon galinti turti venoje adat, nes ji tik k sapnavusi, kad ligon kairs rankos ven sileidusi adat... Patikrinti iaukta daktar ir netuvai; ambulatorijoje per viesta kair ranka rentgeno spinduliais ir rasta venoje adata, jau tolokai pasislinkusi. Daktar tuojau padar operacij, im adat. "Sapnas" pasirod teisingas. Visos stebjosi tokiu pra naiku sapnu, bet ne visos juo tikjo. Greiiausia ji tai draugei buvo prasitarusi apie savo "projekt". Gal toji specialiai j saugojo, inodama ar nujausdama, kad toji gali k nors pasi daryti. Pasisakyti, kad inojusi, draug negaljo, reikjo sugal voti koki versij, kad nebt apkaltinta u nepasakym. Grei iausiai dl to ir idygo tas "sapnas". O gal kartais ir prisi sapnavo, bna panai vyki ar sutapim. Po nepavykusio mginimo nusiudyti ligon jau turjo su raiiot ne tik koj, bet ir rank. Toki palikau j ir ieidama i ligonins po keli dien.

Vl grtu i kamer
Ityrus pasirod, kad mano negalavimai nebuvo didelis susirgimas. Gydytoja sak, kad tvarkoje viskas, tik nuo dide lio nerv tempimo. Praiausi atgal savo kamer, nes ia man tuos nervus daugiau tamp, negu tenai. Visos ligonins yra raud, dejoni ir kani vieta, juo labiau kaljimo ligonin, kur mogus ne tik ligonis, bet dar ir kalinys su visa kalinio dalios grsme. ia mogus yra dvigubas ligonis. Dav ioki toki vaist, lengvesn maist ligoninje, ne bevalgiau juodos duonos, tik balt, ir taip po truput darsi geriau. Sugrau po dviej savaii t pai, 164, kamer II kor puse, III aukte (ketvirtam aukte buvo vyrai politiniai). Ne visas beradau. Onut G. buvo ivesta. Kitos tebebuvo tos paios. Visos tokios savos, pasiilgtos. Ilgai buvo kas pasa koti joms apie ligonins nuotykius. * Netrukus atved mums dar vien draug Onuts viet. Vl buvome daug, vos tilpome sugulti ant nar. Naujok buvo rus K. Ji kalbjo tik rusikai, o mes maai temokjome rus kalbos; taigi, susikalbti buvo sunku. Vis dlto

88

iaip taip susikalbjom. Ivaizdos ji buvo nerusikos aukta, laiba, gana velni veido bruo ir ilgomis, gelsvomis kasomis. Atrod labai lidna. Vos atjus tuojau m verkti. Kai gerai isiverk, tada mes j pradjome kalbinti, guosti, kaip mok damos. Ji pasisak ia Vilniuje turinti vyr ir 3 met berniuk. Labai gailjo vaiko, saksi nebeturinti vilties jo pamatyti. Ka dangi ji patekus kaljim po politine byla, vyras j pame sis ir ji niekada nebesurasianti savo vaiko. Mes i jos kalbos spliojome, kad tas vyras turt bti koks auktas pareignas, nes tokie btinai turdavo pamesti mon areto atveju, arba mona vyr, jei tas pasirodo politi kai nusikalts. Kitaip jie imetami i partijos ir i tarnybos. Ms kameroje buvo pora labai jaun mergaii. Jos tuo jau nutar, kad ji esanti kriminalin, nip, mokanti lietuvikai ir mus visas ia "iduosianti". Jos m neksti ir ugaulioti t rus. Mes, vyresniosios, jas sudraudme: kokia ji bebt, vis tiek ji yra kalin, laisv ia neatveda. Ji vistiek ms nelaims draug ir nedera j irti, kaip prie. Visos buvome po tardym, visoms sudarytos bylos, k ji begali sunipinti ir iduoti, kada mes jau iduotos ir Maskvos "troikai" atiduotos. O dl to, kad kartais kuri pabarkina sien ar pavelgia pro lang, nra reikalo jiems nipus varginti, t ir budiniosios su tvarko. Mums atrod, kad ia nra problem, dl kim reikt auktis nip, j ne visur utenka ir svarbesniems reikalams. Dl viso ko patarme nuo barkinimo susilaikyti, kolei reikalas neaikus, bet su ja elgtis mandagiai ir draugikai. Nieko nepa kenks, jeigu ir nip pasakys, kad lietuvs mandagios, drau gikos, kultringos; gerumu niekam skriaudos nepadarysim nei paios nukentsim. O jeigu ji gera, tai nra reikalo jos neksti dl to, kad ne ms tautiet; juk ne mes vieni nuo komunist keniame. Mergaits paklaus vyresnij, m su ja draugikai elgtis. Pasikalbdavom, kaip mokdamos; ji priprato prie ms, net linksmesn pasidar. Bet retkariais gerokai paverkdavo vis dl t pai spliojim, kad vyras j pames ir vaiko daugiau ne matys. Ms moterys tuo atvilgiu buvo laimingesns. Kuri vyrai bdavo lik namie, ateidavo, atnedavo siuntinius, gau davo pasimatyti, neteko girdti, kad kuris adt mesti mon dl politins bylos. Neilgai su mumis tepabuvo toji rusel, gal apie 2-3 savaites. 89

J ived, ir daugiau neteko jos matyti. Nieko ji neskund, nie ko pikto nepadar, be reikalo tarinjome. Ived ir tas jaunikles. Netrukus j viet atved tris mo teris i iauli kaljimo atvetas. Viena i j (Pakamanien) buvo nia paimta i nam. Vyras liks namie. Jai buvo leis ta, kada tik nori, gulti ant nar, miegoti, daugiau joki privi legij nebuvo, n maisto nepagerino. Daug dien pranekjome su naujokmis, kol isipasakojo vis savo nueitj keli, kol atvyko ia... Jos taip pat buvo paimtos u pagalb partizanams. Tardy mus atliko iauli kaljime. Visos buvo mutos, petos, kan kintos, net ir toji nioji motina. Viena pasakojo, kad j byloje vienas vyras buvs tiek nukankintas, kad nebegaljs pats ateiti tardymus. J atnedav netuvais akistatas ir tardym ir dar kankindav. Ji taip jo gaildavus, kad prisipainus prie nebt dalyk, kad tik jam galt palengvinti kanias. Ji sa ksi negaljusi suinoti, ar jis beiliko gyvas. I iauli iki ia vaiav traukiniu daug kalini vyr ir moter. Tarpe vyr buvs deimties met berniukas, nuteistas deimiai met. Jos klaususios berniuk, u k jis nuteistas. Vaikas ididiai atsaks: autuv nuo stribo pavogiau ir "banditams" atidaviau... Jis jautsis dideliu herojum. Vaiuojant per mikus, kaliniai vyrai prasipl vagono lubas ir keli ilind, pabg mik. Sargai pamat, sustabd traukin, vijsi bglius, bet kur ia bepagausi "igonl u tvo ros". Daug visoki nuotyki papasakodavo naujai atvykstanios, tik sunku visk beatsiminti: pro vien aus eina, pro kit i eina, vos viena kita nuotrupa ilieka. Por dain i j imokau, jos man patiko daugiau negu kitos. Viena j partizan daina: Baigsi kova iaurioji Kraujo aukomis. Lpos mirtanio kartojo: Sudiev, tvike. Sudiev, tte, motinle. Sudiev, sesele, Sudiev, mylima mergele. Jau negriu, ne... 90

Js ms laidot negalsit. Vien tik irdis verkt gals, Iniekinti ms knai Gatvse guls ... Mus palaidos ms prieai Tamsioj naktelj, Uels uaktas kapas Dilgm, olelm. Sese, pink vainik ali, Atnek paslapia, Broli, juod medio kryi Pastatyk nakia. Js, draugai, kovokit lik. Vykit plikus, Kada bus laisva tvyn, Ir mums lengva bus... Antroji linksmesn dainel, skirta ms pabgliams Vakarus Bet jau niekas, taip niekas nemoka Traukti pradalgls lankoj ir dainos, Kaip kad tu, viesiaplauki bernioke, Kai buvai dar ttuio namuos. Ir armonika ia nebe tokia Graiame subatos vakare. Nebemoka taip elmikai juoktis, Kaip kad juoks anksiau pas tave. Jau visi ia tavs pasiilgo, Tavo vard ia mena danai, A manau, kad tai liepos ir smilgos Kalba tau sutemos vakarais. Bet negrk, viesiaplauki bernioke, Dar negrki dabar pas mane; Mlynsias padanges dar juosia Klaikios mklos pilkam debesy. A manau, viesiaplauki bernioke, Dar suspsim dainuot vakarais Ir armonika mar ugrosim, Neinau, ar mane supratai... 91

Neinojo moterys i dain kilms, nei autori; negaljo n mums pasakyti. Vargu panai dain autoriai bt ir no rj, kad visi juos inot. Gal dar kuris buvo laisvas. U toki dain j tikrai rayt "urakintj" skaii. Nemaai buvo kaljimuose gimnazist u poezij: kas u paraym, kas u nusirayt eilrat, pas j rast. Viena buvo ms kameroje gimnazist, kuri sdjo u "Stalino poterius". O kiek toki buvo kitose kamerose! Jaunysts nerimas, poezija ir tokie dalykai buvo slenkstis kaljim.

Alyvos ydinti akel


Buvo jau gegus pabaiga. Vien ryt priirtoja, jauna rus, ved mus iviet, prausykl. Bliuzs kienaitje ji turjo graiai praydusi ma alyvos akel. Mes visos alkanom akim spoksojom t alyvos akel. Kai grome kamer, ji itrauk i kienaits t alyvos akel ir atidav mums, sp jus niekam nesakyti, niekam nerodyti. Ta diena mums buvo tikra vent. Pasiprame alto vandens puoduk, statme a kel vanden, uostme, buiavome, diaugms vis dien. I tolo irjome, pastaiusios puodel kertje ant "kipiatoko", kad nebt matyti per akut. Prie patikrinim paslpme u iu ini, kad nepamatyt korpusinis, kad nepaklaust, i kur ga vome. Jeigu koks didelis formalistas korpusinis pamatyt, bu dinti galt nukentti u gerairdikum kaliniams. Argi tai maas nusikaltimas duoti gl urakintiems "liaudies prieams"? Laimei, niekas nepamat, bet akel per nakt nuvyto, se kani dien nebebuvo tokia grai. Bet vistiek pasidiaugme nors t vien dien. Ir ta priirtoja mums atrod labai gera, geresn u visas kitas; mes buvome papirktos visam laikui. Paymtina, kad russ priirtojos bdavo geresns u lietuves. Mes ne kart sprendme klausim ir, madaug, at spjome prieast. Viena prieastis buvo ta, kad lietuvs buvo maiau patiki mos, labiau sekamos virinink rus, kai tuo tarpu russ buvo "savos", patikimos, maai kontroliuojamos. Varnas varnui akies nekerta. O u lietuvio egzekutoriaus nugaros visada stovi rusas su rimbu. Kita prieastis galjo bti dar ir ta, kad lietuvs t darb nenorjo eiti. Kurios eidavo, tai turjo bti jau kritusios mora 92

ls mons, o tokie visada bna iauresni. Tuo tarpu russ vaiavo ia visokios, joms tai buvo tokia pat tarnyba, kaip ir kitos. Greiiausiai jas mobilizuodavo n nesiklausdami, ar jos nori vaiuoti ia tarnauti. Priirtojos vilkdavo taip pat karine uniforma, kaip ir vyrai. Sijonas bdavo tamsiai mlynos spalvos, bliuze alia, su kienaitmis virutinje dalyje, sujuosta odiniu plaiu diru. Ant galvos tamsiai mlyna beret su segta raudona vaigde. Ne viena dar turjo prie bliuzs prisegt metalini enkleli su Lenino ir Stalino galvomis, vaigdmis ir kitokiais inicialais. Tai buvo organizacij enkleliai arba atsiymjimo enklai. Lietuvs j neturdavo, tik russ, j daugelis buvo tarnavusios kariuomenje, buvusios frontuose ir gavusios enklus.

virbliai ir darbai
Ms kameros sstatas danai keitsi. Ijo toji ilgamet "virinink", "motinl" ived ligonin ir daugiau jos nebe teko matyti. Labai nusibodo tos vienodos dienos udaruose mruose. Buvo pati vasara, bet mes jos nematme. Atrod, kad n pauk i nra. Tik virbliai atlkdavo prie lango. Ne syk jie mums, kaip kokie burtininkai, ipranaaudavo namiki apsilankymus. Vien kart virblis bent kelis kartus puol lang; na, ir ne be reikalo vienai i ms netrukus atne siuntin. B davo toki sutapim ir daugiau, utat mes nordavome, kad vrbliai atlkt. Kartais vesdavo mus darb, virtuv bulvi ar uv skus ti. Kai kada paimdavo koridori plauti. Mielai eidavome pa dirbti, nesvarbu, koks darbas, kad tik vest. Kart nujome virtuv skusti uv. Mums dav skusti ma as uveles. J buvo baisiausia krva. Skutome per nakt, skro dme jas. Tame paiame kambaryje buvo suklota keletas mil iniko dydio lydek. Niekada gyvenime nebuvau maiusi to ki milin uv. J ilgis galjo siekti dviej metr ar dar dau giau. Vis vakar tik ir kalbjome apie tas lydekas. Kakas sak, kad jos atvetos i alij eer. inanios tvirtino, kad tokios didels uvys esanios nebegardios valgyti, gal dl to jas ir atve kaliniams, geresnes suvalgo laisvi. Mginome sprsti, kiek kalini gali bti iame kaljime. 93

Pagal uv krv spjome, kad gali bti daugiau poros tks tani, bet, inoma, paklaida galjo bti labai didel, nes ne inojome daugelio aplinkybi. Gal ir virtuv ne ta viena, gal ir maistas ne visiems tas pats odiu, daug klaustuk, bet, laiko turint, splioti visada ima noras, ypa tokiems atitrku siems nuo pasaulio, kurie ir kalboms tem pritrksta. * Bdavo kartais ir nuobodu kameroje, ypa kai pritrkdavo geresni knyg. Griebdavausi t mezginli su degtukais. Jie paddavo nuobodul nuvyti ir visokiam nervinimuisi nuraminti, nes reikdavo skaiiuoti akutes, vien akut sudar du unrimai. Taigi, dmesys vis laik bdavo temptas. Silai b davo trumpi, i skarels ipeti, mazgais sujungiami. Mazgelius reikdavo kruopiai paslpti, kad nebt matyti. Tai sudaryda vo daug vargo ir tempimo. Mezgant nebuvo galima kalbtis. Daug kantrybs reikjo, daug galvojimo, nes neturjau pavyz dli. Vos vien kit atsiminiau, i t kombinavau naujus kitokius. Priirtojos gaudydavo, tardavo, kad dirbu adata, neti kdavo, kad dirbu degtuku, sakydavo atneti ir parodyti kaip dirbu. Kai parodydavau, leisdavo dirbti. Pasikeiia priirtoja ir vl nei parodyti. Vien vakar vlai mus ived koridori plauti. Reikjo lapiais skudurais perplauti didelius grubius cementinius kori dorius. Plovme tik grindis. Radome ia jau bedirbanias kele t nematyt kalini. Matyt, jos buvo kriminalins, nes j tarpe buvo viena igon. Norjome su jomis pasikalbti, bet bijojome priirtoj, nedrsome. Tik ta igonl buvo drsesn. Ji pri sigretino prie ms dviej, neva parodyti kaip lengviau, kaip geriau plauti. I tikrj ji jau, matyt, buvo prityrusi ioje sri tyje. Ji parod paimti skudur vienai u vienos kerts, kitai u kitos ir vilkti itiest per koridori. O mes sumuturiavusios sku dur voliojome kuone vienoje vietoje. Bemokydama mus, igo nl iklausinjo, kokio "plauko" esame. Kai pasisakme poli tins, ji mus m guosti, girdi, nebijokite, ilgai nevargsite, Dievas duos, ieisite laisv, toki ilgai kalinti negalima, pa matysite, atsiminsite, k sakiau, kaip visada igons, ubaig. Kai gerai sako, ir igonei norisi tikti. Mums buvo smagu jos klausytis. Yra sakoma: viltis moguje gyvena menkiausiu maistu. Ir mes guodms igonls odiais, nors inojome, kad igonl visada buvo laikoma melage. 94

Netiktas radinys
Vidurvasar kart vis ms kamer ived darb, bet jau u mrini sien. Ved per kiem, u auktos tvoros, pro vartus, nuved kit kiem, kuriame pamatme lysves ydin i gli: astr, gvazdik, nasturt ir kt. Mes visos, kaip susi tar, puolme prie t gli ir sutpme prie lysvs, uostm, buiavom, diaugms. Priirtoja auk, neleido prie gli, bet mes nieko neklausme, kaip uburtos prilipome prie lysvs. Reikjo gerokai pakauti, kol mes atsipeikjome i tos roman tikos ekstazs ir sugrome pirmykt kalinio bkl. Ir nieko nuostabu. Juk po tokios ilgos iemos staiga pamatme vasar kelias minutes gyvenome vasar. Ms gyvenime tai buvo kakas nepaprasta, utat tuo momentu usimirome, kas esame ir kokios gali bti to usimirimo pasekms, jeigu priirtoja nebt nuolaidi. Bet ji mums nieko nedar, tik atgyn nuo g li ir nusived netolim pastat, kur reikdavo praeiti kiek vienam ateinaniam kaljim. ia buvo kameros, kuriose bdavo daromos kratos ateinantiems kaliniams. Ms darbas buvo tas kameras apvalyti. moni jose neradome. Buvo tik daug iukli. Kai kitos val kambarius, man priirtoja dav dvideimt stor chalat, kuriuos apsivelka priirtojai krsdami kalinius. Juos reikjo isineti koridori ir idulkinus graiai sudti. Dirbau viena, neiojau po vien chalat koridori, dulkinau ir neiau atgal. Vien chalat papurius, kakas nuskambjo ant grind, matyt, ikrito i kiens. Paiekojus radau didok medalikl. Vienoje pusje buvo Kristaus paveikslas, kitoje Auros Vart Marija. Puikus radinys. Bet maai vilties parsi neti kamer, pareinant greiiausiai ikrs. Kur kaip paslpti lauiau galv. Nieko gudraus neigalvosi, jie visur atras, jeigu tik nors rasti. Nutariau laikyti saujoje, taip saugiau, negu kienje ar bate. Kaip bus, taip, pasimeldiau Auros Vart Marij, kad gelbt savo paveiksl, o mane nuo karce rio, jeigu medalikl rast pas mane. Kratos nebuvo, laimingai parjome. Medalikl turjau ka meroje. ia jam irgi grs pavojus, nes kas mnes arba da niau bdavo kameroje krata. Jeigu rast, atimt, o gal ir karcer pasodint, kaip u adat ar kok kit metalin daikt. Saugiausia bdavo diovinti duonos gabaliuk, ne visada juos sulauydavo. Taip ir padariau. 95

Auros Vart Dievo Motinos medaliklis, rastas Lukiki kaljime 1949 vasar, neiotas Sibire su tuo paiu pariimu.

Auros Vartai buvo arti, bet mes net neinojome, kurioje pusje. Esant laisvje, niekada neteko bti arti Lukiki kalji mo, nors jo vardas buvo visoje Lietuvoje inomas; utat ir da bar neimaniau, kurioje miesto dalyje esame atve udara me automobilyje. Dabartiniu galvojimu, Lukiki kaljimas yra ventov sekanti po Auros Vart. Tada, kai ten buvau, man tai neatei davo galv; neturjau ir tiek ini, kiek dabar. Tai ms tau tos Golgota, kani vieta. Kiek ia vykdyta ir tebevykdoma mirties bausmi kaltiems ir nekaltiems. Kiek ia nukankint karceriuose, kiek netekusi sveikatos! Kiek tkstani kalini 96

perjo per i Golgot Sibiro katorgas, i kuri daugelis ne gro, liko ten palaidoti! Kiek ia aar ilieta, dek atodsi, kiek mald ikalbta ant duonini roantli! Niekada nei ra tai irays, nei dainos idainuos, kiek ia ikentjo ms tau tos mons per t baisj susidorojimo deimtmet (1944-1954 m.). Ir po to deimtmeio iki pat iai dienai ten netrksta kankini nei mirtinink. Nors skelbiama, kad politini kalini nebra, bet sunku tuo patikti, nes dar tebra slygos jiems bti. Pavergta tauta vis laik tramdoma, kad neidrst panorti laisvs. * Nors niekas ia ms ypatingai nekankino, bet jau pati nelaisv yra kania, o ia dar toks grietas reimas. Nesyk kalbdavome, sksdavoms viena kitai, aptarin davom, filosofuodavome apie t vis ms kentjim prasm ir visada prieidavome ivados, kad mes joki nuopeln u t vis kani negyjame. Mes taip nenorjome ia bti. Jeigu duot pasirinkti, juk mes n viena ia nepasiliktume, nors ir kakokius moralinius nuopelnus ar turtus adt. Visos ms kanios buvo Kirenieio kryiaus neimas i prievartos, be jokios pasiaukojimo dvasios; murmdamos neme savo kry el ir laukme, kada galsime j nusiimti, nusimesti ar pakeisti bent kiek lengvesniu. Ir toks tuias, beprasmis atrodydavo tas gyvenimas, toks sumenkintas, sutryptas. Tas pats, kaip bti pliko papiautam. Nieko neliko i ms ger nor, pasiryi m, adjim... Teisingai sako poetas Mykolaitis-Putinas: "Ne reikalinga ir tuia mogaus paniekinto kania"... Vien tik malda dar palaikydavo merdjani dvasi, gai vindavo vilt... Auros Vart Marija, globok mus! tardavome kas dien. Tikiu Ji globojo mus...

Nuteista
Nors nebuvome alkanos nei nuvargusios, bet neatrodme kaip mons laisvje gyvendami. Veidai buvo iblyk, pa akiai pamlynav. Kai kurios sksdavosi galvos skausmais. Daktar buvo lietuv, nebejauna moteris. Duodavo koki tab let, nuo kurios nei geriau, nei blogiau nebdavo. Visk ji ai kino nervingumu, nerv tempimu. Ir tai buvo tiesa. ia nebuvo n vieno mogaus tose urakintose kamerose, kuris neturt 97

tempt nerv. Kiekvienas dur langelio ar pai dur atidary mas pagaugais nueina kameroje sdintiesiems, nes neinia, kuriai arba visoms k pasakys. Visos laukme praneim... iveimo, siuntini... Ko gi daugiau belaukti? Ir nykome laukdamos... Neturjome jokio veidrodio, ne galjome nusprsti, kiek kuri esame pasikeitusios. Kart viena mans paklaus, ar laisvje jau buvau ila, ar dabar prailau? Nustebusi paklausiau: Argi a ila? Ne visai, perpus, atsak. Netrukus sitikinau, kai plaukai pradjo pluotais slinkti. Mergaits panoro gelbti mano "gro", viena turjo svogn, jais tryn man galv, kad nebeslinkt plaukai. Vitamin stok pajutome ypa pavasar. Gaudavome siuntiniuose svogn, o kitoki darovi nei vaisi nebuvo. Vasar kartais gaudavome uog, bet j buvo permaai, kad organizmas atsigaut. Trk davo ir gryno oro, nes buvome perdaug moni tokiame ma ame kambarly, ir dar visoki kvapai... * Buvo jau rugpiio mnuo, neprisimenu dienos. I ryto pa auk mane pro langel, sak pasiruoti su daiktais. Atsisveiki nau su kameros draugmis ir daugiau j nebesutikau. Nuved kit tui kamer, kurioje stovjo kakoks pri irtojas. Jis pasak, kad esu nuteista deimiai met darbo stovyklos, be turto konfiskavimo. K gi konfiskuos, kad nieko vertinga nerado? Dav pasirayti, ir ijau "nuteista". Nieku nepasidomjau, nei straipsniais, nei to teismo pava dinimu, o paskui to viso reikjo. * Nuved didel kamer. T dideli kamer buvo visa eil. Jas vadinome "didiosiomis" arba "poteisminmis" kameromis. ia radau jau kelet moter, vliau dar ved vis daugiau ir daugiau nuteistj. Neatjo galv suskaiiuoti, kiek ten ms buvo, turbt daugiau kaip 50 moter. Maryts neatved, ma tyt, j nuved kit kamer, neabejojau, kad ir ji yra "nuteis ta". Juokms i teismo. Buvo ir verkiani, bet nedaug. Dide liame bryje visada linksmiau. Neinojome, kas mus nuteis, tai sugalvojome sakyti, kad nuteis "kaptioras". Tai buvo ve djas sandlio, kur bdavo sudti kaliniams duodami iuiniai, 98

pagalvls, antklods, puodeliai ir kt. T sandl rusikai vadi no "kaptiorka", o vedj "kaptioru". Dauguma buvo nuteistos po 10 met, maiau po 25. Tik viena, nebejauna moteris E. . gavo trejus metus. Atrod, kad ji nesmagiai jauiasi, ir mums ji atrod kakokia kitokia, nes politiniai kaliniai toki ma bausmi negaudavo. Retai pa sitaikydavo ir penkeri met bausm. Ji nepasisak niekam, kuo buvo apkaltinta. Kadangi buvo i profesijos akuer, tai spliojome, kad galjo pakliti u patarnavim kokiai parti zano monai. itokiam "nusikaltimui" yra pateisinani mo tyv. U partizan gydym teisdavo po 10 met. Partizano gydymas didelis nusikaltimas, nes tarybinis pilietis privalo stengtis, kad toks greiiau numirt. Nesvarbu, kiek kuri buvome nuteistos, vis lauk ta pati dalia. inojome, kad i Sibiro niekas negrta ir negr, jeigu nie kas nepasikeis. Atbuv bausm politiniai kaliniai bdavo pa liekami ten pat tremtinio teismis. Vis lauk tas pats likimas, ir nubaust daugeliu met ir maai. inojome, kad esame skirtos sunaikinti; neirint, kiek kuri btume nuteista, vis laukia ta pati lta mirtis nuo isekimo Sibiro taigose-mikuose. Pasitaikydavo kaljimuose atvet i Sibiro pertardyti arba liudininkais kit bylose, jie papasakodavo, kas laukia nuteistj. Pasitaik dar laisvje matyti slapta parvaiavus tremtin, sunekti su juo. Net pati ivaizda jo daug pasak apie baisias ten patekusi gyvenimo slygas.

Mano brangioji plutel


Visoki ia buvo moter, vairaus amiaus, vairi profesi j ir isilavinimo. ia jau nebebuvo tokios tylos, kaip vienutse, nes nebedraud nei dainuoti, nei garsiau kalbti. Dideliame bry daugau triukmo, vairi pasakojim, klegesio. Barni be veik nebdavo; nebuvo u k bartis, vietos visoms uteko, s skait joki neturjome, nes visos buvome nepastamos, nei nomos viena kitai. ia imokau dain "Prabilkite, vaigds auksins"... Graiai mes j sudainuodavome. Ir giesmi sugiedodavo me: Maironio "Marija, Marija" danai aidjo ms didiulje 99

kameroje. Taip pat kita giesm v. Auros Vart Marij gra iai nuskambdavo. Tai buvo prie daug met imokta "Marija, Dangaus Karaliene"... Auros Vart Stebuklingoji Marija buvo taip arti... ia pat duonos plutelje. Keniau rpest, kad Jos nenustoiau, kad ga liau turti kelionje ir nuvaiavus bausms viet. Toji plutel, maiyta tarp kit panai, buvo vienintelis daiktas, su udraustu vaisiumi; daugiau nieko draudiama ne turjau. Viena moteris ms kameroje turjo peil ir nema. Svarbiausia, niekas negaljo jai to peilio udrausti, nes jis buvo kaulinis. Ji gavo siuntinyje msos su kaulu. Laiko turdama, galando, zulino t kaul grubias cemento grindis, ir vien krat tiek nuzulino, kad pasidar atrus, kaip peilis. Juo buvo galima net ir laini od perpiauti. Priirtojas pamatydavo per "akut" k nors piaunant ir tuojau aukdavo atneti peil. Pairjusios vl j grindavo, nes tik metalas buvo draudia ma turti. Pasirodo, kartais ir drakonikuose statymuose ran dama "skyl". Viena ms tarpe buvo rus, vardu Nad. Ji gerai kalbjo lietuvikai, nes buvo tarnavusi Lietuvoje pas kininkus. i bu vo visai kitokia, negu toji rus, kuri buvo su mumis vienutje. Anoji verkdavo, o itoji keik komunistus, j tvark, valdi. Lygindama gyvenim Rusijoje su Lietuvos gyvenimu, kai dar Lietuva nebuvo bolevik nualinta, ji sakydavo, kad tai nema noma palyginti. Buvo tarnavusi ir Vokietijoje pas kininkus, gyr j tvark ir vis gyvenim, saksi sunkiai dirbus, bet vi sada buvus gerai pavalgiusi, apsirengusi. Jos vyras kartu su ja aretuotas, lik du mai vaikai. Neprisimenu daugelio smulk men, k ji pasakojo apie savo gyvenim, bet i visko buvo matyti, kad tai tikras "liaudies prieas". Niekas jos netar n nipe, nors ir rus buvo. Ji buvo mums draugika, atvira, nuoirdi. Su visomis ji rasdavo kalbos, labai domiai pasako davo ir turjo ko papasakoti. Nerayiau apie j taip atvirai, jeigu neinoiau, kad ji mirusi. Grusi i Sibiro, suinojau, kad ji buvo iveta Koly m ir ten usimu, kritus duob, vadinam "toln", renkant kakok metal. * Daug kalbdavoms apie tardymus. Beveik visos buvo vie naip ar kitaip kankintos per tardymus. Daugiausia mudavo arba badydavo adatomis pirt panages. 100

Kai kurios pasakojo, kad tardytojai naudodav priesaik atvesdav kunig su kryiumi ir evangelija, kalinys turdavo prisiekti, kad sako teisyb. Ne vien taip ikvot. mons pa sakydavo tai, ko be priesaikos nebt sak. Reikia manyti, kad tas kunigas bdavo persirengs kunigu ekistas. Vargu kuris kunigas bt sutiks eiti kalini tardyti. Be to, ir ekistai nebt norj parodyti kunigui savo darbo metod ir nepasi tikt juo. Prisimenu, kilo didelis ginas dl tos priesaikos: vienos tvirtino, kad tokiu atveju galima meluoti, kitos ginijo, kad vis tiek negalima duoti melagingos priesaikos. O jeigu kiekvienas pasakyt visk, k jis ino, kas tada bt?... Man neteko su tokiais "kunigais" susitikti. Buvau tos nuo mons, kad tokiu atveju geriausiai atsisakyti prisiekti, atvirai pasakyti, kad netikiu j kunigu, j priesaika, nes jie netiki Die v, nori tik apmulkinti mus, apgauti, ir viskas. * Visa blogyb buvo ioje didiulje kameroje, kad buvo daug blaki. Jos be pasigailjimo siurb i ms dar neidi vus krauj... Narai buvo dviej aukt, visais pasieniais. Tai buvo ant skersini rst prikaltos lentos. Antrasis auktas buvo apie du metrus nuo grind, ulipti bdavo nelengva, nes kopi ne bdavo, tik kaladl, prikalta priekyje prie stulpo kojai padti. Viruje "gyvenanioms" tas laipiojimas bdavo nebloga gim nastika. Tos lentos bdavo prilindusios blaki. Kartais duodavo pil k milteli, vadinam "dustu", ibarstyti narus, bet jie nieko ne gelbdavo, blaks apipiltom nugarom, pilkos ygiuodavo savo keliais, n negalvodamos apie mirt. Tiek maitintoj turdamos, jos gerai gyveno ir dauginosi. O mes nakt neramiai vartyda voms, kaip adat badomos.

Mintys apie artimuosius


Mintys ir nekos vis ms daugiausia krypdavo laisv. Kiekviena sielojosi dl savo artimj, dl savo nam. J prisi minimas kiekvienai kl rpest, nes kalini artimieji pirmoje eilje bdavo raomi "liaudies prie" sraus. Man maiausiai buvo rpesio, nes palikau urakintas du 101

ris. Gerai kai kada artimj ir neturti... . Tik buvo gaila kit moni. Gaila Maryts eimos, jos artimieji daug pergyveno. Jos vienas brolis jau buvo ivetas Sibiro lagerius, o antras trmim, ji buvo treia. Liko tik paauglys broliukas. Jis veda vo mums siuntinius paskutiniu laiku. Vaikui lengviau visur pra lsti, nra tiek pavoj, kaip suaugusiems. Vargsta berniukas ne tik dl savo sesuts, bet ir dl mans, svetimos. Ir daug buvo toki pasiventusi moni, kurie rpinosi svetimais, nors tai sudar jiems ir pavoj, ne tik ilaidas ir varg. Danai grdavau mintimis savo kambarl ir mokykl. Kas ten dabar darosi? Kokios kalbos kursuoja apylinkje? i noma, vieni gailisi, kiti smerkia. Mokykloje tikriausiai buvo "prakeikimo mitingas", pagal valsiaus "pon" sakym. To kiais atvejais darboviet turi suaukti susirinkim, kuriame apsvarstomas vykis, priimama rezoliucija, smerkianti nusikal tlius, ikalbami spjimai, grasinimai kitiems. Visi vienbalsiai pasmerkia "liaudies prie" veikl prie taryb valdi. Ir var gas tam, jeigu kuris pamgint juos pateisinti, utarti ar rezo liucijai nepritarti! K galvoja tie komunistiniai valdininkliai? Juk tok pasiti kjim turjome abi su Maryte. Per paskutinius balsavimus bu vau paskirta rinkim sekretore. Priiminjau inias apie balsa vim eig, siuntinjau bals mediotojus su urnomis, vediau statistikas... O ia, pasirodo, buvusi "bandite"... Ne be reikalo Puinis dejavo, kad visur sdi "banditai"... Baiminausi, kad nenukentt direktorius ir vietimo sky riaus vadovyb, jie mums abiem su Maryte buvo tais meda lius su Stalino galva "u aun darb tvyns karo metu". I pulko mokytoj apdovanojo tik dvi, ir kaip tik pataik "banditm". Galbt toji "gera kilm" nulm, rodos, nieku nesiskyrme nuo kit, joki ypating nuopeln neturjome nei Stalinui, nei tarybinei tvynei. Per tardymus rusas tardytojas net piktinosi, kad taip val dios pagerbti mons, medaliais apdovanoti, pasirodo tokiais taryb valdios prieais. inoma, jiems tie medaliai yra bran genyb, o mums jie buvo kaip juoda dm. Prisimenu, abi buvome labai nepatenkintos, ir nevaiavome j ikilmingai at siimti vietimo skyri. Vliau kakas kitas parve. Mes j niekur niekada neparodme. Ir dabar jie mums nieko nepa djo, tik dar sunkino padt, nes ir bolevik "evangelija" sako. 102

jog kuriam daugiau duota, daugiau ir reikalauja. Ir tai, mes abi pasirodme idaviks ne tik "didiosios tvyns", bet ir savo proletarikos kilms ir tarybini pareign pasitikjimo. Utat prokuroras reikalavo bausti ms vis grup po 25 metus. Tik Maskvos "Osoboe sovieanije", matyt, buvo pratusi prie "rie besni" nusikaltli ir tedav "tik" po 10 met. Vadovas, ne abejojau, bus gavs 25 metus. Ne viena ia buvusi pasisak nenorjusios gauti penkeri met; girdi, tai reikt neturti joki nuopeln savo tvynei. I tikrj, penkerius metus teisdavo visai nieko nepadariusius, dl kokio nieko... O likimas buvo vis tas pats: i Sibiro nie kam nebuvo vilties grti. Tremtini dalia kai kur buvo iaures n u kalini. iaip ar taip visi buvome skirti praiai. "Jeigu kentti, tai geriau kaltam"... Vargas tas ms vadovas, atkentjo ir u mus visus; jeigu nenukankino, tai dar kenia rpest ir u savo eim. Paliko mon su dviem maais vaikais. Toki moni eimos maai vilties turjo ilikti nuo deportacijos. Jis t gerai ino. Jo eima gyveno kakur toli, kitame Lietuvos krate, matyt, tyia taip susitvark, nes jis jau seniau buvo iekomas. Ar ino eima, kur jis? Ir daug toki klaustuk visoms kilo apie artimesnius ir tolimesnius. Trumpai tebuvome ia toje didiojoje kameroje. Nesusp jau sigyti nei prie, nei draug. Prie net nebuvo galimybs sigyti, nes visos buvo geros moterys, sugyvenamos, ramios, nepriekabingos, rpesi apsunkintos, i praeit varg sigiju sios didel kantrybs imunitet. Prisimenu tik tos russ vard ir tos, kuri nuteista 3 metam, pavard. Daugiau n vienos ne atsimenu, nei vardo, nei pavards. Tik vienas kitas vaizdas dar liko atmintyje, vienas kitas pasikalbjimas, giesms, maldos, dainos. Kalbdavoms atvirai, nesivarydamos, nes n vienos netarme, kad bt idavik, n vienos nebijojome. Sprendiant to ms partizaninio karo problem, kaimo mo terls ne kart mgindavo tvirtinti, kad geriau bt buv ne siprieinti, nekovoti, ramiai laikytis, gal btume ilik. Prie ingai mananios tuojau pakidavo 1941 met deportacij, are tus, tardymus, kankinimus, suaudymus, mirtinink kameras... Ar tada veik partizanai? Niekas n vio neiov juos jiems ygiuojant, nors ir turjome kuo auti. Nebuvo vilties karo lai mti, ir niekas nesiprieino. O k jie padar su tkstaniais ms tautiei? Gerai, kad nespjo, ujo karas, o bt visus 103

igaben ir iud. Jie ino, kad pavojinga laikyti pavergt taut vienoje vietoje, todl stengiasi imaiyti po vairius kra tus, tarp neinom moni, perkrauti darbu ir vargu, kad dar duot naudos, kol nusibaigs. Pavojingesnieji, gudresnieji tiesiog sunaikinami. Tokia yra j programa. Prieinimasis gali tik u delsti jos vykdym. Ivada reikia kovoti. ia isiaikinau, kodl tardytojai norjo btinai, kad prisi painiau buvus pirmame posdyje, kai anie du stojo parti zanus. Gyniausi, nes tikrai nebuvau. Jeigu pasakyiau buvus, toliau eit reikalavimai pasakyti, kas ten kalbta. K tada sa kyiau? K nors sugalvojus, pameluoti negalima, nes neinia, k kiti yra pasak. Nieko nesakysi, tai kentsi... Stebjausi, kodl jie tiek vargina dl tokio nieko. Kiti negaljo to pasakyti, nebuvo prasms sakyti neties. O tardytojai, matyt, norjo su daryti didesn organizacij. Organizacija tai jiems baubas. U organizacij ir teismas daugiau teisia, negu u pavieni asmen nusikaltimus. U organizacij duodamas 58-to straips nio 11 punktas. J ir man prisiuvo, nors ir gyniausi tos organi zacijos. Matyt, uteko dviej moni tam punktui gauti. O man galv neatjo, kad jiems ta organizacija reikalinga, gyniausi, bijodama klimpti. Kai jo tardymas dl pogrindins literatros skaitymo, tai tiek buvau ivargus, kad nieko negaljau atsiminti nei susi vokti, k atsakyti. Veltui bt tvirtinimas, kad neskaitei, vistiek kamuot iki prisipainimo. Jie gerai ino, kad visi pogrindinin kai j skait. Nujauiau, kad gali bti ir kieno nors pasakyta apie ms skaitym. Taigi, nieko neliko pasakyti, tik "skaiiau". Kokius skaitei, kaip vadinosi? Sakiausi tik vien skaiiusi ir to negaljau prisiminti pava dinimo. Mikiojau, galvojau ir pagaliau prisiminiau kakur ka kada matyt pogrindin laikratl "Vieninga Kova". T ir pa sakiau. Dar paklaus, i kur gavau. inoma, atsakiau, kad i vadovo, nes jis jau vistiek visas "nuodmes" turjo, jam tas nieko nei prids, nei atims. Daugiau nieko apie t spaud ne beklaus, nebeusimin. Stebjausi, kad i problema taip leng vai ir greit usibaig. Kiti vien tik u tuos laikratlius vargdavo tardomi po kelis mnesius. Pagaliau i kit kalini igirdau, kad tas laikratlis "Vieninga Kova" buvo pai ekist lei diamas provokaciniams tikslams. Nenuostabu, kad jie tuojau ubaig reikal. 104

Buvo toki, kurios nepasira "teismo" sprendimo ir gyve no kakokiomis viltimis, kad tas sprendimas joms negaliojs. Buvo ir toki, kurios net juoksi i t, kurios pasira, mat, jos galvojo, kad tas pasiraymas reikia sutikim, kad priimi baus m. Nepasiraiusios jautsi uprotestavusios, neprimusios bausms, ir tuo didiavosi. Kitos tvirtino, kad tas pasiraymas jokios reikms neturi, tai nra joks sutikimas su bausme, o tik patvirtinimas, kad apie nuteisim praneta, kad inai, ir daugiau nieko. Ir tai buvo tiesa. Vliau teko i kalini girdti, kad viena kalin nepasi ra nei areto orderio, nei n vieno tardym protokolo, nei teismo sprendimo. Ikentjusi dideles kanias, visur visada prie inusis, nieko neprisipainus ir vistiek gavusi 10 met ir iga benta Sibir. Kitas pavyzdys buvo Zos. Ji taip pat nieko neprisipaino ir vistiek buvo nuteista, kaip netrukus suinojau, 10-iai met. Man toks "heroizmas" su paraais ar kitais neturiniais reikms dalykais atrod beprasmis tardytoj kirinimas. Man galva svaigo pagalvojus, kiek reiks heroizmo ir nusimanymo, kai reiks aikintis tuos ratus. Jie saksi juos tur ir prieisi prie j nagrinjimo. A nebeinojau, n pati, kiek j buvau priraius. Juose buvo nemaai mediagos, lieianios kitus. Dl j norjau numirti ar bent sunkiai apsirgti. Ar pajgsiu isi sukti i tos makalyns? Ar iksiu jeigu kankins? Ar atlaikys nemigos ivarginta galva visokius gundymus, provokacijas? Jeigu protas pasimaiyt, kas tada? Jie ir iprotjusi pasaky mus ima dmesin ir darosi ivadas, aretuoja kitus mones. Buvau tardoma ir apie kaimynus, bet nedaug ir nesunkiai. Ir kaip apsidiaugiau, kai pasak, kad byla baigiama. Joki rat jie neturjo ir mano planuotas heroizmas buvo neberei kalingas. Ai Tau, Dieve! Visas mano "heroizmas" saugumo ministerijoje apsiribojo tuo, kad partizan n karto nepavadinau "banditais". Vadinau giriniais, mikiniais, partizanais, bet ne banditais. O tardytojai, kaip tik tai kreip didel dmes. Jiems partizanai tik bol evikai, visi kiti kovotojai banditai. Dl io termino teko spyriotis ir su anuo "palmi pavsy". Ir kitos saksi turjusios per tardymus nemaai bdos dl to pavadinimo. I to jie sprs davo apie tardomj nusistatym. Visokiais bdais stengsi 105

priversti mus niekinti tuos, kuri atminimas mums buvo ven tas, kurie aukojo savo gyvybes ui tautos ilikim. Mums jie buvo herojai, ne banditai. Mums buvo banditai tie, kurie ud juos ir mus kalino, kankino. Utat ir visos kitos, kurioms teko dl to su tardytojais "kariauti", saksi atlaikiusios. Bdavo, be abejo, ir toki, kurios nesuprasdavo t termin reikms ir pri sitaikydavo prie tardytoj reikalavim, neinodamos, k daro, nesuprasdamos t termin reikms, nei tardanij provoka cini tiksl.

Ar ne geriau kaljime?
Nors ilgjoms laisvs, bet ne kart, pagalvojus apie dabar tin gyvenim laisvje, nukratydavo iurpas. ia pripratome prie atvirumo, nevarom baims nekt, nereikjo veidmai niauti, kalbti prie savo nusistatym ir sin. To viso mes ne turjome laisvje. Mes ten buvome visi prievartaujami kiek viename ingsnyje. Baim mus pareigojo sakyti ne tai, k ma nome, o tai, kas reikia. Mes nebebuvome monmis, mes buvome paversti bole vikini idj propagandistais, partijos ruporais. Ko vertas toks gyvenimas, tokia laisv? ia, kaljime, jauiuos laisvesn. Juk dar taip neseniai dainavau: "Stalinas garb ms didioji, Sta linas jaunyst amina, su daina kovoje ikovoj, mes su Stalinu laimt eime"... Tokios dainos mums springo gerklje, bet mes turjome dainuoti. Mes turjome ypsotis, kai irdis verkia, bgti alin nuo lavon, kad ms veidas neparodyt gailesio. Mes tur jome dergti savo tautos praeit ir ms garbingus mones, nie kinti Diev ir Banyi, arba bent dtis atsiadaniais, o kai niekas nemato, atgailoti u tai, kad pasiduodame tokiai prie vartai. .. Ar negeriau kaljime? ia daugiau keniame fizikai, ma iau moraliai. ia niekas nebeveria giedoti ditiramb savo tautos pavergjams, naikintojams, ia mes esame j prieai, atviri, nebe slapti. Ir inome, kad jau mums blogiau nebebus. Nebra jau areto baims, mes jau nebeturime ko netekti. Kuo jie begali mus pabauginti? Karceriu? Bet mes nieko draudiama nedarome. Kalbtis mums nra draudiama. Jeigu mums u draust kalbti, vistiek neudraus mstyti. 106

ia kalinti ms knai, o dvasia laisva; ten, laisvje, buvo laisvi ms knai, o dvasia vergijoje. Ir taip kartais tylaus susikaupimo valandomis nejuiom ateidavo noras padkoti Dievui ir u t kaljim, kuris ivadavo nuo didesnio melo ir veidmainysts laisvje, negu saugumo ministerijoje. Sddama ant t palei sienas irikiuot medini nar, iti som valandom svajodavau, prabgdama paskutini atuoni mnesi keli, ir daugiausia uklidavau saugumo ministeri joje. Buvau laiminga: turjau sveikus kaulus ir rami sin be idavysi; inojau, kad niekas mans nekeikia u savo nelaim. Tai buvo laim nelaimje, atsista paties Dangaus, tai nebuvo mano nuopelnas. Nors netekau "bazs" heroizmui, bet kaip tikras Kirenietis tuo diaugiausi ir dkojau Dievui, kad num laukt kryel, kuris galjo bti labai sunkus. iurpas nukrsdavo, kai pagalvodavau apie vien referat "kait sis tema". Kaip gera, kad jie t rat neturjo! Kaip reikt isi narplioti i kiekvieno fakto. Gal reikt atvesti scen nauj "aktori", jei neutekt heroizmo... * Prisiminiau vien priirtoj, kuri i paviriaus buvo grubi, rksn, bet geros irdies. Ji buvo rus, mus kreipdavosi "Zeniny (moterys). Mes j ir vadinome enina. Ji buvo i t, kurie loja, bet nekanda. Kart ji pas mus dar krat kameroje. Tarp daikt rado pas vien duonin roantl. Manme, tikrai pasiims, isine, kaip draudiam daikt. Bet ji pam t roantl ir svied ant nar daikt savininkei sakydama: Vazmite svoj Jzus! (Imkite savo Jz!)

Paauk kelion
Rugpiio 28 dien i pat ryto paauk pro dur langel visas, paskait i srao pavardes, vardus ir sak pasiruoti su daiktais, atiduoti visk, kas buvo "valdika". Supratome, kad jau teks atsisveikinti su Tvyne. Kai kurios pravirko. Bet buvo ir toki, kurios apsidiaug, nes troko bet kur isiverti i t stor kaljimo mr. Kai kurios jau po antrus metus ia kaljo, o po metus beveik visos. Aiku, buvo nusi bod iki gyvo kaulo. Neme atiduoti sandlininkui iuinius, pagalves, puode107

lius. Paleidau puodel cemento grindis koridoriuje. Tai buvo iveamj atsisveikinimas su kaljimu. Ilgai skardjo tie puo deli diai, nes daug buvo paaukt. Ileidiant i kaljimo, smulkiai ikrt, iirinjo kiekvienos daiktus ir ant kno i iupinjo drabuius. Visur, ieinant ir ateinant kit post, ka liniai ikreiami. Pakrov "gyvj" tarybin inventori atvirus sunkveimius. J susidar itisas karavanas, ir dar ne visus i karto ve. Kai reikdavo kur nors veti po kelis kalinius, tai vedavo "juodja varna" rusikai vadino "iomaja vorona". Tai buvo aklinai udaroma maina, be lang, viduje paskirstyta maomis celmis. Kai vedavo daug, kraudavo paprastus atvirus sunk veimius. Stovjome staios, mogus prie mogaus. Pakraiais stovjo kareiviai su autuvais ir nuogais durtuvais. Apstulbusios valgms, veamos per miest, matme sku banius mones, vaiuojanias mainas. Viskas seniai matyta, viskas mus stebino, lyg btume i sunkaus miego pabudintos. Atrod, kad niekas mus nekreipia dmesio, net nepairdavo praeinantieji. Prisiminiau, kaip prie por met tame paiame Vilniuje eidama pamaiau varomus kalinius didel pulk, taip pat nusigrau, pasukau kit gatv... O irdis verk... Ilgai persekiojo mane tada matytas vaizdas. Esu tikra, kad ne vienas t "nematanij" nubraukia aar paslapiom, kad kas nepamatyt... Atve. Vl sugrdo dideles kameras. Niekas nesak, kur esame, bet nujautme, kad tai Vilniaus "peresilka" persiun timo punktas. I Lukiki kaljimo visi ten vaiuoja. Ir i kit kaljim danai tiesiai ia atvea igabenimui Sibir. Tai bu vo paskutin "stotis" Tvyns ribose. Kameros tratjo pilnos prigrstos kalini. Ms kameroje net atsissti visoms neuteko vietos. Daugelis sutiko savo pastamas, bendrabylininkes, net ir gimini pasitaik. Buvo toki, kurios verkdamos aikinosi, atsi prainjo u visokius idavimus tardym metu. Buvo ir toki, kurios pldo, keik viena kit, vadino idavikmis. Sutikau Zos ir Marytbendrabylinink. Pasisveikinome. Maryt sako: Kaip gera, kad mes neturime ko atsiprayti... Su Zose maai tekalbjau; saksi gavusi pasimatyti su seseria, kuri i saugumo ministerijos paleido namo, matyt, be reikalo buvo pam. Zos praius nelidti dl jos, linksmai 108

atvsti vestuves; o ji pati adjo atvsti vestuves po 10 met, kai ieis laisv, suadtinis pasiadjs laukti jos, kiek tik reiks met. Su Maryte buvo daug kalbos, o laiko maai, nes kiekvie nu momentu gali iaukti kuri nors, nesitikjome ilgai bti kartu. Perbgome bylos eig. Man labai rpjo, ar jos nemu, ar nekankino. Ji saksi negavusi muti. Kart tardytojas pasi ms i staliaus kamuoliuk su adatomis, maniusi, kad badys panages, bet tas netrukus vl kamuoliuk paslps. Net ir "Ju do graio" jai nesil, nors ji taip pat buvo "geros kilms" neturtingos eimos vaikas. Maryt gavusi pasimatyti su savo vyru; jis pasiadjs i tikimai jos laukti vis 10 met, kol ieis laisv. Jeigu ji ne galt sugrti Lietuv, tai jis atvaiuosis Sibir gyventi. (Paymtina, kad paad itesjo ir Maryts vyras ir Zoss suadtinis, abu ilauk po 8 metus). Abiem rpjo tie du ms bendrabylininkai: L.R. ir K.M. Atrod i visko, kad L.R. nepagautas, gal kur slapstosi, gal mike partizanauja. Jo vargas gal net didesnis u ms. Antrasis jau irgi bus pat sunkiausij keli prajs, tur bt kartu su mumis nuteistas, tik, inoma, ne 10, o 25 metus. Neabejojome, kad tai jo nuopelnas, kad mums tardymai buvo lengvesni, negu kitiems. Jo galva nors ir sumuta, bet, matyt, buvo nepalus, kad jis mums nieko nesupainiojo, kiek mes pasakme, tiek uteko. Mes jam irgi nieko nepakenkme, ir negaljome pakenkti, nes jis vistiek jau buvo didiausij nu sikaltli srae. Kas mus idav? klausme viena kitos, ir n viena ne inojome. Nepykome ant K.M., jeigu jis bt idavs, reikjo iduoti anksiau, nesiduoti kankinti tris mnesius. Bet norjome tikti jo odiais, jis sak ess nekaltas, viskas i anksto buv inoma. Gal kas nors i tabo buvo paimtas ar pats pasidav? Ma ryt sak, kad jai tardytojas minjs Morkul ir Vokietait. Ji apie juos nieko neinojus ir nesupratus. Vliau i kit kalini suinojus, kad gydytojas Morkulis dirbs su partizanais, o pas kui perjs ekistus ir daug bloga padars partizaninei veik lai, daug idavs. Kakas panau buv ir su kakokiu Vokie taiiu. Gal ms idavimas riosi su jais? Tardytojas gal k nors inojo? Ir kakok memorandum kabin prie ms bylos. 109

Es partizanai siunt kakok memorandum usienio valsty bms per vedij, ir tam memorandumui taip pat naudoj m s referatus. T memorandum pam komunistai jau u Lietu vos rib... Dingteljo galv, ar tik ne t pai "vedij" nujo tas memorandumas, kaip ir tie, kurie usira vaiuoti vedij? Tai buvo visoki susigaudyti po kaljimus gandeliai, bet juose slpsi bent dalis tiesos, kurios mes nepajgme i narplioti. Noriau manyti, kad ia neapseita be ekist pro vokacijos. ekistai taip isispecializav, kad ne kart sumans ir geros valios mons atsiduria kaip achmatins figrls j rankose. Ms idavimas turjo bti "i aukiau", nes aplinkiniai gyventojai nieko apie mus neinojo. O gal mes tik taip galvo jome? Pagaliau, k galima inoti, kas kur k ino? odiu, tu rjome daug klaustuk, jie taip ir liko neisprsti. O ms for muliaruose liko rayta: "Amerikanska razviedka".

Pokalbis apie Smal


Ileido pasivaikioti aptvar vis ms kamer kartu. Aptvare radome moter ir i kit kamer. Ir taip didiulis pul kas ygiavome ratu. Daugelio vilgsniai krypo vien stambi mergin, juodais, matyt, i prigimties garbanotais plaukais. Kai kurios nabd josi, kitos garsiau kalbjo rodydamos j: Smala, Smala... Tai buvo jos slapyvardis. Es, ji buvusi medicinos student, paskui partizan, dviej partizan tab nar. Vienos j kaltino, vadino baisiausia idavike, sak, jos byloje buv apie 200 mo ni. Ji visus idavusi, atvedusi kaljim. Kitos j teisino, va dino didvyre, daug nuveikusia, daug ikentjusia. Ji partiza naudama vaindavusi su didele rizika po vis Lietuv, vyk dydama vairias uduotis. Prie suimant, ekistai j sekioj por mnesi, nordami surinkti kuo daugiau mediagos, suinoti, kas su ja bendrauja. Jie fotografav j, einant gyventoj na mus, kur ji lankydavosi. Ji neidavus t, kurie buv nesusekti, neinomi, odiu toji juodplauk buvo iuo metu vis kalb tema iame moter pasivaikiojime. Ji pati su nieku nekalbjo, vaikiojo viena, giliai susims iusi. Be abejo, nujaut apie k eina kalbos, nujaut, kad jos 110

bendrabylininks suruo jai antr teism, tik be 25 met, ku riuos dav "Osoboje sovieanije". I ivaizdos neatrod, kad bt galjusi bti kokia niekin ga liauiotoja, lengvabd, savo kailio gelbtoja, kaip kai kurios j vaizdavo. Ikentti, be abejo, jai teko daug, nes daug inojo, daug verk, o toki tardymai bdavo vir mogaus jg. ekistai nesiskait su priemonmis tardydami ugrobtj taut mones. Jie veik be jokio atsakomybs pajautimo, sitikin, kad niekas apie juos net nesuinos. Jie pasitikjo "geleins udangos" nepermatomumu. Vieno tik negaliu suprasti, kam jie dar tuos tardymus, teismus, trauk u kaul tuos prisipaini mus ir idavimus, juk jie galjo be to viso vargo i eils visus iveti, inaikinti. Jie inojo, ir be prisipainim, kad 90% lie tuvi yra j prieai, kad suplanuota su jais susidoroti, kam dar tos varginanios ceremonijos? Teismas u aki, be jokios galimybs gintis tai joks teismas, tai tik vilko nuosprendis riukui. Kaimo moterls lengvai smerk tuos "idavikus", o jie danai ir visai nebdavo kalti. I viso, sunku bdavo suinoti, kas, k ir kodl idav. ekistai mokjo visokiais melais, pro vokacjiomis ir bauginimais pasiekti savo. vairiais kankinimais, muimais, karceriais, elektros kd mis, adatomis panages, kaul lauymais, tampymais ir kt. taip pat daug galima "laimti". Tokiom priemonm igaunami prisipainimai ir prie nebt dalyk. * Po pasivaikiojimo vl sujome kameras. Kadangi daik tus turjome kartu, tai spjome, kad netrukus gabens traukin.

Paskutins valandos tvynje


Suklaupme, kas asloje, kas ant nar ir meldms. I ka kur atsirado maldaknyg. Viena i ms skait maldas i kny gos ir savo sukurtas maldas, pritaikytas momentui. Turbt n vienos nebuvo neverkianios... Po mald sustojome ir giedojome Maironio "Marija, Mari ja". .. Po giesms ugiedojome Tautos Himn. Bet greit atsiv r dur langelis ir gavome griet sakym nutilti. Nutilome. U dur girdjosi triukmas, jau ved kalinius i kit kamer. Atjo ir mums eil. 111

Kieme skaiiavim skaiiavimai, tikrinim tikrinimai, viskas rusikai, nemokame kalbos, nesusigaudome, k atsakyti, neinome savo straipsni... Virininkai pyksta, keikia... Pagaliau surikiavo po penkias ir ived gatv. ia pa matme neapmatom eil t penketuk vyr ir moter. Visi tupjo sutp ant ems, o aplinkui tankia eile stovjo sargy biniai-kareiviai, nuogais durtuvais ant autuv. Danas i j laik rankoje virv, prie kurios buvo priritas didiulis vilkinis uva. Prived mus prie tupini penketuk galo ir sak sutpti. ia jau prasidjo mums "penketuk sistema", kuri lydjo mus visus iki mirties arba laisvs. Po ms dar daug atved ir sutupd. Be komandos nega ljome atsistoti; ir valgytis buvo udrausta, utat negaljome matyti, kiek toli dar nusits toji tupinij kolona. Kol visus ivediojo, prajo ne viena valanda. Pavargome betupdami: ir klaupms, nulenk galvas, kad neprasikit per auktai, ir gulms, ir visaip rangms, reguliuodami galvos aukt pagal tupjimo mat. Nebuvo drsuoli, kurie mgint atsistoti, utat likome nesuinoj, k bt dar atsistojusiam. Nekantraudami, burbdami laukme visi tos "tupyklos" pa baigos. Gal gale igirdome komand: Vstatj! Sagom mar! (stot, ingsniu mar) ["j" dedamas vietoj rusiko minktinamojo enklo prie priebalsi]. Ir taip, penketukais susirikiav, psti ygiavome prie trau kinio. Ant bgi stovjo neapmatoma eil prekini vagon. Buvo jau ir pakraut. Kartu su mumis ygiavo viena jauna mergait, kuri kitos vadino Jadzyte. Pirm kart j maiau ir nebiau atkreipus dmesio, Mergaits parod u vis sargyb ir un, toliau one, einani moter, su geru pusmaiiu ant nugaros. Jadzyts mama, nabdjo jos. Varg, atve dukteriai maisto ir kaip tik pataik tuo i veimo momentu. Kaljime nieko nebeprim. I Lukiki ka ljimo ji atsek persiuntimo punkt. N ia jos neprileido paduoti dukrelei maisto. Ji mat dukter vedam ir sek j iki pat ealono. ia vl verkdama pra sargybini ir virinink, kad perduot dukteriai maiel, bet visi j vijo alin. Nuvijo toli u vis geleinkelio bgi. Kai mus pakrov vagon, gird 112

jome, kaip toji Jadzyt klyk gretimam vagone: Mama, Mamyte! O motina stovjo, viena ranka laikydama maio gal, kita ranka mosavo ir rankove brauk aaras... Graudu buvo visoms irti t scen. Gerai , kad mano mama nemato tokios tragedijos! Neino jau, kad mano motinos jau umerktos akys aminai...

Susodino vagonus
Susodino madaug po 50 moni vagon. Sunku atspti, kiek tada i viso "pakrov", turbt nemaiau kaip pora tks tani, o gal ir daugiau, vagon suskaiiuoti nebuvo galima ir net galv neatjo tokia mintis. inojome, kad etapai Sibir visada bna dideli. Palyginus su ankstesniais iveimais, ypa su 1941-j met tremtini gabenimu, ms kelion buvo daug patogesn. Jau rusai nebenorjo ms itrokinti vagonuose, jie norjo atsi veti verg sunkiems darbams dirbti, plti nuo milijon met sulusius "didiosios tvyns" dirvonus, kirsti mikus ir kt. Ms vagonuose buvo sukalti dviej aukt narai, visoms uteko vietos atsigulti. Daiktus sukrovme krv viename pa sienyje netoli dur, kitus sudjome po narais. Langeliai, nors geleimis apkaustyti, bet nebuvo aklinai ukalti, pro juos galjo eiti oras. Vienoje pusje vagono, prie dur buvo iviet medini lent atviras vamzdis, ivestas pro vagono sienoje ipjaut skyl lauk. Toks taisas, inoma, gadino or, bet nuo to juk nemirsi... iaip ar taip, mes buvome laimingesns u tuos pirmuosius, kurie vaiavo stati, mogus prie mogaus kaip pasakojo vie nas iliks i 1941-j met deportacijos. Tada vagonai buv ak linai udaryti-ukalti, be atvir lang. Ilik tik tie, kurie pateko vagono pakraius, prie dur arba plyi, kur eidavo i lau ko oro. Viduriniai utrokdav ir krisdav. Ant lavon sd likusieji. J vagone buv vien Lietuvos kariuomens karininkai ir teisingumo ministerijos tarnautojai visi vyrai. N puss nelik gyv. Taigi, ms kelions slygos jau buvo monikesns; mes jautms neblogai geriau, negu kaljime. ia turjome pa 113

kankamai oro ir gedjome irti " laisv'' pro apkaltus lange lis. Viduje vagono nebuvo jokios sargybos. Niekas nedraud kalbti, dainuoti, triukmauti. O triukmo buvo nemaai, kol susitvarkme daiktus, isirinkome vietas. Gavau blog viet ant apatini nar, kur niekas nenorjo imti. Bet visoms juk neu teks viet prie lang, nei ant "aukto", visas vietas reikia uimti. Dideli kivir nebuvo. Visos jau buvome pripratusios prie visoki nepatogum ir imokusios pasitenkinti tuo, k gauname. Tie visoki rpesiai mus iblak ir atitrauk dmes nuo momento rimtumo. Tvarkms, kraustms, lyg nauj but persiklusi eima, ruoms neinia kiek jame gyventi. Pakaitom spraudms prie langeli pamatyti, kas dedasi lauke. Sargybiniai su autuvais ir unimis tebestovjo aplink ealon. Virininkai zujo en bei ten, tikrindami, ar viskas tvar koje, davinjo sakymus, kur k krauti. T sargybini dauge lis, o gal ir visi, turjo vaiuoti kartu. Nemaai ir maisto rei kjo paimti tokiai kelionei. odiu, ms "globjai" turjo dau giau rpesi, negu mes. Nesupratome, kodl kareiviai bgiojo aplink vagonus Ir kaleno mediniais plaktukais vagon sienas, stogus, grindis (i apaios). Nebemaiau, kiek ilgai dar stovjo toji Jadzyts mama. Nu tilo ir toji Jadzyt. Daugiau nebeteko jos matyti nei kelionje, nei stovyklose. Kai traukinys pradjo manevruoti, kai prikabino garve, kiekvienas dis primin, kad tai ms paskutins minuts savame krate. Jeigu dar ileist i vagon, turbt visos buiuotume em... Nebuvo galima ir nebesumojome, kad taip reikt padaryti. Dabar prisiminme, bet jau po laiko. Nortum atsisveikinti tv em, prisotint ms tautos krauju, aaromis, gal daugiau nebeteks jos matyti. Ar grim kada? Ar iliksime gyvi? Ar begalsime grti?... Ar bebus ko grti?... Visa eil klausim itart ir neitart... Mums atrod, kad mes jau vistiek uvusios savo emei, savo tautai. Jeigu kas nors pasikeist, jeigu Lietuva tapt ne priklausoma, rusai vistiek ms negrins i Sibiro, kaip ne grino vokiei belaisvi ir kit per kar paimt nelaisvn.

114

Atsiskyrimo momentas
Maryt ir Zos nuved kit vagon. iame vagone visos buvo man nepastamos, iskyrus vien kit buvusi kartu po teisminje kameroje. Taiau greitai susipainome be joki pro tekcij ir pristatym. Savo tarpe turjome ir gydytoj, nuteist deimiai met u partizano gydym. Bet daugum sudar kaimo moterys visokio amiaus, visos nubaustos u tas paias "nuodmes" u param "banditams". Kitos ir paios buvu sios mike tikros partizans. Neinia, kas darsi kituose vagonuose. Ms vagone nie kas nemgino organizuoti kokio nors bendro atsisveikinimo su Tvyne. Kiekviena sunk moment pergyveno individualiai. Nra abejons, kad kiekviena pergyveno sunkiai... Turbt ne apsiriksiu, kad kiekviena prisimin savo namikius, savo arti muosius tvus, vyrus, vaikus, brolius ir seseris, paliekanius Tvynje, neinioje arba jau igabentus i Tvyns. Toji Jadzy ts motina primin mums raudas sav moni, kai neberas, atvyk su maieliais Lukiki kaljim ir "peresilk". Mano namikiai gyvi ar mir nebekl io rpesio, jie vistiek buvo itrk i io gyvj pragaro, jiems negrs ms pavojai. Gal turjo kitoki varg ir rpesi, gal rpinosi dl mans... Bet vis dlto norjau galvoti, kad jie laimingesni, negu ioje "geleins udangos" pusje pasilik. Kiti mano artimieji buvo bendrabylininkai. Maryt inojau esant ia pat, kitame vagone, gyv ir sveik, turini nema ryuliuk, kuris iuo momentu buvo gyvybins reikms kiek vienam vagono gyventojui. Juk keliaujam alt ir bad. iltos vilnons kojins ir geri bateliai buvo didelis turtas, taip pat ilta skara, apsiaustas, pirtins ir apatiniai drabuiai. Vagonai nekrenami. Neinia, kiek tsis kelion, kokiam klimate j u baigsime. Nebuvo jokios galimybs suinoti, kur mus vea. Tai "karin paslaptis", net ir tremtiniams nesakoma, k bekalbti apie kalinius. Kelionje, be abejo, niekas neduos mums joki drabui, niekas neaprpins apsiginti nuo alio, kad tik mais to gautume. Kur tie ms bylos dalyviai vyrai? Ar K. liko gyvas i tardym? Ar vaiuoja iame ealone? Kur L. pasislp? Be abejo, jis nesuiuptas, nes, j pamus, mums bt atnaujinti tardymai, ms nevet i Tvyns. Dvi galimybs: arba jis mike, partizan gretose, arba kur nors slapstosi pas mones. 115

Jo padtis sunkesn u ms iuo metu. Jis kenia didesn pa voj savo gyvybei ir didesn baim, tempim, negu mes, kurie jau esame praj pat sunkiausi keli. Jeigu biau primus "Judo gra", gal jau biau laisveje, tikriausiai biau, nes bt paleid i saugumo ministerijos. Gal dar biau sugriebus kok trupin "gyvenimo saldybi" su kokiu ekistu ar stribu? Biauru bdavo ir pagalvoti. Jau pats pasilymas kl paeminimo jausm. Juk tai lygu pasilymui buiuoti botag, kuriuo esi pliekiamas. Kaip tie silytojai turi jaustis, kada kaliniai su pasibiaurjimu atmeta j "loskas"? Vieni atsisako velniai, gudriai, diplomatikai, bet bna ir to ki, kurie atkerta grubiai, kandiai, parodydami visos j siste mos niekingum. Visko teko girdti Lukiki kaljime. O kiek toki fakt, kurie negirdti! Visur jie naudoja tuos paius me todus, visoki sutinka kalini. I visko atrod, kad i politini kalini nip "derlius" yra visikai maas, nes ir saugumo ministerijoje provokacij reikalams reikjo auktis kriminalist pagalbos. * Visos sukrutome, kai ilgu kauksmu ukauk garveys... Sudiev, Lietuva, Man linksma buvo Gyvent savo alelj. ird man skauda, Skauda... ir graudu Svetimojon vaiuojant... (Antanas Baranauskas)

Ikeliaujame
Traukinys pajudjo ir nebesustojo. Buvo verkiani, buvo rami, buvo visoki; o viena i m s m dainuoti marseliet, pabrdama odius: "Prie kanki nam broli keliausim, prie ialkusi stosim moni" ir t.t. Ir kas galjo tikti prie daugel met, kad marseljets autoriai, pam valdi, pasidarys daug baisesni kraujageriai u tuos, prie kuriuos ji buvo sukurta! Maitino mus taip pat, kaip kaljime. Kartu vaiavo virtuv ir visk vir t pat sriubas ir ko. Be to, gaudavome t pat 116

duonos davin, po 650 gram dienai, ir uvies, daugiausia blo gos ries silks. Maistas buvo menkas, bet, nieko nedirbant, utenka, badu nemirsi. Duonos dar net nesuvalgydavome. Be ito maisto dar beveik kiekviena turjome didesn ar maesn maiiuk laini. Vis kaljimo laik gaudavome i namiki siuntinius. Kitk valgydavome, o lainius, rkyt kumpi ga baliukus ir kietesnes deras taupme ivaiavimui. Ir gerai padarme. Kelionje buvome soios. Dar ir tenai nuvaiavusios daugelis turjome maisto sutaup, kol sulaukme siuntini. Miegodavome ant nar, pasiklojusios visokius savo sku durus. Prisimenu, turjau antklod, atnet siuntiny. Dien iopsodavome prie langeli ir plyi, nordamos k nors pamatyti, nakt miegodavome. Bet miegas bdavo su per traukomis, nes po kelis kartus per nakt prikeldavo medini plaktuk smgiai vagon sienas ir stog. Sustojus traukiniui bet kokioje stotyje, sargybiniai bgiodavo aplink traukin ir va gon stogais, tikrindami ar visur sveikos sienos ir stogai, ar kas neprasipl, neilindo, nepabgo. Net ir dienos metu ka lendavo tais plaktukais, gadindavo nervus. Nuvaiavome Velikije Luki. Tai pakeliui daugiau Lenin grad. Manme, vea Komi respublik, bet nuo V. Luki pa suko vl link Maskvos. Maskvoje isdjome tris dienas. Nusi bodo vis tas pats vaizdas prieais langus. Nepertoliausiai buvo matyti 12-kos aukt namas, aplink visokie laueliai, tvarteliai, lnos, idiaustyti skalbiniai ir per dien aplinkui vaiktanti balta oka. Trei dien i to namo puss uvaiavo greta ms kitas, ukaltais langais prekini vagon ealonas su belaisviais. U apkalt lang taip pat spindjo akys, alkanos k nors pamatyti. Maai mokjome susikalbti. Atsirado mokani iek tiek lenkikai i msiki ir i j. Suneko, saksi es tremtiniai, ne kaliniai, veami i Ukrainos. Kur juos vea, taip pat neinojo, kaip ir mes. Vienas j valg duon ir der. Klausme, ar jiems duoda tokio maisto, ar jie savo i nam turi. Atsak, kad tai es i duodamo jiems davinio. Niekur nei ms, nei j neileido. Po keli valand jie nuvaiavo, o mes likome. Pagaliau pradjo brakti ir ms ealono ratai. Ivykome. Ilgai vaiavome, maai tesustodami. Pravaiavome daug miest ir kaim. Pakeliui sutinkami mons vairiai reaguodavo. Ne kart matme draugikai mosuojanius rankomis. Kart su 117

stojus trumpai stotyje atjo ariau ms lango vidutinio am iaus moteris ir m kalbinti rusikai. Ji mus ramino, patar nenusiminti. Vistiek greit grite, sak ji, ilgai taip bti negali, vis sviet baigia kaliniais iveti... Kit kart, vaiuojant pro namus, dvi maos mergaits m mums mosuoti rankutmis, bet greit ijo i vidaus jauna mo teris, matyt, motina ir m joms muti per rankas. Kur galdavome, mtme laikelius. Bda buvo su popie riumi. Be voko, sulenkusios trikampiu, met laikus, kurios tu rjo lapel popieriaus. Jei pataikys pamatyti geras mogus, tai mes pato dut. Kart ms vagono mergaits m aukti: "Kombainas, kombainas!" Visos susigrdome prie langeli. Ir k gi pamat me? Trys moterys baltomis skarelmis apsiriusios galvas, pa kinkytos trauk plg, o vyras jo paskui ir u ranken laik plg. Botago neturjo. Vaiuojant pro didesnes vietoves, mgindavome klausti ka reivi, koks miestas, kokia vieta, bet jie neatsakydavo. Tik Sverdlovske prie vagono stovjs kareivis baimingai, pusiau nabdomis pasak, kad tai Sverdlovskas. Supratome, kad jiems udrausta pasakoti, utat jie tyli. Labai norjome pamatyti Uralo kalnus, bet nepamatme, nes pravaiavome nakt. Dien dar vaiavome kakokiais uol tarpekliais, akmenynais, bet, kas ten buvo, taip ir likome nesuinojusios. Stebjome pro ukaltus langelius vis t plat krat, "lai ms al", ir nutarme, kad tai ok ir ln kratas, nes visais pakeliais matsi daugiau ok, negu kitoki gyvuli. O namai daugiausia sukrypusios trobels. Miestai geriau atrodo, turi ir graesni nam, bet ir jie nepajgia apsivalyti nuo ok ir ln. "Oka pragyventi, oka nugyventi", sako emaiiai. is kratas, atrodo, eina nusigyvenim, nes jau per tiek met galjo prasigyventi. Ir turs likti ok kratu, nes u kitok gy vul lupa didelius mokesius, rekvizicijas, mogui neapsimoka j laikyti, o u ok nieko nereikia duoti. Vienoje vietoje pravaiuodamos matme maln. Nebt jis atkreips dmesio, jei ne krva kviei, supilt prie to ma lno. Gras geltoni kvieiai, supilti po dangumi didiul pi ramid, o aplink t krv baisiausias purvynas. mons vaik iojo ilgais batais apsiav, brido per purvyn. Atrod, kad ta 118

kviei krva buvo supilta tiesiai ant ems, nebuvo matyti, kad bt kas paklota ar aukiau pakelta. Lietuvoje mons pasakodavo, kad visur iame krate taip supilami grdai. Sto tyse prie gelkeli irgi daug kur es galima matyti vairi grd krvas, supiltas purvynuose. Kai ueina lietus, grdai sulyja ir ima dygti, elti velna ant viraus. Kai ateina laikas "pagal plan" juos paimti, nuima t sulus sluoksn ir i vi durio susemia. Nesyk tie grdai vl kitur taip pat supilami, ir vl elia velna. Utat mons stovi po kelias valandas eil se, kol gauna nusipirkti duonos paskirt norm. Ne paslaptis, kad ir Lietuvoje nesyk mons i vakaro stoja eiles ir laukia per nakt atveant duonos, nes vliau atjs nebegausi nusi pirkti. Vien dien vaiavome pro kakoki geleinkelio stot. Auktai vir dur kabojo kakoks uraas, kurio n viena ne mokjome perskaityti. Vietiniai mons buvo paprastai apsi reng, bet nepaprastai apsiav. J kojos iki keli buvo storai apvyniotos baltais skudurais, kaip "lozori", ir apraiiotos vir vmis, o ant leten uautos kakokios vyos ar nagins, pana ios ms senj artoj nagines. Kadangi matme tik i tolo, negaljome irti, i ko jos buvo padarytos. Stotelje ir lauke prieais stotel matsi daug moni. Dau gumas buvo tokiomis "lozori" kojomis. Ariau geleinkelio prie barjero stovjo mergina ir vaikinas. Mergina juodu sijonu ir varku, galv paprastai apsiriusi balta skarele, po smakru surita, o kojos apautos juodomis kojinmis ir juodais senovi ko tipo uvarstomais batukais. Jaunikis buvo taip pat juoda eilute ir juoda kepure, bet "lozoriaus kojomis". Mergina laiksi ididiai, galbt todl, kad turjo batukus, o gal buvo ir kito ki prieasi. Jaunikis vis mgino jai griebti u alkns, o ji jam spyr koja. Scena pasikartojo kelis kartus, o mes plyome juokais. Neilgai pastovjs ms traukinys nuvaiavo, ir mes liko me nesuinojusios, kokia ia buvo respublika ir stotis. Pagaliau privaiavome Omsk. Buvo praneta, kad Omske stovsime ilgai, nes eisime pirt. Labai diaugms, nes po beveik mnesio kelions buvome sudulkjusios, suprakaitavu sios. Visoki dien, visokios temperatros pragyvenome; dulki ir suodi net ir keleiviniuose traukiniuose bna; k besakyti apie tokius, kaip ms. Buvo ir daugiau ealon, ia sustojusi ilgesniam laikui. Matyt, ia vanojo visus tokius nelaiminguo 119

sius. Tuo sitikinome, kai ijome i vagon ir jome per dau gyb geleinkelio bgi. Mat, traukiniui ilgiau stovint, prie kiekvieno vagono iviets vamzdio iauga "piramid" lauke prie bgi. Traukiniui nuvaiavus, "piramids" lieka. Toki "piramidi" buvo pilna, viena prie kitos alia bgi. Vargas buvo prasilenkti su jomis. Kitos stovjo prie ealon tai buvo enklas, kad tie ealonai stovi ilgesn laik ir kad jie pakrauti tokiom pat gyvom "prekm". pirt teko eiti tolokai. Mus lydjo ginkluoti kareiviai, su durtuvais, riogsaniais ant autuv vamzdi. Einant gatve, su tikome brel mokini, einani i mokyklos. Viena mergait buvo didoka, su kasom ir labai lietuvikos ivaizdos. Ji primin man paliktus aukltinius ir mokinius. Suskaudo ird ir dl savo dalios ir apie mergait pagalvojus. Gal tai lietuvait, lietuvi dukt, ar kitoki tremtini, atgabenta i Europos, klampoja per Sibiro purvyn svetim mokykl, uuot ramiai mokiusis savo kalba savame krate. O kiek toki! Kiek likusi be mokslo! Ir dar kiek bus toki! Gal n vieno lietuvio nepaliks tvynje? Juk ne paslaptis, kad naujai uimtieji kratai spariai koloni zuojami pagal program. Mums mokykloje tvirtindavo, kai dar mokiausi, kad mo gus ess savo laims kalvis. iandien pagalvojau, kad tai ne tiesa. Kas nukal mano dabartin "laim"? Gal Hitleris, gal Stalinas? Greiiausiai abu kartu, bet tik ne a pati. Jeigu ne karas, ne okupacija, nebiau patekusi kaljim, o dabar va iuoju kit pasaulio krat, u tkstani kilometr atlikti baus ms u "tvyns idavim". Bausm bus iki gyvos galvos, jei gu niekas nepasikeis, nes, ir atbuvus lagery priteist laik, tvyn grti neleidiama, reikia pasilikti Sibire tremtinio teis mis. odiu katorga iki gyvos galvos, visikas mogaus su naikinimas. Taiau visko negalima inoti, gali kas nors atsitikti, gali viskas pasikeisti, turkime vilties. Mes viltimi ir raminoms. Nors sakoma "viltis kvaili karalien", taiau ji daug padeda sunkiose valandose ir danai pasiteisina. Ramino mus ir Mai ronis: Mainos rbai margo svieto. Silpnas kelia, tvirtas griva. Nebijokim vargo kieto, Juk be jo galinai pva... Po pirties pasijutome geriau. Visa bda, reikjo daug i 120

maudyti, ir ms ealonas negreitai ivaiavo i to dvokianio mlyno. Klausme viena kitos, ar tas mlynas ia nevalomas, taiau atsakyti nebuvo kam. Pagaliau paios nutarme, kad retkariais vistiek turbt nuvalo, nes per penkerius metus neva lius, jau bt krvos iki dangaus. Kasdien ia tkstaniai pra vaiuoja ir visi sustoja. Neprisimenu, kiek dien dar vaiavome per mikus ir kr mus, retai uvaiuodami miestus ir kaimus, kuri n pavadini mo neteko suinoti. Pagaliau atvaiavome prie kakokio mies to ir sustojome, bet ne stotyje, o kakur one. m stumdyti vagonus, atkabinti, prikabinti. Pamatme esanios atkabin tuose vagonuose, j buvo, rodos, penki, o likusieji nurko to liau. Kaip vliau suinojome, juos nuve Chabarovsk, o i ten laivu igabeno Magadan, Kolym, nes sausumos kelio tenai tada nebuvo. Ten jau poliarin sritis, dar neseniai ap gyvendinta. mons vliau pasakojo mat pirmj ia pastatyt nam, ant kurio parayta data 1936. J tenai ve daug kalini, rinko kur stipresnius, nes silpni neatlaiko klimato slyg, greit apserga, danai ir mirta. O ia reikjo darbinink, ne ligoni, ne lavon. Kad kalinys mirs, tai nesvarbu, jis tam atvetas; bet prie mirdamas jis turi daug darb nudirbti "tvyns" la bui, "liaudies" gerovei.

Svetimoje emje
Prabilkite, vaigds auksins. Kalbkite, bruoai deln. Ar teks dar kada bepajausti Dvelkim tvyns lauk... (I dainos) Mus ilaipino i vagon. Buvo vyr ir moter kalini. Rei kjo susirikiuoti gretas po penkis mones. Kiekvienas neme savo daiktus. Vargas turtingam Soviet S-goje! is kis tinka ia visokiose slygose. Vargas tiems, kurie turjo didesnes na tas, nes ir tuiam sunku buvo bristi per tok purvyn, kuriuo mes jome. Ne veltui rusai sako: "irk, kad turtum tik du emodanus, nes tik dvi rankos"... Aplinkui buvome apstoti kareivi. Durtuvas kyojo ant kiek vieno autuvo. Rk, kavo tie kareiviai, ragino atsiliekanius, grasino autuv buomis. K jie auk, maai tesupratome, iskyrus keiksmus, kuriuos jau daugelis buvome imok per 121

tardymus ir i kaljim priirtoj. Vadinamieji "matai" jau buvo mums pastami, tai rus kalbos elementorius. Taip slinkome tuo baisiu purvinu keliu, surikiuoti po pen kis, kokius 3 klm. Buvo labai silpn, kurie nepajg greiiau eiti, utat ne kart turjome sustoti, kol silpnesnieji pasivydavo. Riksmas ir keiksmai jiems nepadjo. Pagaliau atjome prie la gerio vart, sustojome ir ilgai laukme sibrid purvyne.

Taieto paskirstymo punkte


Pagaliau atsivr vartai. Visas pulkas virinink ir prii rtoj su dokumentais pasiruo lauk. Ilgas laikas prajo, kol visus sutikrino, paauk i dokument. Paaukia pavard, kali nys turi atsakyti vard, tvo vard (pas rusus tvo vardas toks pat svarbus, kaip tikrasis vardas), straipsn ir bausms met skaii. Daug kas neinojome savo straipsnio, nekreipme d mesio, kai j mums paskait. Prisimenu, negreit j imokau, kelis kartus gavau barti u neinojim, taip pat ir kiti ar kitos. Visi turjome pat baisiausi 58-to straipsnio punkt la tai reikia "tvyns idavim". Daugelis dar turjo ir 11-t punkt grupin veikla. Vyrai neretai turjo dar ir 8-t punk t ginkluotas teroras. O moterys turjo dar 10-t punkt agitacija. Tai bet koks odiu ar ratu papeikimas tarybinei santvarkai, odiu, paskalos. Visi keliai ir aikts paskirstymo punkte buvo itisas gilus purvynas. Pstiems vaikioti pakraiais buvo padaryti lenti niai aligatviai, kitaip negalima bt ibristi. Pirmiausia reikjo nuneti dal daikt vadinamj "kap tiork" (saugojimo kamer), nes barakuose uimt perdaug vie tos, be to, nesaugu ten juos laikyti, gali ivogti. Patakiais iop sojo daug vyr, stebjo nauj etap, iekojo pastam, kaip paprastai, naujiems atvykus. Buvo keletas ir lietuvi. Tuoj su nekome, susipainome, pasipyl klausimai. Vienas buvo i to valsiaus, kur buvau aretuota. Sandlyje daiktus priiminjo inteligentikos ivaizdos barz dotas mogelis. Vyrai sak, kad tai kakoks buvs ministras, tik nepasak kurios valstybs. Daug ko jie mums papasakojo, dav pamokym, supaindino su stovyklos "taisyklmis". Svar biausia i j: "Nepalik rytojui, k gali suvalgyti iandien, ne dirbk iandien, k gali atidti rytojui". Dar parod ant smiliaus 122

pirto: "Jeigu jums duos tiek (parod ketvirtadal pirto), tai js dirbkite tiek" (parod per pus). Jeigu dirbsite tiek, kiek ia reikalaujama, tai greitai site; bkite protingos, js dar nie ko neinote". Vyrai mus spjo saugotis nip ir idavik, nes ia j es nemaai. Tai lengvadarbiai "pridurkai" brigadieriai, nariai kai, darb vykdytojai, komendantai ir kiti, kurie neina prie bendr darb. Girddavome, kad russ juos vadina "pradanaja kura" parsidavusios skros. Jie eina sekli pareigas. Tais pridurkais daugiausia buvo rusai. Kit tautybi mons neno rdavo imtis toki pareig, bevelijo geriau sunkiau dirbti. ia suinojau, kad mano bendrabylininkas nuteistas dvide imt penkeriems metams. Jis ia buvs anksiau, dabar jau i vetas kakur kit kolon. Einant i traukinio, matsi kairje kelio pusje didelis ap tvaras su vikomis, kuriose stovjo sargybiniai. Vyrai pasakojo, kad ten ess kalini vyr speclageris prie automobili fabriko. T vis kolon su fabriku vadino "Carmza". Raydavo didiosiomis raidmis CARMZ. K tos raids reik, mes neinojome, svarbu inoti pavadinim. Fabrike dirbo tos kolonos kaliniai, laisvj vadovaujami. Taieto miestas buvo u trij kilometr. Toki konclageri ia buvo gana tankiai pristatyta. Vis rajon vadino Taieto trasa. Daug tkstani kalini tilpo ioje trasoje. Apsivalgiusios pamatme, kad ir toji ms "peresilka" aptverta tokia pat aukta lentine tvora, be joki tarpeli tarp lent. Tvoros virnje dar prisegiota nulinkusi vid skersi ni, apraizgyt spygliuotomis vielomis. Prie tvoros, vidaus pu sje, plati juosta suaktos ems, tai vadinamoji "mirties zona". Jei kalinys j engia, tai sargybiniai auna be spjimo. Toji "mirties zona" irgi baigiasi spygliuot viel tvora. Jautms pilnai apsaugotos, nes nei pabgti, nei bti ivogtos neturjome galimybs. Jeigu niekas nepasikeis, mums teks tokiuose aptvaruose ibti vis bausms laik. Be ginkluoto sargybinio n ingsnio neengsime, o aptvarus prie kiekvieno tvoros kampo saugoja auktose vikose kareiviai. Sargybiniai ginkluoti autuvais, tu ri telefon ir didel, toli vieiant proektori. Nakt aplink vis lager labai viesu, nes prie tvor udegamos elektros lempos. Kiek met nuteista? Kas teis troika ar karinis tribu nolas? 123

Tai pirmieji odiai, susitikus savo tautiet. Neinojau, kas ta "troika". Taip vadinamas ms uakinis teismas. Tas teismas sudarytas i trij asmen: vienas i saugumo ministerijos, ant ras i karo ministerijos ir treias vidaus reikal ministerijos. Neilgai galjome kalbtis, greitai nuvar mus atitvert spygliuotomis vielomis moter zon. Joje buvo didelis barakas. Jame laikinai apsigyvenome. Valgyti eidavome vyr zon. Prie varteli, pro kuriuos reikdavo eiti vyr zon, stovjo sargy binis vyras i t pai kalini. Ne visada bdavo tas pats. Pirmas sutiktas buvo senyvas mogelis, labai nuoirdus ir daug kalbs. Nors menkai tekeverzojam rusikai, bet vistiek sten gms su tuo mogeliu pasikalbti. Saksi jau antr kart at bns bausm. Vien deimt met atbuvs seniau. Sugrs namo, metus pagyvens, ir vl aretav vl gavs 10 met, mat, nepatikimas. Saksi nebeturs vilties laisvje pagyventi, nes vistiek juo nepasitiks ir vl aretuos, koki priekab rad, jeigu dar ir teks sugrti namo. Vargai tie ruseliai, i anksto ino, koks likimas j laukia "pagal partijos normas". Neilgai buvo senukas, turbt vien dien; po to atjo jaunas, auktas vyras juodu ilgu mundie rium. Jis buvo labai rimtas ir labai nusimins. Vis dlto prisi gretinome ir prie jo. Smalsumas trauk mus iekoti daugiau ini, kas dedasi pasaulyje, nes kaljime nieko nebuvo galima suinoti. Pagaliau jis iek tiek pasipasakojo apie savo gyve nimo keli. Jis buvo rusas, saksi buvs jrininku karo laivyne. Per kar nuo bomb uvusi jo mona ir maas vaikelis, tvai mir badu, brolis i fronto grs be koj. Jis vienas i eimos iliks ir atsidrs ia su tvyns idaviko straipsniu ir 25 me t bausme, u tai, kad j laivas pateks nelaisv vokieiams. Jiems buv sakyta geriau ti, bet nepasiduoti nelaisv. K a galjau daryti, jeigu visas laivas pasidav? kartojo jis kelet kart. Mes tada jam netikjome, bet vliau sutikome daugiau to ki, visi jie sak t pat. Tada jam patikjome. Pasirodo, kas tik gro buvs nelaisvje, visi atsidr stovyklose. Taip atsimokjo "didioji tvyn" savo gynjams. Kai tik atvaiavome, t pai dien atjo kakoks tipelis i vyr kalini ir kviet eiti chor, kas turi bals; taip pat su gebanias okti. ia es renkami visoki dainos, muzikos ir oki mgjai, jie ruoi koncertus. Jeigu kas pasirodys nau 124

dingas iai meno saviveiklai, tai gals tiktis ia, t.y. paskirsty mo punkte, pasilikti ilgesn laik. I visos kalbos atrod, kad t pasilikim laiko laime. Viena mergait, buvusi vid. mokyklos auktesns klass mokin, nutar eiti repeticij. Ji buvo gera okja. Paskirt valand pavakare ijo ji kartu su vadovu, kuris buvo atjs jos pasiimti, nes ji viena neinos, kur reikia eiti. Netrukus ji parjo nepatenkinta ir saksi daugiau neisianti. Klausme ko dl. Ji papasakojo, kad, vos tik nujus, dar jokio meno nepa maius, o jau tas vadovas atveds kakok vyr ir pasaks, kad ji tursianti su ituo "draugauti". K reikia rusikai "drau gauti", jau buvome girdjusios. Mergait pasipiktinusi ibgo. I visko atrod, kad ia dalis kalini buvo vadinamieji "batavikai", t.y. kriminaliniai, lik i anksiau. Mes neteisingai ta rme, rusikai jie vadinasi "bytaviki" buities kaliniai (ne po litiniai). I tikrj is punktas buvo politini kalini, vadinamo jo speckontingento paskirstymo punktas. Speckontingentas bu vo tik neseniai sudarytas. Es tai Berijos sugalvotas (vliau taip aikino, po Stalino "nuvainikavimo"). Pasakojo, kad steigtas tik iais metais (1949). Politiniai kaliniai atskirti nuo kriminali ni, anksiau bdavo kartu. Politiniams vedamas sunkesnis re imas, negu kriminaliniams. I viso, visur buvome traktuojami blogiau, negu vagys ir udikai. Ms dokumentuose buvo pa ymta, kad esame nuteisti ITL (Ispravitelnij Trudovoj Lager Pataisos darbo stovykla) atlikti bausm, taiau visus politinius ve speclagerius, nepaisant, kas buvo urayta dokumentuo se. iame punkte dar buvo dalis "batavik", o stovyklose jau buvo tik politiniai kaliniai. Buvome laimingos, kad pakliuvome speclagerius, nes gyvenimas kartu su kriminaliniais buvo bai sesnis u baisiausi reim, kaip suinojome i senesni kalini. Prisimenu, pasidjau, vos atvykus, savo daiktus ant viru tini nar, nes apaioje visos vietos buvo uimtos. Narai, pa prastai, visur bna dviej aukt. Tai paprasti stulpai, prie j prikalti skersiniai rstai ir ant j prisegtos lentos, itisai visais pasieniais. Kiekviena vieta uima bent trij ar keturi lenteli plot, per vis poros metr ilg. Plotas madaug pusantro kvad ratinio metro. Kai bna daug moni, plot reikia mainti, mie ga mogus prie mogaus vos telpa. Ta proga, prisimenu, vie na japon kalin pasakojo, kad rusai labai sieid u vien paveiksll, tilpus kakokiame japon urnale. Es tai buvusi 125

nupieta didiul lova ir ant jos daugyb moni. Ta lova vaiz davusi Soviet S-gq. Ir ko pykti? Argi neteisyb? Juk milijonai moni guli ant toki nar, kurie ir yra viena didel lova. Prisimenu, mergaits skaiiavo, rinko inias, kiek tautybi mo ni yra iame paskirstymo punkte. Priskaiiavo 42 tautybes. "Taut draugyst", sakydavome juokais, "druba narodov". Visos atvaiavusios stengms pirmiausia parayti namus laik. Adresas buvo ikabintas. Rayti galima tik rusikai. Per pus met galima parayti vien laik. Ivaiavus kit viet, galima vl parayti, nors ir neseniai btum ras. Nemokjome rus kalbos. Prisimenu, sukeverzojau vien sakin: "Ja nachous po adresu: mano adresas..." Ir kitoms dar ne vienai t pat paraiau. Kitos visai nera, spliojo, kad greitai vaiuosim kolonas, o namiki atsisti laikai ir siuntiniai bus sugrinti atgal Lietuv. Kurios neturjo gimini ir nesitikjo siuntini, tos ra bet kam, nordamos duoti ini apie save. Prie toki priklausiau ir a. Buvau visikai viena. Motina ir sesuo su vyru buvo pasitrauk Vakarus ir nebuvo apie juos joki ini, ar iliko gyvi karo skuriuose. Kaljime gaudavau siuntini i Ma ryts gimini. Jai nedami, atnedavo ir man. Dabar ji nuva iavo toliau. Ar beprisimins mane svetimi mons? Tiesa, liko mano iek tiek turto, vartojami daiktai; maai k teturjau, nes vis karo laikotarp beveik nieko pirkti nebuvo. Drabuiai ir seni turjo vert. Kai aretavo, sak nieko neimti, nes greit gr ianti, visk rasianti. Teismo ("troikos") sprendimas buvo be turto konfiskacijos. Tai retas atsitikimas, matyt, vietos ekistai buvo prane, kad nieko vertinga neturiu. Jei to turto bent kiek daugiau bdavo, ypa nekilnojamo, tai visada priteisdavo kon fiskacij. Lengviau paneamus daiktus ekistai ir stribai isi grobstydavo tuojau po areto, jeigu aretuodavo paskutin i nam. Buvau tikra, kad ir mano turtas nujo tais keliais. Taigi tiktis pagalbos nebuvo i ko. Mokyklos kolektyvas buv bendradarbiai, inau, nort padti, bet bijos tarimo. Jeigu kas suinos ir prane saugumui, jie gali bti apkaltinti kaip "ban dit" rmjai. Namikiai ir gimins galjo padti saviesiems be pavojaus, taiau ir ia buvo iimi. Tardym tikjosi kiekvie nas, kas turjo bet kok ry su kaliniais, odiu, maai galjo bti vili sulaukti pagalbos. Paprastai naujai atvaiavusiems atvaiavimo dien maisto neduoda, nes jiems dar nra paskirta; tik sekani dien pra 126

deda maitinti. Bet kart vakare gavome jau po dubenl avi ini kruop sriubos. Tokie pat aliumininiai dubenliai, kaip ka ljime. Sriubos norma pus litro. Vakare buvo patikrinimas. Visi sustojome po penkis. Skai iavo virininkai ir priirtojai. Suskaiiavo, ura. Ilgokai utruko patikrinimas, nes buvo daug moni. Vyr buvo dau giau negu moter. Ir j zona buvo daug didesn. Ms nedi delis aptvaras buvo bendrame aptvare. Visos reikalingos stai gos buvo vyr zonoje: valgykla, sandlis, pirtis, sanitarin da lis, kultrini reikal patalpos ir kt. Deimt valand laikas gulti "atboj". Paskambino pa kabint geleinkelio bgi gabal dideliu kju. Pasiklojome, kas k turjome, ant plik nar. Oras nors kirv kabink, ypa ant virutini nar, kurie jau netoli lub, atguls gali ranka pa siekti. Kambarys nemaas, bet moni daug, turbt buvome koks imtas vienam kambary. T kambari sekcij buvo dau giau. Visuose barakuose pilna moni. Nuvargusios greit umi gome, taiau greitai ir pabudome, nes vis kn m badyti kaip adatomis. Tai buvo blaks. I kur jos? Dien nebuvo ma tyti naruose. Pabudusi miau gintis nuo parazit. Vien kit nukoviau, taiau "ataka" nesumajo. Pavelgiau lubas. Jos buvo baltai ibaltintos, nors jau ir apjuodusios, taiau ant j gerai buvo matyti "pstininki" voros. Jos jo lubomis ir, kaip geros sportininks, krito ant moni. Toks vaizdas iblak mieg ne man vienai. Mano kaimyns, kurios buvo naujai at vykusios, irgi neramiai krutjo, vartsi, dausi, bet n viena nieko nekalbjome, kad nepabust senosios gyventojos, kurios, jau apsipratusios su viskuo, heroikai knark. Taip besivartant, vidurnakty pajutau, kad kakas ant grin d vaikto. Tai buvo priirtojas. Pagaliau atjo prie vienos ant virutini nar mieganios kalins ir paadino j. Ji mie gojo apsirengusi, net su visa imtasile vatine. I visko matyti, kad tai sena stovyklinink. Ji tuojau atsikl ir ijo. Turbt kok darb ived pagalvojau. Vliau ji parjo ir atsigul. Ryt prie "padjom" (paadinim) maiau, kaip tas pats pri irtojas kak atne ir padjo jai ant nar. et valand visas paadino. Atsikl ir toji kalin, kuri nakt buvo ijus. siirjau jos veid tai buvo gana grai moteris, malonaus veido, nebe jauna. Vliau suinojau, kad tai buvo rus, 42 m. amiaus, jau net vaikaii turinti. Ji keldavosi kas nakt "drau 127

gysts" reikalais. Toki buvo ne viena. Jos turdavo nuolatinius "vyrus". Jie bdavo arba virjai, arba sandlininkai, arba geri amatininkai, batsiuviai, siuvjai, arba gerus siuntinius gaunan tieji, odiu, turjo altini, i kuri "apsimokdavo". "Pasima tymai" bdavo pirtyje. Budtojai juos suveda ir ryt atnea u mokest, daniausiai maistu. Tokias "draugystes" palaikydavo daugiau tokios, kurios neturjo n i kur pagalbos. Net ir vir ininkams ir priirtojams tokios danai "praversdavo". O jos taip gynsi nuo alkio. Buvo ir toki, kurios "draugaudavo" i "idjos", ir tokias naktines ikylas vadindavo "izn" gyve nimu. Ryt klms labai tingiai, nes daugelis naujoki buvome maai miegojusios. Senosios lagerininks, kurias lengva buvo atskirti i aprangos, klsi spariau, nes jos turjo eiti darb. Jas pirma ir pavalgydino. Mes gavome pusryius paskutins. Gavome vl po dubenl tos paios aviins sriubos. Sriuba buvo gana tirta, gerai suvirus, "slidi", kaip kai kurios isireik vanduo, avios ir truput druskos. Gavome ir duonos norm po 650 gram (jei nebuvo nuvogta). Paprastai tie visi dalytojai pasilikdavo sau ir ms normos dal. Atne barak ir juodos kavos kibiruose ir cukraus dav kiekvienai po por plyteli. Norma buvo 27 g, kaip ir kaljime. Naujoks beveik visos tu rjome laini, ragavome ir j, vis gaildamos, taupydamos, kad likt sunkesnms dienoms, kai reiks sunkiai dirbti. Siunti ni neinia i viso ar sulauksime. 8 val. "razvodas", t.y. ivedimas darb. Ms dar ne ved, leido pailsti, susitvarkyti. Po ivedimo rytinis patikri nimas. Toms visoms ceremonijoms paskambina t bgio ga bal. Vl stojome po penkias, vl skaiiavo, ra. Pagaliau parjome barak. Daugumas atgul, sumigo. Kitos senesns, kurios paskirtos priirti barak, lav grindis, gramd purv, kurio jau buvo storas sluoksnis. Keletas senyv, keist moter li ilgais ir plaiais juodais sijonais ir varkais apsirengusi, sdjo ant nar. Dien atjo priirtojas ir jas kakur ived. Po ilgos valandos jos sugro, juokdamosi ir garsiai kalbdamos, susdo ant nar ir vis juoksi, kvatojo. Kai kurios i ms pasi domjo, kas jos tokios ir kodl tokios linksmos. inaniosios pa aikino, kad tai "manakos" (monachinia-vienuol). Jos kalina mos u religij. Esanios labai usispyrusios, neinanios dar b, nei patikrinimus. itos atvetos ia teism. Pasirodo, ia 128

pat ir teismas yra, kuris niekada niekam nenuima, nesumaina bausms, o tik prideda nusikaltusiems i naujo arba baigian tiems atbti bausm, kad nereikt paleisti, jeigu, j nuomone, jie atrodo pavojingi. Tos "manakos" irgi buvo paauktos teis m. Jos turjo po 10 met bausms, o dabar joms pridjo u drausms paeidim, nepaklusnum iki 25. I to jos kvatojo. Jos visiems rodinjo, kad esanios niekuo nenusikaltusios, tik u tikjim kalinamos. U tikjim netur teiss j kalinti, jos protestuojanios prie neteisyb ir niekada nenusileisianios, nors ir mirti reikt. Bausms padidinmas j visai nesujaudino, lygiai kaip ir kit kalini, nes niekas nesitikjo n deimties met ia ibti. Visos sakme, kad greiiau mirsime, negu baus m atbusime, jeigu anksiau nepaleis. Buvo ia 4 kunigai lietuviai: kun. J. Bardiauskas, kun. P. Venckus, kun. ukas, o ketvirto pavards neprisimenu. Nors ir sunku buvo susitikti su kaliniais vyrais, bet vistiek sunekda vome einant mums valgykl, jie ateidavo prie tako. Du kunigai mano buvo pastami kun. P. Venckus ir kun. J. Bar diauskas, kuris taip pat buvo atvetas perteisti. Pradioje jis buvo nuteistas 5 metams. Netrukus turjo ieiti laisv, bet gaila buvo paleisti tok "bais piktadar". U tai padar pas j krat, rado religin laikrat "vaigd", kuris buvo leidiamas nepriklausomoje Lietuvoje, dar surado liudinink, kad laiko mi ias barake, ir dav jam vl 5 metus. Vliau vakarais jis atei davo prie spygliotos tvoros, kuri skyr ms zon nuo vyr zonos ir atlikdavo mums trumpas pamaldas su pamokslu. Pa baigoje mes suklaupdavome, jis mus palaimindavo. Stipriai jis mus paguosdavo, atgaivindavo viltimi, net tas spygliuotas pa tvorys, rodos, likdavo viesesnis, pajusdavome, kad Dievas mus globoja, ir tikjome, kad Jis ms neapleis. Sugrusi Lietuv 1956 m., igirdau, kad kun. Bardiauskas uvs stovykloje buvs iprovokuotas ir kareivi nuautas.

bulvi kasim
Antr ryt gavome vl tos paios aviins kruop sriubos, po dubenl (1/2 litro), 650 gr. duonos, cukraus 2 plyteles. Pie tums gavome kopst sriubos ir kau aviins kos. Vakare vl aviins sriubos dubenl ir po silkel. Prie to viso rytais ir vakarais gaudavome juodos kavos. Kas k turjome atsiveu sios, dar galjome "pasikamyti palpes", taip vadindavome 129

maisto papildym i savo maielio. Beveik visos dar turjome laini po truput uksti ir baiminoms, kas bus, kai j neliks. Kaip gyvensime tuo maistu? O vis dlto juk mons gyvena, ir dar vyrai, kuriems daug daugiau maisto reikia. Treios dienos ryt atjo kakoks vyras ir uklaus ms, naujoki, kas nort eiti bulvi kasti. Su diaugsmu visos puo lme usirayti. Nueiti laukus juk tikra laim po tiek i kalt dien. Ir gryno oro buvome pasiilgusios, nes vis laik visur sukimtos imtais viename kambaryje, triukme ir smar vje. Po pusryi ruoms. Vilkoms, kas turjo, kelnes, ap siaust ar iltesn varkel, nes rytais jau bna alnos. 8 valand suskambinus ivedimui darb, sustojome prie vart po penkias gretose. Vyrai stovjo atskirai. Mes stovjome tuiomis rankomis, o vyrai beveik visi turjo ranki ar media gos. Vieni laik glbyje krv plyt, kiti lentgali, treti kako ki gelgali ir ranki nesi. Toliau didiul eil moni laik ant pei didiul medio liemen, dar net raguot, neapgent kaip reikiant. Gaila buvo irti tuos vargus iblykusius, nu kamuotus mones, pasvirusius po sunkia nata. Ir taip visi i stovjome apie pusvaland laiko. O jaunas vaikinas, i ivaizdos atrod yd tautybs, vis laik liurlino akordeonu palinksmin ti ar daugiau pasityioti i kankinam moni. Mes, naujoks, irjome t tragikomedij ir klausinjome, kodl tie vyrai ne pasideda rsto, kodl j laiko ant pei. Mums pasak, kad ne galima padti, nors ir kain kiek stovtume prie vart. Nuste bome ir pasipiktinome, bet vliau ir mes paios t vis kentme ir pripratome. Ten bestovint, prisimin pirmosios dienos bolevikams u jus 1940 m. Mes dar nieko nebuvome mat, nesupratome, kas ms laukia. Visame krate vyko mitingai. Per radij kart transliavo i iauli "darbo moni" miting. Tarp kit kalbjo viena yd, i kaljimo ijusi. Prisiminiau jos odius: "A no riau nuimti rank nuo kankli ir udti ant kiekvieno darbi ninko krtins. Js eisite darb, o mes su kanklmis jus lyd sime. .." Toliau nebegirdjau, nes reikjo raminti savo mam. Ji, kumt sugniauus, puol prie radijo aparato aukdama: "Ru pe, o tu neisi darb, tu prie kankli sdsi, tik js eisite darb, o mes ne..." iandien pajutau, kad toji kalbtoja inojo, k kalba. Taip, mes einame darb, o jie su "kanklmis" lydi mus ir tyiojasi i ms vargo... Tas jaunuolis su akordeonu 130

irgi buvo kalinys, bet jis ir ia nedirbo, o grojo akordeonu, nors ne vienas i t einanij galjo geriau pagroti negu jis. Pagaliau ivedimas. Visa krva virinink ir priirtoj stojo prie vart ir leido po penkis skaiiavo. U vart stovjo brys kareivi su durtuvais ant autuv. Vyrus atskyr ir nuved kakur prie statybos darb, o mes nujome laukus bulvi kasti. Bridome per purv keliu po penkias gretose. Kareiviai vis laik kavo ia neatsilikti, ia neisiskirstyti, ia greiiau ygiuoti, danai priddami "matus". Ne visk ir supratome, k jie sak. Diaugms gaudamos pakvpuoti grynu oru ir pasi grti, nors ir nebe kartais, sauluts spinduliais. Buvo grai diena. Eiti buvo tolokai. Bulvs buvo geros, didels. Kasme nedidelius ketvirtai nius krepelius, padarytus i skiedr. Pilnas krepelis buvo 10 klg. Tie krepeliai nebuvo sunks, tik nepatogs neti, be joki ranken, nebuvo u ko paimti, reikjo neti apkabinus. Be to, ir mes buvome silpnos, nusisdjusios kaljim mruose, utat sunkiai vilkome tuos krepius. Brigadininks vis ragino, skubi no, vis permaai, girdi, nevykdysime normos. Vliau suinojo me, kad paskirstymo punktuose joki norm nebuvo. Dirbome kiek galdamos, kasme variai, kaip namie, u tat negaljome pasivyti sen stovyklininki, kurios lk, kaip raitos, per vagas. Tik vliau pamatme: jos tik ker iveria ir eina toliau, giliau esani bulvi neieko, kaip mes. Pietums gavome kopst sriubos ir aviins kos. Pieta vome valand, o dirbti turjome 10 valand. Netoli buvo didiu lis kopst laukas. Vienas kareivis nujs irov kopst ir at nes padav ms grupei, dar net peiliu surais, kad bt lengviau pasidalyti. Visos gavome po gabaliuk. Prarijome kaip med. Paskiau svarstme, ar mes tokios alkanos, ar tas kops tas toks skanus. Kiek prisimenu, Lietuvoje ali kopstai bdavo truput karts, niekas ali nevalgydavo, o ia saldus, sultin gas. Galimas dalykas, kad jie ia kitokio skonio, bet mes, be abejo, buvome ir pasiilgusios darovi. Prie vakar nustojome kasti. Buvome labai pavargusios. Bulvs buvo nepraartos. Kitoki ranki kasimui neturjome, tik kastuvus. Laimei, em buvo minkta, galima buvo u sta gar ker irauti. O jau didels tos bulvs, o jau graios! Dirva be akmen, kakoks molinis juodemis, sako, nei trti nereikia, nei didelio ems idirbimo, tik pasodinai bet kaip, ir derlius 131

puikiausias. Tikrai, em ia tai auksas viruje ir apaioje; visoki turt yra, tik tvarkos nra. Patys badauja ir kitus badu marina. Kol visur visos ubaig darb, kolei visk sutvark, mes turjome laiko. Susdome keturios ir pradjome dainuoti lie tuvikas dainas. Neblogai seksi dainuoti, pamatme, kad daug kas aplinkui klausosi ms dain. Mes kaip niekur nieko traukiame daugiausia kaimikas daineles. Pagaliau sidrsinu sios utraukme "politin". Neprisimenu pradios, tik i vidurio posmel: Tegyvuoja sausos normos ir nesaldinta kava, Neatskirti n i formos, kur Berlynas, kur Maskva. Nors vargas spaudia mus, bet kalinys kantrus, Jo veide ypsena, jis juokias cha cha cha... Dvi vilpyns vienas tonas, tai Berlynas ir Maskva. Viens raudonas, kaip tonas, kitas rudas, kaip uva. Nors vargas spaudia... Dainel perdirbta i kitos dainos, rodos L.. poezijos, pri taikyta kaliniams. Gaida linksma, gyva, lengva dainuoti, gerai sutarme. Net visi kaliniai aplinkui palinksmjo nuo tos dainos. Tik iriu, atbga kareivis rimtu veidu ir klausia: to takoj Berlynas-Maskva? Tuojau viena i ms, kuri kiek kalbjo rusikai, paaikino. Girdi, mes dainuojame, kad Berlyn nugaljo Maskva. Kareiv lis apsidiaug, nujo pas kitus, jiems persak, ir visi m diaugsmingai ploti. "Charao, charao, ieio, ieio" auk visi. (Gerai, ge rai, dar, dar.) Mes j diaugsmui dar kart perdainavome t pai dain, paios nesitverdamos diaugsmu dl pavykusio pokto. O jie plojo, auk. Paskui viena lietuv mus spjo, kad nebedainuo tume, nes i daugelio gali atsirasti, kas supranta lietuvikai, gali sksti, ir mes nukenttume. Galima es vl patekti teis m, ir prids daugiau met. T met mes nelabai bijojome, tik nemalons tie tardymai. Nutilome. Parjome namo vos kojas vilkdamos. Kur tik turjome koki kien, prisigrdome, dirvoje bda mos, bulvi. Prie vart paprastai bna krata, kentme baim, kad t bulvi neatimt. Senesns gyventojos viet mus vai riais klausimais. Kiekviename ingsnyje vis k nors suinoda vome. Kratos nebuvo, bulves parsineme. 132

Sibiro emlapis. Strle paymta Taieto apylink, kur buvo kalinama Elena Jucit. Taietas yra rytus nuo Baikalo eero.

Parjusios barak, radome didiausi netvark. Ms skudurai nukelti ant grind ir krvelmis sudstyti palei krosn, o ant nar, kur mes miegojome, sdjo ar guljo naujos gyven tojos, tik iandien atvykusios i Europos, bet ne i Baltijos vals tybi. Buvo visoki tautybi: ukrainiei, rusi, ydi ir kt. Kilo barniai, trukmas, reikalavome savo viet, bet niekas m s neklaus, niekas mums t viet negrino. Turjome sstis ant ems prie savo daikt ir ksti praeinanij kumiojimus. Prie akis stovjo problema, kur atsigulsim, jei ir sdti nesu telpame. Apirjau daiktus, pasigedau rankluosio ir sijono, kuris buvo dar geras, stiprus ir iltas, be to, ir vienintelis. Likau suneiotomis, plytaniomis kelnmis. Stovyklos gyveni mas su visomis savo problemomis jau gsdino mus; bet k da rysi, reikia ksti, neinia, kokie sunkiamai dar prie akis. Dievui garb! Vakarienei aviin sriuba ir po silk. Valgme ir dar norjome. Atsiguliau, prisimenu, pasimetus apsiaust maam 133

tarpelyje tarp sienos ir nar ant grind, tarp dulki ir vora tinkli. Guljau ant ono, nes kitaip verstis nebuvo vietos. Ta iau nra to blogo, kad neieit ger, blaks nebepiov, jos pilnai pasisotino virutiniuose auktuose, mums nebeteko j maitinti. Miegojau kaip umuta iki klimo. Oras barake buvo tvankus, taiau mes to nejautme. Ryt 6 val. prikl, ir vl ijome bulvi kasti t pai dirv. Ir vl taip pat pavargusios grome, purvinos gulme ant purvin grind. Tik parjusios gavome pavalgyti bulvi, nes i vakaro paprame senui, kurios njo darb, kad mums j ivirt. Kitas dienas bulvi parsinedavome daugiau. Buvo jau spalis. Prasidjo alnos. Rytais em buvo sualu si. Rankos sugrubo, itino, net per nakt neatsileisdavo. Taiau darb eiti norjome, nes ten grynas oras ir bulvi parsineam. Pasidalydavom su virjomis ir suvalgydavom su gauta silke. Alkis numalintas. Kart mes, lietuvs, mginom kepti laini. Pakvipo visame barake. Daugelis buvo n kvapo neuodusios per kelet met. Jos trauk t kvap ir, rodos, sotinosi juo. Ne smagu mums buvo valgyti, perdaug moni sek, o pasidalyti, kad ir po ma trupinl, neutekt. Viepatie, kaip ia rei kt stebuklingo padauginimo! Ir taip kasme ia tas bulves apie por savaii. U nar nakvoti teko tik tris naktis. mons ia keitsi kuone kasdien ia atvaiuoja, ia ivaiuoja. Vien dien, parjusios i darbo, radome laisv viet buvo daug ivaiavusi. Vl susikraus tme ant virutini nar, vl laisviau miegojome, bet nebe taip ramiai, kaip ant grind, nes vl reikjo maitinti blakes. Laim dar, kad ia mus tekankino tik i parazit ris. Blus i viso nra iame krate. Visaip spliodavome, kodl j nra, ir pri eidavom ivad, kad per alta em. Utli retai pasitaikydavo, nes sanitarijos pareignai stropiai kovojo prie "liaudies prie ". pirt ir ia, kaip kaljimuose, vesdavo kas 10 dien. Dra buius, kokius beturtume, reikia netis kartu, pirtyje yra kai tinimo krosnys, vadinamos "praarks", ir ten visus drabuius perkaitina, kartais net iki suspirginimo. Be to, danai eina per barakus medicinos punkto darbuotojos (daktar, sesuo ir sani tar), kiekvien ivelka ant nar iki nuogumo ir patikrina apa tinius drabuius. Tikrina labai danai, ypa sekmadieniais, kai neveda darb. Jei pas k rast parazit, visus drabuius turi neti "praark". Tikrindavo ir galvas, grasindamos nukirpti plaukus plikai, jei rast parazit. Aiku, toks "karas" neleido n 134

pasirodyti "pstininkms". Stebdavoms, kodl kitai dar biau resnei parazit riai blakms duota visa valia. Net ir Lu kiki kaljime blaki buvo gausyb.

30-ta kolona
Dar prie pus spalio mus pakrov traukin. Atsidrme vadinamojoje trisdeimtoje kolonoje. Visai neinojome, kur ji yra, kaip toli nuo Taieto. Niekas nepasako kaliniams, nei kur vea, nei kodl, nei kuriam tikslui. Pasako pasiruoti su daik tais ir pasiruoi, pasako eiti ir eini, pasako sustoti ir sustoji. Ir taip mogus virsta kakokiu robotu, vykdaniu kito vali, niekur neparodaniu savos iniciatyvos. Per ilg laik mogus visai nustoja mogik ypatybi, pasidaro tarytum ark lys, dirbs pagal eimininko komand, dar tiksliau: oks po pierinis "vokietukas". Kolonoje jau radome moter, viena kita buvo ir lietuv. Tuojau ir susidraugavome. I ms, kurios tuo ealonu atva iavome i Lietuvos, tik dalis patekome ia, kitos ivyko anks iau kitas kolonas, kai kurios liko dar neivetos. Buvo ia i kit stovykl sen stovyklininki. Jos atrod baisiai: isekusios, prastai apsirengusios ir labai nesugyvenamos. I patyrimo jos paindavo naujokes; inojo, kad jos atsivea laini ar ko kita, tenai negaunama (ypa pabaltiets), utat visokiais bdais sten gsi jas terorizuoti, iekojo priekabi, ypa vairios pareignsbrigadininks, barak tvarkytojos, darb vykdytojos, kad tos naujoks neapsiksdamos stengtsi papirkti jas kyiais. I pra di nesupratome, kodl jos bara mus kiekviename ingsnyje, aikiai matme, kad ieko priekabi. Vliau i kit suinojome, kad jos pratusios bti "tepamos". Tos visokios pareigns daugiausia bdavo russ. Turbt tik su maomis iimtimis jos buvo ir nips. Visur stovyklose tie pareignai, lengvesnio dar bo darbininkai, buvo vadinami "pridurkais". Ariausia i vis ia buvo komendante Charlamova. Ji tikrai komandavo. I toli buvo galima inoti, kur ji yra, nes visada vaikiojo rkdama, kiek tik jos stambs nasrai pajg iaukti. Buvo apkni, nei sekus, labai energinga, priekabinga, daug inojo ir labai do mdavosi kiekviena kaline tipika ekiste. Eidama beveik visada nedavosi didel pagal; teko girdti, kad tas pagalys ne visada bdavo be darbo, nors ji neturjo teiss juo operuoti, 135

nes buvo tokia pat kalin, kaip ir visos (sakydavo, kad 25-n). Ne be reikalo viena yd paskirstymo punkte sak, kad stovyk la nebt tokia baisi, jeigu joje nebt baisi moni. Kyla klausimas: kas tuos mones tokius baisius padar? Greiiausia stovykla. Gal ir mes netrukus tokios pasidarysime, nors dabar biaurims tokiais kalini kankintojais. Tvarka ir ia buvo ta pati, kaip paskirstymo punkte: kel davome 6 val., ivedimas darb 8 val.; patikrinimas liku si zonoje, po ivedimo, vakare vl patikrinimas prie tems tant, pavakare. Taip pat gretose po penkias visur reikia stoti. Skambalas pakabintas geleinkelio bgio gabalas. Kiek b gi jie turjo supiaustyti, iki aprpino visas stovyklas tokiais skambalais. Manau, kad ilg geleinkelio linij bt nuties i j. Ir maistas ia buvo toks pat: beveik 3 kartus dienoje avi kruopos. Per pietus duodavo dvejas kruopas: vienos bdavo sriuba, antros ko. Tos antrosios bdavo mieins, arba va dinamieji "prosai", geltonos kruopos, labai nesoios. Vakare gaudavome po silk. Tos silks buvo labai blogos, liesos, tie siog idivusios, jas vadindavome "diovininkmis". Gaudavo me ir ia por plyteli cukraus. Cukr ir duon dalydavo briga dininks padjja, vadinama pompabite. Atsinedavo maiel plytui ir dstydavo tiek krveli, kiek brigadoje moni. Pir ma paddavo po vien cukraus plytel, paskui maesnius ga baliukus, madaug visoms po lygiai. Kitos aplinkui kyriai sau godavo, kad nepasilikt sau koki plytel, nes toki atsitikim visur bdavo. Tie "pridurkai" visur glemdavo, k galdami, kaliniai gaudavo maiau, negu buvo skiriama. Pirmiausia vog davo bazi virininkai, toliau sandlininkai, virjai, pagaliau tie dalytojai, ir visur taip. i kolona, kaip suinojome, buvo ne darbo kolona. J tokias kolonas, paprastai, bdavo suveamos silpnesns kalins, tru put pailsinamos ir skirstomos darbo kolonas. Bet ir nedarbo kolonose stengdavosi kiek galima kinkyti darb. Nemaai darbo bdavo ir stovyklai aptarnauti. Pradioje reikjo pasir pinti malkomis. Stovykloje visai nebuvo kuro. Aplinkui buvo mikai. Rytojaus dien ived mus mik parsineti malk. jome su diaugsmu. Seniai beturjome laims bti mike. Ka reiviai su durtuvais ant autuv vamzdi lydjo mus, bet ne labai rk, nereikalavo didels drausms. Perjome geleinke lio linij, u jos buvo graus puynas. Vaikiojom beveik lais136

Taip atrod manakos.

vai po mik, rinkoms malk ir dviese neme ant pei. Ka reiviai visai neirjo, kas kiek nea, utat Charlamova parod savo komandavimo men: ji bgiojo nuo vienos poros prie ki tos ir rk visa gerkle, kad per maai neame, kad per plonus rstgalius imam. Pati nieko nene, tik rkavo, kad net mikas skambjo. Naujokms buvo baisus tas riksmas, o senosios sto vyklininks visai nekreip dmesio t jos riksm, matyt, buvo jau pripratusios. Vliau ir mes pripratome: "pridurkai" visada rkia ant kalini, nes jie nieko kita nedirba, tai nors gerkle turi dirbti. Kuris nemoka ar nenori rkti, keikti, plstis, tas ne gali bti "pridurku". Toks jau neraytas statymas. Vakare patikrinime pamatme bais vaizd. Visos buvome sustojusios po penkias centrinje gatvje ir laukme, kada skai iuos. Priirtojai kakur dingo, nesirod. Pagaliau pamatme juos ateinant su didiausiu triukmu ir keiksmais i vieno ba rako. Jie vedsi kelias moteris, surakintomis upakalyje ranko mis, stumd jas, spard, keik "matais". Vien priirtojas stm nirs, ji smarkiai krito ir nesikl. Rytojaus dien j ive ligonin: buvo lus ranka. Isigandusios klausme 137

viena kitos, kodl jas taip kankina. Senosios lagerininks visai nesijaudino, kitos net pyko ant t moter, kam erzina prii rtojus, trukdo tikrinim ir vargina visas. Tai buvo vadinamosios "manakos". Jos geruoju neidavo nei patikrinim, nei darb; tokie skandalai vykdavo kasdien. Virininkai nenorjo nusileis ti, o jos irgi buvo nepalauiamos. Jos protestavo u tai, kad jas tik dl tikjimo kalina. Toki "manak" ir dar kitoki ia b davo, kaip vliau patyrme, beveik kiekvienoje stovykloje. Pri irtojai vargdavo, taip pat ir kaliniai. Teko girdti, kad ir vyr stovyklose buvo tokios ries kalini. * Netrukus po atvykimo buvo leista parayti po laik. Buvo praneta, kad laikus galsime rayti po vien per pus met. Rayti reikjo rus kalba, kurios daugelis naujoki nemokjome. Mokanios padjo nemokanioms, rame po maai, nes se nosios spjo, kad danai laik neisiunia, jeigu perdaug ar ba kas nors netinkama parayta. Kiekviena norjome duoti i ni, kur esame, utat buvome atsargios, daug nerame. Netrukus, t.y. apie pus spalio mn., prasidjo aliai. ia visada apie t laik prasideda stiprs aliai ir la be atly dio iki madaug kovo pabaigos ar balandio pradios. Mes, naujoks, daugumas buvome menkai apsirengusios ir apsiavu sios. Drabuiai kaljime buvo sudil, o kit retai kuri turjo. Mano batai buvo kiauri. Laimei turjau vilnones puskojines, bet ir jos neapgyn nuo alio, nualau vien kuln. Nors darb menkai apsirdiusi nevar, bet sualdavome patikrinimuose po valand ar daugiau stypsodamos, kojomis trypdamos, kol priirtojai prasitampydavo su tomis "manakomis". Barakai buvo pastatyti abiejose pusse didiosios gatvs. J buvo penki ar ei, po dvi sekcijas-kambarius. Kiekvienoje sekcijoje po 70-80 moni. I viso galjo bti kokie 300-700 mo ter. Pagal tautyb daugiausia buvo ukrainiei. Lietuvi buvo kelios deimtys, madaug 10%. Latvi ir esi gal kita tiek. Buvo kelios yds, buvo jauna japon, kuri vadino Juriko, ir keletas kit japoni. Buvo ir kini. Viena nebe jauna kin dar turjo maas kojytes. Seniau kinai jaunas mergaites apaudavo kakokiais maais batais, kurie neleisdavo kojoms aug ti. J kojos likdavo maos, mergaitei uaugus. Maiau tas nu kankintas kojas, net baisu pasidar: koj pirtai buvo sukryp, vienas ant kito ulip, o kojyt maa, silpna, utat eidama ji 138

krypuodavo. Kitos kins neturjo toki koj, tik ta viena. Ms brigadininke "Listiajeva" buvo taip pat i Kinijos (Charbino), bet ji buvo rus, matyt, emigrant, nuo revoliucijos pabgusi Ki nij. Kai Kinija "paraudonavo", rusai visus savo pabglius pa sim i Kinijos ir sudjo stovyklas arba nuud. Ypa daug toki bgli nuo revoliucijos laik buvo i Charbino. Buvo viena rus Morozov i Pekino, ji saksi gimusi Vilniuje. Po revoliu cijos gyvenusi Pekine. I profesijos buvusi urnalist, turjusi didel staig, prabangiai, turtingai gyvenusi. Buvusi pastama su Mussolinio entu grafu Ciano, kai jis dar nebuvs "dus" entas. Aretavus, tarp kit "nuodmi", jai buv priskaityta ir toji paintis su grafu Ciano. Ji gerai mokjo angl kalb, rodos, buvo kakokio Amerikos laikraio atstov. Ji sakydavo: "A ne turiu prie, bet mano daiktai j turi". Ji turjo graius rudus kailinius ir mlyn ilkin antklod. Tie daiktai turjo prie. Ji net norjo juos parduoti, kad nereikt ksti baims dl j netekimo u dyk, bet niekas nebuvo tiek turtingas, kad galt nupirkti, inoma, u maisto produktus, nes tie ia buvo labiau siai reikalingi, pinig ia niekas neturjo. Buvo viena lietuv mokytoja, jau kelet met ia pravar gus. Ji mus spjo nepasitikti rusmis ir ydmis, nors jos at rodyt geros, daniausiai esanios uverbuotos nipmis, ne paisant, kok darb dirbt. Viena msiki, emait, turjo emaitikas medines klum pes "seles". Ji atvaiavo tomis klumpmis apsiavusi. ia ji buvo laiminga, jas turdama, nes jose taip nela kojos, kaip batuose. Nakt ji pasiddavo tas klumpes prie nar. Barakai i pradi buvo neurakinti, naktimis turdavom, reikale, eiti lauk. Aplinkins labai griebdavo tos emaits klumpes, nes lengva apsiauti bei nusiauti. Kai jai paiai prireikdavo, ji da nai nerasdavo ir imdavo visur iekoti, bartis, pakeldavo triuk m nakties metu. Vliau, viduriem, matyt, buvo toks sakymas barakus naktimis m rakinti. Prieangyje pastatydavo i vakaro statines su viel ausimis. Ryt tas statines reikdavo ineti nurodyt patvor, prie iviei, ir ipilti. Nedavome i eils pagal brigadininki patvarkym. U t vielini aus per kidavome pagal ir dviese gabendavome. Kadangi buvo stip rs aliai, tai ipiltas statini turinys tuojau sualdavo. Utai per iem supylme ger kaln. Apie balandio mn., kai sau l gerokai dienodavo, tas "kalnas" m tirpti ir labai dvokti. Tada virininkas sak "kaln" iveti. jome su kastuvais ir 139

dalbomis, kapojome t led, krovme statines ant rogi ir veme i zonos laukus. Ilgai ten kapstms po t "kaln", kol sutvarkme... Prasidjus aliams, i kakur atvar 22 pusdvsius kuinusarklius. Matyt, i kokio kolchozo atve, kai atliko nuo vasaros darb. Jie buvo idiv, apep, biaurs. Atve ir ieno darin, u stovyklos rib. Kasdien mums reikjo eiti juos pa erti ryt ir vakare. Pagirdyti varydavome ant ups, buvo prakirsta eket lede. Toji eket greit ualdavo, kiekvien kart reikdavo i naujo kirsti. Up buvo nemaa. Klausinjome, kas ia per up, koks jos vardas, bet n viena i kalini neinojo, o priirtojai nesako, jiems udrausta pasakyti. Vliau gir djome, kad tai buvo una. Tie arkliai niekur nebuvo naudojami, pavasar juos ived. Per Kaldas kai kurioms mums lietuvms reikjo eiti i eils t arkli erti. Ukrainiets pasisil pakeisti mus, nes mums buvo didel vent. Ukrainiei Kaldos yra senuoju kalendo rium 13 dien vliau. Kai buvo j Kaldos, mes joms neleidome eiti arkli erti, nujome u jas. Per alius sddavome barakuose beveik be darbo, kolei gavome drabui. Juos gavome gerokai pavluotai. Dav vati nes kelnes, veltinius, "bulat" imtasil vatin. Gavome ir vatines pirtines. Dalis, kurios jau seniau buvo stovykloje, buvo apsirengusios anksiau. Gautieji rbai buvo seni, sulopy ti, suskret, bet vis iek tiek gyn nuo alio. Ypa veltiniai daug padjo juose kojos nela. Veltini letenos bna kietos, net ir neperlampa greitai. Nakt tais drabuiais apsiklodavome miegodamos, nes gautosios antklods buvo plonos, ineiotos, maai teild. Gavome ir vatinius iuinius ir iaudines pagal vles. Miegoti nebuvo alta, nes vis laik krenosi dvi kros nys, Be to, kiekviename barake apie 80 moni. Net tvanku bdavo ant auktutini nar. mogus prie mogaus sugul, vie nas kit ildo. Tik prie lango bdavo aliau, kartais atsikel davo kai kurios aparmojusiomis galvomis. Paklodi nei ant valkal beveik niekas neturjo, j niekam nedav. Maai te buvo toki, kurois turjo i siuntini. I viso ia buvo visos la bai neturtingos, nes daugumas atvaiavusios i Europos ar Azi jos kit krat, ir dar negavusios siuntini. Danai neturjome n lopo susilopyti sudriskusiems savo arba gautiems drabu iams.

140

Vagil
Netrukus, atvaiavus i viet, pradjo prati smulks daiktai. Visos m sekti ir pagavo vagiliaujant vien su mumis atvaiavusi lietuv. Tai buvo nebe jauna moteris, vardu Ona. Kai ji buvo u rankos pagauta, mums visoms buvo didel gda, o svetimosios labai stebjosi. Viena sena est, jau ilgai kla jojusi po stovyklas, pasak: "Nuostabu, kad lietuv vagia. Kiek inau, lietuvs niekada nevogdavo". Ir kitos svetimosios steb josi. Paprastai ir kitos politins kalins nebdavo vagils; tai buvo kriminalini, vadinamj "batavik" profesija. O ia buvo vadinamoji speckontingento stovykla, t.y. vieni politiniai. Visa stovykla sujudo, suneko apie t vagil. Atsirado lietuvai i, kurios kartu su ja Lukiki kaljime buvo ir gerai j pai nojo. Jos pasakojo, kad ji u vagyst ir kaljiman patekusi, jai reikt bti su kriminaliniais, o ne ia. Netoli jos nam, pami kje, partizanai ve papiaut kiaul sau maistui. Ten jie ka ko nusigand, palik t kiaul ir pabg. Ji utikusi t kiaul, atsineusi rankius ir musi eimininkauti. Taip beeimininkau jant, j utik milicininkai ir tenai j aretav. J apkaltin, kad partizanams dirbusi, ir pritaik politin straipsn, nors ji ir sakiusi, kad norjusi parsineti sau msos. Jeigu nebt pri jung politikos, bt turj j paleisti, nes ia nebt jokio nusikaltimo, jeigu ji rado pamest ir pasim. Taiau visur ir visada buvo noras kuo daugiau apkaltinti, kuo daugiau ive ti, tai ji ir gavo "u politik" 10 met stovyklos. Buvusios su ja kartu kaljime pasakojo, kad ir tenai ji elgsi ne taip, kaip politins. Ji praneinjusi budintiems pareignams visk, k udrausto turjo ar dar jos draugs, kurios buvo toje paioje kameroje, pvz. kas turi adat, kas barkina sien Morzs ab cle ir kt. U tas paslaugas ji, matyt, tikjosi, kad jos neteis, utat, kai suinojo, kad ir jai skyr t pai bausm, kaip ir kitoms, "ervonc" (10 met), mus verkti, raudoti: "U k jiems pasakinjau! Kad biau inojus, biau nieko nesakius"... I to draugs supratusios, jog tai jos "nuopelnas", kad priir tojai visk inojo, kas kameroje dedasi. Prajo keletas dien nuo vagils sugavimo. Jau buvo ap rimusios ir nekos. Vien pavakar, prieblandoje, kai dar ne buvo udegtos lempos, igirdome kakok nabdes. Tuoj pa matme, kaip kelios jaunesns ms tautiets priselino i u pakalio prie vagils, umet jai ant galvos antklod, parvert 141

ant nar ir m kalioais tvoti upakal. Toji rk, maurojo, bet apmuturiuota galva maai teirk. Merginos gerai j pritvojo ir pasak, kad kit kart daugiau gausianti, jeigu dar vogsianti arba eisianti skstis u t apklim. Pagras net negyvai pri muti, jeigu dar nusikals. Po to nebeteko girdti apie naujus nusikaltimus. Sunku k ir bepavogti, jeigu visos ino ir seka.

Ukrainiets dainuoja
Ukrainiets ia buvo dvejopos: vienos seniau buvusios rus valdioje, kitos tik per II pasaulin kar patekusios komunis tin "glob". Daugiausia buvo i buvusi Lenkijos srii. Pir mosios buvo panaios ruses, antrosios vakariets labai skyrsi savo charakteriu nuo pirmj. Jos daugiau buvo pana ios pabaltietes. Pirmiausia atkreipme dmes ukrainietes u j dainas. Vos tik atvaiavome, jos tuojau parod mums savo men. Antr vakar, po patikrinimo, jos sustojo ratu ir udaina vo "Kari oi, iorny brovi"... Labai graiai dainavo, ir toji dai na labai man patiko, nutariau btinai imokti. Netrukus igirdo me i j ir daugiau dain jos buvo viena u kit graesns. Ir kaip jos graiai dainavo, keliais balsais, ir tie balsai kako kie ypatingi, ne tokie, kaip kit. Tikrai, po ital ukrainieiams reikt skirti antr viet u dainos men. Net ir senuts ukrai niets tebeturjo graius balsus. Vliau teko ne kart igirsti jas giedant, i tikrj, atrodydavo lyg koks angel choras gie da. Toje pat kolonoje suradau ukrainiet student(Ad Arap iuk), kuri man ura odius keli dain, o gaid imokau i j besiklausydama. "Kari oi, iorny brovi", "Divka v sinich stojala", "Leti moje dumo", "Oi divina umit hai", "oven chitajetsia sered vody", "Uov vidvanyj gojavyj", Kald giesm "Oi raduisia zemle" ir kt. Vliau ne syk buvo prog ir dainuoti su jomis kartu. Udainuodavome ir mes lietuvikai. Dainuoti ia nebuvo draudiama laisvu laiku. Sekmadieniais susirinkdavome kur nors vien barak, pasimelsdavome, pagiedodavome, k atmindamos. Maldaknygs neturjome. Kai kurios turjo atsive usios i kaljimo duonini roani, vartodavome j roanius. Pora roani dar turiu ir ia. Vienas paios padarytas Lukiki kaljime 1949 m., antras smulkutis, gautas 1953 m. ruden Vil 142

niaus paskirstymo punkte i dviej jaun lietuvaii-sesui. * Stovyklos virininkas kap. Paulenko buvo geras mogus. Jis niekada nesikeik, nerk, nepldo kalini. Visada buvo man dagus ir monikas. Mes ne syk sakydavome, kad jis vertas ge resns tarnybos, negu ia. Koks ia gyvenimas kultringam mogui tokiame mike su kaliniais. Jo trobel atrod tikra ba k, maut, ema, aplinkui purvynas, ir kelios vitos vaik iodavo. Kiti virininkai irgi buvo kariai: kapitonai, majorai, net pulkininkai. Iki kokio paeminimo privesti soviet armij kari ninkai pastatyti kalini saugoti, gyventi mikini slygose. Ne syk kalbdavome apie juos. Buvo kalb, kad ia skiriami kuo nors nusikalt karininkai, bet nenortum tikti, kad tiek daug karinink bt nusikaltliai. Gyvendami tokiose slygose, jie tikrai gali pasidaryti laukiniais.

iaurs pavaist
Vien vakar, rodos, i rudens, prie Kaldas, po tikri nimo dar vaiktinjome centrinje gatvje, kaip danai vaka rais. Paymtina, kad ia vakarais bna labai graus dangus. Visoki spalv debesliai plauko, dangus bna ir alias, ir m lynas, ir raudonas, ir violetinis. Mums, naujokms, ibuvusioms po metus ir daugiau kaljime, kur buvo udrausta net pro lang pairti, dabar pasidiaugti spalvotu dangumi buvo nemenka pramoga ir laim. T vakar ypating spalv nebuvo. iaurje buvo kakoks rausvumas, lyg po saulleidio. j nekreipme dmesio. Paskui pamatme, kad senosios kalins briuojasi, iri iaur, kalba, pasakoja, lyg apie kak nepaprasto. mme stebti ir tikrai pamatme nepaprast vaizd. iaurje dangus vis labiau rau do. I to rausvo ploto kilo raudoni ruoai ir drieksi vis toliau dangaus skliaut, palengva pasiekdami zenit. Mums tas vaiz das kl kakoki prietaring baim. Greit atsirado mokani pranaauti, splioti, i to, k pergyvenusios, k maiusios, k girdjusios apie panaius atvejus. Raudonas dangus ir ugnies stulpai bn prie karus, revoliucijas, ems drebjimus, badus ir kitokias monijos nelaimes. Kitos vl tvirtino, kad tai ess paprastas gamtos reikinys, juo toliau iaur, ariau aiga lio, juo daniau bn tos pavaists matomos. Prisimenu, ir Lie 143

tuvoje seniai teko girdti apie retkariais pasitaikanius pana ius reikinius ir tokius pat aikinimus. Taiau dabar niekas juose neiri pranaikos reikms, nes fizikos mokslas pakan kamai juos iaikina. iaip ar taip, bet mums buvo baugu. Apie 10 val. sujome barakus, nesulaukusios, kol tas reikinys i nyks. Ryta nieko nebebuvo. * altis, prasidjs apie pus spalio, vis didjo. Lapkritis bu vo altesnis, gruodis dar altesnis. I pradi sniego nebuvo. Centrins gatvs kelias nuo alio susproginjo ruoais, skersai nuo griovio iki griovio pasidar plyiai. Vliau prisnigo dau giau kaip pus metro sluoksnio sniego. Barak langai uburb jo ledais, net viduje buvo aparmoj. Guldamos ant nar, gal vas atsukome asl, nes kojas galima lengviau apsaugoti nuo alio, negu galv. Krosnys krenosi dien ir nakt. Brigados buvo siuniamos mik, piov medius, daugiausia puis, ir rogmis ve, be arkli. akas palikdavo mike. Malkos buvo alios, nedeg, nypt, putojo. Barak budtojos, vadinamosios "dnevalnos" nuolat budjo prie krosni, nes ugesus sunku b t beukurti. T budtoj buvo dvi pamainos dienin ir nak tin. Stebjoms, kad ia, mikuose gyvendami, taip vargstame dl malk. Juk pilni mikai stai ir nuvirtusi sausuoli, o piauname alius medius. Be to, juk i stovykla ia buvo ir va sar, kodl negaljo pasirpinti iemai lauro. Daug kas buvo mums neaiku, daug kas paaikjo, daug kas ir liko neaiku; bet viena paaikjo, kad itokioje santvarkoje niekas nesirpi na ateitimi, o tik stengiasi lengviau praleisti dien. Virininkai visur inojo, kad lietuvs, ests ir latvs moka visoki rankdarbi. Paymtina, kad rusai daug kur neskirda vo pabaltiei, vadindavo bendru vardu "latii" (latvs). Jeigu kam reikdavo k numegzti ar isiuvinti, tai vis kreipdavosi pabaltietes. Taip ir ia tuojau kelet pasodino megzti, net darb nevar, kad tik dirbt rankdarbius. Brigadininks vis laik ragino, kad tik greiiau dirbt, girdi, virininkas turi iva iuoti, jam jau reikia ir pan. Laiko buvo daug, ypa vakarai tokie ilgi. Visa bda, kad viesa buvo menka. Elektr turjome stovykloje, bet ji daugiausia buvo naudojama apviesti tvoroms aplink stovykl, kad kalins nepabgt. O barakuose tebuvo tik tamsios lemputs. Kita klitis trko mediagos.. Nebuvo galima k nors pasidaryti sau geriau. Kiek galdamos mergai 144

ts dirbo. Ardydavo suplyusias kojines, kelnaites, skareles, supeiodavo, tais silais siuvinjosi pagalvles, apmezginjo nosinaites, darsi apikaklaites i koki nors lop. Daug kas tu rjo adat ir virbal. Virbalus pasidarydavo paios, nes vielos gabal danai kur nors ia zonoje pavykdavo surasti ar dar b ijus. Kas turjo suplyus megztuk, kojines ar kit kok ardom daikt, iardydavo ir megzdavo i t sumazgyt sil gali k nors nauja. Taip slinko pirmosios iemos dienos Sibire. Bet jos slinko greitai. I ryto bdavo pramoga, sapn pasakojimas ir aikini mas, Visos, vis tautybi, visoki religij ir sitikinim, be iim i mgdavo tuos sapnus aikinti. Daug kas melsdavosi, giedo davo, dainuodavo. Tame paiame kambaryje buvo galima pri siirti visoki scen: vienur gieda, kitur barasi, keikiasi, mu asi, kitur meldiasi, kitur anekdotus pasakoja, kitos miega, val go, svajoja, dirba ir t.t.

Pirmos Kaldos stovykloje


Artjo Kaldos, lidnos ir neramios. Sunku pergyventi ven tes tokioje bklje, nes prisiminimas artimj, savojo krato, sa v paproi skaudiai atgyja kiekvieno irdyje. Kuo atymti ventes? Aiku, melsims. Ir dabar meldiams tai ms pa guoda, stipryb. Ir nieko daugiau. Gal gausim laik i tvy ns? Siuntini nesitikime, nes ilgai eina, o mes laikus su ad resais dar ne taip seniai isiuntme. Vien pavakar, prie pat Kaldas, eina "nariaik" per barakus, aukdama i lapelio kelet pavardi. Igirdau ir savo pavard. Iauktosios gauna siuntinius. Jie atjo skirstomojo punkto adresu, i ten persiunt kolon. Taip netiktas siunti nys, prie pat ventes, kada jis taip reikalingas! Jame tarp kitko buvo milt, uogiens, aguon, liik, net ir plotkel. Atiduoda mas priirtojas ilgai apirinjo plotkel, net prie vies, prie lang pervelg. Sunkiai davsi tikinti, kad tai valgomas daiktas. Vis dlto atidav. Teko girdti, kad kai kada atimdavo. Taigi vents bus kuo atymti. Ir moni gera irdis, rpestin gumas teik didel paguod. Atsiunt visai svetimi mons; gi mini, artimj neturjau, o tolimesni net neino, kur esu, ne inia ir jie kur yra po toki audr. Russ stebjosi, kad svetimi mons atsiunt siuntin. Joms ir namikiai nesiunia. Bna to ki, kurie vieai atsiada j, isigina giminysts, nes turti ar145

tim gimin politin kalin danai bna pavojinga. Ruoms Kioms. Lietuvi buvome apie 30. Paaukojau visk, kas buvo tinkama Kioms, pasilikau sau tik ms. Buvo dar ir kita gavusi siuntin. Be to, senesns stovyklos gyventojos mokjo i duodamo maisto kai k padaryti. I duonos ir cukraus darydavo tortus. I duodam gerti "mieli", pridjus cukraus, galima iplakti krem, ia vadinam musu. Visos stojome dar b, kas k mokjome, kas k galjome, ruome. Ir suruome. Po tikrinimo Ki vakar barako aslos viduryje sustatme stalus, suradome ioki toki paklodi stalui apdengti. Parsi neme ieno, po staltiese iek tiek paklojome. Pasikvietme vien kit atstov i kitataui ir uventme. Pradioje malda, paskui viena buv. mokytoja, sena stovyklos gyventoja, pasak kalb lietuvikai ir rusikai, kad visos suprast vents reik m, nes rusams ir ukrainieiams Kaldos buvo vliau. Visos kitos barako gyventojos sdjo ant virutini nar ir irjo ms vents. Mes atsiprame, kad negalime visas pavaiinti, per menki ms itekliai, linkjome visoms kuo greiiau ieiti i kaljimo ir vsti kitas Kaldas namuose. Niekas mums netrukd, atrodo, niekas ir nepavydjo, visos tyliai dalyvavo ms ventje. Priirtojai neatjo, gal ir nenujaut, kad ven iame. Savas ventes jie ino, o ms danai praiopsodavo. Rytojaus dien daugiau meldms, nieko nedirbome, u mus arkli paerti jo ukrainiets. Nieko ypatinga neatsitiko, diena prajo ramiai. Tiesa, reikia paminti, kad buvo nepapras tai alta. Priirtojai sak, kad altis siekis 70 C. Tik tos dvi dienos, pirmoji ir antroji Kald diena, tebuvo tokios altos. Net ir vliau jau neteko pergyventi toki ali. Niekas niekur njo darb, iskyrus arkli rim. Einanios lauk (buvo sakyta) usirio nos skarele, nes tuojau gali j nualti. Akys aparmojo vos galima buvo matyti, o kvpuoti buvo sunku, tiesiog dusino. Po trylikos dien buvo staiatiki ir graik katalik Kal dos. Russ ir ukrainiets vent. Rusi buvo maai, dar ir tos paios ne visos tikinios, u tai nematme, kaip jos vent. Kas kita ukrainiets. Jos labai graiai giedojo visokias kaldines giesmes, vien imokau, "Oi raduisia zemle". Be to, Kald vakar jos "kalendavojo". Neinojome, k tai reikia, kol ne pamatme. Tai savotika inscenizacija. Keletas moter apsiren g viena angelu, kita velniu, karaliais, buvo ir Erodas ir gil tin, baltai aprengta su dalgiu. Piemuo vedsi ok. J padar apvilkusios moter iverstais kailiniais. Oka spyrsi, nenorjo 146

eiti, muama, tampoma vos vilkosi. Susdome ant virutini nar ir irjome "parad", palengva ygiuojant per barak. Giltin jo pirma, dalg iklus. Kiek pajus "nukirto" Erodui galv, taiau jis vistiek ygiavo pirmyn. Paradas turjo eiti to liau, per visus barakus. Staiga pamatme, kad mirtis, dalg i klusi, tekina parlekia atgal. Nulk kamp paiam barako gale ir pasislp. Prie dur girdjosi triukmas. Pasirodo, visa eisena tarpduryje sutiko priirtoj, ir tas pakl triukm, sak kuo greiiau eiti visoms ant savo nar; girdi, jokie vaik iojimai nes leidiami, m grasinti bausmmis, karceriu. Vi sos nusigando ir ilakst. Juokms, kad ir velnias su giltine priirtojo bijo. Taip pasibaig vent, taiau kaldins gies ms aidjo kelet savaii. Graiai giedojo tos ukrainiets, ir visoms buvo giedriau, jautme ventik nuotaik, kaip kadai se tvynje Kald laikotarpy su kaldinmis giesmmis ba nyiose. Nauji metai prajo nepastebti. Prasidjo 1950 metai. Pradia j buvo tokia pat, kaip ir 1949-j pabaiga altis, alkis, arkli rimas, malk neimas i miko ir visos prikimt barak scenos, beveik kiekviename barake tos paios. Buvo viena naujiena, tiksliai neprisimenu datos naujas valdios statymas, veds mirties bausm. Neinau, nuo ka da anksiau buvo panaikinta mirties bausm. Aukiausia baus m iuo metu buvo 25 metai kaljimo ir dar 10 met "be teisi", t.y. be teiss balsuoti ir bti renkamam valdi ir dar kitoki pried. Taiau teko girdti, kad popieriuje buvusi dar kita di diausia bausm tai itrmimas i Soviet S-gos rib. Bet neteko girdti tokio nusikaltlio, kuriam i bausm bt pritai kyta, matyt, niekas taip didiai "nenusikalto". Oficialiai i baus m nei kalt, dl kurios ta bausm bt duodama, nebuvo pa skelbta. Jeigu tai bt buv paskelbta ir vykdoma, tai mons masikai daryt t nusikaltim, nordami gauti t aukiausi bausm itrmim i Soviet S-gos. I tikrj, jeigu ir buvo toks statymas, tai tik usieniui klaidinti. Taigi, vedama mirties bausm u mogaus nuudym ar ba pasiksinim kieno nors gyvyb. Visos gavome pasirayti, kad is statymas mums inomas. Neteko matyti n vienos, ku ri is statymas bt sujaudins. Visos rams juokdamosi. Ne viena sak, kad anksiau tokio statymo reikjo, tai maiau bt stovyklose uv moni nuo plik rank. I tikrj at 147

rod, kad ms tarpe nra toki, kurioms tas statymas pavo jingas. Nors buvome alkanos, bet, jeigu kas bt man pasi ls vit su slyga, kad pati paplauiau, nebiau jos pamus. Ir daug buvo toki, ypa pabaltiets ir kit naujai uimt kra t piliets. Taiau kitas reikalas kriminalini kalini stovyklose, kur kasdien vykdavo udyns, net be svarbesns prieasties. Senesns kalins, kurioms anksiau teko bti su kriminaliniais, pasakojo baisi dalyk, apie vadinamuosius "blatniokus". Jie udydavo kalinius savo aplinkoje dl menk prieasi. Jei ku riam nepatiko kuris kalinys ar jam nusikalto, jis sda su kitais tokiais pat loti kortomis ir stato t mog bank. Kas pra lo, tas turi t mog nuudyti. Jeigu pareigotasis jo neudys, tai pats susilauks nuudymo. Tokie buvo "blatniok"-kriminalis t nerayti statymai. U kiekvien nauj nuudym kaltininkui priddavo baus ms dar 5 metus stovyklos. Bet k tai reikia tokiam, kiuris turi 25 metus bausms arba nusipelns dar daugiau. Tokiems tai nelengva buvo pasirayti, t.y. suinoti apie t naujj statym. * Vis dlto i iema mums buvo nelabai sunki, nes i 30-ji kolona buvo nedarbo kolona. Kakur netoli buvo 9-ji kolona, miko "pavalo" (kirtimo). Buvusios tenai skundsi nepaprastai sunkiais miko kirtimo darbais, didiulmis normomis. Aprpi nimas maistu ir drabuiais darbo kolonose buvo geresnis, bet darbas ne pagal jgas, ypa moterims. Kai iemos pradioje ir mums dav drabuius, nors viskas buvo seni, sulopyti ir suply, taiau ir tokiais diaugms, nes daugelis buvome be iltesni drabui. Laimingi tie, kuriems namikiai suspjo atveti prie iva iavim. Bet daugelis buvo neaprpinti. Msiks moterys nesi jaudino dl tos baidyklikos aprangos, svarbu, kad nesualtum, o puotis nebuvo jokio noro. Svarbu ilaikyti gyvast ir sveikat bent ioki toki. Kam tas viskas? Neinojom atsako klau sim, taiau mumyse ruseno kakokia vilties kibirktl, lau kme kakokios permainos, kakokio stebuklo, kuris turt mus igelbti. iaip ar taip galvojant, atrod, kad ilgai taip negali bti, vistiek turs kas nors keistis. Mums atrod, kad kitos didiosios valstybs darys ygi, kad tie naujai uimti kratai, j gyven tojai, nebt sunaikinti. Mums atrod, kad laisvasis pasaulis ino bent iek tiek apie ms kanias. Taiau, kaip vliau su
148

inojome po daugelio met, buvo prieingai: vakar didiosios valstybs buvo palaiminusios maj taut sunaikinim. Ir gerai, kad mes to neinojome, gyvenome viltimi, kuri, sakoma, yra kvaili karalien, bet vis dlto kiek daug ji mums padjo iuo baisiu laikotarpiu. Grkime prie kasdienybs. Stebjoms, kad russ moterys visai kitaip nusiteikusios buvo ir i kaljimo norjo pasidaryti gyvenim. Jos stengsi puotis, nors ir neturjo kuo, nors tuos paius skudurus stengs gauti geresnius, tinkamesnio dydio. Jos dasi lpas, antakius bet kokiais pietukais. Kart viena msiki saksi maiusi vien rusel, kuri pirtu brauk per kalkmis nubaltint barako sien ir tom kalkm tep sau vei d, atseit pudravosi. Tiesiog juokinga ir gaila buvo irti jas, kai prie apdriskusi vatini kelni ir "bulato" raudonuodavo iteptos lpos. Turjo jos, matyt, kok tiksl. Ivestos kur nors prie darbo, begdikai lsdavo prie saugojani kareivi, pri irtoj, net prie virinink. Kit vyr ia nebuvo. Ne viena susivejodavo ir pdin. Ir ioje kolonoje kelios moterys pagim d. Netrukus jas ive kit kolon, specialiai skirt motinoms. Ir nieko nuostabaus. Kaip vliau patyrme, jos ir laisvje tu rjo pana gyvenim, panaias slygas. Per eil met pripra tusios, nieko geresnio nelauk, nesitikjo, grieb i gyvenimo, k pakeliui galjo sugriebti; nes inojo, kad kitokio gyvenimo nesulauks. O naujai uimt krat moterys, pripratusios prie monikesnio gyvenimo, lauk geresni laik. Senesns kalins, ypa maskviets, kurios gaudavo siuntini, turjo atsist rb ir graiai rengdavosi. Kitos, siuntini negaunanios, pykdavo ant j, kam gadina kaljimo vaizd. Girdi, jos i siuntini apsi rengia, o virininkai reklamuoja, rodo jas kiekviena proga ir giriasi, kad jie kalinius taip gerai laik, kad kalins geriau at rodanios u laisvsias, lyg tai bt valdios nuopelnas.

Di pirkliai
Po pusiauiemio dienos ilgjo labai spariai, bet aliai buvo stiprs, be jokio atlydio vis iem. Pavasarjant kart zon atygiavo kakokie nematyti trys virininkai su vad. "planetmis" prie ono kadaruojaniomis, pritvirtintomis prie odinio raiio, permesto per pet. Senosios kalins m nibd ti, kad jau atvaiav kokios darbo stovyklos virininkai pasi 149

rinkti darbui tinkam i ms kolonos. Naujoks tuojau dav jiems vard, pavadino IIKOVAIS pagal Gogolio "Mirusij siel" heroj Ciikov, kuris, nordamas pasirodyti turtingas, vainjo pas kitus dvarininkus ir supirkinjo mirusius baudiau ninkus, atseit, buvo mirusij siel supirkintojas. Taiau ie "iikovai" pasirod kitos ries. Jie sitais virinink darbo kambaryje ir m kviesti kalines po vien pas save. Greit su pratome, o kurios nesuprato, toms paaikinome, kad tai "sau gumo" agentai, vadinami "Operos naalnikai", kitaip sakant, ekistai, kalini vadinami "kmais". Russ irgi sakydavo "Kum", o mes, lietuvs, susitarme vadinti "kriktatviais", kad kitos nesuprast, apie k kalbame. Atsarga gdos nedaro. I pradi tie "kmai" pasikviet vien inteligentik, vidu tinio amiaus rus, paskui dvi maskvietes ydaites, kurios buvo labai susidraugavusios, ir kelet kit. Pakviesti ateidavo ba rak priirtojos su rateliu. Pareidavo po vien, akis em nudrusios. Niekam nieko nesipasakojo, veng net prisiminti apie tuos priverstinius vizitus. Kitos perdaug nesidomjo, nes visos nujaut, kad jie verbuoja talkininkes. Be to, visos inojo, kad tokiais atvejais duodami pasirayti pasiadjimai niekam nesakyti ir u paad sulauym gresia bausm. Todl visos nudavme nieko nesuprantanios, nesidominios, neklausinjo me grusij. Kai kas tarp savs mgino splioti, kuri galjo usiverbuoti, kuri ne, taiau n viena nebuvo savo nujautimu tikra, ir visi spliojimai buvo abejotini, panabdomis sakomi. Mums, naujokms, tai buvo nemaloni naujiena, taip pat ir ne tikta. Mes manme, kad ia tursime ramyb, bet, pasirodo, raudonojo voro tinklas spendiamas visur ir visiems, pradedant nuo kunigo iki elgetos ir kalinio, kuris jau, rodos, yra visikai "ant grind", t.y. emiausioje padtyje. Ko jie dar nori i ms? Juk mes nieko daugiau nebeturime, tik isekusi gyvyb, kuri vargu atlaikys ukraut met varg. Daugelis, baigdami "srok" (bausms laik), pasibaigia ir patys. Tie, kurie bdavo tei siami teismuose (ne Maskvos ypatingos tarybos "troikos") daniausiai gaudavo bausm pagal jgas, ne pagal nusikalti mo didum. Gaudavo tiek, kad, baigdamas "srok", ir pats pa sibaigt. Taigi mums neaiku buvo, ko dar gali norti tie at vykusieji i toki gyv palaidot moni? Mums atrod, kad mes jau nebeturime ko prarasti, o jie mums dar kakuo gras. Taiau pagalvoj, supratome, kad mes turime sin, ir ia kaip tik yra pasiksinimas j. Iki iol manme, kad stovykloje pa 150

sitaikanios nips bna tardymuose uverbuotos, dabar su pratome, kad nip, idavik gamyba vyksta ir ia, tik neinia, kiek jiems pasiseka gauti "derliaus", nes nelabai beturi kuo pabauginti. O be prievartos io amato niekas nenori imtis. Pirm dien nepaauk n vienos ms tautiets. Taiau antroji buvo jau ne tokia laiminga, buvo paaukta ms kolo nos gydytoja lietuv. Apmirusiomis irdimis laukme jos su grtant. Ilgai negro, o sugrus nieko nekalbjo ir stengsi dtis rami, kaip visada. Klausti nemginome. Sekani dien prie pietus ji atbgo i ambulatorijos barak ant savo nar, neina karto vandens pripilta gumine psle, atsigul, usidjo psl ant viduri, apsiklost ir guljo. Taiau neilgai; atjo priirtojas ir sak eiti su juo. Vl nuved pas tuos egzeku torius. Ir vl ilgai negro. Sugrus nieko nesak, nekalbjo, nujo ambulatorij ir parsine visus daiktus, k tenai turjo. Vl atsigul ant nar ir neramiai vartsi, dejuodama. Mes ne drsome kamantinti. Ji pati skundsi viduri skausmais. I vis ko buvo matyti, kad kenia ne tik knas, bet ir siela. Netrukus atjo stovyklos virininkas ir sak jai eiti atgal ambulatorij ir ramiai dirbti savo darb. Ms moterys m nibdtis, kad, girdi, ji jau uverbuota, kad jos reiki bijoti, m viena kitai rodinti, pateikdamos vairi smulkmen. Netrukus vienai m siki ji pasisak nesidavus uverbuojama, skundsi, kad jai es labai skaudu, kai reikia ksti ne tik ekist teror, bet ir savj apkalbas. Greit, inoma, visos suinojo, taiau ne visos patikjo jos odiais; buvo toki, kurios norjo igirsti vis tos egzekucijos eig ir tik tada adjo tikti. Taiau gydytoja nie kam nesipasakojo, nesiteisino, tik vis laik buvo nusiminusi, prislgta. Netrukus j ive kit kolon, taip pat gydytojos pareig eiti. Po 2 met vl susitikome 21-je kolonoje. Tada ji man visk papasakojo, kas buvo kalbta su tais "kmais" 30je kolonoje. Bet apie tai kit kart, kai ateis 21 kolonos eil. Grkime prie t "km". Jie kasdien kviet naujas aukas. N viena i ms nebuvome tikros, kad neikvies. Pradioje buvo kvieiamos rimtesns, inteligentikesns, paskui jau grie b paprastas moteris. Ms tautiei daugiau nejudino, man me, uteks gydytojos. Bet vien dien ateina priirtojas ir i aukia vien ms kaimiet moter. Visos susirpinome, nes toji moteris buvo gerokai iopla, lyg i viso ko trkt. Gal ji per savo storievikum buvo sudariusi toki nuomon. Dau gelis manme, kad ji nepajgs isisukti i to tinklo. Laukme 151

sugrtant. Neilgai teko laukti, ji greit parjo. Tuojau visam barakui garsiai be joki ceremonij lietuvikai atraportavo vis nek su kmais. Ji buvo jau pramokus rusikai, su jais kalb josi be vertjo. Atjau, sako, ir jie tuojau m kalbinti, sakyti, kad a galinti jiems padti, ar a sutiksianti? O a piktai atriau: "Kaip a galiu jums padti, juk pas mane penkiasdeimt atun tas?!" (politini kalini straipsnis). Tie pasiirjo, akis ipt, kak pasinabdjo, vienas atidar duris ir ivar. Svetimosios nesuprato ms kalbos, o mes nesitvrme diaugsmu, kad taip lengvai ir gerai baigsi. Prieingu atveju btume turjusios daug bdos. Pasirodo, ta, kuri mums atrod kvailiausia, gudriausiai isisuko. Daugiau msiki nebeauk. Aiku, jie nujaut, kad ivytoji mums visk papasakojo, nes nebuvo sak nesakyti; galbt numan, kad ir kitos gali tuo receptu pasinaudoti. Kmams ivykus, jo nabdai, kad n vienos "dios" ne nupirko i vis 600 moni. Atrodo, kad tos jaunos ydaits taip pat nepasidav uverbuojamos, nes netrukus vien ive, t.y. jas iskyr, galimas dalykas, i kerto, kad neprim "Judo graio". Vliau kitoje kolonoje teko nugirsti, kad ta ivetoji ydait nuveta miko kirtimo kolon. Ten jai atsitikus ne laim medio atplaios sueista likusi invalid. Jos matyti daugiau neteko. Buvo ioje kolonoje dvi sesuts i Marijampols Stas ir Levut V. Neilgai buvo kartu: Levut ive. Reikia juk, kad mons kentt, utat stengdavosi savj kartu nelaikyti; gal bt jiems buvo malonu matyti iskiriamj aaras. Kiekvienam malonu turti alia artim mog, jo netekimas, aiku, yra sunkus, ypa tokiose slygose, kada nra jokio susirainjimo su kitomis kolonomis, net negali inoti, kur ivea, ar kada besimatysi ir i viso, ar bematysi. Ilgjosi visos namiki, ypa naujoks. Laukme laik. Atvedavo j po kelet retkariais, bet daugiau senosioms. Naujokms niekas "nera". Klausdavome virinink, kodl taip maai laik, gal neparvea? Jie atsakydavo, kad nerao. Ne norjome tikti, bet faktas lieka faktu. Apsipratome prie to "ne raymo", n nebelaukme. Tik vliau suinojome, kad daug kas mums ra, bet tie laikai uklidavo cenzroje. Ms ad resas buvo kitoks, negu laisv, tokie laikai eidavo vad. 152

"upravlenij" (rajono administracij), ten juos perirdavo cenzoriai. 1956 m. toje rajono administracijoje teko matyti cen zruojant kalini laikus stor yd. Greiiausiai, tie cenzoriai nepajgdavo vis laik perskaityti, nes j buvo milijonai. Per irtus atiduodavo adresatams, o neperirtus sunaikindavo. odiu, laikai i nam irgi buvo gana gera kalini kankinimo priemon. Man paiai neteko gauti n vieno laiko ioje kolo noje, o siuntini gavau ne vien. Prie siuntini bdavo po ma laikel, nors suinodavau, kad mano geradariai dar gyvi. Tuose laikuose jie vis primindavo, kad rayiau daugiau lai k. Neinojo, vargai, kad mums leidiama per pus met tik vienas laikas parayti, ir t dar kartais pam numeta, ne isiunia. Pavasariop atvaiavo nauj moter etapas. Jos nebuvo i Lietuvos, o i aplinkini stovykl, i ligonini, visos senos ka lins. J tarpe buvo viena pastama mokytoja Marija Raktyt. Vliau suinojau, kad ji grus Lietuv po 1956 m. greit mir. Kita buvo nepastama mokytoja, aretuota Sibiro tremtyje. Kartu su vyru ir maa dukrele Sibir buvo iveta 1941 m. Vyr atskyr nuo eimos ir daugiau neteko jo matyti. Vliau suinojus, kad mirs. Gyveno ji viena su dukrele, dirbo siuvyk loje. Kai daugiau susidraugavome, pasipasakojo, u k pateko stovykl. Dirbant siuvykloje, viena darbininki papasakojusi politin anekdot. J vis laik nabdomis jo daugyb. Kitos ta proga pasijuokusios, taip pat ir ji. Po keli dien ekistai aretav t, kuri pasakojo anekdot, ir kitas, kurios juoksi. Visos per teism gavusios po "ervonc", t.y. po 10 met, kalini sto vyklos. Jos dukt likus viena. J atidav vaik namus. Motina tikjosi, atbuvus bausm stovykloje, vl grti trmim, ir pa siimti atgal pas save dukrel. Jau kelerius metus buvo atkal jus, maesn dalis bausms likusi. Vliau suinojau, kad jos viltys isipild. Dar tebebuvau stovykloje, gavau jos laik i tremties. Treioji lietuvait i naujojo etapo buvo Antanina L., bu vusi mano aukltin. Paprastai, kai tik atvyksta stovykl naujas etapas, vos tik leidia pro vartus, senosios bga i rti, ieko tarpe atvykusi pastam ar bent tautiei. Bgo me ir mes, sekme, klausinjome, i kur, gal i Lietuvos nau j yra. Bet naujoki nebuvo. Pamaiau jaun mergait. Kakur, rodos, matytas veidas, negaliu atminti. Kitos lietuvs greit pa 153

informavo, kad tai esanti Antosl L., supratau, kad bus ta pati, kuri buvo mano aukltin, norjau pulti prie jos, nieko nelaukus, bet kitos sulaik, ji esanti iprotjusi. Pasitraukiau al ir graudiai verkiau. Kit dien susiiekojau j ir mgi nau kalbinti. Pirmiausia uklausiau: Antosle, ar pasti mane? Pastu, atsak. Netikdama klausiu: Na, o kas a esu? Mokytoja, atsak. Daugiau nieko nebegaljau jos klausti, aaros upldo akis, pasitraukiau, nujau alin ir vl verkiau, verkiau... Kit kart, nujus jos barak, radau pas j virinink. Jis j kal bino, bet ji nieko nekalbjo, tik taiksi peioti jam "auksines" sagas ir klaikiai juoksi. Nors kai kas mgino tarinti, kad ji tik djosi iprotjusi, bet tai buvo netiesa: i aki ir viso elgesio buvo matyti, kad ji yra ligonis. Neilgai buvo ioje kolonoje, greit j ive. jo kalbos, kad ive psichiatrin ligonin. Nors ji nieko bloga niekam nedar, bet vistiek su sveikom laikyti nebuvo galima. Ir daugiau neteko n i kur suinoti, ar ji beigijo, ar besulauk laisvs. Tokia liga jaunam mogui neateina be prieasties. Atsirado inani, matyt, kaljime kartu buvusi atvetos inios i Lie tuvos. Ji iprotjusi dar Lietuvoje kaljime. Buvusi paimta ka ljim kartu su savo tvu. Ji buvo dar visai jauna. Tardymai buv labai sunks Marijampols kaljime. Vien dien ekis tai atsived j prie iviets, atidar duris ir parod ivietje pasikorus jos tv. Dar pasak: "Ir tau taip bus, jeigu nieko nesakysi, k inai". Matyt, ji nenorjo prisipainti, kuo buvo kaltinama, ir kit nedavinjo. Nuo to sukrtimo ji apsirgus. Vliau teko girdti, kad tvas tikrai mirs kaljime. ekistai atidav kn nami kiams palaidoti, sak, kad pats pasikors. Taiau buvusiam j kaljime sunku bt tuo patikti; greiiausiai jie nukankino j per tardymus, o paskui pakabino, kad nebt vargo aikintis dl mogudysts. Bausms jiems u tai nebdavo, bet pagy rimo negaudavo, jeigu mog nuliniuoja per tardymus. ino ma, ne dl to, kad bt gaila mogaus, bet kad tardymas ne baigtas, gal dar bt buv galima k nors daugiau ipeti i jo, jeigu bt gyvas. Tardomieji kaliniai stropiai saugojami nuo nusiudymo, atimdavo metalinius daiktus, net ir maas sagutes i drabui ipiaustydavo, atimdavo bet kokias virveles, rai 154

telius, bintus, dirus ir kt. Kaliniai per dur akut bdavo nuo lat sekami visur, net ir ivietje. Utat nesinori tikti, kad kali nys ivietje bt galjs pasikarti. Teko painti t jos tvel vokiei okupacijos metais. Jis priklaus mokini tv komitetui. Komitetas mokytojus aprpi no malkomis. Kaip tik jam teko veti mano malkas. Ta proga mano namuose gerokai pasikalbjome. Puikus buvo mogus, dar ne senas, graiai atrod, saksi buvs Amerikoje, grs sigijs k, graiai, pasituriniai gyveno. Tokie pirmoje eilje gaudavo "viz" kaljim arba tiesiai Sibir tremtinio tei smis. Buvo dar kita moteris, daug ikentjusi kaljime, bet ji bu vo stipri, nepalauta moraliai, gyveno viltimi dar pamatyti savo vyr, kuris taip pat buvo aretuotas ir nuteistas (abu kartu pa imti), ir du vaikuius, likusius namie, pas gimines. Saksi lau kusi treiojo vaikuio, kai j aretavo, bet tardymai, muimai j sunaikin. Toji moteris buvo Marija V., I kur ji buvo, ne prisimenu. Toki vyki kaljimuose buvo ne vienas. * Pavasarjant jautme, kad ilgai nebeteks mums valgyti "lengvos duonos". Vasar visoms kolonoms suranda darbo. Ties pasakius, stipresniosios ms moterys ir iem dirbo, net labai sunkiai. Viena brigada, vadinamieji "vodavozai" (vandens veiotojai), labai sunkiai dirbo. Nors zonoje buvo ulinys, taiau vanduo buvo labai giliai ir nedaug. I jo imdavo vanden mais tui. Kitiems reikalams vedavo i ups didelmis statinmis. Toki statin ir tui buvo sunku ukelti ant rogi, o k be kalbti apie piln... O kilnoti reikjo. Roges irgi trauk paios moterys. i brigada turjo dirbti visada, net ir ali metu. vairi darb buvo zonoje: duonos kepykl aptarnauti, maisto produktus ikrauti atveus, varos darbai, virtuv ir kt. Zonoje dirbdavo silpnesns moterys. Arkli riks, prie kuri ir man teko priklausyti, rodos, turjo lengviausi darb, vis dienos vidur drybsodavome ant nar, dirbdavome rankdarbius, mels davoms, dainuodavome, kalbdavoms. Danai mums ramyb drumsdavo i ambulatorijos atsistos sanitarins prieiros pa reigns. Jos eidavo per barakus beveik kasdien. Atjusios iki nuogumo irengdavo sdinias moteris ir smulkiai iirdavo j drabuius. Be to, danai ant nar bdavo kratos, vizitai pri irtoj arba virinink. jus kokiam virininkui-pareignui, deuruojanti barako valytoja turjo suukti: "Vnimanije, en155

iny" (dmesio, moterys). Igirdusios visos stodavo prie savo nar ir isitempusios laukdavo "valdios" pasirodymo. Kurios bdavo ant virutini nar, kliais virsdavo emyn ir stodavo. Ryto ir vakaro patikrinimai uimdavo daug laiko. Ne taip lengva suskaiiuoti kelis imtus moni. Danai skaiiuodavo po kelis kartus, padarydavo klaid arba kur nors koki ijusi neuraydavo. Tokiais atvejais mums reikdavo istovti gat vje gretose po valand ir daugiau. * Pavasariop gavome sunk darb prie netoli tekanios ups, kuri dar tebebuvo apsidengus storu ledu. Ant ledo guljo dau gyb stor puini rst, neseniai prikirst. Ilgi ir sunks jie buvo. Mums reikjo juos risti aukt ups krant. Ritome nu tiestais vir rstais. Daug rank reikjo pridti, kad medis kilt vir. Stovti buvo pavojinga galima buvo nukristi emyn. Kartais rankos neatlaikydavo ritamo rsto, jis nuried davo atgal, grasindamas emiau stovinioms. Tada jos krisda vo duob po itiestais rstais. Taip suritome milinik rst kaln ant aukto ups kran to. Neteko suinoti, kas tuos medius kirto ir kur paskiau su naudojo. Pavasaris atslinko ltai. Gegus mnuo buvo dar altas. Nors dien saulut kaitindavo, bet nakt viskas sualdavo led. Tik pabaigoje gegus pradjo sprogti mediai, sualiavo laukai ir mikai. Gegus pirmoji prajo nepastebta. Niekas apie j n neusimin. Ruden, prisimenu, prie revoliucijos vent (lapkriio 7-8) buvo incidentas su viena ms tautiete. Russ tarp savs kalbjo apie bsimas ventes, toji ms tau tiet pasipiktino, kad politins kalins dar apie komunist ven tes kalba, ypa apie revoliucijos vent su pagarba atsiliepia. Ji staiai pasak, kad toji revoliucija mums visiems atne var g, kaljimus. Prie visko dar pridrus, kad tai "kiauli vent". Kakas jos kalb atraportavo virininkui. Tas pakviet kaltj ir pagras padidinti "srok" (bausms laik). Kaltinink pasisa k jau 25 metus turinti, atseit, padidinti nebegalima. Tada viri ninkas pras nedaryti nemalonum nei sau, nei jam. Kaltinin k, inoma, paadjo. Gegus pirmoji prajo be incident. Kai tik atilo, gegus pabaigoje, gavome darb zonoje. Reikjo sutvarkyti tvoras ap link vis stovykl. Tvora tai ne tokia, kaip esame prat matyti. 156

Tai keli eili tvora su vadinamja mirties zona, kaip skirstymo punkte ir kitose stovyklose. Ms uduotis buvo grbliais i akti mirties zon, kad bt kuo minkiausia, puriausia, kad gerai bt matyti pdos, jei kas nors i zon engt. Prie kamp visada stovi vadinamosios "vikos" (sargybini bokte liai). Tai auktos bdels, stovinios ant keturi stulp. Pati b del vir vis tvor pakilusi. Joje stovi kareivis-sargybinis, apsi ginklavs autuvu. Paprastai jis turdavo proektori ir telefo n. Stovyklos bdavo ketvirtainio formato, sargybos bokteliai keturi. inoma, tai priklauso nuo stovyklos dydio. Kareiviai stovjo dien ir nakt. Nauja sargyba apiri mirties zon, kad nebt pd, tai reikia niekas nepabgo. Per iem prisirinko zonoje iukli. Reikjo irgi apsivalyti. Ms brigada kaip tik pateko ton tarnybon. Gavome ratus su dviem ienom, prie kuri gal buvo prikaltas skersai pagalys, gerokai isilds abi puses. Taigi buvo trys vietos sikinkyti vejoms: viena tarp ien ir dvi i krat. Ms brigadoje bu vo trys latvs labai stambios, auktos, nors ir liesos, isekusios, bet vistiek stambios. Jas ir kink t veim. Kitos, maesns, stumdavome veim i paskos. Stumti buvo lengviau: kiek pa stumi, tiek gerai, o tos traukianios visada sitempusios vea. Svyruodamos eidavo tos latvels, buvo silpnos, nes maisto da vinys buvo permaas tokioms stambioms, o i alies nieko i niekiu: negaudavo. Gaila bdavo, bet nieko nepakeisi, visk vadovyb tvarko. Ne syk pagalvodavau, kaip ta pasakios uvyt, kuri permaa buvo praryti sliek ir tokiu bdu iveng mekers: "Gerai kai kada ir maai bti". I viso ia, stovyk loje, buvo atvirkias gyvenimas. Teisingiau sakant, ne tik sto vyklose, bet ir visoje Soviet S-goje. Prisimename ms prie karin gyvenim: kiekvienas mogus nordavo bti stipresnis, jaunesnis, protingesnis, turtingesnis, mokytesnis, apsukresnis, pajgesnis visose srityse. Komunistams ujus, vis pastangos apsivert auktyn kojom: visi nori bti neturtingi, silpni, nesvei ki, seni, nemokyti. Ypa nesveikata tai vietal ("koziri") tzas loime su komunistais. ia, stovykloje, ypatingai tokie vietalai praveria. Utat kiekvienas ia stengiasi pasirodyti silpnas, senas, nesveikas, neturtingas, kvailas. Tai vietalai i likti gyvam. Tokie daugumas ir esame, bet, jeigu kas ir turi koki geresn ypatyb, stengiasi paslpti, nes ji alinga: paj gesnis mogus taip apkraunamas, kad jis greit turi likti luoas arba kristi nuo perkrovimo. Silpnesniam yra daugiau galimybi 157

Sibiro mik gls, panaios orchidjas. Nuotrauka gauta vliau i tremtini. ilgiau isilaikyti. Gudrus irgi nepasirodyk, nes, ir atbuvs baus m, neieisi i stovyklos, gausi kit porcij. Gudraus prieo negalima ileisti laisv, kvailas, inoma, ne toks pavojingas. Ir taip mogus palengva imoksta slapstytis, apsimesti, veid mainiauti, meluoti, kitos ieities nra, norint ilikti gyvam. si vaizduoju, kas bt, jei pasisakytume, k mes galvojame, k su artimiausiomis draugmis pakalbame, k inome. Grkime prie iukli. Visas kalnas j buvo. Veme, tem pme, tuos ratus, kol visas iukles iveme. O kurgi ms arkliai? J nebebuvo. Matyt, ive kur nors i kolchoz vasaros darbams. Jau iukles vedamos, pastebjome tarp idygusi oli ilendant kakokius stambesnius daigus. Vliau j lapai isi skleid, sudarydami augal, pana konvalijas; tik lapai ne buvo tokie dails, bet gysloti, rauklti. Vliau iaugo kiek vienam augalui po ied. Praydo nematyti, margi, rausvi, vio letiniai, mlyni iedai, panas orchidj iedus, bet ne visai. J buvo visoki ri, kaip vliau pamatme mikuose, di158

dsni ir maesni. Tai buvo graios gls, bet j pavadinimo n iandien neinau, n jokia kalba, niekas n rusikai nepa sak. Radome krmuose ir ydini bijn. J lapai buvo kaip Lietuvoje dareliuose augani, tik iedai buvo tuiaviduriai, viena vainiklapi eil. Ir tie du "raguai" styrojo iedo vidury je. Nuostabu mums buvo, kad tokios gls auga mikuose. Buvo daug ir kitoki gli, kurias Lietuvoje matydavome tik dareliuose. Paymtinos auktos, mlynai ydinios gls, ku ri iedai viruje sudaryti i "kurpaii" rinkinio. Ir kitoki, pa nai jas gli buvo daugyb. Taip pat nematyt augal ir gli utikdavome eidamos mik malk. Neleido mums j pasiskinti, parsineti. Ir rankos bdavo uimtos malkomis, ta iau pasidiaugdavome jomis nors ten pat mike. Taip grau pavasar gamtoje; vistiek, kokiose slygose mogus bna, ko kiame krate, vistiek pavasaris kiekvien linksmina, vistiek mielos paukteli giesms, augal kvapas, gli grois. Ir mes nors trumpam umirdavome savo varg, sunki dali, klausy damos girios giesminink ir diaugdamosi gamta. Birelio pradioje ived kelias brigadas kit darb velnuoti geleinkelio lait. Ta pati geleinkelio linija, kuria mes atvykome, matyt, neseniai buvo itiesta, be abejo, kalini rankomis. laitai dar buvo nesutvarkyti, reikjo ant smlio ir vyro gana stai krant ukloti velnas ir kuoleliais jas prise gioti, kad nenukrist emyn. I alios vejos kirtome kastuvais ir dalbomis siaurus veln ruous ir ant netuv usidjusios dviese neme ant lait. Kitos kuoleliais prikalinjo velnas. Sunku buvo velnas ikirsti, kastuvai skverbiant linko, nes bu vo blogos kokybs. Be to, jie buvo visai neatrs. Kotai vis ranki buvo nenudailinti, tik kirviu aptayti, grubs, vos kiek padirbjus, rankos likdavo psltos ir kruvinos. Netuvai irgi grubiai nutayti, sunks, o mes silpnos, svyruojanios, kaip okos pavasar. Stengms kuo maiau dti ant netuv, bet ne visada pavykdavo prasprukti pro brigadininks akis. Ji vis suksi tarp t, kurios krov velnas ant netuv, ir pati ud liojo daugiau, kur jai atrod per maai neanios. Lakst ji pykdama, plsdamosi, priekaitaudama. Kitaip ji ir negali, nes tada jai paiai teks neti velnas. Gerkle lengviau dirbti, ne gu rankomis. Dirbome po 10 valand: ieidavome darb 8 val. ryto, grdavome po 8-tos val. vakaro. Dvi valandos piet pertrau kos. Per pietus eidavome zon pavalgyti. iek tiek laiko lik 159

davo ir poilsiui. Vakare grusios bdavome pervargusios, kaip imeliai po mediokls. Miegodavome kaip umutos nuo 10 v. vakaro iki 6 val. ryto. Atuonios valandos saldaus miego, nors ir ant kiet lent ir alkanais pilvais, vis dlto grindavo mums isekusias jgas. Ryt vl pajgme tempti savo sunki vargo nat. Lauke bent oro pakankamai. Pakvpuoti tyru lauk ir mik oru tai lygu medaus pavalgyti, mums tvankiame ore per iem itnojusioms. Nra blogo, kas neieit ger Mais to davinys buvo toks pat, kaip ir vis laik. Ryte sriubos dube nlis. Vis laik ia dav aviini kruop sriub. Duonos po 650 gr., cukraus 27 gr. Juodos kavos duodavo ryte ir vakare. Dien pietums sriubos tas pats puslitris ir kos geras auktas. Ko irgi tik kruopos ir vanduo, tik jau kruopos bdavo kitokios, kai kada mieins arba pros, geltonos sklos, labai nemais tingos. Pros ko vadindavome medine koe, nes kruopos pri mena medi piuvenas. Vakare gaudavome vl aviins sriu bos dubenl ir diovinink silk. Dalis kalini iuo maistu ne gyveno, turjo priedo i siuntini, bet didesn dalis turjo gy venti iuo maistu. Darovi visai negaudavome. Bulvi vis laik n matyti neteko. Labai norjome, seil varvdavo pa galvojus. Kart jome mik malk kakokiomis emomis vietomis. Senosios kalins m rauti kakokius lapus ir valgyti. Griebm ir mes. Pasirodo, drgnose, emose vietose auga augalai, kuri pailgi lapai turi esnako skon ir kvap. Jie galima valgyti. aknys maos, nieko i j naudos, bet tais lapais gerokai pasi ganme. Tik, inoma, ilgai ganytis mums neleido, kareiviai nu var prie darb mik. Kitos buvo nujusios kareivi bsti n grind plauti, pasakojo, kad kareivi prieangyje stovjusi statin pilna t esnak, matyt, ir kareivaims duoda vietoje darovi. Jie irgi vargu k geresnio maisto gauna.

Maka
Buvo 15 birelio. Velnavome geleinkelio laitus. Po piet grome darb ir susdusios ilsjoms. Senosios kalins pasi dar kakokios neramios. Viena atsine prisirovusi ilgos, pa naios lietuvik sard ols ir m pinti vainik emyn nukarusiom oli kasomis. Nusipynus usidjo ant galvos. Mes, naujoks, nesupratome, kodl tas vainikas, kam jis reikalingas. 160

Greitai suinojome. I pradi lakst aplinkui nedidelis skaiius ma musyi. J skaiius greitai augo. Iki vakaro jau mirgjo pilnas oras, mus prie muss, net matyti buvo sunku. Griebm ir mes tokius vainikus pinti. Nusilaume ber akeli, mosa vome, bet vistiek neapsigynme. Jos lindo akis, u apykakls ir kitur, kur tik buvo slapesns, suprakaitavusios kno vietos. Kando iauriai. Kam kando veid, itino veidai, kitoms var vjo kraujo srovels per veidus. Vienas sugl daugiau, kitas maiau, bet visoms buvo vargas dirbti. Viena ranka nuolatos buvo uimta apsigynimui. Vakare sustojusios patikrinimui visos spardms, blakms, kovojome su kur kas gausingesniu mi lijoniniu "liaudies prieu". Laimei, jos nelindo barakus, mie gojome ramiai. Tas muses rusikai vadina "maka". Msiks kitos nei tardavo kaip reikiant, joms ieidavo "meka". Tai buvo maos musyts, panaios lietuvikus maaliukus, emaii vadinamus kuisiais. Tie kuisiai Lietuvoje irgi kanda. Jkandimo vietoje jautresniam organizmui ioka raudonas gelis. emaiiai ir prieod turi: "kuis, varm nastuov darm". Varmais vadina mi uodai, o odis darmai tai rusicizmas, reikia "nestovi dy ki". Bendrine kalba ieit: kuisiai ir uodai nestovi dyki. reikia, kandiojasi, medioja. Taigi toji "maka" panai tuos kuisius. Taiau tos muss yra iek tiek didesns, tamsiai alios spalvos ir kietos, net sutrinti ne visada pasiseka. O j kandimas daug skaudesnis ir nuodingesnis u kuisi. Jeigu daug sukanda, sa ko, mogus gali net mirti. Geriau, jei i kandimo vietos ibga kraujas, tada netinsta ta vieta. odiu, grausis pavasaris mums buvo sugadintas t kraugeri. Nebegaljome laisvai kvpuoti grynu, maloniu lauk ir mik oru. Darbas, ir taip jau sunkus, katorginis, virto tikra kankyne, juo labiau, kad neturjome jo ki apsaugos priemoni nei pritaikyt drabui. Darbo kolono se duoda sukneles ilgomis rankovmis, ilgas kelnes, "nakamar ninkus" (apdangalus nuo uod) ant galvos usimauti. Tai yra maieliai, i mediagos pasiti su statytu tiulio langeliu veidui pridengti, kad bt galima matyti ir kvpuoti. Nors mes dirbo me sunkiai, bet vistiek t priemoni negavome, nes ms kolo na buvo laikoma ne darbo kolona. Kart belaukdamos patikrinimo, mme filosofuoti, nagri nti Darvino teorij ir prijome ivados, kad iki baigiant baus m mums turt iaugti uodegos. Pagal Darvino evoliucijos teorij, gyviai prisitaiko prie aplinkos slyg ir reikalavim. 161

Mums dabar uodegos labai praverst gintis nuo tos "makos". Per ilg met eil gal ir ms organizmas prisitaikys prie ap linkos slyg ir reikalavim, t.y. iaugins uodegas, kolei baig sime termin, ypa dvideimtpenkins.

Etapas
Vos kelet dien teteko mums kovoti ioje kolonoje "be ginklms" su tja "maka". Vien dien buvo arti birelio pabaiga nieko neved darb. Netrukus praygiavo keli uniformuoti virininkai su planetmis paonse. Tai buvo jau tikrieji "iikovai" mirusi siel pirkliai. J tarpe, kaip v liau patyrme, buvo ir gydytojas. Visos kolonos kalins turjo praeiti medicinin apir. Kiekviena brigadininke ved savo brigad. Reikjo eiti pas gydytoj nusirengus iki pusei. Gydy tojas iek tiek paklaus ird, plauius, o kai kuri visai ne klaus, leido kuo skubiausiai, nes gerai apirti per dien kelis imtus moni buvo nemanoma. Sveikata buvo vertinama kategorijomis: I, II, III. Sveikiausios buvo pirmos kategorijos, silpnesns antros ir dar silpnesns treios. Gal ir daugiau buvo t kategorij, mums niekas nepaaikino, paios gaudms i apiros duomen. Brigadininks tuos duomenis turdavo, i j ir suinodavome. Pereinamajame punkte taip pat buvome skirstomos kategorijomis; dabar skirst i naujo. Kaip vliau patyrme, tos kategorijos daugiau pareidavo ne nuo sveikatos, bet nuo darbinink pareikalavimo. Taip buvo daugeliui, kad silpnas, nesveikas mogus bdavo skiriamas pirm kategorij dl to, kad sunkaus darbo kolonoje reikjo darbinink. Taip buvo ir man: naujoje kolonoje suinojau, kad esu pirmos kate gorijos, nors buvau menka, paliegusi ir turjau bti antros ka tegorijos. Po komisijos, rodos, rytojaus dien buvome paauktos etap, t.y. ivaiuoti. Ne visas paauk, gal apie du ar tris imtus. sak pasiruoti su daiktais. Kilo baisus aliarmas, b giojimai, nervinimasis. Reikjo atsiskaityti su paliekama kolo na, atiduoti gautus iuinius, pagalvles, antklodes, rankluos ius, puodukus. Paklodi neturjome j neduodavo. Kurios turjo atsiveusios ar i siuntini, tos pasiklodavo. Sriubos, du benlius iduodavo su sriuba ir pavalgius reikdavo palikti. aukt ioje kolonoje nedav. Daug kas turjo savus, o kas 162

neturjo, skolindavosi i kit arba srbdavo sriub i paties dubenlio, pasilenkusios prie stalo, apiodamos dubenlio kra t. Rankluosiai buvo pailgi geltonos drobs gabalai, atsitais kratais, visose kolonose buvo tokie patys. Rankluosius, kar tu ir duodamas apatines kelnaites ir trumpus markinlius, va dinamus "maikmis", kas 10 dien surinkdavo iskalbti. Tai bdavo pirties dienomis. Visose kolonose visada, iskyrus ko kius iimtinius atvejus, kas 10 dien vesdavo pirt. Taip buvo kaljimuos, taip ir kolonose. Einant pirt, duodavo maiuk gabaliuk muilo. Skalbiniai danai bdavo blogai iskalbti, nes tam skiriam muil tikriausiai, kaip visur valdios staigose (laisvje), didel dal ivogdavo, pradedant nuo virinink, bai giant priirtojais, komendantmis ir skalbjomis. Visi tykojo k nugriebti, nes visur visko trko. Be to iame krate vogimas virts tokiu paproiu, kad visi, kas k nutverdami, glemia, ne galvodami, reikia ar nereikia to daikto. Grkime prie atsiskaitanij. Susitvarkiusios sekani dien i pat ryto buvome paauk tos su daiktais ieiti gatv, prie vart. Kaip visada, sustojome po penkias. auk pagal dokumentus. Paauktoji pavarde tur jo atsakyti vard, tvo vard, straipsn, pagal kur nubausta, ir bausms met skaii, pvz. man reikjo atsakyti: "Elena, Juozo, 58, la, 11 (piatdesiatosmaja, odin a, odinadcat, desiat let"). Ki toki ia beveik nebuvo, tik deimtins ir dvideimtpenkins, kitaip sakant, su "ervoncu" ir su "pilna pliuke". Daug buvo toki, kurios dar vis nemokjo tos atsakymo formuls, nesusi gaudydavo, kada k atsakyti, ir neinojo t savo straipsni. Virininkus tai labai pykd. Jie rk, pldosi, keik, krov "ma tais", bet tai nieko negelbjo, n viena nuo to riksmo nepasi dar gudresn: vien ikeikus, sekanti vl neinodavo, kaip at sakinti. Manau, kad virininkams turjo bti ne tik pikta, bet ir gda, matant, kokios ia "politikiers" suvetos. Kokia silpna turi bti valdia, kuriai itokie individai sudaro pavoj. Bet ar jie tai supranta? U vart ms lauk didelis kareivi brys, vadinam kon vojum. Ant autuv styrojo durtuvai, kaip ir visur ia Sibire kalini kolonose. Surikiuotas po penkias ved prie traukinio. i kelion nebuvo tokia baisi, kaip ateinant, nes buvo sausi keliai. Tik toji "maka" nedav ramybs, reikjo muistytis, spar dytis. Kareiviai be perstojimo rk, danai priddami "mat". 163

Mes tyljome ir net neinojome, ko jie rkia, kuriai k sako, mums atrod, kad visos einame tvarkingai, kaip begalima. Pagaliau mus pakrov traukin, prekinius-gyvulinius vago nus, su visais taisais ivietmis ir dviej aukt narais. Su pratome, kad vea kur nors toliau. Ieinant dav sauso maisto davin. Gavome uvies, duonos, cukraus, vandens turjome va gonuose. Diena ir naktis prajo traukinyje. Vaiavome daugiau sia mikais. Neprisimenu, ar tik vien par ar daugiau vaia vome, tik prisimenu, kad ryt, saulei tekant, klms per up. Tai buvo Angara. Matyt, kas nors i priirtoj prasitar ups pavadinim. Graus buvo vaizdas saulei tekant. Vienas ups krantas status, uoluotas, buvo matyti dideli akmen masyvai. Viruje krmai, mediai. Atkabinjo vagonus, uve ant kelto, stumd, trauk, vangino, nebuvo galima matyti, kas k daro. I vagon ms neilaipino, pasijutome plaukianios keltu su visu vago nu, ir viskas. Didel, plati toji Angara Janisiejaus intakas. Kitoje ups pusje toliau buvo matyti miestas. Vienos sak, kad tai Bratskas, kitos Zajarskas, bet tikrai n viena neinojo. Ne labai mums ir rpjo suinoti, juk mes n vieno i j neinom, nepastam, vis laik vaiuojame, kaip kats maie. Atrod ir neverta domtis, klausinti kareivi ar priirtoj, kurie ms smalsum nieku kitu neaikina, kaip tik noru pabgti. Neprisimenu, kiek laiko dar vaiavome, perkeltos per up. Tik prisimenu, kad vaiavome vietomis gana sunkiai, nes gel kelio linija buvo nebaigta tvarkyti. Pylimai daug kur buvo siauri, vos isiteko vieni bgiai. Buvo nelygi viet, klibani bgi ir visoki bd. Pagaliau sustojome prie maos stotels, prie kurios, vir dur, kabojo uraas "Stancija Obvalnyj" ir skaiius, rodos, 481. Spjome, kad tai nuotolis nuo kokio mies to ar Angaros ups. Suinoti labai nesistengme, niekas ia ms nedomino, kaip paprastai, buvome alkanos, nuvargusios nepatogioje kelionje. Be to, mums rpjo tolimesnis ms li kimas; inojome, kad atve sunkiems darbams, alkiui ir viso kioms bdoms ksti. Netoli jome psios iki stovyklos. Tai buvo 46-ji kolona, pati baisiausia, nelaimingiausia i vis, ku rias teko praeiti! Tai buvo 1950 m. birelio mn. pabaiga.

164

46 kolona
Kolonos vaizdas nieku nesiskyr nuo kit kolon. Aukta lentin tvora su visais priedais spygliuotomis vielomis, mir ties zona, elektros lempui eilmis, proektoriais kareivi sar gybos bdelse. Vartai, j sargyba, barakai viskas tas pats. Skirtumas buvo svarbiausia tas, kad palei vien tvoros on anoj pusj ia pat tekjo up, nelabai didel. Stovykla buvo emai slnyje, kuris rudens metu virto neibrendamu marma lynu. ia ir gatv buvo igrsta rstais, kartimis. darb eida mos, turjome kopti kaln, kaip i kokios duobs. Atvaiavus suleido mus kolon su visomis prastomis ce remonijomis. Prisimenu, diena buvo saulta, karta. Joki gy ventoj neradome, taiau daug enkl rod, kad j neseniai ia bta. Visur buvo vairiausia netvarka. I karto pajutome, kad bus daug darbo, kol iek tiek apsitvarkysime. Atvykome dar prie pietus, bet maisto t dien negavome. Daugelis nebeturjo ko valgyti, duot maist buvo pabaigusios. Kitos dar turjo iek tiek duonos ir srios uvies. Greit visos pajutome trokul. Buvo du uliniai zonoje, bet jie buvo apgriauti, be joki prie moni pasisemti. Kai kurios turjo kareivikus katiliukus, rio juos prie virveli ir sm vanden. Koks buvo nusivylimas, kai paragavo t vanden: jis dvok kakokiu biauriu kvapu, nega lima buvo jo gerti. Matyt, ulin buvo suversta visoki neva rumai. Prame priirtoj ir kareivi, kad duot vandens. Sil ms paios atsineti i ups, kad tik leist ieiti pro vartus, bet viskas buvo veltui: priirtojai sak, kad konvojai neleidi. Prame konvoj, kurie stovjo sargybos bokteliuose, rkme, verkme, pldome, bet viskas veltui: vandens negavome iki kitos dienos pavakars, kol netais per tvor vamzdio van deniui pilti i ups. Tik tada ir valgyti gavome, ivir sriubos. O duonos negavome ir t dien, nes reikjo sutaisyti krosn, ikepti, idalyti. Visur visko trko, visur buvo visokios netvarkos, u tai reikjo visoms ksti bad ir trokul. Netrukus atve dar vien etap, toki pat "stipruoli", net i ligonins paimt po ligos. Taip susidar apie 600 "mirusi siel". Ms uduotis buvo siaur geleinkelio pylim padaryti pakankamai plat, taip pat ikopti kalno siaur keli, pada ryti platesn. 165

Tokie darbai tai rodymas moter lygiateisikumo su vyrais, kuo SSSR taip didiuojasi. Kart vienas virininkas, irdamas dirbanias kalines, galv linguodamas sak: O, moterys! Kokia tai darbo jga!!! ioje kolonoje buvo kalin lenk urnalist. J vadindavo me "pani Zos''. Pavards niekas neminjo, net ir a nesidom jau. I viso, stovyklose maai kas vadindavosi pavardmis, daugiausia vardais. Toji urnalist buvo labai domi asmenyb, mgdavau su ja pasikalbti. Ji saksi atuoniolika met mo kiusis, kol sitvirtinusi savo profesijoj. Neteko suinoti, u k ji buvo nuteista. A nebuvau jai tiek artima, kad pasisakyt k apie savo byl. ia net ne mada buvo klausinti, kas u k baustas, nebent tik kokia neka priveda prie bylos reikal. Ji mums daugiausia pasakodavo vairi epizod i savo mokslo ir urnalistins praktikos. Buvo didel optimist, mokdavo mus nuraminti, pamokyti kantrybs ir tikinti, kad ilgai tokia pad tis negali tstis. Vistiek bus kokia permaina ir mes vl tapsime monmis. Taigi, kaip jau buvo sakyta, 1950 m. birelio pabaigoje at sidriau u Angaros, palei naujai tiesiam geleinkelio linij, 46-je kolonoje. Trei dien po atvykimo ikep duonos. Ji buvo labai gar di po poros ibadaut dien. Ji iliko gardi visus 4 mnesius, kuriuos ibuvome ioje kolonoje. Ir iki iolei ne syk dar kar toju, kad niekur nebuvo tokios gardios duonos, kaip 46-je ko lonoje. Per tas tris dienas apsitvarkme zonoje tiek, kad jau gali ma gyventi. Sekani dien suskirst brigadomis ir jau ved darb. Kiekvienai brigadai dav po 4 arba daugiau kareivi, ginkluot autuvais su durtuvais ant vamzdio, kaip ir visur kitur. Kareivius, kaip ir visur, vadinome konvojais. Dalis kalini turjo likti zonoje dirbaniosioms aptarnauti. Kita dalis (nedide l) buvo nedirbanti tarp dirbanij, tai buvo darb vykdytoja ("prarab"), tvarkytoja, atsakinga u darbinink ivedim dar b ("nariadik), ir brigadininks. Brigadoje bdavo apie 30 moni. Brigadininke nedirbdavo, tik priirdavo dirbanius, ragindavo, bardavo, spausdavo, kad daugiau padaryt. Visose stovyklose itie rksni ir nip kadrai buvo vadinami "pridur kais". Jais daugiausia bdavo russ arba ukrainiets. Pabal 166

tiets labai retai tepatekdavo "pridurkus", nes nesiimdavo nipinjimo, skundimo pareig. Toks pat pakabintas geleinkelio bgio gabalas, kaip kitose kolonose, taip ir ia tarnavo paskelbti ryto klimsi, ivedim darb, pietus, darbo pradi po piet, darbo pabaig, patikri nim ir poils. Sunkaus plaktuko diai t kabani gele buvo ms nuotaik ir veiksm reguliatorius. * Pirmasis darbo rytmetys buvo savotikai domus. Neinojo me, nei kur eisim, nei k dirbsim. Prie ivedim visoms pada lijo rankius: kastuvus ir kirkas. Gavome taip pat daug lazd su pasmailintu galu, o prie kito prikalta lentel su urau "Za prietnaja zona" (draudiamoji zona). rankiai buvo grubiai nutaytais kotais, visai nedailinti, tik kirviu padaryti. Be to, labai sunks, net ir vyrikom rankom bt ko kelti. Gavome dar kelet geleini sunki dalb, rusi kai vadinam lomomis, ir kelet sunki kj. I t ranki jau lengva buvo suprasti, kad atve mus ne "peenije perebiratj" sausaini perrinkinti, kaip sakydavo russ, kai nordavo pabrti darbo lengvum. Ileidiant pro vartus penketukais, priirtojas suskaiiavo ir perdav u vart stovintiems kareiviams. Tie vl suskaiiavo. Konvoj virininkas, paprastai, skaiiuoja priimamus kalinius. Visk urao ant medini lenteli, panai eimininki varto jamus msai piaustyti. Tas lenteles palieka prie vart sargybos namelyje, vadinamoje "vachtoje". Prie pradedant ygiuoti, konvoj vyresnysis pasak taisyk les, kuri privalo laikytis kaliniai, esantieji gretose, kalini vadinam "mald", kurios mes naujoks dar nebuvome gird jusios, o vliau girddavome kasdien, kada tik jome darb. "Eiti ingsniu, neisiskirstyti, neatsilikti, nesikalbti, nuo ems nieko nepakelti... ingsnis dein, ingsnis kair lai komas pabgimu (mginimu pabgti), konvojus panaudoja gink l be spjimo (auna be spjimo). Pirmyn!" "Pirmyn, vergai nuemintieji, ialkusi minia pirmyn..." Taip ir prisimin internacionalo odiai. Jie mums dabar tiko labiau negu tiems, kurie prie revoliucij kumius ikl giedojo: jie nebuvo nei tokie nueminti, nei tokie alkani, nei tokie pavergti, taip inaudojami; j tikriausiai nebuvo ir tiek milijon, kiek dabar ia visame Sibire. Pasirodo, laisvs, lygybs, brolybs 167

Zapretka

168

PRIE USILIKUSIOS ZAPRETKOS


(Eilratis, sukurtas Sibire jauno kalinio Klonio)

Tarp atal, krm, kelm pvani Viena usilikusi stovi, Primindama dien varg ir kani, Primindama iauri tikrov. Tave a matydamas, rodos, girdiu Ir keiksm t rst ir grub, Ir skausm jauiu vienij irdi, Matau, kaip ne vienas sukniubo. Noriau tave dar giliau a smeigti juodj Sibiro mol, Kad imtmei vjai iverst neveikt, Kiekvienas matyt i tolo. Kad iem snieguos ir tarp lap ali Stovtum kaip gdos paminklas Laikams, kai, pirmuosius ia skinant kelius, Lydjo sargybos ir ginklas.

skelbjai despotizmu pralenk net senovs Romos vergvaldius, kurie vis dlto savo vergus soiau maitino. ygiavome netvarkingais geleinkelio bgiais gal kokius 3-4 klm, vilkdamos ant pei sunkius rankius. Konvojai nuolatos rkavo: "patianites", "nerastiagivatsia", "neatstavatj" (pasitemp ti, neisiskirstyti, neatsilikti) ir kt. Silpnesns atsilikdavo, ant j daniausiai ir rkdavo. Bardavosi ir paios kalins, ypa russ, ant atsiliekani, nes jos trukd stipresnms, painiojosi po ko jomis. Nesutikome joki laisv moni kelyje, matyt, buvo drau diama vaikioti kalini gyvenamose apylinkse. O gal nie kas negyveno toje apylinkje? Abiem geleinkelio pusm dau giausia mikus ir krmus tematme; joki nam arti nebuvo matyti. 169

Pagaliau prijome aukt geleinkelio pylim. Jis buvo siauras, vos isiteko vieni geleinkelio bgiai. Apaioje didiu lis slnis, net galva svaigo emyn pavelgus. U to pylimo sustojome. ia buvo akmeninis kalnas, jame prakirsta spraga geleinkeliui. Bgiai jau buvo pratiesti, bet aplinkui juos didiausia netvarka. Visur riogsojo krvos ak men skeveldr. Didiuliai akmenys, nam dydio, kabojo vie nam ir kitam one laituose. Baugu darsi pasivalgius, atrod, kad jie gali nugriti nuo aukt krant ir palaidoti vis briga d. Abiem onais ant kalno viraus buvo matyti apkapotos ar ba visai nukirstos puys. Tai sprogdinimo pasekms. Kiek to liau pamatme dar tebedirbanius sprogdintojus-vyrus, rusikai vadinamus "burilikais". Jie gr skyles didesnse akmen skeveldrose ir jas sprogdino. Prie sprogdindami, mums rkda vo bgti toliau, kad nepasiekt lekianios skeveldros. Sprog dintojai su mumis nekalbjo, matyt, jie buvo nekaliniai. Lais viesiems draudiama su kaliniais kalbtis be btino reikalo, tiek, kiek reikia. Pradjome darb. Tiesa, dar reikt paymti, kad, atvy kusios darb, radome aukt, lies, gal koki 50-ties met mog. Tai buvo laisvas darb vykdytojas, vadinamasis "pra rabas". Nuo jo, kaip vliau suinojome, daug priklaus ms likimas. Atvaiavo garveys su dviem platformom. Gavome sakym tas platformas prikrauti akmen, vyro bei emi. Galima buvo krauti, kas tik randama laituose palei bgius. Brigadas su skirst dar maesnmis grupmis, po 7-8, vadinamomis grandi mis ("zvinais"). Grandims paskirst darbus. Vienos turjo ka poti emes, kur j buvo, kitos skaldyti, smulkinti kjais akmen skeveldras, dar kitos krauti vis t mediag ant platform. Prikrovusios vaiavo ant platform ir kastuvais vert vis plat form turin emyn sln. Norm i pradi nesak, tik grasino, kad maai tepadariu sios gausime pabaudines maisto normas. Iki iolei mes toki nebuvome girdjusios, utat nustebome. Ms grandis pateko prie emi kasimo. Gavau dalb sunki, vos atkeliam, grubiai aptaytu kotu. Laimei, dav sku durines pirtines ne taip greitai sutryn psles. emes kro vme nedidelius, vienu tekiniu karuius ir veme lentiniu taku krv prie bgi. Mano jgoms ir vienas ir kitas darbas buvo per sunkus. Dirbau, kiek stengiau, bet daug padirbti ne 170

galjau. Toji em buvo molis, sukietjs per milijonus met; utat reikjo kirsti kaip plyt. Veimlis, tokio molio pakrautas, veti irgi buvo nei mano, nei kit toki jgoms. Taiau veme. Ne syk tie karuiai nusiversdavo nuo t lentini tak, tada tampydavoms, kol atitempdavome viet, nors jau tui, per visokius bruzgynus. Lentelmis su urau apsmaigme ribas, iki kur galima mums vaikioti. Gavome spjim, kad, perengusios rib, b sime aunamos be spjimo. Priirtojas, vien kit atsiveds prie lentels, aikino: Tut iznj ia gyvenimas, rod iapus lentels, A tam smertj o ten mirtis, parod u lentels. Ir visa tai dl to, kad nemgintume bgti. Ne kart su pa aipa kalbdavom apie t j sivaizduot baim. Kur mes nu bgtume? Aplinkui mikais apaug kalnai, arti nematyti gyve nam vietovi. Nubgtum staiai mekoms ar vilkams nasrus. Jeigu ir rastum kok gyventoj, tai jis nepriims ir tuojau iduos milicijai. Visi t pat bad ir varg kenia, tai vargu ar nors dalintis maistu, kurio visur trksta. Kart ilgai laukme vakare prie vart ir sunekome: Kas bt, jei ms neleist eiti pro tuos "pragaro var tus"? K mes darytume, kur dingtume? Koks bt kalini klyksmas? Ne veltui mons turi prieod: "N pekloj vietos negaus". I tikrj atrodo, kad ir pragare geriau, negu be vietos. O jie mus matavo kriminalini kalini "arinu". Tie pabg pli kauja, vagia ir randa draug... * Pats vidurvasaris, karta, saul kepina. Nusirengme iki "maiki". Laimei, ia nebuvo "mak". Vos viena kita lakst ore, lengva buvo apsiginti. Jos nemgsta sauso oro, daugiausia veisiasi drgnose vietose. Trokulys kankino, bet vandens neturjome. Prame kon voj, kad leist atsineti vandens i upelio, bet neleido. Paga liau ms klyksmas pasiek savo: gavome atsigerti i garve io dvokianio dervuoto vandens. Sustojome eil, kurios tur jome katiliukus ar kitokius indelius, gavome vandens, grme ir ind neturinias girdme. Ir taip vis laik, kiek ten dirbome, tas garveys mus gelbjo nuo trokulio. Ne syk kalbdavome tarp savs, kad, laisvje gyvendamos, btume apsirgusios nuo 171

tokio vandens, o ia mums niekas nekenk, visos buvome sveikos. Atjo piet metas. Nuved mus nuoali patogi viet tarp krm. Ten stovjo katilas pilnas garuojanio valgio. Duo na buvo padalyta i ryto. Kiekviena nems likut su savimi; jos dav, kaip ir visur, 650 gr. Kai kurios jau buvo vis suval giusios, pietums nebeturjo. Gavome po ger samt (pus litro) geros sriubos su irniais ir mieinm kruopom. Riebal nebuvo, taiau ir kruopos su irniais sudar ger maist; visa bda tik, kad jos dav per maai taip sunkiai dirbanioms. Taiau niekas nesiskund, nes nebuvo kam skstis, taip pat ir jokios vilties tuo k nors lai mti. Piet pertrauka buvo viena valanda. Dirbome 10 valand. Vakare vos kojas vilkome, o dar toks kelias pareiti. rankius tempme stovykl. Palikti darbo vie toje nesaugu. Vakare gavome po dubenl "medins" sriubos (pros) ir po sauj ma, labai sri, apdivusi uvyi, rusi vadina m "galavastikais" (didgalvmis) Russ pasakojo, kad jos var tojamos laukams trti (inoma, kol dar nesdytos). Juodos ka vos visur visada duodavo rytais ir vakarais. Vos nepamirau paminti, kad dar gaudavome vadinamj mieli. Tai buvo pa rauginti ruginiai miltai su vandeniu. I pradi mums nepatiko, vliau pripratome ir mielai gerdavome; tik nedaug ir j tegaudavome po stiklin dienai. Retkariais gaudavome "chvoj" (spyglins). Tai buvo sunka, nuoviros pu spygli. Ta spyglin bdavo karti, kaip pragaro derva pasakose, bet vistiek gerda vome, nes tai buvo vaistas nuo cingos, kuri kankina visus io krato mones. inojome, kad turime gauti cukraus po 27 gra mus, bet jo nedav. Laukme, tikjoms gauti i karto u visas dienas (taip kartais bdavo, kai neatvea), bet nesulaukme. Netrukus ir duonos norm sumaino iki 400 gr. Klausme ko dl, niekas nenorjo aikinti. Pagaliau prane, kad mes neidirbusios normos. Klausinjome, kokia ta norma. Atsakymo i sigandome: mums paaikino, kad kiekvienai moteriai esanti norma pakrauti ant platformos 11 kubini metr akmen arba emi, o kapojanioms emes reiki ikopti per dien 8 kubi nius metrus. Oficialiai mums to nepaskelb, inios jo tik paska lomis, nabdais. Taigi buvome pasodintos ant "trafnos pai ks" ("baudiamosios", arba "bausms", normos). Piln norm 172

gaudavome tik sekmadieniais, nes tai nedarbo diena. Taiau tik teorikai buvo nedarbo diena. I tikrj retai tegavome pa ilsti, surasdavo kokio nors darbo zonoje arba ivesdavo u zonos malk. Kelet savaii gavome maist be druskos. I pradi buvo labai biauru valgyti t sriub ir ko visai be skonio, vliau apsipratome, nebebuvo taip lyktu. Mes, naujoks i Lietuvos, dar turjome ioki toki mais to atsarg i siuntini (cukraus, laini), utat dar stipriau lai kms, o senosios kalins, ypa russ, gyveno vien gaunamu maistu. Laim, kad ia buvo politini stovykla; jeigu taip su kriminaliniais btume kartu, tai jos visk atimt, gal dar pa smaugt. Daug toki vyki mons mat miriose stovyklose. Politini stovyklose, ypa moter, neteko girdti nei udyni, nei plikavim, net ir vagysi retai pasitaikydavo, nes ia visi buvo dori mons, neprat prie visoki nusikaltim. Dalytis tuos turimus trupinius su visomis nebuvo prasms, nes mes tiek neturjome, kad keli imtai moni bent po tru pinl gaut. Joms vistiek nieko nepads, ir mes paios ba dausim. Taip prajo vienas mnuo ir kitas... Virininkas kakur dingo. Pasakojo, kad jis ivaiavs Ryg, ten gyvenanti jo mona su vaikais. Kiti emesnieji virininkliai viepatavo, kaip norjo, nejausdami jokios atsakomybs u badaujanius mo nes. Jokia komisija neatvaiavo. Nei laik, nei siuntini neat ve apie du mnesius. Pagaliau vien dien, kai jau pylimas buvo gerokai pa platjs, atvaiavo kakoks traukinys ir atve kelet siuntini i senosios kolonos, taip pat ir laik. Atsakymo paraytus ioje kolonoje laikus negavome. Matyt, tie ms laikai visai nebuvo isisti, niekas jais nesi rpino, numet kur nors, ir viskas. Atsimenu, gavau ir a siuntinl su maisto produktais. Tai buvo didel parama. Atsiunt visai svetimi mons i Lietuvos. * Vasara buvo sausa, grai. Mums tai buvo didel laim. Jei kada palydovo, tai be galo sunku bdavo klampoti po t mol arba mesti ant platformos lapi em. "Mak" nebuvo, taigi atsimet didel kanios dalis. Vien sekmadien surikiavo mus ir ived u vart. Man me malk eisime, taiau greit pamatme, kad mus veda ka 173

kur toli. Kelias ne visur buvo sausas, daug kur buvo balos, per jas nutiestas medinis kelias i nestor kari. jome apie 10 klm. Prijome stovykl. Ji buvo "negyva", kitaip sakant, be moni. Daug enkl rod, kad ia dar neseniai bta moni. Ir ne bet koki, o kultring moni bta. Barakai stovjo panaia tvar ka, kaip visose stovyklose. Gatvje pamatme stulpelius, ant kuri viruje stovjo skiedriniai ketvirtainiai krepeliai su em mis ir idivusiomis, nepalaistytomis glmis. Viduje baltos sienos buvo ipaiytos graiais paveikslais, i kuri buvo gali ma atspti, kur bta valgyklos, kur ambulatorijos ir kt. Akis iptusios valgms tuos paveikslus ir grjoms jais. Jaut ms, kaip kokiame pasak pasaulyje, usimirusios, kur esame. Taiau neilgai teko diaugtis, tuojau gavome udavinius, Vienoms sak lupti duris, kitoms langus, dar kitoms geleines ploktes su lankainiais (rinkmis) iplti i krosni, taip pat orkaites. Supratome, kad mus ia atved plikauti. Ar jie tu rjo teis, ar dar slapta, neinia. Bet t buvus gra lager palikome idarkyt, apgrobt. Greiiausiai j atve vl kok kalini kontingent, ir jie vargs, ks visus trkumus, kol susi taisys tuos apipltus namus, kuriems net krosni durels buvo iluptos. Gaila buvo tokios graios, tvarkingos stovyklos. Visoms buvo domu, kas ten gyveno, visos klausinjome viena kit. Pagaliau panabdom prajo gandas, kad ten gyven japonai, karo belaisviai. Jie atlik pirmuosius io geleinkelio tiesimo darbus. Smulkesni ini neatjo, mums uteko ir t; matyt, kas nors i priirtoj prasitar brigadininkms. Paprastai to kiais atvejais priirtojai vengia kalbti su kaliniais, jiems draudiama. Pagaliau vis grob suneme krv ir gavome paskyri m, kam k neti. Visoki daikt buvo gelgali ir medini. irjome t krv ir jautms tikri "trofejikai" (grobikai), kuri daug teko matyti per kar ir tuojau po karo Lietuvoje. Ms grandis, keturios moterys, buvome paskirtos neti vie nerias duris. Kiekviena usidjome po kamp ant peties ir y giavome. Keliu eiti ir tai jau sunku, nes durys buvo sunkios; bet tais mediniais rstais eiti buvo tikra kankyn. Rstai buvo netayti, apvals, kai kur nuzulinti, slids arba l. Jei viena ukliva ar suklumpa, kitoms dauo peius durimis. odiu tikra Golgota... Parnetus daiktus palikome u stovyklos zonos, matyt, vir ininkams ir priirtojams jie buvo reikalingi. Grome ivar 174

gusios, alkanos ir pasipiktinusios savo nuveiktu darbu. Nra abejons, kad t stovykl dar atvyks kaliniai, nes geleinkelis visur dar nebaigtas, dar daug reiks darbo. Atvyk keiks gro bikus, kaip mes keikme, nors ir neinos, kurioje pusje jie yra. * Slinko dienos, viena kit panaios, ms jgos seko. Par einant i darbo, ia viena, ia kita m virsti, kitos turjo neti, bet ir tos vos paeina. Tai vis i bado. Net kareiviai m ms gailtis. Konvoj virininkas kart upuol t laisvj darb vykdytoj u tas pabaudines normas; girdi, jau mons kojomis nebepaein. Vykdytojas ididiai pasipt ir m bar tis, rkti. Kareivis ities j autuv, grasindamas nuauti. Bet senis nepabgo: visu giu palinko pirmyn, ities kakl ir papra auti. Kareivis, inoma, neov, nes pats nenorjo bti nuautas. Mes isigandome, kad tik neiaut pykio apakin tas, diaugms, kad jis susivald. Mums is incidentas buvo moralin paguoda, nes to kareivio asmenyje pamatme draug, pana belaisv, kaip ir mes. Kas i tos moralins paramos, kad mes jau virtome skele tais, daugelis m sirgti. Pavydjome tai, kuriai didelis laito akmuo ugriuvs sutraik rank. J ive ligonin, ji iliks gyva. O mes galime ia likti palaidotos, nes jau vis jgos baigiasi. Vien dien gavome netiktai pietums kakoki sklindi (blyn) alia sriubos; matyt, gerina maist, kad visai nenuvirs tume. Griebme, valgme. Pavalgiusios beveik visos vmme. Kit dien vl tas pats. Skundms sanitarins dalies virinin kui, tas ramino mus, kad priprasim. Taiau mes nepripratome: bado veriamos valgm ir vmm. Vmm ir valgm, nes bu vom alkanos. Vien kart kelios, sutikusios sanitarins dalies virinink, m verkdamos skstis, kad t sklindi negalima valgyti. Virininkas nujo su jomis kartu virtuv, papra sklindio ir ia pat suvalg, nordamas rodyti, kad juos galima valgyti. Tuoj pat, dar tebekalbant, jis m agsti ir, nubgs u namo kampo, sklind ivm. "Pabieda za nami" ms pergal! Sklindiai buvo iimti i apyvartos. Pasirodo, jie buvo kepami i sugedusi bulvini milt. Sklindi vieton nieko mums nedav. Vis laik "pabau din" norma. Cukraus i viso nedav. Rugsjo mnuo jau buvo altesnis ir lietus daniau palijo. Atrod, kad jau vistiek sime 175

toje duobje. Pylimas jau buvo gana platus. Sunku buvo tikti, kad tokie eliai galjo tiek darbo padaryti. Moterys m daniau sirgti. Vaist beveik joki nebuvo. Turjo ambulatorijoje kakoki balt milteli dutje, pana ioje dant miltelius, ir visoms i jos duodavo, neirint, ko kia liga kuri sirgo. Kart nujo trys ms tautiets ambulatorij ir netrukus parjo juokdamosi pro aaras. Viena skundsi irdimi, ant roji koj reumatu, vos galjo paeiti, treioji nuolatiniais temperatros pakilimais. Na, ir pagyd tos daktars! Tai, kiuri skundsi irdimi, apved jodu ruoel aplink irdies plot. Toji, kuriai suko snarius reumatas, gavo t balt milteli igerti i tos duts. (Es tai buv milteliai nuo viduri lig). O tai, kuri skundsi temperatra, pasak, kad vyro reikia. N vienos ne atleido nuo darbo, nors ir nedaktaras galjo matyti, kad jos serga. Toks gydymas tik pasipiktinim sukl. Padtis buvo be viltika. Galvojome, kad esame ia atvetos sunaikinti, tik dar prie sunaikindami nori inaudoti iki paskutinio gyvybs lao. Tikrojo stovyklos virininko nebuvo. Kiti nieku daugiau nesir pino, tik kad darbas bt vykdomas. "Pridurkai" irgi kiek ga ldami spaud vos begyvas tas dirbanisias, neatsivelgdami nei j sveikat, nei slygas. Ambulatorijoje vienas didiulis kambarys jau buvo pilnas nebepasikeliani silpn ligoni. Stipresniosios guljo barakuose. Ligos kriterijus buvo tempera tra. Kurios neturjo pakilusios temperatros, vistiek nebuvo atleidiamos nuo darbo, nors ir koj nebepavilko. O ruden oras pasidar biaurus. Danai lijo. Konvojai s djo apsisiaut brezentiniais apsiaustais, kaip bdose, o mes neturjome joki apsaugos priemoni nuo lietaus. Tos vatins permirkdavo kiaurai, kojos perlapdavo, ant bat dar vilkdavo me sunkius aplipusio molio luitus. I kur mums msi tiek stip rybs pakelti t vis varg, ir iandien man neaiku. Laukme, kad nors kokia komisija atvaiuot, kad bent kas pamatyt, kaip mes atrodome, bet niekas niekur nesirod, ne kelyje jokio mogaus nesutikdavome. Tiesa, dar vasar vien kart buvome sutikusios moni, eidamos darb. alia gele inkelio vienoje vietoje buvo apdegusio miko plotas. Ten buvo brys vyr. Jie piov medius, matyt, malkoms. Mums praei nant, vienas j suuko lietuvikai: Ar lietuvi yra? Yra, yra, suuko viena msik. Kareivis tuojau oko 176

prie jos grmodamas ir keikdamas "matais". "Ja tebia dam yra yra" ubaig. (A tau duosiu yra yra). Tuo baigsi neka; visos tyljome ir diaugmis, kad tuo pasibaig, kad anoji ne gavo smgio. * Apie spalio vidur vien vakar pajutau kakok neprast iurp. Greit m drebti visas knas. Nujau ambulatorij, pastat termometr. Matyt, daug buvo kario, kad tuojau nu ved ligonin ir paguld. Girdjau, minjo maliarij. Atguliau, slaug apklost, iurpas dar ilgai krt, net lova drebjo. Ga vau vaist, gelton tablei. Jas vadino atrichinu. Ryte vl da v dvi tokias pat geltonas tabletes. Ir taip kasdien. Jokio skaus mo pradioje nebuvo, tik didelis silpnumas. trei dien m skaudti dein on, sunku buvo kvpuoti, sunku pajudti. (Buvo greiiau plaui udegimas, ne maliarija). Taip beveik be smons praguljau kelias dienas. Nieko daugiau neatsimi niau, kai pagerjau, tik tas geltonas tabletes. Pagaliau kriz prajo, pasidar kiek geriau, pradjau iek tiek valgyti. Tem peratra svyravo ia aukta, ia nukrenta emiau normos. Tautiets aplankydavo, kalbindavo, bet a ne visk suprasda vau. Tarpais akys aptemdavo, nieko nematydavau. Blogai gir djau ir beveik visai neturjau atminties. Veidas pasidar gel tonas, kaip tos tablets, o akys atrod kaip negyvos, stiklins. Lankytojos man patar nebeimti t gelton tablei, ispiauti jas, kai slaugs nematys. Tokios didels vaist dozs, kaip v liau suinojau, ne syk nuvarydavo kalines kapus. Tos dakta rs buvo danai bdos daktars. Jos buvo taip pat kalins "pridurkai". Tikrasis sanitarins dalies (rusikai "sanasts") vedjas bdavo laisvasis, bet ir tas nebdavo kaip reikiant gydytojas, o tik feleris ar undaktaris, kur fronte ar kariuome nje sanitaru tarnavs. Kur ia pritekt kiekvienai stovyklai gy dytoj; net miestuose j trko. Pasitaikydavo i kalini ir ger gydytoj, bet jie visada gaudavo dirbti ne savo darb, nes ne sutikdavo nipinti ar varyti darb sergani kalini. Ambu latorijose dirbdavo kokie prisiplakliai, pataiknai, nipai. To kios buvo daktars ir ioje kolonoje. Paklausiau patarimo, nebemiau t vaist. ia tik svarbu numuti temperatr ir kuo greiiau ivaryti vl darb. O kad mogui sugadins ird, jiems tai nesvarbu. Jauiau, kad irdis vos bekliba. Pradjau sveikti. Valgyti dav geriau, negu svei kosioms. Kart buvau maloniai nustebinta, kai man padav 177

skardin dut su msos konservais ir pamaiau ura "Made in U.S.A.". Tai buvo malta msa. Seniai bebuvau maiusi toki dalyk. O amerikietik i viso nebuvau maiusi. Po truput miau taisytis, bet darb mans vis nevar. Tautiets danai aplankydavo, pasakojo, kaip a ligos metu kliedjus, nepainus moni, nesmones nekjus. Kartais pa irdavau veidrodio uk ir isigsdavau savo geltonos odos spalvos ir klaiki stiklini aki, kurios dar vis kaip reikiant nemat. Vien dien baisus vykis sukrt vis ms stovykl. Dar tebeguljau ligoninje. Vien popiet igirdome prie ambulato rijos kakok triukm ir dejavim. Kak atne ambulatorij. Netrukus bgo slaug ir pasak, kad brigadininke Marija Rez nik traukinio suvainta. Ji nukritus nuo platformos, traukiniui pasijudinus. Nupiauta jai viena ranka aukiau alkns ir vie na koja per laun. Toji slaug skubiai nuiminjo maas mar lines uuolaidles nuo ms kambario lang; sak, netur mar ls ligonei aptvarstyti. Tos uuolaidos bus tvarsiai. Neinia, ar jie bent iskalb jas, ar udjo tokias dulkinas ant aizd. Tai visoms mums rpjo. U sienos, ambulatorijoje, girdjosi siaubingas ligons de javimas. Ji maurojo, kaip koks vris storu balsu. Danai kar tojo "doktor, doktor"... Matyt, daktaras tvarst aizdas, iimi njo sutrupintus kaulus. Girdjosi kaul barkjimas, metant aliuminin dubenl. O mes visos verkme, verkme... Aptvarstyt j tuojau ive didel kalim ligonin. Visas ms kalines vedavo vadinamj 4-t ligonin. Man neteko jos matyti. Vliau teko girdti, kad toji ligon dirbanti rati nje. Kalbjo, kad ji esanti maskviet. Atvaiavs aplankyti j jos tvas. iaip politini kalini aplankyti nebuvo galima, bet jai padaryta iimtis dav pasimatyti su tvu. Daugiau neteko niekada nieko apie j igirsti. * Laik taip ir nesulaukme, taip pat ir siuntini iuo ad resu. Tie keli vasar atjo i 30-tos kolonos, ir viskas. Tikriau siai jie ms laik neisiunt ir ms artimieji neinojo, kur mes esame. Buvome gyvos palaidotos toje duobje. Prisimenu, sunkiausiu ligos metu, kada galvojau, kad mirtis artja, nieko daugiau nebuvo gaila, tik nenorjau bti ia palaidota toje purvinoje duobje. Mirti nebijojau, nes toks gyvenimas sun 178

kesnis u mirt, o pagerjimo nebuvo vilties sulaukti. Taiau mirtis neatjo, pradjau stiprti. Maist ia dav geresn, jgos pamau gro. Jau ir vaikioti pradjau, bet vis dar ligoninje. Stebjaus ir pati, nes kitas, vos pakilusias i ligos patalo tuo jau sisdavo darb. Prisimenu vien ukrainiet. Ji turjo ke let dideli unvoi. Viena ant launies arbatins lktels dydio dar tebebuvo neugydyta, ir vistiek j lubuojani ivar darb. Pagaliau ir mane ira i ligonins. Parjau barak, vi sos apstojusios irjo, kaip daus vr. Tik vliau viena kita prasitardavo, kad niekas nebetikjo mano igijimu. Ties pasaldus, ir igijimas buvo menkas. Atrodiau tikra "dacha diaga" isekl. Veidas buvo geltonas, kaip vakas, akyse viskas mirgjo, okinjo, silpnai begirdjau ir nebeturjau at minties. Galvodavau, kad geriau biau numirus, jeigu tokia likiau visam gyvenimui. O jeigu nebepasitaisysiu, kaip reiks gyventi, kur dingti ir bausm atbuvus... Ijau darb, bet brigadininke man nedav jokio darbo. Apmet lidnu vilgsniu, kaip lap papiaut gaid, kuris savo liesumu atrod nevertas patirtos rizikos, ir jokio udavinio ne dav. Daugiausia sdjau arba dirbau, k pati norjau, niekas nieko nesak, odiu, buvau ikritus i rikiuots. em jau buvo gerokai sualus; kitos irgi tik val bgius nuo akmen ir vy ro. Pylimas jau buvo pakankamai platus. Kaip praslinko ta diena darbe, maai prisimenu, tik inau, kad buvo lidna, lidna... iemoti ioje stovykloje buvo ne manoma. Jei niekur neive, tai vistiek per iem imirsime nuo bado ir alio. Didesn dalis jau buvome isekusios iki visiko bejgikumo. * Paymtina, kad ia su mumis buvo dvi pulk. Semionovo dukterys, to paties, kuris buvo pakartas kaip kontrrevoliucionie rius baltj vadas. Jis buvo rads prieglaud Kinijoje, o u jus tenai komunistams, buvo suimtas. Kalbjo, kad vyresnio sios dukters vyras buvo taip pat kalinamas ioje apylinkje. Jaunesnioji buvo grai, labai domi ir isilavinusi, nevengdavo kalbti vairiomis temomis. Vyresnioji buvo liguista, tyli, atrod palus. Vargs, jos kent u tv. Tikriausiai jos nieko nebu vo pakenkusios raudonajai revoliucijai, nes tada dar buvo per jaunos. 179

Tik t vien dien ir beteko ieiti darb. Sekani dien n vienos nebeived darb. Gavom sakym ruotis ivykti. Ruoimasis nieku nesiskyr nuo kit, gal tik tuo, kad vietoje gailesio jautme diaugsm. Nieko nepalikome iemoti, n su kuo nereikjo atsisveikinti, kaip danai bna ivykstanioms; utat visos diaugms. Kur mus benuvet, kur bepadt, vis tiek, manme, bus geriau, negu ia. Neprisimenu nei kiek vaiavome, nei kaip vaiavome, nei kuri pus. Mano daiktus ne kitos, pati nepajgiau neti. Vaiavau ligoni vagone. Toki buvo nemaa.

15 kolona
Atvykome 15-tqj kolon. Tai buvo nedarbo kolona. Mus atve atgaivinti po visiko nualinimo. Matyt, sitikino, kad ne pavyks, kaip ydeliui arkl, nupratinti nuo valgymo, tai ir pa keit taktik. moni ioje stovykloje neradome, taiau ir netvarkos ne buvo, gal virininkas buvo rpestingesnis. Pasigedome nedaugelio buvusi draugi. Vliau suinojo me, kad jos buvo nuvetos 9-t kolon mik kirsti, nes buvo stipresns. Kai kurios visai silpnos ivetos didij 4-tj ligonin. Virininkas lidnai apvelg mus priimdamas; nujaut, kad daug kruop reiks, kolei atpens mus bent iki vidutiniko ka linio ivaizdos. Toki skelet n vienas virininkas nepageidau ja, bet turbt nedarbo kolonos neturi teiss "mirusi siel" pasirinkti. Prisimenu, naujieji virininkai klausinjo apie ms buvu sias gyvenimo slygas. Mes skundms, pasakojome visas bu vusias bdas kuone verkdamos. Skundme vilk vilkui. Bet kart vilkas buvo mums geresnis: netrukus gavome po vis kilogram cukraus kiekviena. Virininkas saksi ireikalavs u neatiduot anoje kolonoje. Mums priklaus daug daugiau, bet daugiau kaip kilogram asmeniui nes galima tokiais at vejais gauti. * Apirjo mus daktaras. Ir jis stebjosi tokiu ms, "miru si siel", nualinamu. 180

Daktarui sakiau, kad sunkiai sirgau maliarija. Bet jis sak mans, kad man buvo kas kita. Vliau suinojau, kad mano kartotekoje jis ura plaui tuberkulioz. Matyt, dar tie plauiai nebuvo pasveik. Dar kelet savaii negaljau skaityti, raids okinjo, ne girdjau kaip reikiant, ir atmintis buvo bloga. Bet palengva kei tsi geltona odos spalva, gro jutimai, organizmas m atsi gauti. Vaist joki nedav. Pus met nedav nieko dirbti. Parame laikus namus. Netruko nei poros mnesi, pra djome gauti atsakymus ir siuntinius. Atseit, ms laikai buvo laiku isisti, ir atjusius laikus mums atiduodavo. Gavau laik. Ra, kad vir met negav i mans jokios inios. Greit atjo siuntinys, beveik tik maisto produkt. Gavau cukraus, kumpio, ger gabal laini, ir dar io to. adjo ne trukus vl pasisti kit siuntin. Stovykloje duodamas maistas irgi buvo iek tiek geresnis. Baudos norm ia visai nebuvo. darb eidavo stipresns, sveikesns, bet ir tos nedaug tedirb davo, tik stovykl aptarnaudavo. Malkas taip pat nete neda vo i miko. Visos palengva taisms. Grtant jgoms, gro ir viltys... Viltys ieiti laisv, viltys grti toli palikt tvyn, pamatyti savuosius... i stovykla savo ivaizda buvo panai kitas. Matyt, visos stovyklos buvo statomos pagal t pat standart. Maistas irgi buvo toks pat, kaip ir kitose stovyklose, iskyrus 46-j kolon. Svarbiausia, kad ia gaudavome siuntinius. Tarp gaunani ir negaunanioms is tas kliva. Laiko turdamos, dirbdavome rankdarbius: i visoki skudurli, silgali, iardyt kojini likui stengms k nors nauja padaryti. Virininkai, nusii rj, kas k moka, irgi pradjo prainti t jiems padaryti. iuo atveju pabaltiets turjo geriausi vard. Maiausiai su gebjo russ. Matyt, j gyvenimas buvo per sunkus, kad bt galjusios usiiminti rankdarbiais. Kart viena rus, priekai tingai nusiteikus savj atvilgiu, pasak: Js visko mokate; js mezgate, js siuvate, o ms mo terys nieko nemoka. Utat jos moka medius kirsti, akmenis skaldyti, em kasti; jas anksiau sulygino su vyru, net ir su arkliu, pasak viena msik. Mes toki darb nepajgiame. Knyg nei laikrai neskaitme. Buvo kultros dalies vir ininkas ir kakoks kabinetas, vadinamas KV; ten duodavo 181

paskaityti laikrai, bet msiks, t.y. lietuvs ir apskritai pa baltiets, tenai neidavome. Reta temokjome rusikai skaityti ir suprasti. Be to, inojome, kad kiekvienas ms ingsnis nipi njamas, geriau nepasirodyti gudria, imanania ir kuo nors besidominia, greit gali susilaukti tarimo prievalstybine veik la arba susilaukti pasilymo nipinti, ko visos labiausiai bijo jom. Baiminoms ir savj tarimo, apkalb. Labai greit buvo galima likti apaukta nipe dl kokio atsitiktinio pasikalbjimo su virininku ar priirtoju. O jeigu nors retkariais pradtum eiti kok kabinet, tai, be abejo, susilauktum didiausios ne lovs savj tarpe. Ypa tamsesns kaimo moterls greitai daro sprendimus ir greitai su nirimu platina gandus, many damos didel patriotin darb atliekanios. Jos tai daro gerais norais, turbt ir Viepats joms atleis, nes jos neino, k daro. Tie gandai greitai isiplatina per visas kitas stovyklas, nes mons nuolatos veiojami i vienos kit stovykl, maiosi, apvainja didelius platus. Paaikjus neteisybei, ir labiausiai norint, ataukti nebemanoma nebepajgsi nei vis inani sugaudyti, nei tikinti. Utat rimtosios moterys, igirdusios gan d, iekodavo jo "akn", ir beveik visada paaikdavo, kad gandas buvo neteisingas. Teko bti vieno panaaus vykio liudininke. i kolon atvaiavo vliau i ligonins nedidelis etapas; buvo keletas ir ms tautiei. Greitai susidraugavome, visos atrod geros moterys, visos buvo senesnio amiaus. Atjo Vasario 16-ji ms tautin vent, Lietuvos Valsty bs Nepriklausomybs atkrimo sukakties diena. Bolevik u drausta apie j ir usiminti. Ryium su ia diena ne vienas atsidr kaljime. Ryt po patikrinimo sveikinome viena kit, linkjome lais vs mums ir Tvynei, tarms pasimelsti sujusios u kenian i Tvyn. Viena i ms pasveikino taip pat vien i t vliau atvy kusij i ligonins. Kita, kartu su ja atvykusi, pribgo isigan dus prie tos sveikinusios ir m nabdti: K tu padarei! K tu padarei! Ji yra nip, ji mus visas dabar duos. Anoji i karto nepatikjo, papra rodym, i kur ji inanti, reiki itirti. tarianioji papasakojo maius ligoninje j kal bant su priirtoju u palatos dur. Priirtojas jai davs ka kok popieri. Netrukus prasidjusi baisi krata, ligoni daikt, 182

esani saugojimo kameroje, perirjimas, ir toji moteris buvusi prie tos kratos. Nes abejons, kad ji skundus kitas ligones. Netikinioji nujo pas tariamj ir staiai uklaus: Maryte, mons kalba, kad tu esi nip. Ar tu neinai, u k tave tarinja? Mes norime iaikinti, i kur, u k tos kalbos? Ta kad ims verkti, raudoti, ir sustabdyti negalima. Paaiki nus apie tuos priirtojo ratus ir kratas, ji visk papasakojo. Pasirodo, ji mokanti rusikai ne tik kalbti, bet ir skaityti. Buvo eilinis kalini daikt patikrinimas. Kadangi ji buvo sveikesn ir mokjo skaityti, j pam talk, dav sra ir sak pagal sra pakviesti stipresnisias, galinias vaikioti ligones, kad ateit saugojimo kamer, perirint jos daiktus. Kita gulinti li gon, pro ply t pamaius, pasidar ivadas. Ir vliau teko girdti ne vien atvej, kur mons bereikalingai nukentdavo. Komunist smoningai visur sjama tonika mogaus mogu mi nepasitikjimo skla duoda jiems gaus derli, daugiausia per moni nesupratim. Ir tie nipai jiems ne tiek reikalingi, kiek nepasitikjimas ir tarinjimai moni, net ir taut tarpe. * Pavasariop jau visos buvome gerokai atsigavusios, ypa nedirbaniosios arba maai dirbanios. Nujautme, kad pava sar vl atvaiuos "Oiikovai" ir "nupirks" mus vl sunkiems darbams, naujam nualinimui. Toks ia buvo vis likimas. Lai m, dar mes gavome nors kelis mnesius pailsti, nemoniko nuvarymo dka; kitur jokio poilsio nra, dirba iem vasar. Mintis apie "etap" mus gsdino. Atjo balandio mnuo pirmoji diena. Buvo sekmadienis. darb niekas njo. Po patikrinimo visos miegojo arba nekuiavosi ant savo nar. Atjo viena msiki i lauko ir, sutikus tarpduryje dvi ukrai nietes, pasak joms, kad aukia etap gretimame barake. Greitai ateisi pas mus. Dar pridr, kad niekam nesakyt, ir pati nujo t barak, kuriame "auk". Netrukus sugrus savo barak, rado ia didiausi turg. Vienos rengsi kitais drabuiais, kitos dliojosi daiktus, dar ki tos lakst po asl. Visas barakas , kaip suerzint bii avi lys. Jai atjus, kelios apipuol, reikalaudamos daugiau ini. O ji ikilmingai pareik, kad PIRMA BALANDIO apgauls diena. 183

Daugumas juoksi, kitos pyko, o apgavusioji jautsi kaip Napaleonas Europ ukariavs. Kai kurios patar jai diaugtis, kad esanti speclagery; jeigu taip pas kriminalinius, tai tokiu atveju reikt avansu pasirpinti savo kaulams maiiuk. Juo toliau pavasar, juo labiau baiminoms dl bsimo etapo; mme ir sapne sapnuoti ir kiekviena proga kalbti. Dar daugiau kalb sukl gydytojo atvykimas. Vl medicinin per ira po puss met, tas pats ir gydytojas atvyko. Vl visos jome, brigadininks vedamos, iki pusei nusirengusios pas dak tar. Mans visai nepaklaus, neirjo, kak para karto tekoje ir paleido eiti atgal. Kaip vliau suinojau, man ura t pai plaui tuberkulioz, kuri buvo "rads" prie pus met. Gavau II kategorij, nes buvau jau visai pasitaisius, gerai maiau, girdjau ir atmintis sugro. Buvusioji 46-tos kolonos mano brigadininke kart pasak: Netikjau, kad i tavs bebus mogus, kokia tu tada buvai! Visos paliegls buvo pasitaisiusios; atjo laikas ir joms eiti darb. Pradjom neioti sukirstas malkas. Eidavome apie por kilometr mik, pasiimdavome po pagal po kiekviena ranka ir nedavome stovykl. Vien ryt stovjome prie vart, laukme ivedamos. Atjo virininkas ir sak visoms eiti barakus, iandien niekas darb neisi. Kas gi daugiau? ivaiuosime, medicinos perira buvo, viskas aiku. Neilgai trukus atjo virininkas, popieriais neinas, bet ne dl etapo, o dl paskolos valstybei. Laisvieji mons kasmet privaljo pirkti valstybs paskolos laktus. Buvo reikalaujama pasirayti paad duoti vieno m nesio udarb. Atskaitydavo lygiomis dalimis per 10 mn. ir i duodavo obligacijas, kurias adjo vliau ipirkti. Ir tai valstyb panorjo gauti paskolos ir i kalini, ku riems u darb nieko nemoka, kuriems net maisto pakankamai neduoda. I kur kaliniai turjo pinig? Ogi i siuntini arba pato perlaidomis atsist i savo artimj. Pinig rankas neduoda vo. Jie likdavo pas virininkus, iduodavo kvit. Retai kada k atvedavo nusipirkti. Tie pinigai guldavo be naudos. J ir pri reik valstybei. Virininko pareikimu, turjome pasirayti u 184

pus turimos sumos. Po vien buvome iauktos visos turinios pinig ir pasirame. Prisimenu, turjau 100 rubli. Pasiraiau u 50. Neseniai buvau gavus siuntin, jame buvo 20 rubli. Virininkas kakodl man juos atidav. Paprastai neduodavo rankas. Gal dl to, kad nedaug buvo. Dabar jis atsimin ir tuos 20 rubli ir papra 10 rubli atneti i barako. inoma, atneiau. Gavau kvit, kad pas juos es mano obligacij u 60 rubli. (T kvit, grdama Lietuv, parsiveiau; obligacij mums neatidav. 1961 m. prie Chruiovo jos visos buvo nubrauktos, neapmoktos visiems gyventojams. Valstybin paskola liko prievartine auka valsty bei). Pasipiktinimas tokiu blogiau negu elgetos terbos konfis kavimu buvo didelis, bet niekas nieko nesak, nesiprieino, nes tai bt paskaityta drausms lauymu. U aki daugelis keik, kaip keikdavo mons laisvje, kai jiems atimdavo varganas kapeikas. Ir netikk mogus sapnais. Kaip tik t nakt, prie pasira ant paskol, sapnavau, kad uniformuotas ekistas ukavo man galv. Pasijuokiau kai kurioms i tokio keisto sapno, o jis t pai dien isipild buvome "apukuotos" visos, ne tik a viena. Ta proga iek tiek apie sapnus. Turbt visuose kratuose ir visais laikais kalini geriausia pramoga yra sapn pasakojimas ir aikinimas. Paimkime ir Senojo statymo yd istorij, ir ten randame pavyzd. Izrae lio snus Juozapas, pateks kaljim pas Egipto karali, pa garsjo kalini tarpe aikindamas sapnus. Lietuvoje esant kaljime, taip pat i pramoga mums pavai rindavo ir sutrumpindavo nuobodias valandas. Stovyklose taip pat sapnai ir j aikinimas uimdavo pasikalbjimuose svar biausi viet. Buvo tikini ir buvo netikini sapn reikmin gumu; bet kalbti apie juos visiems buvo domu. I j kildavo vairiausi tem pokalbiams. Jie paddavo mums usimirti apie savo varg, pabti laisviems, pagyventi vizijomis ir svajonmis. J dka mes apsilankydavome savo tvynje, gimtuose na muose, pamatydavome savo artimuosius, mylimuosius, draugus ir biiulius, neaplenkdami, inoma, ir prie, ypa egzekutori tardytoj. Visa, kas buvo ikentta, pergyventa, vl atgydavo ms smonje. Ir po daugelio met mons neisivaduoja i t iauriai smon sirusi pergyvenim, kurie atgyja per sapnus. 185

Laisvje netikjau sapnais, bet buvo keletas vyki, kada jie man pasirod pranaiki. ia, stovykloje, taip pat buvo to ki pranaik atvej, pvz., tas ekisto ukavimas. Joks nujau timas negaljo to sapno sukelti, nes vykis buvo nelauktas ir netiktas, iki iolei negirdtas, neinomas. Utat dabar pradjau nuo grieto sprendimo susilaikyti.

Velykos
Kaip prajo Kald vents, neatsimenu, nes dar buvau ligonis. Bet Velykos ioje kolonoje pasiliko nepamirtamos. Ne prisimenu, kada buvo Velyk vents iais metais, dat pamir au. Prisimenu tik, kad graiai jas atventme. i vent visa da bna sekmadien. Kaip tik pasitaik diena, kad niekur prie zonos darb neved. Kai kada sekmadienis bdavo net sunkes nis u darbo dien. Reikdavo k nors dirbti zonoje, pvz., blakes utinti. Blaki ia buvo pilna visose stovyklose. Retkariais iek tiek jas apnaikindavome. Joki vaist nebuvo. Naikindavome utinimu. Kieme ukaisdavo vandens katil. Griaudavome savo narus, pldavome lentas ir mirkydavome j galus verdania me vandenyje. Visai j neinaikindavome, tik apmaindavome. Sekmadieniais bdavo ir visoki daikt tikrinimai, kurie taip pat labai vargindavo. is Velyk sekmadienis buvo laisvas. Taiau i vakaro ne buvome tuo tikros. Nutarme atvsti ankst ryt, prie klim, viename barake, kuriame daugiausia buvo ms tautiei. Sek madieniais keldavo septint valand, t.y. vien valand vliau. Nutarme pradti vent 6 v., kad ji iki klimo bt baigta. I vakaro paruome maist, pasidarme duoninius "tor tus", krem, vadinam "musu", ir kt., kas k turjome. Krem darydavome i duodam gerti mieli. Priddavome cukraus ir ilgai plakdavome, iki pasidarydavo papurusi put mas. Val gyti buvo gana gardus. Ryt, prie eias, susirinkome ir sudjome visk ant stalo. et pradjome pamaldas. Viena turjo maldaknyg, kakur gaut ir kakaip isaugot (per kratas atimdavo), ja ir naudo joms. Atskaitme mii maldas, pagiedojome "Per Tavo ven t prisiklim" ir "Linksma diena mums nuvito". Po pamald viena i ms pasak sveikinimo kalb: sveikino visas ir visus tautieius, kurie ia vargsta, tuos, kurie Lietuvoje, ir tuos, ku 186

rie svetimuose kratuose prieglaud rad, visiems isak gra iausius linkjimus ir pra Diev atsisti jiems mint, jausm, kad mes juos sveikiname. Paguostos graiai praskambjusi giesmi ir grai, vilting odi, pakelta nuotaika valgme tuos varganus Velyk pusryius, skubdamos, kad atjs kelti priirtojas nepamatyt ms vents. Suspjome ubaigti lai ku, niekas nieko nesak. Gal vliau kokia nip ir prane, bet jau auktai po piet. U tokius "nusikaltimus", paprastai, nebausdavo, tik uklup vietoje sutrukdydavo vents ar pa mald eig, ivaikydavo dalyves. Velykos lengviau bdavo vsti, nes priirtojai ir visoki sekliai, kuri daugumas buvo rusai, neinodavo ms kata lik veni datos, nes Velykos kilnojama vent. Nelabai jie susigaudydavo ir Kald ventse, nes rusai ir ukrainieiai Kaldas ir Naujus Metus venia pagal senj kalendori, t.y. 13 dien vliau. Danai jie nekreipdavo dmesio (tyia ar ne tyia) tas ms ventes. Blogiau bdavo ukrainietms j ventes visi persekiotojai inodavo (ne vienas gal ir patys vsdavo); utat joms bdavo sunku pasislpti. Kartais net i anksto bdavo duodami spjimai, kad neruot joki veni, o pai veni metu sekimas pagyvintas. Negaliu nieko atsiminti, kaip ioje kolonoje praleidome Ka ldas. Visikai nieko neprisimenu, turbt pramiegojau. Kai tik atvykome i kolon, nedirbaniosios, kuri tarpe buvau ir a, buvome isekusios, ivargusios ir didesn paros dal miego davome. Tas poilsis mus ir atgaivino. Galimas dalykas, kad nieko ventms neruome, utat ir nepaliko jokio spdio. O gal a pati negaljau ventje dalyvauti, gal atmintis tuo lai kotarpiu buvo neveikli. odiu, Kaldas pramiegojau. Laim, kad bent iki Velyk pajgiau tiek pasitaisyti, kad galjau ak tyviai jose dalyvauti ir dar po daugelio met jas atsiminti. Ne kart pagalvoju, kad mogus vargo daugiau pakelia, negu prabangos. Mes buvome baisios pairti, nualintos, i sekusios, bet buvome stiprios, pajgme nugalti ligas, alt ir visokius nepatogumus. Kiek inau, n viena i t "skelet" ne numir, visos pasveiko, net ir tos, kurios buvo ivetos ligo nin. Vargas mog ugrdina, geros slygos daro mog tra pesn, visko pabgstant, greit apsergant, ilepus, itius, da nai ir beval. i kolona neturjo arkli nei joki kit susisiekimo prie moni. Atrodo, kad ir moniko kelio neturjo, tik geleinkelis 187

buvo arti. Nuo jo kalinius psius atvesdavo. Malkas neme nete. Maist atvedavo traukiniais. Aplinkui buvo tik mikai, nematyti jokio kaimo nei miesto. Visai neinojome, kurioje vie toje esame. Tai ms ir nedomino, jokios naudos i to inojimo. * Net apsidiaugiau, kai ived darb. Malonu pabti mi ke, pakvpuoti pu oru. Nusibodo kelis mnesius lindti ba rake. Kad dar bt galima ramiai pabti, o ia vis kas nors trukdo; ia varos priirtojai ateina, ivelka iki nuogumo ir siles varto; ia koks virininkas eina turi okti nuo viraus emyn ir isitempti; ia krata daroma, vl visur ivarto, visus paalius, vl vargas, kol susitvarkai. Tie tikrinimai irgi kyrus daiktas. J darb ijus ivengi t kyri lankytoj. Ypa kyr js buvo vienas priirtojas. Kasdien jis vaikiodavo po bara kus, iekodamas priekabi, nuolatos kibdavo u var. Neva ra bdavo, jei rasdavo ant sienos pakabint maiiuk su muilu, dant epetuku, dant milteliais, ukomis ir kt. Ne visos tur davo tuos daiktus-reikmenis; daugiausia turdavo i siuntini, nes nusipirkti nebuvo kur, kad ir turjome pinig kvitus. Tuos visus reikmenis laikyti ant guolio nepatogu, utat mgindavo me kur nors pakabinti. O tas priirtojas, kaip tyia, usispyrs neleisdavo. Kada jis buddavo, bdavo visur girdimi barniai, keiksmai, kraudavo "matais", net baugu klausyti. I daugelio vis kuri nors jam uklidavo. Daniausiai keikdavo ant nesan ij, ant ijusij darb, o klausytis turjo pasilikusios na mie, visai nieku nenusikaltusios. Toks jau mogaus protis ant ko nors nulieti suirzusi tul. Kitas priirtojas buvo jaunas. Tas visai nesikeikdavo, u tat buvo visoms nuostabu. Jis vietoj "mat" sakydavo "jolka zelionaja" arba "jolki paiki" (egle alioji, egls lazdos). Mes j ir vadinome "Jolka Zelionaja". Jis, atrod i kalbos, buvo rusas, bet jame nebuvo "russkovo ducha" (rusikos dvasios) t.y. nesi keik "matais". Vis laik visur mus lydjo tie keiksmai. Turbt nra biau resni keiksm niekur pasaulyje. Tai atviros blevyzgos, dergi mas motinos, danai dar anas piktasis priirtojas priddavo "Boga matj" (Dievo Motina). Tikrai, n emaii keiksm e devras "imts pr aguon, ant kiekvienos aguonos po imt velni" negali konkuruoti su rusikais matais. I pradi buvo labai biauru, bet su laiku pripratome, kaip amerikieiai 188

prie modernios muzikos. Jeigu kada nebegirdi, tai instinktyviai pasigendi to "russkovo ducha", kaip tame anekdote. Kart Rusijoje reikj irinkti deklamatori. I daugelio kandidat vis n vienas netiks, vis buvs priekaitas, kad "russkovo ducha net" (nra rusikos dvasios). Pagaliau vien gab literat beegzaminuodami taip pykin, kad jis po kiek vieno sakinio ms krauti "matais". Visi nudiugo, pajut "russk duch", ir tas konkurs laimjs. Teko girdti ir kit anekdot. Indijos ministras pirmininkas Nehru, vaindamas po Sovie t S-g, moksis rus kalbos. Viskas seksi gerai, tik skundsis negals suprasti kur dti skirt ("artikel"), nes rusai kalbdami vartoj j netaisyklingai ia sakinio pradioje, ia viduryje, ia pabaigoje. Kai jam buv paaikinta, kad rus kalboje skir ties nra, tai jis primins tuos "matus", mat, buvo palaiks skirtimis. * Buvo dar ir treias priirtojas, pavarde Darakovas. I jo paties suinojome ir t pavard. Tas atrod liguistas, suvargs, visada kuo nors sksdavosi net kalinms. Matyt, buvo nesvei kas, nes vliau igirdome, kad jis mirs. Jis kai kada prasine kdavo, ko nepadarydavo kiti priirtojai ar virininkai, nors kartais matydavome i viso j elgesio, kad jie yra taip pat, kaip ir mes, kaliniai, nepatenkinti savo padtimi ir esama tvarka. Kart, sekmadien, jis atjo ms sekcij. Sekcija buvo vadinamas vienas barako kambarys didelis su dviem kros nim vidury aslos viename ir kitame gale. Sekcijoje gyvendavo apie 100 moni, kartais ir daugiau, kai trkdavo viet, kartais maiau, kai moni sumadavo. Barakas, paprastai, turdavo dvi sekcijas. Mano guolis buvo ant auktutini nar, gale, tarp galins sienos ir krosnies. Prieais, kitoje pusje, gyveno dvi jaunos maskviets "pridurkai", labai puonios, graios, isidaiusios, graiau rengsi, nes buvo ger, inteligentik eim dukterys (kalbjo, kad viena buvo profesoriaus dukt Pokrovska), ma tyt, namiki elpiamos, rpinamos. Jos vis laik "pridurkavo" sunkaus darbo nedirbo. Jos ir savo "kambar" u krosnies, ant emutini nar, laik papuot neprastais kalinms daik tais ir ant bendro stalo ties savo narais usities stalties ir 189

pasistat kakoki dirbtini gli vazel. is kampelis u kros nies atrod kakaip prabangiai; to nebuvo kituose kampuose, anoje krosnies pusje, sekcijos vidury. Pasirodo, ir kaljime nra lygybs, kuri taip drsiai skelbia sovietin propaganda; k bekalbti u kaljim ir stovykl sien. Grkime prie atjusio Darakovo. Jis palengva perjo ba rak. Daugelis ms ilsjoms ant savo guoli. Igirdusios "Vni manije eniny", okome nuo guoli ir isitempusios laukme "valdios" ateinant. Prajo tyldamas vis barak iki to i puoto ukrosnio. ia visk apvelg ir suuko: "A to zdies, Amerika? A tam (parod galvos linkteljimu, atsigrs vis barak) Sovietskij Sojuz?" (Kas ia, Amerika? O ten Soviet Sjunga?) Tos dvi merginos kad ims juoktis. O mes, j padrsintos, irgi mme kvatotis. Nusijuokusios jos m j provokoti. Jis pa sijuto pagautas, nes Soviet S-goje visur visiems skelbiama, kad Amerika ess vargo kratas su milijonais badaujani be darbi ir darbininki. Tik kapitalistai, inaudotojai gerai gyve n, o visi kiti varg keni. O Soviet Sjunga esanti laimin giausia pasaulyje alis. alis, kur nra inaudojimo. is kis nuolatos kartojamas spaudoje ir paskaitose. Kartojamas, ino ma, kabutse, jis su ironija ir t milijon Sibiro tremtini ir ka lini, keniani negirdt pasaulyje inaudojim. Teisingai viena kalin rumune pasak: Tai valstyb: politika pastatyta ant melo, ekonomika ant vagysts. is priirtojas, usimirs ar i piktumo, pasak teisyb ir pats isigando. T "pridurk" mergin uklaustas, ar Ameri koje yra geriau, negu S. S-goje, mikiojo, painiojosi, visai pa simets, neinojo, kaip i padties isisukti. inoma, jam kailis m nietti, nes i tokio brio gali bti nip. Tos merginos, vis laik "pridurkaujanios", turinios privilegijuot padt, irgi galjo jam kelti tarim, nors mums jos nebuvo panaios "pavojingas"; bet jis j negaljo taip gerai inoti. U tokias kalbas, jei jos pasiekt "km", jis galt gerokai nukentti. Komunistas teisybs nepakenia, iskyrus atvejus, kai ji jam naudinga. U teisybs pasakym ia ne viena kaljo pagal 58 str., 10 punkt; jis reik "agitacij". Neprisimenu, kuri kolon kart, vien be etapo, atve 70 met senut. Tokia suvargus, mayt, liesa, rodos, nuvirst, stipresniam vjui paptus. Saksi i to paties Sibiro esanti. Pir 190

mas klausimas "namiki" naujai atvykusioms beveik visada bdavo, kiek met gavus ir i kur. Apstojome j. "Kiek met?" buvo pirmas klausimas. 10 met gavusi u 10 punkt, neklausiama pasisak; taip pat neklausiama pasak ir u k, btent: gyrus gyvenim prie caro, sakiusi, kad jai prie caro buv geriau gyventi. Tikrai, gaila buvo irti t vjo papuiam senut. Ji, inoma, ne susiprato teisme pasakyti, kaip Lietuvoje teko i kalini gir dti vienas 70 met senukas teisme, paskelbus sprendim, kad jis nuteistas kalti 25 metams, pasaks: Ai, ponuliai, kad man amel prailginote. Daktarai man skyr tik por met pagyventi, o js duodate 25-rius. iai senutei, greiiausiai, irgi bus "prailgin amel" juokms pro aaras. Prisimenu, jau buvo ilta, pavasaris, vl tas pats Darako vas isioko. kart jis irgi lank barakus, kaip paprastai pri irtojai daro budjimo metu. Visos buvome grusios i darbo. Ateinant ms barak prie dur pasitinka ms sekcijos vie na kalin ir skundiasi, kad kita kalin j muus. Jis iklaus skundo ir piktai paklaus: O kokios tu tautybs? (Kto ty po nacionalnastju?) Uklaustoji tyli. Jevrejka! (yd) atsak jis pats. Mes net neinojome, nes yds, paprastai, slpdavo savo tautyb, neinia dl ko. Ty jeio ne znaje, to jevrejev ue viesdie bijut, i budut bitj do patieri saznanija (Ar tu dar neinai, kad ydus jau visur mua, ir mu iki smons netekimo). Taip pasaks, nuygiavo barak. Toji ydait liko besto vinti, suakmenjusi, kaip Senojo statymo Loto mona, pavirtus druskos stulpu. Mes, kitos kalins, liudininks io pasikalbji mo, tyljome, nesuprasdamos, k tai galt reikti. Iki iol ne buvome girdjusios, kad kas idrst vieai, prie liudinink pasakyti k nors pikta prie ydus, net ir i kalini tarpo, nes jie visur kur rodsi padties viepaiai. Jei kas k bloga saky davo j adresu, tai tik panibdomis, vienas prie vien, be liudinink. O dabar vieai itokia kalba ir dar priirtojo. Tai buvo 1951 metais. Mums buvo nuostabu, kaip jis nebijo; juk jis greit gali "atsissti". Daug ia buvo yd virinink, proku ror, teisj, tremtini komendant, tardytoj. Daug kas sak, kad jie ir mongolai buv iauresni u rusus. Mano vienas tar dytojas irgi buvo ydas. Jis praved paskutin, pat lengviausi 191

ir nereikmingiausi tardym, kuriame jis neturjo progos pa rodyti savo charakterio. A taip pat neturjau progos susidaryti apie j nuomons per t vien valand. Jis man buvo pats ge riausias tardytojas, kaip tikras dentelmenas, ramiai klausinjo apie mano "vyr", kurio nebuvau tarjus, sura akt, kad ga lt paimti umokest, ir viskas. Kiti kaliniai apie juos daug daugiau pasakodavo. Viena rus, kai kart kalbjoms be liudinink, m nir us krauti "matais" ant yd, tai jie es vis t baisenybi kaltininkai. Baugu buvo net klausyti. I menia vot id donasil, id sviditel, id prokuror, id sudil, id pasadil" (Ir mane tai ydas skund, ydas buvo liudininkas, ydas prokuroras, ydas teis, ydas pasodino, ubaig ji. I tremtini, kai gro, irgi teko girdti ne i vieno: "ydas ilydjo i Lietuvos, ydas prim Sibire". Visi j bijodavo. Net u pavadinim "ydu" jie prikibdavo; reikalaudavo juos vadinti "jevriejais"; rusikai "id" ess pa niekos odis. Mes sakydavome, kad lietuvikai mes kitokio o dio neturime ir jokios paniekos jis nereikia, tik j tautyb, ir dl to nra ko sieisti, tai tas pats, kaip mus vadinti lietuviais. Nepriklausomoje Lietuvoje mes sugyvenome su ydais. Jie buvo gausi mauma, sudar apie 7% gyventoj. Gyveno geriau u lietuvius, nes visa prekyba buvo j rankose. Taiau jokio antisemitizmo nebuvo. Jie buvo lygs pilnateisiai pilieiai, kaip ir mes, lietuviai. Nei jie mums, nei mes jiems nieko pikta ne darme ir nemanme daryti. Taiau atjus rusams-komunistams Lietuv 1940 metais, ydai ms krate atsisdo valdovo sost. Jie mums m atstovauti, mus pardavinti, kankinti, ka linti, udyti, vykdyti egzekucijas. Jie pasidar viepaiais ir siautjo be atodairos, nejausdami jokios atsakomybs. Jie si br ms tautos istorij kruvina ranka. inoma, negalima kaltinti vis. Dalis laiksi ramiai, niekur nesikio ir nenusipeln jokio kerto. Tokius lietuviai slapst, ujus vokieiams, gelbjo nuo sunaikinimo. Taiau daug j uvo ir gerj ir blogj. Dalis buvo pabg Rusijos gilum ir iliko. Sugr vl at gavo savo pozicijas. Reikia pastebti, kad dabar buvo truput santresni, negu pirmaisiais metais; taiau, karui pasibaigus, vl "pakl girnas", kaip emaiiai sako, ir aktyviai dalyvavo ms tautos naikinime, umir, kad lazda turi du galus vienu galu duosi kitam, kitu pats gausi. 192

Ar yra antisemitizmo Lietuvoje? Yra. Jo yra ne tiek val dioje, kiek liaudyje. Tas pats yra ir visoje Soviet Sjungoje. Tai patyrme i praeinani fronto kareivi ir Sibiro stovyklose, kur teko bendrauti su visoki tautybi monmis. Nebe pagrin do dabar Soviet S-gos ydai bijosi antisemitizmo. "Vilkas ds skra vaduos" sako emaii prieodis. Jie t jauia. Galima duoti jiems patarim, deja, jis perdaug pavluotas. Ge riausias vaistas nuo antisemitizmo tai jo neusitarnauti. Kiek viena mauma, talkininkaujanti okupantui ar tironui smaugti vietinius gyventojus, susilauks anksiau ar vliau pelnyto at pildo. Vertinant vis reikal i dien viesoje, atrodo, kad po 1967 m. birelio mn. karo Izraelio valstybs su arabais, Izra elio tauta tapo komunist, teisingiau Soviet S-gos padalyta dvi dalis, kuri viena, apie 3 mil., yra Soviet S-gos ribose, kita, apie 10 mil., laisvajame pasaulyje. Pirmiesiems sapnuojasi "Niurnbergas", kuriame jiems gali tekti atsakyti ne tik u savo, bet ir u kit nusikaltimus prie monikum, kuri labai gau su komunistins Rusijos istorijoje. Jie dabar pasirainja pa smerkimus kitai savo tautos daliai, kuri yra Izraelyje, inoma, savisaugos tikslais. Jie pasmerks savo tv ir motin, kad tik ilikt gyvi. Jie patys imok rusus tos "kait sistemos", kuri dabar atsigro juos paius. Kita Izraelio tautos dalis, gyvenanti tvynje, taip pat ir kitur laisvojo pasaulio kratuose, teisingai kovoja u savo vals tybs laisv ir nepriklausomyb ir gana skmingai. Taigi 1967 met vasar komunist dka yra vyks dar vienas padalijimas, tik ne valstybs, bet Izraeelio tautos. Kuo visa tai baigsis, ateitis parodys. * Grkime i Izraelio 15-tj kolon. Siuntini ioje kolonoje gaudavome nemaai, matyt, jie ne buvo sulaikomi, grinami ar praudomi, kaip ne yl bdavo kitose kolonose. Taiau laik vistiek gaudavome ykiai. Pri simenu, rodos, vien laik teko gauti, iskyrus tuos, kurie bdavo siuntiniuose. Juose visada bdavo siuniam daikt sraas ir prie jo keli odiai, svarbesns inios apie paius siuntjus. Buvau tikra, kad jie man ra laik. Visada prie to srao bdavo praymas daugiau rayti. Vargai, jie neinojo, kad mes tik per pus met galime parayti vien laik arba atvyk nauj viet. Ir t dar neisiunia, priklauso nuo vir 193

inink geros valios. Parayti jiems, kad mes negalime rayti, buvo nemanoma, nes nepraeis pro cenzr. Laikus turjom rayti rus kalba ir paduoti neulipdytus. Kaip duoti ini, kad jie nelaukt ms laik? Lidna bdavo, kai rasdavau para ginimus daugiau rayti tuose siuntini lapeliuose. Kaip mielai jiems rayiau daugiau ir daniau, jeigu bt gedima... Kart pas mus barak ujo kmas" (saugumo dalies virininkas "nip karalius"). Perprastai virininkai uj klausdavo, ar kas neturi koki klausim ar pageidavim. Mes maai t klausim duodavome, nes nieko gero jie mums nei pasakydavo, nei padarydavo. Bijodavome k prasitarti, kad neprikibt, utat maai kas ko klausdavo. kart viena tarp kitko uklaus "km", kodl mes taip maai gauname laik. is klausimas ne kart buvo duotas ir kitiems virininkams. Jie gudriai isisukdavo nuo atsakymo: nerao. Mes tokiu atsakymu netikdavome. kart igirdome kitok atsakym: Js namikiai nemoka rayti, utat ir negaunate. Pri rao visoki niek, neinia, kaip suprasti, pvz., agurcy ne vyrosli (agurkai neuaugo) ir panaiai. Tokius laikus mes meta me alin. Supratome, kodl mums "nerao". ekisto tarinjimui daug nereikia, kad irt paslpt prasm. Mums siuniami laikai irgi turjo bti raomi rus kalba. Ne visi ten gerai mokjo t kalb, galjo ir dl to bti neaikum. I viso, jie nenorjo mums leisti tokios prabangos turti ry su savo kratu. Tie laikai buvo gera kankinimo priemon. * Dirbdavome, kaip ir visur, po 10 val. dienoje. Daugumas dirbome prie malk gaminimo. Vienos kirto medius, kitos juos piaust pagalius, skald, dar kitos ne kolon. Visoki buvo t malk stambesni ir smulkesni. Darbas tiek nevarginda vo, kiek ta drausm. Pavargstame, bdavo, kolei nueiname mik arba pareiname, ne tiek nuo t malk sunkumo, kiek nuo kareivi riksmo ir keiksm. Nieko bloga nepadarai ir ne galvoji daryti, o ia tave lydi kakokia grsm ir niekur jos neivengi, visur jauti tarinjim, nepasitikjim, lyg btum kakoks piktas vris, pasiruos k nors sudraskyti. Tie karei viai (konvojai) danai keisdavosi. Sunkiausia bdavo, kai at vykdavo naujas kontingentas, tik pradedani tarnauti atuo niolikmei. Tie su mumis elgdavosi, kaip su piktais unimis. Teko girdti, kad jie es mokomi su kaliniais iauriai elgtis. 194

Jiems kalbama, kad ia pikiausi "liaudies prieai", j brolius ud ir dabar udyt, jeigu galt. Kareiviams sakyta kalinio arti neprisileisti, tik per deimt ingsni. Kokio tarimo atveju, ypa pasiksinimo pabgti, jie galjo auti be spjimo. Tie durtuvai ant autuv irgi kakaip bauginamai veikdavo; tur bt tik dl bauginimo ir buvo neiojami, nes, jeigu kalinys bgt, kareivis galt pavyti j viu, bet ne durtuvu. Senesni kareiviai, kurie ilgiau pabuv kalini priirto jais, danai pasikeiia. Bdavo toki, kurie susidraugaudavo su kaliniais, kur galdami lengvindavo j varg; bet, inoma, atsargiai, kad nebt pastebti, nes jiems grs bausm. Visas gyvenimas stovyklose paremtas grsme ir bausme. Visiems visais atvejais visose pusse savotikas feodalizmas. Kalinys bijo priirtojo ir kareivio, priirtojas ir kareivis bijo viri ninko, virininkas bijo rajono administracijos, tie bijo dar auk tesni "pon", ir pagaliau prieina iki Maskvos "viepai", kurie taip pat kako bijo. Atrodo, kad aukiausia valdia ten yra "ek" (erezviainaja Komisija), tuo tarpu vadinama NKVD. Toks grsme paremtas gyvenimas buvo ir laisvje, ne tik kaljimuose ir koncentracijos stovyklose. * Malk nejas lyddavo vienas jaunas kareivis, kur ms tautiets kakodl pramin "balerina". Sako, jo pavard bu vus Sukovas. Jis buvo kakoks sadistas, beveik kiekvien die n surasdavo savo sadizmui auk i kalini tarpo. Paprastai prie kurios nors, daniausiai i paskutinio penketuko, prikib davo, sugrindavo prie malk krvos, liepdavo paimti antr porcij malk ir tekinom vytis nujusias gretas. Daniausiai prikibdavo, kad per maus pagalius pamus. Bet tie pagaliai bdavo madaug vienodi. Jei bdavo maesni, tai jie tekdavo pirmosioms, tik jos turdavo iok tok pasirinkim, o paskuti nms maesni tikrai nelikdavo.. Atrod, kad jis kibdavo be pagrindo tik savo malonumui. Pagaliai bdavo pakankamai sunks, dviej bdavo nelengva nata. Jis sakydavo paimti dar du. Keturis beveik nemanoma ne tik paneti, bet ir rankom apimti. Utat nubaustoji danai nepajgdavo vykdyti sakymo ir vilkdavosi atsilikus iki pat stovyklos. Ir taip kelias dienas i eils kartojosi ita "Golgota". Baisu bdavo ir beeiti darb, nes neinia, lamai teks ta nemaloni, nepakeliama procedra. Vien dien jis pasiiupo ma, silpn moteryt pabal tiet. Kaip paprastai, prikibo, kad pamus per maus pagalius, 195

nors tie pagaliai atrod n kiek nemaesni. Sugrino j prie krvos, sak pasiimti u bausm dar du pagalius. Ji band imti ir iaip, ir taip, ir dar kitaip, bet nedidelio mogaus nedi dels ir rankos, nepajgia apglbti keturi pagali. Kiti konvo jai nuved vis pulk pirmyn. Matyt, jiems nusibodo kasdien matyti isigimlio idaigas, jie m nebekreipti dmesio, nebe gaiinti vis dl vienos. Atsilikti nuo vis kareivi su viena kaline kareiviams buvo draudiama. Kalinei taip pat buvo pa vojinga, nes kareivis gali j nuauti ir lengvai pasiteisinti, kad ji mgino pabgti. Kareivis visada bdavo iteisinamas tokiais atvejais. Toki atsitikim teko girdti. Kareiviai dar gaudavo pagyrimus, medalius u nuovim. Kalinys visada bna kaltas, o kareivis teisus. Toji io atvejo auka pagaliau iaip taip pam glb tuos keturis pagalius. Tada jis sak bgti, bgom pasivyti vis pul k, kuris jau buvo tolokai. Ji mgino bgti, pagaliai ikrito i rank. Susidti juos utruko. Jis vl sak bgti, bet toji moteris neklaus, jo mau ingsniu, lyg negirdt komandos. Tas kei k, rk, grmojo, stumd j ranka u nugaros, kad eit grei iau. Bet ji tyljo ir jo palengva, vos vilkdama tuos pagalius. Pajus ir vl tos malkos ikrito jai i rank. Vl pasaka i pra dios, vl nauji keiksmai. O pirmieji j nelauk, ygiavo pir myn. Nebetoli kolonos kareivis dar labiau m siusti, pamats kad jam vienam teks pareiti, kad konvoj virininkas nestabdo viso brio jo palaukti. nirs keiksi, adjo nuauti j, o ji palengva vos krutjo. Jau tada buvo pasirodius "maka" tos kraugers muss. Prie progos, kai malkos jai vl i rank ikrito, jis sak jai nusiimti nuo galvos apdangal, kad j tos muss piaut. Ji nusim. Netoli kolonos, okant per griov, malkos vl ikrito. Visas brys jau prajo pro al atgal miko link, padj malkas. Kareivis vedsi j vien padti malkas krv ir sutiko sveikatos dalies virinink. Tas pasiirjo sadist kareiv ir t nukamuot kalin ir, nieko nesaks, nujo. Padjus malkas, kareivis sak bgti, kiek tik gali, kad iki miko pavyt kitas, bet kalin buvo taip nukamuota, kad ge riausiais norais nebepajg greit bgti; jo palengva, lyg nie ko negirdt Tas grasino nuausis. Nusim autuv ir m tratinti, bet toji lyg kuria visikai nereagavo. Pasigirdo vis. Visas pulkas, kuris buvo gana toli, sustojo, visos atsigrome, manme j nuov, bet ji ygiavo toliau lengvu ingsniu, sak si net neatsigrusi, kai kulka prazvimb pro aus. Nebijojusi, 196

kad nuaut; vistiek t kani galo nematyti, joki vili gy venimui nelik; kaip Dievas duos, taip tebnie, nebepajgusi kovoti dl savo gyvybs. Pamikje konvoj virininkas sustab d vis br ir lauk. Kai sadistas su savo auka atygiavo prie vis, niekas neitar n odio. Pagal virininko komand visos nuygiavo mik. Sadistas paliko savo auk ramybje ir kitos nebeiekojo. Vakare toji nukamuotoji kalin buvo paaukta ambulato rij. Virininkas apklausinjo apie dienos vyk. To kareivio daugiau nebematme. Vliau kitos sak maiusios sargybos bdelje stovint. Ir taip vienos kalins vargas pasitarnavo vi soms, daugiau n vienai nebeteko ksti kankinim to isigi musio sadisto. Dar kelias dienas ramiai ygiavome tuo geleinkelio pylimu t pat mik, kolei ubaigme neti i tos vietos dar iem paruotas malkas. los, matyt, buvo skirtos stovyklos tarnauto jams, nes sumetme krv prie tarnautoj nam, u stovyklos zonos. * Vien dien, ruoiantis darb, gavome sakym vetis kelerius ratus, per pus perskirtus vietoje keturi tekini, tik po du. Veti buvo nesunku, nors ir blogu keliu. "Arkli" vi sas pulkas: kelios pavea, paskui kitos pakeiia. Nuvaiavome jau kit miko viet. Buvo grai saulta, ilta diena. Mikas klestjo visa savo groybe. Pauki giesms aidjo i vis ali. Dav poilsio valandl. Nuvitusiais veidais sotinoms miko pasaka, bet neilgai. Anksiau net dmesio neatkreipm paskutin gret. Dabar susiprotjome, kodl upakalyje viso pulko jo priirtojas. Paprastai jie darb neidavo. Ir dar buvo tas piktasis keiknas. Greit jis sugriov ms idilij. At sived surakintomis rankomis "manak", pastat j viduryje pulko ir m keikti, plsti, kiek jo ilavintas keiksm leksiko nas leido. Toji stovjo nejuddama, n odio netarus. Rankos, uvertos geleinmis apyrankmis, buvo pamlynavusios. o kinjo jis apie j, kaip velnias apie "di", nordamas igirsti atsakym, kad sutinkanti dirbti, bet toji tyljo, kaip statula. Kur pastm, kur patemp, ten ji sustojo, ir n ingsnio. siuts priirtojas paauk tas dvi maskvietes brigadininkes Kapitonov ir Pokrovsk ir sak vestis j nuoaliau parod viet po mediu, nurengti iki puss drabuius ir pasodinti po mediu, tegu "maka" ukapojo. Tos dvi merginos atsisak tos 197

budelio rols; pasak to nedarysianios, tai nesanti brigadinin ki pareiga. Tada jis paauk trei brigadinink, taip pat rus, Dronov. Toji nesiprieino, pareig "siningai" atliko. Po kiek laiko kai kurios jo irti, kaip toji kankin po mediu atrodo. Nujo viena ir ms mergait. Gro pasibaisjus; sak, sdinti po mediu nekrutdama, kaip negyva, visa juoda, aplipus to mis musmis, kai kur matyti nubgusios kraujo srovels. Dau gelis i ms bijojom ir t pus atsigrti, kad nepamatytume jos, taip kankinamos. Baisu buvo ir pagalvoti, juo labiau, kad nieko jai padti negalima. Bijojome ir kalbti apie tai, nes ne atsargus odis gali ir kit nuvesti "po mediu". Ms tyla buvo protestas prie tok nemonikum, kitko mes negaljome da ryti. Maskviets buvo privilegijuotos, jos galjo atsisakyti, bet usistoti u kankinamj n jos nedrso. Bet kur, bet kokiose slygose ar aplinkybse u kalin utarti buvo nusikaltimas, paiam utarjui grs bausm. Apkartusiomis irdimis dirbo me savo darb, skubjome, krovme ant rat sunkius, 110 cm ilgio, alius maumedi kamienus, pusiau perskeltus. Kai ap krovme tuos pusraius, po eias paskyr juos veti, o kitoms sak imti po vien toki pliausk ir nete neti iki lagerio. Bu vo apie 1 klm kelio. Tos pliauskos buvo labai sunkios: stor medi kamienas tik pusiau perskeltas ir dar visai alias. m me, mginome. Stipresniosios ant peties ar ant nugaros usi vertusios ne. Silpnesns nepajg neti, kitos griuvo po sun kia nata... Priirtojas lakst nuo vienos prie kitos, udliojo kai kurioms pliauskas ant nugaros ir liep neti. Man udjo kareivis. Neiau susilenkus, vis labiau linkdama em, kolei medis visai nusmuko. Kareivis vl udjo, bet medis nuslinko pirmyn ir per pet nusirito neatlaikomas. Vilkau vilkte, irgi bu vo sunku. ia pat viena smulki moterl rus sukliko nesavu balsu ir griebsi u viduri. Paskui nusim skar ir raudoda ma apsirio aplink liemen. Medio jai nebedav neti, bet ji ir tuia sunkiai jo. Ji buvo patrukus. Verkdama skundsi, kad jau 22 metus ibuvus stovykloje ir niekur jos nepatraukino, o ia nedarbo stovykloje gavo trk. Sunki nat prislgtos, umirome t varg "manak". Teko girdti, kad j nuved tiesiai ambulatorij, o rytojaus dien ive ligonin. Buvo kalb, kad ji mirus, bet tikr i ni nebuvo. Galimas dalykas, kad mir, nes tos muss yra nuo dingos, daug t nuod mogus neatlaiko. 198

iaip taip parvilkome ligi kolonos tuos pagalius, kitos pa kely paliko. Priirtojas jau nieko nebesak. Prie kolonos su tikome virinink ir mme visos raudoti, kad gavome nepane amas natas. Virininkas pairjo, pakilnojo ir sak sekant kart vien pliausk neti keturioms, pasidjus ant dviej laz d. Taip paskiau ir neme. Tada jau nebedejavome, nes nata buvo paneama. Tik ta drausm vis laik nesiliov. Mike buvo pilna gra i gli. Kai kada pasiskindavome ir nedavoms namo. Kar tais pavykdavo parsineti, bet ne visada; kareiviai pamat sa kydavo numesti alin. Kartais parsinedavome iki pat stovyklos, ir prie vart sakydavo numesti. Kart jome per emuogyn, matsi isirpusios uogos, daug met nematytos, neragautos, ir t neleido mums nusiskinti, suvalgyti, grietai sak prie ems nepasilenkti. Gal tie kareiviai ir nebt tokie iaurs, bet jie patys bijo. Kai virinink nra, jie bna nuolaidesni nusi bosta ir jiems rkti, kaip skerdiams ant galvij. Pamat kok virinink, jie ima smarkiau rkti, iekoti priekabi prie kalini. Vien tik baim valdo visus. Visiems reikia bijoti, neinai, kuris yra nipas. O j yra visur: tarp kalini, tarp kareivi, tarp pri irtoj ir virinink. (Pastarieji "turbt" visi yra ekistai). Kartais j ir nra, bet vistiek visi vienas kito bijosi, nes negali inoti, yra ar nra. "Baim turi dideles akis", sako prieodis. Tokiomis padidjusiomis akimis kiekvienas Soviet S-gos pilie tis velgia savo aplink. Nebuvusiam ir to gyvenimo nema iusiam sunku sivaizduoti, sunku suprasti. nipus komunistai verbuoja visur ir visada. Viena ms tautiet po keli met pasipasakojo savo "nuotyk" ioje kolo noje. Ji buvo jauna mergait, dar nepilnamet paimta. Dabar jau buvo kelis metus atbuvus pilnamet. Pasikviets j virininkas. Po "aplinkini pavainjim" pasisaks nors jai duoti udavin. Ji tursianti pasirayti ir vis k laikyti paslaptyje; be parao jis jai visko negals pasakyti. Ji pasiadjus ir pasiraius, smalsumo vedama, kas ia per udavinys bt. Tada jis jai atidengs "paslapt" ji privalanti ia, stovykloje, savo tautiei tarpe organizuoti "pogrind". ito ji nesitikjus. inias apie savo darb ir "laimjimus" turinti praneinti laikeliais. Juos galinti paduoti priirtojams, kai niekas nemato, arba mesti pato dut prie sargybos. Gavu si ir slapyvard. Mergait, nors ir pasiraius, bet dirbti n ne galvojus. 199

Nesulauks t laikeli, virininkas vl pasiauks j ka binet, kalbjs grietu tanu, reikalavs dirbti, atlikti savo u davin, vykdyti paad. Ji tada atvirai pasakius, kad nes to kiam darbui slyg, niekas jos neklauss, ir ji nieko nedirb sianti, savo paad atsiimanti. Tada virininkas pams prira yt lap ir padjs jai pasirayti. Matyt, buvo tikjsis jos atsisakymo ir jau buvo pasiruos. Ji gerai mokjo rus kalb. Lape buv surayta jos "ipaintis" girdi, esu nusistaiusi prie Soviet valdi, iki iol nepersiaukljus, savo prieingo nusistatymo laikausi, neadu pasikeisti ir t.t. odiu, visas savs apkaltinimo aktas. Perskaiius, pamus plunksn ir be odio t "akt" pasiraius. Virininkas net nustrs i nuosta bos: jis, matyt, tikjosi tuo ratu j igsdinti ir priversti dirbti, o ia jam buvo gal niekada nepasitaikiusi nemaloni staigme na. Pams t rat ir parods jai duris. Ilgai ji laukus koki nors pasekmi po to nelemto vykio, bet nieko nesulaukus. Greiiausiai virininkas t rat sunaikino, neinodamas, kaip paiam i tokio "apsistatymo" ibristi, o gal ir kokie kiti mo tyvai privert j tylti. odiu, sunku neinant atspti, kas ir ko dl anuliavo tok kalins "nusikaltim". Virininko nusivylimas buvo nemaas. Vienas dalykas iduota ekisto veikimo paslaptis, antra paaikjo neper aukljamas "liaudies prieas", kuris nieko nebebijo. Su to kiu prieu sunki byla. Jie prat matyti drebanius, bijanius, lengvai bauginamus vergus. Bet kokia pasiprieinimo aprai ka juos gsdin, kovos jie bijo, nes j yra mauma, ir jie tokie pat beginkliai, kaip ir kaliniai. stovykl nei virininkas, nei priirtojas nei kareivis, neturi teiss netis ginkl. Jie visada ateina beginkliai. Ginkluoti bna tik sargybiniai vikose. Neteko suinoti, ar virininkai ir priirtojai i viso bent na mie turi ginkl. Visa drausm paremta gsdinimu. Bepigu jiems ia politini stovyklose: jie ia jauiasi kaip pas Diev u krosnies, nes ia suveti daugiausia i naujai uimtj krat padors mons, kurie vis gyvenim laiksi tvarkos. Kas kita kriminalini stovyklose. Tenai ne syk pasitaiko nuudym pri irtoj, net ir virinink. Ten j duonel sunkiau pelnoma. * Neprisimenu, kuriuo laiku, jau turbt pavasar, vien die n atjo priirtojai ms barak, pastat antr geriamo vandens bakel su atskiru puodeliu alia jau buvusio bakelio. 200

Atsived i t pai barako gyventoj parink atuonias kalines ir sak joms gerti tik i to naujo bakelio. Be to, jas paguld vi sas kartu, vienoje barako vietoje, sak nesimaiyti su kitomis. Nesupratome, kas atsitiko, kodl jas atskyr nuo vis. Splio jome, kad jos turbt serga kokia ukreiama liga. Vliau ms spjimus kakas i kakur patvirtino: jos buvo serganios ve nerinmis ligomis. Kai jau buvome kelis mnesius kartu su jo mis pragyvenusios, tada susiprato atskirti. Tikriausiai j as mens bylose i "bda" buvo ufiksuota, bet niekas iki iol nesi rpino kit saugumu. Gal koks naujas sakymas buvo k tik ileistas.

21 kolona
Buvo jau vidurvasaris, 1951 met liepos mnuo, kai vl pa sijutome traukinyje. Visa kolona ivaiavome. Maesn dalis buvo nuo ms atskirta. Kaip vliau suinojome, stipresniosios buvo nuvetos 9-j kolon mik kirsti. Silpnesniosios, ku ri buvome dauguma, vykome kit viet. Ir vl ta pati pasaka i pradios. Vl tokia pat stovykla, ap tverta lentine tvora be tarpeli (apie 3 m aukio), viruje ap raizgyta spygliuotomis vielomis. Ir vl tokios pat sargybini vikos su proektoriais, lempomis ir telefonais. Vl tokia pat "vachta" ir didiuliai alia jos vartai. Kaip paprastai, penketukais susirikiavome prie vart ir il gai maitinome "makas", kol su visomis ceremonijomis, klausi mais ir atsakymais pagal dokumentus sujome stovykl. Bu vome nemaas pulkas, turbt per tris imtus. Buvome jau gud resns, inojome, k atsakyti kok klausim. Prisimenu, sunku buvo pamirti kelionje patirt nuostol. 15-toje kolonoje, belaukdama etapo, pasidirbdinau medin laga minl daiktams susidti. Viena ms tautiet dirbo staliumi darbo zonoje, kur atliekami visokie stovyklai reikalingi darbai. Ji man padar dail fanerin lagaminl geleimi apkaustytais kampais, net ir su uraktu, dar nuda rudai, greiiausiai strep tocido (vaist) tabletmis. Jos bdavo naudojamos daymams. Sumokjau jai 15 rubli, kuriuos turjau i siuntinio. Labai geras ir patogus buvo tas lagaminlis. Diaugiausi, kad tursiu geres niems daiktams pasidti po uraktu saugojimo kameroje. Daik t ioki toki turjau i siuntini. Turjau dar ir maiel ant kupros. 201

Kelionje kart traukinys ilgiau stovjo. Per visus vagonus prajo kareiviai, perirjo vis kalini turimus bagaus ir sa k itutinti ir atiduoti visus lagaminus. J turjo ir kitos. Nie ko negelbjo ms praymai ir prieinimasis: kurios paios ne ikrt daikt, kareiviai patys pam ipyl visk ant grind vagone ir lagaminus pasim. Juos nusine toliau ant pievos, sukrov visus vien krv ir padeg. Manasis buvo naujas ir dailus, kareiviui matyt, patiko. Jis sugro pas mus ir klausinjo, kurios tas lagaminas. Pasisakiau, maniau, atiduos j man, bet greit nusivyliau: kareivis papra raktelio. Kitos m kumiuo ti, kad neduoiau. Bet a mielai atidaviau, tegu nors tas ka reivis naudojasi, juk ir jo dalia maai skiriasi nuo ms dalios, gerai, kad nesudegino. Vargas buvo susitvarkyti ikrstus daiktus; neturjome j kur susidti, riome ryuliukus, pykdomos, murmdamos ant t kareivi. Bet ar jie kalti? Jie savu noru njo ia ms skudu r krsti, jiems buvo sakyta. Kuo gali bti kenksmingas medi nis lagaminas, iki iolei man neaiku. * Naujoji kolona ir viduje buvo panaiai sutvarkyta, kaip ir kitos. Viduje, palei tvar, taip pat iakta "mirties zona", ap tverta i vidaus dar tankia spygliuota viel tvora. Viename sto vyklos kampe dar spygliuot viel aptvaras, jame karceris, kurio tik stogas viruje ir ariau varteli, jau viruje, namelis, vadinamas "buru" vieta maesnms, bet ilgalaikms baus mms atlikti. Prisimenu, viena rus kalin ioje kolonoje kart, irda ma kamp, pasak: "Soviet Sjunga tai didiulis kal jimas, tame kaljime dar kaljimai ir tuose kaljimuose dar ka ljimukai"... Tai labai vyks apibdinimas. Neinia, ar ji pati sugalvojo, ar kur buvo girdjusi. Prisimenu jos ir pavard, bet neraysiu, nes tikriausiai tebra gyva ir tebegyvena tame pa iame didiuliame kaljime arti t arba kit kaljimuk... * Atrodo, ir i kolona buvo prie mus tuia, bet didels netvarkos neradome, greit viskas tvarksi. Ne mes vienos ia apsigyvenome: atvyko dar nemaas skaiius i kitur. Buvome ia apie septyni imtai "mirusi siel". Prajome vadinamj medicinin apir. Gavau vl 2-r kategorij. Tas pats daktaras "tikrino" ir vl ura neirjs t pai plaui tuberkulioz. 202

Skubjome rayti laikus. Visada, naujai atvykus kit ko lon, duodavo parayti laikus, nors ir nebt prajs pusme tis nuo paskutiniojo raymo. Gavome adres, visokiais nume riais imargint. I jo suinojome, kad ios kolonos Nr. -021, t.y. dvideimt pirmoji kolona. Joje pradjome tsti savo vargel 1951 m. vasar. Atvykau i kolon "atsiganius", nebe tokia, kaip 15-j. Jauiausi neblogai, gerai girdjau ir maiau, gro ir atmintis. Daug k atsiminiau, net i to krizs momento, kada jau buvau arti mirties. Prisimenu, kaip slaug kalin, mane slaugydama, vidurnakt verk. Dingus buvo ir ta geltona odos spalva. Ataugo tankesni, garbiniuoti plaukai. 46-toje kolonoje plaukai buvo vi sai iretj. Nuskutau juos visai ir vaikiojau plika galva. Dvi mes taip nusikirpome. Kitos auk, kad mes iprotjusios, bet mes to nepaisme. Po mnesio vl paprame kirpykloje dar kart mainle nuskusti galvas. Paskui jau leidome augti plau kams. "Makos" 46-toj kolonoje beveik visai nebuvo, nes ten kalnas. Daugiau bdavo slny, paioje kolonoje, o darbe gal jome dirbti pusnuogs. Oro uteko, tik maisto trko. Kai 15-toje kolonoje pradjo ataugti garbiniuoti plaukai, daugelis klaus, ar anksiau tokie buvo, ar tik po nuskutimo. Pasakiau teisyb, kad ir anksiau tokie buvo. Jei biau sakiusi po nukirpimo, galbt ne viena bt nusikirpus. * Buvo su mumis i kitos kolonos atvykusi ta pati lietuv gy dytoja, su kuria isiskyrme 30-toje kolonoje. Ji patikrino mano praymu man sveikat. Buvo keista, kad per medicinin tikrini m man urao plaui tuberkulioz, bet visai nuo jos negydo. Joki vaist nuo diovos man niekur nedav, nei ligonin ne ve, tik byloje urao, ir viskas. Gydytoja patikrino, iklausinjo apie buvusi lig ir pata r visai nesirpinti, nes mano sveikata esanti nebloga. I visko spjo, kad tas mano sunkus apsirgimas nebuvo maliarija. Grei iausiai tai buvs plaui udegimas arba pleuritas. Tos dak tars nesuprato. 15-t atvaiavau dar visai nepagijus, gydy tojas ir rado lig plauiuose. O paskui nepatikrins dar por kart ura t pat. Toji gydytoja man patar nesikratyti tos diagnozs tuberkuliozs: stovyklos slygose ji esanti nau dinga. Diaugiausi sutikus t gydytoj. Ji man buvo gera draug ir patarja ne tik sveikatos srityje. Laisvomis valandlmis ei 203

davome pasivaikioti, isikalbjome apie t laikotarp, kai bu vome isiskyrusios. Ji papasakojo vis t istorij su tais nip "karaliais" 30-toje kolonoje. Pasikviet j tie trys nip "karaliai", usirakin i vidaus duris ir pradj kalbti apie "meil", jeigu ji sutikt su j s lygomis. ia mekere jie savo tautietes ne vien pagaudavo. Pabaltiets buvo ioje srityje atsparesns, dauguma nesiavjo ta "arkline meile", koki galjo duoti rusas ir dar ekistas. Ji pasisakiusi nebetikinti n viena vyro meile, nes esanti apgauta, mat, buvo palikusi ma vaik namie. Ji buvo itekjusi, bany oje susituokusi, bet pase tebebuvo mergautin pavard. Kai jos vyr aretavo, ji saugumo sumetimais jo isigyn, saksi esanti mergina, tik vaik prisigyvenus. Taip jos visi dokumen tai buvo mergautine pavarde. Taigi ji tuo ir pasinaudojo, pa reikdama visik nusivylim meile. Tada jie kibo u kito: m grasinti atimsi i gimini pa likt jos vaik, ir daugiau ji jo nematysianti. Ji pasisakius nieko prie tai neturinti, nes to vaiko nemylinti. Kai tie nusteb ir net pasipiktin tokiu jos pareikimu, ji pasakiusi: "Kada gi merga vaik myljo?" Toliau sek dar didesnis grasinimas. Girdi, u tokius nusi kaltimus, kaip jos, ji buvo apkaltinta u sueisto lietuvio par tizano gydym, jie tur teis j suaudyti ir jie tai padarysi. Ji pasisakius nebijanti mirties, stovyklos gyvenimas ess bai sesnis u mirt. Nieko nepe bauginimais, m graiuoju pra yti, kad pasirayt, nes "darbo" ia jokio nebsi; jie irgi tur virininkus, jie netursi kuo pasiteisinti u tok nevaising y g, jeigu neparvei n vieno parao. odiu, pra pasigailti j. Bet, inoma, viskas veltui. Tada jie j ileid. Kit kart pasikviet, pagrsin atimsi darb ambulatori joje. Kai ji vistiek nesutikus, sak greiiau eiti, pasiimti i am bulatorijos savo daiktus ir tegul eisianti prie "bendr darb". Ji tada atsikraust i ambulatorijos barak. Niekaip neveik, palik j ramybje, tik papra parao, kad niekam apie t procedr nesakys. Netrukus ji buvo i veta vaik kolon gydytoja, kur ibuvo iki iolei, t.y., dau giau kaip metus. ia atvaiavo paeminta, sutrypta, apmeita, dirbti prie bendr darb. Papasakojo bendrais bruoais savo gyvenim toje vaik kolonoje. Tokios kolonos bdavo vadinamos motin kolonomis. jas atvedavo kalines moteris prie gimdym. ia jos pasilik
204

davo, iki vaikui sueidavo metai. Tada jau bdavo iveamos darbo stovyklas. Apie vaik buvo galima pasiklausti laikais, taiau aplankyti vaiko motina negaldavo. Atbuvusios bausm, motinos galjo vaikus pasiimti; taip daugumas ir padarydavo, ieidamos laisv. T motin bdavo vairi. Buvo teistos, kurios buvo are tuotos nios i nam; bet daugiausia bdavo vaik stovyklo se "susivejot". J tvai bdavo virininkai, priirtojai, ka reiviai arba kaliniai pereinamuose punktuose. Tardomos tos motinos daniausiai bet kaip sumeluodavo, stengdamosi nei duoti tikrj kaltinink, nes jiems grs bausm (politini sto vyklose). Kriminalini stovyklose buvo laisviau, kaliniai vyrai ir moterys susitikdavo, ten ir "prieauglio" procentas bdavo didesnis. Tose vaik kolonose vaik mirtingumas buvo didelis, nes daugelis jau gimdavo silpni arba net ligoti ar su defektais. Au gimo slygos irgi nebuvo, kaip tv auginamiems vaikams. I viso tuo laiku Sibire gyvenimas visiems visur buvo sunkus. Toji mano draug gydytoja saksi buvusi patenkinta darbu toje vaik kolonoje. Ji buvo velnios sielos, visiems gero norinti asmenyb, koki i viso retai pasitaiko. I viso jos pasakojimo jautei, kad ji myljo tuos vaikus. Ji aisdavo su jais, dainuoda vusi jiems dainas, o jie takt linguodav galvutmis, nes dai nuoti dar nemokj. Siningai ir stropiai gydydama tuos ma uosius, sumainus j mirtingum. Net ir u zonos pradj kviesti j pas ligonius kolonos tarnautojai. Per didelis populiarumas kaliniui visada kenksmingas. Taip buv ir jai. J apkaltino vaik nuodijimu. Joki fakt ne pateik, kalinys neturi teiss j ir reikalauti. K besakyt, turi tylti, joki pasiteisinim ar pasiaikinim niekas nepriima. Kiek j past, ji kaiuko negalt nunuodyti; o ia, girdi, tyia nuodijusi vaikus. Koks to apkaltinimo tikslas? Argi nega ljo paimti ir iveti j be joki apkaltinim? Kam tokia proce dra su kaliniu? Ji buvo labai prislgta tos neteisybs; saksi daugiau jo kioje kolonoje nebeimsianti gydytojos pareig, eisianti bend rus darbus su visomis kitomis. Suprantama, visada labai skaudu, kai u ger piktu umo ka. Apsirikti ir gydytojas gali, bet tyia nuodyti nieku nekaltus vaikus i viso toki n vienos i ms tarpo neatsirast. * 205

Ms tautiei ioje kolonoje susidar apie 80. Stengms apsigyventi ariau savj. Kiekvienoje sekcijoje buvo j po kelias. Eidamos darb, irgi susitikdavome, pasikalbdavome. "Pridurk", kaip ir kitose kolonose, i msiki nebuvo. Visos ms tautiets buvo juodo darbo jauiai, be joki iimi. Se nesniosios arba silpnesns kartais gaudavo kok darb zonoje, bet jis nebdavo lengvesnis. Sekmadieniais, kai bdavome laisvos, rinkdavoms aik tel u vieno barako ir pasimelsdavome. ia turjome vien lietuv vienuol. Ji mums atkalbdavo mii maldas, kiekvien kart vis kitais odiais, nes pati jas kurdavo. I kakur viena turjo maldaknyg. Pagiedodavome giesmeli. "Marija, Marija" ir "Dievas ms prieglauda ir stip ryb" buvo ms mgiamiausios giesms. Tikrai tos giesmels mums suteikdavo stiprybs neti t sunki nelaisvs nat. Rodos, visa siela pajusdavome, kad "Galybi Viepats su mu mis, ms Globjas Jokbo Dievas. Todl nebijome, kad ir e m drebt ir kalnai virst jr gelmes"... Toji psalm mus ypatingai guosdavo ir stiprindavo... Mes nebuvome palusios dvasios, mes nesijautme nusi kaltls, nors buvome nuteistos po 10 ar 25 metus ios kator gos, kaip didiausi piktadariai. Mes tik gynme savo lizd, o tie, kurie mus nuteis, drask j. Jie yra tikrieji piktadariai, o mes tik aukos. Mes melsdavoms ir u prieus. Neprame jiems pikta, tik ventosios dvasios, kad jie pagaliau suprast, kad tos ne monikos kanios, j udedamos monijai, yra nereikalingos ir beprasms; kad jie niekada nesukurs to paadto rojaus nei sau, nei kitiems tokiais iauriais metodais. Kur tik jie ueina, vietoje rojaus sukuria tikr pragar. Jie atnea bad, brolu dikas kovas, nelaisv, mogaus paeminim, nuvertinim. Jie suskaldo tautas, valstybes, eimas. "Pasaul sen iardysim i pai pamat ir tuo naujai pasaul atstatysim, kas buvo nieks, tas bus viskuo" (Internacionalo odiai). Taip, ardyti jiems se ksi ir sekasi, tai pasaulinio masto ios srities meistrai; bet at statyti tuojau neina: per 50 met dar neatstat tiek, kad bent kiekviena eima galt turti po kambar ir virtuv. Grkime prie prastos stovyklos rutinos. "Kaip danguje, taip ir ant ems". Viskas beveik tas pats, kaip ir kitose kolo nose. Toks pat geleinkelio bgio gabalas mus kl ir migd. 206

Knygut, susita i siludos (ruio) lapeli, su monograma viruje ir uraais viduje.

darb siunt ir tikrinimus kviet, piet laik ir kratas pra neinjo, dargi net tomis paiomis valandomis. Maistas irgi tas pats pagrindas kruopos, vliau pradjo me gauti bulvi. Tai buvo didel vent. J ilgai nebuvome maiusios. T kailio raugu prargusi kopst beveik visur gaudavome, iskyrus 46-tj kolon. Tokia pat virininkija, priirtojai ir priirtojos, tokie pat kareiviai sargybos bdelse ir darb u zonos vedantieji; t pai "mald", ivesdami darb u zonos, kalbjo. U zonos darbams buvo paskirta vos kelios brigados. Daugumas buvom paskirtos darbo zon. Stovyklos tvoroje, po deine, buvo didiuliai vartai, u j darbo zona. Joje dideli nauji mediniai pastatai-cechai. ia mes turjome dirbti. Darbas buvo nematytas, negirdtas. Gavome nematyt mediag j vadino "sliuda", o lie tuvikai kai kas mgino vadinti ruiu, bet ar tai teisinga, neinau. Anglikai "sliuda" vadinama "mica", o lietuvikai "rutis". Toji mediaga buvo sukapota netvarkingais vairaus dydio gabalais. Kakas panau knyg, suklijuotais tarp savs lapais. 207

Mes turjome tuos lapus iluktenti, iplyti plonas plokte les. Pirmiausia reikjo tuos storus gabalus suskaldyti plok teles madaug puss ar maiau centimetro storio. Taip suskal dius, buvo matyti lygios, varios vietos. Jas reikjo ipiauti, atskirti nuo akment, nelygi paviri. Tai padarydavome trumpais medkoiais peiliais. Tokias atrinktas, apipiaustytas plokteles jau luktendavome plonyius lapelius. Tam naudo jome ilgus peilius, madaug 25 cm ilgio, apie 3 cm ploio, o storumo gal maiau kaip milimetro. Peilio galas bdavo smai las ir labai atrus. Gavome spausdintus lapelius, vadinamus standartais, pa gal juos nustatydavome atpliam lapeli r-numer. Nume racija buvo atvirkia: juo maesnis ploktels plotas, juo dides nis numeris. Paties maiausio ploto buvo atunk (osmiorka). Septink (semiorka) truput didesn, etuke dar didesn, penketuke (petiorka) jau didoka, reiau randama, o ketver tuki jau beveik nepasitaikydavo. Mums, kaliniams, buvo duo dama blogiausia mediaga; gerj apdirbinjo laisvieji, taip mums teko girdti. Darbas nebuvo sunkus. I pradi labai apsidiaugme, nes ia visai nra pavojaus patrukti ar kojas, rankas isilauyti. Taiau, padirbjusios ilgesn laik, pajutome, kad ia kitokiais bdais grauiama sveikata, ypa dl kalinio drausms ir s lyg. Dirbti reikjo taip pat po 10 val. Laimjimas buvo tik tas, kad nueiti ir pareiti nesugaidavome laiko. Bet i kitos puss tai buvo ir pralaimjimas, nes maai betekdavo pabti gryna me ore. Tas rutis luktenamas dav daugyb ibani dul ki j bdavo pilnas oras, saulei nuvitus, gerai matydavom. Net ir drabuiai mums apsidengdavo t ibani dulki sluoks niu. Be abejo, tos dulks buvo kenksmingos kvpavimo orga nams. Barakuose, kur mogus prie mogaus buvo patalpinti dviem auktais, irgi gero oro nebuvo, ypa altesniu metu; u tat greit pradjome silpnti. O reikalavimai darbe didjo. I pradi buvo norma per pamain padaryti kiekvienai po 350 gram t iluktent lapeli, vliau pakl iki 455 gr. Nepadaranioms normos maino maisto davin. T pabau dos norm mes nelabai tebijojome, nes toks sdimas darbas dulkse blogai veik ms apetit, mes maai benorjome val gyti. Blogiau u tas normas mums buvo nuolatinis brigadininki ir virinink riksmas, raginimai, grasinimai. Kart stovyklos vir 208

ininkas padar susirinkim ir visokiais bdais baugino. Tarp kitko adjo atveti toki main, kuri mus priversianti dirbti. Lygiai, kaip maus vaikus "babauiu", "handeliu" gsdindavo. Ir kam tas viskas? Argi mes nedirbome? Ne nuo ms priklau s produkcijos kiekis, o nuo mediagos. I geresns mediagos buvo galima padaryti norm, o i blogos nieko nepadarysi. O ia vis laik reikalauja tiek pat, n jokias aplinkybes neatsivelgia. Tokios slygos visada paruoia dirv spekulia cijai. Brigados m kovoti tarp savs dl geresns mediagos, taip pat ir atskiri asmenys brigadose. Ikilo "stachanoviets" kilogramininks. Jos padarydavo per pamain po kilogram produkcijos. J buvo nedaug, viena kita; taiau u jas visoms "akis bad". Kodl toji, anoji padaro, kodl tu nepadarai? Dirbti tingi, dirbti nenori! Atsakydavome, kad joms duodama geresn mediaga, bet to kaltintojai "negirddavo". I tikrj, jom duodavo rinktin mediag, kad kitoms galt prikaiioti, kitas terorizuoti. Ir taip tas nematomas botagas pliekia visus, visur ir visada. Kaip vliau pamatme, tie patys moni inaudojimo, prievar tavimo metodai visur praktikuojami ioje "rojaus" emje. Brigadininks, inoma, i to galjo darytis iok tok biznel. Kurios gaudavo siuntinius, papirkdavo brigadinink, gaudavo geresns mediagos, padarydavo norm ir turdavo ramyb. Neturtingosios ir tos, kurios nenorjo naudotis ema priemone papirkinjimu kit sskaiton, kent teror. Bausms buvo vairios. Pirmiausia pabaudos maisto norma, nuolatinis barimas. Raydavo gdos lent, piedavo pajuokianius paveikslus ir vieoje vietoje kabindavo. Kart nupietas buvo didiulis pla katas: moteris joja ant arklio, ant ems numestas uritas mai elis su urau "sin" (sovestj) ir tos kalins, kuri baudiama, pavard. "N.N. pamet sin" stambus uraas ant viso pla kato. Pagaliau sugalvojo u normos nepadarym neduoti atju si siuntini. Kart nubaustj tarpe buvo ir ms vienuol N. Rusels m silyti jai savo pagalb, inoma, u atlygini m, tikjosi i jos pasipelnyti, adjo jai priluktenti to ruio pasilikusios po darbo valand. (Kas norjo, galjo dar pasilikti dirbti antvalandius). Taiau vienuol atsisak priimti pasilym, saksi gerbianti virininkus ir negalinti j apgau dinti. Kai tos m apgailti, kad jai bsi sunku be siuntini, ji atsak: 209

Ne a viena, daug yra gyvenani be siuntini. Kuo a geresn? N viena dl to nenumirta, nenumirsiu n a. Nieko nepeusios spekuliants atsikabino, murmdamos, pykdomos, girdi, esanti yktuol, atsisakanti visko, kad tik ne reikt kitoms k duoti. Ji protingai padar, nes, jeigu bt bent kelis kartus davus norm, nebt galjus beusiginti nepada ranti, kaip iki iolei. O vis laik pasisamdyti spekuliantes n t siuntini neutekt. Taip ji nedar joki ygi siuntiniams gauti. Virininkai, matydami tuo jos neveiksi, po poros savai i siuntin atidav ir daugiau nebemgino sulaikyti. Buvo ir man paskelb neduosi siuntini, bet man, kaip tyia, ilg laik siuntinio nebuvo. Dirbau tiek, kiek normaliai pajgiau, n vieno gramo nepadidinau dl t siuntini. Kada siuntinys atjo, siuntini "pogromas" buvo jau prajs. Nieko nepe visokiais grasinimais, visokio plauko viri ninkai msi kitoki vilioni: adjo duoti daugiau laik ra yti, bet u tai reikalavo praokti normas. Buvo mginani, bet slygos buvo per sunkios maai kas tepasinaudojo. Cech patalpos nebuvo pakankamai didels, o moni vis atvedavo. Utat po kiek laiko buvo sudarytos dvi pamainos dienin ir naktin. Dien dirbanias vadinome dieninmis, o nakt naktinmis. Taip nuolatos kalbant, ir girddavosi tie terminai. "Dienins" dar ne taip keistai atrod, bet "naktins" kakaip mklikai skambjo, lyg bt kokios nakties baidykls. Abi pamainos dirbo po deimt valand dienoje. ia ibuvau nuo 1951 m. vasaros iki 1953 m. rugsjo pa baigos. Per t laik daug kas pasikeit, daug kas vyko, sunku visk beatsiminti ir tiksliai surayti chronologine tvarka. * Viena jauna lietuvait buvo luba, imutais priekiniais dantimis, su randu ant veido. Varg lidnai atrod; nedrsu buvo klausti jos paios apie tos nelemtos ivaizdos prieast; utat teko suinoti i kit. Tardymus ji pergyvenus Kauno saugumo rmuose (Laisvs al. ir Vytauto prospekto kampas seniau, Lietuvos laikais. Tada prie bolevik buvo Stalino ir Lenino prosp. kampas. Sta lin nuvainikavus 1961 m., vl grintas Laisvs al. pavadini mas.) Tardymai buv tokie sunks, kad ji norjusi nusiudyti tardymo metu iokus pro lang i treio ar ketvirto aukto. Taiau nusiudyti nepavyk, ilikus gyva; ilgai sirgus, pagijus, bet likus luoa. 210

Kita, taip pat lietuvait, N.M. turjo vienoje launyje di diul duob, beveik iki kaulo gilumo. Tai irgi buvo tardym rezultatai. J tiek sumu, kad atsivr didiul aizda, m pti raumenys. Ji pati tai pasakojo. Kiekviena ia esanij buvo prajusios t "skaistykl", sunku bt visk ir surayti. alia mans kur laik turjo savo guol ukrainiet M.K. Ji buvo pikta kaip ir, u menkiausi niek arba ir visai be nieko su visomis bardavosi, visada nepatenkinta, visada rgti atrodydavo. Kart poilsio metu, kai ji buvo ramesn, kalbjausi su ja ir uklausiau, kodl ji visada esanti tokia susirpinusi, nervuota, turbt turjusi sunki pergyvenim. Ji papasakojo prieast savo blogos nuotaikos, ji buvo pri kankinta vir jg ir dabar kent rpest dl savo dukrels. Ji buvo aretuota prie por met Ukrainoje. Gyvenusi kaime, vyras buvs partizanas. Vyk didiuliai miai rus ka riuomens su ukrainiei partizanais netoli j kaimo. Daug u v i abiej pusi. uvs tada ir jos vyras. Dukrel buvus dvie j savaii amiaus. J, motin aretav. Dukrel galjusi ati duoti kam nors, bet nebuv kas paimt, nes beveik visas kai mas buv aretuoti. Taip ir atjus kaljim kdikiu neina. Kaljimas buvs altas, jokios priemons net vystyklams isi diovinti. lapius vystyklus ji vyniodavusi sau aplink liemen ir taip diovinus. Tardymai buv sunks, kaip ir visada. Paga liau atvaiavus Sibir, atsiveus ir t mergait. Metus ibuvus motin kolonoje. Dabar jau metai, kaip atsiskyrus nuo jos. I gaunam laik spjanti, kad mergait serganti, bet tiesiog ne parao; utat kenianti didel rpest. Prisimenu ir kit ioje kolonoje nelaiming motin. Tai bu vo gydytoja S., nuteista 25 metams. Ji buvo rus. Jau daug met vargo po stovyklas, buvus kartu su kriminaliniais. Ten susidraugavus su kitu gydytoju kaliniu ir sugyvenus, rodos, du ar daugiau vaik. Maiausias buvs labai puikus berniukas, kakoks fenomenas, visoki ger ypatybi rinkinys. Visi jos vaikai es vaik namuose. Kart ji gavusi laik i vaik na m vadovybs, kuriame pra sutikimo atiduoti t maj ber niuk vienai eimai. Jie es geri mons, auktos klass, ber niukas jiems labai patiks, jie paimsi j u sn. Motina pa ra atsakym laik, grietai pareikdama n u k vaiko neatiduosianti. Po keli mnesi ji gavo laik i vaik nam, 211

kuriame prane, kad tas vaikas mirs. Taiau motina tuo ne tikjo ji buvo sitikinus, kad vaikas atiduotas tiems mo nms prie jos vali. Ilgai ji vaikiojo uverktomis akimis, pri slgta rpesio, nelaiminga. Ji adjo protestuoti prie toki savival, iekoti vaiko, bet neinia, ar k padar. Kaip ji gali iekoti stovykloje urakinta kalin 25-kin? * Nemaai ia buvo visokio plauko menininki, dainininki, artisi, okj. Menin saviveikla buvo i ko sudaryti. Russ msi tos saviveiklos su didiausiu kariu. Surengdavo ne blogus koncertus, vaidinimus. Buvo maskviet solist Lebedeva, kaukaziet Korolenc puiki solist, ekoslovaks Oliger ir Sajenko bei latv okjos. Viena ukrainiet turjo labai gra bals; ji dainuodavo solo. Vienas virininkas saksi to kio graaus balso niekur negirdjs. Est meninink nupie puikias dekoracijas scenai. Ms tautiets niekur nedalyvavo jokioje saviveikloje. Ir tuos koncertus maai lankms. Mes bdavome daugiau pa vargusios u "pridurkaujanias". Nelaisvje jokios linksmybs nereikalingos. Geriau susirinkusios pasimeldiame, pagiedame, padainuojame lietuvik dain. Tas viskas mus atgaivina, pa gyvename buvusiu gyvenimu, tviks nuotaikomis, net leng viau pasidaro irdiai. Buvo ia dvi japons: Taiko Mori ir Izumi Masuda. Abi buvo labai geros moterys. Nedaug teko ia sutikti japoni, bet sutiktosios buvo pagirtinos, kultringos moterys. Jeigu visi ja ponai tokie yra, tai pagarbos verta tauta. Ypatingai susidraugavau su Izumi. Ji turjo gra bals ir isilavinusi muzik. I profesijos saksi buvusi mokytoja (angl kalbos), dirbus Mandirijoje. Komunistams ten pamus valdi, buvo apkaltinta pionau, nuteista 25-ms metams ir atgabenta ia Sibir. Ji buvo invalid: viena jos ranka buvo nesveika, sak, poliomelito pasekms. Sunku jai bdavo dirbti viena ranka. Ji veiodavo malkas, ant rogui susikrovus. akaliai bdavo di deli, sunks, viena ranka vos atkeliami. Jai reikdavo pasikrau ti ant rogui malkas ir tempti tas roges viena ranka. Kart jai buv pasilyta lengvata atleisti nuo malk ve iojimo, jeigu ji imtsi mokyti dain, ruoti koncertus. Bet ji at sisakiusi. Ji pasakius, kad nelaisvje udarytas n pauktis negieds, ir ji nedainuosianti. Ir temp malkas kaip ir pirmiau. 212

Tai buvo tvirto charakterio, princip mogus, nepalusios dvasios, visada maloni, visada besiypsanti, niekada nedejuo janti, nors jai buvo labai sunku. Mums ji ir udaryta" padai nuodavo japonik mar ir dain. Ji imok mane japonik dain "Kiomo kure juku". Ir dabar tebemoku, tik prasms tiks liai neinau. Imokau papgikai, neinodama, k tai reikia. Vertim turjau irayt popiergalyje. Pareinant i darbo, prie vart, paprastai, bdavo krata. Turjau vertim kienje, pri irtojas rads atm. Vis neprisiruoiau kito paprayti, ir taip liko jai ivaiavus. J ive invalid kolon. Ivaiuojant lydjau j, ir abi verkme. Dav ji man savo nam adres. Imokau atmintinai, nes raytus adresus per kratas atimdavo. Tebemoku ir dabar t adres. Bet rayti nedrsau, gyvendama Lietuvoje. Neturjau vilties, kad laikas bt praleistas. Izumi, kur tu dabar? Ar tu dar gyva, ar sugrai tvyn pas savo vyr? Reiks parayti laik, adres dar atsimenu. Antroji japon buvo i Sachalino. Jeigu sugro, tai ten dabar turbt ir tebegyvena. Su malonumu prisimenu ir j. Daug man ji pasakojo apie Japonij. Kart mums kelioms ji parod, kaip valgo su pagaliukais. Mginome ir mes taip valgyti, bet mums ne tik ko ibyrjo, bet ir pagaliukai ikrito. Ji taip pat buvo muzikali, mokjo dain, abi su Izumi mok mane t japo nik dain. Jos motina buvo kur laik kartu stovykloje, pas kui jas iskyr. * Maai ivedavo i ios kolonos, o atvedavo daugiau. Vis gausjo "mirusi siel" gretos. Rodos, pirmj iem atve vis etap vien vokiei i rytinio Berlyno. Jos buvo labai suvargusios i ilgos kelions, prikankintos kaljime ir iki pateko kaljimam Ne viena msi ki leberiavome vokikai, susikalbti nebuvo sunku. Uklaus tos, kiek met bausms gavusios, kiekviena atsakydavo: "Fnf und dreissig" (35-is). Mes nustebome, nes daugiau dvideimt penkeri niekur neteisdavo. Isiaikinome; pasirodo, jos pri skaiiavo 10 met "be teisi" taip pat prie kalinimo met. Pa prastai teisdavo 25 metus stovyklos ir 10 ar 5 metus "be teisi". Tai reik ijs i stovyklos laisv, mogus dar 10 met ar 5 bus nepilnateisis. Svarbiausia, jie pabrdavo, kad neturs teiss balsuoti, t.y. dalyvauti rinkimuose, nei bti renkami 213

koki valdios tarnyb. Buvo ir daugiau apribojim tiems be teisiams, bet mes nesidomjome. ia i viso n vienas mogus neturjo joki teisi: valdia ek visada su mogumi da ro, k panorjus. Nors yra konstitucija, taiau niekas jos ne vykdo, tai tik usieniui apgaudinti. Tos paios vokiets pasa kojo, kad rusai netur teiss ateiti namus ir aretuoti. O vis dlto aretavo ir gabeno Sibir itisais ealonais. Aretuoda vo gatvse. Viena pasakojo, j aretav einani gatve. Vaia vusi pro al "greitosios pagalbos" maina, i jos iok vyrai, sugrieb j ir nusitemp main. Praeiviai ne visada ir su prasdav, kas per "pagalba" vyksta. Kita pasakojo pati nujus areto viet. Pirma pagav jos vyr, vyras buvs priverstas j ikviesti. Kai ji atjus, aretav ir j. Baisi dalyk jos pasakojo i karo meto. Rus kareiviai fronto metu savivaliav pas juos, kiek tik sugyvuljusi prigimtis geid. Jie prievartav ne tik moteris, bet ir maas mergaites. Baisu buvo klausyti j pasakojim. Jos susiimdavo u galvos ir kartodavo: "Kaip taip gali bti!" Joms nesuprantama buvo, kaip mogus su mogumi gali taip elgtis. Kain, ar jos ir tada ste bjosi, kai Hitleris niokojo ydus ir kitus jam nepatinkamus mones? inoma, ramiai gyvendamos mieste, jos gal net ir ne inojo, k dar naciai uimtuose kratuose. Kai frontas priar tjo, tik tada pamat, kad "taip gali bti". Tos atvykusios vokiets papasakojo anekdot. Berlyne sto vjusios nuo Hitlerio laik isilikusios kartuvs. Atlks kart pauktis, atsitps ant kartuvi skersinio ir auks: "Pick, Pick! Tada buvo valdioje Vilhelmas Pick... Dar 1951-2 metais tebeplauk i Lietuvos ealonai kalini. Tiksliai neprisimenu, rodos, 1951 metais atve i Lietuvos pas mus nauj etap ( 21 kolon). Daugiausia buvo kaimo mote rys. Jos papasakojo, kad Lietuvos kininkai jau suvaryti kol chozus. Skurdas, visoks nepriteklius btiniausi gyvenimui da lyk dar daugiau padidjs. Tarp kitko jos papasakojo, kad kartu keliavs kakoks jau nuolis, bk tai ved ministro snus. Jis saksis pagautas Mask voje, jo tvas neins, kur jis dabar yra. Ms kaimo moterys nemokjo kaip reikiant papasakoti, tos inios buvo miglotos. Greiiausiai jis galjo bti ved pasiuntinybs Maskvoje kokio nors tarnautojo snus, neatsargiai pasipyns ekistams po aki mis ir tartas nipu. Savo "arinu" matuodami vis monij, 214

ekistai kiekviename usienietyje mato nip. Mintas jaunuolis buvs geriau traktuojamas, negu kiti ka liniai. Jis turjs nenuskustus plaukus, kai, tuo tarpu, visi kiti kaliniai bna plikai nuskusti. Be to, jis gaudavs pinig papil domam maistui nusipirkti, kai traukinys sustoja stoty. Matyt, j ileisdavo i traukinio ilipti. Tas vedukas pareiks susiavjim ms tautos moteri mis u tai, kad jos kartu su vyrais sijungusios kov prie okupantus. Jos taip pat pasakojo, kad 1951 met vasar buvus vl didel deportacija moni i Pabaltijo. Drabuius ia mums dav blogus, sulopytus, apdvtus. Kaliauss kepurs buvo nevarios, nudvtos; nenorjom j n imti, kurios turjome bent koki skar ar kepur i nam. Bet daug buvo toki, kurios neturjo kuo galvos pridengti, o aliai vis iem stiprs, reikia galv iltai apdengti. Vokiets be veik visos nieko neturjo. Kitos vasarikai buvo apsirengusios, nes vasar buvo aretuotos ir n i kur nieko negavusios. Jos tais duotais skudurais ir rengsi vis laik. Vien dien buvome maloniai nustebintos, kai mums i dalijo paklodes. Tai buvo didelis pagerinimas. Iki iolei j ne duodavo, miegojo be paklodi, kurios neturjo i nam. Ga vome po por metr geltonos drobs, truput platesns, negu ms guolis gal koki 80 cm ploio. Mums idalijo paklodes be joki "apeig". I kitos kolonos atvaiavusios pasakojo, kad joms irgi dav paklodes. Ta proga virininkas padars susirinkim, pasaks prakalb. Joje pa brs Soviet valdios didel malon, kad kaliniams duodamos paklods. Net ir namie daugelis tokios "prabangos" neturj ir t.t. "Apturjome" ia ir kit valdios "malon". Taip pat be prakalb ir susirinldmo: gavome sakym prisisiti prie viru tini drabui numerius vien ant nugaros, kit ant deinio kelio (1952 m.). Numerius gavome per brigadininkus, reikjo juos patiems stambiai irayti ant gabalo baltos mediagos raalu arba cheminiu pietuku ir prisisiti. Dav ir balt sku dur, bet daugelis j nem, nes buvo ujuod ir netvirti; siu voms i savo mediagos, kas turjome i siuntini. I praazi nejaukiai jautms, tikros katorgininks atrod me, bet greitai pripratome, ne prie toki bd reikjo pri215

Knygos autor su kalinio numeriu prie geleinkelio darb 21-oje kolonoje (k.). Dienos darb ubaigus (d.). Kalinio numeris prisitas ir prie nugaros.

prasti ir nepalti. Jeigu paneme "tvyns idaviki" straips n, tai ir numeris nebepakenks. Skaiiai buvo tik trienkliai iki 999. Tkstani nebuvo. Prie kiekvieno numerio buvo raid. Kitos turjo net po dvi rai des. Spliojome, kad kiekviena abcls raid reik tkstant. Kai pritrko isibaig abcl, tada dar kombinacijas pir mos raids su likusiomis abcls raidmis, paskui antros raids su likusiomis ir t.t. Utat susidar raidi poros, nesunku suprasti. Mano numeris buvo -130 (rusika raid ""). * Neprisimenu tiksliai, kuriuo laiku vl vesta naujenyb, tai vadinamasis "chozraiotas" ("kin atskaitomyb", "atsiskai tymas"). Paadjo mums mokti u darb. I to udarbio atskaitys visas ms ilaikymo ir saugojimo ilaidas, o kas liks, atiduos mums pinigais. U pinigus galsime io to nusipirkti. Retkar216

Rankdarbiai, autors megzti audyklle, kuri padar i aluminijaus lktels ir padovanojo kalin Aldona Rastenien, tuo metu dirbusi kolonos kalvje.

iais atvaiuosianti krautuv. U darb mums moks tik pus kainos, kuri moka laisviems to paties darbo darbininkams. Na, ir pradjome "udarbiauti". Tos visos "stachanoviets" iek tiek udirbdavo, madaug iki 100 rubli per mnes gau davo rankas. (Dabartine valiuta bt 10 rb.) Sviesto kilogra mas atsijo 27 rubliai. Ne kain k ir jos tenupirkdavo u tuos pinigus, bet vis dlto is tas bdavo. Bet daugumas gaudavo po kelis rublius arba visai nieko, nes ne visos padarydavo rei kiam norm. Buvo toki, kurios dirbo po dvi pamainas, sten gsi padaryti norm. Kai kurioms nuo ilgo sdjimo ir pervar gimo sutindavo kojos, net gaila bdavo irti. Buvo toki, kurios visai nepakent to sdimo darbo. Jos prasi bet kokius kitus darbus, kad ir sunkesnius. Viena m s tautiet Vladut msi kaminus krsti. Ji vaikiodavo, lai piodavo stogais, paiina, murzina, o apie rut n girdti ne norjo. Kitos trys lietuvaits (Stas Vizbarait, Emilija Bikulit ir Aldona Rastenien) dirbo kalvje. Sunkus buvo j darbas. Kal v visai primityvi, senovika, anglimis krenama. Geros me diagos nra. I visoki surdijusi gelgali turi atlikti usa kymus. inoma, dideli darb jos nedar, tik vairius pataisy 217

mus. Vis dlto tai ne moter darbas. J rankos pasidar gyslotos, kaip vyr. Bet jos vistiek dirbo, nedar joki pastan g i tos kalvs ieiti, nes nemgo sdti per dienas ir knai byti t rut. Buvo kelios moterys mrininks, dirbo ir tais krosnis. Ma iau kart vien jaun ukrainiet vikriai mrijani krosn, ge riau negu vyras. Sienas tinkuodavo kelios "subotniks". Tai buvo kako kios sektos krikions, labai pamaldios, geros, siningos. Visa bda, kad etadieniais joms buvo vent, jos grietai atsisakydavo t dien dirbti. Tai bdavo drausms lauymas. Virininkai jas visokiais bdais vert dirbti, bet viskas veltui. Jos atsakydavo Diev labiau gerbianios u virinink, viri ninkas ess tik antroje vietoje. Jos kent vairias bausmes, ei davo karcer arba "br", bet nenusileido, etadieniais ne dirbo. Jos sakydavo, kad joms visk lengva iksti dl Dievo, joms svarbu Dievo neeisti, o visa kita antroje eilje. Ilg laik jas laik "bre". Tai buvo prie karcerio, viel aptvare, pasta tytas nedidelis barakas. Ten buvo ir narai, tik be iuini, rei kjo ant plik lent miegoti. Valgyti duodavo t pat davin. Taip pat ir darb vesdavo, kaip ir visas. Tik po darbo jas par ved urakindavo tame "bre". Jos kantriai kent t padidin t nelaisv, niekam nesisksdavo. Jos sutiko atidirbti sekma dieniais u etadien, bet virininkas nenorjo to leisti. Bet pa galiau j usispyrimas laimjo, joms buvo leista vsti e tadien, o sekmadieniais dirbti zonoje. Pagaliau jas ived i to "bro" po keli mnesi kalinimo. Miko kirtj brigada taip pat buvo sudaryta i toki, kurios nenorjo dirbti rui cechuose arba maai padarydavo. Te ko ir man u bausm eiti miko kirsti, bet neilgai, nes ten dar labiau buvau netinkama, per silpna. Netrukus vl grino ce ch. Ten, mike, reikjo stipri, tvirt rank, manosios tam dar bui netiko, nepatraukdavau piklo, gendavau akas. Medius piaudavo daugiausia ukrainiets, parinktos tvirtesns kaimo moterys. Vien kart iemos metu ijome medi kirsti. Sniego bu vo daug arti metro aukio. Viruje sniegas buvo sukietjs, beveik nebegrimzdavome eidamos. Mike reikjo aplink med atsikosti snieg iki pat ems. Atkasme didel duob aplink med. I vienos puss kirviu pakirsdavo med, i kitos piklu piaudavo. Medis paprastai virsta pakirstj pus. kart 218

Atvirukas, pietas kalins O. B.

jis virto prieing pus, kur stovjo viena piovj. Ji pamat, kad jau medis krenta ant jos. Pabgti nebuvo laiko. Ji krito ant ems prie kelmo. Medis nusileido ant sniego storo sluoks nio, ir liko pakils nuo ems drtasis galas. Moteris po mediu 219

liko sveika. Atsiklus verkia i siaubo, kad mirtis buvo taip arti. Jei ne tas sukietjs sniegas, medis bt j sutryns. * Kas galt ipasakoti visas tas nekas, kurias sukeldavo laisvs trokimas? Kas nebuvs ilg met nelaisvje, tas ne supras ir nesivaizduos, kokia brangi yra laisv. Ms mintys, nekos net ir sapnai bdavo tik apie laisv gyvenim, laisv. N viena nesiruo, nesitikjo ibti vis paskirt met skaii stovykloje. Ypa 25-kinms atrod kakokia negalimyb ibti tokioje katorgoje tiek met. Tik dvi teko matyti, ibuvusias po 22 metus, viena anksiau minta. Tai buvo rekordininks. Daugelis mirta neibuv n 10 met. Neteko nei matyti, nei girdti, kad kas ieit ibuv 25 metus. Buvo ia viena "blatniok" (kriminalin), i kakur vliau atveta. Ji buvo apie 40 met; pasisak jau 22 metus ibuvus stovyklose. Atrod apkni, nesulysus, visada geros nuotaikos. Ialkusi ji nebna: nueina virtuv ir paprao pavalgydinti. Niekas jai neatsako, k nors visada duoda, nes bijo supykinti, kad nesusilaukt kerto. Per "komisovk" pas gydytoj ji atjo be eils, be joki ceremonij, pilna apranga, net imtasils vatins nenusivilkus, ir pareik esanti visikai sveika, drta, visada esanti pirmos kategorijos ir dabar nuo jos neatsisakanti. Paprastai kaliniai stengiasi bti paskiriami emesn kategorij. Gydytojas yp sodamasis sak jai nusirengti, nors patikrinti ir ess tikras, kad ji nesanti tokia sveika, kaip mananti. Tikrino j usispyrs, pabaig visai surimtjs, ir nieko negaljo rasti. Pagaliau pa pra parodyti dantis. Ir tie visi buvo sveiki. Prisipaino tada gydytojas gin pralaimjs. Visiems buvo nuostabu, kaip mo gus, tokiose slygose ibuvs 22 metus, galjo bti tokios nuo stabios sveikatos. Taip ji ir liko mums visiems msl. * Kart atbga tekina pas mane kakokia, rodos, rumune, senyva moterl ir diaugsmingai pasakoja, kad jau greitai ieisim laisv. Moterys skait laikrat ir rado parayta "zakliuionnyje na darogu" (kaliniai kelion). Paklausiau, kur kas skait, ir jos vedama nujau patikrinti, kas ten per naujienos surayta. Tikrai viena moteris skait "Pravd", turbt mask vik. Visi j laikraiai daniausiai "Tiesomis" kriktijami ir dar su vairiais priedais. Papraiau parodyti, kur jos iskait t diaugsming "zakliuonnyje na darogu", i kur pasidar 220

ivad, kad greitai vaiuosim namo. Parod man t straipsn ir tuos odius. Bet ten buvo parayta, tarp kitko, "zakliuit dogovor", tai reik, "sudaryti sutart". Toliau n nebeirjau, apie k kalbama. Pamaiau, kad jos visai nemoka skaityti; nors raides pasta, bet turinio nesupranta. Tokios daniausiai ir paskleisdavo vairius gandus. Paaikinau joms, kad nieko panau ia nra, ir pati gailjaus, pamaius, kaip jos nusimi n. Juk geriau bt buv palikti jas besidiaugianias... Joks geras darbas, kaip poeto Maironio pasakyta, "vargdieniui iplti vilt paskutin.. Kit kart toji pati moterl ateina pas mane verkdama ir skundiasi nebepakelianti tos nelaisvs, to mogaus paemi nimo. Ji sdjusi po darbo ant savo nar ir galvojusi. Atjs virininkas ir uklauss: K ia veiki? Dumaju (galvoju) atsakiusi. A kto tiebie razrieil dumatj? (Kas tau leido galvoti) piktai paklauss virininkas. Ir taip gailiai verk, varg, taip raudojo, priekaitaudama tam virininkui: Ar mes nebe mons esame? Kuo jie mus laiko, kad jau ir galvoti nori udrausti ir t.t. Raminau j, bet ir paiai buvo skaudu. Juk visi mes nebe monmis laikomi, mes nesivadinome pilieiais, mes esame "zekai", kaip sutrumpintai sakoma. Kreipdamiesi virinink ar priirtoj, mes privalome sakyti "gradanin naalnik" (pi lieti virininke), o kalbdami apie kalin neturime teiss j va dinti "gradanin". Virininkai, kareiviai ar priirtojai, kalb dami mus pirma pasako: "Vnimanije, zakliuionnyje"... (D mesio, kaliniai); ratuose statydavo "ZK" dvi raides tai reik kalinys. (Tremtiniai buvo laikomi laisvais pilieiais). Stengdavoms visus tuos paeminimus nekreipti dmesio. Geriau jau ir nebti pilieiu tokios valstybs, kurios pus mo ni kaljimuose, sakydavome ne kart, kalbdamos tarpe sav. Lengviau bdavo pakelti t nuolatin paeminim, jau iant, kad jie yra emesni u mus. Jie patys save emina. Ko gero galima laukti i toki, kurie patys stengiasi rodyti, kad es gyvuliai?

221

Maitininks
Kadangi buvo nemaai gaunani siuntinius, virininkas leido sitaisyti virtuvl, kur galima bt k nors isivirti ar pasikepti. Kart nujau t virtuvl pairti, ar ten galima ja pasi naudoti. Radau por moterli ir budtoj kalin. Ji nirusi kak aikino toms moterims, rankomis ir kojomis rodindama. Netrukus moterys ijo, likau su ja viena. Tada ji vis savo antikomunistins propagandos svor perkl ant mans. Ji gerai mokjo rus kalb. Pasisak esanti i Jugoslavijos. Pa sirodo, ir Tito pardavinjo savo mones Sibiro verg stovyk las, jei, inoma, toji moteris nemelavo. Bet vliau i kit teko igirsti, kad ji tikrai buvo i Jugoslavijos. Ji saksi buvusi at veta prie kelet met kaip tremtin. Paskui buvus nuteista 10 met kaljimo ir atveta stovykl. Neprisimenu, ar seniai ji buvo stovykloje. Daug pasakojo, daug agitavo, bet maai pri simenu. Kakas atjo, stengiausi greit ieiti, nes baugu buvo dalyvauti tokiame agitaciniame, antikomunistiniame "mitinge", galima patekti pakartotinai teism ir gauti "dabavk" (prie d) prie turim deimties met. Galimas dalykas, kad ir kitos maai lanksi toje virtuvje dl tos paios jugoslavs drsi kalb. Man buvo keista, kodl jos negriebia u toki agitacij? O gal nepataik ant skundiks? Daugiau njau t virtuv ir tos jugoslavs niekur nesutikau. Girdjau tik, kaip viena rus pasakojo apie j, kaip ji atjusi stovykl, kok "turt" atsine usi. Kadangi trmime ji gyveno viena, tai ir turto nebuvo kam palikti (matyt, be turto konfiskavimo buvo nuteista). K turjo paneama, visk pamus kartu. Pasakotoja su humoru skaiia vo jos turt: du kibiru ger ir blog paplavoms, praustuv, msai malti mainl, duben, keptuv, puod ir arbatinuk, ir daug kitoki eimininkms reikaling daikt. odiu, atsine us vis k. Turbt dl to j ir pastat virtuvs priirtoja, ir tie keli indai buvo jos, nes buvo mai, ne stovykliniai, ji taip ir sak. Daugiau niekur neteko sutikti kalini i Jugoslavijos, bet galima drsiai spti, kad jos vienos neatve, gal ir ia pat buvo j daugiau, bet nebuvo inomos. Jei ne tos agitacijos, ir ita gal bt likusi nepastebta tarp keli imt moni. Rks nys visada pastebimas, o tylieji lieka nepastebti. 222

* Ta proga keletas odi apie vien lenk V. V. Kai tik atvaiavome i i stovykl, po paskirstym briga domis ir barakais, atjau skirt barak ir pamaiau neuimt viet emai, alia kitos uimtos. Narai jau ia buvo naujoviki po keturias vietas: dvi auktai, dvi emai. emutins buvo geresns vietos, nes nereikjo laipioti be laipt vir. Nuste bau, kad viruje vietos uimtos, o apaioje laisva. Pamaiau moter prie uimtosios vietos ir klausiu, ar neuimta vieta alia. Ji atsak, kad neuimta; a tuojau j umiau. Kaimyn atrod kaip ir visos kitos; bent kelias dienas ramiai pragyvenau. Vien kart kalbjausi su savo tautiete; toji kaimyn s djo ant savo nar. Neprisimenu, k j nugirdo nepatinkama ms kalboje, nors ms kalba jos visai neliet ir lietuvikai ji nemokjo, staiga visai be reikalo m bartis. Mes nekreip me dmesio, o ji vis kl ton, vis daugiau keiksmaodi sisdama, visokias blogybes iskaiiuodama ms adresu, net baugu darsi. Djausi nesuprantanti, kad riksmas man taiko mas, ramiai kalbjausi su drauge, lyg nieko nebt girdti. Ji klyk gal kok pusvaalnd, o mes n odio; mutis nebuvo u k. Pavargusi nutilo. Po keli dien panai scena vl pasi kartojo. A vl nieko "negirdjau", n burnos neatvriau. Ir vl ji pati turjo pradti ir pati ubaigti. Neradusi barniams partners alia savo guolio, ji m kabintis prie kit. Kitos netyljo. Ir taip aplink j vir amina kova. Supratau, kodl vieta ant emutini nar buvo neuimta, kai jau ir auktutins buvo uimtos. Ji buvo i kitos stovyklos, bet daugelis j jau inojo, o a n nepagalvojau pasiklausti kit. Laim, kad ba rama neatsiliepiau, buvau jau kitur pamokyta, kaip elgtis su priekabingais padarais. Daugiau ji mans neukabino. Jeigu k geruoju paklausdavo, trumpai atsakydavau ir vl tyliu. Ir taip pragyvenau alia jos apie tris mnesius be joki barni, o su kitomis ji net "kartj" kar pereidavo nuo "altojo", kart vien moter tvojo batu. Po trij mnesi ji buvo perkelta kit barak. Ten irgi "kariavo" su visomis, kurios tik aplink buvo. Po keli mnesi kart einu per kiem, o ji kakoki moter plsta lauke. Kai prajau, ji m rodyti mane aukdama: Va, paklauskite jos! A alia jos tris mnesius pragyve nau, ir n karto nesibarme! Paklauskite, jeigu netikite, ir t.t. 223

Mane pam juokas, nubgau nusigrus, kad nepastebt juokiantis ir neperkelt savo "perkn" ant mans... Tik vien toki lenk sutikau, o j buvo daug daugiau; bet kitos buvo tokios, kaip visos Vakar Europos moterys. Ma nau, kad ji greiiausiai buvo kriminalin, ne politin. Besipls dama kart prasitar, kad laisvje vienas per j vaikts be vieno pirto matyt, buvo nukirtusi kam nors pirt. itok "politin" nusikaltim ji galjo padaryti, tai buvo kaip tik pa gal jos charakter. Matydamos vien kit tok tipel, visada apsidiaugdavo me, kad neteko bti su kriminaliniais. Kaip reikt ilikti gy voms, jeigu toki bt dauguma? Visoki baisenybi, visoki teroristini vyki pripasakoda vo senosios kalins, kurioms teko ilgiau bti su kriminaliniais. I vienos kitos, ia atvetos, jau supratome, kas jie per vieni. politini stovyklas j maai atvedavo, vos vien kit maiydavo, kad lengviau bt suvaldyti. ia buvo j gal pen kios, gal daugiau. Kitas tiesiog "blatniokmis" ir vadindavome. Viena i toki buvo ia atveta u priirtojo nuudym. Ji saksi nuo 14 met esanti stovykloje. Jai buvo tik 28 metai, o turjo 14 met sn vaik namuose. T sn "susivejojo" jau bdama stovykloje. Ji pati pasakojo ir apie priirtojo nuudym. Es. jis j pastms taip iauriai, kad ji suknel persiplusi. Tuo paiu momentu jau ji nutarusi j nuudyti. Nusiirjus kit kart, kai jis sdjo sargyboje, nujus virtuv, pasivogus kirv, atsine us po drabuiais sargybos bst ir tiesiai, nieko nesakius, aibo greitumu sdiniam smogusi kirviu ir persklus galv.

Komisijos
Dirbant dviem pamainom, dienine ir naktine, ne visados tos paios dirbdavome toje pamainoje. Keisdavo kas savait arba kas dvi, kaip pasitaikydavo. Naktin pamaina bdavo varginga, nes dien nebuvo galima isimiegoti. Reikdavo at likti patikrinim, pavalgyti pusryius, ir daug kitoki reikal atsirasdavo. Piet vl reikdavo keltis. Be to, niekas neir davo miegani, nuolat kas nors vaikiodavo ir keldavo triuk m. Kai pereidavome dienin pamain, tada jau gerai isi miegodavome, nes nakt niekas miego netrukd. Dien ypatin224

Kalini pieti atvirukai. Popierius ir daai gauti siuntiniuose.

gai kyrdavo likusioms zonoje tos visokios komisijos. Ateina priirtojos, udususios bga per barakus su praneimais: "Komisija, komisija!" Na ir sustato visas ant koj mieganias ir dirbanias. Visos turi susitvarkyti savo guolius, kad po iu iniais nieko nebt, kad ant nar nieko nebt, tik patalas. Ateina tos paios priirtojos ir ima versti iuinius, tikrinti spinteles, irti varos. Svarbiausia, kad mogus nieko netu rt; tada jau jis pripastamas variu. Kart prie toki komi 225

sij mus rimtai "apvarino". Atjo priirtojos, paklojo asloje antklod ir sukrov visk, k tik rado, iskyrus patal. Surinko ir rankluosius, ir muil, dant epetukus, ukas ir visokius btiniausius daiktus. Visk une kopiomis pastog ir u rakino. Komisija atvaiavo tik po keli dien. Per tas dienas mes tikrai buvome "varios", net burnos nesiprausme. Po ko misijos visk atidav. Tokie dalykai, kada imtai moni gyve na viename kambaryje, labai vargina bei nervina ir taip jau ivargusius, ikankintus mones. Visos bdavome piktos, ner vingos. Daug kur kildavo barniai dl visai menk dalyk, nes erzintam daug nereikia "pratrkti". Tos komisijos nieko gera mums neduodavo, tik sukeldavo erzel. Paprastai jose bdavo vienas kitas virininkas i kit stovykl, dar koks vienas kitas i rajono administracijos. Jie pereidavo per barakus, rad moni kartais paklausindavo, kaip gyvename, kaip maitinams, ar k nors panau. Visada atsakydavome, kad viskas gerai, nors ir labai blogai bdavo, nors ir nordavom daug kuo pasisksti. Visur visi kaliniai ino davo dsn: "Komisija ivaiuos, o stovyklos virininkai pasi liks". U skundimsi paskui vis laik kenttum, rast prie kabi ir karcer pasodinti. Todl ir atsakydavome taip, kaip Lietuvos kunigai, paklausti, ar persekiojama religija.

Lukyts mirtis
1952 met pavasaris mums, lietuvms, atne didel smg. Kartu su mumis prie ruio dirbo Bron Lukyt (kilusi nuo Panevio, tiksliai neprisimenu i kurios vietos). Ji danai sksdavosi galvos skausmais, danai eidavo ambulatorij. Retkariais j atleisdavo nuo darbo, bet daniausiai duodavo koki tablet ir vistiek isisdavo darb. Vien dien po piet eidama darb, ji skundsi galvos skausmais, saksi jus ambulatorij, praiusi atleisti nuo dar bo, bet atleidimo negavusi. Kiek padirbjusios, pajutome ka kok triukm ir pamatme, kad dvi moterys j ived. Netru kus jos sugro ir pasak, kad Bronyt mir, vos atvesta am bulatorij. Jos kartu su ja dirbo prie to paties stalo. Kiek pa dirbjusi, ji suuko, kad nieko nebematanti, aptem jai akys. Kai tik nuved ambulatorij, vos paguldyta, ji mir. Gydytoja sak kraujo isiliejimas ant smegen. Jokios pagalbos niekas 226

nespjo suteikti, niekas nieko jai nebegaljo padti. Ji buvo 23 met. Buvo nuteista 5 metams, sekaniais metais jau bt i jus laisv. Kai buvo 10 minui pertrauka, visos ten buvusios lietuvs susirinkome vien cecho kamp, pagiedojome "'Viepaties Angelas", nubraukme po aar ir apsunkintomis irdimis gr ome prie savo darbo. J paguld viel aptvare, karcerio prieangyje, ant dviej greta sustatyt suol. Padar skrodim, mirties prieastis buvo aiki: jai reikjo poilsio, buvo pervargusi, nusikamavusi, bet niekas nekreip dmesio jos skundimsi. ia ligoniu pripasta tik su aukta temperatra, o jeigu temperatros nra, tai ne ligonis, simuliantas. Sekani dien dailids ukrainiets ir japon padar kars t, trys kalvs, lietuvs, joms padjo. Karstas buvo gana gra us, toks, kaip Lietuvoje daro. Rudai nuda streptocido table tmis; kitoki da paprastai neturdavo. Kalvs padar skar din lentel su raais pavarde, vardais, datomis ir kilimo vieta. Lentel pririo prie velions kojos. Viena mergait turjo i nam juod ilkin suknel; j padovanojo velionei aprengti. Kita padovanojo nauj paklod, geros baltos drobs, neseniai gaut siuntiny. Jos uteko ikloti karstui ir pagalvlei pasiti. Ukrainiets, kurios jo mik dirbti, parne brukni ir eglaki. I eglaki nupynme didel vainik ant karsto, o i brukni padarme pynel ant galvos. Ji turjo ilgas graias gelsvas kasas, jas dailiai sudjo rengjos ant galvos; pynel labai tiko. Guljo mergait rami, grai, kaip gyva. Aplank j ir svetimosios, o tautiets vis laik budjo po kelias, kiurios nebuvo darbe. Meldms, giedo jome ir verkme; gaila buvo irti t nekalt auk. Ji buvo nuteista penkeriems metams visikai u kok menkniek, kaip ir daugelis gimnazist u kok patriotin eilrat ar neatsar g pakalbjim. Niekas ir neinojo u k, bet visoms buvo ai ku, kad u ma "kalt", nes ir u "agitacij" priteisdavo de imt met. Duobs kasti kapines vaiavo ukrainiets, n vienos lie tuvs neleido. Treios dienos ryt, ieidamos darb, atsisveikinome savo beveik jauniausi vargo ses; inojome, kad parjusios piet jau neberasime. Verkme visos, net ir nelietuvs. Kelios msi 227

ks i naktins pamainos liko zonoje; tos turjo palydti iki vart. Parjusios piet mirusios jau neberadome. Buvusios zono je pasakojo laidotuvi smulkmenas iki vart. Atvaiavs arkliu priirtojas. Ant karsto antvoo buvus egli vainik ir kryi nupls ir numets ant ems. Pasaks, kad kaliniams vainik nereikia. O kryiaus ten n vienam ne reikia. Udars karst, moterys klusios j veim, palyd jusios iki vart, ir taip jis vienas nuvaiavs su karstu. Turbt laisvieji ukas. Buvus saugojimo kameroje jos menk turt apsiaust ir kelet kit drabui pasim priirtojos ir, ino ma, paios sunaudojo. Stebjoms, kad jos ir u kalinius var gingesns, jeigu kalinio skudurus ima. Virininkas leido velio ns artimiausiai draugei parayti tvams namus laik, pra neti apie mirt.

Diovinink barakas
1952 met vasar apie 60 ms stovyklos moter gavome sakym eiti atskir barak sudaromas diovininki bara kas. Patekau ir a j skaii. Isigandau pagalvojus, kad gyvendama su diovininkmis galiu tikrai usikrsti diova, ku ri iki iol maniau turinti tik popieriuje. Kreipiaus ms tau tiet gydytoj (kalin), praiau patikrinti mano sveikat ir a djau prieintis, mginti aikintis, kad nereikt eiti t barak. Gydytoja gerai iklaus mano plauius ir pasak, kad nie ko rimta nra, o eiti barak apsimoka, nes ten bus pagerintas maistas ir kitos gyvenimo slygos. Usikrsti nes pavojaus, nes ten visos bsianios tokios diovininks, kaip ir a. Su at vira tuberkulioze veamos ligonin, ia nelaikomos. Nusiraminau, niekam nieko nesakiau, nusikrausiau t diovininki barak. Kaip jau minjau, buvome apie 60 moter diovininki. Ba rakas buvo tokio pat dydio, kaip ir kiti. Kituose gyveno vieno je sekcijoje (kambaryje) po imt ir daugiau moni, o ms buvo daug maiau. Be to, ms barakas buvo geriau vdina mas. Nuo darbo ms neatleido, bet dav dirbti tik dieninje pamainoje, tai buvo didelis pliusas: mes visada buvome ge rai isimiegojusios. Maist taip pat dav truput pagerint. Va karais gaudavome po puoduk saldaus pieno. Seniai bebuvo228

Tokiomis i skudur ir silgali padarytomis dovanlmis diugindavo kalins vienos kitas veni ir vardini progomis.

me jo maiusios. Taigi turti diov, kaip ir visokius kitus minusus, apsimokjo. Ibuvau tame barake, rodos, keturis mnesius. Visos pa sitaisme, geriau atrodme ir diaugms tuo reikmingu "ko ziriu" diova. Vien grai dien atvyksta pas mus tikrinti "mirusi sie l" sveikatos gydytojas Popovas. Jis buvo inomas kaip geras vidaus lig specialistas. Senesniosios kalins j inojo. Pirmiausia nuved patikrinim ms barak. Tikrino ne juokais: ir klaus, ir barkino kiekvien. Kai mane patikrino, igirdau j sakant ms daktarei: "U nej v legkich nievo net" (jos plauiuose nieko nra). Buvome atuonios, kurioms nu m diov ir ira i "palaimintojo" barako. Tai buvo mums didel tragedija: vl naktinis darbas, pakaitom su dieniniu; iki "persiorientuoji" naktin pamain, jau vl ateina dienin, vl reikia verstis "kit pus". Vl reikjo grti perpildyt barak, kur maai vdinamas, nra kuo kvpuoti, galima kirv kabinti. Vl nuolatinis triukmas, barniai, keiksmai, net ir mu tyns; kur perdaug moni, visada atsiranda daugiau bd, visada vienas kitam "tak" perengia. Palaimintoji TBC, kodl 229

Rankdarbis, dovanotas aust rs Elzs Kucik.

a tavs neturjau?! Jeigu i karto nebiau patekus tenai, tai nebiau pajutus tos tragedijos, o dabar kaip "ponu buvus, kiaules ganyti". Taiau neilgai trukus mes, "nuskriaustosios", sulaukme "paguodos": vis diovininki barak iformavo, matyt, ka kieno sakymu; per brangiai atsijo tokia "prabanga", kad j duot kaliniams. Nepavydjome likusioms tam barake, bet iformavimas mums atm "irdgl" dl netektos diovos. * Vl dirbdavau naktinse pamainose. iemos metu naktys bdavo labai nuobodios, ilgos; niekaip nepajgdavome nuvyti snaudulio, ypa po pamainos pasikeitimo. Isigalvodavome visoki pokt. Nekaliausias poktas tai padti t ilg plon peil po stiklu, ant kurio dirbdavome. Jei kuri atsiklus nueina kiek al, kita peil pakia po ketvirtainiu stiklu. Stiklas permatomas; peilis, gerai nepasiirjus, atrodo kaip ant stiklo padtas. Atjau kart po maos pertraukls, imu imu peil ir nepaimu, o kitos aplinkui jau prunkia i juo ko, matydamos, kaip grabalioju pirtais stiklo plokts pavir i, ant kurio nieko nra. Kitas poktas buvo niekal padti. Ms daromos ruio ploktels bdavo labai plonos. Reikdavo labai atidiai i rti, kad nebt storesni viet, t.y. kad nebt prilipusi dali i kitos ploktels. Tokias daleles reikdavo nuimti. Jos neleng va matyti, ypa silpniau matanioms. 230

Iluktentas plokteles perirdavo specialiai paskirtos kontroliers. Atrinkusios blogas plokteles, atnedavo atgal pa taisyti. To taisymo visos labai nemgdavome. ia ir idygo poktas. Jeigu kuri nueina nuo stalo, kita paima i jos krvos ger padaryt plokteli sauj ir padeda toje vietoje, kur kont roliers paprastai deda niekal. Atjusi randa niekal ir imasi j taisyti. Atidiai apirinja ploktel ir negali suprasti, ko jai trksta. Ima kit, trei, nervinasi, o kitoms aplinkui juokas. inoma, apgautoji greit pastebi apgaul, daniausiai ir pati pra deda juoktis (bdavo ir pykstani). Ir taip visos aplinkui nu veja varginant snaudul. Sddavome darbe ant kvadratini kdeli be atramos (ta burets). Grubesnis poktas bdavo apveria taburet auk tyn kojom ir udengia vatine, kuri danai bdavo klojama ant krslo, kad minkiau bt sdti. Atjusioji sdasi toki "k d" ir smunka tarp keturi koj, nusileisdama danai net iki dugno. Kitoms bdavo saldaus juoko, kolei apgautoji isikapstydavo i maloningos kds koj globos. Ne viena ir apsikuldavo, utat is juokas danai susilaukdavo barni ir priekait. Pagaliau visos imoko apsiirti arba ieidamos pasiimdavo vatin, ir i "linksmyb" turjo ieiti i apyvartos. Bdavo ir kitoki pokt miegui baidyti, visus sunku su minti. Be abejo, tie poktai bdavo ir naudingi, nes isdti 10-t valand nakt ant kdels, be atramos, prie kyraus, vienodo darbo, dargi gerai neisimiegojusioms, bdavo tikra kania. Pertraukos bdavo kas dvi valandos po 10 min. Valgyti nieko neturdavome ir nenordavom. Svarbiausia buvo kova su mie gu. Snaudulys buvo ir pavojingas, nes, dirbant gerai iatrintu smailiu peiliu, buvo galima susieisti. Taip pat normos buvo reikalaujamos tokios pat, kaip ir dienini. Ne be reikalo sten gms kovoti su miegu. Bet toji kova bdavo be galo sunki. Tai kiekviena buvome patyrusios ir kaljime per tardymus. Vasaros metu bdavo lengviau kovoti su snauduliu, nes naktys bdavo labai trumpos ir linksmindavo pauki giesme ls. Pertraukos metu eidavome lauk pakvpuoti grynu oru ir paklausyti nuostabaus pauki iulbjimo. Jie giedodavo per vis nakt. Tokio "choro", toki "dain" nra tek girdti nie kur kitur. Tik vienos laktingalos balsas buvo pastamas. Kit balseli nepainome, nei j savinink vard neinojome; bet 231

visi skambdavo nuostabiai graiai. Matyt, t paukteli buvo daugyb aplinkiniuose mikuose. Dien maai tegirddavome, bet tie naktiniai koncertai buvo mums tikra palaima. Ta deim ties minui pertrauka, kuri gaudavome po dviej valand darbo ir stengdavoms praleisti lauke, mus atgaivindavo, pa keldavo nuo ios ems purv vir ms vargo ir nevilties. Ne visos, inoma, klausydavos, ne visos suprasdavo t nuostabi muzik, bet daugelis suprato ir vertino. O tie giesmininkai turjo savo tikslus ir rpesius bei diaugsmus. Jiems tikrai n galv neatjo, kad linksmina mus nelaimingus "liaudies prieus". * Kart, savaits pradioje, vidurnakt, kai visos m snausti, viena ms tautiet oio balsu utrauk lietuvik dain "O tokiam girtam tipeliui jrs marios iki keli..." (Gaida kaip "Tykus buvo vakarlis"). Pasirodo, tai buvo geras receptas nuo snaudulio: kilo juokas, klegesys, komentarai, ir snaudulio kaip nebta. Vliau ilg laik is receptas skmingai veik. Kai tik daugiau dirbani imdavo snausti, tuojau kuri nors paragin davo: '"Lena, vystupai!" (istok pasirodyk). Toji Lena ir u traukdavo savo giesm tyia pastorintu, nevaldomu, bliaunan iu balsu, ir tuojau visa aplinka atgyja. Vienu laikotarpiu mano stalo kaimyns snauduliui nubai dyti sugalvojo pasakoti pasakas, vykius, padavimus; odiu, kas k domesnio inojo, i eils pasakodavo. Pasitaikydavo to ki domi pasakojim, kad ir nordama nebeumigtum. Daug j neprisimenu, bet pora dar liko atmintyje. Vien papasakojo ukrainiet, kit gud.

Ukrainiets pasakojimas
Toji ukrainiet buvo kilusi i Rumunijos pasienio. Saksi gyvenusi nedideliame miestelyje. Kaimynystje gyvenusi aku er, nebe jauna moteris, gera savo srities specialist. Ji ap tarnavusi gana plai apylink, danai vaiuodavusi kaimus. Reikalingieji inoj, kur lang belsti nakties metu, kai pri reikdav jos pagalbos. Vien dien mons atvyk pas j, pasibeld duris, bet niekas neatsiliep. Nordami pasitikrinti, ar tikrai ne namie, pa irj vid pro lang ir pamat j gulini asloje, apsiren232

I skudur padarytos nosinaits, apmegztos kilpele.

gusi drabuiais, kaip vaikiodavo dien. Durys buvusios i vidaus urakintos, tek jas ilauti. Pasikviet milicij ir gy dytoj, mons silau jos kambar ir rad j vos gyv, be smons. Pasisek atgaivinti, bet igydyti nebepavyk: sirgusi tris mnesius, nebeatsiklus i lovos ir mirus. Kai mons j atgaivin, ji papasakojus savo ligos prieast. Nakt pasibelds lang kakoks nepastamas vyrikis, pras vaiuoti suteikti pagalb jo monai. Saks, kad vaiuoti teksi toli ir blogais keliais. adjs gerai atlyginti u vis varg. Ji pasiruous, kaip visada, ir ijus i nam. Prie dur sto vjs graus veimas, pakinkytas dviem arkliais. Sdusi ve im. Vyrikis atsisds ant veiko pakilaus suolo ir nuvaiav. Privaiav mik. Vyrikis papras leisti uriti jai akis es dl to, kad jai nebt baugu vaiuoti duobtais keliais ir per kimsynus. Ramins j, kad nieko bloga negalvot, kad taip bsi geriau. Ji nesiprieinus. Tas pams jos skarel nuo kaklo ir uris akis. Ilgai vaiav, kelias i tikro buvs blogas, sunku jai buv net laikytis ant pasosts. Pagaliau atvyk prie kakoki nematyt nam. Gras arkliai tryp, nenustovj vietoje. Jis jai atris akis, veds vid. Viduje buv graiai rengti kambariai. Nuveds j mie gamj ir pats pasialins. mona guljus lovoje. Visa, kas reikalinga, buv paruota. 233

Ligon pairjus atvykusij ir suukus: "O, tu nelaimin goji, kaip tu ia patekai!?'' Atvykusioji persigandusi, nes painus ligon tai buvusi to paties miestelio gyventoja, kuri prie metus buvo pasikorusi. Ligon praius jai padti ir spjusi, kad i to vyrikio nieko nemt; nors ir kain kaip silyt, nieko neturinti imti. Jeigu k paimsianti, tai nebeieisianti i ia. Netrukus gims berniukas. Akuer atlikusi visus patarna vimus, ir pagaliau ligon pasakius, kad ji galinti ivykti. Vyras lauks jos kitame kambaryje, sils jai valgyti, turjs paruo to maisto, bet ji atsisakius. Sils jai pinig, sils laini, ku rie ten turi labai didel vert, sils visoki maisto produkt, bet ji nieko nepamus, tik praius greiiau veti j namo. Vy rikis stengsis k nors silyti, bet veltui. Ji maiusi, kad jis buvs jos atsisakymu labai nepatenkintas. Pagaliau sutiks veti namo. Vl ta pati karieta, pakinkyta tais graiais arkliais, laukusi prie dur. Vl jis uris jai akis ir vaiavs tais nely giais keliais, kol pagaliau atves prie jos nam. Jis atris jai akis ir palydjs iki dur. Ji, jusi kambar, urakinus duris ir pribgus prie lango dar pasiirti t nepaprast mog ir jo veim. Tai, k ji pamaius, mirtinai j igsdin: ji pamaius akot ker, medio kelm, kur trauk pakinkyti du juodi velniai. Daugiau ji saksi nebeatsimenanti, kas su ja atsitiko; pajutus tik, kad mons j gaivina, kai jau smon gro. i pasaka ir mus ukrt kakokiu siaubu. Baugu buvo ir kojas tamsoje po stalu laikyti. Kaip tie Krvs skerdiaus pasa k gsdinti vaikai, ir mes pajutome kakoki prietaring baim. Bet nuo snaudulio tuo tarpu pasigydme. Tuojau usimezg ginai, komentarai, diskusijos. Vienos tvirtino, kad ia igalvo ta pasaka, kad i viso nei tos akuers nra buv, nei kokio panaaus nuotykio, kad ji meluojanti. Pasakotoja tvirtino, kad sakiusi ties, kad toji akuer tikrai buvus ir numirus. Buvo ir toki, kurios tikjo viskuo. Dar kitos samprotavo, ir tai tikimiausia, kad toji akuer staigiai susirgusi ir kliedda ma mat t vis nuotyk arba sapnuodama vaikiojo ir pabu dus i igsio neteko smons. iaip ar taip pasakojimas pa liko mums didel spd.

234

Guds pasakojimas
Guds pasakojimas buvo i antrojo pasaulinio karo met. Gyvenusi ji Gudijoje. kaljim patekus karo metu. Neprisime nu, kuriam mieste buvus kaljime. Kaip ir visi aretuotieji, i noma, turjo praeiti tardymus, tiesiogin ar uakin teism, o paskui Sibiras. Tardomj kameroje buv kelios moterys. Vien dien j kamer atjus nebejauna moteris. Ji buvu si malonaus veido, ilais plaukais, nemao gio, stamboka. I pradi nieko nekalbjusi, tik verkusi. I visko buv matyti, kad turi didel sielvart irdyje. Vliau ji apsiraminusi ir pa pasakojusi siaubing istorij, kuri atvedusi j ia kaljm liudininke keliems tardomiems nusikaltliams. Gyvenusi ir dirbusi kolchoze, netoli pelkt dideli mik. Jos snus buvs fronte. Kart vlai vakare pasibelds lang vyras. Pamaiusi sn, apsidiaugusi papraius vid. Snus saksi gavs ato stog poilsiui po dideli mi su vokieiais. Netrukus vl tu rsis grti front. Atostogas praleisis pas draugus, nenors su jais skirtis. Atnes motinai dovan laikrod. Kelet kit laik rodi ir kitoki brangi daikt pras motin parduoti arba dar geriau imainyti maisto produktus, kurie jam bsi rei kalingi. Tuos daiktus saksi rads mi metu tuiuose na muose, jie nepaimti i moni, nieko nereiki bijoti. Paadjs ueiti kit kart. Motina praiusi pasilikti bent pernakvoti, bet jis nesutiks, greit ijs. Motinai atrod kakas tartina. Ji laukusi jo, bet daikt niekam nesiliusi, nepardavusi. Po keli dien snus vl atjs taip pat vl vakar, klau ss, ar nepardavusi daikt, norjs pinig arba produkt. Bet ji atsakiusi, kad nes galima parduoti, nes mons aplinkui es neturtingi, nieko netur. Besikalbant, tarp kitko, snus kvie ts motin atvykti pas j, kur jis su draugais gyvens. Pras kai k iskalbti, kai k nupirkti ir visk atneti jam namus. Nurods kelius per mikus, per dideles balas su salomis; nu rods kur rasti plaust persikelti vien sal, kur jie gyven eminje. Karo metu sunaikintose vietovse daug kur mons laikinai gyvendavo isikastose eminse. Smalsumo vedama, motina paadjus atvykti. Sutar dien, kada atvyksianti su visais upraytais daiktais. 235

Paskirt dien i pat ryto isiruousi kelionn. Ilgai jusi mikais, kol prijusi nurodytas vietas pagal enklus. Suradus balas ir paslpt plaust. I visko, o labiausiai i snaus drau dimo, kad niekam nesakyt, ji spjusi, kad jie ten kakaip nelegaliai gyven. Nuplaukus iki salos, pagalvojus t plaust paslpti. Pa plaukus toliau vendrynus, karklynus ir umaskavusi plaust. Pavaikiojusi po sal, suradusi duris vedanias emin. Jos buv neurakintos, jusi vid. Pirmiausia buvs prieangis, paskui didesnis kambarys. Jame buv penki primityviai sukalti guoliai, pridengti visokiais skudurais. Visur didiausia netvar ka. Ji sumaniusi, j belaukdama, bent kiek aptvarkyti t j bstin. Nujus prieang. Jame tamsoje stovjusi didel sta tin. Pasidomjusi, k jie laiko toje statinje. Prasivrusi duris, kad bt viesiau, pavelgusi statin. Joje iki puss buv pri sdyta msos gabal. Tarp j pamaiusi mogaus rank. Vos neapalpusi i siaubo. Atsipeikjus dar pasiirjusi ir sitikinus, kad tai moters ranka. Buv ir kitokios msos, panaios gyvu li ms. Prisiminus, kad prie por savaii prauvusi toje apylinkje jauna moteris. Prauvus taip pat kolchozo telyia, o dar vliau paauglys vaikas. mons iekoj dingusi, bet ne rad joki pdsak, kur jie bt uv. Spliota, kad kur mike paklydo ir buvo vilk sudraskyti, arba prigr balose. Pagal vojusi, kad ir j galbt pasikviet papiauti ir susdyti. Plaukti atgal per bal buv neatsargu, nes jie gali bti kur netoliese ir pamatyit, neinia, kada jie i kur gali grti. Plaust jie turj ne vien. Sumaniusi ia pat pasislpti ir laukti, kol jie sugr ir sumigs. Palindusi po viena lova, po kuria buv su krauta malk pagaliai, ir usimaskavusi malk pagaliais. Taip guljus ir laukus nakties. Parj vlai nakt. Parsine degti ns ir ukandi. Susd ant savo primityvi suol prie tokio pat i lentgali sukalto stalo ir m valgyti, gerti. Snus atsimins, kad motina turjusi atvykti, bet neatvy kusi. Pradj keikti, burnoti, kodl neatvykusi. I j pikt kalb supratusi, kad jos spjimas buvo teisingas: ir ji bt patekusi statin. Apmirusi i baims, kad jie kartais jos nepastebt, bijojusi ir pajudti, kad neisiduot. Pagaliau jie nusigr visai, nuvirt kur kam kliuvo ir uknark, kaip lokiai urve. Tada ji iliauusi i palovio, drebdama i baims, prajus kambar ir ijusi lauk. Atnetus daiktus, paslptus prieangyje, pasi musi, kad jie nesuprast j ia buvus. 236

Rytuose jau buvus ara, nesunku buv rasti plaust. Susi iekojusi j ir nuplaukusi kit krant. Baisu buv mike vie nai; lkuriavus, kol daugiau praauo. Kol parjus namo, saul jau buvus auktai pakilusi. Nieko nelaukdama, pasimusi snaus atnetus daiktus, nu jusi milicij pas pat virinink, visk jam papasakojusi, nurodiusi kelius ir viet, kur udikai yra. Atidavusi snaus at netus daiktus. Pati namie nenakvojusi tol, kol suinojusi, kad dezertyrai jau suimti. Po keli dien j i kaljimo ileido, nes ji nebuvo nieku kaltinama. Baigus, pasakotoja pridr: Garbs odis, toji moteris buvo ms kameroje, jeigu ji melavo, tai ir a meluoju. Mes visos tyljome; n viena nereikme nepasitikjimo, nes karo metu buvo visoki baisi vyki. Ms krate po karo buvo dar baisesni vyki per vis deimtmet. ia tikimesnis dalykas, negu keras, pakinkytas velniais. * Kartu su mumis ceche dirbo apysen rus Zacharova. kyri tai buvo asmenyb, kabindavosi prie vis, kas tik po akimis pasisuko, provokuodavo barnius, erzindavo kitas, nordama pykinti, nes upyks mogus daugiau k pasako. Buvo gand, kad ji esanti nip. Paprastai tokios kelia barnius, kad galt pasivejoti mediagos savo "pareigoms" atlikti. Nelabai kas j kreipdavo dmes, daniausiai praeidavome tylomis, nerea guodamos jos priekabes. Neprisimenu, kuri met iem, tur bt 1953-j, atvaiavo arkliu pakinkytu rogutes priirtojas, sisodino j vien ir ive pro didiuosius vartus. Manme, kad laisv ijo. Vliau suinojome, kad iveta kit kolon, nes ia visos j inojo ir dl to pasidar nebenaudinga "vie paiui-kmui". ^ Kalini kaitaliojimas vyko vis laik. Kart iauk etap apie pusimt moter. Iauk vlai pavakare. Kol jos susiruo, ir vakaras atjo. Jas ivar su daiktais psias geleinkelio stot u keli kilometr. Vlai nakt jos sugro ir papasakojo, kok "kryiaus keli" jos buvo nujusios. Jeigu ne tas sugri mas, mes nebtume suinojusios. Var jas geleinkelio bgiais tamsoje ir dar lietui lyjant. Sunku ir tuiam eiti tamsoje geleinkelio skersiniais, o su sun 237

kiomis natomis dar sunkiau. Kalinys visada neasi vis sa vo turt. Jam gerai tinka lotynikas posakis: "Omnia mea mecum porto". (Visa, kas mano, su savim neu.) Kareiviai jas vij bgte, kad nepavluot traukin. Silpnes niosios ir "turtingesns" pradjusios atsilikti. Kareiviai mu jas autuv buomis. Kitos nepanedamos vilkusios savo ba ga bgiais. Prakiur maiai, ibyrj daiktai. Kareiviai mu, neleid daikt rinkti. Nuvar jas stot, nepavlav, bet trau kinys buvs perpildytas, ir j neprim. Nukamuotos, nuvar gusios, kai kurios smarkiai sumutos sugro visos atgal dejuo damos ir verkdamos. Grtant taip nebevar ir nebemu. Ryt daugelis j atjo ambulatorij, rod iaurias mly nes, skundsi konvoj nemoniku elgesiu. Bet viskas po laiko: mlyni nebeiimsi, daikt nebesuiekosi. Kareivio niekas ne baudia, net ir u nuovim niekingos "zeks"; utenka pasaky ti, kad norjo pabgti, dar ir medal gauna. O ia tik su mu. .. Viena i nukentjusi buvo gud Anel Katkovi, tarnavusi lenk konsulate Berlyne. I ten j ir atve Sibir. Ji turjo lagamin, jame buvo rankinukas, o rankinuke auksin apy rank. Nepanedama lagamino, vilkusi lapiais bgiais. Popie rinis lagaminas prakiurs. Sugrusi neberado rankinuko, buvo pametus. Verk varg, bet k padarysi, neatitaisomas reika las, neieisi, nepaiekosi. Ne be reikalo vadinams "zakliuionnyje" urakintieji. Greiiausiai kareiviai i paskos ei dami pasim. Rudeniop 1952 m. atve dvi graikes laknes. Viena buvo lidna, nieko nesipasakojo, beveik nekalbjo. Antroji buvo linksmesn, kalbesn, iek tiek pasipasakojo nueitus "kelius", kol ion pateko. Kai po II pasaulinio karo Graikij norjo uimti komunis tai, ten vyko ilgas karas, kuris baigsi "faist" laimjimu. Graikija liko laisvojo pasaulio ribose. Tos dvi kariavusios ko munist pusje ir patekusios "faist" nelaisv. Tie, pasak, kad moter neimsi nelaisv, paleid jas ir sak grti pas savuosius. Jos sugro, bet "savieji" jas apauk amerikiei nipmis ir aretuotas atve Maskv. Mat, jie visur visk matuoja savo mastu. Utat nepatikjo, kad kas nors paleist belaisv be "udavinio", nors ir moter. Maskvoje jas ilaik trejus metus udarytas vienutse, t.y. po vien kameroje. Vis 238

laik tard. Pagaliau nuteis po 10 met ir atgaben ia, jau apgydytas nuo "raudonligs". Buvo ia dar kita buvusi lakn vengr enia. Ji buvo stambi, vyrikai rengdavosi, nedaug kalbdavo, dirbo, rodos, su medio darbo darbininkmis, ruio luktenti nemgo jai per sunkus darbas. Vengr Sibire buv nemaai. * ruio normos mus piov be peilio. Daugelis valgme baudos davin be savo kalts, nes geresn mediag gaudavo visokio plauko privilegijuotos, kitoms likdavo tik bloga. Teisi noms kuo galjome, daugelis teisinosi gerai nematanios, nes tas darbas reikalavo gero matymo. Vien dien atvaiavo aki gydytojas ir visoms tikrino akis, urainjo akinius. Laukdama savo eils, maiau kit tik rinant. Ms daktar padjo tikrinti. Bandomj akini rmai buvo kakokie i viel padaryti, priraizgyti, dideli, juos greit ddavo ir iimdavo akini stiklus. Tai moteriai kelis kartus keit stiklus. Vis jai negeri, vis netinka. Pagaliau udjo ir tiko. "Kak raz" (kaip tik) sako toji moteris. Kad prads daktarai kvatotis. Num tuos rmus nuo aki ir parod, kad jie tuti, be stikl. Paadjo paguod; neteko girdti, kad bent viena tuos akinius, kurie buvo daktaro priskirti, bt gavusi, nors reika ling buvo daug. Kitos siunt receptus savo namikiams. Tos, be abejo, gavo. * Saviveikla dirbo, ruo koncertus. Daugiausia russ ir uk rainiets pasirodydavo. Viena kita solist padainuodavo, bale rinos paokdavo, apsikarsiusios ibaniomis ruio ploktel mis. Kai kada ir geresni dalyk parodydavo. Choro nebuvo. Mes, lietuvs, niekiu nedalyvavome, nors ir btume sugebju sios. Kokios gali bti linksmybs kaljime udarytoms, nuo dar bo nuvargusioms, menkai maitinamoms? Retkariais atvedavo ir kin. Kart buvo rodomas filmas "Kunigaiktyt Meri" pagal Lermontovo krin "Ms laik didvyris", inoma, i caro laik. Tokie filmai danai bna i kraipyto turinio; caro karininkai parodyti menkystos, taip pat ir visi didikai. Visur norima pavaizduoti nuverstojo caro valdi ninkija menkaveriais, kvailiais, bailiais, ilepliais, atsilik liais, netikusiais, kaip ir visas buvs gyvenimas. Taiau tik rov "ilenda, kaip yla i maio", ir nuteikia t "liaud" prie 239

ingai, negu autori planuota. Ir kart tai patyriau, igirdus kalbant ruses maskvietes, grusias i kino. Kelios j kalbjosi, dalijosi spdiais apie matyt film, visos buvo nusiminusios. Viena tarp kitko atsidusus pasak: "Da, byla kogda-to iznj, no ne nam taip, buvo kakada gyvenimas, bet ne mums"... Tos pramogos nieko gero neduodavo, tik gadindavo nuo taik, nes mogus, pamats laisv, labiau pajunta tos iaurios nelaisvs baisum; pamats gyvenim, labiau pajunta savo merdjim. Be to, pramogos ia bdavo duodamos kaip didiausia ma lon. Visi pasiruoimai, repeticijos bdavo atliekamos poilsio laiku, nuo darbo dl j neatleisdavo; viena tik vadinamoji "kul torg" neidavo darb, bet jai pakankamai darbo surasdavo vadinamasis K. V.. virininkas (kultrins dalies virininkas). Tos pramogos tarnavo ir "baubu" gsdinimui. Supyk virinin kai grasindavo udrausi koncertus. ia kiekviena duodama malon kartu bdavo ir botagas virinink rankoje. Utat dau gelis veng tomis malonmis naudotis, kad ivengt grauaties, j netekus. Kadangi buvome politiniai nusikaltliai, tai kentdavome ir dl politini vyki, vykstani kakur u jri mari, kuri mums n inoti neduodavo. Vienas toks vykis ioje kolonoje buvo mums tikrai skaudus. Prieastis buvo turbt kokia politin tampa, nors apie j nieko neinojome, arba kalini pasauly kas nors vyk taip spliojome. (Gal bt Narilsko kalini sukilimas). Pavasar buvome zonoje aplink barakus ir aiktse pada riusios gli klombas. Pasjome vairi spalv rugiagli: bal t, rausv, mlyn, violetini ir marg. Lietuvoje buvo tik m lyn rugiagli. Dar daugiau prisjome astr. Rugpiio mne s jie buvo paiame ydjime, buvo kuo pasigroti. Vien dien, grusios i darbo, igirdome virinink sa kym: nutraukti visus pasiruoimus koncertui, nebegausim jo kio laikraio. Po darbo visos privalo eiti rauti gli. Visos gls i dareli turi bti variai nurautos ir ivetos u zonos. Raudojome kas koncert, kas gli. Verkdamos rovme tas nieku nekaltas gleles, buiavome jas ir aaromis laistme. Kai kurios bgiojo pakampiais, surado koki prast kibir, me dini di, jas prisodino t gli ir pastat prie lang virtu 240

vje, ambulatorijoje ir kitur. Atjo virininkai, pamat gles ir grietai sak irauti ir imesti. Visa stovykla atrod kaip pl ik nusiaubta. Poilsio laiku nebeturjome kuo pasigroti. Ne syk i reimo paatrjimo nujausdavome politines ne skmes. Vis laik u politinius nepasisekimus jie "atsigriebia" ant savo moni, ypa ant kalini. Reimas bdavo politinis ba rometras, tik ne visi j suprasdavo. Neprisimenu, kiek laiko prajo, iki vl visk leido, atrodo, kad po Nauj Met. * Rugsjo mn. 1952 m. iauk etap kokius du ar tris imtus. Patekau ir a. Visos buvome blogesns darbininks ruio ceche. Daikt dav pasiimti tik dal, kas buvo reikalingiau; sak, kad ivaiuojame ne visam laikui tik bulviaka siui, t.y. talk kakokiam "sovchozui" (tarybinis kis, ne kol chozas). Ivaiavome vasarine apranga. Ve traukiniu, ir gana toli. Apgyvendino mus didiuliame karvi tvarte. Miegoti buvo padaryti narai. Galvgalyje buvo karvi loviai. Patalpa buvo neildoma. Daugiau viskas kaip ir kitose stovyklose. Kasme bulves. J buvo daug, o ruduo ia trumpas, greit ula. Vadovai ragino spariau dirbti, kad greiiau baigtume, greiiau sugrtume savo stovykl. Dirbome, plujome, bet vistiek nespjome visko ubaigti iki ali. Prasidjo aliai apranga menka, patalpos altos. Ne trukus betgi ms stovyklos virininkas pasirpino mumis: at siunt sen sulopyt iemini drabui. Gavome vatines kelnes, imtasiles vatines ir vatines pirtines. Tiesa, gavome ir "ka liauses" kepures, tik veltini negavome. Pabaigme bulves vistiek nevea "namo". Dav rauti runkelius ir "turnepsus". Tai gyvulins rops; lapai mai, o aknys didels, uauga net maesnio kibiro dydio. Rauti tas daroves nebuvo sunku, tik lap nupiaustymas buvo kyrus darbas, nes nejudant aldavo kojos. Vliau tos darovs apsni go, reikjo jas i sniego ikapstyti. Spardydavome kojomis. U jo pga, dirbti vistiek reikjo. alia dar buvo avi laukas, apstatytas suritais pdais, virns kyojo i sniego. Turbt taip viskas ir liko ant lauko po sniegu. Mes ivaiavome ne ubaigiusios darb, nes nebemanoma buvo Sibiro iemos metu lauk darbus dirbti. Grome atgal savo stovykl. Veltiniai jau buvo idalyti, mums nebeliko. Brezentiniai pusbaiai, guminiais padais ne 241

iemin avalyn, jais galima greitai kojas nualti. Dav mums niekur nematyt, negirdt apav, rusikai vadinam "kordy", o lietuvikai vadinome "kordais". Tai buvo i sen automobi li padang pasitas apavas. Jie buvo dideli ir sunks, neu segami ir neuriami, kaip rokikn vienkinks rogs, arba valtys. Prisivyniodavome skudur ir eidavome kojas eme vilk damos liukt, liukt, kaip tas Maasis Mukas i Haufo pa sak. Netoli tereikjo eiti tik darbo zon, ia pat u tvoros; tai didels bdos nebuvo, nuliaudavome, o ten jau prie stalo sdti irgi nebda. Cechai bdavo ildomi. * Viena jauna latviuk apsirgo proto liga, j ive ligoni n. Atvaiavusios pasakojo, kad ji, ligoninje bdama, umuus kit kalin pamus kakok dangt ir davus per galv. Gai la tos latviuks, gera mergait buvo, kol buvo sveika. I tokios ligos sunku pagyti tokiose slygose. * Kart priirtojas rogmis parve siuntini. Neinia, i kur, i kokio punkto jie tuos siuntinius vedavo. Dalijant pa aikjo, kad trksta atuoni siuntini. Priirtojas aikinosi, kad galj pamesti, bet niekas tuo netikjo, nes tiek daug pa mesti ir nepastebti negalima, be to, veime sdjo dar ir ki tas mogus. Toms, kuri siuntinius "pamet", sumokjo po 60 rubli. Tai buvo maa dalis bent vidutiniko siuntinio verts, bet k padarysi. Daug t siuntim davo, nepasiek adresato, ir nieko u tai neduodavo. Laik vis laik maai gaudavome. Raydavome per pu s met vien laik, bet ir t dar neisisdavo. Kart girdjo me, kad ms laik didelis ryulys rastas griovyje; matyt, pa met tyia ar netyia. Kart atve laik. Viena jauna lietuv skaito laik ir verkia. Ukalbinau j, apsiraminus papasakojo savo pergyve nimus. Pasisak esanti partizano mona. Slaptai susituok. kaljim atjus nia. Tardymai buv sunks, kdik prara dus. Sunku buv sirgti nepraiusi jokios pagalbos, nes ta da tardymai bt dar pasunkj. Neprasitarus, kad esanti i tekjusi, nes tada reikt iduoti kunig, kuris sutuok kuni gas sst kaljim. Laik gavusi rayt vyro ranka, inoma, kito vardu. Diau gsi, kad dar tebra gyvas, bet kartu lidjo, nes jo vistiek laukia mirtis arba mike, arba po teismo, jei paimt gyv.
242

Kas suskaitys, kiek toki verkiani dl kit likimo buvo iose stovyklose?! * Jauniausia i msiki ia buvo Stasyt (jos pavards ne inau). J pam 15 met amiaus, nuteis 5 metams. ia, ioje stovykloje, ji ubaig savo bausm ir ijo laisv, tik ne namo, o ia pat, Sibir, tremtins teismis. Diaugms, kad bus laisva, bet kain, ar jai bus geriau, negu ia. Neturjo, varg, nei monikesni drabui, nei pinig. Visos neme k nors i drabui jai gyvenimo pradiai, ypa kurios gaudavome siuntinius. Ijo ji pro vartus, ir daugiau neteko jos nei matyli, nei k nors igirsti.

Kapitalist
Vien dien pasklido gandas, kad mes savo tarpe turime milijonier. Ji esanti ukrainiet, 25-kin. Jos tvas gyvens JAV-se, neseniai mirs ir paliks 4 milijonus doleri, kuriuos turi pasidalyti ji su namie likusia seseria. Iki iolei toji ukrai niet buvo mums neinoma, nepastama. Dabar jome pasi nabddamos, kad ji to nepajust, jos pasiirti. Tai buvo vidutinio gio, stambaus sudjimo, plaiaveid moteris. Atrod gana jauna, maiau negu 30 met. Nepaklausiau jos nei vardo, nei pavards, nei amiaus, nedomu buvo. Apie palikim jai prane priirtojas. Vedsi j kakur atlikti kakoki formalum pradti bylai dl palikimo. Tam rei kalui ji turjo sumokti 28 rubl. (sena valiuta). T pinig ji ne turjo. Kitos tautiets sudjo jai tuos 28 rublius (madaug 1 kg sviesto kaina). Nepavydjome jai, tik gailjoms. Daug kalbjome, gini joms, ar gerai padar praddama byl, duodama para. At rod, nemanomas dalykas, kad ji k gaut i ekist rank. Visoki buvo nuomoni, visoki komentar. Vienos sak, kad bent didesn dal ji gaus t pinig, kitos tvirtino, kad visai nie ko negaus, kad visus pasiims valdia, jei ji nuteista su turto konfiskacija. Dar kitos samprotavo, kad j gali paleisti i ka ljimo dl t pinig, kitos prieingai, tvirtino, kad jie i viso jos gyvos neileis i stovyklos, kad nereikt duoti t pinig. odiu, kilo daug aliarmo ms tarpe dl t svetim milijon, 243

kurie ne tik mums, bet ir jai vargu galjo bti naudingi. Pir miausia, ji buvo kalin ir dar 25-n, t.y. nuteista dvideimt penkeriems metams, ir dar politin. Kaliniams i viso ia nedav pas save turti pinig: jei kas ir turjo, tai pas viri nink, gaudavo tik kvit. Retai kada k atvedavo nusipirkti. Turdami jos para, t.y. galiojim, sovietiniai advokatai, aiku, reikalaus palikimo jos vardu, visai neskelbdami to, kad ji yra tokioje beteisje padtyje. Amerika tuos palikimus, kiek inojome i praktikos, lengvai atiduoda be joki slyg ir pa tikrinim. Jeigu ji turs ibti stovykloje paskirt bausm, tai ir pinigais pasinaudoti negals. Jeigu ji ieit i stovyklos anks iau, tai irgi, be abejo, gaus tik dal pinig. Jie ras prieast j apiplti. Komunistai privaios nuosavybs nepripasta. Di desniam privaiam turtui taikomas nacionalizacijos statymas. Pagal j atimama em, didesni namai ir kitas turtas. Lietuvoje leidiama turti nam iki 60 m2 grind ploto ( t plot neeina virtuv ir koridoriai). Didesni namai nacionalizuojami. Aiku, tokia pinig suma n jokiam asmenim nebus leidiama. Argi leis vl pradti veistis kapitalistams? Ar leis "piktinti" mones? Taip samprotaudamos, daugelis laik t milijon paveld toj nesuprantani reikalo. Jai reikjo neduoti parao, bent reikalauti, kad j ileist laisv, tada tik prads byl. ito gal ji ir bt ireikalavusi, gal doleri nordami, bt ir pa leid j namo. inoma, jie ir vliau, kada panorj gals j vl pasiimti, bet nors tuo tarpu bt geriau. Gal to palikimo bent trupini bt galima laimti, o ia bdama, ji negali nieko gauti. Kaip tas jos reikalas baigsi, nebeteko girdti, nes iva iavau. * Kiek gyvenau ioje kolonoje (vir 2-j met), giltin neapsi ribojo viena ms tautiets Lukyts mirtimi. Vliau sek dvie j ukrainiei mirtys. Kiek mir ivet ligonin, to negalima inoti, nes su ivykusiomis jokio ryio nra, ir niekas apie tai nepranea, jeigu tik sugrusios papasakoja. Vien dien, grusios i darbo, suinojome, kad karcerio prieangyje jau guli ukrainiet Lyda. Ji dirbo prie virtuvs, ve iodavo vanden, maisto produktus ir kt. Prie ruio dirbti ji nemgo, daugiau judti linkus, dirbo sunkesnius darbus. Mir staiga, sako, klusi statin ir sukritusi. irdis atsisak veikti. Kas galjo tikti, kad ji tokia silpna? Ji buvo stambi, aukta, 244

neliesa, raudonais skruostais, rodos, knyta sveikata ir jga. Pasirodo, irdis jau buvo nualinta, miko darbuose nebedaug trko. O ia darbas irgi buvo sunkus, tos statins bdavo di dels, rogutmis veamos. uliniai labai gils, kibirai giganti ki, ne moters jgoms pritaikyti. Kelis imtus moni aptarnauti vandeniu viskas turi bti gigantika, o moters jgos ribotos, ypa dar tokiose slygose. Darbo jgos tiems aptarnavimams skirdavo kuo maiausiai, utat dirbaniosios buvo perkrautos vir jg. Gaila jaunos merginos! Treia auka buvo taip pat ukrainiet. Ji apsirgo turbt gri pu, turjo aukt temperatr. Tokiais atvejais daktaras, jeigu turi, duoda vaist arklines dozes temperatrai numuti, kad greiiau galt darb ivaryti. Taip buvo ir su ja. Dav per daug vaist, irdis nualinta neatlaik. Ji greitai mir, nesp jo n ligonin iveti. Buvo dar jauna moteris. Namie liks 5 met berniukas. Jos tautiets dl to labai sielojosi. Pataikiau bti namie, kai j ve laidoti. Visos ukrainiets, kiek j buvo stovykloje, lydjo iki vart verkdamos. Jos pra virinink, kad leist bent vien i j lydti j iki kap, kad galt pamatyti, kur ji laidojama. Gal vaikas kada nors moti nos kap aplankyti. Taiau niekas j neklaus. Kai atve karst prie vart, priirtojas pasak, kad n vienos niekur neleis. Graudu buvo irti, kaip tos moterys raudojo, puldin jo prie sargybos bsto lango, blaksi, kaip draskomo lizdo paukiai, beld lang, klyk, prasi leidiamos, taiau nie kas i vidaus joms neatsiliep. Atsivr didiuliai vartai ir vl usivr, atskirdami mirusij nuo verkiani gyvj... * Teko matyti dar vien tragedij, nors nesurit su mirtimi. Su mumis ioje kolonoje buvo sena rus gydytoja. Labai gera buvo moteris, visos j painojome, ji kiekvienai rasda vo raminant od dl visoki diegli paonse. Ji njo gydy tojos pareig, bet daug kas kreipdavosi j, pajutusios kokius negalavimus, nes tikrosios gydytojos daniausiai bdavo men kos specialists, virinink favorits, ir ne syk nips, visada bijanios sunkaus darbo. Tokios nepasiymi nei gero gydytojo, nei gero mogaus privalumais. Jos yra tik rankis monms te rorizuoti. Toji senut buvo kitoks mogus, utat visos j gerb me ir myljome. Kart jai prane, kad atvaiavs snus jos aplankyti, ta iau pasimatymai es neleidiami politini stovyklose; ji nega 245

lsianti pasimatyti, tik gausianti jo atvetas dovanas. Ar berei kia didesns tragedijos? Motina verk vienoj pusj tvoros, s nus kitoj pusj lentins tvoros, beveik be jokio tarpelio. Ir dar ne tik tvora, bet ir spygliuotomis vielomis apraizgyta mir ties zona juos skyr. Ir jokie praymai negelbjo, pasimatyti jie negavo. Kitos vliau nabdjosi, kad nakties metu galbt jie ir pasimat per ypating kurio nors pareigno malon, ku ris sutiko rizikuoti savo "kailiu", inoma, u ger "patepim". Bet garsiai apie tai nebuvo kalbama. I viso neinia, kiek tie nabdjimai turjo pagrindo, greiiausiai tai buvo tik splio jimai. * Kaip ir visose politini stovyklose, taip ir ia didesn dal sudar ukrainiets. Jos visur visas linksmino savo graiomis dainomis ir giesmmis, ypa Kald veni laikotarpiu. Daug jos mokjo t giesmi, bet ypatingai mgstama ir giedama buvo "Oi raduisia zemle". Kart barako tamsiame kampe pasigirdo graus giedojimas. Pasiirjau, senos moterls ukrainiets begiedanios, o balsai gras, kaip jaun. Nustebusi klausiau, paskui pasikal bjome. Senuts buvo lidnos, pasiilgusios nam, pasiilgusios laisvs ir savo artimj. K bloga jos galjo padaryti? U k jos kenia met metus? Ar jos k pavog, ar umu? Tikriausiai kam nors i miko atjusiam dav pavalgyti ar kuo kitu padjo, gal net savo vaikui? Ar galima nepadti savo monms, kurie ne savo noru, o priespaudos veriami bgo i nam mikus? Kuri motina galt nepavalgydinti alkano savo vaiko? Gal tik bolevikai, komunistai ir galt taip pasielgti? Ne syk jie yra parod, kad vietoje irdies turi akmen; tai mes daug kur ma tme. Sveikos sielos mogus ir alkanam prieui neatsakys duo nos ksnio, jeigu tik turs. Viena senut padejavo, kad ukrainiei tauta dar netur jusi laims n kiek pabti nepriklausoma. Tarp kitko ji sak: Js, nors 20 met pagyvenote laisvi, Lietuva pabuvo nepriklausoma, o mes ir tiek neturjome. Tai ms em dl to kalta. Ms em labai gera, derlinga, utat visi grobuonys j rank tiesia. Ms 40 milijon tauta ir negali isikovoti laisvs. * ant 246 ioje kolonoje maistas kos kakoki tauk, buvo kiek gerinamas. po aukt upildavo. Gaudavome Gaudavome

ir bulvi. iemos metu jas atvedavo sualusias, kaip akmenu kus, statinje upildavo iltu vandeniu, jos atsileisdavo, tada skusdavo ir virdavo sriuboje. Jos bdavo neblogo skonio, tik saldios, bet mums buvo geros, diaugms, kad gauname. Ir duonos norma 1953 m. jau buvo padidinta iki 800 gram. uv taip pat duodavo geresn, stambesn. Danai gauda vome po gabaliuk raudonos uvies. J vadindavo rusikai "ki ta". Jos galva bdavo riebi. Gavusios galv, virdavome i jos sriub. Kai kada duodavo didel uv akul. Tai turbt tie patys rykliai, kurie taip pavojingi monms jrose. Tik gal buvo kokia smulkesn ris arba t pai smulkesni vienetai. Jos nebdavo labai didels, bet ivaizda ryklio. Kai kurios i kali ni nenordavo j valgyti, sakydavo, kad tos uvys moni lavonus da. "O kuri uvis lavono neda, jeigu tik randa?" sakydavo kitos. Reikia paymti, kad ia neretai per pietus gaudavome vietoje kos po pyragait, taukuose virt spurg ("ponk"). Tai buvo didel prabanga. Jis bdavo gardus, tik per maas, kad mus pasotint. Prie Kald ventes ukrainiets norjo ventms kai k pasidaryti. Jos papra virj, kad joms tauk nepilt ant ko s, kaip visoms, o t joms priklausant aukt pilt stiklin. Virjos taip ir dar kelias dienas. Paskui jos gavo sakym su pilti taukus katil kos ir sumaiyti su koe, kad tos renkan ios taukus j nebegaut. Mat, virininkai suinojo, kad ruoia si ventms, ir udraud.

Stalino mirtis
ioje kolonoje sutikome 1953 metus Stalino mirties metus. Vien ryt tai buvo kovo mn. 3 d. prie eidama darb, kakur jau pro ambulatorij. Ten dirbo lietuv valyto ja. Ji pamat mane ir moja, kad ateiiau. Neturjau laiko, sku bjau, nenorjau eiti, bet ji beveik piktai kviet ateiti. Turinti kak svarbaus pasakyti. Atjau ir praau sakyti greit, nes nebra laiko. Pamatysi, kas nors bus: ar kas nors mirs, ar valdia nuvirs, kas nors reikminga bus! i nakt sapnavau, kad svei katos skyriaus krosnis sugriuvo, subyrjo trupinius. Ir siena ivirto, bet mes visos subgome ir atstatme, o i krosnies taip 247

ir liko griuvsiai. Pamatysi, kas nors bus, atmink mano od! Buvau beveik besupykstanti, kad dl sapn gaiina man laik, kai reikia skubti. Nujau ir greit pamirau j ir jos sapn. Po poros dien vl einu ryt tuo paiu keliu. Ir vl, ibgusi pro duris, kvieia ateiti. Numojau ranka ir einu sau, o ji iste rikai rkia, kad kart pasigailsianti, jei neateisianti, ji turinti didel naujien. Atjau ir igirdau panabdom tariamus jos odius: Stalinas mir. Matai, ar a nesakiau. (T dien jis buvo neteks smons). Netikjau, praiau pasakyti, i kur ta inia. Ji udusdama pasakojo, kad ryt anksti atbgs virininkas pas daktar prayti streptocido tablei vliavos kotui nudayti, reiki i kelti laisvj zonoje vliav, perrit juodu kaspinu. Daktar pasak naujien gailestingajai seseriai, i sanitarei, ir visos pra niekam nesakyti... Netrukus visa kolona nabdjo. Jau ir po antr kart pra djome viena kitai pasakoti ir vis dar pridurdavome, kad nie kam nesakyt. Dien pareidavome piet stovykl. Po piet parjau savo barak. Tik viena rus ia buvo. N i io, n i to utraukiau: "Oi raduisia zemle"... (Diaukis, eme) Tik tuos tris odiais. Rusel skardiai nusijuok ir ibgo i barako. Supratau ji ino naujien. ino taip pat, kodl ne Kald metu ugiedojau "Oi raduisia zemle"... Atvirai kalbti bijojome, neinia, ar prane mums apie t mirt? Kol oficialiai nepraneta, negalima apie tai kalbti, gali bti nemalonum, ypa toms, kurios pir mosios idav paslapt. T dien nesulaukme jokio oficialaus praneimo; taip pat nesulaukme ir sekani dien. Tik laidotuvi dien, piet pertraukos metu (turdavome 1 val.), gavome sakym bti ba rakuose. kiekvien barak atjo pora virinink ir priirto jas. Nepasidomjau, ar tie patys buvo visuose barakuose, ar kiekvien jo kiti. Maiau tik tuos, kurie atjo ms barak. Visos stovjome. Virininkas pamaldiu tonu perskait biu leten apie "didiojo vado" mirt, o priirtojas Ivanovas var vino aaras. Dvi kalins taip pat varvino aaras. Viena buvo ta pati 25-n, buvusi kariuomenje per kar, kuri 15-toje kolonoje nureng "manak" musms sukapoti, antra verkianioji buvo aukto gio pusam ukrainiet. Toji, aikiai matyti, norjo ko ki malon isiverkti, nes stovjo pirmoje eilje prieais viri 248

ninkus. Jautme, kad stengiasi bti matoma. Daugiau verkian i nematme. Sprendiant pagal save, kaip esame prat, dau gelis ms dl tos mirties tik diaugms. Atrod, kad ne a viena, bet ir kitos, rimtimi prisidengusios, dantis sukandusios stengms neiduoti savo tikrj jausm. Nors neinojome, ar bus mums kokios naudos dl io tirono mirties, bet vistiek diaugms. Tikrai inau, kad daug milijon visoj Soviet S-goj diaugsi. Pats mirties faktas jau dav pagrindo diaugtis. Pri simenu, atjo galv mintis, kad Stalinas turbt tik t vien ir teturi didel nuopeln, kad savo mirtimi suteik milijonams katorginink ir tremtini didel diaugsm. "Sic transit gloria mundi." Taip praeina pasaulio garb. Garbina j dabar, sako kalbas, gedi, liaupsina, kelia jo "nuopelnus". Bet jam jau vistiek. Atrod, kad ir giltin turjo jo bijoti, bet taip nebuvo. Laidojo j 5 val. po piet ms laiku. Virininkas barakuose pasak, kad tursime "dalyvauti" laidotuvse. Po praneimo ijome darb. Kai atjo laidojimo laikas, gavome komand sustabdyti darb, atsistoti. Gerbme tyljimu. Laim, kad ekistai neturi priemoni mogaus mintims kontroliuoti. Palaidojome "didj, imintingj vad, tv ir mokytoj, draug Stalin" ir vl sdome prie savo stal, knaibme t ne lemt rut, dant ms plauius ir nervus, be jokio skirtumo, kaip ir prie jo gyvos galvos. Taiau ms mintys ir kalbos su kosi apie j. Kalbjome atsargiai, tik su patikimomis, bet gal vojome laisvai, nors ir inojome, kad mums neleista tai galvo ti, k norime. Be abejo, mus domino ateities perspektyvos. Ar palengvs bent kiek ms, nelaimingj, dalia dl tos "imintingojo vado" mirties, ar atsiras kitas toks pat "imintingas", kuris sugebs, "pagal partijos vali", ilaikyti udtj leten? Tai turjo pa rodyti netolima ateitis. Laukme. * Neprisimenu tikslios datos, kada iais 1953 metais buvo Velykos. Prisimenu tik, kad jas ventme visos kartu. Retai taip sutampa. Paprastai staiatiki ir graik katalik, t.y. ukrainie i, Velykos bna vliau.
249

Visuose barakuose visos susitarme kartu ruoti vaies ir pamaldas. Ms barake buvome apie 100 moter. Viena rus ir viena latv atsisak dalyvauti ventje. I ryto visos, kuo turjome, variau apsirengme, k turjo me, sudjome ant stal. Viena ukrainiet mokytoja pasak gra i kalb. Kalbjo taip pat ir ms vienuol. Pasimeldme, pagiedojome ir pasivaiinome. Visas mus jung bendra ven t, jautms artimos, savos, nors ir skirting tautybi bei religij, bet visos buvome krikions, visos tikjome Kristaus Prisiklimu. Ar ne Sibiro kaljimuose bus pasirod pirmieji ekumenizmo enklai?

vents karceryje
Artjo gegus pirmoji. Tai didel darbo moni vent, dvi dienas veniama. Laukme ir mes tos vents, ne dl jos reikmingumo, bet dl poilsio. Labai buvome ivargusios, ypa naktinj pamainoj dirbanios. Nors sekmadieniai laikomi poil sio dienomis, bet retai tegaudavome pailsti: arba ivarydavo cech dirbti prie ruio, motyvuodami, kad permaai pada rme, arba sugalvoja kok nors darb zonoje. O per tas ventes niekur nevarinja tikra vent, net ir priirtojai maai te sirodo. Vienas tik nemalonus dalykas tai didiul krata prie ventes. Ji bna visada "pagal plan". Kelet dien prie ven tes jos jau laukiame, slapstome "grienus" daiktus, planuojame, kur k dsime, kaip slpsime. O t nelegali daikt visada pasitaiko tai peiliukas, tai virbalai, tai eilratukas, ar kokie uraai, tai maldaknyg ir kt. Jau buvo lik tik pora dien iki veni, aiku krata jau ia pat. Dirbau naktinje pamainoje. Ryt sugrusi i darbo, sutinku ms vienuol. Ji dirbo die ninje pamainoje. Nusiveda ji mane al, kad niekas negirdt, ir prao paimti jos peiliuk; bijanti darb netis, nes prie var t kreia. Barake palikti be globos irgi baisu, laukiame kratos, gali atrasti, karcerin pasodins. Imesti peiliuk gaila, nebus kuo laini atsipiauti; kalvs jai padar t peiliuk, vis iem juo naudojosi, nuo pat rudens. Paduodama man peiliuk, dar priduria, kad bdos atveju jo negailiau, numesiau, kur pa kliuvo, bet bt gerai, kad jis ilikt. 250

Pamiau peiliuk, leidau trump vilnon kojin ir nujau gulti. Barake buvo alta, kojini nenusiaudavau. Peilis ilsjosi kartu. Sapnavau malon sapn: kakas man dovanojo didok a li kopsto galv. Malonu nors sapne susilaukti kokio alio vi tamino, juk jokios ols ia negauname. alias kopstas, koks tai gardumynas! Prikelta piet, besiruodama pasakojau savo sapn ir pra iau aikinti, k tai galt reikti. Viena mgino aikinti, kad kopsto lapai reikia popierius, bk tai bsis koks reikalas su popieriais. Taip bejuokaudamos nujome piet. Dienins jau buvo papietavusios, jas ved darb. Pavalgme pietus ir einame atgal. Igirdome dius b gio gabal. Darbininks jau ijusios reikia, skambina kra tai. Vos spjome eiti barak aukto padti, tuojau atbgo te kini priirtojai ir visas ivijo gatv, sak sustoti po penkias. Pasigriebiau dar angl kalbos odyn, mano paios surayt ant visoki popiergali, sidjau vatins rankov. Jeigu ras tegul atima, bausms u tai neduos. Bet tas nelaimingasis pei liktis kl rpest. Jeigu rast, gauiau 5 paras karcerio. Vy rams, sako, duoda 10 par u peil. Moterims laikoma tik reimo paeidimu, o vyrams altu ginklu. Sulk priirtojai vyrai ir moterys barakus. Pamatuo se buvo skyls, lauko pusje; net ir tas skyles imai, kad ne bt kas paslpta. Stovjome ilgai, isirikiavusios po penkias, baimingai valgms neamus daiktus. Daugiausia ne stik lini, jos nebuvo draudiamos, bet, kai nieko nerasdavo, atim davo ir jas. Pagaliau trys priirtojos atjo krsti ms pai. Stov jau pradioje viso pulko. Nutirpau i baims, kai pirmosioms nuav batus ir apiupinjo kojas; aiku, t pat padarys ir ki toms. Imesti peilio nebegalima vistiek pamatys... "Alea iacta st" (burtas mestas, arba likimas lm, lot.) peiliuk pas mane rado. Pam, ura pavard, vard, tvo vard ir kalinio numer i nugaros nukopijavo. Peiliuko savinink vakare jau prie vart suinojo apie vy k. Ne tiek gailjo peiliuko, kiek nelaimingos saugotojos; nor jo eiti pas virinink, pasakyti, kad peilis ne mano, kad mans nebaust, o nubaust j. Bet a j sulaikiau nuo tokio ygio. Geriau vienai atkentti, negu abiem. Jie nevertins ir nesupras 251

mogaus kilnumo aiku, pasodins abi, ir viskas. Ar ne geriau vienai bausm atlikti? Po poros dien vents; aiku, per ventes teks karceryj tupti. Dar teks ir po veni. Paprastai ventms ir sulaiko tas baudas, nes darbo dien gaila sugaiinti. Tai man bus vents! Neikviet sekani dien tai rytojaus dien ikvies, nes tai paskutin diena prie ventes. Visa "ms tauta" inojo vyk, visos norjo kuo nors pa dti, patarti. Kurios buvo sdjusios tuose karceriuose, dav pa tarimus. Man nei kaljime, nei stovykloje neteko matyti karce rio, utat klausiau prityrusij patarim. Jos pasakojo, kad, einant karcer, nuvelka apsiaust ar vatin virutin rb, utat reikia apaioje gerai, iltai apsi rengti, nes karceryje alta. Balandio ir gegus mnesiai ia bna dar alti. Nors dien saul kaitina, bet naktimis la. Ir em tebra alusi. ia ir mediai sprogsta tik pabaigoje ge gus arba birelio pradioje. Sune kas k turjo iltesni rb: kelni, megztini, il tesni bliuzeli, kojini. Antros dienos vakare po darbo apsi rengusi laukiau, kada ateis vestis ir, be abejo, sulaukiau. Pavakare atjo priirtojas ir sak eiti su juo kartu pas virinink. Virininkas, paklausinjs t apie t peiliuk, patikjo, kad sakau teisyb, jog peilis buvo ne mano. Aiku, reiks pa sakyti, i kur ir kaip jis pas mane pateko. Reikjo meluoti. Negi sakysiu, kad draugs? Seniau buvau susigalvojus: "kakokia kita nepastama, gretoje stovdama, t peil imet, o a susi gundiau ir pasimiau, maniau, gal neras ir tursiu peiliuk". Taip ir sakiau, bet neatrod, kad jis bt patikjs. Numan jis, kad neturiu noro savininks duoti. Paskui m klausinti visai paalini dalyk, daugiausia apie byl, kiek nuteista, kiek me t jau ibuvau, i kur atveta ir kt. Stebjausi jo gera nuotaika ir gera nuomone apie pabal tietes. Tarp kitko vis terpdavo: Tai kiek dabar ia tau duoti? Tiek, kiek ir kitoms, atsakiau. Ir reikjo t peil imti, juk inai, kad negalima, dabar reiks eiti karcer. K gi, sakau, jau penki metai, o karceryje dar nebu vau; tai lygu bti Romoje ir popieiaus nepamatyti.
252

Virininkas pamojo ranka priirtojui, kad ieit, ir vl toliau kalbjo. Supratau, jis nenori sodinti karcer. Jeigu nuo lankiai paprayiau, gal ir dovanot, bet ar verta liauioti, e mintis, prayti imaldos. Nepraiau, nemaldavau, neatgailojau. Dar syk paklauss, kiek duoti, para raport tris paras ir paauk i lauko priirtoj, kad nuvest karcer. Atjome spygliuot viel aptvar, prajome "br". Kar ceris buvo emje ikasta didel duob su stogu ems pavir iuje. Kai nulipome laiptais emyn, buvo matyti dvejos durys, didelmis spynomis urakintos. Prieais duris buvo koridoriukas. ia priirtojas apiekojo mano kienes. Rado metalin sag, pietuko gal ir ma veidrodio uk. Tuos daiktus pam ir padjo ant kakokios lentynos. Vatins visai nenuvilko. Pa klaus, kaip noriau, ar viena sdti, ar su M.? Pasirodo, vie na "blatniok"kriminalin j keletas buvo ioje kolonoje ia udaryta. Papraiau, kad sodint vien. Atsidar sunkios durys. I kameros prasiver sunkus, pe lsiais pakvips oras, niekada nevdinama. Auktai, prie pat lub, besileidianti saulut velg pro mayt langel, kuris buvo viruje, vos ilinds i ems. Medins grindys buvo aplipusios storu sudivusio purvo sluoksniu, matyt, per ilgus metus niekada nevalytos. Jokio baldo nebuvo, tik prie sienos kadaravo spyna. sii rjus supratau, kad tai narai, sien sustumti ir urakinti, kad dien nebt ant ko atsissti ar atsigulti. Nakiai juos atrakina ir itraukia, galima miegoti. Kai priirtojas urakino duris ir ijo, pasijutau, lyg ki tame pasaulyje: buvo visika tyla, ramyb, visai negirdti sto vyklos triukmo, kuris buvo grss iki gyvo kaulo. Nra to blo ga, kuris neieit gera: pailssiu, nervus pailsinsiu. Taip gera buvo toje kap tyloje. Pastovjau prie sienos, o paskiau utraukiau lietuvik dain, maniau, niekas negirdi, galiu pasidainuoti, laisvs dienas prisiminti. Kai nutilau, igir dau plojim ir auksm i gretimos kameros, pasirodo, toji kita girdjo. Ji pra dar padainuoti. Dainavau ir vl bent kelet dai n. Kaimyn gyr, plojo, ir vis buvo jai negana. Pritemus apm snaudulys, o atsigulti nra kur. Atguliau ant t purvin grind ir miegojau, matyt, ilg laik. Pagaliau girdiu per mieg: "Stovai!" (Stok). Niekaip negaliu prabusti, nesuprantu, kur esu, kam ko reikia. Ant slenksio stovjo pri
253

irtojas, rankoje laik degant degtuk ir auk. Matyt, ilgai jis ia rkavo, atrod pyks, keiksi, barsi, kad nesikeliu. Kai atsikliau, jis sak ieiti i kameros. Pamaniau, kad nori nu vesti pas kaimyn, ir miau prieintis, sakiausi nenorinti eiti. Jis m aikinti, kad ia negalima vienai nakvoti, ia pasirodo "prividenije" baidykl, vaiduoklis. Tari gerai, sakau, bsime dvi. Kas dvi? M. jau atsdjo, barak nujo. Ieik greiiau! Ogi ta "prividenije" ir a bsim dvi, atsakiau. Jis upyks m keiktis matais; reikjo klausyti, jau pas kui j. Ulipome vir lauke visika tamsa. Nieko nesupran tu: visada bna viesu, prie vis tvor aplinkui prikarstyta elek tros lempui, kas galjo nutikti? Pasirodo, viesa ugesus kakas sugedo. Pasiviesdamas degtuku, priirtojas atrakino "bro" du r didiul spyn, atpl sunki gele ir atidar duris. Man pasak eiti ir vl duris urakino. Atjus "br", iaip taip susiradau tamsoje narus plikas lentas ir atguliau. Vietins gyventojos visoki ri "manakos", dur van gesio paadintos, susidomjo, kas ia atjo, klausinjo, kas, i kur. Bet greit kalba nutilo, ir visos sumigome. Ryt ilgai miegojome, niekas nekl. Kai atjo priirto ja su pusryiais, buvo vlu. Buvome jau sukilusios. Ii atne garuojanios gardios sriubos, riebesns negu paprastai, nes jau vis savait nebedav riebal, taup ventei. Padalijo ir duon. Atjus prane, kad viena ia esanti i karcerio, jai pus ryi nes, tik per pietus gaus 300 gr. duonos ir vandens dube nl. Tai igirdus, nulindau tams kamp ir ruoiausi vl mig ti. Bet moterys pripyl sriubos ir man, dav ir duonos, o prii rtoja, nusigrus lang, irjo lauk, "nemat", kas de dasi asloje. Skubiai pavalgiau, atidaviau dubenl kaimynms ir at guliau. Per pietus gavau duonos ir vandens. Gavau ir pietus, nes priirtoja ir kart "nemat", k daro "manakos". Prival giau soiai, n to vandens nebereikjo. Taip prajo ir vakarien. Moter ia gyveno apie penkiolika. Visos buvo pamaldios sektants, dauguma subotniks. Jos ia buvo kalinamos u atsi sakym eiti darb etadieniais, nes etadienis joms buvo 254

vent. Jokios bausms nieko negelbjo, jos buvo nepalauia mos. Abi veni dienas j i "bro" niekur neileido. Jos mel dsi ir giedojo giesmes. Prisimenu vienos giesms posmel: "Uletai, soloviej, uletai paskariej / I molitvy mojej nemiai, soloviej" (Nulk, laktute, nulk greiiau ir mano maldos ne trukdyk, laktute)... Gaila, kad neimokau daugiau. Nuostabus buvo t moterli ramumas: jos nesibar tarp savs, jokio piktumo, jokios pagieos niekam nejaut, kantriai, tyliai ne savo "kryel" ir buvo pasiruousios visada kitiems gera daryti, kuo galdamos padti. K jos galjo bloga pada ryti? Tikriausiai kentjo tik dl pikt moni. Jos saksi u ti kjim kalinamos. Nesunku buvo jas atskirti. Jos paprastai neiodavo ilgus, rauktus sijonus; kurios turjo, ir skar risdavosi vienuolikai. Antroji vents diena prajo taip pat, kaip ir pirmoji. dar b nieko neved. Seniai bebuvau taip pasilsjusi: miegojau dien ir nakt, nes, dvi savaites dirbusi naktinj pamainoj, bu vau labai ivargusi. Treioji diena jau ne vent. Ryt atjo priirtojas, pasak ruotis darb. Maniau, paliks mane vien, gal nuves atgal karcer, dien ir vienai nebaugu. Nustebau, kai pasak ir man eiti darb. Pusryius taip pat gavau tik vogiom. Oficialiai buvau be pusryi, kaip ir visas dienas. inoma, apsidiaugiau ir ijau kartu su "brinin kmis" mik. Valme ikapot mik: paliktas akas krov me krvas ir deginome. Malonu buvo gryname ore. Dkinga buvau, patekus iandien ia u bausm, galvojau, kad ir mane nubaud lygiai kaip vaikai alvarl u tai, kad negrai, me t kdr. Diena buvo grai, saulta. Nors ia gegus mnuo dar b na altas, bet vistiek jau pavasaris, dien saulut kaitina. Ir paukteliai mikuose linksmiau gieda. O j ia daug, vai riausiai giedani. Prabgo diena, kaip viena akimirka. Kad taip kasdien to ki bausm gauiau! Cechuose prie ruio blogas oras, pil nas t blizgani dulki. Lang net ir vasar negalima atidaryti, nes vjas ineiot tas lengvutes iluktentas plokteles, truk dytsi darbas. Barake taip pat visada tvanku dl gyventoj 255

gausumo. Mike, kad ir sunkus darbas, bet sveikatai maiau kenkia. Vakare, kai sujome pro vartus, priirtojas pavartj lau k ir sak man eiti "namo", atseit, barak. O toji mano biiul, peilio savinink, jau lauk paruous vaies: sudjo ant spintels, k tik turjo geriausio; pati tik vaikiojo aplink, glost mane ir ragino valgyti. Tuojau bt pravirkus, jei tik biau kuo pasiskundus. Bet man ta visa baus m taip maai atsijo, kad neturjau kuo skstis. Sakiau, kad u toki dien mike dar ir kit peil neiaus ir duoiau. Papasakojau visus nuotykius. Visos stebjosi, kad man taip pigiai prajo, kitos, sako, ir invalids ieina i t karceri. Tik rai, ia buvo laim nelaimje. O kai papasakojau apie t pri irtojo pranaaut "vaiduokl", tai igirdau vis istorij, vy kusi prie kelet dien. Tam paiam karceryje sdjusios dvi kalins. Nakt pajutu sios, kad jas kakas u drabui traukia. Atsibudusios ir pama iusios trei moter. Maniusios, kad, joms bemiegant, atved treij. Pradjusios j kalbinti, norjusios paguldyti, bet toji nieko neatsakiusi ir greit pranykusi. Jos, inoma, labai isigan dusios, musios visu balsu rkti, kad net sargybos bokte karei vis igirds. Tas telefonu paauks priirtoj, kuris sargybos budelje nakt budjs. Priirtojas atjs ir rads jas dreban ias i baims. Nieko negelbj jo tvirtinimai, kad nieko nra, jos nesutikusios pasilikti vienos karceryje, verkusios, au kusios. Apsidiaugiau, kad neinojau nieko apie t vyk, prie ei dama karcer. Nors niekada gyvenime neteko matyti vaiduok lio, jais ir netikjau, bet neinia, kiek belikt to "heroizmo", jei gu kas nors tartina tekt pamatyti. Tokioje apkalbtoje vietoje koks iurks krepteljimas galt mirtinai igsdinti kiekvien tokiame poemyje, inant, kad daugiau nieko ia nra. Utat priirtojas ir nesutiko palikti mans karceryje, nors ir neno rjau eiti i jo. Neinia, k jis pagalvojo, kad taip spyriojaus vedama i tos karcerio kameros. Mat, galvojau, kad mane veda t gretim kamer pas t kit keikiani grubi kalin, utat ir nenorjau eiti.

256

Pas tardytoj
Vien dien, pavasar, buvau pakviesta pas kakok viri nink kabinet ten pat zonoje. Neinojau, dl ko kvieia, u tat keniau nerim, gal kas u k skund. Nujus radau kakok jaun, nematyt, ne ms virinink. Patikrins mano asmenyb, jis griebsi kompliment, girdi, a jauna, gerai atrodanti, niekas man neduot tiek met, kiek do kumentuose. Puikiai inojau, kaip atrodau, kaip mes visos at rodome. Paprastai tokias angas daro "sins" pirkliai, vilio ja jaunyste, gyvenimu; tai turbt, j manymu, geriausias jau kas vargo nukamuotoms "uvelms". Taip ir laukiau, kada ateis prie tikslo, pasilys "Judo gra". Ir kaip nemaloniai buvau nustebinta, kai jis man primin "amerikansk razviedk" ir pa ties prie akis aplank su trij vyr nuotraukomis. Supratau, kad reikalas riasi su byla. Du kratutiniai buvo nepastami, o vidurinysis buvo ms bylos dalininkas, buvs bendradarbis mokytojas Leonardas Ra manauskas (i unsk v.), kiuris buvo pabgs nuo areto ir slapstsi. Supratau, kad jis jau turi bti paimtas. Trumpa tyla, po to klausimas, ar nra i t kuris nors pastamas. Nedvejo dama parodiau vidurin ir pasakiau vard ir pavard. Galjau, inoma, dtis kvaila, nesuprantania, nepastanio, meluoti, sukiotis, vargti ir varginti. Bet ar tai apsimoka? Neirint, k besakytum, kaip besikraipytum, rezultatai vistiek bus tie patys. Gal jau jis ir nuteistas yra, arba sprendimas paraytas ir be mano liudijimo. klausim, k galiu pasakyti apie j, kas jis buvo, k veik, atsakiau, kad buvo mano bendradarbis, ir inau, kad veltas ms byloje, bet su mumis kartu tardomas nebuvo ir nieko apie j daugiau neinau. Paklausiau, kur jis dabar yra. Gavau atsakym, kad ess Lietuvoje. Be abejo, yra aretuotas. Vien u slapstymsi gaut 3 ar 5 metus, jei ir nieko daugiau jam neprikabint. Ijau apsidiaugus, kad maai apie j teklausinjo, ma tyt, tiek tereikjo. Tie, kurie "paliudijo" apie mus tris, t pat buvo "paliudij" ir apie j. Dabar jam ir tardymai turt bti lengvesni, gal ir bausm bus maesn. Visaip spliojau, bet nieko tikra neinojau.

257

Amnestija
pavasar buvo gausu vyki. Vien dien vyko vis stovyklos kalini susirinkimas dar bo cechuose. Visos i visur, nuo vis darb buvo suvestos susirinkim. Kak svarbaus vyresnyb adjo praneti. Vienas virininkas "istojo", pradjo labai ikilmingu tonu skelb didiul amnestij kaliniams. Pirmiausia paleidiami laisv visi, teisti bausmmis iki 5 met. Kitiems dovanojama pus bausms, kai kuriems treda lis, ir t.t. Vis akys sublizgo i diaugsmo, mme skaiiuoti, kiek kuriai sumains, kiek dar liks, kada ieisime laisv. Visos pa sijutome kaip devintame danguje. O virininkas vis dar dst visokius paragrafus, punktus, taisykles ir iimtis. Ant galo pra ne, koki amnestija nelieia: kontrrevoliucionieri, aiki mogudi ir t.t. Daugiau ir nebegirdjau, aaros versi i aki, ir ne man vienai. Juk mes ia visos kontrrevuliucioniers, vadinasi, mums amnestijos nra, tik kriminaliniams. Visos luos tms akis, kai kurios garsiai raudojo, kaip iplaktos. Ir kam reikjo mums ia skelbti t amnestij, jeigu ji ms nelieia?! Gal nori pakankinti, pasidiaugti uduota irdgla? O gal jie tik atlieka formalum, n nepagalvoj, kiek tokiu smgiu ga dina nerv milijonams moni? Kelias dienas visos buvome nervingos, paniurusios dl per gyvento didelio nusivylimo. Vliau pamau visk pamirome, apsipratome su padtimi, grome senas nuotaikas, nieko ne laukme, nieko nesitikjome. Po Stalino mirties tikjoms ka ko nauja, gyvenome viltimi, kad kas nors ir mums pasikeis, taiau dabar aikiai supratome, kad niekas iame taut kalji me, Soviet S-goje, nesikeiia. Kaip seniau, taip ir dabar am nestijos tik kriminaliniams.

Pasimatymas
Vis laik blogiau dirbanios bdavo atrenkamos ir siun iamos u zonos prie kit darb arba gaudavo dirbti zonoje. Buvo ir miko kirtimo brigada. Tokioje u zonos vedamoje bri gadoje dirbo viena kalin, nebe jauna moteris. Igirdome gan 258

d, kad ji darbe susikalbjus su kareiviu (konvojum), pasky rus pasimatym nakt sargybos bokte, kai jis eis sargyb. Bokt i vidaus sunku pasiekti: reikia praeiti tanki spygliuo t viel tvor, paskui iakt "mirties" zon ir dar lentin tvo r, viruje apraizgyt spygliuotomis vielomis. Vis dlto ji pra sibrov pro tas utvaras, usikabino ant boktelio ir paskiau laimingai sugro atgal barak. Niekas nieko nebt inoj, jei ne paliktos pdos suaktoje mirties zonoje. Ryt, kai keitsi sargyba, naujasis sargas nepastebjs pd ir perms post. Dienos metu pdos buvo pastebtos. Atsakyti tek tam, kiuris per neapsiirjim pd nepastebjo. Jam grs 15 met ka ljimo. Tikrasis kaltininkas vistiek neleids nukentti nekaltam savo draugui, prisipains kaltas, pasaks vis istorij ir gavs t penkiolika met. Neteko igirsti, ar toji moteris gavo bausms padidinim, gal jau turjo 25 metus? Neinia, kaip inia apie t vyk su jo pasekmmis pasiek mus, nes paprastai virininkai tokius dalykus slepia. Maiau t moter. Rusels gailjo to kareivio ne tiek dl paties vykio ir bausms, kiek dl to, kad "partner" tokia sena, 11 met vyresn u j ir negrai, ir dl tokios turs kalti 15 met. Ne kart stebjoms, kad tos russ nepabna ramios n to kiose sunkiose slygose. Jos bgioja, ieko kur kok vyr susi rasti, "padraugauti", jos daugiausia ir motin kolonas upildo. Kai vien kart kalbjome apie tai, viena msik pasak: Nra ko stebtis; juk tai vienintel sritis, kuri jiems (ru sams) neudrausta. Kit tautybi mons gal daugiau pajgia susivaldyti ir mato tiksl valdytis dl religini sitikinim. Taiau ir rusai nra nureliginti; jie vis dar laikosi, nors paslapiomis, savo sta iatiki tikjimo. Tai kodl jos tokios, mums buvo neaiku. Viena gydytoja, kuriai teko dirbti motin kolonoje, pasa kojo, kad tos "stovyklins" motinos kriktijanios savo vaikus. Jos paios nemoka kriktyti, utat iekanios koki senesni, mokani pakriktyti; net ir kataliki praanios, jei sav ne randa. Kart vienos russ vaikas sirgs ir buvs dar nepakrik tytas. Beiekant, kas apkriktyt, vaikas numirs. Motina ver kus, aimanavus, suradusi mokani kriktyti, maldavusi nors ir mirus kdik pakriktyti. * Vien vasaros dien pasklido gandas, kad atvaiuoja ka kokia komisija. Buvome jau grusios i darbo. Atjau su kita 259

virtuv duonos parneti visai ms brigadai. Buvome neidir busios normos, gavome pabaudines normas. Jau buvome be einanios duona neinos, bet buvome sugrintos. I naujo per svarst duon ir pridjo po gabal iki pilnos normos, kokia priklaus idirbanioms norm. Pasiirjome, kad ir kit bri gad nuteistosioms prismaig gabaliukus mediniais akaliukais, kaip paprastai bdavo pritvirtinami priedai. Nuo tos dienos dau giau niekas pabaudos norm nebedav, kad ir neidirbdavome norm. jo gandai, kad jau seniau tai buvo panaikinta, tik vir ininkai niekam nesak ir pelnsi ms sskaita. Pajut komi sij, jie okosi umaskuoti tas kombinacijas, kad komisija ne pastebt. Neprisimenu, nuo kada pradjo duoti duonos po 800 gr. vietoje 650 gr.; atrodo, kad nuo 1953 m. vasaros. Girdjome nabdant, kad ir darbo valandos esanios su trumpintos, kad mums yra prievol dirbti tik 8 valandas; bet virininkai vis dar naudojosi didesnmis darbo valandomis, mes vis dar tebedirbome po 10 valand. Kai nebeliko bausms norm, virininkai griebsi kitoki priemoni ireikalauti daugiau darbo. Buvo paskelbta, kad ge rai dirbanios gals papildomai parayti laik. Buvo toki, kurios dl laik labai stengsi ir gavo, inoma, isisti papil domai po laik namus. * Nors buvo paskelbta, kad amnestija nelieia kontrrevoliu cionieri, t.y., politini kalini, taiau iek tiek paliet. Vien birelio dien netiktai, nelauktai buvo paauktos visos, kurios buvo nuteistos po 5 metus. Joms praneta, kad jos atleidiamos nuo likusios bausms ir visos vaiuoja ne trmim, kaip pa prastai, o namo, savo krat. Tarp paauktj buvo ir viena lietuvait Antosl, jauna mergait. Buvo ir keletas maskviei. Nedidelis brelis tesusi dar, nes maai buvo penkiamei, u kiekvien menk nusi kaltim duodavo 10 met, kaip tame anekdote. Kart politini kalini stovykl atvaiavs kakoks vir ininkas. Kaliniai buv sustatyti eil, virininkas kalbjsis su jais, visus i eils klauss po kiek met nuteisti, ir visi at sak po 25 metus. Tai k js padarte, kad visi po 25 metus? nustebs virininkas. Atjs prie pirmojo tas buvs pabaltietis ir paklauss: 260

Na, k gi tu padarei? Tas patrauks peiais ir atsaks: Nieko nepadariau. Netiesa, suuks virininkas, jeigu nieko btum ne padars, tai tik deimt btum gavs. Netrukus buvo paauktos keliolika vokiei, nors jos beveik visos turjo po 25 metus ir po 10 met "be teisi", kaip jos sakydavo, "Fnf und dreissig". Joms irgi praneta, kad vaiuos namo. Didesn dalis j taiau dar liko. Diaugms visos nors kitoms nusiypsojusia laime. Ypa t vokietuki buvo gaila. Jos neturjo jokio ryio su savo kra tu, negaudavo nei laik, nei siuntini. Daugelis buvo paliku sios maus vaikus ir nieko neinojo apie j likim. Sunku buvo ir pragyventi be paramos i nam. Kai kurios i j buvo rkan ios, bet tabako niekas ia neduodavo, tik siuntiniuose gaudavo kitos, o joms nebuvo i kur gauti. Ne syk jos ir savo duonos norm atiduodavo u papirosus ar tabak, paios bdavo al kanos. Krautuvs nebuvo, kad ir turt pinig. U darb, ve dus "chozraiot", mokdavo po kelis rublius per mnes. Daug padaranios iek tiek ir daugiau udirbdavo, bet pirkti nebuvo kur, nebent tik i gaunani siuntinius. Bet pinigai bu vo pas virininkus, kalins turjo tik kvitus. Kart atve kart nini mediag, visoki marg, raib. Pirkome visos. Buvo mo kani siti. Mainos niekas neturjo, siuvome rankomis. Ne trukus visa stovykla margavo, kaip kurapk laukas.

Geleinkel taisome
Vasar i maiau padirbani rutininki sudar brigad ir isiunt geleinkelio taisyti. Patekau ir a t brigad. Darbas buvo nelengvas; reikjo atsukinti geleinius ur dijusius vartus ir atstatyti viet ikrypusius skersinius, kurie nuo ilg met buvo aug em kuone su visais bgiais. Sunku buvo juos pajudinti. Dirbo geleinmis dalbomis pa ios stipriausios. Man teko tik luota. Vaikiodavau ir valyda vau bgius nuo visoki apna. Mano darbas buvo vienas leng vesni, negaljau skstis; geriau buvo ia dirbti, negu cecho dulkse. Lauke grynas oras ir judjimas gaivino isekus orga nizm. Visa bda toji "maka". T musi ia buvo labai daug, pilnas oras j mirgjo ir visos urmu atakavo kiekvien 261

i ms. Dirbome iltai apsirengusios, nors buvo karta. Ant ilg kelni usivilkdavome tamsi valdik suknel, ilgomis rankovmis ir udaru kaklu. Ant rank dvjome pirtines ir dar usiridavome jas viruje raiiais ant suknels rankovi, kad n viena mus negalt listi rankov. Taiau jos vistiek pralsdavo, vakare parjusios danai rasdavome ant rank kruvinas "apyrankes". Ant galvos dvjome "nakamarninkus" ir dar ant j vir uje usiddavome ali oli vainik, emyn nukarusiais lai kais. O dienos bdavo kartos, saul kepino. Prakaitas iurk lmis varvdavo ir dar labiau traukdavo tas muses. Jos lsdavo ir per "nakamarninko" sietel ir bet kur maiausi sprag su radusios. Ne visas vienodai jos geldavo. Kai kurios bdavo ne perdaug j mgstamos, kitos bdavo daug smarkiau atakuo jamos. Viena nebe jauna rus beveik visada bdavo sutinusiu veidu. Kart girdjau j skundiantis, kad j ypatingai tos mu ss mgsta, girdi, jeigu tik viena "maka" tebt, ir toji btinai j kast, visas kitas aplenkusi. Teko girdti, kad jos labiau puolanios tokius mones, ku ri kraujo indai es ariau paviriaus, ir nemgstanios toki, kuri kraujo indai es giliau. Labai tikima teorija, tik neinia, kaip tos muss moka suprasti, kur kieno kraujo indai bna. * Vien kart pavakare, ubaigusios darb, ruoms namo. Netoliese suvilp traukinys, aiku, ms linija vaiuoja. Konvojus dav komand ssti u griovio. Susdome ir laukme. Atvaiavo prekinis ealonas, bet jame buvo ir moni. Prava iuodami jie mums mt tabako, papiros, pinig ir kt. Ku rioms pakliuvo, tos apsidiaug, ypa tabaku rkaniosios. Kit kart dienos metu vaiavo keleivinis traukinys, pilnas moni. Vos tik pajut dar toli t traukin, konvojai mums sak eiti vien pus ant pylimo. Kai ulipome, sak apsigrti nu gara bgius ir sussti. Kai atvaiavo traukinys, girdjome triukm, auksm. Nors mums buvo sakyta neatsigrti trau kinio pus, bet kai kurios atsigro ir mat, kaip keleiviai mo savo mums, met pinigus, laikelius ir kitokius dalykus. Kai traukinys pravaiavo, mums leido atsigrti. Matme, kaip kareiviai susirinko visk, kas buvo numesta pravaiuo jani keleivi. Vienas turjo nema pluot pinig. Nors bu vo aiku, kam viskas numesta, taiau jie mums nieko nedav. 262

patys pasim, o gal virininkams parne, juk ir tarp j yra nip ir jie vienas kito bijo. O toks pasinaudojimas gali bti palaikytas nusikaltimu, mat, visk reikia atiduoti valdiai. * Rugpiio mn. vl buvau grinta prie ruio, bet gavau ne t smulk darb, o "podkolk" ipiaustinti i rdos sto ras plokteles, kurias kitos lukteno plonai. is darbas geriau seksi, padarydavau norm, kartais net daugiau. Mnesio gale prane, kad mano sskait rayta kelios deimtys rubli. Rugsjo mnes t pat dirbau, "pelnas" irgi buvo garan tuotas, bet mnesio nebeubaigiau. Kart ioje kolonoje pasklido gandas, kad Vakar valsty bs pareikalavo Soviet S-gos paleisti visus politinius kalinius, u tai paaddami paleisti visus aretuotus komunistus. Prisi menu, daug savo tautiei tarpe komentavome gand, bet maai djome vili, jei ir bt tam koks pagrindas. Tarp kitko viena i ms savo abejingum aikino anekdotu. Kart po ilgo nesimatymo susitik du seni draugai ydai. Vienas klausia antrj: Na, kaip tu gyveni, kuo vertiesi? Prekiauju. O kuo tu prekiauji? Deromis. I ko gi jas darai? I fazan (paukiai tetervin gimins). Kaip tai, juk ia nedideli ir brangs paukiai, turbt, dar ko kito dedi? inoma, dedu. O k gi tu dedi? Arklienos. O kokia proporcija? Per pus vien arkl ir vien fazan... Soviet S-ga politini kalini turjo daug milijon, o kitur kaljimuose komunist vargu buvo keli tkstaniai. iuo at veju "arklys" bt dar didesnis, o "fazanas" dar maesnis arba lynus nuliui. * domesnis buvo gyvenimas ioje kolonoje, nes buvome daugiau moni. Be to, daugelis nebuvome ir taip nuvargusios, kaip kitose sunki darb kolonose. Dienin pamaina, kuri gau 263

davo ramiai nakt isimiegoti, visai neblogai jausdavosi. ia vakarais daug kas briuodavosi. Ukraniets daug dainuodavo. Daug kur buvo matyti grups besimeldiani; ypa vasaros metu rinkdavoms ir mes aiktel u barako, alia karcerio aptvaro. Jei sekmadienis bdavo laisvas, tai visada ten aid davo lietuvikas "Pulkim ant keli", "Marija, Marija", "Dievas ms prieglauda ir stipryb". Po pamald dar ir padainuo davome. Kartais tekdavo ir isibgioti, igirdus spjim, kad ateina virininkas ar priirtojas. Kareiviai sargybiniai visada maty davo, bet jie nieko nesakydavo. inoma, jie galjo telefonu praneti sargybos namel "vacht" ir atkviesti priirtoj. Gal ne syk taip ir padarydavo. Daugelis, ypa jaunesns, moksi svetim kalb. Viena ukrainiet student moksi lietuvi kalbos. Ji saksi studijavusi senovs kalbas. Es nemanoma studijuoti sanskrito kalb be lietuvi kalbos. Ji dar tikjosi kada nors moksl tsti, utat nau dojosi proga imokti lietuvi kalb. Turjome savo tarpe vien korjiet, saksi esanti student. Labai maloni buvo mergait. I kakur ji buvo gavusi prancz kalbos vadovl skaitymus jau pramokusiems prancz kal bos, su odynu prancz-rus k. Buvau mokiusis prancz kal bos gimnazijoje. Tai buvo antroji svetima kalba, neskaitant lo tyn. Pagrindin svetima kalba ms gimnazijoje buvo vokie i kalba. Jos mokms 8 metus, o prancz tik 4 m. pasku tinse klasse. Su odynu skaityti buvo nesunku. Taigi pasi skolinau ir skaiiau atliekamu laiku. Kart, parjus i darbo, knygos neradau. Kakoks virininkas buvs, pamats ir atms. Dar ikalbjs, kad kaliniai netur teiss tokiai prabangai mokytis svetim kalb. Taip ir likau kalta korjietei, bet ji ne pyko, girdi, gal ir i jos bt atms. Toji korjiet mokjo iek tiek ir lietuvikai, ir anglikai, tad leberiodavome vaikiodamos vakarais po darbo. Ivaiuo dama palikau j. Kai visos grome ir ji gro savo krat iaurin Korj. * Daugelis rus neskyr lietuvi nuo latvi ir est. Jie mus vadindavo bendrai "latii" latviai. Jie mus vaizdavosi visk mokaniomis, visk sugebaniomis. Jei kam i virinink rei kdavo k numegzti ar pasiti ar kokio rankdarbio, tai vis ie kodavo "latik" 264

Kai eidavome dirbti u zonos, tai kareiviai rytais rinkdavosi sau darbininkes j butams aptvarkyti, apvarinti. Jie tiesiog i veido paindavo "laties" ir isirinkdavo. Kart, kelet isirink, dar m papildomai: "Jeio kakuju-neruskuju" (dar koki nerus), sako kareivis ir irinja. Ms moterys nenordavo tas kareivines eiti. Viena ms mergait pasilenk ir raiioja bat raiius, kad jos nematyt. Ir vistiek pamat ir nusived. Mes klausme kart, kodl jie t "neruskuj" labiau nori. Jie atsak, kad jos esanios darbtesns, greiiau padaranios u duot darb, variau plaunanios, nesikabinjanios prie karei vi ir nevagianios. Russ dirbti nenorinios, tik pramogauti ir vagiliauti.

Ivaiuoju neini
Rugsjo 22 dien 1953 m. gavau sakym pasiruoti "s veiami" su daiktais, atsiskaityti su kolona, taiau kolona su manimi neatsiskait. Turjau pas virinink iek tiek pinig, u darb buvo kelios deimtys rubli susirink. Viso turjo bti daugiau imto rubli, bet j man neprimin. Lauiau galv, ko dl ir kur mane vea, nes daugiau niekam nebuvo sakymo pasiruoti. K galjo pagalvoti kitos kalins apie mane? Pana us atvejas, kaip su nipe Zacharova. Mano tautiets, manau, negaljo taip pagalvoti, nes gerai mane painojo, bet sveti mosios?. .. Lidna buvo vienai ikeliauti. Kai vaiuoji su pulku, tai vis drsiau, vis dar turi sav moni, nesijauti vienia. Dabar bu vau viena, keliaujanti kakoki neini, kakokiems vargams, kakur, kakodl... Daikt buvo prisirink per kelet met ger pora baga. Turjau kuprin-mai, kiur galjau sikinkius neti ant kupros, ir medin lagamin, kur kalvs padirbo. Dar ir trei nedidel "ta", atsivet i nam neiau antroje rankoje. odiu, apsi krovus, kaip kupranugaris. Visk miau, k tik turjau, net ir maisto produktus, nes neinia kokias diungles kur pateksiu. Visokios mintys lindo galv. Kartais atrod, kad gali laisv paleisti, kur nors tremtinio teismis, kaip kartais bdavo, bet tuojau suabejodavau, nes tokiu atveju pranet, ir kolona ati duot pinigus. Spliojau, gal dl to vaikino, kuris buvo pasi slps, vea tardyti Taieto "peresilk". Ten bdavo visoki pa 265

pildomi tardymai ir teismai. i mintis atrod tikimiausia. Ieinant i kolonos, "nadzeratelis" sak nusiimti nuo ap siausto nugaros kalinio numer " 130". Turjau savo atsive t iemin apsiaust, vatin atidaviau, per sunku buvo vetis. Konvojaus lydima, nujau traukin ir atvaiavau Taieto persiuntimo punkt. ia mane prim virininkas su visom ce remonijom, kaip paprastai atvykusius, ir nuved moter ba rak.

Taieto peresilkoje
Nebepainau tos "peresilkos", kurioje teko pabti 1949 met ruden kelias savaites. Moter barakas taip pat buvo atitvertas spygliuot viel tvora nuo visos zonos. J buvo tik vienas, ir tas pats beveik tuias. Vos viena kita moteris ia tebuvo. Nebebuvo ir blaki. Ir narai nauji, keturvieiai. Nei purvo, nei dulki barakuose, odiu, viskas nebeatpastama. Vyr zonoje nebuvo matyti jokio judjimo. Matyt, ir tenai maai moni tebuvo. Keista buvo pagalvojus apie kamat, minias kalini, vyr ir moter, prie keturis metus, tuo pat lai ku. Nejaugi jau nebevea verg krat? O gal jau visi i veti? Bet dar turjome ini i savo krato, dar daug atsiliep davo ir mus elpdavo. Tiesa, vliau atvaiavusios pasakojo, kad 1951 m. vl buv didels deportacijos, bet vistiek dar buv lik. Negaljau suprasti, kodl "peresilka" tuia. Taip pat negal jau suprasti, kodl man niekas nieko nesako, netardo, nieko neklausia ir nepranea. Neramu buvo toje neinioje, taiau ne ilgai: po keturi ar penki dien vl pasiruoti "s veiami". Vl pakrov traukin. Jame buvo daug kalini, daug kon voj ir virinink. Tai buvo vien kalini traukinys, bet jau ke leivinis, nebe prekinis, kokiu teko atvykti krat. Kiekvieno vagono pakraty buvo siauras takas, atitvertas geleini pinu i pertvara nuo kamer, kur sdjo kaliniai. Kiekviena kup buvo urakinta. Vyrai sdjo atskirose nuo moter kamerose, bet tame paiame vagone. Konvojai vaikiojo tuose atitvertuo se koridoriuose ir per pinuius sek, k veikia kaliniai. Abiej ri buvo kalini politini ir kriminalini, ia skirtumo nedar. Jei ne toji nelemta neinia, biau buvus patenkinta kelione. 266

Pro pinuius ir traukinio langus matme pakeliui vairi vaizd. Daugiausia buvo matyti mikai, bet buvo ir apgyvent viet, ir grai gamtovaizdi, nors jau ir nebe vasaros gamta. Bet ru duo irgi savotikai graus savo raudonais ir geltonais mediais. Kalini kamerose lang nebuvo, tik koridoriuose. Maisto tiekimas buvo tvarkingas, miegodavome ant suol, jie buvo trimis auktais, idstyti, vietos visiems uteko, kelion buvo pakeniama. Visa bda, kad negaldavome, kada pano rj, nueiti tualeto kambar, reikdavo laukti, kol visus ves "pagal plan". O vediodavo du kartus per dien. Daugiau sunku bdavo iprayti, kad ileist. Utat vis laik buvo gir dti praymai, maldavimai, keiksmai ir raudos. Ypa nekant rs buvo vyrai, kriminaliniai. Taip spjome i j nekultring, vulgari nek. Jie vis laik maurojo, keiksi, burnojo, blevyz gojo, baisu buvo klausyti. Moterys buvo kantresns, tylesns, j ir praymai greiiau buvo iklausomi, o tuos rkianius, maurojanius kareiviai nekreipdavo dmesio. Politiniai ir vyrai buvo tyls.

Novosibirsko peresilkoje
Po keli dien kelions buvom ikrauti Novosibirske. Atve d Novosibirsko "peresilk". Tai buvo didiulis persiuntimo punktas, daug barak, ir visi perpildyti kaliniais prieingas vaizdas Taieto "peresilkai". Greit paaikjo, kodl toks skirtu mas. Mat, Taieto peresilk buvo vien politini, o j maai nauj beatvedavo, o iia buvo mira politini ir kriminali ni. iuo metu buvo upld kriminaliniai, nes, po amnestijos paleisti laisv, jie vl gro kaljimus ir lagerius u naujai padarytus nusikaltimus. Politini ia buvo vos vienas kitas. Pirm kart teko bti su kriminaliniais. Ibuvau ia atuo nias dienas, kurios man prailgo metais. Vis laik jauiau d kingum Berijai, kuris, sakydavo, steigs t politini speckontingent. Jeigu bt reikj ibti tuos keturis metus su krimina liniais, tikrai nebiau ilaikiusi, per metus reikt iprotti. Kelet ms, naujai atvykusi, ved vien perpildyt kamer. Narai auktai ir emai, itisai sukalti aplink vis kame r palei sienas senu stiliumi, buvo aplip moterimis. Daug dar sdjo asloje ant savo maieli ryeli ir lagamin. Sunku bu vo praeiti, nes n viena nesitrauk, nedjo pastang pralais267

vinti mums bent kiek vietos. I vis kamp suiuro mus ka kokios baisios akys. J tyrinjamos stovjome gal kelias mi nutes. Paskui viena kita pradjo valgytis, kur pasitraukti, kad galtume bent daiktus pasidti. Kakokia senyva moteris nuo apatini nar pasiek mano skvern ir temp save. Nors ir su baime, slinkau link jos, nes nepriimti "loskos" irgi negalima, reikia klausyti, kitaip usi trauksi pagrst rstyb, ir tada jau vargas. Vargais negalais prisibroviau prie t nar. Pasirodo, jos ten turjo vietos, tik vis dar rinkosi, kam uleisti. Gavau kam put atsissti, o daiktus padjau ant ems. Oras buvo tvankus nuo daugybs purvin, dvokiani ap dar ir daikt, be to mogus prie mogaus, nebuvo kuo kv puoti. Netrukus i aslos pakilo vrikai stambi ir vrikos ivaiz dos jauna moteris. Retai pasitaiko moter tokio gio. Peiai bu vo plats, kaip stambaus vyro. Apsivilkus buvo imtasile va tine, apsirius galv skarele. Ji lipo per kit sdini galvas, apjo nuo krato visas asloje sdinias moteris, visai neir dama, ant ko ulipa, visos trauksi al, tyldamos dav jai keli. O ji, sustodama prie kiekvienos, apvelg daiktus ir j savinink ir dar perverianiu vilgsniu pasiirjo akis. Ap irjo ir mane. Baim apm nuo to plraus vriko vilgs nio. Kai ji nuslinko toliau, mano kaimyns nabdjosi tarp sa vs. Nugirdau, kad ji esanti visai jauna, tik 18 met, o jau nebe pirm kart stovykloje. Dabar esanti nuteista 25-iems metams u mogudyst. Visos baiminosi, kad ji nepasilikt ia nakvoti. Tai buvo kakokia pabaisa. Kit panaios ivaizdos, tik smulkesn, buvau sutikus kori doriuje, belaukdama, kol ves kamer. Toji atjo prie mans, pasiirjo akis tokiu pat perverianiu pliko vilgsniu, ap velg daiktus, aprd ir pasak: "Ty faistka, u tebia vsio viazano" (Tu faiste, pas tave viskas megzta). Mat, po atsegtu apsiaustu buvo matyti ratuotas megztinis, ir rankose turjau ratuotas pirtines faizmo kriterijus. Faistais kriminaliniai vadino politinius kalinius. Juos leng va bdavo painti i megzt daikt, nes kriminalins, kuri dau gumas buvo russ, nemokjo jokio rankdarbio, neturdavo nei megztini, nei pirtini virbalais megzt, tik sitas vatines. O politiniai kaliniai, kuri daugumas buvo i naujai uimt Euro 268

pos kratu, buvo tvarkingi mons ir daugelis tvarkingai apsi reng, jeigu, inoma, dar nebuvo pakeliui apiplti. Teko pasikalbti su dviem jaunom mergaitm, nuteistom po kriminaliniu straipsniu. Viena buvo ukrainiet i kolkio, saksi gavusi 7 metus u pd kviei. Nepaklausiau, kokiu bdu ji t pd kviei pasisavino. Dabar vyko lager atlikti bausms. Antroji buvo rusait i netolimos apylinks. Ji saksi dirbusi prie "sliudos" (ruio). Trk 5 klg. "sliudos". Teismas priteis 5 metus darbo stovyklos. Nusiminus buvo mergait, gai ljosi jus dirbti prie "sliudos". Gal ir nebuvo pavogus, kurgi t "sliud" galt dti, gal tie svrjai koki klaid padar. Ne patogu buvo kaip tardytojui klausinti vis smulkmen. Gaila buvo mergaits, dar visai jaunut, maiau dvideimties met, ir atrod gera mergait. Ir kiek toki tuose aptvaruose. Prasdjome ia bent por valand. Didioji moteris, api rjus aslos ir nar gyventojas, vl atsisdo asloje ir nurimo. Pagaliau atjo "nadzeratelis" ir j iauk. Visos lengviau atsidusome, o gal ir ne visos. Buvo ia ir daugiau panai j, joms ji galjo bti gera kompanijon ir vadov upuolimams ant kit daryti. Vis dlto gerai, kad j ived; geruoju, turbt, nebt mums praj, jei nakiai bt likusi. Sekanti diena prajo be joki nuotyki. Vakare po vaka riens atjo priirtojas ir pasil darbo bulvi skusti virtu vje. Senesniosios gyventojos jau buvo buvusios ir mielai su tiko eiti. Naujai atvykusios likome. I viso buvome apie imtas moter, ir beveik pus ijo nakiai virtuv. Likusioms buvo pakankamai vietos, gerai sitaisme miegoti. Ulipau ant vir utini nar. Apaioje dar bent trys moterys pasiklojo asloje palei krosn ir miegojo. viesa, kaip paprastai visose stovyklo se, nakt negesinama. Vidurnaktyje per mieg igirdau kakok stuksenim sie n, paskui krintani daikt triukm ir asloje miegojusi klyksm. Pabudus pamaiau prie akis buvusioje sienoje palei krosn igriaut skyl. I anos puss didels rankos skyl dar didino. Greit paokau, ir apsirengiau aibo greitumu. Tuo tarpu i anos puss pro skyl jau ropojo kakoks nuskustgalvis. lin ds atsistojo ant nar u kitos prie mane miegojusios jaunos rusaits. Visos moterys ant virutini nar jau buvo apsiren gusios, kai kurios auksi pagalbos. Apaioje taip pat girdjosi riksmas. 269

"Svei" vis daugjo. Sekantis buvo juodas, kakoks "u mekas" (taip vadindavo azarbeidanieius), kitu nebemaiau, nes jie nesustojo ant virutini nar, tiesiai oko emyn. Pir mieji ramino mus, saksi, es geri mons, ne nachalai, nes ko j bijoti. Tuoj vienas pristojo prie tos kratutins rusaits, bet toji nesileido kalbas, kategorikai atsisak bet kokios "drau gysts" su juo. Tada ir jis nuoko emyn. Kiek j buvo neinia, nesuskaiiau. Vienos sak, kad septyni, kitos kad deimtis... O kai kurios sak, kad jie buv dien laikais susitar su kai kuriomis apatini nar gyventojomis dl io ygio. Pas jas jie ir nuskubjo tamsius kampus. Priirtojas, igirds triukm, atidar duris. Pamats tuos vyrus, vl utrenk duris, kad jie neibgt. Ginklo jis neturi, negalt bgani sulaikyti. Netrukus atsidar durys, ir jo visas pulkas virinink ir priirtoj. Virininkas sak visiems "sveiams" ieiti asl, o paskui sak eiti atgal, i kur atj. Tie prasi ieiti pro duris, bet virininkas sak lsti atgal pro imut sienoje skyl. Bai ss jie atrod nuskustomis galvomis ir iki puss nuogi be markini. Kai jie sulindo savo kamer, virininkas sak mums pa siimti visus savo daiktus ir ieiti kiem. Nuved mus visas pirt. Asloje pasiklojome, kas k tur jome, ir sumigome. Ryt mus iskirst po kameras. Politines atskyr nuo krimi nalini ir nuved vies kambar. Nedaug ms tebuvo, vietos uteko. Tik joki bald, net ir nar ia nebuvo, sdjome ir miegojome ant grind. ia susipainau su viena senesnio amiaus moterimi. Ji buvo yd tautybs, Rygos miesto gyventoja, pavarde Zius. Kar tu praleidome vis savait. Ji papasakojo savo gyvenimo keli. Rygoje jie turj didiul restoran, buv turtingi, danai vaindav usien, net ir gyven su usienio pasu. Bolevikams ujus, 1941 m. buv deportuoti Sibir. Jos vyras buvs atskirtas ir laikomas kalini stovykloje nuteis tas 10 met. Ji su snumi gyven Sibire tremtini teismis. Po keleri met ir j su snumi aretav, nuteis po 25 metus. Tarp kit "nusikaltim" buvs ir tas, kad vainjo po usien, kad turjo usienio pas, kai dar Latvija buvo nepriklausoma. Taip pat kaltin u tai, kad klaus radijo program i usienio (snus moks kelias svetimas kalbas). I toki visoki "nusikal 270

tim" sudaryta byla. Jie padav apeliacij, gav perteisim, bausm sumainta iki 10 met. Dabar vaiuojanti i teismo. inoma, j nuve kur nors politini kalini stovykl, taip pat ir jos sn. Vyras jau baigis atkalti 10 met, bt prisijungs prie eimos, bet jau j neras, dabar jie kaliniai, su laisvais n pasi matyti negali. Po tos siaubingos nakties, kada sibrov nepageidaujami sveiai, sekanti naktis buvo rami, be nuotyki. Ir dien pragy venome ramiai, nes kriminalini ms kambary nebuvo. Net ir ms durys nebuvo urakintos, bet mes niekur njome, kad ne susitiktume su kriminaliniais, kuri ia buvo daugyb. Kita naktis vl buvo triukminga: girdjosi kitame barake triukmas, klyksmas, tiesiog staugimas. Ryt suinojome, kad kriminaliniai nakt pasmaug vien savo draug, jaun vaiki n, kuris buvo nuteistas tik keturiems metams, matyt, u kok menk nusikaltim. Neteko suinoti, u k jie j pasmaug, nedaug jiems tereikia. Kai mogudyst paaikjo, kaltininkus nuved ir udar karcer. Ten jie ir staug vilk balsais iki pat ryto, dar ir dien girdjosi riksmas. Be abejo, udikams grs teismas ir bausm, bet u kalinio nuudym vargu teis mirties bausme, o kaljimas jiems tvi k, prids dar kelis metus daugiau, jiems nuo to nei ilta, nei alta, jie kitokio gyvenimo ir nebenori. * buvo atskirtoms nuo kriminalini, bet atrod, kad kakas gresia, koks nors vykti, nes j buvo visur pilna. Taip sdjome, nes tokioms minioms prie

Nors ir gera mums ramybs neturjome, vis upuolimas visada galjo vis laik kaip ant adat ira buvo per menka. Vl viena naktis prajo ramiai, o po jos vl triukminga. Neinojome, kas atsitiko, tik girdjome triukm po vis ap tvert zon, net ir unes lakst lodami, ir mons rkavo, dau si, neinia ko. Ryt atjo naujienos. Vl kriminaliniai ikrt pokt. I vienos kameros, atpl grindis, prasikas po pamatu ir ilindo kiem, sako, visa dvylika j pabg. Bet i kiemo pabgti nebepasisek, juos pamat ir, inoma, m gaudyti. Jie slapst si, kur galdami, virininkai ir kareiviai turjo daug vargo, kol sugaud, net ir vilkinius unis atsived pagalb. 271

Daugiau nieko nebeteko pergyventi: dienas, ivaiavau i tos baisios vietos.

prabuvus

atuonias

Sverdlovsk
Buvo jau spalio mn. pradia. ia tokiu metu jau pradeda alti, prasideda iema. I ryto mane vien i tos kameros paauk su daiktais. Vi sos kitos mano draugs liko. Apiformino, t.y. dokumentus patikrino ir daikt krat pa dar lauke. Kalinius priimant ir ileidiant, visada padaroma krata daiktuose, ir pats kalinys apiekomas. Stovjome nedidelis brelis. Politini, turbt, a viena te buvau, nors sunku pasakyti, kas koks yra, o tikrinant nepa togu klausytis ir domtis kitais. Mano dmes patrauk dvi moterys su maais vaikais. Vie na turjo mergait apie 2 met amiaus, antroji berniuk taip pat apie 2-j met. Pirmoji dar turjo ir savo motin. Visos at rod labai suvargusios ir nusikamavusios, ypa berniuko mo tina, nes berniukas sirgo. Jos n viena nemokjo rus kalbos, kaip nebyls rod pirtais kaip mokdamos. I visko matsi, kad tai ne "rojaus paukiai". Po vis ceremonij, kai reikjo eiti, jos vaikus prisirio ant savo nugaros didelmis skaromis. Basos, pamlynavusios nuo alio, vaik kojyts tabalavo nu karusios emyn, i po skaros ilindusios. Net virininkas isi ieps pasiirjo basas sualusias vaik kojytes. Nuved mus ir susodino "juodj varn" (rus. iornaja vorona), tai buvo aklinai apkaustyta automaina kaliniams ve ioti. Joje buvo keletas vienui, t.y. viet vienam mogui. Vi duryje buvo erdvesnis plotas, ten mus ir ved. Joki suol nebuvo, susdome ant savo ryuli. Ve duobtu, blogu keliu ir gana toli. Maina okinjo ir trank mus. Sdjau ant savo medinio lagamino ir diaugiaus, kad j turiu. Vien kart ma ina kak atsitrenk, griuvau su visu lagaminu staiai ant tos moters su serganiu berniuku, daviau savo galva stipr smg berniuko galv. Bet tas vargelis net nesudejavo, toks jau slipnas buvo. Labai buvo gaila berniuko, bet k padarysi. Dau giau nebesdau ant lagamino, sdjau asloje, kad vl ko ne ugauiau. Berniuko galvelj, prie smilkinio, ioko mlynas guzas. * 272

Mus pakrov tok pat, kaip ir atvaiavom, keleivin kalini traukin. Patekau vien kup su tomis moterimis, kur kartu atvaiavome. Dar atjo viena kita ir nematyta moteris. Kitose kup buvo vyrai. Vagon buvo daug ir visi pilni. Neinojau, kur vaiuoju; turbt ir kiti neinojo. iaip taip mme susikalbti su tomis "ne ms" moteri mis. Pateko ia dar viena, j kalba kalbanti; ji iek tiek mo kjo rusikai, tai ir susikalbjome. Jos pavard buvo Aivazjan. Kartu vagone, tik kitoje kup, vaiavo ir jos vyras. Abu, saksi, nuteisti po 10 met, o tos moterys su vaikais nuteistos po 3 metus u nelegal sienos perjim. Pasirodo, jie atbg i Ira no. Tos moterys su vaikais buvo prastai apsirengusios sijo nais, bliuskutmis ir trumpais akietukais, galvos apritos tam siomis skarelmis, upakalyje suritomis. I viso, jos atrod vargingai. Tie Aivazjanai buvo gerai apsireng. Toji mona tu rjo ir patalyns: vilnon antklod buvo nauja ir gera. Kodl jie nuteisti po 10 met? Visaip spliojau, klausti nebuvo pato gu, be to, ir susikalbti sunku. Greiiausiai jiems prisiuvo 6-t punkt 58-to straipsnio piona. U sienos perjim bt gav tik po 3 metus. Klausinjome, kodl jie bg i savo kra to? Visos sak: "Robot niet, diengi niet". (Darbo nra, pinig nra.) Mes joms patvirtinom, kad ia "robota budet", o apie "diengi" tik juokms. Kakoks piktas noras m pasityioti i nelaiming moni, kurie patys, dargi tekini, atbgo kalji m. Galbt jiems atrod, kaip Hitleriui, kar pradedant, kad neturi ko prarasti. Vis dlto jie dar turjo ir prarado brangiausi turt laisv. Jeigu dabar juos paleist, manau, jie pasiekt greiio rekord, bgdami atgal savo krat, kai jau pamat t "rojaus" gyvenim ir jo "saldybes". Bet ar galima i j juoktis? Ar yra ko stebtis, kad bole vikin propaganda pasigauna tokius vargo mones? Juk ir vals tybi galvos ir diplomatai apsigauna, patiki j melais, tad k norti i t vargo moni?! Pasigav tokias aukas, komunistai jau j neileidia atgal, kad nepranet kitiems apie "rojaus" gyvenim. J sienos ap statytos sargybomis, retai kam pasiseka prasmukti "kapitalis tin" pus. ia atbgti lengviau, tik atbgs kiekvienas u gieda "kurs kentjai"... Ir ie vargai mons buvo labai lidni. Kiek prisimenu, rodos, t dviej moter su vaikais vyrai buvo atbg kartu, bet 273

dabar kartu nevaiavo, jos buvo vienos... Vyrai buvo atskirti. Berniuko motina vis laik tyljo. Vaik ji vis laik laik ant keli. Mergaits motina ir bobut buvo labai panaios. Motina buvo jauna, galjo bti maiau 30 m. Bobut irgi buvo dar stipri ir gerai atrod, ne ila. Abi turjo graius, garbanotus tamsius plaukus. Niekada nepamiriu tos motinos, jos grai veido bruo ir to gilaus lidesio, kuris vis laik kaip eliu deng jos gra veid. Taiau buvo ms tarpe viena linksma asmenyb tai maoji 2-j metuk mergait. Jos vardas buvo Oiriam. (Nei nau, ar teisingai raau i klausos.) Ji pas kiekvien i ms jo, kiekvienai ties rankutes, kiekvienai ypsojosi, krykt ir okinjo ant keli. Ji mums visoms toje kup buvo tikra palai ma. J okdindamos, kalbindamos, mes pamirdavome savo lidn kalinio dali. Net ir motina, irdama j, nusiypso davo, nors ir skausminga ypsena. Vargei, turbt, ird gl ne tiek dl savo, kiek dl tos mergaits likimo. Kur dabar ta linksmoji Oiriam? Ar ji iliko gyva? Ji dabar turt bti jau panel, jeigu 1953 m. buvo 2-j met. Kaip bt domu suinoti, ar jie liko S. S-goje, ar gro savo krat, kai mes grome 1956 metais. Maoji brunete, garbanota Oiriam, a tau ir iandien dkinga u t nedaugel linksmesni dien, kol vaiavome nuo Novosibirsko iki Sverdlovsko. Ji mums visoms sutrumpino tas sunkias kelions dienas. Kai atvykome Sverdlovsk, mus vl pam "juoda varna". Mane udar vien maj kamarl-vienut, vos isitekau sdti. Duryse buvo langelis. Mainos gale buvo irgi langelis. Vargais negalais, persikreipus galjau iek tiek matyti lauk. Vaiavome labai palengva, nes prie mus jo laidotuvs. Mes vaiavome i paskos. Stebjau tas laidotuves. Matyt, koks y mus partinis mogus buvo mirs. Karst ve atvir. Karsto vi dus buvo iklotas ir papuotas raudonai. Vainikai taip pat rau donais kaspinais. Lydjo didel minia, buvo daug uniformuot aukt karinink. Nuostabiausia, kad paskui karst ve ant platformos pravoslavik su kreivu skersiniu gelein kryi su geleine tvorele, matyt, ant kapo pastatyti. Dar labiau nustebau, kai, atvaiavus prie kapini, koplyioje skambjo varpai, deg vaks, ir visa procesija su visais generolais sugujo t ba nyi kapinse. Jeigu taip Lietuvoje kok mirus partin nunet 274

banyi, tai visi lydjusieji bt imesti i partijos, o gal ir i darbo. Pasirodo, rusai sav pravoslav taip nepersekioja, kaip katalikus Lietuvoje ir kituose naujai uimtuose kratuose. Netoli nuo t kapini buvo ir "peresilka", kurioje mus i krov. Kai atjau prieang, jau radau tas moteris su vaikais. Mer gaits Oiriam bobut pribgo ir pabuiavo rank ia pat sto vjusiam priirtojui. Jos akyse blizgjo aaros, ji parod dukter su mergaite ir save. Priirtojas valgsi, nesupras damas, ko ji nori. Supratau, kad ji nori bti kartu su dukteria, paaikinau priirtojui, tas paadjo j neiskirti. Netrukus jas nuved ir daugiau neteko j matyti, jos buvo skirtos Uralo gamyklas (fabrikus), netoli beteko joms vaiuoti. Patekau didel kamer, bet moni nedaug ia tebuvo. Viena jauna mergait kviet mane lipti ant virutini nar, pa sitalpinti alia jos. Paklausiau, ulipau. Toji mergait buvo rus kriminalin, saksi, u ieikvojimus patekusi kaljim. Toki kalini S. S-goje labai daug, kalt ir nekalt. Ji buvo tvarkinga, inteligentika ir padori mergina. Ji bijojo kit kriminalini, sa ksi, mane i ivaizdos atskyrusi, kad esu politin, utat norjusi bti kartu. Ji man buvo nebloga draug, daug k pasakojo. Tarp kitko papasakojo bais vyk, iandien vykus ioje "peresilkoje" persiuntimo punkte. Vienoje kriminalini kameroje vienas kalinys buvs drau g pakartas, ir nebepasisek jo atgaivinti. Prieastis pralotas ant kort. inoma, turjo jis kuo nors prasikalsti tiems drau gams, jeigu stat j "bank". Tokiomis aukomis daniausiai tampa rimtesni, geresni mons, kurie netinka ar nenori dtis prie suvrjusi "blatniok" kompanijos arba atsisako pildyti j plrius reikalavimus. Tada jie sda loti kortomis ir t ne mgiamj stato "bank". Kuris praloia, tas turi j nuudyti, o jeigu jis neudyt, tai kiti j nuudys, kaip idavik. Tai vadi namj "blatniok" nerayti statymai. Vargas tam, kuris pa tenka po j statymais. Kriminalini stovyklose daug moni taip sta. "Blatnioki" yra ir moter stovyklose. Mano draug parod dvi emai sdinias ir papasakojo apie jas. Abi buvo jaunos, viena buvo nia. Jos buvusios krimina lini lageriuose. U atsisakym dirbti vl buvusios teisiamos. Tokiais atvejais jau duodamas politinis straipsnis, utat jos
275

buvo dabar "politins". Be to, buvo veamos udar kaljim (rus. "zakrytka"), kaip nesuvaldomos. ia jos vis laik terori zuojanios kitas kalines, ko nors praydamos, reikalaudamos ir grasindamos. Ji mane spjo, kad nieko neduoiau, jeigu pra yt, nes jei kart duosi, tai reikalavimai bus vis didinami, ir nepajgsi j vis laik patenkinti. Neilgai teko laukti, kol sitikinau, kad draug sak ties. Pasimiau su drauge kak valgyti, ir tuojau ta jaunesnioji sveikoji atjo, ukop ant nar pakopos ir papra duoti val gyti tai jos draugei. Ir dar pabr, kad niai atsakyti es negalima. O ta jos draug sdjo emai ant savo nar, pasi ptus, kaip perekl vita, ir, akis smeigus mus, "hipnotiza vo", kad pabgtume. Mes pasakme, kad j nepastame, nieko apie jas nei nome ir neturime joms joki pareig. Motinos ia geriau apr pinamos, gauna papildom maist, ir nra jai reikalo i kali ni prainti. Pasiuntin nujo pas draug ir visk atraportavo. Tada jos m garsiai mus plsti, grasinti visokiomis bausmmis, u ms yktum, bet mes kalbjoms ir visai nekreipme dmesio. Taiau nemalonu ir net pavojinga buvo sigyti tokius prieus. Stengms nebti po vien, vis abi kartu; jeigu kartais upult, dviese vis atsiginsime. Laimei, neilgai ia teko bti, rodos, tik tris ar keturias die nas. Mano draug saksi esanti paskirta Ninitagilsk Urale, o mane vl pakrov vagon, dargi atsidriau vienoje kup su tom dviem "blatniokm" ir viena senute rumune, kuri, atbuvus stovykloj 10 met, tikjosi grtanti savo krat Rumunij. Toji senut vaiavo tik iki Charkovo, toliau likau viena su tom dviem "blatniokm". Jos man nieko nesak ir nieko nedar, nes vis laik u pinui stovjo kareiviai. Kart atsidariau savo lagamin kak pasiimti. Jos pamat kai kuriuos drabu ius, buvusius lagamine. Vliau, girdiu, jos garsiai tarp savs kalbasi, dalinasi mano daiktais: viena imsianti varkel, kita suknel... Jeigu imt, gal ir paimt, bet kareivis, kaip tyia, vis ia stovi neatsitraukdamas. Gal jis girdjo j kalbas arba buvo sptas jas labiau saugoti. Jos daug gsdino, bet nieko nedar, o a visai nekreipiau dmesio j kalbas, lyg nieko negirdiau. Per kelet dien be persdimo atvaiavome Maskv. Tada jau buvo aiku, kad vea Lietuv. Nujauiau, kad dl to drau 276

go. Bet nujautimas dar nra inojimas, utat ne kart imdavau abejoti, ar nra kokia kita neinoma prieastis, dl kurios ma ne tok keli tempia. Baisu darsi prisiminus kaljim tardymus, ypa saugumo ministerij. Taiau ir malonu buvo galvoti, kad artju prie savo gimto krato. O gal nebeteks grti Sibir, gal kas nors gero, ko mes neinome? Juk Stalinas mirs... Aiku, Lietuvoje buvo daug permain per tuos beveik pen kerius metus. domu bus igirsti apie dabartin gyvenim tvy nje. Maai ini tegaudavau. Laikai vis bdavo trumpi ir retai ateidavo. I vliau atvykusij teko suinoti, kad po 1948 met deportacijos visi kininkai netrukus buvo suvaryti kol kius. 1951 metais dar buvusi didel deportacija, daug igaben ta Siibr. Apie atskirus mones visai neturjau ini. Gal maai ir pastam belik Lietuvoje?

Maskvos peresilkoje
Maskvoje mus "ikrov" ir gana toli var psius. Buvome nemaas brys vyr ir moter. I paskos jo du vyrai prirakinti apyrankm vienas prie kito, po vien rank. Jie jo keikda mi, maurodami, kaudami, baisu buvo klausyti. Priirtojai juos bar, bet jie neklaus, dar labiau pldosi. Juos tikriausiai ve "zakritk" (udar kaljim), nes su tokiais stovykloje nra kas daryti. Pasakojo, kad vienas turs jau 40 met baus ms, o antrasis 75 metus. Nors aukiausia kaljimo bausm yra 25 metai, bet yra turini daugiau. Kol nebuvo mirties bausms u nuudymus, kaliniai u kiekvien nauj nuudym gaudavo priedo penkis metus. Kurie buvo geri udikai, tie susirinkdavo iki imto met ir daugiau. Jie ud nesivarydami, nes inojo, kad vistiek ami baigs kaljime. Matyt, ir ie buvo i toki. Paskutiniu laiku u nuudym jau grs mirties bausm. * Atvykome Maskvos "peresilk", vadinam "Krasnaja Presnia". ia buvo didelis "jomarkas", daugyb kalini stovjo koridoriuose, sunku buvo praeiti. Priirtojai bgiojo kauda mi, varindami, kaip piemenys band. Buvo girdti j keiksmai. Kart igirdau: "Ue i tot priol! iort vas nesiot!" (Jau ir tas atjo! Velnias jus nea!) Greit paaikjo, ko jie taip keiksi 277

ir kodl ia buvo tokia spstis. Tas pats buvo Novosibirske ir Sverdlovske. Pavasar po amnestijos daug kriminalini kalini ijo laisv. Tai vis tie amnestuotieji rinkosi vl, nuteisti u naujus nusikaltimus. Daugelis gro nebe antr, o kelint kart, utat "nadzerateliai'' juos jau painojo. Nuved kamer. Baugu pasidar, kai pamaiau ir tas dvi, kurios nuo Sverdlovsko mane persekiojo. Ne juokais baiminaus, kai pamaiau aplink jas vis gauj toki. Tos dvi garsiai pasa kojo apie mano "nedorybes" ir grasino dabar atsikeryti. o diu, prie jau buvo visa gauja, o gynj-priirtoj sunku prisiaukti tokioj "darbymetj". Buvo keletas ir politini, visos baiminosi tos gaujos, nes priekab jos lengvai ras prie kiek vienos, nordamos apiplti. Tuoj susinabdjome ir susdome visos krvoje ant nar, nutarme geruoju nesileisti terorizuoti. Ms, t.y. politiniu buvome septynios, o j buvo, rodos, dvy lika. Buvo ir daugiau kameroje, bet jos tyljo, niekur nesidjo prie jokios grups. Buvo jau pavakar. Visos buvome ivargusios, norjome pasilsti, umigti. Turjau vatin antklod. Kriminalins pama t ir sak atiduoti joms, girdi, joms toji antklod reikalinga. Mes pasakme, kad ir mums reikalinga. Greit pasiklojome ir visos susdome ant jos. Atjo viena j atstov, kakokios bai sios ivaizdos, ir ultimatyviai pareikalavo antklods. Mes pasa kme, kad neduosime, tegu pasiima, jeigu turi teis. Atstov nujo atgal ir daugiau nebeatjo. Tik visos garsiai pldo mus, adjo umuti, pasmaugti, bet mes numanme, kad jos paios bijo, tik ieko bailesni. Ms tarpe buvo viena yd, "Tasso" (Maskvos informaci jos agentra) vertja angl kalbos. Saksi nuteista 10-iai me t. Atveta i Butyrkos kaljimo. Labai maloni moteris. Nepra tusi prie tokios publikos, ji labai baiminosi t kriminalini. Sa ksi nieko negailsianti, visk atiduosianti, kad tik neumut. T nakt jos mums nieko nedar. Rytojaus dien ijome pasivaikioti. Kas norjo, galjo neiti. T kriminalini viena kita pasiliko. Kai sugrome, "Tasso" vertja neberado dalies savo drabui. Ir kit daiktai buvo apkraustyti, bet maiau. Ma no medinis lagaminas buvo urakintas, atplti neturjo ranki. Laimei, po piet mus ived kit kamer, kur buvo visos po litins. Tos dvi mano persekiotojos irgi ia atjo, mat, ir jos "po litins" u "atkaz" nuo darbo; bet, neradusios daugiau toki 278

narsi, apsiramino, nieko niekam nebesak. Jas labai greit i ved. A dar likau kelioms dienoms. Kameros ia buvo nykios, be viesos, nes ant lang buvo udtos medins bdos (russ jas vadino "namordnikais" antsnukiais). Langai buvo dangstomi, kad kaliniai nieko nema tyt pro langus. U lang buvo aikt, aplink aikt, atrodo, bu vo visur keli aukt pastatai, nes i vis pusi auktai ir emai skardjo rkaujani vyr vriki balsai. Tas triukmas nutil davo tik nakt, dien atrod tikras pragaras. Turbt, toje aiktje buvo radijo ruporas, nes danai gird davom programas. Vien vakar, vos tik gavus vakarien, sriubos dubenl, igirdau nepaprast dalyk: graus sopranas, turbt Gasperian, giedojo Gounod "Av Maria". Pasigriebiau dubenl ir tekina atbgau prie lango, kad geriau girdiau, pasidjau ant palangs ir klausaus giesms. S uma sola (I proto ijo), suriko viena netoli val giusi sena rus. O man n sriuba neberpjo, sotinausi graia giesme, daug met negirdta, ir negaljau sivaizduoti, kad tai tikrov, ne sapnas, kad Maskvoje, dargi kalini "peresilkoje" girdime "Ave Maria". Galvojau, kad ia jau koks perversmas yra vyks, gal jau namo paleis, nebeteks Sibir grti, gal dl to ir vea. Dar labiau tikjau, kad vaiuoju Lietuv ir dar labiau diau giaus tomis vilties provaistmis, nors joki konkrei ini neturjau. Buvo spalio mnuo, tai susiradome savas tautietes ir suor ganizavome vakarais kalbti roani. Tiksliai nebeprisimenu, rodos, buvome keturios. Visose "peresilkose" rasdavau vien kit lietuv. Ir tremtiniai buvo veami kartu su kaliniais tuose paiuose traukiniuose ir laikomi kartu su kaliniais "peresilko se", tik, atvykus paskirt viet, jau j gyvenimo slygos bu vo skirtingos nuo kalini. Toki tremtini kelionje sutikau ke let. Kit neprisimenu nei vardo, nei pavards. Tik viena liko atmintyje tai Albina Petkeviit, kilus nuo Panevio. J sutikau traukinyje. ia, Maskvoje paskirstymo punkte, nedaug iuo metu tebuvo politini kalini: vienas kitas naujai nuteist, arba i stovykl veami vairiomis kryptimis. Daugumas buvo krimina liniai. Baisu bdavo ir pasivaikiojim ieiti, nors ir su ap sauga. ia pajutome Taryb valdios "gerum": juk ji mus, 279

kaip giesmje sakoma apie Dievo Apvaizd, "maitina, rdo ir daboja". Kartu su mumis buvo dvi jaunos vokiets i Berlyno. Ka dangi galjau susikalbti vokikai, tai ir sunekome. Pirmiausia klausimas kaliniui "kiek teistas"? Saksi gavusios po 10 met. Jos papasakojo, kad 1953 met vasar buvs sukilimas rytinia me, t.y. komunistiniame Berlyne. To sukilimo metu jos buvusios ten kaljime. Sukilliai apsup t kaljim. Tuos sukillius ap supusi rus kariuomen. Jos negaljusios visko matyti, kas ten aplink darsi. Kalini ivaduoti sukilliams nepasisek, bet i to puo, j manymu, vistiek buv naudos. Iki tol netek girdti, kad kas bt gav maesn bausm kaip 25 m. ir dar 10 met "be teisi". Po puo teismai suvelnj. J byloje buv nutei sim net po 8 ir po 5 metus. Jos savo "ervoncu" irgi buvo patenkintos, vis dar yra vilties atkentti, jeigu ir nuo "skam buio" iki "skambuio", kaip lageryje sakydavo, reikt at kalti, t.y. vis 10 met. Kartu su manim buvusios stovykloje vokiets visos turjo po 25 metus ir po 10 "be teisi". * iame paskirstymo punkte buvo krautuvl, kurioje turin ios pinig galjo nusipirkti io to valgomo: sviesto, duonos, saldaini. Bet maai tebuvo turini pas save pinig, nes, i kaljimo ieinant, paprastai atsinet arba atsist pinig ne atiduoda, duoda tik kvit. Nuvaiavus stovykl, pagal t kvit galima per virininkus reikalauti, kad paliktus pinigus atsist. Danai tie persiuntimai trunka po kelet mnesi arba met, o kartais ir visai tie pinigai dingsta. Jei kalinys neino, kad jam atsista pinig, ir nereikalauja, tai taip ir lieka. Man ivaiavus Sibir, mons neinodami pasiunt kaljim pinig. Man apie juos niekas neprane. Juos atsimiau i Lukiki kaljimo tik ijus laisv, kai grau Lietuv ir suinojau apie atsiun tim. * Grkime prie tos krautuvls. Viena ms kameros kalin ijo, inoma, priirtojo ly dima, krautuvl. Pareinant priirtojas apsiriko ir leido j perpildyt kriminalini kamer. Saksi apmirus i siaubo, kai daugyb plri vilgsni smigo menkai tesuvyniotas jos gl byje neamas grybes sviest, saldainius ir sausainius. Lai mei, priirtojas greit suprato apsiriks ir tuoj pat atrakino duris, ileido j nesuspt apgrobti. Mat, tos kriminalins, ma 280

nydamos, kad ji ilgiau pasiliks j kameroje, neskubjo griebti. Ms kameroje nebuvo toki, kurios ksintsi svetim turt, mes nelaukme n pavaiinimo, tik visos apstojome ir klausms pasakojimo apie t nuotyk. O ji vaizdiai nupasako jo, k maiusi per tas trumpas sekundes toje svetimoje kameroje. Maiusi baisi veid, plikai nuskust moter galv, matyt, dl parazit. Viena buvusi aais apaugusiu veidu, kitos buvusios panaios vyrus. Taip besiklausant ir vl pajutau dkingum Berijai, kad jis mus atskyr nuo t baisi moni, steigdamas politini speckontingent. Nors jis turjo tiksl pasunkinti ms dali, taiau ijo prieingai. Rodos, atuonias dienas teko praleisti Maskvos "peresilko je". Ir vl pakrov traukin, tok pat keleivin, kaip iki iol keliavome. Tik jau kalini buvo visai maai, dar maiau negu nuo Sverdlovsko iki Maskvos. Daugiausia j buvo iki Uralo, o Europos pus majo. Kur laik vaiavau viena visoje kup. Tylu, ramu buvo traukinyje, niekas neberk, nebekeik. Tiesiog atsigavau nuo to tempimo, kuris lydjo vis ligiolin kelion apie tris savaites. Kareiviai irgi ilsjosi: nebereikjo tramdyti rkiani ar be sibarani, nebereikjo saugoti, kad vienas kito nepasmaugt ar k kita nepadaryt, kad neisilaut, kad nepabgt. odiu, visiems atsileido nerv tampa. Jie valgsi pro langus, neku iavosi, suj po du, po tris. Kart ilsjausi isitiesusi ant suolo. Ties mano galva, u pinui tvoros stovjo du kareiviai ir nuoirdiai kalbjosi. Vie nas pasakojo savo ateities planus. Jau baigis karins tarnybos laik ir nesugalvojs, kur eiti ir k daryti. Gavs pasilym pasilikti kariuomenje ir toliau prie kalini saugojimo, bet nenors, perdaug pavojaus es paiam netekti laisvs. Pabgs tau koks "svolaius" ir atsissi kaljim dvi deimiai met. Galvoju, gal Pabaltj vaiuoti, bet ten drgnas klimatas, greit galima susigriebti tuberkulioz. Kit kart gal voju mokytis batsiuviu. Amatas neblogas, ir mokslas neilgas. Bet dirbsi artelje, atlyginimas nedidelis, neiksi puspadius nepakals be kvito (savo naudai), nutvers ir "atsissi" keliems metams. Geriausia, atrodo, grti savo kaimo kolchoz... Ar siu em, tursiu bob...

281

Rygos peresilkoje
Nuo Maskvos vis keli galvojau, kad vaiuoju Vilni, bet vliau sdo traukin ir atjo t pai kup jauna rusait, kuri saksi vaiuojanti Ryg. Nebloga buvo mergait dar visai jauna, saksi dirbus prie gelkeli. Sdus kaljim u praleidim neuplombuoto preki vagono. Nieko netrk, nieko nebuv pavogta, tik neapsiirjus, kad vagonas neuplombuo tas. Gavusi u tai penkis metus po kriminaliniu straipsniu. Privaiavome nepastam miest. Ji man sak, kad tai Ryga. ia mus ikrov ir dar ve maina. Ilaipino prie didelio mrinio namo, kuris tiltu buvo sujungtas su kitu namu. Tai buvo Rygos persiuntimo punktas. Negaljau suprasti, kodl mane atve ne Vilni, o Ryg. Abi su ta mergaite leido trylikt kamer. ia radome ke liolika moter. Jos buvo gerai apsirengusios, kai kurios raudon veids, matyt, neseniai i gero gyvenimo. I viso, jos atrod monikai. Ir kalbjo monikai, be keiksm ir barni. Apsi diaugiau, kad papuoliau geresni, padoresni moni grup ir miau pasakoti, kiek teko iksti baims kelionje dl t kriminalini recidivist, kurie, amnestijos paliesti, vl korpusais grta kaljimus ir lagerius u naujus nusikaltimus. Ypa daug pasakojau apie Maskvos siaubingai kaukiani, kaip vrini, "peresilk", apie baisi kriminalini ivaizd ir kt. Jos dmiai klaussi. Pagaliau viena m teisinti tuos reci divistus. Girdi, kas daryti tiems po amnestijos grusiems, jeigu jiems neduod niekur siregistruoti, nei buto, nei darbo, jiems nes kitos ieities tik vl eiti vogti ar plikauti. tai ir a sugrau kaljim u 3 klg. msos, siterp kita. Ir taip viena po kitos stojo u tuos kriminalinius recidivistus. Pasirodo, jos visos buvo tokios. Ne juokais isigandau, k jos dabar darys su manimi. Bet jos nieko nedar. Jos buvo latvs, ne russ. Jeigu taip Maskvoje biau pakalbjus kriminalini kameroje, tai, turbt, ir kaul bt reikj pasuolmis iekoti. Bet vistiek man buvo nesmagu, laukiau, kad kuo greiiau mane ivest pas politines. Bet nesulaukiau. Tai buvo tikrai 13-toji kamera nelaimingoji kamera. Latvs tarp savs kalbjosi latvikai, o su manimi ir su ta ruse rusikai. Daugelis rk. 282

Per kelias valandas apsipratau, nusiraminau, nes latvels buvo gana draugikos, visai nepyko ant mans u j "rass" i niekinim. O man buvo gera pamoka neduoti valios bobikam plepumui, ypa tarp nepastam moni. Taip ramiai, be joki skandal prajo trys dienos, ir mane vl paauk "s vieiami" su daiktais...

Vl Lukikiuose
Vl pakrov tok pat kalini traukin su visais jo priva lumais. Vl lauiau galv, kur mane vea, k su manimi darys. Viltys kovojo su neviltimi, spliojimai vijosi vienas kit, kol pagaliau pasijutau "juodos varnos" atgabenta Lukiki kal jim Vilniuje. Sis pastatas man buvo gerai pastamas, abejo ni nebuvo. Lipau ir vl kaip prie keturis metus tais geleiniais, ore ka baniais laiptais vir, tik daug sunkiau, nes buvau daugiau ivargusi ir isekusi, negu pirmais kaljimo metais, ir dar po ilgos, sunkios kelions ir didoku bagau. Lydjs mane jaunas priirtojas pam vien baga i rankos ir padjo uneti vir vis mat lietuvis. Pirmas toks vykis! Neprisimenu, kiek aukt teko kopti. Nesidomjau nieku, buvau susirpinus savo likimu, savo ateitimi. Kaljime buvo tyla, jautsi, kad jis nebra toks prigrstas, kaip prie 4 metus. inoma, tokiu tempu gabenant, jau didel dalis ms maos tautos buvo igabenta i savo krato. Atidav mane priirtojai moteriai, kuri turjo padaryti krat. Nustebau pamaiusi t pai rus, kuri vadinome "en ina". Ji mus vadino eninomis, todl ir jai davme t vard. Rusikai tai reikia "moteris". Ji taip pat paino mane ir suriko: Ue apiatj papala?! (Jau vl patekai?) Ne, atsakiau. Kaipgi, juk buvai ia prie kelis metus? Buvau ir tebesu be pertraukos, atsakiau. Ji giliai atsiduso ir nieko nebesak, matyt, suprato, kad politin, o su tokiais jiems nedera kalbtis. Matyt, ji galvojo, kad esu kriminalin, paleista po amnes tijos ir vl sugrusi, kaip tos latvs, neina naujais nuodmi bagaais.

283

Vilniaus peresilkoje
Turbt per apsirikim ia buvau atveta, nes po keli va land atsidriau Vilniaus paskirstymo punkte. ia patekau tie siai politini kamer. J buvo nedaug, gal maiau dvideimties, ir visos lietuvs. Dvi radau savo parapijietes emaites: Mari maits viena jauna, antra jos teta, kuri avjo emaitikas medines klumpes. Kitos buvo jaunos mergaits. Dvi buvo sese rys i t pai nam. Visos buvo po teismo, lauk igabenimo Sibir. Kai kurios saksi jau ilgiau ia bnanios, nes dabar transportai Sibir jo retai. Okupant siautjimas jo prie galo. Partizan veikimas buvo palautas. Daugelis uv kovose, kiti igabenti Sibir. Paskutiniai dar rankiojami i mik, kiti pa tys pasiduodavo, nebetek vilties ilikt. Daugelis nusiudydavo, matydami pateksi bolevikams. Taip pasakojo ia rastos ka lins. Kriminalini ia maai tebuvo. Lietuva ne kriminalist kratas. Utat ir ia viepatavo tyla, kaip ir Lukiki kaljime. Po vakariens visos susdome kalbti roani tai buvo kiekvieno vakaro programoje. Pasimeldme, pagiedojome. Man buvo daug veiklos: reikjo pasakoti kitoms apie Sibi r, stovyklas su visomis smulkmenomis, atsakyti gausius pa klausimus. Visoms rpjo bsimas gyvenimas u spygliuot vie l ir mirties zon. Rytojaus dien ijome pasivaikioti. Kasdien kaljimuose bdavo ivedami kaliniai pusvalandio pasivaikiojimui, u darytuose aptvaruose. Priirtojas rusas irjo t moter su medinmis klumpmis ir su ironija vadino mus "politikierkomis". Buvo dar t "politikierk" ir kitose kamerose, bet taip pat ne po daug. Kalbjoms, kad rusai ne i ms, bet patys i savs juokiasi. Vien dien atjo priirtojas ir prane, kad leidiama visoms parayti laik namus. Dav ir popieriaus, ir pietukus. Tik man neleido laiko rayti. O man nemaiau buvo aktualu duoti ini, kur esu, kad nieko nebesist j Sibir. I tos bdos mane igelbjo tos dvi sesuts, kuri nebe atsimenu nei vardo, nei pavards. Kadangi jos ra tuos pa ius namus, tai nebuvo reikalo rayti du laikus. Jos para vien, o kitos leidim pasil man. inoma, raiau ne savo var du, o tos mergaits, bet mano raysena buvo adresatui pasta ma. Laikas pasiek tiksl. Ne tik man i to buvo nauda, bet 284

Roantlis, dovanotas dviej sesui kalini Vilniaus peresilkoje, natralaus dydio.

ir kitiems ms bylos monms, t.y. visiems keturiems. Be to laiko vargu ms mons bt gav koki ini, kad esame grinti Lietuv. * Pailsjau ia kelet dien. Ramu ir miela buvo savo krate tarp sav moni, nors ir kaljime. ia nebuvo to viso rusiko komaro, barni, keiksm, mutyni, blevyzg, kurtinanio triukmo ir virijani jgas reikalavim. Dirbti ia nieko nerei kjo. Maistas pakankamas, nieko nedirbant, maiau reikia. Maitino, kaip ir visur kalinius, sriuba, koe, duona. 285

Bet neilgai teko ilstis. Vien dien vl gavau sakym pa siruoti "s vieiami", ir vl "pakrov" traukin. Vaiavau vi s par, neinodama nei kuria kryptimi vaiuoju, nei kur su stosiu, kur nuvaiuosiu. Kartu vaiavo keletas moter kriminalini kalini lietu vi. Viena buvo i emaitijos miestelio, kur gyveno viena mano draug. Paklausiau j, ar kartais nepasta tos mano draugs. Ji pasisak gerai pastanti. i vasar ji likusi nal, vyras u simus, vaiuodamas motociklu. Daugiau ji nieko apie juos neinojo. Tik 1956 m. suinojau apie juos visas naujienas. Tos draugs vyras buvo mokytojas vidurinje mokykloje. Kart j pasikviet ekistai Vilni ir norj padaryti nipu, bet jis grietai atsisaks. Netrukus buvs paalintas i darbo. Vliau gavs darb mike, kur turjo toli vaiuoti. Vaindavs motociklu. Pasitaik avarija, ir uvo mogus. Tai netiesiogin ekist auka. Ir kiek toki ir kitoki auk jie pasim!...

Klaipdos kaljime 1953 m. ruden


Pagaliau atvykau viet. Nustebau, painus Klaipd. Ji man inoma nuo pat gimnazijos laik. Danai ten bdavau. Atve Malk gatv. Neinojau, kad toje gatvje yra ka ljimas, juo labiau, n galv anksiau nebt atjusi mintis, kad jame teks pabti. Tai buvo raudonas mrinis namas, senas, vokiei statytas. I lauko aukti laiptai vos ulipau su ba gaais. Viduje tokios pat kameros, kaip ir kituose kaljimuose gelein lova, "para", maas stalelis vandens indui. Sd davau ant lovos. Kameroje buvau visai viena. Priirtoja buvo lietuv. Bu vau labai nuvargusi po kelions ir nesiprausus. Turjau ir ne vari rb. Radus vandens, miau skalbti smulkesnius daiktus, pamirus, kad kaljime neleidiama skalbti. Priirtoja atida r langel, paklaus pavard, vard, tvo vard ir pasak u raysianti karcerio bent 3 paras u skalbim. iaip taip atsipraiau, teisinausi neinojimu, sakiausi tik k atvykusi. Daugiau ir nebemginau skalbtis. Taip ir ibuvau viena toje kameroje por savaii, niekieno nekliudoma. Maist paduodavo per dur langel. Ryt ir vakare atei davo korpusiniai patikrinti, ar nepabgau; dienos metu ives 286

davo pusvaland pasivaikioti. Taip pat ryt ir vakare vesdavo tualeto kambar. Tai buvo visa dienos programa. Neprisimenu tiksliai, kada atvykau kaljim. Tai buvo spalio mnesio pabaiga ar lapkriio pradia. Prisimenu, kad por savaii isdjau viena, t.y. vadina moje karantino kameroje. I pradi buvau patenkinta tyla ir vienatve, nes buvau perdaug ivarginta to komaro lageriuose ir kelionje. Bet grei tai nusibodo ir toji kap tyla, nieko neveikimas ir varginanios mintys dl neinomos savo bkls. Kas kita bt, jei duot skai tyti knyg, bet man j nedav. Taip sdint per dienas, galima i proto isikraustyti. Ir ko tada neprigalvoji?! Kartais atrodo, kad geriau bt numirti, negu taip kankintis met metais. Kit kart koks menkniekis paadina dideles viltis ir imi diaugtis, kad esi dar gyva. Ir taip kas dien mintimis apkeliauji inomas ir neinomas vietas, aplankai pastamus, perkratai vis gyve nim, planuoji visokias galimybes, galvoji apie tardymus ir pla nuoji, kaip kokius klausimus atsakysi ir t.t. Jeigu bt gali myb ufiksuoti tas praplaukianias mintis, tikrai ieit domus veikalas, tik labai sujauktas, netvarkingas, nes mintis veja mint, okinja i vieno kratutinumo kit, chaotikai, be jokios tvarkos, kaip to V. Krvs rat vaiko Antanuko svaiiojimai. Po poros savaii kart popietje nuved mane ten pat ka ljime kakok kabinet pas tardytoj. Tardytojas rusas, pagyvens mogus, bet dar negalima pavadinti senu. Pasodino mane, padav kakok pas su L. Ramanausko nuotrauka ir uklaus, ar j pastu. Atsakiau, kad pastu, kad tai buvs ma no bendradarbis. Tada jis atsivert stor byl ir perskait i buvusi Vilniuje tardym kai kuriuos mano parodymus. Papra iau, kad duot man paiai pairti byl ir sitikinti, ar ten tikrai taip parayta, nes tie parodymai man pasirod svetimi ir netiksls. Kai kur vieno sakinio mintis prietarauja kito saki nio miniai. Argi galjau taip sakyti? Prisimenu, pasiraydavau po protokolais j neperskaiius, nes nemokjau rus kalbos. Tardytojai lietuviai patys perskaitydavo protokol, lietuvikai versdami. Matyt, jie ra, k norjo, o vert madaug tai, k buvau sakiusi. Kai papraiau tos bylos, tardytojas man padav. Perskai iau kelet sakini ir pareikiau, kad tie parodymai man ne pastami, kad taip negaljau sakyti, ir parodiau netikslumus. Tardytojas nustebo, kad moku rusikai skaityti. Pasakiau, kad 287

moku ir skaityti, ir rayti, ir kalbti. Tada jis m abejoti, gal geriau iandien netardyti, gal a nepasiruous. Bet a parei kiau, kad visada pasiruousi ir praiau tardyti, nes man vistiek, kada tardys. Bet jis vis viena norjo atidti tardym. Dar kart pakartojau, kad sutinku tuojau bti tardoma, bet jis pasak netardysis, atideds kitam kartui. Atved atgal kamer. Dabar jau inojau, dl ko mane ia partemp i Sibiro. Tikjausi sutikti ir kitus du ms bylos da lyvius, taip pat atvetus i Sibiro. Tik dar neaiku buvo, kodl mus atve Klaipd. Ir tik vliau suinojau, kad teisiamasis buvo paimtas emaitijoje, utat ir pateko kaljim Klaipdoje. Po keleto dien pakrov mane be daikt, kas reik, kad griu t pai kamer, "juod varn", ir nuve kakur. At ved kabinet, kur sdjo tas pats tardytojas, kuris mgino ten kaljime tardyti ir paskui tardym atidjo. Tai buvo rusas Kuzmin. kart jis buvo labai draugikas, velnus, visai kitaip kalbjo, negu pirm kart, nebevaidino jokio majestoto. Vis byl pradjo i pradios, nebevart, nebeskait tos senos bylos, o pats klausinjo ir visk ra, matyt, bijojo, kad nerasiau daugiau falsifikacij. Sil vertj, bet a atsisakiau, nes pa kankamai jauiaus stipri rus kalboje. Taip temptai prajo visa diena. Ryt atve vakare par ve atgal t pai kaljimo kamer. Nors ir neinojau, bet, turbt, neapsirikau, manydama, kad buvau nuveta Klaipdos "saugum". Netrukus buvau perkelta kit kamer, kurioje buvo trys merginos politins kalins. Viena buvo mano parapijiet kai miet Liucija aulyt. Tada jau kitaip pasijutau. Buvo su kuo pasikalbti, buvo ir ko kalbti. Jos visos jau buvo po teismo. Viena j Emilija Vaitkut buvo paimta i miko kartu su kitais partizanais, nuteista 25 metams. Antroji nuteista 10-iai met u patrijotikus laikus savo broliui, tarnaujaniam kariuo menj. Mat, kaimo mergait galvojo, kad laikai necenzruo jami. O cenzoriai, parink kelet jos laik, pasodino j po 10 punktu 58 straipsnio, kitaip sakant, u agitacij. Treioji buvo visai jauna mergait, nieko nesisak. Kart vakare atjo priirtojas rusas ir ikviet mus vir tuv bulvi skusti. Skutome bulves ir kalbjoms. Priirtojas buvo gana ple pus. Nebe jaunas mogus, gal apie 50 met. Atrod nedidelio isilavinimo. Neprisimenu detali vis ms kalb, tik inau, 288

kalbjome apie kolchozus ir kt. aktualijas. Jis, inoma, gyn sovietin sistem, o atremti teko man vienai, nes tos merginos daugiau tyljo, maai mokjo rusikai. Be to, jos dar tebebuvo aukiausioje baims stadijoje, o a jau buvau "senas vilkas" su didesniu patyrimu ir drsa. Tarp kitko, jis m tvirtinti, kad pas mus, t.y. Lietuvoje, buvusios "klass", didel nelygyb pilieiams. tai atsakiau, kad joki: klasi pas mus nebuvo, vis piliei buvo lygios tei ss, visi turjo teis mokytis, dirbti, sigyti turt, ir t.t. Kai pa sakiau, kad pas juos yra "klass", tai jis papra paaikinti, kokios tos "klass". Pirmiausia, kalini klas milijonai, antroji, tremtini klas irgi milijonai, treioji laisvj klas, paaikinau. Faktinai, dar yra ketvirtoji partini klas, bet tos nebe drsau pasakyti, pastebjus "rgi" fizionomij, pabijojau, kad neskst. Gino kartyje staiga priirtojas nutilo ir m kreipti kalb kit pus. Pradjo pasakoti, kad tas lupynas jis surink sis ir neis namo, nes mona auginanti pariuk bulvi lupynos ess jam geras maistas. Dar mginau j grinti prie politikos, bet jis lyg negirdjo. Kai parjome kamer, mergai ts prisimin apie tai, jos nesuprato, kodl jis taip staiga nu tilo. O a, tikiuosi, nesuklydau, manydama, kad jis tai padar dl atsargumo. Mano drsa jam galjo sukelti tarim, nes ia me krate drsa paprastai pasiymi visoki nipai, provokato riai. Tokiems negresia straipsnis u agitacij, "tvyns labui" jie gali kalbti ir prie j. Kadangi jau turjau beveik penki met sta ekist naguose, tai, jo manymu, priklausiau prie toki, su kuriais "atsarga gdos nedaro". ia dar nebuvo joki simptom viltims, kad reimas keis tsi. Rusijoje po truput reiksi tampos atoslgis, bet irgi labai ltai. Prie ivaiuojant, teko matyti stovykloje laikrat su pa veiksliuku, kuriame pavaizduotas nipas, liauiojs palangje tikslu pasiklausyti, k kalba viduje esantieji. Prie paveikslo buvo eilratis, smerkis visokio plauko idavikus, nipus. Ta iau daugiau tokio laikraio matyti neteko. O reimas velnjo labai neymiai. Vien vakar, jau sutemus, atsidar ms kameros durys ir jo kakokia "katiua", rusika vatine apsivlikus. Greit pa inau, kad tai mano bendrabylinink Maryt Geait-Budraitie n. Ji paino mane, taiau abi kaip sustingusios stovjome vie
289

na prie kit nejuddamos, vietoje to, kad pultume ir apsikabin tume po keli met nesimatymo. Juk buvome kartu aretuotos i t pai nam. Abi jau buvome "mokytos", inojome, kad u dur stovi seklys ir pro akut duryse iri, stebi, kas darosi kameroje, naujai vieniai jus. Jeigu mes pasirodysime pas tamos, dargi pademonstruosime sentimentus, tai mus tuojau i skirs, o to mes abi nenorjome. Nors vien nakt norjome pa bti arti, kad galtume bent apie byl pasikalbti. A jau bu vau tardyta, o ji tik dabar atvaiavo i tolimosios Kolymos Magadano. Kaip isiskyrme, iveant 1949 metais, taip ir nieko neinojome viena apie kit, nes laik rayti i stovyklos sto vykl nebuvo leidiama. Paprastai, bendros bylos asmenys t pai kamer ne suleidiami, tardytojai tuo pasirpina. ia, matyt, vyko mums naudingas neapsiirjimas, t vliau pasak ir pats tardytojas. Galvojome, ryt jie tikrai apsiirs ir mudvi iskirs, utat skubjome kalbtis, nors naujok buvo labai nuvargusi. Ryt vl abi kalbjoms, pasakojoms visus pergyvenimus per t nesimatymo laik. Tem daugyb, o reikia skubti, nes kiekvie nu momentu gali mus iskirti. Taiau t pirm dien neiskyr. Kit dien vl laukme skyryb, bet ir vl nesulaukme. Ir taip prabuvome kartu itisas dvi savaites, iki iveant "saugum". Daug ko domaus ji papasakojo. Nelengva dalia teko jai, reikia manyti, sunkesn u manj, nes Kolymos klimatas labai iaurus. ten ve stipresnius, pajgesnius, jaunesnius mones, ir tai daug j ten uvo arba neteko sveikatos, liko invalidais. Ne be pagrindo rusai deklamuoja: Kolyma, Kolyma udnaja planeta. Dvienadcatj miesiacov zima, a ostaljnoje lieto. (Kolyma, Kolyma nuostabi planeta, dvylika mnesi iema, o kas lieka vasara). Tek jai ir mik kirsti, ir metal rinkti po visokias duobes ir pakriauius, kur labai pavojinga vaikioti, ir stogus dengti, ir dar kitoki darb. Atvaiavusi dabar traukiniu nuo Chabarovsko, o iki Cha barovsko tek skristi lktuvu. Kelias savaites ibuvusi kelionje. Dabar neabejojome, kad bus atgabentas ir treiasis ms bylos dalyvis 25-nis. Jis buvo laikomas toje paioje Taieto '"trasoje", kur ir man teko prabti. Ir kam tas moni varginimas tokioje "Vilko ir riuko" by loje? Argi jie be ms negali nuteisti, argi jie neino apie j to 290

paties k inojo apie mus visus? Pagaliau ir jis pats neusigins to, kas apie j inoma. I visko prasi ivada, kad teismai, tar dytojai yra pritrk darbo, o kito imtis nenori, tai ir atkeldinja visokias senas bylas pasipinigavimo tikslais, juk u kiekvien tardym valand jiems moka. Nuostabiausia tai tos Maryts atgabenimas i tokios to lybs, ir dar iemos metu. Kolym geleinkelio nra; sako, tie siamas, bet dar negreit traukiniai vaiuos. Vasaros metu susi siekimas vyksta laivais i Chabarovsko srities per Ochotsko jr. iem toji jra ula, laivai nebegali plaukioti, tada susi siekimas vyksta lktuvais kito kelio nra. Ir itoks vargo ke lias dl tokios bylos! Mat, "vilkas", sdamas "riuk", nori tam pateisinimo, ieko "riuko" nusikaltim. Na, inoma, ir randa. * Vien dien atne man maisto siuntin. Duts (medins) man, inoma, nedav, bet pamaiau ant jos Vilniaus paskirsty mo punkto adres. I paskirstymo punkto siuntin persiunt ia. Supratau, kad gautas mano laikas, kur paraiau paskirs tymo punke, kai viena sesui perleido man savo limit. Dieve, duok joms sveikat ir laisv kuo greiiau, jos padar didel paslaug ne tik man, bet ir kitiems ms bylos dalyviams. Ma nau, kad mons supras, kad visi dabar esame Lietuvoje, o ne Sibire. Dvi savaites pabuvome abi kartu su Maryte. Isikalbjome iki soiai, susiplanavome, k sakysime tardymuose, pasiruo me viskam. Jai buvo naudinga mano "mokykla", nes a jau bu vau itisos dienos tardym prajus ir su visu reikalu susipai nus, utat daug ko galjau j pamokyti. Kiekvien dien laukme, kad mus iskirs. Keista buvo, kad tos paios bylos asmenys prie tardym laikomi toje pa ioje kameroje. I patyrimo inojome, kad taip nebna. Vien dien mus abi paauk "s vieiami". Kentme ne rim, kur mus nuve. Susodino "juod varn" ir ve, kaip ka tes maie. Pagaliau atve, ilaipino, ved kakok nam, laukiamj kambar ir udar abi kartu specialiai kaliniams ma kamer, vad. spint. Greta udarytas prunkt, kosjo kakoks vyras, matyt, norjo atkreipti ms dmes. Mes paty lomis kalbjoms. Maryt tar, kad ia gali bti ms 25-nis. Pradjome ir mes garsiau kalbtis, belsti, kalenti morzs abc le ir suinojome, kad tai tikrai jis. Pagaliau kertje radome ply
291

el, pro kur galjome iaip taip susikalbti pusiau nabdom. Jis mums dav ioki toki nurodym, kiek ko galime sakyti, kad neapsunkintume kaltininkui gynimosi; aiku, jis turjo k nors prisipainti, o mes neinome, k jis yra pasisaks. Utat bi jojome pasakyti k nors nauja. Po tiek met mes galjome bti "umir" visk ms kalts buvo padarytos 1946-47 metais, o dabar jau 1953-j paskutinis mnuo. Netrukus ived i t bdeli mus visus tris i karto. Kai sustojome asloje, 25-nis padav rank Marytei ir tuojau ties rank sveikintis su manim, bet virininkas uriko ir nutrauk pasisveikinim. Mus nuved ir udar kaljimo kameras po vien. Tai buvo, kaip spjom, "saugumo" kaljimas. Ilgokai ia mans netard. Dav skaityti knyg, o man tik to ir tereikjo. Pati pirmoji gauta knyga buvo rus raytojo Ka tajevo "Ivanas Rstusis". Tai buvo naujai ileista lietuvi kal boje verstin labai domi knyga. Skaiiau su dideliu dmesiu, sustodama prie gausi smoj ir stiliaus puomen. Buvo labai juoking viet. Juokdavaus, kvatodavau net balsu. Kaip turjau atrodyti tiems priirtojams, kurie nuolatos krebdeno "volio k" dur akut, irdami, k veikiu. Kain, ar jie nepagal vojo, kad pradedu kvailioti, kai imdavau juoktis iki aar? Ne prisimenu, kiek teko ibti toje komeroje, iki paauk tardym. Vienatv mans nebaugina, kai turiu knyg. Prie visko mogus pripranti, nebe pirm kart vienutje. Dienos ir kaljime greit bga. Tik prie sunkaus nepakeliamo darbo diena prailgsta. Kai pagalvodavau apie stovykloje praleistas sunkias, iaurias dienas, sunkius, jgas virijanius darbus, kareivi riksm ir keiksmus, barak "ablavas", kratas, "pravierkas" lauke svili naniuose speiguose dabartin mano padtis "saugumo" ka ljimo vienutje atrod tikra palaima. Gerai, kad ir atve, pailssiu, atsigausiu. Ir tikrai per kelias savaites pasitaisiau, nors maistas maai skyrsi nuo stovyklos maisto, ta pati kruop sriuba, ko, 27 gramai cukraus, kokia uvel, juoda kava ir visas pagrindas duona. Tiesa, siuntinys daug padeda, o jau j buvau gavusi. Rodos, ioje vienutje praleidau ir Kald ventes. Vargu ar inojau, kada jos buvo. Dat tik tada suinai, kai pakvieia tardym. ia tard maai. Vien kart pakviet tardym, dav "akistat" su tja Maryte. Tardytojas jau buvo nebe Kuzminas, bet kitas, taip pat rusas Okuniovas. t klausinjo j ir mane, lyg nordamas 292

igirsti kak nauja, negirdta, o mudvi tik juokms i tos "akistatos". Pagaliau Maryt nebeikent ir pasak: A nebegaliu ilgiau veidmainiauti, juk mes jau dvi sa vaites "akistatavome", ko js dar i ms tikits?! Tardytojas ipt akis nustebs: Tai js vienoje kameroje buvote? Taip, atsakme abi. Tada jis pagalvojo ir sako: Tiesa, juk a ir nebuvau spjs... Paprastai "akistatos" duodamos tam, kad tardomieji vienas kit kompromituot, priverst daugiau pasakyti, uvest ant ke lio naujus faktus. Kada jie pasimat ir susitar, sunku juos besugauti, tardymai bna neskmingi. Taip buvo ir ia. Reikia pasakyti, kad dabar tardymai buvo tik paprastas pasikalbjimas. I pat pradi, vos tik atjus, pasil vertj. Atsisakiau, nes mokjau pakankamai pati rus kalbos, taip pat ir mano draug. Bet vertjas vistiek atsisdo prie stalo ir vis laik sdjo, nors ms ir nepageidaujamas. Galimas dalykas, kad girdtas gandas buvo teisingas, es tardytojas nebeturs teiss tardyti vienas. Bet Kuzminas mane tard vienas, o ia per prievart bruka nereikaling vertj. Gal tam vertjui reikjo udirbti? Taip ir liko neaiku. Mudviem su Maryte "beakistataujant", atved ir pat kalti nink, mokytoj L. Ramanausk. Su juo nieko nebuvome susi tarusios, utat kiekvien od tarme atsargiai, daugiau dav me kalbti jam paiam. Mes tik paliudijome, kad jis priklaus ms pogrindio grupei ir daugiau nieko, nes bijojome jam "su maiyti kortas", neinodamos, k jis yra prisipains. Dabar tardytojas ra tai, kas k pasak. Pats nediktavo "parodym", kaip 1949 metais, nebebaugino jokiomis priemon mis, nei adatomis panages, nei kiriais skersu delnu sprand, nei elektros kdmis. Kiek pasakme, tiek uteko. Kart tar dytojas m kak nebt tvirtinti ir norjo, kad pritariau. Jeigu jums reikia, a pasiraysiu, juk vis tas pats, ar bu vo, ar nebuvo. Moje dielo malenkoje, pasakiau. Tada jis nukrat rankas: Niet, niet, niet. (Ne, ne, ne). Kit kart vl pasak: Sakykite, kas negerai, kas netiesa, kad paskiau nesaky tumte, kad tardytojas buvo blogas! 293

Mums buvo nuostabu, nuo kada jau jie pabgo bti blo gais? Anksiau, per pirmuosius tardymus (1949 m.), jie bijojo bti gerais, nes u tai jiems grs patiems likti apkaltintais. I viso, dabar jautsi kita atmosfera, tik neinia, ar tai buvo visur, ar gal ia mons skirtingi. Sunku buvo suinoti, taiau tardymai buvo nebe baiss, panas draugikus pasikalb jimus. Kaltinamajam rpjo, kiek met bausms jam gresia, jis stengsi igauti ta prasme ini. Tarp kitko jis apie tai uklaus tardytoj. Tas atsak, kad gausis t pat, k ir kiti bylininkai, t.y. 10 met. Bet a vistiek deimties met nesdsiu, pasak jis. inoma, nesdsi, patvirtinau. A to, a to? (o kas, o kas), prioko prie mans tardy tojas. Dirbsi, o ne sdsi! Kas duos stovykloje sdti? at sakiau. ... pravokt nusivyls tardytojas, matyt, tikjosi igirsis, kad greit ateis amerikonai. Jie mums danai prikaiiodavo, kad mes amerikon laukiam. inoma, ir laukme, nes neinojome padties, tokiame maie sukiti, i niekur joki ini negaudami. O rusai puikiai inojo, kad amerikieiai jiems nepavojingi, tik naudojosi proga prikibti prie savo auk ir kuo daugiau apkaltinti. Labai norjau gauti "akistat" su tuo ms 25-niu. Praiau tardytoj, kad j atvest, bet tas atsisak. Anas buvo u mus gudresnis, utat jie bijojo ms pasimatymo, kad tas kaip nors ms ko nepamokyt. Tardytojas t pai klaid padar ir dl jo, nespdamas priirtojo. Tas atved ir leido t 25-n prie kaltinamojo t pai kamer. Tas susitikimas buvo jiems naudingas, nors ir nieko nenulm. Tik ryt, apsiirj, juos perskyr. Bendrai pamus, tas neturjo reikms, nes jam sprendimas jau buvo seniai paraytas. Baigiant tardym, mums leido pasisakyti pageidavimus, norus. Maryt pra pasimatymo su vyru, tvais ir broliais. O man nebuvo ko prayti, sakiausi nieko nenorinti, joki gimini neturinti. Tardytojas patemp u mano ratuoto megztinio ran kovs jis mat, kad tai ne stovyklos rbas ir paklaus, kur gautas.
294

Stovykloje nusimezgiau pati. Buvau i seno persimezgus. Pairjo odines liures ir vl klausia, i kur jas gavau. Stovykloje pasiuvo batsiuv, atsakiau. Pagaliau uklaus, kas atsiunt man siuntin, kur ia ga vau. Neskubjau atsakyti, galvojau sakyti, kad "pusbrolis", nes gimins elpjai bdavo pateisinami, o svetimi apkaltinami, kaip "bandit rmjai". Baugu buvo, kad nepakenkiau ge ram mogi. T siuntin buvo siunts kaimynas, jis vis laik manimi rpinosi. Nesulaukdamas greito atsakymo, tardytojas sako: Navierno "pusbrolis"? (Turbt "pusbrolis"). Niet, sosed (Ne, kaimynas), atsakiau, nes gda buvo besakyti, kai "avansu" atsptas projektuojamas melas. Kaip bus, taip, gal jau nieko tam mogui nedarys. Taip ir baigsi tardymai. Netrukus mus vl ive i "saugumo" kaljimo Malk g-vs kaljim. Abi su Maryte suleido t pai kamer, nes buvau praiusi tardytojo. Dar dvi tos paios merginos buvo kartu su mumis kameroje. Jauniausioji buvo ivesta. Po keli dien Maryt iauk pasi matym su vyru, tvu ir jauniausiu broliu. Kiti du broliai buvo Sibire. Motina nesveikavo. Tvas sak, kad labai norjusi va iuoti pasimatym, bet namikiai atkalbj, kad nepakenkt sveikatai, nes tokie pasimatymai daugeliui yra sunkiai pergy venami. Toji pasimatym vieta tai tikra "aar pakaln". Taip motinai ir nebeteko pamatyti dukrels, nes ji mir, Marytei dar negrus i Sibiro po antrojo iveimo. Po pasimatymo Marytei atne siuntin. Netrukus paauk ir mane prie dur langelio siuntinio atsiimti. Maryts motinl ir mans neumiro. Tik tas nabagas kaltinamasis buvo vis umirtas. Jo vienintelis brolis ir motina buvo Sibire. Brolis nu teistas 10-iai met, o motina 8-iems metams. 25-nis gavo pasimatym su broliu. Visk suinojau vliau. * Klaipdos kaljime ibuvome iki gegus mnesio. Kalji mo gyvenimas buvo toks pat, kaip ir 1949 m. Lukiki kaljime, ta pati tvarka, drausm. Negalima buvo pro lang irti, nei sien barkinti. Kalini buvo nebedaug, utat priirtojai ga ljo juos lengviau saugoti. Kart ms Liuc barkino sien Morzs abcle, ir j suiupo. Ura 5 paras karcerio. Parjo 295

nabag nusikamavusi, nusiverkusi, net gaila buvo irti. Bau gu buvo klausyti, kai papasakojo. Valgyti dav tik duonos 300 gr. dienai ir vandens. Jos drabuius einant nuvilko ir aprd siaubingai nevariom vatinm kelnm ir imtasile vatine. Tie drabuiai buvo daugel met ia naudojami, jau dvok nuo ne varumo, niekada neskalbti. Neileido n nusiprausti, parjo murzina nuo aar. Negaliu beprisiminti kit slyg, bet jau parjo, varg, kaip peklaknygs "dia i ysiaus". Visos pa sidarme geresns, taikms prie drausms, kad netekt eiti karcer. Nebeirdavome pro lang nei kakok, lede alus, laiv, nei auktus kranus, kilnojanius kakokius krovinius, odiu, vienos nelaim apramino mus visas. * Retkariais bdavo kratos, ivartydavo visus ms daiktus, drabuius. Kart per toki krat taip "imsinjo" mano iemin palaik apsiaust, kad surado kuone visus silse susitus duo ninius roantlius ir kryelius. Nerado tik paties pirmojo, mano darbo, kur buvau atsiveus i Lukiki kaljimo, ir dar vieno labai mayio, kur tos dvi sesuts man padovanojo Vilniaus paskirstymo punkte. Turjau kelet stovykloje daryt, tuos at rado ir visk sumet "para". Dar prie progos paklaus: Kaip js manote, ar Dievas yra? Kas tiki, tam yra, kas netiki, tam nra, atsak Maryt. Priirtojas, kuris krt, buvo lietuvis. Jis inojo, kad esa me i Sibiro atvetos. Prie progos paklaus: O kaip ten Sibire, ar gerai buvo? Labai gerai, atsakiau, jau greit u bausm Lietu v ve. Nepatiko jam tokie "mandrs" ms atsakymai, toliau kr t tyldamas. Ir gerai dar, nes daugiau kalbdamas bt susi lauks i ms dar "mandresni" replik. Pikta buvo u tok iaur krtim. Tas mano apsiaustas daug krat buvo praleids, ir niekas nebuvo taip jo idarks, kaip tas. Papasakojau kitoms, kaip Lukiki kaljime toji "enina" rus rado tok duonin roantl ir nusvied mums ant nar: Vazmite svoj Jzus. (Imkite savo Jz). Ji neniekino toki daikt, ji gal netikinti buvo, ir tikrai ne katalik, bet ji pagerb religijos simbol, paventint ms kaniomis. O tas tikriausiai katalikas, banyioje kriktytas, taip niekingai elgsi. * 296

Kai i Saugumo atvykome, vl kaljim patekome labai nevari kamer. Paprastai kart savaitje gaudavome kibir su vandeniu ir skuduru apsivarinti kamer. Mes visos keturios kibome darb, nuplovme, nuveitme kaip galdamos visus baldus ir grindis. Kamera net viesesn pasidar. Vos viena, kita diena prajo, mus ived kit kamer, vl nevari. Ir vl veitme visus paalius, dirbome, kaip pasamdytos, vl apsi varinome ir jau patenkintos sdime. Bet ir vl neilgai. Po ke li dien ir vl veda mus kitur, vl nevari kamer. kart ne tik visi paaliai buvo murzini, bet ir oras dvok kakokiu biauriu tabaku, kad net bloga darsi; matyt, vyr bta, jie ir dyki bdami tingi apsivarinti. Ms valdia, pamat, kad mes norime variau gyventi, panoro mus inaudoti kaljimo apvarinimui. Taip ir valme kamer po kameros. Labai nepykome, nes darbas trumpina nuobodias valandas, o pajudjimas eina sveikat. ^ Balandio mnes atm i ms po antr antklod, mat, jau skaitosi vasaros metas, ilta. Bet pajryje, kaip ir visada ir visur, pavasaris bna ilgai altas, o rudo ilgas ir iltas. Nuo jros pt alti vjai. Kamer nebekreno, ir mums buvo alta miegoti. Usikloti apsiaust ar kok kit rb buvo draudiama. Nebetverdamos aliu, paprame "korpusin" priirtoj, t.y. vyresn, kad leist mums vir antklods usikloti apsiaustus ar vatines. Tas grietai udraud, grasino karceriu. Po viena ant klode ir dar idvta, ne vilnone, mes styrome nuo alio. Vl aukms t korpusin, prame, kad leist usikloti rbais, bet jis visvien neleido. Lietuvis, mat, buvo, tai ir bailys, rus pri grasintas dl savo "kailio" dreba. Rusai panaiais atvejais b na sukalbamesni, nes jie yra viepaiai, itikimi ir patikimi, maiau kontroliuojami. Sugalvojome apgaul: apsiaustus ir vatines usiklojome po antklode; kai nemat, nieko ir nebesak. Rytojaus dien per patikrinim prame virinink rus, kad leist usikloti apsiaustais. Tas be joki ceremonij pasak: "Klokits". Tada jau nebereikjo kloti po antklode. Taip tame Klaipdos kaljime kartu su "saugume" ibtu laiku prajo apie pus met.

297

Vl Lukiki kaljime
Gegus mnes abi ikviet "s vieiami". Neabejojome, kad kartu su mumis vaiavo ir tie du vyrai i ms bylos. At ve Lukiki kaljim. Netrukus buvome iauktos teism, kitaip sakant, "teismo komedij", kaip liudininks. Paliudijo me, kad kaltinamasis priklaus pogrindio grupei, o daugiau nieko nesakme. Niekas daugiau i ms ir nereikalavo. Ir jo kios reikms tas ms liudijimas neturjo. I anksto inojome, kad, nordami pasirodyti teisingi, duos ir jam t pai bausm, kaip ir mums. Siek tiek jam sunkino reikal beveik penki me t slapstymasis, kai mus aretavo. Bet jis pasiteisino tuo, kad neinojs ess iekomas, nes buvo anksiau pakeits gyvena mj viet. U bgim nuo "pelnytos bausms" paprastai duo davo 3 metus kaljimo. kart uteko 10 met be to priedo. I viso tai buvo "Viel Lrm um Nichts" (daug triukmo dl nieko). Mums buvo gaila to viso vargo dl niek, nors labai ne sigailjome, nes kaljime, be darbo sdint, mogus taip nesi amortizuoji, kaip stovyklose prie sunki darb. Per t Lietuvoje ibt laik mes atsigavome, sustiprjome, galjome toliau ksti naujus nualinimus, vl iveti. * Tuojau po teismo Maryt buvo ikviets kakoks advokatas; mat, jos vyras djo pastangas ikelti bylos perirjim. Daug kas ta nauja galimybe pasinaudojo, ypa vliau. Taiau jai nebuvo lemta nieko laimti, teko vl grti Sibir. Po teismo vl mus atve Lukiki kaljim, kur ibuvome iki pat vlyvo rudens. Lukiki kaljime daug kas buvo pasikeit. Pirmiausia maiau bebuvo kalini. Nedidelse kamerose, kurios buvo va dinamos vienutmis, besdjome po 3-4 moteris, kai kada dar maiau. Vietoje nar buvo dviaukts geleins lovos, spy ruokliniais dugnais, nebebuvo taip kieta miegoti, kaip ant len tini nar. T lov buvo kiekvienoje kameroje po dvi, t.y. ke turios vietos. Daugiau kamer nebegalima patalpinti. Maistas ir reimas buvo tas pats. Diaugms, kad dav skaityti knyg. Daugiausia imdavo me senj carini rus raytoj veikalus. Daug j perskai iau ir supratau, kokia vertinga buvo rus prierevoliucin li teratra. K jie turi dabar? Kur jie padjo vis savo inteligenti jos ainij? Siaubinga buvo pagalvoti, kokius milinikus kult 298

ros lobius praud toji revoliucija, ir dabar vis laik udo. Jei tik kas nors ten pasirodo su laisvesne, teisingesne mintimi, tuo jau udaromas, jei ne kaljim, tai psichiatrin ligonin. * Ilgokai su mumis kameroje ibuvo viena neseniai nuteista partizan. Ji buvo madaug prie metus paimta i "bunkerio" mike kartu su kitais partizanais. J tarpe buvs ir kapitonas Jonas emaitis. Vyrai nuteisti mirties bausme, o toji moteris nuteista 10-iai met Sibiro konclagerius. Ji per tardymus ir teisme sakius, kad ijus mik i meils vienam partizan, utat gavo ma esn bausm. Girtam ir simyljusiam komunistinis kodeksas bna atlaidesnis. Vargas tam, kuris toki "koziri" neturi. Tiem vyram, kaip vliau suinojau, t pat 1954-t met ruden, lapkriio mn. 23 d. vykdyta mirties bausm suaudant. Taip uvo kpt. Jonas emaitis, Vitas Palubeckis ir kt. Paymtina, kad kpt. J. emaitis per tardymus ir teisme kietai laiksi, nesitaikst, joki maloni nepra ir nesitikjo. Teisme liudininkus-ekistus vadino provokatoriais ir visk kal bjo nesivarydamas. Kiti mgin teisintis, bet, inoma, tas nie ko negelbjo. domi vyki toji moteris papasakojo i partizan gyveni mo ir kov. Pasakojo, kad j "bunker"-slptuv surad ekis tai pro ang leid nuoding duj. Apsinuodijusius, be smons kabliais ivilk i slptuvs ir atgaivin, kad turt k tardyti ir suaudyti. Jei ne tas apnuodijimas, buvs vis susitarimas nusiudyti, gyviem nepasiduoti. Dabar jau maai partizan bebuvo lik, beveik visai inai kinti. Likusieji nebekovojo, tik slapstsi. Uklupti bevelij geriau ti, negu pasiduoti, nes vistiek mirties bausm. Taigi gavome ini, kad partizaninis karas Lietuvoje bai giasi. Prajs II pas. karas ir deimtis met kov prie beato dairikai iaur okupant sunaikino ms taut fizikai ir mo raliai. Su frontu rusams grtant, daug ms tautiei pasitrau k liepsnojanius Vakarus. Neinojome, koks j likimas. Di del tautos dalis atsidr Sibire, daug uvo ir dar sta savam krate. Likusieji buvo suaudytom sielom, nebe mons, o tikri vergai, pilni baims ir netikrumo, uguiti dl duonos ksnio, daugelis netek savo artimj, visi atsidr didiausiame skur de dl krato sunaikinimo ir naujos tvarkos absurdikumo.
299

Privats kiai jau visur buvo panaikinti, em sukolchozin ta, t.y. paimta valstybs inion, sudaryti didiuliai dvarai, po kelis tkstanius hektar. emdirbiai paversti baudiauninkais. Jiems paliktos gyvenviets su 60 ar ems. Tai tiek ems, kad "geras uva atguls uodega uklot", kaip pasakyta Pokos "Muike". Taigi ia kaljime daug ko suinojome apie Lietuv, bet jos beveik nematme, nes per lang irti buvo udrausta. Ve daugiausia "juodomis varnomis" arba traukiniais, kur taip pat nieko negalima pamatyti. Labai norjome suinoti apie tuos ms du bendrabylinin kus, bet j niekur nematme, negirdjome; n skardi kalji mo sien niekas Morze nepabeld, nieko neinojome, ar jie ia yra, ar jau ne. Su tuo 25-niu taip ir neteko pasikalbti daugiau, tik tame "saugumo" koridoriuje Klaipdoje. O bt buv domu pasikalbti, jis daug inojo, jo supratimas buvo auktesnis u ms trij, utat bausms laikas daug ilgesnis. Prisimenu, tar dytojas sak: Da, on interesnuij elovek"... Taip, jis domus mogus. Su juo galima per nakt kalbti ir nenusibosta. Matyt, jie ir kalbjo su juo per naktis. Vliau suinojau, kad jis su jais buvs atviras ir tiesus. Jis pasaks tardytojui, kad kalbsis atvirai be joki ukulisi, be slapstymosi, nes jam duota 25 metai, jis vistiek j nepajgsis ibti, jam nes vilties grti laisv, nes ir reikalo ko nors tiktis ar ko nors bijoti. Taiau jis mans, kad tardytojas ess dentelmenas, ir jam u atvirum nedarysis nemalonum. Ir taip ikalbjs, argumentuodamas visas j sistemos netobulybes ir neteisybes ms atvilgiu, taip pat ir apie ms ipst byl, dl kurios mus be reikalo tiek kamuoja. Tardytojui, inoma, buvo domu igirsti tai, ko jis nebuvo prats girdti, nes daugumas kalini nebdavo atviri, stengda vosi apsimesti nesuprantaniais, neinaniais, negalvojaniais, apsirikusiais, suklaidintais, priverstais k prie valdi veikti, ir panaiai. Utat jiems buvo domu turti "kitokio plauko v rel". Prie Stalino, inoma, ir jis negaljo bti toks atviras, bt nukentjs. Kart ia, Lukiki kaljime, mus ved pirt. Priirtojas buvo rusas. Prie pirties reikjo iek tiek palaukti. Priirtojas, pasiirjs mus, m prikaiioti mums, kad mes blogai pasi elgusios, utat dabar turinios kentti, girdi, mes pardavusios 300

gyvenim u kapeik. "Prodali iznj za kapeik" reikia, be prasmikai sunaikinome savo gyvenim. Tada viena i ms atsak: Takaja iznj i kapeiki nedastojna. (Toks gyvenimas n kapeikos nevertas). Priirtojas nepatenkintas nutilo. Kai sugrome kamer, kita m prikaiioti tai, kuri atsak priirtojui, kad nereikj taip sakyti, kad reikj jau pasimokyti. Bet toji nenusileido, saksi neturinti ko mokytis, tegul jie i ms pasimoko, kaip savo krat mylti. Galima es kaljime bti laisvu ir laisvje vergauti. Ilgai bebnant Lukiki kaljime, ujo ir man noras gauti kok nors pasimatym. Visos mano kameros draugs buvo pasi matymus gavusios. Bet a neturjau joki artim gimini. Tada mginau prayti pasimatymo su kaimynu, kuris buvo mano ga liotinis, jam buvo atiduotas mano menkas turtas baldai ir r bai, mat, buvau nuteista "be turto konfiskacijos". Kaip vliau suinojau, buv atvyk pasiuntiniai to mano turto apirti, bet, inoma, pamat, kad i tokio turto "daugiau bdos, negu nau dos", nenordami vargo, nuteis be konfiskacijos. Po pustrei met t "turt atidav galiotiniui. Baldus sof, lov, stal ir ind spintel buvo nusive rajon Vilkavik ir gerai apdvj. Pasimatym gavau. T mog ikviet i provincijos. Kal bjoms per dvi viel tvoras, tarp kuri buvo gerokas tarpas. Priirtojai stovjo i abiej pusi ir sek mus. Tokiu atveju ir kalbti beveik nra ko, tik graudu darosi abiem pusm, kal ba nesiria. Bet vis dlto buvau patenkinta pasimatymu. Kaip ir visuose kaljimuose bei paskirstymo punktuose, kasdien kaliniai eina pusvalandiui pasivaikioti rusikai vadinama "pragulka". Mes pragulkomis vadindavome ir tuos cementinm auktom sienom nedidelius, be stogo aptvarus, ku riuose vaikiodavome. Kart, pavasario metu, vaikiojome vienoje "pragulkoje". Vjas ne per vir kiaulpiens pkel su skla. Visos puol me kaip ant dyvo, ptme t pkel, vaikms. Viena i ms panoro pagvildenti problem, kodl ta skla turi t pkel. Ms tarpe buvo viena naivi kaimo mergait, ji nustebo dl tokio klausimo ir atsak: Kas ia per dyvos? Kaipgi jinai bus be pkelio?... Pasitvirtino kadaise girdti pamokslininko odiai: "Juo di 301

dsnis profanas, juo lengviau jis sprendia visokias gyvenimo problemas". Ar ne tiesa?

Vl ikeliaujam
Lapkriio mn. vl mus iauk "s vieiami". "Juoda var na" nuve prie traukinio, ir vl atsidrme vagone u gelei ni pinui. Vl vaiavome Sibir, tik ne per Sverdlovsk, bet per eliabinsk, Uf, Omsk. Abi su Maryte buvome patenkintos, kad ms neiskyr. Dienos neprailgdavo, nes abi turjome daug ko pasipasakoti. Tarp kitko Maryt papasakojo nuotyk su viena kaline, kuri vaiavusi kartu su ja, kai j ve Lietuv. Toji kalin buvusi nia ir jai atjs laikas, pradjusi sirgti. Arti nebuv jokios stoties, jokios gyvenviets. Traukinyje nebuv jokio gydytojo. Akuers pareigoms msis ruotis vienas i lydjusi kareivi. saks virtuvje paildyti vandens, sudrasks sen paklod vys tyklams ir lauks. Belaukdamas papasakojs, kad jam jau kar t tek tokios pareigos eiti, ir jis neblogai atliks. Kit kart adjs bti gudresnis, kad moterys "nebeapstatyt", mat, kon vojus turi teis nepriimti traukin nios kalins, jeigu vir ei mnesi ntumo. itoji moteris sakiusi esanti tik ei mnesi, jis ir patikjs. Ir tai, pasirodo, ji apgavo. Taiau nebetek kareiviui tos nelemtos pareigos, nes pri vaiav kakok miestel, stotyje atidav greitajai pagalbai nu veti ligonin. * Idilo i atminties pravaiuot miest vaizdai. Gerai prisi menu tik Uf, Bakirijos sostin, kur ibuvome paskirstymo punkte kelias dienas. irdavom pro lang apylink. Namai buvo balti. Ant kalno buvo matyti kakokie aukti pastatai. moni paskirstymo punkte buvo maai, ir traukiniuose ne buvo kamaties. Matyt, kriminalini antpldis jau buvo prajs, per metus visi "nuolatiniai" kaljim gyventojai suspjo su grti i laisvs ir vl sikurti stovyklose po palaimingos amnes tijos. O kurie liko laisvje, tie gal jau visai nebeateis. Nebeprisimenu, kurioje vietoje teko sutikti vien lietuv tremtin, vaiuojani kit viet. Ji saksi jau seniai ia Sibire, daug apkeliavusi, daug pergyvenusi, daug maiusi. Tarp kitko 302

ji pasakojo kur laik gyvenusi Chabarovsko link vaiuojant, neprisimenu vietovs, nors ir sak. Pagaliau ne tiek svarbu. Kart jie keliese j per didel bal rajon itiest kari liep tais. Buvs pavasaris, bal ledai aij. Liept kartys linguoda mos ijudinusios apaioje bal vanden ir ledus. I po j iki lusi mogaus kaukol, toliau pamat ir daugiau. Nusteb klau s vietini, kas ia per reikinys, i kur tos kaukols. Vietiniai sak, kad karo metu ia buv atveti lenk vienuoliai ir sukim ti eketes. ia t kaukoli es daug... inoma, nra galimy bs patikrinti, ar viskas tiesa, bet faktas, kad tose balose buvo kakoki nelaimingj kapinynas. Ta pati moteris pasakojo, kad jos vyrui, taip pat tremtiniui, tek keliauti per mik, inoma, ne vienam. Jie uj mike daugyb ma bdeli, padaryt i jaun medi kamien, toki, kuriuos galima rankom nulauti. Matyt, statytojai netur jo savo statybai jokio rankio. Viduje buv i pu ak pada ryti guoliai. Mtsi guminiai bat padai, vir oda buvusi nu plta, greiiausiai i bado suvalgyta. Bevaikiodami aplink tas trobeles, prij didel sln ir jame pamat sukreiant vaiz d: slnis buvs nuklotas moni kaukolmis ir kitoki kaul likuiais. Matyt, miko vrys buvo apgrau kitus kaulus, tik kaukols liko sveikos. Klaus sutiktus gyventojus, kas tam sl nyje atsitik su tais monmis, kas ir i kur jie buv. mons sak, kad ia buv atveti i Kinijos an-Kai-i kariuomens kariai, patek komunist nelaisv. ia jie kiek palaikyti ir vliau buv suaudyti. Es apie atuoni tkstaniai j ia uv. Ir kiek ten Sibire visoki kapinyn, kas ten galt suskai iuoti?! * Kelet dien prabuvome Omsko paskirstymo punkte. Die nos prajo ramiai, be joki nuotyki. Paprastai "peresilkose" nuveda pirt, nuved ir ia. Omsko pirtis dar inoma i pirmo sios ms kelions. Dabar jau visur buvo daug laisviau, nes kalini vaiavo maai. Didesnis judjimas vyko i Karagandos po didiulio kalini sukilimo, apie tai vliau. Dabar dar iek tiek apie paskirstymo punkt. Maai spdi beusiliko, nes nieko ypatingo ten neteko matyti. Nedaug buvome moter, neaiku, buvo, ar ten visos buvo politins; atrodo, kad buvo ir kitoki, bet visos buvo ramios, joki incident nepasitaik. Vien dien ms kamer atjo dvi moterys su vaikais. Abi turjo po berniuk madaug 5 m. amiaus. Vienas vaikas 303

tuojau m bgioti po asl, aisti. Antroji savo berniuk pasi sodino ant keli ir graudiai verk. Jos abi vaiavo i stovyklos trmim, atbuvusios savo bausm. Vaikai greiiausiai buvo stovykloje ugyventi. Kol motinos atliko bausm, jie buvo vaik namuose. Dabar, atleistos i kalini stovyklos, vykdomos "laisv trmim", jos pasim vaikus ir augins paios. Motinai verkiant, maiau, kad ir kitos luostsi akis. Po kiek laiko mo tina pastat berniuk prie nar. Tas sikibo lent ir m keistai okinti. Supratau, ko verk motina ir kitos moterys aplink j: berniukas buvo visikai aklas. Neinia, kokios paslaptys gaub to vargo vaikelio nelaim, bet mums visoms buvo sunku ma tyti jo nelaiming dali, dargi tokiose slygose. Visos ilgai ty ljome prislgtomis, tarsi akmeniu, irdimis. Abiej buvo gaila: ir vaiko, ir motinos. N viena nedrso klausti motin apie ber niuk, kad nedidint irdglos vargei motinai. * Artjant prie Taieto, man buvo sakymas pasiruoti su daiktais, o Marytei sakymo nebuvo. Mums jau reikjo skirtis, matyt, abi grins senj rajon, i kurio prie metus su virum buvome ivaiavusios. Reikia, Maryt turs vl vykti Ma gadan. Turjau apsiausto apykaklje usit dar i stovyklos de imtrubl, kakaip laimingai usilikusi nuo vis krat. Jei bt per krat rad, tai bt pam pinigus kaljimo kas, idav kvit. Su juo atvykus stovykl, per virinink galiau reikalauti, kad pinigai bt atsisti. Tokiais atvejais procedra tsiasi po kelis mnesius, kartais metus ir daugiau, kol vl gau ni kit kvit i stovyklos kasos, kai pinigai jau bna atsisti. Su iuo kvitu jau galima pirkti, jeigu yra krautuv arba laikinai j atvea. Atidaviau t deimtrubl Marytei, nes a greit bsiu "na mie", o jai dar ilga kelion prie akis tolim poliarin srit. Sunku buvo skirtis su tja Maryte, nes ji man buvo kaip sesuo, o visi jos namikiai mano geradariai, kurie neumiro mans nelaimje, neturdami jokios pareigos manimi rpintis, vien tik i pasigailjimo dl mano nalaits dalios. Tikras drau gas, kuris nelaimje draugas. Ir taip man reikjo skirtis su ja, prabuvus kartu visus metus kaljime ir kelionje. Abiem dar prie akis po ketvert su virum met vargo po stovyklas, pas kui gal "volnaja paselenije", laisvas trmimas, kol nusikaps tysime. Neinia, ar beteks pasimatyti, ar beteks susitikti. Susi 304

rainjimo tarp stovykl nra. Tik per josios namikius gal pasiseks palaikyti ry, jeigu bus galima gauti laik. Tokia neinia dar labiau sunkino ms isiskyrim. K gi padaryti? * Nuo geleinkelio stoties mus gabeno "juoda varna". Nuste bau, vesta jos vidurin didiausi kamer, kai pamaiau ms 25-n. Vaiuoti reikjo apie 3 klm., tai gerokai sunekome. Diau gms, kad gali tekti "peresilkoje" kartu pabti, galsime nors laikais per tvor pasikalbti. Gaila, kad to naujai nuteistojo neve kartu su mumis, neteks suinoti, kurioje dalyje "plaio sios tvyns" jis savo vargel vargsta.

Vl Taieto peresilkoje
Atvaiavome jau sutemus. Kol atlikome visas ceremonijas, visai sutemo. Gruodio mnuo trumpos dienos. Tas pats vie nas moter barakas, kuriame buvau prie metus. Vyr zona didel, daug barak ir visi pagalbiniai pastatai: pirtis, ambula torija, "kaptiorka" (saugojimo kamera) ir kt. Ms zonoje nie ko daugiau, tik barakas tursime danai lankytis u tvoros, vyr zonoje. Sutiko mane naktin "dnevalna", labai maloni moteris, ne beprisimenu, kaip mes isiaikinome, kad abi esame lietuvs. Tada ikart pasidarme artimos, kaip seserys. Kadangi ji nak timis budjo valgykloje, ia pat, moter zonoje, tai suild van dens, surado kakoki voni ir mane imaud, iskalb balti nius, odiu, apvarino nuo storo sluoksnio kelions dulki. Bu vau pervargusi, seniai ramiai bemiegojus, nes kelionje, ypa tokioje ilgoje, nuovargio pakankamai ir stipriam mogui, o kali niai paprastai nra stiprs. iek tiek apie t mano naujj geradar. Ii buvo tokia pat emait, Adel B. nuo Salant, tiksliai negaliu nusakyti vietos. Nuteista 25-keriems metams, aiku, u girinius. Jos vyras ir maas snelis lik namie. Atbuvus dar tik 3 metus, lik dar 22 metai. Kaip vliau suinojau, vyras jau buvo susirads kit mon, nes laukti 25 metus, kol sugr mona, ne tik laukian iajam, bet ir kitiems atrodo absurdas. Po keli mnesi, dar man tebesant ia pat, jos vyras per virininkus oficialiai pa pra isiskyrimo. Ji turjo duoti para, sutikim skirtis, taiau 305

ji nedav. Kaip vliau suinojau, vyras ir be jos sutikimo buvo iskirtas ir civiliniu aktu susituok su ta antrja. Netrukus Ade l iauk pas virinink ir prane, kad ji po bylos perirji mo atleidiama laisv, mat, jos bendrabylinink buvo pada vus skund, pra byl perirti; pagal j ir i laimjo itei sinim. Didel staigmena buvo ne tik jai, bet ir visoms mums, visos digavome jos laime. Paymtina, kad kalins, bent m s aplinkoje, nepavyddavo viena kitai laisvs ar kokio kito palengvinimo. Mes visos diaugdavoms, jei kuri eidavo laisv. Taiau Ada sugrus turjo ir nusivylim, nes eimos sulip dyti nebepavyko: antroji mona jau turjo vaik ir tvirtai lai ksi prie vyro. Ada pasim savo berniuk ir isikl kitur gyventi. * Nebedaug ia buvo moter, gal kelios deimtys. Buvo ke liolika lenki siuvj. Jos eidavo kasdien vyr zon siuvykl siti. Keletas buvo bekonvojini. Tai buvo bebaigianios baus m, kurioms jau buvo patikta, kad nepabgs. Jos turjo doku ment, vadinam "propusk", su juo galjo laisvai vaikioti. Maa nauda tebdavo i to "propusko", nes vistiek nebuvo galima eiti, kur pati nori, o tik ten, kur siunia. O darbai joms bdavo sunks, keliai ilgesni darb ir reikalavimai didesni. Tik tiek geriau, kad kareivis su durtuvu nebeseka i paskos. Man neteko i viso n matyti to "propusko". Ir nenorjau jo niekada. Maai teatvykadvo nauj kalini iuo metu. O atvykusios ia bdavo ilgai, kol prisirinkdavo daugiau. Atvykdavo ia ir einanios laisv, jos greit ivaiuodavo. Didel ir gera naujiena diugino mus: galjome kas mnes rayti po laik, o netrukus paskelb, kad galime rayti, kada tik norime. Laiko buvo nemaai, nes be "propusko" u zonos darb neved, utat rame laikus, kiek tik itekome popie riaus ir vok su enklais. Kas turjo pinig praydavo bekon vojini nupirkti u zonos laikams popieriaus ir enkl. Po atvykimo greit per siuvjas gavau laikel i bendraby lininko. Tarp kitko ra gavs darb, verds kav. Mums at nedavo kav prie tvoros ir per vamzd supildavo ms pus je pastatyt kibir. Jis ra atnes t kav prie vamzdio ir pra ateiti prie tvoros pasikalbti, nors ir nebuvo didesni tarpeli auktoje lentinje tvoroje. 306

Kai atjau, pamatme, kad susikalbti beveik nemanoma per stor lent tvor. Be to, pavojinga, nes i vyr zonos stebi priirtojai, galima pakliti karcer. Susikalbjome laikeliais, nes palei vamzd tvoroje buvo tarpeli, kur laikelis galjo pra lsti. Taip ir perduodavome svarbesnes naujienas. Po dviej savaii gavau su laikeliu deimtrubl. Ra gavs alg 33 rublius u pus mnesio. Tai buvo is tas, galima buvo prisidti prie silpno maisto (sviesto klg. kainavo 27,5 rb.). t buvo galima nusipirkti u zonos per bekonvojinius. Norjau grinti tuos pinigus, bet jis atsisak priimti. Buvau paraiusi senj kolon, i kurios mane ive, kad prisist mano paliktus ten pinigus. Netrukus gavau juos vir imto rubli. Po Kald gavau ir siuntin, t ir jam nusiuniau per siuvjas. Per t plyel prie kavos vamzdio tvoroje pradjo ir kiti kaiioti laikelius, kai bdavo pilama kava rytais ir vakarais. Dien nebuvo galima be reikalo prie tvoros vaikioti. Lietu vikus laikus pradjo kaiioti kakoks neinomas atvyklis, kuris pasiraydavo "Norilsko Jonas". Jis adresavo tuos laikus lietuvms be jokios pavards. Nieko ypatingo neparaydavo, tik saksi buvs Norilske, kur 1952 m. vyko stambus kalini streikas. Buvome ia keturios lietuvs, bet n viena nenorjome rayti neinomam mogui, o jis prisispyrs reikalavo kokio nors atsakymo. Jis kiekvena proga ateidavo ir kalbdavo per tvor, klausdavo lietuvikai, kodl jam niekas nerao. Pagaliau kart prijau prie tvoros ir pasakiau, kad jaunosios lietuvs ivaiavo, o senosios nemoka rayti. Daugiau jis nebeateidavo prie tvoros. Netrukus susipainau su viena senesnio amiaus ukrainiete Slava, kuri taip pat buvo atveta i Norilsko. Ji irgi pasakojo, kad Norilske streikav daug tkstani kalini. Nebj darb, o tai buvo baisiausia virininkams, utat jie griebdavosi iau riausi priemoni prie streikuojanius, net audydavo. Teko girdti, kad Vorkutoje buvs kalini streikas, kur j uv apie 300. Virininkai sustat visus, kaip paprastai, po penkis ir rei kalav ieiti pirmyn i penketuko tuos, kurie neis darb. Ij visas penketukas, tuos nuved toliau ir suaud. Toliau se kantis penketas, vl visi ij pirmyn, ir tuos suaud, toliau treias ir t.t. ir taip suaud apie 300 moni. Matydami, kad reiks visus iaudyti, t kruvin procedr nutrauk. Kaip ten baigsi, nebeteko suinoti. Taip pat ir to Norilsko streiko smul kesni ini nerinkau. "Peresilkoje" i ten atvykusi buvo ir daugiau. Vienus ve udar kaljim, "zakritk", kitus ve 307

kitus lagerius, nes reikjo iskirstyti, nepaklusniuosius tarp tylesni, kad nebegalt susiorganizuoti. Kiek daugiau ir tikresni ini atve atvykls i Karagan dos apylinks Kingyro. Ten taip pat buvo didelis kalini su kilimas, kaip tik t pai 1954-t met vasar. Prieastys buvo tos paios valdios buvo duota daug palengvinim, bet vir ininkai j neskelb ir nedav, inaudojo kalinius, kaip ir pir miau. Kaliniai pajuto reikal u tas lengvatas kovoti. Kiek teko girdti, Kingyre streikavo apie 12000 kalini, su sijung kelios stovyklos vyr ir moter. Kaliniai um dar bo zonas, joki priirtoj nesileid stovyklas. Kalvse kal ginklus kardus, peilius. Um maisto sandlius, kad turt kuo maitintis. Taip be stovyklos valdios isilaik 41 dien. Virininkai pra taikos, vykusios derybos; virininkai bdav kalini ikreiami, ateinant stovyklos zon deryboms. Pagaliau atvykusi sunkiai ginkluota kariuomen su tankais ir patranko mis. Tankai vaiav per zon ir traik kalinius. Armot vamz dius praki pro barak langus, leid barakus sviedinius. uv keli imtai kalini ir streikas buvs palautas. Streikui vadovavs kakoks rusas Kuznecovas, buvs baltj karinin kas. T vad, streikui pasibaigus, kakur ive, galimas daly kas, kad udar kaljim. Kalini gyvenimas buvs page rintas. Streiko metu kelios gretimos stovyklos idraskiusios utva ras ir susijungusios. Vyrai ir moterys susimai, susidraugav, vieni savo noru, kitos moterys i prievartos, utat po to sukilimo vliau daug moter ivaiavo motin kolonas. Ne viena pra vaiavo ir pro ms paskirstymo punkt. Viena i toki buvo ukrainiet Irena popo dukt. J radau atvykus paskirstymo punkt. Tai buvo jauna, grai mergina, nuteista 25-riems me tams. Retkariais pasikalbdavome. Ji saksi geruoju susidrau gavusi su savo tautieiu, kuris taip pat 25-riems metams nuteis tas. Susitar, kai ieis laisv, apsivesti, neirint kiek laiko dar tekt ikalti. Utat pdiniu jau pasirpin dabar. Jaunyst daro savo, net ir tokiose iauriose slygose. Gaila bdavo, klau sant jos pasakojim su kokiu pasitikjimu ir svajingumu ji kalbdavo apie t savo suadtin ir laukiamj pdin. Tikrai bt gera mona ir motina eimoje, o ia turi vargti viena, be globos, dargi pajuokiama ir apkalbama savo tautiei, kurios negaljo jai dovanoti u tai, kad popo dukt ir taip gdingai pasielg. Kiek teko sutikti ukrainiei, daugumas laiksi tvirtai 308

vis krikionik morals princip, retai pasitaik nukrypusi. Utat jos buvo nepatenkintos ir ia bsima motina. Man jos bu vo gaila. Ar verta dar sunkinti jos ir taip sunki padt, kada reikalas nebepataisomas. Negaljau jos smerkti, stengiausi kuo galdama jai padti, bent velnesniu odiu ar patarnavimu, nors buvau griet pair moni moral. Po keli savaii vien ryt Irenai buvo sakyta pasiruoti su daiktais, aiku, ivykimui motin kolon. Palydjau, atsi sveikinome, adjo, kaip nors duoti ini apie save. Diaugiaus, kad jai bus geriau, bus po prieira, gaus geresn maist ir ne bematys t rgi fizionomij, kuri ne vien ia matydavo ten beveik visos tokios, kaip ji. Vakare betemstant ji vl parjo. Buvo pervargusi, vos ko jas vilko. Ne juokai tokiai ir dar su daiktais, tampytis per dien, neti iki stoties apie 3 klm. ir atgal. Neprisimenu, kas ten nuti ko, ar traukinys neatjo, ar konvojus neprim, ji turjo grti atgal, jusi krito ant nar ir verk. N viena nepasil atneti iuin, pakloti jai guol, visos tarytum nemat, kad jai reikia pagalbos. "Gailestingosios samarijiets" pareigos teko man, nes ji pati nieko nebepajg i nuovargio. Sutvarkiau jai guol, paguldiau, apraminau. Ir vl slinko dienos, belaukiant, kada vl j paauks. Neprisimenu, kiek t dien prajo, gal nemaiau trij savai i, j vl paauk ivaiavimui. Bet vakare ir vl parliau atgal verkdama. Buvo visai lygsvaros nebetekusi, barsi, pyko, pati neinodama, ant ko pykti. Vl slinko dienos, reikjo btinai ivaiuoti, bet vis neau k. Ji kasdien pra priirtoj ir virinink, kad greiiau i vet, bet vis be pasekmi. Pagaliau ji paskelb bado streik, visikai nebevalg. Taip ji isikovojo, kad ivet. kart jau nebegro. Kaip visada, adjo duoti ini apie save, bet jokia inia neatjo. Taip ir likau nesuinojus apie tolesn jos gyvenim. ia, Taieto persiuntimo punkte, teko praleisti abi didi sias ms ventes: Kaldas ir Velykas. Buvome keturios lietu vs. Pasiruome Kias lietuviku paproiu. Nesvarbu, k val gme, svarbu, kad turjome plotkel, Dievo pyrag. Ms buvo maai (rodos, keturios), utat susdome ant nar ir, niekieno nematomos, vakarieniavome. Lenki buvo gal apie 20, jos va karieniavo valgykloje, susdusios aplink ilg stal. Komendante joms nedraud. Teko girdti, kad ir vyr zonoje buvo Kios veniamos. Kaldoms tautieiai ms neumiro, per siuvjas 309

atsiunt ioki toki maisto produkt, matyt, nupirk u zonos. Ki vakariens metu viena i ms pasil, kad kuri i ms nueit ir pasveikint su ventmis vakarieniaujanias lenkaites. Kitos trys grietai pasiprieino, girdi, lenkai tiek skriaud mums padar, tiek met ms sostin Vilni laik u grob, ms tautieius persekiojo ir t.t. Taiau pirmoji nenusi leido: visais savo grabylysts itekliais stengsi tikinti, kad ne laikas dabar kertauti u kakada buvusias valstybinio masto sskaitas, kada visus itiko tas pats likimas, visi neame t pai vergijos ir sunkios kaljimo nelaisvs nat. Visos dabar ia veniame t pai vent, garbiname t pat Diev ir ne galime turti neapykantos toms, kurios asmenikai nieku nra mums nusikaltusios. Jeigu reiks, mes ir vl kovosime u savo teises, bet dabar ne laikas ir ne vieta es bet kokiai neapy kantai, jeigu norime turti ramyb, paadt geros valios mo nms. Po tokio pamokslo n viena nebeprotestavo. Kalbjusioji pati buvo galiota ir, pamus plotkels gaball, nujo pasvei kinti lenkaites. Netrukus sugro, nedama j linkjimus ir i j gautos plotkels gaball. Jos taip pat turjo plotkeli i siun tini, kaip ir mes. Daugiau ia nebuvo veniani Kaldas. Tik po trylikos dien pasigirdo ukrainiei "Oi raduisia zemle"... j Kaldos 13 dien vliau, pagal senj kalendori. Buvo ia neblog meninink, suruodavo koncertus, vaidi nimus. Muzikin dal mokydavo Perepilicina. Pavasar ji ijo laisv ir ia pat itekjo. Vienas jaunas vyras graiai dainuodavo; buvo ir kitas so listas, senesnio amiaus; buvo ir ger muzikant. * Siuvj brigados vyr ir moter dirbo vyr zonoje. Jie sidavo virininkams ir j eimoms rbus. Mediag gau davo i klijent. U darb iek tiek mokdavo. Keletas bekonvojini eidavo darbus u zonos. Man teko dirbti ia pat prie aptarnavimo. Danai nebdavo ko dirbti. S ddavau ant nar ir dirbdavau rankdarbius, nes turjau i siun tinio sil, arba raydavau laikus ant paprasto ssiuvinio lap. Jokie rpesiai neslg. Tik nemiela buvo galvoti, kad taip bus neilgai. Ive vl koki kolon, ir vl reiks dirbti vir jg, o gal ir pabadauti. ia maistas buvo pakeniamas: sriubos, ko s ir duonos gaudavom iki soiai. Darb bei rpesi maai. 310

Kart, prisimenu, laikelyje draugams paraiau, kad neturiu daugiau joki rpesi, tik vien, btent: kai ieisiu laisv, nueisiu sveius, kad usimirus i proio neaplaiyiau auk to ir nesidiau kien... * Pavasar kakodl ia atve kelet kriminalini moter. Jas visas vadino "bantikais", nes jos siridavo plaukus spal votus arba baltus kaspinlius, kurie j amiui jau netiko. Jos buvo labai neramios, lipdavo ant stogo, kad galt pasivalgyti po vyr zon. Kart jome pirt, kuri buvo vyr zonoje. Mums praeinant, paprastai prie keli ir tak stoviniuodavo vyrai, nordami pa matyti ir prakalbinti pastamas ir nepastamas. "Bantikams" ia buvo dkinga "veikimo" dirva. Grusios i pirties, pamat me, kad paios linksmiausios su kaspinliais nebra, o vietoje jos sukiojasi skarele galv apsiriusi kakokia nematyta stam bi "moteris". Tai buvo vyras, o msik buvo pasilikus pas vy rus. Sveias tikjosi ia pabti per nakt ir pasilinksminti su likusiomis "bantikais". Taiau tokios linksmybs ne visoms buvo pageidaujamos. Kakas, matyt, skund ir sugadino vis "romantik". Atjo priirtojas ir svei "igarbino" atgal vyr zon. O paskolintos "marios" vyr zonoje nepavyk su rasti, j parved tik rytojaus dien. Laikelyje draugas tarp kitko para: .. Nedkui u "mar i", nes visoki jos paiekojimai ir ji pati nedav mums ramiai miegoti". Vyr zonoje buvo vadinamoji "suilka" diovykla, kur nedavome vakarais diovinti vailokus. Vailokai iame krate iem yra btini, ir ne bet kokie, o kietais padais, sunkiai per lampami, be kalio dvimi. Neturiu supratimo, kaip juos ten daro, kad jie bna kieti, nelanksts, net iki pat viraus. Ir vis dlto jie perlampa, po snieg braidant, kiekvien vakar juos nedavome diovinti. Kiekvieno vailoko one yra raitis. Vaka re jie suriami poromis ir sudiaunami ant ilgos stiprios lazdos. Tada imdavome dviese po vien lazdos gal ant peties ir ne davome. Ryt nueiname parsineti. Ten, kiekvienos brigados atskirai sukabinti, kaitinami. Pagal brigadas ir atiduodami. Par neus bna visoki skandal, iki juos iskirsto: tai vienam trksta vieno, kitam abiej, kitam lieka ne savi kas nors ap main, kitam lieka pradegintas, dar kitam visai nelieka, odiu, 311

kiekvien ryt visokios nervacijos. ia maai buvo moni, maai brigad, maiau ir visoki varg. Kai kildavo "ablavos" dl vairi prieasi, altesns imdavo raminti: "Kas bus, kai pereisim komunizm ir visi 200 milijon i vieno katilo valgys ir vienodai pagal standart gyvens?" Vis laik S. S-goje skelbiama, kad greitai pereisime i so cializmo komunizm. Stovyklininks prie progos ne syk sa kydavo, kad mes jau perjome komunizm, jau i vieno katilo valgome. Ir visur tas politruk ir spaudos skelbiamas isvajota sis perjimas komunizm, komunizmo statyba ir kitaip sufor muluoti utopiniai paadai "plaiose masse", yra tik humoras. Kai politrukai ima skelbti, kad, perjus komunizm, nebe bsi pinig, visi visko gausi veltui pagal poreikius, tai mo ns tik nabdasi: "Kaip jau ten gausi be pinig, jeigu ir u pinigus negalima gauti ko reikia"... Grtu prie t vailok. Kart rytmet grtame dviese vailo kais neinos i vyr zonos, inoma, priirtojo lydimos. Netoli "vachtos" pastebjau virum lent tvoros spygliuotose vielose sivlusias dvi dideles vatines pirtines. Parodiau priirtojui ir sakau: Ar ne js ten pirtins pakabintos, reikjo "suilk" neti? Ne, ne mano, atsak juokdamasis priirtojas. Maniau, kad js pakabinote diovinti, sakau. Matyt, nakt koks herojus mgino perlipti tvor ir patekti moter zon, bet buvo nubaidytas arba netesjo narpliotis po spygliuotas vielas ir nuo pusiaukels "kapituliavo". Ir gerai pa dar, nes jo pasirodymas moter zonoje bt sukls "ablav", naktin '"dnevalna" bt prisiaukus sarg, ir viskas baigtsi karceriu. Kas kita ateiti priirtojui padedant. Tada pasisekimas ga rantuotas. Tik tas "liuksusas" ne visiems prieinamas tik to kiems, kurie turi kuo papirkti ir priirtoj ir savo "dulcinj". O toki pasitaikydavo i "pridurk" tarpo. * Turint laiko, nesyk sileisdavome ginus ir diskusijas vai riomis temomis su visoki tautybi moterimis. Pasitaikydavo gerai ilavint, galvojani ir daug inani moter, ypa se nesnio amiaus. Pasitaikydavo labai puiki charakteri, ypa senosios rus aristokratijos atstovi. I j galima buvo daug ko 312

pasimokyti. Jos bdavo labai kantrios, taktikos, sugebanios vertinti geras ir blogas bdo ypatybes. Kart ms mergaits pradjo skstis, kad nemokanios, nesugebanios kovoti u savo egzistencij, esanios perdaug ltos, nedrsios, nerytingos, visur pralaiminios, net sau pri klausanio davinio nesugebanios ireikalauti, kad jos pra sianios tarp kit verlesni, gudresni, kurios visokiais nacha likais bdais sugeba vesti kov u savo egzistencij. Tada viena rus pasak: Nenorkite bti tokiomis, pasilikite, kokios esate, nepra site. Mes diaugiams jumis, tie js nesugebjimai sudaro js vert. * ia buvo vairiausi moni, visoki tautybi, visoki tiky b, visoki pair, visoki charakteri. Daug bdavo netekusi lygsvaros, biauri, priekabing, kitus terorizuojani moter. Taiau nemaai buvo toki, kurioms reikjo pavydti dvasins itverms, kantrybs, altumo visokiose aplinkybse. Bdavo toki, kurios jau daug met prasikankinusios ia po stovyklas ir nepraradusios monikumo ir kilnumo. Niekada nepamiriu vienos pranczs, kuri, man ivykstant Lietuv, jau deimtus metus baig atbti stovykloje. Tai buvo visoki dorybi pavyzdys. Kiekvienai ji mokjo surasti ger od, ger patarim, pamokym. Ir ne tik odiu ji mok, bet ir pavyzdiu. Ji buvo, rodos, Rusijoje gimusi, tik tvai atvyk i Pranczijos. Nesyk tarp sav sprsdavome problem, kaip mogus gali ibti tokiose slygose deimt ar daugiau met ir neprarasti savo sielos vertybi. Ar kalini stovyklos gadina mog? Ir vis dlto prieidavome ivados, kad stovyklos mogaus negadina, o tik irykina mogaus charakter. Geresnse slygose mogus umaskuoja savo charakter, neioja kauk, o ia siela pasirodo visoje savo nuogybje, nes ia nra slyg maskiruotei. Jeigu mogus, slygoms pasikeitus, metasi kratutinum, tai reikia jis neturjo tvirtos moralins bazs. Kita daugiau gvildenama problema bdavo apie pai ko munistin sistem. Juk teorijoje tas komunizmo pagrindas neat rodo toks baisus, tai kodl praktikoje i sistema vietoje adto rojaus sukr pragar, kuriame ir patys krjai kenia. Pagrindine klaida rasdavome tai, kad i sistema atima mo gui nor dirbti. mons dirba tik "po autuvu" arba po kokiu 313

kitu matomu ar nematomu botagu. Verg, baudiaunink dar bas yra neproduktingas, juo labiau, kai tas vergas yra dar taip numaitinamas, kad koj nebepavelka. Dar daugiau kalti patys tos sistemos gyvendintojai, nes, priadj laisv, lygyb, broly b visiems, niekam j nedav. Gali bti graiausi, geriausi sta tymai, bet jie nebus veiksmingi, jei nebus vykdomi. Taip yra visur komunist valdomuose kratuose. Utat sakydavome: jei gu komunizmas bt pradtas gyvendinti kokioje veicarijoje ar vedijoje, tai tikriausiai nebt isigims toki despotik tironij. Galvojantys, kultringi, siningi mons kitaip, kito kiomis priemonmis gyvendint tas teorijas. Kas netinka gyve nimui, neduoda naudos, bt keiiama pagal reikal. Tuo tarpu Rusijos komunistai aklai laikosi "linijos", prievartauja mog, nesiskaitydami su jokiais pageidavimais ar reikalavi mais, net ir su prigimties dsniais. Troku buvo toje dje, aptvertoje aukta tvora ir dar api painiotoj spygliuotomis vielomis. Tai buvo beveik udaras ka ljimas. Ieidavom pasivaikioti lentiniu taku aplink barak, ir daugiau niekur. Kas kita toms, kurios jo darb, ypa u zonos, kurios turjo "propuskus". Pasiilgome net ir t mik "sibirskos taigos", sulietuvinta rusika terminologija tariant. Kitose kolonose aplinkui bdavo aukt kaln, apaugusi mikais. Vakarais tie kalnai apsitrauk davo kakokia violetine migla, tarytum kokiu ydu ir sudaryda vo gra regin. Ruden, kai medi lapai pakeiia spalv, koks grois matyti t kaln laituose. Puys pasilikdavo alios, kaip buvusios, berai nusidaydavo geltonai, o drebuls raudonai. Tos trys spalvos primindavo mums Lietuvos trispalv vliav. Kas ko pasigenda, tas t visur mato. Manau, kad ir prie kar, kai ms tvyn buvo laisva, nepriklausoma, taip pat bda vo ruden geltoni berai, raudonos drebuls, alios puys. Bet mes tada to nepastebjome ir toms spalvoms nedavme jokios reikms. Dabar gi mums viskas visur primena prarast laisv tvyns ir ms pai. Dabar mes neturime teiss niekur parodyti savo vliavos spalv, u lietuvik vliav aretuo ja, utat mes imokome grotis trispalviais kaln laitais. * Visada mus guosdavo malda. Ir ia danai susirinkusios bendrai pasimelsdavome. Deja, nebeturjome "klebono", t.y. vienuols sesels Teress, kuri mums "klebonaudavo" prie 314

ivaiuojant man Lietuv. Kiekvien kart ji naujai sukurdavo mii maldas. Mginau "klebonauti" jos pavyzdiu, bet man taip nesisek. ... Ir atleisk mums ms kaltes, kad i auka Tau, Viepa tie, patikt... Tiek begaljau prisiminti i jos mald. Kokia silpna pasi daro nualinto mogaus atmintis!... O gal trko dmesio? Danai prisimindavau t sesel. Vien vienintel kart ma iau j verkiani. Tai buvo t dien, kai atvaiavome koman diruot karvi tvartus. Stovjome baisiame purvyne prie vart su bagaais rankose, nes padti purvus nenorjome. Sto vjome ilgai, labai ivargome, ir tada maiau, kaip sesels vei du riedjo aaros. Daugiau ji man primin pro tams debes besiypsani saulut. Tiesa, dar buvo beverkianti, kai u jos peil man grs karceris, bet mano gera nuotaika j nuramino. Kur ji dabar, ar begyva, negaljau suinoti. Tik vliau suinojau, kad ji kaip tik iais metais buvo paleista i stovyklos kaip in valid (dl silpnos irdies) ir gro Lietuv. Grus i Lietuvos 1954-j met pabaigoj, niekur nebesuti kau "manak". Taieto persiuntimo punkte, kur prabuvau apie pusmet, n viena neuklydo, nebuvo j n kolonose, kuriose teko bti vliau. Nekart klausinjau apie jas kit kalini. Vie nos sak, kad jos ivetos invalid kolonas, kitos sak, kad jas paleid namo. Tokiose slygose sunku teisyb suinoti, ta iau nebuvo abejoni, kad i darbo kolon jos buvo irinktos ir ivetos. Reikia manyti, kad ir tas nemonikas elgesys su jo mis buvo nebepraktikuojamas. I invalid kolon 1955 metais daugelis ivyko namo; galimas dalykas, kad ir t "manak" dalis buvo paleista dar prie 1956 met amnestij. * Buvo balandio mnuo 1955 met. Viena rus, jauna mer gina, baig bausm (10 met) ir ruosi laisvei, inoma, ne na mo, o ia pat Sibir tremtini teismis. odiu, i kaljimo tremt. Kai ji nujo pas virinink, jo paaukta atlikti reikia m formalum, jai buvo praneta, kad ji gali vaiuoti namo arba kur tik nori kitur, ne tremt. Kai ji parjus pasak visoms, mes okinjome i diaugsmo, o ji visai nesidiaug; nenorjo tikti, abejojo, gal koks apsiri kimas, gal tuoj ir vl atauks, k buvo prane. Taiau niekas nieko neatauk, ji ivaiavo namo, pagal nauj potvark. Ne trukus ir kita, atbuvus bausm, taip pat buvo ileista namo. Tai 315

buvo mums visoms maloni staigmena. Iki iol neteko girdti tokios naujienos. Vliau suinojome, kad daug buvo nauj potvarki, lieian i ms isilaisvinim, daug kalini ivyko namo pagal tuos naujus potvarkius. Buvo atleista daug kalini invalid, maa meiai, t.y. tokie, kurie buvo nuteisti nepilnameiai. Kiti buvo atleidiami pagal potvark "po dviem treiosiom". Tai reikia, atbuv du tredaliu savo bausms, kaliniai u ger elges ir pavyzding darb virinink gali bti pristatyti teismui, kuris padaro perteisim ir atleidia nuo likusios bausms, arba neat leidia. Sis potvarkis galjo daug kam pasitarnauti, bet virinin kai veng to pristatinjimo. Jeigu ir pristatydavo atleidimui prie laik (dosrono), tai daugiausia tokius, kuriems bebuvo lik vos vienas kitas mnuo. ia bdama, t potvarki neinojau. Ir visoms mums buvo didel staigmena, kai ta rusel ivyko namo, ne trmim. Teko girdti, kad ms buvusi kultorg Lyda Ch. numirus i diaugsmo. Ji buvusi ligoninje (turbt ketvirtoje ligoninje, nes visus kalinius i ios apylinks ten vedavo). Jos bausms lai kas baigsi. Kaip paprastai, ir ji ruousis tremt. Kai igirdusi praneim, kad vaiuosianti namo, ji ia pat parkritus ir nebe pasisek jos atgaivinti, nors pagalba tuojau pribuvus. Vliau kakas pasakojo, kad toji Lyda esanti gyva, kad kakokia kita dl to mirus. inoma, patikrinti nra galimybs nei noro, nei reikalo. Duok, Dieve, kad ji bt gyva. Tik, daniausiai taip bna, kad blogas gandas pasitvirtina. Net ir prieodis buvo Lie tuvoje: "Geras sapnas nevyksta, bet blogas vyksta". Bna betgi, kad ir i numirusij prisikelia. Teko girdti i vieno ka linio siaubing vyk. Vienoje byloje, kuri liet daug moni, buvo veltas ir vienas klebonas. Taiau buvo ini, kad tas kle bonas mirs, utat visi bylininkai kur tik galdami visokias kaltes vert tam klebonui. Ir sivaizduokite, kokia buvo padtis j vis, kai t klebon jiems atved ir parod gyv. Visur ir visada, ypa tardymuose, mirusieji pakeldavo to kias "nuodmi" natas, koki gyvi n sapne nebuvo sapnav. Nesyk tardomieji tokiu "atpirkimo oiu" pasirinkdavo jau nuteistus ir ivetus, manydami, kad jie jau kaip ir palaidoti. Kai juos parvedavo ir pristatydavo "akistat", tada visos "kortos" susimaiydavo visiems, reikdavo "dalinti" i naujo. * Velykos kart prajo neymiai. Vertt paymti tik tai. 316

Kryelis, padarytas i uk danteli. Vyr kalini dovana Taieto peresilkoje 1955 m.

kad gavau gra, su glmis atviruk i Karagandos. J atsiunt neseniai i io persiuntimo punkto ivaiavs vaikinas, mano bylininko draugas. Jis atbuvo kaliniu 10 met ir ivyko tr mim, kaip paprastai, namo neleido. Tas potvarkis ileistas vliau. O gal jau ir buvo, bet jo neliet, juk ir tie potvarkiai bna su visokiomis iimtimis. Mintasis vaikinas pateko angli kasyklas Karagandoje. Sunkiai dirbo, daug pavoj kent. Vliau i ten danai man raydavo, daug padjo man, pavairindamas savo laikais ma no pilkas, nuobodias kalinio dienas. * Gavau dovan i savo bylininko ma kryel, padaryt i uk danteli. Jo paties darbas. Stebjausi, kaip tokios didels rankos galjo padaryti tok smulk darb. A jam i seno suplyusio megztinio ir dar kakoki megzt skudur, visk suardiusi, sumazgiau ir numezgiau "nauj" megztin ir kojines. Ranka rank mazgoja. * Bet nebeilgai buvo lemta tai "rankai rank mazgoti". Gegu s mnes gavau sakym pasiruoti "s veiami". Geras b relis susidar paauktj. Nugirdau, kad ve vienuoliktj sel choz (tarybinis kis). Selchozai tai panas senovinius dva rus, tik savininkas ne privatus asmuo, bet valstyb, o buvusi baudiaunink viet dabar, bent ia Sibire, uima kaliniai. Ijome pro vyr zon. Kurie nebuvo ij darb, atjo pairti, atsisveikinti. Mano draugas atsisveikindamas paliko mano delne 25 rublius, mat, u kavos virim ir neiojim jam 317

mokjo po 66 rbl. mnesiui. Maai k tebuvo galima u tuos pinigus nusipirkti, dabartiniais pinigais bt 6,6 rbl., bet vis geriau, negu niekas, nors moralin parama, nes jautiesi dirbs ir gauns alg, kas primena padoraus darbininko padt. Gaila buvo atsisveikinti su namikiu mogumi. Visi keturi, kurie buvome kartu byloje, jautms, kaip broliai ir seserys. Nergojome vienas ant kito, nekaltinome vienas kito, tik sten gms kuo galdami vienas kitam padti. Su Maryte kartu kaljimuose pragyvenau itisus metus. Kai ji nuvaiavo toliau, o a atsidriau ia, vl gavau kit ms "eimos" nar, kuris apie pusmet buvo arti, nors ir atskirtas tvora. Dabar ir jo netenku. Neinia, ar beteks pasimatyti. Susi rainjimas su stovyklininkais udraustas, taigi ryys gali visai nutrkti. Mus "pakrov" atvir sunkveim su visais daiktais. Keturi kareiviai su durtuvais ant autuv sdjo po vien kampuose. Jie rk, kai mgindavome rankomis sikibti krat. O sikibti reikjo, nes maina ritosi i duobs duob, netaisomu keliu, kalnais pakalnmis, per tiltus ir tiltelius. iauriai mus krat ir mt. Atvaiavusios skaiiavome mlynes ir guzus, gytus ke lionje, nors toji kelion nebuvo labai ilga.

11-tas selchozas
Naujosios stovyklos vaizdas, pavasario saulutei vieiant, buvo neblogas. Juk daugiau, kaip pusantr met ibuvau uda ryta, dabar patekau gamt. Radau vien kit pastam i 21-mos kolonos. Radau lenk urnalist pani Zos, su kuria bu vau kartu 46-je kolonoje. Vliau girdjau, kad ji mirusi kitoje kolonoje. Radau ir Morozov, kiuri kartu buvo 30-je kolonoje, ir kelet kit. Jos pasakojo, kad i 21-mos kolonos visas ive. Daugelis stipresnij ivetos Potm, netoli Maskvos, kur esanios didiuls siuvyklos su deimtimis tkstani kalini, jose dirbani. ten iveta ir mano artima draug mokytoja Egl M. ir daug kit msiki. Patekau ukrainiets Gladko brigad. Stovyklos tvarka buvo ta pati. Kalins visos buvo politins. Daug buvo bekonvojini. Buvo vyr bekonvojini ir laisv tar nautoj. Nesidomjau, kiek ems jie ia turjo, tik i visko galima buvo sprsti, kad kis didelis. 318

Gladko brigada 11-to selchozo politini kalini konclageryje 1955 gegus mn. Buvo raunami kelmai mike. Kairje kryiuku pay mta autor. Tai buvo pirmoji jos nuotrauka Sibire.

Pirm dien ijau darb kelm rauti mike. Negaljau atsidiaugti gamta, ydiniu, marguojaniu miku. Mediai jau turjo maus lapelius. O gli margumas! Ir vis tokios pat, kaip Lietuvoje. Itisi plotai baltavo vienaiedi neaukt gli, ro dos, lietuvikai palazdmis vadinamos. Katpdls, geguts, bur bulai ir kitokios gls viena u kit graesns. Jauni bereliai, iversti su aknimis ir isprogusiais viesiais aliais lapeliais, dar nenuvyt, guljo ant ems. Pajus nuo aliau, silindau tok gulint beryn ir galvoju: "Jeigu kas nort matyti laiming mog, tegu pasiiri mane". Klausiaus laktui giesmi, geguts kukavimo ir kit daugybs visoki pauki iulbesio, rodos, nieko daugiau nebereikia. Kartais maai tereikia mogui, kad bt laimingas. Tai bna tada, kai mogus yra daug kentjs. "Kas kartaus skausmo nepatyr, tas ir tyros laims nesupras"... teisingi poeto odiai. Tik ikan kintas mogus gali taip vaikikai, nuoirdiai diaugtis tokiu, kad ir svetimo krato, mau tylios gamtos kampeliu, nors ir sun kiai dirbdamas ir kaip reikiant nepavalgs. Normaliose sly 319

gose gyvendamas mogus nesupranta ir nevertina, net ir daug didesnius lobius turdamas. Rovme kelmus. I pradi apkapodavome aknis. Maes nius kelmus iraudavome, o didesnius apkapotus palikdavome sak, traktorius iraus. Neskubjome dirbti, vaikiojome kur norjome, nebereikjo dirbamo ploto apsitverti "zaprietkomis". Niekas nereikalavo normos, negrasino trafna. Kareiviai nieko nesak, kaip negyvi sdjo pakrmje. Kakas panau laisv. Nufotografavo kakoks laisvasis vis ms brigad. O laisve, tavo ir elis mums laim nea, tik tas tave ver tina, kas neteko! Kartais pagalvodavau, k daryiau, jeigu pasakyt, kad esu laisva, galiu eiti kur noriu. Turbt galvos netekiau. O gal ir nieko? Geriau negalvoti. Atrodo, niekada to nebus. O vis dl to juk pusketvirt met beliko, ei su puse atkalta. Paskui tremtinio dalia, gal dar sunkesn u dabartin? O gal Lietuv galsiu grti? Juk daug kas gali pasikeisti per pusketvirt met. Ar tos dvi russ neivaiavo namo? Bet jos buvo russ. Jos savos... O mes pabaltieiai, kovojanti "liaudies prie" tauta. Negirdti, kad kokia pabaltiet bt ivaiavus namo, atbuvus bausm. O gal tik mes negirdime?... O gal?... O gal?... * Laikus ia buvo galima rayti kiek nori. Raiau visas puses. Netrukus ir gauti pradjau. Pradjome sodinti darus. Darbas nebuvo lengvas. Sodi nome daug kopst. Pirm dien gavau neti vanden jiems laistyti. Vanduo stovjo statinse dirvos pakraty. Reikjo pasi semti du kibirus ir, neiojant po dirv, ilaistyti ant pasodint daig. Vakare skaudjo kojas ir rankas. Kit dien jau pratau, maiau beskaudjo. Taip pamau mogus, kaip tas kariamas uo, pripranti. Prisimena Lukiki kaljimo ligoninje nugirstas kalins dainos posmelis: Priprato akys prie tamsos, irdis priprato prie skausm. Priprato rankos prie retei, pripras ir kojos pamau... Daugiau pusantr met buvau sunkiai nedirbusi, tai susp jau atprasti nuo sunkaus darbo. Dabar reikjo pratintis i naujo. Jauiaus silpna, neturjau jg tiems vandens kibirams i stati ni kelti. Ir tos statins buvo auktos, reikjo auktai kelti pilnus kibirus. Batai brezentiniai, sunks, per dideli, vos pavelkami. 320

Viskas ne pagal mano g, ne pagal jgas. O ir reikalavimai padidjo. Brigadininks lakst aplink dirbanias rkaudamos, ragindamos, bardamos... Vl pasaka i pradios... Taip per vien mnes jau pasijutau vl virstanti griauiais, mautais pageltusi od. Nebediugino nei grai gamta, nei tyras oras, nuovargis nugaljo. Birelio mnes vien dien suauk visas ir perskait i vaiuojani sra. Patekau ir a. Buvome gana didelis pulkas vir 100 moter. Visos beveik ne pirmos kategorijos, senes ns, silpnesns, menkesns... Kas gi atiduos kitai kolonai gerus darbininkus? Visada "iikovai" gauna blagiausius. Dvideimt penkini maai tebuvo, daugiausia deimtins, kurios jau buvo arti pabaigos. "Pakrov" mus su daiktais kelis atvirus sunkveimius ir ivaiavom duobtais, kalnuotais keliais. Nustebome, kad jau vaiuojame, o prie ms nesdi n vienas kareivis, niekas nerkia, kad sikimbame krat. K tai galt reikti? Tik kakoks virininkas ir priirtojas vaiavo kartu, bet ir tie sdjo kabinoje. Po keli valand kelions, jau buvo gerokai po piet, sustojome prie didels ups. ia tur jome ilgai laukti eilje prie kelto. Mums leido ilipti i sunkve imi ir pasivaikioti be jokios prieiros. Vienoje kelio pusje buvo up, o kitoje mikas. Priirtojas pasak, kad galime ir po mik pasivaikioti, tik neiti toli, nes galinios paklysti. Ir jokie konvojai i paskos neseka. K tai galt reikti, nejaugi mus laisv vea? Bgiojome po mik digaudamos. Ypa man tai buvo didel staigmena. Pirm kart po tiek met vaiktau laisvai mike! Viltingos svajons plauk viena po kitos smonje. O mikas paiame graume, pilnas ydini gli ir paukteli giesmi. Ilgai laukme kelto. Suinojome, kad toji up vadinasi Bi rusa, teka Janisiej. Tilto arti nebuvo, tik tuo keltu buvo palaikomas susisiekimas per up.

13 selchozas
Pagaliau mus perkl per up kartu su visais sunkveimiais ir, dar kiek pavaiavus, pavakare atvykome kolon, kuri va dinosi 13-tas selchobas. Ir vl k. 321

Rastieji ia kaliniai buvo kriminaliniai. Greta tik tvora atskirta buvo vyr stovykla. Abiej, t.y. vyr ir moter, radome po imt su virum. Ir ms atve apie 120. Taigi i viso ka lini ia dabar buvo apie tris su puse imto. kis buvo nema as, daug karvi. Pasakojo, kad ir kiauli daug es, bet matyti j neteko, nepatekau prie j dirbti. Moter zonoje buvo vienas didelis barakas su dviem sekci jom. Vien sekcij upild kriminalins, o kit umm mes. Ms zonoje buvo valgykla ir vadinama "sanastj" am bulatorija, sanitarin dalis. vyr zon buvo tvoroje varteliai. Vyrai ateidavo valgykl valgyti ir ambulatorij. O mes pas juos visai neidavome, nors ir btume galjusios eiti. ia grie tai niekas nekontroliavo. Net ir naktimis jie ia lankydavosi pas drauges ir neinia, kada grdavo. Kareivi-konvoj ia i viso nebuvo, tik virinink visas pulkas ir keli priirtojai, prii rtojos. Taip ia ir sikrme tapome vl selchozninkmis, dirbo me ems ky. Kaimynai ir kaimyns mums nebuvo draugiki, bet pain i neveng, ypa vyrai, matyt, turjo vili susidraugauti su msikmis. Bet msiks daugumas veng draugysts su jais, nors jie ir saksi bausti u ieikvojimus, t.y. u valdiko turto grobstym. Jiems tai atrod padoriausia nuodm. Tikrumoje, kaip vliau suinojome, daugumas j buvo udikai. Palei vis moter barak buvo ilgas prieangis su stogu ir lentinmis sienomis iki puss barako aukio. Grindys buvo pa laidi rstai. Apaioje buvo gilokas pogrindis. Kart viena msiki pakl vien rst ir parod mums pogrindio "lizdus". Kai kur buvo paklotos vatins, kitur ka kokie skudurai. I visko matyti, kad ia slapta, nelegali "ei m" nakvyns vieta. Matyt, priirtojai grietai nevykdo kont rols, kad vyrai gali vaikioti nakt moter zon. Kareivi nebuvo, jokia sargyba nestovjo, nes ia buvo jau lengvo reimo stovykla. ia buvo atveti tokie, kurie netrukus baigia bausm, kuriems jau nebeapsimoka rizikuoti bgti. Be to, buvo atrinkti ramesni, stovykloje bausmi neusitarnav. Ir dabar jie buvo suinteresuoti neprasikalsti, negauti naujos bausms, kuo greiiau ieiti laisv. * Pirm dien ijome darb. Mus vedsi netvarkingu pul 322

ku uniformuota priirtoja. jome laukus ravti ir kaupti dar. Ms brigadininke buvo Mironovi, atrodo, ukrainiet, bet i tos Ukrainos dalies, kuri anksiau buvo rus valdioje dar prie II pas. kar. Ji buvo tarnavus kariuomenje, buvus fronte. Nesisak u k buvo nuteista, tik vien kart prasitar, kad buvus nuteista mirties bausme, o paskui pakeit 25 metus stovyklos. Nebloga buvo ji, palyginus su kitomis. Taigi ravjome dar. Mes, pabaltiets, pratusios savo dar us atkakliai ginti nuo piktoli, sdome ir siningai lupome piktoles iki paskutins aknies. Po kiek laiko pasiiriu, kad esu atsilikus per ger gal nuo kit tautybi. Stengiausi, vijausi, prakaitavau, bet atsilikimas vis didjo. Pagaliau jau pasii rti, kaip jos ravi, kad taip greitai rieda. Ogi, kur kliuvo, kur nekliuvo lapus nuskyn, vag apspard ir eina toliau. Taip pradjau ir a ravti. Atsilikimas buvo likviduotas. Priirtoja brigadininkms parod, kiek turime nuravti, o pati nujo namo. Likome visikai be joki "prievaizd". O diaugsme, o laime! Pasijutome, kaip laisvje. Tik brigadininks ragino daugiau dirbti, nes uduotis esanti didel. Prijome retesn, maiau olt dar. Pasimm kauptukus, staios jome palei vag ingsniu, kur ne kur kapteldamos didesn ol. Darbas jo spariai. Bet mes, pabaltiets, piktinoms tokiu dar bu, o russ tik juoksi, sak kriminalins ir taip dar nedirban ios, ko mums rpintis. Na, ir nebesirpinome. Parpo mums kas kita. Netoli pamatme kelias eile isirikiavusias drebules. Po jomis galt bti gryb, juk Lietuvoje tokios pat drebuls ir po jomis auga grybai. Nujau pairti ir i tolo pamaiau didel raudonvir. Toliau radau dar kelis maesnius. Atjo ir dar viena kita, ir jos rado. Ir vl diaugms, ir vl laim po tiek met pamatyti augant gryb, ir dar tok, kaip Lietuvoje. O svarbiausia galti j pasiimti. Parsineme, isivirme, ba rake buvo plyta. Dirbti ia reikjo tik 8 valandas. Atrodo, kad jau visur taip pat ir speclageriuose buvo 8-ni darbo valand diena. Neatjo galv pasidomti, nuo kada toji permaina vyko. Rytojaus diena irgi "ravjome" tuos darus. Raau kabut se, nes tai buvo tik juok darbas. Netikjome, kad i tokios prieiros kas uaugt. Bet ia gal ir uaugs, nes ia em la bai gera. Nesyk kalbdavome, kad iame krate em auk sas viruje ir apaioje, visoki turt ia randama, tik gero 323

eimininko trksta. Ar ne nuostabu, kad, turdami neribotas platybes tokios ems, patys badauja ir milijonus kit svetim ugrobt taut moni badu marina. Tikrai reikia bti genijum, kad sugebtum tok turting krat taip nugyventi. Taip ir "lesme", kaip vitos ol prie liet, tuos darus. Normos buvo didels, vis atmatuodavo po hektar trikampe lazda, kaip skriestuvu. Vien kart ms brigadoje dirbusi latv m stebtis, kad ia toks didelis tas hektaras, girdi, Latvijoje hektaras buvs daug maesnis, o ia to hektaro ir galo nra. Viena msiki pasisil paaikinti, kodl taip yra: Js buvo maa valstyb, tai ir hektaras buvo maas, o ia didel valstyb didelis ir hektaras. Visos m juoktis, o latv supyko ir nujo alin. ia buvo apsodinta bulvmis 137 ha, taip sak kart virininkas. Ruden bsi daug darbo, bet tikjosi gauti kombai n, kuris daugiau nukasis, negu mes visi kaliniai. Bulvs buvo graios, ydjo, tik kakoki vabalai jas puol, reikjo gelbti. Yra tokie milteliai, vadinami "dustu". Jais gindavoms nuo blaki Lietuvoje ir nuo blus bei kitoki parazit. Vien ryt mus nuved bulvi lauk, dav retus maielius. Juos reikjo prisipilti t milteli ir bristi per bulvi vagas, purtinti, dulkinti abi puses ant bulvi. Darb kasdien praddavo me 8 val. ryto, tada dar bna rasa. Bulvs buvo auktos, be veik sulig peiais maesnms. Kai prajome po vag, visos buvome iki pei lapios ir dar tuo "dustu" aplipusios. Batai liugsjo pilni vandens, tryn kojas. Kai jau gerai pakilo sau lut, idiovino ras ir ms drabuius, tai ir darbas pasidar ne toks biaurus. Kai kurioms teko dirbti karvi tvartuose. Jos turjo krauti kastuvais karvi ml geleinius vagonlius, pakabintus ant itiestos vielos, ir istumti t vagonl lauk, iversti ml krv. Tik vien dien man teko ten padirbti, per silpna buvau tokiam darbui, nepajgiau cypinti t vagonl itiesta viela. Vasara ia labai trumpa, utat augalai skuba augti. Paste bti galima, kad ryt augalai jau yra gerokai didesni, negu buvo vakare. Po puss birelio prasidjo "maka", bet ia jos buvo ma iau. Maistas buvo toks pat, kaip ir kitur. Duonos buvo nenor muotai suraikyta lktse, nes dabar duonos norma buvo 800 324

gram. Moterys daugumas tiek nesuvalgydavo, taigi jos dar atlikdavo virininkams spekuliacijai. Valgykloje kabojo lentel, kurioje buvo uraytos maisto normos, ko kiek mums priklauso gauti. Tarp kitko buvo parayta 30 gr. riebal ir 100 gr. msos dienai vienam asmeniui. Riebal iek tiek duodavo, o msos visai negaudavome, tik kartais sriuboje plaukiodavo gabaliu kai plaui, kepen ar koki panai liekan. Kai vien kart virininkas atjo barak pasikalbti ir leido mums duoti klau simus, viena ukrainiet, neva klausdama, neva stebdamosi, sako: Virininke, kokie keisti gyvuliai ia auga i vien plaui: kai mes gauname sriub su msa, tai vieni plauiai plaukioja. Ar visi gyvuliai ia tokie? Virininkas paraudo ir nieko neatsak, nukreip kalb k kit. iaip ar taip dl maisto nebuvo galima skstis, bado ne buvo. Juk dar ne taip seniai svajodavome, kada gausime iki soiai pavalgyti duonos? O dabar jos valgme, kiek tik norjo me. Buvo ia dar ir krautuvl, kioskas. Joje buvo galima kas dien nusipirkti pieno, sviesto ir kai ko daugiau, bet a nieko kito nepirkdavau, tik pieno ir sviesto, utat nepasidomjau, ko ten daugiau buvo. U darb mokdavo pagal idirb. Ms bri gados kalins udirbdavo 5-15 rb. per mnes. Pieno nusipirkti buvo galima, sviesto maai tenupirksi, nes kilogramo kaina buvo 27,5 rb. Kriminaliniai udirbdavo daugiau, nes jie mokjo dirbti. Jie dirbo bet kaip, tik daug. ia tik to ir tereikjo. Jie gaudavo ir geresnius udarbius ir premijas maisto produktais (sviestu, pie nu), o mes nieko negaudavome ir dar bdavome koliojamos tinginmis, sabotanikmis apaukiamos. Kriminaliniai mus va dindavo faistmis, tvyns idavikmis (izmeniki rodiny), o mes atsikirsdavome: "Js i patriotizmo apvogte savo valstyb", ir panaiai. Nors gyvenome po vienu stogu su kriminalinmis, taiau nebendraudavome. Dideli pyki, barni ar mutyni irgi ne buvo. Mes vengdavome jas ukabinti, o j ukabintos trumpai arba tylom reikal ubaigdavome, nesileisdamos barnius. Bu vo ir ger moni, kurie monikai pasikalbdavo su visomis.

325

Sala upje
Netoli tekjo up Birusa. Vienoje vietoje ji buvo suskilusi dvi akas ir sudar didel sal. Toje saloje buvo ms kio darai. Reikjo ir juos kaupti. Laiveliu persikeldavome per siau r ups vag nuo ms puss. Kitoje salos pusje buvo pla ioji, pagrindin ups vaga, per j tokiu laiveliu nebt galima persikelti, srov nunet kaip skiedr. Saloje buvo pasodinta gruk. Ne per puikiausiai jie augo, nes buvo smlis, per sausa dirva, o aplaistyti tiek daug ne manoma. Kaupme, ravjome tuos grukus. Piet pertraukos tu rdavome dvi valandas. Pietus atvedavo ia. Po piet eidavom krmus uogauti. Pakrani krmuose augo daug raudonj serbent. Uogos buvo labai didels ir gardios. Pirm dien valgiau iki persivalgymo. Daugiau ei met buvau neraga vus uog. Ir kokios didels jos buvo, kaip Lietuvoj soduose auginamos. Per kelias dienas nurinkome uogas ir atsivalgme. Daug kas i ms mgdavo sdti ant ups kranto per traukos metu ir stebti tekani up ir visk, kas vyko joje ir aplinkui. Up buvo galinga ir srauni. Ji nedavo daugyb me di ak, rst ir visoki iukli. Joje plaukiodavo antys su vaik briais, paukiai mediodavo uvis, okindavo uvys. Kart stebjau vien paukt, gaudant uvis. Jis atsistoja ant plaukianio rsto ir stovi, galv nuleids, nekrutdamas, tyko uvies. Rstas plaukia ir nea j. Kai atnea iki tos vietos, kur baigiasi sala, jis pakyla ir lekia pirmyn, kol randa vl kok rst ar ak, ant ko atsistoti. Tada ir vl plaukia, ir vl lekia pirmyn nuo tos paios vietos. O jeigu pagauna uvel, tada skrenda salos krmus, matyt, ten turjo lizd su vaikais. Vien dien, kaupdamos darus, igirdome garlaivio sire n. Pametme darb ir leidoms prie ups tekinom. Greta ma ns dirbo viena maskviet meninink, nebe jauna moteris. B gam abi irti garlaivio. Ji bgdama ir sako: Bieim, kak dikary smotriet na civilizacij. (Bgam, kaip laukiniai irti civilizacijos). Stebisi, gdinasi ir vistiek bga. Jeigu taip laisvje, tikrai mog palaikyt iprotjusiu, suvaikjusiu, bet ia nra ko stebtis, juk daug met tokio dyvo nematme. Praplauk, prapknojo didelis, baltas garlaivis su viais. Pasiirjome, pasijutome lyg pasaul sugrusios. Nie326 kelei

kas mums nedraud irti, neliep sugrti, palikti, buvome be "vachmistr", donelaitikai tariant.

nedraud

darb

Darbas iltadariuose
Rudeniop patekau dirbti vadinamus rusikai "parnikus" lietuvikai inspektus, iltadarius. Didelis ems plotas buvo ap tvertas tvora. Vidury buvo namas, kur bdavo sukrauti visi darbo reikmenys. Lauke daugyb di, stiklo langais uden giam, eilmis irikiuota. Tose dse augo agurkai, raudonieji arbzai ir kt. aliui jautresns darovs. Pomidorai augo lau ke. Tik kol mai laikomi po stiklais. Dabar daug j buvo pri nok, reikjo skinti. Skindavome kas dien ir vis bdavo rau don, per nakt prinokdavo. Cukraus norm ia duodavo dideliais gabalais, atkirstais nuo senovikos "cukraus galvos". Eidama darb, pasiimda vau tok cukraus gabal ir valgydavau prie pomidor pasilai ydama. Per por savaii pasidariau raudona ir nebe tokia isekusi. Ir taip vis ruden ganiausi po tuos pomidor laukus, gaivindama isekus organizm. Kart pasivogme i po stiklo arbziuk, pasidalinome po gabaliuk, buvo gardus, bet geriau nevogti, utenka pomidor, j valgme nedraudiamos, nors oficialaus leidimo ir nebuvo. Kas gi skynj nusaugos, kad ne suvalgyt pomidoro? Parsinedavau dar ir namo kitoms, kurios dirbo prie kit darb. Daug neti neleido, per vacht einant tikrindavo, bet por-trejet praleisdavo. Tai tik mes, skynjos, buvome tokios laimingos, kad atsi ganme ant pomidor. Kriminalini visai neleisdavo dirbti iltadarius. Nuskintus pomidorus ivedavo miest, turbt parduodavo. Kaliniams j neduodavo. Tie ms darai buvo aptverti lent tvora, truput emesne, negu stovykl tvoros ir be spygliuot viel. Kart ms darbi ninks ukrainiets, radusios iplt lent, susigund ilsti ir pasivalgyti, kas yra kalne u tvoros. Sugrusios pasak, kad u tvoros ess bitynas. To bityno priirtojas ess lietuvis tremtinys, kalbjusios su juo. Ir man kilo pagunda lsti pro tvo r. Suradau dar por smalsuoli ir mukt pro sprag. Radome t lietuv, pasikalbjau su juo lietuvikai. Tai buvo vidutinio amiaus mogus, gana gerai atrods, dar labai nenukamuotas. Saksi turs mon rus, gyvens neblogai, mgsts savo ama 327

t bitininkyst ir ess patenkintas. Medum nepavaiino, ka in, ar gauna ir pats bent palaiyti, nes viskas yra valdios, u visk reikia iki gramo atsiskaityti, visur kontrol, planai, reikalavimai. Avili buvo daug, mediniai, europiki, o bits juodos, ne tokios, kaip Lietuvoje, gal truput ir maesns u lietuviksias. Obelaits buvo maos liliputai. iemai jas rei kia udengti, kad neperalt. Tai vienintelis kartas, kad iame krate maiau vaismedi. Neilgai kalbjoms, reikjo skubti atgal, kad "valdia" ne pasigest prapuolusi darbininki. U nedrausmingum gali imesti i pomidoryno, o mums ia buvo geriau, negu kitur dirb ti, galjome bent pomidor pavalgyti. Maistui darovi negau davome, iskyrus bulves.

Bulviakasis
Rugsjo mnes pradjome bulves kasti. Atve, atgirgdino kakoki dang remiani raudon main-kombain bulvms kasti. Virininkai djo dideles viltis t kombain. Na, ir pa leido per dirv. I paskos pasiunt mus ikast bulvi surinkti. em po lietaus buvo lapia. Be to, ia molis juodasis molis, visada drgnas ir grumstais suplktas. Pairjome, paiekojo me t bulvi viruje visai nedaug, daugiau apkast po molio grumstais, mat, maina proto neturi, neatrenka bulvs nuo grumsto, suvert visk didel vag. Daugiau darbo turjome iki tas bulves ikasme i to "pylimo", negu i dirvos. Pasirodo, ta technika ms emei netiko: jai reikia purios, byranios e ms. Daugiau tos mainos "nebeklapatijo", pastat prie dirvos galo ir paliko iki paalo, tada pargirgdino kolon ir pastat paaly kaip niekam nereikaling griozd. Taigi viltys lengvai nukasti bulves buvo sulugdytos. Lai ko iki ali liko nebedaug. Darbo jgos per maai 137 ha bul vi nukasti. Tada virininkas oko medioti talkinink i kit kolon. Pirmiausia gavo kelias deimtis vyr politini i invalid kolonos. Tie buvo silpni, invalidai, bet vistiek dirbo, kiek gal dami, ir jokio vargo su jais nebuvo. Bet j dar neuteko. Buvo atveta dar kriminalini vyr i kitos kolonos. Mums neteko kartu su jais dirbti, utat neteko n pamatyti; net ir neinojome, kad tokie talkininkai yra atvaiav. Igirdome tik vien dien 328

Brigada Mironovi, 13-tas selchozas. Poilsis bulves kasant.

naujien, kad nakt buvus padegta sri gamykla. Tai buvo nedidelis namas, kur darydavo srius. Be to, atsirado kakoks "idavikas", kuris virininkui prane, kad naujieji talkininkai jau "galanda jiems peilius", es jau praloti ant kort ir sto vyklos virininkas, ir kai kurie kiti virininkai, "nariaikas", ir dar kai kas, i viso 11 moni. N nepajutome, kaip talkinink nebeliko tuojau buvo igabenti atgal savo kolon, nevykd savo "plano". Daugiau n i kur talkos nebeatve. Bulvi buvo marios, ruduo lytotas, lapias. Dirvos buvo itisi purvynai. Ms bre zentiniai batai klimpo juos, smsi purvas. Reikjo ilg bat, bet niekas j nedav per didel prabanga kaliniams. Pasil, kas nori, gali nusipirkti po 75 rb. u por. Kas turjo pinig, u sisak. Atve juos i miesto. Batai buvo ilgais aulais, itisai guminiai, geri po tokius purvynus braidyti, nors ir sunks, bet neperlapo. Nusipirkau ir a, nes turjau prisist i Lietuvos pinig. Geri mons vis neumirdavo mans. Ryys su Lietuva pasidar dar glaudesnis, nes jie gaudavo mano laikus, o a j. Retkariais gaudavau ir siuntin. 329

Grkime prie t nelemt bulvi. Sunkus tai buvo darbas. Kasti nebuvo sunku, bet reikjo neti pripildytas des, pilti krvas, danai labai toli. Kasme po por, dviese nedavome d. Tos ds buvo stor lent sunkios ir dar emm apli pusios, kaip ir paios bulvs. Valyti nebuvo kada, tai uimt daug laiko. Taip ir vilkome per klimpstani dirv tokias pur vo krvas. Ir paios buvome panaios purvo krvas. Kart viena ms brigados rusel, beeidama per dirv, tiek klimpo, kad nebepajg ibristi, jome kelios j itraukti i purvyno. Pasitaikydavo ir sausesni viet ant kalv, tada jau darbas ne buvo toks sunkus. Vis laik buvome peikiamos u blog darb, vis per ma ai nukasame. Kriminaliniai idirbdavo po 150% uduoties, gau davo premijas pienu, sviestu. Ir pinig gerai udirbdavo, o mes nieko, tik papeikimus rinkome. Pasidomjome, ar jie i tikr j daugiau padaro, ar tik virininkai juos daugiau giria. Pay mtina, kad virininkai visur palaikydavo kriminalinius, o mes buvome podukros". Pasirod, kad jie tikrai daugiau nukasa. Jiems duodavo sausesnes dirvas tas irgi daug reik. Be to, jie kas kitaip, negu mes. Jie irauna bulvi kelm, pam u laik, ir trenkia d su visom emm. Por trejet kelm i lupo, ant viraus dar padjo po ranka nubirusias kelias bulves, ir jau d pilna, jau nea. O mes siningai rankiojome ir nuo purvo valme tas bulves, taip, kaip kasdavome namie. Dirbdavome ir lietui lyjant. Virininkai visk mat, bet nekreip dmesio, tik liaupsino tuos, kurie daug padaro. Brigadininks (msiks) sak jiems, kad taip dirbti negalima, o mums patar dirbti kaip ir dirbome. Mes nebuvome pratusios blogai dirbti. Bulves pylme pailgas krvas. Jas apdiovinus, djome ant j iaud ir apkasme emmis. Po kiek laiko, tas krvas pairjus, ms kastos bulvs buvo sveikos, o t pagirtj krvos supuvusios. Kai ms brigadininks pasak apie tai verininkui, jis tyljo kaip nebylys. Prisimenu, tai buvo rugsjo 28 diena, kai mus aplank ne prastas gamtos poktas t dien prisnigo storas sluoksnis sniego. Paprastai ia pradeda alti apie pus spalio mn., o sniegas ikrenta dar vliau. O dabar sniegas tiesiai purv, ir dar tiek daug. Mginome kasti bulves i po sniego, bet ne manoma buvo j rasti. Be to, alo rankos ir bulvs buvo per

daug lapios. Darb reikjo nutraukti. Nebeprisimenu, rodos, dvi dienas nekasme. Sniegas pamau tirpo ir sutirpo. Tik dirvos liko dar lapes ns. Tada vl kasme tas bulves. iaip taip nubaigme iki al i. Darus mme jau alant, piaustme pirtinmis "apsi ginklavusios". Ms brigada kelioms dienoms buvo paimta prie klimo. Maina stovjo gryname lauke. Klme avias. iaudai nekulti ir ikulti buvo sukrauti lauke. Mano pareigos buvo stovti prie mainos, kur teka grdai kibir. Kai kibiras bdavo pilnas, pakeisdavau j tuiu. Pil nj reikjo ipilti mai. Kai jau maie bdavo trys kibirai, nedavau ipilti svirn. Svirnas buvo nearti. Reikjo dar u lipti laiptais pastog ir ten ipilti grdus krv. Reikjo skubti, kad suspiau grti, kol priteks pilnas paliktas kibi ras. Buvo jau alta. Apsivilkus imtasile vatine, skara apmu turiota galva, visa apneta pelais ir dulkmis, atrodiau panai dulki krv. Dar ir maias ant sulinkusios nugaros viskas sudar dar lidnesn vaizd. Viena ms tautiet, sugrus man nuo aukto, parod vien rus ir pasak, k ji apie mane kalbjusi. "Juk ir ji kada tai buvo mogus", pasakiusi, rody dama mane, neani mai. Pikta pasidar. "Ji dar bus mo gus", itariau piktai ir pati isigandau supratus, kad mano lpomis prabilo daugiau pagiea, negu viltis. Argi bebuvo ko ki perspektyv bti mogumi? Sunkus buvo tas rudenlis, nuvargome, sulysome, nusilpo me, vis panaesns darms tas pageltusiais, raukltais, kaip sklins bulvs, veidais ms kaimynes kriminalines. T bulvi daug supuvo, bet daug dar ir liko. Jas parve ir supyl didiulius rsius. Ten jos ts toliau savo puvimo proces ir tuo mums dav darbo. Vis iem mes jas perrinki njome, sddamos tuose rsiuose, pridvokusiame nuo pvan i bulvi ore. Vis laik dirbdavome tik 8 valandas. Ryt ieidavome 8 val., piet pertraukos bdavo 2 valandos, o baigdavome darb 6-t valand vakare.

331

Kaldos 13-tame selchoze 1955 m.


Artinosi Kald vents. Ms tautiets ruo Kias. Pa ymtina, kad kriminalini tarpe nebuvo n vienos lietuvs. Buvo tik vienas vyras, buvs buhalteris, tikriausiai u kokio ne lieiamo virininko suktybes parinktas "atpirkimo oiu". Mes jo neklausinjome apie kaltes, nors ir pasikalbdavome, progai pasitaikius. Politini ms tautiei buvome keliolika. Taigi btinai reikjo ruoti Kias. Sekmadienius ia turdavome laisvus. Niekas nedraud melstis, tik stengsi tikinti, kad Dievo nra. Kart priirtojas atjo ms barak ir rado mus besi meldianias. Tuojau okosi rodinti, kad Dievo nra, kad reli gija tik prietarai ir t.t. Viena jauna moteris i msiki neva juokais jam sako: "Teisyb, js dievo nebra, js dievas jau numir, imette i Kremliaus" (Stalinas). Priirtojas nutilo, pradjo kak kit kalbti. Ateistin pamoka baigsi. Kias paruome puikias. Tortai buvo i milt, ne tokie, kaip bdavo kitose kolonose tik pasaldinta duona. Turjome io to i siuntini, kai ko nusipirkome ir graiai paruome. Su sidjome visk ant stalo Ki vakar, ir, kaip tyia, atjo pri irtojas. Nustebo pamats ms stal, pairjo, patyljo ir ijo, nieko nepasaks. Netrukus atjo daugiau vyresnybs, ir tie nieko nesak, nedraud mums vsti. Norjome juos pavai inti, bet jie atsisak priimti. Nuostabu mums buvo, kad nieko nesak u t vent, mat, lengvo reimo stovykla. Iki iolei buvome pratusios ventes pra leisti baimje, sekamos, vaikomos, slapstydamosi. Ukrainiei "Oi raduisia zemle" trylika dien vliau pasi girdo tik ms barake. Kaimynai nevent Kald.

Agronome ia buvo laisva moteris. Jos vyras gydsi nuo diovos, niekur nedirbo, utat turjo daug laiko. Jis nuolatos su kinjosi tarp kalini, ypa tarp msiki. Ateidavo barak ir darbovietes, foto aparatu neinas. Fotografuodavo mus u pinigus. Kiekviena paskutins kapeikos negailjome, darme nuotraukas. Jos nebdavo labai geros, bet vis ioks toks vaizdas ieidavo, norjome turti savo vargo dien prisiminim. Utat, kur Jaka pasisukdavo, visur rasdavo klijeni. Kart per bul-

viakas padar visos ms brigados kelet nuotrauk. Pamiau tik vien. Joje buvome 3 lietuvs. * Kart atjo i ms barak priirtojas ir paauk mane. Nusived pas kasinink kontor. Taip pat dar ir kit lietuv K. atsived, mat, mums atsiunt i kakur kaljime paimtus m s metalinius daiktus. Mano buvo auksinis laikrodlis ir pa auksuota sagut, lietuvs K. auksinis vestuvi iedas. Kasi nink stebjosi, sak, ess pirmas toks vykis ioje stovykloje, kad prisist tokius daiktus. Abejojau, ar tas laikrodis beeis po septyni met, neinia, kur ir kaip t laik prabuvs. Kai pareikiau savo abejones garsiai, priirtojas suuko: "Idut, idut asy" (Eina, eina laik rodis) mat, jau buvo ibands. Ir tikrai, laikrodlis gerai jo. Neneiojau ant rankos, nes darbe gali nukentti. Neiojausi bliuskuts kienje, suvyniojusi popieri. Nedavaus darb, visoms pasakydavau laik, ypa darbui baigiantis. Kai mano laikrodis rodydavo eias, mesdavau darb, ir kitos pasekdavo mano pavyzdiu. Iki tol danai darbo laik utsdavo; dabar inojome laik ir nebedirbdavome. Mano laikrodis sigijo prie tai buvo brigadininks ir priirtojai, kurie buvo link mums udti kad ir nedidelius antvalandius. * Vis iem prasikapstme su tomis bulvmis. Be to, ruo me malkas. Viduryje iemos brisdavome per gil snieg mik. Eiti buvo apie 3 klm. kelio. Mikas buvo tikras lauynas, niekieno niekada netvarkytas, nepriirtas. Daug guljo par virtusi sausuoli. Rinkoms sveikesnius ir piaustme, kapo jome pliauskas, krovme krvas. Darbas buvo nelengvas, nes rstai bdavo labai stori, danai dar sakuoti, piklas ne nordavo pasiduoti traukiamas. Skaldyti taip pat buvo neleng va. Laimei, ms brigadai nedaug dien tereikjo ia dirbti. Vasario mnuo, iskyrus pirmsias dienas, buvo labai al tas. Temperatra laiksi tarp 30 ir 40 laipsni alio (Celsijaus). Nordavom, kad bt 42C, tada nevest darb. Toks jau buvo statymas. Bet, kaip tyia, vis keli laipsni trkdavo. Lauke dirbti tokiame altyje bdavo tikra kankyn. Tie vatiniai aprdai, be jokios vilnos, nuo toki ali neapgina. Kelet dien ms brigadai reikjo dirbti ant plyno lauko prie bulvi. Ne visos bulvs buvo supiltos rsius, dalis j 333

buvo lauke, netoli tvart. Ilgos bulvi krvos, kurias lietuvikai vadindavom "kiaulmis", riogsojo po sniegu, nieku neprideng tos. Bulvs buvo sualusios, kaip akmenukai, ir sulipusios, rei kjo jas atkirsti nuo krvos. Turjome geleinius kablius, kirto me, atkirstas bulves krovme ant netuv ir pylme veim. Jas ve virtuves, atild utino ir r gyvuliams. iema ia bna alta, be atlydi, bulvs kietai sualusios, nepsta. To kias, iltu vandeniu atildius, skusdavo ir kaliniams valgyti. Ivirtos jos bna geros, tik saldios, bet mums bdavo gerai. Grkime t lauk prie bulvi krv. Ant plyno lauko, vjo pagairje alta bdavo dirbti. Rankos sustingdavo ir vati nse pirtinse, o kojos vailokuose. Kart nebeitverdamos bgome pasiildyti pas kaimyn, buvus kalin. Jis ioje kolonoje atbuvs bausm ir pasiliks ia gyventi. Jo trobel buvo netoli. Tai rusikai vadinamoji "zemlianka" emin. Yra tai emje ikasta ketvirtain duob, udengta stogu. I stogo kyojo skar dinis kaminas. Viduje vienas kambarys, molin krosnis, joje trakjo ugnis. Baldai primityvs, i lentgali sukalti, kaip Robinzono Kruzs negyvenamoje saloje. Palei krosn stovjo neprastai platus suolas, matyt, ant jo miega. Susdome, pasi ildme. Ijusios kalbame, spliojame, ar ir mums teks taip gyventi, kai, atbuvusios bausm, ieisime laisv trmim. Ms barakas atrod prabangus prie to mogaus urv emje. * Pavasariop kovo mn. ms brigada vl ijo "parnikus", reikjo ruoti inspektus. Apaioje djome ml, viruje em visk tempdavome i krv netuvais. Mlo krvos buvo sualusios, reikdavo atildyti. Prie kupet kurdavome lauus. Vliau persodinimai pomidor daigeli vadinamoji "pikirovka". ia jau darbas buvo nesunkus ir gana malonus. Paskutin kart persodinome inspektus po stiklais. I ten jau, orui atilus, sodinome dirv. Agurkai ir visoki arbzai buvo pasti tiesiog inspektus.

Teismas
Per anksti nuklydau tuos inspektus. Dar anksiau reikjo parayti apie svarb vyk ms kolonijoje. Vien dien igirdome, kad ms kolon atvaiuos teis mo komisija. Vakare bus teismas penkiolikos kalini i ms 334

kolonos. Virininkas juos pristats atleisti "dosrono" (prie lai k) po dviem tredaliais. Kas nori, gali eiti pasiklausyti teismo eigos. Teismas vyks valgykloje. Nustebome, kad i ms barako pristatytj skaii pate ko tik viena ukrainiet, kuriai bebuvo lik tik vienas mnuo. Taigi beveik visi pristatytieji buvo kriminaliniai. Ir ia mes pajutome diskriminacij: ms moterys siningai dirbo ir ge rai elgsi, niekur n viena nebuvo prasikaltusi, ir tik t vien, kaip ant juoko, tepristat. Teisme pirmiausia j ir iauk. Nieko daugiau neklausi njo, tik pavard, vard ir tvo vard, pavart byl ir prane, kad atleidiama nuo likusios bausms vieno mnesio. Toliau sek kriminaliniai. Vienas kitas buvo u ieikvoji m nuteistas, tuos irgi greit atleido. Paskui sek visoki iauriau si "razbaininkai". Vienas vyras buvo papiovs savo mon. Viena moteris miegani papiovus 19 m. mergin, kad galt pasigrobti jos rbus. T teismas neatleido. Viena mergina rus buvo pasmaugusi savo kdik, trij dien amiaus. Ji teisinosi, kad uaugus be tv vaik namuo se. Ji pati nepatyrus motinikos meils, utat jos neturjusi ir savo kdikiui. Jai prie akis stovjs tas vargas, kuris laukia ne tik jos, bet ir to kdikio. Teismas j atleido nuo likusios bausms. Labiausiai sukrt visus kitos russ merginos byla, kuri buvo nuudius savo septyni met dukrel. Nakties metu, ie mos speige nurengusi j nuog, bas, nuvedusi ant ups ir grdusi eket. Teismo pirmininkas pasak, kad jai negalima n vienos dienos dovanoti, jai dar per maa buvus bausm 10 met. Jeigu tu tikrai btumei pasitaisius, tai tu sakytumei, kalbjo jis: "Gerbiamas teisme, pridkite man dar", nes tu jau greitai baigi. Ms virininkas raudo i gdos u savo pristatytuosius. Matyt, kolonose nebuvo kalini byl, ir virininkai neinojo, kas u k teistas, kad tokius parinko. Argi negaljo parinkti i m s barako? ia bt rads ne vien toki, kuri buvo nuteista u tai, kad savo vaikui ar kokiam kitam persekiojamam paval gyti dav arba nakvyn. Bet jie pasirinko "Barab". Visur jiems "Barabas" buvo geresnis. Ir kiti pristatytieji buvo visoki razbaininkai. Kelios ukrai niets, parjusios i to teismo, pasibaisjusios auk: "Gospodi, 335

s kakim my iviom"! (Viepatie, su kokiais mes gyvename.) * Politini stovyklose visai nebuvo taip vadinam uskait. itoje stovykloje pirm kart apie jas igirdome. Jeigu kalinys padirba nustatyt darbo norm arba virija, tai jam u dien paskaito dvi ar daugiau dien. Tos uskait dienos nuskaitomos nuo bausms laiko, ir kalinys gali anks iau ieiti laisv. ioje kolonoje ir mums teko uskait. Gaudavau ir a, kai gaudavo visa brigada. Pavieniui udirbti uskait nepajgiau. Nebuvau tokia stipri. Jau turjau vis mnes t uskait. Ka kodl man atrod jos nereikmingos, niekada nedjau pastang j gauti. Juokais sakydavau, kad man j nereiks. Teko girdti, kad ne vienas dl t uskait ijo ne tik i kaljimo, bet ir i io pasaulio. Perdaug besistengdami, mons krisdavo, ir lik davo nenaudingos tos uskaitos. Dvideimt penkinis retkariais paraydavo, matyt, per be konvojinius ddavo laikus. Gavau i jo grai rankdarbi tai buvo knygui vireliai su vaizdais i suklijuot ant kartono iaudeli. Jis jau buvo ivetas kit viet, nebe "peresilkoje". Kit kart ra, kad ir i ten jau j nori iveti. Virininkai ten nesu gyven. Vienas j ess jam palankus ir nenors jo kitai kolonai atiduoti, o kitas anam kerydamas nors iveti. "Kartais tenka pabti pagaliu, kuriuo kiti muasi", ra jis. Kart, jau pavasar, pasiaukia mane kabinet KV (kul trins dalies) virininkas ir parodo atplt to dvideimtpenki nio laik. Pasiras jis buvo emaitikai savo vard "Kaz" (Kazys). Laim, kad pamaiau t jo para, o neseniai i ms stovyklos buvo ijus laisv viena ms mergait, atlikus bausm. Ji buvo vardu Kaz. Kaip i dangaus toks sutapimas! Paklausta, kas man rao, atsakiau: Kaz. Kokia Kaz? Pasakiau jos pavard. O i kur ji turjo adres? Ji neseniai i ios kolonos ivaiavo, atsakiau. Laikas buvo pasistas i netolimos apylinks, utat viri ninkui kilo tarimas, ar nerao kas i kalini. Susirainjimas 336

Knygutei vireliai, ornamentai ir vaizdai, padaryti i iaud. Vyr kalini dovana Taieto peresilkoje 1955 iem.

337

T pai kalini dovana 1955. Antroje pusje yra raas: Tamsi naktis visada bna prie vies ryt.

su stovyklininkais buvo draudiamas. Toks laimingas sutapi mas igelbjo mane nuo nemalonumo. Virininkas patikjo, kad ta ivaiavusioji rao, atidav laik ir daugiau niekada ne kviet, nors toki laik dar gavau ir vliau. Melu reikjo gelbti ne tiek save, kiek j, nes jis tebebuvo speclageryje ir dar 25-nis. Galjo susilaukti bausmi karce rio. Be to, jeigu bt koki lengvat, galjo taip pat j negauti u "nusikaltimus". Gaudavau laik ir i to jaunuolio, kuris ivyko Kara gand, atbuvs stovykloje 10 m. pasistas trmim. Dar ir kitas prisidjo nematytas korespondentas tai ke lionje sutiktos A. P. brolis i Tiumenijos, taip pat tremtinys. Albina man dav adres, pra jai parayti. Kai po met, gr us i Lietuvos, jai paraiau, jos jau ten nebebuvo. Laik per m brolis ir pradjo pats man rayti. Taigi, neskaitant Lietuvos, ir i apylinks turjau kelet korespondent. I visur gaunami laikai pavairindavo tas pilkas kalinio dienas. iuo atvilgiu ia buvo daug geriau, negu speclageriuose anksiau. Kart isikalbjau su viena ms tautiete. Pasirod, ji i tos apylinks, kur kadaise gyveno viena mano pusseser. Prisimi nus paklausiau, gal dar ten tebegyvena, gal teko jai painti t mano giminait, nal su dviem mergaitm. Ji atsak pastanti 338

Knyguts vireliai, papuoti iaudeliais. T pai kalini darbas.

ir paadjo j surasti per savo namikius. djau prie jos laiko laikut tai savo pusseserei. Po kiek laiko gavau jos laik, o netrukus siuntin su maisto produktais ir rbais. Ji ra suino jus apie mano likim, bet niekur negaljus gauti adreso. Jos maesnioji dukt, dar pradios mokyklos mokin, dabar ray davo man danai. Laikuose vis rasdavau kok atviruk su Lietuvos vaizdais ir po penkrubl. Mergait niekada nebuvo mans maiusi, o paaukodavo savo saldaini pinigus man pa dti. Niekada nepamiriu, kiek diaugsmo man suteikdavo tos maosios laikai, jos vaikikos naujienos, jos vaikikai gera irdis. * Mano guolis buvo ant virutini nar. Apaioje "gyveno" nebe jauna meninink maskviet, Marija VI. I. Ji buvo gera moteris, ir puiki meninink. Viena tik bda ji rk. Jos sklei diami dmai mane rkydavo kaip kump emaitikam kami ne, bet nieko nesakydavau, nes ta bda buvo lengviau pake liama, negu barniai, keiksmai, koliojimai, blevyzgos. Ji buvo sugyvenama, kultringa moteris, nenorjau jos keisti. Kartais susibardavome, bet labai retai, ir tuojau vl susi taikydavome.
339

Kart laisvu laiku kalbjoms vairiomis kultrinmis te momis. Ji prie progos m tvirtinti, kad mes, lietuviai, patys nie ko neturj, vis kultrin lob paveldj i rus. Man to buvo perdaug. Pradjau dstyti visas blogybes, kurias i j esame patyr. Tuojau talk prioko dar kitos kaimyns lietuvs. Vi sos pylme, k tik beinojome. Ypa puikios mediagos apie rus "kultr" turjome i paskutinij karo met. Ipasakojo me visas j nemonikas kiaulystes, pridarytas ms krate. Varg, ji nebeturjo kuo atsikirsti. O mes jautms tikromis herojmis, kuone kumiais apgynusios savo tautos garb. Ne trukus atne arbat. Toji meninink pakviet mus drauge i gerti arbatos ant jos nar. Mes sutikome ir visos, atsineusios arbatos, grme ir kalbjoms apie k kita, barnio lyg ne bta. Kaimyns, kurios girdjo t "ablav", m nairom i rti. Viena staiai pasak, kad ji neturinti savigarbos, jeigu taip ikoliota vl su mumis geruoju kalbanti. Tada ji pasak: Ony pravy, ony za svajo zastupali. (Jos teisios, jos u savo ustojo.) Kart besikalbant toji meninink pasisak turinti 58 straips nio 8-t punkt, kas reikia ginkluot teror, udynes. Nu stebus sakau: Kaip tai atsitiko, nesinort tikti, kad Js galtumte papiauti vit?... Ji paaikino, kad atsiradus liudinink, kuri tvirtinus, es ji pasakius: "Jeigu Stalinas mirt, tai visiems bt geriau". Rei kia, ji nori Stalino mirties, atseit, ji nuudyt j, jeigu prie jo pri eit. Ir u tai "avansu" jai dav udiko straipsn, bet nedav 25-keri, o tik 10 met, matyt, patys nebuvo tikri savo sprendi mo racija. Jos snus buvo atvaiavs pasimatym. ia be jokio var go buvo duodami pasimatymai su artimaisiais, nereikjo abiem verkti u tvoros, kaip speclageriuose. * Per iem buvo organizuojami visoki kursai, paskaitos, sa viveikla, bet nieko i to neijo, nes priversti nebuvo teiss, o savanori maai atsirasdavo. Tie visoki usimimai buvo da romi tik po darbo laisvu laiku. Nuo darbo dl to neatleisdavo. Kas gi bepajgs po sunkios darbo dienos dar aukoti vakar ko kiems tai usimimams. Gavau pasilym organizuoti rankdarbi kursus. Nenoro mis, bet miausi to darbo. Bet kas i to? Jokios mediagos ne 340

duoda, savos irgi niekas neturi. sira kelios ms tautiets, kurios nemaiau u mane mokjo t rankdarbi. Kelias savai tes po vakar pasimokme. Ateidavo vos viena, kita, ir t usi raiusi ne visos ateidavo. pavasar gavau sakym suruoti rankdarbi parod. O mes nieko neturjome, nes maai k te padarme. Vis dlto parod ruome: visos ms tautiets suneme, k turjome padariusios per vis kalinimo laik ir k turjome i nam atsist ar atsivet. is tas susidar. Viena ukrainiet padjo graiai sutvarkyti. Atsineme i lauk dar be lap bero akeli, jas priraiiojome rausv skudurini "iedeli", ir graiai atrod. I rankdarbi daugiausia buvo nosinaii, pagalvli, uvalkal, isiuvint i visoki megzt skudur iardytais silais. ia nenumesdavome nei suplyusios, nebesutaisomos kojins, nei kelnaii, nei aliko. Visk iardydavome ir iki trumpiausio silgallio sunaudodavome. Pirmj premij laimjo mano megzta bliuskut, atsista siuntiny. Ji buvo padaryta madaug prie 18 met, nepriklauso mybs laikais, gerokai apdvta. Buvo kalb, kad u tuos kursus ir parod virininkas gavs premij, bet oficialiai nieko nebuvo praneta, galbt tai buvo tik "antis". Bdavo ia ir paskait. Kakokia rus ateidavo retkariais sekmadieniais ir ms barak su "politika". Speclageriuose to nebdavo. Prelegent mgdavo pasigirti, kad turinti vyr lietu v. Mes juokdavoms, kad ir ji didiuojasi, kaip kadaise ms merginos, itekjusios u amerikieio. K toji paskaitininke mums "skait", nieko neprisimenu. Vargu ar tada, kai skait, biau k nors prisiminus, nes, ne sant jokios egzamin grsms, mes tik sdjome, jokiems ju timo organams neduodamos sijungti darb. Paskaitininke ir gi, reikia manyti, neturjo kit tiksl, kaip paimti u t darb skiriamas kapeikas. U tas paskaitas jiems neblogai mokjo. Kiek inau, ateist apatalas buvs kunigas Jonas Ragauskas Lietuvoje u paskait gaudavo imt dvideimt rubli senais pinigais. I viso, jautme, kad ia ITL stovykla, nes tarp kit malo ni buvo sugrainta ir toji kyrios komunistins propagandos malon, ko neturjome politini kalini speclageriuose. Kart buvo viena virininko paskaita apie dorov. Tarp kitko jis graudeno pavainiki neteist vaik motinas:
341

Pagalvl, siuvinta bulga riku kryeliu, gauta i lat vs kalins.

K tu atsakysi, kai vaikas pagjs paklaus, kur jo tvas? Mes juokms, kad jau jiems nusibodo revoliucijos metu ir prie j proteguota "laisvoji meil". Dabar jau ragina prie do rovs, kuri anksiau smerk, kaip buruazin paprot. Matyt, nusibodo auginti vaik namuose daugyb pamestinuk, kad nori grinti buruazinius paproius. "Burujai" be praktikos t paproi nesigijo, jie inojo, k daro. Revoliucionieriai-komu nistai visk naikino, griov, vert auktyn kojomis, man su kursi kak geresnio, bet gyvenimas veria juos grti atgal daugelyje srii. Kartais ateidavo virininkai ir sileisdavo vairias kalbas. Msiks kai kada sidrsindavo ir pasakydavo tai, ko jie ne norjo girdti. Kart viena prie progos pasak: Mes nieko blogo nepadarme, mes neturtume ia bti, js atsivete mus, kad turtumt darbinink, u dyk dirban i sunkiausius darbus. Virininkui tas labai nepatiko, bet jis joki sankcij nesim. Kit kart kelios m rkti, kad Hitleris geriau dars, kad nepageidaujamus mones ikart suauds. O ia mons kan kinami deimtmeiais, inaudojami, iiulpiami, kolei numirta. Jeigu taip politini stovyklose btume prabilusios, vargu btume ilikusios be naujo "ervonco". * Saviveikla ia taip pat merdjo. Ms moterys nenordavo niekur eiti, o kaimynai kriminaliniai ne k tesugebdavo. Si 342

l virininkai ms tautietms sudaryti tautini oki ratel, bet mes atsisakme. Sakme nemokanios j kaip reikiant. Taip ir buvo, per daug met buvome umirusios, kurios ir mo kjome. Virininkas ragino vistiek okti, girdi, nesvarbu kaip, bile tik suksits, ir bus gerai. Bet mes nesutikome bet kaip "suktis", gadinti ms tautin men. Toji maskvik meninink gavo usakym nupieti scenai dekoracijas. I kakur gavo da, o popieriaus nra. Gavo tik sen laikrai, juos sulipd didelius blokus ir ant j nupie. Daais upaiyt raidi nebuvo matyti. Dekoracijos buvo gra ios. ydini alyv krmai prie kelelio stovjo kaip gyvi. Ir alias ols kilimas, mediai, debesys, viskas kaip tikrovje atrod. Lidna buvo juos irti, nes prie akis stodavo toji skriauda, daroma ne tik menininkei, bet ir visuomenei, kalinant tokius talentingus ir gerus mones. Kiek ji bt galjus sukurti menik vertybi, bdama laisvje per t deimt met! O kiek ia toki ir kitoki talent merdi, kas suskaitys?! * Kartais atvedavo ir parodydavo kino film. Ms mote rys maai eidavo. Kart nujau ir greit ijau, nes filmas buvo nepakeniamas su kaljimu. Kam man dar irti kaljimo, kai pati jame esu?! Ir visada ieidavau i tokio filmo, kur vaiz duojamas kaljimas, karas ir kolchozai. Tai nepakeniamos temos tokiose slygose. Nortsi pamatyti k nors graesnio, velnesnio, kas leist usimirti apie t realybs komar ir visok aplink supant purv tiesiogine ir netiesiogine prasme. Prisimenu, su diaugsmu irjau "peresilkoje" film "Ak menin gl". Tai buvo pasaka nematyto niekada groio, be tos kyrios propagandos. Tai buvo filmas su prasmingu turiniu ir graia forma. Maai ia toki dalyk duodama tai igarbintai "liaudiai", daugiausia ji maitinama melagingos propagandos menu. Kas nemat ir nepaino tikrojo ios padangs gyvenimo, tuos galima apgauti, bet ne mus, prajusius visas tarybinio gyvenimo stadijas. * Kart sunekome darbe su viena uzbeke, nebejauna maa moterle i kriminalini. Ji jau baig atbti deimt met. Pasi sak bausta u priklausym plik gaujai. Namie liks vyras, dukt ir dar daugiau vaik. Vyras neras laik, kartais para anti dukt. Ji pati spjanti, kad vyras jau gal kit bus susira ds mon, bet tikr ini neturinti. Ji saksi esanti kalta ir 343

negalinti reikalauti i vyro, kad jis jos laukt deimt met, tegu daro, kaip jam geriau. Viena msiki paklaus: K Tamsta sakysi, jeigu sugrusi namus, rasi pas vy r kit mon? "Zdravstvuite" skau (sakysiu "sveiki") atsak. Mums buvo nuostabu, kaip tokia maloni, gera moteris ga ljo priklausyti plik gaujai. Nejaugi tas deimtmetis sto vyklose galjo j pakeisti ger pus. Paprastai stovyklose mons suvrjo, o ji buvo tokia gera, maloni, atvira ir atlai di. I irdies jai linkjome laimingai sugrti pas savuosius ir laimingai gyventi. Daugiau nebeteko jos matyti. * Kart turjome gardaus juoko. Dvi ms tautiets, kaimo moterys, ant emutini nar susdusios kalbasi, o kita viruje sdi ir kalba poterius ant duoninio roaniaus. Apatiniosios viena jau pagyvenus moteris, turinti kelis paaugusius vaikus, antroji vidutinio amiaus, vyr ir nedidel vaik palikusi namie, sprendia, svarsto problem, kaip gene rolai strategij, ar jos ilo, ar pralo, kad nesusideda su tais kriminaliniais vyrais, kurie norinioms buvo nesunkiai pasie kiami be dideli pastang ir pavoj. Tarp kitko, viena sako: O jeigu to Dievo nra, tai mes bsime pralousios. Besimeldianioji virutin, matyt, viena ausimi igirdo j pokalb. Greit persiegnojo, pasilenk emyn nar tarp ir sako joms: inot k, moterys, jeigu a t pasmirdusi vagi taip trokiau, nei Dievo, nei bieso nieko neiriau. Moterys apaioje nutilo, o kitos aplink nugirdusios ilgai kvatojo. * Turjome ia vadinamj radijo tak-rupor, kuris mums klegdavo tai, k virininkai i savo kabineto duodavo. Gird davome dain, muzikos, retkariais praneimus, kur kam vyk dyta mirties bausm u nuudymus stovyklose ar pabgliams i stovyklos. Kas atsitikdavo laisvje, to mums nedav. inias * apie kalini mirties bausmes, aiku, duodavo su tikslu pabau ginti, kad maiau bt t udyni stovyklose. Visoki vyki pranedavo. Bdavo toki, kurie, nordami pabgti, nuud pri irtojus arba kareivius konvojus. U tai bausdavo mirties 344

iemos kelias Sibire. Irkutsko sritis.

bausme. Kalini nuudymai buvo danesni, bet u juos, turbt, mirties bausms nevykdydavo, patenkindavo malons pray mus. Taip buvo galima sprsti i t praneim. inoma, ne visur viskas buvo vienodai vykdoma, priklaus nuo vairi ap linkybi.
345

* Kart, neprisimenu, i kur, gavau nematyt laikrat, kurio pavadinimas buvo "Na strojkie" (Statyboje). Nedidelio formato, dviej lap laikratukas. Pradtas leisti 1955 m., reikia, jo antrus metus, kas dvi savaits. Tai buvo kaliniams leidiamas laikratis. Taiau maas tebuvo jiems laimjimas, nes jame nie ko nebuvo naudingo kaliniams, o tik virininkams. Daugiau sia buvo straipsniai, raginantys kuo daugiau dirbti, kuo dau giau naudos atneti valstybei, stovykloms, "komunizmo staty bai". Korespondencijose i vairi stovykl buvo peikiami blo gai dirbantieji, nesilaikantieji drausms ir visokiomis blogyb mis pasiymj kaliniai, nurodomos jiems skiriamos bausms. Kitose buvo giriami "stachanovieiai" darbo pirmnai, arba tokie, kurie sugeba priversti kitus daugiau dirbti. nipai, skun dikai, pataiknai, inoma, tiesiogiai to nepasakant, taip pat buvo keliami padanges u didelius nuopelnus "komunizmo statybai". Stovyklos neraomos stovyklomis, o suktu slapyvardiu, pvz. "podrazdielenije, gdie naalnikom Lopatkin" (padalinys, kur virininku Lopatkin). Po kita korespondencija parayta ko kio kito virininko pavard. Tik t vien numer teko matyti. Neinia, ar tas laikratis ilgai jo, ar ir dabar tebeina, nes kalini ten ir dabar yra.

Kelion Taiet
Niekada nepamiriu 1956 m. vasario 1-2 d.d. tai buvo anga arba repeticija ijimo laisv. Sunks darbai tuose pripuvusio tvaiko rsiuose, perrenkant bulves, kai reikdavo sunkiais netuvais neti i rsio emes ir puvenas, nualino mus po vasaros atsigavimo. Kur laik teko dirbti mike su piklu ir kirviu, ruoiant kur. Toli reikdavo eiti per gil snieg. Kol nueidavome, jau bdavome pavargusios. Maistas buvo silpnas, vitamin stoka, gero oro stoka barakuo se. Viename kambaryje gyvenome vir 100 "mirusi di". Vdinimas tik per duris yra per menkas. Tokiose slygose tik stipresns gali itverti. Silpnesns pradjo sirgti. Pasijutau ir a vl tikra "dachadiaga" isekl. jau ambulatorij, skun diausi visokiais diegliais ir silpnumu. Kadangi formuliare tu rjau urayt tuberkulioz, nors ir Popovo nurayt, bet vis346

tiek susilaukiau dmesio. Gydytoja para siuntim Taiet perviesti plauius, patikrinimui. Toki buvome keletas. Kitos buvo ukrainiets. Vasario 1 d. atviru sunkveimiu, priirtojo lydimos, ivykome Taiet. Kol nubildjome, jau buvo beveik vakaras, nes dienos trumpos iuo metu. Taietas nedidelis, beveik kiaurai permatomas, sen ln miestas. Atvaiavus prie kakoki nam, priirtojas sak ilipti. Paklausinjo mus, ar turime koki pastam, kur galtume pernakvoti. Ukrainiets pasisak turinios, o a nieko netur jau. Jos sak mane paglobosianios, aprpinsianios visu kuo. Priirtojas dav nurodymus, kur rytojaus dien nueiti, kur kada atvykti grimui atgal, ir paleido mus eiti, kur norime. Kadangi numeri ant kupros neturjome juos num mums ivykstant i 11 selchozo, t.y. i speclagerio, tai jautms kaip laisvos piliets, tik varganai atrodanios. Bet ia toki buvo daugiau, negu geriau atrodani. iek tiek apie kalinio numer. Prie ivaiuodama Lietu v, turjau numer -130, sugrus i Lietuvos, Taieto per siuntimo punkte gavau numer AX-336. J palikau 11-tam sel choze. ia, 13-tam selchoze, numeri nebereikjo, buvome suly gintos su kriminaliniais. Su tom ukrainietm nujau pas kitus ukrainieius-tremtinius ir atbuvusius bausm kalimus, kurie gyveno Taieto mieste. Neprisimenu, kiek j ten buvo. Daugiausia buvo jauni, viengungiai vyrai ir moterys. Prisirinko i apylinks daugiau toki. Sune kas k turjo, ioki toki konserv, uvies, duo nos, ivir arbatos. Vyrai i kakur ir "vodks" atsine. Vaiino mus, ragino valgyti, kalboms nebuvo galo. Klegjome, daina vome ukrainietikas dainas: "Oi divina, umit hai", "Kari oi, iorny brovi" ir kt. Dainavome visas brys, dainavome ir mes, visas ligas umirusios, pasijutusios laisvje, niekieno neseka mos ir nevaromos. Buvau tik viena lietuv tarp ukrainiei, bet jauiausi kaip tarp broli ir seser, nors ir negirdjau savo kalbos. Mus jung kalinikas nuoirdumas, gytas ilgame bend rame kani kelyje, ir vakarietika, laisvs sau ir savo tautai troktanti dvasia, nors buvome tolimoje Azijoje, visi toli nuo savo gimtosios ems. I viso jauiausi, kaip sapne, po tiek met pasijutus laisvje, be joki "angel sarg". 347

Nakvojome ant grind, iaip taip kokiais lukutais paklot. Ryto met viena ijau ligonin pervietimui, pagal nuro dyt adres. Kitos jo kitur, joms buvo nepakeliui su manimi. Pasiklausindama jau gatvmis. Sutikau dvi senas mo teris lietuvikai kalbanias. Apsidiaugiau, ir jos apsidiaug, ukalbintos lietuvikai. Apsikabinome, kaip artimiausios gimi ns. N viena neklausme nei vardo, nei pavards, tik kur ir kaip patekusios, tremtins ar kalins? Jos buvo tremtins, ilgus metus ia prabuvusios, o dabar gavusios leidim grti Lietuv. Malonu buvo girdti, kad mons gauna leidimus grti, bet nemalonu buvo girdti vakar vakare apie tuos grimus i vie no ukrainieio. Tai buvo dar jaunas vyras, deimt met atbuvs kalini stovyklose. Prie kelet mnesi ubaigs bausm, gavs leidi m grti savo krat, nudiugs ir skubjs namo. Parva iavs rads skurde gyvenanius, mgins prisiregistruoti, bet niekur jo neprim, neleid prisiregistruoti. O be registracijos niekur negalima gauti darbo. Vaikiojs en ir ten, visur buv atsakyta registracija ir darbas. Pagaliau, visk mets ir atva iavs atgal Sibir. ia pasijuts mogumi, nes ia visi tokie patys, o tenai buvusieji kaliniai, kurie gauna ra pase, liudi jant, kad buvs kaljime, laikomi u statymo rib, kaip betei siai pilieiai, nors ir laisvi. ia, Sibire, nes jokio vargo dl registracijos, nei dl darbo, kad tik pajgtumei dirbti. Ir udar biai es geresni, tik vargas, kad u tuos pinigus nes ko pirkti. Krautuvse maai ko yra. Prisiminiau pasakojim ir baiminausi dl t moterli atei ties, bet nieko joms nesakiau. Tegul nors dabar pasidiaugia, kol sugr. Be to, jos ne kalins, o tremtins, gal jas kitaip irs. Gal jas priglaus gimins, kurie pajgs geriau aprpinti. Gal, i viso, Lietuvoje kita tvarka, kas gali inoti, neapsimoka gsdinti, tikrai neinant padties. Suradau ligonin, perviet plauius. Dar kiek pavaikio jus gatvmis, parjau nurodyt viet, kur rinkosi ir kitos m siks, kartu atvykusios. Jokio gydymo niekas nepraved, viskas liko po senovei, vl dirbau piln dienos norm. Netrukus prasidjo darbai in spektuose; gal dl silpnos sveikatos mane ten paskyr, nes buvo lengvesnis darbas. Lengviausia buvo persodinti pomido r daigelius. Bet neti netuvais ml ir dangstyti inspektus sunkiomis iaudinmis antklodmis nebuvo lengva. Vis dlto 348

diaugiausi ia patekus. Kitur darbai buvo dar sunkesni. Aplink aptvar, kur dirbome, buvo krm ir dideli ber. Kai saul m smarkiau kaitinti ir tirpinti paskutinius ledus tuos didelius berus rinkdavosi kakokie raudonais pilvukais paukteliai, virblio dydio. J bdavo aplipusios visos medi akos. Medis atrodydavo, kaip raudonais iedais prayds. O irkimas, o iaukjimas t paukteli! Malonu bdavo j draugystje. Pakeliui darboviet u zonos bdavo prie bdos priritas mekiukas. Sak, kad jis ess dviej met, dar nebuvo suau gusios mekos dydio. Kartais jis baisiai maurodavo, matyt, i piktumo, bet daniausiai bdavo ramus. Kart po piet jome darb. Viena est prijo ariau mekiuko, m j kalbinti ir ities rank j. O tas kad capteljo, tuojau ranka paraudo navo nuo kraujo. Kelias dienas moteris njo darb, kolei apgijo. * Artjo Velyk sekmadienis. Ms kolonos saviveiklininkai buvo pakviesti 11-t selchoz su savo programa, tik, inoma, ne Velyk proga, bet taip tik sutapo. Vaiavo sunkveimiu. Nedaug tebuvo vaiuojani, utat virininkas leido vaiuoti ir nedalyvaujantiems saviveikloje, kas norjo. Sumaniau vaiuoti, pasimatyti su paliktomis draugmis, lietuvmis. J ia buvo kelios deimtys. Laimingai nuvaiavome. Ms tautiets nesidomjo koncer tu, o vent Velykas. Pakviet ir mane vent. Turjo graiai papuot stal ne tiek valgiais, kiek visokiomis dekoracijomis. Kiekviena dalyv gavo dovan po skudurin senuk su dideliais sais. Po viena ranka senukas laik velykin sveikinim, pri klaups vienu keliu. Tai buvo vienos menininks Natuts G. darbas. Savo "sen" ji atidav man, mat, mans nesitikejo ir nebuvo ta sskaita padariusi. Vaiinoms, giedojome, dainavo me. Msiki ia buvo daug ilgas stalas apsdo. Pavakare ivaiavome namo. Vis keli dainavome "Oi riabina kudriavaja"... Ir vis t pai. terps koki kit dai nel. .. ir vl "riabina kudriavaja"... (ermuknle garbano toji. ..).

349

Sveiuose
U savaits atvelykis. Bt gal ir prajs nepastebtas, jei ne viena ms tautiet Juzyt. Ji nei i io, nei i to pasil atvelykio sekmadien eiti sveius pas jos pastamus tremtinius kaim, vadinam "Niniaja Zaimka". Es virininkas saks, kad papraiusios leidimo sekmadieniais galinios eiti u zonos sveius, ar bent kur pasivaikioti, ne tik su "propuskais" bekonvojins, bet ir kitos, "propusk" neturinios. Taigi nutarme eiti, ir tik mes dvi. Netikjau, kad ileis, bet ileido. Draug jau inojo keli, kart jau buvo buvusi, taigi ir keliavome psios gal 5-7 kilometrus. Prijome didel kaim, kuone miestel. Jame didesn dalis gyventoj buvo lietuviai-ukmergikiai. J buvo, kaip jie sak, apie 200 eim. Visi atveti kartu 1948 m. tremtiniai, daugiau sia i kaim, buv kininkai. Ir dabar jie dirbo kolchoze. Nors ir sunki buvo pradia, bet darbts, dori mons greit prasigy veno tiek, kad turjo ko pavalgyti ir dar galjo kit pavaiinti. Tie draugs pastami buvo senukai Mackeliai. J trys vai kai dukt ir du sns buvo kalini stovyklose, taigi iki iolei tvai gyveno vieni. Tik vos kelios dienos buvo grs jauniau sias snus i tolimos Kolymos, paleistas i kalini stovyklos. Jie tikjosi greit sulaukti ir antrojo snaus ir dukters. Nebeteko suinoti, ar greit j viltys isipild. Maoje medinje trobelje gyveno ie geri mons pora kambariuk ir virtuvl. Baldai primityvs, pai pasidaryti. Bet vistiek ta j trobel atrod rojaus kampelis, nes jie buvo laisvi, tikri eimininkai tame kampelyje. Nejauni, nestiprs abu, taiau darbts, utat nekent bado. Jie laik vit, pariuk, karv, sodino darus, bulves, kastuvais em ipurendami. O ems ia nestoka, taip ykiai nematuoja, kaip Lietuvos kol kieiams. Problema tiktai kaip t em idirbti, nes nra ranki nei arkli. Taiau prie ger nor viskas galima. Na ir vaiino mus toji senut eiminink, snaus padedama. Tvukas tik kalbjo su mumis, o anie du, kaip evangelijos Mor ta, rpinosi vaimis. Atne didel duben, kupin virtos kiau lienos, saksi ventms kiaul paskerd. Prikep kiauiniens ir dar klaus, gal nortume virt kiauini, bet mes prame nebevirti. Valgme, vaiinoms, kaip tas pasakos igonas per sapn danguje pas Motin veniausi. 350

Kiek met, turbt septyni, kaip nebuvau ragavusi vieios msos ir kiauiniens! O jau raginimas t moni, o nuoirdu mas, nereikia n igonu bti, kad persivalgytum. Ivir arbatos. Snus atne ir pastat prie mane du puodelius, kad pasi rinkiau, kur noriu: ia graesnis puodelis, o anas didesnis, kur norit, pra au. .. ragina snus. Rodos, visk atiduot, kad tik mums bt geriau. Keista mums buvo, neprasta tokia atmosfera, nes jau buvome atpra tusios nuo moniko gyvenimo, uguitos iaurios aplinkos, iau rios kovos dl bvio. Sugrome, kaip i didiausi atlaid. Ilgai dar prisimin davome t miel atvelykio sekmadien pas Ninia Zaimkos tremtinius Mackelius. Taigi jau po truput pratinoms prie laisvs, turbt ne be reikalo virininkai pasidar tokie geri. * Pavasaris ia bna vlyvas. Ir iais metais nesiskubino. Balandio mnesyje Birusa dar tebebuvo ledo sukaustyta, ta iau nebeilgam. Pagaliau ledas suskilo, up patvino ir putoda ma ne ledo lytis plat Janisiej. Vien dien virininkas mums prane, kad Taiet at vykusi i Maskvos komisija. Ii vainjanti po stovyklas, kur yra politini kalini ir peririnjanti vis bylas. Didesn dalis ka lini atleidiami vykti namo. Toji komisija vaiavusi pas mus, bet Birusa pastojus jiems keli, mat, tilto per i up arti nes, o keltas negals kelti, nes ein ledai, es pavojinga paleisti kelt. Komisija sugrusi atgal ir ivykusi kitas stovyklas; pas mus atvyksianti vliau, kai keltas veiks. Sunku papasakoti, koks klyksmas, kokios raudos kilo ms barake. Ir ne dl to, kad neturtume kantrybs palaukti, bet dl to, kad inojome, jog S. S-goje visada paskutiniam nelieka. Mes baiminoms, kad, nuvaiav toliau, jie greit negr, o per ilgesn laik gali kas nors pasikeisti, ir mes liksime ia po senovei. Prakeikme t up su visais ledais ir keltais. Verkme, raudojome, juo labiau, kai igirdome, kad i 11-to selchozo jau visos ivaiavusios namo. Ms barakas virto tikra aar pa kalne. Ir kaipgi neraudoti, kad laisv buvo taip arti, o dabar neinia, kada mes jos sulauksime. Dienos virto metais, nebeno rjome nieko dirbti, net ir valgyti ir miegoti nebegaljome. Tokiame nerime sulaukme birelio mnesio. 351

Seniai up iplukd ledus, seniai vaikto keltas, o komisi jos kaip nr, taip nr... Paliegusios i sielvarto, vaikiojome kaip eliai, nors buvo pats graumas laukuose, kur mums tekdavo dirbti. Sunks langai kilnoti "parnikuose", iaudins antklods tampyti ir ki tok sunks darbai, dar tas nerimas visai sugniud jgas. Pasi jutau blogai ir nujau ambulatorij pas daktar. Ji apklau sinj o, apirinjo, pamaig skrand ir pasak, kad reiks va iuoti pasitikrinti ligonin Taiete. Nesak, k mananti, koki lig tarianti. Tas dar daugiau sudar man rpesio ir nerimo. Jeigu man teks ilgai gulti ligoninje, tai gali komisija atva iuoti. Man vl neteks, nes kasgi mans iekos po ligonines, vargu kam rps vienas toks atsiliklis. Tokie spliojimai var gino mane ir dar dar didesniu ligoniu. Rytojaus dien "be daikt" pasiruoiau, gavau siuntimo lapel i daktars ir sunkveimiu ivykau miest, priirtojo lydima. Vis keli bijojau pavelgti t kortel, pasiirjau tik eidama ligonins ratin. Kortelje buvo urayta, kad tariamas skrandio vys. Suprantama, toks uraas dar dau giau nugsdino.

Ligoninje
ligonin prim be joki klii. Paguld chirurginiame skyriuje, prieais operacin. Mano gydytoja buvo chirurg, j vadino Roza Anatoljevna. Tai buvo vidutinio amiaus moteris, grai ir maloni. Kita buvo jaunesn ir piktesn gydytoja, neprisi menu jos vardo. Ligonins vedjas buvo vyr. chirurgas, j vadi no Vladimir Sergieji. Pati ligonin buvo laisv, ne kalini. Taigi vl atsidriau laisvje. Med. seser buvo daug, taip pat sanitari. Viena sesuo buvo lietuv. Ji jo laborants pareigas. Greit susipainome ir vis laik jauiau jos glob. Ji mane danai lankydavo, atne davo saldaini ar ko kito. Jos brolis, neseniai paleistas i ka lini stovyklos, atne man ma lenktin peiliuk. Netrukus per bekonvojinius suinojau, kad ia pat, vyr stovykloje u auktos tvoros yra ir tas ms bendrabylininkas 25-nis. Greit pradjau i jo gauti laikus.
352

Vienas i Taieto ligonins pastat, bding anam kratui. Prie dur stovi medicinos sesuo lietuv. Tai buvo 1956 metai.

Pradioje guljau, kaip negyva, daug miegojau, niekur nei davau, nesikeldavau. Po keli dien pastiprjau, pradjau vaikioti, domtis aplinka. Buvo dien, kad reikdavo neno rom bgti lauk i savo palatos, tai buvo antradieniai ir ketvirtadieniai. Tomis dienomis buvo daromi moterims abortai.
353

Neinau, nuo kada S. S-goje oficialiai leidiami abortai. Jie da romi visose ligoninse, be joki ypating slyg. Reikia tik sumokti 50 rb. (sena valiuta), ir viskas. Mintomis dienomis nuo pat ryto stovdavo eils jaun ir senesni moter, itek jusi ir neitekjusi. Apie vidurdien jas praddavo "cypinti" pats ligonins vedjas. Operacijos buvo daromos be jokios anes tezijos, utat klyksmas bdavo vrikas, baugu bdavo klau syti, bgdavau i savo palatos, kad negirdiau t siaubing riksm. Visoki bdavo t moter: vienos varydavosi, nenorda mos n mog pavelgti, kitos be jokio varymosi pasakoda vosi, kiek turinios vaik, kiek panaikinusios. Viena stambi ne be jauna moteris rk papiros po papiroso ir pasakojo daranti jau dvideimt ketvirt abort, ir penki berniukai namie. Baisu buvo girdti j nekas, nesinordavo n pro al praeiti pro t moni skerdykl. Po tokios operacijos ligons vien par pasilikdavo ligo ninje kurios nordavo. Bdavo ir toki, kurios greit ieidavo. Kart viena mergina buvo atvesta ms palat. Ji paguljo kelias valandas ir ijo. Tuojau jos viet atved kit rimtesn ligon su kitokia liga. Ijusios kortel tebekabjo prie lovos. Atjusioji pamat ir paino savo kaimyns pavard, susidom jo, ko ji ia buvo. Kitos ligons visk papasakojo ir, inoma, visa apylink greit suinojo merginos "nelaim". O ji kent serganti ijo dl to, kad vykis likt paslaptyje. Pirmadieniais bdavo didel kamatis ligoninje atve davo sekmadienio linksmybi aukas kiauromis galvomis ar onais nuo mutyni ir apsirgusius nuo besaikio grimo. Kart atve be smons jaun vyr. Jam buvo trks skrandis. Net ir gydytojai maai turjo vilties, kad jis pagyt. Tuojau padaryta operacija. Kelias dienas ligonis buvo silpnas, kovojo su mirtimi, bet nugaljo. Vis laik prie jo sdjo dikta, raudonskruost, stambi moteris jo mona. Vaikiojanios nueidavome jo pairti, aplankyti. Kart vien pavakar, kai jau ligonis buvo sustiprjs, atjau jo pairti. Pamaiau, kad ten kakoks erzelis pas juos. Ligonio lova stovjo prie lango. U lango stovjo nediduk, sunykusi, suvargusi, isekusi mote rl su kdikiu ant rank. alia jos i abiej pusi dar po vien didesn vaik. Moteris ir vaikai prasi leidiami aplankyti tvel. Bet pats tvelis ir "pamotl" atsisak juos priimti. Mo terl ir vaikai verk, bet nesikoliojo, kaip paprastai tokiais at354

vejais bna. Graudu buvo irti tas eimos neitikimybs aukas. Nujau alin, nes man versi aaros, nepatogu buvo spoksoti toki tragedij. Po keli dien tvelis ir "pamotl" ligonin paliko. Paymtina, kad iuo metu atve kelis vaikus su trkusiais apendiksais. Vaikai beveik visi gal kokie 5-6 buvo apie 2-j me t amiaus, iskyrus dailj Valerik, kuris buvo didesnis keturi met. Tai buvo labai geras, nepaprastai kantrus ber niukas. Dailus buvo, kaip ll. Visi tie vaikai buvo atveti be viltikoje padtyje, bet n vienas nenumir. I viso mir tik vienas 3 mnesi vaikelis, kuriam buvo arn apsivertimas. Daktarai nenorjo operuoti, sak vistiek neatlaikys opera cijos, bet motina verkdama maldavo operuoti. J operavo ilgai, paiame vidurnaktyje. Ryt vaikutis mir. Viena 2 m. mergait buvo atveta su trkusiu apendiksu, beviltikoj padtyje. Bet ir ta pasveiko. Jos motina vis laik buvo prie ligons, o tvas atvaiuodavo po darbo, pavakare, motociklu su priekaba ir atsivedavo dar penkis vaikus. Juos nuves namo, vl atvaiuodavo ir buddavo per nakt palan gje, kad reikalui esant motociklu galt atveti gydytoj. Tie penki vaikai, kuriuos jis atsivedavo, buvo jos, monos. Jisai bu vo patvis, pamets savo mon ir penkis vaikus. Taigi vaikai buvo "mano" ir "tavo", o serganioji buvo "ms". Taip pasakojo "inantieji". Man paiai neteko su jais kal btis. Vien dien ligoninje kilo kakoks triukmas. Sveikesnie ji ligoniai ir personalas bgo kako irti, es atvetas kakoks sensacingas ligonis. Njau irti, neturjau noro brautis per mini, o gal dar ir be reikalo, gal ten nieko ypatingo nra. Maiusieji vliau pasakojo, kad atve kakok neinom mog be smons, labai apdraskyt, vis kruvin. Traukinys vaiavs per mik, ir tarnautojai pamat netoli gulint. Su stabd traukin, pam mog ir atve. Niekas neinojo, nei kas jis yra, nei i kur, nei kas j taip sualojo. Viskas paaikjo tik vliau, kai jis atgavo smon ir pradjo kalbti. Tai buvo mek mediotojas. Jis buvo mekos "paglosty tas". Tai devynioliktoji meka jam atkerijo, u save ir atuo niolika kit viengeni. Jis eidavs mek medioti vienas ir vis laik mediojs skmingai. Mek prisileisdavs arti taip, kad be rizikos pataikyt iauti jai ak. Kai meka griebiasi u perautos akies, jis pei
355

liu iduria jai antrj ak, ir ji daniausiai krintanti. Taip jis su sidorojs su atuoniolika, bet devynioliktoji nekritus, negriebusi u akies, o puolus j draskyti letenomis. Jis drs peiliu, tada meka pabgusi. O jis pats pradjs alpti nuo aizd. Dar js ir liaus t pus, kur buvo geleinkelio bgiai. Nebetoli b gi neteks smons ir atsibuds tik ligoninje. Jis dav savo nam adres ir pra pakviesti namikius. Kai jie atjo, jis nupasakojo viet, kur vyko ta dvikova su me ka. Namikiai nujo t viet ir rado jo autuv, peil, o dar toliau rado ir t mek nebegyv. Taigi ir kart jis dvi kov laimjo. Rodos, po poros savaii, gerai apgydytas, jis i ligonins ijo. * ia ligoninje gydsi senas vokietis. Jis buvo nebe kalinys, o jau tik k paleistas laisv pilietis. I viso atbuvs kaliniu 19 met. Jis vaikiodavo, sddavo ant suol koridoriuose arba lau ke ant laipt ir nekuiuodavosi su kitais ligoniais. Kart teko sdti alia jo ir klausytis jo kalbos. Jis mgdavo vairius filosofinius ivediojimus, dargi su jumoru, labai do miai kalbdavo. Tarp kitko tuokart jis m postringauti, kad S. S-goje daiktai tur dvi reikmes; kituose kratuose jie tur tik vien reikm, t.y. pagal paskirt. S. S-goje kiekvienas daiktas turs dvi reikmes: vien pagal paskirt, kit kad j galima vogti. Pavyzdiui, auktas, kalbjo jis, vien reikm turi, kad juo galima valgyti, o antr, kad j galima vogti. * Gera man buvo ia ligoninje. Svarbiausia poilsis. Mais tas taip pat buvo geresnis, negu stovykloje. Pietums gaudavome iek tiek msos, tai buvo didelis isekusio organizmo pastip rinimas. Tyrimai buvo daromi palengva, utat labai nevargino. Pradjau atsigauti, nebenorjau gulti, nei miegoti tiek daug, kaip pradioje. Po dviej savaii perviet skrand (rentgenu), ir po keli dien daktar prane, kad tarimas nepasitvirtins, vio nerad, greit galsiu i ligonins ieiti. T praneim gir djo viena med. sesuo rus. Igirdau, kai ji sak daktarei: Ji yra kalin, turs vaiuoti atgal stovykl, ten vl j tuojau nualins, ji dar nepasitaisius kaip reikiant, tegu dar pa bus ligoninje, tegu gerai pailss, atsigaus. 356

Daktar nustebo, mat neinojo, kad esu i kalini stovyklos. Prajo visa savait, mans i ligonins neira, baigsi ir ant ra nieko man nesako, vis dar ilsina.

teism...
Vien dien lankytojai i netolimos apylinks ms tautieiai prane, kad 13-t selchoz jau komisija nuva iavus, vykdo perteisimus, visas politines kalines atleidia laisv. Kriminaliniams perirjimo nebuvo. Nebeinojau, k daryti i rpesio. Gal ten apie mane ne pasirpins, gal mans nepaiekos ia ligoninje, gal liksiu ne perirta ir nepaleista?! Sekani dien suinojau, kad komisi ja jau gro Taiet. Pas mane ateidavo viena lietuvait tremtin, kuri tarnavo valgykloje. Toje valgykloje valgydavo pietus toji komisija. Pa praiau jos, kad ji paimt i mans laik su praymu tai ko misijai ir perduot jiems. Paraiau praym, nurodiau ligonin, kur esu, ir praiau perirti mano byl, nes dalyvauti teisme kartu su visomis negaljau. Kai komisija atvaiavo ir atjo valgykl, toji mergait padav t mano laik. Neinia, ar jis padjo, ar i stovyklos buvo patvarkyta, kad nelikau umirta. Buvo praneta, kad tu rsiu vykti teism. Tai buvo birelio 29 d. 1956 met. Turjau ini, kad t pai dien jie ivaiuoja kakur toliau. temptais nervais laukiau, kada paauks, bet niekas ne auk. Po etos valandos, kada jau visi po darbo eina namo, visai kritau nevilt, nesulaukus iaukimo teism. Atunt valand vakaro atbga udusus sanitar ir pasak, kad greiiau rengiaus ir vaiuoiau miest, teism. Kuo apsirengti? Toji sesuo, kurios inioje yra ligoni rbai, jau buvo ijus. Buvau apsirengusi baltais markiniais ir alsvu miliniu ligonio chalatu. Argi galima taip vaiuoti miest, teism? Sanitars bgiojo, iekojo, kuom aprengti, bet nieko negaljo rasti. Pagaliau sugrieb kakokios sanitars tamsiai mlyn vasarin apsiaust ir sandalus. Skarel turjau savo. Taip apsirengusi ijau kiem, kur visos slaugs ir seserys sprend kit problem, kas ir kuo nuve mane teism. Buvo apie 2 klm. kelio, nueiti nemanoma taip greit. Tokiu vlyvu laiku visi jau ij namo, sunku gauti koki transporto priemo n, nes privaiai niekas jokios mainos neturi. Taip besvarstant,
357

beiekant, pro vartus ateina kakoks jaunas vyras, paliks u vart sunkveim. Moterys puolsi prie jo, kad nuvet mane. Tas gynsi negals, greit turs vaiuoti, nuveti main. Tos ne paleido, maldavo, idst vis reikal, pabrdamos, kad nuo jo priklauso mano laisv. Jos pra tik nuveti, o sugrti pareisiu psia. mogus sutiko nuveti. Sdant main, atbgo jauna ukrainiet Bagdanka, man inoma i Taieto persiuntimo punkto, bekonvojin, ji atsine laik ir pra j perduoti komisijai. Jos byla neseniai buvo perirta, bet neatleido jos namo, paliko kalti dar pusantr met. Laike ji pra, kad j paleist namo turinti sen mo tin ir diova sergani seser, jomis pasirpinti nes kam. Pa miau laik, sidjau kien ir vis laik rpinaus, kad nepamiriau atiduoti, kad rasiau moment, kad priimt laik. Geradarys nuve mane prie kakokio didelio namo, ilai pino ir, parods vartus, nuvaiavo. U geleini vart radau sarg, kuris parod, kur ulipti laiptais, kur nueiti. Pasibeldus jau. U ilgo stalo sdjo keletas uniformuot kariki. Tarp j sdjo ir viena moteris, paprastai apsirengusi, po kaklu sumegzta skarele. Gale stalo sdjo nebejaunas ka rikis, "karalikais" antpeiais, gal generolas. jus pasisvei kinau, palinksjau, jie parod suol pasienyje. Pirmiausia toji moteris paklaus, ar jau po operacijos, matyt, i kolonos buvo painformuota apie mano sveikat. Vienas kariki vart stor byl, kai k paaikindamas kitiems. Kreipdamasis mane, pa sak, kad esu padariusi sunk nusikaltim. Paskubom vert lapus, pusbalsiai klausdamas pats save, kiek jau atkaljus. Pa skaiiavo, kad jau septyni su puse met, prane visiems gar siau. Leido man teisintis. Sakiau, kad pas mus vyko karas, mes negaljome bti nuoaliai. Dien bdavo viena valdia, nakt kita, mes turjome abiem tikti. Taip kalbti buvau pamokyta kaimyn kalini per laikus. Jie inojo reikal, nes ne vienas buvo pralos. Stovykl virininkai norjo, kad kuo daugiau ka lini likt neatleisti. Jie paleido gand, kad reiki kuo daugiau prisipainti, gailtis savo kali kaip per ipaint, adti pasi taisyti. Daugelis taip ir kalbjo. Taiau tos komisijos turjo u davin tik nekaltus paleisti, kaltiesiems tik sumainti, arba ir nemainti bausms. Utat tie, kurie m save kaltinti, pralo, liko neatleisti. Komunistai kaltam nedovanoja, nors tas ir gai lisi u nuodmes. 358

Taigi inojau, kad reikia gintis, neprisipainau kalta, ap linkybes kaltinau. Neilgai teisinaus, tuojau po keli odi vienas pamojo ieiti u dur, bet kiti sulaik nes reikalo. Skubdami dar persimet vienu kitu odiu ir... generolas prabilo: S lageria osvobodajem, estno robotaj (I stovyklos at leidiam, siningai dirbk). Pamojo ieiti. Padkojau, bet neskubjau ieiti, man rpjo laikas. Tuo jau itraukiau i kiens, padaviau tam, kuris vart byl ir pa sakiau, kad viena moteris pra perduoti. Tas pams tuojau prapl vok. Ramia irdimi ijau u dur, nes buvau visk atlikusi ir visk laimjusi. Lipdama laiptais emyn, pamaaiu, kad mano aprdas bu vo juokingas. I po apsiausto apaioje kyojo balt markini juosta ir chalato ruoelis. Buvau ir be btiniausi apatini rb. Tai tokie mano pirmieji ingsniai laisv, galvojau. Ir vis dlto buvo lengva ant irdies. Parjau psiom, diaugdamosi, kad jau temsta ir nebe taip rykiai matyti mano ligoniniki rbai. Dienos metu tikrai biau nejaukiai pasijutus. Atrod, kad kitomis kojomis einu. Negaljau sivaizduoti, kad jau nebesu kalin, kad nebesekios mans jokie sargybi niai. Jau to uteko, kad galiau diaugtis... O gal ir Lietuv griu?... Kai parjau ligonins kiem, tenai radau vis pulk be laukiani. Bent keli balsai ikart suuko: Osvobodili?! (Paleido?) Da (taip), atsakiau. Visi sveikino ir kartu diaugsi. Daugumas j patys bu v kaliniai. Visi jie buvo man svetimi, n vieno lietuvio. Vliau pamatme tarpvartje t mog, kuris mane teism ve. Paliks main, psias atjo suinoti, ar mane paleido.

Grtu kolon
Rytojaus dien nujau pas ligonins vedj, kad irayt i ligonins. Joki klii nebuvo. Palinkjo laimingo gyvenimo. Girdjau, kad ir jis atbuvs arti 10 met konclageriuose. Nujau pasiklausinjus vadinamj "upravlenij" ra jono valdyb. ia gavau pardym vykti savo kolon, reikjo 359

atsiskaityti, atiduoti gautus aprdus, pasiimti daiktus. Kiek pa laukus, atvaiavo prie pat dur nedidelis automobiliukas, bre zentu dengtas Lietuvoje tok vadina "viluku", j naudoja ne dideliems kroviniams veioti, danai ir monms, tik iem ja me bna alta, nes nesandarus. sdus t "viluk", radau jame tris vyrikius n vieno uniformuoto. Vienas sdjo alia vairuotojo, o treiasis gale; alia to ir man buvo vieta atsissti. Aslos vidury buvo krva gumini pad batams. Ketvirtainiai gabalai, madaug dviej por bat ploto, buvo suriti virvmis po ger pluot gal jo bti apie 30 gabal. Tokie ryuliai be tvarkos guljo suversti krv asloje. I kalbos supratau, kad vyrikis, sdjs prie vairuotojo, buvo to turto globjas, matyt, koks tarnautojas, pa reigotas nuveti mediag kokiai valdikai dirbtuvei. Vaiavome smarkiai duobtais keliais. Dulks skverbsi pro plyius ir tarpelius, nes kelias buvo sausas, dulktas. Maai kalbjoms. Atrod, kad visi buvome vienas kitam svetimi, ne pastami. Visi buvome juodarankiai darbo mons, ne i val danij, prastai apsireng. Gal ir tie vyrai anksiau ar vliau yra buv kaliniai arba dar tebra tremtiniai. Ger kelio gal pavaiavus, du vyrikiai pradjo daugiau kalbtis. Tarp kitko, usimezg kalba apie tuos padus. alia mans sdintysis m juos apirinti, iupinti, lankstyti susidomjo. Pagaliau atsikviet alia vairuotojo sdjus pad eiminink ir pusbalsiai tarsi. Atrod, kad vyksta derybos. eimininkas vis nesidav prikalbamas, vis purt galv. O vis dlto po ilg deryb pirkjas siek uantin, isitrauk pluot imtrubli ir, kelis atskaits, padav pad eimininkui. Vairuo tojas nieko "nemat ir negirdjo". A taip pat stengiausi atro dyti nesidominti. Mums abiem su vairuotoju: "ne mano kiauls ne mano pupos". Nebe toli pavaiavus, ms maina pasuko prie pakels griovio ir sustojo. Pirkjas pam du ryulius pad ir pastat prie mainos dur. Atidars duris, koja ispyr abu ryulius griov ir pats ilipo. Nulips emai griov, atsisdo. Taip sdint palik, nuvaiavome toliau. Nesunku atspti, kad jis pasiliko laukti progos, kad kas kitas pavint arba buvo nebe toli nam, ir jau galjo psias pareiti, "laimikiu" neinas. Viena tik man parpo, kaip atsiskaitys tas pardavjas u tuos du ryulius - juk visur viskas smulkiai suskaiiuota, ar jis neateis ms viet 13-me selchoze, kuri mes jam paliekame? 360

Sakydavo, kad i ms kolonos iki Taieto es 42 kilomet rai. Buvo jau pavakar, kai pasiekme kolon. Visos ms sekcijos moterys nesitvr diaugsmu, visos buvo jau laisvos, iskyrus dvi usienietes viena i j vengr joms, sak, bsis atskiras perteisimas. Kriminaliniai liko nepatenkinti, bur bjo, kam "faistus" leidia namo, o j neleidia. Jaka turjo nuotrauk. Visas msiki pulkas nusifotogra favs kartu su virininkais prie ambulatorijos. Su kaliniais vir ininkai nesifotografuodavo, dabar jau buvo galima. 1956 m. birelio mnes i 13-to selchozo Taieto raj., Irkuts ko srityje Maskvos komisijos ilaisvint moter lietuvi poli tini kalini 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 SRAAS Augustinait Elena Jasvilait Juz Juciut Elena Karalien Anastazija Klimien Norkut Albina Palubeckyt Julija Ragauskait Elena emaityt Aldona iogien Janina

Visos buvusios nuteistos po deimt met, atbuvusios sto vyklose po septynerius, atuonerius ar daugiau met. Besikalbant, besidalinant spdiais i nebto laiko, igir dau neger naujien. Tarpe kriminalini buvo jaunas estas. Jis susidraugavo su viena rusaite i kriminalini. Toji lauksi pdinio. Estas baigs bausm ir ivaiavs kriminalini persiuntimo punkt. Kartu su juo ivyks taip pat bausm atbuvs jaunas rusas meni ninkas, painojau abu. Po keli dien tas menininkas paras esto merginai laik, pranes, kad t jos jaunik persiuntimo punkte kaliniai nuud. Pats tasai menininkas suspjs nubgti "vacht" pas priirtoj, ir taip iliks gyvas. Vaikiojo mergina uverktom akim. Be abejo, ji turjo vil ties, baigus bausm, u jo itekti, ir dabar visos viltys uvo. Gaila buvo ir to vaikino. * Por dien dar pabuvome kolonoje, kolei atlikome visus 361

13-tas selchozas. 1956 birelio mn. pabaigoje Maskvos komisijos atleistos politins kalins su virininkais. Viduryje sdi lagerio vir ininkas Goarovas (balta kepure). ia kalini tik dalis. U j ma tomas namelis lagerio ambulatorija.

formalumus. Dokument joki ia negavome, juos turjo i duoti "upravlenije" ir milicija (pasus) Taiete. Paskutin dien dar gavau praneim, kad pate (Zaimkoj) yra siuntinys. Virininkas pasak, kad vaiuodami pro al j paimsim. Paliksim t krat, kur tiek daug kentjom... (I Traviatos) Turbt neklystu pasakius, kad tai pirmoji amnestija politi niams kaliniams Soviet S-goje ir tokia milinika. * Vaiavome sunkveimiuose pakrautos su daiktais. Prie ivaiuojant, pagal virinink nurodym rame pa reikimus, kad esame neturtingos ir norime gauti paalp. Vi sos gavome po 150 rubli (dabartine valiuta 15 rb.) Turting neatsirado. Buvome apie imtas jau "gyv di", utat ir main susi dar visa eil. Drauge vaiavo ir virininkai kabinose. 362

Buvome linksmos, dainavome, svajojome, kalbjoms, da linoms adresais su savo tautietmis, adjome rayti. Ir kartu kako buvo graudu, kako gaila. Ko galjo bti gaila? Ogi t pusatunt met, kurie galjo bti naudingesni ir man ir valstybei. Buvo gaila to susigrusio prakaito sveti m, nemiel, nors ir turting em. Nekart sakydavome: jei tuos sunkius darbus dirbtume savo krate, nebt taip skaudu, nejaustume tokios skriaudos. Gaila buvo nustotos sveikatos, j g. Gaila aar ir kraujo ne tik ms, bet ir daugelio kit taut moni, gaila tos daugybs lavon emje, snieguose, leduose, vandeny ir uv bei vri nasruose kap radusi. Gaila tos begalins neapsakomos moni kanios beprasmikos, nieko neatperkanios, n u k neatlyginanios, nes didesnioji dalis t kankini nebuvo nieko pikta padar. Ir niekas niekada jiems u tai neatlygins. Ir pati idja, dl kurios daugelis taut sudjo tokias dideles aukas, galbt ne po ilg met bus laikoma di deliu nesusipratimu, pasaulinio masto absurdu. Kiek man teko matyti, tai tik laas jroje t kani, k ikent milijonai tose Sibiro platybse. Jei tos taigos prabilt, akmenys pravirkt. Ar ta nelaiminga Sibiro em nustos kada buvusi taut kaljimu? ia gabeno psius ir vaiuotus kator gininkus rus carai u gimtj rat, u kovas dl savo tautos laisvs ir kt. Po revoliucijos bolevikai ealonais be pertraukos gabeno savo drakonikojo reimo aukas i vis krat, kuriuos tik turjo savo valdioje. Dabar mes ivaiuojam... Neinia, kiek t ivaiuojani. Visi turbt neivaiuos, gal dar daug liks?... Gal kiti ms viet atvaiuos?... Duok Dieve, kad permaina bt didel, bet... sunku to tiktis... Jeigu ir pasikeis, suvelns statymai (jie ia visada gras, tik ne vykdomi), bet negreit pasikeis juos vykdantieji kadrai, tam gal prireiks keli monijos kart. Tokie, kurie gali spardyti, stum dyti, speige ant sniego sodinti surakintom, pamlynavusiom rankom nekalt besimeldiani "manak", niekada nepajgs bti monmis. O tokie lieka savo vietose. Ko galima tiktis? Viepatie, duok, kad biau netikras pranaas! Dar net nebuvome tikros, kad ivaiuosime savo krat... Juk tiek daug visoki vilties provaisi buvo suduusi, daug nevykusi pranaysi per tuos kani metus. Ar paskutin moment nepagails ileidiam darbinink, ar neims vytis, kaip egiptieiai ydus per Raudonj jr? Juk 363

po tokio masinio ileidimo Sibiras gali palikti pustutis. Dokument dar joki negavome, neinia kokiomis slygo mis mes juos gausime ir kokius gausime? Ar jie mums duos bent tarybinio vergo teises? Tokios ir panaios mintys plauk per galv kelions metu, vaiuojant Taieto link. Nors diaugms, bet diaugsmas buvo miglotas, aptemdytas visokios neinios. * Nuve mus "Upravlenij". ia nufotografavo po vien, sak, reiks nuotrauk dokumentams. Dav nurodymus, kur ka da ateiti. Praanioms leido vykti apylink, kur kas norjo. Susiradau pastam tautiet Elz, anksiau ileist kalin, kuri jau buvo itekjusi taip pat u buvusio kalinio. Pas juos pasidjau daiktus, kartu su kita msike. Turjau mai ir medin lagamin. Veiausi drabuius, kokius tik turjau, nes neinia, kur vaiuosime. inojau, kad ir Lietuv grus, nerasiu, kas mans laukt. Artim gimini neturjau, teks pas pastamus iekoti prie glaudos. Neinia, ar bus kam suelpti drabuiais, nes jie bran gs ir sunku gauti nusipirkti. Utat veiausi ir imtasil vati n ir nutrint po stovyklas vatin antklod, ir pagalvl, ir di delius vyrikus pusbaius (juos padovanosiu kaimynui, kuris man siuntinius siunt). Toki "maielinink" ia grdosi itisos minios. J buvo pilnos gatvs, pilni namai, ir geleinkelio stotyje trko vietos, daug sdjo lauke, aplink stot. Ir taip kasdien. Neskubjau vaiuoti, norjau prisitaikyti prie kokios pas tam draugijos. Po keli dien gavome pasus vietos milicijoje. I upravlenijos gavau paymjim, vadinam "spravk", kur buvo paymta, nuo kada iki kada esu prabuvus kaljime, ka da atleista, pagal kok protokol. Svarbiausia atleista, "so sniatijem sudimosti", t.y. su nu mimu buvusio teisimo. Kitaip sakant, visos nuodms atleis tos, skaitausi, kaip nebuvusi kaljime. Tai jau gerai. Bet buvo toki nors nedaug, rodos, dvi i ms kolonos, kurios gavo visik rehabilitacij, t.y. paymjim, kad buvo be pagrindo nuteistos. Tokie, kuri komisijos neatleido, t.y. paliko stovykloj, nors ir trumpam laikui, gavo pasus ra, kuris ne vienam dar ir dabar tebesunkina gyvenim. * 364

Lietuviai jaunavediai. Abu k tik ileisti i speclageri po bylos perirjimo 1956 vasar. Apsigyven viena me i matom nameli Taieto mieste, Irkutsko sri tyje.

Sekani dien po atvykimo nujau aplankyti 25-nio, m s bylos draugo. Tikjausi gauti pasimatym. Suinojau, kad komisija jam num vis deimt met, taigi liko penkiolika. Apie 8 metus jau buvo atkentjs, dar lieka septyni. Stovykla buvo netoli ligonins, kur neseniai guljau. Pasi klausus suradau. Pasakiau, kad jis mano giminaitis, dd, bet joki rodym neturjau. Be to, dar ir paso neturjau. Virinin365

Taieto kapinse 1956 liepos 2 paventintas tremtins E. D. kapas.

kas pasak, kad be dokument negalima es duoti pasimatymo, bet jis leisis pusvaland pasikalbti savo gera valia. Atved t "dd", ir leido mus kakok visoki daikt prikraut kambar, kuriame dar stovjo lova, o lovoje miegojo kakokia moteris. Skubjome kalbti. Tarp kitko gavau udavin surasti jo mon su vaikais, j gyvenamos vietos jis neinojo. Nurod tik "silo" galus, nuo kur iekojim pradti. inoma, visk paa djau. Atidaviau jam dal gautojo siuntinio. Nuraminau j, kad nesijaust niekuo nusikalts mums trims, kurie buvome kartu su juo byloje. Jis ir nebuvo mums niekuo kaltas. Juk mes buvome pajgs patys apsisprsti, kuria kryptimi pasukti audr kelyje. Vargu mes ir taip btume ilik be Sibiro, jeigu ir nieko savie siems nebtume padj. Visi juk buvome "buruazins Lietu vos" aukltiniai, o tokie buvo paskirti sunaikinimui, komunistai neturjo vilties toki perauklti, kalbti, kad blogas gyvenimas geresnis u ger, kad svetim pavergj krat galima my lti taip, kaip savj. Anksiau ar vliau mes vistiek btume patek Sibir. Graudu buvo palikti suvargus, silpnos sveikatos mog dar keliems metams tame purviname aptvare. Kitus du bylos 366

Kalinio Edvardo Juknio kapas, paventintas 1956 liepos 2 d. Kryeliu paymta ios knygos autor.

draugus tikjausi rasti sugrusius jau Lietuvoje, nes j padtis buvo lygi manajai. * Pas tuos pastamus, kur apsigyvenau, kasdien pldo vis nauji "maielininkai" i vairi apylinki. eimininkai Elz su vyru turjo isinuomoj vien didel kambar ir vien ma . T didj uleido pakeleivingiems tautieiams. Buvo pora lov, bet j neuteko. Daugelis miegojome ant grind, pasiklo j koki savo drabui. Gyventoj sstatas kasdien mainsi: vieni ivaiuodavo, kiti atvaiuodavo. Turjau ir daugiau pastam iame mieste. Neseniai ij i lagerio Petras ir Bron, kurie kartu su manim buvo persiun timo punkte, buvo jau apsived. Toji ligonins sesel lietuv irgi netoli gyveno su savo vyru ir tvu. Pas juos teko dalyvauti vaise. Tos sesels motina tremtin buvo ia palaidota. Jie pastat ant kapo kryi, kur paventino tik k ijs i stovyk los kun. Puknas. Ta paia proga dar paventinti du kalini kapai, vienas j buvo Edvardo Juknio kapas, antrojo neatsimenu pavards.
367

Dar kito kalinio kapas paventinamas Taieto kapinse. Visi daly viai tie patys.

Ant abiej kap stovjo neaukti mediniai kryiai, tautiei pastatyti. Vaiavo namo ne tik komisij atleistieji kaliniai, bet ir trem tiniai. Daugelis tremtini buvo turtingesni u mus, turjo dau giau baga, danas ir pinig, nes ivaiuodami pardav savo nam daiktus, gyvulius ir surinko pinig. Daugelis buvo laik karv, po kelet kiauli. Gav leidim ivaiuoti, tuos gyvulius papiov ir pardavinjo ms. O msa ia brangi, taigi ir pinig gerokai susirinko. Kai kurie buvo pasistat namus ir juos par dav. Kaliniai visi buvo neturtingi, daugelis neturjo net kuo mo nikiau apsirengti. U kelion tremtiniai turjo patys usimokti, o kaliniams bilietus traukin iki pat vietos ipirko "upravlenija". Nujau pairti geleinkelio stot. Visur buvo pilna mo ni su maiais ir lagaminais. Tremtiniai buvo ir su vaikais. Prie kasos pirmenyb turjo kaliniai, jiems pirmoje eilje buvo iduodami ir komposteruojami bilietai. Tremtiniai, ypa su di desnmis eimomis, lauk stotyje net po itis savait ar dau giau, kolei gaudavo bilietus. 368

Lietuvi grup prie Taieto kapini.

Lietuvikas kampelis Baironovsko selchoze, Taieto rajone.

369

Pravaikiojau ia kelet dien, kol gavau pas ir susitvar kiau kelionei. Gavau "spravk" su fotografija, kuri labai buvo reikminga vis laik, kol gyvenau Lietuvoje. Svarbiausia, joje buvo urayta, kad nuimtas buvs teisimas ir kad vaiuoju Kaim.

Kelion Lietuv
"Upravlenijoje" dav biliet kelionei ir dar pridjo maist pinigi. Draug lydima nujau geleinkelio stot. Laimei, man tuojau ukomposteravo biliet netrukus ateinant traukin. Bet, kai lipau vagon, niekur nebuvo vietos atsissti. Visi kampai buvo pilni sdini ant lagamin ir mai. Ant suol daug kur patogiai isities guljo mons ir ateinanius var alin, auk dami "zaniata" (uimta). Su savo palydovu kalbjau lietuvikai. Gerokai paj, i girdome kvietim: Praome ia, susitalpinsime, auk lietuvikai. Nudiugau ir nuskubjau pas aukianius. Tai buvo lietu vi tremtini eima tvai ir penki vaikai. Su jais dar buvo vienas viengungis ir dar kakokia pora. Jie vaiavo i toli, tu rjo um vis kup ir mane patalpino. Mano palydovas, taip pat buvs kalinys, susipaintas "Elzs viebuty" (taip vadinome t didiul kambar, priglaudus daugel ms tautiei), paliko mane aprpint globa. Tas "viebutis" dar ilgai veiks, nes i vis apylinki dar kelis mnesius pld isilaisvinusi ms tautiei bangos. * Traukinys buvo gana graus ir patogus, tik varos trko. Kiekvienoje pertvaros sienoje buvo veidrodiai, kurie dav ga limyb painti visus aplinkinius kaimynus ir stebti kiekvien j judes. Tikrai, ta publika netiko tokiam liuksusiniam trauki niui. Buvo, inoma, ir tinkani, bet j buvo nedaug, daugiau sia buvo "maielininkai", imtasilmis vatinmis apsireng buv kaliniai ir tremtiniai. ^ Traukinys greit pajudjo ir leidosi vis greiiau, nestodamas maesnse stotyse. Sunku beprisiminti kelions smulkmenas, bet is tas dar liko atmintyje, ypa ta keista savijauta po ilg iaurios nelais370

Lietuviai tremtiniai prie savo artimj kap Baironovsko selchozo kapinse 1962 m.

vs met. Niekaip negaljau priprasti prie naujos padties, kad nebeturiu ant savs "pon". Toji uguito mogaus, tarytum pik to eimininko unelio laikysena turbt pasiliks visam gyveni mui. Turjau ligoninje gaut i sesels brolio peiliuk. J pa mus, kakaip instinktyviai apvelgdavau visk aplinkui, kaip valgydavoms stovykloje, piaudamos lainius, ar nepamatys priirtojas, ar nepastebs kokia nip. Mano kaimynai nebuvo tokie bails, mat, tremtiniai nebu vo tokioje priespaudoje, utat nesigijo ir t savybi. Maisto visi turjome kelioms dienoms. Buvo galima stotyse t ir nusipirkti. Svarbiausia turjome laini. Dal siunti nio pasilikau kelionei. Lainiai, kumpiai ir deros (rkyti) buvo svarbiausias sibiriok maistas prie duonos. Tremtiniai patys kiek galdami stengsi auginti kiaules, o kalinius maitino Lie tuvoje likusieji. Nemaai ir tremtini buvo patek tokias s lygas, kur nebuvo galima apsirpinti maistu, ir jiems reikjo pagalbos i savj. Nenuostabu, kad maai iliko gyv i 1941 met didiuls birelio mn. deportacijos. Jie imir badu, nes, ujus karui, Lietuv umus vokieiams, nebuvo ivetiems jokio susisiekimo su Lietuva. O rusai j neaprpino bent mini 371

mumu reikalingo maisto. Karo metu ir patys rusai badavo, ir kariuomens nepajg aprpinti kaip reikiant. 1944 m., sugrus bolevikams Lietuv, tuojau pasipyl laikai i likusij gyv Sibire. mons dar buvo pajgs jiems padti, nes tebebuvo nuosavuose kiuose. Utat nuo to laiko sibiriok mirtingumas sumajo, nors gyvenimo slygos buvo tokios pat iaurios. * Kas galt surayti visk, kiek prigalvota ir prikalbta kelions metu per tas kelias dienas, sunku visk ir prisiminti. Daug kalbjome, svarstme, spliojome, planavome ir bai minoms, nes visi jau buvome girdj, kad ne vienas ivaia vs gro atgal Sibir. Buvo toki, kurie gro "za dlinnymi rubliami", kaip rusai sakydavo dl ilg rubli, tai reikia dl gero udarbio, bet buvo ir toki, kurie tvynje neturjo jokios galimybs sikurti. Taiau, neirint vis kalb ir fakt, kiek vien isilaisvinus trauk gimtasis kratas, ir kasdien pilni traukiniai ve juos vairiomis kryptimis Vakarus. Mus domino prieastis tos didiuls amnestijos visokio plau ko "liaudies prieams" tai buvo negirdta bolevik istorijoje. Valdioje buvo pasikeit tik mons, bet ne santvarka. At rod viskas savo vietoje, o ia tokie "stebuklai" negirdti, ne regti, kaip kaldinje giesmje. Svarbiausia, kad laikraiai nieko apie tai nera, nei per radij neskelb, kai tuo tarpu koks menkiausias pagerinimas "liaudiai" bdavo liaupsinamas itisais mnesiais. Kaip rays, kad paleidiami politiniai kaliniai ir tremtiniai, jeigu vis laik skelb, kad j nra? Kai nra tikr ini, mons griebiasi spliojim, gand, samprotavim. Ir dabar mons vis dar panabdomis pyn vi sokias versijas. Daugelis man, kad Vakar valstybs privertu sios liautis niokoti naujai uimtus kratus, kad rusai gav sa kym paleisti politinius kalinius. Kiti tvirtino, kad Vakar vals tybs n neinanios apie tas mases kalini Sibire, kad ia pa tys rusai persigalvoj, kad neapsimoka tos verg stovyklos. Dar kiti sak, kad rusai su kinais nebesutari, utat nebenor laikyti netoli kin sienos tokias "liaudies prie" mases. o diu, vairiai galvojome, vairiai kalbjome, bet nieko tikro ne inojome. Stalinas tebebuvo gerbiamas, jo paveikslai ir statulos tebebuvo vietose, ta pati tvarka visur. 372

* Juo ariau tvyns, juo smarkiau plak irdis ilgesiu ir ne rimu, diaugsmu ir rpesiu, k rasim tenai, ar kas priglaus mus bent tuo tarpu, kol pradsime dirbti. Nebuvau i t laimingj, kuri kas nors tenai lauk. ino jau, kad mans niekas nelaukia, nes nepalikau jokio artimo mogaus. Motina ir sesuo buvo ivykusios Vakarus, frontui artjant. Neinia, ar iliko gyvos, ar bus galima apie jas k suinoti, ar yra koks ryys su usieniu. Dar prie aret mginau j iekoti, bet nieko nesuinojau. Stovykloje danai prisiminda vau, melsdavaus u jas, neinodama, u gyvas ar mirusias. Kar t viena ukrainiet ant bero toies nupie giedant paukt. Netrukus buvo Mamyts vardadienis. Ant to paveiksliuko sura iau pasveikinim Mamytei, ir dabar veuos j, gal bus galima pasisti, jeigu surasiau jas... * Pravaiuojant Uralo kalnus, matme aukt stor medin stulp, prie jo buvo pritvirtintos dvi lentos, nukreiptos prie ingas puses. Vienoje lentoje urayta "Azia", kitoje "Europa". Tai buvo riba tarp Azijos ir Europos. Digavome, kad mes jau europieiai. Dar viena kita para, ir mes jau Maskvoje. Mums prane, kad turime vykti Bielo rusijos stot, kuri esanti toli. Joki susisiekimo priemoni nebuvo. taks nesusitalpinsim tiek moni ir daikt. Vyrai nujo iekoti kokios priemons ir netrukus atvaiavo sunkveimiu. Sudjome po kelis rublius, ir nuve mus t stot. ia suinojome, kad galsime ivykti tik rytojaus dien po piet. Taigi reiks nak voti. O kur? Ogi ia pat stoty ant grind, kaip ir daugeliui kit. Toki buvo pilni pasieniai, net ir asloje buvo sukrauta daikt krvos. Radome tui kampel ir umme. Pavalg vakarien, palikome moter su vaikais prie daikt, o kiti ijome pasival gyti po miest. Radome poeminio traukinio stot, sumokjome po 50 kapeik ir vaiavome tol, kol griso. Graus tas j "metro", ne veltui jie taip didiuojasi. Parvaiav pasiklojome ant grind ioki toki lukut ir sumigome, palik sargyb prie daikt. Vliau t sarg pakeit kitas. Moterims neteko saugoti, vyrai jo sargybini pareigas. Rytojaus dien dar pavaikiojom gatvse, pasivalgme po krautuves, bet nieko nepirkome. Buvome prastai apsird, suvarg, susiglam, sudulkj, bet labai nesigdinome, nes daug toki buvo. Maiau vien moter, visikai basa su maiu 373

ant kupros, einani gatve. Kit netvarka drsino mus, ir mes jautms lygs tarybiniai pilieiai savo ubagikuose aprduose. Po piet ukomposteravome bilietus. Dar turjome primo kti po 22 rublius u "plackartes", t.y. miegamas vietas, ir i vaiavome. Rytojaus dien, kai jau vaiavome savo krato laukais, be veik vis akyse ibjo aaros. Beveik visi tyljome, paskend sunkiuose prisiminimuose. Neinau, k mst kiti, o a sveiki nau gimtj al: Bk pasveikinta, tvyne brangi, priimk mano menk au k, palyginus su kit tautiei aukomis, tegu tavo vaik aaros ir kraujas praysta laisvs iedais.

374

II
Tvynn sugrus

Sustojus traukiniui Kauno stotyje, daug ilipome. Daug bu vo laukiani, pasiilgusi, jie vedsi savuosius. Mans niekas nelauk, niekas nesutiko, nes nebuvau niekam n telegramos i Maskvos siuntusi, kaip dar kiti. Mano bendrakeleiviai nuva iavo toliau. Viena ilipau i traukinio ir einu stoties link. Greit pribgo dvi merginos gelkeliets, viena grieb mai nuo kupros, antra medin lagamin ir, nieko nesakiusios, ne stot. Vos spjau sekti jas, iriu, kur jos eina. Nujo kakok po em daikt saugojimo kamer. Kaip js inojote, kur eiti? sakau. Mes inome, mes jau tokius pastame, atsak viena. Abi pastat daiktus eils gale ir ypsodamos nujo. Eil buvo ilgoka. U mans dar pailgjo. mme kalbtis, kaip seni pastami. Prieais mane vaikinas, saksi atvyks i Intos-Komi resp. Kita moteris saksi atvykusi i Karagandos, dar kiti i Krasnojarsko. Ir taip visa eil buvo vien grtantieji i "Ryt alels"... Palikusi daiktus stotyje, sdau autobus. Maryts eima gyveno aliakalnyje. kaln jau psiom. Visi keliai inomi, viskas tebebuvo savo vietoje. 375

.. Kada pasibelsi dulkta keleive i sveios alies..." prisiminiau odius i eilraio, gauto stovykloje vardini pro ga, parayto ant pieto atviruko, kurio vienoje pusje buvo su rakinta reteiais lietuvait tautiniuose rbuose. Gaila, turjau sunaikinti t atviruk 1953 m., vaiuodama Lietuv, nes pa vojinga buvo vetis. Gaila buvo graaus eilraio, kurio tik tuos odius beprisiminiau. Duris atidar Maryts vyro sesuo. Pasisveikinus pirmiausia klausiau, ar gro Maryt. Atsak, kad negrus, komisija pali kus j dar porai mnesi. Tai reikia, ji gaus pas su rau, kad buvo bausta. Taip pat ir Leonardas paliktas dar kuriam lai kui. Ir jis gaus sutert pas. Apie 25-n ir kalbos negali bti, kad negaut rao. Pasijutau, lyg kokia nusikaltl. U k man vienai geriau. Greiiausiai toji ligonin man padjo, o gal ge resn komisija pasitaik? odiu, buvau laimingesn u anuos tris. Teisybs niekur nra, argi mano "kalt" buvo maesn u j? K gi padaryt?... Maryts vyras gyveno su motina ir seserimis. Turjo valdi k but, du maus kambariukus ir virtuv. Vietos maai, bet vistiek mane prim laikinai, kol susirasiu darb ir but. Rytojaus dien nujau pirt Kalniei gatvje. Matyt, bu vau silpna, kad neatlaikiau ilumos ir gar. Besiprausdama ap svaigau ir pabudau paguldyta ant suolo altu vandeniu pilama, aplinkui apstota pulko moter. Sugrus namo, taip pat blogai jauiaus. mons myljo, valgydino, verste vert daugiau valgyti, bet negaljau, nes bu vau atpratus nuo riebesnio, sotesnio maisto, pavalgius blogai jausdavaus, reikdavo gulti. inojau, kad rimtos ligos nra, neseniai ligoninje buvau patikrinta, utat njau gydytis, reik jo tik maiau ir liesesn maist valgyti. Tas negalavimas baig si, kai u poros savaii nuvaiavau Palang, pas pastamus pakviesta. Per por savaii jra mane pagyd nuo vis nega lavim.

376

Palanga, Palanga..
Ant mari krato Palangos miestely, Kur gyven ms broliai emaitliai, Yr auktas kalnas Birute vadintas, aliom puelm virus apsodintas. S. Valinas Palanga inoma kiekvienam lietuviui, nors yra toki, kurie jos nemat. Tai Baltijos pakrants miestelis Lietuvos ymiau sias kurortas. Iki antro pas. karo miestelis nebuvo didelis. Va sar gyventoj skaii padidindavo suvaiav i kit Lietuvos miest kaimiei vadinamieji "dykaduoniai" vasarotojai, daugiausia yd tautybs. Vaiuodavo ir turtingesnieji lietuviai i miest. Paprasti valdininkliai jautsi per maai turtingi po kurortus vainti, nes ten viskas sezono metu pabrangsta. At rod bereikalingas pinig mtymas. Pasirodyti skurdesniems u turtingus nebuvo noro, o prilygti ilaidumu turtingesniems kie n netesjo. Ir kam pagaliau "svetim" diev" iekoti? Kaimuo se tvai, broliai, seserys, uoviai, dds, tetos kvieia atvaiuoti. kiai pilni visoki grybi. Maisto pakankamai, vaisi, uog, darovi vasar visur pilna. Ir nieko nekatuoja, iskyrus atve amas dovanas. Grynas oras, mikai, grybai, ups, eerai, netgi nuo maens priprasti, o dabar pasiilgti, monms teik diaugs m ir poils. Palang vaiuodavo moksleiviai ir organizacijos stovyk lauti, ekskursijos i vairi vietovi jros pamatyti. Vasaroti re tas isiruodavo. Toki Palang painojau iki grau i Sibiro. Seniau teko tenai atbti kelet savaii stovyklose. Jos paliko nepamirtam spd. Kokios puikios bdavo pai sukurtos programos prie lau! Kiek krybikumo, entuziazmo, jumoro buvo jaunose sielose! O dainos dainels visur aidjo nuo ryto iki vakaro! Geri buvo laikai! Nakt ramiai miegodavom be joki trukdym i periferijos. Nebuvo nei "mariak", nei "bandit" pavojaus. Sargybos bdavo statomos tik dl romantik, kurie, pasiilg savo "dulcinj", kartais mgindavo paslapiom atslinkti pasimatym. Ir tai retai pasitaikydavo. Nors bdavome vienos moterys, taiau nereikjo policijos ms apsaugai tuose pajrio mikuose. Graiausioji pajrio vieta buvo grafo Tikeviiaus parkas. Puiks Tikeviiaus rmai ir dabar tebestovi. Prieais juos ant alios vejos stovjo didiul statula Kristus plaiai iskstom 377

rankom, rodos, pasiruos apglbti kiekvien ateinant... Ne per toliausiai Biruts kalnas. Kalno virnje nedidel koplyia, o apaioje grota, sumryta i dideli akmen. Auktai akmeninj sienoj maesn grota, joje v. Marijos statula. Kunigaiktiens Biruts kapas, pridengtas didele juoda marmurine plyta, netoli tos akmenins grotos kalno papdje danai bdavo padengtas gli puoktmis. Ten tik simbolinis Biruts kapas, taiau ir tok lietuviai gerbia, nes Lietuvos didio jo kunigaikio Kstuio mona Birut garsi. Apie j pasa kojamos legendos, dainuojamos dainos. Prisimenu, dar vaikai mokjome Biruts dain: "Ant mari krato Palangos miestely, kur gyven' ms broliai emaitliai". i daina parayta lietu vi poeto Silvestro Valino (1789-1831). Dainoje atpasakota le genda apie Biruts ir Kstuio susitikim Palangoje. Birut buvus pagonikos tikybos vaidilut, padarius apa dus vis gyvenim pasivsti dievui Perknui, krenti ventj ugn, niekada netekti. Nedama pietus jroj vejojantiems bro liams, kely sutikus Didj Lietuvos kunigaikt Kstut, kuris jo js kar su kryiuoiais. Kunigaiktis, suavtas Biruts groio, pasils jai savo rank. Biruts duoti paadai dievui Perknui neleido tekti, taiau valdovui padaryta iimtis ji itekjo. Kstuio ir Biruts snus buvo garsusis Lietuvos kunigaiktis Vytautas Didysis. Biruts kalnas esanti toji vieta, kur Kstutis sutiko Birut. Kaip dainoj pasakyta, pats Kstutis saks t kaln pavadinti Biruts kalnu. * Grus i Sibiro, t pai vasar gavau laik i vienos pa stamos, kuri gyveno arti Palangos. Ji kviet atvaiuoti pas j pavasaroti, pasilsti po vis varg, pasigydyti nuo visoki ne galavim, kuriuos daniausiai iaukia didelis nerv tempimas ir bendras nusilpimas. Susigundiau gera proga ir nuvykau. Per por savaii pasijutau pasveikus nuo vis negali. Pasi rodo, jra geriausias gydytojas. Be to, ia nebuvo joki r pesi, mano eiminink viskuo aprpino, ir jokio umokes io nenorjo. Oras pasitaik geras, per dienas drybsojau paj ry, "moter pliae", kur nereikia joki kostium. Vakarais eidavome apirti miestelio, kuris dabar buvo daug pasikeits. Tikeviiaus rmai parke tebebuvo tokie pa tys, tik nebebuvo didiuls Kristaus statulos prieais rmus. Ne bebuvo n v. Marijos statulos, grota buvo tuia, atrod kaip 378

apvogta. Biruts kapas tebebuvo, danai ir gli mons pad davo. Ant kalno koplyia buvo urakinta. mons pasakojo, kad rus kareiviai joje pasidar iviet, kai jo frontas. Vliau joje kurta biblioteka, bet neteko matyti, kad ji bt atidaryta, vis laik matme tik urakint, gal nepataikme valandos. v. Panels statul pamaiau banyioje, mons j vadina "tremtine" itremta i savo vietos Tikeviiaus parke. Apie Kristaus statulos likim igirdau tik po keli met, apie tai vliau. Palangos miestelis padidjs ir pagrajs, kasmet vis grainamas naujais pastatais. Vytauto gatvje pastatyta visa eil dviauki pilk mrini nam. Tie namai valdios, dau giausia tarnautoj gyvenami. emutiniuose auktuose stai gos ir parduotuvs. Daug nauj nedideli privai nam pristatyta visose gat vse, tai moni ubadautieji nameliai. Kas kaip gali stato, nes vasaros metu namelis duoda ger peln. Senieji namai aptvar kyti, atremontuoti, apdayti, kad geriau atrodyt, pritraukt va sarotojus, kuri vasar privaiuoja per imt tkstani. Dides ns pajrio vilos senos ir naujos visos suvalstybintos. Restoran, valgykl nebuvo pakankamai, nepajg apr pinti vasarotoj, ilgos eils stovjo net gatvse. Geriausias res toranas "Jra", moni vadinamas "Sausa Jra". Vakarais toji "Sausa Jra" visada bdavo perpildyta, sunku gauti viet vakarui praleisti. Dienos metu ia duodavo pietus. Ilgos eils stovdavo Basanaviiaus gatvje. Stovdami skaitydavo kny gas, laikraius, taip greiiau praeina laikas ir alkis usimirta. Nuostabu, kad Palangoje gatvi pavadinimai maai tesu komunistinti. Yra viena kita gatv pavadinta tarybiniais vardais, pvz., Komjaunimo gatv, Jasinskio, Vaineikio g-v ir kt. Bet daugumai gatvi palikta lietuviki, buv prie kar pavadini mai: Vytauto, Biruts, Kstuio, Basanaviiaus, Maironio, Jra ts, Kstyio ir kt. Pati ilgiausioji gatv, nusidriekusi per vis Palang, Vytauto gatv ilaik savo pavadinim. Kituose miestuose ir miesteliuose gatvi pavadinimai pakeisti rus arba lietuvi komunist vardais. Net ir miest pavadinimai rusinami, ypa Rytprsiuose, kurie po karo prijungti prie RFSR (Rusijos Federatyvin Sovietin Respublika). Pvz. Til dabar vadinasi Sovietskas, Karaliauius Kaliningradas, ms Marijampol pavadinta Kapsuku. Tai lietuvio komunisto Mickeviiaus slapy vardis. Utat nuostabu, kad Palanga, kuri dabar vadinasi visa 379

sjunginiu kurortu, dar nesurusinta. Greiiausiai dl reklamos usienieiams palikta. Nemaai vasarotoj gyvena valdikose vilose ir maist jose gauna pagal vadinamus kelialapius. Tai daugiausia "i rinktieji" ir j eimos. Vilose gyvenantieji tikrai turi poils, nes jiems nerpi maisto "mediojimas". Deja, tie laimingieji sudaro tik ma dal vasarotoj. Daugumas vasarotoj gyvena privaiuose namuose, moka po 10 rubli (sena valiuta) parai u lov, ne u kambar. Kam bariuose sugrsta po dvi ar daugiau lov pagal kambario dyd. Maistu rpinasi patys: perka maisto produktus krautuvse arba turguje ir verdasi bendroje virtuvje. Taip vasarojanios eimos motina, o danai ir tvas kelia anksti ryt, apie 6-t valand, ir eina krautuves ir turg. Krautuvs atidaromos vliau, bet mons jau stovi eilse prie udar dur. Pramiegosi nebe gausi. Turguje brangiau sumoksi, ne visko ir ten gausi. Maisto supirkimas ne lengvas reikalas, ypa norint soiau pavalgyti. Pajry apetitas bna vrikas, utat daugelis, ypa didesns eimos, liesai maitinasi. Svarbiausias maisto produktas pie nas, saldus ir raugintas, vadinamas "kefiru". Bulvs, ypa dar paspirgintos su lainiais, ir "kefiras" daugelio pagrindinis maistas, skanu ir sveika. Msos reiau valgo. Ne darbus dirbam, dyki gulim, galima silpnesniu maistu pavasaroti, nra u k lepintis, turim jr... pasako ne vienas. Parvaiuoja tie vasarotojai sulys, svor numet, o eiminin k skundiasi nuovargiu ir daro tvirtus pasiadjimus daugiau tokiom slygom nebevaiuoti. Kiti eimos nariai kurorte pasiilsi, o eiminink vis ryt eilse prie krautuvi, o paskui virtuvje prie plytos, dar ir ten tenka eilj pastovti. Suinojau, kad netoli Palangos gyvena viena moteris, kuri kartu su manim buvo Sibiro stovyklose. Reikia j aplankyti. Autobusai eina t miestel, jokios problemos nra, ir isiruo iau kanot dien, kai pajry nebuvo kas veikti. Pasiklausus moni, lengvai suradau jos gyvenam nam. Pasibeldiau, papra eiti, jau. Toji mano buvusi vargo drau g plov grindis. Kai ji mane pamat, nuleido rankas ir irjo padidjusiomis akimis, lyg isigandus, lyg netikdama, niekaip negaljo atsipeikti nei prakalbti. Vos ijudinau j bent pasi sveikinti. O Jzau, k a matau, ar tai tu? buvo jos pirmieji
380

odiai. A maniau, kad tavs gyvos nra; kiek klausinjau, niekas nieko neinojo. Ji pravirko, ir man graudu pasidar, juk viskas buvo dar taip neseniai. Prie trejus metus ji aarodama palydjo mane iki vart 21-je kolonoje, kai vaiavau viena, neinodama kur ir kodl. Ii neinojo, kad buvau nuveta Lietuv ir vl grinta Sibir. Saksi visko prigalvojus, daug rpinusis, iekojusi i ni, bet niekas nieko neinoj. Ir tai, pamat mane gyv ir svei k savam krate, kaip i numirusi atsiklusi. Ir kiek dabar toki pasimatym! Ii grusi Lietuv prie pusantr met. I 21-os kolonos j ive invalid kolon. "Maloletkas" "maameius", kurie buvo aretuoti nepilnameiai, ir invalidus paleido i konclage ri anksiau, dar prie komisij isiuntinjim byl perirai. Taigi ir ji, kaip invalid, buvo grusi 1955-t met pradioje. Abi turjome daug ko papasakoti apie savo pergyvenimus po isiskyrimo. Jai turjau smulkiai papasakoti vis "Odisj" Lietuv 1953 m. ir atgal Sibir, ir vis laikotarp iki pat gr imo Lietuv. I jos pasakojim man nepamirtam spd paliko jos su grimas, kaip j prim sava eima. Prie tai susipainsim su jos eima. Prie aret ji su savo vyru gyveno nuosavam kyje. Augi no tris vaikus: dvi mergaites ir berniuk. Maiausioji buvo tri j met, kai abu tvus aretavo u pagalb lietuviams partiza nams, kovojusiems prie rusus. Vyriausioji mergait tada buvus 15-kos met, berniukas pora met jaunesnis. Vyresniuosius vai kus ekistai tard, bet tie nieko neinoj apie tv reikalus ir lik nearetuoti. Lik vieni, vaikai gyven savo namuose be jokios globos. kio kilnojamasis turtas beveik visas buvs atimtas. kio ma inas, gyvulius pam valdios k, vadinamj tarybin k. Vaikams palik karv ir kiaul, laik jie ir pauki, iaip taip pragyven por met. Tada vyriausiajai pasipirs jaunikis. Ii itekjus ir atsikrausius pas jaunik su abiem vaikais. Taip visi gyven sesers ir jos vyro ilaikomi. Berniukas iek tiek pasi moks, irgi stojs dirbti, padti eimai, nes sesuo greit susilauk ma, gyvenimas pasunkjo. Apie tvus vaikai nieko ilgai neinoj, nes tvai buvo nu teisti kalti stovyklose be susirainjimo teiss. Tvas nuteistas 381

25-riems metams, o motina 10-iai met. Sibire motina vis laik sielojosi dl vaik, verkdavo juos prisiminus, nes neinojo, kas su jais atsitiko. Ypatingai ji pergyvendavo, kai kitoms leis davo rayti laikus ir kai kurios gaudavo laikus ir siuntinius. Vien kart per kakokio virininko malon nelegaliai ga vus parayti laik vaikams. Vaikai gav t laik ir prisiunt atsakym to virininko adresu. Ji gavus t laik. I jo suino jus apie vaikus, ent, ankus ir nauj gyvenamj viet. Apie vyro likim neinoj nei vaikai, nei ji, nes jis visai neatsiliep. Vien dien 1955 m. sausio mnes pasikviets j virinin kas ir pranes, kad nuo likusios bausms ji, kaip invalid, esanti atleista, galinti vaiuoti namo Lietuv. saks pasi ruoti "su daiktais", atsiskaityti su kolona. Sunku sivaizduoti, k reikia toks praneimas mogui, per ilgus metus ikankintam, pasiilgusiam savj. Bna atsitikim, kad mons gauna irdies smg ir mirta, kiti apserga nerv ar proto ligom. Visa laim, kad tie pasiruoimo ir atsiskaitymo rpesiai iblako, neduoda mogui sijausti padt. Neinojus, kaip praneti vaikams apie savo grim, nes laikas ilgai eina, pati greiiau parvaiuos. Telegramos nesu gebjus pasisti, neinojus, kur kreiptis tuo reikalu. Taip ir par vaiavus traukiniu, vaikams neinant, miglot sausio mnesio ryt, dar gerai neiauus. Pasibeldiau duris, pasakojo ji, netrukus igirdau moterik bals, siuniant pairti, kas atjo. Greit pasirod pro duris jaunos mergaits galva, ir tuoj vl usivr durys. "Ubag", pasak mergait. Norjau vertis paskui j, bet pabi jojau nugsdinti ir laukiau, kas bus toliau. Igirdau priekai ting vyrik bals: "Kas ia per mada, dar neiauo, jau uba gai vaikto, dar mones neapsirengusius ras..." Netrukus vl prasivr durys, jauna moteris ine duonos riek "ubagei". Pro atdaras duris lempos viesa apviet mane, dukt paino, ir a painau j... Ji metsi atgal vid aukdama: "O Jzau, mamyt!"... Tuoj abu su entu ibgo priemen, dukt puol ant kaklo, visi verkme, nepratardami n odio... Kai jau vid, pamaiau t mergait, kuri pirmoji mane pasitiko. Supra tau, kad tai mano jauniausioji... Usikniaubus ant stalo, ji gar siai raudojo, atgailodama, kad nepaino mamos. Glosiau j, raminau, bet ji dar labiau verk, nesidav atplti nuo stalo. Pagaliau atpliau, pasisodinau ant keli, priglaudiau, bet ji nieko nekalbjo, veng ir akis pairti. Tik po keli dien 382

Prie tvelio kapo, grus i Sibiro 1956 m.

pradjo daugiau kalbti, priprato prie savo isvajotos, pasi ilgtos mamyts. Baigus pasakojim, ji atsipra, norinti ubaigti plauti grin dis, o man parpo, kas ta maoji, kur sdi lovoje... Tai buvo dukters treioji, du berniukai jau es didoki, kakur ibg. Atsilieps ir senasis tvelis i Komi respublikos Europos iaurje, ten dirbs angli kasyklose. Ess jau laisvas, nebe kalinys, amnestija padjo ir jam isilaisvinti po atuoni met. Kada jis parvaiuos? paklausiau. Neinia, kada parvaiuos, atsak. Ten jis turi ger udarb angli achtose, o ia parvaiavs neturs kur dingti. ia sunku prisiregistruoti, dar sunkiau gauti geresn darb, kad bent iaip taip bt galima pragyventi. Pinig sikrimui netu rim. Kol buvo kaliniu, maai jiems temokjo, kad ir sunkiai 383

dirbo. Galvoju pati pas j vaiuoti, gal galsim susitaupyti pini g, tada gr sikursim. Pasiimsiu ir jaunj dukter, kad neb t entui nata, sunkiai ir jie pragyvena, vaikai dar mai. (Ruden ji ivaiavo. Po keli met visi gro Lietuv, su sitaup pinig gyvenimo pradiai.) * Diaugiaus aplankius t vargo dien draug, grau kupi na spdi, taiau ir prislgta inios, kad ia, Lietuvoje, sunku sikurti. Gal ir man teks grti Sibir, jei nepasiseks prisire gistruoti. Po keli dien grau Kaun, nors mano eiminink dar sil pavasaroti, saksi nejauianti jokio apsunkinimo, mat, gy veno kikai, ne vien i algos, laik kiaul, turjo dar, sodi nosi bulvi ir kit darovi ir dar gaudavo alg i tarybinio kio, kuriame dirbo. Kaune mans lauk tie visi vargai, "kryiaus keliai", ku riuos turjo praeiti beveik kiekvienas grusij i Sibiro, kol sikr savo gimtajame krate, kur buvo palik ne savu noru. Grdama i Palangos, dar usukau gimtj miestel, ap tvarkiau kalnu ulusius namiki kapus ir leidausi Kaun tvarkyti savo gyvenimo.

Nauji vargai
Baigsi mano poilsis po vis varg, prasidjo nauji vargai. Susipainau su statymais, kuri ligi iol neinojau. Atvykstan tiems pas mones galima gyventi nesiregistravus tik tris die nas, paskui milicija jau ima persekioti. Ypatingai grietai seka mi i Sibiro grusieji. Jeigu niekas neskundia, galima ir ilgiau pagyventi. Tuo ir naudojausi, nes ms name nebuvo persekio toj nei plepi. Ne vis laik bdavau vienoje vietoje, radau pastam, kurie kviesdavo pabti kelias dienas. Mginau iekoti darbo. Vienas pastamas rekomendavo u valytoj buvus "Karo muziej" (dabar iurlionies muziejus). Virininkas rusas pairjo pas ir pasak, kad reikia prisire gistruoti milicijoje, tada tik galsiu iekoti darbo. Papraiau Maryts namiki, kad priregistruot savo bu t, jie atsak, kad permaai kvadratros. Vl naujas numeris! Pasirodo, kiekvienam gyventojui reikia turti po 9 m2 grind ploto (neskaitant virtuvs ir koridori). Naujam gyventojui turi 384

bti tuti 9 kvadratiniai metrai. O ia ir jiems patiems nebuvo pakankamai kvadratros. Maryt tikjosi priregistruoti be kvad ratros, nes eimos nariams buvo iimtis. O a buvau svetima, man reikjo kvadratros. Kelias dienas vaikiojau, iekodama tos kvadratros, bet visur namai buvo perpildyti, nemanoma buvo gauti. Nuvykau senj darboviet, radau dar t pat direktori, jis paadjo priimti mokini bendrabut u priirtoj. Butas kambarys su iluma ir viesa bt vietoje. Taigi man bt labai gerai. Nuvykau vietimo skyri ir padaviau pareikim. Po keli dien atsak, kad nes vietos. Vliau suinojau, kad vietos kompartija neleido priimti. Vl grau Kaim. Vl vaikiojau, iekojau kvadratros ir darbo, bet veltui. Suinojau, kad tokie grusieji vaiuoja Vilni pas prezi diumo pirminink Paleck, jis padeds. Nuvykau Vilni. vietimo ministerijoje praausi grinama darb, inspektoriai atsak, kad nes viet. jau pas Paleck. Skundiausi, kad nra galimybs nei pri siregistruoti, nei darbo gauti. Klausiau, k turiu daryti be gi mini, be l pragyvenimui, be nam ir be darbo. Jis pairjo mano "spravk" ir pasak, pastebjs, kad viskas nuimta, kad turiu teis gyventi Lietuvoje, turiu teis grti savo darb, t.y. mokykl. Reiki tik nueiti pas vieti mo ministr draug Pupeik, ir jis reikal sutvarkysis. O pri siregistruoti galsiu ten, kur paskirs dirbti. Apsidiaugus skubjau pas t draug Pupeik, bet jis buvo atostogose (vargu draugas Paleckis galjo to neinoti). Jo vieto je palikta kakokia Vyniauskait. Nujau pas j, pasakiau vis reikal. Ji piktai uriko: Eikite pas inspektorius!... Jau buvau, sak, nra viet. Jeigu nra viet, tai a nepadirbsiu, ieikit, suriko piktai ir grieb skt, lyg nordama juo muti kyri klijent. Ibgau i kabineto tekina ir daugiau niekur nebjau, i vaiavau atgal Kaun. Vl vaikiojau pas pastamus ir nepastamus, kas kur tik pasak, tos kvadratros iekodama. Buvo moni, kurie norjo padti, bet tai buvo ne j galioje. Buvusieji bendradarbiai ir pastami elp pinigais, drabuiais. Turjau susirinkus kelis imtus rubli registracijai. inojau, 385

kad ir gavus kvadratr, dar ieko priekabi milicijoje, kol gau na ky. U kvadratr ima imtais ir tkstaniais, kai leidia prisiregistruoti, nors ir su slyga, kad ten negyvensi. Buvo jau spalio mnuo. Sugro Maryt, nebegaljau pas juos gyventi. Gyvenau, kur papuol, tikr valkatos gyvenim. Gailjaus vaiavus i Sibiro, atrod, kad vistiek reiks grti. Isilaisvinimo diaugsmo neliko n pdsako. Prie akis sto vjo artjanti iema, stoka ilt rb, kuri nebuvo vilties n i kur gauti, nes mons ir patys ne visi turjo, ir iauri benamio, bedarbio dalia, kuri dabar atrod baisesn u kalinio dali, nes reikjo kiekviename ingsnyje bijoti milicijos. Ir neinia, kada tai baigsis.

Sesers laikas
mons rainjosi su usienyj esaniais giminmis. Mgi nau iekoti savo namiki, bet mano paiekojim atsiliep tik viena buvusi bendradarb. Buvusioje darbovietje buvau palikus adres, praiau per sisti laikus, jei kartais pasitaikyt. Gavau i ten laik. Atplus radau voke kit vok su laiku. Atsistas buvusi darboviet. Jau ant voko painau sesers raysen. Drebaniom rankom pliau laik, diaugiaus, kartu ir baiminaus, ar nebus koki neger ini. Laikas buvo i JAV, Bostono miesto. Vos kelet odi te paraius. Ilgai laukus, kad atsiliepiau, bet nesulaukdama m ginanti pati mane surasti. Jei esu gyva, prao parayti nors kelis odius, norinti atsisti ilt dovan. inoma, tuojau paraiau, daviau Maryts adres, nes jeigu sist k nors, a negaliau paimti, nes pasas neregistruotas ir neinia, kur siregistruosiu. t bt reikjo prisiregistruoti. Sibir grti nebegalvojau, gal vis kaip nors, kur nors pasiseks sikurti. Sibire vargu bt galimas koks nors ryys su seseria. * Vienas pastamas studentas medikas gro i Karagandos, paleistas i stovyklos. Pasiinformavo medicinos institute. Jam grietai atsak, kad nebus priimtas toliau mokytis. Jis gro Karagand, ten stojo universitet be joki klii ir po keli met skmingai baig. 386

Kodl savoji tvyn mums pasidar tokia pamot? Rusijo je, kai ijome i kaljim, mes buvome lygiateisiai pilieiai, o ia visos staigos mus vaiko, kaip benamus unelius. Kai nusimin klausiame, kur mums eiti, kur dingti, daniau siai atsako: Vaiuokit, i kur atvaiavot! Taip prim mus isiilgta tvyn. Rusai visur visada sten gsi bti mandagesni, geresni, bet patys nieko nepaddavo, tik paguod sisdavo pas maesnius, kurie daniausiai bdavo lietuviai. Pas juos sutikdavome t pat atiaurum. Mes kalti name savuosius. inoma, jie buvo daugeliu atveju kalti, nes danai be kyio nenordavo atlikti tai, kas jiems buvo leista. Bet daugiau buvo kalti visoki slapti ratai staig virininkams, sakantys nepriimti darb grusij i Sibiro, daryti klitis sikrimui. O viso to tikslas buvo priversti "savo noru" grti Sibir, kur reikjo darbinink. Be to, ia reikjo vietos vis dau giau plstantiems i Rusijos kolonistams. Privats mons kiek galdami visur visada padjo gr usiems, dalijosi su jais paskutiniu duonos ksniu, bet sikri mas buvo ne j valioje, viskas priklaus nuo valdios. Grusieji kaimus nebuvo leidiami savo namus. Kai kur reikalavo atsipirkti, jei duodavo kok kambarl. Kiti grusieji nachalikai siverdavo savo namus, nors virtuv ar kori dori, ir paskui vesdavo derybas, mat, imesti juos lauk b davo nepatogu. Bdavo kai kur ir monikesni kolki vadov, kurie rei kal padoriau sutvarkydavo. Taiau daugumas grusij tu rjo nueiti "kryiaus kelius", kol iaip taip sikurdavo. * Kart sutikau vien pastam vaikin, grus i Sibiro. Tarp kitko bekalbant pasakiau, kad gavau teisimo numim. Jis paklaus, ar gavau kompensacij. Nieko neinojau, kad yra tokia galimyb. Pasirodo, visi, kurie atleisti su variais doku mentais, gr gali reikalauti i savo buvusios darboviets dvie j mnesi prie aret atlyginimo u darb. Potvarkis buvo paskelbtas laikraiuose vien kart, metus anksiau prie gr im, utat daug kas jo neinojo. Valdios mons nelabai ir tenorjo, kad inotume, niekam to nesak. Sekani dien nuvykau buvusios darboviets vietimo skyri. Paraiau pareikim, pridjau reikalaujamus dokumen 387

tus ir padaviau. Vedjas sak persiusis vietimo ministerij. Buvo vilties gauti apie por tkstani rubli sena valiuta, tik neinia kada. Prie naujus metus gavau pakvietim atvykti t pat vie timo skyri atsiimti kompensacijos. Gavau por tkstani rub li, dabartine valiuta bt du imtai rubli. Vienas tarnautojas pastebjo, kad tai nebloga sumuk naujiems metams. Deja, man reikjo ne naujiems metams, bet naujam gyvenimui, ir tokia sumuk buvo tik laas jr. * Vl grtu prie tos registracijos ir darbinimo. Susiradau darb vienoje mokykloje laborante fizikos kabi nete. Atlyginimas 300 rubli (dabartiniais 30 rubl.) mnesiui. Pragyvenimui neuteks, bet vis is tas. Direktorius sutinka pri imti, viena i seniau pastama mokytoja padar protekcij. Bet ir ten reikia bti priregistruota, kitaip negali priimti. O a vis dar tebeiekau kvadratros ir niekur nerandu. Apsigyvenau pas vien giminait, netoli numatomos darboviets, maniau, ten priregistruos, bet ir ten permaai kvadratros. Milicijoje nedaro joki nuolaid, staiai pasak: Vaiuok, i kur atvaiavai! Gavau i sesers antr laik (atsakym manj) su inia, kad mamyt mirus Vokietijoje 1948 metais birelio pabaigoje. Dar daugiau nulinko rpesi prislgta galva... Nebediugino niekas, net ir sesers isisti du siuntiniai su drabuiais. Nepa siruous buvau tokiam smgiui, niekada nepagalvojau, kad mamyt galjo mirti. Ji niekada nesirgdavo, nebuvo dar ir la bai sena. Sunku buvo net sivaizduoti, kad jos nebra, kad nie kada nebepamatysiu nei jos, nei jos laik, kad nebeturiu kam pasisti to pauktelio ant bero toies su vardini sveikinimu. Pasitaik proga, vienas pastamas vaiavo Vilni stai gos maina, pasil ir man nuvaiuoti. Nujau Auros Vartus, ten juk ms vis vargstanij Motina, upraiau pa maldas, o paskui verkiau, iki iverkiau visas aaras. Grau ramesn. Ir vl kasdien ieidavau en bei ten, kas kur pasak, iekoti tos kvadratros. Kart sutikau savo buvusi bendradarb ir papasakojau savo sunki padt. Jie turjo savo namuk. Mielai mane priim t, bet laukia brolio su eima greit grtani i Sibiro. Pas juos ess didelis tuias kambarys ir kvadratros bent trims asme nims. Vien grus jau priregistrav su slyga, kad, giminms 388

atvaiavus, jis isiregistruos. Dar vienam jos vyras taip pat pri adjs priregistruoti su tokia pat slyga, bet es dar ir treiam vietos, galiau pamginti, tik reiks isiregistruoti, kai gimins atvaiuos. inoma, ir gyventi reiks kitur, kambarys turi bti tuias. Rytojaus dien nujau pas juos su visais dokumentais, su sitariau, upildiau reikalaujamus blankus ir nujau milicijos skyri. Tas kitas asmuo jau buvo priregistruotas, bet dar buvo kvadratros. Pas stalo virininkas Lietuvos rusas, kuriam pri klauso registracijos reikalai, pasak, kad ess potvarkis re gistruoti tik tokius, kurie iame mieste gyven prie ivykdami Sibir. A buvau gyvenusi provincijoje. Taiau mano "spravkje" i Sibiro urayta, kad vaiuoju Kaun. Tuo remdamosi sakiau, kad gyvenau Kaune. Virininkas pasak atneti nam knyg i t nam, kur gyvenau. Prisiminiau, kad vokiei okupacijos metu atostogavau Kaune ir buvau priregistruota nam knygoje. Nujau tuos na mus, radau dar t pai eiminink. Ii pasak, kad visos nam knygos neseniai pakeistos naujomis. Sensias milicininkai pa m. Be abejo, virininkas tai inojo ir taip tikjosi manim nu sikratyti. Mano laimei, eiminink atsimin, kad viena dar se nesn nam knyga likus, nes paimta tik paskutinioji. Pasirod, kaip tik toje ir buvau rayta. Retai kam tokia laim pasitaik. Nesunku suprasti, kad tas nam knyg pakeitimas naujo mis ir konfiskavimas senj buvo specialiai pravestas dl gr tanij i Sibiro, kad jie negalt gauti dokumentini rody m, kur gyven prie iveim Sibir. Taip gudriai visas rei kalas buvo uachuotas: nam knygos paimtos, o rodymui "atnek nam knyg". Taiau man pasisek pralsti, kaip "kup ranugariui pro adatos aus". Kai nujau su tja knyga ir visomis busimojo eimininko knygomis, virininkas ilgai jas vart, irinjo, kamantinjo mane, bet vis nerado, prie ko prikibti. Pagaliau "ikapst", kad nes pilni devyni kvadratiniai metrai tuios kvadratros. ino jau, kad jie turi teis priregistruoti, jei vieno kito kvadratinio metro ir trksta, miau ginytis, reikalauti, kad nebeiekot priekabi, nebevargint ir taip jau ivargint moni. Virininkas upyko, atm mano pas ir sak atsivesti nam eiminin k. Rytojaus dien eimininkas nujo. Virininkas m j tar dyti, kodl jis nors mane priregistruoti, ar a esanti jo artima giminait. eimininkas atsak, kad nesu gimin, tik buvusi tar 389

nyboje bendradarb. Giminystei rodyti greiiausiai bt pa reikalavs dokument, kuri neturtume, ir viskas baigtsi m s nenaudai. Dabar teko aikintis, kodl priima. eimininkas pasisak priims i gailesio, nes esu visika nalait, suvar gusi, neturinti kur gyventi nei i ko gyventi. Didelm pastan gom pasisek virinink kalbti, kad bt nuolaidesnis. Gavau sakym ateiti kit dien. Tokie vizitai man trukdavo vis dien, nes laukiani b davo didiuls eils, o retas kuris greit ieidavo. Virininkas gerai kalbjo lietuvikai. Kai nujau vl pas j sekani dien, jis atidav man pa s ir pasak, kad galiau bti priregistruota, jeigu atneiau i San-epidemins stoties paymjim, kad toji stotis nieko ne turi prie mano apgyvendinim nepilnoje kvadratroje. Ir vl "nuo Aino pas Kaip". Nujau t San-epidemin stot Kipro Petrausko gatvje su visais dokumentais. Ir ten i vart visus popierius; suprantama, jiems taip pat sakyta t paymjim lengvai neiduoti, iekoti priekabi. Ir ia svar biausia buvo rodymas, kad anksiau ia, Kaime, gyvenau. Apirjs visus dokumentus, tarnautojas pam lapel popie riaus ir galvoja. inojau, kad visur reikia "tepti", norint "va iuoti". Skubiai traukiau i kiens i anksto paruotus 50 rubli ir padjau ant stalo. Atsiimk greiiau, piktai pasak tarnautojas, o tai visai negausi paymjimo! A u jus daugiau turiu, a anks iau grau i Sibiro! Nuraudus griebiau rublius atgal. Ir pataikyk, kad gudri! Visai kaip anekdote. Revoliucijos metu Rusijoje vienas ruselis eidamas sutiks br moni. Uklaustas pasisaks ess revoliucionierius ir ga vs muti, nes sutiktieji buv kontrrevoliucionieriai. Eidamas toliau, sutiks kit br, tiems saks ess kontrrevoliucionierius, ir vl buvs sumutas, nes sutiktieji buv revoliucionieriai. Tre i br sutiks, pats pasils, kad mut, nes vistiek nepatai kysis, kokiu pasisakyti. Taigi paymjim gavau. Virininkas jau buvo mane pa kankamai privargins ir pats privargs, tai ir nutar prire gistruoti. Taip buvau priregistruota be joki kyi. Toki vyki nedaug pasitaikydavo. mons mokdavo imtus ir tkstanius visokiems spekuliantams, agentams, kurie dar ger peln i moni vargo. 390

eimininkui, kuris net tok nemalon panekes milicijos staigoj turjo dl mans, siliau pinig, bet jis ne tik nem i mans, bet dar man bruko kien pusantro imto rubli. Kai nenorjau priimti, pagrasino supyksis. Nors jau buvau priregistruota, taiau neturjau kur gyven ti, problemos, iekojimai nesibaig, tik jau galjau gauti darb. Viena mano draug Maryt K., su kuria susipainau Lu kiki kaljime, o vliau buvome kartu bent dviejose stovyklose, buvo taip pat grusi. Ji sustojo pas savo brol su eima. Brolis buvo i kaimo atsikrausts Kaun, nuomojosi nedidel but, aiku, seser prim, mgino priregistruoti kaip eimos nar, bet nepavyko, mat, iuo atveju sesuo ne gimin. Anksiau, kai buvo vykdomos deportacijos, tai ir u brol ir u seser deportavo ir kaljim sodino, o sugrus priglausti jau nebe gimin, reikia kaip svetimam pilnos kvadratros. Kadangi tos kvadratros tame name nebuvo, o milicija i mginim priregistruoti jau inojo, kad ji pas brol apsigyveno, tai kasdien ateidavo patikrinti, nes buvo sakyta jos nelaikyti, u tai grs bausm. Ji buvo taip pat i kaimo, mieste neturjo kit pastam, kas galt priglausti, utat jai tekdavo slapstytis namie bnant. Kasdien ir ji vaikiojo, iekodama tos kvadratros, ir jos na mikiai iekojo, bet veltui. Tokia nelegali padtis nusibodo ir jai, ir jos namikiams, ji gro vl Sibir, ten gavo darb, netrukus itekjo. Daugiau neteko suinoti apie j. Ji buvo jauna, pustinai sveika, utat galjo grti, bet daug sugrusij buvo be sveikatos, sulauy tais kaulais, tokiems Sibir nebebuvo ko grti. Visur tas pats vargas, ypa tokiems, kurie neturjo artim gimini. Daugelis nors ir nesulauytais kailiais, bet visi turjome sulauytas sielas ir dar buvome lauomi tos iaurios komunis tins "teisybs'', duodanios svetimtauiams darb ir duon, o mums ia gimusiems ir uaugusiems nenorjo duoti teiss net apsigyventi savo krate. Ms likimas buvo atiduotas vietini komunist savivalei, t pai, kurie mus sodino kaljimus, pasirainjo ant deportacijos byl. Aiku, tie grtantieji nebuvo jiems mieli, utat jie djo pastangas jais nusikratyti. * Prisiregistravus rytojaus dien nujau darb. Vieta tebe buvo neuimta. 391

Buvau priimta be joki ceremonij, nes toki menkai ap mokam tarnyb niekas nesiver. Gavau darbo knygel. Ka kur teko girdti, kad pasas ir darbo knygel tai tarybinio mogaus siela. Taigi jau iek tiek galjau atsikvpti, nes tu rjau piln tarybinio mogaus sielos sudt. Nors darb gavau be duonos, arba teisingiau su puse duonos (pragyvenimui ma iausia reikjo bent 600 rb., o mano alga buvo 300 rb.), bet vistiek neprasiu, rasiu kok papildom darb, svarbu gauti ramyb, kad nebereikt bijoti milicijos. Dabar pirmiausia reikjo susirasti but, kur bt galima ne tik prisiregistruoti, bet ir gyventi. Kiekvien dien galjo at vaiuoti to mano geradario gimins, buvau paadjus tuojau isiregistruoti. Persiregistruoti i gatvs gatv jau buvo lengviau, negu pirmoji registracija, bet kvadratros vistiek reikjo, taigi vl prie akis problema. Praiau bendradarbi, net ir mokini padti surasti kok kambarl; visi adjo, visi klausinjo, bet vis niekiu apylin kje nesisek surasti. Daug buvo nauj nam, itisi kvartalai privai nedideli namuk, bet visi nebaigti rengti. mons sirengdavo sau but, o viruje po du-tris kambarius ukaldavo langus ir laikydavo nebaigtus, mat, bijojo, kad nebt perdaug vietos, kad valdia nenusavint ar nedt per prievart kokio nenorimo gyventojo. Namai buvo leidiami statyti nedaugiau 60 m2 grind plo to, neskaitant virtuvi ir koridori. Antram aukte vadinamo sios salkos danai virydavo nustatyt plot, utat baugu rengti. Sausio mn. 1957 met atvaiavo i Sibiro tie laukiamieji eiminink gimins, reikjo uleisti jiems kvadratr isi registruoti, o persiregistruoti neturiu kur. Vistiek isiraiau i knygos, kaip bus, taip. eimininkas skundsi, kad tie kiti du, kuriuos buvo i pasigailjimo priregistravs, visai nesirodo, nors taip pat buvo paadj, kai reiks, grinti kvadratr. Aiku, ir jie neturi kur persiregistruoti, dar tebeieko, mgina bent kiek udelsti. Ir vl atsidriau nelegalioj bklj, tik maiau pavojingoj: jeigu niekam neuklisiu, niekas nesks, galima ilgokai taip pagyventi, darbe be reikalo netikrina. Tik prisiregistruojant gali tekti pabaud sumokti (50 rb.) u nelegaliai ibt laik, bet 392

i miesto jau nei trems, jei kart buvai priregistruotas, jeigu, inoma, nebus valdanij specialaus noro. Gyvenau pas jau mint giminait prie eimos, be at skiro sau kambario. Pareidavau tik pernakvoti. Daikt maai teturjau. Taip begyvenant, pasklido gandas, kad grusieji i Sibiro visi bus ivaryti i miest, nors ir bus prisiregistrav, ypatingai tokie, kurie visi naujai atvyk, t.y. neturi eimos nari, anks iau toje vietoje gyvenusi. Prie t nelaimingj priklausiau ir a. Netrukus suinojau, kad milicininkas jau buvo atjs pas t mano buvus eiminink, mans iekodamas. eimininkas parods knygoje iregistruot viet, pasaks neins, kur da bar gyvenu. Taip jie mans ir nerado, nes gyvenau kitame miesto krate, jokioj milicijoj neprirayta. Nemaai sibiriok tada ivijo i miesto. Manau, kad vijo ir i kit miest. Kai kurie nesikraust, prieinosi, kovojo, ra skundus net Maskv ir isikovojo teis pasilikti. Kurie pa klaus, tie nukentjo, turjo vl vargo, kol sikr kur nors provincijoj, kur gyvenimas buvo dar sunkesnis. Kai kurie i vyko atgal Sibir.

Vlins Kaune
Pogromas tssi neilgai, greit vl viskas aprimo. Grtu lapkriio mnesio pradi 1956 met Vlines. Kaip inome, lapkriio mn. antroji diena yra Vlins. Nuo sen laik Lietuvoje yra tradicija t dien melstis u mirusius. Ba nyiose kunigai laiko kiekvienas po trejas v. miias. Bna pa maldos ir kapinse, kurias jau i vakaro mons ipuoia g lmis, vainikais ir degina vakes ant savo artimj kap. Kas neturi savo artimj, udega vaki ant apleist kap. Kaune, Trak g-vs ir Vytauto prospekto kapinse, kurio se buvo neinomo kareivio kapas su didiuliu. paminklu, kas met bdavo pamaldos, kol bolevikai jas udraud. Taiau mons vistiek rinkdavosi kapines Vlini ivaka rse ir Vlini vakar, puodavo kapus, degindavo vakes, ty liai melsdavosi. domu buvo po daug met vl pamatyti Vlines. Betems tant keliese nujome kapines. Nustebau pamaiusi didiules minias moni. Dar labiau stebino daugyb uniformuot milici 393

ninku. Vienas prie kito eilje buvo apsup i lauko puss vi sas kapines. Viduje taip pat buvo j eils prie svarbesni tak. Reikia manyti, kad nemaai buvo ir civiliai apsirengusi ekist. moni minios sibavo, sunku buvo praeiti. Auktas Nei nomojo Kareivio paminklas buvo apstatytas deganiomis va kmis. Vaikai tas vakes priirjo, laipiojo, degiojo, keit bai gianias degti. Visas spieius t vaik mirgjo aplink paminkl ir ant jo. Aplinkui stovjo didiuls minios monityls, susikaup, be abejo, daugelis meldsi. Turbt nedaug teapsirikau, manyda ma, kad daugelis meldiasi u kovojani Vengrij. Vengrijoje tuo metu vyko sukilimas prie bolevikus. Vengr tauta, Mask vos bolevik engiama, panoro nusikratyti priespauda. Nors ir sunkiai praeidavo inios ms pus pro "gelein udang", bet vistiek apie Vengrijos sukilim inojome ir labai pergyvenome. Pergyveno ia ir komunistai, ir nekomunistai. Pirmieji kent baim, kad sukilliai nelaimt, o antrieji, kad nepralaimt. Tik vienas Dievas teino, kiek t vakar pakilo mald ms padang u kovojani Vengrij. Meldiausi ir msiau apie buvusias kartu Sibire Vengrijos moteris. Kur jos dabar? Turbt visos gro namo, o gal dar nespjo grti, nes joms reikjo kakokios specialios komisijos. Nemaai j buvo stovyklose. Reikia manyti, kad vyr galjo bti dar daugiau. Ijome i kapini apie 9 val. ir parjome namo. Rytojaus dien igirdome, kad ir ia buvs "sukilimas". Nuo kapini prasidjusi demonstracija. Minia moni, neini tautine vliava, ygiav Laisvs alja (tada Stalino prospektu) net iki centrinio pato. ia buv upulti didelio milicinink b rio, daug aretuot, kiti ibgioj. Sukilliai auk: "Tegyvuoja Vengrijos didvyriai!" Reikalav laisvs ir nepriklausomybs Lietuvai. Vliau teko girdti, kad keletas t sukilli buv nuteisti po 3 metus kalti, taiau ne po 58 straipsniu, bet u chuliganiz m. Bolevikus pastantiem tai atrod labai maa bausm u "sukilim", utat rimtesnieji mons galvojo, kad tas "sukili mas" buvo ekist sureisuotas sibiriokams iprovokuoti. Ta iau sibiriokai jau buvo pamokyti, perdaug gudrs, kad lst "bui", i kurio neseniai buvo itrk. Debiutas nepasisek: buvo pagauti tik jauni pramutgalviai, tarybini mokykl auk ltiniai, o ne tie, kuri jiems reikjo, utat ir teismas buvo. 394

palyginti, velnus. Spauda apie t vyk nera, nepldo "liau dies prie", kapitalizmo liekan, kaip paprastai darydavo. * Vengr sukilimas buvo sutriukintas rus tankais. Ms tauta lidjo kartu su vengr tauta. Nesidiaug ir komunistai, inojo, kad daug pralaimjo politikai, usitraukdami sau bude lio lov. Jiems geriau, kad toki sukilim nebt. Ypatingai buvo mons nusivyl didiosiomis Vakar vals tybmis, kurios tiek daug grai odi prikalba apie mogaus teises, taut apsisprendimo teis, laisv, humanikum, o ia net ir tvirtesnio odio pagailjo ustoti u ma taut, didvy rikai kovojani u savo laisv. Tokio itiimo laisvajame pa saulyje niekas pas mus nesitikjo, mes buvome geresns nuo mons, utat ir nusivylimas buvo sukreiantis. Mokykloje beveik niekas nekalbjo apie Vengrijos vykius, mat, reikjo vaidinti neinanius, baugu buvo parodyti, k gal voji, kam simpatizuoji, nes "karaliaus akys ir ausys" tokiais momentais ypatingai budrios, net ir be odi supranta, kas kuo kvpuoja. * Vos kelias dienas (nuo spalio 26) dar tebuvau padirbjus, apsirgo matematikos mokytoja. Pavaduotoj sunku buvo gauti. Kadangi prie aret buvau dsius matematik, gavau pasi lym laikinai paimti priedo kelet pamok. Pinigai bt gerai, bet slygos neleidia. Viskas umirta, reikt daug ruotis, o man reikia rpintis susirasti but; ten, kur gyvenau buvo ma vaik, nebuvo galima nieko dirbti. Kita klitis buvo apsirengi mo stoka, negaljau eiti klas su tais drabuiais, kuriuos tu rjau. Vieninteliai bateliai jau buvo nuply kasdien dvimi. Vasarini drabui buvau daugiau gavus i moni, o iemini neturjau. Nuo pamok teko atsisakyti. * Sausio mn. gavau pirm siuntin. Tarp kitko jame buvo pustinai iltas ieminis apsiaustas, megztini, iltesni sukne li ir ilti batai. Visa, kas man btinai buvo reikalinga. Iki iol turjau tik trump akietuk, dovanot vienos bendradarbs. Buvau stipriai persialdius, labai kosjau, danai kariavau. eiminink buvo susirpinusi, kad nebiau apsirgusi diova, kad neapkrsiau vaik. Taigi pagalba pribuvo, kai jau labai reikjo.

Materialin parama buvo labai didel, nes daug ko, pav. ilt bateli, megztini, n u kokius pinigus niekur nebuvo galima gauti pirkti. iemin apsiaust taip pat sunku sigyti, reikjo j sidinti. Mediagos dar iaip taip galima gauti pirkti, bet nebuvo vatalino. Pasiti irgi nebuvo lengva, bt reikj ilgai laukti. O apsiausto reikjo skubiai. Didel buvo ir moralin parama, nes vienios benams bklje pasijutau nesanti viena. Pajutau, kad dar yra, nors ir u jri mari, kas manimi rpinasi ir stengiasi padti. monikiau apsirengus, jau drsiau buvo leistis ir buto ie koti. Dabar jau geriau atrodiau, ir vili buvo daugiau. Kas gi priims mog pana apdriskus valkat, dargi iauraus ko sulio kankinam? Dabar jau kas kita. Bet vis dlto vis mnes pravaikiojau ir neradau kam bario. Nieko nepadjo nei naujas rudos gelumbs apsiaustas su velniais rudais, dryuotais kailiais ant kaklo ir rankovi.

Gaunu kambar
Vasario pabaigoje vienas bendradarbis pasisak ins kambar "ant saik", bet ess nepatogus be krosnies. Prie kambario esanti virtuvl su plyta, nemans, kad man ten bt patogu. Kaip ten bebt, kibausi i galimyb ir greit atsidriau tam name pas jo eimininkus. Jie parod man tik virtuvl, o kambar saksi uimsi obuoliams sudti, nes turjo didok sod. kambar reikjo eiti per t virtuv, kuri man inuomoti. iaip ar taip, man buvo kaip skstaniam iaudas. Nieko ne irdama, praiausi priimama, nes obuoliai dar negreit bus, iki to laiko kaip nors gal kitaip susitvarkysiu. Na, ir sutarme, moksiu po 100 rb. mnesiui, ir viskas atrod gerai. Bet kai prijome prie registracijos, pasirod, kad nra laisvos kvadra tros: tas kambarys ir virtuv buvo nerayti nam knygoje. Juos raius, kvadratros bt gana. raymas nelengvas, nes, vedus nam valdik mog, gali atsirasti visoki trkum, visoki priekabi, kuri niekas neiri, kai nra skund, kai niekas nepamato. 396

iaip taip prisipraiau, kad imtsi ygi reikal sutvarkyti. Ilaidas paadjau sumokti. Jie pasikviet pareign ir t reikal sutvark. Ilaidos bu vo nedidels, o pareignui reikjo duoti 150 rb. ky, kad nuty lt kakok trkum. Ilaidas ir ky sumokjau. Prisiregistravimas nebuvo sunkus. Negavau n baudos u tuos du su virum mnesi, kiniuos pragyvenau nepriregistruotu pasu. Nuo kovo 1 d. apsigyvenau toje virtuvje. Joje buvo me din lova lentiniu dugnu ir suolas praustuvei pasidti. Atsineiau i buvusi eiminink lentin sibirik lagamin ir mai. Siuntiniai (jau buvau gavus ir antr) buvo kitur, atsi gabenau ir juos, nes jau nebuvo grsms, kad juos kas nors kitas man nebnant vartys, jau turjau rakt kienje. Buvo alta. eiminink savo malkomis pakr plyt. Mal kas paadjau atiduoti, kai nusipirksiu. Pasiklojau ioki toki skudur t kiet lovel, ir nuoirdi, diaugsminga malda palydjo mane t kiet, bet ramyb tei kiant guol, nors ir primenant kietas stovyklos nar lentas. Visk palengva tikjausi susitvarkyti, sigyti reikalingus daik tus, svarbu, kad nebegrs pavojus bti ivarytai, kad ir i menkos pastogs. Pirmiausia reikjo nusipirkti malk. Klausinjau, kur j ga lima gauti pirkti. Visi atsak, kad malk sandliai aprpina tik valdikas staigas, privatiems monms neparduoda. Patar eiti ketvirtadieniais ir sekmadieniais i ryto toli ant plento. Kai mieiai atvea ioki toki malk u brangi kain, tik reikia saugotis milicijos, mat, jie neturi teiss parduoti. Privataus miko nra, visi mikai yra valdios. Valdia mi ko mediag parduoda tik statyboms, ir tai labai sunkiai, su di delm procedrom. Malkos daugiausia vogtos, tai ir nelei diama parduoti. Pamaiau vis tarybinio gyvenimo iaurum. Juk iem kuras btiniausias dalykas, bet valdia gyventoj neaprpina, o jei mgina apsirpinti patys, draudia ir baudia. Darbo dienomis nra kada nueiti ant plento t malk ty koti, nes visas eias dienas dirbame po 8 val., taigi jau sek madienio ryt anksti, dar neiauus. Buvo ir daugiau toki ty kojani, lenktyniavome vienas u kito, stengms bti pirmie ji, kai pasirodys veimas su malkomis. Atvaiavo vienas, kitas malkos prastos, puvsiai, o kain prao, kaip u geras. Ke let veim praleidau, pagaliau kibau vien alksnini vei m, gal daugiau kubinio metro, nusiderjau u 110 rb. ir jau 397

Grusi i Sibiro, 1957 pirm kart balsuoja u vie nintel kandidat, geriausi i geriausi. Kairje stovi seklys.

vduos laiminga. Tik dar baugu sutikti milicinink. Pasukome on ir vaiavome maomis gatvelmis, taip saugiau. * Daug vargo buvo, kolei sigijau indus ir visa, kas btina eimininkystei, nors ir ne "liuksusinio" standarto. Prisimenu, du mnesius po krautuves iekojau paprastos tarkos bulvms tar kuoti. Usipraiau visus kaimynus, kad pranet, jei kur pama tys. Vien dien gavau ini, kad es tark vienoje bald krautuvje. Nujau ir nusipirkau. Kasdien vainjau miest pairti, ar nra pardavime sof. J bna tik pusdien: kai atvea, greit iperka, ir vl nra. 398

Taigi reikjo tykoti, nei usakyti, nei uprayti nra galima. Pagaliau ir t pritykojau, nupirkau u 446 rb. neblog sof ir jau galjau imesti t kiet lovel. Staliuk usakiau pas kaimyn. Btinai reikjo virtuvins spintels. Ilgai vargau, kelis mnesius tykojau, bet pasisek nupirkti. Ir taip danai dl kokio menkniekio reikdavo daug kart vainti miesto centr, pragaiinti vienintel savaitje poilsio dien sekmadien. Bet visa tai buvo pakeliamas var gas, nes turjau didiausi turt ramyb, nieko nebereikjo bijoti.

eiminink aretavo
Buvo balandio mnuo po atvelykio. Vien dien parei nu i darbo, eiminink apsiverkus sdi. Uklausta atsak, kad eiminink ekistai ived. Buvusi smulki krata j kambariuose. mano kambar nj. Po keli dien ir j ir podukr auk saugum, tard ir pasak, kad eimininkas kaltinamas u 1941 m. nusikaltimus ir namo negris. Jo ir pavard esanti netikra, pakeits pavard, nordamas pasislpti. Sekaniais metais, t.y. 1958 m. kovo mn., prane, kad jam pagal teismo sprendim vykdyta mirties bausm. Neteko suinoti smulkiau, kuo jis buvo apkaltintas, atrodo, kad byla buvo politin. Pasirodo, per anksti diaugiaus ramybe. Kaip ir daugelis, patikjau komunist pasikeitimu, taiau tai buvo klaida. Ir vl netikrumo ir baims jausmas viepatavo ms pa stogje ir aplinkui. K galima galvoti, jei 65 met senis nuu domas u kakada prie 17 met padaryt kakok politin nu sikaltim? Kaip vliau suinojau, jis buvo nalys, atjs iuos namus ukuriu. eiminink buvo taip pat nal. Jo pirmoji mona ir 4 vaikai buv iveti Sibir, o jis pats ir vyriausioji dukt 18 m. pabg nuo iveimo. mona po 3 mn. Sibire mirus. Tada du maiausius vaikus rusai grin Lietuv ir atidav auginti gi minms. Jauniausioji mergait augusi pas tet. T tet vliau irgi ive Sibir. Toji mergait vl atsidr Sibire antr kart. Su teta vliau ji gro Lietuv ir ia apsigyveno. Vyresnieji du vaikai, lik Sibire be motinos, dar taip pat maameiai, 12 13 met, ten uaugo ir liko gyventi. 399

Kakaip buvo keista, kai suinojome apie eimininko nuu dym. Juk dabar taikos metas, jokio pavojaus tas senukas nie kam nesudar. Silpnos buvo sveikatos. Ir kam buvo reikalinga ta jo mirtis? Argi negaljo palaukti, kol pats numirs? Kaljime ilgai nebt, itvrs. Kam tas viskas? Turbt gyventoj baugi nimui. Nuolatos vis kas nors sugalvojama gsdinimui. Kiek kar t tie dokument tikrinimai, ir dar naktimis. sibeldia namus vidurnakt, prikelia visus, patikrina, pairi pasus ir ieina. O mons jau t nakt nemiega. Ne tik t, daugelis ir vliau dar po kelias naktis nemiega. Pasklinda visokie gandai, kad jau ve Sibir arba trems i miest kaimus, mat komunistai skel b, kad tie visokie registracijos suvarymai es tam, kad i kai m mons nebgt miestus. Kaimuose jau nebes gyventoj, darbinink kolkiuose. Taiau t grusij i Sibiro n kaimus nenorjo leisti, ir ten dar klitis sidarbinti ir pastogei gauti. * Vasario 16-toji Lietuvos Nepriklausomybs vent. I vakaro milicijos budrumas jau buvo pastebimas. Ryt jo kal bos, kad kakur rad medyje kelt tautin vliav, dargi netoli milicijos bstins. Gal patys milicininkai ar ekistai kl pro vokacijos tikslais, nes mons perdaug prispausti ir bauginti, kad bematyt prasm tokiai rizikai. Ar nebuvo kas nors pana aus, kaip su tuo Vlini "sukilimu"? Betgi Klaipdoje "silki karas" ir 1961 m. vasar didiuls riaus Kauno sporto stadijone buvo "liaudies kryba", to "liau dies gynjai" (milicija), nebuvo numat, nepasiruo ir smarkiai nukentjo nuo liaudies akmen, plytgali ir bonk. * Nors gyvenau, palyginti, ramiai, bet, stebint aplink, blso iliuzijos apie komunistinio reimo pasikeitim, kuriam, grdama i Sibiro, beveik buvau tikjus, matydama mases grtanij. Mokykloje aikiai pastebjau, kad mokytojai vienas kito bijo. Prie aret, kai dirbau mokykloje Stalino laikais, mes vienas kito nebijojome. Religija dabar dar daugiau persekiojama. Visa, kas surita su religija ar tautikumu, udrausta. Tik sankcijos naujovi kos daugiau ekonomikos. Nebe taip greit sodina kaljim, bet atleidia i darbo. Atleidiant daniausiai padaro malon, leidia paduoti pareikim paiam atsisakyti, kitaip gautum ra darbo knygel, u k atleistas. Tada bt sunku arba 400

visai nemanoma gauti darb kitur. Atsisaks i darbo negau na jokios kompensacijos, i viso j nra. Darb be pragyvenimo, t.y. u 300 rb. mn., nesunku buvo gauti ir nebuvo dideli pavoj jo netekti, bet jau u 500 rb. ar daugiau jo didels varytyns. Mokykloje u t maiausi atlyginim dirbo sargai, krikai, stalius, laborantai (chemijos ir fizikos kabinetuose) ir bufetik. Mokytoj algos buvo daugiausia 700-800 rb., o pradios mokykl 500 rb. mnesiui. Taigi visi buvo menkai atlygina mi, nesuvesdavo gal su galais. O jeigu dar netekt ir to dar bo, kas tada? N vienas mokytojas nelank banyios, nors tikini buvo gana didelis procentas. Tik sargai ir kiti 300 rb. algos savinin kai eidavome banyi, ir niekas nieko mums nesak: "Nuo grind nebenukrisi". Mums nebebuvo ko bijoti. Mes tik "bau diav sekme", pasak Donelaiio, savo pavalg ir apsird, dirbome pusdykiai tik u darbo knygel. Kiekvienas toks turjo i kur nors kitur koki pajam, kad galt pragyventi. Sargai turjo darus i didiulio mokyklos sklypo, r kiaules, laik karves. Stalius slaptai mokyklos dirbtuvse dirbdavo savo nau dai, kiti gaudavo siuntinius i usienio ar dar po darbo kokiu amatu vertsi, nes pavogti i mokyklos nebuvo ko. I gamykl, fabrik mons vog, nes neudirbdavo tiek, kad galt pragy venti. Beveik vis atlyginimas u darb buvo toks, kad nei sotus bsi, nei badu numirsi.

Nam statyba
But trkumas buvo didelis. Dar daugiau padidjo, kai pri vaiavo i Sibiro itrkusios minios. Daug didiuli nam buvo nauj, valdikos statybos, bet juose gyveno daugiausia svetim tauiai rusai, ydai, lietuvi labai maas procentas teeidavo. Utat mons stengsi kaip galdami lipdyti privaius namelius, nes sklypus valdia duodavo. Bet mediagos statybai sunku buvo nusipirkti. Su didelmis ceremonijomis isirpindavo mo ns bent dal plyt, kitas pirkdavo i "kombinatori", daugiausia ininieri, darb vykdytoj ir kt. pareign kurie bdavo vir ininkais prie valdik statyb. I tos "paskyros", kuri duodavo valdia, negalima buvo namo pastatyti. Geleini balki i viso nebuvo galima gauti pirkti. Vietoje t balki naudodavo gele401

inkeli bgius. Juos taip pat pirkdavo i gelkeliei "kombi natori". "Kombinacija" tai vagysts sinonimas, tebevarto jamas iki iai dienai. Ypa paplits prieodis: "Nekombinuosi negyvensi". Labai sunku buvo gauti cemento. "Gauti" tai reikia gauti nusipirkti, kad ir brangia kaina. Cement taip pat daniau siai tekdavo pirkti i "kombinatori". Darbininkai, kurie dirbda vo prie valdik nam mrijimo, nedideliais kiekiais to cemen to nedavosi, namo eidami. Per kelias dienas sune, jau gal davo sudaryti maiiuk. Tas pats bdavo su mediaga stogui dengti. Daug kas mrijo sienas i lako tai sudegusi akmens angli liekanos. lak maiydavo su cementu ir vandeniu (ro dos, dar kako ddavo) ir t ko drbdavo sukaltas i lent formas, taip padarydami sienas. Valdikj nam statyb virininkai taip pat "kombinuo davo" cement, vietoje jo dal ddavo smlio, utat valdik pastat sienos bdavo netvirtos, netvirtai sulipdytos, kartais sugridavo. iaip ar taip, mons statsi nuosavus namelius. Beveik visi jie buvo pagal vien standart ir vienodo dydio, vieno aukto su vadinamomis "salkomis" pastogse. Apaioje trys kamba riai ir virtuv, viruje du arba trys kambariai. Juos daniausiai palikdavo nerengtus, nes kai taisysi, tai gali atimti, koki priekab rad. Toki nameli prisistat itisi kvartalai. Valdia, be abejo, inojo, kaip jie "sukombinuoti", inojo, kad mediagos pirkti legaliu bdu nra kur, inojo taip pat, kad mons, dirbdami u menk atlyginim, negali sutaupyti namo statybai, nors skly pus ir veltui gaudavo. Bet niekas nieko nesak, mons ramiai statsi, dirbo per naktis ir poilsio dienomis, vargo kaip kas ga ljo, kad tik pasistatyt pastog. Staiga pasklido gandas, kad jau atiminja tuos naujus na melius. Tai buvo 1960-1961 metais. Atiminti pradjo labai suk tu bdu, ne pagal nacionalizacijos statym. Ateina milicija su kitokiais pareignais ir pareikalauja dokument, kurie parody t, kur kada pirkta statybin mediaga. Be to, reikalavo paai kinti, i kur imti pinigai statybai. Udarbis skaiiuojamas taip, kad kiekvienam eimos nariui ieit pragyvenimui po 500 rb. (naujais po 50 rb.) mnesiui. Kas lieka, skiriama taupymui. Di desnse eimose su maameiais vaikais tv udarbis padali402

nus dar neieidavo po 500 rb. asmeniui. Tai reikia, namas pastatytas i nieko, arba i deficito. Mediagos pirkimo dokument, sskait, paskyr taip pat maai kas teturjo, nes neman, kad j kam nors reiks, ir ne buvo i kur j gauti, nes mediag daugiausia pirkdavo i "kombinatori". Paymtina, kad daug moni dirbo u 300 rb. mnesiui, o ia pragyvenimui skaiiuoja 500 rb. Taigi mons t dokument neturjo. L sutaupymas taip pat danai buvo negalimas pagal gaunam atlyginim. I kur nors kitur gauta parama nebuvo uskaitoma. Nei koks palikimas, nei gimini pagalba, nei siuntiniai i usienio pa teisinimui negalioja, tik udarbis. Daug kas buvo pasistat namus u gaunamus i usienio siuntinius. Pasiteisinimas jais buvo pavojingas, nes pardavinti gaunamus daiktus buvo draudiama, skaitoma u spekuliacij. Galima parduoti tik per valdikas komiso krautuves. Jose par duodami daiktai registruojami pagal pas. Tos krautuvs usie niniams daiktams stato emas kainas, privaiai galima parduoti brangiau, utat maai kas jose parduoda. odiu, kone kiekvienas t nauj nam atsidr pavojuje. I karto vis negrieb, tik vien kit aplankydavo pareignai ir atimdavo namo dokumentus. Kilo verksmai, dejavimai. Net psichiatrin ligonin veam ligoni padaugjo, atvetieji klie ddavo apie nam atmim. Buvo girdti ir saviudybi. Ne baigtos statybos sustojo. Tie naujieji kvartalai virto "aar pa kalnmis". Tokia padtis ibuvo daugiau met laiko. Paskui tie dokument atiminjimai sustojo. Po kiek laiko pradjo grinti atimtuosius, ir palengva pogromas prajo be jokios alos. Nu kentjo vienas kitas, kurie u "kombinacijas" papuol teism. Taiau kas apskaiiuos, kiek sveikatos, kiek nerv atsijo mo nms tas pogromas ant t nauj nam. Kas ir kodl buvo t numer utaiss, niekas neinojo. Galimas dalykas, kad ir buvo norta visk nusavinti, bet pabijota dideli nuostoli, kai mo ns visai nebeteks noro dirbti.

Pakeista valiuta
1961 m. pradioje pakeisti pinigai. Taiau kart nebeapgrob taip iauriai, kaip praeit kart 1947 m. Dabar taip 403

pat imain 10 sen rubli vien nauj, bet naujojo rublio vert padidinta 10 kart. Kainos ir atlyginimai u darb suma inti 10 kart, reikia, mons turimus pinigus isimain lygio mis, be nuostolio. Praeit kart vietoje 10 rb. sen dav 1 rb. nauj, o rublio vert buvo palikta ta pati. mons stebjosi, kad taip gerai, daug kas nenorjo tikti, taiau tai buvo tiesa. Kai nos u kai kurias prekes buvo neymiai pakeltos po "apvalini mo" (nuo odio "apvalus") priedanga, bet tai didesni nuosto li nesudar. Taip besidiaugiant tokiu nenuostolingu pinig pakeitimu, igirdome sakym, kad visi valstybins paskolos laktai anu liuojami. Tai reikia, visi tie kasmetiniai vieno mnesio algos atskaitymai visiems dirbantiesiems, kurie buvo adti grinti, iperkant paskolos laktus, nebebus apmokti. Ligi iol iek tiek bdavo imokama loterijos keliu toji paskola. inoma, tik dalis, ne viskas. Dabar imokjimai ir j viltys panaikinami. Daugelis, kurie daug met dirb, t lakt turjo po daug tks tani. Taigi surado bd gyventojams apiplti kitokiu keliu. Netrukus ir dar vien siurpriz teko pergyventi S. S-gos liaudiai. Pabranginta sviestas ir msos gaminiai. Sviestas nau ja valiuta buvo 2,75 rb. kilogramas, dabar pakelta iki 3,5 rb., panaiai ir visi msos gaminiai ir pati msa. Geros deros kilo gramas pakilo iki 5 rb. K gals valgyti mogus, kuris udirba 30 rb. per mnes ir u but moka 10 rb. ar daugiau? Apie drabu nebesinori n kalbti. Batai katuoja 30-50 rb., ieminis apsiaustas 200-300 rb., megztinis vilnonis 40-50 rb. Laimingi tie, kurie turi gimini usienyje ir gali gauti rb. Prasimaitinti, iaip taip dar prikombinuojant, galima. O kurie visai neturi n i kur pagalbos, tie atsistoja ant kaljimo slenksio, nes pri versti gyventi tik i vagysts, spekuliacijos arba kyi. Spekuliacija ia vadinama bet kokia privati prekyba. Ja veriasi nedirbantieji, pensininkai ir trumpai dirbantieji. Jie vaikto po krautuves, tykodami, kada atve sunkiai gaunam preki. Danai turi sandrius, taip vadinam "blat", su krau tuvi vedjais ir pardavjais, inoma, u kyius. Tie pro upa kalines duris parduoda jiems dal preki, kurias jie paskui i parduoda slaptai u daug brangesn kain. Utat krautuvse preki bna tik trump moment. Sustoja eil ir t ma pre ki dal, palikt nuo spekuliant tik parodymui, kad krautuv parduoda, tuoj iperka. Ir vl mnuo ar daugiau, kartais pus met t preki neatvea. Paklausus pardavjus, kada bus pre 404

ki igirsi: "Neinau", arba visai neatsako, nes jiems tas klau simas perdaug kyrjs. Ypatingai sunku sigyti ilt rb ir avalyns iemai. Pre kyba tokiais reikmenimis daugiausia spekuliant rankose. Milicija gaudo spekuliantus. Turguose jie pardavinja pre kes, paslp po drabuiais. Praskleids apsiaust, parodo megz tin paonje; jei pirkjui patinka, tai abu eina kur nors u kamp ir ten baigia susitarti. Daug t spekuliant papuola ka ljim, galina po 1-5 metus kaljimo, bet dar daugiau pasiper ka pas milicininkus, nes jie turi pinig, kuri labai trksta j klijentams. Fabrik ir vairi valdik gamykl yra daug. mons i dirba dideles normas, kurios "darbinink pageidavimu" nuolat keliamos. Pagamina daug visoki grybi, bet visk ivea arba usien, arba "brolikas respublikas". Patys gamintojai net u pinigus negauna nusipirkti savo gamini; jeigu tik pasi vagia, tai ir viskas. U vagystes, vadinamas "kombinacijas" grietai baudia. Taigi daugumas dirbanij viena koja stovi kaljime. iaip visur skelbiama, kad dabar viskas yra liaudies, viskas dirban ij, em priklauso tiems, kurie j dirba, taiau tiems dirban tiesiems neprieinami nei tos ems, nei j darbo vaisiai. Visi tie gras kiai yra tik apgaul. Dirbantieji vargsta, kol tas varganas kapeikas udirba, o paskui dar pavargsta nuo darbo atliekamu laiku, kol k nusiperka. Poilsio mons neturi. Poilsio laik prastovi eilse prie krautuvi arba besivaikydami speku liantus dl kokio reikalingo daikto, kurio nra krautuvse. Daug lap reikt prirayti norint smulkiau aprayti t vis tarybinio gyvenimo komar. Kas ten negyveno ir nemat, tuos ir tikinti sunku, kad kur nors taip galt bti. Komunistinei pro pagandai paaukojama 200 milijon moni gerov. Jie skursta dl to, kad j darbo vaisiai u ma kain arba dykai dalinami laisvj krat monms su tikslu vilioti juos "komunistin ro j", i kurio ijim paskui jau ubarikaduoja sovietiniai tankai. Kas papuol sovietin "bui", tam ijimo nra, nors Lenino konstitucija ir leidia norintiem nuo S. S-gos atsiskirti, bet toki dar nra atsirad, o jeigu atsiranda, tai jie tuojau atsiskiria arba su savo kratu, ivykdami Sibir, arba su iuo pasauliu. Stalino "nuvainikavimas" 1961 metais Lietuvai neatne jokios naudos. Visi stalininkai, kurie buvo valdioje, liko ia nepajudinti ir tebeviepatauja iki iai dienai. 405

Chruiovo kukurzai neigelbjo ems kio i merdjimo stadijos. Nuo 1963 met rudens Lietuvoje gyventojai nebegavo nusipirkti krautuvse milt. Jie buvo parduodami pagal talonus po 3 klg. asmeniui tris kartus per metus: gegus pirmosios ventei, spalio revoliucijos ventei ir naujiems metams. Paskuti nmis iniomis, dabar jau es galima milt nusipirkti laisviau. Privaioms statyboms nebeduodami nei sklypai, nei leidi mai. Pereita prie kooperatyvini nam statybos. Jas vykdo val dia tokiu ltu tempu, kad mons met metais turi t but lauk ti ir dar atlikti ilgas varginanias ceremonijas, dokumentacijas, kol gauna teis nusipirkti vilt kada nors gauti but u savo pinigus. 1964 m. ruden po didelio reklamavimo visomis priemonmis iek tiek pakelti atlyginimai maiau udirbantiems. Svarbiau sia, maiausias atlyginimas, t.y. 30 rb. mnesiui, pakeltas iki 42,5 rb. Vliau dar pakeltas iki 60 rb., bet vistiek dar lieka maas pagal pragyvenimo kain. Kolkieiams vestos pensijos po 12-16 rb. mnesiui. Kaip galima gyventi i tokios pensijos, aikinti netenka. ems kio darbinink atlyginimai vistiek tebra mai, maesni u tarnau toj ir moni darbinink. Visa laim, kad jie gali laikyti karv, gauna jai paaro. Gauna ir daro 60 ar. I t ar ir karvs iaip taip pragyvena, dar pasivogdami io to i kolkio.

Kaunas - Palanga ir atgal


Mano naujojo gyvenimo takai ribojosi Kaunu ir Palanga. Kur nors kitur retai ir tik trumpam laikui teivykdavau. Palan ga man tapo antra tvike, ten geriausiai jausdavaus. Sekani, t.y. 1957-t met, vasar jau ramesne galva vl atvaiavau Palang, pakviesta tos paios eimininks. Dabar jauiaus tikra vasarotoja, lygiateis su kitais, nes jau turjau registruot pas, nieko nebereikjo bijoti, niekas neberpjo, nei registracija, nei darbas, nebegrs grimas Sibir, nei mi licijos baim, nei ivarymas i miesto. Viskas jau buvo pergy venta per tuos vienerius metus. Jau turjau kuo apsirengti ir pinig btiniems reikalams. Prisiminus pernykt vasarojim su viena dovanota suknele ir skolintu lietiniu apsiaustu, kaip ak muo nusirisdavo nuo irdies, kad jau met galiu kitaip jaustis. I gaut ujrini siuntini jau galjau ne tik apsirengti, bet 406

dar ir t parduoti pragyvenimui, nes 300 rb. (sena valiuta) mnesio alga tebuvo tik porai savaii prasimaitinti, nekalbant apie kitus reikmenis. Vakarais ieidavau pasivaikioti prie jros. Stebjau pub lik. Daugumas buvo apsireng usienietikais rbais. Blizgan ios taftos vytjo pajry, kai itisos minios vasarotoj kaip plaukte plaukdavo Basanaviiaus gatvs pabaigoj lentiniais takais jros tilt stebti graaus saullydio, i kurio spdavo rytojaus dienos or. Jei saul nusileidia jr, tai bus saulta, giedri diena, o jei debes, tai bus lietaus. "Laukia, kaip gerv giedros", sako prieodis. ia atvaiavusieji visi virsta "gerv mis", nes kanota diena kiekvienam nea nuostol. O t tamsi dien bna daug, kartais itisomis savaitmis. Senieji Palangos gyventojai moka nuspti or i Baltijos oimo anksti ryt. Pro aur ieina kiem ir klausosi: jei jra oia nuo Klaipdos, tai bus bloga diena lietus, jei nuo vedijos, tai bus giedra, o jei per vidur, tai bus ir giedros, ir kanos. Sutikau ir pastam vasarotoj tarpe, net ir sibiriok, kur ten susipainom. Gavau kvietim aplankyti, pasisveiuoti. ka notos dienos neliko be naudos: tai Klaipd, tai Kreting, ar dar kur kitur netolim apylink nuvaiuoju autobusais. Viskas domu: ir mons, ir naujasis kolkinis gyvenimas. Ir visur ta pati giesm: kas turi tarnyb ir prie jos dar ems sklypel dar, tas gali svei ilgiau palaikyti, o kas tik i algos gyve na, pas t drovu ilgiau dienos pabti, nes mogaus maitinimas i algos sunkus. * Kretingoje turguje pamaiau parduodamas emaitikas me dines klumpes. Nusipirkau por u 15 rb. ir parsiveiau Kau n. Jos man labai geros eimininkysts reikalams. Verandoje jas palieku, persiaunu lengvas liures, su kuriomis purv eiti negalima. ulinys sode, takai po lietaus purvini. Malkos ir anglys tvartelyje, irgi purvinu taku reikia klampoti, klum ps praveria. Nesinori svieto juokinti, o ir gatvse klumps bt gerai. Gatvs irgi purvinos, aligatvi nra, nors jau ap linkui ilgiausios gatvs pristatytos nam, visi mol mina. Ne vienas pirkt emaitikas klumpes, jeigu j bt, tik ne visi gali jas avti. Rudens purvynj kart mano eiminink panorjo mano klumpm pasinaudoti. simovus klumpes, nujo ulin van dens atsineti. Iki ulinio iaip taip nuklepseno, bet pareiti ne407

betesjo: partekeno purvinu taku, klumpes rankoje nedama, lapiom kojinm, sualusiom kojom, nes jau buvo vlus ruduo. Taip mano klumps liko igelbtos nuo "burujs" "inaudoji mo".

Maieji etatai
Dirbau mokykloje laborante. Darbas buvo nesunkus, bet kyrus, neinant aikiai savo pareig ir teisi. Buvau tikra pa stumdl ne tik direktoriui, bet ir visiems mokytojams, kve diui, ratininkms. Kas kur norjo, tas siuntinjo, sakinjo, burbjo ir apkalbjo. Vadinausi fizikos kabineto laborante; pa reig nedaug patarnauti fizikos mokytojams pratyb metu, paruoti priemones prie pratybas. Utat ir atlyginimas pats maiausias, i kurio nei pragyvensi, nei badu numirsi. Buvo ir chemijos kabinetas, pridulkjs, privoratinkljs maas kamba rlis chemijos mokytojo inioje. Tam kabinetui taip pat buvo skirtas laboranto etatas u 300 rb. mnesiui, bet to antrojo la boranto nebuvo, tik jo alga bdavo rayta alg lape kako kios moters vardu. Atlyginim pasiimdavo kakas i vietimo skyriaus virinink. Tokius etatus be darbininko vadindavome "mirusiomis diomis". Tokie "mirusi di" etatai ten mado je, nors valdia ir gaudo virininkus. jo gandai, kad ir keli sarg etatai po 300 rb. virt "mirusi di" etatais. O dirban tieji sargai perkrauti darbu. Man taip pat krov chemijos kabi neto darbus, tekdavo spyriotis, atsikalbinti, nes darbo laikas danai sutapdavo. Maa to, man krov istorijos ir geografijos mokytojai emlapius taisyti, plakatus pieti, vainikus pinti vi sokiems veni ir prog reikalams, parodas ruoti, mokslo priemones gaminti ir taisyti ir kt. Kas k norjo, t ne t fizikos kabinet ir dav man usakymus. Tie darbai nebuvo tiek sunks, kiek toji pastumdls bkl, nenustatytas darbas be pragyvenimo minimumo darbas u darbo knygel. Pra gyvenimui las reikjo turti i kur nors kitur. Mginau ie kotis geriau apmokamo darbo, bet niekur negaljau gauti, i Sibiro grusi niekas nenorjo nei rekomenduoti, nei priimti. Be to, ir Sibire nebuvusieji be stambesni kyi geresnio darbo negaldavo gauti. Kyininkavimu pelnsi ne tik kadr virinin kai, bet ir maesni virininkliai. Taigi reikjo ksti toje ned kingoje tarnyboje. Imdavau privaiai pamokyti atsiliklius u 408

atlyginim, dar usidirbdavau kit toki algel. Bet dar dau giau paremdavo siuntiniai i u jri. Iki vasaros bdavau pavargus ne tiek fizikai, kiek mora liai, utat laukdavau poilsio atostog. J gaudavau vis mnes, ir visas praleisdavau Palangoje. ia tikrai pajusdavau atils, ramyb, atitrukdavau nuo vis nervacij, pasisemdavau jg ateinanios iemos krviui. *

Pajrio sargybos
1959-tais metais pasimiau kambar paioje Palangoje, ne toli jros. Susitarme su kaimyne rytais anksti, prie pliao ati darym, eiti jr maudytis, sako, tai es labai sveika. Ijome prie septint valand, chalatais apsivilkusios. (Pliaas atidaro mas nuo atuntos valandos.) Pajryje jau radome toki kelet. Kas mane nustebino, tai iaktas rievmis pajrio smlis, platus ruoas, vos ne iki pat kop. Draug paaikino, kad sm lis akjamas kiekvien vakar, kai vasarotojai ivaikioja i pajrio. Akja kareiviai "pagraninikai" (pasienio sargybos kariai), kurie gyvena Nimerzatje u keturi kilometr nuo Palangos. Oficialiai aikinama, kad pajris akjamas apsaugai nuo "siverli", galini ilipti i jros. Paioje jroje patru liuoja laivai. Teko skaityti laikratyje, kaip buvs pagautas "desantas", iplauks i jros, norjs simaiyti tarp vasaro toj. Ir tie "desantai" vis es i JAV. Kas kur negera beatsitikt, vis amerikieiams tenka "garb". O ms mons juokiasi i t pasak apie amerikiei "desantus". K tas "desantas" ilips ia veikt? Koks to viso tikslas? Tikrumoje, tos visos apsaugos priemons, sargybos ir laivai, patruliuoja dl to, kad kas i tarybinio "rojaus" nepa bgt. Toki "desant" atsirast labai daug, jeigu nebt to kios iaurios apsaugos. Taiau apie tai niekas garsiai nekalba, n spauda nerao, nors visiems puikiai inoma. Be abejo, kas gali norti bgti i "rojaus"? "roj" tai visi veriasi... Tok vaizd ir stengiasi sudaryti valdios propaganda, bet ar kas tam tiki? Kai jau vl vakar vasarotojai apleidia pajr, jis virsta karo stovykla, j uima rus kairuomen. Trata, pleka zenitins patrankos per naktis, sviedini skeveldros byra net ant gyven 409

toj stog. Nors audymai vyksta toliau nuo miestelio, bet vis tiek vasarotojai neturi ramybs. Kart dienos metu skeveldra nukrito moter plia ir pra kirto koj vienai vasarotojai lietuvei. Sueistoji kreipsi ka rikius, reikalaudama nuostoli atlyginimo. Karikiai atmet jos iekin, nes ityr, kad skeveldra buvusi "amerikanska". U amerikiei pasiksinimus jie neatsak. mons juokiasi i to ki aikinim, bet k jiems padarysi? Nimerzat yra nedidel vietov paiam pajry, 4 kilometr nuotoly nuo Palangos, prie Klaipdos kelio. Seniau Nimerzat priklaus Klaipdos kratui. Kai Klaipdos krat vald vokie iai, ia buvo muitin. Kai Klaipdos kratas priklaus Lietu vai, ia buvo garss restoranai, kur Palangos vasarotojai vyk davo praleisti linksmus vakarus. Dabar Nimerzat uimta rus kariuomens. Ne tik namai uimti, bet vasar dar pristatoma daugyb palapini kareiviams. t pajrio zon civiliai n dien neleidiami. Prie pat Klaipdos buvusi grai pajrio vie tov Giruliai taip pat virt karo stovykla, neengiama pa prastam pilieiui. ventosios uostas taip pat draudiama zo na, kariuomens uimta. Nidoje irgi viepatauja karikasis ele mentas. Klaipdos uostas nuo miesto atitvertas aukta neper matoma lent tvora, stropiai saugojama. odiu, visur: "drausti niai", utvaros, sargybos, grsms ir bausms. Kart sugalvojome keli i Palangos nuvaiuoti ventj, autobusai patogiai eina. Nujome uost, inojome, kad ten yra uvies apdirbimo fabrikas, norjome pamatyti. Kaip niekur nieko, traukiame palei ventosios up jros link. Kareivis mums pastojo keli, girdi, es negalima ia vaikioti, reiki leidimo. Paprame to leidimo, nujome nurodyt nam, ten mums pasak, kad nes to budinio kareivio, kuris gali leidim duoti. Mes laukme, klausinjome, kada jis bus, njome atgal. Paga liau atjo kitas kareivis ir pasak, kad jis negals leidimo duo ti; jeigu norime, galime eiti savo atsakomybe. Atseit, jis neat sako, jeigu koks bailys sargybinis mus kulk pasis. Tas fabriklis buvo netoli. Pasidrsin nujome iki jo. Jame radome civil mog, jis mums paaikino, kad fabrikas ne visada dirbs, nes ne visada es uvies. iuo metu fabrikas nedirbs, ir nes ko irti. Daugiau ten nieko domesnio nebuvo. Juoda, kaip neteks marmalynas, ventosios up atrod panai dvokiant nuo nejudjimo dubur. Pasivalg grome atgal. Dar ujome t kareivi nam praneti, kad parjome taip buvo sakyta. 410

* Nuvaiavome Liepoj. Nujome pajr. Nepatiko mums siauras smiltyno ruoas, kop visai maai. Ir vasarotoj vos vienas kitas pasirod. Tuias pajris, nors diena buvo grai. Tai ne Palanga... Nepatiko mums ir Liepojos miestas, atrod kaip numirs, menkas judjimas gatvse. Krautuvs tokios pat tuios, kaip ir Lietuvoje, visur tas pats, nors ir iki Vladivosto ko nuvaiuotum. Ta pati valstyb. * Palangos banyia grai, mrin, raudon plyt. pa maldas eidavau vakare. moni prisirenka daug, bna pilna banyia. Danai per pamaldas pagieda atvyk vasaroti solis tai. Malonu paklausyti, ypa kai ugieda Kaimo Vytauto ba nyios klebonas ., neseniai grs i Sibiro, "atidainavs" ke let met koncentracijos stovyklose. I gand suinodavau, kada jis gieda, ir stengdavaus pataikyti tas pamaldas. Gir djau, kad ir kitus jo giesms viliojo. simai nepastam mi nioje, mons bna drsesni. Atrodo, kad ia kitas pasaulis, niekas nepamatys, niekas nesks, niekas neapkaltins. Tokia moni maiatis, sunku pastam sutikti, o jei ir sutiksi, galsi pasiaikinti js "architektros paminklo" pairti. Taip dabar vadinamos visos banyios Lietuvoje, prie kiekvienos prisegta lenta su tokiu urau ir komentarais. Vien sekmadienio vakar pamoksl sak buvs ms gimnazijos kapelionas kun. V. R., taip pat neseniai grs i Sibiro konclageri. Tarp kitko jis kalbjo apie Klaipdos ba nyi, apie jos statyb. Toji banyia jau buvo statoma. Val dia dav statybai sklyp murksant lin, bal. mons pri pyl t lin, ukimo visokiu lauu ir emm, padar tinkam statybai sklyp. Valdia dav pirkti plyt ir kit reikaling mediag valdika kaina. Stebjoms tokia valdios malone, vairiai spliojome prieastis. Kai kas man, kad valdia pa pirkta busimosios banyios pavadinimu "Marijos Taikos Karaliens" vardu. Valdios mons kiekviena proga reklamuo jasi taikos apatalais, visur visada stengiasi propaguoti taik. kis "u taik" ir balti balandiai demonstruojami kiekviena proga. Gal ne be tendencijos ir buvo parinktas banyiai toks vardas. Kiti spliojo, kad dl atplaukiani usienio jrinink valdia leidia statyti banyi dl reklamos usieny. Klai pdos katalikai niekada neturjo geros banyios, utat dabar visi i kailio nrsi, dav aukas, jo talk, kad tik kuo grei411

iau ir kuo graesn atsistot toji banyia. Net ir Klaipdos rusai gausiai aukojo ir darbu prisidjo prie statybos. Tas pats kunigas R. vainjo po Lietuvos miestus ir miestelius, surink damas gausias aukas, utat banyia kilo, kaip ant mieli. Tai buvo vienintel Lietuvoje statoma banyia per vis bolevik met. Nra ko stebtis, kad "liaudis" buvo tokia dosni. Ir po to pamokslo Palangos banyioje, kai kuniglis pasisuko su pintine, rubliai krito, kaip snieguls iem.

Usienieiai Palangoje
Vien grai dien, eidama pro gintar krautuv, pamaiau krv moni prie krautuvs dur. mons norjo eiti krau tuv, pardavjai kak veik viduje, bet pirkj nesileido, nors buvo darbo laikas. Vieni pyko, murmjo, kiti juoksi, minjo "amerikonus". Netrukus lietuvikoji visuomen jau klegjo apie amerikiei ekskursij. Mat, valdia pradjo sileisti ekskursan tus i usienio. Leido atvykti ir Palang. Taigi t dien kaip tik buvo prajusi Amerikos lietuvi ekskursija. Gidai juos ve diojo po domesnes vietas, atved ir gintaro preki parduo tuv. Nuo pat ryto parduotuv buvo udaryta, nes vyko preki perkainojimas nupiginimas. Negalima juk usienieiams pa rodyti toki kain, kokios yra savajai "liaudiai". Kai ekskur santai ijo, reikjo vl atstatyti senas kainas, suvesti sskaitas, kiek ko parduota pigiomis kainomis. Ir patys tarnautojai ne snaud, nusiglem preki pigiomis kainomis, kiek leido j pi niginiai itekliai. Smalsuoliai, lydj ekskursantus, girdj, kaip vienas eks kursantas prie Tikeviiaus rm uklauss, kur dingusi toji di diul Kristaus statula, iskstom rankom. Gidas atsaks, kad nuveta remontuoti. Reikia manyti, kad ekskursantai patikjo. Tikeviiaus rmai pavadinti meninink namais. Juose va saroja menininkai-tapytojai. ia vliau kurtas gana domus "Gintaro" muziejus. Toji ekskursija usukus ir meninink r mus. Tuo laiku lietuvi dailinink ten nebuv, visi buvusieji nemokj lietuvikai, ir ivaizda buvusi ne lietuvika. Pagal sakym jie buv suvaryti vien kambar ir urakinti. Ekskur santams paaikinta, kad ivyk en ir ten, nes namie, paro dyti tuti kambariai. Dar vienus kitus metus tokios ekskursijos pavainjo po 412

Palang ir kitus miestus, net ir kaimus nuvedavo, parodyda vo gerai paruotus turtingesnius kolkius. Bet greit pareignai sitikino, kad ne visada apgaudinjimai pavyksta. Yla ilenda i maio. Lygiai taip ilenda ir kolkiei skurdus gyvenimas. Teko girdti, kad nuveti paruot kolk pamatyti tarybini laimjim, gerai privaiinti, ekskursantai panorj usukti "ne paruot" kolkieio trobel. Gidas nesugebjs j sulaikyti. ia jie pamat tikrj kolkiei gyvenim. Sunku vis gyveni m po puodu pavoti, ilenda, ir gana. Utat valdia nutar usienio svei nebeleisti vainti po krat. Taip ir iki iol: ekskursantai leidiami Vilni, Druskininkus, kai kada dar Kaun ar kur nors kitur pareign nurodytas vietas, ne ten, kur mons patys nori. Kur nors kitur nuvykti retai kuriam pa siseka gauti leidim, jeigu ir nuvaiuoja, tai tik vogiom. Lai mingesni bna lietuvi vadinamieji "bimbininkai" komunistai. Kai atvyksta usienio lietuviai, valdios pareignai deda pastangas igauti i j palankius atsiliepimus apie "tarybinius laimjimus", stato juos prie mikrofon ir laukia pagyr komu nistinei santvarkai. Jeigu tie nieko gero nepasako, tai patys sufabrikuoja panegirikas ir deda spaud. Kart klausiau per radij atvykusio ekskursanto kalb, kuris nieko ypatingo nepa sak. Po jo kalbjo valdios atstovas, gyr esam santvark, skaiiavo "laimjimus". Nustebau, kai paskaiiau laikrat: to pareigno panegirikos buvo priraytos kalbjusiam ekskursan tui. Penkiaprocentin tiesa spaudoje ia leidiama.

Gandas apie pinig keitim


Grus po atostog Kaun, igirdau gandus, kad pinigai greit bus keiiami. Gandas patikimas, nes jau deimtmetis prajo nuo paskutiniojo keitimo. Man pasak aus, garsiai niekas apie tai nekalbjo, valstybin paslaptis. Taiau t "paslapt" jau visi inojo, nes krautuvs jau buvo pilnos mo ni. Visi pirko, k besugriebdami, reikalingus ir nereikalingus daiktus. Komiso krautuvse, turguose ipirko visus skudurus, kuri anksiau nesisek parduoti. mons stengsi nusikratyti turimais pinigais, neirint, kiek kas j turjo, n vienas neno rjo keisti deimties rubli vien rubl. Daugelis ne tau pomsias kasas, nes per paskutin valiutos keitim 1947-tais metais bankuose ir taupomosiose kasose indliai buvo ikeisti 413

rublis u rubl be nuostoli indlininkams. Toks "kermoius" tssi kelet dien, o to keitimo kaip nr, taip nr. Praeit kar t apie valiutos keitim buvo praneta vlai vakare per radij. Rytojaus dien senieji pinigai jau beturjo deimt dal savo verts. Panaiai ir kart visi galvojo, kas vakaras lauk praneimo. Nesulauk pradjo juoktis i vienas kito, pasakoti gyvus anekdotus, kaip kas reagavo tuos gandus. Tie, kurie neturjo pinig ir nieko nenusipirko, dabar jautsi didvyriais ir garsiai juoksi i kit. Pinigus likvidavusieji daugelis turjo nuostoli, nes nusipirkt nereikaling daikt nebuvo kur dti. Kiti nusipirko gendani preki maisto produkt ir nespjo j sunaudoti. Viena moterl i kaimo papraius sunkveimio vairuotoj pavti pakeliui nam link. Turjusi sunk maiel, kad ir vai ruotojui sunku buv pakelti. Paklausta, k ten turinti, pasisa kius, kad nusipirkus septyniolika kirvi. Tas nustebs, k ji kirsianti su tais kirviais. Moteris paaikinus, kad nieko kito nebegavus nupirkti, o pinigus norjus ileisti, nes greit bsis pinig keitimas. taupomj kas mogus atnes 180 tkstani rubli. Kasinink bijojus priimti, skambinus auktesniems pareignams, tie pasak, kad priimt. Bet vargu tam "buoei" pasisek i vengti tardym, i kur jis tiek pinig gavo. Nesulaukusi valiutos keitimo, "liaudis" apsiramino, taiau tie gandai nebuvo be pagrindo: u poros met tikrai buvo pa keista valiuta, tik jau kitokiais pagrindais. Apie tai jau para yta anksiau.

Kudirkos Naumiestyje
Autobusai i Kauno Suvalkij eina dviem kryptimis, vadinamasis "aki ratas". Vieni eina per Garliav, Marijam pol (Kapsuk), Vilkavik, akius ir grta Kaun, kiti pra deda marrut Kaunas - akiai ir grta per Garliav. Keleivi danai bna daugiau, negu autobusai gali paimti. Stotyse be veik visada spstis prie autobus, "kova dl bvio" ir liku sij aimanavimai, keiksmai. Pirmenyb bna vaiuojantiems su komandiruotmis, atseit, tarnybos reikalais vaiuoja. mo ns igudrjo: ir savo asmeniniais reikalais vaiuodami, pasi ima komandiruots paymjim i darboviets, jeigu tik gali gauti, tada sdimas autobus garantuotas. 414

Nuvaiavau kart Kudirkos Naumiest. Niekada ten ne buvus, stebjau vaiuodama vis aplink ir pat miestel nu vaiavus. Nustebau, pamaius miestelio aiktje tebestovint Vinco Kudirkos paminkl, pastatyt Nepriklausomos Lietuvos laikais. Ir kas nuostabiausia, tebebuvo visas Lietuvos himno tekstas, iraytas ant paminklo. Kaip inome, Vincas Kudirka yra Lietuvos himno autorius. inant Kud. Naumiesio komunist igarsjus fanatizm ir atsidavim okupantams, fakt tikrai galima rayti stebukl knyg". Jeigu Vilniuje igarsjs istorinis "Trij Kryi" paminklas buvo isprogdintas, tai kaip galjo usilikti itas? Reikia paminti, kad Kudirkos Naumiest dabar ino net ir tolimiausi Lietuvos kampeliai, jis pagarsjs ienu. U irvintos ups, prie Naumiesio, jau prasideda Rytprsiai. Didiuls lan kos, valdomos rus kariuomens, vilioja ieno reikalingus pri vaius karvi laikytojus i miest ir miesteli. I valdios kar vms paar gauna tik kolki ir tarybini ki darbininkai. Nepriklausantieji ems kiui, karvms paaro negauna. Pirkti niekur nra. Taigi vaiuoja mons Naumiest. Tikrumoje tai nra Naumiestis, bet Rytprsi kampas u Naumiesio. Kariuo mens vadovyb leidia monms pasiienauti u nema at lyginim. mons, visoki varg lydimi, ten ienauja ir gabena t ien visas puses. Miest ir miesteli sodai ir pagrioviai taip pat naudojami karvi maitinimui ol niekur neturi ramybs. Mieste laikyti karv yra labai naudinga, tik ne visur yra galima, tik prie miesiuose. Ne tik miestuose, bet ir kaimuose karv yra visos eimos "motina" maitintoja. Kai vienu tarpu Chruiovas buvo pradjs skelbti, kad i vis, net ir i kolkiei bsi atimtos karvs, kad kolkieiams "bt lengviau", o bus jiems duodamas pienas, tai visa "liaudis" krito desperacij, pasi girdo "grauds verksmai", kad jau visai nebebsi gyvenimo. Pieno gavimu niekas netikjo. Valdia tai ne karv, gausi kok litr, ir viskas, dar eilje stovsi ir valand irsi. Lai mei, is projektas nebuvo gyvendintas, galbt dl "Nikitu kos" ivertimo i valdios. Kiti olels "neprieteliai" yra triuiai. Nepriklausomoj Lie tuvoj triuius augindavo vaikai dl pramogos, o dabar augina rimti mons, net ir kunigai, kurie turi darus. Juos apsimoka auginti, nes valdia nesikabina, kaip ir prie ok laikytoj, o naudos yra, nes msa brangi, ir kailiai naudingi. 415

Naumiesio pakraty stovjo didiuls kaugs nemint li n, es ia mainomis juos mina ir vea fabrikus. ioje apy linkje j daugiau sja kolkiuose. iaip jau linai ij i ma dos. Kolkieiai savo aruose j nesja, kolkiams irgi, matyt, geriau apsimoka kiti pasliai. Niekas nebeturi nei t jauj su pirtimis, nei ranki linams apdirbti, nei panos kraii nebe audia. Stakls, pastogse pakabintos, laukia netiktos mirties. Verpimo ratelis emaitikai kalvaratas dar turi darbo, net ir miestuose. Kaimuose mons dar laiko aveli, verpia vilnas ieminm kojinm, pirtinm; reikia ir senus iardytus silus susukti, ir nenumatyt darb pasitaiko. Ir mieste ratelis reika lingas seniems silams susukti ir susukimui pavogt i fabrik pusfabrikai, vadinam "knatais". Grtant Kaun, nebuvo daug keleivi, visiems uteko vie tos, stotyse nebuvo nei barni, nei keiksm, nes visi sutilpo autobus. Mokykloms buvo atostogos. Gavau pagloboti vien moks leiv, vaiuojani Kaun pasisveiuoti. Mergait buvo 13-kos met, grai, raudonskruost, ilgakas, blondin. alia jos atsi sdo kareivis rusas, o u jo dar keli kareiviai ir pora karinin k. Kareivis tuoj m kalbinti alia sdini mergait. Toji at sak: "Nesuprantu" ir toliau visikai tyljo. Kareivis nesiliov j kalbins. Prie jo prisidjo ir kiti. Tarpusavy aptar, kad ji negalinti taip nieko nesuprasti, nes tikriausiai einanti mokyk l, atrodanti nekvaila, tikriausiai mokanti rusikai kalbti, tik esanti nacionaliste, nusistaiusi prie taryb valdi ir dl to su jais nekalbanti. Ty protiv sovietskuju vlastj! (Tu prie taryb valdi) pasak piktai kareivis. Mergait ne juokais isigando. Tyljau ir a, bijojau pasi rodyti mokanti rusikai, bijojau taip pat pasirodyti pastama su ta mergaite. Geriausiai tylti, kad negaut priekabs. Kiti keleiviai irgi tyljo, nenorjo sivelti kivir. Jeigu usistoiau u mergait, jie pult mane, manydami, kad esu jos motina. Pult u blog aukljim, gal ir dokument (paso) pareikalaut, o mano pasas Sibire iduotas, galima tiktis visoki nemalonu m. Geriausiai apsimesti kvailomis ir tylti, tegu jie kauja. Kai privaiavome Marijampol, visi tie kareiviai ir karininkai ilipo. Mergait pairjo pro lang, kai jau jie buvo gatvje, tada vienas karininkas dar jai pagrmojo kumiu. Bet dabar 416

jie jau mums nebe pavojingi. "Pagauk igon u tvoros!" Mes jau vaiuojam!

Mados
Mados visada "madoj", taiau pokario laikotarpiu buvo iaurus aprangos trkumas, utat apie madas negalima buvo n pagalvoti. Kas k sugrieb, kok sen skudur, persiuvinjo, lop, i dviej vien durst, kombinavo. Krautuvse pirkti nie ko nebuvo. Mad urnalai buvo pamirti, ir gauti j nebuvo kur. Jei kas ir turjo sen, nebuvo su jais kas veikti. Russ iemos metu lengvai buvo atskiriamos i tamsiai mlynos "boston" vilnons mediagos apsiaust, pasit liemen. Ms moterys toki neturjo. Russ jais labai didiuodavosi. Viena tokia kart su pasididiavimu pasakojo apie savo bostonin ap siaust. Maskvoje negavusi pirkti tokios mediagos, vaiavusi Leningrad, tenai radusi ir sumokjusi po 500 rubli u metr. Prisimenu, mes prie kar pirkdavome toki mediag sijonams po 8 litus u metr. (Dabar Lietuvoje vyrai perka toki me diag vestuviniams rbams siti. Moka po 38-45 rb. u metr nauja valiuta). Grus i Sibiro, jau radau madas. Jau buvo ir mediag krautuvse ilko ir "tapelio", tai kakokia markon me diaga: nei ilkas, nei medviln. Vilnoni mediag visai ne buvo krautuvse. Medvilnini mediag ne visada buvo, nes jas greit ipirkdavo, jos buvo pigios, apie 5 rublius metras (sena valiuta). Puonesni rbai buvo usienietiki, daugiausia amerikietiki, nes ms mons jau gaudavo siuntinius i gi mini Amerikoje. Gaudavo ir i Australijos, Anglijos, Kanados ir kt. Po Stalino mirties jau buvo leistas susirainjimas su u sieny gyvenaniais, tik reikjo didelio atsargumo, nes laikai cenzruojami. Nebuvo paskelbta joki taisykli raantiems, mons patys turjo atspti, k galima rayti laikuose. Usie nio gimins, daugumoj pabgliai, pradjo elpti savuosius, utat Lietuvoje mons buvo geriau apsireng, negu Maskvoje. ia jau egzistavo ir mados. Vos atvaiavus, krito akis "kimo no" kirpimo moter rbai. Vis peiai buvo emyn nulink, ko nemaiau Rusijoj. Netrukus igirdau, kad ia esanios mediag mados. Es, tafta jau ieinanti i mados, ateinanti nailon mada. Kai pra417

djau gauti siuntinius, ne viena klaus, gal parduodu nailono? Krautuvse nebuvo nei taftos, nei nailono, visas madas turjo atlaikyti siuntiniai i usienio, utat moderniosios moterys gau dydavo siuntini gavjus; parduoti atliekamus daiktus nebuvo sunku. 1960 m. pavasar gavau didel siuntin. Tarp kitko buvo gausyb nailon ir keli metrai tamsios taftos. Por bliuskui nailono palikau sau, taip pat tamsiai mlynos taftos sijonui, bus Palang vetis. Tuoj atsirado patarj, kurios nurod pri vai siuvj, graiai isiuvinjani nailono bliuskui apy kakles. Sijonus ir sukneles visos siuvo "sauls kliou", tai savotikas kirpimas. Ikerpa i mediagos skritul, jo centre i kerpa apvali skyl liemeniui. Taip pasiuva tok nuo liemens platjant sijon. Prie jo pasiptusi nailono bliuskut gerai tin ka. Ir baltus batukus gavau siuntiny ieiginiai, auktais kab lukais, krautuvse niekur panai nebuvo. Likusias mediagas pardaviau po imt rubli (sena valiu ta) u metr. Taip surinkau vir trij tkstani rubli. Reikjo btinai dantis taisyti, nebe taisyti, o tiltelius bent du dti.

Dant gydymas
Dant gydytojai gydo veltui, nereikia nieko mokti, u plombuoja dantis. Bet darbas bna blogas, tuoj viskas vl i krenta. Kart nujau pas dantist, kad utaisyt dant. Ji pasa k, kad valdios duodama gydytojams mediaga esanti bloga, ji perkanti "amerikonik" i siuntini. (Tada buvo leista vais tus atsisti i usienio). Jeigu noriau, ji utaisyt dant gera mediaga. Ji nepasak, kad u t ger mediag reiks mokti, kiekvienas pats supranta. Gydytoja negali kalbti apie kai n, ji turi gydyti nemokamai. Paprastai, pacijentas pats muk telia atlap kien kelias deimtis pagal atlikto darbo kiek, kaip pats apsprendia. dti dantis ne kiekviena dantist imasi, ne kiekviena gali. Reikia paymti, kad vyr dant gydytoj beveik nra, tik mo terys. Norjau sidti auksinius dantis. Klausinjau en ir ten, bet niekas auksini dant nededa, es udrausta auks nau doti dantims. Jei kas nors deda, tai tik slapta. Auks turi duoti pacijentas ir niekam neprasitarti, nes dantist gali nukentti. Legaliai su valdios leidimu dedami tik plieniniai dantys, 418

mons juos vadina "uknoliais" pasag vinimis. Jie ir pana s "uknoli" galvutes. Kaime yra viena apmokama dant klinika. Joje pacientai u visk turi mokti. Pacijent bna daug, nes visi galvoja, kad ia geriau padaro. Suinojau, kad toje klinikoje deda ir auksi nius dantis, gauna iek tiek aukso, legaliai valdios skiriamo. Nujau tenai, bet nieko nelaimjau, pasak netur aukso ir ne in, kada turs. I "ukulisi" suinojau, kad jie to aukso gau n labai maai, tik dl reklamos, ir tas pats neinia kur pra puola, paprastam pilieiui neprieinamas. Taip viltys suduo. Pagaliau viena pastama uved "ant kelio". Ji patar kur nors pas spekuliantus nusipirkti caro laik auksini pinig, nes kitoki auksiniai daiktai dantims netink. Turint auks, galima rasti dantist, kuri darb atliks slaptai u ger atlyginim. Vi sur, inoma, reikia protektori, kurie garantuot, kad dantists neiduosi. Aukso pardavinjimas irgi nusikaltimas. Auks visi privalo atiduoti valdiai, pas save laikyti draudiama, juo labiau prekiauti. Pilieiai gali turti tik vartojamus auksinius daiktus, pvz. laikrodius, iedus, grandinles ir kt. Aukso pini g galima gauti pas spekuliantus, daugiausia ydus. Neturjau yd pastam, nepastamas nepasitiks. Pagaliau suradau lietuv, kuris turjo pardavimui carin aukso pinig penkiolikos rubli. Pra u j dviej tkstani. Brangu, bet k daryti, pi giau niekur negausi. Nupirkau. Per vasar tikjausi ir dantist surasti. Kaune turjau pastam, bet n viena slaptai nedirbo. Sulaukus atostog, isiruoiau Palang, pasimiau kartu ir t aukso pinig gal kur nors emaiiuose prisikalbinsiu koki dantist. * Ivaiuoju Palang. Kuo vaiuoti? Geriausiai autobusu, mokti reikia apie 50 rb. autobus stot neapsimoka vaiuoti, geriau Vilijampol, po "didiaisiais klevais", netoli emaii plento. Pro ten pravaiuoja ir autobusai, ir sunkveimiai, ir daug lengv main, kuri daugelis paima keleivi. Visada ten po mediais laukia briai moni, norini vaiuoti. Jei autobusas nepaims, galima tiktis koki kit main nutverti. Nuvaiavau ir stypsau. Atvaiavo autobusas, bet pravil p nesustojs, matyt, buvo perkrautas. Pravaiavo daug sunk veimi ir lengv main, vis pilnos arba kiti uklumpa, man nelieka vietos. Pagaliau viena lengva maina priima vien ke leiv, bet tik Palang, ne ariau. Tik mans, rods, ir tereikjo. 419

Vaiavo nuosava maina jaunas vyras su mona ir dviem vai kais, vietos pakankamai. Pradedant vaiuoti, vairuotojas pa sak, kad mokti reiks 50 rb. Be to, reikjo susitarti, k saky sim, jei kur nors pakeliui uklups inspekcija. Sutarme, kad bsiu monos teta. Taip pamok ir vaikus, jei reikt atsakyti. Privati maina neturi teiss imti pavinti keleivi u pinigus, galima veti tik veltui savo gimines ar pastamus. Pakeliui imti paveti nepastamus keleivius draudiama, juos gali imti tik autobusai arba valdiki taxi. Danai galima sutikti prie didesni keli autoinspekcijos milicininkus, kurie tikrina pravaiuojan ias mainas ir nubaudia u nelegal keleivi veiojim. Nuvaiavome gal apie por kilometr ir pamatme tris milicininkus ir sunkveim. Drsiai privaiavome, vienas mili cininkas pairjo, vairuotojas mus visus pristat, milicininkas pamojo ranka vaiuoti toliau. Tuo tarpu kiti "kuduliojo" sunk veim, atrod, kad ten buvo daugiau "bdos", nes ten buvo daugiau veam. Kai daugiau milicinink, sunku ir pasipirkti suiuptiems, nes ir milicininkai vienas kito bijo. Pabaud mo ka ne keleiviai, bet vairuotojas, kuris keleivius vea. Nuiupti keleiviai isodinami. Jie eina psti, kol milicininkai mato, paskui vl "balsuoja" auktai ikeli rank taip praosi pavi nami, kai sutinka main. Ms vairuotojas, sutiks prieais atvaiuojanius, enklais spjo, kad netoli inspekcija. * Apsigyvenau pas t pai eiminink, kur pernai vasaro jau. I pirmos dienos pradjau klausinti, ar nra kur dantist, kurie deda dantis privaiai. Netrukus suradau, ir dar ne labai toli. Nuvaiavau, susitariau, protekcija padjo imtaprocen tinis pasitikjimas i abiej pusi. T pai dien jau aplupin jo bum, o a palikau jai auks. Diaugiaus, kad nebereikia neiotis kartu ir ksti baim, kad nepamesiau ar nepavogt. Dar vienas rpestis nuslinko nuo galvos: suinojau, kad mone ta gera, ne apgaulinga. Kiek inojau, cariniai aukso pinigai b davo po penkis ir po deimt rubli. Penkiolikos nebuvau nei maius, nei girdjus, bet pardavusis utikrino, kad pinigas ge ras, tikras. T dabar patvirtino ir dantist. Kai pabaig dantis tvarkyti, gydytoja papra, kad, kieno uklausta, sakyiau, kad tai seni priekariniai dantys, ne dabar dti, odiu, kad jos neiduoiau. Nors atostogos buvo sugadin tos dl t dant, bet labai diaugiaus isisukus nuo t nelemt "uknoli". 420

Grdama namo, usukau dar pakeliui vien emaitijos miestel pastam aplankyti. ia suinojau, kad netoli gyvens nuo seniai pastamas kunigas. Kaipgi neaplankyti? Nujau, sunekome, pasirodo toks pat varganas "sibiriokas", beveik tiek pat konclageriuose atbuvs. Deimiai met buvs nuteis tas, pasisak ir u k ogi u perskaitym banyioje vysku po laiko tikintiesiems. Tai bent nusikaltimas! * Vaiuojant per emaitij, prie ateiki pamaiau ant kal no didelius naujus mrinius namus, dideliais langais. Namas buvo ilgas, bet vieno aukto. Netoliese stksojo senos, em susmegusios kolkiei trobos. Tie "rmai" susilauk ir kit autobuso keleivi dmesio. Atsirado inani, kurie pasak, kad tai kolkio nauji tvartai karvms. Atsirado ir kritik, kurie rod vienas kitam varganas kolkiei trobeles ir piktinosi, kad val dia stato rmus gyvuliams, o mons turi lauuose gyventi, jie es emiau vertinami u gyvulius. Kolkieiai patys prie ge riausi nor negali ko nors statytis savo patogumui, stato tik valdia. O valdia, pasirodo, pirmiau rpinasi gyvuli gerove ir tik antroj eilj monmis. Mat, gyvulys geresnse slygose duos daugiau naudos, o mogus vistiek savo valandas atidirbs, neirint, i kokio lauo bus ilinds.

Klaipdos banyia konfiskuota


Sekaniais, t.y. 1961-ais metais gavau kelialap Palang. Ne i darboviets j gavau, bet i kitos tarnautojos. Jos staiga inuomojo visai vasarai privat nam ir paskirst kelialapius savo monms po dvi savaites. Tie kelialapiai dav tik kambar, o maistu reikjo patiems pasirpinti. Ir toki kelialapi be maisto nelengva buvo gauti. Man pavyko gauti atsitiktinai i pastam. Turjo kelialapius motina ir dukt. Motina negaljo ivaiuoti, tai ir atidav man savo kelialap ir paved globoti dukter. Maitinoms kai kada valgykloje, kai kada virdavoms lau ko virtuvje prie nam, kur virdavosi visi to namo gyventojai. O visoj Palangoj vasarotoj buvo tiek daug, kad net ant tvart mons miegojo. Privaiai sunku buvo gauti kambar ar lov. Vien dien igirdome, kad ateinant sekmadien bus ven tinama naujoji Klaipdos banyia. Istorinis vykis! Daug vasa421

rotoj ruosi vaiuoti ventinimo ikilmes. Ir i ms namo susidar brelis. Nujautme, kad vaiuojani bus daug, utat nutarme ieiti anksti ryt, kad patektume autobus. Autobu sai Klaipd eidavo kas valand. mons kalbjo, kad ba nyia viduje esanti labai grai, o paventinimo ikilmms labai ipuota, ivainikuota. Jau atvaiav vyskupai ir daug kunig, o publikos bsi i vis pasviei. Ryt igirdome, kad paventinimo nebsi, atidtas. Nenorjome tikti, taiau prie autobuso mus tikino, ir nebevaiavome. Vliau suinojome, kad Klaipdos kunigai Povilonis ir Burneikis aretuoti, o naujoji ba nyia konfiskuojama. mons buvo pritrenkti tos inios. Apie to viso prieastis pasklido visoki gand ir komentar. Vliau buvo teismas vieas, triukmingas, net per radij perduotas. Apie tai vliau.

em. Kalvarija ir Plateliai


Greit prabgo tos dvi savaits. Nebemiela pasidar ta Pa langa. Daug visokios publikos pripldo. Pasigirdo vagysts, net nuudymai. Ms name dvi moterys pirmame aukte miegojo prie atviro lango. Ryt neberado savo rb, net ir apatiniai buvo pavogti per lang. Netrukus pasklido inia, kad nakt nu udyti du mons vyras su mona, j gatve. Milicininkai vaikiojo po namus ir spjo gyventojus, kad bt atsargs. Kitais metais to nebdavo, ia buvo ramesnis kampelis, negu kiti didesni miestai. Vliau paaikjo, kad tai rus jrinink (mariak) darbeliai. Klaipdoje j yra daug. Jie ia vakarais atvaiuoj "medioti". "Mariakai" pasidar tikras baubas vasa rotojams. Kai kelialapis baigsi, nebenorjau ilgiau pasilikti, gal kur nors privaiai biau gavus viet. sodinau mergait autobus ir ileidau namo. Pati iva iavau Lieplauk pas pastamus, kurie seniai kviet aplan kyti. Su jais nuvaiavau Platelius "festival", kuris ruoiamas tuo pat laiku, kada vyksta didieji atlaidai emaii Kalvarijoje. Valdia nepakent tokio su krikioni religija surito pavadini mo, utat miestelis pavadintas Varduva. Tai vardas ia pat te kanios ups. Taigi emaii Kalvarijos jau nebra. Taiau prasti atlaidai tuo metu dar buvo. Isiruome Platelius. Pasitaik, kad kaimynas vaiavo valdiku automobiliu, pam mano eiminink ir mane. Nie 422

kada gyvenime nebuvau vaiavusi tais keliais. Siauri, vingiuoti vyrkeliai labai patogs visokiems susidrimams, katastro foms. Nuo kalneli, kai spstelia maina, tai net irdis iki kaklo paoka, ir galva pasiiauia, kaip elektrinta. Privaiavome krykel, kur kelias akojasi: deinysis suka emaii Kalvarij, o kairysis Platelius. ia pamatme gyv aren, kur vyksta valdios kova su banyia dl "di". Kalvarijoj didiausi metiniai atlaidai, o Plateliuose valdios ruoiamas festivalis. Stojome eil, kurioje stovjo visoki ve im: atvir sunkveimi, pakraut monmis, lengv main, arkliais pakinkyt veim ir daugyb dviratinink. Pastarieji be joki trukdym kelio pakraiais vaiavo Kalvarijos link. Viso k veimai, kurie suko kair Platelius, taip pat nebuvo su laikomi, Kalvarijos kely stovjo milicininkai ir kiekvien vei m cenzravo. Mums beirint, vien sunkveim pasuko Pla teli link. Jeigu norit, galit vaiuoti Platelius arba atgal. O jeigu keleiviai nori Kalvarij, tai tegu eina psti. Sunkveimiai val dios, mums sakyta nepraleisti. Keleiviai pasidalino dvi dalis: vieni liko sunkveimy ir pasuko Platelius, kiti psti nukulnijo Kalvarij, nors dar bu vo gana toli, sak, apie septyni kilometrai. Arkli privai irgi maai kas turi, daugumas kolkiams priklauso. Juos taip pat grino atgal arba suko Platelius. Lengv main mons turi ir privai, tokias praleido ir Kal varijos keliu. Ms maina bt nepravaiavus Kalvarij, nes buvo staigos, utat ms vairuotojas n nemgino Kalvarij vaiuoti, jam tie triukai buvo inomi. Laimingiausi tai dviratininkai: jie visi privats, gali kur nori vaiuoti, tai lygu okai, u kuri nra joki prievoli val diai, tai pirvats turtai, kuriuos apsimoka laikyti. Palei Plateli miestel, prie eero, vyko tasai festivalis. Vi soki ri sportininkai rod savo sugebjimus. Buvo i toli at vykusi ir sportinink, ir irov. vakar irov padaugjo, kai suvaiavo ne maai dviratinink i Kalvarijos, pamaldoms pasibaigus. Bgiojome i vieno kampo kit, visko po truput "palai ydami", nieko gerai nepamat. Daugiau dmesio patrauk jachtos eere. Pavargom, nusikamavom ir skubjom namo dar viso "kermoiaus" pabaigos nesulauk. 423

Vl pogromas
iais metais (1961) nuo balandio mnesio jau pilnai siga liojo naujieji rubliai, kuri kursas pakeltas deimt kart. mo ns skundsi, kad pragyvenimas pabrangs, nors oficialiai ir nebuvo pabrangintas. U sen rubl buvo galima kok niekel nupirkti, vistiek buvo rublis, o dabar u deimt kapeik niekas nenori duoti turguje n ridikli pundelio, kuris niekada nebuvo brangesnis u vien rubl. Netrukus prasidjo nemonikas valdios pogromas u auk s ir svetim valiut, ypa dolerius. Tuo visu spekuliavo dau giausia ydai, juos pirmiausia ir kibo valdia. Vilniuje ketu ris Lietuvos ydus nuteis mirties bausme ir suaud. Buvome sukrsti to baisaus vykio. Valdia, kuri auklja savo pilieius taip, kad jie nenort turto, jo nevertint, nelaikyt gyvenimo tikslu, pati udo juos dl turto. Tai buvo kakas negirdta ioje emje. Greit po to sek kita egzekucija Kauno Msos Kombi nato tarnautojams. Pasklido gandai, kad aretuotas Kombinato preki inovas Tamaauskas, pas j per krat rad daug aukso. Ir dar keli kiti aretuoti, kaltinami praturtj i nelegali pajam. Po kiek lai ko igirdome, kad Tamaauskas nubaustas mirties bausme. At sitiktinai kart per radij igirdau jam mestus kaltinimus, kad pas j buv rasta penkiolika kilogram aukso. Ir dar vienas toje pat byloje nubaustas mirties bausme, kai kurie kiti kaljimu. Tuo paiu laiku vyko ir naujai pasistatyt privai name li konfiskacija. mons buvo siaubo apimti, m sirgti nervais, net udytis, nes daugeliui grs kaljimas, mat, i algos retas tegaljo pragyventi, o ia ne tik pragyveno, bet dar ir namel susilipd.

Stalinas nuvertintas
Stalino "nuvainikavimas" maai teatne naudos ms kratui, nes visi Stalino "vaikai" pas mus liko valdioje po se novei, ir iki iol tebra Sniekus, Gedvilas, Venclova, Me kauskien, Maniuis, Narkeviit ir kt. Tai vis buvusieji Stalino patiktiniai, akli botagai rus rankose. Kur rusai ras jiems ge resn main i lietuvi tarpo? O visur pastatyti rusus nepatogu,

424

reikia vaidinti, kad valdia lietuvika, kad Lietuva "laisva" ir "nepriklausoma". Vl ruden nustebome igird gand, kad nebra nei Sta lino prospekto, nei didiuls Stalino statulos prospekto gale prie buvusio Vytauto prospekto (dabar Lenino prospektas). I nakties buvo ding ir lentels su uraais "Stalino prospektas", ir pats Stalinas su visu pjedestalu. Jo vietoj liko drgna em, pabarstyta smliu. O prie gatvs kamp viet naujos lentels su uraais "Laisvs alja". Tai buvs prie kar tos gatvs pavadinimas. Aplink smliu ubarstyt ems plotel, kuriame dar vakar ididiai stovjo Stalinas, iandien stovjo keletas "neviern Tamoi", atvykusi sitikinti, ar tikrai ia Stalino nebra. Visi garsiai klegjo, reik nusistebjim, bet n vienas nereik gailesio. Vienas saksi mats pat nuvertim: Apie antr valand nakties atgirgdjo didiulis buldo zeris, lydimas brio darbinink, su geleinmis dalbomis ran kose. Darbininkai atrod girti, jo kaudami. Kai jie sustojo prie Stalino ir m dalbomis dauyti, atsirado ir irov, tai buvo naktiniai sargai krautuvi ir didij nam. Darbininkai dau pjedestal keikdami, tyiodamiesi. Vienas trenk dalba ir suuko: "Visiems rupms komunistams taip bus!" Buldo zeris unr Stalinui ant kaklo kilp ir nuvilko. Kiti darbinin kai keit gatvi uraus. I ryto jau viskas buvo padaryta. Sunku buvo visu tuo tikti. Daugelis jo, vaiavo sitikinti, utat prie buvusio paminklo vietos pirmomis dienomis vis lai k briavosi publika. SIC TRANSIT GLORIA MUNDI! (Taip praeina pasaulio garb.) Taiau dideli pasikeitim niekur nevyko. Visi Stalino lai k auktieji valdininkai Lietuvoje liko savo vietose, tik mirtis juos tepaalins. * Neilgai trukus, igirdome apie kakok Solenicin, kuris paras knyg apie sovietinius koncentracijos lagerius, ir Chruiovas leids t knyg ispausdinti. Iekojau pirkti, bet niekur knygynuose tos knygos nebuvo. jo nabdai, kad ia tik vaidyba usieniui apgauti. Es tos knygos rus kalba at spausdinta tiek, kad n Maskvos bibliotekoms j neutek, vis kas daroma tik dl garso, ne dl moni. Kalbos greit aptilo, niekas nebesisielojo nei Solenicinu, nei jo knyga. Nra ir 425

nereikia. Madaug u poros met, ujus knygyn, atsitiktinai pamaiau krv nedideli knygui, kietais vireliais, sukraut ant prekystalio. Perskaiiau antrat, tai buvo Solenicino "Viena Ivano Denisoviiaus diena" lietuvi kalboje. Prisimin seni gandai, turbt bus ta pati... Kaina maa, tik kapei kos. Griebiau bent kelias, kit kart neberasi, o norini bus, gerai bus ir dovanoms. Perskaiiau be atsikvpimo, nors daug kas buvo inoma i praktikos, bet vistiek domu. Kiekvienas mogus, ir tose paiose slygose, yra skirtingas. * Po kiek laiko sutinku vien pastam moter. Ji mane, tarp kitko, uklausia, ar maius film "Giedras dangus". Nebuvau maius. Ji patar nueiti, ess labai domus filmas, koki iki iol netek matyti. Paklausiau patarimo, nujau. Filmas tikrai buvo domus, politinio turinio, parods "naujus vjus" soviet politi koje, utat, kiek prisimenu, pakartosiu turin. * Antrojo pasaulinio karo metai. Vokiei kariuomen artja prie Maskvos. Miesto gyventojai kraustosi i miesto, bga nuo fronto. Viena eima ivaiuoja i Maskvos. Paaugl j dukt per ioplum atsilieka nuo ivykstanios eimos. I kakur parjus, randa tui but. Baldai ir iek tiek kit daikt dar lik. Jos vyresn sesuo grauol su eima ivykus. Toji sesuo turjus suadtin fizik, kuris dabar fronte, vliau parodomas ligoni nje sueistas. Mergait, likus viena, suka telefon, skambina visas pu ses, ieko pastam ir paini, bet nieko neranda, mons i bgioj. Pagaliau prisiaukia nepastam atostogaujant lak n Astachov, paskiria su juo pasimatym. Sutartoj vietoj merg jau laukia. Nekaip atrodo: vatine apsivilkus, skara apsimu turiojus, veltiniais apsiavus, panai Sibiro kalines. Ateina la knas. Auktas, dailus vyras, kario uniformoje, tik vatinis var kas labai nudvtas, apdraskytas. Jis visai nekreipia dmesio t mergait, valgosi geresns. Vien kit praeiv ukalbina, bet tos nueina alin. Jau nori nueiti nepasimats, bet mergait pribgus uklausia, ar ne jos jis ieks. Laknas pradioj ne norom su ja kalba, bet vliau neka susiria, mergait parsi veda j namo. Ir taip usimezga j draugyst, pasibaiausi tikru romanu. Mergait lieka nia. Astachovas vl ivyksta fron t. Neturdama i ko gyventi, mergait dirba fabrike. Gyvena 426

labai vargingai, ypa kai susilaukia snaus. Ji tiki Astachov sugriant net ir po to, kai jis per radij paskelbtas uvusiu fronte didvyrio mirtimi, apdovanojamas po mirties herojo me daliu. Ji mokosi, lanko kursus. Jai perasi jaunikis i mokslo draug, bet ji nenori n kalbti, vistiek laukia Astachovo.. Baigiasi karas. Grta Maskv pabgliai. Grta ir gra uol sesuo, itekjus u senyvo, pliku virugalviu, ydo. Vai kas jau didokas. Svainis skriaudia monos seser, atitveria jai vien kambarl. Gyvenimas skurdus, o ia dar ir sesers vyras priekabi ieko. Netiktai grta Astachovas. Pasirodo, buvs nelaisvje, nukrits su paautu lktuvu prie pus, buvs be smons, bet atsigavs ir ibuvs nelaisvje iki karo pabaigos. Mgins pabgti, bet nepavyk. Jo veide didelis randas nuo buvusio sueidimo. Kaip inome, daugelis soviet kari, patekusi nelaisv, buvo teisiami ir iveti Sibiro konclagerius, taiau Astachovas nenuteistas, jam taikomos lengvesns bausms. Jis imestas i partijos, i kariuomens, negauna darbo, visur traktuojamas kaip nusikaltlis. Grauo ls vyras j skundia, persekioja, nori imesti i buto. Visur jam priekaitai, kam pasidavs nelaisv, reikj geriau ti. Labai doms Astachovo monologai, jis teisinasi buvs be smons, kai prieai j pam. Jis ikelia mint, kaip brangus kiekvienam mogui gyvenimas, kad smoningai nusiudyti nes lengva, niekas netur teiss to i mogaus reikalauti. Jis pasako daug karios tiesos valdios adresu u neteisybes, kurias dabar pa tiria buv kariai, nusipeln savo kratui. Beviltikai nusiteiks, Astachovas ima girtuokliauti, mgi na net nusiudyti, palsti po traukiniu, bet mona j igelbsti. Vien dien pas grauol ueina jaunas vyras, graiai ap sirengs, puikiai atrods, prao vandens rankom nusiplauti, tai ss sugedus automobil. Grauolei i rank ikrenta ir suduta indas. Ji paino buvus suadtin, labai pergyvena, bet jau po laiko. Nusiplovs rankas, sveias ieina, buvusioji suadtin verkia. Kakoks berniokas i kaimyn nekenia to grauols vyro. Kart ydelis bando girtis, kad ir jis kariavs, o berniokas jam atauna: Kur tu kariavai? Tu Jaltoj vasarojai! Kit kart tas pats berniokas, pradars j buto duris, su unka: Stalin umir! (Stalinas mir). 427

ydelis nuleidia rankas, nulenkia galv ir stovi, despera cijos apimtas. Po kiek laiko Astachov paaukia ministerij. Eina bijo damas, nieko gera nesitiki, mona lydi iki dur, u dur lidna stovi, laukia jo sugrtant. Pagaliau jis ateina, atrodo labai su sijaudins, atidaro kietai ugniaut deln ir parodo jai meda l. Jam sugrinti visi laipsniai, apdovanojamas medaliu, gr inamas kariuomen... Pabaigoje pavasaris, itvinusi up nea ledus, saul vie ia giedrame danguje. Astachovas linksmas parskrenda lktu vu, nusileidia aerodrome ir, pavelgs dang, suunka: Koks giedras dangus! Visoki komentar buvo monse dl io filmo. Kai kas man, kad tai antisemitizmo apraika, nes tas ydelis visur parodomas blogu.

Student dalia
Kauno Politechnikos Institutas ruoia vairi ak ininie rius. Kasmet priima po kelis imtus student. stoti institut labai sunku. Vos tik pasibaigia abiturient egzaminai vidurinse mo kyklose, kandidatai pradeda rpintis stojimu auktsias mo kyklas. Politechnikos Institut patekti ypatingai sunku. Per konkursinius egzaminus stipriai reikalauja mokslo ini, neleng va pralsti ir pro "mandat komisij", kuri sijoja politiniu r iu ne tik kandidat, bet ir vis jo eim praeit ir dabart. Vienas kandidatas, baigs vidurin mokykl su medaliu, para anketoje, kad turs gimini JAV-bse ir susirainjs. Neprim. Kas nepriklauso komjaunimo organizacijai, taip pat nepatenka. Vidurinse mokyklose paskutin met visi stoja komjaunim, nes kitaip nra vilties patekti auktsias mo kyklas, juo labiau Politechnikos Institut. Daug lemia paintys ir kyiai, kurie bna, palyginti, stam bs tkstaniais. Ne paslaptis, kad i provincijos atvaiavu si stoja daug maesnis procentas, negu vietini arba i kit didesni miest. Kai kas mano, kad provincijos vidurinse mo kyklose mokslo lygis emesnis. Gal iek tiek ir yra tiesos, bet daugiausia nulemia paintys, o per jas ir "patepimai". I ne pastamo niekas ir kyio nepaims, nes nepasitiks, nerizikuos, 428

u kyius bausms didels. Taigi prie egzaminus ir prasi deda "sportas" ne vaik, bet tv. Reikia paminti, kad dabar ir kaimieiai moksl kitaip iri, negu sovietikai vadinamais "buruaziniais" laikais. Tada labiau vertino em, laik j pastoviu turtu, gyvenimo pagrindu. Suvarius kininkus kolkius, tos iliuzijos uvo: mons pa mat, kad ir ems galima nustoti, kad ir em dirbant, galima duonos neturti. Dabar visi tikjo, kad didiausia, pastoviau sia ir neatimama vertyb yra mokslas. Kaip bebt sunku, lie tuviai veriasi moksl, tvirtesnes profesijas. Politechnikoj, medicinoj vyrauja lietuviai. yd iose srityse maai belik, nes studijuoti ir baigus dirbti sunku, o atlyginimai menki, jie dabar daugiau skverbiasi muzik meno sritis. Lietuvio dalia ten, kur sunku. Ne tik stoti sunku auktsias mokyklas, bet ir isilaikyti, ypa Politechnikos Institute. Kurie silpnai mokosi, imetami i instituto. j viet priimami tie, kurie buvo priimti kaip kan didatai. I pirmj kurs ia daug atkrinta. Valdia duoda studentams stipendijas. Jos yra labai ma os, rodos, didiausia yra 35 rb. mnesiui. Kiti gauna dar ma iau, yra ir visai negaunani. Gaunantieji dalinasi su negau naniais; be to, i t stipendij daromi visoki iskaitymai, su riti su komjaunimu, mokestis u moksl iskaitomas ir kt. bendrabuius patenka tik dalis, visiems neutenka viet. Auk tesnij kurs studentai nepageidaujami bendrabuiuose, nes sukr eimas, ir moksl baig neieina i bendrabuio dl but stokos, odiu, be tv pagalbos studijuoti nemanoma, i stipendijos pragyventi niekaip negalima. Ne be reikalo stu dentai juokiasi, kad odis "stipendija" kils i odio "stipti". Stebjau vien student, atvykusi i kaimo vietovs. Ji buvo labai gabi ir darbti. stojo Politechnikos Institut, sta tybos fakultet. Niekur negaljo gauti kambario miesto centre, apsigyveno Julijanavoj u Msos kombinato. Joki susisie kimo priemoni studentai, paprastai, neturi, vainja autobu sais. Sunkiausi bna pirmieji du kursai, nes reikia alia studij dar atlikti "praktik", t.y. atidirbti prie statybos darb kasdien po atuonias valandas, ir be jokio atlyginimo. Tai mergaitei darbas buvo paskirtas Petrainuose. Nuvaiuoti autobusu rei kia nemaiau valandos laiko. Ji keldavosi apie et valand, septint jau ivaiuodavo, arba dar anksiau. Atunt valand pradeda darb, baigia pus penki. Pus etos jau prasideda 429

paskaitos Rotuje senamiestyje. Kol parvaiuoja, jau neb ra laiko n pavalgyti piet. Kiek ukramto darbe sauso sidto maisto, tai ir viskas. Paskaitos utrunka iki 10-11 val. vakaro. Kol parvaiuoja namo, dar apie pusvalandis praeina, kai kada arti dvyliktos namus pasiekia. Ir dar parsivea matematikos udavini sprsti. Paskait uraus kartoja autobusu vaiuoda ma. Kiek belieka miegui? Taip praeina eios savaits dienos. Sekmadien irgi kokie susirinkimai, usimimai, poilsio nedaug. Ruden dar ivea kolkius lin rauti, bulvi kasti ar jav kulti po dvi savaites ar daugiau. tokias talkas kol kiams vea ir vidurini mokykl mokinius. Darbai prie statybos nelengvi. Tai pilnas statybos darbi ninko vyro etatas. Ir merginos be skirtumo dirba visus sunkius darbus. Moteris Soviet S-goj sulyginta su vyru, nebereikia demonstruoti, kad gaut lygyb. Ji pristatoma ir plyt neti virutinius auktus, ir cemento kos maiyti kastuvu, ir namo vid tinkuoti, dayti ir kt. Darb lengvinani priemoni ia neturima, viskas dirbama rankomis, primityvikai, be jokios technikos, netuvai neij i apyvartos. Ir darbui tinkamos ap rangos neturi. Kart parjo da pritakytais plaukais, dirbo be apsaugos. Toji mano pastama mergait buvo tik septyniolikos met atseit, nepilnamet. Piln met laikomi atuoniolikmeiai. Tik po laiko ji suinojo, kad nepilnameiams privalomos tik eios darbo valandos prie statyb. Bet jai niekas to nepasak, ji visus metus dirbo po atuonias valandas vietoj ei. Ir vis dlto ji t kurs baig. Vasaros atostog metu vl "praktika". Isiunt kolk karvms tvart statyti, dirbo vis mnes. U darb adjo mo kti. Parvaiavo mergait nuvargusi, saulj nudegusi, suliesju si. Tikjosi bent pinig udirbusi, bet netrukus suinojo, kad dar tursis primokti po keliolika rubli (sena valiuta) kiekvie nas studentas u maist, kur dav kolkis. Ne tik studentai, bet ir j tvai buvo pasipiktin tokiu inaudojimu. Visi pradjo murmti. Vienas tv fakulteto dekanui staiai pasak, kad tai apiplimas t jaun moni. Es, Baltuio "Parduotose vasa rose" "buos" piemenukas buvs laimingesnis u ms stu dentus. Jis buvs tik vaikas ir u ganym gavs maist, ap rang ir dar algos. O ia suaug mons, taip sunkiai dirbdami vis mnes ir savo apranga, n u maist neudirb... Dekanas pasirpins skriaud "atitaisyti": nubrauk stu 430

dentams t skol u maist ir dar sumokj po 100 rubli (sena valiuta). Antras kursas taip pat buvo sunkus. Vliau buvo kalb, kad t "praktik" studij metu panaikinsi, o vasar reiksi dar daugiau dirbti. Vistiek suras kok nors inaudojimo bd, jeigu k ir pakeis. Toji mergait vis dlto neikrito, baig kasmet po kurs ir gavo ininiers diplom. Ubaig moksl, ypa vyrai, danai isiuniami dviem me tam kur nors Rusijos gilum, reikia manyti, ne dl ko kito, o tik dl to, kad, grdami savo krat, parsivet "katiu". Taiau daugelis student, dar nebaig ar baigdami moksl, skuba ia pat susirasti mon, kad to pavojaus ivengt.

Vl Palangoje
1962-j met vasar Palang skridau lktuvu. Kaina be veik ta pati, kaip autobusu. Aeroportas ia pat Aleksote, reikia pamginti. Baugu pirm kart skristi. Viena patarja sak pasiimti rgi saldaini, es gerai pakylant ir leidian tis, kai pasidaro bloga. Pasimiau t saldaini ir tratinau, kol atsidrme padangje, o nusileidiant Klaipdoje, nieko nepa jutau, tik pamaiau, kad jau dobilienom riedame. Per deimt minui nuskridome Palang i Klaipdos. Nei Klaipdoje, nei Palangoje nebuvo daili, asfaltuot tak lktuvams pa kilti ir nusileisti, jie rieddavo dirvonais. Kaune buvo geresni takai. Vliau ir kitur juos gerino. Dabar jau turbt sutvarkyti ir tie aerodromai. Gyventoj Palangoje kas vasar daugjo. kart labai sunku buvo gauti lov. Su dideliu vargu sipraiau pas vien eiminink, taiau kelet nakt reikjo nakvoti palpje kartu su eimininke ir jos mergaite, kol koks vasarotojas ivaiuos. Sutikau mokti ir u t palp be grind po rubl u par (nau ja valiuta). Be to, dar pasiadjau nesiregistruoti, jei ir kam bar pereisiu. Ta proga iek tiek apie registracij. Atvyks vasarotojas privalo tuoj paduoti savo pas eimi ninkui, kad priregistruot. Ir vis laik pasas turi likti pas ei minink. Reikalui esant, galima laikinai pasiimti. eimininkas privalo upildyti tam tikrus blanks, rayti vasarotoj nam knyg ir nuneti pas ir knyg registracijos staig uregist 431

ruoti. Registracijos mokestis trys su puse rublio kiekvienam gyventojui. Tris rublius moka vasarotojas, o pus eiminin kas. Sezonui pasibaigus, eimininkui udedami mokesiai pa gal uregistruot vasarotoj skaii ir ibt laik. Taigi ei mininkas suinteresuotas maiau vasarotoj uregistruoti. Val dia tuos "mugelius" ino, utat daro patikrinimus anksti ry t, apie et valand, kai dar daugelis miega. I karto visas pulkas milicinink pasipila gatves ir tikrina kiekvien nam. Ateina pas eiminink, tas turi vesti per visus kambarius, pri keliami visi vasarotojai, pagal pasus tikrinamas moni skai ius, ar nra neuregistruot gyventoj. U neregistruot gyven toj atsako eimininkas. Pirm kart gauna 10 rubli baudos, pasikartojus baudos didja iki sunki. Ne visi milicininkai bna nesukalbami, ne visada ir eimininkai bna kalti. Pasise ka isiteisinti tikinus, kad vasarotojas vakare atvyko, iandien jau bt uregistrav. Tada utenka tik uregistruoti. Kai kada padeda ir kyiai, jei milicininkas tra vienas. eimininkai stengiasi i vakaro suinoti, kada bus "pogro mas", kai kurie stato sargus, kurie pranea, kad "jau ateina". eimininkas neregistruotus vasarotojus veria i lovos, kad kuo greiiau ibgt i nam. Gatvse sutikt moni milicininkai netikrina. Tokie "pogromai" vargina visus vasarotojus, ne tik nere gistruotus: visus prikelia i miego, visiems sudrumsia ramyb, danai visokiom priekabm ir nemalonum padaro. Ir man teko por kart aibo greitumu apsirengti ir, pasigriebus krep, "eiti turg". Kas gi be reikalo kelt taip anksti? Pasiadjau daugiau niekada nevasaroti neregistruota. Eidama " turg", maiau, kaip i kit nam mons irgi bgo, kaip pabaidyti kikiai; ir ne maai toki buvo. Kai kurie slankiojo paupiais, pakrmm; inant reikal, nesunku tokius atpainti. Krata pra eina greit, nes tik pirmuosius galima paiupti, vliau visi sui no ir ilaksto. Po krat bna daug kalb, kivir, juok ir aar. Milicinink vasaros sezonui ia suvaiuoja daug. Jie atkomandiruojami i kit miest ir miesteli laikinai tik vasaroji mo sezonui.

Palangos turgus
Turgus Palangoje sezono metu bna kasdien nuo ankstyvo ryto. I apylinks kaim mons atvea darovi, vaisi ir ki 432

toki maisto produkt. Viskas bna brangiau, negu kitur. Krau tuvse darovi ir vaisi visai nra. Vliau tik atvea pomidor, kai pradeda gabenti i Bulgarijos. Pirmosios darovs ypatingai brangios, nes auginamos iltnamiuose, vliau, kai uauga dar uose, viskas eina pigyn. Birelio mnesy agurk kilogramas katuoja po tris-keturis rublius, pomidorai iki penki rubli, braki kilogramas iki trij rubli. inoma, kain tiksliai nusa kyti negalima, nes jos labai nepastovios, priklauso nuo dauge lio aplinkybi. Kiti maisto produktai taip pat bna brangesni, negu krautuvse. Turguje mons perka, kai krautuvse nebe gauna. Turgaus pakraty pamaiau vis eil bdeli, kur buvo parduodamos suverptos vilnos. J buvo visoki ri: vienos buvo kaimikos paprastos avi vilnos, rudos, pilkos ar baltos, vairaus storio, tinkamos ieminms kojinms ir pirtinms megzti, kitos buvo dailios, purios, graios megztiniams. Par davjos dar panibddavo: "australika vilna". Kaip ji ia atsirado, neaiku, gal kai kam ir aiku? Kainos 22-30 rubli u kilogram. Pirkj ne maai, nes kitur neteko matyti parduodam viln, krautuvse visai nra. Kaune ir turguje n ra. Jas labai perka russ, matyt, ir pas juos nra. Staiga visos pardavjos sujudo, sukruto, susigrieb po t vien kit gij, laikyt ant prekystalio parodymui, ir su krep iais ilakst visas puses. Ogi milicininkas beateins, tai jis pabaid viln pardavjas. Pasirodo, ia galima pardavinti tik maisto produktus. Ir dar ne ta viena prieastis: tos gerosios vil nos yra "nukombinuotos" i fabrik, neinia, i kur atgabentos, u jas gali atsissti kaljim ne viena tik pardavja... Pirki mu nepasiaikinsi, nes krautuvse nra vilnoni sil n pir tinei uadyti. Pardavjos ilakst, milicininkas nesijaudina, j nesiveja, jis priprats nuo jo visur visi bga, kaip pels nuo kats... Pagaliau ir jis dirba dl algos, ne dl to, kad k pagaut... Kai kurios moterys prisiperka ia viln ir vea jas Lenin grad. Ten gauna daug brangiau, negu ia moka. Prie to dar nuvea obuoli, kriaui... U juos irgi brangiau gauna. Taiau ir ten vaiuojant prekiautojai yra gaudomi, o pagauti nukenia. Neirint visokius pavojus, mons vistiek prekiauja, vaiuo ja, "spekuliuoja", kaip ia sakoma, nes vargas veria rizikuoti. Algos yra tokios, kad pragyventi nemanoma. Daugelis dirba mnes u 30 rubli. Ta pati Palanga didiuojasi puikiais gly433

nais palei aligatvius ir prie valdik pastat, menikai sude rintos, itaisytos gli klombos net ak veria. Darbininks, ku rios tas gles sodina ir priiri, gauna po 30 rubli algos. Val dia tikrai gali "didiuotis" tuo, kad sugeba priversti mones u dyka dirbti. * Tuose paiuose namuose gyveno vienas i kito miestelio atkomandiruotas milicininkas. Kai kada jis, kaip namikis, n nepasibelds eidavo eimininks virtuv. eiminink ia lai k radijo aparat. Ne kart ateidavau pasiklausyti "Amerikos Balso" pus atuntos vakare. Kart klausme dar su kita vasa rotoja, ir staiga eina tas milicininkas. Nusigandome, sumiome, neinome, k daryti, usukti aparat per vlu. Milicininkas suprato ms nerim ir sako: Nebijokit, nieko bloga, dabar galima i usienio klausyti, tik negalima nieko kitiems pasakoti, k girdjai. O kaip js suinosit, ar mes nepasakojome? paklau s drauge. Apie tai yra kam pasirpinti, atsak jis. Tai bent "nuraminimas!" * Grau namo autobusu. Kaip visada, vaiavome per Klai pd, pro naujj banyi. Ne a viena velgiau pro lang pamatyti, kaip ji dabar atrodo. Ji jau buvo paversta filharmoni jos sale, bet kryius bokto virnje dar tebebuvo. Buv vidu je pasakojo, kad buvus labai graiai rengta, labai gras buv altoriai ir visas vidus. I viraus buvo tik tamsiai pilkas mras, tamsaus akmens spalvos su neauktu boktu, jo viruje kryius. Klaipdos kunig Povilonio ir Burneikio byla tssi gana ilgai. Kun. Raymas jau buvo suspjs numirti, taip iveng antro kaljimo. Teko girdti per radij tos bylos eig tik dal, visos neiklausiau. Svarbiausios "kalts": likusias nuo banyios statybos plytas pardav privaiai "spekuliantika" (brangesne) kaina; dav kyius; gav siuntinius i Amerikos lietuvi, juos pardavinj privaiai, pinigus naudoj banyios statybai. U siuntinius kalt buvo suversta mirusiam kun. Ra ymui, gyvieji gynsi. Buvo ir daugiau panai kaltinim, bet n vieno rimto. Tai buvo tikra teismo komedija. Be t kuni g, nuteista toje byloje ir daugiau moni. Klebonas kun. Povi lonis nuteistas 8 metus kaljimo, o kun. Burneikis 4 metus. 434

Klebonas nepasinaudojo paskutinio odio teise, sak neturs ko pasakyti, visk pasaks jo advokatas. Kun. Burneikis pra mainti bausm. Kaltintojai vis laik kartojo, kad kunigai inaudoj tikin iuosius. Net ir netikintys mons buvo pasipikitn tokiais "ti kinij gynjais", kurie djosi gin juos nuo kunig inaudo jimo, o patys konfiskavo tikinij lomis pastatyt banyi. Visuomen buvo sukrsta tokios niekybs. Juk banyia buvo tikinij, o ne kunig nuosavyb. Teko girdti, kad vliau dar ir kitiems "geradars" val dios buv silomi sklypai banyi statybai kitur, bet iki iol nebeatsiranda toki "inaudotoj" kunig, kurie tikinij au komis statyt valdiai puikias sales. Apgauti galima tik vien kart. kalintieji kunigai neikaljo piln laik, buvo paleisti anksiau, mat, jie nebuvo politiniai nusikaltliai, bet kriminali niai, tokiems bna visoki lengvat. Po 1956-t met masinio politini kalini i Sibiro paleidi mo pagal nauj taktik valdia stengiasi politik pakeisti kri minalistika. Tai daroma usieniui apgauti, mat, usieny krimi nalinis laikomas dideliu nusikaltliu, o politinis menku. S lygoms pasikeitus, politinis gali likti iteisintas, o kriminalinis visada lieka kaltas. Soviet Sjungoj esti prieingai: politinis "liaudies prieas", yra aukiausios ries nusikaltlis, o kriminalinis gyvenimo slyg auka. Utat pastarieji vadina mi "bytavije", t.y. buities nusikaltliai. Sibiro konclageriuose juos vadindavo rusikai "bataviki", o mes lietuvikai vadinome "batavikais". Sovietinse slygose kriminalistika galima apkal tinti kiekvien maiau imto rubli per mnes udirbant pilie t, jeigu jis nra nenormaliai perdivs, basas, nudrisks. Kiek vienas padoriai atrods nedidels algos savininkas turi kokias nors nelegalias pajamas, u kurias gresia kaljimas. Taigi lengva politik pakeisti kriminalistika. Kad ir toji Klaipdos kunig byla, tikrumoje ji buvo politin, reikjo atimti pastatytj banyi. Politinis apkal tinimas nesuderinamas su konstitucijos garantuojama religijos laisve, usienis imt rkti, tai ir pasinaudojo kriminalistika taip naudingiau. Ir u komunistini "brostv" iniekinim dabar duodamas straipsnis u chuliganizm, Stalino laikais buvo "tvyns ida vimas", duodavo po 10 met kaljimo, dabar utenka 1-3 met. 435

Taip geriau prie usien, galima skelbti, kad politini kalini nebra. Sovietai visada skelb, kad j nra, bet sunku buvo paslpti, nes j buvo deimtys milijon. Yra ir dabar, bet jau nebe tokios nepaslepiamos mass.

Keiiame dolerius
Ne per geriausios buvo met atostogos Palangoje, ne k gera radau ir sugrus namo. Nuolatins kalbos apie aretus, mirties bausmes, konfiskacijas, nusiudymus, iprotjimus gs dino visus kaltus ir nekaltus. N vienas nebuvo tikras ryto jaus diena. iandien u auks ir dolerius, rytoj gal jau u k kita ims aretuoti. "Pogromai" paprastai prasideda be jokio spjimo. Turjau laike gautus du dolerius, n galv neatjo min tis, kad neturiu teiss j laikyti. Kurgi juos dti? Bankas duos po 90 kapeik u doler, nieko u jas nenupirksi, o doleris pastovus pinigas, geras juodai dienai taupyti, rublius vl pa keis po keli met... Dl dviej doleri, reikia manyti, nesuaudyt, jei ir rast, kokiai netiktai kratai ujus, bet ar pati ks, kaip plikai, kad tuos du teturi? Dar tampys, reikalau dami daugiau. jo kalbos, kad vien yd vediojo po nam griuvsius, reikalaudami pasakyti, kur paslpta daugiau auk so. Pagrsti ir nepagrsti gandai kursavo moni tarpe, keldami baim ir nerim. Vien dien ateina pas mane pastama senut i "Der kaimelio". (Taip vadinamas naujas kvartalas, netoli Msos kom binato. Namai jame privats, daugiausia Msos kombinato dar binink.) Toji senut klausia, kas daryti, turint 8 dolerius dar i priekarini laik, dabar bijanti juos laikyti. Atvaiavs i kai mo snus ir igsdins. Vienas jo kaimynas apkaltintas u va gyst. Milicininkai ikrt ne tik jo namus, bet ir jo kaimynus, tikrin, ar nra k pasidj pas juos. Buvusi krata ir pas jos sn. Rad penkis dolerius, kuriuos marti gavus laike i savo gimini Amerikoje. Tada milicininkai dar smulkiau krt visus namus, pakl triukm dl t penki doleri. Vargais nega lais, vaiindami samagonu, atsipra nuo skundo u tuos dole rius. Milicininkai pasim tuos dolerius ir ij, prigrasin dau giau j pas save nelaikyti, ikeisti banke rublius, jei dar kada turt. 436

Senut pra, kad tuos dolerius ikeisiau rublius, nu neiau bank, nesvarbu, kiek u juos duos. Kitas jos snus, pas kur ji gyveno, dirbo Msos kombinate ir kiekvien dien galjo susilaukti kratos. Bankas tas pats tebestovi Maironio gatvje, kur nepriklau somybs laikais vadinosi "Lietuvos Banku". Einu prie langelio ir klausiu, kur keiiama usienio valiuta. Man parod koridori prieingoje pusje, ten bsianios durys. Nesunkiai radau tas duris, bet nedrsu buvo eiti atskir kambar, baiminausi, ar netardys, i kur tuos dolerius gavau. O gal paskui darys krat namuose, iekos daugiau, o mano du doleriai liko... "Baim turi dideles akis", sako prieodis. Visokios mintys suksi gal voje. Senuts nenoriau iduoti, ji labiau u mane isigst, jei koks pareignas ateit... jus t kambar, radau moter, sdini u stalo be dar bo. Pasakiau reikal, ji papra atsissti, pati susirado stor knyg ir m sklaidyti, papra t doleri. Visi buvo po vien doler. Ilgai ji vart knygos lapus, dliojo po vien tuos dole rius prie paveiksl, lygino, derino ir djo al. Kai visi buvo patikrinti, para man ratel ir pasiunt bank, nurodius, prie kurio langelio atsiimti pinigus po 90 kapeik u doler. Niekas netard, niekas nieko neklaus, bereikalingai baimi nausi. Teisingas prieodis: "Kopstais nusvils, ir pro dar eidamas puia". Senut buvo patenkinta, nusikraius grsmingu turtu. iaip ar taip, tas laikotarpis buvo visiems baugus. Aplink mus gyve nantieji Msos kombinato tarnautojai ir darbininkai visi jautsi nesaugs po aret ir suaudym kai kuri bendradarbi. V liau dar du suaudyti i Marijampols. Dar vliau sek selio ir kit trij triukmingas teismas ir suaudymai u politinius nusikaltimus. Ms pato laikininkas, jaunas vaikinas, gavo mirties bausm u mergaits nuudym. Dl jo niekas nesijau dino, nes buvo tikras nusikaltlis. Toki ir teismai praeina ty liai, be igarsinimo. Laiks nuo laiko komunistai vis atranda, k triukmingai "nusmeriuoti" moni pabauginimui.

Saviudybi epidemija
Netrukus po Tamaausko egzekucijos, 1962 met vis apylink sukrt inia, kad J.K. pasikor. Jis tarnavo eks- . ruden,

437

peditoriumi Msos kombinate iveiodavo prekes po krau tuves. Jo vaikai moksi ms mokykloje. Neseniai buvo pasi stats namel "Der kaimelyje". Visa apylink j painojo, u tat toji inia visiems buvo baisi. Kiekvienas klaus: "Kodl? Kas jam atsitiko, ar iprotjo?" Greit paaikjo prieastis: iveant prekes, pas j mainoj padar krat, rado be dokument, atseit, nerayt 21 kilo gram msos. Jam uvesta byla. Kadr virinink dar pasa kius: "Pairsim, i ko tu nam pasistatei?" mogus, ieida mas i darboviets, pasiskunds sutiktiems bendradarbiams, kad sunkiai pakliuvs, ir dar pridrs: "A nelauksiu, kaip Ta maauskas, kol suaudys"... Ir nujs namo. mona mat pro lang j nueinant sandl. Ilgai nesulaukdama, nujo pai rti, k jis ten veikia, ir rado pasikorus. Visi mginimai atgai vinti buvo veltui. Daug moni dalyvavo laidotuvse. Visi ujaut nal ir vaikus, kuriems smgis buvo sunkiai pakeliamas. Paties mo gaus pasirinkta mirtis namikiams yra skaudesn u Dievo duot. Graudu buvo matyti vyr kaip uol, apie 40 met amiaus, karste dl 21 kilogramo msos. Ar bereikia dides ns tragedijos? Ineant karst i nam, orkestras grojo "Mari ja, Marija"... Didiul minia verk, be odi jungdamasi prie orkestro melodijos... "Palengvink vergij, pagelbk monij, igelbk nuo prieo baisaus"... I tikrj baisus prieas, kuris sudaro tokias slygas, kad mogus pats udosi. Kiekvienam bt maloniau siningai dirbti, jeigu bt galima udirbti pragyvenimui. Ne t vien nusiudius palaidojo tuo laikotarpiu. Tai buvo tiesiog epidemija. Ms mokykloje nusiud du mokytojai ir vienos mokytojos vyras. Visai netoli ms nam pasikor kai mynas. Kitas kaimynas dienos metu nujo Botanikos sod ir pasikor. Du inomi gydytojai pasikor, vienas Kaune, kitas Panevy. Viena yd nusiud aliakalnio didiosiose kliniko se, kur ji dirbo rbininke. Ji krito emyn galva laipt sraigt i treio aukto, smegenys itiko asloje. Jos vyras buvo are tuotas u "valiut", o ji buvo tardoma, tampoma, kad pasaky t, kur dar turi aukso arba usienio valiutos. Vienas ydas rastas pasikors bdelje-kioske, kur jis dirbo pardavju. Sutikau pastam i Kudirkos Naumiesio, ir ten tos paios naujienos: trys pasikor, dar keli igelbti. Igirdau, kad vienas buvs bendradarbis taip pat mgins pasikarti, bet bu 438

vs igelbtas. Saksis nemats prasms vargti, dirbti u men k atlyginm, be joki ateities perspektyv; pavyds tiems, ku rie tik Diev, pats ess kitaip iaukltas. Vienas Aleksoto gy ventojas umu savo mon ir pats, nujs Fred, krmuose pasikor. Ir taip kasdien tokios naujienls. mons patikim tarpe svarstydavo t vis nenormalum prieastis ir prieidavo ivados, kad ia ne "liaudis" kalta, o gyvenimo slygos. Baisusis pokario deimtmetis itamp mo nms nervus. Nuolatiniai "mugeliai" dl vargano duonos ks nio, nuolatin baim ir tampa taip pat atima daug sveikatos. Ir dar tie visoki valdios "pogromai" pribaig moni kantryb. Neseniai buvo "pogromas" ant privai nauj nameli. Tas ne spjo praeiti, nevien karst ar psichiatrin ligonin nuva rs, jau vl kitas "pogromas" u auks ir svetim valiut. Ly giagreiai griebiami ir kiti bet kaip praturtj i nelegali pa jam. U auks ir valiut daugiau nukentjo ydai, nes jie daugiau t "skarb" turjo ir jais prekiavo. Pokario deimtme tyje, kai lietuvius Sibir gabeno, jie buvo privilegijuotoje pa dtyje. Dabar jau ir jie ikrito i "malons". Lietuviai daugiau nukentjo u "grobstymus". mons piktinosi tokiu valdios iaurumu. Ilgus metus lei do vogti ir spekuliuoti, nieko neskelb apie jokias mirties grs mes, o dabar i karto m teisti ir audyti. Pirma aretuoja, o paskui ileidia statym, pagal kur suaudo. Kitose valstyb se paprastai statymai veikia pirmyn, bet ne atgal. Jeigu mo gus nusikalto prie statymo ileidim, jis negali bti teisiamas pagal naujai ileist statym. Taiau pas mus viskas galima. Tas moni terorizavimas u auks ir usienio valiut ne ilgai tssi. ydai m rkti, kad juos persekioja, usienis m rkti, kad u turt udomi mons; ieitis rasta, steigiant dole rines krautuves, kuriose galima pirkti tik u svetim valiut, o preki bna toki, kur kitose krautuvse maai arba visai nra. Toks svetimos valiutos surinkimo bdas skmingesnis ir mo nikesnis, negu kratos, kalinimai ir audymai. Taiau u val diko turto "grobstymus" iki iol mons tebetampomi po kal jimus. Ir tiek visi prat, kad jokie grasinimai nieko negelbsti, vistiek nea, kas tik paneama. Katalikikai sinei nuraminti mons remiasi valdios kiais: "Viskas liaudiai", "em t, kurie j dirba", "Fabrikai, gamyklos viskas liaudies", '"Liau dis viso ko eiminink" ir panaiais. Taigi eimininkai turi teis pasiimti kai k i savo, juo labiau, jeigu jam "globjai" 439

nei udirbti, nei nusipirkti neduoda. Ir ima beatodairikai, nors kai kada u mj kitas turi ssti kaljim. Ms tauta niekada nebuvo vagi tauta. Okupantai ms mones ne tik imok, bet ir privert vogti. Dirbk, mogeli, prociavok, O kai trksta, dasivok; O bijosi grieko, Netursi nieko... (I dabartins lietuvi tautosakos)

Moteris kosmose
1963 met birelio vidury vien popiet atvaiavau auto bus stot buvusiame "uv turguje" ir einu kit Paneri gat vje sustojus autobus, kuris vaiuoja Vilijampol. Pakeliui pro atdar vieno namo lang veriasi grsmingas Maskvos radijo pranejo Levitano balsas: "Vnimanije, vnimanije!" (Dmesio). Tas Levitanas turbt specialiai ir laikomas visokiems "Sondermeldungams" (ypatingiems praneimams) praneinti. Jo sodrus, graus balsas turi kakok grsming at spalv, taip, kad patraukia kiekvieno dmes. Karo metu jis irgi skelbdavo svarbesnes inias. Sustojau ir klausau. I tikrj domu: iandien pakilusi kosmos pirmoji kosmonaute moteris Terekova Valentina, Vla dimirovna (tvo vardas). Skrendanti kartu su kosmonautu Bykovskiu, kuris buvo pakils kosmos anksiau kitu "sputniku", atseit, ji yra viena savo "veime". Einu toliau ir vis dar girdiu Levitano bals, aiku, visoki komentarai ir pasigyrimai greit nesibaigs. Prieais gatvje seni mriniai namai, langai ne auktai pakil nuo aligatvio, atidari. I gretimo namo ieina senas ydelis, atpastamas, nors ir be barzdos. Atjs prie gretimo namo, pro atdar lang kia galv vid ir suunka: "Ue baba v kosmose!" (Jau bo ba erdvse). Praeiviai juokiasi. Netrukus sulaukiu autobuso, sdu ir vis mstau su pasi didiavimu, kad vis dlto reikia diaugtis, kad ir ms "rass" (moter) atstov jau skraido kosmose. Autobuse, matyt, dar niekas neino, nortsi kam nors pasakyti, bet pastam nra. Sekanioje stotyje lipa mergina ir garsiai pareikia konduk torei: 440

K tik prane, kad moteris ilk kosmos, iandien turit moteris u dyka veti, a nemoksiu! Konduktor ypsosi, lyg netikdama, tiesia rank paimti pinigus. Publika sujudo, uvir kalbos, kai kurios moterys diau gsi. .. alia mans sdjusi rimto veido moteris dar labiau surimtjo ir piktai prabilo pilnu balsu: Yra ia ko diaugtis?! Milijardus or mto, o dirban tiesiems n pavalgyti neduoda. tai paskutinius penkis rublius ipirkau. K a nupirkau?... Bulvi, kefiro, laini motel... K mes darysim iki algos?! O ia dmais pinigus leidia... Kokia nauda i t skraidym? Tik pasigyrimui... O ia mons vargsta, milijonai u kapeikas dirba... Toji moteris sugrino rimt. Ir man pasidar gda, kad taip diaugiausi tuo skridimu. Juk tikrai mons varg kenia. Kon duktor i viso atrod viskam abejinga. Pavelgus jos rimt veid, prisiminiau, kad neseniai viena konduktor nusinuodijo, atleista i darbo u kapeik "vejojim". Prieais sdinti kon duktor tikriausiai ino vyk. Gal ir pati tas kapeikas "vejo ja"? Visi turi savo rpesi. Ne visi keleiviai ima bilietlius, vaiuodami autobusu. Jei keleivis, paduodamas tas keturias kapeikas, paspaudia kon duktorei deln, tai reikia, bilietlio neima. Danai pereina per autobus kontrolieriai. Jei keleivis pagaunamas be bilieto, tai jis turi sumokti baudos penkis rublius. Konduktor visada tei sinasi negalinti per kamat vis sutikrinti. Paskutiniu laiku dar kitaip kovojama su "zuikiais". Autobuso prieky pakabinama lentel. Joje nupietas "zuikis", isiieps, dviem atsikiusiais dantimis, staiomis ausimis, varku apsivilks. Prie kikio vieta uraams. ia uraomos pagaut be bilieto keleivi pa vards, vardai, profesija, adresas. Kart maiau urayt ka koki auktosios mokyklos dstytoj. Nuostabu, kad ir tokie mons rizikuoja savo garbe dl keturi kapeik. Ties pasa kius, ir dstytojai ne kakokias algas u darb gauna... Gal kartais konduktorei deln paspaud? Gal koks atsitiktinumas? Sunku pasakyti, komentarai neraomi. * tyrinjimu "sputnikais" rusai labai didiuojasi, amerikiei pasiekimais toje srityje, giriasi be saiko amerikieius kiekviena proga. Nors aikiai nepasa visko jauiasi, kad tais "sputnikais" jie matuoja kari
441

Erdvs lygina su ir niekina ko, bet i

n potencial, karin jg. Chruiovas savo kilometrinse kal bose nepamirta Soviet S-g ikelti kaip galingiausi pasaulio valstyb. Jau buvome priprat prie patirties, kad prie kok pasitarim su usienio valstybmis ar konferencij visada die n-kit prie ilekia erdv "sputnikas". Neprisimenu, kokia proga vien kart "sputnikas" neilk. Stebjoms, kaip ia atsitiko, kad "sputniko" nepaleido usieniei pabauginimui. Bet be reikalo rpinoms: "sputnikas" ilk, tik buvo nesusp js laiku dl neinom prieasi. Kart savo kalboje Chru iovas pasak, kad utenka tik "sputniko" raketai udti "gal vut", ir jau bus atomin bomba. T odini "bomb" jis nesi gailjo usienio valstybms. Yra prieodis: "Jeigu pats bijai, tai baugink kit". Taigi bauginimas vyko ir tebevyksta, o usie nieiai, visk imdami u "tikr pinig", ir keliaklupiauja. Lietuvos mons daugumas netiki soviet galingumu, laiko tai antau. Nors yra ir teisybs, bet jau tiek komunist vadeivos prisimelav, kad, ir ties sakant, jiems savoj aplinkoj niekas nebenori tikti. Kai pirm kart skrido erdves Gagarinas, daug kas tuo netikjo. Buvo manani, kad jis visai neskrido, tik taip buv paskelbta. Kodl nepasak tada, kai iskrido, o tik tada, kai nusileido? Kodl amerikieiai pasako i anksto, kada "sputnik" leis, visk parodo per televizij? O ms visk sle pia, atseit, kas nors ne taip, kaip skelbia. Buvo pasak, kad Gagarinas nenorjs skristi, kad j surit "sputnik" met... Kai nra tikr ini, mons gyvena gandais, spliojimais. o diu, liaudyje kursuoja visokios kalbos vien u t paslaptingu m. Be to, besaikis gyrimasis ir kit, ypa amerikiei, niekini mas kiekviena proga taip pat paemina ir nuvertina t vis laimjim autorius. Kiekvienam aikja, kad ia dirbama ne monijos labui, bet tuiam pasididiavimui ir antaui. Liaudis visa tai jauia ir atitinkamai reaguoja. Kai kada ir i usienio pasigirsdavo pasipiktinimo isiver im. Kart Chruiovas savo kalboje, didiuodamasis Soviet S-gos jga, paiepdamas anglus, tarp kitko terp: "... v obei Britanskij Lev ue nikovo ne pugajet"... (Brit Litas jau nieko nebebaugina). Atseit, Anglija jau nebesiskaito prie galingj valstybi. Anglai sieid per Londono BBC radij rus kalba atsak: "Dar neseniai Brit Litas (Anglija) buvo galingiausias pasaulyje, bet jis niekada taip nemaurojo, kaip dabar mauro ja sovietin Meka (Rusija). 442

O jie patys bijo savo liaudies, bijo pasakyti teisyb, duoda suktus, apgaulingus praneimus net apie tuos "sputnikus", kad toji liaudis nesuprast. Kai vienas "sputnikas" su dviem kalai tm sudeg ore, laikraiai ra, kad "... pateko tirtus atmos feros sluoksnius ir dabar nebeegzistuoja"... Kit kart, kai "sputnikas", kuris turjo nussti ant Mnulio "minktai", o nu sdo "kietai", liaudiai buvo praneta: .. visi etapai veik ge rai, iskyrus paskutinj"... N Saliamonas nesuprast, jei u sienis nebt pranes, kad suduo.

Sveiuose pas draug


1963 metais, kaip paprastai, atostogas gavau liepos mne s. Vaiuodama Palang, sustojau kaime netoli Ervilko pas draug, kuri seniai kviet apsilankyti. Susipainau su ja Sibire koncentracijos stovykloje, Lietuvoje dar nesimatme. Ta pati ir jos dalia, dirbanti mokykloje valytojos pareigose u 30 rb. m nesiui. Man tuo geriau, kad gaunu paramos i ujrio, o ji n i kur nieko negauna. Labai apsidiaug mano atvetomis do vanomis, jai buvo didel naujiena usienietikos. Saksi gau nanti 15 ar darui ir bulvm pasisodinti, laikanti pariuk, o karvei paaro negaunanti, nes ne kolkiet. Atvaiavau penktadien, o sekmadien Ervilke "kaplier nos" atlaidai patys didiausi per visus metus. Kaimynai kolkieiai subruzd, sujud, mat, kolkio vadovyb paskelbus, kad t dien kolkis neduosis nei arkli, nei sunkveimi kur nors vaiuoti, es sakymas "i aukiau". Nepasako, kad dl atlaid tie "sakymai", bet kiekvienam ir be sakymo aiku. Nutarme eiti piom. Grau, per mikelius, paukiai iulba, kiek ia truksim pasinekuiodamos... autobus nes vilties patekti sekmadieniais, jau kupini atvaiuoj, daniausiai n nestoj stotelje. Taip ir nra jokios priemons nuvaiuoti. Kai buvo kininkai, kiekvienas galjo pasikinkyti savo arklius ir vaiuoti, kur ir kada panorjs. O dabar nra kam pavinti, kulnysim psiom septynis kilometrus. domu ir man pamatyti, kaip kolkieiai atlaidus venia. Mieste gyvenant, apie kaim n supratimo nebeturim. Dabar kaimas nebe tas, kaip prie kar. etadienio vakare draug ivir deimt kiauini, atne i kakur suodiais apaugusio kumpio gabal, nuval ir ilgai vir. Ir sviesto pridjo nedidel stiklinait. Duonos, pyrago, 443

alaus, limonado, sak, miestely gausim, krautuvj. Bet pagal vojus nutar pasiimti duonos ma kepaliuk. Kai daug mo ni privaiuos, gal visko pritrkti, nes valdikos krautuvs at laidams nesiruoia. Stebjausi, kad ji taip daug visko ima, ne suvalgysim, perdaug... Sekmadienio ryt ijome apie deimt valand. Suma bna dvylikt, suspsim. Kelias naujai vyru upiltas, akme nukai suriedj pakraius, kur mums reikia eiti. U griovio vadinamj "banyttaki" visai nebra. Kelio vidurys dailus, bet mums danai reikia praleisti vaiuojanius, trauktis ak menyn. Por kilometr pajus, atvaiuoja veimas, vienu arkliu pa kinkytas; trys mons sdi, bet vietos dar bent trims bt. Pastami, gal pavins? apsidiaug mano bendra keleiv. Veimas sustojo, eimininkas pasisveikins papra ssti veim. Vaiuojam pasinekuiuodami. Privaiavom mik, paukteliai iulba, gls ir krmai kvepia. Oras graus, rodos, vaiuotum ir vaiuotum, nenusibost. Automobili maai pra vaiuoja, dulki nedaug tesukelia, tik dviraiu vis daugja, net po du mones ant vieno dviraio rieda. Ir motocikl keletas nuvilp, mes nuo vis atsiliekam, tokia atsilikusia nuo gyveni mo vaiavimo priemone slinkdami. Kai pasiekme Ervilk, vos kelet nam pravaiavus, gatvje milicininkas bestovs. Pri bgo, iupo arkliui u apynasrio: Kur vaiuojat? Ervilk, atsako eimininkas. I kur arklys? Girininkijoj dirbu, turiu pritvirtint arkl... Dokumentus turi, pas tini? Turiu, atsako eimininkas, siekdamas apatins var ko kiens... Greiiau apsuk arkl ir vaiuok atgal! Kad daugiau ne pamatyiau! mogus apgro veim, isodino keleivius, pats nuvaiavo atgal. Milicininkas nubgo prie kit atvaiuojani. Ms ei mininkas suko paskutinio namo kiem. Mudvi nujome gatve banyios link. Prie ventoriaus mro stovjo trys lengvos ma inos. ia pat netrukus atvaiavo nediduk, brezentu dengta maina, vadinama "viluku". I jos ilipo pora jaun moter ir jaunas vyras su maa mergaite gal koki dviej met 444

ant rank. Tuoj atbgo du milicininkai ir pareikalavo vairuotojo, tebesdinio mainoje, atiduoti "teises" (vairuotojo teisi pay mjim). Tas padav knygel. Vyras, su mergaite ant rank, pribgo prie milicinink ir kalba kak pusbalsiai. Milicininkai nenori su juo kalbti, vienas sidjo vairuotojo knygel kien, ir abu nori nueiti alin. mogus su mergaite vejasi juos, girdti jo odiai: Nejaugi nesusitarsim, nejaugi taip grietai?... Bkit mo ns, nejaugi nesusi tarsim... Eidamos toliau, vis atsigrusios vilgiojome, kaip ten baigsis toliau. Atrod, kad... "susitar", inoma, ne u dyka... Netrukus vairuotojas nuvaiavo, o mons su mergaite nujo banyi. Palikome krep pas draugs pastam moter, gyvenan i netoli banyios, o paios nujome pamaldas. ventoriaus kampe pamatme moni apsupt moter. Ant ems stovjo didokas krepys su ilgais karpytus spalvotus popierius vynio tais atlaidiniais saldainiais. Tie po deimt, tie po dvideimt kapeik, sukiodamosi atsakinjo pardavja. mons moka pinigus, ima saldainius ir duoda vaikams. Mano draug nort pirkti parneti kaimyns vaikams, bet ne patogu eiti banyi su saldainiais, i vaiko niekas nepadyvys, bet suaugusiam... Taip besvarstant, vl pasirodo mili cininkai. N nepamatm, i kur jie atsirado. Dviese iupo sal daini pardavj u rank, toji dar muistosi, stengiasi i trkti, bet nieko negelbsti, nuved j su visu turtu prie mo tociklo su priekaba, stovinio u ventoriaus vart, pasodino priekab, vadinam "lop", patys usdo ant motociklo ir nurko. Nieko baisaus! Spekuliant, pasipirks, tokios nepra va. .. samprotavo kakas i brio. Nujome prie banyios dur. Jau ir pamaldoms skambina. moni vis daugja, ventoriaus pakraiai pilnja. Bus proce sija, kiekvienas stengiasi geriau sitaisyti, kad matyt procesi j ir maiau bt minios spaudiamas. Pro al praeina du ku nigai. U ms stovinios moterys garsiai kalbasi: Va, jau klebonas paleistas! Penktadien sum... U k? Klaus vaik ipaini. Prie pirmos komunijos leidia... Sako, kokios trys deimtys vaik buv... Tik puol banyi 445

kokia deimtis milicinink, visi rajoniniai, i Jurbarko atva iav, ipl klebon i klausyklos... Klebonas teisinasi: "Tvai prao, vaikai prao, juk ia mano pareiga, turiu klau syti". .. Tie sugrieb j ir isived, nusive rajon... Ir va, jau laisvas! Garb Dievui!... Gal pabaud sumokjo? Neinia, toki dalyk kunigai nepasakoja, sako jiems udrausta pasakoti... Gal dar teismas bus, o gal isisuko?... Dievas ino, gal ir nieko nebus? Sako, kai iki vyresni j nueina, tai ne visada nubaudia, es statymai tikjimo ne draudia. .. O ia dabar rpi atlaidus sutrukdyti, mones i gsdinti, kad banyi nebeit, i rajono jiems sakyta... Bi jok Dievo, tokios minios sueina, nevaromi, neraginami... O j mitingus turi varyti, ir tai dar spyriojasi... Prasidjo pamaldos, procesija. Kalbos nutilo, visi susikaup maldai. Po mii verms banyi pamokslo paklausyti. Lauke negirdsim pamokslo, joki garsiakalbi nra, seniau bdavo, inoma, ne visur, dabar jau valdios udrausti garsia kalbiai, net ir banyios viduje. Kitos parapijos kunigas pasak labai gra pamoksl, pra ddamas nuo spektaklio, kuriame daug artist vaidin vairias roles. Geriausio artisto premija tekusi jaunai artistei, kuri vai dinusi suvargusios piemenaits rol. Ji geriausiai atlikusi savo vaidmen ir gavusi premij, o visoki princai, karaliai, ministe riai lik nevertinti. Taip bsi ir mums: neirint tai, koki rol vaidintume gyvenime, kok darb dirbtume, koki viet uimtume visuomenje, privalome savo darb atlikti gerai, jei gu norim laimti dangikj premij. Pamokslas tikrai buvo graus, domus ir pamokantis. Ar toks pamokslas betinka i dien ms slygoms? sakau savo draugei. Jeigu dirbsi gerai, neidirbsi norm, n t vargan kapeik nebegausi, k dabar gauni. Jeigu dirbsi ir daug, ir gerai, tai uds dar didesn norm, dar ukrausi varg kitiems, nepajgiantiems tiek dirbti... Prie ivaiuojant girdjau per radij, kad vieno fabriko darbininkai, kokios tai brigadininks Stass (pavards neatsi menu) vadovaujami, "papra" padidinti idirbio normas, nes senosios normos trukdanios kelti darbo naum. J praymas, be abejo, buvo "iklausytas". Matyt, koks "stachanovietis" per sisteng, pagal j ir visiems ukrov normas. Ne "Stass" ia vadovauja, o politrukai, "Stasms" tenka tik "garb" ir vargas 446

klausytis dirbanij keiksm ir dejavim, gal retkariais ko kia premija u ger darbinink "plakim". Taip, ms rols dabar vargingesns u tos piemenaits rol. Mes negalim jo kios rols gerai atlikti. Ms "viepaiai" niekada nepasakys, kad jau gerai. Prisimenu, Sibire, jei kada geriau padirbdavome, tai igirsdavome: "Choroo, no nado eio bole" (Gerai, bet reikia dar daugiau). Ms ponai nepasotinami. Kiauro mai o nepripilsi! Utat dirbantieji ir premij atsisako, ir dangaus nebesitiki, ir emje gyventi nebemiela... Po pamald parjome pas moterl, pasimm palikt krep ir nujome ventoriaus pamr, kur u banyi supan ios mrins tvoros buvo grai pieva, pamarginta krmais. ia jau briavosi atlaidininkai su krepiais, rinkosi vietas, kiti jau krepius kraust, dar kiti valgsi gimini ar pastam, kad galt sudaryti "rat" ir pasivaiinti. Mano bendrakeleiv ia nerado savj, nujome j iekoti pas pastamus sod. Ten jau radome jos brol su eima, ne trukus atjo dar daugiau gimini, "ratas" susidar nema as. Isidst visi kas tik k turjo krepiuose. Pasiuntinys jau buvo pasistas alaus nupirkti, vyno naminio kai kurie tur jo. Neilgai trukus soduose suskambo dainos, tik i pievels u ventoriaus mro jokio garso nebuvo girdti. Msikiai splio jo, kad jau milicija bus i ten ivaikius '"sutpusius" atlaidi ninkus. Pasivaiinusios ijome psios namo, nra ko tiktis, kad kas pavint. * U poros dien ivykau, bet dar ne Palang, dar usu kau gimtj miestel. Ir ia pataikiau didiausius atlaidus. Taiau ia kitas vaizdas. I pat ryto m plaukti mons atlaidus autobusais, kolki sunkveimiais, motociklais, dvira iais, arkliais ne tik i apylinks kaim, bet ir i kit parapij. Per pamaldas banyia buvo pilna, daug dar ir ventoriuje meldsi. Po pamald minia rinkosi netoli banyios esaniame par ke, sudarinjo "ratus", vaiinosi, dainavo, klegjo iki pat va karo. Nemaai buvo grusi. Milicininkai vaikiojo, tvark saugojo, bet prie atlaidinink nesikabinjo. Paymtina, kad atlaidus ir ia vent tik kolkieiai, tar nautojai niekur nedalyvavo, bijo darbo netekti. 447

Ar ia milicija nekimba prie atlaidinink? paklausiau vien tarnautoj. Kol kas ne, atsak. Ms virininkas neblogas mogus, tik neinia, kiek jis pabus. Tokie ilgai nepabna: ku ris monms geras, tas valdiai negeras. * Palangoje buvo daug kas naujo. Buvo nauj nam, ma privai ir dideli valdik. Du nauji kino teatrai "Jau nyst" ir "Naglis" nukonkuravo "Gintar". Pajryje didiul nauja valgykla "Vasara" sumaino eiles prie kit valgykl. Toji "Vasara" yra be priekini sien, tik po stogu, patogi vasa ros metui. Prie jos dar buvo lipdomas i betono kakas didiulis, panaus gryb, kuris vliau virto cilindro formos pastatu, stik linm sienom. Tai restoranas "Vasara", nukonkuravs "Saus Jr", kuri, rodos, 1965-tais metais sudeg. Apsigyvenau privaiame bute, prisiregistravau, kad nebe reikt autant bgti " turg", kai milicininkai eina tikrinti na m. Mano eiminink namas buvo pilnas rus ir yd, daugiau sia i Maskvos. Virimui buvo taisyta dujin plytel. Dujos at veamos balionais. U balion reikdavo mokti po tris rublius, jo utekdavo madaug mnesiui. Danai reikdavo palaukti, kol kiti isivirs, nes moni buvo daug daugiau, negu viet ant ply tels. Ta dujin plytel mums buvo didelis patogumas, nors ir netokia tobula, kaip "kapitalist" pasaulyje, degtuku udegio jama, sunkiai reguliuojama ir dar sunkiau gaunama pirkti. Kai balionas isibaigdavo, kartais tekdavo por ar daugiau dien palaukti, kol atvea. Tada eidavome valgyti "Vasar". Maistas buvo neblogas, tik maai ir brangiai mokti (apie pusantro - du rublius), namie pigiau ir soiau galima pavalgyti. Ne kart pavalgydavom bulvi su kefiru (rgusiu pienu) gardu, pigu, sveika ir eilj stovti trumpai tereikia. Pieno produktai i ryto pardavinjami gatvse ir niekada nepritrksta. krautuves taip pat gausiai atvea maisto produkt, bet juos greit iperka, po piet jau maai ko galima gauti. Prieas tis neatjo galv, kol nujau pat ir pamaiau eiles rusikai kalbani, su didokais siuntiniais Rusij. Jie siunt maisto produktus (srius, deras, kumpius, lainius ir kt.). Jie taip pat siunt telegramas: "Atvaiuokit, maisto yra". Riebs, gards bna Palangos unguriai. Dar neseniai j gaudavome nusipirkti privaiai pas vejus. Dabar n vienas nebeturi, sako, grietai udrausta privati vejyba, vejoja tik

448

valdiai. krautuves duoda maai. Kaina 3 rb. 10 kapeik u kilogram. I vakaro jau aplkdavo gandas, kad rytoj bus un guri uvies krautuvje. jau kart "tykoti" t unguri. Prie udaryt dur prie septint valand jau stovjo nemaa eil moni. Kai atidar krautuv, eil greitai lindo vid. Laimin gieji gro, nedamiesi rankoje vien ar daugiau unguri, kuri galvos ir uodegos kyojo pro ykt popieriaus lapel. Deja, man nebeteko, keletas prie mane stovjusi jau nebegavo. Ir u mans dar buvo stovini. Daugiau nebjau niekada j "ty koti", tai prabangos dalykas, be kurio galima gyventi, o ia taip sunku gauti. Grdama sutikau pastam moter, seniai bematyt. Sa ksi netoli, miestelio pakraty, gyvenanti. nekos buvo daug. Ji lydjo mane nam link. Einant pro vien nedidel gatvel, prie kampo sdjo invalid ratukuose nebe jaunas mogus, iaudine skryble ant galvos. Palydov man sako: Pasiirk gerai it mog. Jis ia pastatytas saugoti, kur eis milicininkai, ryt buvo krata. Pasiirjau j, mogus, kaip ir visi, tik, matyt, invali das, jei tokiame veimlyje sdi. Kai prajome, mano palydov pradjo pasakojim apie t mog. Jo pavard esanti G. Prie kelet met, kai jis dar buvs sveikas, tebestovjusi Tikeviiaus parke Kristaus statula. Rei kj j paalinti. Be abejo, kaip ir visur, sunku buv rasti to kiam darbui darbinink. mons vengi panai darb. Visada sunku es rasti "egzekutori" kryiams nupiauti, banyioms idraskyti ir panaiems darbams. Pagaliau atsirad trys, tik damiesi pelno. Jiems paadta u "darb" tos statulos media ga bronza. T trij vienas ir buvs is dabar be koj mo gus G. Kitas buvs vairuotojas. Nuvaiav sunkveimiu, apsi ginklav dideliais kjais ir dalbomis, ir pradj dauyti statul. Dideliam nusivylimui, greit pamat, kad tai ne bronza, o pa prastas plienas. "Darb" vistiek turj ubaigti. tai, kaip buvo "atremontuota" Kristaus statula Tikeviiaus parke! Sugr plieno skeveldrom veini, apgauti, atlik judoik darb. Liau dis tokius visada skersom iri, pranaauja jiems visokias ne laimes, Dievo bausmes. Taip ir buv visiems trims: vairuotojas, kuris ve, netrukus usimus auto avarijoj, o antrasis pasi kors. Buvo liks tik is, ir tas kakokiom aplinkybm neteks koj. Klausiau, kuriais metais toji Kristaus statula buvo sudau yta. Moteris saksi neprisimenanti. U poros metu, kai vl 449

sutikau t moter, sak, kad tas be koj mogus G. jau mirs. Prie progos dar vienas panaus vykis, kur pasakojo pastamas ininierius. Jam tek bti kaime su kokia tai ko misija ems matavimo reikalais. J tarpe buvs vienas mili cininkas-stribas, pasak kaimiei. Kalbjsi visi ant kelio, o stribas, nusiirjs alia kelio stovint kryi, ms taikyti Nukryiuotj. ovs, bet nepataiks. Vl nusitaiks ir ovs antr kart, bet autuvas neiovs. Tada jis pastats autuv ant ems ir irjs vamzd tyrindamas... Staiga vis, visi pamat, kaip jo kepur ilkus vir. Kulka ilkus pro virugalv, mogus krits negyvas. Vargu bt galima tvirtinti, kad Dievas specialiai keryt savo prieams, juk ir evangelijoj pataria laukti "iki pjties", taiau tokie atsitikimai monse kelia prietaring baim. * Grtame Palang. Vien vakar atjo pas eiminink i netolimo kaimo jaunas mogus, pavargs, susigraudins, sak si vis dien mediojs, mat, priklauss mediotoj draugijai. Mediotojai dabar medioja ne sau, o valdiai. Sau gali nusi auti tik kik ar kok pauktel, o visos didiosios mediokls su talkomis bna valdios naudai, pagal valdios usakym. Dabar turj usakym audyti stirnas ir briedius eksportui Anglij, taip jiems buv sakyta. Medioj Palangos apylinkse. Nuov vienuolika stirn ir du briedius. Bt galj daugiau sumedioti, bet taip buv gaila t grai, jauki gyvulli, kad nekart mediotojai tyia ov pro al. Stirn ioje apylinkje yra daug, ir nebaugios, net po Ti keviiaus park laksto, kur vis laik mons vaikto. Ir visoje Lietuvoje dabar daug visoki vri privis, ypa ern. Kai buvau nuvaiavus savo gimtin miestel, ten mons skundsi dl vri. U trij kilometr nuo miestelio gyven gimins buvo apsistat baidyklmis aplink namus. Pasakojo, kad naktimis ateinanios laps, veriasi tvart vit arba anksti ryt pagaunanios vitas ir sis, tik k atsiklusias. ernai iknis bulvi paslius. Ne per toliausiai nuo nam gimins turjo didesn plot pa sodint bulvi. Nustebau pamaius didel gremzd prie dirvos galo. Buvo padarytos "kartuvs", prikabintos sen kibir, skardos gabal, gelegali, kurie, vjo judinami, dausi vie nas kit ir barkjo, skambjo visokiais balsais. Tai buvo bai dykl ernams. 450

eimininkas pasakojo kart utiks vis pulk ern, "be ariani" bulves, dar visai maas, neuaugusias. Prie dirvos galo, ant keliuko, lakst, aid eiolika ma erniuk, kurie dar nesuinteresuoti bulvmis. Neilgai trukus, inoma, ir tie at eis bulvi kasti. Nebuv kas daryti, tai sugalvojs tas "kartu ves", jos atbaidanios ernus. Per juos es galima ir be bulvi likti, jeigu laiku neapsiirsi. Ir kolkio bulvi pasli daug "nuar". Netoliese, mike, sak es net septyni briediai, stirn i tisos bandos. Niekas j neaudo udrausta. Toliau nuo mies telio es ir vilk, atein net kolkiei kiemus, nusine avis, unis. I kakur atkeliav pas mus nematyti mik vrys, va dinamieji "usuriniai unes". Jie es ir monms pavojingi. Plriuosius vris es galima audyti, tik kaimuose maai kas teturi autuv, mat, tam reikia bti mediotoj draugijos nariu. Visur visoki mikai virt "draustiniais", kuriuose medioti drau diama. Kam tada tas autuvas? I to nauda tik valdiai, o me diotojui tik vargas. Valdia kada panorjus pasiaukia me diotojus, kad jai primediot vrienos. vrys apsunkina kai m monms gyvenim, o valdia naud ima, mons gali tik pasivogti. Ir tas Palangos mediotojas buvo nuvargs, beme diodamas ne savo naudai. * Vien grai dien, grus i pajrio, igirdau, kad kakas nepaprasto es parayta maskviniuose laikraiuose. Maskvie iai vasarotojai, ypa ydai, stovj eilse prie kiosk, ipirk visus laikraius. Net pajr nj, tik skait laikraius, dis kutav, marmj visokiom kalbom, kakuo es susirpin, ne rams. virtuv visi susieidavome. Pavakare viriausi vakarien. ia pat maisi ir kai kurios t maskviei, ir vilniei, bet ne norjau nieko j klausti apie tas naujienas, kad neparodyiau smalsumo, domjimosi politika, tai nenaudinga mano reika lams. Ruoiausi paduoti praym ivykimui JAV. Tokiu atve ju geriau bti kvailu, nieko neimananiu ir nesidominiu, nes gudri, politikuojani valdia nenori ileisti usien, kad ne inet teisybs "dienos vies" ir nepakenkt j melagingai propagandai. Sekani dien radau kieme sdini ms name gyve nani sen maskviet, yd. Ji retkariais mane prakalbinda vo. kart nepraleido pro al: pasiauk mane, parod laik 451

ratyje du itisai priraytus didiulius puslapius ir dar es ne viskas ir uklaus, ar a skaiiusi "kin laik", kuris ia atspausdintas. Pasisakiau neskaiiusi ir neinanti, kad ten kas domaus parayta. Pasisakiau dar, kad sunkiai skaitau rusik rat ir nemgstu laikrai poilsio metu. Mano abejingumas j nustebino, ji m tikinti, kad ia ess labai svarbus reikalas visiems tarybiniams pilieiams, kad tai, kas vyko, es labai reikminga visam komunistiniam pasauliui. Ir taip ji djo pa stangas mano abejingumui pralauti, kad ipasakojo apie kin atsimetim nuo Soviet S-gos, apie komunistinio pasaulio su skaldym taip, kad dabar Kinija su Rusija es prieai. Ji tuo esanti labai susirpinusi, ir visi tarybiniai mons es sujau dinti. Nebijokit sakau, juk visi komunistai nori taikos, karo nebus... Ne, atsak ji, dl to a nebijau, karo nebus, bet jeigu kinai ir Soviet S-ga eit kartu, kokia tai bt jga!... O dabar... O kam jums ta jga reikalinga, jeigu js norit taikos? pagalvojau, bet nesakiau, baugu su tokia atvirai kalbti. Atsisveikinus nujau, palikusi j giliame rpestyje dl suski lusios komunistins jgos. Seniai inome, kad, vis laik "bgnydami" apie taikos trokim, patys stengiasi kuo daugiau apsiginkluoti, kuo dau giau kit krat ugrobti, kuo daugiau kenkti stipresnms u sienio valstybms. Ugrobtas, pavergtas valstybes inaudoja negirdtais metodais. Jie tikjosi ir Kinij sukomunistin taip pat inaudoti, kaip pavergtuosius Europos kratus, bet kinai "atstat ragus", per didelis buvo ksnis neapiojo. Man ne naujiena buvo tas "kin laikas", mes net Sibiro konclageriuose jau 1952-ais metais inojome, kad kinai "pasi iau". Tik nuostabu buvo, kad rusai sugebjo taip ilgai t skilim nuslpti net nuo Maskvos partini, nes i j elgesio ir nuotaik atrod, kad jie neinojo ir nenumat, kas dabar pa skelbta, jeigu krinta toki desperacij. Kai grau Kaun, mons jau buvo perkalbj apie t "kin laik". Niekas nerod nei susirpinimo, nei diaugsmo. Buvo manani, kad tai scenizuotas skilimas usienio "impe rialistams" apgauti. Lietuviai partiniai atrod rams, nerod susirpinimo. 452

Paymtina, kad lietuviai partiniai yra neblogi "vjaro diai". Jie labai reaguoja komunizmo politines skmes ir ne skmes. Utat atrod, kad ir jie tuo skilimu netikjo, laik Maskvos manevru. Nors ir buvo ini apie visokius incidentus su kinais, bet vistiek sunku buvo tikti, pripratusiems prie ko munistins vienybs, kurios iki iol niekas nebuvo sugriov, bent taip buvo skelbiama. Prisimenu po Kubos krizs mano aplinkos partiniai net su manim pradjo daugiau ir mandagiau kalbti, iaip bdavo pasipt, nekalbs, oficials, danai net pikti be prieasties, mat, inojo, kad sibiriok, o tokie laikomi "liaudies prieais", darbe pakeniami tik dl to, kad u menk atlyginim dirba; be to, paklusns, bauginti, nesiprieina inaudojami, stumdo mi, kur kas panorjo. Sibiriokai visur pajunta, kad nes trak tuojami, kaip lygs pilieiai. Taigi Lietuvoje nabdanioji liaudis vis iem dar ne buvo "ratifikavusi" kin atskilimo, vis dar lkuriavo svarbesni, rimtesni rodym. Priprat netikti tam, kas oficialiai valdios skelbiama, priprat prie apgauls ir klastos, mons buvo san trs, net ir "tarp eilui" nieko nepajg iskaityti. * Gavau laik i Sibiro. Viena pastama rao labai esanti reikalinga megztinio. Pinig turinti, tik nes kur nusipirkti. krautuv vis adj atveti, vis laukusi, tikjusi, kad gaus nusi pirkti. Na, ir atve vien megztin, j nupirks pats krautu vs vedjas. Prao atsisti megztin, girdjusi, kad ia galima es gauti, pinigus atsiusianti. Tarp kitko dar para "naujien" apie savo kaimynus. Ne toli gyvenusi rus eima: tvas, motina ir trys vaikai. Vyriau sioji mergait esanti jau penkiolikos met, kiti du maesni. Vien sekmadien pas juos atjs sveias, irgi rusas. Trise lo kortom. Vaikai kakur ij. Kai eimininko monai nusi bod loti, ji nujus kit kambar, atsigulus ir umigusi. Jos vyras su sveiu los toliau. Pralos sveiui visus turimus pinigus, tada sveias pasils, kad statyt " bank" mon. eimininkas sutiks, manydamas atsiloti, bet ir vl pralos. Sveias tuoj pareikalavs "atsiskaityti", atseit, mon papiauti. Netrukus parj vaikai ir rad bevykdant "atsiskaitymo" pro ces: abu vyrai laik perpiautu kaklu moter ant kibiro ir var vin krauj kibir. Vaikai klykdami ibg, suauk kaimy nus, milicij. Abu udikus aretav, jie n nesigyn. Matyt,

453

buv kaliniai "blatniokai", priprat prie toki pokt stovyklose. Taigi reikjo megztinio, leidausi jo iekoti. Krautuvse nie kur nebuvo, i savo siuntini irgi tuo tarpu neturjau. Nujau "skudurin turg", netoli Karmelit banyios. Ir ten nauj megztini vieai pardavinti negalima. Parduoda slaptai. Juos turi paslp po apsiaustu ar kur kitur. Ilgai ioplinjau, kol pagaliau igirdau vaikin pusbalsiai murmant: "megztini, megztini"... Prijau ir paklausiau, koki jis turs. Tas atseg apsiaust ir parod vienam one rud, kitame mlyn megztin. Rudasis kaip tik atitiko numer, kurio man reikjo. Kaina 32 rb. Pasakiau, kad pirksiu. Tada jis nusived netolim gatv, lin dome tarpvart, kad niekas nematyt, ir ubaigme tarybin pirkimo proces. Mginau dertis, bet jis nenusileido, saksi ir taip pigiau atiduods, kiti u tokius im po 40 rb. Gavus megztin, sibiriok atsiunt man pinigus ir labai dkojo u paslaug.

Pogromas ant sod


Mano eiminink turjo nema sod. Gerai priirimas sodas kasmet duodavo neblogas pajamas. Dar irgi gerai pri irdavo, apsodindavo visokiomis darovmis, kurioms rinka miestuose labai dkinga. I to viso, ir dar iek tiek nuomos u namel gaudama, moteris neblogai pragyvendavo, negauda ma jokios pensijos, nors jau buvo pensijos amiaus. iais me tais kaip tik pas j ir visur soduose buvo geras derlius. Kart ji man padav rusik urnal "Ogonek", pra per skaityti ir iversti, kas ten virelyje parayta po dideliu pa veikslu. Ji nemokjo rusikai skaityti. Paveikslas buvo domus tuo, kad pranaavo "pogrom". Sdjo soste "karalius" rie bus, kaip meitlis, mogus. Ant jo galvos "karna" medin tvora, viruje karpyta. I tos "karnos" kyo obelis, akos nu svirusios, pilnos obuoli. Vienoje "karaliaus" rankoje graus, viena puse raudonas, obuolys, vaizduojs ems rutul, antroj rankoj "skeptras" lazda su prisegta lentele, kurioje paray ta: "cena 10 rb." (kaina 10 rb.). Paveikslo apaioje parayta: "Sadoderec" (sodo laikytojas-savininkas). Pasijuokm abi, ir viskas, maskvinis laikratis, atrod, ms nelieia. Neilgai trukus, ateina pas eiminink nepastamas mogus, pasisako ess valdios pareignas ir paprao parodyti sod. 454

Apirjo, apvaiktinjo kiekvien obel ir prane, kad dabar sodams bsi atskiri mokesiai. Iki iol sodai buvo jungiami prie nam, dabar u sodus reiksi papildomai mokti mokes ius. eimininkei u jos sod bsi kokie penki imtai rubli metams. eiminink isigandus m rkti, kad ji i sodo tiek nesurinksianti, nes, kai geras derlius, vaisiai atpinga. O kiek jai darbo ir ilaid, kol nugabena turg, kol ipardavinja, ir u viet turguje reikia mokti. O svarbiausia, reikia naktimis saugoti sod, kad neivogt. Ji uklaus pareign, kur reikia kreiptis, kad valdia sod paimt. Jis atsak, kad vliau bsi paskelbta. Vl kilo panika tarp moni, kad jau atima sodus prie nam, nes toki mokesi mons nepajgs mokti. Privai nam kvartaluose beveik kiekvienas namelis turi sod. mo ns sodino, augino, tikjosi naudos, bet valdiai pagailo priva taus udarbio, kaip ir visose srityse. mons pradjo silyti valdiai, kad paimt sodus. Bet netrukus "papt kitas vjas" Valdia, matyt, suprato, kad tie sodai neduos jai naudos. Daug darbinink reikt tiems vaisiams apdoroti ir saugoti nuo i vogimo. Sargus reikt statyti ne tik nakt, bet ir dien. Be to, ir patys sargai vogs, ir buvusi savinink, ia pat gyvenani, nenusaugosi. Kur rasti tiek valdiai itikim sarg, kai visi jaus skriaud u moni apiplim. Tokiu atveju niekas ne laikys blogu darbu k pasiglemti. "'Kai vagis nuo vagies pa vogs, ir Dievas juoksis"... visi ino prieod. Greit nutilo kalbos ir dejons dl pasiksinimo sodus, mons vl kibo darb, "pogromas" buvo nenusiseks. Prie tai ms spaudoje, atrodo, joki spjim nebuvo, o maskvi niame urnale sdjo "karalius". Be abejo, ia buvo ne ms vietini komunist sakymas, o i Maskvos gauta instrukcija. Ir visi teroro aktai yra vykdomi pagal Maskvos "viepai" pa rdym. Vietiniai, nors ir vadinasi "ministrais", bet neturi jo kios savarankikumo galios ir be Maskvos pardymo nieko nedaro, iskyrus nereikmingus atvejus. I turini didelius sodus valdia vistiek nuglem po dal ir atidav kitiems, sodo neturintiems. Ir ms mokykla gavo pus didiulio kaimyns Maciejauskiens sodo. Viena mano pastama emaitijoje prie kelet met gavo sklyp ant kalno, prie emai tekanios ups, ir pasistat na mel. Valdia pasil pakalnje, prie ups, dykos ems sklyp 455

uveisti sodui. mons susigund, pam, usodino vaisme diais, daug darbo ir pinig djo. Dabar, kai sodas jau ved vaisius, valdios mons pasak, kad sodo es jiems perdaug, padalijo pusiau ir pus atidav j kaimynams. Bet tokie atimi njimai nebuvo masinis reikalas, ir atimam sod nepasim valdia, kaip buvo i pradi usimota. Pastaruoju laiku valdia vl pradjo dalinti miest gyven tojams sklypus sodams umiestyje. Ima visoki tarnautojai, gy dytojai, ininieriai sodina sodus, dirba sekmadieniais ir po ilsio dienomis. Ir darbo dienomis po darbo staigose dirba tuose daruose, stengiasi gauti kokios nors naudos. mons aukoja miego ir poilsio valandas, bet nra tikri, kad, mediams paau gus, kai bus daugiau naudos, sodai nebus atimti, juo labiau, kad sklypai yra u miesto ir viename plote. Valdiai bus pa togu juos eksploatuoti. J apsodinimas ir dirbimas bus jai, kaip Klaipdos banyia, nieko nekatavs. Jau ne kart apgauti, mons i anksto numato visokias galimybes, taiau vistiek dirba, aukojasi, nors dabariai pagerinti, kad ir nra tikri atei timi. Toks jau lietuvio bdas. Rusai ir ydai geriau bevelija pasilsti, sveikat pataupyti, jie prieina prie pelningesni kom binacij. Lietuvis puolasi prie ems, nors ir maai tra vilties pasinaudoti jos vaisiais. ia nieko utikrinto nra. Duok, Dieve, kad "papst kitoki vjai", negu iki iol "pt"!

Jei ne grybai, uogos...


Mikai vasar pilni uogautoj, grybautoj. mons ruo iasi iemai, sdo grybus, vekuoja bonkose uogas, obuolius, kriaues, slyvas ir kt. Msa brangi, iki trij rubli kilogra mas. Grybai atstoja ms. Dzkijos gyventojai tik i baravyk ir pragyvena. Diovina juos ir vea miestus, net Gardin nuvaiuoja. Vidutinika kilogramo kaina 15 rb. inoma, priklau so nuo metinio derliaus ir kit aplinkybi. Jei ne grybai, jei ne uogos, Dzk mergos bt nuogos... (I tautosakos) Vaiuodavau autobusu grybauti Virbalikio apylinks mikus. Ten yra nemaas puynas, kuriame vlai ruden gausu ali gryb, vadinam aliuokmis, vadina ir rusikai "zelion komis". Prisirinkdavau j ir prisisdydavau iemai. Seniau bu 456

vo greitesnis grybavimas, galima bdavo rasti itisais briais; paskutiniais metais grybautoj tiek padaugjo, kad ir kerps bna iknaisiotos, reikia ilgai vaikioti, kol prisirenki po vien gryb. Ne kart teko sutikti grybaujanius senesnius rusus. Ir j pasitaiko skurdiau gyvenani ir bedarbiaujani, nors jie ms krate turi privilegijuot padt. Kaimynystje gyveno rus. Visi j vadino Anuka. Pavar ds niekas neinojo, nors tai nebuvo paslaptis, bet niekas nesi domjo. Ji buvo tipika rus priekabinga, keikianti, prie pro gos kiekvien ukabinanti. Vasaros metu ji kasdien eidavo mik, uogaudavo, grybaudavo ir gaudydavo gyvates. Nepasi domjau, kur ji jas ddavo, turguje nematydavau parduodant, gal ir milicija neleist atsistoti turguje su tokiom prekm. Kart ji atsine kelet gyvai didelje stiklinje bonkoje ir pastat ant suolo lauke, pati kakur nujo. Padauos vaikai pribg atkimo bonk, gyvats ilindo ir ibgiojo. Atjus Anuka pa mat, kas atsitiko, keikdama bgiojo, iekojo bgli, bet nebe rado. Netrukus kaimynai pastebjo gyvates soduose ir umu. Kelet dien mons bijojo ir vaikus lauk ileisti. Kuo ver iasi tokia Anuka iem, neaiku. Jeigu taip be darbo slan kiot lietuvis, tai milicija greit prisikabint. Rusams viskas galima. * Grybaudama, lenkdama patvinusi bal, kart prijau kol kieio sodyb ir sutikau tos sodybos eiminink. Jis man pa rod keli, kur sausiau ieiti viekel, ir belyddamas m skstis, kad gyvenimas pasidars nebepakeniamas visiems to kolkio darbininkams. I kolkio nieko negaun u darbadie nius. savo arus, kuri kolkieiai gauna po 60, kolkio pir mininkas udrauds sti bet kok grd. Galima es sodinti tik bulves ir kitokias daroves. O i kur gauti duonos? Paklaustas, kodl nebeleidia grd sti, atsak neins. Sunku patikti, kad neinot. Kolkieiai, pasj savo aruose rugi ar miei, nea naktimis nupiautus javus i kolkio dirv savo pastog. Per kratas pasiteisina tur i savo dirvos. O kai jiems udraud javus sti, tai rad gals bausti u vagyst. Kolkietis parod man ant kalno didiul plot nepiaut kolkio rugi, sak, rugiai jau pusiau ibyrj, nra kam piauti. Kolkieiai vaiuoj mikus spanguoli rinkti, grybauti, ne klaus pirmininko, vien kit dien padirbj, ein savo ke liais, pasiteisindami netur ko valgyti. U parduotas uogas, gry bus mons mieste nusiperka duonos. 457

Sunku kolkieiui ir tos duonos nusipirkti, nes kaim krautuves permaai atvea. Net i Kazl Rdos mons vaiuo ja pirkti duonos Kaun. Teko sutikti autobuse berniuk, kuris saksi atostog metu kasdien vainjs Kaun duonos nu pirkti kelioms eimoms. mons jam apmok kelion ir dar gauns iek tiek u darb. Mieste, eilse prie duonos, kaimieiai pastami ir ne kart turi nuksti miestiei priekaitus, kodl neperk savo krautu vse, kodl ia didin ir taip jau dideles eiles, ko jie ia atva iuoj ir t.t. Kai vargas spaudia, visi bna piktesni. Jei neb t eili, niekas nepykt, kad kaimietis mieste nusiperka. Seniau kaimieiai ir nepirko mieste duonos, o patys atvedavo par duoti turgus gardi, garuojani, kvepiani kaimik duo n. mons brangiau mokdavo, bet vistiek pirkdavo, nes ji buvo geresn. Kolkieio palydta, kopiau sausu keliu kaln. Ant kalno buvo didel dirva nupiaut, bet nesurit miei pradalgse. (Dabar, turbt, i viso miei neberia perdaug darbo). Ai ku, tai kolkio dirva. Netoliese keliuku jo moteris ir berniu kas, gal koki septyneri met. Moteris ne ant nugaros didel nat, suvert virve, o berniukas vilko abiem rankom sums glb t palaid miei. Liaudis ir neduodant pasiima savo dal! Vieno kolkio kvedys, kur asmenikai painojau, nusista t savo kolkyje vesti tvark, grietai udrausti tuos "ebravojimus". Jis "ivyst komunistin budrum" saugojo pats ir ki tus vert saugoti "liaudies turt" nuo "grobstytoj", baud nu sikaltusius. Tuo adjo pakelti kolkio "gerbv". Taiau rezul tatai ijo prieingi: per por met kolkis visai nusigyveno, nes kolkieiai nebedirbo. Pasliai likdavo lauke, supdavo, ibyrdavo, gyvuliams paaro nebuvo. Tada kolkio vadovyb nutar grti prie pirmesni kininkavimo metod: '"nematyti", k veikia laukuose kolkieiai. Kolkis vl atkuto, mons vl pradjo daugiau dirbti. Pilni laikraiai ini apie "tarybinius laimjimus" vairiose kio srityse. Iskaiiuoja centnerio tikslumu, kiek kur ko pasjo, kiek prikl ar dar prikuls, skaiiai miliniki, o monms visko trksta, nieko tai liaudiai nepagerina, tik vis ada. T adtj "roj" vis dar ada, kai "pereisim i socializmo komunizm", keri bus "nugaltas kapitalistinis apsupimas", atseit, kai visame pasaulyje bus vesta komunistin sistema, nors aikiai to ir ne

458

pasako. Liaudis tais paadais netiki, laiko humoru, laukia tik blogesnio. "Kad tik blogiau nebt, gero nra ko laukti", ne kart tenka igirsti. Gelbtis nuo amino maisto nepritekliaus Chruiovas m gino pliniais dykuose Azijos plotuose. Pirmieji metai dav neblog kviei derli. Atrod, kad pyragais maitinsims, tiek buvo pasigyrim ir digavim. Verbavo darbininkus tuos plinius, adjo gerus udarbius, visokias lengvatas. Atsirado laims iekotoj, kurie susigund. Parvaiav kitus atbaid, pasirodo, ten daugiau problem, negu kitur, nieko gero nesu rado. Svarbiausia, nra keli, kuriais bt galima t derli at gabenti gyvenamas vietas. Didel dalis to derliaus klimpst keliuose. Duobti, purvini, dulkti keliai yra visame Sibire. Sunkveimis su kvieiais klimpsta kelyje, ir nra kaip j i tempti. Tada vaiuojantieji pila kvieius po ratais. Tui ma in iaip taip itraukia, o kvieiai lieka. Paios dirvos irgi nebna aminai derlingos. Dirvoemio sluoksnis ess nestoras. Ariant traktoriais, danai iveriamas smlio podirvis, ir dirva pagadinama. Po dvej trej met visos dirvos nusialina, derlius bna blogas. Taigi ir tie pliniai, kuriuos buvo sudtos didels viltys, stebukl nepadar. Chruiovas gyrsi, kad visas pasaulio rinkas uversis kvieiais, o jau ruden pradjo pats iekoti usienyje Kana doj, Australijoj, JAV, Pranczijoje pirkti didelius kiekius kvie i. Londono BBC kart primin, kad Chruiovas neseniai a djo visas rinkas uversti kvieiais, o dabar pasirod rinkose, tik ne pardavju, bet pirkju. Buvo rugsjo mnuo 1963-j met. Kaimynas, parjs i miesto, papasakojo, kad i vis maisto krautuvi iimti kvieti niai miltai. (Kitoki i viso nebdavo). Mats, kaip i ms arti miausios krautuvs ne maielius milt, krov sunkveim, kuris visk nusives. mons bgiojo po krautuves, iekojo milt, bet j niekur nebebuvo. Tokie reikalai atliekami slapta, kad mons nepajust ir netrukdyt iveti. Pasklido visokiausi gandai, es jau karas prasideds. O kai tik praneka apie kar, mons bga krautuves, perka drusk ir cukr. Komunistai ramino mones, kad taip bsi tik kokius metus ar dvejus, nes buv didels sausros, kvieiai ide g. Toji "milt sausra" ibuvo apie eerius metus. Paskutiniais metais jau, girdti, mons gaun laisviau nusipirkti milt. Nei 459

spaudoj, nei per radij neteko igirsti joki komentar apie t "milt sausr". Pirmieji metai buvo patys sunkiausi. Duonos parduotuvse nebuvo nei bandeli, nei pyrago, tik duona, ir ta pati kakokia pagadinta, greit sukietdavo nebekandamai. Kalbjo, kad esan ti su ieno miltais. Daugelis negaljo jos valgyti, skaudjo skrand. mons maitinosi daugiau bulvmis. Net ir kdikius mons maitino bulvi koe, nes nebuvo joki kruop vaikams koei ivirti. Po nauj met paskelb, kad mokyklose mokytojai ir visi tarnautojai, neiskiriant sarg, gaus nusipirkti per mokyklos bufet kasdien po dvi didesnes bandeles pyrago. Diaugms ir kasdien pagal sra nems po tas dvi bandeles. Mokiniai gavo pirkti ma bandeli. Nebuvau pyrago mgja, nedaug tesuvalgydavau, kasdien po vien arba dvi bandeles perleisdavau negaunantiems, ypa skrandiu sergantiems. Sekaniais metais vestos kortels, pagal kurias dirbantieji ir pensininkai tris kartus metuose gaudavo nusipirkti po tris kilogramus milt kiekvienam eimos nariui. Tos laimingosios dienos bdavo prie naujus metus, prie pirm gegus ir prie revoliucijos vent lapkriio pradioj. * Toji iema 1963 m. buvo nepaprastai alta. N jokie pra naai nebuvo ipranaav, kad anksti uals ir iki pat kovo mnesio poks tvoros (kur dar j lik), prie daugiau 20C al io. Ne visi laiku pasirpino angli ir pakankam kiek tokiai altai iemai. Anglys Kaune perkamos aniuose. Ten yra va dinamieji sandliai tai didels krvos lauke, nieku nepri dengtos. Jas pila sunkveimius ir vea upirkusiems. Anglys buvo labai blogos, beveik vieni "miltai", panas suodius. Sunku jomis krenti, ypa pradioj, kol siliepsnoja. Malk visai nebuvo kur pirkti, jei tik kur nors pas kombinato rius. mons kalbjo, kad tos anglys imamos i atmat krv, supilt prie acht. Tos atmatos ten buv nuo seno pilamos kaip netinkamos laurui atliekos, nuotrupos. Reikia manyti, kad tai buvo tiesa, nes jose rasdavome ir akmen ir kakoki kito ki nedegani gabal. Kokie jie bebt, diaugiausi, kad t suodi laiku buvau nusipirkusi, nors kai kada psdavau po itis valand, pildavau ibal, kol kurdavau. Mano plyta pritaikyta malkomis krenti, su tais suodiais buvo tikras var gas, kai kada prirkdavo dm iki lub. 460

Prasidjus aliams, daugiau ateidavo sandlius angli pirkj. Vliau ir t suodi nebeuteko. Sueidavo imtai mo ni, o gaudavo tik kelios deimtys. Buvusieji tame "turguje" pasakojo, kad negavusieji verk ir keik, auk, kad geriau suaudyt, negu badu marint ir aldyt. Mokyklose alo vaikai, nes anglis ineiojo sargai ir kam tik papuol po ranka. Ligoninse alo ligoniai, j anglis taip pat neiojo krepiukais darbininkai ir tarnautojai. Ir taip visur vyko vagysts, spekuliacijos, kur tik buvo k vogti. Toji iema buvo iauri ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vaka r Europoje. Ir Anglijoj, ir Pranczijoj, ir Belgijoj, ir kitur ne prastai daug reikjo kuro. Turjome ini, aiku, neoficiali, kad ms "viepaiai" eksportuoja anglis Vakar Europ. O savo "plebjams" n anglini dulki nebeuteko. monms trko ne tik maisto, bet ir kuro, ir ilt rb. Tik dirbkit, dirbkit... Kart einu i darbo namo. Prie mane eina trys vaikai i emesnij klasi. Eidami deklamuoja rusikai: "ili, byli tri bandita Vladimir, Josif i Nikita. Odin rezal, drugoj bil, tretij golodom maril"... (Gyveno, buvo trys banditai Vladimiras, Juozapas ir [Nikita. Vienas piov, antras mu, treias badu marino...) Ger gal prajome, jie vis t pat kartojo pakeltu balsu, nieko nebijodami. Gal n neinojo, k tai reikia? Imoko i kokio rus vaiko, ir deklamuoja be baims. Aiku, ia ne lietu vi kryba, lietuvis kuria lietuvikai... Kol su jais jau, ir a imokau. Nebepatenkinti bdavo ir rusai, sksdavosi ms monms, kad nes kas valgyti, nei kuo apsirengti; udarbiai mai, kai nos didels, ir, i viso, maai k galima gauti krautuvse. K beturjo sakyti lietuviai, kurie dirbo sunkiau ir maiau atlygi nami? Tik parama i usienio lietuvi daug lengvino mums var g, rusai to neturjo. Jie pavydjo lietuviams ir mielai bt siuntinius udraud, jei Maskvai nereikt doleri, gaunam muitais u siuntinius. Ir nusipirkti i gaunani siuntinius rusai negaudavo, nes mons bijojo, kad j neskst u "spekuliaci j". Rusais negalima pasitikti, kad ir geri atrodo. Viena lietuv tarnautoja gavo siuntiny graius nailoninius kailinius. Rus bendradarb pra, kad jai parsisdint tokius kailinius, adjo pasakik sum pinig, bet toji lietuv atsisa k. Pinigai bt gerai, bet per didel rizika, reiks paskui vis 461

laik pataikauti, bijoti, kad neskst. Ir be blogos valios ji gali pasakyti savosioms, i kur gavusi tuos kailinius; tais keliais inios greit ateina iki "karaliaus ausies", nes rusai visi lietu vius laiko prieais ir nipinja. * Laikai usien cenzruojami, taip pat ir ateinantieji i u sienio. Por kart gavau laikus i JAV nukirptu voko galu, u lipdytu popieriaus juostelmis. Ant voko uraas: "Polueno pa vredenom vide" (Gautas sualotame stovyje). Laikus gavau ne vienu kartu, bet abu vienodai buvo "sualoti" ir taip pat u lipdyti. To paties "alotojo" darbas. ia buvo viea cenzra, bet mes turjom ini, kad laikai atpliami ir ulipdomi be joki ymi. Vienas pastamas para laik giminms JAV. Po ke leto dien j pakviet milicijos bstin. Tai k, raai inias usien, meiianias Taryb S jung? Tas nustebs, ms gintis nieko bloga neras. Tada pa kloj prie akis jo laik. Jame pabraukta tas sakinys, kur pa rayta, kad kilogramas deros katuoja 4 rb. 80 kap. Kaltinin kas ms tikinti, kad tai tiesa, gal patikrinti krautuvse... Ta da jam atsak: Daug yra tiesos, kurios usienis neturi inoti. Prigrasin, kad daugiau nevaryt propagandos prie Tary b Sjung, nes bsis nubaustas. Nra joki instrukcij, k galima rayti, ko negalima. mo ns patys turi splioti, nujausti, kas valdiai patinka, kas ne patinka. Net ir kasdienje kalboje mogus neino, u kok isi reikim jis gali bti apkaltintas. Ypatingai mokytojai mokyk loje turi atsargiai parinkti odius ir posakius, kad ivengt ne malonum. Vienas mokytojas per pamok, kalbdamas apie raytoj Liud Gir, pasak: "Karui prasidjus, Lidas Gira ibgo Rusij"... Dl to sakinio turjo aikintis, vos neatleido i darbo. Tokiais atvejais reiki sakyti: .. ."pasitrauk krato gilum"... Ir inok mogus, kokia kalba kalbti?! * 1963 m. lapkriio 22 dienos vakare igirdau per Londono radij, kad nuudytas JAV prezidentas Jonas F. Kennedy. inia greit aplk visus: buvome kaip perkno pritrenkti. "Komunis t darbas", nabdjo mons vienas kitam aus. Verkme ir

462

slpme aaras. Valdia, be abejo, seka, kas kaip reaguoja tok vyk atsarga gdos nedaro. Po darbo sdjome prie radijo aparat, gaudme inias apie vyk. Rytojaus dien mo kykloje niekas nei i mokytoj, nei i tarnautoj neusimin apie vyk, lyg nieko neinot. Nors buvau apsiverkus, bet vai dinau rami; visi mokam vaidinti, gyvenimas iaurioje prie spaudoje mus padar "artistais". Po darbo kalbjausi su pastama moterimi, kuri dirba fabrike. Komunistai atkerijo u Kub, kitaip ia nebuvo, ti kina ji ir aar braukia. Fabrike, sak, visi lidni, neprakalbinami, dirbo galvas nuleid, aiku, dl to vykio. Kalbti, komentuoti vyk bijo, "karaliaus ausys" ilgos. Apauks "kapitalist", "imperialis t" simpatikais, pasakys, kad tokiems tarybinse monse ne vieta, atleis i darbo, kur tada dingsi? Matyt, ir partiniai tar, kad kalt gali kristi komunistams. Ir jie susirpin nabdjo, kad gals kilti karas. Neinojome, kaip suprasti tuos j spliojimus, bet ir jie atrod nerams dl to vykio. Taigi ir pozicija, ir opozicija visi buvo susirpin. Lietuvos gyventojai nekomunistai prezident Kennedy la bai vertino. Pirmiausia, vertino u tai, kad katalikas, atseit savas. Antra, kai jis tapo prezidentu, pradjome netrukdomai girdti "Amerikos Bals". Anksiau "gluiteliai" (trukdytojai) purpdavo, neduodavo nieko igirsti. Treia, "Amerikos Balsas" tiek daug apie j kalbdavo, kad mons tikjosi ko nors gero sulauksi per j. Ketvirta, Kubos kriz buvo j apvainikavusi pavergtj akyse. Kai Chruiovas paadjo raketas i Kubos iimti, visiems buvo staigmena. Iki iol niekas sovietams nebu vo pasak grietesnio odio, tik jie kitus gsdino ir pldo, dabar pasirod, kad ir jie bijo, kad jie nra "galybs" monopo lio savininkai. Penkta, ms, t.y. vietin, spauda prez. Kennedy vis laik juodino, utat skriaudiamieji j dievino ir djo dide les viltis. Koki nors netobulum mes neinojome, niekas i usienio nesak, o komunist informacija pavergtieji netiki. Juo daugiau jie k juodina, opozicija juo labiau vertina. Kas jiems negeras, mums idealus. Pagaliau, ir nuudymo kaltininkais buvo laikomi komunistai, juo labiau, kad vietin spauda oki njo nuo vieno ant kito, iekodama, k apkaltinti. Reikia ma nyti, kad pavergtieji ir dabar nuo tos nuomons daugumas nra atsisak. 463</