You are on page 1of 500

VYTAUTAS JUODSNUKIS

SUVALKIJOS PARTIZAN TAKAIS

Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Kaunas, 2000 m.

U D K 947.45.083 Ju-141

ISBN-9986-577-35-7

Vytautas Juodsnukis, 2000 Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 2000

VIETOJE A N G O S
Teigiama, jog visagalis laikas - patikimiausias vis negand, moralini nuoskaud ir net fizini negalavim gydytojas. Taiau patirt auk vent atminim nepajgia itrinti ir nesulaikomai bgani met tkm. Per daug gili ir negyjani aizd ms Tvyns arimuose ir tautos atmintyje paliko kruvinoji Kremliaus armija. Jau deimt met gyvuoja atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika, o mes vis dar nepajgiame i kemsyn, raist ir dumblu unet pakels griov surinkti ir deramai palaidoti tbtinje kovoje kritusi itikimiausi Tvyns sn ir dukr palaik. Dal turg aiktse iniekint Laisvs kovotoj palaik okupantai pakas netiktinose vietose. Panemuns emgebistai, vienos moters paklausti, gyrsi, kad 1949 m. per v.Rok nukauto partizano Vytauto Kabainsko-Lito palaikus sur "keturkojams ekistams" - unims... Palengva umartyje nusksta net artimiausi moni - broli ir seser vardai ir slapyvardiai. Taiau vaikaiiai mums neatleis, jeigu nepaliksime tikrosios tiesos apie pasiaukojani ir kruvin Laisvs kovotoj-partizan kov su dvideimtojo amiaus vergijos neju - raudonuoju imperializmu. Esu to meto amininkas ir tiesioginis kai kuri vyki dalyvis. Per penkis Laisvs kov metus iki antrojo areto man teko garb painti daugel savo apylinki ir tolimesni krat partizan, teikti jiems param ir vykdyti j vad pavestas ryio bei valgybos uduotis. Ne kart teko valgyti ir saugoti nuo netikto prieo upuolimo veniavikio girios birse poilsiaujani partizan stovyklas ir j prieigas. Kai kuri autori minimi to meto vykiai, man regis, aprayti gana pavirutinikai, neobjektyviai ir tik i dalies atitinka partizan dokumentuose fiksuotos tikrovs ir istorijos laiko sek. Taiau kiekvienas ia tema skelbtas rainys, siekiant iaikinti atskir vyki ar kautyni aplinkybes ir nustatyti jose dalyvavusius partizanus, yra vertingas. Ms, to laikotarpio vyki liudinink, venta pareiga, kiek sugebame valdyti mintis ir plunksn, i atmintyje likusi to meto vyki nuotrup surinkti ir paruoti neidailint, kiek manoma, tiksli ms partizan ventos kovos ir garbingos ties vyksmo epopj. Ainiams turi likti tikras, neikraipytas t dien vyki ir didvyrik kautyni vaizdas. Ms pareiga aminti u Lietuvos Laisv ir Nepriklausomyb gyvybes paaukojusi Laisvs Karygi vardus. Autorius 5

I PRAEITIES.. Laisvs auklio dr.Vinco Kudirkos sukurtos Tautins giesms akordai ms tv ir seneli irdyse ieb nenumaldom laisvs trokim ir tvirt ryt nusimesti svetimj jung. Grup tautos viesuoli 1918 m. vasario 16 dien Vilniuje pasira ir paskelb pasauliui atkurtos Lietuvos Nepriklausomybs Akt. I garbingos savo boi praeities semdamiesi stiprybs kariai-savanoriai didvyrik kov ir kruvin auk kaina sutrauk 123 metus Rusijos imperijos car kaldintas vergijos grandines. iauri kautyni metu i Lietuvos teritorijos buvo ivyti bermontininkai, atremtos bolevik divizijos, sustabdyti lenk maralo eligovskio legionai. I karo griuvsi pakilusi Lietuva, tarp pasaulio krat tapusi lygiateise valstybe, per dvideimt dvejus laisvo gyvenimo metus atstat sugriaut ems k ir pramon, iugd nauj rating, laisv vertinani ir Tvynei itikim piliei-patriot kart. Deja, treiojo deimtmeio pabaigoje taikioje pasaulio padangje pradjo kauptis tamss karo debesys. Karingieji Vokietijos nacionalistai ir soviet Rusijos bolevikai vl pareik pretenzijas valdyti savo kaimyn teritorijas. 1938 m. Vokietija ugrob ekoslovakij ir atpl Lietuvos Klaipdos krat, o bolevik daliniai ginklu atpl nuo Suomijos rytins Karelijos teritorijas. Pagaliau Hitleris ir Stalinas, sutryp pasaulio taut teis gyventi laisvais, 1939 m. rugpjio 23 dien pasira tarpusavio nepuolimo sutart su slaptaisiais protokolais. Netrukus, 1939 m. rugsjo pirmosios nakt, Lenkijos pasienyje nugriaudj pabklai pliesk A n t r o j o pasaulinio karo gaisr. 1940-j birelio 15 dien soviet Rusijos tankai ir kariniai daliniai okupavo Lietuv. Nedrsusi pasiprieinti okupantams divizijos generolo Vinco Vitkausko vadovaujama Lietuvos kariuomen netrukus buvo pertvarkyta 29- raudonosios armijos teritorin auli korp. 1941 m. birelio pradioje visus lietuvikame dalinyje likusius Lietuvos karininkus bolevik karin vadovyb isiunt "pasitobulinti akademinius kursus"... Klasta ir apgaule Maskv iviliotus aukto rango Lietuvos karininkus Kremliaus N K V D ekistai sum ir nukankino ar suaud Lubiankos poemiuose. 1941 m. birelio 14-15 dienomis raudonojo teroro banga Sibiro platybes ir Upoliars sniegynus nublok deimtis tkstani taiki Lietuvos gyventoj: pramoninink, mokytoj, mokslinink, atsargos karinink bei eilini inteligent. Kruvinus pdsakus Lietuvos emje paliko bolevikin teror nutrauk 6

vokikieji "ivaduotojai". SS smogikai, suvar mirties poligonus, itisinse tranjose kulkosvaidi serijomis suaud deimtis tkstani yd tautybs moni... Gal liksiu nesuprastas, taiau nealikai vertinant vokikieji okupantai ms tautai nusikalto maiau negu sovietiniai bolevikai. Tai drstu tvirtinti a, maaemio kaimo statybininko snus, vokiei okupacijos metais galjs siekti mokslo - lankyti gimnazij. Mes, vyresns kartos mons, puikiai prisimename Lietuvos kinink, paprast darbinink bei paaugli ami iaugusio jaunimo gyvenimo ir buities slygas. Toli Ryt fronte gaudiant iauraus karo griaustiniams Lietuvos kaime nevaromai dirbo kininkai ir laisvai samdomi ems kio darbininkai. Vakarais kaime kio darb talkose skambjo lietuvika daina, kartais pamiki ramyb sudrumsdavo nepiktybinis "bigi" - nupjautavamzdi automat vis. Nesigirdjo ms krate mogudysi, nors kaimo jaunimas mgo "sskaitas" suvesti jga... 1944 met vasar bolevik armijai vl okupavus ms krat ir paskelbus vyr mobilizacij, Lietuvos jaunimo ir vidutinio amiaus vyr gyvenimas virto persekiojamo vries gyvenimu. Nepriklausomybs metais laisvs ir tautinio patriotizmo dvasioje aukltas ir brends jaunimas t lemting moment drsiai ir tvirtai apsisprend ir nepakluso okupant paskelbtam sakui. Sekdami savo tv ir vyresnij broli pavyzdiu, prisimin bolevikinio teroro iaurumus, daugelis ms vyr atsisak rinktis karini rekrt punktuose ir pradjo slapstytis. Paskui front slink baudiamieji NKVD daliniai pradjo kruvinas vyr gaudynes. Pastarieji, pasitrauk mikus, ginklavosi ir papild dar 1944-j ruden susibrusi ginkluot partizan negausias kovines grupes. 1945 m. pavasar susikr atskiri partizan briai jungsi stambesnius junginius ir tapo organizuota karine jga. Ilgiau negu deimtmet trukusi bekompromisin partizan kova su keli soviet Rusijos fronto ir vidaus NKVD kariuomens divizij pajgomis iugd daug ymi rezistent karvedi. imtai student, gimnazist ir tkstaniai paprast kaimo artoj tapo legendini Termopil gynj pavyzdio didvyriais, garbingai tesjo Tvynei duot priesaik, drsiai sutiko mirt...

SUGRUS SOVIETAMS 1944 m. rugpjio pirmosios nakt soviet daliniai forsavo Nemun ir, palau vokiei gynyb Kauno-Prien-Alytaus ruoe, persikl Suvalkij. Pasistmj keliasdeimt kilometr, ties Pilvikiais sutiko stipr besitraukiani Vermachto dalini pasiprieinim. Pastarj sudtyje kautynse dalyvavo ir lietuvika savisaugos dalinio kuopa, kurios snaiperiai, paov kelis rus tankus, pusdieniui sulaik verimsi Vakarus. Kuopos vadas kapitonas Pranas Jasinskas, paovs du rus tankus, kontzytas greta sprogusio sviedinio pateko sovietams nelaisv. Kapiton P.Jasinsk, karinio tribunolo nuteist dvideimiai met katorgos, 1950 m. vasar sutikau Vorkutos 11-oje akmens anglies kasykloje. Isikalbjome. Tada, 1944 m. liepos 30-osios, penktadienio, pavakare, jo kuopos kariai trumpam poilsiui buvo apsistoj ilavote. Tuo metu soviet tolimojo audymo artilerija apaud ilavoto apylinkes. Keli sviediniai krito Jurgapievse, keli - Pagraiio pievose. Por valand pailsj kuopos kariai temstant paliko ilavot ir pasitrauk prie Pilviki um gynybos pozicijas. Taiau sustabdyti soviet armijos grupuoi atkakli atak kapitono Jasinsko kuopos kariams ir vokiei daliniams nepavyko. Frontas sustojo tik Vilkavikio-aki-Jurbarko ruoe. 1944 m. rugpjio pirmomis dienomis, Rytprsi link nuvilnijus pirmajai "ivaduotoj" bangai, ilavote ir jo apylinki mikuose sitvirtino fronto rezervo daliniai. veniavikio, Klebikio, iliuko, Pagraiio mikuose dislokuot fronto rezervist dalini keliamas urmulys: karini pratyb kulkosvaidi salvs, pavienis autuv vi pokjimas, perpintas kareivikom dainom su ms ausiai neprastais pavilpavimais, drumst rudenjani lauk rimt. Taiau kaimo gyvenimo ie paprasti fronto apkas ikamuoti kariai netrikd. Drausm stovyklose buvo grieta: bendrauti su vietiniais gyventojais karin vadovyb jiems draud. Vien rugpjio antros puss dienos popiet keli vokiei aviacijos bombonei ir naikintuv eskadrili gausmas sudrebino or. Suskaiiavome daugiau kaip trisdeimties kovos main "debes", kuris, praskrids ilavoto padang, "pakibo" u Prien ilo. Sprogim dundesys truko ger pusvaland. Bombardavo Prien alaus bravor. Po keli atak, bravoro vietoje palik ugnies ir dm stulpus bei griuvsius, lktuvai, susirikiav darnius trikampius, tartum ruden iskrendanios gervs netrukdomi nuskrido vakar kryptimi. "Vokikas tikslumas!" - stebjosi prienikiai, matydami gamyklos te8

ritorijoje bomb iraustas duobes. Aplinkiniai gyvenamieji namai, nors ir be lang, neymiai apibrozdinti stovjo savo vietose nesugriauti. Gandai bylojo: bravoro poemio saugyklose lik Vermachto vadovybs slapti dokumentai, kuri sunaikinimui buvo vykdytas antskrydis. Kas ino... Po vokiei aviacijos antskrydio ir Prien bombardavimo soviet karin vadovyb Mikalikio-Stuomen kaimo laukuose ilavoto valsiaus ribose pradjo statyti karin aerodrom. Prien ilo pakraiu, per Ingavangio, Mielaikampio, Mielaiupio, Skuigs ir emaitkiemio kaimo laukus pradjo kasti apkasus. Visuose ilavoto ir aplinkini valsi statybas kaimuose pasirod grups pagyvenusi soviet armijos kareivi. ie senyvo (vir 50 met) amiaus nerikiuots kareiviai, vietini gyventoj vadinami "oboznykai", eidami per kaimus i kiemo kiem rinko darbo jg apkas ir aerodromo statybai. Buvo pats derliaus numimo metas, ir kaimo mons atsisak eiti ir pradjo nuo "oboznyk" slapstytis. Okupacins karins vadovybs sakymu valsiaus valdia pareigojo seninus - apylinki pirmininkus eiti kartu su "oboznykais" ir i kiekvienos eimos rinkti prievolininkus iems darbams. iam bandymui nepavykus, valsiaus vadovyb nustat kiekvienam kiemui prievol - atidirbti prie apkas nustatyt dien skaii, priklausomai nuo eimos nari skaiiaus. Taigi "oboznykai" dirbanij laukuose netrukd, juos tenkino paaugliai bei senesni mons - svarbu "dia" -vienetas, sugebs rankose laikyti kastuv ar grbl. Briai vairaus amiaus moni, iskirstyti po kelis ir priirimi kareivi-"oboznyk", poros kvadratini kilometr plote nuo Jiesios iki Mikalikio pamiks ruo lktuvams nusileidimo takus. Kastuvais ir grbliais "stachanovietikai" ilyginti kai kur dar nespti nuimti avi ir miei laukai, nenukast bulvi plotai diena i dienos virsdavo lygia dulkta dykyne. Dalis kinink padedant prievolininkams dar suspjo sudoroti ir iveti dal jau prinokusio derliaus. Taiau bulvs, kiek nurinkus didesnes, liko sunaikinimui. Prisipainsiu, jog dirbom tikrai "sovietikai": slpms vieni kitiems u nugar, vengdami rstesnio priirtojo vilgsnio, tinginiavome. Pagaliau ir "oboznykai" nebuvo per daug reikls. Matyt, buvo priprat prie panai statyb - kuo toliau nuo fronto, tuo geriau... O netoliese, Jiestrakio auktumlje, paliktos vokiei toliaauds patrankos, atridentos i Jotauto dvarpievs krm, rodos, aipsi juodais vamzdi nasrais, niriai velgdamos beprasm prievarta suvaryt moni tris - kuo greiiau nuniokoti nespt nuimti derli... simin vienas matytas ioje Babilono statyboje "egzotikas" sovietins 9

kultros vaizdelis. - Nu, Marusia, poli! (Na, Marusia, eime!) - dar nesenas aptvarstyta ranka serantas, sveikja ranka nutvrs u paranks apkni kareivika palaidine apsitempusi "marusi", pasivedjo truput nuoaliau nuo grupels dirbani prievolinink, brido keturis-penkis metrus retok nenupjaut avi plotel ir, nusvieds nuo peties milin, dulkt!.. - T p f i u ! . . Jo... mat! Skotina! - lykiai, mums tada dar nesuprantamai nusikeik pro al js pagyvens "oboznykas" ir, umets ant "skotin" (gyvuli) apibrizgusi savo milin, sumiusiu vilgsniu apsidair aplinkui, tarsi iekodamas bdo, kaip paslpti t lyktyn... - C h o tmolodych postisnialsia!.. Sobaka! (Nors jaun gdytsi!.. uo!..) - nusispjov kareivis ir, linguodamas ilsteljusi nublizginta pilote umauklint galv, ltai nukrypavo toliau. Taip "oboznyk" ir "skotin" komanduojamas ir stumdomas, patalkins priverstini prievolinink bryje daugiau nei trejet savaii, supratau "viesaus komunizmo" statybos bdus. Deja, su irdgla turiu paminti, kad ioje statyboje ms krato mons pradjo mokti okupantui ir kraujo duokl. Karin aerodromo statybos vadovyb vietiniams Mikalikio mikininkams sak paruoti medienos lktuv angar ir maskuots pamikje rengimui. Mikalikio miko valgas Kostas Raguckas ir eigulys Juozas Juodsnukis "acavojo" (ymjo) sausuoles ir ivartas, tinkamas panaudoti iems renginiams statyti. Kareiviai, iekoj girioje nutraukt laid, netoliese pamat vyrus jiems nematyta mikinink uniforma ir be spjimo nukov juos automato serija. Prisiartin prie nukaut auk, kareiviai j rankose pamat ne ginklus, o kirvuk ir numeratori. Ikrt uvusij drabuius, surado dokumentus, vadinamsias "broniruotes" - atleidim nuo karins tarnybos. Lavonus umet akomis ir paliko. Po keli dien atsitiktinis grybautojas ar pakeleivis, painojs mikininkus, rads nuudytuosius prane namikiams. Pirmosios ms krato aukos palaidotos Plutiki kapinse. Aerodromo statybos darbai usits iki vlyvo rudens ir, kiek pamenu, kaip ir daugelis sovietini didesni "komjaunuolik" statyb, taip ir liko nebaigti. Neteko girdti, kad strateginiai karo lktuvai bt leidsi Mikalikio aerodrome. Tiesa, statybos metu juo naudojosi keletas valgybini "kukurznyk"...

10

RATINS TARNYBOJE - iandien in Mikalik gali nueiti, - spalio pradioje eilins darbo dienos ryt atjs su kareiviais varyti darb prane kaimo seninas. - Valsiaus sekretorius Karvelis kvieia padirbti ratinje, - patikslino amasis Jonas Bauras, maaemis Degim kaimo valstietis, vietoje buvusio ilgameio senino Juozo Zujaus paskirtas Pakiaulikio seninijos, dabar jau pavadintos apylinke, pirmininkas. Nusiskuts dar tik tik pradjusi elti barzd, kiek galima "isiiustins", nujau ilavoto valsi, kuris dabar vadinosi vykdomuoju komitetu. - Lab dien, ponas sekretoriau! - galbt per daug garsiai susijaudins pasveikinau u popieriais apkrauto stalo sdint vidutinio amiaus posausio veido Vinc Karvel, kur painojau i matymo. - Labas! Tik ne ponas, o drauge sekretoriau! - su lengva, kiek ironika ypsena viesiame veide patais sekretorius. Kiek padelss paklaus: - Kokios bdos, jaunuoli? - Seninas Bauras pra... sil... - sutriks iekojau tinkamo odio... - Kad kvieiu vyruk, mokant rayti, - gana paprastai, vis dar ypsodamasis pabaig sakin sekretorius. - tai lapas popieriaus... Sskis, kanceliarijos virininkas parod tui kd prie raomojo stalo. Pirm kart gyvenime sdau prie valdikos staigos raomojo stalo. Jausmas kakoks iskirtinis, nenusakomas... Paraiau praym, pana tuos, kuriuos imok rayti gimnazijos klass aukltoja erkelinait ir kuriuos raydavau Prien "iburio" gimnazijos direktoriui, viesios atminties kun. F.Martiiui, kad atleist nuo mokesio u moksl. Akimis permets praym, Karvelis atidiai pervelg mane ir, matyt, patenkintas maloniai paaikino: - Dabar, brolau, ne praymai raomi, o pareikimai, - pabrtinai ramiu tonu patikslino sekretorius. - Perraykite, - kakodl garbus vyras, kreipdamasis mane pridjo galn "...te", o kreipinys " b r o l a u " galutinai mane sutrikd, bet kartu ir padrsino. Pams var lap popieriaus kartu su mano paraytu praymu sekretorius paklojo prie mane. Paraiau pareikim, kuriame po odio "pareikimas" neklusnia ranka ir prie proto vali suraiiau od " p r a a u " , nors pagal visus logikos dsnius turt sekti "pareikiu"... Tokiu bdu gavs pirm sovietins ratvedybos pamok, pradjau "buruazins mstysenos" atsikratymo kurs. Tapau sovietins kanceliarijos ratininku. 11

I nepriklausomybs ir vokiei okupacijos metais savivaldybje dirbusi darbuotoj naujai sudarytame valsiaus valdymo aparate dabar liko vienas Vincas Karvelis. Naujoji "liaudies valdia", neturdama rating moni, juo labiau partiei, buvo priversta paksti "buruazinio" pasiruoimo kanceliarijos virinink. valsiaus vadov postus gro daugelis pirmaisiais bolevik okupacijos metais dirbusi pareign. Prestiines vietas valdioje um "ibandyti", kaip jie mgdavo save vadinti, "kadriniai komunistai". Tada buvs vykdomojo komiteto pirmininkas (viraitis) Raius dabar vadovavo pas poskyriui ir tuo pat metu dirbo Marijampols apskrities karinio komisaro galiotiniu karins prievols apskaitai ilavote... Plikik ems kio produkt prievoli statym be joki ilyg vykd idjinis komunistas Juozas Stankeviius i Lankeli kaimo, kaimyn vadinamas "Auksadaniu". Vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas maai ratingas berods nepartinis maaemis Sargins kaimo valstietis J.Dobilas, buvs bolevikinio MOPR'o narys. milicijos virininko baln sdo vos ne dviej metr doras Pasaulio kaimo bernas Jurgis Paua. Ir iandien vyresnieji ilavotikiai mena nerpesting storabals Jurgio kvatojim, drebinus miestel. Tai jis, gavs naujutl PP automat, pajuts artjani rekrt soviet armij mediokl, vi serijom spdavo aplinkini pamiki vyrus mesti dalg ar agr ir slptis... ems mokesi ir finans vadovo portfelis buvo bruktas nevietiniam, regis, politika nesidominiam A.Treiokui, kuris, kaip ir visi finansininkai, temat tik "saus" statymo raid. Nesigilindamas "ivaduot" valstiei igales, pasisdavo pareikimus, iraydavo moktojui kvitus ir - kvit!.. Turjo jis ir sskaitinink - dor mergait i arstos kaimo, nepanorusi likti paprasta kaimo gaspadine ir nuo tamsos iki tamsos braidyti smlingus arstos laukus. Vyresns kartos mons gerai prisimena, kad soviet okupuotus kratus, kaip ir vis imperij, vald "proletariato diktatros" vardu prisideng diktatoriaus Josifo Stalino kruvinojo parankinio L.Berijos patiktiniai - NKGB-MGB (saugumo) galiotiniai. Net komunist (bolevik) partijos centro komiteto pirmj sekretori postus bdavo skiriami tik ios inybos kruopiai patikrinti asmenys. Vyriausiojo " k m o " pareigas ilavote tuomet vykd ia dislokuot karini NKVD dalini politiniai vadai, inspektuojami kakokio civilio - karikio be antpei, atvykstanio su 12

keli palydov svita. Pirmojo sekretoriaus-partorgo pareigos valsiuje buvo patiktos paruo agentui J.Stankeviiui - "Auksadaniui". Jo inioje buvo ilavote miinjantys neaikios profesijos nepastami mognai - "partinis aktyvas", kuriam uoliai talkino priekario bolevikliai ir vairaus plauko kolaborantai bei prisiplakliai: Klemensas Matuseviius i Naujasodio, Vincas Skinkys i Kalviuk k., i jaunesni - broliai Alfas ir Jonas Sadai, Vincas Petraka. Komjaunimo sekretoriumi - komsorgu - tapo Kazys Mikuauskas, 1956 m. Prien r. laikratyje bolevikinio raeivos A.obako apybraioje "Gyvenimas lieka nesuaudytas" vilktas "didvyrio" mantij, bet vietini moni inomas tik kaip Senkus. Nesantuokinis M.MikuauskiensSenkuts snus, mano bendraamis, tris metus itupjs antrame pradios mokyklos skyriuje ir iaugs i mokinuko drabuli, nevyklis, dabar labai tiko "partijos avangardo" vadovo postui... Tos paios apybraios "didvyriai" komjaunuoliai tebuvo "kuerkos" Radzeviiens lubas lepnlis Juozas Radzeviius, dar mokyklos suole buvs neklauada, Marcel Matuseviit i Paarsio, pilvoto NKVD kapitono Riabovo meilu, Vera Saduk, vietini moni praminta NKVD kareivius mylinia "gailestingja sesute", Drlios Vitas, Degim kaimo pagiri valkatl, ir dar keletas neaikaus usimimo subjekt, kuriems likimas lm tik apgailtin nipeli ir informatori vaidmen. Pavadinti skambiu "komjaunimo aktyvo" vardu ie visuomenje nerad sau tinkamo usimimo ir vietos valkatls uoliai nipinjo dorus ilavoto apylinki gyventojus ir j nuotaikas perdavinjo savo "kriktatviams-kmams". 1944 m. spalio 24 dienos slaptu Antano Sniekaus ir Vidaus reikal liaudies komisaro J.Bartaino sakymu Nr.382 sulipdyt agent-informatori grupi veiklos smagratis m suktis palusiu greiiu. K nutyldavo net save "kadriniais komunistais" vadinantys buv Kominterno agentai, ie niekeliai betarpikai "stuksendavo" savo "kmams". Kasdien ilavote pasirodydavo nauji, nematyti tartinos ivaizdos mognai. Nemonikai didels pyliavos ir nepakeliami ems mokesiai gniud kinink itverm, stm nevilt. Artjo pirmj po "ivadavimo" trmim Sibir banga.

13

MOBILIZACIJA Atjo driski gaujos, igaud brolelius, Igaud ir udar bunkerius tamsius. Verk, tvikle! Verk, Lietuva! Jau nusileido saulut Tava. Ateis pavasarlis, gegut ukukuos... nedainuos... Tik ms jauni broleliai daineli Verk, tvikle!..

(1944-j

kaimo

dainorli

daina )

Dar nuo caro laik odis "mobilizacija" Lietuvos kaimo monms kl didiul siaub ir smy. Pamenu, dar ma ttis nusived mane dds Antano, ileidiamo btinj tarnyb Nepriklausomos Lietuvos kariuomenje, palydas. Nenusakomai graudus, su gausiom suaugusi moni, artimj ir draug aarom ir glbesiavimais atsisveikinimo su ileidiamu naujoku akimirksnis giliai strigo atmint. Nors tarnauti tekdavo ne kakur tolimoje Rusijoje, bet ia pat Lietuvoje, vos u keli deimi kilometr, taiau i rekrt laik liks ilgo isiskyrimo vaizdis buvo giliai sirs kaimo moni smonje. Tarnavimas kariuomenje tuomet buvo laikomas didele garbe ir daugelis "pilnapadi", kuri neimdavo, labai pavydjo naujokams - jaut savo nepilnavertikum. Jau rugsjo viduryje "ivaduotojai" paskelb dalin mobilizacij soviet armij. Suvalkijos lygum vyrai, dar vokiei okupacijos metu gaudyti Vermacht ir kitas reicho tarnybas, netarnav rudajam okupantui, nesiruo tarnauti ir raudonajam ryt grobikui. Tik maa dalis ltesni kaimo vyr, paklus pirmajam aukimui, atjo mobilizacijos punktus ir netrukus beveik neapmokyti buvo pasisti front. Dauguma aukiamj stengsi ivengti ios tarnybos. Vieni stojo dirbti sukarint geleinkelio tarnyb, kiti miko paruoimo darbuose gavo vadinamsias "broniruotes" - buvo laikinai atleisti nuo karins prievols. Didiausia aukiamj vyr dalis stengsi pasislpti: sodybose kas bunkerius, po sukrautais klojimuose javais siruo slptuves, slpsi palpse. I pradi i slapukavimo taktika pasiteisino. Karo veiksm placdarmui pasistmjus Rytprsius, mikuose sutelkti rezerviniai fronto daliniai buvo permesti ariau fronto. mons lengviau 14

atsikvp, taiau ilgiau digauti neteko. rezervist viet prigujo pasieniei, vietini moni vadint "aliakepuriais", ir karins-politins valgybos NKVD dalini. Paerti amerikonikais kiaulienos konservais, apauti amerikonikais "branavykais", apvilkti angliko diagonalo apranga, visuomet sots ir nejausdami apkas iaurum, jie lyg parazitai liau paskui front. J paskirtis - gaudyti dezertyrus, utikrinti sovietins armijos unugario saugum nuo galim prieo diversij bei desanto. Pirmose fronto linijose pusalkaniai, apdriskusias, danai lyg rtis suaudytas palaidines sukiti tikrieji sovietins imperijos gynjai, aukdami: "ur-r-aa!.. Za Stalin!..", per savo tvynaini ir broli lavon kalnus sunkiai ritosi vakarus ir paskui save temp i tran armad... Vl aidjo Pagraiio, veniavikio, iliuko pamikse rengtuose apmokym poligonuose kulkosvaidi ir automat salvs, sproginjo granatos. Pamiki kaim sodybos, ilavoto ir Ingavangio mokyklos, paverstos kareivinm - sovietinm "kazarmm", dien nakt drumst moni gyvenim. Tvarkingesniuose ilavoto, irupio, Degim kaim kiuose sikr dalini tabai. Jei fronto rezervistai buvo labiau atskirti nuo vietini gyventoj, tai "aliakepuriai" ia jautsi pilnateisiais eimininkais. Tiesa, su vietiniais gyventojais ir jaunimu kol kas elgsi gana pakeniamai ir santriai. Mikalins kaimo gyventojo Motiejaus Baltruaiio sodyboje sikrusio "aliakepuri" tabo pulkininkas eimininko snus Antan, Klemens ir Juoz utikrino: "Poka my zdies, opasnostj vam ne grozit, kogda uidiom - vam chudo budt" (Kol mes ia, pavojus jums negresia, kai ieisim - bus blogai). I tikrj spalio pabaigoje i ilavoto apylinki pagrindins pasieniei dalys persikl Kazl Rdos mikus. ilavote pasiliko tik ypatingi privilegijuoti stalininio SS pavyzdio NKVD smogikai - Berijos budeliai-ekistai. Nepavykus pirmajam vyr mobilizacijos etapui, "aliakepuriams" karin vadovyb sak prievarta paimti vyrus - surengti rekrt gaudynes. I pradi mediokls buvo nereguliarios, stichins, vliau "gavo pagreit". Prie Vlines pamiks gyventojo Pijaus Kurseviiaus sodyboje buv keli kaimo vyrai, dar i tolo pamat nuo ilavoto nuokalnn pagir besiartinanius "aliakepurius", j nepastebti pasitrauk veniavik. Nieko nesumedioj kareiviai prajo pamike ir, aplenk Rim kiem, pro alksnynl pasuko Baltruaii sodybos link. Anksiau pas Baltruaiius buvs NKVD dalinio tabas jau buvo isikls. Pildsi ia gyvenusio tabo pulkininko pranayst. Broliai Antanas, Juozas ir Klemensas su keliais kaimo vyrais-statybininkais atstatinj sudegus tvart laiku pastebjo nuo 15

pamiks ateinanius enkavedistus. Met rankius, negaldami trauktis veniavik, per plyn lauk nubgo Jiesios pakrants krm link. "aliakepuriai" bglius atideng automat ugn. Laimingai pasiek krmus ir perbrid Jiesi, bgliai pasine Rdgirs pus. Kol pribg enkvedistai kapanojosi per Jiesi, jauni vyrai atsipl dar toliau. Bgliai, prisidengdami Mikalins kaimo trobesiais, kareivi apaudomi pasiek Rdos girios pakrat. Igird vius, giri atbgo ir daugiau Mikalins, Rdos ir Raudonupio kaimo vyr. - Pirmieji viai pakulnes pakirto kojas,- prisimena ias gaudynes bglys Antanas Iganaitis. - Sekunds dalis ir, rodos, kakas plsteljo nauj jg!.. Trumpa vlyvo rudens diena jo vakarop, ir kareiviai mik smukusi vyr toliau nepersekiojo. Kiek paaud pamikje, kareiviai pasuko ilavot. Sutem eliams tirtjant, susikioj iblakyti bgliai susirinko br ir pasitar nujo gilyn Rdgir. Neprij erviks laukyms, sausesnje viet susikr lau. sideganio lauo liepsn aismas vyrus veik raminaniai, tampa atlgo. Pamau vyrams aprimus, vienas kitas ir juokauti paband: mat, kaip anas murkdsis Jiesioje, kuri gerai sibgjus galima lengvai perokti... Taiau padties rimtumas vert vyrus pagalvoti apie ateit. Jau gerokai sutemus visi pasijuto vos ne iki juosmens permirkusiais drabuiais bees. Ilg, gana vsok spalio nakt diovindamiesi rbus ir apav, vyrai praleido prie lauo. Por dien pratnoj mike, pagaliau slapiomis parsigavo namus ir persireng iltesniais drabuiais. Prasidjo naujas, pilnas pavoj ir netiktum slapstymosi metas. Kart pamokyti vyrai buvo daug atsargesni. Gaudyni atoslgis vos ne vogiomis baig sursti anuomet nebaigt statyti tvart. Lapkriio pradioje eilini gaudyni metu "aliakepuriai" sugavo du ms apylinks vyrus: Petr Juodsnuk ir Kaz Gudausk i Pajuodupio. Kareivi apaudytas Pijus Kurseviius paspruko. Vyrus nuvar Marijampols karin komisariat ir su grupe kit rekrt traukinio prekiniame vagone ve Kaun. Pravaiavus Maurui geleinkelio stot, ties Garaniks giria, ilup vagono lentas abu vyrai pabgo. Ilgus trump lapkriio dien vakarus besislapstantys vyrai danai praleisdavo mano tvikje - Peslje. A p i e penki hektar pasoda - laukym veniavikio girioje, nuo seno vietini gyventoj vadinama Pesliuke (pesli-vanag nuolatin perjimo vieta), vliau partizan praminta " A f r i k a " , buvo geras prieglobstis besislapstantiems vyrams. "aliakepuriai" nakt 16

mikus tuomet dar neidavo. T vakar kaip paprastai Pesliukje vakarojo keli kaimo vyrai ir isijuos pliek "durni". Prie vidurnakt subildjo pirkios lauko durys. - Kas ia toki vlyv valand? - sunerimo vyrai. Su balzgano alto oro kamuoliais prikrent ir prirkyt trob virto bgliai - Petras ir Kazys. Po akimirkos Pagirli kaimo bernas Senavaiio Kazys, kaimyn ir aplinkini inomas kaip linksm plaui "tukorius", pirmas i vyr atgavo ad. Nutaiss kuo rimiausi min, ne pagal sudjim laibu dainingu balsu ipykino: - Tai k, vy...yrai!.. Neno...orit Siby...yriuje pas baltas mekas... drambliams vanc judy...ytieee!... Ger valand nuo kvatojim kilnojosi senuiuks pirkels lubos! Senokai jos buvo girdjusios skard, nerpesting jaun vyr juok... Soviet karin vadovyb smarkiai ruosi lemiamam Rytprsi ir Karaliauiaus turmui. Vokiei Kuro grupuots bei Klaipdos krato flangas taip pat pareikalavo daugiau "patrank msos". Lapkriio pabaigoje vyr gaudyns ms krate kiek aprimo. I ilavoto ir apylinki isikraust ir "aliakepuriai".

PIRMIEJI ILAVOTO STRIBAI alia raudon plyt dviej graki bokt banyios 1938 m. ilavote pastatytas pirmasis miestelyje mrinis pusantro aukto ligonins-ambulatorijos pastatas. Nuo pirmj jos atidarymo dien ligonins vedju dirbo jaunas, smulkaus sudjimo, miel veido bruo juodruvo gymio lenkas gydytojas Z.Jarueviius. Visuomet atidus ir mandagus, rausvomis lyg isirpusi vynia mergaitikomis lpomis besiypsantis gydytojas greitai usitarnavo vietini kaimo moni pasitikjim ir pagarb. Kaip ir parapijos klebonas Jonas Kubilius, parapijiei vadintas "ms klebonlis Jonukas", jaunasis ambulatorijos vedjas vietiniams tapo "ms daktariuku". Tai buvo tikras "dia-mogus", kaip sakydavo nuolatiniai jo ligoniai, kurio vien mergaitik lp ypsena ir tyliai sodrus, be akcento baritoniuku tartas odis veikdavo geriau negu vaistai. Antr kart sovietams okupavus Lietuv, ligoninje sikr karini dalini, dislokuot ilavoto apylinkse, sanitarinis centras. Ambulatorijai buvo paliktas tik gydytojo kabinetas ir maa patalpl procedriniam skyriui. Pats gydytojas savo gyvenamj bst ligoninje turjo apleisti -

Buvs ilavoto ligonins pastatas - N K V D ir strib bstin

persikl klebonij. Spalio 23 dien soviet armijai umus Kudirkos Naumiest ir Kybartus, NKVD aliakepuri daliniai i ilavoto ir apylinks mik buvo perkelti ariau fronto. Isiklus kariniam sanitariniam punktui ir nebelikus ilavote nuolatins karins gulos, ligonins pastate sikr milicija. ia apsistodavo i apskrities atvykstantys NKVD ir NKGB saugumo pareignai. Ikuop raudonosios kariaunos paliktus sovietins kultros "edevrus", dviaukt medin mokykl gro teisti eimininkai - mokiniai. Nors ir pavluotai, prasidjo pamokos. Mokyklai suteikus progimnazijos status, pamokas m lankyti ir augesnis ilavoto apylinki jaunimas. Tikdamiesi ivengti gaudyni armij grsms, mokykl atjo ir keletas aukiamojo amiaus vaikin. Rudeniop ilavoto apylinkse pradjo veikliau reiktis pirmieji aliavelnio - girininko Vinco Senavaiio suburti partizanai. Spalio viduryje Klebikio kaime vokieio repatrianto Leimano kyje apgyvendintiems aktyviems kolonistams-"kacapams", lankiusiems vietines paneles, pats aliavelnis su vienu partizanu met granat. Nesurad tikr j kaltinink, dalinio vadai kalt suvert dviems eiliniams kareiviams-"pavyduoliams", lankiusiems merginas dar prie politruk vizit pradi. Trkstant kali, vieu karinio dalinio teismo nuosprendiu abu kareiviai buvo pasisti front. Aktyvesni sovietins valdios tarnai, grubesni pyliav prievols staty18

ilavoto banyios vaizdas

19

mo vykdytojai bei apylinki pirmininkai ir j pavaduotojai, uoliau talkin okupantams, vis daniau gaudavo ratikus ir odinius partizan spjimus. Kartais pernelyg siningiems sovietinio aktyvo nurodym vykdytojams miko vyrai krsdavo ir "berins kos". 1944 m. gruodio mn. 3 d. komunist (bolevik) partijos ir Liaudies komisar tarybos nutarimu sakyta: "... visuose Lietuvos valsi centruose i patikrint ir soviet valdiai atsidavusi partini-sovietini aktyvist sudaryti 30-40 naikintoj brius..." ie rusiku odiu "istrebitel" (naikintojas) vadinami okupant tarnai buvo pavalds valsiuose kurt NKVD skyri virininkams. 1944-j ruduo buvo sausas ir vlyvas. Pirmas stipresnis altukas spsteljo tik gruodio antroje pusje. Kald ivakarse temstant pro Paarsio puynli proskynas vysteljo netolimo gaisro atvaitai. arstos kaimo pusje deg gyventojo trobesiai. Vjas atne tolim vi atgarsius... "Banditai..." - pasklido gandas ilavote. Tarp aktyvist kilo panika. I Naujasodio ilavot atbgo uduss Klemensas Matuseviius i Kalviuk kaimo, o nuo Jiesios kranto prie kalniuk sunkiai atpkavo Vincas Skinkys. Prie mrelio pasirod ilavoto vaikzas Sado (Saduko) Jonas su savo sese Vera, "gailestingja kareivi patrone", komsorgas Senkus-Kazys Mikuauskas ir kiti. Ginkluoti trumpais rusikais karabinais isigand "bandit" aktyvistai blaksi po miestel, neinodami ko griebtis... Sutikt gatvelje ret praeiv varsi prie ligonins mrelio, keldami ramiems vietos gyventojams nuostab ir pasipiktinim. "Yla ilindo i maio" - visiems tapo aiks NKGB uverbuoti agentai ir provokatoriai, pasiry tarnauti "pasaulio vaduotojams".,.. Pagaliau visa i utv sulindusi usibarikadavo mrinje ilavoto ligoninje, ilgiems smurto metams tapusioje plai Suvalkijos apylinki "Lubianka-mriuku". Tos dienos vakaras simin ir todl, kad pirm kart tarnybos ilavote metu su sekretorium V.Karveliu, mokytoju K.Dlugausku ir dar keliais ilavoto pilieiais buvome aktyvist - pirmj ilavoto strib - paimti "apsaugai" nuo "bandit" - internuoti. Mus nuved poemin patalp be bald ir be sargybos prie dur, kurioje praleidome ilg gruodio nakt. Ryte paaikjo gaisro arstoje prieastis, tiek baims variusi ilavoto "aktyvistams". arstos kaimo gyventojas A.Mieldays jau daug met sirguliavo ir nekl i lovos. Snus Jonas, vengdamas pakliti soviet armij, slapstsi, taiau retkariais ilinds i klojime rengtos slptuvs vogiom paddavo motinai. T dien Mieldaiai, pasikviet kaimynus Kald ven20

tms, skerd kiaul. Aptvark ir susd skerdien, jau prie sutemas sdo pietauti. Valgant netoli sodybos nuaidjo keli viai. Kaimynai, paok nuo stalo, suspjo i sodybos pasitraukti. Dukra Anel, smukusi tvart, pasislp, o Jon, bgant per kiem, pakirto budeli kulka. viams nutilus, Anel gro i tvarto trob ir motinos pasista nubgo pas kaimyn Radin. is, pabgs, kad mergin gali atsivyti rusai, pasiunt j pas Deltuv. eiminink Ona Mieldaien nuskubjo pas kaimynus Petkevii ir Danilevii prayti, kad padt atneti trob kieme nuaut sn Jon. Nesulaukusi pagalbos moteris sugro nelaims itiktus namus. trobas vl papliupo viai. Padegamosios kulkos udeg sodyb. Gaisro liepsnose sudeg pasiligojs Andrius Mieldays ir eiminink Ona Mieldaien. Trei dien j kaulelius surinko ir palaidojo kaimynai. is iaurumo aktas labai sukrt ilavoto krato mones. Baim ir neapykanta "driskiams", kaip tuo metu buvo prasta vadinti rusus ir j pakalikus, giliai sismelk moni smon. Buvo ir kitos ios tragedijos versijos: " A t j o rus kareiviai ir pradjo kinkyti arkl. Snus, buvs Lietuvos kariuomens karinas, isim parabel ir ov. Kareiviai atsak tuo paiu - nuov j, padeg namus"., taip pasakojo Mieldai kaimynas Kazys Radinas. "Kur rasi tok kvail, kuris i parabelio aut grup kareivi?!" - netikjo eiliniai ilavoto ir arstos kaimo gyventojai. "Matyt, ekistams reikjo pateisinti rus karinio dalinio galvaudi poelg", - samprotavo kaimynai. "Bandit siautjimas," - tikinjo bolevikiniai aktyvistai ilavoto mones. Stribai i pat ryto klebonij ikraust vis gydytojo ir procedrinio kabineto rang. Ambulatorijos-ligonins mrinis pastatas tapo ilavoto strib atramos punktu - "mriuku". Vietini aktyvist-strib gretas per kelet dien papild i Marijampols atsisti istrebiteliai: vairys Vincas Lauius, moni pramintas Lauu, labai atitinkaniu jo ivaizd; ypatingu iaurumu pasiymjs Knays ir dar keli neaikios praeities ir profesijos mognai. Tokiu bdu ilavote buvo sulipdyta pirmoji strib - sovietini statym teisint liaudies plik - komanda.

21

KOVOS KELYJE. ALIAVELNIS kov, Lietuvos sns! Numeskim jung svetim! kov! Brangi em gint reiks... Nepriklausomybs metais Prien "iburio" gimnazija, vadovaujama viesaus atminimo kun.Felikso Martiiaus, pasiymjo kaip gili tautikumo tradicij puoseltoja ir tsja. Kruopiai direktoriaus parinkt mokytoj aukljami gimnazijos aukltiniai savarankiko gyvenimo keli pradjo turdami tvirtas pairas, myldami laisv ir savo taut. Gimnazijos kapelionas kunigas Juozas Luckus giliai skiepijo savo aukltiniams tikjimo Dievu ir Banyia tvirtyb, ilgametis inspektorius Juozas Eidukeviius aukltini smonse padjo tvirtus Lietuvos praeities ir istorins jos didybs bei galybs ini pamatus, o lietuvi kalbos mokytojo Kiauns odiai: "Vytautus!.. Eik prie lentos" ir iandien tebeskamba ausyse... Sovietams okupavus Lietuv, naujai paskirti gimnazijos vadovai usimojo vienu mostu nubraukti visa, kas kilnu ir sava, ir brukti bolevikin moral bei imperins Rusijos ovinistin dvasi. Nuo pirmj mokslo met dien gimnazijoje susikr vairaus plauko bei cenzo provokatori ir skundik - NKVD-NKGB agent - tarnyba. Vienas liausi okupant parankini buvo gimnazijos komsorgas Tumkeviius. Jo nuolatinis ir atviras kai kuri tautikai nusiteikusi gimnazist ir mokytoj persekiojimas pasidar nemanomas paksti. A t j o metas sutraukyti i tarinjim ir skund grandin. Ilgai ir kruopiai ruot bausm prie komsorg pasiryo vykdyti gimnazistas Vincas Senavaitis, g. 1923 m., i Pakiaulikio k. ilavoto vls. su trimis savo bendraminiais. Ugavni vakar gimnazijos salje vyko pasilinksminimas. okiams baigiantis, Vincas su trimis patikimais draugais i gimnazijos ijo. Kstuio-Vytauto gatvi kampe, kiek toliau nuo sankryos, u auktokos aklinos lent tvoros su vaiavimo didel kiem vart ir jimo varteli arka stovjo neivaizdi ydelio kariaml - namas, kuriame gyveno komsorgas. Kiek pavaikioj silpnai apviestomis itutjusiomis gatvmis ir sitikin, kad j niekas neseka, vaikinai vienas po kito tyliai smuko kiem ir pasislp tamsiame tvoros elyje lauk grtanio i gimnazijos komsorgo. Laukti teko ilgokai. Po valandos, gal pusantros pasigirdo artjantys ingsniai ir sugirgdjo praveriami varteliai. Nieko nenujauiantis komsor22

gas, vos engs pora ingsni kiem, pasijuto tvirt rank replse. Instinktyviai dantimis dar spjo sikibti gerkl spaudianios rankos nykt, taiau akimirksniu prie akis vystelj medkirio peilio amenys nuslydo pakakle ir privert sukst pirt paleisti. Po kelias akimirkas trukusi grumtyni NKGB agentas, gimnazijos komsorgas Tumkeviius perpjauta gerkle susmuko patvoryje. Ilgai nedelsdami gimnazistai, palik, j manymu, "sutvarkyt" nip, atsargiai islinko gatv. Ir kaip ilavoto mons sakydavo: "N lap nesulojo..." Vincas, iki kraujo perkstu nykiu, gimnazij jau negro. Ryt suguj gimnazij saugumieiai iekojo mokinio perksta ranka. Sum kelet tariamj gimnazist, bet nerad kaltininko suimtuosius itard paleido. Komsorgas Tumkeviius po keli savaii "isilai" - pasveiko. Dar pirmosios soviet okupacijos metu Vincas pusmet slapstsi, taiau nesdjo sudjs rank. Rodydamas nepakantum grobikams ir j tarnams, prie pat vokiei "bliekrygo" pradi Vincas i ilavoto mokyklos sals ine bolevikini stab - Stalino ir Lenino - portretus ir pakabino mokyklos lauko tualete... Vokiei okupacijos metais Vincas baig auktesnij mikininkysts mokykl, dirbo girininku. Vokieiams iblakius gen.P.Plechaviiaus Vietin rinktin, Vincas slp rudojo okupanto persekiojamus Lietuvos karius, kaup ginklus bei amunicij, ruosi kovai su neivengiamai artjania antrja bolevik okupacija. 1944 m. rugpjio 1 d. sovietams siverus Suvalkij, Vincas Senavaitis, gyvendamas nelegaliai, pradjo burti partizaninei kovai vyrus. Rugpjio viduryje Dmiki kaime Jurgio Urbonaviiaus sodyboje susirinko keli buv Prien "iburio" gimnazijos aukltiniai ir aptar pasiprieinimo planus ir perspektyvas. Visi tikjosi greito Vakar valstybi atsako nesulaikom bolevik verimsi Vakarus. Sueigos dalyviai vieningai pritar Vinco miniai - suformuoti Prien ilo partizan grup. Konspiracijos tikslu pasirinko slapyvardius. Grups krimo iniciatorius girininkas Vincas Senavaitis tapo aliavelniu. eimininko sns Urbonaviiai pasirinko Vytautas - tono, o jaunesnysis Kazimieras - aibo slapyvardius. Buv gen. P.Plechaviiaus Vietins rinktins Marijampols Karo mokyklos karinai Kazimieras Juoys i Pakumprio k. - ato, o Algirdas Varkala i altupio k. - aliuko slapyvard. Susikrusi aliavelnio partizan grup greitai papild nemaai Prien gimnazij palikusi vyresnij klasi gimnazist: Petras Krvelis i Prienlaukio k. tapo partizanu Aidu, Kazimieras Banionis i Amintos k. - Klajnu, Povilas iugdinis i Alksniakiemio pasivadino Bitinu, o Jonas 23

Matukeviius i Pailins Ingavangio kaimo linijos - Danieliumi. Visi partizanai tarpusavyje ir moni akivaizdoje privaljo vadintis tik slapyvardiais. Okupantams paskelbus vyr mobilizacij soviet armij, dauguma kaimo vyr pradjo slapstytis, kiti pasirinko partizan kovos keli. Spalio mnes aliavelnio partizan bryje buvo jau keliolika ginkluot vyr. partizan gretas stojo aliavelnio brolis Pranas, pasirinks Tabokiaus slapyvard, jo draugas, buvs bendraklasis amat mokykloje Stasys Sabaliauskas i Balbierikio (Biznas); Kazys Petkeviius i Dmiki k. (Katonas); Vaclovas Petraka i Balbierikio vls. (turmas); Klebikio kaimo vikruolis Albinas Povilaitis (Karklas); Lietuvos kariuomens puskarininkis Liudvikas Dabriius i Sargins k. (Kareivis) ir Rdos kaimo kininkas Antanas Slavickas nuo ilavoto (Dinamitas). Okupant ir vietini kolaborant, vadinamj "aktyvist", lumui didjant, augo ir stiprjo kaimo visuomens nepaklusnumas ir prieikumas "naujojo pasaulio" krjams. Rezistencinis sjdis pltsi ir geografiniu poiriu. iaurins Prien pails kaimuose Nepriklausomos Lietuvos kariuomens virila Kazimieras Pinkvarta-Deinys, savisaugos daliniuose gavs leitenanto laipsn, subr gimtojo Liepaloto ir gretim Main, Ginin, Paiudiki, iauliki kaim vyrus ginkluotai kovai su atjnais ir j pakalikais. Drsus ir pramutgalvikai veiklus Pakampiki kaimo bernas Viktoras Bindinas, pasivadins garsaus priekario pliko - legendinio svieto lygintojo Rickaus slapyvardiu, su netikru savo broliu Jurgiu Balknu-Lokiu ir keliais kaimo vyrais sudar iudiki apylinki partizan br, kuris greit siliejo Kazimiero Pinkvartos-Deinio grup. Frontui vos nugriaudjus Vakarus, Paventupio kaimo viesuolio Mariulionio, baigusio Veiveri mokytoj seminarij, sns klojime po sukrautais paarais sireng slptuv. Vyresnysis snus Jonas-Audronis, g.1917 m., savisaugos dalini sudtyje dalyvavs miuose Leningrado fronte, buvo drsus, karo men imanantis karys. Vytautas Mariulionis, g.1923 m., dvimetrinis milinas, su ginklais pasitrauks i Vietins gen.Plechaviiaus rinktins, ginklu suvedinjs sskaitas su naciais, pasirinks Viesulo slapyvard savo narsa nenusileido broliui. Audronis ir Viesulas pirmieji Pakuonio apylinkse stojo bekompromisin kov su Ryt okupantu. Jau ruden broli Mariulioni, Kazimiero Pyplio-Tigro i Kbliki k., giu pranokstanio Viesul, dl ko jam netrukus prigijo Mayio, Maylio slapyvardis, broli Juodi - Algirdo-Vermachto ir Vytauto-arno - partizan grup kl Pakuonio valsiaus sovietiniam partiniam aktyvui 24

nerim ir panik baim. Kaip ir kituose valsiuose, vadinamj paruo agent vykdoma pyliav ir mokesi prievartavimo kampanija Pakuonyje buvo paralyiuota. Karin soviet vadovyb buvo priversta laikyti Pakuonyje pastovi NKVD kareivi gul. Taiau tai nesutrukd partizanams. Vlai ruden NKVD daliniai su vietini bolevikini aktyvist pagalba "mobilizavo" (sugaud) keliolika apylinks vyr ir udar Pakuonio daboklje. arnas, Tigras ir Viesulas beprotikai drsiu ir netiktu granat ir automat smgiu itak dabokls apsaug ir paleido sugaudytus sovietin armij rekrtus. Kitoje Nemuno pusje Kalvi-Pocin ruoe susikr gana stipri Jono Gelio-Perkno, g. 1920 m., i Kalvi k. vadovaujama partizan grupe. Perkno sesuo moksi Prien gimnazijoje ir painojo daugel Prien ilo partizan. Onut Gelyt netrukus tapo brolio Perkno ir aliavelnio kovotoj grupi ryininke. Jono ir Onuts brol Jurg, gimus 1926 m., ariant lauk rugi sjai tiesiog nuo agrs isived enkavedistai. Su kitais vaikinais pabgs i Kauno naujok surinkimo punkto Jurgis GelysZuikis penkerius metus partizanavo. uvo 1949 m. birelio 6 d. su trimis savo draugais, niekikai iduotas. pietus nuo ilavoto, Rdgirs-Mikalikio-Varnabds mikuose, vl 1944 m. ruden gaudyni rus armij metu slapstsi daugelis aplinkini kaimo vyr. Varnabds mik raistuose susitelk kakokio Idyklio vadovaujama Igliklio krato drsi vyr grup. 1945 m. iem i Varnabds mike rengt emini-bunkeri ariau fronto pasitraukus "aliakepuriams" ia jauki pastog rasdavo ulon puskarininkio Albino Selioko-rapnelio suformuotas pirmj partizan brys. Elniakalnio ir arabds mikuose bei pelktame Sasnavos miko rajone, vietini moni vadintame Velniokynu-isakalniu, susitelk Pentupi mokytojo Jono Demikio-Eumo, Almo vadovaujama partizan grup, tapusi Geleinio Vilko rinktins Vytauto kuopos branduoliu. 1945 m. pradioje ginkluotas pasiprieinimas ryt okupantams ms krate stiprjo ir grsmingai plito. V o s sutikus Naujuosius metus, valsiuose kuriantis "liaudies gynj" - istrebiteli briams, partizanai pradjo telktis didesnius kovotoj junginius. Y p a pagausjo ir sustiprjo Prien ile buvusio girininko Vinco Senavaiio-aliavelnio sukurta ir vadovaujama Geleinio Vilko partizan grup. Glaudiai bendraujant su gretim bri veiklesniais partizanais, rykjo aliavelnio neeilins organizacins savybs. Derinant bendrus atskir partizan grupi veiksmus, logikiems ir rytingiems aliavelnio spren25

dimams pritardavo ir grupi vadai: Deinys, Rickus, Perknas ir Viesulas. Taiau bendram partizan tabo sudarymui dar buvo per anksti. Plintant ir stiprjant partizan veiklai, pltsi NKVD ekist uverbuot agent bei slapt pranej tinklas. Jau 1944 m. pabaigoje, tik pradjus kurtis organizuoto ginkluoto pasiprieininmo junginiams, Marijampols NKVDNKGB operatyvinis skyrius pradjo kaupti agent praneimus. Archyvini KGB dokument raai teigia, jog remiantis agent praneimais nustatyta, kad 1944 m. Vincas Senavaitis-aliavelnis ruden ilavoto apylinki mikuose veik buvusio ilavoto policijos virininko Graio vadovaujama 100 moni "banda"..., Alytaus apskrityje veik Lietuvos kavalerijos pulko karininko vadovaujama "bandgrup"... Remiantis agent "Lietuvio", "Jano" ir "Garnio" pateiktais daviniais Bdos mike veikia Lietuvos kariuomens pulkininko Daukanto vadovaujama "bandgrup", kurios sudtyje yra kelios "bandit" grups: 1. Sakal - apie 30 asmen grup veikia Dmiki apylinkse (5886 kvadrate), 2. alio Velnio - 70 moni grup veikia Prien mikuose (6888 kvadrate), 3. Raimo-Tomo-Viesulo - 70 moni grup (6874 kvadrate), 4. Pinkvartos - 30 vyr grup (5888 kvadrate), Deinys su savo skyriumi, kur sudaro apie 20 kovotoj, atsiskyrs veikia Pakuonio apylinkse. Remiantis agentriniais duomenimis, nustatyta, kad Anbo, Barzda ir Almas palaiko ry su aliu Velniu, kuris gydosi Kaune. Duoda nurodymus ir paskyrimus buvs Lietuvos armijos kapitonas (pavard nenustatyta), gyvena Puskelniuose. Vliau Marijampols apskrities NKVD virininkas majoras Bandurovskij ir Marijampols NKVD OBB (kovos su banditizmu skyriaus - red.) vir26

ininkas kapitonas Zazajev informavo papulkinink Burylin', jog Daukanto ir Graio grups neegzistuoja. Taigi Marijampols ekistai i savo agent ir nip gaudavo tik bendro pobdio gana netikslias inias.

VIAI MIELAIUPYJE Apkas raizgalyne sualota ir nuniokota Dmiki senini jos em gul iemos poilsio. Prie Kaldas baltas sniego patalas uklojo laukus, lyg nordamas paslpti ir suildyti gilias jos aizdas. Taiau ryt ukariautojas, abejojantis savo pergale, teberaus Ingavangio, Mielaikampio, Mielaiupio ir Skuigs kaim jau gerokai alusi lauk dirv, luoino kratovaizd - kas apkasus. Kiekvien dien prievarta suvaryt vietini gyventoj rankomis ikastas gruntas, lyg juodo voratinklio gija baltoje markoje, ymjo savosios ems skausm. Kios. alta... Temstant tv sodybos kieme Mielaiupio kaime sulojo uo. Prieangyje pasigirdo smarkus koj trepsjimas ir po minuts gryi suvirto penki ginkluoti vyrai. Kas tai - savi ar svetimi?.. Kol tvukas atsipeikjo, mama velg vien pastam veid - Vincas! Atgavusi ad, mama kreipsi Vinc vardu ir pakviet suilti, kartu atvsti Kias, kurias bebaigianti ruoti. Vyrai susdo, atsisagst dirus, alia pasistat ginklus. Usimezg pokalbis apie gretim kaim laukuose kasamus apkasus, kurie nugriaudjus frontui toli Vakarus kain ar bes reikalingi... Rus kareiviai, vadovav apkas kasimo darbams, gyveno vienoje Mielaiupio kininko sodyboje. Pokalbio metu mama antr kart kreipsi Vinc vardu. "Vincas Senavaitis, pirmj partizan grups vadas, pasak mamai nevadinti jo vardu, nes jis dabar aliavelnis", - pasakoja eiminink dukt, buvusi Vinco bendraklas gimnazijoje. Mama, nenugirdusi ar nesupratusi, paklaus: "Kodl alvarnis?.." Tuomet Vincas mamai paaikino, kad nors ir pastami vyrai, nereikia j painti ir pabrtinai pakartojo - jis dabar ne Vincas, bet aliavelnis. Tvukas tarp partizan atpaino ir Kaziuk Urbanavii-aib i netolimo Dmiki kaimo. Apil ir pailsj vyrai pakilo eiti. Kvietimo kartu atvsti Kias partizanai atsisak - iki Dmiki netolimas kelias, ten vs Kias. Padkoj eimininkams u ilum, vyrai ijo. Po keliolikos minui vakaro rimt sutrik viai... 27

"Ki dien kaimo mons-prievolininkai apkas kasti njo - ruosi ventms. Neturjo darbo ir darb priirtojai kareiviai. Kaime susirad samagono girtuokliavo. Sutemus apgirt rus vyresnieji pasiunt por ginkluot kareivi pas senin - apylinks pirminink Suinsk isiaikinti "sabotao" prieast. Rodyti keli vadovu isived eiminink dvylikamet sn Juozuk. Beeinant u keliasdeimt metr kairje vakaro migloje ant balto sniego kareiviai pastebjo vyr grupel. ktelj: Stoj, kto idiot!? (Stok, kas eina!?) - kareiviai spariai artinosi prie aliavelnio grupels vyr. Vengdami prisileisti kareivius artyn, juo labiau neinant, kiek j yra apkasuose, partizanai pavartojo ginkl. vyk vliau man paaikino pats Vincas-aliavelnis. Tai buvo pirmieji partizan viai Mielaiupyje", - prisimena buvusi partizan-ryinink vaigdut. Vliau paaikjo, kad iame susidrime buvo nukautas vienas kareivis. Berniukas ir antras rus kareivis pabgo. Nesulauk atsakomj vi i apkas, partizanai bgli nepersekiojo.

PIRMASIS PARTIZAN VIZITAS ILAVOTE 1944-j met Kaldos. Antrosios veni dienos naktis. Spaud nedidelis altukas. Vidurnakt per Paarsio-ilavoto trakeli puynlius, kojomis girgdindama pur snieg, eng brelis ginkluot vyr. Nakties tyl drumst vien Durneikos malno plaiai iskst sparn griauiuose pasiklyds vjas. Brakindamas pagyvenusius jo snarius, nenuorama vjas plazdeno pakibusias drobs skiautes. Itrks i medini sparn grebst, lyg pals strimgalviais nuvilp pueli virnmis. Praj maln vyrai iniro puynlio palaukje ir, aplenk prie trakelio prigludusi Mataulio grytel su sniego pusnyje strigusiu emu tvarteliu, nusileido klon. Kitame klonio krate imtamei pu paunksmje amino poilsio vieta - ilavoto parapijos kapins, pro kurias vyrams reikjo praeiti. Artimiausio Naujasodio kaimo unys, suveit ventin kaul davin, sulind iltas bdas tingiai snduriavo iaud pataluose, net negalvodami dl neaiki gars lsti laukan snieg ir alt. Sustoj ir valandl pasiklaus miko, vyrai spariu ingsniu perjo klon ir " s e l e " kapini patvoriu pasiek pirmuosius miestelio trobesius. Miestelio mons, dvi dienas vaiinsi prie Kald stal, buvo mig giliu miegu. Tylu buvo ir vienintelje ilavoto gatvelje. Tik retkariais sugirgddavo pamau praveriamos stribyno "mriuko" durys, inirdavo 28

susivlusi stribo galva, apgirts mieguistas vilgsnis nuslinkdavo prieais stovinios Gruzdiaus krautuvls ir Dlugausko pastat eliais ir vl skubiai dingdavo udarom dur plyyje. Ginkluoti vyrai vorele nuslinko per erdv klebonijos kiem ir prigludo kltels pasienyje - aukt pu ir dilglyno stagar skverelyje. Prie juos u keliolikos metr kitoje gatvels pusje tylus ir paslaptingas rymojo dviauktis buvusios valsiaus savivaldybs - dabar vykdomojo komiteto ratins pastatas. Banytkaimiui neprastai dideli lang tamsios stiklo akys nebyliai stebjo netiktus sveius ir, rodos, kviet: "Ueikit, brangieji!-" Palik prie svirno, nuo kurio matsi beveik visa gatvel, sargyb Pjkl ir Bizn, kiti vyrai tyliai nuslinko vidin kiem. Nuokalnje, buvusios policijos dabokls pastato elyje, sitais Tabokius. Tylus dtanio stiklo skambteljimas akimirkai sudrumst nakties rimt. Atidar lang, vyrai vikriai suoko ratins vid. Pasiviesdami kieniniais ibintuvliais partizanai inar visus ratins popierius. Susirinko pyliav kvitus, j registracijos knygas, neupildytus mokesi blankus bei kitus juos dominanius dokumentus, o maiau vertingus ratus ia pat ant grind sudegino. Kiek ilgiau svarst, k daryti su raomja mainle. Ilgu voleliu "Remington" buvo labai reikalinga partizanams, taiau sunki ir nepatogi neti. Pagaliau kakuris i vyr "nuleido" automato buo ant klaviatros, pakartojo smg raidyno "pusmnul" viskas, netarnaus bolevikams... Kampiniame ratins kambaryje, per kurio lang sulipo partizanai, pusrsyje po grindimis tnojo pasislps mokesi inspektorius. Neinojo mogus melstis ar keikti nelauktus sveius... is pagyvens vyras, dar "smetoniku" pareigingumu pasiymintis valdininkas, nebuvo nusistats prie partizanus, taiau prisiklauss bolevikins propagandos apie "bandit iaurumus" vaizduotje jau mat savo paskutin valand. Bet miko vyrams jo gyvyb nebuvo reikalinga. Atpild atseikti reikt tik tuo atveju, jei bt nusikalsta monikumui. Vyrai nieko neiekojo, nors jaut, kad patalpose neseniai bta mogaus: koklin krosnis ilta. Idautu stiklu langas ileido partizanus tams taip pat tyliai, kaip ir buvo leids. Pamoj Pjklui ir Biznui, "revizoriai" aliavelnis, Tabokius, aliukas, atas ir aibas pro pitol ramiai nuingsniavo Rdiki kaimo link. Lengvas vjelis netrukus sniego pku une pdsakus. Perj ualusi Jiesi, brakindami uliet ir ualusi Pagraiio piev sausled, partizan grup po nepilnos valandos ygio pasiek pamik. Pasitar 29

Lankeli kaime pasibeld idjinio komunisto, dabar ilavoto valsiaus paruo-pyliav agento J.Stankeviiaus tviks duris. "Gal malons antspauduoti ratinje paimtus neupildytus pyliav kvitus..." Taiau buvs Kominterno aktyvistas, ilavoto sovietins santvarkos krjas, dabar uimantis vien pagrindini vietins "liaudies valdios" kdi, J.Stankeviius namuose retai nakvodavo. Sodyboje eimininkavo jo sesuo, kuriai palik perduoti broliui rat-spjim, kad is liautsi talkininkavs okupantams, partizanai ijo. Po io miko broli vizito ilavoto apylinks efas, jausdamas, kad u nevari veikl teks atsakyti, isikraust Marijampol. ia apskrities partijos CK vadovai, vertin jo "nuopelnus liaudiai", paskyr auktesnes apskrities staigos vadovo pareigas. Partizanai, Lankeli kaimo un lojimo palydti, aliavelnio vedami per ualusias Bdvieio-irupio lankas, ijo Mozriki-Klebikio viekel. Paryiui vyrai pasiek aliavelnio ir jo brolio Tabokiaus gimtj kaim Pakiaulik. Artimiausios pakels sodybos kieme partizan ingsni sukelto sniego girgdesio priadintas atsainiai amteljo Zujaus uo. Gretimoje sodyboje pragydo ankstaus rytmeio pranaas gaidys, jau trei kart prikimusiu balsu adindamas savo eimyn. Priekyje engs Tabokius isuko i viekelio ir vos matomo upustyto keliuko provom partizanus nuved kaim. Lengvo vjelio dvelksmas supurt alimais tekanio Kiauliks upelio krante rymanius juodalksnius, pasdamas vir praeinani partizan tkstanius akose susikaupusi erkno spygli. Po minuts Tabokius jau beldsi kaimo mokyklos verandos duris. Pasibeldus antr kart, u dur pasigirdo mieguistas vyrikas balsas. - Kas ia? - Savi, - trumpai atsak Tabokius. - Kas... savi? - nepatikliai pakartojo klausim eimininkas. - A, Tabokius!.. Priimk sveius! - pains mokytojo bals prisistat partizanas Senavaiio Pranys. Mokytojas jau anksiau painojo vietinius partizanus, pritar j tikslams, rm juos, vykd kai kuriuos pavedimus. Pda pd engdami, palik sniege vieno mogaus pdsak, partizanai per verand sujo mokykl. kurdins sveius vienintelje mokyklos klasje, mokytojas ukr krosn ir su Tabokiumi ijo laukan. Patvark gatvels sniege likusius vyr pdsakus, atbuli gro verand. Ankstyvas 30

praeivis ar smalsesnis kaimynas bt pagalvojs: "... Ankstyvas tas ms mokytojas... Jau kakur ijo..." Prie krosnies, tarp keli pasistats automat, ant kds sdjo aliavelnis ir, retkariais mesdamas pakur malk, budjo. Kiti vyrai, ilgo nakties ygio ivarginti, suvirt ant grind snduriavo. Kitas ir migti jau suspjo. Atnes apklot, palt ir dar kai k i savo kuklaus viengungio patalo, mokytojas apklost migusius vyrus ir atsisdo prieais aliaveln prie krosnies. Atsiguls alia Bizno, greit umigo ir Tabokius. Krosnyje degani saus malk liepsnos atvait eliai kartu su iluma per ilg iemos nakt ivsusiai klasei suteik jaukumo. vito. Pro atilusi klass lang stikl vir klas prasiskverb balzgana ryto prieblanda. Kitame trobos gale trinkteljo varstomos durys. Sukil eimininkai pradjo rytmetin nam ruo. Kaimo gatvele pro mokykl nuejo rogi pava riamas sniegas. "Gerai, - pagalvojo prie krosnies sdintys vyrai, - utrins likusius pdsakus..." Nuovargis pagaliau veik ir prie krosnies sdint aliaveln. Nesuvaldomai merksi apsunk blakstienos. Nuvestas mokytojo kabinet, pasistats alia sofos automat, nenusirengs umigo ir jis. Mokytojas ijo padti eimininkui erti gyvulius, kartu atidiai siklausydamas bundanio kaimo garsus, saugojo sumigusius kovotojus. Grs i lauko, papra virtuvje trisiani eiminink paruoti keliems vyrams pusryius - turs svei. eiminink neklausinjo - nujaut, kas tie sveiai... Priepieiais likusius partizanus mokytojas pakviet eiminink trobos pus pusryi. eimininkai, jau pagyven mons, savo kaimynus "i anos kaimo linijos" painojo, kaip sakoma, dar iems be kelnaii bgiojant... Vincas buvo vienmetis su j amin atils Modestu, generolo P.Plechaviiaus rinktins karinu, vasar uvusiu Marijampolje kovoje su naciais prie eups... Taigi: "Praom, vaikai, nesisarmatykit!.." Lkts kart garuojani kopst, talpus piinis dubuo utint su lupynom bulvi viduryje stalo ialkusiems miko vyrams suadino vrik apetit. Nuo vakar piet vyrai buvo nevalg. eimininkas atne ir pastat ant stalo keturbriaun dar caro laik butel ruginuke upilt oleli... ie piets labai jau primin an rami laik bulviakasio ar linamyns talkas... - Tik merg ir muzikos!..- pajuokavo kaip visada linksmai nusiteiks Kazimieras Juoys-atas i Pakumprio. - Apsieisi be merg! O muzikos... tau pagros rus aliakepuriai... ypteljo Tabokius. 31

Ruginuks vyrai neliet. aliavelnio bryje buvo grieta tvarka - n lao! Stebdama kopstus su bulvmis veiianius vyrus, eiminink, linguodama po skepetaite ilsteljusi galv, brauk nejuia itrykusias aaras, riedanias gyvenimo negand rauklmis ivagotais skruostais. - K tu ia, motin?! - subar eimininkas. - Negadink vyrams apetito!.. Stora riek kaldinio pyrago su karta aviei arbata galutinai pasotino ialkusius partizanus. Kiek tos dienos iem. V o s spjo pravisti, irk, jau vakaras. Taigi ir pusryiai utruko vos ne iki sutem. Padkoj eimininkams u vaies, partizanai pakilo nuo stalo ir gro klas. Mokytojas jau kelint kart ijo kiem pasivalgyti. Kol vyrai aptarinjo tolimesnio ygio marrut, visikai sutemo. Dar valand padels, partizanai paliko mokykl. aliavelnis, Pjklas, Biznas ir aibas patrauk Prien ilo link. atas, Tabokius ir aliukas, pagr ryte eita gatvele, pasuko netoli dunksant Klebikio iliuk. Po pusvalandio ygio Tabokius jau beldsi Klebikio girininkijos sodybos duris.

NAUJIEJI METAI Plme paskutiniuosius 1944-j kalendoriaus lapelius. Kald antr dien partizanams apsilankius valsiaus ratinje, nedidel strib gula pajuto rimt pavoj. Naujj met ivakarse ilavot atsibeld negausus pasieniei-aliakepuri dalinys. Karininkai ir dalis kareivi apsistojo stribyno mrelyje, likusieji eiliniai - gretimoje Antano Alviko sodyboje. Naujj met sutikimui ilavoto mokyklos mokytojai ir vyresnij klasi moksleiviai paruo menin programl. Gana virtuozik ir profesionali program parod atvykusio dalinio kareiviai, matyt, buv sovietini teatr artistai-profesionalai. J dainos - duetai, solo ir kvartetai bei tranks okiai mums, tada neirankiems irovams, buvo tikrai spdingi. Tik pirosi mintis: kaip suderinti viename asmenyje nuoird ir linksm artist ir nuom budel?!.. Sutikus Naujuosius ir karikiams iaudius naujametines raketas, mokyklos salje prasidjo bendras pasilinksminimas - okiai. okius idrso ateiti ir keli vyresni, jau aukiamojo amiaus vaikinai. Vis nuostabai kari32

kiai su visais, netgi su vyrais, elgsi gana draugikai. okiams pasibaigus, kaimo vyrai susimet netoli mokyklos Antano Rusecko sodyboje ir, pavairindami vents ritm saikia "stipresns" doze, prats Naujj met sutikim. Kaip ir visi susibrimai, taip ir is, turjo simintin pabaig. Du kaimo alikai - Gudausko Kazys ir Juodsnuki Andrius - parj i Rusecko jau gerokai "apil" ir prisimin neseniai prajusius vokiei laikus, kuomet visi pobviai bdavo palydimi "bigi" salvm, susigund ir kart nepaeisti sen tradicij. Isitrauk suslptas "biges"- pusautomaius nupjautais vamzdiais autuvus ir, sugul u kelm veniavikio pagiryje, pradjo tratinti... Ram miko oim supl griausmingi, tarsi "orlikono" bukai tranks viai. J aidas imet i sujaukt gult stribus ir aliakepurius "artistus"... Jau sausio treiosios ankst ryt ilavoto apylinkes upldo gausyb NKVD aliakepuri. Krsdami kiekvien sodyb, NKVD kareiviai sum vir 40 jaun ir pagyvenusi vyr. Buvo suimti ir atvaryti ilavot net penkiasdeimtmeiai ir vyresni dds. Kitos dienos priepieiais suimt vyr kolon psiomis ivar Marijampol. Sukor vir 35 kilometr sunk iemos keli, nukamuoti vyrai su gausia kareivi ir un palyda jau sutemus pasiek miest. Po keli dien vyresniuosius patard paleido, o jaunesnieji, patikrinti karinio komisariato komisijos, krovininiuose vagonuose traukiniu buvo nuveti Kaun ir udaryti ani kareivini rekrt surinkimo punkte. Nuo kareivini iki Suomi gatvs sargybini stropiai saugoma spygliuota viela apraizgyta tvora aptverta teritorija daugiau primin belaisvi stovykl negu naujok surinkimo punkt. Po keli dien drsesni vaikinai susitar bgti. Tinkamu momentu grupel vyr, pralau aptvaro lentas, i stovyklos pabgo. Miestas - ne kaimas, nesugaudysi. Petruk Jurgis, pasijuts turs temperatros, paskutin akimirk bgti atsisak. Du Petrai - Matuseviius ir Juodsnukis, mtydami pdas, ani gatveli labirintais per ualus Nemun pasiek Jiesios laitus ir, laimingai pargr ilavoto apylinkes, kur laik slapstsi. Jurgis, susirgs gripu, iveus sugautus vyrus Rusij apmokymui liko punkte. Vos pasveikus Petruk (Petrukevii) Jurg su briu siuniam front "trafniak" nuve Rytprsius. Vasario pradioje, soviet daliniams puolant vokiei pozicijas Gumbins fronto ruoe, Jurgis, nutraukta vir kelio koja, baig Vokietijos "vaduotojo" misij. Sanitar paimtas ir pristatytas karo lauko ligonin, nors ir labai nukraujavs, Jurgis 33

iveng ties. Rugpjtyje su amerikoniko tabako pokeliu ir ramentais buvo paleistas " atsarg"... Jurgis gro namo. Sausio pradioje soviet armija pradjo lemiam Rytprsi puolim. Valsiuose dislokuoti NKVD pasieniei daliniai netrukus buvo permesti ariau, fronto unugar. Paliko miestel ir ilavoto aliakepuriai "artistai"... Nors apskrities NKVD vadovyb ragino spariau burti valsiuose istrebiteli brius, bet vietiniai vyrai, bijodami apgauls bdu pakliti front, stribus nestojo. I Marijampols ilavot papildomai atsiunt dar kelet okupantams patikim strib miestiei. Marijampolieiai, buv raudonieji partizanai broliai Kulbokai, slampindami su vietiniais stribais ilavoto apylinkse, greit priprato lankytis pas Danilevii paneles neivaizdioje Paarsio kaimo grytelje. Gretimoje sodyboje turjs patikim slptuv partizanas Pjklas nusprend nepageidaujamus kaimyni lankytojus visiems laikams ispirginti. "O Danileviiuk velniain k galvoja, - paman Pjklas. - Grai merga, o susideda su gremzdais akmenskaldiais..." Vien pavakar, nutykojs akimirk, kai stribai sulindo Anels grytel, Pjklas usimet ant peties kulkosvaid ir atslins sitais vos keliolika metr nuo trobels, Paarsio trakelio pakratyje. Sulauks sutem, Pjklas prislinko prie trobels lango ir pabelds kteljo: -Namikiai, ieikit!.. Duodu penkias minutes! Po keli akimirk i vidaus per langel drioksteljo vis, antras. Trumpa Pjklo kulkosvaidio serija emuius trobels langelius stribams prane - nejuokaujama. Netrukus sugirgdjo trobels durys ir i vidaus atsargiai ilindo Danilevii moterys. - Toliau nuo gryios! - sakmiai kteljo Pjklas ir paleido por serij abu grytels langelius. I tamsios pravir dur kiauryms tvyksteljo liepsnels - puynl trenk du viai. Moterys, klupdamos sniege, nubgo toliau nuo savo gtos ir dingo vakaro prieblandoje. Langelyje vysteljo liepsnel. Pokt! Sutvisko aibas antrame trobos langelyje. Pjklas, prityrs fronto asas, paino paprast rusik autuv garsus ir nusprend: "Susidorosiu..." Pora kulkosvaidio serij trobel... Liepsnos lieuvis plyksteljo iaudiniame stoge ir maa grytel akimirksniu paskendo raudoname ugnies ir dm kamuolyje. Pjklas, nors ir temps skvarb fronto kario vilgsn, nepamat, kaip balta marka apsisiauts stribas Jonas Kulbokas, item34

ps sueist brol, smigo artimiausi sniego pusn... Pjklas buvo vienas, todl prie deganios trobels nesiartino. Palauks, kol smukdama trobel vir mesteljo tirt ieirb sietyn, Pjklas ramiausiai patrauk savo keliais. Suaudytais drabuiais, su keliais neymiais brimais stribas Jonas Kulbokas po keli dien buvo paskirtas vietoj partizan sakymu atsistatydinusio J.Dobilo ilavoto valsiaus vykdomojo komiteto pirmininku. Kulboko brolis ilavote jau nepasirod... Sausio vienuoliktos ryt netoli savo nam lauke rastas pirmos bolevik okupacijos metais buvusio valsiaus vykdomojo komiteto pirmininko, tuometinio ilavoto karinio stalo virininko Antano Mikuausko, moni vadinto Raiumi, lavonas. N K V D sum jo kaimyn Antan Ruseck, tart bendravimu su mikiniais. Ilgus metus jo likimo eima ir artimieji neinojo. monai n karto nebuvo leista perduoti maisto. Visur, kur tik kreipsi, gavo atsakym: "Tokio nebuvo... Tokio nra..." Tik prajus deimtmeiams namikiams pavyko gauti neaiki ir prietaring ini apie vyro ir tvo mirt Sibiro lageriuose. Strib upuolimas Paarstyje ir ia pat, "mrelio" gulos panosje, karinio stalo virininko tis NKGB emisarams var "strioko"... Gandai, kad Dauki ir ilavoto apylinkse imestas desantas, iprovokavo nauj aliakepuri-pasieniei dalini siautjimo bang.

GAUDYNS. VIAI ILELYJE Jau arti viduriemis. Barsukas tuoj versis ant kito ono, o javai dar nekulti. Nuolatini gaudyni baugintus vyrus sunku prisiprayti talk, o pyliavas duok - neklausia... Nubuoyt grasina... Degim kaimo kininkas Jonas Pridotkas, i vakaro su vargu prisipras kelis pastamus kaimo vyrus, kl klojime usiguljusius prajusios vasaros derliaus javus. Priepieiais pavartje m plytis priritas uo. Nepastebimai kiem upldo rus kareiviai. Apvalioje stoginje - opoje - sustojo ir suprunkt muistsi manie kinkyti prakaitu garuojantys arkliai. Eiliniu rugi pdu uspringusi lyg suerzintas vris sustaug ir staiga nutilo kuliamoji maina. Met darb, jaunesni vyrai sulindo alinje kraunamus ikult jav iaudus. Vyresnieji, neprarad savitvardos, akmis smeig kuliamosios geleini nasr ispjautus sumaigytus iaudus ir gnitmis met alin ant pasislpusi vyr. 35

Neuj trob, kareiviai suvirto klojim. - Vylezaj! (Ilsk!) - sibrovliai grieb i vyresnij rank metalines akes ir smeig iaudus. Niekur nedingsi - pasmeigs akmis... Vyrai vienas po kito, purtydamiesi iaudus, nuoko ant grendymo. - Poli... Bystro! (Eime... Greiiau!) - sakmiai sukomandavo aliakepuri vyresnysis. Kareiviai, surm vyrams nugaras automatus, nusivar juos gyvenamj nam. - Vyr nemu, nespard, - pasakoja uki Petronl, i vyki liudinink. Sutrik ir isigand eimininks, pamir talkininkams verdamus pietus, slpdamos po prijuostmis drebanias rankas perbalusiais veidais spoksojo atvarytus vyrus ir j nugaras kareivi suremtus autuv vamzdius. - No, choziaiki, nesite bystreje napsa i zakuski! (Na, eimininks, nekit greiiau degtins ir ukandos!) - be joki grabyliavim tiesmukikai pareikalavo sibrovli vyresnysis. - Turjom tada ir degtins, ir laini, - pasakoja Petronl, - negaila, kad tik vyrus palikt. Moter daugiau raginti nereikjo. Greitai eiminink atne ger gabal laini, surado kelis butelius namins, atr pus kepalo kaimikos duonos. - Ladno! Prodolaite rabotu... I priates polue! (Gerai! Tskit darb... Ir slpkits geriau!) - ironikai patar aliakepuri vadeiva, dar ruden irupio kaime stovjusio NKVD tabo kapitonas, painojs kelis talkininkus. Susigrob laimik, palik sutrikusius vyrus, sibrovliai isinedino i sodybos. tampai kiek atlgus, talkininkai sdo piet. Kartas viliojaniai garuojantis maistas, nors ir pavilgytas "dl apetito" geros stiprios ruginuks porcija, vyrams sunkiai lindo... Po piet darbas klojime krito i rank... iem dienos trumpos. Por valand pakul ir kiek ukand, pavakare talkininkai isiskirst. Vyrus prayti kulti kit dien eimininkas Pridotka nedrso... "Isibaksnosim kaip nors patys", - paman. Anksti ryt vos pravitus Pridotko kiem, Petronls odiais tariant, "prigujo galyb kap velni rus..." Suvirt trob aliakepuriai inar visas pakampes, vietomis ilupo grindis - iekojo slptuvs. - Kur vyrai?! - automatais rm prie sienos jau garbingo amiaus 36

sulaukusius eimininkus, j dukras. - Ms eimoje vyr nra, - aikinosi dar nuo caro laik rus kalb menantis eimininkas. - Vyrai buvo talkininkai... Vakar vakare po darbo ijo... Kruopiai ikrt klt ir tvartus, ivart vakar ikult jav iaudus, metaliniais smaigais ibad pelud ir ien "pruntuose" - ieno alinse, aliakepuriai keikdamiesi i sodybos pasitrauk. Po keli dien, vl sekmadienio (sausio 14-os) vakar, ta pati aliakepuri dalinio 20 kareivi grup ujo veniavikio girios pasodoje esani eigulio Juozo Miluausko sodyb. Istat sargybos postus, dalinio vyresnieji su likusiais kareiviais sikr erdvioje iltai prikrentoje troboje, nusprend ia praleisti netrump iemos nakt. Prie vidurnakt grtant i Bdvieio namus eigulio sn Juoz tamsiame kieme pasitiko netikta rusika sargybinio komanda: - Stok!... Kas eina?!.. Rankas auktyn! - atstats automat prie Juozo atsargiai prislinko sargybinis. Kitas enkavedistas, prioks prie igsdinto ir sutrikusio pakeltom rankom vaikino, apglost drabuius, ikrat kienes - iekojo ginklo. Pakeltom rankom sulaikyt Juoz atsivar trob. - Bandit!.. Kur likusieji? - pasitiko Juoz dalinio vyresnysis. - Kur kiti banditai? - kvot karininkas. - Paimat, - sikio, dar caro laikais kirilicos ragavs, senis Miluauskas. - Kakoj bandit? Eto moj syn! (Koks banditas? Tai mano snus!) Kvoiamas Juozas aikino rusui, o tvas i lto vert rus kalb, kad jis su Ulecko Albinu ir Rekinio Juozu vakaroj Bdvietyje ir utruk pas panas... Dabar anie draugai nuj savo namus... - Molodio... Nado gde to provesti vremia... (Jaunimas... Reikia kakur praleisti laik)... Paimat! - senu savo posakiu kiek patyljs utvirtino senas eigulys. - Nu ladno... Posmotrim... (Na gerai... pairsim), - nusileido aliakepuris. - Zavtra provierim (Rytoj patikrinsim). Paryiais gerokai pasnigo. Rytui brktant, aliakepuriai susiruo ygiui. Jau pravitus dalinio kareiviai isivar Juoz ir, lodydami pagirio gyventoj Bauro bei Tilinds sodyb unis, patrauk Pakiaulikio link. Igird un lojim ir pamat tolumoje nuo veniavikio pamiks slenkani tamsi kareivi mas, Degim kaimo vyrai, prisidengdami sodyb pastatais ir retokais papievi krmokniais, nepastebti kareivi pasitrauk Klebikio iliuk. 37

Dar prie Kaldas nuo Klebikio girininkijos pamiks pasodos per vis miko kvartal iki Cepeliki kaimo palauks apylinks vyrai kirto bir. Miko darbininkai buvo atleisti nuo karins tarnybos, turjo dokumentus, vadinamsias "spravkes-broniruotes". Po sekmadienio poilsio ryt birje susirink medkiriai imtis darbo neskubjo. Susikr lau, usideg suktines ir pypkes, dalinosi praleistos dienos spdiai, tvarksi rankius. - Nuo veniavikio artinasi gauja rus, - prane atskubjs i nam Ulecko Juozas. - Klemensas nubgo pas Dambrauskus... Netrukus pas darbininkus prie lauo atjo dar keli kareivi ibaidyti Degim ir Pakiaulikio vyrai. - Nesugalvot ateiti ia?.. - suabejojo kakuris. - Velnias juos ia in vidur girios ne..., - samprotavo kiti. Manydami, kad kareiviai miko gilim neis, neskubjo iekoti patikimesns uuolandos ir kaimo bgliai. Be to, ryte naujai pasnigo: pasitrauksi - liks pdsakas... Pavojus neivengiamai artjo. - Kur vyrai!? - suguj Uleck sodyb aliakepuriai kamantinjo moteris. - Gdie tvoj Albinas? (Kur tavo Albinas?) - rm automatu Miluausko Juoz dar namuose nakia kvots vaikin dalinio vadeiva. - Js visi banditai!.. Visus Sibir! - auk siut enkavedistai. Pagaliau atsivaryto Juozo ir Uleck moter tikinti ("Vyrai turi dokumentus, dirba mike... Kerta bir"), padar sodyboje krat ir nieko nerad, rm Juozui nugar automat kareiviai pareikalavo vesti juos bir pas darbininkus. - Vesk! - nors puriame sniege palikti vyr pdsakai buvo geriausias vadovas. Prie lauo uklupti vyrai metsi miko gilumon. Kiekvienas bgo patogesne kryptimi. Pasisek tiems, kurie smuko jaunuolyno brzgynus. Ram miko oim perskrod autuv ir automat viai. bglius pasipyl spieiai kulk. Uleck Juozas su ukio Vytu pasine senu retoku miku altiniki kaimo kryptimi. Ipedamos puraus sniego dulksm aplink sproginjo kulkos. Kiek atsipl nuo persekiotoj vyrai ibgo miko proskyn - vizyr. Po sniegu suplktas girios takas palengvino bgim: maiau ak nuolau pynsi po kojom, nebuvo kelm. Taiau tai buvo lemtinga vyr klaida, palengvinusi aliakepuriams taikiklyje sugauti juos bganius. 38

ukio Vytas, ioks i medini klumpi, basas, tik vienom kojinm, paspartins bgim, pro eigulio Mozro sodybl ibgo laukus. Sunkiau apsirengus, veltiniais apsiavus ir atsilikus nuo draugo Juoz netoli Mozro palauks pakirto okupanto kulka. Sueistas kojas, suklups ir ikls vir rankas, dvideimt atuoneri met Juozas Uleckas nesulauk budeli pasigailjimo. Automat serij suvarpytas doro vyro knas susmuko puriame vizyro sniege. Lemtingas ekist vis veid, paliks prie akies vos pastebim kulkos jimo ym ir nupls pus galvos, nepasotino budeli kraujo trokulio. Palik auk, mogudiai nusivijo Vyt, kuris pro Lisajaus vandens maln, perbgs kakurio gretimo gyventojo kiem, pasine iudiki kaimo gilum ir dingo persekiotojams i aki. Kareiviai, atsivij bgl, suiupo kieme su rezginm ieno i kluono ieinant sodybos eiminink ir iauriai sumu reikalavo prisipainti, kur paslp "bandit"... mogelis egnojosi, prisiekinjo jokio bandito nemats. - Brolis Vytas, - prisimena uki Petronl, - perauta kepure, kulkos nubrozdinta galvos oda tik per stebukl liko gyvas... Ant mirties ir gyvenimo ribos klostsi bganio Juozo Rekinio likimas. Kareivi smarkiai apaudomas, pasuks Klebikio palauks link, sueistas koj Juozas pasiek Pakiaulikio kaim. Viena alia kitos prigludusios kaimo sodybos teik bgliui priedang. Kaime sutikta Ruseck Zabel atidav savo alik, kuriuo suvers sueist koj kiek pristabd i aizdos srvant krauj. Delsti nebuvo laiko - i paskos kraujo la pdsakais sek persekiotojai. Pro Juodekos malno utvank Kiauliks upelio vaga atbgs prie piliakalnio, Juozas isiropt slnio lait ir nubgo Baltraus Ulinausko sodyb. Likimas lm - Juozas kieme rado lengvose rogutse pakinkyt arkl. Grieb vadeles ir oks rogutes, kiek leido arkliuko galimybs, nudm ilavoto-Prien viekel. Tarp Klebikio ir Prienlaukio pavijs Prienus vaiuojanius Klebikio Stravinskus, peroko j roges ir po pusvalandio jau buvo Prienuose. Ai Dievui, Juozui pasisek itrkti... Kareiviai, atsek pagal kraujo laus, suvirto Ulinausko kiem. Nesurad sodyboje bglio, enkavedistai sureng tikr "pogrom": supuol trob nusiaub kambarius, automat viais suvarp lubas, sumu eimininkus ir j svei, atvaiavus i Naujo Klebikio, kurio arklioku sueistas Rekinio Juozas paspruko i budeli nag. Net ventuosius paveikslus seklyioje, tarsi jie bt suvrjusi "vaduotoj" neskms kaltininkai, t vandalai sumaitojo... 39

Pagaliau ivaiavusi i kiemo rogi provos puriame ryto sniege ir kraujo laai rogui stovjimo vietoje tikino enkavedistus. Iliej t "laisvs nejai" paliko nusiaubt taikaus Klebikio kininko Baltraus Ulinausko sodyb. - viams nutilus, - pasakoja Ulecko Albinas, - mes, keli birs kirtjai, grome prie lauo. Po kurio laiko netiktai, atlik savo kruvin darb, sugro enkavedistai. Vyrai antrkart bgti neband - pasitikjo turimais dokumentais. udik vadeiva atvert i nukauto Uleck Juozo paimt kruvin dokument: - Uznajo? - klausinjo vyrus. Albinas paino brolio Juozo Nepriklausomos Lietuvos pilieio pase kraujais aptakyt nuotrauk... Suimtus miko darbininkus, atm i j "spravkes", isivar Veiverius, i ten - psius Marijampol.

ILAVOTO PUOLIMAS Gauskit trimitai! Autant ryt Skelbkit pavoj po gimtj al! Laikas atjo. adinkit taut Stokim kov visi, kas tik gali... Kovon, laisv Tvyn aukia Greit prakaitu Ir krauju raus lauk vaikai! mus! pakvips laukai dangus.
(1945 m. partizan daina)

viai Klebikio ilelyje, beginklio Uleck Juozo tis, sueistas Juozas Rekinis ir miko darbinink, turjusi dokumentus sumimas, likusius laisvus ilavoto apylinks vyrus vert apsisprsti: soviet armija ir frontas arba ginklas rankas ir aliavelnio partizan gretas. Kremliaus karin vadovyb Rytprsi puolimo operacijai front met visus rezervinius armijos dalinius. Rus okupuoto unugario staig apsaugos guloms sustiprinti N K V D vadovyb, remiantis 1944 m. gruodio 3 dienos saku, pareikalavo i aukiamojo amiaus vyr telkti istrebiteli 40

(naikintoj) brius. ilavote prasidjo masinis strib verbavimas. Paprasti kaimo vyrai, nesuvokdami tikrj istrebiteli veiklos tiksl ir ypatybi, velgdami tik galimyb ivengti fronto ir per daug nesigilindami galimas pasekmes, griebsi io okupant numesto masalo. NKVD statytiniai tikinjo vyrus, kad strib paskirtis - saugoti sovietines staigas miesteliuose ir valsiuose, o kaimuose - main-traktori stotis (MTS), gintis nuo dezertyravusi raudonarmiei bei valkataujani vietini plikli gauj siautjim. Per kelias dienas ilavoto stribus usira vir 40 vietini vyr. stribus stojo ir abu ani naujok surinkimo punkto bgliai Petrai - Matuseviius ir Juodsnukis. Par gyvulius ir baig vakaro ruoos darbus kyje, kininkaiiai pavakare rinkdavosi strib bstin"mrel". Kiti, pasim i nam maisto, itisom dienom kaip dios be vietos slampindavo miestelyje ir, susimet pas kur nors ilavoto gyventoj, kortomis pliekdavo "durni". Naujai uverbuotiems "naikintojams" ginklus dav ne tuoj pat. Ginkluoti buvo ir sargyboje prie "mrelio" stovjo tik anksiau savanorikai stoj, savo itikimyb spj rodyti aktyvistai ir informatoriai. "Mrelyje" buvo keli 16-osios lietuvikos divizijos bei NKVD kareiviai. Gavs partizan uduot, "mrelyje" danai lankydavosi alia miestelio gyvens Straigio Klemensas, turjs "balt biliet" - dl trumparegysts atleistas nuo karins tarnybos. Daugelis naujai uverbuot strib Klemensui buvo gerai pastami, kaip sakoma, "kartu aug ir pas mergas j" vietiniai apylinks vyrai. Partizan usakymu Klemensas sudar bolevikinei santvarkai prijauiani strib ir "i bdos" atjusi vyr sraus ir teik juos partizan grups vadui Vincui Senavaiiui-aliavelniui. ilavoto milicijos virininkas, buvs Pasaulio (Degim) kaimo bernas Jurgis Paua neveng ryi su pastamais partizanais. Taigi ilavoto strib ginkluot ir j kovins galimybs partizanams buvo gerai inomos. 1945 m. sausio 15-osios nakt Paliose, Dauki apylinkse imestas desantas susikov su NKVD kareiviais. Dalis desantinink uvo kautynse, o kiti, susitik su apylinkse veikianiais partizanais, papild j gretas. Jau sausio 19- vietos partizanai, vadovaujami jaun.puskarininki Klevo ir Baravyko-Kosto-Viesulo, buvusio policininko, sureng drijos strib bstins puolim. Sausio 31-osios nakt desantininko, Lietuvos kariuomens virilos Indraiaus, kilusio i Obeli vls., Rokikio aps., slapyvardiu Jeronimas-Katinas, ir jaun.puskarininkio Baravyko (Kosto-Viesulo) vadovaujami partizanai ivaik Gudeli valsiaus stribus. Vasario 41

10-osios nakt jau gausesns partizan pajgos, vadovaujamos desantinink virilos Indraiaus-Jeronimo, Katino ir jaun. puskarininkio Stipino, buvusio policininko, puol Miroslavo "naikintoj" bstin. Kautynse dalyvavo jau suformuoti pirmojo brio vado Perkno-iinsko, buvusio Vietins rinktins karino, vadovaujami partizanai. i drsi operacij atgarsiai bei Vasario 16-osios proga Balbierikio stribams Putriki kaime surengta pasala paskatino Prien ilo aliavelnio grups partizanus imtis veiksm. Pagaliau pribrendo reikalas ivaikyti dar nesusitupjusius naujai uverbuotus ilavoto stribus. "Vasario viduryje, - prisimena partizanas Antanas Iganaitis, - keliose Skersabalio-Senaio pakels kinink sodybose susirinko arti imto partizan ir besislapstani vyr. Pirm kart man, Barsukui, teko stovti sargyboje." Sutemus keliomis rogmis kaim atvaiavo atas, J.Juoys, aliavelnis, Algirdas Varkala-aliukas, aibas ir Judoiukas - broliai Urbonaviiai, Pranas Senavaitis-Tabokius, Pjklas, Biznas ir kiti Barsukui nepastami partizanai. ioje sueigoje dalyvavo buvs Alytaus ulon pulko leitenantas Martynas Kuzmickas-Briedis, p r a d j s vadovauti Prien ilo ir ilavoto, Iglikli, Ilauo apylinki aliavelnio organizuotos partizan grups kovotojams. Buvs Margio partizan grups II brio kovotojas j.psk. Pranas Kielius-Genutis patikslina: Briedis - leitenantas Martynas Kuzmickas, g.1910 m. Navick k., Alytaus vls., 19381939 m. mus, Vilkavikio ulon eskadrono puskarininkius, mok arlekono disciplinos..." T nakt Geleinio Vilko partizan gretas, Antano Iganaiio-Barsuko teigimu, stojo ir prisiek broliai Juozas-Dd ir Antanas-Barsukas Iganaiiai i Lankeli k., broliai Klemensas-Kurtas ir Juozas-Tigras Baltruaiiai i Mikalins k., Juozas-Mays ir Petras-iedas Liniauskai i Pakiaulikio, Albinas Povilaitis-Karklas i Klebikio, po kelis vyrus i Sargins, Jiestrakio, Mikailikio... ...Susirgo ttis. Parveto i ilavoto "ms d a k t a r i u k o " Z.Jarueviiaus diagnoz - viduri iltin. Dd Motiejus, pasikinks arklius, skubiai ive ligon Marijampols ligonin. Kelias tolimas, susisiekimas sunkus - neprilankysi. Prajo pora savaii. Ugavns, vasario 21-osios vakaras. - Vytai, reikia nuvaiuoti aplankyti tv, - suvalgiusi Ugavni blynus, primin mama. - inakt Zieniaus Jurgis su Juozuku vaiuoja in Marijampol. Praiau - nuve tave... Susikrovs lauknel tiui, vl vakar nujau pas Juozuk. Pora 42

valand numig, abu arkliu vedini pasiklm pareve Naraukelio kaim pas Zieni. Snyguriavo, spaud altukas. Pagav nuo kelio nupsto sniego ruous, aiiai suviegdavo al metalins rogi pavaos. Pajut prie kelio grumst prikepusias ir pasunkjusias roges, drumsdami tyki nakties rimt suprunkdavo arkliai. - Gal veimu reikjo vaiuoti? - garsiai samprotavo neprigirdintis Juozukas. - O k inai koks grtant kelias bus?.. Matai... sninga, - band prietarauti kiek vyresnis u mus Zieniaus Jurgis. "Pasineim pagiriais iki Mikalikio... Pro Rdgir" - pagaliau nusprend abu gaspadoriai. Sunkokai veik kalnelyje nupustyto sniego ruo, prunkiojani arkli vangiai traukiamos rogs nuokalnje u Marazo sodybos m slysti lengviau. Pamau i akiraio inyko migloje skendinio ilavoto apybraios. Vis labiau rykjo netoli Jiesios prie kelio pasvirusio vienio gluosnio elis. Dar kelios akimirkos, keliolika pravaiuot sieksni kelio ir staiga i po pasvirusio gluosnio atsklinda prislopintas sakmus balsas: - Stok!.. Kas vaiuoja? Pasisakm pavardes, kur ir kokiu tikslu vaiuojam. Matyt, inomi vyrai, nes sustabdius arklius roges apstojo i kelio griovi pakil baltomis skraistmis apsisiautusi keli ginkluot vyr eliai. Veidai neirimi, tik atkreipti roges ginklai kelia nejauki nuostab ir smalsum. - ilavot puolam!.. - idro nepastamas balsas. - Spauskit, vyrai! - paleido ms arkli apynasrius. "Pliaukt!" - suplojo arkliams per strnas kelios platakos... Visi kininkaiiai... "Kaip malonu nors delnu prisiliesti... altas ginklo plienas ir, e tau - iltos velnios brio strnos..." Pervaiav Jiesios tilt, pasukom kairn ir per Rdos kaim pasiekm Rdgirs pamik. Pagiri kelias, padengtas plonu lygiu sniego sluoksniu, leido paspartinti kelion. Pavaljusi bri lengvai traukiamos rogs pasiek Mikalik. Greit Varnabds miko kelias, reikia sukti giri. Smalsumas, prikausts vilgsn likusio u ger 4 kilometr ilavoto pusn, veria sustoti. - Arkliai kiek atsips! - lyg teisindamasis tarsteljo Jurgis. Po keliolikos minui ilavoto pusje dang nuviet gaisro pavaist. vi nesigirdjo - per didelis atstumas. " A n t r o j e vasario pusje pulko vadas Briedis, pasikviets kaimynin 43

Perkno dalin, suruo ilavoto puolim.(...) Po i nepavykusi kautyni abu partizan daliniai pasitrauk savais keliais." Taip baigia trump ilavoto puolimo apraym knygoje "Partizanai" J.Luka-Daumantas. Po puss amiaus lik i kautyni dalyviai ir liudininkai prisimena. "Gili ir neugydom aizd atmintyje ir irdy paliko 1945 m. vasaris, - pasakoja Ilauo gyventojas Antanas Martuseviius. - Nelaim ms eimai atne sesers draugyst su stribu Pranu Sinkeviiumi. Per Ugavnes prie blyn stalo pas mus vaiinsis stribas papra seser ir tv nuveti j ilavot. Kakodl atsidr visai kitoje ilavoto pusje, usuko pas Naujasodio kaimo gyventoj Motiej Mielda. Sdo prie vaii, kurios usits iki vlyvos nakties. Ankst ryt pasigirdo stiprus beldimas lauko duris. Stribas Sinkeviius, griebs autuv, iskubjo prieang ir primygtin beldim atsak viu duris. stribo v atsak keli automat serijos Mieldaio sodybos pastatus. Usiliepsnojo klojimas. Tvas puol i gryios gelbti arkli. ia j pakirto partizan kulka..." Taip beprasmikai uvo 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybs kov dalyvis, Savanorio-krjo medalio kavalierius Martuseviius, Antano tvas. Tikras tragedijos kaltininkas - stribas Sinkeviius atsitiktinumo dka paspruko ilavot. Kautyni dalyvis partizanas Jonas Matukeviius-Danielius "Glupyj e " ra: "T 1945 m. vasario 22-osios ryt Geleinio Vilko rinktins partizanai, vadovaujami Briedio, pasitelk Perkno ir Viesulo bri vyrus, ruo ilavoto strib bstins, vadinamojo "mrelio", puolim. Pavakare Briedio vadovaujama grup jau dislokavosi ilavoto prieigose i piet ir vakar puss - Ingavangio ir Naujasodio kaimuose. Perkno ir Viesulo grups i ryt puss - Pakiaulikio ir Pajuodupio kaimuose. Sutartu laiku jos turjo sudaryti apsupties ied, kurio centras ir tikslas - strib "mrelis". Partizanai jautsi drss, nes prie tai viskas buvo suderinta su kai kuriais strib vadais. Tiesa, ivakarse visk aptariant Briedis pusiau juokais pasak: "Vyrai, nepameskit briedio budrumo ir tarumo". ilavoto apsuptis vyko sklandiai iki to momento, kai Briedio vyrai, Mieldaio grytelje pastebj vies, kak tar. Keletas vyr nujo prie gryios, pabeld duris. Viduje pasigirdo bruzdesys. Pasibeld antrkart. Tada i vidaus drioksteljo vis ir vienas partizan sukrito vietoje. Kulka, prakirtusi alm, perskrod galv. Taip uvo Vytautas Urbanaviius i Dmiki kaimo, pirmasis Geleinio Vilko rinktins partizanas. Tuoj pat sek atsakomoji partizan ugnis..." 44

ilavoto puolimo ivakarse Bdvietyje, kininko Andriaus Spdio mrinje gryioje aliavelnis, aliukas ir Tigras su Pakuonio partizan brio vadu Jonu Geliu-Perknu aptar paskutines "mrelio" apgulties detales. Temstant Geleinio Vilko rinktins organizacinio skyriaus virininkas su keliais kovotojais iskubjo kitas puolime dalyvaujani partizan grandis. Po vidurnakio puskarininkio Liudviko Dabriiaus-Kareivio skyriaus kovotojai isidst ilavoto kapinse. Kazimiero Pinkvartos-Deinio vadovaujami iauliki, Prienlaukio, Main partizanai, kartu su pakuonikio Vytauto Mariulionio-Viesulo skyriaus kovotojais praleid dien Pakiaulikyje, vietovs inovo Prano Senavaiio-Tabokiaus vedami, prisiartino prie ilavoto. sitvirtin u mokyklos pirties, lauk sutarto signalo. I vakar puss ms ekipa stabd aliuko ir Perkno vadovaujami partizanai, dienoj Bdvietyje, Lankels vietini partizan Kurto, Dds ir Tigro vedami, um labai nepalankias atviras pozicijas. Menk priedang iai grupuotei teik nedidelis Gruzdiaus krautuvls pastatas, buvs prie paradines stribyno duris, mokytojo Kosto Dlugausko tvora, apaugusi tanki alyv belapiais krmais ir kiek atokiau nuo "mrelio" stovj Antano Rusecko sodybos pastatai bei sodelis. Nelauktas vis Mieldaio grytelje ir partizano Vytauto Urbonaviiaus-Judoiuko beprasm tis gerokai sutrik apgulties darn. Gaisro pavaist Naujasody, vi paplipos vos per kilometr nuo ilavoto suglumino kit apgulties flang skyri vadus ir kovotojus. Kas atsitiko niekas negaljo suvokti... Briedio grups vyrai, apaud ir udeg Mieldaio sodyb, suinoj apie stribo Sinkeviiaus dingim, skubiai per trakelio puynlius, pro Durneikos vjin maln pasiek ilavot ir usklend "mrelio" apsupimo ied. Gerai miestel inantis partizanas Kazys Urbonaviius-aibas su keliais ryio vyrais nuskubjo kitas puolimo grandis ir, paaikins gaisro ir vi Naujasody prieast, perdav vado Briedio nurodym pasiruoti "mrelio" turmui. I deganio Mieldaio sodybos ibgs stribas Sinkeviius, partizan nepastebtas, smuko "mrel". Jo gula, laukdama galimo partizan puolimo, sustiprinusi stribyno lauko sargyb, pasiruo gynybai. Netiktumas stribyno turmui buvo prarastas. Pagaliau sutartas puolimo signalas - alia Briedio raketa vir stribyno bstins... Ugnis! Septyniolikos kulkosvaidi (J.Daumantas. Partizanai, psl.80) 45

granatos i ventoriaus ir vir eiasdeimt vis ri lengvj auli ginkl pasista karto vino lavina sudrebino "mrelio" sienas. - Tfu... Gyvats! - nusispjov Deinys. N vienas i trij Deinio vyr atsinet Fau-2 utais nesuveik. Pabiro idaut lang stikl uks, pokjo sprogstamj kulk kruos varpomos stribyno lauko durys ir mediniai lang rmai. Krpiojo "mrelio" sienos, slpdamos ryt atjnus ir tautos atplaias - stribus. vi ir sprogim triukme pynsi kareivi ir strib rusiki keiksmai bei sueistj dejons... Tamsiose sutrupint lang kiaurymse sublykiojo "liaudies gynj" kulkosvaidi liepsnels, taiau nenutrkstanti partizan ugnis greitai jas prigesino. Tik paradinio lango tamsiame kvadrate atkakliai kaleno sunkusis rusikas kulkosvaidis, priplodamas prie ems partizanus ir varydamas j veiksmus. vito, bet kautyni niris neblso. Partizanas Juozas Liniauskas-Mays i Pakiaulikio, pakils nuo Gruzdiaus pakluons, perbgo su kulkosvaidiu plyn A.Rusecko lauk ir, sukrits menkoje rudens arimo vagos priedangoje, nuspaud kelias serijas tams lang. Staiga kulkos pramutu almu ir sunkiai sueista galva narsuolis sukniubo ant nutilusio savo kulkosvaidio. Sutelkta partizan ginkl ugnis kiek pritild "Maksimo" kalenim. Iok i priedangos du vyrai nusitemp sueist Ma ir jo kulkosvaid kluonelio priedang. Drsus, taiau beprasmis kautynse neprityrusio jauno partizano uolis ir neskm kiek atald io flango partizan kovos kart. Prislinkti ariau prie "mrelio" ir sumesti vid granat neleido atvira vietov. Kelias valandas truk nirtingos kautyns, kainav partizanams tris gyvybes, m blsti. Priekaryje statyto mro sien kulkosvaidiais nepramui - beprasmika eikvoti ovinius. Priepieiais partizanai i uimto ilavoto pasitrauk. Isive nukaut Vytaut Urbonavii-Judoiuk bei mirtinai sueist Juoz Liniausk-Ma. "Po penkias valandas trukusi kani temstant Juozas mir", - pasakojo A.Baltruaitis-Erelis. Du gelsvo smlio kauburliai ir kryelis prie puels Dmiki mikelyje ilgus metus ymjo pirmj Geleinio Vilko rinktins partizan-didvyri, ilavoto puolimo auk, amino poilsio viet. Kokiomis aplinkybmis uvo partizanas Jurgis Balknas-Lokys i Pakumprio - ini neradau. Palaidotas Mikalikio kapinaitse prie koplyios. "Po ilavoto puolimo, - pasakojo Kazys Matuseviius i Vart, - ke46

liolikos rogi, privirtusi partizan, vilkstins priekyje, tarsi Napoleonas ant balto irgo, jojo kautyni vadas Briedis, ulon leitenantas Martynas Kuzmickas." "Antr dien po ilavoto mio, - pasakojo Erelis, - mus, dvylikos partizan grup, Dmiki-Skersabalio mikeliuose persekiojo gausus rus kareivi dalinys. Susimai partizan ir kareivi pdsakai sniege igelbjo mus nuo tiesioginio susirmimo ir dideli auk. Pagaliau temstant jie paliko mus ramybje". Kit dien, grtant i Marijampols, Mikalikio, Jiestrakio, Rdos ir ilavoto apylinkse rus kariuomens daliniai su tanketmis ir lauko virtuvmis, keli deimi main vilkstins ublokav pamikes, tikrino kiekvieno vyro dokumentus. Ikrt kareiviai ir ms roges. Tik paaikinus, kad grtame i miesto, leido vaiuoti savais keliais. Dl atsitiktinumo nepavyks pirmasis ilavoto puolimas dav ir ger rezultat: daugelis neseniai uverbuot strib paliko "mrel". ilavoto gyventoj teigimu, "mrelyje" puolimo metu buvo nukauti trys rus kareiviai. Daugelis beginkli neseniai uverbuot strib kautynes pratnojo pasislp pas miestelio gyventojus, kiti - darinse bei malkinse. Pamenu, dd Petras, dukart pabgs nuo veimo rekrtus ir kelias dienas slampinjs po miestel bei su kitais bsimais stribais plieks "durni", po ilavoto turmo parjs pasak: - Ne, prie savus a ginklo nekelsiu... Geriau jau su partizanais kuo greiiau irkyti t strib utlyn!.. Po keli dien, prajus N K V D dalini siautjimui, Petras tapo partizanu eku aliuko skyriuje. Kiek vliau ir dd Andrius pasuko vyresniojo brolio pdomis - pasirinko, o gal kakas parinko Spirgio slapyvard. Taigi pirmasis ilavoto strib bstins turmas ne tik ivaik busimuosius "liaudies gynjus", bet ir papild partizan gretas.

JIESTRAKYJE Kovo 4-oji - v.Kazimiero, Lietuvos globjo, diena ir pirmoji pavasario vent. Pasaulio "vaduotojai", atm i lietuvi tautos visa, kas venta, atm ir i nuo sen laik Lietuvoje veniam vent. ilavoto valsiaus ratinje i pusiau vent darbo dien pasirod 47

mums dar nematytas tarnautojas - ems kio skyriaus vedjas. Agronomas Antanas Vosylius, apie 25 met linksmo ir draugiko bdo vyras, greit gijo ms pasitikjim ir pagarb. Taiau neilgai mums teko bendrauti su iuo jumoro ir netikiausi pokt meistru. Kovo antroje pusje valsiaus pirmininkas J.Kulbokas su agronomu senino Paltanaviiaus atsista pastote ivaiavo Sargins apylink. Jiestrakio mokykloje suauktame emdirbi susirinkime maai ratingo "viraiio" paprayta mokytoja E.Urbonait perskait sovietin potvark, mokant senus kininkus "matukos Rasijos" kolchoz bdais sti... kininkai nuo seno prat sti vasaroj savo laiku ir tik pakankamai pradivusias ir tinkamai paruotas dirvas, nesuprato perskaityto potvarkio nurodym. Glausti terminai, nurodytos datos ir dekadins inios apie sjos darb eig neatsivelgiant gamtos slygas prailusioms gaspadori galvoms kl daug pagrst klausim. Buvs akmenskaldys, dabar "viraitis" Kulbokas "isamiai" aikino partijos ir vyriausybs potvark, kurio nepaisymas tolygus sabotaui... Susirinkimo urmulyje niekas nepastebjo, kaip mokyklos kiem iuo dvejos partizan rogs. - Rankas auktyn! - iki galo atlapotose duryse stovinio partizano sakmus balsas ir vis lubas sudrebino mokyklos sienas. klas oko keli ginkluoti vyrai. U mokytojo staliuko sdjs Kulbokas ir visi klasje susd kininkai pakl rankas. - Kuris ia pirmininkas? - grietai paklaus girininko uniforma vilks partizanas. Staiga nuo staliuko pakils pirmininkas Jonas Kulbokas nr per artimiausi klass lang ir su rmais bei dtaniais stiklais isivert lauk. Kruvinom rankom ir stikl supjaustytu veidu emoko gio Kulbokas tarsi klverstukas paoko ant koj ir pasine artimiausios sodybos link. Kieme supokjo viai, nuaidjo komanda "stok!" viai kaskart tolo, kol pagaliau visai nutilo. Prie staliuko atsisds aliavelnis papra visus sstis ir pasakyti, kas dar yra i valsiaus. kininkai tyljo. Po trumpos tylos atsistojo valsiaus ems kio skyriaus vedjas ir, prijs prie staliuko, prisistat: - Antanas Vosylius nuo Skriaudi. Dvi savaits kaip paskirtas agronomu ilavote... Kiek paklausinjs kininkus apie agronomo veikl, aliavelnis nusprend: - Gali grti ilavot... Tik kinink neskriausk, - pagalvojs pridr partizan vadas. 48

Buvusio partizano Erelio-Antano Baltruaiio teigimu, agronomas atsaks: " ilavot man kelio nra... Jei esu nusikalts - bauskit..." Tuo metu mokykl gro pirminink vijsi du partizanai. Kaip rodym, kad Kulbokas gavo gal, vienas j numet prie staliuko pirmininko batus. Stebtinas skms palankumas Kulbokui. Dar saus Danilevii pan grytelje ivengs Pjklo kulkosvaidio ir kart kulk suvarpytais drabuiais, keliskart sueistas Jonas Kulbokas atbgo basas artimiausi sodyb. Rads kieme rogutse kinkyt arkl, virto jas ir paspruko ilavot. Partizanai, sisodin savo roges agronom, paliko pavasario vj pustom idauytu langu mokykl... Buvs ilavoto valsiaus ems kio skyriaus vedjas Antanas Vosylius, Vilko slapyvardiu, stojo partizan gretas. Po keli garbingos kovos met Vilkas tapo Geleinio Vilko partizan rinktins adjutantu. Vykdomojo komiteto pirmininku vietoj sueisto ir ligonin iveto Kulboko Marijampols apskrities valdia ilavot atsiunt igonikos ivaizdos energing "kadrin bolevik" Vlad Baranausk. Vietini moni pramintas "igonu", V.Baranauskas ilavoto valsiaus valdas greit pavert savo "kunigaiktyste" - "septyniolikta SSRS respublika". Kartu su "igonu" ilavot atvyko ir naujas valsiaus sekretorius Antanas Kraipaviius, stebtinai apsukrus ir rizikingas vyras. uvus pasitraukusiam i ilavoto milicijos virininko pareig Jurgiui Pauai, pas nukautj rasti sekretoriaus ranka rayti suklastoti dokumentai lm Antanui "tvyns idaviko" ateit - 10 met katorgos Gulage.

PIRMOJI PARTIZAN IBURIEI AUKA Pavasario liets baig nuplauti paskutinius sniego dangos lopinlius. I tirpstani pusnyn emum pievose patvino plats vandens telkiniai. Pavasario dienoms praviesjus, viesjo ir Prien ilo partizan veidai. Stovyklaujant ilo Peiuli pasodoje partizan gretos pasipild Sargins bei Mikailikio kaim vyrais. Dalinio kovotojai - buv Prien "iburio" gimnazijos aukltiniai K.Banionis-Klajnas, J.Matukeviius-Danielius, P.Krvelis-Aidas, P.iugdinis-Bitinas tarp naujok paino buvus bendraklas Jon Kisieli-Arj. Buvs partizanas Jonas Matukeviius-Danielius rao: "1945 m. ba49

landio 3 d. tamsus kanotas vakaras. Deinio kuopoje ms apie 40-50 vyr grupuot atjo i Medini kaimo iki N.tos giraits ir Skuigs tarpumikio. Nutarta ia pas kelis kininkus pernakvoti. Mudu su Joneliu ir dar apie 15 vyr ujome Bacvink grytel. eimininkai buvo nuoirds ir geri. Pavaiino vakariene, paruo (...) vyrams guolius. Vyresni vad su mumis nebuvo. A budjau, keiiau sargybinius. Prisukau vir stalo kabani ibalin lemp, nustaiau adintuv antrai valandai ir parimau skersas ant maos, mudviem su Joneliu skirtos lovels. Miegas nem, todl tyliai kalbjoms. Pradjo visti kanotas balandio 4-osios rytas. Pakeits sargybin, atjau ir atsisdau gale stalo. eiminink jau ruo pusryius. Staiga bgo sargybinis ir prane, kad prie sodo rusai... sakymas visiems pasiruoti kautynms. Tuoj pat pasipyl viai, pabiro lang stiklai. Po langais prie sien imtm granatas: ginams ir dengiam besitraukianius. Mes aikiai apsupti. Kambarys pradjo degti, pilna dm. Matau, kaip prie vieno lango tratina Katonas. Arusis kulkosvaid ant stalo sukioja tai vien lang, tai kit. Daugiau j a u nieko i msiki nebelik. Surikau Katonui: "Trauktis!" Arusis su kulkosvaidiu jau prie lauko dur. A jam: "Jonai, kiem prie akmen krvos!" Jis bga pasilenks pro darelio tarptvor, a paskui j. Nepajutau, kaip ant jo ugriuvau. Jis aikteljo ir atvirto auktielninkas. Pamaiau, kad jo gyvyb jau gsta. Griebiau gelbti - vilkti u paast. Jis sudejavo. Neinau, i kur itame komare prie ms prioko K.Pinkvarta-Deinys. Jis padjo man vilkti sueist Arj. Sunku ir dviem, nes rusai jau pila mus ugnimi. Arusis sudejavo ir pra j palikti. Deinys pam jo " e f e n " , paruo granat, padjom jam ant krtins, pakelm rankas prie granatos ir palikom... Mums nutolus iki puynlio, prie jo prisiartino keletas rus. Staiga ugnies, dm ir ems stulpas pakilo or... Arusis, matyt, dar surado jg patraukti granatos degikl..." Taip uvo pirmasis "iburietis" Jonas Kisielius - partizanas Arusis. Artimose sodybose ilsjsi partizanai, kaudamiesi su netiktu prieu, keliais breliais be didesni nuostoli pasitrauk apylinks mikus.

NUSIKALTIMAS IR ATPILDAS. ARKLI MOBILIZACIJA ILAVOTE ...Dar kovo mnes "biedniok ir naujakuri emei dirbti" Ingavangio kaimo kininko Petro Januausko sodyboje bolevikin "liaudies valdia" i "nubuoint" stambesni kinink atimt arkli steig vadinamj ma50

in-arkli nuomavimo punkt. I labiau pasiturini kinink darini rekvizuojamas paaras punkto arkliams erti kl teist vietini gyventoj nepasitenkinim. Daugiau nukentjusi gaspadori praomi partizanai Pjklas ir Riekus balandio 6-osios nakt i punkto ived kelis arklius. io "akipliko" ir drsaus "bandit" ikio siutinti okupant parankiniai i vietini aktyvist ir ilavoto strib sudar ginkluot punkto apsaug, kuri naktimis budjo Januausko sodyboje. 1945 m. balandio pradioje i Marijampols apskrities ilavoto valsi atvaiavo maina kariki revizuoti arkli frontui. Dalinio vadai - majoras ir du leitenantai - prisistat valsiaus vykdomojo komiteto pirmininkui Vladui Baranauskui ir, pateik dokumentus, pareikalavo per valsiaus apylinki pirmininkus (seninus) paskelbti valsiaus teritorijoje gyvenantiems kininkams apie arkli mobilizacij kariniams reikalams. Nustatytomis dienomis atskir seninij kininkai privaljo savo turimus arklius suvesti ilavot atrankai. Prie valsiaus bstin, dar nuo seno vadinam ratine, buvo tam tikra aikt, skirta statyti atlaidus ar kitais reikalais suvaiavusi kinink ekipaus. Prie kast em stulp pritvirtint skersini - buom - atvaiavusieji ar atjojusieji priridavo savo ristnus. Karininkus su "dienikais" pirmininkas apgyvendino pas vietos kinink Antan Alvik, o eilinius kareivius patalpino "mriuke" kartu su stribais. Tuo metu i iem uverbuot keturiasdeimties strib liko apie dvideimt, i kuri tik kelet buvo galima vadinti tikrais vyrais. Kiti buvo pusiau invalidai arba girtuokliai, Nepriklausomybs laikais buv neaikaus usimimo mognai, nepritap prie visuomens. Pvz., Vincas Skinkys nusigyvens kininkas-vidutiniokas, u Jiesios turjs apgriuvusi sodyb, nuovs savo tikr svain, buvo paskirtas strib brio vadu. Juozas Lapinskas - lubas vyriokas, anksiau bgiojs per kaim su puodynle, kaulydamas pas eimininkes bari pusryiams buvo nepastovaus bdo, niekur negalintis padirbti ilgiau kaip pusantros dienos. Jis labai virtuozikai pie velnius su raudonais ragais ir grauoles, panaias tas, kurios buvo pavaizduotos ant papiros "Grauol" pokelio. Tai buvo ms kaimo vaik labai laukiamas sveias. Jam u "grauols" ar velnikio pieinl, mamai nematant, kartais pasukdavome nukniaukt kiauin. Kadangi jis buvo artimiausias ms kaimynas, tai pirmiausia ubgdavo pas mam: - Seip (tai buvo jo prieodis), Magduk, inpilk in puodynl bari... Magduk, paskolyk kil duonos... Mama imdavo kepal duonos, perpjaudavo pusiau ir "bezmnu" pa51

svrusi "paskolindavo", gerai inodama, kad skola bus grinta tik po Paskutiniojo Teismo dienos... Dar vienas neinia i kur atsidangins tipinis "liaudies gynjas", pavarde Lauas - "lauas" tikrja odio prasme, jo vienos akies vyzdys "matavo azimut" Sirij, kitas - Aurin ar Vakarin. Nesuprasdavai, kur jis iri nekdamas - ar tave, ar alimais patvoriu slikinant katin. Tai buvo vienas iauriausi ilavoto strib, kls siaub ir pasilyktjim doram ilavoto gyventojui... Stribas Paukeviius - trumpo stoto suaugs vaikzas, usikabins ilgesn u save karabin, kurio buo einant stukseno jam ukuln, irgi "patikimai gyn liaud"... Kaip ir Klemensas Matuseviius i Naujasodio kaimo - niekuo fizikai gamtos nenuskriaustas, normalaus sudjimo vyras, tikrai vertas strib virininko ilavoto Muravjovo-Koriko - V.Kolesovo pasitikjimo. Tai jis gyrsi savo ranka nuovs Jurg Pau, buvus ilavoto milicijos virinink - "bandit" pagalbinink ir "banditus" Andri Juodsnuk ir brolius Povil ir Antan Liniauskus j pai rugiuose Pakiaulikio kaime 1945 m. vasar. ...Jau rytojaus dien keletas apsukresni gaspadori atjo ilavot valgybai: "Kaip ia su tais arkliais... Kaip ia ta arkli mobilizacija... Arkliai gi - ne vyrai! Kokia ia gali bti mobilizacija?!.." Jie jau anksiau buvo turj kik reikal su pirmininku, inojo, kad V.Baranauskas, tas auktas igonikos ivaizdos vyras, yra "sunekamas" ir mgsta stiklel, inoma, su gera ukanda - reikia bandyti susitarti. Pirmininkas, jau i vakaro spjs prie taurels susipainti su karininkais-rekvizitoriais, buvo iek tiek pagiringas ir "valgus" prim geranorikai nusiteiks. vertins vilgsniu kinink atsinetus portfelius bei ryuliukus, pakviet "valgus" buvusios policijos dabokls patalpas. Viename io pastato gale buvo kurdinta valsiaus patalp valytojos Spdiens eima. eiminink buvo "sveting a " moterik ir mielai prim sveius - pirminink ir kininkus. Kaip paslapt pasakysiu - Spdien ir jos vyras Viktoras, valsiaus sargas, var namin ir tokie sveiai jai buvo naudingi. O kas tuo metu neusim iuo verslu? Beveik visi, neturj ems, kr "bravorus", kurie veik beveik neugesdami serijine gamyba, nes tai buvo j pagrindinis pragyvenimo altinis. Taigi eiminink ant stalo pastat "dvikolk"(butel namins), dar svogno kelet grieinli papjaust, atne druskos ir duonos riekel kit, jaut - "iandien gera diena bus"... Ir diplomatikai ijo vit lesinti... inojo: vyks rimtas pokalbis, vienas t, kurie pirmininko kabinete nesvarstomi. Be joki ang prasidjo neakivaizdin prekyba dar neatvestais ar52

kliais. "Ponas viraitis"-pirmininkas, ne veltui vietini igonu pramintas, puikiai iman savo darb. Atsidar kinink portfeliai, atsirio ryulliai. eimininks svognai su druska puikiausiai tiko prie atnet skilandi ir kvapniai parkyt der. Kaip mat buvo itutinta eimininks pastatytoji "dvikolk" - usimezg "rimta neka". Kai vyrai gerokai apilo ir avansu palamino ervoncais "pono pirmininko" talp viraitik portfel, buvo sulygta: gaspadoriai atveda liesesnius, kad ir pas vargingesnius kaimynus paskolintus arklius, inoma, atitinkamai "pameravus" pirmininko talpj portfel, o jau su "oficieriais" - ia jau "pono pirmininko" reikalas. Sutart aplaisius eiline "dvikolke", buvo pakviesti i Alviko ir karininkai. Su nauju kariu kaukjo kinink atsinetos "dvikolks", papildomos eimininks produkcija. Kai "ponai oficieriai" igr po stiklin (k ten: "taurel - vaik aidimas") ir dar pakartojo u "pavlavim", pokalbis tapo rimtesniu. Oficieriai, taip irdingai pavaiinti, patys pasil: ie aunuoliai kininkai savo arklius gals pristatyti mobilizacijos punkt vliau, priklausomai nuo to, kaip seksis mobilizacija visame valsiuje. Taip nekjo ponai karininkai, uoliai tutindami kinink portfelius, ir vis stebjosi skilandi skanumu ir deros, kokios jiems nebuvo tek ragauti, puikumu. Pirmininkas, retkariais paliks karinink ir kinink puot, ieidavo valsiaus pastat "tvarkyti einamj reikal". Jautsi gantinai kaus, o prie kariki reikia laikytis padoriai, kad neprarast autoriteto. igonikoje galvoje mezgsi gero verslo perspektyva. Reikjo vienam visk gerai apgalvoti, surikiuoti, pasverti. "igonas", purtydamas trumpai kirpt ilsteljusi galv, mintyse sudarinjo veikimo plan, kurio esm buvo tokia: susitarti su kininkais (igonika intuicija sak su kuriais, nes daugel daniau "buoinam buruj" jau spjo painti), kuri arkliai geresni, po iemos nesuliesj, u tam tikr ky t arkli nevesti. Vesti i kaimyn paskolintus, jau komisijos ibrokuotus arklius, kuri tikriausiai ir dabar neims. Rekvizuoti tik i t kinink, kurie nesusipras "kombinuoti" ir apie galimus sandrius neinos. ia atsiras ir apsukresni, kurie vietoj isipirks, tuo paiu papildydami ir garsj portfel, ir "resursus" karininkams vaiinti. "Ponus karininkus" po lokio atsakingo darbo dienos vakarais vaiinti derom ar lainiais su namine iki ivirtimo i koj... Ryte duoti "pachmielo" ("prasipagirioti") ir taip, neileidiant i savo rank iniciatyvos, planingai atlikti arkli mobilizacijos akcij. Patvarks reikalus ratinje, pirmininkas sugro pas lbaujanius su 53

kininkais karininkus. Imets stikliuk (i stiklins neband - tegul "oficieriai" maukia) nuolaikai pataisyti, trindamas i pasitenkinimo rankas, galvojo: "Ta arkli mobilizacija kaip i dangaus nukritus mana... Joks apskrities virininkas nebt sulauks tokios progos, nors "kruvinasis" Smetonos reimas ir bt gyvavs tkstant met..." Vladas Baranauskas dar anais "kruvinais Smetonos reimo" laikais buvo nuolankus Maskvos agent tarnas. Kermoins kaimo jaunuolis su jaunatviku usidegimu platino 1938 m. spalio revoliucijos proga ileistus bolevikinius atsiaukimus Iglikli apylinkse. Lietuvi tautos duobkasio talentas ypa irykjo 1941 m. bolevikams okupavus Lietuv. Tada Motiejui Bagdonaviiui, idjiniam komunistui, Kominterno agentui, tapus Iglikli vykdomojo komiteto pirmininku, Baranauskas, prisiplaks prie bolevik, padjo jiems tremti tautieius Sibiro platybes. 1945 m. iem jau kaip "idjikai subrends" bolevikas, drsus vyras (o jis tikrai buvo drsus ir geras organizatorius), vienas uoliausi Plechaviiaus rinktins likui ir buvusi auli gaudyni dalyvis ir organizatorius, atsiuniamas ilavoto "bandit respublik", kuri Maskvoje Lietuvos emlapyje apibrta storu raudonu brkniu, "atkurti" taryb valdios. ...T dien po piet, valg-kinink ir karinink puotai pasiekus virn, prie buom jau buvo pririti keli arkliai, atvesti bailesni kinink. Trauk pypkes ir suktines, mindikavo aiktje prie ratins langus apie priritus save arklius ir pro sukstus dantis keiksnojo "prakeikt bolevik " ir jo "naalstv", kurie "sulind velniai ino kur - nesiteikia net ateiti pasiirti". - Rups!.. Plikai!.. Ikavojau nuo vokieio... Kiek avi per iem suriau, kad pavasar geriau agr traukt!.. Tpfu!.. - nusispjov pro s Petruausko Povilas nuo Pagraiio ir, nirtingai traukdamas jau seniai ugesusi pypk, piktai dbteljo ratins antro aukto langus. - Taigi, rebeks!.. Parazitai!.. A irgi no prso dabojau... Prankiks krmuose naktimis kartu su savais miegojau... Dabar, kai reikia pradt em akt - va tau!.. - pritar iaip jau nenekus Petras Petruka-Petrukeviius nuo Juodups upelio. - O nevesti irgi - su boleviku tau ne su vokieiu... Pasirodo, bdavo, in pus met vienas du prsai, pasikiauiniauja ir vl kur laik j nematysi. O ia?.. N tu girioj pakavosi, n kur padsi - ne adata, - samprotauja Gylio Simanas i Pajuodupio. - Nevei - tuoj in Sibyri ir baigtas kriukis!..- ubaigia Antanas Vilkas, Simoniuku pramintas Pakiaulikio kininkas. 54

Taip kininkams bekeiksnojant ir komisija pasirod. Pirmininkas, raudusiais skruostais, tvirtu ingsniu prijs pasisveikino su kininkais. Mokjo banditas bendrauti su monmis... I paskos netvirtom kojom, atlapotomis milinmis atsiskeryiojo "oficieriai". Komisija pradjo darb. kininkai susivalg. Nusim kepures, emai lankstydamiesi, vienas kit pertraukindami, m prayti "gerbiam pon virait" ir "ponus oficierius" neimti paskutinio arklio. Jau ir em laikas pradti dirbti - kalniukai jau pabrink, pradivus dirva aki praosi... O be arklio - kaip be rank! Tuo metu i buvusios dabokls pastato ivirto kau kininkai-valgai. Su itutjusiais portfeliais ir piniginmis, bet patenkinti (matyt, sandris pavyko) pro ratin ikrypavo gatv. Nuosavos kojos nelabai klaus. Garsiai erzeliuodami patrauk vienintele dulkta ilavoto gatvele. Nekreipdami dmesio alimais aiktje vykstani arkli "mobilizacij", utrauk: "Bk, bk, irgeli, bk greiiau!.. Jaun panel pamaiau!.. - nusvirduliavo per miestel, pro kapines Paarsio link. O ia, prie ratins langus, aiktje, dirbo komisija "savitarpio supratimo dvasia". Nesigirdjo nei triukmo, nei barni, be pykio ir be aistr. Karininkai su kininkais buvo mandags: sksiojo rankom, lyg teisindamiesi - "sakymas yra sakymas... Vyksta karas... reikia baigti mut faistus!.." kininkai irgi jau nesilankst ir kepures usivo ant plikteljusi ir armos pasidabruot susivlusi galv. - Pasmotrim, pasmotrim, papaa (pairsim, pairsim, tvuk), jau eilin kart taikiai vebeldiavo apgirt "ponai oficieriai", strapaliodami apie nesvetingai ausimis karpanius brius. Kaip pirm dien, o dar ir gerokai kauusi komisija atrinko penket ar eet ivaizdesni bri ir pririo juos atskirai prie to paties buomo. Kiti "papaos", kuri arkliokai komisijai pasirod netinkami frontui, neslpdami diaugsmo aperg juos nurisnojo pakaln nam link. Rekvizuot arkli savininkai, vl nusivo kepures, pra "gerbiam komisij" susimylti ir j. Maldavo "pon virait daryti rod..." Pirmininkas orumo dlei iek tiek padelss "padar rod"... Suderjs atitinkam na portfel ir dar "an dvikolks" oficieriams pavaiinti, tikino karininkus-rekvizitorius, kad "ryt bus t arkli - i pat ryto atsigriebs ir u i dien". Taigi rekvizuotieji arkliai buvo grinti savininkams. - Po paraliais... Tai bent strioko invar ponas viraitis ir ponai karininkai!... - praviesjusiais veidais kikeno gaspadoriai, glostydami velnius bri sprandus. - Nu, nekarpyk ausim, durniau. Pakentk, namie gausi avi ger gor55

i, - su nieile tapnodami vilganias savo ristn strnas " b a r " kininkai atgautus arklius ir siek upakalins kelni kiens - reikia "aplaistyti" skm. Susimet po ervonc kit, oriai nuingsniavo pas Spdien. Tik gerokai pritemus, suil, atsilapoj atrio nuo buom pavadius, iaip taip usirioglino ant bri ir nujojo savo sodybas. Valsiaus valytojos Spdiens nuojauta isipild - "diena buvo gera" tiek Spdienei, tiek kininkams ir rekvizitoriams. "Ir oka ciela, ir vilkas sotus", - kaip sako sen moni imintis. Kit dien jau i pat ryto keliais ir takeliais ilavoto link ltai slinko breliai rait ir psi kinink. Rodos, grjo tie priekariniai laikai, kai pirmadieniais ir penktadieniais psti, raiti ir vaiuoti traukdavo Prien turg-jomark. Tik iandien nenorom vedami arkliai buvo pamauti ne puoniom kamanom, o papuvusio virvagalio sumegztais brizgilais. Vietoj baln ir gni - paprastas rupaus audimo maias, kur, jeigu arklys bus atimtas, bus galima parsineti namo. kyje pravers. Tada nebuvo proio k nors imesti. Devint valand ryto aikt prie ratin jau buvo ustatyta kinink suvestais arkliais. Daugelis buvo atj, kaip patys sak, "apsiuostyti, kokia tvarka rekvizuojami tie arkliai". Gandai buvo pasiek, kad per "igon" galima sutvarkyti reikal ir neatvedus arkli. Kiti kininkai tik smalsumo vedami atjo ilavot, lyg turg. Buvo pasiilg to jomark urmulio, kuris per deimtmeius iki bolevik okupacijos buvo kaimo mogui btinyb. Poreikis retkariais atitrkti nuo kasdienybs - "pairti svieto ir save parodyti" - buvo augs kaimo mogaus krauj. Po vakaryki vaii, nors ir papurtusiais veidais, iandien komisijos nariai susirinko gana vals ir, lyg jausdami kalt u neatsaking vakar dienos darb, msi darbo. iandien rekvizuoti arkliai ikart buvo vedami Alviko kiem, kuriame paerti klojime sugraibytu paaru lauk etapo. kinink gretos su tr maiais po paastimis - vadinasi, jau be savo arkli - spariai didjo. Komisija nesismulkino: beveik kiekvienas atvestas arklys buvo pripastamas tinkamu. Drsesnis kininkas, atveds geresn arkl, bruks kaimynui rankas pavad, atsargiai prislindavo prie pirmininko ir pasiveds al "iekojo rodos", kuri danai buvo randama... Portfelis, kad ir i lto, bet storjo. "Mat juos velniai tuos ervoncus, bele arklys liko", - nusispjovs pro sukstus dantis, pagalvodavo "laimingas" gaspadorius ir skubjo dingti i aikts, kad koks stribas negrint su ipirktu arkliu prie komisijos. dienojus prie ratins pasirod ir vakaryktis valgas - kininkas Vin56

cas Mieldays, drsus ir apsukrus keturiasdeimties met vyras. arstos kaime Mieldays - vietini gyventoj paprastai vadinamas Aliejininku turjo vjin maln ir aliejaus spaudimo gamykll. Aliejininkas buvo stambus kininkas, vald ger "palivark" - apie 40 ha ems. Daniau u kitus "buoinamas" Mieldays buvo gerai pastamas Baranauskui-"igonui". Danai naujasis valsiaus eimininkas savo ir apskrities valdi atvesdavo pas j paerti ir pagirdyti. Aliejininkas buvo geras ne tik aliejaus, bet ir namins spaudjas, nes be io "vandenlio" seniai bt Sibire. Erdvus Aliejininko-Mieldaio sodybos baltai kalkm idaytas mrinis gyvenamasis namas su salkom, lyg traktyrius, stovjo labai patogioje ilavoto-IlauoIgliaukos keli sankryoje. Tai buvo sovietini "bojarin" pravaiuojamasis kiemas - kariet-pastoi keitimo punktas. Pastotis - tai "nagano teise" prievarta ivarytas kininkas su arkliais kinkytu veimu, privals veti "liaudies valdios" virininkus objektus. iuo kininkams lemiamu metu Aliejininkas-Mieldays tapo lyg Baranausko-"igono" agentu, sudarant ipirk sandrius. Per j usimezg pagrindin ukulisin prekyba arkliais, gavusi beveik atvir varytini pobd. Kas didesn duos ipirk ir priedo - namins su derigaliu bei laini bryzu "ponams oficieriams" vaiinti, tas psias namo neis... Taiau vyko nenumatytas varytini eigos poskis. Daugelis kinink, pamat atvir plikavim, nepraj komisijos nurisnojo namo lauk akti. Po piet sugrusi aikt komisija ivydo tik kelet neivaizdi, lies arkliok. Buvo suauktas "ekstra-iplstinis" posdis ir, neprajus n pusvalandiui, sudarytos kareivi ir strib grups pasklido po kaimus. Po poros valand buvo atvaryta keliasdeimt kinink su arkliais ir mobilizacija vyko toliau. Tarp atvarytj buvo ir keletas kinink, jau isipirkusi savo arklius. Arkliui ant kaktos gali bti viesus ruoas arba vaigd, bet ten neparayta, kad jis jau prajo komisij ir buvo "ibrokuotas". Dokument apie sav arkli ipirkim savininkams niekas nedav ir nesiruo duoti. Kilo smyis, ginai, aikinimasis su pirmininku. Vl "rodos" iekojimas viskas i naujo... T dien po piet buvo rekvizuota dar keliolika prievarta atvaryt arkli. kininkai, prarad ir arklius, ir ervoncus, spjaudydami ir keikdami statymu teisintus plikus -"darbo moni" valdi ir okupantus kareivius su igamom stribais, palengva skirstsi namo. Saulut, paraudus, tarsi gdytsi tokios neteisybs, nuslydo Pagraiio miko link, kur pakibusi medi virnse, padels valandl ir smuko miko medi tankm. Sunki darbo diena komisijos buvo baigta "igono" sskaita, jau be ki57

ninku. Prisivaiin kinink sunetomis deromis ir prisisrb iki valios namins, karininkai su dainomis nulingavo Alviko sodyb. Rekvizuoti arkliai kieme tingiai kramsnojo kietokus pernyki rugi iaudus, nes Alviko kluone paaro jau nebuvo lik - viskas suerta per iem. Tamsiame danguje siieb Sietynas, o Grulo Ratai be arkli atbuli nudardjo Visatos platybes... Lauk sunki, o kai kam jau ir paskutin ioje aaromis ir namine sudrkusioje pakalnje rytdiena.

NUSIKALTIMAS IR ATPILDAS. INGAVANGIS Iauo 1945-j balandio 10-osios giedras rytas. Saulut, pasilypjusi ger sieksn dangaus mlyn, per puaii virnes nedrsiai pavelg tui aikt. lapi nuo rasos buomai aiktje neturjo ko saugoti: kininkai savanorikai arkli mobilizacijai jau nebeved. Vl imtasi "priemoni": suskirstyti po tris kareivius ir du stribus ginkluoti briai pasklido ilavoto apylinkse. A p i e vienuolikt valand aikt buvo atvaryta keliolika kinink su arkliais. Kartojosi prajusi dien komisijos darbo vaizdai: vl sandriai, ipirkos. Komisijos darbo bdai nepasikeit, "mobilizacija" vyko gana spariai: atimt arkli daugjo, atitinkamai daugjo ir ipirk. Karininkai, kaip ir vakar, darb atjo neisiblaiv, o pirmininkas per pusryius dar viena kita "dvikolke" pavaiino "pagirioms iblakyti", todl darbo nuotaika buvo pakili. Taiau... A p i e 12- valand ilavote pasklido gandas: pailinje Igavangio kaimo linijoje partizan nuautas apylinks pirmininko pavaduotojas P.Riauba. Pirmj gand papild kakurio kaimo gyventojo praneimas: vidurinje Ingavangio linijoje pasirod du partizanai ir pasiek net pirmj kaimo linij, vos kilometro atstumu nuo ilavoto. Subruzdo visas ilavotas. Gandai keit vienas kit. aibikai atjo "inia", kad partizanai supa ilavot. Kilo smyis. Karininkai, vadovav arkli mimo komisijai, met darb aiktje ir nuskubjo strib bstin, kur ginkluota apsauga buvo negausi, nes kareiviai su stribais kaimuose atiminjo arklius. Miestelyje panika... Ingavangis - paprastas Lietuvos kaimas ilavoto valsiuje, Marijampols apskrityje, dabartiniame Prien rajone. Vakariniame Prien ilo pakratyje, auktumoje tarp Juodaraisio ir Mielaikampio kaim, daugiau negu dviej kilometr ilgio ruoe isimt pailins Ingavangio kaimo linijos paviens gyventoj sodybos. Puss kilometro atstumu vakarus ila58

voto link auktuma emja ir pereina lygum, kuri kerta Ilauo-Igliaukos viekelis. ia, abiem pusm viekelio, tvarkingai isidst Ingavangio pagrindins-vidurins linijos pasiturini kinink ki pastatai. Vakar link lygumoje plyti apie kilometro ploio pievos, viduryje, emiausioje vietoje, perkastos vandens nuvedamuoju grioviu. Toliau vakarus lyguma palaipsniui auktja, pereidama kalv, kurioje lygiagreiai pirmoms kaimo linijoms vingiuoja vietins reikms keliukas, aplink kur isidst soduose paskendusios Ingavangio kaimo gyventoj sodybos. Ne daugiau kaip u kilometro, aukiausioje kalvos vietoje, i piet ir pietryi puss apjuostas jaun puynli ilavoto valsiaus centras. Nuo pails visas tris Ingavangio kaimo linijas kerta viekeliukas, kurio sankryoje su pagrindine-vidurine kaimo linija stovi dar prie kar statyta gelsvai nudayta dviaukt Ingavangio pradios mokykla. Kitoje keliuko pusje, prie pagrindinio kelio, stovjo Kabainsko kalv, o perjus Igliaukos keli, u Kazio Petkeviiaus sodybos, kalvelje - vjinis malnas, vjuot dien ltai besisukani sparn girgdaniais griauiais drumsiantis kaimo ramyb. Toli, pietryi kryptimi, Mielaikampio kaime, savo iskstais sparnais tingiai mojavo Mariulaiio vjinis malnas. Vidurins Ingavangio kaimo linijos Ilauo-Igliaukos kelio tsoje, geros varsnos nuo io kelio vakarus, arstos kaime, kalniuko auktumoje, lyg su panieka savo "broliams", oriai, neskubdami sukosi vieno moderniausi tais laikais Vinco Mieldaio-Aliejininko grd malimo galino sparnai. Jam nenusileido toliau pietvakarius, Jiestrakyje, Paltanaviiaus "melnyios" kiekvienu savo snarliu nuo vjo gsi brakantis sparn skeletas. i nepakartojam "maln karalysts" panoram, dl vairumo dar pridjus ir Sargins Skinkio vandens maln, ubaigt prie pat ilavoto aliomis puaii skaromis papuot kalveli kaskadoje paskends Paarsio kaimo gyventojo Durneikos vjinis milinas. 1945 m. balandio 10-osios grai sault popiet Ingavangio kaimo ramyb supl kulkosvaidi salvs. Ankst tos dienos ryt keliasdeimties partizan dalinys ijo i Prien ilo ir, isiskirsts briais, apsistojo pailins Ingavangio kaimo linijos gyventoj sodybose. Partizanai, nakties ygio ivarginti, pajut nam ilum, suvirt gryiose ant suol snduriavo, kili "riet" anekdotus, treti partizaniko gyvenimo epizodus "rokavo" - ilsjosi... eimininks nepraomos kait didesnius puodus, pjov didesn laini bryz, nardino puod su ukaistais bariais - reiks gi miko brolius pavalgydinti. Tegul nerao istorijos klastotojai, kad paprasti kaimo mo59

ns bijojo "bandit"... Prieingai, kiekvienas Lietuvos kaimo kininkas ir biedniokas jaut pasididiavim, kad partizanai j nevengia, lanko nors ir nelabai turting bst... Neskaitant negausi iimi, kaimo mons laik garbe persimesti po od su laisvs kovotoju-partizanu. Dar anksti ryte keli partizanai, apsisiaut rusikais apsiaustais, ujo Ingavangio apylinks pirmininko-senino Antano Suinsko pavaduotojo Povilo Riaubos sodyb. Rado eiminink tebegulint. Prisistat kaip Prien ar ilavoto milicija, pareikalavo kad jis, kaip "liaudies gynjas"-rezervistas, parodyt "bandit" ueigas Prien ile ir pas kaimynus. T uduot Riauba "milicininkams" paadjs vykdyti kai tik pasveiksis, nes dabar sergs. ilavote nekama, kad Riauba buvo stribas ir namo pail eidavs su autuvu, kur "milicininkai" t ryt rad pas j ir u tai nuov... Tokios buvo kalbos. Dalinio vadas Briedis, pasivadins palydovu partizan Pjkl, persimet per peius "turmmaines", neskubdami patrauk kaim pasivalgyti. Nuo pailins kaimo linijos sodyb, kuriose buvo apsistoj partizanai, nujo gana toli. Pasiek net Ingavangio pirmosios kaimo linijos sodybas, vos u kilometro nuo ilavoto. Kaimo gyventoj ir sutikt pakeleivi valgai neveng, sutikt kaimo kinink pakalbindavo. klausiam sutiktj vilgsn stengsi pabrti, kad jie ia, kaime, es "dviese - kaip mato...", lyg ir skatindami, kad kuris nors i sutiktj, prijauis stribams, pranet ilavot apie Ingavangyje "gastroliuojanius" du "banditus"... Nujaut, kad jau prajo pakankamai laiko ilavote suinoti apie "bandit" pasirodym kaime, valgai nutar grti atgal pas savus ir ujo pas kinink pasiskolinti arkli, nes psiomis grti buvo toloka. Kol du partizanai-valgai "gastroliavo" kaime, ilavot viena po kitos gro i kaimo kareivi ir strib grups, atvarydamos kininkus su arkliais, bet nebuvo kas priima, nes karininkams ir pirmininkui tai neberpjo... Grtaniais i kaim kareiviais ir stribais papildius ginkluot jg "mriukyje", panika ilavote iek tiek atslgo. Buvs nerimas staiga peraugo kartligik nor sugauti Ingavangyje "siauianius banditus". Nutvr Petro Skuo ir dar kakurio kininko i Degim arklius, kuriais ie atlydjo laidoti mirus Rakevii, stribai ir karikiai skubdami ruosi baudiamajai ekspedicijai. simet atvarytus prie "mriuko" veimus po por kulkosvaidi, kareiviai ir stribai, vadovaujami dar ne visai iblaivjusi "komisijos" karinink, suvirto juos ir zovada pasileido pakaln. Neprivaiav kelio poskio, pasuko deinn ir per kalnje plytini piev nu60

dardjo Ingavangio link. "Liaudies gynjas" Senavaiio Kazys, "tukorius", kuris dar ruden slapstydamasis nuo kariuomens aipsi i pabgusi vyr, skardiu balsu sukomandavo: - Vyrai! Su daina m! Muti prie su kulkosvaidi muzika!... Taiau pritariani neatsirado... Rusai, kuri veimuose buvo dauguma, galbt nesuprato kvietimo, o stribai buvo per daug isigand "bandit", nes dar nebuvo dalyvav rimtesniuose susirmimuose. Tuo metu partizanai Briedis ir Pjklas skolinosi pas kinink arklius, kuriuos adjo vidurinje Ingavangio linijoje paleisti. ie gi namus patys ras keli. kininkas, dar pasiskunds, kad rusai ilavote atiminja arklius kariuomenei i front, pats sau pusbalsiu nutar: - K padarysi... I partizan arkliai dar gali grti, o i rus tikrai negr... valgai, aperg nebalnotus arklius, ingine nulingavo pakaln. Neprijojus piev kertanio griovio, grtelj atgal pamat pro Juozo Rusecko sodyb inyranius baudj veimus. Paragin arklius, raiteliai nuuoliavo alksnynlio link. Baudjai, pamat juos, suprato, kad tai ir yra tie "banditai", kurie "siautjo" Ingavangio kaime, ir i autuv bei automat m padrikai audyti bglius. Taiau i judani veim paleisti viai buvo gana netaikls. Ir taip jau botag ir raginim audrinti arkliai, paleist vi siutinti, aptek baltomis prakaito putomis, i paskutinij uoliavo lapiu ir klampiu pievos keliuku, takydami i po kanop tirto dumblo dribsnius tiesiog vaiuojantiems veidus. Igird besivejani Bried ir Pjkl kareivi ir "liaudies gynj" vius, kitoje viekelio pusje gyventojo Senavaiio sodyboje stovyklaujani partizan grup metsi alksnyn ir, um gynybos padt, lauk besiartinani prieo veim... Tuo metu bgliai Pjklas ir Briedis, prauoliav griovio tiltel, nuok nuo arkli smuko alksnynl. Dalinio organizacinio skyriaus virininko aliavelnio-iaurio partizanai, palauk kol pirmasis strib ir kareivi veimas persirito per griovio tiltel, par upuolikus uraganin autuv ir automat ugn. Pjklas, jau spjs atbgti pas savo draugus, stvr kulkosvaid ir spjov kulk kru vijik veim. Strib vi gsdinti arkliai, netiktai uklupti prieprieins partizan ugnies, klaikiai suvieg stojosi piestu. Akimirkai stabteljo ir staiga metsi on. Kareiviai ir stribai klvirsiais ivirto i veimo. Susigrabalioj ibarstytus ginklus, pasislp u menk kupst ir pasiunt alksnyn atsakomj ugn. Antrasis "baudj" veimas, atsiliks keliolika sieksni nuo pirmojo, 61

sutiktas partizan kulk akimirkai sustojo. Igsdinti arkliai trukteljo al ir su isirakinusiu veimo pirmagaliu nubarkjo per pievos kupstus ir nelygumus gyventoj sodyb link. Pats veimas su kareiviais ir stribais smegteljo drobynom minkt pievos veln ir liko stovti vietoje. Partizan apaudomi kareiviai ir stribai, skubiai isirit i drobyn, suvirt aplink strigus veim, karininko "matais" raginami i dviej kulkosvaidi ir kit ginkl atideng ugn alksnyne sitvirtinusius partizanus. strigusio veimo grebstai teik jiems ioki toki priedang, taiau j viai negaljo bti labai taikls, nes jiems trukd pirmojo veimo baudjai. Negaldami audyti per savj galvas, tenkinosi apaudydami kair ir dein alksnyno sparnus. inoma, ir tai buvo didel parama aniems. Uvir atkaklus mis. Igird pirmuosius vius, pailinje kaimo linijoje ilsjsi partizanai, apeidami i abiej flang alksnyn, nuskubjo vi link. Deinio brio vyrai kairiuoju flangu pasiek retus krmoknius, kulkosvaidio ir autuv ugnimi kirto antrj kareivi ir strib veim. Antroji partizan grup pro J.Petkeviiaus sodyb, apeidami Kabainsko maln, perbg Igliaukos viekel isiskyr du brius ir nuskubjo uimti pozicijas deiniajame flange. Vienas brys, vadovaujamas Viesulo, pro Kiio sodyb prislinko prie alksnyno ir i ia atideng krymin ugn. Tigro brys pro mokykl Ingavangio-Lciki pakels grioviais nusigavo iki pievas kertanio griovio ir pasiunt ugn pakrikusius kareivius ir stribus. Baudjai, nesitikj tokios stiprios partizan ugnies, sutriko. Staiga nutilo vienas pirmojo veimo kareivi kulkosvaidis. Prie jo prioks netoli buvs karininkas nusikeiks ipl i stingstani nukauto kareivio rank ginkl ir, ispjovs vien po kitos kelias kulkosvaidio serijas, pats sukniubo ant iki raudonumo kaitusio kulkosvaidio. Prie sukniubusio leitenanto priliau majoras. Nubloks kritusiojo kn, nutvr jo kulkosvaid ir patrauk por ilg serij alksnyn. Taiau kulkosvaidis uspringo... Apsidairs blausiu vilgsniu pamat, kad beveik visi jo kareiviai guli pievoje nukauti, o gyvi lik "liaudies gynjai" pagrioviu, net neatsiaudydami, klupindami bga i kovos lauko. Nesavu balsu kteljs: "Svolay, kuda vy!.. Streliatj budu", ikls nagan, pakilo nuo ems ir engs por ingsni partizan kulkos pakirstas isities visu giu... Krito ir dainorius Senavaiio Kazys, "su daina mus prie", ir kiek toliau bgs tylusis Petras Matuseviius, dar sausio mnes su Juodsnukio Petru, dabar jau partizanu eku, pabgs i ani kareivini Kaune... 62

uvo per savo ltum, kinkytas strib veim, net nesuprats, kas toji liaudis ir k nuo ko reikia ginti. Krito visa pirmuojo veimo baudj komanda kartu su dviem karininkais. Antruoju veimu vaiav kareiviai ir "liaudies gynjai" laiksi kiek ilgiau, kol Deinio brio partizan taikls viai sutrupino veim, teikus jiems priedang. Tigro brio kovotojams deiniajame sparne umus pozicijas ir paleidus vien po kitos vi serijas, antrojo veimo baudjai, neatlaik abiej flang sutelktos partizan ugnies, pakriko. "Narsieji liaudies gynjai", met ginklus, klupdami partizan kulk iraustose drgnos ems duobse, nr kiekvienas sau ilavoto link. Leitenantas, palaikomas keli kareivi, dar kelias akimirkas prieinosi, bet sukniubs ant griovio kranto baig savo "internacionalin" misij. Lik gyvi kareiviai, pasek strib pavyzdiu, nr i kovos lauko kas kur. Mis, truks ger valand, baigsi, tik pavieniai partizan viai band pavyti skuodianius stribus. Nors ir lubas, stribas Juozas Lapinskas, pribgs pirmosios kaimo linijos gyventojo Remeikos sodyb, lindo kluono alin ir, sikass iaud likuius iki grst, pasislp. Po mio Tigro brio vyrai, pasiek pirmosios kaimo linijos gyventoj sodybas, ikrt visus sodyb pastatus, iekodami pasislpusi strib, taiau nerado n vieno. Vliau Lapinskas pasakos: "... Seip, rups,., maniau pasmeigs kaip meitl... Bad akmis iaudus, smeig kelis kartus pro pat mane - nepataik..." Likimas?!.. Iguljs iauduose iki vakaro, "narsusis liaudies gynjas" nakt atsidangino savo tvik veniavikyje. Pamot, ms kaimyn, gera, nuoirdi moterik, pamaitino nevykl, kuris, bdamas lubas, savanorikai msi "ginti liaud" - raustis gaspadini sukabintuose kumpiuose ir spintelse iekoti "bandit". I prigimties jis nebuvo blogas, taip galvojo daugelis painojusi. Nei vagis, nei sukius anksiau nebuvo, neblogai mokjo mryti krosnis, tik viena bda - buvo tinginys. Kiti stribai, gyvi itrk i mio lauko, ilavot grti pabijojo. Trumpasis, tas suaugs vaikzas Paukeviius ir du kiti pavakare parbg veniavikio pagir dds Motiejaus klausinjo, ar "banditai" um ilavot... "Jie tada atrod baisiai, lyg i peklos ivaryti - purvini, maknoti, net sunku atpainti", - pasakojo dd Motiejus. Parve ilavot berods tik kit ryt trij "liaudies gynj" lavonus. Karinink ir kareivi lavonus, net neusukus ilavot, nuve Prienus ar Marijampol. Taigi arkli "mobilizacija" ilavote "ivaduotojams" ir 63

j parankiniams brangiai kainavo. "Ponai oficieriai", prie kelias valandas skmingai apiplinj taikius Suvalkijos kininkus, dar pusgiriai msi ne savo darbo - bausti "banditus". Po partizan kulkosvaidi ugnimi savanorikai paki keliolika kareivi, ir patys liko gulti drgnose Ingavangio pievose... Surink nukaut kareivi ir strib ginklus, partizanai pasitrauk Prien il. pailje sugaut Skuo veim su arkliais partizanai kl kautynse sueist bendrayg Adom Petrait-Mol, o Klemensas JonykaRieutas j parsive iaulikius - savo tvik. Mol, sueist vidurius, reikjo skubiai operuoti. Rieuto tvas, rizikuodamas savo likimu, Mol nuve ligonin Kaune. Operacijos metu Adomas Petraitis-Molis mir. ilavoto - "septynioliktos soviet Rusijos imperijos kunigaiktysts" vadovas V l a d a s Baranauskas-"igonas" dar lauk savo valandos...

BUDNINK KAUTYNS Kapitono, dviej leitenant, keliolikos kareivi bei trij ilavoto strib tis Ingavangio kautynse sukl didiul okupant t. ilavoto apylinkes karin okupant vadovyb met gausias 4-os gen.P.Vetrovo divizijos pajgas. Pirm kart baudiamj operacij prie partizanus praktikoje panaudota vadinamoji miko koimo taktika, kuri vliau danai buvo naudojama visoje okupuotoje Lietuvoje. 1945 m. balandio 12 d. Mikalikio-Varnabds mike vetrovininkai sureng tikras vietini vyr skerdynes. Nuov Raiupio kaime Juoz ir Vaclov Kedius, Mikalikio girioje baudjai uklupo br nuo tarnybos sovietinje armijoje besislapstani beginkli Stuomen ir Jiestrakio kaim vyr. aliosios pradios mokyklos mokytojas Antanas Kurtinys eidamas mokykl mike sutiko kelis pastamus savo kaimo vyrus. J persptas, kad vakariniuose pamiks kaimuose pastebta daug rus kareivi, mokytojas mokykl njo. Pasiliks su vyrais mike, kiek pasdjs prie vyr susikurto lauo, Antanas ijo miko kvartalin linij pasivalgyti. Neatsargiai ijus linij mokytoj Antan nukirto mongolo automato serija. vi igsdinti vyrai, palik lau, pakriko mike. Kareivi persekiojami ir dresiruotais unimis pjudomi vyrai uvo vienas po kito nuo okupant kulk. Mike buvo nuauti ei Jiestrakio ir Stuomen gyventojai: Antanas Alaburda, Vincas Brundza, broliai Vincas ir Klemensas Navikauskai, 64

Matas Gergelys ir ant linijos - Antanas Kurtinys. Vetrovo udikai, palik nukautuosius mike, pasklid po kaimus ts kruvin susidorojim - skerd jiems tartinus vyrus, be spjim aud bganius. Grimalausko Petr nuov akjant pavasario sjai lauk, jo brolis Vincas, bandydamas ivengti brolio likimo, uvo netoli nam. Lev Marcinkevii, kapojus malkas, suaud kieme. Andri Kazakevii su broliu, atjusiu sveius i Pentupi kaimo, "ivaduotoj" kulkos suvarp sodybos kieme. Raudona penkiakampe paymtos giltins dalgis neaplenk ir nepilnameio berniuko - Kuklieri Antanuko... Gal negyv "bandito" Antanuko ydr aki stiklinio vilgsnio paveikti, o gal pasisotin dvylikos beginkli vyr krauju budeliai nutrauk ias beprasmes skerdynes. Kelis sugautus vyrus kareiviai nusivar Mikalikio mokykl, kur buvo apsistojs vyresnybs tabas. iauriai kankindami Juoz Balaik reikalavo parodyti uvusij paslptus ginklus. Vien vyr, kurio asmenybs t vyki liudinink Danut Navikauskait nevardijo, budeliai upjud unimis. Vilkuni sukandiot ir apdraskyt kankin nuov Brakoriks pievose. uvusij palaikus giminms leido pasiimti ir palaidoti. Sargins kaimo vaikinas Jonas erkeviius, ivengs savo draug likimo, pavakare atbgo Palavanio apylinks pirmininko Juozo Deguio sodyb ir, rads kelis vietos vyrus, nupasakojo vykius Mikalikyje. Visi nutar trauktis Igliaukos pali kemsynus. Tik artjani vakaro sutem nuraminti vyrai nusprend dar vien nakt pernakvoti Deguio sodybos iaud likuiuose ant tvarto. Balandio 13-osios ryt, vintant, sukil vyrai ir band pereiti Igliaukos pali pakrat. Pamat kaime kareivius, vyrai bgo netolimus krmus. Jonas erkeviius, Andrius Kazlauskas ir seninoapylinks pirmininko snus Albinas Degutis, nepasiek krm, kareivi buvo nuauti. Po i dvi dienas trukusi udyni Vetrovo galvaudi siautjimas apylinkse kelioms dienoms aprimo. Ulon leitenanto Martyno Kuzmicko-Briedio vadovaujamas Geleinio Vilko dalinys, Ingavangio kautynse smogs ilavoto stribams ir N K V D baudjams skaud smg, sukrov trofjin Skuo veim nukautj ginklus, pavakare pasitrauk Prien ilo gilum. KGB archyv dokumentuose yra trumpas raas: "91945.4.10 istrebitel Juozas Riauba prane, kad Ingavangio kaime umutas jo brolis Povilas. Komandiruotje buvs NKVD "Smer" dalinys su istrebiteliais trimis vei65

mais skubiai nuvyko viet. Kautynms prasidjus, j.ltn.Ivanov, ltn.Dartkus ir Serov - i viso 17 asmen umuti. Bandit persekiojimui pasisti NKVD daliniai". Balandio 12 d. paryiais partizanai, atsargiai slinkdami mikais, ijo Vart-Vazgakicmio pamik. Isiskirst skyriais, apsistojo keliose kinink sodybose. Ankst ryt i sodyb kamin rkan dang nuvinguriavo melsv dm virvuts - sukil eimininks ruo sveiams pusryius... Partizanas A.Iganaitis-Barsukas prisimena: "Man stovint sargyboje, pamikje nugriaudjo granatos sprogimas. Prij keli vyrai pamatme vien ms partizan sutraikyta galva ir nutraukia ranka... Matyt, per neatsargum kliud saugikl ar neilaiks kovins tampos pats susisprogdino..." Ilgok pavasario dien buvusi kautyni ir ygio ivarginti partizanai, danai keisdami sargybas, ramiai ilsjosi iltai prikrentose kinink trobose. Pavakare sukil ir eiminink pamaitintti vyrai, patikrin ginklus, susiruo nakties ygiui. Paryiais partizan dalinys pasiek Balbierikio girios Budnink kaimo pamiks sodybas, kuriose buvo numatyta praleisti balandio 13- dien. Vir imto vyr partizan dalinys briais ir skyriais isiskirst pas stambesnius kininkus ir, istat sargybas, suvirto pailsti. Priepieiais, kai dauguma kovotoj jau buvo sukil, Kurto skyri atjs Tabokius prane: "Vyrai, gauta inia - apylinkse pastebtas prieas..." Skyriaus vadas Kurtas, pakls kovotojus, sak trauktis pamik ir uimti gynybos pozicijas. Pats Kurtas su partizanu Vilku ijo valgyb. Gretimos sodybos eimininkai perspjo ujusius valgus, kad Medn kaimo pusje pastebti rus kareiviai-"aliakepuriai"... I kininko ijusius valgus jau netoli pamiks pamat kitoje sodybos pusje negilios griovos laite sitais enkavedistai. Vlyvo rytmeio lauk rimt perskrod automatini autuv SVT ir rusik "klerk"-PP salvs. Palinko prie ems Vilkas, suklupo abi rankas sueistas Kurtas. - Pridenk! Ugnis! - suuko Kurtas pamikje sugulusiems vyrams. enkavedist snaiperius trenk Prano Kazlausko-Vampyro "kodos" ir kito partizano Ingavangio kautynse i ilavoto strib paimto "Degteriovo" serijos. Sueistas Kurtas ir sveikutlis Vilkas, rus viams pritilus, smuko mik. Prioks partizanas Barsukas nuvilko Kurtui milin ir aptvarst sueistas rankas. Vir alkns giliau sueist rank aptvarsts pririo bintu. Apsiaustas miline skyriaus vadas Kurtas, nors ir liks "berankiu", dantis sukands vadovavo savo skyriui iki kautyni pabaigos. 66

Pirmas, rodos, eilinis susiaudymas, plstant okupant pajgoms, virto atkakliausiom kautynm. Po trumpos pertraukos prieas mik prapliupo uraganine kulkosvaidi ugnimi. Viena kulka, kliudiusi partizano Vilko perpets dir, rikoetu nuslydo ir strigo krtins raumenyse. - Vl tapau "daktaru", - juokauja dabar Antanas Iganaitis-Barsukas, - nors partizanas Vilkas nestaug vilku, bet labai skausmingai ispaudiau krtins raumen strigusi kulk... - Man Budnink kautyns simintinos ir dar kai kuo, - sako i kautyni dalyvis Jonas Matukeviius-Danielius. - Kai vakaro sutemose keliomis voromis slinkome Budnink kaimo link, prie mans prisigretin aibas su aliuku prasitar: "Tu esi numatytas Briedio adjutantu. Jis taip pageidavo..." A tuo nepatikjau ir pajuokavau, kad yra rimtesni kandidat... Kad ir ponas aibas. - Prijus Budnink kaimo sodybas, pas pirmj gyventoj Klimaausk apsistojo vyriausioji vadovyb ir dar apie 15 vyr. Mes gi, - tsia Danielius, - 20-25 vyrai, sujome Menkeviiaus didel senovin gryi. Kiti pas tolimesni sodyb kaimyn. Pramig pradjome keltis, praustis, peririnti ginklus ir dbioti stal, ar negaruoja pusryiai... ms gryi atjo man i matymo pastamas partizanas ir kak pakudjo prie dur stoviniam brio vadui Perknui. Pastebjau, kai is ypteljs galva linkteljo mano pusn. Tas ijo. Perknas dar spjo ieinanio paklausti: "K dabar veikia vadas?.. "Skutasi barzd," - atsak partizanas. A visk supratau. Perknas, prijs prie mans, pasiguod pasiilgs savo Kalvi mikelio, sesers Onuts... Ir staiga: "toje rusai!" - Visi griebm ginklus. Ipuol kiem, pamatme Balbierikio girios link i kit sodyb skubanius ms vyrus. Neauktas kalniukas, ribojantis rusams matymo akirat, leido mums nepastebtiems priartti prie miko. Skubiai isidst pamikje, laukme atsargiai slenkani artyn "aliakepuri", kurie, pastebj mus, atideng pamik kulkosvaidi ir automat ugn. vi viet i Igliaukos-Prien plento viekel isuko 3 ar 4 automainos, pilnos stai kareivi. Partizanas Pjklas savo kulkosvaidio taikiklio globon pasim pirmj - pai drsiausi... Mainoms priartjus reikiamu atstumu, pirmj karto vino serij pasiunt Pjklo kulkosvaidis. Tuo pat metu kitas mainas trenk 4-5 partizan sutelkia kulkosvaidi ugnis. Netiktas smgis, iverts pakels griovius mainose likusius gyvus okupantus, staigiai atald NKVD vedli azart. Pirmj NKVD dalini puolimo bang partizanai atrm be didesni 67

nuostoli. Antroji enkavedist ataka, sulaukus nuo tos ir Medn puss slenkani "aliakepuri" pastiprinimo, trukusi vir dviej valand, buvo daug atkaklesn. Taiau geras gynybos padtis pamikje um partizanai skmingai atrm ir i puolimo bang. Antrosios rus atakos metu dein koj buvo sueistas partizanas altis. "Prie suklupusio partizano skubjo med.sesel Maryt ir, staiga pakilusi, oko prie netoliese stovjusio Ingavangio myje paimto veimo vaist. Maryt, aliavelnio ir Tabokiaus sesut, pakirto rus snaiperio kulkos", - pasakoja Barsukas. kautynes atvyks N K V D dalini pastiprinimas grs partizanams apsupimu. Todl, po eilins "aliakepuri" atakos flangais, partizanai gavo vado komand trauktis miko gilum. "Jau prieblandoje ms brys kvartalins linijos pakraiu trauk Balbierikio kryptimi. Vis nakt eidami lapiu miku paryiais ijome palauk. Grupelmis po 2-3 perbgome siaur tarpumik ir smukome Melniki-virin giri. Kiek atsipt, jau neskubdami perjome girait ir kirt Paprdi-Iman viekel suvirtome Prien ilo pakratyje. Sukaup paskutines jgas, patraukme ilo gilum. Sutik persiklusi per Nemun Mayio partizan grupel ir pasidiovin prie lauo permirkusius drabuius, pasijutome "kap namie", - gimtja suvalkiei tarme baigia Budnink istorij Antanas Iganaitis-Barsukas. Matyt, ta paia kryptimi trauksi ir dalinio vadas ltn.M.Kuzmickas-Briedis su smogiamojo iburiei brio vyrais. Jei tikti nepatikslintais liudinink pasakojimais, ryte po kautyni vadas buvo stabteljs Pabarsi kininko Kurapkos sodyboje. ia Bried, ijojus valgyb, nukov enkavedist snaiperio kulka upelio skardyje.

RAPNELIO BRIO TRAGEDIJA 1945 m. balanio 25 d. Varnabds girininkijos Belin miko kvartale N K V D dalinys aptiko rapnelio brio partizan grup. Albinas Seliokas-rapnelis, g.1918 m., ulon pulko puskarininkis, nuo pirmj bolevik okupacijos dien pradjo slapstytis savo tvikje isavos kaime, Sasnavos valsiuje. 1945 m. pradioje Albinas vadovavo vienam i daugelio tuo metu Iglikli-Sasnavos apylinkse veikusi partizan briui. Partizan gretas stojo ir jaunesnieji Albino broliai: Stasys, g.1922 m., ir jaunylis Julius, g.1927 m. 68

Nakties ygio ivarginti, tik pradj sunk partizano keli vyrai, vadovaujami brininko Miko Navasaiio-Ainio, susikr lau diovinosi drabuius, susikloj ant ems egliaki gultus ilsjosi. Enkavedistai, nepastebti sargybos, apsup stovykl atideng ugn. Vyrai, turintys ma partizanins kovos patirt ir nepakankamai gerai ginkluoti, menkai tegaljo pasiprieinti patyrusiam kariuomens daliniui. Vienas pirmj uvo brininkas Ainis. Greitai nutilo ir jaunj partizan ginklai. uvo dvideimt vyr: Mikas Navasaitis-Ainis i Marijampols; Stasys Seliokas-Kropas, g.1922 m.; Julius Seliokas, g.1927 m.; Vincas RimkusGarnys; Vincas Kubilius, g.1924 m., i Malups k.; Jonas Jankauskas, g.1922 m., i Gyviki k.; Jurgis Jankauskas, g.1925 m., i Gyviki k.; Stasys Urbaitis, g.1922 m., i Guobi k.; Albinas Kazakeviius, g. 192:0 m., i Pentupi k.; Antanas Jurka, g.1918 m., i Jurk k.; Stasys Jurka, g.1922 m., nuo Plutiki; Mykolas Raibikis, g.1914 m., i Jank k.; Stasys Vaiiulis; Jonas Strolys, g.1918 m.; Juozas Gylys; Karpaviius; du broliai Klimkai ir du broliai Popierai. uvusius baudjai paliko mike. Buvs rapnelio brio kovotojas partizanas Juozas Skarinskas-Dramblys pasakojo, kad tuo metu netoliese stovyklavusi ir kitas partizan brys. Nei prieas, nei ie partizanai kautyni neprovokavo, nors per ironus vieni kitus atidiai stebjo. Pavakare mik atvaiavo Iglikli stribai su kareiviais. V.Akelaiio teigimu, stribai mike rado 70-met Kazakevii, atvaiavus parsiveti snaus lavono. Suimt Kazakevii dvi savaites tard ir nemonikai kankino, pagaliau suluoint paleido. mogus, ikankintas sav ir svetim budeli, po keli dien mir... Vito Akelaiio surinktomis iniomis, t pai balandio 25 d. Berini kaimo kininko Jurgio Gumausko sodyb ujo du rus kareiviai. Troboje pusryiavo keturi partizanai. Vienas i j nuov duris pravrus kareiv, kitas ivanas pabgo. v atskubj kareiviai apsupo sodyb. Susiaudymo metu uvo sodybos eimininkas 50 met Jurgis Gumauskas, partizanai Lapinskas-Lokys, Stukas-Vokietukas ir dar du kovotojai. Gegus 10 d. per Auktosios kaim veimais vaiav partizanai pateko NKVD ir strib slapuk pasal. Nuo netikt vi uvo ei partizanai: Vitas Matuleviius, Vincas Gruodis, Motiejus Vilkauskas, Klemensas Valenta, Jonas Akelaitis ir Bronius Kubilius. Po keli dien Dambravkos kaime kareivi ir strib pasaloje buvo sueistas Kazys Urbonas-Klevas, kils i Stuomen kaimo. Nenordamas pakliti gyvas, susisprogdino. Kartu vaiavs Petras Prajera-Berelis sueistas pabgo. Neteks daug kraujo namuose mir. 69

Nuolatinis Vetrovo ir kit NKVD dalini persekiojimas ir skaudios netektys nenuslopino Lietuvos jaunimo ryto ir pasiaukojimo. Partizan gretas kasdien papildydavo nauji kovotojai. Albino Ledo-dros, Juozo Skarinsko-Dramblio, Tumosaits-Padauos pasakojimais, 1945 m. ankstyv pavasar Iglikli-Sasnavos-ilavoto pietvakarins valsiaus dalies mikuose susibr kelios partizan grups. Iki 1945 spalio 30 dienos jos veik atskirai, neturjo vieningos vadovybs, nors j vadai tarpusavyje palaik glaudius ryius, pavojaus atveju sutelkdavo pajgas bendriems veiksmams. Klevins-Smalinyios-Obelins-Elniakalnio-aliosios ir Klevakalnio mikuose dislokavosi Gabavos mokytojo Jono Demikio-Eumo vadovaujama madaug 60 partizan grup. Jono Kalinausko i ivavods 1945 10 3 parodymais Almo-Eumo dalin sudar: Juozo Stanaiio-Lito, Vaznio-Katino, Albino Ledo-dros, Daktaro, Jurgio Ilgno-arno, buvusio Sasnavos policijos vachmistro, vadovaujami skyriai. Gegus mnes Almo grup papild atskirai veik Idyklio slapyvardiu pasivadinusio partizano, kilusio nuo Alytaus, gerai ginkluot vyr brys. Varnabds mikuose, buvusi apkas labirintuose, Mergilio, Buktos, Dambavos, Berinbds giri pelkse laiksi puskarininkio Albino Selioko-Srapnelio 40-50 partizan brys. Remdamasis Iglikli NKVD virininko vyr.ltn.Subotin praneimu Marijampols NKVD virininkas pplk.Kliuionok gen.mjr.Jefimovui raportavo: " A g e n t o "Maeikos" daviniais Sasnavos-Miiuliki mikuose veikia Jono Demikio i Pentui k. vadovaujama 60 asmen dalinys. Atskirais briais po 10-12 partizan slapstosi Maiuliki-Smalinyios giri pelkse rengtose stoginse ir bunkeriuose. Partizan sumutas Vincas Burinskas agentui pasaks, kad Alytaus ligoninje gulintis sueistas partizanas Juozas Telvikas-Mekolis saks, kad Demikis-Almas yra 40 partizan brio vadas. Bryje - 4 skyriai. Klevins mike kiek\'ienas skyrius turi bunkerius bei stogines. Agento "Maeikos"praneimu, Varnabds mik 26-ame kvartale sikrusi kakokio girininko snaus Selioko vadovaujama autuvais, automatais ir kulkosvaidiais ginkluota partizan grup. Eigulio Senkaus eiguvoje, vadinamame Velniokyno raiste, rengti keli bunkeriai ir stogins. Netoli Miiuliki kaimo isakalnio mike lapio raisto maoje saloje rengtos slptuvs, stogins. Agentui "Maeikai" inomas Rimkus i Stuomen k., kurio brolis uvs... Pas altin atjo 2 partizanai. mona paino Albin Leddr. 70

Navikauskaja ir Kaminskaja i Maiuliki palaiko glaud ry su partizanais. Kaminsk du sns - Juozas (19 met) ir Matas (17 met) - suimti u partizanavim. Batsiuvys Antanas Staikas, 49 met, siuva partizanams rbus, Leon Staikait renka partizanams inias. Jono Demikio-Eumo, g.1919 m., Gabavos mokytojo, grup sudaro 40 partizan. Iki 1945 8 21 dienos nukauta 11, suimta 14, 5 legalizavosi. Bazuojasi Varnabds mikuose". Kovos su banditizmu skyriaus virininkas pplk.Burylin priduria: "1945 lapkriio 27 d. Almo - J.Demikio grups partiznai apaud NKVD operatyvin grup. Nukov 2 enkavedistus: Zadeiko, Stankevii ir Marijampols vls. pirmininko pavaduotoj Necel. Lengvai sueid komjaunimo instruktori Savick. Grups veikl seka agent "Liuda".

MAIN PARTIZANAI Aidi viai, dega sodiai, Kraujas liejas upeliu... Tkstanius Sibiran vea Ms broli nekalt... Pakelje sesi kryius, apipintas vainiku, Eidamas pakeli kepur, ivytas broli i nam...
(Partizan daina)

Main kaime, netoli Prien Nuotak kalno, vaismedi ir gluosni apsupta skendjo apie 20 ha ems Simano Morkno sodyba. Gausi Morkn eimyna be samdini pagalbos augino duon, pasituriniai gyveno. Penki Morkn sns ir penkios dukros, kaip ir kiekvieno priekario Lietuvos kininko eimos vaikai, sutartinai tris kyje. Kiekvienas pagal ami ir g turjo savo pareigas ir privilegijas. Kaimynai su tam tikru pavydu velg darn Morkn eimos gyvenim, o prie sodo kalvelje pastatytas auktas medinis kryius saugojo i nam rimt. Vyriausias Morkn snus Kazimieras, baigs mokslus, buvo paliks gimtin ir mokytojavo II Varnoje. Trys dukros jau itekj, turjo savo gyvenim, savus rpesius. Antanas, atitarnavs ulon pulke, buvo pirmas tvo pagalbininkas kyje. Jaunesnieji Jonas ir Juozas dar gyveno tvikje, ruosi sukti savas gtas. Dvi seserys - Marija ir jauniausioji 71

Kastut - vadavo pasiligojusi motin. Karo audra suard ir Morkn eimos gyvenim. Patrank griaustini bangai nusiritus Rytprsius ir ryt okupantams rugsj paskelbus vyr mobilizacij soviet armij, keturi Morkn sns galjo dirbti tv kyje tik pusiau legaliai. Okupantams pasirodius kaime, slpdavosi namuose rengtoje slptuvje ir pas kaimynus. Spalio viduryje erdv Morkn kiem riedjo du veimai vyr. Rausvos saullydio varsos raudonai nuda vakar padang. Besileidianios sauls spinduli apviest i veim iokusi svei eliai, nusidriek plaiame kieme ir pasilypj erdvios gryios siena, dar labiau didino vyr g. T atmintin rudens pavakar su atvykusiais partizanais V.Mariulianu-Viesulu, Algirdu Juodiu-Vermachtu-Merkiu, jo broliu Vytautu-arnu, Pranu Eglinsku-Liepsna, dvimetriniu milinu Kazimieru Pypliu-Tigru, vliau dl gio "tapusio" Mayiu, gimtuosius namus paliko jauniausias Morkn snus Vincas. - Mes, namikiai, kiek sugebjome slpme nuo serganios motinos tikr Vinco dingimo i nam prieast. Sakme, kad Vincas ivyks miest mokytis, - prisimena Konstancija Morknait. Vincas, dvideimtmetis jaunuolis, su jaunatviku usidegimu sijung tbtin kov su okupantu, stojs Pakuonio apylinki Vytauto Mariulionio-Viesulo br. Pirm kovos krikt jaunasis partizanas Vincas Morknas-Audra gavo Daukiagirs kautynse 1945 m. sausio 30 d. Audra su Viesulo ir Jono Mariulionio-Audronio partizanais dalyvavo sunkiose kautynse su NKVD daliniu Alinink apylinkse. iame myje uvo kautyni vadas Jonas Mariulionis-Audronis, brio vadas Vincas Rkas-Aras, MilenkaBalandis, skyriaus vadas Juozas Bajoras-aibas i Kuktiki k., Juozas Palionis-Sakalas i Grikpds k., Jiezno vls., ir Gvazdikas. Po i sunki kautyni partizanai pasitrauk Pakuonio apylinkes. Naujai sudarytoje partizan vadovybje buvo K.Pyplys-Tigras, J.GelysPerknas ir V.Mariulionis-Viesulas. 1945 m. vasario 24 d. Perkno ir Viesulo partizanai dalyvavo ilavoto puolime, jame dalyvavo ir partizanas V.Morknas-Audra. Po ilavoto kautyni Pakuonio partizan dalinio vadu irinktas Vytautas MariulionisViesulas j suskirst keturis skyrius. Viename i j Audra tapo kulkosvaidininku. 1945 m. kovo pradioje Marginink kaimo kinink Kaziulio ir epkausko sodybose, idavikui praneus, K.Pyplio-Tigro skyriaus partizanus 72

uklupo Pakuonio ir Kruonio NKVD gul kareiviai. kautynes sijung dalinio vado Viesulo ir Vytauto Juodio-arno skyri partizanai taiklia flang ugnimi sudau NKVD grupuot. iose kautynse partizanas Audra pasiymjo kaip sumanus ir drsus kovotojas. V.Morkno-Audros valdomo ekoslovak "Bruno" sistemos kulkosvaidio ugnis ymia dalimi nulm kautyni skm. Sulauk Prien, Garliavos ir Panemuns NKVD "aliakepuri" paramos, baudjai pradjo masikai ukuoti Pakuonio apylinkes ir gretimus mikus. Viesulo partizan dalinys, vengdamas atvir kautyni, persikl per Nemun ir pasitrauk Jiezno kryptimi. Kaip rao J.Luka-Daumantas - pasiek Uuguost. Prie Velykas, grdamas savo valdas, Viesulas su briu partizan apsistojo prie Verkns prigludusiame mikelyje. ia rado brel vietini Unemuns partizan, kurie vliau buvo jungti Geleinio Vilko rinktins sudt. valg ir vietini gyventoj praneimas, kad nuo Vasyliki artja rus enkvedist brys, nesutrikd partizan. Buvo pajgs susigrumti ir su didesnmis prieo pajgomis. Taigi nusprend kareivius pasitikti dar iems nepasiekus miko. Usimezgs susiaudymas, plstant vis naujoms "aliakepuri" pajgoms, virto iauriom kautynm. Neatlaik prieo spaudimo, partizanai kaudamiesi trauksi Verkns link. Vengdami apsupimo, dalis kovotoj paverkns krmais trauksi pietryi kryptimi, kiti metsi pavasario potvynio patvindyt Verkn. Stipri tkm ir ledinis vanduo kiek paralyiavo skming partizan atsitraukim. Vienas pirmj, veiks Verkns srov, krant pasiek partizanas Albinas iugdinis-aibas i Alksniakiemio. sitvirtin staiame ups kranto skardyje, partizanai kulkosvaidi ir pusautomai-deimtvi ugnimi prideng besigrumianius su ups srove ir prieu kovos draugus. Liudinink pasakojimu aibas, jau sueistomis kojomis, sukniubs po uolu, siunt prie kulkosvaidio vino lavin, kol nelemta enkavedisto kulka nutrauk jo gyvybs sil. Pasiek krant ir laite sitvirtin Viesulo brio kulkosvaidininkai Audra ir Albinas alius-Liepsna i Prienlaukio buvo laimingesni. Skmingai traukdamiesi i kautyni lauko, ine ir kovos draug Tumas Lev, sueist koj. Kautyni kartis priblso tik uslinkus vakaro sutemoms. Kelias valandas truks mis pasiglem 12 partizan gyvybes. Pasinaudoj sutemomis, vengdami galimos apsupties siaurame Verkns-Nemuno trikampyje, partizanai trauksi paverkniu auktyn prie srov pietryi kryptimi. Kautyni eiga rod, kad susidurta su stipria oku73

pacins kariuomens grupuote. Jau gerokai sutemus, dalinio vadas Viesulas su briu i kautyni ijusi partizan prasimu pro prieo kontroliuojam Jiezno-Birtono plent ir paverkniais trauksi Auktadvario kryptimi. Nakties metu sukor keliolika kilometr, vintant partizanai sulindo nedidel mikel ir susikr lauel idrso pasidiovinti permirkusius drabuius, liugsint apav... Viesulo partizanai, toliau traukdamiesi Rdiki mik kryptimi, sutiko vietini ir lenk partizan. "Kelias dienas sveiavosi pas lenkus... Tarp j buvo ir lietuvikai kalbani", - prisimena brolio Vinco-Audros pasakojim sesuo Kastancija, buvusi partizan Ramut. I Vilnijos krato Viesulo partizanai savo valdas gro tik po keli savaii, prie pat Sekmines. Vincas Mainus gro ne vienas - rait ant arklio pargabeno kovos draug Lev Tumas, kuriam Paverkni kautynse sueid koj. - Parjo Vincas-Audra kaip rtis suaudytu vatiniu, aukta Plechaviiaus karino kepur irgi vien skyli, - pasakoja Kastancija. Partizanas Audra po ilg puss met klajoni ir iauri kautyni nespjo pasidiaugti gimtosios gryios iluma, paguosti sukaustytos sunkios ligos motinos ir nuraminti rpesi prislgto per pusmet pasenusio tvo... Isipkins iltame vandenyje ir persivilks variais drabuiais Vincas pajuto nemonik nuovarg. Nesuvaldomai merksi sunkios, lyg vino pritvink blakstienos. Miegoti, miegoti - viena mintis uvald Vinco smon. I nuovargio per kelius linkstaniomis kojomis Audra usiropt laiptais ant aukto ir tyliai smuko rengt slptuv. Greiiau i proio negu k nors galvodamas, pasiguld alia savs seser paruotame minktame guolyje kulkosvaid ir umigo kietu, bet jautriu zuikio miegu. Kartu su snumi Morkn namus slino ir pusmet laimingai i sodyb lenkusi ryt okupanto primesta Piktoji lemtis. Ryte, Morkn eimai vos susdus u pusryi stalo, kieme nirtingai sulojo Margis. Pro langus msteljo palinkusi protekiniais bganio vyro figra. - Vyrai!.. Rusai!.. - vos atgaudamas kvap kteljo trob puols kaimyn Stravinsk Povilas. Vyrai, nespj n dirstelti pro langus ir pamatyti, kiek gi t rus, paoko nuo stalo ir strimgalviais metsi priemen. Vincas, pirmas griebs kulkosvaid, perokdamas kelias staiai pasvirusi laipt pakopas, aibikai uoko ant aukto. I paskos suokusius brolius Antan, Juoz, Jon Morknus ir Stravinsk Povil greitai prarijo slptuvs anga. Tik Audros kulkosvaidio vamzdis u kamino "kiauls" akylai tykojo laipt 74

angoje inyranios Lenino anko galvos... Vos spjo vyrai utraukti vir slptuvs dureli kabanius verpalus, vokikais alsvais dviraiais kiem riedjo trys NKVD karikiai. sibrovliai, met patvor dviraius, griuvo trob. Vienas, su automatu ant krtins, isiergs lyg esesininkas, sustingo kieme prie ulinio. - Kur banditai?! - rms stal siaur mongolik aki vilgsn kamantinjo ekistas persigandusius tv ir dukras. Triukmingai dauydami duris Berijos skalikai ivert seklyi, iniuktinjo mergin kamarait... Tuia - nieko nerasta... - Kur banditai? - rk ir keiksi t "vaduotojai"... - Vienas atbgo! Matm... Kur paslpt?! - neatlyo ir santresnis rusassibrovlis, nukreips stal automato:vamzd. Igriuv priemen, pamat laiptus. Vienas paskui kit, atstat automatus, m lipti statokais laiptais vir siut ekistai... Vos inirus laipt angoje ekist pasveikino daininga Audros "Bruno" melodija. Susverdjs rusas, imets i rank automat, bilddamas laiptais pasigavo paskui save lipant sbr ir abu lyg pel maiai nekteljo ant priemens grind. Sugrabaliojs ikritus automat, antrasis enkavedistas puol laukan. Taiau ioks i priedangos Audra kulkosvaidio serija priemens tarpduryje paklojo ir . - Trys... Trys! - girdjo Audra kakur ant aukto Povilo bals. Suprats, kad Povil vijosi trys rusai, Audra keliais uoliais nuoko nuo aukto ir, peroks nukautuosius, ipuol kiem. Taikli "Bruno" serija tarp tvart ir kluono pakabino ant tvoros ir treij "baudj", bandius pasprukti. Viskas... Baigta... Reikia bgti - palikti namus. Bgti, bet kur?.. Motina patale - neisinei... - Vaikai, js bkit, - tepasak visikai sugniudytas tvas, - o mes... K su senais veiks? Taiau vyrai nebgo, o puol naikinti nenumatytos bdos kali. Nukaut enkavedist knus nuvilko u sodo, kur prajusi vasar rus artilerijai i Unemuns apaudant kaim buvo ikasta dauba ir rengta slptuv. apgriuvusi nam apyvokos daikt lauo priverst slptuvs daub suvert nukautj knus, apmet lentgaliais ir akomis, vyrai nusprend palaukti iki vakaro. Tuo metu lyg tyia kiem dviraiu suko keli ruoo darbininkas Kazys Strumpickas. "Jis danai be jokio reikalo vaindavosi pro ms namus, isuks i 75

plento alksnyno link einaniu keliuku", - prisimena Kastancija. "Lyg prie nam, Strieliuose, nebt kur vaintis... Tiesa, Strumpicko Kazys lankydavo Stravinskut..." - K suuodei, rupe?!.. Kas siunt? - grieb u atlap Strumpick Audra. - A nieko, Vincai.., vebeldiavo perbals Kazys. - Prisiek!... Jei nieko nematei! - nejuokais dko Vincas-Audra. - Jei matei, gyvate, gulk kartu... - Nieko neinau... Nemaiau... Niekam nesakysiu, - atsiklaups prisiek Strumpickas. - inok, jei kas, surasiu tave ir pekloj! - kteljo Audra paknopstom i kiemo sprunkaniam Strumpickui. Panardin sodelkoje vokikus enkavedist dviraius, vyrai puolsi naikinti ant tvoros likusius kraujo pdsakus. Merginos plov ir veit priemens sien, laiptus ir grindis. Visa laim, kad apylinkje daugiau enkavedist nesimat - bt sutratin visus! Vienas Audros kulkosvaidis neatlaikys... Likusi dienos dalis prailgo. Visi su baime ir viltimi nekantriai lauk sutem. Pagaliau temstant vyrai pakink arklius. Jau po vidurnakio, kaimynams sumigus, i daubos itrauk enkavedist lavonus sukl veim ir, nuve prie alksnyno, ukas ir uakjo pasto vasarojaus galulaukje. Ikink arklius, stm alksnyne pelk veim ir apmet akomis paliko. Morkn vyrams ir Stravinsk Povilui namais tapo Prien ilas. Neapsakomai baugi buvo paskutin naktis tvikje seniesiems Morknams ir j dukroms. iaurs dienos vykiai uvald smones. kyriai lindo iurpios mintys: "Kas bus rytoj?.." Vaiskus ir saultas gegus rytas Simano Morkno eimai atne tikrai siaubing lemt. Ankst ryt nuo Matuseviiaus alksnyno puss enkavedist brys supo Morkn sodyb. Jauniausia dukra Kastut, sesers ir tv paraginta, ioko pro lang ir basa papieviais nuskuod pamiks Dailidn sodyb. Suguj kiem enkavedistai kruopiai ikrt tvartus, klojim, durtuvais ismaigst kiekvien jiems tartin ems pd - iekojo bunkerio. Nieko nerad kieme, griuvo trob. iauriai sumu eiminink ir dukr, reikalavo parodyti vyr slptuv. - Gdie synavja?! Govori, staraja vedma! A to glaza vykoliu! (Kur snus? Sakyk, sena ragana!.. O tai akis idursiu!..) - pripuol prie motinos 76

lovos springo okupantai, kidami ligonei prie aki i sienos plyio itraukt yl... Popiete, aretav sudauytus Siman Morkn ir dukr Mariuk, NKVD kareiviai isinedino. Motin paliko vien... "Ateis kas nors... Senos ligotos motinos nepaliks", - apeliavo kit monikum numogj azijatai. Sutemus kaimo lauk pakrmse sugulusi enkavedist pasala saugojo jau tui Morkn sodyb. Anksti ryt atjusi pas Dailidnus Stravinskien perspjo Kastut, kad i nesugalvot eiti namo. "Turbt i broli gavusi ini pavakare atvaiavo Marcel ir isive mam iaulikius... Ir a palydjau, - nuramino Kastut Stravinsk Povilo-Gluosnio motina. - Tvel ir Mariuk rusai "ratavo"... Po pusryi Dailidnien su dukra Petrute ijo Prienus. Albina su Morkn Kastute liko saugoti nam. Priepieiais Nuotak kalnu pakil kelios rus tankets isuko i plento ir, privaiav kaimo keliuku, sustojo Morkn lauko auktumlje. Tankei ir "Maksim" vamzdiai grsmingai nukrypo Prien ilo Marin pamiks link. I bokteli ang inir NKVD karininkai per ironus atidiai valg pamik. Du enkavedistai per lauk nujo prie Dailidn sodybos. - Nematt bandit? - pasiauk patvorin sode buvusias Albin ir Kastut klausinjo ekistai. - Ne, nematm... Nra ia joki bandit, - traukydamos peiais aikino merginos. - K a k "nimatm?!"... ia byla kelis imtas! - uriko "lietuvikai" enkavedistai. - Neinom, nematm... Ne... - visk neig merginos. - Tfu... svolai banditskie! - nusikeik ekistai ir apsisuk nujo prie savo tankei. Morkn Kastut, lyg nujausdama nelaim, papieviais nuslinko kit kaimo gal, Albina nujo trob. Netrukus nuo kalnelio per Dailidn trobas pamik trenk tankei minosvaidi salv, sukaleno kulkosvaidiai. "Maksim" kulkos negailestingai skab glenuius Dailidn sodo lapus, praydusias vyni ir slyv ied kekes. Suskambo idauto lango stiklas. Prie trobos slenksio suklupo sueista Albinut. "Tolyn nuo gryios... Tolyn..." - smelk temstani mergaits smon 77

vienintel mintis... Sukaupusi jgas Albinut nuliau sode sukraut pernyki iaud kgel. Padegamj kulk udegti iaudai plyksteljo ir akimirksniu pasiglem jg netekusi mergait... Tuo metu Morkn kiem keliais ilgadrobyniais veimais atvaiav stribai ir enkavedistai siaub ir niokojo tvarkingos sodybos turt. I trobos ir svirno temp visk, k tik galima paimti, ir krov veimus. Spintoje rasti mergaii drabuiai ir kraitis rado prieglobst strib ir "ivaduotoj" uaniuose - savo "katiu" dovanoms... Kas netilpo veimus ir uanius, visk sudau, subad durtuvais - svetim turt niokoti ekistai ir j parankiniai-stribai jau gerai mokjo... vykdius "kovin-ekistin operacij", kaip mgo ataskaitose virininkams plikikus antpuolius vardyti ekistai, karininkas tarsi turs teis i ygio parjoti ant sarto ilgakario irgo... Isiveds i tvarto treig eriliuk karininkas band uoks joti, taiau pirm kart ant nugaros pajuts nat kumelys tk emn raitel ir, kelis kartus spyrs nukritusio ekisto pusn or, pasine sod. Strib sugautas ir atvestas eriliukas ia pat gavo atpild - v kakt... Iaud ir veimus sukrov kiaules, priri i ganykl atvestas karves, enkavedistai su prisipltu turtu isuko i kiemo, o trobas vysteljo udegt iaud gnites. Liepsna, prasiverusi i tamsi dm kamuoli, per por valand surijo ilg met ir ne vienos kartos darbi Main kaimo moni tris. Tik prie sodo stovjusio medinio kryiaus, nors ir aplieto benzinu, visagal ugnis niekaip negaljo veikti. Apangljs kryius taip ir liko saugoti buvusi nam degsi ir pelen kauburius... Vlyv popiet barbarai paliko baigiani degti, kartom arijom ruojani sodyb. Tankei vikr dergesio prislopintas "vyresnij broli" pasitenkinimo keiksm srautas nusirito plent ir dingo aukt Nuotak kalno lait tarpeklyje. Buvusio partizano Klemenso Jonykos-Rieuto pasakojimu, t ryt apie 20 Deinio grups vyr, isidst ilo palaukje, stebjo kaim. Buvo manyta atvaiavusius plti Morkn sodyb stribus "ispirginti" ginkl ugnimi, taiau pasirodius tanketms ir i minosvaidi bei sunkij kulkosvaidi apaudius pamik partizanai savo ketinim atsisak: per daug nelygios buvo jgos. Vengdami beprasmi auk, partizanai pasitrauk Prien ilo 40- kvartal, prie Mekapievio girininkijos. Kitos dienos ryt vyrai gro atgal Rdgir prie Main. Morkn Antanas, jau partizanas Plienas, nestengs nugalti gimtj nam traukos, pasikais rankinmis granatomis dir nuslinko pa78

mik pasivalgyti. Inirs i girios ipuoseltos tviks vietoje Antanas pamat dar tebesmilkstani nuodguli ir pelen kupstus. Plyname lauke tartum pagjs apangljs kryius pakrypusiu skersiniu, rodos, mojo Plienui: "Traukis, neik artyn!... ia ugnis ir mirtis!" Gilios irdglos apimtas vaikinas ujo buvusio kaimyno Auktakalnio trob. - Bk!... Rusai kaim supa! - igirdo Antanas i sodelio eimininks bals. Keliais uoliais peroks sodel Plienas smuko kaimyno Kleizos troboje dar ruden rengt bunker, kuriame su Kleiz Antanu slpdavosi gaudyni rekrtus metu. Netrukus jau Kleiz kieme aidjo okupant ir strib keiksmai, bildjo trankomos sodybos pastat durys. Enkavedistai ir ia visk vert, dau, smaigst durtuvais - iekojo slptuvs. Tvarte po diomis surado pasislpus Kleiz Antan ir "kvot" ekist bdu: - Skai, bandit!... Sakyk, bandite! - aidu kartojo stribas Mozras.Kur kiti?!.. Kur bunkeris?! Pastat sudauyt Antan prie sienos suaudyti. - Sakyk, Antanli!... Matai... nuaus!.., - kraupiai suklyk ekist sumuta motina Kleizien. Ir parod Antanas bunker... Galvojo - tuias. Neinojo vargas, kad betrisiant tvarte slptuv smuko jo draugas Morkn Antanas. Drioksteljo granatos sprogimas. Dulki pluote ioko bunkerio angos dangtis... Lyg stabo itiktas suakmenjo vaikinas, stiklinm akim sispyrs motin, springdamas savo krauju kartojo: "Viepatie... Mama... O Viepatie!..." Stribai ivilko i bunkerio granatos sumaitot partizano Plieno kn ir numet u sodo pievutje. Paliko ir pasal... Nakt ir vis kit dien strib akylai saugomas knas, apkeps pavasario vabzdiais, guljo pievutje... Pagaliau ir stribams pabodo i beprasm pasala. Sutemus nutar kaime pasimedioti samagono. Pamiks griovos brzgynuose lindj keli partizanai, vos stribai pasialino, ioko i krm ir pam Plieno kn nusine Rdgir, kur umet akomis. Nakt partizanai praleido netoli Main eigulio pasodos prie miko kvartalins linijos rengtame bunkeryje. Ryte Deinio vyrai nujo prie Banioniki griovos ir suvirto dienos poilsiui. Rieutas ijo pas pastam stali, kad is vakarui sukalt karst. Jam grus, vyrai nutar ivalgyti vietov, pasiruoti laidotuvms. "jome kirtim link, - pasakoja Klemensas Jonyka-Rieutas. - Buvo79

me apie 20 vyr. Deinys jo kiek kairiau, a - deinje retu miku... Staiga - vis! alia mans nukrito kulkos nukirsta eglaits akel ir i eglynlio inirs vyras pasileido bgti. oviau bgl - nepataikiau... Girdiu i sausuoli proskynos Deinio bals: "Neauk! Neauk! ia pat Banioniki palauk!" Bgliui ibgus lauk ir pabandius smukti duob, Deinio automato serija strib paties. Pribgs pamiau jo pranczik kulkosvaid, Deinys nuseg dir su " T T " pistoletu". - Bt nukeps... altys!... Kulkosvaidyje trys oviniai iauti, ketvirtas prikeps, - msliai nusiaipo Klemensas. Partizanai, ikrt nukautj, rado Alytaus MVD iduotus "liaudies gynjo" dokumentus ir uantyje paslptas Morkn mergaii krauju permirkusias sukneles. Msl - kaip jis vienas ia pateko? Daugiau vi nebuvo... Pasirodo, paryiais sugr "post" stribai nerado saugomo objekto. Betgi negyvas negaljo pasprukti... Nepasakysi Mozrui, juo labiau ivanui - "praiopsojom"!... Kvepia ekist KPZ ir Sibiru. Stribai, matyt, nutar iekoti "bglio"... Gal sumelavo virininkams, kad ukas... Vasara - pati gamta to reikalauja... Partizanai vis popiet iekojo mike ir Main palaukje stribslapuk. Nieko nesutik nusiramino ir lauk nakties. Lidnos eisenos veimas su partizano Antano Morkno-Plieno palaikais, lydimas ginkluot partizan, jau gerokai po vidurnakio atvaiavo Nuotak kaln. moni vadinamose Grigo kapinaitse prie Pavasarinink kryiaus supiltas gelsvo smlio kauburlis... Itirpo kalnelyje paskutiniai partizan tarti maldos odiai u didvyrikai uvus kovos draug. Dalinio vadas ltn.K.Pinkvarta-Deinys - jaudulio prislopintu balsu dav komand: "Salve gerbk!" Nakties rimt supl paskutins pagarbos enklas partizanui Plienui... ...Nors karas jau buvo pasibaigs, Prien strib vadeiva Alfonsas Mozras su stribais ir grupe enkavedist gegus pabaigoje sureng eilines Paiudiki, iauliki ir Main vyr gaudynes. Strib ir "aliakepuri" siautjimo atgarsiai greit pasiek partizanus. Deinys, subrs keliolika savo vyr, pasitar nusprend Nuotak kalno laituose grtantiems prievartautojams paspsti spstus. Baudjai, iblakyti taiklios partizan ugnies, palik kelis nukautus, padrikai atsiaudydami trauksi. Sugauti vyrai - Simonas Kleiza, tvas ir snus Budreviiai, pasinaudodami kautyni smyiu, pabgo. Tik suritomis rankomis Gerulio Vincui nepavyko pasprukti. Ypatingu iaurumu Prien monms gerai inomas strib vedlys A.Mo80

zras, vietini pasakojimu, jojs "rekvizuotu" Aksomaiio irmiu, su pirmaisiais viais metsi atgal ir paspruko. I Prien kareivini kautynes skubantis N K V D dalinys sutrukd partizanams persekioti pakrikusius stribus. Gerai organizuota ataka, deja, pasiglem ir vieno partizano gyvyb: neatsargiai perbgdamas saugesn priedang, nukovs strib, uvo antras Morkn snus partizanas Akmuo-Jonas. Partizanai, NKVD dalinio apaudomi, negaljo paimti uvusio bendraygio... Jono Morkno-Akmens knas guljo iniekintas ant Prien grindinio... Dviej broli tis nepalau likusi Morkn - Vinco-Audros, Juozo-Rambyno ir jauniausios Kastuts-Ramuts - ryto aukotis Tvynei Lietuvai.

VADAI IR PAREIGOS Prajo daugiau nei mnuo nuo Geleinio Vilko partizan dalinio vado ltn.M.Kuzmicko-Briedio uvimo dienos. Karui pasibaigus Lietuvoje pagausjo okupacins soviet kariaunos dalini. Partizan veikla gavo daugiau gynybin pobd. Pribrendo reikalas sudaryti bendr vadovybs tab, koordinuoti ymiai pagausjusi partizan veiksmus, keisti kovos taktik. Geleinio Vilko partizan Organizacinio skyriaus virininko V.Senavaiio-aliavelnio pastangomis 1945 m. gegus mn. 24 d. Prien ile suauktas skyri vad ir veiklesni partizan susirinkimas. A p i e tai pasakoja archyve rasti bene pirmieji Suvalkijos partizan veiklos rayti dokumentai.

L. D. A.
"Kstuio" Vilkas 98

1945.V.24 PRANEIMAS Dl sudarymo "Geleinio Vilko" pulko 8-os

Klevas-Apynys

kuopos pagal

"Kstutiei"

stat pagrindus. A, emiau pasiras L. D. A.

"Kstutis" Vilkas 98 laisvs kovotojas Kle81

vas-Apynys, gims 1918.IV1., pertvarkau buvusio Prien brio padt "Geleinio Vilko"pulko 8- kuop. Pasiaikinimas A, Klevas-Apynys, nesulauks atvykstant i Kauno "Kstuio"tabo skirto asmens sutvarkyti buvus Prien br "Kstutiei" stato pagrindais, matydamas kuopos nesusitvarkym dl trkstam ini, suprasdamas dabartin padt ir inodamas, kad us be tikslo laisvs troktamieji kariai, prijau prie to. Pradjau be sakymo vadovauti, inodamas, kad ateityje bsiu baustas u savivaliavim. Pasitars su buvusiais vadais aliavelniu (iauriu), Rickumi, Amba, Aidu ir jiems sutikus, susitarme sekaniai: pavadinti "Geleinio Vilko" pulko 8-a kuopa. Numatyta sigyti vliav. Kuopos vliavos vienoj pusj Vytis, antroj - Geleinis Vilkas. Kuopa susideda i vado, orientacijos virininko, bri vad ir kovotoj. Kuopos statutas: vadovavimo brys ir kovotoj briai. Nustatytas vadovavimo brio toks veikimas: siekti isilaisvinimo i vergijos, turint kuo maiausiai auk. Sanitarinis aprpinimas, rinkimas ini dl netiktum i aplinkini valsi. Ryio palaikymas ir bendradarbiavimas su kaimyniniais briais, kurie veikia atskiram sstate ir siekia bendro tikslo - ilaisvinti ir atstatyti Nepriklausom Lietuv demokratiniais pagrindais. Palaikyti ry su D.L.A. "Kstuio" tabu ir tabo sakymus vykdyti. Pravesti apmokym naujok pagal buvusius Nepriklausomos Lietuvos kariuomens tabo karinink sustatytus statutus. Paskirti numatytus bri vadus, brininkus, skyrininkus pagal sugebjim, neatsivelgiant buvus laipsn kariuomenje ir n ipartizanaut sta bei laik. Paskirti laipsniai "Geleinio Vilko" pulko 8-ai kuopai dl painimo uimamose vietose. Visus udavinius sprsim susirinkusi virinink akivaizdoje. Numatytus udavinius uprotokoluosim ir pravesim per sakym. Paraai: iaurys, Klevas-Apynys, PRIEN BRIO VIRININK Rickus SUSIRINKIMAS

Susirinkimas suauktas 1945.V.25 dien dl tolimesnio brio veikimo. Susirinkimas suauktas virininko iaurio, kuris apibdino brio padt ir paaikino brio uvim dl nesusitvarkymo. 82

Dl tvarkos bei drausms palaikymo kalbjo atvyks Prien br 1945.IV.24 d. i "Kstuio" tabo, veikianio pavergtos Lietuvos teritorijoje, Klevas-Apynys, kuris apibdino partizan veikl, ateities siekimus bei kiln ir sunk pavergtos Lietuvos atstatymo darb, kuris reikalauja daug auk. I Klevo-Apynio kalbos paaikjo pavergtos lietuvi tautos veikimas. Kadangi ms brys pavadintas vietos pavadinimu, prieita prie pertvarkymo. Susirinkusi Prien brio virinink skaiiaus suformuota kuopa pavadinta ia "Geleinio Vilko"pulko 8-a kuopa. nutarimu dl padidjusi kovotoj "Kstuio" tabo statuose veikian-

Numatytas kuopos veikimas ateityje. Paskirti nauji virininkai: kuopos orientacijos virininku lieka Siaurys, kuris jo orientacijos virininko ir uvusio leit.Briedio brio vado pareigas. Vadovavimo brio vadas paskirtas Klevas-Apynys, kuris laikinai eina kuopos vado pareigas; pirmo brio vadu paskirtas Rickus, brininku - Deinys, antro brio vadu paskirtas Perknas, brininku - Anbo. Paraai: iaurys, Klevas-Apynys, Rickus

Klevas-Apynys - tai Lietuvos k a r i u o m e n s puskarininkis Pranas Kuinskas. Jo kaip dalinio vado veikla ypating permain nepadar.

KGB AGENT TINKLAS 1945 m. pavasar kovoje su Lietuvos partizanais patirti gen.mjr. Vetrovo divizijos nuostoliai parod okupantams, kad vien karine j g a palauti rezistencin pasiprieinim bus sunku. Baudj vadov netenkino ir 1944 m. spalio mn. A.Sniekaus ir J.Bartaino sakymu sudaryt sveikos grupi ("gruppa sodeistvija") agent ir pranej darbas. Marijampols NKGB aparatas skubos tvarka pradjo rengti slapt nip, agent ir informatori tinkl. Trkstant savanori, prievarta, gsdinimu, net atviro antao bdais uverbuoti agentai turjo atlikti t juod judo darb, kuris utikrint kariuomens dalini skm. Geleinio Vilko partizan grups ir jos vado aliavelnio-iaurio sekimui gegus pradioje Marijampols NKGB "Lietuvio" slapyvardiu uverbavo Klebikio gyventoj Juoz Maeik, vietini moni pramint "Lungiumi". NKGB agentas Maeika jau 1945 m. iem buvo susitiks 83

su poilsiaujaniais Petro Krvelio-Aido skyriaus partizanais Klemensu Jonyka-Rieutu, Jurgiu Mikuausku-Blake, Kaziu Juoiu-atu, skyriaus vadais Algirdu Varkala-aliuku ir Aidu bei kitais, buvo gavs partizan pasitikjim. Gavs NKGB uduot - atvesti br pasal, birelio 21 d. ujs pas Krvelius agentas "Lietuvis" rado parjus namo Petr-Aid. Persimet keliais odiais abu ijo. Prien-ilavoto viekelyje, ties Maeik sodyba, juos abu sulaik enkavedist dalinys. Agentrinse buvusio KGB 3-io fondo bylose (B. 14/3) yra raai: "Agento "Lietuvio" uvestas 1945.06.21 d. Prienlaukyje suimtas Krvelis Petras-Aidas, g.1920 m., tardyme pasak: ms grups tikslas - ginklu kovoti su soviet valdia Lietuvoje, naikinti aktyvistus ir stribus... Kur LLA tabas - neinau. Kas vadovauja - neinau... Kai pas mus atvyko Apynys ir pasak, kad esam "Geleinio Vilko" sudtyje, ms vadas pasak - mes priklausom LLA, o "Geleinis Vilkas" - LDA organizacija... Agentas "Lietuvis", vl pasistas sekti aliaveln, prane, kad Vartuose aliavelnis nukautas NKVD dalini..." Partizanas Petras Krvelis-Aidas neaikiomis aplinkybmis mir kaljime. Matyt, tardym metu buvo nukankintas. Pakuonio krato partizan brio vado Jono Gelio-Perkno sekimui 1945 m. birelio 13 d. NKGB uverbavo agentus "Drusk" ir jo sugyventin "Kalvyt". ie "tiksliniai" agentai, gav uduot atvesti partizanus NKVD dalini pasal, buvo suimti. Praneime gen.mjr.Jefimovui raoma: "Ag.Druskus uduoties nevykd ir 1945 spalio mnes buvo sulaikytas... Kameros agentai prane, kad abu uverbuotieji pasisak partizanams ir j pavesti per Kalvyt teik NKVD dezinformacij... Toliau kpt.P.Raslano pasiraytame praneime sakoma: "1945 06 15 Veiveri MGB uverbuoto buvusio GVRn bandito agento "Teisingas" atvesti NKVD daliniai mikingame 8074 kvartale 1945 06 29 nukov tris partizanus ir du pam gyvus. 1945 m. liepos mn. Viesulo grups sekimui uverbuota 13 asmen: 4 agentai, 2 formuliariniai ir 5 agentai-kandidatai. Agento "Laps" praneimu partizanams priesaik dav eil ryinink: Ona Grikait, Anel itkuvien, Veronika Gelyt, Felicija Karalit, Kaz Raiyt. altiniui agentui "Lapei" inomi Prien vls., Amintos brio dalyviai: Justinas Kvainauskas, Jonas Gelys-Perknas, Kazys iugdinis, Pranas Kazlauskas-Varpas, Matas iugdinis, Vincas Kemeys-Dobilas, Tomas Kemeys-Kstutis, Kazys Batutis-Pavasaris - visi priklausantys Viesulo briui, kuriam vadovauja Batutis. Agento "Laps" daviniais MGB nustat, kad Prien gimnazijos mo84

kytojas Jonas Lapata, g.1922 m., ir Petras Mieldays, g.1922 m., yra potencials "bandit" rmjai. To pat "altinio" praneimu 1945 12 25 N K V D dalini nukautas Bartulis-vaigd. "altinio "Laps" davini pagrindu MGB pradjo agentrin byl teroristams: Juozui Janiauskui, Vytui Vosyliui ir Juozui Mariukaiiui, Prien 4-5 klasi gimnazistams, kurie 1946 01 08 komjaunimo susirinkimo metu Brunzos g.21 nam per lang met granat. 1946 02 16 visi trys gimnazistai Prien ilo Prienlaukio kelyje ekist sulaikyti. Paimti du pistoletai ir viena rankin granata. (...)Kovins-ekistins operacijos metu suimta apie 40 asmen. Rasti trys bunkeriai, paimta 5 prietankins minos. Suimant matematikos mokytoj Veronik Stagnyt, g.1916 m., paimtas rainys pogrindio spaudai. Aretuojant vokiei kalbos mokytoj Kazlauskien paimti du fotoaparatai, " - giriasi okupantai. 1946 m. kovo 15 d. agentas " B r i e d i s " "informavo Prien MGB skyri, kad gimnazistai Vytautas Kabainskas, Albinas ukelis ir Kazakeviit platino "Laisvs valg", "Dzk", perka banditams ginklus". 1946 m. agentrini davini pagrindu pradta agentrin byla "Padpolkovniki", iekomi Albinas Kazakeviius, Bronius Danileviius, Albinas ukelis ir kiti.

IGONO VALANDA Nepavykusi arkli mobilizacija ilavote, kainavusi okupantams trij karinink, keliolikos kareivi ir strib gyvybes, sukl Marijampols karins ir civilins valdios vadovams ok. Lengvai sueistas ir Marijampol i Ingavangio kautyni pabgs saugumietis leitenantas Adomaviius, matyt, tiksliai informavo apskrities sovietin saugum apie "Cigono"-Vlado Baranausko valsiaus valdymo bdus ir "bandit iprovokuotas" kautynes. Ataskaitai ir pasiaikinimui kvieiamas ilavoto valsiaus pirmininkas V l a d a s Baranauskas vis dels. Pagaliau triukmingai atvents hitlerins Vokietijos kapituliacijos dien ir, matyt, tikdamasis pergals proga gauti nuolaid, "igonas" ryosi prisistatyti savo virininkams. Usaks pas Mielda-Aliejinink pora bidon "ekstra klass, kad ant pirt degt" namins "pergalei aplaistyti", susiruo apskrit. igonikoj galvoj gim mintis: kartu su strib apsauga paimti kelis valsiaus tarnautojus... "Banditai" gi neaudys kininkus ir eilinius ratininklius," - min85

tijo Baranauskas. Taigi vien sault gegus pabaigos ryt, vos susirinkus darb, atvarytas pastotes kartu su stribais kaip kaitai buvome sodinti ir mes: valsiaus sekretorius Antanas Kraipaviius, mokesi inspektoriaus pavaduotoja iburyt ir a - valsiaus buhalteris. "Reikia algas tarnautojams parveti", - sakmiai pabr "igonas", nors tas algas anksiau parvedavo pats vienas. Niekur nedingsi - teko paklusti. Usuk Mieldaio-Aliejininko "traktyri", buvome eimininko pavaiinti soiais pusryiais. inoma, pirmininkas su stribais pam ger doz "drato" ant drsos ir "kad kelias nedulkt"... Mieldaio ir Paltanaviiaus i Sargins bei Galinio i Kuii veami be ypating nuotyki riedjome karo audr nuniokot Marijampols miest. Dvi paras "igono"-Baranausko vaiinam ekist ir vyriausi raudonj apskrities kolaborant girtos orgijos ugo V.Kudirkos g.51 mrinio strib pastato poemi kankini dejones... Dvi paras i ilavoto kinink atimt arkli "dvasios", pavirtusios samagonu ir apkvaiin "ivaduotoj " bei "teistos" valdios tz galvas, "veng" strib KPZ bstinje. Viraitikas "igono" ervonc portfelis pastebimai plonjo, silpnjo ir strib pamgtos dainos... Dvi paras orgij klyksmai gsdino V.Kudirkos g. gyventojus ir turgaviets lankytojus. Dvi paras stribyno kaimynystje, vos per du gatvs namus, iburyts motinos globojami, su kininku Galiniu nekantriai laukme to pabaigos. Net kieme pririti prie veimo arkliai, neramia; karpydami ausimis, trypiojo ir prunkt - prasi namo. Treios paros priepieiais ms kiem netvirtom kojom svirduliavo pirmininkas "igonas". Tamsus, dvi paras trukusi igertuvi isekintas juodai irmais eriais pasiiaus, taiau linksmas aki kibirktles svaidantis Baranausko veidas sakyte sak, kad i ilavoto kinink ilupti ervoncai ir samagonas atliko savo paskirt... Po geros valandos ms ekipaas jau riedjo Marijampols-Igliaukos plentu. Trumpai sustojome Iglikliuose, kur pirmininkas ir stribai "patais brakanias galvas", ir po pusvalandio tsme kelion. Nei vaiuodamas Marijampol, nei grdamas pro Igliklius atgal, bolevikinis "bajarinas" Vladas Baranauskas nesurado nei laiko, nei noro uvaiuoti Kermoins kaimo susmegusi grytel aplankyti virtins savo palikuoni, susispietusi prie vargano bsto krosnies... Isukus i plento Iglikli-arstos viekel, pradjo lynoti. Pilkva skystoka migla ir smulkutis lietus gaub laukus, ribojo matymo akirat. Neprivaiavus Kuii kaimo ribos, netoli kelio pagjusio vasarojaus plote kakuris stribas pamat striksint kik. Pagiringi stribai stvr autuvus 86

ir prasidjo... Lenktyniaudami m pykinti varg zuikel... I judani veim apgirtusiems stribams pataikyti "kelis kikius" buvo problema vis " tarp"... "Na, parazitai... Prisiauksit miko zuikius-aliukus," - msteljo nerami, piktdiugika mintis. vilgsnis nejuia krypo prie Paskrynupio kaimo Pali miko ikyulio, kur deng migla... Pagaliau drumzlinos strib akys pamet laikin. Vienas po kito nutilo viai. Strib kaliojim ir vi trenksmo audrinti arkliai paspartino ingsn ir po pusvalandio sukome Galinio sodybos keliuk. - Galini, paruok pietus... Galsi in ilavot nevaiuoti, - nusprend pirmininkas ir, ioks i veimo, patikslino, - a nueisiu pas ukausk arkli. Usimets ant peties autuv, pasitaiss prie diro prisegtas rankines granatas, tvirtai po paastimi pasibruks dar visikai neitutjusi ervonc portfel, Baranauskas plaiais, jau sutvirtjusiais ingsniais nuingsniavo artimiausi sodyb. U alksniais ir retokais krmais nusagstyto upelio lktame jo laite rymojo ukausko sodyba. Pagalvojau, kad grs pas Galin igonas prats puot... O gal zuikelis bus pakviets daugiau svei?... ilavotas netoli, vos keturi kilometrai... Su tokia mintimi iokau i veimo ir, pasaks sekretoriui Antanui Kraipaviiui "pavij paimsit", ltai nuingsniavau ilavoto puynli link. Veimai su stribais suko Galinio kiem. Nutolus apie kilometr, apmstymus sutrikd tolimas vi garsas. "Kikis nemelavo, - pagalvojau. - Gerai, rups!"... Mintimis, o gal ir garsiai suraiiau prast ms kratui keiksmaod. Vl pasikartojs audymas Kuisi kryptyje bylojo, kad kakas kliuvo... Pagaliau du granat sprogimai ir viskas nutilo. Ar bolevik Vlad Baranausk partizanai jau seniai mediojo, taiau is lyg ungurys vis islysdavo sveikas ir gyvas. Turjo laim parazitas, bet, kaip sakoma, "parjo velnias baravykavs"... I gyventoj suinoj, kad "igonas" su apsauga ivaiavo Marijampol, partizanai pasiryo t bt j suiupti. Isiaikin, kad viena pastotis yra Kuisi Galinio, nutar iose apylinkse surengti pasal. Strib viai kikel buvo jiems neplanuotas enklas - parvaiuoja stribai. Patogi vieta spstams buvo nedidelio upeliuko, tekanio per Kuiius Igliaukos Palias, krmokniai. Taiau partizan rank sulaik per ironus Kurto atpainti vaiuojantys mons. Todl veimus per upelio tiltel partizanai praleido... Nieko tartino nepastebjs, Baranauskas peroks upel smuko sa87

vo giminaiio ukausko trob. Partizanai apsupo sodyb ir, iov spjamuosius vius, pareikalavo pirminink pasiduoti. Pajuts pavoj, Baranauskas uoko ant trobos aukto. - Padegsim nam! - po keli pakartotin vi trob perspjo sakmus partizan balsas. Istorija nemgsta pataikn, todl bkime atviri ir nemenkinkime prie - Vladas Baranauskas buvo drsus vyras, mgo rizik. Atlups kelias trobos yto lentas, jis oko emyn ir svied partizanus rankin granat. Sprogusios granatos skeveldros kirkn sueid Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos vad Pran Kuinsk-Apyn. Imu paskutin "igono" valanda. Nematydamas ieities, nupls nuo juosmens diro antr granat, patrauk saugikl. Kurtinantis trenksmas!... Sovietins imperijos "17-os respublikos valdovas" Vladas Baranauskas-"igonas" nuplta galva nuvirto patvorio dilglyne. Stribai, neiov n vieno vio, strimgalviais puol i Galinio sodybos kiemo ir ne muil nesirinkdami krypties... Karti Ingavangio kautyni patirtis sil jiems tik i teising ieit. Nei Aliejininko, nei Paltanaviiaus veimai mans nepavijo. Neskubdamas pasiekiau ilavot. Ratinje radau dar neijusius por bendradarbi. Namo neskubjau - "laukiau ini i fronto"... Po geros valandos visas supluks ir aptakytas purvais, moliu ukimtu autuvo vamzdiu ratin virto sekretorius Antanas Kraipaviius. - Kur gavai it "lazd?" - juokais mirkteljau autuv. - Radau bgdamas i Galinio, - atsak Antanas. - Kakuris stribas pamet, matyt, per sunki buvo... Rads pasimiau ir parjau pasiramsiuodamas. - Nu, pasakok! - nekantravau. - Nr ko pasakot... Nrm, igird vius ir tiek... Geriau it ibandykim, - pasil Antanas, valydamas savo trofj. Ulipom antr ratins aukt. Iard ivalme autuv, kurio spynoje buvo visi penki oviniai. Atidar lang, pradjome pasikeisdami tratinti buvusios policijos aretins, kurioje gyveno Viktoro Spdio eima, dmtrauk. Auktas raudon plyt masyvus kaminas buvo puikiausias taikinys, kur turjo pataikyti net aklas... Dmelis dmtraukyje suplonjo, matyt, krito imuta kamino viraus plyta. Ioko laukan Spdien ir, pamaiusi mus lange, iklusi tvirt rank kumius, nirtusi auk: - Netraukia!... Dmuose paskendom!... Nevidonai js!... 88

A susigds nukitinau namo veniavik, o Antanas, pasims kopias, su eimininku Viktoru nujo iekoti "dingusio" dmelio... Lengviau atsikvp ir ilavoto kininkai. Mieldays-Aliejininkas umai dar vien centner "dratui"-ruginukei. "Labai padeda versti valdi", - samprotavo iradingasis kininkas. viraiio-valsiaus pirmininko kd vl sdo po Jiestrakio vyki "aplopytas" Jonas Kulbokas, kurio neratingumo ir didelio pomgio pykinti antspaud dka " g i m " ne viena payma, keliais metais atjauninusi karo prievolininkus. Po kurio laiko "Peslje" apsilanks Klemensas Baltruaitis-Kurtas prasitar tada per ironus atpains mane. - Pasistenk su velniu neit baravyk... Kiti vyrai gali nukepti kaip strib, - rimtai perspjo Kurtas. Nors tais neramiais laikais nebuvo priimta partizanus klausinti, bet klausim apie "igono" viraitik portfel ir jo turin Kurtas nusiaip: - " D o r a s " buvo stribas, supratlyvas... Pats atne mums kelis tkstantlius raudon lenin... O taip mums tada j trko!...

DEGIM-VILK KAUTYNS Tu mums takus pramynei pirmas Kovose sodiuos ir mikuos Ir mokei mus Tvyn ginti, Narsus karygi Lietuvos. Ant broli rank ingsnis geso, Bereliai priglaud Tave, Lidnai Tau sutem laktut Suok isprogusiam kleve... 1945 m. birelio viduryje Pajiesio-Klebikio mike ir pamiks kinink sodybose stovyklavo didelis Geleinio Vilko pulko partizan junginys. Po vidudienio partizan valgai prane, kad Pajiesio kaime pasirod didelis rus kariuomens dalinys. Spj susigrupuoti ir um patogias gynybos pozicijas partizanai pasiruo tinkamai sutikti prie. vyko vienos atkakliausi Suvalkijoje Degim kautyns. Pirm kareivi puolim partizanai skmingai atrm. Okupantai, patek gerai u89

simaskavusi partizan pasal, patyr rimt nuostoli, todl palik kulkosvaid ir kelis nukautuosius turjo pasitraukti. Po neilgos pertraukos, atskubjusi nauj pajg remiami, rusai nirtingai puol partizan pozicijas. Ir prieo puolim partizanai garbingai atrm. Padtis pasunkjo, kai nuo Ilgakiemio puss pagalb upuolikams atvaiavo kelios mainos kareivi, o i Naujo Klebikio atskubjo kaime slampinj ilavoto enkavedistai ir stribai. A p i e penkias valandas truk Degim kautyns, kuri metu sudeg kininko Vilko sodyba, buvo pavadintos ir iki i dien moni atmintyje iliko kaip Vilk mis. Kautyni eiga smulkiai aprayta J.Lukos-Daumanto "Partizanuose". Iki sutem truks mis pareikalavo ei partizan gyvybi. Treiojo prie puolimo metu garbingai uvo visas kautynes didvyrikai kovsis ir sumaniai savo skyriui vadovavs buvs Lietuvos kariuomens puskarininkis Liudvikas Dabriius-Kareivis su kovotojais Jonu Slavicku, Juozu Balinu ir Kazimieru Gudaiiu-Maksimu. Mik jau gaub sutemos. Atviros pozicins kautyns prigeso, tik atskirose vietose dar vyko danas partizan ir kareivi susiaudymas. Prietemoje sunku buvo atskirti savus nuo prie, nes atskiros kareivi grups jau buvo usimaskav miko pakratyje ir i pasal atidengdavo automat ugn partizanus, kurie trauksi miko gilum. - Staiga - vis! - prisimena A.Ballruaitis-Erelis. - Kulka prazvimb pro mano diro sagt... Trko keli centimetr!... Keli metr atstumu vienoje gretoje js aliavelnis klupteljo ir, engs kelet ingsni, sukniubo... Kulka, aplenkusi partizan Erel, pakirto Geleinio Vilko partizan pulko organizacinio skyriaus virinink aliaveln-iaur. Buvs Prien "iburio" gimnazijos aukltinis, girininkas Vincas Senavaitis suklupo Klebikio miko saman patale... iame mike 1944 m. Vis ventj dien pirmieji pulko partizanai, r savo kne Vyties Kryi, krauju prisiek kovoti ir mirti u Tvyn Lietuv... - Prie suklupusio vado priokom keli vyrai... Bandm vesti, - atsiminim sujaudintas ltai pasakoja Antanas, - bet prieo automat serijos mus prilenk prie ems... Paskui mus j kulkosvaidininkai atideng ugn prieo automat "liepsneles" - upuolik viai nutilo... Sutemos, visikai apgaubusios miko tankm, padjo partizanams ieiti i apaudomos zonos ir isineti sueist vad. aizda, matyt, buvo labai gili. "Negi patikrinsi - suteiksi pirmj pagalb... viai ia pat", - smelkiasi mintis neantiems vad partizanams. Tylios, prislopintos sueistojo 90

aimanos rodo nemonik kani ir vyrik kantrum... aliavelnio didvyriku kantrumu vyrai neabejoja - per iaurias daugiau nei puss met kovas ne pirm kart vadas sueistas... Pagaliau tylus sueisto iaurio sakymas: "Vyrai palikit mane... sakau!..." Vyrai sakymo neklauso, nea toliau... Su kiekvienu kresteljimu - aimana... viai jau nutilo, galima sustoti ir suteikti sueistajam pirmj pagalb. Taiau grupje medik nra. Medicinos sesel Damut DidpinigaitytLaimut, kautyni metu sutvarsiusi Kazimiero Pinkvartos-Deinio sueist skruost, neinia kur, o tamsa trukdo nustatyti sueidimo sunkum. Pakartotinas, neleidiantis prietarauti sueisto vado sakymas: "Palikti!" ir skyriaus vado Algirdo Varkalos-aliuko sutikimas palikti privert neusius partizanus paklusti. Trumpas pasitarimas, kurio metu nutarta sueist vad, gerai paslpus, palikti ir vintant paimti. Tamsoje aptvarst, vyrai tankiame jaunuolyne surado auktokai nupjauto medio atal vainiku apaugus kelm ir po juo paliko sueist kovos draug. Dd Andrius-Spirgis, i kautyni dalyvis, dar t pai nakt pasitrauks veniavikio giri, trumpam usuko "Pesliuk" pas brol. Atsigrs vandens, truput pailsjs, trumpai nupasakojo Vilk mio eig. Minjo, kad Vinc Senavait-aliaveln i Pakiaulikio, kur gerai painojom, paliko paslp Garliausgirs brzgyne... Vadai sak isiskirstyti ir kur laik slptis pavieniui, susitikinti tik maomis grupelmis ir laukti, kol aprims masinis "aliakepuri" ir "frontovik" siautjimas. - Vadovyb duos enkl rinktis, - baig savo pasakojim dd ir pailsjs prie vintant ijo. Pravitus, kai rusai surink nukautus ir sueistus kareivius pasitrauk, aliukas, Vilija, med.sesel Laimut su keliais partizanais sugr atrado t viet, kur buvo paliktas sueistas aliavelnis-iaurys, taiau jo nerado. - Ir vieta, rodos, neliesta - jokios lis, jokio pdsako, - pasakojo Petrut Puinskait-Vilija, - tik apie slptuv kiek aplamdyta ol... Lyg bt graiai ikeltas. aliavelnio broli Prano-Tabokiaus, Jono-Rainio ir kit partizan paiekos surasti dingus vad buvo bevaiss. Visais manomais ryiais Vilija, Laimut, aliukas apiekojo Kauno, Marijampols, Prien ir Veiveri ligonines - veltui. Tarp partizan palaik, uvusi kovoje ir nuvet prie Veiveri stribyno, aliavelnio nebuvo. Reikia manyti, kad rinkdami nu91

kautus ir sueistus kareivius okupantai surado ir sueist partizan. aliavelnis, sueistas vidurius, surastas po keli valand tikriausiai buvo smarkiai nukraujavs ir nusilps. Tiktina ir tai, kad vadas dar buvo gyvas ir todl enkavedistai j pasim, tikdamiesi igauti partizan paslaptis. inant j tardymo bdus, galima galvoti, jog nusilps partizanas buvo nukankintas. Vinco Senavaiio-aliavelnio, Siaurio, drsaus kovotojo, Geleinio Vilko partizan pulko krjo, paslaptis neminta... - O galjom isineti sueist Vinc..., - susimsts sako Antanas. Buvom keli stiprs vyrai... Nors... Labai jau dejavo Vincas - pagailjom... Btum inoj, kad tep bus... Kazimieras Pinkvarta-Deinys, po M.Kuzmicko-Briedio js Geleinio Vilko pulko vado pareigas, i kovos pasitrauk sueista akimi. - Jei ne Deinio sumanus vadovavimas kautynms, sovietai bt mus iskerd, - baigia savo pasakojim Antanas.

SUSITIKIMAI IR NETEKTYS Daug ijojo, daug negro Jau tokia kari dalia... Gaila irgo ir mergels, Tviks lauk ali... Degim-Vilk mis, kainavs okupantams 67 kareivius ir dalinio vad major, tapo pradia neregt okupacins kariuomens represij bangos. N K V D "aliakepuri" daliniai, atvykstani i Vokietijos karini dalini remiami, i dalies ublokavo partizan veikl. Partizanai tada "Pesliuk" usukdavo gana retai. Per daug arti ilavotas, kuriame pastoviai buvo sutelkta daug " b a u d j " ir strib. Birelio pabaigoje, grdamas i ilavoto po darbo valsiuje, pamaiau dd Andri-Spirg ir Antan Vosyli, prie tris mnesius dingus i ilavoto. Sutiks ia, veniavikio pagiryje, jau kiek primirt agronom, juo labiau su Spirgiu, gerokai nustebau. - Agronomas?!... tai kur jis! - kteljau apstulbs. - Gaspadoriai laukia tr, o jis - grybauja! - Vilkas, - pristat dd buvus agronom nustebs. - Matai, jie jau pastami!.. 92

- Kiek algos priskaiiavai, draugas buhalteri?! - plati ypsena nuvito nevilkikame Vilko veide. - Dar u kov ir baland nepamiau. Teks nuoimius mokti. Taip nekuiuodamiesi parjom "Pesliuk". Susdom u seno, dar mano prosenelio i storos drebuls kamieno itayto stalo. Viename jo gale itrupinta erdis bylojo, kad juo galjo naudotis dar 1863-j met sukilimo dalyviai. Pastatytas lauke prie pirkels sienos is mamos baltai nuveistas stalas ir dabar svetingai prim laukiamus sveius. Mama atne papjausiusi skilandio, atriek storesn duonos riek, atr bryz laini, pastat sot pieno. Vyr raginti nereikjo... Netrukus ant stalo atsirado mamos "ukeiktas" netiktam sveiui ruginuks su olelmis ruplto stiklo ipstaonis grafinukas... - Ai, mamute! - kart rimtai padkojo Antanas. - Bkit sveiki, - sipylusi pus stiklelio olinuks, pasveikino mama. - Be paneli negeriam... Mums su Spirgiu pakaks spirgi, - vl nuvito ypsena Vilko veide. - Andriau, ragink svei, - kumteljo dds pet mama. Igr po stikliuk, vyrai su mikiniu apetitu suveit lainius bei skiland, igr vis sot vsaus pieno. Mamos paraginti "paimti ant kitos kojos", vyrai atsisak. Saulutei pakibus "Pesliuks" medi virnse, Vilkas ir Spirgis sulindo veniavikio giri... Nuolatinio mik ir kaim "ukavimo" metu okupant kariauna nuud daug maais breliais ir pavieniui besislapstani partizan. 1945-j liepos eioliktoji... Pavakare ujo Spirgis. Buvo vienas, geros nuotaikos. - Gavom ini rinktis... Kas ilavote?... Daug rus?... - klausinjo dd Andrius. - Atrodo ramu, gula lyg ir atlgus, - nuraminau. - Stribai lyg dia be vietos slampinja dulkta miestelio gatvele... Rodos, niekur nesiruoia, nusakiau NKVD iryno nuotaikas. Buvau paruos dds Andriaus vardu lietuvi ir rus kalbomis ranka rayt asmens paymjim. Sovietin apval antspaud uspaud vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Kulbokas, buvs Marijampols akmenskaldis. Maaraio "pirmininko" para suraityti nebuvo sunku... - Andriau, mudu tokie neaugos... Dar beveik be s... Eime karves paganysim girioje, - pusiau juokais, daugiau rimtai kalbinau dd, vos metais vyresn u mane. 93

- Ne, vyrai laukia... Priesaika! - tvirtai atsak Spirgis. Kiek bekalbinau, kiek betikinjau - dd Andrius dokumento nem. Davs suprasti, kad iuo klausimu pokalbis baigtas, ims i kiens pardijus brauningl, bruko man. - Paimk, pravers!... A ryt geresn gausiu, - pasigyr Spirgis. Suvyniojau dovan drobs gabal ir paslpiau malkinje. Saulutei leidiantis dd Andrius ijo. Palydjs akimis veniavikio girios pakratyje dingus siluet, net nepagalvojau, kad is ms susitikimas bus paskutinis. Gaut dovan i malkins pams paslpiau girios pakratyje po storos egls aknimis. Anksti ryte, vos sukilus, u girios, kakur Jurgapievi pusje, sutratjo kulkosvaidi serijos, pykjo pavieniai viai. Pusvaland su trumpomis pertraukomis trukusius vi garsus sugr veniavikio giria. Po kurio laiko susiaudymas pasikartojo. ilavoto NKVD gulos kareiviai ir stribai, nakt atsibast Garliausgirs Klebikio pamik, sugul pasaloje. Kita "aliakepuri" grup, atvaiavusi nuo Veiveri puss, usimaskavo Degim pamiks ir Pajiesio piev krmuose. Saulutei patekjus, nieko nesulauk ilavoto grups baudjai nuo Klebikio iliuko patrauk Pakiaulikio kaimo kryptimi. Besiartinanius kareivius pastebjo Prano Rekeviiaus sodyboje nakvoj ienav pievas ir vent pabaigtuves kaimo vyrai. Tarp j buvo prie por savaii i ilavoto valsiaus milicijos virininko pareig pasitrauks auktas stambaus sudjimo Jurgis Paua. Kaimo vyrai, turj iokius tokius dokumentus, i kiemo nesitrauk, o Jurgis, nutvrs vark, prisidengdamas trobesiais band pasitraukti ir pasislpti Kiauliks upelio krmuose. Kareiviai ir stribai, vedami Kolesovo, sugujo kiem. Vienas kareivis pakl nuo ems kieme i varko kiens ikritusi Jurgio pinigin. Klemensas Matuseviius, arus ilavoto strib skyrininkas, ipls i kareivio rank rast pinigin, dokumentuose perskait Jurgio Pauos pavard. Apsidairs pamat^ Jurg jau netoli krm. - Jurgi, stok!... Paua! Stok! ausiu! - auk stribas Matuseviius ir, pasidjs ant tvoros "deimtv", iov kelis vius. Sueistas Paua dingo krmuose. Peroks Kiauliks upel, perbgo Kanigos kiem ir nr rugi lauk. Pabgti Jurgiui nebuvo lemta: uoks ant pasalaujanios Veiveri enkavedist, automato serijos suvarpyta krtine krito rugiuose. Stribas Matuseviius i Naujasodio didiavosi ir gyrsi ilavotikiams savo kruvinomis rankomis - kaip suveds sskait su doru vyru Jurgiu Paua, nepanorusiu kartu su igamom ir atjnais udyti broli... 94

nir okupantai ir j pakalikai stribai toliau krt kaimo laukus, kiekvien krm. Broli Vilk, vietini gyventoj vadinamais Augustais, rugiuose uvo Andrius Juodsnukis-Spirgis ir jo draugas Juozas iugdinisKatiua. Vietini moni pasakojimu, abu vyrai, apaudomi i dviej pusi, ilind i iraut krm svartos band rasti priedang August rugi lauke, bet ia juos pakirto prieo kulkos. mogudys Klemensas Matuseviius ir ygdarb prisiskyr sau, gyrsi "nukeps bandit Juodsnuk..." Lavonus budeliai paliko laukuose. 1945 m. liepos 17 d. pavakare Klebikio miko palaukje, vadinamojo iriki iliuko pakratyje supilti du smlio kauburliai. Aminam poilsiui ia atgul Jurgis Paua, g.1916 m., ir Andrius Juodsnukis-Spirgis, g.1925 m. Juozo iugdinio-Katiuos palaikus artimieji palaidojo prie gimtins, Pajiesyje. Po savaits, per v.On, Pakampiki kaime, Mozro lauke uvo vyresnysis Spirgio brolis Petras Juodsnukis-ekas, g.1922 m. Jo palaikai ger moni pastangomis palaidoti alia brolio iliuko puynlyje. Kiek anksiau, birelio 28 dien, Pakiaulikio kaime savo namuose uklupti uvo du broliai Liniauskai - Antanas ir Povilas-ovinys, Petrasiedas paimtas gyvas. J brolis Juozas-Mays jau buvo uvs iem ilavoto puolimo metu. Maaemi Liniausk gausi eimyna paaukojo Tvynei trij sn gyvybes... tai toki kraujo sskait pateik "laisvs nejai" per pusmet tik vienai lietuvio artojo eimai!... Stalino-Berijos ekistai dienomis ir naktimis siautjo kaimuose. Po keli dien Main kaime pasaloje uvo buvs iaurio bendraklasis ir bendraygis Kazimieras Banionis-Klajnas. Rugpjio 8 d. Vaatkiemyje vienoje sodyboje Prien NKVD uklupo septynis partizanus. Nelygioje kovoje uvo buvs Prien gimnazijos "iburietis", mano bendraklasis Bronius Jieznys-ermuknis ir du jo draugai... Keturi prasiver ir pasitrauk. Liepos viduryje netoli Ilauo, eidamas valgyb, pateks pasal buvo sueistas partizanas Pranas Kazlauskas-Vampyras i Valengiki. Jis spjo pasislpti mike, taiau nukraujavs mir, nesulauks pagalbos. Lavonas surastas tik po keli savaii. Palaidotas iliuko kalnelyje. Rugpjio pradioje i Vokietijos per Skuigs kaim trauksi didelis rus armijos dalinys. kininko Marcinkeviiaus eimyna, kaip ir kiti kaimynai, dirbo laukuose. Netiktai neurakint trob, kurioje buvo paliktas partizanas Albinas Povilaitis-Karklas i Klebikio, jo du karininkai. Praskleid drobs uuolaid, dengusi praviras kambario duris, karininkai eng vid. - Tu eimininkas? - paklaus vienas karikis rusikai. 95

Staigiu judesiu isitrauks i u juostos paslpt pistolet, Karklas ov kelis vius karininkus, kurie susipainioj uuolaidoje nuvirto priemenje ant grind. Albinas, pasinaudojs akimirka, oko per lang ir, engs kelis ingsnius, sukniubo suvarpytas kieme buvusi kareivi automat kulk. siut kareiviai sueisto karininko sakymu padeg Marcinkeviiaus, Seiliaus, Juodsnukio ir dar kelias Skuigs kaimo sodybas ir suaud pirmus atuonis po ranka pakliuvusius niekuo nekaltus gyventojus. Egzekucija neaplenk ir moter - uvo dvi. Viena, kaip pasakoja t vyki liudininkai, su rugi varp sauja sustingusioje rankoje buvo nuveta Igliauk su kitais nukautais. Sum keliolika artimesni sodyb gyventoj, enkavedistai nusivar Igliauk tardymui. Palaik kelias dienas, visus paleido. Raudonoji giltin neaplenk ir 1936 m. Suvalkijos valstiei sukilimo dalyvio ir organizatoriaus Juozo Marazo. Doras ilavoto kininkas, kaip buvs Smetonos "reimo" opozicionierius ir "klumpi karo" Ilaue dalyvis, galjo uimti naujoje ilavoto soviet valdioje aukt valsiaus valdininko kd, taiau pamats tikrj bolevikins tvarkos veid, talkininkauti okupantams atsisak. Be to, jo snus Levas, tvirtas, drsus vyras, Tetno slapyvardiu priklaus pasyvi laisvs kovotoj grupei. Todl tvas, atmets visas buvusi bendraygi - kominterno agent - pasilymus, ramiai dirbo savo kyje. Vis 1945-j pavasar ir vasar Skriaudi-Prien viekeliu i ugrobtos Vokietijos ki rus kariauna "klestini" Rusij var didiules galvij bandas. Vien nakt partizanai, apaud kareivius-varovus, i Pagraiio piev Rdos giri nusivar br galvij. Be to, varovai neveng ir savanaudik sandri su vietiniais gyventojais. U butel samagono ir gabal laini apsukresnis kininkas sigydavo vien kit ivaizdesn karvut. Apetitas atsiranda bevalgant... Taigi ir Marazas, vienam sandriui pavykus, nutar pasinaudoti gera proga ir dar pasipelnyti. Ne tik Pagraiio pievos, bet ir visos pakels ties ilavotu buvo nuganytos iki grynos ems. Varovai su galvijais postovi ia jau nestodavo, varydavo toliau, kur dar buvo galima iek tiek paganyti ivargusius, beveik nuvarytus nuo koj peralkusius galvijus. Vien priepiet viekeliu pro sodyb varant vos judani galvij band, Marazas su varovais sutar eilin sandr ir nusek Klebik. Maeikos ir repatrijavusio Vokietij Leimono ganyklose varovai su galvijais stojo poilsio. Marazas, Maeikos sodyboje samagonu pavaiins kareivius-varovus, suderjo pridti dar kelis destkus ervonc, kuriuos at96

skaiiuosis pasirinks pirkin. Pirkjas su kareiviais ij i sodybos pasuko piev prie besiganani galvij. Girti kareiviai beeinant Maraz apipl ir nuov. Palik lavon pievoje, udikai nugin galvijus Prien ilo link. Maeika, painojs Juoz, apie tragedij prane ilavot namikiams. uvusio Juozo Marazo kn pavakare parve namus. ilavoto NKVD virininkas ltn.V.Kolesov udraud be jo leidimo rengti laidotuves ir laidoti uvus ilavoto kapinse. Sak, jog leidim duosis tik tada, kai prisistatys "banditas" - velionio snus Levas. Namikiai utarimo kreipsi buvus velionio Juozo 1936-j Suvalkijos valstiei riaui bendrayg kakok virbl. Jo pakviesti laidotuves atvyko ir dar keli buv "klumpi karo" organizatoriai, dabar uimantys apskrities valdioje auktus postus. Labai apgailestavo dl "nesusipratimo"... "Negali bti, kad karys-ivaduotojas galjo taip pasielgti, - netikjo partieiai.- O ir velionis Juozas!... Galjo pasirinkti teisingesn keli ir garbingiau baigti savo gyvenim..." Matyt, buv sbrai apgailestavo, kad Marazas netapo stribu ar panaiu juos "aktyvistu"... K padarysi!... O dabar jie tikino namikius, kad jie Lev utars, laiduos Kolesovui - tegul jis pareina tvo laidotuves. Levas, buvs Palavanty ir per seser gavs komunist patikinimus, kad nebus suimtas, laidotuves parjo... Marijampolieiai duot od, bent tuokart, tesjo. Levas Marazas, j kalbtas, perdav Kolesovui Pirmojo pasaulinio karo laik ilgavamzd "berdank" ir, palaidojs tv, apie metus kininkavo be eimininko likusiame kyje, bet du ar tris kartus per savait privaljo registruotis "mrelyje". Buvo ir daugiau skaudi neteki. Sukreianti Siauruseviiaus - Siauruk Prano - dvideimtmeio taikaus bdo jaunuolio tis. Nepavykus kakokiai ilavoto enkavedist naktinei operacijai, brys "aliakepuri" ir strib ankst ryt sugujo Siaurusevii sodybos kiem Pagirli kaime. Inar kluon, kitus trobesius ir nieko nerad, t budeliai suvirto trob. Igriozd stalius bei visas pakampes, u kaimikos krosnies surado pasislpus Pran. Be joki aikinim ir klausim azijatas Pran paleido v. Sueistas vaikinas, iliaus i slptuvs, dar band aikinti stribams, kad turi dokumentus, taiau jaunuol nuov kambario viduryje. Laidoti ilavoto kapinse Prano palaikus Kolesovas neleido. Jaunuolio kn palaidojo prie vietinio keliuko savo lauke, prie Kupiaraisio krm. 97

MOKYTOJAS Tave, tolstant mik, akimis toli lydiu: Skruostu aar nubraukus, irdy ilges slepiu... Tau kovoje, Partizane, tenesudreba irdis Tiktai Tu savo Tvynei Laisvs saul parnei! Rytins Suvalkijos lygumose irusi gili vag, skaidrius Igliaukos Pali altini vandenis ramiai plukdo juodalksni ir ilvii guotais pasidabinusi grauol Jiesia, surinkusi Laaos, Juodups, Kiauliks, altupio ir kit, pakelje siliejani upokni vandenis, jaunesnioji eups sesuo Jiesia nenuilstamai nea savo amin duokl Nemunui. velgiant nuo ilavoto auktumos emyn, pietvakari link, gero kilometro atstumu, u karklyn juosta nusagstyto Laaos upelio lygiame Jiesios slnyje iki Rdgirs pagirio plytjo 52 ha Stravinsk laukai. ia, Mieldaiki kaime, ilavoto vls., Marijampols aps. (dabar Prien r.), 1914 m. gim Juozas Stravinskas, bsimasis partizanas, Geleinio Vilko rinktins vadas. Baltraus ir Antaninos Stravinsk eimoje augo du sns ir trys dukros. Stravinsk atal, kaip ir kit Lietuvos kinink vaik, likimas nelepino. Stambus kis reikalavo darbo rank, todl vos pagj Stravinsk vaikai pratinosi usidirbti sau duon. Tamsa nuo tamsos dirbdami ems kio darbus, visi iaugo tvirtais, dorais, darbiais ir pareigingais Lietuvos pilieiais. Sns Antanas ir Juozas, baig pradios mokykl, moksi Prien "iburio" gimnazijoje. Tvui anksti mirus, vyresnysis Antanas, baigs keturias gimnazijos klases, mokslus buvo priverstas nutraukti ir imtis kininkavimo. Jaunesnysis Juozas, baigs Vytauto Didiojo universiteto fizikos-chemijos fakultet Linksmadvaryje, buvo paauktas btinojon karo tarnybon. Juozas Stravinskas stojo Kauno Karo mokykl, kuri baigs leitenanto laipsniu paleistas atsarg, ts studijas universitete. Paskutiniais Nepriklausomybs metais ats.ltn.Juozas Stravinskas topografinje tarnyboje ruo topografinius emlapius, stat trianguliacijos punktus. Pamenu, 1939 m. vasar ir vis gra sault ruden ilavoto trakeliuose galjai pamatyti ydr didiul lietsarg, tada ms vadint "parasnyku"... Po jo kupolu prie instrument stov tris jaunas viesiaplaukis vyras, kurio rankose skirting spalv vliavli mostai "negailestingai vaik" po laukus kelis vyrus su ilgomis juodai-raudonai-bal98

tai imargintomis liniuotmis. Buvo labai domu ir paslaptinga! Niekaip nesupratome - "kuri velni tie vyrai brenda nenupjautas avias?... Nejaugi negalima t lineik statyti kur nors dobilienoj ar ant tako?!" Dar 1940-j pavasar matydavome "paslaptingj parasnyk" ilavoto apylinkse, o vasar jis dingo. Vokiei okupacijos metais okupantai ltn.Juoz Stravinsk norjo isisti Gudij karini objekt statybai. To Stravinskas iveng pradjs dirbti fizikos-chemijos mokytoju Prien "iburio" gimnazijoje. 1942-1944 mokslo metais mokytojas Juozas Stravinskas buvo ms klass aukltojas. Kaip buvs jo mokinys, drsiai tvirtinu - tai buvo labai nuoirdus ir doras mogus, puikus psichologas. Mokytojas mgo bendrauti su savo aukltiniais. Per kno kultros pamokas ir ilgj pertrauk metu kartu su aukltiniais sportuodavo. Daug met mano dds - bsimieji partizanai Andrius-Spirgis ir Petras-ekas Juodsnukiai tarnavo samdiniais Stravinsk kyje. Visi, kas dirbo j em, buvo lygs ir sdjo u vieno stalo. Ko vertas bolevikin pasaka apie inaudojim, kuria taip mgo spekuliuoti komunistiniai ideologai, jei net rus belaisvis, vokieiams pasidavs Ivanas, ibuvs j kyje vis vokiei okupacijos laikotarp, valg su visais prie bendro stalo. - Kaip verk atsisveikindamas Ivanas, kai 1944-j ruden "ivaduotojai" j isived... Gaila buvo irti tvirto vyro aaras, - prisimena Konstancija Stravinskien. Dd Andrius etadieniais po pamok atvaiuodavo Prienus parveti mokytojo tvik, o sekmadienio vakare vedavo atgal. A, gimnazistas, tuos dvylika kilometr ilavot matuodavau psiomis. "Tpr! Ssk, pavysim!" - sustabds arklius Mokytojas pasislinkdavo ant pasosts, palikdamas vietos man. Apkabins per peius vis keli kalbdavo lyg su lygiu... Kartais nepiktai pabardavo: "Pritingi, brolau, o mokytis gali gerai - gabum utenka. inia, gimnazistai visi truput pritingi... Ir a, bdamas gimnazistu, patinginiaudavau kartais. Kit syk nepavysim! Ar taip, Andriau?!..."linksmai baigdavo "moral" Aukltojas. Soviet armijai antr kart okupavus Lietuv, J.Stravinskas dar pus met dirbo mokytoju Prien gimnazijoje. Gyveno "iburio" gimnazijos krjo, buvusio ilgameio direktoriaus F.Martiiaus medelyno-"dvariuko" antrajame aukte. Pirmajame aukte buvo dvi klass - gimnazijos filialas. 1945 m. pavasar gimnazijos aukltini literatrin vakar atj 99

NKGB ekistai atkreip dmes vieno gimnazisto deklamuojamo Maironio eilraio odius: Jau slavai sukilo prie Juodmari krato Pavasaris eina Karpat kalnais... To uteko - ekistai turjo pretekst gimnazijos klasse atlikti krat. Mokytojo J.Stravinsko klasje jie ivydo ant sienos kabant Vyt... Lyg pdsekiai unys uuod grob strimgalviais puol iekoti "kaltininko". Sum gimnazijos direktori, isived eiles deklamavus mokinuk, reikalavo pasakyti, kieno nurodymu saks "nacionalistin-faistin" eilrat. Gimnazistas "egzamin" ilaik penketui - "kalt" prisim sau. 1945-j Verb etadienio ryt mokytoj Juoz isikviet saugumas. Saugume mokytoj ilaik vis dien. Reikalavo sekti j pateikto srao tariamuosius - "teistai valdiai prieikai nusiteikusius asmenis" ir informuoti saugum. adjo "tarybin roj" ir kaljim, net agentrin slapyvard - Plunksna - dav... - A b i su dukrele nerimaudamos laukme... Diena prailgo... Gerai, kad brolis Petras buvo, - prisimena Stravinskien. - Juozukas parjo tik pavakare. - Pasiraei?! - isprdo pirmas klausimas. - Ne!... moni nedavinsiu! - tvirtai atsak monai Mokytojas. - Pavalgm vakarien. Vyras kak temptai galvojo, - pasakoja toliau Stravinskien. - Staiga atsistojs rytingai pasak: "Man reikia ieiti!" ir pradjo rengtis. Petras Mieldays, Stravinskiens brolis, nukabino nuo sienos kaimikus kailinukus, padjo mokytojui apsirengti, palydjo. Paliks gimnazij ir namus, mokytojas kur laik slapstsi vienas. Itikimiausi biiuliai matydavo j Prien ile ant kelmo... Atnedavo paskaityti knyg, sen urnal. Kartais susitikdavo su broliu Antanu, kuris dar iem paliks k slapstsi. Antanas danai rasdavo prieglobst "Dvariuko" medelyne, kol brolis gyveno legaliai. Gimnazijoje prasidjo nuolatins kratos, mokini sumimai, tardymai. Daugelis buvusi aukltini pasek Mokytojo pavyzdiu. mik ijo Vytautas Kabainskas-Litas, Bronius Jieznys-ermuknis, Jonas itkus - algiris, Petras alius, Jonas Beinaraviius-Vjas, jo brolis JuozasGintaras ir daugelis kit, buvusi mano klass draug, kuri paslaptis iki iol tebesaugo tviks mikai. Pagaliau mokytoj Prien ile susirado Vinco Senavaiio-aliavelnio partizan brio kovotojai. Buv "iburio" gimnazijos aukltiniai Algir100

das Varkala-aliukas, Kazimieras Juoys-atas, Kazys Urbonaviius-aibas, Kazys Banionis-Klajnas, buvusi ilavoto progimnazijos matematikos mokytoja marijampoliet Petrut Puinskait-Vilija ir pasil Stravinskui imtis vadovauti Geleinio Vilko partizanams. Mat, dar balandio mnes, ryt po Budnik kautyni valgyboje uvo dalinio vadas ltn.Kuzmickas-Briedis. Geleinio Vilko vadu partizanai isirinko Kazimier Pinkvart-Dein, suman, greitos orientacijos kovotoj. Partizanams labai trko karinink, tad atsakingoms pareigoms kviet mokytoj ir organizacinio skyriaus virininkas aliavelnis-iaurys. Leitenantas Juozas Stravinskas priimti kvietimo neskubjo. Jis sprend nelengv udavin. Gyventi? Bet negarbing idaviko gyvenim, tapti nieku tam, kad ilikt, Mokytojas atmet be svyravim. Imti rankas ginkl ir grumtis su giltine? Vidurio nra... Doro lietuvio garb, sin - brangiau u gyvyb!... Ir Mokytojas pasirinko kov.

IEDAS - GELEINIO VILKO PARTIZAN VADAS Vilk kautynse skruost sueistas, liks be pilnaverts akies, K.Pinkvarta-Deinys vadovauti didesniam partizan junginiui nesim. Netek pagrindini vad - sueisto Deinio ir dingusio be inios organizacinio skyriaus virininko aliavelnio-iaurio - Geleinio Vilko partizanai dalinio vadu isirinko ats.ltn.Juoz Stravinsk-ied, kur dar pavasar Prien ile aliavelnis su buvusiais Prien "iburieiais" kviet uimti ias atsakingas pareigas. Nelengvas udavinys ikilo naujai irinktam vadui. Sutriukinus Vokietij, dalis raudonosios armijos divizij, paverst baudiamosiomis dalimis, tapo kruvinja armija. Nuolatinio mik "ukavimo" metu, kai ie daliniai, eidami grandine kareivis prie kareivio, krt mikus, niuktinjo vos ne kiekvien krm, partizanams likti nepastebtiems buvo beveik nemanoma. Taiau... lazda turi du galus. Fronto apkas kareiviai, veik mirt penkeri met kare, ti Lietuvos mikuose nemat prasms, nes j lauk isiilgusi gimtin, merginos, monos, vaikai... Be to, "frontovikai" ekistams, ne kart fronte atak metu audiusiems jiems pakauius, jaut prieikum. Todl mik "koimas" kartais bdavo gana pavirutinikas ir atskiri partizan breliai sugebdavo prasmukti pro gyvos grandins plyelius. Partizanams daug pavojingesni buvo Vetrovo N K V D divizijos dali101

niai ir pasienieiai - "aliakepuriai" su unimis, turintys ilg pavergt taut naikinimo patirt. Ltn.J.Stravinsko-iedo vadovaujami jau partizaninje k o v o j e apaudyti kovotojai, judriai laviruodami Garliausgirs, Prien ilo, Rdgirs bei maesni mikeli labirintuose, slpdamiesi mik eminse, rimtesni susidrim su prieu s u g e b j o ivengti. Masini N K V D dalini s i a u t j i m o metu partizanus gelbjo ir patikim gyventoj-rmj sodybose, net uliniuose rengtos slptuvs-bunkeriai. iedas partizan padaliniuose ved karin drausm. pareigojo kuop bei skyri vadus beslygikai vykdyti grups vadovybs nurodymus, derinti kovos v e i k s m u s .

Mokytojas, pirmasis Tauro apygardos G e l e i n i o V i l k o rinktins vadas Itn.Juozas Stravinskas-Kardas, iedas

Konspiracijos sumetimais udraud partizanams fotografuotis, susirainti. Sukurtas platus ryinink tinklas utikrino patikim ry tarp bri ir pasyvi kovotoj bei partizan rmj miestuose. Pagrindinis ryys buvo patiktas nenuilstamai kovotojai Petrutei Puinskaitei-Vilijai, buvusiai ilavoto progimnazijos mokytojai. iedo nurodymu Vilija i Kauno Garliausgir parsikviet usienio kalb inov Mekausk-Mekiuk. Deja, kovoti u Lietuvos laisv Mekiukui likimas lm vos kelias savaites. Atsitiktinis, o gal idavikikas partizano Viktoro Bindino-Rickaus vis poilsio metu altiniki kaimo palaukje nutrauk jauno kovotojo-patrioto gyvybs sil, kuris saug miestieio gyvenim savanorikai ikeit mirtin pavoj kupin partizano keli. Geleinio Vilko partizanai neteko nekainojamo kovotojo laisvojo Vakar pasaulio radijo ini vertjo, partizan spaudos bendradarbio. Tebnie lengva iudiki kelio pakelje Pavasarinink kryiumi paymta emel, priglaudusi itikimo Lietuvos snaus palaikus... Nors okupantai siautjo, partizan veikla neapsiribojo vien slpynmis. iedas, subrs patikimus vyrus, sudar partizan vadovybs bran102

duol. Slaptumo tikslais isami ratvedyba nebuvo vedama, todl to laikotarpio dokument nerasta. Taiau vlesni dokument uuominos rodo, kad vadovybs tabo sudt jo: 1. iedas - ats.ltn.Juozas Stravinskas - grups vadas. 2. aliukas - Algirdas Varkala - tabo virininkas. 3. Mikinis - Antanas Stravinskas - kio dalies virininkas. 4. Siaubas - Jonas Kleiza - h'algybos skyriaus virininkas. 5. Vilija - Petrut Puinskait - ryi skyriaus virininkas. 6. Laimut - Laimut Dipinigyt - sanitarijos skyriaus virinink. 7. uolas - Klemensas Garbaraviius - kanceliarijos ir spaudos skyriaus virininkas. 8. Kurtas - Klemensas Baltruaitis - tabo pareignas. 9. Tigras - Juozas Baltruaitis - tabo pareignas. 10. Vtra - Juozas Gylys - tabo pareignas. 11. Kairys - Petras Mockapetris - vliau 52-os kuopos vadas. 12. algiris - Feliksas Kutkaitis. Geleinio Vilko partizanai vieni pirmj Suvalkijos mikuose pradjo leisti ir platinti spausdint od tarp gyventoj. Atsiaukimai ragino kininkus nepaklusti okupacinei valdiai, neveti plikik pyliav, nemokti mokesi. Lapeliai, demaskuojantys okupant ir j parankini strib piktadarybes, buvo klijuojami ant pakels stulp, mokyklos pastat, paslaptingai atsirasdavo bolevikini aktyvist aukiam susirinkim vietose. 1945 m. vasar pradtas leisti partizan laikratis "Lietuvos partizanas", perspausdinamas "Laisvs valgas". labai svarb ir atsaking darb organizavo buvs ilavoto valsiaus viraitis Antanas StravinskasMikinis ir buvs jo pavaldinys, valsiaus ratininkas Klemensas Garbaraviius-uolas. K.Garbaraviius-uolas Rdgirje buvo sirengs slptuv-pusiau emin ir pirmasis raomja mainle pradjo spausdinti ir apirografu dauginti pogrindin partizan spaud. ...pusjo 1945-j vasara. Du vyrai Kaune, Miko gatvje saultos dienos popiete atvaiavusi "polutork" pakrov nedidel krovin. Krovinys tilpo po suoliuko lenta, skersai permesta prie mainos kabinos, kartu su atsarginiu ratu ir gniuulu tepaluot skudur. Vyrai, atlik nesudting darb, neskubdami ijo gatv ir apsidair pamojo vairuotojui "galima vaiuoti". Vieno vyro ranka buvo be platakos. Ivaiavusi i miesto main u "Maisto" sankryos Veiveri plente stabd brelis keleivi, taiau vairuotojas keleivi nem. U poros imt metr stovj trys jaunos merginos sutartinai pakl rankas. Maina, 103

pariedjusi keliolika metr, nenoron sustojo. Pribgusios merginos, pasiderj su vairuotoju, vikriai suoko vid. Maina, pravaiavusi Mauruius, suko ilavoto-Plutiki viekel ir nurko Juodbdio link. Pravaiavus penkis kilometrus Mozriki-Klebikio sankryoje main sustabd kaime pasalaujani N K V D kareivi grup. Vyresnysis pasilypjo ant kabinos laiptelio, dirsteljo mainos vir ir, nieko tartino nepastebjs, viena akimi mirkteljs merginoms, nuoks nuo laiptelio atsainiai mosteljo vairuotojui: "Jezai!" ("Vaiuok!")... Nepakrauta maina, okindama per prasto viekelio duobes, palikusi dulki leife keiksnojanius kareivius, greitai dingo jiems i aki. Dar por ger kilometr pavaiavusi main Graibds kaime, netoli Rdgirs miko ikyulio, pasitiko i skystoko pakels krmo iok trys "miko vyrai". Pasim "siunt", partizanai nurod vairuotojui Pirktavietsimk-Gudeli keliuk, kuriuo vaiuojant ivengs nepageidautino susitikimo su Leskavoje stabdiusiais kareiviais. Merginos - Baltruaii Kastut, Glamb Natalija ir Krunklevii Nastut - pavaiav dar por kilometr ioko i mainos ir per laukus nuingsniavo savais keliais. Po pusvalandio maina jau riedjo Marijampols-Kauno plentu. Gal po valandos Cikabdje pasklido briai enkavedist. Eidami per sodybas klausinjo, ar nemat mainos ir trij mergin. Gyventojai sak mat nurkstani ilavoto pusn main, bet mergin nemat... Geleinio Vilko partizanai gavo rotatori spaudos dauginimui.

BARTAINO "AMNESTIJA" Susimsts Bartainas, mintys pinasi galvoj: Kaip reikt inaikinti partizanus Lietuvoj, Ir velnias j ino, k jis dar sumislino... K jis dar sumislino... suktai.
(Satyrin partizan daina)

Geleinio Vilko partizan pulko vadas ltn.J.Stravinskas-iedas, kaip strategas ir doras mogus, suprato padties tragikum. Gausias, karo meno nepatyrusias partizan gretas Lietuvos mikai nepajgs apsaugoti nuo specialiai paruot prieo divizij. Suprato vadas, kad atvira kova su front prajusia kruvinja armija veda prat, todl pasyvesniems kovotojams ir N K V D dar neiifruotiems partizanams vadas leido apsisprsti 104

ir nedraud paklusti okupant statytinio gen.Bartaino vadinamajai amnestijai. Dauguma pasyvi kovotoj, kurie tik rimtesni akcij metu imdavo rankas ginkl, jo registruotis. Veiklesnij partizan dalis, atidav pardijusius ginklus, daugiausia 1941 m. imtytus "nenugalimosios" autuvus, surinktus vokiei okupacijos metu, gavo vadinamsias spravkes. Vliau u naiv patiklum daugelis sumokjo deimia met katorgos, kiti ir gyvybe tolimoje iaurje. Dauguma jusi registruotis - paprasti kaimo artojai, darbininkai, amatininkai, neturj dokument arba turintys suklastotus. domu bdavo stebti bern, kaip sakoma "vyr i stuomens ir i liemens", bekiant mongolui septyniolikmeio arba penkiasdeimtmeio dds dokument... Daniausiai tok "dokument" patikrins kareivis atiduodavo grups vyresniajam, kuris j ia pat supls savinink suimdavo. Sklido gandai, kad vis vyr turimi dokumentai bus sutikrinti su Marijampols apskrities metrikacijos biuro archyvuose saugomais metrik raais. Jei vadinamj karo prievolinink turimuose dokumentuose gimimo metai neatitiks archyve rast metrik ra, visi kaip dezertyrai bus isisti "pas baltas mekas". Dirbau ilavoto valsiaus buhalteriu, o kartu tvarkiau valsiaus civilins metrikacijos apskait, taiau ir pats tikr asmens dokument neturjau, buvau por met "jaunesnis". Turjau galimyb lankytis apskrities centriniame metrikacijos archyve. Buvo kalbama, kad vokieiams traukiantis archyvas sunaikintas. Mano nuostabai paaikjo, kad visos gimimo metrik registracijos knygos sveikutls! Kilo mintis ilavoto knygas arba bent kai kuriuos iraus ivogti ir sunaikinti. Nepavyko dl ginkluotos milicijos sargybos prie biuro dur... Taigi naivumas ir patiklumas nuved ir mane besiregistruojani gretas, nes buvau "potencialus Berlyno vaduotojas", negrs gimnazij tsti moksl... Tokiu bdu su Pakiaulikio vyrais vien sault vasaros dien atsiradau prie Marijampols vienuolyno mr. Prieais vienuolyn sulapojusi medi pavsyje urmuliavo daugiau kaip pusantro imto jaun ir pagyvenusi vyr minia. Netikrumas, nepasitikjimas ir tarumas galima enkavedist klasta atsispindjo i paprast kaimo vaikin veiduose. Kiekvienas mintyse rezg atsitraukimo plan... Pagaliau jau gerokai dienojus apvalioje fligelio nioje brio aukto rango karinink apsuptas pasirod Justas Paleckis. Daugumai ia susirinkusi vyr tik laikraio nuotraukose matytas "prezidentas", kaip man tada pasirod, ne visai tvirtu, bet gana aikiu skardiu balsu kreipsi 105

vyrus. Iliko atmintyje jo odiuose juntamas netikrumas ir nenuoirdumas. - Draugai!... Broliai!... A matau jus, suklaidintus buruazini... faistini nacionalist! Jiems paklus, js mts ginklo. Prie k?.. A klausiu, prie k js paklte ginkl?!.. Tylit?... A atsakysiu!... Js paklte ginkl prie ivaduotojus, prie savo liaudies vyriausyb!... - postringavo sismagins raudonosios imperijos bernas. "LTSR prezidento" mint nusitvr plaiais blizganiais antpeiais karikis ir su aikiu rusiku akcentu ir liaups tironui: - Prie tv ir mokytoj draug Stalin!... Bet karas baigsi... Vis taut tvas Stalinas, nors ir rstus liaudies prieams, bet ir... gailestingas. Taip, gailestingas!... Minioje nuvilnijo prislopintas nedrsus nepasitenkinimo urmulys. Atsirado narsuoli - pasigirdo auksmai: - Netiesa! Melas!... Js mus audt... Beginklius!... Prie agrs!... Prie dalgio!... Trobesius deginot... su vaikais!.. - iandien gausit dokumentus... Grit, arsit em - niekas js nebaus... A jums garantuoju! - utikrino "prezidentas". - Tik blogai, kad ne visi grinot ginklus! - suuko gryna lietuvi kalba vienas ekistas i "prezidento" palydos. - Grinkit ginklus - bijoti nra ko... Garantuoju!... Komunisto garbs odiu! Budeli ir kolaborant svita, apsupusi "prezident", rsiai velg dor, kaimietikai patikli artoj mini... Vyrai, prastovj tris dienas, pagaliau gavo tuos magikus penkiakampe antspauduotus popiergalius. Raau "magikus", nes kiekvienas kreivakojis-siauraakis mongolas, pamats dokumente penkiakamp, net neskaitydamas "kirilicos", kuri vargu ar suprato, pralemendavo: "No ladno svoji..." Kitokio antspaudo dokumente jie nepripaino... Dokumentus tuomet gavo niekuomet rankose ginklo nelaik kaimo vyrai. Usiregistravo ir keli ilavoto krato pasyvs kovotojai, dalyvav kai kuriose kautynse, ir kiti visikai partizaninje kovoje nedalyvav, turj suklastotus dokumentus arba visai j neturj. Tarp j po pirmo ilavoto puolimo 1945 m. vasario 24 d. i strib pasitrauks mik Albinas Slavickas-Kriau, Motiejus Slavickas ir Varneckas i Cikabds k., Vilinsko Pranys-Mikas i Mikalins, Marazo Levas-Tetnas, palaidojs okupant nuudyt tv ir atidavs sen surdijus ginkl, ir kiti. Buvo ir keletas buvusi veikli partizan, patikjusi "amnestijos" garantija. Visi minti vyrai 1946 m. vasar buvo suimti ir sovietinio Karinio tri106

bunolo nuteisti u "tvyns idavim" ilgiems metams Tolimj Ryt ir iaurs bei Sibiro katorgos darbuose ipirkti savo "kalt"... Prisimintinas gana domus vykis, kur pasakojo buvs Ilaisvinimo Komiteto Kauno grups dalyvis Antanas Kaminskas. 1946 m. gruodio antroje pusje Kauno "Geltonuks" kaljimo banytlje-kameroje buvo sugrsta vir 120 kalini. Dauguma j - politiniai, teisti pagal 58-j straipsn. Bolevikai, stengdamiesi pasiprieinimo okupantams dalyviams suteikti kriminalin atspalv, kartu su politiniais kamerose laik ir plikus bei mogudius, teistus pagal 59-j straipsn. Taigi ioje kameroje buvo ir kriminalini nusikaltli. Dalis j - lidnai Kaune pagarsjusios "Juodosios kats" plik gaujos atamano "Kazbeko" mogudiai, terorizav politinius kalinius net kaljime. ilavoto alikai, tvirti kaimo bernai, pusbroliai Marazo Levas ir Motiejus Slavickas sutar buvusiems plikams priminti, kad sunks kriminaliniai nusikaltimai nelieka be deramo atpildo. Vien vakar po vakariens, umet "Kazbekui" apklot ant galvos, msi darbo. Sunkok kaimik medini klumpi smgiai skaudiausi vyrik "Kazbeko" viet primin bandito naudoto bdo skon... Tik tarp kalini buvusi dvasinink kun.Paukio ir Raudos praym dka maldai pavsta kaljimo vieta - koplyia-kamera netapo mogaus gyvybs aukos vieta. Po ios "operacijos" atamano "Kazbeko" didybs mitas isisklaid. Kur laik paguljs "reprezentacinje" emikj reikal atlikimo indo kaimynystje (kas plik klano vadeivai yra mirtinas eidimas ir nusikaltli pasaulio pripainto autoriteto lugimas) garsusis Kauno Kauko laipt siaubas kaljimo priirtoj i kameros buvo inetas... Dalis legalizuot ir gavusi dokumentus iveng represij. Tai iimtinai rams ir, kaip kaimieiai sako, "bisk trenkti" nevykliai arba prasigr asmenys. Tie, kuriems buvo nors menkiausia galimyb prikiti ry su pasiprieinimu - visi be iimties prajo MGB maln. Net tie iaudadiai, kurie sutiko bendradarbiauti su ia sistema ir tapo broludiais, vliau atlik juod mauro darb, buvo nuteisti ir dabar nedrsta grti gimtj em. Kiti, legalizavsi ir gav dokumentus, pajut okupant klast gro partizan gretas ir garbingai ts pradt kov.

107

ALGIRIS-BARZDA. VIENIA I MIESTO Dar ankstyv 1945-j pavasar Puziki kaime pasirod kresnas, pilno sveikai rausvo veido, veliais sais, nuolat dantyse sprausta pypke apie 50 met mognas. Stalininio kirpimo iki smakro usagstytas varkas patikimai saugojo jo irdies paslapt, kuri iki iandien neatskleista. Apsigyvens pabrendusi Puziki kaimo Skiei paneli - keturiasdeimt atuoneri met Magdalenos ir penkiasdeimtmets Onos neivaizdioje pamiks pirkelje, jis save titulavo "Visos Lietuvos partizan vadu", buvusiu generolu-intendantu Barzda-algiriu-su.. Savo "staliniko kitelio", suvalkietikai tariant "freniaus", deinje krtins kienje neiojosi mao kalibro "Valter", kurio rankena danai kyodavo i usegamos kiens. - Vien graios saultos dienos popiet sode algiris vos nenuov mamos, - prisimena Lapinsk Konstancija, tada penkiolikmet mergait. - Mama algiriui kak pasak... Tas siuts isitrauk savo "Valter", tok ma, moterik. Gerai, kad buv kiti partizanai j nuramino... Dabar atmintyje viskas ibluk... Bet strigo mamos pasakyta pavard - Feliksas Kutkaitis... Retkariais, kaimuose siauiant N K V D daliniams, algiris i Skiei grytels nuslinkdavo Mikalins mike rengt partizano Klemenso Garbaraviiaus-uolo, "savo adjutanto", slptuv. - Daniausiai kiurksodavo Skiei paneli pirkelje ant kaimiko peiaus, u iltos sienels ir skmingai "vadovavo visos Lietuvos partizanams"... - su ironijos gaidele prisimena tuometinis Kauno studentas Antanas Kaminskas, buvs Skiei kaimynas. - Kart nusived mane algiris u o l o bunker, pusiau emint, akomis umaskuot slptuv. Sujungs kakokios radijo imtuv panaios ds laidus su akumuliatorium, " v a d a s " band "ieiti eter"... Taiau be trakesi ir grsmingo brakjimo " s e a n s a s " nepavyko... - Biesas ino, gal toji d ir buvo sistuvas, - susimsts ypsosi Antanas. - Nutiesta medius viela-antena man dar spd... Buvau jaunas, patiklus... ...Vasaros pradioje Naujo Klebikio kaime Gluoksni sodybos kiemo vartelius pravr graiai nuaugusi juodbruva vos dvideimties met slenkst perengusi mergina. Sutikusi kieme trisiani eiminink, ypsodamasi pasisveikino: "Labas, teta... Esu js giminait". - O, Viepatie! - Gluoksnien, paprasta kaimo moterik, sksteljo 108

nuo kio darb sudirusias rankas ir, lyg gdydamasi j didumo, skubiai paslp po ne pirmo varumo prijuoste. Nustebs jos veidas rod, kad moteris perkratinja savo atmint, iekodama giminje mieste gyvenani tolim giminaii. Vienios ivaizda ir laikysena, rodos, patvirtino esant j i miesto. - Irena Mikulskyt... Student, - prijusi vienia pakteljo nustebusiai moterikei skruost. - Js pussesers dukra. Suglumusi nuo netiktumo moteris nepatikliai velg lipniai besiypsani mergin. Matyt, kakurioje atminties kertelje suradusi seniai mieste gyvenani ir jau gerokai primirt gal jau ne pirmos eils pusseser, nusiluost prijuoste stambokas rankas ir plaiu mostu apkabinusi vieni nusived trob. Storoka kaimikos duonos riek, utepta geltonu naminiu sviestu ir sotis vieio rytinio melimo pieno, rodos, suartino giminaites. Usimezg jau nuoirdesnis pokalbis. Nugrusi por gurkni vsoko pieno, "student" pasijuto gana jaukiai ir m aikinti savo atsilankymo tiksl. - inot, teta, mudvi su mama nusprendme, kad man vertt atostogas praleisti kaime... Gilus, nenusakomos spalvos pilkai tamsi merginos aki vilgsnis, smigs vis dar nepatikl tetos veid, akylai stebjo eimininks reakcij. - Labai gerai, brangute, kad prisimint... Ir ms Juozukui linksmiau bus... - Susitaikiusi su mintimi, kad tikrai Kaune gali bti gerokai atmintyje iblukusi giminait, jau linksmesniu balsu pagyr eimininke. Ir pasiguod: - O tai bastosi... kaip beprotis. Gluoksni Juozas, neivaizdus vir 20-ies met vyriokas, vietini apibdinamas kaip "trenktas per kepur", danai be tikslo bastydavosi pajiesiais. Toks jauno vyro elgesys tais neramiais laikais kaimynams, o juo labiau partizanams kl tarum. Iprususiai merginai, inoma, jis netiko nei panekovu, nei draugystei. Apsipratusi su kaimo aplinka, "student" vis daniau dingdavo i tetos nam. Nors ilavotas nuo ios Pajiesio pamiks sodybos buvo gana toli, "student" Irena Mikulskyt m danai lankytis miestelyje. ia gana greitai "susiuost" su abejotino elgesio strib Jono ir Alfonso seserimi Vera Saduke, vietini paaipiai vadinama "gailestingja kareivi sesute", visapusikai bendravusia su visokio rango NKVD karikiais ir stribais. Dirbdama ilavoto kooperatyve-krautuvje, Vera buvo NKVD gulos virininko ltn.V.Kolesovo "akys ir ausys"... Taigi i "students" draugyst su Vera nekl abejoni dl jos tikrosios "atostog" prieasties, juo109

lab kad Pagraiio girios, veniavikio mikelio ir Pajiesio-Garliavos mik masyvo tarpumikje isimt kaimo sodybos su Jiesios krantuose ir plaiose pievose sulusiais krmais buvo nuolatinis Geleinio Vilko partizan "karo takas"...

STIRNOS PARTIZAN RINKTIN Piktilio partizano Tigro ura duomenimis, 1945 m. pavasar, vos itirpus sniegui, Jank vls. susibr vir 40 vyr partizan brys. sireng du talpius bunkerius, partizanai jautsi gana saugs. J gretas kasdien papildydavo dan N K V D "aliakepuri" ir siautjim iveng artim apylinki vyrai. Iaugusi partizan grupuot jau nesutilpo slptuvse, teko stovyklauti apylinki mikuose rengtose stovyklose. 1945 m. kovo 13 d. Ragavyno mike stovyklaujant 19-os partizan br apsupo rus kareiviai. Sargybin pam gyv. Kautynse uvo trys partizanai, kitiems pavyko prasiverti. 1945 m. balandio 8 d. partizan stovykl puol gausus N K V D dalinys. Kautyns partizanams susiklost gana skmingai. Laiku gav pavojaus enkl, partizanai iveng apsupimo ir atsiaudydami be auk pasitrauk Kro girininkijos mikuose esant klamp Ov raist. Prie kareivi siautimui aprimus, gerokai ialk partizanai maisto atsargoms papildyti sureng reidus Liepaloto kooperatyv, Baltrui pienin. Penkiolikos partizan grup ygyje Gaisri pienin prie Bagotosios susidr su enakvedistais. Kautynse uvo 12 vyr. Vienas paimtas gyvas atved stovykl... " V l kautyns, - rao Piktilio Tigras, - uvo vienas partizanas. Nesutarimai - dalinys suskyla..." Balandio pabaigoje ilupse susitelkusiai vir 50 partizan, pasivadinusi Laps kuopa, pradjo vadovauti j.ltn. Bronius Abramaviius-Abramaitis-Spyglys, g.1914 m. Jank vls. unkari k. Buvs kadrinis karininkas kuopoje ved karin drausm, umezg ryius su kitais partizan briais. 1945 m. ankst pavasar Baltkoj ile, ilinink, Rgali ir varcgirs mikuose susikr aki, Slavik ir Kiduli apylinki partizan briai. Briedi, Ploki ir Gelgaudikio bri partizanams vadovavo buvs Lietuvos kariuomens mokomosios kuopos virila Pranas Runas-Gintaras, g.1916 m. Bundz k. Ploki vls. aki aps. Gintaro brio partizan nuolatinis prieglobstis buvo Pankliki, Papiki ir algirio mikai. 110

NKVD kariuomens antpldi ir mik "koimo" metu Gintaro vadovaujami partizanai pasitraukdavo Sutk ir Leki mikus. Dar 1944-j ruden, vengdami mobilizacijos soviet armij, vietiniai aki apskrities panemuns lygum ir Leki apylinki vyrai Sutk-Leki mike iegdrio upelio vingio juosiamoje vadinamojoje Valk auktumlje sireng talpius, geleinmis krosnelmis apildomus bunkerius. Pavasar ia sitvirtino kpt.Jurgio Valio-Vilko vadovaujami partizanai. Ilgesnio pasiprieinimo ir prasiverimo galimybei usitikrinti jie auktumlje isikas gynybinius apkasus. Kovo ir balandio mnes Valkose stovyklaudavo iki 200 partizan. Geguje NKVD daliniai sureng didel Leki ir gretim mik "ukavimo" operacij. Novaraistyje ir Jan kaime pasalose uvo keturi partizanai. Mik krat banga atsirito iki Valk partizan stovyklos, i kurios dalis kovotoj buvo ivyk su uduotimi. 1945 m. gegus 12 d. pavieniais viais pasalnikai num sargybinius, gausios NKVD pajgos atvirai puol stovykl. Atkaklios kautyns tssi iki sutem. Apkasuose isidst partizanai kulkosvaidi ugnimi skmingai atmu pirmj puolimo bang. Palik kelis umutus ir susirink sueistus kareivius, okupantai pasitrauk. Atmuta ir antroji enkavedist nirtingo puolimo banga, okupantams kainavusi dar keliolika nukaut kareivi, suteik gynjams galimyb kiek atsipsti, suteikti btin pagalb sueistiems kovotojams. Taiau laipinti tankias egles prieo snaiperiai nukov ir sueid kelis partizan kulkosvaidininkus. Juos pakeit kovotojai sutelkta ugnimi greitai "ilaipino" snaiperius i medi. Nesitikj tokio atkaklaus ir skmingo partizan pasiprieinimo, okupantai sutriko. A p i e valand trukusi nieko gero neadani tyl sujauk tolimas main varikli riaumojimas. Puolikams artjo papildymas. Enkavedistai, sukaup jgas, nelaukdami artjanios paramos, partizano Edvardo Guogos, buvusio stovyklos gynjo, odiais tariant, "stati kaip reichstago turme" puol Valk auktum. Partizan kulkosvaidi, autuv bei pakaln toli metam granat smgiai atald upuolik kart... Temstant sutelkta ugnimi partizanams pavyko isiverti i apsupimo. Kautynse uvo: Juozas Vizgirda, Antanas irvaitis, Juozas ir Vincas Vaiaiiai, Antanas Jaktys, Vladas Sprindius, Antanas Kriauinas, Bronius Latvaitis, Antanas Adomaitis, Aleksas Valiukas, Pranas Bubelaitis, Antanas Rustys, Petras Mariulaitis, Kazimieras Strakaitis, Antanas Tarakeviius-eeras, Augustas Rutkus, Jonas Pauktys, Pranas Mikalauskas, Kajetonas Mozraitis ir neinomas Jonas. 111

1945 m. birelio pradioje Kazl Rdos mikuose sudarytas ltn.Vytauto Baceviiaus-Vygando vadovaujamas Stirnos partizan batalionas. Marijampols NKGB agentrini byl suvestinse raoma, kad Stirnos partizan grups vadas Vygandas fiktyviais Jurgio Baltruaiio, g.1908 m., dokumentais dirbo Runki girininkijos buhalteriu. Atskir partizan grupi vad pasitarime 1945 m. birelio mn. 1 d. sukurta "Stirnos grup, veikia teritorijoje, kurios vakarin riba Rytprsiai, iaurin - Nemunas, rytin - Kauno-Marijampols plentas ir pietin - Marijampols-Vilkavikio plentas. Jos sudtyje: 1. Laps kuopa - vadas j. ltn.Bronius Abromaitis-Spyglys. 2. Karklo grup - vadas pskJonas Stankeviius-Viesulas. 3. ilviio grup - vadas Stasys Grigaitis-Aras. 4. Bero grup - vadas Karvelis. 5. Pavasario grup - vadas psk.Juozas Juodbalis-Vargonykas. Laps kuop sudaro du skyriai: 1. Drebuls skyrius - vadas Vytautas Puiys-Meka. 2. Puies skyrius - vadas Juozas Jasiulaitis-Turklys. Rinktins vado sakymu N r. 4 1945 m. birelio mn. 6 d. prie tabo suformuota Draugiko Partizan Teismo tarnyba, kurios pirmininku paskirtas rinktins tabo virininkas Nikodemas Stanknas-Sodas. Nariai: 1. Karklo grups vadas Jonas Stankeviius-Viesulas, 2. ilviio grups eilinis Juozas. Suformuotas Karo Lauko Teismas soviet partiniams ir agentams bei nipams teisti. tabo virininkas N.Stanknas-Sodas paskirtas teismo pirmininku. Teismo nariai: 1. Laps kuopos vadas Bronius Abromaitis-Spyglys; 2. uolo grups vadas Stasys Jaktys-Katinas; 3. Pavasario grups vadas Juozas Juodbalys. Rinktins vado pavaduotoju irinktas Laps kuopos vadas j.ltn.Bronius Abromaitis-Abromaviius-Spyglys. Birelio 14 d. Berupio mike stovyklaujanius Gintaro brio partizanus puol gausus NKVD dalinys. uvo trys partizanai: Vladas Bliuvas, Juozas Kuosaitis ir buvs Jank vls. ratininkas Naujokas. T pai dien prie Jank kaimo Leki vls. pasaloje uvo partizanai Kazys ilinskasnipas ir Antanas Vizgirda-Tarzanas. Liepos 2 d. Kro kaime pasiturinio kininko sodyboje Vytauto Baceviiaus-Vygando suaukt partizan vad pasitarim iblak Vetrovo 112

baudj dalinys. Rinktins vadas Vygandas su pagrindine partizan grupe suspjo pasitraukti. uvo du pasyvs kovotojai. 1945 m. liepos 6 d. Laps kuopos partizan stovykl ilupse puol gausus N K V D kariuomens dalinys. Iblakyta kuopa be didesni nuostoli prasimu Novaraist, kiti pasitrauk Kurins bei Serapin apylinkes. Suimt partizan ryinink Klemens Bukait ekistai subad durtuvais.

"EGLYNLIO" PARTIZAN SKERDYNS Lietuvos kariuomens DLK Vytenio 9-o pstininko pulko mokomosios kuopos puskarininkis Kajetonas Naudius, g.1910 m., i karo tarnybos 1936 m. paleistas atsarg. stojs Skriaudi auli organizacij, jo brio vado pavaduotojo pareigas. Sovietams okupavus Lietuv, tremties Rusij 1941 m. birelio dienomis Kajetonas slapstsi. Pirmomis vokiei okupacijos dienomis dalyvavo atkuriant Skriaudiuose savivald. Sovietams sugrus, gavs "balt biliet", Kajetonas su kitais Skriaudi apylinki vyrais Kazl Rdos mikuose ruo medien. Vl 1944j ruden, grdami i darbo, medkiriai sutiko girinkijos d a r b u o t o j o Jono Krikinaiio seser, kuri vyrus perspjo: "Kaimuose siauia rusai. Gaudo vyrus kariuomen. Ima ir turinius "baltus bilietus"... Vyrai gro mik ir kelias naktis, susikr lau, nakvojo kirtavietje. Dienomis dirbo nenoriai, maitinosi namiki atnetu maistu. Vien sault popiet kirtaviet atjo keli ginkluoti vyrai. - Pirmo brio vadas Daktaras, - prisistat vyrams Kajetono biiulis, buvs Skriaudi auli sueig nuolatinis muzikantas Kstutis Brundza, Lietuvos kariuomenje tarnavs sanitarins dalies puskarininkiu. - Brio vado pavaduotojas Vargonykas, - ities rank Kajetonui pastamas Juozas Juodbalys, buvs Garliavos policininkas. Tarp ginkluot vyr Kajetonas paino Gyvi kaimo vaikinus: Vit Paltanavii-Graf, Kaz Liauk-Stumbr, Jon Kalinsk-Ragai, Jurg Pakevii-Mars ir kitus. K.Brundza-Daktaras pasil medkiriams stoti jo vadovaujam br, pasirpinti ginkl. - Pasirinkimo nebuvo, - prisimena K.Naudius. - Gavs erno slapyvard, primiau pasilym, tapau brio karinio parengimo skyriaus virininku. 1945 m. pavasar K.Brundzos-Daktaro bryje buvo vir 20 vyr, gin113

kluot trimis kulkosvaidiais, automatiniais ir paprastais autuvais. Beveik kas treias partizanas turjo pistolet, brys buvo sukaups rankini granat atsargas. Brio partizanai Kazl Rdos mikuose, Kajeck kaimo ruoe karo meto apkasuose sireng gerai umaskuot talpi slptuv su keliais atsarginiais ijimais. Bunkeryje vienu metu galjo slptis vir trisdeimties partizan. Nuo netikt okupacins kariaunos upuolim patikimai saugojo sumaniai idstytos sargybos. 1945 m. vasar bryje buvo 33 kovotojai. Liepos pradioje brio valgai gavo ini, kad artimuose kaimuose sutelktos gausios "aliakepuri" pajgos, matyt, ruoiasi dideliai miko "ukavimo" operacijai. Brio vadovyb nutar palikti apkas slptuv ir persikelti klamp raist, vadinamj "Eglynl". Persiklimo dienos ivakarse karinio parengimo virininkas K.Naudius-ernas pasiunt valgus ivalgyti vietov. valgai mike sutiko II brio v a d Stas Jakt-Katin, per kur Daktaro brio partizanai palaik ry su Stirnos rinktins tabu ir kit bri kovotojais. - A p i e pirm valand atvaiavo Pakus, Jurgio brolis, - pasakojo Jonas Sendzikas-Oys. - Susikrovme du veimus vis mant ir iygiavome. Partizan veimams priartjus prie "Eglynlio" raisto, netoli mike nuaidjo trys pavieniai vokiko automato "turmmain" viai. j pus ernas pasiunt valgus. U puss kilometro valgai sutiko Katin, kuris jiems prane, jog mike sutiks tris vokiei karininkus. Vokieiai pra Katin suvesti juos su didesnio partizan junginio vadovybe. Gr valgai vokiei pasilymus perdav brio vadui K.Brundzai-Daktarui. - A su Brundza jau paskui veimus, - tsia pasakojim Oys. - Taktak-tak!... Kartojosi viai. A ir sakau Daktarui: "Klausyk!... Tu iausi tep?!... ia gi rus signaliniai viai..." Brundza netikjo... "ia Katinas," - sako Daktaras. Veimai vaiavo toliau... Brundza eina pirmas a paskui... Privaiavus raist, partizanai tik jiems inomais pelks kupstais perne kukli savo mant raisto salel "Eglynl". Jau visikai sutemus, pasimet egliaki, istat sargybas, partizanai sumigo. - Naktis trumpa, - pasakoja Jonas Sendzikas-Oys. - vito. Niekaip negaljau umigti. Neramu... Tak-tak-tak, - skambjo ausyse paslaptingi viai... Ryte raisto salos auktumlje naujoje partizan stovykloje "Eglynlyje" urmulys. Vyrai i ak pyn palapines, kili ruo pusryius. Brio vadas Daktaras, pasitars su Vargonyku ir ernu, nutar su vokieiais susitikti. Pasisti valgai prane Stasiui Jaktui-Katinui, kad partizan 114

valgai lauks vokiei pasiuntini prie upelio nurodytoje vietoje. Atvesti vokiei pasiuntinius pasistas Kazys Kazla, Kajetono Naudiaus-erno teigimu, pabgo. Jo vietoje pasiunt partizan Antan Pakevii, kuris su trim vokiei karininkais priepiet atbrido per pelkes "Eglynlio" stovykl. Derybas su vokieiais ved neblogai vokikai kalbantis Juozas Juodbalys-Vargonykas ir brio vadas Kstutis Brundza-Daktaras. Vokieiai aikino, kad jie grta i kapituliavusios vermachto Kuro grupuots Latvijoje ir pageidaut keli partizan palydos, kad padt pasiekti Rytprsius. U i partizan paslaug jie duos ginkl ir audmen, kuri stovykloje turi nemaas atsargas. Galutinai susitarti karininkai pakviet vadus j stovykl pas dalinio vad-major... Karininkai, pakviesti piet, vaii atsisak. Juos labiau domino stovyklos aplinka. Smalss vilgsniai sek ir "apiupinjo" kiekvien partizan. Pamat i ak palapins ilindus Jon Sendzik, vokieiai sutriko. Oio veido tipas, kumpa "vokiko kirpimo" nosis, vokikas kulkosvaidis ir aptrinta, spygliais ir apais aplipusi vokika uniforma... "Banditas" jiems pasirod tipikas vermachto kareivis... "Vokieiai" nepatikliais vilgsniais sek O, aikiai vengdami "tikro vokieio" betarpiko pokalbio su jais. - iri "vokieiai" aptrint, iuklm aplipusia vermachto eilinio uniforma vilkint O, - nusiypsojs pasakoja Jonas, - Oys tariu vilgsniu "glamo" naujas, rodos, k tik i sandlio paimtas karinink uniformas... "Kaip ia gali bti, - galvoja partizanas Oys, - grta i fronto, o apranga nauja. "Mainpistols" juodais daais spindi, fronto, apkas n yms..." Ruoiasi brio vadas Daktaras su padjju Vargonyku ir ernu vizitui pas "vokiei major", renka palydai savanorius. - Vyrai, mes tarboj, - perspjau Juodbal, - prisimena Oys. - Vargonykas glosto tanki barzd ir grisi: "Kokie malons karininkai... Mandags," - netiki Juodbalys galima klasta. Brio vadas Daktaras, davs pasiliekantiems stovykloje partizanams paskutinius nurodymus, devyni vyr lydimas paliko "Eglynl". Tolstant nuo stovyklos, mike sutiktos mlynes renkanios moterys ir paaugliai gestais perspdavo partizanus: " p a v o j u s ! " Taiau artjant prie kli kaimo palaukje sikrusios "vokiei" stovyklos, i aplinkos eglyn ir krm ilind apsiaustais apsigaub ginkluotos mogystos ublokavo galim partizan atsitraukim. Netoli Paplupynio raisto grupel partizan 115

ir pasiuntiniai "vokieiai", jau lydimi gausaus apsiaustais usimaskavusi mogyst brio, eng nedidel miko aiktel. Vir aiktels vidury sukurto lauo pakabinto katilo sklido kvapnios kavos kvapas. Aiktels pakratyje, medi pavsyje stovjo didiul palapin, matyt, karinink majoro minta vadaviet. Miko gilumoje matsi dar kelios panaios palapins, prie kuri slankiojo apsiaustais apsisiaut kareiviai. Vis keli nuo "Eglynlio" iki "vokiei" stovyklos vokikai plepjs linksmas karininkas nusived Daktar ir Vargonyk majoro palapin. Likusius palydos partizanus pakviet prie lauo puodeliui kavos. Prie susdusi aplink lau partizan i abiej pusi prisdo po kelet apsiaustuot mogyst-kareivi. Vaiinami kava ir sumutiniais partizanai buvo pasiruo kiekvien akimirk panaudoti ant keli paruotus ginklus. Kajetonas Naudius-ernas kartu su kovotojais prie lauo nesdo. Pasitrauks nuoaliau, aiktels pakratyje atsirm puies kamien ir, pasidjs ant keli "turmmain", akylai stebjo draugik dviej ginkluot grupi vyr susitikim. alia erno sitais ir vienas palydovaskarininkas. Paauktas apsiaustuotas kareivis atne jiems po sumutin ir kavos. ernas vaii atsisak. Tuomet kareivis atne tabako. Berkant suktines, majoro palapinje pasigirdo triukmas, auksmai. - Smgis galv akimirkai pritemd smon, - pasakojo Kajetonas Naudius, - alia sdjs karininkas grieb mano "turmmain", priok keli kareiviai ulau rankas... Karininkas nutrauk nuo krtins ironus, im i dklo "nagan"... Nudrask aulio uniform, nuav batus, irengt, tik su baltiniais, surio rankas ir kojas ir nuspyr ant pu spygliais nuklotos ems... Tuo pat metu aplink lau kartu su partizanais sdj ir juos kava vaiin kareiviai-"vokieiai" puol ir nuginklavo globotinius. Tik partizanas Kazys Liaukus-Stumbrys, automato serija nukovs apsiaustuot savo "globj", o kit sueids, spjo pakilti nuo lauo ir, engs vos keliolika ingsni, sukniubo pakirstas prieo automat kulk... - Siaubas apm metus vilgsn aiktelje vykdom egzekucij... Eidamas ratu aplink lau, vienas budelis i automato aud nuginkluotus ir suritus partizanus. Kiek truko ios skerdyns - sunku pasakyti... Laukdamas lemtingo vio pakau, praradau nuovok, - su ilgom pertraukom, tarsi antr kart igyvendamas t siaub, i lto pasakojo sunkios ligos patale sukaustytas partizanas Kajetonas Naudius-ernas. Taiau lemtingo vio nebuvo. Baig kruvin susidorojim su eiliniais partizanais, budeliai grieb u koj surit ern ir, nutemp u koki 20 116

metr, vert duob, kurioje jau guljo irengti ir suriti Juozas Juodbalys-Vargonykas ir Kstutis Brundza-Daktaras. "Eglynlyje" lik partizanai sunerim tariasi - jauia klast... - ia ne vokieiai... K darysim? - klausia O Bijnas. Oys silo palikti stovykl, bgti ir slptis mike. Kiti silo bgti pas "vokieius"... - Tik tu bk!... - aiposi Jonas Kazla-Musolinis. - Jiems prie deimties "supakuot" dar trksta... Besitariant per raist atbrido Pakeviius, partizano Jurgio-Marso brolis, ir prane vyrams, kad Byliki kaimo pusje girdisi viai. - Bgam!... Imk mano "vintopkut", - pasil Pakui-Pakeviiui savo trump rus raiteli karabin Oys, ir usimets ant peties kulkosvaid kteljo: - Kas nori su manim - einam!... Visi stovykloje buv partizanai, pasim tik ginklus ir audmen, perbrido raist ir tyliai islinko atvir mik. - ia ikirsta bir. Toliau - kvartalin linija, - aikino vyrams vietovs inovas Pakus. - Bir kirsti grupmis!... Igirdus vius, gultis ir audyti vi viet! - sukomandavo Oys ir pirmas, paruos kulkosvaid, smuko neauktus birs krmoknius. Laimingai perbg 50-60 metr ploio bir ir kvartalin linij, partizanai pasiek tankesn mik. - Puolm vieni kitiems glbius... Buiavoms... Diaugsmui nebuvo rib... - pasakojo Jonas Sendzikas-Oys, tuomet iveds i "Eglynlio" ir ties apie 20 partizan. Diaugsmo virpuliui atslgus, partizanai patrauk mik gilumon. Sutikti mike piemenys ir uogautojai sak rus kareiviai nepastebj. Pakeviius-Pakus, nuveds vyrus tank, matyt, seno kirtimo birs ruo, paadjo: "Jei tyku bus, vakare arba anksti ryte griu" ir nujo pas patikim partizan ryinink Vaitkn. vrikai sumaitoj prie lauo nuginkluotas savo klastos aukas, "vokieiai" apsupo "Eglynlio" raist. Juos pasitiko slogi apleistos stovyklos tyla ir apgriautos pasitraukusi partizan palapins. Surink menkus partizan mantos likuius, enkavedistai-"vokieiai" gro savo stovykl. brezentu dengt main kl partizano Stumbro nukaut ir sueist ekistus, "kap malkas" sumet suritus pusnuogius belaisvius. Po pusvalandio suimtus partizanus "ikrov" Veiveri gimnazijos kieme, o maina su sueistu "vokieiu" nuburzg Kaun. Grusia i Kauno maina Dak117

tar, Vargonyk ir ern su stipria sargyba nuve Marijampol ir ivert N K V D bstins kieme. Rausvi besileidianios sauls spinduliai, prasiskverb pro Marijampols vienuolyno medi lapij, ilgiems kani metams palydjo partizanus tamsius XX amiaus inkvizitori poemius. 1945 m. liepos mn. 10 d. skerdyni auk: Jurgio Pakeviiaus-Marso, g.1916 m., i Kajeck k.; Vito Paltanaviiaus-Grafo, g.1923 m., i Gyvi k.; Kazio Liaukaus, g.1918 m., i Gyvi k.; Jono Kalainsko-Ragaiio, g.1920 m., i Pabaliki k.; Juozo Baceviiaus-Pukino, i Kampini k.; Juliaus Matuleviiaus-Gulbino, g.1927 m., i Agurkiki k., ir Jankausko sudarkytus palaikus tik po poros savaii priglaud j pai krauju sulaistyta Kajeck miko em. I "Eglynlio" ij Daktaro brio partizanai, sijung kit grupi kovotoj gretas, dar kelis metus kovojo ir garbingai uvo u vent Lietuvos em.

LAKNAI PARTIZAN KELYJE Vien rykiausi puslapi Lietuvos Partizan kov su soviet okupacija istorij ra buv Nepriklausomos Lietuvos laknai. Laisvos tviks padang iki 1940-j met skrod kapitono Leono Taunio, majoro Zigmo Drungos, leitenanto Juozo Kasperaviiaus, virilos Jono Buloto ir kit aviacijos karinink rank valdomi plieniniai paukiai. Kovas - pirmasis Tauro Partizan Apygardos vadas, aviacijos kapitonas Leonas Taunys, Mykolo, g.1900 m. vasario 12 d. iauli aps., Pavitinio vls., Buin k. 1920 m. baigs 4 gimnazijos klases, stojo Kauno Karo mokykl, kuri baig 1921 m. leitenanto laipsniu ir buvo paskirtas DLK Algirdo pulk. 1925 m. perkeltas karo aviacij. 1926 m., skmingai atliks pirm savarankik skryd, vyr.ltn.L.Taunys paskirtas 2- oro eskadril. Met pabaigoje perkeltas pirmj naikintoj eskadril. 1927 m. vasar baigs auktojo pilotao kursus laknas L.Taunys 1928 m. s a u s i o 1 d. u s i t a r n a v o k a p i t o n o laipsn. Nuo 1933 m. p r a d i o s kpt.L.Taunys eina 1-os eskadrils technikos karininko pareigas, met pabaigoje apdovanojamas "Plieno sparn" garbs enklu. 1934 m. balandio 16 d. paskirtas 1-os naikintoj eskadrils vado pavaduotoju. U nuopelnus Lietuvai aviacijos kapitonas Leonas Taunys apdovanotas DLK Gedimino IV laipsnio ordinu. 1934 m. ruden Respublikos Prezidento aktu kpt.L.Taunys paleistas 118

Juozas Kasperaviius-Visvydas

Kstuio apygardos vadas av.ltn.Pirmasis Tauro apygardos vadas, av.kpt.Leonas Taunys-Kovas

Tauro apygardos vadas av.mjr. Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas

Lietuvos karo laknas virila Geleinio Vilko rinktins tabo adjutantas, Biruts rinktins vadas Jonas BulotaAnbo

119

atsarg. 1936 m. pabaigoje paskirtas Lietuvos Aeroklubo eskadrils vadu. 1940 m. vasar kpt.L.Taunys paskirtas Auktadvario Dariaus ir Girno s k l a n d y m o m o k y k l o s virininku. S o v i e t a m s u g r o b u s L i e t u v , kpt.L.Taunys pasitrauk Suvalkij ir apsigyveno Marijampols aps., Kalvarijos vls., Pasdonio k., monos tv kyje. 1945 m. liepos 19 d. kpt.L.Taunys pirm kart dalyvavo Skardupio klebonijoje vykusiame partizan pasitarime. Partizanai Vytautas Gavnas-Vampyras, kunigas Antanas Ylius-Vilkas, Albinas Ratkelis-Oelis, Jonas Pileckis-Brokas ir kpt.Leonas Taunys nutar steigti Tauro partizan apygardos tab, pasiskirst pareigomis. tabo virininku tapo kpt.Leonas Taunys-Kovas, o 1945 m. rugpjio 15 d. tabo posdyje krus Suvalkijos partizan apygard, Tauro Apygardos vadu. Kitas laknas Juozas Kasperaviius-Visvydas, Vakar Lietuvos Kstuio apygardos vadas, 1947 m. balandio 12 d. Taurags aps., Bataki mike slptuvje uvo NKVD dalini apsuptas. Jonas Bulota-Anbo, Geleinio Vilko Rinktins kuopos vado pavaduotojas, 1947 m. rugsjo mn. 20 d. paskirtas Biruts rinktins vadu po keturi dien (rugsjo 24 d.) netoli Maurui-Jrs geleinkelio Daunoro sodyboje rengtame bunkeryje susisprogdino nuomi kautyni su Veiveri NKVD metu. A p i e Lietuvos partizan-didvyr aviacijos major Zigm Drung-ern, Mykol-Jon, Tauro apygardos vad, spaudoje ir moni atmintyje lik kuklios inios. Jis gim 1904 m. Upali mstl., Utenos aps. Jo tvas Liudvikas Drunga, kils i gausios eimos, savo jaunyst pradjo samdiniu pas Pikin kaimo kininkus. Susitaups iek tiek pinig, pas kaimo kriaui pramoko siuvjo amato. Bet jauno energingo vyro sdimas darbas nedomino. Isinuomavs ant ventosios ups pono Zavadsko Bru vandens maln, tapo malnininku. Vliau dar nuomavo Upali, ilinink, Kavarsko malnus. 1933 m. su ei vaik eimyna malnininkas-klajoklis Liudvikas Drunga, isinuomavs prie Panevio Savitiki vandens maln, tapo ssliu monininku. Vaikus ileido mokslus. Zigmas ir Antanas tapo laknais, Vytautas baig Kauno Vytauto Didiojo universitet, trys dukterys pasirinko humanitarinius mokslus. Zigmas Drunga, baigs Zaras progimnazij, brandos atestat gavo 1926 m. Rokikio gimnazijoje ir stojo Kauno Karo mokykl. J baigs buvo paskirtas Panevio DLK Mindaugo 4- pstinink pulk. Tarnyba kareivinse, mokomosiose stovyklose jauno leitenanto netenkino. Jo siela versi erdv, padangi platybes... Baigs Karo mokyklos lakn 120

kursus, skmingai vykds skridim program, kapitono laipsniu pradjo karo lakno gyvenim. Brolio Vytauto isaugotose nuotraukose tik keletas to gyvenimo epizod. Vienos j kitoje pusje rimuotas ketureilis: Gyvenimo slenksiuose O j daug, oi daug... Keliai moni susipina laims al vesdami! Aleksiejui - Zigmas, 1930 X14 Panevys A p i e 1936 m. Z.Drunga ved mokytoj Bron Motiekaityt i Panevio. Augino sn Sauli ir dukrel Danguol. Paskutiniaisiais Nepriklausomybs metais aviacijos majoras Zigmas Drunga buvo II skyriaus virininku. Po soviet invazijos jis paleistas atsarg. Vengdamas okupant represij, ivyko Ramygal, kur mona gavo pradios mokyklos mokytojos viet. Vokiei okupacijos metais buvs laknas dirbo sandlininku. Susikrus kovos su vokikaisiais okupantais "Lietuvi Fronto" organizacijai, Z.Drunga dirbo Kauno Apygardos tabe. Ivengs gestapo poemi ir tuthofo stovyklos, 1944 m. vasar su eima rado prieglobst Zapykyje pas buvus Zaras mokytoj Brzgul. Karo kanonadai nugriaudjus Vakarus, Drung eima gro Kaun. Zigmas dirbo Kauno gaisrinje, mona - Kauno centrinje bibliotekoje direktoriaus pavaduotoja.

MAJORAS ERNAS - GELEINIO VILKO PARTIZANAS 1945 m. vasar Zigmu Drunga, kaip buvusiu Lietuvi Fronto nariu, susidomjo Kauno saugumas. Draug persptas, net nepranes namikiams, Zigmas pasitrauk Suvalkij. Kelyje buvo sulaikytas kaimuose siautjani enkavedist ir strib ir udarytas ilavoto N K V D "mriuk o " poemyje. Kol ilavoto N K V D virininkas ltn.V.Kolesov lauk atsakymo i Kauno klausim apie suimtojo asmenyb, belaisvis veltui laiko neleido. Po keli nakt tylaus ir kruoptaus darbo, ilaus langelio grotas, majoras pabgo. Gerai prisimenu, koks buvo strib ir N K V D kareivi sujudimas ilavote!... Ltn.V.Kolesov grau nagus, praiopsojs tok "stamb bandit"... ilavote vien apie tai tekalbjo... Pasitelks Prien, Veiveri ir aplinkines gulas talkon, krt aplinkinius kaimus. Dien ir nakt negailestingai " u k a v o " pamikes, reng pasalas, iekojo bglio, tikrino kiekvieno sutikto dokumentus. Taiau veltui. Suvalkijos mikai ir geri mons dar metus dorai saugojo buvus padangi ar. 121

Pabgs i ilavoto "mriuko", slapstydamasis ir mtydamas pdas, majoras Z.Drunga pasiek Kupri kaim ir trumpam apsistojo Zakarausk-Liauk sodyboje. Matyt, su Zakarauskais majoras buvo i anksiau pastamas. Mikalins-Puziki-Janaukos-Plutiki kaimus ribojaniame mike, ms vadinamoje Rdgirje, nuo ankstyvo pavasario prisilaikydavo atskiri Geleinio Vilko partizan briai. ia slpdavosi Liudviko Dabriiaus-Kareivio, garbingai uvusio Degim-Vilk kautynse, skyriaus ilik gyvi partizanai. NKVD siautjimo metu ia prieglobst rasdavo ir tolimesni kaim vyrai: Antanas Pukas-Plunksna, Jonas Naujokas-Gintaras, Juozas Iganaitis-Dd, Juozas Gylys-Vtra, Antanas Vosylius-Vilkas su nuolatiniu savo palydovu Andriumi Juodsnukiu-Spirgiu, Vaclovas krys-Labutis, Juozas Samuolis-Strazdas, Vilius ir kiti. Patogi geografin padtis Rdgir sutraukdavo judrius partizan brius, pereinanius Pagraiio, veniavikio giri ir tolyn Pajiesio mikus, vadinamus bendru Garliausgirs pavadinimu, siekianius Ilau, Ilgakiem, Drebulin. ia danai uklysdavo vis Geleinio Vilko bri partizanai ir pulko vadas ltn.Juozas Stravinskas-iedas. 1945 m. pavasar valsi miesteliuose buv NKVD gul, tada vadint garnizonais, ir strib briai be "aliakepuri" paramos iuose mikuose persekioti partizan neidrsdavo. Taiau po mik "koim" ios gulos rengdavo pasalas pamikse. Naktimis apgul jiems tartinas sodybas, tykodavo pavieni ir maais breliais i mik ieinani partizan. Pravitus grdami i pasal terorizuodavo taikius kaim gyventojus. Tokiomis slygomis, nors ir radus laikin prieglobst Zakarausk sodyboje, ilgai neisislapstysi. Todl majoras greitai susitiko su vietiniais partizanais. Prieo siautjim metu pasitraukdavo Rdgir, kurioje netolimo Zakarausk kaimyno snus Klemensas Garbaraviius-uolas turjo sirengs slptuv. uolas buvo Geleinio Vilko partizan laikraio "Lietuvos partizanai" vienas leidj, spausdino btiniausius tarnybinius ratus. Su uolu visi partizan briai palaikydavo nuolatin ry. Taigi majoro erno pasirodymas Mikalins-Rdgirs mike jau nebuvo partizanams paslaptis. Per Kauno student A.Kaminsk, laidavus partizanui uolui, majoras pasiunt ini-ratel monai Kaune. Studentas parve i Kauno majorui jo karin aprang, batus. iek tiek aprimus NKVD kariaunos siautjimui kaimuose, partizanas ernas gavo prog susitikti su mona ir vaikais. 122

Majoras Z.Drunga-ernas, bendraudamas su uolu, jo slptuvje susitiko su pagyvenusiu partizanu, pasivadinusiu algiriu.

TAURO PARTIZAN APYGARDOS KRIMAS Dauguma Lietuvos kaimo moni tikjosi, kad Vakar sjungininkai, nugalj Vokietij, pareikalaus Soviet Sjung palikti ugrobtus kratus ir, kaip sakydavo kaimo "politikai" - "privers Rosij grti an savo rubei"... mons ventai tikjo: soviet Rusijai nepaklusus, tarp sjunginink neivengiamai kils karas. Taiau 1945 m. vasar didij valstybi-nugaltoj vadovai Potsdamo konferencijoje Baltijos taut likimo i esms nesprend. Dar daugiau - prasidjs Vakar valstybi politinis flirtas su budeliu Stalinu nuvyl pavergt taut lkesius. Epochos melagio ir udiko adamais taut apsisprendimo plebiscitais uliliuoti Vakarai pasitenkino tuo ir pasitenkino... "Taut tvas", pasiunts Lietuvos kaimus iki dant ginkluotas ekist gaujas, jau "vykd plebiscit"... Briai kareivi, pasaitliais priri unis ir stribus, pasklido po vienkiemius. Surad namuose senutes ir paauglius, nes suaugusieji pasislpdavo, gsdindami viso Sibiro "baltom mekom", uoliai rinko kreivokus, nuo senatvs drebania ranka briamus kryiukus-"paraus" " p a d k o s laik e " draugui Stalinui u "ivadavim ir amin roj..." Potsdamo ir San-Francisko konferencij nutarim atgarsiai, prasiskverb pro gelein cenzros udang ir pasiek bolevik niokojam Lietuv, labai prislg kaimo moni, juo labiau partizan nuotaik. Atkaklus Lietuvos artojas vylsi: "Pirmo... penkiolikto... prasids karas..." Pribrendo reikalas keisti kovos taktik. Partizan gretose buv auktesnio laipsnio Lietuvos karininkai suprato, kad atjo laikas visos Lietuvos Laisvs kovotojus suburti vienos stiprios vadovybs pavaldumui - sukurti partizan koordinacin centr. 1945 m. liepos 19 d. Skardupi klebonijoje keletas Suvalkijos partizan susirinko steigiamj Tauro Apygardos tabo posd. Nutarta ir protokole Nr.l uprotokoluota tabo pareign asmenin sudtis: 1. Kpt.Leonas Taunys-Kovas - Tauro apyg.tabo virininkas. 2. Kun.Antanas Ylius-Vilkas - apygardos sanit.dalies virininkas ir kapelionas. 3. Jonas Pileckis-Brokas - Ginklavimo ir komplektavimo virininkas. 4. Vytautas Gavnas-Vampyras - Baudiamojo skyriaus virininkas. 123

5. Vyr.ltn.Albinas Ratkelis-Oelis - Propagandos skyriaus virininkas. 1945 m. liepos 23-24 dienomis vyko antrasis Tauro apygardos tabo posdis, kuriame aptarta tolimesn tabo veiklos programa: ryi tvarka, spaudos ir propagandos klausimas, ginklavimosi perspektyvos ir kiti partizanams gyvybikai svarbs klausimai. Rugpjio 15 d. Skardupi klebonijoje vykusiame tabo pareign ir gretim Suvalkijos srii partizan atstov pasitarime nutarta: 1. kurti Suvalkijoje Tauro Partizan Apygard. 2. Suformuoti Apygardos tab. 3. kurti jau veikiani partizan grupuoi pagrindu rinktines su grietai nustatyta veiklos teritorija. 4. Parengti Tauro Partizan Apygardos Statut. Pasitarime paruotas pirmasis Tauro Apygardos Vado sakymas.
Tauro apygardos sakymas Bstin, Nr.l 1945 m.mgpjio mn. 15 d. Slaptai

I Rikiuots dalis 1. Nuo ios dienos kuriama Suvalkijos Partizan Apygarda, kuriai vadovauti sudaromas tabas. 2. Vygand skiriu Apygardos Stabo virininku. 3. Uos - Apyg. Stabo Komplektavimo skyriaus virininku. 4. Luob - Politinio skyriaus ir propagandos virininku. 5. Brok - apygardos tabo Adjutantu. 6. Spygl - Stirnos Rinktins Vadu. 7. Vampyr - Vytauto Rinktins Vadu. 8. ern - Geleinio Vilko Rinktins Vadu. 10. pareigoju rinktini vadus, kad padarymas bolevik igam nekenksmingais bt vykdomas turint pakankamai apkaltinamos mediagos ir kad jokiu bdu nenukentt paaliniai asmenys. 11. Rinktini vadais turi sudaryti ryius su j plote veikianiomis partizan grupmis ir paimti savo valdion. Nenorinios paklausyti vado grups bus traktuojamos kaip banditai ir alingi organizacijai, iformuojamos ir paleidiami. 12. Upuldinti karinius objektus kol kas, be Apygardos tabo sakymo, draudiu. 13. Partizan organizacijos ir veikimas laikyti didiausioje paslaptyje. 124

14. sakau Rinktini Vadams ligi .m. rugsjo 5 dienos pristatyti Apygardos tabui /.../ karinink, puskarininki sraus.
Kovas, Vygandas, Nuoraas tikras: Brokas, Apygardos Vadas Apyg.tabo Apyg.tabo virininkas Adjutantas

Rugpjio 20 d. Tauro Apygardos Vadas pasira sakym Nr.2, papildant prie 5 dienas paskelbt Partizan Apygardos sakym Nr.l.
Tauro apygarda sakymas Nr.2 Bstin, 1945 m. rugpjio mn. 20 d. Slaptai

I. Rikiuots dalis 1. Vyten skiriu Patrimpo rinktins vadu nuo .m. rugpjio 15 dienos. 2. Tautvyd skiriu Apygardos valgybos skyriaus virininku nuo ios dienos. 3. Vilk skiriu Apygardos Sanitarijos skyriaus ir Apyg.tabo riaus virininku. 4. sakau tuojau priimti priesaik /.../. kio sky-

II. kio sritis 5. Draudiu, vykdant lietuviko-rusiko boleviko dalin turto konfiskavim, grobti turt /.../. 6. Maistu ir rbais apsirpina patys dalini vadai /.../. III. Mokymo sritis 7. Vykdant mokym vadovautis /.../Lietuvos kariuomens Statutais /.../
Kovas, Vygandas, Apygardos tabo Vadas

Virininkas

Rugpjio 22 d. Apygardos tabo posdyje nustatytos rinktini ribos.


Tauro apygardai sakymas Bstin, 1945 m. rugpjio mn. 22 d. 1/500000 emlapis Nr.l/apl Visai slaptai

125

Apygardos veikimo plotas padalinamas rinktines. Patrimpo Rinktin - Vadas Vytenis - Marijampols miesto ribos. Vytauto Rinktin - Vadas Vampyras - vykdo operacijas plote: Vitytis, Rytprsi siena ligi Kudirkos Naumiesio, eups upe iki Marijampols, plentas Marijampol-Kalvarija (be miesto). Stirnos Rinktin - Vadas Spyglys - plotas nuo Kudirkos NaumiesioRytprsi siena iki Nemuno, iki Kauno miesto ribos, plentas Kaunas-Marijampol, eup, Marijampol-Kudirkos Naumiestis. Geleinio Vilko Rinktin - Vadas ernas, plotas: nuo Marijampols (Puskelni) plentu iki Kauno (Veiveriai, Garliava), be Kauno miesto, Nemunu iki Alytaus (Prienai, Balbierikis), be Alytaus miesto. I piet skiriamoji plentu Alytus-Krosna-Liudvinavas iki Marijampols-Kalvarijos plento, Simnas, Krosna, Liudvinavas imtinai. Perkno Rinktin - Vadas Perknas, plotas: 7 km nuo Marijampols, Kalvarija su miestu, Liudvinavas-Krosna-Simnas-Alytus iki buvusios administracijos linijos - linija iki Kalvarijos. Ryiai: Perkno Rinktins Vadui Perknui palaikyti i Apygardos tabo su Alytaus ir Unemuns tabais ir su Suvalk trikampio veikianiomis partizan grupmis. GVRn vadui ernui - su Kauno miesto partizan tabu ir Unemune. Stirnos Rinktins vadui Spygliui - su Unemuns veikianiomis partizan grupmis - Serediaus-Veliuonos partizan grupmis. Tiekimas ginklais: Vadams Spygliui ir Vampyrui sudaryti spec.grupes rinkti ginklus Rytprsi pasienyje. Kiti nurodymai: Vengti aktyvios kovos su NKVD, o ypa su kariuomene, iskyrus atvejus, kai reikia gintis. Slaptaodiai: Rinktini vadai nustato slaptaodius savo veikimo ribose ir keiia sulig reikalo ir galimybi.
Kovas, Vygandas, Brokas, Gauna visi Rinktini vadai po Politinis skyrius Apyg. tabe lieka Viso: 1x5 = 5 egz. 1x2 = 2 " 1=1" 8 egz. Apygardos Vadas

Apyg.tabo Apyg. tabo

Virininkas Adjutantas

126

PARTIZANO ERNO KOVOS KRIKTAS "Rugpjio mnesio dvideimt dien jau nustatyta ryio tvarka mane pasigavo Audron ( V i l i j a - V.J.), perduodama Kardo (iedo) kvietim, kur bsis majoras Mykolas-Jonas" - rao J.Luka-Daumantas knygoje "Partizanai". 1945 m. rugpjio 20 dien Rdgirje (Mikalins mike) susirinko aktyviausieji Geleinio Vilko partizanai: pulko vadas ltn.Juozas Stravinskas-iedas, jo brolis Antanas Stravinskas-Mikinis, ikviestas Kauno studentas Juozas Luka, Juozas Gylys-Vtra, uolas, algiris, Vilius, Antanas Pukas-Plunksna, Klemensas-Kurtas, Juozas Baltruaitis-Tigras, Petras Mockapetris-Kairys ir Juozas Iganaitis-Dd. ia buvo ir majoras Zigmas Drunga-ernas. Pasitarime aptartas per partizan Andri Popier-Naktin gautas Tauro apygardos rinktini vad - Vytauto Gavno-Vampyro, Broniaus A b r o maviiaus-Spyglio, Baceviiaus-Vygando ir kit - pasiraytas kvietimas dalyvauti 1945 m. rugpjio 25 d. vyksianiame Suvalkijos partizan vad suvaiavime. Nutarta suvaiavim Geleinio Vilko partizan atstovu galioti student Juoz Luk, kaip turint patikimus asmens dokumentus. ernas, dar taip neseniai itrks i ilavoto "mriuko", nutar nerizikuoti, nors gautame kvietime buvo uuomina, kad Tauro Apygarda suskirstyta Rinktinmis ir pageidautina suvaiavime dalyvauti auktesnio rango karininkams. "algiris usuko i Varuvos muzikos...", - rao J.Luka-Daumantas, kuri greit "igirdo" ilavoto N K V D gulos virininkas ltn.V.Kolesov, nes jau rugpjio 22 dienos pavakare Rdgirs, Plutiki-Janaukos-Puzikio pamiki kaimus atsibast ilavoto gul kareiviai ir stribai. A p i e 19 val. uj Puziki kaimo gyventojo Jono Kaminsko sodyb, gyvenamajame name padar kruopi krat, patikrino studento A n t a n o dokumentus ir nieko nerad pasitrauk vakar kryptimi. U pusantro kilometro nuo miko sudegino Trakausko sodyb. Prieastis iki i dien neaiki. Iki sutem paaud " b a u d j a i " pasitrauk. Rugpjio 23 dienos ryt gausus N K V D kareivi ir strib brys ties Kubeliki kaimu ilindo i miko ir Grais paupiu patrauk eigulio pasodos link. Besiartinanius okupantus ir gauj ilavoto strib laiku pastebjo gretimoje Garbaraviiaus-uolo tvikje buvs mjr.Z.Drungaernas. Prisidengdamas gretim eigulio ir Garbaravii sodyb trobesiais ir mediais, partizanas band nepastebtas pasiekti giri, taiau bu127

deliai, pamat miko pusn spariu ingsniu engiant kariku apsiaustu vilkint vyr, atideng uraganin autuv ir automat ugn. Laim, rusik automat-"klerk" kulkos nepasiek, o autuv ugnis buvo labai netaikli. Kol sukaleno enkavedist lktinis kulkosvaidis, ernas spjo smukti u 10-15 metr buvus miko pakrat. I miko ernas pasiunt vijikus atsakomj automato serij, kuri sutrikd persekiotojus. Vytis bgl miko gilumon jie nesiryo, juo labiau kad kiti Kolesovo g a u j o s dalyviai jau plekino Andriaus Kancieriaus sodyb. Pamats, kad kareiviai mike persekioti jo nesiryta, apsuks miko pakraiu lank ernas ijo Janaukos kaimo palauk. Tolumoje, i kur buvo ibgs, matsi dm kamuoliai, ausys sugaudavo vi paplip garsus. Tai liudijo, jog visi N K V D baudjai ten, dienos metu pasiviesdami gaisro liepsn deglais, kelia kruvin puot... Atsargiai, prisidengdamas medi ir retok papievi krm udanga, per Janaukos kaimo laukus ernas pasiek kininko Markausko sodyb. J nustebino i trobos sklindanti neprastai garsi moni neka. Pasiklauss majoras suprato, kad Andriaus Markausko sodyboje puotaujama. Pravrs trobos duris, majoras ivydo u stalo sdinius vyrus, nerpestingai tutinanius butel namins. Pripyl stikliuk skaidrios ruginuks, vyrai usveikino ern, bet is igerti atsisak, taiau prisds prie stalo didiausiam vyr nustebimui persiegnojo ir neskubdamas m ukandiauti. Per tuos metus jie buvo mat daug partizan, bendravo su jais, visokeriopai rm, taiau "tokio dievobaimingo" dar nebuvo mat. is kryiaus enklas sdant prie stalo paprast kaimo vyr irdyse suadino didiul pagarb sveiui... Labai stebjosi vyrai, kad partizano apsiausto skvernai keliose vietose ivarpyti kulk, o partizanas net nedrkstas "tikrai Dievas y r a ! " Ne maiau nustebo ir pats ernas, tik dabar suprats buvus mirtin pavoj jo gyvybei. Mjr.Zigmas Drunga-ernas, laimingai prims pirmj partizanins kovos krikt, visa savo esybe atsidav kovai u pavergtos Tvyns laisv.

KAMINSK EIMOS TRAGEDIJA Rugpjio 23 d. ryt Kaminsk eima po ivakarse enkavedist atliktos kratos praleid nerami nakt sukilo nors be slogios nuojautos, bet ir gana nerams. Antanas, kaimyno iugdinio papraytas, ijo pavarinti arklius manieo opoje - kl javus. Maesnieji, kaip ir visi kaimo 128

vaikai, gan galvijus. Dukra Maryt buvo ibgusi pas kaimynus. Pats eimininkas Jonas Kaminskas tris kieme. Pasipusts senokai plakt dalg, vaistsi sodelyje, pjov atol garde viegiantiems params. Kol ilavoto bolevikini bandit vadas V.Kolesov su keliais kareiviais ir stribais vijosi ern, pagrindin enkavedist grup artinosi prie Andriaus Kancieriaus sodybos. eiminink nebuvo namie, tik Kancieri snus Kostas, 24 met vaikinas, kak dulpt kieme. Igirds Garbaravii pusje vius, Kostas sunerimo ir, pamats jau netoli sodybos kareivi br, net nespjs paadinti troboje mieganio partizano Vaclovo krio-Labuio, paskubomis metsi i kiemo. Trauktis mik vaikinui kelias buvo atkirstas. NKVD udik kulka pakirto j netoli Grais upelio krmokni prie Deltuvos vyro karjero. vi priadintas i kambario per lang ioko Labutis ir ia pat, palangje, suklupo suvarpytas kulk. Nutvr prie malkins numest tvirt medio ak, ukabino u nukauto partizano drabui ir m maitoti bejausm Vaciuko kn. Udeg sausus kaip parakas iaudais dengtus trobesius, ivilko Labuio kn i kiemo ir, subad durtuvais, pavilk por varsn paliko pamikje. Kraujo kvapo apkvaitinti udikai, palik tebeliepsnojanius Kancieri sodybos trobesius ir dviej jaun vyr lavonus, pasuko pamike gretim ei hektar "buos" Jono Kaminsko sodyb. Stengdamasis rodyti itikimyb ir unik atsidavim okupantui, ilavoto strib skyrininkas mikius Vincas Skinkys, prisiartins prie sode atol pjaunanio eimininko, n vieno mikiojanio odio netars i dviej-trij metr atstumo paleido nagano kulk Jonui Kaminskui kakt... Viepatie!... Dieve, duok jam amin atils!.. Tik i sutraikytos galvos itryk smegenys ir iandien vaikams sapnuojasi... Sugujusi kiem ruja atjn m siaubti kukl gausios eimos turt. Didiausias laimikis plikams buvo vargonininku besimokanio Kaziuko pianinas. Paties Kaminsk Kaziuko, laim, nebuvo namuose, buvo ijs pas mokytoj-vargoninink. kieme stovint veim vert pianin ir pamat, kad visko nesugrobs, plikai atsivar kaimyno Jurgio iugdinio dvikink, pora arkli kinkyt ilgadrobyn veim. Raudonieji plikai sukrov veimus visk, kas tik buvo manoma paimti: maist, drabuius, virtuvs reikmenis... Ivar i kiemo pakrautus veimus, egzekutoriai sodyb padeg. Ir ia dar viena nelaim... I deganio kluono ibgo vyresnysis Kaminsk snus, 24 met Vincas, kuris buvo pasislps kluone rengtoje slptuvje. I liepsnos 129

ir dm pragaro ioks Vincas nespjo perbgti penkiolikos metr tarp, skyrus j nuo miko. Jau pasieks pamik, pajuto stipr smg ir nemonik kart juosmens srityje. Automato serijos suvarpytais viduriais Vincas dar turjo jg smukti mik ir nubgti gretimo kaimo Vinco Deltuvos kiem. Deltuvos sodyboje buv partizanai Kurtas ir Tigras, broliai Klemensas ir Juozas Baltruaiiai nune sueist Vinc eimininko paskubomis pakinkyt veim. Nuve j Mekyn kaimo gyventojo Kazio Raulynaiio sodyb, kurioje rado sueisto Vinco seser Maryt ir brol Antan. Antanas, igirds Kancieri sodyboje vius, paliks iugdinio opos maniee varomus arklius, njo namo, bet pakrmm nusigavo pas Raulynaiius ir i tolo stebjo pamikje degani tvik. Sueist Vinc ikl i veimo nune Raulynaiio kluon. Kurtas su Tigru ijo iekoti partizan mediks Laimuts. Matyt, inojo, kur j rasti, nes po kurio laiko atjusi Laimut aptvarst dviem-trim kulkom sueisto Vinco vidurius ir, sugirdiusi nuskausminanius vaistus, liep skubiai veti Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin operacijai. Vincui ibgus, siutinti enkavedistai m nuodugniai krsti miko kvartal. Vietoje bglio jie aptiko po usodinta eglaite partizan paslpt neobliuot lent d, kurioje - tvarkingai sudti sutepti lktinis kulkosvaidis, keli autuvai, granatos. Radinio nudiuginti ir skubdami pasirodyti Kolesovui ir savo vyresnybei, "aliakepuriai" met paiekas ir su de iniro i miko. Tuo metu deganios Kaminsk sodybos gaisro pokjim sipyn kaimyno, apylinks pirmininko Jono Kairikio isterikas klyksmas: - A juos visus itrinsiu!... Kaip blakes!... - prisimena Antanas Kaminskas tik atsitiktinumo dka ivengs ties... - D su ginklais kareiviai atsine i miko pas Jon Kairikt. Sak ginklus rad Kaminsko sodyboje. Vliau suvarytiems apylinks gyventojams stribai rod tuos ginklus ir gyrsi: "Likvidavom bandit tab..." Reikjo pateisinti piktadaryb. Palik sodelyje nuauto eimininko lavon, liepsnos ir arij kariu ruojanias susmegusi trobesi liekanas, su prisipltu auk turtu okupantai ir j pakalikai stribai isinedino. Dulktu Puziki kaimo viekeliuku dviej manta pakraut veim ir keiksmaodiais atmietais pasitenkinimo ksniais klegdama udik vilkstin ltai judjo ilavot. ia dar t pat vakar vyko prisiplto turto dalybos... Kam atiteko Kaminskiens kraiio "kuparas"-drabui skrynia, prosenels palikimas, paaikjo vliau... Kaziuko pianinu, kol is subyrjo, baladojo stribai... 130

Beveik tuo pat metu Mekyn kaime prasivr Kazio Raulynaiio sodybos vartai, ileisdami pagyvenusios moters drebania ranka laiminam veim, pasukus prieing pus. Jame sdjo trys vyrai ir guljo Vincas, aminai paliekantis tvo ir savo krauju aplakstyt gimtin... T dien sueist Kaminsk Vinc ve K.Raulynaitis ir broliai Antanas ir Kazys Kauno nepasiek. Prie Garliavos uklup sutemos vert sustoti. Nakt veti miest sueist vyr buvo pavojinga. Pernakvoj pas Vaitkn, anksti ryte rizikavo vaiuoti. Delsti jau nebuvo galima. Laimingai pasiekus Raudonojo Kryiaus ligonin, Vinc operavo. Im tris automato kulkas, strigusias viduriuose. A p i e 14- valand Antanas atjo ligonin lankyti brolio. Dar nepasiekus palatos dur, Vinco palatos ligoniai gestais parod: "Nesirodyk!... Bk!"... Prie Vinco budjo "pikto angelas". Tard?! Ar po tardymo "suleido vaist?"... Kaminsk Vincas mir. Amin Atils! Be gimtj nam ilumos, be duonos ksnio liko penki Kaminsk vaikai, kuri jauniausiam nebuvo vienuolikos met. Penki nalaiiai papild milijonines bedali ir benami gretas "tarybiniame rojuje". Po keleto met sutiks nalait Kaminsk Maryt Kolesov pasakys: "Buvo padaryta klaida... Bet kas parayta plunksna - kirviu neitaysi!"

KURTO IR PAPARIO PARTIZAN GLOBOJE Ateina vakaras giri, Ateina ilgesys pas mus. Bereli akos prasiskyr Ir vjas puia namus.
(Partizan daina)

Numalins alk, p a d k o j s svetingiems vyrams u vaies, m a j o r a s Z.Drunga popiete i Andriaus Markausko sodybos ijo. Tolumoje dar ruseno Kancieri sodybos trobesi likuiai. Dar u keletos varsn liepsnojo Kaminsk sodyba. vi nesigirdjo. Pasuks Grais upelio laito link, prisidengdamas retokais krmais, neskubdamas ernas artinosi Janaukos kaimo pamikn. Besiartinant major jau i tolo stebjo pagiryje sugul keli uniformuoti vyrai. Tarp j buvs partizanas uolas, i kariko apsiausto pains major, atsistojs visu giu eng kelis ingsnius priekin, jo pavyzdiu pasek algiris. ernas, pamats i miko inyran131

ius uniformuotus vyrus, krpteljo ir, instinktyviai priklaups krmoknyje, paruo kovai "mainpistol". Nors netrukus atpaino algirio "stalinin kitel", bet dl viso pikto laikydamas po apsiaustu paruot automat, ltai artinosi prie ramiai laukiani partizan. vytiniu i diaugsmo veidu uolas apkabino sveikutl major, kur jau man tapus Kolesovo enkavedist auka. inojo Klemensas, kad ernas ryte buvo kaime, o kaimyn Kancieri bei Kaminsk sodyb gaisrai ir danas kulkosvaidi kalenimas nieko gero nepranaavo. Taigi uolas su neslepiamu, vos ne vaikiku diaugsmu, kas taip nebdinga partizanams, apkabins visa galva auktesn u save major, dav vali savo jausmams ir, lyg nordamas sitikinti, jog tai ne vizija, laik j savo glbyje. algiris, kaip ir dera "visos Lietuvos partizan vadui", buvo santrus ir paslaptingas. Miko pakratyje ern, uol ir algir pasitiko dar keli pastami partizanai. Jie, beveik vis dien i tolo stebj "baudj" siautjim kaime, stoti atviras kautynes su gausiu Kolesovo enkavedist ir strib daliniu nesiryo. Trumpai aptar padt, palik pamikje sargyb ir valgus, ernas su kitais kovotojais pasitrauk miko gilum. Surad tinkam viet, susikr ak lauel. Pavakare, nuve Mekynus sueist Kaminsk Vinc, pamik sugro Kurtas, Tigras ir med.sesel Laimut. Lik pamikje valgai nuved juos pas miko gilumoje lau krenanius partizanus. Ryte gavs kovos krikt, ilgiau slapstytis vienas pas pastamus ir patikimus gyventojus ernas jau nerizikavo. Be to, prajusios dienos vykiai parod, kad statyti pavoj patikimus kininkus-rmjus pratinga ir negarbinga. Todl ernas nusprend likti su iais partizanais ir susitikti su pulko vadu iedu. Apygardos vado sakymas Nr.l dar nebuvo pasieks Geleinio Vilko partizan, todl ernas neinojo, kad nuo rugpjio 15 dienos pulkas gavo kurtos Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins padt, o jos vadu paskirtas jis - majoras Zigmas Drunga-ernas. Taigi bdamas kuklus ir tolerantikas, nors ir buvs aukto rango karininkas, ernas pasitikjo sutikt vyr partizanine patirtimi ir nesim jiems sakinti bei nurodinti. Visi kartu pasitar, nusprend pereiti Garliavos mik, kur tikjosi rasti ied. Temstant, panaikin ugniaviets pdsakus, palik uol, Vtr, algir ir Antan Slavinsk-Kadug savo "valdose", ernas su keletu kovotoj paliko stovykl. Sutar ygio marrut, geriausiai inantys vietinius mikus Dd ir Kurtas ijo pirmi. Paskui valgus, kiek atsilikusi nakties yg patrauk 132

Tigro vedami ir likusieji su ernu ir Laimute. Laimingai perj Rdgirs-Pagraiio-Pajiesio tarpumiki kaimus, kuriuose daniausiai buvo ruoiamos NKVD gul pasalos, partizanai prie vitim jau buvo Garliausgirs lapuoi prieglobstyje. Paj dar ger kilometr miko gilumon, palik sargyboje itvermingesnius vyrus, partizanai suvirto saman patale poilsiui. Nors nuo rasos iki juosmens permirko drabuiai, lauo nekr. Tylaus miko oimo liliuojami, nakties ygio ivarginti, ilgesn partizaninio gyvenimo buit patyr kovotojai greit sumigo. Tik ernas niekaip negaljo sumerkti aki. Atsakomybs jausmas buvo stipresnis u nuovarg. Atidiai siklausydamas bundani miko pauki treliavimo garsus, majoras mintyse perkratinjo paskutini dien vykius. Su gilia meile velgdamas alimais suvirtusius kietai migusius vyrus, pajuto sieloje begalin gl. Y p a negaljo atitraukti aki nuo jaunuio, matyt, malonaus sapno ypsena nutvieksto smulkuio Laimuts veidelio... Kokia tvirtyb!... Koks pasiryimas ruseno ios trapios jaunos btybs sieloje!... Palikusi Marijampols ligonins chirurgin skyri, mgiam darb, drauges, rami miesto nam ilum, Vilijos pakalbinta, i jauna mergait nedvejodama stojo tvarstyti Laisvs kovotojams prieo padarytas aizdas... Neinomas partizanas sukr joms dain. ...J dareliuose rtos aliuoja, J jaunyst kaip iedas vaiski..., O irdis ten, kur broliai vaitoja, Kaip ugnel vis budi skaisti. Mes ijom Tvynei parneti Brangi Laisv - kaip saul danguj, Kad galt vl rtos aliuoti Ir daina vl skambt Lietuvoj... Lyg paveiktas Laimuts tolygaus alsavimo, majoras pajuto uplstant snaudul. Tyliai pakils nuo ems, ernas nusivilko apsiaust ir velniai juo apklojo giliai migusi mergin. Dirsteljo laikrod - poilsio jau daugiau nei dvi valandos. Paadins du vyrus papra: - Vyrai, patikrinkit sargyb, - padelss pridr. - Ir jei galit, pakeiskit juos... Tegul ir jie nusnaus truput. Nupurt snaudul, pakilo Tigras ir Vilkas. Patikrin ginklus, netar n odio, nuslinko miko tankm. Netrukus sugro buv sargyboje 133

Dd ir Kurtas ir ia pat sitais kiek atokiau nuo mieganij. Atsirms storokos egls kamien, usndo ir ernas. Priepieiais partizanus priadino gr i sargybos Tigras ir Vilkas. Sutik vietini brio vad Vyt Gudyn-Papart su keliais jo vyrais ir suinoj, kad NKVD dalini nepastebta, sargybiniai sugro stovykl. Popiete stovykl atjo pats Papartis ir Petras Mockapetris-Kairys, neini kepalu duonos ir bryzu laini bei puodyne dar ilto pieno. Lauo kurti nereikjo. lapi drabuiai nuo kart rugpjio sauls spinduli, prasiskverbiani pro medi akas, ir kno ilumos jau pradivo. Reikjo tik batus bei autus numetus prie saulut pradiovinti, nes buvo prat ygio metu miegoti apsiav - maa kas gali atsitikti... Stovyklos apsauga buvo pasirpins Papartis, todl vyrai be rpesi msi malinti alk, nes nuo vakar dienos nieko burnoje neturjo. Po piet Kurtas ir Laimut, lydimi Kairio, ijo Pajiesio kaim pasivalgyti. Kairys uvakar Jiesios krante prie vienos sodybos rengtoje slptuvje buvo sutiks ied. Slptuvje, kurioje pulko vadas danai slpdavosi, kart jo nebuvo. Pavakare Laimut su Kurtu gro stovykl, Kairys liko kaime. Ilgiau pasilikti buvo neatsargu, nes stovykl dien galjo pastebti pikta akis. Nors tuomet tarp kaimo moni idavik pasitaikydavo labai retai, taiau atsarga gdos nedaro... Ir ernas su savo palyda dar prie saullyd, kruopiai paslp pdsakus, pasitrauk miko gilum. Miko kvartale tarp Rutkiki ir Klebikio dar vasar buvo rengtos dvi slptuvs-bunkeriai. ia, em pueli ir pavieni uoliuk jaunuolyne, pasipuousiame ermukni raudoniu, apsistojo partizanai. Pavojaus atveju bus galima pasislpti bunkeriuose. Papartis su Kurtu ijo valgybon ir, paj altiniki bei Pakampiki pagiriais, usuko Klebikio girininkij. Pritemus apsilank atokiau nuo miko stovinioje ryinink Albinos ir Prano R. sodyboje. ia suinojo, kad po Pajiesio Bendoraii sodybos sudeginimo kareiviai apylinkse nesirod. Lik jaunuolyne vyrai griebsi darbo. Apsaugai nuo nakties drgms ir lietaus i lapuoi medeli ak greit surent neaukt vienlait "piemenuk" stogin. Ipyn abu onus akomis, priek paliko atvir. Jau prietemoje, pasikloj ak gultus, vyrai suvirto atsipsti. Trumpai pasitar, nusprend: nakties metu vidury miko bti upultiems prieo pavojaus nra. Btina kuo greiiau susitikti su Deinio brio vyrais, susirasti vad ied. ioje stovykloje, kiek manoma pabti ilgiau - nors por dien, kol bus atstatytas ryys su Deinio, Tabokiaus ir Pjklo kovotojais. 134

Maisto parpins Kairys ir Papario vyrai. Pavojaus atveju pasinaudoti bunkeriais, kuriuos ino Kurtas ir Kairys. Kai stoginje suvirtusi partizan veidai m tirpti sutem prieblandoje, Dd su Tigru pakilo nuo gult ir, palinkj pasiliekantiems ernui, Laimutei ir Vilkui ramios nakties, dingo jaunuolyno krmuose. Vietov inoma. Ne kart ia bta. Neilgai klaidioj, rado miko keliuk ir po pusvalandio pasiek altiniki kaimo palauk. Prie saultek i valgybos stogin gro Kurtas ir Papartis. Parne truput maisto. Nutar sargybos nestatyti. Budti vietoje paeiliui pasikeiiant. Jaunuolyno tankm patikimai slp "piemen bdel". Iauo tykus vsokas rugpjio pabaigos rytas. Pailsj ir vals majoras ir Vilkas pakilo i gult, uleisdami savo vietas Kurtui ir Papariui, kurie irgi nusndo trejet valand. Besidalijant valg parnet maist, netoliese mike pasigirdo garsus "grybautoj iaudulys". Vyrai sukluso. Po keli minui sutartas enklas pasikartojo ariau ir netrukus i em puaii tankyns iniro Kairys. Kiek atsilikusi i paskos jo Petrut Puinskait-Vilija, partizan ryio darbuotoja.

PAS DEIN Ateina Veidai viesa Drsiai vakaras giri, usidega ugnim: tamsoj sau keli skina mes engiame naktin.
(Partizan daina)

Ij palauk Tigras ir Dd susig tankiame pamiks krme. siklaus. Vakaro tyl retkariais trikd i kaimo atklyd nuo vaikysts pastami ir artimi sielai vakarins nam ruoos garsai. Tolimas pavienis un amsjimas pavojaus ygnams nepranaavo. Skardus tuio kibiro barkteljimas artimiausioje sodyboje tarsi priadino krme prigludusius vyrus. - Tai netika!... sas enyt, - nusiaip Dd ir isiropts i krmo atidi vilgsniu permet prie akis plytini piev. - Eime, Juozai, gausim ilto pieno... Paeme nusidrieks lengvo rko ydas tvyrojo pamiks ganykl klo135

nyje. U gero puskilometrio vir rko skraists, sutem prieblandoje mistikai aukti ir didingi dunksojo altiniki kaimo sodyb mediai ir trobesiai. Kovai paruo ginklus, eng kelet ingsni, du vyrai paniro balto rko put ir po keli minui pasiek sodyb prigludo prie klojimo sienos. I girdimos ramios nekos partizanai suprato, kad svetim nra ir drsiai eng kiem. Patvartje priritas uo, por kart amteljs, "nutilk, Sargiau... in bd!" - pabruks uodeg smuko savo bst. - Labas vakarlis! - pasisveikino vakaro ruoa kieme usimusias moteris Iganaiio Juozas-Dd. - Kuri enyt reikia? - Girdjom, viedrai i rank krenta, - siterp iaipjau tylenis Baltruaiio Juozas-Tigras. - Turbt mane! - nusikvatojo skardiu jaunatviku juoku kakuri. Pirliu pabsi, Dde?.. O gal pats u kavalieri?! - K ia pliauki!... - subar eiminink dukr. - Ueikit, vyrai... Sskit, - luostydama prijuoste prie tvoros taisyt suoliuk pakviet sveius. Vyrai, pasidj ant keli automatus, atsisdo. alia stovjo neseniai ikoto dar ilto pieno skardins. - Praom, gerkit, vyruiai, - atsukusi iaup prileido du "palivotus" puodukus ilto pieno eiminink. - Jei truks, dar inpilsiu... Gerkit! Vienu atsikvpimu itutin puodukus vyrai padkojo. eiminink sil dar po puodel, bet pagalvojus pliaukteljo delnais: - K a ia - durna boba!?... Su pienu... Js gi ialk... Stipriau reikia... A greit... Mergaits, ukurkit "main"! Po keli minui ukurtos virykls liepsnos atvait zuikuiai jau okinjo tamsios virtuvs sienomis. Pro praviras priemens duris sklido uosl erzinantis irkinam laini su svognais kvapas. Netrukus apytamsje virtuvje Dd ir Tigras jau dorojo eimininks paruot kiauinien. Pasilyto "laelio stipresns" vyrai atsisak. Soiai pavaiinti, iki vidurnakio paerzeliav su merginomis, partizanai atsisveikino. - Kai igirsim viedr skambes - ueisim, - pajuokavo Dd ir, pravr kiemo vartelius, vyrai dingo tamsoje. Perkirt Ilauo-Klebikio viekel, vengdami artintis prie sodyb, iudiki ir iauliki laukais ygnai bevintant laimingai pasiek Prien il. Anksiau su kuopos vadu Deiniu sutartame ryio keitimosi punkte palik ratel, Tigras ir Dd ijo palauk. Paj pamike apie kilometr Prienlaukio kaimo link, jau pravitus abu partizanai sulindo tanki krm guot. Netoliese patikimo Deinio kuopos kovotoj rmjo 136

sodyba, kurioje Tigras su vietiniais partizanais dar vasar buvo praleids dien. Usimaskav krme Tigras ir Dd stebjo sodyb. Ankstaus ryto vsa umigti neleido. Pagaliau kaimo sodybos kilo i miego. Sugirgdjo ir pro klojimo kamp vyr stebimos rmjo trobos durys. I trobos ijs dar mieguistas eimininkas pasir, vangiais judesiais usideg pypk ir neskubdamas nuingsniavo prie nakiai pririt galvij. Negarsus krme pasislpusio Tigro vilpteljimas privert mog suklusti. Atidiai apsidairs, ltai nuingsniavo pamik ir dar paklaus. Po keli minui, paliks krme Dd, Tigras jau stovjo prie nelabai nustebusio gaspadoriaus. Tokie susitikimai tada buvo prastas reikinys. Be ilg ivediojim primins mogui, kad vasar jo sodyboje yra dienojs, Tigras papra rmj praneti kuopos vadui ar pavaduotojui Juozui Kleizai-Jungui, kad juos nori matyti vyrai i partizan tabo. Suinojs, ko i jo norima, nieko nepriadjs, rmjas surado mike nulaut storok sausos puaits ak ir usimets ant peties sunkiu ingsniu nukrypavo kiem. Tigras su Dde i krmo stebjo kinink, kol is su "malkom" dingo malkinje. Po keliolikos minui prasiskyr lentins klojimo sienos lentos ir pro jas ilindo du uniformuoti vyrai. Suglaud prasiskyrusias lentas, atidiai apvelg apylink ir, nieko tartino nepastebj, atsargiai nuslino pamik. - Kas eina!? - vyrams pasiekus miko pakrat, negarsiai kteljo Dd. - Jungas!... Audra! - sek du trumpi atsakymai. I krmo ilinds Tigras prisistat: "Tigras - i tabo!..." Jungas prisimin vasar rmjo sodyboje mats Tigr. Pasiruos automat, Dd, dar linddamas krme, atidiai stebjo prisistatanius vyrus. Juozas Kleiza-Jungas, buvs Lietuvos kariuomens puskarininkis, dabar 54-os (Kstuio) kuopos vado Deinio pavaduotojas, buvo inomas kaip veiklus ir drsus Laisvs kovotojas ne tik Geleinio Vilko partizanams, bet ir iauliki, Ginin, iudiki, Main gyventojams. Jis sunk partizano keli pasirinko dar 1944 m. ruden. Pagaliau i krm ilindo ir Dd. Persimet keliais sakiniais, visi keturi vyrai patrauk Prienilio gilumon. Paj ger puskilometr, partizanai atsidr senos birs paaugusi puaii jaunuolyne. ia Jungas papra vyrus palaukti, o pats dingo puaii tankmje. Madaug po valandos, kelis kartus garsiai perspjamai sukosjs, i tankms iniro Jungas su Kaziu Juoiu-atu i Bakinink. Jau anksiau 137

"vyrams i tabo" pastamas atas pasisveikins pakviet Dd ir Tigr eiti su jais. Nuj iilgai birs, vyrai pasiek nedidel aiktel, kurioje susd prie sauluts atokait ilsjosi atuoni partizanai. Dalinio vadas iedas su savo pavaduotoju aliuku ir kuopos vadu Deiniu kak aptarinjo. Kiti vyrai, nereikdami savo nuomons, dmiai j klaussi. - Tamsta vade!... - band raportuoti Tigras, taiau vadas, kilsteljs rank, pertrauk. - Gerai, Juozai - vliau! - ir toliau ts nutraukt panekes. Sulauks pauzs, visuomet paslaugus draugams Deinys pasil: - Vyrai, matyt, alkani... Piet metas, - ir, pamojs Povilui Stravinskui-Gluosniui i Main, primin: - Mes ia turime io to... Ukskim!... Kuklus partizanikas davinys patenkino visus, nes, sukrimt riek kaimikos duonos su lainiais, vyrai toliau ramiai aptarinjo kasdienius reikalus. Dalinio vadas ltn.J.Stravinskas-iedas pabr: be vadovybs inios neprovokuoti susirmim su gausiais NKVD daliniais, negirtuokliauti ir be reikalo nepiktnaudiauti nuoirdia gyventoj parama. Antros kuopos vadams Pjklui ir Jonui Bulotai-Anbo bti itin budriems pavojingoje tos-Gudeli zonoje, nes ia NKVD daliniai danai rengia sutelktas ofenzyvas. Iklaus dar keleto vado nurodym, Anbo, Pjklas, aibas ir Lapinas atsisveikino ir nuygiavo savo veiklos apylinkes Dmiki-Skersabalio link. Deinio pasisti ijo patikrinti stovyklos saugum Vincas Morknas-Audra su Gluosniu. Lik vieni, vadas ir artimiausi jo patiktiniai toliau aptarinjo svarbesnius strateginius klausimus. Dabar ne raporto tvarka iedas pageidavo iklausyti Tigro ir Dds apsilankymo prieast. Tigras prane apie Janaukos-Puziki kaimo vykius ir tai, kad majoras ernas Garliausgirje Kairio, Kurto ir Papario bri apsaugoje laukia susitikimo. Po kai kuri patikslinim Deinys ir atas gavo uduot palaikyti kuo glaudesn ry su Pakuonio partizan vadais Jonu Geliu-Perknu, Vytautu Mariulioniu-Viesulu, Kazimieru Pypliu-Tigru, Mayliu bei broliais Vytu ir Algiu Juodiais - arnu ir Vermachtu. Gerokai po piet gr i valgybos Gluosnis ir Audra raportavo, kad Prienlaukio pailje NKVD ir strib nepastebjo. Be to, kaime yra Auktakalnio Kazys-Kaspinas ir Motiejus alius-Stuobrys. Prie saullyd iedas, aliukas, Dd ir Tigras pakilo atsisveikinti. Sutars su pavaduotoju susitikimo viet, Deinys pasil Jungui, Audrai ir Gluosniui palydti vad jiems gerai inomais Prienlaukio kaimo ta138

kais. Temstant iedas su palyda jau buvo kaimo pamikje. U kilometro nuo Prienlaukio eero paviriaus kilo lengvas rudens rkas. Padelsus iki sutem, septyni partizanai atsargiai slinkdami pakrmm pasiek paeers vendrus. Prij kitoje eero pusje stksant Marcinkeviiaus vjin maln, stabteljo trumpam poilsiui. ia Jungo vyrai atsisveikino, o iedas su trim savo palydovais prisiartino prie Klebikio pakelje isidsiusi Pakampikio kaimo sodyb. Vengdami sukelti kaimo unis, aplenk sodybas, partizanai perkirto keli ir nusileido nuokalnn iriki pamikje plytinias lankas. Rkas, tvyrojs vir piev, leido partizanams be rizikos prisiartinti prie miko, taiau eiti buvo pavojinga: pamikje galjo bti N K V D pasala. Todl paruo kovai ginklus, vienas paskui kit keturi vyrai atsargiai eng paskutinius ingsnius... Pirmasis mik oko Tigras. vi nebuvo. Ai Dievui! Visi persiegnojo ir suvirto atsipsti minktose pamiks samanose. Pasitar nusprend: ilg rugpjio nakt praleisti netoli pamiks rengtoje slptuvje.

DVIVALDYST GELEINIO VILKO RINKTINJE Plevenk, plevenk, miela liepsnele, Ir su mumis drauge dainuok laims kupinas dienas!
(Partizan daina)

Rugpjio saulut, retkariais pasislpdama u pavieni debes, neskubdama kop zenit. Po kukli ryte i valgybos grusi Kurto ir Papario parnet pusryi su Kairiu atjusi partizan Vilija trumpai papasakojo naujausias inias. - Prie por savaii, - pasakojo Vilija, - kurta Tauro apygarda, suformuotas tabas. I Vilijos naujien vyrai suinojo, kad Suvalkijoje veikiantys partizan briai jungiami penkias rinktines, patvirtinti rinktini vadai, o Geleinio Vilko rinktins vadu paskirtas ernas. Iklaus Vilijos praneimo, partizanai svarst, kaip naudingiau praleisti laik. Pagal susitarim, kol sugr Tigras ir Dd, keisti stovyklos viet netikslinga. Juo labiau, kad Kairys ir Papartis utikrino, jog vietiniai partizanai ir rmjai seka vietov ir pavojaus atveju duos enkl. 139

Nordami greiiau prastumti laik, vyrai nutar laikinai palikti stovykl ir, pasivalg mike, pavakare sugrti "piemenuk" stogin. Kairys su Vilku nujo ivalgyti Pakampiki-Degim kaim palauks, Papartis patrauk Rutkiki kaimo link susitikti su brio skyrininko Antano Jundilos-Naro vyrais. Kurtas su Vilija, inoj iame miko kvartale dar vasar rengtos slptuvs viet, pasil majorui ibandyti savo pastabum ir nuojaut. Nutol nuo stovyklos ne daugiau kaip por imt metr, Kurto vedami ernas ir merginos ijo suaugusio miko ruo. Sen, jau apsamanojusi ir dar visai neseniai nupjaut medi, nusilupusia ieve sausuoli kelm primtytas, pavieni em pueli ir eglaii kupstais nusagstytas, pu ir egli spygliais padengtas nemaas miko plotas nebuvo vaizdinga vietov. Negaljai patikti, kad ia gali bti slptuv. Kaip besisteng majoras, jau kelint kart prajs slptuvs viet, rasti bunkerio angos nesugebjo. Netgi Vilija, por kart buvusi ioje slptuvje, suabejojo. Pagaliau Kurtas, pasilenks prie dviej greta augani eglaii, nur spygli sluoksn ir, pakls emesnij, pastat alia. Nukelta d sodinta eglait atvr poemio ang, pro kuri galjo prasmukti toks stambus ir plaiapetis vyras, kaip Klemensas Baltruaitis-Kurtas. I angos dvelkteljo drgno oro banga, taiau pelsi kvapo nesijaut. Smltas gruntas gana greitai sutraukdavo drgms pertekli net lietingu metu. Lyg kaimiko medinio rentinio ulinio angos one poem giljo nuoulni lentom sutvirtinta trij-keturi metr landa-tunelis. oks ang, Kurtas mostu pakviet major sekti paskui ir pats pasilenks nuslinko atbulas emyn bunker. Pasiviesdamas kieniniu ibintuvliu, Kurtas udeg palubje kabani ibalin lemp. "Liktarns" blausi viesa i tamsos ipl niri staiakamp apie dviej metr aukio patalp, kuri galjo priglausti eis-atuonis vyrus. akomis ipintais pasieniais suklotos lentos-gultai atstojo kovotojams minktus molin patalus. Viename slptuvs kampe stovjo atsarginiai partizan ginklai ir kibiras vandens. Sugavs nusivylusio erno vilgsn, Kurtas paskubjo major nuraminti: "Bunkeris rengtas paskubomis, dar nebaigtas... akomis ipintos sienos bus ikaltos lentom ir rengti virutiniai gultai... Slptuv bus talpesn, - aikino Kurtas. - Dabar ji pritaikyta tik laikinam prieglobsiui." Davs kelet patarim, jau patenkintas majoras pasuko landos link. Ugesins "liktarn", paskui ern iropojo ir Kurtas. Ustat ang eglaite, uglost plyius spygliais, abu vyrai nujo prie "grybaujani" mergin. Visi keturi patrauk artimiausi palauk. Pavakare, gerai prasimanktin ir vals, visi gro stovykl, kurioje 140

jau rado Kair ir Vilk. Temstant stovykl gro Papartis su Naru bei keliais brio vyrais, neini kinink-globj paaukotu maistu. Greitai stovykl apgaub sutemos, nuvaikydamas ir pavojaus mkl. Nakties metu prieas mikus neidavo. Pavojingiausias partizanams bdavo ankstus rytmetis, kai N K V D ir stribai, mik palaukse igulj nakt pasalose, remiami keliomis mainomis atvaiavusi kareivi, suruodavo vadinamj "ablav" - mik koimo operacij. Naktis mike partizan globjas. Jau gerokai sutemus, gavs brio vado Papario nurodymus, Naras su vyrais paliko stovykl. Lik septyni partizanai susikr nedidel, dar dienos metu surinkt saus ak lau. Suvalg saus davin, ilgai rymojo paskend savo mintyse, kol nekurstomo lauo liepsnos lieuviai m blsti. Paryiais m lynoti. Medi akose susikaup stambs lietaus laai kyriu lajimu stogins vir anksti paadino kovotojus. Persmelkti ryto drgms, vyrai greit paoko i gult, net neukand, palik stovykloje major ern, Vilij ir Vilk, tyliai islinko i tankms. Kairys su Papariu patrauk Pajies stovyklautojams "sumedioti" ilto maisto, kurio jau trys dienos nebuvo ragav. Kurtas su Laimute pasuko prieinga kryptimi, Pakampiki kaimo palauks link. Jau gerokai nutol nuo stovyklos, eidami vri pramintu taku, akylai stebdami kiekvien krm, prijo nuo Klebikio Rutkiki kaim vedant keliuk. Priekyje js Kurtas, dirsteljs abi puses, atokiame poskyje pastebjo besiartinanius kelis ginkluotus vyrus. Mostu sustabds paskui engiani Laimut, atoko atgal ir, kiek leidia mike matomumas, prigluds u storos puies kamieno atidiai stebjo artjanius vyrus. Vorels priekyje atpains savo brol Juoz-Tigr, Klemensas eng por plai ingsni priekin ir ijo medi aknimis ikloto, veim rat nutrinto keliuko vidur. Besiartinantys vyrai akimirkai sutriko, bet greit atpain draug, neskubdami artinosi prie Kurto. Po pusvalandio tuo paiu vri pramintu takeliu ei partizanai pasiek stovykl. Kaip visuomet, mjr.erno ir ltn.iedo susitikimo akimirka buvo jaudinanti, nors, kaip pridera karininkams, gana santri. A b u karininkai, palik likimo malonei eimas, maus vaikus, prisim milinik atsakomyb u savo ir kit ateit, visada jaut sunki, tik juos abu siejani rpesi nat. i nata vert vyrus ypa vertinti vienas kit. I Naro vyr vakar atnet maisto likui Vilijos paruotas sauso davinio "stalas" per minul buvo nuluotas. Nustojo krapnoti kyrus lietus. Pro em debes properas nedrsiai 141

vilgteljo saulut ir greit paniro juodai pilkame danguje. Vyrai, numalin alk, nutar susikurti nedidel lauel ir prasidiovinti drabuius. Dd ir Vilkas, nieko nesak, dingo krmuose, jais pasek Kurtas, Laimut ir Tigras. Lik stoginje ernas, iedas, Vilija ir aliukas pradjo aptarinti vakar Vilijos parnetas naujienas. Igirds apie majoro erno paskyrim sukurtos rinktins vadu, iedas su neslepiamu pasitenkinimu pareik, kad "... tai teisingas ir logikas sprendimas..." Majoras grietai su tuo nesutiko: "Vadovauti jau suburtam, gerai organizuotam daliniui, kaip jis besivadint - pulkas ar rinktin - jis, majoras, neturs nei moralins, nei praktins teiss... Juo labiau kad ltn.iedas yra pakankamai pasiruos strategas, gerai ino atskir dalinio bri veiklos subtilybes, puikiai orientuojasi geografiniu atvilgiu... Jeigu bt kalba apie oro erdves - neprietarauiau! - pusiau juokais, pusiau rimtai pasak majoras. - Apygardos vadovyb, neinodama tikrosios padties, turdama omenyje tik karin laipsn, to nevertino ir pasielg neatsakingai". Nesulauks kit nuomons, majoras ernas pagalvojs ts: - Be to, pulko vadu leitenantas irinktas pai dalinio bri vad ir turi eilini vietos partizan, kurie j gerai pasta, pasitikjim. O a galiu padti sprsti, kad ir politinius bei organizacinius klausimus... O pagaliau, kas vadovaus rinktinei formaliai, neturi lemiamos reikms. Idsts tokias mintis, majoras Zigmas Drunga-ernas pasil iuo klausimu daugiau nesiginyti. Po sekunds pridr: - Pataisas ne likimas... Taigi, taktiki, auktos morals Laisvs kovai pasiaukoj vyrai nutar jau nustatytos dalinio struktros nekeisti. Tokiu bdu Geleinio Vilko partizan rinktins vadovybje susidar lyg ir dvivaldyst. Netrukus su saus ab glbiais gro vyrai. Po keli minui stovykloje prie stogins jau plekjo lauas. Aplink ratu susd vyrai, atsukdami lau tai nugaras, tai veidus, diovinosi drabuius. Kartu su drgme garavo ir slogi kovotoj nuotaika. tabo virininko Algirdo Varkalos-aliuko pasilymu mjr.ernas ir ltn.iedas nutar vizituoti Pakuonio krate veikusi Jono Gelio-Perkno ir Vytauto Mariulionio-Viesulo bri partizanus. Priepieiais miko gilumoje nuaidjo sutartas grtani valg enklas. Paskui Kair i krm iniro Papartis su Naru, neini bidonliu ir pintine maisto. Po minuts stovyklautojai jau vaiinosi iltais Pajiesio eimininki-rmj pagamintais pusryiais. Keli gurkniai bidonlyje ant 142

lauo paildytos kvapnios aviei arbatos ne tik suild, bet ir suteik valumo... Nuotaika pasitais, pagyvjo pritils pokalbis. Majorui papraius, iedas prats priepiet nebaigt pokalb. Pristats mjr.ern kaip apygardos tabo sakymu paskirt rinktins vad, iedas ia esantiems kovotojams oficialiai pareik, kad jis, iedas, nuo ios dienos lieka rinktins vado pavaduotojo pareigose. - inoma, jei vadas ir kovotojai tam pritars... - nusiypsojo leitenantas. Majoras norjo paprietarauti, taiau iedas, mostu j sulaiks, pridr: - Nori ar nenori - atsakomyb teks abiems. is patikslinimas, matyt, sutapo su erno nuomone ir majoras daugiau neprietaravo. Baig pusryius, tiksliau jau pietus, pasidalij arbatos likuius, vyrai pakilo nuo lauo ir tylomis msi naikinti stovyklos pdsakus. Sugriov tris dienas svetingai juos glaudusi stogin, dal jau pavytusi ak ivilko i jaunuolyno tankms ir imt mike, Likusi dalis, kaip ab krva, liko suversta vietoje, slpdama ilgo stovyklavimo pdsakus. Atlik nesudting, bet kruopt darb, vyrai susdo aplink lau iklausyti paskutini vad nurodym. Dd, kaip prityrs miko darb ir girios gyvenimo inovas, patikrino atlikt darb, kai k koja paspyr, ranka patais ir patenkintas klesteljo ant ak ryullio prie lauo. Kairiui ir Papariui vadai patar nesivelti galimus ivengti rizikingus susidrimus su NKVD kareiviais - tausoti kovotojus. Ruoti iemai patikimas slptuves. Vilijai su Laimute - gauti daugiau ini i apygardos tabo, papildyti vaist bei tvarsliavos atsargas. Dd ir Vilkas gavo daugiau valgybinio ir ryio palaikymo pobdio uduot. - Pagaliau "senus vilkus mokyti staugti nereikia...", - baig nurodymus iedas. Pro ltai slenkanius debesis protarpiais nedrsiai pasirodydavo saulut ir, lyg kabindamasi u medi ak, pamau sliuog emyn. Pakviet Nar vadovu, ernas ir iedas su palydovais aliuku, Tigru ir Kurtu, palinkj pasiliekantiems vyrams ir merginoms geros kloties, greit dingo jaunuolyne. Likusieji vyrai bei Laimut su Vilija, padels ger valand, ugesino lau ir jau visai pavakare paliko stovykl. Uklyds atsitiktinis praeivis net nebt tars, kad ia bta partizan stovyklos. "Piemenuk darbas" ir tiek... 143

LIETUVOS ILAISVINIMO KOMITETAS 1945 m. rugsjo 16 d. Skardupi klebonijoje susirink Tauro partizan apygardos tabo vadovai nutar steigti Lietuvos Ilaisvinimo ir Nepriklausomos Lietuvos Valstybs Atstatymo Komitet. Steigiamojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto posdio, rugsjo mn. Protokolas Posdyje dalyvauja: Pulkininkas Liudvikas Butkeviius-Luobas, kapitonas Leonas Taunys-Kovas, kunigas klebonas Antanas Ylius-Vilkas, leitenantas Vytautas Baceviius-Vygandas ir partizanas Jonas Pileckis-Brokas. Posd pradeda ir jame pirmininkauja plk.Butkeviius. reikalas. Posdyje svarstyta: 1. Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto 2. Komiteto nari parinkimas. Nutarta: 1. Lietuvos Ilaisvinimo Komitet 2. Komitet sudaro: Na16 d. Skardupi kaime (klebonijoje), vykusio 1945 m.

steigimo

skaityti steigtu

nuo

ios dienos.

a) Pirmininkas - plk.L.Butkeviius, b) pavaduotojas - kun.Ylius. riai: Itn. V.Baceviius, Jonas Pileckis ir Vincas Rudzeviius.

Komitetas papildomas partizan apygard ir visuomens atstovais, kuri skaiius pareis nuo veikimo aplinkybi. jus Komitet apygard ir visuomens atstovams, jis i savo tarpo isirenka Vykdomj Taryb. Udaviniai: Vyriausiojo Komiteto udavinys yra Lietuvi Tautos Ilaisvinimas ir Nepriklausomos Lietuvos Valstybs atstatymas. io tikslo komitetas siekia per partizan organizavim ir j kovos su prieu panaudojim ir organizuojant tautikj visuomen bendrai alies pasiprieinimo pavergjams akcijai. Sutrumpintai Komitetas vadinasi L.I.Komitetas. Steigjai:plk.VButkeviius, kun.A.Ylius, J.Pileckis, kpt.L.Taunys-Vygandas, RV. T pai rgjo mn. 16 d. po trumpos pertraukos keturias valandas trukusiame steigto L.I.Komitetoposdyje (Protokolas Nr.l) nariai Luobas, Kovas, Vilkas, Vygandas ir Brokas paruo atsiaukimus Lietuvos visuomen ir Lietuvos partizanus. 144

Atsiaukime partizanus Komiteto nariai sil Lietuvos teritorijoje steigti eias partizan apygardas. 1-oji apygarda - jau suformuota Tauro apygarda, veikianti Marijampols, Vilkavikio, aki, Kauno ir Alytaus apskrii (iki Nemuno) ir Lazdij teritorijose. 2-oji apygarda - Teli, Kretingos, Maeiki, Taurags apskrii ir Klaipdos krato teritorijoje. 3-oji apygarda apimt iauli, Bir ir Jonikio apskritis. 4-oji apygarda - Kauno, Kaiiadori, Kdaini ir Raseini apskrityse. 5-oji apygarda - Panevio, Ukmergs, Utenos, Rokikio ir Zaras apskrityse. 6-oji apygarda - Vilniaus, Trak, venioni, Amenos, Eiiki ir deinioji Nemuno pus Alytaus apskrities. Kauno ir Vilniaus miestuose veikiantys partizan junginiai-rinktins bt pavalds vyr.partizan tabui.
Protokol Komiteto pirmininkas Nariai: Vilkas, Brokas, Kovas, pasira: Luobas Vygandas

Eiliniame LIK posdyje rugsjo 18 d. partizanas Jonas Pileckis-Brokas irinktas Komiteto sekretorium, kuriam pavesta usienio spaudos gavimo ir radijo ryi organizavimas. Svarstyta partizan atstov su memorandumu Vakar valstybms siuntimo usien galimybs. Komiteto sudties papildymo apygard atstovais klausimas. Rugsjo 21 d. posdyje LIK, pirmininkaujant plk.L.Butkeviiui-Luobui, sekretoriaujant J.Pileckiui-Brokui, dalyvaujant nariams: Vilkui, Kovui ir Vygandui, svarst kinink ir darbinink brimo demokratines sjungas klausim. Paruo atsiaukimus "istrebitelius-naikintojus" ir bolevikinius pyliav bei mokesi prievartavimo pareignus, kad "mest pragaiting ms tautai igam darb..." ...Tirti emi debesys, sunkiai pakib padangje, pranaavo trumpalaik liet. Lauko keliuku nuo Raiupio plent riedjo dviratis neivaizdiu briuku kinkytas veimaitis, kaimo moni vadinamas "bda", lyg i tikrj bt i bdos surstas lengvam kroviniui perveti. Vir keturiasdeimties met dd, usimauklins aptrint kaimik kepur, sisups naminio audinio burk-apsiaust, retkariais paragindavo lengva risia risnojant briuk, kuris karts nuo karto band pereiti tingi in145

gin. Lengvas vjelis plaikst alia dds sitaisiusios gerokai jaunesns "gaspadins" ir nugara juos atsirmusios i pairos visai jaunuts kaimo panels perkelines skareles. suks plent, brikelis su ernu, Vilija ir Laimute jau spartesne risia per alksniais ir topoliais apaugusi upelio senvags proper iniro Marijampols priemiesio gyvenvietje Puskelniuose. Akiraiui praplatjus, "bdos" keleiviai nustro i netiktumo: abipus plento stovjo kelios nedengtos karikos mainos, kurias automat buomis stuksendami nugaras kareiviai sodino "liaudies prieus"... Tarp j Vilija paino ir savo bendrayg Izabel Karalit-vaigdut, su kuria dar taip neseniai i Kauno Geleinio Vilko rinktins vado adjutantui Jonui Bulotai-Anbo gabeno eilin vaist siunt. Sukti " b d " atgal buvo vlu ir beprasmika. Vilija, griebusi i erno rank vadeles, sodriu, sakmios "gaspadins" balsu paragino arkliok. Neivaizdus bris, kitas tarp " b d o s " ien, "aliakepuriams", matyt, pasirod labai savas... Taip nestabdomas veimlis su keleiviais laimingai prasmuko pro kareivius ir nudardjo miest. alutinm gatvelm aplenkusi miesto centr, "bda" usuko vieno namo kiem. Namo eimininkas, Vilijos pastamas partizan ryininkas Katinas, pakviet sveius kambar. Numets briui gnit ieno, lyg tikrindamas udarytus vartus, eimininkas atidiai apvelg tyki gatvel. "Uodegos" Katinas nepastebjo, tad kiek padelss kieme, smuko kambar pas sveius. eiminink su vieniomis ruo pietus. ernas su Kalinu pokalbyje be liudinink sutar slaptaod, pagal kur palaikys ry su Tauro apygardos tabu. Por valand pailsjs pavaljs briukas jau smagesne ristele pavakare " b d " su keleiviais atrideno Skardupius. Prie por savaii rugsjo 16 d. LIK posdyje nutarta: "v.Mykolo Arkangelo - rugsjo mn. 29- dien - kaip simbolik Pikto nugaltojo dien laikyti Lietuvi Tautos solidarumo ir vienybs diena ir j ikilmingai vsti, susilaikant t dien nuo visokio darbo. /.../. vent organizuoti bei minjimus ruoti solidariai su partizan apygardomis ir kitais daliniais..." Iauo rugsjo 29-oji, v.Mykolo - Pikto Nugaltojo diena. vent susirinko visi LIK nariai, Tauro apygardos tabo pareignai, keli rinktini vadai arba j galiotiniai bei palydovai. Po v.Mii ir ikilming pamald klebonijoje vyko pasitarimas. Ilaisvinimo komiteto pirmininkas plk.L.Butkeviius-Luobas supaindino dalyvius su komiteto tikslais bei veiklos perspektyvomis. Apygardos vadas kpt.L.Taunys-Kovas apvelg apygardos partizan veiklos pasiekimus bei trkumus. Apygardos tabo darbuotojai pabr nepakankamai sklandius tabo ryius su daliniais, 146

rinktini vadai - partizan drausms stok, danus atskir dalini veiklos rib paeidinjimus. Pasibaigus pasitarimui, apygardos vadas Kovas supaindino mjr. Z.Drung su jo paskyrimu apygardos tabo karininku.
Tauro apygardai sakymas N r. 3 Bstin, 1945 m. rugsjo 13 d. Slaptai

I. Rikiuots dalis. 1. Vyten atleidiu ir skiriu Patrimpo rinktins vado valdion. 2. Daugvil skiriu Patrimpo rinktins vadu. 3. ern i uimamos vietos atleidiu, pervedu apygardos vado valdion. 4. ied nuo ios dienos skiriu Geleinio Vilko rinktins vadu. 5. Rinktini vadai pareigoti laikytis partizan Drausms Nuostat, neleisti rinktinse sunki nusiengim. Reikalauti i dalini vad drausms. 6. Stirnos rinktins brio vadas Aras nesiliauja girtuokliauti /.../ 7. Geleinio Vilko rinktins Dambravos brio partizanai: Kryiuotis, Skroblas, Pantera 1945 m. vasario 6 d. Patains kaime pas vien piliet neleistinais partizanams veiksmais utrauk NKVD siautim /.../ 8. Geleinio Vilko rinktins neinomo dalinio partizanai amas ir Pypk, atsibast Liudvinavo apylinkes, nusigr suimti. Rinktini vadus pareigoju ukirsti keli girtuokliavimui /.../ spti dalini vadus /../ paeidjus perduoti Karo Lauko Teismui. II. kio dalis Rinktini vadams: 1. Rinkti gydytojus ir sanitarus. 2. Sutvarkyti san. inventori. 3. Apygardos tabui iki .m. IX.24 d. pateikti inias apie sanitarin stov /.../ medikament atsargas.
Kovas, Vygandas, Brokas, Apygardos vadas Apyg.tabo Apyg.tabo virininkas adjutantas

Gaut i tabo sakymo nuora ernas perdav Vilijai. Perspjs "saugoti kaip savo ak", majoras pra teikti j asmenikai ltn.J.Stravinskuiiedui, Geleinio Vilko rinktins vadui. Vlyv popiet, gav paskutinius erno nurodymus, Vilija ir Laimut sdo savo " b d " ir jau kitais keliais nei buvo atvaiav temstant pasiek Marijampol. Pernakvoj pas Vilijos motin, merginos Marijampo147

ls-Prien plentu ivaiavo i miesto ir, u keli kilometr, pasuko Varnabds mik link...

PARTIZAN TABO TIS eilin LIK posd spalio 21 dien neatvyko Komiteto narys, spaudos leidjas, Puskelni elektros stoties ininierius Vincas Radzeviius-Vaidila. Apygardos valgybos skyriaus virininko Tautvydo nepatikrintomis iniomis - Vaidila suimtas. Archyvuose rastas io posdio nebaigto protokolo juodratis. Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto posdio, 21 dien Skardupiuose, Nr.5 vykusio 1945 m. spalio mn.

Protokolas

Dalyvauja: Luobas, Kovas, Vilkas, Brokas, Vygandas. Apygardos tabo valgybos sk.vir.Tautvydas, Tauro tabo karininkas ernas. Posd atidaro ir pirmininkauja Luobas. Sekretoriauja Brokas 1. P.Tautvydo praneimas i Vilniaus. Pagal duot p.poko rekomendacin laik nuvyks radau /.../ asmenis, dirbanius visuomenin darb /.../. Veikia grupelmis, seka usienio inias ir informuoja veikianias Vilniaus aps. partizan grupes. Su Vilniaus veikjais nustatytas nuolatinis ryys, taip pat susitarta telegramos ifras dl ikvietimo Vyr.Komiteto suvaiavim. Komiteto pirmininkas dkoja Tautvydui. 2. inios apie Vaidilos sumim. Gauta ini i p. Tautvydo apie Vaidilos sumim, bet jos dar ne visai aikios - suimtas ar ne ir kokiomis aplinkybmis suimtas, kas pas j rasta ir pan. Smulkiai iaikinti vis padt dl Vaidilos sumimo p. Tautvydui. Nutarta steigti ne maiau dvi radijo sekimo agentras, taip pat numatyti spausdinimo priemonms bent dvi vietas. Prieingu atveju suaukti artimesnius visuom. veikjus ir sudaryti (...) Radijo ini agentros steigimo reikalu pavesta teirautis Vilkui ir Tautvydui. Vaidilos gyv. vietos ityrimas, taip pat spaudos ityrimas (ar ileista, ar ne) ir ias inias suteikti pirmadienio vakar ar antradien, kad nebt pajusta spaudos stabilizavimo sryyje su Vaidilos prapuolimu. is darbas pavestas atlikti p. Vygandui. 148

3. Vyriausio Komiteto steigimo reikalas. Esant ramiai padiai, taip kad iuo laiku, suaukti suvaiavimas Kaune 11 lapkriio Nr.4 numatytoj vietoj. Posdiui pasibaigus, apygardos valgybos skyriaus virininkas Tautvydas ir tabo virininkas ltn.V.Baceviius-Vygandas, nelaukdami sutem, ivyko vykdyti jiems pavest uduot. Sutemus isiskirst ir kiti posdio dalyviai. ...Sviesi spalio 21-22 naktis. Ankstyva rudens aln arma nuklojo pievas. Milijon vaigdi viesa, deimtis ir imtus viesmei skrodusi Visatos erdv, blausiu mirkteljimu skaiiavo paskutines Tauro apygardos ir Lietuvos ilaisvinimo komiteto didiavyri veiklos sekundes. I Kalvarijos plento Skardupi viekel, suko kelios "kaip kju prigrstos" enkavedist mainos. Likus iki Skardupi porai kilometr, visikai ijung viesas jos sustojo. Trumpas pusbalsiu vyresniojo sakymas ir i main iok apsiaustais-palapinm apsigaub NKVD kareiviai, atsargiai slinkdami erkno nubalintais laukais, apsupo Skardupi klebonijos pastatus. Po vidurnakio beldimas lang priadino sumigusius klebonijos gyventojus. Parapijos eimininkas kunigas A.Ylius atidar lauko duris. vid sugujo keliolika iki dant ginkluot enkavedist. NKGB pulkininkas pareikalavo eiminink sukviesti visus klebonijos gyventojus. Inar kuklius kanbarius, apiekoj sodybos pastatus, ekistai sum ir isived kunig Antan Yli ir plk.L.Butkevii. U klebonijos darins buvusios po durpi kraiku slptuvs, kurioje slpsi J.Pileckis-Brokas ir mjr.Z.Drunga-ernas, enkavedistai neaptiko. Apygardos vadas kpt.Leonas Taunys-Kovas jau gerokai po vidurnakio pasiek monos tvik, kurios tvarte turjo sirengs slptuv. Anksti ryte "aliakepuri" dalinys apsupo kapitono uovio sodyb. Pajuts pavoj, Kovas per ankt tvarto langel mgino ilsti, taiau u sienos lindj ekist slapukai kapiton suiupo. Idavysts sukelta sumim banga gavo neregt spart. Per dvi paras MGB nagus pateko vyriausieji Tauro apygardos tabo pareignai ir vos ne visi LIK nariai bei dalyviai. Devynis mnesius truks suimt Suvalkijos partizan vad kani kelias K poemiuose baigsi 1946 m. liepos 22 d. okupant Karinio Tribunolo nuosprendiu. Pirmininkaujantis justicijos kpt.Tutujev, nariai plk.Makarov ir kpt.Kaluiskov, "advokataujant" Jakuboniui ir vertjaujant Burokui, kpt.Leon Taun-Kov ir ltn.Vytaut Bacevii-Vygand nuteis mirties bausme suaudant. 149

Kitus buvusius apygardos pareignus nuteis katorgos darbams. Vaclov Pupel-Tautvyd - 15 met ir 5 metams tremtin, plk.Liudvik Butkevii-Luob - 10 met ir 5 metams tremties, kunig Antan Yli-Vilk 10 met, apygardos mobilizacijos skyriaus virinink Stas ak-Uos 10 met ir 5 metams. Juoz Dulinsk, Klemens Dauk, Vlad Mikut ir kitus - po 10 met katorgos ir 5 metus tremties. Ininierius.Vincas Radzeviius-Vaidila, apygardos partizan spaudos leidjas ir LIK narys, matyt, tardymo metu buvo nukankintas...

NETIKTOS TYS Tu ijai pageltus lapams, Ruduo u lango verk jau Ir vyto gls paskutins "Sudiev, kary!" kartojo Tau...
(Partizan daina)

Atvs rudens orai vert Geleinio Vilko partizanus iekoti prieglobsio vienkiemi sodybose bei bunkeriuose. "pratimas - antras prigimimas" - senu proiu, nors ir siaut okupantai, kaime mons didesniems rudens darbams talkas kviesdavosi kaimynus. Y p a populiarios bdavo bulviakasio ir linamynio talkos, po sunkios darbo dienos virsdavusios pabaigtuvi vakarienmis. eimininkai talk vakarones pakviesdavo kaimo muzikantus, pasilinksminti, palti susirinkdavo gretim kaim jaunimas. Rugsjo pabaigoje Kazio Petraiio bulviakasio talkos vakaron iauliki kaime jau gerokai sutemus ujo keli pastami partizanai, buv kaimynai. eimininkas Kazys Petraitis, nors jo uovio brolio snus Matauas Vaiknys buvo Prien stribas, doras vyras, partizanus pasitiko svetingai ir kartu su talkininkais pakviet prie stalo. Po vidurnakio, nuiuvus vakarons lsmui, partizanai Tvora, Ispanas, Stuobrys, Kaspinas ijo kartu su besiskirstaniu jaunimu. Partizanas Blak su jaunesniu broliu, artimas kaimynas Kelmonas ir eimininkas Petraitis dar vakarojo, nekuiavosi, vaiinosi, bdas skaiiavo... - Kaimo judas Jonas Skieius, - pasakojo Juozas Mikuauskas, - pajuts, kad talk pas Petrait atjo partizanai, sds ant nakiai palikto ganytis pievoje Juozo olyno arklio nujojo Prienus ir prane stribams. 150

Paryiais stribai ir enkavedistai apsupo Petraiio sodyb. udangstytus langus trenk automat ugnis, suvangjo dtantis stiklas, pasigirdo sueistj vaitons. Sueistas partizanas Jurgis Mikuauskas-Blak, g.1924 m., i iauliki, vengdamas pakliti ekistams gyvas, susisprogdino. eimininkas Kazys Petraitis ir jo kaimynas Povilas Kelmonas sukniubo nukauti pastalje. Sprogusios granatos koj ir skruost sueist partizano Blaks brol Juoz siver stribai sum. Kit nakt uvusio partizano Blaks palaikus geri mons ir kovos draugai palaidojo Prien ile prie didiulio akmens, sako, ano imtmeio sukilli kapinaii vietoje, iauliki-Prien pakelje. Pavasar partizanai ir vietiniai mons kap aptvr tvorele, pastat kryi. Kapo kauburl papuo gelsvo smlio, visuomet aliuojani "geguts lin" ir rausv trint plyt - Trispalv vaizduojania pastria juosta, apsodino glmis. Pavyzdingai sutvarkytas partizano kapas tarsi raktis ekistams ir stribams primin, kad Lietuvos dvasia nepalauta. Kiekvien kart eidami plti iauliki gyventoj, kap sunaikindavo, taiau kaimo mergaitms netrko iradingumo ir vaizduots - po keli dien jis tapdavo dar puonesniu. Galiausiai, eilin kart strib nusiaubt partizano kap Deinio vyrai atstat ir uminavo. KGB archyvo 36/45 byloje (psl.242) raoma: "1946 balandio mn. Prien vals. buvo nukautas partizanas ir palaidotas Prienlaukyje. Vietiniai gyventojai kap papuo glmis ir vainikais. Gav praneim, Prien MVD darbuotojai 1946.05.30 ivaiavo viet nudraskyti kapo. Kapas buvo uminuotas. Viena mina sprogo ir sueid MVD jaun.leitenant Jerkli..." "Sprog minos kelis stribus "pakabino" pu akose. Varsi i kaimo padvadas sueist veti," - pasakoja vietiniai gyventojai. ...Spalio 16 d. Paventupio kaime ukausko sodyboje ilsjosi keli Perkno brio partizanai. Sutemus Perknas su Pranu Taujoniu, palik Jon Raslausk-Pauktel, i sodybos ijo. Netoli Vang giraits tamsoje juos prie Dikaus kalvs pasaloje tnojusi enkavedist viai. Netiktai uklupti partizanai suvirto pakels griov ir, paleid prie kelias automat serijas, band trauktis. tams rudens dang viena po kitos kilo raudonos enkavedist raketos. Joms prigesus, Perknas pakilo ir, engs kelis ingsnius, sukniubo pakirstas kulkosvaidio serijos. Pranas Taujonis, sueistas kairs rankos pirt, iliaus i apaudymo pasitrauk. - Pas dd valg vakarien. Per langus Vang giraits pusje vito ir geso raket pavaists... ird nusmelk skaudi nuojauta, - pasakoja Perkno sesuo. - Naktis prailgo... Sukilome anksti ir jome darus u ra151

vo... Tamoin keliuku, lydimas brio "aliakepuri", artjo veimas. Pavakare suinojom - ve Pakuon uvus partizan Perkn - brol Jon... Jonas Gelys-Perknas i Kalvi-Pocin 1945 m. gegus 25 d. Prien ilo partizan virinink susirinkime buvo paskirtas Geleinio Vilko pulko 8-os kuopos 2-o brio vadu. Dar pirmojo ilavoto puolimo metu sueistas pet ilgai gydsi. Marginink, Paverkni, Ingavangio, Budnink ir daugelio kit kautyni dalyvis, vos metus savo narsa ir organizaciniais sugebjimais buvs pavyzdiu kovos draugams, Jonas Gelys garbingai uvo u Tvyns laisv. Partizano Perkno kn okupantai parve Pakuon, ia tris dienas ilaik, ukas Bajoraiio sodybos patvoryje. 1991 m. liepos 1 d. Laisvs kov didiavyrio Geleinio Vilko pulko brio vado Jono Gelio-Perkno ir kit uvusi Pakuonio krato partizan palaikai palaidoti Jonui kapinse. Pakuonyje j atminimui pastatytas kryius. ...Netoli Liusbergio (Linksmakalnio), karinio okupant miestelio, Grabavos kaimo kininko apleistoje sodyboje sikr keli NKVD karininkai. is nepageidautinas okupant atsparos punktas var partizan veiksmus, trikd saug judjim. Atjo metas t svetimkn paalinti. Vykdyti i operacij rinktins vadovyb paved tabo pareignui Klemensui Baltruaiiui-Kurtui. Lapkriio 19 dienos vakar Kurtas su Kstuio kuopos partizanu Petru Mockapetriu-Kairiu ir keliais Vyto Gudyno-Papario brio vyrais prislinko prie sodybos. Nepastebj kieme rus sargybos, partizanai apsupo sodyb. Prislinks prie pravir priemens dur, Kurtas igirdo kambaryje kariki erzeliavim. Paskui Kurt tamsi priemen smuko Kairys, Papartis ir Stasys Stakutis-Kirminas. - Ruki v verch! (Rankas auktyn!) - matyt, tiek ir temokjs rusikai, atpls kambario duris ir atstats aplink stal susdusius rus karikius pistoleto vamzd kteljo Kurtas. Rusai, i netiktumo iplt akis, kelias akimirkas spoksojo Kurto pistoleto vamzd. I priemens karikius grsmingai nukrypo Kairio automato ir Kirmino deimtvs vamzdiai. Atgavs ad, vienas karininkas stvr nuo sienos kabant automat, taiau gavs kakt Kurto pistoleto kulk, palengva sudribo pastalje. Stingstanios rankos nuo sienos traukiamas automatas, barkteljs stalo briaun, bilddamas nukrito alia nukauto ekisto. Kartu su Kurto viu po stalu suvirto ir kiti prie stalo sdj karikiai. Vienas enkavedistas, spjs sugrabalioti nukritus 152

automat, i pastals paleido serij atvirose duryse stovinius partizanus. Trenk keli Kirmino viai ir nutilo... Kurtas griebsi u krtins ir susmuko... Papario pastaln parista rankin granata, segusi nuvirtusiam Kurtui kojas por skeveldr, ubaig i gana drsi, kiek lengvabdikai vykdyt operacij... Sueist Kurt per patikimus mones partizanai nuve Kaun. Partizano Stasio Stakuio, g.1910 m., buvusio Prien gyventojo, kn partizanai paive Klebikio iriki iliuk. Brktant lapkriio 20 dienai Broli Partizan kapinaitse supiltas gelsvo smlio kauburlis ymi partizano S.Stakuio-Kirmino kap. 1945 m. ruden ypa skaudiai nukentjo Gedimino kuopos partizanai. Palyginus maame, be didesni mik Kauno-Garliavos-Pakuonio teritorijos trikampyje gausi N K V D dalini nuolatinse pasalose uvo keliolika partizan. Netoli Pakuonio, Giruliki kaime uvo Algirdas Maceina-arka i Raieli kaimo, Piliuonos apylinkse - Bronius ipulisuolas. Enkavedist pasaloje sueistas partizanas Motiejus VilionisSkrajnas, g.1917 m., mir pasislps Paplausko klojime iauduose. Jo brol partizan Jon Vilion-Vanagl, g.1919 m., sueist prie Baliaus sodybos Vang pamikje "aliakepuriai", priri prie veimo, parvilko Pakuon. Suimto Mickos liudijimu, Vanagl umu stribyne. Partizanas Tomas Kemeys-Kstutis, i Pavenio k. ir partizanas Pranas Bukeviius-vyturys i Dambavos k. uvo lapkriio 26 d. pasaloje prie Vang mikelio. Nieko iduoti, Gruodio 26 d. Rdupyje kautyni metu uvo skyriaus vadas Kazys Bartulis-vaigd, g.1924 m., i Pavenio k. ir Pranas Kazlauskas-Varpas, Varnas, g.1924 m.

PRIESAIKA VLIAVAI Vliava praskaidrins veidus, Teiks tvirtybs, itverms. Nuvilnijs miku aidas odius priesaikos lyds... Lengvas vjelis iureno paskutiniuosius vlyvo rudens aln nudaytus medi lapus. Nutils rudens darbymeio urmulys slogia tyla g a u b gyvybs alum praradusius laukus. Tik mik gilumoje nenuilstantis mik sanitaras genys ir Laisvs kovotojai neturjo poilsiui laiko. Artjanti
153

iema vert partizanus sirengti patikimas slptuves, irinkti ir teisinti kuop bei padalini vadus, patikslinti partizan bri veiklos rajonus, utikrinti patikimus ryius. Gavs Vilijos parvet apygardos vado sakym Nr.3, kuriuo jis oficialiai paskirtas Geleinio Vilko rinktins vadu, ltn.J.Stravinskas-iedas nutar sigyti rinktins vliav ir primus priesaik pagal Partizan Statut sakymais teisinti tabo sudt ir rinktins dalini vad paskyrim pareigoms. Parpinti vliav vadas pareigojo ryi skyriaus virinink Petrut Puinskait-Vilij. Vliav isiuvinjo pasyvaus kovotojo Strazdo - "Drobs" fabriko felerio F.Kryeviiaus Vilijai nurodyta moteris Kaune. Spalio pabaigoje, siauiant MGB agentams ir suiminjant LIK dalyvius, rizikuodama gyvybe, Vilija, prisiuvusi po palto pamualu, vliav i Kauno parne partizan stovykl. Spalio 30 d. Pajiesio mike susitiko daugelis Sasnavos, Iglikli, Igliaukos Pali, Prien ilo, Pakuonio apylinkse veikiani partizan vad. Saugumo sumetimais juos pasitiko ir stovykl atved vado sisti patikimi ygnai. Spalio 31 d. Cepeliki k. kovotojo Petro Mockapetrio-Kairio tvikje vyko Geleinio Vilko rinktins partizan vad posdis. Paruotuose sakym projektuose raytos numatyt tabo pareign ir kuop vad kandidatros su neymiais pakeitimais buvo patvirtintos. Posdio protokolo ir pirmj sakym (Nr.l ir Nr.2) nuora archyviniuose dokumentuose neradau, taiau i vlesnio rinktins vado iedo pasirayt sakym ir pirmuosius sakymus spausdinusi Vilijos bei Levuts pasakojim seka, kad Geleinio Vilko rinktins tabas buvo sudarytas ios sudties: 1. Ltn.J. Stravinskas-iedas - rinktins vadas ir tabo virininkas. 2. Psk.Jonas Bulota-Anbo - rinktins adjutantas. 3. Algirdas Varkala-aliukas - spaudos ir propagandos skyriaus virininkas. 4. Gr.Jonas Kleiza-Siaubas - komplektavimo skyriaus virininkas ir Algirdo kuopos vadas. 5. Antanas Stravinskas-Mikinis - kio dalies virininkas. 6. Petrut Puinskait-Vilija - ryi skyriaus virinink. 7. Damut Didpinigaityt-Laima - sanitarins dalies virinink. 8. Petras Mockapetris-Kairys - globos skyriaus virininkas. 9. Klemensas Baltruaitis-Kurtas - GVRn. pareignas. 10. Juozas Baltruaitis-Tigras - GVRn. pareignas. 154

Tauro apygardos vado rugpjio 22 dienos sakymais Geleinio Vilko rinktinje i atskirai veikiani partizan bri, sutarus su j vadais, suformuotos 6 kuopos, kurioms suteikti Didij Lietuvos kunigaiki vardai, paskirti j vadai, nustatytos veiklos ribos. Iimties tvarka viena kuopa pavadinta uvusio Geleinio Vilko rinktins pradininko ir organizatoriaus Vinco Senavaiio-aliavelnio, iaurio vardu.
Tauro apygardos sakymas Nr.3 Bstin, 1945 spalio mn. 31 d. Geleinio Vilko rinktinei

1 Geleinio Vilko rinktins plotas padalinamas atuonias kuopas. 2 Gedimino kuopos vadas akt.part. Viesulas uima ir vykdo operacijas plote: i vakar skiriamoji riba eina plentu Garliava-Kaunas, mst. Garliava imami, Kaunas iimami. I Siaurs ryt skiriamoji eina Nemunu nuo Kauno iki Bagrno kaimo, toliau keliu Bagrnas-Strieliai iki plento. Bagrnas ir Strieliai iimami. Toliau plentu Kaunas-Prienai iki Garliavos. 3 Kstuio kuopos vadas akt.part.Deinys uima ir vykdo operacijas plote: i vakar skiriamoji eina plentu Mauruiai-Garliava iki Garliavos, Mauruiai iimami, Garliava imami. I iaurs skiriamoji eina plentu G a r liava-Prienai iki Strieli kelio. Toliau mintu keliu iki Nemuno, priimant Strielius ir Bagrn. I ryt skiriamoji eina auktyn iki Drobengi. I piet - nuo Prien ilelio pasukant Mekapiev, toliau - keliu Prienlaukis-Klebikis. Prienlaukis ir Klebikis imami. Toliau skiriamoji eina Garliavos mikais iki Pakeklio, keliu Pakeklys-Mauruiai. Pakeklys ir Jurginikiai imami, Mauruiai iimami. 4 Laikinai eins Algirdo kuopos vado pareigas akt.part.Siaubas uima ir vykdo operacijas plote: i vakar skiriamoji riba eina plentu MarijampolKaunas, nuo geleinkelio (7 km nuo Marijampols) iki Maurui. I iaurs ryt skiriamoji eina Kstuio kuopos skiriamja riba nuo Maurui iki Pagraiio girios, toliau iki Pagelumbiki. N.Klebikis ir Cikabd iimami. Jasnava, Peiuliks, Smalinyia ir Obelin imami. I piet skiriamoji eina keliu Pagelumbikiai-Bartin-Topolikiai iki plento Kaunas-Marijampol. 5 Laikinai eins Vytauto kuopos vado pareigas akt.part. Eumas uima ir vykdo operacijas plote: i vakar skiriamoji eina plentu Marijampol-Kaunas, nuo Marijampols iki Bdviei geleinkelio stotels, i iaurs - pietine Algirdo kuopos riba, nuo plento iki Stuomen k. I ryt - keliu Stuomenai-Kuiiai, toliau per pelkes iki Serbentins, nuo ten iki kelio Skriptikiai. 155

I piet skiriamoji eina keliu Skriptikiai-Asikl-Sakalikiai-Iliks-Pauikiai-Trakikiai-Marijampol imtinai. 6 arno kuopos vadas Jovaras uima ir vykdo operacijos plote: i vakar skiriamoji eina plentu Kalvarija-Marijampol, nuo Liudvinavo plento iki naujo plento Marijampol-Prienai. I iaurs - mintu plentu iki Mekn, toliau - keliu Meknai-Belinikiai-Iglikis. I piet skiriamoji eina keliu Sventragis-Gudeliai-Puiniai-Vorobiejai-Naujininkai-KrokialaukisKraktnai iki plento palei Santak, paimant Gudelius, iimant Krokialauk. I piet skiriamoji eina mintu plentu iki plento Kalvarija-Marijampol. 7 Mindaugo kuopos vadas Liekana uima ir vykdo operacijas plote: i vakar skiriamoji riba eina rytine arno kuopos riba nuo Krokialaukio iki ventragio. I iaurs eina keliu Sakalikiai-Asikl-N. ta iki Aviniks upelio. Toliau Avinike emyn iki Poraisi, i ten - iki Nemuno. I ryt - Nemunu iki Mikasos upelio, upeliu iki Sabaliki kaimo. I piet skiriamoji eina keliu Sabalikiai-Karklynai. Toliau Jackoni-Kieliki k. riba iki Kalesnyk miko eigulio. Toliau - miku iki kelio Pramezys-Perek, paskui keliu Perek-Ziugdai-Krokialaukis. Krokialaukis iimamai. 8 Laikinai eins Siaurio kuopos vado pareigas akt.part.Pranukas uima ir vykdo operacijas plote: i vakar skiriamoji eina rytine Algirdo kuopos riba, nuo Stuomen k. iki N.Klebikio. I iaurs - Kstuio kuopos riba, nuo Klebikio iki Drebengio. I ryt - Nemunu auktyn iki Mindaugo kuopos iaurins ribos lies Pabarsiais. I piet - eina rytine Mindaugo kuopos riba nuo Pabarsio iki N. tos, toliau iaurs ryt Vytauto kuopos riba iki Jiesios ties Stuomenais. 9 Visiems kuop vadams sakau smulkmenikai nustatyti kuopos veikimo ribas tarp savs susitarus. Kilus ginui, kreiptis Rinktins vadovyb. 10 Kuop vadai suskirsto kuop veikimo rajonus bri rajonus. 11 Kuop vadai turi tuojau pristatyti Rinktins vadui bri vadus j patvirtinimui (pristatymas vykdomas ratu). 12 Kuop vadai per bri vadus privalo savo veikimo rajone esanius kovotojus bei kovotoj dalinius sujungti po bendra vadovybe. Paskirai veikiantys partizanai, nenorintys eiti dalinius, nuginkluojami. 13 Svetimame rajone liek pavieniams kovotojams, tiek partizan daliniams vykdyti kokias nors operacijas draudiu. Be pavedimo ir be jokio reikalo besibast kovotojai turi bti sulaikomi ir perduodami su atitinkamu raportu tiesioginiams virininkams. Atvykus svetim rajon, susiriama su to rajono vadovybe. Kuop vadams sakau kovoti su plikaujaniais ir besidangstaniais 156

partizan vardu ginkluotais asmenimis. Tokie asmenys turi bti sulaikomi ir patraukiami atsakomybn juos grietai baudiant.
iedas, Anbo, Rinktins vadas

Rn.v.adjutantas

Vis ventj dien Klebikio mike, tarp akalraisio ir Cepeliki rengtoje partizan palapini ir egliaki stogini stovykloje vis dien netilo prislopintas kovotoj klegesys. Gerai ginkluotos sargybos ir plaiu iedu aplink stovykl isidst valg grandys neleido "net girios tankmje ilikusiam uodui pralsti..." Sukurt lau skleidiama iluma ild ne tik kn, bet ir sunkios met kovos keli prajusi kovotoj dvasi. Susd aplink lauus partizanai dalijosi prajusi met spdiais, prisimin uvusius kovos brolius, band velgti bsimos pergals vizijas. Ikilmingai paslapting kruvinos ateities paslapt lau ildyto oro dvelksmo pagauta lengvai plazdjo dar nepaventinta Rinktins vliava. Vytis - kalavij iklusio raitelio pentin skatinamas baltas irgas, rodos, vienu galingu uoliu band perokti i kruvinos vergijos viesi ateit... Kitoje vliavos pusje isiuvintas nenugalimas Geleinis Vilkas, auktai ikls galv, skelb visam pasauliui: "Mes laisvi!... Mes nenugalimi!... Mes kraujo auka ipirksim laisv!..." Ir vyrai, pagarbiai velgdami vliav, buvo pasiry priimti bet kuri auk. Gana t jud idavik! Gana t aar moni! Prikelsim i kap Tvyn, Jei negailsime auk... kov, Lietuvos sns! Numeskim jung svetim!... Temstant, palik stipri stovyklos apsaug, vir 30 partizan pakilo ygiui. Pakelje sutartoje vietoje j lauk maina, kuri prie vidunakt nuve partizanus Ilau. Be ikilmingos vaki liepsnos, be banytini sietyn spindesio, be vargon gausmo, vien aminosios ugnies iburliui spingsint, Ilauo banyia pasitiko partizanus. Urakintoje banytlje, lyg pirmj krikionybs ami poemi katakombose, pasirm ant ginkl suklupo prie tamsoje skendint altori Laisvs kovotojai prayti Aukiausiojo palai157

minimo. Prie blankios vidury banyios udegtos vaks viesos iklaus v.Miias, suved su sine sskaitas, partizanai, paruo galimai kovai ginklus, atsargiai tarsi nebyls vaiduokliai islinko i banytls. Ilauo klebonas V.Gureviius vaiuoti su partizanais paventinti vliavos pabgo. Nakties tamsoje per kapines nusileido partizanai nuokalnn, kur netoliese buvo palikta sargybos saugoma maina. Vlyv Vlini ryt klampiame Skardupio kelyje partizano Antano Stravinsko-Mikinio vedamas partizan brelis pasitiko Plutiki klebono pora arkli kinkyt veim ir, eidami pakels miku, atved partizan stovykl. Partizan rikiuot ir kelis kviestus civilius sveius vliavos ventinimo proga trumpa kalba pasveikino Geleinio Vilko rinktins vadas iedas. - Papraytas tarti od brolis atsisak... Pamats tarp svei kelis pastamus, buvo labai sutriks, gal nusigands, - prisimena iedo mona Konstancija, Plutiki klebono sesuo. - Ramiai!... Vliav gerbk! - miko rimt sutrikd rinktins adjutanto, virilos Jono Buloto-Anbo komanda. Be saliut, be triukming ovacij tylus ir susikaups Plutiki klebonas Antanas Mieldays virpania i susijaudinimo ranka paventino Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins vliav. - A, aktyvus partizanas iedas, prisiekiu... - pirmas paventintai vliavai prisiek rinktins vadas J.Stravinskas. Po jo prisiek tabo pareignai, ventje dalyvav kuop vadai: K.Pinkvarta-Deinys, Kstuio kuopos, J.Demikis-Eumas, Alms, Vytauto kuopos, P.Senavaitis-Pranukas, Tabokius, iaurio kuopos, V.Mariulionis-Viesulas, Gedimino kuopos. Vienas po kito eng i rikiuots jauni ir pagyven partizanai, priklaup buiavo vliavos kratel ir jaudulio apimti kartojo: " A , aktyvus partizanas..., prisiekiu..."

ANTRASIS ILAVOTO PUOLIMAS A r t j o 1945 m. didisioji bolevik vent - spalio revoliucijos metins. ilavoto N K V D gulos virininko ltn.V.Kolesovo sakymu stribai, kaip prasta prie ventes, kuop sujaukt ir pavinkus savo bst. Keli kareiviai ir "liaudies gynjai" grbst spygliuotos vielos tvora aptvert stribyno teritorij, degino iukles. 158

Prieais "mriuk" nusavintos Gruzdiaus krautuvls, dabartinio kooperatyvo, atviroje verandoje pypkiavo keli miestelio vyrai. Keliu nuo mokyklos kooperatyvo link valgydamasis pro storus masyvi akini stiklus artinosi Straigio Klemensas. Tvarkingai apsirengs, kaip visuomet "isiiustins", per pet nerpestingai permets fotoaparato odin direl Klemensas aplinkiniams sudar truput lengvabdiko dabitos spd. - Klemensai, nufotkyk! - kteljo prieinaniam "ponaiiukui" krautuvls gonkose pasirms ilavoto gyventojas Spdio Motiejus. Tais laikais fotoaparatas kaime buvo retenyb, todl progai pasitaikius kiekvienas norjo nusifotografuoti. Klemensui nespjus atsakyti, Motiejus spraud tarp dant pypkut ilgu cibuku ir ileids por tirt dm kamuoli demonstratyviai nutais poz. Mets kitoje kelio pusje i scen stebinius stribus nepatikl vilgsn, Klemensas pritaik savo aparat ir kelis kartus spragteljo. Klemensas nufotografavo Motiej ir atokiau stovinius dviaukts ilavoto mokyklos fone. - Ir mane... ir mane!... - met grblius susigund siaminti stribai Braukas, Lapinskas, Paukeviius, Para ir kiti. Prie "mrelio" sargyboje su ginklu stovjs stribas Vincas Lauius taip pat panoro bti "amintas"... Spragteljo fotoaparatas - Lauas su "mrelio" fasadu liko negatyve. Neprasto urmulio kieme sudomintas "mriuko" laiptuose idygo gulos virininkas. - Ty to, Straigis!?... A nu - pravalivai! (Tu k, Straigi!?... Dink i ia!) - subar nuo laipt Kolesovas. - Naialnik... pered prazdnikami!... (Virininke... prie ventes!..) nuolankiai mikseno strib brininkas Vincas Skinkys. - Godovina... Revoliucija! (Metins... Revoliucija!) - met svar argument strib vyresnysis Klemensas Matuseviius. - Nu ladno - nu geras!... - pakartojo "lietuvikai" mongolik veido bruo ekistas. - Vyrai!... Kap ia dabar... Be ginkl?... Prastos fotks bus! - po Kolesovo "palaiminimo" sidrsins provokavo Klemensas, nesitikjs tokio pasisekimo. Spragsjo aparatas, fiksuodamas negatyve ginkluotus ir beginklius stribus ir i vis pusi reikiamais atstumais, su visomis smulkmenomis ir vaizdais ilavoto stribyn. Geleinio Vilko rinktins partizanas Kazys Urbanaviius-aibas i D159

miki dar prie kar kartu su Straigio Klemensu moksi ilavoto pradios mokyklos 5-6-ame skyriuje. Gyveno Straigio sodyboje, vos keli ingsniai nuo ilavoto. 1944 m. ruden stojs partizan gretas Kazimieras su Vincu Senavaiiu-aliavelniu, Pjklu, Zigmantu, Pranu Senavaiiu-Tabokiu ir kitais kovos draugais rasdavo prieglobst Straigi klojime iene rengtoje slptuvje. Klemensas dl trumparegysts buvo atleistas nuo tarnybos sovietinje armijoje, turjo "balt biliet". aliavelnio suteiktu Vikruolio slapyvardiu Klemensas glaudiai bendradarbiavo su partizanais, vykd jam pavestas uduotis. Dabar, ruoiantis ilavoto stribyno puolimui, aibas dav Vikruoliui-Klemensui fotoaparat ir sak nufotografuoti strib bstins aplink. Uduotis buvo vykdyta su kaupu ir svarbiausia - be jokios rizikos, vieai. Po keli dien per aib partizanams atiteko ilavoto strib lizdo ir jo aplinkos nuotraukos. Aiku, ir stribai gavo savo "fotkes"... Ir Motiejus su savo pypke buvo puikiai "ijs" - nieko nepasakysi... Gandai, kad spalio 21-25 dienomis Skardupyje suimti Tauro apygardos partizan tabo vadai ir daug pareign i dalies sujauk Geleinio Vilko rinktins partizan planus. Rugsjo pabaigoje apygardos tab ivykusio Geleinio Vilko rinktins vado Z.Drungos-erno likimas buvo neinomas. Rinktins tabo virininkas ltn.J.Stravinskas-iedas jau buvo gavs rugsjo 13-os apygardos vado sakym Nr.3, kuriuo rinktins vadu paskirtas jis - iedas, o ernas - Tauro apygardos tabo karininku. Todl anksiau planuotas partizan "ventinis fejerverkas" ilavoto stribams lapkriio 8-osios nakt buvo atidtas. Jau daugiau nei dvi savaits nutrks ryys su apygardos tabu vert nerimauti. Isiaikinti padties ir atstatyti ryio su likusiais apygardos tabo pareignais Marijampol buvo pasista rinktins tabo ryi tarnybos virinink Petrut Puinskait-Vilija. I patikim moni Vilija suinojo, kad ivengti sumimo pavyko tik apygardos adjutantui J.Pileckiui-Brokui ir tabo karininkui mjr.Z.Drungai-ernui. Mgindama gauti tikslesni ini, galbt sutikti ir pat ern, Vilija buvo viliota saugumo agent pinkles. Lapkriio 9 dien uj NKVD agent sureisuot susitikim prie cukraus fabriko abu su in.Dulinsku buvo suimti. Todl Vilijos inia, kad ernas ir Brokas laisvi, Geleinio Vilko rinktins partizan tabo nepasiek, bet pasiek kita, daug nemalonesn - apygardos vado sakymo-falsifikato nuoraas.

160

Tauro partizan

apygardai

Slaptai

sakymas Nr.6
Bstin, 1945 m. lapkriio mn. 1 d.

Rikiuots

sritis tabo karinink i einam pareig tabo adjutant i einam pareig ern, patekus NKVD nagus, atleidiu. Brok, patekus NKVD nagus, atleidiu. nuo .m. nuo .m.

1. Apygardos lapkriio 1 d. 2. Apygardos lapkriio 1 d.

3. Nuo .m. lapkriio mn. 1 d. Apygardos tabo Adjutantu skiriu partizan arn. 4. Rinktini vadams: stropiai priirti, kad kovotojai be tikslo nesibastyt po rinktines. Kovas, Apygardos Vadas Vygandas, tabo Virininkas arnas, Adjutantas Ivykdama Marijampol, Vilija buvo spjusi tabo vadovyb, kad iki planuoto ilavoto puolimo dienos btinai sugr. "Jeigu negriu iki lapkriio 9-os vakaro - nelaukite," - pasak. Likimas lm, kad t dien Vilija jau buvo tardoma NKVD tardytojo Greiso ir kit genocido vykdytoj. Drsi ir kovos ugrdinta Vilija, melsdama Visagal apsaugoti nuo suluoinimo ar visiko sunaikinimo, didvyrikai laiksi - budeliai nieko apiuopiamo i jos neigavo. Nesirod rinktins ribose ir ernas, turjs dalyvauti kautynse. Ratas-falsifikatas "patvirtino", kad majoras suimtas, todl J.Stravinskas-iedas msi iniciatyvos ir atsakomybs. Juk btina rodyti okupantams, jog ir patyr skaudi nuostoli partizanai iliko stiprs ir nepalauti, toliau siekia savo tikslo. Eiliniame rinktins tabo pareign pasitarime valgybos skyriaus virininkas Siaubas informavo dalyvius, kad artimiausi Iglikli, Sasnavos, Veiveri ir Kazl Rdos NKVD gul pajgos sutelktos Marijampols apylinkse, todl dabar puiki proga ispirginti ilavoto "mriuk". Juo labiau, kad tam pasiruota - Vikruolio nuotraukos, gerai istudijuotos tabe, pranaavo skm. Bet viena, rodos, neesmin aplinkyb partizan nebuvo numatyta. Apgulties ivakarse, prie prasidedant aliams, 161

stribai nuo ventoriaus puss ikas gil griov ir aptvr spygliuotos vielos raizginiu. Lapkriio 17-os naktis niekuo nesiskyr nuo kit. Tik t nakt spaud nedidelis altukas. varbus iaurs vakar vjas kedeno ir pl nuo medi rudens aln pakstus lapus. Prie stribyno stypsantis sargyboje stribas retkariais praeidavo bstins pasieniu ir trindamas kandaus iaurio naibomas ausis paskubom smukdavo "mrelio" prieang nors minutei pasislpti uuovjoje. Po vidurnakio partizanai Mikinis, Kurtas, Kadugys ir dar keli vyrai i Naujasodio kaimo gyventojo Petro Matuseviiaus kiemo ilavoto banyios ventori atrideno ilgu dyseliu ( iena) dvikinkio veimo pirmagal. ventoriuje aplink banyi brelis partizan baig paskutinius strib landyns turmo pasiruoimus. Prieais "mrelio" galin fasad Siaubas ir Tigras su dviem partizanais, nupjov skersinius, im vis 4-5 metr ventoriaus tvoros tarpsn ir pastat alia. Nuo angos ventoriaus tvoroje iki galins "mrelio" sienos skyr vos 50 metr tamsoje skendinio stribyno kiemo. Mikinio vyrai atsargiai, vos ne nete atne veim prie tvoros angos. Netrukus Deinys ir Pjklas atne sprogmenis. Banyios pagrindinio jimo - didij dur nioje dalinio vadas ltn.J.Stravinskas-iedas padalini vadams pusbalsiu dst paskutinius nurodymus. Erdvus banyios "bobiniaus" skliautas su niomis buvo patikima priedanga, ia strib viai negrs, todl ia ir sikr sanitarinis punktas, vadovaujamas tabo medicinos virininks Laimuts. Vado nurodymu prie ventoriaus tvoros betoninio pamato buvo pastatyti du kulkosvaidiai, kurie turjo kontroliuoti "mrelio" galinio fasado langus. Kiti du kulkosvaidiai sitais banyios pasienio dubimuose. Jie gavo uduot apaudyti "mrelio" antro aukto-salkos langus, ugniauti gynyb paiame tinkamiausiame strib pasiprieinimo take, i kurio matosi visa kairioji ventoriaus pus. Kiti kovotojai um patogias puolimui pozicijas iorinio ventoriaus pamato kamp priedangoje. Pagal numatyt plan brelis partizan um pozicijas iaurinje "mrelio" pusje. Mokyklos pirties pastato betonini laipt priedangoje sitais keli vyrai su kulkosvaidiais. Snaiperis su deimtviu pusautomaiu ulindo u mokyklos ulinio betoninio rentinio. Ryt pusje, prie kininko A.Alviko sodybos trobesi pastatytas kulkosvaidis ir keli kovotojai saugojo stribyno poemi "akis"-langelius, pro kuriuos galjo vertis "rkinami" stribai. ios dvi grups turjo sudaryti pagrindini puolimo pajg vaizd 162

tratinti "mrel" negaildami ovini, kad atitraukt stribyno gynj dmes nuo banyios puss, kur buvo pagrindin turmo grup. Nuo jos veiksm skms priklaus viso puolimo skm. Ypating dmes partizanai skyr stribyno bstins fasadinei-vakarinei pusei. ia reikjo iskirtinio puolamosios grandies kovotoj akylumo. iame bare buvo sunku patikimai sitvirtinti. Mokytojo Kosto Dlugausko namas ir A.Gruzdiaus krautuvl teik menk priedang. Be to, pastatai stovi nuokalnje - geras taikinys gynjams. Vienintel patikimesn priedanga prie pagrindin jim "mrel" - kitoje gatvs pusje u tvoros tanks K.Dlugausko sodo alyv ir emagi akacij krmai. ia, u krm akn kupst, ir buvo "sodinti" du prityrusi kovotoj Valiaus ir poko kulkosvaidiai ir keliolika vyr su automatais. i apgulj grandis turjo sekti "mrelio" sargybinio veiksmus ir atsiradus reikalui nukirsti j - pradti kautynes. A r t j o lemiama akimirka. Dalinio vadas iedas, gavs enkl, kad visos ieities pozicijos uimtos, dav nurodym pradti puolim. Kadangi betoninis ventoriaus tvoros pamatas vos ne visu pusmetriu aukiau iors ems paviriaus, nuleisti veim su pritvirtintais sprogmenimis buvo pavojinga. Supuol keli vyrai veim nukl emyn. Ir tik tada jau visai atviroje nuo "mrelio" vietoje prityr "frontovikai" Pjklas ir Deinys, padedant Siaubui su Tigru, pritvirtino sprogmenis prie veimo viraus. Pavyko. Stribyne "n lap nesulojo"... Dabar liko pats rizikingiausias udavinys: pristumti veim su sprogmenimis prie "mrelio" sienos ir susprogdinti utais. Ir tai - ta nelemta aplinkyb... "Keturi vyrai, vairuodami "dyseliu", nustm veim su mirties kroviniu nuokalnn "mrelio" sienos link ir veimas su kroviniu strigo pusiaukelje ir toliau n krust", - po kurio laiko pasakojo J.Baltruaitis-Tigras. pagalb atskubj dar keli kovotojai band veim ikelti. Veltui... Kol partizanai kl strigus veim, kur laik sipainiojusios spygliuotos utvaro vielos gabalai, patvoryje u krm sugulusi partizan atidiai stebimas sargybinio elis pamau nuslinko "mrelio" pasieniu. Prie pastato kampo stribas akimirk stabteljo ir vikriai apsisuks jau skubesniu ingsniu eng jimo link. ia neilaik kakurio strib taikiklyje laikiusio partizano nervai ir pirtas spusteljo nuleistuk... Drioksteljo vis. Kelias akimirkas speng mirtina tyla. Rodos, ir vjo keliamas oimas pritilo medi akose, bet nakties rimtis buvo sutrikdyta. I "mrelio" 163

lang viena po kitos dang pakilo raudonos raketos. Ir prasidjo!... stribyno fasadins puss langus ir paradines duris trenk Dlugausko sode usimaskavusi partizan kulkosvaidiai, autuvai. Prabilo ir Alviko sodyboje sitvirtinusi partizan ginklai. Uvir kautyns. Partizan kulk spieius sproginjo, mro sien plytose imudamos tik neymius dubimus. Kulkosvaidiu sienos nepramui. Tyku buvo tik banyios pusje - ventoriuje. ia partizanai i paskutini jg band ikelti strigus veim ir pristumti prie "mrelio" sienos. I trij pusi partizan apaudomi stribai tik po keliolikos minui pastebjo pagrindin pavoj. Galinio "mrelio" skliauto-salkos lango kvadrate plyksteljo strib vi liepsnels. Tris prie veimo su sprogmenimis partizanai prigludo prie ems. Tigras stvrsi u rankos ir pajuto i rankovs per platak tekani ilt lipnaus kraujo srovel... Pusbalsiu piktai nusikeik Siaubas. Uraganin keturi kulkosvaidi ugnis i ventoriaus akimirksniu ugesino strib vi liepsneles languose. ipulius sutrupjo lang rmai. Antrame stribyno aukte-salkoje padegamj partizan kulk iebti pradjo smilkti strib rakandai. Aitri dm tvaikas versi pro idauto lango ang. Tuo pasinaudoj Siaubas, Tigras ir kiti, palik veim, vikriai suoko ant ventoriaus, o sueistas Tigras nuskubjo medicinos punkt. Kulkosvaidi serij sutrupintos stribyno erps brakdamos krito emn, m svilti stogo medini konstrukcij grebstai, vietomis suliepsnojo lub upilo spaliai bei pastogje sukrautas lauas. Bet stribai, matyt, gaisro atvejui buvo pasiruo ir ugnies idinius greitai ugesino. Paliktas apkaslyje veimas su sprogmenimis taip ir liko riogsoti pusiaukelje tarp ventoriaus ir "mrelio"... Apie tris valandas truks stribyno "mrelio" turmas neatne partizanams lauktos pergals. Gerokai prie vintant partizanai pasitrauk. Gerai suplanuota operacija nepavyko. Strib iryno tvirtov liko nepaimta. Ryte smalsesni ilavoto gyventojai ventoriuje ir kitose partizan pozicij vietose pagal iaudyt ovini tteli liekanas galjo tiksliai nustatyti puolj pagrindinius atsparos takus. Po banyios pagrindinio jimo skliautu matsi kraujo yms. Banyios viduje rastos sukrejusio kraujo dms rod, kad ia buvo tvarstomi sueistieji. Kaip visada po dideli neskmi siuts NKVD virininkas V.Kolesov nrsi i kailio stengdamasis surasti, kas dav "banditams" banyios rakt. "Klebonlis Jonukas?" - klebonas Jonas Kubilius - per daug bailus, ne jis, nusprend ekistai. Sum vargoninink Mainsk, kakur nuo 164

Stakliki neseniai atsiklus ilavot. Taiau doras, tvirtos dvasios vyras Mainskas tikino budel ekist, kad "vien tik dl gausios maamei vaik eimos likimo nebt galjs rytis tokiam beprotikam ingsniui..." Azijatas patikjo. Dvi paras patard, vargoninink paleido. Juo labiau kad rakt nuo banyios jis turjo ir kartu su Kolesovu atrakino banyi. Vis tik tarimas liko, ir vargoninink Mainsk su visa gausia eimyna vliau itrm Sibir. Po dviej met Geleinio Vilko vadas Algirdas Varkala-aliukas, Daumantas raportuos:
LLK Tauro apygardos GVR Vadas Tauro Apygardos Vadui 1948.1.17 Nr.52

Raportas Praneu Tamstai, kad uvs algirio rinktins vadas alvaris 1945 m. lapkriio 17 d. dalyvavo ilavoto atsparos punkto puolimo turmuojanioje grupje. Ms buvo apie 60 ir tiek pat sitvirtinusio prieo. Prie uvo 2, ms trys buvo lengvai sueisti. iose kautynse algirio Rinktins vadas alvaris pasiymjo kirviu kirsdamas spygliuot viel tvor, kuria yra aptvertas tvirtintas... Daumantas, GVRn Vadas

Lapkriio 25 d. Marijampols aps. NKVD virininkas kpt.Zazajev raporte gen.mjr.Jefimovui rao: "1945 11 17 d. 40-50 bandit puol ilavoto gulos atsparos punkt. ekoslovak "kodos" sistemos 5 kulkosvaidiai, 3-6 automatai ir autuvai... Nupjauti telefono stulpai nutrauk ry... Apaudymas tssi iki 7.30 ryto... Band 5-iom prietankinm minom, suritom tarpusavy, detonuojant kapsulm, kurias vestas vadas, susprogdinti bstins pastat. Bet min sprogdintojas buvo nukautas ar sueistas ir minos nesprogo. Viena mina, mesta i ventoriaus, sprogo... Umutas milicininkas Obuoleviius. Pagal kraujo pdsakus bandit nukauta ar sueista 4. NKVD kari ir strib buvo 17. Rasta i gyventoj rinkt auk knygel. Aukas rinko upas."

165

STIRNOS RINKTINS TABAS Js uvot u laisv garbingoj kovoj, Narsieji tautos sakalai... Ne vienas lietuvis mins Jus dainoj, Garb Jus lyds aminai...
(I partizan poezijos)

1945 m. ruden skaudus smgis sukrt Stirnos rinktins partizanus. Degui k., Jank vls., Juozo Tamalino sodyboje buvo sikrs rinktins tabas. Sodybos pastatuose rengtos keturios slptuvs masini N K V D dalini siautjimo metu ne kart tapo patikimu partizan prieglobsiu. Klojimo alinje po iaudais rengtoje slptuvje daniausiai slpdavosi rinktins vadas Spyglys. Pro klojimo lent sienos plyius stebdamas aplink pavojaus atveju vadas pereidavo kitoje alinje po grstais ikast emin-bunker. Treia slptuv buvo ant tvarto. Gyvenamojo namo kambario kampe medine statinaite maskuojama anga ved alia bulvi rsio rengt erdv bunker. iame bunkeryje vasar, lankydamas Stirnos rinktins partizanus, slpsi spalio 22 d. N K V D suimtas ltn.J.Baceviius-Vygandas. Rinktins tabo pareignai, gav apygardos ryininks Juzs Petrulionyts-Pinavijos praneim, kad Vygandas suimtas, ang bunker kambaryje uvert, taiau bunker paliko, o land isikas kitoje vietoje. Lapkriio 20 d. ankst ryt rinktins vadas Spyglys, dvi dienas lanks Vytauto Puiio-Mekos partizanus Bagotosios mikuose, su keturiais tabo kovotojais gro Tamalin sodyb. Vlyvo rudens dargan ir nakties ygio ivarginti vyrai vos eng trob suvirto poilsio. Nei senasis Tamalinas, papraytas pasergti, nei partizano Stumbro mona Marcel, ruousi vyrams pusryius, nepamat pilkvo rko priedangoje sodyb supani enkavedist. "Kakas i gretim gyventoj, jaut Tamalin param partizanams, igird tolumoje main varikli es band perspti kaimyn, taiau sodyba jau buvo enkavedist blokuojama", - vliau pasakojo t vyki liudininkai. eiminink, pamaiusi i ryto miglos inirusius enkavedistus, paadino skersai lovos nuvirtus vad ir migusius partizanus. "Pakils Spyglys ramiai susiukavo plaukus, pasim automat ir nu j s gretim kambar pravr lang. I lauko trenk enkavedist 166

Tauro apygardos Stirnos rinktins vadas, Itn.Bronius Abromaviius-Abramaitis-Spyglys, .1945 11 20

Tauro apygardos Stirnos rinktins vadas Jonas Kleiza-Siaubas, alvaris, .1946 04 19

viai... Nuverts prie lango pastatyt gl, kambaryje krito nukautas rinktins vadas Spyglys", - jo monai vliau pasakojusi Tamalinien. Vos pravrs kit lang, ant palangs sukniubo kulkosvaidio serijos sukapotas partizanas Jonas Tamalinas. Virtuvs duryse strigusius rusus pasitiko partizano Tauro automato ugnis... Nelygi jg kautyns greitai prigeso, nutilo partizan viai... Tik aplink sodyb dar kaleno rus kulkosvaidiai ir trumpos isiverusi Stumbro ir A r o automat serijos... Buvs kuopos vadas Aras perbgo pievut, peroko keliuk ir, nubgs apie 200 metr nuo sodybos, krito netolimo raisto krmokniuose. "...Partizanai rado j gulint krmuose, lyg geros rankos atverst...", pasakojusi Stas vilpait. I glaustos enkavedist apsupties laimingai isiver tik partizanas Juozas Tamalinas-Stumbras. I krauju papldusi nam per vius ibgusi jo mon ekistai atsivijo pas kaimyn emait. Tik laimingo atsitiktinumo dka smukusi bulvin, radusi kampe sumest po bulviakasio neskalbt mai kupst, Marcel prigludo prie sienos, usitrauk ant sa167

vs purvinus bulvi maius ir susigusi lauk savo valandos... "Tve ms... neleisk sugundyti... bet gelbk nuo pikto..." - meldsi moteris, skaiiuodama plktoje kamaros asloje sunkius ekist ingsnius. Po kruopios kratos, nerad "tos prakeiktos banditkos", enkavedistai keikdamiesi ijo. Netoli nam sum Broni vilp ir atsivar nusiaubt Tamalin sodyb. "Prie lovos kraujo klane guljo partizanas Tauras... Persisvrs per palang kabojo nukautas Tamalin Jonas", - pasakojs vilpa. Jo teigimu, enkavedistai net neiekoj nurito alin kambario kampe stovjusi statinait ir durtuvu pakl bunkerio landos dangt. Duslus sumest granat sprogimas ipl grindis. Dulkms nusdus, ekistai aptiko land bunker, bet jis buvo tuias... Palik apipltoje sodyboje nukaut partizan knus, "aliakepuriai" pasitrauk. Buvs Stirnos rinktins partizanas P.iupaila-iogas prisimena: "Pro ms mik Bagotosios kryptimi pravaiavo 2-3 mainos enkavedist. Madaug po valandos pasigirdo audymas, dar po keli valand enkavedist mainos gro atgal"... Pavakare ilviio kuopos partizanai, stropiai ivalg vietov, pam uvusi kovos draug knus. Kit nakt kaimo meistr sukaltuose karstuose uvusiuosius nuve sensias Degui kapines. Viena duob priglaud tvo ir snaus Tamalin palaikus, viduryje palaidotas rinktins vadas Spyglys, kitoje pusje atgul partizan Tauro ir A r o palaikai. Dar vien garbing ms tautos istorijos puslap krauju ra didvyrikai uv Stirnos rinktins kariai: vadas ltn.Bronius Abramaitis-Abramavieius-Spyglys, tabo kovotojai Stasys Grigaitis ir Albinas Klimas-Tauras, pasyvus kovotojas-partizan globjas senasis Tamalinas ir jo snus partizanas Jonas Tamalinas-Kardas. uvus rinktins vadui, gruodio pradioje ilviio-Sakal kuopos vadas Bronius Brazauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Albinas Staniulis-Papartis ir ryi partizanas Vladas ibirka-Vikis pasil Kazimierui Saviiui-Sakalui bsimo rinktins vado adjutanto pareigas. Pakeits Sakalo slapyvard Uran, K.Saviius gavo uduot susitikti su apygardos vadu ir perduoti "sakal" praym skirti nauj rinktins vad.

168

ERNAS - TAURO APYGARDOS VADAS Po Lietuvos ilaisvinimo komiteto posdio, spalio 21-osios nakt, tabo adjutantas Brokas ir tabo karininkas ernas pasislp klebonijos klojime rengtoje slptuvje. Itis par trukusios kratos metu durpi kraiku umaskuotos slptuvs enkavedistai nesurado. Kitos dienos vakare dar girdjosi u klojimo pasalaujani rus prislopintas pokalbis ir ingsniai. Pagaliau viskas nurimo. Po vidurnakio Brokas, pravrs slptuvs ang, siklaus. Spengiani tyl drumst tik savos irdies diai. Susirink kukl bunkerio turt, buv mirtininkai, paruo kovai ginklus, ilindo i bunkerio ir pravr lauko duris atsargiai islinko i klojimo. Po daugiau nei par kvpuotos poemio drgms ir pelsi tvaiko bgli veidus plsteljo gaivus spalio aln oras. Palanki lemtis tarsi kvp nauj jg. ernas ir Brokas, pakeit slapyvardius, msi atkurti Tauro partizan apygardos tabo veikl. Lauk sunkus, daug fizini ir dvasini pastang reikalaujantis darbas.
Tauro partizan apygardai

Visikai

slaptai

sakymas Nr.5
Bstin, 1945 m. gniodio mn. 10 d.

Rikiuots

dalis nuo .m. spalio 22

1. Apygardos Vadui Kovui pakliuvus NKVD nagus, dienos pradjau eiti Apygardos Vado pareigas.

2. Apygardos tabo pareignus Uos, Kov, Vaidil, Luob, Vilk, Tautvyd, Brok dl idavysts pakliuvusius NKVD nagus i einam pareig atleidiu nuo .m. spalio 22 dienos. 3. Apygardos tabo virinink Vygand-Bacevii-Baltruait, NKVD agent, vykdius idaviko ir provokatoriaus darb, nuo .m. spalio 22 d. i einam pareig atleidiu, atimu partizano vard ir teises. spju Rinktini Vadus, kad Vygandas-Baceviius dabar yra Marijampols kaljime atskiroje kameroje. I ia siunia savo nipus su rateliais, pasiraytais "Ap.t.virininkas-Vygandas", tikslu iprovokuoti vis organizacij. Imtis vis atsargumo priemoni, kad partizan dalini vadai ir eiliniai kovotojai nepaklit nipo "Vygando" provokacij ir idavysi tinkl. Pastebjus Bacevii-Vygand, sulaikyti kaip idavik, atiduoti Karo Lauko Teismui. Nesant galimybs sulaikyti - sunaikinti vietoje. 169

4. Stirnos Rinktins Vad Spygl, uvus 1945 m. lapkriio 21 d. kautyniduot Vygando, ibraukti i partizan sudties. 5. arn skiriu Apygardos tabo Adjutantu nuo X.22 d. 6. Siaub skiriu Stirnos Rinktins vadu nuo XI. 22 d. 7. Rinktini vadams ir partizanams baudiant idavikus reikiu padk. 8. pareigoju Rinktini vadus rinkti kaltinamj mediag ir bausti idavikus tik sudarius bylas, saugoti Rinktini archyvuose. se,
Mykolas-Jonas, arnas, Apygardos Vadas

Apygardos

Adjutantas

iuo sakymu mjr.Z.Drunga, Mykolo-Jono slapyvardiu, ir apygardos adjutantas J.Pileckis-Brokas, pakeistu arno slapyvardiu, formaliai atstat Tauro apygardos partizan vyriausios vadovybs veikl. Reikjo kuo skubiau i naujo sudaryti Apygardos tab, parinkti jam laisvs kovai atsidavusius tabo pareignus, bet nesilpninant nusistovjusi partizan struktr. Ne lengviau buvo ir parinkti tabui tinkam viet. Paskutinmis met dienomis partizanai irgi neturjo ramybs. v.Kald nakt Gedimino kuopos vadas Vytautas Mariulionis-Viesulas ir du kovotojai viejo netoli savo tviks Paventupio k. gyventojo sodyboje. Jau pakilus ieiti, duris pasibeld nekviesti sveiai. Lietuviki ir rusiki kavimai kieme leido partizanams pasiruoti kovai. Atsakydamas grsming beldim ir reikalavim atidaryti duris i tamsios priemens trenk partizano Kvainausko-Gaidio kulkosvaidis. Prie dur krito upuolik vadeiva Prien NKGB kapitonas A.Kruglov. kiem iok partizanai nukov ltn.Marcinkevii ir rus vyr.serant, sueid kelet eilini. I kieme sukrautos iaud stirtos supykj automat viai lengvai sueid kuopos vad Viesul ir partizan Tigr. Padegamj kulk serija, udegusi iaudus, ispirgino enkavedistus. Prieo viams pritilus partizanai pasitrauk. Antrj v.Kald dien Stirnos rinktins ilviio kuopa vent Bagotosios mike, ties Krveli kaimu rengtoje stovykloje. ventikai nusiteikusi partizan stovykl puol gausios NKVD kareivi ir strib pajgos. Laiku pastebjus prie, kuopos vado Broniaus Brazausko-Sakalo vadovaujami partizanai sutelkta keli kulkosvaidi ir lengvj ginkl ugnimi nukov 8 upuolikus prasiver i apsupties ir kaudamiesi atskirais breliais ijo Kazl Rdos mik gilum. Sutrikus kulkosvaidio mechanizmui, kautynse uvo partizanas Pranas Andriuis-apalas. 170

Gruodio pabaigoje keliolika iaurio kuopos partizan, apsistoj pamiks gyventojo sodyboje, gavo ryininko praneim, kad apylinkje pasirod Balbierikio "aktyvistai" prievartauja i kinink pyliavas. Partizano Pjklo vyrai, suok netoliese buvusius apkasus, apaud pro al vaiuojani "aktyvist" roges. vi viet atskubjusi valsiaus aktyv lydjusi enkavedist grup privert partizanus trauktis. Persekiojami partizanai "ulipo" ant kito NKVD kareivi dalinio. Lapinas ir Giruis, atskirti nuo pagrindini jg, trauksi Baltramurgio giraits link. Partizanui Stasiui Mariulynui-Lapinui pavyko laimingai pasitraukti, sueistas Giruis pakliuvo ekist nagus. Skaudios tys ilgiems metams iliko bendraygi ir artimj atmintyje. Daug skaudesns, negyjaniom aizdom kraujavo suimt gyv partizan ir j ryinink K budeli "apklausose" po gyslel ipet bt ir nebt "prisipainim" pasekms. Suimto Kairio ryininko agentrinje MGB byloje 1945 m. gruodio 21 d. "apklausos" parodym iraas: "Su briu esu susijs nuo 1945 m. liepos mnesio /.../ Ms namuose danai vykdavo partizan susirinkimai. Ateidavo 5-6 partizanai, o spalio mn. atjo 50... 1945 m. gruodio 21 dien buvo 20 vyr, ginkluot kulkosvaidiais, automatiniais autuvais. Pats maiau, kad turi raomj mainl." Marijampols MGB archyvinje byloje Nr.36/45 raoma: "1945 m. gruodio mn. sulaikytas partizanas/. ../apklausoje parod, kad brigados "Geleinis Vilkas" tabas sikrs ilo miko keli susikirtime esaniame bunkeryje. Mikas-ilas susijungia su Prien ilu. tabo virininkas Juozas Stravinskas-iedas. Jo adjutantas Jonas Bulotas-Anbo. Jis saugo brigados "Geleinis Vilkas" tab. Anbo grup sudaro 20 partizan. Veiklos teritorija: Prien ilas-Mainai-Dmiks. Pradta agentrin byla 323, slaptaodis "Geleinis Vilkas". Marijampols NKGB suimt gyv partizan ir j ryinink iauri tardym metu imut "parodym" sukauptas inias patvirtindavo ir slapt pranej bei agent tinklo teikiamos. iifruotus partizan dislokacijos ir veiklos rajonus buvo siuniamos gausios NKVD ir pasienio kariuomens pajgos. Taiau Suvalkijos partizan kova su XX amiaus rus ingis chano ordomis neblso. Su viltimi ir nemajaniu kovos rytu Tauro partizanai eng Naujuosius - 1946-uosius metus.

171

1946-IEJI
SUTIKUS NAUJUOSIUS Praslinko daug kraujo ir nekalt auk pareikalav 1945-ieji. Ryt okupantas negailestingai niokojo ugrobt krat kaimus ir miestus. uvo tkstaniai partizan keli pasirinkusi jaun vyr. J vieton stojo kiti Laisvs kovai pasiaukoj Tautos sns: karininkai, inteligentai, studentai, gimnazistai, kaimo artojai. Sugrus sovietams, Vinco ukio eima rado prieglobst Drebulins kaime monos pusbrolio Ylos namuose. Vengdamas pakliti okupacin rus armij, Vincas po grindimis sireng slptuv. Eilini gaudyni metu, pamats kaimo link atslenkani aliakepuri grup, Vincas smuko slptuv. mona ijo kiem. Trei metuk uki dukrel, likusi kambaryje viena, aisdama atidar besikrenanios virykls pakuros dureles. I pakuros plipteljusi ugnies liepsna pagavo mergaits drabulius. Igirds kraup mergaits klyksm, i slptuvs ioks tvas ir i kiemo atbgusi motina vos suskubo ugesinti mergait apgobusi liepsn. Taiau ugnis nepagydomai sualojo glenut knel... Nuolatinis enkavedist siautjimas netoli Kauno-Ilauo plento prigludusiame Drebulins kaimelyje privert uki Vinc iekoti nuoalesns ir saugesns aplinkos. Pasitraukusi Vakarus garsi Lietuvos lakn Rim gimins neprietaravo, kad Vincas ukys su eima apsigyvent apleistoje sodyboje. Dar ne visai nusiaubtas didokas Rutiki kaimo Rim kis susilauk "gaspadorikos" rankos. ia danai lankydavosi Geleinio Vilko partizanai: trobesiuose slp atsarginius ginklus, raomj mainl bei pogrindins spaudos dauginimo reikmenis. Erdvus gyvenamasis namas danai priglausdavo poilsiui ivargusi laisvs kovotoj brius. Naujj 1946 m. ivakarse Geleinio Vilko rinktins partizanus lank Tauro partizan apygardos vadas mjr.Z.Drunga-Mykolas-Jonas. Apygardos vadas su rinktins vadu ltn.J.Stravinsku-iedu, tabo pareignais Mikiniu, aliuku, Kurtu, Laimute, atu ir briu apsaugos partizan buvo apsistoj netoli Ilauo, alia Kozer mikelio esanioje kininko sodyboje. ia kovos keli pradjo i legalaus studentiko gyvenimo pasitrauk laisvs kov didvyriai Juozas Luka-Vytis ir jaunesnysis jo brolis Stasys-Juodvarnis. "Naujiems metams (1946) su Stepu nuvykome sutart viet - Kard vienkiem (...) Nuo ios dienos jau buvau partizanas ir turjau numatytas 172

man pareigas - Rinktins spaudos skyriaus vado", - rao knygoje "Partizanai" J.Luka-Daumantas. Sutikus Naujuosius metus, iklausius apygardos vado ir iedo sveikinimus ir numalinus alk, mjr.Z.Drunga-Mykolas-Jonas trumpai apvelg pirmojo apygardos tabo lugimo prieastis ir skaudias pasekmes, nuviet paskutini dien vykius. Pra partizanus bti atsargiais, ypating dmes skirti konspiracijai, vengti tartin paini, nes paskutiniu metu suaktyvjo NKGB nip ir provokatori veikla. Vyresnybs akivaizdoje partizanai buvo santrs, susikaup. Ramioje, draugikoje aplinkoje besidalijant partizaniko gyvenimo spdiais, artjo rytas. Bevintant Ilauo - Dambravos dvaro kelyje sargybiniai pamat keliolikos main viesas. Pavojaus pakelti partizanai, pareng kovai ginklus, tykiai apleido sodyb ir, perj Jiesi, pasitrauk Garliavos mikus. ...Nors didiosios metins vents buvo enkavedist siautjimo ir pasal metas, taiau vien bunkeriuose partizan gyvenimas nemanomas. altis ir maisto atsarg stygius vert kovotojus bendrauti su gyventojais: naudotis rmj parama, nors kelioms minutms itrkti i drgn, aliu sukaustyt miko emini-bunkeri. Geleinio Vilko rinktins Kstuio kuopos vad Dein su breliu Prien ilo partizan sutikti Naujuosius pakviet II brio vadas V.GudynasPapartis. Deinio partizanai: Jungas, Audra, Ramut, Gluosnis, Rambynas, Kaspinas, Berelis, Griausmas, Tvora, Ispanas ir dar keli vyrai pavakare iniro i Prien ilo. Palaukje sulauk sutem, vengdami sodyb, nelodydami Prienlaukio un, partizanai lauk takais patrauk Klebikio iliuko link. Laukus gaub rimtis. Lengvas smulki snaigi pkas greit paslp "sele" - pda pd - engiani vyr pdsakus. ygis netolimas, bet atsargumas vert sukarti vien kit kilometr toliau, kad pikta akis negalt nustatyti tikrosios marruto krypties. Deinio grup Cepeliki kaimo palaukje sutartoje vietoje pasitiko Papario brio vyrai. - K a s eina?... Parolis!...-paprastas, taiau btinas partizan gyvenime pasikeitimas slaptaodiu sudrumst nakties rimt... Po pusvalandio Papario sisti valgai - pasiuntiniai atved Deinio vyrus kuopos vadui inom ir ne kart lankyt Rutiki kaimo Rim sodyb, kurioje buvo sikrusi partizan rmjo Vinco ukio eima. - Tamsta vade!... - pradjo raportuoti tiesioginiam savo virininkui brio vadas Papartis. 173

- Nereikia... Su Naujais metais, vyrai!... - pertrauk kuopos vadas. Visuomet reiklus pavaldiniams, ypa drausms ir partizan Statuto atvilgiu, Deinys kart paprastai spaud rankas "ramiai" pasitempusiems savo kuopos antro brio kovotojams. Mets vilgsn vaims paruot stal, ant kurio puikavosi "stipresns", vadas su jam bdingu priekaito ypsniu veide, rodos, kviet vyrus bti santriems su iuo... "pirmu partizan prieu" - "napsu", kaip tada mons vadindavo degtin... Papario brio senbuviai - 2-o skyriaus vadas Antanas Jundilas-Naras, 3-io skyriaus skyrininkas Antanas Gudynas-Speigas ir kiti, gerai inoj kuopos vado nusistatym svaigalams, suprat "kreiv" Deinio ypsn, utikrino: "ms vyrai gdos nepadarys"... Istat lauko sargybas, vyrai sdo prie ventinio stalo. Papartis su brio vyrais Naujj met ventei buvo sukaup pakankamas maisto atsargas. Jaukios nam ilumos, juo labiau ilto maisto pasiilg partizanai vaiinosi iki vintant. Net labiau "ruginukei" palanks vyrai kuopos vado, medsesels Rasels-Auros ir partizans Ramuns akivaizdoje buvo gana santrs ir laiksi nuosaikiai... Pagaliau vintant visi, iskyrus sargyb, sumigo. Lauke snyguriavo. Retkariais sisiautjs iaurys, stgaudamas pastat ssparose ir kamine, raminamai veik poilsiui suvirtusius partizanus. Nors troboje miegani ramyb saugojo sargyba ir kaime buvo tylu, taiau po bemiegs nakties eiminink miegas nem. eimininkas vis jo malkin malk, pernelyg danai "r" gyvulius, akylai stebjo apylink. Betemstant namas atgijo. Numig ir pailsj partizanai kilo, praussi altu ulinio vandeniu, ukand val ir tikrino ginklus, rengsi nakties ygiui. - Velnias juos ia ne, - valydamas ginkl, pratar kakuris. - Toki dien... - pasigavo ano mint kiti... "Kaip gera bt dar kelias valandas praleisti jaukioje nam ilumoje", - u v a l d mintys partizanus. Ir pasiliko dar vienai nakiai Rim sodyboje. ia pat mikas. Paryiais ieis... Sieninio laikrodio rodykls palengva atskaiiavo paskutines pirmosios 1946-j met dienos valandas. Lauke spyguriavo. Papario brio vyrai, pragydus pirmiesiems gaidiams, padkojo eimininkams u svetingum ir palinkj pasiliekantiems sveiams skms paliko sodyb. Pailsj ir sots Deinio partizanai aptingo, nutilo kalbos, kur kas nuvirts snduriavo. Tik eiminink niekaip negaljo nuraminti pravirkusio maylio - vos puss metuk snelio. Su neramiu kdikio verksmu tamsoje skendini trob slinko kyriai baugi nelaims nuojauta. Spuo174

dama ant rank maj, motina su vidine tampa, slinkdama lyg elis nuo lango prie lango, neramiu vilgsniu dairsi nakties tams. - Rusai! - puols vid kteljo sargybinis ir vl pranyko tamsoje. -Traukits, a pridengsiu! - stvrs kulkosvaid, kteljo broliui Rambynui tarpduryje stabteljs partizanas Audra. Paok partizanai iupo ginklus ir spjo tyliai islinkti i namo. Plipteljo okupant vi serijos, suskambo dtani lang stiklas, trobos sienas suvarp kulk spieius. Suspurdjs ant motinos rank, kulk pervertas amiams nutilo maylis... T pat akimirk sprogstamosios kulkos perverta su negyvu kdikiu rankose sukniubo motina ukien... Pagaliau... Kas gali atpasakoti to tragiko ryto vyki smulkmenas?!... Kiemo patvoryje, prie augalotos liepos kamieno sukaleno Audros kulkosvaidis. Pagrindin partizan grup atsiaudydama trauksi laukais, tolimesnio miko pakraio link. Brko blankus iemos rytas. Pasiunts dar kelet kulkosvaidio serij, Audra uoliu smuko girios tankm. Kuopos vado Deinio vedami partizanai, Vinco Kleizos-Sakalo, Povilo Buzo-vejo ir Klemenso Maceinos-Griausmo kulkosvaidi ugnimi praskynusi blokados ied, be nuostoli prasimu senojo miko kirtimo brzgynus. Taiau ia partizanai netiktai susidr su kitais enkavedist kareiviais. Pirmj vi pakirstas krito sunkiai sueistas Rambynas. kelm susieidusi koj, suklupo alia bgusi jo sesuo Kastut-Ramun. Prioks kuopos vado brolis Jurgis Pinkvarta-Berelis pakl mergin ir tempte itemp i apaudymo. Smarkiai prieo apaudomi ir persekiojami partizanai galiausiai prasiver augesn mik. Taiau pasilikti buvo pavojinga, nes lik sniege pdsakai kiekvien akimirk galjo atvesti persekiotojus. Deinys, saks isirikiuoti "sele", pasitikslins kompasu krypt, ived partizanus altiniki palauk. sisiautjusi pga paeme gin sniego pk, kuris per kelias akimirkas udeng pamiks lygumas ijusi partizan pdsakus. Priartjus prie Ilauo-Klebikio viekelio, kur reikjo t bt pereiti, vjo vilpesyje pasigirdo main varikli gausmas. Sniego migloje viekeliu ltai slinko NKVD main kolona. Nutaik prog partizanai peroko viekel ir sulindo kalvels klonyje sniego pusnyse styrani krmokni gojel. Kiek atsipt, pakaitomis nedami jau nebepaeinani Ramut, vengdami sodyb, pavakariais pasiek savo "namus" - Prien il. Prasimus giri, V.Morknas-Audra, pasine miku Klebikio link. Laim, prasidjusi laukuose pga nespjo ukloti prie ventes mike spaust pdsak. Sutryptas sniegas palengvino Audrai "mtyti pdas"... 175

Pagaliau smuks medkiri sukraut malk rietuvi tarp, sustings ledo gabal, Audra pratnojo iki sutem. Prien ile pas savikius parsirado tik kit dien. "... Kai niekas i namo nebeaud, - pasakoja ukio sesuo Petronl, tai in vid intj rusai, tiek dav..., tiek dav Vincui... Visk sudau, supjaust in skudurus... Vis sudauyt Vinc rusai isived... Kai viskas nutilo, mes su Rekiniene nujom pasiirti. Negyv vaikut radom an lovos... o lovuke mergaits - vien skyli, kaldra sudarkyta kulk - tik skudurai... O mergaitei - tam kankiniui... visai nekliuvo... - I Dypartyns atsivar roges, parsiveme mergait... Kdikio knel palaidojom kapinse"..., - braukdama itrykusi aar, nutyla uki Petronl. Pirmosios 1946-j mel Geleinio Vilko rinktins partizan aukos kn, vietini gyventoj pasakojimu, Kremliaus kraugeriai, nuvilk pusantro kilometro, paliko griovyje. Pavasar partizano Juozo Morkno-Rambyno palaikus Klebonikio miko pakratyje priglaud miko broli kapini smlis. ...Partizano gyvenimas - tai ygiai, nuolatiniai pavojai, mirties grsm, trumpas nesaugus poilsis, netiktos kautyns, danai ir tis... Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas ir rinktins vadas iedas, sutik Naujuosius metus Geleinio Vilko rinktinje, keliolikos partizan lydimi, lank Gedimino kuopos kovotojus. Viesulo pavaduotojas ltn.J.Jasaitis-Naktis su keliais kovotojais trimis rogmis atve apygardos vad ir jo palyd Kozer mikel. Isiskyr dvi grupes partizanai apsistojo dviejose pamiks gyventoj sodybose ir, istat sargyb, sugul dienos poilsio. Vidurdien puols sargybinis prane vadams, kad nuo Jiesios puss artinasi enkavedistai. Pavojaus enklo pakelti kovotojai, stvr ginklus, pasiruo gynybai. Taiau apygardos vadas sak trauktis Kozer mikel. Prisidengdami trobesiais, partizanai nepastebti prieo pasiek mik ir pasiruo pridengti i antros sodybos besitraukianius kovos draugus. Veltis kautynes su stipria bolevik grupuote nebuvo prasms, nes antroji partizan grup, nors ir pastebta rus, be vi dingo mike. kit mikelio pus perjusius partizanus pasitiko varbaus ryt vjo gsi genama pga ir Ilauo-Dambravos keliu judanios NKVD main kolonos varikli gausmas. Kilo grsm, kad Kozer mikel NKVD daliniai gali ublokuoti ir tada partizanai neivengs auk. Pasitar nusprend rizikuoti ir prasimuti strategikai patikim Klebikio mik. Kirt mikelio kamp, partizanai ijo Rutkiki palauk. 176

Deinio vyrai, ryte skmingai isiver i rus apsuptos Rim sodybos, trauksi kit miko pus. Visas Rutkiki apylinkse pasalaujanius enkavedistus kaudamiesi Deinio partizanai nusived paskui save, todl apygardos vad lydintys partizanai, pastani vietov Kairio ir aliuko vedami, saugiai pasiek usibrt tiksl - Klebikio mik. Ankstyv sutem gaubiamas mikas sunkaus, tris dienas trukusio ygio ivargintus partizanus sutiko drsinania ramybe. Stipraus ryio lenkiamos liaunos puels o, kviesdamos partizanus savo prieglobst. Pakankamai nuo palauks nutol, partizanai rado ikirst sausuoli malk rietuves. Nuristos nuo j viraus kelios perskelt rst pliauskos tapo vyrams "krslais"... Lauo liepsna primin seniai palikt gimtj nam idinio ilum ir jaukum. Po trumpo poilsio apygardos vadas ir iedas, nelaukdami viesos, Algirdo kuopos vado Kurto, " s a v o " miko inovo Kairio ir keli kovotoj lydimi, paytauk toliau...

STIRNOS RINKTINJE Amininkai prisimena Tauro apygardos vad mjr.Zigm Drung kaip itverming, mgstant daug vaikioti, keliautoj. Jau sausio 6- dien Mykolas-Jonas su neseniai paskirtu Stirnos rinktins vadu Jonu Kleiza-Siaubu apsistojo Gavaltuvos kaime Kuzm sodyboje. A p y g a r d o s tabo ir Stirnos rinktins ryio partizanas V l a d a s ibirka-Vikis pavakare vadui pristat Kazimier Savii-Uran, Sakal silom rinktins vado adjutanto pareigoms. Ivargs apygardos vadas aptarti rinktins reikalus pasil kitos dienos ryte. Nakvoti Uranas nujo pas netolim Kuzm kaimyn partizan rmj Vagon. Nors kluone buvo slptuv, bet K.Saviius, turjs asmens dokumentus, nutar miegoti troboje. Krosnies dmtraukio angoje paslps granat ir pistolet, Uranas umigo. Ankst ryt j prikl suremti enkavedist automatai. Pams pateiktus dokumentus, N K V D karininkas nusiaip: - Banditui Uranui dokumentai nereikalingi... Kur ginklai?.. Kazimieras suprato: "Masiukonio idavyst"... Tik jis inojo pakeist Sakalo slapyvard. Prie surito Urano palik sargyb ir usak eimininkei pusryius, enkavedistai puol krsti trobesius. Netrukus klojime surado slptuv. Ne177

ini slptuvje rastais kaliais, enkavedist vyresnieji suvirto trob kvosti suimtj ir eimininkus. Tuo metu trob sudrebino dmtraukio angoje K.Saviiaus-Urano paslptos granatos trenksmas. Suvangjo krosnies kokli nuolauos, idautas lang stiklas. Po akimirkos klsi nuo grind suglum ekistai ir atsargiai islinko kiem. Atburzg netoli u upelio stovjusi enkavedist tanket, taiau kautis su "in skradiais em prasmegusiais" "banditais" neteko... Kruopiai apiekoj visas patalpas, enkavedistai isivar suimtuosius - Uran ir eimininkus Vagonius. "Tikslin" enkavedist operacija pagal anksiau suimto Plutono idavyst, tik atsitiktinai sprogusios granatos dka kart neatne partizanams skaudesni auk. Nekrt gretim sodyb, enkavedistai paliko Gavaltuvos kaim. Kuzm troboje nakvoj apygardos vadas Mykolas-Jonas su palydovais, sprogim girdjusio eimininko perspti, atidiai ironais ivalg apylink pasinaudojo Vagoni sodyboje vykstaniu enkavedist krat urmuliu ir i kaimo pasitrauk. Sausio pabaigoje apygardos vadas, Siaubas ir Vikis atvyko rinktins ilviio-Sakal kuopos veiklos rajon. Patikimi V.ibirkos-Vikio ryininkai apie j atvykim prane kuopos vadui B.Brazauskui-Sakalui. Sausio 31 d. Bagotosios mike Sakal stovykloje Tauro apygardos vadas mjr.Z.Drunga-Mykolas-Jonas partizanams pristat naujai paskirt Stirnos rinktins vad Jon Kleiz-Siaub. Trumpo svei, kuopos vado ir bri vad pasitarimo metu nutarta suaukti vis rinktins kuop ir atskirai veikiani Zanavyk krato partizan dalini vad susirinkim. Apygardos vadas paskelb kuopos kovotojams sakym:
Partizan Tauro apygardai sakymas Nr.8 Bstin, 1946 sausio mn. 31 d. Slaptai

Rikiuots

sritis

1 Pavadinim "Stirnos rinktin", duot idaviko Vygando-Baceviiaus, buv. Ap.t. virininko, pakeiiu pavadinim "ALGIRIO RINKTINE". 2 Partizano slapyvardy "SIAUBAS", jam paiam praant, pakeiiu slapyvard "ALVARIS" 3 "Geleinio Vilko" Rn. Kstuio kuopos vadui DEINIUI ir jo vadovaujamiems partizanams reikiu padk u skmingai pravestas Cepeliki kautynes i met sausio 1 d. 178

4 algirio rinktins ilviio kuopos vadui SAKALUI ir jo vadovaujamiems partizanams reikiu padk u skmingai pravestas kautynes Krveli rajone 1945 12 26 dien. 5 Susidrimuose su NKVD leng\>abdikai paliekami kulkosvaidiai / .../ spju, u kidkosvaidio praradim atsakys kovotojas pagal Tauro apygardos drausms nuostatus.
MYKOLAS-JONAS, Apygardos vadas ALVARIS, U Adjutant

Vasario pradioje ilviio kuopos veiklos rajone, viename Kazl Rdos mik kvartale, susirinko algirio rinktins dalini vadai. - Ginklu gerbk! - miko tyl sudrumst sakmi Sakal kuopos vado komanda. - Tauro apygardos vadas mjr.Mykolas-Jonas! algirio rinktins vadas alvaris! - sustingus partizan rikiuotei, vadus pristat Bronius Brazauskas-Sakalas. Partizanus pasveikino apygardos vadas. sakym Nr.8 perskait naujasis algirio rinktins vadas Jonas Kleiza-Siaubas. Rinktins pavadinimas kuopos kovotojams patiko. Kiekvieno mintyse nuuoliavusi praeitin Stirna, kaip baiktaus vrelio simbolis, rodos, nusine dal taip danai kovotoj patirt neskmi, prislopino uvusi kovos broli atminties irdgl... Naujasis algirio pavadinimas kov ugrdintiems vyrams primin garsiojo algirio mio neblstani lov... alieji Kazl Rdos, Bagotosios, Sutk ir Leki mikai nuteik partizanus bti vertais Didiojo Vytauto karygi kov tsjais... Ypa vyrus nudiugino apygardos vado pareikta padka u skmingas kautynes - kovos ir pasiaukojimo vertinimas. Po trumpos pertraukos prasidjo vad pasitarimas. Apygardos vadas glaustai ir aikiai apvelg pavergtos Lietuvos ilaisvinimo perspektyvas ir kovotoj padt apygardos ribose. Kviet partizanus trukdyti okupantams pasiruoti vadinamiesiems rinkimams. Raginti gyventojus nebalsuoti, sustiprinus kuop ir bri drausm, vengiant auk, rengti okupant agitatoriams ir j apsaugai pasalas, apaudyti rinkiminius punktus. Pabaigoje, Lietuvos ilaisvinimo komiteto aki skyriaus atstovas Erktis pasil partizanams ivaduoti Plokiuose NKVD suimtus "liaudies prieus". Neinojo Erktis, kad galbt i minut Kauno NKGB opersektoriaus virininkas plk.Egorov kal telegram 081 SSRS NKVDNKGB galiotiniui Lietuvai: 179

Generolui-majorui drg.Tkaenko. 1946 m. sausio 25 d. Kaune sulaikyta LIK-o nari grup. Kazys Naujnas-Mont ir Povilas palaik glaud ry su aki pogrindio veikju Viktoru Motuza-Erkiu. [...] Monts nurodymu Erktis aki rajone sukr pogrindin organizacij. 1946 m. sausio 15 d. i Kauno aki krat ivyko naujai paskirtas sukilli vadas Pavalkis ir LIK-o narys Viktoras Motuza-Erktis... [...] sutarta, kad sukilli tabas bazuosis mike tarp Ploki ir Luki. 1946 m. sausio 29 d. Molt gt. 18 sulaikytas Kazys Petraitis, kuris 1945 m. lapkriio mn. LIK-o nurodymu susitiko su eveln k., Ploki vls. gyventojais, vietins brigados vadais Pranu Runu-Gintaru ir Juozu Aleksa. [...] Ploki vls., Vaiguviki kaime Sabaliauskiens (Sakalauskiens) namuose saugoma tabo raomoji mainl. Kita mainl, apirografas, juostels, popierius, tuas paslpta pas ilvin kaimo gyventoj Aleksien. Partizanams padeda aki kunigas (pavard neinoma), eerli kunigas Sroganas... tus, Tauro ir Algimanto apygard ryininkas dirba Kazl Rdos miko kombinate. Brogaitis-epetys ry palaiko Paturi dokumen-

Nr.081 1.11.46 plk.Egorov valgam praneus, kad Grikabdyje sutelktos gausios N K V D pajgos, matyt, ruoiasi "ukuoti" mikus, Erkio pasilymo nesvarst. Po pasitarimo Mykolas-Jonas, lydimas virgdaii partizan vado Juozo Jasiulaiio-Turklio ir jo vyr, patrauk Vytauto rinktins kryptimi. alvaris su bri vadais Vytautu Puiiu-Meka, Jonu Paua-Vilku ir j vyrais nuygiavo mikais lankyti iaurinje algirio rinktins teritorijoje veikianius partizan dalinius.

RINKIM IVAKARSE Valsi karini gul bstinse - stribelnyiose, prigeso vairiaspalvi naujametini raket saliut atvaitai. Sausio viduryje ilavoto strib "mriuko" gul kasdien papildydavo i apskrities siuniam instruktori ir agitatori apsaugos enkavedistai. Rodant artjani rinkim "demokratikum", danai atburgzdavo 3-4 "aliakepuriais" aplipusios tankets. Prasidjo "prierinkimin kampanija". susirinkimus kaimo mons njo. Bolevikiniai aktyvistai - agitatoriai buvo priversti su strib ir enkavedist apsauga eiti kaimus ir brukte brukti gyventojams "geriausi 180

liaudies atstov rinkimus", kaip "laimingo" sovietinio vergo gyvenimo garant... Sausio 18-os nakt mur kaimo gyventojo Tado Naujoko sodybos duris pasibeld du Almo kuopos partizanai. Naujok sodyb danai lankydavo Geleinio Vilko partizanai, todl eimininkas nenustebo ir sveius prim palankiai. Nors klojimo alinj po ienu buvo rengta slptuv, taiau partizanai liko nakvoti seklyioje. Brko blankus viduriemio rytas. Anksti sukilo Naujok eimyna. Seimininkas, pars gyvulius, ijo pasivalgyti, sns Jonas su jaunesniu Vytautu, paskubom ukand, nuskubjo Veiveri gimnazij. Ileidusi mokykl vaikus, Naujokien ukr "plyt", met kunkuliuojant kopst puod didesn bryz laini ir por rinki kvapniai parkytos deros. Puodo dangt kilnojantis kopst garas adino partizan apetit. Nesulaukusi grtant vyro, eiminink padeng stal ir pakviet sveius pusryi. Nespjo vyrai dorai numalinti alkio, kai piktas patvartje pririto uns lojimas privert juos suklusti. Per erdv sodybos kiem artinosi slepiamos spalvos apsiaustais apsigaub kareiviai. Subildjo lauko durys. Vos spjus partizanams smukti seklyi, valgomj suvirto strib ir enkavedist lydimi agitatoriai. Visi puol prie kvapniai garuojani pusryi stalo. tariai apvelgs kambar, NKGB vyr.tardytojas j.ltn.V.Krivickas, engs pro stal, pravr seklyios duris. Trenk partizan automato serija. Kulk suvarpytas tarpduryje sukniubo lusis ekistas. Kiti per duris ivirto laukan ir, nuliau pasieniu iki trobos galo, nuskuod alksnynlio link. Partizanai, iok per seklyios lang, trobesi ir belapi sodo medi priedangoje spjo pakankamai nutolti nuo sodybos. Kadangi j niekas nepersekiojo, abu partizanai peroko Skriaudi-Leskavos viekel ir, paslp po apsiaustais automatus, atidiai stebdami aplink neskubdami patrauk Kupri kaimo sodyb link. Priepiet Naujok kiem upldo NKVD "baudj" dalinys. Kruopios kratos metu enkavedistai klojime surado buvusio samdinio per gaudynes rengt slptuv. Nusiaubtoje sodyboje palik pasal, pasim nukaut ekist, sibrovliai isinedino. Nukauto ekisto pasekmi atgarsiai greit pasiek ir Veiveri gimnazij. Dar nesibaigus pamokoms, ger moni spti gimnazistai Naujokai nusiaubtus namus negro. Atuoniolikmetis Jonas, slapyvardiu Gintaras, netrukus stojo Geleinio Vilko Algirdo kuopos partizan gretas. Jaunasis Gintaras, kaip ir daugelis Veiveri gimnazist, pasirinks kov 181

prie tautos pavergjus, tv skiepyto drausmingumo ir greit gyto laisvs kovotoj pasitikjimo dka susilauk partizan vad vertinimo. Iauus pavasariui, Gintaras buvo paskirtas rinktins tabo apsaugos kovotoj grup, kuri ygiuose danai lyddavo rinktins vad ied. Jaunesnysis Vytautas, partizan Siaubo ir Dds parpintais dokumentais, iki 1948 m. gyveno ekist persekiojamo klajoklio gyvenim. ...Neleido Geleinio Vilko partizanai okupantams ir j parankiniams stribams laisvai plti ilavoto krato gyventoj. Sausio 30 d. skystos snaigs palengva skland ramiame ore, plonai padengdamos murzinai tamsias, po atlydio inirusias altuko kaustomas arim dmes. ilavoto stribai, priepieiais susd du veimus, nudardjo Mieldaiki kaime, Jiesios slnio lygumose niriai rymani partizan Stravinsk eimos palikt sodyb. Grtant ilavot, neprivaiavus Jiesios tiltelio, ieno prikrautus strib veimus i Rdgirs pamiks pasivijo partizan viai. Pirmos kulkosvaidio serijos nukautas nuo veimo ieno nuvirto kairiarankis stribas kulkosvaidininkas Mieldaio Kazys. vi igsdinti nevaldomi arkliai pasine Rdos kaimo sodyb link. Priliau Jiesios lait, pakelje ibarstyti nuo ieno stribai pradjo aklai audyti pamikn. Dl didoko atstumo kautyns nevyko. Priekinis strib veimas, spjs perokti Jiesios tiltel, laituose ikerojusi alksni priedangoje nutols nuo partizan vi idinio riedjo ilavoto gatvel. Stribas Juozas Riauba, perauta alkne, atsipirko lengvu igsiu. Pajiesyje lik stribai greit sulauk i ilavoto atskubjusios NKVD gulos paramos. Taiau Kurto partizanai, palik pamikje kupstel iaudyt kulkosvaidio tteli, mtydami pdsakus pasitrauk Rdgirs gilum. NKVD kareiviai ir stribai, krsdami pamiks sodybas, sum kelis pagirio gyventojus. Vienoje Raudonupio kaimo sodyboje rad Bartaino "amnestuot" buvus partizan Antan B.-Erel kartu su suimtais vyrais parsivar ilavoto stribyn - "mriuk". Strib atpaintas ir Klemenso Matuseviiaus bei Vinco Lauiaus "atestuotas" Antanas buvo pasmerktas Marijampols NKGB "krumpliaraiams"... Pagijusiam stribui Juozui Riaubai u "nuopelnus" buvo suteiktas milicijos jaunesniojo leitenanto laipsnis. Doros prigimties, paprastas kaimo vyras, vliau partizano Kazio Urbonaviiaus-aibo uverbuotas iki sumimo teik partizanams vertingas inias, kiek leido galimybs, globojo suimtus ir " m r e l y j e " tardomus "liaudies prieus". U nusegt girto NKVD karininko pistolet, perduot partizanams, Juozas Riauba 1950 182

m. pradioje buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Juozas Riauba uvo 1954 m. Vorkutos 29-os kasyklos lagerio politini kalini sukilimo metu... J.Daumantas knygoje "Partizanai" rao: "Kardas, Uosis ir a pasimm apaudyti ilavoto "tvirtov" [...] Pakeliui sutikom Deinio kuopos brio vad Papart (...) isidst (...) giliam griovyje. [...] laukme Kardo komandos". Taigi kelias dienas prie "rinkimus" Geleinio Vilko vadas ltn.J.Stravinskas-iedas, Kardas su tabo pareignais A.Varkala-aliuku, K.Juoiu-atu ir J.Luka-Skirmantu, sutik K.Pinkvartos-Deinio kuopos brio vad Vytaut Gudyn-Papart su keliais gerai ginkluotais vyrais, nutar patikrinti ilavoto NKVD gulos ir strib budrum. Nors kelias dienas trukusi lijundra buvo atleidusi paal ir paliugusi em deng kypai vjo genama silpna lapdriba, partizanai, isidst Laukioto upelio itak gilios griovos vingiuotame laite, atideng stribyn nepertraukiam deimtvi pusautomai ugn. Greit i "mriuko" prapliupo atsakomieji kulkosvaidi ir automat viai. J kulkos, sprog veniavikio pagiryje ir ravo laituose augani alksni akose, siliejo partizan vi garsus, sudarydami keleriopai didesnio puolj brio vaizd. Nuo vieiamj kulk spiei, skriejani aukta trajektorija veniavik, raket vies, pakibusi lapdribos snaigi vriniuose, buvo taip viesu, kad galjai skaityti. Po gero pusvalandio staiga, kaip ir buvo prasidj, ginklai ikart nutilo, tik vairiaspalvi raket atvaitai be perstojo viet padangje. Pagaliau ugeso ir paskutin vir vietovs suplazdjusi raudona raketa. Stojo tyla. Buvo antra valanda nakties. Jau ir snausti pradjome. Irks kakelint pypk atsigul ir ttis. Po ger valand trukusios tylos ilavote vl sutratjo kulkosvaidi ir automat salvs. Rodos, uvir tbtins kautyns. Tik artim vi, kaip anksiau, nesigirdjo. Matyt, partizanai ilavot apaud i kitos puss. Igsdinta "mriuko" gula be pertraukos dar por valand pykino raketas miglos gaubiam padang. I vis turim ginkl tratino nematomus partizanus, kurie palik ilavoto prieigas buvo u keli kilometr. Ryte ilavotikiai panibdom kalbjo: "inakt apie penki imtai partizan puol ilavot"... Tik neatsirado n vieno, kuris bt t nakt miestelyje mats bent vien partizan.

183

"DEMOKRATIKIAUSI" PASAULYJE "RINKIMAI Turime mes teis dirbti, pailsti, Deimt kart tuoktis, skirtis - vl mylti... Taip bolevik laikais maiktuoliai ironizavo vien pagrindini Stalino konstitucijos nuostat. 1946 m. vasaris. A r t j o "rinkim" TSRS aukiausij taryb diena. ilavoto valsiaus bstins, mokyklos, kooperatyvo bei kit miestelio pastat sienas bolevikiniai aktyvistai nukabinjo plakatais. I raudonais daais rmint lakt liai velg TSKP(b) ir nepartini bloko, vadinamj liaudies kandidat - gen.Vinco Vitkausko ir priekarini laik bolevikins santvarkos propaguotojos Izabels Laukaityts portretai. Dar prie "rinkimus", okupant pakriktyti "geriausiais lietuvi liaudies snumis ir dukromis", jie be svyravim stojo savo alies duobkasi eiles. inodami, kad kaimo mons balsuoti neis, okupantai ir j parankiniai pradjo neregtos apimties bauginim ir represijas. Sudarytos kelios grups po 15-20 N K V D kareivi ir strib ijo kaimus, j odiais tariant, "pravesti agitacinio darbo tarp valstiei"... Iki dant ginkluoti "agitatoriai" krt sodybas, metaliniais strypais - ampalais bad alinse sukrautus ikult jav iaudus, iekojo slptuvi. Nieko nerad, reikalavo samagoiio, "cibulio" ir laini. Prisigr stribai narydavo gyvenamsias patalpas, eiminink podlius, neretai pasiglemdami vertingesn daikt, laini bryz, derigal... Nebalsavusiems adjo: "Ir platus gi kratas Sibiras..." ...Partizanams buvo nurodyta visais manomais bdais trukdyti okupantams: rengti pasalas, apaudyti rinkimines apylinkes, ardyti telefono ryi linijas, uminuoti kelius. Kaimuose ant pakels stulp, medi kamien bei negyvenam pakels pastat bolavo partizan iklijuoti atsiaukimai, raginantys dor lietuv nepaklusti okupantui ir laisva valia neteisinti atjno primetamo vergovs jungo - nebalsuoti. Marijampols aps. N K V D virininkas kpt.Petras Raslanas 1946 m. vasario 1 d. ataskaitoje LTSR MGB liaudies komisarui gen.mjr.Jefimovui skundsi: "I 96 rinkimini punkt 21-ame punkte visikai nesudarytos rinkimins komisijos. (...) susirinkimus mons neina. Sasnavos vls. 9iuose i 10-ies rinkimini punkt nra komisij pirminink. Iglikli vls. i 17-os rinkimini punkt tik 3 turi balsavimo komisijos pirmininkus. Gudeli, Sasnavos, Iglikli, Balbierikio, Prien, ilavoto, Veiveri, 184

Kazl Rdos valsiuose kaimus agitbrigados ieina tik su stipria, gerai ginkluot kareivi apsauga. Gyventojai susirinkimus eina tik ginkluot kareivi varomi..." Vasario 10 d. ataskaitoje buvs Teli budelis dar atviriau dsto savo "bdas": "1946 m. sausio 17 d. Balbierikio vls. ribose, grtant agitbrigadai, partizan pasaloje sueisti trys enkavedistai ir keli agitatoriai - civiliai... 1946 m. sausio 17 d. Prienuose, Kstuio gatvje prie kunigo namo altu ginklu vrikai umutas komjaunimo darbuotojas 17-os met gimnazistas Bubnys". (Beje, buvusi bendraklasi teigimu, Prien "iburio" gimnazijos komsorgas Bubnys net pamokose ant suolo laikydavs utaisyt nagan..). Jo tvas partizan umutas 1944 m., atliekant savo pareigas. altinis "Studentas" informavo, kad sausio 2 d. jis buvo ujs pas Sasnavos vls. Auktosios k. gyventoj Petr Petkel, kurio brolis bryje, agitavo nebalsuoti... 1946 m. sausio 22 d. prie pat Marijampols nupltas grups Geleinis Vilkas sakymas Nr.l, raginantis gyventojus neiti balsuoti... Tokie pat sakymai rasti prie Iglikli, ilavoto, Sasnavos... Sausio pabaigoje Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto ir Geleinio Vilko rinktins vadovyb mintuose valsiuose iplatino atsiaukimus... 1946 m. sausio 28 d. altinis iprovokavo Balsn kaimo buo Petr Masait, kuris altiniui sak, kad rusai Lietuvoje isilaikys 2-3 mnesius, prane agentas Studentas. 1946 m. vasario 1 d. 18 val. 3 km nuo Prien, Balbierikio kelyje 13-os partizan pasala su 8 rankiniais kulkosvaidiais sudegino tris automainas... Umutas raudonarmietis Pancerev Timofej". Kpt.Raslanas nepamiro isamiai ivardyti ir savo "nuopeln": "Iki 1946 m. sausio 25 d. Marijampols aps. NKGB agentroje dirbo 378 mons: rezidentai 7, agentai 23 ir 246 informatoriai. Labiausiai vertinamas rezidentas Nikolaj. Vertingi agentai: Maeika ir Lap (...) Prierinkiminiame periode 94-o pasieniei pulko daliniai sureng "ekistines-kovines operacijas: 1946 m. vasario 3 d. Mekui k. Juozo Povilaiio sodyboje NKVD dalinys rado bunker, kuriame buv du partizanai susisprogdino... 1946 m. vasario 5 d. pagal anonimin laik iauliki k. bunkeryje slpsi Vincas Gerulis-Tvora. Susiaudymo metu sueids enkavedist, prisidengs tamsa, partizanas pasislp... Bunkeryje rasta: rankinis kulkosvaidis, 2 autuvai, rankin granata, 500 ovini. 185

Operacij metu sulaikyta 26 partizanai, 135 ryininkai, ir kit element - i viso 220 asmen. Rasti 3 bunkeriai, i kuri paimta 5 prietankins minos, daug ovini... 1946 m. vasario 9 d. 94-o pasieniei pulko dalinys vienoje arabds k. sodyboje rado 3 partizanus. Madaug 40 m. Radzeviius-Vjas nukautas, du pasitrauk. Paimta: automatas, naganas ir 6 pasai, atimti i Veiveri ir ilavoto gyventoj. Pas nukautj rastas atsiaukimas: "... Prie rinkimus reikia paimti pasus ir nam kio lapus, kad mons galt pasiteisinti... kodl nebalsav... (...) Paskleisti gaut literatr ir visaip trukdyti rinkimams. (Pas) iedas." Marijampols aps. NKGB organai imasi vis reikiam agentrini - operatyvini priemoni, kad utikrint rinkim skm. (...)" Vasario septintosios paryiais po kelias dienas trukusios lapdribos pradjo alventi. Sustiprjs iaurs ryt vjas paeme gin smulkias snaiges, uklodamas purvu patamsjusias arim virnes. dienojus jau siaut tikra viduriemio pga. Per pora valand upust kelius, patvoriuose supt sniego pusnynus. Popiete, rdama ratais gilias purvino sniego provas, buksuodama kelio kloniuose supstose pusnyse, ilavot riedjo pilna kareivi maina. I sustojusios prie "mriuko" mainos pusn kareiviai ivert uvusio partizano lavon. I partizano karikos milins rankovs likui styrojo kraujo kreuliais aptekjusi, per rie granatos nutraukta ranka, nukreipta "liaudies deputat" plakat liekanas... "Rinkim" ivakarse partizanai apaud Kazl Rdos, Veiveri bei kit vietovi rinkimines apylinkes. "Prie rinkimus, - ra savo atsiminimuose Marijampols NKGB tardytojo-budelio Arono Greiso "mokyklos" aukltinis Kazys Martuseviius, - su grupe Marijampols liaudies gynj buvome pasisti ilavoto valsi. (...) Vakare ijome i miestelio, apsistojome pamikje. Prie autant pamike slino grup moni... Prisiartinus atidengm ugn. Banditai prieinosi - po keli minui j viai nutilo. Toje vietoje., radome vien negyv bandit... Pravitus eidami pdsakais, utikome dar vien, mirus nuo aizd. T pat ryt kita bandit grup apaud rinkimin apylink, valsiaus vykdomj komitet"... iandien saugumo tardytojo-vertjo "atsiminim pasak" tikrov "iveria" senesni Cikabds ir Raudonupio kaim gyventojai. Taigi Skriaudi-ilavoto viekeliu dviem veimais vaiuojanius "talkininkus" - Marijampols stribus, vos pravaiavusius pakels gyventojo Kazio Matuseviiaus, moni praminto Mariotuku, sodybl, i Pagraiio pamiks ir 186

Rdgirs palauks pasitiko krymin partizan ugnis. Vidury dienos uklupti stribai, nespj paleisti n vieno vio, ivirto i veim apsemtus pakels griovius. liaudami grioviais, stribai prisikapst iki pirmj Mikalins kaimo pakels sodyb. I ilavoto atskubj NKVD "aliakepuriai" igelbjo "talkininkus" nuo ties. J sunkaus kulkosvaidio ugnis privert partizanus pasitraukti. Apie nukautus ilavote ir apylinkje nebuvo kalbos. Tik ilavotikiai, girdj vius, mat imaudytus ir purvais aplipusius "gynjus" su kareiviais grtanius "mriuk", o ekisto "prisiminim" epizodas vyko jau po "rinkim". 1946 m. vasario 11 d. nakt NKVD "aliakepuriai" ir stribai aliosios mike susirm su Almo kuopos partizanais, ia kareiviai durtuvais subad sueist partizan. Veiveri strib virininkas, ekistas i Baltarusijos Vadim Macych ir jo bendraautorius A.ukas "Liaudies gynj odyje" ra: "... buvo pavesta saugoti netoli Kazl Rdos mik kaimo mokykloje sikrusi 47- rinkimin apylink. Septint valand banditai puol ir mus. Jie padegamom kulkom ilgom serijom aud medin pastat, kurio pakraigje pasirod liepsna (...) Auo diena. Banditai pasitrauk. Kaimieiai balsuoti njo. Ijom grupmis kaimus su rinkim urnomis. Kaimieiai sutiko mus nuoirdiai, aktyviai balsavo, stengsi pavaiinti. Vakarop visos grups, patenkintos gerai atliktu darbu, su urnomis sugro apylink"... Taigi "kaimieiai balsuoti njo", o kai ij kaimus NKVD kareiviai ir stribai surm kaimiei nugaras durtuvus - "nuoirdiai sutiko ir aktyviai balsavo"... Net... "stengsi pavaiinti"?! inoma, buvo patenkinti "gerai atliktu darbu" - klastojimas utikrino rezultat - 99,97 procento. O ilavote iauo tykus kanotas vasario 10-osios rytas. I veniavikio pagirio sodyb kamin vir vinguriavo melsv dmeli "stygos", lyg ramstydamos pakavusios padangs emus debesis, i kuri palengva leidosi smulkios paviens snaigs. eimininks gaminti pusryi neskubjo. Nors ir buvo sekmadienis, eiti banyi niekas nesiruo - "pagaus stribai, nuvarys balsuoti. Geriau neiti, nesirodyti ilavote"... Po pusryi vyresnieji susd prie lang dairsi ilavoto pus, pasiruo kiekvien akimirk, pamat rusus su raudona de, sprukti giri. Vaikus spjo: "Jei klaus, sakykit, kad ijo balsuoti". Apie antr valand kalnn nuo ilavoto pasirod keliolikos strib ir kareivi grup. Perj Pagirli kaimo "biedniok" gryteles, kareiviai su balsavimo urna artintis pagir nedrso. Pastoviniav kiem patvoriuose, palodin kaimo unis, stribai nusprend: "ir ie tiks"... ir, suki raudo187

n d gnit biuleteni, pasuko ilavoto link. Kareiviai neprietaraudami nusek paskui. maiktuolis Girni Klemensas pajuokavo: "ilavoto rinkiminei komisijai rinkim balans tiks ir... iurkmieseio un balsai". Ir tiko... moni tvirtinimu, Jiestrakio - Sargins kaim keliu keliomis rogmis vaiuojanius kareivius ir stribus su urnomis i Rdgirs pamiks apaud partizanai. "I strioko net d su balsais buvo Jiestrakyje pamet", pasakojo jiestrakikiai. Durtuvo ir nagano teise "demokratikai" irinkt, teisingiau pasakius, Stalino-Berijos vietininko M.Suslovo paskirt "liaudies d e p u t a t " gen.V.Vitkausko ir I.Laukaityts - darbus, vykdant lietuvi tautos genocid, vertins istorija. "Deputats" Izabels Laukaityts "kadencija" baigsi 1948 m. kovo mn. Marijampolje. Gen.Vincas Vitkauskas dar ilgus metus bolevizmo bacilomis nuodijo Lietuvos auktj mokykl student protus.

PO RINKIM Soviet imperija mgo rodyti " d e m o k r a t i j " - Maskvos ir Vilniaus klastoi meistrai rinkim vaidinim Lietuvoje pateik kaip... "visik KP(b) ir nepartini bloko pergal"... Nors prastinis, per tris deimtmeius nusistovjs 99,97 procento "liaudies bals" rezultatas tenkino Maskv, taiau tikrasis balsavusi Lietuvos gyventoj skaiius Kremliui ir jo statytiniams kl didiul t. Akivaizd lietuvi nepakantum grobikams N K V D inkvizitoriai paskubjo susieti su iaugusiu Laisvs kovotoj pasiprieinimu. Per kaimus ir miestus nusirito iauri teroro banga. Siekiant sutrukdyti masin gyventoj trmim, Suvalkijos partizan vadovyb msi ryting priemoni.
Tauro partizan - Laisvs kovotoj apygardai sakymas Nr.4 (sp) Bstin, 1946 m. vasario 20 d. Bendroji padtis Visikai slaptai

Rus bolevik kompartija didiojoj trejukj, nemonikomis rus tautos aukomis laimjusi kov prie Vokietij, nepelnytai puiasi, bet i antros 188

puss Taryb Sjungos viduje palijus bolevizm ir visur vykstant partizanin kar bolevikai liekanomis savo NKVD ir NKGB satrap ir vairi taut isigimli, stengsi isilaikyti viduje ir propagandai beriamais milijonais usienyje. Greta to ruoiamasi karui, Taryb Sjungos diplomatai Suv.Nacij konferencijoje stato sjungininkams, ypa anglams, akiplikus reikalavimus, bet tik kad nukreipt dmes nuo Tarybins Taut vergijos ir umaskuot ruoimsi neivengiamam karui: 1. Taryb Sjungai reikalingas iloti laikas. 2. Ivalyti Raudonosios armijos bei bsimo fronto unugar. 3. Surinkti vis internacional "msos patrankoms" ir darbinink pramonei. Tik tuo tikslu dalyvauja konferencijose, tik tuo tikslu jau atvirai nesiskaito su okupuot krat gyventojais. Ir tik tuo tikslu pradtas masinis lietuvi iveimas. Ypatingos apystovos Lietuvi tauta kietai ir rytingai laikosi Laisvs kovotoj kovoje ir ypa gerai isilaik prierinkiminje kampanijoje, ir nors bolevikai naudojo visokias gudrybes, kaip pvz., Taryb Sjungos pilietis, nors ir pagal rinkiminius nuostatus dar neturjo teiss balsuoti, bet jis atjo rinkimin ir savanorikai atidav, nors ir neturim bals, u "geriausi ir geriausi", u tai jis buvo premijuojamas 5 kg deros ir 200 rb. Taip pat atvyk ir pirmieji rinkikai Marijampols balsavimo apylink gavo premij - po 5 kg deros. Tai buvo i Tarpui Kabelka ir i Tabariki k. Liudvinavo vls. N.Smulkit. Kur negelbjo paadai ir grasinimai iveimu "didij tvyn", ten buvo pavartotas azijatikas durtuvas ir varu varomi pilieiai rinkiminius balaganus. Nors idavikai griebsi visoki gudrybi, grasymo ir net smurto, bet balsavimo rezultatai rodo jau susipratus ir gana atspar lietuv esant prie Tautos pavergjus, nes niekur daugiau nebalsuota kaip nuo 1 iki 40 proc. Kaip pagal rinkiminius nuostatus yra per maai, kad rinkimai bt laikomi pavykusiais. I ia ir kyla vietini bolevik apmaudas. Rus bolevikai tai inaudojo savo imperialistiniams - strateginimas tikslams, pamintiems Bendrose apystovose (1, 2, 3), nuo rinkim dienos vykdo masin lietuvi trmim, pradj nuo tariamj su laisvs kovotojais turint ryi eimomis, bet tai tik priedanga. Bus veami ir kiti lietuviai. LTSR Aukiausios Tarybos Pirmininko Paleckio sutikimas ess duotas 25000 lietuvi itremti. Pirmoje eilje trmimas paliet Tauro apygardos veikimo plote. Mikingi: Alytaus, Prien, Kazl Rdos, Leki-Ploki rajonai. Kalvarijos, Laz189

dij, Seirij rajonai ir miestai - Marijampol, Kalvarija, Prienai. Uduotis Tauro apygardai Trukdyti lietuvi trmim pasal kova prie NKVD stribus, o jei bus traukta, tai ir prie kariuomen. Sprogdinant geleinkelius, geleinkeli ir plent tiltus, minuojant pravaiavimus veamj kius, sudeginti pakeli sniegatvores, sunaikinti bolevik eimas. Gamtos slygos Sniego pgos, stiprs iaurs-vakar vjai. Temperatra - svyruojanti 1-15 laipsni. Mnulio atmainos: dviej savaii laikotarpis - delia. Matomumai dienos metu vairs. Matomumas nakt maas. Uduotis rinktinms Geleinio Vilko rinktins vadui: Organizuoti gyventoj trmimo trukdym. Ardyti kelius ir tiltus: 1.Plent Alytus-Prienai-Kaunas. 2.Plent - Garliava-Marijampol iki Puskelni. 3.Geleinkel Kaunas-Mauruiai-Kazl Rda-Marijampol. 4. Viekel - A.Panemun-Pakuonis-Garliava. algirio rinktins vadui: Organizuoti trmim trukdym. Ardyti kelius ir tiltus. 1. Geleinkel - Mauruiai-Kazl Rda-Pilvikiai. Tiltas per eup. 2.Viekelius - Parai-Viakio Rda-Grikabdis-Lukiai-akiai. Gelgaudikis-Plokiai-.Panemun-Zapykis-Kaunas. Vytauto rinktins vadui: Organizuoti trmim trukdym. Ardyti: 1.Geleinkel - Pilvikiai-Kybartai. 2.Plentai Puskelniai-Marijampol-Vilkavikis-Kybartai. 3. Viekeliai Virbalis-Kunigikiai-Graikiai-Kalvarija. Perkno-Auksuio rinktins vadui: Organizuoja gyventoj trmim trukdym. Ardo kelius: 1.Geleinkel Marijampol-Kalvarija-etokai. 2. Plent Turgalaukis-Liudvinavas-Krosna-Simnas-Alytus. 3.Plent Marijampol-Kalvarija-Ciplikiai. 4.Plent Kalvarija-Krosna-Lazdijai-Seirijai-Alytus. 5.ViekeliaiLazdijai-Seirijai-Beriniai-Seirijai-Kapiamiestis-Leipalingis-Seirijai-Alytus. Lengvinantieji nurodymai l.Dl rinktini ribose esani didesni objekt naikinimo tartis rinktini vadams ir kuop vadams. 190

2.Dl prietankini min (8-10 kg) kreiptis pas GVRn vad. Terminai: 1.sakau uduotis nuolatines. 2.Praneim santrauk apie atliktus udavinius paruoti ne vliau 1946 m. kovo 15 d. A bsiu pagal mano numatom reikal Rinktinse.
Mykolas-Jonas Tauro apygardos vadas Apyg. arnas adjutantas

Taiau vykdyti tokios apimties veiksmus partizan jgos ir ginkluot buvo pernelyg menkos. Juo labiau, kad okupacins kariuomens dalini persekiojami partizanai patyr daug skaudi nuostoli. Vasario 16 d. Sarginje suimtas pistoletu "Parabellum" ginkluotas buvs policininkas Simas S. Neilaiks ekist kankinim, arabds kaimo rajone nurod partizan uminuot tui bunker. "Iminavus viduje rasti lietuviki ir vokiki kariki drabuiai", - ataskaitoje ra enkavedistai. Dar 1945 m. gruodio mn. ivavods kaime kautynse su Iglikli stribais ir enkavedistais nukirstu kojos kaulu Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin buvo paguldytas Vytauto kuopos pirmo brio partizanas Juozas Prajera-Erelis. Pastebjusi, kad gydom partizan m "globoti" NKVD agentai, med.sesel Anastazija Rinkeviit, partizan-rezervist Panteros ir Strls sesuo, ryosi Erel ivogti. Sutart nakt i ligonins ivest partizan Nast ir kuopos vado Deinio sistas patikimas kininkas parve Kstuio kuop. Gailestingosios sesuts stropiai gydomas ir priirimas Erelis pastebimai pasitais, sustiprjo. Nutarta partizan tolimesniam gydymui perveti sav dalin. Drsioji sesel Nast nuvaiavo Vytauto kuop ir 1946 m. vasario 24 d. pats kuopos vadas Almas su atuoniais kovotojais dviem rogm ivyko kovos draug parsiveti. Partizano Petro iupailos-iogo pasakojimu, pravaiavus Plutikes, prie Puiki k. iugdinio sodybos, partizan roges pasitiko netikta "aliakepuri" pasalos ugnis. Kautynse uvo pirmose rogse vaiavs Vytauto kuopos vadas Jonas Demikis-Almas-Eumas, kulkosvaidininkas Juozas Medelis-Pavasaris ir dar vienas neinomas partizanas. I pirmose rogse vaiavusi vyr pasitraukti pavyko lik S. Vaituleviiui-Kazokui. Antrose rogse vaiavusi kojas sueista Nast paliktu partizano arno pistoletu sueid enkavedist ir uvo. Brio vadas Jurgis Ilgnas-arnas, partizanai iogas ir perauta gerkle Garnys spjo pasitraukti. 191

" M a r i j a m p o l s saugumo darinje, ant erkno nubalintos iaud gnits guljo numesti 4 partizan knai... Nebodama mane atvedusi ekist keiksm, priklaupusi pabuiavau blyk mergaits skruost... Lygs baltuiai dantys ir smulkutis veidelis labai primin Laimuts veid", - pasakojo Petrut Puinskait-Vilija. "1946 m. vasario 24 d. Plutiki rajone karins-ekistins operacijos melu pasaloje nukauti 4 partizanai, - byloja trumpas raas MGB agentrinje byloje Nr.36/34. - Pas nukautuosius rasta: kulkosvaidis, 4 autuvai, 2 pistoletai, 760 ovini ir dokumentai. Atvesta aretuota Vilija atpaino Anbo, Alm ir Laim. Ketvirtojo nepaino." Toje pat byloje: "1946 m. kovo 1 d. Iglikli vls. operacijos metu NKVD dalini umuti partizanai: Radzeviius-Lovikas, Aksenis (pavard nenustatyta) ir 2 vokieiai - a l f r e d i s ir Keitel. Paimta: kulkosvaidis, 2 autuvai ir 200 ovini ". Marijampols MGB surinktais duomenimis, 1946 m. vasario mn. Stirnos rinktin jo: 1.Katino - S.Jakto apie 25 partizan brys, veikiantis Kazl Rdos mikuose; 2.Broniaus Venciaus 10-15 partizan brys, veikiantis Auktoje Rdoje, Jank valsiaus ribose, Simok kaime turjs pastovi buvein; 3.virblio - Antano Gudyno 8 vyr brys, veik Kazl Rdos vls., Kardok ir Goric kaimuose; 4.Turklio - Juozo Jasiulaiio, g.1923 m. Bobi k., aliosios vls., buvusio Kauno policininko vir 20 vyr brio partizanai dislokavosi Vilkavikio aps., aliosios, Barzd ir virgdaii valsi kaimuose. "1946 m. vasario 21 d. MGB agento Ninos praneimu, Turklio grup ada vasario 26 d. susirinkti Vilkavikio vls., Kaui k. partizano Vlado Kuiausko-Genio kyje. MGB organai dav jai uduot stoti br (...). Vasario mnes buvo suimtas kulkosvaidiu ginkluotas partizanas virblis. Inscenizavus pabgim, virblis gavo uduot grti partizan gretas ir per MGB agent Lenkut teikti organams inias. Jo parodymais Pilviki apylinkse veik Jono Bielskaus-Raitelio i Gaisri kaimo vadovaujama 20 asmen Aro-Sakalo grup", - raoma agentrins bylos ataskaitoje.

GELEINIO VILKO RINKTINS TABE Siekdama nustatyti enkavedistams talkinusi ir sovietams parsidavusi tautos atplai veikl, Geleinio Vilko rinktins vadovyb paskelb sakym. 192

Tauro apygardos sakymas Nr.5

Geleinio

Vilko rinktinei

Bstin, 1946 m. vasario 26 d.

Vis dalini vadams sakau savo rajonuose vykdyti sekanias uduotis: 1. Sudaryti vis balsavusi 1946 02 10 sraus, paymint pavard, vard ir tvo vard, jo vaidmen ir kurioje apylinkje balsavo. 2. Suinoti ir suregistruoti istribiteli skaii Js rajone. 3. Uvesti bylas visiems idavikams. 4. Praneti rinktins valgybos skyriui rus kariuomens skaii Js dalinio rajone, nurodant dislokacijos viet ir j paskirt. Paaikinimai: 1. Tvyns idavik srauose balsavusi asmen netraukti, balsavusi ir istribiteli sraus sudaryti atskirai. 2. Sudarant istribiteli ir kit Tvyns idavik sraus paymti: a) pavard, vardas, tvo vardas, b) gyvenama vieta, isilavinimas ir uimta vieta, c) k veik Nepriklausomybs metais ir pirmos bolevik okupacijos metu, vokiei ir dabartins okupacijos metu, d) koki prieik veikl vykdo visuomenei ir laik, e) kada ir kokius nusikaltimus vykd, savo veikla paddamas okupantams, f) ar balsavo 1946 02 10, g) eimos sudtis. 3. Likviduot asmen sraus netraukti, o sudarius likviduot sraus, nedelsiant praneti rinktinei, kur bus i sra ibraukti. 4. sraus traukti ir tuos asmenis, kurie isigand pasislp dalinio rajone ir gyvena mieste arba kitoje vietoje. 5. Visas inias surinkti kiek galima tiksliau ir tik ratikai perduoti rinktins valgybos skyriui.
GVRn GVRn valgybos skyriaus vadas iedas aliukas virininkas

Apygardos vadui Mykolui-Jonui Naujj met proga lankant Geleinio Vilko rinktins partizanus, buvo sutarta pakeisti tabo pareignus. Taiau tik po rinkim kiek atslgus enkavedist aktyvumui, rinktins vadas pasira sakym: 193

Tauro apygardos sakymas N r. 6

Geleinio

Vilko rinktinei

Bstin, 1946 m. kovo 7 d.

1 Akt. part.Vilij nuo .m. sausio 1 d. i Ryi skyriaus virininko pareig atleidiu. 2 Akt. part. Siaub nuo .m. sausio 1 d. i komplektavimo skyriaus virininko ir Algirdo kuopos vado pareig atleidiu. 3 Akt. part. aliuk nuo .m. sausio 1 d. i spaudos ir propagandos skyriaus virininko pareig atleidiu. 4 Nuo .m. sausio 1 d. Ryi skyriaus virininku skiriu akt. part. Tigr (...) 5 Nuo .m. sausio 1 d. Algirdo grups vadu skiriu akt. part. Kurt. 6 Nuo .m. 7 pa" m. 8 Sanitarinis darbas nepatenkinamas (...) Grupi vadams sakau... savo rajonuose rengti bunkerius-ligonines (...) 2-3 ligoniams. Bunkeriai turt bti apildomi (...) 9 Daugelyje grupi pastebtas didelis girtuokliavimas. To pasekoje bna nereikaling auk. sakau visiems partizanams nuo ios dienos vengti vartoti alkohol. Grupi vadai savo pavyzdiu ir autoritetu, o reikalui esant ir nubaudiant, privalo mokyti partizanus nevartoti alkoholini grim.
GVRn GVRn vadas iedas Anbo

sausio 1 d. Vyt (...)

Spaudos ir propagandos skyriaus virininku "kuopa" supaprastinama. atitinka Vietoje "kuo-

skiriu aktyv partizan naudoti od

GVRn teritorijoje pavadinim "grup".

Grups pavadinimas

kuopos pavadini-

adjutantas

LEMTINGAS VIS Permaininga 1946-j iema nelepino miko broli. Danos pgos ir dar danesnis okupant siautjimas vert Laisvs kovotojus slptis slptuvse bei mik bunkeriuose. Todl pasirods pavasario pranaas vyturlis kviet partizanus daniau ilsti i tamsi ir drgn poemi, pilna krtine kvpti tyro bundanios gamtos oro. Vis aukiau zenit kop194

dama saulut pamau tirpd stogus slegiant snieg ir kabino vir lang smailus lyg vidurami riteri ietys ledo varveklius. v.Kazimieras - pirmoji pavasario vent. Senoje, auktu akmen pamatu Main gryioje prie ventinio stalo vaiinosi ir savas godas godojo trys varduvininkai: Kstuio kuopos vadas lln.Kazimieras Pinkvarta-Deinys, partizanas valgas Kazimieras Juoys-atas ir sodybos eimininkas Kazimieras Petrukeviius. Pagal igales dosni partizan rmja Magdalena Petrukeviien, kaip ne syk anksiau, soiai vaiino garbius sveius. Nors "stipresns" ant stalo nesimat, i bunkeri tamsos itrk vyrai buvo vals ir gerai nusiteik. Nuolaik kl varvekli vriniuose ls sauls spinduli pluotas, gainiojantis sienomis "zuikuius"... " Y p a linksmas ir pakilios nuotaikos buvo atas... Tai buvo paskutinis ms susitikimas... Po keturi dien pasiek skaudi inia - uvo partizanas atas...", - po deimties met, man grus i Vorkutos, pasakojo kriktatvis dd Kazys. Kovo 8-osios pavakare i "Tviks" bunkerio ij Deinys ir atas pasuko Rdgirs kryptimi. Buvo sutar aplankyti ato tvik, kaimyns Baranauskiens prikrentoje pirtelje nuplauti iemos nuosdas, pakeisti jau senokai vilkimus baltinius. Sutem prieblandoje pro medi kamienus jau matsi Main - Paiudiki kaim ribos palauk. Staiga lyg perknas i giedro dangaus trenk vis... Vienintelis vis! Suklupo greta drauge js atas. okteljs alin, prie puies kamieno prigludo Deinys ir utais kovai automat... siklaus. irdies diai ir sueisto kovos draugo dejons skaiiavo aminybe virtusias minutes. Daugiau vi nebuvo. Sutirtjus sutemoms, Deinys prislinko prie sueisto ato ir, atsargiai apglbs per paastis, nusitemp eglaii tankm. Tyla ir prastas miko oimas teik drsos. Usikabins ant kaklo savo ir sueisto draugo automatus, pastat at prie medio ir pritps usimet ant nugaros. Pamau eng su brangia nata kuopos vadas... Trukd ant krtins automatai, ver pasmakrje sunertos ato rankos... Klampus sniegas vert Dein retkariais sustoti. Naktis, vri praminto tako nesurasi... "Pdsakas!" - staiga mini raizgalynje atklydo mintis. Nusilau egls ak. - Laikykis, broli!... Tviriau... Rank trksta, - maldavo vadas. Viena ranka laikydamas sunki nat, antrja vilkdamas ak, ubraukiani sniege pd spaudus, eng Deinys... Net nejaut savo prakaitu atmieto ilto lipaus ato kraujo... Milin sugr... 195

- Parne bunker Deinys sueist at prie pat vitim... Pakliau galv sau ant keli... Raminau, - pasakoja buvusi partizan Ramut - Morkn Kastut. Porai valand praslinkus Kstuio kuopos partizano-valgo Kazimiero Juoio-ato gyvyb ugeso. Paryiais bunker gro Klemensas Maceina-Griausmas ir abu su Deiniu lidna inia neini iskubjo Pakumpr. Kovo devintosios nakt kaimyn sukaltame karste parve ato kn ir palaidojo tviks klojime. ato brolis - Juozas, dar 1945 m. kaimyno Dauki Kazio pakviestas, ijo antros v.Kald dienos popiete. Prie ventinio stalo, aptariant savus rpesius ir kinius reikalus, netruko ir vakaras atslinkti. Usidegs ibint, Kazys ileido kaimyn. Tarpuvartje paspaud dein ir nujo tvart nakiai gyvuli erti. Netolimoje Burinsk sodyboje nirtingai plsi patvartje priritas uo. Kieme eimininkavo grobikai: prievartavo eiminink samagono. Girti enkavedistai, siutinti neskms, ivirto i kiemo ir pamat keli ijus vaikin. Rami vents vakaro tyl perskrod automat serijos. Vos keli ingsni pritrko iki nam - suvarpytas kulk krito doras Bakinink pamiks artojas Juozas Juoys. Nekalto vaikino krauju numalin trokul, udikai audydami pasitrauk altupio paplents link. Dar nespjus nuditi skausmo aaroms, kovo 9-osios nakt parve karste ir antrj sn Kazimier... - Dangaus Visagali... Kur teisingumas? - aimanavo Pakumprio mons... Staiga prailo senasis Jurgis Juoys, per pusmet neteks antro snaus. 1946 m. kovo 18 d. skaudi neteki visikai sugniudyt tv raudonasis komunizmas pasmerk kanioms ir miriai atiauriuose Sibiro sniegynuose... Deimtmeius slp partizano kap tviks em... Deimtmeius lamjo pakluonje liepos, laistydamos virpaniuose lapuose sukauptas lietaus la aaras ant Laisvs kov partizano ato amino poilsio vietos. Tik po puss amiaus kankinio Tvo ir snaus karygio nepamirtamo partizano ato palaik likuiai aminam poilsiui atgul Prien kapini smlyje.

196

TAURO APYGARDOS TABE Tauro partizan apygardos vado mjr.Zigmo Drungos-Mykolo-Jono neisenkamos energijos ir pavydtinos itverms dka buvo atkurta apygardos tabo veikla. Nepaliaujamai siauiant okupacinei kariaunai, sunkiomis iemos slygomis lankydamas partizan rinktines apygardos vadas per stebtinai trump laik atstat ryius, nutrkusius spalio mnes. Grs i algirio rinktins, vadas pasira kelet apygardos partizan veikl vertinani sakym.
LLK (Partizan) Tauro apygardai Visikai slaptai

sakymas N r. 9
Bstin, 1946 m. kovo mn. d.

1 Lietuvos Laisvinimo Komiteto patariamas, ms organizacijos pavadinim "Lietuvos Partizanai" pakeiiu pavadinim "Lietuvos Laisvs Kovotojai". Nuo ios dienos tarnybiniuose ratuose rayti LLK. 2 Vytauto Did. rinktins vadui Vampyrui, ini skyriaus virininkui Oeliui, apygardos tabo adjutantui arnui ir "Laisvs valgo" vyr.redaktoriui vejui u 1945 m. lapkriio-gruodio mn. "Laisvs valgo" redakcijos vietovs ir priemoni sutvarkym reikiu padk. 3 Vytauto rinkt, vadui Vampyrui ir jo kovotojams u labai drs Keturvalaki bolevikinio aktyvo ir rinkim agitatori sunaikinim .m. sausio 13 d. Vidgiri kaime reikiu padk. (Vidgiri kaime buvo nukautas Keturvalaki saugumo virininkas vyr.leitenantas P.Mealkin - V.J.) 4 Apygardos kovotojams u ju. (...) "rinkim " trukdym tarnybos vardu dkoMykolas-Jonas, Apygardos vadas

arnas, Lietuvos Laisvs Kovotoj (Partizan) Tauro apygardai

adjutantas

sakymas N r. 10
Bstin, 1946 m. kovo 15 d.

Rikiuots sritis 1 Laisvs Kovotoj vej skiriu apyg. tabo Spaudos ir Propagandos virininku ir vyriausiuoju "Laisvs valgo" redaktoriumi nuo 1945 m. lapkriio 20 d. 197

2 Vytauto rinkt, vadui Vampyrui: kuopos vadui Karijotui, "Laisvs valgo" vyr. redaktoriui vejui, Laisvs kovotojui Giedruliui u "Laisvs valgo" redakcijos priemoni sutvarkym .m. kovo 14 d. ir paruoim darbui reikiu padk. 3 Vytauto rinkt, vadui Vampyrui ir jo vadovaujamiems laisvs kovotojams u .m. kovo 5 d. skming bolevik partinio aktyvumo ir nip sunaikinim tarnybos vardu ir asmenikai reikiu padk. (Vampyro vadovaujami partizanai apaud Keturvalaki strib bstin. Oficials bolevik altiniai nurodo uvus tik vien "liaudies gynj" B.Galevii.) 4 algirio rinkt, kuopos vadui Turkliui ir jo vyrams, algirio operat. kuopos vadui Ginuiui u drs, lydint mane asmenikai per patvinusios eups sugrst led .m. vasario 9 d., reikiu padk. 5 Laisvs kovotoj judjimas (...) terorizuoja gyventojus, utraukia NKVD siautim. Grietai spju vadus, kad kovotojai nepaeist drausms nuostat, be reikalo nesibastyt po vienkiemius ir 1.1. 6 Geleinio Vilko rinktins L.Kovot. Apyn ir jo draugus, .m. vasario 20 d. perjusius Vytauto rinkt, ribas ir terorizavusius vietinius gyventojus ir Vytauto rinktins Laisvs Kovotojus, tarnybos vardu spju ir reikiu papeikim. Pagr. Vytauto rinkt, vado raportas.
Mykolas-Jonas, arnas, lauro apygardos vadas

Apygardos

adjutantas

U V O MIKINIS Neskubjo pavasaris okupant bat trypiamus tviks laukus. Treia savait pusjo, o pirmasis pavasario auklys vyturlis, varbi iaurs vj pustomas, kaip ir jo bendravardis partizanas Vyturys, strib ir enkavedist mediojamas, buvo priverstas iekoti prieglobsio daubose ir pakrmse. Jau ir pemp savo klyksmu "gyvi... gyvi!" turjo sveikinti papieviais einant artoj, taiau altis atkakliai kaust em. v.Juozapas - kovo devynioliktoji. I pat ryto apniuks dangus pamau barst pavienes snaiges, kaskart stiprjo vjas. Popiete jau siaut viena i t pavasario pg, kai dangus maiosi su eme, kai stambios snaigs lipdo pakeleiviui akis ir per kelias akimirkas ukloja puriame sniege spaustas pdas. 198

I Rdgirs Elzbiecinkos kaimo link, silusios pgos dengiama, sutemose atsargiai slinko keturi partizanai. I Raguck sodybos per neudangstytus trobos langus pgos migl skrod viesa. Partizanus kieme pasitiko tingus uns amsjimas ir Juozines veniani kaimo vyr garsokas urmulys. Nusipurt snieguotus drabuius, nuo raudusi skruost nubrauk tirpstanio sniego ras, partizanai sujo trob. Netikti sveiai, buv kaimynai Antanas Slavickas-Dinamitas, Juozas Gylys-Vtra ir Klemensas Garbaraviius-uolas, eiminink pakviesti, sdo prie stalo malinti nuolatinio savo palydovo - alkio. Negaluojantis Antanas Stravinskas-Mikinis, igrs eiminink paruotos karios liepiedi arbatos stikl, nuvirto ant lovos. Ms seneliai sakydavo, kad nuo savo likimo nepabgsi... Pikta nieko akis, matyt, pastebjo nuo miko tolstanius partizanus. Po vidurnakio enkavedistai ir stribai jau supo Raguck sodyb. duris trenk bat spyriai. Partizanai uolas, Dinamitas ir Vtra, isiver per langus, laimingai pasitrauk pajiesio krmus. Automat serij pakirstas verandoje suklupo sunkiai sueistas Mikinis. Padegt nam greit pasiglem gaisro liepsna. I deganios trobos ibgusius eiminink sn Stas Raguck, kaimynus Stas Pau ir irvinsk kieme nukirto enkavedist viai. Sueist kojas Raguck Magdut toliau nuo ugnies nutemp strib ranka. Jaunesnioji jos sesut, iokusi su partizanais per lang, basa ir vienmarkin nubgusi pasislp po Jiesios tilteliu. Nutilus viams, mergait nusigavo pas savo seser - Mikalikio Kaminskus. Negesinama gaisro ugnis greit persimet kinius pastatus. Iliko tik kltis. Ryte strib atvarytas Kazio Dabriiaus roges sumet nukaut vyr lavonus ir sueist, kiek aptvarstyt mergin, nusive ilavot. KGB archyve bylos Nr.36/34 trumpoje ataskaitoje raoma: "1946 m. kovo 20 d., praneus agentams, ilavoto apylinkse atlikta kovin-ekistin operacija. Operacijos metu Elzbiecinkos kaime (6072 kv.) Ragucko sodyboje dalinys susidr su grupe partizan. Prasidjus susiaudymui, 5 partizanai umuti, vienas sudeg. Be to, susiaudymo metu sunkiai sueista brio pagalbinink ir sulaikytas brio pagalbininkas Sargins gyventojas Kazys Dabriius, g.1910 m. Partizan asmenybs dar nenustatytos. Paimtas automatinis autuvas ir naganas. Sueistas 94-o pulko raudonarmietis". Kit dien Rdgirs eigulys Branickis su Raguck mergaitm surinko sudegusio partizano palaik liekanas sukalt dut ir palaidojo gli 199

darelyje prie trobos. Renkant palaikus, rasta baltini skiaut, plauk sruoga ir apskruds peiliukas leido nustatyti uvusiojo partizano - Antano Stravinsko - tapatyb. Tai patvirtino ir Cikabds Kariauskas, atpains peiliuk, kuris buvs Mikiniui dovanot kailini kienje. Partizanai neteko veiklaus kovotojo, rinktins tabo kio dalies virininko Mikinio.

MGB BUDELI NAGUOSE Juozines menu kaip savo bties negrtam pokyi dien. Kaip ir vis vardini veni metu, Ratinje atsirado varduvinink, sivyravo ventin nuotaika. Nesulauk darbo dienos pabaigos, su ilavoto seninu Juozu Paua nusileid nuokalnn Mikalins kaimo prie Jiesios prigludusi j sodyb, sdome vsti Juozini... Parbridau namo jau seniai po vidurnakio. Vos numigus por valand, mieg nutrauk kieta ekisto automato buo: "Kelkis, bandite..!" ir keiksmaodi virtin. alia pakilusios i lovos mamos, stovjo stribas Lapinskas. - Juozai, kas ia bus? - klausia strib virpdama i igsio mama. - Seip... Magduk... Seip... a neinau..., - kaltai mikioja is ir, kaip katinas girnas pridirbs, nudiria akis plkt gryios asl. Kiek toliau, alia tio stovjo suktas ir klastingas, tikra gamtos klaida stribas vairys Vincas Lauikas, taikliai moni pramintas Lauu... Spjo ttis umesti ant pei vatin, mama bruko rankas surit maisto mazgel. Buk enkavedist vilgsni bei automat suremtas, ijau nenuspjamos lemties pasitikti. Pakeliui ilavot grup "aliakepuri", lydini suimt pusbrol Jon Kursevii. "Ai Dievui... Nors ne vienas", - atklydo nuodminga mintis... "Menkysta!... Bailys!" - koneveik sins balsas... Taiau artimas mogus veik raminaniai... Maa viltis, kad mus sum per klaid ir isiaikin ilavote paleis, iblso. Neved ms "mriuk", tiesiog sulaipino "studbeker" ir suklupd ant grind. main suoko daugiau kaip 20 kailiniuot enkavedist ir po keli minui pajudjome Prien link. Per Garliav, Veiverius, sukorusi apie 80 kilometr, maina pagaliau riedjo Marijampols vienuolyno kiem. alusi mainos grind geleis, spaudiant 10 laipsni aliui ir koiant stipriam ryt vjui, iki kaul smegen sukaust k200

nus. Sual rag snariai vos pakluso raginimui ilipti. I mainos enkavedistai mus nuved buvusio vienuolyno, paversto MGB tardymo kaljimu, poemius. Atvrus geleimi kaustytas duris, trenk nenusakomas tvaikas. Ant cementini grind numest sukalt lent guljo vairaus amiaus tardym ikankinti, isek, neskustais skruostais vyrai - vaizdas primin pasakose skaityt urvini moni bst. Blausioje vienintelio kameros langelio prieblandoje mus pasitiko apie 20 por nepatikli vilgsni. Taiau brutals mus atvariusi priirtoj spyriai sualusius pasturgalius tarim kiek isklaid. Kaip paprastai, vieta ant gult mums teko "reprezentacins bakos" kaimynystje, prie dur. Pirma paintis su ekist budeliais vyko kit ryt. ei enkavedistai, i vis pusi surm automatus, nuved MGB pastat tardymui. Vytauto gatvs 48-asis pilkvai nutinkuotas namas, kuriame buvo sikrusi MGB - Saugumo staiga, danam marijampolieiui kl siaub. Vakarais ir naktimis kraupus ekist kankinamos eilins aukos klyksmas, prasivers pro sandariai udarytus grotuotus langus, versdavo suvlavus praeiv pereiti kit gatvs pus ir paspartinti ingsn. iam "eksperimentiniam moni luoinimo cechui" vadovavo 1941j birelio Teli budelis kpt.Petras Raslanas. udiko komand 1945 m. pabaigoje papild naujai ikepti tardytojai-vertjai Kazys Martuseviius ir Stasys Naujokas. Buvs Kvietikio ems kio mokyklos aukltinis K.Martuseviius Nepriklausomybs metais 1935 m. vadinamojo Suvalkijos valstiei sukilimo dalyvis ir organizatorius, Ilauo-altupio susirmime ragavs policinink "banan", karo metu itikimai tarnavo Soviet armijoje. 1945 m. gegus 3 d. sprogus minai buvo sueistas, gydsi ligoninje. Sveikstaniam vyr.serantui K.Martuseviiui pulko komisaras Miiuda ir papulkininkis B.Dlugovskyj pasil stoti NKGB - Saugumo mokyklos karinink kursus. Iklauss "teorijos kurs", j.ltn. K.Martuseviius, paskirtas Marijampols NKGB tardytoju-vertju, pasiymjo ypatingu cinizmu ir iaurumu. Kas buvo pakliuvs io neeilinio budelio kruvinus nagus, niekuomet nepamir ant kaktos sruogomis prilipusi gelsv retok plauk ir krauju pasruvusi, "balana nueriam" kaktoje isprogusi aki. is neeilini " g a b u m " mantri ekzekucij vykdytojas iaurumu pranokdavo net savo mokytoj - vyr.tardytoj Aron Greis... Taigi jau pirmj tardymo dien mano "apklaus" susirinko visi MGB o p e r a t y v i n i o skyriaus tzai: m j r . u k o v , mjr.Tkaiov, k p t . Z a z a j e v , vyr.ltn.A.Greisas ir vertjas j.ltn.K.Martuseviius. 201

- Kur iedas?! - pirmas netiktas klausimas suglumino mane. - Neinai?!... Banditskaja svolo! - trenk kumiu veid. - Neinau jokio ie..., - odio neleido pabaigti smgis dantis... Sutalytu veidu, "imutas i balno" nuvirtau nuo prie grind pritvirtintos taburets. Perdivs gomurys nespjo ryti i nosies ir dant plstant krauj. - Kur iedas!? - pasodin viet, neatlyo budeliai. "Nepasakysi... kad neveds... ir jokio iedo neinai", - msteljo kvailoka mintis... Sukands kraujuojanius dantis, tyljau. Gal dvi valandas truks pirminis apdorojimas, matyt, tikino auktuosius opersektoriaus pareignus, kad esu menka "nacionalistinio pogrindio uvis". Vengdami tepti "munduro garb", met msling "prodolaj" ("tsk"), abu majorai pakilo i ustals ir ijo i kabineto. Gav major "palaiminim", budeliai-profesionalai ibandytais bdais ts "apklaus"... - Kur iedas!? - vri klyksmu auk Greisas ir "vertjas"... Nudrkst nuo pei vatin "vertjas" nusvied kamp ant grind. Nepaliaujami guminio kabelio smgiai deginte degino baltini drobs menkai saugom nugar... Rodos, atoko rank ments... lyg vidurami riteri arv plokts... Apimtas kakokio siuto rkte irkiau: - Neinau jokio iedo! - ir gavs smg sprand nusiritau ant grind. "Tylti... tik tylti, - smelksi padrikos mintys. - Tarsi pus odio naujiems klausimams nebus galo..." Pasiuts tusi ekist spardymas... "Tylti", - temstani smon uvald vienintel mintis... Dar jauiau minkt rusiko chromo ilgaauli bat ir kietesni u med "amerikonik branavyk" spyrius onkaulius, kol nutrko smon. Kibiras alto vandens grino tikrov... Brauk nuo kaktos prakaitu sulipusius plaukus vertjas Martuseviius, vilkdamasis "darbo metu" ant kds atloo numest vark... Triaukius "matus" tebematavo "operas" kpt.Zazajev... Paniurs Greisas, sijauts "vyresnio brolio" vaidmen, blausiu vilgsniu varst sumaitot mano veid. Vertjas ir prie dur stovjs kareivis pakl u paast ir pasodino kabineto kampe pastatyt kd su atlou. Suprato, kad ant taburets neisilaikysiu... - Kvailys! - pro sukstus dantis pravokt "vertjas", drgnu skuduru luostydamas krauju aptekus veid - i "cecho" teks vesti gatvele ir dar koks atsitiktinis praeivis pamatys... 202

- Prisipaink ir bsi laisvas... Pagalvok! - padelss istenjo Greisas ir liep paaukti sargybin. Tie patys ei enkavedistai nuved atgal KPZ - laikino sulaikymo kamer. Dvi paras nugara ir aplamdyti onkauliai neprim kiet lent paslaug. Tik knipsias, rymodamas ant alkni ir keli, galjau usnsti... Trei dien "eksperimentas" pasikartojo. Tik klausim padaugjo ir msinjimo bdai keitsi. Svarbiausias klausimas liko tas pats - "Kur iedas?" Laimei, MGB budeliai neinojo, jog iedas - Geleinio Vilko rinktins vadas ltn.Juozas Stravinskas 1942-1944 m. buvo mano mokytojas ir klass aukltojas Prien gimnazijoje. Kaip sako seni mons, "bt skr nulup"... - Kur tavo broliai banditai ekas ir Spirgis?! - auk apsiputojs tardytojas Aronas Greisas. - Banditams perdavei inias apie ilavoto garnizon!.. Nesigink! - "vert" Martuseviius. Vl smgiai aptinus veid... autuvo buos smgiai sprand, rods, ikals i galvos smegenis... Gana veiksmingas bdas inioms ipeti tarpupirius lyg nagano volel sukiti oviniai ir pirt lauymas... Rank pirt traikym pravert dur plyyje ikeniau staugdamas vilko ar beproio balsu... Pagaliau aprainti K budeli kankinim bdus - beprasmika. Kas penktas doras lietuvis patyr tai savo kailiu. - Vytautas J... Su daiktais! Penkios minuls pasiruoti, - balandio 9os ryt sargybinio ksnis privert eilin kart krptelti. Kameroje prislopintas sujudimas. Splions. Kameros senbuviai ramina - " laisv", kiti pranaauja Marijampols kaljim. Paskutiniam tardymui ved du kareiviai be automat. Neagresyvi j laikysena ir dkluose prie laun tabaluojantys naganai valgiam kaliniui bt artimos laisvs enklas. Taiau man, vos pirm " a k a d e m i j " kurs prajusiam berniokui, i mintis neuklydo. - Na, iedo neinai, bet banditams inias teikei... Prisipaink ir bsi laisvas... Jei ne - kaljimas! - dar band "umesti jauk" vertjas K.Martuseviius. Tyljau. Rodos, aminyb trukusi tyl sudrumst ramiai sakmus u stalo sdjusio ekisto balsas: - Niekam nepasakoti... K malei - valstybin paslaptis... Pasirayk! mesteljo pasirayti paleidimo protokol. Lauko dur sargybinis bereikmiu vilgsniu kelissyk atidiai perme203

ts mane lydjusio kareivio teikt leidim, tyliai pravr duris. Lauke pasitiko iemikai varbus ryt vjas. Nepatiklumas ir neatslgusi nervin tampa vert atsigrti - ar niekas neseka. Svarstydamas, kur eiti, palengva engdamas gatve, sutikau maisto mazgeliu nein tt. - K... Paleido! - lyg netikdamas suuko ttis. - Parjs Jonas sak, kad labai sumutas... Ryte buvau - neprim... Sak - nra... Buvau prie kaljimo... Nra tokio... Sakau bandysiu dar syk, - padrikai dst tvelis. - Na, dkui Dievui... Paleido... Pakeleiviu sunkveimiu parvaiavome Veiverius. Dvylika kilometr psiomis, ryt vjo genam sualusi led snaigi aiomais veidais, pavakare parjome veniavik. Ilindus i girios, linksmai amsdamas prioko itikimasis Topas... Artjant sutemoms, okteljo temperatra, krt altis. Kaip pirtis prikrenta gryia ir mamos sukloti patalai nesuild isekusio, alio pagaugais kreiamo kno. Vos usndus, Greiso ir "vertjo" vaiduokliai vert krpioti ir dar kart igyventi neseniai patirt tardym siaub... Prie vidurnakt nepiktas Topo amteljimas trob atlydjo kelis uniformuotus partizanus. Ttis puolsi dangstyti lang, taiau Tigras sulaik: - Nereikia, dde... Ms ia daug... Ilgai nebsim. Aplink stal susd Geleinio Vilko rinktins tabo pareignai Algirdas Varkala-aliukas, Kazimieras Pyplys-Maytis, Juozas Luka-Skirmantas, Juozas Baltruaitis-Tigras, jo brolis Klemensas-Kurtas ir dar du aukti vyrai, pasities ant stalo emlap, matyt, aptar ygio marrut. Atmintyje strigo partizanas Maytis, kuris, bdamas labai auktas, turjo sdti susiriets prie stalo, o jo garbanota galva rmsi neauktas ms trobos lubas. - Gal teko sutikti Antan?! - prie gulto prisds paklaus Kurtas. - Buvo ms kameroje... vyras nuo Sasnavos... Pasakojo, kad Antan iauriai kankina... Sdi potvynio ulietame "saugumo" poemyje, - neriliai dsiau. - Greit ueisim... Tada smulkiau papasakosi... Sveik! - palinkjo Kurtas ir nujo prie stalo. Pagaliau jaunas organizmas nugaljo kartin. Prasivarts vos ne dvi savaites, prie Velykas pakilau. Antr v.Velyk dien ventme kartu su Juozu Baltruaiiu-Tigru.

204

VERIKS KAUTYNS Nakties rimt sudrumst padrikas Maslausk kaimo un lojimas. trij gretim sodyb duris pasibeld algirio rinktins Vilko, Mekos ir Turklio bri partizanai. "Vyruiai, pas mus liko nakvoti kakokia nematyta boba... sakosi ubag... Ipleps - prasim", - sunerims maldavo vyrus sodybos eimininkas. Taiau dl elgetos lodyti unis ir iekoti prieglobsio kitur partizanams nebuvo prasms. Nuramin eiminink ir pastat sargybas, partizanai sugul poilsio. Iauo apniuks vasario pabaigos rytas. Neileisdami i aki "boboselgetos", partizanai vis dien ilsjosi: val ginklus, eiminink paruotais ukandiais malino alk, keit sargybas. Netruko praslinkti ir kiek pailgjusi artjanio pavasario diena. Sutirtjus vakaro sutemoms, partizanai spjo " u b a g " ir eimininkus iki ryto neieiti i nam ir paliko sodyb. Jau ryte Barzd valsiaus stribai ir N K V D gulos kareiviai su unimis niuktinjo kaime partizan paliktus pdsakus. Veriks kaimo sodybose dienojusi partizan sargyba, ironais valgydama lygius apylinks laukus, pastebjo i priekio artjani rus kareivi ir strib grup. Palik jauki trobos ilum, partizanai atsargiai nuslinko netolim alksnyn ir, um kovai tinkamas pozicijas, lauk artjanio prieo. Vos pasirodius kelyje rusams, partizan pozicijose pokteljo prielaikinis, matyt, nerv tampos neilaikiusio naujoko vis. i kautyni dalyvio J.Armonaiio-Triupo teigimu, stribams spjam v iov tarp partizan buvs okupantams prijauiantis niekadjas... Netikto vio iprovokuota partizan ginkl ugnis nukirto kelis " b a u d j u s " . Kiti, suvirt pakels griovius, atideng alksnyn atsakomj automat ir kulkosvaidi ugn. Atsargiai slinkdami flangais, partizanai dviej kulkosvaidi ir keli deimtvi ugnimi greit palau strib pasiprieinim. Nukauti Jank M V D j.ltn.V.Juktonis ir ei stribai, stribas P.Buragas ir dar vienas pasidav gyvi. Alksnynlis - menka apsauga, btina prasimuti mikus. Vos ilindus kit pus, plyname lauke partizanus pasitiko nuo pamiks slenkani Jank enkavedist ir strib kulkosvaidi ugnis. Pirmieji viai nukirto priekyje varomus stribus - belaisvius. Pasiunts pamikn por serij, nutilo sueisto Jurgio Astrausko-Slibino kulkosvaidis. Nespjs perimti nevaldomo draugo kulkosvaidio, krito Zigmas Rudzeviius-ai205

bas. Laukais prasiverti mik buvo nemanoma. Kautyni vadas Meka dav komand trauktis atgal alksnyn. Suklupo koj sueistas Juozas Karalius-Rambynas, perauta launimi lubiodamas trauksi Vyturys. Pagaliau pavyko pasiekti belapio alksnyno retokus krmus. J.Armonaitis-Triupas puolsi sodyb palikt partizan arkli. Taiau perbgs alksnyno kamp, ivydo enkavedist padegamj kulk padegtos sodybos liepsnas ir dm kamuolius. smuks gretimo kininko tvart, nutvr arkl ir usodins sueist kovos draug, pasivijo alksnyno priedangoje besitraukianius partizanus. Sukor laukais keli kilometr lank, partizanai pasuko miko link. manevr pastebj enkavedistai suoko pamikje palikt Jank strib veim ir band blokuoti pamik. Sutelkta ginkl ugnimi partizanai be auk prasiver mik. Kad idav "elgeta", buvo aiku. Partizan Karo lauko teismo sprendimu ji buvo nuteista mirties bausme. Partizanams duotas nurodymas, atpainus elget-idavik, vykdyti nuosprend.

VYTENIO BRYS 1946 m. kovo pabaigoje i piet staiga plsteljusi karto oro banga sukl vien didiausi Lietuvos istorijoje potvyni. Tirpstantis sniegas ir ledas, isivers i upi vag, utvind ne tik laukus, bet ir miest gatves. Daugelis vyresns kartos moni gerai prisimena didj Kauno potvyn, atneus miesto gyventojams didiausius nuostolius. Patvin lauk kloniai ir paliug dirvonai dalinai paralyiavo partizan judjim, vert laikytis mikuose ir auktesnse vietose rengtose slptuvse. Apygardos vadas, vengdamas riziking ygi, kiek ilgiau usibuvo tabo adjutanto J.Pilecko-arno slptuvje. Balandio 1 d. sakymu dar 1945 m. vasar sudarytai Marijampols miesto jaun partizan grupei suteik Laisvs Kovotoj brio vard.
LLK Tauro apygardai Visikai slaptai

sakymas N r. 10a
Bstin, 1946 m. balandio 1 d.

1 Veikiani Laisvs kovotojo Siaubo grup sakau nuo .m. balandio 1 d. perorganizuoti brio sudt ir pavadinti Vytenio Laisvs Kovotoj brio vardu. 206

2 tabui. 3 vadu.

Vytenio brys, kaip atskiras vienetas,

tiesiogiai pavaldus apygardos

Laisvs kovotoj aib nuo .m. balandio 1 d. skiriu Vytenio brio

4 Laisvs kovotoj Radvil nuo .m. sausio 1 d. skiriu apygardos tabo ryininku ypatingiems reikalams. 5 Apygardos tabo ryininkui Radvilai ir Vytenio brio kovotojams aibui ir Kimui u drs yg aprpinant apygardos tab raomja mainle tarnybos vardu dkoju.
Mykolas-Jonas, arnas, Apygardos vadas Apygardos adjutantas

1946 m. balandio 5 d. sakymu N r . l l apygardos vadas Mykolas-Jonas partizan veikloje pasiymjusius kovotojus ir rmjus sak apdovanoti juostelmis. Jos buvo: " U narsum" - raudonos spalvos su juodu iilginiu kant viduje 35 mm ploio juostel, skirta kautynse pasiymjusiems aktyviems partizanams. "U uolum" - alios spalvos su geltonu iilginiu kant viduryje 35 mm ploio juostel, skirta uolumu pasiymjusiems partizanams. " U uolum" - geltonos spalvos su aliu iilginiu kant viduryje 35 mm ploio juostel, skirta uoliems partizan rmjams apdovanoti.

PIET LIETUVOS PARTIZAN TABO KRIMAS Atslgus potvyniams, Mykolas-Jonas su negausia palyda ivyko Dzkij susitikti su Dainavos krato partizan vadais. arno rinktins partizan veiklos rajone, Samniki mike, balandio 9 d. susitiko Dainavos krato A apygardos ir Tauro apygardos partizan vadai. I A apygardos atvyko: apygardos vadas plk.ltn.Juozas Vitkus-Kazimieraitis; jo pavaduotojas ltn.Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vado adjutantas Albertas Permins-Jrininkas; arno rinktins vadas Antanas Kulikauskas-Daktaras; Mindaugo grups vadas ltn.Vladas Stepulis-Mindaugas; jo adjutantas ltn.Vytautas Vabalas-Grambuolys. I Tauro apygardos partizan: apygardos vadas mjr.Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas; jo pavaduotojas kpt.Vaclovas Navickas-Auksutis; mjr.Sergijus Stanikis-Antanaitis-Litas, kur sutiks uvinto paliose Mykolas-Jonas pakviet. 207

Dar neprasidjus posdiui, susitikimo vietos apsaugai paskirto arno rinktins Karininko Juozapaviiaus grups vado Antano Gruausko-Siaubo dalinio valgai prane, jog gretimose apylinkse pastebtos kelios enkavedist grups. Vengdami upuolimo, sueigos dalyviai pasitrauk strategikai patogesn vietov. Lietuvos partizan m. balandio 9 d. Protokolas Nr.l Posdyje dalyvavo Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas, A apygardos vadas Kazimieraitis, Antanaitis, Auksutis, Vanagas, Grambolis, Mindaugas ir Daktaras. Posd atidar A apygardos vadas Kazimieraitis, apibdindamas dabartin Piet Lietuvos partizan organizacin schem ir pranedamas apie Tauro apygardos vadovybs silym sudaryti auktesnj partizan tab. Pasidalinus nuomonmis prieita ivados, kad ios abi apygardos turi sudaryti Auktesnj partizan tab, kuriam priklausyt Tauro ir A apygardos. Be to, vienbalsiai priimta tas apygardas jungti atskir Dzk rinktin. Bsimojo tabo udaviniai pradioje Parengti turimai erdvei operatyvin riti su visos Lietuvos esamais tabais, Vyr. Lietuvos partizan tab. Sudaryt tizan tabu. Piet Lietuvos Partizan nustatyti ie: ir mobilizacin planus, stengtis susii regionalinio tabo stengtis sudaryti tab pavadinti Piet Lietuvos Partab sudaro: Tauro ir A apygardos vad posdio, vykusio 1946

Vadas, vado pavaduotojas, I - operatyvinio skyriaus virininkas, II - informacijos skyriaus virininkas, III - mobilizacijos skyriaus virininkas. Pareigomis pasiskirstyta taip: vadas - Kazimieraitis, vado pavaduotojas - Mykolas-Jonas, I-o skyriaus virininkas - Antanaitis, II-o skyriaus virininkas - part.Daktaras, III-o skyriaus virininkas - uolis. Posdio dalyviai pareigojo Mykol-Jon apie iame posdyje priimtus nutarimus praneti Dzk rinktins vadui uoliui ir su juo susitarti dl Dzk rinktins jungimo A ir Tauro apygardas. Be to, nutarta 1946 m. balandio 16 d. suaukti pirmj Piet Lietuvos Partizan tabo posd, kuriame tuojau pat bt svarstyta partizan organizacija ir tolimesn veikla.
is protokolas suraytas dviejuose egzemplioriuose. Nuoraas atitinka original.

208

Paraai:

Mykolas-Jonas, apygardos

lauro

apygardos

vadas Daktaras, Grambolis, Vanagas.

Kazimieraitis, A

vadas

Dalyviai: Antanaitis,

Mindaugas, Auksutis,

Pasibaigus posdiui, Tauro apygardos partizan atstovai, keli A.Gruausko-Siaubo valg lydimi, temstant ivyko savo veiklos ribas. Laimingai grs Mykolas-Jonas, artjant v.Velykoms, sakymu kreipsi rinktins dalini kovotojus:
Lietuvos Laisvs Kovotoj Tauro apygardai

sakymas Nr.12
Bstin, 1946 m. balandio 15 d.

Rinktini vadams, kovotojams

bri vadams, skyri virininkams ir visiems Laisvs

Kristus kls. Aleliuja! Kov dl Tvyns laisvs ir viesesns ateities ugrdinti ir ant Laisvs Aukuro aukojantys brangiausi emje turt - savo gyvyb, Broliai, sveikinu Jus, brangios ms Tvyns Laisvs Kovotojai, ios taip brangios Kristaus Prisiklimo vents proga. Linkiu Jums visiems asmenikos laims, nenugalimos drsos ir energijos kovose, itvermingos meils savo Tvynei ir prisiimtoms pareigoms. Nors iandien sunki bolevizmo nata tebeslegia ms Tvyn, bet turkime vilt Dievuje, kad su pavasariu ir su Kristaus Prisiklimu prisikelsime ir mes..., ir ms Tvyn. Prisiminkime, Kristus - Dievas turjo pirma kentti didiausias kanias ir mirti ant kryiaus, kad po to nugalt mirt garbingu savo prisiklimu. Brangia Kristaus prisiklimo proga prisikeikime ir mes, kiekvienas brangus Laisvs Kovotojau. Prisikeik ir mesk visus blogus proius, alingus Tau ir ms brangiai Tvynei ir atsinaujink dvasioje. O tuomet, nugaljusiam mirt ir prisiklusiam Kristui padedant, bendromis jgomis ir stipria dvasia nugalsime pikt ir iaur, ms krate sjant mirt bolevizm ir prikelsime ms brangi Tvyn naujam gyvenimui.
Mykolas-Jonas, Apygardos vadas

arnas,

adjutantas

209

Balandio 22 d. Punios ile vyko kitas pietins Lietuvos partizan vad pasitarimo posdis. Jame dalyvavo Piet Lietuvos Partizan tabo vadas plk.ltn.Juozas Vitkus-Kazimieraitis, vado pavaduotojas mjr. Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas, tabo pareignai: mjr.Sergijus Stanikis-Antanaitis, Antanas Kulikauskas-Daktaras ir Dzk rinktins vadas kpt.Dominykas Jys-uolis. Pasitarimo metu Dzk rinktins vadas kpt.uolis, isiaikins su tabo vadu plk.ltn.Kazimieraiiu kai kuriuos nesutarimus, pritar Piet Lietuvos Partizan tabo krimui ir sutiko vadovauti A apygardai, kuri, jungus j Dzk rinktin, buvo pavadinta Dainavos apygarda. Posdyje nutarta pakoreguoti Dainavos ir Tauro apygard ribas. Sein apskrityje A apygardos pavaldumui priklaus Veisiej, Leipalingio ir Kapiamiesio partizan batalionai Piet Lietuvos Partizan tabo sakymu Nr.l nuo 1946 m. gegus 1 d. buvo priskirti Tauro apygardai ir kartu su Perkno rinktine sudar Gedimino rinktin. Rinktins vadu paskirtas vyr.ltn.Vladas Stepulis-Stepuleviius-Mindaugas. Balandio 23 d. pasitarimo dalyviai pasira Piet Lietuvos Partizan vad Deklaracij. Krato visuomens inteligent atstovo teismis Deklaracij pasira Alytaus mokytoj seminarijos mokytojas Konstantinas Bajerius-Garibaldis.

TAURO APYGARDOS PARTIZAN KAPELIONAS MGB vadai kovai su partizan pasiprieinimu stengsi uverbuoti ne tik pasaulieius, bet ir dvasininkus. Vilkavikio MGB vadai paversti informatoriumi pasirinko demokratikai nusiteikus, tarp moni didel autoritet gijus Lankeliki parapijos klebon Justin Lelei. Justinas Leleius gim 1917 m. Navasad k., Iglikli vls., Marijampols aps. 40 ha k valdanio kininko gausioje eimoje. Erdviame Juozo Leleiaus name nepriklausomybs, vokiei ir pirmaisiais bolevik okupacijos metais buvo pradin Navasad mokykla. Nuo maens augdamas triukmingoje jaunimo aplinkoje Justinas subrendo linksmu, valdingu jaunuoliu. Baigus eias Marijampols Marijon gimnazijos klases, Justin pamalds tvai nusiunt tsti moksl Vilkavikio kunig seminarijom Jaunas dvasins seminarijos aukltinis, atostogaudamas Sasnavos, Igliaukos ir Plutiki parapijose, nuolat bendravo su vietiniu jaunimu, vadovavo 210

Pulkininkas leitenantas Jonas VitkusKazimieraitis

Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Leleius-Krivaitis, Grafas

Vytauto rinktins tabo pareignai: Albinas Ratkelis-Oelis, Vytautas Gavnas-Vampyras, Bronius Kavaliauskas-Karijotas

Tauro apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, arnas

211

parapij katalikik jaunimo organizacij veiklai. Nuoirdus, mgstantis dain, oratoriaus gabumais apdovanotas klierikas greit gydavo kaimo jaunimo pasitikjim, draugikum ir pagarb... 1943 m. vasar Justinas Leleius baig seminarij ir Sasnavos banyioje buvo ventintas kunigu. Vilkavikio vyskupo Karoso skyrimu vikaro teismis teik dvasines paslaugas Vityio ir Klampui parapij tikintiesiems. 1945 m. pavasar paskirtas Vilkavikio aps., Alvito vls., Lankeliki parapijos klebonu, Justinas Leleius, guosdamas karo audr nusiaubto krato mones ir stiprindamas j dvasi, netruko nusipelnyti parapijiei pagarb ir pasitikjim. Jauno kunigo populiarumas atkreip vietos bolevik ir saugumiei dmes. Kaip "buos" snus kelis kartus emgebist kviestas "pokalbiams" ir kalbinjamas bendradarbiauti su "teistos liaudies valdios atstovais", kunigas grietai atsisak tapti idaviku. Nepavykus uverbuoti kalbinjimais, Vilkavikio NKGB ekistai prie kun.Justin Lelei pradjo meito, antao ir prievartos kampanij. 1945 m. ruden Vilkavikio NKGB pareignai kunig sum. Po keli dien tardym ir kankinim, pamats, jog i ekist gniaut sveikas neisisuks, Justinas Leleius "sutiko bendradarbiauti" ir kaip "agentas Kikis" buvo paleistas. 1945 m. Vis ventj dien paaukojs v.Miias u mirusiuosius, kunigas J.Leleius pasikink brikel Sart ir su senyva eimininke paliko Lankeliki klebonij ir parapij. Prasidjo sunkus persekiojamo bglio gyvenimas. Penkis mnesius pastami geri mons ir gimins slp ir globojo klajojant po Suvalkijos vienkiemius kunig. Retkariais Sasnavos apylinkse susitikdavo su vyresniuoju broliu Viktoru, kuris nuo 1945 m. pavasario Jovaro slapyvardiu partizanavo Geleinio Vilko rinktins Vytauto kuopoje. Su Viktoro parpintais laikinais dokumentais kunigas Justinas dar kur laik slapstsi. Vien vasario nakt sodyb, kurioje slapstsi kunigas, ujo keletas Tauro apygardos tabo pareign. Susipain su kunigo sunkumais, partizan vadai iki paryi aikinosi ekist apmeito, MGB agento elio sutepto dvasininko veikl. Apygardos adjutantui Jonui Pileckui-arnui pasilius, vadai nusprend kunig Justin Lelei skirti apygardos partizan dvasiniu vadovu. Kapelion nutarta pavesti algirio rinktins partizan globai. Apygardos vado 1946 m. balandio 23 d. sakymu Nr.13 nuo kovo 1 dienos kunigas Justinas Leleius-Krivaitis skiriamas Tauro apygardos partizan kapelionu. 212

SKAUDI NETEKTIS Tu suklupai ant Laisvs tako Likimas skyr... "Jau gana!" iauri kautyni Tau pakako... Tau baigs kruvina kova... Katin miko kvartalo pu oim sipyn stovyklaujani algirio partizan urmulys. prast partizan stovyklos gyvenimo ritm balandio 18-os popiete pagyvino i kaimo grusi valg praneimas, kad vienoje sodyboje apsistojusi "ubag", kurios praneimu kovo 26 d. Veriks kautynse uvo keli kovotojai. U idavyst partizan karo lauko teismas buvo jai paskelbs mirties nuosprend. Pavakare nurodytoje sodyboje sulaikytai idavikei perskaityta teismo nutartis ir pamikje vykdytas nuosprendis. Prie nips lavono, balandio 19-os ryte partizanai Jank stribams sureng pasal. "Iauo kanotas rytas, - rao dienoratyje rinktins kapelionas Justinas Leleius-Krivaitis. - Rinktins vadas alvaris man paliko visus tarnybinius ratus... Likome tik trys. Mes persiklme kit viet, kuri turjo atvykti visa kuopa"... Prie pietus nips palaik atjusi Jank strib ir enkavedist grup pasitiko partizan ugnis. Nukovus kelis "istribitelius", vengiant nuauti tarp j atpaint Vilk partizan brio ryinink Juoz Labnait, ugnis buvo sutelkta tik sprunkanius i kovos lauko stribus. "Bt n alvaris neuvs... Bet mes tyiomis atidengm ugn pro al, kad net Balandis", - po kautyni grs aikino kuopos vadas Juozas Jasiulaitis-Kazokas. - " M e s galjome visus likviduoti, kai buvo sustoj prie tos boleviks lavono"... i apmaudi klaida partizanams kainavo rinktins vado gyvyb. Partizano Juozo Armonaiio-Triupo teigimu, besivejant stribus, alvaris pirmas bgo sodybos kiem ir suklupo. Sprogstama kulka, pataikiusi kakl nutrauk jo gyvybs sil. Buvs Lietuvos kariuomens artilerijos pulko grandinis Jonas Kleiza (g.1917 m.) laisvs kov sijung 1945 m. pavasar. Geleinio Vilko rinktins vado 1945 m. spalio 3 1 d . jis buvo paskirtas tabo komplektavimo skyriaus virininku ir Algirdo kuopos vadu. Lapkriio 17 d. puolant ilavoto stribyn J.Kleiza buvo lengvai sueistas. Veikl ir nepaprastai drs partizan Jon Kleiz, uvus Stirnos rinktins vadui Spygliui, Tauro apygardos 213

vadas gruodio 10 d. algirio rinktins vadu. Per trump vadovavimo rinktinei laik nusipeln algirio partizan pagarb ir pasitikjim. Staigi ir netikta alvario tis Katin kaimo kautyni lauke sukrt bendraygius. Penki nukauti stribai ir su kulkosvaidiu pasidavs ryininkas Balandis buvo menka paguoda partizanams. Visos pastangos surasti lemtingojo vio kaltinink rezultat nedav. Lidesio rimtyje susikaupusi partizan palyda Triupo pasiskolintu veimu parve uvusio vado kn stovykl. Keli partizanai parne kaime sukalt karst. Tos atmintinos 1946 m. balandio 19 d. pavakare tartus dvasinio partizan vadovo Krivaiio odius: "Netekome brangaus vado... Amina lov Tauro apygardos algirio rinktins vadui alvariui... pirmose kautyni gretose pasitikusiam lemt!... Amin atils" - pasigavo ir nuplukd miko gilum imtamei pu lamesys... Ginkl salvs, tylos minut... "Ilskis ramybje, brangus Vade", - mintyse atsisveikino su vadu partizanai ir tyliai paliko supilt smlio kauburl Paskarlupi mike. Po trumpo pasitarimo kapelionas Krivaitis, uvusio vado adjutantas Juozas erniauskas-Vasaris ir kuopos vadas Turklys, keli vyr lydimi, su lidna inia iskubjo apygardos tab. Pavasarikai paliug laukai, persiklimas per patvinusi eup, enkavedist pasal grsm trukd ygiui. v.Velykas vent palankios partizanams eimos sodyboje. Pagaliau naktini ygi ivarginta Krivait lydintys partizanai susitiko su Vytauto rinktins kovotojais. Trumpai paviej, Turklys su vyrais ijo savo "valdas". Krivaitis, rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras ir "Laisvs valgo" redaktorius Antanas Baltsis-vejys su keturiais vyrais ts yg Marijampols link. Besibaigiant antrai nakiai, kelyje palik palydovus, Krivaitis ir Vampyras pasibeld apygardos adjutanto arno buveins duris. Ryte apygardos adjutantas Jonas Pileckis-arnas, Vampyras ir kapelionas Krivaitis svarst naujo algirio rinktins vado kandidatras. Po ilg svarstym, nesant apygardos vado Mykolo-Jono, ivykusio Piet Lietuvos Partizan tab, kapeliono Krivaiio pasilymu nutarta algirio rinktins vadu skirti Geleinio Vilko rinktins partizan arn. Vytauto kuopos brio vadas Jurgis Ilgnas, g.1915 m. Brastos k., Sasnavos vls., paauktas btinj karo tarnyb isitarnavo vyresniojo puskarininkio laipsn. 1941 m. birelio sukilimo dalyvis, Sasnavos policijos vachmistras. Nuo 1944 m. rudens slapstydamasis subr partizan br, 1945 m. 214

pavasar partizanams vienijantis, J.Ilgnas, pasirinks arno slapyvard, tapo Jono Demikio-Eumo-Almo partizan junginio skyriaus vadu. 1945 m. spalio 31d. Geleinio Vilko rinktins vado iedo sakymu Almo-Eumo vadovaujamas partizan brys pertvarkyta Vytauto kuop. J.Ilgnas-arnas vadovavo Sasnavos apylinki partizan briui. Iklaus kapelion Krivait, arnas ir Vampyras pasira sakym:
LLK Tauro apygardai Visikai slaptai

sakymas Nr.13
Bstin, 1946 m. balandio 23 d.

Rikiuots

sritis

1 algirio rinktins vad alvar .m. balandio 19 d. kautynse su NKVD Katin kaime uvus didvyrio mirtimi ibraukti i Rinktins asmenins sudties. 2 Nuo 1946 m. balandio 19 d. algirio rinktins vadu skiriu Geleinio Vilko rinktins Almo kuopos kovotoj arn. 3 Nuo 1946 m. kovo 1 d. apygardos kapelionu skiriu kovotoj Krivait. 4 Pavadinim "Perkno-Auksuio rinktin" dl to, kad is pavadinimas vliavos emblemai per maai reikmingas, pakeiiu pavadinim "LDK Gedimino rinktin".
Vampyras u Apygardos arnas, vad Adjutantas

Gavs arno paskyrimo ratus, tos paios dienos vakare apygardos kapelionas ivyko algirio rinktin. Per kelias ygio naktis Krivaitis susitiko su Turkli kuopos vadu Juozu Jasiulaiiu-Kazoku, ir keleto vyr lydimi perjo Broniaus Brazausko-Sakalo veiklos mikus. Netrukus, padedant ryininkams, pavyko surasti ir kuopos vad. Po keli dien atsitiktinai uklydo ir rinktins vadu paskirtas arnas su keliais kovotojais. Apygardos kapelionas Krivaitis teik jam paskyrimo ratus ir pristat kuop vadams Kazokui ir Sakalui bei kovotojams. Labai nustebs Vytauto kuopos brio vadas Jurgis Ilgnas-arnas pradjo vykdyti algirio rinktins vado pareigas.

215

PRISIKLIMO VENT IR IDAVYST Pasaulis vent Kristaus prisiklimo ventes. Geleinio Vilko rinktins Kstuio kuopos vadas ltn.K.Pinkvarta-Deinys, lanks Garliavos mikuose jam pavaldaus brio vado Vytauto GudynoPapario vyrus, gro nuolatin savo gyvenviet Prien ile. Vengdami pailje sutikti "aliakepuri" pasal, kurias didij veni naktimis pamikse ypa mgo rengti N K V D daliniai, partizanai nutar ile esant talp "Tviks" bunker neiti. Prityr ir atsargs Paverkni, Degim, Rim kautynse ugrdinti partizanai V.Morknas-Audra ir M.alius-Stuobrys, kuopos vado pasisti, atsargiai slinko artimiausi Mockapetrio sodyb. Por kart amteljs, Stuobrio panekintas nutilo patvartje priritas Margis. Po penkiolikos minui, palik lauke sargyb, partizanai jau nekuiavosi su ibudintais eimininkais erdvioje Mockapetri troboje. eiminink dukra nusived partizan Konstancij Morknait-Ramut seklyi, o vyrai suvirto kas kur troboje ir tuoj pat sumigo. Tik Mockapetri Poviliukas ir sargybiniai, budj kieme, persimesdavo vienu kitu odiu, o laikrodis raminaniu tiksjimu skaiiavo likusias nakties valandas. Jau gerokai dienojus pailsj partizanai sdo u eiminink paruoto stalo ir veit ventin pyrag, rideno marguius. Pakilusi saulut kviet jaunus vyrus lti ir diaugtis Prisiklimo vente, pavasario dvelkimu alsuojania gamta. Taiau kuopos vado Deinio savisaugos pojtis ir kit kovotoj nueito pusantr met partizan kovos kelio patirtis neleido jauniems vyrams usimirti. Partizanai, nuoirdi eiminink vaiinami ir akylai saugomi, nuslopin lsmo trokul, ramiai ilsjosi, val ginklus, ruosi tolimesniems ygiams. Vlyv popiet Mockapetri Poviliukas ijo kaim pasivalgyti. Nenujaut vaikinas, kad paskutin kart perengia gimtj nam slenkst... Aplenks kelis kiemus, epulioni sodybos troboje Povilas igirdo virkdomos armonikos garsus, triukming besilinksminanio jaunimo urmul. Neatsilaik pagundai - usuko epulioni kiem. Visi pastami, savi jaunuiai vaikinai ir kiek augesns merginos... K darysi - vyresni vyrai mike, partizanuose, kiti jau Sibire... Plomos armonikos garsai, pasak sen kaimo moni, lubas kilnojo... "Vye, skelk ugnies!" - lyg per rugiapjt brauk nuo kaktos prakait sils jaunimas. Sunks, i rus " f r o n t a v i k " dar 1944-j ruden u puslitr samagono ikeist amerikonik "branavyk " kieti guminiai padai tarsi spragilai dusliai bumpsjo medines grindis. Sutrenk kaimik pasiutpolk, apsuko vals Poviliukas, prisdo prie vaii 216

stalo - stikliuk kit rugins paragavo... Nepastebimai ir sutemos uslinko. Pajuto vaikinas nuovarg. Nakt budjs su partizanais, neisimiegojs... Nesuvaldomai merksi blakstienos, nejuiom nusviro Poviliuko galva ant ventikai paklotos lovos pagalvs... Jau gerokai sutemus Deinio partizanai, padkoj svetingiems eimininkams u vaies, tyliai paliko Mockapetri sodyb. Pasuk kaimo link epulionio sodyboje partizanai igirdo vakaruk triukm. Motiejus Pranka-Ispanas su Jurgiu Pinkvarta-Bereliu atsargiai prislinko prie trobos. Met per lang vilgsn, vilpteljo - "pavojaus nra" - kaimo jaunimas linksminasi... Palik kieme sargyb, partizanai sujo trob. Sodybos eimininkai puol vaiinti netiktus sveius, kuri ne vienas buvo pastami, kaimynai. Drsesn mergina ir okiui "isitemp" partizan... Kuopos vadas Deinys, pabars eiminink - "nuimk butel nuo stalo... Negamink samagono ir negirdyk jaunimo", vis tik neatsisak kvieiamas ir su keliais vyrais sdo u stalo. Kiek pasivaiin, partizanai pakilo ieiti. - Rusai! - staiga kteljo i medio ioks sargybinis. Kartu su ksniu nakties rimt supl automat serijos. langus plsteljo prieo automat kulk spieius. Ugeso Deinio pistoleto vio nutrenkta lempa. Kambarys paskendo tamsoje. Viduje buv partizanai isiver i trobos ir atsiaudydami trumpais perbgimais trauksi nakties tams. Dengdamas besitraukianius kovos draugus, kieme krito Matas alius-Stuobrys. Perbgs kiem, kluon smuko Kaspinas. Duslus granatos sprogimas klojime ipl i tamsos liepsnos ir dm pluot. Aplink sodyb ir laukuose padrikai pokjo viai. padang kilo upuolik raketos, keliom akimirkom apviesdamos apylink. siver trob ekistai rado ant grind sukritusius vakarotojus, nuov tebegulint Mockapetri Poviliuk... I kambario isprukusi Konstancija Morknait-Ramut, praliauusi namo pasieniu, pakilo ir bgte kalnn, krmokniais apaugusio upoknio link. Jau gerokai nuo sodybos nutolus raket viesoje siluet pastebjo enkavedistai ir m audyti i automat. Sueista Ramut, persiritusi per kalniuk, dingo persekiotojams i aki. Nutvr i deganios sodybos tvarto kakieno paleistus epulionio arklius, kareiviai raiti m vytis bgl. Pribgusi patvinus upel Ramut negalvodama oko j ir, paiauusi vir galvos krante nupetos pernykts sausos ols kuoktus, paniro iki kaklo gelianiame vandenyje. Nei gyva, nei mirusi varg mergina igirdo upelio laitu vos u keli metr uoliuojani baudj keiksmus. Kelis kartus prajoj neprast Ramuts slptuv, kiek pastoviniav kaimo keliuk sankryoje, kareiviai met paiekas ir keikdamiesi gro prie deganios sodybos. 217

alto vandens geliamais snariais, nuo skausmo temstania smone Ramut vargais negalais isiropt i upelio ir, liaudama pavasario drgms prisodrintais dirvonais, pasiek Prien il. Paklaidiojusi mike, vintant sugro " T v i k s " bunker. Judo iduotas Iganytojas trei dien klsi, kad palikt monijai Prisiklimo diaugsmo vent - Velykas. vent Prisiklimo dien budeliams iduoti partizanai Kazys Auktakalnis-Kaspinas, Matas alius-Stuobrys ir Mockepetri Poviliukas prisikelia atmintyje kaip kilns kovotojai u pavergtos Tvyns laisv. M a r i j a m p o l s aps. N K V D v i r i n i n k a s k p t . R a s l a n a s a t a s k a i t o j e gen.mjr.Efimovui raportavo: "Agento Gapulio praneimu iauliki kaime 1946 m. balandio 23 d. atlikta kovin operacija, sunaikinia grup partizan su vadu "Auktainisu", buvusiu Lietuvos karininku. Paimta: PPS automatas, SVT autuvas, TT pistoletas ir 6 granatos".

GELEINIO VILKO VAD ATASKAITA Kupin pavoj partizan gyvenimo kasdienyb pagyvino gaivus pavasaris. Mik labirintuose nuaidjo partizan sukurtos naujos nuotaikingos dainos posmai. altis iaur jau rieda ekspresais, Vjai dar puia alti... Ryt gal poryt jau gojeliuos ku-k!... Pakeis akordai nauji... Vyrai i miko Trispalv ikl Ir, Vytim irdy neini Merdini em paadins ku-k!.. Kulkosvaidi ugnimi... Ryto ir negstanios vilties kupini, partizanai eng kruvinos kovos keliu, ventai tikdami, kad Vakar alys pareikalaus soviet ivesti savo armij i okupuot krat ir greit suskambs Laisvs varpas. Taiau pasaulio taut Laisvs aukliu pasivadins Vakar pasaulis, veidmainikai skelbs "laisvo taut apsisprendimo" teis ir ugrobimo nepripainim, nuolankiai tenkino grobuonikus Kremliaus apetitus. Pusantr met trun218

kanti kova i partizan gret ipl daug jaun kovotoj ir talenting vad. Prie pusmet sudaryto Geleinio Vilko rinktins tabo veikla, netekus keli pareign bei atkakliose kautynse pasiymjusi bri vad, prarado sveikos darnum. Siekdamas sustiprinti vad atsakomyb ir kovotoj drausm, rinktins vadas iedas sak visiems tabo pareignams ir kuop vadams paruoti puss met veiklos ataskaitas. Geleinio Vilko rinktins vad pasitarim, aukiam gegus pradioje Prien ile, pageidavo iklausyti ir pareign veikl vertinti pats Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas. Todl pasitarimui ruotasi atsakingai. Rinktins vadas sak pakeisti kuop veiklos ribas.
Tauro apygardos sakymas Nr. 7 Bstin, 1946 m. balandio 20 d. Geleinio Vilko rinktinei Slaptai

Rikiuots sritis 1 Geleinio Vilko rinktins Kstuio grups vadui Deiniui u skmingai pravest operacij 1946 m. sausio 11 d. Cepeliki rajone su NKVD tarnybos vardu dkoju. Taip pat reikiu padk jo vadovaujamiems partizanams. Tauro apygardos vado sakymas Nr.8 3. 2 uvus Vytauto grups vadui, nuo .m. kovo 1 d. skiriu akt. part. Apyn. 3 Vytauto grups vado pavaduotoju skiriu akt. part. rapnel nuo .m. kovo 1 d. 4 Neparodius reikiamos veiklos ir nesistengiant susiriti su GVRn vadovybe, adjutant akt. part. Anbo nuo 1946 m. balandio 1 d. i uimam pareig atleidiu ir skiriu Siaurio grups vado inion. 5 Geleinio Vilko rinktins adjutantu nuo .m. balandio 1 d. skiriu aktyv partizan Mayt. 6 Algirdo grups vadas Kurtas operacijas vykdo iose rajono ribose: skiriamosios - Marijampols - Kauno plentas nuo kelio Mikalavas - Mikalikis iki Veiveri. I iaurs ryt, keliu Veiveriai - Juodbdis - N.Klebikis Pakiaulikis - Klebikis. Toliau piet - vakar kelias: Klebikis - Ingavangis - arsta - Palavantis - Skrynupis - Kuiiai. Toliau, i piet - vakar kelias, Kuiiai - Mikalikis - Jiestrakis - arabd - Sinkavikis - Subaiks Pavabalknis - Mikalavas - (N.Klebikis - Sirupis - Pakiaulikis imtinai, iimtinai - Veiveriai). 219

Kartu keiiasi Algirdo grups kaimynini rajon ribos.

Todl 1945 m. spalio 31 d. sakymu nustatytos Algirdo ir kaimynini grupi veiklos ribos likviduojamos. 8 Balbierikio rajone veikianti Mindaugo grup, kaip priklausanti D z k rinktinei, i Geleinio Vilko rinktins iskiriama. 9 Gedimino grups partizan veiklos teritorija skiriama dvi dalis: iaurin ir pietin. Skiriamoji tarp j eina nuo plento Garliava - Prienai, toliau Jiesia ir upelis Pirmanis iki Girinink kaimo, toliau grunto keliu Raeliai - Petninkai iki Vyiaus upelio. Toliau Vyiaus upeliu Stravnia iki kelio Margininkai - Gisliuoniai, toliau Margininkai - Piliuona iki Nemuno. (Margininkai ir Piliuona priskiriami iaurinei daliai, o Girininkai - pietinei.) 10 Buvusios Gedimino grups iaurins dalies partizan veiklos teritorijoje suformuota Mindaugo part. grup. Pietinje dalyje lieka Gedimino partizan grup. 11 GVRn tabo tiekimo skyri nuo ios dienos likviduoti. Visi grupi vadai ir tabo skyri virininkai privalo GVRn tabui ne vliau .m. gegus 1 d. pristatyti veiklos ataskaitas 1945 11 01 - 1946 05 01. Ataskaitos kas. rinktins vadui teikiamos per ryininkus asmenikai raniedas, Maytis, GVRn Rn vadas

adjutantas

Balandio 23 d. Punios ile pasiraius Piet Lietuvos Partizan Vad Deklaracij, posdio dalyviai ivyko savo vadavietes. Mykol-Jon Dzk rinktins vado kpt.D.Jio-uolio skirti kovotojai atved Prien il. Per jiems inom ryinink Aldon Mariulynait-Astr palydovai susitiko su Kazimiero Deguio-Raginio vyrais. Po poros dien Astros plataus ryio dka apygardos vadas pateko iaurio kuopos vado Pranuko (Tabokiaus) pavaduotojo, buvusio rinktins adjutanto Jono Buloto-Anbo ir Zigmanto Jukos-Pjklo globon. Prien ile, netoli Mekapievio girininkijos, Pjklo rengtoje slptuvje praleista poilsio diena grino vadui prast valum ir energij. Kitos dienos ryte Tauro apygardos vadas mjr.Z.Drunga-Mykolas-Jonas jau sveikino Kstuio kuopos vad Dein ir jo vyrus. Balandio 30 d. atvykus rinktins vadui, apygardos vadas ir iedas sakymais vertino aktyvesni kovotoj veikl.

220

LLK Tauro

apygardai

sakymas Nr.14
Bstin, 1946 m. balandio 30 d.

Rikiuots

sritis vadui Papariui u drs ir uol tarnybos vardu dkoju. vadui Vermachtui-Merkiui u drtarnybos vardu dkoju.
Slaptai

1 Geleinio Vilko rinktins brio plik ir bolevikinio aktyvo naikinim 2 Geleinio Vilko rinktins kuopos s ir uol bolevikinio aktyvo naikinim
LLK Tauro apygardai

sakymas Nr.15
Bstin, 1946 m. balandio 30 d.

Rikiuots

sritis

1 Geleinio Vilko rinktins tabo bendradarbiai organizavo ir leidia laikrat "Kovos keliu", kur laikyti Tauro apygardos organu ir laikinuoju "Laisvs valgo" pakaitalu. Pagrindas: GVRn vado raportas. 2 Geleinio Vilko rinktins vadui iedui, Laisvs Kovotojams Vyiui, aliukui, Juodvarniui u laikraio "Kovos keliu" organizavim ir leidim tarnybos vardu dkoju. 3 Laisvs kovotojui uolui u nuolatin, sining ir uol bendradarbiavim 1945 m. leidiant laikrat "Lietuvos partizanas" ir perspausdinant "Laisvs valgas" bei nuolat spausdinant tarnybinius ratus tarnybos vardu dkoju. 4 Laisvs kovotoj uol skiriu Tauro apygardos tabo ratvediu GVRn ribose puskarininkio vietoje nuo 1945 m. lapkriio 1 d. 5 Laisvs kovotoj algir skiriu Tauro apygardos tabo bendradarbiu ypatingiems reikalams karininko vietoje nuo 1945 m. lapkriio 1 d. 6 Pastebtas nuolatinis kai kuri Laisvs kovotoj girtuokliavimas. pavoj statoma (...) ms organizacijos drausm, garb, moral-geras vardas. Silau pravesti priealkoholin vaj... Kuop ir bri vadams (...) pristatyti nedrausmingj sraus.
Mykolas-Jonas, lauro apygardos u vadas iedas adjutant

221

Geleinio Vilko partizan dalini vadai susirinko gegus pradioje. Iklauss tabo pareign ataskaitas, apygardos vadas velg kai kuri skyri veikloje nemaa trkum. uvus rinktins tabo kio dalies virininkui Mikiniui, sutriko tabo aprpinimas. Rimt vado priekait susilauk uvusi partizan, suimt ryinink ir rmj, itremt Sibir Lietuvos piliei, sudegint ir nugriaut sodyb apskaitos trkumai. Vadas reikalavo pagerinti tabo ratins darb, kuop vadams sak teikti tik kruopiai itirtas ir patikslintas uvusi kovotoj ir okupant nusikaltim apskaitai reikiamas inias. Rinktins tabo ryi ir rinktins skyri vad veiklai apygardos vadas priekait neturjo. Pagyrimo susilauk tabo sanitarinio skyriaus virininks Damuts Dipinigaityts-Laimos pasiaukojama veikla. "Nors jaunos mergaits peiams Laisvs kovotojo nata tikrai per daug sunki, taiau kovos broli-partizan gydymas ir nuoirdi slauga vykdoma gana skmingai", - pabr vadas. Partizan spaudos darbuotoj ir bendradarbi veikl apygardos vadas Mykolas-Jonas ir rinktins vadas iedas vertino padka. Pagyrim susilauk sumaniai organizuojama ir vykdoma Kstuio kuopos partizan veikla. Pirmojo brio vadui Vytautui Gudynui-Papariui ir Mindaugo grups vadui Algirdui Juodiui-Vermachtui vadas pareik tarnybin padk. Gedimino kuopos vadas Vytautas Mariulionis-Viesulas ataskaitoje prane, kad vasario ir kovo mnesiais buvo sunaikinti du Panemuns valsiaus stribai, Vyiaus kaime kautyni metu nukautas NKVD j.leitenantas, vyr.serantas ir keturi eiliniai enkavedistai. Kovo 13 d., partizanams umus Pakuon, buvo sunaikintas valsiaus MVD leitenantas Danuleviius, sueistas aktyvus stribas Sugintas ir likviduotas valsiaus pirmininkas PBerktis. 1946 m. vasario 7 d. Panemuns ir Garliavos enkavedistai Pakuonio vls., Girinink kaimo Valentos sodyboje netiktai upuol Gedimino kuopos partizanus. Nelygiose kautynse uvo Martynas Misinas-Skroblas, Juozas Vasiliauskas-Diena i Raeli k., Vladas Vasiliauskas-Jaunutis i Raeli k., Juozas Mekraitis-Nemunas i Garliavos, Povilas Brzga-Audra i Raeli kaimo ir Alfonsas Dapkeviius i Suvalkli. Susiaudymo metu uvo ir trys civiliai: septyneri metuk Valent dukrel Regina, 70-ies met Marija Giedraitien ir Valent augintinis Antanas Mikuauskas i Prien vls., iauliki kaimo, uvusio partizano Blaks jaunesnysis brolis. Rugieni-Mnul enkavedistai pam gyv. 222

Vasario 10 d. - bolevikini rinkim dien - Pranas Karalius-Vjas ir Kazys itkus su keliais vyrais nutar ivaikyti Amintos rinkimins apylinks komisij. Prisiartinus prie Bartkeviiaus sodybos, kurioje buvo mokykla, i kiemo netiktai ioko ir partizanus puol tarnybinis enkavedist uo. Automato serija nukirts keturkoj prie, V j a s paleido mokyklos langus por serij. Prie mokyklos sienos sprogusi Kazio itkaus mesta rankin granata ant grind suguld ne tik komisijos narius, bet ir enkavedist apsaug. Pasinaudoj kareivi sutrikimu, partizanai trauksi Bagrno link. pet sueist Vj kovos draugas atved tvik. Sesuo Felicija, skubiai apriusi aizd, su Kaziu itkum brol paslp Antano Zujaus sodyboje rengtoje slptuvje. Snaus automato viais pasitiks partizanus persekiojanius enkavedistus, garbingai uvo V j o tvas Kazimieras Karalius. Vasario 16 d. iklus Kruonyje Trispalv, buvo suimti keli partizan rezervinio brio pasyvs kovotojai. J ilaisvinimo operacijos melu kautynse uvo partizanai Jurgis Kruinskas-iedelis, g.1925 m., ir Antanas Lekaviius. Sunkiai sueistas Pranas ukauskas, nuovs ekist vilkun, susisprogdino. Kovo 16 d. Pagarvio k., Prien vls. eidamas pro Antano Kemeio k pasaloje uvo brio vadas Jonas iugdinis-Radastas, g.1919 m. Suimtas gyvas Rugienius-Mnulis buvo uverbuotas Panemuns MGB (Sokolovo smogik - red.pastaba). Kovo 18 d. ryte jo atvesti enkavedistai glaustu iedu apsupo Garliavos vls., Raiki k. tuopio sodybos pastatus. Idavikas parod prie Jiesios laito klojime patikimai rengtos "Palegono" slptuvs viet. Igird buvusio kovos draugo Mnulio raginim pasiduoti, partizanai atsak viais. Pakl bunkerio angos dangt, pakloj kelis enkavedistus, jie ilindo i bunkerio ir isidst padarg priedangoje atkakliai prieinosi. Partizanai didvyrikai kovsi, kol prieo padegt kluon p a s i g l e m ugnis. Prarad vilt isiverti i liepsnos, trokdami nuo dm ir kaitros Benediktas Juodsnukis-valgas, Antanas Rakauskas-Vijoklis ir Vanagas susisprogdino. Po Gedimino kuopos vado ataskaitos apygardos vadas kritikai vertino ir pernelyg drsius ir rizikingus iaurio grups vado Prano Senavaiio-Pranuko (Tabokiaus) kovos bdus, nors apskritai Geleinio Vilko rinktins partizan veikl vertino gerai. Vytauto kuopos vadas Pranas Kuinskas-Apynys prane, kad kovo 30 d. NKVD suimta veikli partizan ryinink Emilija emaityt-Rta. 223

PASALOS PASKOL RINKJAMS Prakeiktas stribe, ko taip danai tu mano tvik lankai?.. Ar aarota a tau grai, kad mano turt grobi, vei?..
(I partizan dainos)

Iauo saultas gegus devintosios rytas. Partizan krauju aplakstytos Prien turgaus aikts grindiniu vikr geleimi keldamos kurtinant triukm, kareivines nuderg paskutins karinio parado kolonos tankets. I raudona drobe apkalt tribn vangiai skirstsi TSKP(b) rajono partorgai, ordinuoti okupacins kariuomens ir NKGB karininkai. Po pusvalandio partkome susirink partijos galvos ir auktieji kariniai atstovai jau kl tostus "za pobiedu" - vent Vokietijos kapituliacijos metini sukakt. Itutjus rusikos "vodkos" buteliams, kau vyresnieji komunistai, pavaldiniams "praved aikinamj darb", paliko vaii stal. Lik emesns grandies ekistai, stribai ir partieiai, nevaromi pulkinink ordin ir medali blizgesio, niko uoliai tutinti vietoje tui "Moskovskaj a " buteli irikiuotus kaimiko ruginio samagono... Stiklinmis maukiama lietuvika krmin lbautojams temd prot, adino karingum. Isekus grimams, upldo sovietinio patriotizmo banga... Prisimintas partijos ir vyriausybs priesakas: "...beslygikai vykdyti ir viryti valstybins paskolos pasiraymo plan..." Paskubom organizuota apgirtusi partini aktyvist grup, lydima A.Mozro vadovaujam strib, suvirt veimus ivaiavo kaimus. Popiete Ginin ir Paiudiki apylinki rimt sutrikd kimus kaimo un skalijimas. Pasiskirst grupmis, slinkdami i sodybos sodyb aktyvistai ir stribai atkakliai prievartavo mokesi ir pyliav nualintus kininkus pasirayti dar vien "laisvanorik" paskol valstybs kiui atkurti... Ypating nerim gyventojams sukl tarp strib atpainta prie kelias dienas kaime aukas "broliams aliukams remti" rinkusi aktyvist. "Provokator!" - nusmelk baugi mintis tuomet partizanus elpusius patiklius kaimieius. "Pasiraai paskol... arba... u palankum "banditams" - Sibiras"... Ir br paskol lapuose sunkiai skaitomus paraus arba kreivokus kryelius bauginti mons. Niekur nedingsi... Dar ir bryz laini atr nuo palties, derigal bruko... "Tik, panele - drauge, nesa224

kyk Mozrui... kad an syk... inai, dabar toki sai... inbauginti mons..." O stribai kaip paprastai toki akcij metu ir butel samagono isibausdavo... bus "pergals ventei" pratsti... A p i e aktyvist ir strib siautjim Paiudikiuose greit suinojo partizanai. Kstuio kuopos vado pavaduotojas psk.Juozas Kleiza-Jungas su septyniais kovotojais Prien ilo Rdgirs palaukje grtantiems aktyvistams sureng pasal. Pavakare viekelyje pasirodiusi paskol rinkj veim trenk Vinco Morkno-Audros "Bruno", Vinco Kleizos-Sakalo ir Povilo Stravinsko-Gluosnio lktini kulkosvaidi ugnis. Kiek atsilik antruoju veimu vaiav stribai, spj ivirsti alikels griovius, atsiaudydami trauksi. Sprunkanius bolevikins liaudies "gynjus" gaud Vinco Gerulio-Tvoros, Jurgio Pinkvartos-Berelio, Motiejaus Prankos-Ispano deimtvi automat pavieniai viai. Kelias minutes truks strib atsiaudymas nutilo. Kruopiai patikrin automatus, Jungas, Simas Kleiza-arvas ir Audra atsargiai prislinko prie nukaut aktyvist. Pam grups vyresniojo planet su "paskolintais" ervoncais ir para iniaraiais, surinko uvusij ginklus ir neskubdami pasuko pagirio link. Staiga grtanius pamikn vyrus plipteljo NKVD dalinio kulkosvaidi serij vinas. Grsmingai iieps nasrus partizanus vijosi ekist vilkunis. Pamikje likusi partizan kulkosvaidi ir automat ugnis kiek pristabd nuo viekelio slenkanius enkavedistus. Gailiai unkdamas, apsivert Jungo ir arvo automat vi sukapotas ekist uo. Pasinaudoj trumpa sutrikimo akimirka, bgliai keliais uoliais suoko girios pakrat. - Vyrai, trauk... ! - enkavedist kulka pusje odio nukirto sunkiai sueisto Jungo sakym. - Veskit Jung!.. Mes pridengsimi - nuspauds ilg patikimo ekiko kulkosvaidio serij, sak partizanas Audra. nirtingos trij kulkosvaidi serijos dalinai atald okupant atakos kart ir leido partizanams nusineti sueist Jung Rdgirs gilum. Palikdamas kautyni pozicijas, prieo kulkos perverta pda suklupo Audra. Prioks Sakalas ir Tvora padjo Audrai laimingai smukti tankesn mik. Artjant vakarui, rusai persekioti partizanus nedrso. iaulikiuose Tvoros namuose po dviej valand kanios Jungo gyvybs silas nutrko. Nevertino enkavedistai pataikn ir kolaborant. Idavs savus - nelauk svetim pasitikjimo. Vietiniai prisimena: "... atvaiavo rus kareiviai, sumet partizan nukautus aktyvistus... kaip kok bevert balast... 225

Tik savo un - lyg ym veikj, atne ant apsiausto - palapins, pagarbiai kl main..." ...Neskmingai susiklost iaurio kuopos partizan pasala ilavoto stribams. Gegus dvyliktosios ryt Pakiaulikio kaimo sodybose apsistoj partizanai, pamat i ilavoto-Prien viekelio isukanias dvi strib padvadas, paskubom uminavo Pakiaulikio keli. Sugriuv apleistame Krveliens kio sode partizanai lauk spariai artjani veim. Vaiuojant pro sod, sprogusi min trenksmas sudrebino rytmeio rimt, taiau strib veimai uminuot kelio ruo jau buvo spj praokti. Min skeveldr ir sprogimo bangos i veimo iverstus stribus prie ems priplojo springstanio partizan kulkosvaidio ir automat serij paerta kulk krua. Pavluoto min sprogimo metu ymesni nuostoli nepatyr stribai, sugriuv kelio griovyje, atkakliai prieinosi. Usimezgus poziciniam susiaudymui, partizanai lauktos skms galimybes prarado. Tik laimingo atsitiktinumo dka, laiku pastebj nuo Pajuodupio slenkanius ilavoto gulos enkavedistus, partizanai skubiai atsitrauk, prarad kulkosvaid ir palik uvus Juoz Slavinsk-Vytur. Laimei, min sprogimo ir kautyni sukrsti stribai persekioti be kareivi paramos nesiryo. Atskubj enkavedistai, talkinami atsipeikjusi strib, krsdami Pakiaulikio ir gretim kaim sodybas, sum kelet vyr. Taiau vis dien trukusios partizan paiekos liko bevaiss. iuos vykius patvirtina ir KGB archyv bylose rasti dokumentai. "1946 m. gegus 9 d. 18 vai iaulikiuose partizanai nukov Prien Ukomo instruktori uravliov ir 8 komjaunuolius, nukautas vienas partizanas... Paimtas kulkosvaidis ir PP automatas. Suimti 4 ryininkai..." Buvusio KGB archyvo fondo Nr.3 byloje segta "Operatyvin suvestin Nr.0087" gen.mjr.Bartainui: "1946 m. gegus 9 d. Prien part.aktyvo grup, grtanti i Paiudiki kaimo, apie 18 val. prie Burbuliens sodybos pateko partizan pasal. Trij kulkosvaidi ugnimi sunaikinti 7 aktyvistai: uravliov Michail - Marijampols aps. KP(b) instruktorius, Elena Bielauskait - Prien komjaunimo aktyvist, Kastut Burnickait - krautuvs pardavja, Pranas Kazla - gimnazijos komsorgas, Ruslojus - agronomas, Mariulionis - Vykdomojo Komiteto sskaitininkas, umauskas - komunalininkas, demobil. i Raudonosios armijos. Pasal vykd Franukas - Skanaitis (Senavaitis - V.J.) ir devyni aktyvs partizanai, ginkluoti dviem rankiniais kulkosvaidiais, automatais ir rankinm granatom... Vykdant karin operacij, 34-o motoauli pulko 2 sb., 226

jungus dar vien kuop, gegus 9-13 d. Prien mike tris kartus aptiko br, dukart jiems pavyko ivengti smgio. Gegus 13 d. 18 val. Prien mike, 4 km vakarus, umuti du partizanai. Vienas i j brio vadas Pranukas. Paimta: kulkosvaidis, 2 automatai, pistoletas, ironai, stereovamzdis, kulkosvaidio ovini juosta, 3 kulkosvaidi diskai, 700 ovini ir 3 rankins su dokumentais. Brio persekiojimas tsiamas. Jo sudtyje 7 partizanai, ginkluoti vienu rankiniu kulkosvaidiu ir disku ovini. Perdav: Zalatariov. Prim: Chodkin; 12.30, 13.05.46." 1946 m. birelio 3 d. telegramoje pplk.Trofimovui praneta, kad "1946 m. gegus 13 d. kovins-ekistins operacijos metu Prien mike nukauti grups Saulis du partizanai -1946 m. gegus 9 d. Paiudikiuose prie partin aktyv vykdytos pasalos dalyviai. Vienas j - brio vadas Skanaitis, slapyvardiu Franukas. Tsiant persekiojim, 1946 m. gegus 26 d. nukauti dar du. 1946 m. gegus 29 d. Prien mike nukauti du: Juozas Puauskas i Rudok k., buvs policininkas, ir buvs gestapo bendradarbis Pranas umauskas i Prien. Paimta: 2 autuvai, 2 granatos, 160 ovini ir vairs susirainjimo dokumentai". Telegram pasira pplk.Burylin. ie dokumentai rodo, kad MGB operatyvins valgybos tarnyba neturjo pakankamai duomen apie partizan kovini jungini struktr ir teritorin j veiklos pasiskirstym. Kariniai okupant daliniai, krsdami Prien il, Kstuio kuopos partizan nesurado. Todl Jungo brio Prien kolaborantams vykdyt pasal Paiudikiuose ir jos pasekmes NKGB vadai priskyr aptiktos iaurio kuopos partizanams. Pranas Senavaitis-Tabokius kov su okupantais pradjo 1944 m. ruden brolio Vinco-aliavelnio organizuotame Prien ilo Geleinio Vilko partizan bryje. Kaip veiklus ilavoto, Ingavangio, Budnink, Degim ir keli maesns reikms kautyni dalyvis, Tabokius rinktins vado iedo sakymu Nr.3 nuo 1945 m. spalio 3 1 d . Pranuko slapyvardiu pradjo vadovauti Vilk myje uvusio brolio Vinco - iaurio vardu pavadintai kuopai. Sault 1946 m. gegus ryt Prien ilo Peiuk pasodos kvartale gausus NKVD dalinys aptiko keliolika partizan. Dalis netiktai uklupt vyr prasiver ir atsiaudydami pasitrauk. uvusij kuopos vado Pranuko-Tabokiaus ir neinomo partizano paskutinius kraujo laus sugr Prien turgaus aikts grindinio akmenys...

227

LLK Tauro apygardai

Slaptai

sakymas N r. 16
Bstin, 1946 m. gegus 18 d.

Rikiuots dalis 1 Geleinio Vilko rn. tabo Sanitarijos skyriaus virininkui Laisvs kovotojai Laimai u uol sueist ir sergani L. kovotoj gydym, kuris buvo ypatingai skmingas, tarnybos vardu dkoju. 2 Geleinio Vilko rn. laisvs kovotojui Geleiniam Vilkui u uolum ir aktyvum, remiant partizanus ir spaud, tarnybos vardu dkoju. 3 Geleinio Vilko rn. Algirdo kuopos vadui Tigrui ir jo vyrams u nars ir uol bolevikinio aktyvo naikinim tarnybos vardu dkoju. 4 GVRn Algirdo kuopos vadui Tigrui ir jo vyrams u uolum, renkant aukas spaudai ir priemonms, tarnybos vardu dkoju. 5 GVRn kuopos vadas Pranukas 1946 m. gegus 12 d. ruo pasalas prie NKVD ir stribus. Operacij tiriant paaikjo: l.Operacija vykdyta svetimoje teritorijoje. 2.Operacijai nepasiruota (L.K. i anksto nespti). Aplinkybs neistudijuotos. Kulkosvaidis "Elektrik"po iemos nevalytas - neparuotas. Pasalos metu buvo valomi ginklai. Pasalose pastebtas prieas nedavertintas. Neatsargumas. Nevykdyt operacij idavoje: 1.Prarastas kulkosvaidis. 2.Visai apylinkei utrauktas NKVD siautimas. 3. uvo pats kuopos vadas Pranukas. 4. Sueisti kiti Laisvs kovotojai. vykdius toki neskming operacij, krenta moralinis jausmas, puola entuziazmas, ir visiems parod, kaip neleistina vykdyti panaias operacijas. Tik dl kuopos vado uvimo susilaikiau nenubauds u betvark daliniuose ir verting ginkl praradim. 6 Geleinio Vilko rn. Kstuio kuopos kovotojams, kurie .m. gegus 9 d. iauliki rajone, vadovaujami Laisvs kovotojo Audros, iauriose kautynse sunaikino atuonis (8) bolevik aktyvistus, tarnybos vardu dkoju.
Mykolas-Jonas, apygardos u vadas

aliukas

adjutant

228

Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinei

Slaptai

sakymas Nr.ll
Bstin, 1946 m. gegus 19 d.

1 Pjkl.

iaurio kuopos vadu nuo .m. gegus 1 d. skiriu akt. partizan

2 Akt. partizan Kurt nuo .m. gegus 5 d. i Algirdo grups vado pareig atleidiu. 3 Akt. partizan Tigr nuo .m. gegus 5 d. i GVRn. Ryi skyriaus virininko pareig atleidiu. 4 r. 5 GVRn Ryi skyriaus virininku nuo .m. gegus 5 d. skiriu akt.partizan Kurt. 6 Skelbiu Tauro apygardos vado sakym Nr.16 i .m. gegus 18 d.
iedas, Maytis, GVRn vadas

Algirdo grups vadu nuo .m. gegus 5 d. skiriu akt. partizan Tig-

GVRn

adjutantas

MGB AGENTO MARKULIO VIZITAS Mik skardiuose ir giraii palaukse prisimerk perydj ibuokli akys. Plaias pagiri lankas ir alius mik saman kilimus linksm pavasario spalv varsom idabino baltaiedi ir gelsvj pluki ied ratai. Lengviau atsikvp sunkios iemos negand ivarginti Suvalkijos partizanai. Kasdien tirtjantis aliasis lauk ir mik augmenijos rbas teik Laisvs kovotojams patikimesn ir saugesn prieglobst. gimtj Garvins kaimel, strigus iaurinje Klebikio miko dalyje, pavasario atostog grusi student Albin tv sodyboje aplank Geleinio Vilko partizanai. J.Daumanto "Partizanuose" Maskoliks slapyvardiu pavadinta Vilniaus universiteto student Albina jau nuo 1945j vasaros vaist bei tvarstomosios mediagos siuntomis rm partizanus ir buvo gijusi j pasitikjim. Pokalbyje su rinktins ryi skyriaus virininku Tigru Albina papra j perduoti vadams Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto katedros vedjo Juozo Markulio pageidavim susitikti su Tauro apygardos partizan vadovais. Sudomintas Tigro praneimo, rinktins vadas iedas susitiko su Albina. Iklauss jos utikrinim 229

apie Markulio "pamaldum" ir antisovietin nusistatym bei jo dka gautus medikamentus, iedas informavo apygardos vad. Gegus pabaigoje Albinos-Maskoliks pristatytas partizanams prof.Markulis savo ivaizda, kalbos maniera bei kukliai santriu elgesiu apygardos vadui ir iedui paliko ger spd. Oficialus Markulio, pasivadinusio Ereliu, kaip Vilniaus Vienybs Komiteto nario ir Auktaii partizan galioto asmens, pasitarimas su Tauro apygardos partizan vadovais vyko gerai uslptoje vietovje.
Piet Lietuvos Partizan tabo galiotinio, Tauro apygardos vado, Auktaitijos

partizan tabo galiotini susitikimo, vykusio 1946 m. gegus 28 d.,

Protokolas Dalyvavo Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas, Auktaii Partizan galiotinis Erelis, Geleinio Vilko rinktins vadas iedas, Maytis, Vytis, Laima, Kurtas ir kiti sveiai. Posd atidar Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas, paaikindamas io susitikimo tiksl: sudaryti auktesn Partizan Vadovyb (...) Auktaii partizan iais klausimais: galiotinis Erelis pareik, kad jam pavesta tartis

1. Vieningo ateities darbo klausimais. 2. Darbo metod klausimais. 3. Ryi klausimais. 4. Tiekimo ir sanitariniais klausimais. Erelis pabr, kad (...) tarptautin politika btinai reikalaujanti i ms susijungimo ir vieningumo. Auktaii Partizan vadovyb esanti sujungta ir veikia be ideologini ir tikybini pair skirtumo. Darbo metod klausimu Erelis sil veiksmams (...) (...) savas pajgas isaugoti ateities

Ryi klausimu Erelis sil vesti slaptaodius daniau keiiamus ir dubliuotus ta paia ar kita ryio priemone, nes ms veikla (...) masiniai iifruojama. Erelis pranea, kad susijungimo atveju yra galimybi gauti medikament ir ginkl. Jis pareik, kad Auktaii (Vidurio, Ryt ir Siaurs Auktaitijos) partizan vadovybs yra susijungusios vien Auktaii Partizan tab. Dedama pastang sudaryti Lietuvos Ilaisvinimo Taryb, kuri dabar yra usienyje esanio Vyr.Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto filija. (...) Lenk partizanai sil tok bendradarbiavim: paskiri ms Partizan daliniai persikelia 230

veikimui Lenkij, o Lenk partizan daliniai privalo bti leidiami Lietuvos teritorij. Toliau Erelis pareik, kad jis ess galiotas pareikti dl bendros vadovybs sudarymo sutikimo, bet nra galiotas dalyvauti galutiniame (...) partizan vadovybs sudaryme. Geleinio Vilko rinktins vadas iedas suteik inias apie Tauro apygardos partizan veikl. (...) Sveio pareikti pageidautini darbo metodai es Piet Lietuvoje jau gyvendinami. Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas perskait turimus Piet Lietuvos Partizan vadovybs susijungimo protokolus ir partizan vad Deklaracij. Be to, painformavo apie Piet Lietuvos Partizan tabo nusistatym f l a n kuojania kryptimi budti prie galimas atsikurianios Lenkijos partizan pastangas prasiverti Lietuvos teritorij. Nutarta: 1. Sudaryti tampr ry tarp abiej ali. 2. Artimiausiu laiku eiti prie bendro vadovybs sudarymo. 3. Abiems pusms gaudyti emaitij ryiu dl susijungimo ir bendros partizan vadovybs sudarymo. 4. Bendrai laikytis Partizan vad paskelbtos deklaracijos atsikurianios Lietuvos reikalais.
Protokolas suraytas trijuose egzemplioriuose. iedas, Laima, Maytis, Kurtas, Vytis

Mykolas-Jonas, Juozas Erelis,

rodyta, kad Juozas Markulis-Erelis iuo vizitu pradjo vykdyti MGB generol kabinetuose kruopiai parengt Lietuvos partizan tab sunaikinimo plan. Taigi ivykdamas susitikti su Tauro partizan vadais, Erelis nurod kontrvalgybos "Smer" generolams numatyt susitikimo viet. i prielaid patvirtina gegus pabaigoje ir birelio pradioje mikinguose Suvalkijos rajonuose prasidjs NKVD ir kitos kariuomens telkimas. Baigus pasitarim, sutarus dubliuotus ryius ir pasiraius protokol, Erelis labai jausmingai atsisveikino kiekvien posdio dalyv. Veidmainikais Judo buiniais paenklins iai pasmerktus Mykol-Jon ir ied, keli vyr lydimas, Markulis paliko stovykl. Kas galjo tarti, kad garbus Lietuvos inteligentas - profesorius Juozas Albinas Markulis yra idavikas?.. MGB agento uolo - Juozo Markulio-Erelio klastingai igautos artimiausiu metu numatomos partizan veiklos ir organizacini struktr 231

paslaptys, ilgam sulugd vieningos Lietuvos partizan vadovybs sudarymo perspektyvas. Visame Suvalkijos krate prasidjo neregtos apimties teroras. 1946 m. gegus antroje pusje Lenkijoje veikusios Oio grups partizanai Punsko-Vaiiuliki ruoe per sien perved Lietuvos diplomatins tarnybos usienyje atstovus - buvus Lietuvos karinink Vytaut Stanevii-Andri ir Jon Deksn-Alfons. Tauro apygardos Vytauto rinktins 4-os kuopos partizan Kosto Kubiliaus-Mekos ir Antano Snieviiaus-Erelio lydimi atstovai per kelias naktis atjo Sasnavos apylinkes. U j s pas kinink, Andrius ir A l f o n s a s papra eiminink, kad is suvest juos su vietiniais partizanais. Netrukus trob uj keli Geleinio Vilko Vytauto kuopos partizanai atstovus ir j palydovus nuginklavo ir paryiais atved kuopos vadui. Isiaikins j tikslus, kuopos vadas Apynys ir jo vyrai palydjo pasiuntini ketvert Mikalins mike susirinkusi Geleinio Vilko rinktins tabo pareign ir j apsaugos stovykl. Kit nakt tabo pareign K.Pyplio-Mayio ir Juozo Lukos-Vyio lydimas, stovykl atjo apygardos vadas mjr.Zigmas Drunga-MykolasJonas. Gegus 3 1 d . Mykolas-Jonas, iedas, Andrius ir Alfonsas, dalyvaujant tabo pareignams aliukui ir Vyiui, svarst svarbius Lietuvos ilaisvinimo klausimus. Protokolas 1946 m. gegus 31 d. Piet Lietuvos Partizan Vado pavaduotojas Mykolas-Jonas ir Lietuvos diplomatins tarnybos atstovai Andrius ir Alfoncas, aptar svarbiausius Lietuvos ilaisvinimo klausimus, prijo sekani ivad: 1. Aukiausias Lietuvos Ilaisvinimo Kovos karinis ir politinis centras yra Lietuvoje. 2. Vyriausias viso krato ilaisvinimo veiklos organas turt bti Lietuvoje, j sudaryt demokratini Lietuvos partij, pasiprieinimo organizacij partij ir Vyriausios Partizan vadovybs atstovai. 3. Ginkluotoms krato pajgoms vadovaut Vyriausioji Partizan Vadovyb. Vyr.Partizan vadovyb turt bti subordinuota Vyr.politiniam organui. 4. Lietuvos Ilaisvinimo veikla turt bti koordinuota su visais lietuvikais veiksmais visame pasaulyje. Visam Lietuvos Ilaisvinimo darbui vadovauti usienyje pavedama Vyr.Politinio organo delegatrai. 232

5. Lietuvos diplomatins tarnybos atstovai Andrius ir Alfoncas, turdami galvoj i Lietuvos Ilaisvinimo kov suderinti su krato ir usienio veiksmais, prao Mykol-Jon paskubinti partizan apygard vadovybi pasitarimuose Vyr. Partizan vadovybi sudarym. Jie i savo puss bendradarbiaudami su partizanais ds pastang Vyr. politinio organo sudarymui. Mint organ skubotas sudarymas iuo melu yra lemiantis Lietuvos valstybs kovai ir jos ateiiai. iuo Mykolas-Jonas praomas partizan reikalu susijusiais klausimais. is protokolas suraytas vienam Nuoraas atitinka original: vadovybs smulkiau painformuoti

egzemplioriuje. Paraai:

Mykolas-Jonas Alfoncas Andrius

Mykolas-Jonas pasil Vakar atstovams Lietuvos ilaisvinimo tarnyb organizavimo ir ryi tvarkos klausim aptarim atidti vlesniems susitikimams. I pamiks sargybos post stovykl atj valgai spjo vadovyb, jog pamikse pastebtas okupacini karini dalini telkimas, matyt, ruoiamasi "ukuoti" mikus. Paved sveius Algirdo Varkalos-aliuko ir Juozo Lukos-Vyio globai, Mykolas-Jonas, iedas-Kardas, kuopos vado Apynio ir jo vyr lydimi, iskubjo apygardos tabo bstinje kviest vis apygardos rinktini vad pasitarim.

TAURO APYGARDOS VAD PASITARIMAS Jau du Vasara U tv Negrta pavasariai praslinko, kloniais atskub... em broliai kovs, jie, nors grt ad...
(I partizan dainos)

Atskubjo vasara. Rausvai praydusi dobil plotuose dzg darbtuols bits. Vir iplaukusi rugi varp jros lengvo vjelio dvelksmas plukd blykius iedadulki debeslius - duonels ms kasdienins uuomazg... Plaias Sduvos lygumas irai eups ir jos intak slniai priglau233

d ir alia karklyn bei alksni lapijos skraiste slp i mik masyv pasitarim vykstanias atskiras partizan vad ir j palydov grupeles. Apygardos vadas Mykolas-Jonas su Geleinio Vilko rinktins vadu iedu, lydimi kuopos vado P.Kuinsko-Apynio ir Vytauto rinktins ryio partizano Andriaus Popieros-Naktinio, atjo sutart viet. ia j lauk kiek anksiau atvyk apygardos spaudos ir propagandos skyriaus virininkas, "Laisvs valgo" redaktorius vejys, algirio rinktins vadas arnas, kapelionas J.Leleius-Krivaitis ir j palydovai. "Tarp ms kilo maas nesutarimas. Mykolas-Jonas reikalavo, kad posd vykt ir rinktini vad adjutantai... Mykolas-Jonas dar reikalavo, kad kartu vykt ir Geleinio Vilko kuopos vadas Apynys, bet tam pasiprieino vejys", - rao dienoratyje Grafas. Isiaikinus, kad posdiui numatytoje sodyboje rengta slptuv galimo pavojaus atveju talpint tik atuonis vyrus, ginas neteko prasms.
Nepriklausomos Lietuvos Tauro apygardos kovotojams Slaptai

sakymas Nr.18
Bstin, 1946 m. birelio 1 d.

Rikiuots sritis 1 "Laisvs valgo" redaktori vej nuo .m. birelio 1 d. skiriu apygardos tabo virininku. 2 "Laisvs valgo" vyriausiu redaktorium nuo ios dienos skiriu Geleinio Vilko rinktins kovotoj Vyt. 3 Apygardos adjutantui arnui nuo ios dienos pavedu apygardos kio skyriaus virininko pareigas. 4 algirio rinktins vadui kreipti ypating dmes kuopos vado Katino nepaslankum ir apsileidim.
Mykolas-Jonas, apygardos vadas

Brko birelio antrosios rytas. Skaisin kaimo piev takais eng brelis partizan. Atsargs vyr ingsniai trumpam sutrikd prastai skard grieli riksm. Tolumoje ankstyvo ryto migloje skendinti Nepriklausomybs kov savanorio Vosyliaus sodyba artjantiems partizanams tarimo nekl. Vasaros rko gaubiamose pakrmse vl pagyvjs grieli ir putpeli ansamblis utikrino, jog ioje iskirtinai jautri paukteli karalijoje okupant pasala bent tuo metu negrs. "Nors jau pamau pradjo visti, bet mes buvome vis tiek pavarg ir 234

tuojau visi sugulm", - rao Grafas. ia birelio 2 d. Skaisin kaime netoli Marijampols itikim partizan rmj Motiejaus-Daunoro ir Onos-Audrons Vosyli sodyboje dvi dienas vyko Tauro apygardos tabo pareign ir rinktini vad pasitarimas. Suvaiavimas prasidjo 9 val. ryto apygardos kapeliono Krivaiio pamaldomis u uvusius Laisvs kovotojus. 10.30 val. sugiedoj Tautos himn, pasitarimo dalyviai pradjo posd. Posdyje dalyvavo Tauro apygardos vadas mjr.Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas, Apygardos vado pavaduotojas, atstovavs ir Gedimino rinktins partizanus, kpt.Vaclovas Navickas-Auksutis, Apygardos adjutantas Jonas Pileckis-arnas, Apygardos partizan kapelionas kun. Justinas Leleius-Krivaitis, Spaudos ir propagandos skyriaus ir tabo virininkas ltn.Antanas Baltsis-vejys, Vytauto rinktins vadas Vytautas GavnasVampyras, Geleinio Vilko rinktins vadas ltn.Juozas Stravinskas-iedas, algirio rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas ir sveio teismis apygardos tabo ryininkas Kazys Matuleviius-Radvila. Apygardos vadas pasveikino visus posdio dalyvius, padkojo pareignams ir Vytauto rinktins vadui Vampyrui u suvaiavimo nizavim ir programos paruoim. arnas trumpoje apygardos veiklos apvalgoje ivardijo nuveiktus darbus, patirtas neskmes ir tolius. Nusiskund rinktini vad dmesio stoka ryiams su tabu, kankamu tabo sakym bei instrukcij vykdymu. tabo orgatabo nuosnepa-

Toliau sek rinktini vad praneimai: "Gedimino rinktins vadas Auksutis pateik jo vadovaujam partizan veiklos ataskait. Rinktins ribose 1944 m. lapkriio mnes susikr trys didesns atskirai veikianios partizan grups. Vadas Perknas (Auksutis) jau tuomet su jomis palaik ry. 1945 m. rugpjio 15 d. Tauro apygardos vad suvaiavimo nutarimu kurtoje Perkno rinktinje veik briai sudar keturias kuopas. Tuomet rinktins sudtyje kovojo apie 400 gerai ginkluot vyr. Dabar rinktinje - trys kuopos, kuriose yra apie 90 aktyvi kovotoj... Didiausius nuostolius rinktin patyr Kalniks mio metu, kur Lakno kuopa... beveik visa sunaikinta. Prieas Kalniks kautynse neteko apie 400 enkavedist. Kitose rinktins kovose sunaikinta apie 100 enkavedist. Strib ir vietini aktyvist sunaikinta apie 40 moni. ymesni kautyni metu uvo apie 120 partizan. Suimta ir pasitrauk - apie 180 moni. Apie Vytauto Didiojo rinktins partizan veikl prane rinktins vadas Vampyras. 235

Partizan veiklos uuomazg 1944 m. rugpjio mnes pradjo trys mons, subr 13 kovotoj br. 1945 m. rugpjio 15 d. kurta Vytauto rinktin, kurioje buvo apie 40 aktyvi ir apie 70 pasyvi partizan. Dl sunki gyvenimo ir ilikimo slyg didesni akcij prie okupantus neruota. Sunaikinta apie 70-80 bolevikinio aktyvo ir strib. Nukauti du enkavedistai. Rinktins ribose uvo 7 kovotojai. Ginkluot labai gera. Be automat ir pusautomai autuv, kiekviena grupel turi lengv kulkosvaid. Trksta audmen atsarg. Beveik visi kovotojai turi karikas uniformas. Medicinos reikmenimis ir vaistais rinktin pilnai aprpinta. Rinktinje dvi nuolatins sanitars ir gydytoj parama gaunama esant reikalui. algirio rinktins vadas arnas, neseniai pradjs vadovauti rinktinei, ataskait apygardos tabui priadjo artimiausiu laiku pristatyti ratu. Prane, kad rinktins ribose NKVD dalini 15-20 kareivi grups pamikse danai rengia pasalas. Geleinio Vilko rinktins partizan veiklos ir padties rinktinje praneim perskait rinktins vadas iedas. Partizanin veikla rinktins ribose prasidjo 1944 m. rugpjio mnes. Veik trys atskiros partizan grups, kuriose buvo apie 400 vyr. Rinktin sisteig tik 1945 m. spalio mnes. Suformuotos eios kuopos, kuriose dabar yra apie 200 aktyvi ir pasyvi kovotoj. Per t laikotarp vyko 15 didesns ir maesns reikms kautyni. J metu uvo 39 kovotojai ir du suimti. Sunaikinta 40 bolevikini aktyvist. Nukauta apie 100 enkavedist ir strib. Likviduota 8 asmen plik gauja. Mikinguose rajonuose partizanai gyvena stovyklose ir bunkeriuose. Turi slptuvi pas gyventojus. Daugelis kovotoj uniformuoti. Ginkluot labai gera. Rinktin turi 45 lengvus kulkosvaidius, pakankamai automat ir automatini autuv. audmen atsargos iuo metu labai maos. Iki rinktins susikrimo buvo leidiama sava spauda - "Lietuvos Partizanas", gaunamas i apygardos "Laisvs valgas". 1946 m. kovo mn. pradtas leisti laikratis "Kovos keliu". Ileista 800 egzempliori, gaunamas Dzk rinktins organas "U tv em". Rinktinje nuolat dirba trys gailestingosios seserys. Vaisi ir tvarstomosios mediagos turima pakankamai, visuomet gaunama gydytoj pagalba. Moralinis ir dvasinis kovotoj lygis gana auktas. Religinius patarnavimus teikia vietos kunigai. Gana daug rmj ir spaudos platintoj suimta, Sibir itremta 12 eim. 236

Apygardos vadas Mykolas-Jonas praneime apvelg paskutini vyki ir susitikim raid. Gedimino rinktins vizitacijos metu Perknas-Auksutis prane, kad Alytaus krato partizan vadovyb ieko ryio su Tauro apygarda. Nuvyks A apygard, Mykolas-Jonas susitiko su jos vadu Kazimieraiiu. 1946 m. balandio 9 d. pirmojo posdio metu steigtas Piet Lietuvos Partizan tabas. Vado pareigoms paskirtas Kazimieraitis, vado pavaduotoju - Mykolas-Jonas. Piet Lietuvos Partizan tabo 1946 m. balandio 22 d. posdio nutarimu Dzk rinktin jungta A apygardos sudt, o Sein apskritis, priklausanti A apygardai, jungta Tauro apygard. Suvaiavime priimta PLP tabo vad Deklaracija. Apygardos vadas Mykolas-Jonas, kaip PLP tabo vado pavaduotojas, gegus 28 d. susitiko su Auktaii partizan galiotiniu Ereliu ir pasira pasitarimo protokol. Gegus 31 d. apygardos vadas susitiko su Lietuvos Diplomatins Tarnybos atstovais Andriumi ir Alfonsu, kurie i Vakar perdav vilt teikiani informacij. Pagal PLP tabo 1946 m. gegus 22 d. nutarim dl apygardos rib, kuriame numatyta Gudeli ir Balbierikio valsius jungti A apygard, nutarta prayti PLP tab, kad i teritorija palikt Tauro apygardos ribose. Gedimino rinktins ribas nutarta palikti Lazdij apskrities sienose. Kalvarijos ir Liudvinavo valsius priskirti Vytauto rinktinei. Lazdij apskrities ribose veikiani Mindaugo partizan grup jungti Gedimino rinktins sudt, o grups vad Mindaug paskirti Gedimino rinktins vadu. Gedimino rinktins vadas Auksutis perkeltas darbui apygardos tab apygardos vado pavaduotojo pareigoms. Vytauto rinktinei priklausanias deinje Marijampols-Vilkavikio-Kybart plento pusje esanias Pilviki, aliosios, Alvito ir Kybart valsi teritorijas nutarta priskirti algirio rinktinei. Kadr klausimas: Piet Lietuvos Partizan tabo sakymu, trkstant rinktinse vadovaujani darbuotoj, aktyviems kovotojams galimas grandini puskarininki ir viril laipsni suteikimas. Nutarta: kreiptis PLP tab ir prayti patvirtinti partizan vadovams ir tab pareignams pagal uimamas pareigas karinius laipsnius. Pareign paymjimas laipsniais: Apygardos vadas (3 vaigds ovale) - pulkininkas Apygardos vado pavaduotojas (2) - pulk. leitenantas Apygardos tabo virininkas (2) - pulk. leitenantas 237

Politins dalies virininkas (2) - pulk. leitenantas Apyg.tabo skyri virininkas (1 vaigd ovale) - majoras Apyg.gydytojas ir kapelionas (1) - majoras Rinktins vadas (1) - majoras Apygardos adjutantas (3 paprastos v.) - kapitonas Rinktins tabo virininkas (3) - kapitonas Rinkt.tabo skyri virin. (2) - leitenantas Rinktins adjutantas (1) - jaun. leitenantas Kuopos vadas (1) - jaun. leitenantas Brio vadas (1 plati juostel) - virila Brio vado pavaduotojas (brininkas) (3 siauros juost.) - puskarininkis Skyrininkas (2) - jaun.puskarininkis Grandininkas (1 siaura juost.) - grandinis Pareignai, nelank Karo mokyklos, skersai antpeio prie siuvo emiau laipsni prisiuva gelton (auksin) juostel. Kovose pasiymj kovotojai apdovanojami narsumo ir uolumo juostelmis. Iklausytas Vytauto rinktins vado Vampyro skundas dl Apynio kuopos kovotoj provokacinio elgesio Vytauto rinktins ribose. Nutarta: pavesti Geleinio Vilko rinktins vadui iedui isiaikinti aling veiksm aplinkybes ir kaltininkus nubausti. Apynio kuopos ribose veikiani kakokio Simono 7-8 asmen gauj skubiai nuginkluoti, o jeigu nepaklust - sunaikinti. Spaudos klausimu nutarta: vej paskyrus apygardos tabo virininku, "Laisvs valgo" vyr.redaktorius Vytis laikrat leidia Geleinio Vilko rinktins ribose. "Kovos keliu" leidimas sustabdomas. "Laisvs valg" leisti kas deimt dien. Nutarta: Prie apygardos tabo sudaryti Vyriausi nukentjusi kovotoj, kalini ir tremtini alpos komitet. Komiteto nariais irinkti: apygardos kapelionas Krivaitis, apygardos vado pavaduotojas Auksutis ir apygardos adjutantas arnas. Baigdamas praneim, apygardos vadas pulkininkas Z.Drunga-Mykolas-Jonas padkojo suvaiavimo dalyviams u pateiktus vertingus pasilymus bei sumanymus. Pareik padk apygardos pareignams, apygardos adjutantui arnui, kapelionui Krivaiiui, tabo virininkui ltn. Antanui Baltsiui-vejui u kruopt ir vaising darb Tauro apygardos tabe bei iniciatyv organizuojant vad suvaiavim". Birelio 3 d. pavakare padkos malda ir Tautos himnu Tauro apygardos tabo pareign ir rinktini vad suvaiavimas baig darb. Padko238

j eimininkams u pasiaukojani drs ir nuoird svetingum, suvaiavimo dalyviai pasiruo skirstytis. Vytauto rinktins vadas Vampyras spjo vadus, kad Karijoto vadovaujami operatyvins kuopos vyrai unsk kelyje ruoia Marijampols stribams pasal. Vos sutemus, Mykolas-Jonas su Geleinio Vilko ir algirio rinktini vadais nuskubjo sutart viet. Trumpa vasaros naktis ygiui Kazl Rdos mikus maai mikingais Suvalkijos laukais vert partizanus pasirinkti artimiausi ir dalinai saugiausi marrut per unsk giri. Apygardos kapelionas Krivaitis, adjs vykti Geleinio Vilko rinktin, ikeliavo su apygardos vado pavaduotoju Auksuiu Gedimino rinktin. Sutartoje vietoje j lauk Vytauto rinktins valgybos skyriaus virininkas Oelis, pirmos kuopos vadas Diemedis su kovotoju A r u ir Gedimino rinktins tabo virininkas Grambuolys. Ankst birelio ketvirtos ryt uj pas Deivoniki kaimo gyventoj, partizanai pasipra dienai prieglobsio. Kluono alinje ant iaud likui suvirtusius vyrus netrukus paadino sargyboje liks Oelis. kyrus kaimo un skalinimas spjo apie gresiant pavoj. I klojimo islink partizanai pasislp iplaukusi rugi lauke. Vos pravitus sodybos kieme pasigirdo darani krat enkavedist kaliojim ir rusik keiksm nuotrupos. Pakilus saulutei, paruge Skardupi link prajo brys enkavedist. Tik per plauk iveng ties, karios birelio sauls spinduli kepinami, vis dien iguljo rugiuose ir tik sutemus kovotojai susiruo tolimesniam ygiui...

ALGIRIO IDAVYST Marijampols MGB Tauro apygardos partizan Geleinio Vilko rinktins veiklos tyrimui 1946 m. pavasar pradjo agentrin byl "323 Geleinis Vilkas". Buvusio KGB archyvo 3-io fondo agentrinje byloje segtas A l f o n s o Kalainsko, Antano, 1945 m. balandio 4 d. apklausos protokolo iraas: "Su Feliksu Kutkaiiu susipainau 1944 m. gruodio mnes savo namuose per seser Liud Kalainskait. Kutkaitis agitavo organizuoti partizan br. Po antro susitikimo 1945 m. sausio mnes sesuo Liuda sas Kutkaitis Lietuvos armijos pulkininkas, gyvena Kaune, gatvs, nei namo numerio. 1945 m. paskutinmis sausio ruosi ieiti ilavoto valsi, kur mike yra jo pastama ri nori slapstytis. sak, kad Felikbet nepasak nei dienomis Kutkaitis moteris, pas ku239

Sesuo Liuda Kalainskait gerai pastama su Alfonsu Arlausku, be to, dalyvavo visuose Arlausko ir Kutkaiio susirinkimuose". Agcnt-marrutinink Lietuvio ir Juozaityts teikiam ini ir suimt partizan bei ryinink iauri tardym metu imut ("dobytich") parodym pagrindu, Tauro apygardos tabo nario Geleinio Vilko rinktins vado ltn.Juozo Stavinsko-iedo, kaip agentrins bylos "323 - Geleinis Vilkas" pagrindins "figros likvidavimui", MGB pradjo atskir " - 7" agentrin byl. Veiveri MGB sulaik u vagyst leist ir 1946 m. vasario mnes i kaljimo pabgus kriminalin nusikaltl, kur Marijampols eka "specialistai" balandio 23 d. uolo slapyvardiu uverbavo ir 26 d. pasiunt Algirdo kuopos partizan veiklos rajon. Netrukus MGB agentas uolas susipaino su Skriaudi partizan rmju Pranu Simanaviium ir jo rekomenduotas susitiko su vasario mnes uvusio Antano Pko-Plunksnos skyriaus partizanais. Gegus 18 d. buvs vagis Garnio slapyvardiu oficialiai priimtas partizanu Algirdo kuopos kovotoj gretas pradjo savo idavyst... Balandio 30 d. Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas ir u adjutant pasiras Geleinio Vilko rinktins vadas iedas sakymu Nr.15 nuo 1945 m. lapkriio 1 d. paskyr: " 4 Laisvs kovotoj uol Tauro apygardos tabo ratvediu GVRn ribose puskarininkio vietoje; 5 Laisvs kovotoj algir Tauro apygardos tabo bendradarbiu ypatingiems reikalams karininko vietoje." J.Daumantas ra: "Dvideimt septint ryt... prasidjo posdis. Daunoro ir Lokio atvykimas isprend ryio su usieniu klausim... Kalbjoms ligi vakaro, dalyvaujant Daunorui, Lokiui, Mykolui-Jonui, Kardui (iedui), Uosiui (aliukui), algiriui, Tigrui ir man. Pavakare MykolasJonas ir Kardas iskubjo apygardos tabo pareign ir rinktini vad posd, palikdami sveius globoti man ir Uosiui". Tuo metu Mikalins mike stovyklavo Algirdo kuopos partizanai. Nakt trys partizan grups buvo ij kaimus. Jiems grtant stovykl, paryiais teko susidurti su pasalaujaniais rusais. "Laimingai, be nuostoli stovykl gr vyrai prane, kad padtis labai rimta... vintant Skirmantas su trisdeimt savo kuopos vyr ir keliais rinktins tabo kovotojais ygiavo Mikalins miko pakraio link, iekodami saugesns vietos isimuti alij", - rao J.Daumantas. Lik keturiese, Algirdas Varkala-aliukas, Juozas Luka-Vytis, rinktins tabo spaudos ir propagandos skyriaus virininkas, su sveiais i 240

vakar Lokiu ir Daunoru, palik stovykl, pasitrauk prieinga kryptimi. Netrukus prie j prisijung pavlav i kaimo grti valgai Plechaviius, erknas, Jrel ir Vilkas. Surad tankiais krmais sulus brzgyn, sitais prie dviej auktai nupjaut medi kelm ir nutar laukti sutem. Staiga aliosios mik kryptyje sukaleno kulkosvaidiai, dunksjo granat sprogimai. Matyt, Algirdo kuopos partizanai pateko pasal. Neilgai truk vi salvs pritilo, tik pavieni vi garsai, atklyd i vairi pusi, dar kur laik sipindavo monotonik miko oim... " A p i e trei valand po piet netoliese prapliupo rusik automat serijos ir keli granat sprogimai", - rao Daumantas. - Turbt surado uolo ir algirio bunker, - su nerimu pratar Vincas Karalius-Plechaviius. Vykdydamas MGB uduot, "partizanas" Garnys (agentas uolas) per trump laik gavo partizan pasitikjim, suinojo Tauro apygardos tabo ratvedio psk.Klemenso Garbaraviiaus-uolo emins-bunkerio viet. Buvusio KGB archyvo fondo Nr.3 agentrinje byloje sausas raas: "Realizuojant vidaus agento uolo per pranej 1946 m. gegus 31 d. gautus agentrinius davinius Puziki mike 1946 m. birelio 1 d. ilavoto MVD atliktos karins-kovins operacijos metu sulaikytas Tauro apygardos tabo bendradarbis - karininkas ypatingiems reikalams Feliksas Kutkaitis-algiris". Taigi t nelem t birelio 1 d. ilavoto gulos karinis dalinys, kartu su pasienieiais, "ukuodami" Mikalins-Plutiki mikus, netoli Grais upelio kranto, tankiame eglyne surado uolo slptuv. Bunkeryje buvs algiris, kuris paprastai kiurksodavo Puziki kaimo pamiks grytelje, pagyvenusi Skiei paneli Magdalenos ir Onos globoje, ikls balt nosinait pasidav. Po trumpo susiaudymo nutilo ir sunkiai sueisto uolo ginklas. Mike siviepatavo tyla. Supuol kareiviai i bunkerio ivilko sprogusios granatos ipltu onu vos gyv uolo kn. Sueist uol ir pasidavus gyv algir veti ilavot stribai atvar uolo - Klemenso seser Antanin su Garbaravii veimu. Paskutins uolo kanios akivaizdoje itartas algirio pasiteisinimas: " A katalikas, man nusiudyti nuodm... Tegul mane nuudo mano prieai", tebuvo tik nieking idavysi pradia... Pusiaukelje ilavot, ties Cikabde, Klemenso Garbaraviiaus gyvybs silas nutrko... algiris, titulavs save generolu-intendantu Barzda, kartais su, kaip 241

Tauro a p y g a r d o s tabo b e n d r a d a r b i s , dalyvavs a p y g a r d o s vado ir Geleinio Vilko rinktins tabo pareign bei svei i Vakar Daunoro ir Lokio gegus 27 d. pasitarime, inojo arba bent nujaut Mykolo-Jono ir iedo, ivykusi pasitarim, ygi marrutus. Jau birelio 3 d. ilavoto ekist apklausoje Kutkaitis nurod spjam Marijampols apylinkse vykstanio apygardos tabo pareign ir rinktini vad pasitarimo viet, kurioje po gegus 27 d. buvo Mykolas-Jonas ir iedas. Gav pirmsias vertingas idaviko pateiktas inias, Marijampols MGB su lyg audrintas milinikas irynas. Sutelktos visos Marijampols apskrityje 94-o pasieniei pulko tabo inioje NKVD spec.dalini ir rezervins bei manevrini grupi, ukard karins pajgos dien nakt siautjo Marijampols, Kazl Rdos, Sasnavos ir Iglikli, ilavoto bei Veiveri apylinkse ir mikuose. Birelio 4 d. Skardupi, Gintaut, Gulbiniki apylinkse NKVD daliniai vykdydami didel karin operacij Gulbiniki kaime aptiko keli Vytauto rinktins tabo virininko Plunksnos partizan pdsakus. Vengdamas atvir kautyni su stipriu prieu, Mykolas ilionis-Plunksna su savo vyrais, kruopiai maskuodami bryds, sulindo iplaukusi rugi lauk. Nuo vyr kiek atsilikusi Plunksnos mona, enkavedist pastebta, smuko Juodzeviiaus sodybos kluon, kuriame slpsi rinktins eilinis partizanas B.aldaris. Apsupus sodyb, einanius klojim baudjus pasitiko partizan ginkl ugnis. ilionien uvo vietoje, partizanas B.aldaris, ilups kluono sienos lentas, ioko laukan ir, sugavs netoliese besiganius arkl, raitas atsiaudydamas band atsiplti nuo persekiotoj. Blidiaus lauke partizanas uvo nuo enkavedist kulkosvaidio serijos. Buvusio KGB archyvo agentrinje byloje raas: "Realizuojant suimtojo F.Kutkaiio-algirio 1946 m. birelio 3 d. apklausos parodymus, vienoje Gulbiki kaimo sodyboje 1946 m. birelio 4 d. 8 val. ryto du partizanai pasiprieino ir buvo nukauti. Rastas ginkl sandlis. I nukautj paimta 1 SVT, 3 pistoletai ir 3 granatos. Susiaudymo metu sandlyje sproginjo ginklai, sudeg 7 autuvai, 5 automatai, 8 pistoletai. Nukauti: Regina ilionien, Juozo, g.1919 m., antras neatpaintas".

242

MOZURIKI MIKE PAMOKYTI Prisimins verli t dien vyki raid, buvs Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins kovotojas Antanas Luka pasakojo. "Poilsiui mes, devyni vyrai, atvykome prie tviks. Gra etini ryt brolis Vincentas, neva ganydamas galvij band, atne Mozriki mik ventinius pusryius. Trumpai pasikalbjs su mumis, brolis patrauk nam link. Vos spjus sudoroti atnetas vaies, sargyboje stovjs partizanas Juozas Iganaitis-Dd prane, kad artinasi apie 50-ies ilavoto enkavedist dalinys. Pastvr ginklus pasitraukme apie 300 metr tank eglynl. Netoli eglynlio augo senas uolas, pro kur jo miko takas. Dds praneimas greit pasitvirtino - pro eglynl prabgo i gulto ibaidytas kikis. Laukme, gal praeis pro al ir enkavedistai. Taiau netrukus pamatme taku pro uol artjanius pirmuosius prieo kareivius. Nusitaik enkavedistus, laukme apygardos vado Mykolo-Jono sakymo. Trys kareiviai pro uol prajo, bet ketvirtas leitenantas, matome, lenda ms ukard - eglynl. "Ugnis!"... Sutratjo Vilemo ir poko kulkosvaidi salvs, trenk aliuko ir Dds deimtvi viai, sukaleno Mayio "turmgever" ir Mykolo-Jono, Skirmanto, Arno ir Kurto automat serijos. Krenta leitenantas ir dar keturi enkavedistai... Kritus vadui likusieji enkavedistai pakriko, taiau ir j atsakomoji ginkl ugnis sudrebino Mozriki miko palauk... Laimingos buvo mums valandos, nes j viai ms vyrams net skverno nepaliet. Skaudi nuostoli siutinti enkavedistai i miko triukmingai siver pamiks gyventojo sodyb. lykiai keikdami "banditus", t ekistai sak eimininko snui Algimantui kinkyti arklius - paruoti veim. Susikrov nukauto karininko ir septyni enkavedist knus veim pajudjo ilavoto link. veim ant lavon koj sodintas Ttli Algis vliau pasakojo: "Arkliai, jausdami veime suguldyt lavon kraujo tvaik, vis keli narpt, blaksi - vis suko nam link"... ilavote, privaiavus prie gulos vart, Algimantui sak ilipti ir veimas vaiavo kiem. Po keli minui i kiemo ivaryti arkliai, pajut laisv, vos suvaldomi veim sdusio Algio, galvotrkiais pasine namus. Subiro veimo drobynos... Algimantas per stebukl liko gyvas ir nesueistas. Traukms per Skardup. Ij Klebikio miko palauk, pamatme savo gt grtanius tuos paius enkavedistus. Ir vl atsirado proga sumainti gulos sudt, bet pamat veimo gale pasodint sesers sn Algimant susilaikme. Praleid veim ir j lydinius kareivius, pro Liepabdio ir Kalveliki kaim sodybas perjome Pagraiio giri. Pavakare kvartaline mi243

ko linija ijome Cikabds palauk. Pritemus perj Pagraiio ir Mikalins giri tarpumik, po pusvalandio pasiekme su Vakar atstovais J.Deksniu-Hektoru ir V.Staneika-Mekiu numatyt susitikimo viet. Kit dien Mikalins mike partizan stovykloje vyko vad ir Vakar pasiuntini pasitarimas. Iklaus Hektoro ir Mekio praneim apie tarptautin padt, j atvykimo tikslus ir ateities planus, gavome valg praneim, kad gausios prieo pajgos apsup mik, matyt, ruoiasi masinei operacijai - miko "koimui". Majoras Drunga toliau vesti derybas su Vakar atstovais galiojo mano brol Skirmant, o aliuko pakviesti sveiai ikeliavo Ilauo link, Varkal sodyboje rengtas patikimas slptuves. Apygardos vadas Mykolas-Jonas ir Geleinio Vilko rinktins vadas iedas, ryio partizano Naktinio ir kuopos vado Apynio bei jo vyr lydimi, ivyko Tauro apygardos tabo pareign ir rinktini vad pasitarim. Mes, stovykloje pasilik partizanai, nutarme trauktis palias. Brktant rytui, ivargs ir budrum prarads valgas-vedlys Saugnas, ms, 36 partizan grup, ived Mikalins miko arabds palauk, kurioje buvo suguls enkavedist dalinys. Susidrimo su NKVD daliniu ivengti nepavyko. Prasidjo simintinai nirtingos kautyns. iame atkakliame myje Lietuvos partizan laimjim lm tik susiklausymas ir drausm. Niekuomet nepamiriu broli Baltruaii Klemenso-Kurto ir Juozo-Tigro, bgiojusi po isidsiusi kovotoj ugnies linij su aibus spjaudaniais automatais ir komanduojanius: "Vyrai, u Lietuv! U laisv Tvyn Lietuv!" Nukov devynis prieus ir nepatyr auk, buvome priversti grti miko gilum ir galvoti, kaip prasiverti i apsupties. Vliau paaikjo, kad ms rinktins veiklos ribose prieas buvo sutelks vis divizij enkavedist, taiau tuomet apie prieo pajgas neinojome, todl pasitar nusprendme gauti kelis veimus ir mginti pervaiuoti Prien il. Islink grupmis kit miko pakrat, suokome penkis i gyventoj paimtus veimus ir, jau pakil kalv, pamatme tarsi pilk debes atslenkani rus kareivi bang. Pagal komand, be panikos iokome i veim ir trumpais perbgimais artjome pamikn, i kurios staiga iniro keletas prieo kareivi. Sutelkta ginkl ugnimi iblakme pasirodiusius enkavedistus ir siverme mik. Nors ir labai keli kautyni ivarginti ir alkani, taiau io miko ir apylinki inov patarimu, nedelsiant pasitraukme j nurodyt miko kvartal. Isikas apkaslius ir sugul juose, pasikliovme Aukiausiojo valia ir likimu... Taiau prieas, matyt, kaup jgas ir ms dar nepuol. Sulauk sutem nutarme isiskirstyti atskiromis grupelmis ir slptis miko tankmse bei patikim gyventoj sodybose. 244

Mes su Kuriu vintant priartjome prie pat ilavoto ir, prarad paskutines jgas, nusprendme rizikuoti. sitaisme alksnyne sulusiame karkl krme netoli Kurto nam. Prieais kalvoje kaip ant delno matsi ilavoto banyia, greta jos esantis stribyno "mrelis" ir apie j slankiojanio s strib ir karins gulos enkavedist figros. Pakaitomis kiek nusnaud, pajutome alk. Laimei, pro al i ilavoto jo Kurto pastamos seserys Glambaits (o gal Juodsnukyts), kurios netrukus atne soius pietus. Tai buvo didels rizikos i j pareikalavs patarnavimas. Po keli dien poilsio atkeliavau aliuko tvik pasitarim su Hektoru ir Mekiu bei su ikviestu i Vilniaus Markuliu-Ereliu.

UNSK PASALA Gana t jud - idavik! Gana t aar moni! Prikelsim i kap Tvyn, jei negailsime auk... kov, Lietuvos sns, numeskim jung svetim! kov, brangi em gint reikia...
(Partizan daina)

Kol MGB ekistai urainjo F.Kutkaiio-algirio parodymus, likimas ikrt nenumatyt staigmen. Vytauto rinktins partizanai birelio 4 d. unsk valsiuje likvidav sovietinius aktyvistus: apylinks pirminink Nemr ir buvusi Maskvos Kominterno Lietuvoje agent Elz Laukaityt, Grybins kaimo pamikje Marijampols-unsk kelyje sureng baudjams pasal. Marijampol, birelio 4 d. Saulto vlyvo ryto dangumi tingiai slinko retoki kamuoliniai debesys. A p i e pus deimtos Kstuio gatvje gaisrins kieme dmes patrauk neprastas sujudimas - lietuviki ir rusiki kaliojimai, su tradiciniais "vyresniojo brolio" keiksmaodiais. Skatinamas smalsumo, stabteljau prie Civilins metrikacijos biuro dur ir slapia stebjau skubot kariki ir civili urmul gaisrinink kieme. I gatvs pro atvirus gaisrins kiemo vartus riedjo rusikas "viliukas". Padrikus kalojimus kieme pakeit i "viliuko" iokusi karinink grieti sakymai. irident i angaro "tudbeker" siropt keliasdeimt gulos kareivi ir strib. Maina, pasiiauusi kulkosvaidi ir autuv vamzdiais, tartum plieninis eys nerangiai ivinguriavo i kiemo gatv ir, pasukusi eups tilto link, nuriedjo Vilkavikio plentu. 245

Grs i banko, skyriuje radau kelis kininkus - lin ir cukrini runkeli augintojus, laukianius leidimo gauti troms. I j pasakojim supratau, kad unsk apylinkje, 14 km nuo Marijampols, partizanai ivaik valstiei susirinkim. O pabgs apylinks pirmininkas, matyt, pranes stribams, nes jie kelyje sutik piln main strib ir kareivi. Pavakare grdamas i darbo usukau duonos parduotuv Vilkavikio gatvje. Bestovint eilje lyg i kibiro prapliupo bangus vasaros lietus. Pasims kortelin duonos norm, stovjau ant parduotuvs laipt, lkuriuodamas, kol nustos lyti. Tuo metu Vilkavikio gatve, kalnn nuo eups tilto, vangia ingine artjo keletas ilgadrobyni veim kaip malk prikraut strib ir kareivi lavon. Lietaus vandens iurkls, perko veimuose suguldytus nukautj knus, rausva srove tekjo grindiniu pakalnn eup. Po keli dien atsilank skyriuje unsk apylinki kininkai pasakojo, kad strib ir enkavedist main, ivaiavusi i miko, Grybins kaimo palaukje sutiko uraganin partizan kulkosvaidi ugnis. Okupantai ir j parankiniai stribai, net nespj rimtai pasiprieinti, ia ir baig savo misij... Prajus daugeliui met Marijampols politini kalini ir tremtini klubo darbuotojas pasakos: "Tuo metu Marijampols gaisrinje vairuotoju dirbo pastamas Akelis. Jam ir teko veti " b a u d j u s " unskus. Mainai ivaiavus i miko, vairuotojas Akelis spjs pamatyti prieais main keli iokus partizan ir i kulkosvaidio vamzdio mainos priek nukreiptus ugnies plyksnius, neanius mirt... Gavs kakt kulk, sukniubo alia jo kabinoje sdjs MGB karininkas. Akelis, pravrs dureles, vertsi griov ir sueistas koj nuliau toliau nuo kelio. Kulk suvarpyta nevaldoma maina staigiai sustojo. Lik gyvi stribai ir kareiviai, i mainos nusikapst pakels griovius, band prieintis. Krymin partizan ginkl ugnis greit nuslopino j pasiprieinim"... - Mes, gimnazistai, nujome Marijampols ligonin, - ts is garbus mogus. - Nors sargybiniai neleido, bet gimnazistinio iradingumo dka pavyko eiti lavonin. Vaizdas iurpus. Nenusakomas... unsk pasaloje nukautus 22 NKVD kareivius ir stribus palaidojo sovietini kari kapinse prie Mokytoj seminarijos. Tarp archyvini partizan dokument yra raportas apie pasiruoim kautynms ir j eig.

246

Vytauto rinktins Rinktins vadui

kio dalies virininkas Nr.24

Slaptai

1946 m. birelio 6 d.

Raportas 1946 m. birelio 3 d. pradjome ruoti bolevikams pasalas, kurioms vadovavo Karijotas. Atjom nakiai kautyni viet, apirjom visas pozicijas, nustatm kovotoj vietas, sakm pasiruoti apkasus ir laukti prieo. Karijotas su eiais kovotojais um pirm gyvenam viet nuo Marijampols prie kelio, vedanio unskus, o a su keturiais vyrais - antrus trobesius, o Sakalas su dviem kovotojais - treius, esanius kitoje kelio pusje. Kadangi man matomumo nebuvo, a praiau Karijot, kad prieui pasirodius, jis duot enkl. Apie deimt valand su maina, bet tuo tarpu dar enklo negavus pasirod maina su prieu. Tuomet a praneiau savo vyrams, kad maina ia pat ir pradjau taikyti ofer. Kai buvo duotas enklas, pradjome audym. Kadangi maina jo dideliu greiiu, tai ofer nenukoviau, bet tik sueidiau, ko pasekoje maina nevirto, bet labai staiga sustojo. Mainai stojant, prieas paliks joje tris nukautuosius, ioko i mainos ir isidst pakels grioviuose. Prieo uimtos pozicijos liko mums neapaudomos. Tuomet prijom mes iilgai griovio ir pradjom puolim. Ms pusje uvo Karijotas. Kovotojai Vanagas ir Vaidotas sueisti. Per kautynes drsumu pasiymjo sekantieji kovotojai: Herbas, Vaidotas, Klaidas, Teras, Vanagas, Riteris ir Karijotas. Baig skmingai kautynes, pradjome ruotis pasitraukimui. sakiau paimti geruosius ginklus, uvus Karijot ir sueist Vanag, o a su Vaidotu nujau pas gailestingj seser. Praneus apie galim pavoj i Marijampols, nebuvo galima dl stokos laiko vietoje aptvarstyti sueistj Vanag. Pasiek unskus, pakeitm arklius, nes ie jau buvo pavarg. Pavaiavau dar du kilometrus, Vanagas pradjo vaitoti. Tuomet nusprendiau j palikti pas kinink ir gerai sutvarkyti. A su dviem kovotojais ir sueistuoju pasilikome, o Sakalas su kitais dviem kovotojais ir ginklais nuvaiavo toliau.
kio dalies virininkas Giedrulis

247

uvus kautyni vadui, rikiuots skyriaus virininkui Karijotui, pasiras raport rinktins kio skyriaus virininkas Giedrulis - Senkus, gavs praneim apie gresiant pavoj, sak partizanams skubiai trauktis. Broniaus Kavaliausko-Karijoto, Vlado, g.1920 m. Marijampolje, sesuo patikslina: "Grybins kaimo kautynse, pereinant keli, uvus brol partizanai vesi veime. Pradjus vytis, partizanai j paliko. Karijotas ir aulys buvo paguldyti Marijampols turgavietje. Juos tris (treias neinomas) ukas u Mik kio, durpyne. Dabar ten kolektyviniai sodai..." Reikia manyti, kad i kautyni lauko besitraukiantys partizanai, kurie vesi uvus vad, susidr su skubaniais pagalb NKVD kareiviais. Susiaudymo metu uvo aulys ir tas treiasis neinomas partizanas. Be raporte ivardint kovotoj, unsk pasaloje dalyvavo kuopos vadas Bronius Dzindziliauskas-Perknas, g.1922 m. Okasvili k. Buvo sueistas, Valaii Anels slaugomas gydsi, bet besveikstant j NKVD nipas Puis-Demonas - A.Podolskis apgauls bdu i Valaii ived ir prie Rudi giraits nuov. Po kautyni atsitrauks Perkno netikras brolis Viktoras Augustinaviius-Griausmas, pasieks Pilviki apylinkes, pasislp savo eminje slptuvje ilakojo mikelyje. Igirds vir bunkerio ingsnius, partizanas pagalvojo, kad savi ir atidar angos dangt. siut ekistai su Griausmu ia pat mike iauriai susidorojo - ipjov nugaroje kryi ir nukirto galv. "Geri mons K sadist sumaitot Griausmo kn nakia palaidojo. Ryte, patikrin paskubomis atlikt nakties darb, apsiirjo, kad liko neukasta partizano galva. Atkas kap, palaidojo ir partizano-kankinio galv", - jau kaljime A.Akelaitytei pasakojusi Salomja Petrulionien. Sunkiai vidurius sueist partizan Antan Gecevii-Vanag, g.1913 m., i Siberijos kaimo, Keturvalaki vls., partizanai paliko patikimo Pareli k., unsk vls. kininko Voveraiio sodyboje. Pakviesta gydytoja Peiulyt, aptvarsiusi sueistj, jo globotojams pasak, kad sueidimas sunkus, nepagydomas. Po pusantros paros nepakeliam kani Vanagas mir. Jo kn Voveraiiai palaidojo savo sodybos gli darelyje. KGB agentrinje byloje Nr.36/45 pateikia ios partizan pasalos apraym: "1946 m. birelio 3-4 d. unskuose, 8 km nuo Marijampols, partizanai umu apylinks pirminink Nemr ir tarybin aktyvist Elz Laukaityt. Apie vykdyt teroro akt Marijampols MVD organams prane partizan pasista moteris. 248

unskus ivaiavo MVD vyr.ltn.Subotino vadovaujama dviem kulkosvaidiais, autuvais ir automatais ginkluota liaudies gynj ir gulos kareivi grup. Likus dviem kilometrams iki vykio vietos, main pasitiko partizan pasalos ugnis. Pirmieji viai kojas sueid vairuotoj ir nukov alia sdjus vyr.ltn.Subotin. Prasidjus susiaudymui, nukauti du operatyviniai MVD darbuotojai, Marijampols valsiaus partorgas A.Nernas ir atuoniolika liaudies gynj. Valsiaus pirmininko pavaduotojas Petrovas ir MTS direktoriaus pavaduotojas - politinis vadovas Bubnys lengvai sueisti pabgo. Partizanai pam du kitus ginklus. Atvyks zanus, vien veim su partizanai, met arklius tsiamas". rankinius kulkosvaidius, automatinius autuvus ir viet, karinis pasienio dalinys, persekiodamas partiprarastais ginklais ir dviem nukautais pavijo. Patys ir ginklus, pasklido mike. Partizan persekiojimas

Kituose altiniuose ivardytos partizan pasaloje nukaut sovietini aktyvist p a v a r d s ir pareigos: M a r i j a m p o l s M V D vyr.ltn.Subotin, N K V D ltn.J.Glambickas, N K V D j.lln.Kropotin, M a r i j a m p o l s M V D ltn.B.Glambinskas, unsk M V D ltn.J.Matuleviius, stribas B.Lapnas, Marijampols vls. partorgas A.Narnas. Eilini kariki ir strib pavards nenurodytos.

PER NKVD UKARDAS Idavik tartas piktas odis Lydjo jus per Kazl Rdos mikus. vinu springstantis kulkosvaidis Ugnimi js skyrts sau keli Per klampius Raudonplyts raistus Kad netrypt okupantas vent em, Likimas jums buvo paskirtas rstus... I ilavoto Marijampols saugum skubiai atvetas Kutkaitis birelio 4 d. apklausoje tvirtino, kad po susirinkimo Mykolas-Jonas su algirio rinktins ilviio grups Sakalo vadovaujamais 24 partizanais sureng pasal kelyje. Remiantis jo parodymais, apskrities MGB vadovyb atauk Gintaut, Gulbiniki, Skardupi apylinkse enkavedist ir strib 249

vykdomas partizan paiek pasalas ir visas 94-o pasieniei pulko bei Marijampols kareivinse dislokuotas karines pajgas pasiunt tariamos Mykolo-Jono partizan grups persekiojimui. F.Kutkaitis teik ekistams vis naujus vertingus parodymus. Apklausos protokolas
1946 m. birelio 5 d., Marijampol

A, Marijampols AS MVD vyr. tardytojas kpt.Zazajev, iandien apklausiau sulaikyt Feliks Kutkait, Juozo, g.1900 m. Vandeni k., Kazl Rdos vls. Klausimas: Papasakokit Tauro apygardos vado Drungos ir ryininko Naktels poymius. Atsakymas: Zigmas Drunga, 42-43 m., vidutinio gio ir kno sudjimo, juodbruvis, plaukai tamss, suukuoti vir. Skutasi, paskutines dvi savaites nesiskuts, juodas kostiumas, kaklaraitis, alsvo angliko digonalo milin, antpeiuose Lietuvos armijos majoro vaigdut. alia Smetonos laik kepur be kanto ir kokardos. klausimus atsako greit, glaustai, religingas iki fanatizmo. Mgsta daug vaikioti (...) Naktels (Naktinio?) poymiai: 2426 met amiaus, liesokas, blondinas, ilgi plaukai, nosis ilga, tiesi; tamsus kostiumas, be kaklaraiio. Kuo apsiavs?... Rodos, auliniais batais. Naktel, rodos, turi dokumentus, gyvena legaliai. Todl kad vaikto civiliais drabuiais ir be ginklo. Neioja juod skrybl. Klausimas apie Geleinio Vilko tab: Kokie iedo poymiai? Atsakymas: Apsirengs alios spalvos paltu, pilkos kelns, juodi bateliai, markiniai alsvos spalvos, naminio audinio. Kepur alsva be kant ir kokard. Maai geria, nekalbus, apsiviets, paslaugus, mandagus. Paskutiniu metu jauiasi kakoks pasimetimas, susirpinimas. aliuko poymiai: 22-24 met, vidutinio gio, vidutinio kno sudjimo, nosis liesi su maa kuprele. Apsirengs civiliai languotu rudos spalvos kostiumu. Batai juodi. Juodio - Vyio poymiai: 24-26 met, vidutinio gio, tamsi plauk, apvalaus veido, nosis tiesi... Civiliu tamsiu kostiumu. Vaikto vienplaukis. Mayio - adjutanto poymiai: 20-21 met, labai auktas, stambaus kno sudjimo, viesi plauk, balto apvalaus veido, akys mlynos. Pilkos spalvos kostiumas, vaikto be kepurs. Plaukus ukuoja vir. Med.sesels Laimos poymiai: 30 met, vidutinio gio, vidutinio kno 250

sudjimo, juod plauk, apvalaus veido, nosis tiesi. Kaip moteris, danai keiia virutinius drabuius. Vaikto po visas kuopas, medikamentus ir perriimo reikmenis neiojasi odiniame portfelyje.
F.Kutkaitis Apklaus: kpt.Zazajev (paraas) (paraas)

I Skaisin kaime vykusio vad pasitarimo Mykolas-Jonas, iedas ir arnas atjo pietin Kazl Rdos mik dal. Kybart - Kazl Rdos - etok geleinkelio atak trikampio ir Eglupio - Armaliki kaim lauk ribojamoje Kazl Rdos mik dalyje - Griei mike j lauk algirio rinktins tabo virininko Broniaus Brazausko-Sakalo vadovaujamas nemaas partizan dalinys. Sakalo ir Mekos kuop kovotoj jungin papild Geleinio Vilko rinktins Algirdo kuopos vado Tigro penkiolika partizan, atvykusi pasitikti grtant savo vad ied. Vadus Armaliki kaimo palaukje pasitiks Sakalo pasistas partizan patrulis atved stovykl. Kita valg grup parsived kelis Vytauto rinktins kovotojus, kurie unsk pasaloje sunaikin Marijampols baudjus, enkavedist persekiojami, per ilakojo girait buvo priversti trauktis Kazl Rdos mikus. Vytautnai spjo vadus, kad juos persekioj enkavedistai, kruopiai ikrt ilakojo girait, gali "ukuoti" ir Griei mik. Taiau Mykolas-Jonas ir rinktini vadai, netar MarkulioErelio ir suimto Kutkaiio-algirio idavysi, prieo vykdom partizan paiek vertino kaip eilin okupant siautjim. Be to, per septyniasdeimt prityrusi, kov ugrdint partizan daliniui, ginkluotam bent dvylika kulkosvaidi ir turint pakankamai automatini ginkl, persekiotojai buvo nebaiss. "Sekani dien rusai upuol Kazl Rdos mikus... Msikiai laiku pastebjo enkavedistus ir, nieko nelaukdami, patys puol. vyko kova. Enkavedistai, staiga uklupti, pradjo trauktis, palikdami dvideimt du nukautus ir daug sueist. I ms puss auk nebuvo", - rao dienoratyje kapelionas kun.Justinas Leleius-Grafas. i kautyni dalyvio algirio rinktins kovotojo Petro iupailos-iogo pasakojimo ir kit liudinink prisiminim pagrindu nustatytas toks partizan pasitraukimo i Griei kautyni aplinkybs ir ygio per Kazl Rdos mikus marrutas. Pasinaudoj prieo sutrikimu, partizanai trauksi uol Bdos link. Pagrindin klitis skmingam partizan pasitraukimui buvo Kazl Rdos - etok gelkelis ir uol Bdos plentas Kazl Rd. J laimei, nei geleinkelio pylimo, nei plento enkavedistai 251

nespjo ublokuoti. Be klii perok geleinkelio sankas, partizanai atsargiai prislinko prie plento, kuriuo nuo uol Bdos Kazl Rdos link pravaiavo karik main su kareiviais kolona. Nutilus varikli gausmui, paruo ginklus kautynms partizanai grupelmis perliau plent ir nuygiavo Jrs kryptimi. uol Bdos miko gilumoje - Gudeli mike partizanai sustojo trumpam poilsiui. Geleinio Vilko rinktins vadas iedas, kuop vadai Apynys ir Tigras, pasitar su apygardos vadu Mykolu-Jonu, nutar sulauk sutem su savo ir Karijoto vyrais ygiuoti rinktins teritorijos mikus. Pusvaland atsikvp Mykolas-Jonas, algirio rinktins vadas arnas ir kovotojai pakilo atsisveikinti su pasiliekaniais Geleinio Vilko partizanais. Jausmingesnis negu prasta buvo Mykolo-Jono ir iedo atsisveikinimas. Geleinio Vilko partizanuose pradjs kovos keli, mjr.Zigmas Drunga labai vertino ltn.J.Stravinsko karin drausm, tolerancij ir kovose ugrdint draugyst. Tartum nujausdami artjani amino isiskyrimo valand, atsisveikindami vyrai nesivar kovotoj akivaizdoje nubraukti ir netiktai itrykusi vyrik aar...

PAGRAIIO TRAGEDIJA em tvindo kraujas, laisto miko ied, Su rasa nubga stiebeliu aliu... Motinoms per skruostus aaros vis rieda Kovose neteko Jos vaik keli...
(I partizan poezijos)

Triukinanti neskm, patirta Griei kautynse, tikino Marijampols MGB vadus, jog aptiko Tauro apygardos vado Mykolo-Jono vadovaujam didel partizan grupuot. Marijampols N K V D karini pajg pulkinink radiogramos utvind eter, telegram ir telefonogram srautas nuklojo gen.mjr.Bartaino ir MGB gen.mjr.Jefimovo kabinet stalus. Prasidjo viena didiausi soviet armijos baudiamj akcij Suvalkijos krate. N K V D ir kit armijos dalini ir valgybins aviacijos "kukurznyk" persekiojami Tauro apygardos partizanai pateko nuomi kautyni ir tragik neteki skur. ...Sutemus Geleinio Vilko rinktins vado iedo vadovaujamas dvideimties partizan brys Gudeli mikais, nepasiek uol Bdos gy252

venviets, perjo Mikalavos giri. Nedidelis mikelis i v a r g u s i e m s partizanams buvo menka prieglauda. Vytauto kuopos vadas Pranas Kuinskas-Apynys su unsk kautyni bgliais, atsiskyr nuo iedo, nujo Varnabds mik. iedo partizanai, kruopiai ivalg Gelgin kaimo palauk, Subaiki Pavabaliki laukais prie vitim pasiek Kupri kaimo Lapinsk sodyb. Rinktins vadas iedas, med.sesel Laimut, Tigras, Saugnas ir keli labiau ivarg partizanai ujo trob. Likusieji vyrai, suvirt sode prie Leskavos - Plutiki kelio, siklausydami ankstyvo ry- G e l e i n i o V i l k o rinktins vadas to tyl, akylai stebjo aplink. Kailtn.Juozas Stravinskas-iedas me, rodos, buvo ramu, tik i tolimesni sodyb atklysdvo pavieni un amsjimas. "I vakaro mama buvo kepusi Sekminms didel pyrag, - pasakojo tada eiolikmet Lapinsk Kastut. - Vyrai buvo taip ivarg, kad, suvirt ant suol, vos pajg mamos atnetais sausais autais pervynioti iki krauj nutrintas kojas. Stiklin pieno ir riek pyrago sunkiai lindo pervargusiems partizanams... Kurti ugn ir ivirti kartos arbatos nebuvo kada. vito, reikjo skubti." "Kakuriam partizanui skaudjo dant, - prisimena Kastancija. - Laimut papra atneti anksiau pas mus paslpt vaist dut. Atneiau ir padaviau kiek pavaljusiai mamos dovanotais sausais drabuiais persirengusiai Laimutei..." Brko birelio 7-os rytas. Partizanai tyliai ijo i Lapinsk sodybos ir laukais nubrido Pagraiio girios kryptimi. Vietinis partizanas Juozas Samuolis-Strazdas ir Antanas iupienius-Saugnas nujo mur kaim sumedioti vyrams maisto. Blindiakupsio kaime, ties Bielskaus sodybos banytle, vienuolikos partizan grup smuko giri. Partizan valgai Juozas Iganaitis-Dd ir Antanas Vosylius-Vilkas, valgydami vietov, pamike nuingsniavo Mozriki link. "Jau pravitus ujo Vilkas ir Dd, - pasakojo Veiveryt-Liorentie253

n. - Tvai buvo ij Veiverius. Namuose buvome tik su jaunesniu broliu Vytuku... Buvo labai neramu. Krt nervinis drebulys. Niekad anksiau taip nebijodavau. Staug prie bdos priritas uo, lyg pranaaudamas nelaim... Anksiau miko brolius jis sutikdavo santriai... Daugel j painojo... Vyrai papra pieno. Laukdami, kol pameliu karv, pasibr ant stalo ovinius... Lenktyniavo, kuris greiiau suds juos apkabas... Atsigr ilto pieno, partizanai ijo. Pagiry dar iov - du ar tris kartus... Matyt, signal... Gal po valandos, kakur ties Bielskyne, girioje pasigirdo smarkus audymas..." Kiti to tragiko ryto liudininkai pasakojo, kad bevintant nuo ilavoto puss Pagraiio pamik prigujo daug rus kareivi. Vienas karininkas, usiropts ant Cikabds gyventojo Motiejaus Slavicko trobos aukto, per "yto" langel ironais valg Skriaudi puss apylinkes. Manoma, kad autanio ryto prieblandoje jis pastebjo nuo Leskavos laukais einanius iedo partizanus. Jau pakilus saulei, enkavedistai, kodami mik, aptiko sumigusius partizanus. J.Daumantas "Partizanuose" rao: "Vilius ir pokas, geriausi kuopos kulkosvaidininkai, sukniubo ant sav kulkosvaidi, suspj ileisti vos po kelis vius"... Po pusmeio Algirdo kuopos vadas Juozas Baltruaitis-Tigras pasakojo: "Pajutau tartinus garsus... Suuks - "rusai", paokau ir, engs vos por ingsni, suklupau... Po kojomis pasipynusi aka, o gal ikili aknis parvert mane... Vir nugaros prazvimb automato serijos kulkos. I rank audydama ikrito "mainpistol"... Aklai audydamas i pistoleto "FN", nriau tank eglynl... Mentje pajutau lipn pertjim"... Maiau nei pusvaland truk kautyns staiga ugeso. Pernelyg nelygios buvo jgos. I apsupties ibgo tik Skirmantas ir Tigras. uvo devyni: rinktins vadas ltn.Juozas Stravinskas-iedas, Damut Dipinigaityt-Laimut, Juozas Gylys-Vtra, Jonas Naujokas-Gintaras, Para-pokas, Vilhelmas-Vilius, Jazminas (sl.), Butkus (?)-Studentas ir neinomas partizanas. uvusius partizanus veti ilavot enkavedistai atvar Barsukyns kaimo gyventoj pusbroli bendravardi Vinc Janukevii dvikinkius veimus. "Patekjus saulutei, tvai pas daktar Veiverius ive kariuojant broliuk. Grtant i Veiveri, nuo Brundzos dvaro iki Leskavos sankryos alikelse stovjo kelios deimtys enkavedist main. Ibad durtuvais veimo iaudus ir sitikin, jog berniukas tikrai serga, enkavedistai leido tvams vaiuoti namo... Prieprieais ms kiem dviraiu vaia254

vo purvais apskrets Juozas Baltruaitis-Tigras. Atsigrs alto vandens, tepasak: " A ir Vilkas..." Ir sds ant dviraio ivaiavo", - prisimena Lapinsk Kastut. Tave trypia, spardo, aiktje paguld... Tave uoliai slepia priemiesio griovy... Vyturliui giesm rytmetin iulbant, Dar laelio kraujo ieko jie Tavy... veniavikio drebuli lap narjime itirps Pagraiio kautyni vi aidas ms nepasiek. Tik etadienio pavakare kaime pasklido gandas, kad Pagraiio girioje uvo Prien iburio gimnazijos mokytojas, mano klass aukltojas Juozas Stravinskas. Dar pavasar tartas kaip iedo ryininkas, Marijampols "saugume" gerokai aplamdytas, bijodamas vl patekti V.Kolesovo ir jo gaujos akiratin, ilavot njau. Ruoiantis banyi Sekmini pamaldoms, papraiau motin ir seser atidiai siirti uvusius partizanus. Mama atpaino Mokytoj... "Itaryti geltoni plaukai... Guli kaip gyvas... Prie tako, alia ventoriaus, tarp numest vyr - mogaus protui nesuvokiamai begdikai nudraskytais drabuiais iniekintas... jaunuts mergaits knas", - braukdama aaras pasakojo i ilavoto grusi mama. T vent Sekmini valand banyioje gaudiant vargonams nirio apimti stribai, tarsi kraujo itrok grifai, supuol maitojo alia ventoriaus prie banyios paradines duris numestus auk knus... "Geriau biau njus... Kiba Dievo nra?" - aimanavo mama. mons pasakoj, kad parveus ilavot partizan knus ir ivertus prie ventoriaus, strib sesuo Vera Saduk, pripuolusi prie Mokytojo lavono, band numauti nuo pirto auksin vestuvi ied. - Juozeli, jis tau jau nereikalingas!... - apkvaitusi nuo namins vapaliojo "gailestingoji" MGB agent Izabella. - Stribas Paukeviius, atsines kastuv, nukirto partizano pirtus... teigia tuomet pro al i mokyklos js Masinsk Justinas. Sekmini antr dien iedo, Vtros ir Laimuts lavonus nuve Prienus ir numet ant turgaus aikts grindinio alia dviej uvusi partizan. Likusius ei knus stribai sumet ilavoto kapini patvoryje rengtas bulvi saugykl duobes... Birelio et dien apie atunt valand vakaro Tartupio kaime, Deriaus sodyboje, Prien enkavedistai apsupo du iaurio kuopos partiza255

nus. uvus Mozrait-Girin, g.1909 m., ir sunkiai sueist be gyvybs ymi Jon Senavait-Rain, g.1925 m., parve Prienus "paarvojo" turgaus aiktje. Ryte trumpos vasaros nakties rasos atgaivinto Rainio silpnos dejons atkreip stribo Vaiknio vaikiio dmes. - Tte!... Tas mlynakis... gyvas! - atbgs stribyn kiojo. Prie jaunuolio kno priok stribai i "Tiesos" susukt machorkos suktini arijomis degino merdinio partizano Rainio veid... atmerktas mlynas akis mt deganius degtukus ir liepsnojanias Prien KP(b) organo "Naujo gyvenimo" skiautes... - pasakojo prienikiai. - Kam kankinat an bruko gyv mog? - auk praeiviai. - Nekits in stribyn!... Ir ten parceliuokite! - isprdo neatsargus senyvos moteriks piktas ksnis. Stribai nusitemp jaunuolio kn savo bstins kiem. Netrukus pokteljs stribo Vaiknio "nagano" vis sustabd kankinio Rainio irdies plakim... Smalsesni moter paklaustas, kas audo kieme, aiktje aidiantis Vaikniukas atsak: - Tt nuov... t vyr... - Mlynakis... Jau usimerk, - mesteljo jo motina. "Sutemus ujo Kstuio kuopos Papario brio partizanai: mano brolis Antanas-Naras ir Kaziukas Senavaitis-Zuikis. Rainio brolis papra nueiti Prienus atpainti vakar enkavedist parvetus partizanus", - prisimena Izabel Jundilait-Monikut. Nediduk penkiolikos met mergaiiuk su breliu smalsesni miesto vaik prijusi prie grindinio dulkse numest partizan lavon vos atpaino strib sumaitot Rainio veid. "Juosmens srityje krauju permirk baltiniai... Apanglj antakiai ir akys... Apdeg, pslti, musi nutpti skruostai... kl nesuvaldom drebul... Usiadjau daugiau niekada neiti irti nuaut partizan", - pasakojo buvusi Geleinio Vilko rinktins partizan ryinink Monikut. Pavakare atvaryt stribo Vaiknio veim sumet trij partizan lavonus, liaudies smaugjai nuve ivert raist prie Revuonos upelio. Kit dviej Laisvs kovotoj palaikus atvaiavusi maina nuve u Smalins ir isukus i Marijampols - Alytaus plento sumete buvusius vokiei apkasus Prien ilo pakratyje. 1992 m. vasar Geleinio Vilko rinktins vado ltn.Juozo Stravinskoiedo mona Konstancija apkas vietoje surinko dviej Karygi palaikus ir parveusi ilavot, deramai palaidojo Partizan kape. 256

NAKTIES YGIAI Palikusi Gudeli mike Geleinio Vilko vyrus, apygardos vad lydintis algirio rinktins partizan brys pasuko Jrs link. Atsargiai ivalg vietov, partizanai po kelis peroko Jrs - Kazl Rdos geleinkelio pylim ir nuygiavo Kajack miko raistus. Dar galutinai neatslgus Griei kautyni tampai, ygis kovinje parengtyje pelktais vasarikai sulusi mik takais visikai isekino trokulio kamuojamus vyrus. Pavakare dalinys atjo tankiais krmokniais apaugus Kajackaraisio pelki pakrat. Skaidri Jrs upelio intak altini vandeniu numalin trokul ir apsiplov per veidus liaugiant prakait, partizanai suvirto kemsyn samanas pailsti. I sulusi krm brzgyn istyp pavieniai liekni bereliai ir emags puaits tarsi uols sargybiniai stropiai saugojo pavargusius Laisvs kovotojus, taiau kyri ir skaudiai geliani uod debesys ir alkis nugaljo nuovarg ir privert iekoti moni. Por valand pailsj, vyrai nujo artimiausi Viakio Rdos miko laukymje isimiusi keli sodyb kaim. Runki kaimelio gyventojai, anksiau ne kart svetingai priglaud ir maitin uklystanius miko brolius, ir kart nuoirdiai juos prim, paruo soi vakarien. Tik sunerim eimininks spjo vadus, kad pavakare Viakio Rd atvaiav kelios "aliakepuri" mainos kelia grsm ne tik partizan, bet ir gyventoj saugumui. Po vakariens kiek pavalj partizanai aptar padt ir pasitikrin ginklus pakilo sunk nakties yg. Tauro apygardos vado Mykolo-Jono misija susitikti su emaii partizan vadais vert skubti. io krato partizanai, vietini mik inovai, retkariais pasitikrindami kompasu krypt, atved br Briedkampio mik. Miko aiktelje sustojus trumpam poilsiui, Mykolas-Jonas, arnas ir kuop vadai aptar tolimesn partizan dalinio marrut. Paryiais pereiti Garanki ar Brazik tarpumiki gyvenvietes buvo rizikinga galima susidurti su enkavedist pasala ir sivelti kautynes, o nakties ygio ivargintiems partizanams tas kl grsm. Todl kuopos vado Vytauto Puiio-Mekos pasilymu nusprsta iki auros nueiti Plikraisio mik ir ten praleisti dien. Jau pravitus pelkti Plikraisio kemsynai partizanus pasitiko uod zvimbimu. Taiau pasirinkimo nebuvo. Isiunt valgybon kelis savanorius valgus, pelks aiktelje sireng stovykl. Vos ne par laiko trukusio sunkaus ygio galutinai isekinti partizanai, saugomi danai keiiamos sargybos, greit sumigo. Miko oim trikdantys tolimi uogautoj ks257

niai vos sulaik nuovargio merkiamas sargybini akis... Grj valgai prane, jog Kluoniki, Papiki ir uli kaim pamikse N K V D dalini nepastebjo. Ramiai pailsj vyrai pasitikrino ir ival ginklus, o pavakare susiruo antros nakties ygiui. Nors buvo gerokai ialk, taiau vengdami rodytis gyventojams ir palikti pdsakus, pasitenkino ksneliu duonos ir plvele laini, gaut kelionei i Runki gyventoj. Betemstant Mykol-Jon lydintis partizan dalinys paliko stovykl. Po vidurnakio kirt Kauno - aki plent, jie perjo Altoniki ir Vincentavo mikus. " Leki mik atvykome jau vintant. Susiradome ryinink, kuri mus suved su to krato partizanais", - prisimena io ygi dalyvis Petras iupaila-iogas. Ryininks ir vietini partizan iniomis ioje vietovje aktyvesns okupant veiklos tuomet nepastebta. Bero vyr saugomi sveiai sumigo. Popiete sukilusiems Mykolo-Jono partizanams ryininks ir vietini partizan rpesiu geri mons paruo soius pietus. " A p i e 7 val. vakaro Mykolas-Jonas prane, kad jam reikia susitikti su emaitijos partizanais. Tyliai sugiedojome Lietuvos himn, pasimeldme, ir jis su eiais partizanais isiruo yg. Kartu su juo ivyko ir ms kuopos vadas Sakalas, savo vietoje paliks Jon Staniul-arn", - pasakojo iogas. Apygardos vadas Mykolas-Jonas, algirio rinktins vadas arnas, jo adjutantas Brangut, tabo virininkas Sakalas, eins ir kuopos vado pareigas, tabo pareignas Tauras ir kuopos vadas Meka su kovotoju Perknu dar nesutemus atjo prie Nemuno. Apygardos kapelionas kun.Justinas Leleius-Grafas dienoratyje rao: "... Prij Nemun igirdo, kad anoje pusje vyksta susiaudymai matyt, buvo koimai. Nutarta iki tempta padtis atslgs, grti atgal saugesn viet..."

PASKUTINIS MIS Melsvus padangi tolius drsiai skrods, Tvyns laisv gint mikuos pasirinkai; Giri galino Tauro vyrus kovon veds, Garbingai nelygioj kovoj Tu suklupai... Remiantis idaviko F.Kutkaiio parodymu, jog apygardos vadas Mykolas-Jonas turjs vykti pas emaitijos partizanus, didels okupant pajgos blokavo Nemuno prieigas, Leki-Altoniki ir Kro bei Nova258

raiio tarpumiki palaukse ir kaimuose idst glaust pasal tinkl. Nepavykus prasimuti emaitij, birelio 12 d. ankst ryt Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas su palyda atjo Gerdi mik. Eidami laukyms Agurkiki kaimo palauke, partizanai sutiko karves pamelusi moter, kuri pavaiinusi vyrus iltu pienu perspjo, kad apylinkse siauia rusai. Partizanai, atsak, jog padtis jiems inoma, padkojo moterikei ir nujo artimiausio miko gilum. Netrukus ta paia kryptimi prajo didel grup enkavedist. Stas Murakait prisimena: "Dar buvau piemenait. Ganydavau mike gyvulius. T ryt man iginus gyvulius tvelis pasiunt mam su jaunesne sesute parveti i miko plyns statomam namui saman. Vos pakilus saulutei, karvs leidosi nuo kalniuko Rduobs miko kirtim, kur savo gyvulius buvo atgin Pasvaii Algimantas ir Skiei Albinas. Pamaiau kirtimo pakraiu i ryt vakarus vorele einanius ginkluotus vyrus, kurie, stabtelj prie piemenuk, nujo mik. Suskaiiavau - j buvo keturiolika... Pakilus saulutei, netoli mike sutratjo viai... Aplink mus, suvirtusius u kelm, krito kulk nukirstos akos, kulk nukapot lap skutai"... "Kadangi buvome dvi paras nemiegoj, eiese sugulme miegoti, kiti liko sargyboje. Vos pradjus migdytis, pasigirdo smarkus audymas. Visi stvrms ginkl... Rusai puol i trij pusi..." - pasakojs apygardos kapelionui Grafui algirio rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas. Iblakyti partizanai atsiaudydami trauksi. Kuopos vadas Meka ir partizanas Perknas, istumti i miko, uvo rugi lauke prie Bartkaus sodo... Greit nutilo pelks alksnyne kalens enkavedist apsupt Sakalo ir Branguts kulkosvaidis... Apygardos vadas su Justinu Sendiku-Zuikiu trauksi per plyn. Zuik prieo kulka pavijo paioje plynje. MykolasJonas, isivers raisto pakrat, sueistas kojas, patrauk granatos saugikl... Galingas sau skirtos granatos trenksmas, Sudrebins alius Agurkiks mikus... Krtinje krauju pasruvs sunkus skausmas Paliko amiams Tavo pdsakus rykius... Nelygioje kovoje u Tvyns laisv garbingai uvo mjr.Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas, Tauro apygardos vadas ir Piet Lietuvos Partizan tabo vado pavaduotojas, Bronius Brazauskas-Sakalas, algirio rinktins 259

tabo virininkas ir Sakal kuopos vadas, Juozas Sidabras-Brangut, algirio rinktins vado adjutantas, Vytautas Puiys-Meka, algirio rinktins 54-osios kuopos vadas, ios kuopos partizanai Antanas Gudaitis-Perknas ir Justinas Sendikas-Zuikis bei Jonas Vilmonis-Vaidila, Raudondvario partizan brio kovotojas, 1941-j birelio sukilimo dalyvis. algirio rinktins vadas psk.Jurgis Ilgnas-arnas, rinktins tabo pareignas Kostas Zaranka-Bit, Jonas Kvietkauskas-Gaidys ir Zigmas Adomaitis-Vanagas kaudamiesi pasitrauk. "Mama su sesute parvaiavo vlai po piet, - pasakojo buvusi piemenait Stas Murakait-Vasaitien. - Juodvi neprivaiavus plyns sustabd enkavedistai. Veim su arkliais nuvar griov, o joms liep gultis ant ems... Nutilus viams, uvusi partizan lavonus i plyns enkavedistai ivilko u koj... Liko lis... Rusai atvar mamos veim, kur sumet keturis uvusius partizanus... Mama atpaino vien pas mus anksiau buvus partizan, kur draugai vadino "daktaru"... Jis turjo auksin laikrod ir... burnoje buvo auksini dant... Nuo kito uvusio viesaus aukto partizano rankos maojo pirtelio rusas numov balto metalo ied... T mlyna apvalia akute iedel enkavedistas atidav mano sesutei... Mama ir sesut tuos keturis uvusius partizanus nuve iki Viliui kaimo kelio, kur stovjo daug enkavedist main... Bartkaus lauke uvusius partizanus atve Bartkus... Pavakare netoli tos vietos ganme galvijus. Sekdami limis, atjome partizan uvimo viet. Ant egls akos radau pakibusi laikrodio grandinls dal... Matyt, partizanas buvo susisprogdins. Kit dien pas mus atjs vidutinio gio tamsi garbanot plauk mums nepastamas partizanas papra valgyti. simin, kad viena jo ranka, nepamenu kuri, buvo be "dikio" pirto... Mes j maitinome kelias dienas, nes visur buvo pilna rus... mons kalbjo, kad pelkje uvo septyni partizanai... Ruden su sesute pelkje rinkome spanguoles. Radome kuprin su oviniais. J parvilkome netoli nam... Mio metu pelkje palikt ir ms atrast kuprin pasim vien vakar pas mus ujs partizanas Kostas Zaranka-Bit." 1946 m. birelio 11 d. MGB ini pateikjo "Kruinis" praneimu algirio dalinio "likvidavimo operacijos metu NKVD daliniai Agurkiks mike aptiko nenustatyto skaiiaus Sakalo partizan grup. Usimezgus kautynms, ei partizanai buvo sunaikinti. Trys i j vilkjo Lietuvos karinink uniformas. Atveti Kazl Rd, atpainti: Bronius Brazauskas i Bartnik k., bryje nuo 1945 m.; Jonas Brazauskas i Barzdink k., Pilvik vls. 260

nuo 1944 m.; Antanas Tarakeviius, Juozo, g.1905 m., iKuln k., Kazl Rdos vls.; Jonas Paua i itkels k., Barzd vls., bryje nuo 1946 m. Umutas vienas policijos vachmistras, dirbs Marijampols policijoje, pavard nenustatyta. T pai dien Ladiki, Pockaplyns, Kazliki, Papilvs ir Jrs apylinkse nukauti dar 7 partizanai. I uvusi paimta: 3 rankiniai kulkosvaidiai, 5 automatai, 5 autuvai, 9 pistoletai, 7 granatos, 5 ironai, fotoaparatas, 3310 ovini, daug verting dokument. Vietini gyventoj iniomis, Kazl Rdos mik "koimo" metu uvo buvs Sasnavos policijos vachmistras, algirio rinktins partizanas Vincas Stankeviius-Kapsas, g.1916 m., i Krveli kaimo, Jonas Rabkeviius-Steibas ir Pijus Valickas. Birelio 10 d. ijs i Tvarkiki k. Deltuvos sodybos klojimo susidrs su enkavedistais uvo Motiejus Pauliukeviius-Smilga. Antan Par-Aur, ijus i kluono pasivalgyti, enkavedistai sum gyv. Birelio 11 d. Novaraisio mikuose netiktai uklupti uvo algirio rinktins kovotojai: Martynas Raulynaitis-Aidas, Jonas Oleka-Smauglys, g.1924 m., i Pailupi kaimo ir Kaergins krato partizanas Zigmas Grikietis-Varnas, g.1919 m. Pereidami Papilvs raist kemsynus, enkavedist pasal pateko keli algirio rinktins Dariaus ir Girno kuopos partizanai. Tarpumiks kaimelio palaukje sugul enkavedistai nuov Veiveri gimnazijos moksleivius Jon Senin ir Juoz Valent i Kampini.

ANTRASIS MGB AGENTO U O L O VIZITAS ...Geleinio Vilko tabo pareignas aliukas ir Vytis su savo globotiniais - usienio pasiuntiniais ir keturiais valgais islink i krm atsargiai ijo miko palauk. Pasiunt valgus Jrel ir Vilk priekin, visa partizan grup per Cikabds tarpumik perjo Pagraiio giri. Trumpos vasaros nakties paryiais paliks keturis valgus Pagraiio girioje (reikalui esant pridengti juos) sumajs vyr brelis per Kalveliki ir Liepabdio kaimus perjo Mozriki mik. Netrukus palaukje sutikti Kstuio kuopos antrojo brio valgai juos palydjo pas brio vad. Ivargusius sveius brio vadas Vytautas Gudynas-Papartis atved savo tviks, vadintos Gustaityne, palaukje rengt slptuv pailsti. Popiete kiek numigusius sveius priadino Papario vyr parneto rmj pa261

ruoto kepsnio kvapas. Pailsj ir numalin dviej par alk, Naro ir keli vyr lydimi pavakare atjo altiniki kaimo palauk. ironais atidiai ivalg vietov ir vietiniam partizanui Narui pas artim ryinink susiinojus padt kaime, sutemus Algirdas Varkala-aliukas Vyt, Andri ir Alfons parsived altupio kaime atokiau nuo Kauno - Prien plento esani savo tvik. Prie tvarto poemyje rengtoje patikimoje Geleinio Vilko tabo slptuvje sikr vadai ir usienio sveiai veltui laiko neleido. Vakar diplomatins tarnybos atstovas Jonas Deksnys ir tabo Spaudos-propagandos skyriaus virininkas Juozas Luka-Vytis suredagavo ir pateik svarstyti dviej tolimesnei partizan veiklai ypa svarbi dokument projektus. aliuko atspausdintus "Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio steigimo akt" ir "Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto Deklaracij" birelio 6 d. pasira visi keturi bunkeryje buv pareignai. MGB agentui uolui - J.Markuliui-Ereliui, matyt, labai r p j o jo idavysts pasekms. Su MGB 2-ojo skyriaus virininku Ilja Pokaj suderins tolimesns partizan veiklos lugdymo plan ( " Z a p a d " ) jis skubiai ivyko Kaun. Birelio 18 d. susitiks su ryininke Albina - Maskoliuke, Juozas Markulis-Erelis atvaiavo Ilau. Iok i pakeleivs mainos agentas ir Albina, psiomis sukor por kilometr, usuko vien sodyb. Kieme j u o s pasitiko vyras, prisistats A l f o n s u , ir pakviet ueiti vid. Netrukus kambar atjo du pistoletais ginkluoti partizanai: Algirdas Varkala-aliukas ir Juozas Luka-Vytis. Dar po keli minui kambar jo civiliais drabuiais pistoletu ginkluotas stambus vyras. - Sveikas, Juozai! - pasisveikins apkabino Markul buvs Karo mokyklos kurso draugas ltn.Vytautas Staneika-Andrius-Mekis. Kelias dienas pas partizanus viejs MGB agentas Markulis posdiuose atstovavo Lietuvos Laisvs Armijos organizacijai ir pasira Akt ir Deklaracij. VYRIAUSIOJO LIETUVOS ATSTATYMO KOMITETO DEKLARACIJA 1946 m. birelio 10 d. Vyr. Lietuvos Atstatymo Komitetas, sudarytas i kovojani partizan, Bendrojo Pasiprieinimo Sjdio ir demokratini Lietuvos partij atstov, reikdamas tautos vali, imasi sunkios, kruvinos kovos metu vadovauti Lietuvos nepriklausomybs atstatymui ir deklaruoja lietuvi tautai ir visam pasauliui sekant: 262

1. Vyr.Lietuvos Atstatymo Komitetas yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politiniam ir kariniam Valstybs atstatymo darbui. 2. Vyr.Lietuvos Atstatymo Komitetas randasi krate, kur vyksta sunkiausia tautos laisvs kova. 3. Vyr.Lietuvos Atstatymo Komiteto ir Lietuvos atstatymo reikalams atstovauti ir jiems ginti usienyje skiriama Usienio Delegatra. Jai suteikiami pilni galiojimai atstovauti Lietuvos reikalus Sjungini Taut Organizacijoj, Taikos Konferencijoj ir kitose tarptautinse institucijose ir konferencijose. Savo udaviniams gyvendinti VLAK Usienio Delegatra koordinuoja usienio lietuvi veikl skmingam krato ilaisvinimo darbui ir bendradarbiauja su Lietuvos Diplomatiniais Atstovais, akredituotais prie Vakar Demokratij Valstybi. 4. VLAK Usienio Delegatros nariai skaitomi lygiateisiais riais. VLAK'o na-

5. Bendrojo abiej institucij - krato ir Us.Delegatros - pirmininko pareigas eina pirmininkas krate, Usienio Delegatros nariai i savo tarpo isirenka Usienio Delegatros pirminink. Abiems institucijoms susijungus, Lietuvos Nepriklausomyb atstaius, bals dauguma renkamas nuolatinis pirmininkas. 6. Valstybin Lietuvos santvarka - laisva demokratin. 7. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai. 8. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, lygiais, slaptais, proporcingais rinkimais irinkt Seim ir sudarytj Vyriausyb. 9. Iki bus irinktas 8-ame paragrafe nurodytas Seimas, jo funkcijas eina VLAK, kurio nari skaiius, atsivelgiant reikalo ir galimybi, gali bti proporcingas j sudarani kovos organizacij ir sjdi bei politini partij praplstas. 10. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb yra sudaroma susitarimo keliu koaliciniais pagrindais VLAK'e. Laikinoji Vyriausyb en-block atsakinga prie VLAK'. 11. Iki demokratinio Lietuvos Seimo irinkimo statym leidiamoji galia priklauso VLAK'ui, statym vykdomoji galia - sudarytai laikinai Vyriausybei. 12. VLAK'o pirmininkas iki Seimo irinkimo, paskelbus Lietuvos Nepriklausomyb, eina prezidento pareigas. 13. Valstybs atstatymas, kol Seimo nebus priimta ir paskelbta tautos laisvs ir demokratijos siekiams atitinkanti Valstybs Konstitucija, vykdomas pagal ioje deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Kon263

stitucijos dvasia ir organizacij kova, sujungtomis gerai organizuotomis jgomis tsti iki galutins pergals ir laimjimo. BDPS kvieia prie ios kovos prisidti kovojani organizacij narius, visus geros valios lietuvius, kur jie negyvent ir kok darb nedirbt, kvieia visus, kovojanius u pasaulio moni laisv ir teises, paremti i sunki ms tautos kov, BDPS idj gyvendinim. Paraai: Lietuvos Partizan vardu (pas.) Alg.aliukas L.Laisvs Kovotoj S-gos vardu (pas.) Alfonsas Hektoras Lietuvi Fronto vardu (pas.) Juozas Vytis Lietuvos Laisvs Armijos vardu (pas.) Juozas Erelis
"Nepriklausomos Lietuvos" Sjdio vardu L.J.V.S. Lietuva, 1946 m. birelio 6 d. (pas.) Andrius Mekis

BENDRO DEMOKRATINIO PASIPRIEINIMO SJDIO STEIGIMO AKTAS Siekdami tikslesni ir vaisingesni rezultat kovoje u Lietuvos Nepriklausomybs atstatym ir didij demokratijos ideal gyvendinim atkrus Lietuvos valstyb, mes, emiau pasira kovos ir pasiprieinimo organizacij galioti aktingai kovojani ir siekiani t pai tiksl atstovai, steigiame Bendr Demokratin Pasiprieinimo Sjd (BDPS). BDPS yra politinis kovos sjdis, iaugs ilg met kovoje su Lietuvos okupantais ir viso pasaulio monijos prieais - faizmu ir bolevizmu. BDPS yra kovojanios Lietuvi tautos valios reikjas, viena iki iol veikusia srove bei partija (...) Tiek tautinink reimo metu, Lietuvos kininkas, darbininkas, moterys, kovoj ir uv u savo ireik pagrindinius savo siekim mirti. nesusijs nei su

tiek vokiei ir bolevik okupacijos metu inteligentas, senimas ir jaunimas, vyrai ir ir sav pdini visik ilaisvinim (...), bruous, dl kuri buvo verta kovoti ir

BDPS, nustatydamas savo veiklos gaires ir darbo program, vadovausis t uvusi ir kovojani mintimis, idjomis ir trokimais. BDPS gerai supranta, kad (...) nra manomas grynai savitas nacionali264

nis, nimo

izoliuotas sjdis. racionalumo.

Todl BDPS, siekdamas gyvendinti savo idealus (...), taut ir viso pasaulio moni gerbvio ir gyverems pastangas taikos sudaryti Vakar (...) kad bendr pasaulio vy-

atsivelgs ir kit kaimynini Usienio politikoj riausyb, Savo p BDPS

kaip geriausi pastovios

laidinink. Demokratijos princi-

krato vidaus politikoj BDPS laikysis (...) isprendimo, vienas pirmj organizacij meils, ir

ir sieki Keturi Didij Laisvi gyvendinimo Socialini problem (...) moni

BDPS laikysis to nusistatymo, visuomenini odio, grupuoi

socialin globa Tarpusavio

valstybs udavini. santykiuose Vakar De-

BDPS laikysis visu grietumu mokratijos princip, artimo Viena svarbiausi prieasi, humanikos nio BDPS moni idjos paplist, tiki Lietuvi

krikionikosios morals dsni, sins,

minties laisvs... (...) Kad naujos kultribei ir

stumiani monij karus ir kitas giganslyga bendras plaij krybingumu masi

tikas nelaimes, yra pernelyg ltas jos kultros paangumas btina lygio paklimas. tautos neisemiamu

ir moralini Tiki

fizik gali

supratimu,

tiki savo idj Viepaties tsti

teisingumu, pasaulio gerosios valios maloningumu ir palaima. sujungtonarius, kvieia sunki

galingumu,

Pasaulio

rytasi tsti pradtj atskir asmen, grupi ir organizacij kov, mis gerai BDPS visus, ms
(...) (pas.)

organizuotomis jgomis kvieia prie ios

iki galutins pergals kovojani ir teises,

ir laimjimo.

kovos prisidti laisv

organizacij paremti i

visus geros valios lietuvius, tautos kov,


Alg.aliukas Alfonsas Hektoras vardu

kur jie negyvent ir kok darb bedirbt,

kovojanius u pasaulio moni


vardu

BDPS idj gyvendinim.

Paraai: Lietuvos Partizan

L. Laisvs kovotoj S-gos vardu Lietuvos fronto Lietuvos

(pas.) Juozas Vytis Laisvs Armijos Lietuvos" vardu Sjdio vardu (pas.) Juozas Erelis "Nepriklausomos L.J. V.S. "Atalynas" vardu (pas.) Andrius Mekis Lietuva, 1946 m. birelio 6 d.

265

LUGUSI VILTIS Okupacins kariuomens dalini siautjim Lietuvoje partizan tabo vadovyb siejo su galimu tarptautins padties pakitimu. Tauro apygardos tabas gavo Piet Lietuvos Partizan vado plk.ltn.J.Vitkaus nurodym paket.
LLK Tauro apygardai Piet Lietuvos Partizan tabo Visikai slaptai

Operaciniai nurodymai Nr.23 I. Veiksm galimumai Sekant tarptautin padt ir usienio politines inias, atrodo, vikai i ms Tvyns artimiausiu laiku turs pasitraukti: 1. Galimumas: Karo prievarta laipinti Pabaltijyje desantus (...) kilus karui,

kad bole-

Sjungininkai stengis i-

Udaviniai: Partizan daliniai sueina slyt su desantais. Apie tai informuoja tabus (...) 2. Galimumas: Laisvu susitarimu su SSSR ms emi. J kandin slenka Sjunginink daliniais (...) Udaviniai: Partizan daliniai susiria su niais. Informuoja tab (...) kariuomen pasitraukia i kariuomen su lietuvikais pirmaisiais daliValstybs

Sjunginink

3. Galimumas: Laisvu susitarimu Lietuvoje lieka SSSR gulos. santvarka... miri tarptautin (...)

Udaviniai: tabai susiria su Sjunginink komisijos nariais. tabai duoda partizanams nurodymus (...) 4. Galimumas: SSSR palieka lietuvik R.Divizij (...) Udaviniai: tabai sudaro bendr front su vadovybe (...) 5. Galimumas: Jokio tarptautinio susitarimo ms naudai. Udaviniai: Partizanai saugo krat nuo apiplim. Nuginkluoja sukilli brius ir siunia savo krat. II. Bendri udaviniai vidaus operacijoms. 1. Apygard ribose numatytas vietas: apskrii virininkais, burmistrais, policijos vadais, Rinktini vadams pasilius, skiria apygard vadai. 2. Sudaryti planus nuginkluoti bolevik milicij, stribus ir t.t. 3. Sudaryti planus uimti kaljimus, apsaugoti nuo iveimo suimtus asmenis (...) 266

4.

Perimti (...)

savo

kontroleri

visas

gyvenimo

sritis...

Apsaugoti

krat

nuo

apiplimo

(pas.) Kazimieraitis Piet Lietuvos Part. vadas (pas.) Antanaitis PLP tabo I sk. virininkas Taiau plk.ltn.Juozo Vitkaus ir vis partizan puoselta sjunginink karinio konflikto ir Lietuvos isivadavimo i Kremliaus tironijos galimyb vis labiau tolo. "Koim" banga, nusiritusi visame Suvalkijos krate, neaplenk ir Dainavos apygardos. Prien - Punios - Balbierikio mikuose partizan ir j ryinink pastebtas NKVD dalini telkimas pranaavo didels apimties operacij. Pajut pavoj, Dzk rinktins Vaidoto grups vadas Raginis ir pirmojo brio partizanai susirinko Balbierikio girioje aptarti susidariusi padt ir rasti geriausi ieit. Daugelis kovotoj sil ieiti tolimesnius nuo mik kaimus ir, isiskirsius po kelis vyrus, slptis kinink sodybose bei emesni pelki krmuose. Grups vadas Raginis daugumos nuomonei neprietaravo, taiau manydamas, jog patikimiausias partizan prieglobstis yra giri tankumynai ir klamps raistai, nutar pasilikti mike. Sutemus brio partizanai pasiskirst grupelmis ijo i miko. Birelio 13-j jau sulusiame birs kirtimo jaunuolyne nugriaudjo viai. Su vadu pasiliks partizanas Petras Mitruleviius-Kilbukas uvo nuo pirmj vi. Kazimieras Degutis-Raginis, nukovs ekist karinink ir eilin, bandydamas pasitraukti, krito prie medkiri palikto uoliuko. uvusi partizan knus veti Balbierik stribai atvar Petr ir Antan Vensknus. "Raginio ir Kilbuko lavonus vilko per raisto dumbl iki Bdos kaimo... Paskui temp Kamarios upel, kad vanduo nuplaut purv... Nemonikumo skatinami okupantai ir stribai "praus" partizanus, kad numestus aiktje atpaint atvaryti mons..." - pasakojo broliai Vensknai. Buvs Balbierikio policijos virininkas K.Degutis vokiei okupacijos metais mediodamas iame mike danai lankydavosi vidury girios Bdos kaimo gyventojo reiberio sodyboje. Ir partizan Ragin reiberiai kartais pamaitindavo, reiberien ir mik atnedavo valgyti. Taiau skland inios, kad ir raudoniesiems partizanams vokiei laikais reiberiai nebuvo abejingi... Juo labiau, kad girti stribai prasitardavo, jog "bandit" buvimo vieta tiksliai nurodyta... 267

reiberiai, nustaius i idavyst, buvo sunaikinti. Dzk rinktins Vaidoto grups vado Kazimiero Deguio-Raginio, buvusio Geleinio Vilko rinktins Mindaugo kuopos vado Liekanos ir jo bendraygio Petro Mitruleviiaus-Kilbuko, g.1915 m., uvimo vieta, kuri ymi prie uolo pritvirtintas kryelis, vietini moni pavadinta "Kryelio bire", iliko iki i dien. uvus Raginiui, Dzk rinktins vado uolio sakymu Vaidoto partizan grups vadu paskirtas buvs DLK Biruts II ulon eskadrono puskarininkis Juozas Petraka-Patrimpas. Piet Lietuvos Partizan vadas Kazimieraitis su trimis tabo pareignais, rus karini dalini persekiojim nustumti Likiavos krato mikus, apsistojo aliamikyje kalvos laite rengtoje slptuvje. Kartomis liepos dienomis itnoti anktame vsiame poemyje be vdinimo, nuolat jauiant deguonies stok, keturiems vyrams buvo nemanoma. Adolfas Ramanauskas-Vanagas prisiminimuose "Partizan gretose" ra, kad 1946 m. liepos 2 d. pavakare bunkeryje tarp PLP tabo virininko Antanaiio (mjr.S.Stanikio) ir tabo informacijos skyriaus virininko Daktaro (A.Kulikausko) kils ginas. Kazimieraitis, bands gino dalyvius sudrausti ir spjs, kad sutemus j laukia sunkus ygis pas Vanag, ilindo i bunkerio paviri. Vadu pasek ir tabo ratvedys Juozas Geguis-Diemedis. Pasitrauk atokiau nuo bunkerio, vadas su pareignu tyliai nekuiavosi, nusiav batus prie saulut diovinosi autus. Tuo metu okupacins kariuomens 261-ojo auli pulko RPG - valgybins paiekos grups - tabas gavo agento marrutininko Volk praneim, kad prie Merkins - Leipalingio valsi ribos, aliamikio kvartale, gali bti A apygardos tabo bunkeris. Liepos 2 d. aliamik pasistas enkavedist dalinys kruopiai "ukavo" agento Volk nurodyt miko kvartal. Apie 14.30 val. seranto Kapustin vadovaujamas devyni kareivi brys netoli nuo kelio Guobinius pamal du partizanus. Ariausiai buv enkavedistai Syniagin ir Povarenko band juos paimti gyvus. Partizanai atsiaudydami trauksi. Pamats Syniagin, Kazimieraitis pistoleto viais sueid j ir privert gultis priedang. Enkavedistas Povarenko, priliaus per tris metrus prie pulkininko, trimis viais j sueid, taiau ir pats buvo nukautas ar sunkiai sueistas. Lengvai sueistas Syniagin, priliaus artyn, met rankin granat, kuri mirtinai sueid pulkinink Kazimierait. "Diemediui pavyko pasprukti. Kazimieraitis, i pistoleto nuovs du rusus, mestos granatos sunkiai sueistas, dar gyvas pateko prieo ran268

kas (...) Rusai Kazimierait vesi Leipaling, bet pakeliui jis mir", ra Vanagas. Aukiausio rango karinink - partizan plk.ltn.Juozo Vitkaus-Kazimieraiio ir mjr.Zigmo Drungos-Mykolo-Jono netiktos tys buvo skaudus smgis Lietuvos Laisvs kov sjdiui. Taiau laisvs trokimas, neapykanta pavergjams ir stribams, dveji metai bekompromisins kovos iugd naujas asmenybes, naujus vadus.

VEJYS - TAURO APYGARDOS VADAS Remiantis gautu PLP vado sakymu Nr.l. Tauro apygardos vado pavaduotojas kpt.V.Navickas pasira sakym:
LLK Tauro apygardai sakymas Nr.21. Bstin, 1946 m. birelio 25 d.

1. Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas nuo 1946 m. balandio 22 d. paskirtas Piet Lietuvos Partizan (PLP) vado pavaduotoju. Pagrindas PLP vado sakymas Nr.l. 2 2. Nuo 1946 m. gegus 1 d. Sein apskritis i A apygardos sudties iimama ir priskiriama Tauro apygardai. Apskrities ribose veikiantys Veisiej, Leipalingio ir Kapiamiesio batalionai priskiriami Tauro apygardai. Pagr. PLP vado sakymas Nr.l 3. Sein apskrityje veikusios Algimanto ir arno rinktins iformuojamos. I j sudaroma nauja arno rinktin, kurios sudtin eina visa Sein apskritis. Pagr. A apygardos vado sakymas Nr.l5 4. Gedimino rinktin dl sudarytos naujos rinktins Sein apskrities ribose iformuojama. Rinktins kuopos, veikianios Kalvarijos ir Liudvinavo valsi ribose, priskiriamos Vytauto Didiojo rinktinei. Vytauto rinktins vadui Vampyrui mintus kovotoj dalinius perimti su visu turtu ir apginklavimu. 5. arno rinktins vadu skiriamas Mindaugas. Pagr.A apygardos vado sakymas Nr.l5/5 6. I Vytauto rinktins iskiriami visi deinje plento Marijampol-Vilkavikis ir Vilkavikis-Kybartai pusje valsiai ir j dalys. Nuo vakarins Gi 269

vis. ribos Vilkavikio, Pilviki, Alvito, Kybart, valsius prijungti algirio rinktinei.

aliosios ir Naumiesio
(pas) Apygardos tabo Auksutis, vadas vejys, virininkas adjutantas

Nuoraas

tikras:

arnas,

Birelio pabaigoje apygardos adjutantas Jonas Pileckis-arnas, gavs algirio rinktins vado raport, patvirtinant apygardos vado mjr.Zigmo Drungo-Mykolo-Jono uvim, iskubjo apygardos tabo bstin. Ujs Balsupi k., Marijampols vls. ryininks Vitalijos Juselyts-Naktibaldos namus, rado Vytauto rinktins vad Vytaut Gavn-Vampyr ir kelis tabo pareignus. Netrukus atjo apygardos vado pavaduotojas kpt.V.Navickas-Auksutis ir Vytauto rinktins vado adjutantas Vytautas Vabalas-Grambuolys. Liepos 4 d. ryte arnas prane susirinkusiems lidn ini: soviet kareiviai nukov Tauro apygardos vad Mykol-Jon, Geleinio Vilko rinktins vad ied ir kelis pasiymjusius partizanus. Apygardos kapelionas kun.J.Leleius-Krivaitis u uvusiuosius aukojo v.Miias. Tylos minute pagerb j atminim, pradjo posd.
Tauro apygardos pareign

1946 m. liepos 4 d. vykusio posdio

Protokolas Dalyvavo: 1. Apygardos vado pavaduotojas Auksutis 2. Apygardos kapelionas Krivaitis 3. Apygardos adjutantas arnas 4. Vytauto rinktins vadas P.Vampyras 5. Vytauto rinktins P.Grambolis Nutarta: I. Apygardos vadu numatomas Ap. tabo virininkas vejys. II. Geleinio Vilko rinktins vadu, apygardos kapeliono Krivaiio pasilymu, vienbalsiai skiriamas algirio rinktins kuopos vadas Kazokas. III. Vytauto rinktins vadas Vampyras i rinktini surinktas inias pateikia apygardos tabui. IV. Palaikyti glaudesn ry su arno buvusia Perkno rinktine. 270

V. Spaudos reikalu Geleinio spausdinimo mus


jas

isiaikinti su tabu stovio dl su-

Vilko

rinktins

priemoni

ir uvus spaudos
Auksutis

darbuotojams.
vado pavaduotoKrivaitis arnas Vampyras

Paraai: Apygardos Apygardos Apygardos Vytauto lis kapelionas adjutantas rinktins

vadas

Vytauto rinktins kovotojas G r a m b o -

Praleid dien ryininks Naktibaldos n a m u o s e , s u t e m u s posdio dalyviai isiskirst. Kapelionas Krivaitis ir Vampyras, lydimi Albino Ratkelio-Oelio ir trij kovotoj, ijo vejo bstin. Antanas Baltsis gim 1915 m.
Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys

Gulbiniki k., Pilviki vls., Vilkavikio aps. kininko eimoje. Nebaigs Vilkavikio kunig seminarijos kurso, A.Baltsis pasirinko mokytojo darb. 1936 m. paauktas btinj karo tarnyb, baig Kauno karo mokykl. 1940 m. soviet armijai okupavus Lietuv, ltn.Antanas Baltsis, paleistas atsarg, gro gimtin. Vokiei okupacijos melu atkrus valsiaus savivald, laisvai vokiei ir angl kalbomis kalbantis karininkas buvo paskirtas Pilviki policijos virininku. 1944 m. grus sovietams, kur laik slapstsi ir buvo priverstas stoti partizan gretas. 1945 m. rugpjio 15 d. krus Tauro partizan apygardos tab, ltn.A.Baltsisvejys dirbo spaudos ir propagandos srityje, o ruden sumus V.Radzevii-Vaidil, buvo paskirtas "Laisvs valgo" vyr. redaktoriumi. Apygardos vadas Mykolas-Jonas, ivykdamas emaitij, vej paskyr apygardos tabo virininku. Sumanus, rytingas ir nepaprastai pareigingas Itn.A.Baltsis-vejys, svari ir logik Vampyro ir Krivaiio argument tikintas, sutiko vadovauti apygardai ir pasira pirmuosius sakymus.

271

LLK Tauro apygardai

sakymas Nr.23
Bstin, 1946 m. liepos 5 d.

Rikiuots sritis 1. uvus Tauro apygardos vadui Mykolui-Jonui, apygardos vadovavim permiau. sakau visiems rinktini, kuop, bri ir skyri vadams nuo ios dienos klausyti mano sakym. 2. Didvyrikai uvus apygardos vad Mykol-Jon ibraukti i asmenins apygardos sudties nuo 1946 m. birelio 12 d. Pagrindas: algirio rinktins vado raportas. 3. sakym apygardai Nr.18 2 dl GVRn kovotojo Vyio paskyrimo "Laisvs valgo" vyr. redaktoriumi ataukiu. 4. sakym apygardai N r. 11 5, kuriuo Auksutis paskirtas apygardos vado pavaduotoju, ataukiu. 5. sakym apygardai Nr.22 3 ir 4 kaip nesmoningus ir Statuto neleistinus, kad pats asmuo save skirt ir atleist i uimam pareig, panaikinu. sakymas Nr.22 paliekamas tik i 1 ir 2. 6. Patvirtinti ir suteikti partizan vadams ir tab pareignams karinius laipsnius pagal uimamas pareigas, kaip nutarta 1946 m. birelio 2-3 d. vykusio Tauro apygardos vad susirinkimo protokole. 7. Kovose pasiymj kovotojai apdovanojami narsumo ir uolumo juostelmis. 8. Rinktins vad teikimu apygardos tabas gali suteikti aktyviems kovotojams grandini, puskarininki ir viril laipsnius. 9. sakymas Vytauto rinktins vadui V a m p y r u i dl tampresnio ryio sudarymo tarp apygardos tabo ir rinktini bei formuoi vad.
vejys Apygardos u tabo LLK Tauro apygardai vadas arnas virinink

sakymas Nr.24
Bstin, 1946 m. liepos 6 d.

1 Bendroji dalis Lieia organizacijos ir pavieni kovotoj provokavim. Pav. 1945 m. gruodio mn. NKVD suimtas apygardos kapelionas kun. Leleius-Krivaitis. 272

Po keli dien uverbuotas ir gavs slapyvard Kikis, paleistas. Tas "kikis", dings i NKVD akiraio, gana aktyviai sijung partizanin veikl. Negaldami jo sugauti ir atkeryti, NKVD stengiasi Krivait apmeiti, iprovokuoti, sukompromituoti kovotoj akyse. Per tardymus suimtiems pasakoja apie Krivaiio idavystes, kad jis - NKVD agentas. Tai yra lyktus bolevik melas ir provokacija. Krivaitis itikimai kovoja prie okupantus. 2 Lieia organizacijos drausm Laisvs kovotoj organizacija yra karin, todl turime bti kariais. Kovotojai danai nesiskaito su savo tiesioginiais ir auktesniais virininkais... Nekaltai sta kovotojai... Sabotuojami vad sakymai, ruoiami smokslai. Nuo iol sakau Rinktini vadams imtis grietesni priemoni prie neklauadas. 3 Kovotojai be vado inios ar leidimo palieka stovyklas - bastosi, "vaiinasi". Prisigr kelia triukm, audo, net sukelia tarpusavio kivirus ir mutynes. Juos paseka NKVD ir nipai - atveda stovyklas, vyksta kautyns, sta kovotojai... 4 Saugumas stovyklaujant Nevesti stovyklas civilini asmen, eim ir t.t. Daliniuose vesti rytin ir vakarin patikrinim. 5 Dl kovotoj skund ir pareikim vesti inspekcines apiras.
vejys Apygardos u tabo vadas arnas virinink

Kitos dienos paryiais atjo algirio rinktins 55-os kuopos vadas Kazokas. Iklauss apygardos tabo pareign liepos 4 d. posdio nutarim, Kazokas band Geleinio Vilko rinktins vado pareig atsisakyti, taiau vejys nutarim patvirtino ir pareigojo apygardos kapelion nedelsiant Kazok pristatyti paskyrimo viet.
LLK Tauro apygardai sakymas Nr.25 Bstin, 1946 m. liepos 10 d. Slaptai

1 Apygardos adjutant arn u drausming, suman, strop ir sining darb kovoje dl ms Tvyns laisvs pakeliu jaun. puskarininkio laipsn. 273

2 Vytauto rinktins vad Vampyr u sining, suman, pavyzding jam pavestai rinktinei vadovavim ir drs kautyni su tautos prieais pravedim pakeliu jaun. puskarininkio laipsn. 3 Geleinio Vilko rinktins vad Kazok u suman, sining ir pavyzdin vadovavim ir drs kautyni su tautos prieais pravedim pakeliu jaun. puskarininkio laipsn. 4 Apygardos tabo ryinink Radvil u sining, suman ir strop atlikim pakeliu grandinio laipsn. 5 Apygardos kapeliono Krivaiio slapyvard, jam paiam praant, pakeiiu slapyvardiu Grafas. 6 Kovotoj valg nuo 1946 m. gegus 15 d. skiriu "Laisvs valgo" administratoriumi.
vejys Apygardos u tabo vadas arnas virinink

Iauo apniuks vidurvasario rylas. Dangaus skliautu ltai slinko emi drgms pritvink debesys. Netrukus emn pabiro stambs lietaus laai, vjo gsiai pl ir draik sukraut ieno kupet kepures... kininko sodyboje sikr partizan vadai kantriai stebjo silusi audr ir lauk vakaro. Pavakare nustojo vis dien be paliovos pliaups lietus. Sutemus vejys, Grafas ir Kazokas, padkoj eimininkams, ijo susitikti su Kazoko vyrais. mirk laukai trukd spariam ygiui. Sutartoje vietoje vadai rado vyrus, kuri lydimi nujo numatyt dienos poilsiui kininko sodyb. Apygardos vadas prane partizanams, kad Kazokas, paskirtas auktesnms pareigoms, palieka kuop. Jo vieton kuopos vadu nutarta paskirti veikl kovotoj Juoz Jakt-Tarzan. Naktis - partizan ygi metas. Apygardos vadas vejys, atsisveikins, su keli vyr palyda iskubjo savo bstin. Kazokas, Grafas ir Tarzanas su briu vyr, sukor keliolika kilometr, paryiais usuko Babrinink kaimo Gudaiio sodyb, kuri danai lankydavo Pilviki stribai ir partinis aktyvas. vintant eiliniai partizanai sulindo klojim pailsti, o vadai, palik sargybas, pasiliko troboje. Popiete sukil partizanai val ginklus, ruosi artjanios nakties ygiui... Debes properose inirusi saulut pamau slinko horizonto link. - Vyrai, stribai! - bgs rikteljo sargybinis. Keli partizanai perjo gretim kambar, kiti, pasiruo sutikti ne274

praytus sveius, susimet kluone. Nieko netardami liaudies skriaudjai sugriuvo vid, pareikalavo pas eimininkus vaii. Vos paklus pirmj tost, stribokus automat vinu pavaiino netiktai kambar ok partizanai... Buvo nukautas Dulskis, aktyvus partietis Baknas ir du vietiniai kolonistai - stribai. Susirink terorist ginklus: rusik "Degteriov", automat, du autuvus ir por pistolet - partizanai trofjiniu strib veimaiiu "lineika" ir eimininko pakinkytu pora arkli veimu pasuko Kazl Rdos mik link. Pavakare, vaiav miko pakrat, partizanai sutiko parginant gyvulius pagyvenus pamiks gyventoj. Nurod Gudaiio veim nuvaryti Babrinink kaim, o u siningai atlikt paslaug strib veimait su arkliu naudoti savo kelio reikalams, partizanai dingo sutem prieblandoje skendiniame mike. Kitos dienos paryiais i miego prikeltas ryininkas Kazoko partizan br nuved uvus Sakal pakeitusio Jono Staniulio-arno kuopos kovotoj stovykl. Kiek pailsj pas "sakalus", Kazokas ir Grafas, lydimi Tarzano bei keli kovotoj, mikais patrauk iekoti algirio rinktins vado arno. Po varginanio dviej nakt ygio ryinink padedami partizanai surado Dariaus ir Girno kuopos vado Stasio Jakto-Katino vyrus. Pelktos vietovs klampus raist saman kilimas, iki puss blauzd siurbiantis kojas, kyrus uod ir vapsv spiei persekiojimas pareikalavo i partizan daug jg ir prakaito. Madaug trij kilometr keli veikti prireik daugiau negu dviej valand. Po okupacins kariuomens ir NKVD dalini mik krat raisto apsuptyje sikrusioje Katino stovykloje buvo susirink daugiau nei pusimtis laisvs kovotoj. I Agurkiki kautyni isivers algirio rinktins vadas arnas, enkavedist atvytas iuos raistus, liepos 10 d. sakymu Nr.l suformavo nauj rinktins tab. Vado adjutantu paskirtas Aleksandras Grybinas-Faustas, buvs mokytojas, tabo virininku - Mykolas Adomaviius-Plienas, g.1898 m., Nepriklausomybs metais dirbs prezidentros apsaugoje, kio skyriaus virininku - Jonas Jasiulaitis-Perknas, Kazoko brolis, valgybos skyriaus virininku - Aidas. uvus Vyio 54-os kuopos vad Mek pakeit Vincas trimas (trimaitis)-turmas, g.1920 m. Stovykloje nuotaika buvo niroka. Uslink skystoki debesys retkariais pakrapnodavo smulkiu lietumi. Kurti didesn lau buvo pavojinga, nes pelkes danai valgydavo rus "kukurznykai". Be to, pelkse trko saus ak. Susd prie nedidelio lauelio, atvykliai su vietiniais vyrais 275

dalijosi nesenais igyvenimais, surstoje ak palapinje Grafas, Kazokas su arnu, Faustu ir Katinu aptarinjo padt, kr ateities planus.. Prityrs partizanas, valg moksl kurs Vokietijoje baigs Katino pavaduotojas Jonas ieika-Stepas, pavakare ivalgs pamikes, pritemus nuved vadus kaim. Patikimo gyventojo sodyboje praleid nakt ir soiai pamaitinti, vadai paryiais gro stovykl - lauk pavojingas ygis Geleinio Vilko rinktins teritorij. Su arnu sutar susitikti Skriaudi-Gudeli apylinkse, Grafas, Faustas ir Kazokas su Tarzano ir keli vyr apsauga sutemus nuygiavo Garliavos mikus. Taiau susitikti su vietos partizanais ir vykdyti vejo uduot kapelionui nepavyko. Paliks Katino nurodytam ryininkui Geleinio Vilko rinktins tabo pareignams adresuotus tarnybinius laikus, Grafas, pasitars su Kazoku, nutar eiti sutart su arnu susitikimo viet. Pereidama i Mozriki miko Pagraiio giri, Graf lydintys partizanai Kalveliki kaime vos nesusidr su ilavoto gulos enkavedistais. Vietiniai gyventojai spjo partizanus, kad tik prie pusvaland Kolesovo gauja, palikusi rajon, pasitrauk ilavoto link. Perj Pagraiio giri, Graf lydintys partizanai popiete ijo Graibds kaimo palauk ir sulauk sutem nuskubjo sutart viet. Nepavykus Grafui susitikti su Geleinio Vilko rinktins tabo pareignais, Kazokas taip ir liko tik formaliu vadu. Rinktins partizanams vadovavo buvs iedo pavaduotojas Algirdas Varkala-aliukas.

NIEKYB IR AUKOS Siauiant N K V D daliniams, padrsjo ir MGB agentai, slapti informatoriai Apskrii ir valsi MGB skyriai sustiprino tariam asmen persekiojim ir bauginim Sibiru. Idavik ir sekli tinklas pltsi. Gegus 17 d. Geleinio Vilko rinktins Vytauto kuopos partizan sekimui Sasnavos MGB Laikrodio slapyvardiu uverbavo aliosios kaimo gyventoj Juoz Virait. A g e n t Jurgelit-Ona i Grabavos kaimo prane, kad Paplauskaits sodyboje danai lankosi "banditai" Vincas Baltuka-ekas i Trakiki, Antanas ervinskas-Tankas ir Antanas Brainskas-Simanas. Tai patvirtino ir slapta informator Maryt. Vytautas ekaitis, g.1925 m., i Barsukins k., Sasnavos vls. nuo 1944 m. slapstsi. 1946 m. vasario 15 d. eidamas namus, prie Vin giraits sutiko Vytauto kuopos brio vado pavaduotoj Vinc Bridi-aib ir 276

du nepastamus partizanus. Atjus Pagirli-Uteliznos mike sikrusi partizan stovykl, aibas pristat ekait brio vadui. arnas, apklauss svei, pasil stoti partizanus. ekaitis sutiko ir Mnulio slapyvardiu buvo priimtas Albino Ledo-dros vadovaujam skyri. Mnulis per pus partizanavimo met dalyvavo keliose atsakingose partizan operacijose, be priekait vykd jam pavestas vadovybs uduotis. Liepos 3 d. Tigras ir Mnulis, brio vado aibo pasisti kaim parneti maisto, ujo Didij Zoriki kaimo Vinco Valaiio sodyb. Tigras su maistu gro stovykl, o Mnulis, sutiks pastam vyr, nujo aplankyti tvus. KGB agentrinje byloje raoma, kad Vinco Valaiio praneimu 1946 m. liepos 3 d. Dembavos Bdos kaime sulaikytas Vitas ekaitis ir Juozas Bujauskas. I ekaiio paimtas usieninis pistoletas. Bujauskas i areto liepos 15 d. paleistas. Tardomas ekaitis-Mnulis "dav daug verting parodym". Prisipaino, kad birelio mnes brio vadas V.Bridius-aibas, Kostas KiysGintaras, Vytas Vyniauskas-Pauktis ir jis - Mnulis - suaud Sasnavos strib liumb ir sudegino Salemos Bdoje jo namus, su kuopos vado Apynio partizan grupe dalyvavo Padvariki kaime suaudant komunist Dulinsk. i "kali priremtas", V.ekaitis-Mnulis sutiko bendradarbiauti su ekistais ir, uverbuotas Reiso slapyvardiu, buvo paleistas. Y p a MGB sudomino Reiso apklausose igauti parodymai, kad gimnazistas Jonas Valaitis-aibas, aplanks brio vad arn, prane birelio 20 d. apie 9 val. ryto likvidavs Kauno plentu vaiavus Marijampols aps. profsjungos pirminink Juoz Gutausk. Per ryininkus Drambl, Naktibald ir Tumosait-Padau aibas palaiko nuolatin ry su Geleinio Vilko rinktins kuopos vadu Apyniu, su savo grupe vykdo jo pavedimus. "Realizuojant agento Reiso duomenis, 1946 m. liepos 19 d. suimto Vytenio grups vado Jono Valaiio-aibo namuose rasti ginklai, medikamentai ir Tauro apygardos dokumentai"... - raoma agentrinje byloje. Liepos 22 d. ataskaitoje apskrities MVD skyriaus virininkas pplk.Kliuionok ra, kad pagal suimtojo ekaiio parodymus Narto, Trakiki, Patains ir Netikampio kaim apylinkse Vytenio grups likvidavimo operacijos metu suimti penki asmenys, o Vilniuje per Dain vent suimti Jonas Valaitis-aibas ir Stasys Gudaitis-Husaras. Suimtas Jonas Valaitis, neatlaiks ekist "apklaus", sutiko bendradarbiauti su MGB pareignais. Uverbuotas Laukinio slapyvardiu ir ga277

vs uduot - iaikinti ir praneti saugumui Tauro apygardos tabo slptuves - buvs Vytenio brio vadas aibas, atgavs paimt ginkl, "pabgo"... Pakeistu Viesulo slapyvardiu, nuslps nuo partizan duot ekistams paad, "bglys - Laukinis", priimtas Geleinio Vilko rinktin partizanu, ryi su MGB pareignais nepalaik... Tragikai susiklost Vytenio brio nari - gimnazist likimai. Brio vado adjutantas Algimantas Gustaitis-Kimas, pirmo skyriaus vadas Jurgis Bekampis-almas, antro skyriaus vadas Alfonsas ukauskas-Lizdeika ir Vincas Baronas-Vynelis sovietinio karo lauko teismo sprendimu nuteisti mirties bausme. Po pusmeio nuosprendis buvo vykdytas. Kazys Klimas-Aras, Stasys Gudaitis-Husaras, Edmundas SimanaitisMeilutis, Juozas Vosylius-Sidas, K.Rainys-Akmenlis, Sigitas AkelaitisVinetu ir Juzas Kiniauskas-Balandis buvo nuteisti 10-iai met katorgos. MGB ministro gen.mjr.Jefimovo 1946 m. liepos 13 d. potvarkiu Marijampols aps. MGB skyriaus virinink kpt.Raslan pakeits plk.Pachomyevas suaktyvino slaptj veikl. Nuo liepos 20 d. atskiriems partizan junginiams pradtos agentrins bylos: "Remiantis 1945 m. suimt Tauro tabo nari parodymais, 1946 m. liepos 17 d. uvesta agentrin byla Nr.352 kodu "Atnaujintojai" ("Obnovlency"). Byloje egzistuoja: 1. Garulis - sl. ernas - tai Zigmas Drunga, 42 m., slapyvardiu Mykolas-Jonas, dabar vadovaujantis Tauro apygardos tabui. 2. Jonas Pileckis-Brokas, Vinco, g.1906 m. 3. Povilas Raila, Petro, g.1912 m., ininierius-statybininkas. 4. Vytautas Gavelis, g.1921 m., i Okasvili. Vliau aretuotas Kutkaitis 1946 m. birelio 4 d. apklausoje j parodymus patvirtino. Jo parodymais, keturi asmenys iveng areto, lik laisvje ts darb. Tai patvirtino ir agentas Lap, 1946 m. pradioje ijs br... Sudaryt agentrini byl realizavimui patvirtinti atsakingi apskrities ir valsi MGB ir MVD skyri aukto rango pareignai: 1.algirio rinktins tabo likvidavimo kontrol pavesta apskrities MVD skyriaus virininkui pplk.Kliuionok. Agentas Syiov. 2.algirio rinktins ilviio grups veiklos sekimui ir likvidavimui pradta agentrin byla Nr.582 "Grobuonys", atsakingas MVD skyriaus virininko pavaduotojas mjr.Ourkov. Agentai: Nina, Staryj, pokas, Tulp. 3. algirio rinktins Dariaus ir Girno kuopos likvidavimui pradta agentrin byla Nr.476 "Idavikai", atsakingas Veiveri MVD poskyrio virininkas vyr.ltn.Barabain. Agentai: vidaus agentas uolas, Kovaliov, Syiov, Kulikov. 278

4.algirio rinktins Vytauto kuopos likvidavimui pradta agentrin byla "akalai", atsakingas apskrities MVD vyrdtn.istiakov. Agentai: ura, Kudirka ir kiti." ...ilakojo mike sureng kelias palapines ilsjosi keturiolika partizan. Ankst liepos 24 d. ryt stovykl atbgusi partizan ryinink Salomja Buinskait-Skruzd spjo vyrus, kad miko link artja kelios grups enkavedist. Kuopos vado arno pasilymu partizanai, sunaikin stovyklos ymes, pasitrauk tankiais krmais sulusi pelk. Tiktina, kad enkavedistai partizan pdsak neaptiko, nes kovinje parengtyje pralauk kelias valandas vyrai prarado budrum ir sumigo. Staiga pelkje supykjo automat viai. Prabilo partizan kulkosvaidiai, taiau netiktai enkavedist uklupti vyrai, nespj deramai pasiprieinti, pakriko. Neatsargumo ir kovins drausms stok partizanai apmokjo septyni kovotoj gyvybmis. Prasiverimo metu uvo pats algirio rinktins kuopos vadas puskarininkis Jonas Staniulis-arnas, tabo virininkas Mykolas Adomaviius-Plienas, tabo Globos poskyrio virininkas Bajoras, eilinis kovotojas Jonas uopys-Barsukas, ant kulkosvaidi sukniubo vokieiai Hansas, Karolis ir Paulius. Prarasti trys kulkosvaidiai... "Ms agento Staryj praneimu 1946 m. liepos 24 d. karins-ekistins operacijos metu sunaikinta atuoni asmen ilviio grup. Tarp j - Tauro apygardos vadas Garulis - Mykolas-Jonas"... - ataskaitoje prira prie pusantro mnesio uvus vad diaugsi okupant vadeivos.

GELEINIO VILKO RINKTINJE Pagraiio mike uvus Geleinio Vilko rinktins vado iedo briui, Marijampols MGB vadai suskubo raportuoti ministrams, kad karins operacijos metu birelio 7 d. suimto Kutkaiio parodymais nukauti "brigados Geleinis Vilkas" vadas iedas ir keturi tabo vadovai: aliukas, Vytis, Maytis ir Laima... Taiau tai buvo tik ekistams pageidautin rezultat imon. Sovietini karini dalini paiekos mginant surasti Geleinio Vilko rinktins ir Algirdo kuopos tabus nedav MGB vadovams norim rezultat, nors mik ukavim ir pasal metu enkavedistams pavyko nuauti kelis partizanus. Birelio 12 d. po prast nakties ygi tankiame Grabavos miko kvar279

tale ilsjosi eiolika Kstuio kuopos pirmojo brio partizan. Popiete poilsiui suvirtusius partizanus priadino maloniai kvapnus oro dvelksmas. Nepakeiiamas brio virjas Antanas Jundilas-Naras baig virti partizanams pietus. Ibud vyrai nekantriai vilgiojo garuojant katil, mgavosi busimom vaim... - Supa rusai! -- vyr mintis nutrauk sargybinio ksnis. Svieds al samt, Naras iupo automat... Pilkvo garo gsiu vir lauo sunypt partizan laukti piets... Sukaleno Vinco Kleizos-Sakalo ir Povilo Buzo-vejo kulkosvaidiai, pratisom serijom sutark automatai, trenk dusls deimtvi SVT viai... Brio vado Vytauto Gudyno-Papario sakymu partizanai sutelkta ugnimi versi dviem kryptimis. Tik sargybinio akylumo ir rytingo pasiprieinimo dka, nespjus enkavedistams apsupti stovyklos, partizanams pavyko prasimuti. Deja, kautynse uvo Kazys erneviius-imtinis ir Jonas Vyniauskas-Lokys. Paskutinis, jauniausias i penki Pakiaulikio Senavaii partizan eimos Kaziukas-Zuilds, prie kelias dienas apraudojs brolio Jono-Rainio t, enkavedist vi nukirstom rankom suklupo netoli Drebulins. ilavoto gulos enkavedistai, krsdami Leskavos apylinkes, liepos 4 d. Kupri kaimo Pijaus Narijausko lauke sueid Algirdo kuopos partizan Juoz Samuol-Strazd. Neprarads smons, vengdamas pakliti budeli ekist nagus gyvas, partizanas Strazdas nusiov. Sunkiai sueist, netekus smons Vytauto- kuopos partizan Leonard Blusevii-Durtuv ekistai pam gyv. MGB dokument suvestinse raoma: "ilavoto gulos karins ekistins operacijos metu 1946 m. liepos 4 d. nukautas partizanas Strazdas-Samuolis ir sueistas Leonardas Belaseviius-Dobilas, g.1926 m., suimtas gyvas. Paimta du automatai ir du pistoletai". Kita enkavedist grup vakarinje Varnabds miko dalyje aptiko du partizanus. Susiaudymo metu partizanams Juozui Skarinskui-Drambliui ir Vincui Prajerai-Meteorui pavyko pasitraukti miko pelkes. Geleinio Vilko rinktins tabo pareignai: vado pavaduotojas Algirdas Varkala-aliukas, "Laisvs valgo" vyr.redaktorius Juozas LukaVytis ir Vakar diplomatins tarnybos atstovai Alfonsas-Hektoras ir Andrius-Mekis tuo metu slpsi altupio kaime aliuko tvikje rengtose slptuvse. Rinktins vado adjutantas Kazimieras Pyplys-Maytis, tabo ryi skyriaus virininkas Klemensas Bal truaitis-Kurtas ir i Pagraiio apsupties ibgs Algirdo kuopos vadas Tigras enkavedist siautjim laikotarp praleido Klebikio mik akalraisio kemsynuose ir netoli jo rengtame bunkeryje. 280

Geleinio Vilko rinktins vado pareigas vykdantis aliukas ir adjutantas Maytis, stengdamiesi palaikyti kovotoj drausm, pasira gana griet sakym.
Partizan Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinei Slaptai

sakymas Nr.14
Bstin, 1946 VII 10

1 Pastebta, kad atskiri kovotojai per maai informuojami grupi vad, negauna nurodym, kaip veikti ir laikytis. Dl to sakau visiems GVRn grupi vadams perskaityti savo kovotojams vadovybs duodamus sakymus. 2 Danai nevykdomi sakymai, kuri slyga - siekti geresni rezultat. Kiti maiau svarbs nurodymai atliekami su malonumu. sakau ir paraginu GVRn kovotojus ir vadus skirti ypating dmes ini rinkimui, ryio palaikymui ir kitus vadovybs duodamus udavinius. 3 GVRn Rikiuots skyriaus, t.y. I-o skyriaus, reikal virininku skiriu akt.part.Dein, kaip labai patyrus iuose reikaluose. Visiems Rinktinje esantiems grupi vadams ir kovotojams sakau klausyti jo nurodym, lieiani rikiuots srit, suteikti ryio ir kitokius galimumus. 4 Grupi vadams sudrausti kovotojus nuo moral eminani veiksm. U plimus ir iprievartavimus be pasigailjimo sudaryti Karo Lauko teism ir suaudyti. 5 Nusikalstanias pilieius u plepum ir kitus kenksmingus veiksmus bausti ir mediaginmis bausmmis (bausms dydis ir natra nustatoma pagal apygardos instrukcijas). 6 Partizanams darytis dokumentus ir kitas kombinacijas be grups vado leidimo draudiama. Pastaba: kiekvienas kovotojas, aktyvus ar pasyvus (su ginklu ar be ginklo), privalo pateisinti savo buvim kovotoj organizacijoje. Jis privalo uoliai vykdyti vadovybs nurodymus ir sakymus, kad kova bt prasmingesn. Be prieasties neatlik udavini kovotojai nusikalsta organizacijai. sakymas galioja nuo jo gavimo dienos. Perskaits ir sismonins gerai paslpk arba sudegink.
(pas.) aliukas, GVRn (pas.) vado pavaduotojas Maytis, adjutantas

281

Kiek aprimus NKVD siautjimui, Geleinio Vilko rinktins tabo vadovai, netar MGB agento Markulio-Erelio dvilyps veiklos, per Albin-Maskolik atstat su juo ryius. Po keli dien aliuko tvik atskubjs Markulis susitiko su vakarieiais Hektoru ir Mekiu, kuriems paliko patikimo partnerio spd. Skubaniam grti Vakarus Mekiui Markulis, suminjs keli ymi ieivijos veikj - rezistent pavardes, dar labiau sutvirtino j pasitikjim. Ivykus Mekiui, atsilanks Erelis kalbjo Hektor vykti su juo Vilni, kur turt sikurti Lietuvos laisvs kovotoj koordinacinis centras. Siekdama iaikinti Lietuvos rezistent tinkl usienyje, soviet kontrvalgyba Hektoro neliet. Dar daugiau - per agent Markul sudar palankias slygas grti Vakarus. Perdavs Markuliui-Ereliui visas ryio paslaptis ir Lenkijos teritorijoje esani ryio tak slaptaodius, Jonas Deksnys-Hektoras, MGB priskirto nipo Antano lydimas, "repatrijavo" Lenkij. Dar vienos profesoriaus Markulio niekybs dka MGB pradjo kontroliuoti partizan ryius su usieniu ir pareng partizan vadovybs likvidavimo plan. Taiau ekistai padar klaid paskubj suimti ir, matyt, Markulio pastangomis greit paleid ryinink Maskolik. Tai sukl partizanams tarim. J sustiprino ir tai, kad vos Markuliui su Hektoru ivykus, prasidjo nuolatin Varkal sodybos apgultis ir enkavedist kratos. Vengdami netiktum, partizanai i sodyboje rengt slptuvi persikl netoli nam vyro karjere ikast bunker. Vis vasar truks okupant kariaunos aktyvumas dalinai paralyiavo Suvalkijos partizan tab veikl, taiau atskiri partizan briai savo veiklos nenutrauk. Pavieni kovotoj netiktos tys, tarus idavystes, ir gautas rinktins vado pavaduotojo aliuko sakymas Nr.14 paskatino partizanus imtis griet veiksm prie MGB agentus ir informatorius. iaurio kuopos vadas, buvs savisaugos dalini karys Zigmas JukaPjklas savo drsa, taiklia akimi ir tvirta ranka bei rytingais sprendimais avjo net patyrusius partizanus. NKVD dalini siautjim met Pjklas praleido ilavoto stribyno kaimynystje. I Straigio tvarto palpje rengtos slptuvs strib "mriukas" buvo kaip ant delno... Slptuvs saugum stiprino ir danoki strib bei gulos enkavedist apsilankymai sodyboje. Nerim kl tik valsiaus MVD pas stalo ir karins skaitos virininko Vinco Petrakos, komsorgo Kazio Mikuausko ir keli komjaunuoli tartinas slampinjimas ir gyventojus provokuojanti veikla. Reikjo mainti rizik. 282

Jau kuris laikas Pjklo ir jo vyr pastangos sugauti V.Petrak buvo neskmingos. Vos pasirodius partizanams Juodaraiio pamikje, kur gyveno jo tvas, tuoj pat sekdavo enkavedist kratos. Pjklo vyrai nutar apklausti Petrakas. Kvotos metu nustatyta, kad Vinco tvas ir broliai teikia ilavoto MGB darbuotojams inias. iaurio kuopos partizan Karo lauko teismo nuosprendiu liepos 21 d. nakt Antanas Petraka, g.1890 m., ir snus Kazys, g.1922 m., bei Albinas, g.1928 m., buvo suaudyti. ...Tyliai o pietinse ilavoto kalvose rymanios trakeli puys, gilioje rimtyje paskends tingiai snaud sustings Durneikos vjinis malnas, ant kurio auktai ikelt sparn grebst retkariais sudejuodavo paklyds vjas. Laukdami sutem, puynlio avietyne sdjo trys partizanai. Pamats pro maln inirusi vyro figr, i tankms ilinds Pjklas pasitiko nusigandus pakeleiv. - Sveikas, brolau!.. Pas panas isiruoei? Lyg ir ankstoka... - taikiai ukalbino komsorg Pjklas. - Turbt numanai kas mes, - prisistat ir aibas su Lapinu. - Matom, kad esi tvirtas ir nebailus vyras... - Gal nortum su mumis pakovoti u Lietuv? - ypsodamasis mesteljo Pjklas. - Kodl gi ne!? - manydamas, jog partizanai jo nepaino, prim pasilym kiek aprims Senkus. - O gal ir ginkl turi? - paklaus aibas. - Ne, ginklo neturiu... Bet ovini gal ir atsirast... Dvi des turiu ukass, - padelss pasigyr Kazys. - Reikt kastuvo... Nubgsiu pas Dumeik, - pagudravo komjaunuolis. - Apseisi! Rankutm... Bsimam partizanui terliotis su kastuvu... Lapinas turi atrius nagus, - nusiaip Pjklas. Keturis kilometrus naujasis "partizanas" - Kazys Mikuauskas temp ant nugaros ukraut sunki nat. Retkariais leisdami nubraukti kakta liaugiant prakait vien d pandavo partizanai. - Pratinkis!.. Ms gyvenime ygiai tolimi, sunks ir pavojingi, - kiek atsikvpusiam komsorgui vl ukrovs antr d, drsino Pjklas. - Grdinkis!.. Partizano kelias - ne ervoncais u idavystes klotas! piktokai primin aibas. Jau gerokai sutemus keleiviai usuko vieno Dmiki gyventojo sodyb. Pusvaland pailsj, partizanai pakilo. - Dabar yg, vyrai! - paragino Pjklas. Pora vieni vi, sudrums283

tusi Dmiki miko nakties rimt, nutrauk eilinio MGB nipuko idavikik veikl. ...Aktyvaus Prien stribo Vaiknoro brolio snus dvideimtmetis Matauas, sugautas sovietin armij " p a b g o " i karinio dalinio. Grs iaulikius, stribo-dds globojamas, "slapstsi" ir sek vietinius partizanus, skundinjo laisvs kovotojus remianius kaimynus. Liepos 26 d. nakt Kstuio kuopos partizan nuosprendiu u idavikikus veiksmus buvo likviduotas. "MGB organ nustatyta, kad Matau Vaikn dviem viais nuov Gerulis - aulys ir Pranka. Siuo metu ter. akt vykd partizanai persekiojami", - raoma okupant agentrinje byloje.

SMGIS PAKUONIO PARTIZANAMS Dar 1946 m. pavasar Marijampols MGB virininko kpt. P.Raslano kabinete buvo pradta agentrin byla Nr.323 - "Geleinis Vilkas". Pagrindiniams agentrins bylos asmenims: rinktins vadui ltn.J.Stravinskui ir Gedimino kuopos vadui ltn.Vyt.Mariulioniui sunaikinti buvo sudarytos atskiros personalins bylos - formuliarai "-7" ir "Viesulas". Paventupio kaimo Mariulioniai Jonas, g.1917 m., ir Vytautas, g.1923 m., kovos keli prie ryl okupantus pradjo 1944 m. vasar. Griaudint prie Nemuno karo veiksm kanonadai, pirmas gimtin, pasitrauks i reicho tarnybos, ginkluotas gro buvs Dails mokyklos aukltinis Vytautas. Soviet armijai pralauus Nemuno fronto linij ir vermachto daliniams pasitraukus Rytprsius, savisaugos dalinio karys Jonas, sukaups ginkl, pasiliko tvikje ir su broliu Vytautu sireng poemin slptuv. P r a s i d j u s g a u d y n m s soviet armij ir siauiant pasieniei "aliakepuri" daliniams, Pakuonio krato vyrai subr partizan grup. Ryt fronte "uosts p a r a k o " karys Jonas Mariulionis, pasirinks Audronio slapyvard, buvo irinktas dalinio vadu. 1945 m. sausio 30 d. Alinink kautynse uvus Audroniui, dalinio vadu partizanai isirinko jo brol Vytaut-Viesul. ilavoto apgulties, Ingavangio, Daukiagirs, Marginink kautyni dalyv Viesul Geleinio Vilko rinktins v a d a s iedas 1945 m. spalio 31 d. sakymu Nr.3 paskyr Gedimino kuopos vadu. Aktyvi Viesulo partizan veikla var bolevik statytini kin "pertvark", ne kart grs N K V D gulos ir strib citadels Pakuonio saugumui. Danai Pakuonyje pasigirsdav gandai, "siauia Viesulas!", keldavo 284

siaub ir panik vietiniams kolaborantams ir karins soviet gulos enkavedistams. Pusantr met Kauno zonoje dislokuoto 298-o NKVD pulko Prien, Pakuonio, Garliavos ir Panemuns karini gul enkavedistai dienomis ir naktimis krt kaimus ir "ukavo" mikus, reng nuolatines tartin sodyb pasalas. iauriose kautynse kuopa neteko daug patyrusi kovotoj, taiau Viesulas buvo nesugaunamas. Sprendiant i kpt.Raslano ataskait, Viesulo sunaikinimui ekistai sudar plat agent ir slapt informatori bei sekli tinkl. U jo idavim buvo adama didel pinigin premija. MGB vadeivos nesidrovjo uverbuoti agentu net luotra - kuri invalid... 1946 m. liepos 18 d. Pakuonio rajone enkavedistai aptiko ginkl slptuv ir sum partizan Jurg Macein-Vilk. Slptuvje rado 4 autuvus, du automatus, du ironus, prietankin min ir 1000 ovini. Liepos 27 d. Dangstyts kaimo gyventojo Stasio Petrukeviiaus sodyboje susitiko du Gedimino kuopos kovotoj briai. Partizanai pasitar po vidurnakio isiskirst. Kuopos vadas Viesulas, pasiliks su Naru ir Vaidotu sodyboje, sumigo. Ankst ryt juos priadino nirtingas un skalijimas - pro alksnyno proper kiem slinko brys enkavedist. Per lang pasta Viesulo kulkosvaidio kulk krua iblak enkavedistus. Pasinaudoj upuolik sutrikimu, Naras su Vaidotu ioko i trobos ir, pro klojimo kamp smuk alksnyn, deimtvio S V T ir automato PP serijom prideng vado pasitraukim. alksnyn trenk enkavedist ginkl ugnis. Sueistas Vincas Bluseviiaus-Naras bgdamas neteko jg ir suklups raiste susisprogdino. Kol rusai krt alksnyno krmus, Viesulas ir Vaidotas, perbg alksnyn, per Prano Kazlausko sodel band pasitraukti laukus. Taiau juos pasitiko kitos ekist grups kulkosvaidi viai... - Viesulas su Vaidotu bt pabg, bet itremto Sibir Vainatrakio kaimo kininko partizano Bluseviiaus-Naro svainio Juozo Kazlausko namuose buvo sikrusi Panemuns karinio dalinio kariki grup. Igird alksnyne audym, skubdami padti savikiams, pamat per sodel bganius partizanus ir atideng priepriein kulkosvaidi ugn... Likimas!.. - susimsts p a s a k o j o Kazimieras Gelaius, tuomet gyvens uvinto kaime.
"Pagal agentrinius rate 28 d. operacijos 78-10, slpsi metu davinius ir ms Tarp j vadas agento buvo ir luotraio praneimu, sodyboje Viesulas. ir du jo 1946 tabo m. Karins kvadliepos ekistins pareignai, Martinink nukautas apylinks brio Petrukeviiaus Viesulas

trys partizanai.

285

kuri asmenybs nenustatytos. Paimta: kulkosvaidis, automatas, autuvas SVT, du pistoletai ir ironai..." - rayta agentrinje byloje Nr.36/45. uvus Geleinio Vilko rinktins Pakuonio krato Gedimino kuopos partizan vadui, dar kelet met MGB vad ataskaitose mirgjo raai: "Viesulo banda... Viesulo bandgrup... Viesulo..." "Ms krate veik Viesulas!" - su pasididiavimu taria legenda tapusio Laisvs kov karygio Viesulo slapyvard plataus rytins Suvalkijos krato j painoj vyresnio amiaus mons.

1946 M. RUGPJTIS. PASALOS, ARETAI, AUKOS Nukirst rugi raienomis a t s k u b j o rugpjtis. Su kartu v a s a r o s dvelksmu nusirito Bartaino saku " a m n e s t u o t " buvusi partizan sumim banga. Rugpjio pradioje per dvi dienas enkavedistai vien ilavoto apylinkse surinko daugel "amnestuot" ms krato vyr. A g e n t r i n j e byloje Nr.14/3 rayta: "Realizuojant agentrins bylos "-7" davinius, 1946 m. rugpjio 6 d. aretuota grup buvusi pasiprieinimo pogrindio dalyvi: Levas Marazas-Tetnas, ilavoto gyventojas; Antanas Iganaitis-Barsukas, statybininkas i Lankeli k.; Petras Rimas-Juokas, moksleivis i Palaukioto kaimo; Juozas Miluauskas-Meka, Svenionikio eigulio snus; Pranas Vilinskas-Mikas i Pagraiio kaimo; Albinas Slavickas-Kriau ir jo brolis Motiejus Slavickas, Cikabds k. kininkai; Jurgis Varanauskas i Cikabds; Antanas iugdinis i Degim ir kiti." J antitarybinei veiklai "demaskuoti" akistaton stojo MGB parinkti liudininkai Barauskai ir 1945 m. sausio 22 d. ilavoto MGB uverbuotas slaptas pranejas Antanas Miluauskas-Juozas, Mekos brolis."Agentrins bylos "Podpolkovniki", pradtos Prien MGB agento Briedio daviniais 1946 m. pavasar, iekomi Prien gimnazistai: Albinas Kazakeviius i Jiestrakio, Vytas Kabainskas ir Albinas ukelis - abu i Birtono, Bronius Danileviius ir kiti, platin pogrindin spaud - "Laisvs valg " ir "Dzk ". Kabainskas ir ukelis pirko partizanams ginklus. Iekomas gimnazistas, Prien MGB agent uverbuotas ernas, kuris rugpjio mnes ijs br nuo uverbavimo dienos MGB organams ini neteikia." Okupant rengiam pasal viai i partizan gret ipl daug patyrusi kovotoj. Rugpjio atuntos ryt tris Kstuio kuopos pirmo brio kovotojus, grtanius savo slptuv, iudiki kaime pasitiko Prien enkavedist ir strib pasalos viai. Pavyko pasitraukti tik skyriaus 286

vadui Vincui Geruliui-Tvorai. Partizanas Motiejus Pranka-Ispanas sueistas bgo Gelbdo kluon ir, nenordamas pakliti ekist nagus, susisprogdino. Kuopos vado Deinio brol Jurg Pinkvart-Berel prieo kulka nukirto netoli kluono lauke... Galbt prasiu greitai... Viena tu liksi ia... Apleist mano kap mnuo nuvies nakia. Klausysies - mikas oia kur nors toli nuo ia... Nors ir retai, Kastute, atminki ir mane. 1945 X15l.B.P. is paprasto kaimo artojo - partizano Berelio posmas, liko raytas jo bendraygs Kostancijos Morknaits-Ramuts ura knygelje... Vos dvideimt antr gyvenimo pavasar sutik laisvs kovotojai Berelis ir Ispanas, garbingai atlik pareig Tvynei, didvyrikai pasitiko jiems skirt lemt... Neliko "skolingi" ir partizanai. Gav ryinink praneim, Gedimino kuopos Serbento brio vyrai Bakininkli - Pakuonio kelyje sureng stribams pasal. Kulkosvaidi serija partizanai nukov iaurumu ir emu giu isiskiriant milicinink Kaz Vaiiukyn, pakuoniki pramint Griniu, ir strib Gedimin Antanait. Taiau teko apgailestauti, kad per apsirikim uvo ir stribus ves penkiolikmetis Milkevii Juozukas. Rugpjio 12 d. idaviko praneimu NKVD dalinys surado vien Gedimino kuopos partizan slptuv. KGB archyvo fondo 3 byloje Nr.36/45 rayta: "1946 m. rugpjio 15 d. nakt altinio Palionis daviniais Pavenio k. Jurgio Bielino lauko krmuose j.ltn.Silaviiaus ir NKVD 353 pulko treios kuopos mjr.Kurycino vadovaujamas karinis dalinys surado Viesulo kuopos Nakties grups bunker. Partizanams pasiprieinus, enkavedist apmtyti granatomis pasidav: Kazys Loda-Vargas, g.1904 m.; Pranas Raiys-Mikas, g.1922 m., i Pavenio; Juozas Garmus-algiris, g.1918 m., i Antakalnio; Juozas Maceina-Vasara, g.1923 m,, i Patrakiemio; Vladas Sebastijauskas-Lap, g.1922 m., i Kauno. Suimto (...) parodymais rugpjio 17 d. sulaikytas Bakinink k. gyventojas Kazys ioba, g.1909 m., paimtas pistoletas "Parabellum". ...Iauo vaiskus saultas rugpjio penkioliktosios - Tauro apygardos tabo krimo metini rytas. apygardos tabo bstin atvykusi kviest pareign ir rinktini tab atstov veiduose atsispindjo slogi nuotaika. Tarp dalyvi nesimat arno ir Geleinio Vilko rinktini tab 287

pasiuntini. Kruvinosios armijos siautimas ir ukardos sutrukd daugeliui kviest vad atvykti ikilming vents posd. Sukalbjus mald ir tylos minute pagerbus uvusi kovos broli atminim, adjutanto arno kvietimu od tar apygardos vadas vejys.
LLK Tauro apygardai sakymas N r. 2 6 Bstin, 1946 m. rugpjio 15 d. Slaptai

Brangs vadai ir kovotojai! 1. Mindami ms apygardos metin kovos sukakt, sveikinu Jus, brangs kovos draugai, ios sukakties proga ir dkoju visiems vadams, kovotojams ir rmjams u pasiventim ir pasiryim, tinkam pareig atlikim. 2. Dkoju Apygardos tabo, Rinktini, Kuop, Bri ir Skyri vadams u siningai ir garbingai atliktas pareigas. 3. algirio Rinktins vad arn pakeliu virilos laipsn. 4. Apygardos Adjutant arn pakeliu puskarininkio laipsn. 5. Vytauto Rinktins vad Vampyr pakeliu puskarininkio laipsn. 6. arno Rinktins vad Mindaug apdovanoju juostele "U narsum " ir "U uolum ". 7. Apygardos Kapelion Graf apdovanoju juostele "U uolum". 8. Apygardos Adjutant arn apdovanoju juostele "U uolum". 9. algirio Rinktins vad arn apdovanoju juostele "U uolum". 10. Vytauto Rinktins vad Vampyr apdovanoju juostele "U uolum". 11. Geleinio Vilko rinktins vad Kazok - juostelmis "U narsum" ir "U uolum ". 12. GV Rn tabo virinink aliuk - juostelmis "U narsum ir uolum". 13. GV Rn kuopos vad Dein apdovanoju juostelmis "U narsum ir uolum ". 14. GV Rn uvus vad ied apdovanoju juostelmis "U narsum ir uolum ". 15. Stirnos-algirio Rn. uvus vad alvar u drs ir ryt kovoje su okupantu - "U narsum ir uolum ". 16. Stirnos-algirio Rn. uvus vad Spygl u drsum ir rytingum dl Tvyns - "U narsum ir uolum". 17. Buvus Polit. dalies virinink Luob - "U uolum". 288

18. Buvus Apygardos Sanitarinio ir kio skyriaus virinink Vilk "U uolum". 19. Buvus Apygardos valgybos skyriaus virinink Tautvyd - "U uolum". 20. Buvus Apygardos Politins dalies virininko pavaduotoj Vaidil "U uolum". 21. Buvus Patriumpo Rn. vad Vyten - "U uolum". 22. Apygardos tabo ryinink Radvil - "U uolum ". 23. Apygardos organo "Laisvs valgas" administratori valg u sueisto kovos draugo ineim apdovanoju juostelmis "U narsum ir uolum". 24. Buvusi "Laisvs valgo" vyr. redaktoriaus ryinink Giedr juostele "U uolum". 25. Laisvs uolum". 26. Rmj "U uolum". 27. Rmj 28. Rmj 29. Rmj 30. Rmj 31. Rmj "U kovotoj Daunor, Del u sueisto kovotojo slaugym - juostele -

primus gyventi Apygardos

tabo pareignus

Audron - juostele "U uolum". altyi - juostel "U uolum". altyien - juostele "U uolum". Ddiuk - juostele "U uolum ". Tetul - juostele "U uolum".
vejys, Apygardos vadas arnas u tabo virinink

Paskutini rugpjio dien kariu alsuojani Prien ilo Narav giri rugpjio 23 d. sudrebino kulkosvaidi ir automat viai, granat sprogimai. Piktos idaviko akies pastebt ir iduot Dzk rinktins Vaidoto grups Jono Kuinsko-Spyruoklio brio partizan poemin slptuv apsupo NKVD dalinys. Nepavykus prasiverti, buvs ulon puskarininkis Vytautas Jurkeviius-Plaukas susisprogdino. Sueistus Petr Jakulevii-Valdemar ir Maryt Liorentait enkavedistai pam gyvus ir parve Prienus. Prien MGB virininkas plk.Voroilov 1946 08 26 praneime gen. mjr.Bartainui ra: "Remiantis agentriniais daviniais, 1946 08 23 Prien miko 54-90 kvadrate kpt. Golova vadovaujamas karinis dalinys surado bunker. Susiaudymo metu nukov Vytaut Jurkevii-Plauk ir sum gyvus Petr Jakulevii, Mykolo, g.1912 m., slapyvardiu Uosis, ir partizan 289

Maryt Liorentait, Juozo, g.1925 m., slapyvardiu Ramun. Nurodyti partizanai priklaus Algirdo skyriui, kurio vadas Saugiklas pavaldus A apygardos Vilko grupei. Suimtas partizanas Petras Jakuleviius-Uosis tardyme pasak, kad nuo 1945 m. sausio mn. iki 1946 m. balandio 15 d. dirbo Vilniuje milicininku, i kur pabgs stojo br. Suimt partizan parodymais ms sulaikytas ryininkas, Narav kaimo gyventojas Petras Matulaitis, Vinco, g.1895 m., pas kur is brys ateidavo maisto. Paimta: 2 kulkosvaidiai, 3 autuvai, 1 automatas, 2 pistoletai, 3 diskai kulkosvaidi ovini ir 1000 ovini." (F.3 B. Nr.36/45j Marijampols MGB virininkas pplk.Kliuionok visikai slaptoje rugsjo 1 d. suvestinje ra: "Realizuojant agentrini byl "323 - Geleinis Vilkas" ir "2.-7" davinius, apytiksliai birelio 6 d. sumaniai sukurto plano dka Vidaus ir Pasienio NKVD kariuomens daliniai likvidavo iedo vadovaujam 22 kovotoj grup. Nukautas brigados vadas iedas. Paimta: 3 kulkosvaidiai, 6 autuvai, 2 automatai, 10 granat, 3 pistoletai, 1 raketinis pistoletas, ironai ir 500 ovini. Rasta Tauro apygardos 1946 m. birelio 2 d. vad susirinkimo dienotvark ir kiti Geleinio Vilko rinktins dokumentai. Suirntojo Kutkaiio birelio 7 d. parodymais Mikalins, Klebikio, Ilauo apylinkse nukauti 23 partizanai, tarp j 4 Geleinio Vilko rinktins tabo vadovai. Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins Algirdo grupje (...) (vadas Tigras) iki 1946 m. birelio 7 d. buvo 20 kovotoj. Ginkluot: 3 lengvi kulkosvaidiai, 6 SVT autuvai, 3 automatai ir 8 vokiki autuvai. Trko audmen. Puziki mike sutriukinus Algirdo grup, umuta 14 partizan. Kiti ibgiojo mike, su jais pabgo ir ms agentas uolas, pasistas 52- Katino kuop. Paimta: 3 rankiniai kulkosvaidiai, 3 automatai, 6 autuvai, 4 pistoletai ir 6 granatos... Iki rugsjo 1 d. Algirdo grups kovotojai veik pavieniui, aktyvesns veiklos nepastebta. Visikai likviduota Franuko-Senavaiio grup. Nukauti Geleinio Vilko tabo bendradarbiai: Garbaraviius-uolas, Stravinskas-Mikinis, Radauskas-Alyt, Mindaugo grups komandoras Kazys Degutis-Raginis ir vadas Viesulas. Per septynis i met mnesius nukauti 63 ir sueisti 29 brigados Geleinis Vilkas kovotojai. 290

Sutriukinus algirio ir Geleinio Vilko rinktini tabus ir dalinai likvidavus Vytauto, ilviio, Katino ir Algirdo grupi tabus, j vadai pakeit savo veiklos taktik - veikia maomis grupmis po 3-5 partizanus. Turimais agentriniais daviniais dar lik: Vytauto grup (vadas Apynys ir 30 kovotoj). Grups iaikinimui 1946 m. liepos 20 d. pradta agentrin byla N r. 579 kodu "udikai". Grups sekimui pasisti MGB uverbuoti agentai: Laikrodis, Liuda ir Gaidys. Pagal agentrin byl Nr.582 - "Grobuonys", pradt 1946 m. gegus 20 d., dar veikia ilviio grup - vadas Plienas ir 45 partizanai. Grup seka agentai: pokas, Staryj ir Tulp. Pagal agentrins bylos Nr.476 "Idavikai", pradtos 1946 m. gegus mn., davinius, dar veikia 52-a grup - vadas Katinas ir 40 kovotoj. Jiems sekti ir MGB informuoti pasisti agentai: Kovaliov, Kulikov, Malnininkas ir ms vidaus agentas uolas. Vidaus agento uolo pateiktomis iniomis, Algirdo grup Pagraiio mike i dalies likviduota. Grups vado Tigro ir 15 jo kovotoj sekimui ms turima agentra perduota Prien MGB skyriui." (F.3. 13.36/45)

KRUVINAS 1946-J RUDUO ilti rugsjo sauls spinduliai nuda ilaki bereli ir plaiaaki klev bei katon lapijos kupolus. Lygi vag juostomis raiydamas iemkeniams ruoiam dirv plotus, artojas negailestingai keit jau gyvum praradusi tviks lauk kratovaizd. Rudens sjos ir bulviakasio darb klegesys, deja, nepajg nuslopinti okupant kulkosvaidi kalenimo ir dusli granat sprogim. 1946 m. rugsjo antrosios priepieiais Trakiki kaimo Mykolaii sodyboje vyko klimo talka. Vadinamosios opos maniee sukinkyt keturi arkli suktos kuliamosios mainos spragil gausmas aidjo lygiais laukais. Vakare nuplov dienos darb prakait ir dulkes, Mykolaiiai su talkininkais sdo prie pabaigtuvi stalo. Sutemus pabaigtuves usuko du Geleinio Vilko rinktins partizanai. Vos sveiai spjo numalinti alk, kai patvartje pririto uns nirtingas skalijimas privert vyrus stvertis ginkl. Islink i trobos partizanai atsiaudydami trauksi. Sunkiai sueist Vlad Baltuevii-pok enkavedistai pam gyv (jis mir Marijampols ligoninje). Brio vadas ltn.Juozas Stanaitis-Litas skmingai pasitrauk. 291

Strib ir okupant apiplta Mykolaii sodyba liko be eiminink. Suimtas Jonas pateko lagerius. Vyriausias Kazys, g.1909 m., Lakno slapyvardiu, ir Vytas, g.1928 m., Aido slapyvardiu, papild Geleinio Vilko rinktins Vytauto kuopos kovotoj gretas. ...Rugsjo 3 d. MGB agento Artojo praneimu kitos dienos 12 val. NKVD spec. grups 2/34 enkavedistai, vadovaujami ltn.Irkin ir j.ltn. Stebo, Pocin kaime 60-10 kvadrate rado Viesulo kuopos partizan slptuv. Enkavedistams pareikalavus pasiduoti, partizanai, pakl bunkerio dangt, audydami i kulkosvaidio ir automatinio autuvo band prasiverti. Sutelkta enkavedist ginkl ugnis ir ant bunkerio angos dangio sumest granat sprogimai privert partizanus pasirinkti: garbingai ti ar pakliti gyviems ekist "msmal"... Duslus poeminis sprogimas, isvieds bunkerio angos dangt, buvo narsuoli partizan Juozo GelioGeguio, g.1919 m., ir Antano epulio-Vabalo, g.1921 m., sprendimas. ...Aplenkdama Klebikio mik ir Bakinink girios tarpumikyje isimiusias neauktas Liepaloto, Ginin ir iudiki lauk kalveles, nenuilstamai vinguriuoja siaurut upel - Kumpr. Kiek aukiau u kitas ikilusios iudiki kalvos laite dar pavasar ikast Kstuio kuopos partizan slptuv nuo piktos idavik akies slp tankiais krmokniais ir avietynais suls Jurgio Petraiio alksnynas. Nuo auktumls viraus pro alksni ak properas matsi Byl sodybos trob stogai ir sodo mediai. Kiek ariau, kalvos dubime i poemio tryktantis maas altinlis pripildydavo variu vandeniu alia ikast kdr. Jos krante augo senas uosis ir auktai istyps beras. Tarp j kamien itemp virv Byl moterys diaudavo iplautus skalbinius. Ant virvs umestas kad ir ne pirmo varumo rankluostis ar drobs atraia spdavo partizanus, jog apylinkje ramu. Tuomet vyrai, pravr slptuvs ang arba palypj kalvos vir, mgaudavosi gryno oro dvelksmu... Drobuls nra - enklas partizanams: "Pavojus!.. Siauia kaime stribai, enkavedistai arba apylinkje slampinja nematyti tartini tipai..." Bunkerio viet inojo tik j artimieji ir keli patikimiausi rmjai. - Sutemus kuopos vadas Deinys, paliks slptuvje tris vyrus, ijo Prien il... Bt ir jis... - prisimena Morkn Kastut-Ramut. Vos pravitus rugsjo 9 d. rytui, dar pievas dengiant skystokam rudens rkui, kelios deimtys Prien enkavedist ir strib apsupo Juozo Petraiio alksnyn. Per automato vio atstum prie slptuvs prislinks ekist karininkas, iovs spjamj v, pareikalavo pasiduoti. Tapo aiku - bunkeris iduotas. 292

Tyla bunkeryje suglumino ekistus. - Pusvalandis apsisprsti!.. Js apsupti!... Pasiduokit!... "Nusiauti?.. Susisprogdinti?.. Ne! - nusprend narsuoliai. - Gintis iki paskutinio ovinio... ti tik kovoje..." Pasiry gintis, partizanai paskubomis naikino - skutelius pl kuopos tabo dokumentus... Apsikabino partizanai, atsisveikino... "Pasimatysime Prien ile... arba... Ten... Vertis i io kapo", - vienintel mintis uvald vyr smones. Apylinkje viepatavo mirtina tyla. Enkavedistai neaud - lauk partizan sprendimo. Staiga pakilo bunkerio angos dangtis. Daugel kart sudtingose slygose gelbjusi prabilo Audros "meilu" - "Bruno" kulkosvaidis. Uvir nirtingos kautyns. Prislinkti ariau bunkerio ir granatom ugesinti partizan pasiprieinimo idin enkavedistams neleido atkakli gynyba. Audrai keiiant ovini apkabas, prieo puolim stabd Tvoros rusiko kulkosvaidio serijos. Vengdami didesni nuostoli, enkavedistai pasirinko pozicini kautyni taktik ir nirting kulkosvaidi ir automat ugn gynjus. Partizanams pradjo stigti ovini. Liko paskutin galimyb - prasiverti. Enkavedist apgulties ugnies tak pusn imet kelias granatas, partizanai ryosi paskutiniam bandymui. Pirmas i bunkerio ioko Audra ir metsi artimiausi krm link. Paskutini ovini vinu springdamos "Bruno" serijos praskyn Audrai ply enkavedist blokados iede... Vos kelis ingsnius nuo bunkerio engs, suklupo prieo kulkos pakirstas Genys. Stingstanios kovotojo rankos mesteljo alin paskutinio vio atatrankos imut automat... Kiek toliau pievutje nutilo kalens iauliki linksmuolio - partizano Tvorels "torielkiniu" vadintas rusikas lktinis kulkosvaidis... Partizanai Vincas Gerulis-Tvora ir Main eigulys Jurgis Kuinskas-Genys, garbingai vykd priesaik Tvynei, didvyrikai pasitrauk i kov verpeto... Keliais uoliais peroks enkavedist apgulties grandin Audra, aklai audydamas savo itikimuoju "Bruno", versi gyvenim ar mirt... Raudonj budeli kulk sukapoto Audros veidas tarsi paskutiniam pabuiavimui smigo krauju prisotint Paiudik lauk em. Automat serijom apaud bunkerio vid, poem smuk stribai rado tik smulkiai suplyt popieri skiautmis nuklot kartelmis grst slptuvs asl. Kareiviai atvar artimiausio kininko veim ir, sumet uvusij partizan knus, atve iudikius. Prievarta suvaryti kaimo mons uvusi savo krato vyr "nepaino"... 293

Prien MGB virininkas pplk.Voroilov gen.mjr.Bartainui raportavo: "1946 m. rugsjo 6 d. ms agent Andrejev ir Tigro praneimu, Ginin kaime, 64-88 kvartale rastas bunkeris. Automat ir granat ugnimi partizanai pasiprieino. Kautyni metu visi trys smogikai: Vincas Gerulis-Tvora, Jurgis Kuinskas-Genys, ir Morknas (vardas nenustatytas) - sunaikinti. Paimta: 1 automatas, 2 autuvai, 3 pistoletai ir 230 ovini. (B.36/45) Enkavedistams sunaikinus gerai rengt slptuv ir netekus trij patyrusi kovotoj, Kstuio kuopos vadas, nuo liepos 10 d. vykdantis ir rinktins tabo Rikiuots skyriaus virininko pareigas, ltn.Deinys sak kuopos vyrams surasti ir nubausti idavikus. Apylinkje sklido gandai, kad slptuvs idavyst - Main gyventojo Tamoino darbas. Danos jo ivykos Prienus ir partizan bei rmj kelis kartus pastebtas tartinas elgesys tarim sustiprino. Sugavus ir apklausus tariamj, idavyst pasitvirtino. Partizan Karo lauko teismo sprendimu Tamoinas sulauk teisto atpildo - buvo pakartas jo iduotos slptuvs vietoje. Buvs partizanas Kipas, inojs slptuvs viet ir tariamas idavimu, trkstant kali, bausms iveng. Partizan Kastut Morknait-Ramut t skaudi netekties dien buvo ijusi aplankyti sunkiai sergani sesers slaugom motin. uvus paskutiniam broliui Audrai, kuopos vadas Deinys nusprend: "Gana vienai eimai keturi vyr aukos Tvynei... Ramut btina isaugoti..." - ir parpino mergaitei padirbtus A g o t o s Nodaits i Vang dokumentus. A t j s vizituoti Gedimino kuopos partizanus, Deinys Kbliki kaimo K.Geleiaus sodybos tvarte rengtame bunkeryje rado Ramut. teiks dokumentus, papra kuopos vad arn ir jo brol Ungur pagloboti ekist persekiojam mergait. Taip ios kuopos partizan globojama, dor moni priglausta Ramut, pradjusi pusiau legal gyvenim, iveng KGB inkvizicijos ir sulauk Tvyns atgimimo auros.

TAURO VAD PASITARIMAI IR PARTIZAN KOVOS Tris mnesius truks soviet divizijos siautjimas Suvalkijoje kiek aprimo. Mikuose ir j prieigose nutraukus karin blokad, padidjo partizan judjimo galimybs ir saugumas. Rugsjo pradioje kruopiai parinktoje vietoje susirinko apygardos tabo pareignai ir rinktini vadai. "Atlaikiau u uvusius pamaldas", - ra dienoratyje apygardos kapelionas Grafas. 294

Vytauto rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas Albinas Ratkelis-Oelis, apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys, Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras, apygardos politins dalies virininkas, einantis tabo virininko pareigas Alfonsas Vabalas-Gediminas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, arnas, apygardos tabo pareignas Vladas Stepuleviius-Mindaugas

Apygardos ryininkas Kazys Matuleviius-Radvila, Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras, Geleinio Vilko rinktins vadas Algirdas Varkalaaliukas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, arnas, algirio rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas, apygardos kapelionas Justinas Leleius-Krivaitis, Grafas, algirio rinktins tabo virininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. 1946 m.

295

Posd pradjo apygardos vadas vejys. anginje kalboje vadas kviet pareignus kelti vieumon visas negeroves, pastebtas klaidas ir trkumus, silyti bdus bei priemones jiems paalinti. Vis dien trukusiuose svarstymuose aptarta nemaa organizacini, buities, ginkluots klausim, kovos bd keitimo btinyb, savalaikis okupant agent ir sekli iaikinimas. Buvo priimti grieti sprendimai drausms paeidjams ir savivaliautojams sutramdyti, nesining kovotoj alingiems proiams igyvendinti... "Garbingoje kovoje turi dalyvauti tik garbingi ir taurs Laisvs kovotojai", - pabr apygardos vadas. Kit dien udarame posdyje buvo aptartos apygardos ir rinktini tab veiklos perspektyvos. Apygardos tabo virininko ir tabo Politinio vadovo pareigoms nuo rugsjo pirmos dienos paskirtas teiss moksl daktaras Vytautas Vabalas-Gediminas, Giedrio slapyvardiu nuo rugpjio 15 d. js Partizan Karo Lauko teismo pirmininko pareigas. Tik formaliai Geleinio Vilko rinktins vado pareigas vykds Juozas Jasiulaitis-Turklys-Kazokas buvo patvirtintas algirio rinktins tabo virininku. Geleinio Vilko rinktins vado pareigas vykdyti paskirtas rinktins tabo virininkas Algirdas Varkala-aliukas, g.1924 m., kuris, uvus ltn.Juozui Stravinskui-iedui, vadovavo rinktinei. Geleinio Vilko rinktins tabas, rugsjo 10 d. gavs apygardos vado sakym, paskelb:
LLK Tauro apygardos sakymas Nr.l 5 Bstin, 1945 m. rugsjo 10 d. Bendroji sritis Geleinio Vilko rinktinei

Remiantis Apygardos vado sakymu, nuo .m. rugsjo 10 d. perimu GVRn vadovavim. sakau visiems vadams ir kovotojams klausyti mano sakym bei nurodym. 1 Nauja GVRn tabo sudtis yra tokia: 1. LK Deinys - Rikiuots skyriaus virininkas. 2. LK Maytis - valgybos skyriaus virininkas. 3. LK Apynys - kio skyriaus virininkas. 4. LK Kurtas - Ryi skyriaus virininkas. 2 Visi tabo pareignai taip pat eina ir seniau j eitas pareigas. 3 Buvus Propagandos skyriaus virinink LK Vyt, perjus kiton inybon, i turt pareig atleidiu. 296

4 odiniai kuop pavadinimai panaikinti. racija sekania tvarka:

Vieton j vedama nume-

Buvusi Vytauto kuopa tampa I-a kuopa " Algirdo Il-a " Kstuio III-ia " Gedimino IV-ta " Mindaugo V-ta kuopa 5 Kovotojo vadinimas "aktyvus partizanas" pakeiiamas "Lietuvos Laisvs Kovotojas" arba "Laisvs Kovotojas". 6 Kuop vadai privalo savo daliniuose vesti baud knygeles. (...) 14 Dalinio pavadinimas "grup" keiiamas pavadinimu "kuopa". 15 4-os kuopos vadu skiriu arn. Tuo paiu pareigoju (...) atstatyti tvark ir padaryti reform. 16 Visiems Geleinio Vilko rinktins kovotojams, skyri, bri ir kuop vadams sakau tiksliai vykdyti tiesiogini savo vad sakymus.
aliukas, GVRn Vadas

Maytis,

Adjutantas

Nesireng pasiduoti ir kit partizan bri vadai bei kovotojai. Spyruoklio partizanai agariu kaime Balbierikio bolevik aktyvui paspend pasal. is vykis uraytas buvusio KGB archyvo byloje (F.3, B.36/45, L.166-190): "1946 m. rugsjo 17 d. Balbierikio part.aktyvas ijo agariu kaim rinkti pyliav. Prisiartinus prie buos Jono Marcinkeviiaus sodybos, i 20-25 metr atstumo nukauti: Lietuvos KP(b) CK atstovas Michail Bobrikov, Prien aps. komjaunimo II sekretorius Juozas Jusys, komjaunuolis Gavelis, Balbierikio milicijos galiotinis Juozas Armonas ir trys liaudies gynj brio nariai: J.Lukaeviius, Plda ir K.Ikeviius." Rugsjo 18 d., NKVD 2/34 dalinio kareivi lydimas, vykio vieton atvyko pats Prien M V D virininkas plk.Voroilov ir jo p a v a d u o t o j a s kpt.Antonov. Partizan paiek metu enkavedistai surado slptuv, kurioje buvo paslpti nukaut bolevikini aktyvist ginklai: kulkosvaidis, autuvai, 2100 ovini ir 60 pas, kurie, matyt, buvo atimti i nepaklusni "buoi" - pyliav skolinink. Partizan pdsakai buvo ding. Tsdami "kaltinink" paiekas, enkavedistai 42-76 kvartale, Geli kaimo sodyboje, rugsjo 19 d. netiktai uklupo kelis partizanus. Atkakli kautyni metu i enkavedist padegto namo ibg uvo trys laisvs 297

kovotojai, kuri pavardi nustatyti nepavyko. "...Sudegusi partizan skaiius nenustatytas. Liudinink parodymais, manoma, kad name buv penki partizanai", - ra ekistai. Deja, uoliai veik ir partizan neiaikint ir nebaudiam MGB agent tinklas Pakuonio - Panemuns krate. Rugsjo 2 d. nakt, remiantis agento Polis praneimu, NKVD dalinys, vadovaujamas Prien MVD virininko pavaduotojo kpt.Antonovo, 76-14 kvadrate Dobils kaime uklupo penkis 4-os kuopos partizanus. Juoz Abugl-Pov i Dubravos enkavedistai suiupo gyv. Keturi partizanai, pasinaudoj tamsa, atsiaudydami pasitrauk. Rugsjo 16 d. agento Stogus praneimu Bakinink mikelyje 12-68 kvadrate enkavedistai surado Gedimino - 4-os kuopos j.ltn.J.Jasaiio-Nakties brio partizan bunker - ginkl sandl. Iekodamas pasitraukusi partizan, kpt.Dovgij ir ltn.Pikasov vadovaujami 2/34 pulko enkavedistai 80-20 kvadrate Panemuns vls., Kampiki k., Juozo Jukeviiaus sodyboje rugsjo 23 d. apsupo 4-os (buv.Gedimino) kuopos Nakties brio partizanus. Jie atkakliai prieinosi. Raketai padegus iaudin tvarto stog, partizanai band pramuti enkavedist apsupties ied. Archyvins bylos Nr.36/45 duomenimis gaisro liepsnose uvo: skyriaus vadas virila Alfonsas Aliukeviius-Saul, Motiejus Stravinskas-Slibinas i Piln, Algirdas Dranginis-Beras i Taurakiemio ir Puodinas-Jaunutis. Apdegusius partizan lavonus ekistai parve Pakuon. Dubravos mike, prie Paliepi kaimo 5-os (buv.Mindaugo) kuopos partizanai buvo sireng talpi vasaros slptuv. Marginink k. Simono Kapoiaus sodyboje eimininks brolis Viktoras Kasperaviius-iulbutis su kovos draugais baig sirengti patog iemos bunker, kur inojo tik keli partizanai ir kuopos vadas Algirdas Juodis-Merkys. Rugsjo 24 d. paryiais sesers Marijos sodyb ujs iulbutis su Motiejum Juodiu-Zuikuiu pasiliko pailsti. Baigiant ruoti vyrams pietus, eimininkas Simanas dar i tolo pamat sodybos link laukais slenkant enkavedist ir strib br. Susiremti su gausiu prieu buvo beprasmika, slptuv dar neparuota, tad vyrams teko trauktis. Trobesi ir sodo dengiamus partizanus jau netoli miko pasivijo okupant kulkosvaidi sjamos kulkos. Raudonoji giltin pirmiausiai pakirto Zuikut. U keli varsn sukniubo ir iulbutis. Nedrso pravirkti prie uvusio brolio strib atvaryta sesuo... Garbingai savo gyvybes Tvynei paaukojusius karygius apraudojo Zuikuio broli Merkio, arno, Ungurio ginkl melodij aidai... 298

APDOVANOJIMAI Rugsjo 20 d. Vytauto rinktins 2-os kuopos partizanai puol Gi stribyn. Puolimo metu nukauti Gi milicijos virininkas ltn.Baranovas, MTS direktorius - bolevik kolaborantas J.Rimaviius, stribas J.Greaitis. Deja, neivengta ir skaudi auk. Atkakliose kautynse uvo kuopos vadas, rinktins kio dalies virininkas Jonas Senkus-Giedrulis i Kazliki, ryio partizanas Andrius Popiera-Naktinis i Dambraukos ir kovotojas Aras. Rugsjo 24 d. Ungurini k., Elzs Akelaitiens sodyboje, Vytauto rinktins tabo bstinje, vyko ikilmingas kovose pasiymjusi partizan apdovanojimas. Ikilmse dalyvavo Tauro apygardos vadas, keli tabo pareignai ir Vytauto rinktins tabo vadai. Nuo piktos sekli akies ir netikto prieo upuolio saugojo gretim gyventoj sodybose isidsts gerai ginkluotas partizan dalinys. Po anginio rinktins vado Vytauto Gavno-Vampyro odio apygardos adjutantas arnas skait apdovanojam kovotoj slapyvardius. Apygardos vadas plk.vejys kiekvienam sakyme vardytam kovotojui ar rmjui priseg pasiymjimo juosteles.
LLK Tauro apygardai

sakymas Nr.28
Bstin, 1946 m. rugsjo 24 d.

Apdovanojimai 1 Apdovanoti Vytauto rinktins tabo pareignus: valgybos skyriaus virinink Oel juostele "U uolum" Sanitarinio skyriaus virinink Aur juostele "U uolum" Rinktins adjutant Kunigaikt juostele "U uolum" 2 Vytauto rinktins aktyvius ir pasyvius kovotojus: Aktyv kovotoj Vyt juostele "U uolum" " Drt " " " " " " "U uolum " "U uolum" ir "U uolum" "U uolum" "U uolum" "U uolum" "U uolum" "U narsum" Pirmos kuopos vad Diemed " Aktyv kovotoj turm " Tramvil Antros kuopos vad Skyd Aktyv kovotoj Kard Rinktins kio sk. v-k Sarv

299

Geleinio Vilko rinktins tabo virininkas Povilas Vanagas-Vylius, Nemunas. 1947 m.

Vytauto rinktins tabo virininkas Vytautas Vabalas-Kunigaiktis

Vytauto rinktins tabo pareignai: organizacinio skyriaus virininkas Bronius Kavaliauskas-Karijotas, valgybos skyriaus virininkas Albinas RatkelisOelis, 44 kuopos vadas Raius-uolas, rinktins vadas Vytautas GavnasVampyras, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, kio skyriaus virininkas Jonas Senkus-Giedrulis. 1946 m.

300

Treios kuopos vad Giedrul " "U uolum" ir "U narsum" Aktyv kovotoj Vaidot " "U narsum" Riter " "U narsum" uvus akt. kovotoj Vanag " "U narsum" Aktyv kovotoj Naktin " "U uolum" Klid " "U uolum" uvus Rinktins Rikiuots sk. v-k Karijot " "U uolum ir "U narsum" Brio vad Tarzan " "U uolum" ir "U narsum" uvus kovotoj Petr " "U uolum" Stali " "U uolum" Anbo " "U uolum" Lit " "U uolum" Varn " "U uolum" 3 Vytauto rinktins pasyvius kovotojus apdovanoti juostele "U uolum ": Puel, Aguonl, ibuokl, Saulut, Gl, Savanor, Liep, Kstut, Berel. 4 Vytauto rinktins pirmos kuopos pasyvius kovotojus apdovanoti juostele "U uolum": Mlyn, ibut, Vaidilut. 5 Vytauto rinktins antros kuopos pasyvius kovotojus apdovanoti juostele "U uolum": Bried, Sviedr, Mnul, Audr, Gain, Laktut, atrij, Jovar, Kstut. 6 U ypating pasiaukojim ir teikiam param Vytauto rinktins partizanams apdovanoti Rmjo juostele "U uolum ": Serbent, Tauz, Krugd, Naktibald, Antel, Saul, Barzdel, Vargdien, Kreol, Veteran, Aarl, Zauni, Radiju, Rop, Kunigaiktyt, ark, Ddiuk, emait, Aviet, Bumburnink, Vaidil, Ramun, Lap, Erkt, nekut, Obel, Slenkst, Kstut, Tran, Maekl, Savanor, Solist, Razet, Botag, Voveruk, Korespondent. vejys, Tauro Apygardos Vadas arnas, Adjutantas Ne visi vado sakyme minti partizanai ir j rmjai dalyvavo apdovanojimo ikilmse. Jiems skirtus apdovanojimo ratus ir juosteles pavesta teikti rinktins vadui Vampyrui. Sveikinim kalbos, linkjimai skms, rytas siekti pergals, uvald jaun vyr nuotaik, neblso iki vlyvo vidurnakio. Pagaliau tutjant vaii stalui, pamau gro ir tikrovs jausmas. Apygardos vadas pra 301

kovotoj vengti abejotinos reikms veiksm, artjant sunkiam iemos laikotarpiui sirengti patikimas ir patogias slptuves, tausoti jgas lemiamam momentui. Lauk ilgi nuomi kautyni ir skaudi neteki metai... Pakilia nuotaika skirstsi vyrai savo veiklos sritis kruvinos savo lemties pasitikti.. Apygardos vadas vejys, adjutantas arnas ir algirio rinktins tabo virininkas Kazokas, apsaugos kovotoj lydimi, ivyko Kazl Rdos mikus. Piktilio partizanas F.indius-Tigras dienoratyje ra, kad 1946 m. rugsjo pabaigoje prie Viakio Rdos dvi dienas vyko Garliavos, Vilkavikio, uol Bdos apylinki partizan vad pasitarimas. Atvyks apygardos vadas plk.A.Baltsis-vejys spalio 1 d. sakymu Nr.29 pasiymjimo juostelmis apdovanojo algirio rinktins Dariaus-Girno ir Vytauto kuop kovotojus bei partizan rmjus.
Lietuvos Laisvs sakymas Nr.29 Kovotoj Tauro apygardai

Bstin, 1946 m. spalio 1 d. Apdovanojimai

algirio Rinktins Laisvs kovotojus u ypating drs ir sumanum kautynse kovoje dl Lietuvos Laisvs ir Nepriklausomybs atstatymo apdovanoju: 1. algirio rinktins adjutant Faust - juostele "U narsum". 2. algirio rinktins tabo kio dalies virinink Perkn - juostelmis "U narsum" ir "U uolum". 3. algirio rinktins sanitarins dalies virinink Taur - juostele "U uolum ". 4. Vytauto kuopos vad Varn - "U narsum". 5. Vytauto kuopos kovotoj Ddiuk - "U narsum". 6. algirio rinktins Vytauto kuopos kovotojus: L.K. Part. Barzdel apdovanoju juostele "U uolum" L.K. Part. Pesl " "U uolum" L.K. Part. Papart " "U uolum". 7. algirio rinktins Dariaus ir Girno kuopos Vad Katin - juostele "U uolum" Kovot. S tep - "U uolum" Rtel - "U uolum" 302

8. algirio rinktins Vyio kuopos Vad turm - juostele "U narsum " Kovot.Papart - "U narsum" Kovot.Nar - "U narsum" Kovot. Triup - "U narsum " Kovot.Gaidel - "U narsum" Kovot.andar - "U narsum" 9. algirio rinktins gen. Plechaviiaus kuopos Brio vad Tarzan - "U narsum ir uolum " Kovot. Vytur - "U uolum " Kovot. Trimit - "U uolum" Kovot. Tigr - "U uolum" Kovot.Kaps - "U uolum" 10. algirio rinktins Vinco Kudirkos kuopos Vad Gintar - "U narsum" algirio rinktins pasyvius kovotojus ir rmjus apdovanoju juostele uolum ". Pas. kovot. Sodinink - Vytauto kuopa " Puait " vebel Rmj Genovait " ibut " Pas. kovot. Miko Gars - Dariaus-Girno kuopa " Knygne " " Sesut Vyio kuopa Vik Uov Rmj Neumirtuol (vyr.) " " Neumirtuol (jaun.) " Pas. kovot. Egl- gen.Plechaviiaus kuopa " ermukn Rmj kinink " Svei " Grafien
vejys, Tauro Apygardos arnas,

"U

Vadas

Adjutantas

303

Baigiantis apdovanojim teikimui gautas praneimas, kad prieo nagus pateko du Vytauto (ilviio) kuopos partizanai. Griei kaime Vosyliaus sodyboje rugsjo 27 d. nakt enkavedist pasal kliuv Leonas Gutauskas-Vilkas ir Stasys Urbonas-Radvila nuginkluoti ir suimti. Rinktins vado arno sakymu skubiai panaikin stovyklos ymes, partizanai, pasiskirst breliais, susiruo ygiui. "Apygardos vadas su tabo pareignais tsia algirio rinktins dalini vizitacij (...) Vos isiskirsius pasitarimo dalyviams, vietov "koia" NKVD daliniai", - dienoratyje ra Tigras. Vad sprendimu kuopos vadas turmas su keletu kovotoj ijo ivalgyti numatytos vietovs ir parinkti partizan sueigos stovyklai viet. Leki mikus buvo pasisti ygnai sukviesti vietini partizan vad. Novaraisio mike prie Kro gyvenviets susirinko per pusimtis algirio rinktins kovotoj. Dauguma Vyio kuopos partizanai. Sargybos glaudia grandine apjuostoje stovykloje spalio 16 d. vyko vad pasitarimas. Vyio kuopai atstovavo vadas Vincas trimas (trimaitis)-turmas, i gen.Plechaviiaus kuopos atvyko grups vadas psk.Petras Jurkaitis-Beras ir brio vadas Stasys Puskunigis-Tarzanas su gausia palydov grupe. Gelgaudikio, Ploki, Krik, Paeerlio krato partizanams atstovavo dr.V.Kudirkos kuopos vadas Pranas Runas-Gintaras. Tarp pasitarimo dalyvi minimi ir ryininkai uolas bei emuog. "algirio rinktin vizituoja Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys (...) Vizitacijos moment fotografuoja partizanas Genys...", - ra Piktilio Tigras. Pagrindin pasitarimo tema - tinkamai pasiruoti artjaniai iemai, mik slptuvse sukaupti pakankamai maisto ir audmen atsarg. Po vad pasitarimo vejys prim irikiuot Laisvs kovotoj "Ginklu gerbk!" parad. Apygardos adjutantas arnas kviet vado sakymu Nr.29 pristatytus garbingam apdovanojimui kovotojus. Apygardos vadas teik pasiymjimo aktus ir priseg Narsumo ir Uolumo juosteles. 1946 m. lapkriio 27 d. kautynse sunkiai sueistas ir iaurius tardymus bei Gulago kaljimus igyvens partizanas Juozas Armonaitis-Triupas isaugojo t atmintin dien jam teikt apdovanojimo akt.

304

305

NESKMINGA VIZIT BAIGTIS Ar ilgai Prieai Ar ilgai Krantus dar tryps krtin Tviks ventos?.. tironai mindys eups... Ventos?..
(I partizan poezijos)

Spalio vjai pl ir barst rudens aln pakstus lapus. Gelsvu kilimu padengtais Novaraisio, Brazik, Panoreikupi mik takais neskubdamas eng eiolikos Tauro partizan brys. ygis maai miking Barzd-Pilviki lygum laukais reikalavo ypatingo budrumo ir atidumo. Spalio 21 d. ryte apygardos vadas su tabo pareignais ir apsauga atjo prie eups. Viltraki giraitse praleid dien, pailsti ir karta sriuba numalinti alk, sutemus ujo kininko Kalingausko sodyb. Po kuklios vakariens eiliniai kovotojai sitais kluono puriame iene... Vadai, suvirt jaukioje troboje, sumigo prastu "zuikio miegu"... Ankst spalio 22 d. ryt Kalingausk sodyb apsupo enkavedistai. Apygardos kapelionas Grafas dienoratyje ra: "I apygardos vado pasakojim suinojau, kad juos upuol dar mieganius (...) Pasigirdo pragarika kulkosvaidi daina. (...) Padtis buvo beviltika. Ms vyrai sugul ant grind, tik apygardos vadas stovjo namo kertje ir beviltikai irjo i pragarik ugn. Prie jo koj u Lietuvos Laisv ir Nepriklausomyb paaukojo savo jaunyst du jauni Lietuvos didvyriai - kovotojai Briedis ir Jreivis." - A negaliu umirti, - kalbjo apygardos vadas vejys, - kovotojo Tauro vilgsnio, kuris mirtaniojo akimis velg mane. Tos akys pra pagalbos, bet a buvau bejgis. Kiekvien sekund grs mirtis. Tuo tarpu prabilo Tauras: "Vade, nepalikite mans". Ir neinau, kuo viskas bt baigsi, jeigu ne kuopos vadas Kazokas.., - pasakojs Grafui vadas. Igelbjo algirio rinktins tabo virininko rytingumas. Ioks per lang, Kazokas, "turmins" ugnimi nutilds rus kulkosvaid ir ums ger pozicij, sudar palankias aplinkybes isiverti i apsupto namo. "Sumajo rus audymas. sakiau vyrams okti per langus. A, ikls sueist Taur, iokau pats", - pasakojs kapelionui vejys. okant per lang, pet sueist apygardos adjutant prieo viai pavijo perbgant nedidel auktuml. Kiek atsigavs sueistas Tauras bgdamas pateko prieo kulkosvaidio apaudom zon... Netoli jo u306

vo Pauktis. algirio rinktins vad enkavedist kulka atrado liauiant paimti uvusio apygardos adjutanto "planets" su slaptais tabo dokumentais. Tik apygardos vadui ir Kazokui su deimia kovotoj pavyko pramuti enkavedist blokad ir pasitraukti paeupio gojelius. Bolevikin giltin i kovojanios Lietuvos kovotoj gret ipl eis vyrus. Myje uvo vienas Tauro partizan tabo krj, ilgametis apygardos adjutantas Jonas Pileckis-arnas, algirio rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas, algirio rinktins tabo sanitarins dalies virininkas studentas-feleris Kazimieras Naginionis-Tauras, algirio rinktins laisvs kovotojai: Kstutis emaitis-Dagys, Briedis, g.1923 m., i Degui k., Julius Buleviius-Jreivis, Jonas Sakalauskas-Pauktis i Kaui k. Piktilio Tigras ra, kad enkavedistams pateko Genio fotografuotos vizitacijos nuotraukos. T skaudiai atmintin spalio 22 d. Suvalkijos em sugr dar keli Tauro apygardos laisvs kovotoj krauj. edvyg k., Grikabdio vls., Jono Kaminsko sodyboje keturis besiilsinius algirio rinktins Vyio kuopos partizanus uklupo pagrusi strib ir enkavedist brys. - Kur banditai!... Kur bunkeris!? - kiemo vidury sulaik sodybos eiminink kvot siut stribai. - Kur bunkeris?... Banditskaja svolo.. - trenks sprand automatu, "lietuvikai" suvokt "vyresnis strib brolis" - azijat leitenantas. Taiau iauriai muamas ir spardomas itikimas partizan rmjas "nieko neinojo ir nemat"... Kol kieme vyko egzekucija, partizanai spjo iokti pro langus ir bgo edvyg miko link. Pamats per lauk bganius vyrus, suvrjs enkavedistas automato serija perov sudauyto Jono Kaminsko kn. bganius partizanus pasipyl enkavedist ir strib ginkl ugnis. Nenutrkstamai liepsn svaids lktinis kulkosvaidis pataik kelias varsnas nuo sodybos nubgus partizan nuo Jank - Broni Vaiait-Pipir. Partizan Broni Balsevii-Gaur sunkiai sueid jo tvo suartame lauke. Atliaus iki netoli buvusio kaimyno Levicko sodybos, neteks jg toliau trauktis dvideimtmetis Bronius nusiov. Kiek toliau nuo persekiojim pavyko atsiplti Paluobi krato partizanui Jonui Mackeviiui. smuks edvyg girios pakrat, Drugys taikliais deimtvs viais prideng kiek atsilikus kovos draug. Lengvai sueistas Simas Storpirtis-Eigulys laimingai pasiek giri. Septyniolikmetis Kaminsk snus, spjs pabgti ir pasislpti pas kai307

mynus, iveng tvo likimo. Po keli dien Juozas Kaminskas, Rolando slapyvardiu, tapo Vyio kuopos andaro brio kovotoju. Spalio 22-oji neskminga buvo ir Geleinio Vilko rinktins partizanams. Vietinio igamos nurodymu Prien kareivi dalinys Vazgaikiemio apylinkje surado antros kuopos kovotoj slptuv. uvo trys partizanai: Vincas Karalius-Plechaviius, g.1898 m., Vytautas Laukaitis-Briedis, g.1923 m., i Uosos kaimo ir Alfonsas Miluauskas-Slapukas, g.1924 m., i Vart k. 1946 m. ruden enkavedist pasalose uvo ir keli Marijampols krato partizanai. Rugsjo 28 d. Pustapdi k., Vilkavikio vls. uvo Vytauto rinktins pirmos kuopos vadas Albinas Brokas-uolas, g.1917 m. Gaistriki k., Keturvalaki vls. Santakos k., Kalvarijos vls., Citaviiaus sodyboje spalio 12 d. enkavedist apsupti uvo arno rinktins kovotojai Ciprijonas Miliauskas-Sopranas ir Vitalius Valenta-Dobilas, g.1925 m. Zavodos k. Spalio 23 d. Roli k. uvo Vytauto rinktins 5-os kuopos brio vadas Antanas Alekeviius-Ateitis. Spalio 28 d. negailestinga okupanto kulka i partizan gret ipl Kalvarijos krato partizan organizatori, Tauro apygardos Perkno rinktins krj kpt. Vaclov Navick-Perkn, Auksut. Vaclovas Navickas gim 1909 m. Pakirsni k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Baigs karo mokykl, kapitonas V.Navickas tarnavo Marijampols 9-ame pstinink pulke. Vokiei okupacijos metu tarnavs Savisaugos daliniuose, kadrinis karininkas nesitrauk Vakarus - jaut pareig tsti kov dl Lietuvos nepriklausomybs. 1944-1945 m. iem subr vienmini, gerai ginkluot vyr Perkno partizan grup, kuri 1945 m. rugpjio 15 d. jungta Tauro partizan apygardos sudt. Nuo 1946 m. balandio 5 d. iki liepos 5 d. kpt. V.Navickas, pakeits Perkno slapyvard Auksut, vykd Tauro apygardos vado pavaduotojo pareigas. Spalio 28 d. popiete grupel Vytauto rinktins 5-os kuopos partizan Kalvarijos valsiuje upuol enkavedistai. Iblakyti vyrai atsiaudydami trauksi. Nuo grups atskirt kapiton Palin k. persekiotojai nuov. Spalio 30 d. Trakn k., Mikulionio sodyboje ekist apsupti garbingai uvo Vytauto rinktins laisvs kovotojai: Jonas Lasavickas-Basanaviius, g.1911 m., ir Petras Misiukeviius-Strazdas.

308

NUGALJ GILTIN Buriasi gret vyrai nuo Kybart... ypsos baltaplaukis Prienilio snus Kas kad juoda em prideng Juos kart, Dirbti, kurt, laimti Jie ir vl ibus.
(I partizan poezijos)

Rudens rko gaubiama Mozriki kaimo pamike eng keturi Geleinio Vilko rinktins Papario brio partizanai. Iki slptuvs dar geras kilometras. Nuolatinis partizan palydovas alkis vert vyrus usukti artimiausi pamiks sodyb. prastas "aliuk" beldimo bdas trobos lango stiklus neigsdino eiminink. Itikimo rmjo Mozriki kaimo gyventojo Janioros eima visuomet vaiingai priimdavo Garliavos mik partizanus. Pakilusi i patalo eiminink suskubo kurti krosn ir ruoti sveiams pusryius. - Nra laiko... greitai vis, - iebusi virykls pakur moter sulaik vyrai. - Geriau k nors sauso... Net neprisd, stovdami vyrai "suveit" po stor riek duonos su rkyt laini bryzu, igr po puodel alto vakaro melimo pieno ir, padkoj Janiorams, tyliai islinko kiem. Dar vasar Garaniks girioje partizanai buvo sireng nedidel keturi kvadratini metr ploto vos vieno metro aukio slptuv. Drgmei sumainti ir bunker apildyti vyrai pasikurdavo kampe pastatyt ketaus krosnel. Dmams itraukti buvo statytas vamzdis, viruje maskuotas samanomis. Slptuvs viet inojo tik brio vadas Vytas GudynasPapartis ir keli antro brio partizanai. Brktant spalio 30 d. rytui i Janior sodybos giri atj vyrai atkl eglynlyje umaskuot slptuvs angos dangt ir sulindo pailsti. Nakties ygio ivarginti partizanai, suvirt saman gultuose, greit sumigo. A p i e vienuolikt valand migusius vyrus priadino neaikus ems dunksjimas. Per nestor, akomis ir samanomis umaskuot slptuvs perdengim girdjosi enkavedist kaliojimai. Slptuvs link artjo di em smgiai. Suprato partizanai, kad j slptuv iduota ir tik laiko klausimas, kada enkavedistai j suras. - Supratom... jau viskas - mes grabe, - pasakoja i tragedij igyvens Povilas Buzas-vejas. - Usidegm ant ems padtame stiklainyje statyt vak... Turjom maldaknyg... Sukalbjom litanij... 309

- Buvo medaus... Gal pus stiklainio, - prisimena vejas. - "Nors med reikia suvalgyti, - pajuokavo Albinas Slavinskas-Linas. - Negi paliksi stribams... Neinau, gal jis ir valg... Tikriausiai, kad valg", - svarst balsu Povilas. alia bunkerio viruje ingsniai... smgis slptuvs angos dangt... Vibruoja slptuvs perdengimo kartels... Staiga pakilo angos dangio kratas... keliam landos dangt trenk Antano Markausko-aibo pusautomaio ir Povilo Buzo-vejo pistoleto viai. Viruje kakas suvaitojo... viet nukrito pradtas kelti dangtis... Viskas nutilo. Slptuvje pradjo stigti deguonies, sumajo vaks liepsna. Pradjo svaigti galva, ugul ausis... Viduje kaupsi vi imestos dujos... Ibals aibas atlijo bunkerio sien, i rank ikrito ginklas... Nenumatyta vyki eiga sutrikd smalki nuodijam vyr mstym - buvo sutar nusiauti. Buvs Lietuvos karininkas Juozas Liuiza-Kalnas, lyg klausdamas, k daryti, gestais rod Linui ir vejui smon praradus aib. - Neinau kuris... a ar Linas... Tik liks pasmonje alto prie smilkinio priglausto pistoleto vamzdio jutimas ir nepaprastai ilgas sunkus nuleistuko "gaiduko" spaudimas... Negirdjau nei Lino, nei Kalno vi garso... Viskas itirpo nebties tamsoje, - pasakoja giltins naguose pabuvojs vejas. Kuris i j atliko aibui skirt paslaug, liko nemenama paslaptis. Po daugelio met Barauskins gyventojas Venclovas grusiam i Sibiro katorgos vejui pasakojs, jog rusai su stribais atsivar j Garaniks giri. bruk rankas kart, liep atidaryti bunkerio ang. Vos paklus dangio krat, i vidaus pasipyl viai. veid sueist mogel stribai nuve Veiverius pas gydytoj. Kareivi atvarytas Baranauskins kaimo gyventojas Antanas Vyniauskas, ekist vi pro ausis "paskatintas", pakl slptuvs angos dangt. I poemio padvelk stipraus parako ir dm tvaikas. Automato serija apaud bunkerio vid, enkavedistai grdo Vyniausk. Paskui j linds ekistas surinko ginklus: rado kulkosvaid, vokik "kolt", automat ir pusautomat. I nusiovusi partizan stingstani rank ipl pistoletus. "I bunkerio iklus negyvus partizanus, vienas lyg sujudjo... Atsivert... Neinau, ar ekistai tai pastebjo, ar ne", - pasakojs Poviluivejui Vyniauskas. Nejuto vejas, kaip uvusius vyrus ir j stribai sukl veim. Vaiuojant nelygiu, duobtu miko keliuku, viruje umesto vejo smonje msteljo miglotos medi virns... Taiau akimirk truks mirao 310

blyksnis paskendo nebties tamsoje... Neprivaiavus Veiveri, grtanti partizano smon lyg slogiame sapne ufiksavo paskutini akimirk bunkeryje vyksm. Vl pajuto vejas priglaust prie smilkinio pistoleto vamzd... sukauptas pastangas nuspausti viui ginklo nuleistuk... Taiau vio vejas neigirdo... Tik skausmas, nusmelks sueist rankos pirt, palengva grino smon ir tikrovs supratim. Sutrikusioje klausoje rykjo veim lydini enkavedist erzelyns garsai... - Atlgo galvos svaigulys... Nerili mini kratinyje aibikai nusmelk... "a gyvas!" ... Blaivjani smon uvald vienintel mintis, kaip susinaikinti? - prisimena Povilas. Veimas riedjo Veiveri stribyno - dabartins ligonins - kiem. Negyvu apsimetus vej stribai nutemp antr ekist bstins aukt. likteljo kibir alto vandens. alio ir nesuvaldomo drebulio kreiamo partizano rankas ir kojas surio priok stribai. MGB virininkas ltn.Barabain su vyresnij ekist svita pradjo kvot. Taiau vejas, nusprends vaidinti nebyl, tyljo. Nepadjo nei supiltas antras kibiras vandens, nei panaudotos, ekist argonu tariant, "pirmins apklausos poveikio priemons..." Neipe n garso, ekistai pakviet gydytoj. "Kontzytas, - apirjs "nebyl" patvirtino daktaras. - Gal vliau, kai praeis okas, prakalbs... Dabar reikia ramybs ir laiko", - igirdo gydytojo ivad vejas. - Tai buvo nekainuojama gydytojo, berods, Juodbalio paslauga, sklusi kibirktl vilties, - ltai pasakojo to vakaro igyvenimus buvs partizanas. - Stribus - stambok Dovydon su naganu ir smulkesn, vokiku geleiniu automatu ginkluot Kuklieri - palik saugoti, "vyresnieji broliai" ijo. Pradjo temti. Udegta ibalin lempa be stiklo patalpoje skleid blanki vies. Atsargiai priliauiau prie prikrentos koklins krosnies. Apilau, prajo drebulys... A p m palaimingas snaudulys, matyt, usndau. alia lango, parim ant stalo gal, snduriavo ir stribai. Pabandiau ilaisvinti rusik kareivik pusbai blauzd apvijom (rus vadinamom "obmotkm") suritas rankas. Prie iltos krosnies pradivs mazgas netrukus pasidav. mig stribai nepajuto, kai ilaisvinau ir kojas. aibo greitumu mintis vijo mint... Stverti alia migusio stribo ant taburets padt automat, paleisti serij stribus ir vertis laukan... Nukaus - menka bda... Krtinje nesuvaldomai dausi irdis. Ar pavyks? Spsiu, jei ne - nersiu per lang, nusprendiau ir atsistojau... Stribai net nesujudjo. sies ingsneliais prislinkau prie stalo, upiau lemp stribai neibudo... Stvriau automat. Su perkniku trenksmu virto au311

tomato diro apversta kdut... Nespjs uvesti nutverto automato, nriau per stal lango link. strigus ant palangs suiupo ibud stribai ir temp vid. Grumtyni metu, matyt, nagano rankena gavs smg sprand, kak kteljau. vid suoko keli ekistai, atskubjo karininkai... "Banditas simuliuoja. Gavs sprand, auk", - aikino stribas Dovydonis savo virininkui Barabainui. - ekistams guminio kabelio galu "iskalbus" apnuogint sdyn, buvau priverstas kak rayti, - juokauja Povilas. - Bet "nebylio" reputacij ilaikiau iki Marijampols kaljimo vart... Kiekviena niekyb anksiau ar vliau iaikinama ir susilaukia tinkamo vertinimo. Netrukus buvo iaikintas Garaniks girioje rengtos partizan slptuvs idavikas. Visur ir visk matantys paaugliai, ganydami mikuose gyvulius, kartais sutikdavo partizanus. Atnedavo jiems maisto, pastebj kaime enkavedistus, perspdavo miko vyrus. Piemenukai danai pateikdavo vyrams verting ini apie atskir gyventoj prieikas "aliukams" nuotaikas. Okupant iblakytos Pagraiio pamiks maaemio Antano Makausko daugiavaiks eimos jauniausi vaik priglaud Pajiesio gyventojas Jurgis Drlia. bevaikio kininko sodyb kartais usukdavo Papario brio partizanai, retkariais viedavo ir Geleinio Vilko rinktins tabo pareignai: Baltruaiiai-Kurtas ir Tigras, Petras Mockapetris-Kairys. Baltruaiiai su Makauskais buvo netolimi kaimynai, inojo j eimos likim, todl eimininko globotiniu Vincuku pasitikjo, vienagi metu pavesdavo aplinkos stebtojo - sargybinio vaidmen. Makausk Vincas, tuomet danai susitikdavs su Garaniks girios piemenukais, prisimena: "... O tokio kaip Kakaus i Garaniks, Deltuvos kaimyno, niekas nepagails... Kakus tuomet buvo eigulys ir, aptiks mike bunker, nubrai ant popieriaus lapo vietovs plan, kirviu prata medi kamienus, kad stribai ir kareiviai lengviau surast bunker... davs plan penkiolikmeiui snui, pasiunt j pas Veiveri stribus (...) Stribai su enkavedistais, atvaiav mik, surado bunker ir iaud partizanus... U idavyst partizan karo lauko teismas nusprend Kak pakarti. Nuosprendis vykdytas." "Tokio mogaus niekas nepagails... Kartuvs per menka bausm", ra buvs piemenukas Vincas Makauskas. ...Vis ventj diena. Lidnai aidjo parapij vargonai banyi skliautuose. Vlins - mirusij atminties ir pagerbimo diena. varbs lapkriio vjai neplaikst vakui liepsn jros Suvalkijos parapij ka312

pinse. Naujo bolevikinio pasaulio krjai nepripaino pomirtinio gyvenimo. Visa, kas venta, bolevik supratimu - atgyvenos... Udegti vakut, o dar ant partizano kapo - MGB budeli buvo traktuojama kaip nusikaltimas. Mirusij atminim kaimo mons pagerb susirink erdvesnje kaimyno pirkioje gedulingu Roaniumi ir giesmmis. Pirmas tris 1946-j lapkriio dienas ms krate gatvs grindinio neplov n vienos aukos kraujas. Taiau jau lapkriio ketvirt Sasnavos MGB pasaloje prie Smalinyios uvo Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos antro brio vadas psk.Jurgis Petrukeviius-Pinavijas, g.1921 m., Nepriklausomybs metais tarnavs policijoje. Lapkriio 11 d., Jank stribai nuud besitraukiant i Zaveck k. Jurgio Skuo sodybos, algirio rinktins andaro brio partizan i Kataliki k. Antan Kaspar-Audrin. Lapkriio 16 d. uvo Vytauto rinktins antros kuopos pirmo brio vadas Jonas Jurgelaitis-Kardas, g.1928 m., i opin k., Pajevonio vls. T dien Trakiki kaime pasaloje uvo du broliai Unguraiiai: Feliksas-Kovas, g.1913 m., ir Klemensas-Virila, g.1909 m., Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos antro brio partizanai. Lapkriio 23 d. okupant pasaloje uvo Antanas Kumikeviius-Gusaras. Prie Grikabdio, ukt k., uvo partizanas Zigmas StalioraitisMrnas. Lapkriio 27 d. ryte algirio rinktins Vyio kuopos vadas turmas su devyniais kovotojais, kaimuose "pasimedioj" maisto, gro Panoreikupi mik. Naujai supilto Zuk-Serapin miko kelio poskyje juos pasitiko Jank gulos kareivi ir strib pasalos viai. Netiktai upulti partizanai metsi abi kelio puses ir atsiaudydami trauksi miko gilum. vi igsdinti nevaldomi arkliai isuko i kelio ir, griovyje apvert veim, strig pakels brzgynuose sustojo. Neilgai truks susiaudymas pritilo, tik aidjo pavieniai viai. Partizanai be nuostoli pasitrauk. Mike siviepatavo tyla. Atrod, kad upuolikai, persekiodami kita kelio puse besitraukianius vyrus, pasitrauk. Prieo neveiklumo padrsinti, deinje kelio pusje lik penki vyrai po trumpo pasitarimo nusprend paimti dar neprarast maist. Netoli apvirtusio veimo prie kelio prislinkusius vyrus pasitiko, matyt, enkavedist palikt slapuk viai. Sprogstamosios kulkos iplta kairs kojos launimi ir nukirsta arterija suklupo kovotojas Juozas Armonaitis-Triupas. Atsakomieji partizan viai prigesino prieo ugn. Staiga prioks 313

kuopos vadas turmas itemp i apaudymo rato sueist Triup ir, pagulds ant savo kailinuk, vyr padedamas nuvilko miko gilum. Atsisak veime likusio maisto, partizanai trauksi. Serapin kryptyje girdjosi tolimas kulkosvaidi ir automat serij aidas. Tai palengvino turmo vyr padt, nes slapukai j nepersekiojo. Pasigesta kovotojo Papario... Lik trys sveiki partizanai, nedami sueist kovos brol, pavakare ijo Baginsk kaimo palauk. Atidiai patikrin saugum, ujo patikimo gyventojo sodyb ir suteik Triupui pirm rimtesn pagalb. Prie vidurnakt sodyb atjo trys i penki gyvi lik vyrai, kurie, pagrindins enkavedist pasalos grups persekiojami, trauksi kairs kelio puss mikais. Nuotaika slogi. Be prarasto maisto, skaudus kautyni balansas: uvo kovotojai Vytautas Paua-aulys, g.1925 m., i ikalni ir Zigmas ipaila-Tzas i Barzd, sunkiai sueistas Triupas ir, kaip vliau paaikjo, dezertyravs Papartis. Po vidurnakio su keliais vyrais atjs brio vadas Jonas Paua-Vilkas skaudiai igyveno jaunesniojo brolio t. Pasitarus nusprsta sueist partizan Triup gydyti patikimai rengtoje slptuvje. Vytauto Svotelio-Naro ir keli vyr lydim ant arklio usodint Triup po keli valand skausmingos kelions paslp numatytoje slptuvje. Taiau pagyti partizanui Triupui nebuvo lemta. Kovos draug paruotais padirbtais dokumentais paguldytas Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Juozas, iduotas sutana prisidengusio nieko, buvo duotas MGB budeli letenas. Kauno saugumo budeli dauyt, aki MGB sadisto stribo K.Gliko purve mindyt ir spardyt, gangrenos apimt Triupo koj nur Kauno kaljimo - "Geltonuks" "daktarai-specialistai"... Bet kovose ugrdintas partizanas, tvirtos dvasios vyras Juozas Armonaitis-Triupas, nugaljs raudonosios giltins mkl ir Sibiro negandas, sulauk atgimimo... Nepavykus sunaikinti turmo grups vyr, Jank NKVD gulos vadai, pasikviet Barzd ir Grikabdio enkavedistus, sureng pasitraukusi paiek. Krsdami pamiki sodybas, okupantai ir stribai lapkriio 28 d. Okini k. nuov unkari krato partizan Pran Valait-Nev. Lapkriio 29 d. nakt Zaveck kaime esani tvik su dviem kovos draugais parjo Zaveck Vytas. Anksti ryte enkavedistams apsupus sodyb, nelygioje kovoje uvo Vyio kuopos vadas Bronius Duoba-andaras, Vytautas Zaveckas-Vabalas ir partizanas i Maliejiks kaimo Bronius Balsys-andaras. Kiti okupant kareivos, krsdami Skuriks girininkijos pamikes, 314

nuud Stas Pranskait-Lit, Pij Luk-Alksn ir Stas Totorait-Audr i Plieniki kaimo. Keli vyrai pasitrauk. Tik po rudens siautjim Suvalkijos miesteliuose dislokuot NKVD pajg veikla kiek aprimo. gulos vadai "nurainjo" prarastus "viiukus" - partizan sunaikintus nipus, verbavo naujus, ruosi didij iemos veni - v.Kald ir Naujj met karinms akcijoms, kuri metu partizanai patirdavo ypa dideli nuostoli. Buvusio KGB archyvo byloje (F.3, B.14/3) uraytas nemaas brys vien tik ilavote uverbuot agent. Rugsjo mn. ilavoto MVD uverbuotas agentas Vys (Rak) spalio mn. prane, kad pas Tigro - Baltruaiio ryinink Viktor Spd danai renkasi Vincas Mieldays, Juozas Gustaitis ir kitas antisovietinis elementas... Siekiant iaikinti ryininkus Antan Miluausk ir Juoz Bukot uverbuoti Liepa(ag.sl.) ir Antanas(ag.sL). Spalio 25 d. uverbuota agent Vera Saduk-Izabella, g.1921 m. Vartenburge, JAV, baigusi 4 pradios mokyklos skyrius, itekjusi, gyvenusi ilavote ir dirbusi valsiaus vykdomajame komitete statiste. 1946 m. Vera Saduk u valstybini (kooperatyvo) l ivaistym 12 mnesi sdjo KPZ (laikino sulaikymo izoliatoriuje), buvo naudojama kaip kameros agentas. Agentas Izabella paskirta ilavoto inteligent "apdorojimui" atvirai praneime dst j uverbavs "kmas". Gruodio 22 d. uverbuotas agentu Agronomas(ag.sl.), su Domu Simonaiiu tarnavs vokiei kariuomenje. "Kompromituojani davini" pagrindu Prien MVD uverbuotas agentas Jurgis, g.1924 m. Prienuose tarnautojo eimoje. Mokytojas vokiei laikais idavinjo ydus. Savo "prieik veikl vykd per savo giminait Dom Simonait, dirbus vokieiams ir pabgus Vakarus. Pasistas sekti mokytojus ir inteligentus". Gruodio 28 d. ilavoto MGB uverbavo slapt informatori Paukt, kuriam paved sekti Kost Dlugausk ir mokytojus, paruoti verbavimui "ryinink" Viktor Spd. ilavoto progimnazijos mokytojas (pavard ikirpta), g.1928 m., nebaigs auktojo mokslo, klass aukltojas leido aukltiniams dainuoti senas "buruazines" dainas... Bdamas atsakingu sieninio laikraio darbuotoju, leido mokiniams po rainiais pasirainti "banditikais" slapyvardiais... Apklausoje prisipaino turjs ryi su "banditais", paminjo kelis "organus" dominanius asmenis... i "kompromituojani davini" pagrindu pripaino savo "kalt" ir gailjosi... Verbuojamas pasirinko Juozo slapyvard ir gavo pavedim sekti K.Dlugausk ir kitus asmenis. 315

PRIE KI STALO Gruodio sukaustytus laukus deng puraus sniego danga. Sutemus numatyt sodyb vsti Kias rinkosi Tauro apygardos tabo pareignai ir kviesti sveiai. J paliktus pdsakus greit paslp varbaus iaurio paeme genamas smulkuio sniego pkas. Prie vidurnakt prie ventinio Ki stalo kaldait lau ir linkjimais dalijosi apygardos vadas vejys, keli tabo pareignai, Vytauto rinktins vadas Vampyras, tabo virininkas Kunigaiktis, algirio rinktins vadas Kazokas ir jo brolis, rinktins tabo kio dalies virininkas Perknas bei sodybos eimininkai. Pirmosios v.Kald dienos nakt atvyks apygardos kapelionas Grafas, nustebintas vaii gausumu, savo dienoratyje ra: "Man nemaas siurprizas. A p y g a r d o j e suruotos vais. Susirink visi apygardos pareignai, (...) be to, vaise dalyvauja keletas ryininki, kurios savo pasiaukojimu ms organizacij yra djusios didel indl". Antrj Kald dien apygardos vadas vejys, kapelionas Grafas, rinktini vadai Vampyras ir Kazokas svarst, kaip pagyvinti apygardos tabo veikl. Nutarta pakviesti tab veiklius, kovose ugrdintus kovotojus. Vadas pasira sakym:
LLK Tauro Apygardai

sakymas N r. 3 9 Bstin, 1946 m. gruodio 26 d.

Rikiuots

sritis

1 Apygardos adjutanto slapyvard Margis, jam praant, pakeiiu slapyvardiu Rymantas. 2 Apygardos adjutant Rymant i uimam pareig atleidiu ir skiriu Apygardos tabo Rikiuots skyriaus virininku. 3 arno rinktins tabo virinink Krm skiriu Apygardos adjutantu nuo ios dienos. 4 Geleinio Vilko rinktins 4-os kuopos kovotoj Nakt perkeliu algirio rinktin. 5 Buvus GVRn pirmos kuopos vad Apyn perkeliu arno rinktin. Rinktins vadas Apyn paskiria rinktins tab. 6 Iformuojama Vytauto rinktins 5-a kuopa (...) Apdovanojimai 316

GVRn 6-os kuopos pirmo brio vad arn ir kovotoj Delfin apdovanoju juostelmis "U narsum". GVRn 6-os kuopos vad Sakal, antro brio vad Boks ir kovotojus aib ir ilvit apdovanoju juostelmis "U uolum".
vejys, Gediminas Apygardos vadas

U tabo

virinink

algirio ir Vytauto rinktini partizanai v.Kaldas vent gana ramiai. Tik Ki dien Vytauto rinktins 3-ios kuopos penkiems vyrams Balsupi kaime susidrus su enkavedistais teko kautis. Nukov kelis rusus, keturi partizanai laimingai pasitrauk. Deja, kovos lauke liko uvs Albinas Kinaitis-ermuknis. Geleinio Vilko rinktins treios kuopos antro brio vado Vytauto Gudyno-Papario ir jo brolio Antano-Speigo pakviesti Skardupio k. Juoi sodyboje susirinko partizanai. Prie Ki stalo sdo kuopos vadas, rinktins tabo Rikiuots skyriaus virininkas Deinys, antros kuopos vadas, valgybos skyriaus virininkas Tigras, Ryi skyriaus virininkas Kurtas, Globos skyriaus virininkas Kairys ir per dvideimt kovotoj. Vos pasidalijus ventines plotkeles, sargybiniai prane Skardupio-Pajiesio kelyje pastebj prie. Palik vaii stal, partizanai isiskyr du brius ir, tyliai pasitrauk prieingas pamikes, atideng keliu slenkanius enkavedistus krymin ugn. Nesivl atviras kautynes, okupantai "ne muil"... Apie por kilometr partizan persekiojami ir apaudomi jie, matyt, trkstant jgos ir nesitikdami paramos, trauksi ilavoto link. Gr Juoi sodyb, ymiai sustiprintos ir danai keiiamos sargybos saugomi, partizanai ts vaies. Pragydus antriems gaidiams, kruopiai slpdami sniege pdsakus, engdami pda pd, partizanai patrauk Klebikio mik. Pravitus nuo Rutkuts sankryos puss Skardup atburzg trys amerikietikos mainos enkavedist. Taiau sniegu uneti partizan pdsakai jau seniai buvo "atau". Por valand paaud, palodin kaimo unis, baudjai pasitrauk. Geleinio Vilko rinktins antros kuopos vado pavaduotojas Nemunas su keliais kovotojais Kaldas vent vienoje Skuigs kaimo sodyboje. ia partizanus pasiek gandai, kad Skuigs, emaitkaimio, Skersbalio ir gretimuose kaimuose pastebta elgetaujanti moteris. tarim kl, jog i jau anksiau pastebta nevietin dar stiproka "ubag", nebodama alio, 317

pamiki kaimuose slankiojo net veni dienomis. Nuo sen laik Lietuvos kaime galiojo nerayta taisykl, jog kiekvienas save gerbiantis elgeta, sukaups pakankamas maisto atsargas, didisias ventes vsdavo savo bstuose. Trei Kald dien, gav rmj praneim, vyrai emaitkiemio kaime sulaik tartin "ubag", dar vasar likviduoto ilavoto komsorgo Kazio Mikuausko motin. Aktas Nr. 48 1946 m. gruodio 27 d. mes, Geleinio Vilko rinktins antros kuopos kovotojai: Nemunas, Biznas ir aibas, sulaikme ilavoto vls. emaitkiemio k. elgetaujani pil. Marij Mikuauskien, Antano. Kaip i agentriniu bdu surinkt ini buvo jau anksiau inoma, Mikuauskien talkindavo savo snui Kaziui Mikuauskui, nipindama kaimuose ir jam praneindavo moni nuotaikas ir 1.1. Pareikalavus dokument, saksi neturinti. Taip pat slp savo tikrj pavard ir net pavartojus fizin bausm, norjo savo asmen nuslpti. Atpainta pagal vietini gyventoj parodymus. Savo amiaus saksi taip pat neatsimenanti. Be to, Mikuauskien grasino kai kuriems asmenims, kuriuos ji tar esant prisidjus sulaikant jos sn Kaz Mikuausk. Tardant gynsi snaus visai neturjusi. U visus jos mintus nusikaltimus buvo n, Antano, likviduoti. nutarta pil.Marij Mikuauskie-

Likvidavimo aktas 1946 m. gruodio 27 d. buvo likviduota pagal aukiau spausdinam akt Nr.48pil.Marija Mikuauskien, Antano, gyvenanti Naujasodio k. ilavoto vls.
Laisvs kovotojai Nemunas, Biznas, aibas

318

1947 M.
SUTIKUS NAUjUOSIUS Gruodo sukaustyti laukai, per upes alio nutiesti tiltai palengvino partizanams tolimus ygius, taiau ssti roges dar trko sniego. Naujj met ivakarse Tauro apygardos vadas partizan pulkininkas vejys kreipsi kovotojus.
LLK Tauro apygardai sakymas N r. 40 Bstin, 1946 m. gniodio 31 d.

1 Reikiu padk Tauro apygardos Laisvs kovotojams u sunk ir kruvin ei okupacijos met kovos keli nepriklausomyb. Linkiu kovos ryto ir itverms engiant 1947-us metus. 2 padk. algirio rinktins vadui Kazokui suteikiu virilos laipsn ir reikiu

3 Geleinio Vilko rinktins vadui aliukui suteikiu puskarininkio laipsn ir reikiu padk. 4 5 arno rinktins vadui Mindaugui reikiu tarnybin padk. Vytauto rinktins vadui Vampyrui reikiu tarnybin padk.
vejys, Gediminas, Apygardos tabo vadas

virininkas

Geleinio Vilko vadas Algirdas Varkala-aliukas savo tvik altupio kaime sutikti naujuosius pasikviet kelis tabo pareignus. Negiliame lauk sniege prie vidurnakt spaustus vyr pdsakus netruko ulyginti retokos snaigs. Sodyboje rengtos keturios slptuvs pavojaus atveju utikrino partizan saugum. Jaukioje nam ilumoje kiek pasivaiin vyrai idrso negarsiai sutraukti ir vien kit pamgt dain posm. Negailestingos giltins persekiojamiems partizanams malda ir daina teikdavo stiprybs, kl dvasi ir teik vilties sulaukti laisvs. Pirmj naujj met dien praleid sodyboje, prie vidurnakt vyrai perjo patikimesn buvusio vyro karjero lauke rengt slptuv. Siekdamas sustiprinti rinktins tabo veikl, Geleinio Vilko rinkti319

ns vadas aliukas, pasitars su pareignais, pasira pirmj 1947 met sakym. Vietoje Prano Kuinsko-Apynio, apygardos vado 1946 12 26 sakymu perkelto arno rinktin, pirmos kuopos vadu paskyr L.k. Albin ved-Radast. Antros kuopos vad Juoz Baltruait-Tigr paskyr rinktins valgybos skyriaus virininku, o kuopos vadu - Zigm Juk-Pjkl. Rinktins tabo Ryi skyriaus virininkui Klemensui Baltruaiiui-Kurtui paved ir kio skyriaus virininko pareigas. Pavakare slptuv usuko i Vilniaus grs Vyriausiojo Ginkluot Partizan tabo (VGP) adjutantas kpt.Juozas Luka-Arminas, Skirmantas. Jis pakviet aliuk vykti su juo pas apygardos vad vej. Sulauk vakaro, visi patrauk Klebikio miko link. Po vidurnakio partizanai, uj Antaniki gyventojo mike esani sodyb, keisdami sargyb iki paryi ilsjosi. Brktant rytui, sukil pavalg eimininks paruotus pusryius ir mikais nuygiavo Veiveri link. Mozriki girioje palik apsaug, Skirmantas ir aliukas, ginkluoti tik trumpais ginklais, popiete ijo Skriaudi - Marijampols plent, addami pakeleive maina vaiuoti Marijampols link. Atsitiktinai sutiktas ryininkas Pistoletas atpaino partizanus ir prane, kad apygardos vadas algirio rinktins slptuvje laukia Kazoko. Betemstant aliukas ir Skirmantas atjo ryininko nurodyt viet pas vad. Be ilgesni ang Skirmantas tikinamai idst vejui, kad nepaneigiamai atskleista "Barzdoiaus" - Juozo Markulio-Erelio idavikika veikla. Apsvarst susidariusi padt, vadai nutar sausio 18 d. numatyt partizan vad suvaiavim, kuriam kruopiai ruosi ir provokatorius Markulis, pavaizduoti netikroje vietoje, netoli Noreikiki nesamoje sodyboje. Nesulaukdami algirio rinktins vado Kazoko, apygardos vadas vejys su Skirmantu ir aliuku paruo melaging partizan vad suvaiavimo scenarij. Kruopiai parinkt nesam ryio tak, i kit apygard atvykusi partizan atstov sueigos punkt ir slaptaodi davinius perduoti Markuliui-Ereliui vadas paved Skirmantui-Vyiui. O vad suvaiavim nutarta suaukti savaite anksiau, t.y. sausio 10 d. algirio rinktins ribose. Taiau Kazokas vis nesirod. ...Rami sausio ketvirtosios naktis. Pro tirtokus debesis retkariais inirdavo pablyks mnulio pilnaties skritulys. Puriu sniegu padengtais laukais mnesienos prieblandoje atsargiai slinko du baltais apsiaustais apsigob vyrai. Sunkaus nakties ygio ivarginti partizanai usuko Kam320

pini kaimo gyventojo Laukaiio sodyb truput atsikvpti, taiau pastebj tartinai abejing eimininko elgsen net nenubrauk prakaito ijo. Vliau manyta, jog tai buvo lemtinga j klaida. Netrukus vyrai pabeld gerai pastam gerairdi Ogoni trobels duris. Tylaus, miko vyrams prasto beldimo priadinta Ogonien atvr duris. - Antanlis... Ai Dievui, gyvas! - atpainusi Martynaii Antan, nudiugo Ogonien. - Praom, vyruiai... Apilkit... A greit, - ir usimetusi skrandut ismuko per duris. - Magduk... Turiu svei... Paskolyk msos... Greit dursim pariuk... Atiduosiu, - atbgusi pas kaimyn padrikai dst " b d " Ogonien. Nukabino Tamolinien nuo kartels por deros ritinli, atpjov gabal vieios, dar nesisrjusios msos, atr pus kepalo duonos ir, palinkjusi "in sveikat", palydjo per duris kaimyn. Netrukus anktokoje trobelje pasklido kepsnio su svognais kvapas. Iki puss nusireng vyrai eimininks paildyto vandens dubenyje nupraus prakait, kiek pavalj sdo prie stalo. Soiai pavalg, pasidj alia ginklus, partizanai nuvirto valandl pailsti ir usndo. Brktant rytui, Tamolinien pastebjo karo meto apkas grioviu pasalnikai slinani raudonj giltin... Baltame apsnigt lauk fone nuo Veiveri puss slinko tamsiai pilka enkavedist ir strib mas. - O Viepatie! Klemensli, bk! Gal suspsi, - kteljo jau pakilusiam i gulto snui doroji moterik. Taiau berniukas spti partizanus jau nespjo. Prieigos Ogoni sodyb okupant buvo atkirstos. - Vyrai, kieme ruskiai! - dirsteljusi per lang ir pamaiusi artjani enkavedist gauj klaikiai suuko Ogonien ir metsi kiem. Partizanai stvr ginklus ir oko per langus... algirio rinktins tabo kio dalies virinink partizan ltn.Antan Martynait-Kaps enkavedist viai pasitiko prie gli darelio varteli. Vakar Sduvos krato partizan grups organizatorius Turklys, Viltraki kautyni narsuolis, algirio rinktins vadas partizan majoras Juozas Jasiulaitis-Kazokas, kirts prieo kulkosvaidio ugnies idin kelias "turmins MP-43" serijas, emgebist kulk pervertas sukniubo plyname sniego lauke. kiem ibgusi Ogonien stribai stm priemen. Troboje nuaidjo du sausi viai... Nesuvokdama, kas vyko, moteris instinktyviai atpl gryios duris. veid tarsi kieta kuoka trenk Veiveri strib vadeivos Albino Dovydonio sugniautas kumtis. Blankioje ibalins viesoje moteris ivydo klaik vaizd: plaiai atmets alis stambias sudirusias 321

rankas prie dur auktielninkas guljo jos vyras, prie krosnies skausmo kamuoliuk suriestas dejavo keturiolikmetis snus Kaziukas. - Smotri! Bandit ipera, - pakls nuo grind parmut moter, trenk antr smg Dovydonis. - Btum praneus - negult ia tavo piemengalys ir senis! - auk suvrjs stribas. Nusiaub trob, stribai ir "vyresnieji broliai" ivilko kiem negyv eiminink ir vos alsuojant berniuk. Atvilk uvusi partizan lavonus, stribai puol tvart arklio. Muistsi, nesidav veim kinkomas Bris. Plaiai iplts nerves prunkt, tarsi laukdamas eimininko rankos prisilietimo... Sumetusi veim savo aukas, budeli procesija, barstydama sniege raudonus kraujo laus, pajudjo Veiveri pusn. Sudauyta ir ikankinta Ogonien vos spjo eiti paskui ltai judant veim. - Pririti j prie veimo!... Susps! - auk Veiveri krato budelis. - Ne nado... Stydno... Vsio-taki enina (Nereikia. Gda... Vis tik moteris), - "susigdo" ekist vyresnysis Karatajevas. Atvaiavus stribyno kiem, nelaimingoji motina, jei ne vilgsniu, tai irdimi sugavo silpn basos snaus kojos judes... "Gyvas... Gal Viepats parodys stebukl", - padrikose mintyse guodsi motina. Taiau stebuklas nevyko. Kada Ogoni Kazelio siel priglaud dangus, niekas negali pasakyti. Jau vidurdien plaioje apylinkje pasklido inia, kad Veiverius parveti keturi uv partizanai. "Negi... Kazokas?" - nusmelk skaudi nuojauta vej. "Negali bti... Juk Kazokas - drsos ir nemirtingumo simbolis..." Taiau tiesa buvo skaudi. Patikimas mogus, grs i Veiveri, gandus patvirtino: stribyno kieme mats du uniformuotus partizanus ir du civilius... - Niekai turi mirti! - skaudios inios pritrenktas suuko visuomet santrus Tauro apygardos vadas vejys. Skubiai aptar padt, vejys paved Skirmantui ir aliukui idavik Markul-Erel sunaikinti. Dar kart patikslin sutarto sausio 10 d. aukiamo vad suvaiavimo klausim smulkmenas, Skirmantas su aliuku, sutemus ivyko Vilni. Grs apygardos tab paskutini ini giliai sukrstas vejys slptuvje rado jo laukiant kapelion Graf. Pasiguod, jog iauri kova su okupantu kasdien reikalauja kruvin auk, vadas ir kapelionas nutar paskelbti apygardoje dvisavaitin gedul. 322

LLK Tauro apygardai sakymas Nr.l

Bstin, 1947 m. sausio 6 d.

Rikiuots

sritis

1 .m. sausio 4 d. didvyrikoje kovoje su Veiveri NKVD uvus algirio rinktins vad Kazok ibraukti i apygardos kovotoj asmenins sudties. 2 Laikinai eiti algirio rinktins vado pareigas skiriu Vyio kuopos vad turm, nuo ios dienos. 3 Pagerbimui uvusio algirio rinktins vado Kazoko bei vis kit, kurie uvo 1946 m. laikotarpyje, skelbiu visoje apygardoje gedulo dvisavait, .m. vasario 1 d. iki vasario 15 d. imamai. ioje geduloje draudiu visiems apygardos vadams, kovotojams ir rmjams gerti svaig.grimus, dainuoti ir linksmintis. sakymas turi bti vykdytas visu grietumu. (...)
vejys, Gediminas, Apygardos tabo vadas virininkas

Prie Tris Karalius stipriau spusteljs altukas ir varbs iaurs ryt vjai vert partizanus daniau lindti savo slptuvse arba iekoti iltos pastogs pamiki gyventoj sodybose. Taiau okupant baudjai, vykdydami Bartaino 1946 m. kovo 26 d. sakym Nr.0026, kuriame sakmiai pabrta: "... bet kokio oro slygom dien ir nakt iekoti partizan...", nebodami alio didelm pajgom "ukuodavo" pamikes, apgul pamiki sodybas, pasalose laukdavo auk. Sausio 5 d. Agurkiki apylinkse uvo keli algirio rinktines andaro brio partizanai: Juozas Andziulis-Anupras i Degutiks kaimo, Vytautas Maeika-nekutis, g.1927 m., i Jrs apylinks, Juozas Matveikis-Ddul, g.1902 m., Kazl Rdos mikus uklydus latvis ir Juozas Danuseviius-Gorila. Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos antro brio vadas Vincas Kuinskas-Robinzonas buvo sutars sausio 6 d. ryte Igliaukos paliose susitikti su Antanu Kamiaiiu-Skroblu ir jo vyrais. Vidurnakt atj pali pakrat ir iki susitikimo turdami dar pakankamai laiko, varbaus vjo koiami vyrai usuko eigulio Mieldaio sodyb apilti. Kiek atsipt partizanai prie vitim i sodybos ijo. Eidami pali pakraiu, negilio323

je sniego dangoje palikdami "vienos pdos" pdsak, ei partizanai atjo sutart viet. Iki deimtos valandos nepasirodius Skroblo vyrams, partizanai nutar eiti pali gilum ir ten palaukti vluojani draug. Perj tankiau sulusi juost, vyrai pastebjo paskui juos atsargiai slenkani mogyst, kuris slaptaod atsaks nereikmingu "savi", greit dingo i aki. Neaiki padtis vert skubiai trauktis ualusius pelkynus. Iki artimiausi medi plytjo apie puss kilometro tik skurdiais pelkyn bereliais nusmaigstytas atviras kupst laukas, taiau paskui vyrus, bandydamos juos apsupti, plaiu lanku jau slinko pilkos mogystos. Brio vadui Robinzonui sakius, partizanai, isiskyr dvi grandis, ginkl ugnimi prilaikydami flangus, buvo priversti trauktis atviru lauku. Akivaizdu, jog dalis enkavedist jau buvo spj pasiekti kemsyn. Staiga deinje partizan suterks PP automatas, skabydamas bereli akas, paov partizan Juoz Prajer-Erel. Netrukus kurtinantis granatos sprogimas sudrebino pali kemsynus. Buvo aiku, jog sueistas partizanas Erelis, vengdamas pakliti budeliams gyvas, susisprogdino. Robinzonas ir t kautyni dalyvis Juozas Jurgaitis-Katinas, prisidengdami kupstais, atsiaudydami perbgo pelk ir, nesutik pasalos, smuko eglaii tankumyn. Kairiuoju sparnu trauksi kovotojai Andrius Gustaitis-Karvelis, Leonas Juodis-Klajnas ir Vitas Skuas-Vytis i tos, deja, uvus Antanui Kuinskui-Vampyrui, prasimu Igliaukos pali gilum. " V i e n o partizano buvo labai sualotas veidas ir galva. Kit, vilkjus lengvu rausvu apsiaustu, buvo galima atpainti... Rus karininkui buvo nukirstos abi kojos", - vliau partizanams pasakojs uvusius vyrus ir sueist okupant karinink Prienus ves kininkas.

LIETUVOS PARTIZAN VAD SUVAIAVIMAS Trij Karali dien prasidjusi ir daugiau nei par siautjusi pga lauk kloniuose ir pamikse suplk neibrendamus sniego pusnynus. Gerai pamenu sausio septintosios popiet, kai aprimus pgai, vos kilnodamas iki irkli pusnyne stringanias kojas, i tviks pamiki, partizan vadinamos " A f r i k o s " , yriausi Kauno - Marijampols plento link... kinink itrauktos i pairi rogs ir lengvi riestanosiai vienkinkiai vaeliai danai palengvindavo tolimus partizan ygius. Rmj skolintomis, pora arkli kinkytomis rogmis, simet por kulkosvaidi ir pakankamai ovini, partizanai drsiai leisdavosi tolimas keliones. 324

Gr i Vilniaus ir skubdami vad susirinkim, Skirmantas, aliukas ir Algimantas Zaskeviius-Tautvaia, Lizdeiki kaime paleid juos pavjus gaspadori, usuko Juozo Skraiio sodyb. Rimtam pokalbiui be paalini sveiai pasikviet eiminink. Praards varko rankov, aliukas im eis baltos mediagos gaballius ir susuks ritinliu leido juos tui butel. Vis akivaizdoje ulyd vaku, aliukas su eimininku nune butel malkin ir ukas kruopiai paslp. Tai buvo Vakar pasiuntini palikti ir iki iol idaviko Markulio-Erelio nagus nepakliuv ryio su usieniu ifrai. Rinktins vadas iedas, ivykdamas 1946 m. birelio 2 d. vykus Tauro apygardos partizan vad pasitarim, gautus i V.Staneikos-Andriaus ir J.Deksnio-Alfonso ryio ifrus buvo paveds saugoti savo pavaduotojui aliukui. uvus iedui ir Markulio-Erelio pinkles pakliuvus J.Deksniui-Alfonsui-Hektorui, aliuko isaugoti ifrai buvo vienintel gija, galinti atstatyti ry su usienio rezistentais. Todl ieidamas aliukas grietai spjo Skrait, kad apsaugai patikt butel saugot kaip savo ak ir be jo arba Skirmanto niekam neatiduot. Pakeliui vad suvaiavim aliukas ir jo bendrakeleiviai aplank neseniai paskirt pirmos kuopos vad. Geleinio Vilko rinktins vadui Radastas teik raport, silant keliems veikliems kovotojams suteikti karinius grandini laipsnius. Atskiru raportu kuopos vadas prane, jog sausio 4 d., vykdydama tarnybin uduot, prieo nagus pakliuvo aktyvi rinktins tabo ryinink - sanitar Onut Tumosait-Padaua.
Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinei

sakymas Nr.3
Bstin, 1947 m. sausio 12 d.

1. Rinktins tabo adjutant Mayt i einam pareig atleidiu. Pagrindas: adjutanto Mayio raportas. 2. Sanitarijos virinink Padau, pakliuvusi NKVD nagus, i pareig atleidiu. 3. Skirmant skiriu Rinktins tabo virininku. 4. Pirmos kuopos ryinink Jupiter u sumanum pakeliu grandinio laipsn. 5. Pirmos kuopos valgybos skyriaus virinink Drugel u sumanum pakeliu grandinio laipsn. 6. Tarp pirmos ir antros kuop skiriamoji riba eina plentu: MarijampolPrienai iki Iglikli vls. rib. Iglikli valsius atitenka pirmai kuopai. Nuo 325

Putriki kaimo skiriamoji riba eina per palias Amalviki eero link, pro Amalviki eero pietin kamp eina pro Amalviki, Vidgirli, Palavani ir Leiciki k. Gudeli miestelio link. 7. Pirmos kuopos pirmo brio brinink valg u sining pareig atlikim pakeliu grandinio laipsn. 8. Pirmos kuopos antro brio skyrinink Tango u ger pareig vykdym pakeliu grandinio laipsn. 9. Pirmos kuopos pirmo brio pirmo skyriaus skyrinink Skrobl u sining pareig vykdym pakeliu grandinio laipsn. 10. Pirmos kuopos antro brio skyrinink aib u suman pareig atlikim pakeliu grandinio laipsn.
aliukas, Skirmantas, Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinei GVRn vadas tabo virininkas

(sakymas Nr.4
Bstin, 1947 m. sausio 12 d.

1. Pirmos kuopos pirmo brio skyrininkui Vjui u suman pareig vykdym suteikiu grandinio laipsn. Suteikiu grandini laipsnius sumaniai vykdiusiems pavestas pareigas GVRn ketvirtos kuopos kovotojams: 2. Meteorui - pirmo brio skyrininkui, 3. Pavasariui - pirmo brio brininkui, 4. Papariui - antro brio skyrininkui, 5. Vjui - antro brio brininkui ir apdovanoju juostele "U uolum".
aliukas, Skirmantas, GVRn vadas

tabo

virininkas

Sausio 12 d. Pilviki vls., Nedraus k., Lietuvininko sodyboje susirinko Lietuvos partizan apygard atstovai. Savaite paankstinus suvaiavimo dat, posd spjo atvykti tik Dainavos ir Kstuio apygard atstovai: j.ltn.Jurgis Krikinas-Rimvydas ir Kstuio apygardos vado ltn.Juozo Kasperaviiaus-Visvydo galiotinis Gandrimas. Posd pradjo Tauro apygardos vadas pik. Antanas Baltsis-vejys. Pagrindinis suvaiavimo tikslas buvo sudaryti Vyriausi Lietuvos partizan ir civilins valdios vadovyb. Iaikinus Markulio-Erelio idavikik veik326

l, nutarta: Vyriausi Ginkluotj Partizan tabo (VGP) bstin i Vilniaus perkelti Tauro apygard, o civilins politins vadovybs atstovais kviesti tik inomus, pogrindyje dirbanius politinius veikjus. Svarbiausias udavinys, kaip ra J.Luka, "nutarta kuo skubiau atstatyti ryius su usieniu." svarb darb vykdyti buvo pareigoti posdio dalyviai: Dainavos apygardos tabo Organizacinio skyriaus virininkas Rimvydas ir Tauro apygardos vado pavaduotojas Tautvaia. Po posdio vejys su tabo pareignais ir rinktini vadais, aptar apygardos partizan veiklos trkumus, nutar kurti dvi naujas rinktines. vejo pasiraytu sakymu Nr.l (op) steigiamai Biruts rinktinei priskirtos Geleinio Vilko rinktins penkta (buvusi Mindaugo) ir algirio rinktins Dariaus ir Girno kuopos bei Kauno mieste veikianios laisvs kovotoj grups. Pilviki apylinkse sudaromos Kstuio rinktinei perduoti Pilviki, Vilkavikio, Kybart, Vityio, aliosios ir gretimuose valsiuose Vytauto ir algirio rinktini sudtyje veikiantys partizan briai.
LLK Tauro apygardai Slaptai

sakymas N r. 2
Bstin, 1947 m. sausio 12 d.

1 Laisvs kovotoj Tautvai skiriu Apygardos vado pavaduotoju, nuo ios dienos. 2 Vytauto rinktins vadu skiriu dabartin Vytauto rinktins vad Vampyr, nuo ios dienos. 3 Kstuio rinktins vadu skiriu dabartins Geleinio Vilko rinkt. 2-os kuopos vad, Rikiuots skyriaus virinink Dein, nuo sausio 20 d. 4 algirio rinktins vadu skiriu dabartin algirio rinktins vado pareigas laikinai einant turm, nuo ios dienos. 5 Geleinio Vilko rinktins vadu skiriu dabartin GVRn vad aliuk, nuo ios dienos. 6 arno rinktins vadu skiriu dabartin arno rinktins vad Mindaug, nuo ios dienos. 7 Biruts rinktins vadu skiriu dabartin GVRn tabo virinink Skirmant, nuo .m. sausio mn. 20 d. 8 Visi Rinktini vadai kuo skubiausiai perima rinktini vadovavim, uima paskirtus pagal Ap. vado sakym Nr.l (op) postus... ir raportu pranea man. 9 Kovoje su NKVD uvus apyg. kovotoj Auksut ibraukti i apygar327

dos kovotoj asmenins sudties nuo 1946 m. spalio mn. 28 dienos. Apyg. kapeliono Raportas Nr.l.
vejys, Gediminas, LLK Tauro Apygardai sakymas Nr.3 Bstin, 1947 m. sausio 12 d. Apygardos tabo vadas virininkas Slaptai

1 Apygardos vado pavaduotojo slapyvard Tautvaia, jam paiam praant, pakeiiu slapyvard Nerimantas. Raportas Nr.l 2 Geleinio Vilko rinktins vado slapyvard aliukas, jam paiam praant, pakeiiu slapyvard Daumantas. Raportas Nr.40 3 Vytauto rinktins vadui Vampyrui ir jo tabo pareignams u tiksl, isam ir punktual rat pristatym reikiu tarnybin pagyrim ir padk. 4 I daugelio dalini vad sulaukiama nusiskundim... (dl laipsni ir enkl ymjimo). Kariniai laipsniai suteikiami Apygardos vado sakymo N r. 17 nuostat pagrindu... (...) 8 GVRn 4-os kuopos II brio skyrinink Papart apdovanoju juostele "U narsum". 9 GVRn 4-os kuopos kovotojus: Kard apdovanoju juostele "U uolum", Vj apdovanoju juostele "U uolum ", Auksinuk apdovanoju juostele "U uolum", Skirgaud apdovanoju juostele "U uolum ", Pasyv kovotoj Kolumb apdovanoju juostele "U uolum". GVRn 4-os kuopos rmjus: irkles, s, sien, Skirpst ir Skirpstien u param Laisvs kovotojams apdovanoju juostelmis "U uolum ".
vejys, Gediminas, Apygardos tabo vadas

virininkas

Sausio pradioje ikritus daug sniego, pasunkjo partizan veiklos ir buitins slygos. Mikuose rengtos slptuvs tapo beverts, nes tinkamai paslpti sniege pdsakus praktikai buvo nemanoma. Daugelis kovotoj daniausiai slpsi itikim rmj leidimu po pastatais ikastuose anktuose bunkeriuose arba sirengdavo landas sukrautame iene klojimuose. 328

Net netikiausiose vietose pastebimai padanjo nepastam mogyst slampinjimas. Iglikli MVD slapt pranej "Onos" ir "Maryts" skundimu jau nuo rudens enkavedistai ir stribai atidiai sek Uupi kaimo Jono Paplausko sodyb. Sausio 14 d. ankst ryl Iglikli stribai ir NKVD gulos kareiviai apsupo jo nam. Kratos metu buvo nuginkluotas ir suimtas Geleinio Vilko pirmos kuopos kovotojas Antanas irvinskas-Tankas. Sausio 15 d. antros kuopos partizanai u nipinjim ilavoto emgebistams suaud Skersabalio apylinks pirminink Kaz Suinsk.
LLK ll-os Nr.l 5 Bstin 1947 m. sausio 18 d. Geleinio Vilko Rinktins Vadui Tauro kuopos apygardos Rinktins Vadas

Geleinio

Vilko

Raportas Praneu, kad u nipinjim bolevik naudai buvo .m. sausio mn. 15 d. pil.Suinskas Kazys, Kazio, gyvenantis ilavoto vals., Dmiki kaime (Dmikiuose), likviduotas. Likviduojant konfiskuota 50 kg rugi.
U kuopos vad Nemunas

Sausio 15 d. pasaloje uvo algirio rinktins partizanas dvideimtmetis Albinas Markeviius-Klajnas. Sausio 22 d. skundus agentui pokui Auktosios Bdos kaime Kazl Rdos enkavedist dalinys rado algirio rinktins ilviio brio partizan stovykl. Kautyni metu garbingai uvo keturi kovotojai: skyriaus vadas Juozas Dudonis-Barsukas, g.1925 m., i Viakio Rdos, Justinas Andziulis-Agronomas, g.1921 m., i Jank vls., Jonas Pavilonis-entukas, 20 m., ir jaunas partizanas Lenkutis-Klevas. 23 d. ryt, remiantis to paties idaviko "poko" skundu, Kazl Rdos enkavedistai apsupo Armaliki kaime V.Baniausko sodyb. Kratos metu mrinio rsio pogrindyje uo surado slptuv. rs atvaryta Baniauskien kalbjo vyrus pasiduoti, kadangi padtis beviltika, ekistai tiksliai ino net kiek j yra, matyt, idaviko nurodyta. algirio rinktins Vytauto kuopos ilviio brio vado pavaduotojas Pranas Starkeviius-Ddiukas ir eilinis Petras iupaila-iogas pasidav. 329

Sausio 29 d. Kazl Rdos mike prie Naudi kaimo Biruts rinktins Dariaus ir Girno kuopos partizan brys pateko okupacins kariuomens dalinio pasal. Garbingoje kovoje uvo: Antanas Balaseviius-igonas i Dievogalos, Antanas Marinas-Vaidila, g.1926 m., i Digri, Petras Dagilisaibas, Antanas Siaurys-Strazdas, 22 m., i Naudi kaimo. Negaldami pasigirti savo "laimjimais", Prien MGB vadovai suskubo praneti virininkams... "apie atlikt tam tikr d a r b " verbuojant naujus agentus ir informatorius (B.27/23) sausio 25 d. ataskaitoje MGB II skyriaus virininkui pplk.Poekaj Prien " k m a i " ra: "I naujai uverbuot agent: "Danguol", g.1929 m., Prien gimnazijos 7 klass mokin, 1945 m. palaikiusi ry su pogrindiu. Dav verting davini... "luota" - dirba Prien korteli biuro virininke, davini. Paskirta sekti vidutinius tarnautojus. dav daug verting

"Leka", g.1930 m., mokosi Prien gimnazijos 7 klasje. 1945-1946 m. Onos Ilyts pavedimu rinko gimnazijoje partizanams pinigus. Paskirta "Gimnazist " byl tyrimui. "ibut", g.1913 m., i Pabaliki, gyvena Prienuose, uverbuota kompromituojaniu pagrindu, kad pas j gyveno vokiei karininkai. Brolis agronomas pasitrauk Vokietij. Pas j gyvena gimnazistai. Agentas "ernas", Prien gimnazijos gimnazistas, nuo verbavimo dienos ini neteikia. Nustatyta, kad vo.v uverbuotas ijo br", - skundiasi " e f u i " Prien MGB virininkas kpt.Nesterov.

KRAUJO DMS VASARIO PUSNYSE Bk per amius nesugriaunama, Lietuvos sodyba, paklus smgius viesulo varbaus!
(raas kryiaus lentelje)

Ir vl bolevikinio centro komiteto parinkt, MGB patvirtint, okupantams itikim deputat "rinkimai". Kaip ir prie metus, "aktyviai agitacijai" Suvalkijos kaimus upldo iki dant ginkluota soviet kariuomen. Sausio pabaigoje kiekvienai ilavoto valsiaus "rinkiminei" apylinkei bu-vo sudarytos kariki grups bei patvirtinti atsakingi "u rinkimus" MGB virininkai (B.36/46): ilavoto apylinkje - ltn.Kolesov Vasilij Michailovi; Plutiki - kpt.ukov Michail Petrovi; Mikalikio - j.ltn.Bendoraitis Gediminas Jonovi; Tartupio - vyr.ltn.Grigorjev Ivan Ivanovi; 330

Ingavangio - ltn.Karaliov Andrj Vasiljevi; Pakiaulikio - ltn.Chudakov Vasilij Stanislovi. i ekist, kurias sudar nuo 8 iki 12 iltais kailiniais aprengt ir veltiniais apaut enkavedist, pastoviai krsdavo gyventoj sodybas, paryiais sugul pamikse laukdavo partizan. Jiems pasitraukus, strib ir kareivi apsaugos lydimi kaime pasirodydavo agitatoriai, kurie eidami i kiemo kiem varydavo gyventojus "agitpunktus". Prievarta suvarytiems kaimieiams "agitbrigados" vyresnysis "atlikdavo aikinamj darb" bandydavo psti bolevikin mstysen ir komunistin dvasi... Nepaklusniam "elementui" agitatoriai sil "sovietin roj"... su baltom Sibiro mekom... lesni tapo ir MGB agentai bei slapti informatoriai. Trys kilometrai nuo Ilauo piet kryptimi, Graui kaime, kelios deimtys metr nuo Ilauo-Klebikio kelio rymo tvarkingai priirimos sodybos pastatai. aliai daytos gyvenamojo namo sienos tarsi negyjani aizd slepia iurpios tragedijos relikvijas - laisvs kovotoj ginkl ir juos upuolusi okupant kulkosvaidi strigusias kulkas. 1946 m. vasar Geleinio Vilko treios kuopos partizanas Antanas Jundilas-Naras, g.1919 m., su kovos draugais tviks sode, u svirno sireng patikim slptuv. Kol nebuvo prieo sekli ir idavik, ia poilsiui prieglobst rasdavo brio vadas Papartis, rinktins vadas aliukas, adjutantas Maytis bei kiti tabo pareignai. Sausio pabaigoje brio vado slptuvi rajone prasidjo smarkios enkavedist kratos. Ilgiau pasilikti ia buvo rizikinga. Klebikio mike kuopos vasariniai bunkeriai ir prieigos prie j usnigti. Nesaugu ir pas gyventojus... Vasario ketvirtosios paryiais Papartis, med.sesel Aura, jos brolis Krienas ir Serbentas su nepastamu partizanu, labai pavarg, atjo Jundil sodyb. Vis dien ramiai pailsj slptuvje, sutemus sujo trob. Keturiolikmet Naro sesut Izabel perspjo vyrus, kad pavakare buvo ujusi tartina vyriko stoto elgeta. Ieidama i kiemo "ubag", smalsiai stebdama praviras klojimo duris, matyt, pamiro savo vaidmen... Plaiais vyrikais ingsniais perkopusi pakluonje supst sniego pusn, pro kluono kamp nuirgliojo gretim kaimelio sodyb link. Taiau prie nuolatini pavoj priprat vyrai keistos mogystos elgesiui neteik reikms. - Nusipraus vyrai, pakeit baltinius... Vakarojo ilgai... Patyliukais dainavo graudias... iki sielos gelmi smelkianias laisvs ilgesio dainas, - mena Jundil Izabel. - Tik Kleiz Nastut-Rasel (Aurel) negaljo nurimti... Vis primin vyrams: "atrodo, mums ikast duob maiau komarikame sapne... Greiiau ieikim..." 331

- Anksti paryiais ieisim, - nuramino j vyrai. Po vidurnakio prasidjo pga. Tarsi ialks vilkas trobos pasieniais u lango stgavo nuo altupio slnio atklyds varbus ryt vjas... - Vlai nakt, gal po antros, partizanai i trobos ijo svirn. Paeme stipraus vjo neamas sniegas greit ulygino j pdas, - prisimena buvusi maoji partizan patiktin Monikut. Prie vitim Jundil sodybos kiem atslinko mirties mkla. Rusik "triauki" keiksm priadintos, i ilt patal paoko eiminink ir dukra. Brolis Vytas, dirbs Prien ile miko mediagos ruooje, t nakt namus negro, nakvojo pas bendradarbius. trob puol enkavedistai kruopiai krt kambarius, vert eiminink lipti ant aukto... Kiti, isivar kiem mergait, reikalavo atidaryti svirno duris ir parodyti "bandit" bunkerio viet. Muama ir brutaliai stumdoma mergait garsiai klyk: "Neinau joki "bandit"!.. Nra jokio bunkerio!" Atpl svirno duris, enkavedistai pradjo lupti grindis. I poemio trenk partizan ginklai... iandien nustatyti smulkmenas nemanoma, taiau aiku, jog i slptuvs ir svirno partizanams isiverti laukan pavyko. Vytautas Gudynas-Papartis, g.1922 m. Gustaitynje, atsiaudydamas perbgo sodel ir, peroks tvor, prieo kulk pakirstas sukniubo patvorio pusnyje. Nepribgs prie tvoros, uvo ir sodelyje guljo partizanas i Pakampiki Jurgis Kleiza-Krienas, g.1924 m. Paskui brol bgusi kuopos ir brio medicinos sesut Kauno Medicinos instituto paskutinio kurso student Anastazija Kleizait-Aura, g.1922 m., partizan vadinta Rasele, tvirtai suspaudusi rankose automat guljo uvusi ten, kur dabar stovi paminklinis akmuo. Broniaus Simonaiio-Serbento ir nepastamo partizano likimas Monikutei neinomas. Tarp uvusij nebuvo. Gal pavyko prasiverti, o gal, ij i trobos, nujo kitur iekoti prieglobsio. kiem vaiavo enkavedist sunkveimis. Sukl partizan lavonus, mainos viruje ant grind susodino suimtas moteris. oniniuose suoluose, ant keli pasidj automatus, sudribo kailiniuoti kareiviai, letenom apglbs partizan knus drybsojo dresiruotas vilkunis. Kiekvien nuo varbaus vjo besislepiani paiurpusi moter judes sek iepiami keturkojo "ekisto" nasrai ir grsmingas urzgimas... Kraupi kelion baigsi Veiveri stribyno kieme. Vietinis niekas, apsimets elgeta, paseks ir idavs miriai partizanus, vliau tapo "etatiniu" ekist agentu. Archyvinje agentrinje byloje (B..36/45, 1.236) lik raai (su ikarpytom eilutm): "Agentas "Jonas", 332

uverbuotas Prien MGB organ 1947 m. liepos 12 d. Jo daviniais buvo nukauti 6 partizanai... Apklausoje prisipaino, kad 1945 m. balandio mn. Rutkiki kaime sutiko du partizanus, kurie perspjo nedirbti apylinks pirmininku. Paino i Skardupio kaimo Juoz Valkevii. 1947 m. liepos 4-5 d. antr valand nakties pas j atjo Vytas Jundilas ir kitas nepastamas partizanas, kurie pareigojo j platinti partizan spaud, jei ne - umu... Verbuojamas "Jonas" noriai sutiko ir pateik susijusi su partizanais asmen davinius"... Remiantis Tauro apygardos vado sakymu, Rinktins vadas paskelb:
Tauro apygardos Geleinio Vilko Rinktinei Slaptai

sakymas N r. 9
Bstin, 1947 m. vasario 6 d.

1 Skelbiu Tauro apygardos vado sakymo Nr.4 8 Artinantis bolevikini rinkim komedijai, sakau visiems Rinktini vadams pagal Politins dalies teikiamas direktyvas nuteikti visuomen boikotuoti rinkimus... Vien kit bolevik statytin vieai pakarti. Vengti sudtingesni akcij... Bstini ir agitacini punkt apaudymas - betikslis ir reikalaujantis nereikaling auk... Pasira vejys 2 valgybos skyriaus virinink Tigr u nesugebjim ir nenor atlikti jam udt pareig, u apsileidim ir t.t., u kivirius su beveik vis kuop vadais i einam pareig atleidiu ir skiriu 4-os kuopos vado arno inion, nuo .m. vasario 10 dienos. 3 valgybos skyriaus virininku skiriu Arn, nuo vasario 10 d. 4 Laikinai eiti adjutanto pareigas skiriu kovotoj Vilk, nuo .m. vasario 6 dienos. 5 Vadovaudamasis Apyg. vado sakymu Nr.2 ir Op. sakymu Nr.l, 3ios kuopos vad - Rikiuots skyriaus virinink Dein i einam pareig atleidiu, nuo .m. vasario 6 dienos. 6 2-os kuopos pavaduotoj Nemun skiriu 3-ios kuopos vadu, nuo .m. vasario 10 dienos. 7 Nemuno slapyvard, jam paiam praant, pakeiiu slapyvard Vylius. Pagrindas: jo raportas. 8 Deiniui, prie perduodant kuop Vyliui - Nemunui, sakau paimti kovot. Juodvarn ir pristatyti 2- kuop. (Juodvarn surasti per voger). Kuop perdavus praneti man ir vykti Apygardos Vado nurodyt viet. 333

9 Vadovaudamasis Apygardos vado ratu Nr. 76, kio skyriaus virininkui Kurtui sakau parinkti visose kuopose bent eis imtus (600) ervonc, grai lietuvik karininko uniform ir aulinius batus. Mintos vertybs reikalingos labai svarbiems organizacijos reikalams. Geleinio Vilko rinktin yra pareigota duoti piln ilaikym ir darbo priemones dviems Apygardos tabo pareignams. Jiems reikaling kiek vertybi surinkti kuopose ir persisti. Pasirpina kio skyrius.
Daumantas, Vilkas, GVRn vadas

L. e. adjutanto p.

Rinktins vadui teko pasirayti ir lidnus sakymus. Vasario 6 d. ryte Dangstyts kaimo Baltraus Rudzinsko sodyboje Panemuns karinio dalinio enkavedistai uklupo tris Geleinio Vilko rinktins 4os kuopos partizanus. Susiaudymo metu uvo 2-o brio vadas Vytautas Pekys-Sakalas, prieas pam vokik kulkosvaid ir 50 ovini. Brininkas Pranas Eglinskas-Liepsna ir partizanas Plekaitis-Uraganas, siauianios pgos dengiami, atsiaudydami laimingai pasitrauk. Krsdami Rudzinsko sodybos pastatus, enkavedistai surado slptuv, i kurios pam du autuvus, du PP automatus ir d ovini. GVRn vado vasario 25 d. sakymu Nr. ll uvs kovotojas Sakalas i asmenins kovotoj skaitos ibrauktas. Vasario 8 d. nakt Prien MGB vyr.ltn.Koroblino ir j.ltn.Irkin'o vadovaujama NKVD dalinio 2/34 grup, "ukuodama" 64-88 kvartal, Paiudiki kaime Radkeviiaus sodyboje surado partizan. Treios kuopos pirmo brio 3-io skyriaus skyrininkas psk.Simas Kleiza-arvas band pasitraukti. Slenkant pro namo kamp arv autuvo buos smgiu apsvaigino pasislps prieo slapukas. Priok kiti enkavedistai partizan nuginklavo: pam SVT autuv, TT pistolet, dvi granatas ir keturias apkabas ovini. GVRn vado balandio 8 d. sakymu Nr.17 arvas ibrauktas i rinktins kovotoj asmenins sudties. Vieni veiklesni Geleinio Vilko partizan buvo Vytauto kuopos Albino Ledo-dros vadovaujamas brys. 1945 m. spalio mn. brio kovotojai ivavods kaime susirm su Iglikli stribais. Gruodio 15 d. uol Bdoje brys pateko NKVD dalini pasal. Tik brininko A.Ledo-dros rytingos kontratakos dka partizanai ijo i gresianios enkavedist apsupties ir iveng tragik pasekmi. 334

G e l e i n i o Vilko rinktins partizanai 1946 m. iem. Priekyje guli Albinas Ledas-dra, Gintautas. Stovi 4-as Vitas Naujokas-Jupiteris.

U sumanum ir drs kautynse Tauro apygardos vadovyb 1946 m. gruodio 7 d. aktu Nr.351 brinink dr apdovanojo juostele "U narsum". Tos paios dienos aktu Nr.352 u sining ir uol patikt pareig vykdym jau brio vado pavaduotojui drai prisegta juostel "U uolum". Laisvs kovotojas Albinas Ledas, Juozo, gim 1925 m. Stuomen k., ilavoto vls. gausioje vidutinio kininko eimoje. 1944 m. ruden auktas sovietin armij pasirinko partizano keli. Pasirinks dros slapyvard, apsukrus kaimo vaikinas greit isikovojo kovos draug pasitikjim ir buvo irinktas brio vado pavaduotoju. Konspiracijos tikslu 1947 m. sausio mn. pradioje paskirtas pirmo brio vadu, pakeit slapyvard Gintaut. Neaukto gio, labai judrus, energija tryktantis partizanas A.Ledas-Gintautas dl savo veiksm ir riziking sprendim kartais susilaukdavo kuopos vad kritikos. vito apniuks vasario devintos - "rinkim" LTSR aukiausij taryb - rytas. Nors apygardos tabe buvo nutarta, kad aktyvi partizan veiksm prie rinkim punktus reikia atsisakyti, taiau buvo atvej, kai atskiri kovotoj skyriai iai nutariai nepakluso. Tiktina, jog Gintauto vadovaujamo brio kovotojai vadovybs sprendim gavo pavluotai, 335

nes apdovanotas "U uolum" vadas nebt nepaiss Apygardos tabo potvarkio. Brio vadas Gintautas, rinktins valgybos skyriaus virininkas Petras Sliauskas-Arnas, skyrininkai Kostas Kiys-Gintaras ir Benediktas Budrys-Vytenis vasario devintosios nakt, simet roges por kulkosvaidi, atvaiavo Smilgi gyvenviet. Um tinkamas gynybai pozicijas, partizanai lauk auros. Atunt valand Smilgi mokyklos rinkim punkte susirinkus komisijos nariams ir vietos partiniams, partizanai atideng uraganin kulkosvaidi ugn. Negausi Sasnavos strib ir keli kareivi apsauga, nesugebjo tinkamai pasiprieinti ir tik padrikai atsiaudydami isigelbjo. Kaip pels i skstanio laivo spruko lauk ir aktyvistai su komisijos nariais. Po keli minui kartos kulkosvaidi pylos, susd prie kininko klojimo paliktas roges, partizanai pasitrauk Varnabds mik. Gal po valandos i Sasnavos Smilgius atburzg dvi mainos enkavedist ir strib. Nedrsiai susirink igsdinti komisijos nariai vis dien lauk kaimuose surinkt "bals"... Vasario 9d. 6- valand ryto prasidjo "demokratiki", NKVD dalini durtuvais remiami "rinkimai". Iki 12-tos valandos Suvalkijos kaime balsavusi rinkj skaiius tesiek vos kelias deimtsias procento. Prie rinkimini apylinki bstini suvaryt kinink pastotmis kaimus rinkti bals ivyko po 10-12 enkavedist ir strib apsaugos lydimi komisij nariai. Taiau daugelis gyventoj buvo "ivyk balsuoti", o namuose lik vaikai ir seneliai tegaljo sumesti vos po kelis balsus. Kai kurios kaimus ivyk bals rinkimo grups prim "racional" sprendim - pakeliui sukidavo urnas pagal sraus reikiam kiek biuleteni ir patenkinti grdavo rinkim bstines. Rinkim eig ir rezultatus seks Tauro apygardos partizan prokuroras, juridini moksl daktaras Alfonsas Vabalas-Budrys pateik isami ataskait. Aktas Nr.4
Suvalkija, 1947 m. vasario 14 d.

A, Tauro apygardos prokuroras Budrys, bolevik vykdytiems ir vykdomiems Lietuvoje nusikaltimams tirti ir byloms kelti, pasirms liudinink parodymais, savo stebjimais ir kitais ini rinkimo altiniais, suraiau dokument apie bolevikins valdios, bolevik partijos ir bolevikinio aktyvo 336

vykdyt lietuvi tautos valios suklastojim, pravedant smurtu klastotus rinkimus Lietuvos taryb socialistins respublikos aukiausij taryb. 1. Rinkimams Lietuvoje pravesti nepakako Lietuvoje esani apie 50000 MVD (buvusi NKVD) ginkluot pajg ir vietini raudonosios armijos gul, todl tam tikslui buvo atsista apie 60000 reguliariosios kariuomens... (...) (J.Daumantas. Partizanai. 241-248 psl.) Vasario 15 d. nakt apygardos tabo bstin Vytauto rinktins vado Vampyro lydimas atvyko dar gruodio 26 d. sakymu Nr.39 apygardos adjutantu paskirtas Krmas. Apygardos vadas vejys, trumpai apvelgs partizan skmingai atlikt bolevikini rinkim boikot, supaindino su apygardos prokuroro paruotu aktu Nr.4, taip pat Lietuvos Nepriklausomybs paskelbimo 29-j metini proga pasira apygardos kovotojams sakym.
LLK Tauro apygardai Slaptai

sakymas Nr. 7
Bstin, 1947 m. vasario 15 d.

1 Prie dvideimt devynis metus, praliejusi upes kraujo ir aar, lietuvi tauta sutrauk imt dvideimt tris metus kausiusias Rusijos imperijos grandines. Vos nusimet vergijos panius ms tvai ir broliai, kariai-savanoriai savo kraujo ir gyvybi kaina apgyn gimtj krat nuo raudonj ord, ivijo Bermonto gaujas ir sustabd eligovskio kariaunos antpld. Per dvideimt du laisvo ir nepriklausomo gyvenimo metus sunkiu darbu ir sriu prakaitu ugyd vergijos ir nuomi kar paliktas aizdas. Bet Rusijos imperija, grobuonik dvigalv erel pakeitusi kruvinai raudona penkiakampe vaigde, vl ugrob ms brangios Tvyns emes ir pasmerk miriai bei ltam inykimui Sibiro platybse tkstanius nekalt laisv mylini ms broli ir seser. Nepal kovoje su vokikaisiais grobikais, jau treti metai savo krauju laistome gimtins dirvonus, alius mikus ir gatvi grindin. Brangs Laisvs kovotojai, bri ir kuop vadai, ryininkai ir partizan rmjai, geros valios mons, lai i ms tautai brangi vent suteikia mums stiprybs ir itverms kruvinoje kovoje su raudonuoju maru u Tvyns laisv ir nepriklausomyb.
(...)

337

5 algirio rinktins vadui pusk. turmui suteikiu virilos laipsn. 6 Geleinio Vilko rinktins vadui Daumantui suteikiu virilos laipsn. 7 Apygardos adjutantui jaun.pusk.Krmui suteikiu puskarininkio laipsn. 8 Biruts rinktins vadui Skirmantui suteikiu jaun.puskarininkio laipsn.
vejys, Apygardos vadas

Krmas,

Adjutantas

O tuo metu, vasario 10 d. agentui Garniui praneus N K V D kareiviai krt Pakuonio vls., uvint kaim. Laiku pastebj ateinanius enkavedistus, i Simano Eglinsko sodybos band pasitraukti du partizanai, taiau ivengti susiaudymo su prieu vyrams nepavyko. Sueist 4-os kuopos 2-o brio skyrinink Antan triupk-Papart pasivijo ir nuginklavo. Pam ekik kulkosvaid, rankin granat ir 7 apkabas ovini. Partizanui brininkui Pranui Eglinskui-Liepsnai pavyko pabgti. G V R n vado vasario 25 d. sakymu Nr.11 Papartis i partizan skaitos ibrauktas. Vasario 10 d. Sasnavos vls., Rekaviki kaime enkavedist pasaloje uvo G V R n pirmos kuopos antro brio kovotojai: Apolinaras Kabainskas-Garnys, g.1923 m., Petras Ratkelis-Starzdas, g.1926 m., i Stuomen k., ilavoto vls. ir nenustatyta pavarde partizanas Kavalierius. uv kovotojai i partizan skaitos G V R n vado vasario 25 d. sakymu ibraukti. Vasario 11 d. Skrynupio kaime pas Radzevii ilavoto ir Kauno N K V D pajgos rado bunker. Enkavedistams pareikalavus pasiduoti, pirmos kuopos partizanai pasiprieino. Nelygiose kautynse garbingai uvo skyriaus vadas Antanas Kamiaitis-Skroblas ir eilinis Albinas Butanaviius (Butana)-Vyturys-Kurmis, g.1922 m., i Kermoins kaimo. Kazys Murauskas-Vitas, Petro, g.1931 m., suimtas (Agentrin byla Nr.36/46).

MAYIO IR PUELS "BLYNAI" Kolaborant veiksmai prie partizanus ir nusikalstama apskrities partini vadov veikla sudarant nekalt moni eelonus atiauriausius Sibiro tolius auksi atpildo. Valsi komunistini aktyvist naikinimas apsaugos apsupt aukiausius postus uimani partijos funkcionieri nebaugino. Jau seniai Tauro partizanai brandino mint ir lauk tinkamos akimirkos suduoti juntam smg bolevikiniam apskrities elitui. Po va338

d pasitarimo Ungurini kaime sikrusiame Vytauto rinktins tabe buvo apsvarstytas ir priimtas Marijampols civili ir karini-represini stuktr virni sunaikinimo planas. Ugavns - nuo sen laik Lietuvos kaime triukmingai veniamas blyn vaii vakaras. etadien ir sekmadien prie gavnios pradi bdavo daug vestuvi, kurios baigdavosi antradien Ugavni blyn baliumi, tuomet vadintu "usigavjimu".

Kazimieras Pyplys-Maytis

Vasario 18 d. - Ugavni vakar - ir buvo nutarta sunaikinti Marijampols partinio aktyvo tzus. Planui vykdyti buvo sudaryta rinktins vado Vytauto Gavno-Vampyro vadovaujama tabo pareign grup: adjutantas Mykolas ilionis-Plunksna, valgybos skyriaus virininkas Albinas Ratkelis-Oelis, Globos poskyrio virininkas Antanas Peiulis-Baritonas, pirmos kuopos vadas Jonas eferis-Diemedis ir treios kuopos vadas Jonas Valaitis-Viesulas. Pagrindin plano dal sutiko atlikti neseniai paties praymu i Geleinio Vilko rinktins Vytauto rinktins tab perkeltas laisvs kovotojas Kazimieras Pyplys-Maytis. aibikos reakcijos, keliose kautynse drsa ir altakraujikumu pasiymjs dviej metr milinas Maytis inojo, kuo teks rizikuoti, ir tinkamai tam pasiruo. sureisuotas apskrities soc. aprpinimo skyriaus buhalters Anels Senkuts-Puels ir kaunikio "sporto instruktoriaus" - partizano Mayio - "suadtuves" buvo pakviesti ariausi tautos engjai. Mgstantys liaudies sskaita auniai paulioti ir pamerginti "neklystanios" partijos ulai lengvai ukibo ant io viliojanio "blyn baliaus" jauko. Tik visais nepasitikintis ir tarus MGB virininkas pplk.Kliuionok, jo pavaduotojas Aronas Greisas bei monos "demaskuotas" apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas Benas Rutkauskas su sekretorium Riauba pokyl neatvyko. Netoli geleinkelio stoties Trakiki gt. 4-ojo namo antrame aukte sutemus "suadtins" ir valstybinio banko kontroliers Onos Karvelyts bute u paruoto vaii stalo susdo dalis kviestj "svei". Lkuriuodami 339

v l u o j a n i j susirinkusieji, palengva kilnodami vis pripildomas taures, pamau "kaito"... Nepagailjo partizanai paskutinei "draug" puotai skirt 300 ervonc... Pagaliau pasirod ir gerokai vluojantis Marijampols MVD pas stalo virininkas Boris Gurevi. Supylus pavlavusiam por "stakan be eils", visi nutar, jog laukti pernelyg vluojani neverta. Ne- Trakiki gt. 4-ojo namo numeris varomi antpei blizgesio pajuto laisvum, o Juozo Tarailos virkdomas bajanas skatino "svei" nerpestingum. Tik Gureviiaus ir komjaunuols Karvelyts elgesyje nesijaut laisvumo - tartum abejot "suadtinio" tikrumu. Neatvykus vaies pagrindiniams spektaklio dalyviams- ekistams, kuriems sunaikinti ir buvo skirta i rizikinga akcija, suabejota jos tikslingumu. Sulaukusi progos, Puel nubgo prie Geleinkelio stoties pas enklo laukianius Vampyro vyrus pasitarti. Iklauss Puels praneim rinktins vadas Vampyras, pasitars su tabo pareignais, nutar: "... akcijos tikslingumo ir vykdymo klausimo sprendimas priklauso Mayiui"... Grus Puelei, rytingas, staigiai priimantis sprendimus Maytis, suvoks, jog tinkamesns progos nebus, ryosi "aidimus" baigti pats, be Vampyro ir tabo pareign paramos. Nutilus paskutinio okio bajano garsams, "suadtinis" paragino eimininkes sodinti "sveius" u stalo. Pats surinks nuo stalo itutintus butelius ijo virtuv atneti piln... Pasekusiai j Puelei trumpai nurod: pripilti visas taures ir paskelbti mgstamiausi okupant tost... Vypjem za rodinu!... Vypjem za Stalinai... Vypjem i s nova... Taiau vl pripilti taures nebuvo lemta... Tarpduryje pasirods milinas Maytis dviej pistolet viais pasiunt "sveiams" atpildo ugn... Per kelias sekundes buvo pakloti visi, net pistolet i dkl isitraukti nespj nuolanks okupant tarnai: Steponas Bakeviius, g.1912 m., Marijampols apsk. SSKP (b) pirmasis sekretorius; Boris Gurevi, g.1908 m., Marijampols apsk. MVD pas skyriaus virininkas; Bronius Jasinas, g.1907 m., Marijampols vls. Vykdomojo komiteto pirmininkas. Edvardas Frankas, g.1923 m., Marijampols vls. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, sunkiai sueistas mir ligoninje. 340

Perauta gerkle, be gyvybs ymi, tarp nukautj guljo M V D buhalteris bajanistas Juozas Taraila. Atsitiktins kulkos pakirsta uvo kartu su Puele gyvenusi Ona Karvelyt. Akcij vykdyti Mayiui padjo pistoletais ginkluotos, partizan apmokytos audyti taikinius "suadtin" Puel ir Janina Kazelyt-Saulut. I perautos Puels rankos rieo tekjo kraujas. Lengv peties aizd ranka spaud Saulut. Smyio metu ibgusi pas stalo pasininke Albina Krinait, kviesta kaip virininko Boris Gurevi simpatija, parbgusi savo but Stoties gatvje, 2-ame name, usirakino kambaryje. Maytis, Puel ir Saulut, surink nukaut partiei ginklus ir pam bajan, neini trofjais nuskubjo pas nekantraujanius Vampyro vyrus. Kulkosvaidi vamzdiais apkaiytos dvejos partizan rogs, smagios irmi risios traukiamos, netrukus iiuo i miesto. Atsigavs muzikantas Juozas Taraila sukaups jgas ilau urakintas duris ir nusigavo M V D skyri. Dl perautos gerkls negaldamas kalbti, ratu para praneim apie vykdyt "ter.akt". Visais ryio kanalais buvo paskelbta nepaprastoji padtis. Tarailos nurodyt geleinkelio stoties kvartal nedelsiant blokavo Marijampolje dislokuoto 94-o pasienio pulko ir rezervins NKVD spec. grups daliniai. Anksti ryte MGB virininko sakymu sudaryta jo pavaduotojo A.Greiso

Po "blyn" baliaus

341

vadovaujama operatyvin grup. Prie glaustu iedu enkavedist apsupto Trakiki gatvs ketvirto namo netrukus atvyko operatyvins grups ekistai. Pdsekio seranto Laptev dresiruojamo vilkunio aptikti pdsakai atved ekistus Stoties gatv. Netekusi savo "patrono" Gurevi, suimta ir iauriai kankinama Albina Krinait tapo "atpirkimo oiu" "prisipaino" vykdiusi visus tardytoj sufabrikuotus ir jai priskirtus nusikaltimus. Milicijos ir enkavedist patruliai utvind visus Marijampols priemiesi kelius, kruopiai tikrino visas be iimties transporto priemones: iekojo "terorist" - aukto vyro ir dviej brunei mergin. J paiekai pareigoti gretim valsi MVD vadovai sudar strib ir karini gul kareivi grupes, kurios "ukavo" papleni kaimus, krt gyventoj sodybas. Taiau visos okupant pastangos surasti "kaltininkus" buvo neskmingos. Dar nepravitus Skardupi kaime aldario sodyboje Vytauto rinktins "daktariuke" Angel Senkut-Aurel, kilusi i Tursui kaimo, sueistoms merginoms suteik pirmj medicinos pagalb. I Janinos Kazelyts-Sauluts peties anksiau dirbusi Marijampols ligonins operacinje Aurel im negiliai strigusi kulk. Kariavo ir kiek blogiau jautsi netekusi daug kraujo "blyn baliaus" organizator Anel Senkut-Puel. Suteikus pagalb, sueistos merginos netrukus buvo pervetos saugesn viet. Mayio ir mergin paiek metu bta ir auk. Iglikli stribai ir 5060os pasienio ukardos rezervins grups enkavedistai vasario 19 d. pavakare Padvariki kaime surado tris besiilsinius Geleinio Vilko rinktins partizanus. Susiaudymo metu uvo du pirmos kuopos antro brio kovotojai: Stasys Maurukas-Eigulys, g.1918 m., i Ringuvls kaimo ir Kstutis Dabuleviius-Kktas, g.1920 m., i ironi kaimo. Partizanui Juozui Skarinskui-Drambliui pavyko pasitraukti.
L L K Vytauto rinktins 1947 m. vasario 24 d. VADAS

Nr.309 Raportas

Tauro Apygardos Vadui

1947 m. vasario 18 d. paruoiau plan sunaikinti svarbiausius Marijampols miesto ir apskrities kompartijos NGB ir valsiaus bolevikinius pareignus. 342

Operacijos planas. Pas. kov. Puel 1947 m. vasario 18 d. vakariu suruoia bali ir pakvieia Marijampols apsk. ir miesto kompartijos I sekretori St.Bakevii, apsk. vykd. komiteto pirminink Rutkausk, vyr.NGB tardytoj Greiz, pas biuro vedj Gurevii, vals. vykd. komiteto pirminink Krikin ir kitus. Pakviestieji gali dalyvauti su savo monomis ir savais sveiais. Be eimininks Puels, baliuje dalyvauja ryinink Saulut, "valdininkas i Vilniaus" Maytis ir kitos Puels draugs. Balius vyksta antrame namo aukte, apaioje gyvena vienas milicijos pareignas. A su Rinkt. tabo pareignais Oeliu ir Plunksna, kuop vadais Diemediu ir Viesulu ir kovotoju Baritonu priartjame prie numatytos vietos, atitinkamai isidstome ir a su valgybos sk. vir. Oeliu turjome eiti vid sunaikinti bolevikus, gi Puel, Saulut ir Maytis, apsiginklav pistoletais, mua i vidaus. Adjutantas Plunksna lieka namo viduje, likusieji isidsto prie namo. Visi kovotojai apsireng rusikom uniformom. 1947 m. vasario 18 d. 23 val. Puel man prane, kad bali atvyko tik kompartijos I sekretorius Bakeviius, valsiaus vykd.kom. pirmininkas su padjju ir dar vienu ymiu bolevik tarnu, kuris buvo muzikantas, ir komjaunuol Karvelyt. Pasirod, kad bolevikai suprato jiems paruotas pinkles, todl atjo tik nepersptieji ir pastat savo valgyb. Atjusieji labai nejaukiai jautsi, nerimavo, net komjaunuol Kaselyt pradjo verkti. Susidjus tokioms aplinkybms, kad nepakenktume viduje esantiems msikiams, spjau Puelei elgtis savo nuoira pagal aplinkybes, gi a su kovotojais pasitraukiau sutart viet. Grusi Puel randa atvykus ir pas skyriaus vedj yd Gurevii. Jau po 24 val. Puel su "komjaunuoliu " Mayiu, ij atskir kambar, su didiausiu susikaupimu ir nerimu tariasi apie "svei" pavaiinim vino patiekalu. Po trumpos vidins kovos kov.Maytis su dviem pistoletais, Puel su vienu pistoletu oka kambar ir abu paleidia ugn u stalo sdinius bolevikus. Saulut laimingai prasmunka pro vius kit kambar ir iumpa pistolet pribaigti "sveius". Akimirkai praslinkus, kompartijos I sekretorius Bakeviius, pas skyriaus vedjas Gureviius, abu vals.komit. pareignai ir komjaunuol Karvelyt sunaikinti. Muzikantas sunkiai sueistas pabgo (gauta ini, kad ligoninje jau mirs). 343

Puel sueista rank, Saulut sueista pet (sueidimai nesunks) su kov.Mayiu, kuris dar paima Gureviiaus pistolet 7 kai Walter sist. ir du akordeonus, laimingai pasitraukia.
Vampyras, Rinktins vadas

Tiktina, jog t minut, kai Vampyras pasira skmingai Mayio grups vykdytos akcijos raport apygardos vadui, viename Marijampols gatvels name nuaidjo keli lemtingi viai. Bolevikinio Marijampols aktyvo sunaikinimo bylos tyrimui sudaryta ekist operatyvin grup dirbo jiems prastu skubos ritmu. Grups vadovo vyr.ltn.Arono Greiso "uosl" ved Jono Jablonskio gimnazij. Prityrs ekistas jaut, jog tarp gimnazist dar veikia prajusi vasar likviduotos rezervins Vytenio partizan grups likuiai. Vasario 24 d. pamok metu MGB vyr.ltn. Greisas pasibelds gimnazijos direktoriaus kabineto duris pareikalavo ikviesti 7-os klass mokin Broni Petrausk. Pasims knygas ir uraus Bronius ijo i klass. Koridoriuje prie dur jo lauks ekistas Greisas sak gimnazistui eiti su juo. Prie paradini dur juos pasitiko automatu ginkluotas MGB leitenantas Lagutin'as. Vedamas saugum, Bronius papra ekist, kad leist usukti namus, palikti knygas ir apsivilkti iltesn drabu. ekistams knietjo apirti aretuoto gimnazisto bst, todl vaikino praym sutiko patenkinti. Paliks automatu ginkluot bendr saugoti lauko duris, Greisas su vaikinu jo kambar. Neileisdamas i aki gimnazisto, Greisas skvarbiu ekisto vilgsniu narst kuklaus kambarlio kertes. Padjs ant stalo knygas, vaikinas neskubdamas pravr spintos dureles ir, vilkdamasis nukabint palt, staigiu judesiu paband isitraukti i kiens pistolet. Prioks Greisas stvr vaikinui u rankos, kuri jau spaud ilt metalo ranken ir band atlenkti pistoleto saugikl. Grumtyni metu, nespjus ekistui isiimti savojo ginklo, trenk keli viai... Dviej kulk perskrosta kakta prie Broniaus koj susmuko "liaudies prie" siaubasMarijampols MGB virininko Kliuionok pavaduotojas vyr.tardytojas vyr.leitenantas Aronas Greisas. Skubiai ims i nukauto ekisto kiens ginkl, Vytenio brio pasyvus kovotojas B.Petrauskas-arnas, pakeits savo ginklo apkab, atsargiai prislinks pavelg per lang. sitikins, jog nukovs "bandit" gimnazist Greisas kiek utruko krs344

damas kambar, savo poste netoli dur altuko smelkiamas kantriai trypiojo ltn.Lagutin'as. Paruos abu pistoletus, arnas atsargiai pravr lauko duris. Pravertose duryse vietoj savo virininko Greiso patenkintos ypsenos ivyds du gimnazisto pistolet vamzdius, leitenantas akimirkai sutriko. Tuo momentu pro ausis pravilp dviej arno pistolet kulkos. Nespjs pasinaudoti automatu, savisaugos instinkto vejamas ltn.Lagutin'as dav vali kojoms... Palydjs bgl keliais viais, arnas pasuko eups link. Ijs skersin gatvel, Bronius Bronius Petrauskas-arunas pamal vienkinkse rogutse atvaiuojant gaspadori. - Pavyk, dd! - prisiartinus vaeliui papra Bronius ir, nelaukdamas sutikimo, oko rogutes. - ia, dduk, per eup... Ledas tvirtas, suvaintas, - nurodinjo keli nustebusiam gaspadoriui arnas. Tik dabar pastebjs vaikino rankoje ginkl suprato kininkas, kad reikalas rimtas ir pats nepraomas paragino: "Nu, Briuk, risia! Reikia skubti", - lyg sau, lyg gerai nuertam pusiau emaitukui primin pagyvens ddul... Pervaiavs suplkto sniego keliuku eup, per Mokol kaimel vaelis pasuko unsk giraits link. Po gero pusvalandio smagios risios netoli unsk girios arnas padkojo paslaugiam kininkui ir ioks i rogui eng pirmuosius partizano kovos ingsnius. "Galjau ekist sutvarkyti vos ijs i klass... Visuomet vidinje varko kienje neiojausi "Zvezda" pistolet... Taiau bt nekaltai nukentj daug mokini ir mokytoj", - 1947 m. ruden Liepyn kaime buvusiam klass draugui Algirdui Jakimaviiui papasakojo Vytauto rinktins treios kuopos Laisvs kovotojas Bronius Petrauskas-arnas.

345

KAUTYNI IR PG VERPETE Tauro apygardoje krus dvi naujas rinktines, 1946 m. ruden ir po nauj met uvus keliems kadriniams karininkams ir rinktini vadams, tinkam pareign stygius buvo jauiamas ir apygardos tabe. Sukomplektuoti Kstuio ir Biruts rinktini vadovyb buvo gana sudtinga. A p y g a r d o s vado potvarkiais i kit rinktini perkelti prityr padalini vadai sudar nauj vadovybi pagrind. tab pareignais buvo paskirti veikls, turintys vad savybi emesni grandi kovotojai.
LLK
Tauro apygardai sakymas Nr.8 Bstin, 1947 m. vasario 22 d.

Slaptai

Rikiuots 1 2 3 ios

sritis arno rinktins vad Mindaug i einam pareig atleidiu ir skinuo ios dienos. arno rinktins Rikiuots skyriaus virinink Apyn skiriu arno nuo ios dienos. nuo algirio rinktins kovotoj Nakt perkeliu arno rinktin,

riu Apygardos tab, rinktins vadu, dienos. Apdovanojimai: algirio m". (...) rinktins

kovotoj

Girinink

apdovanoju
Krmas,

juostele
Apygardos

"U

narsu-

vejys, Apygardos vadas

adjutantas

Geleinio

Vilko rinktinje:

1947 m. vasario 25 d. Rinktins vado Daumanto ir u adjutant pasiraiusio Kurto sakymu N r. 10 buvo suteikti kariniai grandinio laipsniai: Petrui Povilui Antros suteikti: Sliauskui-Arnui, Vanagui-Vyliui, kuopos vado rinktins treios Pjklo teikimu valgybos kariniai skyriaus grandini virininkui, laipsniai buvo kuopos vadui.

Jonui Uleviiui-Leitenantui, II brio vadui (Rap.65), Petrui BurinskuiTetervinui, II brio 2-o skyriaus skyrininkui (Rap.Nr.67), Antanui PrankaiVytautui, I brio 1-o skyriaus skyrininkui (Rap.Nr.70), Vincui Grigoniui346

Leopardui, I brio 3-io skyriaus skyrininkui (Rap.Nr.69), Stasiui Mariulynui-Lapinui, I brio 2-o skyriaus skyrininkui (Rap.Nr.71). etos kuopos vado Sakalo teikimu kariniai grandinio laipsniai buvo suteikti: I brio vadui Vincui vingilai-arnui (Rap.9), pirmo brio skyrininkui Vincui Kaminskui-Vjui, II brio brininkui Petrui Zaleckui-Dagiliui, II brio skyrininkui Juliui Iriui-Kktui, ryininki-skyrininkui Antanui Martynaiiui-Zaibui ir sanitarui-skyrininkui Petrui Medeliui-Delfinui.
Pasira: Daumantas Kurtas Tauro apygardos (sakymas Nr.ll Geleinio Vilko Rinktinei

Bstin, 1947 m. vasario 25 d.

-1 iaurioje kovoje dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs garbingai kritusius (uvusius) Pirmos kuopos pirmo brio kovotojus Erel ir Vampyr ibraukti i GVRn. kovotoj sra. Pirmos kuopos 3-io brio kovotoj Tank, patekus gyv NKVD nagus, ibraukti i GVRn. kovotoj sra. Pirmos kuopos 2-o brio kovotojus Garn, Strazd ir Kavalieri ibraukti i GVRn. kovotoj sra. Treios kuopos brio vad Papart ir kovotojus Krien ir Aur ibraukti i GVRn. kovotoj asmenins sudties. uvus ketvirtos kuopos 2-o brio vad Sakal ir 2-o brio skyrinink Papart, sueist patekus NKVD nagus, ibraukti i GVRn. kovotoj sra. -2 Praneu vis kovotoj iniai, kad 5-a kuopa Apygardos vado sakymu Nr.l (op), sudarant Kauno apylinkje nauj Biruls R-n, ieina i GVRn. sudties su turimu rajonu ir kovotojais. -3 5-os kuopos vadui Merkiui u pavyzding ir suman vadovavim pavestai kuopai reikiu tarnybin padk ir pagyrim. -4 6-os kuopos pavadinim pakeiiu "5-a kuopa ". -5 6-os kuopos kovotoj alm, savavalikai perjus pirm kuop, grinu 5- kuop jos vado Sakalo inion ir spju, kad toliau panas dalykai nepasikartot. Niekur negalima pasitraukti i savo dalini be savo virinink inios. Ateityje u panaius nusiengimus bausiu visu grietumu. 347

-6 2-os kuopos kovotojus aib ir Bizn netaktikai pasielgus brio vado atvilgiu perspju vieai ir primenu, kad ateityje u panaius nusiengimus vadovyb panaudos grietas priemones ir represijas... Virininkus reikia gerbti kaip pareignus ir vykdyti auktesni virinink direktyvas ir sakymus. -7 Vieai spju 1-os kuopos 2-o brio kovot.turm mesti visus oius ir siningai vykdyti savo tiesiogini virinink sakymus, uuot basiusis po svetimus rajonus... U sakym nevykdym perduosim Karo Lauko Teismui. -8 Visiems kuop vadams pasiruoti patikimus bunkerius. -9 Visi kuop ir bri vadai iki .m. kovo 15 dienos pasiruoia egzaminams puskarininkio laipsniui gauti. is lieia ir rinktins tabo pareignus.
Daumantas,Rinktins U vadas Kurtas adjutant

Atiauri 1947 m. iema nelepino Lietuvos laisvs kovotoj. Nuolatinis enkavedist persekiojimas ir MGB agent veikla vert partizanus daniau keisti poilsio viet, iekoti prieglobsio gyventoj sodybose. Danos pavasarins pgos palengvindavo partizan ygius, ulygindavo giliame sniege paliktus pdsakus, taiau siauiant pgoms partizanai daniau patekdavo okupant pasalas ir nelygiose kautynse patirdavo skaudi nuostoli. Barzd vls., ekaili k. vaikinas Jonas Paua, g.1917 m., paskutiniaisiais nepriklausomybs metais tarnavo kariuomenje. 1940 m. bolevikams okupavus Lietuv, mokomosios kuopos karys J.Paua buvo paleistas atsarg. 1944 m. sugrus sovietams, vengdamas tarnauti okupant kariuomenje ir "vaduoti" Berlyn, slapstsi. 1945 m. pradioje, pasirinks Vilko slapyvard, mikingame Bagotosios krate subr partizanus. krus Stirnos partizan rinktin, Vilk partizan brys, vadovaujamas Jono PauosVilko, tapo Laps kuopos koviniu vienetu. 1946 m. pradioje pertvarkius Stirnos rinktins valdym, Vilk partizan brys tapo algirio rinktins Vyio kuopos dalimi, dalyvavo daugelyje kautyni. 1947 m. vasario 26 d. NKVD 113-o pasieniei pulko Barzd valsiuje dislokuotos manevrins grups enkavedistai ir stribai krt Bagotosios apylinki kaim sodybas. Tiktini vietini gyventoj gandai, jog ekist uverbuoto idaviko nurodymu Lankiki kaime enkavedistai ap348

supo partizan slptuv, kurioje slpsi brio vadas. Pareikalavus pasiduoti, Vilkas ir partizanas Balandis isiver i slptuvs ir atsiaudydami band pasitraukti. Sunkiai sueistas Jonas Paua-Vilkas nusiov, o Juoz Labnait-Baland, prie melus perjus pas partizanus, enkavedistai sueid ir pam gyv. Buvs ulon karinas, Punsko auli brio vadas Adolfas Valenta gim 1916 m. 1944 m. vienas pirmj Kalvarijos krate organizavo partizan br. | k r u s Tauro apygard, A.Valenta-Oys buvo paskirtas Vytauto rinktins 4-os kuopos vadu. Kuopos sudtyje veik trys briai: pirmam vadovavo jo brolis Vitalius Valenta-Dobilas, antram - V.MatuleviiusPemp ir treio brio vadu buvo Sigitas Kajokas-Kovas. Lenkijos pusje veik Oio paskirto ketvirtos kuopos vadui pavaldi Stasio GureviiausNyktuko ir A.Kvedaraviiaus-eko vadovaujama partizan grup. Kuopos vadas Oys 1947 m. kovo treiosios nakt atjo Menkupi kaimo J.Slavinsko sodyb. Dar nepravrus dur, pokteljo idavikikas vis kuopos vad O. MGB uverbuotas niekas, vykds kruvin uduot, pabgo. A t j partizanai uvus vad palaidojo Gintaut kaime P.iuplio sodyboje. Vytauto rinktins 4-os kuopos vadu netrukus buvo paskirtas buvs pasienio policininkas Sergijus Bendaraviius-pokas. Kovo 4-oji - v.Kazimiero, Lietuvos globjo, ir pirmos pavasario vents diena. Taiau vlokai prasidjusi iema uleisti pavasariui savo vietos neskubjo. Giedresnm dienom sauls spinduli atildyt sniego paviri nakties altis paversdavo tvirta pluta, kuri vietomis ilaikydavo mogaus svor. Kovo penktosios nakt apniuks dangus barst retokas snaiges, kurios balta pudra slp tamsius ei partizan drabui elius. Geleinio Vilko rinktins treios kuopos kovotojai ujo nuoali Jurginiki kaimo gyventojo Gylio sodyb ir, nutar ia praleisti dien, tyliai sulindo klojim. sikas alinje sukraut ien, partizanai sumigo. Pravitus eidamas erti gyvulius, eimininkas pamat trobesi link laukais slenkanius enkavedistus. - Vyrai!.. Rusai supa! - puols kluon perspjo partizanus persigands Gylys ir, simets rezgines glb ieno, neskubdamas per kiem nune tvart. Pasiruo kovai ginklus partizanai ijo i kluono ir isiskleid grandimi band trauktis. Vos ijusius i kiemo partizanus pasitiko krymin enkavedist ugnis. Vienintel isigelbjimo viltis - prasiverti mik. Kulkosvaidi serijom pakaitomis dengdami vieni kilus, partizanai trum349

pais perbgimais pamau artjo pamikn. Prieo kulk purenamo sniego dulks lipd vyrams akis, pralautoje sualusio sniego plutoje strig kojos sunkino pasitraukim. Sueist pirmo skyriaus skyrinink Klemens Macein-Griausm i Main prieo kulkosvaidi viai pavijo plyname sniego lauke. Netoli jo, prie vienio lauk berelio vjo supst sniego pusn nuda prieo kulk perauto partizano Antano Kasperaviiaus-Robinzono kraujas... Kritik padt kiek palengvino jau pamik pasiekusio antro skyriaus skyrininko Vinco Kleizos-Sakalo dengiamoji kulkosvaidio ugnis... Pars prie kulkosvaidio kulk kru, perautomis kojomis sniege suklupo pirmo brio brininkas Povilas Stravinskas-Gluosnis. Prie sueisto Gluosnio prioks kovotojas Vytas Jundilas-Jaunutis, stvrs jo kulkosvaid, taiklia ugnimi kiek prislopino enkavedist verlum ir spjo smukti girios pakrat. Pistoleto viu nukirts artjant enkavedist, sueistas Gluosnis prie smilkinio nuspaud pistoleto gaiduk... Laimingai pasiek Barauskins girios pakrat, perauta koja Vytas-Jaunutis ir sueistu veidu Albinas-Bijnas trauksi Grabavos link. Taupydamas ovinius, trumpom kulkosvaidio serijom prilaik prie Sakalas... Gerai pastamo miko vietovs ir purus girios sniegas leido partizanams, kiek sueistiems manoma, spartinti ingsn ir atsipalaiduoti nuo persekiotoj. Visikai pavarg bgliai pagaliau pasiek partizan rmjo Aliukonio sodyb ir papra skubiai kinkyti roges arklius. Netrukus suvirt roges partizanai isuko i kiemo. Vos ivaiavus suvaint keli, i girios ilindo brys persekiojani enkavedist. Vl trumpos lemtingos kautyns... Rogi gale su kulkosvaidiais sitais Sakalas ir sueistas Jaunutis trenk pasirodius prie uraganin ugn. Sukrit sniege enkavedistai, keliom kulkosvaidi serijom palydj spariai tolstanias roges, liovsi persekioj partizanus. Prajus mirtinam pavojui partizanai suko pamiks gyventojo sodyb ir aptvarst sueist Jaunuio koj. Negili aizda Bijno skruoste rpesi nekl. Pavakare i giltins leten itrkusius partizanus Aliukonis atve Dambrav. Ginin kaime partizan rengtoje slptuvje igydytas part. Vytas Jundilas-Jaunutis po dviej savaii vl stojo kovotoj rikiuotn. Geleinio Vilko rinktins vadas, dar neinodamas apie Jurginikse vykusias kautynes ir j pasekmes, treios kuopos vado ankstesniu teikimu kovo 8 d. pasira sakym. 350

Tauro apygardos Rinktinei

Geleinio

Vilko

sakymas Nr.12
Bstin, 1947 m. kovo S d.

1. Treios kuopos 1-o brio brininku Gluosn pakeliu grandinio laipsn. Pagrindas: 3-ios kuopos vado raportas Nr.10. 2. Treios kuopos 1-o brio 1-o skyriaus skyrinink Griausm pakeliu grandinio laipsn. Pagrindas: kuopos vado Rp. 11. 3.Treios kuopos 1-o brio 2-o sk. skyrinink Sakal pakeliu laipsn. Pagrindas: kuopos vado Rp.12. 4. Treios kuopos 1-o brio 3-io sk. skyrinink San> pakeliu laipsn. Pagrindas: kuopos vado Rp.13. 5. Treios kuopos 2-o brio 1-o sk skyrinink Bijn pakeliu laipsn. Pagrindas: kuopos vado Rp.14. 6. Treios kuopos 2-o brio 2-o sk. skyrinink Nar pakeliu laipsn. Pagrindas: kuopos vado Rp.15. 7. Treios kuopos 2-o brio 3-io sk. skyrinink Speig pakeliu nio laipsn. Pagrindas: kuopos vado Rp.16. nu. 9. Globos poskyrio virinink Kair, trkstant moni vadovauti daliniams, i einam pareig atleidiu ir skiriu 3-ios kuopos 2-o brio vadu, nuo ios dienos. 10. Pirmos kuopos vadui Radastui ir Treios kuopos vadui Vyliui u parodyt iniciatyv pertvarkant dalinius reikiam drausm ir tvark, u aktyv lietuviko-rusiko aktyvo naikinim reikiu tarnybin padk ir pagyrim.
Daumantas, Rinktins vadas Skirgaudas, Adjutantas

grandinio grandinio grandinio grandinio grandi-

8. Treios kuopos kadro projekt tos kuopos rajonui administruoti tvirti-

Kovo 7 d. Pilviki valsiaus Gurbilio mike atkakliose kautynse uvo ei Vytauto rinktins partizanai: Jonas eferis-Diemedis i Liubavo, pirmos kuopos vadas; Albinas Bajoraitis-turmas, g.1922 m. Okasvili k., rinktins kio brio vadas; Vainius Glinskis-Debesys, g.1927 m. Sardok k., kio brio eilinis kovotojas; Jonas irys-ilvitis, g.1924 m. Balsupi k., Algirdas aldaris-Klajnas, g.1927 m. Gi vls., pirmos kuopos partizanai, ir Alfonsas Arlauskas-Teras, g.1924 m. ydroni k. Kovo 351

13 d. pasaloje Bartnink kaime uvo Lietuvoje liks vokiei karo laknas, Vytauto rinktins kovotojas kapitonas Helmut Gresser-Garnys.
L. L. K. Tauro Apygardai sakymas N r.'J Bstin, 1947 m. kovo 6 d. Slaptai

Rikiuots sritis 1 Vytauto rinktins vadui Vampyrui u sumaniai vykdyt akcij, kurios metu sunaikintas visas Marijampols miesto bolevikinis aktyvas, reikiu tarnybin padk ir pagyrim. 2 Vytauto rinktins tabo kovotojui Mayiui u sumanum, narsum ir ger orientacij naikinant Marijampols bolevikin akty\' reikiu tarnybin padk ir pagyrim. Pagrindas: Rn. vado Rp.312. 3 Vytauto rinktins kovotojai Puelei u ypating pasiaukojim, sumanum ir drs organizuojant ir vykdant Marijampols bolevikinio aktyvo sunaikinim reikiu tarnybin padk ir pagyrim. Pagrindas: Rinktins vado Rp.310. 4 Vytauto rinkt, tabo darbuotojai Saulutei u sumanum ir drs padedant likviduoti Marijampols partin aktyv reikiu tarnybin padk ir pagyrim. Pagrindas: Rinktins vado Rp.311. 5 Apygardos sakymas Nr.2 1 ir Apygardos sakymas Nr.3 2 panaikinami: Tautvaia - Narimantas atleidiamas i vis pareig ir ibraukiamas i apygardos kovotoj asmenins sudties. 6 Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas tutuojau atleidia i einam pareig laikinai einant Adjutanto pareigas Vilk. 7 Apygardos sakymas Nr.8 3 panaikinamas: kovotojas Naktis ne perkeliamas arno rinktin, bet paliekamas algirio rinktinje. 8 Pasirodo, kai kuriose rinktinse, ypatingai Geleinio Vilko rinktinje, kovotojai turi asmens dokumentus, kuriais pasinaudodami vaikto be ginkl tiek dienos, tiek nakties metu, tyiomis statydami save pavoj. sakau Rinktini vadams atimti i kovotoj asmens dokumentus ir duoti juos tik tada, kai yra labai svarbus tarnybinis reikalas. 9 algirio rinktins valgybos skyriaus virininkas Stepas, Ryio poskyrio virininkas Aras ir kovotojas Naktis priklauso ne Biruts, o algirio Rinktinei. J perklim i vienos rinktins kit vykdo Apygardos vadas, o ne Biruts rinktins vadas. 352

10 Apygardos kapelionas Grafas, vizituodamas rinktines bei kuopas, kiasi ne savo reikalus, dl ko susidaro nemalonum bei vairi nesklandum. spju Apygardos kapelion Graf rpintis tikybos, vietimo, aukljimo bei globos reikalais, bet nesikiti rikiuots, drausms, operacij, vidaus tvarkos bei kitus vien tarnybinius reikalus. 11 Apygardos kapelionui Grafui u neteising ini suteikim, savavalik sprendim bei padaryt netakt skiriant arno rinktins vad ir perkeliant kovotoj Nakt reikiu papeikim. 12 algirio rinktins tabas rao Apygardos kovotoj aukljamo pobdio paskait konspektus. Konspektuose rao pagal gautas i Apygardos tabo instrukcijas eiuose egzemplioriuose ir pristato Apygardos tabui iki .m. balandio 30 dienos.
vejys, Apygardos vadas Krmas, Adjutantas

TAUTVAIOS IDAVYST pusjus kovui, Tauro apygardos tabe smy sukl neaikus ir netiktas vado pavaduotojo Narimanto-Tautvaios dingimas. A p y g a r d o s ir Geleinio Vilko rinktins tab buvimo vietovse N K V D dalini kratos ir pasalos privert partizan vadovyb sunerimti ir imtis saugumo priemoni. Pajut pavoj vienoje slptuvje buv vejys ir adjutantas Krmas, islapst tarnybinius dokumentus ir uvert bunkerio ang, vos spjo pasitraukti. Netrukus paaikjo ir enkavedist siautjimo prieastis kovo 11 ar 12 d. ekist suimtas ir tardomas Algimantas ZaskeviiusTautvaia pradjo teikti MGB isamias inias apie partizan vadovybs veiklos ir buvimo vietas. MGB suinojo, kad sausio pradioje Pilviki vls., Nedraus k., Lietuvininko sodyboje, vadovaujant apygardos vadui vejui, vyko partizan vad pasitarimas. Stebtina, kad auktas partizan pareignas, Lietuvos karininkas taip greit pasidav ir jau pirmose ekist apklausose iklojo visas jam inomas paslaptis. Dar 1947 m. sausio pabaigoje Tautvaia, apygardos tabo Politins dalies virininkas Alfonsas Vabalas-Gediminas ir tabo ryininkas Kazys Matuleviius-Radvila i Nedraus kaimo atjo Sasnavos mikus. ia sutiktas Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos vadas Radastas paskyr eis partizanus palydti Skriaudi apylinkes ir nurod ryio su rinktins tabu punkt. Nurodytoje vietoje lauks ryio partizanas Dd at353

Geleinio Vilko rinktins tabo bstin. Slptuv Pijaus Narijausko sodyboje, Kupri k., Skriaudi apyl. Kopija I buvusio KCB archyvo albumo

ved Kupri kaimo gyventojo Narijausko sodyb, kurioje sikrs tabas. Vasario mn. ia atvyks Tautvaia Geleinio Vilko rinktins vadui aliukui perdav paskutini apygardos vado vejo sakym nuoraus ir odinius sakymus. Be rinktins vado, bstinje tuomet buvo tabo valgybos skyriaus virininkas Juozas Baltruaitis-Tigras, adjutantas Antanas Vosylius-Vilkas, kio dalies virininkas Klemensas Baltruaitis-Kurtas ir ryio partizanas Juozas Iganaitis-Dd. Vos nepakliuvs enkavedist nagus, vejys apygardos tabo bstins vietos suradim siejo su Tautvaios dingimu. Kas galt patikti, kad buvs Lietuvos karininkas, generolo snus, taip lengvai palu ir taps ekist 354

parankiniu! Juk daugelis paprast kaimo vyr - partizan, ryinink, mergin bei rmj atlaik iaurius ekist tardymus, nors ir suluointi, bet liko itikimi duotai priesaikai... Tautvaios idavysi geografija pltsi. Jo atvesti Kauno ekistai su okupant vidaus kariuomens 298-o auli pulko kareiviais ir ilavoto MGB virininko ltn.V.Kolesovo vadovaujama enkavedist gul, kovo viduryje apgul Kupri kaimo kininko Pijaus Narijausko sodyb. Net nekrt kit pastat, glaustu kulkosvaidiais ginkluot enkavedist iedu apsup tvart, pareikalavo eiminink atidaryti bunkerio ang ir parspti partizanus, kad pasiduot. Narijauskas gynsi, tikinjo ekistus neins joki "bandit"... Bunkerio sodyboje nra... Per atviras duris grd eiminink tvart atsargiai sulindo ekistai ir, parod gerai nuerto erilo gard, sak eimininkui kampe atmesti mlo ir iaud sluoksn... Didiausiam ekist apmaudui Geleinio Vilko rinktins tabo slptuv buvo tuia. Nieko slptuvje neliet ir sak eimininkui vl paslpti bunkerio ang, ekistai i tvarto ijo. sak Narijauskui niekur i nam neieiti, palik sodyboje stipri pasal, okupantai kelias paras stebjo ir lauk grtani "bandit". Laim, rinktins vadas ir tabo pareignai lank kuopas, o ikilus pavojui slpdavosi kitose slptuvse, kuri Tautvaia neinojo. Nesulauk grtani partizan, enkavedistai atidar bunkerio ang. ia ekist rado slapt rinktins ir apygardos susirainjimo dokument... ilavoto MGB virininko ltn.V.Kolesovo ir Plutiki kratui paskirto " o p e r o " kpt.M.ukovo enkavedist komanda, sustiprinta kpt.Nesterovo vadovaujamu kariniu daliniu, atkakliai krt Rdgirs-arabds-aliosios-Sasnavos pamiki kaimus, iekodami surasto Kupriuose bunkerio eiminink. Taiau sutelkt ilavoto, Veiveri, Sasnavos bei Iglikli karini gul ir strib pastangos nedav pageidaujam vaisi. MGB 2-os dalies virininko pavaduotojas pplk.J.B.Pokaj paymoje apie vykius nuo 1946 09 iki 1947 03 ra: "Agentas "ernas" nuo 1946 m. bryje ir nuo verbavimo momento ini i jo negauta. 1947 m. kovo 1 dienai MGB turi 9 agentus ir 150 agent pranej. Prien apskrities teritorijoje veikia dviej - Tauro ir Dainavos - partizan formuoi daliniai. Tik vienas agentas terptas veikianias partizan formuotes. "Gimnazist" byloje veikia tik vienas agentas "Briedis". Jo daviniai didesnio dmesio neverti. Agentrin byla "-7" ir "Viesulas" reikalauja rimto dmesio. Byla "355

7" pradta Geleinio Vilko rinktins partizan veiklai sekti. Nuo 1946 m. rugsjo byloje rimt davini neigauta. Vidaus agent nra, MGB organai nieko neino apie partizan tabo dislokacijos viet. Nepajgiama patikrinti gaut agentrini davini - kurie verti dmesio. Byla nejuda priek. Kovos su nacionalistiniu pogrindiu eiga matyti ir i to, kad i 47 aretuot tariamj tik 13 priklaus pogrindiui." Akivaizdu, jog Prien apskrities MGB virininkas pplk.evenko, gavs Pokaj nurodymus, pareikalavo i savo pavaldini valsiuose sustiprinti agent veikl ir uverbuoti nauj informatori. 1946 m. vasar Juodbdyje, Vilinsko-ato sodyboje vietiniai vyrai nuginklavo autuvu besivaistant veniavikio pamiks gyventoj ilavoto MGB virininko V.Kolesovo slapt nipel Vit Drli. Pristatytas Veiveri milicij danai Bdvieio ir Lankeli gyventojus terorizavs banditlis 1947 m. pradioje buvo paleistas... Kupri kaime ekistams suradus Geleinio Vilko rinktins tabo bunker, veniavikio-Pagraiio-Garliausgirs tarpumiki kaimuose irgi pastebimai sustiprjo enkavedist ir strib siautjimas. Krsdami tartinas Bdvieio sodybas, Andriaus Spdio sodo tuiame avilyje ilavoto enkavedistai surado Klemenso Baltruaiio-Kurto uniformin vark su ant rankovs isiuvinta partizan emblema. iauriai sumutas sodo eimininkas isigyn: "... avilys netoli Jiesios kranto, neinia kas t vark ten kis..." Ikrt Onos Vyniauskiens sodybls pastatus, trob suvirt stribai reikalavo moter parodyti "bandit" bunker. siut stribai Knays ir Vincas Lauius automat serijom suvarp trobos sienas ir lubas... Partizanai, pajut, jog apylinkje suaktyvjo Kolesovo nipai, apsilank Motiejaus Drlios pirkelje, taiau snus Vitas sugebjo pasprukti. Vaiuojant Bdvieio link i partizan rogi ikrito "Laisvs valgo" paketas. Ryte paseks rogi provom Drlia surado pamest paket ir ujs pas kaimyn Auktakaln papra nuneti radin Kolesovui. Doras mogus atsisak, taiau jo mona Magdelena, ileidusi kaimyn, matyt, sutiko ir paket nune ilavoto MGB virininkui Kolesovui. Kovo septintosios nakt Vit Drli partizanai suiupo. Kvotos metu jis partizanams atidav paslpt trump rus kavalerijos karabin... Buvusio KGB archyvo byloje (F.3, b.36/46, 1.70) rayta: "1947 m. kovo 17 dien Degim kaime ilavoto vls. rastas Vito Drlios, Motiejaus, g.1927 m., lavonas. 1946 m. Vitas Drlia buvo Veiveri MVD organ aretuotas. Met pabaigoje paleistas. T nakt 23.00 trij partizan likviduota Liepabdio k. gyventoja Agota Gluosnien, 55 met, ir jos snus Jurgis, Stasio, 19 met. 356

24.00 likviduota Bdvieio kaimo gyventoja Magd Auktakalnien, Vinco, g.1902 metais. Pagal turimus duomenis, jos snus tarnavo Plechaviiaus rinktinje ir pasitrauk su vokieiais. Likvidavimo prieastys nenustatytos..." Geleinio Vilko rinktins antros kuopos partizanai, apklaus patikimus Skrynupio kaimo gyventojus, nustat, kad Radzeviiaus sodyboje vasario 1 1 d . ilavoto enkavedist ir strib surastos slptuvs idavysts itakos veda Naujasod. Plaios ilavoto apylinks gyventoj vadinama "Kuerka" - Antanina Radzeviien, gyvenusi Naujasodio kaime, netoli ilavoto, danai buvo kvieiama pas gimdyves. Vasario mn. jos paslaug prireik Skrynupio kaime. Parveta bendrapavardio, gal vyro giminaiio Radzeviiaus sodyb, primja pamat per kiem su maisto kraitele pair einani eiminink dukr. Radzeviien turjo pagrind neapksti partizan. Jos snus Juozas, nors i prigimties buvo raias, savanorikai taps komjaunuoliu aktyviai vykd slaptus dds - stribo pavedimus. 1946 m. ruden, partizan sugautas nipinjant Paarsio gyventojus ir puynli-trakeli tankumynus, Radzeviiukas "dingo be inios". tarusi, jog sodyboje slepiami mikiniai, grusi namus Radzeviien tarimais pasidalijo su savo entu - ilavoto strib vyresniuoju Klemensu Matuseviiumi. Vasario 11 d., ilavoto gula ir stribai, apsup nurodyt sodyb, rado pirmos kuopos partizan slptuv ir nuov du partizanus: Antan Kamiait-Skrobl ir Albin Butanavii-Vytur (Kurm). eiolikmet Murausk Kaziuk enkavedistai pam gyv. Kovo 24-osios nakt u uvusi gyvybes ir krauj partizanai pateik idavikei sskait... MGB byloje (Nr.36/46) trumpas raas: "ilavoto vls., Naujasodio kaime partizan likviduota 50 met Antos Radzeviien, kurios snus 1946 m. lapkriio mn. dingo be inios. Radzeviien periodikai iekojo jo, klausinjo ir buvo partizan tarta kaip jiems nepatikima. Kit prieasi dl jos likvidavimo nenustatyta", - slepia jos idavyst ekistai. "1947 m. kovo 25 d. Naujasodio k., ilavoto vls. partizan likviduota Anel Matuseviien, 43-45 mel, jos dukt komjaunuol pabgo. Kaltinink iekojimai neskmingi, partizanai nesurasti"... Partizan archyvuose rastas raportas:

357

1947.III.25 Geleinio Vilko rinktins Vadui

Raportas Praneu Tamstai, kad 1947 m. kovo 24 d. nakt, remdamasis vietini gyventoj iniomis, likvidavau pil.Anel Matuseviit. Anel Matuseviit, kaip gyventojai tvirtina, buvo veikli bolevik veikja, taip pat nipinjo apylinks gyventojus. Dl susidjusi aplinkybi tardymo pravesti buvo negalima - reikjo paskubomis likviduoti.
Pjklas - Kuopos vadas

IDAVIKO AUKA - RAPNELIS Geleinio Vilko Vytauto kuopos vado pavaduotojas ir valgybos skyriaus virininkas Albinas Seliokas-rapnelis gim 1918 m. isavos k., Iglikli vls. Veselavos ir Igliaukos eigulio eimoje. Paauktas Lietuvos kariuomen, tarnavo kavalerijos pulko mokomojoje kuopoje. 1940 m. Lietuvos kariuomen performavus 29- korp, Albinas Seliokas buvo paleistas atsarg. Vokiei okupacijos metu buvo paimtas j kariuomen, tarnavo savisaugos daliniuose. Traukiantis vokieiams, nusprends, jog "nei rusas, nei vokietis - ne broliai... ir abu juos reikia muti", pasiliko Lietuvoje ir ankstyv 1945 m. pavasar subr partizan br, kuris bazavosi Varnabds mik, vadinamojo " Vlniokyno" raist kvartale. Balandio 25 d. Belino raiste kautynse uvo du jo broliai: JuliusMaytis ir Stasys-Kropas. 1946 m. balandio 20 d. Geleinio Vilko rinktins vado sakymu Nr.7 rapnelis buvo paskirtas Vytauto kuopos vado pavaduotoju. Kuopos pavadinim pakeitus ir jos vad Apyn perklus arno rinktin, Albinas Seliokas-rapnelis paskirtas naujo kuopos vado Radasto adjutantu. rapnelis slpsi patikim gyventoj namuose rengtose slptuvse. Ry su kuopos vadu ir kitais partizanais palaik per ryinink Albin KirvelytNalait. 1947 m. kovo 17 d., krsdami Plutiki-arabds pamiki apylinkes, Cinkaviki kaimo Lapinskiens sodyboje enkavedistai surado tui pirmos kuopos vado Radasto slptuv. Krsdami artimas sodybas, kovo 18-os ryte enkavedistai apsupo iduot Juozo Veersko sodyb. iau358

riai muami ir kankinami eimininkai enkavedistams bunkerio neparod. Metaliniais strypais badydami idaviko nurodyt viet, ekistai pareikalavo ten esant partizan pasiduoti. Enkavedistams pradjus lupti bunkerio angos dangt, i poemio trenk partizano automat ugnis. rapnelis gynsi, kol turjo ovini. Tik ekist mestai granatai pramuus bunkerio perdengim, slptuvje nuaidjo vienias vis... Strib atvarytas kaimynas Ratkelis stumtas bunker prane budeliams, kad partizanas jiems jau nepavojingas. Granatos skeveldr sualot, bet vis dar tebelaikant rankoje pistolet Albin Seliok-rapnel-Kazimier enkavedistai parve ilavot. Byloje (27/23,1.71) rayta: "1947 m. kovo 17 d. Sinkaviki kaime, Sasnavos vls. ilavoto MGB virininko Itn. Vasilij Kolesov ir kpt.Nesterov vadovaujamas karinis dalinys 62-72 kvartale Kasiuls Lapinskiens name rado bunker, priklausant Radasto partizan grupei. 1947 m. kovo 18 d. kreiant gretimas sodybas, Veersko name rastas bunkeris. Jame buvs Radasto kuopos valgybos skyriaus virininkas Kazimieras pasiprieino ir buvo nukautas. Paimta: du vokiki automatai, "Parabellum " pistoletas ir 200 ovini."

G e l e i n i o Vilko rinktins I kuopos vado adjutantas Albinas Seliokas-rapnelis

359

BUKTOS KAUTYNS Jaunesns kartos monms sunku patikti, kad prie pus amiaus per Juozines danai dar bdavo gili iema. Ilgai isilaikiusiais rogi keliais partizanai greit veikdavo nemaus atstumus, o rengiant stambesnes akcijas prie bolevikinius kolaborantus nedelsiant sutelkdavo pakankamas kovotoj pajgas. Kovo 9 d. imuli kaime, netoli Buktos miko Tauro apygardos Vytauto rinktins partizanai sureng Liudvinavo stribams pasal. Buvs Vytauto rinktins 4-os kuopos pirmo brio vadas Sigitas Kajokas-Kovas prisimena, kaip gavs rinktins vadovybs sakym su trimis kovotojais isiruo yg. simets roges vokik kulkosvaid, su broliais Gureviiais - Stasiu-Nyktuku ir Vincu-Ateitimi bei kovotoju Antanu Peiuliu-Baritonu atvyko Buktos mik. Nurodytame miko kvartale j lauk rinktins vadas Vampyras, tabo virininkas Kunigaiktis, valgybos skyriaus virininkas Oelis, tabo pareignas, "blyn baliaus" vykdytojas Maytis ir apie 15 ginkluot vyr. Pagal aptart plan, siekiant iprovokuoti Liudvinavo stribus, tabo virininkas Vytautas Vabalas-Kunigaiktis, pakviets gerai rusikai "kertant" Bariton ir dar por vyr, nuvaiavo Buktos tarybin k. ia paeimininkav, Buktos spirito bravore rekvizav nema kiek spirito, partizanai sdo roges. Para rekvizuot grybi pakvitavim ir "leid" praneti Liudvinavo milicijai, partizanai neskubdami ivaiavo. Pagrindinis partizan brys atvaiavo imuli kaim. Palik vienoje sodyboje roges, abipus Liudvinavo-Krosnos kelio um tinkamas pasalai pozicijas, partizanai lauk atvykstani baudj... kininko Baruseviiaus sodyboje sitais rinktins vadas Vampyras su tabo pareignu Mayiu. valgybos skyriaus virininkas Oelis su pirmos kuopos I-o brio vadu Tramviliu ir kulkosvaidininku um pozicij kalvje. Treios kuopos vadas Viesulas, brio vadas arvas ir Kovas su savo brio partizanais pasislp kinink sodybose kitoje kelio pusje. Storo sniego sluoksnio suvaintu duobtu keliu vangia ingine artjo trejos Liudvinavo emgebist ir strib rogs. Netikta partizan ginkl krymin ugnis per kelias akimirkas sunaikino vos ne visus baudjus. Liudvinavo MGB virininkas kpt.Geduvanikov, su keliais kareiviais spjs ivirsti i rogi, liaudamas pakels grioviais nirtingai atsiaud. Perbgant tinkamesn pozicij, nuo rus automato serijos uvo Jonas Miliauskas-Tramvilis. Sutelkta partizan ugnis greit palau baudj pasi360

prieinim. Tik pakels griovyje prie storoko gluosnio prisiliejs MGB kapitonas dar gynsi ir sunkiai sueid kuopos vad Jon Valait-Viesul. Pagaliau kulkosvaidio serija nutild ir ekisto ginkl. Partizanai paskubom rinko nukaut prie ginklus. Artjant paimti kapitono ginklo rinktins ginkluots poskyrio virinink Juoz Raytinarv pasitiko netiktas nagano vis. Sunkiai sueistas partizanas pakilti jau neturjo jg. Nuo Liudvinavo puss girdjosi artjani N K V D dalini main varikli riaumojimas. Spj paimti uvus Tramvil, partizanai suoko gretimoje sodyboje paliktas roges ir skubdami trauksi miko link. Sodyb medi ir trobeli priedangoje partizan rogs spariai artjo Buktos pamikn. Kautyni vieton atvaiav Marijampols 94-o pasieniei pulko enkavedistai, pamat kalnn kylanias partizan roges, m audyti i lengvj kulkosvaidi. I rogi ioks Oelis vokiko turminio automato serijom ir partizanas Kovas kulkosvaidio ugnimi prideng tolstanias partizan roges. Perok auktuml kiti partizanai dviej kulkosvaidi ir deimtvi pusautomai ugnimi deng trumpais perbgimais besitraukianius Oel ir Kov. io susiaudymo metu lengvai rank buvo sueistas Maytis. Kovotojui Vladui alongeriuiPerlui prieo kulka perov koj, lengvai sueistas Jonas KmieliauskasAitvaras. Laimt kautyni diaugsm slopino lik narsi kovotoj - Jono Miliausko-Tramvilio, g.1925 m. Berini k., Keturvalaki vls., ir Juozo Raytinio-arvo, g.1916 m. Daigins k., Liudvinavo vls., tis. Kovo pabaigoje Vytauto rinktin neteko dar vieno prityrusio Kalvarijos krato partizano. Buvs Santakos auli brio vadas Antanas Burba, g.1908 m., 1944 m. ruden tapo Perkno rinktins partizanu. 1946 m. Antanas Burba-Ledas perkeltas Vytauto rinktins antr kuop, o kovo 28 d. Pajevonio apylinkje sprogus prietankinei minai uvo...

SULAUKUS PAVASARIO Sibteljusi ilto oro banga niekais vert didiojo statybininko alio tris. Padange slenkantys emi, drgme pritvink debesys nuo Atlanto ne audringus ilto lietaus uorus, kurie spariai tirpd plon sniego sluoksn. Pradjo brakti vandeniu ulieta upes kausiusi ledo danga. Vir tamsesni lauko lopinli lanksiais sparnais skrosdamos erdv sklan361

d ir skardiais balsais sveikino atgimstani gamt vikruols pemps. Tik nuo pamario slenkantys debesys ir parskrid pemps neparne nuo Atlanto partizanams vilt teikiani ini. Gavs griet Apygardos vado sakymo Nr.10 nuora, Geleinio Vilko rinktins vadas paskyr nauj adjutant ir, pirmos kuopos vado teikimu atleids i pareig A.Led-Gintaut, brio vadu paskyr Vit Naujok-Jupiter.
LLK Tauro apygardos sakymas Nr.15 Geleinio Vilko Rinktinei

Bstin, 1947m. kovo mn. 29 d.

- 1 Ketvirtos kuopos kovotoj Skirgaud skiriu Rinktins tabo adjutantu, nuo .m. kovo mn. 10 d. - 2 U uolum ir sumanum ms vedamoje kovoje su iauriu okupantu dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs Rinktins tabo adjutant Skirgaud pakeliu grandinio laipsn. - 3 Pirmos kuopos I brio vad Gintaut u savavalikus veiksmus be kuopos vado inios i einam pareig atleidiu. Pagrindas: kuopos vado Rp.58. - 4 Primenu visiems kovotojams, kad negalima daryti joki vyriausybs dmes atkreipiani veiksm be savo virinink inios. - 5 Naujai paskirt pirmos kuopos / brio vad Jupiter tvirtinu einamose pareigose. Pagrindas: kuopos vado Rp.59.
Daumantas, Rinktins vadas Adjutantas

Artjant Prisiklimo ventei Geleinio Vilko rinktins vadovyb paskelb sakym.


LLK Tauro apygardos sakymas Nr.l 6 Bstin, 1947 m. balandio mn. 3 d. Geleinio Vilko rinktinei

1 362

Velyk veni proga sveikinu GVRn. vadus ir kovotojus ir linkiu

itverms ir kovinio ryto kovoje su ms tautos pavergjais. Tegul is jau brktantis pavasaris atnea t ms broli krauju tiek aplaistyt troktam laisv. 2 Rinktins sakymas Nr.ll -5 panaikinamas. Kovotojas almas paliekamas I kuopoje. K.VRp.51. 3 iaurioje kovoje dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs kritusius Laisvs kovotojus: Pirmos kuopos vado adjutant Kazimier; " I brio kovotoj Eigul ir Slapuk (patekus gyv MVD rankas) ibraukti i rinktins kovotoj sra. 4 Antros kuopos 2 brio I sk. skyrinink aib u drs pakeliu grandinio laipsn. 5 Antros kuopos II brio 3-io skyriaus skyrinink Bizn u drs pakeliu grandinio laipsn. 6 Antros kuopos 2-o brio vadas Leitenantas, jam paiam praant, i einam pareig atleidiamas. Pagr. K.v.Rp.83. 7 Antros kuopos 2-o brio vadu kovotoj Tetervin ein. pareigose tvirtinu. Pagrindas: 2-os kuopos vado Rp.83. 8 Antros kuopos laisvs kovotojams Tetervinui, Anbo ir Biznui u parodyt uolum atliekant pavestus udavinius reikiu tarnybin padk. 9 Prajusios gedulo dekados laikotarpyje Rinktins vadai ir kovotojai susilaik nuo svaig. grim ir dain. Taiau 5-os kuopos l. k. Vidugiris tos dekados melu yra buvs neblaivus. U drausms paeidim reikiu papeikim ir spjim. K.v.Rp.41. 10 Pirmos kuopos buvs I brys (vadovaujamas brio vado Robinzono) perduodamas Antros kuopos vado inion. (...)
Daumantas, Rinktins vadas Skirgaudas, Adjutantas

Danos pavasarins audros, paliugs sniegas, lauk ir pamiki kloniuose susikaup plats vandens telkiniai i dalies sutrikd okupacini karini dalini veiksm prie partizanus ritm. Sumajus persekiojim pavojui rinktins vadovyb, ityrusi padt, nustat, jog silpnokai dirba tabo valgybos tarnyba. Nutarta vietoje jauno partizano Petro Sliausko-Arno rinktins tabo valgybos skyriaus virininku paskirti patyrus kovotoj Stas Luk-Juodvarn. 363

LLK Tauro Apyg. Bstin, Geleinio Vilko Rinktinei 8d. sakymas Nr.l 7 1947 m. balandio mn.

Slaptai

Rikiuots sritis 1 Geleinio Vilko Rinktins tabo valgybos skyriaus virinink Arn, jam paiam praant, i einam pareig atleidiu. Pagrindas: jo raportas. 2 Kovotoj Juodvarn nuo .m. balandio 3 dienos skiriu Geleinio Vilko rinktins valgybos skyriaus virininku. 3 iaurioje kovoje dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs kritusius (uvusius) 3-ios kuopos kovotojus Gluosn, Griausm, Robinzon ir arv (patekus Ml/D rankas) ibraukti i rinktins kovotoj sra. 4 3-ios kuopos / brio 2-o skyriaus skyrininkui Sakalui u suman vadovavim atsipalaiduojant nuo prieo bnant sueistam ir per antras kautynes parodius drs ir sumanum pasiprieinant reikiu padk ir pagyrim. 5 3-ios kuopos I brio l. k. Jaunuiui u parodyt drs kautynse ir sueistam nepaliekant prieui inet kulkosvaid reikiu padk ir pagyrim. 6 3-ios kuopos 2-o brio 1-o skyriaus skyrininkui Bijnui u atkakl pasiprieinim bnant sueistam reikiu padk ir pagyrim. 7 Pasitaiko dani atvejai, kai dingsta tarnybiniai ratai. sakau kuop vadams ir kovotojams apie gautus tarnybinius raius nedelsiant praneti Rinktins tabui.
Daumantas, Rinktins vadas Adjutantas

Tauro apygardos vado 1947 m. sausio 12 d. sakymu i Vytauto ir algirio rinktini padalini Vilkavikio apskirityeje buvo sudaryta Kstuio rinktin, kurios vadu buvo paskirtas Geleinio Vilko rinktins tabo rikiuots skyriaus virininkas, 2-os kuopos vadas, partizan leitenantas Kazimieras Pinkvarta-Deinys. Dl sutrikusios sveikatos Deiniui neatvykus paskyrimo viet, apygardos vado balandio 10 d. sakymu Nr.12 rinktins vadu buvo paskirtas Geleinio vilko rinktins 5-os kuopos vadas j.ltn.Kazys Greblikas-Sakalas. 364

Kazys Greblikas gim 1913 m. Marijampols vls., Narto k. 1935 m. paauktas btinj karin tarnyb, Panemunje baigs Prielktuvins apsaugos rinktins mokomj kuop, 1936 m. Kazys Greblikas liko tarnauti liktiniu puskarininkiu. Paskutiniaisiais nepriklausomybs metais virilai K.Greblikui buvo suteiktas j.leitenanto laipsnis. Bolevikams okupavus Lietuv, j.ltn.Greblikas, iformavus Marijampolje dislokuot DLK Vytenio 9- pstinink pulk, ijo atsarg. 1944 m. ruden, nenordamas pakliti soviet armij, pradjo slapstytis. Ankstyv 1945 m. pavasar KGreblikas-Sakalas ir buvs karininkas Juozas Stanaitis-Litas organizavo operatyvin partizan grup. 1945 m. spalio 3 1 d . Geleinio Vilko rinktins vado sakymu Nr.3 sudarius kuopas, Sakalas buvo paskirtas arno kuopos, Paliose veikusio partizan Varnupio brio vadu. arno kuopos vadui Jovarui patekus nelaisv, kuopos vadu buvo paskirtas Kazys Greblikas-Sakalas ir, pakeitus pavadinim 6-a kuopa, jai vadovavo iki 1947 m. balandio 10 dienos.
LLK Tauro Apygardai Nr.l2 balandio mn. 10d. sakymas Slaptai

Bstin, 1947tn.

Rikiuots

sritis

1 Nuo .m. balandio 10 dienos prie Apygardos tabo steigt kuop, betarpikai priklausani man, pavadinu Maironio kuopa. 2 Maironio kuopos vadu skiriu Apygardos kovotoj Mayt, nuo .m. balandio mn. 10 dienos. 3 Maironio kuop nuo .m. balandio mn. 10 dienos skiriu: 1. Geleinio Vilko rinktins kovotoj Tigr, 2. Kstuio rinktins kovotoj Gen, 3. Vytauto rinktins kovotoj Sakal, 4. algirio rinktins kovotoj Karol, atvykus i Vytauto rinktins 5-os kuopos ir 5. Visus Apygardos tabo virininkus. Minti kovotojai tuojau privalo prisistatyti Maironio kuopos vadui. 4 Kstuio rinktins vad Dein dl ligos atleidiu i pareig nuo .m. balandio mn. 18 dienos ir palieku GVRn. inioje. 5 Geleinio vilko rinktins 5-os kuopos vad Sakal skiriu Kstuio rinktins vadu, nuo .m. balandio mn. 10 d. 6 Visiems Rinktini vadams sakau siskaityti .m. Apygardos sakymo Nr.l -4. 365

7 Vytauto rinktins tabas iki .m. gegus mn. 30 dienos paruoia aukljamo pobdio paskait konspektus Apygardos kovotojams ir 6 egz. pristato Apygardos tab.
vejys, Apygardos vadas Krmas, Adjutantas

Dvej kruvinos kovos met patirtis tikino partizan vadovyb, jog skaudiausi nuostoliai patiriami per didisias metines ventes. Vis partizan dalini vadai buvo spti v.Velykas vsti kukliai, kiek manoma, maesnse grupelse ir tik ypa patikimose vietose. v.Velykas ventme Pagraiio girios Liepaloto laukyms-pasodos Juozo Bukoto sodyboje. Kaip tuomet buvo prasta, susirink patikimesni Lankeli ir Bdviei kaim gyventojai, pagiedoj Roani, susdo prie vaii stalo. Kiek pasivaiin vyresnieji isiskirst namus liuobti gyvulius, o mes, jaunimas, pasilik ventme "iki dainos"... Prie vidurnakt, eidamas laukan pasivalgyti, erdvios trobos priemenje sutikau automatu ginkluot Geleinio Vilko partizan Juoz Baltruait-Tigr. Vaii urmulyje pobvio dalyviai netikto sveio nepastebjo. Greit smukome kamarait ir, jo papraytas, ivardijau gerai jam pastam vaii dalyvi pavardes. Nurims sveias papra eiminink paildyti vandens. Kol Tigras praussi, ijs laukan stebjau aplink. Miko apsuptoje pasodoje viepatavo nedrumsiama nakties rimtis. Nusiprauss ir padiovs pavalyt vasarins uniformos vark, stambokas Tigras usimet iuploko eimininko ventin apsiaust. Pakviestas pasivaiinti prie bendro vaii stalo, sveias atsisak. eimininkei kamaraitje padengus atskir vaii staliuk, susd keli Tigrui patikimi asmenys vaiinoms iki paryi. "Popiete mus, tris vyrus, prie Brundzos dvariuko uklupo Veiveri gulos kareiviai. Ibg i trobos, prisidengdami pastatais, traukms Pagraiio girios link. Laim, plynas laukas iki Leskavos-Kalveliki viekelio dar nebuvo prieo blokuotas, todl atsiaudydami galjome trauktis. liauiant per viekelio pylim vos nenukirto enkavedist kulkosvaidio viai. Ar pavyko pasitraukti vyrams? Neaiku..." - atslgus patirto pavojaus tampai, su ilgomis pauzmis pasakojo Tigras. Ms krato partizanai 1947 met Velykas praleido be didesni auk. Skaudesn neskm patyr gretimos arno rinktins kovotojai. Mikelyje prie Dusios eero balandio 9 d. uvo legendinio Kalniks kauty366

ni vado Lakno brolis Vladas Neifalta-Gintaras ir jo bendraygis Pantera. T pai dien gretimame Verstamin kaime pasaloje uvo skyriaus vadas Vytautas Buinskas-Klajnas, g.1920 m., i Teiz. Balandio 12 d. Jank vls., Degui k. mike uvo algirio rinktins Vyio kuopos antro brio vadas Bronius Kvietkauskas-Girininkas ir du jauni partizanai.
* * *

Vykdydamas apygardos vado rate Nr.76 ivardytus reikalavimus, Geleinio Vilko rinktins tabo kio dalies virininkas Kurtas sukauptas vertybes paslp netoli Plutiki patikimo gyventojo sodyboje. Pas kinink buvo paslpta ir neseniai i apygardos tabo gauta vairi tarnybini dokument siunta. Atslgus pavasario potvyniui, balandio 21-osios nakt partizanai Kurtas ir Juodvarnis paslptas vertybes sukrov veim ir norjo perveti saugesn viet. Nutar, kad vaiuoti su partizan kroviniu dienos metu bus saugiau, nurod eimininko snui popiete atvaiuoti Klebikio mike nurodyt viet, kur lauks Kurtas. Krovinys turjo bti atvetas apleist itremto Sibir Antaniki gyventojo Bendoraiio sodyb. Pravitus ant pavojingo krovinio usimets por mai grd, kininkas ileido savo atuoniolikmet sn "iudiki maln". Taiau likimas buvo stipresnis u kininko ir partizan atsargum. io kininko sodyba jau buvo ekist pastebta ir MGB informatori akylai sekama. Tai patvirtina toks archyvinje byloje rastas raas: "1947 m. balandio 22 d. karinis dalinys, vadovaujamas kpt.ukovo ir leitenanto Kizlovo, agent praneimu Cepeliki kaimo rajone sulaik per mik vaiuojant veim su Tauro politinio skyriaus vadovo grupei Geleinis Vilkas skirta siunta. Atlikus krat, veime rasta: raomoji mainl, Tauro apygardos sakymai, instrukcijos, "Laisvs valgo" komplektai, milin, karika kepur, karinink uniformos - i viso 3 maiai. Krovin ve ryininkas Juozas Grigaitis, g.1929 m., i Paiektupio k., Veiveri vls. Grigaitis sak, kad Kurto sakymu krovin reikia nuveti ir priduoti jam 19 vai negyvenamame name. Apirjus nam, rasta naujai pakloti iaudai, bet partizan nebuvo. Apiekojus Grigaiio tvo namus, rasta d ovini, Kurto laikas Juozui Grigaiiui su apdovanojimu u aktyvi veikl - "Pasiymjimo trispalv juostel". Pasirao Itn.Kizlov" Balandio mnes MGB tarnybos sum dar kelis veiklius Geleinio Vilko rinktins ryininkus bei partizan rmjus. 367

Balandio 22 d. suimta Geleinio Vilko rinktins tabo ryinink, apygardos vado 1946 12 28 sakymu Nr.28 juostele "U uolum" apdovanota Anel Glambait-Vilija, g.1919 m., i irupio k., ilavoto vls. "Aretuota Vilija perduota oper.grups ministro pavaduotojo gen.mjr.Kapralovo inion ", - teigiama MGB operatyviniuose dokumentuose. Taip pat suimti Klebikio mik kio technikas Pranas Arnastauskas, g.1901 m. Molins k., Sasnavos vls. ir nuo 1945 m. Kurto 3-ios kuopos ryinink Regina Arnastauskait-Rozeta, Klebikio miko techniko dukra, gimusi 1929 m. Rota u skming uduoi vykdym Tauro apygardos vado 1946 12 28 sakymu Nr.28 buvo apdovanota juostele "U uolum". A p i e tardym metu igautus ryinink parodymus, kurie bt atskleid partizan paslaptis, buvusiose KGB operatyvinse bylose neusiminta. iauriai kankinami partizan ryininkai nepalo - garbingai itvr egzekucijas, buvo pasmerkti ilgiems katorgos metams. Po nepaprastai sunkios partizanams iemos atbundanti gamta i tamsi ir drgn poemini slptuvi iviliojo net ssliausius kovotojus. Danesns tapo ir enkavedist pasalos pamikse, tariam gyventoj sodyb blokados. Ankst v.Jurgio - balandio 23 d. ryt enkavedistai apsupo Krosnos vls., Krasenkos k. kininko Bubnio sodyb. Mio metu uvo Pdiki kaimo partizanas Juozas Prabulis-Negras. Buvs vermachto karys, pabgs i rus nelaisvs ir priimtas partizanus vokietis Rudolfas pasidav gyvas. ekist primutas vokietis greit palo ir atved kareivius netoli Vart kaimo aliosios Pali pakrat, kur slptuvje slpdavosi jo tautietis Hernas. vyko trumpos nirtingos kautyns, kuri metu uvo visi trys bunkeryje buv Geleinio Vilko rinktins 5-os kuopos partizanai: Juozas Vaiiulis-Audra, g.1918 m., i Turiki k., Pranas Svetlauskas-Kelmelis, g.1922 m., i Pdiki k., ir vokietis Hernas. Rinktins vado 1947 07 14 sakymu Nr.26 uv kovotojai buvo ibraukti i GVRn. partizan sra. Skaudi nelaim itiko algirio rinktins partizanus. Balandio 25d. Kiduli vls. ribose Laugirio miko kvartale Lukiuose dislokuoto pasieniei pulko 93 brio enkavedistai ir stribai upuol br Vinco Kudirkos kuopos partizan. Atkakliose kautynse uvo penki partizanai: Antanas Neverauskas-altneris, g.1922 m., i Jotiki k., Juozas Neverauskas-Ostvaldas, g.1920 m., i Jotiki k., Stasys Kilius-Berelis, g.1909 m., Jonas Mockaitis-Marsas ir Leonas, sl. Balandis. Bene skaudiausi smg Tauro apygardoje balandio pabaigoje pa368

tyr Vytauto rinktins tabas, kurio slptuv buvo rengta. Kalvarijos vls., Gulbiniki k., treimikio sodyboje po gyvenamojo namo grindimis. Vadinamoje "Seklyioje" daniausiai dirbdavo rinktins tabo virininkas Vytautas Vabalas-Kunigaiktis ir kiti pareignai. Vytautas Vabalas gim 1919 m. venteerio vls., Lazdij aps. gausioje pasiturinio kininko eimoje. 1930 m. persiklus gyventi tvo pirkt Lasavii dvar, Vytautas moksi Lazdij "iburio" gimnazijoje ir baig Alytaus girinink mokykl. 1941 m. birelio 14 d. Vabal eim bolevikai itrm Magadano krat. Ivengs tremties, Vytautas sukr eim ir dirbo girininku. Nuo 1944 m. rugpjio 1 d. girininko Vytauto Vabalo namais tapo Dzkijos mikai. 1945 m. pavasar pietins Suvalkijos "puios" mikuose susikr ltn.Vytauto Gonio-Alseikos vadovaujamas partizan junginys - arno rinktin. Rinktin sudar keturi batalionai, o girininkas V.Vabalas-Grambuolys 1945 m. vasar buvo paskirtas vieno i j - Veisiej bataliono vado V.Stepulio-Mindaugo adjutantu. krus Piet Lietuvos Partizan tab, rinktin nuo 1946 m. gegus 1 d. priskirta Tauro apygardai, o Kalvarijos ir Liudvinavo valsiuose veikianios Perkno rinktins pavadinimas pakeistas DLK Gedimino rinktin. Jos vadas kpt.Vaclovas Navickas, pakviestas Mykolo-Jono laikinai jo Tauro apygardos vado pavaduotojo pareigas. Girininkas Vytautas Vabalas, pakeits Grambuolio slapyvard Kunigaikio, buvo paskirtas Gedimino rinktins tabo virininku. Birelio 25 d. sakymu Nr.21 Gedimino rinktin buvo iformuota. Jos partizan daliniai, perj Vytauto rinktins vadovybs pavaldumui, sudar 4-os kuopos branduol. Vytautas Vabalas-Kunigaiktis buvo paskirtas Vytauto rinktins tabo virininku. Apskrities aktyvui surengta "blyn baliaus" akcija, MGB tardytojo A.Greiso galas, partizan pasaloje suduotas smgis okupantams siutino Marijampols saugumo vadovus. Sustiprinta operatyvin MGB valgyba ir agent-informatori signalai atved ekistus Marijampols-etok geleinkelio ir Kalvarijos plento trikampiu ribojam Gulbiniki kaim. Didels 94-o pasieniei pulko pajgos 1947 m. balandio 27-osios nakt apsupo treimiki sodyb. Brktant rytui enkavedistai apaud i sodybos skubani treimiki dukr. Suvirt kiem enkavedistai metaliniais strypais ibad kiekvien tariam ems pd, ilupo svirno grindis. Nieko tartino nerad, ikrt gyvenamj nam ir pradjo lupti virtuvs grindis. Dusls smgiai cementin virtuvs aslos pogrind tikino "Seklyioje" buvusius partizanus, jog slptuv surasta. V.Vabalas-Kunigaiktis, rink369

tins tabo globos poskyrio virininkas Antanas Peiulis-Baritonas ir "blyn baliaus" organizator, tabo idinink Anel Senkut-Puel skubiai naikino tabo dokumentus. Pajut degsi ir dm kvap, enkavedistai nirtingai iekojo slptuvs angos... Sudj ant stalo ginklus, raomj mainl ir kit nedegant inventori, partizanai pasiryo ti. Stiprus prietankini granat sprogimas sudrebino pastat. Neilaik sprogimo sukeltos bangos prasiskyr namo sienos. Ilk or betoninio perdengimo luitai, su trenksmu ivirto sandliuke paslptos bunkerio angos durels... suniokot "Seklyi" ekist stumta treimikien ivydo iurp vaizd. Sprogimo bangos parblokti poemio pasienyje guljo neatpastamai sumaitoti Kunigaikio ir Baritono knai. "Pasvirusi prie sienos, kiek maiau sualota, tarsi miegojo krauju aptakyta Puel", - kaljime pasakojusi kaimynei i iurpi tragedij igyvenusi treimikien.

SKMINGAS YGIS IR NETIKTOS TYS Lietuvos partizan vad 1947 m. sausio 12 d. pasitarime priimtu nutarimu atstatyti ry su usieniu buvo pavesta Tauro apygardos vado pavaduotojui ltn.A. Zaskeviiui-Tautvaiai ir Dainavos apygardos tabo pareignui ltn.Jurgiui Krikinui-Rimvydui. Kovo 1 1 d . MGB ekistams sumus Tautvai ir suradus Geleinio Vilko rinktins tabo slptuv, kai k ios misijos plane teko keisti. Apygardos vadas vejys rengtis ygiui Vakarus paskyr Biruts rinktins vad Juoz Luk-Skirmant. Skirmanto pavedimu Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas ir tabo pareignas Kurtas gegus pradioje uj Lizdeiki kaimo J. Skraiio sodyb pam ten paslptus, dar ekistams Tautvaios neiduotus butelyje vaku ulydytus ir uantspauduotus ryio ifrus. Vliau enkavedist suimtas Juozas Skraitis labai kruopios kratos metu ekistams nesuradus butelio, iauriai kankinamas prisipaino: "Gegus pradioje pas mane atjo uniformuoti Daumantas ir Kurtas ir liep atiduoti butel su ifru... K a ir padariau". Gegus septintosios paryiais Vytauto rinktins vado Vampyro ir jo vyr lydimi Skirmantas ir Rimvydas atjo Kalvarijos vls., Menkupi kaimo Jono Pupkos sodyb. Tvarte rengtoje "Baltj r m " slptuvje ygio ivarginti partizanai vis dien ilsjosi, atidiai studijavo ygio per gelein udang plan. Vyriausiojo partizan tabo pasiuntinius per sien 370

lydti sutiko pasienio apylinki inovai - Vytauto rinktins ketvirtos kuopos kovotojai Aleksas Keleris-Tigras, Stasys Gureviius-Nyktukas ir Bonifacas Rutkauskas-Apuokas. Trylikos partizan lydimi, Skirmantas ir Rimvydas sutemus ijo Lenkijos sienos link. Po atsargaus ir tempto ygio paryiais jie pasiek tankiais krmais apaugusi vietov ir nutar ia praleisti dien. Iki sienos buvo apie keturis kilometrus. Priepiet pasienio zon ij pasivalgyti Vampyras ir du valgai vos nesusidr su raitu pasieniei patruliu. Gr valgai prane, kad krmais apaugusi vietov nuo kasdien rytais ir vakarais akjamos 8-10 metr ploio "mirties zonos" skiria puskilometris plyno lauko. Palik palydovus pridengti juos, Skirmantas ir Rimvydas, trij vedli lydimi, atsargiai nuslinko valg itirta vietove. Po geros valandos kovins parengties reimu bsimieji "sienos paeidjai" ijo krmais sulusios vietovs pakrat. aliomis krm akomis pasikai galvas ir kuprines, pasiruo kiekvien akimirk isitraukti ginklus, partizanai atidiai stebjo pasienio apsaugos patruli judjimo tvark, skaiiavo sargyb pasikeitimo intervalus. Sutem prieblandoje, tik prajus pasieniu sargybos patruliui ir nutilus jo kaliojimui, Tigras dav enkl pradti yg. Nepastebti prislinko prie pavojingiausios ribos. eng keliolika ypa atsargi pda pd ingsni, penki partizanai perjo "mirties zon". prakaitu liaugianius drsuoli veidus padvelk Lenkijos lauk dvelksmas... O pavergtoje Lietuvoje laisvs kov verpetas kasdien pareikalaudavo vis nauj partizan ir j rmj auk. Gegus pradioje Tauro apygardos tab pasiek i emaitijos atklydusi lidna inia. Taurags krate balandio 18 d. Bataki mike kautynse su okupantais garbingai uvo Jungtins Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius-Visvydas. Gegus pradioje Grabavos pamikje Garliavos enkavedist surengtoje pasaloje uvo Stanaii kaimo partizanas Alfonsas Mackeviius-Lokys. Gegus 8 d. ryte ilavoto komsorgas Juozas Kazla, finans tvarkytojas Petrulis ir prievoli paruo agentas Juozas Keturakis antrj pergals prie faizm metini garbei isiruo atokesnius valsiaus kaimus rinkti "savanorikus" gyventoj paskolos valstybei paraus. Aktyvistus lydjo strib apsauga: Klemensas Matuseviius, Juozas Para, Juozas Paukeviius ir Braukas. Nors visi septyni "liaudies atstovai" buvo ginkluoti, j saugumui utikrinti numatytu marrutu priekyje jo ir Baltramurgio seninijos kinink sodybas tikrino MGB virininko ltn.V.Kolesovo vadovaujama dvylikos enkavedist grup. Po vidudienio aktyvistai ujo Tomo Bendinsko sodyb. Paruo agen371

tas Keturakis, patikrins valstybins prievols kvitus, paragino eimininkus paruoti pietus, surasti kelias "dvikolkes" degtins. Tuo metu Naujos tos girait susitikti su Vaidoto grups vado Prano Kuinsko-Spyruoklio ryininke Astra keli kovotoj lydimi atjo Geleinio Vilko rinktins pirmos ir antros kuop vadai Albinas vedas-Radastas ir Zigmas Juka-Pjklas. Pjklo pasistas partizanas Vytautas, paliks uniformin vark ir kepur, ginkluotas dviem pistoletais, vienmarkinis ijo pamikn. Bendinsko kieme pamats mergin ir i trobos ieinant eiminink, atidiai valgydamas aplink, nujo sodyb. Troboje vaiinsi aktyvistai, per atvir lang pamat mergin ir artjant auliniais batais bei karikom kelnm vyr, matyt, nusprend patikrinti j dokumentus. I trobos ijusius komsorg Kazl ir strib vyresnj K.Matusevii pasitiko Vytauto pistolet viai. Sutrik stribai suvirto atgal prieang, o Astra su Vytautu, prisidengdami trobesiais, pasine pamik. Tolimesnje pamiks gyventojo Lukausko sodyboje buv enkavedistai, igird vius, ibgo i kiemo ir m bglius pragarikai audyti. Vytautui pavyko pabgti. Sueista Astra atbgo pamik ir suklupo prie egls ivartos. Prisiartin enkavedistai band paimti mergin gyv, taiau keliais pistoleto viais pasitikusi prie Astra uvo. Giraitje buv Radastas, Pjklas, P.KIeiza-Rytis, KUrbanaviius-aibas ir Stasys Mariulynas-Lapinas, igird vius ir neinodami prieo pajg, veltis kautynes nedrso. Dainavos apygardos Kunigaikio Vaidoto grups partizanai neteko vienos i veikliausi kovotoj-ryininki - "komendantu" praminta drsioji Ringn kaimo dukra Aldona Mariulynait-Astra . raas byloje: "1947 05 08 mikingoje Senoji-Tarluka vietovje ilavoto NKVD dalinio nukauta aktyvi partizan ryinink Astra, kuri buvo ujusi Bendinsko sodyb. Du kartus buvo MGB organ sulaikyta ir abu kartus pabgo. T dien aktyvistai rinko paskolai paraus ir buvo pas Bendinsk. Atjusi kiem Astra isikviet eiminink ir klausinjo, ar nra kareivi. Netrukus atjo partizanas, kuris ieinant i Bendinsko brigadai atideng i pistolet ugn. Susiaudymo metu partizanas pabgo. bgusi mikel Astra kareivi buvo nuauta." Taiau tokios atsitiktins pergals, NKVD dalini vad netenkino. MGB keisdamas kovos su partizanais taktik, stengsi sukurpti kuo platesn agent ir informatori tinkl. Geleinio Vilko rinktins Deinio grups kovotoj sekimui gegus mnes ekistai uverbavo ir numat 372

partizan gretas terpti vidaus agent, slapyvardiu "Oriol": "Kompromituojani davini pagrindu Prien MGB uverbuotas "Oriol" tarnavo SS daliniuose ir u nuopelnus gavo puskarininkio laipsn. 1945 m. buvo paimtas nelaisv. 1947 m. kovo mnes grs i lagerio norjo ieiti br... Uverbuotas "Oriol"priadjo ipirkti savo kalt." (B.27/23) Be jo Deinio sekimui uverbavo agent "Vilk" ir pranej "Petron", kuri priadjo teikti inias nurodytame punkte. Veiveri MGB Geleinio Vilko rinktins kio dalies virininko Klemenso Baltruaiio-Kurto ir jo grups sekimui gegus 22 d. uverbavo agent "Albin". Ji prisipaino, kad jos giminaiiai glaudiai bendradarbiauja su partizano Kurto grupe ir teikia visokeriop pagalb. Geleinio Vilko rinktins 1-os kuopos partizan veiklai sekli gegus 21 d. uved individuali "Radasto-valgo" agentrin byl. Uverbuotas partizan rezervins grups " G " dalyvis prisipaino palaiks ry su kuopos vadu Radast ir vykdo jo uduotis. Marijampols MGB uverbuotas agentas "Naujokas" buvo pasistas I kuop kaip vidaus agentas. ilavoto MGB "Varnas" prisipaino padjs partizanams ir, pateiks ekistams verting ini, sutiko dirbti agentu. ilavoto MGB gegus 20 d. gavo agento "Petrunio" praneim, kad imk kaimo Bielskaus, glio ir gretim gyventoj sodybas danai lanko partizanai. ilavoto gula kit nakt prie glio ir gretim sodyb sugul pasaloje. Po vidurnakio igird keliu artjanio veimo bildes, enkavedistai prislinko prie viekelio ir priartjus veimui pareikalavo sustoti. I veimo trenk Geleinio Vilko rinktins tabo virininko Skirgaudo automato serija... Byloje (27/23, 1.69) rayta: "Agento "Petrunio" daviniais, imk-Plutiki keliu pravaiuodami partizanai danai usuka pas gl ir Bielsk. i davini pagrindu NKVD dalinys 1947 gegus 21- 22 nakt Plutiki-imk keli sankryoje band sulaikyti veim ir nukov neatpaint, apsivilkus kapitono apranga partizan Skirgaud. Susiaudymo metu Skirgaudas automato serija sueid Borodin ir Riabov. Band mesti granat, bet jaun.ltn. Fiodorovo buvo nukautas. Paimtas automatas PPS ir F-l granata. I paimt dokument nustatyta, kad partizanas priklaus Viesulo-arno kuopai. Jo mona gyvena Kaune ar netoli jo. Rastame bloknote raas apie agent "Ar"- Vaitkevii, Pavenio apylinks pirminink, ir jo pavaduotoj Mariulion". Gegus pabaigoje Tauro apygardos tab atskriejo skaudi inia, jog 373

kovojanti Lietuva neteko Tvyns laisvs kovai atsidavusio tabo pareigno vyr.ltn.Vlado Stepulio-Stepuleviiaus-Mindaugo. Vladas Stepulis gim 1903 m. Jann k., venteerio vls., Sein apskrityje. Baigs Kauno Karo mokykl tarnavo Lietuvos kariuomenje kadriniu karininku. Ugrobus sovietams Lietuv, vyr.ltn.VI.Stepulis ijo atsarg. Rytprsi pasienyje dar griaudint karo veiksm griaustiniams, sovietams paskelbus vyr mobilizacij, buvs karininkas slapstsi. Prasidjus pasiprieinimui, Vl.Stepulis, pasirinks Mindaugo slapyvard, vadovavo Veisiej krato partizanams. 1946 m. balandio 18 d. Piet Lietuvos partizan pasitarime Mindaugas buvo paskirtas arno rinktins vadu. Partizan labai gerbiamas, "tveliu" vadintas, kovose patyrs karininkas Mindaugas 1947 m. vasario 22 d. vejo buvo pakviestas dirbti Apygardos tabe, taiau su arno rinktins kovotojais palaik glaudius ryius, danai lanksi savo krate. Auo 1947 met Sekmini pirmos dienos rytas. Buvs arno rinktins vadas, Tauro apygardos tabo pareignas Mindaugas ir kovotojas Jonas Vabalas-Bijnas paryiais ujo Jann kaimo gyventojo Lukausko sodyb. Pavaiinti ankstyvais ventiniais pusryiais, partizanai nujo klojim ir, sugul pernyki iaud likuiuose, sumigo... Jau pravitus, venteerio miestelyje dislokuotos 1070 pasienio ukardos enkavedistai apsupo Lukausko sodybos pastatus, tikdamiesi paimti mieganius partizanus. Taiau Mindaugas ir Bijnas jau buvo umig aminu miegu... Matyt, idavikas buvo padaugins migdomj doz. Inscenizav sodyboje susiaudym, enkavedistai sumet pakinkyt veim negyvus partizanus ir aretav sodybos eiminink isive venteer... Lukauskas namus negro. Byloje ekistai ra: "1947 m. gegus 18 d. Krosnos vls., Virstaminos k. Marijos Maliuviens sodyboje rastas arno rinktins tabo bunkeris. Bunkeryje suiuptas kio skyriaus ir rinktins tabo virininkas Vincas Kiseleviius-Baravykas, Bedis, g.1901 m., Lietuvos karikis-vyr. leitenantas... Agento "Pios" duomenimis buvo nustatyta Mindaugo buvimo vieta. 1947 m. gegus 18 d. Jann k., venteerio vls. darant krat Juozo Lugausko sodyboje rasti du partizanai pasiprieino. Susiaudymo metu nukautas Vincas Stepulis-Mindaugas, g.1906 m., vyr. leitenan tas, ir tabo virininkas vyr. leitenantas Vincas Kiseleviius-Baravykas, Bedis. Paimta 2 pistoletai ir 1 granata. Bunkeryje rasti tabo dokumentai." Atidiau perskaiius ias eilutes, galima pastebti archyvins bylos 374

rauose neatitikim: vienas raas teigia, jog... "bunkeryje suiuptas kio skyriaus virininkas/.../ Vincas Kiseleviius-Baravykas, Begis", o antrame rae teigiama, kad "...Susiaudymo metu nukauti du partizanai: Vincas Stepulis-Mindaugas ir /.../ tabo virininkas vyr.leitenantas Vincas Kiseleviius-Baravykas, Bedis (gal Briedis)". ekistai sugebjo klastoti ne tik partizan, bet ir savo dokumentus. Buvs Veisiej krato partizan ryininkas Vytautas Karalinas-Nesugaunamas pasakojo: "Balandio mnes savo dukros, buvusios enkavedisto meilus, iduotas Krosnos vls., Virstaminos k., Marijos Malioniens sodyboje rengtoje slptuvje buvo suimtas arno rinktins partizanas, virila Vincas Kizeleviius-Baravykas. Nuvetas Lazdijus, neilaiks ekist tardym, partizanas kameroje pasikor. Idavik dukra Birut netrukus buvo partizan iaikinta ir likviduota."... Mik giesminink ir laktingal bals lsmo rytines sutartines vis daniau nuslopindavo automat vi salvs. Gegus antroje pusje susidrimai su pamikse pasalaujani enkavedist ir strib daliniais i algirio rinktins partizan gret ipl keliolika prityrusi kovotoj. Gegus 15 d. Agurkiks palaukje pateks enkavedist pasal uvo Jonas Para-Kudulis. 19 - Sekmini antros dienos - ryte prie pasaloje uvo Lodiki kaimo partizanas Saliamonas Rudzeviius-emutis. 23 d. nuo Kazl Rdos gulos enkavedist uvo Varno brio Vytauto kuopos partizanas Vincas Jasaitis-Katonas, g.1913 m. T pai dien Grikabdio vls., ukt km. Maskvyio sodyboje mir sueistas partizanas Jonas alnieraitis-trausas, g.1924 m., i Buktiki kaimo. 24 d. Jank strib ir NKVD kareivi pasaloje Paluobi parapijos Smilgi kaime uvo Santak kaimo partizanas Antanas Baukus-Karys, g.1923 m. Gegus 25 d. Barzd 7040 rezervins ukardos enkavedistai Paberupio kaime Kuro sodyboje apsupo kelis Vyio kuopos Starto skyriaus partizanus. Isiver i apsupties, dengdami besitraukianius kovos draugus, garbingai uvo skyriaus vadas ir du kovotojai: vadas Bronius Matijoaitis-Startas, g.1925 m., sunkiai sueistas susisprogdino, partizanai Jonas Bendoraitis-Starina, g.1922 m. Luki vls., Matarn k., ir Vladas Kvalaitis-Tzas, g.1922 m. virgdaii vls., Stok k., patek prieo krymin ugn. uvusi partizan knus enkavedistai nuve Grikabd. T pat dien netoli Vilkavikio neaikiomis aplinkybmis uvo Barzd vls., Skarbdio kaimo partizanas Vytautas Kudirka-Trimitas. vito trumpos gegus 31-os nakties rytas. Berovins kaimo Gruzinsko sodyb nuo Antanavo puss atjo keturi algirio rinktins Vyio 375

Vaclovas Derekeviius-Vanagas i Krveli k., Jonas Kvedaras-Povas i gliniki k., Vytautas Oleka-valgas i Girnupi k. ir Andrius ibirka-Tvukas, Dobilas partizan valgas i Krveli k., Kazl Rdos vls.

kuopos Girininko brio partizanai. Pavarg vyrai, nepalik sargybos, netrukus sumigo. Apylinkje pasalav Pilvikiuose dislokuotos 6040 rezervins ukardos enkavedistai, matyt, aptik papievi rasoje partizan paliktos bryds ym, pdsekio uns atvesti apsupo sodyb. Bandydami prasiverti susiaudyme uvo: Vaclovas Derekeviius-Vanagas i Krveli kaimo, Jonas Kvedaras-Povas, g.1925 m., i Egliniki kaimo, Vytautas Oleka-valgas, g.1926 m., i Girnupi kaimo ir Andrius ibirka-Tvukas, Dobilas, patyrs partizan valgas i Krveli k., Kazl Rdos valsiaus.

376

SKMINGAS PRASIVERIMAS Rizikinga Skirmanto ir Rimvydo misija ryiui su usieniu atstatyti birelio pradioje buvo vykdyta. Partizan pasiuntiniai sitikino, jog Jaltoje ir Potsdame usimezgs Vakar sjunginink ir Ryt grobik flirtas, nors ir nesutariant taut apsisprendimo teiss klausimu, tsiamas. Su menkai paguodianiomis ir isivadavimo vilt teikianiomis iniomis pasiuntiniai pasiruo grti Tvyn tsti kovos. Sul piev lankos, kvapniu iev erknu pasidabin upeli pakrants ir raist pakraiai bei katon vakmis degantys medi kupolai teik ygnams priedang ir vilt laimingai perokti pasienio "mirties zon". Birelio ketvirtosios vakare, atsisveikin su Lenkijoje veikianios 4-os Vytauto rinktins kuopos padalinio partizanais, Skirmantas ir Rimvydas, penki vyr lydimi, ijo pasienio link. Eidami eups slnio mikais, paryiais partizanai prisiartino prie sienos. Usimaskav pamiks brzgyn pakratyje, pavarg vyrai vis dien ilsjosi, per ironus stebjo pasienio aplink. Pavakare Skirmantas su vedliu Aleksu Keleriu-Tigru brzgynais Liubavo-Reketijos ruoe prislinko prie pat sienos ir akylai stebjo pagausjusios pasienio sargybos veiksmus, valg vietovs reljefo ypatumus, studijavo apkas idstymo schem. Sugr i valgybos, su palydovais sude-

Kelion vakarus. G u l i Jurgis Krikinas ir J.Luka. 1947 m. pavasaris

377

Liubavo link... Tikjom, jog rusams niekad neateis galv, kad mes drstume apsistoti prie pat j kirmlyno" - ra Skirmantas. io drsaus partizan manevro suklaidinta Liubavo pasienio ukardos vadovyb visas pajgas sutelk sienos paeidimo ir Reketijos ukardos ruoe. ia vis nakt ir kit dien iki pavakars, neaplenkiant n vieno krmoknio, pasienio daliniai ir Kalvarijos karins gulos enkavedistai "ukavo" vietov. Sekant Skirmanto apraytus vykius, spjama, kad prie aur sien perjusi partizan grup apsistojo ir birelio 6 dien praleido netoli karo metu nuniokoto Skaisi kaimo apkas vingiais iraustoje ir krmais sulusioje vietovje. Per dien pailsj ir atgav jgas, praval ir patikrin ginklus, pritemus vyrai pakilo nakties ygiui. Birelio septintos paryiais Skirmantas ir Rimvydas atjo Menkupi kaimo gyventojo sodyb. Jono Pupkos sodyboje rengtoje Vytauto rinktins 4-os kuopos tabo bstinje "Baltuosiuose rmuose" ygnai rado k lik grus kovotoj Antan Murausk-Ungur ir eis partizanus. Netrukus slptuv atjo Tauro apygardos tabo rikiuots skyriaus virininkas lln.Jonas Aleikas-Rymantas. Prie vidudien gavus praneim apie artjanias dvi grupes unimis vedin enkavedist, vyrai greit suoko alia tvarto rengt slptuv. Anktoje, vos ei kvadratini metr slptuvje, keturiolika partizan, paruo prietankines granatas, nusprend pavojaus atveju vertis i slptuvs ir garbingai ti... Laim, kart likimas partizanams buvo palankus. Enkavedistai, "apvarin" eimininks pauki kio gtas, i sodybos ijo. Sulauk sutem, Skirmantas, Rimvydas ir Tigras, padkoj buvusiems palydovams - Bonifacui Rutkauskui-Apuokui, Antanui Sliauiui-Dagiliui ir Antanui Marcinoniui-Balandiui u drs ir pasiaukojim, atsisveikin pasiliekanius kuopos vyrus, lydimi Rymanto ir keli kovotoj ijo Vytauto rinktins sanitarin punkt - "Paneri" slptuv. Birelio 8 d. dar gerokai prie aur vyrai atjo Kalvarijos vls., Gintaut kaimo Broniaus Zavecko sodyb. "Paneri" slptuvje buv Vytauto rinktins rikiuots skyriaus virininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas ir rajono valgybos poskyrio virininkas Feliksas ereka-Karvelis nuramino sveius, jog iuo metu apylinkje gana ramu ir galima ramiai pailsti. Be didesns tampos praleid ilg vasaros dien, Skydo ir Rymanto lydimi, Skirmantas su Rimvydu ijo Vytauto rinktins tabo bstin. Rymantui ir Skydui gerai inomais laukais, vengdami didesni keli ir gy378

venviei, partizanai spariai artjo prie numatytos vietos. Paskutinius kelis imtus metr vyrai, slpdami pdsakus, slinko gana atsargiai. Pasisti valgai sutartu griels balsu pakviet vyrus sodyb. Labai nustebinti greitu "usieniei" sugrimu, vyrus sutiko rinktins vadas Vampyras ir tabo pareignas Mykolas ilionis-Plunksna. Diugios sutikimo akimirkos nuotaika neblso iki paryi. Nors usienio naujienos teik maa vilties greit sulaukti konkreios Vakar paramos, taiau sjunginink nepripaintas Baltijos ali jungimas Soviet imperijos sudtin diugino partizanus ir kl ryto dvasi. Gerai pailsj ir soiai pamaitinti, sveiai pavakare susiruo tolimam ir nelengvam ygiui. Rimvyd ir Skirmant palydti pas apygardos vad vej sutiko ir pats Vampyras bei Rymantas ir kuopos vadas Viesulas su keliais vyrais. Mnes trukusi nervin tampa, skmingai vykdius uduot ir prasidjus prastam partizan gyvenimo ritmui, pamau atslgo. Betemstant atuoni vyr grup, Viesulo vedama, per unsk giri patrauk Kazl Rdos mik link.

BIRELIS - NESKMI METAS Nuosekliam Vytauto rinktins partizan veiklos sekimui sustiprinti Marijampols MGB vadovai 1947 m. balandio viduryje sudar dvi agentrines bylas ir uverbavo kelis agentus bei slaptus informatorius. Rinktins vado Vytauto Gavno-Vampyro ir jo vadovaujamo tabo veiklai sekti balandio 16 d. buvo pradta agentrin byla Nr.459 "Aktyvieji", treios kuopos vado Jono Valaiio-Viesulo ir jo kovotoj sekimui - agentrin byla Nr.460 "Teroristai". Remiantis agent praneimais, balandio 27 d. ankst ryt enkavedistai surado Vytauto rinktins partizan slptuv "Seklyi", kurioje slpsi tabo virininkas Kunigaiktis ir du tabo pareignai susisprogdino. Iifrav slptuvje rast apdegusi tabo dokument skiautes, ekistai nustat, kad Kalvarijos MGB veiklos paslaptis Vytauto rinktins 4-os kuopos vadui pokui perduoda j darbuotojas, slapyvardiu Vover. ekist pasista MGB agent " A l b i n a " iprovokavo Vovers susitikim su kuopos vadu poku, kuris birelio 7-osios nakt Tabar kaime prie Karaliaus sodybos pateko enkavedist pasal. Tik laiku pastebjs klast, susiaudymo metu sueistas rank pokas, naudodamasis tamsa, sugebjo pasprukti. Kit dien MGB kameros agent " u r a " i suimtos partizan ryininks 379

igautas inias apie Gintaut kaime esant partizan sanitarin punkt perdav tardytojams. Tardymo metu iauriai kankinama ryinink provokators odius patvirtino. Dvi enkavedist grups birelio 10-os dienos ryte apsupo Broniaus Zavecko sodyb, kurioje buvo rengta 4-os kuopos partizan slptuv "Paneriai". ekistams reikalaujant parodyti bunkerio viet, muamas eimininkas atkakliai gynsi. Tuomet operacijai vadovavs MGB mjr.Vlasov sukruvintam eimininkui parod sodybos trobesi plan, kuriame buvo tiksliai paymta slptuvs vieta ir gerai paslptos landos vietoje nubrtas enklas. Bandant atkelti angos dangt slptuvje nugriaudjo granatos sprogimas. Sprogimo bangos imesto dangio vietoje i poemio kiauryms kilo susikaup dmai. Jiems prasisklaidius, slptuvs vid enkavedistai stm keturiolikmet Zalecko sn Albin. Kiek palaukus paskui berniuk bunker ok du kareiviai ikl partizan knus paviri. alia negyvo poko kieme numestas brio vadas Julius Melkus-Lubinas po keli minui atsigavo. Pripuol enkavedistai partizan surio ir, nusiaub nam k bei sum eiminink ir sn Albin, isive Marijampol. Agent, provokatori ir kamerose sutupdyt "perekli" - MGB nip rezgama idavysi gija ved ekistus kitas partizan slptuvi vietas. Prajus vos porai dien (birelio 12 d.), MGB agento "Spartuolio" praneimu enkavedistai apsupo Kalvarijos vls., Menkupi kaimo buvusio Nepriklausomybs kov savanorio Juozo Pupkos sodyb. Kruopiai krsdami sodybos pastatus, okupantai tvarte surado sumaniai paslpt 4-os kuopos tabo - "Baltj rm" slptuvs ang. Nors i gynybai nepritaikytos slptuvs isiverti gyviems buvo maa vilties, taiau ekist reikalavim pasiduoti partizanai atsak per ang imest granat sprogimais ir automat viais. Itikimi duotai priesaikai, nelygioje kovoje uvo poko adjutantas Vincas Gureviius-Ateitis ir pirmo brio vado pavaduotojas Bonifacas Rutkauskas-Apuokas. Buvs Sein krato partizan brio vadas, su Skirmanto grupe prie kelias dienas i Lenkijos grs Antanas Martinonis-Balandis paimtas gyvas. Ityr slptuvje rastus kuopos tabo dokumentus, emgebistai nustat, kad Liubavo MVD darbuotojas Vincas K.- Katonas partizanams teikia vertingas inias. Apkaltintas "tvyns idavimu", Katonas buvo suimtas ir nuteistas. Praslinkus kelioms dienoms, Kalvarijos vls., Kalvi kaimo Grigaiio sodyboje enkavedistai surado "Betliejum" vadinam partizan slptuv. 380

T pai dien Murginink kaimo kininko Stankeviiaus lauke buvo surastas kitas 4-os kuopos kovotoj bunkeris. Laimei, auk nebuvo, nes slptuvse partizanai tuo metu negyveno. Birelio 12 d. Marijampols vls., Balsupi k. enkavedist surengtoje pasaloje uvo du Vytauto rinktins partizanai: Jonas Bendaraviius-Skinutis, g.1922 m., i ydroni kaimo ir Gediminas Adomaitis-Spartakas i Rudaminos apylinki. T pat dien Balsupi kaime Marijampols MGB ekistai sum veikli Tauro apygardos partizan ryinink Vitalij Juselyt-Naktibald, kurios tvikje danai susitikdavo apygardos ir rinktini vadai. Drsioji mergina buvo nuteista 25-eriems metams katorgos. uvus tabo virininkui ir Apygardos vado sakymu pervedus kitas rinktines kelis prityrusius kovotojus, Geleinio Vilko rinktinje susidar vadovaujani kadr trkumas. Rinktins vado sakymu tabo pareignais buvo paskirti labiau patyr kovotojai.

Tauro Apygardos sakymas Nr.24

Geleinio

Vilko Rinktinei

Bstin, 1947 m. birelio 10 d.

1 S. m. gegus mn. 22 dien, eidamas tarnybines pareigas, uvo Rinktins tabo virininkas Skirgaudas. uvus Rinktins tabo virinink Skirgaud ibraukti i kovotoj sra. 2 Pirmos kuopos antro brio brinink pusk.empion, kaip nusimanant kariniuose reikaluose ir ger ir uol kovotoj, skiriu Rinktins Rikuots skyriaus virininku, nuo birelio 10 d. 3 Treios kuopos vad Vyli i einam pareig atleidiu ir skiriu Rinktins tabo adjutantu, nuo ios dienos. 4 Treios kuopos antro brio vad Kair, kaipo suman ir uol kovotoj, skiriu treios kuopos vadu, nuo ios dienos. 5 Ketvirtos kuopos 1-o brio kovotoj ermukn perkeliu 3-i kuop. Ketvirtos ir treios kuop vadams primenu ir spju, kad paskyrimai bt greitai ir uoliai vykdomi. Kuop vad susirinkimas dl nakt trumpumo ir dano NKVD siautjimo atidedamas vlesniam laikui.
Daumantas, GVRn. vadas Juodvarnis, Adjutantas

381

SKAUDIOS PATIKLUMO PAMOKOS LSSR MGB ministro pavaduotojas, operatyvinio skyriaus v a d o v a s gen.mjr.Kapralovas, remdamasis Markulio informacija ir Tautvaios parodymais, 1947 m. gegus pabaigoje-birelio pradioje sak Kauno zonoje organizuoti partizan ir pasiprieinimo pogrindiui iaikinti ir likviduoti plataus masto operatyvin-karin operacij. Kauno MGB tabo operatyvinis skyrius, i savo agent pateikt ini eils Tauro apygardos tabo ryinink pavardes, j slapyvardius bei apytikres ryio punkt koordinates. J paiekai MGB vadovai sudar kelias operatyvines grupes ir numatytus partizan ryio takus pasiunt patyrusius agentus ir provokatorius. Buvusio KGB archyv fondo Nr.3 agentrinse bylose teigiama: "MGB agento "Nemuno" surinktais daviniais nustatyta, kad Luk giminaiio J. name yra Biruts rinktins vado Skirmanto ir jo brolio Juodvarnio konspiracinis butas. Pasista MGB operatyvin grup (provokatoriai - red.) konspiraciniame bute rado j ryinink Kunigon ir nustat, jog iame bute kartais slapstosi tik Juodvarnis, o jo brolis Skirmantas gydosi pas neinom gydytoj, atrodo, Lenkijoje... Veiveri vls., Juodbdio kaime esani Luk sodyb su praneimu ivyko Kauno Maisto pramons technikumo studentas A.Kunigonis, gyvenantis Technikos pr.15, kuris palaiko ry su Juodvarniu". Taip Tauro apygardos tabo Ryi skyriaus virininkas Antanas LukaA r n a s gavo i Kunigonio praneim, kad su juo pageidauja susitikti i Raseini krato atvyks partizan ryininkas Aitvaras-Aidas. Po keli dien A r n o ryininkas prane Aitvarui, jog Tauro apygardos atstovas sutinka susitikti su raseiniki pasiuntiniu. Susitikti su Tauro apygardos tabo atstovu MGB pasiunt smogikus melagingo Josvaini-ekiks-Babt apylinkse "veikianio" partizan dalinio Romuva vardu - atstov "Nemun". Susitiks su A r n u MGB agentas "Nemunas" para "raport".
Apygardos Virininkui Leitenantui "Klevui" organizacinio skyriaus "Romuva"

Raportas Nr.83

(124)

Apygardos "Romuva" galiotinio Jaun. leitenanto "Nemunas". Praneu, kad vykdydamas Js sakym iandien, t.y. 1947 m. gegus 28 382

d., 16 (4 vai) po piet, a su savo ryininku "Aidus" nuvykau Aleksot, netoli pagrindinio tilto susitikim su Antanu L. Susitikimo tikslas buvo naujai organizuoti apygardos "Romuva"padalinio su kaimynine Tauro apygardos Biruts rinktine bendradarbiavim ir susitarti bendros vadovybs ir savitarpio pagalbos, leidiant laikrat, klausimu. Ryininkas "Aidas" pristat mane Antanui L. Lik dviese, pradjome pokalb. A pareikiau, kad man labai nemalonu, kad Antanas L. taip ilgai dels susitikti, dl to patekau pavojing padt, nes teko jo laukti tris dienas, antra, susitikimo vieta, man rodos, labai pavojinga, nes atvira paalini aki stebjimui. Bt buv geriau, jeigu bt nurodytas koks nors namas arba nuoalesn vietov. Be to, nepatogus ir susitikimo laikas - pats vidurdienis. tai Antanas L. atsak apgailestavimu, kad nepaskyr pasimatymo kur nors kitur, ir paaikino, kad visa tai atsitiko, nes jis norjo geriau patikrinti juos, bijodamas provokacijos. O po to, kai vakar Kunigonis pristat jam mano ryinink "Aid " ir pasirod, kad is jam pastamas, jis pradjo tikti, kad tai ne provokacija, o rimtas reikalas. Po tokios angos pradjau esmin susitikimo pokalb. Antanas L. paklaus, kas a toks. Atsakiau, kad esu Josvaini-ekiks-Babt-Vandiogalos - Jonavos rajonuose veikianio partizan dalinio jaun. Itn. Nemunas, galiotas umegzti ry ir susitarti bendradarbiavimo klausimu su neseniai Kauno apskrityje sukurta Biruts rinktine. Kadangi Biruts rinktins veikla analogika ms veiklai, vykdomai Kauno apskrityje, btina Kauno apskrit iskirti dvi dalis, nes kils neaikum ms partizanikoje veikloje. Turint omenyje 1947 m. sausio 12 d. Tauro apygardos vado vejo sakym Nr.l, kuriame yra paragrafas su nuoroda, jog rinktins vadovyb savo iniciatyva, be apygardos tabo nurodym, umezga ir palaiko ryius su gretim partizan dalini vadais, be to, inodami, kad Biruts rinktins vadas Skirmantas yra Js brolis, umegzti ry ms vadovyb pasiunt mane. Turbt Jums inoma, kad mes net norjome prisijungti prie Js. Antanas man atsak, kad jis tik iandien matsi su apygardos vadu, kuris taip pat prane jam ms pageidavim ir pra perduoti tok atsakym. Js praymas priimti Tauro apygardos Biruts ar kitos rinktins sudt yra labai diuginantis. Dabar pats laikas surinkti ir organizuoti viening, tvirtai susicementavus organizm. Kadangi i sakym apygardos vadui aiku, kad minimas rajonas pavaldus kapitonui emaiiui, kuris sutikt jus pervesti Tauro apygardos pavaldumui. Po to Antanas L. klausinjo mane apie karini NKVD dalini veikl ms rajone. Atsaks visus jo klausimus, apgailestavau, kad formalumams 383

gaitamas laikas, kad per Skirmant viskas bt lengviau ir paprasiau. Taiau Antanas L. atsak, kad pats apygardos vadas saks, jog sprsti tokius klausimus Skirmantas per daug maa figra, ir tai sprendia jis pats. Tokiu bdu leisti umegzti kok nors ry su Skirmantu Antanas L. veng. Tolimesnis pokalbis vyko visikai draugikoje atmosferoje. Antanas patar man susitikus su emaiiu pasakyti jam, kad jis kuo greiiau umegzt ratik kontakt su Tauro apygardos tabu. Tikslingiausia bt pasakyti emaiiui, kad jis atvykt pats arba pasist savo atstov, galiot sprsti visus klausimus su Tauro apygardos vadais. Pageidavo, kad derybos vykt per mane, Nemun, ir a kartu su kapitonu emaiiu ar jo atstovu pasisiau savo ryinink, geriausia Aid, kuris jam jau gerai pastamas. "Geriausia bt, - sak A. Luka, - kad Kaun atvyktumt js, bet tam reikalinga patikima vieta." Antanas L. pasiskund, kad susitikimams neturi konspiracins vietos, nes Kunigonio kaimynai j ino. Kad klausimas bt isprstas, a pasiliau savo adres: Kaunas, Prs (dabar Lietuvi) gt. 12-4, pas Jon Daujot. Antanas L. pasil konspiracin slaptaod. Antanas paklaus: "Ar turite parduoti duonos?" Daujotas jam atsakys: "Turiu tik du kepaliukus". Susitarme pirmiausia susirainti laikais. A paraysiu, kaip pavyko ryys su emaiiu, jis paliks pas Daujot laik su paskutine savo apygardos vado nuomone. Susitikimas Antano L. su juo numatytas VI. (sekmadien), o sutart viet Kaune atvyks V. 2. (pirmadien) apie 8 val. vakaro, kur paliks mums naujus laikraius ir laik ir paims ms laik, kuriame bus nurodyta kokiu slaptaodiu bus palaikomas ryys... (...) Antanas L. atsiklaus, ar neprietarausime, jeigu jis retkariais pailss ir pernakvos pas Daujot. A sutikau. Pareikiau, jog kpt.emaitis pagal savo rang ir i praeities turintis mieste pastam tikriausiai pats neatvyks. Antanas L. su mano nuomone sutiko ir pareik, jog gerai bus, jei atvyks jo galiotas atstovas. Antanas L. patar, kaip greiiau susitikti su emaiiu ir pra spti j, kad nutraukt bet kokius ryius su Vilnium. Klausiamas kodl, paaikino, kad Vilniuje gyvena kakoks profesorius (...), dabar dirbantis rusams.(...) Taip pat Antanas spjo, kad emaitis saugotsi idaviko - provokatoriaus, slapyvardiu "alna " - buvusio Lietuvos pulkininko Zaskeviiaus snaus. (...) Toliau vyko neoficialus pokalbis. (...) Baig pokalb tarptautins politikos temomis, dar kart sutarme susitikimo viet. Antanas Luka pasisak, kad slapyvardiu Arnas vykds Tauro apygardos tabo ryininko su kitomis apygardomis pareigas. Pra jo slapyvard ir pavard laikyti paslaptyje. 384

"A slepiu savo pavard, - sak Antanas, - ne dl savs, bet todl, kad su manim papuls ir kiti. Dl savs a nebijau " Pokalbis truko apie 2,5 valandos - nuo 16 iki 18.20.
Apygardos Jaun. "Romuva"galiotinis leit. "Nemunas"

1947 V 28
Laisvai versta i rus k. - V.J.

Birelio pradioje MGB agentai "Nemunas" ir jo ryininkas " A i d a s " atjo konspiracin but ir, palik laik, kuriame birelio 7 dienai paskyr Tauro apygardos tabo ryininkui Arnui susitikim, ivyko savo baz. S p a u d i a m a s a p y g a r d o s vado, atkakliai beiekanio ryi su emaitija, Arnas, rads konspiraciniame bute jam skirt laik, susitikimo dat nurod birelio 13 dien. Susitikimui su emaitijos atstovais numatyt birelio 13 dien Kaun atvyks Tauro apygardos vadas vejys, lydimas apsaugos partizan V.Buzo-Vytauto ir A.Peiukonio, su tabo ryi skyriaus vadovu Arnu susitiko Aleksoto pate. susitikim su emaiiais Arnas Aleksoto laitus atjo vienas. Atsargiai nusileids nuo Fredos lait, Arnas pamat nuo "aliojo" geleinkelio tilto puss artjanius tris civiliniais drabuiais apsirengusius vyrus. Tarp j atpains Kauno MGB operatyvinio skyriaus ekist kapiton Nachman Duansk, Arnas suprato provokacij ir oko palaits krmus. besitraukiant Arn pasipyl emgebist pistolet ir vietovje pasislpusi MGB slapuk automat viai. Palaits brzgyn ir gyventoj palaitje surst "balandini" bei sandliuk priedangoje Arnui pavyko pasitraukti. Prasidjus audymui vejys su apsauga irgi pasitrauk, taiau atjs Oekiens gatv Jono Pokaus bute Arnas pateko MGB agent ir enkavedist spstus. Agentrinje byloje Nr. 27/17 raoma: "1947 m. birelio 12 dien pradta realizuoti A.Lukos-Arno byloje i agent surinktus agentrinius davinius. 1947 m. birelio mn. 13 dienos nakt, akcij traukus MGB agentr, atlikta operacija vienuolikoje MGB organams inom slaptaviei, NKVD daliniai sureng penkiolika pasal. J metu suimti 25 asmenys buruazinio pogrindio organizacij nariai: .Arnas - A. Luka, Tauro apygardos tabo atstovas, 2. Gediminas - buvs Tauro apygardos tabo adjutantas, paskutiniu metu Biruts rinktins vado adjutantas, 3.Radvila Kazys Matuleviius, Vinco, g.1923m., 4. Rolandas - Jonas Pokus, Antano, 385

g. 1923m., Biruts rinktins kuopos vadas, universiteto studentas, 5.Jaunutis -Jonas (Juozas) Raulynaitis, Antano, g.1923 m., Biruts rinktins teritorinio brio virininkas, Kauno Mokytoj semi-narijos studentas ir kiti. Paimta: du autuvai, trys pistoletai, 100 ovini, "Laisvs valgo" komplektai, Biruts rinktins 1947 06 10 dienos sakymai, kuriais nuo 1947m. birelio mn. 1 dienos Rolandas, Putinas ir Vytautas paskirti kuop vadais, ir kiti dokumentai. Nustatyta, kad Arnas birelio pradioje Marvels apylinkse buvo susitiks su Tauro apygardos vadu veju. Susitikim sureng Tauro apygardos adjutantas Radvila-Matulis-Matuleviius". Birelio 13 d. Naujo altupio kaime MGB darbuotojai sum Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos ryinink Vit K.-Pov. Tardomas Povas prisipaino, kad Kurto uverbuotas pavasar i Albino gaudavo partizan korespondencijos siuntas, kurias perduodavo 4-os kuopos ryininkei Aldonai Kazlauskaitei-Jratei. Kauno MGB agentai nustat, kad Prien rajone, Garvins kaime gyvena Tauro tabo ryinink Albina. Birelio 10 dien pas Albin pasisti agentai "Bijnas" ir "Kirvis" jos nerado: buvo su tabo uduotimi ivykusi Vilni. Agentai nustat, kad Albinos brolis yra Tauro apygardos tabo ryininkas. Jis prim agentus "Bijn" ir "Kirv" ir sutiko j korespondencij perduoti Tauro apygardos tabui. Birelio 14 d. Garvins kaim pasista enkavedist grup sum Geleinio Vilko rinktins tabo ryinink Jurg Celiei-Maskoli. Suimant ryinink kruopios kratos sodyboje metu kareiviai rado paslpt vokik autuv, kelis paketus medikament ir du paketus partizan tabui adresuot dokument. Agentai nustat, kad medikamentus ir raomj popieri partizanams paruousi Maskoliaus sesuo Albina. iauriai kankinamas Jurgis Celieius-Maskolius prisipaino, kad nuo 1945 m. pavasario slapstsi. 1946 m. lapkriio mnes Geleinio Vilko rinktins tabo pareignui Kurtui pasilius, jis sutiko dirbti ryininku. Su rinktins tabu ry palaik per ryinink Vilij. Geleinio Vilko rinktins vad aliuk ir tabo Ryi skyriaus virinink Kurt Jurgis buvo sutiks kelis kartus. 1946 12 28 Maskolius buvo apdovanotas "Aktyvaus ryininko juostele". Maskolius ryio partizano Juozo Iganaiio-Dds nurodymu gegus pradioje susitikti su Geleinio Vilko tabo pareignais ir treios kuopos kovotojais i Avioni miko lydjs Tauro apygardos vad vej. ekistus sudomino, kad "vienoje kaimo sodyboje vejys kreipsi pasiprieinimo sovietams narius: "...js naikinate maus mones... Reikia likviduoti 386

auktus soviet pareignus. Tam btinai reikalingi ginklai ir rytas..." Paskutin kart su aliuku-Daumantu ir Kurtu Maskolius buvo susitiks 1947 m. gegus 3 1 d . Kita enkavedist ir Veiveri strib grup ankst birelio 14 dienos ryt apsupo Juodbdio kaimo Simono Lukos sodyb. Malkinje rengtoje slptuvje miegojs snus Jurgis - partizanas Pirlys, pajuts pavoj, per kluono duris islinks laukan spjo smukti alia trobesi vilnijant rugi lauk. Bandydamas pabgti Mozriki giri, enkavedist kulkosvaidi serij sukapotas partizanas Pirlys sukniubo iplaukusi rugi lauke. Prie nukauto snaus rugius ekist atvestas devint deimt pusjs tvas Simonas Luka, pamats Jurg, muamas ir murkdomas snaus kraujo klane, iprotjo... "Suimti Vincas Luka, Simono, g.1905 m., ir Povilas alius, Kazio, g.1927 m., Tauro apygardos ryininkas, slapyvardiu Agurkas, dirbs apylinks pirmininku, perduoti gen. majoro Kapralov'o vadovaujamai operatyvinei grupei", - raoma agentrinje byloje. Sutartu laiku nesulauks Arno, apygardos vadas vejys ir adjutantas ltn.Justinas Jasaitis-Naktis pasitrauk Kazl Rdos mikus. algirio rinktins partizan palapini stovykloje ivyds Skirmant ir Rimvyd, apygardos vadas labai nustebo. J glumino greitas pasiuntini i Vakar grimas, taiau isami Skirmanto ir Rimvydo vykdytos misijos ataskaita pik. A.Balts-vej nuramino. Po pasiuntini ataskait, vejys pasikviet stovykloje buvusius apygardos tabo pareignus ir algirio rinktins vadus pasitarti. Analizuodamas Aleksoto laituose vykdyt Kauno emgebist provokacij ir neaik A r n o likim, vadas perspjo ivykstant Rimvyd ir j lydinius vyrus kelionje bti ypa atsargiems. Nelaukus sutem, buvusio Geleinio Vilko rinktins valgybos skyriaus virininko, balandio 10 dien perkelto Maironio kuop, Tigro ir keli algirio rinktins kovotoj lydimas, Rimvydas ivyko Garliavos mikus. I ia iki Dainavos apygardos Rimvyd turjo lydti Geleinio Vilko rinktins treios, o vliau antros kuopos kovotojai.
LLK Tauro Apygardai sakymas Nr.l 7 Bstin, 1947 m. birelio mn. 15 d. Slaptai

Apygardos Politins dalies virinink Gedimin, susidarius nepakeniamai situacijai ir negalint dirbti pavest darb, i einam pareig atleidiu 387

nuo 1947 m. birelio mn.


vejys, Apygardos vadas

12 d. ir ibraukiu i Apygardos kovotoj sra.


Naktis, Adjutantas

SIMINUSI PAINTIS Likvidavus Marijampols ems kio Technikini kultr skyri, nuo 1947 m. balandio pradios iki liepos buvau bedarbis. Parvyks tvik padjau tiui ir vyresniajam broliui kaimo trobesi statybos darbuose, slampindamas veniavikio pagiriais vl tapau aktyvesniu "neetatiniu" partizan ryininku. Tuomet ir vyko pirmasis mano susitikimas su Dainavos partizan apygardos tabo pareignu Rimvydu. Birelio antroje pusje saultos dienos popiete kak trisiant kieme pakviet veniavikio pamikje pasigirds gerai pastamas partizan vilpteljimas. Usimets ant peties dalg, nujau pamikn. Palauks tank m j e mane pasitiko Tigras, Kurias, treios kuopos vadas Petras Mockapetris-Kairys, antro brio brininkas Antanas Jundilas-Naras ir dar nematytas partizanas. Visi buvo uniformuoti ir, kaip visada, gerai ginkluoti. Per rugi lauk atslinkome trob. Mama suskubo ruoti vyrams pietus. Nusimets uniformin vark ir kepur, Kurtas su mano keturiolikmeiu broliu Povilu ijo kit girios pakrat pasivalgyti. Kol mama ruo pietus, partizanai gyvai kalbjosi. Klausantis kiekvieno partizano argument, Rimvydo esamos padties vertinimas paliko neidildom spd. Labiau nei kit ivargusio Rimvydo santri laikysena, kuklumas atkreip ir mamos dmes. Susdus vyrams piet, pamaiusi Rimvydo apykakle ropojant nuolatin didiulio vargo palydov, mama apkabino partizano peius ir nedrsiai pasil: - Duokit, ponuli... Kalnieruk praskalbsiu... Nesigdykit, gerai inom js vargus, - lyg teisindama savo kaimik netakt aikinosi mama. - Nereikia, mamute... A pats... Kai ruskis nejos ant sprando, - pro akini stiklus pavelgs mam, atlaidiai nusiypsojo Rimvydas. Po pusvalandio gro ir Kurtas su Poviliuku. A t j o dd Juozas, kurio raguoiai galvijai per kar sudegus trobesiams buvo laikomi erdviame ms tvarte. Gav mamos ir partizan uduot stebti pagiri aplink, dd su broliu igin gyvulius veniavikio palauk, i kurios gerai matsi ilavotas ir jo apylinks. 388

Vyrams numalinus alk, mamos atkaklumas vis tik nugaljo partizano Rimvydo kuklum. Iplovusi apykakls juostel ir baltinius, mama pasil partizanui persivilkti drobiniais tio markiniais. Pavalg vyrai suvirto pailsti, kiti tikrino ir val ginklus, nes lauk prastinis trumpos vasaros nakties ygis. Reikjo vyrams palydti Rimvyd Prien il ir suradus antros kuopos vado Pjklo vyrus perduoti j globon. Pasilik saugoti poilsiaujanius vyrus, mudu su Tigru, susd nebaigtoje rengti naujoje troboje, tyliai nekuiavoms. Tais laikais nebuvo prasta klausinti partizan, taiau usiminus apie iskirtin Rimvydo santrum ir pastebim jo mini brandum, Tigras pats sikalbjo - T a i gretimos apygardos tabo pareignas... Baigs Vienos universitet... Rimvydas moka kelias usienio kalbas... Jo tvas buvo Lietuvos ministras... - liko atmintyje gal ir pagraintos Tigro pasakojimo nuotrupos. Kad Rimvydas grta i Lenkijos, Tigras neminjo. Sutemus Kurto vedami pailsj partizanai per Kupiaraisio krmus ir Jotauto Prankiks pievas nuygiavo Prien ilo link.
* * *

Jurgis Krikinas gim 1919 m. Gyveno Panemunje, moksi. Paauktas karin tarnyb ir baigs Karo mokyklos aspirantr jaun. leitenanto laipsniu paleistas atsarg, moksi Kauno universiteto Geodezijos fakultete. 1945 m. ruden p a s i t r a u k s Prien il, Rimvydo slapyvardiu stojo Dainavos apygardos Vaidoto grups partizan gretas. 1946 m. vasar Rimvydas buvo p a s k i r t a s Dainavos apygardos valgybos skyriaus virininku. 1947 m. pavasar paskirtas apygardos tabo organizacinio skyriaus virininku, kaip partizan atstovas kartu su Tauro apygardos atstovu 389

Dainavos apygardos tabo virininkas kpt.Jurgis Krikinas-Rimvydas

Juozu Luka-Skirmantu pasistas Vakarus ryio su diplomatinm Lietuvos tarnybom atstatymui. Birelio pabaigoje grs i Lenkijos, kpt.Rimvydas liepos mnes buvo paskirtas Dainavos apygardos tabo virininku. Birelio mnes emgebistams iifravus kai kuriuos partizan ryio punktus ir sumus kelis patyrusius ryininkus, i dalies sutriko pastovus ryys tarp rinktins tabo ir kuop. Siekiant atstatyti tabo skyri veikl, Geleinio Vilko rinktins vadovyb 1947 ra. liepos mn. 14 dienos sakymu Nr.26 pareigojo vis kuop vadus kuo skubiau pristatyti tabui nepateiktas trij mnesi ataskaitas. 1. Pristatyti kuopose surinktas statistines inias. 2. Kuop padalini vadov atestacinius iniaraius. 3. Perspektyvinius mobilizacijos planus. 4. Laisvs kovotoj vardinius sraus. 5. Itraukas i baud knyg. 6. tabo Rikiuots skyriaus veiklai reikalingus iniaraius. 7. inias ryi pastovumui utikrinti. 8. valgybos skyriaus virininkui Tautvydui teikti valgybinio pobdio ir kitas inias. io sakymo 3 nuo liepos 9 d. i pareig atleistas antros kuopos vadas Pjklas, paliekant j eiliniu kovotoju kuopos sudtyje, o vadu nuo liepos 14 dienos paskirtas Stasys Vasiliauskas-Biznas (4). Antros kuopos I brio kovotoj Vinc Kuinsk-Robinzon perkl III kuop., o treios k u o p o s k o v o t o j a s Neris p e r k e l t a s II k u o p o s pirm br. sakym pasira GVRn vadas Daumantas ir adjutantas Vylius. Remiantis liepos 12 dien uverbuoto agento "Jono" iduotais daviniais, Prien MGB skyrius Geleinio Vilko rinktins treios kuopos vado Petro Mockapetrio-Kairio ir jo vadovaujam partizan veiklos tyrimui pradjo agentrin byl slaptu kodu "Vilkai". Pleiant agent tinkl, liepos 15 d. Prien MGB slapyvardiu "Vasiljev" uverbavo Klebikio mik eigul, "bandito" Gudyno-Speigo kriktatv Juoz Mozr. "MGB organ apklausoje agentas "Vasiljev" ivardijo keleto nuo 19421945 met jam gerai pastam partizan pavardes... Per ms agent "Vasiljev" galsime vykdyti ekistines-karines operacijas..." - byloje Nr.41/46 (1.200) digavo Prien MGB kapitonas Nesterov'as. "Liepos 15 d. ilavoto MGB virininkas Kolesovas uverbavo agent "Rt", kurios tvo namuose gegus mnes ilavoto enkavedistai surado tris bunkerius. Viename i j buvo neseni bandit pdsakai. Be to, rasta foto su bandit uniformom... Apklausoje "Rta" parod, kad jos tvo namuose danai lankydavosi pirmos kuopos valgybos skyriaus virininkas Kazimieras. "Rta" verbavosi noriai ir sutiko suinoti bandit rmjus ir j slaptavietes", - teigia agentrin byla Nr.36/46 (1.235). 390

391

"Geleinio Vilko rinktins tabo kio skyriaus virininko Klemenso Baltruaiio-Kurto grups sekimui buvo uverbuotas agentas "Radio", pavarde "Skudis", - ra ataskaitoje Prien MGB kapitonas Nesterov. Bet i kakur atsibasts prasigrs niekelis Vladas Skurdius-"Radio" neilgai nipinjo ir antaavo Jiesios pakrani gyventojus. Netrukus'partizan iaikintas kpt.Nesterov ir ltn.Kolesov agentas " R a d i o " - " S k u d i s " susilauk usitarnauto atpildo.

PASLAPTINGA POPIER EIMOS TRAGEDIJA Sargins apylinks pirmininkas Petras Patalaviius per kaim pasiunt ilavoto valsiuje gaut krivul, raginani gyventojus pasirayti valstybin paskol. Birelio 17 dienos ryte kaimyno atnet krivul nuneti artimiausiam kaimynui Navakauskai pasiunt eiolikmet dukr Danut. Atjusi Popier sodyb mergait pasitiko paslaptinga tyla. Pasivaikiojusi po kiem ji pasibeld lauko duris. Nesulaukusi kvietimo ueiti, atsargiai pravrusi kambario duris mergait ivydo ant grind suvirtusius kaimynus. Nesuvokdama, kas atsitiko, isigandusi Danut numet krivul ir parbgusi namo visk papasakojo tvams. Po keli valand Antano Navakausko sodyb pdsekio uns vedami sugriuvo ilavoto karins gulos enkavedistai ir stribai. Prioks keturkojis "enkavedistas" m draskyti mergaits drabuius. uns apdraskyt "kaltinink" vyr.ltn.V.Kolesov sakymu kareiviai nutemp Popier sodyb. stumta trob Danut tik dabar pamat kraujo klane gulini kaimyno Popieros, jo monos ir snaus lavonus. - Kur banditai? - alia lavon parmut ant grind mergait kvot siut ekistai. - Tu atvedei banditus! Guminio kabelio gabalu mudami mergaits padus, "atliko pirmin apklaus" prityr egzekucij specialistai. - Pats Kolesovas nemu... Tik tyiojosi ir "dirigavo" budeliams... Mu stribai ir kareiviai, - nubraukusi itrykusi aar kalbjo prisiminim sugraudinta moteris. Sum kelis suaudyt Popier kaimynus ir Navakausk Danut, enkavedistai udar ilavoto stribyno "mrelio" poemio kamerose. Tris savaites iauriai kankino, neleido artimiesiems perduoti maisto. - Buvo ir ger strib... Milicijos leitenantas Juozas Riauba ir stribas Girni Klemensas nematant kitiems stribams perduodavo k nors uks392

ti, - prisimena Danut. - Nuovus Jiestrakyje strib Brauk, " m r e l y j e " pasirod dar nematytas, graiai nuaugs, lietuvikai kalbantis, su pypke dantyse ekist karininkas... Atvedus mane tardym, karininkas paklaus: "Kam laikote tuos vaikus? Paleiskit..." T popiet mane ir kaimyn mergaites paleido... Kas trei dien turjau eiti ilavot registruotis... Be paso igyvenau iki 1955 met. Jei tikti tada tarp Sargins ir Jiestrakio gyventoj sklandaniais gandais, Popier eimos udyns buvo stribo Brauko asmenini sskait suvedimas. "Po Sargins Popier suaudymo 1947 m. birelio 28 dien ilavoto gulos kariai sum Klemenso Simonaiio-Girininko ryinink Petronl Kaminskait-emuog. ilavoto MGB skyriaus aretuota ir "vaigds" aukimu uverbuota partizano sesuo dav sutikim atvesti brol legalizuotis", byloja raas archyvinje byloje Nr.36/46 (1.235).

VI SUKAPOTI LIEP IEDAI Vluojanios ienapjts darb urmulys paiame kartyje. Taiau ienpjovi plakam dalgi skardius dius danai slopindavo sukalenusi kulkosvaidi ir automat salvs. pusjus tretiems isivadavimo kovos metams, praretjo prityrusi laisvs kovotoj gretos, taiau partizan pasiprieinimas okupantams ir j pakalikams neblso. Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas ir tabo adjutantas Vylius, lankydami ketvirtos kuopos partizanus, liepos 3 dienos sakymu Nr.25 dviems tabo pareignams pakeit slapyvardius. valgybos skyriaus virininko Stasio Lukos slapyvard Juodvarnis pakeit Tautvydo, tabo kio dalies virininkas Klemensas Baltruaitis-Kurtas pasirinko Skirgailos slapyvard. Tuo paiu sakymu rinktins vadovyb kuopos kovotojams u drs ir sumanum kautynse pareik tarnybinius pagyrimus ir padkas: 1. Serbentui - Broniui Simanaiiui, pirmo brio vadui Rp.346 2. Liepsnai - Pranui Eglinskui, antro brio vadui 3. Arui - Algirdui Leniauskui, antro brio brininkui 4. ilviiui - Vincui Gruodiui, I brio skyrininkui 5. Kardui - Jurgiui Grajauskui, II brio I sk. skyr. 6. Kastyiui - Broniui Vasiliauskui, Laisvs kovotojui 7. Uraganui - Juozui Plekauskui, Laisvs kovotojui " 347 " 348 " 349 " 350 " 351 " 352 393

Vad sakymuose suteikiami, nors ir kukls, partizan veiklos vertinimo atymjimai teik kovotojams dvasins stiprybs ir ryto. ...Deiniame eups krante, Liepyn kaimo Antano Gumausko sodyboje, Geleinio Vilko rinktins etos kuopos partizanai buvo sireng " R a m o v e " pavadint slptuv. Marijampols MGB bstins ir kareivini panosje rengta slptuv ilg laik buvo patikima partizan susitikim vieta. "Ramovje" danai vykdavo partizan vad pasitarimai, metini veni ikilmingi minjimai, naujai priimt kovotoj priesaikos. 1947 m. vasario 16 dien Nepriklausomybs paskelbimo 29-sias metines "Ramovje" vent Tauro apygardos adjutantas Krmas, Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas-aliukas, etos kuopos vadas ltn. Kazys Greblikas-Sakalas, arno rinktins atstovas Pranas Kuinskas-Apynys, keli kuopos tabo pareignai ir kviesti sveiai. Geleinio Vilko rinktins vado vasario 25 dienos sakymu N r . l l -4 etos kuopos pavadinimas buvo pakeistas "Penkta kuopa". Kuopos vadas Sakalas vasario 26 dien rezervinio-pasyvi kovotoj brio vadu patvirtino buvus puskarinink Kost Vaitkevii-Tip-top. Skyri vadais buvo paskirti: Vytautas Gumauskas-Mus, Stasys Budreika-Murkus ir Jonas Inkartas-Lap. Brio sudtyje veik jauni vaikinai, gimnazijos ir mokytoj seminarijos aukltiniai: Algimantas Gumauskas-turmas, Juozas Ambrazeviius-Guutis, Rimantas Kaukas-virblis, Juozas Valinskas-Skirmutis ir keli augesni vyrai. Brio ginkluot - keli autuvai ir pistoletai, granatos, turjo net rusik "Degteriovo" sistemos kulkosvaid. Rezervins grups nariai daniausiai rinkdavosi Gumausk-Muss ir turmo tvikje "Ramovje". Sustiprjus MGB agent veiklai, danai rezervist ir partizan lankoma "Ramov" negaljo ilikti nip nepastebta. Mokslo met pabaigoje emgebistai sum septintos klass gimnazist, rezervins grups nar Skirmut. Marijampols kaljime pateks patyrusio MGB kameros agento "Noreikos" "globon", jaunas vaikinas, matyt, kak neatsargiai prasitar. Liepos 6 dien agentas "Noreika" prane MGB "kmui", jog Skirmutis yra bendravs su seminaristais Vytautu ir Algimantu Gumauskais. MGB operatyvininkams to uteko. Netiktai aptik "silo gal", jie m artti prie "kamuolio"... Tauro apygardos vado balandio 10 d. sakymu Nr.12 Geleinio Vilko rinktins penktos kuopos vadas ltn.Kazys Greblikas-Sakalas buvo paskirtas Kstuio rinktins vadu. Palikdamas kuopos vado post, Sakalas pakviet kuopos Sanitarins dalies virinink Petr Medel-Delfin, pir394

mojo brio vad Vinc vingil-arn ir Vlad Senk-aul, Lenin, numatytus skirti komplektuojamo Kstuio rinktins tabo pareignais, pasitarti. Tvanki liepos 9-osios nakt eups pakrmse pritilo grieli balsai, nuiuvo pakrants olynuose kyriai kvark varls... Netrukus "Ramovs" lange pasigirds sutartinis beldimas priadino vos spjusi migti Gumausk Julij. Keturi ginkluoti vyrai beregint itirpo erdvios trobos tamsoje. Po pusvalandio beldimas lang pasikartojo ir trobos vid tyliai slinko dar trys partizanai. Trumpai pasitar, visi vyrai Julijos lydimi per kiem nujo kluon ir sugul kvapnaus, vos parveto ir alinje sukrauto ieno patale. Taiau pailsti partizanams neteko. Palydjusi vyrus Julija trumpos vasaros nakties prieblandoje pamat nerykius sodyb supani enkavedist ir strib siluetus. "Vyrai, supa rusai! - bgdama trobos link garsiai suuko mergina ir, automato serijos trenksmo parblokta, suklupo kieme. I kluono trenk Hanso kulkosvaidio ir keli automat serijos atald enkavedist kart. "I kluono pirmas ioko partizanas Delfinas... audydamas i automato, partizanas perbgo keliuk ir sunkiai sueistas parkrito rugiuose"... - prisimena Petras Gumauskas. Betonins kluono arkos patikimai deng partizanus nuo pirmj okupant vi, taiau gintis kareivini kaimynystje nebuvo prasms, reikjo tbt prasiverti, nelaukiant visikos blokados. Po keli akimirk i kluono ibg partizanai arnas ir aulys-Leninas atsiaudydami trauksi artimiausios sodybos trobesi link. Sutelkia krymin prieo ginkl ugnis aul ir arn uklupo netoli vinaki sodybos. Sakalas, Apynys, ilvitis ir kulkosvaidininkas Hansas versi kiemo pus. Jiems pavyko itrkti. Gumausk snus, rezervistas Algimantas-turmas pusnuogis perbgo vyrduobes ir oko eup. siropts pakrants krmus, vaikinas iki smakro panirs vandenyje pratnojo kelias valandas. Brol Vytaut-Mus, bgus kartu, enkavedistai suiupo sode. Strib suvaryti artimesni Gumausk kaimynai nukautus ir apipltus partizanus atne ir sukl atvaiavus sunkveim. I rugi paimtas sueistas Delfinas dar buvo gyvas, taiau suteikti pirmj medicinin pagalb "taikos balandio" nejams buvo "buruazin atgyvena"... Apipl ir nusiaub pavyzding sodyb, ant nukaut partizan susodin suimtus eiminink, jo dukr Julij ir sn Vytaut, emgebistai ir stri395

bai ivaiavo. Marijampols miesto Vytauto gt.48 - MGB bstins kiemo grindin aplakst trij partizan kraujas. Nufotografav nudraskyt ir nuaut partizan knus, ekistai sura vykdytos akcijos ataskaitos dokument.
Aklas Marijampols m. 1947 m. liepos 10 d.

Mes, emiau pasira: Marijampols apskrities MGB majoras Mitrokin, 278 auli pulko 4 kuopos 2 brio vadas vyresn. leitenantas Melnikov ir 4 K eiliniai Romanov ir Koralevskij surame akt: i dien atuoni moni grup i 4 SK 2 brio, vadovaujama vyresn. leitenanto Melnikov ir operatyvinio virininko Mitrokin, 1947 m. liepos 9 d. 5 val. vykdydama operatyvin uduot, Marijampols apskr., Marijampols vls., Lapin kaime pilieio Antano Gumausko, Miko s., kyje netiktai buvo apaudyta partizan. Prasidjusiose kautynse buvo nukauti trys partizanai - Delfinas, Leninas ir kt. I ms puss susirmime umutas 4 SK skyriaus vado pavaduotojas jaun. serantas Arestov, sueisti: 4 K skyriaus vado pavaduotojas jaun. serantas Boris ir eilinis Apeionok. Be to, buvo sunkiai sueistas Marijampols valsiaus MGB skyriaus liaudies gynj brio kovotojas Sipinskas, vliau mirs nuo aizd.
Paraai: Vyresn. Eiliniai: Majoras Mitrokin Melnikov Korolevskij leitenantas Romanov,

Nusiaubtoje sodyboje palikta Gumauskien su penkiolikmeiu snumi Petriuku ir dvylikamete dukra Ramute nelauk imt tkstani savo broli likimo. Palik gimtuosius namus, jie tapo ger moni ir kaimyn globojamais klajokliais. Po keli dien apleist sodyb sugujo Marijampols MGB virininko pavaduotojo mjr.Vlasov ir operatyvinio skyriaus virininko mjr.Mitrokin vadovaujami enkavedistai ir stribai. Ypa kruopios kratos melu ekistai surado dal rezervinio partizan brio suslpt ginkl ir audmen. Dal ginkl, kuri slaptavietes inojo, buvo kitur paslps apsukrusis Petriukas. Tuomet i apsupt nam ibgs Algimantas-turmas 1948 m. liepos 396

26 d. sakymu N r . l l Balandio slapyvardiu buvo priimtas Geleinio Vilko rinktins 54-os kuopos partizan gretas. Vikruolis Petriukas vliau tapo kuopos vado Kazio Pinkvartos-Deinio ryininku. I " R a m o v s " pasitraukusi partizan mediokl tssi. Enkavedist dalinys liepos 10 d. Kupreliki mike apsupo Tauro apygardos vadui pavaldios Maironio kuopos partizan br. Kautyni metu uvo du kovotojai. Marijampols MGB operatyvins grups vadai ataskaitoje ra: "Agento "ilinsko" nurodymu 1947 m. liepos 10 d. Vilkavikio rajone Kupreliki mike operacijos metu nukauti du partizani: Vladas KuiauskasGenys, g.1922 m. Didvydi kaime, buvs Turklio pavaduotojas, ir Naras (pavard nenustatyta). Suimti gyvi: Juozas Adomaviius-valgas, tas-emantas, Petro, g. 1923 m. Paimta: kulkosvaidis, automatas, juostos kulkosvaidi ovini". g. 1918 m., ir Jonas Liorengranata ir 3

2 autuvai,

2 pistoletai,

Liepos 1 1 d . enkavedist pasaloje unsk apylinkse uvo Viltraki krato partizanas Juozas Tupiauskas-Sparnas, g. 1925m., ir neinomas partizanas.

AMINTOS KARYGI TIS Jie u Tvyns laisv tvirtai ryos Kovot ir mirt kaip milinai... Slnio palaitje parim kryiai J ygdarbius primins mums aminai. Amintos kaimo kininko Miluausko lauke, eglaitm ir bereliais apaugusiame Amintos slnio laite, Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins ketvirtos kuopos partizanai buvo sireng gana talpi ir patikimai maskuot slptuv. U pusantro imto metr gyventojo Kazio Ditkausko sodybos nerengiame gyvenamojo namo gale po grindimis buvo ikastas kitas partizan bunkeris. Liepos mn. 16 d. Ditkausk sodyboje dienojo keturi ketvirtos kuopos partizanai. Pavakare i Amintos slnio lait vizituoti Serbento brio partizanus atjo kuopos vadas arnas, jo brolis, Biruts rinktins iedo kuopos vadas Merkys, buvs Vermachtas, treios kuopos kovotojas ermuknis ir juos lydjs Serbentas su trimis brio kovotojais. Brio 397

vadas Serbentas pasiunt partizan Vyten Ditkausko berynl pasekti, ar sveiai neatsived nepageidautinos "uodegos". Kol kuop vadai aptarinjo su brio kovotojais savus reikalus, eiminink su dukra Anastazija, partizan praminta erkute, ruo vyrams pietus. Netrukus i valgybos grs Vytenis prane, kad berynlyje sutiks nepastam pagyvenus plikteljus rusvaplauk vyr. Sutiktas mogus isigands, verklendamas aikinosi, jog berynlio savininkas Ditkauskas jam leids isikirsti dyseliui beriuk... Brio vadas pabar Vyten, kam is neatved nepastamojo ir neisiaikins jo asmenybs paleido. Sunerim vyrai apiekojo apylinks bei palaits krmus, bet nesurad Vytenio sutikto mogaus gro sodyb. I Vytenio sidmt io mogaus poymi eimininkas ir vietiniai partizanai spjo, kad sutiktasis buvs Nepriklausomybs kov savanoris, Bagrno kaime gavs ems pasiturintis kininkas, buvs aktyvus aulys Klemensas Radiukas. Pagaliau neteikdami io berods padoraus mogaus pasirodymui didesns reikms, nurim partizanai pavalg pietus ir lauk sutem. Vienuolikai vyr slptis Ditkausk trobos pogrindyje nebuvo vietos, todl vadai nusprend pereiti nakvoti palaitje rengtame kuopos tabo bunkeryje. Eiliniai partizanai bunkerius nakvynei pasiskirst burt keliu. Sutirtjus vakaro eliams, visi partizanai ir j maoji rmja Pakalnut i sodybos atjo Amintos slnio lait. Kuopos vadas arnas atkl eglaits ivartos ak slepiam bunkerio angos dangt ir septyni partizanai vienas po kilo dingo poeminio bsto angos kiaurymje. Lydj juos skyriaus vadas ilvitis, kovotojai Vytenis, Lapinas ir Kastytis su Pakalnute, palik bunkerio vdinimui tarp, privr angos dangt ir kruopiai umaskav, naikindami paliktus pdsakus sugro Ditkausk sodyb. Jau gerokai po vidunakio, dar kiek padels, visi keturi partizanai nusileido pogrindin savo slptuv. eiminink su dukra Nastute-Pakalnute ant bunkerio angos dangio urideno puspiln isijotos druskos statinait ir atvilk pusmai dar nesijotos druskos, ramia sine nujo gulti. Tik eimininkas Kazimieras Ditkauskas iki vitimo prarymojo prie lango. Brktant ankstaus ryto rimt sudrumst tolimas main varikli gausmas. Anksti pakils netolimas Ditkausk kaimynas Vincas Miluauskas, perkls ganykloje nakiai priritus galvijus, grdamas palaite perspjo partizanus. - Vyrai, nuo Burbulio kalno - rusai! Ketvirt valand ryto Burbulio kalne sustojo kelios rus okupacins kariuomens mainos. Idaviko - Prien MGB agento "Kerto" tiksliai 398

informuoti enkavedistai apsupo Kazio Ditkausko sodyb. Paok i lov eiminink su dukra puol nebaigto rengti namo pus ir spjo po grindimis bunkeryje mieganius partizanus. Iradinga Ditkauskien instinktyviai parvert ant grind nesijotos druskos pusmai. A n t bunkerio dangio pasklidusi iberta i maio druska paslp visus poemins angos plyius. Numetusi nuo statinaits viraus druskai sijoti siet, susitvardiusi eiminink neskubdama ijo prieang. Dukra Nastut, stvrusi kibir, suskubo bgti melti karvi. Vos pravrusi duris mergait nustvr enkavedistai. - Kur banditai!?. Kur bunkeris!?. - auk siut ekistai. - Neinai, bandit kale!.. - lyg aidas "vyresniojo brolio" odius atkartojo lietuvikai Prien MGB operatyvinio skyriaus virininko pavaduotojas budelis Govdas-'Typk".
Vincas Prajeras-Meteoras

- Greit suinosi, rupe!.. - keikdamasis sugniautu kumiu trenk mergaitei strib vyresnysis Alfonsas Mozras. Buvusi partizan rmja ir ryinink Ditkausk Anastazija, kuriai tuomet buvo eiolika met, pasakoja: "Sudau ir suspard stribai ir enkavedistai nutemp mane kluon.. Suri kaip rugi pd inmet in alin... Gal po valandos, baisiai sudauytas ir sukruvintas atvar pas Babraviien rastas partizan ryininkes brio vado Serbento mon Elen Sebastijauskait-Ramun ir Aldon Kazlauskait-Jrat. Suri merginoms rankas ir kojas, enkavedistai met abi kit kluono alin. Palikti saugoti du stribai ir kareivis grietai udraud mums kalbtis..." Suguj trob ryt grobikai ir stribai su prastu jiems niriu nusiaub kukl taiki moni bst. Igriozd kiekvien kiek tartin kamp, vietomis ilupo medines grindis, iekojo slptuvs. Rad ant grind ibert drusk, nusikeik piktai nusispjov: "Dra baba", istm eiminink prieang ir sak pirma j lipti ant aukto. Metaliniais strypais 399

ibad palpes ir nieko nerad, ivirt kiem padjo savo bendrams siaubti kinius pastatus. Agento duomen netikslumas adino neregt t. Apie penkt valand ryto dresiruoti unys, matyt, aptiko netoli palaits mogaus pdsakus. Palaits krmuose sprogo enkavedist sviestos rankins granatos, aplink slptuv sukaleno kulkosvaidi salvs... Neinia, ar partizan bunkerio angos viet surado patys enkavedistai, ar idaviko "Kerto" nurodymu granatas svaid sptinai. aliose eglaits ivartos akose kaupsi enkavedist mest ir sprogusi granat bei partizan deginam dokument pilkvai melsv dm ydas... Pagaliau bunkerio angoje iniro partizanas ermuknis, ikeltoje jo rankoje sprogo metimui paruota granata. Prieo kulk suvarpytas, granatos suplytu veidu ermuknis susmuko slptuvs angoje. Poemyje nuaidjo keli dusls viai... Dar pusvaland enkavedistai sutelkta kulkosvaidi ugnimi genjo ivirtusios eglaits ir artimesni krm akas. Pagaliau apylinkje siviepatavo mirtina tyla. Sprogusi granat ir kulk idraskyta bunkerio anga aklai ir nebyliai velg dang... Rytmeio ore pamau sklaidsi ir tirpo ivartos akose ir palaitje tvyroj melsv dm kamuolliai. Prie laito privaiavo strib atvaryti Ditkausko ir Vinco Miluausko ienui veti paruoti ilgadrobyniai veimai. Kareiviai atsivar Albin Miluausk ir dar kakur kaimyn. Paalin nuo slptuvs viraus eglaits ivart ir sprogusi granat suskaldyto bunkerio angos rentinio atplaias, vyrai ikl paviriun bunkeryje uvusius partizanus. Tartum maitvanagiai ekistai ir stribai puol maitoti ir spardyti bejausmius knus... Garbingai atliko pareig Tvynei Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins Laisvs kovotojai: Vytautas Juodis-arnas, ketvirtos kuopos vadas, Algirdas Juodis-Merkys, Biruts rinktins iedo kuopos vadas, K a z y s Batutis-Pavasaris, ketvirtos kuopos kuopininkas, Bronius Simanaitis-Serbentas, ketvirtos kuopos pirmo brio vadas, Vincas Prajeras-Meteoras, ketvirtos kuopos pirmo brio brininkas, Povilas iugdinis-Bitinas, ketvirtos, ir Kazys Grajauskas-ermuknis, treios kuopos kovotojai. - Burbulio kaln paskui veimus su uvusi partizan lavonais varsi ir mus - Jrat, Ramun ir mane, - prisimena iurp ryt Anastazija Ditkauskait-Pakalnut. - Var ir vis dau, spard. "Sakykit bandit pavardes... Slapyvardius!" Sakm, kad nepastam, neinom... O i veim plsta kraujas... Mes basos... Ms pdos kruvinos... Pagaliau kruvi400

na ms procesija baigsi Burbulio kalne. ia stovjo kelios enkavedist mainos. Po Burbulio egle kareivi ir strib apsuptas stovjo kareivika rus miline apsiaustas idavikas Radiukas. "ia radom tik iedus... Rasim ir aknis", - gyrsi stribams idavikas. Sumet mainas nukautus partizanus ir susodin suimtas merginas bei kelis suimtus apylinks vyrus, okupantai nusive Prienus ir udar stribyno poemiuose. - Bdamas sargyboje milicininkas Juozas Makrickas perduodavo man maisto ir laikuius, - prisimena Pakalnut. - Kas buvo, kai tave sum? - kart paklaus Makrickas. - Po Burbulio egle stovjo Radiukas, - atsak Anastazija. - Dabar man viskas aiku, - mslingai prasitar milicininkas Makrickas. - Laikykis, nieko neprisipaink... Jau nebra jo gyvo. Daugiau neidavins... Bunkerio po Ditkausk namo grindimis, kur t ryt slpsi partizanai ketvirtos kuopos pirmojo brio skyrininkas Vincas Gruodis-ilvitis ir kovotojai Vytas epulionis-Vytenis, Bronius Vasiliauskas-Kastytis bei Alfonsas-Lapinas, enkavedistai taip ir nerado. KGB archyvo fond Nr.3 agentrins bylos Nr.27/23 dokumentuose raas teigia: "1947 m. liepos mn. 16 dienos agento "Kerto" pateiktais daviniais nustatyta, kad Bagrno kaime, Prien vals. yra bunkeris, kuriame slepiasi partizanas Serbentas. 1947 m. liepos 17 d. ryt Prien MGB darbuotoj operacijos metu rastas bunkeris, kuriame buvo septyni partizanai Pasilius pasiduoti, opergrup atidengta (...) automat ugnis. Usimezgus kautynms sunaikinti: arnas - ketvirtos kuopos vadas, Lietuvos kariuomens leitenantas, Merkys - Biruts rinktins kuopos vadas, Lietuvos kariuomens leitenantas, Pavasaris - Geleinio Vilko rinktins atstovas, Serbentas - ketvirtos kuopos pirmo brio vadas, virila ir trys neatpainti Serbento brio eiliniai. Paimta: kulkosvaidis, 6 automatai, 6 autuvai, 8 pistoletai, 16 granat, prietankin mina, 4000 ovini, 30 disk kulkosvaidiams ir automatams, 4 ironai, radijo imtuvas ir dokumentai. I paimt dokument matyti, kad 1947m. liepos mn. 16 dien pas skyriaus vad Serbent atvyko inspektuoti kuop vadai arnas ir Merkys ir tabo atstovas Pavasaris. Paimtuose dokumentuose rastas 17-os asmen vardinis sraas su slapyvardiais. Operacijos rajone suimtos nelegaliai gyvenanios ir MGB organ iekomos bandryininks Jrat, fiktyviais Prapaknaits dokumentais, ir Ramun, fiktyviais Vaitkeviiens dokumentais. Remiantis MGB agent "Lit401

va", "Michalina" ir "eka" praneimais ir rastais Serbento dokumentais, 1947 m. liepos 17 dien aretuoti devyni asmenys, arno kuopos rezervins grups, kurtos 1945 m., nariai: Antanas Bakys-Karbiuratorius i Strieli kaimo, Vitas Rinkeviius-Strl, g.1927 m., i Ginin kaimo, Jonas Rinkeviius-Pantera i Ginin kaimo, Antanas Urbanaviius-Akmuo, g.1928 m., i Ginin kaimo, Andrius Mariukaitis-Rieutas, g.1917 m., i Strieli kaimo, Pranas Kariauskas-Apuokas, g.1923 m., i Strieli kaimo, Jurgis Kariauskas-Putinas, g.1928 m., i Strieli kaimo, Marija Kariauskait-Simpatija, g.1921 m., i Strieli kaimo, Juozas Jankeviius-Vijnas i Apuoto kaimo. Idavikas, MGB agentas "Kertas" - Klemensas Radiukas partizan karo lauko teismo sprendimu susilauk teisto atpildo. Liepos mnes kai kuri nuostoli patyr ir kit Tauro apygardos rinktini partizanai. Liepos 6 d. prie Gi giraits enkavedist pasaloje garbingai uvo Vytauto rinktins partizanas Jonas Tumas-Girutis, Vyturys, g.1926 m., i Okasvili kaimo. Liepos 21 d. gimtajame Balsupi kaime nuo okupant kulk uvo Vytauto rinktins kovotojas A d o l f a s DulbysUlanas. Liubavo vls., Saulgr kaime Dadurkevieiaus sodyboje pasienio enkavedistai liepos 31 d. rado Vytauto rinktins 4-os kuopos slptuv. Pirmo brio vadas Aleksas Keleris-Tigras (Litas) pasidav. MGB agento "poko" susekti, liepos 10 d. uvo du algirio rinktins Varno kuopos kovotojai: Bronius Pauktis-pokas ir Antanas GudaitisUlonas. To paties agento "poko" nurodymu liepos 21 d. Senj Bdviei kaime okupant pasaloje uvo Krveli kaimo Varno kuopos partizanas 26-eri met Motiejus ibirka-Bijnas.

PRIEO AGENT IR NIP TRAMDYMAS Nuo 1947 met vasaros pradios partizan veiklai gyvybikai svarbs Pagraiio - veniavikio - Pajiesio mik ribojami kaimai tapo nuolatiniu Prien apskrityje dislokuot MGB pavaldi karini dalini pasal bei krat objektu. Bdvieio, Kalveliki, irupio, Naujo Klebikio, Degim bei Liepabdio kaim gyventojai gyveno vos ne karins padties slygomis. Tik pasirodius iame rajone partizanams, tuoj pat sekdavo ilavoto arba Veiveri MGB gul enkavedist ir strib antpldis. Geleinio Vilko rinktins vadovyb suprato, jog ekist greitus veiksmus lemia MGB vietini agent ir slapt informatori veikla. 402

Dar 1945 met vasar Naujo Klebikio gyventoj Gluoksnien aplankiusi vienia i miesto, student Irena Mikulskyt, susidraugavusi su ilavoto MGB agente "Izabella" - Vera Saduke ir, matyt, sutikusi slaptai informuoti ltn.Kolesov, parsikvietusi i Kauno savo tvus, apsigyveno apleistoje berods Peliukais vadint Vyniausk sodyboje. Danos Irenos ivykos ilavot atkreip vietini gyventoj ir partizan rmj dmes. Siekiant sustabdyti arba bent riboti idavysi ir provokacij eig, laisvs kovotojai msi ryting, Partizan statute numatyt priemoni. Prien aps. MGB skyrius liepos 23 d. LSSR Saugumo ministrui pasiunt ekstra praneim: Telegrama N r. 4796 1947 m. liepos 22 d. 2 val. nakties 5 neinom bandit likviduotas veniavikio gyventojas Antanas Miluauskas, Juozo s., g.1918 m., eigulys. T pai nakt Liepabdio kaime likviduota 3- asmen Mikulski eima. Prien MGB kpt. (F.3. B.36/46) Valstybs Saugumo Ministrui gen. mjr. Jefimovui Spec. praneimas Apie vykdyt teroristin akt ilavoto valsiuje 1947 m. liepos 22 d. 1947 m. liepos 22 d. apie 2 val. nakties ilavoto vls., veniavikio k. umutas Antanas Miluauskas, Juozo s., g.1918 m., dirbs eiguliu. Miluauskas yra slaptas ms pranejas "Juozas", uverbuotas 1945 m. sausio 22 d. ilavoto MGB organ. 1947 m. jokios mediagos i jo negauta. Asmeniniam ryiui prisistatydavo BO MGB virininkui drg.Kolesovui. T pai nakt nenustatyti asmenys nuud Liepabdio k., ilavoto vls. eim: Pran Mikulsk, Antano, g.1900 m., gyv Liepabdio k., jo mon Iev Mikulskien, Juozo, g.1890 m., gyv. Liepabdio k, ir dukr On-Iren Mikulskait, g,1925m. Kaune. (Trys eiluts teksto ikirpta. - V.J.) Pravestas tyrimas vietoje ir nustatyta: Apie 2- valand nakties Miluausko sodyb atjo nenustatyto dalinio karikom buvusios Lietuvos armijos uniformom 6-7 banditai. Vienas j buvo apsirengs vokika uniforma, turjo pistolet, kiti du buvo su automatais. Likusi bandit ginkluot nenustatyta. Du banditai prij prie kamaraits (ambaros), kurioje miegojo Antanas Miluauskas, pareikalavo atidaryti duris. Perspjo neisigsti - "atjo savi". 403 Nesterov'as

j banditai pareikalavo arklio. Pastat tvus prie sienos, sn Antan paguld ant grind ir kelis kartus sudav lazda, paskui tas, dvjs vokik uniform, i pistoleto galv nuov. Pasak: "Jis turjo ilg lieuv - dabar nepleps..." Apie snaus likvidavim perspjo niekam nesakyti. Lavon sak ukasti savo sodyboje. vykd ter.akt, banditai pam arkl be veimo ir pasitrauk Pajiesio kryptimi. Prajus 25-30 minui, tvas ir motina Pajiesio kryptyje girdjo kelias automat serijas ir 4 - 5 pavienius vius. Ryte kieme rado grus nugar sueist bandit ivest arkl. audymo aplinkybs nenustatytos. Manoma, kad susiaud dvi bandit grups, kadangi ter.aktai buvo vykdyti apytikriai 2 kilometr atstumu. viai girdjosi madaug pusiaukelje. Girdjo vius ir dviej karini-operatyvini grupi, vadovaujam ltn.ernov ir jaun.ltn.Kizlovo, kareiviai. Eidama sekret karin-operatyvin grup 24 valand prie Pakiaulikio isiskyr dvi dalis. Grups vadovo leitenanto ernov vadovaujama kareivi grup liko pasaloje Pakiaulikio apylinkje, o MGB vyr. operatyvinio skyriaus jaun. leitenanto Kizlov vadovaujama kareivi grup vykd sekret Degim miko palaukje. Madaug u 300 metr igirdusi vius, ltn. ernov vadovaujama 14 kareivi grup nuskubjo susiaudymo viet. vi vietoje nieko tartino nerad, grdami per Miluausko pasodos lauk, igird raud kareiviai ujo sodyb, kurioje rado nuaut eigul ir raudanius tvus. Girdjusi vius MGB jaun.leitenanto Kizlov'o vadovaujama kareivi grup girdt vi viel njo. Tik ketvirt valand ryto i sekreto pasitraukusi grup, eidama Liepabdio kaimo link, ujo Mikulskio sodyb. (Viena teksto eilut ipjauta skutimosi peiliuku. - V.J.) ...sodyboje rado kraujo pdsakus. Vliau rasti kluone ukasti visos Mikulski eimos lavonai. (Trys teksto eiluts ipjautos. - V.J.) 1946 m. Antanas Miluauskas buvo brolio Juozo-Mekos ir kit suimt bandit grups teisme liudininku. Vienas bylos dalyvis Degim kaimo Albinas Uleckas i teismo buvo paleistas. Matyt, banditai i jo suinojo liudininko Antano Miluausko parodymus teisme, dl to buvo bandit likviduotas. (Dvylika teksto eilui ipjauta. - V.J.) I MGB puss ir i operatyvinio personalo dalyvi, agent "Juozo", "Povo" ir agento "Izabella" primim procese konspiracijos paeidimo fakt ms nenustatyta. Net po agento "Izabella" uverbavimo neaikum nebuvo. Agentas "Juozas" pagal drg. Vasilij Kolesov'o kvietim buvo priimtas 1947 404

m. gegus ir birelio mnes, prisilaikant vis konspiracijos reikalavim. Ter.akt vykdiusi bandit iaikinimui ir paiekai suformuotos dvi ekist operatyvins grups: leitenanto VKolesov, jaun.ltn.Svetlov ir Itn.ernov su 14 kareivi, plius liaudies gynj grup. Antra grup: MGB oper.galiotinio jaun.ltn.Sivodniasov, vyr.operatyvinio skyriaus jaun.ltn.Kizlov, NKVD grups vado, jaunesniojo leitenanto Fiodorov vadovaujama 14 kareivi grup. Apie paiekos rezultatus praneiu.
Prien MGB virininko pavaduotojas mjr. Sulackij

(F.3. B.36/46, 1.204-206)


* * *

Girni-Juodsnuki Klemensas buvo aunus vaikinas, kaimo bern mutynse pakankamai drsus ir smagi rank turjs vyras. Vokiei okupacijos metu u vieosios tvarkos paeidim 1943 m. ilavoto policijos buvo sugautas ir isistas darbams Vokietij. Pasibaigus karui, 1945 m. ruden grtant Lietuv gaus "karo trofj " krait sukaupus Klemens enkavedistai "nubuoino" ir paleido namus. Kadangi jaunesnysis brolis Vincas jau buvo nuteistas u "banditizm", paleist buvus usieniet Klemens emgebistai pareigojo kelis kartus savaitje registruotis. Taigi Girni Klemensas buvo danas ilavoto MGB bstins "mriuko" eiminink sveias. Tuomet dirbau ilavoto valsiaus ratinje buhalteriu. Nakvoti kasdien pareidavau tv namus. Kart grtant i darbo, veniavikio pagir kartu js Klemensas su sarkastika apmaudo gaidele prabilo: - Cha!.. Buoi bernai... Andriukas su Petru - banditai... uvo be reikalo... Ir u k?.. U buoes!.. - Matyt, taip reikjo, - santriai paprietavau. - O tavo brolis... Vincas... Irgi buvo banditas. - Ir tu, Viteli... Gaila... Dirbi valsiuje, o nei inias mikiniams, upldus atvirumo bangai ipykino Girni Klemensas. - Ko lauki, Klemensai?.. Grk ir pranek Kolesovui... Bus dkingas, premij gausi... Gal trofjinius laikrodius ir iedus grins!.. - pykteljs atkirtau pusbroliui. Ir taip ne itin glauds ms santykiai nuo ios akimirkos visikai palijo. Taiau Kolesovas kol kas mans nejudino. Matyt, Klemensas dar laik lieuv u dant. 405

Kovo 21 d. ankst ryt buvau "supakuotas", gerokai Marijampols emgebist aplamdytas, po trij savaii paleistas. Dirbti valsi jau negrau. O Girni Klemensas tuojau tapo "liaudies gynju" - stribu. karines partizan gaudyni operacijas ar pasalas ekistai, kiek inau, jo nesivesdavo. Visa jo tarnyba stribuose ribojosi stribyno ir suimtj apsauga. ilavoto MGB poemio kamerose kalinti asmenys, kiek teko girdti, juo nesiskund. Girni Klemensas kartais, kitiems stribams nematant, perduodavo suimtiesiems j artimj duot maisto mazgel... Okupantams aklai paklusnioje strib komandoje maitingos Klemenso charakterio savybs danai sukeldavo prieikas nuotaikas. Kartais kildavo ir atresni kivir: - Kuris i js tikras liaudies gynjas?.. lubas Lapinskas?.. Kreivas Braukas?.. leivys, pilnapadis Paukeviius?.. Ar itas pusiau spangas... vairys? - mirkteljs Vinco Lauiaus-"Lauo" pusn aipydavosi kaus Klemensas. - Spiriau in pasturgal... ir nelikt kam ginti liaud... Ir gaspadini spintels bt saugios. Ir spirdavo kartais arba firminiu antausiu pavaiindavo po smagia ranka pakliuvus strib, nes buvo nepakeiiamas provokacij ir intrig meistras. Po atresni incident strib vadovyb ivydavo j i "mrelio". Ivytas ir slankiodamas veniavikio pagiriais apie partizanus jis neusimindavo. Kelias dienas pasibasts tviks pagiriais ir Pagraiio lank papieviais, Klemensas vl grdavo stribyn. Teigti, kad buvo Kolesovo uverbuotas kaip agentas, kali nra. iandien sunku paaikinti jo elgesio nepastovum, taiau dani pabgimai i stribyno ir slampinjimas pagiriais atkreip partizan dmes. Mama ir ttis praydavo partizan: "Nelieskit to kvailio... Jis nepavojingas... Tik kartais nesuvaldo lieuvio..." 1947 m. liepos mnesio antroje pusje eilin kart i stribyno ivyt Girni Klemens veniavikio girioje einant Tilindi takeliu, prie ms vadintos Didiosios Lyguts pasigavo partizanas Juozas BaltruaitisTigras. - Labas, Klemensai! - ioks i tankaus eglynlio ir pakis panosn " E f e n " ivaryt strib pasveikino Tigras. - Tai k, grybauji?.. O gal "bandit" iekai?.. Nusirenk!.. Klaupkis ir poteriauk!.. Nusirengs ir numets virutinius drabuius alin, Klemensas atsiklaups nuoirdiai sukalbjo vaikystje imoktus "Tve ms", "Sveika, Marija" ir "Tikiu Diev Tv"... Apie pusvaland trukusi jo apklausa, balansuojant ant gyvybs ir mirties ribos, kart baigsi be kraujo. Garsiai 406

pasimelds, Klemensas prisiek partizanui Tigrui: "Juozeli, iki gyvas bsiu... tylsiu kaip i Lyguts em!.. Prisiekiu!.." - Melsk Diev, kad sutikai mane, o ne kit kur partizan... is tavo ansas - paskutinis... Nenoriu tepti savo rank tavo krauju, Klemensai!.. Bk mogus, ivaiuok kur nors miest... Paskutin kart spju - dink i ms akiraio!.. Ir net motinai nesakyk, kad buvai mane sutiks. Nelauk antro susitikimo - kiriuodamas paskutinius odius, grietai spjo Tigras. Palydjs Degim link tolstant Klemens ir palauks, ar nesusigalvojo jis grti ilavoto palauks link, Tigras atjo ms sodybl. - Kain ar gerai padariau, dde?.. Girni Klemens buvau suiups... Paleidau, kain ar tyls? - dst tiui susirpins Tigras. - Nesu nuovs beginklio mogaus... Ranka nekilo... - A a a !.. Rupe!.. Slampinja ir slampinja pagiriais... Vien grai dien atsidursim u grot arba Sibire! - kariavosi ttis, nors savo ranka nebuvo nudobs net maiausio gyvo padarlio. - K tu, tvai!.. Vis tik tavo brolio vaikas!.. Kap tu gali itep?!... Dar nieko neidav... Gerai, Juozuk, padarei... Nereikia rankas tepti svetimu krauju, - sudraudusi visuomet nekantr tt nuramino partizan mama. - Prisiek nesakyti net motinai, - atsiduso Tigras. - Pamatysim, ar tyljo... Tuoj pajusim... Sukta ir klastinga sen Gim arba kvaia Liudvis ilgai neiks!..Tuoj suinos ilavotas, - baig nemalon pokalb visuomet blaiviai mstanti mama. Aplenkiant vyki sek, reikia pasakyti, jog iki rudens ms apylinkse buvo ramu. Tigro spti vietiniai partizanai Klemenso neiekojo ir nepersekiojo, taiau jo veiksmus ir visiems inom nepastov elges per ryininkus ir rmjus atidiai stebjo. Por mnesi Klemensas ramiai vaiktinjo pagiriais, danai usukdavo pas Petruk vyrus "durni" supliekti. Pagaliau sigijs Cikabdje pan, daniausiai mindavo Pagraiio ir Raudonupio lank papievi takus.

Pavojinga persekiojam partizan gyvenimo tkm slinko prastu ritmu. iauriose kautynse uvusius prityrusius partizanus pakeisdavo jauni, energingi kovotojai. 1946 met vasar Geleinio Vilko rinktins tabo Ryi skyriaus virininko Kurto iniciatyva Skriaudi apylinkje buvo sukurta rezervin partizan grup "Saultekis". Jos narys Andrius Uleviius-Ulanas 1947 407

m. iem papra Kurt partizan gretas priimti kelis Kauno ekist persekiojamus gimnazistus. Prajus bandomajam 6 mnesi laikotarpiui, rinktins vadas Algirdas Varkala-Daumantas, tabo adjutantas Povilas Vanagas-Vylius, valgybos skyriaus virininkas Stasys Luka-Tautvydas ir tabo kio skyriaus virininkas Klemensas Baltruaitis-Skirgaila (Kurias) Grabavos-Ilgakiemio mike susitiko su rezervisto Ulano rekomenduotais gimnazij suolus palikusiais vaikinais. Liepos mn. 24 dien, iklaus Partizan statuto pagrind kurs, buv gimnazistai Lokys - Karolis Jazumas, kils i Kauno Pajiesio lait, Laktingala - Vytas Udavinys i Zuikins, Putinas - Marcinkeviius ir Briedis buvo priimti Geleinio Vilko rinktins kovotojais.
Tauro Geleinio Bstin, Apygardos Vilko Rinktinei

sakymas Nr.27
1947m. liepos 24d.

1 1947 m. liepos 18 d., eidami tarnybines pareigas, garbingai uvo: 4-os kuopos vadas arnas, kuopininkas Pavasaris, I brio vadas Serbentas, briniu kas Meteoras, 1 brio kovotojas Bitinas ir 3 kuopos kovotojas ermuknis. Visus uvusius kovotojus ibraukti i GVRn. sra. uvusiems kovotojams pagerbti ir atminti skelbiu gedulo dekad nuo i met rugpjio 10 iki 20 dienos. 2 3 kuop naujai priimt kovotoj Barsuk traukti GVRn. sraus. 3 Anksiau nepriklaususius organizacijai kovotojus: Putin, Laktingal, Bried ir Lok priimti 3 kuop ir traukti GVRn. kovotoj sraus. 4 Laikinai eiti 4 kuopos vado pareigas skiriu 2 brio vad Liepsn. 5 Nauj 2 kuopos kadro projekt netvirtinu. Naujas kuopos vadas Biznas prisiunia tvirtinimui savo nuoira sudaryt patikslint kadro projekt. 6 Raginu visus Laisvs kovotojus laikytis ypatingai atsargiai, nes i vasar turi bti masinis persekiojimas tikslu sulugdyti ginkluot rezistenciiDaumantas, Geleinio Vilko Rinktins Vylius, Vadas

Adjutantas

408

TEISTAS ATPILDAS Viena niekingiausi Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Juozo Albino Markulio-Erelio ir ekistams pasidavusio Tauro apygardos tabo ryi karininko Felikso Kutkaiio-algirio idavyst ilgam sutrikd ritming Suvalkijos partizan veikl. Kauno universiteto studento Antano Kaminsko teigimu, ekistai sum septynis algirio iduotus Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto Kauno skyriaus narius: Gustait, Drungien, Laukait, Kaminsk ir kitus. Dvi savaites lengvja emgebist maina po kaimus veiojamas idavikas nurodinjo ekistams partizanus remiani kinink sodybas, kuri eimininkai netrukus buvo suimti. "algirio nurodymu buvo aretuoti 107 asmenys", - teigia A. Kaminskas. Vienoje prestiinje Kauno staigoje darbintas idavikas F.Kutkaitis, vykdydamas slaptas ekist uduotis, dar metus slapia lankydavosi Veiveri-Skriaudi- Plutiki- Sasnavos apylinkse. Godumui nugaljus atsargum, suljs idavikas vis daniau antaavo jam inomus partizan rmjus. U paad neiduoti buvs algiris i j reikalaudavo nustatyto dydio atlygio. Sasnavos vls., Kubelciki kaime augs Justinas Jurka prisimena: "Netoli ms sodybos uvo nuo Skriaudi kils partizanas Plioplys-Sakalas. Mudu su tvu padar karsi enkavedist nuaut ir lauke palikt partizan nakties metu slapia palaidojome Plutiki kapinse. Tai inojs, pasidavs algiris atvaiavs pas mus dviraiu pareikalavo tv Jon Jurk parduoti karv ir u paslapties ilaikym duoti jam 1000 ervonc. .." Netiktu laus prievartautojo pasirodymu susidomjo partizanai. I gyventoj ir ryinink nupasakot antaisto poymi nustat, jog tai idavikas algiris, Geleinio Vilko tabo pareignai Skirgaila ir Tautvydas, sutar su vienu antauojamu kininku jauk, sureng idavikui pasal. Liepos pabaigoje Klemensas Baltruaitis-Skirgaila (Kurias) ir Stasys Luka-Tautvydas (Juodvarnis) Veiveri plento - Plutiki viekelio sankryoje sulaik dviraiu vaiuojant idavik pana pagyvenus vyr. Skirgailos atpaintas idavikas algiris - MGB agentas Feliksas Kutkaitis rugi lauke buvo sunaikintas. Nors slaptuose KGB archyv dokumentuose ne viskas tikslu, daug ikraipym bei nutyljim, taiau byl raai leidia spti, kad danai minimas ir ekist labai vertintas "buvs banditas", MGB uverbuotas agentas " L a p " ir buvo Feliksas Kutkaitis-algiris. Vienoje ataskaitoje, sis409

toje MGB ministrui gen.mjr.Jefimov, buvo praneta, kad agentas "Lap " liepos pabaigoje "bandit" likviduotas.
L.L.K. Tauro apygardai Nr.20 sakymas

Bstin, 1947 m. liepos mn. 30 d.

1 24-os kuopos kovotoj Tigr skiriu Apygardos tabo Ryi Poskyrio virininku, nuo .m. liepos 30 dienos. 2 Geleinio Vilko Rinktins kio skyriaus virininkui Skirgailai ir valgybos skyriaus virininkui Tautvydui u vykdym Apygardos sakymo ir sugavim bei padarym nekenksmingu idaviko ir provokatoriaus Kutkaiio, politins mokyklos virininko, reikiu tarnybin padk ir tarnybin pagyrim. i dviej partizan vykdyta uduotis privalo bti pavyzdiu visiems kitiems kovotojams, kaip reikia elgtis su idavikais ir provokatoriais, kurie dl baims parduoda okupantui lietuvio vard ir Tvyn
vejys, Tauro Apygardos Vadas Ap. Naktis, Adjutantas

RAIUPIO KAUTYNS Liepos trisdeimt dien, Saulei skstant u mik, Nuaidjo vi salvs Virum Raiupio lauk. I toli girdjos viai, Prieai puol supdami, Narss Lito brio vyrai, Juos sutiko ugnimi... Brko liepos 30-osios rytas. Toli rytuose rykjo mik juostos kontrai. Nakties ygio ivargintiems Geleinio Vilko rinktins partizanams pasiekti Varnabds mike savo aliuosius namus pritrko laiko. 410

Pirmos kuopos Lito brio vyrai nusprend, jog susiremti su eilins enkavedist pasalos grupe yra pakankamai pajgs, todl nutar artjani dien praleisti kaime. Raiupio kaimo kininkas partizan rmjas Kariauskas, nutilds patvartje amsint Sarg, kieme pasitiko septynis partizanus. Persimet keliais odiais, partizanai papra eiminink leisti jiems sodyboje praleisti dien. Nenujaut partizanai ir geras mogus, kad namus atslinks raudonoji giltin. Sulip ant tvarto, vyrai sitais iene ir greit sumigo. "Mama ivaiavo Marijampol. Ttis susiruo laukus dvivage agre skusti k tik nukirst ir klojim suvet rugi raien..." - pasakojo Kariausk atala. Pakilusi saulut, igarinusi rytmeio rasoje partizan paliktos bryds pdsakus, jau perkop zenit. Grusi i Marijampols Kariauskien prikep eimai ir poilsiaujantiems sveiams blyn... Paliks nuo agrs atkabintus neikinkytus arklius ganytis raienos papieviuose, Jurgis Kariauskas parjo namo piet. Po piet grs lauk ir nuvars kelias vagas, igirdo namuose nerimstant uns lojim. Nuo kaimyn Mieldai ir Kdi sodyb puss grioviais ir retokom pakrmm jo sodybos trobesi pusn slinko vilnimi isidst enkavedistai. Marijampols apskrities MGB "2-o N" skyriaus virininko kapitono Sonickij ir NKVD 287 pulko antro bataliono leitenanto Zadoronyj vadovaujami kareiviai glausta grandine apsupo Kariausk sodyb. trob slink emgebist vyresnieji reikalavo eiminink parodyti partizan slptuv. Kiti, sulind tvart, rado prie sienos atremtas kopias. Vos kelias pakopas palypjus ir viruje pasirodius enkavedist nutrenk partizano automato serija. Svied emyn rankin granat, partizanai automat viais igrdo i tvarto likusius gyvus enkavedistus ir vis turim ginkl ugnimi band prasiverti. Taiau septynis drsuolius apsups gausus prieo dalinys nirtinga kulkosvaidi ugnimi udar tvarto viduje. Per duris ir langelius partizanai taiklia ugnimi skyn atkakliai atakon kylanius kareivius. Krito pirmos prie voros, Kilo kitos kaip banga, Bet atkakls Lito vyrai Pasitiko juos kulka... Be atvangos prieo padegamj kulk serijos kapojo tvarto sienas, 411

taiau atsimu sien mr greit susvildavo. Enkavedist svaidomos granatos, nepasiek tvarto ang, sproginjo kieme, o prislinkti ariau prieui neleido sutelkta partizan ginkl ugnis. vius gluino sprogimas Toks siaubingas ir kurtus, "Vyrai! stam u Tvyn!" kreips Aidas draugus... Antr kautyni valand partizan pasiprieinimas pradjo blsti. m stigti audmen. Vyr viai vis retjo, Blso komaras kraupus, Tyliai suvaitojs almas Atsisveikino draugus... Pagaliau prieo padegamj kulk serijos iebta kibirktis skiedromis dengtame tvarto stoge greit pltsi. Pradjo degti ant tvarto perdengimo grst sukrauti pernyki iaud likuiai ir sausas kaip parakas i met ienas. Tvarto viduje pasklid troks dmai dusino dar kovos rikiuotje likusius didvyrikai besiginanius partizanus. Netrukus suliepsnojo prieo padegtas gyvenamasis namas. I liepsnose plekanio namo su vaikais ipuolusi Kariauskien nubgo pas kaimynus Kedius. Augesnis snus Alfonslis, atsiskyrs nuo motinos, pasine pas tolimesn kaimyn ukausk. Didiausiai kaimyn nuostabai okupant kareiviai per apsupties ied bgani su vaikais moter praleido, nors prie kelias minutes nuov dar ravjusi Tumos globotin, i Rytprsi atklydusi vokietait. Sueistas partizan vadas Litas, automato lizd stms paskutin ovini apkab, grsmingai artjant prie pasiunt dar kelias kulk vino serijas. Mets alin paskutiniais viais uspringus perkaitus automat, ioks i dm gsiais alsuojanio tvarto vidaus, Litas, audydamas i pistoleto, ibgo plyn lauk. Nuaidjus paskutiniam partizan viui ir deganio tvarto vid rus serantui Muchinui metus ryul granat, enkavedistai idrso patikrinti brangiai kainavus grob. Atkakliose nelygi jg kautynse garbingai uvo ei Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos antro brio partizanai: brio vadas Litas412

Juozas Stanaitis, g. 1912m. Budnink k., Lietuvos kariuomens virila; brininkas almas-Jonas Popiera, g.1925 m. Dambraukos k.; skyriaus vadas aibas-Vineas Bridius, g.1910 m. aliosios k., Sasnavos vls.; eiliniai kovotojai: Lakrias-Kazimieras Mykolaitis, g.1909 m. Trakiki k., Marijampols vls.; Aidas-Vytautas Mykolaitis, g.1928 m. Trakiki k., Marijampols vls.; Jovaras-Viktoras Leleius, g.1922 m. Navasod k., Tauro apygardos kapeliono Grafo brolis. Liudinink teigimu, partizanui Juozui Dobilui-Perknui, Pirliui, g.1921 m. Mergailio k., Iglikli vls., pavyko prasiverti ir panirus kdr vandenyje ilikti. Nusiaub degani sodyb, enkavedistai uvusi partizan ir dare nuautos merginos knus nuve Sasnav numet prie stribyno. Marijampols MGB ekistai tuomet nedrso prisipainti auktiems virininkams, jog patyr triukinanius gyvosios jgos nuostolius ir smulkiai nera apie Raiupio kautynes. Pasitenkino lakoniku, aikiai sufalsifikuotu spec. praneimu, kad MGB agent "Laps" ir "Vasiljevo" praneimu NKVD dalinys Raiupio kaime apsupo Kariausko sodyb. Bandant kareiviams ulipti ant mrinio tvarto aukto, "partizan automat ugnimi buvo nukauti du ir sueisti du kareiviai. Susiaudymo metu visi grups Geleinis Vilkas I kuopos Lito grups partizanai sunaikinti". Tai akivaizdi netiesa, nes MGB agentas "Lap", j pai praneimu MGB ministrui liepos pabaigoje, buvo "bandit" likviduotas. Antra, Klebikio mik eigulys Juozas Mozras - agentas "Vasiljev" Prien MGB uverbuotas tik liepos 15 d. Geleinio Vilko rinktins treios kuopos vado Petro Mockapetrio-Kairio ir jo grups partizan sekimui, pradtoje agentrinje byloje Nr.580 "Vorai" (Pauki). Nors agenlas-marrutininkas "Vasiljev" vliau nusipeln okupacini budeli pagyr, taiau tuo metu Raiupio kratas jam buvo visikai neinomas. Antra vertus, Raiupio apylinkse tuomet ekistams itikimai tarnavo Marijampols, Sasnavos, Iglikli MGB skyriuose uverbuoti agentai: "Svietas", "Gaidys", "Laikrodis", "Petrunis" ir keli, ekist argonu tariant, "altiniai" - slaptinti pranejai. Aminai mins lietuviai Lygius Raiupio laukus, Geleinio vilko vyrus, J didvyrik kov laikus.
413

RUGPJTIS GELEINIO VILKO RINKTINJE Nutilus Liepyn, Raiupio ir Amintos kautyni aidams, pirmomis rugpjio dienomis rinktins ribose kiek aprimo MGB karini pajg masinis siautjimas. Vl atgijo partizan veikla. Apylinks ir rinktini tabai sulauk palankesni slyg, daugiau dmesio skyr organizaciniams, ryi pagerinimo ir kadr ruoimo klausimams. Tauro apygardos vadas vejys vis rinktini vadams ir kovotojams paskelb Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) Prezidiumo pirmininko sakym. LLK Tauro Apygardai sakymas Nr.23 Bstin, 1947 m. rugpjio mn. 12 d. Rikiuots sritis 1 Skelbiu Apygardos iniai ir vykdymui BDPS Prezidiumo Pirmininko sakym N r. 11 i .m. rugpjio mn. 10 dienos. Remiantis BDPS Prezidiumo nutarimu, sakau vadovautis sekania kluotj Pajg kovotoj paklimo auktesnius laipsnius tvarka: 1 Pakelti kovotojus auktesn laipsn turi teis: GinSlaptai

Rinktins Vadas - grandinio, Apygardos Vadas - jaun. puskarininkio, puskarininkio, virilos, BDPS Prezidiumo Pirmininkas - jaun. leitenanto, leitenanto, kapitono, majoro, pulkininko leitenanto, pulkininko, generolo. 2 Ligi iol veikusieji kelti auktesnius laipsnius sakymai panaikinami. 3 Sis sakymas pradeda veikti nuo .m. rugpjio mn. 15 dienos. Pagrindas: BDPS Prezidiumo nutarimas i 1947 m. gegus mn. 28 d. sakymo Original pasira: Gintautas, BDPS Prezidiumo Pirmininkas Algimantas, BDPS Ginki. Pajg Skyriaus Virininkas 2 galioja. Visi paklimai auktesn laipsn iki io laiko padaryti Apygardoje Original pasira: vejys, Apygardos Vadas Nuoraas tikras: Naktis, Apygardos Adjutantas 414

Apygardos tabas vejo pasirayto sakymo Nr.23 nuoraus bei kitus potvarkius nedelsiant isiunt rinktini tabams. Geleinio Vilko rinktins tab buvo pasistas Maironio kuopos kovotojas, liepos 30 dienos sakymu Nr. 20 Apygardos tabo ryi poskyrio virininku paskirtas Juozas Baltruaitis-Tigras. Rinktins vadovyb jo atgabent Apygardos vado potvarki pagrindu drausms ir ryi tvarkos sustiprinimui rinktins padaliniuose i pareig atleido Albin ved-Radast ir Stas Vasiliausk-Bizn. J vietoje kuop vadais paskyr grandin Vyt Naujok-Jupiter ir puskarinink Jon Bulot-Anbo. Buvo patvirtinti atsakingi kuop pareignai: Pranas Kleiza-Rytis, Vincas KleizaSakalas ir Antanas Jundilas-Naras.
LLK Tauro Apygardos sakymas Nr.28 Geleinio Vilko Rinktinei

Bstin, 1947 m. rugpjio mn. 14 d.

Rikiuots

sritis

1 Pirmos kuopos vad Radast u nelaikym kontakt su kovotojais ir Rinktins vadovybe, ryi nutraukim, nesugebjim ilaikyti savo, kaip vado autoritet, i einam pareig nuo ios dienos atleidiu ir palieku I kuopos vado inioje. 2 Laikinai eiti I kuopos vado pareigas skiriu tos pat kuopos I brio vad Jupiter. 3 Antros kuopos vad Bizn, jam paiant praant, i einam pareig atleidiu ir palieku II kuopos vado inioje. 4 Antros kuopos vadu skiriu tos pat kuopos kuopinink pusk.Anbo nuo ios dienos. Apie pareig perdavim tuojau praneti man. 5 Treios kuopos kuopinink Ryt tvirtinu einamose pareigose, nuo ios dienos. 6 Treios kuopos I brio vad Sakal tvirtinu einamose pareigose, nuo ios dienos. 7 Treios kuopos II brio brinink Nar tvirtinu einamose pareigose, nuo ios dienos. 8 Antros kuopos kovotojo Pjklo slapyvard, jam praant, pakeiiu slapyvard Zigmantas. 9 Rinktins kovotojai perkeliami kitus dalinius tik Rinktins vado sakymu. 415

Geleinio Vilko rinktins partizanai. Priklaup: Antanas Jundilas-Naras ir Algirdas Varkala-aliukas, Daumantas. Stovi: 1-as Antanas Pranka-Vytautas, 3as Kazys Gudauskas-Varnas, 4-as Antanas Gudynas-Speigas, 5-as Vincas Sapijanskas-Lokiukas

kio sritis 10 Rinktins tabo kio skyrius pasirpina pakankamais maisto itekliais, sudaro atsargas. Ofenzyvas prie komunistus vykdyti tik su Rinktins vado inia. 11 Utikrinti pastov ry tarp Rinktins tabo ir kuop.
Daumantas, GVRn. Vadas Vylius, Adjutantas

Vykdant Tauro apygardos vado vejo potvark, Geleinio Vilko rinktins vado sakymu Nr.29 (io sakymo teksto nerasta) buvo pakeista kuop numeracija - pavadinimai: Buvusi Vytauto - I-a kuopa p a v a d i n t a 54-a kuopa Algirdo-II-a " " 53-a kuopa Kstuio - IlI-a " " 52-a kuopa Gedimino - IV-a " " 51-a kuopa Mindaugo - V-a " " 55-a kuopa 416

SMGIS DAINAVOS TABUI Nemuno vingio rmintas paslaptinga ramybe oia aliaskaris Punios ilas. Vos prasidjus partizan kovoms, Punios ilas priglausdavo imtus benami Laisvs kovotoj, ia vyko Piet Lietuvos Partizan tabo krimas. ilo viduryje, kiek atokiau nuo pagrindinio miko keliuko, kalnelio skardyje 1946 m. pavasar Dainavos apygardos partizanai reng gana talpi ir patogi, gerai maskuot tabo slptuv. Skardio papde i netolim altinli tekanio sraunaus upelio ir iem neulanio vandens tkm prie pat bunkerio angos paplaudavo atbridusi partizan pdsakus. Pakl velia eglaite maskuotas bunkerio angos dureles, siauro koridoriuko gale palypj keli pakop stovi laipteliais vyrai patekdavo pirm j slptuvs patalp - darbo kambar. ia buvo sumryta nedidel virykl, kurios dmtraukis ijo vertikaliai apie 6 metr aukio ipuvusios ir iskobtos egls kamieno stuobr. Prie jo buvo pritvirtinta radijo antena. ioje patalpoje stovjo darbo stalas, dvi raomosios mainls, spaudos ir rat dauginimui apirografas bei rotatorius, ginkl stovai, radijo imtuvas ir kiti btiniausi reikmenys. Atskiroje nioje buvo sandliuojamos maisto produkt atsargos. Deinje darbo kambario pusje, u keli statramsi, buvo patalpa partizan poilsiui - atuoni gult miegamasis. Slptuvs vdinimui kiekvienoje bunkerio kertje kalvels paviri buvo ivestos viruje samanomis paslptos drenao vamzdeli ventiliacijos kanal angos. Prie galins miegamojo sienos lubose buvo atsarginio ijimo angos dangtis. Ties atsargine anga buvo pastatytos koptls. Grs i Lenkijos, tabo slptuv liepos pabaigoje atvyks ryio karininkas Rimvydas buvo paskirtas Dainavos apygardos tabo virininku. Pailsjs kelias dienas, rugpjio pradioje apygardos vado uolio pavedimu Rimvydas ivyko Piet Lietuvos Partizan tab. Rugpjio 10 dienos paryiais tab atjo arno rinktins vadas Krmas ir Kunigaikio Vaidoto grups vadas Patrimpas-Lapaitis. tabo slptuvje apygardos vadas uolis su penkiais tabo pareignais temptai dirbo: ruo nauj Dainavos partizan laikraio " A u k u r a s " numer. Su trumpom pertrauklm stuksjo abi raomosios mainls, tykiai lamdami sukosi apirografo ir rotatoriaus bgnai, istumdami vieiais daais kvepianius " A u k u r o " egzempliorius. Autant rugpjio 11 dienos rytui, pavarg partizanai sugul pailsti. 417

dienojus numigusius partizanus priadino vir slptuvs pasigird neaiks garsai. Ibud ir atidiai siklaus periodikai bunkerio viruje besikartojant nares, vyrai nusprend, jog ant slptuvs "bus velnias unes piemenis su karvmis..." Taiau neaikus krebdesys kaskart stiprjo, darsi panaus kasamos ems keliamus garsus. Vado paragintas Patrimpas, palypjs kopiomis ir atsargiai pakls angos dangt, igirdo rusik kalb. Partizanai paoko i gult, greit apsireng ir stvr ginklus lauk vado nurodym. Trumpai pasitar nutar, kad reikia bandyti prasiverti vienu metu per abi slptuvs angas. "uolio sakymu per virutin ang pirmas turjau prasiverti a, Patrimpas, o apatiniu ijimu pirmam vertis teko Krmui..." - pasakojo Juozas Petraka-Patrimpas. Vos pravrus pagrindines slptuvs angos dureles, i miko trenk enkavedist kulkosvaidio serija, taiau Krmas net nesueistas spjo atokti. Partizanams tapo aiku, kad slptuv iduota, tiksliai nurodyta pagrindinio jimo angos vieta. Prieo granatos ard laite umaskuot slptuvs ang. upel nuliau laite statytos bunkerio durels - dangtis su sodinta eglaite. Atsivrusi koridoriuko ang kapojo prieo kulkosvaidi ir automat serijos. "Neilaiks nervins tampos, Krmas pistoletu nusiov... is netiktas Krmo sprendimas mus visus labai paveik... Supratom, jog mes pasmerkti ti..." - pasakojo liks gyvas i kautyni dalyvis Patrimpas. Pakils kopiomis Patrimpas pakl virutins angos dangt ir virto emyn. Prieo automat serijos "kedeno" vos praviro dangio plyius. Suprat, jog vertis beprasmika, partizanai puolsi naikinti tabo dokumentus ir inventori. Prieo svaidom granat sprogimai ard pravir ang, plyiai kaskart platjo, kelios sprogusi granat skeveldros krito bunkerio vid. Per platjani virutin ang svaidydami granatas, palyddami trumpomis automat serijomis, partizanai neleido enkavedistams priartti. Vyr smonje ruseno vilties kibirktl, kiek galima utsti laik, sulaukti sutem ir bandyti prasiverti. Taiau deginam dokument ir viruje sprogusi prieo granat dmai, susitelk bunkerio viduje, trokino kovotojus, pradjo stigti deguonies. O dar prieai, pastebj i saman rkstanius dmus, surad ventiliacijos kanalus, bunker m audyti dmines raketas... Netrukus per praplatjusi virutin ang enkavedistams pavyko mesti surit keli granat ryul. Ant gult sdjs uolis pasvirs atsirm sien. I granat skeveldros ipltos aizdos krtinje versi kraujas... Granat ryulio sprogimo trenksmas, dm ir byranio smlio dulki miinys galutinai nuslopino partizan pasipriei418

nim. Pagaliau io siaubo baigties negaljo prisiminti net ir lik gyvi Juozas Pukorius-Girinis su Patrimpu. Upuolikams vadovavo pats saugumo ministro pavaduotojas pplk.Martaviius. tabo slptuvje garbingai uvo: Dainavos apygardos vadas kapitonas Dominykas Jys-uolis, g.1896 m. Medioni k., Vabalninko vls., Bir aps., Nepriklausomybs kov dalyvis, buvs Alytaus karo komendanto pavaduotojas; Tauro apygardos arno rinktins vadas Krmas; Margio grups tabo virininkas Mykolas Petrauskas-Aras; Dainavos apygardos tabo aprpinimo skyriaus virininkas Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, g.1920 m. Raudoniki k., Alytaus aps. Keturi Dainavos apygardos tabo pareignai buvo suimti gyvi: Juozas Pukorius-Girinis, agitacijos ir propagandos skyriaus virininko pavaduotojas, A n t a n a s Maceviius-Linas, valgybos skyriaus virininko pavaduotojas, Vincas JuozaitisVyturys, agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas, .Juozas PetrakaPatrimpas, g.1915 m., Kun.Vaidoto grups vadas. Tris paras siumtuosius laik ir tard pamiks kininko Juozo Kupino sodyboje. Kariniai daliniai "ukavo" Punios il ir jo apylinkes. Po dviej dien Pievagalio kaime rastame bunkeryje uvo Kun.Margio grups vadas Subaius-Klevas ir Stasys Rekleviius-Mslinius.

GARBINGA VARNO IR JO MONOS TIS Vasaros kariu alsavo Bagotosios mikai. Nuolatinis uogautoj ir jais apsimetusi okupant nip slampinjimas birse ir jaunuolynuose vert partizanus laikytis ypatingo slaptumo. Tankmse rengti algirio rinktins Vytauto kuopos partizan bunkeriai poemine vsa gaivindavo tik retokai uklystanius poilsiui kovotojus. Kad ilaikyt slptuves paslaptyje, danai keisdami dislokacijos vietas partizanai gyvendavo laikinose, sunkiau prieinamuose mik raistuose rengtose stovyklose. Marijampols apskrities MGB uverbuotiems agentams "pokui", "Seniui", "Kudirkai" ir " u o l u i " nesisek aptikti okupantams kyrjusio "prakeikto Barzdoiaus" - Varno pdsak. Tik liepos 21 dien agento " p o k o " nurodymu Senj Bdviei kaime enkavedist pasaloje uvo Krveli kaimo partizanas Motiejus ibirka-Bijnas. Rugpjio antroje pusje apskrities MGB virininko plk.Poinkov sakymu pradta vykdyti operacija pagal dar 1946 m. gegus 20 d. agent419

rins bylos Nr.582 - "Grobuonys" agent ir slapt informatori surinktus davinius algirio rinktins Vytauto kuopos vado Varno partizan grupei iaikinti ir sunaikinti. Bagotosios apylinkes pasisto vidaus agento "Vilko" pastangomis buvo iaikintos ir suimtos penkiolikmet Kvietkapus kaimo mergait Liuda ukyt ir partizan ryinink 24 met Elena Naikelyt-Kirklin-Perklyt. Suimtas ryininkas Vilas Kubilius, nors ir iauriai kankinamas, irgi paslapt isaugojo, nieko neidav. Tuomet ekistai griebsi seniai ibandyto provokacij bdo. Agents "Onos" iprovokuota suimta mergina prasitar, jog Kvietkaviki miko raiste kartais susiburia vietos partizanai. Marijampols MGB operatyvinink major Vlasov ir Jeremenko vadovaujamas 287-o pulko enkavedist dalinys, kodamas Kazl Rdos mikus, rugpjio 16-17 dienomis nuud penkis Varno kuopos partizanus: Siman Storpirt-Eigul, g.1912 m., i Bagotosios k., Petr Naikel-Pup Dd, g,1896m., jo sn Vytaut Naikel-Petr, g.1925 m., i Mriniki k., Jon Velionik-Audrin i Bartnink k., Jon Lenkut, g.1930 m., i Juodbariki k. "I nukaut partizan paimta: rankinis kulkosvaidis, 3 automatai, 3 autuvai, pistoletas ir 5 rankins granatos", - ataskaitoje ra operacij vykd enkavedistai. Iauo rugpjio 19 dienos rytas. algirio rinktins Vytauto kuopos vadas Varnas, buvs Lietuvos kariuomens virila Jonas Rima, g.1914 m. Barot k., Kazl Rdos vls., ir jo mona Monika Rimien-Kaergyt, g.l918m. Panemuns vls., Kauno aps., jausdami enkavedist siautjim, lindjo slptuvje. Patikimai paslptas, jaukus 2 m ilgio 1,5 m ploio ir 140 cm aukio bunkeriukas buvo maai kam inomas, todl patyrs kuopos vadas su mona t ryt jautsi gana saugiai. Agent daviniais ir tardom suimtj parodymais ekistams pavyko nustatyti, kad vienas Vytauto kuopos brys bazuojasi pietvakarinje Bagotosios mik dalyje. Major Jeremenko ir Vlasov enkavedist pajgos kruopiai krt kiekvien kiek tartin miko pd. Aptik pelks altinl vedant labiau imint takel, su pdsekiais unimis enkavedistai surado penkias partizan slptuves. Kadangi dauguma kuopos kovotoj buvo ivyk puskarininki mokomosios kuopos stovykl, visi okupant rasti bunkeriai buvo tuti. Nusivyl ekistai popiete jau buvo bemet paiekas, taiau aptik neymiai spaustas samanas, rado ir eto bunkerio ymes. Enkavedistams keliant slptuvs angos dangtyje sodint puait, i poemio trenk Varno kulkosvaidio serija. Atok kareiviai granatomis apmt bunkerio angos dangt, sil partizanams pasiduoti.Taiau 420

Varnas didvyrikai gynsi. Tik po keliolikos minui atkaklios kovos prislinkus artyn ekistui, kuris met angos ply trij granat ryul, nutrko Varno pasiprieinimas... Prasisklaidius vir bunkerio tvyraniai dm miglai, kareiviai i poemio ikl sprogimo sumaitotus vyro ir monos knus. Slaptame 1947 08 21 praneime MGB ministrui Jefimov plk.Poinkov ra, kad "likviduojant Vytauto kuopos vad Varn, i bunkerio paimta: rankinis kulkosvaidis, autuvas, pistoletas "JT", revolveris "Nagan", 5 granatos ir kuopos dokumentai. Operacijos metu bunker tris suritas Suimta ryinink vikio aps. Liuda pasiymjs 2-o brio eilinis K.Kvietkauskas, mets granatas, vertas pinigins premijos. Bron Vosylit-Vynia, g.1922 m. Bartnink k., Vilkaukyt operatyviniais sumetimais paleista ".

PUSKARININKI

KURSAI

Feliksas indius-Tigras urauose ra: "1947 m. rugpjio 18 d. Jank valsiaus ribose prie Kariauskyns partizan stovykloje vyko kursai jaunesnio puskarininkio laipsniui gauti. (...) Kursus baig pirmoji puskarininki laida." Tauro apygardos vado sakymu pagal tabo rikiuots skyriaus virininko partizan major Jono Aleiko-Rymanto paruot program 1947 m. rugpjio 10-20 dienomis buvo organizuoti jaunesnij puskarininki mokymo kursai. algirio rinktins ribose, Kazl Rdos mikuose, mokymams parinkt Panoreikiki mike partizan stovykl susirinko per 70 kursant ir stovyklos apsaugos kovotoj. Mokyme dalyvavo: apygardos tabo apsaugai kurtos Maironio kuopos, algirio, Vytauto ir Kstuio rinktini tab pareignai ir rinktini vad deleguoti vadovavimo savybmis pasiymj veikls kovotojai. Kurs mokomosios kuopos vadu buvo paskirtas apygardos tabo adjutantas, Lietuvos kariuomens jaunesnysis leitenantas, partizan kapitonas Justinas Jasaitis-Naktis. Jis kursantams dst teorini ini ir vadybos bei ratvedybos kurs. Rikiuots ir praktiniams kovos veiksm usimimams vadovavo paskirti instruktoriai-lektoriai: algirio rinktins tabo virininkas, partizan kapitonas Pranas Runas-Algirdas, Vytauto rinktins tabo rikiuots skyriaus virininkas, partizan leitenantas Jurgis Vasiliauskas-Skydas ir algirio rinktins tabo rikiuots skyriaus virininkas, partizan leitenantas Jonas Ku421

ras-Jaunutis. Pats apygardos vadas plk.vejys, atidiai stebjs kurs eig, rikiuots pratyb pertrauk metu kantriai "kaldavo" kursantams partizan statuto ir, kaip esmin skmingos partizan kovos ir ilikimo garant, grietos drausms nuostat pagrindus. Daug prakaito iliej kursantai stojo rikiuotn prie egzaminams pasiruousi komisij. Egzamin komisijos pirmininku buvo paskirtas pats mokym programos ruojas mjr.Rymantas. Komisijos nariais, be apmokymus vedusi lektori, buvo pakviesti algirio rinktins vadas partizan majoras Vincas trimas (trimaitis)-turmas ir Vytauto rinktins vadas partizan majoras Vytautas Gavnas-Vampyras.

Tauro apygardos mokomosios kuopos lektoriai: Jonas Kuras-Jaunutis, algirio rinktins tabo virininkas Pranas Runas-Daugirdas, apygardos adjutantas Juozas Jasaitis-Naktis, Vytauto rinktins rikiuots skyriaus virininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas

422

Tauro apygardos vadovyb pasiruousi priimti jaunesnij puskarininki mokomosios kuopos ileistuvi parad. Centre Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys

Vis dien su trumpom pertrauklm vyko egzaminai. Kurs lektori perduota teorikoji puskarininki funkcij schema ir daugelio kursant kraujo kaina gyta praktikoji patirtis tenkino reiklios komisijos reikalavimus. Vis egzaminuot kursant inias komisija vertino gerais paymiais. Tik pavakare baigus egzaminus ir pastaius sustiprintas sargybas, partizanai suvirto poilsio. Kitos dienos ryte, apygardos vado palapinje paruous jaunesnij puskarininki kurs baigimo paymjimus, vyko ikilmingas j teikimas. "Buvs mokomosios kuopos vadas Naktis pro rengt tribn praved jaunuosius puskarininkius - pirmj Lietuvos partizan mokomosios kuopos laid. Parad prim vejys, Rymantas, Sakalas, turmas, Ainis, Vampyras, Uosis (Daumantas-aliukas), Aras, Tautvydas ir a. Po paros visi kurs dalyviai vl usidjo ant antpei savo pareig enklus ir apygardos vado sakymu pradjo eiti tiesiogines savo pareigas", - ra Juozas Luka-Skirmantas. Apygardos tabo pareign, svei ir baigusi kursus puskarininki ileistuvms algirio rinktins tabo kio skyriaus kovotojai suruo vaies. Apygardos vadas pasveikino skmingai kursus baigusius, padkojo 423

instruktoriams bei rinktini vadams u reiklum ir pavyzding drausm, kio vyrams ir rmjams - u vaiingum. Visiems partizanams palinkjo kovinio ryto ir itverms sunkiame kelyje Tvyns nepriklausomyb. Pakibus saulutei medi virnse, kelias valandas truk vais baigsi. Apsaugos tarnybos partizanai ard stovyklos statinius, naikino pdsakus ir skirstsi savo veiklos rajonus. Stovykloje lik apygardos tabo pareignai ir rinktini vadai, savo palydov ir apygardos tabo apsaugos kuopos kovotoj saugomi, susirinko vado palapinje vejo sukviest posd. Pasitarime buvo aptarta ir priimta keletas sprendim. Grs tabo bstin, apygardos vadas pasira kelis sakymus.
LLK Tauro apygardai Nr.26 sakymas Slaptai

Bstin, 1947 m. rugpjio mn. 20 d.

Rikiuots sritis 1 Biruts rinktins vad Skirmant i einam pareig atleidiu. 2 L.k.Skirmant skiriu laikinai eiti Apygardos valgybos skyriaus virininko pareigas. 3 Apygardos tabo kio skyriaus virinink Karibut i einam pareig atleidiu. 4 Vytauto rinktins kio skyriaus virinink Plunksn i einam pareig atleidiu ir skiriu Apygardos tabo kio skyriaus virininku. 5 Geleinio Vilko rinktins kuopos vad Anbo skiriu Biruts rinktins vadu. 6 Kstuio rinktins vad Sakal i einam pareig atleidiu. 7 Buvus arno rinktins vad Ain skiriu Kstuio rinktins vadu. 8 Vytauto rinktins vad Vampyr dl susidariusios nenormalios padties Rinktinje i einam pareig atleidiu ir perkeliu algirio rinktin. 9 Vytauto rinktins vadu skiriu buvus Kstuio rinktins vad Sakal. 10 Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos vad Radast perkeliu 24- kuop. 11 Geleinio Vilko rinktins treios ir antros kuopos kovotojus Robinzon ir Drug perkeliu Kstuio rinktin.
vejys, Apygardos Vadas Naktis, Adjutantas

424

Kiek aprimus okupacini NKVD-MGB karini grupuoi siautjimui, rugpjio antroje pusje operatyviau ir patikimiau veik Tauro apygardos tabo ryys su rinktini tabais ir atskirais partizan junginiais. Po vad posdio, Panoreikiki mike gavs apygardos vado odinius nurodymus, grs tabo bstin Geleinio Vilko rinktins vadas pasira atitinkamus sakymus.
LLK Tauro Geleinio (sakymas apygardos Vilko Nr.30 Rinktinei Slaptai

Bstin, 1947 m. rugpjio mn. 22 d.

Rikiuots sritis 1 53-ios kuopos vad Anbo, Apygardos vado skiriam laikinai eiti Biruts rinktins vado pareigas, i eit pareig atleidiu, kartu ibraukiu i GVRn. kovotoj sra. 2 53-ios kuopos vadu skiriu L. k. Dein, nuo ios dienos. 3-6 - potvarkiai drausms ir tvarkos palaikymui. 7 52-os kuopos kovotojui Jaunuiui u uol ir strop valgybos skyriui reikaling ini rinkim reikiu tarnybin padk ir pagyrim. 8 52-os kuopos kuopos 2-o ir 3-io bri vadus, perkeltus Kstuio rinktin, ibraukti i GVRn. sra. 9 55-os kuopos I-o brio vad Delfin, uvus kovoje su NKVD, ibraukti i GVRn. kovotoj sra. 10 Naujai priimtus 51- kuop kovotojus Anupr, virbl ir vokiet Pov traukti GVRn. kovotoj sraus. 11 Naujai priimt uol traukti GVRn. kovotoj sraus ir palikti 55-os kuopos sstate. 12 55-os kuopos I-o brio vad aib ir II-o brio vad Mediotoj tvirtinu einamose pareigose. 13 Primenu kuop vadams, kad kuopose vedama ratvedyba bt konkreti, aiki ir skaitoma.
Daumantas, Rinktins vadas Vylius, Adjutantas

425

Kartu su iuo sakymu kuop vadams buvo isista ir rinktins adjutanto Povilo Vanago-Vyliaus paruota partizan dokument ratvedybos ir tvarkymo instrukcija.
LLK Tauro apygardos Geleinio Vilko Rinktinei Instrukcija Nr. Slaptai

Dl techninio kuop

ratvedybos sutvarkymo

1. Visi raportai, siuniami GVR tabui, adresuojami GVRn. vadui. 2. Raportai privalo bti raomi tokio formato popieriuje, kurio plotis atitikt prayminio popieriaus lapo plot. Ilgis gali bti nevienodas - atsivelgiant teksto ilg. Kairje lapo pusje paliekamas tuias 3 cm ploio laukas segimui. Raportai raomi variai ir rykiai su raalu, pietuku /tik cheminiu/ ir raomja mainle. 3. Viename raporte raoma tik apie vien dalyk, bet nemaioma apie prieo veiksmus, praneimo su praneimu apie kovotojo pristatym pagyrimui ir pan. 4. Raporto turinys turi bti trumpas, bet isamus ir aikus. 5. Siuniant vairias apyskaitas ir inias, raportas pridedamas ant atskiro lapo. 6. Siuniant raport apie likviduotus asmenis, kartu pridedama byla ir dokumentai. Likviduotiems pagal oper. sak. Nr.2 ir ginkluotiems prieo pajg dalyviams byla nesudarytina. 7. Praneant apie vykusias kautynes, reikia pridti kautynms vadovavusio kovotojo raport, i kurio bt matyti kautyni prieastys, eiga ir pasekms. 8. Pristatant kovotojus pagyrimui ir apdovanojimui, raomas atskiras raportas kiekvienam kovotojui. Raporte btinai nurodyti prieastis, dl kuri jis pristatomas apdovanojimui. 9. Byl numeracija kuopose turi bti tokia: Byla Nr. 1 - GVRn. Vado sakymai ir instrukcijos, " " 2 - Susirainjimas su GVRn. vadovybe, " " 3 - sakymai ir instrukcijos kuopai,, " " 4 - Susirainjimas su I-u briu, " " 5 " " II -ru " , /pagal bri skaii/, " 6 " " kitais daliniais. Be to, vedama siuniam ir gaunam rat registracijos knyga, kurioje 426

kiekvienas raportas ar ratas registruojamas atskiru numeriu, kuopos pabaud knyga, kuopos vertybi apskaitos knyga ir auk registracijos ssiuvinys. 10. Bylose raportai ir ratai sudedami pagal eils Nr. ir susiuvami ar susegami ne reiau kaip kas dvi savaits. 11. Raportai, neatitinkantieji iai instrukcijai, bus grinami atgal. 12. i instrukcija sigalioja .m. liepos mn. 20d., iskyrus devint straipsn. Bylos sutvarkymas pagal pateikt nomenklatr nuo 1947m. sausio mn. 1 dienos.
Bstin 1947 VII 15 GVRn. Nuoraas tikras / p a s / Vylius, adjutantas Lokys, Rn.VAdj.

LLK Tauro Geleinio Apygardos Vilko Rinktinei

Slaptai

sakymas Nr.31
Bstin, 1947 m. rugpjio mn. 22 d.

1 Geleinio Vilko Rinktins tabo adjutantui Vyliui u uol ir sining jam pavest 2 L. k. Vyli skiriu Rinktins tabo spaudos ir informacijos skyriaus virininko pareigoms, paliekant tabo adjutantu. 3 54-os kuopos L. k Radast, Apygardos vado sakymu perkelt Maironio kuop, ibraukti i GVRn. kovotoj sra. 4 54-os kuopos kovotoj Robinzon ir 53-ios kuopos kovotoj Drug, Apygardos vado sakymu perkeltus Maironio kuop, ibraukti i GVRn. kovotoj sra. 5 pareigoju kuopose uvesti kaltinamsias bylas okupant nipams ir provokatoriams bei bolevikiniams aktyvistams. Likviduojant organizacijai nusikaltusius asmenis, maus vaikus liesti grietai draudiu. Kuopose paskirtas valgas rpinasi byl sudarymu, tyrimo objektyvumu ir fakt patikrinimu.
Daumantas, GVRn. vadas Rn. Vylius, adjutantas

427

Rugpjio 25 dien Veiveri MGB ekistai ir stribai Skriaudiuose sum Geleinio Vilko rinktins ryinink Marcel Levanauskait-Aur, gimusi Prien vls., Prienlaukio k. Marijampols MGB bstinje ekist tardoma Aura visus kaltinimus neig. "Tuomet MGB organai pritaik kombinuot "Ros" variant", - agentrinje byloje ra emgebistai. Auros kamer buvo mesta suimta Geleinio Vilko rinktins pirmos kuopos ryinink Leonora Kreinait-Jrat, kuri tardyme irgi nieko neprisipaino. Tardytojai dav suprasti Jratei, kad nesant pakankamai kaltinamos mediagos ji bus paleista. Aura ileidiamai Jratei pasiskund, kad j idavs anksiau partizan nuskriaustas Skriaudi Jurka ir, paraiusi ratel, pra Jrat perduoti partizanui Kurtui. Ikrat mergin, ekistai surado ratel, taiau Jrat paleido. Auros kamer mestai kameros agentei "Roei" po ilg bandym pagaliau pavyko i Auros ipeti, kad Vinco Uleviiaus sodybos medinio sandlio iaud stoge yra slepiami vairs dokumentai ir kelios nuotraukos. I "Ros" suinojusi, kad Jratei duotas ratelis pateko ekist rankas, Aura para Kurtui antr laikut, kur "Ro" paadjo isisti per pastam ir "patikim" kaljimo priirtoj... Prasidjo ryinink ir rmj aretai. Kauno MGB operatyvininkai sum ryininkes Julij Juozickait-Lilij ir Medicinos instituto treio kurso student, Raudonojo Kryiaus vyr. medicinos seser Stef Narueviit-Rugiagl. Krsdami Kritoliki kaimo sodybas, Veiveri ekistai Lilijos motinos namuose surado vaisi ir medikament. Itard moter, emgebistai nustat, kad juos turi paimti Aura. ekist operatyvininkai pamau artjo prie Geleinio Vilko rinktins tabo 1946 met pavasar sukurtos partizan rezervins grups "Saultekis" nari. Agentrinje byloje (27/23, 1.51) rayta: "Prien MGB uverbuotas agentas "glis" 1947 m. rugpjio 30 dien prane, kad kalbjs su Andrium Luka, Raulo, g.1901 m., i Prienlaukio, kuris pasakojo, kad nuo 1947 met pradios jo namuose danai lankosi ir ilsisi Deinys ir Kairys. Prien ile netoli jo nam Deinys turi sirengs deimt vyr talpinant bunker. Pats Deinys su vienu bendru daniausiai slepiasi Gininuose. Partizanai ruoiasi likviduoti Prienuose gyvenant Bubn, kuris danai atvaiuoja Prienlauk dirbti em. Paimti Bubn, vaiuojant Krvelio sodyb, partizanai numato miko kelyje, Prien ile." "1947 m. kovo mnes Prien MGB operatyvin grup sulaik pasitrau428

kus i gyvenamosios vietos Antan Frank, g 1926 m., gyvenus iauliki kaime. Uverbuotas agentu, "Uraganas" buvo paleistas ir liepos mnes pervestas nelegali padt, rugpjio mnes instruktuotas ir inkorporuotas Geleinio Vilko rinktins 52- kuop kaip vidaus agentas. Nuo to laiko ry su MGB organais nutrauk", - ra ekistai agentrinje byloje. Rugpjio 29 dien Grikabdio apylinkse kautynse su enkavedistais ir stribais uvo ir keli algirio rinktins partizanai. Tarp j: Ministeris - Jonas Bunikis, Gusaras - Vincas Pakeviius, g.1923 m., i Mekui, irgas - Jonas Eimutis, Kktas - Zigmas Seninas, g.1922 m., i Naudi. Rugpjtis baigsi Tauro apygardos vado sakymu, pagal kur, siekiant patikimiau administruoti tolimesnius nuo apygardos tabo partizan dalinius, arno rinktin buvo pervesta Dainavos apygardai.
LLK Tauro apygardai

Slaptai

sakymas Nr.27
Bstin, 1947 m. rugpjio mn. 31 d.

arno Rinktin pilname sstate su visa teritorija pervedu Apygard, nuo 1947 m. rugpjio mn. 20 dienos.
vejys, Tauro Apygardos Vadas Apygardos

Dainavos

Naktis, adjutantas

IDAVYSI IR KAUTYNI RUGSJIS VYTAUTO IR GELEINIO VILKO RINKTINSE Piev ir dar nesuart raien plotuose briavosi po v.Baltramiejaus dienos usilik gandr grupels. Plasnodami sparnais ir tarsi automat serijom kalendami parausvjusiais snapais jau sustiprj jaunikliai ruosi skristi tolimus kratus. Skards mokykl skambuiai rugsjo pirmj pakviet klases jaunim gilinti inias, kryktaujanius pradinukus - brti pirmsias raides... Taiau nerpesting mokinuk kryktavim kaimo mokyklose danai sutrikdydavo granat sprogimai ir ginkl viai. 429

Rugsjo ketvirtosios ryte Liudvinavo vls., Avikil kaime gyventojo Leonaviiaus sodybos gyvenamojo namo seklyioje sikrusios pradios mokyklos skambut pakeit enkavedist kalojimai ir granat trenksmai. Vlai nakt grs i ygio Tauro apygardos tabo kio skyriaus virininkas, partizan majoras Mykolas ilionis-Plunksna, pavalgs ir pasivalgs lauke, smuko slptuv pailsti. Tarp dvigubos trobos sienos prie pusantr met rengtoje Vytauto rinktins tabo slptuvje t ryt buvo tik tabo mainink Eleonora Lazauskait-Ramun. Pravitus, vos ivaiav laukus sti rugi, Leonaviius ir snus pamat j sodybos link artjanias keturias mainas stai enkavedist. Parbgs namo uduss Petriukas dar spjo spti partizanus, taiau Plunksna ir Ramun pasitraukti i sodybos jau nesuspjo. Okupantams apsupus sodyb, keli kareiviai ir karininkai suvirto trob. - Kiek bunkeryje yra "bandit"?! - kvot isigandusi eiminink ekist karininkas. Partizan rmja Leonaviien-Aukltoja atkakliai gynsi, jog neinanti joki "bandit".. Tuomet kareiviai pradjo matuoti namo vidaus sienas, grindis ir lubas. - PasiduokitL Js apsupti! - metaliniais strypais badydami sienas ir grindis, kalojo enkavedistai. Taiau partizanai tyljo, namo tyl drumst tik i miego pakelt vaik klyksmas ir vartom bald bildesys. Ivar eiminink su vaikais klt ir suguld ant grind, visi kareiviai i trobos ijo. Imatav namo lauko sienas ir dar kelis kartus pareikalav partizanus pasiduoti, enkavedistai per langus vid vysteljo kelias granatas. Pritilus granat sprogimui, Plunksna ir Ramun ilindo i slptuvs ir perbgo seklyi. Usidar mokytojos kabinete, pasitar partizanai nusprend rizikuoti ir vertis. Pirmas per lang audydamas ioko Plunksna. Vos engus kelis ingsnius partizan sode po obelim nukirto prieo kulkosvaidio serija. Pro paradines mokyklos duris su pistoletu rankoje ibgusi Ramun enkavedist kulkos pasivijo gli darelyje. Pastvr u katonini plauk, dar gyv Ramun enkavedistai nuvilko prie malkins. "Mano kasa buvo ilga ir stora... Apvyniojs kasa rankos rie, ekistas atvilko mane prie sunkiai sueistos Ramuns, - pasakojo Leonaviien. - "Nuimk nuo "banditkos" rankos laikrod!" - pareikalavo ekistas... U tai, kad atsisakiau, gavau kail, beveik iki smons netekimo. Vl nutvr u kasos budeliai atvilko mane prie nukauto Plunksnos. iups partizano numest didel autuv, ekistas tvojo juo partizanui per galv, 430

net smegenys itiko... Nutemps prie prdo, budelis sak t kruvin Plunksnos smegenimis aplipus autuv nuplauti... Ploviau... Kur dingsi... Neklausysi - prigirdys kdroje... Isigandau." Iard pertvaros sienel, "baudjai" rado slptuv, kurioje buvo partizan Trispalv, raomoji mainl, d su tabo dokumentais ir pinigais bei spaudos dauginimo reikmenys. uvusi kovotoj Plunksnos ir Ramuns knus enkavedistai atve Marijampols MGB bstins kiem ir sumet darin, prie Javonio upelio. Po keli dien, nutemp u miesto kapini, ukas vyrduobse. Byloje Nr.27/17 ekist rayta, kad Antanas Sarpalius, Vinco s., agentas "Katonas" pranes, jog 1947 09 04 dien likviduotas Vytauto rinktins tabas. Nukauti: tabo virininkas Mykolas ilionis-Plunksna, Miko s., ir tabo adjutante Leonora Lazauskait-Ramun. Pasienio kariuomens tabo vadovyb rugsjo 8 d. spec.praneime Nr.3192 ra, kad karins 5-o ir 94-o pasieniei pulko dalys rugsjo pradioje Lenkijoje sunaikino grup Vytauto rinktins 4-os kuopos 4-o skyriaus partizan. Operacijos metu suimti septyni 7 partizanai, tarp j ir vadas Gediminas Lastauskas-Garnys. Rugsjo 9 dien Keturvalaki vls., ydroni k. rastame bunkeryje enkavedistai sum gyv Vytauto rinktins pirmos kuopos partizan Juli Berving-Negr. Suimtas Negras pasak kelias partizan slptuves, taiau apie uvusius jose partizanus davini nra, matyt, jos buvo negyvenamos. Netrukus enkavedist pasaloje uvo Vytauto rinktins pirmos kuopos vadas partizan leitenantas Jonas Merkeviius-Dragnas, g.1916 m., i Vidgiri. Rugsjo 13 dien Marijampols vls., Katiliki kaime Petro ebataviiaus-Banano sodyboje po gyvenamojo namo grindimis enkavedistai rado Vytauto rinktins tabo slptuv. Laim, partizan slptuvje tuomet nebuvo. Prieui pateko daug ekistus dominani rinktins tabo valgybos skyriaus virininko vyr.ltn.Albino Ratkelio-Oelio sukaupt dokument ir spausdinimo technikos. Rugsjo 16 d. enkavedist ir strib surengtoje pasaloje uvo i Mokol kils Vytauto rinktins partizanas Algirdas lekys-Sanitaras. Rugsjo pradioje Geleinio Vilko rinktins kovotojai rimtesni susidrim su okupant kariniais daliniais iveng. LSSR MGB valdybos 2-o skyriaus virininko pavaduotojas Brujevi suvestinje ra: "Geleinio vilko rinktins 52-os kuopos vado Kairio ir jo brio sekimui ir likvidavimui 1947 m. rugsjo 2 d. pradta agentrin byla Nr.580 431

"Vorai". Gerai dirba MGB agentai "Vasiljev" ir "Vilkas" bei pranejas "Jonas". Kapitono Rodino inioje dirba 3 agentai ir 18 pranej. Agentas "Petron" - "bandryinink" Marija Kavaliauskait-Maryt, uverbuota 1947 m. geguje, per du mnesius nuo uverbavimo neteikia ini, slapstosi ir bendrauja su 51-os kuopos vadu Apuoku. Jos tvas ir motina Kampiki k., Prien v. gyventojai. Agentas "Pulemiot", uverbuotas kaip 52-os kuopos ryininkas, slapstosi. Agentas "Oriol" teikia bendro pobdio davinius. Pakuonio MGB virinink kpt. Kudriaov u operatyvinio darbo sulugdym paeminti pareigose. Kartu kelti klausim dl vyr.opero ltn. Koergino tinkamumo uimamoms pareigoms."

KURSANT EGZAMINAI - KAUTYNS Skmingai parengus pirmj partizan puskarininki laid, Tauro apygardos vadovyb nusprend nedelsiant organizuoti puskarininki kursus ir Biruts bei Geleinio Vilko rinktinse. Rinktini vadai J.Luka-Skirmantas ir A. Varkala-Daumantas susitar su apygardos tabo rikiuots skyriaus virininku Jonu Aleiku-Rymantu pradti mokymus rugsjo atuntj dien. Biruts rinktins vado pavedimu Dariaus-Girno kuopos vadas Stasys Jaloveckas-Kikis su kuopos vyrais Kazl Rdos mik masyve parinko tinkam stovyklai ir mokymams viet. I trij pusi Eerlio durpyno, nusausinimo kanal ir klampi raist supama stovyklos ir apmokym vietov buvo tinkama ir gynybai. Ketvirtadien, rugsjo septintos vakare, kurs organizatorius, neseniai apygardos tabo valgybos skyriaus virininku paskirtas J.Luka-Skirmantas, kurs vadovas Rymantas, naujasis Biruts rinktins vadas A n b o ir valgybos poskyrio virininkas V.Mikalauskas-Aras su ei kovotoj - kursant grandimi ijo Kazl Rdos mik link. Po vidurnakio, laimingai iveng enkavedist pasalos, partizanai smuko mik ir, nutol pora kilometr nuo palauks, nutar laukti auros. Autant ryto vsos skatinami vyrai spariai eng per mikus ir po keli valand ygio, lenk Naudi gyvenviet, sutartoje vietoje rado j laukiant dvideimties kovotoj dalin. Arlausko kuopos vado arvo vedamas, jau trisdeimt gerai ginkluot partizan dalinys pavakare atjo Kikio vyr spdingai rengt stovykl. I iaurins stovyklos puss atjusi ir jau gerokai praalkusi vyr uosl 432

kuteno vyriausiojo stovyklos "ekonomo" Juozo Nniaus-Inino ir "efovirjo" Jono Kazakeviiaus-Auksabarzdio bei j padjj ruoiamos vakariens kvapai... Rugsjo 9-osios ryte prasidjo kursant rikiuots mokym pratybos, kurioms vadovavo pats kurs vadovas Rymantas ir buvs Lietuvos kariuomens puskarininkis Jurgis Rayla-arvas. Priepieiais atvyko Geleinio Vilko rinktins tabo rikiuots skyriaus virininkas puskarininkis Jonas Valenta-empionas su kursantais. Po trumpo poilsio ir jo atvesti kovotojai sijung pratybas. Prie vakarin patikrinim apygardos atstovas mjr.Rymantas, pasitars su rinktini vadais, sudar mokym instruktori ir vadov grup. Mokomosios kuopos vadu buvo paskirtas Biruts rinktins vadas, buvs karo laknas puskarininkis Jonas Bulota-Anbo. Jis tiesiogiai vadovavo vienai kursant grupei. Kitoms mokyti buvo paskirti puskarininkiai empionas ir arvas. Rugsjo 10 d. i pat ryto tiksliai pagal numatyt program ir sudaryt grafik prasidjo kursant - puskarininki mokymai. Saulutei kopiant zenit, atvyko vluojantys Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas ir valgybos skyriaus virininkas Stasys Luka-Tautvydas su antros ir treios kuop kovotojais-kursantais. Vis dien truk paskutin prakaito la isunk kovos rikiuots pratybos baigsi jau smunkant sauluts skrituliui kemsynus. Ivarg kursantai ir ne maiau nusikamav pratyb vadovai po soios vakariens greit virto palapinse suklot minkt pelki saman "patalus"... Tik sustiprintos sargybos vyrams, suvirtusiems stovyklos pakraiuose ikast apkas smlyje, akylai stebintiems aplink ir besiklausantiems nakties tylos, uplsdavo kupinos nerimo ir ilgesio mintys.. Ko gi lidi, partizane? Kodl blyks tau veidai? Gal motuls pasiilgai? Gal vaidenas tau namai?.. alias mikas, ia usnds, Uliliuos tave slapia... Ir miela motul tyliai Pabuiuos tave sapne.. 433

Taiau usnsti sargybos poste nevalia. Ir sargybiniai budriai saugojo gil ivargusi bendraygi mieg. Rugsjo dvyliktos ryte partizan stovykloje ir mokym "poligone" usimimai vyko prastu ritmu. Po piet, vos kursantams pradjus pratimus, stovykloje nuaidjo skardi atsakingo budiniojo komanda: - Ramiai!.. Ginklu gerbk! - rytins puss sargybos posto valg lydimi, pagrindiniu stovyklos palapini taku eng apygardos vadas vejys ir adjutantas Naktis. I Rymanto palapins iok, laisvi nuo usimim pareignai pasitiko vadus: - Tamsta vade ! Mokymas vyksta normaliu reimu ir nustatytu grafiku! - raportavo atskubjs kurs vadovas Rymantas. Apygardos vadas su adjutantu apirjo stovykl, met vilgsn pratybose pluani kursant raudusius veidus ir patenkinti gro Rymanto palapin. Pavaiintas soiais pietumis, vejys su rinktini vadais pradjo tartis dl artimiausi plan. Vos pradjus pasitarim, rytinio stovyklos sargybos posto pusje staiga sukaleno automat ir kulkosvaidi serij viai. Juozas Luka-Skirmantas knygoje "Partizanai" ra: "...ir bematant uvir tikras pragaras. I pirmo posto atbgs sargybinis Doleris raportavo, kad u poros imt metr pastebjs keliasdeimt rus. Kautyns vykstanios su treiuoju kursant skyriumi./.../ Kautynms vadovauti buvo pasims pats kurs vadovas Rymantas." Prieo pajgos stovykl puol i trij pusi. I piet puss arti prislink enkavedistai stipria automat ugnimi, i apkas istm treio sargybos posto kovotojus, smarkiai apaud stovykl. Praradus apkasus, grs greito stovyklos praradimo pavojus. Gavs kautyni vado Rymanto sakym, sargyb brio vadas Sargas, pavaduotojas Jrel ir keli kovotojai, staigiu puolimu imu i apkas suokusius rus kareivius, band uimti tinkamas kontrpuolimui pozicijas. Staigiai perbgant patikimesn priedang prieo kulka sueid prityrus kovotoj Vaclov Bubl-Jrel. Karo metu Savisaugos dalini sudtyje Ryt fronto dalyvis Vaclovas Bublys i Kuro apsupties pasitrauks vedij pateko anglams nelaisv. Sjunginink deportuotas sovietams Archangelsk, Vaclovas i lagerio pabgo ir grs Lietuv tapo narsiu partizanu. krtin sueisto Jrels vokik pstinink kulkosvaid perms, jau prie apkas laito prieo kulk nukirstas sukniubo pats brio vadas Petras Amonas-Sargas. Stvrs Sargo imest Jrels Mg-36 "pragar", partizanas Janknas-Daina, "udainavs" prati434

s vi serij, imu i apkas likusius enkavedistus. atgautas pozicijas suok keli kovotojai taiklia ginkl ugnimi skmingai atmuinjo jau silpstanias prieo atakas. Rytiniame stovyklos ruoe nirting prieo atak metu perautu kaklu ir sueista ranka buvo ivestas kautyni vadas Rymantas. Taiau sutelkta partizan ginkl ugnis greit atrm ir i bolevik atak ir, patys perj puolim, privert enkavedistus trauktis. iaurinje stovyklos pusje - kairiajame gynybos sparne - atkakli kautyni metu kryminje prieo kulkosvaidi ugnyje uvo narsa ir rytu kautynse pasiymjs Geleinio Vilko rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas Stasys Luka-Tautvydas. Po atkakli, lygi kari skaiiumi jg grumtyni pergal lm partizan rytingumas. Patyr ymi gyvosios jgos nuostoli ir neatlaik partizan spaudimo, okupant "baudjai" i kautyni pasitrauk. Skubos tvarka iard stovyklos palapines, partizanai susirikiavo kovinius skyrius ir mikais patrauk Agurkiki link. Kursantai-puskarininkiai, nors ir nelaik teorini ini egzamino, praktin kautyni egzamin kovoje su dideliu okupacins kariaunos daliniu, idrsusiu paeisti partizan vald nelieiamyb, ilaik su pagyrimu... Mokomosios stovyklos puolime patyr skaudi nuostoli, pasitraukusi partizan paiekoms okupantai sutelk dideles karines pajgas. Rytini Kazl Rdos mik palaukse kelias dienas netilo karik main varikli gausmas. Pamikse ilaipint enkavedist daliniai "ukavo" Jrs Eerlio - iemkelio - Liuobins mikus, kaim pamikse reng pasalas ir kruopiai krt vienkiemi sodybas. Taiau numat antpldio pavoj partizanai spjo i i vietovi pasitraukti. Apygardos vadas vejys ir adjutantas Naktis su keliais palydovais, sutikt algirio rinktins kovotoj lydimi, pasitrauk pietinius Kazl Rdos mikus. Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas ir lektorius empionas su savo skyriaus kursantais, iveng prieo pasal, po poros nakt tempto ygio per uol Bdos giri perj Mikalavos mikel, pasiek savo "valdas" - Sasnavos ir Varnabds giri pelkynus, pasijuto gana saugs. Kautynse sueist kurs vadov mjr.Rymant pasim globoti Biruts rinktins kursantai ir buv stovyklos apsaugos kovotojai. Rinktins tabo ryi skyriaus virininkas Aras sueist Rymant parsived Tvarkiki kaim ir abu pasislp rmjo Jono alio sodyboje rengtoje slptuvje. Laim, enkavedistai ios sodybos nekrt.
435

Kiek aprimus okupant kariuomens siautjimui, Jonas Bulota-Anbo rugsjo 20 dien susitiko su apygardos tabo valgybos skyriaus virininku Juozu Luka-Skirmantu, "...rugsjo 20 d. susitikau su Anbo jam perduoti senas savo pareigas... nusegiau savo pareig enklus ir prisegiau juos prie Anbo antpei..." - ra Skirmantas. Isiskyrs su Skirmantu, Biruts rinktins vadas Anbo su tabo valgybos skyriaus virininku Jonu ieika-Stepu atjo Belevii kaime Daunoro sodyboje rengt tabo slptuv. Nepriklausomos Lietuvos karo laknas, puskarininkis Jonas Bulota gim 1914 m. Mielaiupio k., ilavoto vls., Marijampols aps. eimoje augo dvi seserys ir keturi broliai. Jonas moksi Prien "iburio" ir Marijampols gimnazijose. Paauktas karin tarnyb, baig Kauno karo mokyklos lakn mokomj kuop ir gavs puskarininkio laipsn tarnavo laknu karo lktuv eskadrilje. Bolevikams okupavus Lietuv paleistas atsarg. 1944 m. ruden Prien ile susikrus girininko Vinco Senavaiio-aliavelnio, iaurio vadovaujamai partizan grupei, Jonas Bulota, Anbo slapyvardiu, tapo partizanu. 1945 V 25 Anbo buvo paskirtas brio vado Jono Gelio-Perkno pavaduotoju. Dalyvavo keliose kautynse, buvo sueistas. 1945 m. spalio 30 d. Geleinio Vilko rinktins vado ltn. Juozo Stravinskoiedo sakymu Nr.2 Anbo buvo paskirtas rinktins tabo adjutantu. 1946 04 20 dienos sakymu Nr.7 i adjutanto pareig atleistas ir paliktas iaurio kuopos vado inioje kuopininku. 1947 08 14 dienos sakymu Nr.28 Anbo buvo paskirtas Geleinio Vilko rinktins 2-os kuopos vadu. Darbi rank puoseljama, Bulot 22 ha kio sodyba Mielaiupio kaime isiskyr i kit viesiais erdvios trobos langais ir pavyzdinga tvarka. Gyvenamojo namo seklyioje kurtoje pradios mokykloje nuo ankstyvo rudens iki pavasario netildavo gretim kaim pradinuk kryktavimas ir vaikik bals klegesys. Jaun bals urmulys netildavo sodyboje ir vasaros veni bei darbymeio metu. Y p a pagyvdavo Bulot namuose ir Mielaiupyje, kai oro srautu lenkdamas Prien ilo pu virnes, vir Mielaiupio lauk padangje sublizgdavo Jono Buloto pilotuojamas " A n b o " siluetas. - Man, jauniausiai Jono lepnlei, auksiniuose debesyse inirs ir emyn pikiruojantis brolio "pauktis" teikdavo nenusakom laim... Ibgus lygi piev - Jono "tpimo tak", visuomet i debes pabirdavo vairiaspalvi saldaini ir kitoki dovan "krua"... Tai bdavo nepamirtamos diaugsmo vents, - pagyvjusi prisimena Bulot Maryt. 436

Linksmomis simintin akimirk kibirktlm sublizga ir veimlyje prikaustytos sesers Adels akys... - N e t r u k u s kiem uplsdavo kaimo jaunimas ir broli jaunysts draugai. Retas reikinys tuomet bdavo pamatyti kaimo pievoje nutpus motorin "garn"... Kiekvienam knietjo apirti j i ariau, paiupinti nelanksius "gandro" sparnus, net propeler pasukti... - pralinksmjusi, pasakoja jauniausioji Bulot dukra. Netolimo Prien ilo pu oime sipindavo lakno Jono ir sklandytojo Petro pamgta oreivi danai dainuojama daina. vilpia vjas, propeleriai kaukia Eskadril pakilo auktai... Melsvos akys suibo po kauke, Sudiev, eme, angar laukai... Sudiev, aerodrome avingas, Man pasaulis dabar yr platus, Vjas veid glosto ir buiuoja Ir vilioja skristi dausas... A nuskrisiu, kur gimta sodyba, Kur gyvena motul sena, Ir apsuksiu iauri mirties kilp Lai pamato mano mylima... Vyriausias Anbo brolis Viktoras tarnavo Marijampols 9-ame pstinink pulke. 1944 met pavasar stojo gen.P.Plechaviiaus organizuot Vietin rinktin. Naci SS smogik nuginkluotas ir internuotas, Viktoras dingo be inios. Jauniausias - Petras, gims 1922 metais, Auktagirio sklandymo mokyklos aukltinis, vokiei sugautas pateko Reicho tarnyb. Vlyv ruden parbgs i Vokietijos, vengdamas pakliti tuomet "aliakepuri" vykdomas rekrt gaudynes, su kitais kaimo vyrais slapstsi ir stojo aliavelnio suburtu partizan gretas. 1945 m. vasario 24 d. dalyvavo ilavoto strib bstins apgultyje, balandio 10 d. - Ingavangio kautynse ir balandio 13 d. - Budnink kautynse. Gegus 2 d. Petras Bulota-Berelis, pateks pasal, uvo prie Dmiki kaimo Prien ile. Brolis Pranas, 1944 m. ruden sugautas "aliakepuri", su sugaudytais 437

rus dezertyrais, neapmokytas, pasistas Karaliauiaus front. "Vaduojant" Berlyn buvo sueistas ir pateko angl zon. J iduotas sovietams ir kiek apgydytas buvo demobilizuotas. Pasibaigus karui, vasar Pranas gro "ivaduotoj" nusiaubt tvik. Okupant persekiojami tvas ir seserys jau slapstsi. Suinojs, jog gro Pranas, vien pavakar pasimatyti su snumi ir aplankyti svetim globojamos monos paslapia gro tvas. Paryiais suloj kaimo unys pranaavo nepataisom nelaim. I ilto patalo pakils senasis Motiejus ijo i klties lauk ir, pamats artjanius bolevik kareivius, paruge pasuko kaimyn Povilaii sodybos link. Dorai nugyvenus Motiej Bulot sprogstamosios enkavedist kulkos pakirto jo st rugi lauko pakratyje. Tartum tikrindamas, ar atjo rugi pjties metas, sunkiai sueistas senasis kininkas nuo darb sudirusios rankos s a u j o j e tvirtai gniau brandias rugi varpas... Enkavedist atvarytam kaimynui ekistai sak "bandit" veti Prienus ir iversti turgaus aiktje. Nepabgs baudj, dorasis kaimynas atve sueistj jo kiem. Suverusi rankluosiu sprogusi kulk sualot vyro juosmen, Bulotien papra kaimyn nuveti j pas Prien gydytoj. Beveant Prien ile Motiejus Bulota mir. ilavoto MGB virininko Vasilij Kolesovo sakymu buvs raudonarmietis Pranas Bulota su sena molina netrukus buvo ekist suimti ir itremti Sibiro platybes... "ipirkti savo kalt"..? Palaidojs amino alo emje vos dvejus tremties metus itvrusi motin, vienintelis i keturi Bulot vyr liks gyvas Pranas po daugelio katorgiko darbo met gro gimtin. A n b o seserys Adel ir jauniausia eimoje Maryt, ger moni globojamos ir pakeit pavardes, sulauk Lietuvos atgimimo auros...

KLASTA IR MELAS PRIE PARTIZANUS ekistai savo prieinink naikinimui naudojo bet kok mogikum paminanius bdus. MGB klasta, melu, meitu ir antau stengsi savo agent tinkl pinti gerai inom ir gerbiam asmen pavardes. Tauro apygardos tabas 1947 met vasar gavo neinomo asmens laik, kuriame buvo dangstomasi nepriklausomos Lietuvos kariuomens pulkininko Maioko autoritetu. i akivaizdi klastot buvo duotas tinkamas atsakymas.

438

Gerb.

V.Maiokai, kurie dl Lietuvos laisvs nesibaugina pereiti kad tik partizan eilse prisidedame nors savo kovos keli danai buvim Apygardos tabe. Neaiks k nors Neaiku, teror,

Atsakau Js 1947 m. birelio 24 d. rat. Tauro Apygarda niekada nestovjo skersai kelio monms, aktyvi paenklina Js Js kovotoj eiles. Js gavote patirti, didvyri krauju. karinink gal ateityje. Mes neskubame iduoti paslaptis. kai kur sunarpliojant asmenis.

lietuvi tautos kovoje prie bolevik

rate noras suinoti apie dviej

To js nesuinosite, Js norite pasiekti, statyti - primename, majoro pareigose. tas, buvs keviius. darbais Kuop

tikslai - ikreipiant faktus,

mindamas tvo titulus...

Js norite kaipo autoritet padirbs MVD leitenan-

mes aini titul nevertiname. Js minimas alna, Tai yra jaun.

dangstosi savo tvo generolo marke, yra lyktus ms prieas, To pasekoje mes jau turjome auk. Universiteto slavist Vilniaus

katedros asistentas Algimantas Zaskai

Jo idavikika

veikla prasidjo 1947 met pradioje. gausite savo gabumus vadas. atitinkant post. (rat) mums,

Jums silome stoti kuri nors Geleinio Vilko Rinktins kuop ir, rodysite Js patikimum, Tuo paiu keliu, galite pats pasirinkti arba paskirs GVRn stojimui.

Tolesn susirainji-

m veskite su juo. iekokite ryi


1947IX 20

kuriuo pasiuntt laik

(paraas neskaitomas,)
Tauro apygardos tabo Pareignas.

Bylos Nr.41/64 dokumentuose teigiama, kad Panemuns MGB virininko mjr.Sulackij ir Pakuonio MGB virininko vyr.ltn.Novikov su uverbuot agent pagalba pradta Geleinio Vilko rinktins ketvirtos kuopos partizan likvidavimo akcija. Vidaus agentu uverbuotam "Valdui" talkina jo sesuo " J r a " . Ryiams su partizanais numatyta uverbuoti Ona epulionyt bendradarbiauti sutiko, bet bti uverbuota atsisak. Gerai dirba agentas "luotrais", kurio namuose 1946 met vasar buvo sunaikinti trys "banditai.".. "Vidaus agentas "Gornis", terptas Vjo vadovaujamo antro skyriaus kovotoj gretas, 1947 08 06 gavo uduot rinkti pinigus ir produktus... MGB organai pareigojo "Gorn" rengti partizanams vakarukas ir igertuves... Tuo metu baudjai demonstratyviai ivyks kitur ir staiga - smgis!.. Planas aptartas su vidaus agentu "Gorniu", - bsima skme diaugiasi ekistai. Dal ekist ir idavik suregzto plano okupantams pavyko gyvendinti. Rugpjio 8 d. kautynse su kariniu N K V D daliniu Vainatrakio kaime 439

neaikiomis aplinkybmis uvo trys partizanai: Kardas - Jonas Grajauskas, g.1924 m., i Gervnupio k., iema - Simanas Gerv, g.1918 m., i Girinink k., auklys - Juozas eskas, g.1919 m., i Gaibbs k. Gavs kuop vad raportus, Geleinio Vilko rinktins vadas pasira du sakymus.
LLK Tauro Apygardos sakymas Nr.35 Bstin, 1947 m. rugsjo mn. 21 d. Geleinio Vilko Rinktinei

1 54-os kuopos kovotojus: alm, Lit, Lakn, aib, Jovar ir Aid, uvusius Raiupyje su NKVD, ibraukti i GVRn. kovotoj sra. 2 51-os kuopos kovotojus: Kard, iem ir aukl, uvusius 1947 08 08 Vainatrakyje, ibraukti i GVRn. sra. 3 Laikinai einanio 51-os kuopos vado pareigas Liepsnos slapyvard, jam praant, pakeiiu slapyvardiu Vidmantas. 4 53-ios kuopos kovotojus aib, Tetervin ir antro brio vad Girinink tvirtinu einamose pareigose. 5 Naujai stojusius 51- kuop Klajn ir Kstut traukti GVRn. kovotoj sraus.
Daumantas, GVRn. vadas Vylius, Adjutantas

LLK Tauro Apygardos Geleinio


sakymas Nr.36 Bstin, 1947 m. rugsjo mn. 22 d.

Vilko Rinktinei

1 Geleinio Vilko rinktins valgybos skyriaus virinink Tautvyd, didvyrikai uvus 1947 09 12, ibraukti i GVRn. sra. 2 55-os kuopos vad Varn i einam pareig atleisti. 3 L.e. 54-os kuopos vado pareigas Jupiter (netinkant) i einam pareig atleisti. 4 Buvus 55-os kuopos vad Varn skiriu 54-os kuopos vadu. 5 Laikinai eiti 55-os kuopos vado pareigas skiriu part. Giedri.
Daumantas, GVRn. vadas Vylius, Adjutantas

440

Rugpjio 25 d. suimtos Geleinio Vilko rinktins ryininks Auros tardyme panaudotas ekist skmingai praktikuojamas "Ros" bdas netrukus tapo veiksm pradia. Veiveri MGB virininko ltn.Barabaino vadovaujami baudjai, rugsjo 19 d. krsdami Vinco Uleviiaus sodyb, sandlio iaudiniame stoge rado paslpt "Nagan" sistemos pistolet, dokument ir kelias nuotraukas. Vienoje nuotraukoje partizan bryje ekistai atpaino Marcel Levanauskait-Aur ir On Uleviit-Omanij. Tardymais nepasiek norim rezultat, ekistai juos igavo "rimbo" bdu. Suimtj apklausoje ir rast dokument ifre rykjo partizan rezervins "Saultekio" grups veiklos schema ir valdymo struktra. Geleinio Vilko rinktins tabo pavedimu, antros kuopos vado Kurto iniciatyva Janulio eslovo namuose buvo sudaryta rezervin "Saultekio" partizan grup. Jei tikti KGB archyve rastais raais, pirmam rezervist susirinkimui vadovavo GVRn. tabo atstovai Kurtas, pokas ir Strazdas. Pirmuoju grups vadu buvusi Marcel Levanauskait-Aura, pavaduotoju - Jonas Baltruaitis-Genys, g.1926 m. 1946 m. pavasar Omanija, praneusi aliukui, kad Skriaudi apylinks pirmininkas Staiokas, valstieiai Andrius Deltuva ir Juozas Audijaitis yra aktyvs soviet valdios rmjai ir teikia informacij apie prieikai nusiteikusius elementus... "Dl to Andrius Deltuva su eima buvo partizan likviduoti, o sodyba sudeginta", - ufiksuota archyvinje byloje. Liepos mnes grups vadu buvo paskirtas Petras ekiorius-vyturys, taiau netrukus dl mao j aktyvumo Geleinio Vilko tabo valgybos skyriaus virininko Juozo Baltruaiio-Tigro pavedimu "Saultekio" vadu buvo paskirtas Bronius Dudonis-Gegut, g.l921m. Rugsjo 1 9 - 2 1 dienomis MGB pplk.Truchaiovo pavedimu MGB 287 pulko pajgos, vadovaujamos kpt.Fiodorovo, sum visus iaikintus "Saultekio" narius: 1. Broni Dudon- Gegut, 1921 m., 2. Petr Dekiorivytur, g.1905 m., 3. eslov Janul-Bried, g.1922 m., 4. Andri Ulevii-Ulan, g.1927 m., 5. Petr Ulevii-aib, g.1929 m., 6. Petr Samuol-Uos, g.l927m., 7. Jon Samuol-uol, g.1929 m., 8. Albin PlyiSiaub, g.1927 m., 9. Juoz Valiuk-Vytur, g.1921 m., 10. Kost ukausk-Varnn , g.1924 m., 11. Jon Baltrukon-Sakal, g.1922 m., ir kitus. Dalis "Saultekio" grups nari buvo vairi Kauno mokykl moksleiviai. Operatyvin MGB ekist grup, iekodama dar nesuimt "Saultekio" rezervist, Nemuno gatvje sum "stambi uv" - Biruts rinktins tabo virinink Stas Jakt-Katin... 441

SMGIS BIRUTS RINKTINEI Kauno MGB virininko pavaduotojas pplk.Bagno rugsjo 27 dienos operatyviniame praneime Nr.3468 ra, kad rugsjo 21-22 dienomis Kaune suimta "buruazini nacionalist pogrindio aktyvist grup: Vaidotas - Balys Vaiinas, LLA Kauno skyriaus tabo virininkas, Katinas - Stasys Jaktaviius, Biruts rinktins tabo virininkas, Vitas - Vytautas Buzas, Biruts rinktins Kauno grups kuopos vadas, Vincas Seliokas ir Viktoras Akelis abu BLDS iniciatyvins grups nariai". Kol Kauno MGB vyresniojo oper.galiotinio kpt.Tichomirov vadovaujami kpt.Kaplanas, kpt.Fominych, kpt.Pisygin ir kiti "specialistai" i suimtj imuinjo parodymus, Kauno apylinkse sutelktos karins MGB pajgos pradjo neeilin operacij. Biruts rinktins Arlausko kuopos vadas Jurgis Rayla-arvas su partizanu Povilu Peiulaiiu-Laktingala rugsjo 21 dienos nakt atjo A l n kaim. Stasio Dovydaiio sodybos kluone brio vadas Antanas Rundinas-Vaitila su savo brio vyrais buvo sireng slptuv. Vykdamas su uduotimi Kaun, i slptuv danai usukdavo rinktins vadas Skirmantas bei tabo virininkas Stasys Jaktys-Katinas. Laukdamas rinktins vado, arvas su palydovu ir Vaitilos brio vyrais t nakt nakvojo slptuvje. Ryte vyrams valgant eimininks atnetus pusryius, Vaitila susirpins prasitar, jog nerimauja dl ilgai i Kauno negrtanio Katino. Sulauk vakaro, brio vadas Vaitila, Jrel, Daina ir aibas, palik bunkeryje su sveiais savo brio kovotoj Jon Stank-Urd, ijo Kauno pusn pasivalgyti. Nesulauks Skirmanto, paliks kluone Laktingal su Urdu, ijo ir kuopos vadas arvas susitikti su kito brio vadu Jonu Para-Uosiu, taiau sunerims dl Katino dingimo, arvas netrukus gro ir isived dar lubiojant Laktingal patikimesn, tinkam gyventi ir iemos slygomis Kampiki kaimo Onos Kalvaitiens bulvinje rengt slptuv. Ankst rugsjo 23 dienos ryt eiminink dukra perspjo partizanus, kad Aln kaimo pusje girdisi intensyvus audymas ir matosi gaisro pavaist. Uoks ant bulvins priestato aukto, velgdamas per ironus, arvas nustat, jog dega Dovydaiio trobos. Nusprend, jog slptuv pas Dovydait iduota ir kyla pavojus, kad iduota ir i slptuv, arvas su Laktingala umaskav bunkerio ang pasitrauk gretim Kampiki girait. Digri mikelio link vaiavo kelios enkavedist mainos. Priepieiais sutart giraitje viet atjusi Kalvaii Marcel prane, kad pas Dovydait apsupti uvo penki partizanai. Enkavedistai kreia gre442

timas sodybas, ieko dar dviej. Kuopos vadui arvui ir Laktingalai pasidar aiku, jog kakas mat juos ieinant i r ekistai ieko j. Stasio Dovydaiio bunkeryje apsupti partizanai ilind i slptuvs narsiai gynsi. Prieui padegus kluon, bandant prasiverti, kautynse garbingai uvo: V a i t i l a - A n t a n a s Rundinas, g.1916 m., brio vadas, buvs policijos tarnautojas, i Kauno, Urdas - Jonas Stankus i II Girinink k., Veiveri vls., Jrel - Vaclovas Bublys, kils i Marvels, Daina - Janknas, kils i Kauno, tarnavs Savisaugos daliniuose, aibas - alius i Kauno. Kita enkavedist grup, kuriuos mat kuopos vadas arvas ir Laktingala vaiuojanius Digri pusn, krsdami gretimo Dievogalos kaimo gyventojo Lenceviiaus sodyb rado bunker. uvo du jauni, kovose dar nepatyr Biruts rinktins partizanai, buv Digri kaimo moksleiviai, broliai: Juozas Valtys-Putinas, g.1928 m., ir Stasys Valtys-Rieutas, g.1929 m. Gresiant giraits "koimo" tikimybei, arvas su Laktingala, nesulauk vakaro, perjo gretim Bijn mikel. Vakare atjo Tvarkiki kaimo Dvarecko sodyb ir sitais kluone. Paryiais atj partizanai Juozas Skuas-aulys ir Pranas Rimas-Berelis prane, jog visoje apylinkje vyksta nirtingas enkavedist siautjimas. Vos pravitus, valgydami ironais apylinkes, vyrai pamat per iln kaim Veiveri link slenkanias kelias soviet kareivi grupes. Nors likti sodyboje buvo pavojinga, taiau iekoti saugesnio prieglobsio partizanai nerizikavo. Per kluono lent plyius ironais stebdami aplink, jie vis dien praleido kluone. Pavakare i Veiveri gimnazijos grusi Dvareck dukra Petrut partizanams papasakojo, kad netoli Pabaliki geleinkelio stotels rus kareiviai surado partizan bunker. Girdjosi smarkus audymas ir granat sprogimai. Prie Veiveri strib bstins kieme guljo numesti sudraskyti ei partizan lavonai.

BIRUTS RINKTINS TABO TIS Ne Mielaiupio padangi erdvje, sublizgjus saulje plieno paukio sparnams, buvs karo laknas puskarininkis Jonas Bulota-Anbo susuko paskutin "mirties kilp", ne oro myje uvo narsus plieninis Lietuvos padangi sakalas... Biruts rinktins vadui, pagal uimamas pareigas partizan kapitonui J.Bulotai-Anbo likimas lm ti kovoje su bolevikiniais grobikais Suvalkijos ems tamsiame tabo bunkeryje... Ne vargon gaudesys lydjo Tauro apygardos kapeliono, partizan majoro kun.Justino Leleiaus-Grafo ir penki laisvs kovotoj paskutinius 443

maldos odius... Paskutin auksm Visagal lydjo prieo granat trenksmas, tusi ekist keiksmai ir kulkosvaidi salvs... Nesuprantama Aukiausiojo valia... Vietini partizan grups vadas Stasys Jaktas-Katinas gim 1912 m. agars vls., Juodeiki k. Lietuvos kariuomenje atliks karin tarnyb, gyveno Kruinsk k., Zapykio vls. pas Kastant Kruinsk, ved jo dukr Agot. Vokiei okupacijos metu tarnavo policijoje. Nuo 1944 met vasaros slapstsi. 1945 m. vasar Stasys Jaktas-Katinas buvo paskirtas algirio rinktins 52-os kuopos vadu. 1946 m. ruden Katinas papra Valaii kaimo gyventoj Petr Daunor leisti jo sodyboje partizanams isikasti bunker. Doras mogus sutiko ir partizanai po lauko virtuve isikas ir sireng pakankamai patogi 3 metr ilgio, 2 metr ploio ir 1,3 metro aukio slptuv. Ant tvirt, krymai suklot lent perdengimo upyl 60 cm storio ems sluoksn, vyrai suplk virtuvlje molio asl. 1947 m. pavasar sudarius Biruts rinktin, Kalinas buvo paskirtas tabo virininku ir slptuv tapo tabo bstine, kurioje pastoviai gyveno ir dirbo 3-4 tabo darbuotojai. Iauo rugsjo 24 dienos rytas. Netoli Pabaliki geleinkelio stotels, P.Daunoro sodybos tabo slptuvje slpsi ei Biruts rinktins tabo pareignai. Tarp j buvo rinktins partizanus lanks Tauro apygardos kapelionas Grafas. "Pravitus perkls lauke priritus gyvulius, tvas ir vyresnysis brolis nujo pas kaimynus. Mama, ukrusi lauko virtuvje krosn - virykl, rengsi ruoti partizanams pusryius. Motinos pasistas, nujau malkin atneti akali", - pasakojo Daunor snus Vytautas. Nedamas pirm glb malk, vaikinas pamat Pabaliki link taku nuo Veiveri slenkani enkavedist grup. Atnes virtuvl malkas, berniukas perspjo slptuvje buvusius partizanus, jog pastebjo netoliese slankiojanius rus kareivius. I bunkerio ilinds partizanas vyturys per virtuvs lang, kiek leido akiratis, ironais apvelg aplink ir sek neskubani enkavedist grup. Grus su antru glbiu malk vaikin, lsdamas atgal slptuv vyturys papra gerai paslpti bunkerio landos ang. Einant su treiu glbiu malk, Vytukas pastebjo dar tolokai nuo nam stovinius kelis kareivius ir karinink, atidiai ironais stebint j sodyb. Nuo Veiveri - Gudeli plento puss Daunor sodybos link artinosi dar vienas enkavedist brys. Netrukus abi kareivi grups apsupo sodybos pastatus. Leitenantas su briu enkavedist ir strib suvirto kiem ir pra444

djo smulki krat. Metaliniais strypais aplink pastatus ibad em, kareiviai ivert kluono alinse sukrautus javus ir ien. Ibad po grstais em ir nieko tartino nerad, enkavedistai atsitemp kluon vaikin ir pareikalavo parodyti bunkerio viet. Stumdomas ir muamas Daunor Vytas isigyn, kad neino jokios slptuvs. Tuomet vienas karininkas nuvaiavo Veiverius ir netrukus gro lydimas keli ekist. Atvyks ekist majoras sak ikrsti lauko virtuvl, taiau bunkerio angos nesurado. Pramuus plkto molio asl, metalinis strypas atsirm slptuvs perdengimo lentas. Supuol kareiviai per kelias minutes nugriov virtuv ir tartinoje vietoje pradjo kasti em. Ikasus apie 60-70 cm gylio duob, atsideng slptuvs viraus lentos. addamas gyvyb ir "amnestij", ekist majoras pasil partizanams pasiduoti, taiau poemyje niekas neatsiliep. Atkasus pakankam bunkerio perdengimo plot ir eilin kart majorui pasilius pasiduoti, ikast duob enkavedistai sumet kelias granatas. granat iraust duob enkavedistai stm apdauyt Daunor berniuk, ekistai sak lupti perdengimo lentas. Dalis slptuvs lub griuvo. Per griuvusi grind ply partizanai paleido kelias automato serijas. Lengvai sueist per sukast emi kaubur persiritus vaikin tolyn nuo angos nutrauk u plauk nutvr enkavedistai. Kliudiusi svirno stogo kampin spar, sprogo partizan i bunkerio sviesta granata. Majoro sakymu ant atkast bunkerio lub enkavedistai sumet kelis surit rankini granat ryulius. Netrukus sprogusi granat sukeltame dm ir dulki skuryje i slptuvs audydami ioko Biruts rinktins tabo adjutantas, partizan leitenantas Stasys Maiuta-Vaidila ir kuopos vadas, partizan leitenantas Adolfas Petkeviius-vyturys. Paleid vos kelis deimtvi pusautomai vius, abu narsuoliai sukniubo slptuvs viruje, nuo prie kulkosvaidi ugnies. Po keli slogios tylos minui netiktai i poemio ioko Biruts rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas, partizan leitenantas Jonas ieika-Stepas. Automato serija nukovs ar sueids kelis neatsargiai priartjusius enkavedistus, spjs perokti per uvusi kovos draug lavonus, krymins apsiautj kulkosvaidi vi serijos sukapotas krito ir Stepas. "Spalio antr dien desantininkui Stepui bt sukakusi tkstantoji naktis partizan gretose", - prisimena buv jo bendraygiai. siut enkavedistai, sumet slptuv dar kelis surit granat paketus, kantriai lauk... Lsti sudauyt bunker okupantai nedrso. Netrukus i kaimyn kareiviai parsivar sodybos eiminink ir vyresn j sn ir grdo apgriautos slptuvs vidun. 445

"Per dulkes ir sprogusi granat suaiyt bunkerio lub bei sien atplaias poemyje nieko nesimat", - pasakojo i katorgos grs sunaikintos sodybos eimininkas. Pagaliau tamsoje apsipratus akims, Daunoras su snum i poemio griuvsi surinko ir ikl granat sudraskyt didvyri palaikus. Bunkeryje uvo: Biruls rinktins vadas Jonas Bulota-Anbo, Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Leleius-Grafas, Biruls rinktins tabo kio dalies virininkas, partizan leitenantas Antanas epeliauskas-Meka. "Viena Grafo ranka buvo visikai nukirsta, j laik tik sukapot drabui rankov..." - sodybos vietoje ventinant atminimo kryi uvusiems didvyriams, pasakojo i kraupi vyki liudininkas, tuomet buvs penkiolikmetis vaikinukas Vytautas Daunoras. Kauno MGB virininko pavaduotojas pplk.Bagno ataskaitoje ra: "1947 09 24 dien, remiantis suiupto Biruts rinktins dalyvio, slapyvardiu "Katinas", parodymais, Veiveri valsiaus gyventojo Daunoro sodyboje rastame bunkeryje buvo nukauti: Biruts rinktins vadas Anbo - Jonas Bulota, Tauro apygardos kapelionas Grafas ir keturi Biruts rinktins tabo pareignai. Isamiau idstyta 1947 09 27 dienos oper. praneime Nr.3468. Rekomenduoju paymti tardytojus: kpt. Kaplan, kpt. Pisygin, eit. urin, vyr.ltn.Linev, kpt.Fominych ir vyr.oper.galiotin kpt.M.Tichomyrov, kurie sum "Katin", "Vaidot" ir kitus sumaniai igavo nemaai verting davini apie bandit lankomas ir rengt slptuvi vietas.

BOLEVIKINIO AKTYVISTO MEDIOKL ilavoto MGB virininko ltn.Vasilij Kolesov parankinis, M V D pas stalo ir karins skaitos virininkas Vincas Petraka buvo nepasotinamas taurels mgjas. Partizanams sunaikinus idavik tinkl jo suktus tvus ir brol, sustiprjs pomgis "krminukei" danai nustelbdavo ir savisaugos instinkt. Stikliuko mgj sambriuose ilavoto gyventojai danai matydavo ir pas stalo virinink Vinc. Puskilometris nuo ilavoto, 1941 metais Sibir itremtojo dds, buvusio auli sjungos ilavoto brio vado Vinco Petrakos sodyboje, gyveno i emaitijos atklyd Knieos. Kitame mrinio namo gale buvo sikrusi tremtinio Vinco brolio mona. Nauji sodybos eimininkai mgdavo smagiai paulioti. Liepos 9 d. vakare Straigio Klemensas, parjs pasiimti degtins, pasak Pjklui, kad trem446

tinio Petrakos sode su dabartiniais eimininkais ir juo vaiinasi ir partizan mediotojas, MVD aktyvistas Vincas Petraka. Pritemus sode suvirt sugrovai pamat sodybos link spariai engiant uniformuot ir ginkluot vyr. Pajuts pavoj, bolevikinis pareignas Vincas pro tvarto kamp spruko ilavoto pusn. bgl trenk kelios Pjklo automato serijos, taiau apkaboje pasibaigus oviniams ir partizanui keiiant ragel, Vincui pavyko smukti rugi lauk ir pasprukti. Anksti ryte emgebistai ir stribai, krsdami jiems tartin ilavoto gyventoj sodybas, sum vakaryki igertuvi dalyv Klemens ir kelis jaunesnius vyrus. MGB virininkas ltn.Kolesovas, itards suimtuosius ir aktyvistui Vincui paneigus jiems keliamus kaltinimus, trkstant kali aretuotus greit paleido. Nepavykusi akcija ir grsm, jog ekistai galjo surasti patikim partizan slptuv, susilauk vadovybs pasmerkimo. Geleinio Vilko rinktins vado liepos 14 dienos sakymu Nr.26 kuopos vadas Pjklas i pareig buvo atleistas. Sovietinio aktyvisto mediokl tssi. Rugsjo pabaigoje, pavakare eidamas pas panas, Klemensas suinojo, kad Petrakynje pas Knie atj Vincas Petraka su broliais Petru ir Stasiu "Raiukais" ruoiasi eilinms igertuvms. - Tavo bglys vl spstuose... Gali ruotis medioklei, - atjs pas Pjkl pajuokavo Klemensas. Sutemus Petrakyns sod atj Pjklas ir Klemensas igirdo trobos viduje puotaujani vaikin erzel slopinani patefono plokteli muzik. Pabelds kito trobos galo lang, Klemensas isikviet Petrakien pasikalbti. Ijusi sod moteris patvirtino, jog pas Knieas vaiinasi Vincas ir du "Raiaus" sns, daugiau svetim nra. Suinojusi vyr apsilankymo tiksl, buvusio Lietuvos kriminalins tarnybos karininko mona Petrakien sutiko sveiams padti. Dar jaunokos moters pasirodymas su lkte paruoto ukandio pastebimai praskaidrino nuobodokas vaies. Po keli tost vienios sveikat, jauniems vaikinams pando ir vals susukti ar pasiutpolk sutrenkti... Sargyboje pastat elyje pastatytas Klemensas ir priekambaryje pasislps Pjklas kantriai lauk tinkamos akimirkos. Sutrypus kelet oki ir vyrams susdus prie vaii stalo, aktyvisto Vinco varkas su vidinn kienn leistu "Naganu" pakibo ant kds atloo... Kambaryje susikaupusi tvanka privert eimininkes praverti priekambario duris... - Rankas auktyn! - lyg perknas i giedro dangaus trenk tarpdury 447

idygusio uniformuoto Pjklo komanda. Grsmingai stal nukreipto partizano automato vamzdis privert visus vaii dalyvius paklusti. aibikai reagavs Vincas smuko po stalu ir nr pravir dur link. Gavs sprand automato atrama, pareignas susmuko prie Pjklo koj. Antr automato rankenos smg sulaik kliudytas priemenje prie dur pakabint kaman pavadis. - Surik rankas!.. Ir greit kinkyk arkl! - grietai sak partizanas isigandusiam Knieai. sakmiai paraginta eiminink padav Pjklui ant kds atramos umest Vinco vark, kurio kienje buvo ginklas. saks iki ryto niekam neieiti, Pjklas isived aktyvist kiem. Tvirtai suris veim laipintam Vincui rankas ir kojas, partizanas spjo Knie likusi vaikin iki ryto neileisti. Priadjs arkl su veimu greit grinti, Pjklas su nusikaltliu ivaiavo. Artjant prie Ingavangio pails, Pjklas pasijuto pamets savo aktyvist. Kiek paiekojs, bet tamsoje taip ir nerads i veimo islinkusio, Pjklas ujo pas vien pails gyventoj. Gavs udegt ibalin ibint, netrukus Pjklas surado prie alyv krmo priliauus suritj. Paras ir arkliui karius ris ratel "Grinti Knieai", Pjklas paliko veim ir, nunes savininkui ibint, nusivar Vinc Vart kaim. Pjklo slptuvje tardomas V.Petraka patvirtino partizan tarimus, kad ilavoto MGB uverbuotas Ingavangio gyventojas Antanas Juodsnukis vykd Kolesovo uduotis ir teikdavo apylinkje surinktas inias. Nesigyn Vincas ess soviet santvarkos aktyvistas, siningai vykds teistos taryb valdios patiktinio pareigas... " A esu komjaunuolis... Nors ir mirsiu, savo nusistatymo nepakeisiu... inau, kad mane nuudysi... Tik vieno praau - nekark", - vedamas i bunkerio pras Pjklo Vincas Petraka. "Mes nei kaljim, nei Sibiro neturim... Nors ir iauru, bet savo prieus priversti sunaikinti," - atsaks jam Pjklas. " A tvirt sitikinim mones gerbiu... Nusprendiau jo praym patenkinti," - pasakojs Klemensui partizanas Pjklas. ilavoto MVD pareignas Vincas Petraka buvo nuskandintas Prien pails gyventojo kdroje.

448

PRIESAIKA IR NETIKTA TIS Okupant kariaunos persekiojami Geleinio Vilko rinktins Pakuonio ir Panemuns krato pa